ŽMOGAUS

FIZIOLOGINIAI
POREIKIAI IR JŲ
TENKINIMAS

Parengė:
SPT22 kurso studentės
Olesė Zaiko, Audra Kupšienė, Lolita Dobilaitienė, Simona Zemeckytė
Poreikis – tai reikmė, ko nors reikiamybė,
būtinumas.

Apie poreikių egzistavimą sprendžiama iš elgesio. Sąmoningai jaučiamas poreikis

skatina veiklą ir norą pasiekti tikslą. Tikslas šiuo atveju – priemonė savo poreikių
patenkinimui. Pasiekęs tikslą, žmogus savo poreikius arba patenkina, arba
nepatenkina, arba patenkina iš dalies. Tačiau reikmės yra
skirtingos svarbos bei reikšmingumo. Vienos reikmės (oras, vanduo, maistas ir pan.)
yra gyvybiškai svarbios, garantuojančios žmogaus, kaip biologinės būtybės,
egzistavimą.
Kitos reikmės (saviraiška, kultūra ir kt.), susijusios su žmogaus, kaip socialinės
būtybės,egzistavimu.
 Plačiausiai paplitusi, yra psichologijos profesoriaus Abracham Maslou
(Maslow)žmogaus poreikių hierarchijos teorija.
Joje autorius iškėlė hipotezę, jog žmonių veiklą
skatina įvairūs poreikiai, kurie yra tam tikroje hierarchijoje ir gali būti suskirstyti
į penkis lygius
Žmogaus Fiziologiniai poreikiai.
Vadovaudamiesi Maslow poreikių piramidę, pirmas ir pats svarbiausias
poreikis yra fiziologinis.
Tai reiškia palaikyti gyvybines funkcijas: kvėpavimą, mitybą,
tuštinimąsi, lytinius santykius, miegą.
Ne vienas esame patyrę alkį ar troškulį, skausmą, nemigos sukeltą
nuovargį ar paprasčiausiai išsekimą po darbo dienos. Nors vieno
fiziologinio poreikio nepatenkinimas mūsų kūnui sukelia diskomfortą.
Diskomfortas pašalinamas tik patenkinus poreikį (pavalgius, atsigėrus,
pailsėjus). Kitu atveju, t.y. atsisakius maisto, gėrimo, miego ir kitos
svarbios savipriežiūros, kūnui gresia išsekimas, o gal net mirtis. Taigi,
fiziologinių poreikių patenkinimas yra ypač svarbus ne tik geros
savijautos palaikymui, bet ir gyvybės išsaugojimui.
 Kol nepatenkinti pirminiai poreikiai, negalime pasirūpinti
savo saugumu, emocine savijauta ir t. t. Tai nereiškia, kad
didžiausią dėmesį turime skirti fiziologiniams poreikiams –
tiesiog jie turi būti patenkinti pirmesni.
 Žmogaus fiziologinių poreikių
tenkinimas.
Kreipimosi metu į asmens sveikatos priežiūros įstaigą
pacientas ir/ar jo artimasis dažniausiai nurodo savo
poreikius netiesiogine prasme – per pacientą varginančius
simptomus. Tokiu atveju jau turime pirminę informaciją,
galime projektuoti tam tikrų poreikių tenkinimo planą, o
bendravimo su pacientu ir/ar jo artimaisiais metu
nustatome tikslius paciento poreikius.
Sudėtingiau įvertinti pacientų, kurie dėl savo būklės negali
nupasakoti varginančių simptomų, poreikius, pvz. persirgę
insultu ir nekalbantys. Šiuo atveju tenka didelį dėmesį skirti
aplinkai, vertinti riziką, bendrauti su artimaisiais ar kitais
asmenimis slaugantiems pacientą namuose.
Būtina įvertinti ar pacientas visiškai ar iš dalies apsitarnauja
pats, ar apsitarnavimui reikalingos pagalbinės priemonės.
Valgymas ir gėrimas: geba pats pavalgyti, maitinamas kito
asmens, reikalinga dalinė pagalba maitinime
Judėjimas nuo neįgaliojo vežimėlio į lovą ir atgal: visiškai
negali ir kitas asmuo jį kelia, gali atsisėsti, bet iš lovos pats
sudėtingai išlipa, reikalinga minimali pagalba atliekant
tokius veiksmus arba pagalba persėdant visiškai
nereikalinga.
Asmeninis tualetas: gali atlikti tokius higienos veiksmus
kaip skutimas, dantų plovimas, kosmetikos naudojimas arba
kurio nors iš nurodytų punktų neatlieka.
Pasinaudojimas tualetu: naudoja tualetinę kėdę,
sauskelnes, tvarko personalas, reikalinga dalinė pagalba
naudojantis tualetu ar pagalba naudojantis tualetu
nereikalinga
Maudymasis: gali naudotis vonia ar dušu be pagalbinių,
reikalinga kažkokia pagalba.
Vaikščiojimas lygiu paviršiumi: vaikščioti negali, kilnotis
negali, bet gali naudotis neįgaliojo vežimėliu, gali nueiti
minimaliai padedant ne mažiau kaip 50 metrų, nueina
daugiau kaip 50 metrų naudodamasis įtvarais.
Lipimas laiptais: gali savarankiškai saugiai lipti laiptais,
reikalinga pagalba lipant laiptais
Apsirengimas ir nusirengimas: nieko negali, reikalinga
pagalba, bet puse veiksmų atlieka pats, pagalba
nereikalinga.
Žarnyno funkcijos kontrolė: reikalinga pagalba, naudoja
laisvinamuosius, reikalinga dalinė pagalbą, per savaitę 1
kartą nesulaiko, kontroliuoja žarnyną.
Šlapimo pūslės kontrolė: būna nesulaikymo atvejų, visiškai
kontroliuoja veiklą.
 Valgymas ir gėrimas.
Neteisinga poza ar pagalbinės priemonės trūkumas gali
įtakoti negebėjimą pasirūpinti savimi šioje sferoje, pvz.
Parkinsono liga sergantiems pacientams tikslinga naudoti
prie rankos tvirtinamus šaukštelius, iš lovos sunkiai
atsikeliančius pacientus būtina aprūpinti funkcine lova ir
lovos staliuku, pacientams naudoti specialias, su kakliuku
esančias, gertuves.
 Asmens higiena ir šių poreikių patenkinimas
apima bendrą paciento kūno higienos būklę
(kvapas, spalva, apnašos, pleiskanojimas, odos
sausumas, odos pažeidimas dėl kasymosi).

Paciento asmens higiena turi didelę įtaką bendrai paciento

savijautai, pragulų profilaktikai. Labai svarbu kad pacientas
gebėtų atlikti burnos higienos veiksmus arba bent jau
kasdien naudotų burnos skalavimo skystį, kasdien būtų
plaunama tarpvietė naudojantis vandeniu ir basonu, o ne tik
drėgnomis servetėlėmis, moterims ypatingas dėmesys turi
būti skiriamas krūtinės ir po ja esančių raukšlių priežiūrai,
apsirengiama apranga adekvati aplinkos temperatūrai,
atliekamas patalpų vėdinimas.
Paciento judėjimas ir transportavimas gali būti riboti dėl
kelių priežasčių, kurios gali būti tiek pavienės, tiek
kompleksinės.
Judėjimą dažniausiai riboja netinkamai įrengta paciento
aplinka, naudojamos netinkamos pagalbinės priemonės.
Bendrosios praktikos slaugytojui, bendradarbiaujant
komandoje su kineziterapeutu ir socialiniu darbuotoju,
atsižvelgiant į paciento poreikius ir galimybes galima
pritaikyti pagalbines priemones ir taip palengvinti paciento
judėjimą aplinkoje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad
judant vaikštynės ar neįgaliojo vežimėlio pagalba būtina
erdvė, patraukti judumą galintys riboti objektai. Dėmesį
vertėtų atkreipti ir į galimybes įrengti turėklus sienose,
aukščių skirtumus žyminčias spalvines juostas, organizuoti
slenksčių pašalinimą ir pan.
 Koordinacija ir pusiausvyra yra tarpusavyje susiję
simptomai ir tai apsunkina paciento galimybes pasirūpinti
savimi. Praktikos metu nustatyta, kad pacientui, turintiems
koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimus būtinos tokios
pagalbinės priemonės kaip aukšta vaikštynė (su ratukai, į
kurią galima atsiremti). Tualetinė kėdė būtina nakties
laikotarpiu, nes pabudus iš miegų paciento koordinacija ir
pusiausvyra būna stipriau sutrikę nei dienos metu.
 Problemos, susijusios su paciento miegu, yra sudėtingas
uždavinys sveikatos priežiūros specialistams, kuri
dažniausiai sprendžiama medikamentų pagalba. Pastebėta,
kad pacientų miego problemos nėra sprendžiamos
kompleksiškai, t.y. nevertinamos nemigos priežastys:
dažnas miegas dienos ar vakaro metu, ankstyvas
prabudimas, nehigieniška miego aplinka, su šlapimo ir
tuštinimosi sistema susiję dirgikliai, jaučiamas skausmas ir
pan. Tik išanalizavus tikslias nemigos priežastys ir
nenustačius dirgiklių tikslinga skirti medikamentinį gydymą.
 Apsirengimas ir nusirengimas.

Paciento apranga savarankiškam nuėjimui arba su pagalbos

priemonėmis iki tualeto turi atitikti dydžio bei neturėti
papildomu nereikalingų elementų ( ilgas diržas nuo chalato,
šlepetės didesnio dydžio). Kiek ymanoma ilgiau pasirūpinti
kad žmogus galėtu apsirengti ir nusirengti pats, arba dalinai
padėdant slaugytojos padėjėjai.
 Žmogaus fiziologinių poreikių vertinimas ir
tenkinimas nėra vienkartinis procesas. Jis turi
būti kontroliuojamas ir keičiamas kai tik to
reikia ar kažkas pasikeičia.