Judesio anatomija ir klinikinė

kineziologija
2019m.
ATSISKAITYMAS
• Laboratorinio darbo savarankiškas atlikimas
• Testas
TEMOS TIKSLAS
• Supažindinti su kineziologijos samprata, žinoti pagrindinius terminus,
bei fiziologines kūno padėtis ir judesius.

• Turite žinoti ir suvokti:

• kineziologijos terminus;
• plokštumas ir ašis;
• Kaip įvairios kūno dalys juda viena kitos atžvilgiu.
TEMOS TURINYS
• Kineziologijos samprata
• Kineziologijos terminai
• Kūno plokštumos ir ašys
• Kūno judesiai
Kineziologija - judesių mokslas.
Tai junginys dviejų lotynų kalbos žodžių: “kinezi” –judesys, judėjimas,
ir “logos” - mokslas.
“ŽIŪRĖDAMI Į VIENĄ LASTELĘ VARGU AR
GALIM KĄ NORS PASAKYTI APIE VISĄ
ORGANIZMĄ”.
Stephen Hawking,
Oxford, England
Kineziologijos mokslas jungia daugelio mokslų žinias :

• anatomijos,
• fiziologijos,
• fizikos,
• biochemijos,
• biomechanikos,
• geometrijos.

Ir pritaiko tas žinias žmogaus judėjimui nagrinėti.

KINEZIOLOGIJA remiasi biomechanikos
principais, skeleto anatomija, neurologija,
fiziologija,.
KINEZIOLOGIJA – mokslas, kurio tyrimo
objektas yra judesys, t.y. ryšys tarp anatominės
struktūros ir fiziologinių procesų vykstančių
judesių metu.
Trys žmogaus organizmo holistinės sistemos
/ Vezalius 1548 / .

a b c

Raumenys Nervai Kraujagyslės

• Kineziologijos mokslas jungia daugelio mokslų žinias, tačiau siaurąja prasme
kineziologiją sudaro trys pagrindinės žinių apie judesius ir jų efektus grupės:
• Judesių fiziologiniai biocheminiai pagrindai
• Judesių biomechanika
• Judesių ir judėjimo gebėjimų ugdymas (mokymo ir lavinimo metodai ir
metodikos).
Kineziologijoje svarbu ŽINOTI KAIP ?

• Kaip integruojant daugelio mokslų šakų žinias pasirinkti sprendimą ?

• Kodėl pasirinktas sprendimo būdas duos laukiamus rezultatus ?
Reikšmingi kineziologijos mokslo bruožai:

➢gilus, išsamus, detalus procesų pažinimas,

➢ mokslo sričių integracija,
➢visumos ieškojimas (organizmas nėra tik atskirų dalių
suma),
➢ nauji tyrimų ir analizės metodai, naujos
metodologinės teorijos.
Kineziologijos principai:

1. Kūnas vientisas.
2. Funkcijos ir struktūros susijusios ir pasiskirstę.
3. Organizmas turi reikiamus savireguliacijos ir savigynos
mechanizmus
➢žaizda gyja ne dėl to kad tepame tepalą;
➢ fizinės ypatybės lavėja ne todėl, kad treneris sugalvojo naują
tren.metodą, o todėl kad taikomi optimalus krūvių poveikis,
➢...........

Fizinių galių lavinimas turi remtis visais šiais principais.

• Žmogaus judėjimas vyksta trijose plokštumose.
• Kūną galima suskirstyti į 6 anatomines stotis
• Raumenys, raiščiai, sausgyslės ir fascija sudaro integruotas grandines, kurios yra
anatomiškai sujungtos ir veikiančios kartu (mūsų sistema naudoja 8 grandines)
JUDESIO MOKYMO DINAMINĖ IR EKOLOGINĖ
TEORIJA
 JUDESIAI

BAZINIAI SPECIALIZUOTI

LOKOMOCINIAI SPORTINIAI

NE-
TECHNOLOGINIAI
LOKOMOCINIAI

MANIPULIACINIAI MENINIAI

JEI GERAI SUFORMUOTI BAZINIAI JUDESIAI GALIMA MOKYTI SPECIALIZUOTUS

TAI GALIMA PAVADINTI JUDESIŲ ABĖCĖLE.
⚫ BAZINIAI JUDESIAI TAI KAIP IŠ “RAIDELIŲ
SURINKTI ŽODŽIAI”
⚫ JUOS REIKIA IŠMOKTI “SURINKTI” KUO
ANKSTESNIAME AMŽIUJE.
⚫ PAGRINDINĖS KAULŲ LŪŽIŲ PRIEŽASTYS NE
DĖL OSTEROPAREZĖS, O DĖL SENATVĖJE
NEMOKĖJIMO VALDYTI JUDESIO
⚫ PO TRAUMŲ GREIČIAUSIAI ATSISTATO, KAI YRA
KUO ANKSČIAU IŠMOKTI.
BAZINIAI
JUDESIAI
SUSIFORMUOJA
IKI 3-7 METŲ.
ŠIŲ JUDESIŲ
STILIUS
IŠLIEKA VISĄ
GYVENIMĄ. JIE
BŪNA
UŽFIKSUOTI
SMEGENŲ
ŽIEVĖJE.
LOKOMOCINIAI JUDESIAI

⚫ ĖJIMAS
⚫ BĖGIMAS
⚫ ŠUOLIAVIMAS
⚫ SLYDIMAS
⚫ ŠLIAUŽIMAS
⚫ ROPOJIMAS
⚫ RIEDĖJIMAS
NE-LOKOMOCINIAI JUDESIAI
(pusiausvyra, kūno padėtis)

⚫ Traukimas;
⚫ Lenkimas, pasilenkimas;
⚫ Pritūpimas, atsistojimas;
⚫ Svyravimas, siūbavimas, lingavimas;
⚫ Stūmimas, atsistūmimas;
⚫ Tempimas, išsitempimas;
⚫ Kėlimas;
⚫ Sukimas;
⚫ Pašokimas;
⚫ Lietimas.
 MANIPULIACINIAI JUDESIAI

⚫ GAUDYMAS;
⚫ METIMAS;
⚫ SPYRIMAS;
⚫ SMŪGIAVIMAS

ŠIE JUDESIAI LABIAU NEI LOKOMOCINIAI

PRIKLAUSO NUO GALVOS SMEGENŲ
MOTORINIŲ ZONŲ. TODĖL ATLIEKANT ŠIUOS
JUDESIUS SUAKTYVĖJA KRAUJOTAKA.
TERMINOLOGIJA
Fizinis pajėgumas

Tai žmogaus galėjimas kuo veiksmingiau dirbti tam tikrą

fizinį darbą (sportininko — įveikti fizinius krūvius, siekti
gerų rezultatų). Fizinis pajėgumas yra sveikatos ir fizinio
parengtumo gerinimo prielaida. Priklauso nuo aplinkos,
gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, motyvacijos),
įgimtųjų ypatybių. Jį apibūdina kraujotakos bei kvėpavimo
sistemų galingumas, medžiagų apykaitos ir nervų sistemos
ypatumai, judamieji įgūdžiai, raumenų jėga ir ištvermė, kūno
sandara.
Fizinis vystymasis
Tai žmogaus organizmo morfologinių ir funkcinių savybių
dėsningas kiekybinis ir kokybinis kitimas, vykstantis visą
gyvenimą dėl natūralaus augimo, fizinio aktyvumo, gyvenimo
sąlygų ir būdo. Fizinis vystymasis yra intensyviausias iki 17—18
metų, kai baigiasi biologinis organizmo vystymasis ir prasideda
santykinai pastovus morfofunkcinio vystymosi laikotarpis.
Fizinis išsivystymas
• Kompleksas morfologinių ir fiziologinių savybių, apibūdinančių fizinio ir lytinio
subrendimo būklę, fizinį pajėgumą bei harmoningumą. Fizinį išsivystymą apibūdina kūno
matmenys, įvairūs funkciniai mėginiai, kaulėjimo amžius, fizinio pajėgumo rodikliai.
• Vystymosi rezultatas — morfologinių požymių (visuotinių kūno dydžių, kūno dalių
proporcijų, konstitucijos) ir fiziologinių savybių visuma tam tikru gyvenimo momentu
(metu).
• HIPODINAMIKA – sumažėjusi raumenų jėga.
• HIPOKINEZĖ – sumažėjęs judėjimas.
• HIPOKSIJA – deguonies trūkumas organizmo
audiniuose.
• JUDESYS – kūno ar kūno dalių padėties pakeitimas.
• JUDĖJIMO ĮGŪDIS – automatiškas judesio atlikimas.
• JUDESIŲ MOKYMASIS - tai teorija, pagrindžianti principus, pagal kuriuos yra
mokomasi atskirų judesių ir judėjimo stereotipų. Judesių mokymasis - tai daugiau
nei tik motorinis procesas. Tai sudėtingas jutimo - suvokimo - įgūdžio - veikimo
procesas.
• TESTAS – užduotis arba užduočių sistema individo savybėms nustatyti.
Kūno padėtis
• Žmogaus kūno ar jo kūno dalių laikysena. Skiriama pradinė kūno
padėtis ir kūno padėtis pratimo ar veiksmo metu.
 ŽMOGAUS ANATOMINĖ PADĖTIS

Žmogaus kūnas yra aktyvus ir

pastoviai juda. Atskirų kūno dalių padėtis
kitų kūno dalių atžvilgiu nuolat kinta. Kad
būtų galima aprašyti kiekvieną judesį reikia
žinoti nuo ko pradėti, reikalinga padėtis, kuri
būtų tarsi pradinis taškas. Tai yra pradinė
padėtis, t.y. tokia padėtis, kurioje aprašomas
kiekvienas judesys. Taigi pradinė padėtis yra
ANATOMINĖ PADĖTIS: žmogus stovi tiesiai,
žiūri tiesiai prieš save, kojos suglaustos,
rankos nuleistos prie šonų, delnai pasukti į
priekį
ŽMOGAUS PAGRINDINĖ
(fundamentali)
PADĖTIS

Panaši į anatominę, tik

nuleistų rankų delnai
pasukti į kūną.
KŪNO PADĖTIS GULINT
JUDESIŲ TERMINOLOGIJA
LENKIMAS (FLEKSIJA) – judesys pirmyn galvai, kaklui, liemeniui, viršutinėms galūnėms, šlauniai ir judesys atgal blauzdai, pėdai
ir pėdos pirštams. Plaštakos nykščiui lenkimas yra judesys skersai delno.

Pavyzdžiai????
JUDESIŲ TERMINOLOGIJA
TIESIMAS (EKSTENZIJA) – tai judesys atgal galvai, kaklui, liemeniui, viršutinėms galūnėms ir šlauniai, bei judesys pirmyn blauzdai,
pėdai ir pėdos pirštams.
Hiperekstenzija, yra tiesimo judesio tęsinys už anatominės sąnario padėties.

PAVYZDŽIAI????
JUDESIŲ TERMINOLOGIJA
JUDESIŲ TERMINOLOGIJA
ATITRAUKIMAS (ABDUKCIJA) – tai judėjimas tolyn nuo kūno vidurio linijos. Rankų pirštams judesys į šoną nuo ašinės linijos, kuri
eina per trečiąjį pirštą, nykščio – tai judesys statmenai delno plokštumai, kuriuo metu nykštys tolsta nuo delno plokštumos. Kojų
pirštų ašinė linija eina per antrąjį pirštą.

Pavyzdžiai???
JUDESIŲ TERMINOLOGIJA
Pritraukimas (Adukcija) - judėjimas link vidurio linijos. Nykščio, rankų ir kojų pirštai juda prie delno ašinės linijos.

Pavyzdžiai??????
JUDESIŲ TERMINOLOGIJA
CIRKUMDUKCIJA – tai judesys kurio metu artimasis galūnės galas brėžia erdvėje kūgį (visų iki šiol minėtų judesių
kombinacija).

PAVYZDŽIAI?????
JUDESIŲ TERMINOLOGIJA
SUKIMAS (ROTACIJA) – tai judesys apie vertikalią kūno ašį visoms kūno dalims. Jeigu priekinis paviršius juda link vidurio
linijos, tai vadinama medialine, vidine rotacija. Ir priešingai, jeigu priekinis paviršius juda tolyn nuo vidurio linijos ,tai
vadinama lateraline, arba išorine rotacija.

Pavyzdžiai???
JUDESIŲ TERMINOLOGIJA
DORZALINĖ FLEKSIJA – tai nugarinio pėdos paviršiaus judesys link blauzdikaulio.

Pavyzdžiai????
JUDESIŲ TERMINOLOGIJA
PLANTARINĖ FLEKSIJA – tai nugarinio pėdos paviršiaus judesys nuo blauzdikaulio.

PAVYZDYS???
PLANTARINĖ FLEKSIJA – tai nugarinio pėdos paviršiaus judesys nuo blauzdikaulio.

PAVYZDYS???
JUDESIŲ APIBENDRINIMAS
JUDESIŲ APIBENDRINIMAS
• Inversija - pėdos kreipimas
link vidinės kulkšnies.
Inversija, kuri yra pėdos
sukimas - tai supinacijos,
adukcijos ir plantarinės
fleksijos kombinacija.
• Eversija - judesys į priešingą
pusę. Eversija - tai pronacijos,
abdukcijos ir dorsalinės
fleksijos kombinacija.

• PAVYZDYS???

Eversion Inversion
Anatominėje padėtyje dilbis yra
supinuotas, t.y. plaštaka pasukta
į priekį.
Pronacija - priešingas judesys
t.y. plaštaka pasukta į nugarinę
pusę.

PAVYZDYS???
NYKŠČIO OPOZICIJA – tai judesys, kai nykštys siekia kitų pirštų
pagalvėles.
• HORIZONTALUS ATITRAUKIMAS - kai žastą sulenkiame 90° kampu, ir
atitraukiame atgal.
• HORIZONTALUS PRITRAUKIMAS- tai vadinama, o kai sulenkiame 90° kampu
ir pritraukiame į priekį.
• Kai plaštaka iš anatominės padėties kreipiama alkūnkaulio kryptimi, tai
vadinama ULNARINIS NUKRYPIMAS, kai plaštaka kreipiama stipinkaulio
kryptimi, tai RADIALINIS NUKRYPIMAS.
• INVERSIJA – tai vidinės pėdos dalies pakėlimas į viršų.
• EVERSIJA – tai šoninės pėdos dalies pakėlimas į viršų.
Kai žmogus lenkiasi į šoną,
tada naudojamas
terminas ŠONINIS
LENKIMAS (LATERALINĖ
FLEKSIJA).
PLOKŠTUMOS IR AŠYS
Nustatant ir apibūdinant judesius, sąlygiškai per žmogaus kūną išvedamos trys plokštumos, kurios susikirsdamos sudaro ašis.
Kiekviena plokštuma dalija kūną į lygias dalis ir yra statmena kitoms dviem plokštumoms.

Sagitalinė plokštuma dalija kūną į dešinę ir kairę puses. Šioje plokštumoje galimas lenkimas ir tiesimas.
Frontalinė plokštuma dalija kūną į priekinę ir užpakalinę dalis. Šioje plokštumoje vyksta atitraukimas ir pritraukimas.
Horizontalinė (transversalinė) plokštuma eina horizontaliai ir dalija kūną į viršutinę ir apatinę dalis. Šioje plokštumoje
vyksta rotacija.
PLOKŠTUMOS IR AŠYS
PLOKŠTUMOS IR AŠYS
Ašys - tai linijos, kurios eina per sąnario centrą, ir apie kurias vyksta judesiai. Sąnario judesys visada vyksta apie ašį, kuri
yra statmena judėjimo plokštumai.

Frontali ašis eina iš priekio į nugarinę pusę.

Vertikali ašis eina iš viršaus į apačią. Ji dar vadinama išilgine ašimi.
Skersinė ašis eina nuo vieno šono į kitą šoną.
PLOKŠTUMOS IR AŠYS
PLOKŠTUMOS????

AŠYS???
KŪNO AŠYS
JUDESIAI ANATOMINĖSE PLOKŠTUMOSE
JUDESIAI ANATOMINĖSE PLOKŠTUMOSE
JUDESIAI ANATOMINĖSE PLOKŠTUMOSE
JUDESIAI ANATOMINĖSE PLOKŠTUMOSE
VIDINĖ IR IŠORINĖ ROTACIJA
JUDESIAI ANATOMINĖSE PLOKŠTUMOSE
ROTACIJA APIE VERTIKALĄ AŠĮ
JUDESIAI ANATOMINĖSE PLOKŠTUMOSE
ROTACIJA APIE VERTIKALĄ AŠĮ
JUDESIAI ANATOMINĖSE PLOKŠTUMOSE
ROTACIJA APIE SKERSINĘ AŠĮ
JUDESIAI ANATOMINĖSE PLOKŠTUMOSE
ROTACIJA APIE SKERSINĘ AŠĮ
JUDESIAI ANATOMINĖSE PLOKŠTUMOSE
ROTACIJA APIE SKERSINĘ AŠĮ
JUDESIAI ANATOMINĖSE PLOKŠTUMOSE
ROTACIJA APIE FRONTALINĘ AŠĮ
JUDESIAI ANATOMINĖSE PLOKŠTUMOSE
AŠIS SĄNARIO JUDESIAI
PLOKŠTUMA

Sagitali skersinė Lenkimas/tiesimas (flexio/extensio)

JUDESIAI

Frontali frontalinė Atitraukimas/pritraukimas (abductio/ adductio)

Radialinis/ulnarinis nukrypimas (deviatio ulnaris/radialis)
Pėdos eversija/inversija (eversio/ inversio)

Horizontali Vertikali Mediali laterali rotacija

Supinacija/pronacija
Horizontalus atitraukimas
Horizontalus pritraukimas
GRAVITACIJOS CENTRAS - taškas, kuriame
kertasi visos trys plokštumos.
Gravitacijos centras priklauso nuo kūno padėties ir keičiasi judesio metu. Stovint neutralioje padėtyje, gravitacijos centras yra
nežymiai priekyje antrojo kryžmeninio slankstelio.
Gravitacijos linija – vertikali linija, einanti per gravitacijos centrą.
Gravitacijos jėgų
veikimo linija

Esant normaliai
laikysenai, gravitacijos
linija eina įgauptoje
linkio pusėje.
KŪNO KRYPTIES TERMINOLOGIJA

• Aprašant įvairių kūno dalių padėtį kitų dalių atžvilgiu, naudojami

specifiniai terminai.
 Pagrindinių lotyniškų terminų, apibūdinančių
organų vietą pagal plokštumas ir ašis, sąrašas:
• sagitalis - strėlinis, sagitalinis • inferior - apatinis
• dexter – dešinysis • superior – viršutinis
• sinister - kairysis • anterior - priekinis
• transversus - skersinis • posterior - užpakalinis
• verticalis - statusis, vertikalus • proximalis - artimasis
• horizontalis - gulsčiasis, horizontalus • distalis - tolimasis
• ventralis - priekinis, pilvinis
• caudalis - uodeginis • dorsalis - užpakalinis, nugarinis
• medialis - vidinis
• lateralis - šoninis • interims - vidinis
• externus - išorinis
KŪNO KRYPTIES TERMINOLOGIJA

• MEDIALINIS reiškia padėtį arčiau kūno vidurio linijos.

• LATERALINIS - toliau vidurio linijos/šoninis. Pvz. alkūnkaulis yra dilbio
medialinėje, o stipinkaulis lateralinėje pusėje.
• PRIEKINIS (ANTERIOR) ARBA PILVINIS (VENTRALIS) yra liemens taškas
arčiau pilvo pusės.
• UŽPAKALINIS (POSTERIOR) ARBA NUGARINIS (DORSALIS) yra arčiau
nugaros.
• IPSILATERALINIS – esantis toje pačioje pusėje
• KONTRALATERALINIS – esantis priešingoje pusėje
• BILATERALINIS – esantis abiejose kūno pusėse, abipusis.
KŪNO KRYPTIES TERMINOLOGIJA

• Galūnės taškas, esantis arčiau liemens, vadinamas artimuoju

(proximalis) o arčiau galūnės galo - tolimuoju (distalis).
• Taškų ir smulkių dalių vietai kūne apibūdinti naudojami terminai
viršutinis (superior) ir apatinis (inferior).
• Panašią prasmę turi ir terminai galvinis (cranialis) ir uodeginis
(caudalis).
KŪNO KRYPTIES TERMINOLOGIJA

• Kūno dalys ar struktūros vienos kitų atžvilgiu gali būti apibūdinamos kaip
paviršinės (superficialis) ir giliosios (profundus). Pvz. kalbant apie pilvo
raumenis, išorinis įstrižinis pilvo raumuo yra giliau, nei tiesusis pilvo
raumuo, ir paviršinis, lyginant su vidiniu įstrižiniu raumeniu.
• Kartais tenka naudoti apibūdinimus vidinis (internus) ir išorinis (externus).
• Taško padėtis vidurinės plokštumos atžvilgiu nusakoma kaip vidurinis
(medianus), vidinis (medialis), šoninis (lateralis).
KINEMATIKA
• Kinematika nagrinėja judesius, vykstančius erdvėje, nepriklausomai nuo
jėgų veikimo į kūną.
• Kinetika nagrinėja kaip judantį kūną veikia įvairios jėgos.
• Laisvės laipsniai. Sąnariai gali būti klasifikuojami pagal tai kiek judesių
gali jame vykti. Sąnarys turintis vieną ašį turi vieną laisvės laipsnį.
• Sąnarys, turintis dvi ašis, judesiai galimi dviejose plokštumose turi du
laisvės laipsnius.
• Sąnarys, turintis tris ašis, judesiai galimi trijose plokštumose turi tris
laisvės laipsnius. Tai rutuliniai sąnariai peties ir klubo, judesiai galimi
lenkimas ir tiesimas apie horizontalią ašį, atitraukimas ir pritraukimas
apie sagitalią ašį ir vidinė ir išorinė rotacija apie vertikalią ašį.
• Trys laisvės laipsniai yra maksimumas atskirai paimtam sąnariui.
Osteokinematika
• Kineziologijoje terminas osteokinematika yra naudojamas kai kalbame
apie kaulų ir galūnių segmentų judesius. Judesiai tarp sąnarių paviršių
yra vadinami artrokinematika.
Pav.: lenkimas alkūnės sąnario. Yra skirtumas tarp dilbio lenkimo
osteokinematika ir judesių vykstančių tarp sąnarinių paviršių
artrokinematika.
• Osteokinematika nagrinėja galūnės, segmento judesius erdvėje
nenagrinėjant judesių, vykstančių tarp sąnarinių paviršių. T.y.
lenkimas, tiesimas, atitraukimas, pritraukimas, vidinė ir išorinė
rotacija.
Artrokinematika
• Segmentui judant erdvėje taip pat juda ir kaulų galai t.y. sąnariniai paviršiai. Judesiai, vykstantys tarp
sąnarių paviršių nevadinami lenkimas, tiesimas, atitraukimas, pritraukimas ir vidinė rotacija. Judesius,
vykstančius tarp sąnarinių paviršių nagrinėja artrokinematika.
• Sąnariniai paviršiai yra išgaubti ar įgaubti ir yra nevienodos formos, todėl skiriasi ir judesiai vykstantys
tarp šių sąnarinių paviršių. Beveik visuose sąnariuose vieni sąnariniai paviršiai yra išgaubti, o kiti įgaubti.
• Išgaubto – įgaubto taisyklė
Esant besiliečiančių sąnarių paviršių skirtingumui būtina, kad sąnariniai paviršiai judėtų tam tikru
specifiniu būdu, kada kaulas juda erdvėje. Judėjimas, vykstantis tarp išgaubtų ir įgaubtų sąnarinių paviršių
vadinamas išgaubto – įgaubto taisykle. Įgaubtas sąnarinis paviršius juda ta pačia kryptimi kaip ir kūno
segmentas. Išgaubtas sąnarinis paviršius juda priešinga kūno segmento judėjimo kryptimi.
Taigi trumpai:
• Išgaubtas sąnarinis paviršius juda priešinga sąnario judesiui kryptimi.
• Įgaubtas sąnarinis paviršius juda ta pačia judesio sąnaryje kryptimi.
• Slydimas, riedėjimas, sukimasis
Slydimas – sąnarinių paviršių lygiagretus judėjimas, kurio metu liečiasi vis nauji paviršių taškai..
Automobilio slydimas ledu esant užspaustiems stabdžiams.
Riedėjimas – šio judėjimo metu susiliečia vis tie patys atitinkami sąnarinių paviršių taškai.Rato ridinėjimas
žeme pirmyn ir atgal.
Sukimas - – šio judėjimo metu sąnariniai paviršiai lieka sutapę vienu tašku, o kitų taškų santykis
keičiasi.Taip sukasi viena girnapusė kitos atžvilgiu.
 Kinetinės grandinės
• Atvira kinetinė grandinė –judesys kuria nors kūno dalimi (segmentu), kai yra
fiksuotas proksimalinis galas, o distalinis galas yra laisvas.
• Uždara kinetinė grandinė – judesio atlikimas, kai fiksuotas distalinis galas, t.y.
negali judėti. Pavyzdys, atsispaudimas nuo žemės, rankos atremtos, alkūnė ir
petys juda.
• Trys kinetinių grandinių taisyklės
• Atviroje kinetinėje grandinėje yra daugiau judesių laisvės kūno daliai ar segmentui.
• Uždaroje kinetinėje grandinėje yra žymiai mažiau judesių laisvės kūno daliai ar
segmentui.
• Uždaroje kinetinėje grandinėje distalinis galūnės galas turi būti fiksuotas (ne svorio
kėlimas).