Motyvacija sporte

Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

doc. dr. Šarūnas Šniras

Populiariausių psichologinių testų, taikomų
sporte, kūno kultūroje kiekis (Ostrow, 1990)

Paskirtis Testų kiekis

Sritis

Motyvacija 33

Požiūris į varžybas 21

Pasitik÷jimas savimi 19

Nerimas 17

Kūno suvokimas 14

Agresija 13

Sporto šaka

Krepšinis 20

Gimnastika 11

Plaukimas 11

Imtyn÷s 8

Futbolas 7

Lengvoji atletika 7
Motyvacija – elgesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kur sukelia įvairūs
motyvai, motyvų visuma.

Motyvas – tai priežastis veikti.

Motyvas – įsisąmonintas, suprastas poreikis.

Motyvacijos pavyzdžiai sporte

http://www.youtube.com/watch?v=ozztKbU3Btk
http://www.youtube.com/watch?v=OtAdneAfzcc
Vidin÷ motyvacija (VM) skatina asmenį (sportininką) užsiimti veikla, kuri
suteikia malonumą ir pasitenkinimą.

Išorin÷ motyvacija (IM) skatinama išorinių aplinkos veiksnių (pvz., atlygio ar

socialinio statuso) ir priešingai nei vidin÷ motyvacija siejama su galutiniu veiklos
tikslu, o ne su malonumu, patiriamu veiklos metu.
Poreikių hierarchin÷ teorija
A.Maslovas

Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

 A. Maslow poreikių hierarcin÷ teorija

REZULTATAS

SAVIRAIŠKA

PAGARBOS (40 proc.).

Myl÷ti, priklausyti
grupei
SOCIALINIAI
Būti mylimam

SAUGUMO (egzistenciniai) (70 proc.).

FIZIOLOGINIAI (80 proc.).

 Poreikių hierarchiją galima perteikti palaipsniui:

1. F i z i o l o g i n i a i p o r e i k i a i - (miegas maistas ir t.t.) yra pirmieji ir tik juos

patenkinus, pereinama į kitą pakopą.

2. S a u g u m o (egzistenciniai) - tai poreikis būti užtikrintam d÷l ateities.

3. S o c i a l i n i a i - tai poreikis myl÷ti, priklausyti grupei, o taip pat ir būti mylimam.

4. P a g a r b o s - tai savigarbos poreikis ir noras būti gerbiamam.

5. S a v i r a i š k o s - tai poreikis įgyvendinti savo galimybes ir tobul÷ti kaip asmenybei.

o Pirmųjų keturių poreikių patenkinimas atpalaiduoja įtampą.

o Saviraiškos poreikio patenkinimas sukelia įtampą, nes saviraiškai n÷ra ribų.

A. Maslow teorija yra filosofin÷ sistema, nes jis sunkiai patikrinama. Ji

kritikuojama, nes skirtingiems žmon÷ms ji gali reikštis skirtingai.
 Motyvacijos teorija
F.Herzbergas

Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

 Ši teorija skiriasi nuo A. Maslow teorijos tuo, kad akcentuoja ne
poreikius, o aplinkos veiksnius.

F. Herzbergo motyvaciją veikia dviejų veiksnių grup÷s:

1. P a l a i k y m o (higieniniai) v e i k s n i a i:

o Kūno kultūros pamokos/treniruot÷s sąlygos;

o Materialinis atlygis;
o Trenerio/kūno kultūros mokytojo darbo kokyb÷;
o Santykiai su klas÷s/komandos nariais.

2. M o t y v a c i n i a i v e i k s n i a i:

o Prestižo galimyb÷s;
o Tobul÷jimo galimyb÷s;
o Laim÷jimai.
 Higieninių veiksnių HVB HVB
nebuvimas (HVN), MVN MVB
Motyvacinių veiksnių
nebuvimas (MVN).

F. Herzbergo motyvacijos teorijos schema

HVB – Higieninių veiksnių buvimas;

MVB – Motyvacinių veiksnių buvimas;
HVN – Higieninių veiksnių nebuvimas;
MVN – Motyvacinių veiksnių nebuvimas.
 Teorija yra kritikuojama tod÷l, nes skirtingose
kultūrose, skirtingose sąlygose, gali nepasitvirtinti.
Sportin÷s veiklos motyvacijos teorija
B.Cratty

Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

 Sportininko motyvaciją skatina ir vidiniai, ir išoriniai veiksniai

Motyvacija
Vidiniai Išoriniai
veiksniai veiksniai

1. Interesai; o Santykiai tarp trenerio ir sportininko.

2. Poreikiai;
o Reakcija į sportininko laim÷jimus ir
3. Įsitikinimai pralaim÷jimus
o Trenerio darbo kokyb÷.
o I n t e r e s a i – susidom÷jimas kuria nors sritimi.

o P o r e i k i a i – vidin÷ žmogaus būsena, kurią sukelia ko nors stoka.

o Į s i t i k i n i m a i – subjektyvus, kurio nors teiginio laikymas teisingu.

 Motyvaciją be vidinių ir išorinių veiksnių apsprendžia dar
trys veiksniai

Laiko veiksnys (motyvų susiformavimo laikas) – praeitis, dabartis, ateitis.

Motyvų įsisąmoninimo lygis – pasąmon÷s, priešsąmon÷s, sąmon÷s.

Poreikiai, jų rūšys – biologiniai, socialiniai, psichologiniai.

Sportin÷s veiklos motyvacijos teorija
R.Murray

Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

 R. Murray išskyr÷ pagrindinius poreikius, kuriuos apibr÷ž÷ kaip
pasikartojančius interesus.

Nebiologiniai poreikiai lemia sportininko motyvaciją.

Poreikiai n÷ra hierarchiniai.

Teorijai būdingas lankstumas: sportininkas tuo pačiu metu gali būti

motyvuojamas daugiau nei vieno poreikio, poreikiai gali kirstis vienas su kitu.
 Poreikių sąrašas (R. Murray)

Dauguma sporto šakų leidžia patenkinti šį poreikį. Organizmo

Pripažinimo, garb÷s troškimo, laim÷jimų fiziologinių funkcijų silpn÷jimas, pasibaigus sportinei karjerai, kai
kuriem sportininkams gali tapti svarbiu sportavimo motyvu.

Dažniausiai treneriai apeliuoja į šį poreikį prieš pačias svarbiausias

Poreikis išsaugoti savo statusą, išvengti
varžybas arba prieš rungtynes su komandomis, kurioms anksčiau
nusivylimų, mok÷ti garbingai pralaim÷ti buvo pralaim÷ta.

Poreikis dominuoti, įtakoti kitus,

Dauguma sportininkų pradeda sportuoti, kad patenkintų šį poreikį.
kontroliuoti, vadovauti
 Poreikių sąrašas pagal (R. Murray)

Sportininkams patinka kaupti varžybų trof÷jus, laikraščius ar

Poreikis įsigyti daiktų, palaikyti tvarką žurnalus, kuriuose rašoma apie jų sportinę veiklą.

Poreikis bendrauti, užmegzti naujus Nemažai sportininkų pradeda sportuoti, kad

kontaktus, pad÷ti draugams spręsti jų
patenkintų šį poreikį. Treneriai dažnai sako: ,,Komandos labui”.
problemas

Siekis sužinoti daugiau savo sporto šakos technikos ir taktikos

Pažinimo džiaugsmo poreikis
subtilybių .
Sportin÷s veiklos motyvacijos teorija
A. Punis

Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

 A. Punis sportin÷s veiklos eigoje skyr÷ keturis etapus:

1. P r a d i n i s motyvacijos etapas

Susijęs su natūraliu poreikiu jud÷ti, emociniu fizinių pratimų

patrauklumu, pareiga lankyti kūno kultūros pamokas, aplinkos
sąlygomis (t÷vų įtaka).

2. G i l e s n ÷ s sportin÷s veiklos įsisąmoninimo etapas

Sportuoja d÷l to, kad tai gali praversti ateityje (figūros, sveikatos
stiprinimas, j÷gos įgijimas).
 3. Tikrosios sportin÷s veiklos motyvacijos etapas

o Išryšk÷ja interesai tam tikrai sporto šakai, atsiranda poreikis lavinti

specialiuosius geb÷jimus.

o Sportininkas vis giliau suvokia sportin÷s veiklos turiningumą, prasmę.

o Atsiranda noras sužinoti kuo daugiau technikos ir taktikos subtilybių.

4. Didelio meistriškumo motyvacijos etapas

Pradedama galvoti apie rezultatus, rekordus, prizus.

Sportin÷s veiklos motyvacijos teorija
I. Kalyševas

Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

I. Kalyševas motyvus sugrupavo į nesportinius, pusiau sportinius ir sportinius.

1. Prie nesportinių galima priskirti šiuos:

Draugiško arba grupinio solidarumo motyvai: į sportą atveda noras

būti kartu su bendraamžiais ir draugais, bendrauti su jais. Šių motyvų socialinį
psichologinį pagrindą sudaro poreikis bendrauti.

Tobulinimosi motyvai: sportuojant siekiama paspartinti savo fizinio

tobul÷jimo tempą ir užimti deramą vietą tarp draugų.

Dažniausiai norima sustiprinti sveikatą, pašalinti išvaizdos trūkumus, išlavinti

fizines savybes, įsigyti svarbių gyvenime įgūdžių, tapti valingu, drąsiu, vyrišku.
Pam÷gdžiojimo motyvai: paaugliai labai dažnai nori būti panašūs į jau
pasiekusius sportinių laim÷jimų sportininkus.
Kokio nors sportininko pavyzdys gali net nulemti tam tikros sporto šakos
pasirinkimą.
 2. Pusiau sportiniai motyvai
o Susijęs su lenktyniavimu, varžybomis grup÷s viduje.

o Atliekant fizinius pratimus visada norisi aplenkti kitus, palyginti savo rezultatus
su kitais.

o Moksleivio siekiai neperžengia klas÷s, komandos ribų.

o Pagrindinis motyvas - tapti geriausiu klas÷je.

3. Sportiniai motyvai:

o laim÷jimų motyvai;
o sporto interesai.

I n t e r e s a s ─ ypatingas susidom÷jimas tam tikra veikla.

o Šių motyvų atsiradimą lemia skirtingas požiūris į sportinę veiklą: vieni

siekia pačių aukščiausių rezultatų, kitiems svarbiausia pati veikla.

o Sportinių laim÷jimų motyvai gali būti labai įvairūs: miesto, pasaulio

čempionatai.

o Sportiniai interesai susiję su jud÷jimo džiaugsmu, galimybe susitikti su

draugais.
Sportin÷s veiklos motyvacijos teorija
V.Gošekas, M.Vanekas, B.Svoboda

Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

 Sportin÷s veiklos motyvacijos raidą sudaro keturias
motyvacijos stadijas

o Generalizacijos (pradin÷) stadija;

o Diferenciacijos stadija;
o Stabilizacijos stadija;

o Involiucijos stadija.
Rezultatas
Maksimalus
rezultatyvumas

Aukštas
Vidutinis rezultatyvumas,
rezultatyvumas bet palaipsniui
Motyvcija:
specifin÷ maž÷jantis
Pradinis
(siaura),
rezultatyvumas Motyvacija: sąlygojama, Motyvacija:
Motyvacija: diferencijuota neigiama
bendra netiesiogin÷ specifin÷,
teigiama teigiama teigiama

Motyvacin÷s struktūros stadijų branda ir sporto veiklos rezultatyvumas

 G e n e r a l i z a c i j o s stadija

o Susijusi su sportinių motyvų miglotumu, neaiškumu.

o Būdingas mažas išrankumas pasirenkant sporto veiklą.

o Žmogus dažnai nepasirenka tos sporto šakos, kurioje jis v÷liau gali pasiekti
didelių laim÷jimų.

o Poreikį sportuoti dažniausiai lemia atsitiktin÷s aplinkyb÷s (netoli namų esanti

sporto aikštel÷, artimų žmonių pavyzdžiai).
 D i f e r e n c i a c i j o s stadija

o Atsiranda socialinio pobūdžio motyvai (lenktyniavimas su draugais).

o Formuojasi orientacija į tam tikrą sporto šaką.

o Domimasi treniruot÷mis, sporto šakos teorija.

 S t a b i l i z a c i j o s stadija

o Susijusi su garb÷s, pripažinimo, savo pranašumo siekimo motyvais.

o Motyvacin÷ struktūra yra diferencijuota ir veda sportininką į tikslingą ir

stipr÷jantį aktyvumą.

o Sportininkai stengiasi perduoti savo patirtį jaunimui.

o Varžybiniai motyvai, nukreipti į aukštų sporto rezultatų siekimą ir jų

pastovumą.
 I n v o l i u c i j o s stadija
Prast÷ja rezultatai, art÷ja sportin÷s karjeros pabaiga.

Sportininkas gali būti puikios fizin÷s būkl÷s, tačiau aukštų sporto rezultatų
siekimui, sportinių varžybų s÷kmei to maža.

Sportuojama d÷l paties sportavimo, d÷l jaudulio, kurį sukelia sportiniai

pratimai.

Labai svarbu žinoti treneriui !!!

Jeigu sportininkas neturi kitų tikslų ar interesų, tai sportin÷s karjeros
pabaiga gali tapti sunkia psichologine problema
Sportin÷s veiklos motyvacijos teorija
J.Palaima

Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

 J. Palaima (1976) paskelb÷ teoriją, kurioje atskleid÷ esmines sportin÷s
veiklos motyvų grupes.

Moraliniai motyvai

o Moraliai išugdytas sportininkas atiduoda visas j÷gas, kovodamas už savo

komandos, mokyklos, šalies garbę.

o Motyvai, stipriausi komandinių sporto šakų atstovams.

 Noras išreikšti save

o Motyvas gali pasireikšti sportininko noru pasiekti pradžioje bet kokį sportinį
rezultatą, pasirodyti ne blogiau už kitus sportininkus, tapti pirmuoju savo
mokykloje, mieste, rajone, šalyje.
 Motyvai, kylantieji iš naujų santykių su kitais
žmon÷mis ir pačiu savimi d÷l sportin÷s veiklos

o Noras kuo geriau pasirodyti prieš žiūrovus, neužsitraukti g÷dos varžybas

stebinčių artimųjų ar draugų akivaizdoje.
 Motyvai, kylantieji iš santykių su treneriu

o Siekiama neįskaudinti trenerio, nusipelnyti pagyrimą, pateisinti pasitik÷jimą,

parodyti, kad triūsas nenu÷jo veltui.
 Motyvai, kylantys iš santykių su varžovu

o Noras parodyti savo pranašumą;

o ,,Atsirevanšuoti” už ankstesnį pralaim÷jimą;

o Parodyti, kad turi savęs vertą varžovą;

o Nepralaim÷ti varžovui, kuris visada būdavo nugalimas.

 Motyvai, susiję su teigiamu sportininko požiūriu į
varžybų sunkumus

o Noras d÷ti maksimalias pastangas, esant įtampos sąlygoms, pasitenkinimo

jausmas žinant, kad pavyko įveikti save, savo silpnybę.
 Varžybiniai motyvai siaurąja prasme

o Noras pasigalin÷ti, išmatuoti j÷gas;

o Pergal÷s teikiamas džiaugsmas, ypač kai ji sunkiai iškovojama;

o Kovos įkarštyje atsirandančios pasiaukojimo būsenos;

o Noras atsp÷ti varžovo sumanymą.

 Meil÷ sportui, pasirinktai sporto šakai

Motyvai, susiję su noru patirti sporto ir sportinių

varžybų daromą lavinamąjį ir aukl÷jamąjį efektą

o Išsiugdyti tam tikras fizines ir psichines savybes (j÷gą, ištvermę, drąsą).

 Motyvai, kylantieji iš požiūrio į atliktą treniravimosi
darbą

o Noras išaiškinti jo efektyvumą;

o Noras pateikti varžovui ilgai ir kruopščiai ruoštą veiksmą, sumanymą;

o Parodyti naują, sud÷tingą elementą.

 Estetiniai motyvai

o Noras parodyti tikrą, gražų sportą;

o Noras pasig÷r÷ti savo meistriškai atliekamais pratimais ir veiksmais.

 Motyvai, kylantieji iš susižav÷jimo įžymių
sportininkų įkvepiančiais pavyzdžiais

Motyvai, susiję su noru pasiekti tam tikrų

galimybių

o Materialin÷s naudos, privilegijų.

Sportininką skatina d÷ti visas pastangas ne kuris nors vienas motyvas ir ne kuri nors viena iš
čia išvardintų motyvų grupių, o visas jų kompleksas, sistema.