Sportininko baimė

Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

Daug geriau baimės
atsikratyti, negu ją
neigti...
W.
Grantas
 Sportininkas apie apėmusią baimę
,,Burtai man buvo nepalankūs. Pirmoje kovoje turėjau
susitikti su sportininku, turinčiu žymiai didesnių
laimėjimų negu aš. Visą dieną galvojau apie būsimą
kovą.
Priešininko pajėgumas hiperbolizavosi, ir kuo labiau
artėjo kova, tuo labiau jaučiau, kad savęs
nekontroliuoju
– nei minčių, nei organizmo.
Pradėjau dažnai lakstyti, po krūtinkauliu kažkas
spaudė, rankos pasidarė sunkios. Kitų balsus girdėjau
tarsi iš po žemės. Ne viską atsimenu, kai kopiau
į
ringą...“
 Apie sportininko baimę ...

Sportininkai, negebėdami eliminuoti baimės jausmo,

susikuria tam tikrą ,,pavojų skalę“ ir nuo to, kaip ši pradeda
veikti, pasirenka veiklos strategiją ir taktiką.

Dažnai sportininkai ir pralaimi ne dėl to, kad jie yra

fiziškai,ar taktiškai silpnesni, bet dėl to, kad
techniškai
pritrūksta jėgų kovoti su nuolatine jiems
pralaimėjimo tikimybe, su didele baime. būsimo
 Apie sportininko baimę ...
• Baimės emocija yra individuali.

• Ji priklauso nuo įgimtų nervų sistemos ypatybių reaguoti į tam

tikrus aplinkos dirgiklius.
• Mokslininkai P. Zimbardo nustatė kad apie 80 proc. žmonių save
laiko baikščiais.
• Baikštumo galima ir išmokti. Pavyzdžiui, sportininkas nuolatos
baiminsis varžovo, nepasitikės savo jėgomis, jis gali tapti
baikštus.
 Apie sportininko baimę ...

• Praktika rodo, kad sportininkai tampa tokie net ne sportinio kelio

pradžioje, o jau gerokai ją įpusėjus ir pasiekę tam tikrą, kartais net
labai gerą, sportinį rezultatą.
• Ar ne dėl to, kai kurie žinomi sportininkai vengia rungtyniauti,
sakydami, kad kaupia jėgas svarbiausiajam startui, kad šios
varžybos neįeina į jo pasirengimo planus ir pan.
• Baimė, sukelta suvokiamo ar vaizduotėje susikurto pavojaus,
pasireiškia sportininko jausmais, mintimis ir veiksmais.
Baimė – tai reakcija į realų, konkretų pavojų, bijojimas
to, kas vyksta dabar.
Baimė – yra psichinė būsena, sukelta suvokiamo ar
vaizduotėje susikurto pavojaus.

Baimė naikina kuriančią energiją ir tampa kliūtimi bet

kokiai (ypač sportinei) veiklai.

Pavyzdžiui, sportininkas bijo traumos. Baimės jausmo persekiojamas

sportininkas sulaukia to, ko jis bijo (sportininkas bijo pralaimėti, tai ir
pralaimi).
 Kodėl sportininkai patiria
baimę???
• Pervertinus varžovo j÷gas;
• Pernelyg didelis atsargumas;
• Nepasitik÷jimas savo j÷gomis;
• Nuogąstavimas d÷l būsimos kovos (starto)
rezultatų;
• Nedrąsumas, baikštumas, bailumas;
• Siaubas, kančia, panika;
• Pervertinus keliamą užduotį;
• Neįvertinus savo galimybių;
• Pakeitus varžybų aplinką;
• Iškilus netik÷toms kliūtims.
 Kodėl sportininkai patiria
baimę???
• Dėl galimų vėlesnių padarinių (sportininkas mano, kad nuo
to nukentės jo karjera, nepateks į rinktinę, neišvažiuos į į užsienį,
nepasirašys sutarties);

• Dėl trenerio elgesio (jis gali barti, šaukti, gąsdinti arba nuliūsti,
išgyventi);

• Dėl materialinių dalykų (gali sumažinti stipendiją arba

atlyginimą, nemokėti premijų, veikti sutarties sąlygas).
 Sportininkų baimės rūšys

2. Baimė dėl santykių

su treneriu

1. Baimė nugalėti ar
3. Baimė dėl galimos
pralaimėti BAIMöS RŪŠYS
traumos

4. Baimė dėl galimo

agresijos
protrūkio
 Baimė dėl pergalės arba pralaimėjimo
• Labiausiai bijo pralaimėti sportininkai kurių nerimo lygis yra
aukštas.
• Jie nesiorientuoja i sėkmę, o siekia išvengti nesėkmės.
• Kai kurie sportininkai bijo pergalių tai būna lengvosios atletikos,
plaukimo atstovai.
• Sportininkai užima II, III, IV vietas ir tas juos tenkina, o jei iškovoja
I vietą, jie bijo, kad gali nepakartoti rezultato ir bus nuvertinti arba
laimėjus kovą, reikės susitikti su itin stipriu varžovu).
 Baimė dėl santykių su treneriu

• Kai santykiai su treneriu prasti, tai sportininkas ypač bijo parodyti

prastus rezultatus, nes jie gali dar pablogėti.

• Treneris gali barti, šaukti, gąsdinti arba nuliūsti, išgyventi.

 Baimė dėl santykių su treneriu

• Kai santykiai su treneriu prasti, tai sportininkas ypač bijo parodyti

prastus rezultatus, nes jie gali dar pablogėti.

• Treneris gali barti, šaukti, gąsdinti arba nuliūsti, išgyventi.

 Baimė dėl galimos traumos

• Šia baimę patiria visi sportininkai. Tačiau ji neturi

užvaldyti sportininko psichikos.
• Galimybė susižeisti sportinėje veikloje yra natūrali ir ji yra pagrįsta.
• Jeisportininką nuolat persekioja įkyrios mintys, tai
specialisto
reikalinga konsultacija.
• Baimę dažniausia patiria kontaktinių sporto šakų atstovai.
 Baimė dėl galimo agresijos protrūkio

• Patiria sportininkai, kuriems būdingas aukštas agresijos lygis.

• Savo agresijos protrūkių dažniausiai bijo sportininkai, kurie kažkada

jau yra agresyviai pasielgę arba nežino kaip susitvarkyti su savo
priešiškais jausmais.
 Sportininkų baimės rūšys

Ji verčia sportininką Pasikeitimų Tai baimė išgyventi pavydą, draugų

abejoti padėties pašaipas (,,Mūsų didvyris‘, ,,Oho, tik
baimė
pastovumu pagalvok čempionas) ,kritiką
- jam-taip
(,,Bepigu
(,,atsakomybę‘), atsakomybępasisekė“,
(,,Dabar
visi žiūrės į mane‘)..Tai socialinės
nesėkmės baimė po gerų rezultatų
Pavojaus
baimė
BAIMĖS
Sėkmės baimė
RŪŠYS
Ši baimė pavojaus akimirką verčia
sportininką sprukti arba gintis
puolant, dėl jos praranda savitvardą.
Treneriai dažnai susiduria su svetimos
Svetimos aikštės sindromu. Sportininkas, jausdamas
vietos baimė svetimos aikštės, aplinkos baimę, tampa
ribotesnis, nesugeba visiškai atsiskleisti,
nes baimė kausto jo judesius,
trikdo koordinaciją.
Pagrindiniai metodai baimei
įveikti
Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo
katedra
 Kaip padėti sportininkui kovoti su
baime???
• Šalinti sportininkų baimingumą treneriui padeda geras sportininko
pažinimas. Treneriui svarbu žinoti, ko bijo sportininkas, kokiam
baim÷s tipui jis priklauso. Pavyzdžiui, jeigu sportininkas bijo svetimos
vietos, treneris turi:
• sudaryti galimybę svetimoje teritorijoje (aikštėje,
pasitreniruoti
salėje, trasoje, stadione), joje „apšilti“, pasijusti, kad svetima
darosi „sava“, įprasta; vieta
• nepalikti tokių sportininkų be dėmesio (stengtis juos nuraminti,
paskatinti, kuo nors sudominti toje vietoje ir pan.);
• žinoti, kad įvairias fobijas įveikia psichoterapija;
• akcentuoti, kad baimė pasirodyti publikai yra viena iš labiausiai
paplitusių socialinio nerimo formų ir veikia daugelį žmonių (pvz.,
scenos baimę jaučia daugiau kaip 40 proc. menininkų).
 Psichologiniai
metodai
nerimui ir baimei
įveikti

Klinikinis Sisteminė Modeliavimo

desensibilizacija
pokalbis treniruotė
 Klinikinis pokalbis – individualus trenerio
ir sportininko pokalbis, kai treneris vaizdžiai
įrodo, kaip reikia interpretuoti jaudulio
požymius prieš varžybas.

Treneris turi pad÷ti suvokti sportininkui, kad jaudulys, fiziologiniai

organizmo požymiai yra naudingi ir nereiškia sportininko silpnumo.
 Klinikinio pokalbio
schema
Sportininkas Interpretuoja Atsiranda Sportinės
pastebi savo kaip nerimo veiklos
jaudulio požymius požymius papildomi dezorganizacija
požymiai

Šie požymiai
vertinami, kaip Išgyvenama Patiriama sportinės
organizmo parengtis optimali būsena veiklos sėkmė
veikti

Sportininkams reikia pad÷ti išmokti teisingai suvokti ir

interpretuoti savo jaudulio prieš varžybas
požymius.
 Sisteminė desensibilizacija (laipsniškas
nujautrinimas) – tai metodas, kuriuo bandoma
laipsniškai nuslopinti baim÷s ir nerimo
reakciją.
o Tuo pačiumetusportininkas negali patirti ir
atsipalaidavimo, ir psichin÷s įtampos, nerimo ar
baim÷s.

Vienu metu negali būti nerimas ir baim÷ kai yra:

o maitinimosi reakcija;
o atsipalaidavimo reakcija;

o seksualin÷ reakcija.
o Suregistruoti visas situacijas, kurios sportininkui kelia nerimą: (nuo mažiausią
iki didžiausią nerimą keliančios situacijos).

o Pavyzdžiui, sustipr÷ja prakaitavimas; sutrinka kv÷pavimas; pasirodo

varžovai, t÷vai ar šeimos narys reiškia pretenzijas; prasideda svarbios
varžybos.

o Kai yra toks sąrašas, tada treneris siūlo

sportininkui iš eil÷spo vieną įsivaizduoti nerimą
keliančias situacijas bei atsipalaiduoti.
 Modeliavimo treniruot÷ - tai dirbtinai
sukelto streso
praktikavimas.
o Treneris ar psichologas gali pakviesti į kontrolines rungtynes ar treniruotes
reikšmingus sportininkui žmones, kurie jam sukeltų nerimą (aistruoliai,
varžovai).

o Po treniruot÷s treneris turi paaiškinti kod÷l taip daro. Modeliavimo

treniruot÷ yra taikoma tuomet kai pokalbis ar desensibilizacija nepadeda.
Rekomenduojamas klausimynas sportininkų
baimei įvertinti
Sportininko baimės samprata ir
jos rūšys