Sporto psichologijos objektas ir

uždaviniai

Sporto psichologijos tyrimo metodai

Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedra

Sporto psichologija ─ tai mokslas, kuris nagrin÷ja sportininko psichikos
d÷sningumus.

Sporto psichologija ─ tai mokslas, kuris nagrin÷ja kaip žmogaus psichika pasireiškia
ir formuojasi specifin÷mis sportin÷s veiklos sąlygomis.

Sporto psichologijos mokslo objektas ─ sportininko psichikos d÷sningumai.

 Sporto psichologijos
uždaviniai

Sportin÷s veiklos tyrimas: Sportininko asmenyb÷s tyrimas

Tirti bendruosius sportininko

Tirti bendruosius d÷sningumus. asmenyb÷s bruožus.
Tirti konkrečios sporto šakos specifinius Tirti specifinius bruožus,
d÷sningumus. priklausomai nuo sporto šakos

Šie uždaviniai reikalingi Šie uždaviniai reikalingi

treniruočių efektyvumui didinti. sportininko asmenybei ugdyti

Visi kartu uždaviniai reikalingi tam, kad būtų

pasiekti kuo geresni sportiniai rezultatai.
Pirmas sporto psichologijos sąvoką XX a. pavartojo šiuolaikinių Olimpinių
žaidynių įkūr÷jas P. De Kubertenas Lozanoje 1913 m. kai buvo surengtas
Psichologijos kongresas.

Pirmieji stambūs šios srities veikalai pasirod÷ XX a. pradžioje.

Šioje srityje pirmavo dvi šalys: JAV ir Vokietija.

1926 m. JAV sporto psichologijos t÷vu laikomas K. Grifitas, jis paraš÷

knygą ,,Treniravimo psichologija”.

1928 m. pasirod÷ Šult÷s knyga ,,Fizinių pratimų psichologija”.

Intensyviau sporto psichologijos mokslas ÷m÷ pl÷totis po Antrojo

Pasaulinio karo.
Pirmasis pasaulin÷s sporto psichologijos kongresas, kuris įvyko 1965 m.
Romoje.

Kongreso metu buvo įkurta Tarptautin÷ sporto psichologijos asociacija

(ISSP), prad÷ti leisti pirmieji periodiniai tarptautiniai sporto psichologijos
leidiniai:

,,International Journal of Sport Psychology”

,,The Sport Psychologist”

Apie sporto psichologiją daugiau galima
sužinoti čia !!!
VERTA PASKAITYTI !!!
Psichologų vidutinis metinis uždarbis
 Sporto psichologijos
mokslininkai

Nideffer – sportininkų d÷mesio sutelkimas prieš svarbias varžybas;

Martensas – psichologinių įgūdžių problema;

Weinberg ir Gould – ,,Sporto psichologijos pagrindai” – pagrindin÷

knyga.
1969 m. įkurta Europos sporto psichologijos federacija (FEPSAC).

Pagrindinis Europos sporto psichologijos atstovas – Bidle.

Lietuvoje sporto psichologija prad÷ta pl÷toti septintuoju XX. a. dešimtmečiu

Lietuvos kūno kultūros institute, Pedagogikos ir psichologijos katedroje.

Lietuvos sporto psichologijos pradininkas, prof. J. Palaima.

1990 metais sukūr÷ sportin÷s motyvacijos teoriją.

 Sporto psichologijos uždaviniai
Suvokti sporto psichologijos tyrimo metodų esmę

Suvokti sportininkų ugdymo galimybes

Suvokti sportininkų psichinių būsenų reguliavimo pagrindus

Suvokti sportinin÷s karjeros psichologinius ypatumus

 Šiandienin÷s sporto psichologijos
problemos

Adekvatus sportininkų galimybių įvertinimas

(psichodiagnostikos metodai )

Sportininkų darbingumo reguliavimas ir

atsigavimas po psichinių ir fizinių krūvių
(psichologinio rengimo metodai)
 Sporto psichologų kategorijos
(JAV Olimpinis Komitetas)

Klinikiniai – dirba su sportininkais, kurie pasižymi asmenyb÷s

sutrikimais, emociniais sutrikimais, depresuojančiais.

Mokomieji – vykdo šviečiamąjį darbą sportininkams ir treneriams.

Jų tikslas – patobulinti sportininkų psichologinius įgūdžius.
 Etikos reikalavimai

1. Užtikrinti aukščiausią kompetencijos lygį;

2. Dalyvauti tik tose srityse, kuriose specialistas yra kompetentingas;

3. Laikytis aukščiausių moralinių standartų;

4. Asižvelgti į sportininko kultūrą, religiją;

5. Maksimaliai užtikrinti konfidencialumą;

 Savarankiškos profesijos įteisinimo reikalavimai
(H. Wilensky)

1. Dauguma profesijos darbuotojų dirba pilną darbo savaitę.

2. Sudarytos ir akredituotos akademin÷s studijų programos.
3. Profesijos specialistų profesinis aktyvumas (profsąjungos, asociacijos).
4. Įsteigta profesin÷ organizacija.
5. Parengtas etinių principų rinkinys.

JAV sporto psichologija – įteisinta.

Lietuvoje sporto psichologija - ???
 Sporto šakos psichologin÷ charakteristika

1. Laiko limitas atliekamiems veiksmams.

2. Veiksmai atliekami esant dideliam pasipriešinimui.

3. Būtinas glaudus bendradarbiavimas su komandos nariais.

4. Labai didel÷ įtampa, esant apylygiam rezultatui

 Psichologinis rengimas

Bendrasis psichologinis rengimas - siekiama išugdyti sporto šakos

sportininko psichines savybes, pažinimo procesus, vaizduotę, d÷mesį, išmokyti valdyti
emocijas, išugdyti valios savybes. Tai rengimas ilgalaikiam treniruočių ir varžybų
procesui.

Specialusis psichologinis rengimas - ugdomos sporto šakai reikalingos

psichologin÷s savyb÷s. Tai rengimas konkrečioms varžyboms (tiesioginis psichologinis
rengimas).
 Rengimasis varžyboms

Psichologinis
rengimas

Bendrasis fizinis Specialusis fizinis

rengimas rengimas
Eil.
Varžybos
SPORTINö VEIKLA - treniruot÷
KŪNO KULTŪROS VEIKLA
Nr.

Tikslas – atsklisti maksimalias žmogaus Atskleisti optimalias žmogaus

1. galimybes (jų atskleidimas). galimybes (jų atskleidimas).

2. Tikslas – rekordiniai rezultatai, laim÷jimai. Rezultatai, kurie tenkina asmenį.

Esminis sportin÷s veiklos Varžybos n÷ra veiklos pagrindas.

3.
ypatumas –varžybos. Varžybos - tiktai veiklos priemon÷.

Sportin÷ veikla reikalauja maksimalios fizinių Maksimali fizin÷ bei psichin÷

4. bei psichinių pastangų. įtampa, nereikalinga, nebūtina.

Sportin÷ veikla į ją įsitraukiama Kūno kultūros veiklai būdingas

5. savarankiškai. privalomas pobūdis.

Eksperimentavimas žmogaus N÷ra rizikos, galimas pasirenkamumas, n÷ra

6. kūnu, siekiant atskleisti kūno eksperimentavimo.
galimybių ribas.
 Kuo skiriasi varžybos nuo treniruočių ???

1. Varžybose visada yra žiūrovai;

2. Varžybose fiksuojami viešai skelbiami rezultatai;
3. Nugal÷tojai vertinami, o tai įgauna asmeninę vertę;
4. Varžybose visada dalyvauja teis÷jai, varžovai;
5. Visada ribojamas bandymų skaičius arba limituojamas laikas;
6. Varžybos gali vykti neįprastomis sąlygomis.
 Sporto psichologin÷ struktūra

Sportin÷je veikloje laim÷jimai yra pagrindinis tikslas;

Sportin÷je veikloje pasirodymas gali kainuoti sportininkui prestižą, jis gali prarasti autoritetą;

Keliami maksimalūs reikalavimai sportininko rezultatams;

Sportininkas turi būti pasiruošęs iškęsti pačius didžiausius apribojimus.

 Tiriant sportininkų veiklą
rekomenduojama atsižvelgti į tokią veiklos specifiką:

SUBJEKTYVIOS SĄLYGOS
OBJEKTYVIOS SĄLYGOS

REIKALAVIMAI SPORTININKO ASMENYBöS

YPATUMAI
APLINKOS SĄLYGOS

MOTYVACIJA IR PAŽINIMO
PROCESAI, ASMENYBöS
SAVYBöS
TRENIRUOTöS, VARŽYBOS

MOTORINö VEIKLA

OPERACIJOS PRATYBŲ POBŪDIS

VEIKSMAI

Sportininkų veiklos psichologin÷ struktūra (Родионов, 2002)

 Sportin÷s veiklos psichologiniai tyrimų principai ir
reikalavimai tyrimams

Tyrimo principai:
1. Objektyvumas
2. Kompleksiškumas
3. Dinamiškumas
4. Analitiškumas

Reikalavimai:
1. Metodo validumumas
2. Metodo patikimumas
 Sportin÷s veiklos psichologinių tyrimų metodų
klasifikacija
1. Pagal turinį:
Metodai sportininko asmenyb÷s savyb÷ms tirti
Metodai sportininko asmenyb÷s psichikos procesams tirti
Metodai sportininko asmenyb÷s psichikos būsenoms tirti

2. Pagal tyrimo procedūras (popieriniai):

Verbaliniai metodai
Anketiniai metodai (aprašas, klausimynas)

3. Pagal pritaikymo galimybę:

Nespecifiniai (taikomi, bet kurios sporto šakos sportininkams tirti)
Pusiau specifiniai (tyrimai, kuriuose naudojama nespecifin÷ informacija ir galima tirti tik tam tikrų sporto šakų sportininkus)
Specifiniai (tik tam tikrų sporto šakų sportininkams tirti)
 Testų taikymo problema !!!

Reikalavimai psichologiniam testavimui (JAV):

1. Ribotas testų taikymas.

2. Testą reikia taikyti teisingai, laikantis reikalavimų.
3. Būtinas teisingas testo atlikimas.
4. Testai dažnai turi apribojimus d÷l tiriamųjų grup÷s.
5. Testo validumas.
6. Testo patikimumas.
 Sportininkų steb÷jimo ir apklausos ypatumai
Steb÷jimas - tikslingas, laboratorinis ir natūraliomis sąlygomis.
Reikalavimai steb÷jimui:
1. Tyr÷jas turi tur÷ti kryptingą nuostatą.
2. Steb÷jimas turi būti sistemingas arba atrankinis.
3. Steb÷jimas neatskleidžia sportininko psichikos reiškinių esm÷s. Taikant steb÷jimą,
reikalaujama, kad jį vykdytų keli steb÷tojai.
4. Steb÷jimas, vykdomas tiriant skirtingas veiklos sferas, vadinamas nepriklausomo požiūrio
vertinimo metodu.
Apklausa (klausimynas) - anketa, aprašas, inventarijus.

Reikalavimai:
1. Rekomenduojama, kad būtų taikomi tokie klausimynai, kurie atitiktų reikalavimus, keliamus
testams.
2. Individualiai sportininkų diagnostikai galima taikyti tik patikimumo ir valdumo kriterijus
tenkinančias metodikas
3. Būtina griežtai atskirti klausimyną nuo anketinio testo.
 Sportininkų psichinių procesų tyrimo metodai

Dažniausia tiriami sportininkų psichikos

reiškiniai:

1. Sportininko reg÷jimo lauko apimtis.

2. Sensorinių reakcijų greičiui yra naudojami reakciometrai.
3. Laiko suvokimas yra matuojamas tempingo aparatu.
4. D÷mesys, jo apimtis, paskirstymas.
5. Motorin÷ atmintis, jai tirti taikomi asimetriniai uždaviniai.
6. Operatyvus mąstymas.
7. Valios tyrimai.
 Sportininkų psichin÷s būsenos tyrimo metodai

1. Aparatiniai metodai - ŠSD matuoklis, odos galvanin÷s reakcijos matuoklis.

2. Sudaromi aprašai, klausimynai, inventarijai, Kiseliovo „Termometras“, SAN skal÷-tiriamas

aktyvumas, savijauta, nuotaika.

3. Sportin÷s veiklos vertinimo metodika.

 Sportininkų sportinio kelio pradžia
Įsitraukimo į sportinę veiklą modelis:
T÷vų genetin÷ struktūra ir vaiko genetin÷ struktūra →
Įsitraukimas į sportinę veiklą per socializacijos veiksnius →
Sportin÷s veiklos motyvacija →
Įsitraukimas į sportą.

Socializacijos veiksniai:
1. T÷vai, broliai, seserys. 90 proc. apklaustųjų yra nurodę, kad t÷vai yra svarbiausias veiksnys
jų sportinei pradžiai;
2. Mokykla - kūno kultūros pamokų vaidmuo, popamokiniai užsi÷mimai;
3. Bendruomen÷ ir bendraamžiai;
4. Žiniasklaida.
 Sportin÷s veiklos įtaka sportininko asmenyb÷s
raidai (B. Cratty)

Atrankos modelis - sportininkai, kurių nelydi s÷km÷, patys meta sportinę veiklą.

Pasirinkimo modelis - sportuoti ryžtasi tik tie asmenys, kuriems yra būdingi tam tikri
bruožai.

Pokyčių modelis - sportin÷ veikla keičia sportininko asmenybę prasmingu būdu.

 Sportin÷s karjeros psichologinių modelių kūrimo
principai
Kriz÷s pagrindin÷s sportin÷s veiklos metu
1. Kriz÷ po nes÷kmingų varžybų ar triuškinamo pralaim÷jimo.
2. Kriz÷ po labai reikšmingos pergal÷s.
3. Kriz÷ prieš startinę situaciją svarbių rungtynių metu.
4. Kriz÷ kai rezultatų pagerinimas ilgą laiką nesikeičia.
5. Kriz÷ kai reikia pasirengti palikti sportą.
 Sportin÷s karjeros psichologinių modelių kūrimo
principai

Kriz÷s pagrindin÷s sportin÷s veiklos metu

1. Šeimynin÷s, buitin÷s gyvenimo kriz÷s.

2. Vidinio pasaulio kriz÷s.

3. Netiesiogin÷s, šalutin÷s kriz÷s (būtina dalyvauti varžybose sergant).

 Sportin÷s karjeros psichologinių modelių kūrimo
principai
Krizinių situacijų susidarymo d÷sningumai
Sportininkų gyvenimo cikle dominuoja pagrindin÷s sportin÷s veiklos kriz÷s.

Sportininkas gali ištverti nedaugiau 5 krizinių situacijų, taip kad nepablog÷tų jo sportin÷
veikla.

Iš nepagrindin÷s veiklos krizių dominuoja asmeninio gyvenimo problemos ir nes÷km÷s, kurios

atsiliepia sportin÷s veiklos rezultatams.
Kuo vyresnis sportininkas, tuo didesn÷ tikimyb÷, kad kriz÷s bus dažnesn÷s jo pagrindin÷s
veiklos metu.
Geb÷jimas įveikti krizines situacijas yra ne tik svarbus karjeros veiksnys, bet ir sportininko
ilgaamžiškumo prielaida.
 Sporto psichologijos objektas ir
uždaviniai
Sporto psichologijos tyrimo metodai