LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETAS

SPORTO BIOMEDICINOS FAKULTETAS

TRENIRAVIMO SISTEMŲ STUDIJŲ PROGRAMA

AURIMAS GALINAITIS

KOVINIŲ SPORTO ŠAKŲ (karate ir bokso) 14-16 m. FIZINIO

RENGIMO YPATUMAI
BAKALAURINIS BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. Albinas Grunovas

Baigiamąjį darbą rengė 1 studentas

Baigiamųjų darbų aprobavimo komisija ginti baigiamąjį darbą: rekomenduoja/nerekomenduoja

Baigiamųjų darbų aprobavimo pirmininkas:

Baigiamųjų darbų ir jų gynimo vertinimo komisijos įvertinimas:

Baigiamųjų darbų ir jų gynimo vertinimo komisijos sekretorė (–ius):

KAUNAS 2014
 TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 2
SUMMARY ........................................................................................................................................ 3
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 4
1.LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................................ 6
1.1.Greitumo fizinės ypatybės lavinimo įtaka jėgos greitumui ....................................................... 6
1.2.Jėgos ir greitumo jėgos ugdymas. ............................................................................................. 8
1.3 Reakcijos ypatumai ................................................................................................................. 11
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ......................................................................... 16
3. REZULTATAI .............................................................................................................................. 18
3.1 Pirmo etapo tyrimo rezultatai ir analizė .................................................................................. 18
3.2.Antro etapo tyrimo rezultatai ir analizė ................................................................................... 20
3.3 Pirmo ir antro etapų tyrimų rezultatų analizė .......................................................................... 23
4. APTARIMAS ................................................................................................................................ 28
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 30
PASIŪLIMAI IR REKOMENDACIJOS .......................................................................................... 31
LITERATŪRA .................................................................................................................................. 32

1
 SANTRAUKA
KOVINIŲ SPORTO ŠAKŲ (karate ir bokso) 14-16 m. FIZINIO
RENGIMO YPATUMAI

Per fizinio rengimo vyksmą ugdomi judėjimo gebėjimai, bet jų pobūdis priklauso nuo sporto
šakos specifikos. Judėjimo gebėjimai tai visuma prielaidų atlikti judesius, veiksmus ir jų derinius,
kad būtų galima įgyvendinti užsibrėžtus arba iškilusius uždavinius (Stonkus, 2002). Bendrojo
fizinio rengimo uždavinys yra gerinti organizmo sistemų ir funkcijų veiklą, ugdyti sportininkų
atletiškumą (Mikalauskas, 2007). Bendrojo rengimo paskirtis kryptingai ugdyti kovotojo
pagrindines fizines savybes ir koordinacinius bei judėjimo gebėjimus. Specialusis rengimas tai
fizinių ypatybių ir kompleksinių gebėjimų, reikalingų kovai, ugdymas specialiais fiziniais pratimais,
labiausiai atitinkančiais kovos judesių biomechaninius ypatumus, jėgos pastangų dydį.
Raktiniai žodžiai: jėga, greitis, jėgos greitumas, reakcija. fizinis rengimas.
Tyrimo objektas - Karate ir bokso sportininkų rankų smūgio jėga ir smūgio reakcija.
Darbo tikslas - Nustatyti boksininkų ir karate kovotojų rankų smūgio jėgos ir smūgio
reakcijos savybes.
Tiriamieji - Bokso ir karate sporto šakų atstovai kurie dalyvauja varžybose ir siekia aukštų
rezultatų. Šių sportininkų amžius 14-16 metų iš įvairių svorio kategorijų.
Uždaviniai:
1. Nustatyti 14-16 bokso ir karate sportininkų rankų smūgio jėgą.
2. Nustatyti 14-16 bokso ir karate sportininkų rankų smūgio reakciją.
Rezultatai:
1. Karate sportininkų smūgio jėga buvo didesnė negu boksininkų pirmais tyrimo metais,
o antrais metais boksininkų jėga padidėjo ženkliai ir smūgiai buvo stipresni už karate sportininkų.
Pagal šiuos tyrimo rezultatus galima teigti, kad vienetinio smūgio jėga didesnė yra boksininkų.
2. Sportininkų reakcijos rodikliai antrais tyrimo metais buvo geresni negu pirmais.
Tyrimo rezultatai rodo, kad bokso sporto šakos atstovų reakcija greitesnė negu karate sporto šakos
atstovų.

2
 SUMMARY
FIGHTING SPORTS (karate and boxing) 14-16. PHYSICAL CHARACTERISTICS
OF PREPARATION
During physical training steers developed movement skills, but their nature depends on the
specific nature of sport. Movement skills to perform the set of assumptions movements, steps and
combinations to achieve the target or challenges (Stonkus, 2002). General physical training
challenge is to improve the body's systems and functions of the business, to develop athletes
athleticism (Mikalauskas, 2007). The general training designed to develop a focused fighter basic
physical properties and co-ordination and movement skills. Special training is physical and complex
skills required for combat, special education exercise, the most satisfying combat moves
biomechanical characteristics of force magnitude of the efforts.
Keywords: strength, speed, power speed, reaction, physical training.
Subject: Karate boxers and hand strength and reaction shot.
Objective: To investigate and compare the Lithuanian boxers and karate fighters and the
reaction force of physical properties.
Tasks:
1. Set 14-16 boxing and karate athletes of his arm strength.
2. Set 14-16 Boxing and karate athletes hand shock reaction.
Results:
1. Karate athletes strike force was greater than the boxers in the first year of the study,
and the second year boxers force increased significantly and shock was stronger for karate athletes.
According to these results it can be said that the single impact force is greater boxers.
2. Sportsmen reaction rates in the second year of the study was better than the first year.
The results show that the sport of boxing both react faster than karate sports representatives.

3
 ĮVADAS

Sporto pratybos - savarankiška arba sportininkų ir trenerio veikla, mokėjimų ir įgūdžių

sudarymo, sportinio rengimo ir harmoningo asmenybės ugdymo būdas tikslingai ir nuosekliai
atliekant arba kartojant judesius veiksmus pratimus, ir lavinantis kitomis specialiomis priemonėmis
(Stonkus, 2002). Sportinį rengimą sudaro sporto treniruotė (ilgalaikis pedagoginis vyksmas), sporto
varžybos ir darbingumo atgavimas bei saviranga. Sportinis rengimas - daugialypis pedagoginis
vyksmas, apimantis sportininko mokymą ir auklėjimą, jo ypatybių ir gebėjimų tobulinimą,
harmoningą asmenybės ugdymą, sveikatos stiprinimą, gerų rezultatų siekimą
(Stanislovaitis ir kt., 2006). Saviranga - tai savarankiška veikla, kuria sportininkas siekia fizinės ir
dvasinės darnos, fizinių ypatybių lavinimas, mitybos, darbo ir poilsio režimo, sveikos gyvensenos
taisyklių laikymasis, (Stonkus, 2002). Per fizinio rengimo vyksmą ugdomi judėjimo gebėjimai, bet
jų pobūdis priklauso nuo sporto šakos specifikos. Judėjimo gebėjimai tai visuma prielaidų atlikti
judesius, veiksmus ir jų derinius, kad būtų galima įgyvendinti užsibrėžtus arba iškilusius
uždavinius. (Stonkus, 2002). Fizinis rengimas tai pratimų naudojimas siekiant išmokyti kurios nors
specialios veiklos, pagrindinė žmogaus harmoningumo ugdymo bei treniruotės sudedamoji dalis
(Stonkus, 2002). Bendrojo fizinio rengimo uždavinys yra gerinti organizmo sistemų ir funkcijų
veiklą, ugdyti sportininkų atletiškumą, (Mikalauskas, 2007). Kuo įvairesnė bendrojo lavinimo
fizinių pratimų, judriųjų ir sportinių žaidimų gausa pratybose, tuo visapusiškiau ugdomos kovotojų
fizinės ypatybės, gerėja, jų visų organizmo funkcijų veikla. Fizinis rengimas skirstomas į dvi grupes
bendrojo fizinio ir specialaus fizinio rengimo (Karoblis, 1999). Bendrojo rengimo paskirtis
kryptingai ugdyti kovotojo pagrindines fizines savybes ir koordinacinius bei judėjimo gebėjimus.
Specialusis rengimas tai fizinių ypatybių ir kompleksinių gebėjimų, reikalingų kovai, ugdymas
specialiais fiziniais pratimais, labiausiai atitinkančiais kovos judesių biomechaninius ypatumus,
jėgos pastangų dydį.
Karatė ir boksas yra individualios kovinės sporto šakos. Boksas ir karate turi bendrą ryšį
tuo, kad naudojami rankų smūgiai, o skiriasi tuo, kad karate sportininkai dar smūgiuoja kojomis.
Sporto šakoje karate yra ugdomos rankų ir kojų fizinis rengimas, o bokse pagrindinai ugdomas
rankų. Šiose sporto šakose yra skirtingas specialusis fizinis rengimas, skiriasi smūgiavimo technika,
stovėsena, judėjimas, smūgio judesio trajektorija. Šiame darbe nustatoma dviejų gebėjimų
ypatumai ,,smūgio reakcija‘‘ (tai reakcija nuo garsinio signalo iki smūgiavimo pradžios.) ir smūgio
jėga. Smūgio reakcija ir smūgio jėga neturi tiesioginio ryšio. Kovojant yra naudojami greiti, stiprūs
koncentruoti smūgiai. Boksininkai smūgiuoja rankomis (kurios apmautos bokso pirštinėmis) į galvą
ir į korpusą, o karate sportininkai smūgiuoja rankomis be pirštinių pilno kontakto smūgiais į
korpusą. Tačiau smūgiavimo specifika skiriasi. Kovinė reakcija - svarbus veiksnys kovinėse sporto

4
šakose, ginybos ir atakos metu. Kovinė reakcija – tai refleksas išugdytas kaip atsakas į pavojaus
signalą atėjusį iš aplinkos. (Букеткинa, 2011). Kovinėse sporto šakose smūgio jėga ir smūgio
reakcija yra pagrindiniai veiksniai kurie įtakoja kovos rezultatus. Todėl darbe buvo pasirinkta
smūgio jėgos ir smūgio reakcijos dydžių analizė, prieš krūvį ir po krūvio.
Tikslas: Nustatyti 14-16 m. boksininkų ir karate kovotojų rankų smūgio jėgos ir smūgio
reakcijos dydžius.
Uždaviniai:
1.Nustatyti 14-16 m. bokso ir karate sportininkų rankų smūgio reakcija. (tai reakcija nuo
garsinio signalo iki smūgiavimo pradžios.)
2.Nustatyti 14-16 m. bokso ir karate sportininkų rankų smūgio jėga.

5
 1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Greitumo fizinės ypatybės lavinimo įtaka jėgos greitumui

Greitumas – tai žmogaus ypatybė atlikti judesius, veiksmus tam tikromis sąlygomis per
trumpiausią laiką. Tai žmogaus fizinė ypatybė, gebėjimas greitai atlikti atskirų kūno dalių judesį
arba jų kompleksą, greitai pernešti visą kūno masę iš vienos vietos į kitą, išvystyti didelį kūno
masės judėjimo greitį per trumpą laiką. Taigi atliekant greitą judesį reikalinga, kad judesys būtų
atliekamas kuo mažesniu pasipriešinimu.
Skiriami šie greitumo požymiai (Stonkus, 2002 ):
1. Vienkartinis judesio greitis;
2. Judesių dažnis;
3. Reakcijos laikas.
Yra skiriamos šios greitumo rūšys:
1. Didžiausias greitumas,
2. Greitumo jėga,
3. Greitumo ištvermė,
Greitumą lemia įvairūs veiksniai, tai yra nervinių procesų paslankumas, raumenų jėgos
išugdymo lygis, raumenų elastingumas, sąnarių paslankumas, sporto technikos tobulinimas,
ištvermės išugdymo lygis, valios ypatybės, biocheminiai reiškiniai. Taip pat greitumas priklauso ir
nuo reakcijos, raumenų susitraukimo greičio. Greitumo ugdymas yra sudedamoji sportininko fizinio
rengimo dalis. Ugdant greitumą, tobulėja vikrumas, šoklumas, koordinacija ir specialioji ištvermė.
Šios savybės labai svarbios dvikovininkams. Greitumas gali pasireikšti per psichomotorinės
reakcijos laiką, raumenų grupės, susitraukimo greitį arba atskiro judesio greitį, judesių dažnį.
Judesiams būdinga: nuoseklumas, intensyvumas, sparta, trukmė, kryptis ir amplitudė. Greitumo
rūšys: didžiausiasis greitumas, greitumo jėga, greitumo ištvermė (Яичников, 2003).
Greitumas pasireiškia elementaria ir kompleksine forma. Elementarias greitumo formas
sudaro keturios rūšys :
1. Gebėjimas greitai reaguoti į signalą (latentinis, paprastos reakcijos laikas);
2. Gebėjimas greitai atlikti vienkartinius lokalius judesius didele sparta;
3. Gebėjimas greitai pradėti judesį;
4. Gebėjimas atlikti judesius didele sparta (judesių dažnumas).
Kompleksinei greitumo formai priskiriama:
1. gebėjimas greitai pasiekti didelį bėgimo greitį startinio įsibėgėjimo metu (sprinto
bėgime, čiuožime, irklavime, bobslėjuje, futbolo žaidime, tenise ir t.t.);
2. gebėjimas nuotolyje pasiekti didelį judėjimo greitį;

6
 3. gebėjimas greitai iš vienų veiklos veiksmų pereiti į kitus.
Pagrindiniai kompleksinės greitumo formos veiksniai yra:
1) nervinių procesų paslankumas (jaudinimas ir slopinimas įvairiuose nervų sistemos
skyriuose);
2) raumeninio audinio ypatumai – santykis raumeninių skaidulų, jų elastingumas,
tamprumas;
3) vidinė raumenyje ir tarpraumeninė koordinacija;
4) tobula judesių technika;
5) valios savybės, jėga, lankstumas, koordinaciniai gebėjimai;
6) ATF kiekis raumenyse, biocheminių procesų greita mobilizacija, alaktatinių anaerobinių
energijos šaltinių resintezė.
7) aplinkos temperatūra.
Vienus judesius galima atlikti greitai ir palyginus kitus judesius − lėtai. Elementarios ir
kompleksinės greitumo formos yra griežtai specifinės. Reakcijos rodikliai nesusiję su greičio
rodikliais startinio įsigreitėjimo metu, todėl ugdyti reikia diferencijuotai.
Tobulinant tiek:
elementarias formas – reakcijos laiką, judesių dažnumą, vienetinį judesio greitį;
kompleksines– startinio įsibėgėjimo ir bėgimo nuotolyje greitį (Mačiulis, ir kt. 2010)
Specifinis greitis pasireiškentis kovoje.
Kovoje greitis pasireiškia ne per laiką ir atstumą, o kovoje greitis reiškia atlikti judesį kuo
greičiau, pasiekti tam tikrą tašką pas priešininką. Kovos menuose svarbu greitas judėjimas
pernešant kūną arba pakeisti tam tikrą kūno dalį iš vieno taško į kitą per trumpiausią laiko tarpą. Tai
yra įgimtas gebėjimas greitai judėti, vieni gali greičiau, kiti lėčiau. Tačiau tai galima dar labiau
ištreniruoti tam tikromis treniravimo metodikomis. Bendras judėjimo greitis priklauso ne tik nuo
fiziologinių faktorių. Kovoje vienas svarbiausių greitumo rūšių yra tai suvokimo greitis. Suvokimo
greitis kurio dėka jūs suvokiate, kad reikia atlikti vieną, ar kitą veiksmą.
Pavyzdžiui priešininkas daro smūgį, o jus atliekate blokadą, arba keičiate buvimo vietą. Tuo
metu kai smūgiuoja priešininkas, jūsų smegenys suvokia, kad reikia atlikti tam tikrus veiksmus ir
kad reikia to smūgio išvengti. Greitis pirmiausia nustatomas pagal nervų ir raumenų išsivystimo
lygį. Suvokimo greitis ir reakcija priklauso nuo suderinamumo tarp regos ir nervų sistemos organų.
Kovos metu, greitis yra pakeisti kūno padėtį, per trumpiausia laiko tarpą.
Reakcijos greitis- tai greitumas su kuriuo kovotojas pasirenka ir pradeda vykdyti
atsakomuosius veiksmus efektyviausiu būdu. Pavyzdžiui kai tik smegenys suvokia kad, į
priešininko smūgį reikia atsakyti, jis pasirenka efektyviausią atsaką, iš galimų veiksmų ir siunčia
signalą į ta kūno dalį, kuri turi atlikti veiksmą. (Букеткинa 2011)

7
 Vykdymo greitis – tai greitis su kuriuo jusų kūnas priemęs signąlą iš smegenų atlieka
atsakomajį veiksmą. Greitis su kuriuo jūsų kūnas ir jo dalys reaguoja į tą komandą tai ir yra
atlikimo greitis.
Atsistatymo greitis – tai greitis kuriuo sportininkas po atlikto veiksmo gali greit sugrįžti
atgal į tą pačią padėtį kurioje buvo prieš atlikdamas veiksmą. Pavyzdžiui, atlikus blokadą, ranka
arba koja turi sugrįžti atgal, ir pasiruošti kitam veiksmui (Букеткинa, 2011)
Tobulinanant suvokimo ir reakcijos vykdimo atsistatymo greitį treniruotėse, galima
pastebėti rezultatą, jau po pirmų savaičių, tačiau geriausias rezultatas būna po metų, kai kūnas ir
smegenys išmoksta dirbti kaip vieningas mechanizmas. Norint atlikti greitus veiksmus reikia
išmokti labai gerai veiksmų techniką, ir juos atlikti labai tiksliai.
Greitis kovoje turi didelę reikšmę ypač kovojant prieš sunkesnius varžovus. Vienas iš būdų
pagerinti greitį yra gerai išmokti judesių atlikimo techniką. Šitame greitumo ugdymo kovose
procese reikia būtinai atkreipti dėmesį į judesių tikslumą. Kad judesiai butu atlikti greitai ir tiksliai
į tam tikrą tašką (Barnes, 2005).

1.2. Jėgos ir greitumo jėgos ugdymas.

Jėga – gebėjimas įveikti išorės pasipriešinimą arba priešintis jam vieno susitraukimo metu.
Skiriamos šios jėgos rūšys: didžiausioji, staigioji, jėgos ištvermė.
Atliekant judesį mažesne jėga, judesys atliekamas tiksliau negu su didele jėga. Norint
pagerinti judesio atlikimo tikslumą naudojama grįžtamoji informacija, nes grįžtamoji informacija
sumažina absoliučias ir konstantines klaidas, tačiau nekeičia kaitumo.
Jėgos greitumą sudaro 30% greitumas ir 70% jėga. Reikalingas maksimalus intensyvumas,
nes pratimo atlikimo trukmė iki nuovargio, 2-4 kartojimai, 5-7min poilsis, mikrociklas 2-1, 1-1,
1-2,1-3. Raumens susitraukimo greitis ar jėga gali padidėti ne tik dėl raumeninių, bet ir dėl centrinių
nervinių veiksnių, tai yra dėl motorinių vienetų impulsavimo, mobilizavimo, sinchronizavimo ir
raumenų tarpusavio koordinacijos pagerėjimo (Stanislovaitis, 2010).
Jėgos ugdymo priemonės yra įvairios. Dažniausiai jos kvalifikuojamos pagal pasipriešinimo
pobūdį. Galime išskirti šias jėgos ugdymo priemones:
 Pratimai su išoriniu dinaminiu pasipriešinimu, kur gali būti panaudota įvairių įrankių
svoris, partnerio priešinimasis, elastinių priemonių pasipriešinimas, gamtinės sąlygos ( bėgimas per
smėlį, gilų sniegą, vandenį);
 Izometriniai pratimai;
 Inertiniai pratimai (rovimas-stabdymas);
 Pratimai su partneriu;

8
  Pratimai nugalint savo svorį (Mačiulis ir kt. 2010)
Vienas iš labiausiai esminių momentų, nulemiantis raumenų jėgą, yra raumenų darbo
režimas. Atliekant judėjimo veiksmus raumenys gali parodyti jėgą kaip:
 Sumažėjus raumenų ilgiui (nugalimasis t.y. miometrinis režimas, pvz. štangos
spaudimas gulint ant horizontalaus suolelio su vidutiniu arba plačiu štangos laikymu.)
 Padidėjus raumenų ilgiui (nusileidžiamasis, t.y. pliometrinis režimas, pvz.: prisėdimai
su štanga ant pečių arba krūtinės).
 Be raumenų ilgio pasikeitimo (palaikomasis, t.y. izometrinis režimas, pvz.: rankomis
išskėstomis į šalis nusilenkus pirmyn laikome svarmenis 4-6 sekundes).
 Pasikeitus raumenų ilgiui ir įtempimui (mišrus, t.y. auksotoninis režimas, pvz.: ant
žiedų pasikeliama į atremtį, nusileidžiama išskėstomis rankomis į atremtį (kryžius) ir išsilaikymas
(kryžiuje)).
Pirmieji du režimai būdingi dinaminiam darbui, trečias statiniam, ketvirtas – statiniam
dinaminiam raumenų darbui. Šitie raumenų darbo režimai vadinami terminu “dinaminė jėga” ir
“statinė jėga”. Didžiausi jėgos dydžiai pasireiškia nusileidžiamąjame raumenų darbe, kartais du
kartus viršija izometrinius rodiklius.
Bet kuriame raumenų darbo režime jėga gali pasireikšti lėtai ir greitai tai raumenų darbo
charakteris.
Jėga, pasireiškianti nusileidžiamajame režime įvairiuose judesiuose priklauso nuo judesių
greičio: kuo didesnis greitis, tuo didesnė ir jėga.
Izometrinėse sąlygose greitis lygus nuliui. Jėga izometrinėse sąlygose yra mažesnė už jėgą
pliometriniame režime. Mažesnę jėgą, negu statiniame ir nusileidžiamajame rėžime raumenys
išvysto nugalimojo režimo sąlygomis. Didėjant judesių greičiui jėgos dydis sumažėja.
Lėtose judesiuose t.y. kada judesių greitis artėja prie nulio, jėgos dydžiai nesiskiria esminiai
nuo rodiklių jėgos izometrinėse sąlygose.
Su tinkamais rėžimais ir raumenų veiklos charakteriu, žmogaus jėgos gebėjimai skirstomi į
dvi rūšis:
1. Savo paties jėgą, kuri pasireiškia statinio režimo sąlygomis ir lėtais judesiais.
2. Greitumo - jėgos, kuris pasireiškia atliekant greitus nugalimojo ir nusileidžiamojo
pobūdžio arba greitai pereinant iš nusileidžiamojo į nugalimąjį darbą.
Savo paties jėga gali pasireikšti išlaikant su maksimaliomis pastangomis arba suteikiant lėtą
judėjimą didelės masės daiktui. Toks raumenų darbas gali būti statinis ir lėtas dinaminis.
Greitumo - jėgos gebėjimai pasireiškia veiksmuose kuriuose kartu su didele jėga reikalingas
didelis judesių greitis. Kuo didesnis išorinis pasipriešinimas, tuo daugiau veiksmas įgauna jėgos
pobūdį, kuo mažesnis pasipriešinimas, tuo daugiau veiksmas tampa greitumu.

9
 Greitumo jėgos gebėjimas pasireiškia staigiąja jėga – gebėjimas pasireikšti didele jėga per
trumpą laiką. Ji turi didelę reikšmę starte sprinto bėgime, šuoliuose, metimuose, smūginiuose
veiksmuose, bokse ir t.t.
Staigiąją jėgą galima įvertinti greitumo jėgos indeksu, kuris skaičiuojamas:
I = F max/t max
I – greitumo jėgos indeksas;
F max – maksimali jėgos reikšmė parodyta duotajame judesyje;
Tmax – laikas, per kurį pasiekia maksimali jėga.
Jėgą momentaliai išvystyti negalima. Raumenims būtinas laikas, kad išvystyti maksimalią
jėgą. Nustatyta, kad per 0,3 s nuo raumens judesio pradžios raumuo pasiekia jėgą lygią 90 proc. nuo
maksimumo. Tačiau sporte yra daug judesių, kurie atliekami per trumpesnį laiką negu 0,3 s. Pvz.:
sprinto bėgime atsispyrimas trunka 100-60 ms, šuoliuose į tolį 150 ms, šuoliuose į aukštį nugara
180 ms, šuoliuose su slidėmis nuo tramplino 200-180 ms, baigiamosios pastangos ieties metime
trunka 150 ms. Šiuose atvejuose sportininkas nespėja parodyti maksimalią jėgą. Todėl vedančiuoju
veiksniu jėgos gebėjimuose bus ne pats jėgos dydis, o greitis jo prieaugio t. y. jėgos gradientas.
Tokiu būdu greitumo jėgos pratimuose maksimalios jėgos padidėjimas gali nepagerinti
rezultato. Sportiniu terminu kalbant žmogus padidino tiek jėgą, kuri nespėja pasireikšti per trumpą
laiką. Sportininkas turintis mažesnius jėgos dydžius, tačiau didesnį jėgos gradientą gali laimėti prieš
varžovą su dideliais jėgos gebėjimais.
Šiuolaikiniuose tyrimuose išskiriama dar vienas naujas jėgos gebėjimas, taip vadinamas
raumenų gebėjimas kaupti ir naudoti energiją stangrios deformacijos (reaktyvinis gebėjimas). Ji
pasireiškia iš karto po intensyvaus raumenų mechaninio ištempimo t. y. prie greito persijungimo
nuo nusileidžiančio režimo prie nugalimojo maksimaliai išvystančio dinaminį krūvį. Nustatyta, kad
kuo greitesnis ištempimas raumens amortizacijos fazėje, tuo greičiau persijungia nuo
nusileidžiamojo darbo prie nugalimojo, tuo didesnis galingumas ir jų susitraukimo greitis.
Išsaugojimas stangrios energijos ištempimo tolimesniam raumenų susitraukimui užtikrina didelį
ekonomiškumą, ir rezultatyvumą bėgime, šuoliuose ir kituose judesiuose.
Raumenų jėga skirstoma:
 Absoliučią, kuri išvystoma nepriklausomai nuo žmogaus fizinių galių;
 Maksimalią, kuri išvystoma žmogaus valingomis fizinėmis galiomis;
 Santykinę, kuri vertinama santykiu maksimalios jėgos savo kūno svoriui.
Jėgos išvystymas ir pasireiškimas jėgos gebėjimų priklauso nuo daug veiksnių. Pirmiausiai
veikia raumens fiziologinis skersmens dydis, kuo jis storesnis tuo didesnę jėgą gali išvystyti. Prie
darbinės raumenų hipertrofijos raumenų skaidulose padidėja kiekis ir dydis miofibrilių ir padidėja
sarkoplazminių baltymų koncentracija. Išorinis raumenų tūris gali padidėti nežymiai, kadangi,

10
pirma padidėja miofibrilių raumeninėje skaiduloje, antra storis poodinio riebalų sluoksnio
treniruojamuose raumenyse (Kairaitis, 2012).
Jėga priklauso nuo raumeninių skaidulų. Lėtosios skaidulos išvysto mažesnę jėgą ir tris
kartus mažesniu greičiu negu greitosios skaidulos. Greitosios skaidulos atlieka greitus ir galingus
susitraukimus. Jėgos treniruotė su dideliu svoriu ir nedideliu kartojimų skaičiumi mobilizuoja
pagrindinai greitąsias raumenines skaidulas, o užsiėmimai su nedideliu svoriu ir dideliu kartojimų
skaičiumi aktyvuoja kaip greitąsias taip ir lėtąsias skaidulas. Skirtinguose raumenyse procentas
lėtųjų ir greitųjų skaidulų nevienodas ir labai stipriai skiriasi pas įvairius žmones. Dėl skirtingų
potencinių galimybių jėgos darbui siejama su genetinėmis prielaidomis.
Raumens susitraukimo jėgai turi įtakos elastinės savybės, klampumas, anatominė struktūra, ,
anatominė sandara, raumeninių skaidulų struktūra ir jų cheminė sudėtis.
Maksimali jėga, kurią gali parodyti žmogus priklauso nuo mechaninių judėjimo ypatumų.
Jiems priskiriama: pradinė padėtis, peties sverto ilgis ir raumens traukos kampo pasikeitimas bei
raumens būsena prieš susitraukimą (ištemptas raumuo susitraukia stipriai ir greitai). Jėga padidėja
dėl mankštos padidinus CNS jaudinimą. Per didelis jaudinimas gali sumažinti jėgą. (Skurvydas,
2008).

1.3 Reakcijos ypatumai

Psichomotorine reakcija vadinama laiko tarpu nuo receptoriaus padirginimo iki raumens
susitraukimo pradžios.
Latentinio laikotarpio trukmę sudaro:
1. Receptoriaus padirginimas. Dirgiklis priimamas akimi, ausimi, taktiliniu jutimu ir
vestibuliniu aparatu.
2. Perdavimas impulsų į CNS.
3. Impulsų perdavimas iš pojūtinės (sensorinės) sistemos į motorinę.
4. Impulsų perdavimas iš CNS į raumenį.
5. Sužadinimas mechaninės energijos gamyba raumenyje, raumens susitraukimo pradžia.
Judesių dažnumas: (A. Haris – 273 žingsniai, V. Borzovas – 273 žingsniai, E Figerola – 305
žingsniai, V. Rudolf – 248 žingsniai, M. Treinytė – 249 žingsniai).
Judėjimo reakcija: paprastoji ir sudėtingoji. Judėjimo reakcijose skiriamos trys fazės:
1. Pojūtinė (sensorinė) – nuo dirginimo signalo pradžios iki raumens elektrinio
aktyvumo pradžios.
2. Priešmotorinė – nuo raumens elektrinio aktyvumo pradžios iki judesio pradžios. Ši
fazė stabiliausia ir sudaro 20-60 ms.

11
 3. Motorinė – nuo judesio pradžios iki pabaigos.
Pojūtinė ir prieš motorinė fazė sudaro latentinį reakcijos komponentą, o motorinė – judėjimo
(1 pav.) (Курмашин 2004).

Pojūtinė (sensorinė) fazė Prieš motorinė fazė Motorinė fazė

Veiksmo pabaiga
Latentinis komponentas
Signalas

Judėjimo komponentas

Judėjimo reakcijos laikas

1. pav. Judėjimo reakcijos laiko dalys.

Sportinėje praktikoje matuojamas bendras reakcijos laikas nuo signalo pradžios iki judesio
pradžios.
Latentinis reakcijos laikas susideda iš penkių dalių:
1) Receptoriaus padirginimas. Dirgiklis priimamas akimi, ausimi, taktiliniu (lytėjimo)
jutimu ir vestibuliniu aparatu.
2) Perdavimas impulsų į CNS.
3) Impulsų perdavimas iš pojūtinės (sensorinės) sistemos į motorinę.
4) Impulsų perdavimas iš CNS į raumenį.
5) Sužadinimas ir mechaninės energijos gamyba raumenyje, raumens susitraukimo
pradžia.

Receptoriaus sužadinimo laikas priklauso nuo dirgiklio, jo intensyvumo ir priimančiojo

receptoriaus ypatumų. Santykis latentinių ir motorinių komponentų bendroje reakcijos trukmėje
priklauso nuo reakcijos, amžiaus, sporto šakos, sportininko kvalifikacijos ir nuovargio. Latentinio
komponento daliai tenka 20-25 %, o motoriniam –75-80 % bendro laiko. Bendras reakcijos laikas –
0,3- 0,4s, iš jų latentinis –0,06 − 0,1 s, motorinis – 0,24 − 0,3 s. Paprastose reakcijose stebimas
greitumo perkėlimas. Į ką mokinys kreipia pagrindinį dėmesį: ar į signalą (pojūtinis (sensorinis)
reakcijos tipas) arba į būsimus veiksmus (motorinis reakcijos tipas). Reakcijos greitumas padidėja:
prie nedidelio raumenų įtempimo, kvėpavimo sulaikymas tarp komandų „Dėmesio“ ir šūvio.

12
 Reakcijos greitumą įtakoja laukiamo signalo trukmė, optimalus laikas. Paprastosios
reakcijos greitumui ugdyti taikomi pratimai (garsinių, regėjimo, taktilinių): žemas startas pagal
trenerio komandą, einant ratu, - į staigų trumpą trenerio signalą (delnais plojimą, švilpuką) atlikti
šuolį aukštyn arba į šoną, prisėdimą, keisti judėjimo kryptį 180o arba 360o kampu. Pagal laukiamą
trenerio signalą atlikti paprastą metimą (nuo krūtinės arba iš už galvos) kimštinio kamuolio ir t.t.
Pratimai judėjimo reakcijos greitumui ugdyti atliekami:
 lengvinančiomis sąlygomis;
 sąlygomis artimomis varžyboms;
 kintamose sąlygose.
Taikyti įvairius signalus: nuo garsių iki tylių.
Reakcijos greitumo tobulinimo būdai:
 kartotinis metodas;
 žaidybinį metodą;
 pojūtinis (sensorinis)
Pojūtinio yra trys etapai:
1) Pirmame etape mokinys atlieka veiksmą (pvz., 5-ių metrų startinis įsibėgėjimas),
stengdamas reaguoti į signalą maksimaliu greičiu. Po kiekvieno bandymo treneris pasako mokiniui
faktinį reakcijos laiką.
2) Antrame etape reakcija ir kiti judesiai taip pat atliekami didžiausiu greičiu, tačiau
treneris klausia mokinio per kokį laiką atliko judesį. Po to pasako, koks laikas buvo. Pastovus
sulyginimas savo jutimu laiko su faktiniu laiku tobulina laiko suvokimo tikslumą.
3) Trečiame etape mokiniui siūloma atlikti užduotis skirtingu iš anksto sąlygotu
reagavimo greičiu.

13
 Mažiausias reakcijos laikas stebimas pas bėgiką Surin B, nedaug nuo jo tik 0,005 s atsiliko
Grreen. M. Kitų penkių bėgikų reakcijos laikas tarpusavyje skyrėsi 0,009. Blogiausias reakcijos
laikas stebimas pas Streete –Thompson K (IAAF News Studies in Athletics 2001, 16:3/2; March-
June) (1 lentelė).
1. lentelė 1999 m. Pasaulio čempionato vyrų 100m. finalinio bėgimo reakcijos laikas

Pavardė, vardas Reakcijos laikas (s)

Green M 0.132

Surin B. 0.127

Chambers D. 0.140

Thompson O. 0.145

Harden T. 0.136

Montgomery T. 0.136

Gerdener J. 0.142

Streete–Thompson K. 0.173

Atliekant judesį mažesne jėga, judesys atliekamas tiksliau negu su didele jėga. Norint
pagerinti judesio atlikimo tikslumą naudojama grįžtamoji informacija, nes grįžtamoji informacija
sumažina absoliučias ir konstantines klaidas, tačiau nekeičia kaitumo.
Jėgos greitumą sudaro 30% greitumas ir 70% jėga. Reikalingas maksimalus intensyvumas,
nes pratimo atlikimo trukmė iki nuovargio, 2-4 kartojimai, 5-7min poilsis, mikrociklas 2-1,1-1,1-
2,1-3. Raumens susitraukimo greitis ar jėga gali padidėti ne tik dėl raumeninių bet ir dėl centriniu
nervinių veiksnių, tai yra dėl motorinių vienetų impulsavimo, mobilizavimo, sinchronizavimo, ir
raumenų tarpusavio koordinacijos pagerėjimo (Stanislovaitis, 2010).
Raumens susitraukimo jėga ir jos pasiekiamas greitis priklauso nuo motorinių
vienetų rekrutavimo, sinchroniškumo, tai yra nuo tuo pačiu metu rekrutuojamų motorinų vienetų
laipsnio. Sinchronizacijos fenomenas yra kitas raumenų susitraukimo jėgos didinimo būdas
(Skurvydas, 2008).

14
 Dvikovos sporto šakų reakcijos ypatumai – tai naturali kovinė reakcija paveldėta kiekvieno
žmogaus nuo gimimo, pas mūsų protėvius ta reakcija pasireikšdavo intiutyviai pastebėjus staigų
nemalonų judesį aplinkinėje erdvėje. Priešininko veiksmai buvo įvertinami staigiai pasamonės
lygyje. Kovinė reakcija tai refleksas išugdytas kaip atsakas į pavojaus informaciją atėjus iš aplinkos.
Pojutis niekada neapgauna, jis objektyvus ir duoda organizmui tėsioginę informacija. Kiekvienas
išorinis reiškinys priimamas pojūčių organais atsispindi musų pasamonėje. Pasamonė turi jungti
reflektorinį mechanizmą atsakomosios kovinės reakcijos. Todėl kovinėse sporto šakose gerinant
reakcijai naudojama ideomotorinė treniruotė.
Ideomotorinė treniruotė – tai tokia treniruotė kurioje sportininkas savo sukurtus vaizdinius
galvoje, atlieka realiai. Pas atitinkamai treniruotą atletą koviniai refleksai įsijungia automatiškai,
raumenys dirba be sąmonės dalyvavimo. Perkėlimas fizinių pojučių į sąmonę trunka lėtai beveik 1
sekundę. Kovojant tai tas pats kaip 5 minutės normaliame gyvenime, trumpai tariant informacija
kurią žmogus apgalvoja gali kainuoti jam gyvybę (Букеткинa 2011).

15
 1. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

1. Tyrimo objektas: Karate ir boksininkų rankų smūgio jėga ir smūgio reakcija.

2. Tiriamieji: Bokso ir karate sporto šakų atstovai kurie dalyvauja varžybose ir siekia
aukštų rezultatų. Šių sportininkų amžius 14-16 metų iš įvairių svorio kategorijų.
3. Matematinė statistika. Buvo skaičiuojami visų grupių rodiklių artimetiniai vidurkiai ir
artimetinio vidurkio paklaidos. Imčių vidurkių lygybė vertinta pagal Studento t kriterijų..
Skirtumas p<0,05 buvo laikomas patikimu.
Tyrimo metodai:
1. Literatūros šaltinių analizė
2. Testavimas (smūgio reakcijos matavimas elektromiorefleksometru EMR-01; smūgio
jėgos matavimas elektroninėmis lėmenėmis ).
3. Statistinė analizė

Tyrimai buvo atleikami dviem etapais. Pirmas etapas vyko 2013 metais. Antras etapas lygiai
po metų 2014 metais, abiem metais tyrimas atliktas balandžio mėnesį. Bokso ir karate kovotojų 14-
16 metų vaikinų rankų smūgio jėgos testavimas ir rankų smūgio reakcijos laikas (. Tiriamųjų imtį
sudarė, 14-16 metų vaikinų iš įvairių svorio kategorijų atstovų, nuo lengviausio iki sunkiausio.
Kategorijos karate ir bokso sportininkų skiriasi. Pavyzdžiui karate yra (60kg.-65kg), o boksininkų
(55kg, 57kg, 61kg) svorio grupės. (Čepulėnas ir kt., 2007). Testavimas buvo atliekamas karate ir
bokso sporto salėse. Iš pradžių buvo atliktas apšilimas, padidinama raumenų temperatūra, tačiau
neįvedamas nuovargis, kad sportininkai galėtų maksimaliai stipriai ir greitai smūgiuoti rankomis.
Smūgio reakciją (tai reakcija nuo garsinio signalo iki smūgiavimo pradžios), išmatavau su specialiu
reakcijos matavimo prietaisu elektromiorefleksometru Prietaisas turi medines garsinio signalo
paleidimo plokšteles kuriomis sutrenkus sklinda garsas. Sulietus tas plokšteles pasileidžia laikas, ir
taip pat turi laiko stabdymo plokštelę. Sportininkas atsistoja į kovinę padėtį taip, kad pagrindine
ranka atliktų smūgi. Ji turi būti tolimesnė, atstumas per ištiestą tolimesnės rankos ilgį iki laiko
stabdymo plokštelės. Pasiruošęs sportininkas laukė garso signalo, jį išgirdęs staigiai smūgiavo į
laiko stabdymo plokštelę. Tyrimas 2013m ir 2014 metais buvo atliktas vienodai.
Tikslas buvo išgirdus signalą kuo staigiau susmūgiuoti į darbinę plokštelę, kad laiko tarpas,
tarp signalo pradžios ir veiksmo atlikimo pabaigos būtų kuo trumpesnis.
Pirmų metų karate ir bokso sportininkų rankų smūgio jėgos matavimo metodika − smūgio
jėgą matavome smūgiuojant į specialią liemenę, kurio storis 3,5 cm. Liemenė buvo laikoma prie
sienos, tam kad neišsikraipytų ir būtų kuo tikslesni rezultatai. Liemenės yra elektroninės,
reguliuojamos per kompiuterį su specialia programa. Jėga matuojama kilogramais. Boksininkai

16
smūgiavo užsidėję bokso pirštinę, todėl jie smūgiavo šiek tiek drąsiau ir kelis kartus, o karate
sportininkai smūgiavo be pirštinų atvirais kumsčiais. Smūgis buvo atliekamas iš kovinės padėties
sportininkas smūgį atliko su ta ranaka kuri jo yra stipresnė ir buvo tolimesnė. Po testavimų karate ir
bokso sportininkų rezultatai buvo atlikta smūgio jėgos analizė.
Antrų metų karate ir bokso sportininkų rankų smūgio jėgos matavimo metodika – smūgio
jėgos matavimo prietaisas buvo elektroninės lėmenės, kurios storis 3,5cm. paleidžiamos per
kompiuterį su specialia programa. Smūgis buvo atliekamas į liemenę kurią buvo užsidėjąs
sportininkas. Visi tiriamieji į liemenę smūgiavo su stipresne tolimesniają ranka be pirštinių atviru
kumsčiu. Visi sportininkai smūgiavo po tris kartus, kadangi plokštuma į kurią smūgiavo kovotojai
buvo saugi atlikti smūgiui. Atlikus testavimą buvo atlikta smūgio jėgos analizė.

17
 3. REZULTATAI

3.1 Pirmo etapo tyrimo rezultatai ir analizė

Karate sportininkai atliko viena smūgį nustatant smūgio jėgą. Mažiausia jėgą parodė
(137 kg) sportininkas A., o didžiausią – sportininkas J.(263kg). Visos grupės smūgio jėgos vidurkio
dydis buvo (198,0 ±14,5 kg). Didžiausias smūgis buvo boksininko P (270. kg), o mažiausias
sportininko A smūgis (67 kg). Karate sportininkų vidurkis (198 +- 14,5 kg.), o boksininkų vidurkis
buvo 162,0 +- 25,0 kg (p>0,05). Iš visų tiriamųjų sportininkų buvo vienas kuris stipriai išsiskyrė
savo smūgio jėga 270 kg. (2 pav.).

karate smūgio jėga bokso smūgio jėga

250

200
Jėga kg

150

100 198
162
50

0
karate smūgio jėga bokso smūgio jėga

2 pav. Boksininkų ir karate sportininkų smūgio jėgos rodikliai 2013 metais.

18
Sportininkų trumpiausias reakcijos laikas buvo trečiame matavime. Su kiekvienu matavimu
reakcijos laikas vis trumpėjo. Trumpiausias karatistų reakcijos laiko vidurkis buvo 316,4 ms ±11,5 ,
o boksininkų 315,9 ms ± 20,7 (p>0,05). Sportininko A reakcijos laikas trumpiausias iš karatistų
grupės 265ms, o ilgiausias pas sportininką R 554ms. Boksininko G trumpiausias reakcijos laikas
buvo 229 ms, o ilgiausias laiko tarpas buvo pas boksininką P 527ms (3 pav.).

450
400
reakcijos laikas, ms

350
300
250
200
150
100
50
0
1 reakcija 2reakcija 3reakcija
karate reakcija 367 318 315
bokso reakcija 373 336 316

3 pav. Boksininkų ir karate sportininkų smūgio reakcijų laikai reaguojant į garso signalą
2013 metais.

19
 3.2.Antro etapo tyrimo rezultatai ir analizė

Karate sportininkų reakcija prieš treniruotę buvo lėtesnė, o po treniruotės greitesnė. Antro
smūgiavimo metu prieš treniruotę reakcijos laikas buvo ilgiausias, siekė 326 +- 14 ms, po
treniruotės buvo trumpiausias. 253 +- 14 ms (p>0,05). Pirmu smūgiavimu reakcija buvo greitesnė,
tačiau iš visų trijų smūgių paskutinis buvo greičiausias atliekant prieš treniruotę. Po treniruotės
rodikliai buvo geresni, nuo pirmo smūgio rodikliai tiktai gerėjo, reakcijos laikas turmpėjo, geriausią
laiką parodė paskutinio smūgio vidurkis 253 +- 14 ms (4 pav.).

Karate sportininkų reakcija pries treniruote

400
Reakcijos laikas, ms

350 po treniruotes
300
250
200 326
309 263 299 253
281
150
100
50
0
1reakcija 2reakcija 3reakcija

4pav. Karate sportininkų reakcijos kaita prieš ir po fizinio krūvio 2014 metais.

Boksininkų reakcijos laikas po fizinio krūvio pagerėjo taip pat kaip ir karate sportininkus (5
pav.). Lyginant reakcijos greitį prieš treniruotę, greičiausia smūgio reakcija parodė antro bandymo
metu 273 ms +- 13 (p<0.05). Primuoju bandymu reakcija buvo lėčiausia (301 +- 19 ms). Rezultatai
po treniruotės pagerėjo, kiekvienu smūgiu reakcijos laikas vis turmpėjo, tačiau skirtumas buvo labai
nedidelis, prieš treniruotę reakcijos laikų skirtumai buvo didesni. Po treniruotės trumpiausias
reakcijos laikas buvo trečio bandymo metu 245+- 18 ms. Ilgiausią reakcijos laiką parodė pirmas
smūgis 253 +-9 ms (p<0.05) . Lyginant reakcijos greitį prieš ir po fizinio krūvio, stebime kad po
fizinio krūvio reakcija greitėja.

20
 Boksininkų reakcija
350

300
Reakcijos laikas, ms 250

200

150

100

50

0
1reakcija 2reakcija 3reakcija
pries treniruote 301 273 295
po treniruotes 253 248 245

5 pav. Bokso atletų reakcijos kaita prieš ir po treniruotės 2014 metais.

6 paveiksle, Stebime kaip su kiekvienu smūgiu karate sportininkų smūgio jėga didėja. Pirmu
smūgiu jėga buvo mažiausia 244 kg, +-14. O paskutiniu trečiu smūgiu ji buvo didesnė 266 +-22kg.
(p>0,05). Rezultatai rodo kad sportininkų smūgio jėgos rodikliai treniruotės metu gerėja.

Karate sportininkų smūgio jėgos rodikliai treniruotės metu

350

300

250
Jėga, kg

200
266
244 252
150

100

50

0
1smūgis 2smūgis 3smūgis

6 pav. Karate sportininkų smūgio jėgos rodikliai ir jų kaita treniruotės metu 2014 metais.

21
 (7 pav.). Boksininkų smūgio jėga taip pat didėja su kiekvienu atliktu bandymu. Pirmuoju
bandymu boksininkų smūgio jėga buvo mažiausia lyginant visus tris bandymus, jėga siekė 269 kg
+-23, o didžiausia smūgio jėgą sportinikai pasiekė trečiame smūgiavime 352 kg +-9 (p>0,05).

Boksininkų smūgio jėgos rodikliai treniruotės metu

400

350

300

250
Jėga, kg

200 352
315
269
150

100

50

0
1smūgis 2smūgis 3smūgis

7 pav. Bokso sportininkų smūgio jėgos rodikliai ir jų kaita treniruotės metu.

22
 3.3 Pirmo ir antro etapų tyrimų rezultatų lyginamoji analizė

Lyginant boksininkų smūgio jėgos rodiklius pirmais ir antrais metais stebime, kad rezultatai
pagerėjo. Pirmais metais smūgiai buvo silpnesni nei antrais, pirmas smūgis buvo stipriausias siekė
162,0 +- 25,0 kg, o antrais metais su kiekvienu smūgiu boksininko jėga didėjo, trečias smūgis buvo
stipriausias siekė 352 +-9kg, (p<0.05) 0 (8 pav.).

Boksininkų smūgio jėgos rodikliai 2014 metų treniruotės metu

400

350

300

250 352
Jėga, kg

200 315
269
150

100

50

0
1smūgis 2smūgis 3smūgis

Boksininkų smūgio jėgos rodikliai 2013 metų treniruotės metu

200,0
180,0
160,0
140,0
Jėga, kg

120,0
162,0
100,0 143,1
138,4
80,0
60,0
40,0
20,0
0,0
1 smūgis 2 smūgis 3 smūgis

8 pav. 2013 metais ir 2014 metais bokso smūgio jėgos rezultatai.

23
9 pav. Karate sportininkų smūgio jėgos rodikliai po metų sportavimo taip pat pakilo. Antrais metais
sportininkai smūgiavo didesne jėga, o pirmais metais smūgis buvo silpnesnis. sportininkų Antrais
tyrimo metais smūgio jėga siekė 266 +- 22kg, (p<0.05) o pirmais tyrimo metais 198,0 ±14,5 kg,
(p>0.05) (9 pav.).

Karate sportininkų smūgio jėga 2014 metų treniruotės metu

300

290

280

270
Jėga kg

260

250
266
240

230

220

Karate sportininkų smūgio jėga 2013 metais treniruotės metu

215
210
205
jėga kg

200
195
190
1 smūgis
185
198
180
175
170
165
1 smūgis

9 pav. Karate sportininkų smūgio jėgos rodikliai 2013 ir 2014 metais.

24
 Paveiksle stebime, kad boksininkų reakcijos laikas pirmais tyrimo metais blogesnis, nei
antrais tyrimo metais. Pirmais metais geriausias reakcijos laikas buvo 316 ms, o antrais metais
geriausias reakcijos laikas buvo 245 ms. Lyginant pirmus ir antrus tyrimo metus trečio smūgio
reakcijos laikas buvo geriausias. (10 pav.).

Boksininkų reakcija 2014 metais

270

260
reakcijos laikas, ms

250

240

230 Boksininkų reakcija

253
248 245
220

210

200
1reakcija 2reakcija 3reakcija

Boksininkų reakcija 2013 metais

450
400
reakcijos laikas, ms

350
300
250
200
373
336 316
150
100
50
0
1 reakcija 2reakcija 3reakcija
bokso reakcija 373 336 316

10 pav. 2013 ir 2014 metų bokso sportininkų reakcijos rezultatai.

Karate sportininkų reakcijos rezultatai rodo, kad jų reakcija vis gerėja, nes kaip stebime grafikuose
2014 metais reakcija pagerėjo (63 ms), ji siekė 253 ms +-14, (p<0.05) o pirmais metais reakcijos
laikas buvo 315 +- 11.47 ms. Taip pat trečiu smūgiu reakcija buvo geriausia, ir pirmais, ir antrais
tyrimo metais (11 pav.).

25
 Karate reakcija 2014 metais
350

300

250
reakcijos laikas, ms

281
200
263
150 253

100

50

0
1reakcija 2reakcija 3reakcija

Karate reakcija 2013metais

450
reakcijos laikas, ms

400
350
300
250
200
367
150 318 315

100
50
0
1 reakcija 2reakcija 3reakcija
karate reakcija 367 318 315

11 pav. 2013 ir 2014 metų karate sportininkų smūgio reakcijos rodikliai.

26
 4. APTARIMAS
Reakcija, jėga ir greitumas - viena svarbiausių kovos menų savybių. Įvairiose sporto šakose,
pasireiškia skirtingomis formomis. Greitumo lavinimo pratybos skirtos sportininkų raumenų
susitraukimo ir atsipalaidavimo greičiui didinti. Sportinėje veikloje nepakanka greitai susitraukinėti
ir atpalaiduoti raumenis. Greta specialiųjų gebėjimų svarbios ir kitos fizinės ypatybės. Pavyzdžiui,
bėgant trumpuosius nuotolius (sprintą) labai svarbu, kad raumenys atsispyrimo metu susitrauktų ne
tik greitai, bet ir stipriai, t. y. galingai (Baltušnikas ir kt. 2010). Tai svarbu ir kitų sporto šakų
sportininkams. Dėl jėgos lavinimo dažnai nukenčia greitumas. Todėl, manome kad, ypač svarbi ir
bene sudėtingiausia sporto mokslo praktinė užduotis ⎯ surasti metodus, kaip didinant jėgą
nesumažinti raumenų gebėjimo greitai susitraukti ir atsipalaiduoti.
Greitumas yra labai svarbi fizinė ypatybė kovinėse sporto šakose. Greitumui nėra aktualu
maksimalios valingos jėgos dydis. Jėgos greitumas, reikalingas tam, kad išvystyti kuo greitesnį ir
stipresnį smūgį. Tyrimo rezultatai leidžia teigti jog didinant jėgą nukenčia greitumas.(J.
Baltušnikas, ir kt. 2010.) Didžiausias greitumas pasireiškia esant apkrovai - 30% nuo maksimalios
valingos jėgos . Tai labiausiai pasireiškia jėgos greitumo fizine ypatybe (Stanislovaitis, 2010).
Ugdant maksimaliąją valingąją jėgą, taip pat yra svarbus grįžtamasis ryšys.
(Kavaliauskienė ir kt., 2009).
Norint išugdyti sportininkų reakciją reikia treniruoti sencorinius motorinius įgūdžius.
Kovotojui reackiją ugdyti reikia ideomotorinėmis treniruotėmis, tai yra savo vaizdinių realizavimas
tikrovėje, gali būti ir kontaktinės kovos treniruotės metu (Букеткинa, 2011). Tyrimų rezultatai
leidžia teigti kad boksininkų reakcija yra greitesnė, sugeba geriau sukoncentruoti dėmesį į signalą,
nei karate sportininkai. Karate sportininkų rodikliams įtakos turi tai, kad boksininkų pagrindinis
darbas rankomis, o karate sporte reikalingos kojos. Norint pelnyti tašką reikia koja smūgiuot į
galvą, o kojos smūgis lėtesnis už smūgį ranka, todėl reakcija karate sportininkų lėtesnė, o
boksininkai pastoviai smūgiuoja į galvą ir ten reikalinga greita reakcija atlikti bloką, išsisukimą ir
greitą puolimą.
Boksininkų jėgos rodikliai smūgiavime buvo didesni negu karate sportininkų. Abejų sporto
šakų atstovai smūgiavo į liemenes be pirštinių, elektroninė liemenė buvo dedama ant krūtinės,
užrišama nugarinėje pusėje. Tai kad lėmenė buvo uždėta ant žmogaus, sportininkai smūgiavo
drasiai galėdami realizuoti pilną smūgio jėgą. Karatistų smūgio vidurkis buvo ryškiai didesnis,
tačiau boksininkų smūgis stipriausias dažniausiai buvo trečias, o karatistai smūgiavę daugiau
nebegalėjo smūgiuoti. Boksininkų jėga nuo karatistų skyrėsi labai. Jų jėga buvo didesnė, todėl kad
boksininkai smūgiuoja vien rankomis. Skirėsi jų smūgiavimo trajaktorijos, smūgiuojant apkraunami
stambesni pečių lanko raumenys,kurie gali išvystyti didesnę jėgą. Karate sportininkų smūgiavimo
trajaktorija tiesi ir naudojami smulkesni raumenys, kurie gali išvystyti mažesnę jėgą

27
 IŠVADOS

1. Karate sportininkų smūgio jėga buvo didesnė negu boksininkų pirmais tyrimo metais,
o antrais metais boksininkų jėga padidėjo ženkliai ir smūgiai buvo stipresni už karate sportininkų.
Pagal šiuos tyrimo rezultatus galima teigti, kad vienetinio smūgio jėga didesnė yra boksininkų.
2. Sportininkų reakcijos rodikliai antrais tyrimo metais buvo geresni negu pirmais.
Tyrimo rezultatai rodo, kad bokso sporto šakos atstovų reakcija greitesnė negu karate sporto šakos
atstovų.

28
 PASIŪLIMAI IR REKOMENDACIJOS

Kovinėse sporto šakose sportininkams reikalinga reakcija, greitis, jėga. Pas žmogų reakcija
yra įgimtas gebėjimas reaguoti į pavojaus signalus priimti sprendimą ir atlikti tam tikrą veiksmą,
kad apsisaugoti savę. Kovotojams geriausiai išugdyti reikia reakcija, jėga, greitį. Reakcija tam, kad
greitai reagotų į varžovo judesius, greitai priimtų sprendimą, greitis, kad atliktų staigų veiksmą, jėga
tam, kad atliktas veiksmas stipriai sutrigdytų priešininką, ir sekantis veiksmas būtų priešininko
išvedimas iš pusiausvyros. Bokso sportininkų reakcija greitesnė nei karate sportininkų. Boksininkų
pagrindinis darbas rankomis, o karate sporte reikalingos kojos, norint pelnyti tašką reikia koja
smūgiuoti į galvą, o kojos smūgis lėtesnis už smūgį ranka, todėl reakcija karate sportininkų lėtesnė,
o boksininkai pastoviai smūgiuoja į galvą ir ten reikalinga greita reakcija atlikt bloką, išsisukimą ir
greitą puolimą.
Boksininkų rankų smūgio jėga buvo didesnė nei karate sportininkų. Boksininkai treniruotėse
pagrindinį dėmesį skiria rankų smūgio stiprinimui, smūgiuojant su įvairiais pasunkinimais, o karate
sportininkai rankų smūgius naudoja daugiau kaip paruošimą galutiniam smūgiui iš kojos, didesnis
dėmesys skiriamas kojų stiprinimui, kad kojų smūgiai būtų labai stiprūs. Jeigu sportininkas
stengiasi stipriai smūgiuoti rankomis, tada smūgiai kojomis būna silpnesni, ryšiu suo tuom
boksininkas stovi platesnėje stovėsenoje, įsispirdamas į žemę smūgiuoja stipriais smūgiais.
Atliekant stiprius smūgius rankomis reikalinga plati stovėsena, todėl bokso ir karate sporto šakų
specifikos skiriasi. Karate sportininkai turėtų didinti rankų smūgio jėga, kad priešininką galėtų
sutrigdyti, rankos pradėtų blokuoti rankų smūgius ir tada galėtų atlikti smūgį su koja. Smūgio jėgą
galima didinti įvairiais pasunkinimais atliekant smūgius, darbas su gumomis.

29
 LITERATŪRA

1. Baltušnikas, J ir kt. (2010). Kaip palengvinto bėgimo pratybos veikia raumenų susitraukimo
jėgą ir greitį ?Lietuvos kūno kultūros akademija, Kaunas, Lietuva
2. Čepulėnas, A., Subačius. V., Bružas, V., Mockus, P. (2007). Jaunųjų boksininkų atletinio ir
specialiojo parengtumo kaita pirmaisiais sportinio rengimo metais. Lietuvos kūno kultūros
akademija. Kaunas.
3. IAAF News Studies in Athletics 2001, 15:1/2; March-June
4. Barnes J. (2005). How to maximize speed for competition and self – defence. Internet link:
www. Fitnesslifestyle.com
5. Kairaitis, R. (2012). Jėgos treniruotė kultūrizmas. Kaunas:.LKKA.
6. Karoblis, P. ( 1999 ). Sporto treniruotės teorija ir didaktika. Vilnius: Egalda.
7. Kavaliauskienė, E., Skurvydas, A., Stanislovaitienė, J., Pukėnas, K.,. Masiulis, N.,
.Dargevičiūtė, G. (2009.) Grįžtamosios poveikis greitų ir tikslių 20% jėgos izometrinių
susitraukimų atlikimui. Kaunas: LKKA
8. Mačiulis,V. V., Ivaškienė, V., Bružas, V., Daukšas, D., Subačius, V. (2010). Jaunųjų
boksininkų bendrasis fizinis rengimas. Kaunas: LKKA.
9. Mikalauskas, R . Trenerio knyga. Fizinis rengimas. (2007). Kaunas: LKKA
10. Skurvydas A. (1989). Kai kurie patarimai greičio jėgos ir greitumo ypatybių ugdymo
perspektyvumui nustatyti. V.:LKKA
11. Skurvydas, A. (2008) judesiu mokslas: raumenys, valdymas, mokymas, reabilitavimas,
sveikatinimas, treniravimas, metodologija Kaunas: LKKA
12. Stanislovaitis, A. ir kt. (2006.) trumpūjų nuotolių bėgimas Kaunas: LKKA
13. Stanislovaitis, A. (2010.) Fiziniai gebėjimai regbyje Vilnius, Lietuva.
14. Stonkus, S. (2002) Sporto terminų žodynas. Kaunas.
15. Букеткинa А. (2011a) Боевые рефлексы.
http://kyokushinkai.ucoz.ru/publ/fizicheskaja_podgotovka/fiz_podgotovka/boevye_refleksy/14-
1-0-30
16. Букеткинa А. (2011b) Скорость удара.
http://kyokushinkai.ucoz.ru/publ/fizicheskaja_podgotovka/fiz_podgotovka/skorost_udara/14-1-
0-20
17. Курмашин Ю. Ф. Теория и методика физической культуры. – М.: Советский
18. Яичников Ю (2003) Старт в спринте- зтолотерея. Легкаяатлетика11-12,37-38

30