Kaulai ir sąnariai

ŽMOGAUS ANATOMIJOS
PAGRINDAI

1
Kaulai ir sąnariai

2010

Mokymo priemonės autoriai:

Doc. m. dr. Vytautas Gedrimas

2
Kaulai ir sąnariai
LSMU MA
Anatomijos institutas
Kaunas

Doc. m. dr. Vidmantas Aželis

LSMU MA
Anatomijos institutas
Kaunas

Gyd. radiologas Saulius Rutkauskas

LSMU MA
Radiologijos klinika
Kaunas

Įvadas

Visuotinai pripažįstama, kad žmogaus anatomija yra labai svarbi medicinos specialistų
ruošimo grandis. Kaip nurodo S.Standring, 2004, ‘’anatomija yra kertinis medicinos studijų
akmuo‘‘.

3
Kaulai ir sąnariai
Pastaruoju metu naujosiose medikų ruošimo programose anatomijos disciplinos
studijoms tenka nedaug laiko, todėl, norint kokybiškai išmokti žmogaus kūno sandarą,
studentams tenka labiau susikaupti atsirenkant ir įsidėmint bent jau svarbiausią
(pagrindinę, bazinę) informaciją apie kūno, jo dalių bei organų sandarą, jų vaskuliarizaciją,
inervaciją bei funkciją.
Plačioje mokslinės medicininės informacijos jūroje, remdamiesi ilgamete savo
patirtimi, stengėmės atrinkti ir glaustai medicinos, odontologijos ir kitų fakultetų studentams
pateikti bene svarbiausias, būtinas įsiminti ir suprasti sisteminės anatomijos pagrindų
žinias, tekstą iliustravome originaliomis studijuojamų struktūrų (kaulų, raumenų preparatų ir
kt.) foto nuotraukomis, gyvų žmonių kaulinių struktūrų ir sąnarių rentgeno anatominiais
vaizdais.
Manome, kad „Žmogaus anatomijos pagrindai“ pravers studentams tiek kasdienėje
saviruošoje, tiek pasitarnaus sudarant visuminį studijuojamų objektų ir, mūsų nuomone,
svarbiausių jų struktūrinių komponentų vaizdą ruošiantis koliokviumams ar egzaminui.
Gilesnėms, platesnėms anatomijos studijoms reikalinga ir kita, paskaitose bei
laboratoriniuose darbuose teikiama medžiaga, saviruošos metu vadovėliuose, atlasuose ar
metodinėse rekomendacijose aprašyta informacija.
Linkime Jums sėkmės įdomiose žmogaus anatomijos studijose.

Autoriai

4
Žmogaus anatomija
Kaulai ir sąnariai
TURINYS

KŪNO DALYS 4

ORGANŲ SISTEMOS 4

KAULAI. GRIAUČIAI. JUNGTYS 4

Stuburo, columna vertebralis, kaulai, jungtys 4
Stuburo jungtys 4
Visas stuburas 4
Krūtinės kaulai, ossa thoracis, ir jungtys 4

Viršutinės galūnės kaulai, ossa membri superioris ir jungtys 4

Pečių lanko kaulai, ossa cinguli membri superioris ir jungtys 4
Rankos laisvosios dalies kaulai 4
Viršutinės galūnės kaulų jungtys 4

Apatinės galūnės kaulai, ossa membri inferioris, ir jungtys 4

Apatinės galūnės lanko kaulai 4
Apatinės galūnės laisvosios dalies kaulai 4
Apatinės galūnės kaulų jungtys 4

Kaukolės kaulai, ossa cranii 4

Smegeninės kaulai 4
Kaukolės veido kaulai, viscerocranium 4
Visa kaukolė 4
Akiduobė, orbita 4
Nosies ertmė, cavitas nasi 4
Kaukolės kaulų jungtys 4

RAUMENYS (MIOLOGIJA) 4

Galvos raumenys, musculi capitis 4

Kaklo raumenys, musculi colli 4

Krūtinės raumenys, musculi thoracis 4

Pilvo raumenys, musculi abdominis 4

Nugaros raumenys, m.dorsi 4

Viršutinės galūnės raumenys, mm.membri superioris 4

Apatinės galūnės raumenys, m.membri inferioris 4

6
Kaulai ir sąnariai

Kūno dalys
Caput – galva (1 a, b. pav.)
 Sinciput - kakta
 Occiput - pakaušis
 Tempora - smilkinys
 Auris – ausis
 Facies - veidas
 Oculus - akis
 Bucca – žandas
 Nose - nosis
 Os, oris – burna
 Mentum – smakras
Collum, cervix – kaklas
Truncus – liemuo
 Thorax – krūtinė
 Abdomen – pilvas
 Dorsum – nugara
Membrum superius – viršutinė galūnė
 Cingulum membri superioris – pečių lankas
 Axilla – pažastis
 Brachium – žastas
 Cubitus – alkūnė
 Antebrachium – dilbis
 Manus – plaštaka
 Carpus – riešas
 Metacarpus – delnas, vidurinė plaštakos
dalis
 Digiti manus – rankos pirštai
o I nykštys, pollex, -icis
o II smilius, index,-icis
o III didysis, medius (magnus)
o IV bevardis, anularis
o V mažasis, minimus
Membrum inferius – apatinė galūnė
 Cingulum membri inferioris- apatinės
galūnės lankas (dubuo)
 Femur – šlaunis
 Crus – blauzda
 Pes – pėda
 Tarsus – čiurna
 Metatarsus – padas, pėdos vidurinė dalis
 Digiti pedis – kojos pirštai
1a, b pav. Žmogaus kūno
Plokštumos sritys,dalys
 Vidurinė (medialinė) plokštuma
o Dalija objektą į simetriškas dešiniąją ir kairiąją puses
 Gulsčioji (horizontalioji) plokštuma
o Dalija objektą į viršutinę ir apatinę puses
 Kaktinė (frontalinė) plokštuma
o Dalija objektą į priekinę ir užpakalinę puses
7
Kaulai ir sąnariai

Ašys, judesiai
 Stačioji (vertikalinė) ašis.
o Yra statmena žemės paviršiui, eina iš viršaus žemyn, išilgai kūno.
o Judesys: sukimas, rotatio.
 Skersinė (transversalinė) ašis.
o Statmena vertikalinei, eina iš kairės į dešinę (ar atvirkščiai).
o Judesiai: lenkimas, flexio, tiesimas, extensio.
 Strėlinė (sagitalinė) ašis.
o Eina iš priekio atgal (ar atvirkščiai).
o Ji statmena stačiajai ir skersinei ašims.
o Judesiai: atitraukimas, abductio, pritraukimas, adductio.

Vardyno pagrindinės reikšmės

 processus – atauga
 facies – paviršius
 dorsalis - nugarinis
 superior,sup.-viršutinis.
 inferior, inf.- apatinis
 anterior, ant. - priekinis
 superficialis- paviršinis
 profundus – gilusis
 posterior, post - užpakalinis
 medialis, med. – vidurinis, medialinis
 lateralis, lat. – šoninis, lateralinis
 proximalis – artimasis, proksimalinis
 distalis – tolimasis, distalinis
 dexter, dex.-dešinysis
 sinister, sin.- kairysis

Dažniau vartojamų sutrumpinimų reikšmės

 Lig. – ligamentum – raištis, ligg.- ligamenta – raiščiai
 M. – musculus – raumuo, mm.-musculi – raumenys
 A. – arteria – arterija, aa.- arteriae – arterijos
 N. – nervus – nervas, nn. – nervi – nervai
 V. – vena – vena, vv. – venae – venos
 Proc. - procesus – atauga
 Gangl. – ganglion – mazgas
 CNS – centrinė nervų sistema
 PNS – periferinė nervų sistema
 ANS – autonominė nervų sistema

8
Kaulai ir sąnariai

Organų sistemos
 Judėjimo sistema
o Kaulai, griaučiai, ossa, systema skeletale
o Jungtys, systema articulare (juncturae)
o Raumenų sistema, systema musculare
 Viduriai, splanchna
o Virškinimo organų sistema, systema digestorium
o Kvėpavimo organų sistema, systema respiratorium
o Šlapimo organų sistema, systema urinarium
o Lytinių (lyties) organų sistema, systema genitalia
o Belatakės liaukos, glandulae endocrinae
 Širdies ir kraujagyslių sistema, systema cardiovasculare
o Širdis
o Kraujagyslės
o Limfoidinė sistema, systema lymphoideum
 Nervų sistema, systema nervosum
o Centrinė dalis, centrinė nervų sistema, pars centralis, systema nervosum
centrale
o Periferinė dalis, periferinė nervų sistema, pars peripherica, systema nervosum
periphericum
 Jutimų organai, organa sensuum
 Kūno dangalas (oda), integumentum commune

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------
*Lotyniški terminai pagal „Terminologia anatomica“, Thieme, 1998

9
Kaulai ir sąnariai
Kaulai. Griaučiai. Jungtys
Ossa, systema skeletale, juncturae ossium

Naujagimio kūne apie 270 kaulų, suaugusio asmens – apie

220 kaulų (mažiausi - 6 klausomieji kauliukai - vidurinėje ausyje);
32 dantys, nors ir sudaryti iš į kaulą panašios medžiagos, kaulams
nepriskiriami.
Kaulai jungiasi tarpusavyje jungtimis, juncturae ossium:
 skaidulinėmis (raiščiai, plėvės, siūlės),
 kremzlinėmis (synchondrosis, symphysis)
 sąnariais, articulationes, vienašiais, dviašiais, daugiaašiais.
Skiriami
 ašiniai griaučiai – liemens (stuburo, krūtinės) ir galvos
kaulai, poliežuvinis kaulas
 galūnių kaulai.

Stuburo, columna vertebralis, kaulai, jungtys

Sudaro 33-34 netaisyklingieji kaulai – slanksteliai, vertebrae (2
pav.) 2 pav. Stuburas
 7 kaklo, vertebrae cervicales
 12 krūtinės, vertebrae thoracicae
 5 juosmens, vertebrae lumbales
 5 kryžmens, vertebrae sacrales (jiems suaugus susidaro
kryžkaulis, os sacrum)
 3-5 stuburgalio, vertebrae coccygei (jiems suaugus
susidaro stuburgalis arba uodegikaulis, coccygis)

Slankstelį sudaro (3 pav.)

 Kūnas, corpus vertebrae
 Lankas, arcus vertebrae
 Anga, foramen vertebrae
 Ataugos, processus: 3 pav. Slankstelis
 Keterinė, processus spinosus
 Skersinė, processus transversus
 Sąnarinės, processus articulares

Atskirų stuburo dalių slankstelių anatominiai požymiai:

 Kaklo (C)
o C1 slankstelis, atlantas, atlas, nėra kūno
o Du lankai, šoninės masės, sąnariniai paviršiai,
skersinės angos
o C2 slankstelis, ašis, axis, yra kūnas, iškilęs
dantis
o Kaklo slankstelių skersinių ataugų angos
 Krūtinės (Th)
o Didesnis keterinių ataugų nuolinkio laipsnis
o Masyvesnis kūnas 4 pav. Kryžkaulis

o Šonkaulių galvučių prisitvirtinimo įdubelės (paviršiai)

 Juosmeninės (L)
o Kūnas masyviausias
o Horizontalios keterinės ataugos

10
Kaulai ir sąnariai

 Kryžkaulis, os sacrum (4 pav.)

o Apatinėje stuburo dalyje
o Įsiterpia tarp dubenkaulių, sudaro su jais sąnarius
o Stambus, trikampiškas kaulas
o Viršuje - kaulo pamatas, basis, apačioje – smaila viršūnė, apex
o Įdubęs lygus dubeninis ir iškilas, nelygus nugarinis paviršiai,
o Kryžkaulio kanalas, canalis sacralis, stuburo kanalo tęsinys
o Abiejuose paviršiuose porinės angos nervams ir kraujagyslėms praeiti,
foramena sacralia dorsalia, pelvina
o Šonuose platūs ausiniai paviršiai susijungti su dubenkauliais
 Stuburgalis (uodegikaulis), os cocygis, coccyx
o Rudimentiškas darinys stuburo apatiniame gale
o Susidaręs susijungus 2-4 mažiems stuburgalinio
slanksteliams
o Jungiasi su kryžkaulio viršūne

Stuburo jungtys
 Tarp stuburo kaulų yra visų jungčių tipai.
 Slankstelių kūnai jungiasi tarpslanksteliniais kremzliniais diskais,
disci intervertebrales, jų išorėje skaidulinis žiedas, o centre –
minkštiminis branduolys.
 Kūnus taip pat sujungia priekinis ir užpakalinis išilginiai raiščiai,
ligg.longitudinalia
 Slankstelių lankai jungiasi tvirtais geltoniaisiais raiščiais, ligg.flava,
o ataugos - raiščiais.
 Tarp slankstelių sąnarinių ataugų susidaro plokštieji, daugiaašiai
tarpslanksteliniai sąnariai, art.intervertebrales. 5 pav. Krūtinkaulis

Visas stuburas
 Sudėtinga struktūra, kaulai-kremzlės, skaidulinio audinio struktūra
 Per visą stuburą tęsiasi stuburo kanalas, canalis vertebralis
 Jungiantis slanksteliams susidaro porinės tarpslanstelinės angos, foramena
intervertebralia (talpina nervus, kraujagysles)
 Stuburas yra lankstus, ne visose dalyse vienodai paslankus
 Tai šiek tiek išlinkęs darinys
o Formuojasi kaklinė ir juosmeninė lordozės (pasvirimas į priekį)
o Krūtininė, kryžmeninė kifozės (pasvirimas atgal)
o Gyvenimo eigoje gali formuotis šoniniai pasvirimai – skoliozė.

Krūtinės kaulai, ossa thoracis, ir jungtys

Krūtinė, thorax
 Jos sienos kaulinį pagrindą sudaro krūtinkaulis ir 12 porų šonkaulių,
 o iš nugaros pusės – stuburas.
Krūtinkaulis, sternum (5 pav.)
 Kardo formos, po krūtinės priekinės pusės oda čiuopiamas,
 Plokščiasis kaulas
 Viršuje – rankena, manubrium, jungiasi raktikauliai.
 Rankenos viršutiniame krašte jungo įlanka, incisura jugularis
 Didžiausia centrinė dalis – kūnas, corpus sterni
11
Kaulai ir sąnariai
 Prie kūno šonų jungiasi 1-7 šonkaulių kremzlės
 Apačioje baigiasi smailėjančia kardine atauga, processus xyphoideus
Šonkaulis, costa (6 pav.)
 Krūtinės sieną sudaro 12 porų šonkaulių
 Tai lenktas kaulas, besitęsiantis nuo stuburo iki
krūtinkaulio
 Prie stuburo jungiasi šonkaulio galva, caput costae,
 Trumpas kaklas, collum costae
 Prie kaklo nedidelis šonkaulio gumburėlis
 Ilgiausia dalis kūnas, corpus costae.
 Priekyje pereina į kremzlę. 6 pav. Šonkaulis
 Palei apatinį kūno kraštą yra negili šonkaulio vaga, sulcus
costae (joje tęsiasi nervas ir kraujagyslės)
 Skiriama kaulinė ir kremzlinė šonkaulio dalys
o 1-7 šonkauliai yra tikrieji (jungiasi su
krūtinkauliu)
o 8-10 – netikrieji ( tarpusavyje jungiasi
kremzlėmis)
o 11-12 – laisvieji šonkauliai (trumpesni,
nesiekia krūtinkaulio)

Krūtinės ląsta, cavea thoracis (6a pav.)

 Struktūra, kurią sudaro krūtininė stuburo dalis,
šonkauliai ir krūtinkaulis
 Jos viduje yra krūtinės ertmė, cavitas thoracis
 Viršutinė atvara, aperture thoracis sup.
 Apatinė atvara, apertura thoracis inf.
 Tarpšonkauliniai tarpai, spatial intercostalia 6a pav. Krūtinė

 Juos užildo raumenys.

 Jungiantis šonkaulių kremzlėms susidaro šonkaulių lankas, arcus costalis
 Krūtinė supa ir saugo svarbius organus, kraujagysles ir nervus.

Krūtinės ląstos jungtys

 Šonkaulių galvos sudaro sąnarius su krūtininiais stuburo slanksteliais, art.capitis
costae
 Gumburėliai sudaro sąnarius su krūtininių slankstelių skersinėmis ataugomis,
art.costotransversaria
 Sąnarius sutvirtina raiščiai.
 Šonkaulių kremzlės jungiasi su krūtinkauliu, sudarydamos kremzlines jungtis,
synchondroses sternocostales
 Jungtys įgalina kvėpavimo metu šonkauliams pakilti ir nusileisti, taip kinta krūtinės
ertmės tūris.

Viršutinės galūnės kaulai, ossa membri superioris ir jungtys

Viršutinės galūnės anatominės dalys:
 Pečių lanko, cingulum membri superioris kaulai
 Viršutinės galūnės laisvoji dalis, pars libera membri superioris
o žastas, brachium, jame žastikaulis, humerus
o dilbis, antebrachium, jame alkūnkaulis, ulna ir stipinkaulis, radius
o plaštaka, manus,
 riešas, carpus, riešo kaulai, ossa carpi
12
Kaulai ir sąnariai
 vidurinė dalis, metacarpus, delnakauliai, ossa metacapri
 rankos pirštų kaulai, ossa digitorum manus, pirštakauliai, phalanges

Pečių lanko kaulai, ossa cinguli membri superioris ir jungtys

Raktikaulis, clavicula (7 pav.)
 Ištęstos S raidės pavidalo kaulas
 Guli palei viršutinės krūtinės atvaros viršutinį kraštą
 Lengvai čiuopiamas po oda
 Krūtinkaulinis galas, extremitas sternalis, paslankiai tvirtinasi 7 pav. Raktikaulis
prie krūtinkaulio rankenos
 Petinis galas, extermitas acromialis, jungiasi su mentės petimi, acromion
 Prie raktikaulio tvirtinasi kai kurie raiščiai, krūtinės ir kaklo raumenys

Mentė, scapula (8 pav.)

 Plokščias, paslankus, trikampis kaulas, prigludęs prie
užpakalinės krūtinės pusės viršutinės šoninės dalies
 Įdubas šonkaulinis ir iškilas nugarinis paviršiai
 Vidinis, šoninis ir apatinis kampai
 Vidinis, šoninis ir viršutinis kraštai
 Šoniniame kampe sąnarinė duobė, cavitas glenoidalis,
kuri yra peties sąnario duobė
 Nugariniame paviršiuje pro odą lengvai čiuopiamas
mentės dyglys, spina scapulae, prie kurio tvirtinasi
raumenys
 Palei šoninį kampą iškilęs masyvus petys, acromion, prie kurio 8 pav. Mentė
tvirtinasi raiščiai ir raumenų sausgyslės

Rankos laisvosios dalies kaulai

Žastikaulis, humerus (9 pav.)
 Tipiškas ilgasis kaulas, yra artimasis (proksimalusis) ir tolimasis
(distalusis) galai (arba epifizės)
 Didžiausia dalis – kūnas (diafizė), corpus humeri
 Artimajame gale masyvi, apskrita galva, caput humeri
 Prie kūno galva jungiasi trumpu anatominiu kaklu, colum
anatomicum
 Galvos ir kūno susijungimo vietoje didysis ir mažasis gumburėliai,
tuberculum majus et minus (čia tvirtinasi raumenys)
 Distaliniame gale - žastikaulio skridinys, trochlea ir galvutė,
capitulum
 Distalinio galo užpakaliniame paviršiuje alkūninė duobė, fossa
olecrani

Dilbio kaulai, ossa antebrachii

9 pav. Žastikaulis
Stipinkaulis, radius
 Išsidėsto dilbio lateraliniame krašte
 Tipiškas ilgasis kaulas,
 Artimasis, tolimasis galai, kūnas
 Artimajame gale - stipinkaulio galva
 Ją supa lygus sąnarinis apvadas.

13
Kaulai ir sąnariai
 Kūnas trikampiškas, vidinis (tarpkaulinis) kraštas aštrus.
 Tolimasis galas platėja, jame ryškėja lengvai čiuopiama ylinė atauga, processus
styloideus
 Šiame gale formuojasi sąnarinis paviršius (sąnariui su riešo kaulais)

Alkūnkaulis, ulna
 Išsidėsto dilbio medialiniame krašte
 Tipiškas ilgasis kaulas, artimasis, tolimasis galai
 Artimasis galas masyvesnis, nei distalinis, čia susidaro masyvi kaulinė atauga, alkūnė,
olecranon
 Priekinėje to paties galo pusėje gili pusmėnuliška
skridininė įduba (čia gula žastikaulio skridinys)
 Trikampiškas kūnas laibėja žemyn
 Aštrus tarpkaulinis kraštas
 Tolimajame gale nedidelė alkūnkaulio galva, caput ulnae
 Nedidelė lengvai čiuopiama ylinė atauga, processus
styloideus

Plaštakos kaulai, ossa manus (10 pav.)

 Riešakauliai, ossa carpi
o 8 nedideli, artimai gulintys, netaisyklingi kauleliai
o Keturi artimosios eilės kaulai – laivelis, os
scaphoideum, mėnulis, os lunatum,trikampis, os
triquetrum, žirnis, os pisiforme
o Keturi tolimosios eilės kaulai –didysis
daugiaampis, os trapezium, mažasis
daugiakampis, os trapezoideum, galvinis kaulas,
os capitatum, kablinis kaulas, os hamatum 10 pav. Plaštakos kaulai
 Plaštakos vidurinės dalies kaulai
o Delnakauliai, ossa metacarpi
o Penki panašūs kaulai
 Rankos pirštų kaulai, ossa digitorum manus
o Penki pirštai
 Pirštakauliai, phalanges
o Artimasis (pamatinis), vidurinysis, tolimasis
(galinis) pirštakauliai

Viršutinės galūnės kaulų jungtys

Krūtinkaulinis raktikaulio sąnarys,

art.sternoclavicularis
 Susidaro tarp krūtinkaulio ir raktikaulio
 Daugiaašis sąnarys, jo viduje sąnarinis kremzlinis
diskas
 Sąnarį sutvirtina stiprūs išoriniai raiščiai
 Judesiai – poslinkis į priekį ir atgal, pakėlimas ir nuleidimas, sukimas (rotatio)
Petinis raktikaulio sąnarys, art.acromioclavicularis (11 pav.)
 Susidaro tarp mentės peties sąnarinės ataugos ir raktikaulio distalinio galo sąnarinių
paviršių

14
Kaulai ir sąnariai
 Sąnarį sutvirtina išoriniai raiščiai
 Daugiaašis sąnarys
 Judesiai gana riboti
Peties sąnarys, art.humeri
 Susidaro tarp mentės cavitas glenoidalis ir žastikaulio
caput humeri
 Sąnarį supa tvirta, laisvoka kapsulė
 Jį sutvirtina į kapsulės išorę įaugę raiščiai
 Tai daugiaašis, rutulinis sąnarys
 Judesių apimtis – didelė,
 Vyksta rankos lenkimas, tiesimas, atitraukimas,
pritraukimas, sukimas
Alkūnės sąnarys, articulatio cubiti (12 pav.)
 Sudėtinis sąnarys, sudaro žastikaulio, stipinkaulio ir
alkūnkaulio sąnariniai paviršiai.
 Alkūnės srityje yra trys sąnariai:
o art.humeroradialis, art.humeroulnaris ir
art.radioulnaris proximalis
 Supa tvirta kapsulė
 Sutvirtina išoriniai šoniniai raiščiai 12 pav. Alkūnės sąnarys
 Tai skridininis, vienaašis sąnarys
 Per alkūnę ranka lenkiama ir tiesiama
 Kartu su art.radioulnaris distalis dar vyksta dilbio ir plaštakos atgręžimas ir
nugręžimas, pronatio, supinatio
Riešo sąnarys (13 pav.)
 Riešo srityje jungiasi dilbio kaulai ir riešakauliai
 Tai yra bendras kelių sąnarių ansamblis
 Svarbesnis- stipininis riešo sąnarys, art.radiocarpalis
 Susirado tarp stipinkaulio distalinio galo ir riešakaulių
proksimaliosios eilės kaulų sąnarinių paviršių
 Kaulų galus supa sąnarinė kapsulė
 Sutvirtina šoniniai bei delninis ir nugarinis raiščiai
 Tai dviašis, elipsinis sąnarys
 Judesiai – lenkimas, tiesimas, atitraukimas,
pritraukimas
 Riešo srityje dar susidaro sąnarys tarp proksimaliosios ir 13 pav. Riešo sąnarys
distaliosios riešakaulių eilių bei tarp atskirų riešakaulių.
Delnakauliniai pirštakaulių sąnariai, art.carpometacarpales – vienaašiai
 Atskirai reiškiasi dviašis balninis delnakaulinis nykščio sąnarys,
art.carpometacarpalis pollicis
 Tarppirštakauliniai sąnariai, art.interphalangeae, vienaašiai

Apatinės galūnės kaulai, ossa membri inferioris, ir jungtys

Apatinės galūnės dalys:
 apatinės galūnės lankas, cingulum membri inferioris, dubuo, pelvis,
 apatinės galūnės laisvoji dalis:
 šlaunis, femur
 blauzda, crus, ossa cruris
 pėda, pes (pedis), jos dalys:
o čiurna, tarsus
15
Kaulai ir sąnariai
o vidurinė pėdos dalis, metatarsus
o kojos pirštai, digiti pedis.

Apatinės galūnės lanko kaulai

Dubenkaulis, os coxae (14 pav.)
 Didelis, netaisyklingos formos kaulas.
 Sudarytas sukaulėjus trims kaulams (klubakauliui,
gaktikauliui ir sėdynkauliui).
Klubakaulis, os ilium
 Sudaro didžiąją ir viršutinę šio didelio kaulo dalį
 Skiriamas kūnas, corpus ossis ilii ir sparnas, ala ossis
ilii.
 Kūnas yra ties viršutine gūžduobės, acetabulum, dalimi
 Sparno viršutinė dalis yra klubo skiauterė, crista iliaca
 Priekiniame ir užpakaliniame skiauterės kraštuose
iškyla dygliai, spina iliaca anterior superior et inferior, 14 pav. Dubenkaulis
spina iliaca posterior superior et inferior
 Prie skiauterės viršutinio krašto tvirtinasi pilvo raumenų sausgyslės
 Klubakaulio sparno priekis įdubas, čia randama klubo duobė, fossa iliaca
 Sparno užpakaliniame krašte sąnarinis ausinis paviršius, facies auricularis,
susiliečiantis su tokiu pat kryžkaulio paviršiumi.

Gaktikaulis, os pubis
 Išsidėsto dubenkaulio priekinėje dalyje
 Skiriamas gana masyvus kūnas, corpus ossis pubis
 Kūnas užima gūžduobės priekinę pusę
 Dvi šakos, ramus superior, inferior
 Viršutinėje šakoje įdumba vaga, kuri padeda sudaryti užtvarinį kanalą
 Apatinė šaka jungiasi su sėdynkaulio šaka
 Padeda suformuoti užtvarinę angą, foramen obturatum

Sėdynkaulis, os ischii
 Užima užpakalinę apatinę dubenkaulio dalį
 Sudaro kūnas, corpus ossis ischii
 Kūnas užima užpakalinę apatinę gūžduobės pusę
 Taip pat skiriama šaka, ramus ossis ischii
 Gaktikaulio šakos ir sėdynkaulio šaka riboja užtvarinę angą, foramen obturatum
 Ją beveik pilnai uždengia skaidulinė užtvarinė plėvė, membrana obturatoria
 Tarp kaulo ir plėvės lieka siauras tarpelio pavidalo užtvarinia kanalas, canalis
obturatorius. Čia praeina kraujagyslės ir nervai
 Kaulo užpakalinėje pusėje iškyla sėdimasis dyglys, spina isciadica
 Žemiau dyglio įlinksta mažoji, o virš jo – didžioji sėdimosios įlankos, incisura
ischiadica minor et major
 Apatinėje dalyje atsikiša stambus sėdimasis gumburas, tuber ischiadicum

Kryžkaulis, stuburgalis ir abu dubenkauliai,

 susijungę raiščiais sudaro dubenį, pelvis
 Jo viduje yra dubens ertmė
 Skiriamas platesnis didysis dubuo ir siaurėjantis mažasis (tikrasis) dubuo, pelvis major
et minor
16
Kaulai ir sąnariai
 Juos skiria sąlyginė ribinė linija
 Matoma viršutinė ir apatinė dubens atvara
 Lengvai pastebimi vyro ir moters dubens struktūriniai ypatumai

Apatinės galūnės laisvosios dalies kaulai

Šlaunikaulis, femur (15 pav.)
 Tipiškas ilgasis kaulas
 Ilgiausias griaučių kaulas
 Skiriamas artimasis (proksimalinis) ir tolimasis (distalinis) galas
(arba epifizis)
 Kaulo vidurinė atkarpa - diafizis arba kūnas, corpus femoris
 Proksimaliniame gale – šlaunikaulio galva, caput femoris
 Nuo galvos tęsiasi kaklas, collum femoris
 Lateralinėje pusėje iškyla didysis ir mažasis gūbrys, trochanter
major, minor
 Tolimasis galas virsta dviem sustorėjusiais krumpliais, condylus
medialis et lateralis
 Krumplių paviršiuje yra sąnariniai paviršiai (žr.kelio sąnarys)
 Krumplius skiria gili tarpkrumplinė duobė, fossa intercondylaris
Girnelė, patella
 Didžiausias sesamoidinis kaulas
 Trikampiškas, plokščias, paslankus kaulas
 Iš priekio dengia (apsaugo) kelio sąnarį
15 pav. Šlaunikaulis
Blauzdos kaulai, ossa cruris

Blauzdikaulis, tibia
 Ilgasis kaulas
 Yra stambesnis, guli blauzdos medialinėje pusėje
 Lateralinėje pusėje guli šeivikaulis
 Proksimalinis galas platesnis, čia yra vidinis ir šoninis krumpliai, condylus medialie et
lateralis tibiae.
 Krumplių sąnariniai paviršiai įeina į kelio sąnario sudėtį
 Tarp sąnarinių paviršių iškyla tarpkrumplinė pakyla
 Kūnas, corpus, arba diafizis trikampiškas, jo priekinis kraštas aštrus
 Distalinis galas pastebimai plonesnis
 Medialinėje pusėje nusitęsia vidinė kulkšnis, malleolus medialis
 Distaliniame gale yra apatinis sąnarinis paviršius (įeina į čiurnos sąnarį).

Šeivikaulis, fibula
 Guli lateralinėje blauzdikaulio pusėje
 Kelio sąnario sudaryme nedalyvauja
 Viršuje randama platesnė šeivik. galva, caput fibulae
 Kūnas ilgas, plonas, trikampiškas
 Apatiniame gale matoma šoninė kulkšnis, malleolus lateralis
 Ji riboja čiurnos sąnario lateralinę pusę

Pėdos kaulai, ossa pedis (16 pav.)

 Šioje sritye yra 26 įvairaus dydžio ir formos kaulai.
 čiurnos kaulai, ossa tarsi
 padikauliai, ossa metatarsi
17
Kaulai ir sąnariai
 kojos pirštų kaulai, ossa digitorum pedis,
 kuriuos sudaro pirštakauliai, phalanges

Čiurnakauliai, ossa tarsi

 Yra 7-ni keliom eilėm išsidėstę čiurnakauliai
 kulnakaulis, os calcaneus, netaisyklingos formos, stovint
remiasi į žemę
 laivakaulis, os naviculare yra tarp blauzdikaulio galo ir
kulnakaulio
 greta laivakaulio ir pleištukų įsiterpia kubakaulis, os
cuboideum
 čiurnos kaulai baigiasi distaliausiai gulinčiais, vienas prie
kito prigludusiais trimis (vidiniu, viduriniu ir šoniniu)
pleištukais, ossa cuneiformia, kurie siekia padikaulius

Padikauliai, ossa metatarsalia

 Penki, panašiai sudaryti kaulai
16 pav. Pėdos kaulai
 Užima viduriniąją pėdos dalį
 Tipiškos ilgiesiems kaulams sandaros
 Skiriamas padikaulio pamatas, kūnas ir galva

Kojos pirštų kaulai, ossa digitorum pedis

 Yra 14 pirštakaulių, phalanges
 Jie trumpesni, negu rankos pirštakauliai
 Kojos nykštys turi du, kiti kojos pirštai – tris pirštakaulius

Apatinės galūnės kaulų jungtys

Kryžmeninis klubo sąnarys, art.sacroiliaca
 Mažai paslankus sąnarys, susidaręs tarp klubakaulio
ir kryžkaulio ausinių paviršių
 Sąnarį sutvirtina stiprūs priekiniai ir užpakaliniai
raiščiai
 Sąnarį ir visą dubenį sutvirtina stori, stiprūs
kryžmeninis gumburo, lig.sacrotuberale bei
kryžmeninis dyglio, lig.sacrospinale raiščiai
 Raiščiai riboja didžiąją ir mažąją sėdimąją angas,
foramen ischadicum majus, minus.
 Pro angas praeina kraujagyslės, nervai, o pro
didžiąją – kriaušinis raumuo.

Gaktinė sąvarža, symphysis pubica

 Kremzlinė, mažai paslanki jungtis,
 Yra dubens priekyje, tarp abiejų dubenkaulių
 Tarp dubenkaulių (gaktikaulių) įsiterpia nedidelis
kremzlinis sąvaržinis diskas 17 pav. Klubo sąnarys
 Sąvaržą sutvirtina raiščiai

Klubo sąnarys, art.coxae (17 pav.)

 Daugiaašis (riešutinis) sąnarys, jame atliekami įvairūs judesiai
 Sąnario duobė yra gūžduobė, acetabulum
 Į ją remiasi šlaunikaulio galva, caput femoris

18
Kaulai ir sąnariai
 Gaubia tvirta sąnario kapsulė, capsula articularis
 Galvą gūžduobėje įtvirtina šlaunik.galvos raištis, lig.capitis femoris
 Sąnarį supa keletas stiprių išorinių raiščių
 Daugiaašis (riešutinis) sąnarys
 Galimi visi rutuliniam sąnariui būdingi judesiai (lenkimas, tiesimas, pritraukimas,
atitraukimas, sukimas)

Kelio sąnarys, art.genus (18 pav.)

 Didžiausias sąnarys žmogaus kūne
 Sudaro šlaunikaulio krumpliai ir blauzdikaulio
proksimalinio galo paviršiai
 Sąnarį iš priekio dengia girnelė, patella
 Sąnario viduje du (vidinis ir šoninis) kremzliniai
meniskai
 Šlaunikaulį ir blauzdikaulį tvirtai sujungia du – priekinis
ir užpakalinis – kryžminiai raičiai, lig.cruciatum ant. et
post.
 Sąnario kapsulė laisvoka, sudaro keletą kišenių
(uždegimų, traumų atvejais jose ima kauptis skysčiai)
 Sąnario išorėje randami šoniniai raiščiai.
18 pav. Kelio sąnarys.
 Tai dviašis, krumplinis sąnarys
 Per kelio sąnarį galimas kojos lenkimas ir tiesimas, o taip pat
(sulenkus koją) blauzdos sukimasis
 Abu blauzdos kaulus jungia, sutvirtina tarpkaulinė plėvė, membrana interossea

Čiurnos sąnarys, art.talocruralis

 Sudaro blauzdikaulio ir šeivikaulio distaliniai galai bei šokikaulio, talus, skridinys
 Gaubia sąnarinė kapsulė
 Sąnario išorėje, šonuose yra stiprūs šoniniai (medialinis ir laeralinis) raiščiai (dažnai
sužalojami nikstelėjus koją)
 Tai vienaašis skrridininis sąnarys,
 Galimas pėdos lenkimas ir tiesimas.

Čiurniniai sąnariai, articulationes intertarseae

 Susidaro tarp čiurnikaulių
 Visus juos sutvirtina daug tvirtu raiščių

Čiurniniai padikaulių sąnariai, art.tarsometatarseae

 Susidaro tarp pleištukų, ossa cuneiformia, kubakaulio, os cuboideum iš vienos pusės ir
padikaulių pamatų – iš kitos.
 Sąnarius gaubia keletas kapsulių,
 Juos sutvirtina stiprūs išoriniai raiščiai
 Galimi riboti judesiai.

Padikauliniai pirštų sąnariai, art.metatarsophalangeae

 Formuojasi tarp padikaulių galvų ir artimųjų pirštakaulių galų duobučių
 Gaubia plonos, laisvokos kapsulės
 Sutvirtina išoriniai šoniniai raiščiai
 Galimi lenkimo ir tiesimo judesiai

Kojos pirštų sąnariai, art.interphalangeae pedis

19
Kaulai ir sąnariai
 Formuojasi tarp pirštus sudarančių pirštakaulių
 Gaubia kapsulės, sutvirtina išoriniai šoniniai raiščiai
 Galimi lenkimo ir tiesimo judesiai

Pėdos skliautas (19 pav.)

 Dėl tam tikros sąrangos ir dvigubo išgaubtumo
einant į žemę pėda remiasi ne visu savo
paviršiumi
 Nes yra išilginis ir skersinis pėdos skliautai
 Jie susidaro dėl tam tikro pėdos kaulų
išsidėstymo, tvirtų pėdos raiščių, raumenų
veikimo visumos
 Skliautai suteikia eisenai elastiškumo, ne taip greit
19 pav. Pėdos sąnariai
pavargstama
 Skliautų nepilnavertiškumas sąlygoja plokščiapėdystę.

20
Kaulai ir sąnariai

Kaukolės kaulai, ossa cranii

 Kaukolę, cranium, formuoja įvairūs kaulai (plokštieji,
oringieji, netaisyklingieji)
 Skiriami smegeninės (gaubia galvos smegenis, jutimų
organus ir kt.) ir veidinės dalies kaulai (20 ir 21 pav.)
 Smegeninės viduje yra kaukolės ertmė, cavitas cranii

Smegeninės kaulai, neurocranium

 Sudaro poriniai ir neporiniai šios kaukolės dalies
kaulai
 Neporiniai kaulai
o pakauškaulis,
o pleištakaulis,
o kaktikaulis,
o akytkaulis
 Poriniai kaulai 20 pav. Kaukolė, priekinis vaizdsas
o smilkinkaulis,
o momenkaulis
 Smegeninės kaulai formuoja tvirtą kaulinę dėžę,
saugančią smegenis, kitus organus

Veido kaulai, viscerocranium,

 Poriniai kaulai:
o viršutinis žandikaulis,
o apatinė nosies kriauklė,
o skruostakaulis,
o nosikaulis,
o gomurikaulis,
o ašarikaulis
 •Neporiniai kaulai: 21 pav. Kaukolė, šoninis vaizdas

o noragas,
o apatinis žandikaulis
 Prie kaukolės pamato paslankiai jungiasi neporinis poliežuvinis kaulas, os hyoideum

Smegeninės kaulai

Pakauškaulis, os occipitale (22 pav.)

 Plokščiasis, neporinis kaulas, esantis smegeninės
užpakalinėje dalyje
 Apie didžiąją pakauškaulio angą, foramen magnum
išsidėsto visos trys jo dalys:
o žvynas, squama occipitalis,
o pamatinė dalis, pars basilaris
o dvi šoninės dalys, partes laterales
 Pamatinė dalis kaip nuokalnė, clivus, tęsiasi į priekį,
pleištakaulio link
 Šios dalies išorėje iškyla du lengvai pastebimi krumpliai, 22 pav. Pakauškaulis
condyli occipitales (susijungia su C1)
 Ties krumpliais pakauškaulį perveria poliežuvinis kanalas, canalis hypoglossi su
bendravardžiu nervu bei krumplinis kanalas, canalis condylaris.
21
Kaulai ir sąnariai
 Žvyno vidinė pusė įdubusi, paženklinta veninių ančių (skersinio, strėlinio) vagomis
 Daugmaž centre išsikiša vidinis gumburas, protuberantia occipitalis interna
 Į apatinę paviršiaus dalį įsispaudžia smegenėlės, sudarydamos smegenėlių duobę,
fossa cerebellaris
 Žvyno išorė paženklinta keliomis skersinėmis sprando linijomis, kur prisitvirtina
sprando raumenys

Pleištakaulis, os sphenoidale
 Neporinis, netaisyklingasis, orinis smegeninės kaulas
 Aptinamas daugmaž kaukolės pamato centre
 Kaulo forma primena skrendantį paukštį
 Skiriamas kūnas, dvi poros sparnų, o taip pat
sparninės ataugos
 Kūnas, corpus ossis sphenoidalis yra daugmaž
pamato centre
o Viršutinė kūno pusė įduba, todėl kūnas
vadinamas turkiškuoju balnu, sella turcica
o Čia yra posmegeninės liaukos duobė,
fossa hypophysialis
o Kūnas tuščiaviduris, jo viduje yra pleištakaulio
23 pav. Pleištakaulis
antis, sinus sphenoidalis
o Antį į dvi simetriškas puses dalija pertvara
o Ančio priekinė siena per nedideles angas siejasi su nosies ertme
o Palei abu kūno šonus tęsiasi vidinės miego arterijos vaga, sulcus a.carotis
internae su bendravarde arterija
o Į priekį nuo kūno prasideda regimasis kanalas, canalis opticus
 Nuo kūno į abi puses skleidžiasi po didįjį sparną, ala major
o Jame stebimi smegeninis, akiduobinis, žandikaulinis, smilkininis ir
posmilkininis paviršiai.
o Vidiniame paviršiuje matomi smegenų (vingių) įspaudai
o Išorinis kiekvieno didžiojo sparno paviršius nelygus, atkreiptas išorinio pamato
link
o Didįjį sparną veria trys angos
 apskritoji, foramen rotundum
 ovalioji, foramen ovale
 ir dyglinė, foramen spinosum
o Angas užpildo nervai ir kraujagyslės.
 Mažasis sparnas, ala minor yra daugmaž gulsčia, plona, simetriška kaulinė plokštelė.
o Į priekį nuo jo į akiduobę veda platus
viršutinis akiduobės plyšys, fissura
orbitalis sup.
 Į išorinį kaukolės pamatą nuo pleištakaulio
apatinės pusės nusitęsia po vieną simetrišką
sparninę ataugą, processus pterygoideus.
o Ataugos krypsta žemyn, padeda
suformuoti sparninės gomurio
duobės ir nosies ertmės sienas
o Sparninių ataugų pamatus perveria
nedidelis horizontalus sparninis kanalas, 24 pav. Smilkinkaulis canalis
pterygoideus. bone

22
Kaulai ir sąnariai
Smilkinkaulis, os temporale (24, 25, 26 pav.)
 •Porinis, didelis, netaisyklingasis, sudėtingos anatominės sandaros smegeninės pamato
kaulas.
 Apie gerai matomą išorinę klausomąją angą ir landą, porus et meatus acusticus
externus išsidėsto trys smilkinkaulio anatominės dalys:
o uolinė, pars petrosa
o žvyninė, pars squamosa
o būgninė, pars tympanica
 Uolinė dalis, pars petrosa, trikampiška (piramidės pavidalo),
o Guli horizontaliai, abipus pleištakaulio kūno
o Nusmailėjusi piramidės viršūnė, apex nukreipta kaukolės centro link,
o Masyvesnis pamatas, basis, atsuktas į šoną .
o Ties piramidės viršūne yra trišakis įspaudas,
impressio trigeminalis (nerviniam mazgui).
o Užpakalinėje piramidės pusėje žiojėja erdvi
vidinė klausomoji anga, meatus acusticus
internus
o Nuo išorinės piramidės pusės žemyn nutįsta
įvairaus ilgio ylinė atauga, processus
styloideus (prie jos prisitvirtina daug ryklės,
liežuvio ir kt.raumenų).
o Prie šios ataugos pamato atsiveria ylinė
25 pav. Smilkinkaulis
spenio anga, foramen stylomastoideum (šia anga į
išorę atsiveria veidinio nervo kanalas)
o Uoline dalimi praeina miego arterijos
kanalas, canalis caroticus, su
bendravarde arterija
o Uoline dalimi eina ir veidinio nervo
kanalas, canalis facialis
o Uolinės dalies pakaušinėje pusėje nutįsta
masyvi speninė atauga, processus
mastoideus;
o Speninėje ataugoje yra nedidelių
ertmelių, cellulae mastoideae,
susijungiančių su smilkinkaulio būgnine
ertme.
o Prie speninės ataugos tvirtinasi stiprus
galvos sukamasis raumuo
 Žvyninė dalis, pars squamosa
o Yra tvirta, vertikali kaulinė plokštelė, 26 pav. Smilkinkaulio kompiuterinė
tomografija
aptinkama smilkinio srityje.
o Matomas vidinis ir išorinis paviršiai
o Kraštai susijungia su gretimais kaulais –momenkauliu, kaktikauliu ir
pakauškauliu
o Nuo priekinio pakraščio tęsiasi tvirta sruostinė atauga, processus zygomaticus
o Prie šios ataugos atsiveria išorinė klausomoji anga, meatus acusticus externus
o Žvyninės dalies apačioje įdumba žandikaulinė duobė, fossa mandibulari (į ją
remiasi apatinio žandikaulio, mandibula, galva)
 Būgninė dalis, pars tympanica
o Yra priešais speninę atauga, žemiau žvyninės dalies
o Ši kaulo dalis randama už išorinės klausomosios landos giliojo galo

23
Kaulai ir sąnariai
o Viduje būgninė dalis susilieja su uoline dalimi, o užpakalinėje pusėje – su
spenine atauga.
o Būginėje dalyje yra plyšelio formos būgninė ertmė, cavitas tympani
o Su nosiarykle ertmė siejasi per siaurą kanalą, canalis musculotubarius
o Vienoje kanalo dalyje telpa ausies kanalas, tuba auditiva, kitoje – būgnelio
įtempiamojo raumens kanalėlis
o Būgninėje ertmėje išsidėsto klausomieji kauliukai (žr. Klausos sensorinė
sistema)

Momenkaulis, os parietale
 Porinis, plokščiasis, keturkampiškas smegeninės kaulas
 Užima viršutinę šoninę smegeninės skliauto dalį
 Viršugalvyje susiliečia atitinkami abiejų pusių kaulų kraštai
 Yra du momenkaulio paviršiai, keturi kraštai ir keturi kampai
 Momenkaulio išorėje iškyla nuožulnus momens gumburas, tuber parietale
 Vidiniame įdubame paviršiuje matomi smegenų (vingių) ir kraujagyslių įspaudai.

Kaktikaulis, os frontale (27 pav.)

 Neporinis, netaisyklingasis, orinis kaulas
 Formuoja priekinę (kaktinę) smegeninės
dalį, akiduobes, nosies ertmę
 Artimai siejasi su regos ir uoslės
organais
 Trys anatominės dalys:
o neporinis vertikalus žvynas,
squama frontalis
o porinė horizontali akiduobinė
dalis, pars orbitalis
o tarp jų įsiterpusi neporinė horizontali nosinė 27 pav. Kaktikaulis dalis,
pars nasalis
 Žvyne yra įdubęs vidinis, lygus išorinis bei smilkininis paviršiai
o Nuo akiduobinės dalies žvyną skiria antakiduobinis kraštas, margo
supraorbitalis
o Jame matoma bendravardė įlanka ir/ar anga
o Virš šio krašto matomi nežymiai iškilę antakiniai lankai
o Iškilusi žvyno dalis yra kaktinis gumburas, tuber frontale
o Tarp kaulinių plokštelių apatinėje kaulo dalyje lieka simetriškas kaktinis antis,
sinus frontalis, susisiejantis su nosies ertme
 Akiduobinė dalis yra dvi plonos, maždaug trikampio pavidalo, horizontalios,
simetriškos kaulinės plokštelės
o Čia įdumba ašarų liaukos duobė, fossa glandulae lacrimalis.
 Tarp akiduobinių dalių ir kraštų įsiterpia nosinė dalis
o Jungiasi su ašarikauliais, nosikauliais, viršutiniais žandikauliais

Akytkaulis, os ethmoidale (28 pav.)

 Tai neporinis, oringas, iš plonyčių kaulinių sijelių
sudarytas, todėl traumų metu lengvai pažeidžiamas kaulas
 Randamas tarp akiduobių, dalis šio kaulo yra nosies
ertmėje
 Kaulo atramą sudaro gulsčioji (arba akytoji), lamina
cribrosa, ir stačioji plokštelės, lamina perpendicularis
24
Kaulai ir sąnariai
 Abipus prie akytosios plokštelės pakimba po savitos struktūros kaulinių ląstelių
(ertmelių) labirintą, labyrinthus ethmoidalis
 Labirinto plokšelės dalyvauja sudarant akiduobės, nosies 28 pav. Akytkaulis
ertmės sienas
 Nuo labirinto atsikiša nosies kriauklės – aukštutinė, viršutinė, vidurinė, concha nasalis
suprema, superior, media.
 Akytoji plokštelė gerai matoma aukolės viduje
o Ji išvarstyta nedidelėmis angelėmis (čia praeina uoslės nervo gijos)
 Stačioji plokštelė tarp labirintų tęsiasi žemyn, padeda sudaryti kaulinę nosies pertvarą.

Kaukolės veido kaulai, viscerocranium

 Dauguma jų yra poriniai, randami veide, padeda formuoti veido išorinį vaizdą
 Visi nepaslankūs, išskyrus apatinį žandikaulį

Viršutinis žandikaulis (VŽ), maxilla (29 pav.)

 Porinis, netaisyklingos formos, orinis kaulas
 Yra veido centre, abipus nosies ertmės
 VŽ dalyvauja sudarant akiduobės, nosies, burnos
ertmių, o taip pat sparninės gomurio duobės sienas.
 VŽ yra kūnas, 4 ataugos
 Kūnas, corpus maxillae yra didžiausia centrinė kaulo
dalis
o VŽ kūnas tuščiaviduris, jo viduje erdvus
viršutinio žandikaulio antis, sinus maxillaris,
atsiveriantis į nosies ertmę
 Pagal padėtį yra 4 VŽ kūno paviršiai:
o priekinis, facies anterior
o posmilkininis, facies infratemporalis
o nosinis, facies nasalis
o akiduobinis, facies orbitalis 29 pav. Viršutinis žandikaulis.
o Priekinio paviršiaus viršuje – poakiduobinis Upper jaw
kraštas, margo infraorbitalis
o Jame yra poakiduobinė vaga, kanalas ir anga (praeina nervai, kraujagyslės)
o Apatinėje šio paviršiaus dalyje iltinė duobė, fossa canina
o VŽ kūno šone žandikaulio gumburas, tuber maxillae
o VŽ nosiniame paviršiuje yra nosinio ašarų kanalo vaga, ančio atvara
 Ataugos:
o kaktinė, processus frontalis, kyla aukštyn, kaktikaulio link
o alveolinė, processus alveolaris, juosia apatinį kūno kraštą,
 padeda sudaryti lanką, kuriame išsidėsto viršutiniai dantys, dentes
 lanke dantų įdubėlės, alveoli dentales, (įsitvirtina dantų šaknis/šaknys)
 Alveoles skiria kaulinės pertvarėlės, septa interalveolaria
o gomurinė, processus palatinus, gulsčiai tęsiasi į vidų,
 suartėja, suauga su tokia pat kitos pusės atauga,
 padeda sudaryti priekinę kaulinio gomurio, palatum osseum, dalį
o skruostakaulinė, processus zygomaticus
 masyvi, tęsiasi į viršų ir į šoną
 su panašia smilkinkaulio atauga sudaro skruosto lanką, arcus
zygomaticus

Apatinis žandikaulis (AŽ), mandibula (30 pav.)

25
Kaulai ir sąnariai
 AŽ yra vienintelis paslankus kaukolės kaulas
 Lengvai čiuopiamas apatinėje veido dalyje AŽ sudaro kūnas ir šakos
 AŽ kūnas, corpus mandibulae – horizontali, masyviausia AŽ dalis
 Kūno apačioje yra AŽ pamatas, basis mandibulae, o jo viršuje – alveolinė dalis, pars
alveolaris
 Pastarosios viršutinį pakraštį ženklina dantų
įdubos, alveoli dentales
 Kūno priekyje smakrinė anga, foramen
mentale
 Jo vidinėje pusėje pažandinės ir
poliežuvinės seilių liaukų duobės,
 AŽ vidinio paviršiaus centre – įvairaus ilgio
smakrinis dyglys, spina mentalis (tvirtinasi
raumenys)
 Smakro išorėje yra įvairaus dydžio smakro
gumburas, protuberantia mentalis.
 Abiejose AŽ kūno pusėse vertikaliai iškyla 30 pav. Apatinis žandikaulis
po vieną AŽ šaką, ramus mandibulae
 Šaka su AŽ kūnu jungiasi lengvai čiuopiamu kampu, angulus mandibulae
 Kampo vidinės ir išorinės pusių paviršiai nelygūs (čia tvirtinasi stiprūs kramtymo
raumenys)
 Viršuje šaka yra dvišaka,
o susidaro AŽ vainikinė atauga, processus coronoideus
o bei sąnarinė atauga, processus condylaris
 Sąnarinėje ataugoje yra AŽ kaklas, collum mandibulae ir galva, caput mandibulae
(galva remiasi į lėkštą smilkinkaulio sąnarinę duobę, sudaro sąnario galvą)
 Tarp vainikinės ir sąnarinės ataugų yra AŽ įlanka, incisura mandibulae
 Šakos vidinėje pusėje yra AŽ anga, foramen mandibulae
 Pro angą patenkama į AŽ kanalą, canalis mandibulae (jis tęsiasi kaulo viduje iki
smakro angos, praeina kraujagyslės, nervai).

Gomurikaulis, os palatinum
 Porinis kaukolės kaulas
 Yra veidinės kaukolės dalies gilumoje
 Padeda sudaryti nosies, burnos ertmės, akiduobės ir sparninės gomurio duobės sienas
 Sudaro dvi kampu susijungusios plonos kaulinės plokštelės
o horizontalioji plokštelė, lamina horizontalis gulsčiai tęsiasi į vidų,
 susijungia su tokia pat kitos pusės gomurikaulio plokštele,
 sudaro kaulinio gomurio užpakalinę dalį
 Plokštelėje žiojėja didžioji gomurio anga, foramen palatinum majus
o Vertikalioji plokštelė, lamina verticalis, kyla aukštyn, link akiduobės
 Padeda sudaryti nosies ertmės šoninės sienos užpakalinę dalį,
 siekia akiduobės apatinę sieną.
 Atsiduria nosies ertmės ir sparninės gomurio duobės riboje
 Sudaro kaulinio gomurio užpakalinę dalį (jungiasi su gomurinėmis VŽ
ataugomis)

Apatinė nosies kriauklė, concha nasalis inferior

 Plona, lenkta kaulinė plokštelė
 Atsikiša į nosies ertmę nuo nosies ertmės šoninės sienos
 Atskiria apatinę ir vidurinę nosies landas

26
Kaulai ir sąnariai

Nosikaulis, os nasale
 Nedidelė, porinė, daugmaž stačiakampio formos plona kaulinė plokštelė (traumų
atvejais lūžta)
 Jungiasi su VŽ kaktine atauga, ašarikauliu, akytkauliu
 Padeda sudaryti kaulinės nosies viršutinę priekinę sieną

Ašarikaulis, os lacrimale
 Yra porinė, netaisyklingos formos, plona kaulinė plokštelė
 Randamas akiduobės vidinės ir apatinės sienų sankirtoje
 Padeda sudaryti vidinę akiduobės sieną
 Paviršiui įdubus susidaro ašarų maišo duobelė ir ašarinė vaga

Noragas, vomer
 Tai neporinė, plona, daugmaž keturkampė kaulinė plokštelė
 Išsidėsto sagitaline kryptimi, vidurinėje plokštumoje
 Priglunda prie akytkaulio vertikaliosios plokštelės užpakalinio krašto
 Kartu su pastarąja sudaro kaulinę nosies pertvarą,
septum nasi osseum

Skruostakaulis, os zygomaticum (31 pav.)

 Tai tvirtas, netaisyklingos formos, porinis kaulas
 Aptinkamas veido viršutinėje šoninėje srityje,
 Yra akiduobių šoninėje pusėje
 Ataugomis jungiasi su VŽ, smilkinkauliu,
kaktikauliu
 Padeda sudaryti šoninę akiduobės sieną,
 Pridengia posmilkininę duobę
 Kartu su smilkinkauliu formuoja lengvai veide čiuopiamą 31 pav. Skruostakaulis
kaulinį skruosto lanką, arcus zygomaticus

Visa kaukolė
 Kaukolės sandara gan sudėtinga
 Skiriama smegeninė, neurocranium ir veidinė dalis, viscerocranium
 Smegeninė ir veido kaulai kartu sudaro vientisą kaulinę struktūrą, kaukolę.
 Kaukolės viduje – ertmė, cavum, s., cavitas cranii
 Smegeninėje skiriamas skliautas, calvaria
o Yra jo neporinė vidurinė ir dvi šoninės dalys
o Jo priekį užima kakta, frons
o Aukščiausiai iškyla viršugalvis, vertex
o Atgal pasisukęs pakaušis, occiput
o Aiškiai apibrėžtų anatominių ribų tarp jų nėra
 Kaukolės kaulų pjūvyje yra vidinė, lamina interna (s.vitrea) ir išorinė, lamina externa
tankioji plokštelė
 Tarp jų lieka vidurinė – akytoji (arba dvejinė) medžiaga, substantia spongiosa, s.
diploe
Kaukolės šoninėse pusėse susidaro keletas duobių.
 Smilkininė duobė, fossa temporalis
o Plati, atvira.
o Yra priešais išorinę klausomąją angą, tarp smilkinkaulio žvyno, kaktikaulio
smilkininio paviršiaus ir skruostikaulio.
27
Kaulai ir sąnariai
o Duobės pagrindą sudaro smilkinkaulio žvynas ir pleištakaulio didžiojo sparno
smilkininis paviršius.
o Einant žemyn, link arcus zygomaticus, crista infratemporalis ji siaureja
o Apačioje ji pereina į posmilkininę duobę
o Smilkininę duobę užpildo bendravardis raumuo kraujagyslės, nervai.
 Posmilkininė duobė, fossa infratemporalis
o Yra smilkininės duobės tęsinys žemyn
o Tęsiasi žemyn, nuo arcus zygomaticus, crista infratemporalis
o Gilumoje plyšiu jungiasi su fossa pterygopalatina, o per fissura orbitalis inf. ji
siejasi su akiduobe.
o Duobę išorėje dengia ramus mandibulae
o Ją užpildo sparniniai raumenys, čia gausu riebalinio,
o Jungiamojo audinio, kraujagyslių, limfagyslių, nervų
 Sparninė gomurio duobė, fossa pterygopalatina
o Piltuvo pavidalo, randasi giliai veido šoninėje pusėje, daugmaž veido centre,
tarp kitų išorinio pamato daubų.
o Iš priekio yra tuber maxillae.
o Užpakalinė siena yra processus pterygoideus ossis sphenoidalis.
o Vidinė siena lamina perpendicularis ossis palatini skiria sparninę gomurio
duobę nuo nosies ertmės.
o Per fissura orbitalis inf. ji siejasi su akiduobe,
o Per foramen sphenopalatinum ji siejasi su nosies ertme
o Per foramen rotundum, canalis pterygoideus jungiasi su kaukolės ertme
o Per canalis palatinum major siejasi su burnos ertme
o Išorėje plyšiu jungiasi su fossa infratemporalis.
o Duobėje šakojasi daug nervų, kraujagyslių.

Kaukolės pamatas, basis cranii

 Sąlyginė išorinė riba tarp pamato ir skliauto:
o protuberantia occipitalis externa,
o linea nuchae superior,
o processus spinosus,
o meatus acusticus externus,
o processus zygomaticus ossis temporalis,
o crista infratemporalis,
o margo supraorbitalis,
o incisura nasalis ossis frontalis.

Pamatas
 Yra sudėtingos sandaros
 Skiriamas vidinis pamatas, basis crani interna ir
išorinis pamatas, basis crani externa

Kaukolės išorinis pamatas 34 pav. Išorinis kaukolės

pamato paviršius
 Matomas apžiūrint kaukolės išorės apatinį vaizdą,
norma inferior
 Skiriamos jo dalys:
o priekinė, pars anterior basis crani externa
o vidurinė, pars media basis crani externa
o užpakalinė, pars posterior basis crani externa
 Priekinė dalis užima priekinę pamato pusę
28
Kaulai ir sąnariai
o Tęsiasi iki linijos, brėžiamos per kaulinio gomurio užpakalinį kraštą
o Priekyje užlinksta viršutinis alveolinis (dantų) lankas
o Šios dalies centrą užima kaulinis gomurys
o Pastarajame eina vidurinė ir skersinė gomurio siūlės
o Priekyje yra kandinis kanalas, canalis incisivus
o Už kandžių žiojėja foramen incisivum,
o Kauliniame gomuryje tęsiasi vidurinė gomurio siūlė, sutura palatina mediana
ir skersinė gomurio siūlė, sutura palatina transversa, o prie užpalinio krašto –
porinė didžioji gomurio anga, foramen palatinum majus ir keletas mažųjų
gomurio angų, foramena palatina minora.
 Vidurinė dalis
o Užima vidurinę pamato dalį tarp kaulinio gomurio užpakalinio krašto ir
didžiosios pakaušio angos
o Šonuose ši dalis tęsiasi iki smilkinkaulio speninių ataugų
o Paviršius nelygus, jame daug iškilimų, įdubų, atsiveria angos, kanalai
o Į šią dalį iš nosies ertmės atsiveria
 dvi didelės nosinės ryklės angos, choanae
 plėštinė anga, foramen lacerum,
 foramen ovale,
 foamen spinosum,
 foramen caroticum externum,
 plyšio pavidalo jungo anga, foramen jugulare,
 canalis musculotubarius,
 foramen stylomastoideum (canalis facialis)
o Nesunkiai randamas ryklinis gumburėlis, tuberculum pharyngeum, o taip pat
ylinė atauga, processus styloideus.
 Išorinio pamato užpakalinė dalis, pars posterior
o Lieka už foramen magnum priekinio krašto.
o Tęsiasi iki pakauškaulio žvyno sprandinės linijos.
o Šios dalies pagrindą sudaro pakauškaulio žvynas, šoninės dalys.
o Greta didžiosios angos atsikiša condyli occipitales.
o Po jais randamas canalis n.hypoglossi.
o Neretai būna ir canalis condylaris.
o Šonuose yra masyvios speninės ataugos, processus mastoidei.

Kaukolės vidinis pamatas (35 pav.)

 Matomas apžiūrint atvertos kaukolės vidų.
 Reljefas lygus, jame ryškėja keletas iškilimų,
atsiveria daug angų, kanalų, plyšių, kuriais
praeina kraujagyslės ir nervai.
 Prie jo paviršiaus priglunda galvos smegenų
dangalai ir smegenys.
 Skiriamos trys vidinio pamato duobės:
o priekinė duobė, fossa crani anterior,
o vidurinė duobė, fossa crani media,
o užpakalinė duobė, fossa crani posterior.

Priekinė duobė
 Yra priekinėje vidinio pamato dalyje,
 Tęsiasi nuo kaktikaulio žvyno iki pleištakaulio
mažųjų sparnų užpakalinio krašto.
29
Kaulai ir sąnariai
 Duobės pagrindą formuoja kaktikaulio akiduobinės dalies paviršius
 Centre – lamina cribrosa ossis ethmoidalis
 Duobės priekyje randama akytkaulio akloji anga,
35 pav. Vidinis kaukolės pamatas
gaidžio skiauterė, akytoji plokštelė bei skiauterė,
crista galii.

Vidurinė duobė
 Tai yra įdubusi vidinio pamato vidurinė dalis.
 Tęsiasi nuo pleištakaulio mažųjų sparnų iki dorsum sellae, margo sup.partis petrosae
ossis temporalis.
 Centre įdubas corpus ossis sphenoidalis (sella turcica, fossa hypophysialis)
 Duobės šonų paviršių sudaro ala majora ossis sphenoidalis.
 Abipus pastarojo – ovalioji, apskritoji, dyglinė ir plėštinė angos.
 Iš šios duobės į akiduobės pusę žiojėja platus viršutinis akiduobės plyšys, o taip pat
atsiveria regimasis kanalas.

Užpakalinė duobė
 Tai užpakalinė pamato įduba
 Tęsiasi nuo smilkinkaulio uolinės dalies viršutinio krašto
 Nuo pleištakaulio nugaros iki pakauškaulio žvyno vidinio paviršiaus.
 Duobėje matoma didžioji pakaušio anga
 Jos priekinėje pusėje yra nuožulna nuokalnė, clivus
 Šoninėje pusėje žiojėja plyšio formos jungo anga, foramen jugulare
 Į duobės pusę atkreiptame pakauškaulio žvyno paviršiuje yra vidinis pakaušio
gumburas, kryžinė pakyla, veninių ančių vagos, smegenų ir smegenėlių įdubos.

Akiduobė, orbita
 Akies obuolio, raumenų, kraujagyslių ir nervų talpykla (36 pav.)
 Piramidės pavidalo ertmė veido viršutinėje šoninėje dalyje
 Į veidą atsiveria atvara, aditus orbitae
 Akiduobės gilumoje yra jos viršūnė, apex orbitae
 Viršūnės centre žiojėja reginio kanalo, canalis
opticus anga
Akiduobės sienos
 Viršutinė, paries superior, gulsčia
o Formuoja akiduobinė kaktikaulio dalis,
pars orbitalis ossis frontalis ir
pleištakaulio mažojo sparno dalis.
 Apatinė siena, paries inferior
o sudaro facies orbitalis maxillae ir
gomurikaulio akiduobinė atauga,
processus orbitalis maxillae.
o Prie apatinės sienos lateralinės pusės
priglunda ir dalis skruostakaulio akiduobinio 36 pav. Akiduobė
paviršiaus.
 Vidinė siena, paries medialis vertikali, plona,
o Sudaro processus frontalis maxillae, ašarikaulis, akytkaulio labirinto
akiduobinė plokštelė, gilumoje, prie akiduobės viršūnės corpus ossis
shpenoidalis.
 Lateralinė siena, paries lateralis

30
Kaulai ir sąnariai
o Tai storiausia, tvirčiausia akiduobės siena.
o Didžiausią sienos dalį sudaro facies orbitalis alae majoris ossis sphenoidali ir
facies orbitalis ossis zygomatici.
Akiduobės sąsajos
 Pro canalis opticus, fissura orbitalis superior patenkama į kaukolės ertmę
 Pro fissura orbitalis inferior – į sparninę gomurio duobę ir fossa infratemporalis
 Pro canalis nasolacrimalis – į nosies ertmę (apatinę landą)
 Pro canalis infraorbitalis, foramen infraorbitale į veido paviršių, į fossa canina

Nosies ertmė, cavitas nasi

 Plati kaulinė ertmė, užimanti geometrinį veido centrą (37 pav.)
 Kaulinė pertvara, septum nasi osseum ją dalija į dvi simetriškas kairiąją ir dešiniąją
dalis.
 Priekyje ertmė atsiveria kriaušės pavidalo atvara, apertura piriformis
 Kiekviena ertmės pusė baigiasi nosine ryklės anga, choana (arba užpakaline nosies
atvara, apertura nasalis posterior).
Keturios ertmės sienos
 Viršutinę sieną sudaro akytkaulio akytoji plokštelė, lamina cribrosa
o Dalį šios sienos sudaro os nasale
 Apatinė siena
o Ši tvirta kaulinė siena atskiria nosies ir burnos ertmes
o Ją sudaro kaulinis gomurys, palatum osseum (susidaręs susijungus
simetriškoms processus palatinus maxillae ir lamina horizontalis ossis
palatini)
 Lateralinė siena
o Tai plona, pati sudėtingiausia nosies ertmės siena
o Išsidėsto sagitaline kryptimi
o Ją formuoja os nasale, facies nasalis maxillae, os lacrimale, labyrinthus
ethmoidalis, concha nasalis inferior,
lamina perpendicularis ossis palatini,
lamina medialis processus pterygoidei
ossis sphenoidalis
 Medialinė siena
o Ją suformuoja kaulinė nosies pertvara
(gali lūžti veido traumų atvejais)
o Ją sudaro suaugęs noragas, vomer ir
akytkaulio vertikalioji plokštelė, lamina
perpendicularis ossis palatini
Landos, meatus nasi
 Kriauklės, conchae, nosies ertmę dalija į horizontalios 37 apv. Nosies ertmė
krypties plyšelius (landas), meatus.
 Tai nedideli, sagitalinės krypties ertmės plyšiai tarp kriauklių
 Apatinė landa, meatus nasi inferior
o Yra tarp kaulinio gomurio ir apatinės nosies kriauklės
o Į ją atsiveria canalis nasolacrimalis, canalis incisivus.
 Vidurinė landa, meatus nasi medius
o Yra tarp vidurinės ir vidurinės nosies kriauklių
o Į šią landą atsiveria visi prienosiniai ančiai – sinus maxillaris, sinus frontalis,
sinus sphenoidalis, didesnė dalis cellulae ethmoidales.
31
Kaulai ir sąnariai
 Bendroji nosies landa, meatus nasi communis
o Tai sagitalinis ertmės plyšys, susidarantis tarp pertvaros ir kriauklių
Nosies ertmės sąsajos
 Pro lamina cibrosa ossis ethmoidalis su kaukolės ertme
 Pro foramen sphenopalatinum su sparnine gomurio duobe
 Pro canalis lacrimalis su akiduobe
 Pro canalis incisivus su burnos ertme
 Į nosies ertmę atsiveria keletas įvairaus dydžio prienosinių ančių, sinus paranasales:
o viršutinio žandikaulio antis, sinus maxillaris, didžiausias, telpa VŽ kūne
o kaktinis antis, sinus frontalis, išsidėsto kaktos srityje, tarp išorinės ir vidinės
kaktikaulio plokštelių, antis perskirtas kauline pertvara
o pleištakaulinis antis, sinus sphenoidalis, yra pleištakaulio kūno viduje
o akytkaulio ertmelės (ląstelės), celullae ethmoidales – kaulinių akytkaulio
labirintų ertmelių visuma.

Poliežuvinis kaulas, os hyoideum

 Tai nėra kaukolės kaulas.
 Jis randamas kakle, po kaukolės pamatu.
 Siejasi su liežuvio šaknimi
 Tai paslankus, neporinis, lanko pavidalo kaulas
 Yra lanko pavidalo kūnas, corpus ossis hyoidei bei didieji ir mažieji ragai.
 Prie kaulo tvirtinasi daugelis kaklo, burnos dugno, ryklės ir liežuvio raumenų.

Kaukolės kaulų jungtys

 Smegeninės ir dauguma veido kaulų jungiasi ištisinėmis jungtimis – siūlėmis, suturae.
 Būna dantytoji, sutura serata, žvyninė, sutura squamosa ir kt.
 Tarp naujagimio smegeninės kaukolės kaulų lieka jungiamuoju ir kremzliniu audiniu
užpildyti ploteliai – momenėliai, fonticuli.
 Vėliau jie sukaulėja.
 Beveik visi veido kaulai jungiasi plokščiosiomis siūlėmis, suturae plana.

Smilkininis žandikaulio sąnarys (SŽS), articulatio temporomandibularis (37a pav.)

 Vienintelis sąnarys, articulatio synovialis galvoje.
 Susidaro tarp lėkštos smilkinkaulio sąnarinės
duobės, fossa mandibularis ir AŽ galvos, caput
mandibulae.
 Sąnario viduje paslankus kremzlinis sąnarinis
diskas, discus articularis.
 Diskas įgalina atlikti paltesnės amplitudės
judesius.
 Sąnario kapsulės išorėje yra keletas tvirtų
šoninių raiščių
 Tai simetriškas, derintinis sąnarys, pasižymintis
didele judesių apimtimi ir judėjimo laisve.
 AŽ judesiai SŽS: 37a pav. Smilkininis žandikaulio sąnarys
o AŽ slinkimas į priekį, protrusio ir atgal,
retrusio.
 Judesys vyksta sąnarinei galvai pasislenkant kartu su sąnariniu disku.
o •AŽ nuleidimas, depressio ir pakėlimas, elevatio.
 Pastarieji judesiai vyksta kramtant (kramtymas, masticatio), kalbant.
o •Šoninis malamasis AŽ judesys, motus molitorius.
32
Kaulai ir sąnariai

Kaukolės jungtys su stuburu (kraniovertebralinės jungtys)

 Kaukolė jungiasi su stuburo kakline dalimi.
 Tarp pakauškaulio ir I bei II-jo kaklo slankstelių susidaro:
o atlantinis pakaušio sąnarys, art.atlantooccipitalis
 Jis formuojasi tarp dviejų simetriškų pakauškaulio krumplių ir I
slankstelio (atlanto) sąnarinių paviršių.
 Kiekvienas simetriškas sąnarys yra krumplinis sąnarys
 Galva palenkiama į priekį ir atgal [judesiu parodoma „taip“], atliekami
judesiai ir į šonus.
 Sąnarį sutvirtina tvirta pakaušinė atlanto plėvė, šoniniai raiščiai.
o Ašiniai atlanto sąnariai, art.atlantoaxiales
 Derintinis sąnarys (sąnarių kompleksas),
 Anatominiu požiūriu vertinamas kaip trys sąnariai: du šoniniai ašiniai
atlanto, centre – vidurinis ašinis atlanto sąnarys.
 Sąnarius sutvirtina stiprus kryžminis atlanto, danties viršūnės,
sparniniai raiščiai.
 Per šiuos tris sąnarius atliekami galvos sukimo į šonus judesiai [judesiu
parodoma – „ne“ ].

33
Kaulai ir sąnariai

Raumenys (miologija)
 Raumenys yra aktyvioji judėjimo sistemos dalis.
 Yra skersaruožiai arba ruožuotieji (valingieji) ir lygieji (nevalingieji) raumenys.
 Skersaruožiai – griaučių raumenys bei širdies raumuo, myocardium.
 Lygieji –yra organų, kraujagyslių, latakų sienose.
 Skersaruožių raumenų yra apie 600.
 Absoliuti jų dauguma yra simetriški (poriniai).
 Jie sudaro apie 60-70 proc.viso kūno masės, arba 25-30 kg.
 Kiekviename raumenyje yra
o pilvelis, venter,
o nuo jo tęsiasi sausgyslė, tendon, aponeurosis,
o sausgyslėmis raumuo tvirtinasi prie kaulų (ar odos).
o Pilvelis gali būti pasidalijęs į atskirus pilvelius ar galvas.
 Raumenį sudaro skaidulos, miofibrilės.
o Jas sudaro kontraktilinės (t.y.galinčios susitraukti ir atsipalaiduoti) baltyminės
struktūros – aktinas ir miozinas
o Organizme raumuo susitraukia veikiamas bioelektrinio (nervinio) impulso,
dalyvaujant mikroelementams – kalcio ir kt.jonams.
 Pagrindinė raumenų funkcija susitraukimas.
o Susitraukus raumuo sutrumpėja, išvysto jėgą, atliekami judesiai.
o Be to, raumenys dalyvauja formuojant ertmių (pvz., pilvo) sienas.
 Atskirose kūno srityse raumenys išsidėsto grupėmis.
o Pvz.,priekinių ir užpakalinių žasto raumenų, priekinių, užpakalinių ir vidinių
šlaunies raumenų grupės ir kt).
o Tos pačios grupės raumenys atlieka panašią funkciją.
 Raumenų paviršių kloja įvairaus storio jungiamojo audinio plėvelė, fascija, fascia.
 Tarp raumenų, raumenų ir gretimų kaulų ir kt.susidaro įvairūs plyšiai, angos, duobės,
kanalai.
o Pro juos tęsiasi nervai arterijos, venos ir kt.
o Jie aprašomi kaip srities topografija.

Raumenų vardynas
 Raumenų pavadinimai įvairūs
 Jie gali būti pavadinami pagal lokalizaciją
o Ppilvo raumenys, mm.abdominis, nugaros – mm.dorsi, kaklo, mm.colli, galvos,
mm.capitis, viršutinės ir apatinės galūnės, mm.membri superioris, inferioris) ir
kt.
 Jie skirstomi ir pagal išorinę formą
o Apvalusis, m.teres, trapecinis, m.trapezius, rombinis, m.rhomboideus ir kt.
 Raumenys skirstomi ir pagal galvų skaičių
o Dvigalvis, m.biceps, trigalvis, m.triceps ir kt.
 Neretai jie išsidėsto sluoksniais
o Paviršinis, m.superficialis, gilusis, m.profundus ir kt.
 Jie skirstomi ir pagal ilgį ar dydį
o Ilgasis, m.longus, trumpasis, m.brevis, didysis, m.magnus.
 Raumenys skirstomi ir pagal funkciją
o Llenkiamasis, flexor, tiesiamasis, extensor, pritraukiamasis, adductor ir kt.
 Ir pagal jo skaidulų kryptį
o Ttiesusis, rectus, įstrižinis, obliquus ir kt.

34
Kaulai ir sąnariai

Galvos raumenys, musculi capitis

 Galvos srityje yra dvi – mimikos ir kramtomųjų - raumenų grupės

Mimikos (veido) raumenys

 Skaitlinga silpnai išreikštų raumenų grupė
 Jų susitraukimai padeda sudaryti veido išraiškas, jiems susitraukus užsimerkiama,
užčiaupiama burna ir kt.
 Antgalvinis raumuo, m.epicranius
o Jo dalys - pakaušinis kaktos, smilkininis momens raumuo.
o Raumens dalys įsipina į viršugalvio odą, ją judina.
 Apie natūralias veido angas
o Akių, burnos plyšius, ausį, nosį) išsidėsto dauguma mimikos raumenų
 Apie ausį išsidėsto nedideli, rudimentiški priekinis, viršutinis ir apatinis raumenys.
o Susitraukdami raumenys gali judinti ausies kaušelį.
 Apie akies plyšį:
o Žiedinis akies, m.orbicularis oculi
o Supa akies plyšį, įsipina į vokus, ašarų maišelį
o Jo dalys – pars orbitalis, pars palpebralis, pars lacrimalis
o Užmerkia akį, dalyvauja mirksint
 Daug veido raumenų yra burnos aplinkoje:
o Didysis ir mažasis skruosto, m.zygomaticus major, minor
o Abu eina nuo skruostakaulio iki burnos kampo
o Traukia burnos kampą aukštyn
 Žando raumuo, m.buccinator
o Platus, plonas raumuo, eina nuo žandikaulių iki burnos kampo
o Spaudžia žandus, buccae, prie dantų ir dantenų, siaurina burnos prieangį
 Keliamasis viršutinės lūpos, m.levator labii superioris
o Tęsiasi nuo viršutinio žandikaulio poakiduobinio krašto iki viršutinės lūpos.
o Kelia viršutinę lūpą.
 Keliamasis burnos kampo (lūpų), m.levator anguli oris
o Eina nuo viršutinio žandikaulio iltinės duobės, prisitvirtina prie burnos kampo
o Kelia burnos kampą
 Žiedinis burnos, m.orbicularis oris
o Skaidulos žiedu supa burnos plyšį, įsiskverbia ir į lūpas
o Užčiaupia burną
 Nuleidžiamasis apatinės lūpos, m.depressor labii inferioris
o Prasideda nuo apatinio žandikaulio, prisitvirtina prie apatinės lūpos
o Nuleidžia apatinę lūpą
 Nuleidžiamasis burnos kampo (lūpų), m.depressor anguli oris
o Eina nuo apatinio žandikaulio iki burnos kampo
o Nuleidžia burnos kampą.
 Smakro, m.mentalis
o Nedidelis raumuo smakro srities poodėje, sutraukia smakro odą.

Kramtymo raumenys, musculi masticatorii

 Kramtomasis, m.masseter
o Stiprus raumuo, einantis nuo skruostikaulio iki apatinio žandikaulio kampo
o Kelia apatinį žandikaulį.

35
Kaulai ir sąnariai
 •Smilkininis, m.temporalis
o Plati raumens pradžia yra ties smilkinkaulio žvynu, momenkauliu
o Raumuo baigiasi prie apatinio žandikaulio vainikinės ataugos
o Kelia apatinį žandikaulį, traukia jį atgal, retrusio
o Funkcija reiškiasi atkandant maistą.
 Šoninis sparninis, m.pterygoideus lateralis
o Yra už apatinio žandikaulio šakos
o Susitraukus abiejų pusių raumenims - stumia apatinį žandikaulį į priekį,
protrusio
 Vidinis sparninis, m.pterygoideus medialis
o Yra už apatinio žandikaulio šakos
o Kelia žandikaulį, iškiša jį į priekį.

Kaklo raumenys, musculi colli

Paviršiniai raumenys
 Poodinis raumuo, platysma
o Platus, plonas, tęsiasi po kaklo oda, siekia ir veido apatinės dalies odą.
o Įtempia odą.
 Sukamasis galvos raumuo, m.sternocleidomastoideus
o Stambiausias kaklo raumuo
o Prasidėjęs nuo proc.mastoideus eina kakle įstrižai žemyn iki krūtinkaulio
o Dalyvauja sukant, palenkiant, atlošiant galvą.

Viršutiniai poliežuviniai, musculi suprahyoidei

 Užima burnos ertmės apačią (sudaro burnos diafragmą)
 Dvipilvis, m.digastricus (venter anterior, posterior)
o Prasideda nuo apatinio žandikaulio,
o Tvirtinasi prie poliežuvinio kaulo
o Nuleidžia apatinį žandikaulį (išsižiojant), pakelia poliežuvinį kaulą
 Ylinis poliežuvio, m.stylohyoideus
o Kelia poliežuvinį kaulą
 Malamasis poliežuvio, m.mylohyoideus
o Platus raumuo, eina nuo apatinio žandikaulio iki linijos, jungiančios žandikaulį
su poliežuviniu kaulu.
o Ryjant kelia burnos diafragmą, nuleidžia apatinį žandikaulį

Apatiniai poliežuviniai, musculi infrahyoidei

 Yra kaklo priekyje, priešais gerklas
 Mentinis poliežuvio, m.omohyoideus
o Sudarytas iš dviejų pilvelių,
o Įstrižai eina nuo mentės iki poliežuvinio kaulo
o Nuleidžia poliežuvinį kaulą (ryjant)
 Krūtininis poliežuvio, m.sternohyoideus
o Eina priešais gerklę, nuo krūtinkaulio iki poliežuvinio kaulo, ryjant nuleidžia šį
kaulą

Šoninė grupė
 Laiptiniai (priekinis, vidurinis,užpakalinis), m.scalenus ant, medius, post.
 Vienas šalia kito guli šoninėje kaklo pusėje
 Tęsiasi nuo kaklo slankstelių iki I ir II šonkaulių
 Lenkia kaklą į šoną , priekį, gali dalyvauti keliant šonkaulius
36
Kaulai ir sąnariai

Gilieji kaklo raumenys

 Guli kaklo gilumoje, palei pat kaklinę stuburo dalį
 Ilgasis kaklo, m.longus colli
o Lenkia kaklą į priekį, šoną, dalyvauja jo posūkiuose
 Ilgasis galvos, m.longus capitis
o Eina nuo kaklo slankstelių iki pakauškauli, lenkia galvą ir kaklą.
 Apatiniai pakaušio, m.suboccipitales
o Yra keli maži, tiesieji ir įstrižiniai raumenys.
 Išsidėsto tarp pakauškaulio ir I bei II kaklo slankstelių, lenkia, tiesia, suka galvą.

Kaklo topografija
 Priimta skirti tris kaklo fascijas (plokšteles)
 Paviršinė plokštelė, lamina superficialis, yra po oda
o Gaubia galvos sukamąjį raumenį, o sprande – m.trapezius
 Priešgerklinė plokštelė, lamina pretrachealis
o Supa apatinius poliežuvinius raumenis
 Priešstuburinė plokštelė, lamina prevertebralis
o Yra giliai kakle, už gerklės, apsupa giliuosius kaklo raumenis
o Sudaro mieginę makštį, vagina carotica (supa miego arteriją, jungo veną ir
klajoklį nervą).
 Kaklo trikampiai
o Priekinėje pusėje:
 trigonum submandibulare
 trigonum caroticum
 trigonum omotracheale
o Šoninėje pusėje:
 trigonum omotrapezoideum
 trigonum omoclaviculare
 Tarplaiptiniai plyšiai
o Priekinis laiptinis, spatium antescalenum plyšys
 Tarp m.scalenus ant. ir apatinių poliežuvinių raumenų,
 Praeina v.subclavia.
o Tarplaiptinis, spatium interscalenum
 Nedidelis plyšys tarp m.scalenus ant.et medius,
 Praeina petinio nervinio rezginio elementai, a.subclavia

Krūtinės raumenys, musculi thoracis

 Prie viršutinės krūtinės ląstos dalies po oda
priglunda paviršinių (galūninių) raumenų
sluoksnis.
 Po jais yra savieji (arba krūtinės sienos)
raumenys.
 Be to, kartu su krūtinės raumenimis
aprašoma ir diafragma.

Galūniniai krūtinės raumenys (39 pav.)

 Didysis krūtinės, m.pectoralis major

37
Kaulai ir sąnariai
o Gerai išreikštas, lengvai krūtinės priekiniame viršutiniame paviršiuje
pastebimas raumuo.
o Plačiai prasideda nuo krūtinės sienos. 39 pav. Krūtinės raumenys
o Tvirtinasi prie žastikaulio viršutinio galo,
nuleidžia pakeltą ranką, per peties sąnarį lenkia, pritraukia ranką, suka ją į vidų
 Mažasis krūtinės, m.pectoralis minor
o Gerokai mažesnis, yra po didžiuoju krūtinės raumeniu
o Eina nuo viršutinių šonkaulių iki mentės
o Nuleidžia petį, traukdamas mentę žemyn ir į priekį.
 Priekinis dantytasis, m.serratus anterior
o Tęsiasi nuo šonkaulių iki mentės
medialinio krašto
o Traukia mentę ir petį į priekį (dar
vadinamas boksininkų raumeniu).

Savieji (krūtinės sienos) raumenys (39a pav.)

 Išoriniai ir vidiniai tarpšonkauliniai,
mm.intercostales externi et interni
o Užpildo tarpšonkaulinius tarpus.
o Kvėpavimo metu išoriniai raumenys
kelia, vidiniai- nuleidžia šonkaulius.
 Prie vidinio paviršiaus priglunda ploni,
iškvėpime dalyvaujantys pošonkauliniai, mažieji
tarpšonkauliniai raumenys, skersinis krūtinės raumuo. 39a pav. Krūtinės raumenys

Diafragma, diaphragma (m.phrenicus)

 Tai plona, paslanki, kupolo pavidalo raumenų ir skaidulinio audinio plokštė, įsiterpusi
tarp apatinių krūtinkaulio,apatinių šonkaulių ir stuburo atskiria krūtinės ir pilvo
ertmes.
 Centre yra platus sausgyslinis centras, centrum tendineum
 Į visas puses nuo jo tęsiasi kupolo pavidalo diafragmos raumeninė dalis.
 Juosmens dalyje formuojasi dešinioji ir kairioji kojytės
 Tarp jų lieka angos, aortos, hiatus aortitus ir stemplės, hiatus oesophageus.
 Kupolo dešinėje žiojėja plati venos anga, foramen vanae cavae.
 Diafragma – svarbiausias kvėpavimo raumuo.

Pilvo raumenys, musculi abdominis

 Šioje liemens srityje nėra kaulinių sienų.
 Jas sudaro pilvo raumenys, sausplėvės, fascijos.
 Yra prekiniai, šoniniai ir užpakaliniai pilvo raumenys.
Priekinės sienos raumenys
 Tiesusis pilvo raumuo, m.rectus abdominis
 Tai ilga raumeninė juosta, gulinti prie pat vidurinės pilvo linijos.
 Eina nuo gaktikaulio iki krūtinkaulio.
 3-4 sausgysliniai intarpai raumenį suskirsto į atkarpas.
 Lenkia liemenį, padeda sudaryti pilvo presą.
Šoninės sienos raumenys
 Įstrižiniai – išorinis ir vidinis, m.obliquus externus et internus abdominis
o Platūs raumenys, įstrižai einantys nuo šonkaulių žemyn, pabaigoje raumeninės
skaidulos virsta sausplėvėmis.

38
Kaulai ir sąnariai
o Pastarosioms viduryje susipynus su kitos pusės skaidulomis formuojasi baltoji
pilvo linija, linea alba abdominis.
o Apatinis sausplėvės kraštas sudaro kirkšninį raištį, lig.inguinale.
 Skersinis pilvo, m.transversus abdominis
o Guli giliausiai šoninėje pilvo sienoje.
o Jo skaidulos tęsiasi horizontaliai, skersai pilvo sienos.
o Eina nuo šonkaulių, dubens kaulų, priekyje virsta sausplėve, kuri pasibaigia
įsipindama į baltąją liniją.
o Padeda sudaryti pilvo presą, mažina pilvo apimtį
Užpakalinė pilvo siena
 Yra kvadratinis juosmens raumuo, m.quadratus lumborum
o Eina nuo klubakaulio iki šonkaulių.
o Dalyvauja juosmens lenkime.

Pilvo topografija

Kirkšnies kanalas, canalis inguinalis (39b pav.)

 Tai siauras, įstrižas, apie 5 cm ilgio plyšelis pilvo sienos apačioje.
 Jo apatinę sieną sudaro lig.inguinale.
 Priekyje yra m.obliquus abdominis externus sausplėvė.
 Viršuje – m.obliquus abdominis internus, m.transversus abdominis kraštai.
 Vidiniame paviršiuje – fascia transversalis.
 Kanalo pradžia – gilusis kirkšninis žiedas,
annulus inguinalis profundus.
 Jo pabaiga – paviršinis kirkšninis žiedas,
annulus inguinalis superficialis.
 Vyrų kanale praeina sėklinis virželis,
moterų – apvalusis gimdos raištis
Tiesiojo raumens makštis, vagina m. recti
abdominis
 Pilvo raumenų sausplėvės iš paviršinės ir
giliosios pusių apgaubia m.rectus
abdominis, formuodamos šio raumens
makštį.
 Žemiau bambos visų trijų plačiųjų pilvo raumenų 39b pav. Kirkšninis kanalas
sausplėvės eina šio raumens priekyje, o virš bambos
vidinio įstrižinio raumens sausplėvė pasidalija į paviršinį ir gilųjį lapelius, tuo tarpu
išorinio įstrižinio raumens sausplėvė eina iš
priekio, o skersinio raumens – iš vidinės tiesiojo
raumens pusės.
 Sausplėvių makštis sutvirtina ilgą tiesųjį
raumenį.

Nugaros raumenys, m.dorsi

 Prie nugaros, kaip ir viršutinės priekinės
krūtinės dalies, priglunda keletas paviršinių –
galūninių raumenų, jų funkcija siejasi su pečių
lanko ir rankos judesiais.
 Po šiais išsidėsto didžiausia – savųjų nugaros
raumenų grupė.
 Pastarųjų funkcija siejasi su stuburo, šonkaulių
judesiais.
39
Kaulai ir sąnariai
39c pav.Nugaros raumenys
Paviršiniai (galūniniai) raumenys (39 c pav.)
 Trapecinis, m.trapezius
o Paviršinis, kartu su kitos pusės raumeniu, yra trapecijos pavidalo.
o Eina nuo kaklo ir nugaros slankstelių iki mentės dyglio.
o Kelia mentę, atlošia galvą, artina abi mentes prie vidurio linijos.
 Plačiausiasis nugaros, m.latissimus dorsi
o Plati įstriža raumeninė juosta, gulinti nugaros apatinėje ir šoninėje pusėje.
o Eina nuo kryžkaulio, stuburo slankstelių iki žastikaulio proksimalinio galo.
o Nuleidžia pakeltą ranką, tiesia, pritraukia žastą.
o Spaudžia krūtinės apačią (sunkiai kosint)
 Keliamasis mentės, m.levator scapulae
o Yra nugaros viršutinėje dalyje, sprando
srityje.
o Eina nuo kaklo slankstelių iki mentės.
o Kelia mentę, artina ją prie stuburo, gali
lenkti kaklą
 Mažasis ir didysis rombiniai, m.rhomboideus
minor, major
o Greta vienas kito gulintys, rombo
pavidalo nedideli raumenys.
o Matomi po trapeciniu raumeniu.
o Prasideda nuo apatinių kaklo ir
viršutinių krūtininių slankstelių,
pasibaigia prie mentės.
o Pritraukia ir pasuka mentę

Savieji (gilieji) nugaros raumenys:

 Viršutinis ir apatinis dantytieji, m.serratus
posterior sup. et inf.
o Viršutinis dantytasis kelia, o apatinis –
39d pav.Nugaros raumenys
nuleidžia šonkaulius.
 Tiesiamasis nugaros, m.errector spinae
o Jo raumeninės dalys – klubinis šonkaulių, ilgiausiasis ir keterinis.
o Tiesia liemenį ir lenkia jį į šoną.
 Trumpieji (gilieji)
o Jiems priskiriama daug įvairios krypties, trumpų, mažų raumenų, besitęsiančių
tarp gretimų slankstelių ataugų.
o Jie tiesia stuburą, dalyvauja jo posūkiuose, lenkia stuburą į šoną.

Topografija
 Kakle, tarp trapecinių raumenų yra stora sprando fascija, fascia nuchae, o žemiau –
juosmeninė krūtinės fascija, fascia thoracolumbalis, kuri ypač sustorėjusi juosmens
srityje (39 d pav.).

Viršutinės galūnės raumenys, mm.membri superioris

 Skirstomi:
o į pečių lanko
o laisvosios galūnės dalies raumenis:
 žasto, musculi brachii
 dilbio, musculi antebrachii
40
Kaulai ir sąnariai
 plaštakos, musculi manus
 Kiekvienoje iš šių dalių skiriamos panašią funkciją atliekančios raumenų grupės
(priekiniai, užpakaliniai ir kt.).

Pečių lanko raumenys, musculi cinguli membri superioris (40 pav.)

 Deltinis, m.deltoideus
o Iš viršaus, dalinai priekinės ir užpakalinės pusių dengia peties sąnarį,
art.humeri.
o Atitraukia žastą.
 Antdyglinis, podyglinis, m.supraspinatus,
infraspinatus
o Užima bendravardes mentės duobes,
atitraukia, suka žastą.
 Pomentinis, m.subscapularis
o Guli priekiniame (šonkauliniame)
mentės paviršiuje.
o Suka žastą.
 Didysis, mažasis apvalusis, m.teres major,
minor
o Yra užpakalinėje pažasties duobės
sienoje.
o Suka žastą
40 pav.Pečių lanko raumenys

Žasto raumenys, m.brachii (40a pav.)

 Priekiniai (lenkiamieji) raumenys
o Dvigalvis, m.biceps
 Sudaro ilgoji ir trumpoji galvos, caput
longum, breve
 Eina nuo mentės iki stipinkaulio
 Lenkia dilbį, suka jį į išorę
o Žastinis, m.brachialis
 Yra po dvigalviu, lenkia dilbį
 Užpakalinė žasto raumenų grupė
o •Trigalvis, m.triceps brachii
 Ilgoji, caput longum, medialinė, caput
mediale ir lateralinė, caput laterale,
galvos.
 Prasideda nuo mentės ir žasto, tvirtinasi
prie alkūnės, olecranon
 Tiesia dilbį, o ilgoji galva- tiesia ir
žastą.
40a pav. Žasto raumenys
Dilbio raumenys, musculi antebrachii (40b, c pav.)
 Priekinė grupė
o Išsidėsto dviem sluoksniais, lenkia plaštaką ir pirštus,
o Nugręžia dilbį (t.y., suka jį į vidų).
o Paviršiniai raumenys:
 Stipininis riešo lenkiamasis, m.flexor carpi radialis
 Paviršinis pirštų lenkiamasis, m.flexor digitorum superficialis
 Alkūninis riešo lenkiamasis, m.flexor carpi ulnaris
o Gilieji raumenys:
 Gilusis pirštų lenkiamasis, m.flexor digitorum profundus
41
Kaulai ir sąnariai
 Kvadratinis nugręžiamasis, m.pronator quadratus
 Užpakalinė grupė
o Raumenys tiesa plaštaką, pirštus, atgręžia dilbį (t.y., suka jį į išorę).
o Šios grupės raumenys taip pat išsidėsto dviem sluoksniais.
o Žastinis stipinkaulio, m.brachioradialis
o Ilgasis ir trumpasis stipininis riešo
tiesiamieji, m.extensor carpi
radialis (longus er brevis)
o Pirštų tiesiamasis, m.extensor
digitorum.

Plaštakos raumenys, musculi manus (40d pav.)

 Grupuojasi plaštakos delninėje pusėje.
 Sudaro nykščio pakylą, thenar
 Jie atitraukia, lenkia nykštį, priešpastato jį
kitiems pirštams bei mažylio pakylą,
hypothenar, kurios raumenys lenkia,
atitraukia mažylį.
 Keletas raumenų yra ir delno viduryje.
 Jie lenkia ar tiesia pirštakaulius, skečia
pirštus.
 Nugarinėje plaštakos pusėje, po oda yra tik
tiesiamųjų raumenų sausgyslės,
 Giliau, tarp delnakaulių yra keletas
nugarinių tarpkaulinių raumenų.

Topografija
 Pažasties duobė, fossa axillaris 40b, c pav.Dilbio raumenys
o Tai piramidės pavidalo ertmė
o Viršūnė nukreipta link I šonkaulio
o Pamatas atviras.
o Duobė gerai matoma pakėlus ranką.
o Priekinę sieną formuoja m.pectoralis
major, šoninę – žastikaulis, lenkiamieji
žasto raumenys, medialinę – m.serratus
ant., užpakalinę – m.latissimus dorsi.
o Ją užpildo riebalinis audinys, praeina
kraujagyslės, nervai
o Čia daug jungiamojo audinio,
kraujagyslių, nervų, limfmazgių.
 Užpakalinėje pažasties duobės sienoje yra dvi –
trišonė ir keturšonė angos, foramen trilaterum,
quadrilaterum
o Jos susidaro tarp apvaliųjų raumenų,
trigalvio žasto raumens ilgosios galvos ir
žastikaulio.
o Praeina pečių srities kraujagyslės ir nervai.
 Žastinis raumens kanalas, canalis
humeromuscularis
o Tai spirališkas plyšelis tarp žastikaulio ir
40d pav. Plaštakos raumenys
trigalvio žasto raumens.

42
Kaulai ir sąnariai
o Jame eina kraujagyslės, stipininis nervas.
 Alkūnės duobė, fossa cubiti
o Tai negili žasto ir dilbio priekinės pusės įduba
o Ją riboja m.biceps brachii, m.brachioradialis, m.pronator teres.
o Čia po oda eina stambios poodinės venos (naudojamos injekcijoms).
 Riešo kanalas, canalis carpi.
o Susidaro tarp sustorėjusios dilbio distalinės dalies fascijos laikiklio,
retinaculum flexorum ir riešakaulių
o Jį užpildo lenkiamųjų raumenų sausgyslės, stambus vidurinysis rankos nervas,
n.medianus.

Apatinės galūnės raumenys, m.membri inferioris

 Skirstomi į dubens (arba apatinės galūnės lanko) ir kojos (apatinės galūnės laisvosios
dalies) raumenis.
 Jie masyvesni už viršutinės galūnės raumenis
 Skiriami
o šlaunies, mm.femoris,
o blauzdos, mm.cruri
o ir pėdos, mm.pedis, raumenys.
 Kiekvienoje srityje jie formuoja funkcines grupes.

Dubens raumenys
 Priekinis raumuo
o Klubinis juosmens (klubinis ir
didysis juosmens), m.iliopsoas
o Tęsiasi nuo dubenkaulio iki
šlaunikaulio
o Lenkia šlaunį (per klubo sąnarį),
suka ją į išorę
 Užpakaliniai raumenys
o Tiesiamieji, dalyvauja sukant
šlaunį į vidų ar išorę.
o Didysis, vidurinis ir mažasis
sėdmens, m.glueus maximus,
medius, minimus
 Tiesia šlaunį per klubo
sąnarį, suka ją į vidų
o Kriaušinis, m.piriformis
 Yra giliai, po sėdmens
raumenimis,
 Trikampis, eina nuo
kryžkaulio iki
šlaunikaulio
 Suka šlaunį į išorę.
o Dvyniniai, mm.gemelli,
kvadratinis šlaunies, m.quadratus femoris, užtvariniai (vidinis ir išorinis).
 Visi šie raumenys suka šlaunį į išorę 41 ir 41 a pav. Kojos raumenys

Kojos raumenys

Šlaunies raumenys, musculi femoris (41 ir 41a pav.)

43
Kaulai ir sąnariai
 Stambūs, supa šlaunį iš visų pusių.
 Skiriami priekinė, vidinė ir užpakalinė šlaunies raumenų grupės.
Priekinės grupės raumenys
 Vyrauja lenkiamoji jų funkcija.
 Keturgalvis raumuo, m.quadriceps femoris
o Ilgas, platus, stiprus raumuo.
o Sudaro keturios galvos:
 tiesusis šlaunies, m.rectus femoris
 vidinis platusis,m.vastus internus
 šoninis platusis, m.vastus lateralis
 tarpinis platusis, m.vastus intermedius.
o Galvų skaidulos jungiasi į vieną sausgyslę, apsupa girnelę, sudaro lig.patellare,
pasibaigia ant blauzdikaulio.
o Raumuo lenkia šlaunį (per klubo sąnarį), tiesia blauzdą (per kelio sąnarį).
Vidinė grupė
 Tai šlaunį pritraukiantys (adductio) raumenys
o Grakštusis, ilgasis, trumpasis, didysis pritraukiamieji raumenys, m.gracilis,
adductor longus, brevis, magnus.
 Tvirtinasi prie gaktikaulio ir šlaunikaulio.
 Pritraukia šlaunį, padeda ją lenkti (per klubo sąnarį).
Užpakalinės grupės raumenys
 Visi jie tiesia šlaunį, lenkia koją per kelio sąnarį.
 Dvigalvis šlaunies, m.biceps femoris
o Dviem galvom – ilgąja ir trumpąja
o Tvirtinasi prie sėdynkaulio,
šlaunikaulio ir šeivikaulio.
 Pusgyslinis, pusplėvinis,
m.semitendinosus,
semimembranosus
o Abu eina nuo sėdynkaulio iki
blauzdikaulio.

Blauzdos raumenys, musculi cruris (41 d,

e, f pav.)
 Blauzdoje, kaip ir šlaunyje yra trys –
priekinė, užpakalinė ir šoninė
raumenų grupės

Priekinės grupės raumenys

 Tai pėdos ir kojos pirštų tiesiamieji
raumenys:
 Priekinis blauzdos, m.tibialis
anterior.
o Eina nuo blauzdikaulio iki čiurnos kaulų.
o Tiesia pėdą (per čiurnos sąnarį), 41 d, e, f pav. Blauzdos raumenys kelia
jos vidinį kraštą, kreipia pėdą į vidų
 Ilgasis tiesiamasis kojos pirštų ir ilgasis tiesiamasis nykščio, m.extensor digitorum
longus, m.extensor hallucis longus
o Tiesia kojos pirštus, kojos nykštį.
Šoninė blauzdos raumenų grupė
 Užima lateralinę blauzdos pusę

44
Kaulai ir sąnariai
 Vyrauja atitraukiamoji funkcija.
 Ilgasis, trumpasis šeiviniai raumenys, m.peroneus longus, brevis
o Eina nuo šeivikaulio iki padikaulių
o Padeda lenkti pėdą (per čiurnos sąnarį), kelia šoninį pėdos kraštą.
Užpakalinė blauzdos raumenų grupė
 Šios grupės raumenys gerai išreikšti
 Išsidėsto paviršiniame ir giliajame sluoksniuose.
 Lenkia pėdą (per čiurnos sąnarį).
 Trigalvis blauzdos, m.triceps surae
o Susideda iš paviršiuje esančių dviejų dvilypio raumens, m.gastrocnemius galvų
o Po jomis yra platus plekšninis raumuo, m.soleus.
o Visos dalys apačioje jungiasi ir sudaro ilgą stiprią kulninę sausgyslę, tendo
calcanei
o Ji tvirtinasi prie kulnakaulio
o Lenkia pėdą (per čiurnos sąnarį), o
plekšninis – lenkia blauzdą (per kelio
sąnarį).
 Giliau greta vienas kito guli užpakalinis blauzdos,
ilgasis lenkiamasis pirštų, kojos nykščio raumenys
o Jie lenkia pėdą, kojos nykštį.

Pėdos raumenys, musculi pedis (41 c pav.)

 Nedaug jų yra nugarinėje pėdos pusėje
 Dauguma pėdos raumenų telkiasi pado srityje
 Čia susidaro stiprūs vidurinės pado srities ir
mažiau išreikšti medialiniai ir lateraliniai pado
raumenys.
Nugarinėje pėdos pusėje
 Tęsiasi pirštų ir kojos nykščio tiesiamųjų raumenų
sausgyslės.
 Čia guli trumpasis kojos nykščio bei trumpasis pirštų 41 c pav. Pėdos raumenys
tiesiamasis raumenys.
Pado raumenys
 Trumpasis lenkiamasis kojos pirštų, m.flexor digitorum brevis
o Eina nuo kulnakaulio iki kojos pirštų.
o Lenkia kojos pirštus.
 Kvadratinis pado, m.quadratus plantae
o Yra pado raumenų vidurinėje grupėje.
o Lenkia kojos pirštus.
 Atitraukiamasis kojos nykščio, m.abductor hallucis
o Yra pėdos vidiniame krašte.
o Atitraukia kojos nykštį, palaiko pėdos skliautą.

Kojos topografija
 Iš dubens šlaunies link eina užtvarinis kanalas, canalis obturatorius
 Užpakalinėje dubens pusėje susidaro didžioji ir mažoji sėdimosios angos, foramen
ischiadicum majus, minus
o Pro jas išeina kraujagyslės, nervai
o Pro foramen ischiadicum majus išeina m.piriformis
 Palei viršutinį raumens kraštą lieka foramen suprapiriforme, o palei apatinį –
foramen infrapiriforme (pro ją išeina didelis sėdimasis nervas)
45
Kaulai ir sąnariai
 Šlaunies raumenis supa storiausia plačioji fascija, fascia lata
 Šlaunyje, žemiau lig.inguinale šlauninis trikampis, trigonum femorale (jį riboja
lig.inguinale, m.sartorius, m.adductor longus).
 Be to, po lig.inguinale susidaro dvi didelės angos:
o medialinė, gyslinė anga, lacuna vasorum (praeina kraujagyslės)
o lateralinė, platesnė, raumeninė anga, lacuna musculorum (praeina raumuo,
šlauninis nervas)
 Medialiniame gyslinės angos kampe yra šlauninis kanalas, canalis femoralis.
o Jį užpildo riebalinis, jungiamasis audinys, limfoidiniai mazgai.
 Pritraukiamųjų raumenų kanalas, canalis adductorius
o Yra medialinėje apatinėje šlaunies pusėje
o Susidaro tarp m.adductor magnus ir m.vastus
medialis
o Iš priekio kanalą pridengia fascia lata
o Šiuo kanalu iš šlaunies į pakinklio duobę
patenka kraujagyslės
 Pakinklio duobė, fossa popitea (41 b pav.)
o Užima užpakalinę kelio srities pusę
o Didelė, rombo pavidalo duobė, užpildyta
riebaliniu audiniu,
o Čia praeina stambios kraujagyslės, nervai
o Iš viršaus riboja užpakaliniai šlaunies
raumenys
o Apatinę sieną sudaro m.gastrocnemius
 Blauzdos kanalas, canalis cruropopliteus
o Prasideda iš pakinklio duobės
o Eina tarp blauzdos užpakalinės grupės
raumenų (tarp m.soleus, m.tibialis post.).
o Kanalu praeina kraujagyslės, nervai.
41 b pav. Pakinklio duobė

46