KOALA

Karolis Navickas ir Anupras Vaitkevičius

 KOALOS

• Koala – sterblinis žinduolis,
priklausantis koalinių šeimai. Beveik visą gyvenimą
gyvūnas praleidžia eukaliptų medžiuose.
• Ji maitinasi naktį apie 4 valandas ir suėda beveik 500
g lapų, o likusį laiką snaudžia, saugiai įsispraudusi
išsišakojime.
• Kartais ji nulipa žemyn, kad pereitų į kitą medį arba
paėsti dirvožemio, žievės ir žvyro virškinimui
palengvinti.
 KOALOS

• Dauginimosi metu individai baubia vienas kitam, o

dominuojantys patinai poruojasi su daugiau patelių
negu jaunesni patinai.
• Nėštumas 35 dienos.
• Atvestas vienas jauniklis įropoja į sterblę, kurioje
žindomas 6 mėnesius. Vėliau jis įsikimba į motinos
nugarą. Jo pirmasis kietas maistas – motinos išmatos,
kurios padeda virškinti maistą ir kuriose yra mikrobų
nuo ligų.
 DYDIS

• Yra koalų, gyvenančių į šiaurę nuo Australijos, ir tų,

kurios gyvena pietuose, dydis. Pastarosios dažniausiai
būna didžiausios ir sunkiausios. Abiem atvejais yra labai
ryškus seksualinis dimorfizmas, nes vyrai yra daug
didesni nei moterys.
• Taigi pietuose patinas sveria 11,8 kilogramo ir siekia 78
centimetrus, o patelės ilgis - 72 centimetrai, svoris - 7,9
kilogramo.
• Lyginant su šiaurėje esančiais, patinas vidutiniškai siekia
70 centimetrų, o jo svoris - 6,5 kilogramo. Patelė yra 69
centimetrų ilgio ir sveria apie 5 kilogramus.
 SPALVA

• Spalva taip pat gali skirtis priklausomai nuo geografinės

padėties. Tie, kurie gyvena pietuose, dažniausiai būna
tamsesnių atspalvių.
• Subrendusiems vyrams išsiskiria kvapo liauka, kurią jie
turi ant krūtinės, ji yra rudos spalvos. Ją, patrynus ant
tokio paviršiaus kaip medžio žievė, ji skleidžia nemalonų
kvapą. Taip koala bando atbaidyti kitus patinus ar
galimus plėšrūnus.
 KULTŪRINĖ SVARBA

• Koala yra Australijos čiabuvių tradicijos ir mitologijos

dalis. Australijos čiabuvių kultūroje žmonės tikėjo, kad
šis žvėris padėjo irkluoti valtį, kuri juos nuplukdė į
Australiją.
• Kitas mitas yra susijęs su tuo, kad aborigenų gentis
nužudė koalą ir jos ilgosiomis žarnomis pastatė tiltą.
Jo dėka žmonės iš kitų pasaulio vietų galėjo pasiekti
Australijos teritoriją.
• Yra keletas istorijų, pasakojančių, kaip koala prarado
uodegą. Vienas iš jų sako, kad kengūra ją nutraukė,
norėdama nubausti ją už godumą ir tingulį.
 BUVEINĖS

• Koalos buveinės gali būti labai įvairios. Tai gali būti

nuo atvirų miškų iki pakrančių regionų, kurie siūlo
prieglobstį esant dideliems karščiams ir sausroms.
• Joms patinka vidutinio klimato, atogrąžų ir pusiau
sausringas klimatas.
 Koala (Phascolarctos cinereus)

Mokslinė klasifikacija

Karalystė: Gyvūnai

Tipas: Chordiniai

Klasė: Žinduoliai

Poklasis: Sterbliniai

Būrys: Dvikapliai sterbliniai

Šeima: Koaliniai

Gentis: Phascolarctos

Rūšis: Koala
 KOALŲ GYVENIMAS

• Koalos paplitusios Rytų Australijoje.

• Daug jų sumažėjo dėl chlamidijų sukeliamos ligos.
• Šiomis dienomis ypatingai daug koalų žūsta iš
troškulio, dėl pakitusios eukalipto lapų sudėties, kai
lapai nebeturi pakankamai drėgmės, reikalingos
koaloms. Šiuos pokyčius įtakojo klimato kaita.
• Didelį pavojų joms taip pat kelia gyvenamųjų vietų
panaudojimas žemdirbystei, miškų ūkiui arba
statyboms.
• Kartais koalas užpuola šunys, stambūs
plėšrieji paukščiai.
 ĮDOMŪS FAKTAI APIE KOALAS

• Koalos miega apie 18 valandų per dieną.

• Koalos turi vieną mažiausių smegenų prie kūno santykį iš visų žinduolių. Jos yra labai
neprotingos.
• Eukalipto lapai yra visiškai koaloms netinkamas maistas. Eukaliptas yra nuodingas bei
labai nemaistingas, todėl koalos daug miega, nes iš jo negauna pakankamai energijos.
• Jų pirštų antspaudai beveik identiški kaip žmonių.
• Koala neturi matomos išorinės uodegos. Tačiau jos kaulų sistemoje yra slankstelių,
susijusių su uodega. Tokiu būdu daroma prielaida, kad tam tikru evoliucijos metu
koala turėjo matomą uodegą.