Taip, Lietuvių kalba yra viena iš seniausių kalbų pasaulyje ir turi daug unikalių gramatinių

ypatybių, pavyzdžiui, gausus daiktavardžių deklinacijų skaičius, daugiau nei 20 būdų suskaidyti
linksnius ir panašiai. Turi dialektus, pavyzdžiui, daug skirtingų dialektų, kurie yra susiję su
geografiniais ir istoriniais veiksniais. Tačiau jos raidos kelias nebuvo lengvas. ji išliko nepriklausoma
nuo ilgalaikio rusifikacijos ir polonizacijos spaudimo. Tai buvo pasiekta dėka lietuvių stiprios,
nepalaužiamos tautos, taip pat dėl kalbininkų ir rašytojų vaidmens.
Viena iš svarbiausių lietuvių kalbos raidos bruožų yra jos ilga rašytinė istorija. Lietuvių kalba
buvo rašoma nuo XVI a. pradžios, o pirmieji rašytiniai šios kalbos dokumentai yra seniausi tarp visų
baltų kalbų. O tai reiškia, kad yra daug rašytinių šaltinių, kurie gali padėti suprasti lietuvių kalbos
raidą ir jos gramatines ypatybes. Be to, lietuvių kalba turi daug archaizmų, kurie liudija jos ilgą
istoriją, kad ji išliko nepriklausoma nuo ilgalaikio rusifikacijos ir polonizacijos spaudimo. Siekiant
išsaugoti lietuvių kalbą, buvo taikoma standartizacija- tai įvestas vieningas lietuvių kalbos standartas,
kuris padeda užtikrinti, kad kalba būtų rašoma ir kalbama vienodai visoje Lietuvoje. Taip pat spauda
buvo viena iš svarbiausių veiksnių, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą. XIX a. pradžioje buvo
išleistos pirmosios lietuviškos knygos, o po to buvo leidžiama daugiau lietuviškų laikraščių ir žurnalų,
kurie skatino kalbos naudojimą ir plėtimą. Be to švietimas buvo įsteigtas lietuvių kalbos mokymas
mokyklose, kuris padėjo išsaugoti ir vystyti kalbą. Taipogi kalbos politika: Lietuvos valdžia nuolat
vykdo kalbos politiką, kurio tikslas yra užtikrinti lietuvių kalbos plėtimą. Pavyzdžiui, valstybė
skatina kalbos naudojimą oficialiuose dokumentuose, palaiko lietuviškų knygų leidybą, taip pat remia
kalbos mokymo programas ir panašiai. Taip buvo sukurta bendrinė kalba, kuri remiasi vieninga
rašyba ir gramatika. Tai padėjo užtikrinti, kad lietuvių kalba tapo vieninga visoje Lietuvoje po
standartizacijos proceso ir tai jai leido tapti valstybės kalba.
Lietuvių kalba patyrė nemažai grėsmių pavyzdžiui kaip, asimiliacija: Daugelį amžių Lietuva
buvo okupuota ir pavaldžių kitoms valstybėms, kurios bandė asimiliuoti lietuvius, taip pat jų kalbą.
Tai reiškė, kad lietuviai buvo spaudžiami naudoti kitas kalbas, pavyzdžiui, rusų ar vokiečių, o lietuvių
kalba buvo verčiama į antrinę. Spaudos ir raštijos grėsmės: XIX a. pradžioje lietuvių kalbai buvo
spaudos ir raštijos trūkumas, tai buvo viena iš grėsmių lietuvių kalbai. Tai reiškė, kad trūko knygų ir
laikraščių, kurie skatintų kalbos vartojimo plėtimą. tačiau viena iš svarbiausių grėsmių lietuvių kalbai
buvo rusifikacija ir polonizacija. Šių grėsmių metu buvo bandyta pakeisti lietuvių kalbą rusų ar lenkų
kalba, tačiau lietuvių tauta ir jos atstovai atkakliai kovojo už savo kalbą.
Kalbininkai ir rašytojai vaidino svarbų vaidmenį lietuvių kalboje ir jie buvo atsakingi už
kalbos standartizaciją ir gramatikos taisyklių suformavimą. Jie taip pat tyrinėjo kalbos istoriją ir
raidą, kad suprastų, kaip ji keitėsi per laiką. Dar buvo atsakingi už kalbos vartojimo plėtimą ir
populiarinimą. Kalbininkai ir rašytojai dažnai bendradarbiavo, kad suformuotų vieningą kalbos
standartą, kurį būtų patogu naudoti. Jie taip pat bendradarbiavo kuriant kalbos politiką. Jie sukūrė ir
išplatino vieningą rašybą ir gramatiką, taip pat kūrė lietuvių kalbos žodynus ir vadovėlius. Be to,
rašytojai kūrė lietuvių literatūrą, kuri padėjo stiprinti lietuvių tautos susivienijimą ir tvirtumą.
Reziumuojant, lietuvių kalba yra sena ir turtinga kalba, kuri išliko nepriklausoma nuo ilgalaikio
spaudimo. Tai buvo pasiekta dėka lietuvių tautos valios ir užsispyrimo, taip pat dėl kalbininkų ir
rašytojų vaidmens. Lietuvių kalbos išsaugojimas ir kūrimas yra svarbi tautos istorijos dalis todėl
svarbu ją toliau taip ir tęsti.