STEFANO M.

LAN ZA

Italų-
Lietuvių
KALBŲ ŽODYNAS

DIZIONARIO

Italiano-
Lituano

Apie 70 000 žodžių ir posakių

ŽIESTI
M M X
 UDK 801.3=50=882
La291

Leidinį rėmė:

© Stefano M. Lanza, 2010

ISBN 978-9986-884-27-9 © D aiva Šulgaitė (viršelis), 2010
© L eidykla „A esti“, 2010
7

Kelias į italų-lietuvių kalbų žodyną

Pratarmės vietoje.

Stefano M. Lanzos sudarytas Ita lų -lie tu vių kalbų žodynas užim a svarbią vietą šios srities
lietuvių leksikografijoje, kur iki šiol (šalia kišeninio form ato m ažesnės reikšm ės darbų) ilgą
laiką karaliavo Valdo V. Petrausko parengtas Ita lų -lie tu vių kalbų žodynas.
D idžiausias pradininko V. Petrausko nuopelnas yra tai, kad jis padarė italų kalbą prieinam ą
lietuviam s. K ūrinys dar vertesnis, prisim inus, kad jis rašytas sovietm ečiu. Tuom etinėje lietuvių
visuom enėje ja u buvo juntam as susidom ėjim as italų kultūra, tačiau šių dviejų kultūrų tiesiogi­
niai ryšiai dar nebuvo tvirti; trūko patyrusių specialistų, gerai išm anančių abi kalbas. Dėl m i­
nėtų aplinkybių per pastaruosius dvidešim t m etų šis žodynas (be žym esnių pakeitim ų) išleistas
net tris kartus (M intis, 1983; Ž odynas, 1993; Žodynas, 2002). P asigesta kad ir paprasčiausios
žodyno peržiūros, nes pats pirm asis jo leidim as išėjo (kas iš dalies ir suprantam a) ne be šiokių
tokių spragų, netikslum ų, taisytinų d alykų1. O vėliau trūkum us pašalinti iš esm ės nem ėginta.
Todėl italų ir lietuvių m okslininkai, studentai, vertėjai ilgą laiką buvo priversti pasitelkti labiau
kitus, tarpinėm is rusų, vokiečių, anglų kalbom is parašytus leksikografinius veikalus.
S. M. Lanzos sudarytas D izionario ita liano-litua n o nutraukia šią m onotonišką giesm ę ir
įneša naujum o į italų baltistikos bibliografiją. N ors Italijoje lituanistikos studijų tradicija šiaip
nėra visai skurdi ar nereikšm inga2, bet ja i trūko šiuolaikinės ir tinkam ai parengtos pagrindinės
leksikografijos priem onės. D abar S. M. Lanzos italų -lietu v ių kalbų žodynas šią spragą kaip
tik ir užpildo.
Sis žodynas šiandien yra būtina m okym osi ir darbo priem onė, skirta įvairiai publikai. Jis
naudingas ir pradedančiajam vartotojui (nes autorius į jį įdėjo fonetinės ir m orfologinės in­
form acijos, šnekam osios kalbos žodžių, praktinės kom unikacijos pavyzdžių), ir patyrusiam
(nes įtraukta ir rašytinei kalbai būdingų posakių, aprašytos sudėtingos sintaksinės struktūros,
gilintasi į žodžių jun glum o teoriją). N aujasis žodynas bus geras pagalbininkas tiek kalbų spe­
cialistam s bei vertėjam s, tiek visiem s kitiem s, susiduriantiem s su italų kalba.
Palyginti su tuo, kas išleista iki šiol, šis veikalas reiškia kokybinį šuolį, nes pirm ą kartą
stengtasi ne šiaip m echaniškai sukaupti kiek įm anom a daugiau žodžių, bet atskleisti ir reikš­

1Plg. V. Petrausko 2002 m. perleisto žodyno recenziją („Res Balticae. Miscellanea italiana di studi
baltistici“, 9, Pisa, TEP, p. 267-270) ir straipsnį Dizionari (in: Speciale Lituania, „La Portą d’Oriente“,
Roma, 2, 2007, p. 154-155).
2 Plg. PU. Dini, «Baltistikos tyrimai Italijoje per paskutiniuosius penkiasdešimt metų», iš italų k.
vertė B. Stundžia ir G. Subačius, “Lituanistica”, 1-13, 1993, p. 17-31; Id. «Baltistikos tradicijos Italijoje:
ištakos, tęstinumas, naujovės», Lietuvių kalbos institutas ir baltistikos centrai. Bendradarbiavimo kroni­
ka. 2007-2008 metai. Informacinis leidinys, Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2008.
mės atspalvius, keblią žodžių ju n g in ių sem antiką, vartojim o specifiką, pateikti iš esm ės kon­
trastinę abiejų kalbų leksikos analizę.
A utorius galėjo pasinaudoti savo patirtim i, įgyta sudarant L ietu v ių -italų žodyną, rengiant
kitas priem ones, tokias kaip dvi pasikalbėjim o knygelės P arlo lituano3, daktaro disertaciją
apie italų kalbos skolinius lietuvių kalboje4 bei straipsnius, skirtus italų -lietu v ių leksikografi­
ja i nagrinėti.
Šiuo nauju veikalu S. M. L anza ne tik praturtina specifinę italų ir lietuvių leksikografijos
darbų sritį, ir, palyginti su jo pirm takais, pagerina tokio pobūdžio darbų kokybę, bet ir užbaigia
savo asm eninę dilogiją. Jis tam pa pirm uoju ir kol kas vieninteliu m okslininku, vos per sep­
tynerius m etus parašiusiu du abiejų kalbų leksikografijai svarbius, sudėtingus ir novatoriškus
darbus: pirm ąjį L ietu v ių -italų kalbų žodyną ir šį Italų -lietu v ių kalbų žodyną.

Prof. Pietro U. Dini

Pizos universiteto Baltų filologijos katedros vedėjas prie K albotyros D epartam ento
V ilniaus universiteto garbės daktaras
Lietuvos, Latvijos bei G ottingen’o m okslų akadem ijos narys korespondentas

Plg. S.M. Lanza, Parlo lituano. Manuale di conversazione, Vallardi, Milano, 2000r 2010,.
' Plg. S.M. Lanza, Italų kilmės žodžiai (italizmai) ir jų adaptacija lietuvių kalboje. Daktaro disertaci­
ja. Humanitariniai mokslai, filologija, Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas-Lietuvių kalbos institutas,
Taip pat žr. disertacijos itališką santrauką: Gli italianismi del lituano e ii loro adattamento lingui-
< Kaunas. Vytauto Didžiojo universitetas-Lietuvių kalbos institutas, 2009.
La via al vocabolario italiano-lituano
In luogo di un ’ introduzione.

II D izionario italiano-lituano di Stefano M. L anza viene a collocarsi in un settore della

lessicografia lituana ancora piuttosto sgom bro, nei quale (accanto ad opere tascabili di m inore
m om ento) ha fin qui cam peggiato ii solo D izionario italiano-lituano (Ita lų -lietu vių kalbų
žodynas) di Valdas V. Petrauskas.
A ll’opera pionieristica di Petrauskas si riconosce volentieri ii m érito di aver avvicinato la
lingua italiana ai lituani. M érito m aggiorm ente apprezzabile, se si pone m ente alla circostanza
che ció avvenne ancora in época soviética, quando l’interesse per la cultura italiana era si giá
m olto palpabile nella societá lituana, m a le relazioni dirette fra i due m ondi culturali erano
ancora decisam ente scarse, com e anche ii num ero di specialisti con com petenza attiva e
approfondita nelle due lingue. Soltanto una tale circostanza puó probabilm ente spiegare perché
tale dizionario abbia conosciuto ben tre edizioni ne varietur (!) nei giro degli ultim i v en t’anni
(M intis, 1983; Žodynas, 1993; Žodynas, 2002). Pure u na revisione sarebbe stata auspicabile,
giacché T opera si presentava inevitabilm ente, e giá al šuo prim o apparire, p er tanti aspetti
bisognosa di m ende e correzioni1, tale che i lituanisti italiani si šono trovati ancora a lungo
nella necessitá di dover m ediare le proprie conoscenze attraverso analoghi strum enti redatti in
inglese, tedesco o russo.
O ra ii D izionario italiano-lituano di S.M . Lanza interviene ad interrom pere questa specie
di canto m onocorde e insiem e im preziosisce la bibliografía della B altistica italiana. Infatti
alia non proprio povera (e nem m eno priva di prestigio2) tradizione italiana di studi lituanistici
m ancava una versione adeguata e aggiom ata dello strum ento lessicografico principe e questa
edizione dėl vocabolario italiano-lituano del Lanza colm a la lacuna.
Esso si propone oggi com e strum ento indispensabile in grado di soddisfare piu tipologie di
utenti: ė utile a ll’utente iniziale (poichė l ’autore fom isce indicazioni fonetiche e m orfologiche,
espressioni dėl registro parlato, esem pi tratti dalla pratica quotidiana della lingua) e a quello
esperto (šono infatti presentate com plesse strutture sintattiche ed ė costantem ente m essa in
rilievo la valenza sem antica delle parole); esso va incontro alle esigenze šia degli specialisti
(lituanisti e traduttori), šia di chiunque altro che si venga a trovare a contatto con la lingua
italiana.
1Cfr. la recensione dell’edizione dėl 2002 dėl dizionario di V. Petrauskas (in “Res Balticae. Miscel-
lanea italiana di studi baltistici”, 9, Pisa, TEP, pp. 267-270) e lo scritto Dizionari (in: Speciale Lituania,
„La Porta d’Oriente“, Roma, 2, 2007, pp. 154-155).
2 Cfr. P.U. Dini, «Baltistikos tyrimai Italijoje per paskutiniuosius penkiasdešimt metų», traduzione
dall’italiano a cura di B. Stundžia e G. Subačius, “Lituanistica”, 1-13, 1993, pp. 17-31; Id. «Baltistikos
tradicijos Italijoje: ištakos, tęstinumas, naujovės», Lietuvių kalbos institutas ir baltistikos centrai. Bendra­
darbiavimo kronika. 2007-2008 metai. Informacinis leidinys, Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2008.
 10

R ispetto a quanto si puó attualm ente trovare in com m ercio, T opera che qui si presenta
segna un salto qualitativo. P er la prim a volta ci si é sforzati non di raccogliere, piu o m eno
m eccanicam ente, il m aggior num ero di lem m i, m a di approfondire le sfum ature delle varie
accezioni dei traducenti, la sem antica dei vari sintagm i, le particolaritá d ell’uso, l ’analisi con-
trastiva del lessico delle due lingue.
L’autore ha fatto tesoro d ell’esperienza accum ulata sia nella com pilazione del vocabolario
lituano-italiano, sia m ettendo a punto altri strum enti, com e le due edizioni del m anuale di
conversazione P arlo litu a n o \ sia scrivendo la sua dissertazione dottorale sugli italianism i del
lituano4, com e pure con altri scritti specificam ente dedicati alia situazione della lessicografia
italo-lituana.

C on questa sua nuova opera S.M . Lanza non soltanto increm enta lo specifico settore della
lessicografia italo-lituana e ne eleva qualitativam ente (rispetto a chi lo ha preceduto) il livello,
m a porta anche a com pim ento una sua personale dilogia che lo segnala fin d ’ora (rispetto
a chi lo seguirá) per esser il prim o (e unico) autore ad aver firm ato (nel giro di sette anni!)
opere lessicografiche cosi im pegnative, im portanti e innovative nelle due direzioni: sia un
vocabolario lituano-italiano, sia il presente vocabolario italiano-lituano.

Prof. Pietro U. Dini

Titolare della cattedra di Filología baltica
presso il D ipartim ento di L ingüistica d e ll’universita di Pisa
D ottore honoris causa d ell’universita di Vilnius
M em bro corrispondente d ell’A ccadem ia delle scienze di L ituania,
di Lettonia e di G ottingen

3Cfr. S.M. Lanza, Parlo lituano. Manuale di conversazione, Vallardi, Milano, 2000 , 2010
Cfr. S.M. Lanza, Italų kilmės žodžiai (italizmai) ir jų adaptacija lietuvių kalboje, Daktaro disertaci­
ó n umanitariniai mokslai, filologija, Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas-Lietuvių kalbos institutas,
2009. Vedi anche 1 estratto in italiano della dissertazione: Gli italianismi del lituano e il loro adattamento
lingüístico, Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas-Lietuvių kalbos institutas, 2009.
11

ŽODYNO SANDARA

Žodžių atrankos kriterijai

S u d a ra n t žo d y n ą p irm ia u sia b u v o sie k ta įtra u k ti į jį k u o d a u g ia u žo d žių , įsk a ita n t tie k

d až n ia u siai v a rto ja m u s, tie k ir re č ia u p asita ik an č iu s. J u o s a tre n k a n t re m ta si žym aus italų
le k sik o g rafo T u llio D e M a u ro sta tistin ia is tyrim ais ir m o k slo d arb a is. B e to su d a ry to jas
ste n g ėsi atsk le isti v ie n o a r k ito žo d ž io v a rto jim o k o n te k s tą b ei v ie tą k alb o s sistem o je, t.y.
d a ž n ia u sia i p a sita ik a n č ia s sąsajas su k itais žodžiais, s u d a ro m u s p rie lin k sn in iu s a r k ito k iu s
ju n g in iu s. Iliu stru o ja n t ita lų ir lietu v ių k a lb ų sin tak sė s ir lek sin ės raišk o s sk irtu m u s, p a ­
te ik ia m a n e m a ž a i v a rto se n o s pavyzdžių. K ita ip ta ria n t, d id elis d ėm esy s k re ip ia m a s į tu o s
žo d ž ių ju n g in iu s, k u rių p a ž o d ž iu i išversti n e įm a n o m a . Taip p a t įtra u k ta n e m a ž a i žo d ž ių iš
sp e cia lia i s u k u rto la ik rašč ių ir in te r n e to sv e tain ių te k sty n o . D a u g d ėm esio sk irta š n e ­
k a m o jo je k alb o je v a rto ja m ie m s p o sa k iam s, ir sp e cifin ių m o k slo sričių te rm in a m s, k u rie,
n o rs n e d a ž n a i v a rto ja m i, y ra žin o m i k ie k v ien a m v id u tin io išsilavinim o k alb ėto ju i.
V ie to s ta u p u m o su m e tim a is b u v o įtra u k ti n e visi v ed in iai (n e b e n t jie ta p ę sa v aran k išk i
k alb o s sistem o je), pvz.: d a ik ta v a rd ž ia i su p riesa g o m is -zione, -m e n to , a r su m ažy b in iais ir
m a lo n in ia is ir p a n . fo rm a n ta is; b ū d v a rd ž ia i su p riesa g o m is -bile, -evo le; p riev e ik sm iai su
p rie sa g a -m ente; v eik sm ažo d žiai su p rie sa g a -izzare, a rb a su p rie šd ė liu ri-. R e m ia n tis
p ra k tin iu k rite riju m i, ta ip p a t atsisa k y ta d a u g d aik ta v a rd ž ių su ta rp ta u tin ia is fo rm a n ta is.
V ie n a v e rtu s jie sia u ro s v a rto se n o s (ta i yra, n e p a te n k a į T . D e M a u ro p a re n g tą d až n ia u siai
v a rto ja m ų žo d ž ių są v ad ą ), k ita v e rtu s lie tu v ių k alb o je jų fo rm a an a lo g išk a, len g v ai išsi­
v e d a m a , pvz., relativism o „reliaty v izm as“ , elastom ero „ e la s to m e ra s “ , enciclopedista „enci-
k lo p e d ista s“ , cristallizzazione „k ristaliza cija“ , neuropatologo „ n e u ro p a to lo g a s “ , cariocine-
si „ k a rio k in e z ė “ , in tem azionalizzare „ in te rn a c io n a liz u o ti“ , iprite „ ip rita s“ , glossem atica
„ g lo se m a tik a “ , dripping „d rip in g a s“ , calligrafico „k alig rafišk a s“ ir t.t.

Straipsniai

Ž o d ž ia i d e d a m i ab ė cė lė s tv ark a. P rie žodžių, k u rie v ie n o d a i rašo m i, n o rs n e b ū tin a i

v ie n o d a i k irčiu o jam i, p a te ik ia m a s eilės n u m e ris ro m ė n išk a is sk a itm e n im is (I, II ir 1.1.).
P o a n tra š tin io žo d ž io straip sn y je p a te ik ia m a g ra m a tin ė k a te g o rija ir v ertim as: ara b išk i
sk aitm en y s žym i sk irtin g a s žo d ž io reik šm es, k u rio s a p ib ū d in a m o s įv airio m is stilistin ėm is
s a n tru m p o m is ir sp e cifin ė m is v a rto jim o sritie s p ažy m o m is, a rb a p a te ik ia m o s sk lia u ste ­
liu o se - p asv iru siu šriftu. K ad a n g i šis žod y n as n ė r a aišk in a m o jo p o b ū d ž io , reik šm ės,
n u ro d y to s sk liau ste liu o se, y ra tik o rie n ta c in ė s ir jo m is n e s ie k ia m a k u o tik sliau a p ib ū d in ti
žo d į. K ai v e rč ia n t siū lo m as d a u g ia u n e i v ie n as a titik m u o , p a p ra s ta i p irm a p a te ik ia m i
b e n d ria u sio s reik šm ės ir p la č ia u v a rto ja m i žodžiai. K ab le lia i sk iria žo d ž ių v e rtim u s, k ai jų
reik šm ės ir v a rto jim a s la b ai p a n a šū s, o k a b lia ta šk iu sk iriam i n e visai v ie n o d o s reik šm ės
v e rtim a i, atsižv elg ian t į stilistin iu s ir se m a n tin iu s atsp alv iu s. K ai n e p a te ik ia m a s ta m tik ro
žo d ž io v ertim as, o v ien tik pavyzdys, k u ria m e ta s žo d is d a ž n ia u sia i p a sita ik o , rašo m a s
dvitaškis.
 12

P a p ra s ta i ša lia v e rtim o p a te ik ia m a in fo rm a c ija a p ie ž o d ž io ju n g lu m ą , v ald y m ą, ypač,

kai sk iriasi ita lų ir lie tu v ių k a lb ų v a rto se n a . Šiais atv ejais, e s a n t d a u g ia u n e i v ie n am
a titik m e n iu i, p irm a n u o r o d a la ik y tin a tin k a n č ia visiem s p asiū ly tiem s v ertim am s.
K ad b ū tų leng v iau su sira sti n o rim ą žo d ž ių ju n g in į a r p o sa k į, stra ip sn iu o se ir a tsk iru o se
p u n k tu o s e v ad o v a u ja m asi tie k ab ė cė lė s tv a rk a , tie k šia s u ta rtin e p a te ik im o tv ark a:
p rie lin k sn in ė s a r p riev e ik sm in ės k o n stru k cijo s, d a ik ta v a rd in ia i ju n g in ia i (p irm e n y b ę te i­
k ia n t n e sp ecifin ių v a rto jim o sričių te rm in a m s ), v e ik sm a žo d in ia i ju n g in ia i (su b e n d ra tim i
ir su asm e n u o ja m o sio m is v eik sm a žo d žio fo rm o m is), p e rk e ltin ė s reik šm ės ju n g in ia i (su
p až y m a fig ), ir y p atin g i p o sa k ia i b e i fra ze o lo g iz m ai (p rie š p a s ta ru o siu s d e d a m a s ro m b o
že n k la s ♦ ).
P av yzdžiuose n e re ta i p a te ik ia m i ju n g in iai, k u rių p a ž o d ž iu i išversti n e įm a n o m a , to d ė l
n e tu ri atro d y ti k e ista , k a d stra ip sn iu o se n ė r a v a rto ja m a s an k sčia u p a te ik ta s v ie n as a r ki­
tas itališk o žo d ž io a titik m u o .

Svarbūs žodyne vartojam i ženklai

Įža m b u s b rū k šn y s /
R e išk ia arba ir ro d o , k ad k iek v ien as iš tų žo d žių , ta rp k u rių y ra šis žen k las, gali b ū ti
p a v a rto ta s ju n g in y je, pvz.:
elasticizzato, -a bdv: tessuto e. tam prūs / elastingas audinys.
(skaityk: tam prūs audinys arba elastingas audinys).

Je i įžam b u s b rū k šn y s v a rto ja m a s le n k tin iu o s e sk liau stu o se, jis ro d o , k ad siū lo m i ž o ­

d žiai gali ab u v ersti ita lišk ą te ik ia m ą p o sak į, b e t re ik šm ė n ev isai ta p a ti, pvz.:
nonostante 1. prlk nepaisant (ko): n. la pidggia nepaisant lietaus, nors ir lyja (/ lijo ir pan.)-,
(skaityk: nors ir lyja arba nors ir lijo).

B rū k šn e lis -
D e d a m a s p rie š g alim as gim inės, d au g isk aito s a r k itų lin k sn ių g alū n es, pvz.:
ideatore, -trice dkt v/m (inventore) išradėjas -a.
(skaityk: išradėjas, išradėja).

D u sta tin ia i b rū k šn ia i || ir tild ė ~

V ie to s ta u p u m o su m e tim a is sta tin ia is b rū k šn ia is sk iria m a n e k in ta m o ji a n tra š tin io ž o ­
d žio dalis, k u rią straip sn y je a ts to ja tild ė, pvz.:
generos|Įo, -a bdv 1. dosnūs; unapersona ~ a dosnūs žmogus;
(skaityk: una persona generosa).

L e n k tin ia i sk liau ste lia i ( )

B e įp ra stin ė s v a rto se n o s atvejų, le n k tin iu o s e sk liau ste liu o se p a te ik ia m i p ak e ič iam i
ju n g in io d ėm en y s pavyzdžiuose, pvz.:
pace dkt m 1. taika; conferenza (trattato) d ip. taikos konferencija (sutartis);
(skaityk: conferenza di pace taikos konferencija, trattato di pace taikos sutartis).

T aip p a t le n k tin iu o s e sk liau ste liu o se, p a te ik ia m i fak u ltaty v ū s žo d žiai a r jų dalys, pvz.:
potenziare vksm {-ten-) (su)stiprinti.
(skaityk: stiprinti arba sustiprinti).
13

T aip p a t le n k tin iu o s e sk lia u ste liu o se n u ro d o m a k aip re ik ia k irč iu o ti v eik sm a žo d žio

esa m o jo laiko fo rm a s, kai iš b e n d ra tie s to n e g a lim a n u sta ty ti, pvz.:
raccom odáre vksm (-co-) (pa)taisyti.
(skaityk: raccomodo).

L a u ž tin ia i sk liau ste lia i [ ]

L a u ž tin iu o se sk lia u ste liu o se p a te ik ia m o s fo n e tin ė s tran sk rip c ijo s,
m anager ['menecįer] dkt v/m nkt vadybininkas -ė;

Taip p a t la u ž tin iu o se sk lia u ste liu o se n u ro d o m a su k a tru o p a g a lb in iu v eik sm a žo d žiu

su d a ro m i su d ė tin ia i laikai: [A] je ig u v a rto ja m a s avere, [E] je ig u v a rto ja m a s essere. T o k ia
n u o ro d a p a te ik ia m a tik p rie n e g a lin in k in ių (n e tra n z ity v in ių ) n e sa n g rą ž in ių v e ik sm a ž o ­
džių, kai n e p a k a n k a b e n d ro s p a g a lb in ių v eik sm a žo d žių p a rin k im o taisy k lės (visi g a lin in ­
k in iai a sm e n u o ja m i su avere, visi sa n g rą ž in ia i - su essere). Pvz.:
farneticáre vksm [A] (-rié-) klejóti; kliedėti (irprk), svaičioti.
(vartojamas avere, pvz.: hai farneticato).
marc|¡ire vksm [E] ( -« o ) (su)puti; (su)gėsti
(vartojamas essere, pvz.: ė marcito).
rifiorire vksm [E, A] (-isc-) 1. vėl pražysti;
(vartojamas avere arba essere, pvz.: ha rifiorito, ė rifiorito).

K a b u tė s
K a b u tė m is išskiriam i v ertim ai, k u rių n e u ž fik su o ti lietu v ių k alb o s lek sik o je, b e t jie
g a lė tų b ū ti v a rto ja m i k aip skoliniai. D a ž n ia u s ia i ta i žo d žiai, įv ard ijan ty s Italijo s relijas,
k u rie m s b ū tų b e p ra sm išk a ie šk o ti lietu v išk o a titik m e n s, pvz.:
brigadiére dkt v „brigadiėrius“ (karabinieriųpuskarininkis).
zampóne dkt v gastr „dzam ponas“ (įdaryta kiaulės koja, tradiciškai pateikiama su lęšiais).

K a rta is n u s p rę s ta k a b u tė m is p a te ik ti y p atin g ai v aizd in g ų p o sa k ių , sie ja m ų su italų

trad icijo m is ir p a s a u lė ž iū ra , p a ž o d in iu s v ertim u s, pvz.:
raschiáre vksm [..] ♦ r. ii fondo dėl barile išnaudoti paskutiniūs išteklius („grandyti kubilo
dugną“) ’,

Ž e n k la s ►
V a rto ja m a s p rie š p a g rin d in io v eik sm a žo d žio afik sin iu s v a ria n tu s, ta i y ra sa n g rąžin iu s,
įv ard ž iu o tin iu s, pvz.:
►volérne įvdž (a qcn) griežti dafitį (ant ko).
►vol¡¡érsela įvdž: te la sei ~ u ta l prisiprašei!
►volėrsi sngr: v. bene mylėtis, mylėti vienam kitą.

S trė lė s že n k la s =>
R e išk ia n u o ro d ą į k itą žodį, pvz.:
tassi dkt v nkt => taxi.
(skaityk: žiūrėk taxi).

R o m b o že n k la s ♦
Ž y m i fra ze o lo g iz m u s ir k itu s y p atin g o s v a rto se n o s p o sa k iu s, pvz.:
indu ¡¡gio dkt v (už)delsimas; (esitazione) dvejojimas; ♦ senza i. nedelsiant;
 14

A p y tik rė s lygybės že n k la s =
R o d o , k ad v e rtim a s - apytikslis trū k s ta n t visiškai to s p ač io s reik šm ės a titik m e n s (pvz.,
kai p asak y m as, sąv o k a n ė ra b ū d in g i a b ie m k alb o m s), pvz.:
eccellėnza dkt m 1. meistriškumas; tobulumas; ♦ per e. —pats svarbiausias agg (/ geriausias ir
pan.);

Žodžių kirčiavim as ir tarim as

A n tra štin ia i itališki žodžiai y ra su k irčiu o ti (išskyrus aišk io s ta rtie s v ie n sk ie m e n iu s žo ­

džiu s). S tra ip sn iu o se žo d žiai p a te ik ia m i su kirčiu tik ta d a , k ai k irtis k r in ta n e a n t p r ie š p a ­
sk u tin io sk iem en s. V isi lietuviški žo d žiai su k irčiu o ti. P rie k itų k alb ų sk o lin ių , v a rto ja m ų
ita lų k alb o je, la u ž tin iu o se sk liau ste liu o se p a te ik ia m a tra n sk rip c ija p a g a l T a rp ta u tin ę fo ­
n e tik o s ab ėcėlę. Įsid ė m ė tin a , k a d šie žo d žiai ita lų k a lb o je ta ria m i laisvai a d a p tu o ja n t
g arsu s, dėl to galim i n u k ry p im a i n u o p a m a tin ė s k alb o s ta rim o n o rm ų . K ad a n g i g arsų e ir
o ta rim a s n ė ra v ie n o d a s v isam e Italijo s p lo te , n u s p rę s ta b ev e ik v isa d a v ad o v a u tis šia u rė s
ita lų k alb o s ta rtim i, k aip e sa n č ia n e u tra le s n e , o tik iš d alies p riim ti tra d ic in ė s F lo re n cijo s
šn e k to s ta rim ą . P an ašiai elgtasi d ėl g r a fe m o s z , k u ria m gali atitik ti g arsa i [ts] a rb a [dz].
K ai re ik ia ta rti [dz] p o ra id ė p a d e d a m a s su ta rtin is že n k la s (tašk a s), pavyzdžiui, m ezzo .

P astab os lietuviui vartotojui

V ie to s ta u p u m o su m e tim a is žo d y n o te k ste p a te ik ia m a tik m in im ali g ra m a tin ė in fo r­

m acija. Je i a n tra štin is žodis n e tu ri kaity m o , a sm en a v im o a r k itų y p a tu m ų , jo k io s p a p ild o ­
m o s in fo rm ac ijo s n e p rid ė ta . S ie k ia n t vis d ė lto p a d ė ti v a rto to ju i išsiaišk in ti kilu sias a b e jo ­
n es d ėl v ien o s a r k ito s fo rm o s, šiose p a s ta b o se a p ta ria m i in fo rm ac ijo s p a te ik im o k rite rija i
ir p a g rin d in ė s ita lų k alb o s m o rfo lo g ijo s taisyklės. Išsa m e sn ė ita lų k alb o s g ra m a tik o s a p ­
žvalga p a te ik ia m a šio žo d y n o p rie d u o se .

D aiktavardžiai, būdvardžiai, įvardžiai

Z ° dyne Pažymimos netaisy k lin g o s, a rb a šiaip k u o n o rs y p atin g o s, b ū d v ard ž ių , d a ik ta ­
v ard ž ių ir įvard žių fo rm o s. S iek ia n t n e a p k ra u ti te k s to g au siu in fo rm ac ijo s k iek iu , a tsisa ­
k y ta taisyklingų k a ito m ų fo rm ų žym ėjim o. T aisyklingom s fo rm o m s su d a ry ti p a k a n k a šios
in fo rm acijos:

D a u g is k a ita s u d a ro m a k e ič ia n t g a lū n ė s balsę:

■° ) "i '1 vostro libro - i vostri libri jūsų knyga - jūsų knygos
"a ) "e la bella casa - le belle case gražus namas - gražūs namai
"e ) '* la lezione breve - le lezioni brevi trumpa paskaita - trumpos paskaitos

K ai d a ik ta v a rd is baig iasi -a ir y ra vyriškosios gim in ės, d au g isk aito s g a lū n ė y ra -i: ii cli-

m a - i clim i klim a ta s - klim a ta i, ii d e n tis ta - i d e n tisti d a n tų gydytojas - d a n tų gydytojai.

K ai d a ik ta v a rd is a r b ū d v ard is baig iasi -io ir i y ra k irčiu o tas, d a u g isk a ita s u d a ro m a p r i­

d e d a n t g a lū n ę -i: lo zio - gli zii dėdė - dėdės; kai i y ra n e k irč iu o ta s, jis su silieja su g alū n e:
1 a rm a d io - gli a rm a d i spinta - spintos, l’ufficio - gli uffici biuras - biurai.
15

D a ik ta v a rd ž ia i ir b ū d v ard ž iai, k u rie baig iasi -co, -go ir tu ri k irtį p rie šp a sk u tin ia m e
sk iem enyje, d a u g isk a ito je p a p ra s ta i išlaiko k a m ie n g a lio g arsu s [k], [g], įte rp ia n t ra id ę h:
ii b an co - i b a n c h i suolas - su o la i; ii lago - i la g h i ežeras - ežerai, b ia n co - b ia n c h i baltas
- balti.

D a ik ta v a rd ž ia i ir b ū d v ard ž iai, k u rie baigiasi -co, -go ir tu ri k irtį tre č ia ja m e n u o galo

sk iem enyje, d a u g isk a ito je p a p ra s ta i n eišla ik o k a m ie n g a lio g arsų [k], [g], ir ra id ė s h n e tu ­
ri: ii m ed ico - i m ė d ici gydytojas - gydytojai; ii filologo - i filó lo g i filologas - fd o lo g a i,
sim p ático - sim p átici sim patiškas - sim p a tiški. B ū n a n e m a ž a svyravim ų ir išim čių.

D a ik ta v a rd ž ia i ir b ū d v ard ž iai, k u rie baig iasi -ca, -ga, d a u g isk a ito je išlaik o k a m ien g a lio
g arsu s [k], [g], įte rp ia n t ra id ę h: l’a m ica - le am ich e draugė - draugės; T arin g a - le aringhe
silkė - silkės.

D a ik ta v a rd ž ia i, k u rie baig iasi -čia, -gia, kai -čia ir -gia e in a p o p rieb a lsio , p a p ra s ta i
g a u n a g a lū n es -ce ir -ge: l’a ra n c ia - le a ra n c e apelsinas - apelsin a i ; la sp iag g ia - le spiagge
p a p lū d im y s - p a p lū d im ia i; kai -čia ir -gia e in a p o b alsio , p a p ra s ta i tu ri g a lū n es -cie ir -gie:
la ca m ic ia - le cam icie m arškiniai', la cilieg ia - le ciliegie vyšnia - vyšnios.

K ai k u rie ita lų k alb o s d a ik ta v a rd ž ia i ir b ū d v a rd ž ia i y ra n e k a ito m i, ta i y ra d au g isk aito s

fo rm a s u ta m p a su v ie n ask a ito s. P rie jų žo d y n e p a te ik ia m a s a n tru m p a n kt. Pvz.: álbum
d k t v n k t, liberta d k t m n k t ir 1.1.

Veiksm ažodžiai
Ž o d y n o gale p rid e d a m a s p rie d a s a p ie v eik sm a žo d žiu s iš d v iejų d alių: taisy k lin g ų jų
v eik sm a žo d žių a sm en a v im o le n te lė s ir n etaisy k lin g ų jų v eik sm a žo d žių są ra šas, k u r g la u s­
ta i p a te ik ia m o s visos p a g rin d in ė s n etaisy k lin g o s fo rm o s. P a sta rie ji v eik sm a žo d žiai te k ste
žym im i žvaig žd u te, pvz.: accad||ėre* vksm . Ž o d y n o te k ste p rie v eik sm a žo d žių n u ro d a m a
ta b ū tin a in fo rm ac ija , k u rio s n e g a lim a tie sio g iai g a u ti iš a n tra štin io žo d ž io fo rm o s.
L a u ž tin iu o s e sk lia u stu o se žym im a, k a tra s y ra p a g a lb in is v eik sm ažo d is su d ė tin ė m s fo r­
m o m s su daryti: [A] je ig u v a rto ja m a s avere, [E] je ig u v a rto ja m a s e s sere (k a rta is galim i ab u
v a ria n ta i: [A, E ]); pvz.: accad||ėre* vksm [E], K ad a n g i su tran zity v in iais v eik sm ažo d žiais
v isad a v a rto ja m a s avere, o su sa n g rą žin iais - essere, p rie šių k a te g o rijų v eik sm a žo d žių
p a p ild o m o s in fo rm ac ijo s atsisakyta. K ai iš v ie n o s b e n d ra tie s n e įm a n o m a tik sliai n u sta ty ­
ti, k u ris e sam o jo laik o fo rm o s sk ie m u o k irčiu o jam a s, a rb a ko k s y ra k a m ie n o b alsio e, o
atv iru m o laipsnis, le n k tin iu o s e sk liau stu o se p a te ik ia m a s k irč iu o tin a s sk ie m u o su a titin ­
k a m u kirčio že n k lu ; pvz.: accad||ėre* vksm [E] (-ca-) (ta i yra, p irm a s asm u o : io accado).
Šios in fo rm ac ijo s n e p a te ik ta , k ai p rie š b e n d ra tie s g a lū n ę -are, -ere, -irę e in a d u p rie b a l­
siai, n es šiais atv ejais v isa d a k irč iu o ja m a s e sam o jo laik o p rie šp a sk u tin is sk ie m u o , pvz.
abbassare ) io abbasso, riflėttere ) io riflėtto, ripartire ) io riparto. K ai -irę g alū n ės
v eik sm a žo d žio k a m ie n a s e sa m a ja m e la ik e p le č ia m a s in ta rp u -ise- (pvz.: abbellire ) io ab-
bellisco), tai visd a žym im a le n k tin iu o s e sk liau stu o se, pvz.: abbellire vksm (-isc-).
S an g rąž in iai ir įv a rd ž iu o tin iai v eik sm ažo d žiai p a te ik ia m i ta m e p a č ia m e straip sn y je
k aip ir p ag rin d in is v eik sm ažo d is, tik a tsk iro je dalyje, p ra sid e d a n č io je že n k lu ►.
 16

STRUTTURA DEL DIZIONARIO

C riteri di selezione delle parole

N ei c o m p ila re ii p re s e n te d iz io n a rio si e v o lu to p r o p o rr e u n c o rp u s di p a ro le d i suffi-

c ie n te am p ie z z a co n l’in se rim e n to n e i d iz io n a rio di tu tte (m a n o n so lo ) le p a r o le p iu
ú s a te in ita lia n o , fa c e n d o rife rim e n to agli stu d i e alie ric e rc h e d el n o to lessico g rafo
ita lia n o T . D e M a u ro . P o i si ė c e rc a to di p re s e n ta r e le sin g ó le p a ro le in u n co n te sto , evi-
d e n z ia n d o c o m e esse p a rte c ip a n o al siste m a d e lla lin g u a, v ale a d ire q u ali so n o le a ltre
p a ro le co n cui p iü sp esso si a c c o m p a g n a n o , q u ali i p iu f re q u e n ti sin tag m i fo rm a ti, q u ali
le p re p o siz io n i ú s a te e cosi via. P e r ta n to so n o p r e s e n ta ti m o ltissim i e se m p i tr a tti d a ll’uso,
fin alizzati ad ¡Ilu strare in ch e co sa le d u e lin g u e d iffe risca n o s o tto l’a s p e tto d e ll’esp re ssio -
n e sin ta ttic a e lessicale. In a itri te rm in i, p a rtic o la re a tte n z io n e ė s ta ta d e d ic a ta a q u ei
sin tag m i la cui tra d u z io n e le tte ra le risu lta im possibile. S o n o State in se rite p o i n o n p o c h e
voci ra c c o lte a p p o s ita m e n te sp o g lia n d o g io rn ali e siti in te rn e t. M o lta a tte n z io n e é s ta ta
p re s ta ta alie e s p re ssio n i p ro p rie d e lla lin g u a p a r la ta e a te rm in i sp ecialistici di v ari am b iti
scientifici, i quali, p e r q u a n to di u so in fre q u e n te , risu lta n o n o ti a q u a lu n q u e p a rla n te
d o ta to di u n livello m e d io di istru z io n e.
P e r ra g io n i di sp azio n o n so n o sta ti inclusi m o lti d e riv a ti (ec cez io n fa tta p e r voci c a ra t-
te riz z a te d a u n a c e rta a u to n o m ía ), p e r es.: sostan tiv i co n suffissi -zione, -m e n tó , o co n
suffissi dim in u tiv i e vezzeggiativi; aggettivi con suffissi -hile, -evole\ a w e r b i co n suffisso
-m e n te ; v erb i in -izzare, o co n suffisso ite ra tiv o ri-. In b a se a u n c rite rio p u r a m e n te p ra tic o
si so n o u g u a lm e n te esclusi m o lti specifici so stan tiv i a m p ia m e n te diffusi n e lle v arié lin g u e
stra n ie re . D a u n la to essi so n o di u so lim ita to (n o n rie n tra n o cio ė n el re p e rto r io d elle
p a ro le ita lia n e p iu ú s a te stilato d a T . D e M a u ro ), d a ll’a ltro esse h a n n o in litu a n o u n a
fo rm a an a lo g a , ch e si p u ó fá c ilm e n te d e d u rre , ad es., relativism o „ re liaty v izm as“ , elasto-
m ero „ e la sto m e ra s“ , enciclopedista „ e n c ik lo p e d ista s“ , ca ñ o cin esi „ k a rio k in e z ė “ , cristalliz-
za zio n e „ k ristaliza cija“ , neuropatologo „ n e u ro p a to lo g a s “ , in tem a zio n a lizza re „ in te rn a c io ­
n a liz u o ti“, ipríte „ ip rita s“ , glossem atica „ g lo se m a tik a “ , dripping „ d rip in g a s“ , calligrafico
„k alig rafišk a s“ e cosi via.

Lem m i

I le m m i so n o p r e s e n ta te in o rd in e alfa b ético . In caso di voci o m o g ra fe (m a n o n n eces-

sa ria m e n te o m o fo n e ) si o p e ra n o d istin zio n i tra m ite n u m e ri ro m a n i (I, II ecc.).
D o p o la voce p rin c ip a le nel le m m a si r ip o rta n o la c a te g o ría g ra m m a tic a le e la tr a d u ­
zio n e: n u m e ri a ra b i d istin g u o n o le d iffe re n ti accezio n i d e lla p a ro la , le q u ali so n o in-
tr o d o tte d a v aríe m a rc h e d ’uso e ab b re v iaz io n i stilistich e, o w e r o d a u n a sp ie g az io n e fra
p a re n te s i in corsivo. D a l m o m e n to ch e il fin e d el p re s e n te d iz io n a rio n o n e q u ello di
sp ie g a re i singoli te rm in i, c o m e u n d iz io n a rio m o n o lin g u e , le in d ic az io n i tr a p a re n te s i
h a n n o c a r a tte r e o rie n ta tiv o , n o n in te n d o n o cio ė d a ré d e lla p a ro la u n a d e fin iz io n e rig o ­
ro sa. Q u a n d o si p r e s e n ta n o co m e tra d u z io n e p iu di u n e q u iv a le n te , in g e n e re si d a la
p re c e d e n z a alie p a ro le di significato p iü g e n e ra le e di u so p iü co m u n e. L e v irg o le se p a ra n o
tra d u z io n i le cui ac ce zio n i e sig n ificato so n o affini, m e n tre il p u n to e v irg o la s e p a ra va-
ria n ti n o n d el tu tto eq u iv ale n ti, m a ch e d iffe risco n o so tto l’a s p e tto se m á n tic o o stilistico.
Q u a n d o n o n si p re s e n ta la tra d u z io n e di u n le m m a , m a s o lta n to u n e se m p io d e lla locu-
z io n e in cui p iü di fre q u e n te o c c o rre si im p ie g a n o i d u e p u n ti.
17

G e n e ra lm e n te a fian c o d e lla tra d u z io n e so n o rip o rta te in fo rm a z io n i su lle co stru z io n i,

le re g g e n z e a m m esse d a lla p a ro la , sp e c ia lm e n te in caso d i d iv e rsitá d ’u so tr a ita lia n o e
litu a n o . In q u e s ti casi, q u a n d o so n o p ro p o s te p iü v a ria n ti, le in d ic az io n i ch e a c c o m p ag n a -
n o la p rim a si rife risc o n o a n c h e a tu tte le successive.
P e r r e n d e re p iü agev o le il r e p e rim e n to d e ll’e sp re ssio n e o lo c u z io n e d e s id e ra ta lem m i
e singóle accezio n i so n o s tr u ttu r a ti se c o n d o il se g u e n te o rd in e co n v e n zio n ale : c o s tru tti
p re p o siz io n a li o a w e rb ia li, sin tag m i n o m in a li (co n p re c e d e n z a alie e s p re ssio n i n e u tre ,
n o n a ttin e n ti a ling uaggi tecn ic i), sin tag m i v erb a li (co n l’in fin ito e co n fo rm e v erb a li co-
n iu g a te ), esp re ssio n i fig ú ra te (c o n la m a rc a fig ), e e s p re ssio n i p a rtic o la ri e lo c u zio n i fra-
se o lo g ic h e (p rim a di q u e s te si a d o p e ra il se g n o del ro m b o ♦ ).
N eg li e se m p i sp esso si r ip o rta n o e s p re ssio n i n o n passib ili di tra d u z io n e le tte ra le , p er-
ta n to n o n d ev e s tu p ire ch e n o n v en g a n o u tiliz z a te n e i le m m i q u e lle voci ch e so n o all’ini-
zio p re s e n ta te c o m e possib ili tr a d u c e n ti d el te rm in e ita lia n o .

Segni ortografici im portanti adoperati nel dizionario

B a rra o b liq u a /
Significa o e in d ic a che o g n u n a d elle p a ro le ai su o i la ti p u ó e s se re u tiliz z a ta n e l sin ta g ­
m a in q u e stio n e , p e r es.:
elasticizzáto, -a bdv. tessuto e. tam prūs / elastingas audinys.
(leggasi: tam prūs audinys o elastingas audinys).

Se la b a r r a o b liq u a ė u sa ta aH’in te rn o d e lle p a re n te s i to n d e , in d ic a ch e le tra d u z io n i

p r e s e n ta te so n o e n tra m b e possibili, tu tta v ia n o n si e q u iv alg o n o e s a tta m e n te sul p ia n o dėl
sig n ificato, p e r es.:
nonostánte l.p r lk nepaisant (ko); n. la pidggia nepaisant lietaūs, nors ir lyja (/ lijo ir pan.);
(leggasi: nors ir lyja o nors ir lijo).

T ra ttin o -
Si u sa d a v a n ti alie te rm in a z io n i del fem m in ile , d el p lu ra le e d i casi div ersi d al n o m in a ­
tivo, p e r es.:
ideatóre, -trice dkt v/m (inventore) išradėjas -a.
(leggasi: išradėjas, išradėja).

D o p p ia b a r r e tta v e rtic a le || e tild e ~

P e r esig en ze di sp azio la b a r r e tta v e rtic a le ė u s a ta a s e p a ra re la p a r te d e ll’e n tr a ta les-
sicale ch e rim a n e in v a ria ta negli esem p i, su c ce ssiv a m en te s o stitu ita n el c o rp o d ėl le m m a
d a lla tild e, p e r es.:
generós||o, -a bdv 1. dosnūs; una persona ~ a dosnus žmogūs;
(leggasi: una persona generosa).

P a re n te si to n d e ( )
A p a r te i n o rm a li u si d e lla lin g u a, le p a re n te s i to n d e in d ic a n o te rm in i co m m u ta b ili in
u n d e te rm in a to e sem p io , p e r es.:
pace dkt m 1. taika; conferenza (trattato) di p. taikos konfereñcija (sutartis);
(leggasi: conferenza di pace taikos konfereñcija, trattato di pace taikos sutartis).
 18

T ra p a re n te s i to n d e šo n o a n c h e p re s e n ta ti te rm in i (o p a rtí di essi) faco ltativ i, p e r es.:

potenziáre vksm (-tén-) (su)stiprinti.
(leggasi: stiprinti arba sustiprinti).

In p a re n te s i to n d e si fo rn isc o n o an c h e le in fo rm a z io n i su ll’a c c e n to d el p re s e n te dei

v erb i, q u a n d o n o n sia n o d ed u c ib ili dal solo infin ito , p e r es.:
raccomodáre vksm (-CÓ-) (pa)taisyti.
(leggasi: raccómodo).

P a re n te si q u a d re [ ]
T ra p a re n te s i q u a d re šo n o p r e s e n ta te le tra sc riz io n i fo n etich e.
manager ['mened3er] dkt v/m nkt vadybininkas -ė;

T ra p a re n te s i q u a d re si in d ic a a n c h e q u a le d ei d u e au silia ri si d e b b a u tiliz z a re p e r
fo rm a re i te m p i co m p o sti di u n v erb o : [A] q u a lo ra si usi avere, [E] q u a lo ra si usi essere.
Q u e s te in fo rm a z io n i šo n o fo rn ite solo n ei caso ch e n o n sia n o su fficie n ti le re g ó le p e r
d e te rm in a re l’au silia re c o rre tto (vale a d ire n ei caso ch e ii v e rb o n o n šia n é tra n sitiv o n ė
riflessivo). P e r es.:
farneticáre vksm [A] (-nė ) klejoti; kliedėti (irprk), svaičioti.
(si usa avere, per es.: hai fameticato).
marcjĮire vksm [E] (-isc-) (su)puti; (su)gėsti
(si usa essere, per es.: ė marcito).
rifiorlre vksm [E, AJ (-isc-) 1. vėl pražysti;
(si usano avere oppure essere, per es.: ha rifiorito, ė rifiorito).

V irg o le tte
Š o n o m esse tra v irg o le tte tra d u z io n i ch e n o n ric o rro n o n ei lessico d ’u so d el litu an o ,
m a ch e p o tr e b b e ro esse re u tiliz z a te co m e p re stiti. P e r lo p iū si tr a tta di te rm in i in d ic an ti
r e a ltá p u r a m e n te ita lia n e , p e r tr a d u r r e le q u ali sa re b b e a s su rd o c e rc a re u n e q u iv a le n te
litu a n o , p e r es.:
brigadiére dkt v „brigadičrius“ (karabinierių puskarininkis).
zampóne dkt v gastr „dzampónas (įdaryta kiaulės koja, tradiciškai pateikiama su lęšiais).

A v o lte, n ei caso di locu zio n i di p a rtic o la re esp re ssiv itá, le g a te al m o d o di p e n s a re

ita lia n o , o ad am b iti tra d iz io n a li o cu ltu rali, si é deciso di p r e s e n ta r e tra v irg o le tte le tr a ­
d u zio n i le tte ra li, p e r es.:
raschiáre vksm [..] ♦ r. il fondo del barile išnaudoti paskutinius išteklius („grandyti kubilo du­
gną“)',

S eg n o ►
Si u sa p e r in tr o d u r re v a ria n ti del v e rb o p rin c ip a le c o n affissi, cio ė fo rm e riflessive o
p ro n o m in a li, p e r es.:
►volérne įvdž (a ącn) griežti dañtj (ant ko).
►vol||ėrsela įvdž: te la sei ~ u ta ! prisiprašei!
►volersi sngr: v. bene mylėtis, mylėti vienam kitą.

F re c c e tta =>
In d ic a i rim a n d i ad a ltro le m m a , p e r es.:
tassi dkt v nkt => taxi.
(leggasi: vedere taxi).
19

R om bo ♦
P re c e d e lo c u zio n i id io m a tic h e e p a rtic o la ri m o d i d i d ire, p e r es.:
indü||giodfe v (už)delsimas; (esitazione) dvejójimas; ♦ senza i. nedelsiant;

S egno di e q u iv a le n z a p a rz ia le s
In d ic a che la tra d u z io n e ė ap p ro ssim ativ a, in m a n c a n z a di u n p e rfe tto e q u iv a le n te (ad
es. q u a n d o u n fe n o m e n o c u ltu ra le o lin g ü ístico n o n é c o m u n e alie d u e lin g u e), p e r es.:
eccellénza dkt m 1. meistriškumas; tobulum as; ♦ per e. = páts svarbiausias agg (/ geriausias ir
pan.);

A ccentazione e pronuncia delle parole

L e e n tra te lessicali ita lia n e so n o a c c e n ta te (salvo i m o n o silla b i ch e n o n d a n n o a d ito a

d u b b i). N el c o rp o d e i lem m i le p a ro le so n o fo rn ite d i a c c e n to so lo n ei casi in cu i esso n o n
ca d e su lla p e n ú ltim a sillaba. T u tte le p a ro le litu a n e so n o a c c e n ta te . A c c a n to ai p re s titi d a
a ltre lin g u e in u so n e lla lin g u a ita lia n a si p re s e n ta , tr a p a re n te s i q u a d re , la lo ro trasc rizio -
n e fo n é tic a se c o n d o lA lf a b e to F o n é tic o In te rn a z io n a le . Si n o ti ch e n e lla p ra tic a q u esti
te rm in i v e n g o n o p ro n u n c ia ti in ita lia n o c o n u n a d a tta m e n to d ei su o n i p iü o m e n o spic-
cato , p e rc ió so n o p ossibili a n c h e n o te v o li d isc o rd a n z e risp e tto alia n ó rm a le p ro n u n c ia
d e lla lin g u a di o rig in e. D a l m o m e n to ch e la p ro n u n c ia d e lla e e d e lla o n o n é d a p p e r tu tto
la ste ssa n el te rrito rio ita lia n o , si e sta b ilito di fa re rife rim e n to alia p ro n u n c ia d e llT ta lia
se tte n trio n a le , q u a le m e n o m a rc a ta , e solo in p a r te si é a c c o lta la p ro n u n c ia tra d iz io n a le
d ella p a rla ta flo re n tin a . A n á lo g a m e n te si é p ro c e d u to p e r il g ra fe m a z, ch e p u ó in d ic are
i su o n i [ts] o [dz], Q u a n d o la p ro n u n c ia ric h ie sta é [dz] so tto la le tte ra é co n v e n zio n al-
m e n te s ta m p a to u n p u n tin o , a d e se m p io in m ezzo.

N ote per l’utente italiano

P e r ra g io n i di spazio n e l v o c a b o la rio so n o tra la sc ia te le in fo rm az io n i m o rfo lo g ich e ,

e c c e ttu a ti alcu n i casi in cui d a lla fo rm a litu a n a n o n sia n o im m e d ia ta m e n te d esu m ib ili il
n u m e ro , il g e n e re e sim ., in p a rtic o la re q u a n d o ita lia n o e litu a n o p r e s e n ta n o d iv e rg e n ze
(a d es.: durys, fe m m p l - p o r ta fe m m sg). P e r c o m o d itá si ric o rd a n o di se g u ito le n o zio n i
b a sila ri di m o rfo lo g ía litu an a . U n p ro s p e tto p iü e s a u rie n te di g ra m m a tic a litu a n a si tro v a
in ap p e n d ic e.

Sostantivi, aggettivi e participi

II d iz io n a rio re g istra in g e n e re la fo rm a fem m in ile d ei soli so stan tiv i, p e r es.: cantante
d k t v/m d a in in iñ k a s -ė. A g g ettiv i e p a rtic ip i so n o in d ic a ti al m asch ile sin g o lare (salvo ra ri
casi), e sse n d o la fo rm a z io n e d e l fem m in ile q u asi se m p re ris p o n d e n te a q u e s te reg ó le:

- a s ) -a geras - gera buono - buona

-is } -ė praktinis - praktinė pratico - pratica
-us } -i brangus - brangi caro - cara
-ntis ) -nti stulbinantis - stulbinanti sbalorditivo - sbalorditiva
-ęs ) -usi miręs - mirusi morto - morta
 20

L o ste sso v ale p e r le c o s id d e tte fo rm e d e te rm ín a te (o p ro n o m in a li) d e ll’ag g ettiv o e d el

p artic ip io , salvo alc u n e eccezioni, ch e šo n o se g n a la te n el d iz io n ario .

-asis > -oji gerasis - geroji (iij buono - (la) buona

-usis ) “loji brangusis - brangioji (ii) caro - (la) cara

E sse n d o d u e le possibili d ec lin a zio n i di a p p a r te n e n z a p e r i so stan tiv i u sc e n ti in -is, (-is,

-io o p p u r e -is, -ies), si ė c o n v e n u to di in d ic a re , in q u a n to in n u m e ro m in o re , so lta n to i casi
in cui ii g en itiv o esce in -ies, p e r es.: ladro d k t v vagis -iés. P e r le d e s in e n z e d ei so stan tiv i
di tu tte le d ec lin a zio n i si rim a n d a c o m u n q u e alie ta v o le in a p p e n d ic e .

L a sigla agg v ie n e u tiliz z a ta n e l d iz io n a rio q u a n d o a d u n a lo c u zio n e ita lia n a in litu a n o

c o rrisp o n d e u n a fo rm a d ec lin a b ile , p e r es. vėl |ja d kt m 1. b u rė ; alzare le išk elti b u rės;
♦ a v. b ū rin is agg. P e r se m p lic itá la ste ssa sigla ė u tiliz z a ta a in d ic a re q u alsia si fo rm a li­
tu a n a d ec lin a b ile , se n z a d istin g u e re tr a v e ro e p r o p rio ag g ettiv o e p a rtic ip io o se m ip a rti-
cipio, p e r es. riliévo d k t v 1. iškilum as; iškilum a; ♦ in r. iškilęs agg, iškilūs; (iškilęs ė p ro -
p ria m e n te p a rtic ip io p a s sa to attivo).

Verbi
M o lto sp esso n el d iz io n a rio le fo rm e d ei v erb i litu a n i so n o p r e s e n ta te co n u n a p a rte
tra p a re n te s i, p e r es. scrivere* vksm 1. (p a )ra sÿ ti, d o v e si in te n d e c h e pa- è il p re fisso p iù
c o m u n e u s a to co n q u e s to v erb o . II litu a n o se g n a la a ttra v e rs o q u e s to g e n e re di p refissi
d iffe re n z e n e lla q u a litá d e ll’a z io n e e p rin c ip a lm e n te il su o a s p e tto c o m p iu to (perfettivo )
o in c o m p iu to (imperfettivo). L a p re s e n z a d el p refisso in d ic a q u asi s e m p re l’a s p e tto p e r ­
fettiv o d el v erb o , p e rc ió parasiaü “ h o sc ritto , scrissi”, la d d o v e se n z a p refisso si h a rasiaü
“scriv ev o ”, co n a s p e tto im p e rfe ttiv o . V ista la c o m p le s sitá d el siste m a litu a n o di p refis-
sa zio n e , in a p p e n d ic e se n e p r e s e n ta u n a b rev e rasseg n a.
I v erb i di fo rm a riflessiva e p ro n o m in a le so n o in se riti n ello stesso le m m a d el v erb o
p rin c ip a le , m a n e lla p a r te in fe rio re , in tro d o tti d al se g n o ►.
21

SANTRUM POS / ABBREVIAZIONI

agg ag g ettiv o - b ū d v ard is

anat a n a to m ía - a n a to m ija
archit a rc h ite ttu r a - a rc h ite k tū ra
art a rte - m e n a s, d ailė
astr a s tro n o m ía - a s tro n o m ija
av av iazio n e - aviacija
bdv b ū d v a rd is - aggettiv o
beasm b e a sm e n is - im p e rso n a le
biol b io lo g ía - b io lo g ija
bot b o ta n ic a - b o ta n ik a
cin c in e m a - k inas
co m (so sta n tiv o di g e n e re ) c o m u n e -
b e n d ro sio s g im in ės d a ik ta v a rd is
com m c o m m e rc io - k o m e rc ija
dgs d a u g isk a ita - p lu ra le
d im in d im in u tiv o - m ažybinis
dir d iritto - te isė s te rm in a s
dkt d aik ta v a rd is - so stan tiv o
dlv dalyvis - p a rtic ip io
fa m fa m ilia re - n efo rm a lu s, šn e k am o sio s
k alb o s žodis a r reik šm ė
fa rm fa rm a c ia - fa rm a c ija
fe m m fem m in ile - m o te rišk o ji gim inė
filo s filo so fía - filo so fija
fin fin a n z a - fin an sa i
fis física - fizika
fis io l fiziologija - fisiología
flk fo lclo re - fo lk lo ras
fo t fo to g ra fía - fo to g ra fija
gastr g a s tro n o m ía - k u lin a rija
geogr g e o g ra fía - g eo g ra fija
geol g eo lo g ía - g eo lo g ija
geom g e o m e tría - g e o m e trija
gram g ra m m a tic a - g ra m a tik a
ist ištik tu k a s - o n o m a to p e a
in f in fo rm á tic a - in fo rm a tik a
intr in tra n sitiv o - intran zity v in is
inv in v a riab ile - n e k a ito m a s
ir p a n . p a n a šia i; p a n a šu s - sím ilm e n te; sim ile
iron iro n ic o - iro n išk ai
F įvardis - p ro n o m e
¡vdz įv a rd ž iu o tin is v eik sm a žo d is
(su įv a rd in iu afik su ) - v e rb o p ro n o m in a le
 22

jn g t ju n g tu k a s - co n g iu n zio n e
js t ja u s tu k a s - in te rie z io n e
lett le tte r a tu r a - lite r a tū r a
ling lin g ü istic a - lingvistika
m m o te rišk o ji g im in ė - fem m in ile
m ar m a rin a - jū reiv y stė
m a sc m asch ile - vyriškoji gim inė
m at m a te m a tic a - m a te m a tik a
m ed m e d ic in a - m e d ic in a
m il (scie n za ) m ilita re - k ary b a
m in m in e ra lo g ía - m in e ra lo g ija
m it m ito lo g ía - m ito lo g ija
m us m ú sica - m u z ik a
nkt n e k a ito m a s - in v a riab ile (ch e n o n
h a a ltre fo rm e o ltre a q u e lla d a ta )
pi p lu ra le - d a u g isk a ita
p o lit p o lític a - p o litik a
ppr. p a p ra s ta i - s ó lita m e n te
prk p e rk e ltin e re ik šm e - in se n so tra sla to
p rlk p rielin k sn is - p re p o siz io n e
p tv p riev eik sm is - avverbio
qc q u a lc u n o , q u a lc o sa - kas
qcn q u a lc u n o - k as (apie žm o g ų )
qcs q u a lc o sa - kas (apie d a iktą )
rel re lig io n e - relig ija
scherz sc h erzo so - ju o k a u ja m a i, ju o k ia m a s
sg sin g o lare - v ie n a sk a ita
sngr riflessivo - san g rąžin is
spec te rm in e sp e cialistico di v arié discip lin e
sp e cialu s įvairių m o k slo sričių te rm in a s
spec. sp e c ia lm e n te - y pač
sport s p o rt - sp o rta s
spreg sp reg ia tiv o - n ie k in a m a i
stor s to ria - isto rija
tarm ta rm y b ė - d ia le tta le
teen té cn ic a, te c n o lo g ía -
te c h n ik a , te c h n o lo g ija
tr tra n sitiv o - tranzityvinis
V vyriškoji gim in ė - m asch ile
v/m vyriškoji ir m o te rišk o ji gim in ė -
m a sch ile e fem m in ile
v ksm v eik sm ažo d is - v e rb o
vns v ie n a sk a ita - sin g o lare
volg v o lg a re - v u lg aru s
zo o l zo o lo g ía - zo o lo g ija
23

ŽODYNO LEKSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI /

FONTI BIBLIOGRAFICHE DEL YOCABOLARIO

5 kalbų žodynas, Ekonomika Politika Teisė, Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006.
Balaišienė I. J., Prancūzų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Žodynas, 2004.
Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.
D ardano M., Trifone P., La lingua italiana, Bologna: Zanichelli, 1985.
De M auro T., Dizionario italiano De Mauro, Milano: Paravia, 2000.
D evoto G., Oli G. C., II dizionario della lingua italiana, Firenze: Le M onnier, 2000.
Dizionario italiano per stranieri, Firenze: Giunti D em etra, 2001.
D ISC - Dizionario italiano Sabatini Coletti, Firenze: Giunti, 1997.
Europos Sąjungos terminų žodynas EUROVOC
Frazeologijos žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001.
Išsamus augalų ir gyvūnų žinynas, Vilnius: Naujoji Rosma, 2007.
Kalbos patarimai 4, Leksika: skolinių vartojimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institu­
tas, 2005.
Kalbos praktikos patarimai, Vilnius: Mokslas, 1985.
Kanceliarinės kalbos patarimai, parengė P. Kniūkšta, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos in­
stitutas, 2002.
Lanza S. M., Lietuvių-italų kalbų žodynas, Vilnius: Tyto Alba, 2003.
Lepschy L. ir G., La lingua italiana, Milano: Bompiani, 1995.
Lyberis A., Sinonimų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1980.
Lietuvių kalbos komisijos nutarimai (1977-1998), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institu­
tas, 1998.
Lietuvių kalbos žinynas, Kaunas: Šviesa, 2008.
Lietuvių kalbos žodynas, t. 1-20, Vilnius, 1968-2002.
L o Zingarelli 2004. Vocabolario della lingua italiana, Bologna: Zanichelli, 2003.
Pakerys A., Tarptautinių žodžių kirčiavimas, Kaunas: Šviesa, 1991.
Pasaulio vietovardžių žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.
Paulauskienė A., Tarvydaitė D., Žodyno normos ir dabartinė vartosena, Kaunas: Šviesa, 1998.
Petrauskas V., Italų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Žodynas, 2002.
Piesarskas B., Dvitomis anglų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Alma Littera, 2004.
Piesarskas B., Svecevičius B., Lietuvių-anglų kalbų žodynas, Vilnius: Žodynas, 2002.
Ragazzini G., Dizionario inglese-italiano, italiano-inglese, Bologna: Zanichelli, 1995.
Razm ukaitė M., Vitkauskas V., Vietovardžių kirčiavimo žodynas, Vilnius: Kultūra, 1994.
Sližienė N., Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglum o žodynas, t. I, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų
leidykla, 1994.
Sližienė N., Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas, t. II (1), Vilnius: Mokslo ir enciklope­
dijų leidybos institutas, 1998.
Sližienė N., Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglum o žodynas, t. II (2), Vilnius: LKI leidykla, 2004.
Stonkus S., Sporto terminų žodynas, Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 2002.
Šukys J., Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa, 1998.
Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera, 2001.
V ainienė R., Ekonom ikos terminų žodynas, Vilnius: Tyto Alba, 2005.
Vaitkevičiūtė V., Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas: Šviesa, 1997.
Vaitkevičiūtė V., Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas, 2001.
Visuotinis enciklopedinis žinynas, Vilnius: Gam ta, 2005.
Zaikauskas E., Lietuvių žargono žodynėlis, Vilnius: Alma Littera, 2007.
Žalkauskas V., Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodynas, Vilnius: Mokslas, 2003.
Žindžiūtė-M ichelini B., Lietuvių-italų kalbų žodynas, Vilnius: Žodynas, 2005.
25
A
a I [a] dkt v/m nkt 1. pirmoji italų kalbos abėcėlės
raidė; a minùscola „a“ mažoji;Amaiùscola „a“
didžioji; A di I come Ancona A kaip „A ncona“
(paraidžiui sakant vardą, žodį ir pan.); ♦ dalia
a alla Į,eta nuô â iki zėt; 2.: Série A (futbolo) A
lyga; fig di série A pirmos rūšies; itin kokybiš­
kas agg; 3. aro (ploto vienetas) santrumpa.
a II, a d prlk 1.žymi, kam skiriamas veiksmas (ati­
tinka naudininko linksnį), ar į ką nukreiptas
veiksmas; buonasera a tutti! labas vakaras vi­
siems!; regalare dei fiori a(d) una ragazza pa­
dovanoti gėlių merginai; scrivere una cartolina
ai nonni parašyti atviruką seneliams; presen-
tare ącn a(d) un amico pristatyti ką draūgui,
supažindinti ką su draugu; parlare ai sindaco
kalbėti sù meru; rivolgersi al pùbblico kreiptis
į publiką; rispdndere a(d) una domanda atsa-
kyti į klausimą; scrivere ai giomali rašyti f
laikraščius; telefonare ai policlinico paskam ­
binti [ polikliniką; ♦ ai ladro! vagis!, laikykit
vagį!; aifuoco! gaisras!; 2. žymi vietą (atitinką
vietininko linksnį ar kitas vietą reiškiančias kon­
strukcijas); abitare a Milano gyventi Milane;
lavorare all’ospedale dirbti ligoninėje; restare a
casa pasilikti namië; tornare a casa grįžti na­
mo; andare a Roma važiuoti į Romą; cadere a
terra kristi ant žemės; girare a destra pasuktij
dešinę; alVària aperta gryname orė; ai mare
prie juros; alla porta prié durų; alla televisione
per televiziją; ai telefono prie telefono; a nord
(sud) di... į šiaurę (į pietus) nuô... ; al tuo posto
tavo vietoje; fig tavimi dėtas; a tre chilometri
da qui už trijų kilom etrų nuô čia; 3. žymi laiką;
a gennàio sausio mėnesį, saūsį; a Natale per
Kalėdas; allesei šeštą valandą; all’alba auštant;
alla sera vakarais; vakarė; a volte kartais; a sei
anni ho lasciato VItàlia (būdamas) šešerių metų
palikau Italiją; ♦ a dopo! p as im a tys i m vč Ii a ū !;
4. kartu su „da“ žymi laikotarpį, perėjimą irpan. ;
da giugno a settembre nuô birželio iki rugsėjo;
dal principio alla fine nuô pradžios iki galo; 5.
žymi būdą, priemonę, savybę; andare a piedi
eiti pėsčiomis; giocare a càlcio žaisti futbolą;
comprare alVingrosso pirkti urmu; fatto a mano
rankų darbo; barca a motore m otorinė valtis;
casa a tre piani trijų aūkštų nâmas; giacca a
righe dryžuotas švarkas, švarkas su dryžiais;
ąuademo a ąuadretti sąsiuvinis langeliais; bi-
stecca ai ferri kepsnys ant grotelių; pasta ai
sugo di pomodoro m akaronai su pom idorų p a­
dažu; polio alla francese prancūziška vištiena;
tre volte ai giomo tris kartūs per parą; a due a
due po du; a caso atsitiktinai; kaip papuola; a
poco a poco pamažu; all’improvviso netikėtai,
staiga; all’italiana italų stiliumi; brutto a veder-
si negražiai atrodantis; ♦ a mio parere mano
galva; 6. žymi kainą, matą; 4000 litas ai metro
ąuadro 4000 litų už kvadratinį metrą; vendere a
2 euro ai chilo parduoti po 2 eurus už kilo­
gramą; a 100 km all’ora 100 km greičiu per va­
landą; 7. žymi bausmę; condannare / mettere a
morte nuteisti mirtimi; 8. kartais žymi prie­
žastį, tikslą; svegliarsi a un rumore atsibusti
nuo triukšmo; andare a caccia išeiti j medžio­
klę; ♦ medaglia ai valore medalis už ypatingus
nuopelnus; 9.: simile a qc panašūs į ką; asso-
migliare a qc būti panašiam j ką; 10. varto­
jam as kai kurių veiksmažodžių valdymui prieš
kito veiksmažodžio bendratį: andare a fa r ącs
eiti ką nors daryti; cominciare / iniziare a far
ącs pradėti ką daryti; continuare a fa r ącs
toliau ką daryti; imparare a fa r ącs išmokti ką
daryti; pensare a fa r ącs rūpintis ką daryti;
riuscire a fa r ącs sugebėti / suspėti ką daryti;
11. kartu su bendratimi kartais prilygsta sąlygos
sakiniui (ypačšnekamojoje kalboje): a saperlo,
venivo prima bučiau žinojęs, bučiau anksčiau
atėjęs; ♦ a dire ii vero tiesą sakant; 12. kartu su
bendratimi žymi tarinį, kai vartojama veiksnį
pabrėžianti konstrukcija: a ritirare ii premio ė
stata la figlia dėl regista premiją atsiėmė reži­
sieriaus dukra; tai režisieriaus dukra, kuri
atsiėmė premiją; e lui a volere andare tai jis,
kuris nori eiti; 13. įeina į įvairiusprielinksninius,
prieveiksminius, jungtukinius posakius: insieme
a (qc) kartu su (kuo); oltre a (qc) be (ko); ac-
canto a (qc) šalia (ko); aicontrario di (qc) skir­
tingai nuo; a causa di (qc) dėl (ko); fino a iki
(qc), ligi (pat); a meno che nebent,
a-, (an- prieš balsį) priešdėlis: iš graikų kalbos
kilusi neigiamoji dalelytė, reiškianti pamatiniu
žodžiu nusakytos savybės, daikto ar reiškinio
abaco
neigimą arba nebuvimą, pvz., áfono, anormale,
analfabeta, asimmetria, asocíale, ateo ir 1. 1.
abaco (dgs -chi) dkt v 1. (pallottoliere) skaitytuvai
pi, abákas; 2. archit abákas.
abate dkt v abatas.
abat-jour [abaįur] dkt m nkt gaubtas, abažūras,
abbacchiáto, -a bdv nusiminęs, nuliūdęs; (depres-
so) prislėgtas,
abbácchio dkt v tarrn ėriena; keptas ėriūkas.
abbagliánt||e 1. bdv akinamas; akinantis, spigi­
nantis: f ig bellezza a. akinantis grožis; 2.: dkt v
dgs ~ i (automobilio) tolimosios šviesos; met­
iere gli ~ i įjungti tolimąsias šviesas,
abbagliáre vksm spiginti f akis; Skinamai spin­
dėti; (qcn) (ap)akinti (irprk).
abbáglio dkt v apsirikimas; prendere un a. skau­
džiai suklysti / apsirikti.
abbai|Įare vksm [A] (-bái-) lóti; skalyti; ♦ flk can
che ~ a non morde „šuo, kuris lója, nekánda“
(jis ne toks piktas kaip atrodo).
abbaino dkt v 1. (finestra) stoglangis; 2. (solaio)
pastogės kambarys; (mansarda) mansarda,
abbandonáre vksm (-dó-) 1. palikti (ppr. visam
laikui), pamesti; a. la famlglia palikti šeimą;
♦ a. qcn a sé stesso palikti ką likimo valiai;
2. (¡inundare) atsisakyti (ko); pasitraukti (iš
ko); a. gli studi mesti mokslus; a. un’idea atsi­
sakyti sumanymo; a. l ’universita išstoti iš uni­
versiteto; a. la política pasitraukti iš politikos;
3. (lasciar andaré) nuleisti; a. ii capo nuleisti
galvą; a. le briglie paleisti vadelės; 4. sport pa­
sitraukti (iš ko); (negli scacchi) pasiduoti; a.
una competizione pasitraukti iš varžybų.
►abbandonársi sngr 1. (adagiarsi) nusileisti;
a. sulla poltrona nusileisti [ fotelį; 2. fig pasi­
duoti; a. alla disperazione pasiduoti nevilčiai;
a. alla corrente leistis srovės nešamam,
abbandonáto, -a bdv, dlv 1. (di qcn) paliktas, pa­
mestas; un gattino a. pam estas kačiūkas; un
neonato a. pamestinukas; 2. (di qcs) apleistas;
(non curato) neprižiūrėtas,
abbandóno dkt v 1. palikimas, pametimas; 2. (in­
curia) apleidimas; in stato di a. apleistas agg;
3. (rinuncia) atsisakymas; Va. di ąuel progetto
mi ė dispiaciuto molto labai gailėjausi atsisakęs
to projekto; 4.: in un momento di a. užėjus sil-
pnūmui; 5. sport pasitraukimas; vincere per a.
laimėti varžovui pasitraukus,
abbassalingua dkt v m ed liežuvio laikiklis,
abbassamėnto dkt v 1. (l’abbassare) nuleidimas;
(l’abbassarsi) nusileidimas; a. di grado paže­
minimas (tarnyboje); mi ė venuto un a. di voce
esū užkimęs; balsas užkimo; 2. (U diminuiré)
26
mažėjimas; (l ’essere dim inuito) mažinimas;
a. di temperatura atšalimas, tem peratūros m a­
žėjimas; a. dei prezzi kainų mažinimas.
abbass|are vksm 1. (nu)lėisti; a. gli occhi (la
voce) nuleisti akis (balsą); a. ii votume pritildyti
garsą; a. la luce pritemdyti šviesą; ~ a la voce!
(kalbėk) tyliaū!; 2. (renderepili basso) (pa)žė-
minti; 3. (diminuiré) (su)mažinti.
►abbass |ársi sngr 1. nusileisti; (chinarsi) nu-
silefikti; 2. (diminuiré) sumažėti; la febbre si e
~ ata sumažėjo tem peratūra; ii livello dėl fiu-
me si e ~ aio ūpė nuslūgo; mi si ė ~ a ta la voce
užkimaū; 3. (umiliarsi) žemintis, nusižeminti;
non mi ~ o a parlare con uno come te nesiže-
minsiu kalbėdamas sū tokiu kaip tū.
abbasso jst (qc) šalifi (ką); a. la guerra! šalifi karą!
abbastánza prv gana, gañ; (a sujficienza) užtek­
tinai; pakañkam ai; a. grande gana didelis;
(piuttosto) didokas; avere a. soldi turėti pakañ­
kamai pinigų; dormiré a. užtektinai miegoti,
išsimiegoti; ėssere a. užtekti (ko); ei sará a.
postopertutti vietos užteks visiems, büs pakañ­
kamai vietos visiems; ♦ averne a. (di qcs) ne-
bepakęsti (ko); atsibosti (kas kam ), įgristi; ne
ho a.! to (mán) jaū per daūg!
abbáttere vksm 1. (nu)versti; (demolire) (nu)-
griáuti; a. un aereo numušti lėktūvą; a. un
álbero nukirsti / nupjauti medį; a. i birilli
nuversti kėglius; a. una párete nugriauti sieną;
fig a. le spese smarkiai sumažinti išlaidas; fig
a. la tirannide nuversti tironiją; 2. (uccidere)
nušauti; a. capi di bestiame infetti paskersti už­
sikrėtusius gyvulius; 3. (gettare a terra) par­
griauti; 4. fig (scoraggiare) palaužti; sugniuž­
dyti; 5. fig (di malattie, sfinire) išsekinti.
► abbáttersi sngr 1. (di tempeste e sim.) (su
qcs) užgriūti (ką ); ii fulmine si ė abbattuto su
un álbero žaibas treñké \ medį; 2. fig (depri-
mersi) nusimiñti, pulti į neviltį.
abbattiménto dkt v 1. nugriovimas; nukirtimas;
2. fig nusiminimas,
abbattūto, -a bdv nusiminęs, nuliūdęs; palūžęs,
abbazia dkt m abatija.
abbecedário dkt v pradžiamokslis, elementorius,
abbelliménto dkt v 1. (l’abbellire) pagražinimas;
2. (ornamento) papuošimas; 3. mus melizmá.
abbellire vksm (-isc-) (pa)gražinti.
abbeveráre vksm (-be-) (pa)girdyti (gyvulius).
►abbeverársi sngr (atsi)gėrti.
abbeveratóio dkt v girdykla,
abbicci dkt v nkt abėcėlė (ir prk).
abbiéntjje 1. bdv pasiturintis; 2.: dkt v dgs i meno
~ j neturtingi žmonės; varguoliai.
27
abbiétto, -a bdv niekingas, niekšiškas; žemas,
abbigliaménto dkt v apranga; drabūžiai pi: a.
sportivo sportinė apranga; capo di a. drabužis;
negdzio di a. drabužių parduotuvė,
abbigliáre vksm gražiai aptaisyti, dailiai (ap)-
reñgti.
abbinaménto dkt v i . suderinimas; priderinimas;
2. (accoppiamento) paskirstymas poromis,
abbina |re vksm (-bi-) 1. (su)dėrinti; (ųcs a qcs)
priderinti; a. dei colorí pariñkti / suderinti
spalvas; a. una borsa alla giacca priderinti ran­
kinę prie švarko; la trasmissione ė ~ la a una
lotteria laidos m etū taip pat lošiama loterijoje;
2. (accoppiare) paskirstyti poromis,
abbindoláre vksm (-biri-) apmulkinti; apgaudi­
nėti.
abbioccársi vksm (-bioc-)fam (nu)lužti (užmigti).
abbiócco dkt v f am snaudulys,
abbisognáre vksm (-«?-) 1. intr [E] (servire) reik­
ti (ko); 2. intr [A] (di qcs) reikalauti (ko).
abboccaménto dkt v (privatūs) susitikimas,
abboccáre vksm (-bóc-) (už)kibti (irprk).
abboccáto, -a bdv (di virio) salsvas (apie vyną).
abboffársi vksm (-bóf-) (di qcs) kimštis, (ko) pri­
sikimšti.
abbonaménto dkt v 1. abonemeñtas; (a riviste e
sim.) prenuneratá; a. ai teatro teatro abone­
meñtas; cánone di a. abonem eñtinis mokestis;
fareVa. (a qcs) užsiprenum eruoti (ką);figfam
priprasti (prie ko); ho l’a. ai Lietuvos Rytas aš
užsiprenumeravęs Lietuvos Rytą; 2. (tessera
dell’autobus e sim .) nuolatinis bilietas; a. men-
sile mėnesinis bilietas,
abbonáre vksm (-bó-) => abbuonáre.
►abbonársi sngr (a qcs) prenum eruoti (ką),
už(si)prenum eruoti; a. ai teatro įsigyti abone-
mefitą į teatrą,
abbonáto, -a dkt v/m aboneñtas -ė; (a riviste e
sim .) prenum eratorius -ė.
abbondánte bdv 1. gausūs; apstūs; un raccolto a.
gausūs derlius; una colazione a. skalsūs pūsry-
čiai pi; un cucchiáio a. šaukštas su kaupū; un
chilo a. geras kilogramas; un seno a. didelė
krūtinė; la Lituánia e a. di laghi Lietuvoje gau­
su ežerų; 2. (di un abito e sim.) laisvas, palai­
das; dukslūs,
abbondanteménte prv gaūsiai; apsčiai; ha nevi-
cato a. gaūsiai / gerai prisnigo,
abbondánza dkt m perteklius; gausa, gausybė; a.
di viveri gaūsios maisto atsargos pi; in a. gaū­
siai; daüg; raccontare con a. di particolari itin
smūlkiai pasakoti; ♦ vivere nell’a. gyventi per­
tekliuje.
abbuonáre
abbond| are vksm (-bon-) 1. [A, E] būti gaūsiai
(ko); būti daug (ko); in giardino ~ ano i frutti
sode gausu vaisių; nei tuo compito ~dano gli
errori, ii tuo compito ~ a di errori tavo rašinėly­
je mirga klaidos, tavo rašinėlyje daug klaidų;
2. [A] (in qcs, di qcs): a. in elogi labai girti; a.
in precauzioni būti pernelyg atsargiam; a. di
sale persūdyti, dėti per daug druskos,
abbordabile bdv prieinam as (ir prk).
abbordaggio dkt v abordažas.
abbordare vksm (-bor-) 1. abordūoti; 2. fig prieiti
ir užkalbinti; a. una ragazza kabinti merginą.
abbotton|[are vksm (-to-) (už)sėgti; (con piū bot-
toni) (už)sagstyti (sagas).
►abbottonarsi sngr užsisegti; užsisagstyti (sa­
gas).
abbottonatura dkt m (i bottoni) sagos pi.
.
abbottonato, -a bdv 1 (di ųcs) užsegtas; užsags­
tytas; 2.fig (di qcn) užsidaręs,
abbozzare vksm (-bdz-) apmesti (projektą irpan.);
(pa)rengti (ko) eskizą;figa. un sorriso šyptelė­
ti; fig a. un inchino linktelėti,
abbozzo dkt v apm atai pi; eskizas,
.
abbracciare vksm 1 apkabinti; a. forte stipriai
apkabinti; 2. fig (coprire) apimti; (circondare)
apsupti; a. con lo sguardo aprėpti akimis; 3. fig
(unafede e sim.) priimti (tikėjimą ir pan.); (u-
na professione) pasirinkti (profesiją).
►abbracciarsi sngr apsikabinti.
abbracĮ|cio dkt v ap(si)kabinim as;/ig/’a. dei tifo-
si sirgalių sveikinimas; ♦ (in lettere) un a., baci
e ~ c i (apkabinu) su meile (laiškuose).
abbrancare vksm (nu)tvėrti.
abbreviare vksm (-brė-) (su)trumpinti.
abbreviazione dkt m santrumpa; sutrumpinimas,
abbronzante dlv: crema a. jdegio kremas,
abbronzare vksm (-bron-) deginti (apie saulę).
► abbronzarsi sngr degintis (saulėje); įdegti,
nudegti.
abbronzato, -a bdv, dlv įdegęs (nuo saulės), nu­
degęs.
abbronzatiira dkt m įdegis (saulėje), įdegimas;
centro di a. solariumas; si e fatta una bella a. ji
gražiai įdegusi,
abbrustolire vksm (-isc-) (pa)skrūdinti.
abbrutimėnto dkt v nuosmukis; smukimas,
abbrutire vksm (-isc-) (qcn) (nu)smukdyti (ką);
atimti (kam ) žmoniškumą.
►abbrutirsi sngr (nu)smūkti; nužmogėti.
abbuffarsi vksm (di qcs) prisikirsti (ko), prisiryti,
abbuffata dkt m prisikirtimas, prisirijimas.
abbuonare vksm (-bud ): a. un debito dovanoti
skolą; a. un esame įskaityti egzaminą.
abbuöno
abbuóno dkt v nuolaida; a. (totale) di un debito
(visiškas) skolos dovanojimas,
abdicare vksm [A] (ab-) atsižadėti (ppr. sosto),
abdicazióne dkt m sosto atsižadėjimas,
aberrante bdv nenormalūs; absūrdiškas.
aberrazióne dkt m 1. nenormalumas; nukrypi­
mas nuo normos; 2. spec aberacija,
abėte dkt v eglė; di (legno di) a. eglinis agg; bot a.
bianco kėnis,
abiétto, -a bdv => abbiėtto.
abiezióne dkt m niekšiškumas; amoralumas,
ábile bdv 1. gabus; sumanūs; (esperto) įgudęs; un
a. guidatore gabus vairuotojas; 2. (idoneo a
qcs) tiñkamas (ppr. karo tarnybai)', a. ai lavoro
darbingas; 3. (astuto) gudrūs; sport uti’á. finta
vikrūs apgaulingas judesys,
abilitá dkt m gabūmas; (nei far qcs) (su)gebėji-
mas (ką daryti); (maestría) meistriškumas; con
a. sumaniai; a. manuale rafikų miklūmas.
abilitáre vksm (-bi-) suteikti (kam ) kvalifikaciją
(/ liceficiją ir pan.); (autorizzare) įgalioti (ką);
abilitáto, -a bdv 1. turintis kvalifikaciją (/ licefi­
ciją ir pan. ); kvalifikuotas; 2. inf, tecn (attivo)
veiksnūs.
abilitazióne dkt m kvalifikacija (valstybės išduo­
tas atestatas kokia veikla verstis); liceñcija.
abilm énte prv 1. sumaniai, apsukriai; 2. (con a-
stuzia) gudriai,
abissále bdv 1. gelmių; (juros) priedugnio; l.fig
neišmatuojamas; ignoranza a. visiškas tamsū-
mas.
ahiss!|oč/fa v 1 .bedugnė, p ragarm ė;negli ~ ¡ ma­
rini juros gelmėse; fig un a. di miseria visiškas
skurdas; ♦ ėssere / trovarsi sull’orlo deū’a. at­
sidurti afit bedugnės krašto; 2. (enorme diffe-
renza) praraja; tra di loro c ’ė un a. tarp jų (gi­
liausia) praraja (jie neturi nieko bendra).
abitábile bdv tiñkamas gyventi; gyvenamasis,
abitácolo dkt v (autom obilio) salonas,
abitante dkt v/m gyventojas -a.
abita re vksm [A] (á-) 1. gyventi; a. al número
10 gyventi dešimtąjam e gatvės name; a. con i
genitori gyventi su tėvais; a. in campagna (in
un appartamento) gyventi kaime (bute); anda­
ré ad a. in centro išsikelti į cefttrą, apsigyventi
centre; 2. kaip tr: la zona era scarsamente ~ ta
kraštas buvo mažai apgyventas,
abitáto, -a 1. dlv gyvenamas; ii castello ė a. dai
fantasmi pilyje vaidenasi; 2. dkt v gyvenvietė,
abitazióne dkt m būstas, namai/?/; (casa) namas;
a. di proprietá nuosavas namas,
abito dkt v 1. (da uom o) kostiumas; (da donna)
suknelė, suknia; á. ¿la sera vakarinė suknelė;
28
ä. da sposa vestuvinė suknelė; ä. (religioso /
talare) abitas; ♦ prėndere l ’a. tapti vienuoliu;
flk l’a. non fa ii mdnaco nė tas ponas, kurio
gražūs žiponas; 2. (vestito in genere) drabužis,
rūbas; (abbigliamento) apranga,
abituäle bdv 1. [prastas; secondo la prassi a. [pra­
sta tvarka; con la sua a.franchezza sū jam bū­
dingu atvirumu; 2.: un cliente a. dažnas lanky­
tojas.
abitualm ente prv (in genere) paprastai; (di fre­
quente) dažnai,
abituäre vksm (-bi-) (qcn a qcs/a fa r qcs) (pri)-
prätinti (ką prie ko/ką daryti); įpratinti (ką į
ką/ką daryti); a. i figli ai duro lavoro (ad alzarsi
presto, all’drdine) pratinti vaikūs prie sunkaūs
darbo (anksti keltis, būti tvarkingus).
►abitu ärsi sngr (a qcs/afarqcs) priprasti (prie
ko/ką daryti); įprasti (į ką/ką daryti); mi šono
a. a fa r ginnästica la maitina (ai clima lituano)
priprataū mankštintis rytais (prie Lietuvos kli­
mato); ♦ a. male įgyti blogą įprotį,
abituäto, -a dlv pripratęs (prie ko/ką daryti); non
šono a. a cenare tardi aš nepratęs vėlai vaka­
rieniauti; šono a. alle critiche aš pripratęs prie
kritikos.
abitudinärio, -a bdv laikantis savo įpročių; m e­
todiškas; ii nonno ė molto a. senelis daro viską
pagal savo įpročius, senelis daro viską iš p a­
pratimo.
abitüdine dkt m įprotis; papratimas; (usanza)
paprotys; cattiva a. žalingas įprotis; mancanza
di a. neįpratimas; fa r ącs per a. daryti ką iš
papratimo; perdere l ’a. (difarqcs) atprasti (ką
daryti), mesti įprotį; prėndere Va. (di fa r qcs)
įprasti (ką daryti); ho Va. di bere molto aš įpra­
tęs daūg gerti; non ė mia a. lamentarmi man
neįprasta skųstis,
abnegazione dkt m pasiaukojimas,
abnorm e bdv nenormalūs; anomalūs,
abolire vksm (-«c-) panaikinti; a. la peną di mor-
te panaikinti mirties baūsmę.
aboliziöne dkt m panaikinimas,
abominevole bdv pasibjaurėtinas; (disgustoso)
koktūs; šlykštūs; ♦ Va. uomo delle nevi sniego
žmogūs.
aborigeno, -a dkt v/m aborigenas -ė.
aborrire vksm (-isc-, -bdr-) neapkęsti (ko); bjau­
rėtis (kuo).
abortire vksm (-isc-) 1. [A] (avere un aborto) pa­
sidaryti abortą, nutraukti nėštūmą; (spontane-
amente) persileisti; 2. [E] (fallire) (su)žlūgti.
abortista d kt v/m ab o rtų (įteisinim o) šalinin­
kas -ė.
29
abortivo, -a bdv (difarm aco) sükeliantis abortą,
aborto dkt v abortas; (spontaneo) persileidimas;
fare I praticare un a. padaryti abortą,
abrasióne dkt m 1. nu(si)brózdinimas; procurar-
si un’a. nusibrozdinti; l.g e o l abrazija,
abrasivo, -a tecn 1. bdv abrazyvinis; 2. dkt v ab­
razyvas.
abrogare vksm (¿i-) (pa)naikinti; a. una legge p a­
naikinti įstatymą,
abrogazióne dkt m panaikinimas, abrogácija.
abruzzése 1. bdv Abrücu; abruciėčių; abruciėtiš-
kas; iš Abrucų; 2. dkt vim abruciétis -ė.
ábside dkt m archit apsidé.
abulia dkt m (apatía) apatija; m ed abulija,
abúlico, -a bdv (apatico) apatiškas,
abusare vksm [A] (-bu-) 1. (di qcs) piktnau­
džiauti (kuo); a. delta prdpria autoritá (della
buona fede di qcn) piktnaudžiauti turim a val­
džia (kieno pasitikėjimu); a. di alcolici pikt­
naudžiauti alkoholiū; 2. (di ącn): a. di una
donna išžaginti moterį; a. di un minore (iš)tvir-
kinti nepilnametį.
abusiv||o, -a bdv 1. (di qcs) neteisėtas; nelegalūs;
porto d ’armi a. neteisėtas giñklo laikymas; co-
struzione ~ a neteisėtas statinys; nelegali sta­
tyba; 2. (di qcn) be įgaliojimo (/ liceñcijos ir
pan.).
abüso dkt v (di qcs) piktnaudžiavimas (ku o ); a.
di alcdlici piktnaudžiavimas alkoholiū; a. dėl
fumo besaikis rūkymas; dir a. di potere pikt­
naudžiavimas valdžia; comméttere un a. netei­
sėtai pasielgti,
acacia dkt m bot akacija,
acaro dkt v zool erkė.
ácca dkt m ha, h raidė; ♦ non capire un’a. ničnie­
ko nesuprasti,
accadémia dkt m 1. (associazione) akademija;
l ’A. delle scienze Mokslų akademija; 2. (scuo-
la) akademija; a. militare karo akademija; A.
di belle arti Dailės akademija.
accadėmij|co, -a bdv 1. universiteto; akademijos,
akademinis; le autorita ~che universiteto val­
džia sg; 2.: anno a. mokslo / akadem iniai m e­
tai pi; ora ~ ca akadem inė valanda; 3.fig aka­
deminis.
accad||ėre* vksm [E] (-cá-) atsitikti; nutikti; įvyk­
ti; al paese non ~ e mai niente kaime niekada
nieko neatsitiñka; qualunque cosa ~ a kád ir
kas atsitiktų; puo a. a tutti di dimenticare qcs
visiems gali atsitikti, kad kažką pam iršta; ė
~ uta una disgrázia nutiko nelaimė; ė ~uio
quel che nessuno si aspettava įvyko tai, kó nie­
kas nelaukė / nesitikėjo.
accatastàre I
accadùto dkt v tai, kàs atsitiko; nutikimas; infor­
mare dell’a. pasakoti, kàs atsitiko; mi dispiace
per l ’a. apgailestauju, kàd taip atsitiko,
accalappiacàni dkt vjm nkt šungaudys -ė.
accalappiàre vksm (-làp-) 1. (con un laccio) gau­
dyti (kilpa); 2. fig privilioti; lasciarsi a. įkliūti
([ spąstus); lo vuole a. perché é ricco nóri jį
prisivilioti, nes jis turtingas,
accalcàrsi vksm susigrusti, grūstis; (su)gužėti.
accaldàto, -a bdv įkaitęs, sušilęs; įšilęs,
accaloràrsi vksm (-16)-) įsikarščiuoti, karščiuotis,
accampaménto dkt v 1. stovykla; (ii sito) stovyk­
lavietė; levare l ’a. išsikelti (iš stovÿklos); pian-
tare l ’a. įkurti stovyklą; 2. (tendopoli) palapi­
nių miestelis,
accampàre vksm 1. apgyvendinti stovykloje; 2. fig
(pa)rėikšti; a. pretese / diritti su qcs pareikšti
preteñzijas f ką; a. scuse teisintis,
accampàrsi vksm įkurti stovyklą: statytis (/ pasi­
statyti) palapinės,
accaniménto dkt v įniršis: (ostinazione) užsispyri­
mas; m ed a. terapéutico primygtinis gydymas,
accanirsi vksm (-isc-) 1. (contro qcn) pulti su
Įniršiu (ką); siau tėti (prieš ką); 2. fig (a/nelfar
qcs; in qcs) atkakliai (ką daryti); užsispirti (ką
daryti); a. nello studio atkakliai mokytis,
accanito, -a bdv 1. (furioso e sim. ) įnirtingas; ar­
šus; 2. (incallito) aistringas; atsidėjęs; è un let-
tore a. jis ryte ryja knygas,
accànto prv 1. gretimai, greta; šalia; kaip prlk a.
a qc šalia (ko), gretà (ko); prie (ko); a. alia far­
macia šalia / prie vaistinės; siéditi a. a me sėsk
šalia manęs; 2. kaip bdv nkt gretimas, šalia
esantis; la stanza a. gretimas kambarys,
accantonáre vksm (-tó-) atsidėti; fig, a. unproget-
to atidėti planą (neapibrėžtam laikui),
accaparraménto dkt v (incetta) supirkimas (ppr.
norint spekuliuoti).
accaparràrsi vksm (procurarsi) į(si)gyti; (appro-
priarsi) pasisavinti; a. un’eredità pasisavinti
palikimą; a. ii posto migliore užsiimti geriausią
vietą.
accapigliàrsi vksm rietis, susirieti; susipjauti,
accappatôio dkt v frotinis chalatas,
accapponàrsi vksm (pa)šiurpti.
accarezzáre vksm (-réz-) (pa)glóstyti; //g a. un’i-
dea puoselėti mifitį.
accartocciàre vksm (-toc-) (su)glamžyti.
accasàre vksm (-cà-) (iš)tėkinti (išleisti už vyro).
►accasàrsi sngr susituokti,
accasciàrsi vksm sudribti, susmukti,
accatastàre I vksm (su)kráuti į krūvą (/ į rietuvę
ir pan.).
accatastáre II
accatastare II vksm (iscrivere ai catasto) įrašyti į
kadastrą.
accattivante bdv patrauklūs; intrigūojantis.
accattivarsi vksm (-ti-) (qc) (t.p. a. lesimpatie (di
qcn)) įsiteikti (kam).
accattonaggio dkt v elgetavimas,
accattone -a dkt v ¡m elgeta com.
accavallare vksm: a. legatnbe uždėti koją ant ko­
jos, sukeisti kojas.
►accavallarsi sngr fig pintis, susipinti; i pen-
sieri (i ricordi) si accavallano nella mente min­
tys (prisiminimai) pinasi galvoje.
accecante bdv, dlv akinamas, akinantis,
accecare vksm (-cė-) (ap)akinti (irprk).
accėd||ere vksm (-cė-) įeiti; įvažiuoti; prieiti; a. a
un parchėggio įvažiuoti į stovėjimo aikštelę; a.
ad internet (a un database) prisijūngti / prieiti
prie interneto (prie duom enų bazės); ai ter-
razzo si ~ e dal balcone [ terasą išeinam a pro
balkoną; fig a. all’universita įstoti f universi­
tetą.
acceler||are vksm (-cė-) 1. tr (pa)greitinti; (pa)-
spartinti; a. l ’andatura, a. ii passo paspartinti
žingsnį; 2. intr [A] padidinti greitį; (farsi piū
veloce) (pa)greitėti; siamo in ritardo, ~ a / mes
vėlūojam, važiuok greičiau!; i battiti ~ano pūl-
sas dažnėja.
accelerato, -a bdv 1. (reso piū veloce) pagreitin­
tas; ♦ corso a. intensyvūs kūrsas; 2. (piū fre-
quente dėl normale) padažnėjęs; polso a. pa-
dažnėjęs pūlsas.
acceleratore dkt v akceleratorius; Jis a. di parti-
celle dalelių greitintūvas.
accelerazione dkt m 1. (pa)greitinimas; greičio
didinimas; 2. (pa)greitėjimas; 3.fiz pagreitis,
accėndere* vksm 1. uždegti; (ilfuoco ) (už)kūrti,
sukūrti; a. la luce (una candela) uždegti šviesą
(žvakę); a. unfald kūrti laužą; a. un fiammifero
brėžti / uždegti degtūką; hai da a.? ar turi
ugnies?; mi fai a.? ar galiū prisidegti?; 2. (un
apparecchio) įjūngti; (con una manopola e
sim.) atsūkti; a. la radio įjūngti radiją; a. ii
riscaldamento įjūngti šildymą; a. ii gas atsūkti
dujas; 3. fig (su)kūrstyti; a. lapassione kūrstyti
aistrą; a. iipūbblico uždegti pūbliką; 4.fin: a.
un conto atidaryti sąskaitą banke; a. un mūtuo
paimti busto paskolą.
► accendersi sngr 1. užsidegti (ir prk); (con
fiam m e) įsiliepsnoti (ir prk); (di colpo) užsi-
plieksti (irprk); nei cielo si šono accese le stelle
danguje užsižiebė žvaigždės; si e accesa la spia
dell’dlio užsidegė tepalo lempūtė; 2. (di ap-
30
parecchio) įsijūngti; 3.: a. una sigaretta (la
pipa) užsidegti cigaretę (pypkę),
accendigas [-'gas] dkt v nkt (viryklės) (už)de-
giklis.
accendino dkt v žiebtuvėlis,
accendisigari dkt v nkt => accendino.
accenn||are vksm [A] (-cėn-) 1. (con un cenno)
(a qc) m ostelėti (į ką); a. di no papūrtyti galvą;
a. di si linktelėti galva; 2. (alludere) (a qc) už-
simifiti (apie ką); (toccare una questione e
sim.) paliesti (klausimą ir pan.); 3. (sembrare):
~ a a... panašu, kád... ; non ~ a a smėttere di
pidvere panašū, kad nenustos lyti; 4. kaip tr: a.
una melodia (a voce) paniūniuoti / užniūniuoti
melodiją; (con uno strumento) pagroti / užgro­
ti melodiją; a. un saluto linktelėti (sveikinan­
tis); a. un sorriso šyptelėti,
accénno dkt v 1. (indizio) požymis; un a. di mi-
glioramento nežymūs pagerėjimas; ho un a. di
raffreddore jaučiū pirmuosiuos slogos požy­
mius; ha avuto un a. di reazione jis lyg baftdė /
norėjo reaguoti; 2. (breve menzione) užsimi­
nimas; fare un a. ai problemi incontrati užsi-
miñti apie iškilusias problemas; 3. => cénno.
accensióne dkt m 1. (di lucí) už(si)degimas;
2. (di apparecchi) įjungimas; (avvio) paleidi­
mas; 3. fin: a. di un conto banko sąskaitos ati­
darymas; e necessária l ’a. di un mutuo būtina
paimti busto paskolą; 4. tecn uždegimas; im­
planto di a. uždegimo sistema,
accentáre vksm (-cėn-) 1. (su)kirčiūoti; akcen­
tuoti; a. una parola sulVultima sillaba kirčiuoti
žodį paskutiniame skiemenyje; 2. => accen-
tuáre 2.
accentáto, -a bdv, dlv kirčiuotas,
accentazióne dkt m ling kirčiavimas,
accénto dkt v I. kirtis; akceñtas ling; ♦ metiere /
porre Va. (su qcs) akcentuoti (ką), pabrėžti;
2. (ii segno) kirčio ženklas; akceñtas ling; a.
acuto (grave) dešininis (kairinis) kirčio žen­
klas; 3. (inflessione) akceñtas; parlare con un
forte a. slavo kalbėti sū ryškiu slavišku akcen­
tu; 4. (tono di voce) gaidelė,
accentraménto dkt v sutelkimas; centralizacija;
a. dei poteri valdžios sutelkimas,
accentráre vksm (-cėn-) (su)telkti; (su)koncen-
trúoti; (centralizzare) centralizuoti.
accentu||áre vksm (-cėn-) 1. akcentuoti, ryškiai
(/ ryškiau) (iš)tafti; 2. (dar rilievo) pabrėžti;
(marcare) (pa)ryškinti; išryškinti; la vecehiaia
~ a i difetti senatvė paryškina trukumus.
►accentuársi sngr I. (diventarpiū forte) (su)-
stiprėti; (pa)aštrėti; (aumentare) (pa)didėti;
31
2. (farsi piū evidente) (iš)ryšketi; (aggravarsi)
(pa)blogeti.
accentuato, -a bdv 1. (forte) stiprūs; 2. (netto)
žymūs, ryškūs; pastebimas,
accerchiamėnto dkt v mil apsupimas; apsuptis
-ibsfem m .
accerchiare vksm (-cėr-) m il (ap)sūpti.
accertamėnt|Įo dkt v nustatymas; (controllo e
sim .) (pa)tikrinimas; ~ i clinici klinikiniai ty­
rimai; ricoverare un paziente per ulteriori ~ t
paguldyti pacientą papildomiems tyrimams;
la polizia ha fermato un sospetto per degli ~ i
policija sulaikė [tariamąjį (apklausai / patikri­
nimui ir pan.).
accertare vksm (-cėr-) nustatyti; iš(si)aiškinti; a.
la colpevolezza di un imputato (le cause di un
incidente, l ’identitd di un immigrato) nustatyti
teisiamojo kaltum ą (avarijos priežastis, imi­
granto tapatybę); a. un fatto konstatuoti įvykį;
a. una notizia patikrinti žinią.
►accertarsi sngr (di qcs) įsitikinti; išsiaiškinti;
(controllare) patikrinti; accėrtati di aver chiuso
ilgas įsitikink, ar užsukai dujas.
accės||o, -a bdv 1.: iifuoco (iifornello) e a. ugnis
(degiklis) dega; ii forno ė a. orkaitė kaista;
2. (infunzione) įjungtas; ii telefonino (ii televi-
sore) ė a. mobilusis telefonas (televizorius)
yra įjungtas; lasciare la luce ~ a palikti degan­
čią šviesą; lasciare ii motore a. negesinti vari­
klio; ho lasciato ilgas a. palikau atsuktas dujas;
3. fig (animato) karštas; (fervente) užsidegęs;
aistringas; a. d ’ira degantis iš pykčio; 4. fig (di
colore) ryškūs.
accessibile bdv prieinamas; un prezzo a. prieina­
ma kaina; la spiaggia e a. solo dal mare pa­
plūdimys prieinam as tik iš juros pusės,
accessibilita dkt m prieinamumas,
accėsso dkt v 1. (ingresso) įėjimas; (con mezzi di
trasporto) įvažiavimas; le vie di a. alla cittd
miesto prieigos; avere a. a qcs galėti kur įeiti (/
prieiti / kuo naudotis ir pan.); ♦ divieto di a.
(cartello) įeiti (/ įvažiuoti) draudžiama; 2. m ed
priepuolis; a. di tosse kosulio priepuolis; mi e
venuto un a. di febbre man staiga kilo tem ­
p e r a tū r a ;^ a. d ’ira pykčio pro trūkis; fig in un
a. d ’ira apimtas pykčio; 3. m /prieiga; avere l ’a.
ad Internet galėti prisijungti prie interneto,
accessoriato, -a bdv su priedais.
accesso||rio, -a 1. bdv (aggiuntivo) pridėtinis;
spese ~ rie pridėtinės išlaidos; 2. bdv (secon-
dario) antraeilis; 3. dkt v reikmuo; priedas;
(d ’abbigliamento) aksesuaras; ~ r i per auto
automobilių priedai; ~ n per la cucina (per ii
accidénte
giardinággio) virtuvės (sodininkystės) reikm e­
nys.
accėtta dkt m kirvukas; ♦ tagliato con Va. (di
persona) netašytas,
accettábile bdv (che si pud accettare) priimtinas,
galimas priimti; (passabile) pakeūčiamas.
accet|Įtare vksm (-cėt-) 1. priimti; a. un invito
(una sfida, una proposta, un regalo) priimti
kvietimą (iššūkį, pasiūlymą, dovaną); a. un
lavoro sutikti darbą dirbti; a. la sconfitta susi­
taikyti sū pralaimėjimu; non si ~tano carte di
crédito mokėjimo kortelės nepriimamos; 2. (di
fa r qcs) sutikti (ką daryti); a. di venire sutikti
ateiti.
accettazióne dkt m 1. priėmimas; ujficio (di) a.
delle domande prašymų priėm imo skyrius; dir
a. di una cambíale (vekselio) akceptas; 2. (di
albergo e sim.) priimamasis; registratūra,
accėtto, -a bdv priimtas; ben a. mielas; lau­
kiamas.
accezióne dkt m (žodžio) reikšmė.
acchiapp||are vksm 1. (su)čiūpti; pagauti, su­
gauti; (andaré a caccia) gaudyti; a. un ladro
sučiupti vagį; a. farfalle gaudyti drugelius;
♦ se ti ~ o! kai tave pagausiu!; 2. (afferrare ai
volo) (pa)čiūpti; pagauti,
acchito dkt v: ♦ d ’a., di primo a. iš karto, iškart;
(sulle prime) iš pirmo žvilgsnio; (dalVinizio) iš
pat pradžių,
acciaccáto, -a bdv fig (di qcn) paliegęs; nusilpęs;
tutto a. kaip sudaužytas,
acciácco dkt v smūlkus negalavimas; avere qual-
che a. skųstis smulkiais negalavimais,
acciaieria dkt m plieno liejykla / gamykla,
acciáio dkt v plienas; di a. plieninis (ir prk),
plieno; a. inox / inossidábile nerūdijant(ys)is
plienas; fig muscoli d ’a. plieniniai / geležiniai
raūmenys.
accidémpoli jst po šimts pypkių!
accidéntale bdv atsitiktinis,
accidentalmente prv atsitiktinai,
accidentáto, -a bdv 1. nelygus; (con buche) duo­
bėtas; 2. fig pilnas nelaimingų atsitikimų.
accidént¡|e dkt v 1. (malanno) negalia; préndersi
un a. baisiai peršalti; a momenti mi veniva un
a. vos infarkto negavaū; ♦ mandare / tirare
degli ~ i (a qcn) iškeikti (ką); keiksmus svai­
dyti; ti venisse un a.! kad tu prasmegtum!; che
mi venga un a.! velniai griebtų!; 2. (caso,
evento) atsitikim as;p era , atsitiktinai; 3.fam :
non capire un a. nė velnio nesuprasti; non me
ne importa un a.! mán dziñ!, kás mán dárbo?;
4. fam \ quell’a. di... tas prakeiktas...
accidenti 32

accidenti jst 1. (di irritazione) po galais!; p5 nis) susitarimas; venire ad un a. pasiekti susi­
velnių!, velnias!; a. a te! kad tave kur!; 2. (di tarimą.
sorpresa) nieko sau!; oho! accom odante bdv sūkalbamas; nuolankaus budo.
accidia dkt m vangumas; tingumas, accom od||are vksm (-co-) 1. (su)taisyti; (su)tvar-
accigliarsi vksm (su)raūkti antakius, susiraukti, kyti;figa. una controversia išspręsti ginčą; ♦ ti
accigliato, -a bdv susiraukęs; paniuręs, ~ o io! aš tave patvarkysiu!; 2.: fa r a. (far
accingersi vksm (a far qcs) rengtis (ką daryti), entrare) įleisti (į vidų); (far sedere) dūoti at­
ruoštis; (intendere) ketinti; a. a partire ruoštis sisėsti.
išvykti, išsiruošti, ► accom od||arsi sngr 1.: prego, si ~ i (entri)
acciottolato dkt v grindinys, prašom užeiti, užeikite; (si sieda) prašom sės­
accipicchia jst (di sorpresa) nieko sau!, vaje! tis, sėskitės; (si metta comodo) įsitaisykite p a­
accisa dkt m akcizas. togiai; 2. (aggiustarsi) pasitaisyti; susitaisyti; col
acciuffare vksm nutverti; sučiupti, pagauti, tempo tutto si ~ a laikas viską gydo; 3. (si-
acciuga dkt m ančiūvis. stemarsi qcs) pasitaisyti (ką), susitvarkyti; a. ii
acclam a||re vksm (-cla-) sutikti ovacijomis; triuk­ vestito pasitaisyti suknelę.
šmingai / audringai (pa)sveikinti; lo ~rono re accom pagnamento dkt v m us akom panim entas,
ovacijomis paskelbė ji karaliumi, accom pagnare vksm 1. (pa)lydėti; a. a casa p a­
acclamazione dkt m ovacija, audringi (sveikini­ lydėti namo; (in auto e sim .) parvežti namo; a.
mo) šauksmai pi. alla portą palydėti iki durų; a un defunto išly­
acclim atarsi vksm (-c li) aklimatizūoti(s). dėti mirusįjį; a. una portą uždaryti duris be
accludere* vksm (-du-) pridėti; prisegti; a. la trenksmo; fig a. con lo sguardo lydėti žvilgs­
copia all’originale pridėti kopiją prie originalo; niais; 2. m us akom panuoti (kam).
a. un francobollo nella busta įdėti pašto ženklą accom pagnatore, -trice dkt v/m 1. palydovas -ė;
į voką. 2. m us akom paniatorius -ė.
accluso, -a bdv, nkt pridėtas; prisegtas, accom un||are vksm (-mū-) (render affine) sieti;
accoccolarsi vksm (-cdc-) susigužti. ei ~ a l ’amore per ii mare mūs sieja meilė
accodarsi vksm (-co-) (su)stoti [ eilę; (aggiungersi jurai-
ad aitri) prisijungti; (andare insieme) eiti kartu, acconciare vksm (-con-) (omare) išdabinti; (p a ­
accogliėnte bdv jaukūs; un ambiente a. jauki tinare ) (su)šukūoti.
aplinka. acconciatūra dkt m šukuosena,
accogiiėnza dkt m priėmimas; sutikimas; un’a. accondiscendente bdv (benevolo) geranoriškas;
tiėpida nė itin šiltas priėmimas; fare a. (a qcn) linkęs sutikti; (indulgente) nuolaidūs,
priimti (ką): abbiamo ricevuto una buona / accondiscendenza dkt m geranoriškūmas; nuo-
bella a. mūs gražiai priėmė, laidūmas.
accogliere* vksm 1. (ricevere) priimti; sutikti; a. accondiscėndere vksm [A] => acconsentire.
una delegazione sutikti delegaciją; a. in casa acconsentpre vksm [A] (-šen-) (a farqcs) sutikti
prdpria priimti į savo namus; a. con favore (ką daryti); a. a una richiesta išklausyti pra­
un’idea sveikinti (gerą) sumanymą; 2. (accet- šymą; ♦ flk chi taee ~ e tylėjimas reiškia sut­
tarė) patenkinti; išklausyti; a. una preghiera ikimą.
išklausyti maldą; a. una richiesta patenkinti accontentare vksm (pa)tėnkinti; a. un desiderio
prašymą; dir a. un ricorso patenkinti skundą; patenkinti norą; cereare di a. tutti stengtis, kad
3. (potercontenere) (galėti) sutalpinti; lo stadio visi butų patenkinti; sei difficile da a. sunkū
pud a. 60.000 spettatori stadione telpa iki 60.000 tau įtikti.
žiūrovų, ►accontentarsi sngr (di qcs) tenkintis (kuo),
accollare vksm (-cdl-) užkrauti. pasitenkinti; a. di / con poco tenkintis mažū;
►accollarsi sngr užsikrauti; a. le spese di tra- bisogna sapersi a. nereikia norėti per daug;
sporto (ogni responsabilita) užsikrauti perve­ reikia priimti situaciją tokią, kokia yra.
žimo išlaidas (visą atsakomybę), acconto dkt v avansas; (caparra) rankpinigiai pi;
accollato, -a bdv (di vestito) ūždaru kaklū. versare un a. sumokėti avansą,
accoltellare vksm (-tėl-) dūrti peiliū; (a morte) accoppare vksm (-cop-) nusukti (kam ) sprandą;
nudūrti (peiliū); (piū volte) (su)badyti (peiliū). nugalabyti (ką).
accom iatarsi vksm (-mia-) atsisveikinti, accoppiamento dkt v 1. (unione) sujungimas į
accomodamėnto dkt v (accordo) (komprom isi­ porą; (su)poravimas; (abbinamento) suderi-
33
nimas; 2. (di animali) susiporavimas; 3. (coito)
sueitis -ies; 4. tecn sujungimas; prijungimas.
accopp||iäre vksm (-cöp-) 1. (metter insieme)
(su)jüngti j porą; (su)porūoti; (coordinare)
(su)dėrinti; ♦ jlk Dio Ii fa e poi Ii ~ ia atitiko
kirvis kotą; 2. (animali) (su)kergti; poruoti.
►accoppiärsi sngr 1. jüngtis į porą; pasiskir­
styti poromis; poruotis, susiporuoti; 2. (di
animali) poruotis, susiporuoti; 3. (di persone)
(lytiškai) sueiti.
accoräto, -a bdv sielvartingas; graudingas,
accorciäre vksm (-cor-) (pa)trum pinti; sutrum ­
pinti; a. un articolo (una gonna, la strada) pa­
trum pinti straipsnį (sijoną, kelią); a. i capelli
pakirpti plaukus; a. la lezione sutrum pinti pa­
moką.
►accorciärsi sngr (su)trumpėti; eiti trumpyn.
accordäre vksm (-cdr-) 1. suteikti, duoti; a. la
gražia (uno sconto, un prestito) suteikti malonę
(nuolaidą, paskolą); a. un permesso duoti lei­
dimą; 2. (armonizzare) (su)derinti; 3. mus,
gram (su)dčrinti.
►accorda|Irsi sngr 1. (su/perqcs) susitarti (dėl
ko), tartis; (concordare) sutarti (ką); a. sul
prezzo susitarti dėl kainos; mi šono ~ to col
tassista sul luogo e Vora sutariau su vairuotoju
laiką ir vietą; 2. (star bene con qcs) derintis
(prie ko); tikti, derėti.
accordatore dkt v derintojas,
accordatüra dkt m derinimas.
accord||o dkt v 1. sutarimas; santarvė; andare
d ’a. con qcn sutarti sū kuo; mėttersi d ’a. (con
qc su qcs) susitarti (su kuo dėl ko), tartis;
(non) ėssere d ’a. con qcn (ne)sutikti sū kuo;
((non) approvare) (ne)pritarti kam; ♦ di co-
mune a. visų sutikimū; bendru sutarimū; kaip
jst d ’a.! sutarta!; kaip jst f am d ’accordissimo!
visiškai sutinkū!; 2. (patto) susitarimas, suta­
rimas; (scritto) sutartis -iės fem m ; (segreto)
sandėris; a. bilaterale (commerciale) dvišalis
(prekybinis) susitarimas; 3. m us akordas, są­
skambis; 4. gram derinimas.
accor||gersi* vksm (di qc) pastebėti (ką), pam a­
tyti; (percepire) pajusti; (realizzare) susivokti;
a. di alcuni errori pastebėti keletą klaidų; mi
šono ~ to di non avere le chiavi pamačiaū, kad
neturiu raktų; ♦ senza a. nejučia; te ne accor-
gerai! pamatysi! (piktai).
accorgimėnto dkt v (espediente) gudrybė,
accorrere vksm [E] atbėgti; (affrettarsi) atsku­
bėti.
accortėzza dkt m apdairumas; con a. apdairiai;
accusa
ha avuto Va. di tacere susivokė, kád geriaū
patylėti.
accórto, -a bdv apdairūs; štai a.! pasisaugok!
accostam énto dkt v: a. di colori spalvų derinys,
accostáre vksm (-cd-) 1. (qc a qc) priglaūsti (ką
prie ko), prišlieti; (avvicinare) priartinti; a. ii
bicchiere alle labbra priartinti stiklinę prie lu­
pų; a. le persiane pridaryti langinės; 2. (con
l ’auto) sustoti šalikelėje.
►accostar|Įsi sngr (a qc) prisišlieti (prie ko);
(avvicinarsi) prisiartinti; a. ai muro prisišlieti
priė sienos; fig a. al greco susidomėti graikų
kalba; non ~ ti! nesiartink!; ♦ a. ai Sacramenti
priimti sakramentus.
accovacciá¡|rsi vksm (pri)tūpti; atsitūpti; stare
~ to tupėti.
accozzáglia dkt m spreg 1. (di cose) kratinys;
2. (di persone) gauja; šutvė,
accozzáre vksm (-coz-) suplakti,
accreditam énto dkt v 1. fin (t.p. a. in conto) įskai­
tymas [ banko sąskaitą; (bonifico) pervedimas
[ banko sąskaitą; 2. (di diplomático) akredi­
tavimas.
accreditáre vksm (-erė-) 1. pripažinti tikru; 2. fin
į įskaityti į banko sąskaitą; (con bonifico)
pervesti f banko sąskaitą; 3. (un diplomático)
akredituoti.
accréscere vksm (-eré-) (pa)didinti; (in numero)
(pa)dáuginti.
accrescim énto dkt v => incremento,
accrescitlvo dkt v ling a u g m e n ta b a s (priesagi-
nis žodis, turintis didinamąją reikšmę, pvz.
„librone“, didžiulė knyga).
accucciársi vksm susirangyti.
accudire vksm (-isc-) 1. prižiūrėti; (un malato)
slaugyti; 2.: a. alle faccende domėstiche eiti
(nam ų) ruošą / apyvoką,
accum uláre vksm (-cm-) (su)dėti į krūvą; (su)-
kaüpti; (su)kráuti; a. ricchezze (provviste) kaūp-
ti turtus (atsargas); a. i rifiuti dėti šiukšlės [
krūvą; fig a. dėbiti prisidaryti skolų.
►accum ulársi sngr kaūptis, susikaupti,
accum ulatóre dkt v tecn akumuliatorius,
accümulo dkt v 1. kaupimas; 2. (cumulo) krūva,
accuratam énte prv rūpestingai, kruopščiai,
accuratėzza dkt m rūpestingumas, kruopštumas,
.
accuráto, -a bdv 1 (di qcs) nuodugnūs; (preciso)
tikslūs; un esame a. nuodugnūs tyrimas; un
lavoro a. kruopštūs darbas; 2. (di qcn) rūpes­
tingas, kruopštūs; stropūs.
.
accüs||a dkt m 1 kaltinimas; apkaltinimas; ~ e
ridicole juokingi kaltinimai; un’a. infondata
nepagrįstas kaltinimas; sguardo d ’a. kaltina­
accusàre
masis žvilgsnis; assólvere da utt’a. išteisinti dėl
kaltinimo; smontare un’a. sugriauti kaltinimą;
muovere ~ e contro qcn apkaltinti ką; dir for­
mulare un’a. pateikti kaltinimą; ♦ sotto a.,
in stato d ’a. (per qcs) kaltinamas agg (kuo);
2. dir (U magistrato) kaltintojas; la piibblica a.
prokuroras.
accus||áre vksm (-cu-) 1. (di qcs) (ap)káltinti
(kuo); a. ącn di furto (di rapiña, di spionággio)
apkaltinti ką vagyste (apiplėšimū, šnipinė­
jimu); mi ~ano di ėssere troppo severo manė
kaltina, kad aš per griežtas; hanno ~ ato me
per ii ritardo dėl pavėlavimo kaltino manė;
2. (un dolore e sim.) skųstis (kuo); a. dolori di
schiena skųstis nūgaros skausmais; ♦ a. ii
colpo nebegalėti atsigauti (po nelaimės ir
pan.); 3. com m : a. ricevuta patvirtinti gavimą,
accusativo dkt v ling (t.p. caso a.) galiniñkas.
accusáto, -a dkt v/m kaltinamasis -oji; (sottopro-
cesso) teisiamasis -óji.
accusatóre dkt v/m kaltintojas -a.
acėrb||o, -a bdv 1. žalias, neprinokęs; frutta ~ a
neprinokę vaisiai pi; 2. fig (inesperto) nepri­
tyręs; (immaturo) nepribrendęs; 3. (aspro) ai­
trus; rūgštūs,
acero dkt v klevas; di á., in á. klevinis agg.
acérrimo, -a bdv nuožmūs; nepaprastai aršūs,
aceto dkt v actas; a. di vino vyno actas; a. balsá­
mico balzáminis actas; ♦ sott’a. m arinuotas
agg acte.
acetone dkt v chim acetonas,
aciditá dkt m rūgštingūmas; a. di stdmaco skrafi-
džio rūgštingūmas.
ácid| o, -a 1. bdv rūgštūs; gaižūs; (inacidito) su­
rūgęs; latte á. surūgęs pienas; vino á. rūgštūs
vynas; panna ~ a grietinė; fig parole ~ e dygūs
žodžiai; fig un tipo a. rūgštūs tipas; 2. dkt v
chim rūgštis -iės;a. nítrico (solforico, muriático)
azoto (sieros, drūskos) rūgštis -ičs; 3. dkt v
f am narkotikas LSD.
acidulo, -a bdv porūgštis; rūgštokas,
ácino dkt v (t.p. a. d ’uva) vynuogė,
ácme dkt m kulminacija, viršūnė,
ácne dkt m m ed aknė; (i brufoli) spuogai.
acį|qua dkt m 1. vanduo; á. del rubinetto vanduo
iš čiaupo; á. di fante (di mare, piovana) šaltinio
(jūros, lietaūs) vanduo; a. benedetta švęstas
vanduo; a. distillata distiliuotas vanduo; a.
dolce (salata, dura) gėlas (sūrūs, kietas) van­
duo; á. minerale (gassata) mineralinis (gazuo­
tas) vanduo; a. ossigenata vandenilio perok­
sidas; á.potábile geriamas / geriamasis vanduo;
♦ sott’a. po vandeniu; á. alta (a Venezia)
34
pakilęs vanduo (Venecijoje); à. e sapone be
makiažo; all’à. di rose silpnas agg, neveiks­
mingas agg;fare à. (da tutte le parti) prakiurti;
(perdere) leisti vandenį; fig turėti daug truku­
mų; à. in bocca! nė m ur mur!; con /Vi. alla gola
padai svyla („vanduo iki kaklo“); navigare /
trovarsi in cattive ~ųue kritiškoje (finansinė­
je) padėtyje; („plaukioti pavojinguose vande­
nyse“); sentirsi come un pesce fuor d ’à. „jaūstis
kaip žuvis nė vandenyje“ (labai nejaukiai); è
passata molta à. sotto i ponti daūg vandens
nutekėjo; è à. passata tai jaū praeitis („tai
pratekėjęs vanduo“); kaip jst à.! (nei giochi)
šalta!, šalčiau!: flk ognuno tira l ’à. al šuo mu-
lino kiekviena pušis sàvo šilui ošia; flk à. cheta
rompe i ponti tyli kiaulė gilią šaknį knisa;
2. (pioggia) lietūs; prèndere l ’à. sušlapti nuo
lietaūs; 3.: dgs ~que vandenys; ~ųiie reflue /
di scolo nuotekos; ~<įrwe termali gydomieji
vandenys; dir ~que territoriali teritoriniai van­
denys; le si sono rotte le ~que jai vandenys
nubėgo; ♦ aspettare che si càlmino le ~que,
lasciar calmare le ~</ue „laukti, kol nusistos
vanduo“ (laukti, kol viskas nurims).
acquafôrte (dgs acqueforti) dkt m art ofortas,
acquàio dkt v virtuvės kriauklė,
acquamarina dkt m min akvamarinas,
acquaràgia dkt m (valytasis) terpentinas,
acquarèllo dkt v => acquerèllo.
acquàrio I dkt v akvariumas,
acquàrio II dkt v (segno zodiacale) vandenis (zo­
diako ženklas).
acquasànta dkt m švęstas / šventintas vanduo,
acquasantiéra dkt m švęsto vandens indas.
acquàti||co, -a bdv vandens; vandeninis; sport
~ c i vandens sporto šakos; piante ~che van­
dens augalai,
acquattàrsi vksm (atsi)tūpti (ppr. norint pasi­
slėpti).
acquavite (dgs acqueviti) dkt m degtinė,
acquazzône dkt v liūtis -ies, pyla; smarkūs lietūs,
acquedôtto dkt v vandentiekis,
àcqueo, -a bdv: fis vapore à. vandens garai pi.
acquerèllo dkt v (opera, tecnica, colori) akvarelė,
acquiescénte bdv nuolankiai sutinkantis,
acquirénte dkt v/m 1. dir įgijėjas -a; 2. (com -
pratore) pirkėjas -a.
acquisire vksm (-)sc-) (į)gauti; a. un diritto gauti
teisę; a. un’abitùdine įgyti įprotį; dira, agliatti
įdėti į bylą; t.p. => acquistàre 2.
acquisit!|o, -a bdv, dlv: diritto a. teisėtai įgyta /
suteikta teisė; parente a. giminė iš žmonos
(/ vyro) pusės; ♦ darė per a. laikyti tikru.
35
acquisizión||e dkt m į(si)gijimas;//g le nuove ~ i
del museo naujai muziejaus įsigiti eksponatai,
acquistáre vksm 1. tr (comprare) pirkti, nusipir­
kti; įsigyti; (in blocco) supirkti; a. un biglietto
(una casa) pirkti bilietą (namą); ♦ a. terreno
įsigalėti; 2. tr (ottenere) į(si)gyti; gauti; a. la
cittadinanza italiana gáuti Italijos pilietybę; a.
esperienza įgyti patyrimo / patirties; a. fama
pelnyti šlovę; a. peso priaugti svorio; 3. intr
[A]: a. in bellezza tapti gražesniam; a. in salute
tapti sveikesniám.
acquist!|o dkt v 1. pirkimas; fare ~ i apsipirkti;
2. (la cosa acquistata) pirkinys; 3.: un nuovo a.
(di una squadra e sim.) naujas žaidėjas (/ narys
ir pan.).
acquitrino dkt v klanas, klanai pi; liūnas,
acquolina dkt m: avere l ’a. in bocca varvinti seilę;
fa venire l’a. (nuó jo) sėilė(s) tįsta / varva,
acquóso, -a bdv (difm tta e sim.) pavandenijęs,
acre bdv 1. rūgštūs; aitrūs; gaižūs; fumo a. gaižūs
durnai pi; 2.fig dygūs, kandūs; įgeliantis,
acrédine dkt m fig kandumas; (astio) pagieža,
acrilico dkt v (ii tessuto) akrilinis pluoštas, ak-
rilas.
acrim onia dkt m kartėlis; (astio) pagieža,
acróbata dkt v/m akrobatas -ė.
acrobático, -a bdv 1. akrobatinis; 2. fig (ad e f
fetto) akrobatiškas.
acrobazi¡|a dkt m 1. akrobatika; 2. (singolo eser-
cizio) akrobatinis pratimas; akrobatikos ele-
meñtas; ~ e aeree aukštasis pilotažas; fig fare
per galvą verstis (labai stengtis).
acronimo dkt v akronimas,
acropoli dkt m stor akropolis,
acuire vksm (-isc-) (pa)aštrinti; (una malattia)
(pa)uminti; a. l ’ingegno miklinti protą.
►acuirsi sngr (pa)aštrėti; (di malattie) (pa)-
ūmėti.
acúleo dkt v 1. spyglys, dyglys; 2. (pungiglione)
gylys.
aciime dkt v proto skvarbumas,
acum inato, -a bdv, dlv smailūs; nusmailintas,
acústica dkt m akustika.
acūsticĮ|o, -a bdv 1. garso; akūstinis; apparėcchio
a. klaūsomasis aparatas; segnale a. (garso)
signalas; anat nervo a. klausos nervas; 2.: mus
chitarra ~ a akūstinė gitara,
acutam énte prv fig (con acume) taikliai, įžvalgiai,
acutézza dkt m 1. aštrūm as (irprk); 2. fig (acume)
skvarbumas; įžvalgūmas.
acutizzáre vksm (pa)aštrinti.
►acutizzársi sngr (pa)aštrėti.
acüt||o, -a 1. bdv aštrūs; (a punta) smailūs; geom
addebitaménto
àngolo a. smailusis kampas; gram accento a.
dešininis kirčio ženklas, akutas; 2. bdv (di vo­
ce) plonas; (di suono) aukštas; (stridulo) šaiž­
ūs; 3. bdv fig (intenso) aštrūs; stiprūs; dolore a.
smarkūs skaūsmas; 4. bdv fig (perspicace) įž­
valgūs; (di qcs) taiklūs; mente ~ a skvarbūs
protas; un’osservazione ~ a taikli pastaba;
5. bdv med ūminis; ūmūs; appendicite ~ a ūmi­
nis apendicitas; fase ~ a ūminė fazė; 6. bdv:
vista ~ a aštrūs regėjimas; 7. dkt v mus aukšta
nata.
ad prlk => a II.
adagiàre vksm (~dà~) atsargiai padėti; (coricare)
atsargiai paguldyti.
►adagiàrsi sngr 1. išsitiesti; 2. fig (rilassarsi)
atsipalaiduoti.
adagio prv 1. lėtai, iš lėto; palengva; 2. kaip jst:
a.! atsargiai!; a. con le parole! atsargiai!, ką
šneki!; 3. mus nkt „adagio“, adadžo.
adattàbile bdv (lengvai) pritaikomas,
adattabilità dkt m pritaikomumas; (capacita di
adattarsi) gebėjimas prisitaikyti,
adattam énto dkt v pri(si)táikymas; adaptacija;
capacita di a. gebėjimas prisitaikyti; a. cine­
matográfico (/ televisivo ir pan.) ekranizacija,
adattàre vksm pritaikyti; adaptuoti; a. un testo
per dei principianti (per ii teatro) adaptuoti /
pritaikyti tekstą pradedantiesiem s (dramai);
a. le parole alla situazione pritaikyti žodžius
situacijai; a. lo studio a camera da letto paversti
darbo kam barį miegamuoju.
► ad att ¡arsi sngr 1. (a qcs) prisitaikyti (prie
ko); prisiderinti; adaptuotis; a. ad un ambiente
nuovo prisiderinti prie naujos aplinkos; a. a
dormiré in soffitta prisitaikyti miegoti palėpė­
je; tu dimmi ąuandopuoi e io mi tū pasakyk,
kada galėsi, ir aš prisitaikysiu; gli occhi si
~tano al bùio àkys adaptuojasi prié tamsos;
2. (star bene) (a qcn; a qcs) (pri)tikti (kam;
prie ko); prigulti.
adattatóre dkt v inf tecn adapteris.
adàtt||o, -a bdv tinkamas: un terreno a. alpàscolo
(per le patate) žemė tinkama ganÿklai (bul­
vėms); in modo a. tiñkamai; èssere a. (a/per qc;
per far qcs) tikti (kam; ką daryti), būti tin­
kamam; non è a. ad insegnare / come insegnan-
te jis netiñka dirbti mokytoju, jis netiñka į
mokytojus; per quel lavoro ho la persona ~ a
tám darbui turiu tifikamą žmogų; ora non è il
momento a. dabar netiñkam as laikas,
addebitam énto dkt v fin, comm nurašymas nuó
bánko sąskaitos; a. diretto su conto corrente
tiesioginis debetas.
addebitàre
addebitare vksm (-dė-) 1. fin, com m (segnare a
debito) įrašyti į debetą; (mettere in conto a
qcn) įrašyti į (kieno) sąskaitą; (a qcn, su conto
bancario) nurašyti nuo (kieno) banko sąskai­
tos; 2. f g: a. una responsablita (a qcn) priskirti
(kam ) atsakomybę,
addebito dkt v l.= > addebitam ėnto; 2. fig: negare
ogni a. paneigti visus kaltinimus,
addenda dkt v dgs lot (teksto) papildymai,
addendo dkt v m at dėmuo,
addensam ento dkt v (di nuvole) debesų tvenki-
masis; debesys pi.
addensare vksm (-dėn-) (su)tirštinti.
►addensarsi sngr 1. (su)tirštėti; 2. (delle nuvo­
le) tvenktis.
addentare vksm (-dėn ) kąsti; (su)griėbti danti­
mis; (stringere tra i denti) sukąsti; a. (qcn) a un
polpaccio įkąsti (kam ) f blauzdą,
ad d en trarsi vksm (-dėn-) 1. žengti gilyn / j gilu­
mą; 2. fig įsigilinti; a. in una ąuestione įsigilinti
į klausimą.
addėntro bdv nkt: ♦ ėssere a. (a/in qcs) išmanyti
(ką); būti gerai (su kuo) susipažinusiam,
addestram ėnto dkt v 1. (ap)mokymas; parengi­
mas; 2. (di un animale) dres(ir)avimas.
ad d estrare vksm (-dė-) 1. (a far qcs) (iš)mokyti
(ką daryti); parengti; (solo un p o ’) apmokyti;
2. (un animale a far qcs) dresuoti; a. un cavallo
prajodinėti arklį,
addestratore, -trice dkt v/m dresuotojas -a.
addėtt| o, -a (a qcs) 1. bdv atsakingas (užką); (di
qcs) skirtas (kam); ii personale a. ai controllo
kontrolieriai pi; 2. dkt v/m darbuotojas -a; l’a.
allapalestra sporto salės prižiūrėtojas; l ’a. alla
manutenzione meistras; l’a. alle pulizie valyto­
jas; l ’a. alle spedizioni ekspeditorius; l’a. cultu-
rale kultūros atašė; l ’a. stampa atstovas spau­
dai; ♦ vietato l ’ingresso ai non ~ j ai lavori
(scritta) pašaliniams įeiti draudžiama; fig iron
per ~ i ai lavori skirtas specialistams (/ žino­
vams ir pan.).
addiaccio dkt v: all’a. po atviru dangumi; laukė,
addiėtro p it : giorni a. prieš kelias dienas; tempo
a. prieš kurį laiką,
addio 1.jst sudiė(v)! (ppr. visam laikui); a. pace!
(vacanze!) sudie, ramybe! (atostogos!); 2. dkt
v atsisveikinimas (ppr. visam laikui); l ’ūltimo
a. paskutinis atsisveikinimas (su velioniu); ♦ a.
ai celibato „bėrnvakaris“.
ad d irittū ra p ir net, netgi; parla a. cinąue llngue
jis kalba net penkiomis kalbomis; le ha com-
prato a. un appartamento jai net būtą nupirko;
♦ kaip jst a.! netgi!
36
addi:|rsi* vksm (pri)deréti; questo comportamen-
to non ti si ~ ce tau nepridera taip elgtis; come
si ~ ce agli amici kaip dera draugams,
additàre vksm (-di-) (pa)rôdyti pirštu; nurodyti
(ir prk).
additivo dkt v priedas (ppr. maisto); a. per carbu-
ranti kuro priedas,
addizionàle bdv papildomas; pridėtinis,
addizionàre vksm (-zio-) (sommare) sudėti,
addizione dkt m m at sudėtis -iės.
addobbàre vksm (-dob-) (pa)puošti.
addôbb |o dkt v puošmena, papuošalas; gli ~ i
natalizi kalėdiniai papuošalai,
addolcire vksm (-¡sc-) (pa)sâldinti.
►addolcirsi sngr fig (su)švelnėti.
addolor|įare vksm (-16-) (qcn) (su)spâusti (kam)
širdį, (su)teikti sielvarto; (ferire) (į)skaūdinti;
m i ~ a molto man labai skaudu.
►addoloràrsi sngr sielvartauti,
addoloràto, -a bdv susisielojęs; sopulingas; ♦ so­
no a. (mi scuso) didžiai apgailestauju; (mi dà
dolore) man labai skaudu; labai sielvartauju.
addom e dkt v anat pilvas, pilvo ertmė,
addom esticàre vksm (-mė-) (pri)jaukinti; prisi­
jaukinti.
addom esticàto, -a bdv, dlv prijaukintas.
addom inàl||e 1. bdv pilvinis, abdominalinis; pil­
vo; 2.: dkt v dgs ~ i (muscoli) pilvo presas sg;
(esercizi fisici) atsilenkimai.
addorm entàre vksm (-mén-) 1. (už)migdyti; fig
quel film fa a. tas filmas tiesiog migdo; 2 .fa m
(anestetizzare) nuskausminti; užmigdyti.
►addorm entà | rsi sngr 1. užmigti; mi šono ~ to
davanti ai televisore užmigau prieš televizorių;
♦ a. sugli allori ilsėtis ant laurų; 2. (intorpidir-
si) nutirpti; mi si è ~ ta una gamba (man) nu­
tirpo koja.
.
addorm entàt||o, -a bdv, dlv 1 miegantis; užmi­
gęs; ♦ mezzo a. apsnūdęs; flk la Bella ~ a M ie­
gančioji gražuolė; 2. (assonnato) mieguistas,
addossàre vksm (-dos-) užkrauti.
►addossàrsi sngr užsikrauti; a. una colpa už­
sikrauti / prisiimti kaltę.
.
addôsso 1 p ir (con se) sū savimi; avėre a. qcs
turėti ką sū savimi; (indossare) dėvėti ką; mėt-
tersi a. qcs apsivilkti kuô; mi sento la febbre a.
jaučiu, kàd karščiuoju; ♦ fa m fàrsela a. pridėti
į kelnes; a.! į kailį!; puolam!; 2. prlk: a. a qc
(sopra) ant kô; (contro) prieš ką; (vicino) šalia
kô; ♦ andare / finire a. a qcn (con l ’auto) tren ­
ktis i ką (automobiliu); darė a. a qcn (užsi)pūl-
ti ką; mettere gli occhi a. a qcn nusižiūrėti ką;
mettere le mani a. a qcn (agguantare) sučiupti;
37 adorno

(picchiare) primušti; stare a. a qcn (opprimere) non posso parlare atsiprašau, dabar negaliu
sėdėti kam ant sprando; fa m (seccare) kabi­ kalbėti; a. si che faremo tardi! dabar tai jaū
nėtis. tikrai vėluosimi; ♦ per a. kol kas; e a.? 6 kas
addottorarsi vksm (-to-) įgyti magistro laipsnį, dabar?; 2. (poco fa ) (t.p. proprio a.) ką tik;
addūrre* vksm pateikti; nurodyti, 3. (fra poco) tuoj, tuojau,
adeguam ėnto dkt v sulyginimas; (a qcs) pri(si)- adiacent |e bdv gretimas; šalia (esantis); geom
taikymas (prie ko), pri(si)dėrinimas. angoli ~ i gretutiniai kampai,
adeguare vksm (-de-) (qcs a qcs) pritaikyti (ką adiacėnze dkt m pi: nelle a. (di qcs) netoli (ko);
prie ko); (pri)derinti; a. gli stipendi ai costo (ko) apylinkėse.
della vita pritaikyti atlyginimus prie pragyve­ adibi|| re vksm (-isc-) (usare) (pa)naudoti; (desti-
nimo išlaidų. nare) (pa)skirti; a. un locale a ripostiglio nau­
►adeguarsi sngr (a qcs) prisitaikyti (prie ko). doti patalpą kaip sandėliuką; ąuesta terra e
adeguato, -a bdv 1. (appropriato) tinkamas; iri ~ ta a pascolo ši žemė naudojam a gyvuliams
modoa. tinkamai; 2. (commisurato) adekvatūs; ganyti, ši žemė skiriama ganyklai; l ’area sara
essere a. (a qcs) atitikti (ką). ~ ta a parcheggio šiame plote bus įrengta sto­
adėm piere vksm tr/intr [A] (doveri e sim .) © vyk­ vėjimo aikštelė,
dyti; (compiti e sim.) atlikti; a. (ad) una pro- adipe dkt v riebalai pi.
messa ištesėti pažadą. adiposo, -a bdv: biol tessuto a. riebalinis audinys,
►adėm piersi sngr išsipildyti, adirarsi vksm (-di-) įsiusti, įširsti, įniršti,
adem pim ento dkt v įvykdymas; (di compiti e adire vksm (-isc-): dir a. le vie legali kreiptis į
sim.) atlikimas; a. deglidbblighi prievolių įvyk­ teismą.
dymas. adito dkt v: ♦ darė d. (a qcs) duoti pagrindo
adem pire vksm (-deni-) - > adėmpiere. (kam; ką daryti); (su)kelti (ką).
adenoidi dkt v dgs m ed adenoidai. adocchia||re vksm (-ddc-) 1. (scorgere) pastebėti;
aderėnt||e 1. bdv aptem ptas, prigludęs prie kū­ išvysti; 2. (guardare con interesse) nusižiūrėti;
no; 2. dkt v/m d a le is -ė; (membro) narys -ė; i ho ~ to una bella bionda nusižiūrėjau gražią
commercianti ~ i all’iniziativa prekybininkai, blondinę.
kurie dalyvauja akcijoje. adolescėnte dkt vtm paauglys -ė; da a. paaugli­
aderenzį|a dkt m 1. prigludimas; fig non ha al- škas; paauglio; avere una figlia a. turėti duk­
cuna a. coi fatti tai visiškai nesusiję su faktais; terį paauglę,
2. tecn (attrito) sukibimas; 3. med suaugimas;adolescėnza dkt m paauglystė,
sąauga; 4.: dgs fig ~ e pažintys, adolescenziale bdv paauglių, paauglio; (da ado-
aderire vksm [A] (-isc-) (a qcs) 1. (pri)lipti (prie lescente) paaugliškas,
ko); (spec. di vestito) priglusti; 2. fig dalyvauti adom brarsi vksm (-dom-) (dėl cavallo) baidytis,
(kur), prisidėti (prie ko), prisijungti; (sostenere) adoperare vksm (~do~) (pa)naudoti; (pa)vartoti;
(pa)rem ti (ką); a. ad un’iniziativa dalyvauti a. lefdrbici panaudoti žirkles; a. la forza pavar­
akcijoje; rem ti akciją, pritarti akcijai; a. ad utį toti jėgą; a. parole difficili vartoti sudėtingus
partito įstoti į partiją; a. ad una proposta pri­ žodžius.
tarti pasiulymui; ♦ a. ad un invito priimti kvie­ ►adoperarsi sngr (per qc) dėti pastangas (dėl
timą. ko; darant ką, ką daryti).
adescam ėnto dkt v viliojimas, adorabile bdv žavūs, žavingas,
adescare vksm (-d e -) (su)vilioti. adorare vksm (-do-) 1. (Dio e sim.) (pa)garbinti;
adesione dkt m 1. (partecipazione) dalyvavimas; 2. fig (qcn) karštai / labai mylėti; a. i figli labai
prisijungimas; (appoggio) (pa)rėmimas; para­ mylėti savo vaikus; 3. fig (qcs) dievinti, nepa­
ma; a. ad un accordo prisijungimas prie susita­ prastai mėgti; a. la pasta dievinti makaronus,
rimo; darė la propria a. sutikti dalyvauti; (ap- adorazione dkt m 1. garbinimas; rel adoracija;
poggiare) pritarti; 2. (iscrizione) registravimas; 2. fig susižavėjimas; avere un ’a. (perqc) dievin­
įstojimas; 3. fis priekiba, adhėzija. ti (ką); stare in a. (davanti a qc) žavėtis (kuo).
.
adesivj|o, -a 1 bdv lipnūs(is); nastro a. lipnioji adornare vksm (-dor-) (iš)puošti, (iš)gražinti; a.
juosta; etichette ~ e lipniosios etiketės; 2. dkt v di fiori puošti gėlėmis.
rišli medžiaga; klijai pi; 3. dkt v (figurina, bol- ►adornarsi sngr dabintis, išsidabinti; puoštis,
lino e sim.) lipdukas, išsipuošti.
.
adėsso prv 1 (orą) dabar; šiuo metu; scusa, a. adorno, -a bdv (di qcs) išpuoštas (kuo).
adottáre
adottáre vksm (-dót-) 1. įvaikinti; a. un bambino
bielorusso įvaikinti vaiką iš Baltarüsijos; 2. (met­
iere in atto qcs) imtis (ko)\ (applicare) (pri)-
táikyti; a. la linea dura laikytis griežtos linijos;
a. un método efficace pritaikyti veiksmingą
m etodą; a. una política aggressiva imtis agre­
syvios politikos; a. provvedimenti imtis prie­
monių; 3. (scegliere, far proprio) (iš)rifikti;
pasirinkti; a. un libro di testo išrinkti vadovėlį;
a. un nuovo look pasiriñkti naūją Įvaizdį.
adottiv||o, -a bdv: padre a. Įtėvis\figlio a. Įsūnis;
madre ~ a Įmotė; figtia ~ a įdukra; fig patria
~ a antroji tėvynė,
adozióne dkt m 1. įvaikinimas; 2. fig (messa in
atto) pritaikymas; si ė resa necessária l ’a. di
misure cautelari prireikė pritaikyti kardomąją
priem onę; 3. fig (scelta) pasirinkimas,
adrenalina dkt m biol adrenalinas,
adriático, -a bdv Adrijos juros,
adulare vksm (á-, -du-) (qcn) meilikauti (kam );
liaupsinti (ką) (stengiantis įtikti),
adulatóre, -trice dkt v/m meilikautojas -a.
adulazióne dkt m meilikavimas,
adulterare vksm (-dul-) falsifikuoti (ppr. maistą).
adulterio dkt v svetimavimas; comméttere a. sve­
timauti.
adultero, -a dkt v/m, bdv svetimautojas -a.
adült||o, -a 1. bdv suaugęs; (maturo) subrendęs;
2. dkt v/m suaugėlis -ė; suaugusysis -ioj i; /;//«
per filmas suaugusiems,
adunánza dkt m susirinkimas, sueiga,
adunare vksm (-du-) (su)riñkti, (su)kviėsti.
adunáta dkt m su(si)rinkimas (ppr. kareivių).
adunco, -a bdv riestas; (solo del naso) kumpas,
aerare vksm (á-) (iš)vėdinti; (solo u n p o ’) pravė­
dinti; a. un lócale pravėdinti kambarį.
aerej|o I bdv 1. óro; base ~ a aviacijos bázė;flotta
~ a óro laivynas; fotografía ~ a aerofotográ-
fija; incursione ~ a aviacijos añtskrydis; linea
~ a avialinija, óro linija; spázio (trajfico) a.
óro erdvė (eismas); per posta ~ a óro paštu;
2.: anat vie ~ e kvėpuojamieji takai,
aereo II dkt v lėktuvas; a. a reazione reaktyvinis
lėktūvas; a. di linea keleivinis lėktuvas (ne už­
sakomasis), laineris; a. militare karinis lėktū­
vas; prendere Va. (iš)skristi lėktuvū.
aeriforme bdv chim, fis dūjinis.
aero- I priešdėlis: sudurtinių žodžių dėmuo, ro­
dantis sąsają su oru, su dujomis, pvz., aerofagia,
aerosol ir t. t.
aero- II priešdėlis: sudurtinių žodžių dėmuo, ro­
dantis sąsają su aviacija, pvz., aeromodėllo,
aeropórto ir t. t.
38
aerobica dkt m aerobika,
aerodinámica dkt m fis aerodinamika,
aerodinámico, -a bdv aerodinaminis; aptakūs,
aerofagia dkt m m ed aerofágija.
aoromodellismo dkt v aviamodelizmas,
aeronáutica dkt m 1. (scienza) aeronautika; 2. (a-
viazione) aviacija; oreivystė; a. militare karinė
aviacija.
aeronáutico, -a bdv aviacinis; aviacijos, oreivys­
tės.
aeroplano dkt v lėktūvas; t.p. => aereo II.
aeropórto dkt v óro uostas,
aeroportuále bdv óro uosto, óro uostų,
aerosol [-’sol] dkt v fis, m ed aerozolis,
aeróstato dkt v av aeróstatas,
áfa dkt m tvankūs oras, tvankuma; tormentato
dall’a. kankinamas tvankumos,
affábile bdv malonūs, mielas; (amichevole) draū-
giškas; draugingas,
affabilitá dkt m mielumas; draugiškumas,
affaccendársi vksm (-cėn-) triūsti, plušėti; sūktis.
affaccendáto, -a bdv (labai) užsiėmęs; triūsian­
tis.
affacciársi vksm 1. pasirodyti (pro langą / pro
duris ir pan. ); iškišti galvą; (sporgersi ai di Ici)
išsisverti; 2. fig (di stanze, finestre) (su qcs)
žvelgti (į ką); išeiti (į ką); 3. fig (alla mente)
dingtelėti, toptelėti,
aflamare vksm (-fa-) álkinti; marinti badū.
affamáto, -a bdv išalkęs; alkanas; fig a. di gloria
trokštantis garbės,
affannársi vksm fig (darsi da fare) triūsti; nertis
iš kailio.
affannáto, -a bdv (senza fiato) uždusęs; respiro
a. pasunkėjęs kvėpavimas; šono a. uždusaū.
affánno dkt v 1. uždusimas; dusulys; 2. fig nėri­
mas; ėssere / stare in a. (inquieto) nerimauti.
affár||e dkt v 1. (economico) sandoris; sandėris;
dgs gli ~ i verslas sg, biznis sg; per su
reikalais; un grosso a. pelningas sandoris; giro
d ’~ i apyvarta; incontro d ’~ i dalykinis susitiki­
mas; uomo d ’~ i verslininkas; viággio di ~ i
verslo kelionė; concludere un a. sudaryti san­
dorį; fare ~ i d ’oro labai pelningai verstis;
méttersi in imtis verslo, užsiimti verslu;
parlare di ~ i dalykiškai kalbėti; ė un vero a.!
čia tai sandoris!; ♦ ~ a fatto! sūtarta!, susi-
mūškim delniaís!, duok rafiką!; gli ~ iso n o ~ i
biznis yra biznis; 2. (faccenda) reikalas; (que-
stione) klausimas; un a. šerio rimtas klausimas
/ reikalas / dalykas; ~ i di cuore meilės reikalai;
~ i di Stato valstybės reikalai; ho degli ~ i da
sbrigare turiū reikalų; Ministero degli ~ i esteri
39
Užsienio reikalų ministerija; ♦ brutto a.!, iron
bell’a.! prastai!; fatti gli ~ i tuoi! žiūrėk savo
reikalų!; ~ i miei! čia jaū m an žinoti!, kas tau
darbo!; ~ i tuoi! čia tavo reikalas!, kas man
darbo!; 3.fam (cosa) daiktas; togli ąiiell’a.! pa­
trauk tą daiktą!
affarista dkt v/m suktas -a verslininkas -ė, ver­
teiva com.
affascinante bdv žavingas, žavus; patrauklūs,
affascina |re vksm (-fa ) (su)žaveti; šono restato
~ to dalia bellezza di Kaunas aš likau sužavėtas
Kaūno grožio, m ane sužavėjo Kauno grožis.
affastella| re vksm (-stėl-) fig prigrūsti; a. bugie
primeluoti,
affaticamėnto dkt v nuovargis,
affaticare vksm (-Ū-) (nu)varginti, (nu)alinti; a.
la vista varginti regėjimą / akis.
►affaticarsi sngr (nu)vargti; (solo un po ’) pa­
vargti, privargti.
affatto prv visiškai, visai; niente a. visai nė; non
mi piace a. man visiškai nepatinka; non ho a.
sonno visai nenoriu miego.
afferm||are vksm (-fėr-) teigti; (pa)tvirtinti; a. ii
falšo kalbėti netiesą; ~ a di non sapere nulla,
~ a che non sa nulla teigia nieko nežinąs; tei­
gia, kad nieko nežino.
►afferma]|rsi sngr 1. išgarsėti; susilaukti pri­
pažinimo; įsitvirtinti; si e ~ ato come pittore
išgarsėjo kaip tapytojas, tapo žymiu tapytoju;
2. (vincere) nugalėti, laimėti.
affermativĮjo, -a bdv teigiamas; risposta ~ a tei­
giamas atsakymas; in caso a. jei taip; tokiu at­
veju.
affermato, -a bdv, dlv žinomas, įžymūs,
affermazione dkt m 1. (l ’affermare) tvirtinimas;
teigimas; (asserto) teiginys; 2. (successo) per­
galė; sport neita a. della sąuadra di casa aiški
šeimininkų komandos pergalė.
afferra||re vfcsm (-fėr-) 1. (pa)griėbti, (nu)stvėrti;
a. qcn perun braccio griebti ką už rankos; 2. fig
(capire) pagauti prasmę; suprasti; non ha ~ to
bene jis nelabai suprato.
►afferrarsi sngr (a qc) nusitverti (už ko), tver­
tis; susigriebti, griebtis.
affettare I vksm (-fėt-) (fare a fette) (pa)pjaustyti
(su-) (griežinėliais); (Upane) raikyti; a. tutto ii
pane suraikyti visą duoną,
affettare II vksm (-fėt-) (fingere) (pa)rodyti (neti­
krą jausmą ir pan.); a. modėstia apsimesti ku­
kliam; vaidinti kūklų.
affettato I dkt v griežinėliais suraikytas kumpis
(/ saliamis ir pan.).
affettato II -a bdv afektūotas, dirbtinis.
affidábile
affettazióne dkt m afektacija, dirbtinumas,
affettivitá dkt m nkt emocingūmas; emocijos pi.
affettivo, -a bdv emocinis; (delVaffettivitá) em o­
cijos; legame a. emocinis ryšys; ąuesto anello ha
per me un valore a. šis žiedas man asmeniškai
vertingas.
affétt |o I dkt v 1. prisirišimas; artūm as; meilė; a.
fraterno broliška meilė; provare a. (per qcn)
turėti (ką) prie širdies; mylėti; ♦ con a. (nelle
lettere) tave (/ jus) mylintis agg; 2.: dgs fig gli
~ i piu cari mylimieji.
affėttĮjo II, -a bdv (da qcs) sergantis (kuo); keñ-
čiantis (nuo ko); i soggetti ~ i da bronchite tie,
kurie serga / sergantys bronchitu; ė a. da una
grave forma di scoliosi kefičia nuo rim to stūbu-
ro išlinkimo, jám rimtas stuburo išlinkimas,
affettuosamėnte prv meiliai; lipšniai,
affettuositá dkt m nkt 1. (l’essere ajfettuoso) mei-
lūmas; 2. (gesto ajfettuoso) meilūs poelgis; (pa­
rola affettuosa) meilūs žodis.
affettuós||o, -a bdv meilūs; lipšnūs; kūpinas m ei­
lės; saluti ~ i šilčiausi linkėjimai,
affezion |ársi vksm (-zió-) (a qc) prisirišti (prie
ko); pamilti (ką); io mi ~ o fácilmente aš labai
prieraišūs žmogūs.
affezionáto, -a bdv, dlv prisirišęs; a. ai nonni pri­
sirišęs prie senelių; fig ėssere a. aiprdprio lavo-
ro mėgti savo darbą; U poeta ė molto a. a Nida
poetas labai pamilo Nidą.
affezióne dkt m 1. => affėtto I; 2. (malattia) liga.
affiancáre vksm 1. (qcs a qcs) (pa)statyti (ką)
greta (ko); (pa)statyti vieną prie kito; (qcn)
prisigretinti (prie ko); (con l ’auto) privažiuoti
(prie ko); 2. fig (qcn nei lavoro) talkinti (kam),
(pa)talkininkáuti; 3. fig (qcn a qcn nei lavoro)
(pa)skirti (ką kieno) partneriu.
►affiancársi sngr (a qcn) stóti (prie ko); (con
l ’auto e sim.) privažiuoti (prie ko).
affiataménto dkt v santarvė; dermė; (spirito di
squadra) komandos dvasia; c ’ė molto a. tra i
colleghi kolegos puikiai sūtaria.
afdatare vksm (-fia-) suderinti; (iš)ugdyti (kieno)
sugebėjimą dirbti komandoje.
►affiatársi sngr darniai sutarti; sport susižai-
sti.
affiatat||o, -a bdv gražiai sutariantis; darnūs;
una cdppia molto ~ a dafniai sutaikyta pora.
affibbiáre vksm fig (darė) duoti; (rifilare) įpiršti;
a. un ceffone a qcn skelti kám afitausį; a. un
incárico a qcn užkrauti kám užduoti; a. un
nomignolo a qcn dúoti kám pravardę.
affidabil||e bdv patikimas; fonti ~ i patikimi šal­
tiniai; in modo a. patikimai.
affidabilitá
affidabilitá dkt m patikimumas,
affidaménto dkt v 1. (ilfldarsi) pasikliovimas; pa­
sitikėjimas; fare a. (su qcn) pasikliauti (kuo);
(su qcs) pasitikėti (kuo); non daré nessun a.
nekelti jókio pasitikėjimo; 2. dir globa; in a.
globojamas agg.
affidáre vksm (-/?-) 1. patikėti; pavesti; a. a qcn
le chiavi di casa patikėti kám nam ų raktus; a.
a qcn ii controllo dei lavori pavesti kám darbų
kontrolę / kontroliuoti darbus; 2. dir atiduoti
globón.
►affid || arsi sngr 1.: a. alie cure di un médico, a.
ad un médico kreiptis į gydytoją (pagalbos); a.
a Dio patikėti save Dievui; mi ~ o a te (pensad
tu) palieku tai táu; 2. (basarsi) (a qcs) remtis
(kuo), vadovautis,
affido dkt v dir => affidaménto 2.
affievol||irsi vksm (-isc-) 1. silpti; (di luce) blėsti;
2.fig gesti; le speranze si ~iscono viltys gęsta,
affiggere* vksm (iš)kabinti; (incollando) (iš)kli-
júoti.
affiláre vksm (-/?-) (pa)galąsti.
atfilatljo, -a bdv, dlv aštrūs; pagaląstas; lama ~ a
aštrios ašmenys pi; fig lingua ~ a aštrūs liežū-
vis;fig un viso a. smailūs veidas,
affiliáre vksm (-fi-) priimti nariu,
affiliáta dkt m econ (t.p. azienda a.) antrinė įmo­
nė; dukterinė įmonė fam .
a (Til ¡ato, -a dkt v/m narys -ė; un a. ad un clan ma-
fioso mafijos kláno beñdrininkas; mafijos šei­
mos narys.
affináre vksm (-fi-) (pa)gérinti; (pa)tóbulinti;
(educare) (iš)lavinti; ugdyti; a. ii gusto lavinti
skonį.
afflnchė jugi (tám,) kád; idañt; lo ripeto, a. tutti
capiscano pakartosiu, kad visi suprastų; gli la-
sciai ii mió numero, a. mi comunicasse i ri-
sultati delle análisi palikaü jám savo telefono
nūmerį tám, kád mán praneštų tyrimų rezul­
tatus.
affmj¡e bdv (a qcs) artim as (kam); (simile) pana­
šūs (į ką); (analogo) tolygus (kam); ling lingue
~ i giminiškos kalbos,
affinitá dkt m nkt panašumas; a. elettiva atranki­
nė giminystė,
affioraménto dkt v išnirimas; iškilimas (į pavir-
šių).
affioráre vksm [E] (-fió-) išnirti; iškilti (į pavir-
šių).
affisso dkt v 1. (avviso) skelbimas; 2. ling afiksas,
affissióne dkt m (iš)klijavimas; (iš)kabinimas; di-
vieto di a. draudim as (kur nors) kabinti skelbi­
mus.
40
affittacamere dkt v/m nkt (kambarių) nuom oto­
jas -a; (išnuomojamo būto) savininkas -ė.
affittare vksm 1. (darė in affitto) (iš)nūomoti; a.
locali (ad) ūso ufftcio nuom oti biuro patalpas;
♦ affittasi, affittansi nuomojamas agg; nuom o­
jama; 2. (prendere in affitto) išsinuomoti; (avė-
re in affitto) nuomotis,
affitto dkt v 1. nuoma; darė in a. (iš)nūomoti;
prendere in a. išsinuomoti; 2. (ii denaro) (t.p.
canone d ’a.) nuomos mokestis, nūompinigiai
pi; riscudtere l’a. paimti nūompinigius.
affittuario, -a dkt v/m nuomininkas -ė.
affliggere* vksm 1. versti krimstis / sielotis; skau­
dinti; (nu)liūdinti; 2. (tormentare) kankinti.
►affliggersi sngr liūdėti; sielotis.
afflitto, -a bdv apimtas / prislėgtas sielvarto; su­
sikrimtęs; nuliūdęs,
afflizione dkt m sielvartas,
afflosciarsi vksm (-flo-) (su)glėbti (irprk); (su)-
smūkti; (sgonfiarsi) (su)bliūkšti; (di cibi cotti)
(su)kristi.
affluėnte dkt v intakas.
affluėnza dkt m fig (ii partecipare) dalyvavimas;
(in massa) antplūdis; a. alle ūme dalyvavimas
rinkimuose.
afflu|Įire vksm (-isc-) 1. (į)tekėti; ilsangue ~isce
ai cervello kraujas teka f smegenis: /;'!,' nelle cas-
se dėlto Stato ~iscono molti soldi daug pinigų
įplaukia [ iždą; 2. fig (di persone) (su)plaūkti;
(at)plūsti, suplūsti,
afflūsso dkt v 1. antplūdis; a. di immigranti imi­
grantų antplūdis; l ’a. dėl traffico verso ii centro
automobilių srautas centro link; 2. econ (di
contante) įplaukos pi; įplaukimas,
affogare vksm (-fd-) 1. intr [E] (nu)skęsti; fig a.
nei dėbiti skęsti skolose; ♦ a. in un bicchier
d ’acqua nuskęsti šaukšte vandens; 2. tr (pa)-
skandinti; fig a. i dispiaceri nell’alcol skandinti
savo sielvartą taurelėje.
affogatj|o, -a 1. dkt v/m paskenduolis -ė; morire
a. nuskęsti; 2. dkt v: gastr ledai p i su užpilu (/
kava ir pan.); 3. bdv: gastr uova ~ e virti kiau­
šiniai (be lukšto).
affollamėnto dkt v grūstis -iės fem m .
affolla re vksm (-fd l-) (qcs) gausiai susirinkti
(kur); užplūsti (ką); i dimostranti ~vano la
piazza aikštė būvo prigrūsta dem onstrantų.
►affbl larsi sngr prisigrūsti, grūstis; kimštis;
gli spettatori si ~lano all’ingresso žiūrovai grū­
dasi prie įėjimo; molti pensieri si ~lano nella
mente galvoje knibždėte knibžda minčių.
affollato, -a bdv perpildytas; prigrūstas,
affondamento dkt v paskandinimas.
41 agghiacciánte

affondare vksm (-fo n -) 1. intr [E] (į)grimzti, (į)- ganistáno; 2. dkt v!m afganas -ė; 3. dkt v afga­
klimpti; (pa)skęsti; (nella came) įsmigti; fig a. nų kalba,
nei dėbiti grimzti [ skolas; 2. tr (pa)skandinti; áfide dkt v zool amaras,
3. tr (unghie, denti) suleisti (dantis, nagus); (u-áfono, -a bdv bebalsis; netekęs balso,
na spada e sim.) įsmeigti; ♦ a. ii coltello nella aforisma dkt v aforizmas.
piaga aitrinti žaizdą (liesti skaudžią temą). afós||o, -a bdv tvankūs; slopūs, slogūs; caldo a.
affossamėnto dkt v fig sužlugdymas, slopi kaitra; una giornata ~ a tvanki diena,
affossare vksm (-fds-)fig (su)žlugdyti. africano, -a 1. bdv Afrikos, afrikiečių; afrikiėtiš-
affrancamėnto dkt v (iš(si))vadavimas (irprk). kas; iš Afrikos; 2. dkt v/m afrikietis -ė.
affrancare vksm 1. (iš)vadūoti; 2.: a. una lėttera / afrodisiaco, -a 1. dkt v afrodiziakas; 2. bdv suke­
una busta priklijuoti ant voko pašto ženklą, liantis / skatinantis lytinį potraukį,
affrancatūra dkt m (la tassa) pašto rinkliava; (i agenda dkt m (t.p. agendina) užrašų knygūtė /
francobolli) (užklijuoti) pašto ženklai; (la data knygelė, užrašinė; controllare l ’a. patikrinti /
impressa) pašto ženklo data; spese di a. pašto pasižiūrėti užrašų knygūtėje.
išlaidos. agént|¡e dkt vlm 1. agentas -ė; (rappresentante)
affranto, -a bdv (prostrato) sugniuždytas, atstovas -ė; a. di borsa, a. di cambio brokeris,
affratellare vksm (-tėl-) (su)artinti. biržos makleris; a. di commėrcio prekybos at­
affrescare vksm (-fre-) (nu)tapyti (kur) freską (/ stovas; a. di polizia / di pubblica sicurezza poli­
freskas); (pa)puošti (ką) freskomis, cininkas; a. segreto slaptasis agentas; 2.: ~ i
affrėsco dkt v freska. atmosférici meteorologiniai reiškiniai; 3.\gram
affrettare vksm (-frėt-) (pa)skūbinti; (pa)spartin- complemento d ’a. „veikėjo aplinkybė“ (žymi
ti; a. ii passo spartinti žingsnį; a. la partenza kieno veiksmas atliekamas); 4.fis ageñtas.
(pa)skubėti išvykti; skubiai išvykti; a. le nozze agenzia dkt m 1. agentūra; biuras; a. di viaggi
paskubinti vestuves. (immobiliare, pubblicitária, matrimoniale, di
►affretta|jrsi sngr (pa)skubėti; pasiskubinti; collocamento, di stampa) kelionių (nekilnoja­
a. a rispdndere pasiskubinti atsakyti; ~tevi! pa­ mojo turto, reklamos, pažinčių, įdarbinimo,
skubėkite! spaudos) agentūra; (notizia di) a. (naujienų)
affrettatamėnte prv skubotai; (di fretta) pasku­ agentūros pranešimas; 2. (filiale e sim .) filia­
bomis. las; 3. (ente e sim.) tarnyba.
affrettato, -a bdv 1. (rapido) skubus; 2. (frettolo- agevo!á||re vksm (-gé-) 1. (pa)lefigvinti; 2. (aiu-
so) skubotas, tare qcn) padėti (ppr. nevisai legaliai); all’esa-
affrontare vksm (-fron-) 1. (ącn) susiremti (su me la commissione lo ha ~ to komisija per eg­
kuo); drąsiai sutikti (ką); a. iinemico susiremti zaminą jám kiek padėjo,
su priešu; 2. fig: a. le critiche nevengti kritikos; agevolát || o, -a bdv lengvatinis; crédito a. lengvati­
(tenervi testą) atrem ti kritiką; a. un esame lai­ nis kreditas; mutuo a. lengvatinė busto pasko­
kyti egzaminą; ruoštis egzaminui; a. la morte la; a condizioni ~ e lengvatinėmis sąlygomis.
drąsiai sutikti mirtį; a. un problema imtis pro­ agevolazión||e dkt m 1. lengvata; godere di
blemos; a. una ąuestione imti spręsti klausimą; usufruire di naudotis lengvatomis; turėti
iškelti klausimą; a. la realia žiūrėti tiesai į akis; lengvatas; 2. (aiuto) parėmimas; parama,
a. un rischio veikti su rizika, rizikuoti; a. delle agévole bdv nereikalaujantis didelių pastangų,
spese turėti išlaidų; a. un tema scdmodo nagri­ leñgvas; un sentiero a. keliukas be kliūčių,
nėti keblią temą, kalbėti keblia tema. agganciáre vksm 1. (pri)kabinti (kabliu ir pan.);
►affrontarsi sngr susitikti; (nella lotta e sim.) užkabinti; (unire) sujungti (kabliu); sport a. la
susigrumti. palla sustabdyti kamuolį (orė); 2. fig susieti;
affronto dkt v akibrokštas; ricėvere un a. patirti sujūngti; a. ii litas all’ėuro pririšti litą prie
akibrokštą. eūro; fa m a. una ragazza per strada pakabinti
affumicare vksm (-fu-) 1. (pa)rūkyti (mėsą, žuvį); merginą gatvėje,
2. (riempire d ifu m o ) pripildyti dūmų. aggėggio dkt v (keistas) daiktas; (oggetto super-
affumicato, -a bdv, dlv rūkytas -a; prosciutto a. fluo) daikčiukas,
rūkytas kumpis; salmone a. rūkyta lašiša, aggettivo dkt v gram būdvardis; a. qualificativo
affusolato, -a bdv dailiai plonas; laibas, kokybinis būdvardis,
affūsto dkt v m il lafetas. agghiacciánte bdv fig kraūją stingdantis; (terribi-
afg(h)ano, -a 1. bdv Afganistano; afganų; iš Af- le) siaubingas.
agghiacciáre
agghiacciáre vksm 1. tr (su)stingdyti ([ ledą);
2. trfig (qcn) stingdyti (kam ) kraūją; 3. intr [E]
(už)-šalti.
agghindáre vksm (iš)dabinti.
►agghindársi sngr dabintis, išsidabinti,
aggiornaménto dkt v 1. atnaūjinimas; papildy­
mas; corso di a. tobulinimosi kürsas; l ’a. di un
dizionário žodyno papildymas; 2. (rinvio) ati­
dėjimas; nukėlimas; 3. in f (update) plėtotė.
aggiornáre vksm (-giór-) 1. atnaujinti; papildyti;
a. un dizionário papildyti žodyną; a. una pagi­
na web atnaüjinti tinklalapį; 2. (informare)
(qcn su qcs) supažindinti (ką su kuo); a. ii pre­
sidente sulla situazione supažindinti prezideñ-
tą su padėtimi; 3.: a. unprocesso (una riunione)
atidėti teismą (posėdį).
►aggiornársi sngr 1. tobulinti savo žinias; a.
sulle nuove pubblicazioni pasidomėti naujau­
siais leidiniais; 2. (mettersi al passo coi tempi)
atsinaujinti.
aggiornát| o, -a bdv 1. su naujausiais duom eni­
mis; naüjas; un’edizione ~ a naūjas ir papil­
dytas leidimas; un’enciclopedia ~ a nauja / at­
naujinta enciklopedija; 2. (su qc) informuotas
(apie ką); susipažinęs (su kuo); tenersi a. do­
mėtis aktualijomis; žefigti kartu su gyvenimu,
aggiráre vksm (-gi-) 1. apeiti; (con mezzi di tra­
sporto) apvažiuoti; a. ii centro abitato apva­
žiuoti gyvenvietę; 2.flg vengti (ko); a. la legge
apleñkti įstatymus.
►aggirársi sngr 1. slampinėti; valkiotis; 2.fig
(su una cifra) siekti maždaūg (tam tikrą sumą).
aggiudicáre vksm (-giu-) (ad u n ’asta) išvaržyti;
(con una sentenza) priteisti; a. un appalto skir­
ti viešąją sutartį; išrifikti rangovą.
►aggiudicársi sngr laimėti; gauti; a. ii primo
premio laimėti pagrindinį prizą; a. la vittdria
iškovoti pergalę.
aggiungere* vksm pridėti; dár dėti; a. un posto a
távola paruošti dár vieną vietą prie stalo; a. dėl
sale įdėti (dár) druskos; a. dell’dlio įpilti (dár)
aliejaus; a. qualche parola pridurti keletą žo­
džių, pasakyti dár ką nórs; non ho niente da a.
neturiu ką daugiau pasakyti.
►aggiüngersi sngr (a qcs) prisidėti (prie ko).
aggiunt||a dkt m papildymas; priedas; pridėji­
mas; (a un vestito) prieduras; senza a. di colo-
ranti be spalviklių; spalviklių neįdėta; fare
alcune ~ e a un articolo šiek tiek papildyti
straipsnį; ♦ in a. papildomai; (inoltre) be to.
aggiuntiv||o, -a bdv papildomas; pridėtinis; senza
costi ~ i be papildom ų išlaidų; be jokio ant­
kainio.
42
aggiunto, -a bdv pridėtas; segretario a. sekreto­
riaus p ad ė jė jas;/« valore a. pridėtinė vertė,
aggiust |are vksm (pa)taisyti, sutaisyti; a. l ’auto
sutaisyti (sugedusią) mašiną; f am orą ti ~ o io
tuoj aš tave patvarkysiu!
►aggiust||arsi sngr 1. tr pasitaisyti; a. la cra-
vatta pasitaisyti kaklaraištį; 2. intr (sistemarsi)
susitvarkyti; vedrai, tutto si ~ era pamatysi, vis­
kas susitvarkys; 3. intrfam (accordarsi su qcs)
susitarti (dėl ko).
agglomerato dkt v 1. spec aglomeratas; 2.: a. ur-
bano aglomeracija, miestiškoji gyvenvietė,
aggradare vksm (-gra-) būti priimtinam, patikti,
aggrapparsi vksm (a qcs) tvertis (ko), įsitverti (į
ką, ko); griebtis (už ko), susigriebti; fig a. ad
una speranza guostis viltimi,
aggravamėnto dkt v pablogėjimas; (di malattia)
paūmėjimas,
aggravante bdv. dir (circostanza) a. sunkinanti
aplinkybė.
aggravare vksm (-gra ) (pa)bloginti; a. la situa­
zione pabloginti padėtį; a. una crisi apsunkinti
krizę.
►aggrav|Įarsi sngr (pa)blogėti, (pa)aštrėti; (di
malattia) paūm ėti; la crisi si ~ a krizė aštrėja;
ii malato si e ~ ato ligonio būklė pablogėjo.
aggraziato, -a bdv gracingas, grakštūs,
aggredpre vksm (-isc-) užpūlti; ė stato ~ ito da
due teppisti jf užpuolė dū chuliganai; fig a. a
malėparole plūsti bjauriais žodžiais.
aggregĮįarsi vksm (-grė-) (a qc) prisidėti (prie
ko), dėtis; prisijūngti; a. alla compagnia dėtis
prie kompanijos; io mi ~ o piū tardi aš prisi­
jungsiu vėliaū.
aggressione dkt m užpuolimas; agresija; palto di
non a. nepuolim o sutartis; subirę un a. būti už­
pultam.
aggressivita dkt m agresyvūmas; con a. agresy­
viai.
aggressivo, -a bdv agresyvūs, puolūs,
aggressore dkt v užpuolikas; agresorius,
aggrottare vksm (-grdt-): a. la fronte (le soprac-
ciglia) (su)raūkti kaktą (antakius),
aggrovigliarsi vksm (-vi-) susipainioti (ir prk),
susinarplioti,
agguantare vksm (su)griėbti, (nu)čiūpti; sport a.
la vittdria išplėšti pergalę,
agguato dkt v pasala; cadere in un a. pakliūti į
pasalą, užšokti ant pasalos; stare in a. tykoti;
tendere un a. rengti pasalą; ii giūdice e stato
ucciso in un a. teisėjas žūvo pasaloje,
agguerrito, -a bdv 1. (combattivo) karingas; (grin-
toso) ryžtingas; 2. (esperto) prityręs.
43 aids

agiatézza dkt m komfortas; (buitiniai) patogu­ della bussola (della bilancia) kompaso (svars­
mai pi; vivere nell’a. pasiturinčiai gyventi. tyklių) rodyklė; ♦ essere l’a. della bilancia tu ­
agiàt||o, -a bdv 1. (di qcn) pasiturintis, apsirūpi­ rėti lemiamą įtaką; 3. (dipianta) skuja,
nęs; famiglie ~ e pasiturinčios šeimos; 2. (di agonía dkt m 1. merdėjimas, agonija; essere in a.
qcs): vita ~ a aprūpintas gyvenimas, m erdėti; entrare in a. pradėti m erdėti; 2. fig
agibile bdv tiñkamas naudoti; (solo di strada) iš­ kankinimas, agonija,
važiuojamas, agonismo dkt v 1. (combattivitá) kovingumas;
agibilità dkt m tinkamumas naudoti, ryžtas; 2. (sport agonístico) profesionalüs(is)
àgile bdv miklūs, vikrus; à. nei movimenti vikrių sportas.
judesių; figuna mente à. lankstus protas, agonístico, -a bdv profesionalusis (apie sportą);
agilita dkt m miklumas, vikrumas; fig a. mentale fare sport a livello a. profesionaliai sportuoti,
proto lankstumas; con a. mikliai, vikriai, agonizzáre vksm [A] merdėti,
àgljio dkt v 1. patogumas; jaukumas; méttersi a agopuntūra dkt m akupunktūra,
proprio à. įsitaisyti patogiai; sentirsi / trovarsi / agosto dkt v rugpjūtis; in a., ad a. rugpjūčio m ė­
èssere a proprio à. jaustis jaūkiai / patogiai, nesį, rugpjūtį; ii 10 (di) a. rugpjūčio dešimtoji
nesivarÈÿti; 2.: vivere negli gyventi perte­ diena; io prendo lefėrie in a. aš išeinu atostogų
kliuje. rugpjūtį,
agi | re vksm [A] (-isc-) veikti; (comportarsi) elg­ agraria dkt m agrotechnika.
tis, pasielgti; a. da sciocco elgtis kvailai; ė ora agrári| o, -a 1. bdv agrarinis; žemės ūkio; rifor-
di a. laikas veikti; una medicina che ~sce rápi­ ma ~ a žemės ūkio reform a; 2. dkt v žemval­
damente greit veikiantys vaistai; l’uomo ~sce dys, agráras.
sulVambiente žmogus veikia aplinką; hai ~ to agricolo, -a bdv žemės (ūkio); paese a. agrarinė
molto scorrettamente labai blogai / nekorektiš­ šalis.
kai pasielgei, agricoltóre, -trice dkt v¡m žemdirbys -ė; (impren-
agita¡Ire vksm (à-) 1. (pa)pùrtyti; (liquidi) (su)- ditore) ūkininkas -ė.
plàkti; a. prima dell’uso prieš vartojimą su­ agricoltūra dkt m žemės ūkis; žemdirbystė; a.
plakti; a. la coda vizginti uodega; a. un bastone biológica (estensiva, intensiva) organinė (inten­
mojuoti lazdà; il vento ~ va gli àlberi vėjas lin­ syvioji, ekstensyvioji) žemdirbystė,
gavo medžius; 2. (turbare) (pri)versti (ką) ne­ agrifóglio dkt v bot bugienis,
rimauti; (su)kélti (kam ) nėrimą; (su)jáudinti agriturismo dkt v nkt 1. kaimo turizmas; 2. (l'a-
(ką); 3.: a. le masse agituoti masės. zienda) kaimo turizmo sodyba,
►agitàrsi sngr 1. (scuotersi) blaškytis; daužy­ agro, -a bdv rūgštūs; gastr in a. sū actu ir citrina,
tis; 2. (essere inquieto) jaudintis, nerimauti, agroalimentáre bdv žemės ūkio ir maisto p ra­
agitàto, -a bdv neramus; sunerimęs; (emoziona- monės.
to) susijaudinęs; mare a. audringa / nerami agrodólce bdv saldžiarugštis.
jura; avere ii sonno a. neramiai miegoti; šono agronomía dkt m agronomija,
un p o ’ a. aš truputį nerim auju / jaudinuosi, agronomo, -a dkt vjm agronomas -ė.
agitatore, -trice dkt v/m agitatorius -ė. agrúme dkt v citrusinis augalas, citrusas,
agitazióne dkt m 1. susijaudinimas; (ansia) nėri­ agrumėto dkt v citrusinių (augalų) sodas,
mas; creare a., metiere a. (a qcn) kelti (kam ) aguzzáre vksm 1. (nu)smailinti; 2.fig: a. l ’ingegno
nėrim ą, jaudinti (ką); essere in a. nerimauti; miklinti protą; a. la vista įtempti akis.
2. (protestą) neram um ai pi, bruzdėjimas; a. aguzzino, -a dkt v/m kankintojas -a.
sindacale streikas; in a. streikuojantis agg. agūzzo, -a bdv aštrūs; (a punta) smailūs,
àglio dkt v bot česnakas; uno spicchio d ’à. česna­ ah [aa]/sf 1. á!, 6!; (di dolore) ák!, ái!; 2.: ah ah!
ko skiltelė. [xa xa] (riso o ironía) cha cha!
agnèllo dkt v 1. ėriukas; avinėlis (ir prk); (carne ahi [ai]/sí ái!, ói!, ák!
di) a. ėriena; 2.: rel VA. di Dio Dievo avinėlis, ahime [ai'me] jst ói!, ái!, ái ái!; (di rammarico)
agnolôtto dkt v gastr „anjolôtas“ (virtinukų rūšis). deja!, 6!; vaje!
agnosticismo dkt v filos agnosticizmas, áia dkt m grendymas; ♦ menare il can per l ’á.
agnóstico, -a dkt v/m agnostikas -ė (irprk). kalbėti užuolankomis; be reikalo gaišti („ve­
àgo dkt v 1. adata; cruna dell’a. adatos skylutė; džioti šunį po grendymą “).
infilare l ’a. įverti adatą; ♦ cercare un a. in un aids ['aids, aidi'fsse] dkt v AIDS; avere Va. sirgti
pagliàio ieškoti adatos šieno kupetoje; 2.: a. AIDS.
¡lió la
aiola dkt m => aiuola.
airbag [eir'beg] dkt v nkt oro pagalvė,
airone dkt v zool garnys,
aitante bdv augalotas; tvirtas; atletiškas.
aiudlį|a dkt m gėlių lysvė, gėlynas; (praticello) ve­
ja; calpestare le ~ e mindžioti gėlynus,
aiutante dkt v/m 1. padėjėjas -a; 2. mil adjutan­
tas -ė.
aiut|{are vksm (-iū-) (ąc a fa r qcs) padėti (kam
ką daryti), pagelbėti; a. i bisognosi pagelbėti
vargstantiems; a. la digestione / a digerire pa­
dėti virškinti; mi aiuti a scaricare la macchina?
ar padėsi m an iškrauti mašiną?; che Dio ei ~«7
tepadeda mums Dievas!; ♦ aiūtati che ii Ciel ti
~ a ! stenkis, tai ir Dievas padės!
aiūt|Įo dkt v 1. pagalba; con Va. di ącn su kieno
pagalba, ką pasitelkus; con Va. di qcs kuo, su
kuo; con Va. dėl Computer (su) kompiuteriu,
naudojant kompiuterį; chiamare in a. ącn pa­
sitelkti ką į pagalbą chiėdere a. a ącn paprašyti
kieno pagalbos; invocare a. šauktis pagalbos;
venire in a. di ącn ateiti kam į pagalbą; posso
ėssere d ’a.? gal galiu kuo padėti?; mi sei stato
di grande a. tu man daug padėjai; ce la cave-
remo anche senza ii tuo a. išsiversime ir be tavo
pagalbos; ♦ kaip jst a.! gelbėkit!; 2. (mezzo
che aiuta) pagalba, parama; umanitari hu­
manitarinė pagalba sg; con un tuo piccolo aiuto
jei m an kiek padėtum ; inviare ~ i alimentari
siųsti pagalbą maistu; ho comprato l ’apparta-
mento con Va. dei miei nupirkau butą su tėvų
pagalba; tėvai man padėjo nusipirkti būtą; gli
~ i šono arrivati troppo tardi pagalba atėjo per
vėlai; 3. (aiutante) asistentas; padėjėjas; a.
cuoco virėjo padėjėjas; a. regista režisieriaus
asistentas.
aizzare vksm ( - t- ) (pa)kūrstyti; (su)kiršinti; a. i
cani contro ącn užsiundyti šunis ant ko, užpju­
dyti ką šunimis,
ai (a + ii) => a II.
al|Įa (dgs ali) dkt m 1. (di uccello, aereo) sparnas;
a. di polio vištos sparnelis; spiegare le ~ i iš­
skleisti sparnus; ♦ avere le ~ i ai piedi kulnus
raityti; tarpare le ~ i a ącn pakirpti kam spar­
nus; sotto Va. / le ~ i di ącn po kieno sparnu /
sparneliu; tra due ~ i di folla iš abiejų pusių
stovint miniai; 2. archit flygelis; sparnas; 3. mil
flangas; sparnas; 4.polit frakcija; 5. sport kra­
što puolėjas,
alabastro dkt v alebastras,
alacre bdv darbūs, darbštūs; (solerte) stropūs,
alambicco dkt v distiliavimo / distiliacijos įren­
ginys.
44
alano dkt v dogas.
alare I dkt v židinio atram ėlė (malkoms dėti).
alare II bdv: apertura a. (išskėstų) sparnų ilgis,
aláto, -a bdv sparnuotas, sū sparnais,
alba dkt m priešaušris (irprk); aušra; all’a. aūš-
tant;fig l’a. della civiltá civilizacijos priešaušris;
♦ dall’a. al tramonto nuo aušros iki tamsos,
albanése 1. bdv Albanijos; albanų; albaniškas; iš
Albanijos; 2. dkt v/m albanas -ė; 3. dkt v alba­
nų kalba,
álbatros dkt v nkt zool albatrosas,
albeggiáre vksm (-beg-) aūšti, švisti; brėkšti,
alberáto, -a bdv apsodintas medžių eilėmis,
alberatü ra dkt m (di nave) rangáutas.
alberéllo dkt v (trapiantato) sodinūkas; želdinys,
albergl áre vksm (-bėr-) I. tr apgyvendinti; 2. intr
[A] apsistoti; 3. intr fig [A] glūdėti, slypėti; la
paura ~ a nei šuo cuore baimė slypi jó širdyje,
albergatóre, -trice dkt v/m viešbučio saviniñkas
-ė; (direttore) viešbučio direktorius -ė.
alberghiėr|jo, -a bdv viešbučių; settore a. viešbu­
čių verslas; scuola ~ a viešbučių vadybos m o­
kykla.
albergo dkt v viešbutis; a. a tre stelle trijtį žvaigž­
dučių viešbutis; fermarsi (alloggiare) in a. ap­
sistoti (apsigyventi) viešbutyje,
álbero dkt v 1. médis; á. da frutta vaismedis; a. di
Natale Kalėdų eglutė; piantare (tagliare) un a.
sodinti (kirsti) medį; cadere da un a. (iš)kristi
iš medžio; salire su un á. (į)lipti į medį; ♦ a.
genealógico genealoginis medis; 2. (di nave)
stiebas; á. maestro, á. di maestra grótstiebis;
3. tecn velenas; á. a gómiti (di distribuzione,
motore, di trasmissione) alkūninis (skirstoma­
sis, varomasis, transmisijos) velenas,
albicócca dkt m abrikosas,
albicócco dkt v bot abrikósmedis, abrikosas,
albino, -a dkt v/m, bdv albinosas -ė.
albo dkt v 1. (bacheca) skelbimų lenta; ąffiggere
alVá. pakabinti skelbimų lentoje; 2. (registro)
sąrašas; registras; á. degli avvocati (praktikuo­
jančių) advokatų sąrašas; advokatūra (organi­
zacija); radiare dall’a. išbraukti iš (advokatų,
gydytojų) sąrašo; ♦ l ’a. d ’dro nugalėtojų sąra­
šas; 3.: a. di fumetti komiksų albūmas; 4.: =>
álbum.
albór|je dkt v (ppr. dgs ~ i)fig priešaušris; agli ~ i
della civiltá civilizacijos priešaušriu,
álbum dkt v nkt 1. albūmas; a. di figūrine (di foto­
grafié, di francobolli) lipdukų (nuotraukų, paš­
to ženklų) albūmas; a. da disegno piešimo al­
būmas; 2. (musicale) dainų rinkinys, albūmas;
incidere un a. įrašyti albumą.
45
albume dkt v (kiaušinio) baltymas; montare (a
neve) l ’a. išplakti kiaušinio baltymą iki putų.
albúm ina dkt m (ppr. dgs ~ e ) biol baltymas, al­
buminas,
álce dkt v zool briedis,
alchim ia dkt m alchemija,
alchim ista dkt v alchemikas,
álcol dkt v nkt 1. (disinfettante) spiritas; a. dena­
tūrato denatūratas; 2. (t.p. chim a. etílico) al­
koholis; (gli alcolici) svaigieji gėrimai pi; non
rėggere l’a. nepakelti alkoholio,
alcólico, -a 1. bdv alkoholinis; 2. dkt v svaigusis /
alkoholinis gėrimas,
alcolismo dkt v alkoholizmas,
alcolista dkt v/m => alcolizzato.
alcolizzato, -a dkt v/m alkoholikas -ė.
alcóva dkt m (nišo pavidalo) kambarėlis, alkova,
alcunchė įv nkt (tik neigiamuosiuose sakiniuose)
niekas.
alcūnį|o, -a 1. bdv (ppr. dgs ~ t) keli, keletas sg;
(certi) kai kurie; ho notato ~ i errori pastebė­
jau keletą klaidų; 2. bdv tik vns (neigiamuo­
siuose sakiniuose) jóks -iá; senza alcun dubbio
be jokios abejonės; non c ’ė alcun problema
jokių problem ų nėra; 3. įv (ppr. dgs ~ i, ~ e )
kai kuriė -os; vieni -os; kai kás; ~ i di voi non
mi hanno capito kai kurie iš jūsų manęs nesu­
pratote.
a 1d i Ia dkt m pomirtinis gyvenimas; andaré / f i­
niré nell’a. keliauti anápilin.
aleatorio, -a bdv (incerto) abejotinas; (casuale)
atsitiktinis; (imprevedibile) neprognozuojamas,
aleggiáre vksm [A] (-lėg-) būti jaučiamam; tvy­
roti.
alétta dkt m 1.: tecn a. di rąffreddamento aušini­
mo briauna; 2.: a. parašote saulės skydelis,
alettóne dkt v tecn spoileris,
alfa dkt v nkt alfa; ♦ A. e Omega alfa ir omega,
alfabético, -a bdv abėcėliškas; alfabetiškas; met­
iere in ordine a. sudėlioti pagal abėcėlę / abė-
cėliškai / abėcėlės tvarka,
alfabetizzare vksm likviduoti neraštingumą; kel­
ti (visuotinį) raštingumą; (qcn) išmokyti (ką)
rašyti ir Skaityti,
alfabetizzazióne dkt m neraštingūm o likvidavi­
mas.
alfabeto dkt v abėcėlė (ir prk), raidynas; alfabe­
tas; a. cirillico kirilica; l ’a. lituano lietūvių abė­
cėlė / raidynas; Va. Morse M orzės abėcėlė,
alfanum érico, -a bdv raidinis skaitmeninis,
alfiére I dkt v 1. m il vėliavnešys; 2. fig skleidėjas,
alfiére II dkt v (negli scacchi) rikis,
alfineprv pagaliaū.
allacciaménto
alga dkt m bot dumblis,
algebra dkt m álgebra.
algerino, -a 1. bdv Alžyro; alžyriečių; alžyriėtiš-
kas; iš Alžyro; 2. dkt v/m alžyrietis -ė.
aliante dkt v sklandytuvas.
alib||i dkt v nkt alibi inv; avere un a. turėti alibi;
fig cercare ~ t ieškoti pasiteisinimų,
alice dkt m ančiūvis.
alienante bdv: lavoro a. frustraciją keliantis dar­
bas.
alienare vksm (-lié-) dir perleisti (nuosavybėn).
►alienársi sngr: a. (qcn), a. le simpatie (di qc)
netekti (kieno) malones.
alienáto, -a bdv psichiškai nesveikas; pamišęs,
alienazióne dkt m 1. susvetimėjimas; m ed a.
mentale pamišimas; 2. dir (nuosavybės) per­
leidimas.
alieno, -a 1. bdv svetimas; (da qcs) nelmkęs (į
ką) šono a. daile discussioni gifičytis mán sve­
tima, aš nelmkęs į ginčūs; 2. dkt v ateivis (iš
kitų planetų).
alim en tarle I 1. bdv maisto; maistinis; géneri /
prodotti ~ i maisto prekės; integratore a. m ai­
sto papildas; intossicazione a. apsinuodijimas
maistū; regime a. maitinimosi režimas; 2. dkt
v: (negdzio di) ~ i maisto prekių parduotuvė,
alim enta |re II vksm (-mén-) 1. maitinti; a. la
famiglia (ii terreno) maitinti šeimą (žemę); a.
un incendio kurstyti gaisrą; a. una stufa a legna
kūrenti krosnį malkomis; l’impianto é ~ to a
metano ¡renginys maitinamas m etanu; 2. fig
kūrstyti; a. l ’odio kurstyti neapykantą; a. so-
spetti stiprinti įtarimus.
►alim ent| arsi sngr (di qcs) maitintis (kuo),
misti.
alim entatóre dkt v tecn maitintūvas.
alim entazióne dkt m 1. mityba; a. a base di carne
mėsiška mityba; a. eąuilibrata subalansuota
mityba; a. póvera di sodio mityba, kurioje yra
m ažai natrio; 2. tecn maitinimas; energijos (ir
pan.) tiekimas; rete di a. maitinimo tiñklas;
pompa di a. degalų siurblys.
alim ént||o dkt v 1. maistas; un a. calórico kalo­
ringas maistas; 2.: dir dgs ~ i alimeñtai, išlai­
kymo lėšos,
aliquota dkt m fin apm okestinimo tarifas,
aliscafo dkt v laivas su povandeniniais sparnais,
alisėo dkt v geogr pasatas,
alitáre vksm [A] (a-) pūsčioti; (pa)pusti.
álito dkt v 1. kvapas (ppr. burnos); á. cattivo p ra­
stas burnos kvapas; á. fresco gaivūs kvapas;
2.: fig un á. di vento vėjo dvelksmas; vejėlis.
allacciam énto dkt v 1. tecn įvedimas; prijungi-
allacciáre
mas; a. telefónico (delgas, della luce) telefono
(dūjų, elektros) įvedimas; 2. fig (di contatti e
sim .) užmezgimas; 3. (raccordo stradale) ju n ­
giamasis plentas,
allacciáre vksm 1. (už)rišti; (non con nodi) (už)-
segti; susegti, sagstyti; a. bottoni sagstyti sagas;
a. una collana užsegti vėrinį; med a. una vena
užveržti veną; 2. tecn įvesti; prijungti; a. ii
teléfono, a. la linea telefónica įvesti telefoną;
3. fig užmegzti; a. rapporti d ’ajfari užmegzti
verslo ryšius.
► allacciársi sngr. a. la cintura di sicurezza
prisisegti saugos diržą; a. le scarpe užsirišti
batüs; a. i bottoni užsisegti sagas.
allacciatüra dkt m užsegimas,
alláccio dkt v => allacciaménto.
allagam énto dkt v užtvindymas,
aliaga||re vksm (-la-) (už)tvindyti; užlieti; la
pióggia ha ~ to le vie del centro stórico liūtis
užtvindė senamiesčio gatvės; l ’idráulico mi ha
~ to la cucina dėl santechniko klaidos užliejo
mán virtūvę.
►aliaga jrsi sngr užtvinti; si é ~ to ii bagno vo­
nia užtvindyta, vonia vandeniu paplūdo.
allam panáto, -a bdv išstypęs,
allargam énto dkt v 1. (l’allargare) platinimas,
praplatinimas; 2. (Vallargarsi) platėjimas; 3.fig
(iš)plėtimas; plėtra; a. dell’UE ES išplėtimas,
allargáre vksm 1. (pra)plátinti, paplatinti; pra­
plėsti; (iš)plėsti; a. una strada (dei pantaloni)
praplatinti gatvę (kelnes); 2. fig (pra)plėsti; a.
i propri interessi (la discussione) plėsti savo
interesų ratą (diskusiją); 3.: a. le bráccia iš­
skėsti rankas; fig skėsčioti rañkomis.
►allargllársi sngr 1. (pra)platėti; plėstis, išsi­
plėsti; prasiplėsti; 1’aĮ.ienda si ė ~ ata įmonė
išsiplėtė; le scarpe si ~ano con l ’uso batai
prasinešioja; 2.fam elgtis pernelyg familiariai;
non ti ~re! per daūg neįsijausk!
allarm ánte bdv keliantis nėrimą,
allarm are vksm kelti aliarmą; (qcrí) (su)kėlti
(kam ) nėrimą; aliarmuoti (ką).
allarm áto, -a bdv sunerimęs; (spaventato) išsi-
gafidęs.
aliarm e dkt v 1. aliarmas, pavojaus signalas; a.
aereo oro pavojus; falso a. netikras pavojus;
darė Va. skelbti pavojų / aliarmą; ♦ ėssere in a.
būti pasiruošusiam veikti; 2. (antifurto e sim.)
signalizacija; ėentrato infunzione l ’a., é scattato
Va. suveikė signalizacija; 3. (apprensione) nė­
rimas; (pánico) panika; creare a. kelti aliarmą;
mėttere in a. (qcn) sukelti (kam ) nėrimą,
allarm ism ĮĮo dkt v 1. polinkis perdėtai nerimauti;
46
2. (apprensione) aliarmas; (panico) panika;
senza ~ i nepuolant į paniką,
allarm ista dkt v/m aliarmūotojas -a; panikos
kėlėjas -a.
allattam ento dkt v maitinimas krūtimi; žindy-
mas.
allattare vksm žindyti, m aitinti krūtimi,
alleanza dkt m sąjunga; stringere un’a. sudaryti
sąjungą.
allea| rsi vksm (-le-) sudaryti sąjungą; suvienyti
jėgas; fig vi siete ~ ti contro di me jūs prieš
m anė susimokę,
alleato, -a 1. bdv sąjungininkų; sąjunginis; l ’e-
sercito a. sąjungininkų kariuom enė; ėssere a.
con qc būti kieno sąjungininku; 2. dkt v/m
sąjungininkas -ė (irprk).
allegare vksm (-le-) pridėti; a. un doeumento a
una domanda pridėti dokum entą prie prašymo;
infa. un file pridėti / prisegti failą.
allegat|Įo dkt v priedas; gli ~ i di un contratto
sutarties priedai; ♦ in a. pridedama,
alleggerire vksm (-isc-) 1. (pa)lengvinti; 2. fig
(su)mažinti a. la pressione fiscale (la tensione)
mažinti apm okestinimą (įtampą); 3. fig fam
apšvarinti,
allegoria dkt m alegorija,
allegorico, -a bdv alegoriškas,
allegram ėnte prv 1. linksmai; 2. (a cuor leggero)
lyg niekur niėko.
allegria dkt m džiaugsmas; linksma nuotaika; in
a. linksmai; mėttere a. (a qc) pradžiuginti (ką).
allėgr ||o, -a 1. bdv linksmas; un carattere a. lin­
ksmas būdas; una canzone ~ a linksma daina;
♦ contabilita ~ a kūrybinė apskaita; una ragaz-
za ~ a linksma pana (laisvo elgesio); c’ė poco
da stare ~*7 juoktis nėra ko!; 2. bdv fa m (bril-
lo) įsilinksminęs; 3. dkt v m us „allegro“; 4.prv
m us „allegro“.
allelū iajit aleliuja (irprk).
allenam ento dkt v treniruotė; (l’allenarsi) treni­
ravimasis; fuori a. prastos sportinės formos;
tenersi in a. išlaikyti gerą formą; fig (fare
esercizio) nuolat praktikuotis,
allenare vksm (-le-) treniruoti; a. la nazionale di
caleio būti futbolo rinktinės treneriu, treniruo­
ti futbolo rinktinę; fig a. la memoria lavinti
atmintį.
►allenarsi sngr 1. treniruotis; 2. fig (fare pra-
tica) praktikuotis,
allenatore, -trice dkt v/m treneris -ė.
allentare vksm (-lėn-) 1. atpalaiduoti; atleisti; a.
la eravatta atleisti kaklaraištį; a. un nodo kiek
atrišti mazgą; a. una vite kiek atsukti sraigtą;
47
♦ a. i cordoni della borsa (plačiau) atverti pi­
niginė; 2.fig (su)silpninti.
► alIentaĮ|rsi sngr 1. atsipalaiduoti; 2.: fig ii
freddo si e ~ to šalčiai atsileido / atslūgo,
allergia dkt m alergija; a. alla pdlvere alergija
dulkėms; provocare a. sukelti alergiją,
allėrgicjjo, -a bdv 1. (a qcs) alergiškas (kam ); a.
ai latticini alergiškas pieno produktams; 2.: re-
azione ~ a alerginė reakcija,
allerta 1. dkt v/m nkt (t.p. stato di a.) parengties
būsena; in stato di a. pasirengęs (pavojaus
atveju, veikti ir pan.); suonare Va. kelti aliarmą;
2. prv. stare a. budriai saugotis; 3. jst mik a.!
pavojus!
allestim ėnto dkt v 1. pastatymas; l ’a. di un’dpera
lirica operos pastatymas; vetrina in a. vitrina
puošiama; 2. (modelio) modelis; (versione)
versija.
allestire vksm (-/sc-) (su)rengti; a. una mostra
rengti parodą; a. ii pranzo taisyti / rengti
pietūs; a. uno spettacolo (pa)statyti spektaklį,
allettante bdv viliojantis; patrauklūs; un prezzo
a. patraukli kaina,
allettarevfam (-let-) (pri)vilioti; masinti; /«™/a.
susivilioti, susigundyti,
allevamėnto dkt v 1. (l'azione) auginimas; veisi­
mas; a. dėl bestiame gyvulininkystė; a. degli
ovini avininkystė; a. delle api bitininkystė; 2. (ii
luogo) ferma; ūkis; a. dipollame paukščių fer­
ma, paukštynas; a. di suini kiaūlių ferma; 3.
(gli animali) gyvuliai pi: (uccelli) paukščiai pi;
un a. di bestiame galvijai pi.
alleva||re vksm (-/e-) 1. (figli) (iš)auginti; (iš)-
ugdyti; (educare) (iš)auklėti; ė stato ~ to dai
nonni jį išaugino seneliai; 2. (animali, piante)
auginti; veisti; a. bovini auginti galvijus; a.
conigli veisti triušius,
allevatore, -trice dkt m (gyvulių) augintojas -a.
alleviare vksm (-/<?-) (pa)lengvinti (irprk).
allibire vksm (-isc-) 1. tr apstulbinti; priblokšti;
2. intr [E] apstulbti.
allibito, -a bdv apstulbintas, priblokštas,
allietare vksm (-lie-) (pra)džiūginti, (pra)links-
minti.
alliėvo, -a dkt v/m 1. mokinys -ė, auklėtinis -ė;
(studente) studentas -ė; 2. mil kariūnas, kur­
santas.
alligatore dkt v zool aligatorius,
allineam ento dkt v 1. (l’azione) lygiavimas(is);
(fila) eilė; rikiuotė; infa. dėl testo teksto lygia­
vimas; ♦ in a. vienoje linijoje; 2. fig (regola-
zione) reguliavimas; (aecordo) derinimas,
allineare vksm (-//-) 1. (iš)lygiūoti; (iš)rikiūoti,
allungare
surikiuoti; 2.fig (regolare) (su)reguliūoti; (ac-
cordare) (su)dėrinti.
► allinearsi sngr 1. rikiuotis, išsirikiuoti; ly­
giuotis; 2. fig (adeguarsi) prisiderinti.
alldcco dkt v 1. zool pelėda; 2. fig žioplys -ė, vė­
pla com.
allodol| a dkt m zool vyturys; ♦ specchietto per le
~ e „veidrodėlis vyturiams m asinti“ (jaukas
žmonėms apgaudinėti).
allog|Įgiare vksm (-log-) 1. intr [A] gyventi, būti
apsistojusiam; apsistoti; ♦ fik chi tardi arriva,
malė ~ gia kas paskui slenka, likučius renka;
2. tr apgyvendinti; priglausti,
alloggio dkt v 1. pastogė; (per la notte) nakvynė;
vitto e a. maistas ir nakvynė; darė (a qcn)a. per
la notte apnakvindinti (ką): prėndere a. apsi­
stoti; 2. (abitazione) bustas, būtas,
allontanam ėnto dkt v 1. (dal lavoro) atleidimas;
(espulsione) pašalinimas; 2. (H separare) at­
skyrimas; 3. (U separarsi) atsiskyrimas.
allonta|{nare vksm (-tci-) 1. (spostarepiū lantano)
patraukti; atitolinti; ~ n a le mani dal fuoco!
patrauk rankas nuo ugnies! ;figa. una minaccia
pašalinti grėsmę; 2. (mandare via) išvaryti,
išmesti; (espellere e sim.) pašalinti; a. da un
incarico atleisti nuo pareigų; 3. (separare) at­
skirti.
►allontanar|jsi sngr atitolti; (andare via) (iš)-
eiti; a. dalia riva atitolti nuo kranto; non ~ ti!
nepasitrauk nuo manęs!; niekur neišeik!; fig
a. dai parenti nutolti nuo artimųjų.
allora 1.prv tada; tuo metu; da a. nuo tad a;fino
ad a. ligi tol; ♦ di a. tuometinis agg; Va.
direttore tuometinis direktorius; 2. jngt tai,
taigi; tad; (ebbene) na; se non vuoi, a. non
venire jei nenori, tai neateik; a. io vado tai aš
einu; e a. dilio! na, sakyk tada!; ♦ a.? na?; e a.?
na, ir kas?, kas iš to?, o ką?, tai ką?
allorchė jngt kuomet.
allorj|o dkt v bot lauras; corona d ’a. laurų vaini­
kas; foglie di a. laurų lapeliai; ♦ cogliere
skinti laurus; dormire sugli ~ i miegoti ant
laurų.
allorąuando jngt anuom et, kai.
alluce dkt v anat kojos nykštys,
allucinante bdv fam nerealūs, beprotiškas,
allucinazione dkt m haliucinacija.
allucinogen||o, -a bdv: sostanza ~ a , kaip dkt v a.
haliucinogenas,
allūdere* vksm (a qes) padaryti užuom iną (apie
ką), netiesiogiai užsiminti,
aliuminio dkt v aliuminis; di a. aliumininis agg.
allungare vksm 1. (pa)ilginti; a. una gonna p a­
allungársi
ilginti sijoną; a. ilpasso paspartinti žingsnį: /;#
a. la strada sūkti (/ eiti ir pan.) ilgesniū keliu;
figa. i tempi vilkinti (reikalą); 2.fa m (passare)
paduoti, perduoti; mi puoi a. ii sale? gali mán
druską paduoti?; 3. (protendere e sim.) (iš rie ­
sti; atkišti; ♦ a. le mani (su qcs) (bramare)
gviėštis (ko); (tentare un approceio) lįsti;
4. (protrarre) pratęsti; a. le vacanze di una setti-
mana pailginti / pratęsti atostogas viena savai­
te; 5. (diluiré) (pra)skiesti, (at)mičšti; 6.: fam
a. uno schiaffo suduoti per veidą; a. un calcio
įspirti.
►allung||arsi sngr 1. (pa)ilgéti; le giornate si
~ano dienos eina ilgyn, dienos ilgėja; 2. (di-
stendersi) išsitiesti; 3. (crescere di statura)
ištįsti.
allüngo dkt v sport 1. (sprint) spurtas; 2. (pa-
ssaggio) perdavimas; 3. (affondo) jtūpstas.
.
allusivo, -a bdv 1 (di qcs) su užuomina; darantis
užuominą; 2. (di qcn) kalbantis užuominomis,
allusióne dkt m užuomina; fare a. a qcs netie­
siogiai užsimifiti apie ką.
alluvionále bdv geol aliuvinis, sąnašinis.
alluvionáto, -a dkt v/m nukentėjusysis -ioji nuo
potvynio.
alluvióne dkt m 1. potvynis; c’ė stata un’a. pat­
vino upė; kraštas užtvindytas; 2.fig sraūtas.
.
almanácco dkt v 1 almanachas (toks kalendo­
rius); 2. (annuario) metraštis,
almenop n ’ beñt (jau); nórs; (come m inim o) m a­
žų mažiausiai; a. una voltą nórs / beñt kartą;
potevi a. avvertire! galėjai beñt pasakyti!; a. ti
decidessi! beñt jaū apsispręstum!; c ’ėrano a.
trenta persone teñ buvo mažų mažiausiai tris­
dešimt žmonių,
áloe dkt m bot alavijas.
alógen|[o, -a bdv. lámpada ~ a kaitinamoji lem­
pa, halógenas,
alone dkt v 1. astr ratilas, drignė; 2. (chiarore)
šviesus ratas (aplink lemputę, žibintą); 3. (su
un tessuto) (likusi) dėmės žymė (po skalbimo).
alpaca dkt v nkt zool (anche U tessuto) alpaká.
alpėggio dkt v vasaros kalnų ganykla, alpinė (va­
saros) ganykla,
alpestre bdv Alpių; alpinis; (montano) kalnų,
alpinismo dkt v alpinizmas,
alpinista dkt v/m alpinistas -ė.
alpin|] o, -a 1. bdv Alpių; alpinis; bot stella ~ a
(alpinė) liutpėdė; sport sci a. kalnų slidinėji­
mas; 2. dkt v mil Alpių korpuso kareivis, „al­
pinas“.
alquánt|jo 1. prv nemažai; gerokai; gana; a.
strano gana keistas, keistokas; aspettare a. il-
48
gokai laukti; 2. įv dgs: ~ i, ~ e keli -ios, kele­
tas; nė vienas -a.
alsaziano, -a 1. bdv Elzaso; elzasiččių; iš Elzaso;
2. dkt v/m elzasiėtis -ė.
alt l.js t stok!; 2. dkt v nkt: darė l ’alt liepti sustoti;
fig liepti sustabdyti (/ nutraukti ir pan.).
altalena dkt m sūpuoklės pi, sūpynės pi; (asse in
bilico) supimosi lenta; andare sull’a. suptis
sūpuoklėmis,
altalenante bdv svyruojantis; permainingas,
altamėnte prv ypač; didžiai; (particolarmente)
ypatingai; (dėl tutto) visiškai.
altar|Įe dkt v altorius; (pagano) aukuras; ♦ por-
tare all’a. vesti (prie altoriaus); innalzare all’o-
nore degli ~ i paskelbti šventuoju; l’A . della
Patria Tėvynės Altorius (paminklas Viktorui
Emanueliui IIR om oje).
altarin||odktvdim in: ♦ scopriregli ~ suprasti,
kur šuo pakastas,
alter || are vksm (ai-) 1. pakeisti (ppr. į bloga);
(su)gadinti; Vumidita ~ a gli affreschi drėgmė
gadina freskas; 2. (deformare) (iš)kraipyti;
(falsificare) padirbti, (su)klastoti; a. dei fatti
iškraipyti faktūs; 3 .fig (irritare) (su)erzinti.
►alterarsi sngr 1. pasikeisti (ppr. į bloga), kei­
stis; (su)gėsti; 2. fig (irritarsi) susierzinti.
alterato, -a bdv 1. sugadintas; sugedęs; 2. (defor-
mato) iškraipytas; (falsificato) suklastotas,
padirbtas; 3. fig (irritato) susierzinęs; 4 gram
sostantivo a., kaip dkt v a. daiktavardis sū ko­
kybine priesaga,
alterazione dkt m 1. (falsificazione) padirbimas,
suklastojimas; (deformazione) iškraipymas; a.
delle prove įkalčių padirbimas; 2. m ed pakiti­
mas; alteracija; 3. mus alteracija.
alterco dkt v barnis, kivirčas,
alter ego dkt v nkt antrasis aš, „alter ego“.
alterigia dkt m puikybė, išdidūmas.
alternanza dkt m kaitaliojimas; kaita,
alternare vksm (-tėr-) kaitalioti; (darytiką) pakai­
tomis; a. stūdio e sport (ir) mokytis ir sportūoti.
►alternarsi sngr 1. kaitaliotis; eiti pakaitom;
(avvicendarsi) mainytis; 2. (darsi U cambio)
dirbti (ir pan.) pakaitom; pasivadūoti; a. alla
guida / ai volante vairuoti pakaitom.
alternativ||a dkt m alternatyva; (opzione in eon-
creto) pakaitas; un’a. alla terapia ormonale
horm onų terapijos pakaitas; non c ’ė a. nėra
alternatyvos: avere diverse / varie ~ e turėti iš
ko rinktis.
alternativamėnte prv 1. (in m odo alternato) pa­
kaitomis; 2. (diversamente) kitaip.
altėrnativ||o, -a bdv 1. alternatyvūs(is); cinema
49
a. alternatyvusis kinas; energia ~ a alterna­
tyvioji energija; 2.: d ir peną ~ a pakaitinė
bausmė.
alternàt||o, -a bdv. fis corrente ~ a kintamoji
srove.
alternatore dkt v tecn kintamosios sroves gene­
ratorius, alternâtorius.
altèrn||(), -a bdv 1. besikaitaliojantis; nepastovus;
a giorni ~ i kàs antrą dieną, padieniui; a fasi
~ e permainingai; nereguliariai; le ~ e vicende
(delta vita) (gyvenimo) sėkmės ir nesėkmės;
2.: geom àngoli priešiniai kampai,
altėro, -a bdv (fiero) išdidus; (superbo) išpuikęs,
altézza dkt m 1. aūkštis; aukštum as; ad a.
d ’uomo žmogaūs aūkščio; di due metri di a.
dviejų m etrų aūkščio; a. sul livello dėl mare
aūkštis virš juros lygio; cadere da tre metri di a.
kristi nuo trijų m etrų aūkščio; ♦ ėssere all’a.
galėti susidoroti (su užduotimi ir pan.); tu non
sei alla mia a. tù mân neprilÿgsti; 2. (statura)
ūgis; in ordine di a. pagal ūgį; 3. (profondità)
gÿlis; gilumas; 4.:figa. d ’ànimo dvasios didybė,
didžiadvasiškumas; 5.: all’a. (di qcs) prie (ko),
ties (kuo); all’a. dell’incrôcio tiês sankryža;
all’a. delle spalle per pečius; iki pečių; 6.: Sua /
Vostra a. reale jô didenybė karalius, jô kara­
liškoji didenybė; 7. geom aukštinė; 8. (di un
suono) aūkštis.
altezzosità dkt m puikybė, išdidumas,
altezzôso, -a bdv pasipūtęs; con fare a. išdidžiai,
alticcio, -a bdv pusgirtis; įkaūšęs.
altipiàno dkt v => altopiàno.
altisonànte bdv garsūs; pompastiškas,
altitiidine dkt m aūkštis (virš jūros lygio); alti­
tudė.
àlt|[o, -a bdv 1. aukštas; à. dieci metri dešimt m e­
trų aūkščio; montagne aukšti kalnai; scarpe
con il tacco à. bâtai sū aukštu kulnu; ♦ a testa
~ a aukštai pakelta galva; 2. (cospicuo, note-
vole) aukštas, nežėmas; didelis; uno stipėndio
à. aukštas / didelis atlyginimas; temperatūra
~ a aukšta tem peratūra; prezzi ~ i aukštos
kainos; numeri ~ i dideli skaičiai; una puntata
~ a didelės sumos statymas; ad ~ a velocità
dideliu greičiu; 3. (profondo) gilūs; neve ~ a
gilūs sniegas;figanotte ~ a nakties gūdumoje;
4. fig aukštas; (nobile) kilnūs; (importante)
žymūs; un à. ufficiale aukštas pareigūnas; ~ a
cucina (moda) aukštoji virtuvė (madà); le ~ e
càriche dello Stato aukštieji valdžios pareigū­
nai; di ~ i natali aukštos kilmės; gli strati
délia società aukštutiniai visuomenės sluoks­
niai; ♦ ~ a stagione sezonas: tenere à. išsaugoti,
àltro
išlaikyti; 5. (di suono) aukštas; ad ~ a voce
garsiai; tenere ii volume a. garsiai leisti (radiją
ir pan.); 6.: Pasqua ~ a vėlyvos Velykos (kai
būna balandžio pabaigoje); stor l ’A. Medioevo
ankstyvieji Viduramžiai; 7. geogr: l’A. Egitto
Aukštutinis Egiptas; l ’a. Nemunas Nemuno
aukštupys; VA. Italia Italijos šiaurinė dalis;
8. kaip prv: volare d. skristi aukštai; sport salto
in d. šuolis į aukštį; 9. kaip dkt v viršūs; in a.
(moto) aukštyn; į viršų; (stato) aukštai, viršujė;
dall’a. iš viršaus (irprk); nuo viršaus; ♦ in d. le
mani!, mani in a.! rankas aukštyn!; 10. kaip
dkt v dgs: gli e i bassi sėkmės ir nesėkmės,
altoatesino, -a 1. bdv Alto Adidžės srities (Pietų
Tirolis); iš Alto Adidžės srities; 2. dkt v/m
Alto Adidžės gyventojas -a.
altoforno (dgs altiforni) dkt v aukštakrosnė,
altola jst 1. mil stok!; 2. (aspetta) palauk!
altolocat||o, -a bdv aukšto rango; aukštai sėdin­
tis; amicizie ~ e įtakingi draugai
altoparlante dkt v garsiakalbis,
altopiano (dgs altipiani) dkt v plokščiakalnis,
altresiprv taip pat (ir).
altrettant[|o 1. prv taip pat; toks -ia pat agg;
grazie, a. ačiū, jum s (/ tau) taip pat; ė a. bravo
jis toks pat gabūs; 2. įv tiek p it; fa r a. daryti tą
patį; 3. bdv (ppr. dgs ~ i, ~ e ) tiek pat (ko).
altrim enti 1. prv kitaip; antraip; non si pud fare
a. kitaip neišeina; 2. jngt kitaip, kitu atveju;
mudviti, a. farai tardi! pasiskubink, kitaip vė­
luosi!;/«/ come ho detto, a.finisce male! daryk,
kaip aš sakiau, kitaip bus blogai!
a!trj|o, -a bdv, įv 1. kitas; quell’d, anas; dall’~ a
parte kitoje pusėje; un’~ a voltą kitą kartą; l’a.
mondo anapilis; ne vdglio un d. noriu kito; /«/'?
«. ką kita daryti; ♦ d ’~ a parte kita vertus;
2. (ulteriore) dar (vienas); un’~ a birra dar
vieną alaus; un’~ a voltą dar kartą; nient’a.
daugiau nieko; vorrei ~ e informazioni no­
rėčiau papildomos informacijos; ne vdglio un
d. noriu dar vieno; chi d. c’era? kas dar ten
buvo?; aspetta ~ i cinque minuti palauk dar
penkias minutės; non so a chi a. chiėdere
nežinau, kieno dar paklausti; ♦ a.? gal dar
kas nors?; 3. (restante) (ppr. dgs gli ~ i, le ~ e )
kiti; quando arrivano gli aitri (amici)? kada
ateis kiti (draugai)?; 4. (scorso) kitas; praėjęs,
praeitas; Va. ieri, ieri l ’a. užvakar; l’a. anno
praeitais metais; 5. (prossimo) kitas, ateinan­
tis; domani l ’a. poryt; 6.: l ’uno e l ’a. ir tas ir tas;
abu; uno... l’a.... vienas... kitas... ; gli uni... gli
~ j... vieni... k iti...; 7.: noi ~ i mes; chiunquea.
bet kas kitas; qualcun a. kas nors kitas; 8. kaip
altrochė
dkt v kita; c ’ė dell’a., c’e bert d. ta i dar nė viskas;
tni senio un a.! jaučiuosi visai kitas žmogus!,
jaučiuosi kaip atgimęs!; antipatico che non sei
a.! na, ii bjaurybė tu!; ♦ piū che d. iš esmės; se
non d. bent jau; senz’a. žinoma; būtinai; tra l ’a.
tarp kita ko; tutt’a. visai priešingai; tutt'd. che
toli gražū nė; non fare d. che... nieko daugiau
nedaryti, tik / vien... ; tik tą ir daryti, kad... ;
non ė d. che, d. I ~ i non e che nė kas kita kaip;
ei mancherebbe a.! to dar betruktų!; ei vuol
(ben) d. toli gražū nepakanka; nė to reikia; ho
ben d. da fare che... aš ir taip turiū ką veikti;
non (ei) rimanea. che... (mūms) nieko kito n e­
belieka, kaip...
altrochė jst kurgi nė!, kaipgi nė!; žinoma!; ir dar
kaip!
altroiėri dkt v nkt: l ’a. ūžvakar.
altronde prv: d ’a. kita vertus.
altrove prv kitur; kur nors kitur; kažkur kitur;
♦ avere la testą a. galvoj turėti ką kita.
altrūi bdv nkt kitų; svetimas, nė savas; in casa a.
pas kitūs; fregiarsi dei mėriti a. didžiūotis nė
savais nūopelnais.
altruism o dkt v altruizmas, nesavanaudiškūmas.
altru ista 1. dkt v/m altruistas -ė, nesavanaūdis
-ė; 2. bdv nesavanaudiškas, altruistiškas,
altū ra dkt m aukštuma, kalva,
alūnno, -a dkt v/m mokinys -ė; moksleivis -ė.
alveare dkt v avilys,
alveo dkt v (ūpės) vaga.
alvėolo dkt v anat alveolė,
alzare vksm 1. (pa)kėlti; iškelti; a. un peso pakelti
svorį; a. la bandiera iškelti vėliava; a. (le carte
/ ii mazzo) perkelti (kortų) malką; fig a. ii
morale a qcn pakelti kieno nūotaiką; ♦ a. ii
gomito pasigerti; a. i taechi nešdintis; a. le
mani (per picchiare) kelti ranką; a. le spalle
pečiūs patraukyti; non a. un dito nė piršto
nepajūdinti; 2. (aumentare) (pa)kėlti; (pa)di-
dinti; a. la radio, a. U volume della radio pagar­
sinti radiją; a. la voce pakelti balsą; a. i prezzi
kelti kainas; 3. (erigere) (pa)statyti; (rendere
piū alto) (pa)aukštinti.
►alzaįjrsi sngr 1. keltis, atsikelti; (da seduto)
atsistoti; ė orą di a. m ėtas keltis; a. da tavola
keltis nuo stalo; si ė ~ to ed e uscito atsistojo ir
išėjo; 2. (di sole, vento e sim.) (pa)kilti; 3. (au­
mentare) (pa)kilti; (pa)didėti; 4. (di statura)
paūgėti.
alzata dkt m 1. pakėlimas; a. di spalle gūžtelė­
jimas pečiais; votare per a. di mano balsūoti
keliant rankas; ♦ a. di seudi sukilimas; 2. (di
50
mobile) atlošas, atkaltė (baldo); 3. sport (nella
pallavolo) kėlimas (tinklinyje).
am abile bdv 1. mielas; malonūs; 2. (di vino)
pusiau saldūs,
am aca dkt m hamakas; riposarsi sull’a. ilsėtis
hamake.
am algam are vksm (-m al-) (su)maišyti, užmaišyti;
a. tuorli e farina sumaišyti tryniūs ir miltus,
.
am ante 1 bdv: ėssere a. di qes mėgti ką; 2. dkt
v/m meilūžis -ė;farsi l’a. susirasti meilūžę.
amanuėnsed/cf vstorpėrrašinėtojas (ppr. vienuo­
lis Viduramžiais).
am aram ėnte prv karčiai; piangere (pentirsi) a.
karčiai verkti (gailėtis),
.
am aranto nkt 1 dkt v tamsiai purpurinė spalva,
am arantas; 2. bdv tamsiai purpurinis,
am ¡Įare vksm 1. mylėti; a. alia follia (con tutto ii
cuore) beprotiškai (visa širdimi) mylėti; a. i
genitori (un ragazzo, la liberta) mylėti tėvūs
(vaikiną, laisvę); ii prdssimo tuo come te
stesso mylėk savo artim ą kaip save patį; io ti
~ o aš tave myliu; 2. (gradire particolarmente)
(labai) mėgti; mylėti; le piante ~ano la luee
augalai mėgsta šviesą; ~ o atidarė a funghi (la
mūsiea leggera, ii cinema italiano) mėgstu gry­
bauti (pramoginę mūziką, italų kiną); ~ o i
miei libri aš labai prisirišęs prie savo knygų, aš
myliu savo knygas.
►am arsi sngr mylėti (vienam kitą),
am areggiare vksm (-reg-) (labai) nuliūdinti, nu­
vilti; įskaudinti,
am arėna dkt m bot rūgščioji vyšnia,
.
am aretto dkt v 1 (biseotto) toks migdolų sausai­
nis; 2. (liquore) toks migdolinis likeris,
am arėzza dkt m kartėlis; laseiare molta a. karčiai
įskaudinti, karčiai nuvilti,
.
am arjįo, -a 1 bdv kartūs (irprk); aitrūs; cajfe a.
kava be cūkraus; fig l ’~ a verita karti tiesa;
♦ a. come ii fiele kartūs kaip tulžis; 2. dkt v (ii
sapore) kartūm as, kartėlis; ♦ laseiare l’a. in
bocca palikti kartėlį; 3. dkt v (U liquore) toks
kartūs likeris (ppr. iš rabarbarų, gencijonų).
am arognolo, -a bdv karstelėjęs, kartokas,
am ato, -a 1. bdv, dlv mylimas; numylėtas; 2. dkt
v/m mylimasis -oji.
am atore, -trice dkt 1. v/m (amante di qcs) m ėgė­
jas -a; 2. v/m (non professionista) diletantas -ė;
3. v (seduttorc) mergišius,
amazzone dkt m mit, fig amazonė; cavaleare
all’a. joti neapsižefgus.
amazzonico, -a bdv Amazonės,
.
am basciata dkt m 1 (l ’edificio, la delegazione)
51 ámido

ambasada; 2. (messaggio) pranešimas, žinia; grandi ~ i neambicingas agg; avere grandi ~ i

♦ fare un’a. perduoti žinią. turėti didelius siekius,
am bascia||tóre, -trice dkt v/m 1. am basadorius ambiziosjįo, -a bdv ambicingas; un giovane a.
-ė; 2. pasiuntinys; ♦ ~ to r non porta pena ambicingas jaunuolis; un progetto a. ambicin­
„pasiuntinys nepakaltinam as“ (negalima pykti gas projektas,
ant ko dėl blogos žinios). ambo I dkt v (skaičių) pora (lošimuose).
ambedūe bdv, įv nkt abu -i, abudu mase abidvi ambo II bdv ppr. nkt abu -i; con d. le mani su
fem m ; a. le soluzioni šono corrette abu sprendi­ abiem rankomis; su d. i lati abiejose pusėse,
mai yra geri / teisingi, am bra dkt m gintaras; di d. gintaro, gintarinis
am bidėstro, -a bdv, dkt v/m ambidėkstras -ė (kas agg; color d. gintaro spalvos, gintarinis,
gali vienodai dirbti kaire ir dešine ranka). am brato, -a bdv (di colore) gintaro spalvos,
am bientale bdv aplinkos; impatto a. poveikis am brosiano, -a bdv 1. šventojo Ambraziejaus;
aplinkai; tutela a. aplinkosauga, 2.fig (milanese) Milano, milaniėtiškas.
am bientalista dkt v/m gamtosaugininkas -ė am bulante 1. dkt v (t.p. venditore a.) keliaujantis
(gamtos mylėtojas). / gatvės prekiautojas; 2.: ♦ ospedale a. ligų
am bientam énto dkt v prisitaikymas prie aplin­ maišas.
kos. am bulanza dkt m greitosios pagalbos autom o­
am bienta j| re vksm (-biėn-): ėssere ~ to vykti; ii bilis, greitoji pagalba; chiamare l ’a. iškviesti
romanzo é ~ to nei Seicento rom ano veiksmas greitąją,
vyksta septynioliktajame amžiuje. am bulatorio dkt v ambulatorija,
►am bientarsi sngr apsiprasti; prisitaikyti; (tra am eba dkt m zool, fig ameba,
persone) pritapti, amen jst amen; ♦ in un d. akimirksniu.
am biént |e dkt v 1. (anche in senso ecologico) ap­ am ėn||o, -a bdv malonūs; letture ~ e malonūs
linka; tarpas, sfera; a. di lavoro darbo aplinka; skaitiniai; paesaggio a. malonūs peizažas,
l ’a. giomalistico žurnalistų tarpas; a. marino am erieano, -a 1. bdv Amerikos; amerikiečių;
(scolástico) jurų (mokyklos) aplinka; un a. amerikietiškas; iš Amerikos; i soldati ~ i am e­
tranquillo rami aplinka; molto noto negli ~ i rikiečių kareiviai; 2. dkt v/m amerikietis -ė;
universitari gerai žinomas akadem iniuose 3. dkt v amerikiečių (anglų) kalba,
sluoksniuose; in ~ i governativi parlam eñto am etista dkt m min ametistas,
kuluaruose; difesa dell’a. aplinkosauga; in f a. am fetam ina dkt m farm amfetaminas.
DOS Dos aplinka; inquinare l ’a. teršti aplinką; am ianto dkt v m in amiantas, (aktinolito) as­
2. (vano) patalpa; kambarys; aerare l’a. vėdinti bestas.
kambarį; 3. chim, fis terpė, arnicjla dkt m draugė; avere l ’a., avere l’amichetta
am biguitá dkt m 1. dviprasmybė; 2. (l ’essere turėti meilužę; t.p. => amico.
ambiguo) dviprasmiškumas; neaiškumas, amichėvole bdv draugiškas; tono a. draugiškas
ambiguo, -a bdv 1. dviprasmiškas; neaiškus; in tonas; sport (partita) a. draugiškos rungtynės
modo a. dviprasmiškai; 2. (sospetto) įtartinas, pi.
am bire vksm [A] (-¿so) (a qcs) siekti (ko); a. ad amichevolmente prv draugiškai.
un posto di responsabilitá (a vincere / alla am iciz||ia dkt m 1. draugystė; fare a. užmegzti
vittoria) siekti atsakingo posto (laimėti / per­ draugystę, susidraugauti; 2.: dgs ~ ie draugai,
galės). amijįco, -a (v dgs -ei) 1. dkt v/m draugas; ii mio
ám bito I, -a bdv siekiamas; (bramato) geidžia­ migliore a. mano geriausias draugas; ~ c i per
mas. la pelle geriausi draugai; consiglio da a. drau­
ám bito II dkt v 1. (veiklos) sritis -iės; sfera; giškas patarimas; diventare ~ c i susidraugauti;
nell’á. di una manifestazione per rerigmį: nell’á. rimanere ~ c i likti draugais; tornare ~ c i susi­
delle indagini tiriant, vykstant tyrimui; 2. => taikyti; uscire con gli ~ ci, vedere gli ~ c i susi­
ambiénte. tikti / išeiti su draugais; ♦ flk ai bisogno si
ambivalente bdv dvilypis, ambivalefitiškas. conosce l ’a. tikrą draugą nelaim ėje pažinsi;
ambivalénza dkt m dvilypumas, ambivalentiš- fa m ~ c i come prima „draugai kaip buvę“
kūmas. (sakoma susitaikant); 2. dkt v iron draugelis;
ambizión|¡e dkt m 1. ambicija, troškimas; a. di 3. bdv draugiškas; pdpoli ~ c i draugiškos tau ­
(far) carriera karjeros troškimas, troškimas tos.
daryti karjerą; 2. (la cosa ambita) siekis; senza amido dkt v krakmolas.
ammaccáre
ammacca|įre vksm apdaužyti, aplamdyti; (far
rientrare) įlefikti; a. iiparaurti įlenkti buferį.
► am m aeearsi sngr apsidaužyti; (rientrare)
jliñkti; le mele si šono tutte ~ te obuoliai visi
apdaužyti, visi obuoliai apsidaužė; ii parafango
si ė ~ to įlifiko sparnas.
am m accatiira dkt m 1. (deformazione) įlinkimas,
įdubimas; 2. (botta) sumušimas,
ammaestraménto dkt v (precetto) pamokymas,
ammaestráre vksm (-ė-) 1. (qc iri qcs) mokyti
(ką ko), išmokyti; 2. (animali) dres(ir)úoti.
ammaestráto, -a bdv (iš)dres(ir)ūotas.
am inainare vksm (-m ái-) nuleisti (burę ir pan.).
ammalársi vksm (-má-) (di qcs) susirgti (kuo);
a. di morbillo susirgti tymais,
ammalato, -a 1. bdv sergantis; nesveikas; a. di
epatite sergantis hepatitu; šono a. sergu; 2. dkt
v/m ligonis -ė.
ammaliáre vksm (-má-) (pa)keréti (ir prk), už­
burti.
ammánco dkt v trukumas; deficitas; c ’e un a. di
10.000 euro trūksta 10.000 eurų, deficitas sie­
kia 10.000 eurų.
ammanettáre vksm (-net-) uždėti (kam ) añtran-
kius.
ammanicáto, -a bdv turintis gerų ryšių,
ammansire vksm (-isc-) (un anímale) (su)trám-
dyti, (nu)trámdyti; (qcn) (nu)ram inti.
ammarággio dkt v nusileidimas / nutūpim as añt
vandeñs.
ammaráre vksm [A] (-má-) nusileisti / nutūpti
añt vandeñs (ppr. avarijos atveju).
ammassare vksm (su)kaüpti; (su)kráuti; a.prov-
viste kaūpti atsargas; a. ricchezze krautis turtą;
mil a. le truppe sutelkti kariuom enę.
►ammassársi sngr susigrūsti, grūstis.
ammass||o dkt v krūva; (di rottami) laužas; un a.
di lamiere m etalo laužas; ~ i di macėrie griu­
vėsiai, griuvėsių krūvos,
ammattire vksm (-isc-) 1. išprotėti, (iš)eiti iš
proto (ir prk); fare a. (iš)varyti iš proto (ir
prk); l.fig (scervellarsi) laužyti (sáu) galvą,
ammazzáre vksm 1. užmušti, nužudyti; (freddare)
nukauti; (macellare) (pa)pjáuti, (pa)skersti;
♦ a. ii tempo stumti laiką; l.fig (nu)kamūoti.
► ammazzarsi sngr 1. užsimūšti; (suicidarsi)
nusižudyti; 2. fig nusikamuoti; a. di lavoro
nusivaryti prie darbo.
aminénda dkt m 1. dir nuobauda; bauda; a.
disciplinare drausminė nuobauda; 2.: fare a.
atgailauti.
amméssI¡o, -a 1. bdv (teeito) galimas; (eoncesso)
leistinas; (accettato) priimtas; non ė a. (far
52
qcs) negalima (ką daryti); ♦ a. che... (sempre
che) jei išvis...; a. e non concesso che... sakykim,
kad... ; tarkim, kad... ; 2. dkt v/m priimtasis;
prileistasis; gli ~ i all’esame prileistieji prie
egzamino.
ammėtt|jere* vksm 1. (accettare) priimti; (far
entrare) įleisti; a. uno studente all’esame prilei­
sti studentą prie egzamino; non a. scuse nepri­
imti pasiteisinimų; 2. (riconoscere) pripažinti;
devo a. che hai fatto un buon lavoro turiu pri­
pažinti, kad gerai padirbėjai; ~ o la sconfitta
prisipažįstu pralaimėjęs; 3. (supporre) tarti, sa­
kyti; ammettiamo che... tarkim, k ad ...; 4. (tolle-
rare) leisti; toleruoti; non ~ o errori klaidų
nedovanosiu; non ~ o che mi si parli cosi n e­
leisiu sū manimi šitaip kalbėti,
ammezzato dkt v (t.p. piano a.) pūsaukštis.
ammiccare vksm [A] mirksėti; merkti,
amministrare vksm 1. (gestire) valdyti, tvarkyti;
administrūoti; (dirigere) vadovauti (kam); a.
la casa tvarkyti nam ų ūkį, šeimininkauti; a.
un’azienda vadovauti įmonei; a. unpatrimonio
valdyti turtą; sport a. ii vantdggio kontroliūoti
rungtynės (pirmaujant); 2.: a. la giusūzia vyk­
dyti teisingūmą; a. i saeramenti teikti sakra-
mentūs.
amministrativ||o, -a bdv administracinis; uffici
~ i administracija; administracijos patalpos;
elezioni ~ e = savivaldybių rinkimai,
amministratore, -trice dkt v/m adm inistratorius
-ė; vadybininkas -ė; (direttore) direktorius -ė;
a. delegato generalinis direktorius; a. di condo-
minio kom endantas, nam o bendrijos valdyto-
jas.
amministrazion ¡le dkt m 1. valdyba; adm inistra­
cija; (management) vadyba; (l’azione) valdy­
mas; administravimas; le locali vietinės
valdžios; consiglio di a. valdyba; la pūbblica a.
viešasis valdymas; (i dipendenti) valstybės ta r­
nautojai pi; a. del personale personalo valdy­
mas; ♦ di ordinaria a. rutininis agg; paprastas
agg; 2.: a. della giusūzia teisingūmo vykdymas,
amminoacido dkt v biol amino rūgštis -iės.
ammiraglio dkt v admirolas.
ammira||re vksm 1. (qes) grožėtis (kuo), pasi­
grožėti; gėrėtis, pasigėrėti; (rimanere colpito)
žavėtis (kuo), stebėtis; (apprezzare) (į)vėrtinti
(ką); a. ii panorama grožėtis panoram a; ho
~ to ii tuo coraggio m anė sužavėjo tavo drąsa;
2. (qcn) gerbti (ką); (apprezzare) (į)vėrtinti.
ammiratore, -trice dkt v/m gerbėjas -a; (adora-
tore) garbintojas -a.
ammirazione dkt m grožėjimasis; gėrėjimasis;
53
susižavėjimas; restare in a. gėrėtis / grožėtis;
būti susižavėjusiam; provare a. per qcn gerbti
ką; suscitare / destare a. (nu)stébinti.
ammirévole bdv pasigėrėtinas; pagarbą kelian­
tis; (lodevole) pagirtinas,
ammissibile bdv leistinas, priimtinas; galimas,
ammissibilitá dkt m leistinumas; galimumas,
ammissióne dkt m 1. priėmimas; a. all’universitá
priėm imas f universitetą; esame di a. stoj amásis
egzaminas; 2. (riconoscimento) pripažinimas;
(iconfessione) prisipažinimas; per sua (stessa)
a. pats pri(si)pažino.
ammobiliare vksm (-bt-) apstatyti (baidais); jreñ-
§ti'
ammobiliáto, -a bdv sū baldais; [rengtas,
ammodernare vksm (-dėr-) (su)m odefninti.
ammodo 1. bdv nkt kultūringas; 2. prv kaip rei­
kiant.
ammogliársi vksm (-otó-) (con qcn) imti ūž
žmoną (ką), vėsti,
ammogliato bdv v, dkt v vedęs; vėdusysis.
ammóllo dkt v: in a., all’a. įmerktas agg.
ammoniaca dkt m amoniakas,
ammoniménto dkt v pamokymas; che ti serva da
¡ di a. tebūnie tai táu pamoka,
ammonire vksm (-isc-) 1. įspėti; (con minaccia)
prigrasinti; a. a non svelare un segreto pri­
grasinti neišduoti paslapties; a. qcn a non fare
qcs draüsti kám ką daryti; 2. (rimproverare)
(pa)bárti; 3. (esortare) (pa)ráginti; 4. sport
įspėti (geltonąja kortelė),
ammonizióne dkt m 1. => ammoniménto; 2. sport
įspėjimas (geltonąja kortelė).
ammont||áre l.v k sm [E] (-món-) siekti, sudaryti
(sumą); le spese ~ ano a quasi 2000 euro išlai­
dos siekia beveik 2000 eūrų; 2. dkt v nkt (tam
tikro dydžio) suma; danni per un a. di 3000
litas (padaryta) 3000 litų (sumos) žala.
ammonticchiáre vksm (su)dėti krūvelėmis,
ammorbidénte dkt v (audinių) minkštiklis.
ammorbidire vksm (-isc-) (su)minkštinti (irprk);
a. la pelle minkštinti odą; fig a. ii capufficio
prisigerinti viršininkui,
ammortaménto dkt v econ, fm amortizacija; (di
un prestito) paskolos grąžinimas,
ammortáre vksm (-mór-) => ammortizzáre 1.
ammortizzáre vksm 1. econ, fin amortizuoti;
(restituiré un prestito) grąžinti paskolą; 2. tecn
amortizuoti,
ammortizzatóre dkt v tecn amortizatorius,
ammosciársi vksm (-otó-) (su)glėbti.
ammucchiáre vksm (su)kráuti, (su)dėti ([ krū­
ampio
vą); a. lefoglie secche sugrėbti sausus lapus ([
krūvą).
► ammucchiársi sngr 1. susikaūpti, kaūptis;
2. (affollarsi) prisigrūsti; susimesti,
ammuffire vksm (-isc-) 1. (su)pelyti, (su)pelėti;
2. fig apkerpėti; a. in casa trūnyti namie,
ammuffito, -a bdv, dlv supelijęs, supelėjęs.
ammutinaménto dkt v maištas (ppr. įgulos, karių
ir pan.).
ammutinársi vksm (-mu-) (su)kėlti maištą; su­
kilti.
ammutolire vksm (-isc-) netekti žado.
amnesia dkt m m ed amnezija,
amniótico, -a bdv med: liquido a. amnióno sky­
stis.
amnistía dkt m amnestija.
amnistiare vksm (-ni-, -sti-) dir amnestuoti.
amo dkt v (meškerės) kabliūkas; abboccare all’á.
užkibti añt meškerės (irprk).
amorále bdv neutralūs (moralės atžvilgiu),
amóre dkt v 1. meilė; per a. iš meilės; a. fedele
(infelice) ištikima (nelaiminga) meilė; a. ma­
terno motinos meilė; a. a prima vista (non
corrisposto) meilė iš pirmo žvilgsnio (be atsa­
ko); a. per la patria (per / verso ii prdssimo)
meilė tėvynei (savo artimui), tėvynės (artimo)
meilė; lėttera d ’a. meilės laiškas; l’a. ė cieco
meilė akla; ♦ amor próprio savigarba; per amor
di Dio! dėl Dievo meilės!; andaré d ’a. e d ’accor-
do gyventi sutartinai; puikiai sutarti; fare l ’a.
mylėtis (lytiškai); flk ii primo a. non si scorda
mai = sena meilė nerūdija; 2. (ció che ė amato)
mylimasis -óji; meilė; a. mio! širdele mano!,
meilė mano!; un a. di bambino meilūs / mielas
vaikutis; ♦ che a.! kaip miela!, kaip gražū!;
3. (passione) aistra; a. per lo studio atsidėjimas
mokslui; l’a. per i viaggi kelionių aistra, aistra
keliauti; 4. (awentura amorosa) meilės nuoty­
kis; romanas; 5. (di animali) ruja; ėssere in a.
rujoti; 6. m it Amūras,
amoreggiáre vksm (-rėg-) flirtuoti; tampytis fam .
amorėvole bdv kūpinas meilės; meilingas,
amorfo, -a bdv beformis, amorfinis.
amorós[|o, -a bdv 1. meilingas; (solo di qcn)
mylintis; 2. (d ’amore) meilės; avventure ~ e
meilės nuotykiai; poesía ~ a meilės poezija;
avere una delusione ~ a nusivilti meile,
ampere dkt m nkt fis amperas,
ampiézza dkt m plotis; užmojis; di una certa a.
gana platūs agg.
am ppo, -a bdv 1. platūs; didelis; (spazioso) erd ­
vūs; un á.parchéggio didelė stovėjimo aikštelė;
una gonna ~ ia platūs sijonas; 2. fig platūs;
amplésso
(dettagliato) išsamūs; un’ópera ~ ia platus vei­
kalas.
am plésso dkt v lytinis aktas, sueitis -iės.
am pliam énto dkt v (pa)didinimas; (iš)plėtimas
(irprk); (con sviluppo) plėtra,
am pliare vksm (ám-) (iš)plėsti, praplėsti; (pa)-
didinti; a. una rete commerciale plėsti prekybos
tinklą; a. una sala padidinti salę: //# a. ipropri
orizj.onti culturali plėsti sávo kultūros akiratį,
amplificare vksm (io -pll-) 1. => am pliare; 2. fig
(enfatizzare) perdėti; 3. tecn stiprinti,
am plificatóre dkt v tecn garso stiprintuvas,
amplificazióne dkt m (di un suono) garso (su)-
stiprinimas.
am polla dkt m ámpulé, ąsotėlis,
ampollóso, -a bdv dirbtinai puošnūs (ppr. apie
kalbą ir pan.), pompastiškas,
am putare vksm (am-) amputuoti,
am putazióne dkt m amputacija,
am uleto dkt v amuletas,
an- priešdėlis => a-,
anabbagliánte dkt v pažibintis,
anabolizzante dkt v (t.p. steroide a.) anabolinis
steroidas,
anaconda dkt m nkt zool anakónda.
anacronism o dkt v anachronizmas,
anacronistico, -a bdv anachroniškas.
anafiláttico, -a bdv: m ed shock a. anafilaksinis
šokas.
anágrafe dkt m 1. metrikacijos registras; iscrive-
re all’a. įregistruoti civilinės metrikacijos sky­
riuje; 2. (t.p. ufficio a.) civilinės metrikacijos
skyrius.
anagráfi||co, -a bdv: dati ~ c i asmeñs duomenys;
ufficio a. civilinės metrikacijos skyrius,
anagrám m a dkt v anagrama,
analcólico, -a 1. bdv nealkoholinis; 2. dkt v neal­
koholinis gėrimas,
anále bdv analinis.
analfabeta dkt v/m analfabetas -ė, beraštis -ė.
analfabetism o dkt v neraštingumas,
analgésico d k tv fa rm analgetikas,
análisi dkt m nkt 1. analizė, tyrimas; a. del sángue
(delle uriñe) kraūjo (šlapimo) analizė / tyrimas;
a. di mercato riñkos tyrimas; a. chimica chemi­
nė analizė; m ed ėssere in a. lankytis pas psichia­
trą, būti gydomam psichiatro; 2. (l’analizzare)
nagrinėjimas; gram a. lógica loginė analizė (sa­
kinio dalių nagrinėjimas): ♦ in última a. iš es­
mės, galiausiai,
analista dkt v/m 1. analitikas -ė; a. finanziario
finansų analitikas; 2. (psicanalista) psichoana­
litikas -ė.
54
analiti || co, -a bdv analitinis; (dettagliato) detalūs;
indice a. abėcėlinė rodyklė; metodo a. analitinis
metodas; resoconto a. detali / smulki ataskaita;
geometría ~ ca analizinė geometrija; lingforma
a. analitinė forma,
analizzare vksm (iš)analizūoti; (esaminare) (iš)-
nagrinėti, (iš)tirti.
anallérgico, -a bdv m ed nesukeliantis alergijos,
analogía dkt m analogija; per a. pagal analogiją,
analógico, -a bdv analoginis,
analogo, -a (v dgs -ghi) bdv analogiškas, pana­
šus; un caso a. panašūs atvejis,
ananas dkt v nkt (frutto e pianta) ananasas,
anarchia dkt m anarchija (irprk), bevaldystė.
anárchi||co, -a 1. bdv anárchinis; anarchijos; (di
anarchici) anarchistų; gruppi ~ c i anarchistų
grupuotės; 2. dkt v/m anarchistas -ė.
anatom ía dkt m anatomija; a. umana žmogaūs
anatomija.
an a tó m ic o , -a bdv 1. anatominis; anatomijos;
atlante a. anatomijos atlasas; difetto a. anatom i­
nis defektas; 2. anatomiškas; impugnatura ~ ca
anatomiška rankenėlė,
á n a tra dkt m antis -ies.
anatróccolo dkt v ančiūkas.
anca dkt m anat klūbas.
ancestrále bdv pirmykštis; (degli avi) protėvių,
ánche jngt 1. ir, irgi; taip pát; (pergiunta) dár; á.
io lavoro, anch’io lavoro aš irgi dirbu; a. oggi
piove ir šiafidien lyja; á. a me piace mán taip
pát patiñka; mi tocca á. tornare indietro a piedi
mán dár teks sugrįžti pėščiomis; 2. (petfino)
net, netgi; á. con it taxi I á. andando in taxi non
faremmo piú in tempo net važiuodami taksi
nebespétum e; 3.: á. se nórs (ir); á. se ė stanco,
viene nórs (ir) pavargęs, ateis; ♦ e a. se fosse?
ó jei taip ir butų?; kás čia tókio?
ancora I prv 1. (tuttora) vis (dár); dár; štai a.
dormendo? vis dár miegi?, tebemiegi?; non ė
a. arrivato jis dár neatėjo; esci a. con quella? tu
vis su tá susitikinėji?; 2. (u n ’altra voltą) vėl;
(di nuovo) iš naüjo; esci a. con quella? tu vėl su
ta susitiksi?; ripeti a. kartok iš naūjo; 3. (in
aggiunta) dár; (perfino) net; a. mėglio dár
geriau!; net geriaü!; prenderei a. dėl gelato aš
dár ledų valgyčiau; 4.: a. a. dár dár; šiaip ar
taip; (a momenti) vos (ne-),
áncora II dkt m iñkaras; gettare l ’a. išmesti iñ-
karą; levare l ’a., salpare l ’a. pakelti iflkarą;
♦ a. di salvezza paskutinė viltis,
andalüso, -a 1. bdv Andalūzijos; andaluzų; an­
dalūziškas; iš Andalūzijos; 2. dkt v/m anda­
luzas -ė.
55
andam ento dkt v eigá; a. degli affari verslo eigá;
a. del mércalo azionário vertybinių popierių
riñkos pokyčiai; a. di una malattia ligós eigá;
a. scolástico mokymosi rezultatai (mokykloje).
andante 1. bdv (scadente) meñkas; 2. dkt v mus
„andante“', 2>.prv m us „andante“.
anda||re* vksm [E] 1. eiti; (non apiedi) važiuoti;
vykti; (giungere a destinazione) nueiti; nuva­
žiuoti; a. a piedi eiti pėščiomis; a. in aereo
skristi lėktuvu; a. in nave plaükti laivu; a. in
treno (in mácchina, in pulmino, in áutobus, in
filobús) važiuoti traukiniu (mašina, m ikroau­
tobusu, autobusu, troleibusü); a. dentro įeiti;
įvažiuoti; a. in giro (pasi)vaikščioti; a. su lipti;
a. giu leistis; a. via išeiti; išvykti; fig diñgti; a. a
casa eiti namo; važiuoti namo; a. da qcn eiti
pas ką; važiuoti pas ką; a. fuori con gli amici
susitikti / išeiti su draugais; a. a letto, a. a
dormiré eiti į lovą, eiti miegoti, gulti; a. in
stazione (ai ristorante, a lezione) eiti į stotį (i
restoraną, f paskaitą); a. a Milano vykti / va­
žiuoti į Milaną; a. a trovare aplankyti; lasciare
a. paleisti; sportą, a rimbalzo atkovoti kamuolį;
sport a. in rete / in gol įmušti Įvartį; vado e tomo
tuoj sugrįšiu; fig dove va questa strada? kur
eina / veda šis kėlias?; ♦ a. all’altro mondo, a.
ai Creatore keliauti anápilin; a. alia testa į
galvą eiti, svaiginti; a. al passo con qc /engti
koją į koją sū kuo; a. per la própria strada eiti
savo keliu; a. e venire (di luce, suono) trūkinė­
ti; lasciarsi a. apsileisti; dopo la terza birra ė
~ to po trečio alaūs lūžo; mia nonna va per i
novanta mano senelei greit bus devyniasde­
šimt mėtų; flk dimmi con chi vai e ti dird chi sei
pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas
tu; kaip jst ma va’!, ma andiamo! eik tii!; kur
táu!; kaip jst andiamo! nagi!; 2. (funzionare)
veikti, eiti; (essere acceso) būti įjungtam; ii
telefono non va telefonas neveikia; la radio va
a pile radijas maitinamas elemeñtais; 3. (pro-
cedere) eitis, sektis; a. bene a scuola gerai
mokytis; come va? kaip sékasi?; come vannogli
affari? kaip (einasi) verslas?; come ė ~ to l ’esa-
me? kaip (buvo / baigėsi / praėjo) egzaminas?;
ii malato va mėglio ligonis eina sveikyn; ♦ a. a
gónfie vele eiti kaip iš pypkės; a. di bene in mė­
glio sektis vis geriaū; a. di malė in pėggio sektis
vis blogiaū; a. sul sicuro nerizikuoti; ė ~ta!
pasisekė!; pavyko!; come va va kás būs, tas
bus; cosí non va šitaip negerai; va da sé savaime
aišku; kaip jst va bene! gerai!; 4. (piacere) tikti;
ti va di uscire?, ti va se usciamo? gál einam kur
nórs?; ti va un cajfe? gál (išgertum) kavos?; ti
andatüra
va bene domani? ar tau tinka rytoj?, kaip tau
rytoj?; non mi va nelabai noriu; ii tuo tono non
mi va tavo tonas man nepatinka; 5. (di vestiti e
sim.) (t.p. a. bene) tikti; ipantaloni non mi van-
no piū kelnės man jau per mažos; le scarpe mi
vanno larghe batai man per dideli; 6. (essere di
moda) būti madingam; (vendersi) turėti p a­
klausą; 7. (essere destinato) atitekti; la casa va
ai flglio namas atitenka sunui; ii quadro va in
salotto paveikslą reikia pakabinti svetainėje;
dove va l ’accento? kaip kirčiuoti?, kur dėti
kirtį?; 8. (essere): a. fiero (di ącs) didžiuotis
(kuo); a. pazzo (per qcs) eiti iš proto (dėl ko),
būti pamišusiam (dėlko); a. perduto pradingti;
♦ se non vado errato jei neklystu; 9. (diventare):
a. soldato išeiti į armiją; a. sposa nutekėti;
10.: ♦ a. a rdtoli, a. a catafdscio, a. a ramengo
sužlugti; nueiti šuniui ant uodegos; a. a male
sugesti; a. in fumo eiti perniek; a. in moto
įsijungti; užsivesti; a. inpezzi sudužti į šipulius;
fig iširti; 11. (dover essere, con participi) 3 asm.
su būtojo laiko dalyviu reiškia privalėjimą; tu ­
rėti būti; ąuesto va detto reikia tai pasakyti; U
ragazzo va punito berniuką reikia nubausti,
berniukas tūri būti nūbaustas; 12. (a far ącs):
a. a finire baigtis; (cacciarsi) užsimesti; dove
vuoi a. a pararė? kur link suki?; 13. (colgenm-
dio): a. migliorando eiti geryn; a. dicendo pasa­
koti (skleisti gandus); ma che vai dicendo? ką
čia nusišneki?; 14. kaip dkt v: ♦ a lungo a. il­
gainiui; a tutto a. visu smarkumu.
►andarci įvdž l.fa m (servire) reikėti; (starci,
entrarci) tilpti; 2. (stare bene da qualche parte)
tikti; 3.: ♦ a. di me^o nukentėti; a. pesante
padauginti; a. piano būti atsargiam, atsargiai
elgtis.
►andarne įvdž būti pastatytam ant kortos; ne
va del mio onore mano garbė pastatyta ant
kortos.
►an da||rsene įvdž 1. eiti (sau); išeiti; fig ė un
anno che ii nonno se ne ė ~ to jau mėtai, kai
senelis išėjęs (miręs); vattene! eik iš čia!; 2. (es­
sere speso; sparire) išeiti; tutti i soldi se ne van­
no in medici visi pinigai išeina gydytojams; ė
una macchia che non se ne va ši dėm ė neišsi­
plauna.
and ata dkt m 1. kelionė; biglietto di a. e ritorno
bilietas į abi pusės, bilietas ten ir atgal; biglietto
di sola a. bilietas į vieną pusę; 2. sport (t.p.
girone di a.) pirmas turas / ratas; partita / gara
di a. pirmosios rungtynės (iš dvejų).
an d atū ra dkt m 1. eisena; 2. (velocita) greitis;
andàzzo 56

tempas; procédere a forte a. važiuoti dideliu angolàre I vksm (an-) pakreipti,

greiciü; sport fare l ’a. diktuoti tem pą (irprk). angolàre II bdv kampinis; pietra a. kertinis ak­
andázzo dkt v blogá madá. muo;/¡.s velocità a. kampinis greitis,
andiriviéni dkt v nkt zujimas; bruzdesys, .
angolazione dkt m 1 rakursas; 2. fig (punto di
ándito dkt v (corridoio) koridorius; (disimpegno) vista) požiūris.
péreinamsis kambarys, àngol|[o dkt v 1. kampas; kerte; à. della bocca
andróne dkt v tarpüvarté; pasažas; (entrata) įėji­ lupų kamputis; la casa d ’à. kampinis nâmas;
mas. all’àngolo di una strada prie gatvės kampo,
anėddoto dkt v anekdotas (iš gyvenimo paimtas gatvės kampe; nell’à., in un à., all’à. kampe;
žaismingas pasakojimas); linksma istorija, girare l ’à. pasukti už kampo; ♦ à. cottura
aneláre vksm [A] (-nė-) fig (a qcs) trokšti (ko). virtuvėlė, virtuvės kampas; dietro l’à. už kam ­
anėllo dkt v 1. žiedas; a. d ’oro auksinis žiedas; a. po; po nosimi, už durų; 2. (luogo, specie ap-
di brillanti žiedas su briliantais; a. di fidanza- partato) kampas, kampelis; užkampis; cercare
mento sužadėtuvių žiedas; a. nuziale vestūvinis in ogni à. išgriozti visus užkaborius / kampus;
žiedas; mėttersi (tdgliersi) Va. užsimauti (nusi­ ♦ ai ąuattro ~ i della Terra visame pasaulyje;
m auti) žiedą; 2. (oggetto, elemento e sim. circo- 3. geom: a. acuto (retto, ottuso, piatto) statusis
lare) žiedas; ratas; (di catena) grandis -iės; a. (smailusis, bukasis, ištiestinis) kampas; ♦ ad
difumo dūm ų ratiliukas; l’a. delle mura sienos à. retto statmenas; statmenai; 4. sport (t.p. càl-
p i (supančios miestą ir pan.); l ’a. di una pista cio d ’à.) kampinis (smūgis).
trasos žiedas; ♦ l’a. mancante trūkstam a gran­ angolôso, -a bdv kampuotas,
dis -iės fem m ; Va. di congiunzione tarpinė gran­ angoscia dkt m susikrimtimas, nerimastâvimas;
dis; 3. dgs sport: ~ i žiedai, (sojferenza spirituale) dvasinė kančia; sielvar-
anemia dkt m m ed anemija, mažakraujystė, ta.
anemone dkt v 1. bot plūkė; 2. zool (t.p. a. di angosciàre vksm (-gd-) (su)kėlti (kam ) sielvartą;
mare) aktinija. neduoti (kam) ramybės; didžiai neraminti (ką).
anestesia dkt m narkozė, nejautra; anestezija, ►angosciàrsi sngr susikrimsti, krimstis; neri-
nuskaüsminimas; a. lócale (generale) vietinė mastâuti; sielvartauti, sielotis.
(visiškoji) narkozė, angosciàto, -a bdv susikrimtęs, susisielojęs,
anestesista dkt vjm anesteziologas -ė. .
angoscioso, -a bdv 1 (che dà angoscia) slogūs,
anestėtico dkt vfarm anestetikas, kankinantis; 2. (che esprime angoscia) kupinas
kančios, sielvartingas,
.
anestetizzáre vksm anestezuoti, nuskaūsminti.
anito dkt v bot krapas, anguilla dkt m 1 ungurÿs; 2. fig slidūs žmogus,
angùria dkt m arbūzas.
.
anfetamina dkt m farm amfetaminas.
anfibio, -a 1. bdv amfibinis; mezzo a. automobilis angùstia dkt m 1 ankštumas; 2. fig (limitatezza)
amfibija; 2. dkt v zool varliagyvis, amfibija; ribotumas; 3. (ansia) nėrimas,
3. dkt v (veicolo) amfibija; 4. dkt v (scarpone)angustiàre vksm (-gu- ) kankinti.
►angustiàrsi sngr graužtis, krimstis; sielotis,
.
aulinis (batas) (ppr. kareivių).
anfiteatro dkt v amfiteatras, angùsto, -a bdv 1 ankštas; 2. fig ribotas.
ánfora dkt m ámfora. ànice dkt v 1. (Verba) a d ž iu s; 2. (il liąuore) any­
anfrátto dkt v siaura ola, landa; uolos plyšys, žių likeris.
angélico, -a bdv 1. angelo; angelų; 2. Jig ange­ anidride dkt m chem: a. carbonica anglies dvide­
ginis; angliarūgštė,
liškas.
.
angelo dkt v angelas (ir prk); á. custode angelas ànim a dkt m 1 siela; (dei defiinti) vėle; (spirito)
sargas. dvasia; fig l’à. della festa vakarėlio siela; ♦ à.
angheri]¡a dkt m (ppr. dgs ~ e ) savivalė; prie­ gemella gimininga siela; come un’à. in peną
spauda, kaip dvasia be vietos; darė Và. viską atiduoti;
angina dkt m m ed angina, dedicarsi à. e corpo (a qcs) įdėti širdį (į ką),
angiolėtto dkt v dimin angeliukas (ppr. apie vai­ atsidėti sū dūšia ir kunu; réndere l ’à. a Dio
ką). sielą atiduoti Dievui; rompere l ’à. įgristi, ga­
anglicano, -a [-gli-] 1. bdv anglikonų; 2. dkt v!m dinti nervus; mi sta sull’à. neapkenčiu jô;
anglikonas -ė. 2. (sentimento) jaūsmas, siela; (ardore) užsi­
anglosássone 1. bdv anglosaksų; anglosaksiškas; degimas; con à. užsidegęs; senz’à. bè sielos;
2. dkt v/m anglosaksas -ė. ♦ volere un bene dell’à. (a qcn) labai (ką)
57 anniversàrio

mylėti; 3. (persona) gyventojas; žmogus; un annáli dkt v dgs metraštis sg; analai; a. di stati-
paese di trecento ~ e trijų šimtų gyventojų stica statistikos metraštis; ♦ finiré negli a. p a­
kaimelis; non c’era à. viva, non c’era un’à. tekti į metraščius,
nebuvo nė gyvós dvasios; ♦ buon’à. velionis; annaspáre vksm [A] kapanotis (vandenyje),
4.: l’à. délia matita pieštuko šerdelė, annáta dkt m 1. (periodo) m ėtai pi; m ėtų laiko­
animale I dkt v 1. gyvūnas; gyvulys; a. doméstico tarpis; 2. (agrícola e sim.) m ėtų / mėtinis der­
naminis gyvulys; a. selvático žvėris -iës; 2. (es- lius; ii 1998 ė stata una buona a. 1998-aisiais
sere vívente) gyvas padaras; 3. fig spreg gyvu- buvo geras vynuogių derlius; 3. (di un giomale
lÿs. e sim .) mėtinis laikraščio (/ žurnalo ir p an.)
animal|įe II bdv 1. gyvūnų; gyvulinis; gyvulių; komplektas,
grassi gyvuliniai riebalai; il regno a. gyvūnų annebbiamėnto dkt v fig (už)tėmdymas; aptem i­
pasaulis, gyvūnija; 2. (da bestia) gyvuliškas; mas.
ištinti ~ i gyvuliški instinktai, annebbiáre vksm (-nėb-) fig (už)tėmdyti; a. la
animalésco, -a bdv gyvuliškas, vista (la mente) temdyti akis (protą).
animalista dkt v/m gyvūnų teisių gynėjas -a / ► annebbiársi sngr 1. apsiniaukti; apniūkti;
šalinmkas -ė. 2./žg(ap)tėm ti.
animare vksm (à-) 1. įkvėpti (kam ) gyvybę; 2. fig annegaménto dkt v 1. (l’annegare) paskendimas,
(darė slancio) įkvėpti; 3. fig (ravvivare) (pa)gy- nuskendimas; moriré per a. nuskęsti; 2. (l’an­
vinti. negare qcn) paskandinimas, nuskandinimas.
►animàrsi sngr 1. (di qcs) (pa)gyvėti; 2. (di annegáre vksm (-nė-) 1. tr (pa)skandinti; fig a. i
qcn) karščiuotis, įsikarščiuoti. dispiaceri nell’alcol skandinti savo sielvartą
animàt||o, -a bdv, dlv 1. gyvas; 2. fig (vivace) taurelėje; 2. intr [E] (pa)skęsti, nuskęsti; ♦ a.
gyvas; discussione ~ a karšta diskusija; strada in un bicchier d ’ácqua paskęsti stiklinėje van-
~ a judri gatvė; 3.: cartone a., disegno a. anim a­ deñs.
cinis / multiplikacinis filmukas, ►annegársi sngr nusiskandinti,
animatóre, -trice dkt v/m 1. (ispiratore) įkvėpėjas annegáto, -a dkt v/m paskenduolis -ė; moriré a.
-a; (iniziatore) iniciatorius -ė; 2. (intrattenitore) paskęsti, nuskęsti,
pramogų organizatorius -ė (poilsiautojams ir annerire vksm (-isc-) (pa)jūodinti; (scurire) (pa)-
pan.); 3. cin animâtorius -ė. tamsinti.
animazióne dkt m 1. (fervore) užsidegimas; {kar­ ►annerirsi iHgr (pa)juosti, (pa)juodūoti; juo-
štis; con a. užsidegęs agg; gyvai; 2. (movimento) dėti; (per fum o, fuliggine e sim.) aprūkti (t.p.
gyvumas; sujudimas; per le strade c’ė molta a. suodžiais).
gatvėse didelis sujudimas; 3. (di immagini) annessióne dkt m prijungimas; aneksijapolit.
animacija, multiplikàcija. annėss:|o dkt v (ppr. dgs ~ i ) priestatas; ♦ congli
ánimo dkt v 1. (spirito) dvasia; à. nobile kilni ~ i e connessi sū viskuo, kas priklaūso.
dvasia; 2. (mente) galva; (cuore) širdis -iës annėttere* vksm prijūngti; polit aneksuoti; (ac-
fem m ; (carattere) būdas; stato d ’à. dvasinė cludere) pridėti; fig a. importanza a qcs laikyti
būsena; con à. tranquillo ramiai, ramià gálva; ką svarbiū.
.
♦ aprire l’à. a qcn atverti kám širdį; avere in à. annichilire vksm (-isc-) 1 (visiškai) sunaikinti;
(di fa r qcs) ketinti (ką daryti), ru5štis; méttersi sugriauti; (battere) sutriūškinti; 2. fig palaužti,
l ’à. in pace susitaikyti sū (tam tikra) mintimi; sugniuždyti.
toccare l ’à. (a qcn) sujaudinti (ką), sugraudinti; annid |ársi vksm (-ni-) 1. (su)sūkti lizdą; 2. (na-
3. (coraggio) drąsa; ♦ farsi à. nenusimiñti, scondersi) pasislėpti; 3. fig slypėti; nei šuo cuo­
įsidrąsinti; pèrdersi d ’à. nusimiñti; kaip jst à.! re si ~ a l’odio neapykanta slypi jó širdyje,
aukščiaū galvą!, nenusimiñk!
.
annientaménto dkt v (visiškas) sunaikinimas,
animosità dkt m priešiškumas; pyktis; apm au­ annientáre vksm (-nién-) 1 sunaikinti; sutriūš­
das; senza a. bė pÿkcio. kinti; a. le truppe nemiche sutriūškinti priešo
ànitra dkt m —> ànatra. jėgas; 2. fig palaužti,
annacquàre vksm (-nàc-) 1. (pra)skiesti (vande­ anniversário dkt v m ėtinės pi; sukaktis -iės;
niu); 2. fig (su)švelninti; (su)silpninti. jubiliejus; ii décimo a. dešimtosios mėtinės,
annaffiàre vfcsm ( -naf- ) (pa)láistyti, aplaistyti; a. dešimties m ėtų sukaktis; ii primo a. delta morte
l ’orto palaistyti daržą, del poeta poeto mirties mėtinės; l’a. dell’in-
annaffiatôio dkt v laistytuvas. dipendenza (di matrimonio) nepriklausomybės
ànno
(vestuvių) mėtinės; celebrare un a. minėti su­
kaktį.
ànnl o dkt v 1. m ėtai pl; due ~ i dveji mėtai; à.
accadémico (bisestile, civile, finanziàrio, litúr­
gico, scolàstico) akademiniai (keliamieji, ka­
lendoriniai, biudžetiniai, liturginiai, mokslo)
mėtai; in che à.? kelintais / kuriais metais?;
l ’à. scorso praeitais / praėjusiais metais; un à.
fa prieš metus; quest’à. šiais metais; ilprôssimo
à., l’a. prôssimo kitais / ateinančiais m ėtais;/ra
tre pó trejų mėtų; all’à. per metus; tutto l ’à.
ištisus metùs; quanti ~ i hai? kiek táu mėtų?;
ho tren! W mán trisdešimt mėtų; un à. piovoso
lietingi mėtai; gli ~ i ’20, gli ~ i Venti trečiasis
dešimtmetis sg; gli ~ i della guerra kàro mėtai;
♦ buon à.! sù Naujaisiais!, laimingų Naujųjų
mėtų; ėssere avanti con gli ~ i iš m ėtų išeiti;
portare bene gli ~ i jaunai atrodyti pagal savo
metus; l .fig fa m amžiai pl, m ėtų m ėtai pl\ ei
mettero un à.! niekada nebaigsiu!; 3. (corso di
studi) kursas; studente al / dėl terzo à. trečia­
kursis, trečio kurso studeñtas.
annodàre vksm (-nô-) (už)rišti (mazgu); surišti,
sumegzti.
►annodàrsi sngr 1. susimazgyti; 2. (qcs) užsi­
rišti, rištis; a. la eravatta užsirišti kaklaraištį.
anno| iàre vksm (-no ) būti nuobodžiam; atsibo­
sti, nusibosti; mi ~ io a non fare niente mán
nuobodu nieko neveikti; mi ~ io a stare in ca­
sa da solo mán atsibosta vienam namie būti.
► anuo |¡arsi sngr nuobodžiauti; con lui mi
~ io a morte sù juó mán mirtinai atsibosta;
non ha il tempo di a. neturi kadà nuobodžiauti;
allafesta mi sono ~iato mán vakarėlyje buvo
nuobodu.
annoiàto, -a bdv nuobodžiaujantis.
annós||o, -a bdv labai sënas, daügelio mėtų;
questione ~ a įsisenėjęs klausimas,
annotàre vksm (-nô-) 1. už(si)rašyti; a. un numé­
ro di telefono už(si)rašyti telefono numerį;
2. (scrivere note) parašyti kom entarus (/ pas­
tabas ir pan.); komentuoti,
annotazióne dkt m komentaras; pastaba,
annoveràre vksm (-nô-) (qc nei numero di qcs)
laikyti (kuo); priskirti (ką prie ko); a. tra i
migliori cestisti laikyti vienu geriausių krepši­
ninkų.
annuàle bdv 1. (di ogni anno) kasmetinis; 2. (va­
lido un anno, annuo) mėtinis; tassa a. mėtinis
mokestis; interesse a. mėtinės palūkanos pl;
corso a. vienerių m ėtų kursas,
anim alm ente bdv kasmet.
58
annuario dkt v m etraštis (leidinys apie kokios
srities metų įvykius).
annuire vksm (-/'sc-) linkčioti (galvą); (ima voltą
sola) linktelėti galvą,
annullam ento dkt v atšaukimas, anuliavimas;
panaikinimas,
annullare vksm 1. atšaukti; (dichiarare, rendere
nulio) panaikinti, anuliuoti; paskelbti nega­
liojančiu; a. un concerto (un appuntamento, un
viaggio) atšaukti koncertą (susitikimą, kelio­
nę); sport a. un gol neįskaityti įvarčio; 2. (vani-
fiicare) sužlugdyti; paversti niekais; (rimuovere)
pašalinti; 3.: a. un biglietto pažymėti bilietą.
annunc||iare vksm 1. (pa)skėlbti (ką, apie ką);
(comunicare) pranešti; a. i vincitori di un con-
corso paskelbti konkurso nugalėtojus; a. ii
matrimonio paskelbti vestuvės; pranešti apie
vestuvės; signorina, mi ~ j ai direttore panele,
praneškite direktoriui apie m anė / , kad aš at­
vykau; 2. fig (lasciarprevedere) pranašauti.
►annun| ciarsi sngr: fig si ~ cia un temporale
panašu, kad bus perkūnija, tikriausiai bus p er­
kūnija; atslenka audra,
annunciatore, -trice dkt v/m diktorius -ė; (di no-
tiziari) pranešėjas -a.
Annunciazione dkt m rel Apreiškimas Švenčiau­
siajai M ergelei Marijai; (festa) Apreiškimo
šventė.
annuncio dkt v 1. pranešimas; žinia; l ’a. di un
volo pranešimas apie skrydį; skrydžio paskel­
bimas; darė l ’a. di qcs pranešti apie ką; 2. (te­
sto) skelbimas; anonsas; a. economico klasifi­
kuotas skelbimas; a. pubblicitario reklaminis
skelbimas; mėttere un a. sul giornale įdėti skel­
bimą į laikraštį; 3. (indizio) požymis,
annunziare vksm => annunciare.
annūnzio dkt v > annuncio.
annuo, -a bdv mėtinis; reddito d. m ėtinės pajamos
pl; t.p. => annuale.
annusare vksm (-nū-) (pajuostyti; (užjuosti; fig
a. l ’imbrdglio užuosti apgavystę,
annuvolarsi vksm (-nū-) apsiniaukti,
ano dkt v anat analinė anga, išangė,
anodo dkt v fis anodas,
anom alia dkt m 1. anomalija; 2. m ed yda.
anomali!o, -a bdv nenormalūs; anomalūs; onda
~ a cunamis,
anonim ato dkt v anonimiškumas; mantenere l ’a.
likti nežinomam / anoninmū; neprisistatyti.
anonim | o, -a 1. bdv anoniminis; telefonata ~ a
anoniminis skambutis; 2. dkt v anonimas,
anoressia dkt m m ed anoreksija; nevalgūmas.
59
anoréssico, -a 1. bdv sergantis anoreksija; neval­
gus, anorėksiškas; 2. dkt v/m anorėksikas -ė.
anormále bdv nenormalūs,
anormalita dkt m nenormalumas,
ansa dkt m 1. (manico) ąsa; 2. (difiu m e) (upės)
vingis, (ūpės) kilpa,
ansánte bdv dūstantis; uždūsęs.
ansáre vksm [A] dusti, dūsuoti; (suñkiai) alsuoti,
ansia dkt m 1. nėrimas; con á. nerim aujant;
nekantraujant; méttere á. (a qcn) versti neri­
m auti (ką), kelti (kam ) nėrimą; stare / ėssere
in a. nerim auti, jaūsti nėrimą; 2. (brama) troš­
kimas; l’á. di sapere troškimas sužinoti,
ansietá dkt m nerimastávimas, nėrimas,
ansimáre vksm (ari-) dūsti, dūsuoti,
ansioso, -a bdv apimtas nėrimo; lifikęs nerimauti;
(anche di qcs) nerimastingas; sguardo a. neri­
mastingas žvilgsnis; ėssere a. nerim auti; ėssere
a. (difarqcs) nekantrauti (ką daryti).
anta dkt m sąvara; (vienerios) (spintos ir pan. )
durelės pi; (imposta) langinė,
antagonismo dkt v antagonizmas,
antagonista dkt v/m antagonistas -ė; priešinin­
kas -ė.
antartico, -a bdv antarktinis; Antarktidos,
antecedente 1. bdv ankstesnis; (qcs) (einantis /
esantis) priėš (ką); (preesistente) pirmesnis; 2.
dkt v ankstesnis įvykis; (causa) priežastis -iės
fem m .
antefátto dkt v tai, kas ankščiaū įvyko, ankstes­
nis jvykis; esporre l ’a. pasakoti, kas įvyko anks-
čiaū.
anteguerra dkt v nkt: (dell’) a. prieškario,
antenáto, -a dkt v/m protėvis; prosenelis -ė.
anténna dkt m 1. antena; a. parabólica / satelli-
tare palydovinė antena; installare utt’a. sul
tetto įrefigti anteną añt stógo; 2. zool antena;
čiuptuvėlis; ūselis,
antepórre* vksm (qcs a qcs) teikti pirmenybę
(kam); labiaū vertinti (ką nei ką); a. ii dovere
ai piacere teikti pirmenybę darbui, ó nė m a­
lonumams.
anteprima dkt m išankstinis seansas; (uždara)
peržiūra; in fa . di stampa spaudinio peržiūra;
sapere qcs in a. sužinoti ką prieš kitus,
anterior||e bdv 1. (nello spazio) priekinis, prieš­
akinis; la parte a. priekis; ruote ~ i priekiniai
ratai; gram vocali ~ i priešakinės eilės / prieš­
akiniai balsiai; 2. (nei tempo) ankstesnis; ank­
ščiaū įvykęs; ankščiaū būvęs;fatti ~ i ankstesni
[vykiai; a. al Cristianésimo ikikrikščioniškas,
būvęs prieš krikščionybės; gram futuro a. su­
dėtinis busimasis laikas.
anticipo
anteriormente prv 1. (davanti) priekyje; 2. (pri­
m a) ankščiaū; kaip prlk a. a qcs iki ko; priėš
ką.
anti-priešdėlis: dėmuo, atitinkantis lietuvių „prieš“,
reiškiantis priešiškumą ar priešingybę kam nors,
pvz., antiallėrgico, antibiótico, antifascismo,
antisísmico ir t. t.
antiaderénte bdv nepridegantis (apie keptuvę ir
pan.).
antiaéreo, -a bdv priešlėktuvinis; rifugio a. prieš-
lėktūvinė slėptūvė.
antiallėrgico, -a bdv antialėrginis.
antibioti ko dkt v antibiotikas;prendere ~ c i var­
toti antibiotikus,
anticaglia dkt m seniena; atgyvena,
anticaménteprv seniai, seniaū; kadaise,
ant ¡camera dkt m prieškambaris; (sala d ’aspet-
to) laukiamasis; ♦ fare a. ilgai laukti; non pas-
sare neanche per l ’a. dėl cervello nė iš tolo apiė
ką negalvoti (/ kó norėti ir pan.).
anticárro bdv nkt m il prieštankinis,
anticellulite bdv anticeliulitinis.
antichita dkt m 1. (carattere antico) senūmas;
2. (cosa antica) seniena; 3. (l’eta antica) seno­
vė; nell’a. senovėje; a. classica antika,
anticiclóne dkt v geogr anticiklonas,
anticip |áre vksm (-tl-) 1. paañkstinti; a. di qual-
che giorno la partenza išvažiuoti keliomis die­
nomis ankščiaū; paañkstinti išvykimą; 2. (de­
naro) (su)m okėti iš añksto; (darė in acconto)
išmokėti avansą; mokėti avansu; (prestare)
paskolinti; a. un pagamento atsiskaityti pirma
laiko; 3. (notizie e sim.) pranešti (/ paskelbti ir
pa n .) iš añksto; ti ~ o che la prdssima settimana
saro via iš karto perspėju, kad manęs kitą
savaitę nebus; 4. (prevenire) užbėgti už akiiį;
sport a. l ’avversario užbėgti varžovui už akiiį.
anticipataménte prv iš añksto.
anticipat||o, -a bdv išankstinis; (che avvienepri­
ma dėl dovuto) pirmalaikis, priešlaikinis; elez-
ioni ~ e pirmalaikiai rinkimai; pagamento a.
mokėjimas iš añksto, išankstinis mokėjimas;
abbiamo avuto una partenza ~ a išvykome an-
ksčiaū, nei numatyta; t.p. -> anticipare,
anticipo dkt v 1.: in a. priėš laiką; ankščiaū; con
un mese di a. priėš (vieną) mėnesį, mėnesį
ankščiaū; pagare in a. mokėti iš añksto; ii treno
ė in a. traukinys skuba, traukinys važiuoja
greičiaū nei pagal tvarkaraštį; iltrenoėarrivato
in a. traukinys atvyko ankščiaū (, nei numaty­
ta); sportgiocare d ’a. būti pirmam prie kam uo­
lio; 2. avansas; (caparra) rañkpinigiai pi; a.
sullo stipéndio atlyginimo avansas; lasciare un
anticlericále
a. palikti rafikpinigius; 3. sport (partita antici-
pata) atkeltos (ankstesniam laikui) rungtynės
pi.
anticlericále bdv antiklerikálinis.
anti||co, -a 1. bdv senovinis, senovės; (labai)
senas; greco a. senoji graikų kalba; mobili
~ ch i senoviniai baldai; storia ~ ca senovės
istorija; nei tempi ~ ch i senovėje; ♦ a//’~ c«
senoviškai; (di qcn) senoviškas agg; di ~ ca
data senas agg; A. Testamento Senasis Testa-
meñtas; 2. (dell’antichitá classica) antikos; an­
tikinis; ii mondo a. antikinis pasaulis; 3. (di
lunga data) senas; un’~ a amicizia sena drau­
gystė; un’a. questione senas klausimas; užsitę­
sęs giflčas; 4. dkt v dgs: gli ~ ch i senovės žm o­
nės / taūtos.
anticoncezionále dkt v (t.p. fármaco a.) kontra­
ceptinė priem onė,
anticonformismo dkt v neprisitaikėliškūmas,
nonkonformizmas,
anticonformista dkt v/m neprisitaikėlis -ė, non­
konformistas -ė.
anticórpo dkt v m ed antikūnas,
anticostituzionále bdv antikonstitūcinis, prieš­
taraujantis konstitucijai,
anticrimine bdv. operazione a. operacija prieš
nusikaltėlius; sąuadra a. nusikaltimų tyrimo
tarnyba.
antidemocrático, -a bdv antidem okratinis,
antidiluvian o , -a bdv prieštvaninis (ir prk); fig
idee ~ e prieštvaninės pažiūros,
antidepressivo dkt v farm (t.p. fármaco a.) anti­
depresantas,
antidolorifico dkt v (t.p. fármaco a.) analgetikas,
antidoping dkt v (t.p. esame a.) dopingo tyrimas,
antidoto dkt v priešnuodis, antidotas,
antidróga bdv nkt: campagna a. kam panija prieš
narkotikus; cane a. narkotikus išmokytas ap­
tikti policijos šuo; sezione a. kovos su narkoti­
kais padalinys,
antiestético, -a bdv neestetiškas; negražus,
antifascista 1. bdv antifašistinis; (degli antifasci-
sti) antifašistų; 2. dkt v/m antifašistas -ė.
antifórfora bdv n kt: shampoo a. šampūnas nuo
pleiskanų.
antifūrto dkt v (t.p. aliarme a., sistema a.) signa­
lizacijos Įtaisas, signalizacija; inserire (disinse-
rire) l’a. įjungti (išjungti) signalizaciją; ė scat-
tato l’a. suveikė signalizacija,
antigėlo dkt v antifrizas.
anti(i)giėnico, -a bdv antihigiėninis; nehigieniš­
kas.
60
anti(i)nfluenzale, -a bdv: vaccino a. skiepai pi
nuo gripo,
antilope dkt m zool antilopė,
antimeridián |o, -a bdv priešpietinis; rytinis; le
nove ~ e devinta valanda ryto.
antincéndio bdv nkt (prieš)gaisrinis; aliarme a.
gaisro signalizacija; scala a. gaisriniai laiptai
pl\ sistema a. priešgaisrinė apsaugos sistema,
antinébbia dkt v nkt (t.p. faro a.) ruko žibifitas.
antinfiammatório dkt v (t.p. fármaco a.) vaistai
p i nuo uždegimo,
antiorário, -a bdv: in senso a. prieš laikrodžio
rodyklės.
antiossidánte dkt v chim antioksidantas,
antiparassitário dkt v antiparazitinis vaistas,
priem onė parazitam s naikinti,
antipásto dkt v užkandis; užkandėlė,
antipatía dkt m antipatija; provare a. per qc,
avere qcn in a. jaüsti kám antipatiją,
antipático, -a 1. bdv antipatiškas; nemalonūs;
2. dkt v/m antipatiškas žmogus,
antipodi dkt v dgs geogr, fig antipodai,
antiquariáto dkt v antikvariatas; senienų vers­
las; di a. antikvarinis agg; oggetti di a. senienos,
antikvariniai daiktai,
antiquário, -a dkt v/m antikvaras -ė.
antiquáto, -a bdv pasenęs, atgyvenęs; (fuori m o ­
da) išėjęs iš mados, nebemadingas,
antirūggine bdv nkt apsaugantis nuo rūdijimo /
nuo rūdžių; antikorozinis,
antirúghe bdv nkt: crema a. kremas nuo rauk­
šlių.
antisemita 1. bdv antisemitinis; antisemitiškas;
2. dkt v/m antisemitas -ė.
antisemitismo dkt v antisemitizmas,
antisettico, -a bdv antiseptinis,
antisísmico, -a bdv atsparūs žemės drebėjimams,
antisportivo, -a bdv nesportinis,
antistaminico dkt v (t.p. fármaco a.) antihistam i­
niniai vaistai pi.
antistánte bdv (qcs) prieš(ais) (ką) esantis,
antitesi dkt m filos, ling antitezė,
antitético, -a bdv visiškai priešingas; antitėzinis.
antivigilia dkt m diena prieš išvakares; a. di Na­
tale diena prieš Kūčias,
antología dkt m antologija; (per scopi didattici)
chrestomatija; (raccolta) rinkinys,
antro dkt v gilūs urvas.
antropófago, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m žmogė­
dra com.
antropología dkt m antropologija,
antropologo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m antropo­
logas -ė.
61
anulare 1. bdv žiedo pavidalo / formos; žiedinis;
♦ Grande Raccordo A. „didysis Rom os apliñk-
kelis“ (žiedinis kelias aplink Romą)', 2. dkt v
bevardis (pirštas),
ánzi jngt 1. (al contrario) atvirkščiai; priešingai;
non mi šono annoiato, anzi mán nebüvo nuo­
bodu, tiesiog atvirkščiai; 2. (piu precisamente)
tiksliaü; (o meglio) arba geriaū; telefonerd, a.
passeró paskambinsiu, arba geriaū užsuksiu; ė
andata bene, a. benissimo viskas būvo gerai,
tiksliaü puikiai; 3. (pernulla) visai nė; “Distur­
bo?” “Anzi!” „Trukdaū?“ - „Visai nė!”
anzianitá dkt m: a. di servizio darbo stažas; dir
pensione di a. išankstinė senatvės peñsija.
anzianj o. -a 1. bdv pagyvenęs; 2. bdv: piu a. di
qcn vyresnis už ką; meno a. di qcn jaunesnis už
ką; 3. dkt v/m pagyvenęs žmogūs; casa per
senelių nam ai pi; 4. dkt v/m stor seniūnas,
anzichė jngt užuot; (piuttosto che) geriaū, ver­
čiau; a. scusarsi, si ė arrabbiato užuot atsipra­
šęs, supyko; studia, a. giocare! verčiaū moky­
kis, 6 nė žaisk!;partirá in treno a. in mácchina
važiuosiu geriaū traukiniu, ó nė mašina; ii tre­
no arriva al binario 6, a. 9 traukinys atvyksta f
6-ąji, ó nė \ 9-ąjį kėlią,
anzitémpo prv priėš laiką; pirm a laiko; (troppo
presto) per anksti,
anzitūtto prv visų pirma, pirmiausia,
aorta dkt m anat aorta.
apartitico, -a bdv nepartinis; (solo di qcn) nepa­
laikantis jokios partijos,
apatía dkt m apatija,
apático, -a bdv apatiškas,
ápe dkt m bitė; a. operáia bitė darbiniñké; a. re­
gina bitinas, bičių motinėlė,
aperitivo dkt v aperityvas,
apertaménteprv atvirai.
apert¡jo, -a bdv 1. atviras; atidarytas, atdaras;
(non chiuso a chiave) atrakintas; finestra ~ a
atviras langas; lasciare la porta ~ a palikti du­
ris atidarytas / atdaras; ii negózio ancora non ė
a. parduotuvė dár neatidaryta; a. ai pubblico
viešas; jlg una ąuestione ~ a atviras / neišsprę­
stas klausimas; ling sitiaba (vocale) ~ a atvira­
sis skiemuo (balsis); ♦ lettera ~ a atviras laiškas;
all’aria ~ a atvirame orė, po atviru dangumi;
a bocca ~ a išsižiojęs (ppr. iš nuostabos) agg;
a bráccia ~ e išskėstomis rafikomis; tenere gli
occhi ~ i būti akylam / budriam; 2. (sincero)
atviras; nuoširdūs; carattere a. nuoširdūs bū­
das; risposta ~ a atviras atsakymas; 3. (ampio)
platūs; atviras; ~ a campagna atviri laukai;
mare a. atvira / atviroji jura; fig mentalitá ~ a
appálto
plačios pažiūros pi; 4. kaip dkt v: all’a. gryna­
me orė.
apertüra dkt m 1. (l’azione) atidarymas; Va. di
un conto sąskaitos atidarymas; l’a. di un rega­
lo dovanos išpakavimas; 2.fig (inizio) pradžia;
(inaugurazione) atidarymas; l ’a. di una mostra
parodos atidarymas; Va. delle ostilitá karo
veiksmų pradžia; 3.: orário di a. darbo valan­
dos pi; 4. (buco) anga, skylė; (fessura) plyšys;
(spacco) spraga; (spazio) tarpas; 5.: a. alare
(išskėstų) sparnų ilgis; 6.: a. mentale plačios
pažiūros pi; l.p o lit bañdymas (susitaikyti, pra­
dėti dialogą ir pan.); a. ai dialogo noras pradėti
dialogą; atvirumas dialogui; 8. (negli scacchi)
debiutas, partijos pradmė.
ápice dkt v viršūnė (ir prk); fig all’á. dėl successo
šlovės viršūnėje,
apicoltóre dkt v bitininkas,
apicoltūra dkt m bitininkystė,
apnėa dkt m kvapo sulaikymas; m ed apnėja; in
a. sulaikant kvapą; fig be kvapo,
apocalisse dkt m 1. apokalipsė (ir prk); 2. (ii li­
bro) Apreiškimas,
apocalittico, -a bdv apokaliptinis; apokaliptiškas.
apogeo dkt v astr, fig apogėjus,
apólide 1. bdv neturintis pilietybės, be pilietybės;
2. dkt v/m asmuo neturintis pilietybės,
apolítico, -a bdv apolitinis, apolitiškas,
apología dkt m apologija,
apólogo (dgs -ghi) dkt v apológas; pasakėčia,
apoplėttico, -a bdv: m ed colpo a. apoplėksinis
smūgis.
apostillare vksm (pa)tvirtinti apostilė.
apostille dkt m nkt dir apostilė.
apóstolo dkt v apaštalas (irprk).
apostrofare I vksm (-pó-) (qcn) šiurkščiai kreip­
tis (į ką).
apostrofare II vksm (-pó-) (metiere ¡’apostrofo)
dėti / rašyti apostrofą; (qcs) parašyti su apo­
strofu (ką).
apostrofo dkt v gram apostrofas,
apoteósi dkt m nkt apoteozė,
appagaménto dkt v pa(si)tėnkinimas.
appagáre vksm (-pá-) 1. patenkinti; a. la vista /
l ’occhio džiūginti akį; 2.: a. la sete (la fame)
numalšinti troškulį (alkį).
►a p pagarsi sngr pasitenkinti,
appaiáre vksm (-pái-) (su)porūoti.
appallottoláre vksm (-lót-) sumáigyti; susūkti į
gumuliūką.
appaltatóre, -trice dkt v/m rangovas -ė.
appálto dkt v viešoji sutartis -iės; ranga; gara di
a. / d ’a. viešųjų pirkimų konkursas; ottenere /
appannággio
aggiudicarsi un a. laimėti viešųjų pirkimų kon­
kursą.
appannággio dkt v fig prerogatyva; un lusso a. di
pochi prabanga nedaugeliui skirta; ėssere a.
(di qcn) būti skirtam (kam ), priklausyti; (esser
proprio) būti (išskirtinai) būdingam; sport lo
sciidetto ė stato a. dell’Inter čempiono titulą iš­
kovojo Interas.
app an náre vksm fig užtemdyti; a. i riflessi sulė­
tinti reakcijas.
►appanná |rsi sngr 1. (ap)rasóti; si šono ~ ti
gli occhiali akiniai aprasojo; 2. fig (delta vista)
(už)tėm ti; 3. fig sport netekti geros formos,
apparáto dkt v 1. aparatas; a. burocrático (di par-
tito, statale) biurokratinis (partijos, valstybės)
aparatas; a. militare karo pajėgos pi', m ed a.
cardiovascolare (digerente) širdies ir kraujagy­
slių (virškinimo) aparatas; 2. tecn (insieme di
apparecchi) aparatūra,
apparecchiáre vksm (-réc-): a. (la távola) (pa)-
deñgti stalą,
apparecchiatura dkt m įranga; aparatūra; įren­
giniai pi; (dispositivo) įtaisas,
apparécchio dkt v 1. aparatas; prietaisas; a. tele­
fónico telefono aparatas; (pubblico) taksofo­
nas; a. trasmitiente siųstuvas; 2. (aereo) lėktu­
vas; 3. (per i denti) kabės pi, brekėtai pi.
apparénte bdv 1. (nori reale) tariamas; netikras;
calma a. tariam a ramybė; 2. (chiaro) matomas;
aiškus; senza motivo a. be aiškičs priežasties,
ap p arentem énteprv tariamai; (all’apparenza) iš
pažiūros.
apparėnzlįadfam 1. (esterioritá) išorė; (illusione)
tariamybė; giudicare daile ~ e spręsti iš išorės;
un’a. di legalitá tariam as teisėtumas; ♦ alVa.,
in a. iš pažiūros; l ’a. inganna išorė yra apgau­
linga; salvare le ~ e daryti ką nors dėl akiiį; iš­
laikyti išorinį padorumą; 2. (aspetto) išvaizda.
appar]|ire* vksm 1. pasirodyti, rodytis; (m anife-
starsi) pasireikšti, reikštis; a. in sogno pasi­
rodyti per sapną, prisisapnuoti; ė ~ so ii sole
saulė pasirodė; 2. (sembrare) atrodyti, rodytis;
~ e evidente che... (rodos) akivaizdu, kad... ;
a Ha notizia ė ~ so turbato gavęs žinią, atrodė
sutrikęs; 3.: (non) amare a. (ne)m ėgti save
rodyti.
appariscénte bdv krifitantis į akį; iššaukiantis;
una ragazza a. išvaizdi mergina; un vestito a.
iššaūkianti suknelė,
apparizion ed ktm 1. pasirodymas; pasireiškimas;
fare una breve a. trum pam pasirodyti; 2. (vi-
sione) regėjimas; pasirodymas; (spettro) vai­
duoklis.
62
appartam ento dkt v būtas; un a. di due stanze
dviejų kam barių būtas; un a. in affitto (in
vėndita) nuomojamas (parduodam as) būtas;
compagno d ’a. būto draugas; pianta da a. kam ­
barinis augalas,
ap p a rtarsi vksm pasišalinti; paėjėti į šalį.
appartenenza dkt m 1. priklausymas; gruppo di
a. grupė, kuriai kas priklauso; 2. (l’essere mem-
bro) narystė.
appar||tenėre* vksm (a ąc) priklausyti (kam);
(esser membro) būti (ko) nariu; a. ad un’asso-
ciazione būti draugijos nariu, priklausyti drau­
gijai; a. di diritto priklausyti nuosavybės teise;
la casa ~tiene a noi nam as priklauso mums.
appassionante bdv pavergiantis; žadinantis ai­
stras; uždegantis,
appassionįjare vksm (-šio-) labai traukti; paver­
gti; (interessare) labai (su)dominti; (eccitare)
įaistrinti; mi ~ a ii giardinaggio sodininkystė
manė labai traukia.
►appassionajjrsi sngr (a qcs) pam ėgti (ką);
pamilti; a. ad un lavoro pam ėgti darbą; mi sto
~ ndo alla letteratura italiana manė vis labiaū
domina / traukia italų literatūra.
appassionat||o, -a 1. bdv aistringas; carezze ~ e
aistringos glamonės; 2. bdv: ėssere a. di qc la­
bai ką mėgti; 3. dkt v/m aistruolis -ė; mėgėjas
-a; un a. di cinema (aistringas) kino mėgėjas.
appassi|re vksm (-isc-) (nu)vysti (ir prk); fig la
sua bellezza ė ~ ta nuvyto jos grožis,
appellarsi vksm (-pėl-) 1. (a qcs) apeliuoti (į ką);
2.: dir a. contro una sentenza paduoti apeliaci­
ją, apskųsti sprendimą; apeliuoti,
appellativo dkt v (nome) vardas; (soprannome)
pravardė.
appėllo dkt v 1. kviesti vardais (/ pavardėmis);
fare Va. kviesti / patikrinti pavardėmis; 2. (ri-
chiesta) kreipimasis; lanciare un a. a ącn ape­
liuoti / kreiptis į ką;faccio a. alla tua compren-
sione apeliuoju į tavo supratingumą; 3. dir
apeliacija, apeliacinis skundas; verdetto senza
a. neapskundžiamas nuosprendis (irprk); Corte
d ’A. apeliacinis teismas; ricorrere in a., pre-
sentare a. paduoti apeliaciją, apskųsti spren­
dimą.
appena i. prv (solo) tik; šono a. le due dar tik dvi;
2.prv (a stento) vos; a. a. vos vos; ti sento a. vos
girdžiu tave; era a. piū alto di me jis buvo vos
už mane aukštesnis; 3. prv (da poco) ką tik;
neseniai; ho a. visto tuo fratello ką tik mačiaū
tavo brolį; 4.jngt (t.p. non a.) kai tik; (non) a.
so ąualcosa, ti chiamo kai tik ką sužinosiu, p a­
skambinsiu tau.
63
appéndere* vksm (pa)kabinti; a. l’impermeábile
bagnato nell’armádio pakabinti šlapią lietpal­
tį spintoje; a. uit quadro alia párete pakabinti
paveikslą añt sienos; a. lámpade ai soffitto ka­
binti šviestuvus prie lubų; ♦ sport a. le scarpe
ai chiodo baigti fūtbolininko karjerą,
.
appendiábiti dkt v nkt 1 kabykla; (gando) ka­
bliukas; 2. (gruccia) pakabas, pakaba/am .
appendice dkt m 1. priedas; papildymas; ♦ ro­
manzo d ’a. feljetonas; 2. anat apeñdiksas.
appendicite dkt m m ed apendicitas,
appenninico, -a bdv Apeninų,
appesantire vksm (-isc-) (ap)suñkinti (ppr. prk);
(sovraccaricare) pėrkrauti;/žga. lostómaco ap-
suñkinti skrandį; fig a. un lavoro apsuñkinti
darbą.
►appesantirsi sngr 1. (ingrassare) (pa)storėti,
priaugti svorio; 2. (farsi difftcile) (pa)sunkėti.
appėso, -a bdv kabantis; ėssere a. kabėti, kyboti;
♦ ėssere a. a un filo añt siūlo kabėti,
appestáre vksm (-pė-) fig (už)teršti.
appetito dkt v apetitas; non avere a. neturėti ape­
tito; ♦ buon a.! skanaus!, gero apetito!
appetitóso, -a bdv keliantis apetitą, apetitiškas,
appezzaménto dkt v (t.p. a. di terreno) (žemės)
sklypas.
appianáre vksm (-pia-) fig išspręsti; užglostyti;
a. un contrasto užglostyti kontrastą; a. una con­
troversia išspręsti ginčą.
►appianársi sngr išsispręsti (savaime),
.
appiattire vksm (-isc-) 1 (su)plóti; (su p lo k štin ­
ti; 2. fig (su)vienódinti.
►appiattirsi sngr (contro qcs) prisiploti (prie
ko), prisiglaūsti; a. ai suolo, a. sul terreno prisi-
glaüsti prié žėmės.
appiccáre vksm: a. iifuoco a qcs padegti ką.
appiccicáre vksm (-pic-) (pri)lipdyti; a. un fran-
cobollo prilipdyti pašto ženklą.
►appiccic|Įarsi i«gr 1. (l’un all’altro) (su)lipti;
mi si šono ~ ate le dita sulipo pirštai; 2. (a qc)
(pri)lipti (prie ko); iifrancobollo non si ~ a paš­
to ženklas nelimpa; 3.fig (a qcn) prikibti (prie
ko), prisikabinti.
appiccicaticcio, -a bdv (nemaloniai) lipnūs.
appiccicós||o, -a bdv 1. lipnūs; limpantis; dita ~ e
lipnūs pirštai; 2. fig (importuno) įkyrūs, kibūs,
appiedáto, -a bdv su sugedusia mašina; be tran ­
sporto f am.
appiėnoprv visiškai; iki galo.
appigliársi vksm (a qc) 1. įsikabinti (į ką); nusi­
tverti (už ko); 2. fig griebtis (ko).
appiglio dkt v 1. daiktas, už kurio galima nusi­
tverti (iškyša ar pan.); cercare un a. ieškoti už
appollaiársi
ko nusitverti; 2. fig dingstis -ičs fem m , pretek­
stas; un a. per accusare qc dingstis ką kaltinti,
appioppare vksm (-piop-) f am: a. una banconota
falsa įbrukti padirbtą banknotą; a. un ceffone
tėkšti antausį; a. una muitą įpaišyti baudą; a.
un soprannome prikabinti pravardę,
appisolarsi vksm (-pi-) užsnūsti,
applaudire vksm [A] (-plau-) ((a) qc) ploti (kam),
paploti; fig a. (a) una proposta karštai pritarti
pasiulymui.
applaus||o dkt v aplodismentai pi, plojimai pi;
uno scrdscio di ~ i aplodismentų audra; fare
un bell’a. a qcn aistringai kam paploti,
applicabile bdv galimas taikyti; (da applicare)
taikytinas.
applic|įare vksm (ap-) 1. (pri)taikyti; a. Uregola-
mento taikyti reglamentą, vykdyti nūostatus;
a. una teoriu pritaikyti teoriją; to sconto su que-
ste merei non si ~ a nuolaida šioms prekėms
netaikom a; 2. (attaccare) uždėti; priklijuoti; a.
un cerotto uždėti pleistrą; a. una crema su qcs
patepti ką kremū; a. un francobollo užklijūoti
pašto ženklą; a. una toppa prisiūti lopą.
►applicarsi sngr (studiare) (stengtis) mokytis,
applicat |o, -a bdv taikomasis; arte ~ a taikomoji
dailė.
applicatore dkt v aplikatorius.
applicazione dkt m 1. (pri)taikymas; l’a. di un ar-
ticolo dėl cddice penale baudžiamojo kodekso
straipsnio taikymas; Va. di una delibera n u ta­
rimo įvykdymas; 2. (impegno) stropumas, uo-
lūmas; con a. stropiai; 3. in f (taikomoji) p ro ­
grama; 4.: Va. di una crema patepim as kremu;
Va. di un cerotto pleistro uždėjimas,
appoggiare vksm (-pog-) 1. atremti; a. la scala ai
muro atrem ti kopėčias [ sieną; a. i gomiti sul
tavolo atrem ti alkūnes į stalą; 2. (posare) pa­
dėti; a. la testą sul euseino padėti galvą ant p a­
galvės; 3. fig (sostenere) palaikyti, (pa)remti;
a. ii governo remti vyriausybę.
►appoggiarsi sngr atsiremti; remtis (ir prk);
appdggiati a me! atsiremk į manė!
appoggliio dkt v 1. atrama; panto (superficie) d ’a.
atram os taškas (plotas); usare qcs come a.
remtis [ ką; 2. fig param a; atram a; (ii sostene­
re) palaikymas; rėmimas; avere Va. di qcn būti
kieno palaikomam; darė ii prdprio a. (a qcn)
palaikyti (ką), teikti (kam ) param ą; sperare
nell’a. di qcn tikėtis kieno param os; ♦ inse-
gnante di a. specialūs pedagogas; 3. fig (amico
infiuente) įtakingas draugas; protekcija; gode-
re di molti turėti įtakingų draugų,
appollaiarsi vksm (nu)tupti (ppr. ant laktos).
appórre
apporre* vksm (pa)deti; uždėti; a. una firma pa­
dėti parašą; a. utį timbro uždėti antspaudą,
apportare vksm (-por-) pateikti; duoti; a. iiprd-
prio contributo prisidėti, įdėti savo dalį; a. un
esėmpio pateikti pavyzdį; a. alcune modifiche
padaryti pakeitimų, šf bei tą pakeisti; ♦ a. mol-
ti danni pridaryti žalos,
apporto dkt v (contributo) įnašas, indėlis; con l’a.
di molte persone daugeliui prisidėjus; darė ii
prdprio a. prisidėti, įdėti savo dalį.
appositam ėnte prv 1. specialiai; tam tyčia; una
stanza a. attrezzata specialiai įrengtas kam ba­
rys; 2. => appdsta.
apposit||o, -a bdv specialūs; tam tikras; (adatto)
tinkamas; compilare ii modulo a. pildyti nusta­
tytos formos blanką; usare un a. bidone vartoti
specialų konteinerį; sėrvono ~ i attrezzi reikia
tam tikriį įrankių,
apposizione dkt m gram priedėlis,
appdsta 1. prv tyčia; specialiai, sąmoningai; mi
ha spinlo a. m anė tyčia pastūmė; scusa, nori
l’hofatto a. atsiprašaū, aš netyčia; šono venuto
a. (per te) aš specialiai (tavęs) atėjau; ♦ nean-
che afarlo a. lyg tyčia; 2. bdv nkt specialūs; un
permesso a. tam tikras / specialūs leidimas,
appostam ento dkt v 1. (per osservazione) stebė­
jimas; 2. (imboscata) pasala; stare in a. tykoti;
3. mil (riparo da cui farįuoco) lizdas,
appostarsi vksm (-po-) pasislėpti pasalos, pasi­
slėpti rengiant pasalą,
apprėndere* vksm 1. (studiare qcs) mokytis (ko),
mokintis; a. un mestiere mokytis amato; 2. (im-
parare) išmokti (ką); 3. (venire a sapere qcs)
sužinoti (apie ką); a. un fatto dai giornali su­
žinoti apiė įvykį iš laikraščių,
apprendim ento dkt v mokymasis; difficolta di a.
mokymosi sunkūmai.
apprendista dkt v/m mokinys -ė; (garzone) pa­
meistrys -ė; (praticante) praktikantas -ė.
apprendistato dkt v mokymasis, mokymosi lai­
kas; (praticantato) praktikos laikotarpis,
apprensione dkt m nėrimas; con a. nerim astin­
gai; ėssere in a. jaudintis, nerim astauti.
apprensivo, -a bdv greitai nerim aujantis; linkęs
nerimauti.
apprėsso 1.prv (vicino) greta, šalia; avere ącn a.
turėti ką šalia (savęs); portarsi (qcs) a. turėti
(ką) sū savimi; 2.prv (piū tardi) vėliau, paskui;
3.prlk (dietro a qc) įkandin (ko); 4. bdv nkt (se-
guente) kitas; ilgiorno a. kitą dieną.
apprest[|arsi vksm (-pre-) rengtis, ruoštis; a. ad
uscire ruoštis išeiti,
apprezzabile bdv 1. (lodevole) pagirtinas; 2. (ri-
64
levante) žymūs; nemažas; 3. (visibile) pastebi­
mas; (sensibile) jaūčiamas.
apprezzam ėnto dkt v (teigiamas) vertinimas.
apprezzá||re vksm (-prėz-) vertinti, įvertinti tei­
giamai; a. gli sforzi di qcn vertinti kieno p a­
stangas; non ho ~ to (m an) nepatiko,
apprezzáto, -a bdv (di specialista e sim.) pripa­
žintas; (amato) mėgstamas; (popolare) popu­
liarūs.
appróccio dkt v 1. ryšių užmezgimas; bañdymas
užkalbinti; (amoroso) kabinimas; tentare un a.
pabandyti užkalbinti; ii primo a. con Kaunas ė
stato traumático pirm a pažintis su K aunū būvo
lyg traum a; 2. (primo contatto) pirmas konta­
ktas; (modo di vedere) požiūris; (metodo) m e­
todas; un a. sbagliato netifikamas požiūris,
approdáre vksm [E] (-pro-) 1. priplaūkti (priė
krañto); 2.fig (raggiungere) pasiekti; non a. a
nulla nieko nepešti; išeiti veltui,
appródo dkt v švartavimosi vieta; prieplauka,
approfittáre vksm [A] (di qc) naudotis (kuo), p a­
sinaudoti; a. dell’occasione pasinaudoti proga;
a. dėl buio per scappare pabėgti pasinaudojus
tamsa; t.p. => approfittársi.
►approfitt j| arsene sngr įvdž žiūrėti vien į sa­
vo interesūs; (di qc) išnaudoti (ką).
►ap p ro fittá||rsi sngr (di qcs) piktnaudžiauti
(kuo); (di qcn) išnaudoti (ką); ti sei ~ to di me
tu manė išnaudojai; manimi pasinaudojai.
approfittatóre, -trice dkt v/m išnaudotojas -a.
approfondire vksm (-isc-) 1. (pa)gilinti; fig a. ii
divário padidinti atotrūkį; 2.fig (studiare a fo n ­
do) (qcs) įsigilinti (į ką); geriaū pažinti (ką);
a. un argomento įsigilinti į temą.
►approfondirsi sngr (pa)gilėti.
appropriársi vksm (-pró-) (di qcs) pasisavinti
(ką) (ppr. neteisėtai); a. delle idee altrui pasi­
savinti svetimas mintis,
appropriáto, -a bdv tifikamas; reikiamas; in mo­
do a. tiñkamai; abbigliamento a. alla circostan-
za progai tiñkamá apranga; comportamento a.
tifikamas elgesys,
appropriazióne dkt m pasisavinimas; dir a. indė-
bita neteisėtas pasisavinimas,
approssim ársi vksm (-pros-) artėti, artintis,
approssim ativam ėnteprv apytikriai, daugmaž.
approssim ativ||o, -a bdv 1. apytikslis; apytikris;
fare un cálcolo a.,fare dei cálcoli ~ i apytiksliai
suskaičiuoti; 2. (impreciso) (di qcs) netikslūs;
padrikas; (di qcn) paviršutiniškas; aplaidūs.
approssim azióne dkt m 1.: con sufficiente a. pa-
kañkamai tiksliai; per a. apytiksliai; 2. (impre-
65
cisione) netikslumas; paviršutiniškumas; (ne-
gligenza) aplaidumas.
approv||are vksm (-pro-) 1. (ratificare) patvirtin­
ti; priimti; aprobuoti; a. ii biláncio patvirtinti
veiklos ataskaitą; a. un disegno di legge patvir­
tinti įstatymo projektą; a. una risoluzione pri­
imti rezoliūciją; 2. (stimare buono) (qcs) pri­
tarti (kam); a. una scelta pritarti pasirinkimui;
non ~ o nepritariu,
approvazióne dkt m 1. (ratifica) patvirtinimas;
priėmimas; 2. (consenso) pritarim as; sutiki­
mas; darė la prdpria a. duoti savo sutikimą,
approw igionam énto dkt v ap(si)rupinimas.
approw igionáre vksm (-gió-) aprūpinti (mais­
tu); a fe truppe aprūpinti kareivius maistu.
►approw igionársi sngr apsirūpinti (ppr. mai­
stu).
appuntam ėnto dkt v susitikimas; pasimatymas;
su / dietro a. susitarus; prendere / fissare un a.
(con qcn) susitarti (susitikti) (su kuo); paskir­
ti (kam) pasimatymą; (da un medico) užsire­
gistruoti (pas gydytoją); disdire (spostare) un a.
atšaūkti (nukelti) susitikimą; (da un medico)
atšaūkti (nukelti) vizitą; fare tardi ad un a.
vėluoti į pasimatymą; ho un a. (con qcn) esü
susitaręs; (da un medico) esu užsiregistravęs;
fig un a. da non pėrdere spektaklis (/ įvykis ir
pan.), kurió negalima praléisti (/ būtina pam a­
tyti ir pan.).
appuntáre I vksm (fissare) (pri)sėgti; (prism eig ­
ti; (infilzare) įsmeigti,
appuntáre II vksm (annotare) užrašyti.
►appuntársi sngr užsirašyti.
appuntire vksm (-isc-) (nu)smailinti; (nu)drožti;
a. una matita nudrožti pieštūką.
appuntito, -a bdv, dlv smailūs; nusmailintas.
appünt|jo I dkt v 1. pastaba; užrašas; gli ~ i di
stdria istorijos konspektas sg; istorijos užra­
šai; prendere un a. užsirašyti (ką);prendere ~ i
užrašinėti (ką); 2. fig priekaištas; mudvere un
a., fare un a. papriekaištauti,
appünto II piv kaip tik; (di solito nelle risposte)
būtent; ♦ per Va. o kaip kitaip?; taigi!
appura|įre vksm (-pu-) išaiškinti; išsiaiškinti; a.
la vertía iš(si)aiškinti tiesą; ė stato ~ to che...,
si ė ~ to che... nustatyta, kad...
apribottiglie dkt v nkt atkimštūkas; atidarytūvas;
(cavatappi) kamščiatraukis,
aprilc dkt v balañdis; in a., ad a. b al a ñ d/i o m ė­
nesį, balafidį; ii 4 a. balaftdžio 4-óji diena;
♦ pesce d ’a. balandžio pirmosios pokštas,
aprire* vksm 1. tr atidaryti; atverti; (con chiave)
atrakinti; a. la bocca išsižioti; (un p o ’) prasi­
arabo
žioti; a. una bottiglia atkimšti butelį; a. fe
bráccia iškėsti rankas; a. ii colletto atsegti apy­
kaklę; a. una léttera atplėšti laišką; a. un libro
(ii giornale) atversti knygą (laikraštį); a. una
noce išgliaudyti riešutą; a. gli occhi atsimerkti;
a. l ’ombrello išskleisti skėtį; a. la panda a qc
perskrosti kám pilvą; a. la porta (la finestra)
atidaryti duris (langą); a. un regalo (un pacco)
išpakuoti dovaną (paką); a. ii rubinetto (l’ác-
qua) atsukti čiaupą (vandenį); a. la saracine-
sca del garage atkelti garažo vartus; inf a. un
file atidaryti failą; ♦ non a. bocca nė žodžio
nepratarti; a. ii cuore a qcn atverti kám širdį;
a. gli occhi atm erkti akis, praregėti; (a qcn)
atverti kám akis; a. fe orécchie pastatyti ausis;
2. tr (darė inizio, cominciare; istituire) atidaryti;
pradėti; a. un conto atidaryti sąskaitą; a. ii
fuoco paleisti ugnį; a. una processione žengti
eisenos priekyje; a. un ristorante (la stagione
teatrale) atidaryti restoraną (teatro sezoną);
a. una riunione pradėti / atidaryti susirinkimą;
a. una scuola atidaryti / įsteigti mokyklą; a. fe
trattative pradėti derybas; fam a. la luce (la tv)
įjungti šviesą (tėliką); 3. tr (creare): a. una via
tiesti kėlią; skinti kėlią; a. un pássaggio (una
porta) iškirsti afigą (praeiti) (duris); ♦ a. la
strada praskinti kėlią; paruošti dirvą 4. intr
[A] pradėti dirbti; gli uffici áprono alle nove
Įstaigos atidarom os / pradeda darbą / atsidaro
fam devifltą; 5. intr [A]polit (pa)bandyti (susi­
taikyti, pradėti dialogą ir pan.); 6. intr [A] sport
perduoti kamuolį (ppr. keičiant žaidimo kryptį).
►apr|įirsi sngr 1. atsidaryti; atsiverti; la porta
si ~ e verso Vesterno durys atsidaro į laūko pu­
sę; i fiori si ~ono gėlės skleidžiasi; dalla cima
si una vista eccezionale nuo viršūnės atsi­
skleidžia / atsiveria puikūs vaizdas; si ė aper-
ta una crepa nei muro sienoje atsivėrė plyšys;
♦ kaip jstápriti Cielo! (6) Dieve švenčiausias!;
2. (avere inizio) prasidėti; si ė aperta la vo-
tazione prasidėjo balsavimas; 3. (qcs): a. la
camicia atsisegti marškinius; t.p. => aprire 1.;
4.fig (confidarsi) išsipasakoti, atsiskleisti,
apriscátole dkt v nkt konservų peilis, atidariklis,
áquila dkt m erelis; zool a. reale kilnūsis erelis;
fig non ė un á. jis nė proto bokštas,
aquilino, -a bdv: naso a. vanagiška nosis,
aquilóne dkt v aitvaras,
ara I dkt m (unitą di misura) aras.
ara II dkt m (altare pagano) aūkuras.
arabesco dkt v arabeska.
arab|įo, -a bdv, dkt v/m 1. bdv arabų; arabiškas;
Arabijos; iš Arabijos; numeri ~ i arabiški skai-
arachide
tmenys; i paesi ~ t arabų šalys; 2. dkt vlm
arabas -ė; 3. dkt v arabų kalba; ♦ parlare á.
nesuprañtam ai kalbėti; per me ė á. mán tai
„paūkščių“ kalba,
arächide dkt m žemės riešutas; bot arachis,
aragósta dkt m zool langūstas.
aräncia dkt m apelsinas; a. rossa raudonasis a-
pelsinas; succo d ’a. apelsinų sultys pi; ♦ pelle a
buccia d ’a. „apelsino žievės“ óda.
aran ciäta dkt m 1. (spremuta) (šviežiai spaustų)
apelsinų sültys pi; 2. (bibita) apelsininis gėri­
mas, oranžadas,
ara n d o dkt v 1. (l ’albero) apelsinmedis, apelsi­
nas; 2. (ilfrutto) => aräncia.
arancióne 1. bdv oranžinės spalvos, oranžinis;
2. dkt v oranžinė spalva,
ara re vksm árti.
arä tro dkt v plūgas,
a ra tū ra dkt m arimas,
aräzzo dkt v gobelenas,
arbiträggio dkt v teisėjavimas,
arb iträ re vksm (ar-) 1. sport teisėjauti; a. una
partita di calcio teisėjauti futbolo rungtynėse;
2. dir spręsti gifičą; būti arbitrū.
arb itra ria m e n teprv savavališkai; nepagrįstai,
arb itra rie tä dkt m savavališkumas; (infondatez-
za) nepagrįstumas,
arb itrario, -a bdv savavališkas; (nonfondato) ne­
pagrįstas,
arb itrato dkt v dir arbitražas,
arbitrio dkt v 1.: libero a. laisva valia; 2. (abuso)
savivalė; commėttere un a. savavaliáuti.
arb itro dkt v 1. sport teisėjas; 2. dir arbitras; 3.fig
autoritetas,
arbusto dkt v krūmas,
arca dkt m: a. di Noė Nojaus laivas,
arcäic || o, -a bdv archajiškas; senoviškas; geol era
~ a archajinė era.
arcaísm o dkt v ling archaizmas,
arcangelo dkt v rel arkangelas,
arcätj a dkt m 1. (singolo arco) árka; (serie di ar-
chi; t.p. dgs ~ e ) arkada; 2.: anat a. sopraccilia-
re añtakio lañkas.
archeologia dkt m archeologija,
archeolögi |co, -a bdv archeologinis; archeologi­
jos; reperio a. archeologinis radinys; scavi ~ c i
archeologinis kasinėjimai,
archeologo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m archeolo­
gas -ė.
archétto dkt v (di violino e sim. ) strykas,
architettäre vksm (-tėt-) (slaptai) organizuoti;
(su)reñgti; a. una truffa (su)rėgzti aferą,
architetto dkt v architektas -ė.
66
architettonico, -a bdv architektūros; architektū­
rinis; stile a. architektūros stilius,
arch itettü ra dkt m 1. architektūra; a. contempo­
ránea (rinascimentale) šiuolaikinė (R enesan­
so) architektūra; 2. fig sandara, struktūra,
architráve dkt v archit architrávas.
archiviáre vksm (-chi-) 1. (collocare irt archivio)
perduoti [ archyvą; kaüpti; dir a. un processo
nutraukti bylą; 2. fig (leisti sáu) pamiršti,
archivio dkt v archyvas.
archivista dkt vlm archyvaras -ė, archyvininkas
-ė; archyvistas -ė.
arei- priešdėlis: reiškia žodžiu nusakyto požymio
didžiausią laipsnį, viršenybę, svarbą, pvz., arci-
vėseovo, arcidiácono, arcinóto, arciricco.
arciére -a dkt vlm sport, stor lañkininkas -ė.
arcigno, -a bdv rūstūs; atšiaurūs,
arcipėlago dkt v salynas,
arcivéscovo dkt v arkivyskupas,
a r |co dkt v 1. (arma) lañkas; tiro con l’á. šaudy­
mas iš lañko; tendere l ’á. įtem pti / suleñkti lañ-
ką; ♦ ad á. leñktas agg; 2. archit árka; (volta
ad arco) skliaütas; á. di trionfo triumfo árka;
á. a sėsto acuto smailioji árka; 3.:fis á. voltaico
Vóltos lañkas; 4. geom lañkas; á. di cerchio
apskritimo lañkas; 5. m us strykas; quartetto
d ’~ ch i styginių kvartetas; strumenti ad á. sty­
giniai instrumeñtai; 6. fig (t.p. á. di tempo) lai­
ko tárpas; nett’á. di un anno per metus,
arcobaléno dkt v vaivorykštė, laumės juosta,
arcuáre vksm (ár-) leñkti (lankü).
ardént||e bdv 1. degantis; (rovente) deginantis;
(molto caldo) labai karštas, kaitrūs; un pome-
riggio a. kaitri popietė; tizzoni ~ i žarijos; de­
gančios malkos; 2. fig deginantis; aistringas;
passione a. deginanti aistra; 3.: camera a. šar­
vojimo salė.
árd||ere* vksm 1. tr (su)dėginti, išdeginti; legna
da a. malkos pi; 2. trfig (inaridire) (iš)dėginti;
3. intr [E] degti; liepsnoti; ii falo ~ e dega lau­
žas; 4. intr (essere molto caldo) [E] degti; būti
įkaitusiam; d. di febbre, a. per la febbre degti
nuo tem peratūros; 5. intr fig [E] degti; lieps­
noti; a. d ’amore degti méile; á. di odio liepsno­
ti neapykanta,
ardėsia dkt m šiferis,
ardim énto dkt v narsa, narsumas.
ard ||ire vksm [A] (-isc-) 1. (iš)drįsti; non ha ~ ito
contestarmi nedrįso prieštarauti; 2. kaip dkt v:
aver l ’a. di fa r qcs turėti drąsos ką daryti.
arditĮjo, -a bdv 1. drąsūs, narsūs; un’impresa ~ a
drąsūs žygis; fig un esperimento a. rizikingas
bañdymas; fig una teoría ~ a negirdėta / origi-
67
nali teorija; 2. (sfacciato) begėdiškas; parole
~ e begėdiški žodžiai,
ardóre dkt v 1. kaitra; karštis; 2. fig (passione)
geidulys; 3. fig (zelo) užsidegimas, Įkarštis,
arduo, -a bdv neleñgvas, sudėtingas,
área dkt m 1. plotas; á. di servizio degalinė (ppr.
su paslaugomis); a. boschiva miško plotas; á.
fabbricábile statybos paskirties sklypas; 2. (zo­
na; regione) zona, sritis -ies; rajonas; á. de-
pressa atsilikęs rajonas; 3. geom plotas; l ’a. dėl
cérchio apskritimo plotas; Ą.polit politinės p a­
žiūros pi; S.: sport á. di rigore baudos aikštelė,
arena dkt m arena; l ’a. di Verona Veronos arena;
fig l’a. política politinės kovos arena,
arenársi vksm (-re-) 1. užplaūkti añt seklumos;
2. fig užstrigti,
arenile dkt m smėlėtas krañtas.
árgano dkt v tecn suktuvas; gervė,
argentáto, -a bdv 1. sidabrinis (ir prk); sidabro
spalvos; 2. (placcato d ’argento) pasidabruotas,
argénteo, -a bdv sidabro spalvos, sidabrinis,
argentería dkt m stalo sidabras,
argentino, -a 1. bdv Argentinos; argentiniečių;
argentičtiškas; iš Argentinos; 2. dkt v/m ar-
gentiničtis -ė.
argento dkt v 1. sidabras; di a., in a. sidabro, si­
dabrinis agg; ♦ nozze d ’a. sidabrinės vestuvės;
fam a. vivo gyvsidabris; avere l ’a. vivo addosso
judėti kaip gyvsidabris; 2. (oggetto di argento)
sidabro dirbinys; sidabras; 3. sport sidabro m e­
dalis.
argilla dkt m molis; di a. molinis agg, iš molio,
argillóso, -a bdv molingas,
argináre vksm (ár-) 1.: a. un fiume sutvirtinti
upės krantus (pylimais); 2. fig (frenare) ( p r i ­
stabdyti; a. l ’inflazione pristabdyti infliaciją.
á r g in |e dkt v 1. damba; (terrapieno) pylimas,
sankasa; ii fiume ha rotto gli ~ i upė pralaužė
pylimus; 2. fig kliūtis -iės femm; porre un á. a
qcs užkirsti kám kėlią,
argom entáre vksm (-mėn-) argumentuoti,
argom énto dkt v 1. (ąuestione) tema; klausimas;
a. di conversazione pokalbio tema; un a. delica-
to opus klausimas; cambiare a. pakeisti temą;
trattare un a. aptarinėti klausimą; 2. (prova)
argumeñtas; įrodymas; confutare un a. paneig­
ti argumeñta; un a. che non regge netvirtas įro­
dymas.
argüiré vksm (-isc-) (pa)daryti išvadą,
arguto, -a bdv sąmojingas, šmaikštūs; detto a. są­
mojingas pasakymas,
argüzia dkt m 1. (l’esser arguto) sąmojingumas,
šmaikštumas; 2. (detto arguto) sąmojis.
armaiôlo
à r||ia dkt m 1. oras; à. fresca (condizionata, vi-
ziata / pesante / di chiuso) gaivūs (kondicio­
nuotas, tvankūs) oras; all’à. aperta gryname
orė; cambiare l ’à. išvėdinti; prendere à. pakvė­
puoti grynu óru; manca l’à. čia óro trūksta;
♦ a gambe all’à. aukštyn kojomis;pància all’à.
aukštielninkas agg; campato in à. nesąm onin­
gas; andaré all’à. nueiti vėjais; cambiare à.
pakeisti aplinką; ho preso un colpo d ’à. manė
perpūtė skersvėjis; tira una brutta à. pučia
negeri vėjai (padėtis negera); che à. tira? kokiê
vėjai pučia? (kokia padėtis?, kaip reikalai?);
2. fig (aspetto) veido išraiška; avere l’à. atro ­
dyti; ha l ’à. di volerpiovere panašu, kàd lis; non
hai l’à. di divertirti neatrodo, kàd táu lifiksmą;
♦ darsi ~ ie pūstis; 3. mus arija; 4.: ♦ kaip jst
à.! nešdinkis! (/ nėšdinkimės! ir pan.).
arid ità dkt m 1. sausumas; 2. fig nejautrumas;
dvasios menkumas.
àridj|o, -a bdv 1. sausas; sausringas; terreno à.
sausa žemė; geogr clima à. arîdinis klimatas
(sausringas); 2. fig (di qcn) bejausmis; (di qcs)
saūsas; nuobodūs; ~ e cifre pliki skaičiai,
arieggiáre vksm (-riég-) (aerare) (iš)vėdinti.
ariete dkt v 1. (montone) avinas; 2. (segno zodia­
cale) avinas (zodiako ženklas); 3. stor mil tara­
nas, m û rd a^ ÿ s.
aringa dkt m silkė; a. affumicata rūkyta silkė,
arioso, -a bdv erdvūs (ir šviesūs),
aristocrático, -a 1. bdv aristokratijos, aristokra­
tų; aristokratiškas; 2. dkt v!m aristokratas -ė.
aristocrazia dkt m aristokratija; diduomenė,
aritm ética dkt m aritmetika,
aritm ético, -a bdv aritmetikos; aritmetinis,
arlecchino d k tv flk Arlekinas.
àrm ||a (dgs armi) dkt m 1. giñklas (irprk); chia-
mata allé ~ t šaukimas į kariuom enę; à. da
fuoco (biológica, nucleare) šaunamasis (biolo­
ginis, branduolinis) giñklas; porto d ’~ i leidi­
mas nešiotis ginklą; di distmzione di massa
masinio naikinimo ginklai: /«,' l’à. dello seidpe-
ro streikas kaip giñklas; ♦ à. blanca šaltasis
giñklas; à. a dóppio tàglio dviašmenis giñklas
(gali praversti, arba pakenkti); alie prime ~ i
nepritÿrçs agg; sotto le ~ i tarnaujantis kariuo­
menėje; deporre le ~z ginklus sudėti; 2.: l’A.
(benemérita) karabinieriai pl.
arm adiétto dkt v dimin spintelė,
arm adillo dkt v zool šarvuotis,
arm a [| dio dkt v 1. spinta; a. a muro (a spècchio)
sieninė (veidrodinė) spinta; 2. fig fam (di qcn)
raum enų kalnas, rėm as fam.
arm aiôlo, -a dkt v/m ginklininkas -ė.
armamentario
arm am entario dkt v fig arsenalas.
arm am ént||o dkt v 1. ginkluotė; corsa agli ~ í
ginklavimosi varžybos/}/; 2. (l’armare) apgink­
lavimas; (l’armarsi) apsiginklavimas,
arm are vksm (ap)ginklúoti; a. un esercito gink­
luoti kariuom enę; a. una pistola užtaisyti pi­
stoletą.
►arm ársi sngr apsiginkluoti; /;# a. dipazienza
apsišarvuoti kantrybe; ♦ a. fino ai denti apsi­
ginkluoti iki dantų,
arm áta dkt m armija (ir prk), kariuom enė; fig
l’a. dei senza lavoro bedarbių ármija.
arm át||o, -a bdv 1. ginkluotas; apsiginklavęs; a.
di fucile su šautuvu, apsiginklavęs šautuvu; ra­
piña a mano ~ a ginkluotas apiplėšimas; forze
~ e ginkluotosios pajėgos; 2.: tecn cemento a.
armúotasis betonas,
arm atóre dkt v laivo (/ laivų) saviniñkas.
arm a tū ra dkt m 1. šarvai /;/; 2. tecn arm atūra,
arm eggiáre vksm [A] (-mėg-) 1. (frugare) raūstis;
kuisti(s); 2. (sfaccendare) dirbinėti; krapštytis,
arm ėno, -a 1. bdv Armėnijos; armėnų; arm ėni­
škas; iš Armėnijos; 2. dkt v/m arm ėnas -ė; 3.
dkt v arm ėnų kalba,
arm ería dkt m (magazzino) giñkliné; (negozio)
giñklu parduotuvė,
arm istizio dkt v paliaubos pi.
arm onía dkt m 1. derm ė, darna; harmonija; fig
vivere in a. (con qcn) idealiai sutarti (su kuo),
gyventi dermėje; ♦ in a. con qcs pagal ką;
2. mus dermė; (la scienza) harmonija,
arm ónica dkt m (t.p. a. a bocca) armonikėlė,
armónico, -a bdv darnūs; harmoningas; un físico
a. darni figūra,
armonioso, -a bdv darnūs, proporcingas; (di mú­
sica) harmoningas,
armonizzare vksm 1.fig (su)dėrinti; 2. mus h ar­
monizuoti.
a rn é s:|e rf/v7 v 1. Įrankis; reikm uo; ~ i dagiardino
sodo reikmenys; ♦ fam malė in a. prastos būk­
lės; 2. fam (cosa) daiktas,
árn ia dkt m avilys.
aróm | a dkt v 1. aromatas; gardūs kvapas; l ’a. dėl
caffė kavos aromatas; 2. (da cucina) (ppr. dgs
~ i) prieskonis,
arom aterapia dkt m arom aterápija, kvapų tera­
pija.
arom áti ||co, -a bdv aromatinis; aromatingas; erbe
~che arom atinės žolės; vino a. aromatingas
vynas.
aro m a tiz a re vksm aromatizuoti, kvápinti.
arp a dkt m arfa.
arpia dkt m mit, fig harpija.
68
arpione dkt v harpūnas.
a rra b a tta rsi vksm suktis; iš kailio nertis.
arrabb iarj|si vksm (con qcn) supykti (ant ko);
(molto) įniršti, įsiūsti;,/ar ~ e qcn supykdyti.
arrabb iat||o , -a bdv, dlv 1. supykęs; piktas; (mol­
to) įniršęs, įsiutęs; essere a. con qcn pykti ant
ko; 2.: caro a. itin brangūs; 3.: gastr all’~ a su
aštriais prieskoniais, su „arrabbiata“ padažu.
arrab b ia tū r||a dkt m pyktis; (su)pykimas; le ~ e
mi passano presto man pyktis greit praeina,
arraffare vksm grobti, pasigrobti; susigrobti,
arram picarsi vksm (-ram-) 1. ropštis, užsiropšti;
(scalare) (už)lipti, (už)kopti; ♦ a. sugli spec-
chi, a. sui vetri = įrodinėti, kad juoda yra balta,
o balta - juoda („lipti veidrodžiais, stiklais“);
2. (dipiante) vyniotis, vijotis (apie augalus).
arram picatore, -trice dkt vjm laipiotojas -a; fig
a. sociale karjeristas -ė.
arran care vksm sunkiai eiti (/ lipti ir pan.), vilk­
tis; (zoppicare) raišuoti,
arrangiam ento dkt v mus aranžuotė.
arran ||g iare vksm 1. šiaip taip (su)taisyti; fam
orą ti ~gio io! aš dabar tave patvarkysiu!;
2. mus aranžuoti.
►arran]|giarsi sngr 1. išsiversti; susitvarkyti;
mi ~gio da solo pats susitvarkysiu; ~giati!
pats susitvarkyk!; žinokis tu!; tavo reikalas!;
2. (accordarsi) susiderėti,
arrapato , -a bdv fam geidulio apimtas; lytiškai
susijaudinęs,
arrecare vksm (-re-) atnešti; a. danni (a qc) p a­
kenkti (kam), padaryti žalos; a. disagi sukelti
nepatogumų; a. gidia atnešti džiaugsmo,
arredam ėnto dkt v 1. apstatymas (baldais); a. di
interni interjero dizainas; 2. (i mobili) baldai
pi; apstatymas; negozio di a. baldų salonas,
arred are vksm (-re-) apstatyti baldais,
arredato, -a bdv, dlv su baldais, apstatytas (bal­
dais).
arredatore, -trice dkt vjm (interjero) dizaineris,
arrem bante bdv fig veržlūs,
arrem bare vksm (-rėm-) užpulti (laivą); abor-
dūoti.
arrem baggio dkt v laivo užpuolimas; abordažas;
♦ gettarsi all’a. di qcs pulti priė ko.
arrėnd ersi vksm 1. pasiduoti; 2. fig (cedere) nu­
sileisti; ♦ a. all’evidenza pripažinti objektyvią
tiesą.
arrendevole bdv nuolankūs, nuolaidūs,
arrendevolėzza dkt m nuolankumas, nuolaidu­
mas.
arrestare vksm (-re-) 1. (fermare) (su)stabdyti;
(su)laikyti; a. un’emorragia sulaikyti kraujavi­
- '9
mą; a. un processo sustabdyti procesą; sport a.
ii gioco sustabdyti žaidimą; 2. (catturare) su­
imti, areštuoti; sulaikyti.
►arrestársi sngr sustoti.
arresto dkt v 1. (ilferm are) sustabdymas; iįlfer-
marsi) sustojimas; m ed a. cardiaco širdies pa­
ralyžius; ♦ battuta d ’a. pertrauka, veiklos nu­
traukimas; 2. (cattura) suėmimas; areštas; a.
preventivo kardomasis įkalinimas; ~ i domici­ arrischiáto, -a bdv rizikingas, pavojingas.
lian nam ų areštas sg; in stato di a. suimtas,
arretráre vksm (-ré-) 1. intr [E] trauktis (atgal)
(ir prk), atsitraukti; (far un passo indietro) pa-
žeūgti atgal; 2. tr (pa)tráukti atgal,
arretratézza dkt m atsilikimas (ypačprk).
arretrat|Įo, -a 1. bdv (nello spazio) nė priekyje;
ne priekinis, tolesnis; sport reparto a. gynybinė
grandis, gynyba; 2. bdv (nei tempo) dar nepa­
darytas (/ neatliktas ir pa n .); (di pagamenti)
dár neapm okėtas; pradelstas; corrispondenza
~ a dár neatsakyti laiškai; lavoro a. (dár) ne­
baigti darbai pi; debiti ~ i įsiskolinimai; ho dėl
sonno a. jaū kelias naktis neišsimiegū; 3. bdv
(ieconómicamente e sim.) atsilikęs, neišsivys­
tęs, nepakañkam ai išsivystęs; unpaese a. atsili­
kusi šalis; 4. bdv (antiąuato) senoviškas; 5. dkt
v (t.p. número a.) senas numeris (žurnalo ir
pan.); 6. dkt v (ppr. dgs ~ i) nesum okėta suma
' dalis, nepriem oka sg; įsiskolinimas; fig ha
degli ~ i con la giustizia jis tūri problem ų su
teisėsauga; teisėsauga su juo tūri nesuvestiį
sąskaitų.
arricchim énto dkt v 1. (l’arricchirsi) praturtėji­
mas; 2. (l’arricchire) praturtinim as (ir prk);
3. chim (pri)sódrinimas; a. delVuranio urano
sódrinimas.
arricchire (-'isc-) vksm 1. tr (pra)turtinti; 2. tr fig
(iš)plėsti, (pra)turtinti; papildyti; a. lo spirito
lavinti dvasią; a. ii próprio italiano plėsti savo
italų kalbos žinias; a. un piatto (di sapore) pa­
gardinti patiekalą; 3. tr chim (pri)sódrinti;
(pri)sótinti; 4. intr [E] (pra)turtėti.
►arricchij|rsi sngr (pra)turtėti, (pra)lóbti (ir
prk); a. a spese, a. alle spalle (di qcn) praturtėti
(kieno) sąskaita; fig la nostra letteratura si ė
~ ta musų literatūra praturtėjo.
arricchito, -a 1. dkt v/m nuvorišas -ė, praturtėlis arrivát||o, -a bdv, dlv 1. atvykęs -usi; un nuovo a.
-ė; 2. bdv, dlv chim prisodrintas,
arricciáre vksm 1. (i capelli) (su)garbanóti; 2.: ♦ a.
ii naso raukyti nosį.
arringa dkt m 1. dir advokato (/ prokuroro ir arrivedérci jst iki (pasimatymo), viso gero; a. a
pan.) kalba (teisme); l ’a. della difesa ginamoji
kalba; 2. fig vieša kalba; fa m postringavimas,
arringáre vksm kreiptis kalba (į ką) (norint su­
arrivedérla
jaudinti); a. la folla kūrstyti minią, įaudrinti
minią.
arrischiáre vksm (-ri-) (iš)drįsti; a. una proposta
išdrįsti ką pasiūlyti; a. un sorpasso rizikingai
lefikti (automobilį).
►arrisch ||iarsi sngr (a far qcs) (su)rizikūoti;
non mi ~ io a rispdndere nerizikuosiu atsakyti,
geriaū nutylėsiu.
arriv ||are vksm [E] (-ri-) 1. atvykti; nusigauti; (a
piedi) ateiti; (non a piedi) atvažiuoti; a. a de-
stinazione nuvykti; nueiti; nuvažiuoti; a. ai tra-
guardo finišuoti; a. da Roma atvykti iš Romos;
sport a. primo užimti pirm ą vietą; finišuoti pir­
mam; U treno ~ a alle due traukinys atvyksta
aritrą valandą; ė ~ a to ii técnico atėjo meistras;
ė ~ a ta una léttera per te táu atėjo laiškas, gavai
laišką; ė ~ ato Vinverno atėjo žiema; a che
pagina siamo ~ a ti? iki kurio puslapio skaitė­
me?, tiés kuriuo puslapiu sustojome?; come
posso a. in stazione? kaip man nusigauti iki
stoties?; ė ~ ata la rivista X? ar gavote žurnalą
X?, ar išėjo žurnalas X?; ♦ a. alia fine del me­
se sudūrti galą sū galu; flk chi tardi ~ a , ma­
lė alloggia kas paskui sleñka, likučius reñka;
2. fig (raggiungere) (pa)siekti; prieiti; a. (fino)
ai mare siekti jurą; tęstis iki juros; a. alle gi-
ndcchia siekti keliūs; a. ad una conclusione
prieiti prie išvados, padaryti išvadą; a. ad un
accordo pasiekti susitarimą; a. ad una certa etá
sulaukti senyvo amžiaus; posso a. a dieci mi-
lioni galiu leisti iki dešimt milijonų; ii latte non
~ a a dopodomani pienas neišsilaikys iki po­
ryt; ii malato non ~ era a domani ligonis neiš­
tem ps iki rytojaus; 3. fig (a qcn) prieiti (prie
ko); (risalire a qcn) susekti (ką); 4. (ajfermarsi)
tapti pripažintam, pagarsėti; 5. (a far qcs):
šono ~ ato a dormiré tre ore per notte teñka
miegoti vos tris valandas naktį; naktį, būdavo,
miegu vos tris valandas; ė ~ a ta a dire che l’ho
tradita iki to priėjo, kad apkaltino m anė neiš­
tikimybe; 6. => riuseire.
► arriv|jarci įvdž 1. (raggiungere) pasiekti;
2. fig suprasti; non ei ~ o m án neina suprasti,
m an galvoje netelpa.
naujokas; ♦ kaip jstben a.! (~a!, ~/7j sveikas
atvykęs! (sveika-usi!, sveiki-ę!); 2. (ajfermato)
pripažintas.
domani iki rytojaus.
arrivedérla jst sudiė(v), viso gero; iki pasimaty­
mo; laimingai.
arrivismo
arrivism o dkt v karjerizmas,
arrivista dkt v/m karjeristas -ė.
arriv||o dkt v 1. atvykimas; atėjimas; atvažiavi­
mas; orą / orario di a. atvykimo laikas; tabellone
degli ~ i atvykimo tvarkaraštis; ai mio a. man
atvykus, man atvykstant; essere in a. atvykti;
Va. ė previsto per le 10 num atom a atvykti (/ at­
skristi ir pan.) dešimtą valandą; 2. (luogo di
arrivo) atvykimo vieta; ~ t internazionali tarp­
tautinių atvykimų terminalas; 3. (merce) (ppr.
dgs ~ i) nauja siunta; naujos prekės pi; 4. sport
finišas.
arroccare vksm (-rdc-) (negli scacchi) rokiruoti.
► arroccarsi sngr 1. įsitvirtinti; fig a. sulle
proprie posizioni nesileisti įtikinamam (/ p er­
kalbamam ir pan.); 2.: sport a. in difesa užsi­
daryti gynyboje.
arrocco dkt v (negli scacchi) rokiruotė,
arrogante 1. bdv arogantiškas, akiplėšiškas; pasi­
pūtęs; 2. dkt v/m arogantas -ė, akiplėša com.
arroganza dkt m arogancija, akiplėšiškūmas.
arrogarsi vksm (-rd-) prisiskirti, sau priskirti: a.
un diritto prisiskirti teisę,
arrossam ėnto dkt v paraudimas.
arrossį|are vksm (-ros-) (pa)raūsvinti; ii freddo
~ a la pelle oda rausta nuo šalčio.
►arro ssarsi sngr (pa)raūsti.
arro ssat| o, -a bdv. occhi ~ i paraudusios akys;
(dalpianto) ūžverktos akys.
arrossire vksm [E] (-isc-) (pa)raūsti; nukaisti; a.
di vergogna parausti / paraudonuoti iš gėdos;
♦ f ar a. sugėdinti,
arro stire vksm (-isc-) 1. tr (iš)kėpti, kepinti; (to-
stare) (ap)skrūdinti; 2. intr [E] (iš)kėpti.
►arrostirsi sngr 1. kepti; 2.: fig a. ai sole kėpin-
tis saulėje.
arrosto 1. dkt v kepsnys; a. di manzo jautienos
kepsnys; ♦ f/k non c ’ėfumo senza a. nėra dūmų
be ugnies; 2. bdv nkt keptas; pakeptas; 3.prv:
fare qcs a. kepti ką, kepinti ką.
arrotino, -a dkt v /m galąstoj as -a.
arrotolare vksm (-rd-) (su)sūkti, (su)vynioti; a.
una cartina geografica (un tappeto) susūkti že­
mėlapį (kilimą),
arrotondare vksm (-ton-) 1. (su)apvalinti; fig a.
un nūmero suapvalinti skaičių; 2.: a. (lo sti-
pėndio) prisidūrti prie atlyginimo.
►arrotondarsi sngr 1. (su)apvalėti; 2. fig (in-
grassare) papilnėti.
arrovellarsi vksm (-vėl-) sūkti (sau) galvą, laužy­
ti galvą.
arroventarsi vksm (-ve«-) (į)kaisti (iki raudonū-
mo).
70
arroventàto, -a bdv 1. įkaitęs (iki raudonum o);
2. fig įkaitęs; ugningas, karštas; dibàttito a.
ugningas giflčas.
arruffàre vksm (pa)šiaušti; (su)vėlti, (su)taršyti;
a. ii pelo šiaušti šerius; fig šiauštis, šerius
statyti.
►arru ffàrsi sngr pasišiaušti, šiauštis; susivel­
ti, veltis; susitaršyti, taršytis.
arruffàto, -a bdv pasišiaušęs; susivėlęs,
arruffianàrsi vksm (qcn) įsigėrinti (kam).
arrugginire vksm [E] (-isc-) (su)rūdyti; (solo un
p o ’) aprūdyti.
► arruggini||rsi sngr 1. (su)rūdyti; aprūdyti;
2. fig netekti geros formos; (at)bùkti; la mia
memoria si è ~ ta atmintis atbuko; senza atti-
vitá física i mùscoli si ~scono glemba raūme-
nys nesportūojant; ii mio lituano si è un p o ’
~ to primiršau lietuvių kalbą.
arrugginito, -a bdv, dlv 1. surūdijęs; aprūdijęs;
2 .fig prastos formos; atbukęs,
arruolam énto dkt v (pri)ėmimas [ karo tarnybą;
(ingaggio) (pa)samdymas.
arruoláre vksm (-ruó-) (pri)im ti [ kariuom enę (/
į karo tarnybą); (ingaggiare) (pa)samdÿti.
►arru o làrsi sngr įstoti i kariuom enę,
arsenale dkt v 1. arsenalas (ir prk); 2. (cantiere
navale) karo laivų statykla,
arsénico dkt v chim arsenas; (come veleno) arse­
no nuodai pi.
àrso, -a bdv, dlv 1. sudegęs; 2. (inaudito) išde­
gintas; perdžiūvęs,
ars ii ra dkt m 1. sausra; kaitra; 2. (sete) deginan­
tis troskulÿs, (iš)troškimas.
à rt jIe dkt m 1. menas; à. antica (clássica, gótica,
moderna, astratta, orientale, popolare, sacra)
antikinis (klasikinis, gotikinis, modernusis,
abstraktusis, Rytų, liaudies, bažnytinis) m e­
nas; belle ~ í dailė sg; figurative vaizduo­
jamoji dailė; à. applicata taikomoji dailė;
crítico d ’à. menotyrininkas; ópera d ’à. meno
kūrinys; stória dell’à. m eno istorija; 2. (come
disciplina) menotyra; 3. (attivita) menas; (cre-
azione) kūryba; (mestiere) amatas; l’à. delfab-
bro kalvystė; l ’à. di Raffaello Rafaėlio kūryba;
l ’à. delta seduzione viliojimo menas; l ’à. dei
suoni garsų menas; ~ i gràfiche grafika sg,
grafikos mėnas sg; ~ i màgiche apžavai, kerai;
marziali kovos menai; à. militare karyba;
«. oratoria kalbėjimo mėnas, iškalba; ♦ ad à.
dirbtinai; tám tyčia; con à. meniškai; dailiai;
figlio d ’à. menininkas (iš menininkų šeimos),
m enininkų vaikas; nome d ’à. pseudonimas
(aktoriaus, rašytojo ir pan. ); in à. “Y” žinomas
'1
pseudonimu „X“; (fatto) a regola d ’á. puikus,
puikiai atliktas (/ padarytas ir pan.); flk senz’á.
né parte n e i į tvorą nei į mietą; 4. (capacita)
mokėjimas; (maestría) meistriškumas; l ’á. di
ascoltare mokėjimas išklausyti; 5. stor gildija;
korporacija,
artefáttjjo, -a bdv nenatūralūs; dirbtinis; genti-
lezza ~ a dirbtinis mandagūmas.
artéfice dkt v/m meistras -ė; kūrėjas -a; ♦ flk
ognuno ė a. della propria fortuna kiekvienas
yra savo laimės kalvis,
arteria dkt m anat, fig arterija,
arteriosclerósi dkt m nkt m ed arteriosklerozė.
arteriós||o, -a bdv arterinis; pressione ~ a krau­
jospūdis.
ártico, -a bdv arktinis, Arkties; šiaurės; geogr
Circolo polare a. Siaurės poliarinis ratas; geogr
Marglaciale a. A rkties Vandenynas,
articoláre I vksm (-ti-) 1. lankstyti (per sąnarį)',
leñkti; 2. (pronunciare) artikuliuoti; (iš)tafti;
3. (suddividere) (su)skirstyti.
►articol|¡ársi sngr 1. (in qcs) susidėti (iš ko),
būti sudarytam; l ’dpera si ~ a in tre volumi
veikalą sudaro trys tomai; 2. tecn lankstytis.
articolarĮ|e II bdv sąnarių; dolori ~ i sąnarių
skaūsmas.
articolát||o I -a 1. bdv (strutturato) tvarkingai
išplėtotas; aiškios sandaros / struktūros; mo­
nografía ~ a in tre capitoli monografija susi­
dedanti iš trijų skyrių; 2. tecn šarnyrinis; lank­
stinis.
articolát| o II -a bdv: gram preposizione ~ a
samplaikinis prielinksnis (pvz.: alio, dagli, dėl,
sui).
articolazióne dkt m 1. anat sąnarys; 2. ling arti­
kuliacija; 3. tecn lankstas; (l’azione) lañks-
tymas.
articol||o dkt v 1. (di giomale e sim .) straipsnis;
(di rivista scientifica) mokslinis straipsnis; a. di
economía straipsnis ekonomikos tema, eko­
nomikos straipsnis; ♦ a. di fondo vedamasis
straipsnis; 2. (merce) prekė; reikmuo; ~ i spor-
tivi (di lusso) sporto (prabangos) prekės;
da cucina (di cartoleria) virtuvės (raštinės)
reikmenys; un a. molto richiesto prekė, turinti
labai gerą paklausą; 3. dir straipsnis; punktas;
secondo l’a. / l ’art. 15 pagal 15 straipsnį / str.;
4. gram artikelis; a. (in)determinativo ( n e m ­
inimasis artikelis.
artificíale bdv dirbtinis; lago / bacino a. vandeñs
telkinys; tvenkinys; satėllite a. dirbtinis paly­
dovas; seta a. dirbtinis šilkas; in f intelligenza a.
dirbtinis intelektas; m ed fecondazione a. dirb­
ascensióne
tinis apvaisinimas; m ed respirazionea. dirbtinis
kvėpavimas,
artificialmente prv dirbtinai; ii malato ė tenuto in
vita a. tik aparatai palaiko ligonio gyvybę,
artificiére dkt v sprogmenų specialistas; išminuo­
tojas.
artificio dkt v 1. gudrybė; ricorrere a un a. gudriai
išsisukti; 2.: fuochi d ’a. fejerverkai; 3.: con a.
dirbtinai; pernelyg įmantriai.
artigianalį|e bdv 1. (t.p. di produzione a.) nam i­
nės / nam ų / am atinės gamybos; namūdinis;
gelato a. nam ų gamybos ledai; prodotti
am atiniūkų gaminiai; raflkų darbo gaminiai;
ordigno di fabbricazione a. savadarbis sprog­
muo; 2.: consórzio a. amatinifikų bendrija,
artigianalménte prv: prodotto a. nam ų gamybos,
artigianáto dkt v nam ūdės pram onė / gamyba;
raūkų darbai pi; amatininkystė; mostra dell’a.
am atininkų gaminių paroda,
artigiáno, -a 1. dkt v/m amatinifikas -ė; (piccolo
imprenditore) smulkus verslininkas; 2. bdv =>
artigianále.
artigliáre vksm (pa)griėbti nagais,
artigliére dkt v m il artileristas,
artiglieria dkt m artilerija; a. pesante sunkioji ar­
tilerija; pezzo d ’a. artilerijos pabūklas.
arti||glio dkt v nagas (ir prk); con gli ~ g li (sū)
nagais; ♦ cadere / finiré negli ~ gli (di qcn)
pakliūti į (kieno) nagus,
artista dkt v/m 1. menininkas -ė; dailininkas -ė;
2. (di spettacolo) artistas -ė; a. lírico (circense)
operos (cirko) artistas; 3.fig meistras.
artistic||o, -a bdv 1. meno; meninis; direttore a.
meno vadovas; liceo a. = menų mokykla; gin-
nástica ~ a m eninė gimnastika; pattinággio a.
dailusis čiuožimas; 2. (pregevole) meniškas;
artistiškas.
artjjo dkt v galūnė (ranka, koja, letena); ~ iin fe-
riori (superiori) apatinės (viršutinės) galūnės,
artrite dkt m m ed artritas, sąnarių uždegimas,
artrósi dkt m nkt m ed artrozė.
arzigógolo dkt v vingrybė,
arzigogoláto, -a bdv painūs; vingrūs, įmantrūs,
arzillo, -a bdv gyvas, žvitrūs,
asbesto dkt v min asbestas,
ascėlla dkt m pažastis -iės.
ascendente 1. bdv kylantis; gram diftongo a.
tvirtagalis dvibalsis; mus scala a. gama auk­
štyn; 2. dkt v (in astrologių) ascendeñto žen­
klas; ♦ avere a. (su qcn) turėti įtakos (kam).
ascensióne dkt m 1. kopimas; 2. rel (Kristaus)
žengimas danguñ / į dañgu; (la festivitá) Šeš­
tinės pi.
ascensóre 72

ascensóre dkt v liñas; andaré in a., prendere l ’a. asfissiànte bdv 1.: gas a. troškiosios dujos pi;
važiuoti liftu; chiamare Va. iškviesti liftą; ri- 2.: fig caldo a. troškūs karštis,
manere bloccato in a. užstrigti lifte, asfissiàre vksm (-sfis-) 1. tr (už)dusinti; 2. fig tr
ascésa dkt m 1. lipimas; kopimas; 2. fig kilimas; (infastidire) kvaršinti; 3. intr [E] (už)dūsti.
in a. kylantis; augantis, didėjantis; ♦ a. al tro­ asiàtico, -a 1. bdv Azijos, azijiečių; azijietiškas;
no įžengimas / atėjimas [ sostą iš Azijos; 2. dkt v/m azijietis -ė.
ascėsso dkt v med pūlinys, abscesas, asilo dkt v 1. (t.p. a. infantile) vaikų darželis; a.
asceta dkt v asketas, nido lopšelis; 2. (riparo) prieglobstis; prieglau­
áscia dkt m kirvis, da; a. politico politinis prieglobstis; cercare a.
ascissa dkt m mat abscisė. ieškoti prieglobsčio; trovare a. surasti prieglo­
asciugabiancheria dkt v nkt skalbinių džiovin­ bstį, prisiglaūsti; 3. (per anziani e sim. ) prie­
tuvas. glauda.
asciugacapélli dkt v nkt plaukų džiovintūvas. asimmetria dkt m asimetrija.
asciugamáno dkt v rafikšluostis. asimmétrico, -a bdv asimetriškas, asimetrinis;
asciugáre vksm 1. tr (iš)džiovinti; (con un panno bė simetrijos,
e sim.) (nu)šlūostyti; iššluostyti; a. i capelli ilsino, -a dkt v/m 1. asilas -ė; ♦ qui casca Và. štai
išdžiovinti plaukus; a. i piatti (ii pavimento) kur sunkumas; à. di Buridano „Buridàno asi­
iššluostyti indūs (grindis); a. le lacrime nu­ las“ (sakoma apie neapsisprendžiantį); 2. fig
šluostyti ašaras; 2. intr [E] (iš)džiūti; metiere i (t.p. pezzo d ’à.) asilas, žioplas daiktas;fam fare
panni ad a. išdžiaustyti / padžiau(sty)ti skal­ l ’à. kvailioti; 3.: tecn a dorso d ’à., a schiena d ’à.
binius; 3. => prosciugáre. (apie kelią) išgaubto profilio,
►asciugársi sngr 1. tr išsidžiovinti, džiovintis; àsma dkt v/m med astma; dusulys.
(icon un panno e sim.) nusišluostyti, šluostytis; asmàtic||o, -a bdv 1.:attaccoa. astmos priepuolis;
a. i capelli išsidžiovinti plaukus; a. ii sudore tosse ~ a astminis kosulys; 2. dkt v/m âstmi-
nusišluostyti prakaitą; 2. intr (iš)džiuti. ninkas, astmatikas
asciütt||o, -a bdv, dlv 1. išdžiuvęs; saūsas; la asociale bdv nesocialūs; asocialūs,
biancheria ė gia ~ a baltiniai j aū išdžiuvo / jaū àsola dkt m ąsa, kilpelė (sagai),
sausi; ♦ all’a. kur saūsa, kur nelyja; pasta ~ a aspàrago (dgs -gi) dkt v bot šparagas.
m akaronai p i (ne sultinyje); (rimanere) a bocca aspergere* vksm (ap)šlakstvti.
~ a (palikti) kaip musę kandęs; 2. fig (secco) aspersôrio dkt v šlakstytūvas.
saūsas; 3.: vino a. saūsas vynas; 4.: físico a. asperit |à dkt m nkt 1. nelygumas; 2. fig: le ~ à
atletiška figūra. della vita gyvenimo sunkumai.
ascolt||áre vksm (-scól-) 1. (qc) pa(si)klausyti aspett||àre vksm (-spėt-) 1. (qc) laukti (ko),
(ko), klausyti(s); (fin in fondo) išklausyti; a. la palaukti; a. l’àutobus (l’ascensore, una lettera,
radio (una cantone, música) klausyti(s) radijo un dspite, notizie, l ’occasione giusta, Natale)
(dainos, muzikos); a. la messa dalyvauti mi­ laukti autobuso (lifto, laiško, svečio, žinių,
šiose; 2. (darė ascolto) (qc) (pa)klausyti (/to); tinkamos progos, Kalėdų); a. un minuto I un
non a. i buoni consigli neklausyti gerų patari­ secondo / un momento / un àttimo luktelėtu/are
mų; a. i genitori klausyti tėvų; ~ a / (pa)klau- a. priversti laukti; a. alzato laukti (grįžtančio),
syk!; 3. (esaudire) išklausyti; 4. (interrogare) neinant gulti; a. che smetta di piovere laukti,
apklausti. kôl liaūsis lÿti; ci ~ a una giornata dura mūsų
ascoltatóre, -trice dkt v/m klausytojas -a. laukia sunki diena; che cosa ~ i? kô lauki?;
ascólto dkt v 1. klaūsymas(is); darė a. kreipti ~ a / palauk!; ~am i! palauk manęs!; ♦ a. un
dėmesį; ėssere in a., stare in a. klausyti(s); bambino lauktis (kūdikio); ~ a e spera! pasva­
mėttersi in a. pradėti klausytis (ppr. laidos); jok!; flk chi la fa l ’~ i kaip šauksi, taip ir
prestare a. įsiklausyti; 2. (t.p. índice di a.) atsilieps; 2. (afarqcs) neskubėti (ką daryti); a.
(televizijos laidos) reitingas, a trarre conclusioni neskubėti daryti išvadas;
asfaltare vksm (iš)asfaltūoti. a. a telefonare neskambinti iškart; hai ~ato
asfaltad o, -a bdv, dlv (iš)asfaltūotas; strada non troppo a deciderti per ilgai neapsisprendei.
~ a neasfaltuotas kėlias, gruñtkelis. ►aspett | arsi sngr (qcs) tikėtis (ko); dobbiamo
asfalto dkt v asfaltas. ~ arci ilpèggio turim e tikėtis blogiausio; me lo
asfissia dkt m med uždusimas, asfiksija; moriré ~ avo taip ir galvojau, taip ir maniaū; questo
di a. uždusti. da te non me l ’~avo iš tavęs tô nesitikėjau; non
 assediáre

posso ~ arm i molto da loro negaliü daüg kó (durezza) griežtumas, 5.:figle ~ e della vita gy­
tikėtis iš jų; mi ~ o che ei pensi tu tikiuosi, tu venimo sunkumai.
tuó pasirūpinsi; quando meno te l ’~ i kai m a­ aspr||o, -a bdv 1. rūgštūs; gaižūs; 2.: clima a.
žiausiai to tikiesi, atšiaurūs klimatas; 3. (irregolare) nelygus; šiur­
aspettativjja dkt m 1. tai, kó laukiama; lūkestis; kštūs; lineamenti ~ i šiurkštūs veido bruožai;
deludere le nepateisinti vilčių; superare le 4. fig (duro) griežtas; skaudūs; (sgarbato) šiur­
~ e, ėssere superiore alie ~ e pranokti lūkesčius; kštūs; un a. combattimento žiauri kova.
2. dir (congedo) atostogos p i (ppr. nem oka­ assaggpare vksm (-sag-) (pa)ragauti; ~ ia se va
mos, suteiktos dėl ypatingų priežasčių)', a. per bene di sale paragauk, ar užtenka druskos,
malattia atostogos dėl ligos, nedarbingum o assaggino dkt v degustacinė porcija,
atostogos; mėttersi in a. = išeiti nem okamų assaggiodfe v 1. (pa)ragavimas; (cosa assaggiata)
atostogų; 3.: econ ~ e di mercato riñkos pro­ tai, kas ragaujama; prendo solo un a. aš tik
gnozė sg. paragausiu; 2.: ♦ darė un a. (di qcs) padem on­
aspėtto I dkt v laukimas; sala d ’a. laukiamasis; struoti (ką).
(in stazione e sim.) laukiamoji salė. assaiprv labai; daug; a. interessante labai įdomu;
aspėtt | o II dkt v 1. išvaizda, išorė; di bell’a. gra­ a. piū gidvane daug jaunesnis; a. tardi labai
žios išvaizdos; avere un brutto (bell’)a. nekaip vėlai; guadagnare a. daug uždirbti; m i piace a.
(gerai) atrodyti; avere un a. strano keistai at­ man visai / labai patinka,
rodyti; giudicare dall’a. spręsti iš išorės; 2. fig assal || irę* vksm 1. užpulti; ė stato ~ ito sotto casa
aspektas; atžvilgis, požiūris; gli ~ i di una que- jf užpuolė prie namų; 2. fig staiga apimti;
stione klausimo aspektai; sotto ogni a., sotto užplusti.
assalitore, -trice dkt v/m užpuolikas -ė.
tutti gli ~ i visais požiūriais; per certi ~ i kai
assaltare vksm šturmuoti; (už)pūlti, smogti; a.
kuriais atžvilgiais; 3. ling veikslas,
una banca apiplėšti banką; fig a. la biglietteria
áspide dkt v zool aspidas, áspidas.
(api)pūlti bilietų kasą.
aspirante dkt v/m pretendeñtas -ė; kandidatas
assalto dkt v (už)puolimas; šturmas; a. a una
-ė; a. al titolo pretendeñtas į čempionūs; un a.
banca banko apiplėšimas; prėtidere d ’a. štur­
dottore žmogūs, norintis tapti gydytoju; žmo-
muoti, paimti šturmu; fig apspisti; (už)pūlti;
gūs, siekiantis gydytojo kvalifikacijos,
fig prėtidere d ’a. un negozio veržtis į parduotu­
aspirapólvere dkt v nkt dūlkių siurblys; passare
vę; m ii truppe d ’a. šturmavimo būrys sg; ♦ d ’a.
l ’a. valyti / siurbti dūlkių siurbliu,
veržlūs agg, energingas agg.
aspirare vksm (-spi-) 1. tr (inspirare) įkvėpti;
assaporare vksm (-po-) gardžiuotis (kuo) (ir
įtraukti; 2. tr (di, con macchinari) (į)siurbti;
prk), mėgautis; fig a. la vendetta gardžiuotis
išsiurbti; 3. intr [A] (a qcs, a f ar qcs) siekti (ko, kerštu.
ką daryti), trokšti; a. alla promoziotie / a ėssere assassinare vksm (-si-) (nu)žudyti (planuotai ir
promosso siekti būti paaukštintam ; a. alla ma­ smurtu).
no (di qcn) siekti (kieno) rañkos; a. agli onori assassinio (dgs -nii/-ni) dkt v žmogžudystė, nu­
trokšti garbės, žudymas; commėttere un a. padaryti / įvykdyti
aspiratóre dkt v 1. => aspirapólvere; 2. tecn as- žmogžudystę, nužudyti,
pirátorius. assassin ||o, -a 1. dkt v/m žudikas -ė; scoprire Va.
aspiraziónj|e dkt m 1. tecn ([’aspirare) © siurbi­ išaiškinti žudiką; 2. bdv žudikiškas; fig sguardo
mas; išsiurbimas; aspiracija; 2. (ambizione) a. žudikiškas žvilgsnis,
siekimas, troškimas; siekis; aspiracija; la mia asse I dkt m 1. lenta; d. da stiro lyginimo lenta;
mássima a. kó labiausiai trokštu; senza be sport d. d ’equilibrio buomas; 2. (tagliere) pjau­
siekimų, stymo lenta; 3. (dėl WC) klozeto sėdynė,
aspirina dkt m farm aspirinas, asse II dkt v 1. ašis -iės; d. terrestre žemės ašis;
asportáre vksm (-spdr-) 1. iš(si)nėšti, iš(si)vėžti; m at d. delle ascisse (delle ordinate) abscisių
a. duepizze išsinešti dvi picas; 2. med pašalinti; (ordinačių) ašis; 2. tecn ašis -iės; (albero) ve­
išpjauti; a. un tumore išpjauti naviką, lenas.
aspórto dkt v: pizza da a. pica išsineštinai. assecondare vksm (-con-) 1. tenkinti; a. i desideri
asprézz||a dkt m 1. (di sapore) rūgštūmas; aitrū- di ųcn, a. ącn nei suoi desideri tenkinti kieno
mas; 2.: Va. del clima klimato atšiaurūmas; norus; 2. (appoggiare) palaikyti.
3. (irregolaritá) nelygūmas; šiurkštumas; 4.fig assedia||re vksm (-se-) 1. apgulti, apsupti, ap­
assédio
siausti (miestą, priešą ir pan.); 2. fig apspisti,
apsupti; Vattore ė ~ to daifan aktorių apspito
jo gerbėjai.
assėdio dkt v apgultis -ies fem m , apsuptis -ičs
fem m ; fig Va. dei giornalisti žurnalistų ap­
suptis.
assegnam ento dkt v: fare a. (su qc) pasikliauti
(kuo).
assegnare vksm (-sė-) 1. (affidare) pavesti; už­
duoti; a. i cdmpiti per casa užduoti nam ų dar­
bus; a. la gestione delta corrispondenza pavesti
tvarkyti susirašinėjimą; 2. (destinare e sim.)
(pa)skirti; (pa)skirstyti; (concedere) suteikti;
a. un operaio a utį reparto paskirti darbininką
cechą; a. un prėmio (a qcn) apdovanoti (ką),
paskirti (kam ) premiją; a. un sussidio (un lotto
di terreno) paskirti pašalpą (sklypą); a. i ruoli
paskirstyti vaidmenis,
assegnatario, -a dkt v/m gavėjas -a; (chi rileva da
aitri) perėm ėjas -a.
assegnazione dkt m (pa)skyrimas; (p ask irsty ­
mas; a. ad altro incarico paskyrimas [ kitas
pareigas; a. di borse di stūdio stipendijų paskir­
stymas; a. di un alldggio busto suteikimas,
assegn |o dkt v 1. čekis; a. in bianco (a vuoto)
neužpildytas (nepadengtas) čekis; libretto deg­
li ~ i čekių knygelė; incassare un a. gauti
(pinigus) pagal čekį; girare (staccare) un a.
žirūoti (išrašyti) čekį; 2. (sussidio) pašalpa;
išmoka (ppr. išlaikymui); a. di maternita m oti­
nystės pašalpa; 3.: a. di stūdio stipendija,
assem blare vksm (-sem-) tecn (su)rinkti.
assem blea dkt m 1. susirinkimas; asamblėja; a.
generole degli azionisti visuotinis akcininkų su­
sirinkimas; eonvocare un’a. šaukti susirinkimą;
2. (fe persone) susirinkimo dalyviai; Va. ha
deeiso di approvare la proposta per susirinkimą
nutarta priimti pasiūlymą,
assem bram ėnto dkt v (žmonių) sambūris,
assennato, -a bdv išmintingas, nuovokūs; (gludi-
zioso) sąžiningas,
assėnso dkt v pritarimas; sutikimas; cenno d ’a.
sutikimo ženklas; darė ii prdprio a. (a qcs)
pritarti (kam ), sutikti (su kuo); dūoti savo
sutikimą; ♦ silėnzio a. neprieštaravimas reiš­
kia sutikimą.
assent| arsi vksm (-šen-) neiti; nebūti; a. dal
lavoro neiti į darbą; mi ~ o per ąualche minuto
aš trum pam išeinū.
assėnt||e 1. bdv nesantis -i; neatvykęs -usi; ne­
dalyvaujantis -i; essere a. da scuola praleisti
pamokas; ė a. ingiustificato neatėjo be pateisi­
namos priežasties; ieri ero a. vakar nebuvau;
74
2. bdv fig išsiblaškęs; užsisvajojęs; con aria a.
abejingai; 3. dkt v dgs: ~ i nesantieji, n eatė­
jusieji; tie, kurių nėra; segnaregli ~ i pažymėti,
kas neatėjo (į pam oką ir pan.).
assenteism o dkt v (ai lavoro) pravaikšta; dažnas
neatvykimas į darbą; (a scuola) pam okų pralei­
dinėjimas,
assenteista dkt v/m pravaikštininkas -ė.
assénzj|a dkt m 1. nebuvimas; neatvykimas; (da
scuola) paskaitos praleidimas; (dal lavoro) pra­
vaikšta; in a. di qcn nesant ko; in mia a. manęs
nesant; fare molte ~ e dažnai neiti į pamokas;
mi stupisce la sua a. stebiuosi, kád jó nėra;
f 2. (mancanza) nebuvimas; (carenza) trukumas;
in a. di qc nesant kó; a. di peso nesvarūmas.
asserire vksm (-isc-) (pa)tvirtinti, teigti,
asserragliarsi vksm įsitvirtinti; užsibarikaduoti,
assertóre, -trice dkt v/m šalininkas -ė.
asservim énto dkt v pavergimas,
asservire vksm (-isc-) pavergti,
assėrto dkt v => asserzióne.
asserzióne dkt m teiginys,
assessóre dkt v miesto (/ rajono / apskrities ir
pan.) valdybos narys -ė (atsakingas už tam
tikrą veiklos sritį); a. alio sport savivaldybės
Sporto skyriaus vadovas,
assestam énto dkt v 1. sutvarkymas; geol scossa di
a. pakartotinis (požeminis) smūgis; 2. (di un
edificio) nusėdimas,
assestáre vksm (-sé-) 1. (su)tvarkyti; fig a. ii hi­
lando (su)tvarkyti balansą; 2.: a. la mira nusi­
taikyti; a. un pugno taikliai treñkti (kumščiu).
►assestársi sngr (di fondam enta e sim .) nu­
sėsti.
assetáto, -a bdv (di qcs) ištroškęs (ko) (ir prk);
fig a. di sánguefig ištroškęs / trokštantis kraūjo.
assėtto dkt v 1. tvarka; (pianificazione) plana­
vimas; (struttura) struktūra; a. político politinė
sankloda; darė un nuovo a. ad un’aęienda per­
tvarkyti įmonę; 2.: ♦ in a. di guerra kovos p a­
rengtyje.
assicur||áre vksm (-cu-) 1. (pa)tikinti; a. che
andra tutto bene patikinti, kad viskas būs gerai;
2. (garantiré) laiduoti, užtikrinti; a. ii futuro ai
propri figli laiduoti ateitį savo vaikams; 3. (fis-
sare) (pri)tvirtinti; (legare) (pri)rišti; a. un
gáncio alia porta pritvirtinti kablį prie durų;
4. (con assicurazione) (contro qcs) (ap)draūsti
(nuo ko); a. l ’automdbile contro iifurto apdraū-
sti automobilį nuo vagystės; 5.: ♦ a. qcn alia
giustizia išduoti ką teisėsaugai.
► assicurársi sngr 1. (verificare) įsitikinti; a.
che la porta šia chiusa įsitikinti, ar durys už-
 assólto

rakintos; 2. (contro qcs) apsidrausti (nuo ko); param a; a. legale teisinė / juridinė pagalba; a.
a. sulla vita apsidrausti gyvybę; 3. (ottenere) médica, a. sanitaria medicininė pagalba; a. so­
užsitikrinti; gauti; a. ii terzo posto užsitikrinti ciale socialinė rūpyba; a. técnica techninė p a­
trečiąją vietą, galba; prestare a. pagelbėti; 2. (servizio e sim.)
assicurata dkt m įvertintasis laiškas. paslauga; aptarnavimas; a. clienti kliefitų ap­
assicurativj|o, -a bdv draudim o; agente a. drau­ tarnavimas; 3. (cura) priežiūra; (degli infermi)
dimo agentas; pdlizza ~ a draudim o polisas, slauga.
assicurato, -a 1. bdv, dlv užtikrintas; t.p. => assi- assistenziále bdv (socialinės) šalpos / rūpybos;
curare; 2. dkt v/m (chi gode di assicurazione) ente a. socialinės rūpybos įstaiga.
draudėjas -a, apdraustasis -oji. assist||ere* vksm 1. tr (qcn) padėti (kam); (soc-
assicura||tore, -trice dkt v/m draudikas -ė; kaip correre) pagelbėti (kam); (accudire qcn) slau­
bdv compagnia ~trice draudim o kompanija, gyti (ką); a. legalmente konsultuoti juridiniais
assicurazione dkt m 1. draudimas; a. contro gli klausimais; fig la fortuna ei mums šypsosi
incendi (contro ii furto, contro gli infortuni sul laimė; ♦ (che) Dio ti ~ a ! tepadeda tau D ie­
lavoro) draudim as nuo ugnies (nuo vagysčių / vas!; 2. intr [A] (partecipare) dalyvauti; (essere
vagių, nuo nelaimingų atsitikimų darbe); a. presente) būti; (vedere) (pa)matyti; (guardare)
sulla vita gyvybės draudim as; a. malattia svei­ žiūrėti; a. ad un concerto klausytis koncerto; a.
katos draudimas; compagnia di a. draudim o alle lezioni dalyvauti pamokose; a. ad un inci­
kompanija; prėmio di a. draudim o įmoka; rata dente būti avarijos liūdininku; a. ad uno spet-
dell’a. draudim o įmoka; fa m riscuotere l’a. tácolo žiūrėti spektaklį,
gauti draudim o išmoką; 2.: ♦ darė a. garan­ assistito, -a dkt v/m interesantas -ė; klieñtas -ė.
tuoti. ásso dkt v 1. tūzas; a. dipicche vynų tūzas; ♦ ave-
assideram ėnto dkt v sušalimas. re un á. nella mánica turėti (atsarginį) kozirį;
assiderat|jo, -a bdv sušalęs; mani ~ e sušalusios 2. fig asas -ė; á. del volante lenktynių asas;
rankos; morire a. žūti nuo šalčio, 3.: ♦ plantare in a. = palikti kvailio vietoje,
assiduam enteprv stropiai, associáre vksm (-so-) 1. (uniré) (su)júngti; 2. fig
assiduita dkt m stropumas; con a. stropiai. (su)sieti; asocijuoti; 3. (rendere qcn socio) pri­
assidu||o, -a bdv 1. (di qcs) atkaklūs, stropūs; imti (ką) nariü (/ partneriu ir pan.).
(regolare) reguliarūs; pidggia ~ a nesiliaujan­ ► associársi sngr 1. jungtis, prisijungti; susi­
tis lietūs; stūdio a. atkaklūs mokymasis; 2. (di dėti; 2. fig sietis; asocijuotis; 3. (diventare
qcn) stropūs, uolūs; (per freųuenza) dažnas, socio) įstoti; tapti nariü (/ partneriu ir pan. );
nuolatinis; dspite a. dažnas svečias, prisijūngti; 4. fig: a. al dolore di qcn nuoširdžiai
assiėme 1. prv sykiu, kartu; draugė; stare / uscire ką užjaūsti; a. alia gióia di qcn dalytis / dalintis
a. draugauti; 2. kaipprlk: a. a qc, a con ąc kartu sū kuo džiaugsmu; a. all’opinione di qcn pri­
su kuo; t.p. => insiėme. tarti kieno nuomonei,
assieparsi vksm (-šie-) spiestis, apspisti. associazióne dkt m 1. (l'unirsi) susivienijimas;
assillante bdv įkyrūs; neduodantis ramybės; (so- quota di a. narystės mokestis; dir a. a / per de­
lo di qcs) kamuojantis, línquele nusikalstamas susivienijimas; ♦ in a.
assillare vksm (qcn) graužti (ką); įkyrėti (kam); con qc kartu sū kuo; 2. (societá e sim .) draugija,
neduoti ramybės; a. di richieste kam uoti pra­ asociacija; organizacija; a. benéfica labdaros
šymais, prašinėti; non mi a.! neįkyrėk (man)! organizacija; a. sportiva (studentesca) sporto
assillo dkt v kankinantis / kam uojantis rūpestis, (studefitų) draugija; 3 .fig asociacija; a. di idee
assim ilare vksm (-si-) 1. prilyginti; (pa)laikyti minčių asociacija,
panašiu, supanašinti; l.fisio l asimiliuoti, pasi­ assodáre vksm (-so-) (iš)aiškinti; nustatyti,
savinti; 3. fig įsisavinti; išmokti, assodáto, -a bdv, dlv. dare per a. laikyti aiškiu
assiolo dkt v zool apuokėlis, dalyku; risulta a. che... nustatyta, kad...
assiom a dkt v filos aksioma (irprk). assoggettáre vksm (-gėt-) pavergti (irprk); fig a.
assise dkt m\ dir corte d ’a. = prisiekusiųjų teis­ a un lavoro priversti prié darbo,
mas; asizas. assoláto, -a bdv nūšviestas saulės; po saule,
assistėnte dkt v/m asistentas -ė; padėjėjas -a; assoldáre vksm (-sol-) (pa)samdyti, pasisamdyti;
(vice) pavaduotojas -a; a. sociale socialinis -ė a. un sicario pasisamdyti žudiką,
darbuotojas -a; a. di volo (hostess) stiuardesė, assólo dkt v mus sólo inv.
assistenza dkt m 1. (aiuto) pagalba; (sostegno) assólto, -a bdv, dlv išteisintas.
assolutam ente
assolutam ente prv 1. (dėl tutto) visai, visiškai;
absoliučiai; hai a. ragione tu visiškai teisūs; a.
no jokiu būdu; visai nė; ė a. impossibile tai ab­
soliučiai neįmanom a; 2. (ad ogni costo) būti­
nai, žūtbūt; devo a. parlarti aš būtinai turiū sū
tavimi pasikalbėti,
assolutism o dkt v absoliutizmas.
assolūt||o, -a bdv absoliutūs; visiškas; absoliūti-
nis; campione a. absoliutūs čempionas; mag-
gioranza ~ a absoliuti dauguma; monarchia
~ a absoliūtinė monarchija; padronanza ~ a
dėl lituano tobulas lietuvių kalbos mokėjimas;
potere a. absoliuti valdžia; silenzio a. visiška /
absoliuti tyla; ho a. bisogno (di fa r qcs) man
būtina (ką daryti), aš būtinai turiū (ką daryti)',
♦ in a. neabejotinai.
assolutdri||o, -a bdv dir: sentenza ~ fl išteisina­
masis nuosprendis,
assoluzione dkt m 1. dir išteisinimas; 2. rel nuo­
dėmių atleidimas,
assolvere* vksm 1. atlikti; (į)vykdyti; a. un dove-
re (t.p. intr a. a un dovere) atlikti ūžduotį; a. un
incarico įvykdyti ūžduotį; 2. dir išteisinti; 3. rel
(qcn) atleisti (kam) nūodėmes.
assom i||gliare vksm (-m i-) (a qcn) būti panašiam
(į ką), panėšėti; ~ gli a tua madre tū panaši į
savo motina,
assom m are vksm (-som-) 1. tr turėti (tam tikras
savybes); a. (in sė) molte ąualita turėti daūg
gertį savybių; 2. intr [E] (ammontare) siekti
(kokią sumą).
assonanza dkt m ling asonansas.
assonnat||o, -a bdv mieguistas; apsnūdęs (irprk);
occhi apsiblaūsusios akys.
assop |irsi vksm (-isc-) 1. užsnūsti; mi ero ~ito
buvaū užsnūdęs; 2. fig (nu)malšti.
assorbėnte 1. dkt m higieninis paketas; a. inter-
no tam ponas; 2. bdv: carta a. sugeriamasis po­
pierius.
assorb ||ire vksm (-sdr-) 1. sugerti; susiurbti; chim,
fis absorbuoti; far a. una crema įtrinti kremą;
2. fig (farproprio) pasisavinti; perim ti; econ a.
un’aiienda prisijungti fmonę; 3.fig (consuma-
re) (su)ryti; sunaudoti; 4. fig (impegnare) už­
imti; econ a. la manoddpera panaudoti visą
darbo jėgą; la famiglia lo ~ e molto jis labai
atsidavęs savo šeimai; e ~ ito dal lavoro (dallo
/ neito stūdio) jis įnikęs [ darbą (į mokslus),
assordante bdv kurtinantis; trankūs,
assordare vksm (-sor-) (ap)kurtinti (ir prk); už­
trenkti (kam ) ausis,
assortim ento dkt v asortimentas, pasirinkimas;
(sėt) rinkinys; a. di coltelli peilių rinkinys; un
76
vasto a. di cravatte didelis kaklaraiščių pasirin­
kimas.
assortire vksm (-isc-) gražiai parinkti; (armoniz-
zare) (su)dėrinti.
assortit |o, -a bdv įvairių rūšių; cioccolatini ~ /
saldainių asorti; gelato a. ledų asorti; ♦ essere
malė ~ j netikti vienam kitam į porą.
assorto, -a bdv (in qcs) įnikęs (į ką), įsigilinęs; a.
nei pensieri susimąstęs,
assottigliare vksm (-ti-) (su)ploninti.
►assottiglia||rsi sngr (su)plonėti;/žg«7 nūmero
dei partecipanti si e ~ to d a lg ių skaičius sm ar­
kiai sumažėjo.
assuefarsi* vksm (a qcs) priprasti (prie ko), p ra­
tintis; a. ai freddo pratintis prie šalčio; a. alla
droga įjūnkti į narkotikus,
assuefatto, -a bdv (a qcs) (pri)pratęs (prie ko); a.
ad un medicinale pripratęs prie vaisto,
assuefazione dkt m (a qcs) pripratim as (prie ko),
prisipratinimas; a. ad una medicina priprati­
mas prie vaisto; a. alla droga narkomanija,
assūm ere* vksm 1. (už)imti; (da aitri) perimti;
a. ii comando perim ti valdžią; a. un incarico
užimti pareigas; pradėti eiti pareigas; a. delle
precauzioni imtis atsargūmo priemonių; 2. (ac-
ąuisire) įgauti; a. un atteggiamento ostile rodyti
priešiškūmą; a. ii cognome dėl marito perim ti /
gauti vyro pavardę; a. un colore strano įgauti
keistą spalvą; a. importanza crescente įgauti vis
daugiau prasmės; a. informazioni rinkti infor­
maciją; a. una posizione scorretta netaisyklin­
gai atsisėsti (/ atsigulti ir pan.); 3. (t.p. a. in
servizio) įdarbinti, priimti į darbą / į tarnybą;
(assoldare) (pa(si))samdyti; farsi a. įsidarbin­
ti; 4.: fu assunto ai pontificato būvo iškeltas į
popiežius; 5.: m ed a. un medicinale (pa)vartoti
vaistą.
►assūm ersi sngr prisiimti; a. la responsabilita
di qcs prisiimti atsakomybę ūž ką; (come colpa)
prisiimti atsakomybę dėl ko; a. tutti i mėriti
prisiimti visūs nūopelnus.
A ssūnta dkt m rel (la festa) Žolinė, Žolinės p i
fam ; Žolinė, Žolinės p i fam ; Švenčiausiosios
Mergelės ėmimo } dangų šventė.
assūnt||o I, -a bdv, dlv įdarbintas; samdomas;
kaip dkt v i nuovi ~ i nauji darbuotojai,
assunto II dkt v (asserzione) teiginys; (premessa)
prielaida; (pirm inė) nuostata,
assunzione dkt m 1. (t.p. a. in servizio) įdarbini­
mas, priėm imas į darbą / [ tarnybą; contratto
di a. darbo / samdos sutartis; 2.: a. ai trono
įžengimas j sostą; 3. m ed vaisto vartojimas;
Va. deve avvenire a stdmaco vuoto vaistą vartoti

nevalgius; 4.: reí VA. Švenčiausiosios M erge­
lės ėmimas ¡ dañgu; t.p. => Assünta.
assurdit|já dkt m nkt 1. (l ’essere assurdo) absur­
diškumas, beprasmiškumas; 2. (sciocchezza)
nesąmonė, beprasmybė; absurdas; non dire
~ á! nenusišnekėk!
assürd|¡o, -a 1. bdv absūrdiškas, beprasmiškas;
una situazione ~ a absurdiška situacija; un tipo
a. keistuolis; 2. dkt v absurdas,
assürgere* vksm [E] (a qcs) iškilti (į ką);far a.
(a qcs) pakylėti (iki ko).
asta I dkt m 1. (palo) kártis -ies; (di bandiera)
kótas; bandiera a mezz’a. pusiáu nuleista vėlia­
va; sport salto con Va. šuolis su kartimi; 2. fig
(di una lettera) lazdelė (raidės); 3. (landa) ie­
tis -ies.
asta II dkt m (vendita pubblica) varžytynės pi;
aukcionas; alVá. aukciono būdu, iš varžyty­
nių; comprare (véndere) all’á. pirkti (parduoti)
aukcione.
astánt||e dkt v/m (ppr. dgs ~ í ) teñ (/ čia) esan­
tis asmuo / žmogūs; esantysis -čioji; pašalinis
asmuo.
astėmio, -a 1. bdv negeriantis; no grázie, šono a.
ačiū, negeriu; 2. dkt v/m blaiviniftkas -ė, absti-
neñtas -ė (nuo svaigalų).
astenér||si* vksm 1. (da qcs, dal fa r qcs) susi­
laikyti (nuo ko, ko nepadarius); a. dal fumo, a.
dal fumare susilaikyti nuo rūkymo, nerūkyti;
non posso ~ m i dal criticare negaliū susilaikyti
nekritikavęs; 2. (t.p. a. dal voto, a. dalia vota-
zione) susilaikyti (nuo balsavimo),
astensióne dkt m susilaikymas (nuo balsavimo).
astensionismo dkt v (l’astenersi dal votare) ne-
balsávimas; (ii non andaré a votare) absen-
teizmas.
astenutĮK -a dkt v/m susilaikiusysis -ioji; gli ~ i
šono (stati) sei, ei šono (stati) sei ~ i šeši su­
silaikė.
asterisco dkt v žvaigždutė (ženklas „*“), aste-
riskas.
asteroide dkt v astr asteroidas,
ástice dkt v zool omaras,
astigmático, -a m ed 1. bdv (di qcs) astigmátinis;
2. bdv (di qcn) sergantis -i astigmatizmū; 3. dkt
v/m astigmátikas -ė.
astigmatismo dkt v m ed astigmatizmas.
astinénza dkt m 1. susilaikymas, abstineñeija; rel
pasninkas (susilaikymas nuo mėsos); 2. med:
crisi di a., sindrome da a. nutraukim o sin­
dromas,
ástio dkt v pagieža,
astióso, -a bdv pagiežingas.
atmosfera
astrárre* vksm abstrahuoti; atsieti.
►astrársi sngr abstrahuotis; atsijūngti, atsyti.
astrátt||o, -a bdv 1. abstraktūs, atsietas; concetto
a. abstrakti sąvoka; ♦ in a. abstrakčiai; 2. art:
arte ~ a abstraktūsis menas, abstrakcioniz-
mas; ąuadro a. abstrakčiojo meno paveikslas,
astrazióne dkt m 1. abstrakcija, atsietybė; 2. art
abstrakcija.
astringente dkt v fanu (t.p. fármaco a.) (contro la
diarrea) vaistas nuo viduriavimo,
astro dkt v 1. dangaūs kūnas, šviesulys; 2. fig
žvaigždė; a. nascente kylanti žvaigždė,
astrologia dkt m astrologija,
astrologo, -a (v dgs -gi/-ghi) d kt v/m astro lo ­
gas -ė.
astronauta dkt v/m astronautas -ė, kosmonautas
-ė.
astronave dkt m erdvėlaivis, kosminis laivas,
astronomía dkt m astronomija,
astronómico, -a bdv 1. astronomijos; astronom i­
nis; 2. fig astronominis,
astronomo, -a dkt v/m astronom as -ė.
astrusitá dkt m nkt 1. painumas; raizgūmas;
2. (idea astrusa) sufikiai suprantam a mintis,
astriiso, -a bdv painūs, raizgūs; suñkiai suprañ-
tamas.
astüccio dkt v dėklas, makštis -iės fem m ; futlia­
ras; (per lepenne e sim.) penalas,
astuto, -a bdv gudrūs, apsukrūs; (scaltro) suktas;
in modo a. gudriai,
astüzia dkt m 1. gudrūmas, apsukrumas; con a.
gudriai; agire d ’a. griebtis gudrybių; 2. (idea,
azione astuta) gudrybė,
atávico, -a bdv 1. paveldėtas iš protėvių, seno­
vinis; 2. fig (radicato) įsisenėjęs.
ateísmo dkt v ateizmas,
ateneo dkt v aukštoji mokykla,
ateniése 1. bdv A tėnų; atėniečių; iš A tėnų; 2. dkt
v/m atėnietis -ė.
ateo, -a dkt v/m ateistas -ė; bedievis -ė.
atipico, -a bdv atipinis, atipiškas.
atlante dkt v atlasas; a. (geográfico) atlasas; a.
anatómico I di anatomía anatomijos atlasas,
atlántico, -a 1. bdv A tlanto (vandenyno), atlán-
tinis; 2.: dkt v geogr l ’A . A tlanto vandenynas,
atleta dkt v/m atletas -ė (irprk); lengvaatletis -ė;
(di atlética pesante) sunkiaatletis -ė.
atlética dkt m atletika; a. leggera (pesante) leng­
voji (sunkioji) atletika.
atlétic||o, -a bdv 1. atletikos; atletinis; prepara-
zione ~ a atletinis rengimas; 2. fig atletiškas,
atmosfera dkt m 1. atmosfera, oras; 2. fig atm o­
sfera, aplinka; 3.fis atmosfera.
atmosférico
atmosférij|co, -a bdv atmosferos, óro; atm osfe­
rinis; condizioni ~che óro sąlygos; inquina­
mento a. óro užterštumas; precipitazioni ~che
atmosferiniai krituliai; pressione ~ ca atm o­
sferos slėgis,
atollo dkt v atólas, koralų sala,
atóm ica dkt m atom inė bomba.
atómi||co, -a bdv atominis, branduolinis; atomo;
bomba ~ ca atominė bomba; centrale ~ c a ato­
minė elektrinė; sottomarino a. atominis po­
vandeninis laivas; fis núcleo a. atom o bran­
duolys,
átomo dkt v chim atomas,
átono, -a bdv ling nekirčiuotas; bekirtis.
atrio dkt v 1. holas, vestibiulis; fojė; 2. anat
prieširdis; 3. archit átriumas, atrijus,
atróce bdv 1. žiaurus; 2. fig siaubingas, baisūs,
atrocitá dkt m nkt 1. (l ’essere atroce) žiaurumas;
2. (cosa atroce) baisybė,
atrofizzársi vksrn m ed atrofúotis.
attaccabrighe dkt v/m nkt priekabininkas -ė;
(rissoso) peštukas -ė.
attaccam énto dkt v (a ącs) prisirišimas {prie ko).
attaccánte 1. bdv puolantis; 2. dkt v/m sport
puolėjas -a; a. centrale vidurio puolėjas,
attaccapánni dkt v nkt 1. kabykla; pakaba fam ;
{gando) kabliukas; 2. (gruccia) pakabas,
attacc |are vksm 1. tr (uniré) (su)jüngti; prijūng-
ti; (appendere) (pa)kabinti; (eucire) (pri)siuti;
(ineollare) (pri)klijúoti; {legare) (pri)rišti; a.
un bottone prisiūti sagą; a. un cavallo al carro
prikinkyti arklį prie vežimo; a. ii ferro da stiro
įjungti lygintuvą {įkišus kištuką); a. un franco-
bollo priklijuoti pašto ženklą; a. un quadro
pakabinti paveikslą; a. una spina įkišti laido
kištūką; a. ii telefono padėti (telefono) ragelį;
2. tr {una malattia a ącn) užkrėsti {liga ką); mi
hai ~ ato ii raffreddore m anė sloga ūžkrėtei,
nuo tavęs užsikrėčiau sloga; 3. tr (aggredire)
(už)pūlti; atakuoti {ir sport); 4. tr {criticare)
užsipulti; 5. tr (darė inizio) pradėti; a. battáglia
stoti į kovą; a. una canzone užtraukti dainą;
a. discorso con ącn užkalbinti ką; a. lite susi-
gifičyti; 6. intr [A] (cominciare) prasidėti; a. a
piovere pradėti lyti; 7. intr [A] (di colla e sim.)
lipti; ♦ non ~ a nieko neišeis; 8. intr [A] =>
attecchire.
► attaccá |rsi sngr 1. (aggrapparsi) įsitverti,
į(si)kibti; (pri)kibti; a. alla ringhiera įsitverti į
turėklūs; fig a. a una scusa pasinaudoti pre­
tekstu; ♦ a. ai bicchiere, a. alla bottiglia įnikti į
stikliūką; imti gerti; a. ai campanello įkyriai
skambinti į duris; a. ai telefono nepaleisti
78
telefono; nesiliauti kalbėti telefonü; fa m ti
~chi! nesulauksi!; išgraužk!; 2. (appiccicarsi)
(pri)lipti; prisiklijuoti; (a un tegame e sim.)
prisvilti; prikepti; (l ’uno alValtro) sulipti;
sukibti; ii sugo si ė ~ to (ai fondo) padažas
prisvilo (prie dugno); 3. (affezionarsi) prisi­
rišti; 4. (di malattie) persiduoti (apie ligas).
attaccaticcio, -a bdv nem aloniai lipnūs,
attaccáto, -a bdv 1. (legato a ącn) prisirišęs (prie
ko); t.p. => attaccáre; 2. (molto vicino a qc)
(visai) arti (ko); le sta sempre a. niekada neat­
stoja nuo jos.
attac||co dkt v 1. ataka (ir sport), añtpuolis; (už)-
puolimas; a. terroristico teroristų añtpuolis;
2. fig (critica) kritika solo sg; išpuolis; 3. (punto
d ’unione) su(si)jungimo vieta; sandūra; (cuci-
tura) siūlė; 4. tecn (elemento di unione) jungtis
-ies fem m ; (a anello) mova; a. a spina kištukinė
jungtis; ~ ch i degli sci slidžių apkaustai; 5. (di
una malattia) priepuolis; a. di cuore širdies
priepuolis; 6. (inizio) pradžia; l ’a. di un ro­
manzo rom ano pradžia; 7. sport (U reparto)
puolim o grandis,
attanagiiare vksm fig (opprimere) slėgti; kan­
kinti.
attard ársi vksm užsibūti, užtrukti; (už)gaišti.
attecchire [A, E] (-isc-) vksm 1. leisti šaknis,
šaknyti(s); 2 .fig įsigalėti, įsišaknyti; šaknytis.
atteggiam ėnto dkt v 1. (mentale) nusistatymas;
(verso qc) požiūris (į ką), pažiūra; a. ostile
priešiškas nusistatymas; un a. cauto delle ban-
che atsargūs bankų požiūris; assumere un a.
(di cinismo) nusiteikti (ciniškai); 2. (compor-
tamento) laikysena; elgsena; elgesys; a. sospet-
to įtartinas elgesys; avere un a. (riservato)
laikytis (santūriai),
atteggiársi vksm (-tég-) (posare) dėtis; (darsi
delle arie) pūstis; a. a gran signore dėtis dideliu
ponu.
attem páto, -a bdv pagyvenęs, įmetėjęs,
attendársi vksm (-ten-) (į)refigti stovyklą; pa(si)-
statyti / statyti(s) palapinę (/ palapinės).
attėnd||ere vksm (-ten-) 1. (qc) laukti (ko), pa­
laukti; la sua réplica non si ė fatta a. greit
sulaukėme jó atkirčio; ~ a in linea! prašom
luktelėti! (kalbant telefonu); t.p. => aspettáre;
2.: a. a un’attivitá rūpintis (kuo, ką daryti).
attendibile bdv patikimas; una notrzia (poco) a.
(nelabai) patikima žinia; da fonti ~ i iš patiki­
mų šaltinių.
attenėrsi* vksm (a qcs) laikytis (ko); a. ai consigli
di qcn klausyti kieno patarim ų; a. aifatti rem ­
tis faktais; a. a lk rególe laikytis taisyklių.
"9 attivàre

attentam énte vksrn įdėmiai; (con cura) atidžiai, attės||a d k tm 1. laukimas; dopo una lunga a. ilgai
attentàre vksm (-tén-) (a qcs) kėsintis (į ką), laukus; sala d ’a. laukiamasis; essere / restare in
pasikėsinti (ir prk); a. alia vita di qcn pasikė­ a. laukti; c’e grande a. per la finale finalas
sinti į kieno gyvybę; fig a. alia liberta kėsintis į sukėlė didelį ažiotažą; ♦ in dolce a. nėščia agg;
laisvę. 2. (ppr. dgs ~ e ) lūkestis; inferiore alle ~ e
attentàto dkt v pasikėsinimas ([ gyvybę); atenta­ mažiau (/ mažesnis / menkesnis ir pan.) negū
tas; moriré in un a. žūti per atentatą; fig un a. laukta / nei tikėtasi; deludere k ~ e nepateisinti
alia pace pasikėsinimas \ taiką, lūkesčių; superare k ~ e pranokti lūkesčius,
attentatóre, -trice dkt v/m smogikas -ė. attėso, -a bdv, dlv (ilgai) laukiamas,
atténti išt 1. m il ramiai!; 2. kaip dkt v; ♦ essere i a tte sta re vksm (-te-) liūdyti; patvirtinti; (mostrare
stare sull’a. „stovėti ram iai“ (kaip kareivis, in modo chiaro) (aiškiai) rodyti,
laukiantis komandos). attestarsi vksm (-te-) 1. mil užimti poziciją; įsi­
atténtjlo, -a bdv 1. dėmesingas, įdėmus; (accu- tvirtinti; 2. fig (raggiungere un valore) siekti,
rato) atidus; alunni ~ i dėmesingi mokiniai; attestato dkt v liūdijimas; (di studi) atestatas;fig
stare a. a qcs (prestarvi attenzione) įdėmiai un a. di stirna pagarbos įrodymas,
klausytis (ko); 2. (cauto) atsargus; štai a.! buk attestazione dkt m 1. ling (di una parola) fiksa­
atsargus!; stare a. a qcs saugotis kó; stare cija; 2. => attestato.
attento a non far qcs saugotis ką daryti; štai a. attico dkt v atikas,
a non cadere saugokis - nenukrisk!; 3. (di qcs, attiguo, -a bdv gretimas, gretutinis,
accurato) kruopštus, stropus; un a. esame nuo­ attillato, -a bdv priglūdęs (prie kūno) (apie dra­
dugnus / kruopštūs nagrinėjimas; 4.: ♦ kaip išt bužį).
a.! (~i!) atsargiai!; ~ i al cane! atsargiai - attim o dkt v 1. akimirka, akimirksnis; un a.!
piktas šuo!, saugokitės šufis!; ~ i al gradina minutėlę!, sekundėlę!; in un d. greitai; aki­
atsargiai - laiptelis; alla testa saugokite mirksniu; 2. kaip prv fam : un d. (lievemente)
galvą. truputį, truputėlį,
attenuànt||e dkt m pateisinimas; dir (t.p. circo- attinente bdv (a qcs) susijęs (su kuo).
stanza a.) švelninančioji aplinkybė; cercare ~ / attingere vksm (pa)sčm ti (ir prk), pasisemti; fig
ieškoti pasiteisinimų, a. informazioni semtis / ištraukti informacijos,
attenuàre vksm (-té-) (su)švelninti; (su)mažinti; išgauti informaciją; fig a. ai eonto in banca
a. la luce pritemdyti šviesą; a. una pena sušvel­ paimti pinigų iš banko sąskaitos.
ninti baūsmę; a. la tensione mažinti ¡tampą. attirįĮare vksm (-ti-) 1. (pa)traukti, pritraukti; a.
►attenuàrsi sngr (su)švelnėti, (su)mažėti. l’attenzione di qcn patraukti / atkreipti kieno
attenuazióne dkt m (su)švelninimas; (su m a ž i­ dėmesį; la mostra ha ~ ato molto pūbblico
nimas. paroda pritraukė daug lankytojų; la calamita
attenzión |e dkt m 1. démesÿs; (cura) atidumas; ~ a ii ferro magnetas traukia geležį; 2. fig
attirare l ’a. di ųc (pa)tráukti / atkreipti kieno (invogliare) žavėti, traukti; (pri)masinti; quella
dėmesį; essere ai centro dell’a. būti dėmesio ragazza mi ~ a m anė traukia priė tos merginos;
centre; fare a. (a qcs) kreipti dėmesį (į ką); l ’idea non mi ~ a molto tokia mintis manė
♦ alia córtese a. di qc kam (rašoma laiškuose ir nelabai vilioja; 3. (specie con l ’inganno e sim.)
pan. prieš adresato vardą ) ; kaipjst a.! dėmesio !; (pri)vilioti; a. qcn conpromesse vilioti ką paža­
a. alla màcchina! dėmesio, mašina!; 2. (caut­ dais; a. in una trappola įvilioti [ spąstus.
ela) atsarga, atsargūm as:/are a. (a qcs) saugo­ ►a ttirarsi sngr: a. l ’odio di tutti užšitraukti vistį
tis (ko); fai a. a non prendere freddo žiūrėk, neapykantą; a. le simpatie della gente įgyti
nesušalk; 3. (ppr. dgs ~ i) paslauga; dėmesio žmonių palankūmą.
aktas; pieno di ~ i (per / verso qcn) paslaugūs attitudinale bdv. tęst a. tinkamumo testas,
(kam); avere ~ i (per qcn) rūpintis (ko); (spec. attitūdine dkt m (a/per qcs) gabumas (kam);
a donne) asistuoti (kam). įgūdis; a. alio stūdio (per k lingue, per ii di-
atterràggio dkt v nusileidimas, nutūpim as; a. di segno) gabumas mokslui (kalboms, piešti);
fortuna priverstinis nusileidimas, avere a. (per qcs) būti (kam ) gabiam, turėti
a tterràre vksm (-tèr-) 1. tr pargriauti; parversti polinkį (į ką).
(añt žemės); a. un àlbero nuversti / nukirsti attivam ėnte prv aktyviai.
medį; 2. intr [E, A] nusileisti, nutūpti, attivare vksm (-ti-) 1. (accendere) įjungti; paleisti
atterrire vksm (-isc-) (į)bauginti, (į)baiminti. (į darbą); a. ii riscaldamento įjungti šildymą;
attivismo 80

fig a. i corsi di italiano pradėti italų kalbos prėndere d. di qcs konstatuoti ką; ne prendo d.
kursus; 2. fig (qcn) (su)akt5^inti; 3. fig (stimo- (ateityje) žinosiu.
lare) (pa)skátinti. att|[o II, -a bdv (adatto a qcs) tinkamas (kam); d.
attivismo dkt v polit agitacija, ai lavoro darbingas,
attivista dkt v/m polit agitatorius -ė; aktyvistas -ė. attonito, -a bdv nustėręs; apstulbintas,
attivitá dkt m 1. (l’essere attivo) aktyvumas, veik­ attorcigliare vksm (-ei-) (su)raityti; (attomo a
lumas; geol vulcano in a. veikiantis ugnikalnis; qc) (ap)vynioti; (intricare) (su)raizgyti.
ėssere in a. veikti; dirbti; 2. (occupazione) vei­ ►attorcigliarsi sngr raitytis, susiraityti; (attor-
kla; (affari) verslas; (t.p. a. lavorativa) darbas; no a qc) vyniotis, susivynioti; (in spire, di
a. commerciale komercinė veikla, prekyba; a. serpente) rangytis; (intricarsi) susiraizgyti,
sportiva sportinė veikla; cessare Va. palikti attore dkt v I. aktorius; 2. dir ieškovas,
verslą; uždaryti savo įmonę; (di negozio) už­ attorn iare vksm (-tor-) (ap)sūpti, (ap)spisti; ap­
sidaryti ;fig véndere la própria a. parduoti savo siausti.
įmonę; ii comune ha organų+ato diverse a. attorno prv 1. aplinkui; guardarsi a. apsidairyti;
culturali savivaldybė suorganizavo įvairių kul­ 2. kaip prlk: a. a qc aplink(ui) ką; 3. kaip prlk:
tūrinių renginių; 3.: dir a. criminosa nusikals­ a. a qc apie ką; t.p. => intorno.
tam a veika. attraccare vksm [E, A] (pri)plaūkti (prie kranto
attiv|jo, -a 1. bdv aktyvūs, veiklūs; (operoso) ir pan.); švartūotis, prisišvartuoti,
darbštūs; popolazione a. dirbantieji pi; avere attracco dkt v 1. švartavimas(is); 2. (ii luogo)
parte ~ a (in qcs) aktyviai (kame) dalyvauti; prieplauka, švartavimosi vieta,
geol vulcano a. veikiantis ugnikalnis; 2. bdv attraen te bdv patrauklūs; fig una proposta a. vi­
econ aktyvūs; 3. bdv gram veikiamosios rūšies; liojantis pasiūlymas,
4. dkt v econ aktyvas; biláncio in a. aktyvūs ba­
attrarre* vksm 1. (pri)traukti; 2. fig (affascinare)
lansas; ♦ avere qcs all’a. būti ką padarius (/
žavėti, traukti; 3. (con l ’inganno e sim.) ( p r i ­
pasiekus ir pan. ); 5. dkt v gram (t.p. diatesi
vilioti; t.p. => attirare.
~ a ) veikiamoji rūšis, aktyvas,
attrattiv ||a dkt m 1. patrauklumas; 2. (ppr. dgs
attizzáre vksm (pa)kūrstyti (ir prk); fig a. l’odio
~ e ) įžymybė (apie daiktą, vietą).
sukūrstyti neapykantą,
attraversam ėnto dkt v 1. perėjimas; pervažiavi­
attizzatoio dkt v žarsteklis.
mas; (ii guadare) pėrbridimas; 2.: a. pedonale
att|Įo I dkt v 1. (azione) veiksmas, poelgis; aktas;
pėsčiųjų perėja.
á. di corággio drąsūs poelgis / žygis; a. erdico
attrav ers||are vksm (-vėr-) 1. eiti (per ką); va­
žygdarbis; a. sessuale lytinis aktas, sueitis -iės
žiuoti; pereiti ((per) ką); pervažiuoti; (in
fem m ; a. terroristico teroro aktas; ♦ rel Atti
nave) perplaukti; (guadare) pėrbrįsti; (m on-
degli apdstoli A paštalų darbai; all’á. di qcs ko
tagne) perkopti; a. ii confine kirsti sieną, va­
metū, ką bedarant; all’á. prático praktiškai;
ėssere in a. vykti; ėssere nell’a. di far qcs būti ką žiuoti per sieną; a. un ponte pervažiuoti (per)
bedarančiam; metiere in a. Įgyvendinti; © vyk­ tiltą; a. la Poldnia važiuoti per Lenkiją; a. la
dyti; 2. (manifestazione) išraiška; ženklas; un strada eiti per gatvę, pereiti (per) gatvę; fig a.
a. d ’amore meilės ženklas; un a. di riconoscenza la mente šmėkštelėti galvoje; 2. (di strada e
padėkos išraiška; ♦ a. di dolore atgailos mal­ sim.) kirsti (apie kelią ir pan.); 3. fig (passare)
da; 3. (documento) liudijimas; dir aktas; raštas; pergyventi; sta ~ando un momento difficile
á. di náscita (di morte) gimimo (mirties) liudi­ pastaruoju m etū jam sunkiai sekasi, dabar jis
jimas; a. notarile notarinis áktas; dirá, di legge, daug pergyvena,
á. legislativo teisės / juridinis aktas; norminis attravėrso l.p r lk per (ką); (aperture e sim.) pro
áktas; dir á. di accusa kaltinamasis aktas; (ką); a. i campi per laukus; laukais; ii vento
4. (di opera teatrale) veiksmas (pjesės); dram- soffia a. le fessure vėjas pučia pro plyšius; 2.
ma in tre trijų veiksmų drama; á. único prlk (per mezzo di) kuo; per; l ’ho conosciuta a.
vienveíksmis dramos veikalas; 5.: dgs ~ i dar­ mio/ratelio su ją susipažinau per brolį; 3. prlk
bai; protokolas sg; ~ i di una conferenza, ~ i (nei tempo): a. i secoli per amžius; 4. prv (di
congressuali konfereñeijos darbai; dir ~ i traverso) skersai,
processuali / giudiziari teismo byla sg; dir met­ attrazione dkt m 1. jis trauka; a. gravitazionale
iere agli ~ i įtraukti / dėti į bylą; įrašyti į gravitacinė trauka; 2. fig (interesse) potraukis;
protokolą; 6.: ♦ darė á. di qcs pripažinti ką; a. fisica fizinis patrauklum as; provare a. per
81 augurársi

qcn (per qcs) jaüsti potraukį kám (į ką); 3. (di jomis; tornare di a. vėl tapti įdomiam (/ aktua­
uno spettacolo) atrakcionas, liam ir pan.); 2. (l’essere attuale) aktualumas;
attrezzáre vksm (-trėz-) 1. (j)reñgti; a. una pa­ l ’a. di un libro knygos aktualumas,
lestra įrefigti sporto salę; 2. (equipaggiare) ap­ attualizzare vksm (su)aktualinti.
rūpinti. attualmėnte bdv šiuo metu; šiomis dienomis,
attrezzatüra dkt m 1. ¡ranga; (gli attrezzi) įran­ attuare vksm (at-) įgyvendinti, ©vykdyti; a. una
kiai; reikmenys pi; (strumenti) įrengimai pi; riforma vykdyti reformą.
aparatūra; a. da campéggio (da pesca) sto­ ►attuarsi sngr (į)vykti; būti įgyvendinamam,
vyklavimo (žvejybos) reikmenys; a. di bordo attuazione dkt m įgyvendinimas, (į)vykdymas;
laivo (/ lėktuvo ir pan.) įranga / įrengimai; Va. di un progetto projekto įgyvendinimas; di
2. (l’azione) įrengimas. difflcile a. sunkiai įgyvendinamas agg.
attrėzz Į| o dkt v įrankis; reikmuo; a. da ginnástica, attutire vksm (-isc-) (un colpo) (su)švelninti;
a. glnnico gimnastikos prietaisas; treniruoklis; (un suono) (pri)slopinti; (un dolore) (p a le n g ­
~ i da lavoro (da cucina) darbo (virtuvės) vinti.
įrankiai; ~ i di scena butaforija sg, scenos audacj|e 1. bdv narsūs, drąsūs; un’impresa (un
reikmenys; ~ i agricoli žemės ūkio padargai; generale) a. drąsūs žygis (generolas); 2. bdv
♦ carro ~ i techninės pagalbos automobilis. (sfrontato) įžūlūs; 3. bdv (provocante) provo­
attribu||ire vksm (-isc-) 1. (pa)skirti; (concede- kuojantis; nepadorūs; 4. bdv (originale e inno-
re) suteikti; a. importanza a qcs laikyti ką svar- vativo) nepaprastai originalūs; negirdėtas;
biū, teikti kám reikšmės; 2. (a un autore) pris­ neregėtas, nematytas; 5. dkt v/m drąsuolis -ė,
kirti; a. una colpa a qc primesti kám kaltę; a. narsuolis -ė; ♦ flk la fortūna aiuta gli ~ i laimė
un mérito a qcn priskirti kám nuopelną; mi šypsosi drąsuoliams,
hanno ~ ito parole che non ho mai pronunciato audacia dkt m 1. narsa, drąsa; 2. (sfrontatezza)
mán priskyrė žodžiūs, kurių niekada nepasa- įžūlūmas; 3. (originalita) nepaprastas origina­
kiaü; a che cosa si puo a. ii šuo fallimento? kuo lumas.
galima aiškinti jó nesėkmę? audience [’odjens] dkt m nkt (laidos) auditorija,
►attribuirsi sngr: a. una colpa prisiimti kaltę; audio dkt v nkt garsas (televizoriaus ir pan.).
a. un diritto prisiskirti teisę; a. un mérito laikytiaudiovisiv||o, -a bdv audiovizualinis, garsinis re­
(ką) savo nuopelnu, gimasis; supporti didattici ~ i audiovizualinės
attribüto dkt v 1. požymis; (proprietá) savybė; mokymo priemonės,
(tratto) bruožas; 2. (segno distintivo) atribūtas; auditorium dkt v nkt koncertų salė.
3. gram atribūtas; s (derinam asis) pažyminys. audizionerffam 1. (balso, vaidybinių sugebėjimų)
attribuzión|je dkt m 1. paskyrimas, skyrimas; tikrinimas; (dainininkų, aktorių ir pan.) atran­
(concessione) suteikimas; (assegnazione) pris­ ka; fare un’a. dalyvauti (dainininkų, aktorių ir
kyrimas; ii quadro é di incerta a. tiksliai neži­ pan.) atrankoje; dem onstrūoti savo meninius
noma, kas tapė paveikslą; paveikslo autorius sugebėjimus; 2. dir (di un teste) būdytojo ap­
tiksliai nežinomas; 2.: dgs ~ i (mansioni) kom- klausa.
peteñcija sg. augę dkt m : ♦ essere in d. būti populiariam; būti
attrice dkt m aktorė. madingam; tornare in d. vėl būti madingam,
attrito dkt v 1. fis trintis -iės fem m ; l . f i g nesu­ grįžti į madą.
tarimai pi; trintis -iės fem m . augur||are vksm (au-) (qcs a qc) (pa)linkėti (ko
attuábile bdv įvykdomas, įgyvendinamas; un pro- kam); a. buon anno a ącn sveikinti ką su N au­
getto a. realūs / įgyvendinamas planas, jaisiais metais / Naujųjų mėtų proga; a. buon
attual |e bdv 1. dabartinis; (dėl mom ento) esa­ viaggio (buona fortūna) a qcn palinkėti kam
mas; (di ąuesti giomi) šių dienų; šiuolaikinis; geros kelionės (sėkmės); ti ~ o di ritrovare
ii governo a. dabartinė valdžia; ai momento a. presto ii tuo cagnolino linkiu tau greitai surasti
šiuo metu; nelle ~ i circostanze esamomis ap­ savo šuniūką; e una situazione che non ~erei a
linkybėmis; 2. (di rilievo oggi, adesso) aktualūs; nessuno tai padėtis, kurios niekam nelinkė­
un tema molto a. labai aktuali tema; un libro čiau.
ancora a. vis dár aktuali knyga, ►augur |arsi sngr tikėtis; mi ~ o di rivederti
attualitá dkt m 1. (fatti attuali) aktualijos pi; presto tikiuosi greitai tave vėl pamatyti; si ~ a
di grande a. (labai) aktualūs agg; interessarsi che ii peggio šia passato tikisi, kad blogiausia
all’a. / di a. domėtis dienos įvykiais / aktuáli- jaū praėjo.
augürio
augūįjrio dkt v (pa)linkéjimas; (in occasione di
feste) (pa)svéikinimas; biglietto di ~ r i sveiki­
nimų atvirukas; mandaregli ~ r i siųsti sveikini­
mus; ricambiare gli ~ r i linkėti tó paties;
♦ tanti ~ ri! sveikinu!; ~ r i di buon compleanno!
su gimimo diená!, su gimtadieniu!, sveikinu
gimtadienio próga!; ~ n ‘ di buone feste! sū
švefitėmis!; ~ r i di buon anno! su Naujaisiais
metais!; ~ r¿ di pronta guarigione! linkiu grei­
tai pasveikti!
aula dkt m 1. (di scuola e sim.) auditorija; klasė;
(con attrezzature) kabinėtas; á. di física fizikos
kabinėtas; d. magna aktų salė; 2. (sala) salė; d.
di tribunale teismo salė.
áulico, -a bdv pakilūs, iškilmingas; stile a. aukš­
tasis stilius.
aum ent||are vksm (-mén-) 1. tr (pa)didinti; (prezzi
e sim.) (pa)kelti; a. la produzione padidinti /
pagausinti produkciją; a. lo stipéndio (le tasse)
pakelti atlyginimą (mokesčius); a. la velocitá
padidinti greitį; a. ii volume pagarsinti; 2. intr
[E] (pa)didėti; (di prezzi e sim.) (pa)kilti; (di
qcs in numero) (pa)daugéti (ko); a. di peso pri­
augti svorio; a. diprezzo (pa)brángti; con l’éuro
i prezzi šono ~ a ti įvedus eūrą, kainos pakilo;
šono ~ a ti gli abitanti gyventojų padaugėjo; ii
freddo ~ a ogni giorno darosi kasdien šalčiau;
ii debito ~ a skola áuga.
aum ento dkt v 1. (crescita) (pa)didėjimas; ( iš a u ­
gimas; (dei prezzi e sim .) (pa)kilimas; (in nu­
mero) (pa)daugéjimas; Va. della criminalita
nusikalstamos veiklos padidėjimas; Va. degli
incidenti avarijų padaugėjimas; ♦ ėssere in a.
daugėti (ko); 2. (¡’aumentare qcs) (pa)didini-
mas; (pa)kėlimas; un a. di stipéndio atlygini­
mo padidinimas; papá ha avuto Va. tėčiui pa­
kėlė atlyginimą; 3. (rincaro) pabrangimas; Va.
del pane duonos kainos pabrangimas,
aure |Įo, -a bdv (iš) aukso, auksinis; ♦ ~ a medio-
critá aukso vidurys,
auréola dkt m aureolė; nimbas,
auricoláre 1. bdv anat ausies; ausų; padiglione a.
išorinė ausis -iės; ausies kriauklė; 2. dkt v au­
sinė (klausymosi prietaisas).
au ro ra dkt m aušra; all’a. švifitant; geogr a. bo-
reale Šiaurės pašvaistė,
auscultare vksm m ed auskultúoti; klausyti,
auscultazióne dkt m m ed auskultácija; klaūsy-
mas.
ausiliáre 1. dkt v gram (t.p. verbo a.) pagalbinis
veiksmažodis (italų kalboje arba „essere“ arba
„avere“); 2. dkt v/m padėjėjas -a.
ausiliár ||io, -a 1. bdv pagalbinis; personale a. pa­
82
galbinis personalas; truppe ~ ie rezervas sg,
rezervinės pajėgos; 2. dkt v/m pagalbinis d ar­
buotojas -a.
ausilio dkt v pagalba; con l’a. (di qcs) kuo; con
l ’a. dėl Computer kompiuteriu; naudojant kom-
piūterį.
auspicabile bdv: ė a. (qcs; far qcs) norisi tikėtis
(ko; ką daryti), reikia tikėtis; (ė preferibile) p a­
geidautina; (ė consigliabile) patartina,
auspicáre vksm (áu-) viltis, turėti vilties,
auspic lio dkt v 1. (segno) pranašingas ženklas;
di buon a. sėkmę žadantis agg; di cattivo a. n e­
laimę pranašaujantis agg; cominciare sotto buo-
ni ~ i turėti daūg žadančią pradžią; 2. (patro­
cinio) (ppr. dgs ~ i) globa; sotto gli ~ i (di qcn)
(kieno) globojamas agg, remiamas; (kam ) glo­
bojant, remiant,
au steritá dkt m 1. (sobrieta) paprastūm as; 2. (se-
veritá) griežtūmas; 3. (austerity) išlaidų apri­
bojimo laikotarpis; griežto taūpymo politika,
austerity [au'steriti] dkt m => au steritá 3.
austero, -a bdv 1. (sobrio) be puošmenų; labai
paprastas; 2. (severo) griežtas; stile di vita a.
asketiškas gyvenimo būdas,
australe bdv geogr (pasaulio) pietų, pietinis; emi-
sfero a. pietų pusrutulis,
australiano, -a 1. bdv Australijos; australų; au­
strališkas; iš Australijos; un attore a. australų
aktorius; 2. dkt v/m australas -ė.
austríaco, -a 1. bdv Austrijos; austrų; austriškas;
iš Austrijos; 2. dkt v/m austras -ė.
austroungárico, -a bdv stor Austrijos-Veñgrijos.
autarchia dkt m polit autárkija, autarkizmas.
auténtica dkt m => autenticazióne.
autenticare vksm (-tén-) (pa)tvirtinti (notariš­
kai); a. una firma patvirtinti parašą,
au ten tica d o , -a bdv. dlv (notaro arpan.) patvir­
tintas; copia ~ a nuorašas,
autenticazióne dkt m patvirtinimas,
autenticitá dkt m autentiškūmas, tikrūmas.
autėntic||o, -a bdv autefltiškas, tikras; //"//«« ~ a
sfortuna tikra nesėkmė,
autista dkt v/m vairuotojas -a; (privato) šoferis,
auto dkt m nkt mašina, automobilis; d. blindata
šarvuotasis automobilis; d. blu tarnybinis au­
tomobilis (valdžios atstovų ir pan.); d. di piazza
taksi; d. pirata automobilis, pabėgęs iš avari­
jos vietos; d. sportiva sportinė mašina,
auto- I priešdėlis: sudurtinių žodžių dėmuo, reiš­
kiantis savo, savas, pvz., autobiografía; savai­
minis, pvz., autodistruzióne; automatinis, pvz.,
autobloccánte.
auto- II priešdėlis: sudurtinių žodžių dėmuo, reiš­

kiantis automobilinis, automobilio, pvz., auto­
cisterna.
autoabbronzánte bdv: crema a. savaiminio įde­
gio kremas.
autoaccessório dkt v automobilio priedas / akse­
suaras.
autoadesivo, -a bdv lipnusis (apie etiketę ir pan.).
autoam bulánza dkt m greitosios pagalbos auto­
mobilis; fam greitoji (pagalba),
autoarticoláto dkt v vilkikas sū puspriekabe,
autobiografía dkt m autobiografija,
autobiográfico, -a bdv autobiografinis,
autobótte dkt v => autocisterna,
áutobus dkt v nkt autobusas; l'a. número 6 šeš­
tasis autobūsas; l ’a. per ii centro (per Vilnius)
autobūsas į cefitrą (į Vilnių); prendere l ’á. va­
žiuoti autobusū; (salire) lipti į autobūsą.
autocárro dkt v sufikvežimis, krovininis autom o­
bilis.
autocertificazióne dkt m „savarafikiškasis pa­
tvirtinimas“, „autodeklaracija“ (pareiškimas
lygiavertis kompetentingų įstaigų išduotiems
pažymėjimams; už jį teisiškai atsakingas pats
pareiškėjas).
autocisterna dkt m autocisterna,
autocom bustióne dkt m savaiminis užsidegimas,
autocomm iserazióne dkt m savęs gailėjimas(is).
autoconcessionário dkt v automobilių salono va­
dovas; automobilių firmos atstovas,
autocontróllo dkt v savitvarda; non pėrdere l ’a.
neprarasti savitvardos,
autocrítica dkt m savikritika,
autodidátta dkt v/m, bdv savamokslis -ė, auto-
didáktas -ė.
autodifėsa dkt m savigyna,
autodisciplina dkt m savidrausmė,
autodrom o dkt v autodrom as,
autofdcina dkt m autoservisas, automobilių re ­
m onto dirbtūvė.
autogestito, -a bdv autonomiškai adm inistruo­
jamas; savavaldis; savarafikiškas; nepavaldūs
kitiems.
autogol [-'gol] dkt v nkt sport [vartis į savo vartus;
fare un a. [mušti į sávo vartūs;fig padaryti sáu
meškos paslaugą,
autografo, -a 1. dkt v (manoscritto) autografas
(irankraštis); 2. dkt v (firma) autografas (kokios
nors įžymybės parašas)’, 3. bdv autográfinis.
autogrill [-’grill] dkt v nkt automagistralės kavi­
nė (/ restoranas ir pan.).
autogrū dkt m nkt techninės pagalbos autom o­
bilis.
autolavággio dkt v (autom obilių) plovykla.
autoréte
autolesionism o dkt vfig kenkimas sáu; savęs ža­
lojimas.
autolesionistico, -a bdv fig sáu keñkiantis; savè
žalojantis,
autolinea dkt m autobusų linija,
autôm a dkt v robotas; come un a. kaip robotas,
kaip automatas,
autom áticam ente prv automatiškai,
a u to m á tic o , -a bdv 1. automatinis; autom ati­
zuotas; arma ~ a automatinis giñklas; cancello
a. autom atizuoti vartai pi; ♦ in a. autom atiš­
kai; 2. (involontario) automatiškas,
autom atizzàre vksm automatizuoti,
autom azióne dkt m automatizacija,
automémo dkt v autotransporto priem onė, auto­
mobilis.
automobile dkt m (lengvasis) automobilis; anda­
ré in a. važiuoti automobiliu; t.p. => auto.
automobilismo dkt v automobilizmas, autom o­
bilių sportas,
autom obilista dkt v/m 1. (guidatore) vairuotojas
-ė; 2. (sportivo) automobilių lenktynininkas -ė;
(dilettante) automobilininkas -ė.
automobilistic|jo, -a bdv automobilių; incidente
a. autoavarija; industria ~ a automobilių p ra­
monė.
autom unito, -a bdv turintis -i automobilį,
autonolėggio dkt v automobilių nuoma,
autónom am ente prv savarafikiškai; autonom iš­
kai; (da solo) vienas,
autonom ía dkt m 1. autonomija, savivalda; 2. (in-
dipendenza) (di qcn) savarankiškumas; 3. (di
un apparecchio e sim.) budėjimo trukmė.
autônom | o, -a 1. bdv autonominis; atienda ~ a
di soggiorno turizmo informacijos ceñtras; la­
vom a. savararikiška profesinė veikla; riscal-
damento a. autonominis šildymas; sindacato a.
politiškai nepriklaūsom a profsąjunga; 2. bdv
(indipendente) savaraflkiškas; in modo a. savai­
me; vienas agg; 3. dkt v politiškai nepriklaū-
somas profsąjungininkas.
autopóm pa dkt m gaisrinis automobilis,
autopsia dkt m m ed skrodimas, autopsija; fare /
eseguire un’a. skrosti, atlikti skrodimą,
autoradio dkt m nkt autom agnetolà, autom obi­
linė magnetola,
autore dkt v 1. autorius; kūrėjas; (scrittore) ra ­
šytojas; diritti d ’a. autoriaus / autorinės teisės;
♦ d ’a. žymaūs dailininko (/ režisieriaus ir pan.);
autorinis agg; 2. (responsabile di qcs) tàs, kuris
(ką) padarė; l ’a. di un crimine kaltiniñkas.
autoregolam entazióne dkt m savireguliavimas,
autoréte dkt m sport => autogol.
autorévole
autorėvole bdv 1. (di qcn) autoritetingas; 2. (di
qcs) patikimas; svarūs,
autorevolėzza dkt m autoritetingūm as; (influen-
za) įtaka; con a. autoritetingai,
au to ricam bpo dkt v (ppr. dgs ~ i) automobilio (/
automobilių) (atsarginė) dalis -iės femm.
autorim essa dkt m garažas.
au to rit||a dkt m 1. (potere) galia; (influenza) Į ta ­
ka; avere a. di legge turėti juridinę galią; eser-
citare a. su qc turėti kam įtakos; godere di a.
būti įtakingam; ♦ di a. pagal įstatymus; 2. (or­
gano di potere) valdžia; dgs le ~ d valdžios
atstovai; a. giudiziaria teisėsauga; Va. compe-
tente kom petentingas valdžios įstaiga; 3. (pre-
stigio) autoritetas, prest ižas; di grande a. auto­
ritetingas agg; 4.fig (personalita) autoritetas; ė
un’a. in ąuesto campo jis šioje srityje (didelis)
autoritetas.
autoritario, -a bdv 1. (di regime politico) autori­
tarinis; 2 .fig valdingas; tono a. valdingas tonas,
au to ritratto dkt v autoportretas.
autorizz|]are vksm 1. leisti; duoti leidimą; (darė
a qc ii diritto) dūoti (kam) teisę; a. una ma-
nifestazione dūoti leidimai demonstracijai; fig
chi ti ~ a a parlare in ąuesto modo? kas tau
davė teisę šitaip kalbėti?; 2. (legittimare) leis­
ti; dūoti pagrindą.
autorizzat|jo, -a bdv leidžiamas; manifestazione
~ a sankcionuotas mitingas; rappresentante a.
įgaliotas(is) atstovas,
autorizzazione dkt m leidimas; a. scritta leidimas
raštū; eoneėdere / rilasciare (chiėdere, ottenere)
un’a. (iš)dūoti (paprašyti, gauti) leidimą; dira.
aproeėdere leidimas iškelti baudžiamąją bylą.
autoscatto dkt vfo t fotoaparato ūžrakto paleidi­
mo laikmatis,
autoseontro dkt v atrakcionų parkų autodrom as
(su elektriniais automobiliukais).
autoscuola dkt m vairavimo mokykla,
autostazione dkt m autobūsų stotis -iės.
autostop [-'stop] dkt v autostopas; viaggiare in a.
keliauti autostopu,
autostoppista dkt v/m keliautojas -a autostopū;
pakeleivis -ė.
au to strada dkt m (auto)m agistralė, greitkelis;
autostrada; fare / prėndere l ’a., andare in a.
važiūoti greitkeliu,
au tostradale bdv (auto)magistralių; autostradų;
autostrados; rete a. magistralių tinklas,
autosufficiėnte bdv savarankiškas,
autosufficiėnza dkt m savarankiškūmas.
autosuggestionarsi vksm (-stio-) įteigti sau.
autosuggestione dkt m savitaiga.
84
au totrasp o rtató re dkt v (krovinių) vežėjas; sufik-
vežimio vairuotojas,
autotrėno dkt v automobilinis traukinys, auto­
traukinys.
autoveicolo dkt v automobilis, automašina,
autovettura dkt m lengvasis automobilis,
autrice dkt m autorė.
autunnále bdv rudefis; rudeninis; rudeniškas,
autūnno dkt v ruduo; in a., d ’a. rudenį,
avallare vksm 1. (garantiré) laiduoti; 2. fig (ap-
poggiare) parem ti; (confermare) patvirtinti,
avallo dkt v fin garantija; laidavimas,
avambráccio dkt v anat dilbis,
avampósto dkt v mil avanpóstas, forpostas,
avanguárdia dkt m 1. mil avangardas; 2. (in arte
e letteratura) avangardizmas; 3.: ♦ d ’a., all’a.
pažangūs agg, pirm aujantis agg.
avannótto dkt v zool mailius,
avánti 1. prv (di moto a luogo) į priekį, pirmyn;
(di stato in luogo) priekyje; piu a. toliau; a. e
indietro tefi / pirmyn ir atgal; andare a. eiti į
priekį; sedersi a. sėstis į priekį; sport ėssere a.
di due punti pirm auti dviem taškais; ♦ farsi a.
pasisiūlyti; guardare a. žiūrėti į priekį, galvoti
apie ateitį; méttere a. qcs teikti kám pirm e­
nybę; mėttere le mani a. apsisaugoti; tirare a.
stumtis, verstis; 2. prv (nei tempo): piu a. vė-
liaū; andare a. (continuare) tęsti; tęstis; mėtte­
re a. Vorologio pasukti laikrodžio rodyklės į
priekį; non si pud andare a. cosi! taip toliaū
negalima!; l ’orologio ė I va a. laikrodis skūba;
♦ a. negli / cogli anni senyvo amžiaus; pasenęs
agg; d ’ora in a. nuo šiol; m i voglio mėttere a.
con ąuesto lavoro noriu pasistūmėti į priekį
šiame darbe; 3.jst: a.! pirmyn!; (suvvia!) na!,
nagi!; (entri!) įeikite!, prašom!; (entra!) įeik!,
prašom!; (continui!) tęskite!; (continua!) tęsk!;
a. tutta! visū greičiū pirmyn!; 4.prlk: a. Cristo
prieš Kristų; avant’ieri užvakar; passare a. a
qcn aplefikti ką; 5. bdv nkt: ilgiorno a. tą dieną
anksčiaū.
avantiéri prv užvakar.
avantrėno dkt v tecn priekinė ašis -iės; važiuok­
lės priekis.
avanzaménto dkt v 1. žengimas į priekį; 2. (t.p. a.
di corriera) paaukštinimas tarnyboje; 3. fig
(progresso) pažanga; a. tecnológico technolo­
gijos pažanga; lo stato di a. dei lavori (dabar­
tinė) darbų būklė.
avanz¡|áre I vksm 1. intr [E] (procedere) (pa)eiti
/ (pa)judėti / (pa)žeflgti (į priekį); ii nemico
~ a priešas žeflgia į priekį; fig la malattia ~ a
liga progresuoja; 2. tr (propone) pateikti; (es-

primere) pareikšti; a. una proposta pateikti
pasiūlymą; a. pretese pareikšti preteñzijas; a.
un ’ipótesi iškelti hipotezę.
avanz||áre II vksm 1. intr [E] (restare) likti; non
avánzano soldi pinigų nelieka; ė ~ ato del pane
liko dár duonos; basta e ~ a lieka dár per akis;
2. (essere in crédito): 10 euro da te tü man
(lieki) skolingas dešimtį eūrų.
avanzáta dkt m žengimas (į priekį); m il žengi­
mas priešo teritorijoje.
avanzát||o, -a bdv, dlv 1. (in avanti) priešakinis;
2. (progredito) pažangūs; pažefigęs; idee ~ e
pažaflgios idėjos; le tecnologie piu ~ e m oder­
niausios technologijos; m oderniausia techni­
ka sg; 3. (inoltrato) vėlyvas, vėlus; primavera
~ a vėlyvas pavasaris; in eta ~ a senyvo am ­
žiaus; senatvėje.
avanzĮjo dkt v 1. likutis; un a. di tessuto audinio
likutis; gli ~ i della cena vakarienės likučiai /
liekanos; ♦ a. di galera niekšas, nevidonas;
d ’a. per akis; 2. m at liekana,
avaria dkt m 1. (techninis) gedimas, avarija; ♦ in
a. sugedęs agg; 2. com m avarija,
avariáto, -a bdv sugedęs; sugadintas,
avarizia dkt m šykštūmas; ♦ crepi l ’a.! kám šyk­
šti, - tefi nenusinėši.
avaro, -a 1. bdv šykštūs; fig a. di lodi šykštūs pa­
gyrimų; fig lavoro a. di soddisfazioni darbas,
teikiantis mažai pasitenkinimo; 2. dkt v/m šyk­
štuolis -ė.
avėna dkt m avi/h: fiocchi d ’a. avižiniai dribsniai,
avére* I vksm 1. turėti; a. un appartamento in
centro turėti būtą centre; a. due figli turėti dū
vaikus; a. buona memoria turėti gerą atmintį;
a. gli occhi verdi turėti žalias akis; a. le prove di
qcs turėti kó įrodymų; a. qcn accanto turėti ką
šalia; a. lo sconto su qcs turėti nuolaidą kám; a.
trent’anni būti trisdešimties mėtų; a. uno įio
avvocato turėti dėdę advokatą; ho diciotto anni
mán aštuoniolika mėtų; ha la móglie malata jó
žmona serga; ♦ a. molto di qcn labai panėšėti
į ką; 2. (provare una sensazione e sim .): a.fret-
ta skubėti; a. paura di qc bijoti kó; a. piacere
džiaūgtis; a. simpatía per qcn mėgti ką, jaūsti
kám simpatiją; a. vdglia (di qcs, di far qcs)
norėti (ko, ką daryti)', ho caldo (freddo) mán
šalta (karšta); ho fame aš alkanas, noriu val­
gyti; ho mal di testa mán skaūda galvą; non ho
nulla mán viskas gerai; hai ragione tu teisūs;
ho sete aš ištroškęs, noriu gerti; ho sonno mán
miego norisi, noriu miego; 3. (ottenere) gauti;
a. un premio gáuti prizą; ho avuto sue notizie
gavaū iš jó žinių; ♦ chi ha avuto ha avuto kas
avório
padaryta - padaryta; 4. (vestiti e sim. ) nešioti,
dėvėti; (calzature) avėti; a. la giacca nešioti
švarką; a. la gonna segėti sijoną; a. gli occhiali
nešioti akinius; 5. (tenere) laikyti; a. in bràccio
il bambino laikyti / turėti vaiką ant rankų; 6.:
a. qcn in antipatia nemėgti ko, jaūsti kam an­
tipatiją; a. a nôia qcs bodėtis kô; 7.: a. caro qc
branginti ką; 8.: a. da fa r qcs turėti ką veikti;
ho da lavorare man reikia padirbėti, turiu dir­
bti; ho dafare aš užsiėmęs; 9.: a. a che fare, a.
a che vedere (con qcn) turėti reikalų sū kuo;
(con qcs) būti sū kuo susijusiam; non a. niente
a chefare con qc neturėti sū kuo nieko bendra;
10.: a. di che fa r qcs pagrįstai ką daryti; ho di
che andar fiero turiu kuo pasigirti; 11. vartoja­
mas kaip pagalbinis vksm : ho saputo sužinojau;
abbiamo visto la partita žiūrėjome rungtynės;
Ii abbiamo invitati juos pakvietėme.
►avércela įvdž (con qcn) pykti (ant ko).
►avėrei įvdž fa m turėti; oggi non c’ho tempo
šiandien neturiu laiko.
►avérla įvdž'. a. vintą gauti viršų, nugalėti.
►avėrne įvdž: ne hai per molto? tū dar ilgai?;
ne avroper un’ora man prireiks valandos; ♦ ne
hai ben donde tam turi pagrindą; ne ho fin so-
pra i capelli mân jaū tô ganà; e chi più ne ha
più ne metta ir visa kita; kaip jst a.! kàd taip
butų! (apie ko turėjimą).
►avėrsela įvdž (t.p. a. a malė) įsižeisti, užsi­
gauti.
avéré II dkt v 1. (ppr. dgs ~ i) turtas, turtai; 2.: ii
darė e Va. debitas ir kreditas,
aviatore dkt v aviatorius, lakūnas,
aviaziône dkt m 1. aviacija, skraidÿba; 2. (aero-
nautica) aviacija; a. civile (militare) civilinė
(karinė) aviacija,
avicoltùra dkt m paukštininkystė,
avidam ėnte prv godžiai.
avidità dkt m godumas, gobšumas; troškimas;
con a. godžiai,
àvido, -a bdv godūs, gobšūs; trokštantis; à. di de­
naro godūs pinigų / pinigams; à. di successo
trokštantis garbės; à. di sapere trokštantis su­
žinoti.
aviére dkt v (karinių oro pajėgų) eilinis,
aviogėtto dkt v av reaktyvinis lėktuvas.
àv||o, -a dkt v/m prosenelis -ė; dgs gli ~ i p ro tė­
viai, proseneliai,
avocàdo dkt v 1. (ii frutto) avokadas; 2. bot (la
pianta) (amerikinė) persėją,
avocàre vksm (à-) dir perim ti (pareigas, teises ir
pan.).
avôj|rio 1. dkt v dramblio kaulas; dgs ~ r i dram-
avülso
blio kaulo dirbiniai; 2. bdv nkt (t.p. color a.)
dramblio kaulo spalvos.
avūls||o, -a bdv (da qcs) atsietas, atskirtas (nuo
ko); nesusijęs (su kuo); Įraše ~ a dal contesto
sakinys ištrauktas iš konteksto, sakinys atskir­
tas nuo konteksto; a. dalia realia atsietas nuo
tikrovės.
avvalėrsi* vksm (di qc) naudotis (kuo), pasinau­
doti; a. dei consigli di uno specialista naudotis
žinovo patarimais; a. di una facoltd pasinau­
doti teise.
avvallamėnto dkt v Įduba, Įdubimas; loma.
avvalorare vksm (-16-) patvirtinti; (appoggiare)
(pa)rem ti; (rafforzare) (su)stiprinti.
avvampare vksm 1. įsiliepsnoti; užsipliėksti; 2.fig
(arrossire) užkaisti, staiga parausti; 3.fig ( s u ­
liepsnoti; a. di rabbia suliepsnoti pykčiu,
avvantaggiare vksm (qc) padėti (kam gauti pra­
našumą, plėtotis, prasimušti ir pan.); a. un can-
didato rodyti palankum ą vienam kandidatui.
►avvantaggia Į| rsi sngr 1. (di qcs) gauti naudos
(iš ko); pasinaudoti (kuo); si e ~ to dei nostri
errori pasinaudojo musų klaidomis; 2. (acųui-
sire vantaggio) įgyti pranašumą.
avvedėrsi* vksm (di qcs) pastebėti (ką).
avvedūto, -a bdv įžvalgūs, apdairūs; atsargūs,
avvelenamėnto dkt v apnuodijimas; apsinuodiji­
mas.
avvelenare vksm (-/e-) 1. (ap)nuodyti; (a morte)
nunuodyti; (qcs) užnuodyti; 2. fig (rendere
amaro) apkartinti, nuodyti.
►avvelenarsi sngr (apsi)nuodyti, nuodytis; (a
morte) nusinuodyti; a. mangiando dei funghi
apsinuodyti grybais.
avvelenato, -a bdv, dlv 1. užnuodytas; ♦ avere ii
dente a. con qcn griežti dantį ant ko; 2 .fig bai­
siai suirzęs, baisiai susierzinęs,
avvenėnte bdv išvaizdūs, gražios išvaizdos,
avvenimėnto dkt v Įvykis; l ’a. dell’anno m ėtų Įvy­
kis.
avven||ire* I vksm [E] įvykti; atsitikti, nutikti; e
~ uto un incidente įvyko avarija; e ~ uto che...
atsitiko, kad...
avvenire I I 1. dkt v nkt ateitis -iės fem m ; ♦ in a.,
per l ’a., nell’a. ateityje; di grande a. labai p er­
spektyvūs agg; non avere a. neturėti perspek­
tyvų; 2. bdv nkt busimasis,
avveniristico, -a bdv futuristinis,
avventarsi vksm (-ve»-) 1. (su qcs) pulti (prie
ko); šokti; (su qcn) užpulti (ką); a. sul cibo
pulti prie valgio; sport a. sul pallone šokti
(/ bėgti) prie kamuolio; 2. fig (assalire) (su
qcn) užsipulti (ką).
86
awentatézza dkt m neapdairum as; (temerarietá)
beatodairiškūmas.
awentáto, -a bdv 1. (di qcn) neapdairūs; (teme­
rario) beatodairiškas; 2. (di qcs) neapgalvo­
tas; un giudizio a. skubota išvada,
awénto dkt v 1. atėjimas; fig (comparsa) atsira­
dimas;/¡g Va. dell’ėuro eūro įvedimas; 2. rel: A.
Adveñtas; diA., dell’A . adveñtinis agg; Advefi-
to; 3.: a. al trono įžengimas į sostą,
awentóre, -trice dkt v/m lankytojas -a.
awentür]|a dkt m 1. nuotykis; avantiūra; un ro­
manzo di a. / di ~ e nuotykių romanas; 2. (re-
lazione amorosa) (meilės) romanas, meilės
nuotykis.
awenturársi vksm (-tu-) beatodairiškai (ką da­
ryti); rizikingai veikti; a. in investimenti azzar-
dati ryžtis rizikingai investuoti; a. in mare
aperto beatodairiškai leistis į atvirą jū r‘d; fig a.
in previsioni išdrįsti prognozuoti,
awenturiéro, -a dkt v/m avantiūristas -ė; nuoty­
kių ieškotojas -a.
awenturóso, -a bdv 1. mėgstantis nuotykius,
lifikęs į nuotykius; 2. (ricco di avventure) nuo­
tykingas.
awera||rsi vksm (-ve'-) tapti tikrove; išsipildyti,
pildytis; si ė ~ ta la mia peggiore previsione įvy­
ko blogiausia, ko tikėjausi; si ė ~ ta la profezia
pranašystė išsipildė,
avvėrbio dkt v gram prieveiksmis; a. di luogo (di
tempo) vietos (laiko) prieveiksmis,
awersáre vksm (-ver-) priešintis (kam ), pasi­
priešinti; būti prieš (ką).
awersá||rio, -a 1. dkt v ¡m priešininkas -ė; (spec.
nello sport) varžovas -ė; (nem ico) priešas -ė;
2. bdv: la sąuadra ~ ria varžovų komanda,
awersióne dkt m 1. priešiškumas; (odio) neapy­
kanta; avere / provare / sentire a. (per qc) ne­
kęsti (ko); jausti kám neapykantą; 2. (disgu­
sto) bjaurėjimasis; avere a. (per qc) bjaurėtis
(kuo).
aw ersit |á dkt m 1. (l’essere avverso): Va. del cli­
ma klimato atšiaurūmas; Va. della sorte likimo
nepalankumas; 2. (ppr. dgs le ~ a ) (disgrazia)
neganda.
awėrs||o, -a bdv 1. (sfavorevole) nepalankūs; ~ e
condizioni atmosfériche nepalañkios óro sąly­
gos; ♦ essere a. a qcs būti prieš ką; 2.: dirparte
~ a kita šalis (atsakovas arba ieškovas).
awerténza dkt m pastaba; dgs ~ e instrukcija sg.
awertiménto dkt v 1. įspėjimas, perspėjimas;
darė un a. (a qcn) įspėti (ką), perspėti; 2. (con-
siglio) patarimas.
awert||ire vksm (-vėr-) 1. įspėti, perspėti; a. qcn

di un pericolo įspėti ką apie pavojų; 2. (avvisa-
re) pranešti; ti ~ o che sabato sard fuori citta
žinok, šeštadienį nebusiu mieste; bisogna sū-
bito a. la polizia reikia apie tai tuoj pat praneš­
ti policijai; 3. (sentire) (pa)jūsti; (udire) išgir­
sti; (notare) pastebėti; durante la partita ha
—ito una fitta ai fianco per rungtynės jam su­
diegė šoną.
a\Tezzare vksm (-vėz-) (a fa r qcs) įpratinti (ką
daryti), pratinti.
►avvezzarsi sngr (afarącs) įprasti (ką daryti)-,
a. malė įgyti blogų įpročių.
a\Tėzzo, -a bdv (a qcs/a far qcs) pripratęs -usi
(prie ko ¡ką daryti).
avviamėnto dkt v 1. pradžia; pradėjimas; l’a. dei
lavori darbų pradžia; 2. (a una professione e
sim.) parengimas, (ap)mokymas; 3. (a una di­
sciplina, nei titolo) įvadas; a. all’ėtica etikos
įvadas; 4. tecn paleidimas; įjungimas; motori-
no d ’a. starteris,
avviare vksm (-vi-) 1. pradėti; užvesti; a. un di-
scorso užvesti kalbą; a. un’attivita pradėti ver­
slą; 2.: a. ad una professione (pa)rengti pro­
fesijai; 3. (una macchina) paleisti; įjungti; a. ii
motore užvesti / paleisti variklį; 4. (darė inizio)
inicijuoti; a. una pratica pradėti rengti / tvar­
kyti dokumentus; a. una procedūra di fallimen-
to inicijuoti bankroto procedūrą.
►aw |[iarsi sngr 1. išsiruošti; (iš)eiti; mi ~ io
verso casa išsiruošiu namo; 2.: a. a diventare qc
žadėti tapti kuo; a. alla fine eiti į pabaigą.
avviato, -a bdv (t.p. bene a.) sėkmingai (/ pelnin­
gai) veikiantis,
avvicendamento dkt v pasikeitimas; kaita,
avvicendarsi vksm (-cėn-) eiti pamainomis; pa­
sikeisti; a. alla guida vairuoti pamainomis, pa­
sikeisti prie vairo,
avvicinamėnto dkt v 1. (i’avvicinare) priartini­
mas; 2. (l ’avvicinarsi) prisiartinimas; ( p r ia r ­
tėjimas; in a. artėjantis agg.
avvicinare vksm (-ei-) 1. (qc a qc) (pri)artinti
(ką prie ko); (accostare) priglausti; pridėti;
(spingendo) pristumti; (tirando) pritraukti; a.
un bicchiere alle labbra pridėti stiklinę prie lu­
pų ; a. la poltrona ai televisore pritraukti fotelį
prie televizoriaus; 2. (a qcn) prieiti (prie ko);
(attaccando diseorso) užkalbinti; a. unpassan-
te užkalbinti praeivį; 3. fig (paragonare) (su)-
grėtinti.
►awicin|Įarsi sngr 1. (pri)artėti; prisiartinti,
artintis; (andare vicino) (a qc) prieiti (prie ko);
si ~ a l’inverno žiema artėja; ~a?/7 prieik!; non
~ a rti ai forno! nesiaftink prie orkaitės!; ii
avvitare
nonno si ~ a ai novanta senelis jau arti devy­
niasdešimties; fig a. alla verita priartėti prie
tiesos; 2. fig (somigliare a qc) panėšėti (į ką).
avvilėnte bdv, dlv slegiantis; varantis į neviltį,
avvilimėnto dkt v (abbattimento) nusiminimas,
avvilire vksm (-isc-) 1. (deprimere) (pri)slėgti;
varyti į neviltį; 2. (umiliare) (pa)žėminti; (de-
gradare) paniekinti; smukdyti.
►avvilirsi sngr (abbattersi) nusiminti; netekti
drąsos.
avvilito, -a bdv, dlv nusiminęs; prislėgtas.
avviluppaĮĮre vksm 1. (su)supti; apsupti; (avvol-
gere) (su)vynioti; fig la nėbbia ~ va le montagne
rūkas gaubė kalnus; 3. (ingarbugliare) ( s u ­
raizgyti;
avvinazzato, -a bdv pasigėręs; girtas,
avvincėnte bdv pavergiantis; įtraukiantis; intri­
guojantis; un romanzo a. romanas, nuo kurio
sunku atsiplėšti,
avvinghiare vksm (affeirare) sučiupti; (avvolgen-
dosi) apsivyti ((aplink) ką).
►avvinghiarsi sngr 1. (a qcs) (tvirtai) apsika­
binti (ką); (avvolgendosi) apsivyti (aplink ką);
2. (afferrarsi l ’un l ’altro) susikabinti.
avvio dkt v 1. pradžia; darė l ’a. a qcs duoti kam
pradžią; 2. => avviamėnto 3.
aw isag li||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) požymis; simp­
tomas.
aw is||a re vksm (-vi-) pranešti; perspėti; a. ipas-
seggeri dėl ritardo dėl treno / che ii treno e in
ritardo pranešti keleiviams, kad traukinys vė­
luos; se non vieni, avvisami jei neateisi, p er­
spėk; ti quando šono libero kai būsiu lais­
vas, tau pranešiu / pasakysiu; bisogna ~arlo
dello sciopero reikia jam pranešti apie streiką,
avvisato, -a dlv: ♦ f Ik iiomo a. (mezx_.o salvato) kas
įspėtas, tas pasiruošęs.
aw is||o dkt v 1. pranešimas; žinia; (avvertimen-
to) perspėjimas; darė a. pranešti; grazie dell’a.
ačiū, kad pėrspėjai; ♦ sull’a. budrūs agg, pasi­
ruošęs; fino a nuovo a. iki atskiro pranešimo;
ii sindaco ha ricevuto un a. di garanzia merui
buvo pateikti / pareikšti įtarimai; 2. (foglio e
sim .) skelbimas; pranešimas; a. di sfratto pra­
nešimas apie iškraustymą (iš buto ir pan.); ba-
checa degli ~ i skelbimų lenta; 3. (parere) nuo­
monė; a mio (šuo) a. m ano (jo) manymu; ėsser
dello stesso a. sutikti sū kieno nuom one; ėsser
di a. contrario būti kitokios nuomonės; šono
dell’a. che... manau, k a d ...; mano nuomone...
avvistare vksm pamatyti (ppr. iš tolo), išvysti; p a­
stebėti; a. terra išvysti žemę.
avvitare vksm (-vi-) 1. (į)sūkti, prisukti; a. una
awizzire 88

lampadina įsukti lemputę; 2. (fissare con viti) už savo veiksmus; 3. (effetto) poveikis; (influ­
priveržti sraigtais (/ veržlė ir pan.); 3. (un co- enza) Įtaka; fármaco ad a. rápida greitai vei­
perchio e sim.) (už)sūkti (dangtelį ir pan.). kiantys vaistai pi; 4. (di un libro e sim. ) veiks­
avvizzire vksm [E] (-isc-) (nu)vysti, suvysti, mas; siužetas; /;/« d ’a. veiksmo filmas; 5.: dir
avvocatėssa tikt m advokatė, a. legate (civile) (civilinis) ieškinys; (penale) pa­
avvocato dkt v 1. advokatas -ė; a. delta difesa at­ traukim as baudžiamojon atsakomybėn; 6. mil
sakovo advokatas, gynėjas; dir a. d ’ufficio val­ operacija; karo veiksmai pi; 1. sport derinys;
stybės (/ teismo ir pan.) paskirtas advokatas; 8.: kaip jst cin a.! veiksmas!
rivdlgersi ad un a. kreiptis j advokatą; ♦ a. dėl azión||e II dkt m econ akcija; societá per ~ i ak­
diavolo „velnio advokatas“ (priešingos nuom o­ cinė bendrovė; le ~ i šono in rialzo (in ribasso)
nės gynėjas); a. delle causeperse „beviltiško rei­ akcijos kyla (kriñta).
kalo gynėjas“ (kas gina nepagrįstą nuomonę); azionista dkt v/m akcininkas -ė.
2-fig gynėjas -a. azoto dkt v chim azotas.
avvocatūra dkt m dir advokatūra; esercitare Va. azzanna||re vksm griebti dantimis (apiegyvūną),
advokatauti, įkąsti; suleisti dantis; un cañe lo ha ~ to a una
avvolgėnte 1. bdv: manovra a. apsupimas; 2. dkt gamba šuo jám įkando į koją.
v: a.per alimenti (pellicola) maisto plėvelė; (di azzardáre vksm (proporre tímidamente) (iš d r į­
aliuminio) (aliuminio) folija. sti; a. una previsione išdrįsti spėti; a. una teoría
aw ol||gere* vksm 1. (ap)vynioti; (ap)sūkti; (con suform uluoti drąsią teoriją.
una sciarpa, uno scialle e sim .) (ap)sūpti, (ap)- ►azzardár |si sngr (a far qcs) (su)rizikúoti; tu
siaūsti; (qc in qcs) suvynioti (į ką), surišti; a. iri non ~ ti a contraddirmi! tū nė nebandyk mán
fasce suvystyti; fig Vedificio e ~ to nelle fiamme prieštarauti!
pastatas skęsta ugnyje; 2. fig (ap)gaūbti; l ’inte- azzardáto, -a bdv I. rizikingas, pavojingas; un in-
ra vicenda e ~ ta nei mistero visą istoriją gaubia vestimento a. rizikinga investicija; un sorpasso
paslapties skraistė. a. pavojingas (automobilio) lenkimas; 2. (av-
►avvdlgersi sngr apsisiausti, siaūstis; sūptis; ventato) neapgalvotas,
vyniotis; a. nelle coperte susivynioti į antklodę, azzardo dkt v 1. rizika; gioco d ’a. azartinis loši­
avvolgibile dkt v (tapparella) apsauginės žaliū- mas; 2. (azione rischiosa) rizikingas žmgsnis.
zės pi; (tendina) rolėtas. azzecc||áre vksm (-zėc-) 1. (colpire qc) pataikyti
avvolgimėnto dkt v tecn apvija, (į ką); 2. fig (indovinare) atspėti; ♦ oggi non ne
avvoltoio dkt v 1. zool grifas; 2. fig grobuonis, ~ o una šiafidien mán niekas nesiseka,
azalėa dkt m bot azalija. azzeccáto, -a bdv taiklūs; kaip tik tas; un com-
azienda dkt m Įmonė; ūkis; (ditta) firma; (socie- mento a. labai taikli pastaba,
ta) bendrovė; a. di mdbili baldų Įmone: a. azzeráre vksm (-?ė-) 1. nustatyti ties nuliu (prie­
agricola ferma; a. elettrica elektros bendrovė; taisą ir pan.); a. un cronómetro iš naūjo nusta­
a. sanitaria locale teritorinis sveikatos apsau­ tyti laikmatį; 2. fig panaikinti,
gos tarnyba; a. statale valstybinis ūkis. ázzimo, -a bdv. pane á. nerauginta duona; macas,
aziendale bdv Įmonės; gestione a. vadyba; mensa azzittire vksm (-isc-) (nu)tildyti.
a. Įmonės valgykla, ►azzittirsi sngr (nu)tilti.
azionam ėnto dkt v paleidimas; įjungimas, azzoppáre vksm (-zop-) apšlūbinti.
azionare vksm (-zio-) (meccanismi) paleisti; (at- ►azzoppársi sngr apšlūbti.
tivare) įjūngti; a. una Ieva pajūdinti (/ pastūm- azzuffársi vksm susipešti, peštis; susimūšti.
ti ir pa n .) svirtį; a. i pedali minti pedalūs. azzürr¡jo, -a 1. bdv mėlynas; (chiaro) žydras; oc-
azionario, -a bdv econ akcinis; akcijų; capitale a. chi ~ i mėlynos ákys; sport la squádra ~ a „mė­
akcinis kapitalas; pacchetto a. akcijų paketas. lynoji kom anda“ (Italijos rinktinė); ♦ Principe
azion|je I dkt m 1. (l’agire) veikimas, veikla; un A. svajonių princas; 2. dkt v mėlynė; žydrynė;
uomo d ’a. veiklūs žmogūs; entrare in a. (di 3. dkt v/m sport „mėlynasis -óji“ (Italijos spor­
qcn) imtis darbo; (di qcs) suveikti; 2. (atto) tininkas -ė); gli ~ i „mėlynieji“ (Italijos rinkti­
veiksmas; darbas; poelgis; buona a. geras dar­ nė).
bas; avere ii coraggio delle prdprie ~ i atsakyti azzurrógnolo, -a bdv (pilkai) melsvas.
'9
B
b [bi] dkt v/m nkt 1. antroji italų kalbos abėcėlės
raidė; b minuscola „b“maž0ji; B maiuscola „b“
didžioj i; B di / come Bari B kaip Bari (paraidžiui
sakant vardą, žodį ir pan.); 2.: Serie B (futbolo)
B lyga; jig di sėrie B antros rūšies, antraeilis,
baba dkt v nkt gastr boba.
babbėo dkt v kvėša, vėpla; skystaprotis,
bábbo dkt v 1. tarm tėtis, tėtė; 2.: B. Natale Kalė­
dų senelis; Senis Šaltis,
babbiiccia dkt m (ciabattina) šlepetėlė,
babbuino dkt v zool babuinas; paviánas.
babėle dkt m „Babelio bokštas“ (visiška netvar­
ka).
babórdo dkt v m ar kairysis bortas,
baby-sitter [bebi'sitter] dkt m nkt vaikų prižiūrė­
toja, auklė.
bacáto, -a bdv sukirmijęs; ♦ hai ii cervello b.? gál
táu nė visi namie?, gál pakvaišai?
bacį|ca dkt m uoga; ~che commestibili valgomos
uogos.
baccalá dkt v nkt sūdyta menkė; ♦ se ne sta Ii
come un b. stóvi kaip [bestas,
baccáno dkt v triūkšmas; šurmulys, erzelynė;far
b. (su)kėlti triukšmo, triukšmauti; smettėtela
di far b.! liaukitės triukšmavę!
baccelliére dkt v bakalauras -ė.
baccėllo dkt v ankštis -ies fem m .
bacchétta dkt m 1. lazdelė; b. mágica stebuklinga
lazdelė; burtų lazdelė; ♦ comandare a b. pagal
(savo) dūdelę šokinti; 2. mus (dėl direttore
d'orchestra) batuta; 3. m us (di tambūro) būg­
nininko lazdelė,
bachéca dkt m 1. (per avvisi e sim.) skelbimų
lenta; steñdas; metiere / appéndere un avviso in
b. pakabinti pranešim ą añt lentos; 2. (vetrinet-
ta) vitrina, vitrinėlė.
bacherózzo dkt v tarm tarakonas,
baciamáno dkt v rañkos pabučiavimas; fare il b.
pabučiuoti raflką.
baci||áre vksm (bá-) (pa)buciúoti; b. sulla guán-
cia (la fronte) (qcn) pabučiuoti (kam ) į skruo­
stą ((į) kaktą); ♦ ~ o / ~am o le mani! aš Jūsų
paslaugoms!
►baciársi sngr bučiuotis, pasibučiuoti,
bacile dkt v praustuvė; (catino) dubuo,
bacillo dkt v biol bacila, lazdelė.
bacinėlla dkt m dubenėlis, dubuo,
.
hacino dkt v 1 dubuó; (di fontana) baseinas;
2.'.geogr (t.p. b. idrográfico) (upės, ežero) basei­
nas; b. idroelėttrico vandeñs talpykla; 3.:geol b.
petrolífero naftos telkinys; b. carbonífero ak­
mens anglių baseinas; 4.fig: b. di utenza (tam
tikros) paslaugos vartotojai pi, 5. anat dubuo,
bá ¡Icio dkt v 1. bučinys; (il baciare) pabučiavimas;
(il baeiarsi) pasibučiavimas; coprire / mangiare
/ soffocare di ~ c i užbučiuoti; mandare un b.
pasiųsti bučinį; rubare un b. vogčiomis pabu­
čiuoti; ♦ (come saluto) ~ci!, bacioni!, un b.!,
~ c i e abbracci! bučiuoju!; 2. (gusto di gelato)
šokoladiniai ledai p i sū lazdyno riešutais (pa­
gal „Bacio“ šokoladinį saldainį).
back up [be'kap] dkt v nkt inf: (cdpia di) b. at­
sarginė kopija,
báco dkt v 1. kirmėlė, kirminas; b. da seta šilka­
verpis; 2. /«/klaida, riktas,
bacucco, -a bdv sukriošęs; (decrepito) nukaršęs,
bada dkt m: ♦ tenere a b. (frenare) (su)trámdyti;
(nonfarsi avvieinare) neprisileisti; (non perde-
re d ’occhio) neišleisti iš akių; (difendersi da
qcs) saugotis (ko); (sorvegliare) prižiūrėti,
badánte dkt v/m slaugytojas -a.
bad |are vksm (a qc) 1. (pri)žiūrėti (ką); pasirū­
pinti (kuo), rūpintis; b. ai bambini prižiūrėti
vaikūs; b. alia casa žiūrėti namų, rūpintis na­
mais; ~ a ai giardino in mia assenza prižiūrėk
sodą, kai manęs nebūs; 2. (fare attenzione)
žiūrėti; ~ a a dove metti i piedi! žiūrėk, kur
vaikščioji!; b. di non farlopiu! žiūrėk, kad dau-
giaū taip nedarytum!; ~ a bene! atsimiñk!;
žinok!; 3. (prendere in considerazione) kreipti
dėmesį; paisyti; non b. a spese su pinigais
nesiskaityti; non b. ai disordine! nekreipk dė­
mesio [ netvarką!; ~ a agli affari tuoi! žiūrėk
savo reikalų!; non b. a loro! nekreipk į juos
dėmesio!
badėssa dkt m abatė,
badia dkt m abatija.
badile dkt v kastuvas (plačios kvadratinės m en­
tės).
badminton [’bad-] dkt v sport badmintonas, plūn-
ksninis.
.
baffj|o dkt v 1 (ppr. dgs ~ i) ūsas; ūsai pi; i ~ i dėl
baffóne
gatto kates ūsai;farsi crėscere i ~ i užsiauginti
ūsus; ♦ coi ~ i, con i ~ i šaunūs agg, puikūs;
leccarsi i ~ i laižytis (gardžiuojantis); ridere
sotto i ~ i nusišaipyti pro ūsus (slapčia ju o k­
tis); fa m me ne faccio un b. man nusispjauti;
2.fig (segno) žymė; (macchia) dėmė; un b. di
inchiostro rašalo žymė; hai un b. di rossetto sal­
ia guancia išsitepei skruostą lupdažiu.
balione dkt v fam ūsočius,
baffūto, -a bdv su ūsais, ūsūotas.
bagagliaio dkt v bagažinė.
baga||glio {ppr. dgs -gli) dkt v bagažas; deposito
~ g li bagažų saugykla, bagažo saugojimo ka­
mera; b. a mano rankinis bagažas; disfare i
~ g li išsikrauti daiktus; fare i ~ gli susidėti
daiktus, susikrauti lagaminūs; ritirare ii b.
atsiimti bagažą; fig b. culturale (mokslo žinių)
bagažas; ♦ andarsene con armi e ~ gli išvykti
sū visa manta,
bagarino dkt v bilietų perpardavinėtojas,
bagattella dkt m 1. (inezia) menkniekis; m ažmo­
žis; 2. mus bagatėlė.
baggianatį|a dkt m kvailybė; dire ~ e niekūs šne­
kėti.
bagliore dkt v blyksnis, blykstelėjimas,
bagnante dkt v/m poilsiautojas -a (kurie m audo­
si jūroje ir pan.); maudytojas -a.
bagnj|are vksm 1. (su)šlapinti; (rendere umido)
(su)drėkinti; b. i biscotti nei latte mirkyti sau-
sainiūs piene; b. ii letto prišlapinti lovą; b. le
rose aplaistyti rožės; b. uno straccio (una spu-
gna) šlapinti skūdurą (kempinę); hai ~ ato in
terra sušlapinai grindis; 2. (coste e sim., detto
dėl mare) skalauti.
► bagna||rsi sngr 1. tr su(si)šlapinti; 2. intr
(su)šlapti; mi si šono ~ ti i piedi man sušlapo
kojos; ♦ b. fino all’osso permirkti iki pačių
kaulų, kiaurai peršlapti; 3. (farsi ii bagno)
maudytis.
bagnasciūga dkt v nkt 1. (bangų mūšos skalauja­
mas) pakrantės ruožas; apsema; 2. mar grimz­
lės mastelio jūosta.
bagnat||o, -a 1. bdv, dlv šlapias, sušlapęs; b. di
sudore šlapias nuo prakaito; b.fradicio peršla­
pęs; šono tutto b. aš visas šlapias; ho i piedi ~ i
mano kojos šlapios; 2. dkt v: ♦ piove sul b. (di
disgrazie) bėda bėdą veja.
bagnino dkt v gelbėtojas (paplūdimyje).
bagn||o dkt v 1. maudymasis; ciiffia (costume) da
b. maudymosi kepuraitė (kostiumėlis); fare ii
b. maudytis, išsimaudyti; (a ąc) (nu)maudyti
(ką); e in un b. di sudore jis apsipylęs prakaitu;
mėttere a b. © m erkti; tenere a b. mirkyti; ♦ b.
90
di folla (įžymybės) susitikimas sū žmonėmis; b.
di sángue skerdynės pi; b. di sole saulės vonia;
b. turco turkiška pirtis; va’ a fare un b.! eik tū
švilpt!; 2. (la stanza) vonios kambarys, vonia;
(toilette) tualetas; b. pubblico viešasis tualetas;
3. (stabilimento balneare) pajūrio maudynė;
maudymosi {staiga; dgs ~ i (terme) (gydomųjų
vandenų) kurortas, maudyklė; 4. tecn vonia;
5.: storb. penale (pataisos darbų) kolonija,
bagnom aria dkt v n kt: cuocereab. virti dvigubame
indė (t.y. puode įdėtame į kitą indą su verdančiu
vandeniu).
bagnoschium a dkt v nkt vonios pūtos pi.
bagórd||o dkt v (ppr. dgs ~ ; ) puota; darsi ai ~ i
linksmai puotauti, ūžti.
báia dkt m įlanka,
baionétta dkt m dūrtuvas.
báita dkt m (medinis) kalnų namelis, šalę.
b alaü stra dkt m => b alaustráta.
b alau stráta dkt m baliustrada,
balbettáre vksm (-bét-) 1. intr [A] mikčioti, mi-
knóti; mykčioti; 2. tr (pra)lem ėnti, išlementi,
balbettio dkt v mikčiojimas; mykčiojimas.
balbūzie dkt m mikčiojimas,
balbuziénte bdv mikčiojantis; mikčius,
balcánico, -a bdv Balkanų; balkaniškas.
balconata dkt m balkonas; galerija,
balconcino dkt v: reggiseno a b. pakeliamoji lie­
m enėlė (ppr. be petnešėlių).
balcóne dkt v balkonas,
baldacchino dkt v baldakimas,
baldanza dkt m pasitikėjimas savimi; veržlūmas.
baldanzóso, -a bdv kūpinas pasitikėjimo savimi;
energingas, veržlūs,
baldo, -a bdv drąsūs; veržlūs; scherz b. gióvane
augalotas jaunuolis,
baldória dkt m šėlsmas, linksmybėspl;far b. ūžti,
linksmintis,
baldrácca dkt m volg šliundra,
balėna dkt m zool banginis.
balen||are vksm (-/e-) švysčioti; blykstelėti;/;#«/
~ d un’idea m án toptelėjo mintis,
baleniéra dkt m banginių medžioklės laivas,
balenio dkt v švysčiojimas; blykstelėjimas,
balėno dkt v švystelėjimas, žybsnis; ♦ in un b.
žaibiškai.
balenottera dkt m 1. zool (raukšlėtasis) bangi­
nis; 2. zool finválas.
balėra dkt m (pramoginių) šokių salė.
bália I dkt m žindyvė; spilla da b. žiogelis;fare da
b. a ącn popinti ką.
balia II dkt m : (lasciato) in b. della sorte (paliktas)
likimo valiai; ėssere in b. būti užvaldytam.
91
balistica dkt m balistika,
balistico, -a bdv balistinis; balistikos,
balla I dkt m ryšulys (ppr. šiaudų, medvilnės).
ball | a II dkt m (bugia) nesąmonė; skiedalas,
tauškalas; ~ e / nesąmonės!; ė una b.! skieda­
lai!; raccontare ~ e skiesti, taukšti niekūs; pri­
pasakoti nesąmonių,
ballabile dkt v šokamas; galimas šokti,
ball||are vksm 1. intr [A] šokti; andare a b. eiti į
šokius; eiti šokti; ♦ ąuando ii gatto noti c’ė, i
topi ballano katinas iš nam ų - pelės iš kampų;
2. intr [A] (oscillare) svyruoti; krypčioti; klibė­
ti; iltavolino ~ a staliukas krypčioja; mi ~ a un
dente man kliba dantis; 3. tr šokti; b. un tango
(un valzer) šokti tango (valsą),
ballata dkt m lett, mus baladė,
ballatoio dkt v galerija; antresolė.
ballerina dkt m 1. balerina; šokėja; 2. (scarpa)
balerinos batelis; baleto kurpaitė,
ballerino dkt v šokėjas.
balletto dkt v baletas; b. classico klasikinis ba­
letas.
ballista dkt v/m fam skiedikas -ė; trintukas (me­
lagis).
ballo dkt v 1. šokis; (ii ballare) šokimas; un b.
popolare liaudies šokis; sala da b. šokių salė;
corpo di b. baletas, kordebaletas; ♦ ėssere in b.
(essere implicato) būti įsivėlusiam; (essere a
rischio) būti pastatytam ant kortos; tirare in b.
(coinvolgere) įtraukti; įvelti; ąuando si ė in b.
bisogna ballare ~ kas pradėta, reikia baigti;
2. (festa) balius; b. in maschera kaukių balius,
ballonzolare vksm [A] (-lon-) (pa)šokinėti.
ballottaggio dkt v antrasis rinkimų turas,
balneare bdv. stabilimento b. [rengtas paplūdi­
mys, pajūrio maudynė / maudyklė; stagione b.
maudymosi sezonas,
balneazione dkt m maudymasis; ♦ divieto di b.
(cartello) maudytis draudžiama.
balocĮ|co dkt v žaisliukas; ♦ ii Paese dei ~ ch i
kvailių šalis (iš Pinokiopasakos).
balord||o, -a 1. bdv paikas, kvailas; ragionamento
b. kvailas samprotavimas; 2. dkt v/m apkiautė­
lis -ė.
balsamico, -a bdv balzaminis.
balsamo dkt v 1. balzamas; 2. (per capelli) kondi­
cionierius (plaukams).
balti dkt v dgs stor baltai; aisčiai.
baltijĮco, -a bdv Baltijos; baltų; i Paesi ~ c i Bal­
tijos šalys.
baluardo dkt v įtvirtintas pylimas; bastionas,
baluginare vksm [E] (-lū-) švystelėti; šmėkščioti
(ir prk).
banchettare
balza dkt m 1. (piano) terasa; uolos atbraila;
2. (striscia di stoffa) apvadas,
balzano, -a bdv keistuoliškas; trenktas,
balzai re vksm [E] 1. (pa)šokti; b. giū dal letto
šokti iš lovos; b. in piedi (sulla sėdia) pašokti
ant kojų (nuo kėdės); ftg mi e ~ to ii cuore in
petto man širdis suvirpėjo; 2.: fig b. agli occhi
staiga paaiškėti; pasidaryti akivaizdu,
balzėllo dkt v (grobuoniškas) mokestis,
balzo dkt v šoktelėjimas; šūksnis; fare un b.
pašokti, šoktelėti; ♦ cdgliere / prėndere lapalla
ai b. nepraleisti progos („sugriebti atšokusį ka­
m uolį“).
bambagia dkt m vata.
bambina dkt m 1. mergaitė; (t.p. b.piccola) m er­
gytė; 2. (figlia) dukra; vaikas; (piceola) kūdi­
kis.
bambinaia dkt m auklė,
bambinesco, -a bdv vaikiškas.
bambin||o dkt v 1. berniukas: Jin da b. nuo pat
vaikystės; Gesū B., ilBambin Gesu Jėzus kūdi­
kėlis; ♦ b. prodigio vunderkindas; un gioco da
~ i vaikų žaidimas, vieni niekai pi; fare ii b.
elgtis kaip mažas vaikas; 2. (figlio) sūnūs,
vaikas; (piccolo) kūdikis; mia sorella ha un b.
piccolo m ano sesuo tūri kūdikį,
bamboccio dkt v pienburnis,
bambol |a dkt m 1. lėlė; giocare con le ~ e žaisti
su lėlėmis; 2. fig lėlytė (apie gražią merginą),
gražuolė.
bambolotto dkt v lėlė (vaizduojanti kūdikį).
bambu dkt v nkt bot bambukas,
banale bdv 1. banalūs; (trito) nuvalkiotas; 2. fig
(non eccezionale) paprasčiausias; e un b. raf-
freddore tai paprasčiausia sloga,
banalita dkt m banalybė,
banalizzare vksm (su)banalinti, (su)menkinti.
banalmėnte p iv banaliai.
banan||a dkt m bananas (vaisius); ♦ repūbblica
delle ~ e bananinė respublika,
banano dkt v bot bananas (medis).
banca dkt m bankas; la B. d ’Italia Italijos ban­
kas; biglietto di b. banknotas; mėttere i soldi in
b. dėti pinigus [ banką; tenere i soldi in b. laikyti
pinigus banke; ♦ b. dėl seme spermos bankas;
infb. dati duom enų bazė.
bancarėlla dkt m prekystalis,
bancario, -a 1. bdv banko, bankų; bankinis;
2. dkt vĮm banko tarnautojas -a.
bancarotta dkt m bankrotas; (l’azione) (su)ban-
krutavimas; sull’orlo della b. prie p at bankroto
ribos;farb. (su)bankrutūoti.
banchettare vksm [A] (-chet-) puotauti.
banchétto I 92

banchétto I dkt v (pranzo) banketas, puotá. nie! (prašom ) be ceremonijų!; b. alle ciance!
banchétto II dkt v dimití (bancarella) preky­ užteks kalbų!
stalis. baobab Į-'bab] dkt v nkt bot baobábas.
banchiére dkt v bankininkas, bar dkt v nkt baras; mobile bar gėrimų spintelė,
banchina dkt m 1. (molo) prieplauka; 2. (dalla bara dkt m karstas.
stazione) peronas; 3. (di strada) šalikelė, pake­ barácca dkt m 1. barakas, pašiūrė; būda; (tugu­
le; (per ciclisti) dviračių takėlis, rio) lūšna; 2.: ♦ mandare avanti la b. galūs
banchisa dkt m lédlaukis; pákas. sudūrti su galais; stengtis išlaikyti šeimą; steng­
banco dkt v 1. suolas; b. da lavoro darbastalis; b. tis tvarkyti ūkį; piantare b. e burattini viską
degli imputati teisiamųjų suolas; b. di scuola mesti.
mokyklinis suolas; ♦ b. di prova rimtas išbari- baracchino dkt v kioskas, kioskelis,
dymas; 2. (bancarella) prekystalis; medicine baraccóne dkt v balaganas,
da b. nereceptiniai vaistai; ♦ sotto b. iš po baraccopoli dkt m nkt lūšnynas, lūšnų rajonas,
skverno (apie slaptą pirkimą ir pan.); tenere b. baraónda dkt m sumaištis -iės, maišatis -iės;
būti karšta tema; būti dėmesio centre; 3.: b. di (disordine) netvarka,
nebbia ruko sluoksnis; b. di sábbia (smėlėta) baráre vksm [A] sukčiauti (ppr. lošiant).
sekluma, bánka; b. corallino koralų rifas; b. di báratro dkt v bedūgnė, praraja; fig nei b. della
pesci žuvų guotas; 4. (neigiochi) bankas (žaidi­ disperazione visiškoje n ev ilty je ;^ ėssere sull’or-
muose); 5. (pavadinimuose) => banca, lo dėl b. būti añt bedugnės krašto,
báncomat dkt v nkt bankom atas, barattáre vksm mainytis (kuo); (ącs con qcs)
bancóne dkt v prekystalis, (iš(si))mainyti (ką į ką).
banconóta dkt m banknotas; una b. da 100 euro barátto dkt v (natūriniai) m ainai pi; (l ’azione)
100 eūrų banknotas, mainymas(is).
banda I dkt m 1. (di armati) būrys; (di criminali)
baráttolo dkt v indėlis; (di vetro) stiklainis; (di
gauja, banda; una b. di namiškiu skustagalvių
latta) skardinė,
gauja; 2. (di amici) šūtvė, kompanija; 3. (di
barba dkt m barzda; farsi la b., rádersi la b.
suonatori) (muzikantų) grupė; (di fiati) pu­
skustis barzdą; ♦ farla in b. a qcn pergudrauti
čiamųjų orkestras (grojantis lauke, gatvėmis),
ką; fa m kaip jst che b.! kaip nuobodu!
banda.
barbabiétola dkt m bot ruñkelis; b. rossa buro­
banda II dkt m (striscia) juosta, juostelė; dryžis;
kėlis; b. da zucchero cukrinis ruñkelis.
fiz b. magnética m agnetinė juosta; tecn b. di
barbagiánni dkt v nkt zool liepsnotoji pelėda,
frequenza (dažnių) juosta, diapazonas; tecn a
barbáglio dkt v pašvaistė; švystelėjimas,
b. larga plačiajuostis agg.
barbárico, -a bdv barbariškas (irprk); barbarų,
banderuola dkt m 1. vėjarodis, vėtrungė; 2. fig
barbarie dkt m nkt 1. barbarybė; 2. (ferocia bar­
vėjavaikis (kas lengvai keičia nuomonę).
bandiėr||a dkt m vėliava; b. a meĮj.’asta pusiau bara) barbariškūmas; (crudeltá) žiaurumas,
barbaro, -a 1. bdv barbariškas; barbarų; 2. bdv
nuleista vėliava; alzare / issare (abbassare / am-
mainare) la b. pakelti (nuleisti) vėliavą; batiere fig barbariškas; (crudele) žiaurūs; 3. dkt v/m
b. italiana plaūkti su Italijos vėliava; ♦ a ~ e bárbaras -ė (irprk).
spiegate pergalingai, barbecue [barbe'kju] dkt v nkt 1. (ii fom ello)
bandierina dkt m vėliavėlė. kepsninė, barbekiū; 2. (ii ritrovo) vakarėlis
band{|ire vksm (-isc-) 1. (pa)skėlbti; b. un con- atvirame orė (kur kepama mėsa kepsninėje).
corso paskelbti konkūrsą; 2. (esiliare) ištremti; barbiére dkt v vyrų kirpėjas; barzdaskutys,
3. (proibire) (už)draūsti; 4. fig atsisakyti (ko),barbitūrico dkt v farrn barbitūratas (tokie mig­
pašalinti (ką); ho ~ ito i grassi dalia mia ali- domieji raminamieji vaistai).
mentazione atsisakiaū riebaūs maisto visam barboncino dkt v pūdelis,
laikui, nebevalgau riebaūs maisto, barbóne -a dkt v/m valkata com, benamis -ė.
banditismo dkt v banditizmas, barboso, -a bdv fa m nuobodūs,
bandito dkt v banditas, plėšikas, barbūto, -a bdv barzdotas -a.
bando dkt v 1. (annuncio) skelbimas, praneši­ barca dkt m 1. valtis -ies; b. a remi (a motore)
mas; b. di concorso konkurso skelbimas; 2. (di- irklinė (m otorinė) valtis; b. a vela būrinė val­
vieto) (už)draudimas; mėttere ai b. (esiliare) tis, burlaivis; ♦ ėssere tutti nella / sulla stessa b.
ištremti; (vietare) uždraūsti; ♦ b. alle cerimd- sėdėti tam e pačiame vežime (būti tokioje pat

padėtyje)', tirare i remi in b. pasitraukti, nusi­
šalinti; 2. fig: una b. di soldi krūva pinigų,
barcaiôlo dkt v valtininkas,
barcamenàrsi vksm (-m é-) verstis, suktis,
barcollàre vksm [A] (-col-) svirduliuoti, svyruoti,
barcóne dkt v m il plaškautas; (chiatta) barža,
bardare vksm (pa)kinkÿti; (mettere ii morso)
( pa)kam anóti; (da battaglia) uždėti (žirgui)
šarvus.
►bai dai si sngr. b. a festa švefitiškai pasipuo­
šti.
bardatùra dkt m 1. pakiñktai pl\ (morso) kam a­
nos pi, 2. (l’azione) kiñkymas; kamanójimas.
barèlla dkt m neštuvai pi. portare in b. nešti
neštuvais.
barelliére -a dkt v/m sanitaras -ė (kuris neša
neštuvais), neštūvininkas -ė.
baricentro dkt v jis svorio ceñtras.
barile dkt v 1. statinė, statinaitė; šulė; 2. (unitą di
misura) barelis,
barilotto dkt v dimin statinaitė,
barista dkt v/m barm enas -ė.
baritono dkt v m us baritonas,
barlùme dkt v fig kibirkštėlė; un b. di speranza
kibirkštėlė vilties,
baro dkt v (kortáutojas) sukčiautojas, sukčius,
barôcco, -a 1. bdv barokinis; baroko; stile b.
baroko stilius; 2. dkt v archit barokas,
barometro dkt v barom etras,
barone dkt v baronas,
baronéssa dkt m baronienė.
bàrr|ja dkt m 1. strÿpas; b. di cioccolato šokola­
dukas; šokolado plytelė; b. d ’oro (pailgas) auk­
so luitas; ♦ b. spaziatrice tarpo klavišas; 2. (t.p.
barretta) (segno gráfico) brūkšnys; b. obliqua
Įžambūs brūkšnys; ♦ códice a ~ e brūkšninis
kodas; 3. /«/juosta; b. degli strumenti (di scor-
rimento) įrankių (slinkties) juosta; 4. (di gui­
da) vairalazdė,
barrare vksm pažymėti brūkšniu (ar panašiu
ženklu); (cancellando) perbraukti; kom b. un
assegno krosūoti čekį.
barricàre vksm (bàr-) (už)barikadūoti.
►barricársi sngr barikadūotis. užsibarikaduo­
ti.
barricàta dkt m barikada; ♦ dall’altra parte della
b. kitoje barikados pusėje,
barriera dkt m 1. barjeras; užtvara; la b. dėl
passàggio a livello pervažos užkardas; b. doga-
nale muitų barjeras; ♦ b. architettonica kliūtis
-ies (bet kuris statinio ar pan. elementas, kuris
kliudo judėti neįgaliesiems žmonėms); b. coral-
lina (barjerinis) koralų rifas; 2. fig barjeras; b.
bàsso I
lingüistica kalbos barjeras; 3. sport sienelė
(futbole).
barrire vksm [A] (-wc-) riaum oti (apie dramblį);
(una voltą) suriaumoti,
barrito dkt v (dramblio) riaumojimas,
barūffa dkt m peštynės pi; fa r b. peštis, kelti
peštynės.
barzellétta dkt m anekdotas; raccontare una b.
papasakoti anekdotą; ♦ b. spinta, b. sporca
nešvankus anekdotas,
basalto dkt v geol bazaltas,
basamento dkt v cokolis; postamefitas.
basare vksm (su qcs) (pa)grįsti (kuo), (pa)remti.
►basársi sngr (su qcs) remtis (kuo); vadovau­
tis; b. su criteri oggettivi remtis objektyviais kri­
terijais; b. sul sentito dire pasikliauti gandais,
basco, -a 1. bdv baskiškas; baskų (šalių); 2. dkt
v/m baskas -ė; 3. dkt v baskų kalba; 4. dkt v
(berretto) beretė.
bás||e dkt m 1. pagrindas; (fondamento) pam a­
tas; (la parte inferiore) apačia; una b. di calces-
truzzo betono pagrindas; ♦ b. (musicale) fono­
grama; 2. fig (ppr. dgs ~ i ) pam atas; pagrindas,
pagrindai pi; le di una teoria teorijos p a­
grindai; avere buone ~ i di qcs turėti ko pagrin­
dus, búti kó pramokusiam; mancare delle ~ i
neturėti pradinių (mokslo) žinių; poggiare su
solide ~ i turėti tvirtą pam atą; una cena a b. di
pesce vakarienė iš žuvies patiekalų; ♦ in b. a
qcs, sulla b. di qcs remiantis kuo, kokiu nors
pagrindu; di b. pagrindinis agg; 3. (militare e
sim.) bazė; b. militare (missilistica) karinė (ra­
ketinė) bazė; campo b. bazinė stovykla; 4. (di
un partito e sim.) (eiliniai) nariai pi; S. chim
šarmas, bazė; 6. geom, m at pagrindas; la b. di
un triángolo trikampio pagrindas; 7.: in f b. di
dati duom enų bazė; 8. kaip bdv nkt: prezzo b.
pradinė / bazinė káina; l’elemento b. pagrindinis
elemeñtas.
baseball [’beizbol] dkt v sport beisbolas; giocatore
di b. beisbolininkas.
basėtt||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) žandena,
basilar||e bdv pagrindinis; concetti ~ i pagrin­
dinės sąvokos,
basílica dkt m bazilika,
basilico dkt v bot bazilikas,
basista dkt v grupinio nusikaltimo rengėjas,
básket dkt v krepšinis; giocatore di b. krepši­
ninkas.
bassėzza dkt m (azione vile) niekšybė,
bassista dkt v/m bósininkas -ė.
báss||o I -a bdv 1. žemas, neaukštas; (piccolo)
mažas; case ~ e maži namai; una costa ~ a
básso II
žemas krantas; nūvole ~ e žemi debesys; scar-
pe con ii tacco b. batai žemu kulnu; con gli oc-
chi ~ i nuleidus akis; ♦ ~ a stagione ne sezonas;
far man ~ a di ącs viską pasisavinti; 2. (scarso,
esiguo) žemas, neaukštas; mažas; nežymus;
numeri ~ i maži skaičiai; prezzi žemos
kainos; stipėndio b. žemas atlyginimas; tempe­
ratūra ~ a žema tem peratūra; 3. fig (vile)
žemas; nedoras; di ~ i natali žemos kilmės;
~ e azioni žemas / niekingas elgesys; gli strati
~ i della societa žemutiniai visuomenės sluoks­
niai; 4. (di suono) žemas; a ~ a voce tyliai,
pūsbalsiu; 5.: Pasąua ~ a ankstyvos Velykos
(kai būna kovo pabaigoje, ar balandžio pra­
džioje); stor ii B. Medioevo vėlyvieji Vidūram-
žiai pi; 6.geogr: ii B. Egitto Žem utinis Egiptas;
ii b. Nemunas N em uno žemupys; 7. kaip dkt v
apačia; in b. (moto a luogo) žemyn; apačion;
(stato in luogo) žemai, žemiau; dal b. iš apačios;
nuo apačios; ♦ come siamo caduti in b.! iki ko
nusiritome!; 8. kaip prv žemai; volare b. skristi
žemai.
basso II dkt v m us 1. bosas; ♦ chiave di b. boso
raktas; 2. (chitarra) bosinė gitara,
bassifdndi dkt v dgs fig skurdžiausi miesto kvar­
talai; pavojingi miesto rajonai,
bassopiano (dgs bassipiani) dkt v žemuma,
bassoriliėvo dkt v bareljefas,
bassotto dkt v taksas.
bassovėntre (dgs bassiventri) dkt v papilvė,
basta jst gana!; užteks!, pakaks!; baigta!; b. cosi,
grazie! ačiū, užteks!; b. parlare! gana šnekėti!;
♦ punto e b.! baigta!, ir tiek!
bastardo, -a 1. dkt v/m spreg šūnsnukis -ė, kalės
vaikas; 2. bdv: (cane) b. maišytos veislės šuo;
(figlio) b. pavainikis, nesantuokinis vaikas.
bast| are vksm [E] užtekti, pakakti; la buona
volonta non ~ a geros valios neužtenka; i soldi
~eranno per ii viaggio pinigų pakaks kelionei;
dirlo užtenka pasakyti; come se non ~asse
tarsi to butų maža; ♦ b. a sė stesso apsieiti
vienam; ąuanto ~ a kiek reikia (/ reikės ir
pan.); kaip jngt b. che... kad tik...
bastim ėnto dkt v garlaivis,
bastione dkt v bastionas,
basto dkt v nešulinis balnas,
bastonare vksm (-sto-) (pri)mūšti (lazda), su-
mūšti.
bastonata dkt m smūgis / kirtis lazda,
bastoncin |o dkt v pagaliūkas; lazdelė; ~ i dipes-
ce žuvies piršteliai.
baston||e dkt v 1. lazda, pagalys; vėzdas; sport b.
da hockey ritmuša; ♦ ii b. e la carota botagas ir
94
meduolis (apie įtikinėjimo metodą); mėttere a
ącn i ~ i tra le ruote kaišioti kám pagalius į
ratus; 2. (forma di pane) batonas; 3.: dgs ~ i
(nelle carte) „vėzdai“ (tokia itališkų kortų žai­
dimo spalva).
batácchio dkt v => battáglio.
batiscafo dkt v batiskáfas.
batosta dkt m fig skaudūs smūgis; abbiamo preso
una bella b. mūs sutriuškino,
battáglia dkt m mūšis, kova; kautynės pi; batali­
ja; campo di b. mūšio laūkas; b. navale jurų
mūšis; (gioco) laivai (žaidimas); darė b. su­
sikauti; fig b. elettorale (política) rinkiminė
(politinė) kova; fig la b. contro ii jumo kova
prieš rūkymą,
battagliéro, -a bdv kovingas; karingas,
battáglio dkt v 1. (di campana) šerdis -iės/ėmm ,
kañkalas; 2. (di porta) durų plaktukas, bels-
tūkas.
battaglióne dkt v m il batalionas,
battėllo dkt v valtis -ičs/emm ; kateris, botas; b. a
vapore garlaivis,
batient e 1. dkt v sąvara; (di finestra) langinė;
porta a due ~ i dvivėrės dūrys; ♦ aprire i ~ i
atsidaryti (apie parodą ir pan.); 2. bdv: pidggia
b. smarkūs lietūs.
bátt||ere vksm 1. tr mušti; trenkti; b. le ali plakti
sparnais; b. la carne mušti mėsą; b. i denti
dantimis kalenti; b. ii grano kulti javūs; b. le
mani ploti; b. i piedi trypti; b. ii pugno sul távolo
treñkti kumščiu j stalą; b. un tappeto dulkinti
kilimą; b. un testo ai Computer spausdinti tekstą
kompiuteriu; cadendo ho battuto la testa griū­
damas susitrenkiau galvą; ♦ b. ii ferro finché ė
caldo kalti geležį, kol karšta; in un batter
d ’dcchio akimirksniu; non b. ciglio nė nem irk­
telėti; b. cassa prašyti pinigų; b. la fiacca
difiderį mūšti; b. le ore mūšti valandas; b. ii
tempo mūšti taktą; 2. tr (sconfiggere) nugalėti,
įveikti; (superare) pralefikti; b. un record su­
mušti rekordą; 3. tr (perlustrare) šukuoti,
išnaršyti; ♦ b. (ii marciapiede) užsiimti prosti-
tūcija; 4. tr sport mūšti; (servire) paduoti; b. un
calcio d ’ángolo kelti kampinį; b. un rigore
mušti (vienuolikos m etrų) baūdinį; 5. tr (dėl
vento) (nu)gáirinti; 6. intr [A] (picchiare) bar­
benti, barškinti; b. alia porta bélsti(s) į duris;
7. intr [A] (dėl cuore e sim .) plakti, tvinkčioti;
plastėti; 8. intr fig [A] (insistere su qcs) nuolat
(apie ką) kalbėti; ♦ b. sempre sullo stesso tasto
nuolat kartoti; 9. intr [A]: b. in ritirata, b. i tac-
chi nešti kudašių; 10. intr [A]: ii motore ~t> in

testa variklis springčioja; 11. kaip dkt v nkt
mus stiprioji takto dalis -iės fem m .
►báttersi sngr 1. kautis, kovoti; fig b. per la
liberta di stampa kovoti už spaudos laisvę;
2.: b. iipetto mūštis [ krūtinę.
batterijĮa dkt m 1. baterija; (della macchina)
akumuliatorius; (pila) dem eritas; ricaricare le
įkrauti bateriją; fig atsipūsti; 2. (insieme)
rinkinys; komplektas; b. da cucina puodų
komplektas; 3. mil baterija; 4. m us mušamieji
instrumefitai pi, būgnai pi; 5. sport atkrinta­
masis bėgimas (/ plaukimas ir pan.).
battėrico, -a bdv bakterinis; bakterijų,
battėrio dkt v biol bakterija,
batteriológico, -a bdv bakteriologinis,
batterista dkt v/m (muzikos grupės) būgninin­
kas -ė.
battesimále bdv krikšto; krikštijimo; U fonte b.
krikštykla (indas).
battėsimo dkt v krikštas; (l’azione) krikštijimas;
certificato di b. krikšto liudijimas; notne di b.
(krikšto) vardas; ricėvere ii b. būti pakrikšty­
tam; tenere a b. būti krikšto tėvu (/ m otina);fig
b. di una nave laivo krikštas,
battezzáre vksm (-té?-) (pa)krikštyti; (dar nome,
spec. fig) (pa)vadinti (kuo), pramiñti.
battibaléno dkt v: in un b. akimirksniu, akimo­
ju.
battibėcco dkt v kivirčas, vaidas,
batticuóre dkt v smarkūs (/ pašėlęs) širdies plaki­
mas; ♦ avere ii b. nerim auti, nerim astáuti.
battigia (dgs -ge/-gie) dkt m (bangų mūšos ska­
laujamas) pakrantės ruožas; jūros krañtas.
battimáni dkt v nkt plojimai pi, aplodismeñ-
tai pi.
battipánni dkt v nkt kilimų mušiklis, dulkin-
tūvas.
battista 1. dkt v/m baptistas -ė; 2. bdv baptistų,
battistėro dkt v archit baptistėrija (pastatas), kri­
kštykla.
battistráda dkt v nkt 1. sport (bėgimo, maratono)
lyderis -ė; 2. (dipneum ático) protektorius,
battitappėto dkt v nkt dūlkių siurblys (kilimams,
kiliminei dangai valyti).
báttito dkt v (dėl cuore) plakimas; (dėl polso)
pulsas; (di ali) mojis (sparnų); (ticehettio) tik­
sėjimas.
battitóre dkt v 1. (di asta) aukcionatorius, varžy­
tojas; 2. sport padūodantysis; (nei baseball)
mušėjas; 3. (nella caccia) varovas,
battitüra dkt m 1. spausdinimas (mašinėlė); (ai
Computer) rinkimas (kom piūteriu); errore di
beccáccia
b. spausdinimo / spaudos klaida; 2. (dėl grano)
kūlimas.
battüta dkt m 1. plakimas; mušimas; (colpo)
kirtis, smūgis; 2. (facezia) (t.p. b. di spirito)
sąmojis; una b. infelice nevykęs sąmojis; avere
la b. pronta mokėti šmaikštauti; era solo una
b.! aš tik pajuokavaū!; 3. (di un dialogo) re ­
plika, eilutės pi; 4. (carattere di stampa) spau­
dos ženklas, spaudmuó; 5. (della polizia e
sim .) gaudynės pi; paieška; b. di caccia guitynės
pi; varytynės pi; 6. m uz taktas; ♦ in prima b. iš
(pat) pradžių; 7. sport padavimas; 8.: ♦ subirę
una b. d ’arresto būti sustabdytam,
battüto, -a bdv, dlv 1.: b. dal vento vėjo nugai­
rintas; strada ~ a išvažinėtas kėlias; in ferro b.
kaltinės geležies; 2. (sconfitto) nugalėtas; t.p.
=> báttere.
batüffolo dkt v (medvilnės ir p a n .) kuokštelis,
baüle dkt v 1. didelė dėžė (ppr. lentinė); skrynia;
2. (bagagliaio) bagažinė,
báva dkt m 1. (ppr. tįstančios) seilės pi; (di aní­
male) pūtos pi; ♦ avere la b. alla bocca apsipu­
toti; 2. (di lumaca) gleivės pi; 3.: b. di vento
vėjo dvelksmas,
bavaglino dkt v => bavėtta.
baváglio dkt v 1. skarmalas, skuduras (bumai
užkimšti); ♦ mėttere ii b. a qcn užkimšti kieno
būrną; 2. => bavėtta.
bavarése 1. bdv Bavarijos; bavariškas; 2. dkt v/m
bavariėtis -ė; 3. dkt v toks grietininis saldu­
mynas.
bávero dkt v apykaklė (striukės, palto).
bavėtta dkt m seilinukas.
bazar [ba'dzar] dkt v nkt 1. arabų šalių turgus; 2.
(emporio) krautuvė; 3. fig makalynė,
bazooka [ba'dzuka] dkt v nkt mil bazuká.
bazzécola dkt m mefikniekis, niekis; ė una b.
vieni niekiai.
bazzic| áre vksm (baį-) tr, intr [A] dažnai lan­
kytis / būti; ~ o spesso daile tue parti neretai
būnū tavo rajone, dažnai važiuoju kur tu gy­
veni,
be jst => beh.
bearsi vksm (bėo) (di qcs) grožėtis (kuo).
beatificare vksm (-ti-) paskelbti palaimintuoju,
beatitūdine dkt m palaima,
beátjjo, -a 1. bdv palaimingas; ♦ b. te! kaip táu
gerai!; na, táu ir sekasi!; 2. dkt v/m rel palai­
mintasis -oji; i ~ j šventieji,
beauty-case [biuti'keis] dkt v nkt kosmetinė, kos­
metikos dežūtė.
bebė dkt v nkt kūdikis,
beccáccia dkt m zool slanka.
beccaccino 96

beccaccino dkt v zool Perkūno oželis. belàre vksm [A] (be-) bliauti,
becca||re vksm (bėc-) 1. (su)lėsti, palesti; b. ii belàto dkt v bliovimas.
mangime lesti lesalą; 2. (colpire col becco e belgą (dgs -gi, -ghe) 1. bdv Belgijos; belgų; belgi­
sim.) kirsti / kapoti (snapu); mi ha ~ to una į . škas; iš Belgijos; 2. dkt v/m belgas -ė.
anzara man uodas įkando; 3. fa m (prendere) bèll||a dkt m 1. (amata) mylimoji, brangioji;
gauti; ho ~ to ii raffreddore pa(si)gavaū slogą, 2. (bella donna) gražuolė; 3. (cosa strana e
persišaldžiau; 4. fa m (sorprendere) supakuoti, sim.): ♦ ne sentirai delle ~ e kô tik neprisi­
pagauti; (incontrare) sutikti; b. con le mani nei klausysi!; 4. (bella copia) švarraštis; scrivere in
sacco už rankos nutverti (užklupti nusikaltimo b. švariai perrašyti; 5. (partita decisiva) lemia­
vietoje). m a partija; lemiamos rungtynės pi.
►beccarsi sngr 1. (col becco) kirstis / kapotis bellétto dkt v pudra; skaistalai pi.
(snapais); 2.fig (litigare) kivirčytis, rietis; 3.fig bellézz||a dkt m 1. grožis, grožÿbė; gražumas; la
fa m (qcs) gauti, pasigauti; b. una polmonite b. di una poesia eilėraščio grožis; màschera di
gauti plaučių uždegimą; ♦ bėccati ąuesto! še b. kosmetinė kaukė; ♦ finire / chiùdere in b.
tau!, taip tau ir reikia! (už)baigti sū trenksmu; gražiai pabaigti; (solo)
beccheggiare vksm (-chėg-) suptis visu ilgiu (apie per b. (vien) dėl akių; kaip jst che b.! kaip
laivą), suptis per ilgumą, gerai!; 2. (persona bella) gražuolis -ė; (cosa
becchėggio dkt v išilginis (laivo) supimas(is). bella) (ppr. dgs le ~ e ) grožybė; natūrali
becchime dkt v lesalas, gamtos grožybės; 3. (pabrėžiant kiekį): il film è
becchino dkt v duobkasys, durato la b. di tre ore filmas ėjo net tris valan­
becco I dkt v 1. snapas; b. adunco kumpas snapas; das; costa la b. di 2000 euro! kainuoja nė
2. fig (bocca): chiudi ii b.! užsičiaupk!; už­ mažiaū kaip 2000 eūrų!
čiaupk žabtus!; 3.: non avere ii b. di un ąuattri- bėllico, -a bdv karo; karinis; residuato b. karo
no ne grašio neturėti; 4. fam (puntura di zan- liekana; sforzo b. (valstybės) karinis rengimas,
zara) uodo įkandimo žyme; 5.: tecn b. a gas bellicosità dkt m karingumas,
dujų degiklis, bellicos || o, -a bdv karingas; politica ~ a karinga
becco II dkt v (capro) ožys. politika; pôpolo b. karinga tauta,
beccūccio dkt v snapelis, kaklelis, bellimbùsto dkt v puošeiva, dabišius.
bėcero, -a 1. bdv storžieviškas, stačiokiškas; 2. dkt bèll||o, -a 1. bdv gražūs; dailūs; bellissimo labai
v/m storžievis -ė, stačiokas -ė. gražūs, nuostabūs; una ~ a ragazza graži m er­
beduino dkt v beduinas. gina; una ~ a vista gražūs vaizdas; un bei qua-
befana dkt m 1. „befana“ (Trijų Karalių būtybė: dro gražūs paveikslas; è b. qui da te čia pas
bjaurios išvaizdos senė, geriems vaikams atne­ tave gražu; ♦ ~ a copia švarraštis; farsi b.
šianti dovanų, o negeriems - angliukų)', 2. fam puoštis, gražintis; fig puikuotis; la ~ a stagione
(VEpifania) Trys Karaliai pi; 3.figspreg boba; šilti m ėtų laikai (pavasaris, vasara); ~ e arti
baidyklė. dailė sg; ~ e lėttere grožinė literatūra sg; tante
bėff|ja dkt m 1. pašaipa; (l ’azione) pašiepimas, ~ e cose! viso geriausio!; fare una ~ a figura
pasityčiojimas; che b.! koks pasityčiojimas!; gerai pasirodyti; scamparla ~ a vos sveiką kai­
♦ oltre ai danno, (anche) la b. nė tik nukentėjo lį išnešti; 2. bdv (buono, benfatto) geras; (pia-
(/ nukentėjau ir pan.), bet ir išjuoktas liko (/ cevole) malonūs, smagūs; bellissimo puikūs;
likau irpan.);farsi ~ e (di ącn) pasijuokti (iš che b.! kaip gerai!; un bell’albergo geras vieš­
ko), pasišaipyti, pasityčioti; 2. (scherzo) pokštas, butis; una ~ a gitą smagi iškyla; ~ a vita geras
beffardo, -a bdv pašaipūs; pašiepiamas, gyvenimas; una ~ a voce malonūs balsas; un
beffare vksm (bėf-) (frodare) apmulkinti, sukvai­ bel voto geras pažymys; ♦ questa è ~ a ! géras!;
linti. 3. bdv (moralmente) geras, doras; (nobile)
►beffarsi sngr (di ącn) juoktis (iš ko), pasi­ kilnūs; maniere geros manieros; 4. (pabrė­
juokti; šaipytis, pasišaipyti. žiant, kartais iron): ~ a domanda keblūs / géras
bėga dkt m 1. (litigio) kivirčas; 2. (guaio) bėda. klausimas; una ~ a somma dideli pinigai; una
begonia dkt m bot begonija, birra ~ a fresca gana šaltas alūs; un bei niente
bėh jst na; č, ė; ogi, ėgi; taigi, visiškai nieko; ha fatto una ~ a nevicata daūg
beige [b£3] nkt 1. bdv smėlio spalvos; šviesiai prisnigo; mi son preso un bei raffreddore nà, ir
rūdas; 2. dkt v smėlio spalva; šviesiai ruda slogą pasigavau; ci vuole un bel coràggio! koks
spalva. įžūlumas!; e ii problema è b. che / e risolto štai

ir išspręsta problem a; ♦ bell’e buono grynas,
visiškas; tikrų tikriausias; alla bell’e méglio
nerūpestingai; hai un bel dire tu! leñgva táu
šnekėti! ; 5. dkt v (ció che è bello) tai, kàs gražu;
grožis; che mi diei di b.? kàs geresnio?; che fai
di b. stasera? ką planuoji veikti šį vakarą?;
♦ ora viene il b. štai dabar įdomiausia (vieta);
ąuesto è il b.! štai kàs smagiausia!; il b. è che...
keisčiausia / geriausia, kàd... ; sulpiù b. kai m a­
žiausiai reikia; svarbiausiu momentu; 6. dkt v
(bell ’uomo) gražuolis; ♦ b. di mamma pupuliu­
kas; 7. dkt v (bei tempo) gražūs / geras oras;
oggi fa i è b. šiandien gražūs oras, šiaūdien
gražu.
bélva dkt m žvėris -iės mase (irprk).
belvedere dkt v belvederis; panoram inė terasa,
bemôlle dkt v m us bemolis,
ben [ben] prv => béne I 2., I I 1.
benarrivàto, -a bdv sveikas atvykęs,
benchė jngt nors; kàd ir; b. stanco, mi šono messo
a lavorare nors pavargęs, ėmiaūsi darbo; b.
piova, abbiamo deeiso di uscire nors ir lÿja,
nusprendėm e išeiti; ♦ ii b. minimo (neigia­
muosiuose sakiniuose) mažiausias,
bendį a dkt m 1. tvarstis, bintas; b. elástica ban­
dažas; togliere le ~ e (a qcs) nurišti (nuo ko)
tvarsčius; 2. (sugli occhi) raištis (akims užrišti).
bendàre vksm (bén-) 1. aprišti tvarsčiu; (ap)-
tvárstyti, sutvarstyti; bintūoti; 2.: b. (gli occhi
a) qcn užrišti kam akis.
bendispósto, -a bdv (verso qcn) palankiai nusi­
teikęs (kieno atžvilgiu).
béne I l.p rv gerai; molto b. labai gerai; poco b. nė
per geriausiai; abbastanza b. neblogai; benissi-
mo puikiai; andaré b. (avere successo) pasisekti;
(t.p. stare b.) (essere adeguato) tikti; mangiare
b. skaniai (pa)valgyti; parlare b. di qcn gerai
apie ką atsiliepti; prometiere b. daug žadėti;
sapere b. puikiai žinoti; sentirsi / stare b. gerai
jaustis; vestirsi b. gražiai / gerai reñgtis; va tut-
to b.? ar viskas gerai?; stammi b.! lik sveikas!,
viso gero!; ti trovo b. gerai atrodai; ♦ va b.!
gerai, sutarta!; ben ti sta!, ti sta b.! taip táu ir
reikia! ; ben detto! gerai pasakyta; ben fatto! šau­
nuolis!, šaunu!; di b. in mėglio kuo toliau, tuó
geriau; per b., per benino gražiai, gerai; b. o ma­
lė šiaip ar taip; 2. (stiprinant reikšmę, ppr. ben)
visai, visiškai; net; ben diverso visiškai kitoks;
visai kàs kita; ben volentieri mielu noru; ben
100 euro net 100 eurų; ben oltre la settantina
tikrai daugiau nei septyniasdešimt mėtų; vo-
levo ben dire! taip ir maniau; ♦ ben b. kaip rei­
kiant, atsakančiai; 3.jst gerai!; molto b.! labai
benemerénza
gerai!; benissimo! puikiai!; 4. bdv nkt aukštos
socialinės padėties; la Milano b. Milano aukš­
tuomenė.
bén || e II dkt v 1. gėris; opere di b. geri darbai;fare
del b. a qcn daryti kám gera; nuotarefa b. (alla
salute) plaūkti sveika; ųuesta medicina ti fará
b. šie vaistai táu padės; hai fatto b. (a far qcs)
gerai, kad... (ką padarei)', faresti b. (a far qcs)
tu geriaū... (ką padaryk), butų gerai, jei... (ką
padarytum); ♦ per b. doras agg; garbingas agg;
sperare in b. tikėtis, kad viskas bus gerai; tutto
ė b. quel che finisce b. viskas gerai, kas gerai
baigiasi; pėrdere ii ben dell’intelletto išeiti iš
proto; 2. (vantaggio) labas; per ii b. comune
visiį labui; per ii tuo b. tavo labui; a fin di b. su
gerais ketinimais, norint gero; 3.: volere b. a
qcn mylėti ką Ųausti prisirišimą); 4. (ppr. dgs
~ i) turtas; gėrybė; ~ i culturali kultūros verty­
bės; di largo consumo plataūs vartojimo
prekės; ~ i immobili nekilnojamasis turtas sg;
materiali m aterialinės gėrybės; ♦ ogni ben
di Dio viskokiáusi skanėstai,
benedettino, -a 1. bdv benediktinų; 2. dkt v b e­
nediktinas.
benedétto, -a bdv, dlv 1. (reso santo) šventintas,
švęstas; (che ha avuto una benedizione) palai­
mintas; 2. fig palaimintas,
benedire vksm (-di-) 1. (pa)láiminti; 2. (rendere
santo) (pa)švėntinti, (pa)švęsti.
benedizióne dkt m 1. palaiminimas; 2. fig palai­
ma; netikėta sėkmė,
beneducáto, -a bdv (gerai) išauklėtas,
benefattóre -trice dkt v/m geradarys -ė.
beneficénza dkt m labdara; concerto di b. lab­
daros / labdaringas koncertas,
beneficiare vksm [A] (-/í-) (di qcs) naudotis
(kuo), pasinaudoti; b. di una riduzione naudo­
tis lengvata; gauti lengvatą,
beneficiario, -a dkt v/m gavėjas (naudos, paslau­
gų ir p an.); ii b. di una cambíale vekselio remi-
teñtas; ii b. di un’ereditá palikimo gavėjas; ii b.
di un servizio paslaugų gavėjas,
beneficio dkt v (vantaggio) nauda; trarre b. da qcs
turėti iš ko naudos; ♦ a b. di qcn kieno naudai;
con b. d ’inventário su (tam tikra) sąlyga.
benéfi||co, -a bdv 1. geradariškas; (di beneficien-
za) labdaringas; spettácolo b. labdaringas spek­
taklis; istituzioni ~che labdaros organizacijos;
2. (giovevole) sveikas, naudingas (sveikatai);
un effetto b. (sulla salute) sveikas poveikis.
benemerėnz||a dkt m nuopelnas; verso la
patria nuopelnai tėvynei; attestato di b. garbės
raštas.
benemérito 98

benemérito, -a bdv nusipelnęs (atpildo, pagyri­ degalų pardavėjas -a;fem a rsi dal b. užsukti i
m o); ♦ la Benemérita karabinieriai pi („nusi­ degalinę,
pelniusioji“). beone, -a dkt v/m girtuoklis -ė.
beneplácito dkt v pritarim as; sutikimas; con ii b. bequadro dkt v mus bekaras, naikiklis.
(di qcn) (kam ) pritariant, pritarus, berbero, -a 1. bdv berberų, berbčriškas; 2. dkt
benéssere dkt v 1. (materiale) gerovė; vivere nei v/m berberas -ė; 3. dkt v berberų kalba,
b. gyventi gerovėje / pasiturinčiai; 2. (dėl cor-bėre* I vksm 1. (iš)gėrti; (un p o ’) atsigerti; b.
po) (t.p. senso di b.) gera savijauta, alla bottiglia, b. ai colio gerti iš viso butelio,
benestánte bdv pasiturintis; (ricco) turtingas, gerti iš kakliuko; b. a qcs (alla salute di qcn)
benestáre dkt v nkt: ii b. (di qcn) (kieno nors) (iš)gėrti už ką (į kieno sveikatą); offrire da b.
pritarim as, sutikimas, leidimas, pasiūlyti išgerti; užmokėti už gėrimus; dammi
benevolénza dkt m geranoriškumas; (favore) pa- da b. duok atsigerti; che cosa bevi? ką gersi?;
lankūmas. jig la mia macchina beve molto m ano mašina
benevolménte prv geranoriškai; (con favore) pa­ ryte ryja (degalus); ♦ facile come b. un bicchier
lankiai; nuolaidžiai, d ’acąua vieni juokai; 2. (alcolici, come abitudi-
benévolo, -a bdv (verso qcn ) nuolaidžiai nusitei­ ne) gerti; girtauti; grazie, non bevo ačiū, nege­
kęs (kieno atžvilgiu), nuolaidūs (kam); (favo- riu; ha bevuto (troppo) nusigėrė; 3. fig (t.p. ber­
revole) palankūs (kam); geranoris, ia) patikėti; non me la daia b.! taip ir patikėsiu!;
bengala dkt v nkt 1. (fuoco d artificio) fejcrvėrkas; neapgausi!; l ’ha bevuta jis patikėjo.
2. (di segnalazione) bengališkoji ugnis -ičs ►bėrei įvdž: bevici sopra! išgerk, pamiršk!
►bėrsi sngr 1. (iš)gerti; ♦ ti sei bevuto ii cervel-
fe m m .
lo? ką, iš proto išsikraustei?; 2. (spendere in
beniamino, -a dkt v/m: b. del púbblico püblikos
alcolici) pragerti; 3.fig => bėre 13.; 4.-.figsport
numylėtinis,
b. un avversario išmaudyti varžovą.
benigno, -a bdv 1. švelnūs, prielankūs; (favore-
bėre II dkt v nkt 1. (le bevande) gėrimai pi: penso
vole) palankūs; (indulgente) nuolaidūs; 2.: med
io ai b. gėrimais pasirupinsiu aš; 2. (ii vizio)
tumore b. gerybinis navikas / auglys,
girtavimas; darsi ai b. įprasti gerti; griebtis
benintenzionáto, -a bdv pilnas gerų ketinimų, su
butelio.
gerais ketinimais,
bergam otto dkt v bot 1. (la pianta) bergaminis
benintėso prv (savaime) suprañtama, suprañ-
citrinmedis; 2. (ilfrutto) bergamdtė.
tamas dalykas; žinoma,
berlina I dkt m gėdos stulpas; ♦ mettere alla b.
benissimo prv 1. => béne I; 2. (su vksm „potere“):
pastatyti prič gėdos stulpo,
pinti b. dire che eri malato gali laisvai pasakyti, berlina II dkt m (automobile) sedanas,
kad sirgai; lo si puo fare b. domani tą laisvai berlinėse 1. bdv Berlyno; berlyniečių; berlyniėti-
galima padaryti rytoj, škas; iš Berlyno; 2. dkt v/m berlynietis -ė.
benpensánte bdv, dkt vjm tradicinių pažiūrų žmo­ berm ūda dkt v dgs berm ūdai (lengvos vasrinės
gus; konformistas -ė. kelnės).
benservito dkt v nkt: ♦ darė ii b. išmesti iš darbo, bernoccolo dkt v guzas, gumbas; mi e venuto un
bensi jngt ó; non J, b. 4 nė 3, 6 4; non šuo, b. mio b. in fronte (man) iššoko guzas ant kaktos;
nė jó, ó mano. ♦ ha ii b. per la fisica jis linkęs į fiziką,
bentornáto, -a 1. jst sveikas sugrįžęs!; 2. dkt v berrėtto dkt v kepurė, kepuraitė,
nkt: darė ii b. pasveikinti (sugrįžus). bersagliare vksm (-sei-) apšaudyti, apsvaidyti;/?#
benvenutj|o, -a l.js t sveikas atvykęs!; ~ a ! sveika b. di domande apipilti klausimais,
atvykusi!; ~ i! sveiki atvykę!; 2. bdv: tu seisem- bersagliėre dkt v mil bersaljėras; šaulys,
pre ii b. tu visada laukiamas; 3. dkt v nkt: darė bersaglio dkt v taikinys; colpire (in pieno) ii b.
U b. pasveikinti (atvykus) pataikyti (tiesiai) į taikinį,
benvisto, -a bdv gerbiamas, bestėmmia dkt m 1. keiksmas prieš Dievą (ar
benvolére vksm: farsi b. (da qcn) mokėti įtikti šventybes ir p a n .), keiksmažodis; šventvagystė;
(kam); tapti (kieno) mylimam, burnojimas prieš Dievą; dire una b. nusikeik­
benvolūto, -a bdv (visų) mylimas, ti; 2. fig (assurdita) nesąmonė,
benziną dkt m benzinas; ė finita la b., ho finito la bestem m iare vksm (-steni-) niekinti Dievą (ar
b. pasibaigė benzinas, šventybes ir pan.), burnoti prieš Dievą; keiktis,
benzináio, -a dkt vhn degalinės darbuotojas -a; piktžodžiauti.
 bicchiére

besti a dkt m 1. gyvulys; (capo di bestiame) gal- tuščias balsálapis; darė carta ~ a duoti visišką
•:;as: (insetto) vabzdys; b. da soma nešulinis veiksmų laisvę („duoti tuščią popieriaus lapą “);
^vulys; ~ e domėstiche (naminiai) gyvuliai; atrišti rankas,
~-e selvátiche žvėrys mase; ♦ b. ñera amžinasis biánco II, -a dkt 1. v balta spalva; vestito di b.
rriešas (ppr. nenugalimas); b. rara balta várna; baltai apsireflgęs, baltais drabužiais apsireñ-
andaré in b. tulžimi apsilieti, įniršti; mandare gęs; dipingere di b. baltai dažyti; ♦ in b. e nero
in b. įsiutinti; lavoro come una b. tutto ii giorno nespalvotas agg; nespalvotai; di punto in b.
dirbu kaip jautis visą dieną, ariū visą dieną; labai staigiai, staiga; mėttere nero su b. parašyti
2. fig (bruto) gyvulys; (sciocco) nemokša com. juodu añt balto; 2. v: ii b. dell’dcchio akies
bestiále bdv 1. gyvuliškas; (feroce) žvėriškas; 2. fig baltymas; ii b. dell’uovo kiaušinio baltymas;
nežm oniškas;/« utt caldo b. nežmoniškai kar­ 3. vinį (persona di razza bianca) baltaodis -ė,
kta. baltasis -óji; 4. v (vino) baltasis vynas; 5. v
bestiame dkt v naminiai gyvuliai pi; (grosso) gal­ (vemice) balti dažai pi, baltalas; darė ii b. (iš)
vijai pi: capo di b. galvijas, baltinti; 6. v: ii B. (negli scacchi) baltieji pi;
best seller fbest’sellerj dkt v nkt bestseleris, per- baltosios figūros pi; 1. kaip prv in b.: ♦ assegno
kamiáusia knyga, in b. neužpildytas čekis (nenurodžius sumos);
betoniéra dkt m betonmaišė, notte in b. bemiegė naktis; riso in b. virti ryžiai
bėttola dkt m spreg smuklė, p i (be garnyro, ppr. tik su sviestu); fam andaré
betūlla dkt m bot beržas. in b. (di qcn) nepavykti (kam), nepasisekti
bevanda dkt m gėrimas; b. alcolica alkoholinis (ypač apie lytinius santykius); consegnare (ii
gėrimas; b. analcolica nealkoholinis gėrimas, compito) in b. atiduoti tuščią lapelį; lasciare in
bevitóre, -trice dkt v/m gėrikas -ė, gėrėjas -a.
b. neįrašyti; neužpildyti,
beviita dkt m gėrimas; (perfesteggiare) išgertuvės
biancóre dkt v baltumas,
pLfarsi una bella b. (di alcolici) kaip reikiant
biancospino dkt v bot gudobelė,
ikaūšti.
biascicáre vksm (bia-) fig vapėti, vograuti,
bi- priešdėlis: pitmasis sudurtinių žodžių dėmuo,
biasim áre vksm (bia-) (pa)peikti, išpeikti; (eon-
reiškiantis dvejopumą, susidarymą iš dviejų da-
dannare) (pa)smeikti.
Ini. dviejų požymių turėjimą, ko nors pakarto­
biasimėvole bdv peiktinas; smerktinas,
jimą. pvz., bifamiliare, bigamia, bilingüismo,
biásimo dkt v peikimas; priekaištas; nota di b.
bipósto, bisettrice.
papeikimas.
biáda dkt m pašaras.
biat(h)lon dkt v sport biatlonas.
Biancanéve dkt m flk Snieguolė,
Bibbia dkt m Biblija (t.p. pati knyga).
biancástro, -a bdv balsvas, balkšvas, balzganas,
biancheggiáre vksm (-chėg-) baltuoti, biberón [bibe'ren] dkt v nkt buteliukas sū žin-
biancheria dkt m baltiniai pi; skalbiniai pi; b. da dukū.
letto patalynė; b. intima apatiniai (baltiniai); bibita dkt m (gaivusis) gėrimas (nealkoholinis);
stirare la b. lyginti skalbinius, vaisvandenis.
bianchétto dkt v tepiklis; korektorius fam; (a bibli įco, -a bdv 1. Biblijos; biblinis; 2.: fig di di-
nastro) koreguóklis. mensioni ~che neregėto masto,
biánc |o I, -a bdv 1. baltas; carne ~ a balta mėsa; bibliografía dkt m 1. bibliografija; 2. (le fonti di
pane b. balta duona; vino b. baltas vynas; ban- un’opera) literatūra,
diera ~ a balta vėliava; zool orso b. baltasis lo­ biblioteca dkt m 1. biblioteka; 2. (scaffale per i
kys; ♦ arma ~ a šaltasis giñklas; la Casa Bian- libri) knygų spinta,
ca Baltieji Rūm ai pi; mosca ~ a balta varna; b. bibliotecario, -a dkt v/m bibliotekininkas -ė.
Natale Kalėdos pi sū sniegu; settimana ~ a bicam erále bdvpolit dvejų rūmų (apieparlamentą
savaitės atostogos p i kalnuose; vėdova ~ a s ir pan. ).
gyvanašlė (kurios vyras - emigrantas); mus bicarbonato dkt v (t.p. b. di sodio) natrio hidro-
voce b. diskantas; 2. fig (pallido) išbalęs, nu­ karbonátas, natrio bikarbonatas,
balęs; (non abbronzato) neįdėgęs; ♦ diventare bicchiére dkt v stiklinė; (coppa) taurė; b. di plá­
b. pabalti, išbalti; išblykšti; 3. (di capelli) žilas; stica plastikinis puodelis / indėlis; bere un b. di
capelli ~ch i žili plaukai; 4. (non scritto) tuščias; latte išgerti stiklinę pieno; ho bevuto un b. di
neprirašytas; (non compilato) neužpildytas; troppo (truputį) padauginau; ♦ fondo di b.
fóglio b. tūščias / švarūs lapas; ♦ scheda ~ a netikras deimantas; annegare / pėrdersi in un
bicchierino
b. d ’ácqua nuskęsti šaukšte vandeñs; come bigamia dkt m bigámija, dvisantuokystė; (spec.
bere un b. d ’ácqua vieni niekai,
bicchierino dkt v stikliukas, stiklelis; ♦ bere un b. bigamo, -a 1. bdv bigamiškas; 2. dkt v/m bigámas
išmesti stiklelį,
bicentenário dkt v dušimtosios metinės pi, dviejų
šimtų m ėtų sukaktis -ičs fem m .
bichini dkt v nkt bikinis,
biri dkt m n ktfa m => biciclétta.
biciclétta dkt m dviratis; andaré in b. važinėtis bigio, -a bdv (neryškiai) pilkas,
dviračiu; fare un giro in b. pasivažinėti dvi­ bigiia dkt m => bilia.
račiu; ♦ hai voluto la b., adesso pedalai prisivirei bigiotteria dkt m 1. (negozio) bižuterija; 2. (gli
košės, tai ir srėbk!
bicípite dkt v ariat dvigalvis raumuo,
bicócca dkt m lūšna,
bicolóre bdv dvispalvis,
bidė dkt v nkt bidė.
bidėllo, -a dkt v/m (mokyklos) tarnautojas -a;
(che sorveglia) prižiūrėtojas -a; (che pulisce)
valytojas -a.
bidonáta dkt m fa m : ha preso una b. jį apmovė; ii
film ė una b. filmas - tikras šlamštas,
bidone dkt v 1. bidonas; b. della spazzatura šiukš­
lių konteineris; šiukšlių dėžė; 2. fig (di mac-
chirta) laužas; (sena) gelda, kledaras; 3.: ♦ fam
fare I tirare un b. (fregare) apmauti, apdumti;
(non presentarsi) neateiti į svečius (/ į pasima­
tymą ir pan.); ho preso un b. m anė apsūko,
m anė apmovė,
bidonville dkt m nkt lūšnynas,
biéco, -a bdv suniūręs, paniuręs; piktas; sguardo
b. piktas / šnairas žvilgsnis,
biėlla dkt m tecn švaistiklis,
bielorüsso, -a 1. bdv Baltarusijos; baltarūsų;
gudų; baltarusiškas; gudiškas; iš Baltarūsijos; bilanciére dkt v 1. (di un orologio) balansyras;
2. dkt v/m baltarūsis -ė; gūdas -ė; 3. dkt v bal­
tarūsų kalba,
biennále 1. bdv dvimetis; dvejų mėtų; 2. dkt m
art bienalė; la B. di Venézia Venecijos bienalė,
biėnnio dkt v dvimetis.
biétola dkt m bot rufikelis; b. bianca burokas; b.
rossa burokėlis,
bifocále bdv fis dvižidinis, dviejų židinių,
bifólco dkt v fig kaimo Jurgis,
bifora dkt m archit biforiumas.
biforcársi vksm (-fór-) šakotis, išsišakoti,
biforcazióne dkt m išsišakojimo vieta; šakoj im ą­
sis, bifurkacija.
biforcūt||o, -a bdv dvišakas; išsišakojęs; llngua
~ a dvišakas liežuvis; fig piktas liežuvis,
big dkt v nkt įžymybė (apie žmogų).
biga dkt m stor bigá (tokia dviratė ir dvikinkė ka­
rieta).
100
con due mogli) dvipatystė,
-ė; kas tūri dvi žmonas; (di domia) kas tūri du
vyrus.
bighellonáre vksm [A] (-IÓ-) 1. bastytis; šlaistytis;
2. (perdere tempo) dykinėti,
bighellóne -a dkt v/m dykinėtojas -a.
articoli) (neprabafigūs) papuošalai,
bigliettáio, -a dkt v/m bilietų pardavėjas -a; kasi­
ninkas -ė.
biglietteria dkt m (bilietų) kasa.
bigliétto dkt v 1. bilietas; b. di andata e ritorno
bilietas į abi pusės / teñ ir atgal; b. omággio
nem okamas kvietimas; b. ridotto lengvatinis
bilietas; b. della lotteria loterijos bilietas; 2. (fo-
gliettino) raštelis; (cartoneino) kortelė; b. di
auguri sveikinimų atvirūkas; b. da visita vizi­
tinė kortelė; 3. (t.p. b. di banca) banknotas,
bignė dkt v nkt gastr pyragaitis (ppr. sū kremu),
bigodino dkt v plaukų suktukas,
bigótto, -a dkt v/m davatka com, šventeiva com.
bikini dkt v nkt => bichini.
biláncia clkt m 1. svarstyklės pi; b. di precisione
precizinės svarstyklės;/?esars( sulla b. pasisverti
añt svarstyklių; 2. (segnozodiacale) svarstyklės
(zodiako ženklas) pi; 3.: econ b. commerciale
prekybos balansas,
bilanciáre vksm (su)balansūoti.
►bilanciársi sngr (integrarsi) papildyti vienam
kitą.
2. sport štanga,
biláncio dkt v 1. fin balansas; biudžetas; (conta-
bilita) apskaita; b. (in) attivo ((in) passivo)
aktyvūs (pasyvūs) balansas; b. consuntivo p a­
jam ų ir išlaidų balansas; b. familiare namų
ūkio biudžetas; b. preventivo biudžetas; 2. fig
(valutazione) vertinimas;fare ii b. della situazio-
ne vertinti padėtį; fare un b. dei risultati susu­
muoti rezultatūs; 3.fig (conto) apskaičiavimas;
ii b. delle vittime žuvusiųjų skaičius,
bilaterále bdv (di due parti) dvišalis; (di ambo le
partí) abipūsis, abišalis; bilaterálinis.
bile I dkt m l.fisio l tulžis -iės; 2 .fig pyktis; įniršis;
verde di b. paraūdęs iš pykčio; įniršio apimtas;
attacco / travaso di b. pykčio protrūkis.
-bile II priesaga, su kuria sudaromi būdvardžiai
reiškiantys galimybę, veiksmo galimumą, pvz.,
credibile, possibile, sostenibile, taseabile ir 1.1.
101
bilia dkt m 1. rutuliukas (ppr. stiklo); 2. (da bi­
liardo) rutulys,
biliardino dkt v stalo futbolas,
biliardo dkt v 1. biliardas; giocare a b. žaisti bi­
liardų; sala da b. biliardinė; 2. (tavolo) biliar­
do stalas.
bilico dkt v: iri b. vos išlaikantis pusiausvyrą; fig
ėssere in b. tra due scelte neapsispręsti;/rg in b.
tra la vita e la morte balansuojantis tarp m ir­
ties ir gyvybės,
bilingüe 1. bdv dvikalbis; dizionário b. dvikalbis
žodynas; 2. dkt v/m dvikalbis žmogus,
bilingüismo dkt v dvikalbystė.
bilocále dkt v dviejų kam barių butas.
bimbjĮo, -a dkt v/m vaikas; ~ a mergytė,
bimensile bdv dvisavaitinis; (rivista) b. dvisavai­
tinis žurnalas,
bim estrale bdv dvimėnesinis (vykstantis / išeinan­
tis ir pan. kas du mėnesius).
bimestre dkt v dviejų mėnesių laikotarpis, du
mėnesiai pi; bimėstras.
bimotóre bdv dvivariklis; (aėreo) b. dvivariklis
lėktuvas.
bina |rio I dkt v 1. (t.p. dgs ~ ri) bėgiai pi; (rota-
ia) bėgis; uscire dai ~ r i nuvažiuoti nuo bėgių;
fig nueiti klystkeliais; 2. (via ferrata) (bėgių)
kėlias, geležinkelis; (marciapiede) peronas; b.
morto atsarginis (bėgių) kėlias; ii treno partirá
dal primo b. traukinys išvyks iš pirmo kelio,
binario II, -a bdv in f m at dvejetainis,
binócolo dkt v binoklis; žiūronai pi.
binomio dkt v 1. m at dvinaris, binomas; 2. fig po­
ra; (combinazione) derinys,
bio- priešdėlis: sudurtinių žodžių piimasis dėmuo,
reiškiantis sąsają su gyvenimu, gyvybe, biologi­
ja, ekologija, pvz., biofísica, biografía, bioinge-
gneria, biología.,
biochimica dkt m biochemija,
biodegradábile bdv biol biologiškai skaidomas,
biodegradabilitá dkt m biol biologinis skaido-
mūmas.
biodiversitá dkt m biol biologinė įvairovė.
bioética dkt m bioėtika.
biografía dkt m biografija.
biográfico, -a bdv biografinis; biografijos.
biografo, -a dkt v/m biografas -ė.
biología dkt m biologija.
biológico, -a bdv biologinis; biologijos.
biologo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m biologas -ė.
bióndo, -a I bdv šviesiaplaūkis.
bióndo, -a II dkt v/m blondinas -ė.
biopsia dkt m m ed biopsija.
biosfera dkt m biol biosfera.
bisillabo
biossido dkt v ehim dvideginis, dioksidas,
bipartitism o dkt v dvipartinė politinė sistema,
bipede bdv dvikojis,
biposto bdv nkt dvivietis,
bipolarism o dkt v polit politinis dvipoliškūmas.
birba dkt m padykėlis -ė; šelmis -ė.
birbante dkt v išdykėlis -ė; padauža eom.
birbonata dkt m (monelleria) šelmystė,
birbone -a 1. dkt v/m (furfante) nenaudėlis -ė;
2. dkt v/m (monello) velniukas, šelmis -ė; 3. bdv:
tiro b. šunybė,
birichinata dkt m padaužiška išdaiga; (cattiva)
bjaurūs pokštas,
birichino, -a 1. bdv valiūkiškas, šelmiškas; 2. dkt
v/m padykėlis, -ė, valiūkas,
birill ¡o dkt v kėglis; abbattere i ~ i numušti kėg­
lius.
biro dkt m nkt šratinukas, tušinukas.
birr|ja dkt m alūs; b. chiara (scura, alla spina)
šviesusis (tamsusis, pilstomas) alūs; bottiglia
(lattina, boccale) di b. alaus butelis (skardinė,
bokalas); ♦ andare a tutta b. lėkti galvotrūk­
čiais.
birrėtta dkt m dimin alutis,
birreria dkt m alinė, aludė; alaus baras,
bis 1. dkt v nkt bisas; concėdere ii b. bisūoti (pa­
kartotinai atlikti publikai paprašius); ♦ Jare ii
b. valgyti papildomą / antrą porciją; 2.jst bis!
bisaccia dkt m kelionmaišis,
bisarca dkt m automobilvežis; autovežis/am .
bisbėtico, -a 1. bdv niurzgūs; irzlūs; 2. dkt v/m
niurzglys -ė.
bisbigliare vksm [A] (-sbi-) (pa)kuždėti; (pa)-
šnibždėti, (pa)šnabždėti; b. all’orėcchio (di qcn)
kuždėti (kam ) į ausį.
bisbiglio I dkt v šnibždesys, šnabždesys; kuždesys,
bisbiglio II dkt v (pa)kuždėjimas, (p ašn ib ž d ė­
jimas.
bisboccia dkt m ūžimas;fare b. ūžti; puotauti,
bisca dkt m lošimo nam ai pi (ppr. nelegalūs); lan­
dynė,
biscia dkt m žaltys.
biscottat| o, -a bdv.fetta ~ a džiūvėsis (saldus).
biscotto dkt r sausainis,
biscrom a dkt m m us trisdešim tantrinė (nata),
.
bisessuale 1 bdv biseksualinis; 2. bdv biol dvily­
tis; 3. dkt v/m biseksualas.
bisestile bdv: anno b. keliamieji mėtai pi.
bisettim anale bdv einantis (/ vykstantis ir p an.)
du kartūs per savaitę,
bisettrice dkt m geom pusiaukampinė.
.
bisillabo, -a 1 bdv dviskiemenis; 2. dkt v dviskie­
menis žodis.
bislacco 102

bislacco, -a bdv (gana) savotiškas, bistrattare vksm užguiti; šiurkščiai elgtis (su
bisnonno, -a dkt v/m prosenelis -ė. kuo).
bisognįare vksm beasm [E] (-sd-) (far qcs) bisturi dkt v nkt skalpelis; lancėtas.
reikėti (ką daryti), reikti; (toccare) tekti; ~ a bisūnto, -a bdv (labai) tepaluotas,
sbrigarsi reikia skubėti; ~ ava pensarci prima bit dkt v nkt in f bitas,
reikėjo anksčiau apie tai pagalvoti; ~ era fare bitorzolo dkt v gumbas,
tutto da capo reikės / teks viską padaryti iš bitum e dkt v bitumas, bitumas,
naujo; non ~ a (nori si deve) negalima; (non bivaccare vksm [A] stovyklauti (ppr. apie karei­
c ’ė bisogno) nereikia; non ~ a comportarsi cos't vius).
negalima taip elgtis; non ~ a dirgli tutto nerei­ bivacco dkt v (kareivių) stovyklavietė, bivakas.
kia jam visko pasakyti, bivio dkt v kelio išsišakojimas; kryžkelė (irprk);
bisogn o dkt v 1. poreikis; reikmė; ii b. di dormi- fig ėssere / ritrovarsi / trovarsi ad un b. atsidurti
re miego poreikis; ~ j culturali (ąuotidiani) / būti / stovėti kryžkelėje,
kultūriniai (buitiniai) poreikiai; spinto dal b. bizantini o, -a 1. bdv Bizantijos; bizantinis; chie-
reikmės verčiamas; piū dėl b. daugiau nei sa ~ a bizantinė bažnyčia; 2. dkt v dgs stor i ~ i
reikia; soddisfare i j provvedere ai ~ i d i qcn pa­ bizantiėčiai.
tenkinti kieno reikmės; sento ii b. di stare un bizz||a dkt m (capriccio) užgaida; kaprizas; fare
le ~ e spyriotis, ožius varinėti,
po' solo jaučiu, man reikia pabūti vienam; ♦
bizzarria dkt m ekstravagancija; savotiškumas,
trovarsi nei b. gyventi / būti nepritekliuje,
bizzarro, -a bdv savotiškas; ekscentriškas,
vargti; 2.: c ’e b. (di ąe, di far qcs) reikia (ko
bizzėffe prv. ♦ a b. gausiai; į valias; soldi a b.
nors, ką daryti); ho b. (di far qcs, di qc) man
begalė pinigų,
reikia (ką daryti, ko nors); non c’ė b. nereikia;
black-out [blc'kaut] dkt v nkt elektros strovės
(non c ’ė motivo) nėra reikalo; c ’e b. di altro
nutraukimas; c ’e stato un b. dingo elektra,
pane reikia dar duonos; c ’ė b. delta suapresen-
blandire vksm (-isc-) saldžiažodžiauti; (qcn) įkal­
za reikia, kad jis čia butų (/ dalyvautų ir pan.);
binėti (kam ) švelniais žodžiais.
jis reikalingas, jo buvimas reikalingas; non c ’e
bland| o, -a bdv silpnas, švelnūs; m ažai pavei­
b. di niente nieko nereikia; non c ’e piū b. di lui
kūs; luce blausi šviesa; punizione silpna
jo nebereikia; non c’ė b. di ripėterglielo nereikia
/ švelni bausmė; rimėdio b. mažai paveiki prie­
jam (tai) kartoti; non c ’ė b. che tu venga tau
monė.
ateiti nereikia; nereikia, kad tu ateitum; ho blasfėmo, -a bdv šventvagiškas,
urgente b. di parlarti man skubiai reikia su blasone dkt v herbas.
tavimi pasikalbėti; Imi bisogno di piū tempo? blaterare vksm [A] (bla-) niekūs kalbėti; tarškėti,
ar tau reikia daugiau laiko?; ho b. di te man pliurpti,
tavęs reikia; ha avuto b. di eure mėdiche jam b latta dkt m tarakonas,
prireikė medikų pagalbos; ai b., in caso di b., blazer Į'bleizer] dkt v nkt bleizeris.
se ei sara b. jei prireiks, prireikus; 3.: farn fare blėso, -a bdv šveplas,
un bisognino,fare i propri ~ i / bisognini atlikti blindare vksm šarvuoti.
gamtos reikalą, blindat[|o, -a bdv šarvuotas; auto ~ a šarvuotas
bisognosj <i, -a 1. bdv reikalingas; persone ~ e di automobilis; portą ~ a šarvuotos durys pi; mil
aiuto žmonės, kuriems reikia pagalbos; 2. bdv (meĮĮ.o) šarvuotis,
(povero) vargstantis, skurstantis; 3. dkt v/m blitz ['blits] dkt v nkt reidas; b. delle forze dell’dr-
varguolis -ė, vargingasis -oji. dine teisėsaugos pareigūnų reidas (/ įsiverži­
bisonte dkt v zool bizonas; b. europeo stumbras, mas / šturmas ir p an.); policijos reidas.
bissare vksm bisūoti; fig b. un successo (vincere blocca[|re vksm (bldc-) 1. (chiudere, ostruire)
di nuovo) antrasyk laimėti; t.p. => bis. užkirsti; (už)blokūoti, užtverti; una frana ha
bistėcca dkt m bifšteksas, žlėgtainis; kepsnys, ~ to la strada griūtis užkirto kėlią, nūošliauža
bistecchiėra dkt m kepsninė; keptuvas, ūžvertė kėlią; la polizia ha ~ to l’autostrada
bisticcia Įre vksm [A] (-stic-) bartis, susibarti; policija užtvėrė autostradą; t.p. => bloccato;
kivirčytis, susikivirčyti; abbiamo ~ to susipy- 2. (fermare qcs) (su)stabdyti; (už)blokūoti;
kome. (fermare qcn) sulaikyti; b. un motore stabdyti /
bisticcio dkt v 1. vaidas, barnis; kivirčąs; 2. (gio- blokūoti variklį; b. un’emorragia sustabdyti
co di parole) žodžių žaismas, kalambūras. kraujavimą; b. una portą užremti duris; la

sábbia ha ~ to l ’ingranággio nuó smėlio užsi­
kirto mechanizmas; la polizia ha ~ to un sos-
petto policija sulaikė Įtariamąjį; la neve ei ha
~ ti in casa dėl sniego likome įkalinti namuose;
tig b. una carta di crédito užblokuoti mokėjimo
kortelę; fig b. i salari įšaldyti algas; fig b. le
trattative sustabdyti derybas; fig b. un apparta-
mento rezervuoti butą (sumokant rankpini­
gius)'. mokėti rañkpinigius ūž butą; sport b. ii
pallone / la palla sulaikyti / blokuoti kamuolį;
3. fig (inibire) (su)káustyti.
►blocc |arsi sngr 1. (di qcs) (už)strigti, (už)
spriñgti; užsikirsti; (di Computer) (už)lužti,
(pa)kibti; l ’ascensore si ė ~ ato al quarto piano
liftas užstrigo penktam e aukšte; si ė ~ a ta la
serratura spyna užspringo; ii motore si ė ~ a to
variklis užsikirto; ii Computer si ~ a continua­
mente kompiüteris nuolat lūžta; 2. (di qcn)
užsikirsti; agli esami si ~ a per egzaminus
užsikerta.
bloccastėrzo dkt v nkt vairo ūžraktas / Įtvaras.
bloccat||o, -a bdv, d Iv 1. užblokuotas; užtvertas;
ii tráffico ė b. per un incidente dėl avarijos
užstrigo eismas; šono rimasto ~ to in mezzo ai
tráffico įstrigaū / buvau įstrigęs kamštyje; le vie
di accesso alia cittá šono ~ e visi keliai [ miestą
užtverti; i lavori šono ~ i darbai sustojo; t.p. =>
bloccáre; 2. fig (di qcn) susivaržęs, susikaustęs;
b. dalia paura sukaustytas baimės.
blócco I dkt v 1. (pezzo, massa) luitas; b. di grani­
to granito luitas; b. di ghiáccio lytis -iės fem m ,
ledo luitas; ♦ fig in b. bendrai; comprare in b.
pirkti iirmu; supirkti; véndere in b. parduoti
urmu; 2. polit blokas; 3.: sport b. di partenza
starto vieta; starto pakyla; 4.: tecn b. motore
variklio blokas; 5.: (t.p. b. per appunti) —> bloc-
nótes.
blócco II dkt v 1. (ii bloccare) blokavimas, (su)-
stábdymas; nutraukimas; posto di b., b. strada-
le ūžkarda, kelio ūžtvara; kelių policijos pati­
krinimo postas; ii b. della produzione gamybos
nutraukimas; econ b. dei prezzi kainų įšaldy­
mas; 2. (ii bloccarsi) užsikirtimas; b. del tráffico
eismo kamštis; 3. m ed sąstingis; psic b. emoti­
vo emocinis sąstingis; 4. mil blokada; 5. sport
blokas.
bloc-notes, block-notes dkt v nkt bloknotas.
blog [blog] dkt v nkt in f tinklaraštis.
blu nkt 1. bdv mėlynas; (celeste) žydras; blu seuro
tamsiai mėlynas; ♦ auto blu tarnybinis automo­
bilis (valdžios atstovų ir pan.)', avere ii sángue
blu turėti mėlynojo kraujo (būti aukštos kilmės)',
bocciàre
avere una jifa blu drebinti kinkas; 2. dkt v m ė­
lyna spalva; dipingere di blu dažyti mėlynai,
bluàstro, -a bdv pamėlynavęs,
blue-jeans [b lu k in s] dkt v dgs džinsai pi.
blues [blu:z] dkt v mus bliuzas,
bluff [bief] dkt v nkt blefas,
bluffàre [bleffare] vksm [A] blefuoti,
blusa dkt m palaidinukė, palaidinė,
bôa I dkt m (galleggiante) plūduras; bujà.
bôa II dkt v nkt i. zool (t.p. serpente b. ) boa, smau-
glÿs; 2. boà (ilgas moteriškas šalikas).
boàto dkt v dundesÿs, griausmas,
bób dkt v nkt (slittino) rogutės pi; sport bobslėjus,
bobina dkt m ritė.
bóc||ca dkt m 1. burnà; aprire la b. išsižioti; (solo
un po ') prasižioti; baciare sulla b. pabučiuoti į
lupas; chiùdere la b. užsičiaupti (irprk); fig ha
sei ~che da sfamare jis m aitina šešias burnas;
♦ di b. in b. iš lupų į lupas; sulla b. di tutti visų
lupose; a b. asciutta it musę kandęs; àcqua in
b.! niekam nė žodžio!; non aprire b., tenere la
b. chiusa laikyti liežuvį už dantų; avere l ’acquo-
lina in b. varvinti seilę; cavare le parole di b. a
qcn ištraukti iš kô žodį; chiùdere la b. a qcn
užkimšti / užčiaupti kám burną; èssere di b.
buona būti neišrankiam; rimanere a b. aperta
akis išversti, išsižioti iš nuostabos; rimanere a
b. asciutta likti it musę kandęs; scappare di b.
išsprūsti; togliere a qcn le parole di b. pirmiaū
už ką kitą (tąpatį) pasakyti; 2. fig (di un ogget-
to) anga; 3.: geogr la b. di un fiume upės žiotys
pi; 4.geogr (stretto) sąsiauris; 5.: mil b. dafuoco
pabūklas.
boccàc||cia dkt m grimasà;fare le ~ ce rodyti gri­
masas.
boccàglio dkt v kandiklis (nardymo vamzdelio).
boccàle dkt v bokalas; un b. di birra alaus bokalas,
boccàta dkt m: prendere una b. d ’ária (fresca)
pakvėpuoti grynu óru.
boccétta dkt m buteliukas; flakonas,
boccheggiànte bdv, dlv dūstantis, be kvapo; už­
dusęs.
boccheggiàre vksm [A] (-chėg-) trokšti, dūsti;
gaudyti orą.
bocchétta dkt m 1. (elemento terminale) añtgalis;
2. tecn (di ventilazione e sim. ) išleidimo anga.
bocchino dkt v 1. (di sigaretta, pipa) kandiklis; 2.
mus pūstukas; 3. volg pačiulpimas.
bbc\\àsidktm 1. rutulÿs; sport dgs ~ eb o č ia sg ; 2.
(caraffa) ropinė, grafinas.
bocciàj]re vksm (boc-) 1. palikti antriems m e­
tams; (a un esame) (su)kirsti per egzaminą;
èssere ~ to all’esame suklupti egzamine; 2. fig
bocciatüra
atmesti, nepriimti; b. una proposta atmesti
pasiūlymą.
bocciatüra dkt m 1. palikimas antriems metams;
(a un esame) sukirtimas per egzaminą; 2. fig
atmetimas; la b. di un progetto di legge įstatymo
projekto atmetimas,
bocciól ¡o dkt v pumpuras; metiere i ~ i krauti
pumpurus, pumpuruoti,
bóccolo dkt v garbana.
bocconcino dkt v 1. smulkus mėsos (/ žuvies ir
pan.) gabaliukas; 2. (cibo prelibato) gardus
kąsnelis, skanėstas; 3.ftg fa m (di ragazza) gra­
žuolė.
boccóne dkt v 1. kąsnis; parlare col b. in bocca
kalbėti pilna bürna; mi e andato un b. di traver­
so užspringaū kąsniu; ♦ con (ancora) ii b. in
bocca ką tik pavalgius; (con la bocca pieną)
dár pilna burna; mangiare un b. užkąsti, per­
kąsti; mangiarsi in un b. vienu kąsniu praryti;
2. fig riebūs kąsnis,
boccóni prv (prono) (gulint) añt pilvo; (sulle gi-
nocchia) kniūpsčia; kniūpsčias agg.
body building [bodi'bildirjg] dkt v kultūrizmas,
bofonchiáre vksm (-fó n -) niurnėti,
bóh jst ką aš žinaū!
boia 1. dkt v nkt budelis; 2. bdv n ktfa m bjaurūs;
che tempo b.! koks bjaurūs oras!; fa un freddo
b.! žiaūriai šalta!; 3.jstfam : b. di un mondo! po
velnių!, pó galais!
boiát | a dkt m fa m 1. (schifo) šlamštas; 2. (scioc-
chezza) nesąmonė; non dire ~ e! nekliedėk!
boicottággio dkt v boikotas,
boicottáre vksm (-cot-) boikotuoti,
boiler Į'boiler] dkt v nkt vandeñs šildytuvas, boi­
leris.
bolgia dkt m fig beprotnamis, velniava,
bolide dkt v bolidas.
bóll||a I dkt m 1. burbulas; (di bollitura) kufiku-
las; b. di sapone muilo burbulas (ir prk); b.
d ’ária óro kamštis; 2. (vescica) pūslė,
bolla II dkt m 1. stor būlė; 2.: b. di accompagna-
mento lydraštis; b. di consegna važtaraštis,
bollare vksm (ból-) 1. uždėti (ant ko) žymą (/
ženklą ir pan.); (timbrare) (už)antspaudūoti
(ką); 2. fig pasmerkti,
bollatjįo, -a bdv: carta ~ a herbinis / žyminis po­
pierius.
bóllente bdv labai karštas, degantis; verdantis;
(che brucia) deginantis; un te b. deganti arbata.
bollėtt||a dkt m sąskaita; la b. del gas (della luce,
dell’ácqua, telefónica) sąskaita už dujas (už
elektrą, už vandenį, už telefoną); pagare le ~ e
104
apm okėti sąskaitas; ♦ ėssere / trovarsi in b.
neturėti nė skatiko,
bollettino dkt v biuletenis; b. médico viešas p ra­
nešimas apie ligonio (ppr. įžymybės) būklę; b.
meteorológico orų prognozė; b. parrocchiale
(ujficiale) parapijos (valstybės) biuletenis; b.
di guerra karo (veiksmų) ataskaita,
bollicina dkt m dimin 1. burbuliukas; 2. (vesci-
chetta) pūslelė,
hollino dkt v lipdūkas.
boll||ire vksm (ból-) 1. irttr [A] (iš)virti; (com in-
ciare a bollire) užvirti; (farc bolle) kunkuliuoti;
Vácqua ~ e vanduo verda; ♦ che cosa ~ e in
péntola? kas bręsta?; 2. intrfig [A] (dal caldo)
trokšti; fig b. dall’ira virti pykčiū; 3. tr (t.p. far
b.) (iš)virti; užvirti, (už)virinti; b. le patate (ii
riso, un uovo) virti būlvęs (ryžiūs, kiaušinį); b.
ii latte užvirinti pieną,
bollito dkt v virtos mėsos patiekalas,
bollitóre dkt v virdulys,
bollitūra dkt m (iš)virimas.
bollo dkt v 1. žyma; (timbro) añtspaudas; marca
da b. žyminis ženklas; 2. (t.p. b. di circolazione)
= automobilio naudotojo mokestis; (ii bollino
esim .) vinjetė; 3.fa m (francobollo) pašto žen­
klas.
bollóre dkt v virimas; virimo taškas,
bolo dkt v sukramtytas maistas,
bolognése 1. bdv Bolonijos; boloniėčių; bolo-
ničtiškas; iš Bolonijos: ragu alla b. Bolonijos
ragu (mėsospadažas); 2. dkt v/m boloniėtis -ė;
3. dkt v boloniėčių tarmė,
bolso, -a bdv dusulingas (ppr. apie arklį).
bomba dkt m 1. bomba; b. a mano rankine
granata; b. a orologeria bomba su laikrodiniu
mechanizmu; b. atómica atominė bomba; di-
sinnescare (far scoppiare) una b. nukefiksminti
(susprogdinti) bombą; lanciare una b. numesti
bombą; a prova di b. nesugriaunam as (irprk);
2. fig (t.p. notizia b.) sensacinga žinia,
bombardaménto dkt v 1. bombardavimas; b. a
tappeto sutelktinis bombardavimas; b. aéreo
bombardavimas iš óro; 2. fig kruša; un b. di
domande klausimų kruša,
bombardáre vksm 1. (su)bom bardūoti, apšaudyti
bombomis; 2. fig (di qcs) apipilti (kuo); 3.Jis
apšaudyti,
bombardiére dkt v mil bombonešis,
bombétta dkt m katiliukas (galvos apdangalo ti­
pas).
bombo dkt v zool kamanė.
bómbola dkt m balionas; b. di gas dujų balionas.
bombolétta dkt m (t.p. b. spray [sprai]) (aero-

žolinis) balionėlis; b. di vemice (aerozolinis)
dažų balionėlis,
bombolóne dkt v spūrga.
bomboniéra dkt m dėžutė (/ ryšulėlis ir pan.) su
dražė (tradiciškai įteikiama svečiams vestuvių
proga).
bonáccia dkt m štilis.
bonaccióne, -a dkt vlm gerūtis -ė; gerabudis -ė.
bonário, -a bdv geraširdis, gerabudis; draugi­
škas.
bonifica dkt m melioracija (ppr. sausinamoji);
(l'azione) melioravimas,
bonificare vksm (~ni~) melioruoti,
bonifico dkt v banko (kredito) pervedimas; ese-
guire un b. pervesti pinigus [ sąskaitą,
bonomia dkt m geras būdas; geraširdiškumas,
bonsai dkt v nkt bonsas (vazoninis nykštukinis
medelis).
bontá dkt m nkt 1. gerumas; (per) b. Sua jūsų
dėka; avere la b. (difarqcs) m alonėti (ką dary­
ti) iriron; 2. (buona qualitá) (gera) kokybė; 3.
(ottimo cibo) skanumynas; che b. ii tuo tirami-
sū! tavo tiramisū - tikras skanumynas! / ska­
numėlis!
boom [bum] dkt v nkt bumas,
boomerang [bumeraqg] dkt v nkt bumerangas,
borą dkt m borą (šuoriškas pajūrio vėjas Italijos
šiaurės lytuose).
borbottáre vksm (-bot-) 1. burbėti, murmėti;
(una voltą) suburbėti; 2. (dello stomaco) urgzti,
borbottio dkt v 1. (ii brontolare) burbėjimas, m ur­
mėjimas; 2. (dello stomaco) urzgimas,
bórchia dkt m 1. (chiodo) plačiagalvė vinis -ičs;
2. (decorativa) metalinis papuošalas (įvairios
formos: vinies, spygliuko, plokštelės ir pan.).
borchiáto, -a bdv su metalinias papuošalais, nu­
sagstytas metalinias papuošalais,
bordare vksm (bór-) 1. apvedžioti; apkraštuoti;
2. (cintare) eiti palei (ko) krašto / kraštus,
bordáta dkt m mar vieno borto patrankų salvė /
papliūpa; jig b. di fischi švilpimų lavina / banga,
bordatura dkt m bordiūras, apvadas; apvedimas,
bordėllo dkt v viešnamis, viešieji nam ai pi.
bordo I dkt v 1. (margine) kraštas, pakraštys;
(spigolo) briauna; sul b. delta piscina añt basei­
no krašto, prie pat baseino; ii b. di un’asse len­
tos briauna; ricamare ii b. di un fazzoletto
apsiūti nosinę; 2. (fiancata di una nave) bortas;
virare di b. pakeisti kryptį; ♦ d'alto b. turtingas
agg; (di ricchi) turtuolių; 3. (come mezzo di
trasporto)’, una BMW con a b. il ministro BMW
vežantis ministrą; ėssere a b. di un aereo būti
lėktuve; skristi lėktuvu; ėssere a b. di una nave
borsėllo
buti laivė; plaukti laivu; diario di b., giornale di
b. laivo žurnalas; personale di b. ekipažas; sali-
re a b. (į)lipti (į laivą / į lėktuvą), sėsti (i laivą
/ i lėktūvą);/ar salire a b. (pa)sodinti (į laivą /
į lėktūvą).
bordo II nkt 1. bdv bórdinis, bordo (spalvos) inv;
2. dkt v bordó spalva,
boreále bdv boreálinis; šiaurės Žem ės pusrutu­
lio; aurora b. šiaurės pašvaistė,
borgáta dkt m 1. (rurale) kaimelis; 2. (quartiere
periférico) priemiesčio rajonas,
borghése 1. bdv buržuazinis; buržuazijos; spreg
miesčioniškas; piccolo b. smulkiaburžuazinis;
spreg mentalitá b. miesčioniškas mentalitetas;
2. dkt v buržua inv; spreg miesčionis; 3. bdv:
abito b. civiliniai drabūžiai; agenti in b. neuni-
form úoti pareigūnai,
borghesia dkt m buržuazija; miesčionija.
bórgo dkt v 1. miestelis; bažnytkaimis; 2. (quar­
tiere) miesto rajonas, kvartalas,
bória dkt m puikybė, išpuikimas,
borióso, -a bdv išpuikęs, pasipūtęs,
borlótto dkt v (t.p. fagiolo b.) lenktasėklė rau­
donoji pupelė („borlotto “ veislė).
borotálco dkt v talko milteliai p i (higienos prie­
monė).
borráccia dkt m gertuvė.
bórs||a I dkt m 1. rankinė, rafikinė; krepšys; (va-
ligia) lagaminas; (valigetta) portfelis; b. delta
spesa pirkinių maišas / krepšelis; b. frigorifera
šaltkrepšis; b. dell’ácqua calda šildyklis, (karšto
vandeñs) pūslė; b. del ghiáccio pūslė sū ledū;
♦ méttere mano alla b. atverti piniginę; o la b.
o la vita! pinigai arba gyvybė!; 2. (t.p. b. di
studio) stipeñdija; (ilperiodo di studio) stažuo­
tė; vincere (ottenere) una b. di studio per l ’Italia
laimėti (gauti) stipefidiją i Italiją; 3.: ~ e sotto
agli occhi patinę paakiai, maišeliai (po aki­
mis).
bórsa II dkt m econ birža; b. nėra juodoji birža;
b. valori vertybinių popierių birža; agente di b.
makleris; ąuotato in b. kotiruotas biržoje; com­
prare (giocare, vėndere) in b. pirkti (spekuliuoti,
parduoti) biržoje,
borsaiólo, -a dkt vlm => borseggiatóre.
borsj|eggiáre vksm (-sėg-) kraustyti (kieno) kiše­
nės; apvogti (ką).
borseggiatóre -trice dkt vlm kišenvagis -ė.
borsėggio dkt v smūlki vagystė, kišenvagystė;
šono vittima di un b. m anė apvogė,
borsellino dkt v piniginė,
borsėllo dkt v vyriška rankinė, vyriškas rankinū-
kas; kapšas.
borsétta
borsétta dkt m rankinukas,
borsista dkt v/m stipeñdininkas -ė; stažistas -ė.
boscaglia dkt m brūzgynas, brūzgynai,
boscaiolo dkt v medkirtys,
boschétto dkt v giraitė, miškelis; b. di abeti egly­
nėlis.
boschivo, -a bdv: terreno b. miškingas plotas,
bósco dkt v giria; miškas; b. di betulle (di conifere,
di latifdglie) beržų (spygliuočių, lapuočių) mi­
škas.
boscoso, -a bdv miškingas, miškuotas,
bosniaco, -a 1. bdv Bosnijos; bosnių; bosniškas;
iš Bosnijos; 2. dkt v/m bosnis -ė.
bóss dkt v nkt bosas; b. majioso mafijos vadeiva,
bóssolo dkt v tūta, gilzė,
botánica dkt m botanika.
botánico I -a bdv botaninis; botanikos; giardino
b. botanikos sodas,
botánico II -a dkt v/m botanikas -ė.
bótola dkt m dūrys pi grindyse; durelės pi grin­
dyse.
botolo dkt v (piktas) šunėkas,
bótt |a dkt m 1. smūgis; trenkimas; sumušimas;
darė una b. in testa a ącn treñkti kám į galvą;
ho preso una b. aigomito susitrenkiau alkūnę;
♦ b. c risposta (con spirito) apsikeitimas sąmo­
jais; (con cattiveria) apsikeitimas replikomis;
apsižodžiavimas; tenere b. atsilaikyti; darė una
bella b. gerokai pastūm ėti Į priekį prk; una b.
di vita prasiblaškimas; s šviežio óro gūsis; 2.:
dgs ~ e pyla, mušimas; mušimasis; ~ e da orbi
žiaūrios muštynės; fare a ~ e susimūšti, susi­
pešti; prendere a b. primūšti, sumušti; prendere
le b. į kailį gauti; 3. (lívido) mėlynė; 4.fig (duro
colpo) (likimo) smūgis; ė stata una brutta b.
per lui jám būvo skaudūs smūgis,
bótte dkt r statinė; kubilas; ♦ in una b. di ferro
saugūs kaip Dievo ūžanty; nuo visko apsaugo­
tas; volere la b. pieną e la rnoglie ubriaea nuo
vieno jaučio norėti dvi odas nudirti,
bottéga dkt m 1. krautuvė; ♦ mėttere su b. pradėti
verslą; atidaryti parduotuvę; įkurti savo Įmo­
nę; chiudere b. mesti verslą; uždaryti Įmonę (/
parduotuvę); 2. (di artigiano) dirbtuvė,
bottegáio, -a dkt v/m krautuvininkas -ė.
botteghino dkt v bilietų kasa.
bottiglia dkt m 1. butelis; b. di vetro (di plástica)
stiklinis (plastikinis / plastmasinis) butelis; una
b. di vino būtelis vyno; mėttere in b. pilstyti į
būtelius; stappare una b. atkimšti butelį; ♦ at-
taccarsi alla b. griebtis būtelio (įprasti gerti);
2.: verde b. tamsiai žalia spalva; kaip bdv nkt
tamsiai žalios spalvos.
106
bottino dkt v grobis.
bott|Įo dkt v 1. trenksmas; (scoppio) sprogimas;
♦ di b. staiga, staigiai; in un b. akimirksniu;
2.:ppr. dgs ~ i fejerverkai; petardos.
bottôn| e dkt v 1. (di abito e sim.) saga; attaccare
/ cucire un b. prisiūti sagą; dalla giacca è saltato
un b. iš švarko ištrūko saga; ♦ attaccare b. con
ącn užkalbinti ką; 2. (puisante) mygtukas; prė-
mere un b. paspausti mygtuką; ♦ la stanza dei
~ i valdymo / vadovavimo centras,
bouquet [bu'ke] dkt v nkt 1. (mazzo di fiori) pūo-
kštė; 2. (aroma) (vÿno) bukietas, aromatas,
boutique [bu'tik] dkt m nkt (dizainerio) rūbų ir
aksesuarų parduotuvė; madų salonas,
bovin |o, -a 1. dkt v: ppr. dgs ~ i stambieji raguo­
čiai; 2. bdv. allevamento b. galvijų ferma; came
~ a jautiena,
box [boks] dkt v nkt 1. (garage) garažas; 2. sport
(in Formula 1) boksas; 3. (per cava Iii) gardas;
4. (retinto per bambini) aptvarėlis (vaikams
žaisti); 5.: boxdôccia dušo kabina,
boxe [boks] dkt m sport boksas; guantoni da b.
bokso pirštinės,
boxer I ['bokser] dkt v nkt bokseris (šunų veislė).
boxer II ['bokser] dkt v dgs glaūdės.
boy-scout [boi'skaut] dkt v/m nkt skautas -ė.
bôzz{ a dkt m 1. eskizas, apm atai pi; (prima ste-
sura) juodraštis; la b. di un contratto sutarties
projektas; 2. (ppr. dgs ~ e ) (t.p. ~ e di stampa)
korektūra, korektūros; b. impaginata maketas,
bozzétto dkt v 1. eskizas; (di scultura) maketas;
2. (breve racconto) eskizas,
bozzolo dkt v kokonas; uscire dal b. išlįsti iš ko­
kono; fig išlįsti iš savo kiauto.
bracc||àre vksm medžioti, vytis; persekioti; la po-
lizia sta ~ando un evaso policija vejasi pabė­
gėlį-
braccétto dkt v: andare a b. con ącn eiti sū kuo ūž
parankės / ūž parankių,
bracciàle dkt v (t.p. braccialétto) apyrankė,
bracciànte dkt v/m (žemės ūkio) samdinys -ė; pa-
diėnininkas -ė.
bracciàta dkt m sport (nei nuo to) grybšnis,
bràc |cio dkt v 1. (dgs -čia, m) ranka (nuo plašta­
kos iki peties); tra le ~ cia di ącn kieno glėbyje;
ant kieno rankų; a ~ cia aperte išskėstomis
rankomis (ir prk); allargare le b. skėstelėti
rankas (ir prk); buttarsi tra le ~ cia di ącn pulti
kam į glėbį; prėndere in b. imti į glėbį; prėndere
ii b. paimti pô ranka; portare in b. nešti ant
rankų: stringere tra le ~ cia apkabinti; apglėb­
ti; tenere ącs sotto ii b. laikyti ką pô pažastimi;
♦ b. diferro rankos lenkimas; fig konfrontâci-
107 brézza

ja; ¡7 b. destro (di qcn) (kieno) dešinė ranka; it brasiliàno, -a 1. bdv Brazilijos; brazilų; brazili­
b. delta legge = teisėsauga; incrociare te ~cia škas; iš Brazilijos; 2. dkt v/m brazilas -ė.
(su)streikúoti; mesti dirbus; parlare a b. kal­ bravàta dkt m kvailiojimas, išsišokimas (dažn.
bėti ekspromtu; son cose che tifanno cascare le pavojingas, demonstratyvus veiksmas).
~cia pó tokių dalykų ir rankos nusvyra; nuo bràv|(o, -a 1. bdv geras; (capace) gabūs; bra-
tokių dalykų verkti norisi; nuo tokių dalykų vissimo puikūs, šaunūs (apie asmenį): un b.
net silpna darosi; 2.: fig dgs ~ cia (forza lavo- professore geras dėstytojas; b. in matemàtica
ro) dárbo rañkos, dárbo jėga; 3.fig (dgs -ei): b. gabūs matem atikai; è b. a cucinare jis gerai
delta gru krimo strėlė; b. di una croce viena moka gaminti; mio nipote è b. a scuola mano
kryžiaus skersinio pusė; b. di un edificio pasta­ sūnėnas gerai mokosi; 2. bdv (buono) geras;
to sparnas; b. della morte mirtininkų kamera; doras; un b. ragazzo geras vaikinas; fare it b.
b. di fiume upės atšaka; b. di mare sąsiauris; gražiai elgtis; būti geram; ♦ (su) da b.! būk
4. (unitą di misura) uolektis, geras / gerutis!; 3. bdv fam (pabrėžiant, ppr.
bracciólo dkt v (krėslo, sofos) rañktüris, atram a neverdamas): prendi la tua ~ a sédia e siéditi
rañkoms. pasiimk sau kėdę ir atsisėsk; 4.: jst b.! šau­
braceo dkt v skalikas, nuolis! t.p. iron; iron b. scemol nà, ir protelis!;
bracconággio dkt v brakonieriavimas, 5.: fam notte ~ a pašėlusi naktis -iės; 6.: dkt v
bracconiére -a dkt v/m brakonierius -ė. stor bravas (samdomasis piktadaiys).
brac|je dkt m žarija, žarijos; cuócere alia / sulla b. bravūra dkt m gabumas; (maestria) meistrišku­
kepti añt žarijų; ♦ cadere dalia padella nella b. mas; mus bravūra; con b. meistriškai,
nuo vilko bėgti, añt meškos pataikyti; stare break [brek] dkt v nkt pertrauka, p ertrau k ėlėj/a­
sulle ~ i kaip añt žarijų sėdėti, re un b. padaryti pertrauką,
braciére dkt v žarijų iñdas. bréccia dkt m spraga; (sienos) išlauža; aprire una
bracióla dkt m kepsnys añt žarijų; kepsnys añt b. pralaužti spragą, pram ušti skylę; aprirsi
grotelių. una b. prasilaužti, prasiveržti; ♦ sulla b. šlovės
brádo, -a bdv (t.p. alto stato b. ) laukinis, viršūnėje; fare b. net cuore di qcn užlaužti
braille [braj] dkt v nkt Brailio raštas; in b. Brailio kieno širdį.
raštū. bresàola dkt m gastr „brezàola“ (vytintos jautie­
brama dkt m geidulys; troškimas; (aviditá) godu­ nos rūšis).
lys; b. di potere valdžios troškimas, bretèll||a dkt m 1.: dgs ~ e petnešos; 2. (t.p. b.
bramare vksm geisti (ko), trokšti; gviėštis (ko, į autostradale) jungiamasis (autostrados) kėlias.
ką); b. le ricchezze gviėštis turtų, brėvĮ|e bdv trumpas; una b. vacanza trumpos
bramosia dkt m godulystė, gobšystė: geismas, atostogos pi; una b. visita trumpas apsilan­
bramóso, -a bdv geidulingas, geidūs; (avido) go­ kymas; fare una b. vacanza truputį paatosto-
dūs, gobšūs. gâuti;/are una b. visita trum pai apsilankyti; in
brán įca dkt m 1. naguota letena, nagaipi; ♦ f i­ b. (tempo) greitai, greitu laiku; raccontare in b.
niré nelle ~clie di ącn pakliūti [ kieno nagūs; trum pai papasakoti; saro b. kalbėsiu trumpai;
2. (ramo) šaka, sritis -iės. ling vocali ~ i trumpieji balsiai; ♦ fra b., tra b.,
bránchia dkt m zool žiauna, a b. greitai, netrūkus; artimiausiu metu; a b.
bránco dkt v 1. gauja, pulkas; (mandria) banda, termine trumpalaikis agg; per farla b. trum pai
kaimenė; un b. di lupi vilkų gauja; 2. spreg sakant.
gauja; un b. di incapaci nenaudėlių gauja, brevemente/vv 1. trumpai; (sucdntamente) glau­
brancoláre vksm [A] (brán-) grabalioti; eiti ap­ stai; spiegare b. trum pai paaiškinti; 2. (in breve
graibomis; ♦ b. nelbiiio klaidžioti tamsoje, tempo) greitai; (per poco tempo) trumpam,
branda dkt m sulañkstomoji lóva; (sulle navi) neilgam.
gultas. brevettàre vksm (-vėt-) (už)patentūoti.
brandėllj o dkt v skutas, skutelis; gabaliukas; ri- brevétto dkt v 1. (išradimo) patentas; 2. (licenza )
durre in ~ t sudraskyti į skuteliiis. licencija, pažymėjimas,
brandina dkt m => branda, breviàrio dkt v brevijorius (kunigų maldaknygė).
brandi re vksm (-isc-) mosikuoti (kuo), mosuoti, brevità dkt m nkt 1. (Vessere corto) trumpumas;
bráno dkt v 1. => brandéllo; 2. (passo) ištrauka; 2. (condsione) glaustumas; per b. trum pum o
(pezzo musicale) (muzikos) kūrinys, dėlei.
branzino dkt v zool vilkešeris. brézza dkt m brizas; vėjelis.
bricco
bricco dkt v ąsotis; indėlis (kavai, pienui ir pan.
laikyti); (dėl caffe) kavinukas,
briccône dkt v 1. nedorėlis; 2. (monello) išdykėlis,
briciol | a dkt m trupinys; fare (le) ~ e trupinti;
raccogliere le ~ e (spazzando) sušluoti trupinius,
briciolo dkt v fig krislas, krislelis; truputis; un b.
di pieta krislas gailestingumo; non ha un b. di
buonsenso jis neturi nė trupučio sveiko proto,
bricolage [ b r i k o j ] dkt v nkt staliaus darbai pi,
smulkūs darbeliai pi (kaip pomėgis).
bridge [bridj] dkt v bridžas,
brigą dkt m 1. nemalonumas, rūpestis; prėndersi
/ darsi la b. (di far qcs) užsikrauti rūpestį (ką
daryti); 2.: attaccare b. ieškoti priekabių, prie­
kabiauti.
brigadiére dkt v „brigadiėrius“ (karabinierių pus­
karininkis).
brigantàggio dkt v plėšikavimas,
brigànte dkt v plėšikas,
brigàre vksm [A] intriguoti; suktis,
brigàta dkt m 1. (compagnia) kompanija; šutvė;
2. mil brigada; 3.: stor Brigate Rosse „R audo­
nosios brigados“ (teroristinė radikalių kairiųjų
grupuotė).
brigatista dkt r//;; teroristas -ė (ppr. „Raudonųjų
Brigadų“ narys -ė; => brigàta 3.).
bri||glia dkt m pavadis; ppr. dgs ~glie (redini)
vadelės, vadžios; ♦ a b. sciolta visu greičiu,
brillant | e 1. bdv spindintis; (di luce riflessa)
blizgus, blizgantis; (di luce propria) šviečian­
tis; (di colore) ryškus; occhi ~ i žėrinčios akys;
♦ àcqua b. tonikas; 2. bdvftg (notevole) žymus,
puikūs; talentingas; un b. giornalista talen­
tingas žurnalistas; una b. carriera itin sėkminga
karjera; un’idea b. puiki mintis; unaprestazio-
ne poco b. blankus pasirodymas; 3. bdv fig (vi­
vace) gyvas, gyvybingas; (arguto) sąmojingas;
4. bdv dkt v briliantas,
brillantina dkt m briliantinas.
brill||àre vksm [A] 1. spindėti, švytėti; (di luce
riflessa) blizgėti; (di luce propria) šviesti; (sen-
za continuita) mirgėti; le steik ~ ano nei cielo
danguje mirga žvaigždės; 2. fig (per qcs) pasi­
žymėti (kuo); non b. per iniziativa nepasižy­
m ėti iniciatyvumu; la squadra oggi non ~ a
kom anda šiandien blankiai pasirodo, kom an­
da šiandien nėblizga/am .
brillo, -a bdv lengvai įkalęs, pusgirtis,
brina dkt m šarma; (brinata) šalna,
brindàre vksm [A] (a qc) skelbti tostą (už ką);
(fare cin cin) sudaūžti taurės, susidaūžti.
brindisi dkt v nkt tostas;fare (proporre) un b. (a
qc) skelbti (pasiūlyti) tostą (už ką).
108
brio dkt v gyvumas; con b. gyvai,
brioche [bri'of] dkt m nkt sviestinė bandelė, (sal­
di) bandelė,
brioso, -a bdv gyvas; gyvybingas; guvūs,
briseola dkt m 1. (U gioco) „briskola“ (kortų žai­
dimas); 2. (la carta) koziris (irprk).
britannico, -a 1. bdv Didžiosios Britanijos; britų;
iš Didžiosios Britanijos; 2. dkt \jm britas -ė.
brivid||o dkt v 1. šiurpas, šiurpulys; drebulys; mi
fa venire i mi vėngono i ~ i man šiurpuliai
eina per kūną; ho i ~ i m anė šiurpas / šaltis
krečia; 2. (di emozione) jaudulys,
brizzolato, -a bdv žilsvas, apyžilis,
brocca dkt m ąsotis.
broccato dkt v brokatas (margai išsiuvinėtas au­
dinys).
brocco dkt v 1. nevykėlis; 2. (ronzino) kuinas,
broccolo dkt v brokolis, šparaginis kopūstas,
brodaglia dkt m srėbalas, buiza; pliurpalas,
brodo dkt v sultinys; b. di dado sultinys iš kubelių;
pasta in b. sultinys su makaronais; ♦ andare iri
b. digiūggiole patekti į ekstazę; lasciare eudeere
qcn nei šuo b. palikti ką virti savo sultyse; tutto
fa b. = viskas Į naudą.
bro|jgIio dkt v: ~ g li elettorali rinkimų rezultatų
klastojimas sg.
bronchiale bdv bronchinis; bronchų,
bronchite dkt m m ed bronchitas,
broncio dkt v: avere ii b., tenere ii b. būti / rodytis
piktam; niurzgėti; mėttere ii b. pasišiaušti; p a­
sidaryti niurzgiam.
bron||co dkt v (ppr. dgs ~ ch i) anat bronchas,
broncopolmonite dkt m m ed bronchų ir plaučių
uždegimas, bronchopneumonija.
brontolare vksm [A] (bron ) 1. bambėti, niurz­
gėti; 2. (dello stomaco) gurgėti,
brontolio dkt v 1. (borbottio) bambėjimas, niurz­
gėjimas; 2. (dello stomaco) gurgėjimas,
brontolone -a dkt v/m bambeklis -ė.
bronzeo, -a bdv iš bronzos, bronzinis,
bronzo dkt v 1. bronza; di b. bronzinis agg, iš
bronzos; eta dėl b. bronzos amžius; ♦ faceia di
b. akiplėša com; 2. (statua in bronzo) bronzinė
statula; 3. sport bronzos medalis,
brossūra dkt m brošiūra; in b. plonais viršeliais,
brucare vksm rupšnoti, ėdinėti; skabyti; (nu)ės-
ti; (pascolare) ganytis,
bruciacchiare vksm apdeginti; prideginti,
bruciante bdvftg skaudūs; una sconfitta (un’umi-
liazione) b. skaudūs pralaimėjinas (pažemini­
mas); t.p. => bruciare.
bruciapėlo dkt v: sparare a b. šauti iš labai arti;
fig a b. netikėtai, staigiai.
109 bucáre

bruci||áre vksm 1. intr [E] (su)dégti; nudegti; (di brunire vksm (-isc-) (lucidare) poliruoti,
cibi e sim .) (ap)svilti, prisvilti; (fare fiam m e) bruno, -a bdv 1. rūdas; (castano scuro) kaštoni­
liepsnoti; il bosco ~ a miškas déga; il tetto ė nis; 2. (scuro di capelli) tamsiaplaukis,
~ato nudegė stogas; l ’arrosto ė ~ ato apsvilo bruscamente piv 1. (senza garbo) šiurkščiai, gru­
kepsnys; ♦ b. dalla vóglia degti nóru; b. di biai; 2. (improvvisamente) staigiai, staiga,
rábbia degti pykčiū; 2. intr [E] (scottare) degti, bruschėtta dkt m gastr „brusketa“ (skrebutis su
būti karštam; būti įkaitusiam; la Įiippa ~ a česnaku, pomidoru ir pan.).
sriuba labai karšta; la péntola ~ a puodas įkai­ brū[]sco, -a bdv 1. (rude) šiurkštūs, grubūs; ris-
tęs; il sole brucia saulė degina; 3. intr [E] (esse- posta ~sca šiurkštūs atsakymas; 2. (improvvi-
re irritato) perš(t)eti; mi ~ano gli occhi mán so) staigūs; netikėtas; una curva ~sca staigūs
akis peršti; 4. tr (su)dėginti; nudeginti; (di un posūkis.
cibo e sim.) (ap)svilinti, prisvilinti; b. legna de­ brūscolo dkt v (t.p. bruscolino) krislas, krislelis,
ginti malkas; ho ~ ato l’arrosto apsvilinau / su­ brusio dkt v šnabždėjimas(is), šnibždėjimas(is).
deginau kepsnį; m ed b. una verruca nudeginti brutale bdv brutalūs, žiaurūs,
karpą; 5. intr [E] (provocare bruciore) deginti; brutalita dkt m brutalumas, žiaurumas.
graužti;/?# skaüdinti; l ’alcolsullaferita ~ a spi­ brūt||o, -a 1. dkt v žiaurūs žmogus; žvėris -iės,
ritas añt žaizdos degina; fig la sconfitta mi ~ a gyvulys; 2. bdv gyvuliškas, žvėriškas; forza ~ a
kremtuosi dėl pralaimėjimo; 6. tr (far seccare) brutali jėga.
(nu)dėginti; 7. tr (consumare) (su)dėginti; b. brūtta dkt m (brutta copia) juodraštis,
ossigeno deginti deguonį; 8. tr sport: b. un av- bruttėzza dkt m negražumas; bjaurumas.
versário praleñkti varžovą (ppr. prieš pat finišo brūtt||o, -a 1. bdv (non bello) negražūs, bjaurūs;
liniją). baisūs; ~ e gambe negražios kojos; ♦ di b.
► brucia|Įrsi sngr 1. (scottarsi) nusideginti; smarkiai; juodai; b. cattivo! bjaurybė tu!; la
(con acqua bóllente) nusiplikyti; mi šono ~ to ~ a stagione šalti m etų laikai, žiema; me la
la lingua nusideginau / išdegiau liežuvį; 2. (an­ šono vista ~ a vos išnešiau sveiką kailį; 2. bdv
daré bruciato) (su)dėgti; (di cibo) (ap)svilti, (non buono, cattivo) negeras, blogas; bjaurūs;
prisvilti; 3. (fulminarsi) perdegti; 4. fig (rovi- una ~ a abitūdine blogas Įprotis; un b. colpo
narsi) save (su)žlugdyti. skaudūs smūgis; una ~ a notizia bloga žinia;
bruciat||o, -a bdv, dlv sudegęs; nudegęs; moriré un b. presentimento bjaurūs nujautimas; 3. bdv
b. sudegti; sapere di b. atsiduoti svilėsiais; fig (scadente) prastas; nevykęs, netikęs; un b.film
gioventu ~ a s maištingas jaunimas; stor bitni- prastas filmas; 4. bdv (šerio) sunkūs; un b. raf-
kų karta; t.p. => bruciáre. freddore didelė sloga; una b. ferita pavojinga
bruciatóre dkt v tecn degiklis, žaizda; 5. dkt v (cid che ė brutto) tai, kas negera
bruciatura dkt m (su)dėginimas; (ustione) nude­ / bjaurū; tai, kas bloga; ♦ il b. e che... blogiau­
gimas; (il segno) nudegimo žymė; procurarsi sia tai, k a d ...; 6. dkt v (uomo brutto) neišvaiz­
una b. (a ącs) nusideginti (ką). dūs vyras; 7. dkt v (brutto tempo) bjaurūs / blo­
bruciore dkt v degimas; (irritazione) perš(t)ėji- gas / prastas oras; oggi fa b., oggi ė b. šiandien
mas; b. di stomaco rėmuo, bjaurūs oras, šiandien bjaurū.
brūco dkt v vikšras. bruttūra dkt m bjaurūs daiktas, monstras; bjau­
brufolo dkt v spuogas; schiacciarsi un b. išsispau- rybė; akį rėžiantis daiktas.
sti spuogą; mi ė venuto un b. sul naso añt no­ būbbol| a dkt m (ppr. dgs ~ e ) paistalas,
sies mán iškilo spuogas, bubbone dkt v med bubonas.
brughiéra dkt m viržynas, viržyne, bū ||ca dkt m 1. duobė;pieno di ~che pilnas duo­
brūgola dkt m tecn šešiakampis raktas; (vite a) b. bių, duobėtas; scavare una b. (iš)kasti duobę;
sraigtas sū šešiakampė (tuščiavidurė) galvutė, cadere in una b. (į)kristi į duobę; 2.: b. / buchet-
brulicáre vksm [A] (brii-) (di ącs) knibždėti (ko); ta delle lėttere pašto dežūtė; b. dėl suggeritore
le vie dėl centro brulicano di turisti ceñtro gat­ suflerio būdelė; 3. sport (dėl biliardo) kišenė;
vėse (knibždėte) knibžda turistų, (digolf) duobutė; 4.fam : td a re b . pavesti (ap­
brulichio dkt v knibždėjimas; (la massa che bru- gauti ir pan.); e andata b. neišdegė,
lica) knibždynas. bucanėve dkt v bot snieguole,
brūllo, -a bdv plynas, plikas, bucaniėre dkt v korsaras, piratas; jūrų plėšikas,
bruma dkt m ūkana, rūkas, bucą¡|re vksm padaryti skylę; (ącs) prakiurdyti;
brumoso, -a bdv ūkanotas, miglotas. (forare) pradurti; (col trapano) pragręžti; b. il
 110
bucàrsi

biglietto pram ušti bilietą; ho ~ to i pantaloni kaîtas mêlas, baltas mêlas; dire le ~ e meluoti;
pratryniau kelnes; pradilo kelnės; ho ~ to (uita dire una b. pamelūoti; ♦ le ~ e hanno le gambe
gomma) prakiuro padanga. corte mėlo trum pos kojos,
►buca| rsi sngr 1. prakiurti, suplyšti; si ė ~ ta bugiàrdo, -a dkt v/m melagis -ė.
una gomma prakiuro padanga; mi šono ~ to un bugigàttolo dkt v 1. (stanzino) sandėliukas; tam ­
dito Įsidūriau pirštą; 2. fam (drogarsi) sėdėti sūs kambariukas; 2. (topaia) skylė; lūšna.
ant adatos. bù|]io, -a 1. dkt v tamsa; b. pešto tamsu kaip mai­
bucato I dkt v skalbiniai pi, baltiniai pi, (a molio) šė; tamsu, nors į akį durk; ai b. tam so jė ;/a m
žlūgtas;/are ii b. (iš)skalbti; stėndere ii b. džiau­ b. temti; partire col b. išvažiuoti prieblandoje
styti skalbinius, (brėkštant ar temstant); che b.! kaip čia tamsu! ;
bucatl o II -a bdv, d Iv kiauras; (con buchi) skylė­ ♦ un salto nei b. rizikingas žingsnis; 2. bdv tam ­
tas; (liso) pradėvėtas; un calzino b. prakiurusi sūs; una stanza ~ ia tamsūs kam barÿs;/ïg tem­
kojinė; ♦ ha le mani kišenėje švilpauja vė­ pi ~ i sunkūs laikai; fig sécoli ~ i tamsieji am ­
jai; t.p. => bucare. žiai; 3. bdv (crucciato) paniuręs,
būc||cia dkt m odelė; žievė, žievelė; dgs ~ e (gia bùlbo dkt v 1. bot svogūnėlis, svogūnas; gumbas;
sbucciate) lupenos; skutenos, 2.: anat b. oculare akies obuolys,
bucherellare vksm (-rėl-) pridaryti skylių (kur); bulgaro, -a 1. bdv Bulgarijos; bulgarų; bulgariš­
(su)skylėti (ką). kas; iš Bulgarijos; 2. dkt v/m bulgaras -ė; 3. dkt
bū co dkt v 1. skylė; anga, spraga; b. della serra- v bulgarų kalba; in b. bulgariškai,
tura rakto skylutė; formaggio coi ~ ch i akytas bulimia dkt m m ed bulimija, vilkiškas alkis,
sūris;/are un b. skylę padaryti / (forare) išdurti bulino dkt v raižiklis,
/ (col trapano) pragręžti / (con un punzone) bulldog [bul'dog] dkt v nkt buldogas,
pramušti; otturare (rammendare) un b. užkim­ bulldozer [bul'dodzer] dkt v buldozeris,
šti (užsiūti) skylę; astr b. nero juodoji skylė; bùllo dkt v peštukas, mušeika com.
♦ fare un b. nell’dcąua, non cavare un ragno dal bullône dkt v varžtas.
b. niėko ne(iš)pėšti, s musę kąsti; patirti ne­ bungalow [’bangalou] dkt v nkt būngalas (viena­
sėkmę; 2. (postaccio) skylė; lindynė, landynė; aukštis, ppr. skydinis, namas su verandomis).
3. (in un orario) langas; 4. (debito) deficitas; bunker ['burjker] dkt v nkt bunkeris; ♦ àula b. su­
pinigų trūkumas. stiprintos apsaugos teismo salė.
budd(h)ismo dkt v budizmas. buonaféde (t.p. buona féde) dkt m: in b. linkint
budd(h)ista 1. dkt v/m budistas -ė; 2. bdv budiz­ gero, sū gerais ketinimais; agire in b. elgtis p a­
mo; budistų, gal sąžinę; approfittare della b. di ącn piktnau­
budella dkt m dgs žarna, žarnos; (le viscere) vi­ džiauti kieno pasitikėjimu / gerumu,
duriai. buonanôtte 1. jst labànakt(is)!, labos nakties!;
budget [ba'd3et] dkt v nkt biudžetas, ♦ b. alséechio!, b. ai suonatori! ir baigta!; 2. dkt
budino dkt v gastr pudingas; b. ai cioccolato šo­
m nkt: dare la b. palinkėti labos nakties,
koladinis pudingas,
buonaséra [-'se-] 1.jst labas vakaras!, labą vaka­
būe (dgs buoi) dkt v jautis; ♦ mėttere ii carro da-
rą!; b. a tutti! labas vakaras visiems!; ♦ kaip
vanti ai buoi statyti vežimą priėš(ais) arklį; nė
bdv nkt signorina b. televizijos diktorė; 2. dkt
nuo to galo pradėti.
m n kt: dare la b. pasisveikinti, linkint labo va­
būfalo dkt v zool buivolas.
bufėra dkt m audra; vėtra; b. di neve pūga; ♦ nei­ karo.
buonauscita dkt m => buonuscita.
ta b. visų puolamas (/ peikiamas) agg.
buoncostùme 1. dkt v tinkama elgsena; 2. dkt m
buffet [buf fe] dkt v nkt bufetas,
(t.p. la squadra b.) dorovės policija,
buffėtto dkt v gnibtelėjimas; sprigtas; darė un b.
buondi jst => buongiorno.
(a qc) gnibtelėti (į ką).
buongiorno 1. jst laba diena!, labą dieną!; (di
būffo, -a bdv juokingas; (comico) komiškas; un
tipo b. juokingas tipas; sembrare b. juokingai maitina) labas rytas!, labą rytą!; 2. dkt v n kt:
dare il b. pasisveikinti, linkint labos dienos;
atrodyti.
buffonata dkt m fig kvailiojimas; (farsa) farsas, (di maitina) pasisveikinti, linkint labo ryto.
buffone dkt v/m 1. juokdarys -ė; pokštininkas -ė; buongustàio, -a dkt v/m gurmanas -ė.
fare U b. išsidirbinėti; 2. spreg šarlatanas -ė. buongùsto (t.p. buôn gùsto) dkt v 1. (géras) sko­
bugi||a dkt m melas; b. pietosa, b. afin di bene ne- nis; skoningumas; di b. skoningas agg; con b.
111
skoningai; avere b. turėti gerą skonį; 2.: avere
ii b. di far qcs malonėti / teiktis ką padaryti.
buonismo dkt v 1. perdėtas nuolaidumas / tole­
rantiškumas; 2. (sentimentalismo) sentim enta­
lumas.
buon io I -a 1. bdv géras; buonissimo puikus; una
~ a azione géras darbas; buon nome geras var­
das; ~ e notizie geros naujienos; una ~ a occa-
sione gera proga; un b. stipéndio géras atly­
ginimas; di ~ a famiglia iš geros šeimos; ♦ di
buon’ora anksti rytè; èssere a buon punto eiti į
pabaigą; baigti; judėti į priekį; che Dio ce la
mandi ~ a / s tikėkimės, kad viskas bus gerai!;
2. bdv (d ’animo) geras; geraširdis; ~ e maniere
geros m anieros; ~ a volontà gerà valia; di buon
umore geros nuotaikos; b. corne il pane auk­
sinis; nórs prié žaizdos dėk; sii b.! buk geras!,
buk žmogus!; ♦ alla ~ a paprastas agg; (solo
di ųcn) nepasikėlęs agg; con le ~ e geruoju, gra­
žiuoju; fare buon viso a cattivo gioco / a cattiva
sorte = šuo ir kariamas pripranta; prisitaikyti
prié nem alonum ų; vedere (qc) di buon dcchio
turėti gerą nuom onę (apie ką); èssere in ~ a
būti geros nuotaikos, būti gerai nusiteikusiam;
3. bdv (tranquillo) géras, ramus; ~i7 netriukš-
máukit!; ♦ tenersi b. qcn palaikyti gerus san­
tykius (su kuo); 4. bdv (capace) géras; gabūs;
idi qualità) kokybiškas; un buon avvocato ge­
ras advokatas; orécchie ~ e gerà klausa; un
buon tessuto kokybiškas audinys; un buon voto
géras pažynws; di ~ a qualità geros kokybės;
in b. stato geros būklės; avere ~ a memoria tu ­
rėti gerą âtim intį; fare un buon affare sudaryti
gerą / pelningą sandėrį; parlare un buon ita­
liano gerai itališkai šnekėti; fam non èssere b.
\d i!a far qcs) nemokėti (ką daryti); ♦ ii vestito
b. išeiginis drabužis; b. a nulla niekam tikęs;
5. bdv (valido) (tebe)galiójantis; (di cibo, non
scaduto) tiñkamas valgyti; avere delle ~ e ra-
gioni turėti pagrindą; lo yogurt è ancora b. jo ­
gurtą dár galima valgyti; sport la palla è ~ a
galima žaisti toliaü; ♦ darė / prendere per b.
priimti ūž gryną pinigą; questa è ~ a ! géras!;
iron kokia nesąmonė !; 6. bdv (gradevole) géras,
malonūs; (di cibo) skanūs; un buon odore géras
kvapas; un buon pranzo skanūs pietūs pi; stare
in compagnia būti geroje kompanijoje;
aria ~ a sveikas oras; 7. bdv (stiprinant reikš­
mę): un buon número nemažai; un’ora ~ a ge­
ra valandą; un buon pezzo di strada geras kelio
gilias; ♦ una ~ a voltą pagaliaū; 8. dkt v (c/o
che è buono) tai, kàs géras; niente di b. nieko
gero; un poco di b. įtartinas žmogus; buon per
bussàre
teche... gerai (táu), k a d ...; che c’ė di b. da man-
giare? kas gero yra valgyti?; lai ha di b. che...
geras jo bruožas tas, kad... ; ♦ c ’ė voluto dėl
bello e dėl b. prireikė nemažai pastangų; nebu­
vo leñgva; 9. dkt v (uomo buono) geruolis, ge-
rūtis.
buóno II dkt v 1. talonas; (tagliando) kuponas; b.
pasto pietų talonas; b. sconto nuolaidos kupo­
nas / čekis; 2 .fin bonas; obligacija; Buoni dėl
Tesoro valstybės iždo bónai.
buonóra dkt m: di b. anksti ryte / rytą; ♦ alla b.!
pagaliau!, seniai reikėjo!
buonsėnso dkt v sveikas / blaivūs protas; išmin-
tingūmas; con b. protingai; di b. protingas agg,
sveikai mąstantis,
buontempóne dkt v pokštininkas; linksmuolis,
buonumóre (t.p. buón umóre) dkt v gera nuo­
taika; ėssere di b. būti geros nuotaikos; mėttere
di b. pralmksminti; grąžinti gerą nuotaiką,
buonuscita dkt m išeitinė pašalpa,
burattináio, -a dkt v/m lėlininkas -ė.
burattin||o dkt v lėlė; m arionetė (irprk); teatro
dei ~ i lėlių teatras,
burbero, -a bdv šiurkštūs, atžarūs; niurzgūs,
būrka dkt m nkt burka,
buria dkt m pokštas, išdaiga; juokas,
burlársi vksm (di ącri) juoktis (iš ko), šaipytis,
burlóne -a dkt v/m pokštininkas -ė.
burócrate dkt v/m biurokratas -ė.
burocrático, -a bdv 1. biurokratinis; biurokrati­
jos; apparato b. biurokratijos sistema; lungág-
gini ~che popierizmas sg; spreg linguággio b.
biurokratinis žargonas; 2. (pedante) biurokra­
tiškas.
burocrazia dkt m 1. biurokratija; 2. spreg (buro­
cratismo) popierizmas, biurokratizmas,
burras¡|ca dkt m audra; mare in b. audringa jū ­
ra; fig —che finanziárie finansiniai sunkūmai;
♦ c’ė / tira aria di b. bręsta nemalonūmai, bus
bėdų.
burrascóso, -a bdv audringas (irprk).
burro dkt v 1. sviestas; spalmare ii b. sulpane tep­
ti sviestą añt duonos; ♦ mani di b. = atbulos
rañkos (nieko nenulaiko); 2.: b. (di) cacao (pa­
le labbra) lūpų tepalas (su kakavos sviestu).
burróne dkt v praraja; skardis,
bus dkt v nkt => áutobus.
buscare vksm fam pasigauti.
►buscarle įvdžfam gauti (Į kaili).
►buscársi sngrfam => buscare.
business f'biznrs] dkt v nkt biznis, verslas; un b.
che rende pelningas biznis,
bussáre vksm [A] (pa)bėlsti, belstis; b. alia porta
büssola
bélsti(s) į duris; non entrare senza b.! nepasi-
bėldęs neík!; ♦ b. alia porta di qcn belstis į kie-
n5 duris (kreiptis į ką pagalbos).
büssola dkt m kompasas; ♦ pėrdere la h. pa­
mesti galvą; nebesusivaldyti.
bussolótto dkt v puodukas; indelis,
busta dkt m 1. vokas; b. affrancata vokas su žen­
klu; b. paga vókas su atlyginimu; algalapis; in
b. chiusa uždaram e voke; aprire una b. atplėšti
voką; 2.: b. della spesa (pirkinių) krepšys, mai­
šelis.
bustarėlla dkt m kyšis.
bustina dkt m 1. dimin vokelis; 2. pakelis; una b.
di te arbatos pakelis.
būst||o dkt v 1. liemuo; 2. art (t.p. mė^o b.) biu­
stas; 3. (t.p. bustino) (corsetto) korsetas; 4. (t.p.
b. ortopédico) ortopedinis korsetas; nugaros
įtvaras.
butt||áre vksm 1. mesti; b. via išmesti; b. a terra
pargriauti; b. qua e la (iš)mėtyti; b. la spazzatu-
ra (ii vėcchio televisore) išmesti šiukšlės (seną
televizorių); b. (via) i soldi švaistyti pinigus; b. butteráto, -a bdv raupuotas; randuotas nuo rau­
dalia finestra išmesti pro langą; fig b. giii dal
letto išversti iš lovos; i pomodori ormai šono da
b. pomidorüs jaū reikia išmesti; ♦ b. la pasta
iberti m akaronus į puodą; b. all’aria suknisti; büttero II dkt v „buteras“ (Toskanos pakrantės
non ė da b. via pusė velnio; l ’ho solo ~ ata U čia
būvo tik pasiūlymas; aš čia tik šiaip pasakiaū;
112
jst butta via! nieko sáu!; 2.: b. giii (demolire)
(nu)griáuti; (moralmente) nuliūdinti; prislėg­
ti; (abbozzare un piano e sim.) apmesti; (in-
ghiottire) nuryti; fig iškentėti; (indebolire) iš­
varginti; 3. (emettere): b. fumo leisti durnus; b.
sángue srūti kraujū; 4. f am: come ~ a ? kaip ei­
nasi?, kaip reikalai?; ~ a malė prasti popie­
riai; t.p. —> gettáre.
►buttárla įvdž: b. sul ridere nuleisti juokais; b.
sul sentimentale stengtis sugraudinti.
► buttársi sngr 1. pūlti; mestis; (saltare giii)
šokti; (lasciarsi cadere) griūti; b. tra le bráccia
di qcn pulti [ kienó glėbį b. sul divano griūti
añt sofos; b. in ácqua šokti į vandenį; fig b. via
švaistyti savo talentus; 2. (mettersi a fa r qcs)
kibti (į ką, ką daryti): imtis (ko); b. a studiare
kibti mokytis; b. in política veržtis į politiką:
♦ b. a pesce entuziastingai imtis (veiklos); 3.:
fig b. giii nosį nukabinti; nuleisti rankas; 4. fig
(osare) surizikuoti; 5.: b. addosso qcs užsimesti
ką; t.p. => gettársi.
pų; viso b. raupuotas veidas.
büttero I dkt v raupų žymė, randelis / randas nuo
raupų.
srityje raitas piemuo).
buzzūrro dkt v storžievis; gyvulys.
113
C
c [tjl] dkt v/m nkt 1. trečioji italų kalbos abėcėlės
raidė; c miniiscola mažoji „c“; C maiuscola
didžioji „c“; C di Como C kaip „Como“ (parai­
džiui sakant vardą, žodį ir pan.); ♦ vitamina C
vitaminas C [tse]; 2.: C romėniškasis skaitmuo,
atitinkantis skaičių 100.
cabaret [kaba're] dkt v nkt 1. kabaretas; 2. ka­
bareto programa; estradinis spektaklis,
cabina d ktm 1.kabina; (spogliatoio) nusirengimo
kabina; c. (telefónica) telefono būdelė; c. elet-
torale balsavimo kabina; c. di regia radijo (/
televizijos) aparatinė; 2. (su una nave) kajutė;
3.: c. di guida vairuotojo kabina,
cabráta dkt m av (staigūs) lėktuvo nosies paki­
limas.
cacao dkt v nkt 1. kakava; (polvere) kakavos
milteliai pi; ♦ burro di c. lupų tepalas; 2. bot
kakávmedis.
cacare vksm volg => cagare,
cácca d k tm fa m kaká;/are la c. (pa)kakóti;/arsi
la c. addosso pridaryti į kelnes, apsikakóti.
cácchio dkt v f am => cázzo.
cáccia I d k tm 1. medžioklė; (l ’azione) medžioji­
mas; c. alla volpe lapių medžioklė; c. grossa
stambiųjų žvėrių medžioklė; c. subácquea po­
vandeninė žūklč;/«c;7c (cañe) da c. medži5kli-
nis šautuvas (šuo); l ’apertura delta (stagione
di) c. medžioklės sezono atidarymas; m il aereo
da c. naikintüvas; andaré a c. išeiti į medžioklę,
eiti medžioti; 2. fig (ricerca) paieška; ieško­
jimas; (inseguimento) gaudynės pi; c. al tesoro
lobio paieška; andaré a c., ėssere a c. (di qc)
vaikytis (ko); darė la c. (a qc) medžioti (ką),
gaudyti; ♦ c. all’uomo nusikaltėlio gaudynės,
cáccia II dkt v nkt mil naikintuvas,
cacciabombardiére dkt v m il naikintuvas bom bo­
nešis.
cacciagióne dkt m medžiojamieji žvėrys pi; žvė­
riena; arrosto di c. žvėrienos kepsnys.
cacciį|are vksm (các-) 1.medžioti; gaudyti (irprk);
ii gatto ~ o i topi katė gaudo pelės; 2. (mandar
via) (iš)vyti, (iš)guiti; (iš)varyti; c. (via) di casa
išvyti iš namų; c. uno studente dalia classe išvyti
/ išmesti studefltą iš auditorijos; ♦ c. a terra
(par)blokšti (añt žemės); 3. (metiere) (į)kišti,
(į)grusti; (pa)dėti; c. in prigione įmesti / įkišti
į kalėjimą; f am dove hai ~ ato le chiavi? kur
nukišai raktus?; 4.fa m (tirare fuori) ištraukti;
c. (fuori) un coltello išsitraukti peilį; c. un urlo,
c. un grido sušukti, surikti.
►cacciársi sngr 1. © lįsti; c. sotto le coperte lįs­
ti pó afitklode; fig c. nei guai įsivelti į bedą;
2. fa m (t.p. andaré a c.) (sparire) (pra)diñgti;
3.: ♦ c. qes in testa įsikalti ką į galvą,
cacciáta dkt m išvarymas; (di re e sim .) nuver­
timas.
cacciatóre -trice dkt v ¡m medžiotojas -a; c. di
frodo brakonierius,
cacciavite dkt v atsuktuvas; c. a stella (piatto)
kryžminis (plokščias) atsuktūvas.
cachet [ka'Je] dkt v nkt 1. (pastiglia e sim .) kapsu­
lė; 2. (compenso) honoraras,
cachi I dkt v nkt (juodasis) persimónas.
cachi II bdv nkt šviesaus smėlio spalvos; (sul ver­
de) rausvai žalsvas, chaki spalvos,
cácio dkt v suris; ♦ come ii c. sui maccheroni
„kaip suris añt m akaronų“ (pats tas).
caciótta dkt m gastr „kačiota“ (minkštas apvalus
sūris).
caco dkt v => cachi I.
cacofonía dkt m kakofonija,
cactus dkt v nkt bot kaktusas,
cadaūno, -a iv => ciascūno 2.
cadávere dkt v 1. lavonas; kūnas; 2. fig (t.p. c.
ambulante) gyvas lavonas.
cadavéric||o, -a bdv 1. lavoninis; med rigiditá ~ a
lavoninis sustingimas; 2. fig lavoniškas.
cadente bdv, dlv 1. (di edificio) griūvantis; ap­
griuvęs; 2.: stella c. krifitanti žvaigždė,
cadénza dkt m 1. (ritmo) tempas, ritmas; 2. (ac-
cento) akceñtas; kalbėjimo tonas; 3. mus ka-
deñcija.
cad |ére* vksm 1. (dall’alto) kristi (į-, iš-, nu-),
pulti; c. da un álbero iškristi iš medžio; c. da
cavallo (daile scale) nukristi nuo žirgo (nuo
laiptų); c. in una bucą įkristi į duobę; i capelli
le cádono sulle spalle plaukai kreñta jái añt p e­
čių; ė ~ uto un aėreo nukrito lėktuvas; ė ~uta
molta neve (iš)krito daūg sniego; le ė ~uto U
portafóglio jus pam etėte piniginę; ♦ fa r c. qcs
dall’alto duoti (/ leisti ir pan.) žiūrint iš aukšto;
come siamo ~ u ti in basso! iki kó nusiritome!;

cadétto
2. (da posizione non sospesa) (nu)griuti, par­
griūti; (par)pülti; (nu)virsti; c. in ginócchio
(par)púlti añt kėlių, suklupti; c. in pezzi ( s u ­
byrėti;/íg (su)irti; c. sul ghiáccio pargriūti añt
ledo; c. sul letto griūti / kristi \ lovą; 3. (staccar-
sl) (nu)kristi; (di capelli) (nu)sliñkti; (di denti)
(iš)kristi; lefóglie ~ono kriñta / kreñta lápai;
4.fig: c. in disgrázia patekti į nem alonę; c. in
un equivoco nė taip suprasti; c. in mano di ącn
pakliūti į kieno rankas; lasciarc. un argomento
nutraukti temą; ii vestito ~ e bene suknelė ge­
rai kreñta, suknelė visái tiñka; l’accento ~ e
sull’ultima sillaba kirtis kreñta añt paskutinio
skiemeñs; ė ~uta la linea nutruko ryšys; šono
~ute tutte le accuse visi kaltinimai atkrito /
subliūško; la colpa ė ~uta su di me kalte krito
mán; 5.fig (di discorso) (su qc) nukrypti (apie
ką, į ką); (dello sguardo) nukrypti (į ką); 6.: fig
c. in battáglia kristi / žūti mūšyje; 7. fig (ca-
pitare) išeiti, búti; quest’anno Natale ~ e di
sábato šiais metais Kalėdos išeina šeštadienį;
8 .fig (arrendersi) pasiduoti; 9. fig (di govemi,
stati) žlugti.
cadétto dkt v 1. (t.p. figlio c.) jaunesnysis sūnus;
2. m il kadetas, kariūnas.
cadūco, -a bdv trumpalaikis; greit praeinantis.
cadūta dkt m 1. (dall’alto) kritimas; una brutta c.
daile scale skaudūs kritimas nuo laiptų; fis c.
dei gravi, c. libera laisvasis kritimas; sport c.
libera uždelstinis šuolis; ♦ c. massi (ii cartello)
kriñtantys akmenys (kelio ženklas); 2. (da p o ­
sizione non sospesa) griuvimas; virtimas; (crol-
lo) griūtis -iės; 3. (dei capelli) slinkimas; (dei
denti) kritimas; 4. fig (resa) pasidavimas; 5. fig
(di govemi, stati) žlugimas; 6. fig (morale)
nuopolis; c. di stile šiurkštūs netaktas; 7. fig
(calo) kritimas; smukimas; (diminuzione) m a­
žėjimas.
cadut||o dkt v kritusysis (kare ir pan.), žuvusysis;
monumento ai ~ i (di guerra) pamiñklas žuvu­
siems karė.
caffė dkt v nkt 1. (i chicchi, la bevanda) kava;
(t.p. tazzina di c.) kavos puodelis; c. corretto
kava su likeriu; c. decaffeinato kava be kofei­
no; c. espresso esprėsas; c. lungo silpna kava; c.
macchiato balinta kava; c. nero juoda kava; c.
ristretto koncentruota kava; c. macinato (solu-
bile) m alta (tirpioji) kava; chicchi di c. kavos
pupėlės;/onrf/ di c. kavos tirščiai; un c., perfa-
vore prašaū vieną kavą / kavos; 2. bot kaváme-
dis; 3. (bar) kavinė.
caffeina dkt m kofeinas.
caffe(l)latte dkt v nkt kava sū pienu.
114
caffettiėra dkt m 1. kavavirė; (anche bricco) ka­
vinukas; 2 ./am gelda, laužas,
cafonata dkv m kiaulystė; stačiokiškas poelgis,
cafone -a 1. dkt v/m stačiokas -ė; neišauklėtas
žmogus; 2. bdv stačiokiškas; neišauklėtas,
cagare vksm volg šikti; ♦ far c. būti tikru šlamštu,
cagionare vksm (-gio-) būti (ko) priežastimi; su­
kelti (ką).
cagionevole bdv 1. (t.p. c. di salute) paliegęs, gei­
būs; silpnos sveikatos; 2.: salute c. gležna / sil­
pna sveikata,
cagliare vksm [E] (ca-) (su)krekėti.
caglio dkt v raugas (pienui krekinti).
cagna dkt m kalė.
cagnara dkt m fa m didelis (/ baisūs) triukšmas;
far c. ūžauti,
cagnėsco, -a bdv: ♦ guardare in c. padilbomis /
šnairai žiūrėti,
cagnolino dkt v dimin šuniukas, šunelis, šunytis,
caimano dkt v zool kaimanas.
cala dkt m užutekis.
calabrėse 1. bdv Kalabrijos; kalabriėčių; iš Kala­
brijos; 2. dkt v/m kalabričtis -ė; 3. dkt v kala­
briėčių tarm ė,
calabrone dkt v širšė,
calamaio dkt v rašalinė,
calamaro dkt v zool kalmaras,
calamita dkt m magnetas (ir prk); la c. attira ii
ferro magnetas traukia geležį; fig essere una
(vera) c. traukti kaip magnetas,
calamita dkt m nkt didžiulė nelaimė; c. naturale
stichinė / gaivalinė nelaimė,
calamitare vksm (-m i-) fig pritraukti; c. l ’atten-
zione prikaustyti dėmesį,
calanco dkt v geol skrodė.
calante bdv, dlv 1. mažėjantis; silpnėjantis; ♦ lu-
na c. dylantis mėnulis; 2. (che tramonta) besi­
leidžiantis.
cal]|are vksm 1. intr [E] leistis, nusileisti; ~ a la
notte temsta, ūžslenka naktis; ai c. dėl sole sau­
lei leidžiantis; ~ a ii sipario leidžiasi uždanga
(ir prk); 2. intr [E] (di intensita, di peso e sim.)
(su)mažėti; (nu)kristi; (di livello) (nu)slūgti;
mi e ~ a ta la vista regėjimas susilpnėjo; mi e
~ ata la voce balsas užkimo; la febbre e ~ ata
tem peratūra nukrito; šono ~ ato di 6 chili su­
liesėjau šešiais kilogramais; fig le mele šono
~ ate obuoliai atpigo; 3. intr [E] (della nebbia)
(nu)kristi; (dėl vento) aprimti, nuščiūti; 4. tr
(nu)lėisti; c. l’ancora nuleisti inkarą; c. un asso
leisti tūzą, eiti tūzu; fig c. i prezzi nuleisti
kainas; ♦ fa m c. le brache gėdingai nusileisti
115 càldo II

(„nuleisti kelnes“)', išskysti; 5. tr. c. una máglia le spese di spedizione įskaičiuoti siuntimo iš­
nuleisti akį. laidas; ti ho ~ ato tra i presenti įtraukiau tave į
►calársi sngr 1. leistis, nusileisti; 2.: fig c. in dalyvių skaičių; 3. (mettere in conto, conside-
un ruolo įsijaūsti į vaidmenį. rare) numatyti; turėti galvoje; (valutare) įver­
calata dkt m (invasione) įsiveržimas į pietūs, tinti; (progettare) planuoti; c. i possibili ostàco-
calca dkt m žmonių spūstis -iės, grūstis -iės. li numatyti galimas kliūtis; ~ o di finire per le
calcagn||o (dgs prk -a) dkt v kulnas; ♦ stare alle sei planuoju baigti apie šeštą; non avevo ~ato
~ a (di qcn) ant kulnų (kam ) lipti; ha lapolizia questa possibilità nesusimąsčiaū apie tokią ga­
alle ~ a policija j ám mina añt kulnų, limybę;/ïg non mi ~ a sū manimi nesiskaito; į
calcare I dkt v 1. klintis -iės fem m , kalkakmenis; m anė nekreipia dėmesio; 4. (soppesare, misu-
2. (t.p. incrostazioni di c.) kalkių nuosėdos pi; rare) apgalvoti; pasverti; c. le parole apgalvoti
incrostarsi di c. (ap)kalkėti. / parinkti žodžius,
calcare II vksm 1. (coi piedi) minti; ♦ c. le scene calcolatore, -trice 1. bdv, dkt v (scaltro) suktas,
vaidinti (būti aktoriumi); 2.: ♦ c. la mano p er­ gudrūs; 2. bdv. rėgolo c. logaritminė liniuotė;
sistengti; 3. (sottolineare) pabrėžti. 3. dkt v: c. elettronico skaičiavimo mašina (kom ­
►calcársi sngr: c. ii cappello in testa užsimaūk- piuteris).
šlinti kepūrę añt galvos. calcolatrice dkt m skaičiavimo mašinėlė; skai­
cálce I dkt m kalkės pi; c. viva negesintos kalkės, čiuotuvas, kalkuliatorius.
cálce II dkt m: in c. (pūslapio) apačioje, càlcolIjo I dkt v 1. (ap)skaičiavimas; fare un c.
calcestrūzzo dkt v betonas; di c., in c. betoninis approssimativo apytiksliai suskaičiuoti; inffd-
agg- glio di c. skaičiuoklė; m at c. integrale integra­
calcétto dkt v sport salės futbolas; mažasis fut­ linis skaičiavimas; 2. fig (interesse) išskaičia­
bolas. vimas; agireper c. daryti ką iš išskaičiavimo;/«
calciáre vksm (cal-) 1. intr [A] spirti; spardyti; i suoi ~ i tūri savų išskaičiavimų.
2. tr mušti (ppr. kamuolį); sport c. un rigore càlcol||o II dkt v m ed akmuo; ~ i biliari (renali)
mušti 11 m etrų baudinį, tulžies (inkstų) akmenys,
calciatóre, -trice dkt v/m futbolininkas -ė. calcolôsi dkt m nkt m ed akmenligė,
calcina dkt m kalkių skiedinys. caldàia dkt m katilas; tecn c. a vapore garo kati­
calcinác||cioí¿A:í v (muro / plytos ir pan.) nuolau­ las; (locale della) c. katilinė, šilumos mazgas,
ža; (di intonaco) tinko gabalas; nubyrėjęs tin­ caldaménte prv fig šiltai, širdingai; consigliare c.
kas; dgs ~ c i statybinis laužas sg. nuoširdžiai patarti,
cal]Įcio I dkt v 1. spyris, smūgis koja; darė / tirare caldàna dkt m (vampata) karščio pylimas,
un c. (pa)spirti, įspirti; darė un c. nei sedere a caldarrôsta dkt m skrudintas / keptas kaštainis.
qcn įspirti kám f užpakalį; prendere a ~ ci caldeggiàre vksm (-dėg-) karštai paremti.
spardyti; ♦ darė un c. alia fortuna „atsukti càld||o I, -a bdv 1. šiltas; (molto) karštas; scarpe
nugarą F ortūnai“ (praleisti sėkmingą progą); ~ e šilti bâtai; àcqua ~ a karštas vanduo; piatto
2. (sport) futbolas; campo da / di c. fütbolo c. karštasis patiekalas; una giornata ~ a karšta
aikštė; giocare a c. žaisti futbolą; 3. sport; c. dienà; oggi è c. šiandien karšta / šilta; iiforno e
d ’ángolo kampinis (smūgis); c. d ’inizio pradinis c. orkaitė karšta; ♦ colori ~ i, tinte ~ e šiltos
smūgis; c. di punizione baudos smūgis; c. di ri­ spalvos; notizia ~ a ką tik gauta naujiena; ipa-
gore (11 m etrų) baudinys, esi ~ j šiltieji kraštai; testa ~ a karštagalvis -ė,
calcio II dkt v (di fucile e sim.) buožė, karštuolis -ė; servire c. patiekti karšta; 2. fig
calcio III dkt v chim kalcis, šiltas; (focoso) karštas; aistringas; una ~ a ac-
calcistico, -a bdv futbolo, coglienza šiltas priėmimas; temperamento c.
calco dkt v 1. (forma) liejimo forma; (copia pro- karštas tem peram entas; 3. fig (caratterizzato
dotta) išlaja; kopija; c. in / digesso gipso kopi­ da contrasti) neramūs,
ja; 2. ling vertinys, kalkė. càldo II dkt v karštis; (calore) šiluma; oggi fa c.
calcol||áre vksm (cal-) 1. (ap)skaičiūoti; suskai­ (fa un c. terribile) šiandien karšta (baisiai
čiuoti; c. a mente mintinai skaičiuoti; c. i costi karšta); che c.! kaip karšta!, koks karštis!; ho
di produzione apskaičiuoti / kalkuliuoti savi­ c. m an karšta; soffrire ii c. nepakelti karščio;
kainą; c. i danni apskaičiuoti nuostolius; c. la svenireper ii c. alpti nuo karščio;/« c.fuori? ar
mėdia išvesti vidurkį; c. le spese suskaičiuoti šilta laukė?; è arrivato U c. stojo karšti orai;
išlaidas; 2. (includere) įskaičiuoti; įtraukti; c. stare ai c. (pa)būti šiltai; sėdėti šilumoje; tene-
caleidoscopio
re qcs in c. šiltai ką laikyti; ♦ commento (inter­
vista) a c. karštas kom entaras (interviú) fa m ;
kom entaras (interviú) iškart pó jvykio; non mi
fa né c. né freddo mán nei šilta, nei šalta,
caleidoscopio dkt v kaleidoskopas (irprk).
calendario dkt v 1. kalendorius; c. da távolo stalo
/ stalinis kalendorius; 2.: c. gregoriano G riga­
liaus kalendorius,
calende dkt m dgs kalefidos; ♦ alle c. greche kada
akmenys žaliuos („pergraikų kalendas“, nieka­
da).
caléndula dkt m bot medetka,
calésse dkt v kabrioletas (dviratis vežimas).
calétta dkt m tecn išdroža.
calibrare vksm (cá-) 1. tecn kalibruoti; 2. fig
(ponderare) apgalvoti,
calibro dkt v tecn kalibras (ir prk); di grosso c.
didelio kalibro (ir prk); fig un uomo dėl šuo c.
tokio autoriteto žmogus; ♦ un grande c. šūlas.
calic| c I dkt v taure; c. da vino vyno taurė; ♦ bere
ii c. fino alia féccia taūrę išgerti iki dügno; le­
vare / alzare i ~ i pakelti taurės,
cálice II dkt v bot taurelė,
calillo dkt v kalifas.
californiáno, -a 1. bdv Kalifornijos; iš Kaliforni­
jos; 2. dkt v/m kaliforniėtis -ė.
calígine dkt m dūmai pi; (smog) smogas,
cálle dkt m gatvė (Venecijoje).
calligrafia dkt m 1. rašysena, raštas; bella c. graži
rašysena; una c. illeggibile neįskaitomas raštas;
2. (Vartė) dailyraštis, kaligrafija,
callista dkt v/m pedikiūrininkas -ė.
call||o dkt v nuospauda; odos sukietėjimas; pe­
siare i ~ t a ącn užminti kám añt nuospaudos;
♦ farci ii c. užsigrūdinti, apsiprasti,
calloso, -a bdv suragėjęs; (nuospaudų) pritrintas;
(ruvido) šiurkštūs,
calma dkt m 1. (tranąuillita) ramybė; con c. ra ­
miai; c. olímpica olimpinė ramybė; mantenere
la c. nesikarščiuoti; pėrdere la c. įsikarščiuoti,
nesusivaldyti;prėndersela con c. neskubėti;/«/
con c. nėra ko skubėti, neskubėk; ♦ c. e sángue
freddo! nepanikúokime!; kaip išt c.! nesijau­
d in k ite)!; 2. (quiete) rimtis -iės; ramybė; (si-
lenzio) tyla; 3.: (t.p. c. piatta) tyká; štilis,
calmánt || e dkt v (t.p. dgs ~ i) raminamieji vaistai
pi, sedatyvas; prendere un c. išgerti ram ina­
mųjų.
calmare vksm (nu)ram inti, (nu)malšinti; c. un
bambino ram inti vaiką; c. un dolore (la fame)
(nu)malšinti skaūsmą (alkį).
►calm||arsisngr 1. nusiraminti, ramintis; 2. (di
qcs) (nu)rimti; cálmati! nusiramink!, ram in­
116
kis!; ii dolore (ii mare) si ė ~ ato skaūsmas
(jura) nurimo,
calmáta dkt m: darsi una c. nusiraminti,
calmiére dkt v kainų lubos pi.
calmo, -a bdv ramus; un caráttere c. ramus būdas;
ii mare e c. jura rami; (sta’) c.! nesijaudink!
calo dkt v (su)mažėjimas; kritimas; smukimas; c.
dei prezzi (della temperatura) kainų (tem pera­
tūros) kritimas; c. di peso (di pressione) suma­
žėjęs svoris (kraujospūdis); c’ė stato un c. delle
esportazioni eksportas sumažėjo; ♦ ėssere in c.
mažėti; la popolaritá del premier ė in c. prem ­
jero populiarum as smuñka.
calore dkt v 1. šiluma; (caldo) karštis; c. anímale
kūno šiluma; fis conduttore di c. šilumos laidi­
ninkas; 2. fig šiluma; jaukumas; con c. jaus­
mingai; c. familiare šeimos šiluma; c. umano
žmogiška šiluma; 3. (estro) ruja; ėssere in c.
rujoti.
calori||a dkt m kalorija; povero di ~ e m ažai ka­
loringas; ricco di ~ e kaloringas,
calórico, -a bdv (di cibi) kaloringas; contenuto c.
kaloringumas,
calorífero dkt v radiatorius; kaloriferis; c. elėttri-
co elektrinis šildytuvas,
calorosamente prv šiltai; karštai; (con passione)
aistringai.
calorós||o, -a bdv 1. (di qcs) šiltas; karštas; acco-
glienza ~ a šiltas priėmimas; discussione ~ a
karštas gifičas; 2. (di qcn) nebijantis šalčio,
calótta dkt m 1. (cappello) kepuraitė; (zucchet-
to) šlikė; 2. archit sferinis skliaūtas; 3.: anat c.
cránica smegeninė; geogr c. polare poliarinė
sritis -iės; tecn c. dello spinterógeno skirstytūvo
dangtelis.
calpestábile bdv. la superficie c. di un apparta-
mento būto naudingasis plotas,
calpestáre vksm (-pė-) (su)mindžioti, (su)trypti
(irprk); (pestare) užm inti;c. un’aiuola mindžio­
ti žalią vėją; fig c. le leggi mindžioti įstatymus;
fig c. i sentimenti di qcn trypti kieno jausmus;
fig c. le tradizioni niekinti tradicijas,
calpestio dkt v trypimas; (U rumore) žifigsnių gar­
sas, žiflgsniai pi.
calūnni||a dkt m šmeižtas; šmeižimas; spárgere
~ e leisti šmeižtūs; šono tutte ~ e! šmeižtas visa
tai!
calunniáre vksm (-lūn-) (ap)šmeižti.
calunniatóre, -trice dkt v/m šmeižikas -ė.
calunnióso, -a bdv šmeižikiškas,
calūra dkt m kaitra,
calvario dkt v fig kryžiaus kėlias,
calvinismo dkt v kalvinizmas.
117
calvinista 1. dkt v/m kalvinistas -ė; 2. bdv kalvi-
nízmo; kalvinistų; Kalvino; chiesa c. Kalvino
bažnyčia.
calvizie dkt m nkt plaukų slinkimas, nuplikimas;
(parte calva della testa) plikė,
calvo, -a bdv plikas, nuplikęs; (solo un p o ’) pra­
plikęs.
cálz|ja dkt m kojinė; (al ginocchio) puskojinė;
dgs ~ e (collant) pėdkelnės; ~ e di lana (di ny-
lott) vilnonės (nailoninės) kojinės; ~ e a rete
tinklinės kojinės; fare la c. megzti (nebūtinai
kojinę); mi si ė smagliata una c. kojinės akis
nubėgo.
calzamagiia (dgs calzemáglie) dkt m pėdkelnės
pi; (spessa ) triko pėdkelnės pi.
calzante bdv fig (appropriato) tiñkamas, taiklūs;
(ben scelto) gerai parinktas; (riuscito) vykęs.
calz| áre vksm 1. tr (avere ai piedi) avėti; mūvėti;
(mettere scarpe e sim.) aūti(s), į(si)aūti; ~ o la
41 mano dydis - keturiasdešim t pirmas; 2. intr
[A] (di vestiti) tikti, derėti; * c. a pennello ide­
aliai tikti; 3. fig intr [E] būti tinkamam, būti
taikliam; ąuesto paragone ~ a šis palyginimas
taiklūs.
calzascárpe dkt v nkt šaukštas (batams jauti).
calzatur| a dkt m (ppr. dgs ~ e ) avalynė; ~ e per
donna (peruomo) m oteriška (vyriška) avalynė
sg; negozio di ~ e avalynės parduotuvė,
calzaturificio dkt v avalynės fabrikas,
calzėtta dkt m: ♦ una me&,a c. vidutinybė; neti­
kėlis -ė.
calzettóne dkt v (stora) pūskojinė (ppr. sportinė).
calzino dkt v kojinaitė; (da uom o) kojinė; ♦ ri-
voltare ącn come un c. tulžį añt ko išlieti („iš­
versti kaip kojinę“).
calzoláio dkt v batsiuvys, kurpius,
calzoleria dkt m avalynės taisykla,
calzoncini dkt v p i šortai.
calzóne dkt v 1. kiška (kelniųpusė); 2. kul „kalco-
nas“, perlenkta pica.
calzóni dkt v p i kelnės; t.p. => pantalóni.
camaleónte dkt v zool chameleonas (irprk).
cambíale dkt m fin vekselis; accettare (girare,
protestare, rilasciare, spiccare) una c. priimti
(indosūoti / žirūoti, užprotestuoti, išduoti /
išrašyti) vekselį.
cambíamént||o dkt v permaina; (modifica) pa­
keitimas; (ii cambiare) pa(si)keitimas, keiti­
m a sis); c. dėl tempo óro perm aina; un c. in
mėglio teigiamas poslinkis; t.p. => cambio.
cambi|Įare (cám-) 1. tr (pa)keisti; c. aspetto pasi­
keisti; c. casa persikelti; c. idea persigalvoti; c.
lavoro pakeisti darbą; c. le lenzuola keisti pa­
cameráta II
talynę; c. (di) posto pakeisti vietą; c. strada eiti
(/važiuoti) kitu keliu; c. (treno) persėsti (¡kitą
traukinį); c. vita pradėti naūją gyvenimą; ė
un’esperienza che mi ha ~ ato tokie išgyveni­
mai m anė pakeitė; ♦ c. aria pakeisti aplinką;
c. colore (sbiadirsi) išblukti; 2. tr (denaro) (iš)-
keisti; (in spiccioli, tagli inferiori) pasmūlkinti;
c. dóllari in euro (iš)keisti dolerius ¡ eurus;
3. tr: c. un bambino pakeisti saūskelnes kū­
dikiui; 4. tr (t.p. c. marčia) perjungti pavarą; c.
in seconda įjungti afitrąją pavarą; perjungti į
afitrąją pavarą; 5. intr [E] keistis, pasikeisti; i
tempi ~ ano laikai keičiasi; l ’aspetto della cittá
ė ~ato pasikeitė miesto vaizdas; se ė cosi, ~ a
tutto jéi šitaip yra, tai viską keičia / visai kitas
reikalas; che ti ~ a ? kóks táu skirtumas?
►cambiársi sngr: (t.p. c. d ’ábito) persirengti;
c. la camicia pasikeisti marškinius.
cambj|io dkt v 1. (pa)keitimas; c. della guardia
sargybos pakeitimas; darė ii c. (a qc) pakeisti
(ką), pavaduoti, pamainyti; darsi ii c. pasikei­
sti; c ’ė stato un c. diprogramma program a p a­
sikeitė; ♦ in c. (di ącs) mainais (už ką / į ką);
2. (di treno e sim.) persėdimas; 3.: un c. di
biancheria skalbinių pakaita; 4. (t.p. ufficio ~ i)
keitykla; 5. (U cambiare valuta) (iš)keitimas;
(quotazione) (valiutos) kursas; ai c. odierno
pagal šiandienos kursą; 6. tecn: (t.p. c. di ve-
locitá, scátola dėl c.) pavarų dėžė; (t.p. Ieva dėl
c.) pavarų perjungimo svirtis -ies fem m ; 7. =>
scámbio.
camelia dkt m bot kamelija,
camera I dkt m 1. kambarys; c. dóppia (singóla)
kambarys sū dviem lovomis (su viena lova),
dvivietis (vienvietis) kambarys; c. (da letto)
miegamasis (kambarys); (di hotel) (viešbučio)
kambarys / numeris; ♦ c. a gas dujų kamera; c.
ardente, c. mortuária šarvojimo salė; c. blitida-
ta saugykla (ppr. banko), seifas; c. di consiglio
pasitarim o kambarys; c. oscura tamsusis kam-
bariūkas; mus da c. kambarinis agg; 2. (Ínste­
me di mobili) kam bario baldai pi; 3. (come
nom e di istituzioni) rūmai pi; Camera di
Commėrcio Prekybos rūmai; la Camera (dei
Deputati) D eputatų / Žem ieji rūmai; le Cáme-
re (Italijos) Parlam eñtas (sudarytas iš dvejų
rūmų); 4.: c. d ’ária padangos (/ kamuolio ir
pan.) kamera,
camera II dkt m televizijos (/ kino) kamera,
cámeraman [-men] dkt v/m nkt operatorius -ė.
cameráta I dkt m (stanza) beñdras miegamasis
(kareivinėse, internate).
cameráta II dkt v giñklo draūgas.
cameratésco
cameratésco, -a bdv draugiškas: solidarūs,
cam eratism o dkt v draūgiškas solidarumas,
cam eriéra dkt m 1. (di ristorante, bar) padavėja;
2. (di albergo) kam barinė; 3. (domestica) tar­
naitė.
cam eriére dkt v padavėjas,
camerino dkt v 1. (di attore) poilsio kambarys
(artistų); persirengimo kambarys; 2. (cabina
d iprova) persirengimo kabina (parduotuvėje).
camic|Įe dkt v 1. chalatas (ppr. gydytojo); 2.fig: i
~ i bianchi gydytojai; (scienziati) mokslininkai,
carnicería dkt m marškinių parduotuvė,
cam icétta dkt m palaidinukė.
cami|]cia (dgs -cie) dkt m (da uomo) marškiniai
pi; (dadonna) palaidinūkė;inc. sūmarškiniais,
marškiniais apsivilkęs; c. di seta šilkinė palai­
dinukė; c. da notte naktiniai marškiniai; c. di
forza tram domieji marškiniai; mėttersi la c.
apsivilkti marškiniais; togliersi la c. nusivilkti
marškinius; kul uova in c. be lukšto virti kiau­
šiniai; ♦ ~ cie nere juodmarškiniai (fašistai);
~cie rosse raudonmarškiniai (garibaldininkai);
in mániche di c. vienais marškiniais (be švar­
ko); vienmarškinis agg; giocarsi la c. rizikuoti
visū turtu (ypač lošiant); sudare sette ~cie
(devintą) prakaitą lieti; e nato con la c. jis -
laimės kūdikis,
cam inétto dkt v židinys.
camino dkt v 1. židinys; accėndere ii c. (už)kūrti
židinį; 2. (canna fumaria) kaminas, dūm trau­
kis; (ciminiera) kaminas; (comignolo) kam i­
nas (jo dalis virš stogo); ii c. fuma iš kamino
rūksta dūmai,
camión dkt v nkt sufikvežimis; c. della spazzatu-
ra, c. della nettezza urbana šiukšliavežis,
camioncino dkt v furgonas; (scoperto) pikapas,
cam ionétta dkt m visureigis (daugiavietis, ppr.
policijos).
cam ionista dkt v sufikvežimio vairuotojas.
cámm¡ a dkt m tccn: álbero a ~ e kumštėlinis ve­
lenas.
cammėllo dkt v 1. zool kupranugaris; 2.: cappotto
di c. paltas iš kupranugarių vilnų,
camméo dkt v 1. kamėja; 2. nkt „kamėja“ (epizo­
dinis vaidmuo, suvaidintas žymaus aktoriaus).
cammin| áre vksm [A] (-mi-) vaikščioti; eiti; c.
per ii centro (nei bosco) vaikščioti po centrą
(po mišką); c. per strada eiti gatvė; c. in fila
indiana eiti vorelė; c. in punta di piedi eiti
pirštų galais, stypsenti; fig la mácchina non ~ a
mašina nevažiuoja;//g ii lavoro ~ a bene darbas
gerai jūda; ♦ c. sulle uova vaikščioti kaip sū
118
kiaušiniais (atsargiai, apdairiai); kaip jst ~ a !
greičiau!, jūdinkis!; nagi!
cam m inata dkt m 1. (passeggiata lunga) žygiavi­
mas; žygis; 2. (andatura) eisena,
cam m inatore, -trice dkt v/m vaikštikas -ė.
cammino dkt v 1. ėjimas; vaikščiojimas; mėttersi
in c. leistis į kelionę; (andare) eiti; riprėndere
ii c. tęsti kelionę; due giorni di c. dviejų dienų
kelias (pėsčiomis); 2. (percorso) kėlias; ♦ cam-
minfacendo einant, vaikščiojant; pakeliui; nei
me^o dėl cammin di nostra vita gyvenimo pu­
siaukelėje.
camomilla dkt m 1. (la pianta) ramunėlė; bot ra­
munė; 2. (l’infuso) ramunėlių arbata / užpilas,
cam orra dkt m kam ora (Neapolio mafija).
cam orrista dkt v/m kamoristas -ė.
camoscio dkt v 1.zool gemzė; 2. (lapelle) zomša;
di c. zomšinis,
cam pagna dkt m 1. kaimas; laukai pi; aperta c.
atviri laukai; la gente di c. kaimo žmonės pi,
kaimiečiai pi; casa di c. namas užmiestyje;
vivere in c. gyventi kaime; 2. (insieme di attivita,
iniziative) kampanija; akcija; c. elettorale rinki­
mų kam panija / vajus; c. pubblicitaria rekla­
minė kampanija; c. contro ii fumo kampanija
prieš rūkymą; sport c. acąuisti žaidėjų pirki­
mas; 3. mil kampanija, karo žygis.
campagnol{|o I, -a bdv 1. kaimiškas; kaimietiš­
kas; kaimo; semplicita ~ a kaimiškas papra­
stumas; 2. fig (poco raffinato) kaimietiškas,
campagnolo II, -a dkt v/m kaimietis -ė.
campale bdv. battaglia c. mušis atvirame laukė
(ppr. lemiamas); ♦ giornata c. karšta diena
(sunki, sekinanti).
cam pan|Įa dkt m 1. varpas; c. a morto laidotuvių
varpai pi; suonare le ~ e skambinti varpais; k
~ e sudnano skamba varpai; ♦ sordo come una
c. kurčias kaip kelmas; sentire tutte e due k c.
išklausyti abi versijas (/ nuom ones ir pan.);
stare in c. neprarasti budrum o; 2.: c. di vetro
stiklinis gaubtas; 3. (t.p. c. di raccolta) kontei­
neris (tam tikromis atliekoms rūšiuoti); c. dėl
vetro stiklo taro konteineris; 4. (gioco infanti-
le) klasės pi.
campanaccio dkt v skambalas, žvangalas.
cam panari| o, -a bdv: torre ~ a bažnyčios bok­
štas.
cam panėll||o dkt v 1. (a pulsante) (durų) skam­
butis; suonare ii c. paspausti skambutį; ♦ c.
d ’allarme pavojaus signalas / varpelis; 2. (pic-
cola campana) varpelis; 3.: dgs mus ~ i var­
peliai.
cam panile dkt v varpinė.
119
campanilismo dkt v „kampanilizmas“ (šališkas
prisirišimas prie savo gimtojo miesto).
campanilista dkt v/m „kampanilistas -ė“ (kas ša­
liškai prisirišęs prie savo gimtojo miesto).
campano, -a 1. bdv Kampanijos; kampaniėčių;
iš Kampanijos; 2. dkt v/m kam paniėtis -ė.
campánula dkt m bot katilėlis.
campHare vksm [A] pragyventi; pasilaikyti; fin ­
ché ~ o kol busiu gyvas; ♦ tirare a c., c. alla
giornata vos sudurti galą sü galū; flk ~ a caval-
lo che l’erba cresce lauk šuneli, kol padvės ku­
melė.
campáta dkt m archit tarpatramis.
campato, -a bdv, dlv: c. in aria visiškai be pagrin­
do; (privo di lógica) visiškai be logikos; nesą­
m oningas/am .
campeggiáre I vksm [A] (-pég-) (in campeggio)
stovyklauti; gyventi palapinėje,
campeggiáre II vksm [A] (-pég-) (risaltare) iš­
siskirti; išryškėti fone.
campeggiatóre, -trice dkt v/m stovyklautojas -a.
campeggio dkt v 1. (ii luogo) stovykla, kempingas;
2. (ii campeggiare) stovyklavimas; fare c. sto­
vyklauti.
cámper dkt v nkt kemperis, turistinis furgonas,
campestre bdv 1. (contadino) kaimo; kaimiškas; camuffaménto dkt v maskuotė; mil kamufliažas,
2.: sport corsa c. krosas,
camping dkt v nkt kempingas, stovykla,
campionáre vksm (-pió-) (pa)imti (ko) mėginį /
bafidinį (/ mėginius / bañdinius ir pa n .).
campionár jio, -a 1. dkt v (prekių) pavyzdžių
rinkinys; mėginiai pi; 2. dkt v fig (raccolta)
rinkinys; 3. bdv:fiera ~ ia mugė (gaminių p a ­
roda).
campionáto dkt v čempionatas, pirmenybės pi; U canal||e dkt v 1. kanalas; griovys; c. d ’irrigazione
c. mondiale di calcio pasaulio futbolo pirm e­ drėkinimo kanalas; c. di scolo nutekamasis
nybės; la mia squadra ė prima in c. mano ko­
m anda - čem pionato lyderė,
.
campionatüra dkt m 1 mėginių ėmimas; 2. (di
dati) statistinė (duom enų) atranka,
campióne dkt v 1. čempionas; c. di boxe bokso
čempionas; ii c. del mondo pasaulio čem pio­
nas; c. in carica dabartinis čem pionas;/;# un c.
in matemática m atem atikos asas; 2. fig (difen-
sore) gynėjas; 3. (di laboratorio, di merei) m ė­ canalizzáre vksm 1. (incanalare) nukreipti kana­
ginys, bandinys; (solo di merei) pavyzdys; un c.
di sángue kraujo mėginys; c. (statisticoj res-
pondeñtai; statistinė imtis -iės.
campionėssa dkt m čempionė,
.
cámp |o dkt v 1 laūkas; c. di grano javų laūkas; i
lavori dei ~ i laukų darbai; la vita dei
gyvenimas káime; c. di battáglia kovos / mūšio canarino dkt v 1. kanarėlė; ♦ mangiare ąuanto
canarino
laūkas; c. minato minų laūkas; camminare per
i vaikščioti pó laukus; ♦ avere c. libero
turėti veiksmų laisvę; scéndere in c. stoti į kovą
(ir prk); 2. (t.p. c. sportivo) (sporto) aikštelė,
aikštė; c. di / da basket krepšinio aikštelė; c. di
/ da calcio futbolo aikštė; scéndere / entrare in
c. išeiti į aikštę; 3. (t.p. c. di azione) veiklos
sritis -iės fem m ; ė un’autorita nei šuo c. jis
didelis savo sritės specialistas; 4. (accampa-
mento) stovykla; c. base bazinė stovykla; c. di
eoncentramento koncentracijos stovykla; c. mi­
litare kariuom enės stovykla; c. (di) profughi
pabėgėlių stovykla; ♦ da c. laūko; 5. cin pla­
nas; c. lungo ilgas planas; voce fuori c. balsas
ūž kadro; 6. spec: fis c. magnético (di forze,
elėttrico, gravitazionale) magnetinis (elektri­
nis, jėgų, gravitacijos) laükas;/w c. visivo regė­
jimo laūkas; geol c. aurífero (petrolífero) áukso
(naftos) telkinys; ling c. semántico semantinis
laūkas; tecn ąui non c’ė c. čia nėra ryšio (mobi­
liesiems telefonams); 1. (piazza) aikštė (pvz.
Venecijoje); 8. (in pittura, in araldica) fonas;
dūgnas.
camposanto (dgs campisanti) dkt v kapai pi, ka­
pinės pi.
camuflare vksm 1. (už)maskūoti; 2. fig ( n e ­
slėpti, (už)maskūoti.
►camuffársi sngr (da qc) persirengti (kuo).
canadése 1. bdv Kanados; kanadiečių; kanadiė-
tiškas; iš Kanados; 2. dkt v/m kanadietis -ė;
3. dkt m (t.p. tenda c.) tokia maža palapinė
(ppr. labai žema, vienvietė arba dvivietė).
canaglia dkt m bjaurybė com, niekšas -ė.
vamzdis; 2. (radio, tv e sim.) kanalas; c. televi­
sivo televizijos kanalas; sulprimo c. per pirmąjį
kanalą / programą; cambiare c. perjungti ka­
nalą / programą; fig agiré per ~ i diplomatici
veikti diplomatiniais kanalais; 3.: anat c. den-
tale danties kanalas; 4. geogr: ii C. di Suez (di
Panama) Sueco (Panamos) kanalas; ii C. della
Mánica Lamanšas; 5. (per le navi) laivakelis.
lais; 2. (fomire di canali) kasti (kur) kanalus;
3.fig sutelkti; kanalizuoti,
canalóne dkt v skrodė (šlaito išgrauža).
cánapa dkt m 1. bot kanapė; c. indiana indiné
kanapė; 2. (la fibra) kanapių pluoštas; di c. ka­
napinis agg.
cancelláre 120

un c. valgyti kaip žvirblis; 2.: (giallo) c. skais­ candelin||a dkt m dimin žvakutė; spégnere le ~ e
čiai geltona spalva. sulla torta užpūsti žvakutės añt torto,
cancella||re vksm (-cėl-) 1. (iš)trinti; nutrinti; candelotto dkt v: c. di dinamite dinamito lazdelė;
(icon dei segni) (iš)braūkti; (distruggere) ( s u ­ c. fumógeno dūminis fakelas,
naikinti; c. un file ištrinti failą; fig c. un brutto candidáre vksm (can-) (qcn) (iš)kėlti (ką) kan­
ricordo ištrinti blogą prisim inim ą://# c. un de­ didatu, (iš)kėlti (kieno) kandidatūrą.
bito panaikinti skolą; ii tempo ha ~ to parte ►candidarsi sngr kandidatuoti, balotiruotis,
dell’affresco laikas sunaikino dalį freskos; 2.: c. candidato, -a dkt v/m kandidatas -ė; c. alla presi-
la lavagna (nu)valyti lefltą; 3. (annullare) at- denza dėl consiglio kandidatas į premjerus; c.
šaūkti (t.p. inf); c. un volo (un appuntamento) all’Oscar nom inuotas Oskarui,
atšaūkti reisą (susitikimą). candidatūra dkt m kandidatūra; nominacija; c.
►cancellársi sngr trintis, išsitrinti; nusitrinti, al premio Nobel nominacija Nobelio premijai;
cancelláta dkt m strypų (/ virbų ir pa n .) tvora. porre una c. iškelti (kieno) kandidatūrą,
cancellatür||a dkt m 1. (l’azione) išbraukimas; candid camera ['kendid 'ka-] dkt m nkt paslėptoji
2. (segno) išbrauktas / užbrauktas žodis (/ tek­ / slaptoji kamera,
stas ir pan.); molte ~ e daūg išbraukytų žodžių, cándid |o, -a bdv 1. skaisčiai baltas; sniego bal­
daūg subraūkymų. tumo; 2. fig (di qcs) tyras, nesuteptas; 3.: fig
cancellazión||e dkt m 1. atšaukimas; c. di uno un’ánima ~ a , una persona ~ a naivuolis -ė.
spettácolo spektaklio atšaukimas; ei šono statė candit||o, -a 1. dkt v cūkrintinis; ~ i cukátospi;
molte ~ i di voli daūg reisų buvo atšaukta, at­ 2. bdv cukruotas,
šaukė daūg reisų; 2. => cancellatūra. candóre dkt v 1. akinantis baltumas, sniego bal­
cancellería dkt m 1. dir kanceliarija, raštinė; tumas; 2. fig (purezza) skaistümas; (ingenuitá)
2. (t.p. artieoli di c.) raštinės reikmenys pi. naiviimas.
cancellétto dkt v (segno „ # “) grotelės pi. cán||e dkt v 1. šuo; šuva; c. lupo vilkšunis; c. da
cancelliére dkt v 1. kancleris (Italijoje: užsienio cáccia (da compagnia) medžioklinis (kam ba­
reikalų ministras); 2. dir teismo sekretorius; rinis) šuo; c. da guardia kiemsargis, šuo sar­
3. (in ambasciate e sim.) pirmasis sekretorius, gas; c. da pastore aviganis; c. poliziotto polici­
cancellino dkt v kem pinė (/ šluostas ir pan.) (len­ jos šuo; un c. randagio valkataujantis šuo; ♦ c.
tai valyti). sciolto savarafikiškų pažiūriu žmogūs; kitamá-
cancell||o dkt v vartai pi; (piccolo) varteliai pi. nis -ė;fatto da ~ i prastas, sukurptas; guida da
cancerógeno, -a bdv kancerogeninis, sukeliantis ~ i vairuoja kaip beprotis; tempo da ~ i šuniš­
\fiz\;fattore c. kancerogeninis veiksnys, kas oras; vita da ~ i šuniškas gyvenimas; come
cancréna dkt m m ed gangrena, un c. bastonato baisiai prislėgtas; menare ii can
cancro I dkt v 1. vėžys; m ed karcinoma; c. ai pol- per l’áia išsisukinėti; trattare qc come un c. lai­
moni plaučių vėžys; avere U c. sirgti vėžiu; 2. fig kyti ką šufls vietoje; ė solo come un c. jis vienas
rykštė; blogybė, negerovė, kaip pirštas; šono come c. e gatto sutiñka kaip
cancro II dkt v (segno zodiacale) vėžys (zodiako šuo sū katė; spreg ~ i e porci įvairaūs plauko
ženklas); geogr Trópico del C. Vėžio atogrąža, žmonės; flk non svegliar U can che dorme ne­
candeggiáre vksm (-dėg-) (iš)balinti (balikliu), ieškok bėdų („nežadink šuns, kai miega“); at-
candeggina dkt m baliklis; mėttere in c. balinti tenti ai c.! (cartello) piktas šuo; 2.: non c ’era un
(balikliu), c. nebuvo nė gyvos dvasios; 3. spreg (di attore)
candėggio dkt v ('iš)balinimas. nevykęs -usi aktorius -ė; (di medico) šundak­
candėl|Įa dkt m 1. žvakė; a lume di c. žvakių taris -ė; (come insulto) šuo, šūnsnukis; 4. (di
šviesoje; accéndere (spégnere) una c. uždegti fucile e sim.) gaidūkas; 5. kaip bdv nkt: fa un
(užpusti) žvakę; ♦ rėggere la c. būti trečiam freddo c. baisiai / siaubingai / šuniškai / žiaūriai
(prie įsimylėjėlių poros); ha la c. al naso jám fam šalta; ♦ kaip išt volg mondo c.!, porco c.!,
varva nósis, jám snarglys leñda;/M: ilgioco non bóia di un c.! pó velnių!; šūdas!
vale la c. nė prasidėti neverta; 2. tecn (t.p. c. di canėstro dkt v 1. krepšys; pintinė; 2. sport krep­
accensione) (uždegimo) žvakė; 3. (figura gin- šys; (ii punto) įmetimas; c. da due dvitaškis; c.
nica) žvakė; 4.fis kandelá. da tre tritaškis;/are c. įmesti (kamuolį (į krep­
candelabro dkt v kandeliabras, šakota / daugia- šį) / dū taškūs ir pan.).
žvakė žvakidė, cánfora dkt m kamparas,
candeliére dkt v žvakidė. cangiante bdv mainantis spalvas.
121
canguro dkt v zool kengūra,
canicola dkt m karštymetis, vasaros kaitra,
canile dkt v 1. šunidė; šunų aptvaras; 2. (la cuc-
cia) šufis būda.
canin | o, -a 1. bdv šunų, šufis; šuniškas; mostra
~ a šunų paroda; olfatto c. šuniška uoslė; razza
~ a šufis veislė; bot rosa ~ a erškėtrožė; m ed
tosse ~ a kokliušas; 2. dkt v (t.p. dente c.) (di
uom o) iltinis (dantis -iės); (di bestia) iltis -ies
fem m .
canizie dkt m nkt žilumas; žili plaukai pi.
cànna dkt m 1. nendrė (ir bot); nendrės stiebas;
c. di bambu (fusto) bam buko stiebas; (bastū­
ne) bam bukinė lazdelė; bot c. da zùechero cu­
kranendrė; ♦ povero irt c. plikas kaip tilvikas;
2.: (t.p. c. dapasséggio) lazdà, lazdelė (pasiram­
sčiuoti); (t.p. c. da pesca) meškerė; 3.: c. fu­
maria kaminas, dūmtraukis; c. della bicicletta
dviračio skersinis; c. dell’drgano vargonų vam ­
zdis; 4. (di arma da fuoco) vamzdis; fucile a
doppia c. dvivariizdis šautuvas; 5. (strumento
musicale) skudutis, vamzdelis; 6. fa m (spinel-
lo) m arihuanos (/ hašišo ir pan.) cigaretė, ka-
sėkas fam ;farsi una c. parūkyti žolės,
cannèlla dkt m cinamonas,
cannèllo dkt v vamzdelis; tūtelė; tecn c. per sal-
dature litavimo lempa,
cannelloni dkt v p i kul „kanelonai“.
cannéto dkt v nendrynas,
cannibale dkt v/m kanibalas -ė, žm ogėdra com.
cannibalismo dkt v kanibalizmas, žmogėdrystė,
cannocchiàle dkt v (vienvamzdis) žiūronas; ♦ ne-
anche col c. mesk sáu iš galvós.
cannonàta dkt m 1. kanonada, patrankos šūvis;
2.fig (cosa eccezionale) pritrenkiantis dalÿkas;
quel film è una c. tàs filmas tiesiog nerealūs;
3. sport (tiro violento) šūvis kaip iš patrankos,
cannóne dkt v 1. patranka; pabūklas; palla di c.
patrankos sviedinÿs; sport c. sparaneve, c. da
neve sniego patranka; 2. fig (di qcn) asas -ė,
magas -ė; 3.: ♦ donna c. „storulė“ (ppr. cirko
atrakcionas).
cannoneggiàre vksm (-nég-) 1. intr [A] šaudyti iš
patrankų; 2. tr apšaudyti iš patrankų,
cannoniére dkt v 1. m il patrankininkas; 2. sport
snaiperis,
cannoniéra dkt m m il kanonierė,
cannùccia dkt m šiaudelis; bere con la c. gerti per
/ pro šiaudelį,
canôa dkt m 1. kanoja (ir sport); andaré in c.
plaukioti kanoja; 2. (lo sport) kanojų sportas.
cànon||e dkt v 1. (norma) kanonas (t.p. rel); c.
estético estetinis kanonas; secondo i ~ i pagal
cantilena
(kieno) taisyklės (/ kriterijų ir pan.); 2. (tassa e
sim.) mokestis; c. d ’abbonamento abonemefiti-
nis mokestis; c. d ’affitto nuoma, nuomos m o­
kestis; 3.: rel ii c. della Sacra Scrittura kanonas;
4. m uz kanonas,
canónica dkt m klebonija,
canónico, -a 1. bdv kanoniškas (irprk); dirdiritto
c. kanonų teisė; 2. bdv fig (usuale) [prastas;
3. dkt v rel kanaunifikas.
canonizzare vksm kanonizuoti,
canonizzazióne dkt m kanonizacija; kanonizavi­
mas.
canorį|o, -a bdv 1.: uccello c. paūkštis giesminifi-
kas; 2.: gara ~ a dainų konkūrsas.
canottaggio dkt v irklavimas,
canottiéra dkt m berankoviai marškinėliai p i
(ppr. apatiniai); marškinaičiai pi.
canottiére dkt v irklininkas -ė.
canotto dkt v valtis -ies fem m ; (solo a motore) ka­
teris; (gonfiabile) guminė / pripučiam a valtis;
c. a remi irklinė valtis; c. di salvatággio gelbė­
jimosi valtis,
canováccio dkt v (di u n ’opera) siužetas,
cantante dkt v/m daininifikas -ė; c. lírico operos
daininifikas; c. pop, c. di música leggera pop-
mūzikos daininifikas.
cantare vksm 1. dainuoti; (solennemente, in chie-
sa) giedoti; c. a orécchio dainuoti iš klausos; c.
da tenore dainuoti tenoru; c. in playback ['plei-
bek] dainuoti pagal fonogramą; c. una canzo-
ne dainuoti dainą; c. un canto (un inno) giedo­
ti giesmę (himną); 2. (di uccelli) giedoti; (di
grilli e sim.) čirkšti, čirpti; 3. (celebrare) (ap)-
dainúoti (ppr. eilėse), (ap)giedóti; 4.fam (con-
fessare) išpliurpti,
cantastorie dkt v nkt dainius; ii c. ineantava dai­
nius burė.
cantautóre, -trice dkt v/m daininifikas -ė dainų
kūrėjas -a (ppr. dainuojantis savo dainas).
canterelláre vksm (-rel-) linksmai (sáu) dainuo­
ti; (a bocca chiusa) niūnioti.
cántica dkt m giesmė, poem os dalis -iės.
canticchiáre vksm (-tic-) => canterelláre.
cántico dkt v rel (religinė) giesmė; ii C. dei Cán-
tici Giesmių giesmė,
cantiére dkt v 1. (t.p. c. edile) statybos aikštelė,
statybvietė; statybos objektas; c. stradale kelio
darbų zona; 2. (t.p. c. navale) laivų statykla;
dokas; ♦ avere qcs in c. ką ruošti (/ kūrti ir
pan.); mėttere in c. planuoti refigti.
cantilena dkt m 1. (paprasta) dainelė; (ninna
nanna) lopšinė; ♦ e la sólita c. tai vėl sena
giesmė; 2. fig (della voce) monotoniškas balso
cantina
tonas; nenatūrali tęsiama intonácija;/«re la c.
kalbėti (/ skaityti ir pa n .) tęsiant žodžiūs; ne­
natūraliai skaityti,
cantina dkt m 1. rūsys; 2. (t.p. c. vinícola, c. di
vini) vyno rūsys; (anche negozio) vyninė; ♦ c.
sociale vynininkų asociacija,
cánt |o I dkt v 1. giesmė; (canzone) daina; ~ i po-
polari liaudies damos; 2. (Vañone) giedojimas;
dainavimas; m us c. gregoriano grigališkasis
giedojimas; lezioni di c. dainavimo pamokos;
studiare c. mokytis dainuoti; 3. (di uccelli)
giesmė; giedojimas; (di grilli e sim.) čirpimas;
alzarsi ai c. dėl galio keltis su pirmaisiais gai­
džiais; ♦ c. dėl cigno gulbės giesmė; 4. (poesía)
lyrinis eilėraštis,
canto II dkt v kertė; pašalys, pakampis; ♦ dal c.
mio dėl manęs; iš mano pūsės; aš pats; d ’altro
c. afitra / kita vertus.
cantonáta dkt m: ♦ prendere una c. visai pra­
šauti; skaudžiai apsirikti / suklysti,
cantone I dkt v kertė, kampas; (della strada) pa­
kampė; ♦ metiere in un c. atidėti į šalį.
cantone II dkt v (in Svizzera) kantonas (Šveicari­
jos teritorinis vienetas).
cantoniére dkt v (kėlio) apeivis.
cantoniér||o, -a bdv: casa ~ a „kelio apeivių na­
mai“ /?/ (kur gyvena apeiviai ir laikomi įrankiai,
mašinos kelių darbams).
cantóre, -a dkt v/m 1. (chi canta) giedotojas -a;
choristas -a; 2. (poeta) dainius -ė.
cantüccio dkt v 1. (angolino) kertelė; 2. (luogo
appartato) užkaboris; ♦ stare in un c. laikytis
nuošaliai; 3. (di pane) žiauberė.
canuto, -a bdv 1. (di capelli e sim.) žilas; baltas;
2. (di qcn) žilaplaukis; pražilęs, žilas,
canyon ['kenjonj dkt v nkt geogr kanjonas,
canzonáre vksm (-zó-) (qcn) pasišaipyti (iš ko),
šaipytis, pasityčioti, tyčiotis,
canzonatório, -a bdv pašiepiamas,
canzonatura dkt m pašaipa; (l’azione) pasišai­
pymas, pasityčiojimas,
canzóne dkt m 1. daina; la c. preferita mėgsta­
miausia daina; ii festival della c. italiana italų
dainų festivalis / šventė; registrare una c. įra­
šyti dainą; 2,:fig sempre la sólita c.! vėl ta pati
daina!; 3. lett, mus kanconá.
canzoniére dkt v dainų rinkinys, dainynas,
caos dkt v nktfig chaosas; netvarka,
caótic [o, -a bdv chaotiškas; esposizione ~ a (di
idee) chaotiškas minčių dėstymas; trájfico c.
chaotiškas eismas,
capáce bdv 1. (abile, esperto) gabūs, sumanūs;
(in grado di far qcs) sūgebantis, mokantis;
122
pajėgūs; d ir c. di intėndere e di volere pakal­
tinamas; essere c. (di far qcs) sugebėti (ką da­
ryti), mokėti; non šono c. nemoku; fig e c. di
non parlarmi per giorni jis dienų dienas gali su
manimi nesišnekėti; ♦ ė c. di tutto jis gali
griebtis bet ko (nesigriaužia dėl nieko); 2. (ca-
piente) talpūs; (ampio) erdvūs; 3. dir veiksnūs;
4.:fam ė c. che... galimas dalykas, kad...
capacit[|a dkt m 1. (su)gebėjimas; gabumas; di
grandi c. didelių gabumų, labai šaunūs; c. or-
ganizzative organizaciniai gabumai; dir c. di
intėndere e di volere pakaltinamūmas; econ c.
produttiva gamybinis pajėgumas; avere fidūcia
nelleprdprie ~ a pasitikėti savo jėgomis; valu-
tare le ~ a di qcn vertinti kieno sugebėjimus;
ąuesto oltrepassa le mie ~ a tai nė mano jėgoms;
2. (capienza) talpa; (l’essere capiente) talpu­
mas; 3.fis talpa; geba; 4. tecn galia; c. di carico
keliamoji galia; 5. dir (t.p. c. di agire) veiks­
numas.
capacitarsi vksm (-pa-) 1. susivokti; (di qcs) su­
vokti (ką); 2. (rassegnarsi) susiprasti (su kuo).
capanna dkt m 1. troba (ppr. su šiaudiniu stogu),
trobelė; ♦ kaip išt fa m panda mia fatti c.!
„prisikemšam pilvą!“ (sakoma juokais prieš
valgant ypač skanų maistą); 2. (casupola) lūš­
na, lūšnelė.
capannello dkt v būrelis (žmonių); si ė formato
un c. di curiosi susibūrė / susirinko būrelis
smalsuolių.
capanno dkt v 1. (per gli attrezzi) pašiūrė; pasto-
ginė; (per ilfteno e sim.) daržinė; 2. (baracca)
barakas; 3. (ai mare) kabina (paplūdimyje).
capannone dkt v karkasinis pastatas; (hangar)
angaras; c. industriale pramoninis angaras,
caparbieta dkt m ryžtingumas, ryžtas; (tenacia)
atkaklumas,
caparbio, -a bdv ryžtingas, atkaklūs,
caparra dkt m rankpinigiai pi; versare / lasciare
una c. duoti / palikti rankpinigius,
capatina dkt m: fare una c. užsukti (kur nors).
capeggiare vksm (-pėg-) (qc) būti (ko) lyderiu;
(guidare) vadovauti (kam); c. una rivolta būti
sukilėlių / sukilimo lyderiu.
capell| o dkt v plaukas; dgs i ~ i plaukai; (accon-
ciatura) šukūosena sg; ~ i folti (radi) tankūs
(reti) plaukai; ~ i lisci (ricci) lygūs (garbano­
ti) plaukai; ~ i lunghi (corti) ilgi (trum pi)
plaukai; ~ i scuri (chiari) tamsūs (šviesūs)
plaukai; ~ / a caschetto (moteriška) pažo šu­
kūosena sg;farsi crėscere i ~ i auginti plaukus;
lavarsi i ~ i plauti(s) galvą, išsiplauti galvą;
trinkti galvą; perdere i ~ i plikti; (completa-
123
mente) nuplikti; tagliarsi i ~ i kirptis (plau­
kus), nusikirpti (plaukus), apsikirpti; cadono i
~ f slenka plaukai; ♦ mettersi le mani nei ~ i,
strapparsi i ~ i plaukus rautis (nuo galvos);
non tdrcere un c. a ącn = ne plaukui nuo galvos
nenukristi; prėndersi per i ~ i į plaukus kibti;
spaccare ii c. in ąuattro ginčytis dėl smulkme­
nos; ne hofin sopra i ~ i (di ąc) (tai) man įgriso
iki gyvo kaulo,
capellone dkt v f am gaūrius; ilgaplaukis,
capellūto, -a bdv 1. ilgais ir tankiais (galvos)
plaukais; gauruotas; 2.: cudio c. galvos oda.
capestro dkt v virvė su kilpa (karti), kilpavirvė;
♦ contratto c. pavergiamoji sutartis -iės.
capezzale dkt v 1. ligos (/ mirties) patalas; stare
ai c. di ącn būti prie mirštančiojo, marinti li­
gonį; 2. (la parte dėl letto) galvūgalis,
capezzolo dkt v anat spenelis; (di animale) spe­
nys.
capidoglio dkt v zool => capodoglio.
capiėnte bdv talpūs; (spazioso) erdvūs,
capienza dkt m talpa; (l’essere capiente) talpu­
mas; lo sala ha una c. di 200 spettatori salėje
telpa 200 žiūrovų,
capigliatūra dkt m galvos plaukai pi, ševeliūra,
capillare I dkt v anat (t.p. vaso c.) kapiliaras,
capillare II bdv 1. anat kapiliarinis; kapiliarų;
2. fts kapiliarinis; kapiliarus; 3. fig kruopštūs,
nuodugnūs; (diffuso) plačiai nusidriekęs,
capinėra dkt m zool (juodagalvė) devynbalsė.
capi|jre vksm (-isc-) suprasti; suvokti; c. l ’italiano
suprasti itališkai; c. un errore (gli scherzi, una
persona) suprasti klaidą (juokūs, žmogų); c.
malė ne taip suprasti;/ar c. duoti suprasti;/«r-
si c. susišnekėti; proprio non riesco a c. niekaip
nesuprantu;/« fintą di non c. apsimeta nesu­
prantantis; si ~sce! savaime suprantama!; ♦ ca-
pirai! (o) kas čia tokio!
►capi |rsi sngr suprasti vienam kitą; ei siamo
~ ti? ar aišku?
capitale I bdv 1. labai svarbūs; svarbiausias; pa­
grindinis; kapitalinis; di importanza c. nepa­
prastai svarbūs agg; un’dpera c. kapitalinis
veikalas; 2.: dir peną c. mirties bausmė; dir
sentenza c. mirties nuosprendis; rel peccato c.
m irtina nuodėmė,
capitale II dkt m sostinė; Roma ė la c. dell’Italia
Rom a - Italijos sostinė,
capitale III dkt v 1. econ, fin kapitalas; lėšos pi;
c. azionario (circolante) akcinis (apyvartinis)
kapitalas; c. iniziale pradinis kapitalas; 2. fig
(grossa som m a) dideli pinigai pi; costare un c.
kainuoti baisius pinigus; spendere un c. išleisti
capo
nem eūką sumelę; valere un c. būti vertam di­
delių pinigų,
capitalismo dkt v kapitalizmas,
capitalista dkt v/m kapitalistas -ė.
capitalistico, -a bdv kapitalistinis; kapitalizmo,
capitanáre vksm (-ta-) (ącs) vadovauti (kam).
capitaneria dkt m\ c. (diporto) uostų ir pakran­
čių tarnyba.
capitáno dkt v 1. mil, sport kapitonas; vadas; stor
c. di ventura kondotjėras; ♦ c. d ’industria pra­
monės magnatas, stambūs pramonininkas; 2.
(di una nave civile) (laivo) kapitonas.
capit||are vksm [E] (cá-) 1. (venire a trovarsi) at­
vykti (ppr. netikėtai, neketinus), atklysti; atsi-
dūrti; se ~ i a Milano, vieni a trovarmi jei
kartais atvažiuosi f Milaną, užsuk pas m anė [
svečius; ~ i ai momento giusto!, ~ i a propósito!
laiku pasirodei!, kaip tik tavęs reikėjo!; ♦ c.
bene pasisekti; c. malė nesisekti; fa m se solo mi
~ a a tiro! / tra le mani! jei tik j[ sučiupsiu /
pagausiu!, paklius mán į rankas!; ii primo che
~ a pirmas pasitaikęs; 2. (succedere) atsitikti;
nutikti; ~ a a tutti visiems taip nutiñka;
tutte a me! visada mán taip nutiñka!; šono cose
che ~ ano būna ir taip, visko būna; gli ė ~ ata
una disgrázia jį ištiko nelaimė; ~ a che... būna,
kad... ; ė ~ ato che... atsitiko, kad... ; mi ~ a
spesso dažnai (mán) būna; ♦ dove ~ a kur iš­
eina; kur papuola fam ; 3. (presentarsi) pasi­
taikyti; (toccare a ącn) atitekti (kam); é ~ ata
una bella giornata pasitaikė graži diena; ti ė
mai ~ato... ar táu tėko... ; se Voccasione
progai pasitaikius, jei pasitaikys proga; 4. (di
ricorrenze e sint.): ąuest’anno ii mio complean-
no ~ a di martedi šiemet m ano gimtadienis
būs antradienį,
capitéllo dkt v archit kapitelis,
capitoláre vksm [A] (-pi ) kapituliuoti,
capitolazióne dkt m kapituliacija; (ii capitolare)
kapituliavimas,
capitolino, -a bdv Kapitolijaus,
capitolo dkt v 1. (di romanzo e sim.) skyrius; fig
un c. buio della mía vita tamsūs mano gyvenimo
laikotarpis; 2. (di contratto) straipsnis, pūnk-
tas; 3. rel kapitula; ♦ avere voce in c. turėti
balsą (būti svarbiam).
capitómbolo dkt v kul(ia)virstis; ho fatto un c. giu
per le scale nuvirtaū žemyn galva nuo laiptų,
capitoné dkt v ungurys.
cap [jo dkt v 1. (testą) galva; ferita ai c. galvos
žaizda; a c. seoperto be kepūrės (/ skarelės ir
pan.), vienplaūkis agg; scuótere ii c. pūrtyti
galvą (ir prk); ♦ da c. a piedi nuo galvos iki
capobánda
k ojų:/ra c. e colio visai netikėtai (ppr. apie ne­
malonų atsitikimą), nei iš šio nei iš tó; alzare ii
c. sukilti; non avere ne c. né coda = nei f tvorą,
nei f m ietą (apie kalbą)', t.p. => testa 1.; 2. (gai­
da) vadovas -ė; (capoujficio) viršininkas; m il
vadas; spreg vadeiva com ; ii c. di un ’atienda
Įmonės vadovas; c. di Governo (di Stato) vy­
riausybės (valstybės) vadovas / galva; m il co­
mandante in c. kariuom enės vadas; ėssere a c.
(di qcs) būti (ko) vadovū, vadovauti (kam)',
♦ ii gran c. bosas; šefas; 3. (unitą): c. di bestia-
me galvijas; c. (di vestiario) drabužis, apdaras;
c.firmato garsaūs dizainerio drabužis; 4. (filo)
vija; 5. (estremitá) galas; ii c. del letto (la testa)
galvūgalis; (ipiedi) kojūgalis; ii c. di una corda
virvės galas; dall’altro c. della citta kitoje m ie­
sto pusėje; ♦ a c. iš naujos eilutės; da c. (dall’i-
nizio) iš pradžių, nuo pradžios; (di nuovo) iš
naüjo; da c. afondo nuo pradžios iki galo; da
un c. all’altro skersai; (attraverso) kiaurai; in c.
a... per (tam tikrą laiką); po (tam tikro laiko);
in c. al mondo pasaulio krašte; mandare a c.
una parola (nu)kėlti žodį į kitą eilutę; venire a
c. (di qcs) išsiaiškinti (ką), išspręsti; užbaigti;
fare c. (a qcs) būti (kam ) pavaldžiam; flk cosa
fatta c. ha kas padaryta nepakeisi; 6. (capito-
lo) skyrius; skirsnis; (punto) punktas; ♦ per
sommi ~ i glaustai, trumpai; 7.: dir c. d ’accusa,
c. d ’imputazione kaltinamoji išvada; kaltini­
mas; 8.geogr ragas; (iš)kyšulys; 9. kaip bdv nkt
vyriausiasis; ispettore c. vyriausiasis inspekto­
rius.
capobánda (v dgs capi-, m nkt) dkt v/m 1. (di una
banda musicale) kapelmeisteris -ė; 2. (di cri-
minali) gaujos vadeiva com.
capocchia dkt m (smeigtuko, vinies) galvutė,
capóccia dkt m tarm, fa m (testą) makaūlė.
capoccióne, -a dkt v/m (genio) galvočius,
capoclásse (v dgs capielasse, m nkt) dkt v/m kla­
sės seniūnas -ė.
capocuóco, -a dkt v/m vyriausiasis -ioji virėjas -a.
capodánno dkt v Naujieji mėtai pi; a c. per N au­
juosius (metüs); la vigilia di c. Naujųjų mėtų
išvakarės pi; passare ii c. in famiglia sutikti
Naujuosius metus su šeima,
capodoglio dkt v zool kašalotas.
capofamiglia (v dgs capifamiglia, m nkt) dkt v/m
šeimos galva,
capofda (v dgs capifila, m nkt) dkt v/m 1. vedlys
-ė; pirmas žmogūs eilėje; 2.fig lyderis -ė.
capofltto dkt v: a c. kūliais, stačia galva; ♦ but-
tarsi a c. in qcs kibti į ką, pulti ką daryti,
capogiro dkt v galvos sukimasis, (ap)svaigimas;
124
svaigulys; da c. svaiginantis (ppr. apie kainą);
ha avuto un c. jam apsisuko galva,
capogruppo (v dgs capi-, m nkt) dkt v/m 1. grupės
vadovas -ė; 2. (in politica) frakcijos vadovas -ė.
capolavoro dkt v šedevras,
capolėttera (dgs capi-) dkt v padidinta pirmoji
raidė.
capol'inea dkt v nkt galinė (m aršruto) stotelė;
♦ ėssere ai c. baigtis; pasiekti galą.
capolino dkt v: fare c. kyštelėti galvą; ii solefece
c. šyptelėjo saulė,
capolista (v dgs capilista, m nkt) 1. dkt v/m (t.p.
candidato c.) pirmas -a sąrašo kandidatas -ė;
2. dkt m sport lyderis -ė.
capoluogod/civ 1. (t.p. c. diprovincia) = apskrities
centras; 2. (t.p. c. di regione) = srities centras,
capomafia (dgs capi-) dkt v mafijos vadeiva com.
capomastro dkt v (di cantiere) statybos (vyriau­
siasis) meistras,
caporale dkt v grandinis; kapralas,
caporedattore, -trice dkt v/m vyriausiasis -ioji re­
daktorius -ė.
caporeparto (v dgs capireparto, m nkt) dkt v/m
skyriaus viršininkas -ė; (in unafabbrica) cecho
viršininkas -ė.
caposaldo (dgs capisaldi) dkt v fig pagrindas; ker­
tinis akmuo,
caposcuola (v dgs capiscuola, m nkt) dkt v/m p ra­
dininkas -ė; pirmtakas -ė.
caposquadra (v dgs capisąuadra, m nkt) dkt v/m
1. brigadininkas -ė, grandininkas -ė; 2. m il sky­
riaus vadas -ė; būrio vadas -ė.
capostazione (v dgs capistazione, m nkt) dkt v/m
stoties viršininkas -ė.
capostipite dkt v/m 1. protėvis -ė, prosenelis -ė;
2. fig tėvas, pradininkas -ė.
capotavola (v dgs capitavola, m nkt) 1. dkt v/m
sėdintysis -čioji stalo gale; 2. dkt v: a c. galu­
stalėje, stalo gale.
capotrėno (v dgs capitreno, m nkt) dkt v/m trau ­
kinio viršininkas -ė.
capotribū dkt v/m nkt genties vadas -ė.
capottare vksm [A] (-p dt-) apsiversti (ppr. apie
automobilį).
capoturno (v dgs capiturno, m nkt) dkt v/m p a­
mainos viršininkas -ė / meistras -ė.
capoufficio dkt v/m (v dgs capiufficio, m nkt)
(biuro / skyriaus ir pan. ) viršininkas -ė.
capovėrso dkt v 1. pastraipos pradžia; (rientran-
za) įtrauka; (paragrafo) pastraipa; 2. (punto)
skirsnis, punktas.
capovol||gere* vksm (-vdl-) apversti; perversti; c.
una clessidra perversti smėlio laikrodį; le onde
125
hanno ~ to la barca bañgos apvertė vált\;fig c.
ilrisultato persverti rezultatą; /!#c. una senten-
za panaikinti nuosprendį (priimantpriešingą).
► capovól || gersi sngr apsiversti; apvirsti; la
barca si ė ~ ta valtis apsivertė;/ig la situazione
si ė ~ ta padėtis apsivertė aukštyn kojomis,
capovolgiménto dkt v apsivertimas; fig (krypties
ir pan.) visiškas pasikeitimas; perversmas; un
c. dei ruoli susikeitimas vaidmenimis,
capovólto, -a bdv, dlv apverstas (aukštyn kojo­
mis / dugnū ir pan.).
cappa I dkt m 1. apsiaustas (ppr. su gobtuvū);
skraistė; un romanzo di c. e spada nuotykinis
riterių romanas; fig una c. di smog sulla cittá
smogo skraistė / debesis -iės mase virš miesto;
2. (di camino e sim .) gobtüvas, gaūbtas.
cappa II dkt v/m (lettera) raidė K, ka.
cappėlla I dkt m 1. koplyčia; la C. Sistina Siksto
koplyčia; 2. (edieola) koplytėlė; 3. m us kape­
la; maestro di c. kapelmeisteris; ♦ a c. „a cap-
pella“.
cappėlla II dkt m 1. (di jungo) grybo kepurė; 2.
(iii chiodo) galvutė (vinies); 3.fa m žioplystė,
cappelláno dkt v kapelionas; c. del cárcere kalė­
jimo kapelionas; c. militare karo kapelionas,
cappelliéra dkt m (apvali) dėžutė skrybėlei,
cappellino dkt v dimin skrybėlaitė; kepuraitė.
cappéll||o dkt v 1. skrybėlė; (berretto) kepurė; c.
da uomo (da donna) vyriška (moteriška) skry­
bėlė; c. di páglia šiaudinė skrybėlė; c. di pel-
Uccia kailinė kepurė; mėttersi (togliersi) il c.
užsidėti (nusiimti) skrybėlę; portare il c. sulle
ventitrė nešioti skrybėlę pakreiptą añt šono;
♦ fare tanto di c., levarsi il c. kepūrę (nu)im ti
(reiškiant pagarbą); giu il c.! nusileñkime!;
2. (introduzione) maža įžanga; įžangėlė; 3. bot
(di fungo) (grybo) kepurė.
cápper||o dkt v 1. kaparėlis; ♦ kaip jst ~ i! nieko
sáu!; čia tai beñt!; 2. bot (¡’arbusto) kaparis.
cáppio dkt v (slánkiojamoji) kilpa,
cappóne dkt v kastruotas gaidelis,
cappottáre vksm (-pó t-) => capottáre.
cappottino dkt v dimin paltukas.
cappott||o I dkt v (žieminis) paltas; mėttersi (to-
gliersi) il c. apsivilkti (nusivilkti / nusimesti)
paltą.
cappótto II dkt v: darė c. sutriuškinti (žaidžiant),
laimėti sausu rezultatu,
cappuccėtto dkt v dimin: flk C. Rosso R audonke­
puraitė.
cappuccmo I, -a dkt v/m kapucinas -ė.
cappuccino II dkt v (bevanda) kapucinas, kapu­
cino kava.
caráttere
cappüccio dkt v 1. gobtüvas, gaūbtas; kapišonas;
2. (tappo) dangtelis; gaubtėlis; 3.: bot (cávolo)
c. gfižinis kopūstas; 4. fa m => cappuccino II.
cápra dkt m ožka; (maschio) ožys; formággio di
c. ožkos suris; ♦ salvare c. e cávoli = vilkas so­
tus ir avis sveika,
caprėtto dkt v dimin ožiūkas; oželis, ožkiukas.
capric||cio dkt v 1. užgaida; kaprizas; įgeidis,
įnoris;fare i ~ c i kaprizytis, aikštytis; (incapo-
nirsi) ožiuotis; levarsi un c. patenkinti / už­
pildyti savo užgaidą; fig fa m il motore fa i ~ c i
variklis streikuoja; 2. m us kapričas.
capricciós|[o, -a bdv kaprizingas, aikštingas; ♦ la
(pizza) ~ a „kaprizingoji pica“ (su kumpiu, sū­
riu, mažais artišokais).
capricórno dkt v (nello zodiaco) Ožiaragis, Ožys
(zodiako ženklas); geogr Trópico del C. O žiara­
gio atogrąža,
caprifóglio dkt v bot saūsmedis.
caprino, -a bdv ožkos; ožkų; ožio; ožiškas,
caprióla dkt m kūlvirstis; fare una c. verstis per
galvą.
capriólo dkt v stirninas; (femmina) stirna; carne
di c. stirniena,
cápro dkt v => capróne; ♦ c. espiatório atpirkimo
ožys.
capróne dkt v ožys; puzzi come un c. dvoki kaip
ožys.
cápsula dkt m 1. anat kapsulė, apvalkalas; ap­
valkalėlis; 2. farm kapsulė; 3. m ed (dentaria)
(danties) vainikėlis; 4. (t.p. c. spaziale) (nulei­
džiamoji) kapsulė,
captare vksm 1. (radio e sim.) pagauti; priimti; c.
un s.o.s. pagauti SOS; 2.fig (intuiré) nujausti;
pajaūsti; 3 .fig (conquistare) siekti (ko); pelny­
ti (ką).
capzióso, -a bdv apgaulingas; sūktas; su klasta,
capufficio dkt v/m => capoufTicio.
carabina dkt m karabinas,
carabiniére dkt v karabinierius,
caráffa dkt m grafinas, ąsotis; ropinė,
carambola dkt m 1. sport rikošėtas; 2. (nei biliar­
do) karambolis (biliarde).
caramėlla dkt m saldainis, ledinūkas; karamelė;
c. alia menta mėtinis saldainis; c. mou Imu] iri­
sas; scartare una c. išvynioti saldainį,
caramėllo dkt v karamelė, degintas cukrus.
caratį|o dkt v karatas; a 24 ~ i 24 karatų,
caráttere dkt v 1. (segno gráfico) rašmuo; (lette­
ra) raidė; (a stampa) spaudos ženklas, spaud-
mu6; 2. in f (font) šriftas; 3. (indole) būdas,
charakteris; un c. difficile (forte, incostante,
mite, riservato) sunkūs (tvirtas, nepastovūs,
caratteriále
švelnūs, santūrūs) būdas; fig ii c. di un’ėpoca
epochos charakteris; 4. (fermezza) tvirtumas;
♦ di c. su charakteriu, tvirto budo; 5. (tipo,
natura) pobūdis; di c. descrittivo aprašomojo
pobūdžio; 6.: biol c. dominante (recessivo) do­
minuojantis (recesyvinis) požymis,
caratteriále bdv charakterio; incompatibilitá c.
charakterių nesuderinamumas,
caratterista dkt v/m charakterinis aktorius -ė.
caratteristica dkt m 1. būdingas bruožas; (pro-
prietá) savybė, ypatybė; 2. mat (t.p. c. di un lo­
garitmo) (logaritmo) charakteristika.
caratteristi||co, -a bdv 1. charakteringas; (di qc)
būdingas (kam); (proprio) savitas; tratti ~ c i
charakteringi bruožai; un accento c. savitas
akceñtas; un modo di fare c. delle persone orgo-
gliose elgsena būdinga išdidiems žmonėms;
2. (pittoresco) tipiškas; un ristorantino c. tipi­
škas restoranėlis.
caratterizz||áre vksm 1. (contraddistinguere qc)
būti būdingam (kam); išskirti (ką); la gentilez-
za che lo (ti) ~ a jám (táu) būdingas mandagū-
mas; 2. (descrivere) apibudinti, charakterizuoti,
caraiiira dkt m fig (livello) lygis,
caravėlla dkt m karavėlė.
carboidráto dkt v chim angliavandenis.
carbonár| o, -a 1. dkt v stor karbonáras; 2. bdv
karbonam : ♦ spaghetti alki ~ a „karbonarų
spagėčiai“ (su kiaušiniais, ožkos sūriu).
carboncino dkt v anglinis pieštūkas; disegno a c.
piešinys anglimi.
carbón¡|e dkt v anglis -iés fem m ; añglyspi; stufa
a c. anglimis kūrenam a krosnis; carbón [-'bon]
fdssile akmens añglys; giacimento di c. anglių
telkinys; estrarre c. kasti anglis; ♦ carta c. kal­
kė, anglinis popierius; stare sui ~ i ardenti sė­
dėti kaip añt žarijų / añt adatų,
carbonería dkt m stor karbonarų sąjunga,
carbonífero dkt vgeol (akmefis) anglių; bacino c.
akmeñs anglių baseinas; strato c. anglių klo­
das.
carbónio dkt v chim anglis -ibi, fem m ; mondssido
di c. anglies viendeginis; smalkės pi.
carbonizzáre vksm visiškai sudeginti; paversti
anglimi.
►carbonizzársi sngr visiškai sudegti; suanglė-
ti.
carbonizzáto, -a bdv, dlv suanglėjęs; visiškai su­
degęs; visiškai sudegintas; (solo in superficie)
apanglėjęs; moriré c. sudegti negyvai,
carburante dkt v degalai pi; c. per aėrei aviacinis
k im s; fare ii pieno di c. prisipildyti baką.
carburatóre dkt v karbiuratorius.
126
carcássa dkt m 1. (telaio e sim) karkasas, kor­
pusas; 2. tecn (involucro) apvalkalas; 3. (ręsti
di u n ’automobile e sim.) griaučiai pi; duženos
pi; 4. (carogna) dvėseliena, maita.
carcerari||o, -a bdv kalėjimo; riforma ~ a kalėji­
mų reforma,
carceráto, -a dkt v /m kalinys -ė.
carcerazióne dkt m (į)kalinimas.
cárcere dkt v 1. kalėjimas (irprk.); c. di massima
sieurezza sustiprintojo režimo kalėjimas; 2. (la
detenzione) kalėjimas, nelaisvė; c. a vita kalėji­
mas iki gyvos galvos; condannare a dieci anni
di c. nubaūsti kalėjimu dešimčiai mėtų; scon-
tare due anni di c. kalėti dvejūs metus; atsėdėti
dvejus m etūs kalėjime,
carceriére -a dkt v/m kalėjimo prižiūrėtojas -a.
carciófo dkt v bot artišokas.
cardánico, -a bdv tecn kardaninis; giunto c. kar­
danas,
cardare vksm (iš)kafšti.
cardellino dkt v zool dagilis.
cardiac||o, -a bdv širdies; attacco c. širdies prie­
puolis; báttito c. širdies plakimas; m ed arresto
c. širdies paralyžius; med insufficienza ~ a šir­
dies nepakankamumas.
cardinal||e I bdv 1. pagrindinis, kardinalūs; rel
virtu ~ i kardinaliosios / pagrindinės dorybės;
♦ punti ~ i pasaulio šalys; 2.: gram numerale c.
kiekinis skaitvardis,
cardinále II dkt v kardinolas,
cardinalizio, -a bdv kardinolo; kardinolų.
cárdin[|e dkt v 1. vyris; oliare i ~ i di una porta
patepti dūrų vyrius; 2. fig pamatas, pagrindas,
cardio- priešdėlis: pirmasis sudurtins žodžių dė­
muo, rodantis sąsają su širdimi arba su įskran­
džiu, pvz., cardiólogo, cardiográmma ir t. t.
cardiochirurgia dkt m širdies chirūrgija, kar-
diochirūrgija.
cardiochirūrgo (dgs -gi/-ghi) dkt v kardiochirūr-
g a s ’
cardiología dkt m 1. (la scienza) kardiologija;
2. (U reparto) kardiologijos skyrius,
cardiólogo, -a (v dgs -gi) dkt v/m kardiologas -ė.
cardiopatia dkt m m ed širdies liga, kardiopá-
tija.
cardiopático, -a dkt v/m širdies ligonis -ė; širdi­
ninkas -ė.
cardiotónico dkt v farm kardiotóniniai vaistai pi.
cardo dkt v 1. bot dagys, dagilis; 2. (per cardare)
šukuočiai pi, karštuvai pi.
carena dkt m povandeninė laivo korpuso dalis
-iés.
carente bdv (insufficiente) silpnas; prastas; (di
127
qcs) stokojantis (ko); dieta c. di ferro geležies
stokojanti mityba, mažai geležies turinti mi­
tyba; ėssere c. in matemática silpnai mokytis
matem atikos, silpnai mokėti matem atiką,
carénzjja dkt m 1. stoka; (scarsita) stygius; tru ­
kumas; —e organiĮzative organizacijos truku­
mai; c. di idee minčių stygius; c. di vitamina A
vitamino A stoka; c’ė c. di personale trūksta
darbuotojų; 2. (lacuna) spraga,
carestía dkt m badas, badmetis; ė scoppiata una
c. kilo badas.
carėzz||a dkt m glamonė; (l’accarezzare) glósty-
m as;/are una c. a ącn paglostyti ką;farsi le ~ e
glamonėtis.
cargo dkt v nkt 1. (aereo) krovininis lėktuvas;
2. (nave) krovininis laivas,
cariársi vksm (cá-) gesti (nuo ėduonies),
cariáto, -a bdv pažeistas ėduonies; geñdantis
(nuo ėduonies).
cáric||a dkt m 1. pareigos pi; (posto) postas; le
~che istituzionali (valstybinių) institūcijos p a­
reigybės; fig (le persone) institūcijos parei­
gūnai; in c. esamas, dabartinis (dabar einantis
pareigas); entrare in c. pradėti eiti pareigas;
rivestire / ricoprire una c. eiti pareigas; ii presi­
dente resta in c. 7 anni prezideñto kadeñcija
truñka 7 metüs; 2. (di un ’arma) užtaisas; 3. (di
un congegno meccanico) prisukimas; (di batte-
rie) (pri)krovimas; ė finita la c. išsikrovė; 4 .fig
(emotiva) impülsas; užtaisas; c. erótica erotinis
užtaisas; una c. di energía energijos užtaisas /
{krova; ♦ daré la c. padrąsinti; 5. fis (t.p. c.
elėttrica) (elektros) krūvis; c. negativa (positi­
va) neigiamasis (teigiamasis) krūvis; 6. mil
puolimas; ataka; c ’ė stata una c. delta polizia
contro i dimostranti policija užpuolė dem ons­
trantus; ♦ tornare alia c. (užsispyrus) vėl pri­
stoti sū prašymais; kaip jst (alla) c.! pirmyn (į
kovą)!; 7. sport (sul portiere) pražanga priėš
vartininką,
caricabatteria dkt v nkt įkroviklis.
caricáre vksm (cá-) 1. (pa)kráuti (į-, pri-, su-); c.
(della) legna su un vagone, c. di legna un vagone
pakrauti j vagoną malkų; c. lo įaino prikrauti
kuprinę; c. un passeggero paimti keleivį; įlai­
pinti keleivį; c. la pipa prikimšti pypkę; 2. (gra­
vare) (qc di qcs) apkrauti (ką kuo); (už)krauti
(kam ką); c. ącn di lavoro apkrauti ką darbais;
fig c. di regali apipilti dovanomis; 3. (batterie e
sim .) (pa)kráuti; fig c. la sąuadra padrąsinti
komandą; 4. (armi) užtaisyti; c. ii fucile užtai­
syti šautuvą; 5. (congegni meccanici) prisukti,
užsukti; c. un orológio prisukti laikrodį; 6. fig
carisma
(rafforzare e sim.): c. la dose perdozuoti; c. le
tinte sutirštinti spalvas (ir prk); 1. in f įkelti;
8. mil, pulti, atakuoti; 9.: sport c. ii portiere
prasižefigti prieš vartininką.
►caricársi sngr 1. (di qcs) apsisuñkinti (kuo);
c. di dėbiti įbristi į skolas; 2. (darsi la carica)
pasidrąsinti; susiimti,
caricatóre dkt v 1. (di u n ’arma) apkaba; šovinių
lizdas; 2. (persona che carica) krovėjas; 3. =>
caricabatteria.
caricatūra dkt m karikatūra (irprk); šaržas,
caricatúrale bdv karikatūrinis, karikatūriškas,
caricaturista dkt vjm karikaturininkas -ė.
cárico I (dgs -chi) dkt v 1. (ii caricare) ( p a k r o ­
vimas; aereo (nave) da c. krovininis lėktuvas
(laivas); 2. (merei e sim.) krovinys, įkrova;
(sulle spalle) našta, nešulys; c. eccezionale ne-
gabaritinis krovinys; a pieno c. visiškai p a­
krautas agg; 3. (peso) našta; sunkumas; fig c.
di lavoro darbo krūvis; fin c. fiscale mokesčių
našta; sport fizinis krūvis; ♦ a c. di ącn kieno
sąskaita; avere ącn a c. (turėti) ką išlaikyti;
ėssere a c. (di qcn) būti (kieno) išlaikomam; bū­
ti (kieno) išlaikytiniu; farsi c. (di qcs) apsiimti
(ką daryti); pasirūpinti (kuo); 4. tecn apkrova,
apkrovimas; 5. (a briscóla) koziris; 6.: dirtesti-
moni a c. kaltinimo liūdytojai.
cáric |o II, -a (v dgs -chi) bdv 1. (di qcs) prikrau­
tas (ko), pakrautas (kuo); (di qcn) apsikrovęs
(kuo), apkrautas; (di una superficie) apkrautas
(kuo); troppo c. perkrautas; un álbero c. difrut-
ti vaisiais apkrautas medis; una távola ~ a di
vivande stalas apkrautas valgiais; nuvole ~che
di pióggia debesys pilni lietaūs; scaffali ~ ch i
di libri lentynos prikrautos knygų; ėssere c. di
lavoro (di regali) būti apsikrovusiam darbais
(dovanomis); fig romanzo c. di passione rom a­
nas kūpinas aistros; fig c. di gloria apgaubtas
šlovės; 2. (di congegno) prisuktas; (di batteria
e sim .) prikrautas, įkrautas; ii telefono ė c. tele­
fonas prisikrovė; 3. (di armi) užtaisytas; 4. (di
tinta) sodrus; 5. (di bevanda) stiprūs,
carie dkt m m ed ėduonis -iės mase; (cavita) sky­
lė; curare una c. gydyti ėduonį; (con u n ’ottu-
razione) užplombuoti dafitį; ho una c. in un
molare vienas m ano krūminis sugedęs,
carillón [kari'jon] dkt v nkt 1. (di torre) kurantai
pi; 2. (scatolina) muzikinė dėžutė,
carino, -a bdv 1. (bello) dailūs, gražūs; 2. (genti-
le) mielas, malonūs; (affettuoso) meilūs; lipš­
nūs; (tenero) švelnūs; chepensiero c.! kaip m ie­
la!; 3. (piacevole) smagūs; (di lócale) jaukūs,
carism a dkt v charizma.
carismàtico 128

carism ático, -a bdv charizmatinis, càr|Io, -a 1. bdv brangūs; mielas; (amato) myli­
carita dkt m 1. reí meilė (Dievui ir artimui)-, ♦ per mas; (gradito) malonus; amici! brangieji!;
c.! dėl Diévo meilės!; (Dio non voglia) sáugok un attore c. al pùbblico žiūrovų mėgstamas ak­
Dieve!; (non ti disturbare) nekvaršink sáu gal­ torius; un c. ricordo malonūs prisiminimas;
vos!; 2. (pieta) gailestingumas; (beneficienza) avere c. mylėti; branginti; ♦ (nette lettere) ~ i
\abá&r&;farelac. (a qcn) dúoti (kam ) išmaldą; saluti nuoširdūs linkėjimai; c. Enrico brangūs
chiédere la c. išmaldauti; prašyti išmaldos; Enrico; carlssima zia mieloji teta; 2. bdv (co-
3. f am: fammi la c. (di f ar qcs) m alonėk (ką stoso) brangūs; un negozio c. brangi parduotu­
daryti). vė; un regalo c. brangi dovana; 3. kaip prv
caritatėvole bdv labdaringas; (di buon cuore) ge­ brangiai; costare c. brangiai kainuoti (irprk);
radariškas, geraširdiškas, pagare c. brangiai mokėti (ir prk); 4. dkt v ¡m ar­
carlinga dkt m = Įgulos kabina (orlaivio korpuso timas žmogus; i ~ i artimieji, saviškiai; 5. dkt
priekinė dalis). v/m (appellativo) brangusis -ioji, mielasis -oji
carlóna dkt m: alla c. atmestinai, bet kaip. (kaip kreipinys); povero c.! mano vargšelis!
carme dkt v lett (lyrinė) poema, carôgna dkt m 1. dvėseliena, m aitena; 2. spreg
carm elitano, -a 1. dkt v/m karmelitas -ė; 2. bdv išgama com, išpera com; niekšas -ė.
karmelitų, carosèllo dkt v 1. paradas; 2. fig sūkurys; un c. di
carm inio dkt v karminas. idee minčių sûkurÿs; 3.: il C. = Labanakt, vai­
carnagióne dkt m odos (/ veido) spalva; gymis; kučiai!
di c. chiara šviesiaodis agg; di c. scura tamsaūs carôta dkt m morka; succo di c. m orkų sultys;
gymio, tamsiaodis agg. color c. morkinė spalva; ♦ fam pel di c. rau-
carnalj|e bdv (dėl corpo) kūniškas; (sessuale) ly­ donplaūkis agg; il bastone e la c. botagas ir m e­
tinis; piaceri ~ i kūniški malonumai; violenta duolis (apie įtikinėjimo metodą).
c. išžaginimas; lytinis smurtas, carotide dkt m anat miego arterija,
carnascialésco, -a bdv karnavalo. carovàna dkt m karavanas, vilkstinė,
cárn||e dkt m 1. (dėl corpo) kūnas; minkštimas; carovita dkt v pragyvenimo brangimas,
c. viva gyva mėsa; i piaceri della c. kūniški càrpa dkt m zool karpis.
malonumai; to spirito ė pronto, ma la carne ė carpàccio dkt v gastr karpačio (marinuotos mėsos
dėbole dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas; ♦ in ar žuvies užkanda).
c. e ossa gyvas agg; pats -i; bene in c. apkūnūs carpentiére dkt v dailidė mase (statybininkas).
agg; color c. kūno spalvos; 2. (da mangiare) carpire vksm (-isc-) išgauti (ppr. apgaunant); (de­
mėsa; ~ i bianche balta mėsa sg; c. cruda naro) išvilioti; c. un bàcio pavogti bučinį; c. un
(dura, grassa, magra, teñera) žalia (kieta, riebi, segreto ištraukti / išgauti paslaptį; ♦ c. la buo-
liesa, minkšta) mėsa; c. sotto sale sūdyta mėsa; nafede di qc pasinaudoti kieno patiklumu,
c. trita m alta mėsa; c. di maiale kiauliena; c. dicàrpo dkt v anat riešas.
manzo, c. bovina jautiena; c. in scátola, scato- carponi prv repečkom, repečkomis; ropomis.
lette di c. mėsos konservai pi; ♦ c. da macelio carràbile bdv: passo c. įvažiavimas (į garažą, į
patrankų mėsa; nė c. nė pesce nei šis nei tas; kiemą ir pan., kurį draudžiama užstatyti).
mėttere troppa c. aifuoco atsikąsti daugiaū, nei carràio, -a bdv => carràbile.
galima apžioti; iš karto imtis per daug darbų, carreggiàta dkt m 1. važiuojamoji kelio dalis -iės;
carnéfice dkt v/m budelis, egzekutorius -ė. uscire dalia c. nuvažiuoti nuo kelio; ♦ rimėt-
carneficina dkt m skerdynės pi, žudynės pi. tersi in c. (su)grįžti į teisingą kėlią, sugrįžti į
carnet [kar'ne] dkt v nkt (užrašų) knygūtė; c. di vėžės; 2. (segno dielle ruote) vėžės pi; 3. (scar-
assegni čekių knygūtė. tamento) tarpūvėžis.
carnevále dkt v karnavalas; karnavalų mėtas; ii carrellàta dkt m 1. (ripresa) filmavimas iš (ope­
c. di Venėzia Venecijos karnavalas, ratoriaus) vežimėlio; 2.fig apžvalga; santrauka,
carnevalésco, -a bdv karnavalo; karnavalinis, carrèllo dkt v 1. vežimėlis; vežimukas; (portavi-
carniére dkt v medžioklinis krepšys (mėsai laiky­ vande) stalelis su ratukais; ii c. della spesa pir­
kinių vežimėlis; 2. (di un aereo) šasi (lėktuvo),
ti)-
carnivor||o, -a 1. bdv mėsėdis; 2. dkt v mėsėdis važiuoklė; 3. (vagoncino) drezinà; 4. (permac-
(gyvūnas); zool i ~ i plėšrieji žinduoliai, china da presą) filmavimo / operatoriaus veži­
carnés | o, -a bdv mėsingas; labbra ~ e storos lū­ mėlis; 5.: c. elevatore autokrautuvas,
pos. carrétta dkt m 1. vežimukas, vežimaitis; 2. fig (di
129
mezzo di trasporto malmesso) sena gelda (apie
netikusią transporto priemonę).
carrettiėre dkt v vežėjas (vežimu), vežikas,
carrėtto dkt v stumiamas vežimėlis, ratukai pi;
dviratis vežimėlis,
carriėra dkt m 1. karjera; donna iri c. karjeristė,
karjeros siekianti moteris; ufficiale di c. kadri­
nis karininkas; c. scolastica išeitas mokslas;
išsimokslinimas; fare c. daryti karjerą, kopti
karjeros laiptais; rovinare (a qcn) la c. su­
žlugdyti (kieno) karjerą; 2.: ♦ di gran c. visu
greičiu; tekinas agg.
carrierism o dkt v karjerizmas,
carrierista dkt v/m karjeristas -ė.
carridla dkt m vienratis, karutis f am.
carro dkt v 1. vežimas; ratai pi; c. armato tankas;
c. attrezzi techninės pagalbos automobilis, ava­
rinis automobilis; c.funebre katafalkas; c. ma-
scherato karnavalo (parado) platforma; ♦ e
l ’ūltima ruota dėl c. jis - tuščia vieta; 2. (vago­
ne) vagonas; c. bestiame gyvulinis vagonas; c.
merei prekinis vagonas; (seoperto) platforma;
3.: astr Grande C. (Didieji) Grįžulo R atai pi;
Piccolo C. Mažieji Grįžulo Ratai,
carrdccio dkt v stor vežimas su komunos sim­
boliais; polit ii C. Siaurės lyga.
carrdzza dkt m 1. karieta; andare in c. važiuoti
(su) karieta; 2. (vagone) vagonas; c. ristorante
restorano vagonas; c. di prima (di seconda)
classe pirmosios (antrosios) klasės vagonas; c.
non fumatori vagonas nerūkantiem s; salire in
c. įlipti į vagoną,
carrozzabile bdv važiuojamas (apie kelią).
carrozzėlla dkt m 1. (per disabili) (invalido) ve­
žimėlis; 2. (calesse) ekipažas; 3. => carrozzina.
carrozzeria dkt m 1. kėbulas; 2. (officina) auto­
servisas, automobilių rem onto dirbtuvė; 3.ftg
fa m (bei corpo) figūrėlė,
carrozziėre dkt v automobilių remontininkas,
carrozzina dkt m (vaiko) vežimėlis,
carrozzone dkt v (da abitazione) gyvenamasis
automobilis,
carruba dkt m pūpmedžio vaisius,
carrucola dkt m skridinys.
carsi|[co, -a bdv karstinis; geol fendmeni ~ c i
karstiniai reiškiniai.
cart|ja dkt m 1. popierius; di c. popierinis agg;
foglio di c. popieriaus lapas; c. assorbente suge­
riamasis popierius; c. bollata žyminis popie­
rius; c. carbone / copiativa kalkė; c. da lėttera
laiškinis popierius; c. da pacchi pakuojamasis
popierius; c. da parati tapetai pi, sienų ap­
mušalai pi; c. da regalo dovanų (pakavimo)
cartellino
popierius; c. igiénica tualetinis popierius; c.
intestata firmos (/ įstaigos ir p a n .) blankas; c.
millimetrata milimetrinis popierius; c. moneta
popieriniaipinigaip/;c.moschicida musgaudis;
c. oleata vaškinis / sviestinis popierius; c. pati-
nata kreidinis popierius; c. stagnola aliuminio
folija; c. stráccia / da macero m akulatūra; c.
vėlina šilkinis popierius; c. vetrata švitrinis pó­
pierius; ♦ averec. bianca turėti visišką veiksmų
laisvę; darė c. bianca atrišti rankas; 2. (scritto)
raštas; popierius; ~epersonali asmeniniai po­
pieriai; ♦ sulla c. teoriškai; (diprogetto e sim.)
brėžiniuose; avere (tutte) le ~ e in regola turėti
viską, ko reikia (tam tikram tikslui pasiekti);
atitikti visus reikalavimus; fare ~ e falše prieš
nieką nesustoti, nieko nepaisyti; c. canta kas
parašyta - parašyta; 3. (da gioco) korta; mazzo
di ~ e kortų málka; alzare le ~ e nukelti kortas;
darė le ~ e, fare le ~ e dalyti kortas; leggere le
~ e burti iš kortų; išmesti kortas; giocare a ~ e
žaisti kortomis; giocare una c. dėti / mesti
kortą; ♦ cambiare le ~ e in tavola išversti kailį;
giocare a ~ e seoperte lošti atviromis kortomis;
giocare l’ultima c. griebtis paskutinio šiaudo;
mėttere le ~ e in tavola atversti kortas; mi-
schiare le c. pėdas mėtyti (suklaidinti); 4. (tes-
sera) kortelė; c. di crédito mokėjimo / kredito
kortelė; c. d ’identitá asmeñs tapatybės korte­
lė; 5.: (t.p. cartina, c. geográfica) žemėlapis; c.
náutica jūrlapis; 6. (statuto) chartija; c. costitu-
zionale konstitucija; 7.: c. d ’imbarco įlaipinimo
talonas; 8. => menū.
cartáccia dkt m popiergalis,
cartáceo, -a bdv iš popieriaus; popierinis; sup-
porto c. popierinis (dokumento ir p a n .) varian­
tas; su supporto c. popieriuje,
cartam onėta dkt m popierinis pinigas,
cartap ėsta dkt m papjė mašė.
cartastráccia dkt m makulatūra,
cartavetráre vksm (-ve-) (nu)šveisti švitriniu po­
pieriumi.
cartėlla dkt m 1. aplankas, áplankalas; (incar-
tamento) byla; 2. (borsa) portfelis; 3. ¿«/aplan­
kas, katalogas; aprire una c. atverti aplanką;
4. (scheda e sim.) kortelė; med c. clínica ligos
istorija (kortelė); 5. (di testo) lañkas (ppr. 1800
spaudos ženklų); 6.: fin c. azionária akcija,
cartellina dkt m dimin aplankas,
cartellino dkt v 1. kortelė; (targhetta) lentelė;
(etichetta) etiketė; c. delprezzo kainos kortelė,
kainoženklis; 2. (t.p. c. di presenza) tabelis,
darbuotojo kortelė; timbrare ii c. pažymėti
kortelę (ateinant į darbą ar išeinant); 3.: sport
cartėllo
c. giallo (rosso) geltonoji (raudonoji) kortelė;
4. sport (contratto) (žaidėjo) kontraktas,
cartėllo dkt v 1. skelbimas; plakatas; (di legno)
lentelė; c. stradale kelio ženklas; metiere un c.
pakabinti skelbimą; ♦ di c. vertas agg dėmesio
(apie renginį), intriguojantis agg; 2. econ kar­
tėlis.
cartellóne dkt v 1. (locandina) afiša; ♦ in c. da­
bar rodom as (apie filmą, pjesę irpan.); reper­
tuare; 2. (t.p. c.pubblicitário) reklamos skydas;
plakatas,
cartiéra dkt m popieriaus fabrikas,
cartilágine dkt m anat kremzlė,
cartina dkt m 1. (per sigarette) papirosinis popie­
rius; 2. (carta geográfica e sim.) žemėlapis;
(piantina) miesto planas; 3.: chim, fig c. di / ai
tornasole lakmuso popierius,
cartóccio dkt v 1. (popierinis) maišelis (ppr. kū ­
ginis); 2.: kul ai c. (keptas) folijoje,
cartografía dkt m kartografija,
cartoláio, -a 1. dkt v/m prekiautojas -a raštinės
reikmenimis; raštinių reikm enų pardavėjas
-a; 2. dkt v (U negozio) raštinės reikm enų par­
duotuvė, kanceliarinių prekių parduotuvė,
cartoleria dkt m kanceliarinių prekių parduotu­
vė, raštinės reikm enų parduotuvė,
cartolina dkt m (t.p. c. illustrata) atvirukas; c. di
auguri sveikinimo atvirukas; c. póstale atvirlai­
škis; mandare (ricévere, scrivere) una c. siųsti
(gauti, parašyti) atviruką,
cartom ánte dkt v¡m būrėjas -a (iš kortų),
cartoncino dfcí v 1. (bigliettino) kartoninis lapelis;
bilietas; 2.: di c. plonas kartoninis agg.
cartóne dkt v 1. kartonas; di c. kartoninis agg;
2.: c. animato (t.p. f am c.) animacinis filmū-
kas, multiplikacinis filmas; m ultikas/am , ani-
mukas fam ; 3. art kartonas; 4.fa m (cazzotto):
darė / tirare un c. (a qcn) tvoti (kam), suduoti,
cartongésso dkt v gipskartonis.
cartüccia dkt m 1. šovinys; c. a salve tuščias
šovinys; ♦ meęza c. vidutiniokas -ė; menkysta;
2. (di penna) šerdelė (šratinuko); 3. (di stam-
pante) rašalo kasetė, rašalinė.
casjĮa dkt m 1. (edificio) namas; (in campagna)
troba; c. di abitazione gyvenamasis namas;
2. (casa propria) nam ai pi; bustas; (apparta-
mento) būtas; a c. (moto a luogo) namo; (stato
in luogo) namie; in c. namuose; a c. mia pas
manė; donna di c. nam ų šeiminmkė; lavori di
c. namų ruoša, apyvoka; sėntiti a c. tual, f a ’
come fossi a c. tua! jaūskis kaip namie!; dove
štai di c.? kur tu gyveni?; ♦ c. dolce c. nam ai
namučiai; la c. di Dio Dievo namai; seconda c.
130
vasarnamis; ~ e popolari socialiniai bustai; una
ragazza c. e chiesa mergina iš geros šeimos; do­
rovinga mergina; un uomo (tutto) c. e famiglia
šeimos žmogus; a c. di Dio, a c. del diávolo už
(jurų) marių; ėssere di c. būti savam; būtį
įprastam; 3. sport: i padroni di c. aikštės šei-
miniñkai; giocare in c. žaisti namie, žaisti savo
aikštėje; giocarefuori c. žaisti svečiuose, žaisti
nė namie; 4. (famiglia) nam ai pi; saviškiai pi;
avere nostalgia di c. ilgėtis namų; scrivere a c.
parašyti saviškiams; saluti a c.! perduok n a­
mams linkėjimus!; 5. (casata) dinastija, gimi­
nė; la C. Reale karališkoji šeima; 6. (ditta): c.
discográfica muzikos įrašu kompanija; c. di
mode m adų ateljė inv; c. editrice leidykla; la
specialitá della casa firminis patiekalas; vino
della c. nam ų / naminis vynas; 7. (istituto e
sim.): c. dellostudente studeñtu bendrabutis; c.
da gioco lošimo namai pi; c. di cura slaugos na­
mai; gydykla; c. di pena pataisos namai; c. di
riposo senelių prieglauda; dir c. di correzione
pataisos nam ai (mažamečiams); ♦ c. chiusa,
c. d ’appuntamenti, c. di tolleranza viešnamis;
8.: la C. Bianca Baltieji Rūm ai pi; 9. (di scac-
chiera) langelis,
casácca dkt m 1. (blusa e sim .) palaidinė; striukė;
2. sport (sporto) marškinėliai pi.
casáccio dkt v: a c. kaip pakliūva, kaip pakliuvo;
bet kaip; parlare a c. kalbėti nepagalvojus,
casále dkt v 1. (villaggio) kaimelis, sodžius; 2. (ca-
solare) vienkiemis; trobesys,
casalinga dkt m nam ų šeiminmkė.
casalingo, -a 1. bdv namų; naminis; cucina ~ a
nam ų virtuvė; pane c. nam inė / nam ūdės duo­
na; un tipo c. nam isėda com; 2.: dkt v dgs ~ghi
ūkinės prekės; (elettrodomestici) buitinė tech­
nika sg; 3. sport (vykstantis, esantis) savo aikš­
tėje.
casam ento dkt v daugiabutis (namas),
casaréccio, -a bdv => caseréccio.
casata dkt m giminė; dinastija,
casáto dkt v => casata.
cásba(h) dkt m kasbá.
cascáme dkt v (ppr. dgs ~ i) atliekos pi.
cascante bdv, dlv (flaccido) nukaręs,
c a sĮjcare vksm [E] 1. (dali’alto) kristi (į-, iš-, nu-,
par-), pulti; c. da cavallo (daile scale) nukristi
nuo žirgo (nuo laiptų); mi šono ~ ca ti tutti i
piatti in terra nulėkė mán f žemę visos lėkštės;
♦ non ~ ca ii mondo karūna nenukris; ~ ch i ii
mondo!, ~casse ii mondo! kaip būs taip bus;
kas beatsitiktų; 2. (da posizione non sospesa)
griūti (į-, nu-, par-); c. sul letto griūti į lovą; fig
131
c. dal sonno lūžti nuo miego; s akys limpa;
3.: ♦ c. bene pasisekti; c. malė nesisekti; t.p. =>
cadėre.
►cascĮ]arci įvdž [E] įkliūti; non ei ~ o! manęs
neapgausi! (/ neapgaus! ir pan.)', c’e ~ato! už­
kibo (ant meškeres)!
cascata dkt m 1. krioklys, kaskada; 2.: c. di perle
kelių eilių perlų vėrinys,
caschėtto dkt v (t.p. capelli a c.) pažo šukuosena,
cascina dkt m troba (su ūkiniais pastatais), vien­
kiemis; sodyba,
casco dkt v 1. šalmas; c.da muratore statybininko
šalmas; c. spaziale kosm onauto šalmas; mėt-
tersi (tdgliersi) ii c. užsidėti (nusiimti) šalmą;
♦ Caschi blu Mėlynieji šalmai (Jungtinių Tau­
tų taikdariai); 2. (daparrucchiere) plaukų džio­
vintuvas (šalmo pavidalo)', 3.: c. di banane ba­
nanų kekė.
caseari| o, -a bdv pieno; indūstria ~ a sūrininky-
stė; pienininkystės ferma; prodotti ~ i pieno
produktai,
caseggiato dkt v nam ų grupė; blokas,
caseificio dkt v sūrinė; pieninė, pienininkystės
ferma.
caseina dkt m chim kazeinas.
casėlla dkt m 1. skyrelis; ♦ c. postale (abonenti­
nė) pašto dėžutė; c. vocale balso pašto dėžutė;
2. (riąuadro e sim.) langelis; c. di špuntą var­
nelės langelis; in f c. di testo teksto langelis,
casellante dkt v/m 1. autostrados rinkliavininkas
-ė; 2. (diferrovia) apeivis -ė.
casellario dkt v 1. kartoteka; 2.: dir c. giudiziario
nuosprendžių registras,
casello dkt v (t.p. c. autostradale) (autostrados)
rinkliavos punktas / užkardas,
caserėccio, -a bdv naminis; pagamintas namie,
nam ų gamybos,
casėrm a dkt m kareivinės pi; c. dei vigili dėlfuoco
gaisrinė; ♦ da c. nešvankus agg.
casin|Įo I dkt v 1. (t.p. c. di caccia) medžiotojų
namelis; 2. (bordello) viešnamis; 3.fam (disor-
dine) netvarka, velniava; bardakas/am ; la tua
stanza ė un c. tavo kambarys - kiaulidė; 4. fam
(chiasso) triūkšm as;/are c. triukšmauti; 5. fam
(problema) bėda; nem alonum ai pi; combinare
un c. užvirti košę; ė un bei c. prasti popieriai;
finire nei ~ i pakliūti į bėdą; 6. fa m (grande
ąuantita) galybė; ♦ kaip prv un c. nerealiai,
casino II dkt v nkt kazino, lošimo nam ai pi.
casistica dkt m dir, m ed kazuistika,
cas || o dkt v 1. atvejis; in c. affermativo jei taip; in
c. contrario priešingu atveju; kitaip, jei nė; in
nessun c. jokiu būdu; in ąuesto c. šiuo atveju;
cássa
in tai c. tokiu atveju, tuom et; in c. di bisogno
prireikus; in c. di incendio kilus gaisrui; in c. di
necessitá esant reikalui; in ogni c. bet kuriuo /
bet kokiu atveju; beñt jaū; šiaip ar taip; vis
dėlto; nei c. (tuo atveju,) jeigu; (eventualmen­
te) jei ką; neimigliore (peggiore) dei ~ i geriau­
siu (blogiausiu) atveju; c. per c. kiekvienas at­
skirai; non a c. nė veltui; e ii caso... (d ifa rq cs)
verta... (ką daryti), nė pro šalį...; tikslinga...
(ką daryti);poniamo / mettiamo c. che... tarkim
/ sakykim (, kad)... ; i ~ i šono due: o... yra dvi
galimybės: arba... ; ♦ c. limite kraštutinis at­
vejis; dėl c. tiñkamas agg;fare ai c. di qcn būti
kám naudingam; non ė ii c. nereikia; neverta;
kaip jst nesivargink; si da ii c. che... taip yra,
kad... ; mat; 2. (casualitá) atsitiktinumas; (ac­
cidente) atsitikimas; (destino) likimas; a c. atsi­
tiktinai; (ąualsiasi) bet koks; (senza riflettere)
nepagalvojus; šiaip sáu; non a c. neatsitikti­
nai; pere. netyčia, atsitiktinai; (forse) gál (kar­
tais); per puro c. visai netyčia; un c. fortunato
laimingas atsitiktinumas; U c. ha voluto che...
taip ir atsitiko, kad... ; likimo v alia...; ♦ guar­
da c. kaip netyčia; 3. (vicenda) reikalas; (vi-
cenda giudiziaria) byla; un c. delicato keblūs
reikalas, kazusas; un c. di coscienza sąžinės
reikalas; ė scoppiato un c. kilo ažiotažas; ♦ c.
strano... (kad ir) keista...; pensą ai ~ i tuoi!
nesikišk!; 4.:fare c. (a qc) atkreipti dėmesio (į
ką); non fare c. (a qc) nekreipti dėmesio (į
ką); 5. gram liñksnis; 6. med susirgimas, ligos
atvejis; ei šono stati due ~ f büvo dū susirgimai;
c. clínico klinikinis atvejis; fam un c. patológico
nesveikas tipas,
casoláre dkt v trobesys; vienkiemis,
casomái 1.jngt jei (kartais); 2 .prv jeigu ką; tu5 /
tokiu atveju,
casotto dkt v 1. pastogė, pašiūrė; barakas; (dėl
custode) būdelė; 2. fa m => casino I 4., 5.
cáspita jst nieko sáu!, eik jaū!; bliámba!
cassjįa dkt m 1. dėžė; c. da morto karstas; 2. (lo
sportello e sim .) kasa; kasos langelis; accomo-
darsi alla c. prieiti prie kasós; pagare alia c.
(su)m okéti kasoje / į kasą; 3. (l’istituto; i fon-
di) kasa; c. di rispármio taupomasis bankas; le
~ e dello Stato valstybės iždas sg; ♦ c. integrazi-
one „integracijos kasa“ (šalpos fondas laikinai
atleistiems darbuotojams); 4. (t.p. registratore
di c.) kasos aparatas, kasa; ammanco di c.
kasos trūkumas; ♦ batiere c. pareikalauti pi­
nigų; 5. (t.p. c. acústica) garso kolonėlė; gar­
siakalbis; 6. (di orologio) laikrodžio korpusas;
8. anat: c. timpánica ausies būgnelis; c. toráci-
cassafórte
ca krūtinės ląsta; 9. mus: c. armónica rezona­
torius; 10. => cassafórte.
cassafórte (dgs casseforti) dkt m seifas; (bánko)
saugykla; ♦ metiere (qcs) in c. užsitikrinti (ką).
cassapánca (dgs cassepanche) dkt m suolas sü
stalčiais (/ skyriais ir pan.).
cassazióne dkt m dir 1. (revoca) (nuosprendžio
ir pan.) panaikinimas; (il processo) kasácija;
2. (t.p. Corte di C.) Aukščiausiasis / Kasacinis
Teismas; ricorso in c. kasacinis skuñdas, kasá­
cija.
casseruóla dkt m prikaistuvis,
cassétta dkt m 1. dėžutė; dėže; c. degli attrezzi
Įrankių dėžūtė; c. delle lėttere pašto dėžutė; c.
delle offerte aukų dėžūtė; c. dėl pronto soccorso
vaistinėlė; c. di sicurezza asmeninis seifas (ban­
ke); 2. kasetė; (audio) garso kasetė; (video)
vaizdo kasetė; registrare (su) una c. įrašyti (į)
kasetę; 3.: pane a c., pane in c. forminė duona,
sumuštinių duona; 4. (sedile di carrozza) paso­
stė; 5.: film di c. komercinis filmas,
cassettiéra dkt m komoda,
cassėtto dkt v stalčius; méttere in un c. padėti į
stalčių; ♦ sogno nei c. slapta svajonė.
cassettónj|e dkt v 1. (il mobile) komoda; 2. art
kesonas; sojfitto a ~ i kesoninės lūbos pi.
cassiére, -a dkt v/m kasininkas -ė.
cassóne dkt m (di autocarro) krovinio dėžė; au-
tocarro con c. ribaltábile savivartis sufikvežimis.
cassónetto dkt v (t.p. c. dell’immondizia, c. della
spazzatura) šiukšlių konteineris,
cast dkt v nkt (filmo) aktorių ansamblis / kolek­
tyvas; aktoriai pi.
casta dkt m kasta (irprk); di c. kastinis agg; kas­
tos.
castagn||a dkt m kaštonas (vaisius); kaštainis
(vaisius); ♦ prendere ącn in c. sučiūpti ką (me­
luojant, klystant); cavare I levare / tógliere le ~ e
dal fuoco pagelbėti,
castagnéto dkt v kaštainių (/ kaštonų) giraitė,
castágno dkt v kaštonas (medis); bot kaštainis.
castagnól|¡a dkt m 1. tokia petarda; 2. m us dgs
~ e kastanjetės,
castán |o, -a bdv kaštoninis; c. chiaro nkt rusvas;
capelli ~ i kaštoniniai plaukai,
castellano, -a dkt v/m pilėnas -ė; (signore) pilies
valdovas.
castėll||o dkt v pilis -iės fem m ; rūm ai pi; un c.
incantato užburta pilis; fare un c. di sábbia
statyti smėlio pilį; /«; c. di carte kortų namelis;
♦ letto a c. dviaūkštė lova;fare ~ i in aria kurti
nerealius planūs.
castigare vksm (-sti-) (nu)baūsti.
132
castigáto, -a bdv 1. (puro) tyras; doras; 2. (so­
brio) saikingas,
castigo dkt v bausmė; c. divino, c. di Dio bausmė
iš dangaūs, Dievo bausmė; giusto c. pelnyta
bausmė; méttere in c. (in un angolo) pastatyti į
kampą; šono in c. e non posso uscire manė
baūdžia, ir negaliū išeiti,
castitá dkt m skaistumas; skaistybė; voto di c.
skaistybės įžadas,
casto, -a bdv skaistūs; nekaltas,
castóro dkt v zool bebras, bebras,
castrare vksm 1. (iš)kastruoti; 2.fig (su)varžyti.
castráto dkt v kastratas,
castrazióne dkt m kastracija,
casuále bdv atsitiktinis; un campione c. atsitiktinė
imtis un incontro c. atsitiktinis susitikimas,
casualitá dkt m atsitiktinümas; per pura c. visai
atsitiktinai,
casualmente prv atsitiktinai,
casupola dkt m namiūkštis; trobelė,
cataclisma dkt v kataklizmas (irprk).
catacómbe dkt m dgs katakombos,
catafalco dkt v 1. katafalkas; 2. fig (oggetto in-
gombrante) gremėzdas, griozdas,
catafáscio dkt v: ♦ andaré a c. nueiti šuniui añt
uodegos; mandare a c. paversti niekais; su­
žlugdyti.
cataláno, -a 1. bdv Katalonijos; katalonų; kata-
loniškas; iš Katalonijos; 2. dkt v/m katalónas
-ė; 3. dkt v katalonų kalba,
catalėssi dkt m m ed katalepsija; fig in c. be
jėgų.
catalitic||o, -a bdv: tecn marmitta ~ a duslintuvas
su katalitiniu neutralizátoriumi.
catalizzáre vksm 1. chim katalizúoti (ir prk);
2. fig: c. l ’attenzione, c. l ’interesse sudominti,
sukelti dėmesį,
catalizzáto, -a bdv (di auto) sü katalitiniu neu ­
tralizátorium i (apie automobilį).
catalogare vksm (-tá-) 1. įrašyti į katalogą, kata­
loguoti; surašyti; 2. (elencare) išvardyti,
catálogo (dgs -ghi) dkt v katalogas; aprašas; il c.
di una mostra parodos katalogas; c. per matėrie
dalykinė rodyklė,
catamaráno dkt v katam aranas,
catapécchia dkt m lūšna,
cataplasma dkt v m ed šutėklis.
catapulta dkt m katapulta,
catapultare vksm katapultúoti.
►catapultársi sngr 1. katapultuotis; 2.fig fa m
dumti (ati-, į-, iš-, nu-),
catarátta dkt m m ed katarakta, giedrávalkis.
catarifrangénte dkt v atšvaitas.
133
catarro dkt v skreplys; med kataras,
catasta dkt m krūva; šūsnis -íes; c. di legna malkų
krūva / rietuvė,
catásto dkt v kadastras.
catástrofe dkt m katastrofa, nelaimė; c. naturale
stichinė nelaimė.
catastróflc||o, -a bdv katastrofinis; katastrofiš­
kas; (mortale) pražūtingas; alluvione ~ a kata­
strofinis užtvindymas; evento c. katastrofiškas
atsitikimas.
catechismo dkt v 1. (testo) katekizmas; 2. (inse-
gnamento) katekizmo mokymas; lezione di c.
tikybos pamoka,
categoría dkt m 1. kategorija, klasė; c. professio-
nale (sociale) profesinė (socialinė) kategorija;
la c. dei commercianti prekybininkai pi; rien-
trare in una c. priklausyti vienai kategorijai;
gram c. grammaticale gram atinė kategorija;
2. (tipo) kategorija; rūšis -ies; di seconda c. an­
trosios kategorijos / rūšies; patente di c. B B
kategorijos vairavimo teisės; 3. fdos katego­
rija.
categoricitá dkt m kategoriškūmas.
categoric|Įo, -a bdv kategoriškas; risposta ~ a ka­
tegoriškas atsakymas; irt modo c. kategoriškai;
papá ė stato c. tėtis buvo kategoriškas.
catėnį|a dkt m 1. grandinė; dgs ~ e grandinės,
pančiai; in ~ e supančiotas; fig pavergtas;
da neve sniego grandinės; legare a una c. pri­
rakinti prie grandinės; tenere un cañe alla c.
laikyti šunį ūž grandinės; ♦ c. di Sant’António
grandininis laiškas; 2. fig (serie) grandinė, vir­
tinė; una c. di avvenimenti ¡vykių grandinė;
chim reazione a c. grandininė reakcija; 3. (ín­
steme di imprese e sim.) tifiklas; c. di alberghi
viešbučių tifiklas; c. di distribuzione prekių pla­
tinimo tifiklas; 4. (i.p. c. di montággio) (auto­
m atinė) surinkimo linija, konvejeris; 5. (t.p. c.
montuosa) kalnų grandinė, kalnagūbris; 6.: biol
c. alimentare mitybos grandinė,
catenáccio dkt v 1. skląstis; mėttere ii c. alia porta
užsklęsti duris; 2. sport itališka gynyba (futbo-
catenina dkt m grandinėlė; una c. d ’oro auksinė
grandinėlė;portare una c. segėti / nešioti gran­
dinėlę.
caterátta dkt m upės slefikstis.
caterva dkt m aibė (daugybė).
catétere dkt v med kateteris; inserire un c. įstatyti
kateterį,
cateto dkt v geom statinis.
catinėllj|a dkt m dubenėlis; ♦ piove a ~ e lyja
kaip iš kibiro.
catturáre
catino dkt v dubuo, dubenėlis.
cátodo dkt vfis katodas.
catorcio dkt v senas laužas (ppr. apie automobilį).
catram áre vksm (-trá-) (iš)degutuoti, (iš)dervūo-
ti; (iš)tėpti degutu / derva,
catrám e dkt v degutas, derva,
cáttedra dkt m 1. (di aula) katedra; dėstytojo sta­
las; ♦ montare I salire in c. imti pamokslauti,
dėtis visažiniū; 2. (insegnamento) dėstytojo (/
profesoriaus) postas / pareigos pi; avere la c.
di latino būti lotynų kalbos dėstytoju; 3. (seg-
gio) sostas; la c. di S. Pietro popiežiaus sostas,
cattedrále dkt m katedra (bažnyčia).
cattivėria dkt m 1. (l’essere cattivo) bjaurumas;
blogūmas; piktumas; eon c. piktai; 2. (atto cat­
tivo) bjaurūs poelgis,
cattivitá dkt m nelaisvė; ii primo panda nato in c.
primoji panda, gimusi nelaisvėje.
cattiv||o, -a 1. bdv blogas; negeras; (brutto) n e­
gražūs, bjaurūs; eattivissimo labai blogas; ~ e
azioni negeri darbai; ~ e notizie blogos naujie­
nos; c. tempo bjaurūs oras; ♦ farsi ii sángue c.
gadinti sáu kraūją; 2. bdv (di animo) blogas;
bjaurūs, piktas; gente ~ a pikti žmonės pi; ~ e
maniere blogos / bjaūrios manieros; un c. sog-
getto nedorėlis; di cattivo umore blogos nuotai­
kos; un cane c. piktas šuo; ♦ con le ~ e bloguo­
ju; 3. bdv (di scadente qualitá) prastas; blogas;
(incapace) netikęs, mefikas; un c. allievo pras­
tas mokinys; un c. avvocato netikęs advokatas;
un c. voto blogas pažymys; memoria prasta
atmintis; vista ~ a blogos akys; in c. stato pras­
tos būklės; di ~ o qualitá prastos kokybės; /¿/re
un c. affare sudaryti prastą / nepelningą san­
dėrį; parlare un c. italiano prastai šnekėti ita­
liškai; 4. bdv (sgradevole) nemalonūs, blogas;
bjaurūs; (di cibo) neskanūs; un c. odore bjau­
rūs kvapas; ii mangiare ė c. maistas neskanūs;
5. dkt v (uomo cattivo) piktadarys, blogasis,
cattolicésimo dkt v katalikybė.
cattólic|¡o, -a 1. bdv katalikų; katalikiškas; asso-
ciazione ~ a katalikų draugija; la Chiesa ~ a
katalikų / visuotinė Bažnyčia; scuola ~ a kata­
likiška mokykla; 2. dkt v/m katalikas -ė.
cattü ra dkt m 1. suėmimas; (arresto) areštas; dir
mandato / drdine di c. suėmimo orderis; 2. (a
caccia) sugavimas, pagavimas; 3. (presą) už­
ėmimas.
cattura|jre vksm (-tu-) 1. suimti; (arrestare) areš­
tuoti; c. una banda di ladri suimti vagių gaūją;
2. (cacciando e sim .) pagauti, sugauti; gaudyti;
ii leone fuggito ė stato ~ to ištrūkęs liūtas buvo
sugautas; 3. (farprigioniero) painiti į nelaisvę;
caucciù
fig c. una cittá užimti miestą; 4. fig pritraukti;
c. l’attenzione di qcn prikaustyti kieno dėmesį,
caucciü dkt v nkt kaučiūkas; di c., in c. kaučiūki-
nis agg.
causįja dkt m 1. (m otivo) priežastis -iės; c. di
morte mirties priežastis; c. ed effetto priežastis
ir pasekmė; a c. di qc dėl ko; per ką; per c. tuo.
dėl tavęs; per tave; a c. di un grave incidente
dėl rimtos avarijos; ėssere la c. di qcs nulemti
ką, būti ko priežastimi; sukelti ką; dir, fig ~ e
di forza maggiore nenugalim a jėga sg; ♦ senza
giusta c. be rimtos priežasties; 2. (giudiziaria)
byla; giñcas dir: teismas; c. civile (penale) civi­
linė (baudžiamoji) bylá; dir parte in c. (chi eita)
ieškovas -ė; (citato) atsakovas -ė; fig suinte­
resuotas asmuó; diféndere una c. ginti bylą;
intentare una c.,far c. (a qc) iškelti kám bylą;
paduoti (ką) į teismą; (solo civile) pareikšti
(kam ) ieškinį; ėssere in c., avere una c. in corso
(con qc) bylinėtis (su kuo), teistis;pėrdere (vin-
cere una c. pralaim ėti (laimėti) bylą; trattare /
dibattere una c. nagrinėti / svarstyti bylą; ♦ c.
persa beviltiškas reikalas; con cognizione di c.
sąmoningai, apgalvotai; chiamare in c. qcn
įtraukti ką (į kokį reikalą); 3. (ideale) interesai
pi; reikalas; dalykas; abbracciare una c. stoti
ginti kieno interesus; lavorare per una giusta c.
dirbti kilnų darbą / kilniems tikslams; *fare c.
comune susijungti bendram reikalui; 4. gram:
complemento di c. priežasties aplinkybė,
caúsale 1. bdv priežastinis; priežasties; nesso c.
priežastinis sąryšis; gram congiunzione c. prie­
žasties jungtukas; 2. dkt m: la c. di un paga­
mento / versamento {mokos paskirtis; 3. dkt m
gram priežasties aplinkybės sakinys,
causalita dkt m nkt priežastingūmas.
causj|are vksm (cau-) sukelti, būti priežastimi;
(determinare) (nu)lėmti; c. un incidente sukelti
avariją; ii Jumo ~ a ii cancro rūkymas sukelia
vėžį; m i ha ~ ato parėcchi problemi ji pridarė
m án daug nem alonumų,
causticitá dkt m fig kandumas.
causticj|o, -a bdv 1. chim kaustinis, ėdūs; soda
~ a kaustinė soda; 2. fig kandūs,
cautam ente prv atsargiai,
cautela dkt m atsargumas, apdairumas; con c.
atsargiai, apdairiai,
cautelare I bdv dir kardomasis; custodia c. suė­
mimas, kardomasis kalinimas; provvedimento
c. kardom oji priem onė,
cautelare II vksm (-té-) (ap)sáugoti; ginti.
►cautelársi sngr (contro qc) apsisaugoti (nuo
ko); c. contro i furti apsisaugoti nuo vagių.
134
cauterizzare vksm m ed prideginti (ppr. karpas).
càuto, -a bdv atsargus, apdairus; c. ottimismo at­
sargus optimizmas; andare c. būti atsargiam,
elgtis atsargiai; ėssere c. nei giudicare atsargiai
spręsti.
cauzione dkt m užstatas, laidas; dir laidavimas;
lasciare una c. palikti / duoti užstatą; rilasciare
dietro c. I su c. paleisti iiž užstatą,
càva dkt m skaldykla; kasykla; (t.p. c. a cielo aper-
to) karjeras; c. di marmo m arm uro skaldykla;
c. di salgemma druskos kasykla,
cavalcàre vksm 1. tr joti (ant ko); sėdėti apsižer­
gus; apžergti; c. un purosàngue joti ant gry-
nakraūjo žirgo; ♦ c, ii malcontento, c. la tigre
demagogiškai politikuoti; 2. intr [A] joti; jo ­
dinėti; c. a pelo joti be balno,
cavalcàta dkt m kelionė žirgu; (per svago) pasi-
jodinėjim as;/are una c. pasijodinėti,
cavalcatùra dkt m jojamas gyvulys,
cavalcavia dkt v nkt viadukas,
cavalciôni prv: a c. (di qcs) apsižergus (ką); ap-
žargomis.
cavalière dkt v 1. raitelis; stor riteris; (soldato di
cavalleria) kavaleristas; stor c. errante klajo­
jantis riteris; 2. (di un ordine cavalleresco) ka­
valierius; 3. (uomo galante, accompagnatore)
kavalierius; comportarsi da c. elgtis kaip džen­
telmenas,
cavàlla dkt m kumelė.
cavalleggéro dkt v m il lengvosios kavalerijos rai­
telis.
cavalleresco, -a bdv 1. riterių; riteriškas; ordine
c. riterių ordinas; 2. fig riteriškas; in modo c.
riteriškai.
cavalleria dkt m 1. m il kavalerija, raitija; 2. fig
riteriškumas; galantiškumas; con c. riteriškai,
cavallerizzo, -a dkt v/m 1. jojikas -ė; (fantino)
žokėjus; 2. (nei circhi) cirko žokėjus; 3. sport
raitelis -ė.
cavallétta dkt m skérÿs; c. verde žiogas,
cavallétto dkt v 1. stovas; teen oïÿs; 2. (treppiede)
trikojis; (da pittore) molbertas,
cavallina dkt m 1. (gioco) vaikų žaidimas šokinė­
jant per atsitūpusių partnerių nugaras („kume­
laitė“); 2. sport arklÿs (gimnastikos prietaisas).
cavallin||o, -a bdv: mosca ~ a aklys; musė kan-
diklė.
cavàll||o dkt v 1. (da lavoro) arklys; (di pregio)
žirgas; (da corsa) ristūnas; a c. raitas agg; fig
(di qcs) apsižergus agg (ką); corsa di ~ i žirgų
lenktÿnès pi; ferro di c. pasaga; andare a c.
jodinėti, ant arklio joti; cadere da c. nukristi
nuo arklio; montare a c. lipti / sėstis ant arklio;
135
♦ c. di battáglia (di artista) geriausias numeris;
(attivitá in cui si riesce berte) (kieno) stichija;
arkliukas fam: a c. di due sécoli dviejų amžių
sandūroje; dose da c. milžiniška dozė; febbre
da c. smarkūs karščiavimas; ėssere a c. turėti
viską, ko reikia; flk a caval donato non si guar­
da in bocca dovanotam arkliui į dantis nežiūri;
flk campa c. che l’erba cresce lauk, šuneli, kol
padvės kumelė; 2.: (negli scacchi, nelle carte)
žirgas; 3.: c. dei pantaloni tarpukojis, kelnių
išsišakojimas; 4.fis (t.p. c. vapore) arklio galia;
5. sport arklys; 6.: fiscali „fiskalinė galia“
(variklių galios vienetas nustatant mokestį už
transporto priemonę).
cavallóne dkt v volas, didelė banga,
cavalluccio dkt v arkliukas; c. a dándolo supa­
masis arkliukas; zool c. marino jurų arkliukas.
cav||áre vksm 1. (iš)traukti; c. un coltello di tasca
išsitraukti peilį iš kišenės; c. un dente ištraukti
dafitį; c. un dcchio išdurti / iškabinti akį; ♦ non
c. una parola di bocca a ącn neištraukti iš ko ne
žodžio; non c. un ragno dalbuco gauti riestainio
skylę; volere c. ii sángue da una rapa veltui
stengtis; 2.fig (ottenere) išgauti; išpešti; non ne
~ erai nulla nieko neišpeši; 3. (togliere) nu­
imti; išimti; (levare) patraukti; t.p. => cavársi.
►cavársi sngr 1. (un vestito) nusivilkti; (scar-
pe) nusiaūti; (ii cappello) nukelti; (tirare fuori
un oggetto) išsitraukti; 2.: c. una vdglia paten­
kinti ūžgaidą; c. la fame numalšinti alkį; 3.: c.
d ’impáccio, c. daiguai išsisukti (iš bėdos).
►cav |arseia įvdž 1. (farcela) apsieiti; (arran-
giarsi) išsiversti, apsisukti; in italiano me la ~ o
itališkai galiu susišnekėti; 2. (senza grossi dan-
ni) išsisukti; atsipirkti; ve l’ė ~ ata con ąualche
contusione (con una multa) atsipirko keliais su­
mušimais (bauda); te la sei ~ a ta a buon mer-
cato pigiai išsisukai.
cavatáppi dkt v nkt kamščiatraukis,
caveau [ka'vo] dkt v nkt banko saugykla.
cavėrn||a dkt m ola, urvas; uomo delle ~ e urvinis
žmogus.
cavernicolo dkt v urvinis žmogus,
cavernoso, -a bdv 1. (di voce) lyg iš pó žemių
(apie balsą); duslūs; 2. m ed kavėrninis.
cavézza dkt m kam anos pi; apynasris,
cavia dkt m 1. zool juros kiaulytė; 2. jig bañdo-
masis gyvūnas; bañdom asis triušis,
caviále dkt v ikrai pi.
caviglia dkt m anat kulkšnis -iės; slogarsi una c.
išsinarinti kulkšnį,
cavilláre vksm [A] (su qcs) kabinėtis (prie ko).
cavillo dkt v (smulki) priekabė.
cecitá
cavitá dkt m 1. įdubimas, jduba; (vuoto) kiau­
rymė, tuštuma; 2. anat ertm ė; c. orale burnos
ertm ė, burna,
cavo I dkt v 1. (fune) trosas; lynas; c. d ’acciáio
plieninis lynas; c. di ormėggio švartfalas; c. di
tráino buksyras; 2. tecn laidas; kabelis; ~ i del­
ta luce (del telefono) elektros (telefono) laidai;
televisione via c. kabelinė televizija.
cáv||o II, -a 1. bdv tuščias; tuščiavidūris; tronco c.
drevėtas kamienas; anat vena ~ a tuščioji vena;
2. dkt v (cavitá): ii c. della mano sauja; anat c.
orale burnos ertmė,
cavoláia dkt m zool kopūstinis baltūkas.
cavolfióre dkt v žiedinis kopūstas, kalafioras.
cavolát||a dkt m 1. (cosa sciocca) kvailystė; nesą­
monė; dire ~ e nusišnekėti, skiesti; fare ~ e
išdarinėti kvailystės; 2. (cosa facile) niekas; ė
una c. vieni niekai; 3. (errore) žiopla klaida,
kvailystė.
cavolétto dkt v: c. di Bruxelles [brus'sd] briuseli-
nis kopūstas.
cávol||o dkt v 1. kopūstas; c. cappuccio gūžinis
kopūstas; c. rapa kaliaropė; ♦ testa di c. ko-
pūstgalvis -ė; come i ~ f a merenda = kaip
šuniui penkta kója; salvare capra e ~ i = vilkas
sotus, ir avis sveika; 2. fam (ajfare): tuoi!
tavo reikalas!; che c.fai? ką po velnių darai?;
che c. vuoi? ko po galais noril;fa tti i ~ i tuoi!
nesikišk!; 3. fa m (nulla): non capisci un c. nė
velnio nesupranti; non me ne importa un c.
mán (añt tó) nusispjauti; 4. (stiprinant neigia­
mą reikšmę): che c. di film! kas p er sumautas
filmas!; ♦ dėl c. sumautas agg; 5.: kaip jst fam
c.!, ~ i! šakės!, bliámba!; (certo) aišku!; col c.!
nė velnio!
cazzáta dkt m volg ==> cavoláta.
cázzo dkt v volg 1. bybys; ♦ testa di c. subingaívis
-ė, debilas -ė; cagare / rómpere ii c. (už)pisti
(protą); 2., 3., 4., 5. => cávolo 2., 3., 4., 5.
cazzótt¡|o dkt v niūksas, smūgis kūmščiu; darė /
tirare un c. (a ącn) užvožti (kam ), suduoti;
fare a ~ i kumščiūotis.
cazzuola dkt m m ūrininko mentė,
cd [tJMi, tjid'di] dkt v nkt kompaktinis diskas,
kompaktinė plokštelė; kompaktas fam ; cd-rom
CD -RO M diskas,
ce ¡v, prv => ei I, ei II.
cecchino dkt v snaiperis, taiklūs šaulys,
céce dkt v avinžirnis.
cecéno, -a 1. bdv Čečėnijos, čečėnų; iš Čečėnijos;
2. dkt v/m čečėnas -ė; 3. dkt v čečėnų kalba,
cecitá dkt m aklumas (irprk).
cėco
céco, -a 1. bdv Čekijos, čekų; čekiškas; iš Čekijos;
2. dkt v/m čekas -ė; 3. dkt v čekų kalba.
céd||ere vksm 1. intr [A] (t.p. c. le arini) pasiduo­
ti; (ritirarsi) (t.p. c. terreno) atsitraukti, pa­
sitraukti; 2. intr fig [A] nusileisti; c. alla tenta-
zione neatsispirti pagimdai; c. alia forza (alle
minacce) nusileisti jėgai (grasinimams); c. alio
sconforto grimzti į nusiminimą, pulti j neviltį;
3. intr [A] (non reggere) neišlaikyti; (piegarsi)
smūkti; (į)lifikti; (crollare) (į)griuti; la corda
ha ~ uto virvė nutrūko; il cuore ha ~ uto širdis
neišlaikė; il tetto ha ~uto stogas įgriūvo; 4. tr
užleisti; (consegnare) atiduoti; (trasferire) per­
leisti; c. i diritti perleisti teises; c, il passo (il
posto) užleisti vietą (kėlią); c. un negózio (ven­
derlo) parduoti parduotuvę.
cedévole bdv 1. pasiduodantis spaudimui; n e­
kietas; (poco solido) netvirtas; 2. (di ącn) nuo­
laidus.
cedibile bdv galimas perleisti / perduoti,
cediménto dkt v 1. įdubimas; įlinkimas; susmu­
kimas; (crollo) (su)griuvimas; c’ė stato un c.
del terreno žemė įdubo; il crollo dėl palazzo ė
dovuto a un c. strutturale pastatas griuvo, nes
konstrukcija neišlaikė; 2. fig pakrikimas; su­
irimas; il nonno da segni di c. matosi, kad
senelio sveikata silpsta; ha avuto un c. nervoso
jos nervai pakriko,
cédola dkt m fin kuponas,
cedro I dkt v bot (conifera) kedras,
cedro II dkt v 1. (ilfrutto) citronas; 2. bot (l’albe-
ro) vaistinis citrinmedis.
Cedrone bdv: galio c. kurtinys,
céduo, -a bdv kirstinas (apie miško plotą); bosco
c. kirtavietė,
cefalea dkt m m ed galvos skaūsmas; migrena,
céfalo dkt v zool kefalė.
cėffo dkt v 1. snūkis (ir prk); 2.: brutto c. (tipo
losco) įtartinas tipas,
ceffóne dkt v añtausis; darė / mollare / tirare un c.
(a ącn) skelti / tėkšti (kam ) afitausį, duoti
(kam ) per žandą, užvežti (kam ) per aūsį.
celare vksm (cė-) (qcs a ącn) (nu)slėpti (ką nuo
ko), paslėpti; c. ai genitori le prdprie intenzioni
slėpti nuo tėvų savo ketinimus; c. i propri sen-
timenti slėpti savo jausmus.
►celársi sngr pasislėpti; slypėti; c. sotto falso
nome prisideñgti kitu vardu; la paura si cela
nei šuo cuore baimė slypi jos širdyje,
celebérrimo, -a bdv => célebre,
celebrare vksm (cé-) 1. (commemorare) (pa)-
minéti, atšvęsti; (festeggiare) švęsti; c. un anni-
versário pam inėti sukaktį; 2.: c. la messa auko­
136
ti mišias; c. un matrimonio atlikti vestuvių
apeigas, švęsti santuoką; c. un processo na­
grinėti bylą; 3. fig (esaltare) apdainuoti; šlo­
vinti.
celebrativ||o, -a bdv jubiliejinis; (commemorati-
vo) atminimo; medáglia ~ a jubiliejinis m eda­
lis.
celebrazióne dkt m 1. (il celebrare) (pa)minėji-
mas; (il festeggiare) šventimas; 2.: c. delta mes­
sa mišių paaukojimas; 3. (cerimonia) iškilmės
pi; švefitė; la c. di un anniversário sukakties
iškilmės; c. litúrgica pam aldos pi; 4. fig (elo­
gio) šlovinimas,
célebre bdv garsūs, žymus; molto c., celebérrimo
labai žymūs; un c. stilistą garsūs dizaineris,
celebritá dkt m nkt 1. šlovė; raggiungere la c. iš­
garsėti, pelnyti šlovę; 2. (persona fam osa) gar­
senybė, įžymybė,
célere 1. bdv spartūs; skubrūs; 2.: dkt v la C.
greitojo reagavimo policijos padalinys,
celeritá dkt m sparta; spartumas,
celeste 1. bdv (del cielo) dangaüs; corpi dan-
gaüs kūnai; volta c. dangaüs skliautas; 2. bdv
(delparadiso) dangaüs; Dievo; gražia c. Diévo
malonė; il Padre c. dafigiškasis tėvas; 3. bdv
(azzurro chiaro) žydras, dafigiškas; melsvas;
4. dkt v žydra spalva,
celestiále bdv dafigiškas (irprk); dangaüs.
celibato dkt v viengungystė; festa di addio ai c.
bėrnvakaris; ♦ c. ecclesiástico celibatas,
célibe 1. bdv v nevedęs; 2. dkt v nevedęs vyras,
vienguñgis.
celia dkt m 1. (di convento) celė, vienūtė; 2. (di
prigione) vienūtė, (kalėjimo) kam era; c. di iso-
lamento karceris; 3.: c. frigorífero šaldymo ka­
mera; 4. (difavo) akis, akutė; 5. /«/langelis,
cėllofan dkt v nkt celofanas,
cellul į|a dkt m 1. biol ląstelė; ~ e staminali kam-
ieninės ląstelės; 2.: tecn c. fotoelettrica foto-
elemeñtas.
celluláre I dkt v 1. (t.p. telefono c.) mobilūsis
telefonas; 2. (furgone) kalėjimo automobilis,
celluláre II bdv ląstelių; ląstelinis; biol tessuto c.
ląstelinis audinys,
celiulite dkt m celiulitas; crema contro la c. kre­
mas nuo celiulito,
cellulóide dkt m 1. celiulioidas; 2. fig: il mondo
delta c. kino pasaulis,
cellulósa dkt m celiuliozė,
cėlta dkt v/m stor keltas -ė; i Celti keltai,
céltico, -a bdv keltų; keltiškas,
cementare vksm (-mén-) (su)cementúoti (irprk).
cementiflcio dkt v cemefito gamykla.
137 centralizzàto

cemento dkt v cemeñtas; cemeñtbetonis; di c., in centenario, -a 1. bdv šimtametis; šimtmetinis;

c. cementinis agg; c. armato gelžbetonis; di / in 2. dkt v šimto m ėtų sukaktis -iës fem m , šim­
c. armato gelžbetoninis agg; c. a presa rápida tosios mėtinės pi; 3. dkt v/m šimtametis žm o­
greitai kietėjantis / greitastiñgis cemeñtas. gus.
céna dkt m vakarienė; all’ora di c. vakarė (tuo centennàle bdv šimtametis; šimto mėtų.
metu, kai vakarieniaujama); dopo c. pó vaka­ centėsimį|o, -a 1. bdv šimtasis, šim tas;figėla ~ a
rienės; andaré fuori a c. vakarieniauti nė namie; voltą che te lo dico šimtą kartą táu sakaū; 2. dkt
invitare a c. pakviesti vakarienės; che cosa c’ė v (1/100) vienas šimtadalis, viena šimtoji, šim­
per c. ? ką valgysime vakarienei?; ♦ VŪltima C. tinė; 3. dkt v (moneta) ceñtas; dieci ~ i dešimt
paskutinė vakarienė; metiere insieme pranzo e cefitų; ♦ non avere un c. nė skatiko neturėti;
c. sudurti galą su galu. calcolare ai c. kruopščiai suskaičiuoti; spėnde-
cenácolo dkt v 1. valgomasis; 2. (circolo) būrelis re fino all’ultimo c. išleisti iki paskutinio pinigo,
(literatų, artistų ir pan.); 3. art paskutinė vaka­ centígrado, -a bdv. grado c. tem peratūros laips­
rienė. nis (pagal Celsijaus skalę).
cenare vksm (cé-) [A] (pa)vakarieniáuti, valgyti centigràm m o dkt v centigramas.
vakarienę. centilitro dkt v centilitras.
céncio dkt v skarmalas; (straccio) skuduras, skur­ centim etro dkt v 1. centim etras; 2. (nastro per
lis; ♦ bianco come un c. išbalęs kaip drobė, misurare) matavimo juostelė; centimetras,
cencióso, -a bdv nuplyšęs; apdriskęs. centin |àio (dgs -àia, m ) dkt v šimtinė, šimtas; un
céner||e dkt m 1. pelenai pi; finiré / ridursi in c.
c. apie šimtą; ♦ a ~ à ia (šimtų) šimtais,
pavirsti pelenais; ridurre in c. paversti pelenais
cento sktv nkt šimtas; biglietto da c. šimtinė; 10
(irprk); covare sotto la c. rusenti (irprk); 2.: dgs
per c. (10%) dešimt procentų; ii 20 per c. di
~ i žmogaūs pelenai; 3.: rel Mercoledi delle ~ i,
sconto dvidešimties procentu nuolaida; ai c.
le Cėneri Pelenų trečiadienis; 4.: capelli biondo
pere. šimtu procentų (irprk); šimtaprocentinis
c. pilkšvi plaukai.
agg; sport i c. metri piani 100 m etrų bėgimas;
C eneréntola d k t m f lk Pelenė,
♦ kaip jst c. di ąuesti giorni! ilgiausių mėtų!
cenétta dkt m (skani) vakarienė; una c. a due,
centom etrista dkt v/m 100 m etrų bėgimo rung­
una c. intima vakarienė dviem, intymi vaka­
ties bėgikas -ė.
rienė.
centotrėdici sktv, dkt v vienas vienas trys (113)
cėnnj|o dkt v 1. mostas; (segno) ženklas; fare un
(policijos telefono numeris Italijoje); chiamare
c. duoti ženklą, mostelėti; (con ii capo) linkte­
il c. paskambinti [113.
lėti gálva; (con la m ano) pam oti (ranka);
attendiamo un c. di risposta lauksime p a­ ce n tral||e 1. dkt m elektrinė; c. atómica atominė
tvirtinimo, kad gavote (laišką, siuntą ir pan.); elektrinė; c. elèttrica elektrinė; jėgainė; c.
2. (accenno) užsiminimas; ~ i di letteratura idroelėttrica hidroelektrinė; c. térmica šiluminė
italiana italų literatūros apybraiža sg; fare elektrinė; 2. dkt v: c. dėl latte pieninė (įmonė);
(un) c. (a qc) užsimifiti (apie ką); trum pai pa­ 3. bdv centrinis; banca c. centrinis bankas;
sakoti; mėrita un c. dera pri(si)miñti; 3. (indi- sede c. centrinė būstinė; stazione c. centrinė
zio) požymis, stotis; appartamento centralissimo būtas pačia­
cenóne dkt v iškilminga vakarienė / puota (ppr. me centrè; geogr l ’Itàlia c. centrinė Italija; ge-
per Kūčias, Naujuosius metus). ogr la Lituània c. vidurio Lietuva; 4. bdv fig
censiménto dkt v (gyventojų) surašymas, (principale) pagrindinis.
censire vksm (-isc-) surašyti (gyventojus), centralina dkt m pastóte,
censo dkt v ceñzas. centralinista dkt v/m (telefonico) telefonininkas
censóre dkt v ceñzorius. -ė, operatorius -ė.
censüra dkt m 1. cenzūra; 2. jig (biasimo) pa­ centralino dkt v (t.p. c. telefonico) telefono stotis
smerkimas, papeikimas, -iës fem m ; kom utatoriaus salė (/ patalpa ir
censurare vksm (-su-) 1. cenzūruoti; 2 .jig (biasi- pan.).
mare) (pa)smerkti, (pa)peikti. centralism o dkt v centralizmas,
centauro dkt v 1. m it kentauras; 2. fig motoci­ centralizzàre vksm centralizuoti,
klininkas. centralizzàt o, -a bdv centrinis; chiusura ~ a
centellináre vksm (-tėl-) 1. gurkšnoti; 2. fig (do- centrinis užraktas; riscaldamento c. centrinis
sarę) tausoti. šildymas.
centralizzazióne
centralizzazióne dkt m centralizacija; (l ’azione)
centralizavimas,
centrare vksm (cén-) 1. pataikyti ([ cefitrą); c. un
berságlio pataikyti tiesiai į taikinį; fig c. un ob-
biettivo pasiekti tikslą; 2. fig tiksliai suprasti,
perprasti; c. un problema iškelti klausimo
esmę; 3. (fissare ai centro) centruoti; įtaisyti /
padėti centre,
centravánti dkt v nkt sport vidurio / ceñtro puo­
lėjas (futbole).
centrifuga dkt m centrifuga,
centrifugare vksm (-tri-) centrifugúoti.
centrifug|¡o, -a bdv.fis forza ~ a išcentrinė jėga.
centrino dkt v staltiesėlė; servetėlė,
centrípeto, -a bdv.fis forza ~ a įcentrinė jėga.
centro dkt v 1. geom centras; ii c. di una circon-
ferenza apskritimo ceñtras; 2. (parte, punto
centrale) ceñtras, vidurys; ai c. della piazza
aikštės centre / viduryje; ♦ fare c. pataikyti;
atspėti; 3. (della cittá) ceñtras; le vie del c.
(miesto) ceñtro gatvės; c. storico senamiestis;
abitare in c. (non lontano dal c.) gyventi centre
(netoli nuo ceñtro); andaré in c. eiti / važiuoti
į ceñtra; 4. fig (parte piii importante) esmė; ii c.
di un discorso kalbos esmė; ėssere ai c. dell’at-
tenzione būti dėmesio centre; 5. (t.p. c. abitato)
miestelis; gyvenvietė; c. industríale pramoninis
miestas; c. rurale kaimo gyvenvietė; 6. (istitu-
to, luogo attrezzato e sim.) ceñtras; mazgas;
punktas; c. di accoglienza / raccolta (di cálcolo,
di lingue straniere) priėm imo (skaičiavimo,
užsienio kalbų) ceñtras; c. balneare pajūrio
kurortas; c. commerciale (culturale, sportivo)
prekybos (kultūros, sporto) ceñtras; fig c. di
potere valdžios ceñtras; 7.: anat c. nervoso
nervų mazgas; 8. polit ceñtras; centristai pi;
9. sport aikštės ceñtras; 10. => centrino,
centroam ericano, -a bdv centrinės Amerikos,
centrocam pista dkt v sport saügas, vidurio žai­
dėjas.
centrotávola dkt v nkt stalo papuošimas (per
vidurį).
centuplicare vksm (-tu-) padidinti šimtą kartų,
céntuplo, -a 1. bdv šimeteriopas; 2. dkt v šimtą
kartų didesnis kiekis; costare ii c. šimtą kartų
daugiaū kainuoti,
centurióne dkt v stor šimtininkas,
ceppo dkt v 1. kelmas; (ciocco) malka; pliauska;
(da lavoro) trinka; 2.: ppr. dgs ~ i pančiai,
grandinės; c. bloccaruota ratų blokavimo įtai­
sas; 3. fig (di una famiglia) kilmė; kelmas;
4.: biol c. virale viruso kamienas; 5. tecn c. dėl
freno stabdžių trinkelė.
138
cér||a I dkt m 1. vaškas; di c. vaškinis agg, iš
vaško; c. d ’api bičių vaškas; c. per pavimenti
grindų vaškas; darė / passare la c. vaškuoti
(grindis); 2.: museo delle ~ e vaškinių figūrų
muziejus.
céra II dkt m: avere una bella (brutta) c. gerai
(prastai) atrodyti,
ceralácca dkt m lakas (antspaudams), smalka.
cerámi¡|ca dkt m 1. keramika; žiedyba; di c.
keramikos, keraminis agg; 2.: ppr. dgs ~che
keraminiai / keramikos dirbiniai; fajánsai.
cerát|¡o, -a bdv: tela ~ a klijuoto; brezeñtas.
cerbiátto dkt v elniūkas, elnių jauniklis,
cerbottána dkt m vamzdelis šaudyti,
cerca dkt m: ♦ andaré in c. (di qcs) ieškoti (ko).
cercapersóne dkt v nkt ieškąs, pranešim ų ga­
viklis.
cerc]|áre vksm (cér-) 1. tr (qc) ieškoti (ko); (con
lo sguardo) dairytis (ko); c. aiuto (lavoro, le
chiavi di casa, marito, l’oro, una soluzione)
ieškoti pagalbos (darbo, nam ų raktų, vyro,
aukso, išeities); c. casa, c. (unposto) dove stare
ieškoti kur apsigyventi; c. funghi grybauti;
~ a v / me? ar manęs ieškojai?; ho ~ ato dapper-
tutto visur (iš)ieškojau; cėrcasi... reikalingas...
(/ -a); ♦ c. con ii lantemino su žiburiu ieškoti;
c. ii pelo nell’uovo kabinėtis; f Ik chi ~ a trova
kas ieško, tas rañda; 2. tr (per ottenere) (qc)
siekti (ko); c. un compromesso siekti kom pro­
miso; c. la gloria siekti slovės; ♦ c. fortuna
ieškoti laimės; c. rogne, c. guai ieškoti bėdų /
bėdos; 3. intr [A] (di far qcs) (pa)bandyti,
(pa)mėginti (ką daryti); (sforzarsi) stengtis
(ką daryti), pasistengti; (puntare) siekti (ką
daryti); c. di convincere įkalbinėti; sto ~ando
di sméttere di fumare bandaū mesti rūkyti;
di ėssere puntuale! pasistenk nevėluoti!; ho
~ ato di fare dėl mio mėglio stengiausi iš visų
jėgų-
►cercársela įvdž prisikarksėti.
cercatóre, -trice dkt vĮm ieškotojas -a; c. di funghi
grybautojas,
cérchia dkt m 1.: c. delle mura miesto (/ pilies ir
pan.) sienos pi; 2. fig ratas, ratelis; c. di amici
draugų ratas; c. di interessi interesų ratas,
cerchiáre vksm (cér-) apibraūkti.
cerchiétto dkt v (t.p. c. per capelli) plaukų lan­
kelis.
cėrĮ|chio dkt v 1. apskritimas; skridinys; geom
skritulys; av c. della morte mirties kilpa; 2. (di-
sposizione in circolo e sim.) ratas, ratelis; sede-
re in c. sėdėti ratu; 3. (oggetto circolare) lañkas;
♦ sentirsi un c. alia testa skaudėti galvą; (dopo
139
una sbomia) pagirioti; darė un colpo al c. e uno
alia botte stengtis visiems įtikti; 4. => cerchió-
ne; ~ ch i in lega lieti ratlankiai,
cerchióne dkt v ratlankis,
cereal||e d k t v (ppr. dgs ~ i ) 1. javas, javai; 2. (da
mangiare) (javų) grūdai pi; javainiai,
cerebrále bdv 1. smegenų; smegeninis, cere­
bralinis; anat cortéccia c. smegenų žieve; med
commozione c. smegenų sukrėtimas; med
emorragia c. kraūjo išsiliejimas į smegenis;
m ed ietus c. insultas; 2. fig nespontaniškas.
céreo, -a bdv vaškinis, vaško spalvos,
cerétta dkt m (depiliacinis) vaškas; (striscia) vaš­ cėrt||o II, -a 1. bdv toks -ia; un c. signor Rossi
kas juostelė; farsi la c. alie gambe depiliuotis
kójas (vašku).
cerimóni |a dkt m ceremonija (irprk); c. fúnebre
laidotuvių ceremonija; abito da c. išeiginis
drabūžis; ♦ senza ~ e be ceremonijų; senza
tante ~ e (di colpo) lyg niekur nieko,
cerimoniále dkt v ceremonialas,
cerimonióso, -a bdv ceremoningas,
cerino dkt v (vaškuotas) degtūkas.
cernía dkt m zool grūperis; akmeninis ešerys,
cerniera dkt m 1. (t.p. c. lampo) užtrauktūkas;
tirare su (giu) la c. už(si)traukti (at(s)itráukti)
užtrauktuką; 2. tecn lankstas, šarnyras,
cérnita dkt m rūšiavimas; atranka,
céro dkt v šventinė žvakė (ppr. didelė, papuošta).
ceróne dkt v grimas (veido dažai ir pan.).
cerotto dkt v pleistras; metiere ii c. su una ferita
uždėti pleistrą añt žaizdos,
certaménte prv žinoma, be jokios abejonės.
certézz||a dkt m 1. (convinzione) įsitikinimas;
tikrumas; con c. tvirtai, tikrai; senza ~ e neži­
nioje; avere la c. che... būti tikram / įsitikinu­
siam, kád ...; so con c. che... žinaū tikrai, k ad ...;
2. (l’esser vero, sicuro) tikrumas, patikimūmas.
certific||are vksm (-ti-) pažymėti; (pa)tvirtinti;
(pa)liüdyti; con la presente si ~ a che... (šiuo
raštu) pažymima, kad...
certificáto dkt v pažymėjimas; liudijimas; pažy­
ma; c. di matrimonio (di morte, di náscita)
santuokos (mirties, gimimo) liūdijimas; c.
elettorale balsavimo pažymėjimas; c. di sana e
robusta costituzione £ sveikatos pažymėjimas;
c. médico gydytojo pažyma; (per assenze dal
lavoro) nedarbingum o pažymėjimas; c. di ga-
ranzia garantinis raštas; c. di qualitá kokybės
pažymėjimas; c. di studi pažyma apie studijas, cervellone dkt v fig scherz proto bokštas; moks­
certificazióne dkt m sertifikatas; (autenticazio-
ne) patvirtinimas.
cėrtĮjo I, -a 1. bdv (sicuro) tikras; patikimas; da cėrvo dkt v zool 1. elnias; carne di c. elniena;
fonti ~ e iš tikrų šaltinių; notizie ~ e patikimos
cėrvo
žinios; andare incontro a morte ~ a eiti į tikrą
mirtį; sapere per c. tikrai žinoti; la vittdria e or-
mai ~ a pergalė jaū užtikrinta; c. ė che... aišku
(viena), kad... ; 2. bdv (convinto) tikras, įsiti­
kinęs; šono c. delta sua sincerita esu tikras jo
nuoširdumu; puoi starne c. gali tuo neabejoti;
3.prv tikrai, be abejonės; iš tiesų; aišku; non e
c. la prima voltą tai jaū nė pirmas kartas; 4. dkt
v nkt tiesa; tikras dalykas; c. che no žinoma,
kad ne; ♦ di c. tikrai; aišku; no di c.! aišku, kad
nė!; c. che... na, iš tiesų... ; 5.: jst (ma) c.! ži­
noma!
toks ponas Rossi; ~ e cose mėglio non dirle
tokių dalykų geriau nesakyti; 2. bdv (beri pre-
ciso) tam tikras; ~ e volte būna kartais, k a d ...;
in un c. senso tam tikra prasmė; in ~ e condi-
zioni tam tikromis sąlygomis; a un c. momento
vienu metu; tam tikru m omentu; per un c. tem­
po kurį laiką; ha una ~ a eta jis jaū gana senas;
avrei un c. appetito šiaip aš gana alkanas; 3. įv
dgs (alcuni): ~ i, ~ e kai kurie, kai kurios; ~ i
šono d ’accordo kai kurie sutinka,
certosa dkt m 1. (convento) kartūzų vienuoly­
nas; 2. tarm (cimitero) kapinės pi.
certosin||o, -a 1. dkt vhn kartūzas -ė; ♦ lavoro da
c. sekinantis preciziškas darbas; 2. bdv kartū­
zų; 3. bdvfig: pazienza ~ a neišsemiama kant­
rybė.
certūni, -e įv dgs => cert||o I I 3.
cerūleo, -a bdv žydras (apie spalvą), dangiškas,
cervėll ||o dkt v 1. anat smegenysplfem m ; tumore
ai c. smegenų navikas; ♦ c. di gailina vištos
protas; c. elettrdnico elektroninė skaičiavimo
mašina (kompiuteris); fare ii lavaggio dėl c. a
ącn praplauti kam smegenis; 2. fig protas;
smegeninė fam ; usa ii c.! pakrutink smegenis!;
ti ha dato di voltą ii c.? gal tau galva apsisuko?;
♦ c. fino skvarbūs protas; di c. smegeningas
agg; lambiccarsi ii c. laužyti / sukti (sau) galvą;
3. fig (mente direttiva e sim .) protas, galva;
fuga dei ~ i smegenų nutekėjimas; ii c. di una
banda gaujos galva; 4.: dgs m smegenys
fem m (kaip valgis, arba menkinamai, kalbant
apie žmogų); fa r saltare le ~ a ištaškyti sme­
genis; farsi saltare le ~ a paleisti sau kulką i
kaktą.
liukas.
cervellotico, -a bdv sunkiai suprantamas; raizgūs,
2.: c. volante elniaragis.
cesáreo
cesáreo, -a bdv: m ed parto c. gimdymas atlikus
cezario pjūvį; (táglio) c. cezario pjūvis,
ceselláre vksm (-sel-) 1. © raižyti (ppr. metale);
graviruoti; iškalti; 2.fig (nu)šlifūoti.
ceselláto, -a bdv, dlv 1. ¡raižytas; graviruotas;
kaltinis (apie metalo dirbinius); 2. fig nušli­
fuotas.
cesėllo dkt v kaltas, kaltelis; ♦ lavorare di c.
šlifuoti (kūrinį ir pan.).
ceso Į)ia dkt m (t.p. dgs ~ ie ) (per potare) sodo
žirklės pi, sekátorius.
cespite dkt m econ pajam ų šaltinis,
céspo dkt v: c. di insalata salotų galva / gūžė.
cespūglio dkt v krūmas; kéras; un c. di rose rožių
krūmas; un c. di rovi erškėtynas.
cessa|Įre vksm (cés-) 1. tr paliauti, liautis; (inter-
rompere) nutraukti; c. ii fuoco nutraukti ugnį;
c. l’attivita (di qcn) pasitraukti iš verslo; (di
qcs) užsidaryti; c. di vivere atsisveikinti su
gyvenimu; ha ~ to di lavorare jis paliovė dirbti
/ dirbęs; 2. intr [E] paliauti; pasibaigti; ii vento
ė ~ to vejas nuščiuvo / paliovė; 3.: kaip dkt v
nkt ii ~ te ii fuoco ugnies nutrakimas; fig pa­
liaubos pi.
cessazióne dkt m (termine) pabaigimas; (interru-
zione) nutraukimas; c. delle ostilitá karo
veiksmų nutraukimas; c. di esercizio (jmonės
ir pan.) uždarymas; c. dėl rapporto di lavoro
darbo santykių nutraukimas,
cessióne dkt m 1. perdavimas; perleidimas; c. di
beni turto perdavimas; c. di diritti teisių
perleidimas; atto di c. perdavimo (-priėm im o)
aktas; 2. (vendita) pardavimas,
césso dkt v fam 1. išvietė; 2. fig (posto sozzo)
kiaulidė; 3. fig (cosa brutta) šlamštas; un c. di
film tas filmas tikras šlamštas; 4. fig (di perso­
na) baidyklė,
cėsta dkt m kraitė, pintinė; la c. dėl bucato skal­
binių pintinė,
cestėllo dkt v 1. krepšelis; kraitelė; 2.: c. delta la-
vatrice skalbyklės būgnas,
cestináre vksm (-sti-) 1. išmesti (į šiukšlių dėžę);
2. fig atmesti (straipsnį ir pan.).
cestino dkt v 1. šiukšlių dėžė; šiukšliadėžė (ir
inf); 2. (piccolo cesto) krepšelis; pintinėlė,
cestista dkt v/m krepšininkas -ė.
cėsto dkt v 1. krepšys, pintinė; un c. di patate
bulvių krepšys; 2. sport => canéstro.
cesura dkt m 1. lett, m us cezūra; 2. fig pertrau­
ka.
cetáceo dkt v zool banginis,
cėto dkt v (t.p. c. sociale) visuomenės sluoksnis;
klasė; c. impiegatizio klerkai pi, tarnautojai pi;
140
c. operaio darbininkai pi; stor c. nobiliare ba­
jorų luomas; ♦ c. mėdio vidurinis sluoksnis;
stor (piccola borghesia) smulkioji buržuazija,
cėtra dkt m m us citra,
cetriolino dkt v agurkėlis; kornišonas.
cetriolo dkt v agurkas,
chalet ĮJa'le] dkt v nkt šalė, kalnų namelis,
cham pagne [fam'paji] dkt v nkt šampanas; bere c.
gerti šampano,
chance ['Jans] dkt v nkt šansas; non avere nessuna
c. neturėti jokių šansų,
charm e [’Jarm] dkt v nkt šarmas, žavesys,
ch arter [’tjarter] 1. bdv nkt: volo c. užsakomasis
reisas; 2. dkt v nkt užsakomasis lėktuvas,
che I nkt 1. įv kuris -i; uno scrittore che mi piace
rašytojas, kurį mėgstu; la cameriera che ei ser­
ve mūs aptarnaujanti padavėja, padavėja, kuri
mūs aptarnauja; it giorno che sei partito ta
diena, kai išvažiavai; non ho di che lamentarmi
(di che vivere) neturiū dėl ko skųstis (iš ko
pragyventi); non c’e che dire nėra ką pasakyti,
nieko nepasakysi; ♦ non c’ė di che nėra ūž ką;
dopo di che (ir) po to; vėliau; ii che (ir) tai; ai
che (ir) tada; che so pavyzdžiui; 2. įv (t.p. che
cosa) kas (ne apie asmenį); che (cosa) fai? ką
darai?; che cosa ti sei messo in testa? ką tū sau
galvoji?; che cosa succede qui? kas čia dėdasi?;
che fare? ką daryti?; che cosa vuoi di regalo! ko
nori dovanų?; che vedo! ką matau!; 3. įv: un
che, un non so che kažkas; un che di strano
kažkas keista; it macellaio ha un che di sospetto
mėsininkas kažkuo įtartinas; ♦ non e un gran
che (tai) nė kažin koks; (tai) nė kažin kas;
(tai) nieko gero; 4. bdv kuris -i; (quale) koks
-ia; che orą ė?, che ore šono? kiek valandų?; a
che orą? kelintą valandą?; in che anno? kuriais
metais?; che tempo fa? koks dabar oras?; che
programmi haiper domenica? kokių planų turi
sekmadieniui?; 5. bdv (esclamativo) koks -ia;
che splėndida giornata! kokia puiki diena!; che
stūpidi (che) šono! kokie jie kvaili!; che buono!
kaip skanū!; che ndia! kaip nuobodu!; chepec-
cato! kaip gaila!
che II jngt 1. kad, jog; penso che šia una buona
idea m anaū, kad tai gera mintiš; digli che io
esco pasakyk jam, jog aš išeinū; sembra che
piova panašu, kad lyja; si dice che... sakoma,
kad... ; 2. (žymint priežastį) nes; prendi it golf
che fa freddo pasiimk megztinį, nes šalta; la-
sciamo stare che ė meglio apie tai geriau ne­
kalbėkime!; t.p. => che III; 3. (žymint laiką)
kai; mi alzo che e ancora būio keliuosi, kai dar
tamsū, kai keliūosi, dar tamsu; šono due anni
141 chiamáre

che non gliparlo j aū antri m ėtai su juo nekalbu, sbáglia kas tai sako, klysta; chi vuole parteci-
su juo nekalbu jau dvejus metus; ♦ dopo che pare, lo dica kas nori dalyvauti, tegūl pasisako;
po to, kai; ogni voltą che kiekvieną kartą, kai; telefona a chi ti pare paskambink, kám nóri;
kai tik; 4. (žymint tikslą) (tam,) kad; gli ho chie- ♦ chi di dovere suinteresuotas žmogus; flk chi
sto che venisse paprašiau, kad ateitų; 5. fam : cerca trova kas ieško, tas rañda; flk ride bene
mai che (si rifaccia ii letto) kad nors kartą chi ride ultimo tas juoksis, kas juoksis pasku­
(pasiklotų lovą); nori che mi dispiaccia m an tai tinis; 2. (indefinito) kas; c ’ė chi potrebbe farlo
niėko; non che io voglia contraddirti nė dėl to, yra, kas galėtų tą daryti; c’ė a chi piace e a chi
kad noriu tau paprieštarauti; 6.: (cosi / tanto) no kám patiñka, kám nė; ♦ chi cápita pirmas
... che, ai punto che, in modo che taip... , kad; pasitaikęs; 3. (interrogativo, esclamativo) kas;
toks... , kad; e cosi stanco che non vuole nean- chi sei? kas tū (esi)?; chi ė? kás teñ (/ čia)?; di
che mangiare jis toks pavargęs, (kad) net val­ chi ė questa mácchina? kieno ši mašina?; a chi
gyti nenori; ė cosi tardi che sarebbe mėglio rin- teléfoni? kám skambini?; con chi esci? su kuo
casare taip vėlu, kad geriau butų pareiti namo; išeini?; chi me lo fa fare? dėl kó mán stengtis?;
7.: ♦ nei caso che, posto che tuo atveju, je i...; a senti chi parla! kas prakalbo!, tū (/ jis ir pan.)
condizione che, apatto che (su) tą sąlyga, kad... irgi géras!; chi si vede! žiūrėk, kas čia!; šimtas
; 8.: ♦ a meno che, tranne che nebent; tik (tuo m ėtų !; a chi lo dici! pats žinaū!, puikiai žinaū!;
atveju), je i...; non ręsta che... non rimane che... ♦ stare sul chi vive būti budriam,
teliek a...; non siparla che di ąuesto apie tai tik chiácchicre dkt m dgs 1. (l’azione) plepėjimas sg;
ir kalbama; 9.: ♦ che si sappia kiek žinoma; fare due / quáttro ~ e pasišnekėti, pasišneku­
10. (žymint norą ir pan.) tegū(l), lai; che vada čiuoti; paplepėti; pėrdersi in c. užsišnekėti;
tegul eina; cheDio ce la mandibuona! tepadeda 2. (pettegolezzi) apkalbos; plepalai, tauškalai,
mums Dievas!; ♦ che mi venga un colpo! kad chiacchieráre vksm [A] (chiác-) plepėti, šneku­
m anė kur!; 11. (lyginant) negu, nei; preferisco čiuotas); čiauškėti, taū k šti/am ; (solo un p o ’)
leggere che uscire man mieliau skaityti negu paplepėti, pasišnekučiuoti,
išeiti; ne šonopiū che sicuro nė kiek neabejoju; chiacchieráta dkt m pasišnekėjimas; šneka; fare
piū in fretta che puoi kuo greičiau (gali); e una bella c. pasišnekučiuoti,
un’occasione piū ūnica che rara tokia proga chiacchieráto, -a bdv prieštaringai vertinamas,
vieną kartą gyvenime pasitaiko; l’arredamento chiacchiericcio dkt v klegesys; kalbėjimas,
ė piū comodo che lussuoso apstatymas labiau chiacchieróne, -a 1. bdv plepūs; šnekūs; 2. dkt
patogūs nei prabangūs; ♦ meglio tardi che mai v/m plepys -ė; pleputis -ė; čiauškalius -ė.
geriau vėliau negu niekada; 12.: šia... che ir... chiam|įare vksm 1. (pa)šaūkti; (con U telefono)
ir; => šia 1.; 13. => cosi. paskambinti (kam ), pasukti fam ; c. qcn per
che III jngt => perchė. nome pašaūkti ką vardū; c. alle armi šaūkti į
checchė įv nkt kad ir kas; c. tu dica kad ir ką tu kariuom enę; c. un alunno alla lavagna pašaūkti
pasakytum. mokinį prie lentos; c. ii cane prisišaūkti šunį;
check-in [tje'kin] dkt v nkt 1. registravimas (ppr. c. in scena gli attori šaūkti aktorius į sceną; c.
į lėktuvą); 2. (U luogo) registravimos vartai pi. in causa / in giudizio šaūkti / paduoti į teismą;
check-up [tfe'kap] dkt v nkt medicininis patikri­ chiámami domani maitina alle sei pakelk manė
nimas; gydytojo apžiūra, rytoj šeštą; ii dovere mi ~ a pareigos šaūkia;
cheeseburger [tjlz'-] dkt v nkt sūrainis, mėsainis ♦ e a te chi ti ha ~ ato? kó táu čia prireikė?;
su sūriu. 2. (fare venire in aiuto e sim.) (iš)kviėsti, p a­
chef ['Jei] dkt v nkt šefas; vyriausiasis virėjas, kviesti; c. ii soccorso stradale (l’ambulanza, la
chėla dkt m (ppr. dgs ~ e ) vėžio žnyplė. polizia, un idráulico, un taxi) iškviesti techninę
chemioterapia dkt m chemoterapija, pagalbą (greitąją pagalbą, policiją, santech­
cherosėne dkt v žibalas; a c. žibalinis agg. niką, taksi); c. l ’ascensore iš(si)kviėsti liftą; c.
cherubino dkt v kerūbas, kerubinas. in aiuto qcn pa(si)šaūkti ką į pagalbą; mandate
chetare vksm (che-) (nu)ram inti. a c. un dottore pasiųskite gydytojo; ♦ c. qcn a
►chetarsi sngr (nu)rimti. testimone pašaūkti ką liūdytoju; 3. (darė un
chetichėlla dkt m: ♦ alki c. slapčia; patyliukais. nome) (pa)vadinti (kuo); (offendendo) išva­
chėt||o, -a bdv ramūs; nurimęs; ♦ un’acąua ~ a dinti; ha ~ ato la figlia Maria dukrą pavadino
gudri / sena lapė. Marija; mi chiámano “ii giustiziere” manė
chi įv nkt 1. (relativo) kas; tas, kuris; chi lo dice vadina baudėju; 4.: c. aiuto / soccorso pasi­
chiamársi
šaukti / šauktis pagalbos; 5.: ėssere ~ ato a qc
būti (kuo; į ką) išrinktam; turėti (kam ) pašau­
kimą.
►chiam|jarsi sngr vadintis, pasivadinti; come
ti ~ i? koks tavo vardas?; kuo tu vardu?; come
si ~ a Lei? koks jūsų vardas? ; ąuesto si ~ a
“furto” tai vadinasi vagystė; ♦ non mi ~ o piū
X , se... nė aš būsiu, jei...
chiam ata dkt m 1. (convocazione) (pa)šaukimas;
(iš)kvietimas; c. alle armi šaukimas f kariuo­
menę; 2. (telefonata) (telefono) skambutis; c.
interurbana (urbana) tarpm iestinis (vietinis /
miesto) skambutis; c. senza risposta praleistas
skambutis; fare una c. paskambinti; c ’ė una c.
per te tau skambina; 3. (vocazione) pašaukimas,
chianti dkt v nkt gastr kiantis (Toskanos vynas).
chiappĮ|ad/cf m /a m (ppr. dgs ~ e ) sėdmuo; muo-
vi le ~ e! kelk subinę!
chiara dkt m (kiaušinio) baltymas,
chiaram ėnte prv 1. aiškiai; ryškiai; 2. (apertamen-
te) atvirai; 3. (senza dubbio) neabejotinai;
(ovviamente) savaime aišku; c. non aveva pos-
sibilita di vincere akivaizdu, kad neturėjo šan­
sų laimėti; ♦ kaip jst c.! žinoma!, kas be ko!
chiarėzza dkt m 1. aiškumas; ryškumas; con c.
aiškiai; 2. (franchezza) atvirumas; con c. atvi­
rai; 3. (evidenza) aiškumas; fare c. iš(si)aišk-
inti; 4. (limpidezza) skaidrumas,
chiarificare vksm (-ri-) 1. (nu)skaidrinti; 2. fig
(iš)aiškinti.
chiarificatore, -trice bdvfig padedantis (aiškiai)
suprasti; galintis paaiškinti; aiškinamasis,
chiarimėnto dkt v (iš)aiškinimas; pa(si)aiškini-
mas; ti devo un c. aš tau skolingas paaiškinimą;
vorrei ąualche c. norėčiau šj bei tą išsiaiškinti.
chiarijĮre vksm (-isc-) 1. (iš)aiškinti; paaiškinti;
c. un concetto paaiškinti sąvoką; c. un dubbio
išsklaidyti abejonę; 2. (con qcn) išsiaiškinti,
aiškintis; pasiaiškinti; con Fabrizio ho ~ to tut-
to su Fabricijumi viską išsiaiškinome.
►chiarĮI'irsi sngr 1. (pa)aiškėti; tutto si ~ ira
viskas paaiškės; viskas išsispręs; 2. (ącs a se)
išsiaiškinti.
chiar||o, -a 1. bdv (comprensibile) aiškus; ryškūs;
una grafia ~ a aiškus raštas; un c. esėmpio ryš­
kus pavyzdys; diventare c. paaiškėti; ė c. (che...)
aišku (, kad...); šono stato c.? ar (tau) aišku?;
♦ c. come ii sole aišku kaip dieną; piū c. di cosi!
aiškiaū nebūna!; kaip jst c.! aišku!, žinoma!;
2. bdv (di luce, colore) šviesūs; birra ~ a švie-
sūs(is) alūs; capelli ~ i šviesūs plaukai; verde c.
šviesiai žalias; ♦ di ~ a fama įžymūs agg; visų
pripažintas; 3. bdv (deciso) aiškus; griežtas;
142
un c. rifiuto griežtas atsisakymas; 4. bdv (lím­
pido) skaidrūs, vaiskus; 5. prv aiškiai;forte e c.
visiškai aiškiai; c. e tondo tiesiai šviesiai; ♦ ve-
derci c. praregėti; išsiaiškinti; non ei vedo c. čia
kažkas nė taip; 6. prv (apertamente) atvirai;
parlare c. atvirai pasakyti, drožti; 7. dkt v švie­
sa; ai c. di Luna mėnesienoje; ♦ in c. neužko-
dūotas agg; mėttere in c. aiškiai išdėstyti; iš(si)-
aiškinti; 8. dkt v: vestirsi di c. vilktis (/ vilkėti)
šviesiais drabūžiais.
chiaróre dkt v silpna / blanki / blausi šviesa; ii c.
lunare mėnesiena,
chiaroscūro dkt v art šviesotamsa, kiaroskūro.
chiaroveggėnte dkt v/m aiškiaregys -ė.
chiaroveggėnza dkt m aiškiaregystė; būrimas,
chiásso dkt v triukšmas; fare c. kelti triūkšmą,
triukšmauti; uiti; fig sukelti sensaciją,
chiassóso, -a bdv triukšmingas,
chiátta dkt m barža; piatá.
chiaváre vksm volg dulkintis.
chiavjĮe dkt m 1. raktas (ir prk); c. universale
visraktis; un mazzo di ~ i raktų ryšulys; fig la c.
di un códice šifro raktas; chiudere a c. užrakinti;
darė due giri di c. rakinti / pasūkti raktą dū
kartūs; ♦ c. di lettura interpretacija, interpre­
tacijos būdas; prezzo ~ i in mano kaina „viskas
įskaičiuota“ (kai galima iškart pradėti eksploa­
tuoti automobilį); tenere sotto c. laikyti po ūž-
raktu / pó raktu; 2. (attrezzo) raktas; veržlia­
raktis; c. a tubo šešiakampis raktas; c. inglese
skečiamasis veržliaraktis; 3. mus raktas; rakto
ženklas; c. di basso (di violino) boso (smuiko)
raktas; ♦ in c. modemą m oderniū požiūriu;
moderniai; in c. umoristica humoristiškai (su­
kurtas / adaptuotas ir p an.); 4.: archit c. di vol­
tą sąvaros akmuo; 5. kaip bdv n kt: momento c.
svarbiausias momeñtas; parola c. esminis žo­
dis, raktažodis; testimone c. pagrindinis liudy­
tojas.
chiavétta dkt m 1. raktelis; 2. (rubinetto) čiaupas;
3. inf: c. USB USB atmintinė, USB atmintūkas.
chiávica dkt m tarm (fogna) kanalizacijos vam­
zdis.
chiavistėllo dkt v skląstis; mėttere U c. alia porta
užsklęsti duris.
chiázz|¡a dkt m 1. dėmė; a ~ e dėm ėtas agg;
2. anat pigmefitinė dėmė.
chiazza||re vksm padaryti dėm ių (kur); l ’umiditá
ha ~ to ii soffitto nuo drėgmės añt lubų liko
dėmių.
chic [lik] bdv nkt stilingas; prašmatnūs,
chicchessia įv nkt 1. (chiunqué) bet kas; 2. (nes-
suno) niekas.
143
chicchirichi išt kakarieku, kakarykū.
chicco dkt v grūdas, grūdelis; c. di caffe kavos pu­
pelė; c. d ’uva vynuogė,
chiédere* vksm 1. (per ottenere) (qcs a qc) (pa)-
prašyti (ko ką/ko); c. aiuto a qcn paprašyti ką
padėti, paprašyti kieno pagalbos; c. informa-
ziotii (su qc) teirautis (ko), pasiteirauti; paklausti
(apie ką); c. la parola paprašyti žodžio; c.
l ’elemosina prašyti išmaldos; c. a qcn di chiu-
dere la porta prašyti ko uždaryti duris / , kad
uždarytų duris; ♦ c. scusa a qcn atsiprašyti ko;
c. la mano di qcn paprašyti kieno rañkos; p a­
sipiršti kám; 2. (per sapere) (qcs a qen) (pa)-
kláusti (ko ką/ko); teirautis, pasiteirauti; c. a
qcn la strada (un consiglio) paklausti ką kelio
(patarim o); c. l ’ora paklausti kiek valandų;
3. kaip intr [A]: c. di qc pasiteirauti / teirautis
apié ką; (cercare qcn) ieškoti ko; 4. (diprezzi)
(per qcs) (pa)prašyti (už ką); c. troppo per
daūg už(si)prašyti; 5. (esigere) (qcs) (p a re ik a ­
lauti (ko).
► chiédjIersi sngr (pa)kláusti savęs; mi ~ o
perché aš klausiu savęs kodėl; mi ~ o se sara
possibile įdomū, ar bus galima,
chierichétto dkt v patarnautojas, ministrántas.
chiérico dkt v 1. stor klėrikas; 2. (membro del cle­
ro) dvasininkas; 3. (seminarista) seminaristas,
chiésa dkt m 1. bažnyčia; c. gótica gotikinė baž­
nyčia; andaré in c. eiti į bažnyčią; lankyti
bažnyčią; ♦ persona di c. tikintysis, pamaldūs
žmogus; 2. rel: la C. cattólica Katalikų bažnyčia;
i padri delta C. Bažnyčios tėvai; 3. (ii clero)
dvasininkija, dvasininkai pi.
chiglia dkt m kilis,
chilo dkt v => chilogrammo.
chilogranun ¡o dkt v kilogramas; un c. di mele
kilogramas obuolių; pesare quattro ~ i sverti
keturis kilogramus,
chilometrággio dkt v kilometražas; rida.
chilomėtrico, -a bdv kilometrinis (ir prk).
chilom etr||o dkt v 1. kilometras; lungo sei ~ i
šešių kilom etrų ilgio; a due ~ t da qui už dviejų
kilom etrų nuo čia, du kilometrus nuo čia; an­
daré a 100 ~ i all’ora važiuoti šimto kilom etrų
per valandą greičiū; 2.: dgs (percorsi da
un 'auto) rida sg; ♦ dutomobile a ~ i Į,ero paro­
domasis automobilis (parduodamas su nuline
rida).
chilowatt [-v-] dkt v nkt kilovatas,
chim era dkt m mit, fig chimera,
chimica dkt m chemija; c. (in)orgdnica ( n e o r ­
ganinė chemija; insegnare c. dėstyti chemiją;
chissá
f am iscriversi a c. įstoti į chemijos universitetą
(/ fakultetą ir pan.).
chimiį|co I, -a bdv cheminis; chemijos; analisi
(fórmula, reazione) ~ ca cheminė analizė (for­
mulė, reakcija); armi ~che cheminiai giñklai;
sostanze ~che chemikalai,
chimico II, -a dkt vim chemikas -ė.
chimóno dkt v nkt => kimono,
china I dkt m (pendió) nuokalnė; pakalnė,
china II dkt m (t.p. inchiostro di c.) tušas,
chinare vksm nuleñkti; c. la testa, c. ii capo nu­
leisti / nudelbti galvą; fig nuleñkti galvą.
►chinársi sngr pasileñkti; paliñkti.
chincaglieria dkt m (nebrangi) galanterija,
chinesiterapia dkt m m ed => cinesiterapia.
chinino dkt vfarm chininas,
chino, -a bdv pasileñkcs; c. sui libri užsigūlęs
knygas; c. sul távolo užsigulęs añt stalo; a capo
c. (su) nuleista galva,
chinotto dkt v 1. bot (la pianta) karčiavaisis ci­
trinmedis; 2. (ii frutto) aitrusis apelsinas; 3. (la
bevanda) aitriųjų apelsinų gėrimas,
chióccia dkt m perėk(š)lė.
chiócciola dkt m 1. anat sraigė; 2. zool sraigė; (la
conchiglia) kiautas; ♦ scala a c. sraigtiniai laip­
tai pi; 3. (segno „ @ “) eta.
chiodino dkt v 1. dimin vinutė, vinelė; 2. bot kel­
mutis.
chiod||o dkt v 1. vinis -iės fem m ; piantare un c.
nei muro įkalti vinį į sieną; ♦ magro come un c.
liesas / sudžiūvęs kaip šakalys; fa m roba da
~ i! kažkokia nesąmonė!; avere un c.fisso būti
apsėstam įkyrios minties; c. scdccia c. pleištas
pleištą varo; 2.: ~ i di garófano gvazdikėliai; 3.
(giacca) odinūkė.
chióma dkt m 1. plaukai pi; ševeliūra; 2. (crinie-
ra) karčiai pi; 3. (di albero) lapija; laja; 4. astr
(di cometa) kometos uodega,
chiosco dkt v kioskas; c. di fiori (dei giornali) gė­
lių (spaudos) kioskas,
chióstro dkt v kluátras, vienuolyno kiemas,
chip [tjip] dkt v nkt /«/m ikroschem a,
chirom ante dkt v/m chirom antas -ė.
chirom anzia dkt m chiromantija,
chirurgia dkt m chirūrgija; c. dėl cuore širdies
chirurgija c. plástica plastinė chirūrgija.
chirūrgico, -a ( f dgs -ei) bdv chirūrginis; interven-
to c. chirurginė operacija,
chirurgo (dgs -gi/-ghi) dkt v chirūrgas -ė; c. plá­
stico plastinis chirūrgas.
chissá prv kažin; nežinia; c. se verrá kažin ar jis
ateis?; ♦ kaip jst c.! nežinia!, bala žino!
ch itárra dkt m gitara; c. elėttrica elektrinė gitara;
chitárra 144

suotiare la c. gróti gitara; studiare (la) c. moky­ c. nei proprio guscio užsidaryti kiaute; fig c. in
tis groti gitara, sėstesso užsisklęsti savyje; 3. (finire) pasibaigti,
chitarrista dkt v/m gitaristas -ė. baigtis; 4.: mi šono ~ so un dito nella porta
chiü||dere* vksm 1. tr uždaryti; užverti; (a chiave prisivėriau pirštą durimis; 5.: c. la giacca užsi­
e sim.) užrakinti; (con un coperchio) uždefigti; segti švarką; t.p. => chiudere.
užvožti; (con bottoni, cerniere) už(si)sėgti, už­ chiünque [ki'unqwe] įv 1. (ognuno, non importa
sis a g sty ti; (con un gando) užkabinti; (tappa- chi) bet kas; kiekvienas; c. di voi bet kuris iš
re) užkimšti, užkamšyti; (cingendo) užtverti; jūsų; pud venire c. visi gali ateiti; c. ė capace di
(legando) (už)rišti; c. le ali suskleisti sparnus; farlo bet kas gali tai padaryti; 2. (tutti quelli
c. la bocca užsičiaupti; c. una busta, c. una lét- che, non importa chi) kas tik; kad ir kas; c. ab-
tera užklijuoti voką; c. un file uždaryti failą; c. bia l’invito pud partecipare kas tik tūri kvietimą
le gambe suglaüsti kójas; c. un libro užversti galės dalyvauti; c. tu veda, avvėrtilo! kad ir ką
knygą; c. la mano užgniaužti kumštį; c. gli oc- sutiktum, tū perspėk jį!
chi užm erkti akis, užsimerkti; c. l ’ombrello chiusa dkt m 1. šliuzas, užtvanka; 2. (fine) pa­
suskleisti skėtį; c. la porta uždaryti duris, už­ baiga.
verti duris; (facendo scattare la serratura) chiusino dkt v šūlinio dangtelis.
užtrenkti duris; c. ii rubinetto užsukti čiaupą; chiüs||o, -a bdv, dlv 1. uždarytas, uždaras; užver­
c. letende užtraukti užuolaidas; c. ingábbia (in tas; (a chiave) užrakintas; (con un coperchio)
cassaforte) uždaryti / užrakinti f narvą (į seifą); uždeūgtas; užvožtas; (con bottoni e sim.) ūž-
♦ non c. occhio akių nesudėti, nė bluosto segtas;finestra ~ a uždarytas langas; ii negozio
nesudėti; c. bottega mesti verslą; 2. tr (ínter- ėgia c. parduotuvė jaü uždaryta / jaü užsidarė;
rompere e sim .) užtverti; uždaryti; c. una stra- c. per lavori uždarytas rem ontui / dėl remonto;
da užtverti / uždaryti kelią; c. ii centro stdrico rem ontuojam as; c. ai pubblico uždarytas lan­
uždraūsti eismą senamiestyje; c. la frontiera kytojams; fig una ąuestione ~ a baigtas klau­
uždaryti sieną; sport c. un giocatore uždefigti simas; ho ii naso c. mano nosis užgulta; ling
žaidėją; 3. tr (spegnere) išjungti; c. ii Computer sillaba (vocale) ~ a uždarasis skiemuo (balsis);
išjungti kompiuterį; c. ii gas užsukti dujas; c. sport partita ~ a jaū baigtos rungtynės (rezul­
la luce užgesinti / išjungti šviesą; 4. tr (con- tatas aiškus); teis a porte ~ e už uždarų durų,
cludere) (už)baigti, pabaigti; (u n ’attivitá e uždaromis durimis; ♦ número c. skaičiaus ri­
sim.) uždaryti; c. un discorso užbaigti kalbą; c. bojimas (ppr. priimamų studentų), kvota; casa
una fábbrica (una mostra) uždaryti gamyklą ~ a viešnamis; a bocca ~ a užsičiaupus; a occhi
(parodą); c. un corteo paraduoti paskutiniam, ~ i užsimerkus; fig drąsiai; 2. (di carattere e
žingsniuoti gale; fin c. ii bilancio suvesti sim.) užsidaręs; uždaras; mentalita ~ a siaū-
balansą; fin c. un conto uždaryti sąskaitą; U ras mentalitetas; 3. (accollato) ūždaru kaklū;
caso ė ~ so byla užbaigta; ♦ c. in bellezza 4. kaip dkt v: ai c. uždaroje patalpoje, viduje;
gražiai užbaigti; 5. intr [A] (di negozi e sim.) nė laukė; odore di c. tvankūmas.
būti uždaromam; baigti darbą; užsidaryti fam ; chiusüra dkt m 1. (l’azione) uždarymas; orário di
6. intr fa m (con qcn) nutraukti santykius (su c. uždarymo laikas; la c. di una centrale atómi­
kuo); (con qcs) užrišti; ho ~ so con l ’alcol užri- ca (di una mostra, della stagione teatrale, fin di
šaū sū alkoholiu; con lui ho ~ so sü juó viskas un conto) atominės elektrinės (parodos, tea­
baigta; ♦ hai ~so! dabar jaü táu amen!; 7. intr tro sezono, sąskaitos) uždarymas; 2. fig (fine)
(di porte e sim.) užsidaryti, užsiverti; užsi- pabaiga; in c. pabaigoje; a c. dėl šuo discorso
treñkti; 8. intr (nei giochi di carte) užbaigti baigdamas kalbą; 3. (dispositivo) ūždaras; (a
(žaidimą) (laimint). chiave) ūžraktas; (fibbia) sagtis -iės; c. centra-
►chiü||dersi sngr 1. (di qcs) užsidaryti, užsiv­ li%Į,ata centrinis ūžraktas; c. lampo užtrauk­
erti; (a chiave e sim.) užsirakinti; (con bottoni tukas; 4. (di carattere e sim.) uždarūmas; c.
e sim.) užsisegti; (diporta) užsitrefikti; (di li­ mentale siaūros pažiūros pi; 5. ling uždaruma;
bro) užsiversti; (difiori) užsiskleisti; (del cielo) 6. polit dialogo atsisakymas,
užsitraukti; la finestra non si ~ d e langas neuž­ choc [Jok] dkt v nkt => shock.
sidaro; laferita si ė ~ sa žaizdos kraštai susi- ei I įv (kita forma: ce) 1. (oggetto diretto) mūs;
glaūdę; 2. (di qcn) užsidaryti; mi šono (con soggetto „noi“) save; (in frasi negative)
fuori di casa užsitrenkiau duris (ir nebegaliu musų; ei hanno visto / visti mūs pam atė; la
įeiti); c. nei cappotto šiltai apsisiaūsti paltą; fig mamma ei sgrida m am á mūs bára; non d ha
 145
invitato musų nepakvietė; non ci ha salutato
nesisvéikino su mumis; ci consideriamo gente
onesta laikome save dorais žmonėmis; t.p. =>
3.; 2. (oggetto indiretto) müms; (con soggetto
„noi“) sáu; ci hanno detto müms pasakė; ci
hanno chiesto musų paklausė; restituiteci i sol-
di! grąžinkite müms pinigus!; ce la scriverai
una cartolina? ar parašysi mums atviruką?;
t.p. - > 3.; 3. (riflessivo): ci vediamo m atom e
I save; (reciproco) susimatysime; ci laviamo praū-
siamės; ci siamo lasciati išsiskyrėme; ci com-
priamo l’áuto nusiperkam e mašiną; 4. (con
“si ”): ci si alza presto keliamės anksti, kėliamasi
anksti; 5.: ėccoci! štai ir mes!; štai ir atėjome!
ci II įv 1. (a ció): ci penso io aš apiė tai pagalvo­
siu, tuo pasirūpinsiu aš; non ci posso erėdere
negaliū (tuo) patikėti; non ci fare caso ne­
kreipk į tai dėmesio; l.fa rn (con qc) su juo, su
ja; non ci parlo nekalbu sū juo.
ci III prv, įv 1. (di luogo) teñ; čia; non ci vado teñ
neisiu; c’ė, ci šono yrá; mi ci trovo bene m án teñ
gerai; ♦ che cosa c’ė? kás yrá?; c’era una vol­
tą... gyveno kartą... ; 2. (su įvairiais veiksma­
žodžiais): sentirá prigirdėti; volerci prireikti;
ci sto sutinku; 3. f am (su „avere“): c’ho fame
noriu valgyti; i biglietti ce Ii ha? bilietus turi?
ciabátta dkt m 1. šlepetė, šliurė; in c. sū šliu­
rėmis; 2. (la form a di pane) „čabata“ (tokia
itališka duona).
ciabattino dkt v batsiuvys; kurpius,
ciác, ciak dkt v nkt cin (ripresa) düblis; ♦ kaip jst
c., si gira! veiksmas!
ciálda dkt m vaflis,
cialtróne, -a dkt v/m chamas -ė.
ciambėlla dkt m 1. riestainis; ♦ non tutte le ~ e
riéscono col buco „ne visi riestainiai išeina su
skylė“ (negali nuolat sektis); 2.: c. di salvatág-
gio gelbėjimosi ratas,
cían |i čia dkt m (ppr. dgs ~ ce) plepalas, plepalai;
čiaūškalas.
cianciáre vksm [A] (cian-) (pa)plepėti; čiauškėti.
cianfrusá|jglia dkt m rakañdas; niekütis; dgs
~glie šlamštas sg.
cianósi dkt m m ed cianozė.
cianótico, -a bdv med, ftg pamėlęs,
cianūro dkt v chim cianidas,
ciáo jst 1. (incontrandosi) labas, sveikas (/ sveika
ir pan.); 2. (accomiatandosi) iki; atihfam, čiau.
ciarla dkt m čiaūškalas; tauškalas,
ciarláre vksm [A] čiauškėti; taūkšti.
ciarlatáno, -a dkt v/m šarlatanas -ė.
ciarpáme dkt v šlamštas,
ciascheduno, -a bdv, įv => ciascūno.
ciclo
ciascūno, -a 1. bdv, įv kiekvienas -a; ciascun
alunno kiekvienas mokinys; c. di voi deve avere
ii šuo libro kiekvienas iš jūsų privalote / pri­
valo turėti savo vadovėlį; a c .la sua croce kiek­
vienam savo kryžius; 2. įv (distributivo): i batn-
bini hanno avuto tre caramelle c. vaikai gavo
pó tris saldainiūs; i biglietti costano 10 euro c.
bilietai po 10 eurų.
cibárie dkt m dgs maistas sg, maisto prodūktai.
cibáre vksm maitinti; penėti.
►cibársi sngr (di qcs) misti (kuo), maitintis,
cibernética dkt m kibernetika,
cibernético, -a bdv kibernėtinis; kibernetikos.
cib||o dkt v maistas; (piatto) valgis; un c. pesante
sunkūs maistas; ~ i prelibati gardūs valgiai; c.
per cani šunų maistas; cercare c., andaré in cer­
ca di c. ieškoti maisto; la pasta ė un c. sano
m akaronai - sveikas valgis; ftg c. spirituale
dvasios penas; ♦ non toccare c. nieko nevalgyti,
cicála dkt m zool cikada.
cicaléccio dkt v čiauškesys, čiauškėjimas; tauš­
kesys.
cicalino dkt v tecn zirzeklis (garsinis signalas).
cicatric||e dkt m randas (irprk); una c. profonda
gilūs randas; le ~ i di un’ustione nudegimo
randai; šono rimaste le ~ i liko randai,
cicatrizzáre vksm 1. tr (už)gydyti (žaizdą); 2. irur
[A, E] (už)gyti.
►cicatrizzársi sngr (už)gyti.
cicatrizzazióne dkt m (už)gijimas.
cicca I dkt m nuorūka; spégnere una c. užgesinti
nuorūką; ♦ non vale una c. jis niekam tikęs,
cicca II d k tm fa m (gomma) kramtoškė.
cicchétto dkt vfa m 1. (bicchierino) stiklelis; bersi
un c., farsi un c. išleflkti stiklelį / burnelę;
2. (ramanzina) pabarimas,
ciccia dkt m 1. (grasso) riebalai pi, lašiniai pi;
rdtolo di c. išvirtę lašiniai pi; ♦ kaip jst c.! nė
velnio!; 2.fa m (carne) mėsytė.
cicciol||o dkt v (ppr. dgs ~ i) spirgas, spirgūtis.
ciccióne, -a dkt v/m dručkis -ė, storūlis -ė.
cicerone dkt v cicerónas.
ciclabile bdv: pista c. dviračių takas,
ciclamino dkt v bot ciklamėnas.
ciclicitá dkt m cikliškūmas.
cíclico, -a bdv ciklinis; cikliškas,
ciclismo dkt v dviračių sportas,
ciclista dkt v/m dviratininkas -ė.
ciclistico, -a bdv dviračių (sporto),
ciclo dkt v 1. ciklas; ii c. di una malattia ligos
eiga; c. produttivo gamybos ciklas; un c. di le-
zioni (di concerti) paskaitų (koncertų) ciklas;
ciclomotóre
un c. di eure gydymo kursas; 2.fisiol (t.p. c. me-
struale) mėnesinių ciklas,
ciclomotore dkt v mopedas,
ciclone dkl v 1. ciklonas; l’dcchio dėl c. ciklono
centras; 2.fig (di qcn) nenuoram a com.
ciclope dkt v m it kiklopas,
ciclopico, -a bdvfig kiklopiškas.
cicogna dkt m zool gandras,
cicoria dkt m bot trūkažolė, cikorija,
cicuta dkt m bot nuokana,
ciecamėnte prv aklai (ir prk).
ciė[|co, -a l.b d v aklas (irprk);diventare c. apakti;
l ’amore ė c. meilė akla; anat intestino c. akloji
žarna; fig c. di rabbia pykčio apakintas; fig
~ ca fidūcia aklas pasitikėjimas; ♦ alla ~ ca
aklai; 2. bdv: vicolo c. aklagatvis; ♦ finire in un
vicolo c. patekti [ aklavietę; 3. dkt v/m neregys
-ė; aklys -ė; istituto dei ~ ch i aklųjų institutas,
d ėl j|o dkt v 1. dangūs; padangė; c. nuvoloso (se-
reno) apsiniaukęs (giedras) dangūs; ♦ a c.
aperto po atviru dangumi; ėssere ai sėttimo c.,
toccare ii c. con un dito jaustis devintame
danguje; non sta nė in c. nė in terra tai visiškas
absurdas; 2. fig dangūs; nell’alto dei ~ i dan­
gaus aukštybėse; ii Regno dei ~ i Dangaus
karalystė; ♦ apriti c. = dangūs su žemė maišosi;
ka ip jst oh, e.!, santo C.! o dangau!, o Dieve!;
3 .fig (Dio) Dievas; ♦ grazie ai C. ačiū Dievui;
per amor dėl C.! dėl Dievo meilės!
cifr11a dkt m 1. skaitmuo; in ~ e skaitmenimis;
nūmero a tre ~ e triženklis skaičius; 2. (nu-
mero) skaičius; dgs ~ e duomenys (skaičiai);
♦ fa r c. tonda suapvalinti; 3. fig (somma di de­
naro) suma; una bella c. graži sumelė; ♦ kaip
pn!fam una c. nerealiai; 4. (iniziale) inicialas;
5. m il šifras; ♦ in c. šifrūotas agg; sū šifrū.
cifrare vksm šifrūoti.
cifrato, -a bdv šifrūotas; sū šifrū.
cigli || o dkt v 1. (ppr. dgs ~ a , m ) blakstiena; batte-
re le ~ a sumirksėti; ♦ senza battere c. nė
nemirktelėjęs; 2. (ppr. dgs ~ a , m ) (sopracci-
glio) antakis; aggrottare le ciglia suraukti ant­
akius; 3. (dgs -gli) pakraštys; kraštas; c. della
strada pakelė,
cigno dkt v zool gulbė; (maschio) gulbinas; ♦ ii
eanto dėl c. gulbės giesmė,
cigolare vksm [A] (ei-) (su)girgždėti; gergžti.
cigolio dkt v girgždesys.
cilėcca dkt m: ♦ f are c. neišdėgti, nepasisekti,
cilėno, -a 1. bdv Čilės, čiliečių; čiliėtiškas; iš
Čilės; 2. dkt v/m čilietis -ė.
ciliėgia (dgs -ge/-gie) dkt m 1. vyšnia (vaisius);
trešnė (vaisius); ♦ la ciliegina sulla tortą pa-
146
skutinis štrichas; una c. tira l’altra vyšnioms
neatsispirsi; 2.: (rosso) c. vyšnių spalva,
ciliégio dkt v 1. vyšnia (medis); trešnė (medis);
2.: di (legno di) c. iš vyšnios (medienos),
cilindráta dkt m (variklio cilindrų) darbinis turis;
auto di grossa c. galingas automobilis,
cilindrico, -a bdv cilindrinis; cilindro formos,
cilindro dkt v 1. (t.p. cappello a c.) cilindras;
2. geom, tecn cilindras.
cim||a dkt m 1. viršūs; viršūnė; in c. a qcs ko
viršujė; in c. alle seale laiptų viršujė; ♦ ~ e di
rapa ropių lápai, róplapiai; da c. afondo nuó
pradžios iki galo; nuodugniai; 2. (di monte)
(kalno) viršūnė, viršūkalnė; ketera; 3. fam
proto bokštas; non ė una c. nė pats aštriausias
protas; 4. (fune) (kanapinis) lynas,
cimėlio dkt v relikvija; retenybė; c. di famiglia
šeimos relikvija,
cimentársi vksm (-mėn-) išbandyti savo jėgas,
išmėginti save.
cimice dkt m 1. zool blakė; 2. fa m pasiklaūsymo
aparatas; blakė,
ciminiéra dkt m kaminas (gamyklos, laivo).
cimitėro dkt v kapinės pi, kapai pi; ♦ mandare ai
c. [ kapūs nuvaryti,
cimósa dkt m valinys; audeklo kraštas,
cimurro dkt v šunų maras,
cinciallégra dkt m zool (didžioji) zylė.
cincilla dkt v nkt zool šinšila,
cin cin l.js t \ sveikatą! (geriant); 2. dkt v nkt.fare
c. c. susidaūžti taurėmis,
cincischiáre vksm [A] (-ei-) čiupinėtis, krapštytis,
cine dkt v nkt fa m kinas (kino salė).
cineasta dkt v/m kinematografininkas -ė.
cinefilo, -a dkt v/m kinomanas -ė.
cinema dkt v nkt 1. kinas; ii c. americano am eri­
kiečių kinas; ii c. dėl dopoguerra pokarinis
kinas; c. muto (sonoro) begarsis (garsinis) ki­
nas; 2. (la sala) kino teatras, kinas,
cinematografía dkt m kinematografija.
cinematografi||co, -a bdv kinematografinis; kino,
kinematografijos; studio c. kino studija; versio-
ne ~ ca ekranizacija,
cinematógrafo dkt v kinematografas, kinas,
cineprėsa dkt m kino kamera; vaizdo kamera.
cinerari||o, -a bdv. urna ~ a (pelenų) urna.
cinéreo, -a bdv pelenų spalvos, peleninis. ^
ciñese 1. bdv Kinijos; kinų; kiniškas; iš Kinijos;
ristorante c. kinų restoranas; 2. dkt v/m kinas
-ė; 3. dkt m kinų kalba,
cinesiterapia dkt m m ed k ine/i terapija,
cinético, -a bdv fis kinetinis,
cingere* vksm 1. (ap)jūosti; c. d ’alloro laurais
147 circa

vainikuoti; c. una spada prisijuosti kalaviją; to la c. smogti žemiau juostos; ėssere c. nėra di
2. (circondare) apsüpti; c. d ’assėdio apsiausti, karatė turėti karatė juodąjį diržą,
cinghia dkt m 1. diržas, dirželis; (fascia) juosta; cinturino dkt v dirželis.
♦ strlngere la c., tirare la c. susiveržti diržą; cinturône dkt v mil diržas (ppr. šoviniams laiky­
2. tecn diržas; c. di trasmissione pavaros diržas, ti).
cinghiále dkt v šernas; (carne di) c. šerniena. ciô įv 1. tai; cid ė vero tai tiesà; tutto cid visa tai;
cingoláto, -a bdv vikšrinis. ♦ e con cid? ir kàs iš tô?; cid detto taip pasa­
cingolo dkt v vikšras (traktoriaus, tanko). kius; cid nonostante, con tutto cio nepaisant tô;
cinguettáre vksm [A] (-guėt-) čiulbėti, čirškėti, oltre a cid bè tô; 2. (quello): cio che kàs; dimmi
cinguettio dkt v čiulbėjimas, čiulbesys; čirškėji­ cid che vuoi pasakyk kô nori.
mas, čiurškesys. ciôcca dkt m (plaukų) sruoga; kuokštas,
cínico, -a 1. bdv ciniškas; 2. dkt v/m cinikas -ė; ciôcco dkt v pliauska; malka,
3. dkt v filos kinikas, cinikas, cioccolàta dkt m 1. šokoladas; c. calda karštas
ciniglia dkt m šinilinis audinys, šokoladas; 2. => cioccolàto.
cinismo dkt v cinizmas; con c. ciniškai, cioccolatino dkt v (šokoladinis) saldainis; šoko­
cinófilo, -a dkt v/m šunų mylėtojas -a. ladukas.
cinquánta sktv nkt pefikiasdešimt; c. litas peñ- cioccolàto dkt v šokoladas; ai c., di c. šokoladinis
kiasdešimt litų; gli anni c. šeštasis dešimtmetis, agg; c. al latte pieniškas / pieninis šokoladas; c.
cinquantenário dkt v pefikiasdešimt mėtų sukak­ fondente juodasis šokoladas; gelato ai c. šoko­
tis -iės fem m , penkiasdeširiitosios mėtinės pi. ladiniai ledai pi; tavoletta di c. šokolado ply­
telė.
cinaquantenne dkt v/m, bdv penkiasdešim tm e­
cioè jngt 1. tai yra; vadinasi; (dunque) atseit;
tis -ė.
(eleneando) butent; giovedi, c. domani ketvir­
cinaquantennio dkt v penkiasdešimtmetis,
tadienis, vadinasi rytoj; ♦ c.? kaip suprasti?;
cinquantésimo, -a sktv penkiasdešimtas,
fa m tà prasmė?; 2. (anzi) tiksliaū; tiesa; tai
cinquantina dkt m 1. pūsšimtis; ėrano una c. jų
yra; io gliel’ho detto, c. mia sorella gliel’ha detto
buvo apie pefikiasdešimt; 2.: un uomo sulla c.
aš jam pasakiaū, tiksliaū, sesuo pasakė,
kokių pefikiasdešimt m ėtų vyras,
ciondolàre vksm (ciôn-) 1. intr [A] lifikti; lin­
cinque sktv nkt 1. penki mase, pefikios fem m ; c.
guoti; (oscillare) tabaluoti, maskatuoti; (ai
anni penkeri mėtai; c. euro penki eurai; c.
vento) siūbuoti; 2. intr [A] fig šlaistytis, trai­
giorni pefikios dienos; in c. penkiese; 2.: dgs le
niotis; slampinėti; 3. tr linguoti; m ataruoti,
c. penkta valanda sg, pefikios (valandos); 3.: ii
tabaluoti,
c. (luglio) (liepos) penktoji (diena); 4. (quin­ ciondolo dkt v pakabutis, pakabukas,
to) penktasis; 5. kaip dkt v (ii 5) pefiketas; ciondolôniprv, bdv tabaluojant,
6. kaip dkt v (ii voto) pefiketas; penketukas ciononostànte prv nepaisant tô.
fam ; 7. kaip d kt v (la carta) pefikakė. ciotola dkt m dubenėlis, dubuo,
cinquecentésco, -a bdv šešioliktojo amžiaus; čin- ciottolo dkt v akm enukas (ppr. vandens nuzulin­
kvečefito. tas), akmenėlis; (di pavimentazione) grifidinio
cinquecénto nkt 1. sktv penki šimtai; c. metri akmuo.
penki šim tai m etrų; 2. dkt v: ii C. šešioliktasis cipiglio dkt v suraukti antakiai pi; piktas žvilgsnis,
amžius; činkvečefitas. cipôlla dkt m svogūnas.
cinquemila sktv nkt penki tūkstančiai, cippo dkt v 1. stulpelis; c. di confine ežiaženklis;
cinquina dkt m (skaičių) pefiketas (lošimuose). c. stradale kilometrinis stulpas; 2. (t.p. c.fune-
cinta dkt m 1. (apsauginė) siena (miesto, pilies); ràrio) pamifiklinis akmuo,
muro di c. m ūrinė tvora; 2. => cintūra. ciprėsso dkt v bot kiparisas,
cintáre vksm (ati)tvėrti, aptverti, cipria dkt m pudra (kosmetinė); c. flùida skysta
cintola dkt m 1. juosmuo, talija; 2. => cintura, pudrà; darsi la c. pudruotis.
cintüra dkt m 1. diržas; (fascia) juosta; c. di sicu- cipriôta 1. bdv Kipro; kipriėčių; kipriėtiškas; iš
rezza saugos diržas; allacciarsi (slacciarsi) la c. Kipro; 2. dkt v/m kipriėtis -ė.
prisisegti (atsisegti) diržą; ♦ c. di castitá skai­ circa l.p r lk apie (ką); dėl (ko); non so niente di
stybės diržas; 2. (vita) talija, juosmuo; 3. (zo­ nuovo c. quell’affare apie tą reikalą nieko naū-
na) juosta (aplink ką), ruožas; la c. milanese jo nežinaū; c. le date ci metteremo d ’accordo dėl
Milano priemiestis; 4. sport juosta; colpire sot- datų susitarsime; 2.prv apie (ką); koks -ià agg;
circense
(piú o m eno) maždaūg, daugmaž; c. un child-
metro apie kilometrą; ė passata c. un’ora p ra­
ėjo maždaūg / kokia valanda,
circense bdv cirko.
circo dkt v cirkas; número da c. cirko num eris;//#
ii c. delta política politikos balaganas,
circoláre 1 1. bdv apskritas; (ad anello) žiedinis;
ratu einantis; 2. dkt m (lettera) aplifikraštis,
cirkuliaras; 3. dkt m (linea urbana) žiedinis
m aršrutas, žiedinė linija.
circol||áre II vksm (čir-) 1. cirkuliuoti, judėti
ratu; vaikščioti; fin būti apyvartoje; qui non
~ la aria čia tvankū, čia oras nejuda; 2. (di au-
tomezzi) važinėti; važiuoti (t.p. ratu); gli áuto-
bus ~ano fino alle undici autobusai važinėja
iki 11; non si pud c. in centro (con gli pneumátici
invernali) negalima važinėti centre (su žiemi­
nėmis padangomis); ♦ kaip jst c.! nestovi-
niúokite!; 3.fig (diffondersi) sklisti, plisti; far
c. platinti; skleisti; sul šuo conto ~ano strane
voci apié jį skliñda keisčiausi gandai.
circolató||rio, -a bdv kraūjo apytakos; disturbi
~ r i kraūjo apytakos sutrikimai,
circolazióne dkt m 1. judėjimas; (di automezzi)
eismas; važinėjimas; divieto di c. per motocicli
(motociklų) eismas draūdžiamas; senso unico
di c. vienkryptis eismas; ostacolare la c. trukdyti
eismą; ♦ libretto / carta di c. transporto prie­
monės registracijos liūdijimas, techninis pa­
sas/am ; 2. (difluidi) apytaka; c. del sángue, c.
sanguigna kraujotaka, kraūjo apytaka; 3. (di
denaro esim .) apyvarta; cirkuliacija; c. di capi-
tale (di merei) kapitalo (prekių) apyvarta; met­
iere in c. (pa)lėisti į apyvarta; fig mėttere in c.
una voce paleisti garidą; togliere qcs dalia c.
išimti ką iš apyvartos; ♦ togliere qcn dalia c. su
kuo nors susidoroti,
circolo dkt v 1. (eerchio) ratas; geogr C. polare
(ártico) (Šiaurės) poliarinis ratas, (Siaurės)
poliáratis; ♦ c. vizioso užbūrtas ratas; 2. (eir-
colazione): entrare in c. (nei sangue) patekti j
kraujotaką; 3. (gruppo) būrelis; (club) klūbas;
(associazione) draugija; c. di pittura piešimo
būrelis; c. sportivo sporto klūbas; c. ufficiali
karininkų ramovė,
circoncidere vksm (-ei-) apipjaustyti,
circoncisione dkt v apipjaustymas.
circondj|áre vksm (-eón-) 1. (aceerchiare) (ap)-
sūpti; (una persona) apspisti, apstoti; (asse-
diare) apgulti; (ap)siaüsti; c. un edificio (ii ne-
mico) apsupti pastatą (priešą); 2. (cingere)
supti; juosti; (recingere) (ap)tvėrti; ii villággio
ė ~ ato da foresta kaimą sūpa miškas; 3.: c. di
148
attenzioni, c. di cure (qen) meiliai rūpintis
(kuo); puoselėti (ką).
►circondársi sngr (su)bürti apliñk save; lai­
kyti prie savęs; ama c. di gióvani mėgsta būti (/
bendrauti / dirbti ir p a n .) su jaunimu,
circondário dkt v apylinkė,
circonferénza dkt m 1. geom apskritimas; 2. (la
misura) apimtis -iės; la c. dei fianchi klubų
apimtis.
circonflėsso, -a bdv. accento c. (segno „A“) stoge­
lio ženklas; (segno „ - “) riestinis (kirčio žen­
klas); ling cirkumflėksas.
circonvallazióne dkt m žiedas, žiedinis kėlias
(apie miestą).
circoscritto, -a bdv 1. geom apibrėžtinis; (a qes)
apibrėžtas (apie ką); 2. fig siaūras; ribotas;
(non diffuso) nepaplitęs.
circoscrivere vksm 1. geom apibrėžti apskritimą
(apieką);2.fig(contenere, limitare)lokalizuoti;
c. un’epidemia (un incendio) lokalizuoti epide­
miją (gaisrą); 3. fig (definire) apibrėžti,
circoscrizióne dkt m apygarda; c. elettorale rinki­
mų apylinkė; c. giudiziária teismo apygarda,
circospėtto, -a bdv atsargūs, apdairūs,
circospezióne dkt m atsargūmas, apdairūmas.
circostánte bdv apliñkinis; gretimas; l ’ambiente
c. (mūs supanti) aplinka; la zona c. apylinkės
pi.
circostánz|¡a dkt m 1. aplinkybė; adattarsi alle
~ e taikytis prie aplinkybių; in ~ e misteriose
paslaptingai; date le ~ c taip susidėjus ap­
linkybėms; dir ~ e attenuanti (aggravanti) leñ-
gvinančios (sutikinančios) aplinkybės; ♦ pa­
role di c., diseorso di c. formalūs žodžiai; prie
progos pritaikyti žodžiai; 2. (situazione) pa­
dėtis -iės; in ~ e difficili sunkioje padėtyje,
circostanziáto, -a bdv detalūs; išsamūs,
circuiré vksm (-ise-) (su)vilióti; (raggirare) ap­
gaudinėti.
circüito dkt v 1. (lenktynių) trasa; 2. spee: fis c.
elėttrico elektros grandinė; fis c. oscillante vir­
pesių kontūras; fis corto c. trum pasis sujun­
gimas; in f c. integrato integrinis grandynas;
tecn c. pneumático pneum atinė sistema; teen
telecamera a c. chiuso kabelinė vaizdo kam era
(ppr. įrengiama dėl saugumo); stebėjimo ka­
mera; 3.: c. cinematográfico kino juostų plati­
nimo tiñklas; 4. (linea) perim etras,
circumnavigáre vksm (-na-) apiplaūkti.
circumnavigazióne dkt m apiplaukimas.
cirilli||co, -a bdv: carátteri ~ci, scrittura ~ ca
kirilica sg; in c. parašyta kirilica,
cirro dkt v plūnksninis debesis -iės.
149
cirrósi dkt m m ed cirozė; c. epática kepenų ci­
rozė.
cisalpino, -a bdv (esantis) šioje Alpių pusėje,
cispadáno, -a bdv (esantis) pietinėje Po upės
pusėje.
cistercénse 1. bdv cistėrsų; 2. dkt v cistėrsas.
cisterna dkt m 1. rezervuaras; cisterna; 2.: kaip
bdv nkt nave c. tanklaivis; vagone c. cisterna,
cisti dkt m nkt m ed cista,
cistifėllea dkt m anat tulžies pūslė,
citare vksm 1. (pa)citúoti; (indicare) nurodyti;
(menzionare) (pa)minéti; c. un passo di Dante
pacituoti (ištrauką) iš Dantės; c. una fonte
nurodyti šaltinį; c. qcn ad esėmpio nurodyti ką
pavyzdžiu; 2. dir (t.p. c. qcn in giudizio) šaūkti
/ paduoti f teismą (ką); iškelti kám bylą; c. per
danni p ad u o tiį teismą dėl žalos atlyginimo,
citazióne dkt m 1. citata; (menzione) pam inėji­
mas; (indicazione) nuoroda; una c. dalla Divi­
na Commėdia citata iš Dieviškosios komedijos;
2. dir (t.p. c. in giudizio) šaukimas [ teismą,
citofonáre vksm (-to-) skambinti telefónspyne.
citófono dkt v telefónspyne.
citoplasm a dkt v biol citoplazmá.
citrullo dkt v vėpla com; pusgalvis,
cittá dkt m nkt miestas; fuori c. užmiestyje; ūž
miesto; in c. (stato in luogo) mieste; (moto a
luogo) į miestą; c. vėcchia senamiestis; la c. di
Bologna Bolonijos miestas; c. giardino gyvena­
masis kvartalas; c. universitaria universiteto
miestelis; ii direttore ė fuori c. direktorius yra
išvykęs; fig tutta la c. ė scesa in piazza visas
miestas išėjo į aikštę; stor c. stato nkt polis,
miėstas-valstybė; ♦ laC. eterna amžinasis m ie­
stas (Roma).
cittadėlla dkt m citadelė,
cittadina dkt m miestelis; gyvenvietė,
cittadinánza dkt m 1. pilietybė; (nazionalita)
tautybė; ottenere la c. lituana gáuti Lietuvos pi­
lietybę; 2. (gli abitanti) miesto gyventojai pi.
cittadino, -a 1. bdv miesto; miestiškas; parco c.
miesto sodas; 2. dkt v/m (di uno Stato) pilietis
-ė; c. italiano Italijos pilietis; 3. dkt v/m (di una
cittá) miesto gyventojas -a; miestietis -ė; ♦ ii
primo c. miesto meras; c. del mondo kosm opo­
litas.
ciucciáre vksm (ciuc-)fam čiulpti.
ciūccio (t.p. ciuccidtto) dkt v čiulptukas, žindukas.
ciuco dkt v asilas -ė (ir prk).
ciūffo dkt v kuokštas; pluoštas (ciocca) sruoga;
c. d ’erba žolės kuokštas; c. di piume kuodas,
eiim na dkt m laivo Įgula (ppr. menkinamai).
civétta dkt m 1. zool pelėdikė; 2. fig koketė; fare
claque
la c. koketuoti; 3. kaip bdv: auto c. nežymėtas
policijos automobilis,
civettáre vksm (-vėt-) koketuoti,
civetteria dkt m koketavimas,
civettuólo, -a bdv koketiškas.
civij|co, -a bdv 1. (di cittadino) pilietinis, piliečių;
pilietiškas; dovere c. pilietinė pareiga; educa-
zione ~ ca pilietiškumo pagrindai (dėstomas
dalykas); senso c. pilietiškūmas; 2. (della cittá)
miesto; (dėl comune) savivaldybės; (número)
c. nám o nūmeris.
civil 11e 1. bdv (non militare, non religioso) civi­
linis; ábiti ~ í civiliniai drabužiai; anno c.
kalendoriniai mėtai pi; aviazione c. civilinė
aviacija; feste ~ ¡ valstybinės šventės: matri­
monio c. civilinė santuoka; popolazione c. civi­
liai pi; 2. bdv (dei cittadini) pilietinis; diritti ~ i
pilietinės teisės; guerra c. pilietinis karas;
protezione c. krašto apsauga; societa c. pilietinė
visuomenė; ♦ stato c. šeimyninė / šeiminė
padėtis; 3. bdv dir civilinis; códice c. civilinis
kodeksas; diritto (responsabilitá) c. civilinė
teisė (atsakomybė); ♦ partee, (civilinis) ieško­
vas; 4. bdv (progredito) civilizuotas; 5. bdv
(educato) kultūringas; in modo c. žmoniškai;
6. d kt v civilis,
civilizzáre vksm civilizuoti,
civilizzáto, -a bdv civilizuotas,
civilizzazióne dkt m civilizávimas; civilizacija,
civiltá dkt m nkt 1. civilizacija; la c. egizia egiptie­
čių civilizacija; 2. (progresso) civilizuotūmas;
3. (educazione) kultūra; kultūringūmas.
civilmente prv 1. žmoniškai; 2. (educatamente)
kultūringai; 3. dir: perseguibile c. (di qcs) ga­
lintis patraukti civilinėn atsakomybėn; spo-
sarsi c. sudaryti civilinę santuoką,
clacson dkt v nkt automobilio signalas; suonare
ii c. pypsėti; pypti; signalizuoti; (solo una vol­
tą) pyptelėti, pasignalizuoti,
elaesonáre vksm [A] (clac-) (pa)signalizūoti.
clamóre dkt v 1. klegesys; triukšmas; 2.: fig desta­
re c. sukelti sensaciją,
claniorós o. -a bdv 1. triukšmingas; 2. fig sensa­
cingas; įspūdingas; disfatta ~ a triuškinantis
pralaimėjimas,
clan dkt v klanas.
clandestinam ente prv slapta, slaptai; nelegaliai,
clandestinita dkt m pogrindis.
clandestinj|o, -a bdv 1. pogrindinis; organizzaz.i-
one ~ a pogrindinė organizacija; 2. dkt v/m
(t.p. passeggero c.) keleivis -ė be bilieto; 3. dkt
v/m (in uno stato) nelegálas -ė.
claque [klak] dkt m nkt klaká.
clarinettista 150

clarinettista dkt v/rn klarnetininkas -ė. clausola dkt m išlyga, klauzulė; (condizione) są­
clarinétto dkt v klarnetas, lyga.
clásse dkt m 1. (t.p. c. sociale) (visuomenės) claustrofobia dkt m klaustrofobija, uždarų p a­
klasė; grupė; c. dirigente (operáia) valdančioji talpų baimė,
(darbiniñku) klasė; interessi di c. klasiniai in­ claustrofóbico, -a bdv klaustrofóbinis; klaustro-
teresai; lotta di c. klasių kova; 2. (alunni) kla­ fobiškas.
sė; mokiniai pi: compagno di c. klasės draūgas; clausūra dkt m rel klauzūra; suora di c. klauzūros
klasiokas f am; ii primo delta c. klasės pirmasis sesuo / vienuolė; ♦ fare vita di c. būti užsidaru-
/ pirmūnas; registro di c. klasės žurnalas; che c. siam tarp keturių sienų,
fai? kelintoje klasėje mokaisi?; 3. (aula) klasė; clava dkt m kuoka,
auditorija; compito in c. kontrolinis (darbas); clavicémbalo dkt v klavesinas,
4. bot, zool klasė; ta c. dei mammiferi žinduoliųclavicola dkt m anat raktikaulis,
elemente bdv gailestingas; negriežtas; (indulgen­
klasė; 5. (categoría) (aptarnavimo) klasė; c.
te) atlaidūs; un giudice c. negriežtas teisėjas,
económica / turística ekonom inė klasė; di pri­
clementina dkt m bot klementinas (mandarinų
ma c. pirmosios klasės; viaggiáre in seconda c.
veislė).
keliauti antra klasė; 6. (buon gusto) stilius,
cleménza dkt m gailestingumas; (indulgenza) at­
rafinuotumas; di c. (di qcs) stilingas agg; sko­
laidumas,
ningas agg; (di qcn) rafinuotas agg; avere c.
cleptomane dkt v/m kleptomanas -ė.
turėti išlavintas manieras; 7. (abilitá) m eistri­
cleptomanía dkt m m ed kleptománija.
škumas; 8.fam (anno di nascita) gimimo mėtai
clericále bdv 1. (del clero) dvasininkijos; kunigi­
pi; 9.: m il c. di Ieva šaukiamųjų kontingeñtas.
jos; 2. (del clericalismo) klerikalinis,
classicismo dkt v klasicizmas,
clericalismo dkt v polit klerikalizmas,
classicista dkt v/m klasicistas -ė. clero dkt v (t.p. c. secotare) dvasininkija; kunigi­
clássi||co, -a 1. bdv klasikinis; música ~ ca kla­ ja; dvasininkai pi; c. regolare vienuoliai,
sikinė muzika; fig un esėmpio c. klasikinis pa­
clessidra dkt m smėlio laikrodis,
vyzdys; 2. bdv (dell’antichitá e sim.) klasikinis; clic dkt v nkt spragtelėjimas, spustelėjimas; fare
antikinis; antikos; scrittori ~ c i antikos rašyto­ c. (su qcs) spragtelėti (ant ko).
jai; filología ~ ca antikinė filologija; la Grecia cliccáre vksm spragtelėti (pelės klavišu), spūste­
~ ca antikos Graikija; 3. bdv (típico) tipiškas; lėti.
un piatto c. tradicinis patiekalas; 4. dkt v (ope­ cliché [kli'Je] dkt v nkt 1. klišė; 2. fig štampas,
ra) klasika; (autore) klasikas; i ~ c i klasikai, šablonas; stereotipas,
klasikinė literatūra; un grande c. tikra klasika; cliente dkt v/m klieñtas -ė; (compratore) pirkėjas
♦ kaip jst ė un c.! kaip ir visada! -a; (di ristorante e sim.) lankytojas -a; (chi
classifica dkt m 1. sport įskaita; turnyrinė lente­ ordiną un servizio) užsakovas -ė; c. abituale /
lė; 2. (populiariausių įrašų / knygų ir pan.) są­ fisso pastovūs / dažnas lankytojas; servire un c.
rašas; dešimtukas, aptarnauti pirkėją; ♦ it c. ha sempre ragione
classificare vksm (-si-) 1. (su)klasifikūoti, ( s u ­ klientas visada teisus,
skirstyti (klasėmis); (su)rūšiūoti; 2. (valutare) clientela dkt m klientūra; pirkėjai/?/; (frequenta-
įvertinti. tori) lankytojai pi.
►classificarsi sngr finišuoti; c. secondo užimti elientelare bdv parem tas favoritizmu; parem tas
aūtrąją vietą, pažintimis.
classificatóre dkt v 1. (cartella) segtuvas (su sk)’- clima dkt v 1. klimatas; c. mite (rígido) švelnūs
riais ir pan.); 2. (mobile) dokumefitų spintelė; (atšiaurūs) klimatas; ii c. lituano Lietuvós kli­
3. tecn klasifikatorius, matas; fig c. político politinis klimatas; geogr c.
classiflcazióne dkt m 1. klasifikacija, suskirsty­ continentale (eąuatoriale, polare, tropicale) že­
mas; c. dei vegetali augalų klasifikacija; 2. (i! myninis (ekvatorinis, poliarinis, atogrąžų) kli­
classificare) klasifikavimas, matas; ♦ cambiare c. pakeisti aplinką; 2. fig
classismo dkt v polit klasizmas (klasių kovos teo­ atmosfera; c. di tensione įtem pta atmosfera; in
rija). un c. di cordialita draūgiškoje aplinkoje / at­
classista bdv klasinis. mosferoje.
claudicante bdv raišas, šlūbas; šlubuojantis -i. climatic||o, -a bdv klimato; klimatinis; mutamen-
claudicare vksm [A] (clau ) raišuoti, šlubuoti. ti ~ / klimato pokyčiai; stazione ~ a kurortas.
151
climatizzatóre dkt v (óro) kondicionierius, kli-
matizátorius.
clínica dkt m klinika; klinikinė ligoninė; c. oculí­
stica akiiį klinika; c. ostėtrica gimdymo nam ai
ph c. privata privati ligoninė,
clinic | o, -a bdv klinikinis, klininis; cartella ~ a
ligos istorija (kortelė); m ed morte ~ a klinikinė
mirtis; ♦ occhio c. gera akis (patyrusio žm o­
gaus).
clip I dkt m nkt 1. (graffetta) sąvaržėlė; (grappa)
spaustukas; 2. (di perina) (tušinūko) segiklis;
3. (orecchino) aūssagas.
clip II dkt v nkt (videoclip) vaizdo kilpas,
clistére dkt v m ed 1. klizma; 2. => catétere.
clitóride dkt v/m anat klitoris, varputė,
cloaca dkt m kloaka, kanalizacijos vamzdis,
cloche [kbj] dkt m nkt av (lėktuvo) šturvalas,
clonare vksm (ció-) biol klonuoti,
clonazióne dkt m klonavimas,
clone dkt v klónas.
cloro dkt v chim chloras,
clorofilla dkt m biol chlorofilas,
clorofórmio dkt v chim chloroformas,
cloruro dkt v chim chloridas; c. di sodio natrio
chloridas.
clou [klu] nkt 1. dkt v (t.p. momento c.) (ryškiau­
sias) akceñtas; 2. bdv svarbiausias,
clown [klaun] dkt v nkt klounas,
club [klab, kk b , kleb] dkt v nkt klübas; c. sportivo
sporto klubas,
coabitáre vksm (-a-) gyventi kartu,
coabitazióne dkt m gyvenimas kartu,
coadiuváre vksm (-«-) talkinti,
coagulársi vksm (-a-) (su)krešėti.
coagulazióne dkt m (su)krešėjimas.
coalizióne dkt m koalicija; governo di c. koalicinė
vyriausybė.
coalizzarsi vksm (-Ii?-) susivienyti ([ koaliciją),
coátto, -a 1. bdv priverstinis; 2. dkt v/m tarm cha­
mas -ė.
cobalto dkt v 1. chim kobaltas; 2.: (blu) c. kobalto
mėlyna spalva, karališka spalva,
cobra dkt v nkt zool kobra; c. dagli occhiali aki­
niuotė gyvatė,
coca dkt m fa m 1. (coca cola) kokakola; 2. (co­
caína) kokainas,
coca-cola dkt m kokakola,
cocaína dkt m kokainas; fa m sniffare c. uostyti
kokainą.
cocainómane dkt v/m kokainistas -ė.
cócca dkt m 1. (lembo) kam pinis (audeklo ir
pan.); 2. (difreceia) strėlės jranta (templei).
coccárda dkt m kokarda.
códice
cocchiére dkt v vežikas, vežėjas,
cócchio dkt v karieta, ekipažas,
cóccige dkt v anat stubūrgalis.
coccinėlla dkt m zool boružė; Dievo karvytė,
coc \ciodkt r 1. šukė; andaré /finiré in ~ c i suduž­
ti į šukės; ♦ chi rompe paga e i ~ c i šono suoi
pats prisivirei košės, pats ir srėbk!; 2. (reci­
piente) molinis iñdas (/ puodas ir pan. ).
cocciutággine dkt m užsispyrimas,
cocciūto, -a bdv užsispyręs,
cócco I dkt v 1. (l’albero) kokosinė palmė, koko­
sas; latte di c. kokoso pienas; 2. (t.p. noce di c.)
kokoso riešutas, kokosas,
cócco II, -a dkt v/m (t.p. c. di mamma) lepūnėlis
-ė; mamytės sūnelis,
coccodrillo dkt v 1. zool krokodilas; ♦ lacrime di
c. krokodilo ašaros; 2. (t.p. pelle di c.) kro­
kodilo oda.
coccol||a dkt m fa m glamonė;farsi le ~ e glamo­
nėtis.
coccoláre vksm (coc-) (pa)glam onėti, (p a m y ­
luoti; glebėsčiūoti.
►coccolársi sngr glamonėtis, pasiglamonėti.
cocénte bdv 1. kaitrūs; svilinantis; 2. fig skaudūs,
kartūs.
cocktail ['kakteil] dkt v 1. (alkoholinis) kokteilis;
2. (party) pobūvis; 3.fig mišinys,
cocómero dkt v bot arbūzas,
cocüzza dkt m fam (testa) makaūlė.
cocuzzolo dkt v 1. viršūgalvis; viršūs (ppr. skry­
bėlės); 2. (di monte) viršūkalnė.
coda dkt m 1. uodega; dimenare la c. vizginti uo­
degą; ♦ con la c. tra le gambe pabrūkęs / p a­
spraudęs uodegą; senza capo nė c. nei į tvorą,
nei į mietą; flk avere la c. di páglia = vagie,
kepurė dega; zool c. di rospo jūrų velnias; 2. fig
(parte terminale) uodega; galas; la c. di una
cometa kometos uodega; con la c. dell’dcchio
akies krašteliū; in c. al treno sąstato / traukinio
gale; ♦ pianoforte a c. rojalis; sport fanalino di
c. autsaideris; 3. (fila ) eilė; vora; 10 km di c. 10
km automobilių virtinė / eilė; fare la c., stare
in c. stovėti eilėje; méttersi in c. (atsi)stóti į ei­
lę; 4. (strascico) šleifas; fig la c. di uno scándalo
skandalo atgarsiai; 5. (t.p. c. di cavallo) arklio
uodega (šukuosena); 6. lett, m us kodą.
codárdo, -a 1. bdv bailūs; 2. dkt v/m bailys -ė.
codazzo dkt v spreg šutvė,
codėsto, -a bdv, įv tarm šitas -á (esantis prie p a ­
šnekovo); tas, ta.
códice dkt v 1. kodas; c. a barre brūkšninis kodas;
c.fiscale mokesčių mokėtojo kodas; = asmeñs
kodas; c. (di avviamento) póstale pašto iñdek-
codificare
sas; 2. dir kodeksas; c. civile (penale, del lavo-
ro) civilinis (baudžiamasis, dárbo) kodeksas;
c. delta strada (kelių) eismo taisyklės pi; 3. (t.p.
c. cifrato) šifras, šifravimo kodas; messággio in
c. šifruotas pranešimas; scrivere in c. rašyti ši­
fru, šifruoti; 4. (manoscritto) kodeksas, rank­
raštinė knyga; 5. spec kodas; biol c. genético
genetinis kodas; ♦ tecn in c. (už)koduotas agg.
codificare vksm (-di-) kodifikuoti,
codino dkt v dimin uodegėlė; (treccina) kaselė,
coefficiénte dkt v koeficieñtas.
coercitiv||o, -a bdv prievartos; priverstinis; pri­
mygtinis; misure ~ e prievartos priemonės,
coercizióne dkt m prievarta,
coerénte bdv 1. (di ącn) nuoseklūs; pastovūs; c.
con se stesso ištikimas savo įsitikinimams; 2. (di
qcs) nuoseklūs, rišlūs; un’esposizione c. nuo­
seklus išdėstymas; un pensiero c. rišli mintis,
coerenteménte prv nuosekliai,
coerénza dkt m 1. (di qcn) nuoseklūmas; pasto­
vumas; 2. (di qcs) nuoseklūmas; rišlūmas.
coesióne dkt m 1. sąryšis, sąsaja; (unitą) vienybė;
1.fis sánkiba, kohėzija.
coesisténza dkt m sambūvis; la c. pacifica tra i
pdpoli taikūs tautų sambūvis,
coesistere vksm [A] koegzistuoti; (taikiai) egzi­
stuoti kartū.
coetáneo, -a 1. dkt v/m bendraamžis -ė; 2. bdv
vien(a)mėtis; vienodo amžiaus,
coėvo, -a bdv to paties amžiaus,
cofanétto dkt v dėžutė; (scrigno) skrynelė; (cu­
stodia) dėklas,
cófano dkt v 1. (di auto) afitvožas, kapotas fam;
2. (scrigno) skrynia,
cógli (con + gli) —> con.
cógliere* vksm 1. (nu)skinti; (raccogliere) (pa)-
riñkti; c.fiori (mirtilli) skinti gėlės (mėlynės);
2. (prendere) paimti; apimti; (t.p. c. di sorpre­
sa) užklūpti; užčiupti; c. it momento, c. un’ /
l’occasione pasinaudoti proga; c. in Jlagranza,
c. in flagrante užklūpti nusikaltimo vietoje; ei
ha colio un temporale mus užklupo perkūnija;
ė stato coito da malore jám staiga negera pa­
sidarė; šono stato coito dal sonno m anė apėmė
miegas; ♦ c. la palla ai balzo nepražiopsoti
progos; 3. (capire) suprasti, pagauti; (percepi-
re) pajusti; c. ai volo mikliai suprasti; c. un’al-
lusione suprasti užuominą; non ha coito nesu­
prato; 4. (colpire): c. in pieno tiesiai pataikyti;
♦ c. nei segno atspėti.
coglión||e, -a volg 1. dkt v dgs ~ i kiaūšai; 2. dkt
v/m fig durnius -ė; 3. bdv durnas,
cognac [ko'jiak] dkt v nkt konjakas.
152
cognata dkt m svainė, moša; (moglie delfratello)
brolienė,
cognato dkt v svainis,
cognitivo, -a bdv pažintinis, kognityvus,
cognizione dkt m 1. (ii sapere e sim.) pažinimas;
supratimas; ♦ con c. di causa išm anant daly­
ką; 2.: dgs ~ i žinios,
cognome dkt v pavardė; nome e c. vardas ir p a­
vardė; c. da ragazza, c. da nūbile m ergautinė /
ikisantuokinė pavardė; come fa I si chiama di
c.? kokia jo pavardė?
coi (con + i) => con.
coincidenza dkt m 1. sutapimas; per una strana c.
keistu sutapimu; ma che c.! koks sutapimas!;
2. (nei trasporti) (transporto) tvarkaraščio su­
derinimas; (cambio) persėdimas; pėrdere la c.
nesuspėti persėsti (į kitą traukinį ir pan.).
coincid||ere* vksm [A] (-ei-) sutapti; le nostre
idee ~ono musų mintys sutampa; le deposizio-
ni dei testimoni non ~ono liudytojų parodymai
nesutam pa.
coinquilino, -a dkt v/m bendranūom ininkis -ė.
cointeressato, -a bdv bendroje veikloje dalyvau­
jantis; suinteresuotas.
coinvol| gere* vksm įpainioti, įvelti; (anche in
senso positivo) įtraukti; farsi c. įsivelti; įsi­
traukti; c. in uno scandalo įpainioti į skandalą;
ilfilm mi ha davvero ~ to filmas m anė tiesiog
pavergė.
coinvolgimėnto dkt v į(si)painiojimas; (anche in
senso positivo) į(si)traukimas; c. emotivo em o­
cinis įsitraukimas,
coito dkt v sueitis -iės femm, kopuliacija.
coke ['kouk, kak] dkt v nkt koksas,
col (con + ii) => con.
cola prv tenai.
colabrodo dkt v kiaurasamtis; ♦ ridotto a un c.
(su)skylėtas.
colapasta dkt v nkt indas m akaronam s nusunkti;
kiaurasamtis, sietelis,
col |are vksm (co-) 1. tr košti (iš-, nu-), perkošti;
c. ii latte (ii brodo) košti pieną (sultinį); 2. tr
(scolare) (nu)sunkti; c. la pasta sunkti m aka­
ronus; 3. tr (metalli e sim.) (iš)liėti; 4. intr [E]
(gocciolare) lašėti, varvėti; (fuoriuseire) lietis,
tekėti; (pra)bėgti; (a stento) sunktis; 5. intr
[E]; mi ~ a ii naso man nosis bėga / varva;
6. [E] intr: c. a picco nugrimzti,
colata dkt m 1. liejimas; (la massa risultante) lie­
jinys; una c. di calcestruzzo betono liejimas; be­
tono liejinys; 2.: geol c. di lava, c. lavica lavos
srautas / tėkmė; (solidificata) sustingusi lava.
colazione dkt m 1. (t.p. prima c.) pusryčiai pi;
153
fare c. pusryčiauti; 2. (pranzo) pietūs pl; c. di
lavoro dalykiniai pietūs,
colbácco dkt v kailinė kepurė,
colėi įv m: c. che ta, kuri; t.p. => eolui,
coleóttero dkt v zool vabalas,
colera dkt v m ed cholera,
colesterólo dkt vfisiol cholesterolis,
colf dkt m nkt nam ų darbiniflkė, valytoja,
colibrí dkt v nkt zool kolibris,
cólica dkt m m ed dieglys; ho avuto una c. manė
ištiko dieglio priepuolis,
colino dkt v koštuvas, sietelis,
colite dkt m m ed kolitas, storosios žarnos užde­
gimas.
colla I dkt m klijai pl; attaccare con la c. ( p r i ­
klijuoti; (qcs su qcs) užklijuoti; (insieme) su­
klijuoti,
colla II (con + la) => con.
collaboráre vksm (-la-) 1. bendradarbiauti; ♦ c.
con la giustizia duoti parodymus; 2. (col nemi-
co) kolaboruoti.
collabora||tóre, -trice dkt v/m bendradarbis -ė;
(digiom ale e sim.) autorius -ė; ~trice familia-
re nam ų darbiniñké, nam ų tvarkytoja,
collaborazióne dkt m bendradarbiavimas; p art­
nerystė; stretta c. glaudus bendradarbiavimas,
collage [kol'la3] dkt v nkt 1. art aplikacija; 2. fig
rinkinys; mišinys,
collána dkt m 1. vėrinys; karoliai pl; c. di ambra
gintariniai karoliai; c. di fiori gėlių vainikas;
2. fig serija; c. d ipoesia poezijos knygų serija,
collant [ko'la, kol'lan] dkt v nkt pėdkelnės pl; si ė
smagliato ii c., si šono smagliati i c. nubėgo
pėdkelnių akis.
rollante dkt v klijai pl.
rollare dkt v añtkaklis; (per eavalli) pavalkai pl.
collásso dkt v 1. m ed kolapsas; c. cardiaco širdies
paralyžius; c. nervoso nervų išsekimas; 2. fig
žlugimas; suirimas,
collateral \xb d v šalutinis; effetti ~ i šalutiniai po­
veikiai.
collaudare vksm (-lau-) 1. (iš)bandyti; c. un as-
censore (un macchinário) išbandyti liftą ({ran­
gą); 2-fig (iš)mėginti.
collaudato, -a bdvfig išmėgintas; užtikrintas; un
metodo ben c. išmėgintas būdas,
collaudo dkt v (iš)bafidymas; (verifica) patikrini­
mas; volo di c. bandomasis skrydis; eseguire un
c. atlikti bafldymą, išbandyti; passare un c.
išlaikyti bafldymą; (la revisione) pereiti tech­
ninę apžiūrą,
cólle I dkt v kalva, (neaukštas) kalnas; ♦ ii C. Ita­
lijos prezidentūra.
collezióne
colle II (con + le) => con.
colléga (v dgs -ghi) dkt v/m kolega mase, kolegė
fem m ; un c. di lavoro, un c. d ’ufftcio dárbo ko­
lega, bendradarbis,
collegaménto dkt v 1. ryšys; (di trasportí) susisie­
kimas; (di qcs a qcs) prijungimas; (di due cose)
sujungimas; c. aéreo (ferroviario) susisiekimas
lėktuvais (traukiniais); c. via ràdio radijo ry­
šys; cavo di c. rÿsio kabelis; in f c. a Internet pri­
sijungimas prie interneto; interneto prieiga;
tecn c. a terra, c. a massa įžeminimas; mėttersi
in c. con ąc susisiekti sù kuô;fig non c’è nessun
c. tra ąuesti fatti nėra jokio ryšio tarp šių {vy­
kių; 2. in f (link) nuoroda; saitas.
colleg||àre vksm (-lé-) 1. (su)jùngti; (qcs a qcs)
prijungti (ką prie ko); c. due cavi sujungti dù
laidūs; c. la stampante al computer prijungti
spausdintuvą prié kompiuterio; tecn c. a terra,
c. a massa įžeminti; il tunnel ~ a Francia e
Itàlia tunelis jungia Italiją ir Prancūziją; 2. fig
(su)sieti; l ’epidemia influenzale è da c. al cam-
biamento del tempo gripo epidemija sietina sū
orų pasikeitimu.
►collegàrsi sngr 1. susisiekti; susisieti; c. a in ­
ternet prisijungti prie interneto; 2. (congiun-
gersi) susijungti; 3. (rifarsi) tęsti mifitį.
collegiàle bdv kolegijinis; kolegialūs,
collégio dkt v 1. kolegija; (consiglio) taryba; c.
(dei) docenti mokytojų taryba; (riunione) mo­
kytojų susirinkimas; dir c. giudieante teisėjų
kolegija; 2.: c. elettorale rinkimų apygarda; 3.
(scuola) kolegija; internatas; privati mokykla,
collera dkt m pÿktis; {niršis; in preda alla c. ap­
imtas {niršio; fig la c. degli elementi stichijos
siautimas / šėlsmas; andaré in c. supykti,
collèrico, -a bdv ūmūs; greit supykstantis,
collétta dkt m riñkliava; fare una c. riñkti pini­
gus; organizare una c. rengti rifikliavą.
collettività dkt m visuomenė,
collettivizzàre vksm kolektyvizūoti, kolektÿvinti.
collettivl o, -a 1. bdv kolektyvinis, beñdras; lavo­
ro c. kolektyvinis darbas; sforz.i ~ i kolektÿvi-
nės pastangos; 2. bdv. gram nome c. kuopinis
daiktavardis; 3. dkt v kolektÿvas.
collétt||o dkt v 1. apykaklė; c. rígido standi apy­
kaklė; ♦ ~ i bianchi klerkai; 2.: anat c. denta­
rio danties kaklelis,
collettóre dkt v tecn kolektorius; surinktūvas.
collezionàre vksm (-zió-) kolekcionuoti, riñkti;
c. cartoline (monete antiche) kolekcionuoti at­
virukus (senas m onetas),
collezióne dkt m 1. kolekcija; rinkinÿs; c. di fran-
cobolli pašto ženklų kolekcija;/¡g una c. di erro-
collezionista
ri klaidų rinkinys; fare c. (di qc) kolekcionuoti
(ką) (ir prk), rinkti; 2. (di moda) kolekcija; c.
autunno-inverno rudens-žiem os kolekcija,
collezionista dkt v/m kolekcionierius -ė, kolek­
cininkas -ė.
collidere* vksm [A] (-/;'-) fig susikirsti,
collimare vksm [A] (-//-) sutapti,
collina dkt m 1. (colle) kalnelis, kalva; 2. (zona
collinosa) kalvota vietovė, kalvos pi; abitare in
c. gyventi kalvose,
collinoso, -a bdv kalvotas,
coliirio dkt v akitį lašai pi, lašai j akis.
collisione dkt m 1. susidūrimas; entrare in c. susi-
dūrti, susitrenkti; 2. fig susidūrimas, kolizija,
colio I dkt v 1. kaklas; c. taurino storas kaklas;
con ii c. scoperto plikū kaklū; appėndersi ai c.
kabintis ant kaklo; ♦ a rotta di c. galvotrūk­
čiais; fino ai c. iki kaklo; allungare ii c. (per ve-
dere) ištiesti kaklą; kabintis ant kaklo; prėndere
per ii c. griebti už gerklės; tdrcere ii c. nusukti
sprandą; 2. fig kaklas; kaklelis, kakliukas; ii c.
di una bottiglia butelio kaklas; anat c. dėl piede
keltis; anat c. dell’ūtero gimdos kaklelis; ♦ bere
ai c. gerti tiesiai iš butelio; 3. (colletto) apykak­
lė, kaklas; ii c. delta camicia ė nero marškinėlių
apykaklė juoda,
colio II dkt v (bagaglio) bagažas; (pacco) siunta,
colio III (con + lo) => con.
collocamėnto dkt v 1. statymas; dėliojimas; dėji­
mas (į vietą); 2. (assunzione) įdarbinimas; uf-
ficio di c. darbo birža,
collocare vksm (cdl-) 1. (pa)statyti; (piū cose)
(iš)dėlioti (į vietą); (un oggetto) padėti (į vie­
tą); 2. fig (attribuire) priskirti (kam, prie ko); 3.
(darė lavoro e sim.) (pa)skirti į tarnybą; (as-
sumere) įdarbinti; c. a riposo išleisti į pensiją
(dėl amžiaus); dir c. in aspettativa išleisti (ppr.
nem okam ų) atostogų.
►collocarsi sngr (trovarsi) būti; (venire a tro-
varsi) atisdūrti.
collocazione dkt m 1. (disposizione) išdėstymas;
2. (posizione) pozicija; vieta; 3.: c. a riposo iš­
leidimas f pensiją,
colloąuiale bdv šnekamosios kalbos.
co!loquiare vksm (-lo-) šnekėti(s).
colio |quio dkt v pokalbis; pašnekesys; kalba,
šneka; c. di lavoro darbo pokalbis; ~ qu i di
pace taikos derybos; avere un c. con ącn pasi­
kalbėti su kuo.
collottola dkt m sprandas,
collusione dkt m sąmokslas; essere in c. (con qc)
būti susimokusiam (su kuo); veikti išvien,
colliiso, -a bdv susimokęs; bendrininkaujantis.
154
colluttaziöne dkt m grumtynės pi; c’e stata una c.
tra i tifosi kilo grumtynės tarp sirgalių,
colmäre vksm (cdl-) 1. (riempire) pripildyti; už­
pildyti; c. una fossa supilti / užkasti kapą; fig c.
una lacuna užpildyti spragą; fig c. uno svantäg-
gio pasivyti; ♦ c. la misura perpildyti taūrę;
2. fig apipilti, apiberti; c. di baci apiberti buči­
niais; c. di gioia pripildyti džiaūgsmo.
colm Ho I, -a bdv sklidinas; (pieno) pilnas; fig c. di
amore pilnas meilės; ♦ la misura e ~ a tai jaū
per daūg!
cölmo II dkt v 1. viršūnė (irprk); ♦ ąuesto ė ii c.!
(tai) viršūnė!; 2. (di un tetto) kraigas,
colömba dkt m 1. balandis, karvelis; (patelė) ba­
landėlė; ♦ c. delta pace taikos balandis; 2. polit
taikos šalininkas; 3. (dolce pasquale) „kolom-
ba“ (tradicinis Velykų pyragas).
colombäia dkt m balandinė, karvelidė,
colombiäno, -a 1. bdv Kolumbijos; kolumbiėčių;
iš Kolumbijos; 2. dkt v/m kolumbiėtis -ė.
colombo dkt v balandis, karvelis,
cölon dkt v nkt anat gaubtinė žarna.
colon||ia dkt m 1. kolonija; ~ ie greche graikų
kolonijos; 2. (per bambini) vaikų stovykla; c.
estiva vaikų vasaros stovykla; 3. (di emigranti)
kolonija, išeivija; 4.: acąua di c. odekolonas;
5.: c. penale pataisos darbų kolonija; 6. biol
kolonija; c. di coralli koralų kolonija,
colonial||e bdv kolonijinis; kolonijų; gėneri ~ i
kolonijinės prekės,
colonialismo dkt v kolonializmas,
colönico, -a bdv. casa ~ a valstiečių troba; kolo­
nistų namas,
colonizzare vksm kolonizuoti,
colonizzatore dkt v kolonizatorius.
colönn||a dkt m 1. kolona; ♦ ąuinta c. penktoji
kolona; ♦ te ~ e d ’Ėrcole Heraklio stulpai;
2. fig stulpas; ~ e di fiimo dūmų stulpai; la co-
lonnina di mercūrio gyvsidabrio stulpelis; 3. (di
una tabeliu e sim.) grafa, skiltis -iės; stulpelis;
4. (fila) virtinė; 5.: la c. sonora di unfilm filmo
garso takėlis; 6.: anat c. vertebrale stuburas,
colonnäto dkt v kolonada; kolonos pi.
colonnėllo dkt v m il pulkininkas; tenente c. pa­
pulkininkis.
colöno dkt v 1. kolonistas -ė; 2. (mezzadro) pusi­
ninkas -ė.
coloränte dkt v dažiklis; maistiniai dažai pi.
coloräre vksm (-16-) (nu)dažyti; išdažyti; (nu)-
spalvinti; c. a tempera dažyti tem pera; c. di
rosso raudonai dažyti.
►colorärsi sngr dažytis, nusidažyti; c. i capelli
nusidažyti plaukus.
155
colorát¡jo, -a bdv spalvotas; (dai colorí viví, mul-
ticolore) spalvingas; (screziato) margas; matite
~ e spalvoti pieštūkai.
colorazióne dkt m spalva; (sfumatura) atspalvis,
color jĮe dkt v 1. spalva; c. chiaro (scuro, spenio,
vivo) šviesi (tamsi, blanki, ryški) spalva; ~ i
primari pagrindinės spalvos; /«,'c. lócale vietos
koloritas; ♦ a ~ i spalvotas agg; spalvinis; di c.
juodaodis agg; spalvotasis; darė c. pagyvinti;
dirne di tutti i ~ i prišnekėti visokiausių nesą-
m onių;fam e di tutti i ~ i prikrėsti visokiausių
pokštų; diventare di tutti i ~ i smarkiai paraūs-
ti; 2. (vernice) dažai pi; ~ i a olio aliejiniai da­
žai; c. a tempera tem pera; pėrdere ii c. ( n u ­
blukti; 3. (nei poker) rūšis -ies fem m .
colorificio dkt v 1. (la fabbrica) dažų gamykla;
2. (ii negozio) dažų parduotuvė,
coloriré vksm (-isc-)fig (un racconto e sim.) pa­
gyvinti.
colorito 1. dkt v (dėl volto) veido spalva; 2. dkt v
koloritas; (vivacita) gyvumas; 3. bdv raiškūs;
spalvingas.
coloro įv v/m : c. che tie, kurie mase, kas; tos, ku­
rios fem m , kas; t.p. => colūi.
colossále bdv kolosalūs, didžiulis,
colósso dkt v 1. (statua) kolosas; 2. fig milžinas;
un c. petrolífero naftos gavybos milžinas,
colpa dkt m 1. kaltė; per c. mia (tua) dėl mano
(tavo) kaltės; per manė (tave); senso di c. kal­
tės jaūsmas; darė la c. a qc apkaltinti ką;
prėndersi la c. prisiimti kaltę; scaricare la c. (su
qc) suversti kaltę (kam); ė c. tua! pats (tū) kal­
tas!; tai tavo kaltė!; che c. ne ho io, se... kuo aš
kaltas, kad... ; 2. (misfatto) kaltė; nusikalti­
mas; (peccato) nuodėm ė; espiare una c. išpir­
kti kaltę; ♦ sentirsi in c. jaūstis kaltam,
colpétto dkt v stuktelėjimas,
colpévole 1. bdv kaltas; nusikaltęs; c. di omicidio
kaltas dėl žmogžudystės; dichiarare c. pripa­
žinti kaltu; 2. dkt v/m kaltiniñkas -ė; nusikal­
tėlis -ė.
colpevolėzza dkt m kaltumas,
colpevolizzare vksm (qc) laikyti (ką) kaltū; versti
kaltę (kam).
colpU'ire vksm (-ise-) 1. smogti; (su)treñkti, su­
duoti; (pa)mūšti; (sparando) pašauti; (eon
aima da taglio) kirsti; c. ii pallone smūgiuoti
kamuolį; c. un aereo pam ušti lėktūvą; c. un
avversário ai volto suduoti varžovui per veidą;
ii fulmine ha ~ ito un álbero žaibas trefikė
į mėdį; ė stato ~ ito alla spalla šovė jam į petį;
♦ c. nei vivo įgelti; įžeisti; paliesti (kieno)
skaūdžią vietą; 2. (centrare) pataikyti (į ką);
coltellino
un sasso mi ha ~ ito alla testą akmuo pataikė
man į galvą; 3.fig (causare danni) (pa)kenkti
(kam); (di malattia e sim.) ištikti; ii gėlo ha
~ ito le colture speigas pakenkė pasėliams; ii
terremoto ha ~ ito la zona žemės drebėjimas
sudrebino rajoną; la paralisi ha ~ ito ii cervello
smegenis ištiko paralyžius; l ’inflazione ~isce i
rėdditifissi nuo infliacijos kenčia žmonės, gau­
nantys fiksuotas pajamas; 4. fig (impressiona-
re) paveikti; (nu)stėbinti; (in modo negativo)
pritrenkti, sukrėsti; (affascinare) sužavėti; la
notizia mi ha —ito žinia m anė pritrenkė,
colp ¡| o dkt v 1. smūgis (irprk); dūžis; kirtis;figun
duro c., un brutto c. skaudūs smūgis; sferrare
un c. smogti smūgį; ♦ c. basso, c. gobbo šunybė;
c. di coda paskutinis pasispardymas; senza es-
clusione di ~ i be taisyklių; nieko nepaisant;
fare c. (su qc) padaryti (kam) įspūdį; sužavėti
(ką); darė un c. ai cėrchio e uno alla botte steng­
tis visiems įtikti; 2. (moto improvviso) mostas;
mostelėjimas; c. di forbici pakirpimas; c. di
vento vėjo šuoras; ♦ ai primo c. pirm u ban­
dymu; di c. staiga, staigiai; in un sol c. iš karto;
sulc. iš karto; vietoje/am ; c. difortūna netikėta
sėkmė; c. di julmine meilė iš pirm o žvilgsnio;
c. di genio geniali mintis; c. di mano žaibiškas
veiksmas; c. di scena peripetija; ~ i di sole
pašviesintos plaukų sruogos; c. di sonno m ie­
guistumo priepuolis; c. di stato pučas, valstybės
perversmas; c. di testą išsišokimas; c. in banca
banko apiplėšimas; a c. d ’dcchio iš pirmo žvil­
gsnio; iš pažiūrėjimo; darė t fare (a qcn) un c.
di telefono paskambinti (kam ), skambtelėti;
3. (rumore) trenksmas; (sparo) šūvis; un c. di
fucile šautuvo šūvis;fallire ii c. prašauti; spara-
re un c. iššauti; ♦ a c. sicuro nė kiek nedve­
jojant; c. di gražia lemiamas smūgis; c. da ma­
estro meistriškas ėjimas / veiksmas; c. di tosse
kostelėjimas; pėrdere ~z silpti; bei c.! šaunu!;
non perdere un c. niekada nesuklūpti; senza c.
ferire be kovos; 4. (malore): m ed c. (apoplėtti-
co) insultas; apopleksijos smūgis; c. ai cuore
širdies smūgis; ii c. della strega dieglys ([ strė­
nas), strėnų gėlos priepuolis; m ed c. di sole
saulės smūgis; ho preso un c. d ’aria m anė vėjas
perpūtė; ♦ ti venisse un c.! kad tave kur!; che
mi venga un c.! velniai rautų!
colposo, -a bdv: dir omicidio c. nužudymas dėl
neatsargum o.
coltellat||a dkt m 1. smūgis / duris peiliu; nudū­
rimas; uccidere a ~ e nudurti peiliu; 2. (ferita)
durtinė žaizda,
coltellino dkt v kišeninis peilis, peiliukas.
coltèllo 156

coltèllo dkt v peilis; c. a serramànico lenktinis comand||o dkt v 1. (ordine) įsakymas; komanda;
peilis; c. da cucina virtuvinis peilis; tagliare paliepimas; darė un c. duoti įsakymą; eseguire
con il c. pjauti (sù) peiliu; tirare fuori il c. un c. (į)vykdyti įsakymą; obbedire a un c.
išsiimti peilį; ♦ avere il c. dalla parte del mànico paklūsti įsakymui; ♦ stare ai ~ i (di qcn) gauti
laikyti rankose; turėti visùs kozirius, įsakymus (iš ko); būti (kieno) kom anduo­
coltivàbile bd v : superficie c. dirbam as plotas; jamam ; 2. (autorita) valdžia; (l’azione) vado­
pasėlių plotas, vavimas; valdymas;ponte di c. kapitono tiltelis;
coltivpre vksm (-ti-) 1. (piante) auginti; (la ter­ posizione di c. vadovaujama padėtis; prėndere
ra) (į)dirbti (žemę); kultivuoti; c. fràgole au­ ii c. perim ti vadovavimą; sport ėssere ai c. della
ginti braškės; c. un campo a oręo apsėti dirvą classifica būti (įskaitos) lyderiu; 3. mil (sede di
miežiais; in Itàlia si ~ a l’olivo Italioje augi­ comando) vadovybė; vadavietė; štabas; c. mi-
nami alyvmedžiai; 2. fig lavinti; ugdyti; kul­ litare kariuom enės vadovybė; c. di polizia
tivuoti; c. un’amicizia palaikyti draugystę; c. la policijos nuovada; 4. in f komanda; 5. tecn
memoria lavinti atmintį; c. gli scacchi kultivuoti valdymo prietaisas (įtaisas / mygtukas / peda­
šachmatus; c. un sogno puoselėti svajonę. las ir pan. );c.a distanza distancinis / nuotolinis
coltivàt||o, -a bdv apdirbamas; kultivuojamas; valdymas; i ~ / non rispdndono neina valdyti
(seminato) apsėtas; terreno c. dirva; pasėlių (mašinos ir pan.); (mašina ir pan.) pasidarė
plotas; piante ~ e kultūriniai augalai, nebevaldoma,
coltivatore, -trice dkt v/m 1. augintojas -a; c. di- comare dkt m fig kūmutė,
retto ūkininkas; 2. (contadino) žemdirbys -ė. combaciare vksm [A] (-ha-) 1. prigulti; sueiti;
coltivaziôn]|e dkt m 1. auginimas; (délia terra) fa r c. suleisti, sušliėti; 2. fig sutapti; sueiti,
apdirbimas, (į)dirbimas; c. delle perle perlų combattėnte dkt v/m kovotojas -a.
auginimas; 2.: dgs ~ i pasėliai; javai; augalai, combatt||ere vksm 1. intr [A] kovoti (irprk); mil
colto, -a bdv išsilavinęs, mokytas, kautis; kariauti; sport varžytis; c. per la pace
côltre dkt m 1. antklodė; 2.: fig c. di neve sniego (per la patria) kovoti dėl taikos (ūž tėvynę);
apklotas. 2. tr kovoti (irprk); stengtis įveikti; c. (contro)
coltùr ¡a dkt m 1. (delle piante) augalininkystė; gli invasori kovoti prieš okupantus; c. un vizio
kultūra; (délia terra) žemdirbystė; c. intensiva (una malattia) kovoti sū yda (sū liga); 3. tr.
(estensiva) intensyvioji (ekstensyvioji) žemdir- ėssere combattuto neduoti sau ramybės, kan­
bÿsté; 2.: dgs ~ e (piante coltivate) kultūros; kintis; (non decidersi) neapsispręsti.
(auginami) augalai; (cereali) pasėliai; javai; combattimėnto dkt v 1. kautynės pi, kova; c.
3. (allevamento): c. delle api bitininkystė; c. di aereo oro kautynės; 2. sport susitikimas (ppr.
dstriche austrių veisykla; c. dei bachi da setą bokso), m ačas;fuori c. nokautūotas agg.
šilkaverpių auginimas; 4. biol kultūra, combattivita dkt m kovingūmas.
eolui iv v: c. che tàs, kuris; kàs; chi è c. che ami? combattivo, -a bdv kovingas.
kàs, tàs, kurf myli?; c. che ha sbagliato devepa- combattūtį|o, -a bdv: una partita ~ a atkaklios
gare kàs suklydo turi už tai sumokėti, rungtynės.
côma dkt v koma; in c. komos būsenoje, ištiktas combin||are vksm (-bi-) 1. suderinti; (qc con qc)
komos. priderinti (ką prie ko); kombinuoti; c. colori
comandaménto dkt v (Dievo) įsakymas, suderinti spalvas; c. le scarpe con la borsa pri­
comandànte dkt v 1. (di nave, aereo) kapitonas; derinti batūs prie rankinės; 2. (organizzare)
2. mil vadas; viršininkas; kom endantas; c. in surengti; (concludere) nuveikti; c. un incontro
capo armijos vadas; c. supremo vyriausiasis va­ susitarti susitikti; ho ~ ato poco m ažai tenu­
das. veikiau; 3. fa m (pri)dirbti; išdarinėti; ma che
comand|jàre vksm 1. vadovauti; komanduoti; cosa ~ i? ką tū čia dirbi?; c. un pasticcio košę
chi ~ a qui? kàs čia viršininkas?, kàs čia vado­ užvirti; c. un ajfarūccio prasūkti reikaliūką;
vauja?:/?##// piace c. mėgsta įsakinėti; ♦ come 4. chim jūngti, sujūngti.
Dio ~ a kaip reikiant; kaip jst ~ i! taip, pone!; ►combinaj|rsi sngr 1. derėti; tikti; 2.: fa m ma
klausau!; 2. (darė un ordine) įsakyti, paliepti; come ti sei ~ ta!? į ką tū panaši!; kas čia per
c. di mėttersi in marčia įsakyti pradėti žygį; apranga!; 3. chim jūngtis, susijungti,
♦ al cuor non si ~ a kàs gali širdžiai paliepti!; combinazione dkt m 1. sutapimas; (casualitd)
3. tecn (di congegni) valdyti; c. a distanza atsitiktinūmas; che c.! koks sutapimas!; per c.
valdyti per atstumą. atsitiktinai; 2. (di elementi) derinys, kombina-
157
cija; c. di colorí, spalvų derinys; c. di tasti klavišų
derinys; la c. di una cassaforte seifo kodas; 3.: c.
di un matrimonio piršlybos pl: 4. chim su(si)-
jungimas.
combriccola dkt m šutvė, kompanija,
combustibile 1. dkt v küras; c. liquido (sólido)
kietasis (skystasis) küras; 2. bdv degus,
combustióne dkt m degimas; tecn camera di c.
degimo kamera; tecn motore a c. interna vidaüs
degimo variklis,
combütta dkt m: ėssere in c. veikti sutartinai,
come 1. prv kaip; c. me (te) kaip aš (tu); c. tutti
kaip visi; bianco c. la neve baltas kaip sniegas;
fa Jreddo c. in invernó šalta kaip / lyg žiėmą;
siamo c.fratelli mes kaip broliai; ė alto c. me aš
ir jis - vienodo ūgio, jis yra aukštas kaip aš; c.
amico ho U dovere di consigliarti kaip draūgas
privalaü táu patarti; c. dici? ką sakai?; c. va?
kaip sekasi?; c. ė andata? kaip sekėsi?; c. ė ii
tempo oggi? kaip / koks šiafidien óras?; ♦ ora
c. ora kol kas; šiuo metu, dabar; c. pure taip
pat; ir; com’ė che... ? kodėl... ?; com’ė c. non ė
netikėtai; c. non detto nesvarbu; nieko; c. sa-
rebbe a dire? kaip suprasti?; c. si deve kaip
reikiant; c. che šia kad ir kaip; kaip jst ma c.!
kaip gi!; 2.prv (quanto) kaip; kóks -iá; c. canta
bene! kaip gražiai dainuoja!; c. piove! kaip
lyja!; c. sei carino! kóks tü míelas!; 3. prv: c.
mai? kodėl?; kaip gi taip?; 4. jngt kaip; c. se
lyg, tarsi, tartum ; ho fatto c. ha detto padariaū
kaip pasakė; c. se non lo sapessi tarsi nežino­
čiau; 5.jngt (quando) kai (tik); vos tik; c. l ’ho
visto ti ho chiamato kai tik jį mačiaū, táu pa­
skambinau,
cométa dkt m kometa.
comfort [’konfort] dkt v nkt komfortas; con tutti i
c., dotato di tutti i c. su visais patogūmais.
cómica dkt m 1. komiškas filmūkas (ppr. be gar­
so, trumpametražis); 2.fig komedija,
cómi |co, -a 1. bdv komiškas; autore c. komedijų
autorius; 2. bdv (buffo) komiškas, juokingas;
situazione ~ ca komiška situacija; 3. (attore)
dkt v/m komikas -ė.
comignolo dkt v kaminas (jo dalis virš stogo).
comin||ciáre vksm 1. tr pradėti; imti; c. un libro
pradėti knygą; c. a ridere imti juoktis; c. da į.
ero pradėti nuó nūlio; c. un pacco di biscotti
praim ti sausainių pakelį; ♦ per c. pradžiai;
non c.! tik nepradėk!; ~ciamo bene! na ir
pradžia!; jlk chi ben ~cia ė a meta dell’ópera
gera pradžia - pusė darbo; 2. intr [E] prasidėti;
c. per S, c. con la S prasidėti S raidė; le lezioni
cominciano alle nove paskaitos prasideda de-
commercializzazióne
vintą; ii film e gid ~ciato filmas jau prasidėjo;
3. intr [E, A] beasm: ~ cia a fare jreddo (jaū)
šąla; e I ha ~ciato a nevicare pradėjo snigti,
comitato dkt v komitetas; c. esecutivo vykdo­
masis komitetas; c. di redazione redakcinė
komisija / kolegija.
comitiv||a dkt m 1. turistų (/ ekskūrsininkų ir
pa n .) grupė; scontiper ~ e nuolaidos grupėms;
2. fig (di amici) kompanija,
comizio dkt v susitikimas su rinkėjais; susi­
rinkimas; c. elettorale agitacinis susirinkimas
prieš rinkimus; tenere un c. kalbėti susirinkime;
agituoti.
comma dkt m pastraipa; dalis -iės.
commando dkt v nkt m il kom andosų būrys,
commedia dkt m komedija (ir prk); stor la c.
dell’arte komedija dėl arte; cin c. all’italiana
„itališkoji komedija“ (toks italų kino žanras)',
♦ fare la c. apsimetinėti; vaidinti komediją; la
Divina C. Dieviškoji komedija,
commediante dkt v/m kom ediantas -ė.
commediografo -a dkt v/m komediografas -ė,
komedijų rašytojas -a.
commemorare vksm (-mė-) (pa)minėti; (qcn)
(pa)gerbti; (feste religiose) atšvęsti; c. i caduti
pagerbti žuvusiuosius.
commemorativ||o, -a bdv memorialinis; lapide /
targa ~ a memorialinė / pam inklinė lenta,
commemorazione dkt m (pa)minėjimas; ♦ la C.
dei defunti Vėlinės pl, Mirusiųjų paminėjimas,
commendatore dkt v s kom andoras (tokį civilinį
apdovanojimą turintis asmuo).
cornrnensale dkt v/m stalo draūgas -ė.
commentare vksm (-mėn-) komentuoti; (fare un
commento) pakom entuoti; (spiegare) aiškinti;
c. qcs positivamente teigiamai atsiliepti apie
kiį; c. la Bibbia aiškinti Bibliją; c. una partita
kom entuoti rungtynės; dir c. una sentenza iš­
aiškinti sprendimą,
commentatore, -trice dkt v/m kom entatorius -ė.
comment||o dkt v komentaras; i ~ i dei lettori
skaitytojų atisliepimai; astenersi da ~ i atsiri­
boti nuo kom entarų; fare dei ~ i kritikuoti.
commercialj|e bdv prekybos; prekybinis, kom er­
cinis; centro c. prekybos centras; ditta c. pre­
kybos firma; locali ad ūso c. komercinės patal­
pos; rapporti ~ i prekybiniai ryšiai; verslo ryšiai;
rappresentanza c. prekybinė atstovybė,
commercialista dkt v/m (perito) buhalteris -ė,
apskaitininkas -ė; sąskaitininkas -ė.
commercializzare vksm 1. išleisti į rinką; 2. fig
spreg paversti prekė, (su)komėrcinti.
commercializzazione dkt m išleidimas į rinką.
commerciante
commerciante dkt v/m prekybininkas -ė, kom er­ commovėnte bdv jaudinantis; (con tristezza)
santas -ė; c. ai dettaglio mažmenininkas -ė; c.
all’ingrosso urmininkas -ė.
commerciare vksm [A] (-mėr-) (in qcs) prekiauti
(kuo); c. in legname (in vini) prekiauti m ediena
(vynais).
commercio dkt v 1. prekyba; Cdmera di c. P re­
kybos rūmai pi; c. di mdbili baldų prekyba, commuov||ere* vksm (su)jaudinti; (spec. con
prekyba baldais; c. all’ingrosso (ai dettaglio / ai
minuto) didmeninė (mažmeninė) prekyba; c.
ėstero (interno) užsienio (vidaus) prekyba;
fuori c. išparduotas agg; ėssere in c. būti pre­
kyboje; ėssere nei c. (di ųcs) prekiauti (kuo);
mettere in c. išleisti į rinką; ritirare dal c. išimti
iš prekybos; 2.: c. epistolare susirašinėjimas,
commėssa dkt m 1. (venditrice) pardavėja; 2. (or-
dinazione) užsakymas; prekių paraiška,
commėsso dkt v pardavėjas; c. viaggiatore komi­
vojažierius.
commestibile bdv valgomas(is); non c. nevalgo­
mas.
commettere vksm padaryti (kažką blogo); c. un
delitto nusikalsti, padaryti nusikaltimą; c. un
errore suklysti, padaryti klaidą; c. un furto
įvykdyti vagystę, pavogti; c. un’ingiustizia pasi­
elgti neteisingai; c. un omicidio nužudyti,
commiato dkt v atsisveikinimas,
commilitone dkt v bendražygis, ginklo draugas,
commiserare vksm (-mi-) (pa)gailėti.
commiserazione dkt m gailėjimas,
commissariato dkt v komisariatas; c. di polizia
policijos komisariatas,
commissario dkt v 1. (policijos) komisaras; 2.; c.
d ’esame egzaminų komisijos narys; sport c.
tecnico treneris,
commissionare vksm (-šio-) užsakyti; c. un omi­
cidio užsakyti žmogžudystę; c. un ritratto už-
(si)sakyti portretą.
commission|Įe dkt m 1. (incarico) pavedimas; su compaesano, -a dkt v/m tėvynainis -ė.
c. kieno pavedimu; eseguire / sbrigare una c. compagine dkt m 1. sandara; 2. sport komanda,
atlikti pavedimą / užduotį; 2. (comitato e sim.) compagnia dkt m 1. kompanija, draugė; in c. di
komisija; una c. di esperti ekspertų komisija; c.
d ’esame (di vigilanza) egzaminų (priežiūros)
komisija; 3 .jin komisiniai (pinigai) pi, komi­
sas; 4.: fare delle ~ i apsipirkti; rūpintis šiuo
bei tuo (butiniais dalykais); 5. => commėssa 2.
committėnte dkt v/m užsakovas -ė; (acquirente)
pirkėjas -a.
commdss||o, -a bdv 1. (di qcn) susijaudinęs; su­
jaudintas; (con tristezza) susigraudinęs; šono
c. aš sujaudintas; 2. (di qcs) jausm ingas;parole
~ e žodžiai iš širdies.
158
graudūs; una scena c. jaudinantis vaizdas,
commozione dkt m 1. susijaudinimas; jaudulys;
susigraudinimas; preso dalia c. apimtas jaudu­
lio; sujaudintas; suscitare c. (in qcn) jaudinti
(ką); 2.: med c. cerebrale smegenų sukrėti­
mas.
tristezza) (su)graudinti; lasciarsi c. nusileisti,
pasigailėti; la sua stdria ei ha commossi jos
istorija mūs sujaudino.
► commuovljersi sngr susijaudinti; susigrau­
dinti; la nonna si ~ e facilmente senelė lengvai
susigraudina,
commutare vksm (-mū-) 1. pakeisti; dir c. una
peną pakeisti bausmę; 2. tecn perjungti (sro­
vę).
commutatore dkt v tecn komutatorius,
como dkt v nkt komoda,
comodamėnte prv patogiai,
comodino dkt v naktinis staliūkas.
comodit||a dkt m nkt 1. patogūmas; per sua c.
jūsų patogūmui; c. di accesso patogi prieiga;
2.: dgs c. patogūmai, kom fortas sg; un apparta-
mento dotato di tutte le ~ a būtas sū visais
patogumais.
comod||o, -a 1. bdv patogūs; un letto (un divano)
c. patogi lova (sofa); un’ora ~ a patogūs lai­
kas; scarpe ~ e patogūs batai; fui come ti ė piū
c. daryk kaip tau patogiau; mi fa c., mi tomą
c., mi e c. man parankū, man patogū; (utile)
man pravers; ♦ prėndersela ~ a neskubėti;
2. bdv (di qcn): mettersi c. prisėsti, sėsti(s);
įsitaisyti patogiai; stare c. patogiai sėdėti; (non
disturbarsi) nesivarginti; 3. dkt v patogūmas;
con c. ramiai; neskubant; ♦ una soluzione di c.
naudingas sprendimas; fare i propri ~ i nesi­
skaityti sū kitais,
compact disc dkt v nkt kom paktinė plokštelė,
ącn sū kuo, kieno draugijoje / kompanijoje;
fare c. palaikyti kompaniją; stare in c. di ącn
bendrauti sū kuo; ♦ cane da c. kambarinis
šuo; in dolce c. su mylimu žmogumi; 2. (di ami-
ci e sim.) draugija, kompanija; aggregarsi alla
c. prisidėti prie kompanijos; ♦ e c. bella ir taip
toliau; 3. (di artisti) trūpė; ansamblis; 4. (ditta)
bendrovė, kompanija; c. di assieurazioni d rau­
dimo bendrovė; 5. m il kuopa; 6. rel: C. di Gesū
Jėzaus draugija.
compagn||o, -a dkt v/m 1. draugas -ė; kompa-
159
niónas -ė; c. d ’armi bendražygis; c. di classe, c.
di scuola klasės draugas, bendraklasis; klasio­
kas fam ; c. di partito partijos draūgas; c. di
stanza kam bario draūgas; kam bariokas fa m ;
~ i di viaggio kelionės draugai, bendrakelei­
v ia i;/^ c. disventura nelaimės draūgas; 2. (par-
iner) partneris -ė; (convivente) sugyventinis
-ė; 3. (di bailo) pora, porininkas -ė.
companático dkt v: valgis; viskas, kas valgoma
kartū su duona,
comparabile bdv galimas lyginti; palyginamas,
comparare vksm (-pa-) (pa)lyginti.
comparativo, -a 1. bdv lyginamasis; 2. dkt v gram
aukštesnysis laipsnis,
comparazióne dkt m (pa)lyginimas.
compare dkt v kūmas; ♦ c. d ’anello vyriausiasis
pabrolys.
comparire* vksm [E] 1. pasirodyti, rodytis; (for-
marsi e sim.) atsirasti, rastis; c. in sogno pri­
sisapnuoti; dir c. in giudizio būti bylos šalimi;
atsakyti teisme; (come reo penale) stóti prieš
teismą; šono comparse delle strane macchie at­
sirado keistų dėmių; 2. (figurare) būti (įtrauk­
tam) (į sąrašą ir pan.); figūruoti,
comparizióne dkt m: dir mandato di c. šaukimas
i teismą.
comparsa dkt m 1. atsiradimas; (ii mostrarsi)
pasirodymas; la c. della vita sulla Terra gyvybės
atsiradimas Z ėm ėje;/are la prdpria c. pasiro­
dyti; 2. (attore) statistas -ė.
compartecipazióne dkt m \ econ c. agli iitili daly­
vavimas paskirstant pelną,
compartimento dkt v 1. skyrius; m ar c. stagno
vandeniui nelaidūs skyrius; 2. (circoscrizione)
apygarda.
comparto dkt v 1. skyrius, skyrelis; 2. econ sek­
torius; šaka.
compassióne dkt m užuojauta, gailestis; avere c.,
provare c. (di qc) gailėtis (ko), užjausti (ką);
muóversi a c. pasigailėti; suscitare c. sužadinti
gailestį.
compassionévole bdv 1. (cheprova compassione)
kupinas užuojautos; užjaūčiantis; (che ha pieta)
gailestingas; 2. (degno di compassione) vertas
užuojautos,
compassáto, -a bdv santūrūs,
compásso dkt v skriestuvas,
compatibile bdv suderinamas; (conforme) ati-
tiñkantis (ką); (non dannoso) nekeñkiantis
(kam).
compatibilitáíWcfm suderinamumas; (conformitá
a qcs) atitiktis -lės (kam).
compatibilménte bdv (con qcs) pagal (ką); (per
competénza
quanto consentito) kiek leidžia (kas); (in ac-
cordo) derinant (prie ko); (considerando) atsi­
žvelgiant (į ką).
compatire vksm (-isc-) (qcn) gailėti(s) (ko), už-
jaūsti (ką); ♦ farsi c. pasigailėtinai pasirodyti,
compatriota dkt v/m tėvynainis -ė.
compattėzza dkt m kompaktiškūmas, vientisu­
mas.
compátt| o, -a bdv 1. kompaktiškas, kompaktinis;
vientisas; terreno c. suspausta / suplūkta žemė;
una linea di difesa ~ a vientisa gynybos linija;
2.fig (unito) vieningas; vienalytis; 3. tecn kom ­
paktiškas; mácchina fotográfica ~ a kom pakti­
škas fotoaparatas,
compendio dkt v 1. santrauka, kompeñdiumas;
žinynas; 2. fig (unione) junginys,
compenetrare vksm (-pė-) 1. persunkti; 2. fig
(interagire) sąveikauti (su kuo).
compensĮjare vksm (-pen-) 1. (qc per qcs) at(si)
lyginti (kam už ką); kompensuoti; c. dei danni
atlyginti nuostolius; c. l ’inesperienza con l ’ope-
rositá kom pensuoti darbštum ū patirties stoką;
2. (bilanciare) išlyginti, (su)balansūoti; le ná-
scite ~ano i decessi gimimai išlygina mirimus,
compensáto dkt v sluoksniuotoji fanera,
compensazióne dkt m kompensacija, atlygini­
mas.
compenso dkt v atlygis; (stipendio) užmokestis,
atlyginimas; (parcella) honoraras; ilc.pattuito
sūtartas atlyginimas; c. extra priem oka; ♦ in c.
kaip kompensacija; (d ’altro canto) kita vertus.
cómper||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) pirkinys; fa r ~ e
apsipirkinėti.
comperáre vksm (cóm-) => comprare,
com petence bdv kom petentingas;persona c. ek­
spertas -ė, specialistas -ė; žinovas -ė; leautoritá
~ i kompetentingi valdžios organai; dir ii foro
c., ii tribunale c. kom petentingas teismas,
competen? | a dkt m 1. dir, fig kompeteñcija; di c.
(di un tribunale) priskiriamas (teismui), ži-
nybingas dir; (competente) kompetentingas;
eccédere le próprie ~ e viršyti savo įgaliojimus;
rientrare nelle ėssere di c. (di qc) įeiti į
(kieno) kompeteflciją, priklausyti (kieno)
kompeteñcijai; non ė di mia c. tai nė mano
kompeteñcija (irprk); ♦ a chi di c. (in lettere)
reikiamiems asmenims; 2. (cognizione) nusi­
manymas; išmanymas; di grande c. labai au­
toritetingas agg; avere c. (di qcs, in qcs) nu­
simanyti (apie ką); išmanyti (ką); 3. (abilitá
acquisita) Įgūdis; c. didáttica dėstymo prakti­
ka; 4.: dgs ~ e (compenso) honoraras; (della
banca) komisas sg.
compétere
compėt||ere vksm (-pė-) 1. rungtyniauti; varžytis;
lenktyniauti; konkuruoti; 2. (spettare) priklau­
syti; ♦ non mi ~ e tai nė mano reikalas; 3. dir
(a qc) būti priskirtam (kieno) kompetencijai,
competitivita dkt m konkurencingumas.
competitiv|jo, -a bdv L. konkurencingas; prezzi
~ i konkurencingos kainos; 2.: spirito c. rung­
tyniavimo dvasia,
competizione dkt m 1. lenktyniavimas, rungty­
niavimas; entrare in c. con ącn susirungti su
kuo; essere in c. con ącn konkuruoti su kuo;
2. (corsa) lenktynės pi; (partita) rungtynės pi;
(tomeo) varžybos pi.
compiacėnte bdv paslaugūs; spreg un funzionario
c. nuolaidžiaujantis pareigūnas,
compiacenza dkt m : avere la c. (di far qcs) m a­
lonėti (ką daryti).
compiacėre* vksm ((a) qcn) įtikti (kam ), patai­
kauti; patenkinti (ką); c. in tutto i nipoti įtikti
anūkams viskuo; c. la prdpria vanita pataikauti
savo tuštybei; c. le richieste di ąc patenkinti
kieno prašymus.
►compiac||ėrsi sngr (di qc) džiaugtis (dėl ko;
kuo); (ammirare) gėrėtis (kuo), pasigėrėti; c.
di un buon risultato džiaugtis geru rezultatu; c.
con ącn per ącs sveikinti ką su kuo; me ne ~cio
džiaugiuosi (tuo).
compiacimėnto dkt v pasitenkinimas; con c. sū
pasitenkinimu,
compiaciūto, -a bdv patenkintas, laimingas,
compiangere* vksm apgailėti; apverkti,
compianto, -a 1. bdv velionis; 2. dkt v gedulas;
raudojimas.
compl iere vksm (cdm-) 1. atlikti; įvykdyti; (fare)
(pa)daryti; c. un delitto įvykdyti nusikaltimą; c.
un dovere atlikti pareigą; c. un esperimento
atlikti eksperimentą; c. un miracolo padaryti
stebūklą; c. venti giri ai minuto apsisukti dvi­
dešimt kartų per minūtę; 2. (finire) (pa)baigti,
užbaigti; c. gli studi baigti mokslus; c. gli anni
švęsti gimtadienį; ho compiuto 30 anni man
sukako 30 mėtų; ąuando ~ i gli anni? kada
tavo gimtadienis?
►compiersi sngr išsipildyti.
compilare vksm (-pi-) 1. (redigere) sudaryti; su­
darinėti; 2. (un m odulo) (už)pildyti.
compilazione dkt m 1. (redazione) sudarymas;
2. (di un modulo) (už)pildymas.
compimėnto dkt v 1. (ii finire) atlikimas; (pa)-
baigimas; portare a c. užbaigti; 2. (l’avverarsi)
išsipildymas,
compire vksm => compiere.
160
compitare vksm (cóm-) sakyti (/ skaityti ir pan.)
paskiemeniui.
cómpit |įo I dkt v 1. užduotis -iės fe m m ; uždavinys;
(obbligo) pareiga; svolgere i propri atlikti
savo pareigas; 2. (esercizio) uždavinys, prati­
mas; (t.p. c. in classe) kontrolinis (darbas);
(t.p. c. a / per casa) nam ų darbas; c. d ’esame
egzaminas, (egzamino) bilietas; che cosa c’e di
c.? kas užduotal;fa r i ~ i ruošti pamokas,
compito II, -a bdv išauklėtas; paslaugūs.
compiūt|įo, -a bdv, dlv užbaigtas; missione ~ a
misija įvykdyta; fatto c. įvykęs faktas; ha 30
anni ~ i jám jaū suėjo trisdešimt,
compleánno dkt v gimtadienis, gimimo diena;
festeggiare ii c. švęsti gimtadienį; ♦ kaip jst
buon c.! su gimtadieniu!, sū gimimo diena!
complementar || e bdv papildomas; jis colorí ~ i
papildomosios spalvos; geom ángolo c. papil­
domasis kam pas;gramproposizionec. šalutinis
papildinio sakinys,
complemento dkt v 1. (aggiunta) papildymas;
priedas; 2. gram papildinys; aplinkybė; c. og-
getto (diretto) tiesioginis papildinys; c. di luogo
(di tempo) vietos (laiko) aplinkybė; c. di speci-
ficazióne nedėrinam asis pažyminys,
complessitá dkt m sudėtingūmas.
complessivaménte prv apskritai, bendrai; (in to-
tale) iš viso.
complessiv||o, -a bdv beñdras; visas; giudizio c.
beñdras įvertinimas; spesa ~ a visos išlaidos
pi; una visione c. beñdras vaizdas.
compless!|o I, -a bdv 1. kompleksinis; sudėtinis;
mat numeri ~ i kompleksiniai skaičiai; 2. (dij-
ficile) sudėtingas; problemiškas; personalitá
~ a sudėtinga asmenybė,
complėsso II dkt v 1. visuma; (serie) eilė; ii c. del-
le leggi įstatymai, įstatymų visuma; ♦ in c., nei
c., apskritai (imant); iš viso; 2. (di edifici e sim.)
kompleksas; c. architettónico (industríale) ar­
chitektūrinis (pram onės) kompleksas; 3. (t.p.
c. musicale) grūpė; ansamblis; 4. med, fig kom­
pleksas; c. di inferioritá nevisavertiškūmo kom­
pleksas; 5. econ (trust) kombinatas,
completamente prv visai, visiškai,
completare vksm (-plė-) (pa)baigti, užbaigti;
(compilare) užpildyti; c. una collezione suriñkti
visą kolekciją; c. una frase (un lavoro) pabaigti
sakinį (darbą).
►completársi sngr: c. l ’un l’altro vienam kitą
papildyti.
complét||o I, -a bdv 1. ūžbaigtas; (esauriente)
išsamūs; c. di ącs sū kuo; c. di tutto sū viskuo;
l ’elenco c. galutinis sąrašas; visas sąrašas; un

quadro c. della situazione visapusiškas padė­
ties vaizdas; 2. (totale) visiškas; visavertis; ~ a
liberta visiška laisvė; 3. (pieno) pilnas; l ’albergo
ė c. viešbutis pilnas; 4. (intero) visas; ii nome c.
visas pavadinimas; l ’dpera ~ a visa kūryba; visi
kūriniai pi; 5. (di atleta e sim.) puikūs; tobulas;
6. (di alimento e sim.) visavertis,
completo II dkt v 1. (di oggetti) komplektas; rin­
kinys; c. da bagno vonios rinkinys; 2. (di abito)
kostiumas; (tenuta) apranga; c. da uomo (da
donna) vyriškas (moteriškas) kostiumas; c. da
sci slidinėjimo apranga; 3.: ♦ / ’albergo ė ai c.
viešbutyje nėra laisvų vietų; al gran c. visi agg;
siamo al c. susiriñkome visi; mės - visi; la
sąuadra ha giocato ai c. kom anda žaidė visos
sudėties.
complicare vksm (cóm-) (su)komplikūoti; (ren-
dere confuso) (su)páinioti; (rendere pesante)
i ap)suñkinti; c. una situazione komplikuoti
padėtį; med c. una malattia komplikuoti /
pasuñkinti ligą.
►complicársi sngr 1. komplikūotis; (confon-
Jersi) painiotis; 2.: c. la vita, c. l’esistenza
apsisuñkinti gyvenimą,
complicáto, -a bdv komplikuotas; sudėtingas;
i confuso) painūs,
complicaziónll e dkt m 1. sunkumas; komplikaci­
ja: problema; salvo ~ i jei neatsiras sunkumų;
šono sorte delle ~ t atsirado sunkumų; 2. med
Komplikacija,
cómplice 1. dkt v/m beñdrininkas -ė; 2. bdv fig:
uno sguardo c. befldrininkiškas / susimokymo
žvilgnis.
¿omplicitá dkt m nkt 1. bendrininkavimas; prisi­
dėjimas prie nusikaltimo; fig con la c. (di qc)
kam) padedant; (kuo) pasinaudojant; 2. (di
una coppia) => intėsa 2.
complimentársi vksm (-mén-) (con qcn per qcs)
i pa (sveikinti (ką su kuo).
compliméntüo dkt v komplimeñtas; fare un c. a
ącn pagirti ką, pasakyti kám komplimefltą;
fare i ~ i a qcn (pa)svėikinti ką; ♦ senza ~ i be
formalumų; senza tanti ~ i grubiai; kaip jst ~i7
sveikinu!; sveikinimai!; c. per la torta! (svei­
kinu!) puikūs tortas!; fare ~ i kuklintis; non
fáccia ~ i nesikūklinkite!
complottáre vksm (-plot-) reñgti sąmokslą,
complotto dkt v (contro qc) sąmokslas (prieš ką);
ordire un c. regzti sąmokslą.
componént||e 1. dkt v/m (membro) narys -ė; i ~ i
della famiglia šeimos nariai; 2. dkt v (elemen­
to) komponeñtas; sudedamoji dalis, dėmuo;
ipezzo) detalė; 3. fig dkt m (elemento costituti-
compósto
vo) elemeñtas; la c. trágica della poesía di
Fóscolo Fóskolo poezijos tragiškūmas.
componibile bdv sudedamasis; surenkamasis;
cucina c. virtūvės sekcija,
componiménto dkt v 1. rašinys, rašinėlis; 2.: c.
poético eilėraštis,
compórre* vksm 1. (metter insieme) (su)kompo-
nūoti; sudaryti; sudėti; (su)riñkti; c. ilgoverno
suform uoti vyriausybę; c. una ghirlanda pinti
vainiką; c. un puzzle ['pazel] sudėlioti dėlionę;
l ’dpera ė composta di tre volumi tai trijų tomų
veikalas; ♦ c. una salma pašarvoti numirėlį; c.
un número di telefono (su)rifikti telefono nū-
merį; c. un testo suriñkti tekstą; 2. (creare) (su)-
kúrti; (solo di música) (su)kom ponūoti; c. un
romanzo (dei versi) kurti / rašyti rom aną (ei­
lės); 3.: dir c. una lite (iš)spręsti ginčą.
►compó||rsi sngr susidėti; susidaryti; la squa-
dra si ~ n e di sei giocatori kom andą sudaro
šeši žaidėjai; l ’appartamento si ~ n e di tre cá-
mere būtas susideda iš trijų kambarių.
comportamental|Įe bdv elgesio; med disturbi ~ i
elgesio sutrikimai,
comportaménto dkt v elgesys; elgsena; (singolo
atto) poelgis, pasielgimas; un c. esemplare
(rude, igndbile) pavyzdingas (grubūs, žemas)
elgesys; ii c. anímale gyvūnų elgesys; fig ii com-
portamento di un motore alle basse temperature
variklio veikimas esant žemai tem peratūrai.
comport||áre vksm (-por-) (pa)reikaláuti (ko);
dir c. responsabilitá penale užtraukti baūdžia-
mąją atsakomybę; i diritti ~ano anche dei do-
veri kartu su teisėmis eina ir pareigos; questa
scelta ~era dei sacrifici taip nusprėndžius rei­
kės pasiaukoti; ii progetto ~ a una spesa ecces-
siva projektui numatomos per didelės išlaidos;
vóglio sapere che cosa ~ a l’ėssere adottati noriu
žinoti, ką reiškia būti įvaikintam.
► comportársi sngr elgtis, pasielgti; c. bene
(malė, da uomo) gražiai (blogai, vyriškai / kaip
vyras) elgtis.
compositóre, -trice dkt v/m kompozitorius -ė.
composizióne dkt m 1. kompozicija; kūrinys; c.
floreale gėlių kompozicija; c. per pianoforte
kūrinys fortepijonui; 2. (U compone) kom po­
zicija; sudarymas; sudėjimas; (U creare) ( s u ­
kūrimas; studiare c. mokytis kompozicijos; 3.
(tema e sim.) rašinys; 4. (struttura) sudėtis
-iės; c. chimica del terreno cheminė dirvožemio
sudėtis; 5. dir susitarimas; susitaikymas; c. di
una lite gifičo (iš)sprendimas.
compóst||o, -a 1. bdv sudurtinis; sudėtinis; fin
interesse c. procentų procentai pi; gram tempi
comprare
~ i sudurtiniai laikai; t.p. => compórre; 2. bdv
(idecoroso) padorūs; sedere c. tiñkamai / gražiai
sėdėti; 3. dkt v (miscela) mišinys; chim jungi­
nys; 4. dkt v gram (t.p. nome c.) dürinys.
com pr|Iáre vksm (cóm-) 1. pirkti, nupirkti; c.
un’áuto usata pirkti naudotą automobilį; c. a
caro prezzo (a buon mercato) brangiai (pigiai)
nu(si)pirkti; mi ~ i ii giomale? ar gali mán
nupirkti laikraštį?; ♦ c. a scátola chiusa pirkti
katę maišė; 2. (corrompere) papirkti; c. un te-
stimone papirkti liudytoją.
►com prársi sngr nusipirkti, pirktis; įsigyti,
com pratóre, -trice dkt v/m pirkėjas -a.
com pravéndita dkt m dir pirkimas-pardavimas,
comprendí!ere* vksm 1. apimti; (in un calcolo)
įskaičiuoti; ii corso ~ e la stória lituana dalXTV
al XVI sécolo kursas apima Lietuvos istoriją
nuo X IV iki XVI amžiaus; ii corso ~ e un se­
minario į kursą įeina ir seminaras; 2. fig (capi-
re) suvokti, nutuokti; įmanyti,
com prendonio d k tv fa m : duro di c. nenuovokūs,
comprensibile bdv suprañtamas; in modo c. su-
prañtam ai; ė c. suprañtama.
com prensibilm énte prv suprantamai,
com prensióne dkt m 1. supratimas; suvokimas;
la c. di un testo teksto suvokimas; 2. (tolleran-
za) supratimas; atlaidūmas; pakantumas; c.
reciproca tarpüsavio supratimas,
comprensivo, -a bdv 1. (di qcn) supratingas, su­
p ra ša n tis; atlaidūs; 2.: ii prezzo é c. del tra­
sporto (della prima colazione) į kainą įeina ir
pervežimas (pusryčiai),
com prensorio dkt v rajonas; teritorija,
com presénza dkt m būvimas kartu vienu metu.
compres [jo, -a 1. bdv, dlv įeinantis į kainą (/ [
skaičių ir pan.), fino ai 5 giugno c. iki birželio 5
dienos imtinai; le bevande (non) šono ~ e (nei
prezzo) gėrimai (ne)įeina [ kainą; la colazione
ė ~ a nei prezzo pūsryčiai įeina [ kainą; ei šono
tutti, ~ i i miei eugini visi yra, taip pat ir mano
pusbroliai; ♦ tutto c. viskas įskaičiuota; 2. dlv
suprastas; non mi sentó c. jaučiu, kad manęs
nesupranta.
com préss||a dkt m 1. m ed (digarza) kompresas;
2. (pastiglia) tabletė; aspirina in ~ e efferve-
scenti putojančios aspirino tabletės; prendere
due ~ e ai giorno gerti po dvi tabletės per
dieną.
com pressióne dkt m 1. suspaudimas; suslėgimas;
2. inf: c. di un file fáilo suspaudimas / (su)-
glaūdinimas.
com prėss||o, -a dlv. adaria ~ a pneumatinis; t.p.
=> comprimere.
162
com pressore dkt v tecn kompresorius,
comprimere* vksm 1. (su)spausti; (su)slėgti; fig
c. la spesa pūbblica sumažinti / apriboti vals­
tybės išlaidas; 2. inf: c. un file suspausti / su­
glaudinti failą.
compromessl|o I dkt v kompromisas; soluzione
di c. kompromisinis sprendimas; giūngere a un
c., raggiūngere un c. eiti į kompromisą; cercare
un c. siekti kompromiso; non scėndere a ~ i
nesutikti su kompromisais.
com prom ėss||o II, -a bdv, dlv 1. (di qcs) sugedęs;
sutrikęs; la sua salute ė ~ a jo sveikata yra;
2. (diqcn) susikompromitavęs; t.p. => compro-
mėttere.
com prom ettėnte bdv, dlv kompromituojantis.
comprolĮmėttere* vksm 1. (mettere a rischio)
statyti į pavojų; (rovinare) (pa)kenkti (kam);
(su)gadinti (ką); c. la carriera pakenkti karje­
rai; c. ta reputazione (la salute) di ącn gadinti
kieno reputaciją (sveikatą); ii maltempo ha
~messo la gitą blogas oras sugadino iškylą;
2. (qcn) (su)kom promituoti.
►com prom ėttersi sngr susikompromituoti,
com proprieta dkt m bendra nuosavybė,
com proprietario, -a dkt v/m nuosavybės bendri­
ninkas -ė, bendratuftis -ė.
compulsivo, -a bdv: m ed disturbo ossessivo-c. ob-
sėsinis-kompūlsinis sutrikimas,
compūnto, -a bdv atgailaujantis, susikrimtęs; sa­
ve graužiantis,
com putare vksm (com-) 1. (calcolare) apskai­
čiuoti; 2. (includere in un conto) priskaičiuoti,
įskaičiuoti,
com putazionale bdv kompiuterinis.
Computer [kom'pjuter] dkt v nkt kompiuteris; c.
portatile nešiojamasis kompiuteris; giocare col
c. žaisti su kompiūteriumi, žaisti kom piuteri­
nius žaidimus; riavviare ii c. iš naujo paleisti
kompiuterį, perkrauti kom piuterį fam ; scrive-
re ai c. (at)spausdinti kompiuteriu,
computerizzato, -a [kompju-] bdv kompiuterinis;
kompiuterizuotas,
com putisteria dkt m sąskaityba,
computo dkt v (ap)skaičiavimas.
comunale bdv (miesto) savivaldybės; consiglio
(giunta) c. (miesto) savivaldybės taryba (val­
dyba); impiegato c. savivaldybės darbuotojas;
imposta c. komunalinis mokestis; palazzo c.
savivaldybė; (spec. stor) rotušė,
com unanza dkt m bendrumas,
comūne I bdv 1. bendras; kolektyvūs; cucina c.
bendra virtuvė; per ii bene c. visų labui; dėl
bendrosios naudos; m at denominatore c. ben-

dras vardiklis; ♦ di c. accordo bendru sutarimu;
sutartinai; flk mal c. mezzo gaudio = bendrą
bedą lengviau iškęsti; 2. (ordinario) eilinis,
paprastas; non c.,poco c. neeilinis, nepaprastas;
gente c. paprasti žmonės pi; ♦ luogo c. paplitusi
nuomonė; stereotipas; 3. (abituale) [prastas;
tJiffiiso) dažnas; paplitęs; un errore c. dažna
klaida; 4.: gram nome c. bendrinis daiktavar­
dis: 5. kaip dkt v: ♦ in c. kartu; bendrai;/«ori
del c. nepaprastas agg; mėttere qcs in c. pa­
sidalyti kuo; non avere niente in c. con qc
neturėti nieko bendra su kuo.
comūne II dkt v 1. (miesto) savivaldybė; del c.
savivaldybės; komunalinis agg; ii c. di Kaunas
Kauno miesto savivaldybė; 2. fig (ii palazzo)
rotušė; savivaldybė; sposarsi in c. susituokti
rotušėje; civiliškai tuoktis; 3. stor komuna,
comunėlla dkt m: fare c. susimokyti,
comunemėnte prv paprastai, dažniausia; ♦ c.
detto liaudiškai vadinamas,
comunicant je bdv. ambienti ~ i, stanze ~ i, vani
gretimos patalpos (su perėjimu); fis vaši
susisiekiantieji indai,
comunic jare vksm (-m u ) 1. tr pranešti; infor­
muoti; (annunciare) paskelbti; (trasmettere)
perduoti; c. ii proprio entusiasmo perduoti
savo entuziazmą; c. una buona notizia pranešti
gerą žinią; c. un segreto atskleisti paslaptį; gli
ho ~~ato le mie intenzioni paskelbiau jam apie
>jyo ketinimus, paskelbiau jam, ką ketinu
darni; si che... pranešam e, kad... ; 2. trrel
-uteikti (kam ) komuniją; 3. intr [A] bendrauti;
c. a gesti (per lėttera, per telefono) bendrauti
gestais (laiškais, telefonu); avere facilita a c.
lengvai bendrauti; fig con mio figlio non ri-
usciamo a c. nesusišnekame su sūnumi; 4. intr
ĮA] (di locali): ii salotto ~ a con la cucina iš
etainės pereinam a tiesiai į virtuvę.
►com unicarsi sngr 1. (diffondersi) persiduoti,
persimesti; 2. rel priimti komuniją,
comunicativa dkt m komunikabilumas,
comunicativo, -a bdv komunikabilūs,
comunicato dkt v pranešimas; polit kom unika­
tas. nota; c. stampa pranešimas spaudai,
comunicazione dkt m 1. pranešimas; (annuncio)
paskelbimas; (trasmissione) perdavimas; ♦ i
inezzi di c. di massa žiniasklaida sg; 2. (messag­
e d ) pranešimas; (nota) pareiškimas; c. orale
<scritta) pranešimas žodžiu (raštu); dare c. (a
j a i di qcs) pranešti (kam apie ką); 3. (ii relazi-
onarsi) komunikacija; bendravimas; capacita
di c. bendravimo [gūdžiai; 4. (contatto) kom u­
nikacija; susisiekimas; ryšys; me%Į.o di c. susi-
conato
siekimo priem onė; c. telefónica telefono ryšys;
vie di c. susisiekimo/ komunikacijos keliai;
♦ metiere in c. (su)jūngti, (su)sieti.
comunióne dkt m 1. bendrumas; c. di interessi
bendri interesai; dir c. dei beni sutuoktinių
beñdras turtas; 2. rel kom ūnija;/are la c. pri­
imti komūniją.
comunismo dkt v komunizmas; i danni dėl c.
komunizmo (padaryta) žala sg.
com unista 1. bdv komunizmo, komunistų; ko­
munistinis; (soviético) tarybinis; stor l ’interna-
zionale c. Komunistų internacionalas; 2. dkt
v/m komunistas -ė.
com unitá dkt m 1. bendruom enė; la c. interna-
zionale tarptautinė bendruom enė; c. religiosa
religinė bendruom enė; la c. degli italiani in Li-
tuánia italų bendruom enė Lietuvoje; 2. biol,
econ, polit bendrija; 3. (t.p. c. di recupero) rea­
bilitacijos ceñtras.
com unitario, -a bdv Europos Sąjungos,
com ünque 1. jngt kad ir kaip; c. šia kad ir kaip
teñ butų; 2. prv (in ogni caso) šiaip ar taip; vis
tiek; (tuttavia) vis dėlto; grázie c. ačiū ir už
tiek; ♦ kaip jst c.! tiek tó; vis tiek.
conprlk 1. su (kuo); insieme con kartu su; con te
sū tavimi; con V / coll’ombrello sū skėčiu; 2. žy­
m i priemonę (atitinka įnagininko linksnį); sū;
con poche parole keliais žodžiais; andaré con ii
/ col treno važiuoti traukiniu; lavorare con ii
Computer dirbti (su) kompiuteriu; scrivere con
la / colla matita rašyti pieštuku; 3. žymi būdą;
con appetito su apetitu; con indifferenza
abejingai; con gli occhi chiusi užmerktomis
akimis; parlare con accento italiano kalbėti sū
itališku akcentū; puniré con la morte nubaūsti
mirtimi; 4. žymi ypatybę; con la barba sū b ar­
zda; barzdotas agg; una ragazza con i / coi ca-
pelli biondi m ergina šviesiais plaukais, šviesia­
plaukė mergina; 5. kartais žymi priežastį; con
ąuesto tempo méglio non uscire tókiu óru ge­
riau niekur neišeiti; ė a letto con la febbre jis
lovoje: karščiuoja; 6. kartais žymi laiką; con ii
tramonto saulei leidžiantis; con ii tuo arrivo
tau atvykus; 7. žymi nuolaidą; nepaisant; con
tutti gli sforzi, abbiamo fallito nepaisant visų
pastangų, mums nepavyko; 8. vartojamas ju n ­
giant papildinį su tam tikrais veiksmažodžiais:
avėrcela con ąc pykti añt kó; ėssere d ’accordo
con qcn sutikti su kuo; lasciarsi con ąc išsiskirti
sū kuo; paragonare ąc con ąc lyginti ką su kuo;
scusarsi con ąc atsiprašyti kó; stare bene con
ącs tikti prie kó.
conat||o dkt v. ha dei di vómito tąso vemti.
cónca
cónca dkt m loma.
concatenare vksm (-té-) tarpusavyje (su)jūngti.
concatenazióne dkt m tarpüsavio ryšys; sąsaja,
cóncavo, -a bdv įgaubtas.
concediere* vksm 1. suteikti; c. unpermesso (un
prestito, la cittadinanza) suteikti leidimą (pa­
skolą, pilietybę); c. un crédito suteikti kreditą,
kredituoti; ti una settimana duodu táu
savaitę; 2. (permettere) leisti; 3. (ammettere)
pripažinti; ąuesto te lo ~ o pripažįstu, tu dėl tó
teisūs.
►concédersi sngr leisti sáu; c. un p o ’ di riposo
leisti sáu truputį pailsėti.
concelebráre vksm (-cė-) re! koncelebrūoti.
concelebrazióne dkt m rel koncelebracija.
concentraménto dkt v sutelkimas, koncentraci­
ja; campo di c. koncentracijos stovykla,
concentr |áre vksm (-cén-) 1. (su)teíkti, (su)kon-
centrūoti; (su)kaūpti; c. gli sforzi sutelkti pas­
tangas; 2. (dirigere) (nu)kreipti; ii governo ~ a
la sua azione sull’economia dėl Paese vyriausybė
kreipia savo veiklą į šalies ekonomiką.
► concentrársi sngr 1. susikaūpti; susitelkti,
telktis; 2.fig susikaūpti, sukaūpti dėmesį; su­
sikoncentruoti; c. sulle cose essenziali susi­
kaūpti ties esminiais dalykais.
concentráto, -a 1. bdv, dlv sutelktas; koncentr­
uotas; 2. bdv (di qcn) susikaūpęs; įsitempęs; 3.
bdv fig (di qcs) koncentruotas; 4. dkt v kon­
centratas; fig un c. di sciocchezze nesąmonių
rinkinys.
concentrazióne dkt m 1. susikaupimas; dėmesys;
disturbare la c. blaškyti dėmesį; pėrdere la c.
išsiblaškyti; 2. => concentraménto.
concéntrico, -a bdv geom konceñtrinis.
concepiménto dkt v 1. vaiko pradėjimas; pastoji­
mas; 2. fig sugalvójimas, sumanymas,
concepire vksm (-isc-) 1. fig (ideare) sugalvoti;
sumanyti; (creare) sukurti; 2. fig (comprende­
re) suvokti; 3.: c. un figlio pradėti sūnų.
concernénte bdv (qc) susijęs (su kuo)', dėl (ko).
concėrnere vksm būti susijusiam (su kuo); (aver
come tema) būti (/ kalbėti ir pan. ) (apie ką).
concertare vksm (-cėr-) 1. kartu (su)reñgti; (kar­
tu) (su)kūrti; 2. mus (provare) repetuoti,
concertista dkt v/m koncertuotojas -a.
concėrto dkt v 1. koncertas; c. per pianoforte
koncertas fortepijonui; fare / tenere un c. kon­
certuoti; 2.: ♦ di c. sutartinai,
concessionária dkt m dir koncesija; ūkį eksploa­
tuojanti bendrovė,
concessionário dkt v 1. įgaliotasis atstovas; pre­
164
kybos agentas; c. d ’áuto automobilių firmos
atstovas; 2. dir, comm koncėsininkas.
concessión||e dkt m 1. suteikimas; (rilascio) iš­
davimas; c. di un crédito kredito suteikimas;
2. (permesso) leidimas; nuolaida; c. edilizia
statybos leidimas; fare una c. daryti nuolaidą;
3. dir, comm koncesija.
concétto dkt v 1. sąvoka; un c. astratto abstrakti
sąvoka; ii c. dėl bene gėrio sąvoka; 2.: impiega-
to di c. atsakingas darbuotojas (su tam tikra
atsakomybe); 3. (opinione) nuomonė; 4. (con-
cezione) sam prata; supratimas,
concezióne dkt m 1. koncepcija, samprata; (visi-
one) pažiūra; (idea) supratimas; manymas;
2.: rel l ’Immacolata C. nekaltas pradėjimas.
conchigIi||a dkt m kriauklė, kriauklė; (guscio)
kiautas; raccógliere ~ e riñkti kriauklės,
concia dkt m odos dirbimas; odos rauginimas.
concia ¡|re vksm (cón-) 1. (peili) (iš)dirbti, raugin­
ti (odą); ♦ c.perlefeste sudaužyti kaip obuolį;
2. (rovinare) sugadinti; suglamžyti; ma come
hai ~ to ii vestito! kaip suglamžei suknelę!
►concia ||rsi sngr: come ti sei ~ to! į ką tū p a­
našūs!
conciatóre, -trice dkt v/m odadirbys -ė.
conciatūra dkt m (odos) dirbimas, rauginimas.
conciliabile bdv (su)dėrinamas; galimas sude­
rinti; lavoro c. con lo studio su mokslais derina­
mas darbas,
concillante bdv taikiai nusiteikęs, taikūs,
concillare I vksm (-ei-) 1. (riconciliare) ( s u ­
taikinti, (su)táikyti; 2.fig (su)dėrinti; c. stúdio
e lavoro suderinti darbą sū mokslais; 3.: c. ii
sonno migdyti, padėti užmigti; 4.: c. (una con-
travvenzione) sumokėti baūdą vietoje,
concillare II bdv (bažnyčios) susirinkimo,
conciliazióne dkt m (intesa) susitaikymas,
concilio dkt v bažnyčios susirinkimas,
concimáre vksm (-ei-) (pa)tręšti; (con ii letame)
(iš)mėžti.
concime dkt v trąša, trąšos,
concisióne dkt m glaustumas,
conciso, -a bdv glaūstas prk; in modo c. glaustai;
sard c. kalbėsiu trumpai,
concitato, -a bdv sujaudintas; sunerimęs,
concitazióne dkt m susijaudinimas,
concittadino, -a dkt v/m 1. miestietis -ė, (to
paties) miesto gyventojas -a; 2. => connazio-
nále.
conclave dkt v rel konklava,
conclüdere* vksm 1. sudaryti; c. un affare (un
trattato) sudaryti sandorį (sūtartį); 2. (termi­
nare) (pa)baigti, užbaigti; c. gli studi baigti

mokslus; c. un discorso con una battuta pabaigti
!<aibą sąmoju; 3. (decidere) padaryti išvadą;
nuspręsti; 4. (ottenere un risultaío) nuveikti.
►conclüdersi sngr baigtis, pasibaigti,
eonclusióne dkt m 1. (di un accordo) sudarymas;
2. ( fine) pabaiga; užbaigimas; galas; avviarsi a
c. artėti priė pabaigos; ♦ in c. gale; baigiant;
3. (deduzione) išvada; trarre una c. padaryti
išvadą; giúngere a una c., venire alta c. prieiti
išvadą / priė išvados; ♦ in c. vienu žodžiu;
4.: sport c. a rete smūgis į vartūs.
conclusivo, -a bdv baigiamasis; intervento c. bai­
giamasis žodis.
conclüso, -a bdv, dlv 1. sudarytas; 2. pabaigtas;
:.p. => conclüdere.
concomitanza dkt m sutapimas (laiko atžvilgiu);
♦ ėssere in c. sutapti; vykti tuo pačiu metū.
cnncordanza dkt m 1. sutikimas; atitikimas, ati­
tiktis -iės; l.g ra m (su)dėrinimas.
concordare vksm (-cor-) 1. tr susitarti (dėl ko); c.
un prezzo susitarti / sulygti dėl kainos; 2. tr
r-am (su)dėrinti; 3. intr [A] (corrispondere)
con qcs) sutapti (su kuo); atitikti (ką); 4. intr
’A] (con qc su qcs) susitarti, tartis (su kuo dėl
<o): (essere d ’accordo) pritarti (kam dėl ko).
concordato, -a 1. dkt v konkordatas; 2. bdv, dlv
'■atartas; sutartinis, akórdinis.
concórd |e bdv darnūs; sutariamas, sutartinis;
siamo ~ i (su qcs) sutariam e (dėl ko).
concordia dkt m santaika, santarvė; sutarimas,
concorrénte 1. dkt v/m varžovas -ė; (partecipan-
i dalyvis -ė; com m konkurefitas -ė; 2. bdv,
_;7v konkuruojantis,
concorrénza dkt m konkureñcija; fare c. (a qc)
konkuruoti (su kuo).
concorrenziále bdv 1. konkureficinis; regime c.
•tonkureñciné sistema; 2. (di prezzi) konku­
rencingas.
concórrere* vksm [A] 1. (a qcs) prisidėti (prie
<o): c. alle spese prisidėti priė išlaidų; 2. (com­
pelere) dalyvauti konkūrse (/ varžybose ir
pan. ): c. per un posto di insegnante dalyvauti
konkūrse dėstytojo pareigoms,
concórso dkt v 1. konkürsas; trámite c. konkūrso
tvarka; c. di bellezza grožio konkūrsas; bandire
indire un c. (pa)skėlbti konkursą; partecipare
ad un c. dalyvauti konkūrse; 2.: c. di persone
žmonių sambūris; 3. dir bendrininkavimas; c.
in omicidio bendrininkavimas nužudyti,
concorsuálj e bdv konkūrso; konkursinis; p rovė
~ i konkūrsiniai egzam inai;per via c. konkūrso
tvarka.
concretamente prv konkrečiai.
condizionále
concretézza dkt m konkretūmas.
concretizzare vksm 1. (realizzare) įgyvendinti;
įkūnyti; 2. (precisare) (su)konkrėtinti.
concrét|¡o, -a 1. bdv konkretūs; un esėmpio c.
konkretūs pavyzdys; 2. bdv (pratico) dalykiš­
kas; ūkiškas; 3. bdv (tangibile) apčiuopiamas;
risultati ~ i apčiuopiami rezultatai; 4. dkt v:
♦ in c. konkrečiai,
concubina dkt m sugulovė,
concussióne dkt m dir kyšininkavimas,
condánna dkt m 1. nuteisimas; nuosprendis;
(pena) bausmė; c. a morte (ir prk) mirties
nuosprendis; scontare una c. atlikti baūsmę;
2. fig (pa)smerkimas.
condannáre vksm 1. nuteisti; (nu)baūsti; c. per
furto nuteisti ūž vagystę; c. (qcn) a morte
paskirti (kam ) mirties baūsmę; bausti (ką)
mirtimi; c. agli arresti domicilian nubaūsti
nam ų areštu; c. (qc) ad una multa paskirti
(kam ) baūdą; c. a un anno di carcere (all’er-
gástolo) nuteisti kalėti metūs (iki gyvos gal­
vos); c. qc al pagamento delle spese processuali
(a risarcire i danni) priteisti iš kó teismo
išlaidas (kám atlyginti nuostolius); 2. fig (pa)-
smerkti; c. un atto terroristico pasm erkti teroro
išpuolį; 3.: fig c. un mulato pripažinti ligonį
nepagydomu,
condannáto, -a 1. bdv, dlv nuteistas; 2. bdv, dlv
fig pasmerktas; 3. dkt v/m nuteistasis -óji; c. a
morte mirtininkas,
condénsa dkt m kondensatas,
condensare vksm (-dén-) 1. kondensuoti; ( s u ­
tirštinti; 2. fig glaustai išdėstyti.
►condensársi sngr (di gas) kondensuotis,
condensáto, -a bdv, dlv kondensuotas, tirštintas,
condensatóre dkt v tecn kondensatorius,
condensazióne dkt m kondensacija; (l’azione)
kondensavimas,
condimento dkt v ūžpilas; (salsa) padažas,
condire vksm (-isc-) 1. paskaninti (ką), pagar­
dinti; (į)dėti (kur) prieskonių; uždėti; c. l ’in-
salata con olio e aceto užpilti añt salotų aliejaus
ir acto; c. gli spaghetti con ii sugo uždėti pom i­
dorų padažo añt spagėčių; 2. fig pagyvinti,
condiscendénte bdv atlaidūs; nuolaidūs,
condiscendénza dkt m atlaidumas,
condivid |ere* vksm 1. (qcs con qcn) dalytis (kuo
su kuo), dalintis; c. un appartamento gyventi
tam e pačiame bute; c. gioie e dolori dalytis
džiaugsmu ir skausmū; 2. (approvare) pritarti
(kam ), sutikti (su kuo); c. una proposta pritar­
ti pasiūlymui,
condizionále 1. bdv sąlygos; sąlyginis; gram pro-
condizionaménto
posizione c. sąlygos sakinys; 2. bdv dir lygtinis;
sospensione c. della pena nuosprendžio vykdy­
mo atidėjimas; 3. dkt v gram (t.p. modo c.) = ta­
riamoji nuosaka; 4. dkt m dir (t.p. sospensione
c.): condannare con la c. nuteisti atidedant baus­
mes vykdymą; nuteisti lygtinai.
condizionamént||o dkt v 1. (influenza) įtaka;
(pressione) spaudimas; subirę ~ i patirti įtaką;
2.: c. dell'aria óro kondicionavimas.
condizion¡|áre vksm (-zió-) 1. (qc) (pa)daryti įta­
ką / įtakos (kam); (pa)veikti; la pidggia ~ a la
partita lietūs daro įtakos žaidimui; 2.: c. l’aria
kondicionuoti orą; 3.: c. una decisione sąlygoti
sprendimą.
condizionát |o, -a bdv 1.: aria ~ a kondicionuo­
tas oras; 2.: med riflesso c. sąlyginis refleksas;
3. (di qcn) suvaržytas; patiriantis spaudimą,
condizionatóre dkt v óro kondicionierius.
condiziónIje dkt m 1. sąlyga; (circostanza) aplin­
kybė; c. di acąuisto pirkimo sąlygos; a c. van-
taggiose palankiomis sąlygomis; a c. che... su
sąlyga, kad... ; a ąueste ~ i šiomis sąlygomis;
~ í di vita (di lavoro) gyvenimo (darbo) sąly­
gos; dettare le ~ i diktuoti sąlygas; 2. (ppr. dgs
~ i) sąlygos pi; būklė, būsena; (situazione)
padėtis -iés; ~ ¡ atmosfériche (del tráffico) óro
(eismo) sąlygos; ~ i econdmiche ekonominė
būklė; in simili ~ i tokiomis sąlygomis; ¡’edi­
ficio ė in buone ~ i pastato būklė gera, pasta­
tas geros būklės; ii malato versa in gravi
gonio būklė sunki; 3. (t.p. c. sociale) socialinė
padėtis -iės; di umili ~ i (kilęs iš) prastuo­
menės; 4. sport fizinė parengtis -iės; 5.: ėssere
nelle ~ i / in c. difar ącs galėti / turėti galimybę
ką padaryti.
condoglianze dkt m dgs užuojauta sg;fare le c. a
ącn pareikšti kám užuojautą,
condominiál |e bdv daugiabučio namo; spese ~ i
beñdros daugiabūčio nam o išlaidos,
condominio dkt v 1. (¡’edificio) daugiabutis na­
mas (bendrai valdomas, su bendrojo naudoji­
mo objektais); 2. (gli inquilini) daugiabūčio
nam o gyventojai / saviniftkai pi; (l’associa-
zione) daugiabūčio nám o saviniñku bendrija;
3. dir bendra nuosavybė;,
condomino dkt v daugiabūčio nam o gyventojas /
saviniñkas.
condonare vksm (-dó-) (ridurre) sumažinti (bau­
smę, baudą); (cancellare) panaikinti; c. un de­
bito dovanoti skolą; c. una pena panaikinti
baūsm ę;/am c. un bene įteisinti neteisėtą turtą
(ppr. m okant baudą).
condono dkt v amnestija; c. edilizio neteisėtų
166
statybų amnestija; c. fiscale mokesčių am ne­
stija.
cóndor dkt v nkt zool kondoras,
condótta dkt m 1. elgesys; elgimasis; laikysena;
buona (cattiva) c. geras (blogas) elgesys; c. di
vita gyvenimo būdas; 2. (gestione) vadovavi­
mas; tvarkymas; 3. (tubo) (tiekimo) magistralė;
tecn c. forzata slėgio linija / vamzdis; tecn c.
d ’aerazione ortakis,
condottiéro dkt v karo vadas; kondotjėras.
condótto I dkt v vamzdis.
condótto II bdv v: médico c. savivaldybės gydy­
tojas.
conducente dkt vĮm vairuotojas -a.
condü|jrre* vksm 1. (nu)vėsti; (portare) atvėsti;
(t.p. c.fuori) išvesti; (accompagnare) (p a ly d ė ­
ti; c. gli animali alpáscolo giñti / varyti gyvulius
į ganyklą; fig questa strada ~ ce alla chiesa šis
kėlias vėda į bažnyčią; 2. (un mezzo di traspor­
to) vairuoti; 3. (gestire) (qcs) tvarkyti (ką); va­
dovauti (kam); vėsti (ką); c. un affare tvarkyti
reikalą; c. una trasmissione vėsti laidą; 4.: c.
una vita agiata gyventi pasiturinčiai; 5. sport
pirmauti.
conduttóre, -trice 1. dkt v/ra (presentatore) vedė­
jas -a; 2. dkt v/m (su un treno) palydovas -ė; 3.
dkt v jis laidininkas; 4. bdv: ♦ filo c. pagrindi­
nė tema.
conduttüra dkt m 1. vamzdis; (per cavi elettrici)
li­
izoliacinis vamzdis; 2. (sistema) vamzdynas,
conduzióne dkt m 1. vadovavimas; valdymas; la
c. di un programma laidos vedimas; ♦ a c. fa-
miliare šeimai priklaüsantis agg; atienda a c.
familiare šeimos ūkis; 2. jis laidumas,
confabulare vksm [A] (-ja ) slaptai tartis; pašne­
kėti akis į akį.
confacénte bdv deramas; tiñkamas, tiñkantis.
confársi* vksm (pri)deréti; non ti si confá un
simile comportamento táu nedera šitaip elgtis,
confederazióne dkt m konfederacija,
conferénza dkt m 1. konfereñcija; c. di baltistica
baltistikos konfereñcija; c. stampa spaudos
konfereñcija; 2. (lezione pubblica) viešoji pa­
skaita.
conferenziére dkt vjm lektorius -ė, paskaitinin­
kas -ė.
conferiménto dkt v (su)teikimas; (assegnazione)
(pa)skyrimas; (consegna) įteikimas,
conferire vksm (-isc-) 1. tr suteikti; (assegnare)
(pa)skirti; (consegnare) įteikti; c. un’onorifi-
cenza įteikti apdovanojimą; c. un incárico a
qcn paskirti ką į kieno pareigas; c. un tUolo

scientifico suteikti mokslo vardą; 2. intr [A]
pasitarti; turėti pokalbį,
conférma dkt m 1. (pa)tvirtinimas; darė c. pa­
tvirtinti; 2. (prova) įrodymas,
confermáre vksm (-fér-) 1. patvirtinti; c. una pre-
notazione patvirtinti rezervaciją; 2. (rieleggere)
iñ tra kartą išrifikti; c. ii presidente išrifikti pre-
zideūtą añtrajai kadeñcijai.
confessi|áre vksm (-fės-) 1. prisipažinti; (ricono-
ícere) pripažinti; devo c. che... turiu pripažinti,
kád... ; ti ~ o che non lo sapevo prisipažinsiu,
nežinojau; ha ~ ato prisipažino (esąs kaltas);
2. rel (una colpa, unafede) išpažinti; 3. rel (qcn)
klausytis (kieno) išpažinties.
►confessársi sngr rel prieiti išpažinties,
confessionále dkt v klausykla, konfesionálas.
confessióne dkt m 1. prisipažinimas; strappare
una c. priversti prisipažinti; 2. rel išpažintis
-:ės: 3. rel (fede) tikyba, konfesija,
eonfésso, -a bdv. reo c. prisipažinęs kaltinam a­
sis.
confessóre dkt v nuodėmklausys,
eonfetto dkt v dražė (pupelė),
oonfettura dkt m kompotas; (marmellata) dže­
mas.
o:mfezionáre vksm (-zió-) 1. (su)pakúoti; (su)-
tasúoti: 2. (un abito) (pa)siuti.
confezión||e dkt m 1. pakuotė; (scatola) dėžė;
'pacco) pakas; (pacchetto) pakelis; (vasetto)
indėlis; c.famiglia šeimyninė pakuotė; c. rega­
lo įvyniotas pakelis; 2. (di abito) prisiuvimas;
negózio di ~ i (gatavų) drabužių parduotuvė,
conficcare vksm (į)smeigti; (į)bėsti; (į)kalti.
► conficca|Įrsi sngr įsmigti; mi si ė ~ ta una
schéggia nei dito mán rakštis įsmigo f pirštą.
confid áre vksm (-/?-) 1. intr [A] (in qc) (pa)-
tiketi (kuo), pasitikėti; pasikliauti (kuo); tikė­
tis (ko); c. nei mėdici tikėti medikais; c. in un
buon risultato tikėtis gero rezultato; c. in Dio
pasitikėti Dievu; ~ o nella tua comprensione
tikiuosi, kad manė suprasi; 2. tr patikėti; c. un
segreto patikėti paslaptį.
►confidársi sngr išsipasakoti; atverti širdį,
confidente dkt v/m patikimas draugas mase, pa­
tikima draugė femm.
confidénza dkt m 1. artumas; pasitikėjimas; ės-
sere in c., avere c. (con qcn) artimai bendrauti
isu kuo); darė troppa c. (a qcn) per daūg arti­
mai bendrauti (su kuo); būti familiariam;
prėndersi troppa c. familiariai elgtis; ♦ in c.
konfidencialiai; tarp musų sakant, tiesą sa­
kant: prendere c. įgyti pasitikėjimą savimi;
i con qcs) pram okti (ko); įgusti (ką daryti);
confóndersi
2. (segreto) paslaptis -iės, konfidenciali infor-
m ácija;/are una c. konfidencialiai ką pasakyti,
confidenziale bdv konfidencialūs,
configgere* vksm (į)kalti; (į)smeigti.
configurare vksm (-git-) in f konfigūrūoti (ką),
nustatyti (ko) param etrus.
►configur || arsi sngr būti; (essere consiclerato)
būti laikomam; si ~ a una violazione ammini-
strativa tai administracinis pažeidimas; tokia
veika vertinama kaip administracinis pažei­
dimas.
configurazióne dkt m konfigūracija; forma; inf
c. dėl sistema operativo operacinės sistemos
sąranka / konfigūracija.
confinant|je bdv gretimas; paesi ~ i gretimos
šalys.
confín |are vksm (-/?-) 1. intr [A] ribotis; sueiti;
la Lituánia ~ a a nord con la Lettdnia Lietuva
šiaurėje ribojasi su Latvija; 2. tr (esiliare) (iš)-
tremti; 3. trfig neduoti (kam) išeiti; neišleisti;
la pidggia ei ha ~ ato in albergo lietūs privertė
mūs likti viešbutyje, lietūs įkalino mūs viešbu­
tyje.
confin||e dkt v 1. pasienis, siena; (limite) riba,
ežia; ii c. di Stato valstybės siena; truppe di c.
pasienio kariuom enė; attraversare / passare /
vareare H c. pereiti / kirsti sieną; 2.: dgs fig ~ i
kraštas; riba, ribos; fino ai ~ í del mondo iki
pasaulio krašto; fig senza ~ i beribis agg; ♦ ai
~ i di qcs ties kó riba.
confisca dkt m konfiskacija; (dopo perquisizio-
ne) poėmis.
confiscare vksm dir 1. konfiskuoti, nusavinti;
2. => sequestráre 1.
conflagrazióne dkt m įsiliepsnojimas {ppr. prk).
conflitt||o dkt v 1. konfliktas, susidūrimas; c. a
Juoco susišaudymas; c. armato ginkluotas kon­
fliktas; c. di interessi interesų konfliktas / susi­
dūrimas; ~ i razziali (religiosi, sociali) rasiniai
(religiniai, socialiniai) konfliktai; ♦ c. mon-
diale pasaulinis káras; entrare in c. susikirsti;
2. dir kolizija,
conflittuale bdv konfliktinis; konfliktiškas,
confluénza dkt m santaka.
conflu|jire vksm [E] (-isc ) 1. įtekėti; (di duefiu-
m i) sutekėti; 2. fig sueiti; suplaūkti; i tifosi
šono —iti in piazza sirgaliai suėjo \ aikštę,
confóndere* vksm 1. (su)maišyti; (su)páinioti;
2. (qc con / perqc) palaikyti (ką kuo); (s u m a i­
šyti (ką šuo kuo); 3. fig (disorientare) (s u trik ­
dyti, (su)glūminti.
►confóndersi sngr 1. (turbarsi) susimaišyti (ir
prk), susipainioti; sumišti; suglumti; 2. (per
conformare
nascondersi) susilieti; c. tra la folla įsimaišyti /
įsilieti [ minią, susilieti sü minia,
conform are vksm (-fór-) priderinti (prie ko);
suderinti (su kuo).
► conform ársi sngr (a qcs) 1.: c. alla legge
laikytis įstatymų; 2. fig (a qcs) taikytis (prie
ko), prisitaikyti; derintis, prisiderinti; paklūsti
(kam); c. alle circostanze prisiderinti prie ap­
linkybių; c. a una decisione prisitaikyti prie
sprendimo; c. a una moda paklūsti madai,
conformazióne dkt m struktūra, forma; san­
dara.
confórme bdv atitiñkamas; (a qcs) atitiñkantis
(ką); ėssere c. (a qcs) atitikti (ką); non ėssere c.
(a qcs) neatitikti (ko).
conform em enteprv atitiñkamai; (a qcs) rem ian­
tis (kuo); sutifikamai (su kuo); pagal (ką).
conformismo dkt v konformizmas,
conformista 1. dkt vjm konformistas -ė; prisitai­
kėlis -ė; 2. bdv prisitaikėliškas; konformistinis,
conform itá dkt m atitikimas; atitiktis -ičs; in c.
atitiñkamai; (a / di qcs) sutifikamai (su kuo);
c. ai requisiti atitiktis reikalavimams,
confortare vksm (-fór-) (pa)gūosti.
confortėvole bdv ištaigingas, komfortabilūs,
conforto dkt v paguoda; parole di c. paguodos
žodžiai; ėssere di c. guosti; trovare c. rasti
paguodos,
confratérnita dkt m brolija,
confrontare vksm (-frón-) palyginti; (su)grėtinti;
c. i prezzi palyginti kainas.
confrónt||o dkt v 1. palyginimas; sugretinimas;
fare un c. palyginti; ♦ a c. (di qc), in c. (a qc)
palyginus (su kuo); nei ~ f (di qc) (kieno)
atžvilgiu; senza c. nepalyginamai; non c’ė c.
napalyginsi; 2. dir (di testimoni e sim. ) akistata;
mėttere a c. suvesti į akistatą; 3. sport dvikova,
confusionário, -a bdv 1. (di qcs) chaotiškas;
2. (di qcn) viską pakuojantis,
confusióne dkt m 1. (di qcs) netvarka; jovalynė;
(di persone) maišatis -iės; sumaištis -iės, są­
myšis; 2. (equivoco) painiava; fare c. susi­
maišyti, susipainioti; c’ė stata un p o ’ di c. sulle
date dėl datų buvo tám tikra painiava; 3. (bac-
cano) triūkšmas; fare c. kelti triukšmą, triuk­
šmauti; 4. (scarsa luciditá) sumišimas; susipai­
niojimas; ii nonnofa un p o ’ c. seneliui truputį
maišosi.
confüs||o, -a bdv 1. (di qcs) painūs; (poco chiaro)
neaiškus; idee ~ e miglotos miñtys; 2. (disordi-
nato) netvarkingas; 3. (di qcn) sumišęs; sutri­
kęs; rimanere c. sumišti,
confutare vksm (cón-) paneigti.
168
confutazióne dkt m paneigimas,
congedáre vksm (-gé-) 1. (qcn) atsisveikinti (su
kuo); c. gli dspiti išleisti svečius; c. gli studenti
paleisti studentus; 2. mil paleisti (iš kariuo­
menės).
► congedársi sngr atsisveikinti (pačiam išei­
nant).
congédo dkt v 1. atsisveikinimas; prendere c. atsi­
sveikinti; 2. (licenza) atostogos pi; c. di / per
maternita motinystės / dekretinės f am atosto­
gos; ėssere in c. būti išėjusiam atostogų;
atostogauti; 3. mil paleidimas ([ atsargą);
dimisija; foglio di c. paleidžiamasis pažymė­
jimas; generole in c. dimisijos generolas,
congegnáre vksm (-gė-)fig sugalvoti; sukurti,
congėgno dkt v mechanizmas; Įtaisas,
congelaménto dkt v 1. (už)šaldymas; 2. med
nušalimas; 3. fig fin įšaldymas,
congelare vksm (-gé-) 1. tr (su)šaldyti; užšaldyti;
c. ii pesce užšaldyti žuvį; 2. tr (intirizzire) ( s u ­
stingdyti; 3. tr fig fin įšaldyti; c. gli stipendi
įšaldyti algas; 4. intr [E] => congelársi.
►congel||arsi sngr (nu)šalti; sušalti (į ledą);
(coprirsi di ghiaccio) užšalti; mi si ~ano le
mani mán rañkos šąla.
congelatóre dkt v šaldiklis; (šaldymo) kamera,
congeniále bdv (esantis) prie širdies; konge-
nialüs; (a qc) tiñkamas (kam); (che si confá a
qcs) gerai atitiñkantis (ką).
congėnit||o, -a bdv [gimtas; malformazione ~ o
įgimta yda.
congestionare vksm (-stió-)fig užkimšti; perpil­
dyti; c. ii tráffico užkimšti eismą,
congestióne dkt m l.fa m virškinimo sutrikimas;
2.: fig c. del tráffico transporto / eismo grūstis
-iės.
congettūra dkt m spėjimas; hipotezė,
congiüngere vksm (su)jūngti; (qcs a qcs) prijun­
gti; c. le mani suglaūsti rankas; fig c. gli sforzi
suvienyti pastangas; ♦ c. in matrimonio ( s u ­
tuokti, (su)jūngti santuoka.
►congiūngersi sngr susijūngti; sueiti; (di fiu-
m i) sutekėti; ♦ c. in matrimonio susituokti.
congiuntiva dkt m anat junginė, konjunktyvá.
congiuntivite dkt m m ed konjunktyvitas.
congiuntivo dkt v gram „congiuntivo“ nuosaka,
konjunktyvas.
congiünto, -a 1. bdv beñdras; un comunicato c.
beñdras pranešimas; 2. dkt v/m giminaitis -ė.
congiuntūra dkt m econ, polit konjunktūra,
congiunturále bdv konjunktūrinis; konjunktū-
ms; fenómeno c. konjunktūrinis reiškinys,
congiunzióne dkt m 1. (l’unire) (su)jungimas;

2. i l'unirsi) susijungimas; (puntodi) c. sandūra;
3. astr konjünkcija; 4.gram jungtükas; c. coor­
dinativa (subordinativa) sujungiamasis (pri­
dengiamasis) jungtukas.
congiüra dkt m sąmokslas; ordire (scoprire) una
c. regzti (atskleisti) sąmokslą,
congiuráre vksm [A] (-giu-) daryti sąmokslą;
dalyvauti sąmoksle.
^ongiuráto, -a dkt v/m sąmokslininkas -ė.
conglomerato dkt v spec konglomeratas,
congratulársi vksm (-grá-) (con qc per qcs) (pa)-
'vėikinti (ką su kuo); c. per la promozione
rasvéikinti su paaukštinimu tarnyboje,
congratulaziónp dkt m dgs (pa)svėikinimas sg;
le mie ~ i per ii tuo nuovo libro sveikinu sū nau-
;a knyga / išleidus naują knygą; ♦ kaip js t~ i!
sveikinu!; sveikinimai!
congrega dkt m šutvė; gauja,
congregazióne dkt m rel kongregacija,
congrėsso dkt v kongresas; suvažiavimas; stor ii
C. di Vienna Vienos kongresas,
congruente bdv (ati)tiñkamas; deramas,
congruo, -a bdv adekvatūs; tiftkamas; (giusto)
:eisingas.
conguagliáre vksm (-guá-) econ, fin (su)balan-
-uoti.
conguáglio dkt v fin (la som m a) kompensacinė
:šmoka; (l’azione) atsiskaitymas,
coniáre vksm (cd-) 1. kalti (pinigus); (fare conia-
r-: i kaldinti; 2 .fig (nu)kálti (žodį ir pan.).
cónica dkt m geom kūgio pjūvis,
conico, -a bdv kūginis; kūgiškas, kūgio formos,
conifera dkt m bot spygliuotis,
conigliétto dkt v dimin triušelis, triūšiukas.
coni glio dkt v 1. (ii roditore) triušis; 2. (la carne)
:riušiena;gastrc. alla cacciatora „m edžiotojo“
:riūšis; 3. (la pelliccia) triušena; 4. fig bailys -e.
conio dkt v 1. (štampo) štampas; (punzone) p u ­
ansonas; 2. fig: una parola di recente c. nesenas
žodis, naujadaras.
coniugál¡|e bdv santuokinis, vedybinis; (dei co-
Kiugi) sutuoktinių; doveri ~ i sutuoktinių par­
eigos.
coniugáre vksm (co-) (iš)asmenūoti.
coniugáto, -a bdv 1. v vedęs, susituokęs; c. con
figli vėdęs, su vaikais; 2. m ištekėjusi, susituo­
kusi.
coniugazióne dkt m gram 1. asmenuotė; 2. (ii co­
mulgaré) (iš)asmenavimas.
coniug|je dkt v¡m sutuoktinis -ė; i ~ i KazMuskas
Kazlauskai.
connaturato, -a bdv būdingas (iš prigimties);
idm tas.
conóscere
connazionàl||e dkt v/m bendrataūtis -ė, tautietis
-ė; i miei ~ i mano tautiečiai,
connessióne dkt m 1. (legame) sąryšis, ryšys; są­
saja; non avere c. (con qcs) neturėti ryšio (su
kuo); non c’ė nessuna c. nėra jokio sąryšio;
2. (a qcs) pri(si)jungimas; (tra qcs) su(si)jun-
gimas.
connėssjĮo, -a 1. bdv, dlv pri(si)jūngęs; 2. bdv fig
(a qc) susijęs (su kuo); ėssere c. sietis, būti
susijusiam; 3. dkt v dgs: annessi e ~ i priklausi-
niai; fig con tutti gli annessi e ~ i sū visais
priedais; ir visa kita.
connéttere* vksm 1. tr (insieme) (su)jūngti; (a
qc) (pri)jūngti; 2. fig (su)sieti; ♦ non c. nebe-
mąstyti.
► connėttersi sngr prisijungti; c. a Internet
prisijungti prié interneto,
connettivo, -a bdv: anat tessuto c. jungiamasis
audinys.
connivente 1. bdv nuolaidžiaujantis; (complice)
bendrininkaujantis; 2. dkt vtm beñdras.
connivénza dkt m nuolaidžiavimas,
connotare vksm (-nó-) ling apibūdinti; kono-
tūoti.
connotàti dkt v dgs (del volto) veido bruožai;
♦ cambiare i c. (a qcn) primušti (ką).
connotazióne dkt m ling reikšmės atspalvis; ko­
notacija.
connubio dkt v fig 1. derinÿs; 2. (alleanza) są­
junga.
eono dkt v 1. geom kūgis; a c. kūgiškas; 2. (t.p. c.
gelato) vaflis ledams; ragelis; (gelato) ledai pi.
conôcchia dkt m 1. kuodelis; 2. (rocca) verpstė,
conoscente dkt v/m pažįstamas -a.
conoscénzj|a dkt m 1. (di qcs) žinojimas; m okė­
jimas; išmanymas; avere una buona c. (di qcs)
gerai žinoti (ką); gerai mokėti (ką); ėssere a c.
žinoti; prendere c. (di qc) susipažinti (su kuo);
venire a c. sužinoti; ♦ per c. (di qcn) (kam)
susipažinti; (kieno) žiniai; 2. (con qcn) pažintis
-iės, susipažinimas fa re c. (con qcn) susipažinti
(su kuo), užmegzti pažintį; 3.: dgs ~ e (nozio-
ni) žinios; 4. (conoscente) pažintis -iės; pažį­
stamas; una c. di vėcchia data, una vècchia c.
senà pažintis, senas pažįstamas; avere molte
~ e turėti daūg pažinčių; 5.: pėrdere c. netekti
sąmonės; riacquistare c. atsipeikėti; 6. filos
pažinimas.
conósc||ere* vksm 1. žinoti; mokėti; išmanyti; c.
la strada žinoti kėlią; c. molte lingue mokėti
daūg kalbų; c. ii proprio lavoro išmanyti savo
darbą; ~ i un buon ristorante? gál žinai gėrą
restoraną?; ~ i te stesso pažink save; 2. (avere
conóscersi 170

esperienza) pažinti; patirti; ii nonno ha conos- consecutivįjo, -a bdv 1. (di seguito) (einantis) iš
ciuto gli orrori della guerra senelis pažino karo eilės; per due anni ~ i dvejus metūs iš eilės; 2.:
baisybes; 3. (qcn) pažinti, pažinoti; (far cono- gram proposizione ~ a šalutinis tarinio sakinys,
scenza) susipažinti; c. qcn di nome (di vista) conségna dkt m 1. pristatymas; (a mano) įteiki­
pažinti ką iš pavardės (iš matymo);farc. (qcn mas; (rilascio) išdavimas; alla c. pristačius; c. a
a qcn) supažindinti (ką su kuo); lo ~ o da tanto domicilio pristatymas f namüs; c. di un’auto
tempo seniai j[ pažįstu; piacere di ~erla! m a­ mašinos pristatymas; c. di un telegramma tel-
lonu (su Jumis) susipažinti!; * farsi c. išgarsė­ grámos įteikimas; ♦ ricėvere in c. gauti saugoti
ti; ma chi ti ~ e? o kás til tóks?; 4. (riconosce- (/ rūpintis ir pan.); 2. mil įsakymas,
re) (at)pažinti; ai bisogno si ~ e l’amico draugą consegnáre vksm (-sé-) 1. (ati)dúoti, perduoti;
nelaimėje pažinsi; 5.: non c. ostacoli būti nesu­ (a mano) įteikti; (merce acąuistata) pristatyti;
stabdomam; non c. la pieta būti negailestin­ (rilasciare) išduoti; c. un lavoro atiduoti darbą;
gam; non c. che ii divertimento galvoti vien tik c. un pacco pristatyti siufitą; 2. mil uždrausti
apie linksmybes. išeiti.
► conoscjĮersi sngr pažinti vienam kitą, būti ►consegnársi sngr pasiduoti.
pažjstamais; (fare conoscenza) susipažinti; ei conseguént||e bdv 1. (derivante da qc) išp lū k ian ­
~iam o dall’infanzia mės pažjstami nuo vaiky­ tis (iš ko); vykstantis (/ einantis ir pan.) (po
stės. ko); dimissioni ~ i alla sfiducia atsistatydini­
conoscitóre, -trice dkt v/m žinovas -ė, mokovas mas po nepasitikėjimo pareiškimo; un ritardo
-ė; un profondo c. della letteratura italiana di­ nella consegna con c. danno dėl pavėluoto pri­
delis italų literatūros žinovas, statymo padaryta žala; i costi diproduzione au-
conosciuto, -a bdv žinomas -a méntano con (un) c. rincaro delle merei didėja
conquista dkt m 1. užkariavimas; la c. dello spa­ gamybos sąnaudos, ir dėl to brangsta prekės;
lio kosmoso užkariavimas; 2. (terre conquísta­ 2. (logico) nuoseklūs.
te/) užkariauta žemė (/ teritorija ir pan.); 3.fig conseguėnz||a dkt m padarinys, pasekmė; subirę
pasiekimas; iškovojimas; 4.fig (della scienza e le ~ e (di qcs) kentėti (nuo ko); l ’incidente ha
sim.) laimėjimas; 5 .fig (in amore): fare una c. avuto tragiche ~ e avarijos pasekmės buvo tra ­
pavergti kieno širdį; ė venuto con la sua última giškos; ♦ di c., per c. dėl tč>; vadinasi; in c. (di
c. atėjo sū savo nauja simpatija, qcs) ryšium (su kuo); dėl (ko); agire di c. ati-
conquistare vksm 1. užkariauti; užimti; c. una tiñkamai veikti (/ ką daryti ir pan.).
cittá užimti miestą; 2. fig iškovoti; užkariauti; conseguiménto dkt v pasiekimas; įgijimas; dopo
laimėti; (ottenere) pasiekti; c. ii primo posto ii c. del diploma įgijius / gavus diplomą.
iškovoti pirmą vietą; 3. fig (qcn) sužavėti; (far consegu||ire vksm (-sé-) 1. tr pasiekti; (ricevere)
innamorare) pavergti (kieno) širdį. gauti; įgyti; c. la fama pelnyti šlovę; c. l’istru-
►conquistársi sngr (nusi)pelnyti (ką; ko); iš­ zione superiore įgyti aukštąjį išsilavinimą; c. la
sikovoti (ką); c. lafiducia (di qcn) nusipelnyti láurea gauti (magistro / bakalauro) diplomą;
(kieno) pasitikėjimą. c. uno seopo pasiekti tikslą; 2. intr [E] išplauk­
conquistatóre, -trice dkt v/m užkariautojas -a. ti; ne ~ e che... iš to išplaūkia / išeina, kad...
consacráre vksm (-sá-) 1. (qcs) pašventinti; (qcn) conséns||o dkt v 1. sutikimas; (permesso) leidi­
įšventinti; c. l’dstia pašventinti / konsekruoti mas; senza ii c. (di qcn) be (kieno) sutikimo;
ostiją; 2. fig: c. la própria vita (a qc) paskirti / darė ii próprio c. duoti sutikimą, sutikti; ♦ agi­
atiduoti savo gyvenimą (kam). re di c. veikti sutartinai; 2. (opinione favo-
►eonsaerarsi sngr atsiduoti; pasišvęsti fam . revole) pritarimas; atbalsis; non trovare ~ í
consacrazióne dkt m rel konsekracija; (di qcs) nerasti atbalsio; ii film ha ottenuto ii c. di pub-
pašventinimas; (di qcn) įšventinimas, blico e critica filmas susilaukė teigiamų kritikų
consanguíneo, -a bdv kraūjo giminė; giminaitis, ir publikos atsiliepimų,
consapėvole bdv sąmoningas; įsisąmoninęs; ės- consensúale bdv bendrii (/ šalių irp an.) sutikim i;
sere c. (di qcs) suvokti (ką), žinoti, sudarytas (/ pasiektas ir pan.) konseñso p a­
consapevolėzza dkt m sąmoningumas, grindu.
consapevolménte prv sąmoningai, consent||ire vksm (-sén-) 1. tr leisti; (darė la pos-
cónscio, -a 1. bdv žinantis, suvokiantis; sąmonin­ sibilita) sudaryti sąlygas; non ti ~ o di parlare
gas; ėssere c. del próprio valore jaūsti / žinoti eosi neleisiu táu šitaip kalbėti; a nessuno ė
savo vertę; 2. dkt v med: ii c. sąmonė. ~ ito ((di) far qcs) niekam nevalia (ką daryti);
 ‘1
2. intr [A] (con qc) sutikti (su kuo), pritarti
ikam); 3. intr [A] (a qcs) pritarti (kam).
eonsenziénte bdv sutiñkantis; pritariantis; ėssere
c. sutikti; dir neprieštarauti.
consert||o, -a bdv: bráccia ~ e sukryžiuotos rañ-
kos: a bráccia ~ e sukryžiavęs agg rankas.
consėrv|ja dkt m (t.p. c. alimentare) konservai pi;
c. di frutta uogienė; džemas; c. di pomodoro
konservuotas pom idorų padažas,
conservante dkt v konservantas,
conservare vksm (-ser-) 1. (iš)laikyti; (custodire)
i iš)saugoti; c. i documenti in cassaforte saugoti
dokumentus seife; c. irt frigorífero laikyti šal-
dvtuvė; c. lo scontrino neišmesti čekio; 2. (in
jonseiva e sim.) konservuoti; c. sotto sale (už)-
'ūdyti; raugti.
►conserva |rsi sngr 1. išsilaikyti, laikytis; l ’e-
dificio si ė ~ to bene pastatas gerai išsilaikęs;
2. (nmanere) likti.
conservatóre, -trice dkt v¡m konservatorius -ė.
conservatorio (dgs -ri/-rii) dkt v = konservatori­
ja: s mūzikos akademija,
conservaziónedfa m 1. išlaikymas; išsaugojimas;
’nantenimento) palaikymas; c. dei beni cultu-
rali paminklosauga; in ottimo stato di c. pui­
kiai išsilaikęs agg; ♦ ištinto di c. savisaugos in­
stinktas; 2. (in conserva e sim.) konservacija;
Konservavimas; (sotto sale) sūdymas,
consėsso dkt v aukšto lygio pasitarimas,
consider Įare vksm (-si-) 1. (ap)svarstyti; apgal­
voti: c. una proposta di lavoro svarstyti dárbo
pasiūlymą; ♦ (visto e) ~ ato che... kadangi;
:urint galvoje, kad... ; 2. (ritenere) laikyti (ką
cío): ti ~ o un amico laikau tave savo draugu;
c. nulio laikyti negaliojančiu; 3. (tenerpre­
sente) (qcs) atsižvelgti (į ką); nepam iršti (ko);
pagalvoti (apie ką); ~ a che U viággio sará tun­
go nepamiršk, kad kelionė ilga; 4. (stimare)
ierbti.
►consider| arsi sngr laikyti save (esant kuo);
mi ~ o fortunato laikaū save laimingu; si ~ i
licenziato jūs atleistas.
considerazióne dkt m 1. svarstymas; prendere in
c. i qcs) atsižvelgti (į ką); svarstyti (ką); * in c.
Ji qcs) atsižvelgiant (į ką); 2. (stirna) pagarba;
godere di c. būti gerbiamam; non avere c. (per
- .r ). non tenere in c. (qc) nesiskaityti (su kuo);
nepaisyti (ko); negerbti (ko); 3. (osservazione)
pastaba.
considerėvolj|e bdv žymūs; ženklūs; (ingente) ne­
mažas, didelis; dei danni ~ i dideli nuostoliai,
consigliábile bdv patartinas; (non) ė c. (ne)pa-
:aftina.
consolidaménto
consigli||are vksm (-si-) 1. (qcn) patarti (kam);
(spesso) patarinėti; 2. (qcs a qcn) patarti (kam
ką daryti); (qcs) (pa)rekom endūoti (ką), pa­
siūlyti; c. un ristorante rekom enduoti restora­
ną; ho ~ ato a mio fratello di sentire da un avvo-
cato patariau broliui kreiptis į advokatą; ti ~ o
di aspettare tau patariu palaukti /, kad palauk­
tum; it mėdico mi ha ~ a to un mese di riposo
gydytojas man patarė mėnesį poilsio / pailsėti
mėnesį.
►consigliarsi sngr tartis, pasitarti,
consigliėre dkt \im patarėjas -a.
consiglio dkt v 1. patarimas; ascoltare un c. pa­
klausyti patarimo; chiedere (un) c. paklausti
patarimo; darė un buon c. gerai patarti, duoti
gerą patarim ą; seguire un c. sekti patarimu;
2. (riunione) pasitarimas; riunirsi in c. rinktis į
pasitarim ą; 3. (organo) taryba; c. di ammini-
strazione valdyba; c. dei ministri ministrų tary­
ba / kabinėtas; c. comunale miesto taryba,
consistente bdv 1. tvirtas; solidūs; fig una somma
c. nem enka sumelė, solidi suma; 2. (denso) tir­
štas; 3. fig (fondato) pagrįstas,
consistenza dkt m 1. konsistencija; (composizio-
ne) sandara; 2. (solidita) tvirtumas; 3. (densi-
ta) tirštumas; 4 .fig pagrįstumas.
consist||ere vksm [E] (di qcs) susidėti (iš ko);
(essere) būti; la sąuadra ~ e di sei giocatori ko­
m anda susideda iš šešių žaidėjų; kom andą
sudaro šeši žaidėjai; la dįfficolta ~ e in ąuesto
toks ir yra visas sunkumas; U segreto ~ e nei
mescolare la salsa adagio paslaptis - lėtai mai­
šyti padažą; in che ~ e ii tuo lavoro? kokio po­
būdžio tavo darbas?; koks tavo darbas?
consociata dkt m econ patronuojam oji / paval-
džioji Įmonė; antrinė įmonė,
consol||are I vksm (-«?-) (pa)gūosti, (nu)raminti;
mi ~ a che... mane guodžia, kad...
► consolarsi sngr pasigūosti, guostis; mi ~ o
che... (man) paguoda, kad...
consolare II bdv 1. konsulinis; konsulo; residen-
za c. konsulo residencija; visto c. konsulinio
skyriaus viza; 2. stor konsulinis; konsulo; stru­
da c. konsulinis kėlias (Romos respublikoje,
imperijoje).
consolato dkt v 1. konsulatas; ii c. italiano Itali­
jos konsulatas; 2. stor konsulatas,
consolazione dkt m paguoda; magra c. menka
paguoda; premio di c. paguodos prizas,
console dkt v 1. konsulas -ė; c. onorario garbės
konsulas; 2. stor konsulas,
consolidamento dkt v sustiprinimas; sutvirtini­
mas (irprk); konsolidacija (irfin).
consolidare
consolidare vksm {-so-) (su)tvirtinti; (su)stiprin-
ti (irprk); konsoliduoti (irfin).
consonante dkt m priebalsis; konsonántas; (il se­
gno gráfico) priebalsė,
consonantico, -a bdv ling priebalsio; priebalsių;
priebalsinis; sistema c. priebalsių sistema,
consonánza dkt m 1. lett, m us konsonánsas; 2.fig
darnumas; (coincidenza) sutapimas,
cónsono, -a bdv deramas, prideram as; (a qcs)
atitiñkantis (kq); adekvatus (kam); comporta-
mento c. prideram as elgesys; in modo c. kaip
pridera,
consorte dkt v/m sutuoktinis -ė.
consórzio dkt v econ, fin konsorciumas; koncer­
nas; (bendrovių) sąjunga.
constj|are vksm [E] (cón-) 1. (di qcs) susidėti (iš
ko); 2. beasm būti žinomam; per quanto ei —a
kiek mūms žinoma,
constatare vksm (-stá-) 1. nustatyti, konstatuoti;
c. un decesso konstatuoti mirtį; 2. (osservare)
pastebėti; (riconoscere) pripažinti; (ei) tocca c.
che... (mūms) teñka pripažinti, kad...
constatazióne dkt m 1. nustatymas, konstatavi­
mas; 2.: fare una c. pastebėti,
consueto, -a 1. bdv [prastas; 2. dkt v nkt: piii del
c. daugiaū nei įprasta; come di c. kaip įprasta;
di c. dažniausiai; paprastai,
consuetudinario, -a bdv 1. įprastinis; 2. dir. dirit-
to c. paprotinė teisė.
consuetüdin||e dkt m 1. įprotis; avere la c. (di far
qcs) turėti įprotį (ką daryti), būti papratus;
come ė c. kaip įprasta; 2. (usanza) paprotys;
rispettare le ~ i laikytis papročių,
consulénte dkt v/m konsultantas -ė.
consulénza dkt m konsultacija,
consūlta dkt m: dir la C. Konstitucinis Teismas,
consultare vksm 1. (qcn) konsultuotis (su kuo),
pasikonsultuoti; c. un legale pasikonsultuoti
su juristü; c. un médico kreiptis [ gydytoją;
2. (qcs) pasižiūrėti (į ką); c. un dizionário
pasižiūrėti į žodyną.
►consultáis! sngr tartis, pasitarti; konsultuo­
tis, pasikonsultuoti,
consultazióne dkt m konsultacija,
consultivo, -a bdv dir patariamasis,
consultorio dkt v konsultacija; c. familiare šei­
mos ceñtras (kur teikiama pagalba šeimoms).
consum ||áre I vksm (-su-) 1. sudėvėti, nudėvėti;
sunešioti, nunešioti; c. il colio di una camicia
sudėvėti marškinių apykaklė; c. i tacchi delle
scarpe nunešioti pakulnės; fig c. la vista ( s u s i­
gadinti akis; fig l’ódio lo ~ a jis dega neapy­
kanta; 2. (usare) (su)vartóti; (su)naudóti; (dis-
172
sipare) sueikvóti; c. prodotti alimentari vartoti
maisto produktus; la mácchina ~ a troppo, la
mácchina ~ a troppa benziną mašina suvartoja
per daug kūro; fig c. le energie išeikvoti ener­
g iją ;/^ ho ~ ato la mattinata all’ufficio póstale
visą rytą sugaišaū pašte; 3. (un pasto e sim.)
valgyti; (fare ūso) vartoti; c. alcdlici (droghe)
vartoti alkoholinius gėrimus (narkotikus).
►consumj:arsi sngr 1. susidėvėti; (finiré) pasi­
baigti; la candela si ~ a tirpsta žvakė; le pile si
šono —ate išseko / išsikrovė elemeñtai; fig c.
nei dolore džiūti iš sielvarto; sielvartauti; 2.: da
c. entro... tiñka vartoti iki...
consum are II vksm (-su-): c. un delitto padaryti
nusikaltimą; dir c. il matrimonio panaudoti
santuoką.
consuma || tóre, -trice dkt v /m vartotojas -a; i di-
ritti dei —tori vartotojų teisės,
consumazióne dkt m 1. suvartojimas, sunaudoji­
mas; (iš)eikvojimas; 2. (cibo ordinato) užsa­
komas valgis (/ gėrimas ir p a n .); užsakymas;
pagare la c. atsiskaityti (už maistą ir pan.),
susimokėti,
consum ista bdv vartotojiškas,
consumismo dkt v vartotojiškūmas.
consüm ||o dkt v 1. (su)vartójimas; (su)naudóji-
mas; c. di carne mėsos vartojimas; beni di largo
c. plataūs vartojimo prekės; fare c. (di qcs)
vartoti (ką); ♦ di c. pramoginis agg; a uso e c.
di qcn vien kieno naūdai; 2. (quantitá, beni
consumati) (t.p. dgs —i) sąnaudos pi; c. ener­
gético energijos sąnaudos; il c. di un auto
automobilio degalų sąnaudos; societá dei —i
vartotojiška visuomenė,
consuntivo dkt v 1. (t.p. bilancio c.) pajamų ir
išlaidų balansas; (docum ento) veiklos ataskai­
ta; apyskaita; 2. fig balansas,
consunto, -a bdv 1. (di qcs) susidėvėjęs; 2. (di
qcn) nualintas; išsekęs (ppr. dėl ligos), suny­
kęs.
cónta dkt m 1. (filastrocca) skaičiuotė; fare la c.
išsiskaičiuoti; 2,fa m : la c. dei voti balsų skai­
čiavimas,
contabálle dkt v/m prasimanėlis -e.
contabil c 1. bdv: libro c. buhalterijos knyga;
scritture ~ i apskaitos dokumeñtai, buhalte­
riniai dokumefitai; 2. dkt v/m apskaitininkas
-ė, buhalteris -ė.
contahilita dkt m apskaita, buhalterija; atskai­
tomybė; tenere la c. tvarkyti apskaitą,
contachilóm etri dkt v nkt 1. kilom etražo skaiti­
klis; 2.fa m (tachimetro) spidometras.
contadin||o, -a 1. dkt v/m valstietis -ė, kaimietis

-ė: žemdirbys -é; 2. bdv valstiečių; káimo; kai­
miškas; di origini ~ e valstiečių kilmės,
contado dkt v užmiestis (ppr. centrinės Italijos
miesto); miesto apylinkės pi.
contagi|jare vksm (-ta-) užkrėsti (irprk); apkrė­
sti: c. tutta la famiglia užkrėsti visą šeimą; ėsse-
re ~ato apsikrėsti, užsikrėsti (ir prk); fig la-
sciarsi / farsi c. (da qc) užsikrėsti (kuo).
contagio dkt v užkrėtimas; apkrėtimas.
contagioslĮo, -a bdv užkrečiamas; malattia ~ a
užkrečiamoji / užkrečiama liga.
contagiri dkt v nkt apsisukimų skaitiklis,
contagócce dkt v nkt lašiklis, pipėtė; ♦ con ii c.
pó nedaūg, nedideliais kiekiais; šykščiai.
Container [kon'teiner] dkt v nkt konteineris,
contaminare vksm (-ta-) (už)teršti; c. le ácque
užteršti vandenis,
contaminazióne dkt m užteršimas,
eontantl e dkt v (ppr. dgs ~ i ) grynieji (pinigai)
pi: pagare in ~ i mokėti grynaisiais / grynais,
cont áre vksm (cón-) 1. tr (su)skaičiūoti; (far un
sonto) paskaičiuoti; c. fino a dieci suskaičiuoti
:ki dešimt; c. ipunti skaičiuoti taškūs; c. quan-
ri saranno gli óspiti paskaičiuoti, kiek būs
svečių; ♦ c. i minuti, c. i giorni, c. le ore laukti
nesulaukti; 2. tr (includere) ©skaityti; (pri)-
'kaičiuoti; šono 50 m2 ~ando ii balcone 50 kv.
m. sil balkonü / įskaitant balkoną; ♦ senza c.
qcs) neskaitant (ko); 3. tr (annoverare) turėti;
c. mezzo milione di abitanti turėti pusę milijo­
no gyventojų; 4. tr. c. baile, c.frdttole sekti pa­
i k a s (meluoti); 5. intr [A] (prevedere) manyti;
planuoti; ketinti; ~ o di ėssere a casa per le 10
rlanūoju būti namie 10 valandą; di venire
manau, (kad) ateisiu; 6. intr [A] (essere im ­
portante) būti svarbiam; reikšti; skaitytis; c.
molto daug reikšti; solo vincere svarbū tik
pergalė / laimėti; in atienda lui non ~ a niente
įmonėje jis yra niekas; Įmonėje jis niėko
nesprendžia; questo non (si) ~ a (tai) nesi-
'kaito, tai nesvarbu; 7. intr [A] (su qcn)
pasikliauti (kuo), kliautis; (su ųcs) tikėtis (ko);
~~o su di te pasikliauju tavimi.
►cont ||arei įvdž (su qcs) tikėtis (ko); ei ~ o to
:f tikiuosi; (ė importante) mán tai svarbū.
contát o, -a bdv fig labai nedaūg (ko); ha i giorni
~~i jó dienos suskaičiuotos,
contatóre dkt v skaitiklis; c. dell’ácqua (del gas,
della luce) vandeñs (dūjų, elektros) skaitiklis;
lėggere ii c. tikrinti (/ užrašyti) skaitiklio ród-
menis.
contattáre vksm (qc) susisiekti (su kuo); (rivol-
¡ersi) kreiptis (į ką).
contenére
contátt|jo dkt v 1. sąlytis, susilietimas; kontak­
tas; (tocco) prisilietimas; a c. con la natura
gamtoje; gamtos apsuptyje; venire a c. liestis;
(con qc) liesti (ką); ♦ lenti a c. glaustiniai /
kontaktiniai lęšiai; 2. fig ryšys, kontaktas; en­
trare in c. sueiti į kontaktą; užmegzti ryšį;
mantenere i ~ i palaikyti ryšiūs; mėttersi in c.
susisiekti; pėrdere i ~ i netekti kontakto /
ryšio; 3. (persona) kontaktinis asmuo, konta­
ktas; ryšininkas -ė;averedei ~ i turėti pažinčių;
4. tecn (t.p. c. elėttrico) kontaktas;/am c’ė stato
un c. įvyko trum pas sujungimas; 5. tecn (colle-
gamento) ryšys; c. radio radijo ryšys,
cónte dkt v grafas,
contéa dkt m grafystė.
conteggiáre vksm (-tég-) 1. (includere in un can­
to) priskaičiuoti, įskaičiuoti; 2. (calcolare) ap­
skaičiuoti,
contėggio dkt v (ap)skaičiavimas.
contégno dkt v 1. elgsena, laikysena; tenere un c.
corretto korektiškai elgtis; 2. (serietá) rimtū-
mas; (dignitd) orumas; darsi un c. tvardytis,
contegnóso, -a bdv orus; (solo di qcn) solidūs,
contemperare vksm (-tém-) 1. (accordare) sude­
rinti; 2. (mitigare) (su)švelninti.
contemplare vksm (-tém-) 1. stebėti (ką) atidžiai;
žiūrėti (susimąsčius ir pan.); (ammirare) gro­
žėtis (kuo); 2. (prevedere) numatyti (apie įsta­
tymus).
contemplativ||o, -a bdv: vita ~ a kontempliatyvūs
gyvenimas.
contemplazióne dkt m 1. stebėjimas; ♦ stare in c.
(di qc) grožėtis (kuo); 2. rel kontempliacija,
contémpo prv: ♦ nei c. tuo pačiu metū; draugė,
contemporáneamente prv vienu metu; tuo pačiū
metu; (in una voltą) iškart,
contemporaneitá dkt m vienalaikiškumas.
contemporáne||o, -a 1. bdv (simultaneo) viena­
laikis; ėssere c. įvykti tuo pačiū metū; 2. bdv
(attuale) šiuolaikinis; dabartinis; letteratura
~ a šiuolaikinė literatūra; 3. dkt v/m amži­
ninkas -ė.
contendénte dkt v/m varžovas -ė.
conténdere vksm 1. tr, intr [A] kovoti (dėl ko),
varžytis; sport rungtyniauti; c. una postazione
ai nemico kovoti su priešu dėl pozicijos; 2. intr
[A] (litigare) gifičytis.
►conténdersi sngr varžytis (dėl ko), rungtis.
cont||enére* vksm 1. turėti (savyje); (su)talpinti;
la cartella ~iene tutti i doeumenti visi doku-
meñtai yra (susegti) byloje; non ~iene ziic-
chero sudėtyje nėra cukraus; to stádio pud c.
trentamila spettatori stadione telpa trisdešimt
contenérsi
tūkstančių žiūrovų; che cosa ~iene la valigia?
kas yra lagamine?; 2. (trattenere) (su)valdyti;
(su)tramdyti; c. lo sdegno tramdyti pyktį; 3. (//-
mitare) (ap)riboti; (ridurre) (su)mažinti; c. le
spese sumažinti išlaidas; c. l ’inflazione sulaikyti
infliaciją; 4.: c. un attacco atrem ti puolimą.
►contenėrsi sngr tvardytis, susitvardyti; (limi­
ta m nei far qcs) saikingai (ką daryti).
contenitore dkt v tara (butelis, dėžė, indelis, p a ­
kelis ir pan. ); ii c. del vetro stiklo taro kontei­
neris.
contentare vksm (-ten-) (pa)tėnkinti.
►content || arsi sngr tenkintis; ♦ flk chi si ~ a
gode = turėdam as duonos, neieškok pyrago.
contentėzza dkt m laimė; džiaugsmas,
contentino dkt v paguodos dovanėlė; (extra in
denaro) smulki priemoka,
contento, -a bdv laimingas; (soddisfatto) paten­
kintas; ėssere c. (di / per qcs) džiaugtis (kuo);
(soddisfatto) būti patenkintam (kuo); non sei
mai c.! (difficile accontentarti) neįmanom a tau
įtikti!; (brontoli sempre) tu nuolat bambi!; ♦ c.
luil jei jam gerai, tai gerai.
contenūt||o I dkt v turinys; forma e c. turinys ir
forma; ii c. del corso (di una lėttera, di un pac-
co) kurso (laiško, siuntinio) turinys; ricco di
~ i turiningas; c. caldrico kaloringumas,
contenūto II, -a 1. bdv, dlv (kur nors) esantis; t.p.
=> contenėre; 2. bdv (modesto) nedidelis;prez-
zo c. nedidelė kaina; 3. bdv (moderato) santū­
rūs; rišo c. santūrūs juokas,
contenzioso dkt v dir 1. (causa) teisminis ginčas;
2. (complesso delle cause) (tam tikros kategori­
jos) bylos pi.
contėsa dkt m ginčas; (lite) kivirčas; c. giudizia-
ria teisinis ginčas,
contėssa dkt m grafienė.
contestare vksm (-te-) 1. (už)ginčyti; c. un’affer-
mazione užginčyti teiginį; c. un diritto ginčyti
teisę; 2. (criticare) smarkiai kritikuoti; išpeikti;
(contraddire) priešgyniauti (kam); c. le scelte
di ącn visiškai nepritarti kieno sprendimams;
c. ii s'mdaco smarkiai kritikuoti merą; prote­
stuoti prieš merą; 3. dir. c. un’accusa pareikšti
kaltinimą; c. (a qcn) un reato inkriminuoti
(kam ) nusikaltimą,
contestatore, -trice dkt v/m protestuojąs -a.
contestazione dkt m protestas; kontestacija.
contėsto dkt v 1. kontekstas; isolare qcs da un c.
atskirti ką nuo konteksto; 2. ftg kontekstas;
aplinka; (circostanze) aplinkybės dgs; c. cultu-
rale kultūrinis kontekstas;./won' dal (šuo) c. be
konteksto; ii c.familiare šeimos aplinka; adat-
174
tarsi a un c. nuovo prisitaikyti prie naujos ap­
linkos.
contestualménte prv tuo pačiū metu; kartū.
contiguo, -a bdv gretimas; (a qcs) (esantis) šalia
(ko); ėssere c. a qcs ribotis su kuo.
continentále bdv žemyninis; žemyno; kontine-
ñtinis; clima c. žemyninis klimatas,
continente I bdv saikingas, nuosaikūs,
continente II dkt v žemynas, kontineñtas; ii c.
africano Afrikos žemynas,
continénza dkt m saikas; nuosaikumas,
contingente 1. bdv (accidéntale) nenumatytas;
atsitiktinis; 2. dkt v kontingeñtas; m il c. di Ieva
šaukiamųjų / šauktinių kontingeñtas.
continuamente prv nuolat, tolydžio; ištisai,
con tiriu1;are vksm (-n-) \.tr tęsti: c. illavoro (una
cura, ii gioco) tęsti darbą (gydymą, žaidimą);
c. gli studi tęsti mokslą, mokytis toliaū; c. ii
viággio keliauti toliaū, tęsti kelionę; 2. intr [E]
tęstis; c. a fa r qcs toliaū ką daryti; la benziną
~ a a rincarare benzinas vis brañgsta (ir brañ-
gsta), benzinas toliaū brañgsta; le trattative (le
ricerche) ~ o derybos (paieškos) tęsiasi; Var-
ticolo ~ a a pagina tre straipsnis nukeltas [
trečią pūslapį.
continuativo, -a bdv nuolatinis; reguliarūs; be
pertraukų; rėddito c. pastovios pajamos pi.
continuáto, -a bdv. orário c. darbo laikas be
(pietų) pertraukos (nuo ryto iki vakaro).
continuatóre, -trice dkt v/m tęsėjas -a.
continuazióne dkt m 1. tęsinys; tąsa; la c. di un
racconto apysakos tęsinys; 2. (U continuare)
tęsimas; ♦ in c. ištisai,
continuitá dkt m nenutrūkstam ūm as; senza so-
luzione di c. be paliovos; be pertraukų; manca­
re di c. netolydžiai ką daryti.
continu||o, -a 1. bdv nuolatinis; (ininterrotto) ne­
siliaujamas; un dolore c. nepaliaujamas skaūs-
m as;fis corrente ~ a nuolatinė srovė; ♦ nuolat;
be perstojo; 2. bdv (frequente) dažnas; lamen-
tele ~ e dažni nusiskundimai; 3. bdv (compat-
to) vientisas; 4. dkt v (serie) eilė.
cónt||o dkt v 1. sąskaita; c. bancário banko sąs­
kaita; c. corrente einamoji sąskaita; aprire un
c. atidaryti sąskaitą; pagare ii c. atsiskaityti,
apm okėti sąskaitą; ii c., per favore! prašau
sąskaitą; 2. (calcolo) (ap)skaičiavimas; c. alla
rovéscia skaičiavimas atgal; fare un c. paskai­
čiuoti; ♦ a ~ i fatti, in fin dei conti galų gale;
viso labo; pagaliau; ad ogni buon c. dėl viso
pikto; šiaip ar taip; per c. di qcn kieno vardū;
kieno pavedimu; per c. mio (/ tuo ir pan.) (da
me e sim.) pats, p a tipron; vienas agg; sul c. di

qcn apie ką; Corte dei ~ i = audito rūmai; (iri
Lituania) Valstybės kontrolė; fare i con
qcn atsiskaityti sü kuó; fig suvesti sąskaitas su
kuó: réndere c. (a qc di qc) atsakyti (kam už
): tenere c. di qcs nepamiršti ko; (at)kreipti
dėmesį į ką; i ~ i tórnano viskas yra kaip ir tūri
būti: 3.: fare c. tarti; facciamo c. che... tarkim,
kad... , sakykim, kad... ; un c. ė... un altro...
\ ienas dalykas y ra..., kitas...; 4.: réndersi c. (di
j c s ) suvokti (ką); susivokti; 5.: di poco c. ne­
reikšmingas agg; tenere in (gran) c. vertinti;
branginti; labai gerbti; 6.: fare c. su qcs būti
nkrám dėl ko; neabejoti dėl ko.
contorcere vksm (su)sūkti; perkreipti.
►contórcersi sngr rangytis; raitytis; c. dal do-
lore raitytis iš skaüsmo; c. dalle risa juokais / iš
; učko raičiotis.
contornare vksm (-tór-) 1. (circondare) (ap)sūp-
:i: 2. (bordare) eiti palei (ko) kraštūs; eiti ap-
':ñk (ką).
►contornársi sngr => circondársi.
contorno dkt v 1. kontūras; apybraiža; 2. (di un
r:juo) garnyras; bistecca con c. dipatate žlėg-
:ainis su būlvėmis / sū bulvių garnyru,
contorsióne dkt m 1. (ii contorcersi) raitymasis;
2. mrzigogolo) įmantrybė; vingrybė,
contorsionista dkt v/m žmogus be kaulų (akro-
contórto, -a bdv, dlv 1. süsuktas; (da sé) susisū-
<es: 2. fig įmantūs; painūs, vingrūs; sūktas.
o:>ntra- (kita forma: contro-) priešdėlis: sudurti-
žodžių pirmasis dėmuo, turintis priešpriešos,
prarasto reikšmę, pvz., controaccūsa, contrac-
.olpo. contrappórre, ir t. t.
contrabbandáre vksm gabenti kontrabanda (/
.kontrabandą; (qcs) įvežti kontrabanda,
contrabbandiėre dkt v kontrabandininkas,
contrabbándo dkt v kontrabanda; c. di armi (di
iigarette) gifiklų (cigarečių) kontrabanda; ♦ di
c. kontrabandinis agg.
contrabbásso dkt v mus kontrabosas,
contraccam biáre vksm (-cám-) 1.: c. gli auguri
įsa k y ti Į sveikinimus; c. un invito atsilyginti
'v.ietimū; savo ruožtu pakviesti; c. un regalo
-r'ilyginti (dovana už dovaną); (pačiam) do-
anóti (dovanojusiam); c. (l’amore) atsakyti
meile į meilę; 2. (ripagare) atsilyginti; (mos-
:r.:re gratitudine) atsidėkoti,
o -otraccambiod/ci v atsilyginimas; ♦ in c. atsily­
ginant.
contraccettivo, -a 1. bdv kontraceptinis; 2. dkt v
Kontraceptikas,
vontraccezióne dkt m kontracepcija.
contra rietą
contraccólpo dkt v 1. atšokimas; (anche: rinculo)
atatranka; 2. fig padarinys, paskemė; subirę ii
c. kęsti pasekmes,
contráda dkt m (miesto) kvartalas (pvz. Sieno­
je )•
contraddire* vksm (qc) prieštarauti (kam), prieš­
gyniauti.
►contraddirsi sngr 1. prieštarauti pačiam sáu;
2. (į'un l ’altro) prieštarauti vienam kitam.
contraddistinguere vksm (-stin-) 1. būti būdin­
gam (kam); išskirti (ką); 2. => contrassegnáre.
contradditóri|¡o, -a 1. bdv prieštaringas; prieš­
taraujantis sáu (/ vienam kitam); dichiarazio-
ni ~ e vienas kitam prieštaraujantys teiginiai;
notizie ~ e prieštaringos žinios; 2. dkt v viešoji
diskusija; debatai pi.
contraddizión||e dkt m prieštaravimas; c. in ter­
mini loginis prieštaravimas; deposizione pieną
di ~ i labai prieštaringi parodymai; spirito di c.
priešgynūmas; ėssere in c. (con qcs) prieštarauti
(kam); cadere in c. (imti) sáu prieštarauti,
contraénte dkt v dir kontrahefltas, sutarties šalis
-iės fem m .
contraėre||o, -a bdv priešlėktuvinis; kaip dkt m
ta ~ a zenitinė / priešlėktuvinė artilerija,
contraffáre* vksm (su)klastóti, padirbti; falsifi­
kuoti; c. la voce pakeisti balsą (kad kiti neat­
pažintų).
contraffazióne dkt m 1. (cosa falsa) klastotė, fal­
sifikatas; 2. (l’azione) (su)klastójimas; padir­
bimas; falsifikacija,
contraffórte dkt v 1. archit kontraforsas; 2. geogr
kalnyno atšaka,
contraltáre dkt v: ♦ fa r da c. (a qc) atsverti (ką).
contralto dkt v m us kontraltas,
contrappéso dkt v svaras; (spec. di bilancia) ats­
varas.
contrappórre* vksm 1. (confrontare) priešinti,
priešpriešinti; 2. (opporre uno aIValtro) (su)-
priešinti.
►contrappórsi sngr priešintis, pasipriešinti,
contrapposizióne dkt m priešprieša,
contrappósto, -a bdv priešingas,
contrappunto dkt v m us kontrapūnktas.
contrariam entep /r (al contrario) priešingai; (di­
versamente) kitaip; c. a quello che si dice kitaip
nei sakoma.
contrariare vksm (-trá-) (irritare) suerzinti; pyk­
dyti; (farrabbia) kelti (kam ) apmaudą,
contrariáto, -a bdv (im tato) susierzinęs, suirzęs;
papykdytas; apmaudingas,
contrarietá dkt m nkt 1. priešingumas; 2. (avver-
sita) nemalonūmas.
contrario 176

contrari||o, -a 1. bdv priešingas; vento c. priešinis kontraktas; c. di lavoro (di ajfitto, di compra-
vejas; in caso c. priešingu atveju; in direzione vėndita) darbo (nuomos, pirkimo-pardavimo)
~ a priešinga kryptimi; essere c. a qcs būti sutartis; c. d ’dpera autorinė sutartis; firmare
prieš ką; non avere niente in c. neturėti nieko (prolungare, stipulare, rescindere) un c. pasi­
prieš; ė convinto dėl c. jis priešingai įsitikinęs; rašyti (pratęsti, sudaryti, nutraukti) sutartį;
♦ bastianc. priešgynacom ;2.dfavpriešingybė, ♦ a c. neetatinis agg; samdomasis agg.
priešybė; tutto ii c. (di qc) visiškai priešingai contrattuale bdv sutartinis; sutarties; inadem-
(negu ką); visiška priešybė; fare il c. elgtis pienza c. sutarties nesilaikymas; obbligazione
priešingai; ♦ ai c. atvirkščiai; (invece) priešin­ c. sutartinė prievolė,
gai; (sopra sotto) aukštyn kojomis, apverstas contravvenire* vksm (a qcs) nusižengti (kam),
agg; (dentro fuori) išvirkščias agg; (all’indietro) prasižengti; (non osservare) nesilaikyti (ko); c.
atbulai; (in ordine inverso) atgal; ai c. (di qc) agli accordi presi nesilaikyti susitarimo,
kitaip (negu kas); 3. dkt v/m žmogus balsuo­ contravvenzione dkt m 1. dir pažaida; (įstatymo,
jantis (/ balsavęs) prieš; 4. dkt v gram anto­ taisyklių) pažeidimas; 2. (muitą) bauda,
nimas. contrazione dkt m susitraukimas,
contrarre* vksm 1. sutraukti; iškreipti; c. il viso contribuėnte dkt v/m mokesčių mokėtojas -a.
iškreipti veidą; c. un mūscolo sutraukti rau­ contribui|Įre vksm (-isc-) (a qcs) prisidėti (prie
menį; 2.: c. una malattia užsikrėsti liga, su­ ko); c. alla vittdria prisidėti prie pergalės; c.
sirgti; c. un debito įsiskolinti; c. un vizio įgauti alle spese prisidėti prie išlaidų; to scidpero ge­
blogą įprotį; 3.: c. matrimdnio susituokti; 4.: c. ner ale ha ~ to alla caduta dėl governo / a far
le spese sumažinti išlaidas. cadere il governo vyriausybė žlugo ir dėl visuo­
contrassegnaĮįre vksm (-sė-) (pa)žėnklinti, (pa)- tinio streiko.
žymėti; fig il fine settimana sara ~ to da bei contribūtĮ|o dkt v 1. (aiuto) pagalba; (in concre-
tempo savaitgalį vyraus geri orai. to) Įnašas, indėlis; c. per la scienza įnašas į
contrassėgno I dkt v žymė; ženklas; c. di Stato mokslą; c. in denaro piniginis indėlis; c. statale
(su alcolici e sim.) banderolė, subsidija; darė il prdprio c. (a qcs) prisidėti
contrassėgno II bdv nkt apm okamas įteikiant. (prie ko); 2. dir mokestis; pagare i ~ i (previ-
contrastant||efedv (ppr. dgs ~ i) prieštaraujantis; denziali) mokėti socialinio draudim o įmokas;
(diverso) skirtingas; (inconciliabile) nesude­ 3. (articolo) straipsnis; (opera) veikalas; (ricer-
rinamas; pareri ~ i skirtingos / nesuderinam os ca) tyrimas, tyrimai.
nuomonės. contrito, -a bdv atgailaujantis; save graužiantis,
co n tra||stare vksm 1. intr [A] kontrastuoti; (di- contrizione dkt v rel atgaila, atgailavimas,
scordare) prieštarauti (kam); neatitikti;parole contro 1. prlk prieš (ką); c'tnąue c. uno penki
e fatti ~stano, le parole ~stano con i fatti žo­ prieš vieną; c. i genitori prieš tėvus; c. di noi
džiai neatitinka veiksmų, žodžiai nesiderina prieš mūs; c. corrente prieš srovę; c. vento prieš
su veiksmais; 2. tr užkirsti (kam) kėlią; prie­ vėją; c. la mia volonta prieš mano valią; c.
šintis (kam). voglia nenoriai, prieš norą; agire c. la legge
contrasto dkt v 1. kontrastas; c. di colori spalvų veikti prieš įstatymus; combattere c. i nemici
kontrastas; 2. (conflitto) nesutarimas; ginčas; kovoti sū priešais; giocare c. lo Žalgiris žaisti
entrare in c. con ąc susipykti su kuo; (di qcs) sū / prieš Žalgirį; puntare un’arma c. qc atsta­
susidurti sū kuo; essere in c. (con qcs) neside­ tyti ginklą prieš ką; sbattere c. un palo atsi­
rinti; (di atti legali) prieštarauti (kam); 3. sport trenkti [ stulpą; 2.prlk (aprolezione) nuo (ko);
(varžovo) stabdymas, pastiglie c. il mal di testą tabletės nuo galvos
contrattaccare vksm [A] mil, sport kontrata­ skausmo; assicurare c. i furti apdrausti nuo
kuoti. vagių; 3. prlk (di fronte) priešais (ką), prieš;
contrattacco dkt v mil, sport kontrataka, 4. prlk (a contatto) prie (ko); mėttere un ar-
co n trattare vksm tafti(s) (dėl ko); derėti(s); c. madio c. la parete priglausti spintą prie sienos;
sul / il prezzo tartis dėl kainos, derėtis, 5.prv prieš(ais); ho tutti c. vis'i nusiteikę prieš
contrattazione dkt m derybos pi; derėjimasis; c. manė; votare c. balsuoti prieš; 6. dkt v nkt: i
di borsa biržos sandorio sudarymas, pro e i c. pliusai ir minusai; už ir prieš; ♦ per c.
contrattėm po dkt v nesklandumas, nenumatyta tačiau; (invece) 6.
kliūtis -ies femm; ho avuto un c. m anė užlaikė, contro- priešdėlis => contra-.
contratto dkt v sutartis -iės femm; sandoris, controbattere vksm atkirsti; (qcs) atrem ti (ką).

controbilanciáre vksm atsverti (ppr. prk).
controcorrénte 1. dkt m priešsrovė; 2. prv prieš
srovę (ir prk); andaré (I navigare e sim.) c.
plaukti prieš srovę; fig eiti prieš srovę,
contrdádo dkt v afitveržlė.
controffensiva dkt m mil kontrpuolimas, kont-
rofenzyva.
controfigiira dkt m dubleris -ė.
controfirmáre vksm patvirtinti (parašą) parašu,
controindicato, -a bdv nepatartinas; kontrain-
¿ L k ú o ja m a s.
coatroindicazióne dkt m kontraindikacija.
controlljĮare vksm (-tról-) 1. kontroliuoti, (pa)-
:¡krinti; c. i biglietti (i freni, l’orológio, il passa-
porto, la posta) (pa)tikrinti bilietus (stabdžius,
^ikrodį, pasą, paštą); 2. (sorvegliare) stebėti;
rri/iūrėti: la polizia ~ a tutte le uscite policija
<:ėbi visūs išėjimus; 3. (gestire) kontroliuoti,
•iidyti; c. il mercato kontroliuoti rifiką; c.
un 'a-ienda valdyti Įmonę; 4. (regolare) regu-
!:uoti.
►controll Į|arsi sngr tvardytis, susitvardyti, val­
k tis . susivaldyti; ~ ati! tvárdykis!
c-ontrolláto, -a bdv 1. (da qc) (kieno) valdomas;
Kontroliuojamas; 2. (misurato) susitvardantis;
nuosaikūs.
¿ootróllo dkt v 1. kontrolė; priežiūra; (técnico)
-ržiūra; (l ’azione) (pa)tikrinimas, kontroliá-
•:mas: c. deipassaporti pasiį kontrolė; c. doga-
nale muitinės patikrinimas; c. (médico), visita
di c. sveikatos patikrinimas; 2. (vigilanza)
r nežiūra; il telefono ė sotto c. klaūsomasi te­
k toninių pokalbių; 3. (gestione) valdymas; c. a
distanza nuotolinis / distancinis valdymas; pan-
ntilo di c. valdymo skydas / pültas; torre di c.
skrydžių valdymo ceñtras; pėrdere il c. dell’áu-
io nesuvaldyti automobilio; fig mantenere il c.
- .'¡valdyti, nesutrikti; fig pėrdere il c. (di sé)
nesusivaldyti; ♦ sotto c. valdomas agg, kontro-
jojam as agg; 4. (regolazione) reguliavimas,
cixitrollóre -a dkt v/m kontrolierius -ė.
:i>ntrolūceprv (t.p. in c.) prieš šviesą.
;i:«ntromanoprv prieš eismą,
rtnitromisūra dkt m atsakomoji priem onė,
«►atroparte dkt m dir priešinga šalis -iės.
««ntropartita dkt m fig atpildas, atlygis,
cootropiéde dkt v sport kontrataka,
cootroproducénte bdv duodantis priešingus re-
: _':dtus: nuostolingas; il tuo atteggiamento ė c.
: - h elgdamasis tik pabloginsi padėtį,
v’i-ntroprova dkt m 1. bañdymo patikrinimas;
1. .iir paneigimą remiantis įrodymas.
oMitrordine dkt v priešingas įsakymas; įsakymo
convenire
atšaukimas; ♦ salvo c. jei nebus nurodyta ki­
taip.
controricórso dkt v dir atsiliepimas,
controsénso dkt v akivaizdūs prieštaravimas;
(incongruenza) nenuoseklūmas.
controsoffitto dkt v pakabinamos lubos pi.
controspionággio dkt v kontržvalgyba,
controvénto 1.prv prieš vėją; 2. bdv priešvėjinis,
controversia dkt m gifičas, kontroversija; dir c.
giudiziária (teisminis) gifičas.
controvėrso, -a bdv giñcytinas, gifičijamas; dis­
kusinis; (dubbio) abejotinas; un libro molto c.
prieštaringai vertinam a knyga,
controvóglia prv nenoromis, nenoriai,
contumáce bdv dir nedalyvaujantis teismo posė­
dyje; neatvykęs į teismą,
contumacia dkt m dir. sentenza in c. sprendimas
už akių.
contumelia dkt m užgaulė,
contundente bdv. dir corpo c. būkas daiktas,
conturbante bdv jaudinantis; gūndantis.
contusióne dkt m sumušimas, sutrenkimas; kon­
tūzija.
contuso, -a bdv sūmuštas, kontūzytas,
convalescénte bdv sveikstantis; essere c. sveikti,
convalescénza dkt m sveikimas, gijimas; essere in
c. sveikti.
convalida dkt m 1. dir patvirtinimas; c. di una
firma parašo patvirtinimas; 2. (di un biglietto)
paženklinimas (bilieto ir pan.), pažymėjimas,
convalidare vksm (-va-) 1. (pa)tvirtinti; dir san­
kcionuoti; c. un documento patvirtinti doku-
mefitą; dir c. un arresto sankcionuoti suėmimą;
sport c. un gol įskaityti Įvartį; 2.: c. il titolo di
viággio paženklinti / pažymėti kelionės bilietą,
convégno dkt v 1. suvažiavimas; (conferenza)
konfereñcija; 2. (incontro) susitikimas,
convenévoli dkt v dgs (etiketo) formalumai; spreg
ceremonijos; (saluti) svėikinimosi žodžiai,
conveniente bdv 1. (opportuno) tifikamas; tikęs;
in modo c. (ati)tiñkamai; 2. (vantaggioso) nau­
dingas; apsimokantis; uno scámbio c. naudingi
m ainai pi; un prezzo c. maža kaina,
conveniénza dkt m naudingūmas; (utile) nauda;
c. económica ekonomiškumas.
conv||enire* vksm [E] 1. (esser utile) apsimokėti;
vertėti; c. a tutti visiems būti į naūdą; non
~iene neapsimoka; neverta; mi (/ ti e sim.)
~iene mán (/ táu ir pan.) (bus) geriaū; 2. (es­
sere d ’accordo) (su qcs) sutikti (dėl ko); ne
~engo sutinku; 3. (esser appropriato) tikti,
derėti; 4. (bisognare) reikėti; 5. (nunirsi) susi-
riñkti; sueiti.
convento
convénto dkt v vienuolynas; ♦ entrare in c. tàpti
vienuoliu / vienuolė; accontentarsi di quel che
passa il c. išsiversti sù tuô, kàs yrà; džiaūgtis
nors už tiek.
convenùto, -a 1. bdv, dlv (stabilito) sutartas; kaip
dkt v secondo ii c., secondo quanto c. kaip su­
tarta; 2. dkt v/ra dir atsakovas -ė.
convenzionàl||e bdv 1. sutartinis; konvenciona­
lus; un segno c. sutartinis ženklas; 2. (usuale)
įprastas; įprastinis; una formula c. [prastas
pasakymas; ♦ armi ~ i įprastiniai ginklai (ne
branduoliniai).
convenzionalm énteprv sąlygiškai,
convenzionàto, -a bdv pasirašęs susitarimą; me­
dico c. pagal sutartį (su kokia įstaiga) prakti­
kuojantis gÿdytojas -a.
convenziôn||e dkt m 1. susitarimas; per c. są­
lygiškai; sąlygiškas agg; 2. dir konvencija; (ac-
cordo) susitarimas; (patto) sandoris; 3. comm
partnerio nuolaida; 4.: dgs ~ i formalumai;
(coslumi) papročiai; rispettare le ~ i laikytis
įprastų elgesio normų,
convergence bdv 1. sueinantis, susikertantis;
2. fig sutampantis; interessi vienodi inte­
resai.
convergénza dkt m 1. suėjimas; tecn la c. delle
ruote ratų suvedimas; 2. fig sutapimas; c. di
idee minčių bendrum as / sutapimas,
convėrgl ere* vksm [E] 1. sueiti; susikirsti; fig
tutti gli sguardi ~ono su di lei visų žvilgsniai
nukreipti į ją; 2. fig (coincidere) sutapti,
conversàre vksm [A] (-vėr-) (di / su qcs) kalbėtis
(apie ką), pasikalbėti; šnekėtis, pasišnekėti,
conversazione dkt ra pokalbis, pasikalbėjimas;
paSnekesÿs; c. telefonica telefoninis pokalbis;
manuale di c. pasikalbėjimų knygelė,
conversiône dkt m 1. (a una fede) at(si)vertimas
(i tikėjimą); 2.: c. a U apsisukimas (kelyje);
3. (trasformazione) pavertimas; fin, econ kon­
versija; konvertavimas.
convėrso, -a bdv: ♦ pere. priešingai; atvirkščiai,
convertibile bdv jin, econ konvertuojamas,
convertire vksm (-vėr-) 1. (a una fede) atversti (į
tikėjimą); c. al cristianésimo atversti į krikš­
čionybę; 2. (qc in qcs) (pa)versti (ką kuo / į
ką); (grandezze) perskaičiuoti; fin, econ kon­
vertuoti; c. in legge paversti įstatymu, perkelti
į įstatymus; c. il vapore in àcqua garus versti
vandeniu.
►convertirsi sngr atsiversti,
convertito, -a dkt v/ra atsivertėlis -ė.
convėsso, -a bdv gaūbtas; išgaubtas, iškilas.
178
convincente bdv įtikinamas; sei stato c. kalbėjai
įtikinamai.
convin||cere* vksm įtikinti; įkalbėti; prikalbinti;
lasciarsi c. leistis perkalbamam; c. gli dspiti a
restare įkalbėti svečiūs pasilikti; ho ~ to mio
padre a cambiare auto įtikinau tėvą pakeisti
automobilį; mi hai ~ to įtikinai manė.
► convincersi sngr įsitikinti; (diventare con-
scio) susiprasti;finalmente si ė ~ to che io non
c’entro nulla pagaliaū susiprato, kad aš čia nie­
kuo dėtas.
convinciménto dkt v 1. (le idee) įsitikinimai pi;
2. (l’azione) įtikinėjimas; fa r ópera di c. įtiki­
nėti.
convinto, -a bdv (di qcs) įsitikinęs (kuo); un co­
munista c. užkietėjęs komunistas.
convinzión||e dkt ra 1. nuomonė; įsitikinimai pi;
la mia c. ė ųuesta tokia mano nuomonė; aš tuo
įsitikinęs; ~ ¡ politiche politiniai įsitikinimai;
2,:fare qcs senza c. nesistengti,
convitáto, -a dkt v/m pietų (/ puotos) dalyvis -ė.
convito dkt v puota, pokylis; vaišės pi.
convitto dkt v internatas,
convivénte dkt v/ra sugyventinis -ė.
convivénza dkt ra beñdras gyvenimas; (di non
sposati) gyvenimas nesusituókus.
convivere* vksm (con qcn) gyventi (kartu) (su
kuo); (di non sposati) gyventi nesusituokus,
convivíale bdv užstalės,
convivio dkt v => convito.
convocare vksm (cón-) (su)šaūkti; (invitare) (pa)-
kviėsti; sukviesti; c. un giocatore in nazionale
kviesti žaidėją į rinktinę; c. un teste in tribuno­
le šaūkti liudytoją į teismą; c. una riunione su-
šaūkti posėdį,
convocazióne dkt ra šaukimas; sport kvietimas,
convogliáre vksm (-vó-) 1. (verso qc) (destinare)
skirti (kam); (dirigere) nukreipti (į ką); 2. (tra­
sportare) vežti, pervežti,
convóglio dkt v ešelonas; mil konvojus; c. ferro­
viario traukinys; traukinio sąstatas,
convulsióni dkt m dgs m ed traukuliai, konvul­
sijos.
convülso, -a bdv 1. m ed spazminis; 2. fig (frenéti­
co) karštligiškas,
cooperare vksm [A] (-Ó-) bendradarbiauti, koo­
peruoti; c. alia realizzazione di un progetto ben­
dradarbiauti vykdant projektą; c. a un giorna-
le bendradarbiauti žurnale,
cooperativa dkt m kooperatyvas; kooperacija,
cooperativo, -a bdv koopcracinis. kooperatinis,
cooperazióne dkt ra bendradarbiavimas; koo­
peracija; c. commerciale (culturóle, económica)
 coprirsi

prekybinis (kultūrinis, ekonominis) bendra­ di backup atsarginė kopija; 2. (stesura): bella c.

darbiavimas, švarraštis; brutta c. juodraštis; 3. (di u n ’opera)
coordinaménto dkt v koordinavimas; c. delle po­ kopija; 4. (esemplare) egzempliorius; in du-
linche politikos koordinavimas, plice c. dviem egzemplioriais; una tiratura di
coordinare vksm (-dr-) koordinuoti; (su)dėrinti; milte ~ e tūkstančio egzempliorių tiražas,
c. gli sforzi koordinuoti pastangas; gli stati copiare vksm (có-) 1. (un testo) nu(si)rašyti;
dė\ono c. ta toro azione valstybės privalo derinti (riscrivere) perrašyti; (a scuola) nusirašinėti;
'jv o veiksmus. (fare una copia) (nu)kopijúoti; c. un CD per­
« • o r d in a te dkt m dgs geogr, m at koordinatės, rašyti kompaktinį diską; c. un documento (un
coordinativo, -a bdv gram sujungiamasis, file) kopijuoti dokumefitą (failą); 2. fig m ėg­
coordináto, -a 1. bdv, dlv koordinuotas, sude­ džioti, kopijuoti,
rintas; t.p. => coordinare; 2. bdv, dlv (gražiai) copiatūra dkt m (riscrittura) perrašymas,
suderintas (apie spalvas, drabužius ir pan.); copióne I dkt v scenarijus,
3. bdv gram => coordinativo; 4. dkt v (sėt com-copióne II, -a dkt v/m fa m nusirašinėtojas -a.
r'eto) komplektas; rinkinys; c. intimo apatinių copioso, -a bdv apstūs; gausingas,
komplektas, copista dkt v perrašinėtojas; stor skriptorius.
c o o r d in a tó r e , -trice dkt v/m koordinatorius -ė. copisteria dkt m kopijavimo cefitras.
O M irdinazióne dkt m 1. koordinacija; 2. => coor- cópp||a I dkt m 1. taurė (t.p. sport); una c. di
dinaménto; 3. gram sujungimas, champagne šampano taurė; 2. sport taurė; la
copėr chio dkt v dañgtis; dangtelis; metiere U c. finale di c. taurės finalas; 3. (dėl reggiseno)
qcs) uždefigti (ką), užvožti; togliere it c. (a (liemenėlės) kaušelis; 4.: c. dell’olio karteris
:,cs) atideñgti (ką), nudeñgti; ♦ flk it diavolo (apatinė dalis); 5.: dgs ~ e (nelle carte) „taūrės“
fa le péntole, ma non i ~ ch i s ylos maišė nepa- (tokia itališkų kortų žaidimo spalva).
■>:ėpsi. cóppa II dkt m (salume) sprandinė.
c-opėrt a dkt m 1. afitklodė; (copriletto) lovátie- coppi ¡a dkt m 1. pora, pora; a ~ e poromis; in c.
'ė: rimboccare te ~ e (a qcn) apkamšyti (ką); dviese; una bella c. graži porelė; vita di c. gyve­
rimboccarsi bene te ~ e šiltai užsikloti; 2. (della nimas dviese;/«' c. diforze jėgų pora; 2.: una c.
’:jve) denis; in c. afit denio; sotto c. po deniu, difanti (/ di re e sim.) du valetai (/ karaliai ir
copertina dkt m viršelis; c. rígida kietas viršelis, pan.).
copėrt o, -a 1. bdv ūždengtas; (chiuso) deñgtas; cóppo dkt v (tegola) lovinė / olandiška čerpė,
uengtinis; (di superficie) išklotas; passággio c. coppola dkt m beretė (ppr. sū snapeliu),
defigtas pasažas; campi ~ i di neve užšnigti coprénte bdv dengiamasis,
.aukai; una carta ~ a užversta korta; 2. bdv copricápo dkt v galvos apdangalas,
estito) šiltai apsirefigęs; 3. bdv: U cielo ė c. coprifuóco dkt v kom endanto valanda,
dangus debesiúotas; 4. dkt v (riparo) pastogė; coprilėtto dkt v lovatiesė,
mėttersi ai c. rasti pastogę; 5. dkt v (a tavola) coprire* vksm (co-) 1. (ap)deñgti, uždefigti; (su-
>talo reikm enų komplektas (vienam valgyto- perfici) (ap)klóti, užkloti; (avvolgendo) (ap)-
;u i): 2 euro di c. 2 eūrai už serviravimą; 6. dkt gaūbti; c. una pėntola defigti puodą; c. di terra
. sport: ai c. uždarose patalpose, apipilti žemėmis; le nūvole hanno coperto it cie­
copertóne dkt v 1. (pneumático) padanga; 2. (te- lo dafigų aptraukė debesys; 2. fig (di qcs)
.•jne) brezeñtas. apipilti (kuo); c. di baci išbučiuoti; c. di insulti
copertüra dkt m 1. danga; un tetto con c. in lamie­ užgaulioti; c. di regali apipilti dovanomis; c. di
ra stogas apdengtas skarda; 2. (l’azione) (ap)- ridicolo užjuokti; 3. fig (proteggere) defigti;
dengimas; uždengimas; fig c. di un posto (di dangstyti; c. ta ritirata pridefigti atsitraukimą;
lavoro) pareigų ėjimas; 3.fig priedanga (ppr. c. un crimínale dangstyti nusikaltėlį; 4.fig: c. le
Kclegaliai veiklai); A. fin (di spese e sim.) p a­ spese (i danni) apm okėti / (pa)defigti išlaidas
dengimas; (garanzia) garantija; (t.p. c. assicu- (nuostolius); S. fig (una distanza) nueiti (tam
rativa) draudimas; 5. sport dengimas; 6. tecn tikrą nuotolį); nubėgti; nuvažiuoti; 6. fig (un
aprėpimas (ryšio); aprėptis -iės; c. di un evento suono) užgožti; nustelbti; 7. fig (a qcn la visu-
sportivo sporto Įvykio nušvietimas, ale) užstoti (ką); S. fig (includere) apimti; ap­
copi a dkt m 1. kopija, nuorašas; (duplicato) du- rėpti; 9. sport defigti.
nlikatasj/are una c. (pa(si))daryti nuorašą; fig ►coprirsi sngr 1. užsidefigti; užsikloti; (di su­
t ta c. di šuo padre jis visai kaip jó tėvas; infc. perficie) apsidefigti; (avvolgendosi) apsigaūbti;
coproduzióne 180

c. ii volto con le mani užsidefigti veidą rañ- ro) nuoširdūs; ♦ saluti (in lettere) nuošir­
komis; c. con una coperta užsikloti añtklode; džiai Jūsų; sū (nuoširdžia) pagarba; 2. (di
2. (di qcs) apsitraukti (kuo); (di liquidi) apsi­ qcn) draūgiškas; (alla mano) sukalbamas,
pilti; c. di erbacce apaugti piktžolėmis; c. di cordialitá dkt m 1. širdingumas; (sinceritá) nuo-
muffa apipelyti, apsitraukti pelėsiais; c. di neve širdūmas; 2. (affabilita) draugiškūmas.
apsnigti; c. di pólvere apsinešti dulkėmis; 3.fig: cordialménte prv 1. širdingai; nuoširdžiai; ♦ c.
c. di gloria nusipelnyti didžią šlovę; c. di vergo- (nelle lettere) nuoširdžiai Jūsų; 2. draūgiškai.
gna užsitraukti gedą; 3. (vestirsi) apsirefigti; cordigliéra dkt m geogr Kordiljėros pi.
cdpriti bene! šiltai apsirefik! cordóglio dkt v sielvartas, širdgėla; esprimere ii
coproduzióne dkt m cin beñdras pastatymas, proprio c. pareikšti užuojautą,
cópula dkt m 1. gram jungtis -iės; 2. (unione ses- cordoncino dkt v dimin virvūtė.
suale) sueitis -iės. cordóne dkt v 1. raištis, virvė; 2.: anat c. ombeli-
coque [kok] dkt m nkt: uovo alla c. m inkštai virtas cale bambagyslė, virkštelė; 3. fig kordonas; un
kiaušinis. c. di poliziotti policininkų užtvara; c. sanitario
corággio dkt v 1. drąsa; (guerriero) narsa; fare c. sanitarinis kordonas,
(a qcn) padrąsinti (ką);farsi c. įsidrąsinti; non coreano, -a 1. bdv Korėjos; korėjiečių; korėjiėtiš-
ho ii c. mán neužteflka drąsos; ♦ kaip jst c.! kas; iš Korėjos; 2. dkt v/m korėjietis -ė; 3. dkt
drąsiaū!; 2. (impudenza) įžūlumas; con che c.! v korėjiečių kalba,
koks įžūlūmas!; ha avuto ii c. di... jis išdrįso... coreografía dkt m choreografija,
coraggióso, -a bdv drąsūs; narsūs, coreográfico, -a bdv choreografinis; choreogra­
córale 1. bdv chorinis; (per coro) chorui; 2. bdv fijos.
fig (unánime) vienbalsis; (concertato) suderin­ coreógrafo, -a dkt v/m choreografas -ė.
tas; darnūs; 3. dkt m choristų grupė; choras; coriáceo, -a bdv fig kietas.
4. dkt v mus choralas. coriándol¡jo dkt v 1.: dgs ~ i konfeti inv; 2. bot
corallin||o, -a bdv: barriera ~ a koralų rifas, kalendra.
corállo dkt v koralas (irzool). coricáre vksm (co-) (pa)guldyti (irprk).
Coráno dkt v Koranas. ► coricársi sngr gulti, atsigulti; (solo per un
corázza dkt m 1. šarvas; stor kirasá; 2. mil (blin- poco) prigulti,
datura) šarvai pi; 3. (guscio) šarvas, corista dkt v/m choristas -ė; giedotojas -a.
corazzáta dkt m šarvuotlaivis, šarvuotis, cormoráno dkt v zool kormoránas.
corazzáto, -a bdv šarvuotas, cornácchia dkt m zool varna,
corazziére dkt v 1. stor kirasyras; 2. „koraciė- cornamūsa dkt m mus dūdmaišis,
rius“ (Italijos prezidento asmens sargybinis). córnea dkt m anat ragena,
corbelleria dkt m nesąmonė; kvailiojimas, córner dkt v nkt sport kampinis; ♦ salvarsi in c.
corbézzol |Įo dkt v bot žemuoginis arbūtas; ♦ kaip per plauką išsigelbėti,
jst ~ i! pó paráliais!; nieko sáu! cornétta dkt m telefono ragelis,
córd |a dkt m 1. virvė, virvūtė; (fune) lynas; tro­ cornétto dkt v 1. ragelis; 2. gastr (prancūziškas)
sas; (di un arco) templé; (per saltare) šokdynė; ragelis; 3. (gelato) ledų ragelis; 4.: c. acústico
scala di c. virvinės kopėčios pi; saltare la c. klaūsymo ragelis,
šokinėti per virvūtę; ♦ darė c. (a qcn) nuolai­ cornice dkt m 1. rėmai pi; (portafotografie) rėm e­
džiauti (kam); mostrare la c. (esaurirsi) baigti lis, rėmeliai; 2. (di porte, finestre) apvadas;
išsisemti; (disfarsi) baigti suirti; (essere trito) 3. fig aplinka; fonas,
būti nuvalkiotam; tagliare la c. (iš)nėšti kailį; cornicióne dkt v karnizas; (dėl tetto) (stogo) at­
tirare troppo la c. nueiti per toli; 2. (di stru- braila.
mento) styga; a c., a ~ e styginis agg; 3.: anat córnj|o dkt v 1. (dgs -a, m ) ragas; ragelis; di c., in
~ e vocali balso stygos; 4. geom styga; 5.: sport c. iš rago, raginis agg; ♦ dire di qc peste e ~ a
dgs ~ e ringo virvės; ♦ méttere alle ~ e pri­ pamazgomis ką láistyti;/arefe ~ a (comescon-
spausti prie sienos, giuro) tris kartūs spjaudyti; fare le ~ a a qcn
cordata dkt m 1. sport alpinistų būrys (viena vir­ įstatyti kám ragus; spezzare le ~ a a qcn ragūs
ve susirišusių); 2. econ verslininkų sąjunga / kám nulaužti; 2. mus valtorna; c. inglese anglų
susivienijimas (dideliam projektui įgyvendinti), ragas; c. da cáccia medžiotojo ragas; 3. fam
konsorciumas, ničniekas; ♦ un c.! nesulauksi!; 4. (di monta-
cordial |j e bdv 1. (di qcs) širdingas; šiltas; (since­ gna) smaili (kalno) viršūnė.
 corrénte II

cu míi t o, -a 1. bdv raguotas, sü ragais; 2. dkt v corporazióne dkt m 1. korporacija; 2. stor gil­
A.gfam raguotas vyras, apgaudinėjam as vyras; dija.
♦ kaip jst c.! mūlki! corpore I)o, -a bdv 1. fizinis; materialūs; 2. (dėl
coro dkt v 1. choras (irprk)\ choro ansamblis; c. corpo) kūno; temperatura ~ a kūno tem pera­
maschile (di voci bianche) vyrų (vaikų) choras; tūra; t.p. => corporále.
cantare in un c. dainuoti / giedoti chore; fig un corpós||o, -a bdv 1. (di colore) tirštas, sodrus;
c. di proteste protestų lavina; ♦ in c. choru; 2. (di vino) sodraūs skonio; 3. fa m (grosso)
2. mus choras; 3. archit choras, stambūs.
corolla dkt m bot vainikėlis, corpulento, -a bdv stambaūs sudėjimo, apkūnūs;
corona dkt m 1. karūna; vainikas; togliere la c. a korpulefltiškas.
qcn nuvainikuoti ką; 2. fig vainikas; (cerchio) corpūscolo dkt v 1. kūnelis; 2. fis dalelė.
ratas: anal c. dentaria danties vainikas; astr c. corredá|¡re vksm (-re-) (di qcs) aprūpinti (kuo);
solare saulės vainikas; geom c. circolare žiedas; c. un testo di note kom entuoti tekstą; ii canotto
:ecn c. dentata vainikinis krumpliaratis; 3. (ghir- ė ~ to di pompa kartu su pripučiam a valtimi
.anda) vainikas; c. di alloro (di spine) laurų eina ir pompa; [ pripučiamos valties kainą
erškėčių) vainikas; c. del rosario rožinis, ro ­ įeina ir pompa,
žančius; 4. (unitą monetaria) krona; 5. mus corrédo dkt v 1. kraitis; (di neonato) kraitelis;
fermata. 2. (attrezzatura) (Įrankių) rinkinys, komplek­
coronamento dkt v apvainikavimas, tas; un c. da cucito siuvimo rinkinys.
corona ] re vksm (-ra-) 1. (ap)júosti; 2. fig (di suc- corrėgg||ere* vksm 1. (iš)taisyti; pataisyti; (pa)-
koregūoti; c. le bozze taisyti / skaityti korektūrą;
:esso) (ap)vainikúoti sėkmė; c. gli sforzi ap­
c. un difetto di pronuncia ištaisyti / pašalinti
vainikuoti pastangas; c. un sogno įgyvendinti
tarties ydą; c. un errore ištaisyti klaidą; c. lo
^vajonę.
strabismo gydyti žvairumą; c. un tema pataisyti
coronarle dkt m dgs anat vainikinės arterijos,
rašinį; mil c. ii tiro koreguoti šaudymą; ~ im i
coroncina dkt m dimin vainikėlis,
se sbáglio pataisyk mane, jei klystu; 2.: c. ii
corpétto dkt v liemenė; (bustino) korsažas,
caffė įpilti likerio [ kavą.
corpo dkt v 1. kūnas; c. celeste dangaūs kūnas,
►corrėggersi sngr pasitaisyti,
šviesulys; anat c. lúteo geltonkūnis; dir c. dėl
corrėggia dkt m diržas (ppr. kam nors pritvirtin­
reato daiktinis įrodymas; fis c. sólido kietasis
ti).
Kūnas; med c. estráneo svetimkūnis; ♦ darė c.
correláre vksm (-re-) (su)siėti.
a cjcs) įgyvendinti (ką); prendere c. įsikūnyti;
correlatóre dkt vjm (di tesi) oponeñtas.
2. (t.p. c. umano) (žmogaūs) kūnas; guardia
correlazióne dkt m sąryšis, santykis; koreliacija;
del c. asmeñs sargybinis; i piacere dėl c. kūno ėssere in c. santykiauti,
malonūmai; ♦ andaré di c. tuštintis; darsi corrénte I dkt m 1. srovė, sraūtas; tėkmė; c.
anima e c. atsiduoti kūnu ir siela; lottare c. a c. d ’ária skersvėjis; c. lávica lávos sraütas; contro
grumtis; ha i i diávolo in c. jį velnias apsėdo; jis c. prieš srovę (irprk)\ lungo la c. pasroviui; c’ė
negali nustygti; dovraipassare sul mio c. tai tik c., fa c. traukia; geogr la C. dėl Golfo Golfo
re? mano lavoną; 3. (raccolta) rinkinys; ii c. srovė; 2. fig srovė; (tendenza) kryptis -iės;
delle opere dantesche D antės kūrinių rinkinys; (movimento) judėjimas; c. letteraria literatū­
c. dėl diritto įstatymų rinkinys, „corpus ju- ros srovė; 3.polit frakcija; 4. (t.p. c. elėttrica)
rs": 4. (parte principóle) pagrindinė dalis -iės; (elektros) srovė; presa di c. (elektros) lizdas;
Korpusas; ii c. di un motore variklio korpusas; tdgliere la c. išjungti elektrą; fis c. alternata
5. (gruppo di persone) korpusas; kolektyvas; c. (continua) kintamoji (nuolatinė) srovė,
diplomático diplomatinis korpusas; c. d ’armata corrénte I I 1. bdv (ąuesto) šis, ši; (attuale) dabar­
armijos korpusas; c. di bailo kordebaletas; c. tinis; einamasis; l ’anno c. šie mėtai; einamieji
docente mokytojų / dėstytojų kolektyvas; 6. (di mėtai; moneta c. valiuta (ap k a rto je); 2. bdv
jarattere tipográfico) kėgelis. (comune) [prastas; (diffuso) paplitęs; lingua c.
corporaljĮe bdv kūniškas; kūno; bisogni ~ i kūni­ šnekamoji kalba; opinone c. paplitusi nuo­
ški poreikiai; pena c. kūno bausmė, monė; 3. bdv: fin conto c. einamoji sąskaita;
corporativo, -a bdv korporacinis, 4. bdv: acąua c. vandentiekio vanduo; 5. dkt v
corporatura dkt m (kūno) sudėjimas, stotas; di nkt: ♦ ėssere ai c. žinoti; mėttere ai c. duoti
c. robusta tvirto stoto. žinią; informuoti, perspėti; tenere ai c. (nuola­
correnteménte
tos) informuoti; tenersi ai c. susipažinti su ak­
tualijomis.
correntemėnteprv 1. (di solito) paprastai; 2.: par-
lare c. ii (lituano) laisvai kalbėti (lietuviškai).
corrĮjere* vksm [E, A] 1. bėgti (at-, į-, nu-, pri-,
už-); bėgioti; (filare) lėkti; c. a casa parbėgti;
c. via išbėgti; c. ai telefono bėgti prie telefono;
c. per le scale bėgti laiptais; e corso in giardino
nubėgo į sodą; ha corso in giardino bėgo / bė­
giojo po sodą; ♦ c. ai ripari imtis priemonių;
c. dietro a ąc eiti paskui ką; ~ e come ii vento
lekia kaip vėjas; 2.fig (Jare qcs di fretta) sku­
bėti, bėgti; pulti; c. ai lavoro skubėti į darbą;
3. (scorrere) tekėti; far c. l ’acąua nella vasca
paleisti / prileisti vandenį [vonią; ♦ lasciare c.
pro pirštus žiūrėti; non ~ e buon sangue nesu­
taria; 4. (dėl tempo) slinkti; eiti; ~eva l’anno
1939 tai buvo 1939 metais; con i tempi che
~ono tokiais laikais (t.y. blogais); 5. fig (dėl
pensiero, dello sguardo e sim .) krypti; la mano
mi corse aiportafdglio ranka užčiupo piniginę;
uždėjau staiga ranką ant piniginės; 6.: ~ e voce
sklinda gandai, kalbama; c. di bocca in bocca
sklisti iš lūpų [ lūpas; 7. sport (gareggiare) lenk­
tyniauti; 8. kaip tr. c. unpericolo būti pavfijuje;
c. ii rischio rizikuoti; 9. kaip tr. c. una corsa
dalyvauti bėgime; lenktyniauti.
► corr||ercene įvdž: ce ne ~ e! ten didžiulis
skirtumas!
corresponsabile bdv solidariai atsakingas,
corresponsabilita dkt m nkt bendra atsakomy­
bė; dir solidarioji atsakomybė,
corresponsione dkt m mokėjimas; atsiskaitymas,
correttamėnte prv 1. korektiškai; (onestamente)
sąžiningai; 2. (senza errori) be klaidų; teisin­
gai; (secondo le regole) taisyklingai,
correttėzza dkt m 1. korektiškumas; (onestd) są­
žiningumas; 2. (esattezza) taisyklingumas.
correttiv||o, -a bdv korėkcinis; taisomasis; ginna-
stica ~ a gydomoji gimnastika; matita ~ a ko­
rėkcinis pieštukas,
corrėtto, -a bdv 1. (senza etrori) taisyklingas; be
klaidų; (giusto) teisingas; 2. (di qcs) korektiš­
kas; 3. (di qcn, onesto) sąžiningas; 4.: caffė c.
kava su likeriu,
correzione dkt m 1. (iš)taisymas; pataisymas; c.
di bozze korektūra; 2.: casa di c. vaikų kolo­
nija.
corrida dkt m korida, kova su būliumi.
corriddio dkt v 1. koridorius; in fondo ai c. kori­
doriaus gale; la stanza du sul c. kambarys išei­
na [ koridorių; ♦ voci di c. užkulisiniai gandai;
kuluarai; 2. fig (tra sedili) perėjimas; takėlis.
182
corridóre dkt v (a piedi) bėgikas; (ciclista) dvira­
tininkas; (pilota) lenktyninikas.
corriera dkt m (tarpmiestinis / reisinis) autobu­
sas, tolimojo susisiekimo autobusas,
corriere dkt v 1. kurjeris -ė; c. diplomático diplo­
matinis kūrjeris; 2. vartojamas kaip laikraščio
pavadinimo dalis, pvz.: C. della Sera.
corrimáno dkt v pórankis (turėklų dalis).
corrispettivo, -a 1. bdv (correspondente) atitinka­
mas; 2. dkt v (compenso) atlyginimas; 3. dkt v
(equivalente) atitikmuo,
corrispondénte 1. bdv atitiñkamas; atitiñkantis;
2. dkt v/m korespondeñtas -ė.
corrispondénza dkt m 1. atitikimas; 2. (la posta)
korespondencija; paštas; corsi per c. neaki­
vaizdiniai kürsai; voto per c. balsavimas paštu;
3. (t.p. c. epistolare) susirašinėjimas, kores-
pondeñcija; ėssere in c. con qcn susirašinėti su
kuo; 4.: in c. di qcs (žymi vietą) prie ko.
corrispónd |ere* vksm 1. intr [A] (a qcs) atitikti
(ką); (coincidere) sutapti (su kuo); c. alle aspet-
tative pateisinti lūkesčius; non ~ e al vero nea-
titiñka tikrovės; a ogni casella ~ e un número
vienas langelis atitiñka vieną skaičių; 2. intr
[A] (eguagliare) (a qcs) prilygti (kam ), būti
lygiam; 3. intr [A] (perposta) susirašinėti (pa­
štu); 4. intr [A]: c. all’amore di qcn atsiliepti [
kieno meilę; 5. tr (pagare) (su)mokėti; impor­
to da c. m okėtina suma.
corrispósto, -a bdv, dlv: un amore non c. meilė be
atsako,
corritrice dkt m bėgikė,
corroborante bdv tonizuojantis; stiprinantis,
corroborare vksm (-ró-) 1. (fortificare) ( s u s ti­
printi; 2. (avvalorare) (pa)rem ti, (pa)tvirtinti.
corród¡|ere* vksm 1. (su)ėsti, išėsti;/ar c. ėsdin­
ti; la ruggine ~ e ii ferro rūdys ėda geležį; 2. fig
graužti (ardyti).
corrómpere* vksm 1. (guastare) (su)gadinti (ir
morališkai); tvirkinti; 2. (con denaro e sim.)
papirkti; c. un testimone papirkti liudytoją;
lasciarsi c. imti kyšį, leistis paperkamam,
corrosióne dkt m korozija; irimas,
corrosivo, -a bdv 1. ėdūs; ėdantis, graužiantis;
korozinis; 2.fig (pugente) dygus; kandūs,
corroso, -a bdv suėstas; (di rocce e sim .) apiręs;
c. dalia ruggine surūdijęs,
corrótto, -a bdv papirktas, korumpūotas.
corrucciársi vksm (-ruc-) susiraükti; paniurti,
corrucciáto, -a bdv susiraūkęs; paniuręs,
corrugare vksm (-ru-) (su)raūkti; raukyti,
corruzióne dkt m 1. korūpcija; kyšininkavimas,
papirkimas; 2. (morale) gedimas (moralinis).

corsa dkt m 1. bėgimas; di c. bėgte, tekinas agg;
*ig greitai; (difretta) paskubomis; kaip jst tuoj
pát! attraversare di c. perbėgti; salire di c.
užbėgti; uscire di c. išbėgti; fare una c. bėgti;
*am (fare un salto) užbėgti; 2. (di un mezzo
pubblico) važiavimas; in c. važiuojantis agg;
pagare la c. sumokėti ūž važiavimą; 3. sport
bėgimas; lenktynės pi; c. automobilistica (ci-
clistica) automobilių (dviratininkų) lenktynės;
c. ad ostácoli barjerinis bėgimas; c. di cavalli
žirgų lenktynės; fig c. contro U tempo lenktynės
'ū laiku; ♦ da c. lenktyninis agg; 4. fig kova;
varžybos pi: c. agli armamenti ginklavimosi
varžybos; c. alia presidenza kova dėl prezideñ-
to posto; 5. tecn eiga.
corsáro dkt v korsaras.
corsétto dkt v korsetas.
corsia dkt m 1. takas, takėlis; perėjimas; (di su-
pennercato) koridorius; 2. (di ospedale) pa­
lata: 3. (distrada) (kelio) juosta; c. diemergen-
za asfaltuotas kelkraštis; c. di sorpasso kairioji
uosta (mašinoms lenkti); c. preferenziale ju o ­
sta maršrutiniam transportui; 4. sport takas,
Takėlis.
corsivo dkt v pasviręs šriftas, kursyvas; in c. kur-
'V U l .
córs o I dkt v 1. tėkmė; c. d ’ácqua vandėntakis
upė, kanalas); ii c. di un fiume upės vaga; cortina dkt m 1. (tenda) portjera; 2. (schermo e
2. (andamento) eiga; tėkmė; ii c. dėl tempo
iaiko tėkmė; darė c. inicijuoti, pradėti vykdyti;
duoti eigą/am ; ♦ lavori in c. kelio darbai; in c. córt||o, -a bdv 1. trumpas; striūkas; capelli ~ i
di stampa spausdinamas; nei corso di qcs kó
metū; per ką; essere in c. vykti; seguire ii
proprio c. eiti savo keliu; 3. (via) prospektas;
4. (corteo) eisena; 5. (ciclo di lezioni) kūrsas;
i manuale) vadovėlis; c. di aggiornamento to­
bulinimosi kúrsas; c. di inglese per principianti
anglų kalbos kūrsas pradedantiesiem s; ♦ stu­
dente Juori c. universiteto studentas, kuris ne­
baigė studijų per numatytų laikų; 6. (sene di
dassi) kūrsas; 7. econ apyvarta; in c. apyvar­
toje; fuori c. išimtas agg iš apyvartos; 8. fin
ivaliütos) kūrsas; 9.: filos ~ i e ricorsi (storici) cortometrággio dkt v trum pam etražis filmas,
istorijos cikliškumas sg.
corso II, -a 1. bdv Korsikos; korsikiečių; korsi- corvo dkt v varnas; kranklys; zool kovas.
kiėtiškas; iš Korsikos; 2. dkt v/m korsikietis -ė; cós||a dkt m 1. dalykas; šis tas; una c. da nulla
3. dkt v korsikiečių kalba.
córte dkt m 1. karaliaus dvaras; (ii palazzo) ka­
raliaus rūmai pi; (i cortigiani) dvariškiai pi;
l.-.far la c. (a qcn) meilintis (kam); 3. dir teis­
mas: C. di / d ’appello Apeliacinis teismas; C.
costituzionale konstitucinis teismas; C. d ’Assise
Prisiekusiųjų teismas; C. (Suprema) di Cas-
cósa
sazione Kasacinis teismas; C. marziale karo
laūko teismas; 4. (cortile) kiemas,
cortéccia dkt m 1. žievė, luobas; 2.: anat c. cere-
brale smegenų žievė,
corteggiaménto dkt v 1. meilinimasis; mergini­
masis; 2. (degli animali) tuoktuvės pi.
corteggiáre vksm (-tég-) (qcn) meilintis (kam),
pirštis; asistuoti (kam); mergintis (prie ko).
corteggiatóre, -trice dkt v/m gerbėjas -a; (uomo
galante) kavalierius,
corteo dkt v 1. eisena; procesija, kortežas; c.
fúnebre laidotuvių procesija; c. nuziale vestu­
vininkų kortežas; 2. (seguito) palyda,
córtese bdv 1. mandagūs; paslaugūs; la ringrazio
dėl c. invito dėkoju ūž malonų kvietimą; 2. lett
kurtuázinis.
cortesem énte prv mandagiai; potrebbe c. ... (far
qcs) ar malonėtumėte... (ką daryti).
cortesía dkt m 1. mandagumas; paslaugūmas;
con c. gražiai, maloniai; 2. (piacere) paslauga;
per c. prašom; m i fáccia la c. malonėkite,
cortigiáno, -a 1. bdv dvaro; 2. dkt v/m dvariškis
-ė; 3. dkt m stor kurtizanė; 4. dkt v/m fig
pataikūnas -ė.
cortile dkt v kiemas; la finestra da sul c. interno
langas išeina į vidinį kiemą; ♦ animali da c.
naminiai gyvuliai,
sim.) uždanga; m il c. fumógena dūmų uždan­
ga; stor la c. di ferro geležinė ūždanga.
trumpi plaukai; maniche ~ e trum pos ranko­
vės; la via piii ~ a trumpiausias kėlias; fis onde
~ e trumposios bañgos; ♦ settimana ~ a penkių
darbo dienų savaitė; andaré c. (di abito) būti
per trumpam; avere la vista ~ a būti trum-
paregiū; avere la memoria ~ a turėti trum pą
atmintį; 2.: ♦ essere a c. di qcs stokoti ko; stigti
ko; šono a c. di quattrini mán stiñga pinigų;
mán striuka sū pinigais; 3. kaip prv: ♦ tagliare
c. nutraukti kalbą,
cortocircūito dkt v fis trumpasis sujungimas,
corvino, -a bdv varnos sparno spalvos,
menkniekis; cose daüg (kás); dimmi una c.
pasakyk mán (vieną dalyką); ė la stessa c. tai
tas pats; non farei mai una c. simile tó niekada
nedaryčiau; sai una c.? žinai ką?; ♦ ~ e dell’al-
tro mondo negirdėti dalykai; per la qual c.
todėl; per prima c. visų pirma; piu di ogni aitra
c. al mondo labiaū ūž viską pasaulyje; sopra
cosca
ogni c. labiausiai; tra le altre ~ e tarp kitko;
dire le ~ e come stanno kalbėti tiesiai šviesiai;
kaipjsttante (belle) ~ e/v iso geriausio!; 2. (og-
getto concreto) daiktas; da bere gėrimai;
~ e d a mangiare maistas sg; 3. (affare) reikalas;
come vanno le ~ e? kaip sekasi (reikalai)?; ho
molte ~ e da fare turiu daug reikalų; son
che capitano būna; ♦ a ~ e fatte jau po visko;
una c. alla voltą nė viskas iš karto; 4.: (che) c.?
kas? (/ ką? ir t. t.); c. vuoi? ko nori?; 5 .:/am
(lei) ta.
coj|sca dkt m klanas; c. mafiosa mafijos klanas;
guerra tra ~sche (mafijos) klanų kova.
cdscia dkt m 1. šlaunis -ies, kulšis -ies; 2. (di pol­
io) šlaunelė,
cosciėnte bdv 1. suvokiantis; (consapevole) są­
moningas; susipratęs; essere c. di qcs (sąm o­
ningai) ką suvokti; 2. (in sė) turintis sąmonę,
sąmoningas; ii malato orą e c. ligonis atgavo
sąmonę.
coscienza dkt m 1. sąmonė; perdere c. netekti
sąmonės; riprėndere c. atgauti sąmonę; serve
una presą di c. laikas susiprasti; 2. (consapevo-
lezza) sąmoningumas, sąmonė; ♦ in pieną c.
sąmoningai; avere c. di ącs suvokti ką; 3. (m o­
rale) sąžinė; la voce della c. sąžinės balsas; ri-
morso di c. sąžinės graužimas; appellarsi alla c.
di qcn apeliūotis į kieno sąžinę; mėttersi la c .a
posto nuram inti sąžinę; * ha la c. sporca ji
sąžinė graužia; jo nešvari sąžinė; 4. (senso dėl
dovere) sąžiningumas; con c. sąžiningai; (con
zelo) stropiai; ♦ in tutta c. atvirai pasakius,
coscienzioso, -a bdv sąžiningas; (zelante) stropūs,
coscritto dkt v šauktinis (į karo tarnybą), naujo­
kas.
coscrizione dkt m ėmimas į karo tarnybą; nau­
jokų šaukimas,
cosi l.p rv (in questo m odo) šitaip, taip; e proprio
c. būtent taip ir yra; a h, e c.! ak šitaip!; fai c.
daryk šitaip; si ė c. offeso? taip įsižeidė?; e c.
lontano? tai taip toli?; non ė andata c. nė taip
buvo; ♦ c. c. šiaip sau; e c. via ir taip toliau;
meglio di c.! geriau nebūna!; per c. dire taip
sakant; l.p r v (con agg) toks -ia (su bdv); gros-
so c. tokio dydžio; non ė c. vecchia ji nė tokia
sena; šono c. stanco aš toks pavargęs; 3. bdv
(simile) toks -ia; con una pidggia c. per tokį
lietų, taip lyjant; vorrei anch’io un vestito c. aš
irgi norėčiau tokios suknelės; 4. jngt: c. che
taip, kad; c. come taip, kaip; 5. jngt (percid)
todėl; taip ir.
cosicchė jngt 1. (in modo che) taip, kad; 2. (per­
cid) todėl; 3. (dunųue) taigi.
184
cosiddėtt|įo, -a bdv vadinamasis; i ~ i nuovi ric-
chi vadinamieji nuvorišai.
cosmėsi dkt m kosmetika (sritis, menas).
cosméti||co, -a 1. bdv kosmetinis; kosmetikos;
trattamento c. kosmetinis gydymas; 2. dkt v ko­
smetinė priem onė; i ~ c i kosmetika sg.
cósmico, -a bdv kosminis; kosmoso,
cosmo dkt v kosmosas,
cosm onauta dkt v/m kosmonautas -ė.
cosmopolita 1. bdv kosmopolitinis; kosmopoliti­
škas; 2. dkt v/ra kosmopolitas -ė.
coso dkt v 1. (tas) daiktas; pássami quel c. paduok
mán tą, kaip teñ vadinasi; 2.:fam (lui) tas.
cospárgere vksm (qc di qcs) (api)berti (ką kuo),
(pa)barstyti, apibarstyti.
► cospárgersi sngr: c. ii capo di cénere pasi-
barstyti galvą pelenais (irprk).
cospárso, -a bdv (di qcs) nūbertas (kuo), nusėtas,
cospėtto dkt v akivaizda; al c. di qcn kieno aki­
vaizdoje, priėš ką.
cospicu||o, -a bdv žymūs; (notevole) reikšmingas,
(ingente) didelis, stambūs; una ~ a ereditd di­
delis palikimas; una somma ~ a stambi suma.
cospiráre vksm (-spi-) (contro qc) reñgti sąmok­
slą (prieš ką); susimokyti,
cospiratóre, -trice dkt v/m sąmokslininkas -ė.
cospirazióne dkt m sąmokslas,
c ó s t|a I dkt m 1. pakrantė; (regione costiera) p a­
jūris; (riva) krafitas; 2. (china) {kalne; 3. (di
un libro) nugarėlė; 4. anat (costola) šonkaulis;
5.: dgs tarm ~ e (verdura) burokai; 6.: velluto a
~ e velvetas; di velluto a ~<? velvetinis agg.
costa II prv tenai.
costante 1. bdv (di qcs) pastovūs, nekiñtamas;
(continuo) nuolatinis; temperatura c. pastovi
tem peratūra; 2. bdv (di qcn) atkaklūs; tvirtas;
essere c. nello studio uoliai mokytis; 3. dkt m
mat konstanta, pastovūs(is) dydis,
costantem énte prv nuolat, nuolatos,
costánza dkt m 1. (di qcn) atkaklumas; ryžtas;
tvirtumas; con c. uoliai; (con determinazione)
atkakliai, sū ryžtū; 2. (di qcs) pastovumas.
cost||are vksm [E] (có-) 1. kainuoti (ir prk); c.
molto / caro (poco) brangiai (nebrangiai) kai­
nuoti, būti brangiam (pigiam); venire a c.
atsieiti; quanto ~ a ? kiek kainuoja?; ~ a sei
euro kainuoja šešis eurūs;fig l’incidente ė ~ ato
la vita a un operáio nelaimingas atsitikimas
darbe vienam darbiniñkui kainavo gyvybę; ftg
quello sbáglio gli ė ~ a to ii posto dėl tos klaidos
neteko posto; ♦ c. un dcchio, c. salato, c. un
patrimdnio nepaprastai brangiai kainuoti;
questo ti ~ erá caro táu tai atsirūgs!; ~ i quel

che ~ i bet kokia kaina; 2. fig (pesare) būti
sunkiam, būti skaudžiam; mi ~ a nesinori; che
ti ~ a ? negi táu sunku?, negi gaila?
costáta dkt m nugarinė; (piatto) didkepsnis.
costatáre vksm (-sta-) => constatare,
costatazióne dkt m => constatazióne.
eostáto dkt v (torace) krūtinės ląsta; (ii fianco)
šonas.
eosteggiáre vksm (-stég-) (qcs) eiti (/ važiuoti ir
pan.) palei (ką); eiti (/ važiuotiirpan.) (ko) p a­
kraščiu; (di nave) plaukioti palei (ko) krafltą.
eostėi įv m => costūi.
costeliato, -a bdv nusėtas (kuo).
eostellazióne dkt m žvaigždynas,
costernato, -a bdv susikrimtęs; sūkrėstas; šono c.
didžiai apgailestauju,
costernazióne dkt m susikrimtimas; sukrėtimas,
costicchiáre vksm [E] (-stic-) šiek tiek kainuoti,
costiéra dkt m pakrantė; pajūris,
costiér||o, -a bdv pakrantės; pajūrio; guardia ~ a
pakrantės sargyba; navigazione ~ a pakrančių
laivyba; zona ~ a pajūris,
costine dkt m dgs šonkauliai (valgis).
costipáto, -a bdv (di qcn) 1. (stitico) kefičiantis
nuo vidurių užkietėjimo; 2. (raffreddato) p er­
šalęs.
costipazióne dkt m med 1. (dėl ventre) vidurių
užkietėjimas; 2. (infreddatura) peršalimas,
costituj irę vksm (-isc-) 1. (fondare) (į)steigti,
i (kurti; c. un’associazione Įsteigti bendriją;
2. (formare) sudaryti; essere ~ ito (da qc) susi­
daryti (iš ko), susidėti; 3. (essere) būti; (eąui-
valere) prilygti (kam); c. un esėmpio būti pa­
vyzdžiu; c. un pericolo būti pavojingam, kelti
pavojų; 4.: c. qcn erede paskirti ką paveldė-
:oju.
►costituirsi sngr 1. (formarsi) susikūrti, susi­
formuoti; 2. (alla polizia e sim.) pasiduoti po­
licijai (padarius nusikaltimą); 3. dir: c. in giu-
dizio dalyvauti teismo byloje; kreiptis j teismą;
c. parte civile pareikšti nuostolių atlyginimo
ieškinį (baudžiamojoje byloje).
costituzionále bdv konstitücinis; konstitūcijos;
Corte C. konstitücinis teismas,
costituzióne dkt m 1. (fondazione) (į)steigimas,
i įkūrimas; 2. (iiformare) sudarymas; 3. (strut-
:ura) sandara; (composizione) sudėtis -ies; 4.: c.
física kūno sudėjimas; 5. (insieme di leggi) kon­
stitucija.
cost o dkt v kaina; Įkainis; econ sąnaudos pi,
K a šta i pi; a basso c. pigiai; pigus agg; sotto c.
pigiau ūž savikainą; econ c. di produzione
savikaina; econ c. della vita pragyvenimo lygis;
cotėsto
♦ a c. (di qcs) (ko) káina; (di far qcs) net jei
reikėtų (ką daryti); ad ogni c., a tutti i ~ i, a qua-
lunąue c. žūtbūt; trūks plyš; bet kuria kaina,
cóstol | a dkt m anat šonkaulis; ♦ stare alle ~ e di
qcn vytis ką iš paskos,
costolctta dkt m gastr karbonadas,
costóro įv v/m dgs => costūi.
costoso, -a bdv brangūs, brangiai kainuojantis;
essere c. brangiai kainuoti, būti brangiam.
costr|jingere* vksm (qc a far qcs) (pri)versti (ką
ką daryti); c. a letto prikaustyti prie lovos; c.
alla resa priversti pasiduoti; i ladri lo hanno
~etto ad aprire la cassaforte plėšikai jį privertė
atrakinti seifą.
costrittiv||o, -a bdv 1. prievartos; misure ~ e prie­
vartos priem onės; 2. (che limita) varžantis,
costrizióne dkt m 1. prievarta; (pri)vertimas;
(pressione) spaudimas; 2. (limitazione) suvar­
žymas.
costruire vksm (-isc-) 1. (pa)statyti; c. una casa
(una nave, un ponte) statyti nam ą (laivą, tiltą);
c. una ferrovia (nu)tiėsti geležinkelį; 2. (pro-
durre) (pa)gaminti; tecn konstruoti; (assemb-
lare) (su)m ontúoti, (su)riñkti; 3. fig (creare)
(su)kürti; 4. geom: c. un triángolo braižyti tri­
kampį.
costruttivo, -a bdv konstruktyvūs,
costruttod/rf v 1. (senso) prasmė; senza c. tuščiai;
2. fig (utilita) nauda; 3. ling konstrūkcija.
costruttóre, -trice dkt v/m statytojas -a; (edile)
statybininkas -ė.
costruzión||e dkt m 1. (pa)státymas, statyba; (di
strade e sim.) tiesimas, tiesyba; in c. statomas
agg; materiali da c. statybinės medžiagos;
2. (produzione) gamyba; 3. (edificio) statinys;
pastatas; 4. (struttura) konstrūkcija; 5.: dgs le
~ i (U gioco) konstrūktorius sg; 6. ling kons­
trukcija.
costūi įv v šis žmogus sg, šie žmonės pi; jis, ji sg;
jie, jos pi; chi ė c.? kas jis per vienas?, kas tok­
sai?
costüm ||e dkt v 1. (abitudine) Įprotis; ė mio c. aš
įpratęs; turiu Įprotį; 2. (ppr. dgs ~ i) paprotys;
i ~ i di un popolo tautos papročiai; ♦ donna di
fácili ~ i laisvo elgesio moteris; 3. (abito) kos­
tiumas; c. da bagno maudymosi kostiumėlis;
(slip) maudymosi kelnaitės pi; ~ i popolari
tautiniai drabužiai,
costum ista dkt v/m kostiumų dailininkas -ė.
cotechino dkt v virta kiaulienos dešra, „kote-
kinas“.
coténna dkt m kiaulená; (di cinghiale) šernena.
cotėsto, -a bdv => codėsto.
cotolétta
cotolétta dkt m karbonadas, nugarinės kepsnÿs.
cotône dkt v 1. bot medvilnė; 2. medvilnė; (tessu-
to) medvilninis audinÿs; di c. medvilninis agg;
3. (t.p. c. idrôfilo) (higroskopinė) vatà.
cotoniflcio dkt v medvilnės verpimo fabrikas,
côtta dkt m fam : prèndere I prèndersi una c. per
qcn įsimylėti ką iki ausų.
cottimo dkt v vienetinis; a c. pavienečiui.
côtt| o, -a 1. bdv, dlv keptas, iškeptas; (in acqua)
virtas, išvirtas; ♦ fam e di ~ e e di crude iškrėsti
visokiausių pokštų; 2. bdv (t.p. innamorato c.)
įsimylėjęs iki ausų; 3. bdv (spossato) palauž­
tas; 4. dkt v (t.p. prosciutto c.) virtas kumpis;
5. dkt v (degtinės) plÿtos pi.
cotton fioc dkt v nkt ausų krapštukas,
cottùra dkt m 1. kepimas; (in acqua) virimas; c.
afuoco lento kepimas ant silpnos ugnies; piano
di c. kaitlentė; tempo di c. virimo laikas; con-
trollare la c. (di qcs) patikrinti kaip (kas) kepa
/ verda; 2. (di piastrelle) degimas,
coupé [ku'pe] dkt v nkt (auto) kupė (automobilio
tipas).
couperose [kupe'roz] dkt m nkt išryškėjęs kapi­
liarų tinklas,
cova dkt m perėjimas.
cov||àre vksm (cô-) 1. tr (nova) (iš)perėti; tupėti
ant kiaušinių; 2. tr fig slėpti (širdyje); puose­
lėti; c. rancore būti kupinam pagiežos; c. la
vendetta kerštauti; sto ~ando I’influenza prié
manęs kimba gripas; 3. intr [A] glūdėti, sly­
pėti; ♦ qui gatta ei ~ a čia kažkas nė taip.
covàta dkt m perėjimas; (le uova) perimi kiau­
šiniai; (i piccoli) (paūkščio) jaunikliai pi.
covile dkt v guolis (irprk); landa,
covo dkt v 1. irštva (ir prk), guolis; urvas; c. di
vipere (irprk) gyvatynas; 2. fig (di qcn) landÿ-
nė, lizdas; (rifugio) slėptuvė; un c. di ladri va­
gių lizdas,
covône dkt v pėdas; (bica) guba.
cow-boy [kau'boi] dkt v nkt kaubojus,
coyote dkt v nkt zool kojotas, prerijų vilkas,
cozza dkt m midija.
cozzàre vksm [A] (eoz-) 1. (con le com a) badyti,
daužyti ragais; 2. (urtare) atsitrenkti; susidurti;
fig c. con la realtà prasilenkti sù tikrove,
eozzo dkt v 1. (di com a) dūris ragais; 2. (urto)
susidūrimas; smūgis,
crac 1. dkt v nkt krachas; 2. išt brakšt, trakšt,
cracker ['kreker] dkt v nkt trapūtis, krekeris,
cràmpo dkt v mėšlungis, traukulÿs; ho un c. alla
gamba, mi è venuto un c. alla gamba mân m ėš­
lungis sutraukė / traukia koją.
crànico, -a bdv kaukolės; kaukolinis.
186
cránio dkt v kiaušas; anat kaukolė; (testa) galvá;
♦ a c. kiekvienam (po ką).
crásso, -a bdv: anat intestino c. storoji žarna,
cratére dkt v astr, geol krateris; dauba; c. lunare
Mėnūlio krateris,
eravatta dkt m kaklaraištis; farsi ii nodo alia c.
užsirišti kaklaraištį,
eravattino dkt v (farfallino) peteliškė,
creánza dkt m (t.p. buona c.) iš(si)auklėjimas;
geros manieros pi.
creá|¡re vksm (creo) 1. (su)kúrti; (ideare) išgal­
voti; c. un’dpera d ’arte sukūrti meno kūrinį; c.
un parco užveisti parką; c. una famiglia kurti
šeimą; c. le condizioni (per ąc) sudaryti (kam)
sąlygas; c. nuoviposti di lavoro kurti naujų dar­
bo vietų; fin c. un conto atidaryti sąskaitą; Dio
ha ~ to ii mondo Dievas sukūrė pasaulį; 2. fig
(provocare) (su)daryti; (su)kėlti; c. agitazione
kelti nėrim ą; c. disagi sudaryti nepatogumų; c.
problemi daryti problem ų; c. un’atmosferapia-
cėvole sukūrti jaūkią atmosferą; venirsi a c.
susidaryti.
►creársi sngr susidaryti,
creativitá dkt m kūrybingumas; kūrybiškūmas;
con c. kūrybiškai.
creativ||o, -a 1. bdv (di qcn) kūrybingas; 2. bdv
(di qcs) kūrybinis; kūrybos; crisi ~ a kūrybinė
krizė;processo c. kūrybinis procesas; 3. bdv (di
qcs, fantasioso e sim.) kūrybiškas; 4. dkt v/m
reklaminių tekstų kūrėjas -a.
creáto dkt v kūrinija; visata,
creatóre, -trice dkt v/m kūrėjas -a; ii C. Sutvė­
rėjas; ♦ mandare ai C. (uccidere) nugalabyti,
creatūra dkt m 1. (gyvas) padaras; kūrinys; (es-
sere) būtybė; 2. (bambino) mažylis -ė.
creazión ¡e dkt m 1. (su)kūrimas; la c. del mondo
pasaulio sutvėrimas; 2. (l’opera) kūrinys; kū­
ryba; ~ i di moda drabūžių modeliai; 3. (ii cre-
ato) visata; kūrinija; 4. (l’istituire) įsteigimas,
įkūrimas; 5. (nomina) paskyrimas,
credénte dkt v/m tikintysis mase, tikinčioji fem m .
credénza I dkt m (convinzione) įsitikinimas,
credénza II dkt m (ii mobile) indauja, bufetas,
credenziáli dkt m dgs 1. kredencialai, akredita­
vimo raštai; 2. (referenze) rekomendacija sg.
créd||ere vksm 1. tr (pensare) manyti; chepio-
va manau, kad lyja; di essermi sbagliato
manaū, kad suklydau; ~ i di imbrogliarmi?
m anai m anė apgauti?; non ~ o , ~ o di no ne-
manaū; di si (di no) manaū, kad taip (nė);
questo ė ąuello che ~ i tu tai tu taip manai; ho
creduto bene (far qcs) mán pasirodė teisinga
(ką daryti); maniaū, kad geriau; f a ’ come ~ i

daryk, kaip nóri; ♦ far c. qcs a qcn dúoti kám
ką suprasti; voler c. (sperare) tikėtis; 2. tr (rite-
".ere vero) tikėti (kuo); ♦ to ~ o bene! tikiu!;
manyčiau!; sakyčiau!; 3. tr (ritenere qcn qc)
laikyti (ką kuo); non ti credevo cosi stùpido ne-
maniaü, kàd tù tóks kvailas, nelaikiaü tavęs
tokiu kvailiu; chi (ti) ~ i di èssere? kàs įsi­
vaizduoji esąs?; mi credetti perduto maniaū,
kad mán galas; 4. intr [A] (a qc, in qcs) (pa)-
tikėti (kuo); c. agli ordscopi (ai miràcoli) tikėti
horoskopais (stebuklais); c. aile parole di qcn
patikėti kieno žodžiais; c. in un domani mi-
gliore tikėti geresniu rytojumi; non ~ o a qu-
ello che dici netikiu tuo, ką sakai; non ti ~ o
netikiu tavimi; ♦ non c. ai propri occhi (allé
próprie orécchie) netikėti savo akimis (ausi­
mis): c. sulla parola kliautis žodžiu; 5. intr [A]
:.p. c. in Dio) tikėti Dievą.
►crėd||erci įvdž (a qc, in qcs) (pa)tikėti (kuo);
non ci posso c.! negaliu (tuô) patikėti; ♦ da
nori ~erci! neįtikėtina!; ci ~ o! nà, žinoma!
►crėd||ersi sngr manytis, vaizduotis; tartis; c.
chissà chi įsivaizdinti; si ~ e un génio vaiz­
duojasi genijus esąs.
redibile bdv (į)tikėtinas; (plausibile) [tikimas;
•:dato) patikimas; versione poco c. neįtikima
versija.
redibilitàiWrfm 1. tikėtinumas; (plausibilità) įti­
kinamumas; (affidabilità) patikimumas; 2. (ii
'".ton nome) geras vardas,
rédito dkt v 1. (fiducia) pasitikėjimas; mérita
poco c. nelabai verta tikėti; ♦ darė c. (a qcn)
rasitikėti (kuo); (a qcs) tikėti (kuo); 2. (U
~:ion nome) geras vardas; godere di c. turėti
;ėra vardą; 3. econ, fin kreditas; (prestito)
raskolà; dgs ~ i (fondi) lėšospl; carta di c. m o­
kėjimo / kredito kortelė; istituto di c. kredito
staiga;/;« c. agevolato lengvatinis kreditas; fin
c. al consumo vartojimo paskola;/?« léttera di
c. akredityvas;/?« titoli di c. vertybiniai popie­
riai: fin concédere un c. suteikti kreditą; ♦ a c.
kreditan; skolon; fare c. duoti skolôn; sono in
c. con te tu mán skolingas; 4. (in contabilita)
kreditas; segnare a c. užpajamūoti; 5. (a scuo-
e sim. ) kreditas; 6.: d ir millantato c. = apgau­
lė (prašant atlygio už tariamą tarpininkavimą).
reditóre dkt v kreditorius, skolintojas,
rėdo dkt v 1. (la preghiera) tikėjimo išpažinimas
krikščionų malda); 2. fig krėdo; įsitikinimai
r!: (religione) tikėjimas,
rtdulità dkt m lengvatikybė,
rvdulóne, -a dkt v/m lengvatikis -ė.
rema dkt m 1. (patina) grietinėlė (irprk); alla c.
créscere
grietininis agg; fig la c. della societá visuomenės
grietinėlė; 2. (t.p. c. pasticciera) kremas; c. ai
cioccolato šokoladinis kremas; alla c. kreminis
agg; color c. kreminis; 3. (di verdure e sim.)
tyrė; trinta sriuba; 4. (pomata e sim. ) kremas;
c. antirughe kremas nuó raukšlių; c. da barba
skutimosi kremas; c. idratante drėkinamasis
kremas; c. per ii viso veido kremas; c. solare
kremas nuo saulės; spalmare la c. (su qcs) (iš)-
tėpti (ką) kremu,
crem agliéra dkt m tecn krumpliástiebis.
crem áre vksm (erė-) kremuoti; (su)dėginti.
crem atorio dkt v krematoriumas,
cremazióne dkt m kremacija; kremavimas,
erėme caram el [kremkara'mel] dkt m nkt gastr
pieninė karamelė, karamelės putėsiai,
crem ería dkt m tarm pieno ir ledų baras,
crémisi 1. bdv nkt avietinės spalvos, avietinis;
2. dkt v avietinė spalva,
cremoso, -a bdv 1. (fatto con crema) grietininis;
2. (denso) tirštas; (morbido) minkštas; (gras-
so) riebūs.
créolo, -a 1. bdv kreolų; kreólinis; 2. dkt v/m
kreolas -ė.
crėp||a dkt m (fessura) plyšys; (inerinatura) įskili­
mas; [trūkis, įtrūkimas; pieno di ~ e suskilęs;
c’ė una c. nei soffitto lubose įtrūkimas, lūbos
įskilusios,
crepáccio dkt v praraja (ppr. ledyne).
crepacuore dkt v širdgėla, sielvartas;/«r venire ii
c. sukelti sielvartą,
crepapėlle prv: ridere a c. plyšti juokais.
crep| áre vksm [E] (eré-) 1. fig sprogti; plyšti; c.
dal caldo alpti nuo karščio; c. dal redere plyšti
juokais; c. di rábbia sprogti iš pykčio; c. di sa-
lute trykšti sveikata; 2. spreg dvėsti, stipti; nu­
sprogti; ♦ kaip jst ~ a ! kád tü nusprógtum!;
kaip jst ~ i (ii lupo)! sakoma atsakant į palin­
kėjimą „sėkmės“; kaip jst ~ i l’avarizia! s kám
šykšti, - tefi nenusinėši!; 3. (fendersi) => cre-
pársi.
► crepa||rsi sngr (į)skilti, suskilti; (į)plyšti;
įtrūkti; (spec. in piu punti) skilinėti, sklisti; fa
péntola si ė ~ ta puodas įskilo / įskilęs,
erėpe [krep] dkt m nkt lietinis,
crepitare vksm [A] (erė-) sprag(s)ėti, traškėti,
braškėti; pokšėti,
crepitio dkt v sprag(s)ėjimas; pokšėjimas,
crepiiscolo dkt v 1. prieblanda, prietem a; 2. jig
saulėlydis.
crescendo dkt v nkt mus „crescendo“ (irprk).
crésc]|ere* vksm 1. intr [E] (iš)augti; (diventare
adulto) užaugti; farsi c. i capelli (užsi)auginti
créscita
plaukus; šono cresciuto dai nonni augau pas
senelius; esperienze che fanno c. išgyvenimai,
kurie brandina; qui ~ e l ’olivo čia auga alyvme­
džiai: fig l’economia ~ e ekonom ika plėtojasi;
fig c. in fama garsėti; 2. intr [E] (aumentare)
(iš)augti; (pa)kilti; (di numero) (pa)daugėti;
(idi volume) (pa)didéti; c. d ’intensitá stiprėti; c.
di peso priaugti svorio; iifiume ~ e lipė tvinsta;
i prezzi šono cresciuti pakilo kainos; ii debito
pubblico ~ e auga valstybės skola; 3. tr (alleva-
re) (už)auginti; (educare) auklėti,
créscita dkt m 1. augimas; 2. (aum ento) augi­
mas; (pa)kilimas; (di numero) (pa)daugėji-
mas; (di volume) (pa)didėjimas; (espansione)
plėtra; c. demográfica gyventojų prieaugis; la
c. di una cittá miesto plėtra; la c. dėl mercato
riñkos didėjimas; la c. deiprezzi kainų kilimas;
econ c. económica ekonomikos augimas; ėssere
in c. augti, didėti,
crésim a dkt m rel sutvirtinimas, konfirmacija,
cresim áre vksm (erė-) rel suteikti (kam ) sutvirti­
nimo sakramefitą, sutvirtinti (ką).
crespo, -a bdv smulkiai susiraitęs,
cresta dkt m skiauterė (ir prk); la c. dėl galio
gaidžio skiauterė; geogr c. montuosa kalno
skiauterė, ketera; fig la c. dell’onda bangos
skiauterė; ♦ sulla c. dell’onda šlovės viršūnėje,
añt bangos; abbassare la c. nuleisti skiaūterę;
alzare la c. kelti skiaūterę.
creta dkt m molis; di c. molinis agg, iš molio.
cretinat| a dkt m kvailystė; dire ~ e nusišnekėti,
cretino, -a dkt v/m kvailys -ė; kretinas -ė.
cric dkt v nkt kėliklis.
cricca dkt m 1. (compagnia) šutvė; 2. spreg klika,
cricéto dkt v zool žiurkėnas,
crim ínale 1. bdv kriminalinis; (delittuoso) nusi­
kalstamas; (di delinquenti) nusikaltėlių; 2. bdv.
indágine c. nusikaltimo tyrimas; 3. bdv fig (ri-
provevole) pasibaisėtinas; 4. dkt v/m nusikal­
tėlis -ė.
crim inalitá dkt m nusikalstamumas; c. organiz-
zata organizuotas nusikalstamūmas.
crimine dkt v nusikaltimas, kriminalas.
criminós[|o, -a bdv nusikalstamas; attivitá ~ a
nusikalstama veika,
crínale dkt v geogr (kalno) ketera,
erine dkt v ašutas,
criniéra dkt m karčiai pi.
cripta dkt m kripta,
crisálide dkt m zool lėliukė,
crisantem o dkt v bot chrizantema, skaistažiedė,
crisi dkt m nkt 1. krizė; c. política (económica)
politinė (ekonominė) krizė; c. di governo vy­
188
riausybės krizė; c. dei valori vertybių krizė;
med c. di rigetto atmetimo reakcija; ♦ ėssere in
c. išgyventi krizę; uscire da una c. išbristi iš kri­
zės; 2. med priepuolis, krizė; c. istėrica isterijos
priepuolis; fig avere una c. di pianto prapliupti
ašaromis.
cristalleria dkt m 1. (oggetti) krištolo / krištoli­
niai dirbiniai pi; 2. (negozio) krištolinių dirbi­
nių parduotūvė; 3. (fabbrica) stiklo fabrikas,
cristalliéra dkt m vitrina, įstiklinta spintelė,
cristallino, -a 1. bdv krištolinis (ir prk); 2. bdv
chim kristalinis; 3. dkt v anat lęšiukas,
cristallizzáre vksm [E] chim kristálintis, išsikri-
stalinti, kristalizuotis (irprk), išsikristalizuoti.
►cristallizzársi sngr -> cristallizzáre.
cristállo dkt v 1. krištolas; (oggetto) krištolo dir­
binys; di c. krištolinis agg; c. di rocca kalnų
krištolas; 2. (vetro) stiklas; 3. chim kristalas,
cristianésim o dkt v krikščionybė.
Cristian Į| o, -a 1. bdv krikščioniškas; krikščionių;
2. dkt v/m krikščionis -ė; ♦ da c., da ~ i žmo­
niškai.
Cristo dkt v 1. Kristus; avanti C. prieš Kristų,
prieš Kristaus gimimą; dopo C. po Kristaus
gimimo; ♦ kaip jst C. (santo)! pó galais!; 2.: fig
fa m un póvero c. vargšas,
criterio dkt v 1. kriterijus, principas; c. di valuta-
zione vertinimo kriterijus; con che c.? pagal
ką?; kuo remiantis?; 2. fig sveika nuovoka,
protas; senzja c. neprotingai; neprotingas agg.
crlti||ca dkt m 1. kritika; (recensione) receñzija;
c. d ’arte meno kritika; menotyra; 2. (i critici)
kritikai pi, kritika; 3. (giudizio) kritika; peiki­
mas; una c. costruttiva konstruktyvi kritika;
esporsi alle ~che nevengti kritikos; leistis kri­
tikuojamam; ricevere ~che sulaukti kritikos,
criticare vksm (cri-) 1. kritikuoti; (iš)peikti, su­
peikti; ha sempre da c. jis nuolat bamba, jam
vis kas negerai; 2. (recensire) kritikuoti, recen­
zuoti.
criti ¡|co, -a 1. bdv kritiškas; kritinis; giudizio c.
kritiškas vertinimas; note ~che kritinės pasta­
bos; 2. bdv (di crisi) kritiškas; situazione ~ a
kritiška padėtis; in condizioni ~che kritiškos
būklės; 3. chim, fis kritinis, krizinis; tempera­
tura ~ a kritinė tem peratūra; 4. dkt v/m kri­
tikas -ė.
criticóne, -a dkt v/m priekabininkas -ė; (bronto-
lone) bambeklis -ė.
crivelláre vksm (-vėl-): c. di colpi, c. di pallottole
suvarpyti kulkomis,
crivėllo dkt v rėtis.
 crucciáto

croáto, -a 1. bdv Kroatijos; kroatų; iš Kroatijos; speranze vilčių sudužimas; 3. fig (di qcn) išseki­
2. dkt v/m kroatas -ė; 3. dkt v kroatų kalba, mas; pakrikimas; avere un c. palūžti; 4. jin,
eroccánte 1. bdv traškantis; 2. dkt v griliažas. econ (staigūs) kritimas; nuosmukis; c. delle
crocchétta dkt m gastr kroketas, véndite smarkiai sumažėjęs pardavimas, par­
crócchia dkt m šinjonas; kuodas, davimų nuosmukis,
erócchio dkt v būrelis (žmonių). croma dkt m m us aštuntinė (nata),
cróce dkt m 1. kryžius (ir prk); a c. kryžmai; (a cromare vksm (eró-) (ap)chromúoti.
~'onna di croce) kryžiaus pavidalo, kryžmas cromático, -a bdv 1. spalvos; spalvų; 2. mus
j g?: ♦ gettare la c. addosso a ącn versti kalnus chromatinis,
jñ t kó; metiere in c. (qcn) neduoti (kam ) ra­ cromato, -a bdv chromuotas,
mybės; 2.fig kryžius; kančia, vargas; a ciascu- cromatūra dkt m chromavimas,
no la sua c. kiekvienam savo kryžius; 3. (cro- cromo dkt v chim chromas,
. ifisso e sim.) kryžius, krucifiksas; (piccola) cromosoma dkt v biol chromosoma,
kryželis; 4. (t.p. ii segno della c.) kryžiaus crónaca dkt m 1. kronika; apžvalga; (servizio)
žėnklas; farsi ii segno della c. persižegnoti; reportažas; c. nėra juodoji kronika, kriminalai
5. (segno gráfico, t.p. crocetta) kryžiūkas, kry­ pi; c. rosa garsenybių krónika;/are la c. di una
želis; ♦ a dcchio e c. maždaūg, apytikriai; tre partita di calcio kom entuoti futbolo rungtynės;
parole in c. vos keli žodžiai; farci una c. sopra ♦ fa m per la c. kad žinotum; 2. stor kronika,
išmesti iš galvós;/are a testa o c. mesti m onetą; metraštis,
6.: la C. Rossa Raudonasis Kryžius; 1.x astr la cronachista dkt v kronikininkas.
C. dėl Sud Pietų Kryžius. cróni|[co, -a bdv 1. m ed chroniškas; lėtinis; bron­
crocerossina dkt m gailestingoji sesuo (ppr. chite ~ ca lėtinis bronchitas; malato c. chro­
Raudonojo Kryžiaus), seselė (irprk). niškas ligonis; 2. fig (di qcs) chroniškas, įsi-
crocevia dkt v kryžkelė (ir prk); (incrocio) san­ senėjęs; 3. fig (di qcn) užkietėjęs,
kryža. cronista dkt v/m (giomalista) reporteris -ė.
crociáta dkt m 1. stor kryžiaus žygis; 2. fig (per cronología dkt m 1. chronologija; 2. in f istorija,
j : s: contro qcs) kam panija (už ką; prieš ką). cronológico, -a bdv chronologinis; in ordine c.
í-rocicchio dkt v kryžkelė. chronologiškai,
¿nociera dkt m kruizas, kelionė laivu, cronometrággio dkt v chronometražas,
crocifiggere* vksm stor nukryžiuoti, cronometrare vksm (-no-) m atuoti (laiką, ppr.
crocifissióne dkt m nukryžiavimas; la c. di Cristo chronometru); (iš)m atūoti (ko) trukmę; chro-
Kristaus mirtis afit kryžiaus, nom etrūoti.
crocifisso, -a 1. bdv, dlv nukryžiuotas; 2. dkt v: cronómetro dkt v chronom etras, laikmatis,
ii C. nukryžiuotasis; 3. dkt v krucifiksas, kry­ cróss dkt v nkt sport 1. (corsa) krosas; 2. (nei cal­
žius. cio) kamuolio perdavimas j baudos aikštelę
crogiólo dkt v 1. tecn tiglis; 2 .fig mišinys, (iš šono).
crogiolársi vksm (eró-): c. ai sole šildytis prieš crossáre vksm (eros-) sport skersuoti (kamuolį).
'áule / saulėje; fig c. nei ricordi mėgautis pri- crósta dkt m 1. pluta; c. di ghiáccio ledo pluta,
'iminimais. ledelis; c. di pane duonos pluta; žiauberė;
crogiuólo dkt v => crogiólo. 2. (di ferita) šašas; si ė formata la c. užsidėjo
¿rolla re vksm [E] (crol-) 1. (su)griuti (į-, nu-); šašas, užgijo; 3. spreg (brutto quadro) teplionė
c. addosso (a qc) užgriūti (ką); c. sul divano (apie paveisklą), terlionė; 4. geol (t.p. c. terre­
r.ugriuti afit sofos; ii ponte ė ~ to tiltas sugriuvo; stre) Žem ės pluta,
ii soffitto ė ~ to įgriūvo lubos; ii vėcchio manie- crostáceo dkt v zool vėžiagyvis,
ro sta ~ndo seni rūmai griūva; 2. fig (di qcs) crostáta dkt m gastr „krostata“ (toks naminis p y­
su ¡žlugti, (su)griuti; subyrėti; suirti; (di spe- ragas su džemu).
ran:e e sim.) žūti; far c. (su)žlugdyti, ( s u ­ crostino dkt v 1. (fettina) skrebūtis; 2. (dadino)
griauti; 3.fig (di qcn) palūžti; c. dalsonno lūžti paskrudintos duonos kubelis,
norėti miego); 4. fig (dei prezzi e sim.) (nu)- crótalo dkt v zool barškuolė (gyvatė).
kristi; (nu)smukti. crucciáre vksm kelti nėrim ą / rūpesčių (kam).
crollo dkt v 1. (su)griuvimas; griūtis -iės fem m ; ►crucciársi sngr graužtis; krimstis, susikrim-
2. fig (di qcs) (su)žlugimas; ii c. dell’Unione So­ sti.
viética Tarybų Sąjungos žlugimas; ii c. delle crucciáto, -a bdv susikrimtęs.
crūccio 190

crūccio dkt v graužatis -iės fem m , susikrimtimas; erdvi virtuvė (atskira patalpa, kur galima ir
nėrimas; (risentimento) apmaudas, valgyti), virtūvė-valgomasis; ♦ da c. virtuvinis
cruciale bdv lemiamas, lemtingas, agg; 2. (l’arte) virtuvė; (ii cibo) maistas; c. ca-
crucivėrba dkt v nkt kryžiažodis; completare / ri- salinga nam inė / nam ų virtuvė; c. italiana italų
sdlvere un c. (iš)spręsti kryžiažodį, / itališka virtuvė; libro di c. receptų knyga; mi
crudėle bdv žiaurūs; nuožmūs; (spietato) negai­ piace la c. cinese man patinka kiniška virtuvė,
lestingas; destino c. žiaurūs likimas, man patinka kiniški patiekalai; ♦ flk troppi
crudelta dkt m nkt 1. žiaurumas; nuožmumas; cuochi guastan la c. tarp dviejų auklių vaikas
2. (azione) žiaurenybė; žiaurūs poelgis. be galvos; 3. (apparecchio afom elli) viryklė; c.
crūd||o, -a 1. bdv žalias; neiškeptas; neišvirtas, elėttrica (agas) elektrinė (dujinė) viryklė; 4. (ii
neišviręs; carne ~ a žalia mėsa; la pasta ė an- complesso dei mobili) virtuvės baldų kom p­
cora ~ a m akaronai dar neišvirė; 2. bdvfig (ru­ lektas, virtuvė; c. componibile virtuvės sekcija,
de) šiurkštūs; ♦ nudo e c. nepagražintas; 3. bdv cucinare vksm (-ei-) (pa)gaminti (valgį); virti;
fig (cntdele) žiaurūs; 4. dkt v (t.p. prosciutto c.) kepti.
vytintas kumpis, cucinino, cucinotto dkt v dimin virtuvėlė,
cruento, -a bdv kruvinas, cucire vksm (cūcio) 1. (su)siuti (į-, pri-, už-); c.
crumiro dkt v streiklaužys, un bottone prisiūti sagą; c. una fodera įsiūti
crūna dkt m (adatos) ausis -iės, auselė, skylutė, pamušalą; c. una toppa užsiūti lopą; c. uno
crūsca dkt m sėlenos; * ji k la faritia dėl diavolo va strappo susiūti plyšį; macchina da c. siuvamoji
tutta in c. neteisūs turtas neskels. mašina; m ed c. una ferita susiuti žaizdą; c. la
cruscotto dkt v prietaisų skydas (automobilio). bocca (a qcn) burną (kam ) užsiūti; 2. (confezi-
cubano, -a 1. bdv Kubos; kubiečių; kubiėtiškas; onare abiti) (pa)siūti; farsi c. pasisiūdinti, siū­
iš Kubos; 2. dkt v!m kubietis -ė. tis.
cubatūra dkt m kubatūra, ►cucirsi sngr pasisiūti, siūtis; prisisiūti,
cubėtto dkt v dimin kubelis. cucito, -a 1. bdv (su)siūtas; prisiūtas; įsiūtas;
cūbi||co, -a bdv kubinis; mat radice ~ ca kubinė užsiūtas; 2. bdv (di abito) pasiūtas; 3. dkt v
šaknis. siuvimas; ♦ da c. siuvamasis agg.
cubista 1. dkt v art kubistas; 2. bdv art kubizmo; cucitrice dkt m segiklis.
kubistų; 3. dkt m klubo šokėja. cucitura dkt m 1. (su)siuvimas; 2. (tratto cucito)
cubital||e bdv miižinško dydžio (apie šriftą), mil­ siūlė; si e disfatta la c. iširo siūlė,
žiniškas; a caratteri ~ i milžiniškomis spaus­ cucū nkt 1. dkt v (l’animale) gegutė; 2. dkt v (t.p.
dintinėmis raidėmis, oroldgio a c.) laikrodis sū gegutė; 3. išt kūkū.
cubo dkt v 1. geom kubas; 2. m at kubas, trečiasis cūculo dkt v zool gegūtė.
laipsnis; elevare ai c. pakelti kubu; 3. kaip bdv: cucūzzolo dkt v —>cocuzzolo.
metro c. kubinis metras, cūfTi !a dkt m 1. kepuraitė; c. da bagno maudy­
cuccagna dkt m 1. (vita facile) katino dienos pi: mosi kepuraitė; ♦ per ii rotto della c. vos ne
2.: ii paese della c. stebuklų šalis; l’albero della vos, vargais negalais; (per un pelo ) per plauką;
c. „gausybės medis“ (taukuota kartis prie ku ­ 2. (t.p. dgs ~ e ) ausinės pi.
rios viršūnės pritvirtinami pasiektini prizai). cugina dkt m pusseserė,
cuccėtta dkt m kušetė, miegamoji vieta, cugino dkt v pūsbrolis.
cucchiaiata dkt m šaukštas (šaukšte telpantis kie­ cūi įv nkt 1.: (a) cui kuriam (/ kuriai / kuriems /
kis). kurioms); con cui sū kuriuo (/ sū kuria ir t. t.):
cucchiaino dkt v šaukštelis; c. da te arbatinis da cui pas kur[ (/ pas kurią ir t. t.); di cui kurio
šaukštelis; un c. di miele šaukštelis medaus, (/ kurios ir t. t.); (di argomento) apie kurį (/
cucchiaio dkt v 1. šaukštas; un c. di zuppa šaukš­ apie kurią irt. t.); in cui kur; kuriam e (/ kurioje
tas sriubos; 2. tecn kaušas, ir 1.1.);per cui kuriam (/ kuriai ir 1.1.); (a causa
cūccia dkt m šuns būda; ♦ kaip jst a c.! gulėk!; di) dėl kurio (/ dėl kurios ir 1.1.); (per conto di)
(vai ai tuo posto) į vietą!; fig užsičiaupk! ūž kurį (/ ūž kurią ir t. t.); su cui ant kurio (/
cucciolata dkt m prieauglis; jaunikliai pi. ant kurios ir t. t.); tra cui tarp kurių; vicino a
ciicciolo dkt v jaunikilis; (solo di cane) šunytis, cui prie kurio (/ prie kurios ir t. t. ); ii giorno in
cūccuma dkt m (metalinis) ąsotis; (per bollire) cui diena, kai; una persona su cui si pud conta-
virdulys; (per eaffė) kavinukas, re žmogus kuriuo galima pasikliauti; un auto­
cucina dkt m 1. virtuvė; in c. virtuvėje; c. abitabile re le cui opere šono poco conosciute autorius,

kurio kūriniai mažai žinomi; 2.: per cui dėl to,
todėl.
culinario, -a bdv kulinarijos, virtuvės; kulinari­
nis.
cūlla dkt m lopšys (irprk); dondolare ii bambino
nella c. supti vaiką lopšyje: //'" la c. della civiltá
civilizacijos lopšys,
culláre vksm 1. supti, sūpuoti, linguoti; (con la
nimia nanna) liūliuoti; 2.fig: c. una speranza
puoselėti viltį.
►cullársi sngr 1. süptis, süpúotis; 2. fig: c. in
un’illusione puoselėti iliuziją,
culminante bdv kulminacinis; ryškiausias,
culminare vksm [A] (cúl-) pasiekti kulminacinį
tašką; (terminare) baigtis,
culminazióne dkt m => cülmine 2.
culmine dkt v 1. viršūnė; 2. fig viršūnė; kulmi­
nacija; al c. della carriera karjeros viršūnėje; la
tensione ė al c. įtam pa pasiekė kulminaciją,
culo dkt v 1. volg subinė, šikna; ♦ ėssere c. e
camicia būti neatskiriamais draugais; veikti
išvien;/are un c. cosi iškaršti subinę; leccare U
c. lįsti į subinę; laižyti subinę; prendere per ii c.
knisti protą; kaip jst vai afare in c.! eik šikt!;
2. fig f am (fortuna): hai sempre c. táu nuolat
sekasi; ♦ di c. per fūksą; kaip jst fam che c.!,
che colpo di c.! kaip nuskilo!; 3. (di bottiglia e
;;m.) dugnas (butelio ir pan.).
culto dkt v 1. kültas; liberta di c. tikėjimo laisvė;
luogo di c. šventovė; ministri dėl c. kunigai; c.
della personalitá asmenybės kūltas; 2. fig kul­
tas: (adorazione) garbinimas; ♦ (di) c. kūltinis
..g?: telefilm (di) c. kūltinis serialas,
cultóre, -trice dkt v/m žinovas -ė; puoselėtojas -a.
cuitūra dkt m 1. (di una persona) kultūra; išpru­
simas, išsilavinimas; (le conoscenze) žinios pi;
una persona di grande c. didelės kultūros žm o­
gus: 2. (della societd) kultūra; civilizacija; c. di
massa masinė kultūra; la c. latina lotynų kul­
tūra: la c. dėl divertimento pramoginė kultūra;
3. coltūra.
cultural ||e bdv kultūrinis; kultūros; arretratez-
m c. kultūrinis atsilikimas; centro c. kultūros
.entras: rapporti ~ i kultūriniai ryšiai; una
trasmissione c. kultūros laida,
culturismo dkt v kultūrizmas,
culturista dkt v!m kultūristas -ė.
cumino dkt v bot kmynas.
cumulabil|Įe bdv sumuojamas; gli sconti non šo­
no ~ i nuolaidos nesumūojamos.
cumulativo, -a bdv süminis, beñdras.
cumulo dkt v 1. krūva, šūsnis -ies femm; c. di
neve pusnis -iės femm; un c. di piatti sporchi
cuóre
krūva nešvarių lėkščių; 2. (nube) kamuolinis
debesis -iės.
cuneiforme bdv: stor scrittura c. dantiraštis,
cūneo dkt v pleištas (irprk), pakala,
cunétta dkt m 1. (del terreno) (kelio) įdubimas;
duobutė; 2. (fosso) (nutekamasis) griovys,
cunicolo dkt v galerija, požeminis pasažas,
cuócere* vksm 1. tr (iš)kėpti; kepinti; c. U pane
iškepti duoną; c. sullagriglia kepti añt grotelių;
mėttere a c. (už)kaisti; 2. tr (in acqua) (iš)virti;
virinti; (in umido) šutinti; troškinti; c. la pasta
virti makaronus; c. un uovo išvirti kiaušinį; c.
al vapore virti garuose; 3. tr (mattoni) (iš)dėg-
ti; 4. trfig (dėl sole) deginti, kepinti; 5. intr [E]
=> cuocersi 1. 2.
►cuocersi sngr 1. (iš)kėpti; 2. (in acqua) (iš)-
virti; (in umido) šūsti; 3.: c. al sole kėpintis
saulėje,
cuóco, -a dkt v/m virėjas -a.
cuo||io (dgs -i, cuoia m) dkt v 1. (išdirbta) óda,
šikšna; di c. odinis agg; finto c. dirbtinė óda;
2.: anai c. capelluto galvos óda; 3.: ♦ tirare le
~ ia kójas pakratyti.
cuór||e dkt v 1. širdis -iės femm; attacco di c.
širdies priepuolis; battito dėl c. širdies plaki­
mas; trapianto di c. širdies persodinimas; med
a c. aperto atvira širdimi; med sóffio ai c. širdies
ūžesys; sojfrire di c. sirgti širdimi; fig stringere
ai c. priglaūsti prie širdies; ♦ col c. in mano
nuoširdžiai; avere ii c. in gola turėti širdį už­
kulniuose; spezzare ii c., straziare ii c. plėšyti
širdį; mi piange ii c. širdį gelia; m i si stringe ii
c. m án gniaužia / spaudžia širdį; ho avuto I ho
sentito un tuffo ai c. mán širdis apmirė; 2. fig
širdis -iés femm; (animo) siela; di c. iš širdies,
nuoširdžiai; širdingai; ridere di c. gardžiai juok­
tis; di buon c. geros širdies, geraširdis agg; sen-
za c. beširdis; beširdiškas agg; in cuor mio
(savo) širdies gilumoje; con tutto ii c. visa šir­
dimi; duro di c. kietos širdies; affari di c. širdies
reikalai; amico dėl c. geriausias draūgas; ♦ c. di
leone narsuolis; c. di pietra akm eninė širdis; c.
solitario vieniša širdis; a cuor leggero nerūpe­
stingai; aprire ii c. atverti širdį; avere a c.
branginti; turėti priė širdies; avere ii c. ténero
turėti minkštą širdį; conquistare ii c. (di qcn)
pavergti (kieno) širdį; mėttersi ii c. in pace
susitaikyti su likimū; stare a c. añt širdies
gulėti, rūpėti; non mi regge ii c. (a far qcs)
neturėti širdies (ką daryti); flk lontano dagli
occhi, lontano dal c. iš akių - iš širdies; 3. (og-
getto a forma di cuore) širdis -iėsfemm, širdelė;
4. fig (centro) branduolys, širdis-iės/emm; (es-
 ¥
cupidigia 192

senza) esmé; (profondo) giluma; c. di carciofo curiosáre vksm [A] (-rió-) (pa)smalsáuti; spreg
artišoko šerdis -íes fem m ; nei c. delVinverno lįsti.
gilią žiemą; nei c. della notte nakties gūdumoje; curiositá dkt m 1. smalsumas; tóglimi una c. ...
5.fig fa m : c. mio! širdele (mano)!; 6.: dgs ~ i mán smalsu, pasakyk... ; 2. (cosa curiosa) kei­
(nelle carte) čirvai, širdys; 7.: rel ii Sacro C. stenybė, kuriozas; (ratita) retenybė,
Švenčiausioji Širdis, curios || o, -a 1. bdv smalsūs; sguardi ~ i smalsūs
cupidigia dkt m godumas, gobšumas. žvilgsniai; šono c. (di sapere)... mán smalsu (ži­
cüp||o, -a bdv 1. (scuro) tamsūs; gūdus; cielo c. noti)... ; 2. bdv (bizzarro) keistas; kurioziškas;
blausūs / niūrūs dangūs; notte ~ a gūdi naktis; situazione ~ a kurioziška situacija; ė c. che...
2. (di suono) žemas; (di voce) storas; ii c. bron- keista, k a d ...; 3. dkt v/m smalsuolis -ė.
tolio dėl tuono griaustinio gaudesys; 3. fig (si- curricolo dkt v => curriculum,
nistro) gūdus, nykūs; (tetro) niaurūs, niūrūs; curriculum dkt v lot: c. (vitae) gyvenimo apra­
previsioni niūrios prognozės; 4. fig (di qcn) šymas.
paniuręs; niūrūs, cursóre dkt v in fž ymiklis, žymeklis.
cüpola dkt m 1. archit kūpolas; 2. fig (mafiosa) cürv||a dkt m 1. (linea curva, anche m at) kreivė,
mafijos šūlaipi. kreivė; 2. (di strada) vingis (ppr. kelio); (svol-
cür||a dkt m 1. priežiūra; (pensiero) rūpestis; c. ta) posūkis; (ansa) lañkstas; c. a destra (a sini-
dei capelli plaukų priežiūra; avere c., darsi c., stra) vingis f dešinę (į kairę); 3. (alio stadio)
prėndersi c. (di qc) pasirūpinti (kuo), rūpintis; tribūna (už vartų); 4.: dgsfam ~ e (di una don-
prižiūrėti (ką); ♦ kaip jst abbi c. di te! saugo­ na) apvalūmai.
kis!; 2. (accuratezza) rūpestingūmas; (interes- curvare vksm 1. tr (is)leñkti; lankstyti; (piegare)
samento) rūpinimasis; (zelo) kruopštūmas; at­ (su)leñkti, paleñkti; 2. intr [A] (girare) (pa)-
sidėjimas; con c. rūpestingai; (con attenzione) sūkti; c. a destra pasūkti \ dešinę.
atsargiai; (con zelo) kruopščiai; (con qualitá) ►curvársi sngr 1. (iš)lifikti, įlinkti; (piegarsi)
kokybiškai; 3. (medica) gydymas; (ciclo di (su)liñkti, paliñkti; leñktis; 2. (di qcn) susi-
cura) kursas; (trattamento) procedūra; (as- leñkti, pasileñkti; (far la gobba) kūprintis,
sistenza) slauga; c. dimagrante liékninamoji curvatüra dkt m kreivis, kreivūmas; išlinkimas;
dieta; ~ e termali gydymas vandenimis; casa di med c. della spina dorsale stuburo iškrypimas,
c. slaugos namai; (clínica privata) privati kli­ curvilíneo, -a bdv kreaivaeígis; kreivas.
nika; ♦ avere in c. gydyti; ėssere in c. gydytis; cürv||o, -a bdv 1. leñktas; (all’insú o aU’ingiú)
4. fig (rimedio) vaistas; 5.: ♦ a c. (di qc) pa­ riestas; (incurvato all’intemo) įlenktas; įlifikęs;
rengė... (kas); 6. dir rūpyba, (incurvato all’estemo) išlenktas; išlifikęs; (stor­
curábile bdv pagydomas, io) kreivas; linea c. kreivė; naso c. kumpa /
curante bdv: médico c. gydantis gydytojas, riesta nósis; projilo c. leñktas profilis; rami ~ i
curare vksm 1. (qc) prižiūrėti (ką), pasirūpinti, nuliñkusios šakos; schermo c. išlenktas ekra­
(kuo), rūpintis; c. ilgiardino prižiūrėti sodą; c. nas; spalle ~ e nusvirę pečiai; 2. (di qcn) susi-
iiprdprio aspetto rūpintis savo išvaizda; 2. (gu­ leflkęs; su Iiñ kęs: camminare c. kūprinti, eiti
ariré) (pa)gydyti, išgydyti; c. un paziente gydyti susileñkus.
ligonį; c. unaferita (una polmonite, l’acne) gy­ cuscinétto dkt v 1. pagalvėlė; c. per timbri pa­
dyti žaizdą (plaūčių uždegimą, spuogus); c. spaudė; 2. fa m (di grasso) lašinukai pi; 3. tecn
con l ’ipnosi gydyti hipnozė; 3. (allestire) (pa)- guolis; c. a sfere rutulinis guolis; ♦ fare da c.
reñgti, kuruoti; c. una mostra reñgti parodą; c. būti táikstytoju; 4. fig polit: kaip bdv stato c.
la regia (di qcs) (su)režisūoti (ką). buferinė valstybė,
►curársi sngr 1. gydytis; c. i reumatismi gydy­ cuscino dkt v (perla testa) pagalvė; (persedersi e
tis reum atą; c. da uno specialisto gydytis pas sim.) pagalvėlė; c. di piume pūkinė pagalvė;
specialistą; 2. (di qcs) paisyti (ką); non c. (di sprimacciare un c. kedenti pagalvę,
qcs) nesirūpinti (kuo), nepaisyti (ko). cúspide dkt m archit smailė,
curativo, -a bdv gydomasis, custóde dkt v/m budėtojas -a; prižiūrėtojas -a;
curato dkt v klebonas. sargas -ė (irprk); ♦ angelo c. angelas sargas,
curatóre, -trice dkt v/m 1. rengėjas -a; kurato­ custodia dkt m 1. (l’azione) saugojimas; globa;
rius -ė; (di tęsti) redaktorius -ė; 2.: dir c. falli- dir c. cautelare kardomasis kalinimas; darė in
mentare likvidatorius, c. duoti pasaugoti; 2. (astuccio e sim.) dėklas,
cüria dkt m 1. rel kūrija; 2. stor kūrija. makštis -iės; c. portadocumenti įmaūtė; la c.

degli occhiali (dėl violino) akinių (smuiko) dė­
klas: la c. di un pugnale durklo makštis,
custodito, -a bdv, dlv saugomas,
oistodire vksm (-isc-) 1. (pa)saugoti; c. i gioielli
in cassaforte saugoti brangenybes seife; c. la
casa (ilgregge) saugoti namus (avių bandą); c.
i prigionieri saugoti suimtuosius; c. un segreto
iš (saugoti paslaptį; 2. (aver cura) prižiūrėti.
cyclette
cutane||o, -a bdv odos, odos; m ed eruzione ~ a
odos išbėrimas,
cute dkt m anai, m ed oda, oda; malattia della c.
odos liga.
cuticola dkt m bot, zool kutikulė.
eutter [’katter] dkt v nkt 1. (taglierina) rėžiklis;
2. (imbarcazione) kateris,
cyclette [si'klet] dkt m nkt dviratis-treniruöklis.

D
d [di] dkt v/m nkt 1. ketvirtoji italų kalbos abėcė­
lės raidė; d minuscola mažoji „d“; D maiuscola
didžioji „d“; D di / come Domoddssola D kaip
„Domodossola“ (paraidžiui sakant vardą, žodį
ir pan.); ♦ vitamina D vitaminas D [de]; 2.: D
romėniškasis skaitmuo, atitinkantis skaičių 500.
da prlk 1. žymi pradžią (laiko ir vietos atžvilgiu),
kilmę; nuo (ko); iš (ko); cominciare da įero
pradėti nuo nulio; venire dall’Italia atvažiuoti
iš Italijos; (come origine) būti iš Italijos; da al-
lora nuo tada; da due giorni (jau) dvi dienos,
(jaū) dvi dienas; daile 6 alle 7 nuo 6 iki 7; dalia
maitina alia sera nuo ryto iki vakaro; da ąuan-
to tempo? kiek laiko?; cola ácqua dal tetto nuo
stogo bėga vanduo; dalla torre si vede bene nuo
bokšto gerai matyti; ho rícevuto una convocazio-
ne dal comune gavaū šaukima iš savivaldybės;
ho imparato tutto da mia madre viską išmokau
iš / nuo motinos; salutali anche da parte mia
pasveikink juos ir nu5 manęs; ii vento sóffia da
ėst vėjas pučia iš rytų; é caduto dall’álbero
iškrito iš medžio; da loro ei si puo aspettare di
tutto iš jų visko galima laukti; questo dipenderá
solo da te tai priklausys tik nuo tavęs; 2. (a
casa di qcn, presso qc) pas (ką); andaré dal
médico eiti pas gydytoją; ii nonno stará da noi
per un p o ’ kur[ laiką senelis gyveñs pas mūs;
passate da me stasera užeikite pas m anė vaka­
rė; 3. (di separazione) žymi atskirimą (ir prk);
nuo (ko); iš (ko); lontano da te toli nuo tavęs;
andársene da casa išeiti iš namų; guariré da
una malattia pasveikti iš ligós; liberare da un
giuramento atleisti nuo priesaikos; ripararsi
dal temporale slėptis nuo audros; Cristo ė resu-
scitato dai morti Kristus prisikėlė iš numirusių;
4. (d ’agente) žymi atlikėją su neveikiamosios
rūšies vksm, ir ppr. verčiamas kilmininku; la
lėttera ė firmata dal notáio laiškas pasirašytas
notaro; la ąuercia ė stata abbattuta dal vento
ąžuolas buvo nuverstas vėjo, ąžuolą nuvertė
vėjas; 5. kartais žymi priežastį; saltare dalla
gidia šokinėti iš džiaūgsmo; tremare dalfreddo
drebėti iš baimės; 6. žymi paskirtį; abito da
sera vakarinė suknelė; macchina da cucire siu­
vamoji mašina; marca da bollo žyminis ženk­
las; occhiali da sole saulės akiniai; sala da
F
194
pranzo valgomasis; l.žy m i savybę, požymį; una
ragazza dagli occhi azzurri mergina mėlynomis
akimis, mėlynakė mergina; cose da niente
niekai; 8. žymi būdą, priemonę; riconoscere
dalia voce pažinti iš balso; valutare dai risultati
vertinti pagal rezultatus; 9. (come) kaip; da
presidente kaip prezidentas, būdam as prezi­
dentu; cantare da tenore dainuoti tenoru; com-
portarsi da vero amico elgtis kaip tikras drau­
gas; ♦ non ė da te tau nebūdinga; 10. žymi
judėjimą pro ką, greta ko; pro (ką); greta (ko);
dalia finestra pro langą; da questa parte pro
čia; 11.: da me (/ da te ir pan.) pats mase, pati
fem m ; 12. įeina į įvairius prielinksninius ir
prieveiksminius posakius; da lontano iš tolo; da
vicino iš arti; di qua da (qcs) šiapus (ko); di la
da (qcs) anapus (ko); ♦ da un lato... dall’altro
viena vertus... antra vertus; farsi da parte pa­
sitraukti; 13. kartu su bendratimi, ppr. po esse-
re arba avere, reiškia būtinybę; un film da vede-
re filmas, kuris būtina pamatyti, filmas vertas
pamatyti; dammi da bere! duok atsigerti!; c ’e
da fare tutto l’esercizio reikia visą pratim ą pa­
daryti; ho da fare esu užsiėmęs; ho una pro-
messa da mantenere turiu pažadą tesėti.
dabbasso/?rv 1. (stato in luogo) apačioje; 2. (m o­
to in luogo) žemyn,
dabbenaggine dkt m patiklumas; žioplas naivu­
mas.
dabbėne bdv nkt sąžiningas; doras,
daccapoprv iš naujo; iš pradžių,
dacche jngt nuo tada, kai.
dad||o dkt v 1. kauliukas; giocare a ~ i lošti kau­
liukais; ♦ ii d. e tratto! burtas mestas; 2. (per
viti) veržlė; 3. (cubetto) kubelis; d. da brodo, d.
per ii brodo sultinio kubelis,
daffare dkt v n kt: darsi un gran d. iš kailio nertis;
abbiamo un gran d. mes labai užsiėmę; c ’e vo-
luto un gran d. tėko nem ažai paplušėti,
dai jst nagi, na; * d. e d. lašas po lašo (atkakliai
ką darant); ma d.! (davvero?) tikrai?, rimtai?;
nejaugi?; e d.! (smettila) nagi, liaukis!
daino dkt v 1. zool danielius; 2. (t.p. pelle di d.)
zomša,
dal (da + ii) => da.
dalia dkt m bot jurginas.

áalm ata 1. bdv Dalmatijos; dalmátu; dalm áti­
c a s ; iš Dalmatijos; 2. dkt v/m dalmátas -ė;
3. dkt v nkt (cañe) dalmatinas.
daltónico, -a dkt v/m daltonikas -ė.
daltonismo dkt v m ed daltonizmas.
dama I dkt m 1. dama, ponía; d. di compagnia
Kompanionė; 2. (nei baili) dama.
dama II dkt m 1. (gioco) šaškės p i; giocare a d.
žaisti šaškėmis; 2. (pėdina raddoppiata) dama.
damasco dkt v damástas.
damigėlla dkt m panaitė; panelė; stor freilina;
♦ d. d ’onore pamergė,
dam igiána dkt m (didelis) (ppr. apipintas) būte-
!:>. krežinė.
danáro dkt v => denaro,
danaróso, -a bdv pinigingas,
danėse 1. bdv Danijos, danų; daniškas; iš D am ­
os; 2. dkt v/m danas -ė; 3. dkt v danų kalba,
dannare vksm pasmerkti; ♦ far d. (qcn) varyti
-ui) iš proto.
► dalinai si sngr fig kėpurnėtis; ♦ d. l ’anima
Įalūs gróbstytis, galúotis.
dannáto, -a 1. dkt v/m pasmerktasis -óji; ♦ come
un d. kaip beprotis; 2. bdv pasmerktas praga­
rui: 3. bdv fig (nelle imprecazioni) prakeiktas;
4. bdv fig (terribile) velniškas,
dannazióne dkt m fig prakeikimas,
danneggiamėnto dkt v gadinimas.
djnneggia||re vksm (-neg-) apgadinti; (nuocere)
pa)keñkti (kam); (guastare) (su)gadinti; (nei
~sico) pažeisti; sužaloti; ėssere ~ to (da qcs)
r.ukentėti (nuo ko); d. la reputazione gadinti
reputaciją.
danneggiáto, -a 1. bdv, dlv apgadintas; sugadin­
u s; (nei físico) sužalotas; t.p. => danneggiáre;
2. dkt v/m nukentėjusysis -usioji.
dann o dkt v žala; nuostolis; (lesione física) pa­
žeidimas; sužalojimas; d. materiale (morale)
materialinė (moralinė) žala; risarcimento dei
—i kompensacija už patirtus nuostolius; arre-
care (subirę) ~ i padaryti (turėti) nuostolių;
risarcire i ~ i atlyginti nuostolius; non ei šono
stati ~ i alie persone žmonės nenukentėjo,
dannositá dkt m kenksmingumas.
dannós:|o, -a bdv kenksmingas; žalingas; questa
dieta ė ~ a peria salute tokia dieta keñkia svei­
katai.
danza dkt m šokis; d. dėl ventre pilvo šokis; anda­
ré a lezione di d., prendere lezioni di d. imti
'5kių pamokas,
danzare vksm 1. (su)šokti; d. un lento (un valzer)
'ókti lėtą šokį (valsą); 2. fig šokinėti,
danzatóre, -trice dkt v/m šokėjas -a.
dáre I
d appertūtto prv visur; ti ho cercato d. visur tavęs
ieškojau.
dappocággine dkt m neišmanymas; menkūmas.
dappóco bdv nkt 1. (di qcs) meñkas, nežymūs;
nieko nevertas; 2. (di qcn) niekam tikęs -usi.
dapprėsso prv (da vicino) iš arti.
dapprim a prv iš pradžių, pirma.
dardo dkt v strėlė.
dá| re* I vksm 1. tr duoti; (eonsegnare) įteikti;
(pri)dúoti; įduoti; (fomire) suteikti; (lasciare)
atiduoti; (passare) (pa)dúoti; (rendere) ati­
duoti; (trasferire) perduoti; d. indietro (su)grą-
žinti, atiduoti; d. via atiduoti; d. ii consenso
(un consiglio, ii permesso) duoti sutikimą (pa­
tarimą, leidimą); d. una lezione duoti pamoką;
d. la mano paduoti rañka: d. una notizia duoti
žinią; d. le carte dalyti kortas; d. la possibilitá
(la parola) suteikti galimybę (žodį); d. infor-
mazioni suteikti informaciją; d. un premio (a
qc) įteikti prizą (kam ), apdovanoti (ką); d.
importanza (forza, piacere) teikti reikšmę (jė­
gų, malonumo); d. uno schiaffo skelti afltausį;
d. a qcn sessant’anni duoti kam šešiasdešimt
metų; che medicina ti ha ~ to ii médico? kokius
vaistus táu davė / prirašė gydytojas?; ti do due
giorni per decidere duodu táu dvi dienas apsi­
spręsti; a quanto danno ii Milan? koks koefi-
cieñtas už Milaną?; su questo ti do ragione pri­
pažįstu, dėl to tu teisūs; ♦ d. Vesémpio rodyti
pavyzdį; d. unafesta kélti / reñgti vakarėlį; d. i
numeri niekūs svaičioti; d. la liberta suteikti
laisvę; d. peso teikti reikšmės; d. la precedenza
(a qc) teikti pirmenybę (kam); (sulla strada)
duoti kėlią (kam ), praleisti (ką); d. una mano
(a qcn) padėti (kam); d. un concerto koncer­
tuoti; d. un esame laikyti egzaminą; d. le spalle
(a qc) stovėti nugara (į ką); d. una testata treñ-
kti(s) gálva; d. alia luce pagimdyti; d. a intėn-
dere duoti suprasti; non d. segni di vita nerody­
ti gyvybės ženklų; che cosa danno stasera? ką
rodo šį vakarą?; 2. tr (ritenere) laikyti (kuo); d.
per cerio tikrai ką žinoti; d. del cretino (a qcn)
išvadinti (ką) mülkiu; d. del ladro (a qcn) ap­
vaginti (ką); d. per morto laikyti žūvusiu; 3. tr
(applicare) (už)tepti; d. la vernice užtepti da­
žais; d. ii bianco (iš)baltinti; d. ii rossetto sulle
labbra padažyti lupas; 4. tr. d. dėl tu kreiptis
„tu“; tujinti; d. dėl lei kreiptis „lei“ (mandagu­
m o form a itališkai); 5. tr (su kai kuriais dkt ati­
tinka atskirą lietuvių kalbos vksm): d. acqua alie
piante palaistyti augalus; d. aria a una stanza
išvėdinti kambarį; d. un bado pabučiuoti; d. ii
buongiorno pasisveikinti (ppr. linkint labo ry­

darei
to); d. i brividi šiurpinti; d. un calcio (pa)spirti;
d. ii cambio pakeisti, pamainyti; d. la cera (iš)-
vaškūoti; d. colore (a qcs) pagyvinti (ką); d. un
colpo di telefono paskambinti; d. corággio pa­
drąsinti; d. fastidio (a qcn) įkyrėti (kam); d.
fuoco (a qcs) padegti (ką); (su)dėginti; d. la
náusea pykinti; d. un’occhiata užmesti akį, pa­
žvelgti, pažiūrėti; d. cattivo odore dvokti; d.
ordini įsakinėti; d. un passággio (a qcn) pavė­
žėti (ką), pavežti; d. un pugno suduoti, treñkti
kumščiu; d. retta (a qcn) klausyti (ko); d. una
scorsa (a qcs) perm esti (ką) akimis; pavartyti;
d. senso (a qc) įprasminti (ką); d. sete (a qcn)
kelti (kam ) troškulį; d. spiegazioni aiškinti(s);
d. una spinta (a qcn) pastūm ėti (ką) (irprk); d.
alle štampe išspausdinti; d. torto (a qc) kaltinti
(ką); d. i i próprio voto (a qc) balsuoti (už ką);
d. in affitto (iš)nūomoti; d. in móglie išleisti už
vyro; d. in pegno įkeisti; d. in prestito paskolin­
ti; 6. tr (su da ir bendratis)', d. da dormiré (a
qcn) apnakvindinti (ką); d. da mangiare (ad
una persona) duoti valgyti (kam ), valgydinti
(ką); (ad animali) (pa)šėrti (ką); (nutriré) p a­
maitinti; d. da pensare (a qcn) versti (ką) p a­
mąstyti; 7. intr [A]: ♦ d. alia testa (a qcn) eiti
(kam ) į galvą; svaiginti (ką); d. nell’dcchio kri­
sti f akis; atkreipti (f save) dėmesį; d. sui nervi
tampyti nervus; ti ha ~ to di voltą ii cervello?
táu protas susimaišė?; 8. intr [A] (su qcs) (di
finestre) žvelgti (į ką); (di locali, porte, strade)
išeiti (į ką); 9. (di sfumature di colorí): da sul
nero (tai) juosvos spalvos.
► darei įvdž: d. dentro pasitempti, netausóti
jėgų; duoti.
►daria įvdž 1.: d. a bere (a qcn) apmulkinti
(ką); d. vintą (a qcn) nusileisti (kam); l.fa m
(di donna) sutikti permiegoti (apie moterį).
►darle įvdž 1. (picchiare) duoti pylos; 2.: d.
tutte vinte (a qcn) nusileisti (kam ) dėl visko.
►dársela įvdž: ♦ d. a gambe nešti muilą.
►dársele įvdž: vienam kitam duoti [ kailį.
►dársi sngr 1. (dedicarsi) atsiduoti (kam ), at­
sidėti; d. all’alcol griebtis butelio; ♦ d. dafare
darbuotis; imtis darbo; 2.: d. per vinto pasiduo­
ti; d. (per) malato atsiprašyti dėl ligos; 3.: d. ii
rossetto dažytis lupas; d. la cipria pudrúotis; 4.:
d. un appuntamento susitarti susitikti; 5.: d. dėl
tu kreiptis (vienam į kitą) „tu”; tūjintis f am;
6.: ♦ puo d. gáli búti; si da ii caso che... iš tie­
sų... , iš tikrųjų...
dáre II dkt v nkt debetas.
dársena dkt m dokas.
data dkt m data; d. di náscita gimimo data; d. di
V
196
seadenza vartojimo terminas; in d. 28 agosto
rugpjūčio 28 dičną;/i,v,vare una d. numatyti da­
tą; rinviare a / in d. da destinarsi atidėti neri­
botam laikui; ♦ di vėcchia d. ilgametis agg, se­
nas agg.
data base [data'beiz] dkt v nkt duom enų bazė.
datàbile bdv datuojamas,
datàre vksm 1. tr (anche fatti storici) datuoti; d.
ai 1500 datuoti XVI amžiumi; 2. intr [A] (a
u n ’epoca) būti (iš tam tikros epochos); ♦ a d.
da oggi pradedant (nuo) šiandien.
datàt||o, -a bdv, dlv 1.: lėttera ~ a 4 aprile laiškas
datuotas balandžio 4 diena; 2.fig (vecchio) pa­
senęs.
dataziône dkt m datavimas; datos nustatymas,
dativo dkt v ling (t.p. caso d.) naudininkas.
dàt|jo, -a 1. bdv tam tikras; in un d. momento tam
tikru momentu; 2. dlv duotas; ♦ non è d. sa-
pere nėra žinios, nežinia; ♦ kaip jngt d. che
kadangi; 3. dkt v duomuô; dgs ~ i duomenys;
elaborazione di ~ i duom enų apdorojimas; se­
conda ~ i ufficiali oficialiais duomenimis; ♦ d.
di fatto faktas; ~ i alla mano pagal turimus
duomenis; remiantis turimais duomenimis,
datôre, -trice dkt v/m: d. (datrice) di lavoro darb-
davÿs (-ė).
dàtter||o dkt v datulė (vaisius); bot paima da ~ i
datùlinis finikas, datulė,
dattiloscritto dkt v mašinraštis,
davànti 1. prlk (a qc) prieš (ką), priešais; (vici-
no) prié (ko):d. alla chiesa priėš(ais) bažnyčią;
d. alio spėcchio prieš veidrodį; d. ai televisore
prié televizoriaus; passare d. (a qcs) praeiti
(pro ką); 2. prlk (alla presenza) (a qcn) prie
(ko); (kieno) akivaizdoje; d. ai bambini prie
vaikų; 3. prv (di stato in luogo) priekyje; (di
moto a luogo) į priekį; sedered. sėdėti priekyje;
♦ avere tutta la vita d. = viskas prieš akis; 4. dkt
v nkt priekis; priešakys; il d. di un vestito suk­
nelės priekis; 5. bdv nkt priekinis; (di fronte)
priešinis, priešais esantis; la mota d. priekinis
ratas.
davanzàle dkt v 1. palangė; sul d. ant palangės;
2./am buferiai p i (moters krūtinė).
dawéro prv iš tikrųjų, tikrai; išties; (ma) d.? ti­
krai?, rimtai?; nejaūgi?; dico d. nemeluoju; è
d. cosi difficile? ar tikrai taip sunku?, negi taip
sunku?; è d. ineredibile tiesiog neįtikėtina; ♦ per
d. rimtai; kaip jst d.! (eh già!, eccome!) tai jaū
tikrai!
dàzio dkt v stor muitas,
de prlk => di.
déa dkt m deivė (irprk).
 decidere

deambulazióne dkt m m ed vaikščiojimas, 2. dir (teisės ir pan.) praradim as, netekimas; d.

debelláre vksm (-bel-) 1. nugalėti (visám laikui); da una carica kadeñcijos pabaiga,
2. fig (iš)naikinti; d. I’analfabetismo naikinti decadére vksm [E] (-cä-) 1. (nu)smūkti; (nu)-
neraštingumą; d. il colera išnaikinti cholerą, skursti; 2. dir netekti (ppr. teisės); d. (da una
debilitante bdv silpninantis; sekinantis, carica) baigti kadeficiją.
debilitare vksm (-bi-) (nu)silpninti; (iš)sėkinti. decadiménto dkt v 1. (declino) smukimas; 2. (di
►debilitársi sngr (nu)silpti; (iš)sėkti. salute) menkimas; 3.: fis d. radioattivo radio-
debilitazióne dkt m nusilpimas; išsekimas, aktyvūsis skilimas,
debitam énteprv tifikamai, deramai; (come si ¿fe- decaffeinato, -a bdv be kofeino; (caffė) d. kava
ve) kaip reikiant, be kofeino.
dėbit jo I dkt v 1. skola; įsiskolinimas; d.pubblico decágono dkt v geom dešimčiakampis, dekagö-
valstybės skola; contrarre un d. įsiskolinti; sal­ nas.
dare un d. (su)m okėti skolą, (su)grąžinti sko­ decagräm mo dkt v dešimt gramų, dekagrämas.
lą: ♦ comprare a d. pirkti skolon; 2. fig pareiga; decalitro dkt v dešimt litrų, dekalitras,
įsipareigojimas; ėssere (restare) in d. (con qcn) decálogo dkt v 1. dešimt Dievo įsakymu, dekalo­
būti (likti) (kam ) skolingam; ♦ d. di coscienza gas; 2. fig auksinės taisyklės pi.
sąžinės reikalas; avere un d. di riconoscenza decám etro dkt v dešimt m etrų, dekamėtras.
privalėti atsidėkoti; ♦ rimetti a noi i nostri decantare I vksm (lodare) liaupsinti,
atleisk mums musų kaltės; 3. fin debetas, decantare II vksm intr [A] stotis (apie skystį), nu-
dėbit jo II,-a M v 1. (dovuto) reikiamas; deramas; sistóti;fard., lasciar d. nusodinti,
con il d. rispetto su reikiama pagarba; 2. (ade­ decapitare vksm (-ca ) nukirsti galvą (kam ), nu­
cúalo) tiñkamas; ~ a punizione pelnyta baus­ kirsdinti galvą,
mė: a tempo d. (tiñkamu) laiku, decapitazióne dkt m galvos nukirtimas,
debitóre, -trice dkt v/m skolininkas -ė; ti šono d. decappottábile bdv (su) nudeñgiamu stógu.
idi qc) aš táu skolingas (ką) (irprk). décat(h)lon dkt v sport dešimtkovė.
dėbol! e 1. bdv silpnas; netvirtas; luce d. silpna decédere vksm [E] (-cé-) (nu)m iíti; (non di mor-
iviesa; vista d. silpnas regėjimas; med polso d. te naturale) žūti.
'iūlinis pūlsas; sentirsi d. jaūstis silpnai; /’eco­ decelerare vksm [A] (-cė~) sumažinti greitį,
nomía del paese ė d. šalies ekonom ika silpna; decelerazióne dkt m greičio sumažinimas,
2. bdv fig (scarso) silpnas, meñkas; skystas; decėmviro dkt v stor decemviras.
una motivazione d. silpnas argumeñtas; punto decennäle 1. bdv dešimties mėtų, dešimtmetis;
d. silpnoji vieta, silpnybė; d. in latino silpnas iš 2. dkt v dešimtosios mėtinės pi.
lotynų; 3. bdv fig (di carattere) silpnavalis, silp­ decėnnio dkt v dešimtmetis,
nas: 4. dkt v dgs: i ~ i (visuomenės) silpnieji; decente bdv padorūs (ir prk); uno stipéndio d.
5. dkt v/m fig silpnavalis -ė 6. dkt v silpnybė; padorūs / neblogas atlyginimas; in modo d. pa­
avere un d. (per qc) mėgti (ką); (solo per qcn) doriai; avere un aspetto d. padoriai atrodyti;
įausti (kam) simpatiją; ha un d. per le bionde parlare un italiano d. padoriai / neblogai itali­
įviesiaplaūkės - jó silpnybė, škai kalbėti,
debolézza dkt m 1. (l’essere debole) silpnūmas; decentemente prv padoriai; neblogai,
2. (punto debole) silpnybė; (difetto) trukumas, decentram énto dkt v decentralizacija,
debolménteprv silpnai (irprk). decentrare vksm (-cėn-) decentralizuoti,
debordáre vksm (-bór-) lietis per kraštus; lipti decénza dkt m padorumas; con d. padoriai; ♦ ai
per kraštūs; išeiti iš krašto (irprk). limiti della d. ties padorūm o riba.
debosciáto, -a bdv, dkt v/m palaidūnas -ė. decėsso dkt v mirtis -iės fem m .
debuttánte dkt v/m debiutantas -ė. décibel dkt v nkt fis decibelas,
debuttáre vksm [A] debiutuoti (irprk). deci dere* vksm 1. (nu)spręsti, nutarti; ho ~ so
debūtto dkt v debiutas, di sméttere di filmare nusprendžiau mesti rūky­
dėcade dkt m dešimtadienis, dekada, ti; ~ se che era méglio non dire nulla nutarė, kad
decadente art, lett 1. bdv dekadentizm o; deka- geriaū buvo nieko nesakyti; la corte ~ d e chi ė
deūtiškas; dekadefitų; 2. dkt v/m dekadeñtas. colpėvole teismas sprendžia, käs kaltas; 2. (fis-
decadentismo dkt v art, lett dekadentizmas. sare) nustatyti; (scegliere) pa(si)riñkti; (accor-
decadénza dkt m 1. nuopolis, nuosmukis; sm u­ darsi con qc) susitarti (dėl ko), sutarti (ką); d.
kimas; (spec. culturóle, morale) dekadansas; una data nustatyti datą; d. il colore del vestito
decidersi 198

pasiriñkti suknelės spalvą; d. ii luogo dell’appun- qcn, che si ė deciso) apsisprendęs; (determina-
tamento susitarti dėl susitikim o vietos; 3. (de­ to) pasiryžęs; šono d. a non cédere aš pasiryžęs
terminare) (nu)lém ti; ii gol che ha ~ so la parti- nenusileisti; 3. bdv (risoluto) ryžtingas; tvirtas;
ta Įvartis, kuris n ulėm ė rungtynių baigtį. carattere d. tvirtas būdas; un colpo d. tikslūs
► deci||dersi sngr (a far qcs) apsispręsti (ką smūgis; con passo d. ryžtingu žingsniū; 4. fig
daryti)', (con decisione) pasiryžti, ryžtis; si ė (netto) ryškūs; un rosso d. ryški raudona spal­
~ so a cercare un lavoro pasiryžo darbo ieškoti; v a ;/^ un sapore d. ryškūs skonis,
finalmente ti sei ~ so a cambiare macchina pa- declam are vksm (-cfó-)(pa)deklamúoti.
galiaū apsisprėndei pakeisti mašiną; non so declam atorio, -a bdv deklamácinis; (da oratore)
~ der mi a lasciarla negaliū prisiversti ją palik­ oratoriškas.
ti; ~ diti una buona voltą! apsispręsk pagaliaū! declassare vksm perkelti į žemesnę klasę; (pa)-
decifráre vksm (-ei-) iššifruoti (irprk), dešifruoti, žėminti (tarnyboje ir pan.).
decigrámmo dkt v decigrarnas. declinábile bdv gram linksniuojamas,
decilitro dkt v decilitras, declinare vksm (-eli-) 1. tr: d. un invito atsisakyti
decim a dkt m stor dešimtinė, (pakvietus), nepriimti kvietimo; d. ogni / qual-
decim ale 1. bdv dešimtainis; sistema d. dešim t­ siasi responsabilitá neatsakyti, vengti (/ nepri­
ainė skaičiavimo sistema; 2. dkt v skaitmuo po pažinti) atsakomybės; 2. tr: d. le proprie gene-
kablelio. ralitá pasakyti savo (asmeñs) duomenis; 3 tr.
decima || re vksm (dé-) 1. stor nubaūsti (/ sušau­ gram (iš)linksniūoti; 4. intr [E] leistis,
dyti ir pan.) kas dešimtą; 2. fig žymiai suma­ declinazióne dkt m gram 1. linksniuotė; 2. (ii de­
žinti; la sąuadra ė stata ~ ta dagli infortuni ko­ clinare) (iš)linksniavimas.
m anda išretinta traumų, declino dkt v fig smukimas; nuosmukis; ėssere in
decim azióne dkt m 1. stor decimácija; 2. fig žy­ d. smukti,
mūs sumažinimas, declivio dkt v nuokalnė,
decimetro dkt v decimetras, decodificáre vksm (-di-) dekoduoti,
décimo, -a 1. sktv dešimtas; ai d. posto dešimtoje decollare vksm (-cdl-) 1. (pa)kilti (apie lėktuvą);
vietoje; ai d. piano dešimtame aukšte; ii d. sé­ 2. fig suklestėti; kilti,
calo dešimtasis amžius; papa Pió X Pijus X décolleté [dekol'te] dkt v nkt dekoltė, iškirptė,
(dešimtasis); 2. dkt v/m dešimtasis -óji; 3. dkt decollo dkt v 1. pakilimas (lėktuvo); 2. fig sukle­
v: un d. viena dešimtoji, dešimtadalis; 4. dkt v stėjimas; pakilimas,
med dioptrija, decolorare vksm (-IÓ-) 1. (iš)blūkinti; 2. (i capel-
decim oprimo, -a sktv vienuoliktasis, li) (pa)šviėsinti.
decina dkt m 1. dešimtis -iės; una d. di paginė decolorazióne dkt m 1. dekoloracija, išblūkini-
apie dešimt puslapių, maždaūg dešimt pusla­ mas; 2. (dei capelli) (pa)šviėsinimas.
pių; te l’ho detto una d. di volte! kokius dešimt decompórsi* vksm (su)irti.
kartų táu esu sakęs!; 2. (del rosario) rožinio decom posizióne dkt m (su)irimas; un cadavere in
slėpinys (dešimtis karoliukų). stato di d. (in avanzato stato di d.) apiręs (bai­
decisam énte prv 1. (con grinta) ryžtingai; 2.fam giantis suirti) lavonas,
(senza dubbio) neabejotinai, decom pressióne dkt m tecn dekompresija,
decisionále bdv: potere d. sprendžiamoji galia, decomprimere* vksm inf: d. un file išskleisti / iš­
decisióne dkt m 1. sprendimas; una d. affrettata pakuoti failą,
(di parte, giusta) skubotas (šališkas, teisingas) deconcentráre vksm (-cén-) (iš)blaškyti.
sprendimas; prendere una d. nuspręsti; pasi­ ►deconcentrársi sngr blaškytis, išsiblaškyti,
ryžti; 2. d ir sprendimas; (delibera) nutarimas; decongestionáre vksm (-stió-) (strade e sim.) ( s u ­
nutartis -iės; (sentenza) nuosprendis;prendere mažinti (eismo) spūstis (kur); d. ii trąjfico pa-
una d. priimti sprendimą; 3. (grinta) ryžtas; leñgvinti eismą,
con d. ryžtingai. decontam inare vksm (-ta-) sumažinti (/ pašalin­
decisiv||o, -a bdv lemiamas:partita ~ a lemiamos ti) (ko) užterštumą; tecn dezaktyvūoti (ką).
rungtynės pi; ii šuo voto é stato d. jó balsas decontam inazióne dkt m tecn dezaktyvacija,
buvo lemiamas; i próssimi mesi saranno ~ i ar­ decorare vksm (-cd-) 1. (ornare) (pa)puošti, iš­
timiausi mėnesiai bus lemiami, puošti; dekoruoti; 2. (insignire) apdovanoti,
deciso, -a 1. bdv, dlv nuspręstas; non c ’ė ancora decoráto, -a bdv, dlv 1. (ornato) papuoštas; puo­
niente di d. niekas dár nenuspręsta; 2. bdv (di šnūs; 2. (insignito di qcs) apdovanotas (kuo).

decorativo, -a bdv dekoratyvinis, puošybinis; art
dekoratyvūs,
decoratóre, -trice dkt v/m dekoratorius -ė.
decorazióne dkt m 1. ornam eñtas, puošmena;
dekoracija; 2. (l’azione) (pa)puošimas; deko­
ravimas; 3. (onorificenza) apdovanojimas,
decoro dkt v 1. orümas; savigarba; 2. fig pasidi­
džiavimas.
decoroso, -a bdv 1. orus; comportamento d. orus
elgesys; 2. (decente) padorūs,
decorrénza dkt m pradinis term inas; galiójimo
pradžia; con d. dal 12 mággio pradedant gegu­
žės 12 dieną; dir per d. dei termini suėjus te r­
minui.
decórr||ere vksm [E] 1. (passare) praeiti; 2. (ave-
v effetto) įsigalioti; gli interessi ~ono dalVini-
zio di novembre palūkanos skaičiuojamos nuo
lapkričio pradžios; * a d . da... pradedant...
decórso dkt v (t.p. d. di una malattia) (ligos) eiga;
♦ d. postoperatorio pooperacinė eiga.
decótto dkt v nuoviras (vaistinių augalų ir pan.).
decreménto dkt v (su)mažėjimas; dekremeñtas.
decrépit||o, -a bdv 1. (di qcn) nukaršęs; 2. (di
jcs) apgriuvęs;fig idee ~ e atgyvenusios idėjos,
decrescénte bdv mažėjantis; in ordine d. mažė-
•ančia tvarka; la Luna ė in fase d. Mėnulis dyla
mažėja.
decretare vksm (-eré-) 1. nustatyti (dekretū ir
pan. ), nutarti; 2. fig (nu)lėmti.
decreto dkt v dekretas, įsakas; emanare un d. pa­
skelbti įsaką,
decūbito dkt v: med piaga di d. pragula,
decuplicare vksm (-cm-) dešimteriopai / dešimt
l<artų (pa)didinti.
dedalo dkt v labirintas (irprk).
dedica dkt m dedikacija.
dedicare vksm (dé-) 1. (eonsaerare) pašvęsti; fig
d. una piazza a Dante pavadinti aikštę Dán-
:ės vardü; 2. (un’opera) (pa)skirti, dedikuoti;
3. (destinare) (pa)skirti; d. la vita alio studio
'kirti gyvenimą mokslui.
►dedicársi sngr (a ąc) atsiduoti (kam), atsi­
dėti: d. alla famiglia (alia fotografía) atsidėti
šeimai (fotografijai),
dedito, -a bdv (a qc) atsidavęs (kam); fig d. all’al-
col girtaujantis,
dedizióne dkt m (a qcs) atsidavimas (kam).
dedueibile bdv 1. logiškai išvedamas, dedukúo-
•amas; 2.fin atskaitomas; išskaičiuojamas,
dedil rre* vksm 1. prieiti prie išvados, padaryti
prieiti išvadą; išprotauti; se ne ~ ce che... iš to
;šelna, k ad ...; 2. fin (detrarre) atskaityti; išskai-
j moti.
deformante
deduttivo, -a bdv dedukcinis,
deduzióne dkt m 1. (l’atto) dedukcija, išprotavi­
mas; 2. (conclusione) išvada; 3. fin (detrazio-
ne) atskaitymas; išskaičiavimas,
defalcare vksm fin atskaityti,
defecare vksm (-fė-) fisiol išsituštinti,
defenestráre vksm (-nė-) fig išmesti iš darbo,
deferénza dkt m pagarba, atsidavimas,
defezionáre vksm (-zió-) pasitraukti, pasišalinti.
defezion|Įe dkt v pasitraukimas; (assenza) neda­
lyvavimas; alla riunione c ’ė stata qualche d. po­
sėdyje nė visi dalyvavo,
deficiente 1. bdv kvailas, bukas; 2. bdv (carente)
(di qcs) stokojantis (ko); 3. dkt v/m bukagalvis
-ė, silpnaprotis -ė.
deficiénza dkt m 1. (scarsezza) stoka; trukumas;
2. (lacuna) spraga; 3. (stupiditá) bukumas,
déficit dkt v nkt l.fin deficitas; in d. nuostolingas
agg, deficitinis; ėssere in d. nuostolingai veikti;
figfam stokoti pinigų; 2. (carenza) stoka, tru ­
kumas; deficitas; med d. di vitamine, d. vitamí­
nico vitaminų stoka,
deficitario, -a 1. fin nuostolingas, deficitinis;
2. (insufficiente) nepakankamas,
definire vksm (-isc-) 1. apibrėžti, apibūdinti; nu­
sakyti; d. (ii signifleato di) una parola apibrėžti
žodžio reikšmę; una persona difficile da d.
suñkiai apibūdinamas žmogus; 2. (stabilire)
nubrėžti; nustatyti; (diseutere) aptarti; d. le
eompetenze di ącn nubrėžti kieno kompeteñei-
ją; d. l ’orario di lavoro nustatyti darbo grafiką;
d. i termini di un contralto aptarti sutarties są­
lygas; 3.: d. una controversia (iš)spręsti gifičą.
definitivam ente prv galutinai.
definitiv||o, -a bdv galutinis; decisione ~ a galu­
tinis sprendimas; ♦ in ~ a vienu žodžiu; (infin
dei conti) šiaip ar taip, juk.
definito, -a bdv, dlv 1. (chiaro) aiškus; apibrėžtas;
2. (stabilito) nustatytas; 3. (risolto) išspręstas;
t.p. — definire.
definizióne dkt m 1. apibrėžtis -iės, definicija; (U
definire) apibrėžimas; ♦ per d. iš esmės; 2. tecn
(vaizdo) raiškūmas.
deflagrazióne dkt m sprogimas,
deflazióne dkt m econ defliacija,
deflettóre dkt v 1. spec deflektorius; kreiptuvas;
2. (di un finestrino) (autom obilio langelio) or­
laidė.
defluire vksm [E] (-isc-) 1. nutekėti; 2. fig gaūsiai
išeiti, pasipilti,
deflüsso dkt v 1. nutekėjimas; (de/le onde) nu­
slūgimas; 2. fig sraūtas.
deform ante bdv 1.: med artrite d. deformuoja-
deformare
masis artritas (artrozė); 2.: spėcchio d. kreivas
veidrodis.
deformare vksm (-fór-) 1. deformuoti; iškreipti,
iškraipyti; 2. fig (sfigurare) (su)bjauróti, ( s u ­
darkyti; 3. fig (falsare) iškreipti, iškraipyti.
► deforma |jrsi sngr deformuotis; iškrypti; U
tacco si ė ~ to ūžkulnis išklypo.
deform azióne dkt m deformacija; iškraipymas;
♦ d. professionale „profesinis Įprotis'“ (pvz.:
kas dėstytojauja nuolat taiso kitus ir pan.).
defórme bdv deformuotas; (brutto) subjaurotas,
sudarkytas; (senza forma ) beformis; un volto
d. per la sifdide sifilio deform uotas veidas;
un ammasso d. di lamiere sumaitotas metalo
laužas.
deform itá dkt m med išsigimimas,
defraudaĮ|re vksm (-frau-) (qc di qcs) neteisėtai
atimti (ką iš ko); d. qcn dei suoi diritti atimti iš
ko teises.
defünt| o, -a 1. bdv miręs, negyvas; 2. dkt v/m ve­
lionis -ė; mirusysis -ioji; Commemorazione dei
Vėlinės pi.
degenera||re vksm [A, E] (-gė-) 1. degeneruoti,
išsigimti; 2. (evolversi) pereiti (į ką), (pa)vifsti
(kuo); la discussione é ~ ta in rissa diskusija
perėjo Į peštynės; la bronchite puo d. in polmo-
nite bronchitas gali virsti plaūčių uždegimu,
bronchitas gali peraugti Į plaūčių uždegimą,
degenerato, -a bdv, dkt v/ m (pervertito) ištvirkė­
lis -ė; iškrypėlis -ė.
degenerazióne dkt m degeneracija, išsigimimas,
degenere bdv moraliai iškrypęs,
degénte dkt v/m stacionarinis ligonis.
degénz|¡a dkt m lovos režimas; reparto d i d., re­
parto gydomasis skyrius, stacionaras,
degli (di + gli) => di.
deglutiré vksm (-isc-) (nu)ryti.
degnáre vksm (dé-): d. qcn di una risposta m a­
lonėti kám atsakyti; d. qcn di uno sguardo m a­
lonėti į ką pažvelgti; non d. qcn di un saluto
nesiteikti su kuo pasisveikinti.
►degnárllsisngr (difarqcs) teiktis (ką daryti),
malonėti; vuoi ~ t i di rispóndermi? gál teiktu­
meis atsakyti?
dėgn|jo, -a bdv 1. (di qc) vertas (ko); d. difiducia
(di rispetto) vertas pasitikėjimo (pagarbos); d.
di menzione vertas paminėti, paminėtinas; qu-
ella ragazza non ė ~ a di te ta mergina tavęs
neverta; 2. (adatto) (di qc) tiñkamas (kam);
un d. castigo pelnyta bausmė; un banchetto d.
di un re karališka puota; šono versi ~ i d i un
grande poeta tai eilės, kokias tik didelis poetas
200
parašytų; non ė un gesto d. di te táu taip pasi­
elgti nedera; 3. (pregiato) puikūs; vertingas,
degradante bdv žeminantis,
degradare vksm (-grá-) h fig žeminti, smukdyti;
2.: d. Vambiente kenkti aplinkai; 3. mil degra­
duoti.
►degradársi sngr degraduoti,
degradazióne dkt m degradacija; degradavimas,
degrado dkt v 1. nuopolis; smukimas, nuosm u­
kis; vivere nei d. skurdžiai gyventi; 2.: d. am ­
biéntale aplinkos blogėjimas,
degustare vksm degustuoti,
degustazióne dkt m degustacija,
dei (di + i) => di.
deiezión¡]e dkt m (ppr. dgs ~ i ) (feci) išmatos/?/,
deificare vksm (dei-) sudievinti,
dėl (di + U) => di.
delatóre, -trice dkt v/m (į)skundėjas -a.
delazióne dkt m įskundimas, skuñdas.
delega dkt m dir įgaliojimas,
delegare vksm (dé-) 1. (con delega) įgalioti; dele­
guoti; 2. (conferire un incarico) pavesti,
delegato, -a 1. bdv, dlv įgaliotas; 2. dkt v/m dele­
gatas -ė, įgaliotinis -ė.
delegazióne dkt m delegacija,
deletėrio, -a bdv pražūtingas,
delfino dkt v 1. zool delfinas; 2. sport delfinas;
nuoto a d. plaukimas delfinu,
delibera dkt m nutarimas, nutartis -iės; ♦ su d.
(di qcn) (kieno) nutartimi,
deliberare vksm (-//-) 1. nutarti; d. la cessione
dell’azienda, d. di cédere l ’azienda nutarti par­
duoti Įmonę; 2. (dei giudici) pasitarti; la Corte
si ritira p er d. teismas išeina pasitarti,
deliberatam énte prv sąmoningai, tyčia,
deliberáto, -a bdv sąmoningas, tyčinis,
deliberazióne dkt m nutarimas,
delicatam énte prv švelniai,
delicatézza dkt m 1. švelnumas; (morbidezza)
minkštūmas; 2. (sensibilitá) jautrūm as, delika­
tumas; (tenerezza) švelnūmas; (raffinatezza)
rafinuotumas; (gražia) grakštumas; (tatto) tak­
tas, taktiškumas; 3. (fragilita) trapum as; deli­
katumas; 4. (prudenza) atsargumas; con d. at­
sargiai; 5. (leccomia) skanėstas, delikatesas;
6. (azione gentile) gražūs poelgis, delikatus el­
gesys; rūpinimasis.
delicát||o, -a bdv 1. švelnūs; (morbido) minkštas;
lineamenti ~ i švelnūs veido bruožai; un sapo-
re d. švelnūs skonis; 2. (sensibile) jautrūs, deli­
katus; (tenero) švelnūs; (raffinato) rafinuotas;
(aggraziato) grakštūs; (pieno di tatto) taktiškas;
un gesto d. delikatus elgesys; 3. (fragile) de-
201 denaro

likatūs; trapūs; jautrūs; capi ~ i delikatus skal­ demagogo, -a dkt v/m demagogas -ė.
biniai; pelle jautri óda; salute ~ a gležna dem andare vksm pavesti; (trasferire) perduoti,
sveikata; uno strumento d. jautrūs prietaisas; dem aniále bdv dir valstybinis; terreno d. valstybi­
4. fig ( che richiede tatto) delikatus; opus, ke­ nė žemė.
blūs; una questione ~ a delikatus reikalas, dem ánio dkt v valstybės valda,
delimitare vksm (-U-) 1. apriboti; nustatyti ribas; demarcare vksm nužymėti; nustatyti (ko) ribas,
2. (fare da confine) būti (ko) riba. demarcazióne dkt m demarkacija; (Vazione) ri­
delineare vksm (-li-)fig nubrėžti bendrais bruo­ bų nustatymas,
žais, trum pai nusakyti. demente 1. bdv pamišęs; (psichiškai) nesveikas;
► delineársi sngr 1. dunksėti, dūluoti; 2. fig 2. dkt v/m m ed pamišėlis -ė; 3. dkt v/m fig sil­
(pa)aiškėti, ryškėti, pnaprotis -ė, idiotas -ė.
delinquénte dkt v/m nusikaltėlis -ė. deménza dkt m pamišimas; m ed d. senile senat­
delinquénza dkt m nusikalstamumas, vinė silpnaprotystė,
delirare vksm (-U-) 1. kliedėti, klejoti; 2. fig klie­ dem enziále bdv fig idiotiškas,
dėti; svaičioti, sápalioti; 3. fig (per qc) eiti iš dem erita||re vksm [A] (-m ė-) pasidaryti / tapti
proto (dėl ko), būti pamišusiam, nevertam ;fig la squadra non ha ~ to kom anda
delirio dkt v 1. kliedėjimas; kliedesys; 2. fig: ésse- pasirodė garbingai,
re in d. siautėti; nesitverti, demérito dkt v 1. (m aneanza) nusidėjimas; (fai­
delitto dkt v 1. dir nusikaltimas; comméttere un d. lo) klaida; 2.: nota di d. papeikimas,
padaryti nusikaltimai / į 'mangiareglispaghetti dėmo d k t v/m nkt ¿n/bañdom oji versija,
con ii cucchiaio ė un d. valgyti spagečiūs sū d em o cr á tico , -a 1. bdv demokratinis; dem okra­
šaukštu lygu nusikaltimui; 2. (om icidio) nužu­ tijos; dem okratiškas (ir prk); elezioni ~ehe
dymas. dem okratiški rinkimai; repubblica ~ ca dem o­
delittuóso, -a bdv nusikalstamas, kratinė respūblika; 2. dkt v/m dem okratas -ė.
delizia dkt m 1. (piacere) malonumas; canta che demoerazia dkt m 1. dem okratija (ir prk); stor
ė una d. ji nuostabiai dainuoja; 2. (di un cibo) D. Cristiana - Krikščionių dem okratų partija;
gardėsis; skanumynas, 2. (paese dem ocrático) dem okratinė šalis,
deliziáre vksm (-Ii-) (su)teikti (kam ) malonūmo; dem ocristiáno, -a stor 1. bdv Krikščionių dem o­
t a ffascinare) (su)žavėti (ką). kratų; 2. dkt v/m Krikščionių dem okratas -ė.
deliziós||o, -a bdv 1. (di cibo) gardūs, ypatingai demografía dkt m demografija,
skanūs; 2. fig žavūs; puikūs; (stupendo) nuo­ demográfico, -a bdv demografinis; demografijos,
stabūs; una casetta ~ a žavūs namelis, demolire vksm (-isc-) 1. (su)griáuti (iš-, nu-);
dėlla (di + la) => di. (smantellare) (iš)ardyti; išmontuoti; d. un’áuto
dėlle (di + le) => di. sunaikinti mašiną (supjaustyti ir supresuoti);
dello (di + lo) => di. 2. fig sugriauti; sužlugdyti; išdėti [ šufis dienas;
delta dkt v nkt geogr delta, 3. fig sport sutriūškinti.
deltapláno dkt v skraidyklė. dem olitóre dkt v automobilių laužyno darbuo­
dilucidare vksm (-IÚ-) paaiškinti, tojas; portare dal d. atiduoti į laužą / laužyną,
delucidazióne dkt m paaiškinimas, dem olizióne dkt m (su)griovimas, nugriovimas;
deludénte bdv nūviliantis, keliantis nusivylimą, išardymas; (di auto e sim .) (su)naikmimas.
deiū dere* vksm nuvilti, apvilti; d. le speranze di demone dkt v demonas.
qcn nepateisinti kieno vilčių; ei hai ~ so tutti dem onia||co, -a bdv demoniškas (irprk); dem o­
i u nuvylei mūs visus; quelfilm mi ha ~ so nu­ no; trame ~che demoniški kėslai,
sivyliau tuo filmu; ♦ mi dispiace ~derti deja, demonio d k t v velnias; t.p. => diávolo.
teks tave nuvilti, demonizzáre vksm demonizúoti.
dtlusióne dkt m nusivylimas; con mia grande d. demoralizzáre vksm prislėgti, nuliūdinti.
mano dideliam nusivylimui; d. d ’amore nusi­ ►demoralizzarsi sngr nusimiñti; nuleisti ran­
vylimas meile; che d.! koks nusivylimas!; darė kas; nukabinti nosį.
una d. (a qcn) nuvilti (ką). demoralizzazióne dkt m nusiminimas,
itlu so , -a nusivylęs; restare d., rimanere d. (da demórdere vksm [A]: non d. nepasiduoti,
j c) nusivilti (kuo). demotiváto, -a bdv be motivácijos, abejingas.
demagogia dkt m demagogija, denár||o dkt v 1. pinigai pi; d. contante grynieji
demagógico, -a bdv demagoginis; demagogiškas. (pinigai); d. sporco nešvarūs pinigai; ♦ flk ii
denigrare
tempo ė d. laikas - pinigai; 2.: dgs ~ i (nelle car-
te) „auksiniai“ (itališkų kortų žaidimo spalva).
denigrare vksm ( -n i) (ap)jūodinti; (ap)šmeižti.
denigratorio, -a bdv šmeižikiškas,
denom inare vksm (-nd-) (pa)vadinti; įvardyti,
denom inatore dkt v mat vardiklis; d. comune ben­
dras vardiklis; fig bendrybė,
denominazione dkt m pavadinimas; com m d. di
origine controllata (DOC) vyno pavadinimas su
nuoroda į jo kilmę (kokybės požymis).
denotare vksm (-nd-) liudyti, rodyti,
densita dkt m nkt 1. tirštumas; 2. fig gilumas,
sudėtingumas; 3.: d. di popolazione gyventojų
tankumas; 4.fis tankis.
dėns||o, -a bdv 1. tirštas, sūdrūs; nėbbia ~ a tiršta
migla; 2. fig gilūs, sudėtingas; d. di contenuti
turiningas; 3. (folto) tankus,
dentale bdv 1. => dentario; 2. ling: (consonante)
d. dantinis priebalsis.
dentari||o, -a bdv dantų; danties; protesi ~ a dan­
tų protezas.
dentata dkt m įkandimas; (U segno) įkandimo
žymė.
dentatjjo, -a bdv. mota ~ a krumpliaratis,
d en tatūra dkt m dantys mase pi, dantų visuma.
dėnt||e dkt v 1. dantis -iės; d. da / di latte pieninis
dantis; d. delgiudizio protinis dantis; un d. ca-
riato sugedęs dantis; ~ i finti, ~ i messi dirb­
tiniai dantys; cavare / estrarre un d. ištraukti
dantį; digrignare i ~ i griežti dantimis; lavarsi
i valytis / išsivalyti dantis; cadono (spūnta-
no) i ~ i dantys krenta / byra (dygsta); Ito mal
di ~ i m an skauda dantį, m anė kam uoja dantų
skausmas; ♦ armato fino ai ~ i iki dantų apsik-
ginklavęs; d. per d. dantis ūž dantį; pasta ai d.
„ai dente“ išvirti m akaronai (ne iki galo, kad
liktų standūs); dire fuori dai ~ i išrėžti; avere ii
d. avvelenato griežti dantį; battere i ~ i danti­
mis kalenti; difendere con i ~ i įnirtingai ginti;
mėttere ącs sotto i ~ i užkąsti; stringere i ~ i su­
kąsti dantis; non ė pane per i tuoi ~ i (tai) nė
tavo nosiai; 2. fig dantis -iės, dantelis; virbas;
tecn krumplys; i ~ i dėl pėttine šukų dantys; i
~ j dėl rastrelio grėblio virbai; bot d. di leone
kiaulpienė,
dėntice dkt v zool dančius (tokia žuvis).
dentiėra dkt m (dantų) protezas,
dentifricio dkt v dantų pasta,
dentista dkt v/m dantų gydytojas -a; dantistas -ė
fam ; ho paura dėl d. bijau eiti pas dantų gydy-
toją.
dentistico, -a bdv: stūdio d. stomatologijos kabi­
nėtas.
202
déntro l.p rv (moto a luogo) į vidų, vidun; (stato
in luogo) viduj, viduje (irprk); da d. iš vidaūs;
d. di me manyje; viduje; andare d. eiti į vidų;
mėttere d. įdėti; rimanere d. pasilikti viduje; ti­
ra r e d. įtraukti; aspėttami d. lauk manęs viduj;
fig non tenerti tutto d.! išsipasakok!; nelaikyk
visko viduje!; 2. prv fam : ėssere d. sėdėti (ūž
grotu): finire d. sėsti; mėttere d. pasodinti; 3.
prv: ėsserci d. dalyvauti; būti įtrauktam; 4 .prlk
(a ącs) ppr. verčiamas vietininku arba kons­
trukcija „į + galininkas“; (ko) viduje; d. al / ii
cassetto stalčiuje; j stalčių; d. U castello pilyje,
pilies viduje; į pilį; d. casa namuose; 5. dkt v
nkt vidūs, vidaūs pusė; dal di d. iš vidaūs.
denuclearizzàre vksm (pa)versti nebranduolinė
zona.
denuclearizzazione dkt m nebrabduolinių zonų
kūrimas,
denudàre vksm (-nu-) apnuoginti,
denuncia dkt m 1. pranešimas; pareiškimas; d.
di furto pranešim as apiê vagÿstç; ritirare una
d. atsiimti pareiškimą; sporgere d. parašyti
pareiškimą (dėl ko); pranešti policijai (apie
ką); (contro qc) (ap)skiįsti (ką); 2. (dichiara-
zione) deklaracija; pranešimas; d. dei rėdditi
pajamų deklaracija; i - fig demaskavimas; pa­
smerkimas; film di d. filmas, atskleidžiantis
(kokia nors) negerovę (/ socialinę problem ą /
skandalą ir pan.).
denunciàre vksm (-nùn-) 1. (ącs) pranešti (apie
ką); d. i rėdditi deklaruoti pajamas; d. un furto
pranešti apie vagÿstç; 2. (qcn per ącs) (a p s k ų ­
sti (ką dėl ko), įskųsti; (qcs) kreiptis į policiją
(dėl ko); 3. fig (rivelare) atskleisti, iškelti aikš­
tėn; demaskuoti,
denùnzia dkt m => denuncia.
denunziàre vksm => denunciàre.
denutrit||o, -a bdv badaujantis, nepakankamai
maitinamas; bambini ~ i badaujantys vaikai,
denutrizione dkt m nepakankam a mityba,
deodorànte dkt v dezodorantas,
depauperàre vksm (-pàu-) nuskurdinti,
depenalizzàre vksm dekriminalizūoti (nebelaiky­
ti kriminaliniu nusikaltimu).
dépendance [depan'dans] dkt m nkt priestatas,
depennàre vksm (-pėn-) (iš)braūkti; išregistruo­
ti; d. una persona da una lista išbraūkti asmenį
iš sąrašo,
deperibile bdv (greit) gendantis,
deperim énto dkt v 1. (di qcn) silpna savijauta; iš­
sekimas; 2. (di qcs) gedimas,
deperire vksm [E] (-isc-) 1. (disalute) sekti, m en­
kti; (di qcn) (su)siïpti; 2. (di qcs) gesti.
 dermatología

depilante bdv depiliúojamasis. deprecàbile bdv peiktinas, smerktinas,

depilare vksm (-p i-) (nu)depiliúoti; (pa)sálinti deprecàre vksm (-pré-) peikti, smerkti,
plaukeliüs (nuo ko). depredàre vksm (-pré-) plėšti; grobti,
►depilársi sngr depiliúotis, nusidepiliúoti. depressione dkt m 1. econ depresija; sąstingis; 2.
depilatóre dkt v depiliátorius. geogr depresija; įduba; 3. med depresija; pri­
depilazióne dkt m depiliácija, plaukelių šalini­ slėgta nuotaika; cadere in d. pulti į depresiją.
mas. depressiv||o, -a bdv depresinis; depresijos; crisi
depistáre vksm mėtyti pėdas; (qcn) suklaidinti ~ a depresijos priepuolis,
lką): d. le indágini suklaidinti tyrėjus, deprèsso, -a bdv 1. prislėgtas, prislėgtos nūotai-
dépliant [depli'jan] dkt v nkt lankstinukas, kos; 2. econ ekonomiškai smunkantis,
deplorare vksm (-pió-) (pa)smefkti. deprim ėnte bdv sukeliantis depresiją, varantis į
deplorėvole bdv smerktinas, peiktinas, depresiją; slegiantis; (uggioso) nykus,
depórre* vksm 1. ir padėti; d. una corona sulla deprim ere* vksm (pri)slėgti; nuliūdinti.
tomba padėti vainiką añt kapo; ♦ d. le armi su­ ►deprim ersi sngr pulti į depresiją,
dėti ginklus; 2. tr: d. le uova (pa)dėti kiaušinius; depuràre vksm (-pu-) (iš)gryninti, valyti,
i dipesci) neršti; 3. tr (iri tribunale) (pa)liudyti, depuratore dkt v valymo įrenginys; grynintùvas.
duoti parodymus; d. ii falso duoti melagingus deputato, -a dkt v/m deputatas -ė (Italijos Žemų­
parodymus; chiamare a d. (pa)kviėsti liudyti; jų rūmų „Camera“ narys).
4. tr (destituire) atstatydinti; (dal trono) nuver­deragliam ėnto dkt v nuvažiavimas nuo bėgių,
sti (nuo sosto); 5. intrfig [A]; d. afavore (di qc) deragliàre vksm [E] nuvažiuoti nuô bėgių,
remti (ką); įrodyti (kieno) teisybę, derby ['derbi] dkt v nkt derbis,
deportare vksm (-por-) (iš)tremti, nutrem ti, de­ derelitto, -a 1. bdv apleistas; 2. dkt v/m beglobis
portuoti, -ė, vargeta com.
deportáto, -a dkt v/m tremtinys -ė. deretàno dkt v pasturgalis,
deportazióne dkt m trem tis -iės, deportacija; (ii deridere vksm (qc) išjuokti (ką); nusišaipyti (iš
deportare) ištrėmimas, deportavimas, ko), šaipytis,
depositare vksm (-po-) 1. (affidare) atiduoti sau­ derisiône dkt m išjuokimas; pajuoka, pašaipa,
goti;//« deponuoti; dėti į banką; d. su un conto derisôrio, -a bdv pajuokiamas, pašiepiamas,
mėšti ¡ sąskaitą; 2. (posare) (pa)dėti; palikti; dériva dkt m dreifas; geol d. dei continenti plok­
3. dir: d. la firma (pateikti) parašą legalizuoti / ščių tektonikos hipotezė; andare / èssere alla
patvirtinti; d. un marchio (į)registruoti prekės d. dreifuoti;/zg būti paliktam likimo valiai.
ženklą; d. un reclamo pateikti skundą: d. una deriv]|àre vksm (-n-) 1. intr [E] kilti; būti kilu­
sentenza perduoti nuosprendį į teismo raštinę. siam; l’italiano ~ o dal latino italų kalba kilusi
►depositarsi sngr nusėsti, nugulti, iš lotÿnu; 2. intr [E] (risultare) išplaukti; ne ~ a
depósito dkt v 1. (magazzino) sandėlis; (di custo­ che... iš tô išplaukia, kàd... ; l’affaticamento ~ a
dia) saugykla; d. bagagli bagažo saugykla; d. di da un ’alimentazione non eąuilibrata nūovargio
armi gifiklų sandėlis; 2.: d. degli áutobus auto­ priežastis - nesubalansuota mityba; 3. intr [E]
busų parkas; d. dei treni depas; 3. (t.p. d. cau- (difiume) ištekėti (apie upę); 4. intr [E] (anda­
zionale) užstatas; 4. fin depozitas; (l'azione) re alla dériva) dreifuoti; 5. tr išvesti; gauti; d.
deponavimas; d. bancário ifldėlis; 5. dir: d. di un guadagno gauti pelną; d. una parola (darė
un marchio prekės ženklo registracija; 6. geol l ’etimo) kildinti žodį; d. i termini informàtici
\giacimento) telkinys, klodas; 7. geol (l’azione) dall’inglese skolintis informatikos terminus iš
nusėdimas; (sedimento) nuosėdos pi, nuogu­ anglų kalbos,
los pi; d. alluvionale sąnašos pi, sąnašynas; 8.: derivàta dkt m mat išvestinė,
med d. di grasso riebalų susikaupimo vieta. dérivât || o 1. bdv išvestinis; antrinis; 2. dkt v dari-
deposizióne dkt m 1. (U deporre) (pa)dėjimas; nÿs; (di prodotto) šalutinis produktas; i ~ i dėl
2. (destituzione) atstatydinimas; d. dal trono petrolio naftos produktai; 3. dkt v ling vedinys,
nuvertimas nuo sosto; 3. rel (t.p. d. dalia croce) derivazione dkt m 1. (diramazione di qcs) atša­
nuėmimas nuo kryžiaus; 4. dir (liudytojo) pa­ ka; 2. (origine) kilimas; kilmė; 3. (conseguenza
rodymas, parodymai; liūdijimas. logica) išvedimas; 4. ling (žodžių) vedÿba, de­
depraváto, -a 1. bdv ištvirkęs; (moraliai) puolęs; rivacija; 5. tecn grandinių sujungimas; scàtola
2. dkt vjm ištvirkėlis -ė. di d. paskirstymo dėžutė,
depravazióne dkt m ištvirkimas. derm atologia dkt m dermatologija.
dermatológico
dermatológico, -a bdv dermatologinis; derm ato­
logijos.
dermatólogo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m derm a­
tologas -ė.
déro ||ga dkt m išimtis -iés; la d. a una consuetúdi-
ne nesilaikymas papročio; in d. (a qcs) nepai­
sant (ko); nesilaikant (ko) (bet teisėtai); non
amméttere ~ghe (a qcs) nenum atyti (kam) iš­
imčių; neleisti nukrypti (nuo ko).
derogare vksm (dé-) (a qcs) nesilaikyti (ko).
derráte dkt m dgs: d. alimentari maisto produk­
tai.
deruba||re vksm (-ru-) apvogti, apiplėšti; (qc di
qcs) pavogti (iš ko ką; kam ką); siamo stati
~tU, ei hanno ~to! mūs apvogė!
descrittivo, -a bdv aprašomasis, deskripcinis.
descrivere* vksm 1. aprašyti; apibūdinti; (narra­
re) (pa)pásakoti; 2. (tracciare) (nu)brėžti; (un
circolo) apibrėžti,
descrizióne dkt m aprašymas; apibudinimas,
deselezionáre vksm (-zió ) in f atžymėti,
desértico, -a bdv dykumų; dykuminis,
desertificazióne dkt m dykumėjimas.
desért||o I, -a bdv tuščias; (disabitato) negyvena­
mas; la sera ii centro stdrico ė d. vakarais sena­
miestyje nė gyvos sielos; la riunione ė andata
~ a posėdis laikomas neįvykusiu,
deserto II dkt v dykuma; ii d. del Sahara Sacha­
ros dykuma,
desiderábile bdv geidžiamas; (opportuno) pagei­
dautinas; poco d. nepageidautinas.
desider||áre vksm (-si-) 1. pageidauti; (volere)
norėti (ko); non avere piil niente da d. turėti
visko pakañkam ai; ~ o restare solo noriu pabū­
ti vienas; ~ a un dolce? gál norėsite deserto?;
~erei ąualche informazione norėčiau inform a­
cijos; ti desiderano ai telefono tave kviečia prie
telefono; ♦ /ars/ d. brangintis; láscia (molto) a
d. galėtų būti (daug) geriaū / geresnis; 2. (bra­
mare) trokšti; geisti; d. un bambino trokšti kū­
dikio; d. una donna geisti moters,
desideráto, -a bdv, dlv pageidaujamas,
desidėrio dkt v 1. noras; pageidavimas; (sogno)
svajonė; ii d. di sapere (di viaggiare) noras
žinoti (keliauti); esprimere (soddisfare) un d.
sugalvoti (patenkinti) norą; 2. (brama) troški­
mas; troškulys; geismas; d. di liberta (di ven­
detta) laisvės (keršto) troškimas; d. sessuale
seksualinis / lytinis potraukis,
desideróso, -a bdv norintis; (avido) trokštantis;
d. di successo trokštantis pasisekimo; ėssere d.
(difarqcs) norėti (ką daryti); ė d. di conoscerti
nekañtriai laukia sū tavimi susipažinti.
204
design [di'zain, de'zaiji] dkt v nkt dizainas,
designare vksm 1. (pa)skirti; (candidare) pasiūly­
ti kandidatu; 2. (fissare) nustatyti; 3. (indica­
re) (pa)žymėti.
designazióne dkt m paskyrimas,
desinénza dkt m ling galūnė,
desistere vksm (da qcs) atsisakyti (ko); nustoti
(ką daryti, ką darius); d. da un propósito atsi­
sakyti sumanymo; non d. nepasiduoti,
desolante bdv nüviliantis; (doloroso) skaudūs;
graudūs; (cupo) nykūs; spettácolo d. graudūs
vaizdas.
desoláto, -a bdv 1. (di qcs) apleistas; (squallido)
skurdūs; 2. (di qcn) susisielojęs; šono d. didžiai
apgailestauju; man labai gaila,
desolazióne dkt m 1. (di qcs) skurdas; nykūmas;
niūrūs vaizdas; 2. (di qcn) sielvartas, sielóji-
masis; neviltis -iės; che d.! kaip skaudu!
déspota dkt v despotas (irprk).
dessert [des'ser] dkt v nkt desertas; vino da d.
desertinis vynas; che cosa prendi di d.? kokį
valgysi desertą?
destabilizzáre vksm destabilizuoti,
destare vksm (dė-) 1. (iš)būdinti; fig d. gli dnimi
žadinti dvasią; būdinti žmones; 2. (suscitare)
(su)kélti; d. ammirazione (entusiasmo) kelti
pagarbą (entuziazmą); d. euriosita kelti smal-
sūmą, intriguoti; d. interesse kelti susidomėji­
mą, sudominti.
►destársi sngr atsibūsti, pakirsti (iš miego),
destina||re vksm (-sti-) 1. (pa)skirti; d. qcn a un
uffkio priskirti ką prie skyriaus; d. dėl denaro
in beneficienza paaukoti pinigų labdarai; d.
(qcn) alia carriera di avvocato pariñkti (kam)
advokato karjerą; t.p. => dedicare; 2. (del des­
tino): ėgli era ~ to (a far qcs) jám būvo lemta
(ką daryti); ii progetto ė ~ to a falliré projektas
pasm erktas žlugti; 3.: rinviare a data da d. / da
destinarsi atidėti neribotam laikui; 4. (indiriz-
zare) adresuoti,
destinatario, -a dkt v/m gavėjas -a, adresatas -ė;
telefonata a cárico dėl d. pokalbis kito sąskaita,
destinazióne dkt m 1. kelionės tikslas; galutinis
tikslas; passeggeri con d. Milano keleiviai, vyk­
stantys į Milaną; arrivare/giungeread. atvykti,
atvažiuoti; (di pacchi e sim.) būti pristatytam;
2. (stanziamento) (pa)skyrimas; 3. (sede asse-
gnata) paskyrimo vieta; 4. (finalitá) paskirtis
-iės.
destino dkt v likimas; lemtis -iės fem m ; dalia;
scherzi dėl d. likimo pokštai; era d. che... buvo
lemta...
destituire vksm (-isc-) pašalinti iš pareigų.

destituito, -a bdv, dlv 1. pašalintas (iš pareigų);
2.: d. di ogni fondamento visiškai nepagrįstas,
destituzióne dkt m pašalinimas iš pareigų,
dėsto, -a bdv nebemiėgantis; pabūdęs; ėssere d.
nemiegoti; ♦ sogno o son d.? ar aš sapnuoju?
dėstra dkt m 1. dešinė (pūsė); a d. (stato in luo­
šo) dešinėje; (moto a luogo) į dešinę, dešinėn;
piu a d. dešiniaū; a d. di qcs į dešinę nuo ko;
aHa tua d. tavo dešinėje; tenere la d. laikytis
dešinės; 2. (la mano) dešinė (ranka); 3. polit
dešinieji pi, partito di d. dešiniųjų partija,
destreggiársi vksm (-strėg-) suktis,
destrézza dkt m miklumas; con d. mikliai,
dėstr o, -a 1. bdv dešinys -ė; dešinysis -ióji; la
mano ~ a dešinė / dešinioji ranka; la riva ~ a
di un jiume dešinys(is) upės krañtas; scarpa
dešinės kojos batas; 2. bdv (abile) miklūs;
nagingas; 3. dkt v nkt: offrire ii d. suteikti pro­
ga: 4. dkt v sport (pugno) smūgis dešiniuoju
kumščiu; 5. dkt v sport (calcio) smūgis dešinią­
ja koja.
destrórso, -a bdv (einantis) iš kairės [ dešinę; (di
mtazione) pagal laikrodžio rodyklės,
desuėto, -a bdv pasenęs; nebenaudojamas,
desultório, -a bdv fig nereguliarūs; nenuoseklūs,
desiimere vksm (pa)daryti išvadą; (stabilire) nu­
statyti; (venire a sapere) sužinoti,
detective [de'tektiv] dkt v/m nkt detektyvas -ė,
seklys -ė.
deteináto, -a bdv be kofeino, be teino.
deten ére* vksm 1. turėti; d. ii potere būti val­
džioje; d. ii titolo di campione turėti čempiono
• ardą; detiene un record jám priklaūso rekor­
das: 2. dir (tenere illegalmente) neteisėtai lai­
dyti: 3. (in prigione) kalinti,
detentóre, -trice dkt v/m turėtojas -a; d. di un re­
cord žmogus, kuriam priklaūso rekordas,
detenüto, -a 1. dkt v/m kalinys -ė; 2. bdv: ėssere d.
kalėti, būti (uždarytam) kalėjime,
detenzióne dkt m 1. laisvės atėmimas; (carcere)
ruvimas kalėjime, kalėjimas; condannare a un
anni di d. nuteisti kalėti (vienus) metūs; 2. dir
>illegale) neteisėtas laikymas; d. abusiva di ar­
ma da fuoco neteisėtas giñklo laikymas; d. di
stupefacenti narkotinių medžiagų laikymas.
detergente 1. bdv valomasis; latte d. (valomasis)
pienelis; 2. dkt v (detersivo) valiklis, ploviklis;
per ii viso) prausiklis.
detėrgere* vksm valyti; (asciugare) nušluostyti.
►detėrgersi sngr (asciugarsi) nusišluostyti,
cteterioraménto dkt v (peggioramento) pablogė-
imas; (U guastarsi) gedimas; soggetto a d. geñ-
dantis.
dettáglio
deteriorare vksm (-rió-) (su)gadinti.
►deteriora||rsi s«gr (guastarsi) (su)gesti; (peg-
giorare) (pa)blogėti; i nostri rapporti si šono
~ ti musų santykiai pašlijo.
deteriore bdv prastesnis; blogesnis; nei senso d.
dėl termine blogiausia to žodžio prasmė,
determ inante bdv lemiamas; ėssere d. (per qcs)
(nu)lėm ti (ką).
determ inare vksm (-tėr-) 1. (provocare) (nu)lėm-
ti, determ inuoti; (essere causa) būti priežasti­
mi; 2. (stabilire) nustatyti; (precisare) patikslin­
ti; (calcolare) apskaičiuoti.
►determ inársi sngr 1. (a far qcs) pasiryžti (ką
daryti); 2. (verificarsi) atsitikti; susidaryti.
determ inatézza dkt m 1. (precisione) tikslūmas;
con d. tiksliai; 2. => determ inazióne 2.
determ inativo, -a bdv: gram articolo d. žymima­
sis artikelis (pvz.: U, la, i).
determ inát||o, -a bdv, dlv 1. nustatytas; patikslin­
tas; t.p. => determ inare; 2.: (un) d. tam tikras;
(tale) tóks -iá; in ~ i casi tam tikrais atvejais,
determ inazióne dkt m 1. nustatymas; (calcolo)
apskaičiavimas; 2. (risolutezza) pasiryžimas,
ryžtas; con d. ryžtingai,
deterrénte dkt v atgrasinimo priemonė,
detersivo dkt v skalbimo / skalbiamieji milteliai
pi; (liquido) skalbiklis; (perpiatti) ploviklis.
detest||áre vksm (-te-) (qc; far qcs) nekęsti (ko;
ką daryti); d. la menzogna nekęsti mėlo; d. gli
spinaci nekęsti špinatų; ~ o alzarmi presto ne-
kenčiū anksti keltis,
detonatóre dkt v detonatorius,
detonazióne dkt m detonacija; sprogimas,
detrárre* vksm atskaičiuoti, atskaityti; išskai­
čiuoti; d. l ’IVA atskaičiuoti PVM.
detrattóre, -trice dkt v/m peikėjas -a; kritikas -ė.
detrazióne dkt m atskaita; (l’azione) atskaity­
mas, atskaičiavimas; d. dell’IVA PVM atskaita;
d.fiscale (agevolazione) mokesčio lengvata,
detrim ento dkt v žala; andaré a d. (di qcs) p a­
daryti (kam) žalą; būti (kieno) nenaudai.
detrit|Įo dkt v (ppr. dgs ~ i) nuolauža, nuotrupa;
(di costruzioni) griuvėsiai pi; geol ~ i fluviali
aliuvis sg.
detronizzáre vksm 1. nuversti nuo sosto; 2. fig
nuvainikuoti,
détta dkt m: * a d. (di qcn) anot (ko), pasak,
dettagliánte dkt v/m mažmeninikas -ė.
dettagliáre vksm detalizuoti, smūlkiai aprašyti,
dettagliatam énte prv smūlkiai, detaliai.
dettagliat|jo, -a bdv detalūs, smūlkus; išsamūs;
una relazione ~ a detali ataskaita,
detlá I glio dkt v 1. smūlkmena, detalė; un d. insi-

dettare
gnificante nereikšminga smulkmena; entrare I
scėndere nei ~gli gilintis į detalės, leistis j
smulkmenas; 2.: vėndita ai d. mažmeninė pre­
kyba; vėndere ai d. prekiauti mažmenomis,
dettare vksm (dėt-) 1. (pa)diktūoti; fig d. lepro-
prie condizioni diktuoti savo sąlygas; ♦ d. legge
nurodinėti; (fare da modelio) nustatyti stan­
dartus; 2. fig (suggerire) patarti,
dettato I dkt v 1. diktantas; 2.: ii d. di una legge
įstatymo nuorodos p i / nuostatos p i; įstatymo
reikalavimas,
dettato II, -a bdv, dlv siūlomas; d. dal buon senso
išmintingas,
dettatūra dkt m diktavimas; sotto d. diktuojant,
detto, -a 1. bdv, dlv (stabilito) nustatytas; ♦ come
nott d. (lasciaperderef) pamiršk!; (constatando
ii contrario di ąuanto detto) pasirodo (, kad)
nė; d. tra noi tarp musų tariant; d. fatto pasa­
kyta - padaryta; 2. bdv, dlv (suddetto) ankščiau
minėtas; minėtasis; 3. (soprannominato) vadi­
namas; pravarde; Ivan TV d. “ii Terribile” Iva­
nas IV pravarde „Rūstusis“; 4. dkt v posakis;
(proverbio) patarlė,
deturpare vksm (su)darkyti, (su)bjauroti.
deumidificatore dkt v oro sausintūvas.
devasta||re vksm 1. (nu)niokoti, suniokoti; (con
saccheggio) nusiaubti; la guerra ha ~ to ii pa-
ese karas nuniokojo / nusiaubė kraštą; 2. (de­
turpare) (su)-bjauroti; 3. fig sugniuždyti,
devastazione dkt m (nu)niokojimas; nusiaubi­
mas.
deviare vksm (-vi- / dė-) 1. intr [A] pasukti (į kitą
kelią); iškrypti (iš kelio); (fare una deviazione)
daryti lankstą; 2. fig nukrypti; d. dal tema nu­
krypti nuo temos; 3. tr nukreipti; d. ii traffico
nukreipti eismą; fig d. ildiscorso nukreipti kal­
bą; sport d. (U pallone) sulla traversa nukreipti
kamuolį į skersinį,
deviazione dkt m 1. apylanka, lankstas; (strada)
aplinkkelis; fare una (lunga) d. daryti (didelį)
lankstą; 2. fig nukrypimas; 3. (di qcs) nukrei­
pimas.
devoluzione dkt m dir perdavimas; perėjimas,
devolvere vksm (¿¿r perduoti; atiduoti,
devoto, -a 1. bdv (pio) pamaldūs; dievobaimin­
gas; dievotas; d. alla Madonna pam aldūs Šven­
čiausiajai Mergelei; 2. bdv fig atsidavęs; 3. dkt
v/m tikintysis mase, tikinčioj i fem m .
devozione dkt m 1. pam aldumas, dievobaimin­
gumas; 2. fig (a qcs) atsidavimas (kam).
di prlk 1. turi nusakomąją funkciją ir ppr. yra
verčiamas kilmininku; niente di nuovo nieko
naujo; la citta di Torino Turino miestas; un
W
206
artelio di oro / d ’oro aukso / auksinis žiedas;
un appartamento di tre stanze trijų kambarių
būtas; un boccale di birra bokalas alaus; una
cantante di talento talentinga dainininkė; un
corso di sei mesi šešių mėnesių kursas; una
dontia di rara bellezza reto grožio moteris; un
giorno di agosto rugpjūčio diena; un manuale
di fisiea fizikos vadovėlis; una ragazza di 20
anni dvidešimties m ėtų mergina; un vaso di
grande valore didelės vertės / labai vertinga
vaza; uno di loro vienas iš jų; 2. žymi nuosavybę
ir ppr. verčiamas kilmininku; la casa di mio pa-
dre m ano tėvo namai; ilfiglio dėl dottore gydy­
tojo sūnūs; la poesia di Dante D antės poezija;
♦ ąuell’idiota di Vaidas Vaidas, tas idiotas;
3. žymį vietą; iš (ko); un ragazzo di Milano
vaikinas iš Milano; di Ii iš ten; (moto per luo-
go) pro ten; di mano in mano iš rankos į ranką;
uscire di casa išeiti iš namų; ♦ fig di bene in
mėglio vis geriau ir geriau; 4. žymį laiką; di
giorno dieną; di notte naktį; di maitina rytais;
di serą vakarė, vakarais; di domėnica sekma­
dieniais; d ’estate vasarą; 5. žymį kiekį, t.p. su­
daro kiekio artikelio formas; piū giovane di tre
anni trejais metais jaunesnis; dei ąuadrifamo-
si žymūs paveikslai; eomprare dėl pane pirkti
duonos; ei vogliono delle uova reikia kiaušinių;
vedere degli amici matytis su draugais; 6. žymį
priemonę, būdą; conoscere di vista pažinoti iš
matymo; coprire di regali apipilti dovanomis;
ėssere di buon umore būti geros nuotaikos;
spalmare ii pane di burro tepti duoną sviestu;
fig armarsi di pazienza apsišarvuoti kantrybe;
7. žymį priežastį; contento della vittoria paten­
kintas pergale; sporco difango apsitaškęs pur­
vais; morire di eanero mirti nuo vėžio; 8. (di
argomento) apie (ką);parlare di musica kalbėti
apie muziką; lamentarsi di tutto skųstis viskuo;
9. (lyginant) negu; už (ką); piū alto di me
aukštesnis už manė, aukštesnis negu aš; ii mi-
gliore degli studenti geriausias iš visų; 10. įeina
į įvairius prielinksninius ir prieveiksminius po­
sakius; a eausa di ąc dėl ko; a destra dėl bar Į
dešinę nuo baro; di piu daugiau; di meno
mažiau; invecedi (farųcs) užuot (kąpadarius):
(qc) vietoj (ko);prima di eena prieš vakarienę;
pur di (far qcs) kad tik (ką darytų); senza di te
be tavęs; verso di me į m ano pusę; manęs link;
♦ dopo di che o vėliaū; 11. vartojamas su kai
kuriais būdvardžiais; dėbole di cuore silpnos
širdies; pieno di ącs pilnas ko; privo di qcs be
ko; ricco di ącs turintis daug ko; šono desidero-
so di partire labai noriu išvažiuoti; šono sieuri

di vincere jie įsitikinę, kád laimes; 12. jungia
įvairius veiksmažodžius su papildiniu ir pa n .;
accusare di tradimento apkaltinti išdavyste;
dire di si sakyti, kad taip; finiré di lavorare
baigti dirbti; pensare di partiré ketinti išvykti;
permėttere a qcn di uscire leisti kám išeiti; puz-
zare di cipolla treftkti svogūnais; smėttere di
fumare mesti rūkyti; tentare di concentrarsi
stengtis susikaupti; le ho chiesto di scrivermi
jos paprašiaū, kád mán parašytų,
di dkt v nkt diena; tre volte ai di tris kartūs per
dieną; ♦ ai miei di m ano laikais,
diabete dkt v m ed cūkraligė, diabetas,
diabético, -a dkt v/ra diabetikas -ė.
diabólico, -a bdv 1. šėtono; velnio; 2. fig velniš­
kas; šėtoniškas,
diácono dkt v rel diakonas,
diadema dkt v diadema.
diáfano, -a bdv 1. persišviečiantis; permatomas;
2. fig (pallido) išblyškęs,
diafram m a dkt v anat diafragma, perdanga,
diágnosi dkt ra nkt 1. m ed diagnozė; fare una d.
nustatyti diagnozę; 2. fig analizė,
diagnosticare vksm (-gno-) nustatyti (ligą), dia­
gnozuoti.
diagonale 1. dkt ra įstrižainė; ♦ in d. įstrižai;
2. bdv įstrižinis, įstrižas,
diagrám m a dkt v diagrama; d. di flusso struktū­
rinė diagrama / schema,
dialettále bdv tarminis; tarmiškas; tarmių; ac-
cento d. tarmiškas akceñtas; parola d. tarminis
žodis; poesía d. tarm e parašyta poezija,
dialėttica dkt ra dialektika (irprk).
dialėtto dkt v tarm ė, dialektas; d. siciliano Sici­
lijos tarm ė; parlare in d. kalbėti tarmiškai,
diálisi dkt m nkt m ed dializė,
dialogare vksm (diá-) kalbėtis, pasikalbėti; (di-
scutere) tartis; dialoguoti.
dialogo (dgs -ghi) dkt v pokalbis; dialogas (ir
prk): un d. fruttuoso vaisingas pokalbis; in ffi-
nestra di d. dialogo langas; fig cercare ii d.
ieškoti dialogo.
diamantį|e dkt v deimantas; di ~ i deimantinis
.;g?: ♦ nozze di d. deim antinės vestuvės,
diam etralm énte prv: d. opposto visiškai / diam e­
traliai priešingas (irprk), diametralūs,
diametro dkt v geom skersmuó; (di) 2 metri di d.
2 metrų skersmeñs.
diamine jst pó paráliais!; pó velnių!; po šimts!;
che d. ei fai ąua? ką pó velnių čia darai?
diapasón dkt v nkt 1. m us (strumento) kam erto­
nas: 2. mus, fig (gamma) diapazonas,
diapositiva dkt ra skaidrė, diapozitj^as.
dichiarazióne
diaria dkt m dienpinigiai pi.
diario dkt v 1. dienoraštis; (registro) žurnalas;
(agenda) užrašų knygelė / knygūtė; d. di bordo
(di classe) laivo (klasės) žurnalas; d. di viággio
kelionės dienoraštis; tenere un d. rašyti dieno­
raštį; 2. (programma) tvarkaraštis,
diarrea dkt m viduriavimas; palaidi viduriai pi;
avere la d., soffrire di d. viduriuoti,
diavoleria dkt ra 1. (furberia) gudrybė; 2. (strano
oggetto) keistenybė,
diá volo dkt v 1. velnias (ir prk); ♦ un povero d.
vargeta cora; dėl d. velniškas; a casa dėl d. ūž
(jurų) marių; avere ii d. in corpo būti velnio
apsėstam; avere un d. per capello siusti, niršti;
fare ii d. a quattro šėlti, dūkti; va’ai d.! eik vel­
niop!; kad tave kur!;///c si parla dėl d. e spun-
tano le corría vilką minim, vilkas čia;flk ii d. ei
ha messo la coda velnias užkišo uodegą; 2. (pa­
brėžiant)'. chi d. ė? ó kas jis, pó velnių?; dove d.
...? kur pó velnių...?; perché d.? kurių velnių?;
3. kaip jst: (al) d.! pó velnių!, pó galais!; e che
d.! velniai rautų!, velniai griebtų!
dibáttere vksm diskutuoti, svarstyti.
►dibáttersi sngr muistytis; spurdėti,
dibattiménto dkt v dir bylos nagrinėjimas,
dibáttito dkt v debatai pi, diskūsija.
dicastėro dkt v žinyba, ministerija,
dicémbre dkt v gruodis; a d., in d. gruodžio m ė­
nesį, gruodį; 1’8 d. gruodžio aštuntoji diena.
dicerij|a dkt m gañdas; dgs ~ e gandai, paskalos.
dichiar||áre vksm 1. (annunciare) (pa)skėlbti;
(rendere noto) deklaruoti, pareikšti; d. guerra
(pa)skélbti karą; d. i rėdditi deklaruoti paja­
mas; ha qualcosa da d.? ar turite apmuitinamų
daiktų?; 2. (ajfermare) tvirtinti, teigti; d. ii fal­
so sakyti neteisybę; melagingai pareikšti; ha
~ ato di non sapere niente teigė nieko nežinąs;
3. (proclamare) (pa)skėlbti; pripažinti; d. aper-
ta la seduta paskelbti posėdį pradėtą; d. col-
pėvole pripažinti kaltū, pripažinti esant kaltą;
d. erético apskelbti eretiku; d. nulio pripažinti
negaliojančiu; la ~ o in arresto Jūs - suimtas;
vi ~ o manto e móglie skelbiu jus vyru ir žmona.
►dichiará |rsi sngr 1. pasisakyti; prisipažinti;
d. contrario a qcs pasisakyti prieš ką; si é ~ to
innocente jis prisipažino esąs nekaltas; 2. (in
amore) prisipažinti mylint; prisipažinti, kad
myli; 3. (proclamarsi) pasiskelbti; d. stato indi-
pendente pasiskelbti nepriklaūsom a šalimi.
dichiarazión|¡e dkt m 1. deklaracija, pareiški­
mas; d. dei rėdditi pajam ų deklaracija; d. doga-
nale muitinės deklaracija; non rilasciare ~ f
oficialiai nekom entúoti; rilasciare ~ i oficia-
diciannóve 208

liaí pareikšti; 2. (affermazione) teiginys; 3. (an- pan.); užsiimti kuo; 2. prv (di luogo) atgal;
nuncio) (pa)skelbimas; pasisakymas; d. d ’a- paskui; gale, užpakalyje; da d. iš ūžpakalio;
more prisipažinimas mylint; d. di guerra káro pro užpakalį; andaré d., venire d. eiti iš paskos;
paskelbimas, lasciarsi d. palikti; fig (dimenticare) užmiršti;
diciannóve sktv nkt 1. devyniolika; d. anni de­ portarsi d. paimti su savimi; sedere d. (in mac-
vyniolika metų; 2.: dgs le d. septinta sg (va­ china) sėdėti gale; sėstis į galą; non guardare
landa) (vakaro), devyniolikta valanda, d.! nežiūrėk atgal!; fig parlare d. apšnekėti;
diciannovėnne bdv, dkt v/m devyniolikmetis -ė. 3. prv fig (in base a e sim.): d. tuo consiglio táu
diciannovésimo, -a sktv devynioliktas -a. patarus; d. pagamento sumokėjus; d. richiesta
diciassėtte sktv nkt 1. septyniolika; per d. persone (di qcn) paprašius (kam); 4. dkt v nkt užpaka­
septyniolikai žmonių; 2.: dgs le d. penkta sg lis; galas; 5. bdv nkt užpakalinis; galinis; la
(valanda) (vakaro), septyniolikta valanda, ruota (di) d. užpakalinis ratas; la tasca (di) d.
diciassettėnne bdv, dkt v/m septyniolikmetis -ė. užpakalinė kišenė,
diciassettėsim o, -a sktv septynioliktas -a; ii d. sė- dietrofrónt l.js t mil apliñk!; 2.: dkt v nkt: * fare
colo septynioliktasis amžius, d. staigiai persigalvoti,
diciottėnne bdv, dkt v/m aštuoniolikmetis -ė. difátti jngt => infátti.
diciottésimo, -a sktv aštuonioliktas -a. diféndere* vksm 1. (ap)ginti; užstoti; (protegge-
diciótto sktv nkt 1. aštuoniolika; ha compiuto d. re) (ap)sáugoti; d. un amico užstoti draūgą; d.
anni jám sukako aštuoniolika mėtų; 2.: dgs le i propri interessi (ilPaese, la pace, un imputato)
d. šešta sg (valanda) (vakaro), aštuoniolikta ginti savo interesūs (šalį, taiką, teisiamąjį); d.
valanda, da unpericolo apsaugoti nuo pavojaus; 2. sport
dicitūra dkt m užrašas. ginti, deñgti; d. a uomo (a z.ona) taikyti asme­
didascalia dkt m parašai dgs, ūžrašas po iliustra- ninę (zoninę) gynybą.
cija. ► difénd||ersi sngr 1. (da qc) apsiginti (nuo
didáttica dkt m didaktika. ko), gintis; fig d. dal freddo gintis nuo šalčio;
didatticj|o, -a bdv didaktinis, mokomasis; m eto­ 2. sport gintis; 3. fa m šiaip taip verstis; in litua­
dinis; didaktikos; strumenti ~ i mokymo / m o­ no mi ~ o lietuviškai galiu susišnekėti; Venėzia
komosios priemonės, ė bella, ma anche Kaunas si ~ e Venecija graži,
didiétro dkt v f am pasturgalis, bet ir Kaūnas nenusileidžia,
diéci sktv nkt 1. dešimt; dešimtis -iės femm ; d. eu­ difensiva dkt m gynybinė taktiką; ♦ stare sulla d.
ro dešimt eurų; d. giorni dešimt dienų; 2.: dgs santūriai elgtis.
le d. dešimta sg (valanda); dešimt sg (valandų); difensiv||o, -a bdv gynybinis; gynybos; muro d.
3.: ii d. (setiembre) (rugsėjo) dešimtoji (diena); gynybinė siena; linea ~ a gynybos linija; sport
4. (décimo) dešimtasis; pagina d. dešimtas pus­ reparto d. gynybos grandis -iės fem m .
lapis; Pió X Pijus X (dešimtasis); 5. kaip dkt v difen||sóre, -ditrice 1. dkt v/m gynėjas -a; (soste-
(ii 10) dešimt; 6. kaip dkt v (ii voto) dešimt; nitore) šalinifikas -ė; 2. dkt v (t.p. avvocato d.)
dešimtukas fam ; avere tutti d. mokytis dešim­ advokatas, gynėjas; 3. dkt v sport gynėjas,
tukais; 7. kaip d kt v (la carta) dešimtakė. difės |1a dkt m 1. gynyba; (ii difendere) gynimas;
diecimila sktv nkt dešimt tūkstančių, (protezione) apsauga; Ministero della D., la D.
diéresi dkt m nkt ling trema, Krašto apsaugos ministerija; fa d. dei propri
diesel ['dizel] nkt 1. bdv dyzelinis; motore d. dy­ interessi (della pace) savo interesų (taikos) gy­
zelinis variklis; 2. dkt v dyzelis, nimas; la d. dell’ambiente aplinkosauga; dir
diésis dkt v nkt m us diezas, legittima d. būtinoji gintis -iės; m ed le ~ e
dieta dkt m dieta; (alimentazione) mityba; ėssere dell’organismo organizmo gynyba; mil d. anti­
a d., f are la d. laikytis dietos, aérea priešlėktuvinė gynyba; ♦ in d., a d. (di
dietético, -a bdv dietinis. qc) (kam ) ginti, apsaugoti; che dici a tua d.?
dietologo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m dietologas -ė. kaip pasiteisinsi?; prendere le ~ e (di qcn) už­
diétro 1. prlk ((a) ąc) ūž (ko); d. alia / la casa už stoti (ką); 3. dir gynyba; 4.: mil dgs ~ e gyny­
námo; d. di me už manęs; paskui manė; uno d. biniai įtvirtinimai; 5. sport gynyba, gynėjai/?/:
l ’altro vienas po kito (irprk); da d. le nuvole iš d. a uomo (a zona) asmeninė (zoninė) gynyba,
ūž debesų; fig chi c ’ė d. (a qcs)? kas visa tai difettáto, -a bdv (di merce) brokuotas.
sugalvojo? (/padarė? ir pan.); ♦ tarm ėssere d. difettiv||o, -a bdv gram: verbi ~ i trūkstamieji
a far qcs, stare d. a qcs ką daryti (/ dirbti ir veiksmažodžiai (neturintys visos paradigmos).

difettj o dkt v 1. defektas, yda; trukumas; d. di
fabbricazione brokas; d. di pronūncia tarties
yda; d. fisico fizinis / kūno defektas; m ed d.
congėnito įgimta yda; cercare ~ i ieškoti trūku­
mu; ♦ approssimare per d. (su)apvalinti į m a­
žesnę pūsę;/are d. (a qcn) stigti (kam); 2. (vi-
r io) blogas Įprotis; bloga savybė; yda; ii d.
di mangiarsi le iinghie blogas Įprotis nagus
graužti.
difettos || o, -a bdv su trūkumais; negeras; (dipro­
to no) brokuotas; defektinis; impianto elėttrico
d. bloga elektros instaliacija; memdria ~ a sil­
pna atmintis; ragionamento d. ydingas sam ­
protavimas; l ’oroldgio ė d. laikrodis blogai vei­
kia.
diffamare vksm (-fa-) (ap)šmeižti.
diffamatdrio, -a bdv šmeižikiškas; šmeižiamasis,
diffamazione dkt m šmeižtas; šmeižimas,
differėnte bdv skirtingas; t.p. => divėrso.
dįfTerėnz |a dkt m 1. skirtumas; d. sostanziale
esminis skirtumas; d. d ’eta amžiaus skirtumas;
che d. fa?, che d. c ’ė? koks skirtumas?; * a d.
di... skirtingai negu... (/ nuo... );fare la d. būti
ie m iam am; non fare ~ e nedaryti skirtumo;
non fa d. tai tas pats; nėra skirtumo; c’ė una
bella d. tai visai kas kita; 2. m at skirtumas,
differenziale 1. dkt v tecn, m at diferencialas;
2. bdv mat diferencialinis,
differenziare vksm (-rėn ) diferencijuoti; (distin-
ziiere) (at)skirti; (su)rūšiūoti.
differenziat||o, -a bdv: raccolta ~ a dei rifiuti at­
liekų rūšiavimas,
differimėnto dkt v atidėjimas; nukėlimas,
differire vksm (-isc-) 1. intr [A] (iri qcs) skirtis
Kito), išsiskirti; 2. tr atidėti; nukelti,
difteritą dkt m netiesioginė transliacija, karto-
;imas.
difficile bdv 1. sunkūs; (complicato) sudėtingas;
keblūs; abbastanza d., piuttosto d. sunkokas;
un carattere (compito, periodo) d. sunkūs cha­
rakteris (uždavinys, laikas); rėnderepiū d. (ap)-
'Unkinti; d. a dirsi sunkū pasakyti; 2. (di qcn)
•Ji giisti) išrankūs; (intrattabile) sunkūs; ♦ kaip
Jkt v fare ii d. būti išrankiam; 3.: ė d. che...
'• argū, a r ...; m ažai tikėtina, k a d ...; nepanašū,
!<ad...; 4. kaip dkt v: ii d. sunkūmas; ii d. sta nei
cominciare sunkiausia - pradėti.
difficilmėnte prv 1. sunkiai, vargiai; 2. (con poca
probabilita): d. riuscird a venire in tempo ne-
?anašū, kad spėsiu ateiti laikū.
iifficolta dkt m nkt 1. sunkūmas; keblūmas; con
d. sunkiai; senza d. nesunkiai; ėssere in d., tro-
varsi in d. turėti sunkumų; būti keblioje pa-
digitáre
dėtyjė; fare d. daryti kliūtis; superare una d.
įveikti sunkūmą; ha (delle) d. a camminare
suñkiai vaikščioja; šono sorte alcune d. iškilo
sunkumų; 2. (l’essere arduo) sunkūmas; sudė­
tingumas.
difflcoltóso, -a bdv keblūs; probleminis,
diffida dkt m dir įspėjimas; (divieto) uždraudi­
mas.
diffidáre vksm (-fi-) 1. intr (di qc) nepasitikėti
(kuo); (guardarsi da qcs) saugotis (ko); d. degli
sconosciuti nepasitikėti nepažįstamaisiais; 2. tr
dir (per qcs) įspėti (dėl ko); (qc dalfarqcs) už-
draūsti (kam ką daryti).
diffidénte bdv nepasitikintis; įtarūs,
difddėnza dkt m įtarumas; nepasitikėjimas; con
d. įtariai, įtariamai,
diffóndere* vksm (iš)platinti; (pa)skleisti; d. ca­
lore skleisti šilumą; d. un comunicato (iš)pla-
tinti pareiškimą; d. un contagio (pa)skleisti
užkratą; d. una teoría propaguoti teoriją; d.
delle voci skleisti paskalas.
►diffond:|ersi sngr 1. (pa)plisti; (pa)sklisti; la
luce si ~ e šviesa skliñda; le malattie si ~ono
plifita ligos; 2. fig (dilungarsi) išsiplėsti (šne­
kant ir pan.).
diffórme bdv (da qcs) nepanašūs (į ką); neatitiñ-
kantis (ko).
difformitá dkt m nkt neatitikimas,
diffusióne dkt m 1. (iš)platinimas; skleidimas; a
larga d. plačiai paplitęs; 2. (l’esser diffuso, ii
diffondersi) (pa)plitimas; la d. del Cristianési-
mo krikščionybės paplitimas,
diffuso, -a bdv paplitęs; populiarūs; un modo di
dire d. populiarūs posakis,
difiláto prv (direttamente) tiesiai,
difterite dkt m m ed difteritas,
diga dkt m ūžtvanka; damba,
digerénte bdv: anat apparato d. virškinimo sis­
tema; tubo d. virškinamasis traktas,
digeribile bdv virškinamas,
digerire vksm (-isc-) (su)virškinti (ir prk); dif­
ficile da d. suñkiai virškinamas; fig non d. le
ingiustizie nekęsti neteisybės,
digestióne dkt m virškinimas,
digestivo dkt v virškinimą skatinantis likeris,
digital IIe I bdv: impronte ~ i pirštų afitspaudai.
digitále II bdv in f tecn skaitmeninis; mácchina
fotográfica d. skaitmeninis fotoaparatas,
digitalizzáre vksm in f skaitmenūoti.
digitáre vksm (di-) (su)rifikti (klaviatūra); įvesti;
d. la password įvesti slaptažodį; d. un número
telefónico riñkti telefono numerį.
digiunáre
digiunare vksm 1. nevalgyti; (soffrire la fam e)
badauti; 2. (per motivi religiosi) pasninkauti,
digiūno I dkt v 1. nevalgymas; badavimas; a d.
tuščiu skrandžiu; stare a d. nevalgyti;/Ig a d. di
vittdrie be pergalių; 2. rel pasninkas; pasnin­
kavimas; osservare ii d. pasninkauti, laikytis
pasninko.
digiūno II, -a bdv 1. nevalgęs; e d. da ieri nuo
vakar nevalgo; 2.fig (di qcs) žalias, neišprusęs
(kurioje srityje); d. di notizie neturintis žinių,
dignita dkt m 1. orumas; (onore) garbė; (rispetto
di se) savigarba; con d. oriai; pėrdere la d.
netekti garbės; 2. (titolo, carica) titulas,
dignitario dkt v rel, stor dignitorius,
dignitoso, -a bdv 1. orūs; garbingas; un aspetto d.
ori išvaizda; 2. (decente) padorūs; pusėtinas,
digradare vksm [A] nuožulniai leistis,
digressione dkt m nukrypimas (nuo temos),
digrignare vksm: d. identi griežti dantimis; šiepti
dantis.
dilaga {re vksm (-la-) 1. [A] išsilieti; 2. fig (pa)-
plisti; siautėti; la sąuadra ha ~ to tiella ripresa
antram e kėlinyje kom anda įsižaidė.
dilaniare vksm (-la-) 1. suplėšyti ([ gabalus), su­
draskyti; 2. fig (ącn) kankinti,
dilapidare vksm (-la-) (iš)švaistyti, (iš)eikvoti.
d ilatare vksm (-la-) (iš)plėsti (irprk), praplėsti.
►dilatarsi sngr plėstis,
dilatazione dkt m išplėtimas.
dilazionare vksm (-zio-) atidėti; nukelti; d. una
scadenza pratęsti terminą,
dilazione dkt m atidėjimas; nukėlimas,
dilėggio dkt v pašiepimas, išjuokimas; pašaipa,
dileguare vksm (-/e-) išsklaidyti (irprk).
►dileguarsi sngr pradingti; (di ącs) išgaruoti,
dilėmma dkt v dilema.
dilettant||e dkt v/m mėgėjas -a; diletantas -ė (ir
p rk); da ~ i mėgėjiškas agg, diletantiškas; kaip
bdv un fotografo d. fotografijos mėgėjas,
dilettantėsco, -a bdv diletantiškas, mėgėjiškas,
dilettare vksm (-lėt-) (ącn) (su)teikti malonumo
(kam ); d. iipubblico teikti publikai malonumo.
►dilettarsi sngr 1. (a far ącs) jausti malonumą
(ką darant); 2. (occuparsi di ącs per svago) už­
siimti (kuo) kaip mėgėjas.
dilettėvole bdv: ♦ kaip dkt v unire l’ūtile ai d.
suderinti naudą su malonumu,
dilėtto I, -a bdv mylimas.
dilėtto II dkt v malonumas; džiaugsmas; per d.
dėl malonumo,
diligente bdv kruopštūs, stropūs; uolūs,
diligenza I dkt m (cura) kruopštumas, stropumas;
con d. kruopščiai, stropiai.
210
diligenza II dkt m (carrozza) diližanas (tokia ka­
rieta).
diluénte dkt v skiediklis,
diluiré vksm (-isc-) (at)skiesti, praskiesti,
dilungársi vksm per ilgai šnekėti (/ pasakoti ir
pan. ); išsiplėsti fam .
diluviare vksm (-/«-) [A, E] pliaūpti, žliaūgti.
dilūvio dkt v pyla; tvanas (irprk); ♦ ii d. universa­
le visuotinis tvanas,
dim agránte bdv liėkninamasis.
dim agrim énto dkt v (su)lieknėjimas.
dim agrire vksm (-isc-) 1. intr [E] (su)liesėti, ( s u ­
lysti; (snellirsi) (su)lieknėti; d. di sei chili nu­
mesti šešis kilogramūs; 2. tr liėkninti.
dim enare vksm (-mė-) (ącs) m os(ik)ūoti (kuo).
dim ensión||e dkt m 1. matmuo; ~ i matmenys,
dydis sg; a tre ~ i trimatis agg, trijų matem enų;
2. (ampiezza) apimtis -iės; mastas; un fenóme­
no di ~ i mondiali pasaulinio masto reiškinys;
lavoro di grandi ~ i didelės apimties darbas;
3. fig (carattere) pobūdis; (aspetto) aspektas;
la d. política di una ąuestione politinis klausimo
pobūdis.
dim enticánza dkt m: una d. imperdonábile ne­
dovanotinas aplaidūmas; ė stata una pura d.
tiesiog pam iršaū (/ pamiršo ir pan.)
dimenticaĮjre vksm (-mén-) 1. pamiršti, užmiršti;
d. le chiavi (un número di telefono) užmiršti
raktus (telefono numerį); ho ~ to di dirti che...
pam iršaū táu pasakyti, kad... ; non d. di chiu-
dere le finestre! nepam iršk uždaryti langus!;
♦ senza d. (qc) taip pat ir (kas); beje, neužm ir­
štant ir (ko); 2. (trascurare) apleisti.
►dim enticarsi sngr ((di) ąc) pamiršti (ką, apie
ką), užmiršti; t.p. => dimenticáre.
dimésso, -a bdv nuolankūs; (umile) kuklūs,
dimestichézza dkt m 1. familiarumas; 2. (pra-
tica) patyrimas, patirtis -iės; ave re d. (con ącs)
nusimanyti (apie ką).
dim etrodónte dkt v zool dimetrodonas.
diméttere* vksm 1. (un paziente) išrašyti, išleisti
iš ligoninės; 2. (da un incarico) atleisti.
►dim ėttersi sngr atsistatydinti,
dimezzáre vksm (-m ėį-) (ridurre) sumažinti per­
pūs; d. lo stipéndio sumažinti algą perpūs.
dim inuiré vksm (-isc-) 1. tr (su)mažinti; d. la
velocitá (i costi) sumažinti greitį (sąnaudas):
2. intr [E] (su)mažėti; (nu)kristi; (attenuarsi)
(nu)slópti; (del livello dell'acąua) atslūgti; d.
di peso (nu)m ėsti svorį; d. di prezzo atpigti,
diminutivo dkt v gram deminutyvas, mažybinis
daiktavardis,
diminuzióne dkt m 1. (su)mažėjimas; kritimas:
211
d. di temperatura tem peratūros sumažėjimas;
d. del peso svorio netekimas; essere irt d. m ažė­
ti; 2. (riduzione) (su)mažinimas.
dimissioni dkt m pi atsistatydinimas sg; léttera di
d. atsistatydinimo raštas; darė /presentare / ras-
segnáre le d. atsistatydinti,
dimóra dkt m 1. buveinė, bustas; dir senza fissa
d. neturintis (nuolatinės) gyvenamosios vie­
tos; 2.: méttere a d. una pianta sodinti augalą,
persodinti augalą,
dim oráre vksm [A] (-md-) gyventi (kur nors).
dim ostránte dkt v/m dem onstrantas -ė.
dimostraĮįre vksm (-mó-) 1. tr (pa)ródyti; (mani­
festare) (pa)dem onstrúoti; d. buona volontá
<gratitiidine) parodyti gerą valią (dėkingumą);
non d. gli anni atrodyti jaunesniam ; 2. tr (¿tro­
vare) įrodyti; d. un teorema įrodyti teorem ą;
ha ~ to di essere innocente įrodė savo nekal­
tumą, įrodė, kad jis nekaltas; 3. intr [A] de­
monstruoti.
dimostrativo, -a bdv (t.p. a scopo d.) parodom a­
sis, demonstracinis; gram pronome d. parodo­
masis Įvardis,
dimostrazióne dkt m 1. (prova) įrodymas; 2. (di
sentimenti e sim .) išreiškimas; 3. (manifestazio-
ne pubblica) demonstracija; eitynės pi; d. di
protesta protesto demonstracija,
dinámica dkt m 1.fis dinamika; 2. (andamento)
eiga; chiarire la d. di un incidente išaiškinti,
kaip įvyko avarija,
dinámico, -a bdv dinamiškas; judrūs,
dinam icitá dkt m dinamiškiimas.
dinam itárdo, -a 1. bdv: attentato d. dinamito už­
taiso sprogdinimas (pasikėsinant nužudyti); su­
sprogdinta bomba; 2. dkt v/m sprogdintojas -a
i kuris naudoja dinamitą).
dinamite dkt m dinamitas,
dinamo dkt m nkt tecn dinama (elektros srovės
generatorius).
dinamómetro dkt v tecn dinamomėtras.
din(n)ánzi 1. prv priešais; priekyje; 2.: prlk d. a
qc pričš(ais) ką; 3. bdv nkt priekinis,
dinastía dkt m dinastija,
diniégo dkt v atsisakymas,
dinoccoláto, -a bdv išstypęs ir nerangūs,
dinosáuro dkt v dinozauras.
dintórn]|o i . prv apsukui; 2.: dkt v ~ i apylinkės
pi: nei ~ i netoliese,
dio (dgs dėi) dkt v 1. dievas; ii d. della guerra
karo dievas; 2.: D. Dievas; ♦ ii Figlio di D.
Dievo sūnus;ognibendiD. visokie gardumynai;
come D. comanda kaip reikiant; grázie a D.!
ačiū Dievui!; piove che D. la manda pyla kaip
diplomato
iš kibiro; se D. vuole (finalmente) pagaliau; che
D. ce la mandi buona tikėkimės, kad viskas bus
gerai; kaip jst D. (mio)! Dieve (mano)!; kaip
j s tper amor di D.! dėl Dievo meilės!; 3. fig (di
qen) asas.
diócesi dkt m nkt vyskupija, diecezija,
diottria dkt m fis dioptrija,
dipanáre vksm (-pa-) (iš)narplioti (irprk).
dipartiménto dkt v departam entas; skyrius; (di
universita) katedra,
dipendénte 1. bdv (da qc) priklaūsomas (nuo
ko); priklausantis; d. dall’alcol priklaūsomas
nuo alkoholio; 2. bdv (alle dipendenze) (da qc)
pavaldūs (kam); lavoro d. samdomas darbas;
darbas pagal darbo sūtartį; gram proposizione
d. šalutinis sakinys; 3. dkt v/m darbuotojas -a;
(t.p. d. pubblico) (valstybės) tarnautojas -a.
dipendénz||a dkt m 1. priklausomybė; priklau-
somūmas; d. dalla droga priklausomybė nuo
narkotikų; 2. (U dipendere) priklaūsymas; (di
enti e sim.) pavaldumas; alle (dirette) ~ e (di
qcn) (tiesiogiai) pavaldūs (kam); (di un lavo-
ratore) būti (kieno) darbuotoju; 3.: dgs ~ e
(edifici) priestatai,
dipénd |ere* vksm (da qc) 1. priklausyti (nuo
ko); (derivare) pareiti; priklaūso nuo si­
tuacijos; nelygu; (si vedrá) būs matyti; (non si
sa) dár neaišku; ~ e dal tempo (da quanto vuoi
spendere) nelygu, koks oras (kiek nori išleisti);
non ~ e da me nė nuo manęs priklaūso; 2. (di
enti e sim.) būti pavaldžiam (kam); (di lavora-
tore) dirbti (kur); 3. (essere subordinato) (da
qcn) būti priklaūsomam (nuo ko); d. daigeni-
tori būti priklaūsomam nuo tėvų.
dipingere* vksm 1. (nu)tapyti; (nu)piėšti; d. a
dlio tapyti aliejiniais dažais; d. dal vivo piešti iš
natūros; d. un ąuadro piešti paveikslą; 2. (ver-
niciare) (nu)dažyti; d. to steccato dažyti tvorą;
d. di rosso dažyti raudonai; 3. fig (nu)pičšti;
(pa)vaizduoti.
dipinto dkt v paveikslas.
diplomą dkt v diplomas; d. di láurea (specialisti-
ca) magistro diplomas; (triennale) = bakalauro
diplomas; d. di maturitá brandos atestatas; d.
di architetto architekto diplomas,
diplomársi vksm (-pió-) baigti (mokyklą); gauti
diplomą.
diplomátic |o, -a 1. bdv diplomatinis; corpo (cor­
riere) d. diplomatinis korpusas (kurjeris); rap-
presentanza ~ a diplom atinė atstovybė; 2. bdv
fig diplomatiškas; taktiškas; risposta ~ a diplo­
matiškas atsakymas; 3. dkt v/m diplomatas -ė.
diplomato, -a dkt v/m žmogūs, turintis diplomą;
diplomazia
(idi scuola superiore) žmogūs su aukštesniuoju
išsilavinimu; ėssere d. in ragioneria turėti bu­
halterio kvalifikaciją.
diplom azia dkt m 1. diplomatija; 2.fig diplom a­
tiškumas; con d. taktiškai.
dipórto dkt v pramoga; per d. dėl malonumo.
d irad a||re vksm (-rá-) 1. (iš)rėtinti, praretinti;
2. (disperdere) išsklaidyti; 3. fig (pra)rėtinti.
►d irad ársi sngr 1. (difum o e sim .) išsisklaidy­
ti; 2. fig (pra)retėti.
diram are vksm (-ra ) (diffondere) (iš)platinti; d.
un comunicato išplatinti pareiškimą.
►d iram ársi sngr šakotis, išsišakoti.
diram azióne dkt m 1. (ramo) išsišakojimas; atša­
ka; 2. (diffusione di un comunicato e sim .) (iš)-
plátinimas.
dire* I vksm 1. (pa)sakyti; tarti; d. le bugie m eluo­
ti; d. la prdpria opinione sakyti savo nuomonę;
d. parolacce keiktis; d. una poesía a memoria
kartoti eilėraštį mintinai; d. le preghiere kalbė­
ti poterius; d. di si sakyti, kad taip; sutikti; non
direi nesakyčiau; non ho detto una parola ne­
ištariau / nepasakiaü nė žodžio; dove hai detto
che ábiti? kur, sakei, gyveni?; ti ho detto di ve­
nir e domani pasakiaü / liepiaü táu ateiti rytoj;
♦ a dir ii vero tiesą sakant, tiesą pasakius; a dir
poco (mažų) mažiausiai; d. le cose come stanno
atvirai pasakyti; per cos'i d. taip sakant; e d.
che... o - tik pamanyk - ... ; ii che ė tutto d. = ir
tai viską pasako; ir viskas tuo pasakyta; non
c ’ė che d. nėra, ką pasakyti; negalim a paneigti;
non per d. nenoriu girtis, bet... ; ha sempre qu-
alcosa da d. (non ė mai contento) jám nuolat
kažkas negerai; dica! prašom!; sakykite!; non
d. altro! pakaks!; supratau!; non mi d.! ne-
jaügi!; negaliu patikėti!; a me lo dici! pats ži­
nau; puoi dirlo (forte)!, puoi ben dirlo! tai jaū
tikrai!; gali nepasakoti!; dicevo (cosi) per d.
pasakiau ir tiek; non dico (cosi / tanto) per d.
tai nė tik žodžiai; si fa per d. tam tikra prasmė;
vale a d. tai yra; volevo ben d.! štai kaip!; taip ir
galvojau!; 2.: d. (la) messa aukoti / laikyti mi­
šias; 3.: valere d. reikšti; che cosa vuol d.? ką
reiškia?; ♦ d. poco, non d. molto, non d. nulla
būti skystam (/ lėkštam ir pan. ); come sarebbe
a d.? kaip (čia) suprasti?; ką tuo nori pasaky­
ti?; 4. (dimostrare) įrodyti; byloti; questo dice
ąuanto ė carino štai ir įrodymas, koks jis m ie­
las; 5. (pensare) manyti; che ne dici (di far
qcs)l kodėl (nepadarius)?; kaip táu (jei ką da­
rysimie)?; ką pasakysi (jei ką darytume)!; ką tu
manai?; 6. (reputare) laikyti (kuo); (chiamare)
vadinti (kuo); 7. kaip beasm: si dice, f am dice,
212
dicono sako, sakoma; (si racconta) kalbama;
mi hanno detto che... mán pasakė, k ad ...; ho sen-
tito d. che... girdėjau, kad... ; 8. kaip intr [A]
(parlare) kalbėti, šnekėti; (raccontare) ( p a p a ­
sakoti; dimmi come ė andata papasakok, kaip
sekėsi.
►diria įvdž: ♦ d. giusta, d. tutta sakyti tiesiai; d.
lunga (su qc) aiškiai byloti (apie ką); aiškiai
parodyti (ką).
►dirne įvdž: ♦ d. ąuattro pipirų duoti.
►dirsi sngr 1. (pensare) pamanyti, pagalvoti;
2. (ritenersi) sakytis (esant kuo), pasisakyti.
dire II dkt v nkt: ♦ a šuo d. anót jó; oltre ogni d. be
galo; hai un bel d., tu! leñgva táu kalbėti!;/?/:
tra U d. e Ufare (c’ė di meĮįo ii mare) lengviau
pasakyti negu padaryti,
dirėtta dkt m tiesioginė transliacija / laida; in d.
tiesioginiame eteryje,
direttam én teprv tiesiai; tiesióg(iai).
direttissim a dkt m dir: processo per d. bylos na­
grinėjimas supaprastinta tvarka.
direttiv]|a dkt m direktyva; ministeriali mi­
nisterijos instrukcija sg.
direttivo, -a bdv valdomasis; (solo di ącn) vado­
vaujantis; (comitato) d. valdomasis komitetas;
ruolo d. vadovaujamas vaidmuo.
dirėtt||o, -a 1. bdv tiesioginis; coltivatore d. ūki­
ninkas, fermeris; imposta ~ a tiesioginis mo­
kestis; la luce ~ a dėl sole tiesioginiai saulės
spinduliai/?/; volo d. tiesioginis skrydis, skrydis
be persėdimo; com m addebito d. sul conto cor-
rente tiesioginis debetas; gram discorso d. tie­
sioginė kalba; 2. bdv, dlv: ėssere d. vykti; d. a
sud vykstantis į pietūs; dove sei d. ? kur važiuo­
ji?, kur vyksti?; U rimprdvero ė d. a voi prie­
kaištas adresuotas jums; misure ~ e ai poten-
ziamento della produzione priem onės (, skirtos)
gamybai padidinti; misure ~ e alla riduzione
dei costi išlaidų mažinimo priem onės; 3. bdv,
dlv (guidato) vadovaujamas; 4. bdv fig (aperto)
tiėsmuk(išk)as, tiesūs; domanda ~ a tiesūs /
tiesmukas klausimas; 5. bdv fig (senza tramiti)
betarpiškas, tiesioginis; 6. dkt v (t.p. treno d.)
tiesioginis traukinys; 7. dkt v sport (neipugila­
to) tiesüs(is) smūgis,
direttóre, -trice dkt v/m direktorius -ė, vedėjas
-a; (manager) vadybininkas -ė; d. artístico m e­
no vadovas; d. di gara (rungtynių) teisėjas; d.
d ’orchestra dirigeñtas.
direzionále bdv 1. => direttivo; 2.: frėccia d.
krypties rodyklė; segnalėtica d. nukreipiamieji
kelio ženklai pi; 3.: tecn antenna d. kryptinė
antena.

direzióne dkt m 1. (Vazione) vadovavimas; (ge­
stione) valdymas; d. d ’azienda vadyba; sotto la
d. (di qcn) vadovaujant (kam); 2. (di un film)
režisūra; 3. (di un coro e sim.) dirigavimas;
4. (la dirigenza) vadovybė; valdyba; direkcija;
5. (ufficio dėl direttore) direktoriaus kabinėtas;
6. (senso, verso) kryptis -iės, pusė; linkmė; in
d. di qc ko kryptimi, ko liñk; ii vento cambia d.
keičiasi vėjo kryptis; andiamo nella stessa d.
mės sū tavimi pakeliui.
dirigént||e 1. bdv, dlv vadovaujantis; classe d. val­
dančioji klasė; ąuadri ~ i vadovybė sg; 2. dkt
v m vadovas -ė; (t.p. d. d ’azienda) vadybinin­
kas -ė; d. scolástico mokyklos vadovas,
dirigenza dkt m vadovybė; valdyba,
dirigenziále bdv vadybininkų, vadybininko; (di-
rettivo) vadovavimo; valdomasis,
dirigere* vksm (-ri-) 1. (volgere) (nu)kreipti; d.
lo sguardo verso la porta nukreipti žvilgsnį į
duris; 2. (guidare) (qc) vadovauti (kam); d.
un’azienda vadovauti įmonei; ♦ d. ii tráffico
reguliuoti eismą; 3.: d. un film (su)režisūoti /
i pa Įstatyti filmą; 4.: d. un’orchestra diriguoti
orkestrui; d. una sinfonía diriguoti simfoniją.
►dirigllersi sngr pasūkti (/ važiuoti ir pan.) ko
iiñk; (volgersi) krypti; d. verso l ’uscita eiti išė­
jimo liñk; mi ~ o verso casa važiuoju namų
iiñk; išsiruošiū namo.
dirigibile dkt v dirižablis,
dirimere vksm (iš)spręsti.
dirim pettáio, -a dkt v/m priešais gyvenantis kai­
mynas -ė.
dirim pétto 1.prv priešais; 2. bdv nkt priešinis,
diritt o I, -a 1. bdv tiesūs; (in verticale) statūs; la
strada ė ~ a kėlias tiesūs; ii palo ė d. stulpas
:iesüs / statūs; 2. bdv (di qcn) nesusikūprinęs;
štai d.! išsitiesk!; 3 .prv tiesiai; tiesiog; andaré
d. a letto eiti tiesai į lovą; guardare d. negli oc-
chi žiūrėti tiesiai į akis; ♦ rigare d. elgtis, kaip
pridera; laikytis taisyklių; tirare d. nesustoti;
važiuoti toliaū; 4. dkt v (di un tessuto e sim.)
geroji pūsė; (di moneta e sim.) priekinė pūsė;
5. dkt v sport (nei tennis) smūgis iš dešinės;
6. dkt v (a maglia) geroji akis -iės femm.
diritt o II dkt v 1. teisė; e doveri teisės ir pa­
reigos; ~ i civili (umani, degli animali) pilieti­
nės (žmogaūs, gyvūnų) teisės; d. di voto rinki­
mų teisė; d. ai lavoro teisė į darbą; ~ i d ’autore
autoriaus teisės; stato di d. teisinė valstybė; fig
non hai ii d. di parlare cosi neturi teisės taip
šnekėti; ♦ a buon d. pagrįstai; con parí ~ í
lygiateisis agg; spettare di d. (teisėtai) pri­
klausyti; 2. (la scienza) teisė; d. canónico (civi-
diságio
le, costituzionale, dėl lavoro, penale) kanonų
(civilinė, konstitūcinė, darbo, baudžiamoji) tei­
sė; 3.: dgs ~ i (tassa) rinkliava sg; ~ i portuali
uosto rinkliava,
d irittiira dkt m: fig, sport d. d ’arrivo finišo tie­
sioji.
diroccato, -a bdv apgriūvęs.
dirom pėnte bdv fig pribloškiantis; effetto d. sen­
sacingas efektas,
dirottam ėnto dkt v pagrobim as (ppr. lėktuvo).
diro ttare vksm (-rot-) 1. tr (qcs) (pa)keisti (ko)
kursą; d. un aėreo (come atto criminoso) p a­
grobti lėktuvą; 2. intr [A] (pa)keisti kūrsą.
dirottatore dkt v pagrobėjas (ppr. lėktuvo).
dirotto, -a bdv gausūs (apie lietų, ašaras); pianto
d. gausios ašaros pi; ♦ piangere a d. išverkti
visas ašaras; pidvere a d. pliaupti; įsilyti.
dirūpo dkt v skardis.
dis-, di- priešdėlis: reiškia atskyrimą (pvz. dis-
giūngere), išskyrimą (pvz. dissimile), neigimą
(pvz. disonesto, disapprovare), sutrikimą (pvz.
dislessia), ko nors trūkumą (pvz. disordine).
disabil||e I. bdv neįgalūs; bambini ~ j vaikai sū
negale, neįgalūs vaikai; 2. dkt v/m neįgalūsis
-ioji; invalidas -ė.
disabilitato, -a bdv be (tam tikros) fūnkcijos.
disabitatį|o, -a bdv negyvenamas; un’isola ~ a
negyvenama sala.
disabituare vksm (-bi-) (a qcs) atpratinti (nuo
ko, ką daryti).
►disabitua |rsi sngr (a qcs) atprasti (nuo ko,
ką daryti); mi šono ~ to ad alzarmi presto at­
pratau anksti keltis.
disaccordo dkt v nesutarimas; (dissidio) trintis
-iės femm; essere in d. (con qc) nesutarti (su
kuo); (di qcn con qc) nepritarti (kam).
disadattato, -a bdv nesūgebantis pritapti,
disadatto, -a bdv (a qcs) netinkam as (kam).
disadorno, -a bdv nepagražintas, nepuošnūs; pa­
prastas; stile d. sausas / neįm antrūs stilius,
disaffezionare vksm (-zid-) atitolinti.
►disaffezionare sngr (a qc) nebejausti prisiri­
šimo (prie ko); nustoti mėgti (ko), nebemėgti.
disagėvole bdv nepatogūs; vargingas,
disagiato, -a bdv 1. (misero) skurdūs, vargingas;
2. (scomodo) nepatogūs; nejaukūs; viaggio d.
nepatogi kelionė.
disaj|gio dkt v 1. nepatogūmas; sunkūmas; crea-
re ~ g i (su)kelti nepatogumų; ♦ d. giovanile
jaunim o abejingumas; 2. (imbarazzo) nejaukū-
mas; mėttere a d. sunepatoginti; sentirsi a d.
nejaukiai jaūstis, pasijūsti nepatogiai; 3.: dgs
~ g i (privazioni) nepriteklius sg.
disámina 214

disám ina dkt m nuodugnus nagrinėjimas, kirsti medžius; la zona e stata ~ ta šiame plote
disam oráre vksm (-m ó-) (qc da qcs) (nu)slopinti buvo iškirsti medžiai,
(kieno) susidomėjimą (kuo); atitolinti (ką nuo disbrigo dkt v greitas (darbo) atlikimas,
ko). discapito dkt v => scapito.
►disam orársi sngr (da qc) netekti susidomė­ discarica dkt m sąvartynas,
jimo (kuo), tapti (kam) abejingam. discendėnte 1. bdv (che cala e sim.) besileidžian­
disapprováre vksm (-prd-) (qc) (pa)smefkti (ką); tis; 2. dkt vjm palikuonis -ė.
nepritarti (kam). discendėnza dkt m palikuonys pi, palikuoniai pi.
disapprovazióne dkt m nepritarimas; nepasiten­ discėnd||ere* vksm [E] 1. leistis, nusileisti; (da
kinimas; (condanna) pasmerkimas;./?«^/ di d. mezzi di trasporto) (iš)lipti; 2. (avere origine)
nepasitenkinim o švilpesiai; hai tutta la mia d. (da qc) būti kilusiam (iš ko); 3. fig (consegui-
táu visiškai nepritariu, re): ne ~ e che... iš to išplaukia, kad...
disappunto dkt v apmaudas; (delusione) nusivy­ discėpol||o, -a dkt v¡m mokinys -ė; fig (seguace)
limas; non nascondo un cerio d. m án iš tiesų pasekėjas; i ~ i di Gesū (di Sdcrate) Jėzaus
kiek apmaudu, (Sokrato) mokiniai,
disarcionáre vksm (-ció-) išmesti iš balno, discėrnere vksm įžiūrėti; (iš)skirti; fig d. ii bene
disarm ánte bdvfig nuginkluojantis, dal malė skirti gėrį nuo blogio,
disarm áre vksm nuginkluoti (irprk). discernim ėnto dkt v išmanymas; suvokimas,
►disarm arsi sngr nusiginkluoti, discėsa dkt m 1. nusileidimas, leidimasis; (da
disarm áto, -a bdv begiñklis (ir prk), neginkluo­ mezzi di trasporto) išlipimas; la d. dei barbari
tas; (privato delle armi) nuginkluotas. barbarų veržimasis Į pietūs; sport d. libera
disárm o dkt v 1. nusiginklavimas; 2.: ♦ in d. ap­ greitasis nusileidimas; 2. (calo) (su)mažėji-
leistas; nebeveikiantis, mas; 3. (china) nuokalnė; (strada) nuolaidūs
disarm onia dkt m nedarna, disharmonija, kėlias; ♦ in d. nusileidžiantis, nuolaidūs; fig
disastráto, -a bdv 1. (di qcs) smarkiai sugadintas; (facile) be sunkumų,
apgailėtinos būklės; 2. (di qcn) nukentėjęs discesista dkt vjm sport (kalnų) slidininkas -ė
nuo nelaimės. (ppr. greitojo nusileidimo specialistas).
disástr[jo dkt v 1. nelaimė, katastrofa; d. aéreo dischetto dkt v 1. inf diskelis; salvare un file sul d.
(ferroviario) lėktūvo (geležinkelio) katastro­ įrašyti failą į diskelį; 2.: sport d. (dėl rigore) 11
fa; d. ecológico ekologinė nelaimė; d. naturale metrų baudinio žyma.
stichinė / gaivalinė nelaimė; 2. (guaio) bėda; dischiūdere* vksm praverti; d. gli occhi pram er­
(danno) žala; i ~ í del terremoto siaubingi že­ kti / praverti akis.
mės drebėjimo padariniai; guarda che d. hai discinto, -a bdv pusnuogis; m enkai apsirengęs,
combinato! žiūrėk, ką pridirbai!; 3. (fiasco) disciogliere* vksm (liquefare) (iš)tirpdyti.
visiška nesėkmė, totalūs nepasisekimas; la tua disciplinĮja dkt m 1. drausmė, disciplina; con d.
tesina ė un d. távo kūrsinis darbas yra tragiškas; drausmingai; mantenere la d. palaikyti draus­
4. (caos) šiukšlynas; S.fam (di qcn) didžiausias mę; 2. (di studi e sim.) mokslo šaka, disciplina;
-a nevykėlis -ė. (icome insegnamento) dėstomas dalykas; ~ e
disastrós||o, -a bdv 1. pražūtingas, pragaištingas; umanistiche hum anitariniai mokslai,
katastrofiškas; effetti ~ i pragaištingi padari­ disciplinare I vksm (-pli-) 1. (su)draūsminti; di­
niai; 2. (pessimo) katastrofiškas, sciplinuoti; 2. (regolare) reglamentuoti,
disatténto, -a bdv nedėmesingas; neatidūs; (di- disciplinare II bdv drausminis; drausmės; com-
stratto) išsiblaškęs, missione d. drausmės komisija; richiamo d.
disattenzióne dkt m 1. nedėmesingumas; neati­ įspėjimas; sanzione d. drausminė nuobauda,
dumas; per d. per neapsižiūrėjimą; 2. (svista) disciplinato, -a bdv drausmingas, disciplinuo­
apsirikimas, tas.
disatteso, -a bdv nepaisomas, ignoruojamas, disc-jockey [disk'djakei] dkt vjm nkt diskotekos
disattiváre vksm (-ti-) išjūngti; (chiudere) užda­ vedėjas -a.
ryti. disco I dkt v 1. diskas; skritulys; ♦ d. orario stovė­
disavánzo dkt v econ, fin deficitas, jim o ciferblatas; d. rosso raudona šviesa (drau­
d isaw en tü ra dkt m nesėkmė; per d. nelaimei, dimas ką daryti); d. verde žalia šviesa (leidimas
disboscam énto dkt v miško kirtimas, ką daryti); d. volante skraidančioji lėkšte; Į.ona
disboscá |re vksm (-sbó-) (iš)kifsti mišką, (iš)- d. „ciferblato zona“ (kur ribojama stovėjimo

trukmė); 2. (di musica) plokštelė, muzikos
įrašas; inc'idere un d. įrašyti plokštelę; mėttere
un d. uždėti plokštelę;/?# sempre ii sdlito d.! vis
ta sena pasaka!; 3. anat diskas; 4.: astr ii d. del­
ta Luna mėnulio diskas; 5. inf diskas; d. fisso,
d. rigido standūsis / kietasis diskas; 6. sport
diskas; lando dėl d. disko metimas; 7.: sport d.
(da hockey) (ledo ritulio) ritulys; 8. tech diskas;
d. della frizione sankabos diskas; freni a d.
diskiniai stabdžiai; sega a d. skritulinis / diski­
nis pjūklas,
disco II dktm nktfam (discoteca) diskonas.
discografia dkt m diskografija.
discograficį o, -a bdv garso įrašų; casa ~ a (gar­
so) įrašų kompanija,
discolo dkt v padauža.
discolpa dkt m pa(si)tėisinimas; che hai da dire a
tua d.? kaip save pateisinsi?
discolpare vksm (-scdl-) įrodyti (kieno) nekal­
tumą.
disconnėttere vksm => sconnėttere 2.
►disconnėttersi sngr ¿«/atsijungti,
disconoscere* vksm nepripažinti (ko); paneigti
Iką); (rinnegare) išsižadėti (ko); d. un figlio
išsižadėti savo sūnaus,
discontinuita dkt m nkt 1. netolydūmas; 2. (in-
coerenza) nenuoseklūm as (incostanza) nepas-
tovūmas.
discontinuo, -a bdv 1. neištisinis; netolydūs; 2. fig
nenuoseklūs; (instabile) nepastovūs; atleta d.
permainingai rungtyniaujantis sportininkas;
rendimento d. nenuoseklūs rezultatai pi; essere
d. nello stūdio padrikai mokytis.
discordant| e bdv nesutam pantis; abbiamo opi-
nioni ~ i mūsų nūom onės nesutam pa,
discordanza dkt m 1. nesutapimas, neatitikimas;
2. (disarmonia) nedarna,
discordare vksm [A] (-scdr-) 1. nesutapti; (da
ųcs) neatitikti (ko); 2. (nori abbinarsi) neside­
rinti; 3. (essere in disaccordo su qcs) nesutarti
i dėl ko);
discordĮįe bdv kitos nūomonės; nesutinkantis;
(diverso) skirtingas; pareri ~ i skirtingos nūo­
monės; essere d. (in disaccordo) nesutikti,
diseordia dkt m 1. nesantaika; seminare d. kur­
styti / sėti nesantaiką; ♦ iipomo della d. nesan­
taikos obuolys; 2. => discordanza.
diseorrere* vksm [A] (di qcs) kalbėti (apie ką);
♦ e via discorrėndo ir taip toliau,
diseorsivo, -a bdv paprastas (kalbos atžvilgiu);
stile d. šnekamosios kalbos stilius,
diseorso dkt v 1. kalba; žodis; pasisakymas fam;
i di apertura) prakalba; (colloąuio) pašnekesys;
discussione
fare un d., pronunciare un d., tenere un d. tarti
žodį; (pa)sakyti kalbą; ii d. ė caduto sugli ūltimi
avvenimenti kalba nukrypo apie paskutinių
dienų įvykius; ♦ che ~;7 kokios čia kalbos!;
attaccare d. (con qcn) užkalbinti (ką); 2. fig
klausimas; reikalas; portare avanti un d. di col-
laborazione siekti toliau bendradarbiauti; deli-
neare un nuovo d. politico brėžti naujas politi­
kos gaires; 3. fig: ąuello e tutto un altro d. čia
jaū visai kas kita; 4. ling kalba; d. (in)diretto
(ne)tiesioginė kalba,
diseostam ento dkt v nukrypimas,
diseostarsi vksm (-sed-) nukrypyti.
diseosto prv toli; poco d. netoli,
discoteca dkt m diskoteka,
discount [di'skaunt] dkt v nkt mažų kainų par­
duotuvė, parduotūvė su kainų nūolaida.
diserėdito dkt v gero vardo (/ pasitikėjimo ir
pan.) netekimas; diskreditacija; cadere in d.
(presso qc) netekti (kieno) pasitikėjimo; getta-
re d. (su qc) diskredituoti,
discrepante bdv neatitinkantis; prieštaringas,
discrepanza dkt m (discordanza) neatitikimas,
neatitiktis -iės; (differenza) skirtumas; (con-
traddizione) prieštaravimas,
discretam ėnte prv 1. (in modo risen’ato) diskre­
tiškai; 2. (non malė) neblogai.
discrėtjĮo, -a bdv 1. (risen’ato) diskretiškas; san­
tūrūs; un fare d. diskretiškas elgesys; 2. (non
cattivo) neblogas; (notevole) gerokas; nem a­
žas; (passabile e sim. ) pakenčiamas, pusėtinas;
ii polio ė d. vištiena nebloga; ho una ~ a fame
gerokai išalkau; 3. kaip dkt v (voto) vidutiniškai
(pažymys).
discrezionale bdv dir paliekamas (kieno) nuo­
žiūrai; diskrėcinis; potere d. diskrėcija.
discrezione dkt m 1. diskretiškūmas; santūrū-
mas; (tatto) taktas; con d. taktiškai, diskretiš­
kai; 2.: ♦ a prdpria d. savo nuožiūra,
discrim inare vksm (-cri-) diskriminūoti.
discrim inatorio, -a bdv diskriminacinis; (che di-
scrimina) diskriminuojantis,
discrim inazione dkt m diskriminacija; ( l ’azione)
diskriminavimas; d. razziale (di sessoj rasinė
(lytinė) diskriminacija,
discussione dkt m 1. svarstymas, aptarimas; dis­
kusija; d. della tesi (diplominio darbo) gyni­
mas; dir d. di una causa bylos nagrinėjimas;
♦ in d. ginčijamas agg, diskūsinis; essere fuori
d. nekelti abejonių, būti neginčijamam; mėtte­
re in d. (ųcs) kelti abejonių (dėl ko); kve­
stionuoti; (opporsi) priešintis (kam); rimėttere
discüsso 216

tutto in d. ((pri)veísti) iš naüjo viską apsvar­ diseredáre vksm (-re-) (qcn) atimti (kam ) pavel­
styti; 2. (diverbio) giñcas. dėjimo teisę,
discüsso, -a bdv prieštaringai vertinamas. diseredáto, -a dkt v/m skurdžius -ė, beturtis -ė.
discüt||ere* vksm 1. tr (ap)svarstyti, aptarti; dis­ disertare vksm (-sėr-) 1. intr [A] dezertyruoti;
kutuoti; (esaminare) (iš)nagrinėti; d. la tesi 2. trfig (qcs) nedalyvauti (kame).
apsiginti, apginti diplominį darbą; d. una cau­ disertóre dkt v dezertyras,
sa nagrinėti bylą; d. un emendamento di legge diserzióne dkt m dezertyravimas,
svarstyti įstatymo pataisą; d. sul / ii da farsi disfaciménto dkt v 1. irimas; 2. fig žlugimas,
svarstyti, ką daryti; 2. tr (contestare) (qe) sua­ disfáre* vksm 1. (su)ardyti, išardyti; d. ii letto
bejoti (kuo); gifičyti (ką); questo non si ~ e dėl nukloti lovą; d. le valigie iškrauti lagaminus; d.
šito niekas nesigiñcija; ii šuo ruolo non si ~ e una máglia išardyti megztinį; d. una tréccia
dėl jo vaidmeñs abejonių negali būti; obbedi- išpinti kasą; d. un’impalcatura išardyti pasto­
sci senza d. daryk neatsikalbinėdam as; 3. intr lius; d. un nodo atrišti mazgą; d. un puzzle
[A] (conversare) (di / su qes) kalbėti (apie ką); [’pažai] suardyti dėlionę; fig d. un matrimonio
4. intr [A] (litigare) giñcytis. išardyti vestuvės: 2. (sciogliere) (iš)tirpdyti.
discutibile bdv giñcijamas; (dubbio) abejotinas, ►disf|| ársi sngr 1. (su)irti; (di nodi) atsirišti;
disdegnáre vksm (-sdė-) niekinti; non d. (qes) (di maglia) nubėgti; si ė ~ atta la cucitura iširo
mielai priimti (ką), neatsisakyti (ko); (di far siūlė; 2. (liberarsi di qc) atsikratyti (ko, kuo);
qcs) mielai (ką daryti). d. di un vėcchio mobile atsikratyti seno baldo;
disdétta dkt m 1. dir sutarties nutraukimas; atsi­ 3. (guastarsi) gesti; 4. fig: d. in lacrime plūsti
sakymas; ho dato la d. per l’appartamento p ra­ ašaromis.
nešiau / įspėjau apie sutarties dėl buto nu­ disfátta dkt m sutriūškinimas; fig triūškinantis
traukimą; 2. (sfortuna) nesėkmė; ♦ kaip jst pralaimėjimas; subirę una d. triuškinamai pra­
che d.! na, ir nepasisekė! laimėti,
disdicėvole bdv pasmefktinas. disfattismo dkt v defetizmas,
disdire* vksm atšaūkti; (annullare) panaikinti; disfattista 1. bdv defetistinis; nusiteikęs pralai­
d. un albergo atšaūkti viešbučio kam bario re ­ mėti; 2. dkt v/m defetistas -ė; visiškas -a pesi­
zervaciją; d. un impegno atšaūkti susitikimą; d. mistas -ė.
un ordine panaikinti užsakymą; dir d. (un con- disfátto, -a bdv, dlv (moralmente) sugniuždytas,
tratto) nutraukti sūtartį. palaužtas; (físicamente) nusikamavęs,
diseducativo, -a bdv netiñkam as (pedagoginiu disfunzióne dkt m 1. m ed (funkcijos) sutrikimas,
požiūriu); nepriimtinas; un gioco d. vaikams disfunkcija; 2. fig sutrikimas, blogas veikimas,
netiñkam as žaidimas, disgėlo dkt v 1. atodrėkis, atlydys; 2. fig santykių
disegnáre vksm (-sé-) 1. (nu)piėšti (irprk); paišy­ pagerėjimas,
ti; d. a carboncino (a matita, a pastello) piešti disgiungere* vksm atsieti; (at)skirti; d. le mani
anglimi (pieštuku, pastelė); d. dal vero piešti iš išskėsti sūglaustas rankas,
natūros; 2. (in senso técnico) (nu)braižyti, ( n u ­ disgrafia dkt m med disgráfija.
brėžti; d. una tabella braižyti lentelę; d. un disgrázi||a dkt m 1. nelaimė; bėda; ė successa
cėrchio nubrėžti apskritimą; d. un impianto una d. atsitiko nelaimė; ♦ le ~ e non véngono
daryti Įrenginio brėžinį, projektuoti Įrenginį; mai sole bėda viena nevaikšto, bėda bėdą vėją;
3.: d. un abito (su)m odeliúoti drabūžį. 2. (sfortuna) nelaimė, nesėkmė; permia d. m a­
disegnatóre, -trice dkt v/m piešėjas -a; d. técnico no nelaimei; 3.: ♦ cadere in d. (di qc) patekti Į
braižytojas; d. di moda (madų) dizaineris, (kieno) nem alonę, netekti (kieno) malones,
diségno dkt v 1. (l’opera) piešinys; (in senso téc­ disgraziataménteprv nelaimei; deja.
nico) brėžinys; d. preparatorio eskizas; 2. (ii disgraziáto, -a 1. bdv nelaimingas; 2. bdv (infau­
disegnare) piešimas; (in senso técnico) braižy­ sto) nelemtas; 3. dkt v/m nelaimėlis -ė; 4. dkt
mas; d. técnico braižyba; 3. (motivo decorativo v/m spreg nenaudėlis -ė.
e sim.) raštas; d. dėl battistrada protektoriaus disgregare vksm (-sgrė-) (su)ardyti (irprk); ( s u ­
raštas; 4. fig eskizas; dir d. di legge (vyriausy­ skaldyti.
binis) įstatymo projektas, ►disgregársi sngr (su)irti (irprk).
diseguagliánza dkt m => disuguagliánza. disgregazióne dkt m (ii disgregarsi) (su)irimas.
diseguále bdv => disuguále. disguido dkt v nenum atyta kliūtis -ies, nesklan-
diserbánte dkt v herbicidas. dūmas.
217
disgust||are vksm (qc) (su)kėlti (kam ) pasišlykš­
tėjimą, (su)kelti (kam ) pasibjaurėjimą; mi ~ i
man nuo tavęs bloga,
disgustato, -a bdv, dlv pasišlykštėjęs; šono d. (da
qcs) man šlykštu (kas); baisiuosi (kuo).
disgiisto dkt v pasišlykštėjimas; pasibjaurėjimas;
provare d. (per qcs) pasišlykštėti (kuo), šlykš­
tėtis; pasibjaurėti (kuo), bjaurėtis,
disgustoso, -a bdv šlykštūs; atgrasūs, koktūs,
disidratare vksm (-dra-) (seccare) sausinti; džio­
vinti; spec dehidratūoti.
►disidratarsi sngr netekti skysčių; (seccarsi)
sausėti.
disidratazione dkt m skysčių netekimas,
disillūdere* vksm išsklaidyti (kieno) iliūzijas; su­
grąžinti (ką) į tikrovę; atverti (kam ) akis.
disillusione dkt m iliūzijų praradim as; nusivyli­
mas; karčios tiesos pripažinimas,
disimballare vksm išpakuoti.
disimpara||re vksm užmiršti; (perdere l ’abitudi-
ne) atprasti; Iio ~ to a giocare a tennis nebem o­
ku žaisti teniso,
disimpegnarsi vksm (-pė-) (liberarsi da qc) atsi­
laisvinti (nuo ko).
disimpegno dkt v 1. (disinteresse) abejingūmas;
nesidomėjimas; d. giovanile jaunim o abejin­
gūmas; 2. (t.p. locale di d.) pereinamasis kam ­
barys.
disincagliare vksm (una nave) nutraukti (laivą)
nuo seklumos,
disincantato, -a bdv netekęs iliūzijų; praregėjęs,
disinfestare vksm (-fe-) (iš)naikinti kenkėjus; d.
ta cantina dai topi išnaikinti žiūrkės iš rūsio,
disinfestazione dkt m kenkėjų naikinimas,
disinfettante 1. bdv dezinfekūojantis; 2. dkt v de­
zinfekavimo priemonė,
disinfettare vksm (-fėt-) dezinfekuoti,
disinfezione dkt m dezinfekcija; dezinfekavimas,
disinformato, -a bdv blogai informuotas; nein-
formūotas, nežinantis,
disinformazione dkt m 1. (l’azione) klaidingos (/
iškraipytos) informacijos skleidimas; 2. (l’es-
sere poco informato) menkos žinios pi; nein-
rormuotūmas.
disinganno dkt v iliūzijų išsklaidymas; akių atvė­
rimas; karčios tiesos pripažinimas,
disinibito, -a bdv nesusivaržęs; laisvai besielgian-
:is: be jokių kompleksų,
disinnescare vksm (-ne-) išimti (bombos) sprog­
dikli; padaryti (bombą ir pan.) nekenksmingą,
disinnėsco dkt v sprogdiklio išėmimas; kenks-
mingūmo (pa)šalinimas.
disinnestare vksm (-nė-) atjūngti; išjungti.
disordinato
disinserire vksm (-isc-) išjūngti; d. la marčia iš-
jūngti pavarą,
disintegrare vksm (-sin-) (su)griauti, suardyti;
suskaldyti (irprk).
disinteress |arsi vksm (-rėš-) (di qc) ne(be)sido-
mėti (kuo); (trascurare) nesirūpinti (kuo).
disinteressato, -a bdv nesavanaudiškas; nesuin-
teresūotas; (equo) nešališkas; consiglio d. nuo­
širdūs patarimas; in modo d. nesavanaudiškai,
disinteresse dkt v 1. (altruismo) nesavanaudiš-
kūmas; pasiaukojimas; 2. (perąc) abejingūmas
(kam); (negligenza) nesirūpinimas (kuo).
disintossicare vksm (-tos-) detoksikūoti.
►disintossicarsi sngr gydytis (nuo alkoholiz­
mo ir pan.), detoksikūotis.
disintossicazione dkt m detoksikacija; detoksi­
kavimas.
disinvolto, -a bdv 1. nesivaržantis, nesusivaržęs;
nesuvaržytas; un fare d. nesuvaržytas elgesys;
ėssere d., mostrarsi d. nesivaržyti; 2. (sfacciato)
nedrovūs; begėdiškas,
disinvoltūra dkt m 1. nesivaržymas; (sieurezza di
se) pasitikėjimas savimi; con d. nesivaržant;
2. (sfacciataggine) begėdiškūmas.
dislessia dkt m m ed disleksija,
dislivėllo dkt v 1. geogr aukščio skirtumas; 2. fig
atotrūkis.
dislocazione dkt m dislokacija; (trasferimento)
perkėlimas.
dismisūra dkt m\ * a d. be saiko; be galo; žy­
miai.
disobbediente bdv nepaklusnūs,
disobbedienza dkt m nepaklusnumas; neklaūsy-
m as;perdonare (a qcn)una d. atleisti (kam ) ūž
nepaklusnūmą.
disobbedire vksm => disubbidire.
disoccupato, -a bdv, dkt v!m bedarbis -ė.
disoccupazione dkt m nedarbas; suss'idio di d. ne-
darbingūm o pašaipa,
disonesta dkt m nesąžiningūmas; nedorūmas.
disonestamente prv nesąžiningai; nedorai.
disonėst||o, -a bdv 1. nesąžiningas; nedoras; (vile)
negarbingas; con metodi ~ i nedorais būdais,
nesąžiningai; 2. (indecente) nepadorūs; 3. kaip
dkt v dgs: i ~ i nesąžiningi žmonės,
disonorare vksm (-no-) (qc) (nu)plėšti (kam)
garbę; d. ii buon nome di ącn teršti kieno gėrą
vardą.
disonore dkt v negarbė, gėda; fig ii d. della fa-
miglia šeimos gėda.
disonorėvole bdv negarbingas, gėdingas,
disordinatamėnte prv netvarkingai; padrikai.
disordinat||o, -a bdv 1. netvarkingas; una stanza

disordine
~ a netvarkingas / nesutvarkytas kambarys;
un bambino d. netvarkingas vaikas; 2. (scon-
nesso) padrikas; 3. (sregolato) palaidas.
disordinĮje dkt v 1. netvarka, netvarka; in d. ne­
tvarkingas agg; nesutvarkytas agg; ♦ mėttere in
d. sujaukti; ho lo stdmaco in d. m an negerai su laimėlis -ė; (fallito) nevykėlis -ė; * (far qcs) co-
skrandžiu; 2.: dgs ~ i neramumai; (scompiglio)
sąmyšis sg; la manifestazione si ė svolta senza
manifestacija vyko be incidentų; 3. (in-
temperanza) nesaikingumas; d. nei mangiare
nesaikingas valgymas; persivalgymas; 4. med dispėrl|dere* vksm 1. (iš)sklaidyti; išvaikyti; d. i
sutrikimas,
disorganico, -a bdv nesistemingas; nerišlūs,
disorganizzato, -a bdv pakrikas, supainiotas; de­
zorganizuotas,
disorganizzazione dkt m dezorganizacija; (caos)
netvarka,
disorientamėnto dkt v fig sumišimas,
disorientare vksm (-rien-) 1. (su)klaidinti; dezo­
rientuoti; 2. fig (su)glūminti, (su)trikdyti; iš­
mušti iš vėžių,
disorientato, -a bdv fig susiglūminęs; sumišęs,
sutrikęs; šono d. nesiorientūoju.
disossare vksm (-sos-) (qcs) išimti kaulus (iš ko).
dispaccio dkt v (skubūs) pranešimas; raštas; ži­
nia; (lettera) laiškas.
disparat||o, -a bdv (ppr. dgs ~ i, ~ e ) visoks -ia; i dispettUo dkt v 1. (l’irritare) tyčinis paerzinimas;
piii ~ i visokiausi,
dispari bdv nkt nelyginis, neporinis; giorno d. ne­
porinė diena,
disparita dkt m nkt nevienodumas; nelygybė; d.
di prezzo kainų nevienodumas; nevienodos
kainos pi.
disparte ptv: in d. nuošalyje; restare in d. likti
nūošaly(je).
dispėndio dkt v (pėr)eikvojimas; d. di denaro
pinigų švaistymas; d. di energie energijos ei­
kvojimas; d. di tempo laiko gaišimas, gaištis
-iės femm.
dispendioso, -a bdv visai nepigūs, gana brangūs.
dispėns||a dkt m 1. (stanza) maisto sandėliukas;
(mobile) indauja; 2. (fascicolo) sąsiuvinis; ~ e
universitarie (paskaitų) konspektai; 3. dir at­
leidimas (nuo mokesčių, karo tarnybos ir pan.).
dispensare vksm (-spen-) 1. davinėti; dalyti; d. dispiacėre II dkt v nem alonum as; kartėlis, con
consigli davinėti patarim ų; 2. (qcn da un dove-
re) atleisti (ką nuo ko); d. dal servizio militare
atleisti nuo karo tarnybos,
disperare vksm (-spė-) netekti vilties; non d.! dispiaciūto, -a bdv 1. (dolente) susikrimtęs; besi­
nenusimink!; ii bambino m ifa d. vaikas manė
varo iš proto / iš kantrybės.
►disperarsi sngr pulti Į nevilti.
disperat||o, -a 1. bdv (di qcs) beviltiškas, despe­
218
ratiškas; žūtbūtinis; un pianto d. nepaguodžia­
mas verksmas; un tentativo d. žūtbūtinis ban ­
dymas; le condizioni dėl ferito šono ~ e sužei­
stojo būklė beviltiška; 2. bdv (di qcn) netekęs
vilties; 3. bdv (intenso) pašėlęs; 4. dkt v/m n e­
me un d. pašėlusiai (ką daryti), kaip beprotis,
disperazione dkt m neviltis -iės; beviltiškumas,
con laforza delta d. iš nevilties; ė la mia d.! gy­
vas vargas su juo!
dimostranti išvaikyti dem onstrantus; ii vento
~ e le nūvole vėjas blaško debesis; 2.: d. ii ne-
mico priversti priešą padrikai trauktis; 3. fig
(iš)švaistyti, (iš)eikvoti.
►dispėrdersi sngr 1. išsisklaidyti, išsiskirstyti;
2. (dėl calore e sim.) eikvotis.
dispersione dkt m 1. iššvaistymas; (išeikvoji­
mas; 2.: d. di calore šilumos nuotėkis,
dispersivo, -a bdv 1. (di qcn)_ švaistantis savo
energiją; padrikai viskuo užsiimantis; vėjavai­
kiškas; 2. (di qcs) nekryptingas; nenuoseklūs;
nesistemingas.
disperso, -a dkt v/m dingęs be žinios asmuo; due
morti e un d. du žuvo, o vienas - dingęs bė
žinios.
fare i ~ i (a qcn) tyčia (pa)ėrzinti; vaikiškai
(pa)erzinti; ♦ per d. norint paerzinti / supyk­
dyti; 2. (sdegno) apmaudas; per ii d. iš apm au­
do; 3.: ♦ a d. (di qcs) nepaisant (ko); a d. delle
previsioni kitaip negu prognozuota,
dispettoso, -a bdv mėgstantis paerzinti; vaikiš­
kai įkyrūs.
dispiac||ėre* I vksm 1.: mi ~ e man gaila; (per
qcn; per qcs) užjaučiu (ką; dėl ko); (mi rincre-
sce) apgailestauju; ~eche... gaila, k ad ...; (ma­
loniai prašant, liepiant ir pan.) vi ~ e se chiudo
lafinestra? ar galėčiau langą uždaryti?; nieko,
jei uždarysiu langą?; iron ti ~erebbe tacere?
gal m alonėtum patylėti?; 2. (non piacere) ne­
patikti; non d. visai patikti; la nuova eanzone
non mi ~ e affatto nauja daina man visai nieko.
►dispiacėrsi sngr apgailestauti,
mio grande d. mano dideliam nepasitenkini­
mui; arrecare I darė un d. a qcn įskaudinti ką.
e stato un d. buvo labai gaila,
gailintis; šono davvero d. labai apgailestauju:
2. (contrariato) suirzęs; nepatenkintas.
disponibil||e bdv 1. (di qcs) (a disposizione) turi­
mas; disponuojamas; (libero) laisvas, neūžim-

tas; posti ~ i laisvos vietos; somma d. disponuo­
jam a suma; secondo i dati ~ i pagal turimus
duomenis; ii libro ė d. in biblioteca knygą gali­
ma rasti bibliotekoje; ii nuovo catálogo non ė
ancora d. dár netürim e naujo katalogo; 2. (di
qcn) (servizievole) paslaugūs; 3. (di ącn) (libe­
ro) laisvas, neužsiėmęs; (propenso a qcs / a f ar
qcs) norintis (ką daryti)', d. ai dialogo sūkalba-
mas; réndersi d. atsilaisvinti; šono d. a trattare
noriu / galiu derėtis, esu lifikęs derėtis,
disponibilit||á dkt m nkt 1. (di qcs) turėjimas
{ko), disponavimas (kuo)', buvimas; d. di ma-
noddpera turim a darbo jėga; avėre la d. (di
qcs) galėti naudotis (kuo); galėti vartoti (ką);
c 'ė d. di posti a sedere sėdimų vietų yra; 2. (/ ’es-
serservizievole) paslaugumas; 3. (l’esserlibero)
neužimtumas; (volontá) noras; d. a lavorare la
domėnica noras ir galimybė dirbti sekm adie­
niais; ha dato la propria d. per ii progetto pa­
sisakė galintis dalyvauti projekte; 4.: dgs ~ a
lėšos;fin likvidumas.
dispó||rre* vksm 1. tr (iš)dėlioti, sudėlioti; (iš)-
dėstyti; (su)dėti; d. in fila sustatyti f eilę; išri­
kiuoti; 2. tr (decidere) nuspręsti; (stabilire) nu­
statyti; d. l’affidamento di un minore paskirti /
nustatyti mažamečiui globą; ilgiudice ha ~ sto
Vautopsia teisėjas reikalavo atlikti skrodimą;
3. tr fig nuteikti; d. (qcn) favorevolmente nu­
teikti (ką) palankiai; 4. intr [A] (di qcs) dispo­
nuoti (kuo); turėti (ką) savo dispozicijoje; d.
di un ingente patrimonio disponuoti dideliu
turtu; l’albergo ~ n e di piscina viešbutyje yra
baseinas, viešbutis turi baseiną.
►dispórsi sngr 1. išsidėstyti; d. in cėrchio at­
sisėsti (/ sustoti ir pan.) ratü; d. in fila išsi­
rikiuoti; 2.fig (a qcs, a f a r qcs) prisireñgti (ką
daiyti), pasireñgti; reñgtis; d. al matrimonio
reñgtis vėsti; d. a partiré išsirefigti.
dispositivo dkt v 1. jtaisas; įrenginys; 2.: dir d. di
una sentenza sprendim o rezoliucinė dalis -iės.
disposizión e dkt m 1. iš(si)dėstymas; la d. de­
gli óspiti a távola svečių išdėstymas prie stalo;
2. (t.p. d. d ’ánimo) nusiteikimas; cattiva d. (ver­
so qc) nepalankum as (kam); 3. fig (per qcs)
polinkis (į ką); m ed d. a una malattia imlūmas
ligai; 4. (ordine e sim.) potvarkis; įsakymas; su
d. di qcn kieno potvarkiu; per d. dėl defunto
pagal velionio norą; dir ~ f generali di un con-
tratto beñdrosios sutarties nuostatos; 5.: a d.
di qcn kieno dispozicijoje; avere qcs a propria
d. turėti ką savo žinioje; ėssere a d. (di qcn)
būti (kieno) paslaugoms; méttere qcs a d. di qc
atiduoti ką kám vartoti.
dissėsto
dispóst| o, -a bdv, dlv 1. (pronto a fa r qcs) pasi-
refigęs (ką daryti), pasiruošęs; (incline) lmkęs
(ką daryti); (intenzionato) nusiteikęs (ką dary­
ti); ben d. gerai nusiteikęs; 2. (ppr. dgs ~ i, ~ e )
išdėstytas; sustatytas; sėdie ~ e in cėrchio ratu
sustatytos kėdės; 3. (stabilito) nustatytas; (pre­
visto) numatytas,
dispótico, -a bdv despotiškas (ir prk).
dispotismo dkt v despotizmas (irprk).
disprezzáre vksm (-sprėz-) (pa)niekinti; never­
tinti; d. i consigli nevertinti patarimų,
disprėzzo dkt v panieka; paniekinimas; con d. su
panieka, paniekinamai,
disputa dkt m 1. disputas; 2. (lite) gifičas.
disputare vksm (di-) 1. intr [A] (di qcs) diskutuo­
ti (apie ką); 2. tr. d. unapartita (su)žaisti rung­
tynės.
disquisire vksm [A] (-isc-) (di qcs) išsamiai n a­
grinėti (ką); gvildenti; mokytai kalbėti (apie
ką).
disquisizióne dkt m mokslinga kalba; (išsamūs)
nagrinėjimas; (ilgas) dalyko gvildenimas,
dissaerante bdv (nepagarbiai) kandūs; šaipūs,
dissanguaménto dkt v nukraujavimas,
dissanguáre vksm (-san-) 1. nuleisti (kam ) kraū-
ją; 2. fig pražudyti (ppr. ekonomiškai).
►dissanguársi sngr fig pražudyti savo tuftą.
dissapóre dkt v nesutarimas.
disseccáre vksm (-sėc-) (iš)džiovinti.
►disseccársi sngr išdžiūti; nudžiūti,
dissemináre vksm (-sé-) (iš)mėtyti; (iš)barstyti;
d. i vestiti per la stanza išmėtyti drabužiūs pó
kambarį; d. ii divano di bridóle pritrüpinti añt
sofos; fig d. ii pánico sėti paniką,
dissénso dkt v 1. nesutikimas; (disapprovazione)
nepritarimas; manifestare iiprdprio d. išreikšti
nepritarim ą; 2. (movimento) disideñtinis ju ­
dėjimas.
dissenteria dkt m m ed dizenterija,
dissentire vksm (-sén ) (da qcn) nepritarti (kam);
(su qcs) nesutikti (su kuo, dėl ko), nesutarti,
dissenziénte bdv nepritariantis; nesutiñkantis.
disseppellire vksm (-isc-) 1. (riesumare) atkasti;
2. (aportare alia luce) iškasti,
dissertáre vksm [A] (-sėr-) mokytai kalbėti,
dissertazióne dkt m disertacija,
disservizio dkt v paslaugos tiekimo sutrikimas;
darbo sutrikim as,
dissestáre vksm (-sé-) (su)gadinti; sugriauti; fig
d. le finanze dello Stato išsekinti valstybės iždą.
dissėsto dkt v suirutė; irim as; d. económico eko­
no m in ė suirutė; atienda in d. nuostolingai
veikianti Įm onė.
dissetànte
dissetante bdv gaivūs, malšinantis troškulį,
dissetare vksm (-sė-) (qcn) malšinti (kieno) troš­
kulį.
► dissetarsi sngr numalšinti (savo) troškulį;
atsigerti.
dissidėnte dkt v/m disidentas -ė.
dissidio dkt v nesantaika,
dissimile bdv (da qc) nepanašūs (į ką).
dissimulare vksm (-si-) (nu)slėpti; maskuoti,
dissipare vksm (dis-) 1. (iš)sklaidyti; fig d. ogni
dūbbio išsklaidyti visas abejonės; 2. (sperpera-
re) (iš)švaistyti.
►dissiparsi sngr išsisklaidyti, sklaidytis,
dissipato, -a bdv švaistus,
dissipazione dkt m (iš)švaistymas.
dissociare vksm (-sd-) 1. (separare) atsieti; atri­
boti; 2. chim (iš)skaidyti.
►dissociarsi sngr (da qc) atsiriboti (nuo ko).
dissodare vksm (-S0-) (ap)dirbti, įdirbti; ( iš p u ­
renti.
dissolūt|Įo, -a 1. bdv palaidas; (solo di qcn) p a­
tvirkęs, pasileidęs; v/te ~ a palaidas gyvenimas;
2. dkt v/m palaidūnas; pasileidėlis -ė.
dissoluzione dkt m (su)irimas.
dissolvere vksm (iš)sklaidyti (irprk).
► dissolversi sngr 1. išsisklaidyti, sklaidytis;
2. (disgregarsi) subyrėti; (su)irti.
dissonanza dkt m disonansas, nedarna,
dissotterrare vksm (-tėr-) atkasti,
dissuadėre* vksm (da qcs, dal far qcs) atkalbėti
(nuo ko), atkalbinėti; d. qcn da un propdsito
atkalbėti ką nuo sumanymo; d. qcn dalia firma
/ dal firmare un contratto įtikinti ką nepasira­
šyti sutarties,
dissuasione dkt m atkalb(in)ėjimas; polit (t.p.
forza di d.) atgrasa: fare dpera di d. (con qc)
atkalbinėti (ką).
dissuasivo, -a bdv siekiantis atkalbėti; polit at­
grasomasis, atgrasantis; effetto d. atgrasantis
poveikis.
distaccare vksm 1. (trasferire) perkelti; paskirti
(kitur dirbti); 2. fig atplėšti; 3. sport pralenkti,
palikti sau už nugaros; t.p. => staccare.
►distaccarsi sngr (da qc) 1. atitrūkti (nuo ko);
2. (distinguersi) išsiskirti (nuo ko); 3. (staccar-
si) atsiplėšti; d. da terra pakilti nuo žemės; d.
dalia parete atšokti nuo sienos.
distaccat]|o, -a 1. bdv, dlv (di qcs): sede ~ a fi­
lialas; 2. bdv, dlv (di qcn) perkeltas (kitur dirb­
ti); (in trasferta) kom andiruotas; 3. bdv fig (in-
differente) abejingas; atitolęs; (freddo) šaltas,
distacco dkt v 1. atsiskyrimas; (da una superfi-
cie) atšokimas; m ed d. della retina tinklainės
220
atšokimas; 2. fig (da qc) išsiskyrimas (nuo ko);
3. fig (di lavoro) perkėlimas; komandirâvimas;
4. fig (obbiettività) nešališkumas; (indijferen-
za) abejingumas; 5. sport atotrūkis; skirtumas;
con 6 punti di d. šešių taškų skirtumu.
distante 1. bdv toli (esantis); tolimas; atstūs; non
d., poco d. netoli (esantis); la casa è d. dieci
minuti dal centro nâm as yrà dešimt minučių
nuo centro; Vilnius è a 100 km da qui Vilniaus
yrà 100 km nuô čia; 2. bdv fig (diverso) gana
skirtingas; 3. bdv fig (distaccato) abejingas;
nutolęs; (freddo) nešiltas; 4.prv atstu; toli.
distànz||a dkt m 1. atstumas; a tre childmetri di d.
ūž trijų kilometrų; per tris kilometrus; trys
kilometrai; d. di sicurezza saugos atstumas;
una d. di cento metri šimto m etrų atstumas;
♦ a d. distancinis agg, nuotolinis agg; a d. rav-
vicinata iš nedidelio atstumo; a d. (di un anno)
pô (m ėtų), praėjus (metams); alla d. pô tam
tikro laiko; prèndere le ~ e (da qc) atsiriboti
(nuo ko); tenersi a d. (da qc) laikytis per at­
stumą (nuo ko), laikytis atokiai; 2. fig (diffe-
renza) skirtumas; 3. sport distancija; nuotolis,
distanziàre vksm (-stàn-) 1. (qc) atitrūkti (nuo
ko); 2. (disporre a una certa distanza) išdėlioti
tam tikru atstumu; (allontanare) atitolinti,
dist] àre vksm [-] būti (toli) (nuo ko); d. ąuattro
childmetri būti ūž keturių kilometrų; (būti) ke­
turis kilom etrus (nuo ko); ~ a molto? ar toli?;
quanta ~ a l’aeroporto? kiek yrà iki oro uosto?
disténdere* vksm 1. (iš)tiėsti; (su qc) (pa)tiėsti
(ant ko), užtiesti; d. le gambe ištiesti kojas;
2. (sdraiare) (pa)guldÿti; 3. (rilassare) atpalai­
duoti (ir prk); d. i mùscoli atpalaiduoti raū-
menis.
►disténdersi sngr 1. išsitiesti; d. al sole išsitie­
sti saulėje; 2. (rilassarsi) atsipalaiduoti,
distensione dkt m 1. at(si)palaidavimas (irprk);
2.polit įtampos mažinimas (/ mažėjimas),
distensivo, -a bdv atpalaiduojantis (irprk).
distésa dkt m 1. plotas; platybė; d. di boschi, d.
boschiva miško plotas; d. di sàbbia smėlynas;
♦ a d. nepertraukiam ai; 2. (fila) virtinė.
distés]|o, -a bdv 1. ištiestas; vele ~ e ištiestos
burės; ėssere d. būti ištiestam; ♦_ lungo d.
išsidriekęs; 2. (sdraiato) gulintis; gulsčias; gia-
cere d., stare d. gulėti; 3. fig (rilassato) atsipa­
laidavęs.
distillàre vksm distiliuoti; (alcol e sim.) varyti.
distillàt||o, -a 1. bdv distiliuotas; àcqua ~ a disti­
liuotas vanduo; 2. dkt v distiliâtas.
distillaziône dkt m distiliacija; (di alcol e sim. )
varymas.
221
d istilleria dkt m (spirito) varykla,
distin gu ere* vksm 1. (at)skirti; d. ii vero dalfalšo
skirti tiesą nuo melo; non d. i colori neskirti d istra zió n e dkt m 1. išsiblaškymas; (impruden-
spalvų; 2. (scorgere ) įžiūrėti; išskirti; 3. (con -
trassegnare) pažymėti.
►d istin g u e rsi sngr (per qcs) 1. skirtis (kuo);
2. (farsi notare) pasižymėti (kuo); (emergere)
išsiskirti.
d istin ta dkt m ataskaita; (lista) sąrašas; (di merei
consegnate) lydraštis; d. dei prezzi kainoraštis;
fin d. di versamento kasos pajamų orderis,
d istin ta m e n te prv 1. (in m odo separato) atskirai;
2. (chiaramente) aiškiai,
distin tivo, -a 1. bdv skiriamasis -oji; tratto d.
skiriamasis brūožas; 2. dkt v ženkliūkas.
distin t | o, -a 1. bdv atskiras; (diverso) skirtingas;
(separato ) atskirtas; due ąuestioni ~ e dū at­
skiri klausimai; 2. bdv (chiaro) ryškūs; aiškus;
contorni ~ i aiškūs kontūrai; 3. bdv (raffinato)
rafinuotas; (onorevole) pagarbūs; modi ~ i gra­
žios manieros; 4. bdv. ♦ d. professore gerbia­
mas profesoriau; ~ i saluti sū pagarba, pagar­
biai; S.: dkt v dgs (di uno stadio) i ~ i centrinė
tribūna; 6. dkt v (U voto) labai gerai; (nove)
devynetas.
d istin zion [|e dkt m 1. skirtumas; (separazione )
atskyrimas; fare d. daryti skirtumą; skirti; f are
-~i di razza diskriminūoti pagal rasę; ♦ senza
d. be išimties; (in m odo obbiettivo) nešališkai;
2. (raffinatezza) rafinuotūmas.
distogliere* vksm 1. (da qc) atitraukti (nuo ko);
iindirizzare altrove) nukreipti; d. lo sguardo nu­
kreipti žvilgsnį; d. dallo stūdio atitraukti nuo
mokslo; 2. (dissuadere) (da qcs) atkalbėti (nuo
ko).
distorcere* vksm iškreipti (irprk).
► d istorcersi sngr išsisūkti; (stirarsi) pasitem ­
pti.
d istorsion e dkt m išsisukimas; (stiramento) p a­
tempimas; proeurarsi una d. (a qcs) pasitem pti
i kq).
d istort||o, -a bdv fig iškreiptas; una visione ~ a
della realia iškreiptas tikrovės vaizdas,
distrajjrre* vksm 1. (iš)blaškyti; d. l’attenzione di
qcn blaškyti kieno dėmesį; U rumore mi ~<?
triukšmas m an neleidžia susikaūpti; non mi
d.! neblaškyk manęs!; 2. (svagare) pralinks­
minti; (rilassare) atpalaiduoti.
►d istrar|[si sngr 1. blaškytis, išsiblaškyti; ho
bisogno di ~ m i dal lavoro man reikia trūputį
atitrukti nuo darbo; 2. (svagarsi) prasiblaškyti;
<rilassarsi) atsipalaiduoti.
distrüggersi
d istrá tto , -a bdv išsiblaškęs; (disattento) nedė­
mesingas.
za) neatsargūm as; neatidum as; un errore di d.
klaida dėl išsiblaškymo; per d. per neapsižiū­
rėjimą; 2. (svago ) pramoga; eoneėdersi ąualche
d. papram ogauti; 3. m ed patempimas,
d istrėtto d k t v apygarda; sritis -iė&femm; rajo­
nas; d. di polizia policijos nuovada (t.p. būsti­
nė); d. militare karinė apygarda,
d istrib u iré vksm (-isc-) 1. (iš)dalyti, (iš)dalinti;
(assegnare) (iš)skirstyti; paskirstyti; d. le carte
išdalyti kortas; d. iposti a távola skirstyti vietas
prie stalo; d. ii peso sulle gambe paskirstyti
svorį añt kojų; d. accuse a destra e a manca
švaistytis kaltinimais; 2. (fomire) (iš)dalyti;
(erogare) (pa)skirstyti; (diffondere) platinti; d.
ilgas skirstyti dujas; d. un film platinti filmą;
d. inviti (regali) išdalyti kvietimūs (dovanas);
d. volantini platinti skrajutės; 3. (disporre) (iš)-
dėstyti; (iš)skirstyti; (assegnare) paskirstyti; d.
le truppe nei villaggi išskirstyti kariuom enę po
kaimus; d. le lezioni su tre giorni išdėstyti p a­
skaitas per tris dienas.
►d istrib u irsi sngr skirstytis, pasiskirstyti,
d istrib u tóre dkt v 1. platintojas; 2. (apparecchio)
automatas; d. di benziną benzino kolonėlė;
(area di servizio) degalinė; 3. tecn skirstytuvas,
d istrib u zió n e dkt m 1. (iš)dalijimas; (consegna)
(iš)davimas; (assegnazione e sim .) (p ask irsty ­
mas; tecn di d. skirstomasis agg; 2. (diffusione)
platinimas; (erogazione) skirstymas; tiekimas;
d. idrica (dell’elettricitá) vandefis (elektros)
tiekimas; 3. (disposizione) iš(si)dėstymas; (ii
distribuirsi) pasiskirstymas; d. per eta pasiskirs­
tymas pagal amžių,
d istricáre vksm (di-) išpainioti, išnarplioti (ir
prk).
distrüjlggere* vksm 1. (su)naikinti; (fracassare)
(su)daužyti; (abbattere) (su)griáuti; (devasta­
re) (nu)niókoti; d. leforeste niokoti miškūs; dir
d. le prove sunaikinti įkalčius; nell’incidente ho
~ tto la macchina per avariją sūdaužiau maši­
ną; ii capanno ė andato ~ tto nell’incėndio p a­
šiūrė sūdegė per gaisrą; //# d. le speranze di ącn
sugriauti kieno viltis; 2.: d. l’esėrcito nemico
sutriūškinti priešo kariuom enę; 3. fig (qcn)
(físicamente) (nu)kamúoti; (nu)kankinti; (m o­
ralmente) parblokšti, palaužti; 4 .fig (rovinare)
(su)žlugdyti; pražudyti; (screditare) sudirbti;
d. una famiglia išardyti šeimą; d. la reputazione
di ącn sužlugdyti kieno reputaciją.
►d istrü g g ersi sngrfam nusikalti.

distruttivo
distruttivo, -a bdv griaunamasis; ardomasis (ir
prk), destruktyvūs,
distrütto, -a bdv 1. sugriautas; sugriuvęs; sudau­
žytas; sudužęs; 2. fig (físicamente ) išvargintas;
nusikamavęs; 3. fig (moralmente) palaužtas,
sugniuždytas; 4 .fig (rovinato) sužlugdytas,
distruzión || e dkt m 1. (su)naikinimas; (su)griovi-
mas; (su)daūžymas; (nu)niókojimas; le ~ i del­
ta guerra karo nuostoliai pi; 2. fig pražūtis -iės.
disturbá||re vksm 1. (su)trukdyti; (su)trikdyti; d.
ii lavoro (la circolazione, ta lezione, it sonno)
trukdyti darbą (eismą, pamoką, miegą); d. la
quiete sutrikdyti ramybę; 2. (ostacolare qc)
(su)trukdyti (ką daryti; kam; ką); d. la concen-
trazione trukdyti susikaūpti (kam ); d. ii riposo
trukdyti poilsiui / poilsį; neleisti pailsėti; la
pióggia ha ~ to lo spettácolo lietūs trukdė reñ-
giniui.
►distur ||barsi sngr rūpintis; non si ~ i! nesi­
rūpinkite!; nesivarginkite!
disturbado, -a bdv 1. trukdomas; la linea ė ~ a
linijoje yra trikdžių; 2. m ed (ppr. psichiškai)
nesveikas.
disturbo dkt v 1. (su)trūkdymas; scusi ii d. atsi­
prašau, kad jūs sutrukdžiau; darė d. (a qcn)
trukdyti (ką; kam); dir d. delta quiete pubblica
viešosios rimties pažeidimas; ♦ togliere ii d.
(iš)eiti; tolgo it d. nebetrukdysiu; kaip jst nes-
sund.!nieko tókio!; 2 . m ed (sveikatos) sutriki­
mas; d. nervoso (di stómaco, delta digestione /
digestivo, delta personalitá) nervų (skrafidžio,
virškinimo, asmenybės) sutrikimas; 3. tecn
(veiklos) sutrikimas; (radio) trikdys,
disubbidiénza dkt m => disobbediėnza.
disubbidire vksm [A] (-isc-) (a qc) nepaklūsti
(kam ); neklausyti (ko); d. aigenitori neklausyti
tėvų; d. a un drdine nevykdyti įsakymo; nepa­
klūsti įsakymui.
disuguagiianz||a dkt m nelygybė; ~ e sociali so­
cialinės nelygybės,
disuguále bdv nelygus; (diverso) kitoks -ia; (non
uniforme) nevienodas,
disumáno, -a bdv nežmoniškas, nehumaniškas,
disusáto, -a bdv nebevartojamas; pasenęs,
disūso dkt v: ♦ in d. nebevartojamas agg; cadere
in d. būti (/ tapti) nebavartójamam.
ditále dkt v ahtpirštis, pirščiūkas.
ditáta dkt m 1. (m acchia) (riebaluoto) piršto
dėmė; 2. (colpo di dito) įdūrimas pirštū.
diteggiatūra dkt m mus pirštuotė.
dit 11o (dgs -a m , -i v) dkt v 1. pirštas; le ~ a dei
piedi kojų pirštai; schioccare le ~ a spragtelėti
pirštais;/«;-scrocchiare le ~ a braškinti pirštais;
222
♦ leccarsi le ~ a laižyti pirštūs; legársela ai d. [
mazgiūką sumazgyti (neužmiršti skriaudo);
mėttere ii d. neita piaga paberti druską añt
žaizdos; mordersi le ~ a nagūs graužtis, pirštūs
krimstis; mostrare a d. rodyti pirštais; non
muóvere un d. nė piršto nepajudinti; toccare ii
cielo con un d. būti devintame danguje; si
contáno sulle ~ a d i una mano jų labai mažai
(kiek pirštų yra); se gli dai un d. ti prende un
bráccio gaidį duotas, avino nori; 2. truputis,
(un goccio) lašelis (piršto storio kiekis); due
~ a pora centim etrų; per dū pirštūs.
ditta dkt m firma; Įmonė; una d. commerciale (di
costruzioni) prekybos (statybos) firma; d. indi­
vidúale individualioji Įmonė; una d. italiana
Italijos / italų firma; ♦ offre la d.!, paga la d.! (e
gratis) tai nemokama!; (offro io) aš vaišinu!
dittatóre, -trice dkt 1. tik v stor diktatorius; 2. v/m
diktatorius -ė (irprk).
dittatoriále bdv diktatoriškas,
dittatūra dkt m diktatūra (irprk).
dittóngo dkt v ling dvibalsis.
diürn||o, -a bdv 1. dieninis; spettácolo d. dieninis
spektaklis; 2. (delgiorno) dienos; luce ~ a die­
nos šviesa,
diva dkt m žvaigždė, diva.
divagare vksm [A] (-va-) fig nukrypti nuo temos,
divampáre vksm [E] 1. (užsi)pliėksti, plykste­
lėti; įsiplieksti; 2. fig įsiliepsnoti, suliepsnoti,
divanėtto dkt v minkštasuolis, sofūtė.
diváno dkt v sofá, minkštasuolis; d. letto sofá-
lóva; addormentarsi sul d. užmigti añt sofos,
divaricáre vksm (-va-): d. legambe išskėsti kojas.
iš(si)žefgti.
divário dkt v žymūs skirtumas; atotrūkis,
divenire* vksm [E] => diventáre.
divent||are vksm [E] (-ven ) 1. tapti (kuo; koks):
(farsi) darytis (koks), pasidaryti; (tramutarsi)
(pa)virsti (kuo, į ką); d. ghiáccio pavirsti ledū:
d. médico tapti gydytoju; d. realia tapti tikrove:
~ a buio darosi tamsu; šono ~ ato geloso pasi-
dariaū pavydūs; ė ~ ato piú severo jis tapo
griežtesnis; 2.: sudaro įvairius junginius, ppr.
verčiamus atskirais veiksmažodžiais; d. adulto
suaugti; d. amici susidraugauti; d. calvo plikti:
d. chiaro aiškėti; d. cieco apakti; d. di dominio
pubblico iškilti viešumon; d. grigio (pa)pilkėti:
(idei capelli) pražilti; d. famoso išgarsėti; d.
freddo atšalti; d. di pietra suakmenėti; d. ricco
praturtėti, tapti turtingam; d. sordo (ap)kufsti:
d. umido (su)drėkti; d. vėcchio (pa)sėnti; ♦ d.
rosso paraūsti.
divėrbio dkt v kivirčas; venire a d. susikirsti.

divergente bdv fig nesutam pantis; skirtingas,
divergénza dkt m nesutapimas; skirtingümas.
diversamente prv 1. skirtingai; kitaip; (in modo
disuguale) nevienodai; 2. (altrimenti) kitaip,
diversificare vksm (-si-) (pa)įvairinti, diversifi-
kúoti.
diversificazióne dkt m įvairinimas, diversifikáci-
ja; įvairavimas.
diversitá dkt m nkt 1. skirtumas; skirtingumas;
2. (varietá) įvairovė,
diversivo dkt v diversija.
divėrsj|o, -a 1. bdv kitoks -ia; skirtingas; di colore
d. kitokios spalvos; ėssere d. (da qc) skirtis
(nuo ko); būti skirtingam; abbiamo opinioni
~ e musų nuom onės skiriasi; 2. bdv, įv (ppr.
dgs ~ i, ~ e ) (vari) keletas (ko); keli mase,
kėlios fem m ; (molti) daūgelis (ko), nemažai;
volte keletą kartų; da ~ i mesi kelis m e­
nesius; da d. tempo (jaū) ilgą laiką; consultare
specialisti kreiptis nė į vieną specialistą;
šono in ~ í a pensarla cosi daūg kas taip mano;
i. dkt v/m (emarginato) atstumtasis -oji.
diverténte bdv liñksmas; smagūs; (ridicolo) juo­
kingas; un film d. liñksmas filmas; non ei trovo
niente di d. m an tai nejuokinga.
divertimėnt||o dkt v pasilinksminimas; (svago)
pramoga; linksmybės pi; parco dei ~ i atrak­
cionų parkas; ♦ kaip jst buon d.! linksmin­
kitės!; iron sai che d.!, che bei d.! koks sma­
gumas!, kaip smagu!
divertire vksm (-vėr-) (t.p.fard.) (pra)linksminti;
if ar ridere) (pra)juókinti.
►divert||irsi sngr linksmintis, pasilinksminti;
isvagarsi) pramogauti; con gli amici mi ~ o
mán liñksma / smagü su draugais; si ~ e afar-
mi arrabbiare jám smagü m anė erzinti.
dividendo dkt v i. fin divideñdas; 2. m at dalinys,
dalijamasis.
dividere* vksm 1. (pa)dalyti, (pa)dalinti; d. a
meta padalyti pusiau; d. in parti uguali (in tre
parti) dalyti pó lygiai (į tris dalis); m at d. qcs
per qcs (persei) dalyti ką iš kó (iš šešių); 2. (di­
stribuiré) (pa)skirstyti; suskirstyti; (pa)dalyti;
d. in gruppi dalyti į grupės; d. ii lavoro pa­
skirstyti darbą; d. lespese dalytis išlaidas; 3.fig
icondividere): d. una gidia džiaugtis kartu; d.
una stanza (con qcn) dalytis kambariu (su
kuo); 4. (separare) atskirti; išskirti; d. due liti-
ganti išskirti susigifičijusius; 5.fig (creare osti-
litá e sim .) (su)skáldyti.
►divid||ersi sngr 1. dalytis, pasidalyti; (distri­
buirsi) skirstytis, pasiskirstyti; d. in due squa-
dre dalytis / skirstytis [ dvi komandas; 2. (qc)
divulgare
dalytis (ką, kuo), pasidalyti; (distribuirsi) pasi­
skirstyti (ką), skirstytis; d. U compenso dalytis
uždarbiu; d. i cômpiti pasiskirstyti pareigomis;
d. un patrimonio pasidalyti turtą; 3. (separarsi)
atsiskirti; išsiskirti; 4. (in varie attività): d. tra
casa e lavoro skirti laiko ir šeimai ir darbui;
5. (fendersi) suskilti; pėrsidalyti; 6. (essercom-
posto) (in qc) susidėti (iš ko); skirstytis; ii ro­
manzo si ~ e in due parti rom anas susideda iš
dviejų dalių,
diviéto dkt v (už)draudimas; segnale di d. drau­
džiamasis ženklas; d. di accesso (cartello) įeiti
(/ įvažiuoti) draūdžiama; d. di sostą draudi­
mas stovėti; (cartello) stovėti draūdžiama.
divincolàrsi vksm (-vin-) spurdėti,
divinità dkt m nkt dievybė; (dio) dievas.
divin||o, -a bdv 1. dieviškas; Dievo; la gražia ~ a
Dievo malonė; ♦ la Divina Commédia Dievi­
škoji komedija; 2.fig (ottimo) dieviškas; 3. kaip
dkt v tai, kas dieviška,
divisa I dkt m uniforma; in d. uniform uotas agg.
divisa II dkt m fin (t.p. d. estera) užsienio valiuta,
divisibile bdv dalomas; m at dalus,
divisióne dkt m 1. (pa)dalijimas; dalijimasis;
(su)skirstymas; (spartizione) dalybos pi; (di-
stribuzione) pa(si)skirstymas; 2. mat dalÿba;
3.fig (discordia) nesantaika; 4. (reparto) sky­
rius; 5. mil divizija; 6. sport: la màssima d. A
lyga.
divismo dkt v primadoniškumas.
diviso, -a 1. bdv, d/v (separato) atskirtas; 2. bdv
(disunito) suskaldytas; 3. bdv (di coniuge) išsi­
skyręs; 4. bdv m a t: sei d. tre šeši padalinti iš
trijų; dieci d. due dešimt padalinta iš dviejų;
5. dkt v nkt m at dalybos ženklas,
divisóre dkt v m at daliklis; màssimo comune d.
(M .C.D.) didžiausias beñdras daliklis (dbd).
divisórijjo, -a bdv. párete ~ a pertvara, sienelė,
divo dkt v žvaigždūnas, žvaigždė,
divor||are vksm (-vó-) 1. (su)ryti (irprk), (su)ėsti;
fig d. libri ryte ryti knygas; ♦ d. con gli occhi
akimis ryti; 2.fig (consumare) graužti; (su)ėsti;
la gelosia lo ~ a jį graužia pavydas,
divorziàre vksm [A] (-vdr-) (da qcn) skirtis (su
kuo), išsiskirti; dir išsituokti,
divorziàto, -a 1. bdv išsiskyręs; dir išsituokęs;
2. dkt v/m išsiskyrėlis -ė.
divôrzio dkt v skyrybos pi; dir ištuoka, santuokos
nutraukimas; chiédere il d. prašyti skyrybų; ot-
tenere ii d. gauti ištuoką,
divulgare vksm 1. (diffondere) (iš)platinti, (pa)-
skleisti; (rivelare) atskleisti; viešinti; 2. (dottri-
ne e sim. ) (iš)populiarinti.
divulgativo 224

divulgativo, -a bdv švietėjiškas; populiarūs, doganalį|e bdv muitinės; muito; controllo (di-
divulgazione dkt m 1. (at)skleidimas; (U rendere chiarazione) d. muitinės patikrinimas (dekla­
pubblico) viešinimas; (diffusione) (išp la tin i­ racija); tariffe ~ i muito tarifai,
mas; d. di informazioni riservate slaptos infor­ doganiére, -a dkt v /m muitininkas -ė.
macijos atskleidimas; 2. (di dottrine e sim.) doge dkt v stor dožas.
populiarizacija; populiarinimas, dóglie dkt m p i gimdymo sąrėmiai; avere le d.
dizionario dkt v žodynas; d. bilingue dvikalbis gimdyti (gimdymo pradžia).
žodynas; d. tascabile (t.p. dizionarietto) kiše­ dogm ||a dkt v dogma; i ~ i della fede tikėjimo
ninis žodynas, žodynėlis, dogmos.
dizione dkt m dikcija, tarsena; tartis -iės. dogmático, -a bdv dogmatiškas; dogmų,
DNA [dienne'a] dkt v nkt biol D N R [dee'ner] (ir dólc įe 1. bdv saldūs (irprk); vino d. saldūs vynas;
prk);fare l ’esame dėl DNA atlikti D N R tyrimą, fig voce d. saldūs balsas; ♦ d. come ii miele
do dkt v nkt mus do inv. saldūs kaip medūs; 2. bdv: acąua d. gėlas van­
doccia dkt m 1. dušas; f are la d. praustis po dušu, duo; di acąua d. gėlavandenis agg; 3. bdv fig
maudytis duše; fig sušlapti; ♦ ė stata una d. (caro) mielas; malonūs; (affettuoso) lipšnūs;
fredda kaip šaltu vandeniu apipylė; 2. (la cabi- meilūs; ~ i ricordi mieli atsiminimai; 4. bdv fig
na) dušo kabina, (delicato) švelnūs; un clima d. švelnūs klimatas;
doccione dkt v archit laštakas; (gotico) chimera, 5. bdv fig (non ripido) nestatūs; 6. dkt v sal­
docente 1. dkt v/m dėstytojas -a; 2. bdv: corpo d. dainis; saldumynas; (dessert) desertas; da d.
mokomasis personalas, dėstytojai pi. desertinis agg; mi piácciono i ~ t mán patiñka
docėnza dkt m dėstytojavimas; dėstymas, saldumynai; 7. dkt v (U sapore) saldūmas.
docile bdv paklusnūs; nuolankūs, dulcemente prv 1. (amabilmente) meiliai; 2. (con
docilita dkt m paklusnumas; nuolankumas, garbo) švelniai,
docilm ėnteprv paklusniai; nuolankiai, dolcevita dkt v/m megztinis aukšta atleñkiama
docum entale bdv dokumentinis, apykakle.
docum entare vksm (-mėn-) dokum entuoti, pa­ dolcézza dkt m 1. saldūmas (irprk); 2. fig (ama-
grįsti (/ įrodyti) dokumentais. bilitá) meilumas; 3.fig (garbo) švelnumas; con
►docum entarsi sngr (su qc) (su)rinkti infor­ d. švelniai; 4. fig (appellativo di qcn) mieloji,
macijos (apie ką); pasidomėti (kuo). širdelė.
docum entario dkt v dokumentinis filmas, dolciari||o, -a 1. bdv konditerijos; konditerinis;
docum entazione dkt m 1. dokumentacija; (ii do­ industria ~ a konditerijos pram onė; 2. dkt v/m
cumentare) dokumentavimas; 2. (i documen- konditėrininkas -ė.
ti) dokum entai pi, dokumentacija. dolciástro, -a bdv salsvas,
docum ėnt||o dkt v 1. dokumentas; ~ f autėntici dolcificánte dkt v saldiklis; d. ipocaldrico mažai
(eąuipollenti, falsi) tikri (tolygūs, suklastoti) kaloringas saldiklis,
dokumentai; d. di identita asmens (tapatybės) dolcificáre vksm (-ei-) (pa)sáldinti.
dokumentas; mettere irt rėgola i ~ i tvarkyti dolciüme dkt v saldumynas, saldėsis.
dokumentus; presentare i ~ i richiesti pateikti dolénte bdv graudūs; gailūs; (affranto) sopulin­
reikiamus dokum entus;politd.programmatico gas; sguardo d. graudūs žvilgsnis,
programinis dokumentas; 2. fig dokumentas; dolére* vksm 1. skaudėti; (in modo lieve, ma con-
paminklas; 3. in f dokumentas; rinkmena, tinuato) maūsti; gli duole un dente jám skauda
dodicenne dkt v/m dvylik(a)mėtis -ė. dafitį / dantis; 2.: mi (I ti ir t. t. ) duole (di non
dodicėsimo, -a 1. sktv dvyliktas; ii d. sėcolo dvy­ poterfarqcs) apgailestauju ( / -i e sim..) (kad...).
liktasis amžius; 2. dkt v dvyliktoji dalis, m án (/ táu ir p an.) gaila.
dodici sktv nkt 1. dvylika; d. arini dvylika mėtų; ►dolé || rsi sngr apgailestauti; mi duole comuni-
2.: dgs le d. dvylikta valanda sg, dvylika sg carvi... deja, turiu jūms pranešti... ; si ~ v a di
(valandų); ii treno delle d. dvyliktos valandos essere arrivata tardi apgailestavo, kad neatėjo
traukinys; 3.: ii d. (marzo) (kovo) dvyliktoji laiku; krimtosi, kad neatėjo laikū.
(diena); 4. kaip dkt v (U 12) dvylika, dolina dkt m geol smegduobė, doliná.
dogą dkt m (statinės) šulas, dollaro dkt v doleris.
dogana dkt m 1. (l’ujficio e sim.) m uitinė;passa- dolo dkt v dir 1. (intento criminoso) nusikalsta­
re la d. pereiti muitinę; 2. (la tassa) muitas; mas ketinimas; tyčia; 2. (frode) apgavystė,
esente da d. neapmuitinam as. dolomitico, -a bdv D olomitinių Alpių.
 don II

doloránte bdv skaudūs, skaüdantis; skaüdamas; domenica dkt m sekmadienis; (ąuesta) d. (šį)
(in m odo Heve, ma continuato) maūdžiantis. sekmadienį; d. prossima (scorsa) kitą / atei­
dolor|je dkt v 1. skaüsmas; skaudėjimas; un d. nantį (praeitą / praėjusį) sekmadienį; la d., di
lancinante veriantis skaüsmas; ~ i articolari d., alla d. sekmadieniais; ♦ la D. delle Palme
(mestruali, muscolari) sąnarių (mėnesinių, Verbų sekmadienis; spregdella d. mėgėjas,
raum enų) skausmai; gridare dal d. rėkti iš domenicale bdv sekmadienio; sekmadieninis,
skaūsmo; sentire d. justi skaūsmą; ♦ fam son domenieano, -a 1. bdv dominikonų; 2. dkt v/m
~i7 bus riesta!, bus bėdų!; 2. fig (afflizione) dominikonas -ė.
sielvarta; širdgėla; skaüsmas; kančia; sconvol- domėstica dkt m tarnaitė; namų pagalbininkė.
to dal d. palaužtas sielvarto; darė un d. (a qcn) domėsti||co, -a 1. bdv (della casa) namų; econo-
skaūdinti (ką); 3. fig (chi causa dolore) gyva mia ~ ca nam ų ūkis; lavori ~ c i nam ų apyvoka,
bėda (ppr. apie vaiką). nam ų ruoša; fare / sbrigare i lavori ~ c i eiti
dolorós¡jo, -a bdv 1. skaudūs (irprk); skausmin­ apm oką; 2. bdv (di animale) naminis; animale
gas; un’operazione ~ a skausminga operacija; d. naminis gyvulys; 3. bdv (della famiglia) šei­
una puntura ~ a (di insetto) skaudūs įkandi- myninis; 4. dkt v tarnas.
mas;figun ’esperienza ~ a skaudūs išgyvenimas; domiciliarj|e bdv: dirarresti ~z nam ų areštas sg.
2. fig (penoso) graudūs; gailūs, domiciliarsi vksm (-ei-) (nuolat) apsigyventi,
doloso, -a bdv dir tyčinis; incendio d. tyčinis domicilio dkt v dir buveinės vieta; nuolatinė gy­
padegimas. venamoji vieta; dir d. legale juridinis adresas;
dománd | a dkt m 1. kláusim as;/are / porre una d. ♦ consegna a d. pristatymas į namus,
ia qcn) užduoti (kam) klausimą, paklausti (ko); dominante bdv 1. (ai potere) valdantis; classe d.
rispóndere a una d. atsakyti j klausimą; ♦ che valdančioji klasė; 2. fig (diffuso, comune) do­
~ e / kas per klausimas!; 2. (richiesta) prašymas; minuojantis, vyraujantis.
d. di lavoro, d. di impiego, d. di assunzione domin||are vksm (dd-) 1. viešpatauti (ir prk);
prašymas priimti j darbą d. di rilascio dėl pas- vyrauti; (qc) valdyti (ką); d. una nazione val­
saporto prašymas išdūoti pás arfare d. (per qcs) dyti valstybę; fig d. la situazione valdyti padėtį;
pateikti / paduoti prašymą (kam; dėl ko); fig d. l ’avversario visa galva pranokti varžovą;
respingere una d. atm esti prašymą; 3. dir ieški­ fig in camera ~ a ii disordine kambaryje vieš­
nys; prašymas; (l’azione) (ieškinio) pareiški­ patauja netvarka; 2. fig (prevalere; essere diffu­
mas; d. di gražia malones prašymas; 4. econ so) dominuoti; vyrauti; nella collezione ~ano
paklausa; d. e offerta paklausa ir pasiūla, i colori vivaci kolekcijoje dominuoja ryškios
demandare vksm 1. (per sapere) (qcs a qcn) spalvos; 3.fig (tenere a freno) (su)tramdyti; d.
(pa)kláusti (ko ką/ko); teirautis, pasiteirauti; le passioni tramdyti aistras; 4. fig (sovrastare)
d. la strada teirautis kelio; d. l ’ora paklausti, dominuoti; ii castello di Gediminas ~ a Vilnius
kiek valandų; 2. (per ottenere) (qcs a qcn) Gedimino pilis didingai kyla virš Vilniaus;
>pa)prašyti (ko ką/ko); d. la parola paprašyti 5.fig (sapere'bene) gerai išmanyti, puikiai m o­
žodžio; 3. kaip intr [A]; d. di qc pasiteirauti / kėti.
teirautis apie ką; (cercare qcn) teirautis ko. ►dominarsi sngr susivaldyti, valdytis,
►dom andjársi sngr (pa)kláusti savęs; domán- dominatore, -trice dkt v/m valdovas -ė.
dati ii perché! klausk savęs kodėl!; ♦ (io mi) dominazione dkt m viešpatavimas; valdžia,
~-o e dico! po paráliais!; Dieve tu mano! dominieano, -a 1. bdv Dominikos Respublikos;
dománi 1. prv rytój; d. sera rytoj vakarė; d. alle dominikiėčių; iš Dominikos Respublikos; 2.
sette rytoj septintą; ♦ a d.! iki rytojaus!; d. dkt v/m dominikiėtis -ė.
l'altro poryt; oggi o d. kada nors; d. ė un altro dominio dkt v 1. viešpatavimas; (potere) valdžia;
įiom o bus ir rytdiena; 2. dkt v nkt rytojus (ir fig d. di se savitvarda; fig d. di una lingua
prk), rytdiena; fig un d. kada nors ateityje; (puikūs) kalbos mokėjimas; sport d. territoria-
♦ dall’oggi ai d. nei iš šio, nei iš to; 3. išt iron: le teritorine persvara; ♦ essere di pūbblico d.
d.! nesulauksi!; be šansų! būti visiems žinomam; 2. (territorio dominato)
domare vksm (dó-) 1. (iš)dres(ir)uoti; 2. fig ( s u ­ valdomas kraštas; valda; 3. (settore) sritis -iės
tramdyti; d. un incendio sutramdyti gaisrą; d. fem m ; 4. /«/dom enas,
una rivolta numalšinti sukilimą, domino dkt v nkt domino (žaidimas).
domatóre, -trice dkt v/m dresuotojas -a. don I [don] dkt v donas (toks titulas), don.
domattina prv ryt rytą, rytoj iš ryto. don II [don] išt (t.p. din don) dzin; džingt.
donare

donare vksm (dó-) 1. tr (regalare) (pa)dovanóti; dopobarba dkt v nkt losjonas po skutimosi,
2. tr (come donatore) (ati)dúoti; d. il sángue dopocėna dkt v nkt laikas po vakarienės,
dúoti kraujo; d. un rene atiduoti inkstą; 3. ir dopodiche prv o po to.
(conferire) suteikti; 4. intr [A] (fare un ’offerta) dopodomani prv poryt, ūž dviejų dienų,
paaukoti; 5. intr [A] (star bene a qc) tikti, dopoguėrra dkt v pokaris; nei printo (secondo) d.
donatóre, -trice dkt v/m donoras -ė. po Pirmojo (Antrojo) pasaulinio karo.
donazióne dkt m dovanojimas; (dono) dovana; dopopranzo dkt v nkt laikas po pietų,
fare una d. paaukoti; atiduoti (ką). doposci [-'Ji] dkt v dgs žieminiai ilgaaūliai (ppr
dónde prv 1. (da dove) iš kur; 2. fig (dalla qual avimi paslidinėjus).
cosa) iš tó; 3. (caúsale): ♦ averne d. turėti pa­ doposcuola dkt m popam okinė veikla,
grindą; pagrįstai (ką daryti). dopotūtto prv pagaliau; juk; šiaip ar taip; d. non
dondoláre vksm (dón-) 1. tr sūpti; sūpuoti; lin­ ė ajfar tuo pagaliau tai nė tavo reikalas,
guoti; d. legambe tabaluoti kojomis; 2. intr [A] doppia dkt m dvivietis kambarys,
suptis; (penzolare) maskatuoti, kaboti. doppiaggio dkt v (difilm ) įgarsinimas, dubliavi­
►dondolarsi sngr suptis; sūpūotis; d. in altale- mas.
na sūptis sūpuoklėse, doppiamėnteprv 1. dvigubai; 2. fig dviveidiškai,
dondolio dkt v supimas(is); sūpavimas(is); siūba­ doppiare Ivksm (dop-) (unfilm ) (į)garsinti, du­
vimas. bliuoti.
dóndolo dkt v 1.: cavallo a d. supamasis arkliu­ doppiare II vksm (dop-) 1. sport aplenkti visu ra­
kas; sėdia a d. supamoji kėdė; 2. sodo supynė tu; 2. (in nave) apiplaukti; praplaukti,
(daugiavietė). doppiatore, -trice dkt v/m įgarsintojas -a.
dongiovánni dkt v nkt donžuanas. doppietta dkt m 1. dvivamzdis, dvivamzdis šau­
dónn||a dkt m 1. moteris -rs; moteriškė; da d. tuvas; 2. sport dublis,
m oteriškas agg; ♦ d. in corriera karjeristė; d. doppiėzza dkt m fig dvilypumas.
di vita, d. di malaffare laisvo elgesio moteris; doppjĮio, -a 1. bdv dvigubas; ~ ia cittadinanza
la mia d. mano moteris, mano mylimoji; 2. (t.p. dviguba pilietybė; d. fondo dvigubas dugnas:
d. delle pulizie, d. di servizio) valytoja; namų ~ i vetri dvigubi stiklai; ~ ia vu / vi dviguba ve:
pagalbinifikė; tarnaitė; 3. (nelle carte) dama; sport d. failo dviguba klaida; 2. bdv (di due tipi
4. (negli seacchi) valdovė; 5. (come titolo) dvejopas; (composto da due parti) dvilypis:
dona; ponia; 6. vartojamas su kai kuriais pro­ dvinaris; (piegato in due) dvilinkas; d. mento
fesijos pavadinimais: d. poliziotto policininkė, pagurklis; (circolazione a) d. senso abipusis
donnaiolo dkt v mergišius, eismas; ♦ d. gioco dvigubas žaidimas; d. senso
dónnola dkt m zool žebenkštis -iės. dviprasmybė; 3. bdv fig (falšo) dvilypis; dvivei­
dono dkt v dovana; fig d. di natura gamtos dova­ diškas; 4. bdv: camera ~ ia kambarys dviem,
na; ♦ in d. dovanų, kaip dovaną, dvivietis kambarys; 5. prv: (ei) vedo d. (man
dopársi vksm (do-) vartoti dopingą, dvejinasi akyse; 6. dkt v dvigubas kiekis; antra
doping ['dspinfg)] dkt v nkt dopingas, tiek; pagare il d. sumokėti dvigubai; 10 ė il d.
dópo 1. prv (di tempo) vėliaū; paskui; pó to; d. di 5 10 - tai dukart 5; 7. dkt v sport dvejetas: d.
poco, poco d. kiek vėliaū; ei vediamo d., a d. misto mišrusis dvejetas,
pasimatysime vėliaū; 2. prv (di luogo) paskui; doppiogiochista dkt v/m dviveidis -ė (kas žaidžia
toliaū; 2>.prlk (di tempo) po (ko); už (ko); d. la dvigubą žaidimą).
partita po rungtynių; d. due giorni ūž trijų doppione dkt v dublėtas.
dienų; d. pranzo po pietų; ♦ d. Cristo pó doppiopetto dkt v nkt: giacca a d. dvieilis švarkas
Kristaus; 4.prlk (di luogo) ūž (ko); (in una se- (su dviem eilėmis sagų).
rie) pó (ko); d. l’incrócio už sankryžos; uno d. doppista dkt v/m sport dvejeto žaidėjas -a.
l’altro vienas pó kito; d. di Lei aš pó Jūsų; 4. dorarevksm (do-) 1. (rivestired’oro) (pa)auksūo-
jngt: d. mangiato pavalgius; d. aver finito il la- ti; 2. (cibo) (pa)kėpinti; (pa)skrūdinti.
voro, usciro baigęs darbą, išeisiu; ♦ d. che pó dorato, -a bdv, dlv 1. paauksuotas; 2. (di cibo)
tó, kai (t.p. su dalyviu: ką padarius); 5. bdv nkt (pa)kėpintas; (pa)skrūdintas.
kitas; ilgiorno d. kitą dieną; 6. bdv nkt: il d. tai, doratūra dkt m paauksavimas,
kas bus vėliaū; il d. Stalin laikai pó Stalino dormicchiare vksm [A] (-mic-) (pa)snausti.
mirties; organizzare il d. cena spręsti, ką veikti dormiglione, -a dkt v/m miegalius -ė.
pó vakarienės. dormire vksm (dor-) 1. intr [A] miegoti (irprk):
227
(,u n p o ’) pamiegoti; (a sufficienza) išsimiegoti;
prima di d. prieš miegą; andare a d. eiti miego­
ti, eiti gultis; d. fino a tardi ilgai miegoti; darė
da d. (a qc) apnakvindinti (ką);far d. migdyti;
restare a d. (da qcn) nakvoti (pas ką); fig non
d.! nemiegok!; ♦ d. della grossa miegoti kaip
užmuštam; d. in pace ilsėtis ramybėje; 2. tr.
♦ d. sonni tranąuilli (galėti) ram iai gyventi.
► dormirci įvdž: ♦ d. sopra atidėti iki ryto­
jaus.
dormita dktrn: farsi una bella d. gerai išsimiegoti;
che d.! tai bent nusnūdau!
dormitina dkt m snūstelėjimas; fare una d. nu­
snūsti; pamiegoti,
dormitörio dkt v bendras miegamasis (ppr.
mokyklose, kareivinėse); (ostello studentesco)
bendrabutis; d. pübblico (benamių) nakvynės
nam ai pi; kaip bdv nkt quartiere d. miegamasis
rajonas.
dormivėglia<i/:i v nkt snūduriavimas; snaudimas;
nei d. pusiau miegant,
dorsale 1. bdv nūgaros; anat spiria d. nugarkaulis;
stuburas; 2. dkt m geogr kalnagūbris,
dörso dkt v 1. nugara; (sdraiato) sul d. aukš­
tielninkas, ant nūgaros; 2. fig: ii d. di un libro
knygos nugarėlė; ii d. della mano viršutinė
plaštakos pusė; 3. sport plaukimas nugara,
dosäggio dkt v dozavimas,
dosäre vksm (dd-) 1. dozuoti; 2. fig tausoti,
dosatore dkt v dozatorius,
dös |e dkt m dozė; d. letale m irtina dozė; in
piccole ~ i mažomis dozėmis; /«; una bella d. di
fortūna nemažai sėkmės; fig d. di ironia iro­
nijos dozė; ♦ d. da cavallo arkliška dozė; rin-
carare la d. paaštrinti (kaltinimus, priekaištus
ir pan.).
dossier [dos'sje] dkt v nkt dosjė, byla.
dosso dkt v 1. (di strada) kalnelis; 2.: di d. nuo
savęs; togliersi di d. (qes) nusimesti (ką); ♦ non
togliere gli occhi di d. a qcn neatitraukti akių
nuö kö.
dota||re vksm (dd-) (qc di qcs) aprūpinti (ką
kuo); d. una scuola di un laboratdrio įrengti
laboratoriją mokykloje; d. (qc) di una rėndita
skirti (kam) pašalpą; ii nuovo modelio ė stato
~ to di uno speciale sensore naujam e modelyje
įm ontuotas ypatingas daviklis, naūjas modelis
tūri ypatingą davikli: fig la natura lo ha ~ to di
senso delFumorismo gamta apdovanojo jį hū-
moro jausmu,
dotäto, -a bdv 1. (di qcs) aprūpintas (kuo); turin­
tis (ką); (per natura) apdovanotas (kuo); un
appartamento d. di ogni comfort būtas su visais
dovére I
patogumais; d. dei requisiti richiesti atitiñ-
kantis keliamus reikalavimus; ėssere d. (di
qcs) turėti (ką); 2. (per qcs) gabus (kam); (ta-
lentuoso) talentingas,
dotazióne dkt m 1. dir dotacija; 2. (attrezzatura)
¡ranga; la d. di un ospedale ligoninės Įranga;
arma in d. alla polizia policijos naudojamas
giñklas; avere (qcs) in d. būti aprūpintam
(kuo); turėti (ką); fornire in d. (qcs) jreñgti
(ką); aprūpinti (kuo); la scuola ha in d. stru-
menti informàtici mokykla aprūpinta kom piu­
terinėmis priemonėmis; 3. (equipaggiamento
militare) (asmeninė) apranga ir amunicija.
dotjĮe dkt m 1. kraitis; 2. fig įgimtas talentas;
sugebėjimas; (dono di natūra) (gamtos) do­
vana; (virtu) gera savybė; ~iatlėtiche atletiniai
sugebėjimai,
dótto, -a 1. bdv mokslingas, (labai) mokytas;
2. dkt v/m mokslo žmogus,
dottoràndo dkt v/m doktorantas -ė.
dottoràto dkt v (t.p. d. di ricerca) doktorantūra,
dottóre, -éssa dkt v/m 1. magistras -ė; d. di ricer­
ca mokslo daktaras; 2. fa m daktaras -ė.
dottrina dkt m 1. doktrina; 2. rel katalikų tikyba;
katekizmas; andare a d. lankyti tikybos pam o­
kas; 3. (cultura) mokytumas,
dóve l.p r v kur; d. vai? kur eini?; d. àbita, Lei?
kur Jūs gyvenate?; da d.?, di d.? iš kur?; (per
d ove) pró kur?; chissà d. nežinia kur; dimmi d.
devo sedermi sakyk, kur mán atsisėsti?; ♦ kaip
jst ma d.? kur táu?; 2. jngt kur; kuriame,
kurioje; la ditta d. lavori Įmonė, kur / kurioje
dirbi; 3. kaip dkt v: in ogni d., per ogni d. visame
kame, visur,
dovjjére* I vksm 1. turėti; (come obbligo) priva­
lėti; (come necessità) reikėti; devo partiré turiu
išvykti; i bambini devono andare a scuola vai­
kai privalo eiti į mokyklą; d. finiré quel lavoro
entro sera turiu / mán reikia baigti tą darbą iki
vakaro; devo aspettarti? ar mán tavęs laukti?;
~resti stare piii atiento turėtum būti atsar­
gesnis; chi deve parlare? kám dabar kalbėti?;
perché dėvi sempre disciitere? kodėl turi visada
giñcytis?; 2. (essere probabile) ppr. verčiamas
modaliniais žodžiais; deve èssere tardi turbut
jaü vėlu; dévono èssere le nove bùs kokios
devynios, dabar turbut devynios; deve aver
perso il treno tikriausiai pavėlavo į traukinį;
deve ėssersi dimenticato greičiausiai / matyt p a­
miršo; 3. (essere debitore) (qcs a qc) būti (kam
ką) skolingam; mi dėvi 100 euro tú mán sko­
lingas šimtą eurų; si deve rispetto agli anziani
senus žmones reikia gerbti; fig ti devo un chia-
dovére II
rimento aš tau turiu pasiaiškinti: /;# gli devo la
vita jam aš skolingas už gyvybę; už gyvybę
turiu dėkoti jam; 4. (avere origine e sim.): deve
ii šuo soprannome a un difetto fisico gavo pra­
vardę dėl fizinės ydos; ii rinvio della partita ė
~uto ai maltempo rungtynės atidedam os dėl
blogų oro sąlygų; la scoperta si deve a Leonar­
do atradim as priklauso Leonardui; tai Leo­
nardo atradimas; 5. (nei periodo ipotetico ai
cong. imperfetto) ppr. verčiamas modaliniais
žodžiais; se ~essi tardare, avvėrtimi! jei kartais
vėluotum, pranešk man!
dovėrĮ|e II dkt v pareiga; (obbligo) prievolė; di-
ritti e ~ i teisės ir pareigos; fare ii proprio d.
atlikti savo pareigą; sentirsi in d. (di far qcs)
jausti pareigą (ką daryti); ho ii d. (di fa r qcs)
privalau (ką daryti); ♦ a d. kaip reikiant, rei­
kiamai; ūgio ai d. pareigingas; per senso dėl d.
iš pareigos; a chi di d. (in lettere) ~ reikia­
miems asmenims; informerd chi di d. pranešiu
atitinkamiems asmenims; flk prima ii d. poi ii
piacere „pirmiau darbas, paskui malonumai
doveroso, -a bdv reikiamas; privalomas; ringra-
ziamento d. privaloma padėka; e d. (far qes)
būtina (ką daryti), privalu (ką daryti).
dovizia dkt m gausa, gausybė; daugybė; con d. di
particolari nepaprastai detaliai.
dovunque l.p rv visur; l.jn g t kad ir kur; d. io mi
trovi, penso a te kad ir kur (be)būčiau, galvoju
apie tave; d. tu voglia kur tik nori.
dovut||o, -a bdv, dlv 1. reikiamas; con la ~ a at-
tenzione su reikiamu dėmesiu; 2. (da pagare)
apmokėtinas; 3. (a ącs) sukeltas (ko); inciden­
te d. a incūria nelaimingas atsitikimas dėl ne­
atsargumo; la malattia ė ~ a a un virus ligą su­
kėlė virusas; ii ritardo dėl volo ė d. ai maltempo
lėktuvas vėluoja dėl prastų oro sąlygų; 4. kaip
dkt v: piū (meno) dėl d. daugiau (mažiau) nei
reikia (/ reikėjo ir pan.); (dėl giusto) daugiau
(mažiau) nei priklauso,
dozzinj a dkt m 1. tuzinas; ♦ a ~ e tuzinais; per
akis; 2. keliolika (apie 12); eravamo una d.
mūsų buvo apie dvylika,
dozzinale bdv pigūs, menkavertis; eilinis,
draga dkt m tecn žemsemė, draga,
dragamine dkt v nkt m il (minų) traleris,
dragare vksm dragūoti; (iš)kasti žemseme,
drago dkt v 1. m it slibinas, drakonas; 2.fig fa m
profas.
dragoncėllo dkt v bot peletrūnas,
dramma dkt v lett, teatr drama; fig d. familiare
šeimos drama; fig non farne un d.! nedaryk iš
to tragedijos!
228
drammàtic|jo, -a bdv 1. draminis, dramatinis;
dramos; attore d. dramos aktorius; arte ~ a
vaidyba; 2. fig dramatiškas,
drammatizzàre vksm 1. dràminti; 2.fig dram ati­
zuoti; dramâtinti.
drammatùrgo, -a dkt v/m dram aturgas -ė.
drappéggio dkt v 1. draperija; klostės pi; 2. art
drapiruotė,
drappèllo dkt v būrys (ppr. karių).
dràppo dkt v audeklas (ppr. šilkinis, aksominis);
šilkas; d. d ’oro aukso brokatas; d.funebre kars­
to apdangalas.
dràsti||co, -a bdv 1. drastiškas; kraštutinis; adot-
tare misure ~che imtis drastiškų priemonių;
2. fig (severo) griežtas,
drenàggio dkt v drenažas; drenàvimas.
drenàre vksm (dré-) med, tecn drenuoti,
dribblàre vksm 1. sport (un avversario) prasivarÿ-
ti kamuolį (pro varžovą); išmaudyti (varžovą);
2. fig (domande e sim.) išsisukinėti (nuo klau­
simų ir pan. ).
dribbling [drib'blin(g)] dkt v nkt sport kamuolio
prasivârymas (pro varžovą).
drink [drink] dkt v nkt gėrimas; offrire un d. (a
qcn) pavaišinti (ką) gėrimu,
dritta dkt m 1.f am patarimas; darė una d. pasu­
fleruoti; 2. m ar deSinÿsis (laivo) bortas,
dritto, -a bdv, prv, dkt v => diritto I.
drizzà||re vksm 1. (rendere dritto) (iš)tiėsinti; ati­
tiesti; 2. (mettere in verticale) (pa)statÿti stačiai;
3.: d. ii pelo šiauštis, šiaušti plaukus; ♦ d. le
orécchie, d. le antenne pastatyti ausis; quel botto
mi ha fatto d. i capelli nuô tô sprogimo man
plaukai pasišiaušė.
►d r iz z à r s i sngr 1. atsitiesti; (levarsi) atsisto­
ti; 2.: ♦ (mi) si ~ano i capelli (man) plaukai
šiaušiasi ant galvos, plaukai stojasi.
dro||ga dkt m 1. narkotikai pi; kvaišalai p i fam ;
trafficante di d. narkotikų prekeivis; ~ghe leg-
gere (pešanti) nestiprūs (stiprūs) narkotikai;
fare ūso di d. / di ~ghe vartoti narkotikus; //); i
videogiochi sono la sua d. kom piuteriniai žai­
dimai jam yra kaip narkotikai; 2. (ppr. dgs
~ghe) bakalėja sg; (spezia) prieskonis,
drogàre vksm (drô-) 1. (qcs) įdėti narkotikų (į
ką); 2. (qcn) apsvaiginti (ką) narkotikais / kvai-
šalais fam ; 3. sport (qc) duoti (kam ) dopingo.
►drogàrsi sngr vartoti narkotikus,
drogàto, -a dkt v/m narkom anas -ė.
drogheria dkt m bakalėjos parduotuvė,
droghiére, -a dkt v/m bakalėjininkas -ė.
dromedàrio dkt v zool vienkùpris kupranugaris.
dùb||bio I dkt v 1. abejonė; (scegliendo) dvejonė;
229
senza d. be abejo, neabejotinai; senza akuti d.
be abejonės; avere / nutriré dei ~ b i (su qc)
abejoti (kuo); ėssere in d. (se fa r qcs) dvejoti
(ar ką daryti); metiere in d. (qc) (su)abejóti
(kuo); la partita ė in d. nežinia, ar rungtynės
vyks; questo ė fuor di d. dėl to abejonių nėra;
nei d., mėglio tacere jei nesi tikras, geriaū nieko
nesakyk; 2.: avere ii d. che... (sensazione) jaūsti,
k a d ...; (sospetto) įtarti, k a d ...; (timore) bijoti,
k a d ...; 3.: chiarire un d. (šį tą) iš(si)aiškinti.
dübbi¡¡o II, -a bdv 1. abejotinas; (non chiaro)
neaiškus; netikras; ~ a utilitá abejotina nauda;
di eta ~ a neaiškaus amžiaus; di d. gusto abejo­
tino skonio; 2. (sospetto) įtartinas,
dubbióso, -a bdv abejojantis; netikras; ėssere d.
sul da farsi nežinoti / dvejoti, ką daryti.
dubit||are vksm [A] (du-) 1. (di qc) (su)abejóti
(kuo); (spec. scegliendo) dvejoti; (non fidarsi)
nepasitikėti (kuo); netikėti (kuo); d. della pa­
rola di qcn netikėti kieno žodžiū; se accet-
tare la proposta dvejóju - ar pasiūlymą priimti;
2. (ritenere improbabile) abejoti; (non credere)
nemanyti; d. che faccia bello nem anaü, kád
büs géras óras; non d. che andrá tutto bene ne­
abejoju, kad viskas bus gerai; ♦ ne ~ o nem a­
naü; non ne ~ o nė kiek neabejoju; tai suprañ-
tama.
dubitativo, -a bdv reiškiantis abejonę,
duca (dgs -chi) dkt v kunigaikštis,
ducále bdv 1. kunigaikščių; 2. (dei dogi) dožų.
ducáto dkt v 1. stor kunigaikštystė; 2. (moneta)
dukatas.
duče dkt v: stor ii D. dučė mase (Musolinis).
duchėssa dkt m kunigaikštienė,
duchessina dkt m kunigaikštytė,
düe sktv nkt 1. du, dvi; d. anni dveji mėtai; d.
anni fa užpernai; d. euro du eūrai; d. giorni dvi
dienos; d. volte dūkart, du kartūs; in d. dviese;
(a meta) pusiau; con tutte e d. le mani abiem
rañkomis; fig fare d. passi pasivaikščioti; fig
fare d. chiácchiere paplepėti; ♦ (a) d. a d. pó
dū; 2.: dgs le d. antra valanda sg, dvi (valan­
dos); 3.: ii d. (giugno) (birželio) antroji (die­
na); 4. (secondo) antrasis; capitolo d. antrasis
skyrius; 5. kaip dkt v (ii 2) dvejetas; 6. kaip dkt
v (ii voto) dvejetas; dvejetukas fam ; 1. kaip dkt
v (la carta) dviakė.
duecentésco, -a bdv tryliktojo amžiaus,
duecénto nkt 1. sktv du šimtai; d. persone dü
šim tai žmonių; 2. dkt v: ii D. tryliktasis am ­
žius.
ducllo dkt v dvikova; sfidare a d. iškviesti į dvi­
kovą.
durare
duemila sktv nkt 1. du tūkstančiai; 2. kaip dkt v
(secolo) dvidešimt pirmas / pirmasis amžius;
(anno) dutūkstantieji (mėtai); nei d. d u l k s ­
tančiaisiais metais,
duepèzzi dkt v nkt 1. (costume) bikinis, dviejų
dalių maudymosi kostiumėlis; 2. (tailleur) ko­
stiumėlis,
duétto dkt v mus duetas,
d ii na dkt m kopa.
dùnque jngt 1. (percio) todėl; (allora) tàd; (quin-
di) vadinasi; penso d. šono mąstaū, vadinasi
esu; 2. (enfático) nà; tai(gi); gi; d.? che faccia-
mo? nà? ką darysim?; 3. kaip dkt v: ♦ venire ai
d. (pri)eiti prié dalÿko esmės / prie reikalo,
dúo dkt v nkt => duétto.
duodeno dkt v anat dvylikapirštė žarna,
duômo dkt v katedra.
duplicare vksm (du-) 1. dubliuoti; padaryti dub­
likatą; d. una chiave padaryti rakto dublikatą;
2. (raddoppiare) (pa)dvigubinti.
duplicàto dkt v dublikatas,
dùplice bdv dvigubas; (di due tipi) dvejopas; (in
due parti) dvilÿpis; d. omicidio dviguba žmog-
žudÿstė; d. significato dvejopa reikšmė; in d.
copia dviem egzemplioriais; ♦ d. alleanza dvie­
jų šalių sąjunga.
duraniénte/>rv 1. (severamente) griežtai; (brusca­
mente) šiurkščiai; 2. (confatica) suñkiai.
durante 1. prlk (qcs) per (ką); (ko) metu; d. la
lezione per pamoką; d. la riunione posėdžio
metu; d. le vacanze per atostogas; d. l ’occu-
pazione, d. gli anni dell’occupazione okupacijos
metais; d. ii Medioevo Viduramžiais; V iduram ­
žiuose; d. la sua assenza jó nesant; d. la malat-
tia ho letto “Guerra e Pace” kai sirgaū, p er­
skaičiau „Karą ir taiką“; 2. d Iv. ♦ vita natural
d. visam gyvenimui,
dur||áre vksm 1. [A, E] (už)trukti; (continuare)
tęstis; ąuanto ~ a il viàggio? kiek (laiko) truñ-
ka kelionė?; ii restauro ė ~ a to sei mesi rem on­
tas truko tris mėnesius; le trattative ~arono a
lungo derybos ilgai tęsėsi / užsitęsė; ♦ spėria­
m e che ~ i tikėkimės, kàd taip bus ir toliaū;
2. [A, E] (mantenersi) (ilgai) laikytis; iš(si)-
laikyti (resistere); (iš)tvėrti; il bei tempo ~erà
anche la prôssima settimana geri orai išsilaikys
ir kitą savaitę; šono scarpe che ~ a n o šie bâtai
ilgai laikosi; la carne non ~ e ra fino a domani
mėsa neissilaikÿs iki ryt; il malato non ~erà un
anno ligonis nė m ėtų neišgyvefis; ii presidente
~ a in carica sette anni prezidentas skiriamas
septyneriems metams; 3. [E] (bastare) užtekti,
pakakti; le scorie ~eranno qualche giorno at­

durarla
sargų pakaks kelioms dienoms; 4. kaip tr. ♦ d.
fatica (a fa rą c s) sunkiai išeiti (ką daryti).
►d u ra rla įvdž: ♦ flk chi la ~ a , la vince lašas
po lašo ir akmenį pratašo; be kantrybės nėra
galybės.
durata dkt m trukmė; la d. di una batteria bate­
rijos veikimo trukmė; la d. di una carica ka­
dencija; la d. di un contratto sutarties galiojimo
laikas; la d. di un impianto įrenginio eksploa­
tavimo trukmė; la d. dėl corso ė di trenta ore
kurso trukm ė - trisdešimt valandų; la d. dello
spettacolo e eccessiva spektaklis per ilgai trunka,
spektaklis prailgsta; ♦ per tutta la d. (di qcs)
per visą (ką).
duratūro, -a bdv ilgalaikis, ilgai trunkantis,
durėvole bdv ilgalaikis; (resistente) tvirtas; pa­
tvarūs; econ bene d. ilgalaikis turtas,
durezza dkt m 1. kietūmas; fig d. di cuore kieta-
širdiškūmas; 2. (dėl clima) atšiaurūmas; 3 .fig
griežtūmas; trattare con d. (qcn) griežtai elgtis
(su kuo).
dūr||o, -a bdv 1. kietas; (nori morbido) nem inkš­
tas; carne ~ a kieta mėsa; grano d. kietasis
kvietys; letto d. kieta lova; matita ~ a kietas
pieštūkas; diventare d. (su)kietėti; ling conso-
nante ~ a kietasis priebalsis; iltappo e molto d.,
non viene via labai kietas kamštis, neina iš­
traukti; ii rubinetto e d. čiaupas lengvai nesisu­
t
230
ka; ♦ ácqua ~ o kietas vanduo; d. d ’orėcchi
apykurtis, neprigirdintis; fig nenorintis klau­
syti; d. di cuore kietos širdies; un osso d. kietas
riešutėlis; testa ~ a kietagalvis; volg avércelo
d. būti pasistojusiam (kam); fig būti kietam;
2. fig (difficile) sunkūs; kietas; (faticoso) var­
gingas; (misero) skurdūs; (doloroso) skaudūs;
un esame d. sunkūs egzaminas; un d. colpo
skaudūs smūgis; gioco d. šiurkštūs žaidimas;
vita ~ a juodas /v arg an as/ skurdūs gyvenimas;
♦ é ~ a ! popieriai prasti!; riesta!; (far qcs)
sunku (ką daryti); 3. fig (dėl clima) atšiaurūs;
4. (ruvido) šiurkštūs, grubūs; barba ~ a šiurkšti
barzda; fig lineamenti ~ i šiurkštūs / grūbūs
veido bruožai; 5. fig (severo) griežtas; kietas;
(aspro) atšiaurūs; rūstūs; (rozzo) šiurkštūs;
(crudele) žiaurūs; una ~ a disciplina griežta
drausmė; ėssere d. con qcn búti kám griežtam;
♦ tenere d. atsilaikyti; nepasiduoti; 6.: fig (te­
nace) atkaklūs; (testardo) užsispyręs; 7. kaip
dkt v kietūmas; dormiré sul d. kietai gulėti;
8. kaip dkt v/m kietuólis -ė; ♦ fam fa ii duro
laužia kietą; 9 kaip prv => duramente.
duróne dkt v odos sukietėjimas; nuospauda.
düttile bdv 1. kalūs; 2. fig lankstūs.
duttilitá dkt m 1. kalim as; 2. fig lankstumas.
DVD [divu'di] dkt v nkt 1. D VD [deve'de] diskas
/ plokštelė; 2. (ii lettore) DVD leistūvas.
231
E
e I [e] 1. dkt v/m nkt penktoji italų kalbos abėcėlės
raidė; e miniiscola mažoji „e“; E maiiiscola di­
džioji „e“; E di I come Empoli E kaip „Em-
poli“ {paraidžiui sakant vardą, žodį ir pan.);
♦ vitamina E vitaminas E; e commerciale (&)
ženklas 2.: E Rytų (kaip pasaulio šalies)
santrumpa (žemėlapiuose ir pan.).
e II [e] jngt 1. ir; (in stretta correlazione) bei; due
metri e trenta dū m etrai (ir) trisdešimt (cen­
tim etrų); otto e me%Į,o aštuoni su puse; io e te aš
ir tu, mes su tavimi; padre e madre tėvas bei
motina; esco e torno tardi išeinū ir grįšiu vėlai;
♦ giorni e giorni (per) dienų dienas; 2. (avver-
sativo) ó; šono venuti tutti, e lui ė rimasto a casa
visi atėjo, ó jis liko namie; 3.: tutti e due abudu;
tutti e sei visi šeši; 4. (enjatico): e allora? na, o
ką?, na, ir ką?; e piántala! liaukis gi!
ebanista dkt v/m juodm edžio dirbėjas -a.
ébano dkt v bot juodmedis.
ebbėne jngt taigi, tai; (enfático) na; gi; e.? na?;
tai kaip (tada)?; ♦ e. si iš tiesų taip.
ebbrėzza dkt m svaigulys, apsvaigimas (ir prk);
guida in stato di e. vairavimas išgėrus,
ėbbro, -a bdv girtas, apsvaigęs (irprk).
ébete 1. bdv bukas; kvailas; sorriso e. kvaila šy­
psena; 2. dkt v/m kvaiša com, bukaprotis -ė.
ebollizióne dkt m 1. virim as;/« punto di e. virimo
taškas; entrare in e. užvirti; portare a e. užvi­
rinti; 2.fig: ėssere in e. kunkuliuoti, virti.
ebrái||co, -a 1. bdv žydų, žydiškas; stor hebrajų;
una parola ~ ca hebrajų kalbos žodis; 2. dkt v
hebrajų kalba,
ebraismo dkt v hebrajų religija,
ebrėo, -a 1. dkt v/m žydas -ė; storgli ~ t hebrajai;
2. bdv žydų, žydiškas,
ecatómbe dkt m stor hekatóm ba (ir prk); fig ii
compito in classe ė stato un’e. kontrolinis dar­
bas buvo katastrofiškas,
ecc. santrumpa ir 1.1.
eccedénte bdv perteklinis,
eccedénza dkt m perteklius; econ perviršis; in e.
perteklinis; un’e. dell’attivo sulpassivo pajamų
perviršis (lyginant su išlaidomis).
eccédere* vksm 1. tr (superare) perviršyti, viršyti;
e. le aspettative (le competente) viršyti lūkesčius
(kompeteflciją); 2. intr [A] (esagerare) pėr-
lenkti lazdą; nesitvardyti; e. nei bere per daug
(iš)gėrti.
eccellėnte bdv puikūs; labai geras; un pianista e.
puikūs pianistas; in modo e. puikiai,
eccellėnza dkt m 1. meistriškumas; tobulumas;
♦ per e. = pats svarbiausias agg (/ geriausias ir
pan.); 2. (come titolo): (Sua, Vostra / Sua) E.
(Jo, Jūsų) Ekscelencija.
eccėllere* vksm [A, E] (in qcs) kitus (kuo) pra­
nokti; (perącs) pasižymėti (kuo); e. nellapittu-
ra tapyboje neturėti lygių,
eccėlso, -a bdv 1. fig puikūs, didis; 2. kaip dkt v:
VE. Aukščiausiasis (Dievas).
eccentricita dkt m ekscentriškumas,
eccėntrico, -a 1. bdv fig ekscentriškas; in modo e.
ekscentriškai; 2. bdv geom ekscentrinis; 3. dkt
v tecn ekscentrikas,
eccepire vksm (-isc-): non ho niente / nulla da e.
negalima nesutikti; neprieštarauju,
eccessivamėnte prv perdėtai; pernelyg.
eccessiv||o, -a bdv pernelyg didelis, per didelis;
perdėtas; peso e. per didelis svoris; antsvoris;
prezzo e. lupikiška kaina; darė ~ a importanza
a qc teikti kam per daug svarbos.
eccėss||o dkt v 1. viršijimas, perviršijimas; (m an-
canza di moderazione) nesaikingumas; (abuso
di qc) piktnaudžiavimas (kuo); e. di velocita
greičio viršijimas; dir e. di potere įgaliojimų
viršijimas; evitare gli ~ f saikingai (ką daryti);
♦ all’e. perdėtai; portare all’e. (qcs) (daryti ką)
iki kraštutinum o; 2. (di beni e sim .) perteklius;
♦ in e. per daug (ko); perteklinis agg; 3.: mat
approssimarepere. (su)apvalinti iki kito sveiko
skaičiaus, (su)apvalinti į didesnę pusę; 4. (atto
eccessivo) ekscesas.
eccėtera prv ir taip toliau,
eccėtto prlk 1. išskyrus; be (ko); e. la domenica
išskyrus sekmadienius; tutti e. voi visi išskyrus
jūs; ♦ e. che tik nė; bet nė; 2.: ♦ kaip jngt e. che
jei tik (ne-), jeigu (ne-).
eccettuare vksm (-cėt-) neskaityti; atmesti.
eccezional||e bdv 1. išimtinis; (speciale) išskirti­
nis; ypatingas; in casi ~ j išimtiniais atvejais;
in via e. išimties tvarka; 2. fig (straordinario)
nepaprastas.
eccezionalménte
eccezionalménteprv 1. išimtinai; išimties tvarka;
skirtingai nei [prasta; 2.flg nepaprastai.
eccezión||e dkt m 1. išimtis -iės: fare un’e. pa­
daryti išimtį; non fare ~ i per nessuno niekam
nedaryti išimčių; ♦ a e. (di qc), eccezion fatta
{perqc) išskyrus (ką); d ’e. ypatingas agg, išskir­
tinis agg; fare e. būti kitokiam; skirtis; Ve. con-
ferma la regola išimtis patvirtina taisyklę; 2. dir
prieštaravimas,
ecchimosi dkt m nkt m ed kraujósruva, ekchimo-
zė; mėlynė,
eccidio dkt v žudynės pi.
eccitábile bdv 1. jaudrūs, emocionalūs; 2. biol
dirglūs.
eccitabilitá dkt m 1. jaudrum as; 2. biol dirglu­
mas.
eccitaménto dkt v 1. => eccitazióne; 2. biol ( s u ­
dirginimas.
eccitánte bdv 1. jaudinantis; užvedantis fam;
(anche sessualmente) gimdantis; 2. biol dirgi­
nantis.
eccitáre vksm (ėc-) 1. (su)jáudinti; užvesti fam;
(anche sessualmente) gimdyti; (darė tensione)
dirginti; e. i sensi (į)audrinti jausmus; 2. (su­
scitare) (su)žadinti; (provocare) (su)kėlti; e.
l ’appetito sužadinti apetitą; e. l ’invidia sukelti
pavydą; 3. biol (su)dirginti.
►ecci tarsi sngr (anche sessualmente) j áudintis,
susijaudinti; užsivesti/«m.
eccitáto, -a bdv susijaudinęs.
eccitazióne dkt m susijaudinimas; brivido di e.
jaudulys; ėssere in grande e. baisiai jaudintis,
ecclesiástico, -a 1. bdv bažnytinis; bažnyčios;
2. dkt v dvasininkas,
ėcco prv 1. štai; e. U conto! štai sąskaita!; e. la
mamma (che arriva) štai ir (ateina) mamá; e.
perché! štai kodėl!; (t.p. su įv); ėccomi! štai ir
aš!; ♦ e.fatto štai va, padaryta; e. tutto štai ir
viskas; 2. (insomma) na; 3.: ♦ quand’e. ir štai.
eccómeprv ir dár kaip!; tai jaū tikrai!
echeggiáre vksm [A, E] (-chég-) (nu)aidéti.
echinácea dkt m bot ežiuūlė.
eclatánte bdv (clamoroso) stulbinantis,
eclėttico, -a 1. bdv eklektiškas; 2. dkt v/m eklek­
tikas -ė.
eclissáre vksm 1. astr (už)tėmdyti (ir prk); 2. fig
(superare) nustelbti.
►eclissársi sngr fig (sparire) diñgti; prapülti.
eclisse dkt m => eclissi.
eclissi dkt m nkt užtemimas; e. parziale (totale)
di sole dalinis (visiškas) saulės užtemimas,
eco (dgs echi, v) dkt m 1. aidas, atbalsis; ♦ far e.
a ącn / alle parole (di qc) / pakartoti (kieno)
232
žodžius; 2. fig atgarsis; atbalsis; gli echi di una
polémica giñco atgarsis; avere una vasta e. susi­
laukti plataus atgarsio,
eco- I priešdėlis: sudurtinių žodžių pirmasis dė­
muo, reiškiantis sąsają su aidu, garso ir kitų
bangų atspindžiu, pvz., ecoscopia, ecogramma
ir t. t.
eco- II priešdėlis: sudurtinių žodžių pirmasis dė­
muo, reiškiantis sąsają su namais, ūkiu, augi­
mo, buvimo vieta, aplinka, ūkio tvarkymu, pvz.,
ecosistema, ecoterrorista ir t. t.
ecografía dkt m m ed ultragarsinis tyrimas, tyri­
mas ultragarsu, echografija.
ecología dkt m 1. (scienza biologica) ekologija;
2. (difesa dell’ambiente) gamtosauga.
ecológij|co, -a bdv 1. ekologinis; ekologiškas;
ekologijos; azienda ~ ca ekologiškas(is) ūkis;
disastro (equilibrio) e. ekologinė nelaim ė (pu­
siausvyra); 2. (che non danneggia Vambiente)
nežalingas aplinkai; ekologiškas,
ecologista dkt v/m gamtosaugininkas -ė; ekolo­
ginis.
ecólogo, -a dkt v/m ekologas -ė.
econom||ia dkt m 1. ekonomika, ūkis; e. di mer-
cato riñkos ekonomika; e. doméstica namų
ūkis; e. pianificata planinis ūkis; un’e. solida
tvirta ekonomika; 2. (scienza) ekonomika; e.
política politinė ekonomika; fam iscriversi a e.
įstoti į ekonomikos fakultetą; 3. (risparmio)
taupymas; ekonomija; con e., in e. ekonom ­
iškai; (con oculatezza) ūkiškai; e. di tempo
laiko ekonomija; fa r e. taupyti; 4.: dgs ~ ie
santaupos; 5 .fig (struttura) sandara; l ’e. di un
romanzo rom ano sandara.
económi||co, -a bdv 1. ekonominis; ūkinis; (ji-
nanziario) finansinis; (delUeconomía) ekono­
mikos; attivitá ~ ca ūkinė / ekonom inė veikla;
difficoltá ~che finansiniai sunkumai; situazio-
ne ~ ca ekonom inė padėtis; sviluppo e. eko­
nomikos plėtra; sostegno e. piniginė parama;
teorie ~che ekonomikos teorijos; 2. (non co­
stoso) nebrangūs, pigus; (oculato) ūkiškas,
taupūs; ekonomiškas; una gestione ~ ca ūki­
škas tvarkymas(is); mezzo di trasporto e. n e­
brangi transporto priemonė,
economista dkt v/m ekonomistas -ė.
economizzáre vksm tausoti, taūpiai naudoti (/
eikvoti ir pan.).
ecónomo, -a 1. dkt v/m ūkvedys -ė; 2. bdv ūki­
škas, ekonomiškas,
ecosistema dkt v ekosistema,
ecstasy ['ekstazi] dkt v nkt ėkstazis.
ecuménico, -a bdv ekumeninis.
233
eczema dkt v m ed egzem a,
ed [ed] jngt => e II.
éden d kt v nkt (ž em ė s) rojus (irprk). E d en as,
édera dkt m bot g eb en ė,
edicola dkt m 1. (sp au d os) kioskas; 2. (cappella )
kop lytėlė,
edicolánte dkt v/m kioskininkas -ė.
edificábile bd v: área e. statybai skirtas plotas,
edificante bdv ü gd antis dorovę; ( esemplare ) p a ­
vyzdinis; poco e. n edorovingas,
edificare vksm (-di-) 1. (edificiesim .) (pa)statyti;
(un'area) užstatyti; l .f ig (su )dórin ti.
edificio dkt v 1. pastatas; (casa) nám as; (costru-
zione) statinys; l .f i g (struttura) sandara; 3 .fig
(com plesso) visum a; sistem a,
edil||e 1. bdv statybinis; statybos; impresa e. sta­
tybos Įm onė; ingegnere e. inžinierius staty­
bininkas; materiali ~ i statybinės m edžiagos;
2. d kt v statybininkas,
edilizia dkt m statyb ą statybos pram onė,
edilizio, -a bdv statybos; (edile) statybinis,
ėdito, -a bdv, dlv leidžiam as; (gia pubblicato) iš­
leistas, išspausdintas,
ėdi[|tóre, -trice dkt v/m 1. leid ėjas -a; (la casa)
leidykla; 2. kaip bdv. casa ~trice leidykla,
editoria dkt m leidyba (knygų, laikraščių, m uzi­
kos įrašų ir pan.).
editoriále 1. bdv leidybinis; 2. dkt v ved am asis
(straipsnis),
editto dkt v stor ediktas.
edizióne dkt m 1. leidim as; e. riveduta e corretta
(ampliata) p eržiūrėtas ir pataisytas (p ap il­
dytas) leidim as; prima (nuova) e. pirm asis
(naūjas) leidim as; in e. tascabile k išen in io for­
m ato; e. in fdlio foliantas; 2. (singóla copia)
leidinys; (tiratura) laida; tiražas; e. esaurita
išpardu otas tiražas; 3. (di giomali, telegiornali
e sim .) laida; l’e. dėl maitino (della sera) rytinė
(vakarinė) laida; e. straordinária sp eciali lai­
da; 4. (di eventi e sim .) rengim as; (di film e
sim .) pastatym as; la prima e. di un festival
pirm asis festivalis,
educare vksm (é-) 1. (iš)auk lėti; (formare) (iš)-
ugdyti; (istruire) (iš)m okyti; e. i gidvani ugdyti
jaunim ą; e. qcn ai rispetto degli aitri m okyti ką
kitus gerbti; 2. (sviluppare ) (iš)lavinti; e. ligūs­
to lavinti skonį; 3. (abituare) (a qcs, a fa r qcs)
(į)pratin ti (prie ko, ką daryti)’, e. i bambini a
lavarsi i denti įpratinti vaikūs valytis dantis,
educativo, -a bdv 1. ūgdom asis; auklėjim o; au­
klėjam asis; (dell’istruzione ) švietim o; 2. (istrut-
tivo) pam ok om as; ügdantis dorovę.
efficiénza
educat||o, -a bdv ( t.p. ben e.) išauklėtas; ku ltūrin­
gas; m andagūs; modi ~ i gražios m anieros,
educatóre, -trice dkt v/m auk lėtojas -a.
educazióne dkt m 1. (iš)auk lėjim as; ūgdym as;
(insegnamento) m okym as; (istruzione) švieti­
m as; e. sessuale lytinis švietim as; 2. (culturale,
professionale) išsim okslinim as; išsilavinim as;
3. (t.p. buona e.) išauklėjim as; m andagum as;
con e. m andagiai, kultūringai; cattiva e. b logas
auklėjim as; 4. (sviluppo) lavinim as; e. física fi­
zinis lavinim as; kū no kultūra,
efélide dkt m m ed strazdana,
effemináto, -a bdv m oterišk as (apie lyrą); (non
virile) nevyriškas, bobiškas,
efferáto, -a bdv žiaurūs, žvėriškas.
effervescėnt|je bdv šnypštūs; pastiglie ~ i šnypš-
č io sio s tabletės,
effettivaménte prv iš tiesų; tikrai,
effettivo, -a 1. bdv tikras, realūs; faktiškas; 2.: bdv
personale e. etatin is personalas; 3. dkt v/m (t.p.
membro e., sočio e.) tikrasis narys.
effėtt||o dk t v 1. poveikis, efektas; (conseguenza)
padarinys, pasek m ė; causa ed e. priežastis ir
pasek m ė; e. nocivo žalingas poveikis; e. serra
šiltn am io efektas; m ed e. collaterale šalutinis
poveikis; subirę gli (di qcs) kęsti (ko) p a ­
darinius; ♦ a tutti gli ~ j visais atžvilgiais; in ~ i
iš tikrųjų; pere. di qcs dėl ko; senza e. be p o v e i­
kio, n evaisingas agg; avere e. (su qc) (pa)veikti
(ką)\ (di legge e sim .) (jsi)g a lió ti;/a r e. veikti;
būti veiksm ingam ; 2. (impressione) Įspūdis;
fare e. padaryti Įspūdį; ♦ a(d) e., di e. e fe k ­
tingas; ~ j speciali sp ecialū s efek tai, (kino)
triūkai; mi fa e. įd o m ia i atrodo; (m i turba)
m an ė krečia; che e. fa? koks jausm as?; 3.: ~ i
personali asm eniniai daiktai; 4.: sport tiro ad e.
sūktas kam uolys.
effettu|Įare vksm (-fėt-) atlikti, (į)vykdyti; (pa)-
daryti; e. una perquisizione atlikti kratą; e. un
controllo patikrinti; e. un pagamento atsiskai­
tyti; ii treno ~ a due fermate traukinys stoja du
kartūs.
efficáce bdv 1. (adatto alio scopo) veik sm ingas,
paveikūs; efektyvūs; un rimédio e. veik sm inga
p riem on ė; 2. (che colpisce) efek tin gas,
efficaceménte prv efektyviai,
efficacia dkt m veik sm ingū m as, efektyvūm as;
avere molta e. būti (labai) veik sm ingam ,
efficiénte bdv 1. (di qcs) efektyvūs, veiksm ingas;
2. (di qcn, diligente) pareigingas; darbštūs;
3. (di qcn, vigoroso) pajėgūs.
efficiénza dkt m 1. efektyvūm as, veik sm ingū -
effigie
mas; con e. efektyviai; 2.: sentirsi in perfetta e.
puikiai jaüstis.
effigie (dgs -gi) dkt m atvaizdas,
effimero, -a bdv efem erišk as, trum palaikis; v ie ­
nad ien is,
efflüvio dkt v kvepėjim as.
effusión||e dkt m jausm ų išliejim as; scambiarsi
~ i m yluotis,
egemonia dkt m hegem on ija, viešpatavim as,
égida dkt m: ♦ sotto l ’e. (di qc) globojam as (ko).
egiziáno, -a 1. bdv E gip to, egip tiečių ; egip tiė-
tiškas; 2. dkt v/m e gip tietis -ė.
egizio, -a stor 1. bdv (sé n o jo ) E gip to, egiptiečių;
egip tiėtiškas; 2. dkt v/m (se n o v ė s) egip tietis
-ė; 3. dkt v egip tiečių kalba,
ėgli įv v jis; e. stesso jis pats.
egocéntrico, -a bdv egocefitriškas.
egoísmo dkt v egoizm as, savanaudiškum as,
egoistą 1. dkt v/m egoistas -ė, savanaūdis -ė;
2. bdv => egoístico.
egoístico, -a bdv egoistiškas, savanaudiškas,
egregio, -a bdv 1. (eccellente) puikūs; 2. ( nelle
lettere) (d id žiai) gerb iam as (laiškuose).
eguagliánza dkt m => uguagliánza.
eguagliáre v k s m > uguagliáre.
eguále bdv, dkt v > uguále.
egualitário, -a bdv econ egalitárinis; lygiavinis.
eh [e]jst 1. ech!; ė!, ė!; ét!, ét!; na!; 2. (come?)
ką?, á? ( neužgirdus ); 3. (o no?) á?, ar nė?
ehi [ei];sr ėi!, ei!
ehilá [ei'la]/sf ei!; (ciao) labas!
chm [am, e m ]/s i hm!
eiaculazióne dkt m fisiol ejakuliacija,
elaborare vksm ( -la-) 1. (pa)reñgti; (su)daryti;
brandinti; 2. in f apdoroti,
elaboráto, -a bdv įm antrūs; (intricato) vingrūs,
elaborazióne dkt m 1. (pa)ren gim as; brandini­
mas; 2. ¿«/apd orojim as,
elargire vksm (- isc-) d osn iai davinėti; gaūsiai
duoti; (distribuiré) (pa)dalyti; e. consigli duoti
daūg patarim ų, patarinėti; e. denaro paaukoti
pinigų; e. sorrisi v isiem s šypsotis,
elargizióne dkt m auka; (l’azione) aukojim as,
elasticitá dkt m 1. elastiškum as, elastin gum as,
tam prūm as; 2. fig lankstiim as; e. mentale (dei
movimenti) proto (jud ėsiu ) lankstum as,
elasticizzato, -a bdv. tessuto e. tam prūs / elastin ­
gas audinys,
elasti||co, -a 1. bdv elastinis; elastin gas, tamprūs;
fáscia ~ c a elastin is Įtvaras; 2. bdv fig lankstūs;
elastingas; orário e. lankstūs darbo grafikas;
3. dkt v gu m in ė ju o stelė , gum elė.
elefante dkt v 1. dramblys; Į.anna di e. dram blio
234
iltis -ies; zool e. africano (asiático) afrikinis
(azijinis) dramblys; fig da e. dram bliškas agg;
♦ memoria da e. dram blio atm intis (puiki );
pantaloni a zam pa d ’e. platėjančios k eln ės;/«/-
di una mosca un e. iš m ü sés dram blį padaryti,
iš ad atos vežim ą priskaldyti; 2.: zool e. marino
jurų dram blys; 3.fig dram blys -ė.
elegantu e bdv 1. elegantišk as; (con stile) stilin­
gas; (di lusso) prašm atnūs, prabangūs; giacca
e. elegan tišk as švarkas; un ristorante e. e le g a n ­
tiškas restoranas; come siamo ~ / 7 kaip gražiai
čia visi išsip uošę!; kaip prv vestirsi e. e le g a n ­
tiškai refigtis; 2. (aggraziato) grakštūs, dailūs,
elegánza dkt m elegantišk ūm as; elegancija; con
e. elegantišk ai,
eleggere* vksm (iš)rifikti; e. ącn sindaco išrinkti
ką m eru; e. ii consiglio di amministrazione (i
propri rappresentanti) išrifikti valdybą (savo
atstovus); dir e. ii proprio domicilio pasiriñkti
gyvenam ąją vietą,
elementar ||e bdv 1. elem en tarū s (irprk); nozioni
elem en ta rio s žinios; le norme della buo-
na educazione elem en ta rio s m an d agu m o ta i­
syklės; 2. (di corsi e sim. ) pradinis; scuola e.
(t.p. kaip dkt m dgs le ~ f ) pradinė m okykla;
maestro e. (pradinės m okyk los) m okytojas;
fare la prim a e. m okytis pirm ojoje klasėje.
elemént||o dkt v 1. elem eñ tas; (pezzo ) dalis -ies
fem m ; detalė; chem e. (chimico) (ch em in is)
elem eñ tas; fis e. galvánico galvaninis e le m e ñ ­
tas; 2. fig (di ącn) elem eñ tas; la classe ha dei
buoni ~ i grupėje yra gabių m okinių; ♦ che e.!
na, ir tipelis!; 3. fig (componente) dėm uo;
(sū d ed am oji) dalis -iė s fem m ; (dato) duom uó;
(fattore) veiksnys; (tratto) bruožas; gli ~ i della
frase sakinio dálys; l ’e. sorpresa n etik ėtu m o
veiksnys; la situazione ha anche ~ i positivi
p ad ėtis turi ir teigiam ų brūožų; 4. (forza natu-
rale) stichija; gaivalas; i ąuattro ~ i keturios
stichijos; 5. ( habitat ) terpė; 6.: dgs ~ i ( rudi-
menti) pagrindai, pradm enys,
elemósina dkt m 1. išm alda; fare l ’e., darė l ’e. (a
ącn) du oti (kam ) išm aldą; chiédere l ’e. (a qcn)
prašyti (ką) išm aldos; 2. (in chiesa) auka.
elemosináre vksm (-m o-) elgetau ti, p rašinėti iš­
m aldos.
elencáre vksm (- lėn-) (su)m inėti; (pernom e ) (iš)-
vardyti, (iš)vardinti; (fare una lista di qc) su da­
ryti (ko) sąrašą; (inserire in una lista) įtraukti į
sąrašą; (per iscritto) (su)rašyti.
elenco dkt v sąrašas; e. telefónico, e. dėl telefono
te le fo n ų k n yga;/are un e. (di qc) sudaryti (ko)
sąrašą; išvardinti.
235 ellïssi

elettiv||o, -a bdv 1. renkamas; mandato e. renka­ dvasią; 3.: e. ai trono paskelbti karaliumi; e. a
mosios pareigos; 2.: affinita ~ a atrankinė una càrica parinkti / paskirti pareigoms; 4. mat
giminystė. (apotenza) (pa)kėlti (laipsniu); e. alla seconda
elėttĮjo, -a bdv, dlv išrinktas; e. peria seconda vol­ / aląuadrato (allaterza / alcubo) kelti kvadratu
tą išrinktas antrajai kadencijai; dgs gli ~ i / antruoju laipsniu (kubu / trečiuoju laipsniu);
išrinktieji (irprk). 5.: e. una contravvenzione (pa)skirti baūdą.
elettoral| e bdv rinkimų; campagna (circoscrizio- ►elevàrsi sngr 1. (oltre una certa altezza) vir­
ne) e. rinkimų kam panija / vajus (apygarda); šyti tam tikrą aukštį; (ergersi) kilti; stūksoti;
certificato e. balsavimo pažymėjimas; promesse 2. fig (pa)kilti; (aumentare) (pa)didėti; 3. fig
rinkimų pažadai; scheda e. biuletenis (bal­ (emergere) iškilti,
suoti); seggio e. rinkimų apylinkė (būstinė, p a ­ elevàto, -a bdv 1. iškilūs, pakilūs; 2. fig (ingente)
talpos). didelis; (alto) aukštas; 3. fig (nobile) kilnūs;
elettorato dkt v rinkėjai pi, elektoratas, stile e. pakilūs stilius,
elettore, -trice dkt v/m rinkėjas -a. elevatore, -trice bdv: carrello e. autokrautuvas,
elettrauto dkt v nkt autoelėktrikas. elevazione dkt m 1. (pa)kėlimas; (innalzamento)
elettricista dkt v elektrikas, (pa)aukštinimas; 2. rel pakylėjimas; 3. sport
elettricita dkt m 1. elektra; 2.fig Įtampa, šoklūmas.
elettric |o, -a bdv 1. elektros; elektrinis; centrale eleziôn||e dkt m 1.: dgs ~ i rinkimai; comuna-
~ a elektrinė; energia ~ a elektra; lampadina e. li (presidenziali) savivaldybės (prezidento) rin­
elektros lemputė; scarica ~ a elektros išlydis; kimai; ~ i politiche parlam ento rinkimai; (in
fis carica ~ a elektros krūvis; ♦ blu e. elektrinė Lituania) Seimo rinkimai; indire ~ i anticipate
spalva; sėdia ~ a elektros kėdė; 2. (funzionante paskelbti pirmalaikius rinkimus; 2. (l ’eleggere)
a elettricita) elektrinis; motore e. elektrinis vari­ išrinkimas; 3.: ♦ pàtria d ’e. = antroji tėvynė,
klis; 3. fig įelektrintas, élfo, -a dkt v/m m it elfas -ė.
elettrizzante bdv įelektrinantis, nepaprastai ja u ­ élica dkt m sraigtas; (di aereo) propeleris,
dinantis. elicôttero dkt v sraigtasparnis,
elettrizzare vksm įelektrinti (ir prk). elidere* vksm ling išleisti raidę (pakeičiant apos­
elettro- priešdėlis: pirmasis sudurtinių žodžių trofu).
dėmuo, rodantis sąsają su elektra, pvz., elet- élim ina|jre vksm (-/;-) 1. (pa)šalinti; eliminuoti;
trochimico, elettrodotto, elettrosm og ir t. t. (distruggere) (pa)naikinti; likviduoti; e. i rifiuti
elettrocardiogramma dkt v m ed elektrokardio­ naikinti atliekas; e. una màcchia pašalinti /
grama. išvalyti dėmę; sport e. un avversàrio pašalinti
elėttrodo dkt v fis elektrodas, varžovą; sport èssere ~ to iškristi; pasitraukti;
elettrodomėstic || o dkt v (buitinis) elektrinis prie­ 2. (scartare) atmesti; 3.fa m (uccidere) (qc) lik­
taisas; negozio di ~ i buitinės technikos par­ viduoti (ką); atsikratyti (ko).
duotuvė. eliminatoria dkt m sport atrankos varžybos pi.
elettroencefalogramma dkt v m ed elektroence­ eliminatôrio, -a bdv atrankinis; atrankos,
falograma, eliminazione dkt m 1. pašalinimas; likvidacija;
elettromagnėte dkt v jis elektromagnetas, 2. (scarto) atmetimas; per e. atm etim o būdu;
elettromagnėtico, -a bdv fis elektromagnetinis, 3.: sport gara a e. atrankinės varžybos pi; dopo
elettrone dkt v jis elektronas, l’e. (di qc) iškritus (kam ), pasitraukus.
elettronica dkt m elektronika. éllo dkt v chim helis,
elettronic||o, -a bdv 1. elektroninis; microscdpio elioterapia dkt m m ed helioterâpija.
e. elektroninis mikroskopas; in jpostą ~ a elek­eliporto dkt v av sraigtasparnių oro uostas,
troninis paštas; tecn iniezione ~ a elektroninis elisiône dkt m ling elizija,
įpurškimas; 2. (dell’elettronica e sim .) elektro­ elisir dkt v eliksÿras.
nikos; ingegnere e. elektronikos inžinierius, élite [e'lit] dkt m nkt elitas,
elettrotėcnica dkt m elektrotechnika, èlla įv m 1. ji; e. stessa ji pati; 2. (di cortesia) Jus.
elettrotėcnico dkt v elektrotechnikas, eile dkt v/m nkt raidė 1, ei.
elevare vksm (-/e-) 1. (pa)kėlti; (rendere piū alto) ellénico, -a bdv 1. graikų; graikiškas; 2. stor se­
(pa)aukštinti; e. lo sguardo pakelti žvilgsnį; e. novės graikų, hclėninis; helėnų.
un monumento pastatyti paminklą; 2. fig (pa)- ellisse dkt m geom elipsė,
kėlti; (migliorare) (pa)gerinti; e. l’animo kelti ellissi dkt m nkt 1. ling elipsė; 2. geom => ellisse.
élmo
élmo dkt v (t.p. elmétto) šalmas,
elogiare vksm (-lo-) (pa)girti; (molto, anche ec-
cessivamente) liáupsinti.
elogiativo, -a bdv (pa)giriamasis -óji.
elóügio dkt v 1. (pa)gyrimas; meritare ~ g i nusi­
pelnyti pagyrimų; 2. (discorso solenne) iškil­
minga kalba; panegirika; e. junebre laidotuvių
kalba.
eloquente bdv 1. iškalbūs, iškalbingas; 2. fig iš­
kalbingas, reikšmingas; sguardo e. išraiškingas
žvilgsnis; silénzio e. iškalbinga tyla.
eloquenteménte prv iškalbingai (irprk).
eloquénza dkt m 1. iškalba; elokveñcija; 2. fig iš­
kalbingumas,
ėlsa dkt m efesas (kardo rankena).
elūdere* vksm (qc) (iš)vėngti (ko); apeiti (ką); e.
la sorveglianza prasm ukti pro sargybą; e. una
domanda vengti atsakymo į klausimą,
elusivo, -a bdv vengiantis atvirumo; išsisukinė­
jantis; (rispetto a leggi) siekiantis apeiti įsta­
tymus.
elvético, -a 1. bdv Šveicarijos; iš Šveicarijos; la
Confederazione Elvėtica Šveicarijos Konfede­
racija; 2. dkt v/m šveicaras -ė.
emaciáto, -a bdv sulysęs, sunykęs,
e-mail [i'meil] dkt m nkt 1. (ii servizio) elektro­
ninis paštas; mandare via e-m. siųsti elektroni­
niu paštū; 2. (messaggio) (elektroninio pašto)
žinutė.
emanare vksm (-mä-) 1. intr [E] (pa)sklisti; sklei­
stis; 2. tr (pa)skleisti (kvapą ir pan.); 3. tr dir
(pa)skélbti; e. leggi (iš)lėisti įstatymus; e. una
delibera paskelbti nutarimą,
emanazióne dkt m 1. (effluvio) sklidimas; spec
emanacija; 2. dir paskelbimas; 3. fig reiški­
masis.
emancipare vksm (-man-) emancipuoti.
►emancipársi sngr emancipúotis.
emancipäto, -a bdv emancipuotas,
einanti pazióne dkt m emancipacija,
emarginäre vksm (-mär-) atstumti iš visuom e­
nės; išstumti už visuomenės ribų; nustum ti j
šalį.
emarginäto, -a dkt v/m asocialiai gyvenantis žmo­
gus; (visuomenės) atstumtasis -óji.
emarginazióne dkt m socialinė atskirtis -iės.
ematoma dkt v m ed hem atom a, kraūjo išlaja.
embargo dkt v dir, econ embargas,
emblema dkt v emblema, ženklas,
emblemático, -a bdv fig tipiškas; pavyzdinis,
embolia dkt m m ed embolija,
émbolo dkt v m ed embolas,
embrionále bdv embriono, gemalo; embrioninis,
236
gemalinis; fig alio stato e. užuomazgoje; neiš-
sirūtuliojęs agg.
embrione dkt v embrionas, gemalas; užuomazga
(irprk); e. umano žmogaus embrionas;/žg in e.
užuomazgoje,
emendamėnto dkt v pataisa; approvare un e. di
legge priimti įstatymo pataisą,
emendare vksm (-m en-) 1. (modificare) iš dalies
(pa)keisti; (migliorare) pagerinti; dire. un pro-
getto di legge ruošti įstatymo projekto pataisą
(/ pataisas); 2. (corregger un testo) (iš)taisyti
(tekstą).
emergent|je bdv, dlv kylantis; attore e. kylantis /
populiarėjantis aktorius; fendmeno e. plintan­
tis reiškinys; paesi ~ i besivystančios šalys,
em ergėnza dkt m kritinė / nepaprastoji padėtis
-iės; in caso di e. nelaimės atveju; nepapra­
stosios / kritinės padėties atveju; atterraggio di
e. priverstinis nutūpim as, avarinis nusileidi­
mas; stato di e. ekstrem ali padėtis; l’e. smog
aktuali užteršimo problem a; uscita di e. avari­
nis / atsarginis išėjimas; ♦ ė un’e.! tai labai
skubu!
emėrgere* vksm [E] 1. iškilti (į paviršių), išnirti;
išplaukti; (spuntar fuori dall’acąua) stypsoti
(iš vandens); 2.fig (mostrarsi) išnirti; pasirody­
ti, rodytis; (sporgere) kyšoti; 3 .fig (farsi chia-
ro) (pa)aiškėti; 4. fig (segnalarsi) išsiskirti,
emerito, -a bdv (famoso) pagarsėjęs; įžymūs; fig
un e. imbecille visiškas idiotas; ♦ professore e.
profesorius emeritas,
emersione dkt m išnirimas, išplaukimas,
emėrs ||o, -a bdv: geogr terre ~ e sausuma sg.
emėttere* vksm 1. skleisti; išduoti; (secernere)
išskirti; e. gas di scarico išmesti dujas; e. un gė-
mito sudejuoti; e. dellegrida šūkauti; e. un odo-
re skleisti / išduoti kvapą; e. un suono išduoti
garsą; 2. fig: e. un giudlzio pasakyti / pareikšti
nuomonę; e. un mandato di cattura išduoti su­
ėmimo orderį; e. una sentenza paskelbti nuo­
sprendį; 3.jin (in circolazione) (iš)lėisti (į apy­
vartą); e. delle obbligazioni išleisti obligacijas;
e. una fattura išrašyti sąskaitą faktūrą; e. un
prėstito suteikti paskolą; 4. fis (irradiare) (iš)-
spinduliūoti, emitūoti.
emiciclo dkt v pusratis,
emicrania dkt m m ed migrena,
emigrante dkt v/m išeivis -ė, em igrantas -ė.
emigraj|re vksm [E, A] (-m l-) emigruoti, persi­
kelti; molti italiani šono ~ ti in America daug
italų persikėlė (gyventi) į Ameriką,
emigrato, -a dkt v/m išeivis -ė.
emigrazione dkt m emigracija; emigravimas.
237 ėnne

emiliáno, -a 1. bdv Emilijos (srities); 2. dkt v/m émpio, -a 1. bdv (sacrilego) švefitvagiškas; 2. dkt
Emilijos (srities) gyventojas -a, emiliėtis -ė. v/m švefitvagis -ė.
eminente bdv įžymūs. empírico, -a bdv empirinis, patirtinis,
eminénza dkt m emineñcija; Sua E. Jó Emineñ- emporio dkt v krautuvė, parduotuvė,
cija; ♦ e. grigia pilkasis kardinolas, emulare vksm (ė-) (qcn) sekti (kieno) pavyzdžiu;
emirato dkt v emyratas, (copiare) kopijuoti (ką); (gareggiare) konku­
emiro dkt v emyras, ruoti (su kuo).
emisférico, -a bdv pūsrutulio pavidalo, emulazióne dkt m sekimas pavyzdžiu; konku-
emisféro dkt v anat, geogr, geom pusrutulis; anat rávimo dvasia,
e. cerebrale smegenų pusrutulis; geogr e. borea-emulsione dkt m chim emūlsija.
le (australe) šiaurės (pietų) pūsrutulis. encefalográmma dkt v m ed encefalogramá.
emissário I dkt v geogr (iš ežero) ištekanti ūpė. encíclica dkt m enciklika,
emissário II dkt v emisaras, pasiuntinys. enciclopedia dkt m enciklopedija; e. universale
emissión[|e dkt m 1. skleidimas; (secrezione) iš­ visuotinė enciklopedija; //# í. ambulante vaikš­
skyrimas; (di gas di scarico) išmetimas; dgs ~ i čiojanti enciklopedija,
(sostanze emesse) išmetalai; 2. econ emisija; e. enciclopédico, -a bdv enciklopedinis; enciklopė-
di una fattura faktūros išrašymas; un’e. difran- diškas; dizionario e. enciklopedinis žodynas;
cobolli pašto ženklų emisija; 3 .jis emisija, spin­ Istituto e. Enciklopedijos institūtas.
duliavimas. encomiábile bdv vertas pagyrimo, pagirtinas,
emitténte dkt m 1. (t.p. e. televisiva) televizija, te­ encomiare vksm (-co-) (iškilmingas) (pa)girti.
levizijos stotis -iės; transliuotojas; (t.p. e. radio­ encomio dkt v (iškilmingas) (pa)gyrimas.
fónica) radijo stotis -iės; e. privata privati tele­ endémico, -a bdv 1. m ed endeminis; 2.fig išplitęs
(apie neigiamus reiškinius).
vizija; 2. (canale) (televizijos) kanalas; 3. econ,
fin emiteñtas. endovéna 1. dkt m (iniezione) intraveninė injek­
cija; l.p r v (tiesiai) į veną.
ėmme dkt v/m nkt raidė m, em.
endovenoso, -a bdv m ed intraveninis,
emo- priešdėlis: sudurtinių žodžių pirmasis dė­
energética dkt m fis energetika,
muo, reiškiantis sąsają su krauju, pvz., emofi-
energėti||co, -a bdv 1. energijos; energetinis; con­
lia, emostático, em orragia ir t. t.
sumo (fabbisogno) e. energijos sąnaudos (pa­
emoglobina dkt m fisiol hemoglobinas,
klausa); crisi ~ c a energetinė krizė; risorse ~che
emolliéntebdvfarm minkštinamasis (apie tepalą,
energetiniai ištekliai; 2. (dell’energetica) ener­
vaistus); (crema) e. minkštinamasis kremas,
getikos; industria ~ ca energetikos pramonė;
emorragia dkt m kraujavimas; kraūjo išsilieji­
3. (stimolante) energinis, tonizuojantis.
mas; m ed e. cerebrale kraūjo išsiliejimas f sme­
energi||a dkt m 1. energija (ir prk); e. atómica
genis; m ed e. interna vidinis kraujavimas; fer-
branduolinė energija e. elėttrica elektros ener­
mare un’e. sustabdyti kraujavimą,
gija, elektra; fonte di e. energijos šaltinis; ero­
emorróidi dkt m dgs m ed hem orojus sg. gare e. elėttrica paskirstyti elektrą; 2. (vigore)
emostático farm kraujavimo stabdomasis; láccio energingumas; (forza) jėga;pieno di e. kupinas
e. turniketas, energijos, energingas; sprecare ~ e eikvoti e-
emotivitá dkt m emocionalumas; emocingūmas. nėrgiją; con e. energingai,
emotivo, -a bdv 1. (di qcn) emocionalūs; em ocin­ enérgico, -a bdv energingas, veikius; figprovvedi-
gas; jausmingas; 2. (di qcs) emocinis, mento e. drastiška priemonė,
emozionánte bdv emocijas keliantis; emocingas; energúmeno dkt v brutalūs žmogus, gyvulys,
jaudinantis; (appassionante) aistras žadinan­ énfasi dkt m nkt 1. išraišk(ing)umas, emfazė; con
tis; pavergiantis; (commovente) graudūs, e. išraiškingai; 2. ling pabrėžimas,
emozionáre vksm (-zió-) (su)jáudinti. enfático, -a bdv emfátinis; ling pabrėžiamasis,
►emozionársi sngr susijaudinti, jaudintis, enfatizzáre vksm ypač pabrėžti, akcentuoti,
emozionáto, -a bdv, dlv susijaudinęs; ėssere e. jau­ enigma dkt v mįslė (irprk); risólvere un e. įmifiti
dintis. mįslę.
emozión \e d ktm emocija, susijaudinimas; jaudi­ enigmático, -a bdv mįslingas,
nimasis, jaudulys; in preda all’e. visiškai ap­ enigmistica dkt m galvosūkiai pi.
imtas emocijos; ♦ andaré in cerca di ~ i ieškoti ėnn||e dkt v/m nkt raidė n, eñ; si scrive con due
nuotykių. ~ e rašoma su dviem eñ.
ennésimo
ennésim¡jo, -a bdv 1. m at n-tásis; 2. fig n-tásis;
dár vienas; per l ’~ a voltą šimtąjį kartą,
enología dkt m enológija.
enormĮįe bdv didžiulis; milžiniškas; danni ~ i di­
džiuliai nuostoliai; una folla e. tūkstantinė
minia.
enormemente prv nepaprastai, be galo; neap­
sakomai.
enormitá dkt m nkt 1. (gran quantitá) daugybė;
costare un’e. kainuoti krūvą pinigų; 2. (gran-
dezza) didumas; dydis; 3.fig (assurditá) nesą­
monė.
enotéca dkt m vynų parduotuvė; vyno rūsys,
énte dkt v 1. dir įstaiga; e. autónomo autonominė
įstaiga; e. ecclesiástico, e. religioso Bažnyčios
įstaiga; e. lócale vietos savivaldos institūcija;
rajono (/ apskrities ir pan.) savivaldybė; e.
pūbblico viešoji įstaiga; e. statale valstybinė
įstaiga; 2. filos esybė; (essere) būtybė,
entitá dkt m nkt 1. (importanza) svarba; (gran-
dezza) dydis; l’e. di una spesa išlaidų dydis /
suma; di grave e. žymūs agg, rimtas; di lieve e.
nežymūs agg, leñgvas; 2. (essere) būtybė,
entomología dkt m entomológija.
entourage [antu'raj] dkt v nkt aplinkiniai žmonės
pi, anturažas.
entramb| i, -e bdv, įv abu -i; (con pluralia tan-
tum ) abeji, abejos; e. i libri abi knygos; in ~ i i
casi abiem atvejais; verranno e. abū ateis,
entrante bdv (prossimo) kitas, ateinantis; la setti-
mana e. kitą / ateinančią savaitę.
entrj|are vksm [E] (ėn-) 1. (į)eiti; (cam m inando)
(į)žefigti; (con mezzi di trasporto) (į)važiūoti;
(in nave e sim.) (į)plaūkti; (volando) (į)skristi;
(a cavallo) (į)joti; (infilarsi e sim .) (į)lįsti; įsi­
brauti; (di forza) įsiveržti; (con seasso) įsi­
laužti; (in acqua e sim .) (į)bristi; e. in casa įeiti
į namūs; fare e. (į)lėisti (į vidų); (į)vėsti; mi ė
~ ato qcs in un ócchio kažkas įkrito mán į akį;
non e. nei pantaloni nelįsti į kelnes; le scarpe
non mi ėntrano kója nelenda į batą; in cassa
~ a un milione al mese į kasą kas mėnesį
įplaūkia po milijoną; ♦ far e. qcs in testa a qcn
įkalti kám ką į galvą; 2. (trovar posto) tilpti,
išsitekti; eiti; (passare da u n ’apertura) pralįsti;
3. fig (essere ammesso e sim .) (į)stoti; tapti na­
riu; ♦ e. in carica pradėti eiti pareigas; 4. fig:
e. negli ajfari altrui kištis į kitų reikalus; e. in
crisi atsidūrti krizėje, pulti į krizę; e. nei detta-
gli leistis į smulkmenas; e. in política įsitraukti
į politinę veiklą, eiti į politiką; e. nei trentėsimo
anno žeūgti f trisdešimtuosius metūs; e. nei
mérito di una questione nagrinėti klausimą;
238
prieiti prie dalyko esmės; e. nei vivo pasiekti
kulminaciją; 5. fig: e. in azione imti / pradėti
veikti; imtis veiklos; e. in contatto (con qcn)
užmegzti ryšį (su kuo); e. in funzione suveikti;
e. in possesso (di qcs) gáuti (ką); paimti (ką)
savo žinion; tapti (ko) savininkü; e. in vigore
įsigalioti; 6. m us užgroti; įstoti; 7. sport stab­
dyti varžovą.
►entrjĮarci įvdž 1. išsitekti; 2. fig (esser con-
nesso): io non c’~ o niente aš čia niekuo dėtas;
non c ’~ a nė apie ta i (kalba); tai nė į temą;
♦ e. come i cávoli a merenda nei į tvorą, nei į
mietą; 3. fig (farsi coinvolgere) įsivelti.
entrát||ad/cím 1. įėjimas; įžengimas; įvažiavimas;
e. libera nem okamas įėjimas; visto di e. įva­
žiavimo viza; e. in scena įėjimas į sceną (ir
prk); 2. (luogo diingresso) įėjimas; įvažiavimas;
(cancello e sim.) vartai; (stanza) prieškam ­
baris; priem enė; e. (laterale, secondária) prin-
cipale pagrindinis (šoninis, añtras) įėjimas;
3 .fig (ammissione e sim.) stojimas; l ’e. nell’UE
stojimas j ES; 4. fig: e. in guerra įstojimas į
karą; e. in vigore įsigaliojimas; 5.: dgs fin ~ e
pajamos; įplaukos; 6. mus įstojimas; 7. sport
susidūrimas (sū varžovu); 8. tecn įvadas,
entro prlk 1. (prima di) iki (ko); (in un periodo)
per (ką); e. due giorni per tris dienas; e. 1’8
agosto iki rupjūčio aštuntos dienos; e. Vanno
iki m ėtų pabaigos; ♦ e. e non oltre nė vėliau
nei; 2.: e. certi limiti tám tikra prasmė; befit iš
dalies.
entrotérra dkt v nkt teritorija toliaū nuo pajūrio;
krašto giluma,
entusiasmante bdv nepaprastai smagūs, ūžve-
dantis fam ; jaudinantis,
entusiasmare vksm (qc) sukelti (kieno) entuzia­
zmą, įkvėpti (ką); uždegti; užvesti (ką) fam .
►entusiasmarsi sngr užsidegti.
entusiasm||o dkt v entuziazmas, užsidegimas:
con e. entuziastingai, su entuziazmu; raffred-
dare gli ~ i atšaldyti entuziazmą,
entusiasta 1. bdv entuziastingas; entuziastiškas:
essere e. (di / per qc) labai džiaugtis (dėl ko).
džiaugsmu nesitverti; šono e. dėl nuovo lavoro
naujas darbas m anė ūžveda; 2. dkt v/m en tu ­
ziastas -ė, užsidėgėlis -ė.
entusiástico, -a bdv entuziastiškas,
enumerare vksm (-nu-) išvardinti, išvardyti; iš­
skaičiuoti.
enumerazióne dkt m išvardijimas; išskaičiavi­
mas.
enunciare vksm (iš)dėstyti, (su)formulūoti.
enunciáto dkt v teiginys.
239
enunciazióne dkt m išdėstymas; formulavimas,
enzima dkt v biol fermeñtas.
eolic|!o, -a bdv: energía ~ a vėjo energija,
epatite dkt m m ed hepatitas, kepenų uždegimas;
e. virale virusinis hepatitas,
épica dkt m lett epas.
epicentro dkt v epiceñtras.
épico, -a bdv epinis; epiškas (ir p rk); poema e.
epinė poema,
epidemia dkt m epidemija (irprk); e. influenzale
gripo epidemija,
epidémico, -a bdv epideminis,
epidėrmide dkt m ariat epidermis; fam óda.
Epifanía dkt m rel Trys Karaliai pi.
epigrafe dkt m epigrafas; ūžrašas.
epigrámma dkt v lett epigrama,
epilessia dkt m m ed epilepsija, nuomaris,
epiléttico, -a 1. bdv epilepsijos; epilėptinis; at-
tacco e. epilepsijos priepuolis; 2. dkt v/m epi­
leptikas -ė.
epilogo dkt v epilogas; atomazga,
episcopále bdv episkopálinis; vyskupo,
episódico, -a bdv fig epizodinis, epizodiškas,
episodio dkt v 1. spec epizodas; 2. (pimtata di un
telefim e sim .) serija; 3. (fatto) įvykis; (oceasio-
riale) epizodas,
epistoláre bdv 1. epistolinis; (inform a di lettera)
laiškų formos; 2.: corrispondenza e. susirašinė­
jimas (laiškaus),
epitaffio dkt v epitafija.
epitet |o dkt v 1. epitetas; 2. (offesa) plūstamasis
žodis; ricoprire di ~ j (ingiuriosi) išplūsti,
época dkt m epocha; (tempo) laikas; (periodo)
laikotarpis; all’ė. (di qc) (kieno) laikais; dell’ė.
anuom etinis agg; d ’ė. senoviškas agg; tų laikų;
auto d ’ė. senų markių automobiliai; fare ė., se-
gnare un’ė. būti epochiniu ¡vykiu (/ reiškiniu ir
pan.); turėti istorinės reikšmės,
epocále bdv epochinis,
epopėa dkt m epopėja (irprk).
eppiire jngt visgi; 6 juk; (tuttavia) tačiau,
epuráre vksm (-pu-) (iš)valyti (irprk); atlikti va­
lymą.
equalizzatóre dkt v tecn vienodintuvas.
equaménte prv 1. (in parti uguali) pč lygiai, vie­
nodai; 2. (giustamente) teisingai; (con obbiet-
tivita) bešališkai,
equatóre dkt v pusiaujas, ekvatorius; astr e. cele­
ste dangaüs pusiaujas,
equatoriále bdv pusiaujo; pusiáujinis; clima e.
pusiáujinis klimatas,
equazióne dkt m m at lygtis -iės; e. a due incognite
equivocare
lygtis su dviem nežinomaisiais; e. quadràtica
kvadratinė / afitrojo laipsnio lygtis,
equèstre bdv 1. žirgų; circo e. cirkas; monumento
e. raitelio statula; sporte, žirgų sportas; 2.: stor
ordine e. raitelių luomas,
equidistante bdv 1. esantis vienodu atstumu;
2. fig neutralus, bešališkas,
equilátero, -a bdv geom lygiakraštis,
equilibrare vksm (su)balansúoti.
équilibrât || o, -a bdv 1. subalansuotas; (armoni-
co) darnus; dieta ~ a subalansuota dieta; 2.fig
(di mente) psichiškai stabilus; (che ha senso
della misura) nuosaikus,
equilibrio dkt v 1. pusiausvyra (irprk); in e. pu­
siausviras agg; fig e. político politinė pusiau­
svyra; sport asse d ’e. buomas; pėrdere l ’e.
netekti pusiausvyros; fa r pėrdere Ve. (a ąc)
išmušti (ką) iš pusiausvyros; stare in e. išlaikyti
pusiausvyros; 2. fig psichinis stabilumas; (m i­
sura) nuosaikumas,
equilibrista dkt v/m ekvilibristas -ė (irprk).
equilibrismo dkt v ekvilibristika,
equino, -a 1. bdv arklių, žirgų; arklio; (da caval-
lo) arkliškas; 2. dkt v arklys,
equinôzio dkt v astr lygiadienis, ekvinokcija; e. di
primavera (d’autunno) pavasario (rudeñs) ly­
giadienis.
equipaggiaménto dkt v (militare) ekipuotė, {ran­
ga; (sportivo) (sporto) ¡ranga,
equipaggiàre vksm aprūpinti, ekipuoti.
equipàggio dkt v įgula, ekipažas; kom anda (ir
sport).
equiparare vksm (-pà-) prilyginti; (rendere ugu-
ale) sulyginti,
équipe [e'kip] dkt m nkt 1. grupė; brigada; un’é.
di ricercatori tyrinėtojų grupė; lavoro d ’ė. gru­
pinis darbas; 2. sport ekipà, komanda,
equipollénte bdv prilygstantis; tolygus,
equità dkt m nkt teisingumas, nešališkumas,
equitazióne dkt m jodinėjimas, jojimas,
equivalente 1. bdv (a qcs) atitiñkantis (ką); pri­
lygstantis (kam), tolygus; ekvivalefltiškas; (di
parí valore) lygiavertis; (di pari senso) lygia­
reikšmis; 2. bdv geom lygiaplôtis; 3. dkt v atitik­
muo, ekvivaleñtas; Ve. in denaro tós pačios
vertės pinigų suma.
equivalénza dkt m 1. ekvivalentiškumas; (parità
di valore) lygiavertiškumas; 2. geom lygybė,
equival ĮJère* vksm [E, A] (a qc) prilygti (kam);
būti lygiam / lygu; ąuesto (a qc) tai tolygu
(kam).
equivocare vksm (-qui-) nė taip suprasti, klaidin­
gai suprasti.
equivoco
equivoc|[o, -a 1. bdv dviprasmis; 2.fig neaiškus,
abejotinas; 3. dkt v nesusipratimas; ♦ a seanso
di ~ i kád nebūtų nesusipratimų,
équo, -a bdv 1. teisingas, nešališkas; 2. (adegua-
to) (ati)tiñkamas.
éra dkt m era; amžius; e. glaciale ledynmetis,
erariále bdv valstybės iždo; ifiscale) mokestinis;
danno e. valstybės iždo nuostoliai,
erario dkt v valstybės iždas.
ėrb||a dkt m 1. žolė; ~ e medicinali vaistažolės,
gydomosios / vaistinės žolės;filo d ’ė. žolės stie-
bėlis;falciare l’ė. pjauti žolę; ♦ inė. neprityręs
agg; (prometiente) daüg žadantis; flk l'ė. catti-
va non muore mai prasta žolė ilgai žydi; flk l’ė.
“vóglio” non cresee neanche nei giardino dėl re
visko negali turėti; 2. bot: ė. cipollina laiškinis
česnakas; ė. médica liucerna; ė. epática, ė. tri-
nitá žibuoklė.
erbac||cia dkt m piktžolė; estirpare le ~ c e ravėti
(ką); riempirsi di ~ ce užželti piktžolėmis,
erbáceo, -a bdv žolinis; žolių,
erbário dkt v herbarium as, herbaras,
erbicida dkt v herbicidas,
erbivoro, -a bdv, dkt v/m žolėdis -ė.
erborista dkt v/m vaistažolininkas -ė.
erboristeria dkt m vaistažolių vaistinė,
erbóso, -a bdv žolėtas.
ercūleo, -a bdv fig (nepaprastai) galingas; (degno
di Ercole) vertas Heraklio.
erėd||e dkt m Įpėdinis -ė, paveldėtojas -a; e. ai
trono sosto Įpėdinis; e. universale vienifitelis
Įpėdinis; senza ~ i neturintis agg Įpėdinių,
ereditá dkt m 1. palikimas; andaré in e. (a qc)
(ati)tėkti (kam) (pagal testamefitą); lasciare
in e. palikti (testam entu); ottenere in e., ricėve-
re in e. paveldėti; 2. biol (t.p. e. genética) pavel­
dimoji informacija; 3.fig paveldas, palikimas,
ereditáre vksm (-re-) paveldėti,
ereditarietá dkt m biol paveldimumas.
ereditári||o, -a bdv 1. paveldimas; paveldėtas;
biol malattia ~ a paveldima liga; 2.: principe e.
sosto Įpėdinis; 3.: causa ~ a paveldėjimo byla.
eremitą dkt v atsiskyrėlis, eremitas,
eremo dkt v erem itų vienuolynas,
eresia dkt m erezija (irprk); klaidatikystė.
erético, -a 1. bdv eretiškas; 2. dkt v/m eretikas -ė,
klaidatikis.
erėttĮ|o, -a bdv stačias; tiesūs; nesulifikęs; in po-
sizione ~ a atsistojęs agg; col capo e. (aukštai)
iškelta galva,
erezióne dkt m 1. statymas; l.fisio l erekcija,
ergastoláno, -a dkt v/m kalinys -ė (nuteistas -a)
iki gyvos galvos.
240
ergástolo dkt v įkalinimas iki gyvos galvos; (la
detenzione) kalėjimas iki gyvos galvos,
ergersi* vksm (di qcs) stūksoti,
ergonómico, -a bdv ergonominis,
ėrica dkt m bot ėrika.
erigere* vksm (-n -) 1. (pa)statyti; 2. fig (fondare)
(į)steigti, (į)kūrti.
►erigersi sngr (a qcn) dėtis (kuo); e. a giudice
di tutti dėtis visų teisėju,
eritema dkt m m ed raudonė, eritema,
ermafrodito bdv v, dkt v biol herm afroditas,
ermellino dkt v 1. zool šermuonėlis; 2. (la pellic-
cia) šermuonėlio kailis,
ermeticaménte prv sandariai, hermetiškai,
ermeticitá dkt m 1. hermetiškūmas, sandarumas;
2. fig paslaptingumas.
ermétic||o, -a bdv 1. hermetiškas, sandarūs; 2. fig
paslaptingas; suñkiai perprantam as; lett poe­
sía ~ a hermetizmas.
ėrnia dkt m m ed išvarža, trūkis; e. del disco slan­
kstelio poslinkis;/«/-« venire un’ė. gauti trūkį,
eródere vksm (-ro-) 1. (iš)graužti; (di fiumi, on­
de) (pa)pláuti; 2. fig (su)ardyti, (su)griáuti.
eroe dkt v didvyris; herojus (irprk).
erogare vksm (é-) 1. (denaro) (pa)skirstyti; (iš)-
mokėti; 2. (acąua, gas) tiekti (vandenį, dujas);
(elettricitá) skirstyti,
erogazióne dkt m tiekimas; (pa)skirstymas.
eroicaménte prv didvyriškai, herojiškai,
eróico, -a bdv didvyriškas, herojiškas,
eroina I dkt m didvyrė; herojė (irprk).
eroina II dkt m heroinas,
eroismo dkt v didvyriškūmas, heroizmas,
erómpere* vksm [A] išsiveržti, veržtis; fig e. in
risa pratrukti juoktis / juokais,
erosione dkt m geol erozija,
eroti || co, -a bdv 1. erotinis; erotikos; lett poesía
~ c a erotinė poezija; 2. (sensuale) erotiškas;
seksualūs,
erotismo dkt v erotika,
ėrpice dkt v akėčios pi.
err||áre vksm [A}(ér-) 1. (vagare) klaidžioti, kla­
joti; bastytis; 2. (sbagliare) (su)klysti; apsiri­
kti; e. ė umano klysti yra žmogiška; se non ~ o
jėi neklystu.
errat||o, -a bdv klaidingas; neteisingas; conclu-
sioni ~ e neteisingos išvados; un’opinione ~ a
klaidinga nuomonė; ♦ andaré e. klysti,
ėrre dkt v/m nkt raidė r, ei; t.p. => r.
erróneamente prv klaidingai; neteisingai,
erróneo, -a bdv klaidingas; neteisingas.
errór||e dkt v 1. klaida; apsirikimas; e. di stampa
(di cálcolo) spausdinimo / spaudos (skaičiavi-
241
mo) klaida; e. di distrazione žioplūmo klaida;
cadere in e. apsirikti; corrėggere un e. atitaisyti
klaidą; fare un e., comméttere un e. padaryti
klaidą, suklysti; ♦ per e. per klaidą; (nori ap-
posta) netyčia; ėssere in e. klysti; indurre in e.
(su)klaidinti; 2. (colpa) kaltė; (infrazione) pa­
žeidimas; 3. (peccato) nuodėm ė,
erta dkt m stati įkalnė; ♦ stare all’ė. saugotis; bū­
ti budriam,
erto, -a bdv statūs.
erudito, -a 1. bdv (di qcn) mokslingas; apsiskai­
tęs; 2. dkt v/m eruditas -ė.
erudizióne dkt m erudicija,
eruttáre vksm 1. intr [A] veržtis, išsiveržti (apie
ugnikalnį)', 2. tr (iš)mėsti.
eruzióne dkt m 1. (di vulcano) išsiveržimas (ug­
nikalnio); 2. m ed (t.p. e. cutánea) išbėrimas;
erūpcija; mi ė venuta un’e. sulla fronte mán kak­
tą išbėrė.
esacerbáre vksm (-cėr-) 1. (aggravare) paaštrinti,
pabloginti; 2. (irritare) kraūją (kam ) gadinti.
esagerá||re vksm (-5Ó-) 1. intr persistengti; per­
dėti; (con qc) per toli nueiti (su kuo)', e. nei
bere per daūg išgerti; padauginti fam ; non e.
con ii sale nebeik per daūg druskos; neperdėk
draskos, nepėrsūdyk; questa voltą hai ~ to šį
kartą persistengei, šį kartą perlenkei lazdą
fam ; 2. tr perdėti; (gonfiare) išpusti.
esagerát| o, -a bdv 1. perdėtas; nenormalūs; iš­
pūstas; reazione ~ a perdėta reakcija; 2.: kaip
išt (ii sólito) e.! kaip visada pėrsūdei!
esageraziónj|e dkt m 1. perdėjimas; senza ~ j
saikingai; 2. (notevole quantitá) daugybė, ai­
bė; galybė; costa un’e. kainuoja milijonūs.
esagitáto, -a bdv įsismarkavęs; smarkūs,
eságono dkt v geom šešiakampis, heksagonas.
esaláre vksm (-sa-) 1. tr (iš)skleisti; (iš)lėisti;
♦ e. l ’último respiro paskutinį kvapą išleisti;
2. intr [E] skleistis, sklisti.
esalaziónj¡e dkt m (ppr. dgs ~ t ) dūmai pi.
esaltáre vksm 1. (marcare) paryškinti; išryškinti;
e. un sapore pabrėžti skonį; 2. (elogiare) išau­
kštinti, išgirti; 3. (eccitare) (su)kėlti (kieno) en­
tuziazmą.
►esaltársi sngr 1. užsidegti; būti entuziazmo
pagautam; 2. (vantarsi) puikuotis,
esaltáto, -a dkt v/m fanatikas -ė; pamišėlis -ė; (in
senso positivo) egzaltuotas žmogus; užsidėgė-
lis -ė.
esaltazióne dkt m 1. (lodė) išaukštinimas; liaup­
sė; 2. (eccitazione) egzaltacija; užsidegimas.
esám¡|eíiA:f v 1. (analisi) (iš)nagrinėjimas; (valu-
tazione) (į)vėrtinimas; (discussione) (ap)svar-
esätto
stymas, aptarimas; sottoporre a un e., prendere
in e. (iš)nagrinėti; dir l ’e. di una causa bylös
nagrinėjimas; ♦ dietro (attento) e. (atidžiai)
išnagrinėjus; sotto e. tikrinamas agg, egzami­
nuojamas; ėssere all’e. (di qcn) būti (ko) svar­
stomas; 2. (controllo) patikrinimas; (analisi)
analizė; (perizia) ekspertizė; (t.p. e. médico)
(iš)tyrimas; (visita) apžiūra; e. delsángue (del-
le urine) kraūjo (šlapimo) tyrimas; fare Ifarsi
degli ~ i iš(si)tirti, pa(si)daryti tyrimų; 3. (pro-
va, tęst) egzaminas; e. orale atsakomasis egza­
minas, egzaminas žodžiū; e. scritto rašytinis
egzaminas, e. di láurea = magistro darbo gyni­
mas; e. di maturitá abitūra, brandos egzami­
nas; e. dipassággio keliamasis egzaminas; con­
validare un e. įskaityti dalyką; darė / sostenere /
fare fa m (passare / superare) un e. laikyti (iš­
laikyti) egzaminą; ♦ e. di Stato valstybinis eg­
zaminas; 4. dir apklausa; 5.: rel e. di coscienza
sąžinės sąskaita,
esaminäre vksm (-sä-) 1. (iš)nagrinėti; (valuta-
re) (į)vėrtinti; (discutere) (ap)svarstyti, aptar­
ti; e. una candidatura (una proposta) svarstyti
kandidatūrą (pasiūlymą); e. una situazione į-
vėrtinti padėtį; dir e. una causa nagrinėti /
spręsti bylą; 2. (analizzare) (iš)tirti, tyrinėti;
analizuoti; (contrallare) (pa)tikrinti; apžiūrėti;
(visionäre) peržiūrėti; e. un paziente apžiūrėti
paciefltą; 3. (studenti) (iš)egzaminūoti.
esaminatóre, -trice dkt v/m egzaminūotojas -a,
egzaminatorius -ė.
esängue bdv 1. bekraūjis; 2.fig išblyškęs,
esänime bdv (svenuto) netekęs sąmonęs.
esasperänte bdv varantis iš proto; (baisiai) erzi­
nantis; nepakefičiamas.
esasperäre vksm (-sa-) 1. išvesti iš kantrybės; va­
ryti iš proto; (į)siūtinti; 2. (acutizzare) aštrinti,
esasperato, -a bdv 1. (di qcn) išvestas iš kantry­
bės; įsiutintas; 2. (di qcs) kraštutinis,
esasperazióne dkt m susierzinimas; Įsiūtis,
esattaménte prv 1. tiksliai; (correttamente) tei­
singai; gerai; quando arrivi e.? kada tiksliaū
atvyksi?; 2. (proprio) lygiai; kaip tik; e. un an­
no dopo praėjus lygiai metams; non ė e. cosi
nėra visai taip; ♦ non ė e. un genio jo genijumi
nepavadinsi; kaip jst e.! būtent!
esattézza dkt m 1. (precisione) tikslumas; tikru­
mas; ♦ per l ’e. būtent; 2. (zelo) kruopštūmas.
esatt||o, -a bdv 1. (preciso) tikslūs; un orológio e.
tikslūs laikrodis; ė un metro e. lygiai metras;
šono le tre ~ e lygiai trys (valandos); ♦ scienze
~ e tikslieji mokslai; 2. (giusto) be klaidų;
teisingas fam ; (corretto) taisyklingas; risposta
esattóre
~ a ! atsakymas géras!; 3. (scmpoloso) kruop­
štus; stropūs; (puntiiale) punktualūs; 4. kaip
prv: būtent!; teisingai! fam .
esattóre, -trice dkt v/m mokesčių rinkėjas -a.
esaudire vksm (-isc-) išklausyti, patenkinti; e.
una richiesta išklausyti prašymą; e. un desi-
dério išpildyti norą.
esauriénte bdv išsamūs; smūlkus.
esauriménto dkt v 1. išbaigimas; (consumo) su­
vartojimas; véndita fino ad e. išpardavimas;
2. (físico e sim.) išsekimas; alinimas; e. (nervo­
so) nervų išsekimas; avere l ’e. būti išsekusiam,
esaurire vksm (-isc-) 1. išbaigti; e. le scorte išbai­
gti atsargas; fig e. un argomento išsemti temą;
2. (sfmire) (iš)sėkinti; alinti.
►esaurirsi sngr (iš)sėkti (ir prk); (consumar-
si) susivartóti.
esaurito, -a bdv 1. išbaigtas; (consumato) suvar­
totas; 2. (di libri e sim.) išpirktas, išparduotas;
ii libro ė e. knyga išpirkta; ♦ fare ii tutto e. ne­
beturėti laisvų vietų (apie teatrą ir pan.), turėti
pilną salę; 3. (sfinito) išsekęs; pervargęs,
esaustivo, -a bdv išsamūs,
esáusto, -a bdv išsekęs, išvargęs,
esazióne dkt m mokesčių ėmimas / rinkimas,
esbórso dkt v (spesa) išlaidos pi.
ésca dkt m jaukas (irprk), masalas,
escalation [eska'lejonj dkt m nkt eskalacija; es­
kalavimas; fig un 'e. di violenza smurto eskalá-
cija.
escandescénz |a dkt m: ♦ darė in ~ e užsipliėksti
(pasiusti).
escavatrice dkt v ekskavatorius, žemkasė,
eschimése 1. bdv eskimų; 2. dkt v/m eskimas -ė;
3. dkt v eskimų kalba,
esclamare vksm sušūkti.
esclamativo, -a bdv. ♦ punto e. šauktukas,
esclamazióne dkt m 1. šūksnis; sušukimas; e. di
stupore nustebimo šūksnis; l.g ra m jaustukas.
esclüd]|ere* vksm 1. (eliminare) (pa)šalinti; e. da
una lista išbraūkti iš sąrašo; e. una possibilitá
atmesti galimybę; 2. (non prevedere) nenum a­
tyti; (non includere) neįtraukti; (non ritenere)
nemanyti; una dieta che ~ e i dolci dieta be
saldumynų; maitinimasis atsisakant saldumy­
nų; non ~ o che... visai galimas dalykas, kad...
; 3. (impedire l'accesso) neįleisti; e. da un esa­
me neprileisti prie egzamino,
esclusióne dkt m pašalinimas; (da elenchi e sim .)
išbraukimas; ♦ a e. (di ąc) išskyrus (ką); pere.
atm etim o būdu; senza e. be išimties; combatie­
re senza e. di colpi aršiai kautis,
esclusiva dkt m 1. išimtinė teisė; com m avere l ’e.
242
búti vieniñteliu agentu; turėti išimtinę (p re­
kybos) teisę; ♦ in e. išimtinai; išimtinis agg;
2. (t.p. intervista e.) išskirtinis interviu,
esclusivaménte prv vien tik; tiktai.
esclusiv||o, -a bdv 1. išimtinis; d ir clausola ~ a
išimtinė sąlyga; 2. (speciale) išskirtinis; ypa­
tingas; modelio e. išskirtinis modelis; 3. (non
per tutti) nė visiems (skirtas), elitinis; tik iš­
rinktiesiems; un circolo e. elitinis klūbas.
esclüs||o, -a bdv, dlv 1. pašalintas; (da elenchi e
sim.) išbrauktas; 2. (lasciato fuori) neįleistas;
e. da un esame neprileistas prie egzamino;
♦ m i sento e. jaučiuosi kaip nepritapėlis; 3.: e
e. che... neįmanom a, k á d ...; non ė e. che... visai
galimas dalykas, kad... ; neatm etam a, kad... ;
4. kartais vartojamas panašiai kaip prlk išsky­
rus (ką); neįskaitant (ko); e. la domėnica iš­
skyrus sekmadienius; (tutti,) nessuno e. visi iki
vieno; ~ a pagina 12 išskyrus 12 pūslapį.
escogitáre vksm (-scd-) sugalvoti; išmąstyti; su­
rasti (būdą, planą ir pan.).
escoriársi vksm (-sco-) nusibrozdinti,
escoriazióne dkt m nu(si)brózdinimas.
ėscort dkt m nkt (accompagnatrice) palydovė,
escreménti dkt v dgs išmatos,
escrescénza dkt m afitauga; (bozzo) gumbas,
escursióne dkt m 1. ekskursija; žygis; (gitą) išky­
la, išvyka; 2.:fis e. (térmica) tem peratūros svy­
ravimas / šuolis,
escursionista dkt v/m ekskursantas -ė, žygeivis
-ė; (gitante) iškylautojas -a.
escussióne dkt m dir liūdytojų apklausa,
esecrábile bdv pasibjaurėtinas; smerktinas,
esecrazióne dkt m pasibjaurėjimas,
esecutivo, -a bdv 1. vykdomasis; comitato (orga­
no) e. vykdomasis kom itetas (organas); potere
e. vykdomoji valdžia; dir diventare e. įsiteisėti:
2. dkt v (H govemo) vyriausybė,
esecutóre, -trice dkt v/m 1. vykdytojas -a; dir e.
testamentario testam eñto vykdytojas; 2. (inter­
prete) atlikėjas -a.
esecuzióne dkt m 1. (ilfare) (į)vykdymas; atliki­
mas; 2. (di un brano e sim .) atlikimas; grojimas:
3.: e. (capitale) mirties bausmė, egzekucija,
esegėsi dkt m nkt egzegezė, tekstų aiškinimas,
esegėta dkt v/m (tekstų) aiškintojas -a, egzege­
tas -ė.
eseguire vksm (-sé-) 1. (į)vykdyti; atlikti; pada­
ryti; e. un compito (un’autopsia) atlikti užduotį
(skrodimą); e. un ordine įvykdyti įsakymą; e.
un salto moríale atlikti mirties šuolį; dir e. una
sentenza vykdyti sprendimą; 2. (brani musicali
e sim.) atlikti; (pa)gróti; sugroti.
243 'ésimo

esėmpio dkt v pavyzdys (ir prk); darė l’e. duoti eserci||zio dkt v 1. (l ’allenarsi) lavinimas; m an­
pavyzdį; fare un e. pateikti pavyzdį; additare kšta; mankštinimas(is); fare (un po’di) e. pra­
ad e., indicare cotne e. rodyti pavyzdžiu, rodyti simankštinti; tenersi in e. reguliariai mankš­
kaip pavyzdį; prendere esėmpio da ąctt imti iš tintis; 2.: e. delle funzioni pareigų ėjimas; l’e. di
ko pavyzdį; seguire l’e. (di qc) sekti (kieno) una professione vertimasis profesija; l ’e. di un
pavyzdžiu; ♦ adė., per e. (ad es., per es.) pavyz­ diritto pasinaudojimas teise; 3. (compito) pra­
džiui (pvz.); štai; sull’e. (di qc) pagal (ko) timas; ~ z í di geometría geometrijos pratybos /
pavyzdį; (ko) pavyzdžiu, pratimai; 4. (t.p. pubblico e., e. commerciale)
esem plar |e I dkt v 1. pavyzdys; (tipo) tipas; (spe- prekybos objektas; (negozio) parduotuvė; (dit-
cie) rūšis -ies femm; un raro e. di falco retos ta) verslo įmonė; 5.: comm anno di e. finansi­
sakalo rūšies atstovas, retos rūšies sakalas; ♦ niai metai; dir spese di e. eksploatacijos išlai­
ėprdprio un bell’e.! na, ir tipelis!; 2. (copia) eg­ dos; econ biláncio di e. m ėtinė ataskaita,
zempliorius; in due ~ i dviem egzemplioriais, esfoliánte dkt v (t.p. crema e.) šveičiamasis kre­
esem plare II bdv pavyzdingas; un castigo e. pa­ mas.
mokanti bausme; in modo e. pavyzdingai, esibire vksm (-isc-) pateikti; parodyti; (metterin
esemplificare vksm (-pli-) (chiarire con esempi) mostra) padem onstruoti; e. prove pateikti įro­
(pa)aiškinti / iliustruoti pavyzdžiais; (fomire dymų; e. la própria cultura padem onstruoti
esempi) pateikti pavyzdžių, savo išsilavinimą.
esentare vksm (-šen-) (da qcs) atleisti (nuo ko); ►esibirsi sngr pasirodyti (scenoje ir pan.).
e. qc daile tasse atleisti ką nuo mokesčių; e. esibizióne dkt m 1. pateikimas; (sfoggio) dem o­
(ącn) dalia freąuenza delle lezioni leisti (kam) nstravimas; 2. pasirodymas (scenoje ir pan.).
nedalyvauti paskaitose, esibizionismo dkt v 1. savęs demonstravimas,
esentasse bdv nkt neapmokestintas, afišavimasis; 2. med ekshibicionizmas,
esėnte bdv (da qcs) atleistas (nuo ko); e. da tasse esibizionista dkt v/m 1. pamaiva com; 2. med
(di qen) atleistas nuo mokesčių; (di merei) ne­ ekshibicionistas -ė.
apmokestinamas, esigėnte bdv reiklūs; daūg reikalaujantis; (di
esenzione dkt m (da qcs) atleidimas (nuo ko). gusti difficili) išrankūs.
esėquie dkt m dgs laidojimo apeigos, esigénz||a dkt m 1. poreikis; (bisogno) reikmė;
esercėnte dkt vjm parduotuvės savininkas -ė; (richiesta) reikalavimas; per ~ e di sieurezza
(gestore) adm inistratorius -ė; (commerciante) saugumo sumetimais; soddisfare un’e. paten­
prekybininkas -ė. kinti poreikį; ho l ’e. (difarqcs) mán reikia (ką
esercitare vksm (-ser-) 1. (tenere in esercizio) daryti); 2. (l’essere esigente) reiklūmas.
lavinti; (pa)mankštinti, treniruoti; e. ii fisico esigere* vksm (-si-) 1. (qc da qc) (pa)reikaláuti
mankštinti kūną; e. la memoria lavinti atmintį; (ko iš ko); e. delle scuse (una risposta) reikalauti
2. (un’attivita) užsiimti (kuo), verstis; e. l ’av- atsiprašymo (atsakymo); 2.: e. una tassa imti
vocatura būti / dirbti advokatu, advokatauti; e. mokestį; fin e. un crédito išieškoti kreditą,
la prostituzione verstis prostitucija; e. l ’usura esiguo, -a bdv mefikas, nedidelis; nežymūs,
lupikauti; e. una professione praktikuoti; 3. (ii esilaránte bdv prajuokinantis; nepaprastai juo­
compiere qcs e sim.) atlikti; e. funzioni atlikti kingas / liñksmas; ♦ gas e. linksminamosios
funkcijas; (mansioni) eiti pareigas; e. ii diritto dujos pi.
di voto naudotis balsavimo teise; fig e. pressio- ésile bdv 1. (magro) laibas, plonas; (gracile) gle­
ni su ącn daryti kam spaudimą. žnas; 2.fig (debole) silpnas,
►esercitarsi sngr lavintis; mankštintis, treni­ esiliáre vksm (-si-) (iš)tremti, nutrem ti,
ruotis; (fare esercizi) daryti pratimus; e. con ii esilio dkt v ištrėmimas; trem tis -iės femm; man­
violino lavintis griežti smuiku; e. nei nuoto dare in e. (iš)tremti; moriré in e. mirti tremtyje,
treniruotis / praktikuotis plaukti; e. in russo esimere vksm (da qcs) atleisti (nuo ko).
lavinti savo rusų kalbos žinias; daryti rusų kal­ ►esimersi sngr (da qcs) išsisukti (nuo ko); at­
bos pratimų. sisakyti (ką daryti).
esercitazion|Įe dkt m 1. pratybos pi; (tęst) testas; esimio, -a bdv didžiai gerbiamas; (famoso) įžy­
e. / ~ i di tiro šaudymo pratybos; 2. (Vazione) mūs.
lavinimas, mankštinimas. -ésimo priesaga, vartojama kelintiniams skait-
esėreito dkt v 1. kariuom enė; armija; 2. fig ar­ vardžiams sudaryti, pvz. undicėsimo, trentėsi-
mija; l ’e. dei disoccupati bedarbių armija. mo, centesimo ir t. t.
esisténte 244

esisténte bdv esamas; egzistuojantis; tuttora e. alio studio, e. a studiare skatinti mokytis; e.
(di cosa) išlikęs (iki šių dienų), all’impegno paraginti dėti pastangas,
esisténza dkt m 1. būtis -iés, egzisteñcija; (l’esi- esortazióne dkt m (pa)skátinimas, (pa(ragini­
stere) buvimas, egzistavimas; ignorare l ’e. di qc mas; e. ad agire raginimas veikti,
nežinoti, kad kas yra; 2. (vita) gyvenimas; la esóso, -a bdv 1. (di qcn) godūs, gobšūs; 2. (di qcs,
lotta per Ve. kova dėl būvio: fig avvelenare / ro- prezzi e sim.) žvėriškas,
vinare a qcn Ve. užnuodyti kám gyvenimą, esotérico, -a bdv egzoterinis,
esistenziále bdv egzisteñcinis. esótico, -a 1. bdv egzotinis; 2. bdv fig egzotiškas;
esistenzialism o dkt v filos egzistencialimas. 3. dkt v: Ve. egzotika.
esistjjere* vksrn [E] 1. egzistuoti; būti; crédere espándere* vksm (iš)plėsti; plėtoti; e. l’attivita
che Dio ~ e tikėti, kad Dievas yra; ♦ non ~ e / plėtoti veiklą.
nesąmonės!; kaip jst (no) nieku gyvu!; 2. (vi- ►espándersi sngr 1. plėstis, išsiplėsti; 2. (dif-
vere) gyventi; (essere) būti; (essere vivo) gyvuo­ fondersi) plisti; e. sul mercato plėstis riñkoje.
ti; 3. (essere importante) egzistuoti, būti svar­ espansióne dkt m plėtimasis, plėtojimasis; ek­
biam. spansija; in e. didėjantis agg; augantis agg.
esitánte bdv dvejojantis; neryžtingas, netvirtas. espansivo, -a bdv ekspansyvūs; jausmingas,
esitá| re vksm [A] (é-) (pa)dvejóti, (pa)svyrúoti; espatriáre vksm [A] (-spa-) ekspatrijūoti; išsi­
e. nei decidere neapsispręsti; e. a partiré nesi­ kelti iš tėvynės, palikti tėvynę,
ryžti išvykti; non e. (a fa r qc) be dvejonių (ką espátrio dkt v išvažiavimas iš tėvynės; ekspatriá-
daryti); non ho ~ to ad avvertire la polizia ne­ cija; permesso di e. leidimas vykti į ūžsienį.
dvejojau ir pranešiau policijai; ♦ senza e. ne­ espedient e dkt v gudrybė; triukas; ♦ vivere di
dvejojant; ryžtingai,
suktis, šiaip taip manytis,
esitazióne dkt m dvejojimas, svyravimas; senza e.
espėllere* vksm 1. išmesti; išvaryti; pašalinti; e.
be dvejonių, ryžtingai; avere un áttimo di e.
dalia scuola išmesti iš mokyklos; e. le tossine
valandėlę padvejoti,
pašalinti toksinus; 2. (bandire) išsiųsti.
esito dkt v rezultatas; (conseguenza) padarinys;
esperiénz||a dkt m 1. patyrimas; patirtis -iés; su­
(fine) baigtis -iėsfem m ; (successo) sėkmė; Ve.
pere per e. žinoti iš patirties; ♦ di grande e.
delle elezioni rinkimų rezultatai; avere (un)
labai prityręs agg; senza e. nepatyręs agg; avere
buon ė. pasisekti; avere (un) cattivo ė. nesisekti,
e. (di qcs) būti prityrusiam (ką);fare e. prakti­
eskimo dkt v nkt striukė su gobtuvu (pagal eski­
kuotis; 2. (vicenda vissuta) išgyvenimas; atsi­
mų drabužį).
tikimas; un’e. traumática sukrečiantis išgyve­
ésodo dkt v 1. masinis kraustymasis; išėjimas;
nimas; ♦ e. di lavoro darbo stažas; che e.! tai
išvykimas; 2. rel: VE. izraelitų išėjimas (iš
Egipto); (ii libro) Išėjimo knyga, befit nuotykis!; 3.: dgs ~ e meilės nuotykiai;
esófago dkt v anat stemplė, 4. => esperiménto.
esoneráre vksm (-sd-) (da qcs) atleisti (nuo ko); esperim éntj|o dkt v eksperimeñtas, bañdymas;
e. da un incárico atleisti nuo pareigų; e. un al- ~ j su anim ali bañdymai sü gyvūnais; cómpiere
lenatore atleisti / atstatydinti trenerį, un e. atlikti / padaryti eksperimefitą.
esónero dkt v (da qcs) atleidimas (nuo ko). esperto, -a 1. bdv patyręs; prityręs; įgūdęs; un
esorbitant[|e bdv nežmoniškas; lupikiškas; ri- chirurgo e. patyręs chirurgas; 2. dkt v/m ek­
chieste ~ i nežmoniški reikalavimai, spertas -ė, specialistas -ė; (intenditore) žinovas
esorcismo dkt v egzorcizmas; piktųjų dvasių iš­ -ė; un e. d i Computer kom piūterių ekspertas,
varymas, espiare vksm (-spi-): e. una colpa (un peccato)
esorcista dkt v/m egzorcistas -ė. išpirkti / atpirkti kaltę (nuodėmę),
esorcizzáre vksm 1. išvaryti piktąsias dvasias; expiatorio, -a bdv. ♦ capro e. atpirkimo ožys.
2. fig nugalėti (baimę, mintis ir pan.). espiazióne dkt m (kaltės) išpirkimas,
esordiénte 1. bdv debiutuojantis; 2. dkt v/m de­ espirare vksm (-spi-) iškvėpti,
biutantas -ė. espirazióne dkt m iškvėpimas,
esorj|dio dkt v 1. pradžia; 2. (debutto) debiūtas; esplicáre vksm (ė-) vykdyti; atlikti.
♦ agli ~ d i debiutuojantis agg. ►esplicársi sngr būti vykdomam; realizuotis,
esordire vksm [A] (-isc-) 1. pradėti (ppr. pasa­ esplicativo, -a bdv (pa)aiškinamasis.
kant); 2. (debuttare) debiutuoti, esplicitam énteprv aiškiai; konkrečiai,
esortáre vksm (-sor-) (pa)skátinti; (pa)ráginti; e. esplicito, -a bdv 1. (di qcs) aiškus; aiškiai p a­
245 essenziále

reikštas; 2. (di qcn) tiesmukas; ėssere e. aiškiai espressamėnte prv specialiai,

pasakyti. espressione dkt m 1. (Uesprimere) (iš)reiškimas;
esplódere* vksm 1. intr [E] (su)sprógti; far e. raiška; išraiška; e. di riconoscenza dėkingūmo
(su)sprogdinti; fig e. in una risata pratrukti reiškimas; forme di e. raiškos priemonės;
juokū; 2. tr. e. un colpo paleisti šūvį. 2. (dėl volto) mina, (veido) išraiška; rughe di e.
esploráre vksm (-spld-) (iš)tyrinėti (kraštą, vieto­ mimikos raukšlės; avere un’e. assorta atrodyti
vę ir pan.); (iš)tirti (irprk). susimąsčiusiam; 3. (espressivita) išraiškingū-
esploratóre, -trice dkt v/m 1. tyrinėtojas -a; ke­ mas; ekspresija; con e. išraiškingai; sguardo
liautojas -a; 2. m il žvalgas -ė. senza e. abejingas žvilgsnis; 4. (frase e sim.)
esplorazióne dkt m 1. tyrinėjimas, tyrinėjimai; posakis; pasakymas; un’e. colloąuiale šneka­
ekspedicijos pi; 2. m il žvalgymas; žvalgyba, mosios kalbos posakis; un’e. di ringraziamento
esplosióne dkt m 1. sprogimas; /;# e. demográfica padėkos žodžiai pi; 5. m at išraiška.
demografinis sprogimas; 2. fig protrūkis, espressionismo dkt v ekspresionizmas,
esplosivo, -a 1. dkt v sprogstamoji medžiaga, espressivo, -a bdv išraiškingas, išraiškūs; eksp­
sprogalas; ordigno e. sprogmuo; 2. bdv sprog­ resyvūs.
stamasis; 3. bdv fig sensacingas, esprėsso I dkt v 1. (t.p. caffė e.) esprėsas, esprėso
esponénte dkt v/m 1. veikėjas -a; (rappresentan- kava; 2. (t.p. treno e.) = ekspresas (traukinys);
te) atstovas -ė; e. político politikos veikėjas; un 3. (lettera) skubūs laiškas.
e. del cubismo kubizmo atstovas / dailininkas;espress| o II, -a bdv: su / dietro ~ a richiesta (di
2. m at (laipsnio) rodiklis, qcn) specialiai (kam ) paprašius,
espórre* vksm 1. išdėstyti; pateikti; (spiegare) esprimere* vksm 1. (iš)rėikšti; pareikšti; išsakyti;
(pa)aiškinti; e. i fatti išdėstyti faktus; 2. (in e. gratitūdine (un desidėrio, un’opinione) iš­
mostré e sim.) eksponuoti; 3.: e. a un pericolo reikšti dėkingūmą (norą, nūom onę); e. in cifre
(pa)statyti į pavojų; e. a radiazioni leisti būti (aparole) išreikšti skaičiais (žodžiais); 2. (rap-
paveikiamam radiacijos; e. ai ridicolo išstatyti presentare) pavaizduoti; perteikti.
juokui; e. ii tricolore iškabinti trispalvę; 4. fo t ►espr||imersi sngr 1. (darė un parere) pasakyti
eksponuoti, išlaikyti. savo nūomonę; pasisakyti; atsiliepti; 2. (co-
► espórsi sngr: e. a un pericolo statytis j pa­ municare) bendrauti; (parlare) kalbėti; e. a
vojų; e. a un rischio prisiimti riziką; e. ai sole gesti bendrauti gestais; mi šono ~esso malė nė
pabūti saulėje; fig e. alle critiche leistis kriti­ taip pasakiaū; 3. (manifestam) reikštis, pasi­
kuojamam; fig e. ai ridicolo leisti tyčiotis (iš reikšti.
savęs). espropriare vksm (-sprd-) 1. dir eksproprijūoti,
esportáre vksm (-spor-) eksportuoti, išvežti, nusavinti; 2. fig (privarė qc di qcs) atimti (ką iš
esportatóre, -trice dkt v/m eksportuotojas -a. ko).
esportazióne dkt m eksportas, išvežimas; di e. espropriazione dkt m dir ekspropriacija, (pri­
eksportinis agg. verstinis) nusavinimas,
esposizióne dkt m 1. (mostra e sim. ) ekspozicija, espugnare vksm (jėga) užimti, paimti,
paroda; 2. (racconto e sim.) išdėstymas; pasa­ espulsione dkt m 1. išmetimas, išvarymas; paš­
kojimas; (spiegazione) paaiškinimas; 3.: e. di alinimas; 2. (bando) išsiuntimas; ištrėmimas,
una salma velionio pašarvojimas; e. del Ss. Sa­ espūlso, -a bdv, dlv 1. išmestas, išvarytas; pašalin­
cramento Švenčiausiojo Sakram eñto išstaty­ tas; 2. (bandito) išsiųstas,
mas; e. ai sole buvimas saulėje spinduliai; ėssa įv m => ėsso.
4. fo t eksponavimas, išlaikymas; ekspozicija; essai [e'se] dkt v nkt: cinema d ’e. nekomercinis
5. m us ekspozicija; 6. (di un edificio) padėtis kinas,
-iės (pastato ir pan. ); con e. a nord išeinantis ėsse I įv m dgs => ėsso.
agg / pasuktas agg į šiaurę. ėsse II dkt m nkt ės inv (raidė ir garsas); gram e.
espóstj|o, -a 1. bdv. e. ai freddo paliktas šalti / impura „nešvarioji s“ („s“ raidė, kai eina prieš
šaltyje; dirpersona ~ a pažeidžiamasis asmuo; kitą priebalsį).
2. bdv (di edificio e sim. ) pasuktas (į ką), išei­ essėnza dkt m 1. (parte essenziale) esmė; 2. (e-
nantis; 3. bdv, dlv (presentato) išdėstytas; pa­ stratto) esencija; 3.filos esencija,
teiktas; (affisso) iškabintas; ópera ~ a ekspo­ essenziale bdv 1. esminis; (indispensabile) būti­
natas; t.p. => espórre; 4.: bdv m ed frattura ~ a nas; būtiniausias; ii punto e. esminis klausi­
atviras lūžis; 5. dkt v dir pareiškimas. mas; e e. (farącs) būtina (ką daryti); 2. (sobrio)
èssere I 246

paprastas; 3.: chim olio e. eterinis aliejus; c’ė di che nėra už ką; 2. (aver luogo) būti; i š ­
4. kaip dkt v: svarbiausias dalÿkas; l ’e. ė che... vykti; domani non ei sara lezione rytoj paskai­
svarbiausia, kàd... tos nebus;» che (cosa) c ’ė?, cosa c ’ė? kas yra?;
èssere* I vksrn [E] 1. būti; (esistere) egzistuoti; ė. 3.: ♦ ei siamo! pagaliau!; ei šono! (ho capito)
o non è. būti ar nebūti; šono italiano esu italas, supratau!; 4. su da +bendratis reiškia reikiamy­
esu iš Italijos; aš italas; sono médico esu gydy­ bę'. c’ė da lavorare reikia dirbti; yra darbo; non
tojas; aš gydytojas; è a Roma jis (yra) Romoje; c’ė niente da ridere nieko juokingo nėra, nėra
šono stato in America buvaū Amerikoje; esu iš ko juoktis.
buvęs Amerikoje; dove sei? kur esi?; il villàggio esser||e II dkt v 1. būtybė; (ereatura) padaras; ė.
è al di là delfiume kaimas (yrà) anapus upės; vivente gyva būtybė; gli umani žmonės; un
che cos’è questo? kàs čia (yrà)?; eravàmo tre ė. odioso nepakenčiamas žmogus; 2. (essenza)
fratelli bùvome trÿs broliai; Vilnius è la capita­ esmė; 3. (Į’esistere) būtis -iės fem m ; ♦ porre in
le délia Lituània Vilnius - Lietuvos sostinė; e. įgyvendinti; A.filos ėsmas.
saro in ufficio aile nove busiu biurè devintą; il ėssi įv v dgs => ėsso.
direttore è via direktorius išvykęs; ♦ ad e. sin- essiccare vksm (iš)džiovinti.
ceri tiesą sakant; non puô ė. negali būti; venti ►essiccare sngr (iš)džiūti (irprk).
anni orsono prieš dvidešimt mėtų; com’ėche... essiccato, -a bdv, dlv džiovintas,
? kaip čia yrà, kàd... ?; quel che è stato è stato essiccazione dkt m (iš)džiovinimas.
kàs buvo, tàs pražuvo; sarà! gâl!; sarà quel che ėss||o, -a įv 1. jis, ji (ppr. ne apie žmones)', tai;
sarà kàs bùs, tàs bùs; sarà vero? ar taip gâli ♦ o chi per e. arba jo atstovas; 2.: dgs ~ i, ~ e
būti?; ar tai tiesà?; chi sarà mai? kàs čia galėtų jie, jos; ~ i stessi jie patys.
buti?; corne che sia šiaip ar taip; la pace sia con ėst [ėst] 1. dkt v rytai pi; nord-est šiaurės rytai;
voi ramybė jùms; e sia! tegùl!; corne se niente sud-est pietryčiai pi; a ėst di ąc į rytus nuo ko;
fosse lÿg niekur nieko; se fossi in te tavimi piū a ėst ryčiau; 2. dkt v (parte orientale) rytinė
dėtas; siamo U maždaūg taip; 2. vartojamas dalis -iės; ♦ i Paesi dell’Est Rytų Europos ša­
kaip pagalbinis vksm : è piovuto (pa)lijo; siamo lys; 3. bdv nkt rytinis; rytų; longitūdine ėst rytų
tornati tardi grįžome vėlai; non si ė ancora al- ilguma.
zato jis dar neatsikėlė; 3. vartojamas neveikia­ estasi dkt m nkt ekstazė; in ė. (ir prk) apimtas
mosios rūšies formoms sudaryti', ė stato eletto ekstazės; andare in ė. (irprk) patekti į ekstazę,
presidente jis buvo išrinktas prezidentu; 4. (co- estasia |re vksm (-std-) varyti į ekstazę; sužavėti,
stare) kainuoti; būti; (pesare) sverti; būti; šono estasiato, -a bdv, dlv apimtas ekstazės; susižavė­
9 èuro bus 9 eūrai; io šono 60 chili aš sveriu 60 jęs, sužavėtas,
kilogramų; 5. (consistere) būti; la sua vita è il estate dkt m vasara; in e., d ’e. vasarą; ♦ l’e. di
lavoro darbas yrà jô gyvenimas; 6.: siamo a no­ San Martino ~ bobų vasara,
vembre jau lapkritį; ė Natale (dabar) Kalėdos; estėndere* vksm 1. (iš)plėsti (ir prk), praplėsti;
7. vartojamas su da+bendratis reikiamybei rei­ e. un podere išplėsti dvaro ribas; fig e. la pro-
kšti'. il film è da vedere butina žiūrėti šį filmą; pria sfera di influenza plėsti savo Įtakos sferą;
tai filmas, kurį reikia (/ verta) pamatyti; 8.: ė. 2. (prolungare) pratęsti; 3. (applicare ad aitri)
da ųc (addirsi) tikti kam; būti būdingam kam; suteikti (ir kitiems); e. l’invito ai genitori taip
9.: ė. di qc (appartenere) būti kieno; 10.: ė. di pat pakviesti ir tėvus; e. alle donne ii diritto di
qcs (materia) buti (padarytam) iš kô; 11.: sia­ voto suteikti ir moterims balsavimo teisę.
mo in sei musų šeši; mes šešiese; 12.: ė. per qc ► estėndj|ersi sngr 1. driektis; plytėti; tęstis;
(parteggiare) palaikyti ką; 13.: ė. senza ųc ne­ 2. (allargarsi) išsiplėsti, plėstis; (ingrandirsi)
turėti kô; buti bè kô; 14.: è X ... che... (per evi- (pa)didėti; l ’incėndio si ė esteso gaisras išsiplė­
denziare) butent X... (ką padarė), tai X, tàs, tė; 3. (diffondersi) (pa)plisti; l’infezione si ~ e
kuris... ; è il sïndaco che ha dato iipermesso bū­ užkratas plinta.
tent m eras davė leidimą, leidimą davė meras; estensione dkt m 1. (iš)plėtimas; (ampiezza) dy­
15.: per è. buono ė buono skanu, tai skanu. dis; apimtis -iės; l'e. di un terreno sklypo dydis;
►èsserci įvdž 1. buti; (esistere) egzistuoti; c’ė, ♦ per e. plačiąja prasmė; 2. (diffusione) (pa)-
ci sono yrà; non c’è, non ci sono nérà; non c ’è plitimas; l’e. di un fendmeno reiškinio papliti­
più nebėra; la dottoressa non c’è mai gydytojos mas; 3. (prolungamento) pratęsimas; 4. (area)
niekada nėra; non c ’è problema visai nesunku; plotas; avere una grande e. užimti didelį plotą;
jokių problemų; ♦ non c ’è malė neblogai; non 5. (gam m a) diapazonas; 6.: in f e. di un file
247
failo plėtinys / išplėtimas; 7. med (trazione)
(pa)tem pimas; 8. med (flessione) tiesimas, ek-
stenzija.
estensiv||o, -a bdv ekstensyvūs; platūs; coltura
~ a ekstensyvioji žemdirbystė; ūso e. di una
parota žodžio vartojimas plačiąja prasmė,
estensore dkt v 1. (l’attrezzo) tampyklė; 2. anat
tiesiamasis raumuo,
estenuante bdv varginantis; sekinantis, alinantis,
estenuare vksm (-ste-) (nu)varginti; (esaurire)
(iš)sėkinti, (nu)alinti (irprk).
►estenuarsi sngr išvargti, nusialinti,
esteriore bdv 1. išorinis; aspetto e. išorė; išvaizda;
ii mondo e. (mūs) sūpantis pasaulis; 2.fig išo­
rinis; formalūs; gentilezza e. formalūs manda-
gūmas.
esteriorita dkt m (apparenza) išorė; išvaizda; ii
culto dell’e. išvaizdos kultas,
esteriormente pn 1. (all’estemo) => esternamėn-
te; 2. (apparentemente) išoriškai; tariamai,
esternamėnteprv iš išorės, išoriškai; (dalia parte
difuori) iš lauko pusės,
esternare vksm (-ster-) atvirauti; (ges) išreikšti
(ką): e. un dūbbio išreikšti abejonę; e. i propri
sentimenti parodyti savo jausmūs.
esternazione dkt m išreiškimas; (dichiarazione)
pareiškimas; pasisakymas.
estėrn||o, -a 1. bdv išorinis; išorės; išviršinis; a-
spetto e. išorė; rivestimento e. išorinė danga;
portą ~ a išorinės / laukūjės dūryspi: stimolo e.
aplinkos dirgiklis; veduta ~ a vaizdas iš išorės;
anat orėcchio e. išorinė ausis; farm per ūso e.
išoriniam vartojimui; išorinis agg; 2. bdv: sport
vittdria ~ a pergalė išvykoje; 3. bdv: esamina-
tore e. kviestinis egzaminūotojas; docente e.
neetatinis dėstytojas; 4. dkt v išorė; išorinė /
lauko dalis -iės; (solo di edificio) eksterjeras;
dall’e. iš lauko pusės; fig iš išorės; darė sull’e.
išeiti [ lauką; 5. dkt v (t.p. studente e.) eksternas;
6. dkt v cin: ripresa ~ a filmavimas natūroje
(ne studijoje); 7. dkt v sport kraštas; krašto
puolėjas.
ėster|] o, -a 1. bdv užsienio; commėrcio ė. ūžsienio
prekyba; mercati ~ i ūžsienio rinkos; politica
ūžsienio politika; Ministero degli (Affari)
~ i Užsienio reikalų ministerija; 2. dkt v užsie­
nis; ūžsienio šalys pi; all’e. ūžsienyje; (moto a
luogo) [ užsienį; dall’ė. iš ūžsienio; 3. dkt v dgs:
gli Esteri Ūžsienio reikalų ministerija; 4. dkt v
dgs (le notizie): ūžsienio žinios,
esterrefatto, -a bdv apstulbęs; rimanere e. apstul-
bti, labai nustebti,
estėso, -a bdv platūs; ♦ per e. (dettagliatamente)
estrapoláre
detaliai; plačiai; (non in modo abbreviato)
netrum pinant; pilnai,
estetą dkt v/m estetas -ė.
estética dkt m estetika,
esteticaménte prv estetiškai.
estėtiĮįco, -a bdv 1. estetinis; med chirurgia ~ ca
estetinė chirūrgija; 2. (bello) estetiškas, dailūs;
3. filos estetinis; estetikos; gusto e., senso e.
estetinis skonis,
estetista dkt v/m kosmetologas -ė.
estimatóre, -trice dkt v/m gerbėjas -a.
ėstimo dkt v econ turto vertės nustatymas; (la
scienza) turto vertinimo mokslas,
estinguere* vksm 1. (už)gesinti; e. un incendio
užgesinti gaisr ¿‘ ¿fig e. la sete numalšinti trošku­
lį; fig e. un ricordo ištrinti prisiminimą; 2. dir:
e. un debito sumokėti / grąžinti skolą; e. un’i-
poteca panaikinti įkeitimą / hipoteką; 3.fin: e.
un conto uždaryti sąskaitą.
►estinguersiMigrI. (spegnersi) (už)gėsti; (už)-
blėsti (irprk); 2. (scomparire) (iš)nykti.
estinto, -a bdv išnykęs; ♦ caro e. velionis,
estintóre dkt v gesintuvas,
estinzióne dkt m 1. (scomparsa) išnykimas; in e.,
in via di e. nykstantis agg; 2. (spegnimento)
(už)gesinimas; 3. dir išpirkimas; panaikini­
mas; e. di un debito skolos grąžinimas; e. di un
mutuo busto paskolos grąžinimas,
estirpáre vksm (iš)rauti (ir prk); e. le erbacce
ravėti; fig e. alla radice išrauti iš šaknų.
estiv||o, -a bdv vasarinis; vasaros; vasariškas;
ferie ~ e vasaros atostogos; tempo e. (come in
estáte) vasariškas oras; vestito e. vasarinė suk­
nelė.
ėstone 1. bdv Estijos; ėstų; estiškas; iš Estijos;
2. dkt v/m ėstas -ė; 3. dkt v ėstų kalba,
estórcere* vksm išgauti (ppr. prievarta); išplėšti;
e. una confessione priversti prisipažinti.
estorsión||e dkt m dir (turto) prievartavimas;
ii racket delle ~ i reketavimas,
estradizióne dkt m dir (nusikaltėlio ir pan.) p er­
davimas, ekstradicija.
estraibile bdv ištraukiamasis, išimamasis.
estráne|¡o, -a 1. bdv pašalinis; svetimas; corpo e.
svetimkūnis; 2. bdv (a ącs) nesusijęs (su kuo);
(alieno da qc) svetimas (kam); 3. dkt v/m
pašalinis / svetimas žmogus; prašalaitis -ė; in-
gresso vietato agli ~* pašaliniams įeiti draū-
džiama.
estraniársi vksm (-strá-) (da qc) atitrūkti (nuo
ko).
estrapoláre vksm (-strá-) (da qcs) išskirti (iš ko);
e. da un contesto ištraukti iš konteksto.
estrárre
estrárre* vksm 1. (is)tráukti; išimti; e. un’arma
iš(si)traukti gifiklą; e. un dente ištraukti dantį;
2. (minerali e sim.) (iš)gauti; (scavando) (iš)-
kásti; e. carbone kasti anglis; 3. (t.p. e. a sorte)
mesti / (iš)traukti būrtus, (iš)būrti; 4. m at: e.
la radice ąuadrata (cúbica) ištraukti kvadrati­
nę (kubinę) šaknį.
estrattiv||o, -a bdv gavybos; gavybinis; industria
~ a gavybos pramonė,
estrátto dkt v 1. ekstraktas; ♦ e. di carne mésós
ekstraktas; 2. (certificato e sim. ) išrašas; pažy­
ma; ♦ e. conto sąskaitos išrašas; 3. (t.p. número
e.) iškritęs (/ ištrauktas ir pan.) skaičius (lote­
rijoje irpa n .); 4. (compendio) santrauka; 5. (fa-
scicolo) ištrauka,
estrazióne dkt m l.(iš)traukim as; l ’e. di un dente
danties traukimas; 2. (di minerali e sim.) gavy­
ba; gavimas; (scavando) iškasimas; e. di petro-
lio naftos gavyba; 3. (algioco) tiražas, lošimas;
♦ per e. ištraukus būrtus; 4. (t.p. e. sociale)
socialinė kilmė; 5. m at (šaknies) traukimas,
estremaménte prv bė galo; nepaprastai,
estremismo dkt v kraštutinūmas;polit ekstremiz­
mas; polit e. di destra dešinysis ekstremizmas,
estremista 1. dkt v/m polit ekstremistas -ė; 2. bdv
kraštutinis; polit ekstremistinis; ekstremistų,
estremitá dkt m nkt 1. galas; all’e. kraštinis agg;
(di qc) (ko) gale; 2. anat galūnė.
estrém||o 1. bdv (nello spazio) kraštinis; galinis,
gale esantis; geogr E. oriente Tolimieji Rytai;
2. bdv (nei tempo) paskutinis; rel l ’~ a unzione
paskutinis patepimas; un e. tentativo žūtbūti­
nis bañdymas; 3. bdvfig (molto grande, grave e
sim.) nepaprastas; ho e. bisogno (di far qc)
mán verkiant / būtinai reikia (ką daryti)', 4. bdv
fig (molto grande) kraštutinis; ekstremalūs;
caso e. kraštutinis atvejis; sport e. ekstremalūs
sportas; sinistra kraštutiniai kairieji pi, ♦ a
mali ~ i, ~ i rimedi kai padėtis kritiška, reikia
kraštutinių priem onių; 4. dkt v (estremitá) ga­
las; fig passare da un e. all’altro pulti iš vienos
kraštutinybės \ kitą; 6. dkt v pi. gli ~ i di un
documento dokum eñto rekvizitai (data, num e­
ris ir pan.); 7. dkt v pi: dir gli ~ i di un reato
nusikaltimo sudėtis -iės j'emm sg.
estrinsecáre vksm (-strin-) aiškiai išreikšti,
estrinseco, -a bdv išorinis; išorės,
ėstro dkt v 1. (inventiva) išmonė; (ispirazione) įk­
vėpimas; (slancio) polėkis; gli ė venuto / preso
Ve. (difar qc) užsigeidė (ką daryti); 2. biol ru ­
ja; andaré in ė. pradėti rujoti,
estromėttere* vksm išstūmti; (espellere) pašalin­
ti; išvaryti; neį(si)lėisti.
248
estroso, -a bdv 1. (creativo) išradingos vaizduo­
tės, kūrybingas; 2. (bizzarro) įmantrūs,
estrovėrso, -a bdv komunikabilūs; ekstravertiš­
kas; lengvai bendraujantis,
estuario dkt v geogr estuarija.
esuberante bdv 1. (di qcn) energingas; gyvybin­
gas; 2. (in esubero) perteklinis,
esuberanza dkt m 1. fig gyvumas; energingumas;
2. (esubero) perteklius,
esubero dkt v perteklius; personale in e. perso­
nalo perteklius,
esulare vksm (e-) (da qcs) neturėti nieko bendra
(su kuo); būti visai nesusijusiam,
ėsule dkt v/m tremtinys -ė.
esultante bdv džiūgaujantis; džiaugsmingas,
esultanza dkt m džiūgavimas; džiugesys; con e.
džiaugsmingai,
esultare vksm [A] (per qcs) džiūgauti (dėl ko,
kuo), labai džiaugtis,
esumare vksm (-su-) ekshumuoti; iškasti (kieno
nors palaikus), atkasti,
eta dkt m nkt 1. amžius; e. pensiondbile pensinis
amžius; la maggiore e. pilnametystė; di rneĮįa
e. vidutinio amžiaus, pusamžis agg; di e. avan-
zata senyvo amžiaus; in tėnera e. vaikystėje;
♦ e. critica (adolescenza) pereinamasis am ­
žius; e. da marito tinkamas amžius tekėti,
tekamasis amžius; la terza e. „trečiasis amžius“
(senatvė); seni žmonės pi; 2. (anni) m ėtai pi;
amžius; all’e. di 30 anni, a 30 anni di e. (bū­
damas) 30 mėtų (amžiaus); avere la stessa e.
būti to paties amžiaus; 3. (periodo storico)
epocha; amžius; e. della pietra (dėl ferro, dėl
bronzoj akmens (geležies, bronzos) amžius.
ėtere I dkt v eteris; trasmėttere via e. perduoti į
eterį.
ėtere II dkt v chim eteris,
etėreo, -a bdv fig (celestiale) dangiškas,
eternamėnte prv amžinai,
eternare vksm (-tėr-) įamžinti,
eternita dkt m 1. amžinybė; per (tutta) Ve. visai
amžinybei; visiems laikams; ♦ fa m durare
un’e. trūkti visą amžinybę; 2. (l’esser eterno)
amžinumas.
etėrn||o, -a bdv amžinas (irprk); (che non ha mai
fine) nepabaigiamas; nesibaigiantis; gldria ~ a
amžina šlovė; la vita ~ a amžinasis gyvenimas;
fig un e. ottimista amžinas optimistas; fig ~ e
incomprensioni nesibaigiantys nesusipratimai;
♦ in e. amžinai, amžiams; ii Padre e. Viešpats
Dievas; Ve. riposo amžinas atilsis; la citta ~ a
„amžinasis miestas“ (Roma).
eterodossia dkt m heterodoksija, kitatikybė.
249
eterodósso, -a 1. bdv kitų pažiūrų; (in religione)
kito tikėjimo; 2. dkt v/m kitatikis -ė.
eterogėneo, -a bdv heterogeninis, nevienalytis,
eterosessuále bdv heteroseksualūs.
ética dkt m etika.
etichétta I dkt m etiketė (irprk); metiere I appli-
care un’e., fig ajfibbiare urt’e. (a qc) priklijuoti
(kam ) etiketę (tikprk).
etichétta II dkt m (buona educazione) etiketas;
attenersi all’e. laikytis etiketo,
etichettáre vksm (-chėt-) I. etiketúoti; uždėti (/
prikabinti ir pan.) etiketę (kur); 2. fig (qc co­
m e qcs) prikabinti (kam) (ko) etiketę,
etichettatrice dkt m etiketávimo mašinėlė; eti­
kečių aplikátorius.
ético, -a bdv 1. etinis; (moralmente corretto) etiš­
kas; 2. filos etinis; (dell’etica) etikos,
etilómetro dkt v alkoholio matuoklis / tikrintū-
vas, alkotėsteris.
étimo dkt v ling etimonas.
etimología dkt m etimologija,
etimológico, -a bdv etimologinis; etimologijos,
etiope 1. bdv Etiopijos; etiopų; etiopiškas; iš E ti­
opijos; 2. dkt v/m etiopas -ė.
etiópico, -a bdv, dkt v/m => etiope,
etnia dkt m etninė grupė; tauta,
ėtniįjco, -a bdv etninis; pulizia ~ ca etninis valy­
mas.
etnografía dkt m etnografija,
etnográfico, -a bdv etnografinis; etnografijos,
etnografo, -a dkt v/m etnografas,
etnología dkt m etnologija,
etnologo, -a dkt v/m etnologas -ė.
etologia dkt m etológija.
etólogo, -a dkt v/m etológas -ė.
etrüsco, -a stor 1. bdv etruskų; 2. dkt v ¡m etrūs-
kas -ė; 3. dkt v etrūskų kalba,
ettágono dkt v geom septynkampis, heptagónas.
ėttaro dkt v hektaras.
ėtt|jo dkt v šimtas gramų; tre ~ í di prosciutto trys
šimtai gramų kumpio; un e. e mezzo di caffė
pusañtro šimto gramų kavos pupelių,
ettográmmo dkt v => ėtto.
ettólitro dkt v šimtas litrų,
eucalipto dkt v bot eukaliptas,
eucarestia dkt m rel => eucaristía,
eucaristía dkt m rel eucharistija,
eucaristico, -a bdv eucharistinis; eucharistijos,
eufemismo dkt v eufemizmas,
eufemistico, -a bdv eufemistinis,
eufórbia dkt m bot karpažolė,
euforia dkt m euforija, pakili nuotaika; in uno
stato di e. pakilios nuotaikos.
evento
eufórico, -a bdv euforiškas; pakilios nuotaikos,
eunūco dkt v eunuchas.
euro dkt v nkt eūras, euras; otto ė. aštuoni eūrai;
venti ė. dvidešimt eūrų.
eurocent [-'sent, -'tfent] dkt v nkt eüro ceñtas.
eurodeputáto, -a dkt v/m eurodeputátas -ė.
europeizzáre vksm (su)európinti.
européjjo, -a I. bdv Europos; europinis; europiė-
tiškas; le leggi ~ e europiniai įstatymai; stile di
vita e. europiėtiškas gyvenimo būdas; l ’Unione
Europea (UE) Europos Sąjunga (ES); 2. dkt
v/m europietis -ė; 3. dkt v dgs: sport gli Europei
(di calcio) Europos fūtbolo pirmenybės pi.
eutanasia dkt m m ed eutanazija,
evacuare vksm (-va-) 1. tr (qcn da qcs) evakuoti
(ką iš ko); 2. tr (qcs) evakúoti(s) (iš ko); 3. intr
[A] fisiol tuštintis, išsituštinti,
evacuazióne dkt m evakuacija,
evádere* vksm 1. intr [E] pabėgti (iš kalėjimo);
fig e. dalla quotidianitá atitrūkti nuo kasdieny­
bės; 2. tr (le tasse, ii fisco) vengti mokėti (m o­
kesčius); e. l ’IVA grobstyti PVM; 3. tr (sbrigare
e sim.y. e. la corrispondenza tvarkyti laiškus; e.
un ordine atlikti užsakymą; e. una prática duo­
ti eigą reikalui (/ prašymui ir pan.).
evanescente bdv bluñkantis; blankūs, neryškūs.
evangéli||co, -a bdv 1. (relativo ai Vangelo) Evan­
gelijos; evangėliškas; precetti ~ c i Evangelijos
pamokymai; 2. rel (dei protestanti) evangeli­
kų; evangėliškas.
evangelista dkt v evangelistas,
evangelizzáre vksm evangelizuoti,
evaporare vksm [E] (-va-, -pó-) (iš)gariioti;fare.
(iš)garinti.
evaporazióne dkt m (iš)garavimas; evaporácija.
evasióne dkt m 1. (pa)bėgimas (iš kalėjimo / iš
nelaisvės); e. di massa masinis pabėgimas; fig
e. dalia realia atitrūkimas nuo tikrovės; 2. (t.p.
e. fiscale) vengimas mokėti mokesčius; (m o­
kesčių) grobstymas; 3. (svago) pramoga; ♦ di
e. pramoginis agg.
evasivo, -a bdv neatviras; rispóndere in modo e.
išsisukinėti nuo atsakymo,
eváso, -a dkt v/m (kalėjimo) bėglys -ė.
evasóre dkt v (mokesčių) gróbstytojas.
eveniénza dkt m galimas atvejis; ♦ per ogni e. dėl
visa ko.
evento dkt v 1. {vykis; (fatto) faktas; atsitikimas;
un e. drammático (inconsueto, memorábile, si­
gnificativo) dramatiškas (neeilinis, įsimifiti-
nas, reikšmingas) {vykis; ♦ lieto e. „laimingasis
{vykis“ (kai gimsta kūdikis); 2. (spettacolo e
sim .) renginys; 3. (fenomeno) reiškinys.
eventuàle
eventual|je bdv galimas; eventualūs; ~ i errori
galimos klaidos; per ~ i chiarimenti kilus klau­
simams; vi comunichero ~ i cambiamenti di
programma jūms pranešiu, jei program a kuo
pasikeis; ♦ varie ed ~ i einamieji reikalai,
eventualita dkt m nkt galimybė; tikimybė; esclū-
dere un’e. netikėti, kad taip gali būti; c’ė l’e.
che... galimas atvejis, kad... ; ♦ nell’e. jei ką;
(di ącs) ko atveju; nell’e. che., jei k artais...;per
ogni e. dėl viso pikto; (se necessario) prireikus,
eventualm ente prv (casomai) jei ką; jei kartais;
gal; (se necessario) prireikus, esant reikalui;
(volendo) norint,
eversione dkt m ardomoji veikla; diversija,
eversivllo, -a bdv ardomasis; attivita ~ a ardom o­
ji veikla; movimento e. ardomasis judėjimas,
eversore dkt v diversantas,
evidėnte bdv 1. (chiaro) akivaizdūs; savaimė su­
prantam as; in modo e. akivaizdžiai; 2. (ben vi-
sibile) aiškus; matomas,
evidentem ėnte prv 1. aiškiai; akivaizdžiai; ė e. ar-
rabbiato matyti, kad pyksta; aišku, kad pyksta;
2. (senza dubbio) mat, matyt; e. non hafatto in
tempo matyt, nesuspėjo,
evidėnza dkt m akivaizdūmas; ♦ in e. matomai;
arrėndersi all’e. pripažinti faktūs; darė e. (a
ącs), mettere in e. (ącs) pabrėžti (ką); mėttersi
in e. pasižymėti, išsiskirti; negare l ’e. neigti,
kas akivaizdu,
evidenziare vksm (-dėn-) pabrėžti; (pa)ryškinti,
išryškinti; (mostrare) (pa)rodyti.
evidenziatore dkt v (teksto) žymiklis, spalviklis.
evincere* vksm prieiti išvadą / prie išvados,
evirare vksm (-vi-) iškastruoti,
evirazione dkt m (iš)kastravimas; kastracija,
evitabile bdv išvengiamas; ii cancro ė e.? ar gali­
ma vėžio išvengti?
evita|Įre vksm (ė-) (ąc; di far ącs) 1. (iš)vėngti
(ko; ką daryti); e. ii carcere išvengti kalėjimo;
e. la gente (malintesi) vengti žmonių (nesusi­
pratim ų); e. di vedere ącn vengti sū kuo susitik­
ti; pere. (ącs; di far ącs) tam, kad... (nebūtų ko;
nereikėtų ką daiyti); mi ha ~ to una lunga atte-
sa padarė taip, kad m an nereikėtų ilgai laukti;
2. (astenersi) susilaikyti (nuo ko); e. ii fumo
susilaikyti nuo rūkymo; dėvi e. di affaticarti tik
nepėrsitempk; tau negalima pervargti.
250
évo dkt v amžius; laikai pi; l’é. antico senovė; l’é.
médio, il Médio é. viduramžiai pl; l ’é. modemo
naujieji laikai pl.
evocàre vksm (ė ) 1. (ricordare) priminti; atgai­
vinti sąmonėje; (ricreare) atkurti; 2.: e. gli spi-
riti iškviesti / iššaūkti dvasias,
evolùto, -a bdv 1. biol visiškai išsivystęs -čiusi;
2. (progredito) pažengęs, labai išsivystęs; 3. (di
mentalita) išprusęs.
evoluziôn|[e dkt m 1. biol vystymasis; 2. evoliuci­
ja; raidà; ėssere in e. vystytis; plėtotis; 3.: dgs
~ i (akrobato ir pan.) figūros,
evėlversi* vksm evoliucionuoti; (svilupparsi) vy­
stytis, išsivystyti; e. positivamente (detto di una
situazione) pasikeisti [ gerąją pusę.
ew iva jst valiô!; e. le vacanze! atostogos - jėga!;
e. l ’Itàlia! valiô Italijai!, tegyvuoja Italija!
ex lot nkt 1. bdv buvęs; l ’ex moglie buvusi žmona;
l’ex premier buvęs premjeras; 2. dkt v¡m nkt bu­
vusysis -ioji; buvęs vaikinas mase, buvusi m er­
gina fem m .
ex aequo lot „ex aequo“; lygiomis; šono arrivati
secondi ex aequo jie pasidalino antrąją viėtą.
exit poll [eksit'poll] dkt v nkt balsavusių rinkėjų
apklausa.
ex novo lot „ex novo“; nuo pradžių; iš naujo,
exploit [eks'plwa] dkt v nkt žÿgdarbis.
extra I lot nkt (in più) 1. bdv papildomas; 2. dkt
v (guadagno) papildomas uždarbis; priedas;
(spesa) papildomos išlaidos pl.
extra II lot nkt (di ąualita) aukščiausios rūšies.
extracom unità||rio, -a 1. bdv nė Europos Sąjun­
gos; i paesi ~ r i nė Europos Sąjungos šalys;
2. dkt v/m nė Europos Sąjungos pilietis -ė.
extraconiugàle bdv nesantuokinis; relazione e.
nesantuokiniai santykiai pl.
extraeuropéo, -a bdv nė Europos.
extrascolàsti||co, -a bdv: attività e., attività ~che
užklasinė veikla,
extraterrestre 1. bdv nežemiškas; (degli alieni)
ateivių; 2. dkt v/m ateivis -ė (iš kitų planetų).
extraterritoriàle bdv eksteritôrinis, eksteritoria-
lūs.
extraurbàno, -a bdv priemiestinis; (di trasporti)
tarpmiestinis,
extravérgine bdv: olio e. di oliva aukščiausios rū­
šies (pirmojo spaudimo) alyvuogių aliejus.
251
F
f ['effe] dkt v/m nkt ėf; šeštoji italų kalbos abėcėlės
raidė; f minuscola mažoji „f“; F maiuscola
didžioji „f“; F di / come Firenze F kaip „Firen-
ze“ {paraidžiui sakant vardą, žodį ir pan.).
fa I prv prieš; un’orafa prieš valandą; due mesi fa
prieš dū mėnesius; poco fa ką tik; tanto tempo
fa labai seniai,
fa II dkt v nkt m us fa inv.
fabbisógno dkt v poreikis; /. di petrdlio naftos
poreikis; f. giornaliero di calcio kalcio paros
norma; soddisfare ii f. patenkinti poreikius,
fábbrica dkt m gamykla, fabrikas; /. tėssile (di
mobili, di scarpe) tekstilės (baldų, avalynės)
gamykla; márchio d i f gamyklos markė; lavo-
rare i n f dirbti fabrike,
fabbricábile bdv: terreno f. statybos (paskirties
žemės) sklypas,
fabbricante dkt v gamintojas; (possessore difab-
brica) fabrikantas;/, di chiavi raktininkas,
fabbricáre vksm (fáb-) 1. (pa)gaminti; (p a d a ry ­
ti; f. automobili gaminti automobiliüs; f. un
túvolo padaryti stalą; 2. (costruire) (pa)statyti;
3.fig (inventare) fabrikuoti,
fabbricáto dkt v statinys; pastatas; / industríale
(rurale) pramoninis (ūkinis) pastatas,
fabbricazióne dkt m gamyba; (l ’azione) gamini­
mas; darymas; difetto di f. gamybos brokas;
número dif. gamyklinis numeris; di f. italiana
italų gamybos,
fábbro dkt v (t.p .f fermio) kalvis; (di serramenti)
raktų / spynų meistras.
faccėnd||a dkt m reikalas; dalykas; sbrigare una
f. tvarkyti reikalą; sbrigare le domestiche qcs) leñgva (ką daryti), bepig(u); 5. kaip prv
eiti nam ų apyvoką / ruošą; ė tutta un’aitra f. tai
visai kitas dalykas; (una) brutta f ! prasti po­ facilita dkt m 1. lengvumas; (comprensibilitá)
pieriai!, prasti reikalai!
faccendiére dkt v verteiva com, kombinatorius,
facchino dkt v nešikas.
fáccia dkt m 1. veidas; guardare (qcn) inf. žiūrėti
(kam ) Į veidą / į akis; lavarsi la f. nusipraūsti facilitare vksm (-ei-) (pa)leñgvinti;/. un compito
veidą; ♦ f. a f. akis į akį, priė keturių akių; dire
le cose inf. viską į akis pasakyti; non guardare
in f. nessuno su niekuo nesiskaityti; pėrdere la facilitazióne dkt m 1. lengvata; (l’azione) paleñ-
f. užsitraukti gėdą, netekti reputacijos; salvare
la f. (iš)gėlbėti reputaciją; sbáttere la porta in f.
(a qc) užtreflkti (kam ) duris prieš nosį; glielo
si legge in f. tiesiog jám añt kaktos parašyta;
vo lg f da culo šiknius, šunsnukis; kaip jst alla f.
(di qc)! nieko sau (kas)\; 2. (espressione) vei­
das, veido išraiška; mina; una f. šeria rimtas
veidas; ♦ avere la f. tostą būti įžūliam; nepasi-
drovėti; che f. che hai! f ką tu panašūs!; nekaip
atrodai!; 3.fig (lato) pusė; ♦ ¡'aitraf. della me-
dáglia kita medalio pusė; cancellare dalia f. del­
la Terra nušluoti nuo žemės paviršiaus; 4. fig
(aspetto) požiūris, aspektas; 5. geom siena,
facciáta dkt m 1. archa fasadas; la f. nord šiau­
rinis fasadas;/, rinascimentale renesansinis fa­
sadas; 2. (pagina) puslapis; 3. fig išorė (ppr.
apgaulinga); ♦ di f. netikras agg, apsimestinis,
faceto, -a bdv juokaujamas; sąmojingas; ♦ kaip
dkt v tra ii serio e ii f. pusiau juokais,
facėzia dkt m sąmojis, sąmojingas pasakymas,
fachiro dkt v fakyras.
fácil || e bdv 1. leñgvas, nesunkūs; (non complica-
to) nesudėtingas; un esercizio f. leñgvas už­
davinys; un indirizzo f. lengvai įsimenamas
adresas; un libro f. lengvai skaitoma knyga;
una f. vittoria lengva pergalė; / a dirsi leñgva
pasakyti; di f. esecuzione lengvai atliekamas;
leñgva atlikti; rėndere p iu f. (pa)leñgvinti; non
ė cosi f. (tai) nė taip paprasta; fig f. preda (di
qc) leñgvas grobis (kam); ♦/ come bere un bic-
chier d ’ácqua vieni juokai, vieni niekai; 2. (in­
cline a qcs): ė f. all’ira lengvai supyksta; ė f. ai
perdono lengvai atleidžia; 3. (di donna) (t.p. di
~ i costumi) laisvo elgesio; 4.: ėf. che... panašu,
kad... ; tikriausiai... , greičiausiai... ; ė f. (far
fam : vinceref. lengvai laimėti,
suprantamumas; f. di gestione leñgvas valdy­
mas; 2. (capacita) gabumas; (scioltezza) sklan­
dumas; con f. lengvai; (in modo sciolto) sklañ-
džiai; avere f. (a far qc) lengvai (ką daryti).
paleñgvinti ūžduotį;/. la digestione padėti virš­
kinti, leñgvinti virškinimą,
gvinimas; com m f. di pagamento atsiskaitymas
lengvatinėmis sąlygomis; 2. fin kredito pas­
lauga.
fácilmente
fácilm ente prv 1. lengvai, nesuñkiai; (in modo
sciolto) sklañdziai; arrabbiarsi f greitai su­
pykti; l.fa m (probabilmente) greičiausiai,
facilóne, -a dkt v/m lengvabūdis -ė.
facinoróso, -a dkt v/tn mušeika com; riaušinin­
kas -ė.
facoltá dkt m nkt 1. (su)gebéjimas; /. mentali
protiniai sugebėjimai; d irf. di intendere e di
volere pakaltinamüm as; 2. (potere): avere la f.
(di far qcs) galėti (ką daryti), turėti galimybę;
(riuscire) sugebėti; dir turėti teisę; 3. (universi­
taria) fakultetas;/, di medicina (di legge) m e­
dicinos (teisės) fakultetas; preside (consiglio)
di f. fakulteto dekanas (taryba).
facoltativ||o, -a bdv fakultatyvūs; nebūtinas, ne­
privalomas; materia ~ a laisvai pasirenkam as
dalykas.
facoltóso, -a bdv turtingas; (danaroso) pinigin­
gas.
facsím ile dkt v nkt faksimilė,
factótum dkt v/m nkt 1. pasiuntinukas -ė; 2. iron
visų galų meistras -ė.
faénza dkt m fajánsas.
faggéto dkt v bukmedžių giria, bukynas.
fággio dkt v 1. bot bukmedis, būkas; 2.: di (legno
di) f iš buko (medienos),
fagiáno dkt v zool fazanas.
fagiolin|jo dkt v (ppr. dgs ~ i) šparaginė pupelė,
fagiól |o dkt v pupelė; pasta e ~ i m akaronai su
pupelėmis; ♦ andaré a f. puikiausiai tikti; capi-
tare a f. pasirodyti (/ pasitaikyti) pačiu laikū.
fáglia dkt m geol tektoninis lūžis,
fagocitáre vksm (-go-) 1. biol fagocitúoti; 2. fig
pasisavinti.
fagótto I dkt v ryšulys; (fardello) nešulys; ♦ far f
susikrauti mantą,
fagótto II dkt v mus fagotas; suonare ii f groti
fagotu.
fáida dkt m vaidas; grupuočių kova.
faina dkt m zool (nam inė) kiaunė,
falange dkt m anat (pamatinis) pirštakaulis, fa­
langa.
falangétta dkt m anat (vidurinis) pirštakaulis.
falangina dkt m anat (galinis) pirštakaulis.
falca 11adkl m sparti eisena ; a graudi dideliais
žifigsniais.
falce dkt m pjautuvas; (falce fienaia) dalgis;/, e
martello pjautuvas ir kūjis; fig f di luna m ė­
nulio pjautuvas,
falciáre vksm (fal-) 1. (nu)pjáuti (dalgiü); (solo
fieno) (nu)šienauti; 2. fig (uccidere) paguldyti
(nušauti)', 3. sport (par)griáuti (varžovą); šie­
n au ti/am .
252
falciatrice dkt m pjaunamoji (mašina); (per U
fieno) šienapjovė; (tosaerba) vejapjovė.
falco dkt v zool sakalas; ♦ occhio di f. sakalo akis
-iės fem m (apie gerą regėjimą).
falcone dkt v (medžioklinis) sakalas,
falconiėre dkt v sakalininkas.
fal<\\\adktm 1. klodas; sluoksnis;geolf. idrica,f
acąuifera vandeningas sluoksnis; ♦ nėvica a
targhe ~ e sninga dideliais kąsniais; 2.: dgs le
~ e (di un monte) papėdė sg; 3. (di un abito)
skvernas; (di cappello) graižas; atbraila; 4. (di
un tetto) (stogo) šlaitas,
falegname dkt v dailidė mase, stalius,
falegnameria dkt m 1. (mestiere) stalystė, daili-
dystė; 2. (bottega) staliaus / dailidės dirbtuvė,
falena dkt m naktinis drugys,
falla dkt m 1. išmušta skylė (laivo korpuse),
plyšys; 2. (difetto) brokas,
fallace bdv apgaulingas,
fallico, -a bdv falinis.
fallim entare bdv 1. katastrofiškas; 2. dir bank­
roto; procedūra f. bankroto procedūra,
fallim ėnto dkt v 1. žlugimas; (insuccesso) nepasi­
sekimas, nesėkmė; fiasko; ii f. delle trattative
derybų žlugimas; nesėkmingos derybos; la ce-
na e stata un f. vakarienė nenusisekė; ii film e
stato unfi filmas patyrė fiasko; 2. fig (detto di
qcn) nevykėlis -ė; 3. dir bankrotas; krachas;
sull’orlo dėl f. ant bankroto ribos; dichiararef.
paskelbti b an k ro tą;/are/ (su)bankrutūoti.
falli||re vksm (-isc-) 1. intr [A, E] (su)žlūgti;
patirti fiasko; nepavykti (kam); Upiano ė ~ to
planas žlugo; abbiamo ~ to mums nepavyko;
2. intr [E] dir (su)bankrutūoti; 3. tr: f. ii colpo
nepataikyti;/, ii bersaglio prašauti (pro šalį),
fallito, -a 1. bdv, dlv nepavykęs; nesėkmingas;
žlugęs; 2. bdv, dlv dir subankrutavęs; 3. dkt
v/m dir subankrutavęs asmuo; 4. dkt v/m fig
nevykėlis -ė, netikėlis -ė.
failo I dkt v 1. klaida; ♦ cadere in f suklysti, ap­
sirikti; cogliere in f. nutverti (klystant); sugauti
kalboje; mėttere un piede in f. paslysti; 2. sport
pražanga;/, antisportivo (involontario, tėcnico,
intenzionale) nesportinė (netyčinė, techninė,
tyčinė) pražanga; ddppio f. dviguba klaida; /.
di mano žaidimas ranka; /. laterale užribis;
commėttere un /., fare f. prasižengti; pažeisti
taisykles, būti neteisiam; 3. (difetto) brokas,
defektas,
failo II dkt v falas.
falloso, -a bdv sport 1. (di qcs) nė pagal taisyklės:
un primo tempo f. pirm am e kėlinyje daug pra-
253 fango

žangų; 2. (di qcn) dažnai prasižefigiantis, pra- fam igerato, -a bdv liūdnai pagarsėjęs,
siženginėj antis, famiglia dkt m 1. šeima; (i parenti) giminės pi;
falo dkt v nkt laužas; accéndere un f kurti laužą, una f. benestante (numerosa, pdvera) pasitu­
falsam ente prv melagingai, rinti (gausi, neturtinga) šeima; fig f. di lingue
falsáre vksm iškreipti; iškraipyti;/, i fatti iškrai­ kalbų šeima; ♦ in f. šeimoje; sū giminėmis;
pyti faktus. stato di f. šeimos sudėties pažyma; metteresu f.
falsariga dkt m fig modelis; pavyzdys; ♦ sulla f. susikūrti šeimą; 2. (casato) giminė; šeima; la f.
(di qc) (kieno) pavyzdžiu, reale karališkoji šeima; 3. bot, zool šeima,
falsario, -a dkt v/m klastotojas -a. fam igliare bdv => familiare.
falsėtto dkt v mus falcetas; in f. falcetu, fam iliar|je 1. bdv šeimyninis; šeimos; (di casa)
falsificare vksm (-si-) (su)klastóti, padirbti; fal­ namų; consultdrio f. šeimos konsultacija;
sifikuoti;/ una firma padirbti parašą, nūcleo f. šeimyna; problemi ~ i šeimyniniai
falsificazione dkt m 1. (su)klastójimas, falsifika­ rūpesčiai; 2. bdv (ben noto) (kažkur) matytas;
cija; 2. (falso) klastotė, falsifikatas, (gerai) žinomas; 3. bdv (amichevole) draugi­
falsitá dkt m nkt 1. (l’esser falso) netikrumas; škas; 4. dkt v/m namiškis -ė, šeimos narys -ė; i
(l’esser sbagliato) klaidingumas; 2. (insinceritá) ~ i artimieji; 5. dkt m (auto) hečbėkas.
nenuoširdūm as; (doppiezza) dviveidiškumas; fam iliarita dkt m 1. (confidenza) artimūmas;
3. (bugia) melas; neteisybė; dire f. sakyti ne­ draugiškūmas; prėndersi troppa f. familiariai
teisybę, (pri)melúoti. elgtis; 2. (pratica) nusimanymas; acąuisire f.
fáls||o, -a 1. bdv netikras; (ingannevole) apgau­ prasilaužti; išmokti; avere f. (eon qcs) nusi­
lingas; melagingas; (errato) klaidingas; netei­ manyti (apie ką).
singas; (artificíale) dirbtinis;/ aliarme netikras familiarizzare vksm 1. intr [A] susidraugauti;
pavojus; fiori ~ j dirbtinės gėlės; notizie ~ e 2. tr (qe a qcs) (pri)pratinti (kąprie ko).
neteisingos žinios; un’opinione ~ a klaidinga ►fam iliarizzarsi sngr (con qcs) priprasti (prie
nuomonė; d ir ~ a testimonianza melagingi pa­ ko), įprasti (į ką, ką daryti); (far conoscenza)
rodymai pi; 2. bdv (contraffatto) padirbtas, susipažinti (su kuo).
suklastotas; netikras; falsifikuotas; denaro f. famoso, -a bdv garsūs, žymūs; išgarsėjęs; ąuadro
padirbti pinigai pi; ųuadro f. netikras paveik­ f. žymūs paveikslas; scrittoref. garsūs rašytojas;
slas; 3. bdv (insincero) nenuoširdūs, dviveidiš­ diventaref išgarsėti; ėssere f. garsėti, būti gar­
kas; (finto) apsimestinis; netikras; ~ i amici siam.
netikri draugai; ~ a modestia apsimestinis fan dkt v/m nkt gerbėjas -a; mėgėjas -a.
kuklumas; 4. dkt v (ció che ė falso) netiesa, fanal||e dkt v žibintas (automobilio ir pan.); ~ i
melas; ii vero e ii f. tiesa ir melas; 5. dkt v (ope­ anteriori priekiniai žibintai,
ra falsa) klastotė, falsifikatas; 6. dkt v dir (t.p. fanalino dkt v: ♦ sport ~ ino di coda autsaideris,
reato di f.) suklastojim as;/ in biláncio apgau­ fanatico, -a 1. bdv fa n iit išk a s; fig essere f. (di qcs)
lingas apskaitos tvarkymas, būti (ko) aistruoliū / fanatiku; 2. dkt v/m fana­
fam a dkt m garsas, garbe; reputacija; di (chiara) tikas -ė; aistruolis -ė.
f. (labai) garsūs; di f. mondiale pasaulinio fanatism o dkt v fanatizmas,
garso; acquistarsi la fama (di qc) išgarsėti fanciūlla dkt m mergelė,
(kaip kas); lo conosco di f. esū apie jį girdėjęs; fanciullėzza dkt m vaikystė,
hala f. di ėssere molto coraggioso teigiama, kad fanciūllo dkt v vaikas, berniūkas.
jis labai drąsūs, jis žinomas kaip labai drąsūs ‘fancūlo jst volg eik šikt!
žmogus. fandon||ia dkt m pasaka; tauškalas; non (mi)rac-
fáme dkt m 1. alkis; ho f. noriu valgyti, norisi contare ~ ie! nesėk (m an) pasakų!
valgyti; aš alkanas; m i ė venuta f. išalkau; fanfara dkt m pučiamųjų orkestras (ppr. žygiuo­
♦ salario da f. vargana alga; morto dif. visiškas jantis), banda,
nūlis (apie žmogų); ridurre allafi nuskurdinti; fanfaronata dkt m pasipūtėliškas elgesys; (ii lo-
ho una f. da lupo aš / esū alkanas kaip vilkas; darsi) gyrimasis,
2. (mancanza di cibo) badas; scidpero della f. fanfarone, -a dkt v/m pagyrūnas -ė.
bado streikas; moriré di f. badauti (ir prk); fanghiglia dkt m skystas purvas; dumblas.
mirti iš bado; 3. fig troškimas; f. di ricchezze fan|]go dkt v 1. purvai, purvas; sporco di f. purvi­
(di sapere) turtų (mokslo) troškimas, nas, purvais apsitaškęs (/ aptaškytas ir pan. );
famélico, -a bdv alkanas; (affamato) išbadėjęs. imbrattare di f (ap)drėbti purvais; ♦ gettaref
fangoso
(su qc), gettare nei f. (qc) su purvais (s u m a i­
šyti (ką), (ap)drabstyti (ką) purvais; 2.: dgs
~ ghi (termali) (gydomasis) purvas sg; fare i
~ ghi gydytis purvu,
fangoso, -a bdv purvinas; klampus,
fangoterapia dkt m gydymas purvu,
fannullone, -a dkt v/m dykinėtojas -a.
fanone dkt v zool banginio ūsas.
fantasciėnza dkt m mokslinė fantastika,
fantasia dkt m 1. vaizduotė; fantazija;/fe rv id a
laki vaizduotė; ♦ di f. išgalvotas agg; fantasti­
nis agg; lavorare di f. fantazuoti; 2. (sogno)
fantazija; f. erotica erotinė fantazija; 3. (va-
rieta): una f. di colori spalvų žaismas; 4. mus
fantazija; 5. kaip bdv nkt margas; cravattaf. a
pois žirniukais išmargintas kaklaraištis,
fantasioso, -a bdv neįprastas; įmantrūs; (fanta-
stico) fantastinis; (in senso negativo) iš piršto
laužtas; (solo di qcn) lakios vaizduotės.
fantasm ||a dkt v vaiduoklis; (spettro) šmėkla; un
castello abitato dai ~ i pilis, kurioje vaidenasi;
kaip bdv nkt citta f. miręs miestas, miestas vai­
duoklis.
fantastic| are vksm (-ta ) (su qc, di qc; qc) fanta­
zuoti (apie ką), svajoti; che cosa vai ~ando?
apie ką svajoji?
fantasticheri||a dkt m fantazija; svajonės p i; as-
sorto / perso in ~ e užsisvajojęs,
fantastico, -a 1. bdv fantastinis; fantastiškas; un
racconto f. fantastinis apsakymas; 2. bdv fig
fantastiškas, nuostabūs; ♦ kaip j s t f ! fantasti­
ka!, nerealu!; 3. dkt v nkt fantastika,
fante dkt v 1. mil pėstininkas; 2. (nelle carte) va­
letas, berniukas,
fanteria dkt m mil pėstininkai pi, pėstija.
fantino dkt v žokėjus, (lenktynių) jojikas,
fantoccio dkt v 1. lėlė; 2. fig m arionetė; kaip bdv
governof. m arionetinė vyriausybė,
fantom atico, -a bdv paslaptingas; (inafferrabile)
nepagaunamas,
fantozziano, -a bdv (siurrealistiškai) tragikomiš­
kas (iš populiarių film ų personažo Fantozzi).
farabūtto dkt v niekšas; bjaurybė com.
faraglione dkt v didžiulė uola (jūroje); „faraljo-
nas“ (žymioji Kaprio salos uola).
faraona dkt m zool (nam inė) patarška,
faraone dkt v stor faraonas.
faraoni|Įco, -a bdv 1. stor faraonų; 2. fig (sfarzoso)
prašmatnūs; (grandioso) didingas; (enorme)
milžiniškas; spese ~che milžiniškos išlaidos,
farcia dkt m gastr faršas; įdaras,
farcire vksm (-isc-) farširuoti; (di qcs, con qcs)
įdaryti (kuo); prikimšti (ko) (irprk).
254
farcito, -a bdv, dlv farširuotas; (di qcs, con qcs)
įdarytas (kuo).
fard [far(d)] dkt v nkt skaistalaipi.
fardèllo dkt v 1. ryšulys; nešulys; un pesante f.
sunkūs nešulys; 2. fig (peso) našta,
fàre* vksm 1. (pa)darÿti; (agire) veikti; (esegui-
re) atlikti; f acąuisti apsipirkti; f. colazione
pusryčiauti; / la dôccia maudytis pô dušu,
maudytis d u š e ;/ un errore padaryti k la id ą ;/
un esercizio atlikti pratim ą; spręsti uždavinį;/.
un esperimento padaryti / atlikti bandymą; /.
ginnàstica daryti mankštą, m ankštintis;/, i la-
vori di casa eiti apyvoką;/, la màglia m eg zti;/
un’osservazione daryti p astab ą;/, una passeg-
giata pasivaikščioti; /. una rapina apiplėšti; /.
rumore triukšmauti; / un rutto atsiraugėti; /.
uno sconto pritaikyti n u o la id ą ;/ un sondàggio
atlikti ap k lau są ;/ un sorriso nusišypsoti;/, tre
ore di fila atstovėti tris valandas eilėje; fai
come ti dico daryk, kaip tau sakaū; che cosa
posso f. per Lei? kuo galiu pasitarnauti?; che
fai domani sera? ką veiksi rytoj vakarė?; fai
presto! paskubėk!; ♦ f benziną prisipilti ben­
zino; f.festa nedirbti; (a qc) šiltai priimti; (di-
vertirsi) pasilinksm inti;/ ii letto kloti lovą;/, i
soldi, f fortūna pralobti, praturtėti; / sport
sp o rtu o ti;/ ta valigia krâuti(s) lagam iną;/, in
tempo suspėti; avere a che f. (con qcn) turėti
reikalų sū kuô; (con qcs) būti sū kuo susiju­
siam; avere da f. būti užsiėmusiam, turėti dar­
bo; darsi da f imtis darbo; suktis; saperci f.
nusimanyti; (con qcn) mokėti apsieiti (su kuo):
f.fuori qcn nudėti ką; non fa niente,fa to stesso
nesvarbu, niéko; non fa che (far qcs) nieko
kita nedaro, tik... ; c’ė poco da f. ką čia padarysi;
hafatto bene apartire gerai padarė, kàd išvyko;
fàccio da me apsieisiu be pagalbos; fa i pure
prašom, daryk kaip nori; fa che non sia vero!
kàd tik taip nebūtų!, neduok Dieve!; fam che
cosa teléfoni (prenoti, mi hai svegliato) a f. ?
kam / (dėl) kô skambini (tau rezervuoti, pa­
žadinai m anė)? (apie nereikalinga)', fa m fate
voi! jums spręsti; flk chi fa da sė fa per tre „kas
dirba vienas, daro ūž tris“ (ne visada kitų p a ­
galba praverčia); 2. (produire e sim.) ( p a g a ­
minti, (pa)daryti; (preparare) (pa)ruošti; (ere-
are) (su)kūrti;/. dėl bene daryti géra; f. un buco
padaryti (/ išmušti ir pan.) sk y lę ;/ il pane (iš)
kepti d u o n ą ;/ la cena (pa)ruošti vakarienę;/.
i cômpiti (pa)darÿti nam ų darbus; /. un flglio
pradėti vaiką; (partorire) pagimdyti kūdikį; f.
un film (realizzarlo) (su)kūrti filmą; (recitan i)
vaidinti filme;/, luce (a qcn) (pa)šviėsti (kam );
255
(su qcs) aiškintis (ką); ♦ / piacere (a qcn)
suteikti (kam ) malonumo; /. schifo šlykščiai
atrodyti; būti šlykščiam; che orą fa ii tuo oro-
logio?, fam che ore fai? kiek valandų (rodo
tavo laikrodis)?; due piū due fa ąuattro du ir
du bus keturi, du plius du yra keturi; fa m f. i
150 lėkti 150 kilom etru per valandą greičiu;
fam fanno venti euro bus dvidešimt eurų: jum
la citta fa 50.000 abitanti mieste 50.000 gyven­
tojų; 3. dėl savo bendros reikšmės atstoja dau­
gelį vksm, ypač šnekamojoje kalboje: f. ii bi-
glietto (nusi)pirkti bilietą; f. tutta la Sicilia
apvažiuoti visą Siciliją;/, ii Natale in famiglia
praleisti Kalėdas su še im a ;/ l’autostrada (per-
correre) važiuoti autostrada; f. danza lankyti
šokių pamokas; f. un film (trasmettere) rodyti
filmą; / l’universitd studijuoti universitete; /
francese mokytis prancūzų kalbos; 4. (esereita-
re una professione e sim.) būti (kas); dirbti
(kuo); faccio l ’ingegnere aš inžinierius, dirbu
inžinieriumi; che fa i nella vita? ką veiki gyve­
nime?; 5. (rendere) (p a)d ary ti;/ felice ącn pa­
daryti ką laim ingą;/ ącn presidente išrinkti ką
prezidentū; /. di ącn un campione padaryti iš
ko čempioną; 6. (imitare) pamėgdžioti; (fin-
gersi) apsimesti (kuo), d ė tis ;/ lo stūpido kvai­
lioti, dėtis kvailiū; 7.: fare da ąc (fungere) būti
(tarsi) (kas); mi ha fatto dapadre jis m an buvo
kaip tėvas; 8. fam (ritenere) laikyti (kuo); non
lo facevo cosi furbo nem aniau, kad jis toks
gudrūs; 9. fam (dire) (pa)sakyti; tarti; 10. var­
tojamas su bendratimi kauzatyvine reikšme,
arba reiškiant leidimą: f. entrare įleisti; / pas-
sare praleisti; / uscire išleisti; (cacciar fuori)
priversti išeiti; f. vedere parodyti; f. costruire
un ponte statydinti tiltą, liepti tiltą pastatyti;
fammifinire! leisk man pabaigti!;/, rldere pra­
juokinti; ♦ chi te lo fa f ? kam tau tiek vargo?;
kas tave verčia?; 11. kaip intr [A ]:/, per ącn
(esser adatto) tikti kam; 12. kaip intr beasm
[A]: fa bello gražū, gražūs oras;/a būio temsta;
fa caldo karšta;/« freddo šalta; che tempo fa da
te? koks oras pas tave?; 13. kaip intr [A ]:/, a
meno (di qcs) apsieiti (be ko), išsiversti; 14. kaip
intr [A]: come fa di cognome? kokia jo pavar­
dė?; comefa ai / iiplurale? kaip bus daugiskai­
ta?; come fa ąuella canzone? kaip skamba ta
daina?; 15. kaip intr [A] (riuseire): come fai (a
f ar qcs)? kaip tū sūgebi (ką daryti)!; (come te
la caverai?) kaip versies?; come faccio (perfar
qes, a far qcs)? kaip galiū (ką daryti)!, kaip
man...?; ♦ ma come si fa! kaip gi galima!;
16. kaip intr [A]: ♦ /. a botte peštis, susipešti;/
farsi
a palle di neve mėtytis sniego gniūžtėmis; f. a
testą o croce mesti m onetą; 17. kaip dkt v (a t -
teggiamento) m aniera; 18. kaip dkt v: ♦ ii dolce
far niente „saldūs nieko neveikimas“; flk tra ii
dire e iif. (c’ė di mezzo ii mare) lengva pasakyti,
bet ne padaryti; 19. kaip dkt v: sul fa r dėl gior-
no paryčiais; sulfardella notte temstant; sulfar
della serą į vakarą, pavakare.
►farcela įvdž 1. (fare in tem po) (su)spėti; pen­
so di f. per le 8 m anau, kad iki 8 suspėsiu;
2. (riuseire) sugebėti; išeiti (kam ), pavykti; ce
la fa i da sola? ar sugebėsi viena?; 3. (sopporta -
re) ištverti; (sopravvivere) išgyventi; ♦ non ce
la faccio piu aš nebegaliū.
► farla įvdž 1.: f. a ącn apgauti ką; f. franca
iš s isū k ti;/grossa p risid irb ti;/ da padrone šei­
m in in k au ti;/ pagare a ącn atsikeršyti k am ;/.
finita (uecidersi) sau galą padaryti; fa m falla
finita! atsiknisk!: jam f. lunga tampyti gūmą;
♦ per f. breve trum pai tariant; 2.: fa m (defeea-
re) padaryti kakų.
►farne įvdž: ♦ f. di cotte e di crude,f. di tutti i
colori daug košės privirti.
►farsela įvdž: fa m f. addosso pridėti [ kelnes,
apsidirbti; (la pipi) prisisisiotų/ig (t.p.f. sotto)
drebinti kinkas, pridėti į kelnes.
►farsene įvdž 1.: che me ne faccio? ką man sū
tuo daryti?; non me ne faccio niente man iš to
jokios naudos, m an to nereikia; 2.: non se ne
fara niente (iš to) nieko neišeis / nebus; non se
n ’ė fatto niente nieko neišėjo.
►farsi sngr 1. (diventare) tapti, p asid ary ti;/
bello pasipuošti, pasigražinti; / būio darytis
tamsu, (su)tėm ti;/. furbo įsig ū d rin ti;/ giorno
aušti, švisti; / prete tapti kūnigu; f. vėcchio
(pa)sėnti; ♦ /. da se iškilti vien savo jėg o m is;/
in ąuattro iš kailio nertis; vai a farti friggere!
eik velniop!; 2. vartojamas su bendratimi kau­
zatyvine reikšme: f. capire susišnekėti;/, cresce-
re i baffi auginti ūsūs; f. fare una foto nusifo-
tografūoti;/. ingannare leistis apgaunam am ;/.
notare išsiskirti; kristi į akį; non f. vedere n e­
sirodyti; (stare naseosto) slėptis; 3. (fare qes
per sė) pasidaryti; f. ii / un bagno maudytis; /
un’operazione išsioperūoti; / la permanente
pasidaryti cheminę šukuoseną; /. un panino
pasidaryti sum uštinį;/ letrecce susipinti kasas;
♦ / un’idea susidaryti n ū o m o n ę ;/ largo b rau­
tis, prasibrauti; 4. (proeurarsi qcs): f. l’amante
susirasti m e ilū ž ę;/ un livido įsitaisyti mėlynę;
/. malė užsigauti, su sižeisti;/ la moto įsitaisyti
m o to cik lą;/ un taglio įsipjauti;/, la vilią nusi­
pirkti vilą; che cosa ti seifatto ai dito? ką pirštui
farétra 256

pasidarei?; 5. dėl savo bendros reikšmės atstoja fár||o dkt v 1. (per i naviganti) švyturys; 2. (fana-
kai kuriuos vksm, ypač šnekamojoje kalboje:f le) žibifitas; (la luce) šviesa; a ~ i spenti neį-
la barba nusiskusti barzdą; f. una birra išgerti jūngus šviesų; abbaglianti (anabbaglianti)
alaus;/, un gdccio išlenkti taurelę;/, una pizza tolimosios (artimosios) šviesos; ~ i antinėbbia
(,mangiarla) suvalgyti picą; 7. (spostarsi): /. rūko žibintai; accéndere (spégnere) i ~ f įjūngti
avanti prieiti, paeiti [ priekį; fig pasisiūlyti; / (išjūngti) šviesas; 3. (proiettore) prožektorius;
da parte pasitraukti (ir p rk); 8.fa m (drogarsi) 4. fig kelrodis,
badytis; (sniffare) uostyti; 9. volg (scopare) farraginoso, -a bdv chaotiškas; painūs,
padaryti; 10. (scambiarsi reciprocamente ącs): farsa dkt m farsas (irprk).
/ le carezze glam onėtis;/ complimenti apsikeis­ fá||scia dkt m 1. juosta; (t.p. fascetta) juostelė;
ti komplimentais; 11.: decidere ii da f. spręsti, 2.: dgs ~ sce (per neonati) vystyklai; avvdlgere
ką toliau daryti, in f. (su)vystyti; 3. (benda) tvarstis, b in ta s ;/
farėtra dkt m strėlinė. elástica elastinis Įtvaras; bandažas; 3. (zona)
farėtto dkt v prožektorius (sieninis šviestuvas), juosta; zona; (striscia) ruožas; / costiera pajū­
akcentinis šviestuvas, rio juosta; sport f. (laterale) kraštas (futbolo
farfalla dkt m 1. drugelis, plaštakė; peteliškė; aikštelės); 4. fig (gruppo) grupė; (strato socia-
zool drugys; ♦ cravatta a f. peteliškė, varlikė; le) sluoksnis; /. di rėddito pajamų grūpė; /
2. (tipo di pasta) kaspinėlis (makaronų rūšis); orária valandos p i (tam tikros paskirties, pvz.
3. sport plaukimas peteliškė. laidoms vaikams, prekėms atvežti ir t. t.).
farfallino dkt v varlytė, peteliškė; mettersi ii f. su­ fasciáre vksm 1. (ap)tvárstyti, sutvarstyti; aprišti
rišti peteliškę, tvarsčiu; (su)bintūoti; /. U capo aptvarstyti
farfallone dkt v fig mergininkas; flirtūotojas. galvą; 2 .: / un neonato (su)vystyti kūdikį; 3. fig
farfugliare vksm (-fu-) 1. tr (su)vapėti, (su)vapa- (circondare) apjuosti,
lioti; 2. intr [A] (balbettare) mykčioti, mykti, fasciatüra dkt m 1. (benda) tvarstis, tvarsčiai;
farina dkt m miltai pi; f. di frumento kvietiniai metiere (tógliere) una f. uždėti (nuimti) tvars­
miltai; f. gialla kukurūzų miltai; f. “00”, f. čius; 2. (ilfasciare) (ap)tvárstymas.
ddppio zero aukščiausios rūšies miltai; f. di fascicolo dkt v 1. sąsiuvinis; (brochure) brošiūra;
grano duro kietųjų kviečių miltai; ♦ non ė f. dėl 2. (di documenti) byla; (dossier) dosjė; dirap-
tuo sacco tai nė (vien) tavo (rankų) darbas, nė rire unf. contro ąc iškelti bylą prieš ką.
pats padarei; flk la f. dėl diavolo va tutta in fascina dkt m žabinys, fašina.
crusca ' kas vogs, nepralobs. fascino dkt v žavesys; (l’esser affascinante) žavū-
farinace|jo dkt v (ppr. dgs ~ i ) krakmolingas mai­ mas; (attrattiva) patrauklumas; di grande f ža­
stas, krakmolingas maisto produktas, vingas agg; esercitare f. (su qc) (su)žavėti (ką).
farinata dkt m (miltų) putra, fascinóso, -a bdv žavingas; žavintis,
faringe dkt m anat ryklė. fáscio dkt v 1. ryšulys; pluoštas; ♦ fare di ogni er-
faringite dkt m m ed ryklės uždegimas, faring'i- ba unf. viską sumaišyti („surišti į vieną ryšuli
tas;/. acuta ūminis ryklės uždegimas, skirtingas žoles“), mesti viską f vieną katilą;
fariseo dkt v stor, fig fariziejus, 2. anat, fis pluoštas, pluoštelis; anat f. musco-
farinosilo, -a bdv 1. miltingas; l.-.figneve ~ a bi­ lare raum eñs pluoštas; fis f. di elettroni elek­
rūs sniegas. tronų pluoštas; 3.:geom f. di rette tiesių pluoš­
farmacėutic|]o, -a bdv 1. (dei farmaci) vaistų, far­ tas; 4. stor (t.p. f. littdrio) fáscija.
macijos; indūstria ~ a vaistų pram onė; 2. (a fascismo dkt v fašizmas (irprk).
base di farmaci) vaistinis, farmacinis, fascista 1. bdv fašistinis (ir prk); (del fascismo)
farmac'ia dkt m 1. (ii negozio) vaistinė, v aistinė;/ fašizmo; (dei fascisti) fašistų; 2. dkt v/m fašis­
di turno būdinti vaistinė; ♦ / portatile vaistinė­ tas -ė (irprk).
lė; 2. (la scienza) farmacija, vaistininkystė; lau- fase dkt m 1. fazė; (stadio) stadija; (periodo) lai­
rearsi i n f gauti farmacijos magistro laipsnį, k o ta rp is;/ iniziale (finale, transitoria) pradinė
farmacista dkt v/m vaistininkas -ė, vaistininkas -ė. (baigiamoji, pereinamoji) stadija; la f. acuta
farmaco dkt v vaistas, vaistas, vaistai pi; un f. di una malattia ūmi ligos fazė; ch im f. gassosa
contro la tosse vaistai nuo kosulio; un f. antide- garų fazė; econf. di ristagno stagnacijos laiko­
pressivo vaistas nuo depresijos. tarpis; tecn f. di aspirazione įsiurbimo taktas
farneticj|are vksm [A] (-nė-) klejoti; kliedėti (ir fazė; ♦ in f. (di qc) rodo, kad kas nors vyksta:
prk), svaičioti; che vai ~ando? ką čia kliedi? iiprogetto ė in f. di reaŪĮ.z.azione projektas įgy-
257
véndinamas; ėssere fuori f búti be fazės fam ;
2.: astrf. tunare m énülio atmaina / fazė; 3. spec
(in elettrotecnica) fazė.
fastėllo dkt v ryšulys; (di paglia e sim.) pedas; (di
legna minuta) kūlelis,
fast food [fast'fud] dkt v nkt greito maisto resto-
ranas.
fásti dkt v dgs 1. stor fástai; 2.fig šlovingos praei­
ties prisiminimai; (le gesta) žygdarbiai.
fastid||io dkt v 1. nejaukümas; nemalonumas;
daref. (disturbare) trukdyti; (essere d ’ostacolo)
kliūti; (non piacere) nepatikti; (molestare) er­
zinti, įkyrėti; mi d á f il fumo m anė erzina, kai
ruko; 2. (incomodo) nem alonumas; nepato­
gumas; rūpestis; avere dei ~ i turėti nem alo­
numų; creare dei ~ i (su)kėlti rūpesčių / nepa­
togumų; 3. (malessere) diskomfortas,
fastidioso, -a bdv nemalonūs; (scomodo) nepa­
togūs; (molesto) įkyrūs, erzinantis; (tedioso)
nuobodūs.
fasto dkt v prabanga; (fastositá) prašmatnumas,
fastositá dkt m prašmatnumas; prabanga,
fastoso, -a bdv prašm atnūs, prabangūs,
fasüllo, -a bdv netikras; (contraffatto) padirbtas,
fáta dkt m fėja (irprk); ♦ avere le mani dif. turėti
auksinės rankas,
fatále bdv 1. (voluto dalfato) (likimo) lemtas, fa-
talūs; (inevitabile) neišvengiamas; era f. buvo
lemta; 2. (funesto) nelemtas; (disastroso) p ra­
žūtingas; (moríale) mirtinas; ♦ il di f. mirties
diena; 3. (cruciale) lemtingas; fatališkas; 4. (ir-
resistibile) kerintis; donna f lemtinga moteris,
fatalismo dkt v fatalizmas,
fatalista dkt v/m fatalistas -ė.
fatalitá dkt m nkl 1. (l’esser faiale) fatališkūmas;
neišvengiamūmas; 2. (evento) lemtingas įvy­
kis; ė stata una trágica f. tai buvo nulem ta ne­
sėkmė; 3. (destino) likimas, lemtis -iės.
fatalmente prv 1. (inevitabilmente) neišvengia­
mai, fatališkai; 2. (sfortunatamente) nelemtai;
(purtroppo) nelaimei; deja.
fatalóna dkt m lemtinga moteris -rs.
fatáto, -a bdv (incantato) užbūrtas; (mágico) m a­
giškas; (dafavola) pasakiškas,
fatica dkt m 1. (stanchezza) nuovargis; per la /.,
dalia f. iš nuovargio; 2. (sforzo) vargas; (atti-
vita) triūsas, juodas darbas; senza troppa f. be
didesnio vargo; costare f reikalauti vargo ;fare
f. (a far ącs) suñkiai (ką daryti)', nelabai išeiti
(kam ką daryti), būti sunku; fáccio f. a capire
nelabai suprantu, mán sunku suprasti; ♦ a f.
vos nė vos; da f. darbinis agg (apie gyvulį); uo-
mo d i f juodadarbis;/. d ’Ercole žygis.
fattóre II
fatic |áre vksm [AJ (-ti-) 1. (sgobbare) plušti; plu­
šėti;/. da maitina a sera plušti nuo ryto iki va­
karo; 2. (avere difficoltá) (a far ącs) būti sunkū
(kam ką daryti); ~ o a prendere sonno m án sun­
kū / nelefigva užmigti, aš suñkiai užmingū.
faticáta dkt m triūsas; prakaito liejimas,
faticóso, -a bdv 1. (duro) varginantis; vargingas;
sunkūs; 2. (difftcile) sunkūs,
fatídico, -a bdv lemtingas,
fatiscénte bdv griūvantis; avarinės būklės,
fáto dkt v fatumas; (destino) lemtis -iės fem m .
fátta dkt m: di ąuesta f , di tai f. toks agg; tokio
plauko.
fattác || cio dkt v fa m baisūs įvykis; (crimine) nusi­
kaltimas; piktas darbas; ♦ fatti i ~ c i tuoi! n e­
sikišk, kur nereikia!
fattėzze dkt m dgs veido bruožai,
fattibile dkt v įmanomas, realūs; įgyvendinamas,
fattispécie dkt m nkt dir: neita f. šiuo konkrečiu
atveju.
fattivo, -a bdv veiksmingas; vaisingas.
fattjĮo I dkt v 1. faktas; (avvenimento) įvykis; (fe­
nomeno) reiškinys; /. di sángue kraūjo p ra­
liejimas; i ~ i dėlgiorno dienos įvykiai; ♦ d i f
iš esmės; faktiškai; (effettivo) faktinis agg; ė un
dato di f. tai faktas; il f ė che..., f sta che...
dalykas tas, kad..., taip yrá, kád... ; un esperto
in f. (di ącs) (ko) žinovas; metiere di fronte ai f.
compiuto nepėrspėti; pasakyti / pranešti jaū
po visko; 2. (azione) darbas; cogliere sulf. su­
čiupti nusikaltimo vietoje; ♦ passare alle vie di
f. imtis jėgos; 3. (affare) reikalas; šono ~ i miei
tai mano reikalas; ♦ direaqcn ilf. šuo pastatyti
ką į vietą; stársene per i ~ i propri (pasi)likti
nuošalyje; sa il f šuo žino, ką daro.
fátt 11o II, -a 1. dlv padarytas; pagamintas; atlik­
tas; sukurtas; šono f. cosi aš toks; ♦ detto f.
pasakyta - p a d a ry ta ;/ a mano rafikų d a rb o ;/
in casa nam inis;/, a (forma) (di ącs) (ko) pa­
vidalo; ben f ! šaunu!; ė ~ a ! pavyko!; t.p. =;>
fáre; 2. bdv: ♦ veniref. atsitikti, nutikti; 3. bdv:
un uomo f suaugęs / subrendęs vyras; a notte
~ a jaū naktį; 4. bdv: ėssere f. (per ącs) tikti
(kam); būti sutvertam fam ; 5. bdv, dlv fam
(drogato) užsimetęs; (fumato) apsirūkęs,
fattóre I dkt v 1. faktorius, veiksnys; (circostan-
za) aplinkybė;/, emotivo emocinis veiksnys;/
umano žmogaūs veiksnys; / di rischio rizikos
faktorius; sport f. campo nam ų aikštelės p ra­
našumas; 2. m at daugiklis; f. primo nedalūsis
daugiklis; 3. mat, fis, (coefficiente) koeficieñ-
tas; 4.: il sommo F. Sutvėrėjas,
fattóre II, -éssa dkt v/m fermeris -ė.
fattoria 258

fattoria dkt m (l ’azienda) ūkis; ferma; (i fabbri- sieda prašaū / prašom sėstis; iron mi faccia ii
cati) sodyba; (casolare) vienkiemis, f ! malonėkite!; 2. (benevolenza) palankūmas;
fattorino dkt v 1. pasiuntinys; kurjeris; 2. (bigliet- guardare con f. (a qcs) palankiai (į ką) žiūrėti;
tuio) bilietininkas. pėrdere ii f. (di qcn) patekti f (kieno) nem alo­
fattucchiėra dkt m žiežula, ragana, nę; riscudtere ii f. dėl puhblico sulaukti teigia­
fattūra dkt m 1. (lavorazione) pagaminimas; ga­ mų pūblikos atsiliepimų; ♦ a f. (benévolo) pa­
myba; di d ttim af puikiai (/ dailiai ir pan.) pa­ lankūs agg; di f. išskirtinis agg (apie kainą,
darytas agg (pagamintas / pasiutas ir pan.); paslaugą); 3. (protezione) globa; col f. delle tė-
2. com m sąskaita faktūra, prekyraštis; (conto) nebre nakties priedangoje; naudojantis tamsa;
sąskaita; emėttere ta f. išrašyti sąskaitą faktūrą; 4.: a f., i n f (di qc) ūž (ką); sport in f di qc kie­
3. (maleficio) raganystė; raganavimas; fare ta no naudai; dir teste a f. gynybos liudytojas,
f. (a qc) užkerėti (ką). favoreggiamėnto dkt v dir bendrininkavimas (pa­
fattura||re vksm (-tu-) comm 1. (emettere la fat- darant nusikalstamą veiką); f. dellaprostituzio-
tura e sim.) išrašyti sąskaitą fa k tū rą ;/, una ne sąvadavimas,
prestazione išrašyti paslaugos sąskaitą faktūrą; favoreggiáre vksm [A] (-rég-) bendrininkauti (su
2. (registrare) turėti tam tikrą apyvartą; la ditta kuo, ppr. nusikaltime).
ha ~ to venti milioni Įmonės apyvarta būvo dvi­ favorévole bdv 1. (vantaggioso) palankūs; prėn­
dešimt milijonų, dere una piega f. įgauti palaflkią kryptį; 2. (di
fatturato dkt v com m apyvarta, qcn): ėsseref. a ącs pritarti kam.
fatturazione dkt m com m sąskaitos faktūros iš­ favorevolménte p ir palankiai.
rašymas (/ pateikimas), favor||ire vksm (-isc-) 1. (qc) (esserc favorevole)
fatuo, -a bdv 1. tūščias; (superficiale) paviršuti­ būti (kam ) palankiam; (aiutare) padėti (kam;
niškas; 2.: fuoco f. žaltvykslė, ką daryti); f. un candidato padėti kandidatui;
fauci dkt m dgs 1. nasrai, žiotys; 2. anat žiotys, /. l’integrazione padėti integruotis; Varbitro ei
fauna dkt m fauna, gyvūnija, ha ~ ito teisėjas būvo mums palankūs; 2. (ap-
fauno dkt v m it faunas, poggiare) palaikyti; (promuovere) (pa)rem ti;/.
fausto, -a bdv žadantis sėkmę; sėkmingas, le arti rem ti mėną; 3. fig (agevolare) (pa)leñ-
fautore, -trice dkt v/m šalininkas -ė; (cultore e g v in ti;/ la digestione leñgvinti virškinimą, pa­
sim.) pūoselėtojas -a. dėti virškinti; 4.: ♦ ~isca, ~ ite prašom; ~isca
fava dkt m bot pupa; ♦ flk prėndere due piccioni i doeumenti prašom, jūsų dokumentūs; ~isca
con una f. vienu šūviū dū kiškiūs nušauti, alla cassa prašom, prie kasos; vuolef? prašom
favėlla dkt m kalba (galėjimas kalbėti); kalbėji­ vaišintis.
mas; ♦ pėrdere l a f netekti žado. favoritismo dkt v favoritizmas; protegavimas.
favill 1|a dkt m kibirkštis -iės (ir prk); žiežirba; favorit|Įo, -a 1. dkt v/m favoritas -ė, numylėtinis
mandare ~ e kibirkščiuoti; ♦ fare ~ e šauniai -ė; 2. dkt v/m sport favoritas -ė; 3. dkt v dgs:
pasirodyti, žandenos; 4. bdv (preferito) mėgstamiausias,
favo dkt v korys. fax dkt v nkt 1. (l’apparecchio) faksas, fakso ap­
.
favol |a dkt m 1 pasaka (irprk); pasakėčia; le ~ e aratas; 2. (ii documento) faksogramá, faksas
di Esopo Ezopo pasakėčios; raccontare una f. f am; inviare un fax išsiųsti faksogramą.
sekti pasaką; ♦ da f. pasakiškas agg; 2.fig (fan- faxáre vksm (iš)siųsti faksū.
donia) pasaka, fazióne dkt m frakcija, grupuotė,
favoleggiare vksm (-lėg-) (di ųcs) pasakoti (apie faziositá dkt m nkt partiškumas; (parzialita) ša­
ką, ppr. nuostabius dalykus). liškumas.
favolista dkt v/m pasakėtininkas -ė. fazióso, -a bdv 1. (di una fazione) partinis; frak­
favolos||o, -a bdv 1. fig (da favola) pasakiškas; cinis; 2. (parziale) šališkas; atteggiamento f. ša­
(,meraviglioso) nuostabūs; un tempo f. pasakiš­ liškas požiūris; 3. (sovversivo) maištingas,
kas oras; ricchezze ~ e pasakiški turtai; 2. (dėl- fazzolettino dkt v n o sin a itė ;/ di carta popierinė
lefavole) pasakų; (leggendario) legendinis, nosinė (vienkartinė).
.
favore dkt v 1 (servizio) paslauga; patarnavimas; fazzolétto dkt v 1. nosinė; nosinaitė; 2. (foulard)
(beneficio) malonė; chiedere u n f (a qcn) pa­ skarelė; skepetaitė; 3.: fig unf. di terra žemės
prašyti (ko) paslaugos;fare unf. padaryti pa­ plotelis.
slaugą; ♦ per f. prašaū; prašom; per f., passami febbráio dkt v vasaris; a f. in f. vasarį, vasario m ė­
un coltello prašaū paduoti man peilį; per f , si nesį; ii 26 f vasario 26-óji diena.
259
fébbre dkt m 1. tem peratura, karštis; karščiavi­
mas; m ed karštligė; m ed f gialla geltonasis
drugys; m ed f. da fieno šienligė; misurare la f.
pam atuoti tem peratūrą; ho la f karščiuoju,
turiu tem peratūros; ♦ f. da cavallo „arklinis
karštis“ (apie labai aukštą temperatūrų)', 2.fig
karštligė; la f. dell’oro aukso karštligė,
febbriciáttola dkt m nedidelis karščiavimas (ppr.
ilgai nepraeinantis).
febbricitánte bdv, dlv karščiuojantis,
febbricitáre vksm [A] (-bri-) karščiuoti,
febbrile bdv 1.: m ed accessof karštligės priepuo­
lis; stato f. karščiavimas; 2.fig (frenetico) karš­
tligiškas; ricerca f karštligiška paieška; 3. fig
(inquieto): ėssere in attesa f. neram iai laukti,
febbrilmėnteprv karštligiškai,
fecále bdv: med materia f. išmatos pi.
féccia dkt m 1. nuosėdos pi; 2. fig: la f. della so-
cieta visuomenės padugnės pi.
féci dkt m dgsfisiol išmatos,
fécola dkt m k rak m o las;/ dipatate bulvių krak­
molas.
fecondáre vksm (-cón-) 1. apvaisinti; 2. (difiori)
apdulkinti; 3. (rendere fertile) (pa)tręšti.
fecondáto, -a bdv, dlv apvaisintas,
fecondazióne dkt m 1. apvaisinim as;/ artificíale
dirbtinis apvaisinimas; 2. (di fiori) apdūlkini-
mas.
feconditá dkt m 1. vaisingumas (irprk); (solo dėl
terreno) derlingümas; 2. fig (creativo) kūrybin­
gumas.
fecóndo, -a bdv 1. derlingas, našūs; vaisingas; 2.
fig (creativo) kūrybingas; kūrybiškas; (che da
frutto) vaisingas,
féde dkt m 1. (credo religioso) tikėjimas; tikyba;
senza f. netikintis agg; la f. cattdlica katalikų
tikėjimas; professare una f. išpažinti tikėjimą;
2. (fiducia) pasitikėjimas; (l’azione) tikėjimas;
avere f. (in qc) pasitikėti (kuo); tikėti; 3. (/<?-
delta) ištikimybė; lojalumas; ėsser in buonaf.
sąžiningai elgtis (/ kalbėti ir pan.); tenere f. a
una promessa ištesėti pažadą; ♦ i n f (nelle let-
tere) tvirtinu; pagarbiai; 4. (convinzioni) įsiti­
kinimai pi; S.: * fa f. ii timbro póstale galiojan­
čia laikoma išsiuntimo data; 6. (t.p. f. nuziale)
vestuvinis žiedas,
fedéle 1. bdv ištikimas; (devoto) atsidavęs; (affi-
dabile) patikimas; (leale) lojalūs; un cañe (un
cliente, un marito) f. ištikimas šuo (klientas,
vyras); 2. bdv (preciso) tikslūs; (attendibile)
patikimas; un ritratto f. tikslūs portretas; uno
stórico f patikimas istorikas; una traduzione f.
tikslūs vertimas; 3. dkt v/m (credente) tikin-
felicitazióni
tysis mase, tikinčioj i fem m ; 4. dkt v/m (segua-
ce) šalininkas,
fedelmėnte prv 1. ištikimai; atsidavusiai; patiki­
mai; 2. (esattamente) tiksliai,
fedelta dkt m 1. ištikimybė; atsidavimas; / alla
patria (alla mdglie) ištikimybė tėvynei (žmo­
nai); 2. (precisione) tikslumas; (attendibilita)
patikimumas; 3.: tecn ad alta f aukščiausios
garso kokybės,
fėdera dkt m (pagalvės) užvalkalas,
federale 1. bdv federalinis; federacinis; (di una
federazione) federacijos; governo f federalinė
vyriausybė; stato f. federacinė valstybė; 2. dkt
v/m FTB agentas,
federalismo dkt v federalizmas,
federalista 1. bdv (dėl federalismo) federalizmo;
(dei federalisti) federalistų; 2. dkt v/m federa-
listas -ė.
federativo, -a bdv federacinis,
federato, -a bdv sąjunginis; federacijos,
federazione dkt m federacija,
fedifrago, -a (v dgs -ghi) bdv neištikimas,
fedina dkt m: dir f (penale) žinios p i apie teistu­
mą; nusikaltimų sąrašas; avere la f. penale pu-
lita neturėti teistumo,
feeling ['filii](g)] dkt v nkt artimumo ir patrauk­
lumo jausmas; tarpusavio supratimas,
fėgato dkt v 1. ana t kepenys pi; ♦ mangiarsi ii f ,
rodersi ii f. graužtis; 2.: fig avere f. turėti drą­
sos; 3. gastr (t.p. dgs fegatini) kepenėlės pi.
fėlee dkt m bot papartis,
feldmaresciallo dkt v mil feldmaršalas,
felice bdv 1. laimingas; (contento) patenkintas;
cdppia f. laiminga pora; essere f. džiaugtis; ♦ /
di fare la Sua conoscenza malonu su Jumis su­
sipažinti; 2. (gioioso) džiaugsmingas; ♦ / An-
no nuovo! laimingų Naujųjų mėtų!; 3. (andato
a buon fine) sėkmingas; (ben riuseito) vykęs:
un paragonef visai vykęs palyginimas,
felicemėnteprv 1. (in felicita) laimingai; 2. (con
successo) sėkmingai; vykusiai,
felicita dkt m 1. laimė; fare la f. (di qcn) suteikti
(kam ) laimės, pradžiuginti (ką); (riuseire van-
taggioso) išeiti (kam ) į naudą; ♦ ii denaro non
fa la f. nė piniguose laimė; 2. (gioia ) džiaug­
smas.
felicit]|arsi vksm (-//-) (con qcper qcs) (p a sv e i­
kinti (ką su kuo / kokia proga / ką padarius); f
con qcper la vittdria pasveikinti ką su pergale;
mi ~ o ! sveikinu!
felicitazioni dkt m dgs (per qcs) sveikinimai (su
kuo, kokia proga, ką padarius); f. (per la lau-
rea)! sveikinu (apsigynus)!
felino 260

felin||o, -a 1. dkt v zool katinis (kačių šeimos žin­ senso scientifico) reiškinys;/ naturale gamtos
duolis); i ~ i' kariniai; 2. bdv kačių; 3. bdv fig reiškinys 3. fig j'am fenomenas, asas.
kaip kates, kariškas, ferále bdv fatališkas; nelaim ę žadantis,
fellone dkt v: ♦ sc h erzf! tu nenaudėli! féretro dkt v karstas (ppr. per laidotuves).
felpa dkt m 1. (tessuto) pliušas; 2. (maglia) pliu­ ferial |Įe bdv. (giorno) f. šiokiadienis, darbo die­
šinis džemperis, na; orário f. šiokiadienių darbo laikas; neigior-
felpato, -a bdvfig: passo f. atsargūs žingsniai pi. ni ~ i nė švefičių dienomis,
feltrino dkt v apsauginis lipdūkas (ppr. veltinis). ferie dkt m dgs atostogos; / estive vasaros atos­
fėltro dkt v fėtras; di f. fetrinis agg, veltinis, togos; f. non godute nepanaudotos atostogos;
femmina 1. dkt m (donna) moteris -rs; spreg bo­ cltiuso per f. uždaryta dėl atostogų; durante le
ba; (ragazza) mergina; (bambina) mergaite; f. per atostogas; andaré in /., prendere le f. išei­
due jigli: un maschio e una f. dū vaikai: m er­ ti atostogų; ėssere in f. atostogauti,
gaitė ir berniūkas; 2. dkt m (di animale) pate­ feriménto dkt v sužeidimas,
lė; una f. di coniglio, la f. dėl coniglio triūšio ferino, -a bdv žvėriškas; kaip žveries.
patelė; 3. bdv nkt (di sesso femm inile) m oteri­ ferire vksm (-ise-) 1. (su)žeisti; (con u n ’arma da
škosios gimines, fuoco) pašauti; (con tagli, morsi) įk irsti;/ alla
femmineo, -a bdv moteriškas; (di donna) moters, testa sužeisti į galvą; f. a morte mirtinai suža­
femminile 1. bdv moteriškas; m oterų, moters; loti; ♦ senza colpof. be kovos; 2. (moralmente)
bellezza f. moters grožis; curiosita f. m oteriš­ įskaūdinti; užgauti, įžeisti;/, i sentimenti di ącn
kas smalsūmas; monastero f. m oterų vienuo­ užgauti kieno jausmūs.
lynas; rivista f. žurnalas moterims; gram ge- ►ferirsi sngr susižeisti; (farsi malė) užsigauti;
nere f. moteriškoji giminė; 2. dkt v gram (ii /. a una mano susižeisti tanką.
genere) moteriškoji giminė; 3. dkt v gram (no- ferit||a dkt m žaizda (ir prk); sužeidimas; una f.
me femm inile) moteriškosios giminės daikta­ dolorosa skaudi žaizda (ir prk); una f. profonda
vardis; 4. dkt v sport m oterų turnyras, (infetta, superficiale) gili (užkrėsta, paviršinė)
femminilita dkt m moteriškūmas. ža iz d a ;/ da arma da fuoco (da táglio, contusa,
femminismo dkt v feminizmas, lacera) šautinė (kirstinė, muštinė, plėštinė)
femminista 1. bdv feministinis; feminizmo; (dėl- žaizda; fasciare (lavare) una f. aprišti (išplau­
le femm iniste) feminisčių; 2. dkt vjm feminis- ti) žaizdą; riportare gravi ~ e patirti sunkiūs
tas -ė. sužeidimūs; la f. ėguarita žaizda užgijo; ♦ ria-
femminūccia dkt m 1. (bambina) mergaitė, m er­ prire una f. aitrinti žaizdą,
gytė; 2. spreg boba (apie vyrą). ferito, -a 1. bdv, dlv sūžeistas; / a una gamba su­
fėmore dkt v anat šlaunikaulis, žeistas f koją; restare f. būti sužeistam; 2. dkt
fendentl.e dkt v 1. (aštrūs) kirtis; tirare ~ i con la v/m sužeistasis -óji; un f. grave suñkiai sūžeis­
spada kirsti kalavijū; 2. sport stiprūs smūgis [ tas žmogūs.
vartūs. feritóia dkt m ambrazūra,
fėndere* vksm 1. (į)skelti; (in due) perskelti; (ta- férma dkt m mil privaloma karo tarnyba,
gliare a mezzo) perkirsti; f. la terra (iš)vagoti fermacapėlli dkt v nkt plaukų segtūkas.
dirvą; arti žemę; 2. fig raižyti, skrosti;/, l’aria fermacárte dkt v nkt prespapjė inv.
raižyti orą. fermacravatta dkt v nkt kaklaraiščio segtūkas.
►fėndersi sngr (į)skilti; (in due) perskilti; (fes- fermáglio dkt v 1. segė; (fibbia) sagtis -iės femm ;
surarsi) skėldėti. 2. (fermacapelli) segtūkas; 3. (graffetta) sąvar­
fendinėbbia dkt v nkt rūko žibintas, žėlė.
fenditūra dkt m trūkis, plyšys; įskilimas, ferinamente piv tvirtai (ir prk); fig f. deciso (a far
fenice dkt m m it feniksas, qcs) tvirtai apsisprendęs (ką daryti).
fenicio, -a stor 1. bdv Finikijos, finikiečių; 2. dkt fermĮjare vksm (fėr-) 1. tr (su)stabdyti; (trattene-
vjm finikietis -ė; 3. dkt v finikiečių kalba, re) su laik y ti;/ un passante (ilgioco, ii nemico)
fenicottero dkt v zool flamingas, sustabdyti praeivį (žaidimą, p rie šą );/ la cadu-
fenomenale bdv fenomenalūs; nepaprastas, ta dei capelli sustabdyti plaukų slinkimą; d ir f
fenomeno dkt v 1. reiškinys, fenomenas; un f. un sospetto sulaikyti įtariamąjį; 2. tr (fissare)
raro (locale, strano) retas (vietinis, keistas) pritvirtinti; (con una graffetta) prisegti; (con
reišk in y s;/ culturale kultūrinis reiškinys; ii f. uno špilio) prismeigti; (cucendo) prisiūti; / i
(dell’)emigrazione išeivijos fenomenas; 2. (in capelli con una forcina susegti plaukus; 3. tr
261 fésa

(prenotare) (už)rezerviioti/ una camera užre­ ferrarista dkt v/m (tifoso) Ferário sirgalius -ė.
zervuoti kambarį; 4. intr [A] (su)stóti; ♦ ~ a! ferráto, -a bdv 1. pakaustytas; 2. fig (di qcn, in
stók!; (stai immobile!) nejudėk! qcs) pasikaustęs (tam tikroje srityje).
►ferm|jàrsi sngr 1. (su)stóti; (un attimo) stab­ ferratüra dkt m pakáustymas.
telėti; senzaf. bè paliovos; fèrmati! (su)stók!; fėrre||o, -a bdv 1. iš geležies, geležinis; 2. fig ge­
(basta!) liáukis!; il treno si ~ a 5 minuti trau- ležinis; volontá ~ a geležinė valia,
kinÿs stovės penkias minutés, traukinys sustos ferrjjo dkt v 1. geležis -iės fem m ; di f. geležinis
penkioms minutėms; 2. (restare e sim.) (pa)- agg (ir prk); fil(o) di f. viela; stor cortina di f
buti; pasilikti;/, a cena pasilikti vakarienės;/. geležinė uždanga; fig memoria di f. puiki at­
in albergo apsistoti viešbutyje; 3. (bloccarsi) mintis; fig stomaco di f geležinis skrañdis;
(su)stóti; Vorologio si è ~ to laikrodis sustojo, ♦ bráccio di f. rañkos lenkimas; fig konfronta­
fermât |¡a dkt m 1. (luogo concreto) stotelė; alla f cija; batiere ii f finché ė caldo kalti geležį, kol
dell’àutobus autobuso stotelėje; 2. (ii fermarsi) karšta; ėssere in una botte di f. „būti geležimi
sustojimas; fare una f. sustoti; fare / effettuare apkaustytoje statinėje“ (būti visiškai saugiam,
due ~ e sustoti du kartus, nieko nebijoti); toccare f pastuksenti į medį;
fermentare vksm [A] (-mén-) 1. rūgti, fermen- 2. (pezzo difeiro) gelžgalys; 3. (oggetto, attrez-
túotis; far f. rauginti; méttere a f (už)raugti; z o ) : f da máglia v irb alas;/ da stiro lygintuvas;
2.fig virti. f. di cavallo pasaga; bistecca ai ~ i kepsnys añt
fermentazióne dkt m fermentacija, rūgimas; (ii grotelių; i ~ i dėl mestiere darbo įrankiai; mét­
far fermentare) rauginimas. tere ai ~ i sukaustyti pančiais; ♦ a / di cavallo
fermento dkt v 1. ráug(al)as, fermeñtas; 2. fig pasaginis agg, U pavidalo; méttere a f. e fuoco
fa m subruzdimas; ėssere in f. kunkuliuoti, siaūbti ugnimi ir kalaviju; venire ai ~ i corti
fermézza dkt m fig (determinazione) ryžtas; con f. smarkiai susibarti,
ryžtingai. ferroso, -a bdv 1. geležingas; 2. chim geležies,
férm||o I, -a bdv 1. nejudantis; (che si è fermato) ferrotranviéri dkt v dgs geležinkelio ir tram va­
sustojęs; ėssere f. stovėti; stare f nejudėti; non jaus darbuotojai,
stare f. un minuto nė minutės negalėti nustyg­ ferrovėcchio (dgs ferrivecchi) dkt v fig (oggetto
ti; l’orologio è f. laikrodis stovi / sustojo; sport vecchio) senas laužas,
partenza da f. startas iš vietos; ♦ terra ~ a že­ ferrovia dkt m geležinkelis; f. suburbana prie­
mynas ; / . U!, f. là! stók!; 2. (sospeso e sim.) miestinis geležinkelis.
pristabdytas; (bloccato) sustabdytas; le fàbbri- ferroviarĮ|io, -a bdv geležinkelio; traukinių; col-
che sono ~ e gamyklos neveikia; 3. fig (saldo) legamentof susisiekimas traukiniais; incidente
tvirtas; (irremovibile) nepajudinamas; con ma­ f. geležinkelio avarija; orário f. traukinių tvar­
no con p o lso f tvirta ranka; 4.: gram punto karaštis; stazione ~ ia geležinkelio stotis,
f. taškas; 5.: ♦ / restando (qcs) nesikeičiant ferroviére dkt v geležinkelininkas,
(kam); nesigifičijant (dėl ko). fėrtile bdv derlingas; našus; (anche di esseri uma-
férmo II dkt v 1. (per tener chiuso) skląstis; (gan- ni) vaisingas,
cetto) kabliukas; 2. dir ( t.p .f di polizia) sulai­ fertilitá dkt m derlingumas; našumas; (anche di
kymas; /. giudiziàrio kardomoji priem onė; in esseri umani) vaisingumas,
stato d i f sulaikytas agg. fertilizzante dkt v trąša, trąšos,
fermopôsta dkt v nkt iki pareikalavimo, fertilizzáre vksm (pa)tręšti.
feroce bdv 1. žiaurus, nuožmus; (efferato) žvėriš­ ferv||ere vksm virti (ppr. prk); ~ono ipreparativi
kas; (cattivo) piktas; bestia f. laukinis žvėris; virte verda pasiruošimo darbai,
un cane f. piktas šuo; 2. fig baisus, fervénte bdv (di qcn) užsidegęs; k a rš ta s ;/ patri­
ferocemente prv nuožmiai; kaip žvėris, ota karštas patriotas.
ferôcia dkt m žiaurumas, nuožmumas; žvėrišku­ fėrvid||o, -a bdv 1. (ardente) karštas; aistringas;
mas; di inaudita f negirdėto žiaurumo, 2. (di qcn) užsidegęs; karštas; un f patriota
ferràglia dkt m gelžgaliai pi; geležies laužas, karštas patriotas; 3.: fig fantasía ~ a laki vaiz­
ferragósto dkt v rugpjūčio 15-oji; Žolinė, duotė.
ferràio, -a bdv. fabbro f. kalvis, fervore dkt v 1. (ardore) užsidegimas, aistra; con
ferraménta dkt v/m nkt geležies dirbinių parduo­ f. su užsidegimu; 2. (concitazione) įkarštis,
tuvė; (per duplicare chiavi) raktų dirbtuvė, fésa dkt m tarm (di vitello) šlaunies išpjova; (di
ferrare vksm (fėr-) (pa)káustyti. tacchino) kalakūto krūtinėlės filė.
fesseria 262

fesseri||a dkt m nesąmonė; dire ~ e svaičioti, nie­ feticcio dkt v fetišas (irprk).
kūs šnekėti, nusišnekėti, feticismo dkt v fetišizmas.
fėsso, -a l.b d v kvaišas;/«re/ apmuilinti, apm ul­ fétido, -a bdv šleikščiai dvokiantis; smardūs.
kinti; 2. dkt v/m mulkis -ė, kvaiša com. fėto dkt v biol vaisius; gemalas,
fessura dkt m plyšys; (crepa) Įtrūkimas, fetóre dkt v šleikštūs dvokas, bjauri smarvė.
fėsta dkt m 1. šventė; (anniversario) iškilmės pi; fétt||a dkt m (di pane e sim.) riekė; (di salame e
(giorno festivo) švenčių diena; išeiginė diena; sim .) griežinys; (pezzettino) gabaliukas; (spic-
(giorno di riposo) nė darbo diena, poilsio die­ chio) skiltis -ies; (t.p. fettina) riekelė, riekutė;
na; /. nazionale valstybinė šventė; la f. della griežinėlis; / biscottata džiūvėsis (saldus); ta-
mamma mamos diena; dgs le ~ e šventės; (ppr. gliare a ~ e (su)raikyti; (su)pjáustyti grieži­
Kalėdų) atostogos; durante le ~ e per šventės; n ia is ;/^ una larga f. (di qcs) nem ažai (ko); fig
per le f. švenčių proga; f am ii vestito della f. iš­ una f. di ereditá palikimo dalis; ♦ fare a ~ e / a
eiginė suknelė; rel f. di precetto privaloma fettine suriesti [ ožio ragą.
šventė; far f. (nori lavorare) švęsti (nedirbti); fettūccia dkt m juostelė (ppr. audinio).
(far baldoria) ūžauti; ♦ a f. šventiškai; da f fettuccine dkt m dgs gastr lakštiniai,
šventinis agg; conciare per le ~ e sudaužyti feudále bdv stor feodalinis,
kaip 6buolį;/are la f.a ącn susidoroti (su kuo); feudalésimo dkt v stor feodalizmas,
kaip jst buone ~ e! linksmų švenčių!, su šven­ feudatario dkt v stor feodalas; dvariniñkas.
tėm is)!; 2. (party e sim.) vakarėlis, vakaronė; feudo dkt v 1. stor lėnas, feodas; 2.fig (latifondo)
pobūvis, pokylis; balius;/, di addio ai celibato dvaras; 3.fig (proprietáprivata) privati valda,
b ėrn v ak aris;/ di cotnpleanno gimtadienio va­ fiaba dkt m pasaka,
karėlis; fam la f. delle matricole (fūksų) krikš­ fiabésco, -a bdv pasakiškas; pasakos,
tynos pi; organi:zare una f. (su)rengti vakarėlį; fiácca dkt m nuovargis; ♦ batiere la f. dykinėti /
3. (gioia) linksmybė, džiaugsmas; ėssere in f. tinginiauti darbe; difiderį mušti,
džiugauti;/are/ a ącn šiltai (ką) pasitikti / pri­ fiaccáre vksm (nu)álinti, (nu)várginti; ilsinti,
imti; (detto di cane) gėrintis (kam, prie ko). fiacchézza dkt m nuvargimas.
festaidlo, -a bdv 1. (di qcn) mėgstantis švęsti; va­ fiácco, -a bdv nuvargęs, nusilpęs; nuvargintas,
karėlių mėgėjas; 2. (di qcs) linksmas, fiaccola dkt m fakelas, deglas; ♦ / olímpica olim­
festante bdv džiūgaujantis; džiugūs. pinis fakelas,
festeggiamėnt| o dkt v 1. šventimas; 2.: dgs ~ i fiaccoláta dkt m eisena su fakelais,
iškilmės, šventė sg. fiala dkt m ámpulé, buteliukas.
festeggiare vksm (-steg-) 1. (at)šv ęsti;/ un anni- fiámm| a dkt m 1. liepsna (irprk); ugnis -iės; tecn
versario atšvęsti / pam inėti sukaktį; / ii com- f oss'idrica suvirinimo liepsna (ppr. iš deguo­
pleanno atšvęsti gimtadienį; 2. (accogliere con nies ir vandenilio); andaré in ~ e užsiliepsnoti;
festa) (pa)svėikinti; džiugiai p riim ti;/ gli spo- bruciare senza f. rusenti; smilkti; cudcere senza
sini sveikinti jaunuosius; 3. kaip intr (fare fe­ f. svilti; darė alle ~ e sudeginti; ėssere avvolto
sta) švęsti, linksmintis, daile f paskęsti ugnyje; ėssere in ~ e degti; ♦
festeggiato, -a dkt v/m jubiliatas -ė. far fuoco e ~ e (įsi)liepsnoti; 2. fig liepsna; la f.
festicciola dkt m dimin baliukas, dell’amore meilės liepsna; ♦ ritorno di f. senos
festino dkt v vakarėlis; balius, meilės sugrįžimas; 3.: le Fiamme gialle „G elto­
fėstival dkt v nkt festivalis, nieji afitsiuvai“ (Italijos mokesčių policija).
festivita dkt m nkt (kalendorinė) šventė, švenčių fiammánte bdv: ♦ nuovo f. naujutėlaitis,
diena; iškilmės pi; l a f di S. Giovanni Joninės fiammáta dkt m (liepsnos) pliūpsnis,
pi; durante le f. natalizie per Kalėdų šventės. fiammeggiáre vksm [A] (-mėg-) liepsnoti (irprk).
festivĮjo, -a bdv šventinis; (giorno) f. išeiginė / fiammifero dkt v degtūkas; accéndere un f. už-
švenčių diena; orario f. darbo laikas švenčių (si)brėžti / už(si)dėgti degtūką.
dienomis; nei giomi ~ i švenčių dienomis, fiammingo, -a 1. bdv Flandrijos, flamandų; fla­
festone dkt v 1. (ghirlanda) girlianda; 2. archit mandiškas; iš Flandrijos; 2. dkt v/m flam an­
pynė, festonas. das -ė; 3. dkt v flamandų kalba,
festos| o, -a bdv džiaugsmingas; džiugūs, links­ fiancáta dkt m šonas; (solo di nave) bortas,
mas; un’accoglienza ~ a džiugūs priėmimas, fiancheggiáre vksm (-chég-) 1. būti (/ stovėti ir
fetėnte 1. bdv (puzzolente) dvokiantis; dvokūs; pan.) (kam) iš šonų, būti (ko) šonuose; eiti p a­
smardūs; 2. dkt vfigspreg bjaurybė com. lei (ką); 2. fig (pa)remti.
263 figliástro

fián||co dkt v 1. šonas; dgs i ~ ch i klubai; dormiré fidanzamėnto dkt v susižadėjimas; (ii rito) suža­
su u n f miegoti añt šono; ♦ f . a f petys į petį; dėtuvės pi, sužieduotuvės pi.
prestare ilf. alie critiche duoti pagrindą prie­ fidanzarsi vksm susižadėti, susižieduoti,
kaištams, prisišaūkti kritikos; restare al f. (di fidanzata dkt m 1. sužadėtinė; 2. (amica dėl cuo-
qc) nepalikti (ko); kaip jst mil f. destr (sinistr)! re) mergina,
dešinėn (kairėn) lygiuok!; 2. fig (lato) šonas; fidanzato dkt v 1. sužadėtinis; 2. (amico dėl cuo-
(fiancata) bortas; (ala) sparnas; archit flyge- re) vaikinas,
lis; mil flangas; ♦ a f (a qc) šalia (ko); d i f (a fidare vksm [A] (in qc) pasitikėti (kuo).
qcs) šalia (ko). ►fid||arsi sngr 1. (di qc) pasitikėti (kuo), p a­
fiasco dkt v 1. apipintas butelis, krežinė; 2. fig sikliauti; non mi ~ o di te nepasitikiu tavimi;
(insuccesso) fiasko;/are/. patirti fiasko, 2. fa m (a fa rą c s) drįsti (ką daryti).
fiatáre vksm [A] (aprir bocca) prasižioti, žodį iš­ fidato, -a bdv patikimas; (fedele) ištikimas,
tarti; ♦ senza f. nesiginčijant, fideiussione dkt m dir garantija; (contratto) ga­
fiáto dkt v 1. iškvėpimas; (alito) kvapas; senza f. rantijos sutartis -iės.
pritrukęs agg oro; avere ilf. corto / grosso pri­ fido, -a bdv ištikimas.
dusti, uždusti; riprėnderef atgauti kvapą, atsi­ fidūcia dkt m (in qc) pasitikėjimas (kuo); avere f.
kvėpti; ♦ col f. iri gola, col f sospeso užgniau­ (in qc) pasitikėti (kuo); non ha f. in sė stesso
žus kvapą; (tutto) d ’un f vienu atsikvėpimū; nepasitiki savimi; polit votare la f. pareikšti p a­
tirare ilf. lengviaū atsidūsti / atsikvėpti; ė f. sitikėjimą balsu; ♦ dif. patikimas agg; (delica-
sprecato kalbėti beviltiška; 2. mus (t.p. stru- to) delikatus,
mento a f.) pučiamasis instrumeñtas. fiduciario, -a 1. dkt vim dir patikėtinis -ė; įgalio­
fiatóne dkt v: ho ii f , mi ė venuto ii f. uždusaū. tinis -ė; 2. bdv pagrįstas pasitikėjimu,
fibbia dkt m sagtis -iės; sėgė. fiducioso, -a bdv optimistiškai nusiteikęs; essere
fibr||a dkt m 1. (t.p. f. tėssile) pluoštas, plaušai f. (in qc) tikėti (kuo).
pi; f. sintética (vegetale) sintetinis (augalinis) fiėle dkt v tulžis -iės fem m (ypačgyvulių); ♦ ama­
pluoštas; 2. biol skaidula; ricco di ~ e skaidu­ ro come i l f kartūs kaip pipiras,
lingas; 3. (costituzione física) kūno sudėjimas; fienagione dkt m šienapjūtė,
4. te cir.f di carbdnio anglies pluoštas;/, di vė­fienile dkt v daržinė.
tra stiklo p lu o štas;/ dttica šviesolaidis, fieno dkt v šienas; medfebbre daf. šienligė; med
fibrillazióne dkt m 1. m ed fibriliácija; 2.: fig ėsse- raffreddore da f. alergija žiedadulkėms,
re inf. baisiai nekantrauti; nenustygti vietoje, fiėra I dkt m (t.p. f. campionaria) mugė; (mostra)
fibroso, -a bdv skaidulingas; biol tessuto f. skai­ paroda; la f. dėl libro knygų mugė.
dulinis audinys, fiėra II dkt m (plėšrūs) žvėris -iės mase.
fica dkt m volg => figa. fierėzza dkt m išdidumas (gerąja prasme).
ficáta dkt m fam, volg => figáta. fiėro, -a bdv 1. (altero) išpuikęs, išdidūs; 2. (or-
ficcanáso dkt v/m nkt landūnas -ė (kas smalsau­ goglioso) išdidūs; essere f , andare f. (di qc) di­
ja); (įkyrūs -i) smalsuolis -ė. džiuotis (kuo).
ficcáre vksm 1. (conficcare) (į)smeigti, (į)kalti; fiėvole bdv silpnas; (solo di luce) blausūs; (solo
(infilare) įkišti; (spingere dentro) (į)grūsti; ♦ /. di suono) prislopintas,
ii naso nosį kišti, kištis; 2. fam (cacciare) nu­ fifa dkt m fa m baimė; hai f ? tau kinkos dreba?;
kišti. ♦ che f ! kaip baisu!
►ficcársi sngr 1. (penetrare) įsmigti; įsismeig­ fifone, -a dkt v/m fa m skystablauzdis -ė, kinka-
ti; 2. (qcs) įsikišti; fig f. in testa qcs įsikalti ką į drebys -ė.
galvą; 3. fam (cacciarsi) (į)lįsti; f. in un guáio figa dkt m volg 1. (vulva) pūtė; 2. (ragazza) pu-
įsivelti į bėdą. pytė.
fiche [fij] dkt m nkt (lošimo) žetonas, figata dkt m fam, volg superinis dalykas,
fico I dkt v 1. bot (l'albero) figmedis; 2. (Ufrutto) figlia dkt m duktė, d u k ra ;/ adottiva įdukra ;figla
figa; 3. fam ničniekas; ♦ un f. secco! nė vel­ criminalita ė f. della tolleranza nusikalstamu­
nio!; 4. bot: f. d ’India (l’albero) figvaisė opūn- mas - tolerancijos vaisius; kaip bdv a^ienda f.
cija; (U frutto) opūncija, kaktusinė figa. pavaldžioji / dukterinė fa m įmonė,
fico II, -a bdv fam => figo, figliare vksm at(si)vėsti, vėsti (jauniklius),
fiction Į'fikjbn] dkt m nkt (telefilm) serialas, figliastra dkt m podukra,
ficus dkt v nkt bot fikusas. figliastro dkt v posūnis.
figliáta 264

figliáta dkt m vadá; vedimas, figuráto, -a bdv. in senso f. perkeltine prasmė.

figlio dkt v 1. sūnus; (bambino) vaikas;/, adottivo figurin||a dkt m lipdukas (klijuojamas paveikslė­
{vaikis; įsū n is;/ maggiore (minore) vyriausias lis)', album di ~ e lipdukų albumas,
(jauniausias) s ū n ū s;/ naturale nesantuokinis figurino dkt v 1. (disegno di un modelio) modelio
sūnūs / vaikas; /. único vienturtis sūnūs / vai­ piešinys; 2. (damerino) dabišius, dabita com.
kas; fig ii razzismo ė f. della paura rasizmas - figūro dkt v (t.p. losco f ) įtartinas tipas,
baimės vaisius; ♦ f. d ’arte menininkas (/ akto­ figuróne dkt v: fare unf. įspūdingai pasirodyti.
rius ir pa n .) iš menininkų (/ aktorių ir pan.) fil||a dkt m 1. eilė; virtinė, vora; in prima f. pir­
šeimos; u n f di buona donna nenaudėlis; / di moje eilėjė;/«/-e la f. stovėti eilėje; mėttere in f.
nessuno pam estinukas;/ di papá turtingų tėvų (su)statyti į eilę, (iš)rikiūoti; mėttersi in f. stoti
vaikelis; v o lg f di puttana kalės vaikas; flk fale į eilę; saltare la f lįsti be eilės, prasmukti be
padre, tale f kóks tėvas, toks ir vaikas; 2.: rel ii eilės; ♦ dif. iš eilės; in f. (uno alia voltą) paei­
F. (dell’Uomo) (Žm ogaūs) Sūnūs, liui; (in ordine) eilės tvarka; in f. indiana vore­
figlióccia dkt m krikšto dukra / duktė, krikšta­ lė; in f. per due vora po du; 2.: dgs fig, mil ~ a ,
duktė. ~ e gretos; fig nelle ~ « dėlpartito partijos gre­
figlióccio dkt v krikšto sūnus, krikštasūnis; krikš­ tose; 3. (di una scacchiera) stulpelis,
tavaikis. filamento dkt v 1. (di lampadina) siūlas (lempu­
figlióla dkt m 1. dukrelė; ♦ //v a ik e li!; l.fa m (ra- tės), siūlelis; 2. (fibra) plaūšas; anat skaidula,
gazza) mergina, filánda dkt m verpyklá.
figliolánza dkt m atžalos p i (vaikai). flli'iutj e bdv: stelle ~ i serpantinas sg (spalvotos
figliolo dkt v 1. sūnelis; (figlio) sūnūs; vaikas; popieriaus juostelės).
♦ ii figliol pródigo sūnūs palaidūnas; f.! vai­ filantropía dkt m filantropija, labdarybė,
keli!; 2. (ragazzino) berniukas; vaikas, filantropo, -a dkt v/m filantropas -ė, labdarys -ė.
figo, -a bdv f am kietas; šūstras; superinis. (ii|]áre I vksm 1. tr verp ti;/, ii lino verpti linūs;
figūra dkt m 1. (forma) pavidalas; (linea del cor­ 2. tr (dėl ragno e sim.) megzti; 3. tr tarm (con­
pa) figūra; (aspetto) išvaizda; f snella liekna siderare ąc) skaitytis (su kuo)', 4. intr [A] (dėl
figūra; 2. (persona, personaggio) figūra; asme­ formaggio e sim. ) tįsti; 5. intr [E] (andaré velo-
nybė; una m ezzaf vidutinybė; 3. (illustrazione ce) lėkti, dumti, mauti, skuosti; ♦ /. liscio eiti
e sim .) paveikslas, paveiksliūkas, paveikslėlis; kaip sviestu patepta; 6. intr [E] (scappare) išsi­
iliustracija; (immagine) atvaizdas; 4. (modo di nešdinti, nešdintis; ~ a (via)!nešdinkis!; 7 .intr
mostrarsi): fare una bella f. gerai pasirodyti, [E] (di ragionamento) būti nuosekliam; 8. intr
padaryti (gerą) įspūdį; fare una brutta f m en­ fam [E] (amoreggiare) flirtuoti,
kai pasirodyti, padaryti blogą įspūdį;/««1la f. filare II dkt v eilė (medžių, augalų).
dello stupido apsijuokti, apsikvailinti; ♦ fa la filarmónica dkt m 1. filharmonija; 2. (orchestra
suaf. visai neblogai atrodo; S.geom ( t.p .f ge­ sinfónica) simfoninis orkestras,
ométrica) (geom etrinė) figūra; / piana plokš­ filastrócca dkt m vaikiškas eilėraštukas; (ninna
čia figūra; / sólida geom etrinis kūnas, tūrinė nanna) lopšinė,
figūra; 6. lett (t.p. f retórica) retorinė figūra; filatelia dkt m filatelija.
7. sport figūra; 8. (nelle carte) figūra, poninėfilatélico, -a 1. bdv filatelijos; filatėlinis; 2. dkt
korta; 9. (negli scacchi) figūra, v/m filatelistas -ė.
figuráccia dkt m: fare una f. apsikiaūlinti. filatelista dkt v/m filatelistas -ė.
figurante dkt v statistas (ir prk). filát |o, -a 1. bdv: zucchero f. saldi vata, eūkraus
figur |are vksm (-gu-) būti; figūruoti; ii šuo nome vata; 2. bdv fig (continuo): due ore ~ e ištisas
non ~ a nell’elenco sarašė jó vardo nėra; lui dvi valandas; ♦ kaip prv di f. tuoj pat; 3. bdv fig
~ a come proprietário jis nurodom as (/ įrašytas (logico) nuoseklūs; 4.: dkt v (ppr dgs ~ i) ver­
ir pan. ) kaip saviniñkas. palai pi', f. di lana vilnoniai verpalai,
►figur | ársi sngr 1. įsivaizduoti; 2.: ♦ figurati filatóre, -trice dkt v/m verpėjas -ė.
se... kurgi (táu)... ; kaip jst figurati! (/ si ~ i! ir filatüra dkt m 1. (l’azione) verpimas; 2. (stabili-
pan.) kurgi!; (immaginati!) tik įsivaizduok!; mentó e sim .) verpyklá.
(assolutamente no!) visai nė!; (prego) prašom!; file [’fail] dkt v nkt in f failas; rinkm ena;/, di testo
~iámoci! kurgi nė! tekstinis failas; aprire (chiudere, lippare) un f.
figurativ|įo, -a bdv art: arte ~ a vaizduojamasis atdidaryti (uždaryti, suspausti) failą,
menas; le arti ~ e dailė sg. filcttatiira dkt m tecn sriegis, sriegio vijos pi.
265
filétto dkt v filė fem m in v ; f di manio jautienos
filé.
filiale I bdv sūniškas, sünaüs.
filiale II dkt m filialas,
filibustiére dkt v stor flibustjeras.
fíliéra dkt m tecn 1. (di elementi metallicí) stak-
lynas; 2. (tessile) verptüvas.
filigrana dkt m 1. vandenženklis; ♦ inf. subtilus
agg (iš karto neįžūrimas); 2. (in oreficeria) fili­
granas.
filippino, -a 1. bdv Filipinų, filipiniečių; iš Fili­
pinų; 2. dkt v!m filipinietis -ė; 3. dkt v filipi­
niečių kalba,
film dkt v nkt film as;/, sonoro (muto, a colorí, in
bianco e nero) garsinis (negarsinis, spalvotas,
nespalvotas) film a s;/ d ’animazione (d’azione,
dell’orrore) animacinis (veiksmo, siaūbo) fil­
m a s ;/ giallo detektyvas;/ a luci rosse porno­
grafinis filmas; girare un f. statyti / sukti filmą;
proiettare un f , darė unf. dem onstruoti / rody­
ti filmą,
filmare vksm (nu)filmúoti.
filmáto dkt v vaizdo Įrašas; filmuota medžiaga,
fil||o dkt v 1. siūlas; gija; (corda) virvė; (spago)
virvelė, špagatas; / di lino lininis siūlas; un
gomitolo di f siūlų kamuolys; /. interdentale
tafpdančių siūlas; i ~ i della ragnatela vora­
tinklio gijos; tecn f. a piombo svambalas; fig
Jare i ~ i (dėl formaggio) tįsti; ♦ sul f di lana
paskutinę akimirką; darė f. da tórcere apsuñ-
kinti gyvenimą; ėssere appeso a unf. kabėti añt
siūlo; fam fare ii f. (a qcn) kabinti (ką), suktis
(apie ką); 2. (metallico e sim.; t.p. fil di ferro)
viela; (cavo) laidas, kabelis; f. d ’erba žolės
stiebelis;/ (elėttrico) elektros la id a s;/ špinato
spygliuota viela; tecn senza ~ i bevielis agg;
♦ f. di perle perlų vėrinys; 3. (piccola quantitá)
truputėlis; (rivolo) čiurkšlė; con u n f. di voce
užkimusiu balsu; non c'e un f. di vento vėjo nė
kvapo; 4. fig (dgs le ~ a ) : ii f. del discorso
minties siūlas; pėrdere ii f. pam esti mifitį; tira­
re le ~ a apibeñdrinti; ♦ f. conduttore, f. rosso
„raudona gija“ (pagrindinė idėja), leitmotyvas;
per f. e persegno detaliai, kruopščiai; 5. (di una
lama ) ašmenys pi; briauna; ♦ sul f. dėl rasoio
skustuvo ašmenimis; 6.: ♦ a f. lygiagrečiai; pa­
lei (kraštą ir pan.).
fil(o)- priešdėlis: pirmoji sudurtinių žodžių dalis,
reiškianti meilę, pomėgį, pvz., filantropo, filoa-
mericano, filosofía, filosoviėtico ir t. t.
-filo priesaga: antroji sudurtinių žodžių dalis,
reiškianti meilę, pomėgį, pvz., bibliofilo, es-
terófilo ir t. t.
Analmente
filobús dkt r troleibūsas; in f. troleibusu; ii f. per
ii centro troleibūsas į centrą; prendere ii f. va­
žiuoti troleibusū; (salire) lipti į troleibusą,
filodiffusióne dkt m tecn (laidos) transliacija te­
lefono linijomis,
filología dkt m filologija;/ báltica baltų filologi­
ja, b altistik a;/ clássica klasikinė filologija,
filológico, -a bdv filologinis,
filologo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m filologas -ė.
filóne dkt v 1. (vena) gysla; (strato) k lo d a s;/ au­
rífero áukso gysla; 2. (di pane) prancūziškasis
batonas; 3 .fig pakraipa; (corrente) srovė,
filosofále bdv. la pietra f. filosofinis akmuo,
filosofare vksm [A] (-IÓ-) => filosofeggiare.
filosofeggiare vksm [A] (-fėg-) (pa)filosofūoti (ir
prk).
filosofía dkt m 1. filosofija; 2. (materia di studio)
filosofijos istorija, filosofija; 3.: fig prenderla
con f nusiteikti filosofiškai,
filosófico, -a bdv 1. filosofinis; 2. fig filosofiškas,
filosofo dkt v filosofas.
filovia dkt m 1. troleibusų linija; 2. => filobús.
filtr| áre vksm 1. tr (nu)košti, perkošti; filtruoti
(irprk); f. l ’olio košti aliejų; 2. intr [E] suñktis,
prasisuñkti; skverbtis, prasiskverbti; filtruotis;
l ’umiditá ~ a dalla párete per sieną sunkiasi
drėgmė; 3. intr [E] fig (trapelare) kilti / išeiti Į
viešumą (ppr. sunkiai); 4. intr [E] sport prasly­
sti (pro gynėjus) (apie kamuolį).
filtro I dkt v filtras; sigaretta senza f. cigaretė be
filtro; f. solare saulės filtras; tecn f. delVaria
oro filtras.
filtro II dkt v magiškas(is) gėrimas; un f. d ’amore
meilės eliksyras,
filza dkt m virtinė (ppr. prk).
fin X.prlk => fino I; 2. dkt v/m => fine II.
finale bdv 1. (ultimo) paskutinis; (che sta alla
fine) galinis; (sillaba) f. paskutinis skiemuo;
2. (definitivo) galutinis; (conclusivo) baigiama­
sis, finalinis; esame f. baigiamasis egzaminas;
risultato f. galutinis rezultatas; 3. dkt v pabai­
ga; mus finalas; ii f. di un romanzo rom ano pa­
baiga; 4. dkt m sport finalas; ąuarto di f. ket­
virtfinalis; 5. dkt m gram (t.p. proposizione f )
tikslo aplinkybės sakinys,
finalista dkt v/m finalininkas -ė, finalistas -ė.
f'malit ja dkt m nkt tikslas; le ~ a di un’associa-
zione draugijos tikslai,
finalizzato, -a bdv (volto a (far) qcs) siekiantis
(ko, ką daryti), skirtas; un decreto f. alla ridu-
zione della spesa dekretas, skirtas išlaidoms
mažinti.
finalmente prv (in senso esclamativo) pagaliaū.
 266
finanza

fínánz¡|a dkt m 1. (t.p. dgs ~ e ) finansai pl (ir darytum), tám, kad; siekiant (ką daryti); a fin
prk); Ministero delle Finansų ministerija; di bene kad gerai butų; (kieno) labui; ii f. giu-
2. (affari) verslas; finansinė veikla; ii mondo stifica i m e^i tikslas pateisina priemones,
della f verslo pasaulis; 3.: la Guardia di F., finestra dkt m 1. langas; alla f prie lango; apri-
fa m la F. Mokesčių policija, re (chiiidere) la f. atidaryti (uždaryti) langą;
finanziaménto dkt v finansavimas, guardare dalla f. žiūrėti pro langą; la f. da sul
finanziáre vksm finansuoti;/, un progetto (la ri- cortile langas išeina į kiemą; 2. ¡«/langas,
cerca) finansuoti projektą (tyrimus). finestrino dkt v langelis; langiükas; langas; un
finanziá||rio, -a bdv 1. finansinis; finansų; ana­ posto virino ai f. vieta prie lango,
lista f. finansų analitikas; situazione ~ ria fi­ finézza dkt m 1. (sottigliezza) plonumas; smulkū-
nansinė būklė; legge ~ ria,fam la ~ ria biudže­ mas; 2. fig (acutezza) skvarbūmas; subtilūmas;
to įstatymas; econ anno f. biudžetiniai mėtai f. d ’ingegno proto įžvalgūmas; 3. (raffinatezza)
pi; 2. (degli affari) verslo, skonis, skoningumas; rafinuodamas; 4. (gra­
finanziatóre, -trice dkt v/m finansuotojas -a. žia) grakštumas; dailumas,
finanziére, -a dkt vlm 1. finansininkas -ė; 2. mil fingllere* vksm 1. (qcs, di far qcs) apsimesti (ką
Mokesčių policijos pareigūnas -ė. darant), dėtis; f. sorpresa apsimesti nustebu­
finché jngt (tol,) kol; lig (i);/ vivevamo in campa- siam; ~ e di dormiré apsimeta miegantis; ~ e
gna, eravamo felici kol gyvenome kaime, bu­ di ėssere malato apsimeta ligoniu; apsimeta,
vome laimingi; non lo dimenticheró, f. vivró! kad serga; ha finto di ėssere un giornalista
ligi gyvas to neužmiršiu; aspetteró quif. (non) apsimetė esąs žurnalistas; 2. (immaginare) įsi­
torniate lauksiu čia, kol (ne)grįšite. vaizduoti; (suppoire) tarti.
fin]|e I bdv 1. (sottile) plonas; laibas; (di sabbia, ►fing |ersi sngr (qc) apsimesti (kuo), d ė tis ;/
semi e sim.) smūlkus; crostaf plona pluta; ne- un altro dėtis kuo nors kitu; /. un esperto ap­
ve f. birus sniegas; pióggia f. smūlkus lietūs; simesti žinovū; si ~ e malato apsimeta, kad
2. fig (acuto) skvarbūs; subtilus; (esperto) pa­ serga; apsimeta sergantis,
tyręs; (sensibile) ja u tr ū s ;/ ironía subtili ironi­ finiménti dkt v dgs pakinktai,
ja; uditof. gera klausa; 3. (raffmato) skonin­ finimóndo dkt v chaosas; ė successo ii f. kilo (ti­
gas; įmantrūs; (distinto) rafinuotas; modi ~ i kras) chaosas.
gražios manieros; 4. (aggraziato) dailūs; grakš­ fini||re vksm (-isc-) 1. tr (pa)baigti, užbaigti;/, un
tūs; 5. (di qualitá) kokybiškas; cioccolato finis- lavoro baigti d arbą;/, di lavorare baigti dirbti;
simo aukščiausios kokybės šokoladas; 6. kaip / gli studi (l’universitá) baigti mokslą (univer­
prv plonai; smulkiai, sitetą); ho ~ to di mangiare pabaigiau valgyti,
fin 1|e I I 1. dkt m (parte finale) galas (irprk); pa­ pavalgiau; con me hai ~ to su manimi baigta;
baiga; l a f di una strada kelio pabaiga; saldi di ♦ a non f. be galo (be krašto); 2. tr (consuma­
f. stagione sezoninis išpardavimas; alla f. (di re) suvartoti; (p a )b a ig ti;/ l’ácqua baigti van­
qcs) (ko) pabaigoje; dall’inizio alla f. nuo pra­ d e n į ;/ una medicina suvartoti v a istü s ;/ una
džios iki galo; fino alla f. iki galo ;fig laf. ė vi­ sigaretta surūkyti cigaretę; 3. tr (smettere difar
rina (la morte, ii crollo) artėja galas; ♦ ppr. vyr qcs) liautis (ką daiyti, ką padarius); ~ sci di la-
ii f. settimana savaitgalis; alia fin f., in fin dei mentarti! gana skųstis!, liaukis skūndęsis!; be-
conti galų gale, galiausiai; infin di vita leisgy­ asm ha ~ to dipióvere liovėsi lyti; 4. tr (uccide-
vis agg; mirštantis, arti mirties; averef. baigtis; re) pribaigti; 5. intr [A ] ;/ per far qcs, f. con ii
metiere f , porrefi užbaigti; (stroncare) padaryti far qcs galų gale (ką daryti); ha ~ to con l ’accet-
galą; non ė laf. del mondo tai dár nė pasaulio tare galų gale sutiko; 6. intr [E] baigtis, pasi­
pabaiga; ė laf. del mondo! (ė meraviglioso!) tai baigti; la strada ~sce qui kėlias baigiasi čia; la
nuostabu!; kaip jst buona f. e buon principio! lezione ė ~ ta alle tre pam oka pasibaigė trečią:
laimingų Naujųjų mėtų!; 2. dkt m (esito) baig­ l’estate sta finendo baigiasi vasara; ♦ kaip dkt v
tis; pabaiga; ♦ fare una bruttaf. blogai baigtis; sul f. (di qcs) (ko) pabaigoje, (kam ) besibai­
che f. hafatto? kur diñgo?; kas nutiko (kam )!; giant; ė ~ ta! viskas baigta!; (e) non ~ sce qui,
3. dkt v (scopo) tikslas; (obbiettivo) siekis; an- (e) non ė —ta qui ir tai dár nė viskas;flk tutto ė
dato a buon f. vykęs; sėkmingas; secondi ~ i bene quel che ~sce bene viskas gerai, kas gerai
slapti tik sla i;/ a sé stesso savitikslis agg; gram baigiasi; 7. intr [E] (consumarsi) baigtis, pasi­
complemento di f. tikslo aplinkybė; ♦ ad ogni baigti; išsibaigti; e ~ to Vinchiostro rašalas p a­
buon f. aiškumo dėlei; ai f. (di farąc) idañt (ką sibaigė; 8. intr [E] (in un luogo, anche fig; t.p.
267 fiotto

andaré a f.) patekti; atsidürti; pakliūti;/, sotto fio dkt v: ♦ pagare ii f (essere punito) gauti at­
una mácchina pakliūti pó r a ta is ;/ in un fosso pildą.
įvažiuoti į griovį; /. in un vicolo cieco patekti į fiocc||arev/csm [E] (fide-) l.tarm (pa)snigti (kąs­
aklavietę (ir prk); f nei guai patekti į bėdą; niais); 2. fig pasipilti; ~ano gli appláusi pasi­
♦ do v 'ė ~ to? kur pasidėjo?; 9. intr [E] (avere pila plojimai,
esito) b a ig tis;/ bene gerai baigtis; išeiti į gerą; fioc |co dkt v 1. kaspinas (perrištas); ♦ con i ~chi
/ malė žlugti; pražūti; 10. intr [E] (sfociare) puikūs agg; 2.: f. d i cotone vatos kuokštelis; /
įtekėti. di neve snaigė; 3. (di cereali) dribsnis; ~ ch i di
►fini|jrla įvdžfam baigti; ė ora di f. con queste grantureo kukurūzų dribsniai,
assurditá! laikas baigti su tom nesąmonėm! floriną dkt m žeberklas.
finitjjo, -a bdv 1. pabaigtas, baigtas; pasibaigęs; fióco, -a bdv (di luce) blankūs, blausūs; (di suo-
prodotto f. gaminys; a lavoro f. pabaigus darbą; no) duslūs; kimus,
a festa ~ a pasibaigus vakarėliui; t.p. => finiré; fiónda dkt m 1. laidynė; 2. (l’arma) svaidyklė.
♦ fam farla ~ a liautis; (con qcn) nutraukti fioráio, -a dkt v/m gėlininkas -ė (pardavėjas), gė­
(visūs ryšius) (su kuo); (suicidarsi) pasidaryti lių pardavėjas -a
(sáu) galą; 2. (senza futuro) žlugęs; un uomo f. fiordaliso dkt v bot rugiagėlė, rugiagėlė,
žlugęs žmogus; 3.: gram modo f. nuosaka. fiordilátte dkt v (gelato) grietinėlės plombyras.
flnitur|!a dkt m apdailos darbai pi, apdaila; dgs fiordo dkt v geogr fiordas.
~ e apdailos detalės, apdaila sg, (ornamenti) fiór]Ie dkt v 1. gėlė; žiedas; ~ i di campo laūko
papuošimai, gėlės; un mazzo di ~ i gėlių puokštė; metiere i
finlandése 1. bdv Suomijos; suomių; suomiškas; ~ i nell’acąua (pa)m efkti gėlės; ♦ a ~ i gėlėtas
iš Suomijos; sauna f. sauna, suomiška pirtis; agg; ii f. all’occhiello pažiba, pasididžiavimas;
2. dkt vim suomis -ė; 3. dkt v suomių kalba, (tutto) rose e ~ i rožėmis klotas agg; essere infi
fino I prlk 1. (a qc) iki (ko); lig(i);/ all’alba iki žydėti; mėttere i ~ i pražysti; 2.fig (t.p. Ufiorf.)
aušros; / alla fine iki galo; / a domani iki ry­ elitas; grietinėlė; žiedas; ii fior f. degli atleti p a­
tojaus;/. ad ora iki šiol; contare f. a dieci skai­ jėgiausi atletai pi; ♦ fior (di qcs) (gran quanti-
čiuoti iki dešimt; dormiré f. a tardi ilgai m ie­ tá) (ko) galybės; n eif degli anni pačiame žydė­
goti; ♦ kaip jngt f. a quando (iki) kol; tol, kol; jime; un fior (di qcs) (un autentico) tikras agg;
2.: fin (da qcs) nuo (ko); fin dalla náscita nuó 3.: a fior di qcs kó paviršiuje; ♦ ho i nervi a fior
pát g im im o ;/« da piccolo (jaü) nuó mažefls; di pelle aš baisiai susinervinęs; 4.: dgs ~ i (nelle
3. kaip prv: fin troppo net per daüg. carte) kryžiai (kortu spalva).
fino II, -a bdv 1. smulkus; salef. smulki druska; fiorellino dkt v dimin gėlytė (ir prk).
2. fig (acuto) aštrūs; cervello f. guvus protas; fiorénte bdv fig klestintis,
3. (puro ) grynas; oro f. grynas auksas; 4. fam florentina dkt m gastr (t.p. bistecca alla f ) jautie­
rafinuotas; ♦ avere ii palato f. būti išrankiam. nos kepsnys (sū T formos kaulu),
finócchio dkt v 1. bot pañkolis; 2. fam volg pede­ florentino, -a 1. bdv Florencijos, florentiėčių; flo-
rastas. rentiėtiškas; iš Florencijos; 2. dkt vim floren-
finóra prv iki šiol, ligi šiol; kol kas. tiėtis -ė; 3. dkt v florentiėčių tarmė,
finta dkt m 1. apsimetimas; fare f (di far qcs) fiorétto dkt v sport rapyra,
apsimesti (ką darant); fare f. di non sentiré nu­ fioricoltóre, -trice dkt v/m gėlininkas -ė.
leisti negirdomis; ė tutta una f. tik apsim etinė­ fioricoltura dkt m gėlininkystė,
ja; fa f di non capire apsimeta nesuprantąs; fioriéra dkt m vazonas, gėliapuodis.
apsimeta, kád nesuprañta; ♦ per f. juokais; florino dkt v (m oneta) florinas.
2. sport klaidinantis judesys, klaidinamasis ju ­fior||ire vksm [E] (-)sc-) 1. (su)žydėti, pražysti;
desys, apgaulingas judesys, ♦ flk se son rose, ~iranno jei taip lemta, taip ir
fintantoché jngt tól, kól; t.p. => finché, būs („jei rožės, tai pražys“); 2. fig (su)klestėti;
fintįjo, -a bdv 1. netikras; (artificíale) dirbtinis; vešėti; 3 .fig (avere macchie) žydėti; (della pel­
(simulato) apsimestinis; nome f. netikras var­ le) (iš)befti.
das; pelle ~ a dirbtinė óda; 2.: ♦ fare ii f tonto florista dkt vim gėlininkas -ė.
dėtis kvailiū. fioritūra dkt m 1. (ilfiorire) žydėjimas; 2. fig ( s u ­
finzióne dkt m 1. apsimetinėjimas; fikcija; 2.: /. klestėjimas; 3.fig (comparsa di macchie) (iš)-
poética poetinė išmonė; 3.: /. cinematográfica bėrimas.
kino / filmo fikcija. fiótt ¡o dkt v čiurkšlė; uscire a ~ i trykšti; plūsti.
 268
firma

.
firm a dkt m 1 parašas; una f. falsa (illeggibile) fa bene ai f. tai sveika kūnui; fam avere ii f. būti
padirbtas (neįskaitomas) parašas; apporre / tvirto sudėjimo; būti atletiškam; 4. dkt v/m fi­
méttere una f. dėti parašą, pasirašyti; ♦ farci la zikas -ė.
f., métterci la f. pasirašyti (sutikti nedvejojus); fisima dkt m (keista) manija; ūžgaida.
2. (ii firmare) pasirašymas, fisiologia dkt m fiziologija,
firm am ento dkt v dangaüs skliaūtas. fisiologico, -a bdv 1. med fiziologinis; 2. fig (nella
firm are vksm pasirašyti; f. un accordo interna- norma) įprastas; natūralūs,
zionale (un contratto) pasirašyti tarptautinį su­ fisionomia dkt m fizionomija; veido brūožaipi.
sitarimą (sutartį); /. un autógrafo pasirašyti fisionomista dkt v/m: essere un buonf. gerai įsi­
autografą. minti žmones (/ veidus ir pan. ).
firm atario, -a dkt v¡m (dokumentą ir pan.) pasi­ fisioterapista dkt v/m fizioterapeutas -ė.
rašęs asmuo; signataras -ė. fisioterapia dkt m med fizioterapija,
firm áto, -a bdv: abito f. garsios firmos ženklu p a­ fissaggio dkt v 1. (pri)tvirtinimas; fiksacija; 2.fot
žymėtas kostiumas; garsaus dizáinero (/ gar­ fiksažas.
sios dizainerės) suknelė, fissare vksm 1. (pri)tvirtinti; (už)fiksūoti; (cu-
fisarm ónica dkt m mus akordeonas, cendo) prisiūti; (legando) pririšti; (con chiodi)
fiscále bdv 1. mokesčių; fiskalinis; condono f. prikalti; (con ganei) prikabinti; (con femiagli)
mokesčių amnestija; evasionef. mokesčių ven­ prisegti; (con spilli) prism eigti;/, i capelli con
gimas; ricevuta f., scontrino f. čekis, kvitas; la lacca užfiksūoti plaukus lakū; fig f. ii pen-
♦ códice f. mokesčių mokėtojo kodas; = as- sieroj. la mente (su qcs) nukreipti mintį (į ką):
meñs kodas; 2.fig griežtas; pedantiškas. 2. (ąc) (t.p. f. gli occhi, f. lo sguardo (su qc))
fiscalita dkt m fig (perdėtas) pedantiškumas, įsižiūrėti (į ką); smeigti žvilgsnį, įbesti a k is ;/
fischiáre vksm (fi-) 1. intr [A] (su)švilpti; (di sire­ ii cielo įdėmiai žiūrėti į dangų; 3. (stabilire) nu­
na e sim.) (su)kaūkti; (cupamente) ūkti; (sibi- statyti; (pa)skirti; fiksuoti;/, un appuntamento
lare) šnypšti; (passar sibilando) prašvilpti; mi paskirti pasimatymą; (per una visita e sim.)
fischiano le orécchie mán ausyse zvimbia (ir už(si)registrūoti, už(si)rašyti; f la (propria)
prk); 2. intr [A] (pronunciare malė) švepluoti; residenza nustatyti gyvenamąją vietą; 4. (regi-
3. tr (fischiettare) švilpauti; 4. tr (disapprovare) strare) (už)fiksūoti; 5.fo t (už)fiksūoti.
nušvilpti; 5. tr sport paskirti (švilpiant); f. la ►fissarsi sngr 1. (nella mente) įsiminti; (dello
fine della partita skelbti rungtynių pabaigą; / sguardo su qc) užkliūti (už ko); 2. (stabilirsi in
un failo užfiksuoti pražangą, un luogo) apsigyventi; 3.fig (ostinarsi) įsikalti
fischiettare vksm (-schiėt-) švilpauti, į galvą; užsispirti; 4. (l’un l’altro) įdėmiai žiū­
fischiétto dkt v švilpukas, rėti f akis (vienam kitam).
fi || schio dkt v švilpimas; (sibilo) švilpesys; coper- fissato, -a 1. bdv, dlv pritvirtintas; t.p. => fissare:
to dai ~schi nušvilptas; fare un f. pašvilpti; 2. bdv, dlv (stabilito) nustatytas; paskirtas; ii
♦ capire ~schiperfiaschi visai nė taip suprasti; giornof. nustatytą (/ sūtartą) dieną; 3. bdv (os-
fammi u n f duok žinoti / žinią. sessionato) (įkyrios minties) apsėstas,
fisco dkt v iždas; (U sistema tributario) mokesčių fissazione dkt m (ossessione) įkyri mintis -ies; ap­
sistema; (l’ispettorato) mokesčių inspekcija, sėdimas; ♦ ma ė una f.! kažkoks apsėdimas!
física dkt m 1. fizika; le leggi della f. fizikos fissione dkt m chim, fis skilimas.
dėsniai; manuale di f. fizikos vadovėlis; fam fiss||o, -a bdv 1. pritvirtintas; nejudantis; fig con
iscriversi a f. įstoti į fizikos fakultetą; 2. fam gli occhi ~ i (su qc) įbedęs akis (į ką); ♦ chiodo
(ginnastica) kūno kultūra, f , idea ~ a įkyri mintis; apsėdimas; t.p. => fis­
físicamente prv fiziškai; ė f. impossibile tai fiziš­ sare; 2. (stabilito) nustatytas; tam tikras; rice-
kai neįmanom a; com’ė lei f.? kaip ji atrodo? vere (iipūbblico) a ore ~ e priimti interesantus
.
fisi||co, -a 1 bdv fizinis; (della fisica) fizikos; fis tam tikromis valandomis; senza ~ a dimora be
nuolatinės gyvenamosios vietos; 3. (stabile)
fizikinis; geografía ~ ca fizinė geografija; leggi
~che fizikos dėsniai; fis corpo f. fizikinis kū­ pastovūs; lavoro f. pastovūs darbas; rėddito f.
nas; 2. bdv (dėl corpo umano) fizinis; attivitá pastovios pajamos; šono f. a Kaimas aš nuolat
~ ca fizinė veikla; attrazione ~ ca fizinis po­ (gyvenū) Kaune; 4. kaip prv: guardaref. (qc; qc
traukis; difetto f. fizinis trūkumas; educazione negli occhi) įdėmiai žiūrėti (į ką; kam į akis).
~ ca kūno kultūra; piacere fi fizinis malonū- fitta dkt m dieglys; sento una f. alfianco (man)
mas; 3. dkt v (corpo) kūnas; kūno sudėjimas; diegia šoną; (a intervalli) dilgčioja šoną.
269 flüsso

fittizio, -a bdv fiktyvus, netikras; matrimónio f. flebite bdv vos girdimas, silpnas,
fiktyvi santuoka. flėbo dkt m n ktfa m => fleboclisi.
fittĮjo I, -a 1. bdv tankus; erba ~ a tánki žole; tes- fleboclisi dkt m nkt m ed lašelinė,
suto f i a trama ~ a tankus audinys; fig colpi flėmma dkt m fig flegma; con un po ’ troppa f. ga­
dažni smūgiai; 2. bdv (denso) tirštas; buio na flegmatiškai,
f tamsu, nórs į akį durk; gūdi tamsa (ir prk); flemmatico, -a bdv flegmatiškas,
nėbbia ~ a tirštas rūkas; fig una giornata ~ a di flessibile bdv lankstūs (ir prk); tubo f. lankstūs
impegni diena pilna darbų ir susitikimų; 3. dkt vamzdis; žarna; fig orario f. laisvas darbo gra­
v tankm ė, tankynė; 4. kaip pr\>: piove f. sm ar­ fikas.
kiai lyja; 5. bdv (confinó) įsmeigtas; įsmigęs; flessibilita dkt m lankstumas (irprk).
♦ a capo f. stačia galva, flessione dkt m 1. (su)lenkimas; (incurvamento)
fitto II dkt v > affitto. išlenkimas; 2. (esercizio di ginnastica) atsispau­
Humana dkt m 1. galinga srovė; 2. fig (di gente) dimas; 3. fig nuosmukis; (calo) sumažėjimas;
didžiulis žmonių sraūtas. 4. ling kaitymas, flėksija.
fi imi e dkt v 1. upė;/, navigabile laivūojama ūpė; flessuoso, -a bdv 1. lankstūs; 2. (con anse) vin­
ii f. ė straripato upė išsiliejo (iš krantų); 2. fig grūs.
sraūtas; upė; u n f di lacrime (di parole) ašarų flettere vksm 1. (su)lenkti; 2. ling kaityti,
(žodžių) sraūtas; ~ i di sángue kraujo ūpės; flipper dkt v n kt kiniškasis biliardas,
šono stati scritti ~ i di inchiostro tiek rašalo iš­ flirt [fl3:t, flert] dkt v nkt flirtas,
lieta; ♦ scorrere a ~ i tekėti upėmis; 3. fig (di flirtare vksm [A] flirtuoti; tampytis,
gente) => filmui na 2.; 4. kaip bdv nkt: un ro­ flop [flop] dkt v nkt nenusisekęs dalykas,
manzo f. romanas, kurio pabaigos nematyti. floppy disk [floppi'disk] dkt v nkt ¿«/diskelis,
Ilutare vksm 1. (už)ūosti; suuosti; (con insisten- flora dkt m 1. bot flora, augmenija, augalija; 2.:
za) uostinėti; šniukštinėti; (annusare) ( p a u o ­ biol f. intestinale žarnyno mikroflora,
styti;/. la preda užuosti grobio kvapą; 2. (aspi­ floreale bdv 1. gėlių; omaggio f. gėlių puokštė;
rare) (pa)úostyti; traukti; f. cocaína uostyti gėlės pi; 2.: stile f. „art nouveau“.
kokainą; 3. fig (intuiré) užuosti, suūostyti/am ; floricoltūra dkt m => fioricoltūra.
f am f l’affare suūostyti biznį, floricultore, -trice dkt v/m ■■> fioricoltore.
liūto dkt v 1. uoslė (irprk)\dalfi buono uoslingas floricultūra dkt m => floricoltūra.
ctgg; fig avere f. (per qcs) turėti uoslę (kam ); florido, -a bdv 1. sodrus, vešlūs; 2. fig (fiorente)
2.: tabacco daf. uostomasis tabakas, klestintis; 3. fig (sano) žydintis,
fláccido, -a bdv suglebęs, glebūs, floscio, -a bdv išglebęs, suglebęs; (non rigido e
flacóne dkt v flakonas, buteliukas, sim .) nestangrūs, nestandūs.
flagelláre vksm (-gėl-) 1. (nu)plákti rykštė, ( n u ­ flotta dkt m laivynas;/, aerėa oro laivynas,
pliekti; 2. (del vento e sim.) (nu)gáirinti, ( n u ­ flottiglia dkt m flotilė.
čaižyti; 3.fig (criticare) (iš)pliekti. fluėnte bdv 1. tekantis; tekūs; 2. fig (di scritto e
Ilagello dkt v rykštė (ir prk); fig ii f. divino Dievo sim.) sklandus; 3. fig (di barba, capelli) vešlūs,
rykštė. fluidita dkt m 1. skystumas; takumas; 2. fig (scor-
flagrante bdv dir akivaizdus (irprk); f. delitto aki­ revolezza) sklandumas,
vaizdus nusikaltimas; cdgliere in f. nutverti fluido, -a 1. bdv skystas; takūs; 2. bdv fig (scorre-
(nusikalsiant). vole) sklandus; 3. bdv fig (mutevole) nenusisto­
flamenco dkt v flameñkas. vėjęs -usi; 4. dkt v jis skystis; 5. dkt v (fascino)
flanella dkt m flanelė; di f. flanelinis agg. žavesys.
flash [fląf] dkt v nkt 1. fo t blykstė, fotoblykstė; fluire vksm [E] (-isc-) 1. sruventi, tekėti; 2. fig
2. fig (t.p.f. d ’agenzia) skubūs (agentūros) pra­ (idėl tempo) slinkti, tekėti,
nešimas; kaip bdv nkt telegiornale f. trum pa ži­ fluorescėnte bdv fluorescencinis,
nių laida; 3.figfam: mi ė venuto unf., ho avuto fluoro dkt v chim fluoras,
un f. mán toptelėjo, flūsso m 1. tekėjimas; sraūtas; srovė; / di aria
flautáto, -a bdv melodingas; švelnūs, calda šilto oro sraūtas; 2. fig srautas;/, dėl traf-
flautista dkt v/m fleitininkas -ė. fico eismo sraūtas; fis f. di elettroni elektronų
fláuto dkt v fleita; mus f. diritto / dolce (traverso) sraūtas; i n f f di dati duom enų sraūtas; lit f. di
išilginė (skersinė) fleita; suonare iif. groti flei­ coscienza sąmonės sraūtas; 3.: ii f. dėl tempo
ta; ♦ mus f. di Pan Páno fleita. laiko tėkmė; 4. geogr potvynis.

f l ū tt o
flútto dkt v (juros) banga, vilnis -iės femm.
fluttuánte bdv econ, fin, fig svyruojantis,
fluttuáre vksm [A] (flut-) 1. plaukioti; pludu-
riuoti; (ondeggiare) liūliuoti; (per aria) drai-
kytis orė; 2. (oscillare, anche econ) svyruoti,
fluttuazióne dkt m econ svyravimas,
fluviale bdv upių, ūpės; ūpinis; battello f. upių /
ūpinis keltas; porto f. ūpės uostas,
fobia dkt m med fobija; fig avere una f. (per qcs),
avere ta f. (di qcs) nekęsti (ko).
-fobia priesaga: antrasis sudurtinių žodžių dė­
muo, reiškianti ko nors baimę, vengimą, priešiš­
kumą, neprisitaikymą su kuo nors, pvz., agora­
fobia, idrofobia, xenofobia ir t. t.
-fobo priesaga: antrasis sudurtinių žodžių dėmuo,
rodantis, kad kas bijo, vengia ko, neprisitaikęs
prie ko ar priešiškas kam, pvz., claustrofobo,
xenófobo ir t. t.
foca dkt m zool ruonis.
focáccia (dgs -ce) dkt m paplotėlis; ♦ réndere
pati per f. atsilyginti tuo pačiū (už blogį).
fócale bdv 1. spec židinio; židinins;//s distanzaf.
židinio notolis; 2. fig pagrindinis,
focalizzare vksm 1. fot (su)fokusūoti; 2.: fig f.
l’attenzione (su qe) sutelkti dėmesį (į ką).
fóce dkt m žiotys pl\ geogrfi a delta delta,
focolaio dkt v med, fig židinys,
focoláre dkt v 1. židinys; ai f. prie židinio; 2.: fig
ii f. domestico namų / šeimos židinys,
focóso, -a bdv ugningas; aistringas, ūmūs.
fodera dkt m (interna) pamušalas; (esterna) ap­
mušalas; (di cuscino, piumino) ūžvalkalas; (di
libro) (knygos) aplankas,
foderáre vksm (fd-) (qcs) (į)deti / (į)siuti pam u­
šalą (kam); f. una giacca dėti švarkui pam u­
šalą.
fódero dkt v makštis -iės femm; (custodia) dėk­
las; estrarre dal f. ištraukti iš makšties,
fóga dkt m užsidegimas; Įkarštis; con / įnirtin­
gai; su įkarščiu; preso dalia f. impūlso / įkarščio
pagautas; ♦ peria f (fretta) dėl skubėjimo,
foggia dkt m modelis; (forma) pavidalas; (taglio
di un abito) fasonas, sukirpimas; ♦ a f. (di qcs)
(ko) pavidalo,
foggiare vksm (fdg-) suteikti (kam) (ko) pavida­
lo; (su)m odeliūoti (ką).
foglilĮa dkt m 1. lapas (augalo), lapelis; ~ e sec-
che sausi lápai; ~ e di te arbátlapiai; le ~ e
cádono kriñta lapai; méttere le ~ e (su)lapóti;
♦ mangiar la f. permanyti (ką negera), nujaūs-
ti; trema come una f. virpa kaip epušės lapas,
2. (lamina) lakštas,
fogliáme dkt v lapija, lapai pi.
270
fogliėtto dkt v dimin lapelis; (bigliettino scritto)
raštelis.
foglio (dgs -gli) dkt v 1. (popieriaus) lapas, lak­
štas; (pagina) p ū sla p is;/ a righe (a ąuadretti)
liniūotas (languotas) lapas; inf f. di calcolo
skaičiuoklė; ♦ f. protocollo toks liniūotas p5-
pieriaus lapas (nestandartinio 31x42 cm for­
mato, ppr. dokumentams); f. volante įdėtinis
lapas; 2. (modulo) blankas; (documento) do­
kumentas; ♦ f. di congedo paleidžiamasis p a­
žymėjimas (iš karo tarnybos); f. rosa leidimas
vairūoti (tiems, kas ruošiasi vairavimo egzami­
nui); f. di via (obbligatdrio) išsiuntimo iš šalies
orderis; 3. (lamina) lakštas, lapas.
f6gn]|a dkt m 1. (kanalizacijos) kolektorius; dgs
~ e kanalizacija sg; 2 .fig (luogo sozzo) kloaka;
3. fig f am (ingordo) ėdrūnas -ė, rijūnas -ė.
fognatūra dkt m kanalizacija.
fbiadktm ruja.
foiba dkt m geol karstinė dūbė (ppr. kaip masinio
nužudymo aukų bendras kapas).
folaga dkt m zool laukys,
folata dkt m (t.p. f. di vento) vėjo gūsis, šuoras,
folclore dkt v folkloras, liaudies kūryba; (fiabe e
leggende) tautosaka,
folcloristico, -a bdv folklorinis; folkloro,
folgorare vksm (fol-) 1. (nu)trenkti; 2. fig apakin­
t i ; / con lo sguardo perverti žvilgsniū.
folgorazione dkt m 1. nutrenkim as elektra; 2. fig
staigūs praregėjimas,
folgore dkt m žaibas,
folklore dkt v => folclore.
folkloristico, -a bdv => folcloristico.
folla dkt m 1. minia; pieno di f. pilnas žmonių:
unaf. inferocita įtužusi minia;./«™ largo tra la
f. skverbtis / brautis pro minią; mescolarsi alla
f., confondersi tra laf. įsimaišyti į minią, įsitrin-
ti į minią; 2. fig daugybė, begalė,
foll||e 1. bdv (di qcs) beprotiškas (irprk); (insen-
sato) beprasmis; un gesto f. beprotiškas poel­
gis; fig prezzi ~ f beprotiškos kainos; 2. bdv (di
qcn) išprotėjęs, pamišęs; / d ’amore beprotiš­
kai įsimylėjęs; pakvaišęs iš meilės; 3.: bdv
tecn: essere in f. veikti tuščiąja eiga; (andare
senza marčia) važiūoti laisva pavara; mėttere
in f. įjungti laisvą pavarą; 4. dkt v ¡m beprotis
-ė (irprk), pamišėlis -ė.
folleggiare vksm [A] (-lėg-'f dūkti; siautėti, šėlti,
follemėnte prv beprotiškai; be proto,
follėtto dkt v mit aitvaras (irprk); kaukas,
folli la dkt m 1. beprotybė, pamišimas; / collet-
tiva visūotinis pamišimas; ♦ alla f. iki pamiši­
mo, beprotiškai; fare ~ e beprotiškai elgtis:
271
(divertirsi) dūkti; 2. (azione folie) beprotystė; ė
una f ! tai beprotystė!; 3.: fig spéndere una f.
išleisti beprotiškus pinigus.
fólt¡o, -a 1. bdv tankus; vešlus; capelli ~ i tankūs
plaukai; 2. bdv (numeroso) gausūs; (di qc) aps­
tūs (ko); ~<? schiere di ammiratori gaüsios ger­
bėjų gretos; fig un testo f di citazioni tekstas,
kur apstu citatų; 3. dkt v tankmė,
fom entare vksm (-mėn-) (su)kūrstyti.
fon [fon] dkt v nkt plaukų džiovintuvas,
fonda dkt m \ alla f. (stovintis) nuleidęs ifikarą.
fondále dkt v 1. (ežero, jūros) dugnas; 2. (sfondo)
fonas (irprk); teatr atpakalys.
fondam entál||e bdv 1. bdv (di base) fundameñti-
nis; pamatinis; un principio f. fundameñtinis
principas; geogr meridiano f. nūlinis dienovidi­
nis; 2. bdv (essenziale) fundamentalūs; (ii piu
importante) svarbiausias; un giocatore f. nepa­
keičiamas žaidėjas; un’operaf. fundamentalūs
veikalas; 3.: dkt v dgs sport i ~ i pagrindai,
fondam entalista dkt vim fundam entalistas -ė.
fondamėnt|Įo dkt v 1. (dgs -a, m ) pam atas (ir
prk); gettare le ~ a , porre le ~ a dėti pam atus
(irprk); fig abbáttere dalle ~ a sugriauti iki p a­
matų; 2. fig (dgs ~ i ) (principio) pagrindas; i
~ i delta física fizikos pagrindai; 3. (dgs ~ i)
(ragione fondata) pam atas, pagrindas; accuse
senza alcun f / prive di f. kaltinimai be jokio
pam ato; 4.: dgs m ~ a (a Venezia) (kanalo)
krantinė sg (Venecijoje).
fondáre vksm (fón-) 1. (į)kūrti; (į)steig ti;/ una
cittá (un partito, una scuola) įkurti miestą (par­
tiją, mokyklą); 2. fig (basare) (su qcs) (p a g r į­
sti (kuo); (motivare) motyvuoti; f. un’accusa
su indizi pagrįsti kaltinimą netiesioginiais įro­
dymais.
►fondársi sngr (su qcs) remtis (kuo); būti pa­
grįstam,
fondatézza dkt m pagrįstūmas.
fondát |o, -a 1. bdv pagrįstas; pam atuotas; avere
~ i sospetti pagrįstai įtarti; avere ~ i motivi (per
far qcs) turėti pagrindą (ką daryti); rivelarsi f.
pasitvirtinti; 2. bdv, dlv (creato) įkurtas, įsteig­
tas; 3. bdv, dlv (basato su qc) pagrįstas (kuo).
fondatóre, -trice dkt m įkūrėjas -a, steigėjas -a.
fondazióne dkt m 1. įkūrimas; (į)steigimas; la f.
di Roma Rom os įkūrimas; 2. (organizzazione)
fondas.
fondėll j| o dkt v. ♦ fam prendere per i ~ i mūlkinti.
fondénte bdv. cioccolato f juodasis šokoladas,
fóndere vksm 1. tr (iš)lydyti; (sciogliere) ( iš tir p ­
d y ti;/ la cera (un metallo) (iš)lydyti vašką (me­
talą); 2. tr (una statua e sim.) (iš)lieti; 3. ir. f. ii
fonográmma
motore sudeginti variklį; 4. tr fig (accorpare)
(su)jūngti; /. due societá sujungti dvi bendro­
ves; 5. intr [A] => fóndersi 1.
►fóndersi sngr 1. lydytis, išsilydyti; (sciogliersi)
(iš)tirpti; 2. fig (unirsi) susijūngti.
fonderia dkt m liejykla; lydykla.
fondiari| o, -a bdv žemės; diritto f. žemės teisė;
proprietá ~ a žemės nuosavybė; (appezzamen-
to) žemės sklypas,
fondina dkt m pistoleto dėklas,
fondista dkt vim slidinėtojas -a (ne kalnų); (spec.
professionista) slidininkas -ė.
fónd|¡o I dkt v 1. dugnas; apačia; senza f be dug­
no; bedügnis agg (ir prk); sul f añt dügno;
dugne; dóppio f dvigubas dugnas; f. sabbioso
smėlėtas dügnas; andaré a f. (nu)grimzti, nu­
sk ę sti;/^ (approfondire) gilintis; ♦ / di bicchi-
ere netikras brangakmenis (ppr. deimantas); f.
stradale kelio danga;/, di vernice gruñtas; toc-
care ii f. nusigyventi; 2. (estremitá) galas; in f.
(a qcs) (ko) gale; in f alla pagina pūslapio apa­
čioje; Uf. dei pantaloni kelnių užpakalis; sport
linea di f. galinė linija; sport rinvio dal f. smū­
gis nuo vartų; ♦ a f. iš panagių; nuodugniai;
da cima a f nu5 pradžios iki galo ;fino in f. iki
galo; in f (in f ) apskritai; iš esmės; palyginti;
f. di niagazzino užsigulėjusi prekė; darė f. ai
risparmi gerokai apmažinti santaupas; lavare
a f. švariai išplauti; 3. (sedimenti) drumzlės pi;
padugnės pi; ~ i di cajfė kavos tiršč iai;/# unfi
di speranza vilties kruopelė; 4. (sfondo) fonas,
dugnas; su f blu mėlyname fone; 5. (terreno)
(žemės) sklypas; 6. (essenza) esmė; ♦ di f. es­
minis agg; pagrindinis agg; (articolo di) f ve­
damasis (straipsnis); 7: econ, fin dgs ~ i lėšos;
~ i neri nelegalios lėšos; strutturali UE ES
struktūriniai fondai; ♦ vns prestito a f perduto
negrąžinama paskola; S.: fin (titoli) fo n d a s;/
d ’investimento investicinis fondas; 9. dir (patri­
monio,: ente) fondas; / pensioni peñsiju fon­
das; 10. sport: gara di f. ilgo nuotolio lenkty­
nės; sci di f slidinėjimas (ne kalnų).
fóndIjo II, -a bdv gilus; p ia tto f gili lėkštė; fig a
notte ~ a vėlai naktį, gūdžią naktį,
fondoschiéna dkt v nkt fam pastūrgalis.
fondotinta dkt v nkt makiažo pagrindas,
fondoválle (dgs fondivalle) dkt v slėnio giluma,
fonduta dkt m gastr (sūrio) fondiū.
fonema dkt v ling fonema,
fonética dkt m fonetika,
fonético, -a bdv fonetinis; fonetikos,
fonografo dkt v fonografas,
fonográmma dkt v telefonograma.
font
font [fontj dkt v/m nkt /«/šriftas,
fontana dkt m fontanas,
fontanėlla dkt m anat momenėlis; momuo.
fónte 1. dkt m šaltinis, versmė; (di fiu m e) ištaka;
2. dkt m fig šaltinis; ištakos pi; una f. attendibik
patikimas šaltinis;/, di calore šilumos šaltinis;
laf. di tutti i mali viso blogio šaltinis; 3. dkt v:
f. battesimale krikštykla.
fontina dkt m „fontina“ (Aostos slėnio sūris).
football [’fútbol] dkt v nkt sport 1. futbolas; 2 .: /
americano amerikietiškasis futbolas,
footing ['futir)(g)] dkt v nkt bėgiojimas ristelė,
forággio dkt v pašaras.
for¡|áre vksm (fó-) 1. padaryti skylę (kur); pra­
durti (ką); (col trapano) gręžti (ką); išgręžti
skylę (kur); (da parte a parte) pragręžti (ką);
pragręžti (ką); f una párete išgręžti skylę sie­
noje; f. ii biglietto pram ušti bilietą; 2. (t.p. f.
una gomma) pradurti padangą; ho ~ ato pra­
kiuro padanga.
►forársi sngr 1. (qcs per sé) prasidürti; 2. (per
usura) prakiurti,
foratüra dkt m 1. (skylės) (pra)gręžimas; gręži­
mas; (con aghi e sim.) pradūrimas; (di bigliet­
to) pramušimas; 2. (foro) skylūtė, skylė.
fórbic||e dkt m 1. (ppr. dgs ~ i) žirklės pi; tagliare
con le ~ i kirpti žirklėmis; 2. econ žirklės pi; la
f. dei prezzi kainų žirklės; 3. zool auslinda,
forbici dkt m dgs => forbice 1.
forbicinlja dkt m 1. dimin (ppr. dgs ~ e ) žirklutės
pi; 2. zool auslinda,
forbito, -a bdv nušlifuotas (apie stilių, kalbą); ra­
finuotas.
fórca dkt m 1. (attrezzo agricolo) šakės pi, šiėnša-
kė; 2. (capestro) kartuvės pi; condannare allaf.
nuteisti pakarti; ♦ pendáglio da f. nevidonas;
3.: ♦ passare sotto le Forche Caudine patirti
skaūdų pažeminimą,
forcėlla dkt m 1. šakelės pi; 2. (di un ramo e sim.)
išsišakojimas; 3. => forcina.
forchétta dkt m šakutė; ♦ una buonaf (buongu-
staio) gurmanas,
forcina dkt m (t.p. f. per capelli) plaukų segtukas;
méttersi una f. prisisegti plaukus segtuku,
forcipe dkt v med chirurginės žnyplės pi.
forcóne dkt v šakės pi.
forense bdv teismo; teismų; eloquenza f. teismo
iškalba; prática f. teismų praktika,
foresta dkt m miškas (ir prk); giria; geo g rf plu-
viale drėgnasis tropinis miškas; fig una f. di
capelli gaurai pi; ♦ f. vergine žmogaūs nelies­
tas miškas.
forestále 1. bdv miško, miškų; miškų apsaugos;
272
♦ Corpof Miškų apsaugos tarnyba; 2. dkt v/m
miškininkas -ė; eigulys -ė.
foresteria dkt m forestėrija (vienuolyno kam ba­
riai, skirti svečiams priimti).
forestiėro, -a 1. bdv užsieniečių; užsienietiškas;
užsienio; 2. dkt v/m atvykėlis -ė; užsienietis -ė.
forfait I [for'fe] dkt v nkt sport neatvykimas Į run­
gtynės (/ [ varžybas ir pan.); dichiararef, darė
f. pasitraukti (irprk), pasiduoti,
forfait II [for'fe] dkt v nkt comm: ♦ a f. iš anksto
sutarta kaina; pagal fiksuotą dydį.
forfettario, -a bdv fiksuoto dydžio,
forfora dkt m pleiskanos; avere la f. turėti pleis­
kanų.
forgia dkt m kalvės žaizdras,
forgiare vksm (fdr-) 1. (nu)kalti; (t.p .fa r f) (nu)-
kaldinti; 2. fig (su)formūoti.
foriėro, -a bdv (di qcs) pranašaujantis (ką).
form|Įa dkt m 1. forma, pavidalas; (aspetto) iš­
vaizda; sen zaf beformis agg; darė f. formuoti;
suteikti formą; (plasmare) sulipdyti; prėndere
f. įgauti pavidalą / formą; formuotis; ♦ a f. (di
qcs) (ko) pavidalo, (ko) formos; d i f ąuadrata
kvadrato formos, kvadratinis agg; sotto f. (di
qcs) kaip (kas); t.p. žymi būdą; 2. (ppr. dgs ~ e )
kūno formos, figūra sg; 3. (tipo) forma; rūšis
-ies; (modo) būdas; / di governo santvarka,
valdymo form a;/, grave di una malattia rimta
ligos forma; /. mentale galvosena; in f. privata
privatūs agg; b io lf di vita būtybė; m us f. sona­
ta sonatos forma; 4. (espressione) forma; / e
contenuto turinys ir forma; 5. (štampo e sim.)
(kepimo / liejimo ir pan. ) forma; fig una f. di
parmigiano parm idžano ritinys; 6. (condizione
fisica) forma; (fizinis) pajėgumas; ėssere in f.
būti geros formos; non ėssere in f , ėssere fuori
f. būti prastos / blogos formos; ♦ kaip bdv nkt
peso f. idealūs svoris; 7. (formalita) form alu­
mai pi; etiketo taisyklės pi; per (la) f dėl akių;
formaliai; ♦ salvare la f. laikytis mandagumo;
8. gram forma; / attiva (passiva) (n ek e ik ia­
moji rūšis -ies; /. di cortesia m andagumo for­
ma; 9. gram (variante) forma; žodis.
formagg(i)ėra dkt m sūrinė (indas sūriui).
formaggino dkt v sūrelis;/fu s o lydytas sūrelis,
formaggio dkt v s ū ris ;/ con i buchi akytas sūris:
/ caprino, f. di capra ožkos sūris; / olandese
(svizzero) olandiškasis (šveicariškasis) sū ris;/
stagionato brandintas sūris.
formal||e bdv 1. formalūs; oficialūs; protestą f.
oficialūs protestas; rapporti ~ i formalūs san­
tykiai; ėssere molto f. smulkmeniškai laikytis
formos; 2. (esteriore) išorinis.
273 fornire

formalismo dkt v formalizmas, formj|ica dkt m 1. zool skruzdėlė, skruzdė; labo­

formaliąja dkt m nkt formalumas; procedūros rioso come una f. darbštūs kaip bitė; 2. f am: ho
pi: ~ a doganali muitinės formalūmai; sbriga- le ~che a un piede (m án) nutirpo koja.
re alcune ~ a sutvarkyti / atlikti kelis form alu­ formicáio dkt v skruzdėlynas,
mus; ♦ ė solo una f. čia tik formalumas, formichiére dkt v zool skruzdėda,
formalizzársi vksm 1. (scandalizzarsi) pasipikin- formicoláre vksm (-mi-) 1. [A] (brulicare) knibž­
ti, piktintis; 2. (far com.plim.enti) kūklintis. dėti; 2. [E] (diparti dėl corpo) tirpti (apie kūno
formalmente prv formaliai. dalį).
forma|jre vksm (fór-) 1. (su)formúoti, sudaryti; formicolio dkt v 1. (ii brulicare) knibždėjimas;
f. una fila rikiuotis ([ eilę);/, una frase sudaryti 2. (intorpidimento) nutirpimas; tirpulys; (do­
sakinį;/, ilgoverno formuoti vyriausybę, suda­ loroso) dilgsėjimas,
ryti vyriausybę; ii consiglio ė ~ lo da sei tnembri formidábile bdv 1. (potente) galingas; 2. (ecce-
taryba susideda iš šešių narių, tarybą sudaro zionale) nuostabūs; įspūdingas; fantastiškas;
šeši nariai; 2. (creare) sukurti; (fondare) įkurti; memoria f nuostabi atmintis,
3. (modellare) (nu)lipdyti; (darė forma a qcs) formina dkt m dimin formelė.
suteikti (kam) formą; 4.fig (su)formúoti; (edu­ formós|jo, -a bdv apvalūs (apie moters kūno for­
care) (iš)ugdyti; (addestrare) apmokyti;/, ii ca- mas); ragazza ~ a mergina sū apvalumais,
ráttere form uoti charakterį; /. ii personale ap­ fórmula dkt m 1. formulė; žodžiai pi; f augurale
mokyti personalą. linkėjimas; /. mágica magiška formulė; /. di
►form j| arsi sngr formuotis, susiformuoti, su­ giuramento priesaikos žo d žiai;/ di saluto svėi-
sidaryti, darytis; (compadre) atsirasti; (su una kinimosi žodžiai; dir assdlvere con f. pieną
superficie) dėtis, užsidėti; (dei fiutti) megztis; visiškai išteisinti; 2. chim, fis, m at fo rm u lė ;/
si ė ~ a ta la crosta sulla ferita šašas añt žaizdos chimica cheminė formulė; 3. fig (insieme di
užsidėjo, žaizda užsitraukė; suü’ácqua si ~ a U criteri e sim.) forma; (metodo) metodas; la f.
ghiáccio añt vandeñs dėdasi ledas; nei terreno di un programma televisivo televizijos laidos
si ė ~ ato un avvallamento žemė įdubo; sull’in- forma; 4. (m otto) šūkis; 5.: sport F. uno, F. 1
tdnaco si ė ~ ata la mujfa apipelijo tinkas, Form ulė-l.
formativo, -a bdv auklėjamasis, formulare vksm (fdr-) 1. (su)formulūoti; (espri-
formato 1. dkt v formatas; d y d is;/ tascabile ki­ mere) išreik šti;/ un augurio palinkėti, pasaky­
šeninis agg; fotografía f. tėssera dokumefltinė ti linkėjimą; dir f. un capo d ’imputazione p a­
nuotrauka; ♦ / famiglia šeimyninis agg (apie teikti kaltinimą; 2. (inventare e sim .) (su)kūrti;
porciją, pakuotę); 2. bdv (maturo) subrendęs; sugalvoti;/ un’ipdtesi sukurti hipotezę,
3. bdv, dlv: ėssere f. (da qc) būti sudarytam (išformulazióne dkt m formuluotė, apibrėžimas;
ko), susidėti (iš ko); t.p. => formare, (ii formulare) formulavimas,
formattáre vksm in f 1. (dischi) ženklinti (dis­ fornáce dkt m krosnis -ies; (fabbrica) plytų ga­
kus); 2. (testo e sim.) (su)form (at)ūoti. mykla.
formattazióne dkt m in f 1. (di dischi) ženklini­ fornáio, -a dkt v/m kepėjas -a; duonkepys -ė.
mas; 2. (di un testo e sim .) formuotė; (l’azione) fornéll o dkt v 1. (t.p. dgs ~ i) viryklė; viryklelė;
(su)form(at)avimas. (bruciatore) (viryklės) degiklis; /. a cherosene
formazióne dkt m 1. formSvimas(is), su(si)dary- primusas; / a gas dūjinė viryklė; / elėttrico
mas; (comparsa) atsiradimas; l a f di un asces- kaitvietė; elektrinė plytelė; mėttere la pėntola
so pūlinio atsiradimas; la f della personalitá sul f. užkaisti puodą; ♦ stare tra i ~ i suktis po
asmenybės formavimasis; ling f. delle parole virtuvę; 2.: iif. della pipa pypkės galvutė; 3. (di
žodžių daryba; ėssere in (via di) f darytis, for­ stufa e sim .) pakura,
muotis; 2. (creazione) kūrimas; 3. fig (educa- fornicare vksm [A] (fór-) paleistuvauti; sveti­
zione) ugdymas; (addestramento) apmokymas; mauti.
parengimas; instruktažas; corso di f. parengia­ forn||ire vksm (-isc-) 1. (procurare) (pa)tiėkti;
masis k u rsa s;/ culturale išsimokslinimas; l a f (darė) duoti; (pa)teikti; (rifomire) (qc di qcs)
dei gidvani jaunim o mokymas; 4. anat, geol aprūpinti (ką kuo); f. un consiglio duoti pata­
formacija, darinys; 5. m il rikiuotė; iš(si)dėsty- rimą; / energia elėttrica tiekti elektros ener­
mas; ♦ in f. rikiuotėje; išsidėstę agg pi; 6. sport giją; /. informazioni teikti informaciją; /. un
sudėtis -iės; (schieramento) (žaidėjų / kom an­ servizio tiekti paslaugą; le pécore ~iscono lana
dos) iš(si)dėstymas. avys duoda vilną; 2. (presentare) pateikti; /
fornirsi
prove schiaccianti pateikti negiūčijamus įrody­
mus.
►fornirsi sngr (di qcs) apsirūpinti (kuo); (es-
sere diente fisso) būti (ko) nuolatiniu klientū;
nuolat pirkti (tam tikroje parduotuvėje).
fornitóre, -trice dkt v/m tiekėjas -a.
fornitūra dkt m tiekimas,
fórno dkt v 1. krosnis -ies fem m ; (di cucina) o r­
kaitė;/. a legna malkinė k ro sn is;/ a microon-
de mikrobangų krosnelė; aif. keptas agg orkai­
tėje; prodotto da f. kepinys; mėttere in f. įdėti [
orkaitę; pašauti į krosnį; 2. (panificio) kepyk­
la; 3. tecn krosnis -ies fem m ; f crematorio kre­
matoriumas; 4.fig (luogo dove fa caldo) pirtis
-ies fem m (karšta vieta).
foro I dkt v skylė, skylutė; (apertura) anga.
foro II dkt v 1. stor forumas; 2. dir teismas,
fórseprv 1. gál; g a lb ū t;/ verso sera verrá a pióve-
re į vakarą gál pradės lyti; 2. (in domande)
argi; negi; bene; (per caso) kartais; seif. cieco?
argi tu aklas?; hai f. paura? negi bijai?; 3. kaip
dkt v: ♦ mėttere in f. kelti abejonių; versti sua­
bejoti; la riunione ė in f. neaišku, ar posėdis
įvyks; šono inf. se... nesū tikras, ar...
forsennáto, -a dkt v/m pasiutęs; pamišęs.
fórt| e 1. bdv stiprūs (irprk); (potente) galingas;
pajėgūs; un caráttere f. stiprūs charakteris; un
colpof stiprūs smūgis; denti ~ i stiprūs dañtys;
fig u n f bevitore didelis gėrikas; fig f in mate­
mática gerai išmanantis m atem atiką; ♦ f. (di
qcs) įsitikinęs (kuo); piatto f. pagrindinis pa­
tiekalas;//g akceñtas; ii sessof. stiprioji lytis;
maniere ~ i griežtos priemonės; darė man f. (a
qcn) parem ti (k ą );fa rsif (di qcs) pasinaudoti
(kuo); ė piu f. di me tai stipriaū už manė; kaip
jst f.!, che f ! jėga!; 2. bdv (resistente) tvirtas,
stiprūs; patvarūs; colla f. stiprūs klijai; econo­
mía f. tvirta ekonomika; una stoffaf patvarus
audinys; 3. bdv (intenso) stiprūs; smarkūs; caf-
fėf. stipri kavá; dolare f. stiprūs skaūsmas; luce
f. ryški šviesa; ~ i pėrdite dideli nuostoliai; ru­
more f. garsūs triukšmas; salsa f. aštrūs pada­
žas; ~ i sospetti sunkūs įtarimai; un f. vento
smarkūs / stiprūs vėjas; ♦ parole ~ i šiurkštūs
žodžiai; 4. bdv (grande) didelis; (importante)
svarbūs; una f. somma (di denaro) didelė su­
ma; táglia f. didelis dydis; (di qcn) drūtuolis;
5. prv (con f orza) stipriai; smarkiai; abbraccia-
ref. stipriai apkabinti; pióveref. smarkiai lyti;
6. prv (suidamente) tvirtai; tenersi f. tvirtai
laikytis; 7. prv (velocemente) greitai; ♦ andaré
f. būti labai populiariam; búti añt bangós/am ;
8. prv (non piano) garsiai; parlare f. garsiai
274
kalbėti; ♦ puoi dirlo f.! gali nepasakoti!; ir dár
kaip!; 9 .prv (posposto: assai) labai; dubitaref.
labai abejoti; brutto f. gana (labai) negražūs;
10. dkt v nkt stiprioji pusė; non ė ii miof. tai nė
mano sritis; nelabai mán sekasi (tam tikroje
srityje); 11. dkt v (fortezza e sim .) fortas; 12. dkt
v/m (persona forte) stipruolis -ė.
fortem énteprv (molto) labai; t.p. => forte 9.
fortezza dkt m 1. (roccaforte) tvirtovė; 2. (d ’ani­
m o) tvirtūmas.
fortificare vksm (-tl ) 1. (su)stiprinti; (su)tvirtin-
ti; (už)grudinti; 2. mil įtvirtinti,
fortificazióne dkt m įtvirtinimas; fortifikacija,
fortilizio (dgs -zi) dkt v nedidelė tvirtovė,
fortino dkt v nedidelis fortas; redūtas.
fortūito, -a bdv atsitiktinis; un incontrof. atsitik­
tinis susitikimas,
fortūna dkt m 1. (la dea bendata) Fortūna; laf.
ei arride Fortūna mums šypsosi; ♦ tentare laf.
mėginti laimę; kaip jst bu onaf! sėkmės!; ge­
ros kloties!, 2. (la buona sorte) sėkmė; laimė;
(successo) pasisekimas; un colpo d i f netikėta
sėkmė; hanno avuto f. jiems pasisekė; la f. ė
dalla mía mán sekasi; ♦ per f . ...,/. che... (visa)
laimė (, kad...); laim ei...; cercare f. ieškoti lái-
m ės;faref. pralobti; non ho la f. di conóscerlo
dėja, jó nepažjstu; neturėjau laimės sū juo su­
sipažinti; flk ciaseuno ė artėfice della própriaf.
kiekvienas žmogus savo laimės kalvis; kaip jst
chef.! na, ir sekasi!; 3. (beni) turtai pi; ♦ costa­
re una f. kainuoti milijonus; 4.: ♦ atterrággio
d if. priverstinis nutūpimas; con meĮĮ,i d if. iš­
siverčiam (nesant reikiamų priemonių); kaip
nórs; fare una riparazione di f. kaip nors ap­
taisyti.
fortúnale dkt v štormas, smarki audra juroje,
fortunatam énte prv laimei; visa laim ė;/, per te
tavo laimei / laimė,
fortunáto, -a bdv 1. (di qcn) turintis laimės; lai­
mingas; sei stato f. táu pasisekė; 2. (di qcs)
(fausto; propizio) laimingas; ii mió número f.
laimingas skaičius; 3. (di qcs) (che riesce bene)
sėkmingas; tentativo f. sėkmingas bañdymas.
fortunoso, -a bdv nusėtas nelaimingų atisitiki-
mų; permainingas,
forum dkt v nkt in f forumas,
foruncolo dkt v med furūnkulas, šūnvotė.
forz]|a dkt m 1. jėga; stiprybė; (vigore) pajėgūm-
as; (intensitá) stiprūmas; (potenza) galia; /
física fizinė jėga; f. di volontá valios galia; /
della natura stichija, gaivalas; laf. dell’abitudi-
ne Įpročio jėga; laf. di un’esplosione sprogimo
jėga; con tutte le proprie ~ e, a tuttaf. iš visų
275
jėgų; visomis išgalėmis; ėssere senza ~ e netu­
rėti jėgų; ricorrere alla f. griebtis jėgos; rimėt-
tersi in ~ e atgauti jėgas; usare la f. naudoti
jėgą; m il ėssere in f. (a qc) būti paskirtam (į
ką)\ dir per cause di f maggiore dėl nenugali­
mos jėgos aplinkybių; * a f. (di (far) qcs) žymi
priem onę; nuolat (ką darant); con f. stipriai; a
f , d i f , con la f. jėga, per jėgą; per prievartą;
(icontro voglia) nenoromis; dir in f. (di qcs)
pagal (ką); rem iantis (kuo); per amore o per f.
norom nenorom; per f. (di cose) žinoma; (nori
sorprende) nenuostabu; (inevitabilmente) ne­
išvengiam ai/are / stipriai spausti (/ traukti ir
pan.); flk l ’unione fa la f. vienybė - stiprybė;
kaip jst bellaf.!, per f ! didelis čia daiktas!; kaip
jst che f ! jėga!; kaip jst f. Inter! pirmyn, Inte-
rai!; 2. (t.p.f. d ’animo) (dvasios) stiprybė; (co-
raggio) drąsa; (tenacia) atkaklumas; tvirtumas;
con f. tvirtai; contare sulle proprie ~ e kliautis
savo jėgomis; ♦ faref. (a qcn) padrąsinti (ką);
farsi f. pasidrąsinti; kaip jst f ! nagi!; drąsiau!;
3. econ:/. lavoro darbo jėga; ~ e produttive ga­
mybinės jėgos; 4. fis: f. centrifūga išcentrinė
jė g a ;/ digravita sunkis, sunkio jėga;/, di iner-
zia inercijos jėga; f. motrice varomoji jėga;
5.: dgs ~ e pajėgos; ~ e armate ginkluotosios
pajėgos; ~ e dell’drdine (t.p. vns la f. pūbblica)
policija (policininkai ir karabinieriai); ~ epoli-
tiche politinės jėgos,
forzare vksm (fdr-) 1. išlaužti; jėga atidaryti; /
una portą (la serratura) išlaužti duris (spyną);
2. (sforzare) per jėgą sukti (/ kišti / traukti /
versti ir pan.); (accelerare) sp a rtin ti;/ ii moto­
re spausti variklį; / un tappo kišti kamštį per
jėgą; figf. gli eventi forsuoti įvykius; figf. ii sen-
so di un discorso iškreipti žodžių prasmę; fig
f. i tempi paspartinti tempą; 3. mil forsuoti;
(sfondare) pralaužti;/. un assėdio prasilaužti /
prasimušti iš apsupties; 4. (obbligare afarqcs)
(pri)versti (ką daryti); sp a u sti;/ ii figlio a stu-
diare spausti vaiką mokytis; figf. la prdpria na­
tūra eiti prieš prigimtį.
forzat| o, -a 1. bdv priverstinis; lavori ~ i priver­
čiamieji darbai; katorga; sostą ~ a priverstinis
sustojimas; 2. bdv (falšo) dirbtinis, nenatūra­
lūs; sorriso f. priverstinė / dirbtinė šypsena;
3. bdv fig pritemptas; 4. dkt v katorgininkas,
forzatūra dkt m 1. išlaužimas; 2. fig pritempi-
mas; pritem ptas reikalas (/ dalykas),
forziėre dkt v skrynia (vertybėms).
forzoso, -a bdv dir, econ priverstinis,
forzūto, -a bdv jėgingas; stiprūs,
foschia dkt m ūkana, rūkana.
fotografía
fós||co, -a bdv 1. gūdūs; tamsūs; (di cielo e sim.)
niūrūs; ♦ dipingere a tinte ~che nupiešti liūd­
ną vaizdą; 2. fig niūrūs, tamsūs; pensieri ~chi
tamsios miñtys.
fosfato dkt v chim fosfatas,
fosforescente bdv švytintis (dėl fosforescencijos);
šviečiantis tamsoje; fosforinis,
fosforo dkt v chim fosforas.
fóss|ja dkt m 1. duobė; (fosso) griovys; la f. dei
leoni liūtų duobė; la f. dell’orchestra orkestro
duobė; anat ~ e nasali nosies įdubos; tecn f.
biológica nuotekų biologinio valymo įrengi­
nys; 2. (tomba) k a p a s ;/ comune beñdras ka­
pas; colmare una f. supilti kapą; scavare la f.
(iš)kasti duobę (ir prk); ♦ avere un piede nella
/., ėssere con un piede nella f. būti viena koja
karstė / grabe; flk del senno di poi son piene le
~ e kiekvienas gudrūs po laiko; 3. geol, geogr
(t.p. fossa oceánica) povandeninis lovys, po­
vandeninė įduba,
fossáto dkt v (anche di castello) griovys (t.p. ap­
link pilį).
fossėtta dkt m duobūtė, duobūkė.
fóssile 1. bdv iškastinis, fosilinis; carbone f. ak-
meñs añglyspi; combustibilef. iškastinis kūras;
2. bdv fig prieštvaninis; 3. dkt v (t.p. reperio f.)
fosilija, (suakmenėjusi) iškasena; 4. dkt v fig
(di qcn) prieštvaninių pažiūrų žmogūs.
fosso dkt v griovys, griovelis; finiré in un f. (con
l’auto e sim .) įvažiuoti į griovį,
foto dkt m nkt => fotografía 1.
foto-priešdėlis: pirmasis sudurtinių žodžių dėmuo,
rodantis sąsają su šviesa arba su fotografija,
pvz., fotoservizio, fotostático, fototeca irt.t.
fotocámera dkt m (t.p. f. digitale) skaitmeninis
fotoaparatas,
fotocėllula dkt m tecn fotoelemeñtas.
fotocopia dkt m kopija (ir prk), fotokopija; fare
una f. (di qcs) padaryti (ko) kopiją,
fotocopiáre vksm (-eo-) (qcs) kopijuoti (ką), pa­
daryti (ko) kopiją / kopijas,
fotocopiatrice dkt m kopijavimo aparatas,
fotoflnish [-'finij] dkt v nkt fotofinišas; ♦ ai f. p a­
skutinę akimirką,
fotogénico, -a bdv fotogeniškas,
fotografáre vksm (-to-) (nu)fotografūoti; pada­
ryti (kam ) nuotrauką / nuotraukas,
fotografía dkt m 1. nuotrauka, fotografija; fare
una f. padaryti nuotrauką; l a f ė (venuta) mos-
sa nuotrauka išėjo neryški; susiliejo vaizdas;
2. (técnica) fotografija; direttore della f. opera­
torius statytojas; 3. fig (rappresentazione di qc)
paveikslas; 4. fig (di qcn) kopija.
fotográfico 276

fotografíe j|o, -a bdv fotografinis; fotografiškas; ledai pi; marmellata di ~ e braškių uogienė;
fotografijos; filtro f. fotografinis filtras; mác- bot f. di bosco žemuogė,
china ~ a fotoaparatas; mostra ~ a fotografi­ fragore dkt v griausmas; trenksmas; dundesys; ii
jos paroda; servizio f. fotoreportažas; fig me- f. dėl tuono perkūno griausmas.
mdria ~ a fotografiškai tiksli atmintis -iės, fragor6s|[o, -a bdv griausmingas, audringas; una
fotografiška atmintis, cascata ~ a šniokščiantis krioklys,
fotografo, -a dkt v/m fotografas -ė. fragrante bdv kvapnūs; (solo dėl cibo) gardžiai
fotográmma dkt v (di pellicola) kadras, kvėpiantis, aromatingas,
fotomodėllo, -a dkt v/m fotomódelis mase. fragranza dkt m kvapnumas; (aroma) aromatas.
fotomontággio dkt v fotomontažas, fraintė||ndere* vksm nė taip suprasti, klaidingai
fotoritócco dkt v (nuotraukos) retušavimas, suprasti; šono stato ~ so manė nė taip suprato;
fotosintesi dkt m biol fotosiñtezé. non ~ndermi nesuprask manęs klaidingai,
fototéssera dkt m dokum eñtiné nuotrauka, frammentario, -a bdv fragmentiškas; nevisas.
fóttere vksm volg 1. tr pisti; ♦ vai a farti f.! užsi- frammėnto dkt v 1. nuolauža; (scheggia) skevel­
pisk!; 2. intr [A] krūštis, pistis; 3. trfigfam ap­ dra; (coccio) šukė; 2. fig fragmentas,
mauti; 4. trfigfam (rubare) nuknisti, nudžiauti, frammisto, -a bdv (a qcs) sumaišytas (su kuo).
fottúto, -a bdv volg 1. (dannato) sūpistas; 2. (fini­ frana dkt m 1. griūtis -iės; nuošliauža; 2. fig (di
to) (pra)žūvęs; šono f. mán galas, qen) nevykėlis -ė, netikša com.
foulard [fu'lar] dkt v nkt skarelė, skepetaitė; ka­ franare vksm [E] (su)griūti; (all’interno) įgriūti,
klaskarė. francamėnte prv 1. atvirai; 2. atvirai kalbant,
fra I prlk 1. (di luogo, anche fig) (qcs) tarp (ko) francescano, -a 1. bdv pranciškonų; 2. dkt v/m
(ir prk);fra i boschi tarp miškų; fig la pace fra i pranciškonas -ė.
pdpoli taika tarp tautų; 2. (indicando distanza, francėse 1. bdv Prancūzijos, prancūzų, prancū­
intervallo) tarp (ko); (dopo) po (ko), už; fra le ziškas; iš Prancūzijos; stor la Rivoluzione f.
due e le tre tarp antros ir trečios valandos; fra Prancūzijos revoliucija; 2. dkt v/m prancūzas
un minuto po / už minūtės; 3. (di relazione) -ė; 3. dkt v prancūzų kalba; in f. prancūziškai,
tarp (ko); fra (di) noi tarp musų; chifra di voi? franchėzza dkt m atvirūmas; nuoširdumas,
kas iš jūsų?; 4. (partitivo) iš (ko); ta rp ;fra tutti franchigia dkt m eeon franšižė.
ii migliore (iš) visų geriausias; 5. (con valore franchising [fran'tfaizig/g)] dkt v nkt franšižės pa­
eumulativo): fra una cosa e l ’altra ho perso la slaugos pi.
mattinata per kelis darbus sugaišaū visą rytą; fran||co I, -a bdv 1. nuoširdūs, atviras; ♦ farla
t.p. => tra. ~ ca išsisūkti; 2. comm neapm uitinam as;/, di
fra II dkt v nkt brolis (apie vienuolį). dogana / di porto bemuitis agg; kaip prv franko;
frac [frak] dkt v nkt frakas, porto f laisvasis uostas; 3.: m il f. tiratore snai­
fracassáre vksm (su)daužyti, sukulti; sulaužyti; peris; figpolit pėrsim etėlis -ė (kas slaptai bal­
suknežinti; / una finestra išdaūžti langą; f. la suoja prieš savo partijos nurodymus).
mácchina sudaužyti mašiną; /. la testa a qcn franco II dkt v (la valuta) fra n k as;/ svizzero Švei­
suknežinti kám galvą. carijos frankas.
►fracassársi sngr 1. sudužti; 2. (qcs) susilau­ francoboll||o dkt v pašto ž e n k la s;/ da un euro
žyti. vieno eūro vertės pašto ženklas; collezionare
fracásso dkt v 1. triukšmas; bildesys; treñksmas; ~ i rinkti pašto ženklus; incollare un/., attacca-
2 ./am galybė; un f. di soldi krūva pinigų, re un f. priklijūoti pašto ženklą,
frádicio, -a bdv pažliugęs; permirkęs, peršlapęs; frangėnte dkt v 1. lūžtanti banga; 2. fig kebli p a­
bagnato f kiaurai permirkęs; ubriaco f girtas dėtis -iės.
kaip pėdas. frangėtta dkt m kirpčiūkai pi.
fragüe bdv 1. trapūs (irprk); dužūs; essere molto frangia dkt m 1. kutai pi; 2. (di capelli) kirpčiai
f. greitai / lengvai dužti; 2. fig (delicato) glež­ pi; portare lafi nešioti kirpčiūs; 3. polit frakci­
nas, trapūs; (debole) silpnas, ja; grupelė,
fragilitá dkt m 1. trapum as (ir prk); dužūmas; frangiflūtti dkt v nkt bangolaužis,
2. fig (delicatezza) gležnumas, trapum as; (de-franoso, -a bdv nepatvarūs (apie uolieną, žemės
bolezza) silpnumas; la f. della natura umana sluoksnį); slankūs,
žmogaūs prigimties trapumas. frantoio dkt v (l’edificio) aliejaus spaudykla; (la
fragol||a dkt m braškė; gelato alla f braškiuiai macchina) alyvuogių spaustūvas.
277
frantumáre vksm (-tú-) (su)daužyti, sukulti; iš­
daužyti;/. una brocea sukulti ąsot\;figf. i sogni
di qcn sugriauti kieno svajones.
►frantumársi sngr (su)dūžti (į šukes); (sbri-
ciolarsi) (su)byrėti.
frantūmi dkt v dgs šukės, šipuliai; in f. sudužęs
-usi; mandare in f. išdaužyti, išdaužti; sudau­
žyti į šukės / [ šipulius (ir prk); ii vaso ė in f.
vaza sudužusi / sudaužyta,
frappė dkt v nkt (pieno ir ledo) kokteilis,
frappórre* vksm fig:f. ostacoli sudaryti kliūčių.
►frappórsi sngr įsikišti; / tra due litiganti įsi­
kišti tarp dviejų besigiflčijančių.
frasário dkt v 1. (profesinė) kalba; 2. (manualet-
to) pasikalbėjimų knygelė,
frasca dkt m (lapuota) šaka, lapinė; ♦ saltare di
palo in f. šokinėti nuo vienos temos prie ki­
tos.
fras\\e dkt m 1. sakinys; frazė; ~ j pompose skam­
bios frazės; ~ i slegate padriki sakiniai; g r a m f
sémplice vientisinis sakinys; 2. (locuzione) po­
sakis; ♦ / fatta sustabarėjęs posakis, štampas;
3. m us (t.p. f. musicale) frazė,
frasėggio dkt v m us frazuotė,
fraseología dkt m frazeologija,
frássino dkt v bot uosis,
frastagliáto, -a bdv dantytas, raižytas,
frastornáre vksm (-stór-) apkurtinti, pritrefikti.
frastornáto, -a bdv apspafigęs -usi.
frastuono dkt v klegesys; gausmas,
fráte dkt v vienuolis; /. domenicano dominiko­
n a s ;/ francescano pranciškonas;/«/-«// įstoti f
vienuolyną,
fratellánza dkt m brolybė,
fratellástro dkt v įbrolis.
fratėll ||o dkt v 1. brolis (irprk); mio f. mano bro­
lis; f. maggiore (minore) vyresnis (jaunesnis)
brolis; ii f. maggiore (minore) vyresnysis (jau­
nesnysis) brolis; ~ i gemelli broliai dvyniai;
m ed ~ i siamesi Siamo dvyniai; hai ~ i o so-
relle? ar turi brolių ar seserų?; Nino e Ada šono
Ninas ir A da yra brolis ir sesuo; 2. rel (t.p.
f. in Cristo) brolis (Kristuje),
fraternitá dkt m => fratellánza.
fraternizzáre vksm [A] broliautis; (farsi amico)
susibičiuliauti,
fraterno, -a bdv broliškas (ir prk); amore f. bro­
liška meilė; legame f. brolystės ryšys,
fratricida dkt v/m brolžudys -ė.
frátta dkt m tankmė, tankumynas,
frattáglie dkt m dgs plaūčkepeniai.
frattántoprv tuo metū, tuo tarpu,
frattémpo dkt v: ♦ nei f. tuo tarpu; per tą laiką:
fréddo I
tu chiami l’aseensore e nei f. io chiudo la porta
aš užrakinsiu, 6 tú iškviesk liftą; kol aš rakinū,
tū iškviesk liftą,
frátto, -a bdv m a t: sei f. due šeši padalinti iš dvie­
jų; ven tif dieci dvidešimt padalinta iš dešimt,
frattüra dkt m 1. m ed lūžis; lūžimas; / esposta
(múltipla) atviras (dauginis) lūžis; 2. fig skili­
mas; lūžis; c ’e stata una f. all’interno dėl partito
partija suskilo,
fratturáre vksm (-tu-) m ed sulaužyti.
►fratturársi sngr m ed 1. intr (su)lužti; 2. tr su­
silaužyti.
fraudolént¡|o, -a bdv 1. (di qcs) apgavikiškas; dir
bancarotta ~ a tyčinis bankrotas; 2. (di qcn)
suktas.
frazionáre vksm (-zió-) (su)skirstyti, (pa)dalyti;
(un terreno) (iš)parceliūoti.
frazióne dkt m 1. m at trūpm ena; /. decimale de­
šimtainė trupm ena; 2. (parte) dalis -iės; dalelė;
una f. dell’elettorato elektorato dalis; per una f.
di secondo akimirką; 3. (centro abitato) „frak­
cija“ (Italijoje: gyvenvietė, neturinti savivaldos);
= seniūnija; A.polit frakcija; grupuotė; 5. sport
estafetės etapas,
freático, -a bdv geol gruntinis.
frėc||cia dkt m 1. strėlė; scoccare una f. paleisti
strėlę; 2. (segno gráfico) rodyklė; fare una f.
nupiešti rodyklę; 3. (cartello stradale) (kelio)
rodyklė; 4. (di auto) posūkio lempūtė; metiere
la f. įjungti posūkio lemputę; 5.: m il ~ c e trico-
lori „trispalvės strėlės“ (Italijos karinės aero­
nautikos akrobatinis padalinys).
frecciáta dkt m ironijos strėlė; kandi pastaba,
freddamente prv fig šaltai,
freddáre vksm (frėd-) 1. atšaldyti (ir prk); atvė­
sinti; 2. (ammazzare) šaltakraūjiškai nužudy­
ti; 3.fig (con lo sguardo) perverti akimis.
►freddársi sngr (at)šalti (irprk).
freddézza dkt m 1. šaltumas; 2 .fig šaltūmas; abe-
jingūmas; eon f. šaltai; 3. fig (sangue freddo)
šaltakraujiškumas.
frédd||o I, -a 1. bdv šaltas; una camera ~ a šaltas
kambarys; ii mese piu f. šalčiausias mėnuo;
piatti ~ i šaltieji patiekalai; stor guerra ~ a
šaltasis káras; diventare f. (at)šalti; é f. šalta;
hai le mani ~ e távo rañkos šaltos; ♦ colorí ~ i,
tinte šaltos spalvos; dóccia ~ a šaltas dū-
šas; a sangue f. (spietatamente) šaltakraūjiškai;
kaip prv sudo f. pila šaltas prakaitas; 2. bdv
sport dár neapšilęs; * a f dar nespėjus apšilti;
3. bdv fig šaltas; (arido) bejaūsmis; (indifferen-
te) abejingas; un’accoglienza ~ a šaltas priėm i­
mas; sguardo f. šaltas žvilgsnis.
fréddo II 278

frédd | o II dkt v 1. šaltis; (gėlo) speigas; i prirni /. le lacrime sulaikyti ašaras; f. la lingua suval­
~ í pirmieji šalčiai; che f ! kaip šalta!; dormiré dyti liežu v į;/ le passioni slopinti aistras.
al f miegoti šaltyje; prendere f. sušalti; per­ ►frenársi sngr tvardytis, susitvardyti; susilai­
sišaldyti; tremare dal f. drebėti iš šalčio; fa f. kyti.
šalta; fa m fa utį f. cañe pasiūtusiai šalta; fa f. frenát|[a dkt m (pri)stábdymas; spázio d if. stab­
fuori? ar šalta laukė?; ho f., sentó f. m án šalta; dymo kėlias; evitare brusche ~ e nestabdyti
♦ a f. šaltai (irprk);fig (att’istante) nepasiruo­ staigiai; fare una f. paspausti stabdį,
šus; non m ifa né caldo nė f. mán nei šilta, nei frenesia dkt m 1. (pazzia) įsiutimas; 2. (smania)
šalta; mi viene f. solo a pensará m anė šiurpina aistra; manija; (algioco) azartas.
vien pagalvojus; 2. fig šaltis, šalti santykiai pi. frenėtic||o, -a bdv padūkęs; (febbrile) karštligiš­
freddolóso, -a bdv (labai) jautrūs šalčiui; šalt- kas; (entusiástico) entuziastingas; appláusi ~ i
mirys. entuziastingi plojimai.
freddūra dkt m sąmojis (nebūtinai vykęs). frėn|Įo dkt v 1. stabdys; (iipedale) stabdžių peda­
freezer ['fridzer] dkt v nkt refrižeratorius; šaldy­ la s ;/ a mano rañkinis stabdys; 2. (dėl cavallo)
mo kam era; (congelatore) šaldiklis. žąslai pi; mórdere ii f. žąslus kramtyti; fig
fre||gare vksm (fré-) 1. (pa)trinti; (pulendo) ( n e ­ nerimti; ♦ senza f., senza ~ i be saiko; nesuval­
šveisti;/. un fiammifero brėžti / braūkti degtu­ domas agg; nežabotas agg; tenere a f. pažaboti,
ką; 2. fam (ingannare) apmauti; non mi ~ghi! sulaikyti.
neapmáusi!; 3. fam (mbare) (nu)kniaūkti, nu­ frequentáre vksm (-quén-) lankyti(s);/. gli amici
švilpti. matytis su draugais; /. un bar nuolat lankytis
►freg|Įarsene įvdž fam : non me ne ~ a niente b a r ė ;/ la scuola lankyti mokyklą, mokytis m o­
di niente m án viskas nusispjauti; non me ne ~ a kykloje.
niente di lei nusispjauti mán [ ją; e chi se ne ►frequentársi sngr bendrauti, matytis,
~ a ? kám rupi?; tu ~atene dei suoi consigli! frequentato, -a bdv lañkomas; pilnas žmonių;
spjauk tū į jo patarimus! mal f. įtartinų tipų lañkomas.
►fregársi sngr 1.:/. le mani patrinti rankas (ir frequént||e bdv dažnas;piogge ~ i dažni lietūs; ė
p rk );f. gli occhi trinti akis; 2. fa m pirštus nu­ (una cosa) abbastanza f (tai) pasitaiko gana
degti (apsigauti). dažnai; ♦ di f. dažnai,
fregata I dkt m mar fregata, frequentem énte prv dažnai,
fregata II dkt m 1.: darė una f. (a qcs) patrinti frequénza dkt m 1. dažnumas; con f. dažnai; con
(ką); pašveisti; 2. fa m => fregatūra. chef.? kaip dažnai?; 2. (partecipazione) lanko-
fregatüra dkt m fam : darė una f. apmauti; hai mümas; lañkymas; la f. alle ūme rinkėjų akty­
preso una f. tave apmovė; ♦ kaip jst che f ! kaip vumas; dbbligo d if. privalomas lañkymas; c’ė
apmovė!; sukčiai! grande f. dei turisti sulle spiagge paplūdimiuose
fré ||gio dkt v 1. dekoratyvinis apvadas; papuoši­ dideli poilsiautojų srautai; 3. fis, m ed dažnis;
mas; 2. archit frizas, fis alta (bassa) f. (aukštasis) žemasis dažnis;
frególa dkt m 1. draika; 2.fig geidimas; geismas; m ed f. dėl polso pūlso dažnis,
ha la f. addosso negali nustygti; gli ė venuta la fresa dkt m tecn freza; (disco) pjovimo diskas,
f. (di qcs) jį apėmė manija (ko); užsigeidė, fresare vksm (fré-) frezūoti.
freménte bdv virpantis, drebantis, fresatóre dkt v frezúotojas.
frém ere vksm [A] (fré-) virpėti, d re b ė ti;/ di ge- fresatrice dkt m tecn (elektrinė) freza,
losia nesitverti p avydü;/ di rábbia virpėti pyk­ freschézza dkt m 1. šviežūmas; la f. dei prodotti
č iu ;/ di sdegno drebėti iš pasipiktinimo, produktų šviežūmas; 2. (dell’aria sim.) vėsu­
frémito dkt v virpulys, jaudulys; virpesys, mas; vėsa, vėsuma; 3. fig (floridezza) skaistū-
fren ¡áre vksm (fré-) 1. intr [A] (su)stabdyti; pri­ mas; (vitalitd) gaivumas,
sta b d y ti;/ bruscamente staiga stabdyti; l ’áuto fré s¡Ico I, -a bdv 1. vėsūs; (rinfrescante) gaivūs:
non ~ a mašinos stabdžiai blogai veikia; fig U a lito f gaivūs kvapas; aria ~ ca grynas / gaivūs
ministro ~ a sulla possibilitá di ridurre le tasse oras; notti —che vėsios naktys; stanza ~ ca vė­
ministras netiki, kád galimybė sumažinti m o­ sūs kambarys; ♦ fa m štai f.! nesulauksi!; 2. (di
kesčius reali; fig fam ~ a ! pala!; 2. tr ( s u s ta b ­ cibi e sim.) šviežias;fiori ~ chi ką tik nuskintos
dyti (irprk); (rallentare) pristabdyti (irprk);fig gėlės; formággio (latte) f. šviežias sūris (pie­
f. l’inflazione pristabdyti infliaciją; 3. tr fig nas); ./ru/te ~ ca švieži vaisiai pi; p esce f švie­
(trattenere) sulaikyti; (contenere) (nu)slopinti; žios žuvys pi; 3. (riposato) pailsėjęs, žvalūs:
279
(florido) skaistus; colorito f. skaisti veido oda;
truppe ~che naujos pajėgos; ♦ / come una
rosa visiškai žvalūs; a mente ~ ca blaiviu protu;
4. (recente e sim.): notizie ~che naujausios ži­
nios, naujienos; ricordo f dar gyvas prisimini­
mas; sposi ~ ch i jaunavedžiai; vernice ~ c a dar
neišdžiūvę dažai pi; ♦ di f neseniai; naujai;
šviežiai; 5 .:/. di laurea (di studi) ką tik baigęs
universitetą (m okslus);/, di ndmina ką tik iš­
rinktas.
frėsco II dkt v vėsuma, vėsa; ii f. della serą va­
karo vėsa; fa f. vėsu; f am fa freschino vėsoka;
conservare ai f , tenere i n f laikyti vėsioje vie­
toje; godersi ii f. mėgautis vėsuma; ♦ con ii f ,
colf. kai vėsu; sbattere ai f įkišti į cypę.
frescūra dkt m vėsa.
frėsia dkt m bot frezija.
frėtta dkt m skubėjimas, skuba; senzaf. be sku­
bos; neskubant; a v e rf skubėti;fa r e f (a ącn)
(pa)skūbinti (ką); non c’ė f nėra ko skubėti;
fai in f.! paskubėk!; ♦ di /., i n f skubiai; pa­
skubomis, paskubom; in f. e furia pasiutusiai
skubiai; per la f , nella f. per skubą; che f ! kam
taip skubėti?
frettolosam ėnte prv skubotai,
frettolos |o, -a bdv 1. (di ącs) skubūs; skubotas;
conclusioni ~ e skubotos išvados; salu tof sku­
būs atsisveikinimas; 2. (di qcn) skubantis; es-
sere troppo f. per daug skubėti,
friabile bdv trapūs; (dėl terreno) birūs,
fricativo, -a bdv ling pučiamasis,
friggere* vksm 1. tr (iš)kėpti (riebaluose); (pa)-
kėpinti; ♦ andare a farsi f niekais išeiti; vai a
farti f ! eik velniop!; 2. intr [A] (iš)kėpti; (sfri-
golare) čirkšti, spirgti; 3. intr [A]: f tg f di rab-
bia kunkuliuoti pykčiu,
friggitrice dkt m gruzdintūvė.
frigidita dkt m frigidiškumas, lytinis šaltumas,
frigido, -a bdv frigidiškas,
frignare vksm [A] bliauti; verkšlenti, zyzti.
frigobar [-'bar] dkt v nkt mažas šaldytuvas (ppr.
gėrimams laikyti); baras (spintelė gėrimams).
frigo dkt v nkt => frigorifero.
frigorifer|Įo, -a 1. dkt v šaldytuvas; i n f šaldytu­
ve; 2. bdv: borsa ~ a šaltkrepšis; cella ~ a šal­
dymo kamera; vagone f. refrižeratorius,
fringuėllo dkt v zool kikilis,
frinire vksm [A] (-isc-) svirpti.
frittata dkt m kiaušinienė; omletas; ♦ rivoltare /
rigirare la f išversti f kitą pusę; (mutare opi-
nione) išversti kailį; (sostenere l ’assurdo) įro­
dinėti, kad juoda yra balta; la f. efatta žala jau
padaryta.
frönte
frittėlla dkt m blynas, sklindis; blynelis,
fritt 11o, -a 1. bdv, dlv keptas (riebaluose), iškep­
tas; patate ~ e gruzdintos bulvės / bulvių laz­
delės; patatine ~ e bulvių traškučiai; ♦ aria
~ a tuščiažodžiavimas; 2. bdv fig žuvęs; siamo
~ i mės žuvę; 3. dkt v gastr keptas patiekalas;
f misto (di pesce) keptų jūros gėrybių rinki­
n y s ;/ di zucchine keptos cukinijos,
frittū ra dkt m 1. kepimas; 2. => fritto 3.
friulano, -a 1. bdv Friūlio; friuliėčių; iš Friūlio;
2. dkt vlm friuliėtis -ė; 3. dkt v friuliėčių šnekta,
frivolėzza dkt m lengvabūdiškumas.
frivol||o, -a bdv lengvabūdiškas; nerim tas, leng­
vas; discorsi ~ i nerim tos kalbos; un tipo f len­
gvabūdis.
frizionare vksm (-zio-) (pa)trinti; (ącs con ącs)
įtrinti (ką kuo).
frizione dkt m 1. (pa)trynimas; įtrynimas; 2. tecn
sankaba; (ii pedale) sankabos pedalas / pam i­
na; 3. fis trintis -iės; 4. fig trintis -iės, nesuta­
rimas.
frizzante bdv 1. (dell’aria e sim.) gaiviai šaltas;
2. fig (vivace) trykštantis energija; padūkęs;
3. (gasato) gazuotas; (che fa la schiuma) pu­
tojantis; acąua f. gazuotas vanduo.
frizzo dkt v kandūs sąmojis; (di schemo) pašaipa,
frocio dkt v volg pideras, homikas.
frodare vksm (frd-) apgauti; (piū volte) apgaudi­
nėti; įtraukti Į aferą,
frode dkt m sukčiavimas; apgaule; afera; con l a f
apgaule; dirf in commercio prekybinis sukčia­
vimas; d ir f. fiscale mokestinis sukčiavimas,
frodo dkt v: cacciatore di f brakonierius; caccia
(pesca) dif. brakonieriavimas,
frollare vksm (frd-) (su)minkštinti (ppr. mėsą).
froll||o, -a bdv: pasta ~ a smėlinė tešla.
frond||a dkt m (lapuota) šaka, lapinė; dgs le ~ e
lapai, lapija sg; laja sg.
frondoso, -a bdv lapuotas; skarotas,
frontale bdv 1. priešakinis, priekinis; frontalūs;
iš priekio; attacco f. frontali ataka; la parte f
priekinė dalis; vista f. vaizdas iš priekio; (scon-
tro) f susidūrimas kaktomuša; 2.: anat o sso f
kaktikaulis.
frontalino dkt v (di autoradio) automagnetolos
skydelis, automobilinės magnetolos skydelis,
fronte 1. dkt m kakta; corrugare la f. suraukti
kaktą; ♦ di f priešais; (davanti a qc) prieš
(ką), priešais; kaip bdv priešais esantis, prie­
šingas; scritto / stampato in f. ant kaktos už­
rašyta; trovarsi di f (a ącs) atsidurti (kur);
susidurti (su kuo); 2. dkt v mil frontas; ai f , sul
f. fronte; ♦ fa r f. (a ącs) dorotis (su kuo), su-
fronteggiáre 280

sidoroti;farf. agli impegni (į)vykdyti įsiparei- frutta dkt m vaisiai pi; f. secca džiovinti vaisiai;
gojim us;/arf. alle spese turėti išlaidų, (noci e sim.) riešutai pi; macedonia d if. vaisių
fronteggiare vksm (-teg-) 1. priešintis (kam ), pa­ salotos; ♦ essere alla f būti prisibaigusiam,
sipriešinti; drąsiai sutikti ( k ą );fig f delle dįffi- fruttáre vksm 1. intr [A] vesti vaisiūs / vaisių (ir
colta dorotis su sunkumais; 2. (essere di fronte) prk), derėti; duoti derlių; 2. intr [A] (darė un
(qc) būti (/ stovėti) priešais (ką). utile) duoti pelno; atsipirkti; 3. tr duoti (derlių,
frontespizio dkt v antraštinis / titulinis puslapis. pelno, rezultatą); pelnyti;/, qualche milione at­
frontiėr||a<i/:im 1. pasienis; (conftne) siena;/, di nešti kelis milijonus pajam ų;/, i i 20% duoti 20
stato valstybės siena; passare / varcare la f. per­ proc. pelno; fig f. elogi pelnyti pagyrimą; fig f.
eiti / kirsti sieną; 2. fig (ppr. dgs ~ e ) ribos, l ’invidia di molti sukelti daūgelio pavydą,
frontone dkt v archit frontonas. fruttėto dkt v vaismedžių sodas,
fronzol||o dkt v (ppr. dgs ~ i ) nereikalinga puoš­ frutticoltóre, -trice dkt v/m vaisių augintojas -a,
mena, niekutis; ftg senza (tanti / troppi) ~ i tie­ vaisininkas -ė; sodininkas -ė.
siai šviesiai. fruttifero, -a bdv vaisingas (irprk).
frott | a dkt m būrys; pulkas; ♦ in f, a ~ e būriais. fruttivéndolo, -a dkt v/m vaisių ir daržovių par­
frottol]|a dkt m pasaka; pramanas; (rac)contare davėjas -a; daržovininkas -ė.
~ e pasakoti nebūtus dalykūs. frutt||o dkt v 1. vaisius (irprk); ~ i maturi (acer-
fru fru dkt v nkt šlamesys; šlamėjimas, bi) prinokę (žali) vaisiai; álbero da f. vaisinis
frugale bdv kuklūs; be prabangos; paprastas; pa­ medis, vaismedis; darė ~ i, portare f. vesti vai­
što f. kuklūs / paprastas valgis, siūs;//g duoti vaisių; fig i ~ i dėl prdprio lavoro
frugare vksm 1. intr [A] raustis; naršyti; f. negli savo darbo vaisiai; ♦ ii f. proibito ūždraustas
archivi raustis po archyvūs; 2. tr apieškoti; iš­ vaisius; ~ i di bosco uogos; ~ i di mare juros
kratyti; f. i passeggeri apieškoti keleiviūs; f. gėrybės; fig méttere a f. (qcs) sėkmingai nau­
(in) tutta la casa iškratyti visą namą. dotis (kuo); t.p. => frūtta; 2. fig (eonseguenza,
fruibile bdv (da parte di qc) (kieno) naudojamas; prodotto) padarinys; vaisius; /. della fantasía
galimas naudoti; bene f. da tutti turtas, kuriuo vaizduotės padarinys; ii f. di una buona edu-
visi gali naudotis. cazione gero auklėjimo vaisius; 3. fig: darė dei
fru||ire vksm [A] (-isc-) (di qcs) (galėti) naudotis buoni —i (rendere) duoti pelno,
(kuo); turėti (teisę, pajamas ir pan. ); f. di una fruttósio dkt v chim fruktozė, vaisių cukrus,
pensione gauti pensiją, turėti pensiją; gli stu- fruttuóso, -a bdv l.fig (produttivo) vaisingas; n a­
denti ~iscono di sconti studentam s taikomos šūs; 2. fig (redditizio) pelningas,
nuolaidos. fu bdv nkt velionis; Ivo Rossi fu Gino Ivo Rossi,
frullare vksm 1. tr (iš)plakti; 2. intr [A] plasnoti; velionio Gino sūnūs,
3. intr [A] fig: f. per la testą kirbėti galvoje, fucilare vksm (-ei-) (su)šaudyti.
frullato dkt v (pieno ir vaisių) kokteilis, fuciláta dkt m šautuvo šūvis,
frullatore dkt v plakiklis. fucilazióne dkt m (su)šaudymas; condannare al­
frullo dkt v tankus sparnų plazdenimas, la f. nuteisti sušaudyti,
frumėnto dkt v kviečiai pi; bot kvietys;farina d i f fucile dkt v šautuvas; /. automático automatinis
kvietiniai miltai pi. šautuvas;/, apallettoni šratinis šautuvas;/, su-
frusciare vksm [A] (fru-) šlamėti; čežėti. bacąueo povandeninis šautuvas,
fruscio dkt v šlamesys; šlamėjimas; čežėjimas, fucina dkt m 1. žaizdras; (officina) kalvė; 2. fig
frūsta dkt m botagas; rykštė; schioccare la f. kalvė, formavimosi terpė,
pliaukšėti botagū. fūco dkt v tranas.
frustare vksm (iš)plakti (sū botagū), (iš)pliekti fucsia 1. dkt m nkt bot fūksija; 2. bdv nkt raūsvas
(sū rykšte); čaižyti, kapoti, lūpti. su violetiniu atspalviu; fuksijos spalvos,
frustat|Įa dkt m kirtis (sū) botagū (/ rykšte), bo­ füga dkt m 1. (pa)bėgimas (irprk); f. dal cárcere
tago (/ rykštės) kirtis; dgs ~ e plakimas sg. pabėgimas iš kalėjimo; fig f. dalia realia p a­
frustino dkt v šmaikštis, rimbas, bėgimas nuo tikrovės; darsi alla f. pasileisti
frūsto, -a bdv nudėvėtas, nuvalkiotas (irprk). bėgti; méttere in f. priversti bėgti; vyti; 2. fig
frustrante bdv slegiantis; frustrūojantis. (perdita) nuotėkis; nutekėjimas; / di cervelli
frustrato, -a 1. bdv labai nusivylęs; apimtas frus­ (di notizie) smegenų (informacijos) nutekėji­
tracijos, frustrūotas; 2. dkt v/m nusivylėlis -ė. m as;/. di gas dujų nuotėkis; econf. di capitali
frustrazione dkt m gilūs nusivylimas; frustracija. kapitalo bėgimas; kapitalo išvežimas; c ’ė stata
281
una f. di gas nutekėjo dujos; 3. m us fuga; toc-
cata e f. tokata ir fuga; 4. sport spurtas,
fugace bdv trumpalaikis; greitai prabėgantis,
fugare vksm (iš)sklaidyti; išblaškyti; fig f i dubbi
išsklaidyti abejonės,
fuggėvole bdv greitai praeinantis, trumpalaikis;
laikinas,
fuggiasco, -a dkt v/m bėglys -ė.
fuggifūggi dkt v nkt (t.p. f. generale) paniškas bė­
gimas.
fuggire vksm 1. intr [E] (pa)bėgti; (pa)sprūkti,
ištrukti;/, di casa (diprigione) pabėgti iš namų
(iš kalėjimo); /. all’ėstero (davanti ai nemico)
pabėgti į užsienį (nuo priešo); 2. intr [E] (dėl
tempo) (pra)bėgti; 3. tr (evitare qc) vengti (ko);
f. ogni responsabilitd vengti bet kokios atsako­
mybės.
fuggitivo, -a dkt v/m bėglys -ė.
fūlcro dkt v atram os taškas (ir prk).
fūlgido, -a bdv 1. skaistūs, spindintis; 2.fig švie­
s ū s ;/ esėmpio šviesūs pavyzdys,
fulgore dkt v akinamas spindesys; spindėjimas,
fuliggine dkt m suodžiai pi; sporco di f. suodinas,
fulmicotone dkt v: ♦ scherz ai f. galingas agg.
fulmin |are vksm (fui-) 1. tr (nu)trenkti; e stato
~ to dalia corrente jį nutrenkė elektra; fig f.
(qcn) cort gli occhi persmeigti (ką) žvilgsniu;
akimis žaibuoti; 2. fig (uccidere) pakirsti; l’ha
~ to un infarto jį pakirto infarktas; 3.: intr [E,
A] (su)žaibūoti, pažaibūoti.
►fulminarsi sngr (di lampadina) perdegti,
fūlmine dkt v žaibas; come un f žaibiškai; kaip
žaibas; ♦ /. a ciel sereno perkūnas iš giedro
dangaus; colpo di f. meilė iš pirm o žvilgsnio,
fulmineo, -a bdv žaibiškas,
fūlvo, -a bdv gelsvai rūdas; rusvas,
fumaiolo dkt v kaminas (ppr. laivo, fabriko).
fum| are vksm 1. tr (pa)rūkyti; smėttere di f. mes­
ti rū k y ti;/ la pipa rūkyti p y p k ę ;/ ima sigaretta
(su)rūkyti cigaretę; parūkyti; lei ~ a ? jus rūko­
te?; ♦ vietato f. rūkyti draudžiama; 2. intr [A]
rūkti; smilkti; (emettere vapore) garuoti; la mi-
nestra ~ a sriuba garuoja.
fuma||rio, -a bdv: canna ~ ria dūmtraukis, kam i­
nas (vamzdis).
fumata dkt m 1. (vienu kartu) išleidžiami dūmai
pi; dūmas; ♦ /. nėra juodi dūmai (išleidžiami
nepavykus išrinkti popiežiaus; t.p. prk, žymi ne­
pasisekimą); 2.: fare / farsi una f. parūkyti,
fumator |e, -trice dkt v/m rūkalius -ė; rūkytojas
-a; kaip bdv nkt (per) non ~ i nerūkantiem s,
fumettista dkt v/m komiksų kūrėjas -a.
ivm\€tt\\o dkt v (ppr. dgs ~ i) komiksas.
funivia
fii m \odkt v 1. dūmai pi; odore di f. dūmų kvapas;
ii f. esce dal camino dūmai rūksta iš kamino;
puzzi di f. smirdi dūmais, nuo tavęs dūmais
neša; ♦ andare in f. žlugti; subliūkšti; mandare
in f. (su)žlugdyti; vendere f pūsti miglą į akis;
flk non c’ė f senza arrosto nėra dūmų be ug­
nies; 2. (U fum are) rūkymas; tabacco da f. rū ­
komasis tabakas; ii f fa malė alla salute rū ­
kymas kenkia sveikatai; ♦ f. passivo pasyvūs
rūkymas; 3. fig: i ~ i dell’alcol apsvaigimas,
svaigulys; i ~ i dell’ira proto aptem im as (su­
pykus); 4 .fa m žolė (hašišas ir pan.), žolytė,
fumogeno dkt v dūminis fakelas,
fumoso, -a bdv 1. pilnas dūmų; prirūkytas; dū-
mūotas; 2. fig miglotas,
funambolo dkt v lyno akrobatas,
fūne dkt m virvė; lynas, trosas; tiro alla f virvės
traukimas.
fūnebr||e bdv 1. gedulingas; laidotuvių; coronaf
laidotuvių vainikas; marčia f. gedulingas m ar­
šas; pompe ~ i (la ditta) laidojimo biuras; vė-
g lia f šermenys pi; 2. (tetro) graudūs; gūdūs.
funeral||e dkt v (t.p. dgs ~ / ) laidotuvės pi; ♦ da
f. niūrūs; laidotuviškas; /. di Stato valstybinės
laidotuvės; ėssere un f , avere una faccia da f.
būti kaip per laidotuves; būti kaip žemę par­
davus.
funerarij|o, -a bdv antkapio; kapo; laidojimo;
iscrizione ~ a antkapio užrašas; urna ~ a lai­
dojimo urna.
funereo, -a bdv gedulingas; gūdūs,
funestare vksm (-nė-) aptemdyti; (solo qcn) su­
teikti skausmo (kam).
funėsto, -a bdv 1. (rovinoso) pražūtingas; 2. (lut-
tuoso) gedulingas; niūrūs; (doloroso) sielvar­
tingas.
fūng||ere* vksm [A] 1. (da qcn) eiti (kito žm o­
gaus) pareigas; pavaduoti (ką); 2. (da qcs) bū­
ti vartojam am (vietoj ko kito), būti naudoja­
mam; (andare bene) tikti; la cucina ~ e anche
da sala da pranzo virtuvė tinka ir kaip valgo­
masis; questa parota ~ e da soggetto šis žodis
eina veiksniu; 3. (sostituire) atstoti; (in un in-
carico) (da qc) pavaduoti (ką).
fūn||go dkt v 1. g ry b as;/ commestibile (velenoso)
valgomas (nuodingas) grybas; risotto con i / ai
~ghi ryžiai p i i rizotas su grybais; andare a /
per ~ghi, cercare ~ gh i grybauti; ♦ a f grybo
pavidalo; spūntano come ~ ghi dygsta kaip
grybai po lietaus; 2.: fig f. atomico atominis
grybas; 3. m ed (odos) grybelis,
funicolare dkt m funikulierius,
funivia dkt m (kalnų) (lyninis) keltuvas.
funzionále
funzionále bdv 1. (relativo a una mansione) pa­
reigybės; pareiginis; 2. med fünkcinis; distur­
bof. fünkcinis sutrikimas; 3. (pratico) funkcio­
nalus; praktiškas; (comodo) patogus,
funzionalitá dkt m nkt 1. (praticitá) funkciona­
lumas; praktiškumas; (comoditá) patogumas;
2. => funzióne 1.
funzionaménto dkt v veikimas; funkcionavimas;
tecn eigá; difetto di f veikimo sutrikimas (/
defektas); spiegare il f. di qcs paaiškinti, kaip
kas veikia.
funzion|]áre vksm [A] (-zió-) 1. (tinkamai) veikti;
funkcionuoti; /. a elettricitá naudoti elektrą;
non ~ a neveikia, sugedo; 2. (darė dei risultati)
duoti vaisių; būti naudingam; con me le lacri­
me non ~ano ašaromis manęs nepaveiksi,
funzionário, -a dkt xim valdiniñkas -ė, valstybės
tarnautojas -a; (pubblico ufficiale) pareigūnas
-ė;/, di banca bánko tarnautojas.
funzión||e dkt m 1. fünkcija; (finalitá) paskirtis
-iés; ~ i vitali gyvybinės fünkcijos; svólgere una
f atlikti fūnkciją; 2. (attivitá) veikla; veikimas;
(ruolo) vaidmuo; ♦ in f. (in qualitá di) kaip;
entrare in f suveikti; įsijungti; ėssere i n f (fun-
zionare) veikti; (dipendere) (di qcs) priklausyti
(nuo ko); metiere in f įjungti; 3. (rito sacro)
pamaldos pl; 4. (mansione) (ppr. dgs ~ i ) par­
eigos pl; esercitare le ~ i di presidente eiti pre-
zideñto pareigas; ♦ facente f laikinai einantis
pareigas; 5. m at fünkcija.
fuo|Įco dkt v 1. ugnis -iés fem m ; (fiamma) liep­
sna; ~ ch i d ’artiįicio, ~ ch i artificiali fejerver­
kai; darė f., appiccare i l f (a qc) padegti (ką);
accéndere (spėgnere) il f. uždegti ((už)gesinti)
ugnį; ♦ dif. ugningas agg;f. fatuo žaltvykslė;/.
di páglia trum palaikė sensacija; atsitiktinis
laimėjimas; Vigile dėl F. gaisrininkas -ė; ugnia­
gesys; a f. lento (vivo) añt silpnos (stiprios)
ugnies; andaré a f. (su)dėgti; prendere f. už­
sidegti; mėtterci la mano sul f. duoti rafiką
nukirsti; gettare olio sul f., soffiare sul f. pilti
aliejų į ugnį; giocare / scherzare col f. žaisti sū
ugnimi; ai f ! ugnis!; kaip jst f f. (nei giochi)
šilta, šilčiaū; 2. (fomello) degiklis; kaitvietė;
méttere l ’ácqua sul f. (už)kaisti vandenį; metie­
re la péntola sul f. (už)dėti puodą añt ugnies;
3. (focolare) židinys; accéndere ilf . (su)kūrti fuoriclasse dkt v/m nkt asas -ė.
ugnį; 4. fig (ardore) ugnis -iés fem m ; užsidegi­ fuorigióco dkt v nkt sport nuošalė,
mas; 5. geom, fis židinys; 6.: fo t: a f. sufoku­ fuorilégge 1. bdv nkt už įstatymo ribų; 2. dkt v/m
suotas agg; méttere a f. (su)fokusúoti; 7. mil
ugnis -iés fem m ; sotto il f. nemico priešo ug­ fuorisérie dkt m nkt nestandartinis automobilis
nyje;/. incrociato kryžminė ugnis;/, di sbarra-
mento ugnies ruožas; scontro a f. susišaudymas; fuoristráda dkt v nkt visureigis; džipas.
282
♦ /. amico draugiška kulka; arma da f. šauna­
masis giñklas; bocea da f. pabūklas; aprire ilf.,
fare f. šauti; paleisti ūgnį; (su ųc) apšaudyti
(ką); ėssere / trovarsi tra due ~ ch i būti tarp
dviejų ugnių; rispdndere ai f. atsišaudyti; kaip
jst f.! ugnis!
fuorché 1. prlk išskyrus (ką); tutti f. lui visi iš­
skyrus jį; 2. jngt tik nė; šono pronto a tutto, f.
scusarmi aš viskam pasiruošęs, tik neatsipra­
šysiu.
fuóri 1. prlk (qcs, da qcs) ūž (ko); f. citta už
miesto, užmiestyje; (moto a luogo) į užmiestį;
/. Milano ūž Milano; aspettare f. dalla porta
laukti ūž dūrų; guardare f. dalia finestra žiūrė­
ti pro langą; méttere qcs f. posto padėti ką nė į
vietą; sport f. casa išvykoje, svečiuose, nė n a­
mie; ♦ ai di f. (di qcn) išskyrus (ką); f. (dai
giochi) ūž borto;/, corso nebegaliójantis agg;f.
luogo (nė laikū ir) nė v ie to je ;/ mano nuošalūs
agg; nuošaliai; f moda ne(be)m adingas agg;
pasenęs agg; fa m f. porta ūžmiestyje; f. di sé
nesavas agg; f. tempo nė į ta k tą;/, di testa p a­
trakęs agg, išsikraustęs agg 'is galvos;/, uso, f.
servizio sugedęs agg; dire f. dai denti išrėžti,
išdrožti; non méttere piede f. di casa neiškelti
nė kojos iš namų; 2. prv laukė; (moto a luogo)
į lauką; laūk; da f. iš laūko; andaré fuori išeiti,
eiti f laūką; buttare f. išm esti;/ fa freddo šalta
laukė; sport tirare f. mušti į užribį; ♦ di f. iš
išorės; išorinis agg, laūko; (di gente) nė vietinis
agg; in f. j išorę; (in avanti) į priekį; tagliatof.
ūž borto (išmestas, neįtrauktas); fa r f. (qcn)
nugalabyti (ką); venire /., saltare f. (diventare
noto) išaiškėti; iškilti aikštėn; (comparire) at­
sirasti; tirare f. ištraukti; išimti; venire f., uscire
f. išlįsti; išbristi (ir prk); ė f. pericolo gyvybei
nebegresia pavojus; f. i soldi! atiduok pini­
gus!; kaip jst f. (di qui)! laūk (iš čia)!; eik iš
čih\;kaip dkt: il di f. išorė; 3 .prv (non a casa):
cenaref. vakarieniauti nė namie (/ restorane ir
pan.); stare f. a lungo ilgai nepareiti; 4. prv
(non ai lavoro): nė darbe; il direttore ė f. va­
dovas išvykęs; 5. prv fa m (nori in carcere) lais­
vėje; paleistas agg; 6 .p rvfig (all’apparenza) iš
išorės; 7. bdv nkt fa m treñktas; s e if? ar proto
netekai?; gál pakvaišai?
nkt nusikaltėlis -ė.
(prabangus, pagamintas pagal užsakymą).
283 futuro

fuor(i)uscire* vksm [E] išsipilti; išsilieti; (fluiré) nuteisti už vagystę; fig ė un f ! čia gryna va­
(iš)teketi; (erompere) išsiveržti, veržtis. gystė!, tai apiplėšimas!
fuor(i)uscita dkt m išsiliejimas; (perdita) nuotė­ fūsa dkt m dgs: fare le f. murkti,
kis;/. di pus pūlių išsiskyrimas. fuscėllo dkt v (pagliuzza) šiaudas, šiaudelis; (ra-
fuor(i)uscito, -a dkt v/m disideñtas -ė; atskalū­ moscello) virbas,
nas -ė. fusibile dkt v tecn (lydūsis) saugiklis; e saltato ilf
fuorviáre vksm (-v i) (su)klaidinti. perdegė saugiklis,
furbacchióne, -a dkt v/m gudročius -ė. fusillo dkt v (ppr. dgs ~ t) spiralinis makaronas,
furberia dkt m 1. => furbizia 1.; 2. (inganno) suk­ sraigtelis.
tybė. fusione dkt m 1. lydymas(is); (scioglimento) (iš)-
furbizia dkt m 1. (l'essere furbo) gudrümas; conf. tirpdym as;/« temperatūra d if. lydymosi tem ­
gudriai; 2. (azione furba e sim.) gudrybė; gu­ peratūra; fis f. nucleare (term o)branduolinė
drus triükas. sintezė; 2. (colata) liejimas; 3. fig su(si)jungi-
fürbo, -a 1. bdv gudrus; fa ttif ! nebūk kvailas!; mas; su(si)viėnijimas.
2. dkt v/m gudruolis -ė; non fare il/./ tik negu- fuso I dkt v 1. verpstas, verpstė; dritto come un f.
dráuk! it m ietą prarijęs; 2.:/. orario laiko juosta,
furente bdv [siutęs, įtūžęs, fūso, -a II bdv, dlv 1. (iš)lydytas; (scioltosi) susi-
furétto dkt v zool (laukinis) šeškas, lydęs;formaggiof lydytas suris; 2. (colato) lie­
furfánte dkt v nevidonas, nenaudėlis, tinis; nulietas; 3. bdvfam nuvargęs, išsekęs,
furgoncino dkt v furgonėlis; pikapas, fusoliėra dkt m fiuzeliažas, orlaivio liemuo,
furgone dkt v fu rg o n a s;/ del laite pienvežis. fustagno dkt v multinas,
fü r||ia dkt m 1. įniršis; įtūžis; (į)siutimas; ♦ an­ fustigare vksm (fu-) (nu)plakti (su) rykšte,
daré / montare su tutte le ~ i’e įniršti, įsiusti; fustino dkt v dėžutė (ppr. cilindrinė, biralams ir
2.fig (impeto) siautėjimas; šėlsmas; įniršis; ♦ a pan.).
f (di (jar) qcs) žymi būdą, priemonę; nuolat fūsto dkt v 1. (di pianta) kamienas; liemuo; bot
(ką darant); a f. di ripėtere nuolat kartodam as (caule) stiebas; virkščia; 2. (recipiente) statinė;
agg; 3. fig, m it furija; 4. => frétta; in fretta e f. bidonas; 3. archit fūstas; (kolonos) liemuo;
pašėlusiai skubiai, 4.fa m (di qcn) gražuolis; rėmas fam .
furibóndo, -a bdv 1. (di qcn) įsiutęs, įniršęs; 2. (di fūtil||e bdv nereikšmingas; nerimtas; (vano) tuš­
qcs) audringas, pašėlęs, čias; discorsi ~ i tūščios kalbos; per ~ t motivi
furioso, -a bdv 1. (di qcn) (visiškai) įsiutęs, įšir­ dėl niekų, be rimtos priežasties,
dęs; ėssere f. širsti, siusti, labai pykti; ♦ pazzo f. futilita dkt m nkt 1. (vuotezza) tuštumas; (po-
visiškas beprotis; 2. (di qcs) įnirtingas; (dėl ehezza) menkumas; nereikšmingumas; 2. (cid
mare, del vento e sim .) siautulingas, che ėfutile) menkysta; niekas,
furore dkt v 1. įniršis; pasiutimas; preso dal f. futurism o dkt v futurizmas,
įniršio apimtas; ♦ a furor di popolo (visiems) futuristą 1. bdv futurizmo; futuristinis; futuris­
audringai pritariant; fare f. sukelti furorą; tų; il movimento f futurizmo judėjimas; 2. dkt
2. fig (impeto) šėlsmas, siautulys; (slancio) po­ v/m futuristas -ė.
lėkis;/. giovanile jaunatviškas užsidegimas, futuristico, -a bdv futuristinis,
furoreggiáre vksm [A] (-rég-) búti añt bangos, futur¡| o, -a 1. bdv busimas; (delfuturo) ateities;
furtivo, -a bdv slaptas; vogčiomis daromas; con ~ a mamma būsima mama; le generazioni ~ e
passo f. vogčia / slapta sleñkant; sėlinant, busimosios kartos; 2. dkt v ateitis -iės femm ;
furtivam ente prv vogčia, vogčiomis; paslapčio­ pensare ai f galvoti apie ateitį; prevedere il f.
mis; avvicinarsi f. (pri)sėlinti. numatyti / spėti ateitį; ♦ in f. ateityje; senza f
fūrto dkt v vagystė; (l’azione) pavogimas; acen­ be ateities; 3. dkt v gram busimasis laikas; /
sare di f apkaltinti vagystė; comméttere un f. anteriore, f. secondo, f composto sudėtinis bu­
pavogti; įvykdyti vagystę; condannare per f simasis laikas.
 284

G
g [d3i] dkt v/m nkt 1. septintoji italų kalbos abėcė­ pranzo di g. prabangūs pokylis, iškilminga puo­
lės raidė; g minūscola „g“mažoji; G maiūscola ta; méttersi in (gran) g. šventiškai pasipuošti,
„g“ didžioji; G di / come Gėnova G kaip Geno- gala II dkt v nkt iškilmingas vakaras; prabangūs
va (paraidžiui sakant vardą, žodį ir pan. ); anat vakarėlis; ii g. di fine anno Naujųjų m ėtų iš­
iipunto G G-taškas [ge]; 2. gramo santrumpa; kilmingas vakaras; un g. all’ambasciata italiana
150 g di prosciutto 150 g kumpio, prabangūs priėm imas Italijos ambasadoje; un
gabardine [gabar'din] dkt m nkt gabardinas; di g., g. benéfico labdaringas vakarėlis,
in g. gabardininis agg. galánt Įe bdv 1. galantiškas; un uomo g. galantiš­
gabbare vksm apdum ti (apgauti), apsukti, kas vyras; 2. (di gesto e sim.) meilūs, lipšnūs;
gabbia dkt m 1. narvas; la g. dei leoni liūtų nar­ malonūs; kultūringas; modi ~ i kultūringos
vas; ♦ fig g. di matti durnių laivas; come una manieros; parole ~ i lipšnūs žodžiai; 3. (amo­
belva in g. pasiutęs agg (lygžvėris narve); pasiu­ roso) erotinis; avventura g. meilės nuotykis,
tusiai; 2.figfam (prigione) belangė; mėttere in erotinis flirtas,
g. (pa)sodinti (į kalėjimą); 3.: anat g. toracica galantería dkt m 1. (l’essere galante) galantiškū-
krūtinės ląsta, mas; 2. (atto galante) galantiškas elgesys,
gabbiano dkt v kiras; žuvėdra, galantuómo dkt v doras / teisingas žmogus; pa­
gabbiėtta dkt m dimin narvelis; la g. dėl canarino rola di g. garbės žodis; comportarsi da g. taūriai
kanarėlės narvelis, elgtis; ♦ ii tempo ė g .= laikas parodys,
galu i la dkt m stor dūoklė. galássia dkt m astr galaktika,
gabelliėre dkt v stor duoklių rinkėjas, galatėo dkt v 1. etiketas, gero elgesio taisyklės
gabinėtto dkt v 1. tualetas; išvietė; g. dei I per i pi; 2. (libro) etiketo vadovėlis,
maschi (delle / per le fėmmine) vyrų (moterų) galáttico, -a bdv 1. galaktikos, galaktikų; gal ak­
tualetas; andare ai g. eiti į tualetą; dov’ė ii g.? tinis; 2. šnek fantastiškas; kietas,
kur yra tualetas?; 2. (studio medico, laborato- galėa dkt m stor galera.
rio e sim.) kabinetas; g. dentistico stom atolo­ galeone dkt v stor galeonas (burinis karo laivas).
gijos kabinėtas; g. di Jisica fizikos kabinėtas; galeótto dkt v 1. stor galeros irkluotojas; 2. fig
3. (govemo) (ministrų) kabinėtas; vyriausybė; (carcerato) katorgininkas,
riunione di g. vyriausybės posėdis, galera dkt m kalėjimas; sbáttere in g. įkišti f ka­
gaffe [gaf] dkt m nkt netaktas (netinkamas, neat­ lėjimą; ♦ avanzo di g. nevidonas, niekšas,
sargus pasakymas, dėl kurio susidaro nemaloni gaila dkt m: a g. (ko) paviršiuje; (re)stáre a g.
situacija); žioplystė; fdre una g. apsižioplinti, plūduriuoti; fig atsilaikyti; venire a g. iškilti į
kvailai apsirikti, paviršių; išnirti; fig iškilti aikštėn, paaiškėti,
gag [g£g] dkt m nkt juokas, juokelis; sąmojis, galleggiánte dkt v plūdė, plūdė; (boa) plūduras,
gagliardėtto dkt v 1. mar vėliavėlė; gairelė; 2. vė­ galleggiáre vksm [A] (-lėg-) plūduriuoti, plūdu­
liavėlė (sporto komandos, partijos ir pan.). riuoti; non g. skęsti, neplūduriuoti,
gagliardĮ|o, -a bdv 1. (di qcn) veržlūs, energin­ gallería dkt m 1. tūnelis; galerija; accėndere ifari
gas; veikūs; (ardito) narsūs; 2. (di qcs) stiprūs, in g. įjūngti šviesas tunelyje; 2. (mostra) gale­
smarkūs; galingas; (di medicina) veiksmingas; rija; g. di dipinti paveikslų galerija; la g. degli
un colpo g. galingas smūgis; un vento g. sm ar­ Uffizi Uffizi galerija; 3. (di un teatro) galerija:
kūs vėjas; una voce ~ a skambūs balsas, 4. (passaggio coperto) galerija,
gaglioffo dkt v nedorėlis, gállese 1. bdv Velso; velsiečių; vėlsiškas; iš V el­
gaiėzza dkt m linksmūmas; džiugesys. so; 2. dkt v/m velsietis -ė; 3. dkt v velsiečių kalba,
ga|Įio -ia (v dgs gai) bdv linksmas, džiugūs; sma­ gallétta dkt m sausainis; džiūvėsis; galėta,
gūs; carattere g. linksmas charakteris / būdas; gallétto dkt v dimin 1. gaidukas; gastr broileris:
tinta ~ ia ryški šilta spalva, 2. fig (dongiovanni) mergišius; 3.fig (attaccabri-
gala I dkt m (lusso) prabanga; prašmatnūmas; ghe) gaidys.
285
gallin||a dkt m višta; ♦ cervello di g. bukaprotis;
scrittura (a zampe) di g. rašysena kaip su vištos
kója; zampe di g. váraos nagai (raukšlelės prie
akių kampų); andaré a letto con le ~ e eiti m ie­
goti su vištomis; flk g. vėcchia fa buon brodo =
senas jautis vagos negadina; flk mėglio un uo-
vo oggi che una g. domani geriaū žvirblis rafi-
koje nei briedis girioje,
gallináccio dkt v bot gaidūkas, voveraitė,
gallo I dkt v 1. gaidys; zool g. Cedrone kurtinys; ii
g. canta gaidys gieda; ♦ al canto del g. gaidgys­
tę, su (pirmaisiais) gaidžiais; 2.fig (vanesio) s
kalakutas; fare ii g. pūstis (kaip gaidys),
gallo II dkt v stor galas.
gallónj|e I dkt v añtsiuvas; i ~ i di sergente pūs-
karininko laipsnis; ♦ tógliere i pažem inti
(atimant laipsnį).
galione II dkt v (unitą di misura) galonas,
galoppáre vksm [A] (-Idp-) bėgti šuoliais, šuo­
liuoti; lapatuoti; ♦ g. con la fantasía leistis į
fantazijas, (įsi)svajoti.
galoppáta dkt m 1. bėgimas šuoliais; šuoliavi­
mas; 2. fig (corsa) bėgimas strimgalviais,
galóppo dkt v šuoliavimas; ai g. šuoliais,
galvanizzare vksm fig (qcn) (į)elėktrinti (ką); su­
kelti (kieno) entuziazmą.
gamb||a dkt m 1. kója (nuo kelio, arba nuo klu­
bų, iki pėdos; ir gyvūno); ~ e lunghe (corte, stor-
te, belle, dritte, pelóse) ilgos (trum pos, kreivos,
gražios, tiesios, plaukuotos) kójos; le ~ e ante-
riori (posteriori) priekinės (užpakalinės) kojos;
le ~ette di un neonato kūdikio kojytės; ♦ in g.
šaunūs; a ~ e all’ária aukštyn kojomis; dársela
a ~ e (pa)sprūkti; fuggire a ~ e levate bėgti
kiek kojos neša; nešti kudašių; con la coda tra
le ~ e pabrukęs uodegą, uodegą paspraudęs;
fare ii passo piu lungo delta g. apžioti daugiaū
nei galima praryti; prendere qcs sotto g. pró
pirštus [ ką žiūrėti (atsainiai ką veikti, dirbti);
l ’insegnante di italiano ė davvero in g. italų kal­
bos dėstytojas tikras šaunuolis; ~ e! sprükam!;
2. (di mobile) kója (baldo); la g. dėl letto (dėl
távolo, di una sėdia) lovos (stalo, kėdės) kója;
3.fig (di una lettera) raidės kojelė (pvz., „m “ar
„n“); 4. fig (di una nota musicale) kotelis.
gambále dkt v 1. (gambiera) añtblauzdis; 2. (par­
te dello stivale) aūlas,
gambalėtto dkt v (m oteriška) pūskojinė.
gamberėtto dkt v krevetė.
gamber|Įo dkt v vėžys; fare i camminare I andaré
come i žeflgti atbulomis; fig atsilikti,
gambėtto dkt v (negli scacchi) gambitas,
gambo dkt v 1. kotas, kotelis; (di fungo) kojelė
garantiré
(grybo); (dipianta erbacea) stiebas; (difoglia)
lapkotis; ii g. di una margheritina ramunės stie­
bas; 2. fig kotas; kotelis; ii g. di un cálice taurės
kotelis.
game [’geim] dkt v nkt 1. sport geimas; 2.: libro
g. „knyga-žaidimas“ (fantastikos knyga, kurios
siužeto eigą pasirenka pats skaitytojas, spręsda­
mas veikėjo veiksmus ir pan.).
gaméte dkt v biol gameta,
gamma I dkt m 1. gama; g. di colorí spalvų gama;
2. jis, m us diapazonas; 3.fig asortimeñtas; pa­
sirinkimas; vasta g. di prodotti per la casa dide­
lis buitinių prekių pasirinkimas,
gamma II dkt v nkt 1. (lettera) gama (graikų abė­
cėlės raidė); 2.:fis raggi g. gama spinduliuotė.
ganá||scia dkt m 1. (ppr. dgs ~sce) (žandas ir)
žandikaulis; ♦ mangiare a quattro ~ sce kirsti
pilna burna / per abu žandus; 2. (gyvulio) nas­
rai pi; žiotys pi; 3. tecn (di morsa) žiauna; (dėl
freno) (stabdžių) trinkelė,
gancétto dkt v kabliūkas.
gáncio dkt v 1. kablys; kabliūkas; vąšas; appėn-
dere a un g. pakabinti añt kablio; 2. sport (nei-
la boxe) trumpas šoninis smūgis (sulenkta ran­
ka); 3. sport (nei basket) kablys,
gang [gegg] dkt m nkt (banditų) gauja; una g. di
rapinatori plėšikų gauja.
gangherĮ|o dkt v: ♦ mandare fuori dai ~ i išvesti
iš kantrybės; uscire dai ~ i išeiti iš kantrybės,
ganglio ['garjglio] dkt v 1. anat ganglijas, nervinis
mazgas; 2. fig mazgas; ceñtras; g. di trasporto
internazionale tarptautinio transporto mazgas,
gángster ['gsijgster] dkt v nkt gangsteris,
gap [gep, gap] dkt v nkt atotrūkis; skirtumas; ii g.
económico tra ii nord e ii sud ekonominis skir­
tumas tarp šiaurės ir pietų,
gara dkt m varžybos pi; g. a squadre komandinės
varžybos; g. di atlética leggera lengvosios atle­
tikos varžybos; g. ciclistica dviračių lenktynės;
fuori g. pašalintas agg iš varžybų; partecipare a
una g. dalyvauti rungtynėse; ♦ éssere ancora
in g. toliaū rungtyniauti; fare a g. varžytis,
garage [ga'ra3] dkt v nkt garažas; mėttere l ’auto in
g. pastatyti mašiną garaže, įvaryti mašiną į ga­
ražą.
garante dkt v/m garantas; laiduotojas -a;farsi /
rėndersi g. di qcs garantuoti ką.
garantyire vksm (-isc-) 1. garantuoti; laiduoti;
užtikrinti; g. la sicurezza sul lavoro užtikrinti
darbo saugumą;g. lo stipėndio ai lavoratori ga­
rantuoti darbinifikams atlyginimą; fig ti ~isco
che finird ii lavoro in tempo laiduoju, kad p a­
baigsiu darbą laiku; 2. (prekę) duoti garantiją;
garantirsi 286

il frigo è —ito cinque anni šaldytuvas turi pen­ dujos; g. lacrimógeno ašarinės dujos;g. natura-
kerių m etų garantiją. le gamtinės dujos; g. tossico nuodingos dujos;
►g aran t||irsi sngr 1. (nuo ko) apsisaugoti; g. g. d iscàrico išmetamosios dujos; ♦ ag. dujinis
contro i furti (da qualche pericolo) apsisaugoti agg; càmera a g. dujų kamera; 2.: accéndere
nuo vagysčių (nuo kokio nors pavojaus); 2. (qc) (spégnere) il g. atsukti (užsukti) dujàs; méttere
užsitikrinti; g. l’appoggio di qcn užsitikrinti kie­ la péntola sul g. užkaisti puodą; 3. fa m (benzi­
no param ą. ną) degalai pi; darė g. padidinti greitį, spausti
g ara n zi||ad k tm 1. garantija (irprk), laidas;/žgg. pedalą; ♦ a tutto g. visu greičiu,
di successo sėkmės garantija; fig non dare ~ e gasàto, -a 1. dkt v/m fam užsidėgėlis -ė; 2. bdv
neduoti garantijų; 2. (di un prodotto) garan­ gassàto.
tija; garantinis raštas; un anno di g. vienerių gasdótto dkt v dujotiekis,
mėtų garantija; la lavatrice è ancora in g. skal- gasôlio dkt v dyzelinas, gazolis.
byklės garantija dar nesibaigusi; periodo di g. gassàtj|o, -a bdv gazuotas; àcqua ~ a gazuotas
garantinis laikas; 3.: avviso / dir informazione vanduo,
di g. įtarim ų pateikimas / pareiškimas. gassósa dkt m => gazzósa.
g arb ||àre vksm [E] patikti; ii tuo atteggiamento gassós||o, -a bdv 1. dujinis; (turintis) dujų; su­
non mi ~ a tàvo elgesys m an nepatinka, sijęs sū dujomis; sostanza ~ a dujinė m edžia­
garbatėzza dkt m mandagumas. ga; 2.: fis stato g. dujinė medžiagos būsena.
garbàt||o, -a bdv mandagus, išauklėtas; kultūrin­ gàstrij|co, -a bdv fisiol, m ed skrafidžio; lavanda
gas; modi ~ i geros manieros, ~ ca skrafidžio praplovimas; succlti ~ c i skrafi-
gàrbo dkt v 1. mandagumas; taktas; chiédere (sa- džio sultys; ulcera ~ ca skrafidžio opa.
lutare) con g. mandagiai paklausti (pasisvei­ gastrite dkt m m ed gastritas, skrafidžio gleivinės
kinti); 2. (gražia) grakštumas; con g. grakščiai; uždegimas,
senza g. šiurkščiai, gastronom ía dkt m kulinarija; gastronomija,
garbùglio dkt v 1. suraizgytas mazgas; raizginÿs; gastronóm ico, -a bdv kulinarinis; gastronominis.
2. fig painiava, maišatis -iės fem m . gastrónom o, -a dkt v/m kulinaras -ė; gastrono­
gardénia dkt m bot gardėnija. mas -ė.
gareggiàre vksm [A] (-rég-) varžytis; rungtyniau­ gàtta dkt m katė; ♦ una (brutta) g. da pelare =
ti; g. per la vittoria varžytis del pergalės; fig g. kietas riešutas (sunkiproblema); toks dalykė­
in eloquenza varžytis, kàs iškalbingesnis, lis! iron; g. morta sukčius; dviveidis; qui g. ei
garganélla dkt m : bere a g. maukti tiesiai iš bu­ cova čia kažkas nė taip; flk la g. frettolosa ha
telio (lūpomis neliečiant kaklelio). fatto i gattini ciechi skubų darbą velnias lÿdi
gargarism ||o dkt v 1. (burnos ar gerklės) skalâvi- („per skubą katė aklus kačiukus atsivedė“); flk
m as;/are i ~ i skalauti (burną); 2.: dgs ~ i vais­ tanto va la g. al lardo che ei láscia lo pampino =
tai burnai skalauti. daug žinosi, greit pasensi (smalsumas prie ge­
garibaldinjĮo, -a 1. bdv garibaldiškas (susijęs su ro neprives).
žymiuoju generolu, pradėjusiu Italijos suvieniji­ gattabùia dkt m šnek belafigė.
mo žygį); Garibaldžio; l ’epopea ~ a Garibaldžio gattam ôrta dkt m šnek klastūnas -ė.
žygis; ♦ kaip dkt m alla —a beatodairiškai; gàttice dkt v bot baltoji tuopa,
2. dkt v stor garibaldiėtis (kareivis, kuris daly­gattino dkt v dimin kačiukas.
vavo Italijos suvienijimo kampanijoje). gatt|Įo dkt v 1. katinas; katė; ♦ èssere come cane
garitta dkt m sargybinė, sargybinio būdelė, e g. gyventi kaip šuo sū katė; quattro ~ i labai
garèfano dkt v 1. bot gvazdikas; 2.: chiodi di g. m ažai žmonių, vos keli žmonės; flk quando il
gvazdikėliai, g. non c ’è i topi bàllano kai katinas miega, p e­
garrėse dkt v gogas, guga. lės p5 aslą; 2.: zool pesce g. katžuvė; 3.: g. delle
garrėtto dkt v čiūrna. nevi sniegaeigis.
garrire vksm [A] (-isc-) (di uccelli) čirkšti; klykti. gattóni p n", (gatton) g. keturpėsčia,
garrito dkt v čirškimas; klÿksmas. gàudio dkt v palaima; che g.! kaip džiugu!
gàrza dkt m marlė; fasciare una ferita con la g. gavétta dkt m kareivio katiliukas; ♦ farsi la g.
surišti žaizdą marle, pradėti nuó žemiausių karjeros laiptų; viene
garzone dkt v parankinis; padėjėjas; ii g. del dalla g. iškilo iš žemiausių karjeros laiptų; mil
fornàio duonkepio parankinis, iš eilinių iškilo į karininkus,
gas dkt v nkt 1. dujos pi; g. asfissiante troškiosios gavettóne dkt v vandens bomba (žaidimam s).
287 generalizzazióne

gavitèllo dkt v plūduras. gas; pavyduliaujantis; un marito g. pavydulin­

gay [gei] 1. hdv nkt gėjų; skirtas gėjams; un loca­ gas vÿras; èssere g. (di qcn) pavyduliauti (ko);
le g. klubas, skirtas gėjams; 2. dkt v nkt gėjus. 2. (molto attaccato) (a qcs) rūpestingai (ką)
gazėbo dkt v nkt pavėsinė, lapinė, saugantis; èssere g. delta propria indipendenza
gàzza dkt m zool šarka; g. ladra šarka vagilė, labai branginti savo nepriklausomybę; 3. (in-
gazzàrra dkt m triukšmas, šurmulys; erzelÿnè; vidioso) (di qcs) pavydūs (ko); èssere g. dei suc-
fare g. krykšti, triukšmauti; šurmuliuoti, cessi altrui pavydėti kitiems pasisekimo.
gazzèlla dkt m 1. zool gazelė; 2.fig (greitas) poli­ gėlso dkt v bot šilkmedis,
cijos patrulinis automobilis, gelsomino dkt v bot jazminas,
gazzėtta dkt m dienraštis; laikraštis; G. Ufficiale gemellàggio dkt v susigiminiavimas (ppr. mies­
Valstybės žinios, tų), partnerystė.
gazzósa dkt m limonadas, gemèll||o, -a 1. bdv dvynas: fratelli dvyniai;
gèco dkt v zool gekônas. ♦ anima ~ a gimininga siela; 2. dkt v/m dvy­
geiger ['gaiger] dkt m nkt: fis (contatore) g. Gei- nys -ė; dvynukas -ė; siamesi Siamo dvyniai;
gerio skaitiklis, 3.: dkt v dgs ~ i (segno zodiacale) dvyniai (zo­
gėl dkt v 1. (per capelli e sim. ) želė; 2. chem gelis, diako ženklas); 4. dkt v (per i polsini) sąsaga
gel| áre vksm (gé-) 1. tr (su)šaldyti; užšaldyti; ii (rankogalių), segūtis.
freddo ha ~ ato i fiurtii šaltis užšaldė upės; 2. tr gémere vksm [A] aimanuoti, dejuoti; vaitoti,
(intirizzire) (su)stingdyti; ii freddo mi ha ~ ato gémito dkt v aimana, dejonė; vaitojimas.
le mani šaltis mán sustingdė rankas; fig la sua gèmm||a dkt m 1. brangakmenis (ypač jau apdir­
risposta mi ha ~ ato jó atsakymas m anė sustin­ btas); gema; 2. fig perlas, brangenybė; le ~ e
gdė; 3. intr [E] (su)šalti; užšalti; l ’àcqua è ~ ata delta letteratura literatūros perlai; 3. bot pum ­
nette tubature vanduo sušalo vamzdžiuose; U puras; mėttere te ~ e leisti / krauti pumpurus,
lago è ~ ato ežeras užšalo; fig qui si ~ a čia ne­ gendarme dkt v žandaras,
žmoniškai šalta; 4. beasm [A, E] šalti; stanotte géne dkt v biol genas,
~ erà šiąnakt šals. genealogia dkt m genealogija,
►gel||arsi sngr 1. (su)šalti; užšalti; 2. (diparti genealogij co, -a bdv genealoginis; àlbero g. ge­
del corpo) (su)stîrti; (su)stingti; mi si è ~ ato il nealoginis / genealogijos medis,
naso nósis sušalo; mi si sono ~ ate le dita su­ général||e I bdv 1. (collettivo, di tutti) visuotinis;
stiro pirštai; fig si ~ a il sàngue nette vene gys­ visiį; mobilitazione g. visuotinė mobilizacija;
lose stingsta kraujas, riunione (sciopero) g. visuotinis susirinkimas
gelàta dkt m šaltis, speigas; šalna, (streikas); indice g. turinys; questione di inté­
gelatàio, -a dkt v/m (venditore) ledų pardavėjas resse g. visiems aktualūs klausimas; nell’inte-
-a; (produttore) ledų gamintojas -a. resse g. visų labui; suscitare it malcontento g.
gelateria dkt m ledainė (ledų kavinė ir pan.). sukelti visiį nepasitenkinim ą; 2. (comune, ge-
gelatiéra dkt m ledų (gaminimo) mašina, neralizzato) bendras; malėssere g. bendras ne­
gelatina dkt m 1. želatina; (alimentare) želė; g. di galavimas; visione (impressione, livetto) g. b en­
frutta vaisių želė; chem g. esplosiva sprogsta­ dras vaizdas (įspūdis, lygis); ♦ in g. (di solito)
moji želatina; 2. gastr drebučiai pi, želė; polio paprastai, dažniausiai; (neU’insieme) apskritai;
in g. vištiena drebučiuose, (vištienos) šaltiena, tenersi / stare sulle ~ i kalbėti bendrais bruo­
gelatinoso, -a bdv drebučių pavidalo; glitūs, žais, neįsigilinti; 3. (principale) generalinis; di-
gelât |j o, -a 1. bdv ledinis; 2. dlv užšalęs, sušalęs; rettore (procuratore) g. generalinis direktorius
3. dkt v (valgomieji) ledai pi, g. ai cioccolato (prokuroras); prova g. generalinė repeticija;
šokoladiniai ledai; due ~ i dvi porcijos ledų. m il Quartier G. G eneralinis štabas,
gélido, -a bdv ledinis; un vento g. ledinis vėjas; /;,!,' generàle II dkt v generolas; mil g. d ’armata (di
uno sguardo g. ledinis žvilgsnis, brigata) armijos (brigados) generolas,
gėlo dkt v šaltis; speigas; fig alla notizia è sceso ii generalità dkt m dgs anketiniai / asmens duom e­
g. neita sala išgirdę žinią visi salėje sustingo, nys; darė / declinare / fornire te proprie g. pasa­
gelóne dkt v m ed nuožvarba, kyti / pateikti savo (asmens) duomenis,
gelosaménte prv pavydžiai, generalizzàre vksm spręsti pagal vieną; (ką) api­
gelosia dkt m pavyduliavimas, pavydas; fare sce- bendrinti (ką), pritaikyti (ką) kiekvienam; non
nate di g. kelti pavÿdo scenas, è giusto g. negalima spręsti pagal vieną,
gelóso, -a bdv 1. (in amore) pavydūs, pavydulin­ generalizzazione dkt m apibendrinimas.
generalmente
generalmente prv 1. (di solito) paprastai; daž­
niausiai, daugiausia; g. mi alzo alie sette pa­
prastai keliuosi septintą; 2. (nell’insieme) ap­
skritai.
generare vksm (ge-) 1. (pa)gimdyti; (di animali)
vesti, at(si)vėsti; 2. (produrre) gaminti; gene­
ruoti; g.frutti vėsti vaisius; g. elettricitá gamin­
ti elektrą; spec sužadinti elektros srovę; 3. (far
sorgere, causare) (su)kélti; g. sospetti (un equi­
voco) kelti įtarimų (nesusipratimą),
generatóre dkt v tecn generatorius.
generaziónI|e dkt m 1. karta; la nuova (vėcchia)
g. jaunoji (senoji) karta; le ~ i future busim o­
sios kartos; di g. irt g. iš kartos f kartą; quelli
della mia g. mano kartos žmonės; šono passate
tre ~ i praėjo trys kartos; fig i telėfoni cellulari
di última g. paskutinės kartos mobilieji tele­
fonai; 2. (produzione) gamyba, generacija; (ii
produrre) gaminimas, generavimas; g. di oscil-
lazioni virpesių generavimas; 3. (ii riprodursi)
dauginimasis; (nascita) gimimas; biol g. spon-
tánea savaiminis gyvybės atsiradimas.
génerj|e dkt v 1. rūšis -ies femm; (modo) būdas,
pobūdis; g. di vita gyvenimo būdas; che g. di
problemi? kokios problemos?; ♦ dėl g. panašūs
agg, toks; di ogni g. visoks agg, visokiausias;
visokių rūšių; di questo g. šitoks agg, šioks; di
quel g. tóks agg; qualcosa (niente) dėl g. kažkas
(nieko) panašaūs; non ė ii mio g. tai nė mano
skonio; unico nei šuo g. unikalus, vieniñtelis
tóks; 2. (categoría) žanras; g. letterario lite­
ratūros žanras; g. drammatico (lirico) dramos
(lyrikos) žanras; g. épico epinė literatūra, epas;
g. narrativo pasakomoji / neeiliuota grožinė
literatūra; g. cómico komedija; g. trágico tra­
gedija; di g. žanrinis agg; 3.: dgs ~ i prekės; ~ i
alimentan maisto prekės; ~ i di largo consumo
(di lusso, di prima necessitá) plataūs vartojimo
(prabangSs, būtinosios) prekės; 4. gram gimi­
nė; g. comune (maschile, femminile, neutro)
bendroji (vyriškoji, moteriškoji, bevardė / nie-
katróji) giminė; 5. biol gentis -iės/em m ; 6.: ii
g. umano žmonija, žmonių giminė; 7.: ♦ in g.
paprastai.
genericaménte prv bendrai; nesigilinant į esmę.
gen érico, -a bdv 1. bendras; (vago) nekonkre­
tūs; un termine g. befidras terminas; discorsi
~ ei nekonkrečios kalbos; in senso g. apiben­
drintai; 2. (non specializzato): fármaci ~ ei ne-
patentūoti / genėriniai vaistai médico g. ben­
drosios praktikos gydytojas,
género dkt v žentas.
288
generosamente prv 1. (con generositá) dosniai;
2. (nobilmente) kilniai,
generositá dkt m 1. (nei darė) dosnumas; 2. (no-
bilta) kilnumas, taurūm as.
generós||o, -a bdv 1. dosnūs; una persona ~ a
dosnūs žmogus; 2. (nobile) kilnūs, taurūs; un
gesto g. kilnūs poelgis; 3. fig (abbondante) di­
delis; gausūs; una manda ~ a dideli arbatpini­
giai pi; unaporzione ~ a nem enka porcija; una
scollatura ~ a gili iškirptė,
génesi dkt m nkt 1. genezė; kilmė; (creazione)
kūrimas; la g. di un poema poem os kūrimas;
2.: rel (ii libro della / dėl) G. Pradžios knyga,
genética dkt m genetika.
geneticaménte prv genetiškai; biol g. modificato
genetiškai modifikuotas.
genėtic|Įo, -a bdv genetinis; genų; códice g. gene­
tinis kodas; ingegneria ~ a genų inžinerija; ma-
lattia ~ a genetinė liga.
genetliaco, -a bdv: (giorno) g. gimimo diena.
gengiv||a dkt m dañtenos pi, dantų smegenys pi;
~ e infiammate dantenų uždegimas; paraūdu-
sios (ir patinusios) dañtenos.
geniále bdv genialūs; un’idea g. geniali mintis;
un compositore g. genialūs kompozitorius,
genialitá dkt m genialumas,
geniére dkt v mil pionierius,
genio I dkt v 1. genijus; g. incompreso nesupra­
stas genijus; 2. (genialitá) genialūmas; ii g. di
Leonardo D a Vinčio genialūmas; colpo I lam­
po di g. puiki mintis, šovusi [ galvą; 3.: ♦ an­
daré a g. (a qcn) būti (kam) prie širdies; p a­
tikti; 4. (folletto) džinas; aitvaras,
genio II dkt v inžinerijos dalinys,
genital [¡e 1. bdv lytinis, lyties; órgani ~ i lytiniai /
lyties organai; 2.: dkt v dgs i ~ i genitalijos,
genitivo dkt v ling (t.p. caso g.) kilminiñkas.
genitor Įje dkt v (ppr. dgs ~ i) tėvai; i miei ~ i m a­
no tėvai; vivere con i ~ i gyventi pas tėvus / sū
tėvais.
genitrice dkt m gimdytoja,
gennáio dkt v saūsis; in g., a g. saūsio mėnesį,
saūsį; ii 6 g. saūsio šeštoji diena,
genocidio dkt v genocidas,
genovése 1. bdv Genujos; genujiečių; iš Genujos;
genujiėtiškas; 2. dkt v/m genujietis -ė; 3. dkt v
genujiečių tarm ė,
gentáglia dkt m (visuomenės) padugnės pi.
gente dkt m žmonės pi; quanta g.! kiek (daūg)
žm onių!; g. comune paprasti žm onės;póvera g.
vargšai (žmonės); g. di chiesa tikintieji; g. di
cultura mokyti žmonės; a vere g. a cena turėti
svečių vakarienei; c ’e troppa g. per daūg žmo-
289
nių; la strada ė pieną di g. gatvėje pilna žmo­
nių; ♦ vedere g. pasižmonėti,
gentil || e bdv 1. (di qcn) malonūs, míelas; (córte­
se) mandagūs; grázie, lei ė molto g. ačiū, jūs
labai malonūs; šia g., chiuda la porta bukite
malonūs, uždarykite duris; mole ėssere cosi g.
da chiúdere la porta? m alonėkite uždaryti du­
ris; ♦ troppo g.! ką jus!; na ką tu!; 2. (di qcs)
malonūs, gražūs; (córtese) mandagūs; modi g.
malonios manieros; un invito g. mandagūs
kvietimas; chepensiero g.! kaip m alonu!; kokia
maloni staigmena!; 3.: ♦ ii gentil sesso dailioji
lytis; 4. (nelle lettere) mielas; gerbiamasis; g.
professore mielas profesoriau; ~ f signori ger­
biamieji ponai,
gentilézza dkt m 1. ( l’essergentile) mandagumas;
2. (atto gentile) paslauga; geras darbas; ricam-
biare una g. atsilyginti (už paslaugą), ūž gera
geru atsiteisti;/are una g., usare una g. (a qcn)
padaryti (kam) gera / paslaugą; mi fáccia la g.
(difar qcs) m alonėkite (ką daryti).
gentilmenteprv mandagiai; seg.potesse (far qcs)
jei m alonėtum ėte (ką daryti).
gentiluo||mo (dgs -mini) dkt v 1. džentelmenas;
2. (aristocrático) bajoras,
genuflessióne dkt m priklaupimas,
genuflėttersi* vksm (pri)klaūpti; klaūptis, atsi-
klaūpti.
genuin||o, -a bdv natūralūs, grynas; cibo g. natū­
ralūs maistas; vino g. grynas vynas; una risata
~ a natūralūs juokas,
genziána dkt m bot gencijonas.
geo- priešdėlis: pirmoji sudurtinių žodžių dalis,
rodanti jų sąsają su žemės rutuliu, Žeme, žemės
pluta, pvz., geolinguistica, geomorfo, geotér­
mico ir t. t.
geografía dkt m geografija,
geográfico, -a bdv geografinis; geografijos; car-
tina ~ ca žemėlapis,
geografo, -a dkt v/m geografas -ė.
geología dkt m geologija,
geológico, -a bdv geologinis; geologijos,
geologo, -a dkt v/m geologas -ė.
geómetra dkt v/m (progettista) projektuotojas -a,
braižytojas -a; (agrimensore) matininkas -ė.
geometría dkt m geometrija; g. analítica (piaña,
sólida) analitinė (plokštumos, erdvės) geom e­
trija.
geomėtric||o, -a bdv geometrinis; geometrijos;
figura ~ a geom etrinė figūra; m atprogressione
(proporzione) ~ a geom etrinė progresija (pro­
porcija),
geopolítica dkt m geopolitika.
gestione
georgiano, -a 1. bdv Grūzijos; gruzinų; grūziškas;
iš Grūzijos; 2. dkt v/m gruzinas -ė; 3. dkt v gru­
zinų kalba.
geranio dkt v bot pelargonija; g. (selvático) sna­
putis.
gerárca (dgs -chi) dkt v vadas,
gerarchia dkt m hierarchija,
gerárchico, -a bdv hierarchinis,
gerente dkt vjm adm inistratorius -ė.
gergále bdv žargoniškas; žargono,
gėrgo dkt v žargonas; sleñgas; g. burocrático (dei
carcerati, giovanile, informático) biurokratinis
(kalinių, jaunimo, kompiūterijos specialistų)
žargonas; parlare in g. kalbėti žargonu,
geriátra dkt v geriátras.
geriatria dkt m 1. m ed geriatrija; 2. (ii reparto)
geriatrijos skyrius,
geria dkt m (kūgio pavidalo) pinta kuprinė,
germani[|co, -a bdv germaniškas; germ anų;,/?/»-
logia ~ ca germanistika; lingue ~che germanų
kalbos.
germanista dkt v/m germanistas -ė.
gėrm||e dkt v 1.: ppr. dgs ~ i mikrobai; bacilos;
~ i patógeni ligų sukėlėjai; 2. biol gemalas, už­
uomazga; 3. bot želmuo; g. di grano kviečių
gemalai pi; 4. fig užuomazga; pradm uo; i ~ i
di una crisi (della discordia) krizės (nesantai­
kos) užuomazgos; ♦ ing. užuomazgoje,
germinazióne dkt m dygimas.
germoglia||re vksm [A, E] (-mo-) (iš)dygti, leisti
daigus; (da gemma) pum puruoti, krauti pum ­
purus; ii grano non ė ancora ~ to javai dár ne-
išdygo.
germóglio dkt v daigas, diegas; želmuo,
geroglifico dkt v (anche jig) hieroglifas,
gerūndio dkt v gram gerūndijus.
gésso dkt v 1. (per scrivere) kreida; (t.p. gessetto)
kreidelė; (per modellare) gipsas; 2. (minerale)
gipsas; cava di g. gipso skaldykla; 3. (ingessa-
turą) gipso tvarstis, gipsas; mėttere ii g. (a qc)
(su)gipsūoti (ką); tógliere ii g. nuimti gipsą; ha
tenuto ii g. per un mese buvo sugipsuotas mėne-
sj; ho ii g. al bráccio m ano ranka sugipsuota,
gesta dkt m dgs žygdarbiai; le g. di Cesare Ceza­
rio žygdarbiai,
gestante dkt m nėščia moteris -rs.
gestazióne dkt m 1. nėštumas, gestácija; 2.: fig in
g. kuriam as agg, brandinamas,
gesticoláre vksm [A] (-sti-) gestikuliuoti, mosi­
kuoti.
gestione dkt m vadyba; (l'azione) tvarkymas; val­
dymas; g. dėl personale personalo vadyba; g.
degli affari reikalų tvarkymas; la g. di un ’azien-
gestire
da įmonės valdymas; spese di g. eksploatacijos
išlaidos.
gestį|irę vksm (-isc-) 1. valdyti, (su)tvarkyti; g. gli
affari tvarkyti (ūkio) reikalus; g. un ’a tienda
valdyti įmonę; mio zio ~isce un ristorante m a­
no dėdė - restorano vadybininkas; 2. fig rū­
pintis (kuo)’, (su)tvarkyti (ką), organizuoti; g.
la propria immagine rūpintis savo įvaizdžiu; g.
iiproprio tempo organizuoti savo laiką; 3. (con-
durre) (qcs) vadovauti (kam );g. una trattativa
vadovauti deryboms.
►gestirsi sngr tvarkytis, susitvarkyti.
gėst| o dkt v 1. gestas, mostas; un g. teatrale tea­
trališkas mostas; un g. osceno nepadorūs ges­
tas; un g. di rábbia pykčio išraiška; comunicare
a ~ i bendrauti gestais; linguaggio dei ~ i ges­
tų kalba; 2. fig gestas, poelgis; un g. ndbile (di
buona volontá) kilnūs (geros valios) gestas; un
g. disinteressato nesavanaūdiškas poelgis; un
g. disperato desperatiškas veiksmas,
gestóre dkt v vadybininkas -ė; laikytojas -a (par­
duotuvės, baro ir pan.); adm inistratorius -ė;
(proprietario) savininkas -ė.
gestuále bdv gestų; linguaggio g. gestų kalba.
Gesu dkt v Jėzus; G. bambino Jėzus kūdikėlis,
gesuita dkt v jėzuitas.
gettáre vksm (gėt-) 1. mesti; (ripetutamente) m ė­
tyti; g. dietro (dentro, giu, sopra) užmesti (įme­
sti, numesti, užmesti); g. la palla (un sasso)
mesti kamuolį (akmenį); fig g. nella dispera-
zione varyti į neviltį, paskandinti neviltyje; fig
g. lo scompiglio in casa (su)kélti sąmyšį namie;
2. (buttare via) išmesti; g. (via) i soldi švaistyti
pinigus; g. via ii proprio tempo gaišinti laiką,
gaišti; gli yogurt ormai šono da g. jogūrtus jaū
reikia išmesti; 3. (emettere): g. ácqua (di fonta­
na) purkšti vandenį; g. (germogli) (iš)lėisti dai­
gus; t.p. => buttare.
►gettársi sngr 1. mestis; pulti; (saltando) šok­
ti; g. in gindcchio pulti añt kėlių; g. ai colio (ai
piedi) (di qcn) pulti (kam ) añt kaklo (po kojų);
g. nei vuoto iššokti žemyn (ppr. iš didelio aukš­
čio); 2.: ♦ g. qcs alle spalle palikti ką praeityje;
3. (sfociare) įtekėti, įbėgti; t.p. => buttársi.
gettáta dkt m (colata) liejinys; g. di cemento iš­
lietas betono sluoksnis.
gėttito dkt v: g. (fiscale) mokesčių įplaukos pi.
gėtto dkt v 1. metimas; (piú di una voltą) mėty­
mas; ♦ scriveredig. imti ir (pa)rašyti; greitomis
(su)rašyti; 2. (di liquido e sim .) čiurkšlė; sraū-
tas; un g. d ’ácqua vandeñs čiurkšlė; un g. di
vapore garų sraūtas; ♦ a g. continuo be palio­
vos, be perstojo; 3. (germoglio) auglys.
290
gettonáto, -a bdv fa m visų mėgiamas; (visų) gei­
džiamas.
gettóne dkt v žetonas; ♦ g. di presenza honoraras
ūž dalyvavimą (televizijos laidoje ir pan.).
geyser ['gaizer] dkt v nkt geizeris,
ghepárdo dkt v zool gepardas,
ghėppio dkt v zool pelėsakalis,
gheriglio dkt v graikinio riešuto branduolys.
gherm||ire vksm (-isc-) (nu)tvėrti; (su)griėbti.
ghettizzáre vksm suvaryti į getą (/ į getus),
ghetto dkt v getas.
ghiacciáia dkt m 1. (ii lócale) ledainė, lėdrūsis;
2. (frigo) šaldiklis,
ghiacciáio dkt v ledynas.
ghiacciá| re vksm 1. tr užšaldyti; sustingdyti; ii
freddo ha —to l ’ácqua vanduo užšalo nuo šal­
čio; fig ii freddo mi ha ~ to le dita šaltis man
sustingdė pirštūs; 2. intr [E] => ghiacciársi.
►ghiaccia|Įrsi sngr (už)šalti; ledėti; ii laghetto
ė ~ to ežerėlis užšalo.
ghiacciát||o, -a 1. bdv ledinis; vento g. ledinis vė­
jas; 2. dlv suledėjęs; apledėjęs; užšalęs; strada
~ a apledėjęs kėlias; mani ~ e sušalusios rañ-
kos; neve ~ a suledėjęs sniegas,
ghiáccio dkt v ledas; cubetti di g. ledo kubeliai,
ledukai; lastra di g. ledo sluoksnis; plikledis;
pezzo di g. lytis, ledo gabalas; (galleggiante)
ižas; fig šaltas (kaip ledas) žmogūs; pattinare
sulg. čiuožti añt ledo / le d u ;/« g. secco sausasis
ledas; sport hockey su g. ledo ritulys; fig sguar-
do di g. ledinis žvilgsnis; ♦ rompere ii g. pra­
laužti ledus; rimanere di g. sustingti (iš nuo­
stabos ir pan.).
ghiacciólo dkt v 1. varveklis; 2. (gelato) ledai pi
añt pagaliūko.
ghiáia dkt m žvyras,
ghiaióso, -a bdv žvyruotas,
ghiánda dkt m gilė.
ghiandol||a dkt m anat liauka; g. linfática limf-
mazgis; g. lacrímale (salivare, sebácea, mam-
mária) ašarų (seilių, riebalų, pieno) liauka;
~ e ingrossate padidėję limfmazgiai.
ghibellino dkt v stor gibelinas.
ghibli dkt v geogr šiltas Sacharos vėjas, giblis.
ghiéra dkt m 1. (púntale) (metalinis) añtgalis;
2. (anello) (metalinis) žiedas,
ghigliottina dkt m giljotina,
ghignáre vksm [A] 1. (piktai) šiėptis; 2. fa m (ri-
dere) žvengti,
ghigno dkt v kandi / pikta šypsena; vypsnys.
ghingheri dkt v dgs: in g. išsidabinęs agg.
ghiótt||o, -a bdv 1. (di qcn) godūs; 2. (di cibi)
gardūs; fig una ~ a occasione puiki proga.
291
ghiottóne, -a 1. dkt v/m besotis -ė, rajūnas -ė;
2. dkt v zool ernis.
ghiottoneria dkt m gardumynas,
ghiribizzo dkt v užgaida,
ghirigóro dkt v išraitymas; (decorativo) išraita.
<•h irlanda dkt m vainikas, girlianda; intrecciare
una g. pinti vainiką,
ghiro dkt v zool miegapelė; ho dormito come un g.
miegojau kaip užmuštas,
ghisa dkt m ketus; di g., in g. ketinis agg.
giá prv 1. jaü; šono giá le cinque jaü peñkios; giá
mi immágino cosa dirá jaū įsivaizduoju, ką jis
(/ ji) pasakys; ho giá finito jaū baigiaü; giá da
lunedi jaü pirmadienį, jaü nuó pirmadienio;
giá da piccolo (jaü) iš pát mažens; di giá? jaü?;
2. (acconsentendo) (na) taip; giá, ė próprio co­
sí na, taip ir yrá; giá, ma... taip, bet... , gerai,
bet... ; L ’ha detto lui? - Giá! Jis tai pasakė? -
(Būtent / Taip,) jis!; 3. (un tempo) buvęs agg;
(prima) seniau; ¡’edificio, giá convento deifran-
cescani pastatas, buvęs pranciškonų vienuoly­
nas; 4. (rajforzativo): ė giá tanto se ti rispondo
džiaūkis, kád atsakaü; non giá per me, ma per
tutti visái nė mán, ó visiems; giá che ci sono (/
sei ir pan.) tá / tókia próga.
giácca dkt m švarkas; g. di pelle odinūkė, odinė
striukė; g. a doppiopetto dvieilis švarkas; g. a
vento striukė (su gobtuvū).
giacché jng kadangi (jaū); g. hai finito i cómpiti,
puoi andaré a giocare kadangi jaū padarei na­
mų darbus, gali eiti žaisti,
giacchėtta dkt m dimin švarkelis,
giacchina dkt m dimin > giacchėtta.
giaccóne dkt v žieminė striūke; puspaltis; un g.
di pelle odinė striūkė (sū kailiu).
giac||ėre* vksm [E] 1. (essere sepolto) būti palai­
dotam; ilsėtis; qui ~e... čia ilsisi... , čia palai­
dotas... ; 2. (stare inattivo) gulėti; g. in terra gu­
lėti afit žemės; g. malato sirgti; gulėti; sono sei
mesi che la prática ~ e in un cassetto byla jaū
pūsę mėtų guli stalčiuje 3. (trovarsi) būti;figla
chiesetta ~ e nett’abbandono bažnytėlė visai ap­
leista,
giaciglio dkt v guolis.
giaciménto dkt v telkinys; g. petrolífero (di carbo-
ne) naftos (anglių) telkinys,
giacinto dkt v bot hiacintas,
giáda dkt m nefritas (mineralas).
giaggiólo dkt v bot vilkdalgis,
giaguáro dkt v zool jaguaras; ♦ amico del g. „ja­
guaro draūgas“ (apie žmogų, kuris, kad ir ne­
norėdamas, padeda savo draugo priešui).
giallástro, -a bdv pageltęs, gelsvas.
ginépro
gialliccio, -a bdv gelsvas,
giallista dkt v/m detektyvų rašytojas -a.
giáll ¡o, -a 1. bdv geltonas; linea ~ a geltonoji li­
nija; sport cartellino g. geltonoji kortelė; ♦ li­
bro g. detektyvinis romanas; 2. dkt v geltona
spalva; dipingere di g. dažyti geltonai; 3. dkt v
(libro, film ) detektj^as; (caso poliziesco) byla;
4. dkt v: ii g. dell’uovo trynys; 5. dkt v (dėl sema­
foro) geltona šviesa (šviesoforo).
giammái prv niekada; anaiptol.
giapponés||e 1. bdv Japonijos; japonų; japoniš­
kas; iš Japonijos; turisti ~ i turistai iš Japoni­
jos; 2. dkt vjm japonas -ė; 3. dkt v japonų kal­
ba; in g. japoniškai,
giára dkt m akmeninis (/ molinis) iñdas (pana­
šus į didelę vazą, vynui, grūdams laikyti).
giardinággio dkt v sodininkystė,
giardiniére -a dkt v!m sodininkas -ė.
giardin| o dkt v (gėlių) sodas; (prato di casa) pie­
velė; ~ i pubblici, giardinetti miesto sodas sg,
parkas; g. botánico (zoológico) botanikos (zoo­
logijos) sodas; mobili da g. sodo baldai; ♦ g.
d ’infánzia vaikų darželis,
giarrettiéra dkt m keliaraištis,
giavellótto dkt v sport, stor ietis -ies fem m ; sport
lando dėl g. ieties metimas,
gibbóso, -a bdv kuprotas,
gibėrna dkt m šovininė.
gigante 1. dkt v milžinas (irprk), gigantas; fig un
g. della letteratura literatūros milžinas; ♦ far
passi da g. sparčiai pažefigti, daryti didžiulę
pažangą; 2. bdv milžiniškas, didžiūlis;/ormato
g. nestandartinio dydžio; astr stella g. žvaigždė
milžinė; sport slalom g. didysis slalomas.
gigantėsc||o, -a bdv milžiniškas, didžiulis, gigan­
tiškas; un edificio g. gigantiškas pastatas; una
forza ~ a milžiniška jėga.
gigantografia dkt m nestandartinio dydžio pla­
katas (/ nuotrauka),
gigióne dkt v pamaiva com.
giglio dkt v bot lelija; ♦ ii g. di Firenze Floreñci-
jos lelija (miesto simbolis, herbas).
gilė dkt v nkt liemenė,
gilet [3i'le] dkt v nkt => gilė.
gimcana dkt m kliūtinis bėgimas; (non a piedi)
kliūtinės lenktynės; fig ho dovuto fare la g. fra
le auto (mán) teko laviruoti tarp mašinų,
gin dkt v nkt džinas (svaigusis gėrimas).
ginecología dkt m ginekologija,
ginecólogo, -a dkt vjm ginekologas -ė.
ginepráio dkt v 1. kadagynas; 2 .fig painiava; cac-
ciarsi in un g. pakliūti į painiavą, įkliūti,
ginépro dkt v bot kadagys.
ginėstra
ginėstra dkt m bot prožirnis.
gingillarsi vksm (cincischiare) dykinėti; (con qcs)
užsiiminėti (niekais arpan.).
gingillo dkt v dailūs mažmožis; niekūtis.
ginnasiále 1. bdv gimnazijos; 2. dkt v/m gimnazi­
stas -ė.
ginnásio dkt v gimnazija,
ginnásta dkt v/m gimnastas -ė.
ginnástica dkt m mankšta; sport gimnastika; in-
segnante di g. fizinio lavinimo dėstytojas -a; g.
mattutina rytinė mankšta; esercizi di g. gim­
nastikos pratimai; fare g. mankštintis; m ed g.
correttiva koreguojamoji gimnastika; sport g.
artística (rítmica) m eninė (ritminė) gimnasti­
k a ; /^ g. per ii cervello proto gimnastika; ♦ da
g. (di abbigliamento) treninginis agg.
ginnico, -a bdv gimnastikos,
ginocchiáta dkt m smūgis keliu,
ginocchiéra dkt m añtkelis.
ginócjjchio (dgs -chi, -chia m ) dkt v kelis; in g.
atsiklaūpęs agg, klupsčias; klūpomis; in g.!
klaüpkis!; l’ácqua arriva ai g. vanduo iki kėlių;
gettarsi in g. (su)klūpti;/žg (par)pūlti añt kėlių
(ir prk), Į keliūs pulti; méttersi in g. klaūptis,
atsiklaūpti; stare in g. klūpėti; fig metiere in g.
paklupdyti, palaužti; ♦ fam far venire ii laite
alle ~chia įgristi / įsiėsti iki gyvo kaulo.
gioca||re vksm (gid-) 1. intr [A] žaisti; g. a calcio
(a tennis, a scacchi) žaisti fūtbolą (tenisą, šach­
matais); g. con le bámbole žaisti sū lėlėmis; g. a
nascondino eiti slėpynių; g. agli indiani žaisti
indėnus; g. in porta būti vartininku; g. contro /
con lo Žalgiris žaisti sū Žalgiriu ;fig g. con i sen-
timenti žaisti sū jausmais; 2. intr [A] (d ’azzar-
do) lošti (azartinius lošimus); g. a carte (a dadi,
a poker, alia roulette) lošti kortomis (kauliu­
kais, pokerį, ruletę); g. a soldi lošti iš pinigų; g.
forte lošti iš didelių pinigų (sumų); g. sporco
sukčiauti; fig elgtis nesąžiningai; g. ai cavalli
statyti ūž žirgus; 3. intr [A] (aver importanza)
turėti reikšmės, būti svarbiam; ha —to molto
l’inesperienza daūg nūlėmė nepatyrimas; 4. tr
žaisti; g. una carta mesti / dėti kortą; g. una
partita (la finale) žaisti partiją (finalą / finale);
5. tr (ingannare) apm auti, apsūkti; 6. tr: ♦ g.
un brutto tiro / scherzo iškrėsti bjaūrų pokštą;
7. intr [A]: fin g. in Borsa spekuliuoti biržoje;
8. intr [A]: ii solé —va sull’ácqua saulė mirgu­
liavo / žaidė vandenyje.
► giocá |rsi sngr 1. (scommettere) statyti; fig
(rischiare) rizikuoti; g. la casa užstatyti namą;
fig mi sto —nda la reputazione rizikuoju savo
gerū vardu; ♦ g. la camicia, g. l’anima viską
292
(pa)statyti añt kortos; 2. (perdere algioco) p ra­
lošti;/žg prarasti (ką), netekti (ko); g. la casa
pralošti namą; fig mi son —to la salute (ii po­
sto) netekaū sveikatos (darbo),
giocatóre, -trice dkt v/m žaidėjas -a; (spec. d ’az-
zardo) lošėjas -a, lošikas -ė; g. di calcio fūtbo-
lininkas; g. di poker pokerio lošėjas; g. di scac­
chi šachmatininkas,
giocáttolo dkt v žaislas, žaisliūkas.
giocherelláre vksm [A] (-re/-) (con qcs) sukinėti
(/ vartyti ir pan.) (ką) rañkose; žaisti (su kuo)
(tarp pirštų ir pan.).
giochétto dkt v vaikų žaidimas (lengvas darbas).
gió |co dkt v 1. žaidimas; žaismas; g. da tdvola
stalo žaidimas; g. di parole žodžių žaismas; g.
di prestigio fokusas, triukas; g. di ruolo vaidme­
nų žaidimas; g. di societá vakarėlių žaidimas;
g. elettronico kompiuterinis žaidimas; ♦ per g.
nerimtai, juokais; g. da ragazzi vaikų žaidimas,
vieni niekai; entrare in g. įgauti reikšmės; tapti
svarbiam;fare ii ddppio g. žaisti dvigubą žaidi­
mą; prėndersi / farsi g. di qcn pasišaipyti iš kó,
pasityčioti iš ko; agni bel g. dura poco = net
gero gali būti per daūg (ilgainiui viskas gali
įkyrėti); 2. (come sport) žaidimas; campo da g.
žaidimo aikštelė; g. duro šiurkštūs žaidimas;
dgs —chi olimpici Olimpinės žaidynės; ♦ g. di
squadra komandinis darbas; 3. (di azzardo)
(azartinis) lošimas; casa (távolo) da g. lošimo
nam ai (stalas); perdere ai g. pralošti, prakišti;
ha ii vizio dėl g. jis užkietėjęs lošėjas; tūri ligūi-
stą potraukį lošti; ♦ a —chi fatti po laiko; aver
buon g., avere g.fácile būti puikioje padėtyje;
ėssere in g. būti pastatytam añt kórtos; (essere
implicato) būti įtrauktam, dalyváuti;/are buon
viso a cattivo g. apsimesti, kad viskas gerai; pri­
sitaikyti priė sunkumų; capire ii g. di qcn kiau­
rai ką matyti; perprasti ką; méttere in g. qcs
statyti ką añt kortos; 4. tecn (mechaninis) lais­
vumas; prošvaisa; (corsa a vuoto) laisvoji eiga;
5. => giocáttolo.
giocoliére dkt v žonglierius.
Gioconda dkt m: la G. M ona Liza.
giocóndo, -a bdv ramūs ir liñksmas.
giocóso, -a bdv žaismingas,
giógo dkt v jungas (ir prk); fig liberarsi dal g. nu­
simesti jungą,
giói |a I dkt m 1. džiaūgsmas; la g. di vivere gyve­
nimo džiaūgsmas; con mia grande g. dideliam
mano džiaugsmui; darsi alla pazza g. pašėlu­
siai linksmintis; saltare dalla g. šokti iš džiaūg-
smo;cAeg./kaip džiugū!; 2. (cosa bella) džiaūg­
smas (kas teikia džiaugsmo); malonūmas; le
293 giováre

~ e della vita gyvenimo džiaugsmai; 3. (perso­ tre ~ i per tris dienas; ųualche g. fa prieš kelias
na amata) širdelė, dienas; tutto ii g. visą dieną; aperto tutto ii g.
gioia II dkt m (pietra preziosa) brangakmenis, dirbam e visą parą; due volte ai g. du kartūs per
gioielleria dkt m juvelyrinių dirbinių parduotu­ dieną; sei ~ i di fila šešias dienas iš eilės; un g.
vė / salonas, si e uno no, a ~ i alterni kas antrą dieną; g. per
gioielliére -a dkt v/m juvelyras -ė. g. su kiekviena diena; un g. o l’altro kada nors;
gioiėllo dkt v 1. (brangūs) papuošalas, juvelyri­ ~ i e ~ i dienų dienas; di g. dieną, dienos m e­
nis dirbinys; brangenybė; 2.fig nuostabus da­ tu; un bei g. vieną (gražią) dieną; ilfatto dėl g.
lykas; un g. di ragazzo nuostabūs vaikinas; un dienos {vykis; che g. ė oggi? kokia / kuri šian­
g. della técnica technikos stebuklas. dien diena?;prima dig. prieš aušrą, iki aušros;
gioiós|¡o, -a bdv džiaugsmingas, džiugūs; evento s ui fa r dėl g. dienai brėkštant; f arsi g. švisti,
g. džiaugsmingas ¡vykis; grida ~ e džiaūgsmo aūšti; in pieno g. vidury (baltos) dienos; e an-
Šukiai; notizia ~ a džiugi žinia, cora g. dar šviesu; ♦ a ~ i jaū greitai; g. e notte
gioire vksm [A] (-«c-) (di/perqc) džiaugtis (kuo, dieną naktį; buon g.! laba diena!, labą dieną!;
dėl ko); (molto) džiūgauti (dėl ko). (la maitina) labas rytas!, labą rytą!; cento di
giordáno, -a 1. bdv Jordanijos; jordaniečių; iš questi ~ i! su gimimo diena!, ilgiausių metų!;
Jordanijos; 2. dkt v/m jordaniėtis -ė. andare a ~ i (di qcn) būti nepastovaus būdo;
giornaláio, -a dkt v/m laikraščių pardavėjas -a. (di qcs) būti nepastoviam; come dalg. alla not­
giornále dkt v laikraštis; (quotidiano) dienraštis; te kaip diena nuo nakties; ha i ~ i contati jo
g. radio žinios p i (per radiją); ritagli di g. lai­ dienos suskaičiuotos; da un g. all’altro nei iš
kraščių iškarpos; lėggere qcs sulg. skaityti apie šio, nei iš to; e questione di ~ i tai dienų klau­
ką laikraštyje, simas; ordine dėl g. darbotvarkė; ii buon g. si
giornalétto dkt v => giornalino. vede dal maitino s gera pradžia daūg žada; ii g.
giornaliėrĮjo, -a 1. bdv dieninis; (di ogni giomo) dei morti Vėlinės pi; 2.: ppr. dgs ~ i (momenti,
kasdieninis, kasdienis; biglietto g. dieninis bi­ periodo) dienos; laikai; ai g. d ’oggi šiais laikais;
lietas; paga ~ a padienis atlyginimas; razione i ~ i dell’infdnzia jaunos dienos, jaunystės die­
~ a dienos davinys; volo g. kasdienis reisas; nos; ♦ avere visto ~ i migliori būti nė pirmos
2. dkt v/m padienis -ė darbiniñkas -ė, padiėni- jaunystės; verranno ~ t migliori ateis geresni
ninkas -ė. laikai.
giornalino dkt v (ajum etti) komiksas, giostra dkt m 1. karuselė (irprk); andare sulla g.
giornalism o dkt v žurnalizmas. suktis karuselėje; 2. stor riterių turnyras,
giornalista dkt v/m žurnalistas -ė; reporteris -ė; giovamėnto dkt v: non ėssere di g. nepadėti; trar-
g. sportivo sporto žurnalistas; g. televisivo tele­ re g. (da qcs) turėti naudos (iš ko).
vizijos žurnalistas, giovan||e 1. bdv jaunas; da g. (kai buvau / buvai
giornalm énteprv kasdien, kiekvieną dieną. ir pan.) jaunas; moda g. jaunim o mada; šono
giornát¡|a dkt m 1. diena (trukmės atžvilgiu); una tre anni piū g. di te aš trejais metais jaunesnis
g. faticosa sunki diena; una g. nėra juoda die­ už tave; ♦ Pilnio ii G. Plinijus Jaunesnysis;
na; una bella g. graži diena; una g. di sole sau­ 2. dkt v/m jaunuolis -ė; dgs i ~ i jaunim as sg; i
lėta diena; la g. della Donna M oterų diena; g. ~ i d ’oggi dabartinis jaunimas.
lavorativa darbo diena, šiokiadienis; lavorare giovanil|Įe bdv 1. jaunystės; le passioni (gli erro-
mezza g. dirbti pūsę etato; due ~ e di lavoro ri) ~ i jaunystės aistros (klaidos); 2. (che pare
dviejų dienų darbas; prėndersi una g. di ferie giovane) jaunatviškas, jaunas; aspetto g. jau ­
pasiimti laisvą dieną; in g. iki vakaro, iki die­ natviška išvaizda; 3. (relativo a giovani e sim.)
nos pabaigos; ♦ vivere alta g. gyventi šia diena; jaunimo; paauglių; (minorile) nepilnamečių;
šono in g. no šiandien mán nekokia diena; non delinquenza g. paauglių nusikalstamumas; or-
é g. šiaūdien bloga diena; kaip jst buona g.! ganizzazione g. jaunim o organizacija,
geros dienos!; 2. sport turas. giovanotto dkt v vyrukas, jaunas vyriškis.
giórn¡Io dkt v 1. diena; g. feríale (festivo) dárbo giov| are vksm [A] (gid-) būti naudingam, pra­
(poilsio) diena; le preoccupazioni di ogni g. versti; duoti naudos; ii moto ~ a alla salute
kasdieniai rūpesčiai; ogni g., tutti i ~ i kasdien, fizinė veikla naudinga sveikatai; ~era riassū-
kiekvieną dieną; l’altro g. aną dieną; un altro mere la situazione pravers trum pai apibendrinti
g. kitą dieną; in questi šiomis dienomis: padėtį; ~erebbe lėggere ųuesto libro pravartu /
uno di questi ~ f artimiausiomis dienomis; in naudinga butų skaityti šią knygą.
giovársi
►giovársi sngr (di qcs) naudotis (kuo), pasi­
naudoti; g. di esėmpi naudotis pavyzdžiais,
giovedi dkt v nkt ketvirtadienis; (ąuesto) g. (šį)
ketvirtadienį; g. próssimo (scorso) kitą / atei­
nantį (praeitą / praėjusį) ketvirtadienį; ii g., di
g., ai g. ketvirtadieniais; ♦ g. grasso „riebūsis
ketvirtadienis“ (paskutinis ketvirtadienis prieš
gavėnią).
giovénca dkt m telyčia.
gioventü dkt m nkt 1. jaunimas; jaunuom enė;
♦ g. bruciata bitnikų karta; 2. => giovinézza.
giovévole bdv naudingas,
gioviále bdv bičiuliškas; geraširdiškas,
giovinástro dkt v (teppista) chuliganas,
giovinézza dkt m jaunystė; jaunatvė; nella prima
g. pirmoje jaunystėje; ii segreto della mia g.
mano jaunystės receptas; ♦ vivere una seconda
g. išgyventi afitrąją jaunystę,
giradischi dkt v nkt patefonas,
giradito dkt v f am landuonis -iės fem m .
giráffa dkt m zool žirafa.
giraménto dkt v: g. di testa galvos sukimasis; ho
avuto un g. di testa mán galva apsvaigo, (mán)
galva susisiiko; (m anė) apėmė svaigulys,
girándola dkt m 1. vėjo malūnėlis; 2. (fuoco d ’ar­
tificio) ugnies ratas (fejerverkas)', i . fig (difatti
e sitn.) sūkurys, verpetas; una g. di eventi {vykių
sūkurys; 4.fig (dipersona) vėjavaikis,
gir (are vksm 1. intr [A] suktis; g. in tondo suktis
ratu; g. intorno t attorno (a qcs) (ap)eiti apliñk
(ką); g■su sé stesso suktis apie save, apsisūkti;
la giostra gira karuselė sukasi; la Luna ~ a at-
torno alla Terra M ėnulis sukasi apliñk Žemę;
fig mi ~ a la testa mán svaigsta / sūkasi galva;
tech g. a vuoto dirbti tuščiąja eiga; 2. intr [A]
(svoltare) (pa)sūkti; (di stradaesim .) pasisukti;
g. a destra (a sinistra) pasukti į dešinę ({ kai­
rę); g. l’angolo sūkti ūž kampo; 3. intr [A] (an­
daré in giro, di qcn) vaikščioti (apliñk), pasi­
vaikščioti; (con mezzo di trasporto) važinėti; ė
un’ora che ~ o alia ricerca di un parchėggio jaū
valandą važinėju ir nerandū, kur statyti au­
tomobilį; g. senza meta bastytis, klaidžioti; fig
g. intorno a una domanda išsisukinėti nuo klau­
simo; ♦ g. attorno a una ragazza sūktis apliñk
/ apie merginą; ~ a ai largo! atstok!; 4. intr [E,
A] (andaré in giro, di qcs) sklisti, plisti; šono
~ate certe voci sul tuo conto pasklido nekokie
gandai apie tave; fig g. per la testa kirbėti gal­
voje; ♦ secondo come ~ a pagal nuotaiką; fam
fa rg . le scátole knisti protą; 5. šnek intr [A, E]
(iandaré bene) (gerai) sektis; oggi non ~ o siañ-
dien nesiseka; le cose ~ano a meraviglia reika­
294
lai puikiai klostosi; 6. tr (pa)sūkti; (in aitra
direzione) (pa)kreipti; g. ii volante sūkti vairą;
g. una chiave pasukti raktą; fig g. ii discorso
pakeisti (pokalbio) tem ą; ♦ e rigira kad ir
kaip būtų; fa r g. la testą a ącn susukti kam
galvą;farg. lo stdmaco (a ącn) versti (ką) vem ­
ti; 7. tr (visitare qcs in lungo e in largo) keliauti
(po ką); g. Umondo keliauti po / aplink pasaulį;
g. tutti i negozi dėl centro išvaikščioti visas cen­
tro parduotuves; 8. tr (dall’altro lato) apversti;
(iš)versti; apsukti; g. una camicia išversti m ar­
škinius; g. una carta atversti kortą; g. la mac-
china apsukti mašiną; g. una pagina versti
lapą; g. la tovaglia dal lato piū pulito apversti
staltiesę švaresnė pusė; ♦ ~ ala come vuoi, e
un vero e prdprio furto kaip besakytum (/ sakyk
nesakęs), tai tikra vagystė; 9. (inoltrare e sim.)
perduoti; fig g. una domanda a ącn perduoti
kitam klausimą; fig g. una telefonata a ącn su­
jungti (telefonu) su kuo (kitu); com m g. una
cambiale žirūoti vekselį; com m g. su un conto
pervesti { sąskaitą; 10.: g. un film (su)sūkti /
(su)kūrti filmą; g. una scena filmuoti sceną;
ciac, si ~ a ! veiksmas!
►girarsi sngr 1. atsisukti, atsigręžti; (a 360°)
apsisūkti, apsigręžti; (capovolgersi) apsiversti;
g. dalTaltra parte atsisukti {kitą pusę; g. sull’al-
tro fianco apsiversti ant kito šono; 2.: ♦ g. i
pollici sėdėti rankas sudėjus,
girarrosto dkt v orkaitė su besisukiojančiais ieš­
mais.
girasole dkt v bot saulėgrąža,
giravite dkt v atsuktuvas.
giravolta dkt m apsisukimas; (capriola) kūl(ia)-
virstis.
girellare vksm [A] (-rėl-) valkiotis, bastytis,
girėllo dkt v (per bambini) vaikštynė,
giretto dkt v dim in:fare un g. pasivaikščioti; (in
auto e sim. ) pasivažinėti,
girėvole bdv sukamasis; poltrona g., sėdia g. su­
kamoji kėdė.
girino dkt v zool buožgalvis,
gir 11o dkt v 1. (U girare) apsisukimas, sukimasis;
(ilgirare qcs) (pa)sukimas; darė un g. di chiave
rakinti vieną kartą; un g. di valzer (vienas) val­
sas; tecn i dėl motore variklio apsukos /
sūkiai; ♦ giii di ~ i prislėgtos nuotaikos; su di
~ i pakilios nuotaikos; darė un g. di vite imtis
griežtų priem onių; 2. (visita; gitą) pasivaikš­
čiojimas; pasivažinėjimas; andare in g. vaikšti­
nėti; fare un g. in centro pasivaikščioti po cen­
trą; (in macchina, moto e sim .) pasivažinėti po
centrą; g. di consegne prekių pristatymas; fare
295 giudizio

ii g. del mondo keliauti po pasaulį; fare ii g. dei giü prv 1. (stato in luogo) apačioje; piu giu labiaū
clienti apvažiuoti visus klientus; fare ii g. dei pó apačia; da giu iš apačios; a testa in giu
pazienti vizituoti ligonius; 3. (periodo di tem­ žemyn gálva; ti aspetto giu lauksiu (tavęs)
p o ): nei g. di pochi anni per kelerius metus; nei apačioj; tomare giu in Italia (su)gr[žti į Italiją
g. di due ore per dvi valandas; 4. (gruppo di (iš šiaurės); ♦ fam mi sento giu (di morale)
persone) ratas; g. di amici draugų ratas; fre- neturiu nuotaikos; jaučiuosi prislėgtas; de­
quenta un brutto g. susidėjo su įtartinais žm o­ presu o ju /am ; ti trovo giu atrodai prislėgtas /
nėmis; ii g. della droga narkom anų pasaulis; nusiminęs; 2. (moto a luogo) žemyn; [ apačią;
♦ essere fuori dal g. nepriklausyti (tam tikrai piu giu žemiau; giu la testa! žemyn galva!; but-
aplinkai); uscire dal g. netekti ryšių (su tam ti­ taregiu nugriauti, nuversti;/;# (appunti e sim.)
kros aplinkos žm onėm is); S.: in g. apliñk, ap­ brūkštelėti, greitai užrašyti; cadere giu (daile
linkui; qui in g. kažkur čia; lasciare qcs in g. scale) nukristi (nuo laiptu); andaré / venire I
palikti ką nė savo vietoje; c’ė in g. una brutta scėndere giu nusileisti; nulipti; scendi giu! lipk
influenza pliñta pavojingas gripas; ei šono in g. žemyn!; come viene giu! (come piove!) kaip pi­
euro falsi paleisti \ apyvartą netikri eūrai; met­ la! (kaip lyja!); mandare giu nuryti;fig nukęsti,
iere in g. voci, dire in g. skleisti gandus; ♦ pren­ pakęsti; tirare giil nuleisti; ♦ giu le mani!, giu
dere in g. qcn šaipytis iš ko, traukti ką per le zampe! saliñ rankas!; neliėsk(ite)!; i bambi-
dafitį; 6. (disposizione circolare) ratas; ♦ g. di ni dai 10 anni in giu mažesni nei 11 m ėtų vai­
parole perifrázé; senza ~ i di parole be užuo­ kai; da Roma in giu Rom oje ir piečiaū; fam
lankų; g. d ’affari apyvarta; g. di perle perlų giii di U, su per giii maždaug: //« ! lo hanno pre­
vėrinys (vienos eilės); g. della morte mirties so e giii botte! pagavo jį ir kad davė į kailį!
kilpa; un g. di poker pokerio lošimas (ppr. vie­ giūbba dkt m uniforminis švarkas; munduras,
nas padalijimas); legare con due giri di spago giubbótto dkt v 1. striūkė; švarkelis; g. di pelle
dū kartūs sū virvė apvynioti; fare un g. di tele­ odinė striūkė, odinukė; 2.: g. antiproiėttile (di
fónate apskambinti; 7. sport (daugiadienės) dvi­ salvatággio) apsauginė (gelbėjimosi) liemenė,
račių lenktynės; g. d ’onore garbės ratas; ♦ G. giubilėo dkt v rel jubiliejiniai mėtai pi.
d ’Italia daugiadienės dviračių lenktynės po Ita­ giūbilo dkt v džiūgavimas; voci di g. džiaugsmin­
liją; 8. (turno) ėjimas; eilé; saltare un g. praleis­ gi balsai.
ti (vieną) ėjimą, giudėo, -a 1. bdv Judėjos; judėjų; žydų; iš Judė­
girocóllo nkt 1. bdv (t.p. a g.) be apykaklės (apie jos; 2. dkt v/m judėjas -ė.
megztinį ir pan. ); 2. dkt v (t.p. collana g.) vėri­ giudicjįare vksm (giu-) 1. (decidere) (nu)spręsti;
nys (priglundantis prie kaklo). svarstyti; (valutare) (į)vėrtinti; g. daile appa-
giróne dkt v 1. sport grupė (komandų ir pan. ); g. renze spręsti iš išvaizdos; a g. daile sue parole
di andata (di ritorno) pirmas (añtras) ratas sprendžiant iš jó žodžių; ~ a tu! pats spręsk!;
(turnyro ir pan. ); 2.: g. infernale pragaro ratas, 2. (considerare) laikyti; lo ~ o competente lai­
gironzoláre vksm [A] (-rón-) slampinėti; basty­ kau jį kompetentingu; g. malė qcn klysti dėl
tis; slankioti, kó; 3. d ir teisti; g. qcn colpévole (innocente) pri­
girotóndo dkt v 1. (gioco infantile) ratelis (žaidi­ pažinti ką kaltu (nekaltu); g. una causa nagri­
mas); 2.fig (diprotesta) dem onstrantų ratas, nėti bylą; ♦ non ~ a te e non sarete ~ a ti neteis­
girovagáre vksm [A] (-ro-) klajoti, bastytis; val­ kite ir nebusite teisiami,
kiotis. giudicáto dkt v dir: passare in g. įsiteisėti,
giróva||go, -a (v dgs -ghi) 1. bdv klajojantis; atto- giūdice dkt v teisėjas -a; g. di pace taikos teisėjas;
ri ~ghi klajojantys aktoriai; 2. dkt v!m klajū­ g. di primo grado (di secondo grado) pirmosios
nas -ė, klajotojas -a; (nomade) klajoklis, (antrosios) instancijos teismo teisėjas; = apy­
gitą dkt m išvyka, iškyla; una g. ai mare iškyla į linkės (apygardos) teismo teisėjas; g. popolare
pajūrį; fare una g. in campagna (pa)iškylauti prisiekusysis -ioji; sport g. digara (aikštės) tei­
kaime. sėjas, arbitras.
gitano, -a dkt v/m (ppr. Ispanijos, Afrikos) čigo­ giudiziari| o, -a bdv teismo; teisminis; errore g.
nas -ė. teismo klaida ; inchiesta ~ a teisminis tyrimas;
gitánte dkt v/m iškylautojas -a; ekskursantas -ė. potere g. teisminė valdžia; polizia ~ a krimi­
gittáta dkt m šaudymo nuotolis; a lunga g. tolia- nalinė policija; procedimento g. teismo byla.
šaūdis agg; avere una g. di 20 km šaudyti iki giudizio dkt v 1. (opinione) nuomonė; (valuta-
20 km. zione) sprendimas; vertinimas; un g. personale
giudizióso
(severo) asmeniška (griežta) nuomonė; un g.
sfavorévole nepalankūs vertinimas; un g. av-
ventato skubotas sprendimas; a mio g. mano
nuomone; 2. dir teismas; (sentenza) sprendi­
mas; rinviare a g. atiduoti teismui; citare in g.
p a d u o ti} teismą; g. di primo grado pirmosios
instancijos sprendimas; ♦ g. universale pasku­
tinis teismas; ilgiorno dėl g. paskutinio teismo
diena; 3. (capacita di giudicare) (sveika) nuo­
voka, (blaivūs) protas; senza g. nesąžiningas;
metiere g. susiprotėti, ateiti [ protą; abbi g.!
buk atsargūs!; ♦ dente dėl g. proto dantis,
giudizióso, -a bdv nuovokūs, sveiko proto,
giūggiol 11a dkt m : ♦ andaré in brodo di ~ e j aūstis
kaip devintame danguje; svaigti nuo laimės;
mandare in brodo di ~ e svaiginti (apie džiaug­
smą ir pan.)', varyti į ekstazę f am.
giilgno dkt v birželis; in g., a g. birželio mėnesį,
birželį; ii 2 g. birželio antroji diena,
giuguláre bdv: anat la (vena) g. kaklo vena.
giulivĮjo, -a bdv džiugūs, laimingas; (in senso ne­
gativo) lengvabūdiškas; ♦ oca ~ a šlapia višta,
giulláre dkt v juokdarys,
giumėnta dkt m kumelė,
giūnca dkt m džonka (toks kinų burlaivis).
giūnco dkt v bot vikšris.
giün||gere* vksm 1. intr [E] ateiti; atvykti; (con
mezzo di trasporto) atvažiuoti; g. alla meta pa­
siekti kelionės tikslą; questa mi nuova tai
mán naujiena; ė ~ to ii momento (di fa r qcs)
atėjo laikas (ką daryti), (jaū) metas; mi ė ~ ta
voce che... mán pasiekė gañdas, kad... ; 2. intr
[E] (osare) išdrįsti; ė ~ to a dire di non cond-
scermi turėjo drąsos teigti manęs nepažįstąs;
3. tr: g. le mani sudėti rankas,
giūngla dkt m džiūnglės pi; ♦ la legge della g.
džiūnglių įstatymas,
gilinta I dkt m komisija, taryba; g. comunale m ie­
sto savivaldybės taryba; g. consultiva konsulta­
cinė komisija,
giunta II dkt m (aggiunta) pridurkas; ♦ per g. be
tó, negana tó; dár ir.
giunto dkt v tecn mová; (a cerniera) lañkstas; (a
manicotto) įmova; g. cardánico kardanas,
giuntüra dkt m 1. su(si)jungimo vieta; sandūra;
siūlė; 2. anat sąnarys,
giunzióne dkt m 1. tecn => giunto; 2. (l’azione)
sujungimas,
giuóco dkt v => gióco.
giuramėnto dkt v priesaika; sotto g. prisiekęs agg,
prisaikdintas; mancare a un g. laužyti priesai­
ką; osservare ii g. laikytis priesaikos; prestare g.
duoti priesaiką.
296
giurjjare vksm 1. prisiekti; g. su Dio prisiekti
Dievu;į', iifalšo melagingai prisiekti;g. fedelta
prisiekti ištikimybę; g. vendetta prisiekti atker­
šyti; 2. (assicurare) užtikrinti, garantuoti; non
ei ~erei negalėčiau galvos guldyti,
giurat |o, -a 1. dkt v/m prisiekusysis -ioji; corte
dei ~ i prisiekusiųjų teismas; 2. bdv prisiekęs;
guardia ~ a ginkluotas sargybinis; apsauginis;
fig nemico g. nesutaikomas priešas,
giuria dkt m žiuri inv.
giuridicamente prv teisiškai.
giuridic||o, -a bdv juridinis, teisinis; teisės; attog.
teisės aktas; persona ~ a juridinis asmuo; ave-
re rilievo g. turėti teisinės reikšmės,
giurisdizione dkt m teismingūmas, jurisdikcija,
giurisprudėnza dkt m teisės mokslas,
giurista dkt v/m juristas -ė, teisininkas -ė.
giustamenteprv 1. (con giustizia) teisingai; 2. (a
ragione) pagrįstai; (meritatamente) pelnytai;
3. (correttamente) teisingai; gerai,
giustapporre* vksm prišlieti; pastatyti šalia; ( s u ­
gretinti (irprk).
giustėzza dkt m 1. (precisione) tikslumas; 2. (cor-
rettezza) teisingumas,
giustifieabile bdv pateisinamas.
giustificĮ|are vksm (-sti-) pateisinti; g. un compor-
tamento pateisinti poelgį;g. un’assenza pateik­
ti pateisinam ą nebuvimo priežastį; g. le spese
pateisinti išlaidas; ♦ ii fine ~ a i mezzi tikslas
pateisina priemones.
►giustificarsi sngr (di/perqcs) pasiteisinti (dėl
ko), teisintis; g. di / per una dimentieanza tei­
sintis, kad (kas) pamiršo,
giustificazion Į|e dkt m pasiteisinimas; cercare ~ i
ieškoti pasiteisinimo,
giustizia dkt m 1. (l’essere giusto) teisingumas;
(cid che ė giusto) teisybė; secondo g. pagal tei­
sybę; cercare g., chiedere g. ieškoti teisybės /
teisingumo; 2. dir teisingumas; (l’autorita) tei­
sėsauga; amministrarelag. vykdyti teisingumą;
assicurare ącn alla g. išduoti teisėsaugai; colla-
borare con la g. bendradarbiauti su teisėsauga;
duoti parodymus; Ministero di Gražia e G.
Teisingumo ministerija; Palazzo di G. Teismo
Rūm ai pi; farsi g. da solo susidoroti (be teis­
mo) (pačiam); fig rendereg. tinkamai įvertinti;
fig non rendere g. a ąc nuvertinti ką (deramai
neįvertinti, neatskleisti kieno gerų savybių, suge­
bėjimų ir pan. );figla foto non gli rende g. nuo­
traukoje neatrodo gražiai (/ koks iš tiesų yra);
♦ g. sommaria nepagrįsta / neteisėta bausmė,
giustiziare vksm (-sti-) (ącn) įvykdyti (kam ) m ir­
ties bausmę; nužudyti (ką) (nuteisus mirtimi).
297
giustiziėre dkt v baudėjas (irprk).
giūst||o, -a 1. bdv teisingas; (meritato) pelnytas;
(clal punto di vista giuridico) teisėtas; una sen-
tenza ~ a teisingas nuosprendis; una ~ a putii-
zione pelnyta bausmė; richieste ~ e teisėti rei­
kalavimai; 2. bdv (coįretto) teisingas; (preciso)
tikslūs; (adatto) tinkamas, geras; la soluzione
~ a teisingas sprendimas; l ’eta ~ a tinkamas
amžius; e g. ii tuo oroldgio? ar tikslūs tavo laik­
rodis?; 3. dkt v (cid che ėgiusto) teisybė; sei nei
g. tavo teisybė, tu teisūs; ii g. kiek priklauso;
fa m (non tantissimo) nė per daugiausia; 4. dkt
v/m teisingas žmogus, teisuolis -ė; 5.prv (esat-
tamente) teisingai; g.! teisingai!; gerai!; ha ri-
spostog. atsakė teisingai / gerai; andareg. tikti;
6.prv (taip pat g. g.) kaip tik; būtent; g. orą ką
tik; g. in tempo kaip tik laiku; starai g. g. kaip
tik tilpti; 7. prv (solo) tik, tiktai; nebent; g. ii
tempo (di far qcs) (man ir pan.) tereikia (ką
daryti), telieka; g. lui pud darei una mano ne­
bent jis galėtų mums padėti,
glabro, -a bdv be plaukų; (sbarbato) nuskustas,
glaciale bdv 1. ledinis; (di origine glaciale) ledy­
ninis; geol era g. ledynmetis; figvento g. ledinis
vėjas; 2.fig ledinis, šaltas; uno sguardo g. ledi­
nis žvilgsnis,
glaciazione dkt m geol 1. (ii fenom eno) apledė­
jimas; 2. (l’era) ledynmetis,
gladiatore dkt v gladiatorius,
gladiolo dkt v bot kardelis, gladiolė,
glassa dkt m gastr glajus,
glassare vksm apglaistyti (cukraus glajumi),
glaucoma dkt v m ed glaukoma,
gleba dkt m stor: i servi della g. baudžiauninkai.
gHI artk v dgs => lo.
gli II įv (kita forma: glie-) 1. (a lui) jam; gli telefo­
no stasera jam paskambinsiu vakarė; glielo (gli
+ lo) dico io aš jam pasakysiu; di soldi gliene
(gli + ne) posso prestare io aš galiu jam pinigų
paskolinti; 2. (a lei, in unione con aitri clitici)
jai; a Maria glielo (le + lo) dico io Marijai tai
pasakysiu aš; 3. (di cortesia, in unione con aitri
clitici) jums, Jums (mandagumo forma); pro-
fessore, gliela (le + la) porto io la borsa profe­
soriau, jūsų portfelį galiu aš panešti; 4. fam (a
loro, mase) jiems; (a loro, fem m ) joms.
glicemia [gli-] dkt m 1. med glikėmija; 2. fam (hi­
perglikem ija,
gliceriną [gli-] dkt m chim glicerinas,
glicine [gli-] dkt v bot vistėrija.
glie- antrinė įv form a => gli II.
glissare [gli-] vksm (su qcs) aplenkti (klausimą ir
pan.), vengti (ko).
godére
globále bdv 1. (complessivo) globalūs, beñdras;
2. (mondiale) globalinis, pasaulinis,
globalizzazióne dkt m globalizacija,
globo dkt v 1. rutulys; g. terrestre Žem ės rutulys;
2. (mappamondo) gaublys,
globuláre bdv kamuolinis,
globuljjo dkt v: ~ i bianchi (rossi) baltieji (rau­
donieji) kraūjo kūneliai,
gloria dkt m šlovė; (onore) garbė; all’ápice della
g. šlovės viršūnėje; ávido di g. trokštantis gar­
bės; che Dio l ’ábbia in g. amžiną jám (/ jái)
atilsį; ♦ una vėcchia g. buvusi žvaigždė; lavo-
rare per la g. dirbti ūž ačiū / iš idėjos,
gloriársi vksm (gld-) keltis į padanges; (di qcs)
puikuotis (kuo).
glorificare vksm (-ri-) šlovinti, (iš)garbinti.
gloriosĮjo, -a bdv šlovingas; impresa ~ a šlovin­
gas žygis.
glossário dkt v specialių terminų žodynas, glosá-
rijus.
glucósio dkt v chim gliukozė, vynuogių cūkrus.
glüte||o (t.p. dgs ~ / ) dkt v sėdmuo,
glūtine dkt v chim glitimas.
gnócca dkt m volg (ragazza bella) karšta pupytė,
gnócco dkt v kukūlis (ppr. miltų).
gnomo dkt v gnomas, nykštūkas.
gnórri dkt v nkt: ♦ fa r lo g. apsimesti nesuprañ-
tančiam.
gnu dkt v nkt zool gnu.
goal [gol] dkt v nkt sport => gol.
góbb||a dkt m kupra: fig nelygūmas; un’assepie­
ną di ~ e labai nelygi lenta; ho una g. sul naso
mano nosis kuprota; fare la g. kūprintis,
góbbo, -a I. bdv kuprotas, sū kupra; cammina g.
vaikščioja susikūprinęs; 2. dkt v/m kūprius -ė,
kuprotas žmogūs.
góc¡jcia dkt m 1. lašas; lašelis; ~ ce di sángue (di
sudore, di pióggia) kraūjo (prakaito, lietaūs)
lašai; fino all’ultima g. iki paskutinio lašo; ver­
sare g. a g. (į(lašinti; ♦ una g. nell’ocėano lašas
juroje; la g. che fa traboccare ii vaso, l ’ultima g.
paskutinis lašas; la g. scava la pietra lašas pó
lašo ir akmenį pratašo; šono come due ~ ce
d ’ácqua jie kaip dū vandeñs lašai; 2.fig => góc-
cio; 3.: dgs ~ ce lašai (vaistai), lašeliai; mėttersi
le ~ ce įsilašinti vaistūs į akį.
góccio dkt v fig lašas, lašelis (truputis); un g. di
vino vyno lašelis; non c ’ė un g. d ’ácqua nėra
vandeñs nė lašo.
goccioláre vksm (góc-) 1. tr lašinti, varvinti; 2. intr
[A, E] lašėti, varvėti.
god||ére* vksm [A] (gó-) 1. turėti / patirti malo-
nūmą; gauti (iš ko) pasitenkinimą; g. di un
godérsela
tramonto grožėtis saulėlydžiu; a stare a let-
to fino a tardi mán didelis malonümas užsi­
gulėti lóvoje; 2. (rallegrarsi) (di qc) džiaūgtis
(kuo); g. delle disgrázie altrui džiaūgtis iš kito
nelaimės / kito nelaime; ♦ tra i due litiganti ii
terzo ~ e kur du pešasi, trečias laimi; chi si con­
tenta ~ e = turėdam as duonos, neieškok pyra­
go; 3. (avere, usufruire) turėti (ką); naudotis
(kuo), pasinaudoti; g. di óttima salute (di una
buona fama) turėti puikią sveikatą (gerą var­
dą); g. di agevolazioni naudotis lengvatomis.
►godérsela įvdž mėgautis gyvenimu.
►godėrsi srigr (qc) mėgautis (kuo); g. ii sole
(le vacante, un caffe, la liberta) mėgautis saule
(atostogomis, kava, laisve); g. la vita mėgautis
gyvenimu; U nonno ora puo g. i nipotini senelis
dabar gali leisti laiką sū anūkais.
godiménto dkt v 1. malonumas; didelis pasiten­
kinimas; 2. (Upossedere e sim.) turėjimas; nau­
dojimasis (ppr. teisėmis ir pan.); g. delta pensi­
one peñsijos gavimas (/ turėjimas); g. di una
proprietá naudojimasis nuosavybės teisėmis,
goffággine dkt m nerangūmas.
goffaménte prv nerañgiai.
góffo, -a bdv nerangūs; (maldestro) nevikrūs,
goffráre vksm (gof'-) tecn gofruoti,
gógna dkt m stor gėdos stulpas; fig méttere alla g.
prikalti prie gėdos stulpo,
gol dkt v nkt sport Įvartis; segnare un g. įmušti
Įvartį; g. della bandiera paguodos Įvartis,
gola dkt m 1. gerklė; ho mal di g. mán skaüda
gerklę; ♦ col boccone in g. ką tik pavalgęs; con
l ’ácqua alla g. sunkioje padėtyje; avere un no­
do / un groppo in g. jaüsti gumulą gerklėje
(pvz., susijaudinus); con ii cuore in g. nerim as­
tingai; ho la g. secca (mano) burna išdžiuvusi
(norisigerti); 2. (golositá) apsirijimas; rajumas;
peccato di g. apsirijimo nuodėm ė; fare g. (a
ącn) vilioti (ką), gündyti; prendere per la g.
(col cibo) (su)gūndyti (gardžiais) patiekalais;
3. geogr tarpeklis,
golétta dkt m (veliero) škuna,
g ó lfl dkt v nkt (maglia e sim .) džemperis; golfas;
megztinis,
golf II dkt v nkt (sport) golfas,
golfo dkt v geogr Įlanka; ii G. di Nápoli Neapolio
Įlanka; la corrente dėl G. Golfo srovė,
golositá dkt m nkt 1. (l'essere goloso) godümas
(valgio); 2. (leceornia) skanėstas,
goloso, -a 1. bdv godus (valgio); ėssere g. (di dol-
ci) mėgti pasmaližiauti / pasm aguriauti (sal­
dumynais); 2. dkt v/m smaližius -ė.
golpe dkt v nkt (karinis) valstybės perversmas.
298
gömena dkt m m ar kanapinis lynas, pėrlynis.
gomitäta dkt m smūgis alkūne; ho preso una g.
m án sudavė alkūne.
gómit||o dkt v 1. alkūnė; ho i ~ i lis i m ano (meg­
ztinio) alkūnės prasitrynę; ♦ alzare ii g. nusi­
gerti, pasigerti; g. a g., a contatto di g. visai ša­
lia; (insieme) kartu; fa m dlio di g. varginantis
darbas; 2. (di strada e sim .) alkūnė, vingis; cur­
va a g. aštrūs posūkis (Upavidalo); 3. tecn: al-
bero a ~ i alkūninis velenas; raccordo a g. al­
kūninė jungė,
gomitolo dkt v kamuolys (siūlų), kamuoliūkas;
un g. di lana vilnonių siūlų kamuolys.
gómm[|a dkt m 1. (materiale) guma; (resina) der­
va; di g. guminis agg; 2. (pneumático) padanga;
~ e da neve žieminės padangos; ho bucato /fo-
rato una g. prakiūra padanga, pradūrė padan­
gą; ė scoppiata una g. sprogo padanga; ho una
g. a terra nuleido padangą; 3. (da disegno e
sim.) trintūkas; 4.: g. da masticare, g. america­
na kramtomoji guma.
gommapiuma dkt m porolonas,
gommista dkt v pädangininkas (kas taiso, ar par­
davinėja padangas).
gommóne dkt v guminė / pripučiama valtis,
gommóso, -a bdv kaip guma; guminis; (elástico)
tampūs; (morbido) minkštas,
góndola dkt m gondola,
gondoliére dkt v gondolininkas,
gonfalóne dkt v tokia vėliava (ppr. su herbu); gon-
falonas.
gonfi||are vksm (gón-) 1. (pri)püsti; išpūsti; g.
una gomma pripūsti padangą; g. ii vetro pūsti
stiklą; i piselli ~ano lo stdmaco žirniai pučia
pilvą; ii vento ~-a le vele vėjas išpučia bures; le
piogge ~ano i fium i tvinsta ūpės lyjant / nuo
lietaus; ♦ fa m g. qcn primūšti ką, prilupti ką;
2. fig išpusti; g. i prezzi išpūsti kainas; g. una
notizia išpusti burbulą (apie žinią).
►gonfia|Įrsi sngr 1. (di aria) pūstis, išsipūsti;
(di liquido) (iš)brinkti, subrinkti; (per botte e
sim.) (pa)tinti, sutinti; ištinti; (su)pūsti, išpū­
sti; (pa)pursti, išpursti; (iš)pampti; mi si šono
~ ti i piedi patino kojos; la vescica si ė ~ ta
votis išbrinko; la pasta si gonfia tešla pučiasi;
2. (dėl mare e sim.) (iš)tvinti, patvinti; fig gli
occhi le si ~rono di lacrime jös akys paplūdo
ašaromis.
gonfiáto, -a bdv 1. pripūstas; ♦ palloneg. pasipū­
tėlis; 2. fig išpūstas; perdėtas,
gónf ¡Iio dkt v 1. (di aria) pripūstas; išsipūtęs; (di
liquido) išburkęs, paburkęs; (per botte e sim.)
ištinęs, patinęs; occhi ~ i paburkusios akys;
299
panda ~ a išsipūtęs pilvas; itn palloneg. pripū­
stas kamuolys; 2. (difium e e sim.) ištvinęs,
gonfiore dkt v ištinimas, sutinimas; (lieve) pati­
nimas; pabrinkimas; g. di stdmaco pilvo pūti­
mas.
gong dkt v nkt gongas,
gongolante bdv nesitveriantis džiaugsmū.
gongolare vksm [A] (gon-) nesitverti džiaugsmū,
džiūgauti.
gonidmetro dkt v 1. matlankis; 2. tecn kampama­
tis; goniometras.
gonna dkt m sijonas; g. a pieghe plisūotas sijo­
nas; g. pantalone sijonkelnės pi; mėttersi (por-
tare) lag. užsisegti (segėti) sijoną,
gonnellino dkt v sijonėlis,
gonzo, -a dkt v/m kvailelis -ė.
gorgheggiare vksm [A] (-ghėg-) suokti,
gorghėggio dkt v suokimas,
gorgo dkt v (vandens) verpetas, sūkurys,
gorgogliare vksm [A] (-go-) gurguliuoti,
gorgoglio I dkt v gurgesys; burbuliavimas,
gorgoglio II dkt v gurguliavimas, burbuliavimas;
gurgėjimas.
gorgonzola dkt v nkt gorgoncola (toks pelėsinis
sūris).
gorilla dkt v nkt l.zo o l gorila; 2. (guardia dėl cor-
p o ) asmens sargybinis (ypatingai stambus).
gospel ['gospel] dkt v nkt m us „gospel“ (juoda­
odžių giedojimo stilius, giesmės).
gota dkt m skruostas.
gotic|Įo, -a 1. bdv gotikinis; gotiškasis; stile g. go­
tiškasis stilius; chiesa ~ a gotikinė bažnyčia;
caratteri ~ i gotiškasis šriftas; 2. dkt v art goti­
ka; g. fiammeggiante liepsnotoji gotika,
gotta dkt m m ed podagra,
governante dkt 1. v valdovas; 2. m guvernantė,
governare vksm (-ver-) valdyti; g. uno stato val­
dyti valstybę.
governativ|jo, -a bdv vyriausybinis; (dello Stato)
valstybės;/wnzi0nari0 g. valstybės pareigūnas;
strutture ~ e vyriausybinės struktūros; organii-
lazione non ~ a nevyriausybinė organizacija,
governatore, -trice dkt v/m valdytojas -a; guber­
natorius -ė; ii G. della Banca d ’Italia Italijos
banko valdytojas,
govėrno dkt v vyriausybė; valdžia; g. di destra (di
sinistra) dešiniųjų (kairiųjų) valdžia; durante
ii g. X vyriausybei vadovaujant X; ii capo dėl g.
premjeras, vyriausybės galva; coalizione di g.
vyriausybinė koalicija; drgani di g. valstybinės
valdžios organai; riunione di g. vyriausybės
posėdis; appoggiare (formare, far cadere) ii g.
rem ti (sudaryti, nuversti) vyriausybę.
grado I
gózzo dkt v 1. (di uccelli) gūžys, gurklys; 2. med
gūžys; 3 .fam: riempirsi ii g. pri(si)kimšti (gūr-
klį).
gozzoviglia dkt m besaikė puota; orgija,
gracchiáre vksm [A] karkti; karksėti,
gracidáre vksm [A] (grá-) kvarkti; kvarksėti,
grácile bdv netvirtas, silpnas; gležnas,
gracilitá dkt m silpnūmas; gležnumas,
gradásso dkt v pagyrūnas,
gradataménte prv palaipsniui, laipsniškai,
gradazióne dkt m 1. laipsniškas perėjimas; gra­
dacija; 2. (t.p. g. alcolica) (stiprūmo) laipsnis
(alkoholinio gėrimo).
gradėvole bdv malonūs; mielas; un odore g. m a­
lonūs kvapas,
gradevolménte prv maloniai; mielai,
gradiménto dkt v malonūmas, pasitenkinimas;
índice di g. reitingas; ė di tuo g. ? ar tai tavo sko­
nio?; ar táu patiñka?
gradináta dkt m 1. (scalinata) (didingi, platūs)
laiptai pi; 2. (di stadio e sim. ) tribūna,
gradino dkt v laiptelis, laiptas; pakopa (ir prk);
♦ attenti ai g.! atsargiai! - laiptelis.
grad||ire vksm (-isc-) 1. (desiderare) pageidauti,
malonėti (ppr. vartojama kultūringai bendrau­
jant); ~isce una tazza di caffe? gál (pageidau­
site) puodelį kavos?, gál galiu kava pavaišin­
ti?; ~ / r a volentieri un caffė mielai išgerčiau
puodelį kavos; ~ irei sapere visai norėčiau su­
žinoti; ~ irei non ėssere disturbato prašom / m a­
lonėkit mán netrukdyti; ~ i r a che tu... būčiau
dėkingas, jéi tú... ; ♦ (tanto) per g. iš m anda­
gumo; 2. (accettare con piacere) maloniai pri­
imti; ho ~ ito ii tuo regalo tavo dovana manė
pamalonino; malonū buvo tavo dovaną gauti;
non ha ~ ito liko nepatenkintas; ♦ (nelle lette-
re) vdglia g. i miei piu cordiali saluti prašome
priimti nuoširdžiausius linkėjimus.
gradit||o, -a bdv mielas, malonūs; un dspite g.
pageidaujam as svečias; grazie della ~ a sorpre­
sa ačiū už malonią staigmeną; riuscire / ėssere
g. įtikti; ♦ (nelle lettere) la ringrazio per la ~ a
lėttera nuoširdžiai dėkoju ūž laišką; ė ~ a la
conferma prašom e atsakyti (ppr. pranešti apie
dalyvavimą ir pan.).
grád||o I dkt v 1. laipsnis; (livello) lygis; g. cultú­
rale (di civilta) kultūros (civilizacijos) lygis;
♦ per ~ i palaipsniui; 2. (in misurazioni scien-
tifiche) laipsnis; /««/'/ ei šono 6 ~ t (10 ~ i sot-
toĮ.ero) laukė 6 laipsniai šilumos (10 laipsnių
šalčio); 10 ~ i di longitudine ėst e 24 ~ / di
latitildine nord 10 laipsnių rytų ilgumos ir 24
laipsniai šiaurės platumos; terremoto del quar-
grado II 300

to g. delta scala Richter 4 balų pagal Richterio pardavimo grafikas; 3. dkt v/m grafikas -ė; g.
skalę žemės drebėjimas; ustione di secondo g. pubblicitario reklamų grafikos dailininkas, re­
añtrojo laipsnio nudegimas; eąuazione di terzo klamos dizaineris,
g. trečiojo laipsnio lygtis; g. alcdlico stiprumas, grafite dkt m grafitas,
stiprumo laipsnis; 3.: scuole di ogtii ordine e g. gragnuola dkt m kruša.
visų kategorijų ir lygių mokymo Įstaigos; cugi- gram igna dkt m 1. bot (pianta infestante) tikroji
no di secondo g. antros eilės pūsbrolis; 4.: terzo knisažolė (tokia piktžolė); varputis; 2. bot (la
g. (interrogatorio) tardymas kankinant; 5. (ran­ pianta foraggera) varpūtis; 3. (tipo di pasta per
go) rangas; m il laipsnis; ii g. / i ~ i di capitano minestra) „graminija“ (makaronų rūšis).
kapitono laipsnis; 6.: ♦ ėssere in g. (di far ącs) gram inácee dkt m dgs bot varpiniai,
galėti (ką daryti), sugebėti; (físicamente) įsten­ gram m ática dkt m (scienza, libro e sim .) gram a­
gti, pajėgti; l.gram laipsnis. tika (t.p. knyga); g. italiana italų kalbos gra­
grád||o II dkt v: di buon g. mielu noru. matika; errore di g. gram atinė klaida; studiare
gradúale bdv laipsniškas; aumento g. dei prezzi la g. mokytis gramatikos,
laipsniškas kainų kilimas, gram m aticále bdv gramatinis; gramatiškas,
gradualitá dkt m laipsniškumas, grámm o dkt v gramas,
gradualm enteprv laipsniškai, palaipsniui; (a p o ­ grammofono dkt v gramofonas,
co a poco) pamažu, gramo, -a bdv skurdūs,
graduare vksm (grá ) išdėstyti laipsniškai. gram ola dkt m mintuvai pi.
graduát||o, -a 1. bdv su padalomis; bicchiere g. gran bdv nkt => grande.
menzūra; scala ~ a skalė (prietaiso); 2. dkt v g ra n ||a I dkt m 1. grūdėtūm as; di g. fine smul-
mil (t.p. g. di truppa) puskarininkis, kiagrūdis agg; di g. grossa stambiagrūdis agg;
graduatória dkt m dalyvių sąrašas (pagal taškus, 2. fa m (guaio) bėda, nem alonum as; piantare
užimamą vietą ir pan.); rezultatų lentelė; sport ~ e kelti nem alonum ų; non vóglio (avere) ~ e
įskaita; šono primo in g., šono in testa alia g. nenoriu (turėti) bėdų; 3. fa m tik vns (soldi)
esu pirmas sąraše. šlamantieji pi; ėssere pieno di g. turėti pinigų
graff||a dkt m 1. (fermaglio) sąvaržėlė; 2.: (patin­ kaip šieno.
tėsi) ~ e riestiniai skliausteliai/ skliaustai, grana II dkt v nkt (t.p. g. padano) granapadimas
graffétta dkt m 1. sąvaržėlė; fermare con una g. (sūrio rūšis).
susegti savaržėlė; 2. (di pinzatrice) sąsagėlė. granáglie dkt m dgs grūdai,
graffia||re vksm 1. (į)drėksti, (į)brėžti; (con piu granáio dkt v klėtis -ies, svirnas; aruodas,
segni, piu volte) (su)draskyti, (su)braižyti; ii g ranata I dkt m granata,
gatto mi ha ~ to la mano katė mán [drėskė / g ranata II bdv nkt granato spalva,
įbrėžė (f) rafiką; ho ~ to la portiera subraižiau granatiére dkt v mil, stor grenadierius,
durelės; 2.fig (į)gėlti; le sue critiche gráffiano grancássa dkt m didysis būgnas,
jo kritika aštri, jó kritika gelia / kanda. .
granché 1 iv (ppr. un g.) la festa non ė stata un g.
►graffia |rsi sngr įsidrėksti, įsibrėžti; (piit vol­ vakarėlis buvo nekoks / neįspūdingas; 2. prv:
te) susidraskyti, susibraižyti; mi šono ~ to tutte non mi piace (un) g. mán nelabai patiñka.
le mani susidraskiaū rankas, gránchio dkt v zool krabas; ♦ prendere un g. apsi­
gráffio dkt v įdrėskimas, įbrėžimas; (ferita legge- rikti; prašauti pró šalį.
grandangoláre bdv fo t plačiakampis.
ra) lengvas sužeidimas; farsi un g. įsidrėksti;
.
cavársela con ąualcheg. atsipirkti keliais įdrės­ grand|| e 1 bdv didelis; piu g. didesnis; grandis-
kimais, lengvai atsipirkti, simo nepaprastai didelis; milžiniškas; troppo
graffit || o dkt v i . raižinys; 2.: dgs ~ i sui mūri gra­ g. per didelis; una casa g. didelis námas; una g.
fitai añt sienų, famiglia didelė šeima; un gran dolore didelis
.
grafía dkt m 1 (modo di scrivere) rašysena; 2. (di skaūsmas; una grande folla didelė minia; gran
una parola e sim .) rašyba, parte delle persone didelė dalis žmonių; questa
gráfica dkt m grafika, giacca mi sta g. šis švarkas mán (per) didelis;
gráficam ente prv grafiškai. 2. bdv (di eta) didelis, suaugęs; užaugęs; da g.
.
gráfi||co, -a 1 bdv grafinis; grafikos; accento g. vóglio fare ii médico užaugęs, noriu būti gydy­
kirčio ženklas; arti ~che grafika sg, vaizduo­ tojas; mio fratello ė piu g. di me m ano brolis
jamasis menas sg; rappresentazione ~ a grafi­ didesnis / vyresnis už mane; farsi g., diventare
nis vaizdas; 2. dkt v grafikas; g. delle véndite g. užaugti; 3. bdv (importante, fam oso) didelis,
301 grattáre

žymus; didis, didžiulis; un g. poeta di(del)is grappa dkt m grapa (degtinė iš vynuogių išspau­
poetas; una g. festa didelė šventė; Pietro ii G. dų).
Petras Didysis; 4. bdv (stiprinant reikšmę) tik­ grappolo dkt v kekė; g. d ’uva vynuogių kekė.
ras; labai geras; didelis; un g. amico labai ge­ grassėtto dkt v pusjuodis šriftas,
ras draügas; una gran bella ragazza tikra gra- grassėzza dkt m storūmas.
žučlė; un gran fumatore didelis rūkalius; c ’ė un grass||o I -a 1. bdv riebūs; carne riebi mėsa;
gran búio labai tamsu; avere dei gran soldi būti chim acidi ~ i riebiosios rūgštys; ♦ martedl g.
prié pinigo; ♦ si fa un gran parlare nuolat kal­ Užgavėnės dgs; 2. bdv (di corporatura) nutū-
bama; 5. bdv fa m kietas; šaunūs, géras; g.! ge­ kęs; storas; piante ~ e sukulentai bot; kaktu­
ras!; s«' ung.! na, ir pavarai!; na, tū šaunuolis!; sai; 3. bdv (unto) riebalūotas; taukūotas; bdv
alla g.! puikiai!; ♦ fare le cose in g. = plačiai 4. bdv fig (prospero, abbondante) gausūs;farsi
užsimoti; pensare in g. turėti didelių užmojų; ~ e rišate kvatoti; gardžiai juoktis; ♦ e andata
6. dkt v suaugęs žmogus, suaugėlis; i ~ i suau­ ~ a nuskilo; 5. dkt v/m (t.p. grassone -a) storū-
gusieji; 7. dkt v (personalitá) didis asmuo; įžy­ lis -ė, drūčkis -ė.
mybė; grandas; i ~ i dalia letteratura didieji ra­ grass||o II dkt v 1. riebalai/?/; (solo animale) tau ­
šytojai; i ~ i della Terra pasaulio valdovai, kai pi; mangiare senza ~ i vengti riebaus mai­
grandeggiáre vksm [A] (-dėg-) 1. (diqcs) didingai sto; animali (vegetali) gyvuliniai (augali­
stovėti; 2. (di qcn, su qcn) pranokti (ką). niai) riebalai; 2. (adipe) riebalai pi; smaltire ii
grandemente prv labai; nepaprastai, ypatingai, g. supėrfluo numesti nereikalingą svorį; anat g.
grandézza dkt m 1. (dimensioni) dydis; ag. I in g. corpdreo riebalinis audinys; 3. (sostanza un-
naturale natūralaūs dydžio; di questa g. tokio tuosa) taukai pi; (per ungere e sim .) tepalas; un­
dydžio; 2. (l ’essere grande) didumas; didybė; to di g., sporco di g. taukūotas, suteptas (tau­
(l’essere ampio) platumas; 3. fig (eccellenza) kais); macchie di g. riebalūotos dėmės,
didybė, didingumas; g. d ’animo didžiadvasiš- grata dkt m grotos pi; grotelės pi.
kūmas; mania di g. didybės manija, graticcio dkt v demblys; (per recinzione) pinū-
grandini are vksm beasm [E, A] (gran-) kristi čiai pi.
(apie krušą); ~ a kriñta kruša, ledai kriñta. graticola dkt m (kepimo) grotelės pi.
grandináta dkt m (audra sū) kruša, gratific||are vksm ( -ti) 1. (su)teikti malonūmo /
grandine dkt m kruša, ledai pi. m alonūm ą (kam); (su)telkti pasitenkinimo /
grandiositá dkt m grandioziškūmas. pasitenkinimą; 2. (con una gratifiea) (s u m o ­
grandioso, -a bdv grandioziškas, grandiozinis, kėti premiją (kam).
grandūca dkt v didysis kunigaikštis, gratificazione dkt m pasitenkinimo jausmas,
granducáto dkt v didžioji kunigaikštystė, gratinare vksm (-ti-) užkopti (su sūriu ir pan.).
granduchėssa dkt m didžioji kunigaikštienė, gratis 1. prv nemokamai; ūž dyką, veltui; avere
granello dkt v grūdelis; g. dipólvere dulkelė; g. di g., ricėvere g. (qcs) gauti (ką) nemokamai; la-
sábbia smiltelė, smiltis -iės fem m . vorare g. dirbti ūž dyką; entrare g. įeiti be bi­
granita dkt m vaisiniai ledai p i (sušaldyti trinti lieto; 2. bdv nkt nemokamas; viaggio g. apm o­
ledukai su sultimis, vaisvandeniais). kama kelionė,
granito dkt v granitas; di g. granitinis agg; gra­ gratitūdine dkt m dėkingūmas.
nito; fig tvirtas kaip granitas, grato, -a bdv 1. dėkingas; ti šono molto g. aš (esū)
grano dkt. v 1. kvietys, kviečiai; (colture, cereali in tau labai dėkingas; 2. => gradito.
genere) javai dgs; fariña di g. kvietiniai miltai; grattacapo dkt v rūpestis, nemalonūmas; galvo­
g. duro (ténero) kietieji (minkštieji) kviečiai; sūkis.
2.: g. saracėno grikiai dgs; 3. (granello) grūdas, grattaciėlo dkt v dangoraižis.
grūdelis; (di collana, di rosario) karólis, karo- gratt| are vksm 1. (pa)kasyti; (forte) gremžti; g.
liūkas; g. di sale druskos kruopelė; g. di sábbia la schiena a ącn pakasyti kam nugarą; 2. (ra-
smiltis -iės fem m , smiltelė; g. di pepe pipiras schiare) (nu)grandyti; (a una finestra e sim.)
(vaisius, grūdelis). krėbždinti, skrebinti; g. (via) uno strato di ver­
gran(o)turco dkt v kukurūzas, kukurūzai;/?««1/»' tiice nugrandyti slūoksnį dažų; ii cane gratta
di g. kukurūzų dribsniai, (al)la portą šuo krėbždina į duris; ♦ kaip dkt v
granulare bdv granuliuotas; granulių pavidalo, nkt ~ a e vinci m om entinė loterija (kurios
granulo dkt v granulė; grūdelis, kortelėse reikia langelius trinti); 3.: g. H violino
granuloso, -a bdv grūdėtas, grūdūotas. čirpinti smuiką; 4. fa m (fregare) nušvilpti, nu-
 302
grattàrsi

kniaükti; 5. (grattugiare) tarkuoti; 6. kaip intr gravoso, -a bdv varginantis, nepakeliamas; rei­
[A] jam (del cambio di un ’auto) džergžti, girg­ kalaujantis daūg pastangų
ždėti (pavarai, jungiant). gražiĮ|a dkt m 1. (armonia e sim.) grakštumas,
►grattársi sngr kasytis, pasikasyti; g. la schie- gracija; dailumas; con g. grakščiai; dgs le ~ e di
na pasikasyti nugarą; g. un brufolo krapštytis una donna m oters grožis; 2. (favore) malonė;
spuogą; ♦ g. la panda durnių volioti, spjaudy­ g. di Dio Dievo malonė; fig (abbondanza) de­
vynios galybės; ♦ anno di g. 1492 1492 mūsų
ti ir gaudyti,
grattugia (dgs -gie/-ge) dkt m tarka, eros metai; ėssere nelle ~ e di qcn turėti kieno
grattugiare vksm tarkuoti, palankumą; darė ii colpo di g. pribaigti; troppa
gratuitamente prv 1. (gratis) nemokamai, dykai; g. Sant’Antdnio! = gal tiek nereikėjo!; 3. teis
2. (senza fondam ento) nepagrįstai. amnestija; malonė; coneédere (ottenere) la g.
gratüit||o, -a bdv 1. nemokamas; ingresso g. įėji­ gauti (suteikti) malonę; 4. (gentilezza) malo­
mas nemokamas; 2. fig nepagrįstas, be pagrin­ numas, mandagumas; ♦ di g. prašom (ypač su
do; cr'itiche dėl tutto ~ e visai nepagrįsti prie­ ironija); 5.: dgs ~ e => gràzie.
gràziare vksm teis (qcn) atleisti (ką) nuo baus­
kaištai.
grav|járe vksm 1. tr (už)krauti; (pri)slėgti; g. di mės, suteikti (kam ) malonę,
imposte gli abitanti apkrauti gyventojus mo­ gràzie 1. jst ačiū, dėkui; g. per V/ dell invito ačiū
kesčiais; 2. intr [A] (su qc) slėgti; (už)gulti;/ig ūž kvietimą; g. di / per avermi aspettato ačiū,
tutta la responsabilitá ~ a su di lui visa atsako­ kad palaukei; moite ~e!, ~ e mille!, ~ e tante!,
mybė gula añt jó pečių; g. sulla coscienza už­ ~ e infinité! labai ačiū!; g. di cuore! nuoširdžiai
ačiū!; g. a Dio! ačiū Dievui!; ♦ iron ~ e tante!
gulti sąžinę.
gravĮ|e 1. bdv (serio) sunkūs; rimtas; una colpa tikiu!; 2. dkt v n kt: rivdlgere un g. a qcn išreikšti
(una malattia) g. sunki kaltė (liga); mm errore kam padėką,
g. šiurkšti klaida; una faceenda g. rimtas rei­ graziosamėnte prv grakščiai, dailiai,
kalas; un ferito g. suftkiai sūžeistas žmogūs; un grazioso, -a bdv dailūs, gražūs.
g. inddente rim ta avarija; un’offesa g. rimtas grė||co, -a (v dgs -ci) 1. bdv Graikijos; graikų;
įžeidimas; ~ i pėrdite dideli / rimti nuostoliai; graikiškas; iš Graikijos; i templi ~ c i graikų
un reato g. sunkūs nusikaltimas; non ha niente šventyklos; 2. dkt v/m graikas -ė; 3. dkt v grai­
di g. jums nėra nieko rim ta / rimto; la Į.ia é g. kų kalba; g. antico senoji graikų kalba; in g.
tetos būklė sunki; 2. bdv (di suono) žemas; graikiškai,
note ~ i žemos natos; accento g. kairinis kirčio grėgge (dgs -gi v/m) dkt v (avių) banda,
ženklas; 3. bdv (pesante) svarūs, sunkūs; 4. bdv gréggio 1. dkt v žaliavinė nafta; 2. bdv => grėzzo.
(dignitoso, solenne) orūs, solidūs; rimtas; un grembiùl||e dkt v 1. (da cucina) prijuostė, 2. (so-
portamento g. ori laikysena; 5. dkt v fis kūnas, pravveste) chalatas,
gravemente prv rimtai; suñkiai; (molto) labai, grémbo dkt v 1.: sedere in g. a qcn sėdėti kam ant
gravidánza dkt m nėštūmas; g. indesiderata ne­ kėlių; 2.: g. (materno) įsčios pi; portare (unfi-
pageidaujam as nėštūmas; g. a rischio (moters glio) in g. nešioti, lauktis kūdikio,
gyvybei) pavojingas nėštūmas; interruzione di gremire vksm (-isc-) pripildyti.
g. nėštum o nutraukimas; ė al terzo mese di g. ji ► gremirsi sngr prisipildyti,
gremito, -a bdv, dlv pilnas / perpildytas žmonių,
trečią mėnesį nėščia.
grávid|]o, -a bdv 1. tik m nėščia; 2.fig.fatto g. di pilnutėlis,
conseguenze Įvykis, tūrintis daūg pasekmių, nu­ gréppia dkt m ėdžios pi.
vok ~ e di pioggia debesys pritvifikę lietaūs. grės dkt v nkt akmens masė.
gravita dkt m 1. rimtumas; sunkumas; la g. della grėto dkt v gargždūotas (upės) krantas,
situazione padėties rimtūmas; la g. delle aceuse grėtto, -a bdv fig skurdžios / menkos dvasios,
kaltinimų sunkūmas; 2. (contegno) orūmas; grève bdv slogūs.
rimtūmas; 3. fis Žem ės trauka; centro dig. svo­ grézz||o, -a bdv 1. žalias; (non lavorato) neapdir­
btas; eudio g. neišdirbta oda; diamante g. n e­
rio ceñtras.
gravitare vksm [A] (grá-) (intomo a qc) 1. astr, šlifuotas / neapdirbtas deimantas; setą ~ a ža­
fis skrieti (aplink ką) veikiamam gravitacijos liasis šilkas, šilko žaliava; 2. fa m šiurkštokas,
jėgos; 2. fig būti (kieno) įtakos sferoje, nerafinūotas (bet dažn. geros širdies).
gravitazióne dkt m fis (visuotinė) trauka, gravi­ gridàre vksm 1. tr rėkti; šaukti; (una voltą) su­
šukti; (con voce acuta, anche di animait) klÿk-
tacija.
303 grufolàre

ti, spiegti; g. a sąuarciagola rėkti visa gerkle; g. grômma dkt m nuosėdos p i (ppr. vyno).
aiuto šaukti į pagalbą; g. vendetta šauktis ker­ gronda dkt m stogo nūosvyra.
što; ♦ g. qcs ai ąuattro venti visiems ką paskel­ grondàia dkt m stogvamzdis, latakas,
bti, ištrimitūoti ką; 2. intr [A]: g. alio scandalo grondante bdv (kiaurai) šlapias, permirkęs; g. di
kelti skandalą, dem onstratyviai pasipiktinti; sudore varvantis prakaitu,
g. dal dolore rėkti iš skausmo; nori g.! nerėk!, grondàre vksm (gron-) 1. intr [A] (di liquidi) srū­
nerėkauk!; ♦ g. ai lupo šaukti „Vilkas!“, ti; gaūsiai lašėti; 2. intr [E] (essere zuppo) (di
grid| o (dgs -i, -a m ) dkt v šauksmas, riksmas; qcs) gaūsiai varvėti (kuo); 3. tr (iš)lieti; g. là-
(.stridulo) klyksmas; ~ a di aiuto pagalbos šauk­ crime (sudore) lieti ašaras (prakaitą),
smai; g. di dolore riksmas iš skausmo, skaus­ groppa dkt m\ in g. ai cavallo ant arklio,
mo riksmas; sentire delle ~ a girdėti šaukiant / groppo dkt v: ♦ ho (/ mi sento) un g. in gola man
šūkaujant; lanciare un g. sušukti; ♦ di g. popu­ gniaužia gerklę,
liarūs agg. grôssa dkt m: ♦ dorme della g. miega kaip už­
grigiastro, -a bdv pilkšvas, muštas.
grigllio, -a 1. bdv pilkas; capelli ~ i žili plaukai;#. grossézza dkt m 1. (spessore) storumas, storis;
chiaro palšas; g. peria melsvai pilkas; niūrūs; (grandezza) didumas; (misura) dydis; 2.'.figg.
♦ ja m matėria ~ ia smegenys pi; 2. bdv fig pil­ d ’ingegno bukaprotystė, bukaprotybė.
kas; vita ~ ia pilkas gyvenimas; ♦ la vedo ~ ia grossista dkt v/m didmenininkas -ė, urmininkas
nieko gero nenusimato; 3. dkt v pilka spalva; -ė; didmeniį prekiautojas -a.
vestito di g. pilkai apsirengęs. grossĮ|o, -a 1. bdv storas, stambūs; (e tondo) drū­
grigiore dkt vfig pilkuma, tas; un g. libro, un libro g. stora knyga; sale g.
griglia dkt m 1. (per cuocere) grotelės pi; alla g. rupioji druska; grande e g. drūtas; ♦ ii dito g.
(keptas agg) ant grotelių; 2. (grata) grotos pi; nykštys (t.p. kojos); g. modo maždaug, apyti­
3. (schema) lentelė; 4.: sportg. dipartenza len­ kriai; dirle ~ e, spararle ~ e pasakoti nebūtus
ktynių starto vietos pi / tvarka, dalykus; farla ~ a užvirti košę; kaip prv di g.
grigliare vksm kepti ant grotelių, didžiai; labai; 2. bdv fig stambūs, didelis; un g.
grigliata dkt m 1. keptos mėsos (/ žuvies) rinki­ esėrcito didelė armija; un g. imprenditore stam ­
nys; 2. (ii ritrovo) piknikas gam inant ant gro­ būs verslininkas; è stato un g. dispiacere buvo
telių. nepaprastai apmaudu; buvo labai skaudu; avé­
grill dkt v 1. => griglia 1.; 2.: (t.p. auto g.) g re it­ ré il fiato g. sunkiai kvėpuoti; ♦ pezzo g. au­
kelio užeiga, toritetas, stambi figura; parole ~ e įžeidimai,
grillėtto dkt v gaidukas (šautuvo ir pan.). užgaūlūs žodžiai;/a ii g. dėdasi kietu; 3. dkt v
grill||o dkt v 1. zool svirplys; ♦ iron g. parlante didžioji dalis -iės; ii g. dėl lavoro è fatto didžioji
visažinis; 2. (capriccio) užgaida, Įgeidis; mi ė darbo dalis padaryta,
venuto / saltato ii g. (di far qcs) užėjo man už­ grossolanità dkt m 1. (l’essere rozzo) šiurkštu­
gaida (ką daryti); senza ~ i peria testą nekapri­ mas; 2. (discorso grossolano) šiurkšti kalba,
zingas agg. grossolàno, -a bdv 1. (poco fine) nedailūs; pras­
grillotalpa (dgs grillitalpa) dkt v zool kurklys, tos kokybės; (impreciso) netikslūs; lavoro g.
grim aldėllo dkt v visraktis, apgrabūs darbas; 2. (rozzo, villano) šiurkštūs,
grinf11 ia dkt m nagai pi; fig finire / cadere nelle storžieviškas; uno scherzo g. šiurkštūs pokštas;
~ ie di ącn patekti kam į nagus, 3. (grave): errore g. šiurkšti / akivaizdi klaida,
grinta dkt m ryžtas; (combattivita) kovingumas, grossomôdo prv apytikriai; maždaūg.
grintoso, -a bdv ryžtingas; narsūs, kovingas. grôtta dkt m urvas, ola; grota,
grinz||a dkt m raukšlė; una camicia tutta ~ e vi­ grottésco, -a bdv groteskiškas,
siškai suglamžyti / susiraukšlėję m arškiniai pi; groviéra dkt m gastr griujėris; ♦ corne un g. sky­
♦ ii ragionamento non fa una g. nepriekaištin­ lėtas agg kaip rėtis,
gai pasakyta. groviglio dkt v raizgynas, raizginÿs; painiava; un
grinzoso, -a bdv raukšlėtas, susiraukšlėjęs, g. di stradine gatvelių raizgÿnas.
grippare vksm [A] užsikirsti; įstrigti (irprk). gru dkt m nkt 1. zool gervė; 2. tech kranas.
►gripparsi sngr => grippare. grncciadktm 1. (stampella) ramentas; 2. (appen-
grisou [gri'zu], grisu dkt v nkt kasyklų dujos pi. diabiti) pakabas, pakaba fam .
grissino dkt v duonos lazdelė, grufolàre vksm [A] (grii-) 1. knisti; 2. fig čepsėti;
grizzly [’grizli] dkt v nkt grizlis. šlamšti.
 304
grugnire

grugnire vksm [A] (-isc-) 1. kriuksėti, kriukti, guài į s i g, a te se... nedrįsk... (kci daiyti), tau
galas, jei... ; g. a contraddirlo! tik jam neprieš­
2 ./¡g niurnėti.
grugnit||o dkt v 1. kriūktelėjimas; kriūktelėjimas; tarauk!
dgs ~ i kriuksėjimas sg; l.fig niurnėjimas, guaina dkt m 1. dėklas; (di spada) makštis -iės,
2. (indumento) tamprios kelnaitės pi (liekni-
grūgno dkt v 1. knyslė, šnipas; 2. fig spreg snukis,
marmūzė; rdmpere ii g. snūkį suskaldyti, nančios figūrą).
grūllo, -a \. bdv bukas; 2. dkt vlm mulkis -ė. gua||io (dgs -i) dkt v bėda; (seccatura) nem alo­
numas; (sventura) nelaimė; avere ~ i turėti
grūm ||o dkt v krešulys; gumulėlis, gumuliukas;
di sangue kraujo krešuliai; g. difarina mil­ bėdų; cercare ~ i ieškoti bėdos; finire nei ~ i
pakliūti [ bėdą; non vdglio ~ i nenoriu nem a­
tų gum uliūkas;/are (i) ~ i eiti gumulais,
lonumų; è successo un g. atsitiko nelaimė; ho
grumoso, -a bdv gumuliuotas, sū gumulais,
combinato un g. kažką pridirbau; prisidirbau,
gruppo dkt v 1. grupė; in g. grupėje; un g. di case
è un bel g. nem aža bėda; ♦ il g. è che... bėda tà,
(di turisti) namiį (turistų) grūpė; g. montuoso
kalnynas; un g. di antici draugų kompanija, kàd....
foto di g. grūpinė nuotrauka; med terapia di g. guaire vksm [A] (-isc-) inkšti, unkšti,
grūpinė psichoterapija; 2. (di artisti, dilettanti guaito dkt v inkštimas, unkštimas.
e sim.) grūpė, būrelis; kolektyvas; (musicale) guàn||cia dkt m skruostas; ~ ce incavate įkritę
grūpė, ansamblis; g. di ricercatori tyrinėtojų skruostai; bàllano g. a g. jiė šoka susiglaūdę;
grūpė; g. giovanile jaunim o grūpė; g. politico ♦ porgere Paîtra g. atsukti kitą skruostą.
politinė grupuotė; g. rock roko grūpė; g. di te­ guanciàliei//d v priegalvis; ♦ dormire tra due ~ i
atro teatro kolektyvas; 3.: med g. sanguigno neturėti rūpesčių; ram iai gyventi,
kraujo grūpė; 4. ecort koncernas; 5. tecn agre­ guano dkt v guanas.
guànt||o dkt v 1. pirštinė; ~ i di pelle (di lana)
gatas.
odinės (vilnonės) pirštinės; mėttersi (portare,
griizzolo dkt v pinigėliaipi, pinigų sumelė, mėt-
tere da parte un bei g. at(s)idėti gražią pinigų togliersi) i ~ i užsimauti (mūvėti, nusimauti)
pirštines; ♦ lanciare I gettare ii g. (disfida) m e­
sumelę.
guadagn|Įare vksm 1. uždirbti; g. bene (molto, sti pirštinę; raccogliere ii g. (di sftda) priimti
poco) gerai (daūg, mažai) uždirbti; g. 2000 li­ iššūkį; 2.fam (preservativo) sargis,
guantonc dkt v (t.p. g. da boxe) bokso pirštinė,
tas ai mese uždirbti 2000 litų per mėnesį, 2.fig
guardabôschi dkt vlm nkt eigulys -ė; girininkas,
į(si)gyti, pelnyti(s); g. consensi, g. ii consenso
(di qcn) įgyti (kieno) pritarim ą; g. tempo lai­ -ė, girios sargas -ė.
guardacàccia dkt v nkt = jėgeris (medžioklės ū-
mėti laiko; ♦ g. terreno judėti į priekį; įgyti per­
svarą; (diffondersi) paplisti; 3. (raggiungere) kio pareigūnas).
guardacoste dkt v nkt 1. (guardia) pakrantės sar­
pasiekti; g. l’uscita eiti prie išėjimo; g. la vetta
gybinis; 2. (nave) pakrančių sargybos laivas,
pasiekti viršūnę, įkopti į viršūnę.
► guadagn||arci įvdž 1. turėti naudos; che ei guardalinee dkt v nkt sport šoninis teisėjas,
guardllàre vksm 1. tr žiūrėti; žvelgti; (una voltą)
~ o io? kokia man iš to nauda?; hai solo da g.
pažiūrėti, pažvelgti; g. fa televisione (un film)
tau bus tik į naudą; ei ho ~ ato man išėjo į
žiūrėti televizorių (filmą); g. le stelle (le vetri-
naudą; man dabar geriau; 2. (avere un aspetto
ne) žiūrėti į žvaigždės (į vitrinas); g. qcn negli
migliore) geriau atrodyti.
occhi žiūrėti kam į akis; g. dalia finestra žiūrėti
►guadagna!|rsi sngr 1.: g. da v'tvere, g. ii pane
pro langą; ~ a chi c’ė! žiūrėk, kàs atėjo!, che
užsidirbti pragyvenimą, užsidirbti duonos ką­
hai da g.? ko žiūri?; ♦ g. avanti galvoti apie
snį; 2. fig užsidirbti; (nusi)pelnyti; g. la ftducia
ateitį; g. dall’alto in basso žiūrėti Iš aukšto; g.
(di qcn) nusipelnyti (kieno) pasitikėjimą; si e
~ to lafam a di spendaccione išgarsėjo kaip iš- malė (di traverso, in cagnesco) piktai (skersai,
padilbomis) žiūrėti; non g. in fàccia nessuno sū
laidunas.
niekuo nesiskaityti; stare a g. žiūrėti, kàs bus
guadagnĮ]o dkt v 1. ūždarbis; pelnas, ~ i ficili
toliau; ~ a caso lyg tyčia; kaip keista iron, ma
lengvas ūždarbis sg; magri ~ i menkos paja­
~ a un p o ’! tik įsivaizduok!; (tu) che roba!
mos, mažas pelnas sg; 2. /;'g nauda; pasiseki­
tik pažiūrėk!; ~ a ~ a nieko sau!; čia tai bent!,
mas; non e un gran g. mažai iš to naudos,
2. tr (custodire) saugoti; prižiūrėti; (esamina-
guadare vksm (pėr)bristi; g. un ftume perbristi
re) (ap)žiūrėti; (controllare) (pa)tikrinti, (pa)-
(per) ūpę.
žiūrėti; g. i bagagli saugoti bagažą; g. i bambini
guado dkt v brasta.
305
prižiūrėti vaikūs; g. la gola apžiūrėti gerklę; g.
la postą patikrinti paštą; g. una parola sul di-
zionario patikrinti žodį žodyne; iiponte ė ~ ato
da soldati tiltas yra saugomas kareivių; ♦ non
g. (troppo) per ii sottile nesigilinti f smūlkme-
nas; Dio me (I ce ir pan.) ne ~i7 neduok D ie­
ve!; 3. intr [A]fig (a qc) (pa)žiūrėti (į ką); g. a
qc con scetticismo (con sospetto) skeptiškai (į-
tartinai) į ką žiūrėti; g. aipassato con nostalgia
žiūrėti į praeitį su nostalgija; ~ a che io non
c ’entro niente žiūrėk / žinok, aš čia niekuo dė­
tas; ~ a a me come a un nemico žiuri f manė
kaip į priešą; 4. intr [A] žiūrėti; išeiti, žvelgti;
U soggiorno ~ a a ovest svetainė žiuri į vakarus;
5. intr [A] (badare) (d ifa rą cs) pasistengti (ką
daryti); ~ a di ricordarti! tik nepamiršk!, pasi­
stenk nepamiršti!; 6. intr [A] (cercare) ieškoti,
žiūrėti; ho ~ ato dovūnąue visur (iš)ieškojau.
►guardarsi sngr 1. žiūrėti į save; g. alio spėc-
chio žiūrėti į save veidrodyje; žiūrėti į veidrodį;
2. (l’un l’altro) žiūrėti vienam į kitą; 3. (evita-
re) (da qcs, dalfar qcs) saugotis (ko/ką daryti);
vengti; g. dai falsi amici saugotis netikrų d rau­
gų; g. dal mangiare troppo pasistengti per daūg
nevalgyti; 4.fam (unprogramma e sim .) žiūrėti
(sau) (laidą, filmą ir pan.).
guardaroba dkt v nkt 1. (ii locale) rūbinė, drabu­
žinė; 2. (l’insieme dei vestiti) garderobas,
guardarobiėre -a dkt v/m rūbininkas -ė.
guardasigilli dkt v nkt Teisingūmo ministras,
guardia dkt m 1. (l’azione) sargyba; sergėjimas;
cane da g. sarginis šuo; corpo di g. sargybos
būrys; tumo di g. sargybos pam aina; ėssere di
g. būti sargyboje; fare la g. eiti sargybą; ♦ ab-
bassare la g. prarasti budrum ą; stare in g. sau­
gotis, būti atsargiam; 2. (corpo armato e sim .)
sargyba; gvardija; ii cambio dilia g. sargybos
pasikeitimas; G. di Finanza Mokesčių policija;
G. Svizzera (popiežiaus sargybiniai) Šveicarų
gvardija; ♦ la vecchia g. senoji gvardija; 3. (la
persona) sargybinis, apsauginis (kareivis); ap­
saugininkas; g. dėl corpo asmens sargybinis; g.
forestale eigulys; g. mėdica būdintis gydytojas;
g. svizzera šveicarų gvardietis; 4. sport (difesa)
gynimosi padėtis -iės; fig abbassare la g. p ra­
rasti budrūm ą; ♦ in g.! buk budrūs /atsargūs!;
5.: tecn, fig livello di g. pavojinga riba; maksi­
malūs leistinas lygis,
guardiacaccia dkt v nkt >guardacaccia.
guardiacdste dkt v nkt -> guardacoste.
guardialinee dkt v nkt sport => guardalinee.
guardiano, -a dkt v¡m 1. sargas -ė; prižiūrėtojas
-a; g. notturno naktinis / nakties sargas, panak-
guásto I
tinis; g. di un cimitero kapinių prižiūrėtojas;
2.: padre g. pranciškonų prioras / vyresnysis,
guardina dkt m areštinė,
guardingo, -a bdv apdairūs,
guardióla dkt m sarginė, sargo būdelė,
guardóne dkt v geidulingas smalsuolis,
guardrail [gard'reil] dkt v nkt (autostrados, plen­
tas ir p a n .) tvorelė, atitvara.
guaribile bdv pagydomas,
.
guarigióne dkt m 1 (pa)sveikimas; (iš)gijimas;
ėssere in via di g. sveikti, gyti; ♦ auguri di pron­
ta g.! linkiū greit pasveikti!; 2. (// curare) (iš)-
gydymas.
g u a rp re vksm (-isc-) 1. tr (iš)gydyti, pagydyti; g.
ącn (l’insdnnia) con l ’ipnosi gydyti ką (nemigą)
hipnozė; g. (qcn) dalia tisi išgydyti (ką) nuo
džiovos; fig ii tempo ~isce molte ferite laikas
užgydo daūgelį žaizdų; 2. intr [E] (pa)sveikti,
(iš)gyti; (di ferita) (už)gyti; g. da una malattia
(pa)gyti nuo / iš ligos: fig g. da una brutta abi-
tudine nusikratyti (nuo) blogo įpročio,
guaritóre, -trice dkt v/m liaudies gydytojas -a.
guarnigióne dkt m m il įgula, garnizonas,
.
guarniré vksm (-isc-) 1 (decorare) (pa)gražinti,
puošti; g. di pizzo apsiūti nėriniais; 2. gastr
(pa)puošti garnyru, garnyrūoti; 3. mil apgin­
kluoti; aprūpinti (kuo) (gynimosipriemonėmis
ir pan.).
guarnizióne dkt m 1. (contorno di un piatto) gar­
nyras; 2. tecn tarpiklis; iñtarpas.
guastafėste dkt v/m nkt nuotaikos gadintojas -a;
ramybės / džiaūgsmo drumstėjas -a.
.
guast||áre vksm 1 (su)gadinti, pagadinti; (fare
marcire) (su)pudyti; g. l’umore (l’appetito) a
ącn sugadinti kám nuotaiką (apetitą); iibrutto
tempo mi ha ~ ato le ferie blogas oras sugadino
m án atostogas; ♦ g. U sonno a ącn neduoti
kám ramybės; troppi cuochi guastan la cucina
tarp dviejų auklių vaikas be galvos; 2. (moral-
mente) gadinti, tvirkinti; 3.: fig non g. nem ai­
šyti, netrukdyti; un p o ’ di determinazione non
~ a truputis ryžto nebūtų pro šalį.
►guast|j arsi sngr 1. (su)gėsti, pagėsti; la carne
si ė ~ a ta mėsa sugedo / sušvinko; la svėglia si
ė ~ ata žadintuvas sugedo; ii latte si ė ~ato
pienas surugo; la nostra amicizia si ė ~ ata su­
iro musų draugystė; ii tempo si ė ~ a to subjūro
oras; 2. (qcs) (su)sigadinti (ką); g. la salute
susigadinti sveikatą; ♦ g. ii sángue / ii fėgato
(susi)gadinti kraūją; 3. (moralmente) pasileis­
ti, (iš)tvirkti.
.
guastj|o I -a bdv 1 sugedęs; (marcito) supuvęs;
pomodori ~ i sugedę pomidorai; 2. (non fun-
 306
guásto II

zionante) sugedęs; il teléfono ė g. telefonas su­ guidatore, -trice dkt v/m vairuotojas -a.
gedęs / neveikia, guinzaglio dkt v pavadėlis; ♦ tenere ącn ai g. lai­
guásto II dkt v (su)gedimas; g. meccánico m echa­ kyti ką po padu / už pavadžio,
ninis gedimas; riparare un g. (pa)šalinti gedi­ guisa dkt m: ♦ a g. (diqcs) kaip (kas), tarsi,
mą; ho un g. ai motore variklis sugedo, guizzare vksm [A] 1. šoktelėti; (dimenarsi) raity­
guazzabūglio dkt v kratinys; mišinys, tis; g. via išslysti; 2. (difiam m a) mirgtelėti; (di
guélfo dkt v stor gvėlfas. fulmine) švystelėti, blykstelėti,
guėrcio, -a bdv 1. (strabico) žvairas; 2. (orbo) vie­ guizzo dkt v 1. šoktelėjimas; con un g. šoktelėda­
naakis. mas agg; 2. (difiam m a) mirgtelėjimas; (diful­
guerra dkt m karas; g. di posizione pozicinis ka­ mine) švystelėjimas, blykstelėjimas,
ras; g. civile (fredda, lampo, mondiale, nucleare, guru dkt v nkt guru (irprk); dvasinis autoritetas,
santa) pilietinis (šaltasis, žaibo, pasaulinis, gūscio dkt v kiautas; (solo di mollusco) kriauklė;
branduolinis, šventasis) karas; durante la g. (di noci e sim.) lukštas, kevalas; (di tartaruga)
karo metu; far g. (a qc) kariauti (su kuo); di- šarvas; g. d ’uovo kiaušinio lukštas; ♦ rinchiū-
chiarare g. (pa)skėlbti karą (irprk); entrare in dersi nei prdprio g. kiaute užsidaryti, įsitraukti
g. pradėti karą; moriré in g. žūti karė; pėrdere į savo kiautą; uscire dal (prdprio) g. išlįsti iš
(vincere) lag. laimėti (pralaimėti) karą. savo kiauto.
guerreggiáre vksm [A] (-rég-) kariauti, gustare vksm 1. (godersi qcs) gardžiuotis (kuo);
guerriéro, -a 1. dkt vjm karys -ė; 2. bdv karingas, 2. (assaggiare) (pa)ragauti, (pa)skanauti; i.fig
guerriglia dkt m partizaninis karas, gerilja. (godere di qcs) mėgautis (kuo); g. unfilm m ė­
guerrigliéro, -a dkt vim geriljos partizanas -ė. gautis filmu.
gufáre vksm [A] fam prikarksėti. gūst||o dkt v 1. (il setiso) skonis (pojūtis); spiacė-
gūfo dkt v zool apuokas; g. reale didysis apuokas, vole (dolce) ai g. nem alonaus (saldaus) skonio;
giiglia dkt m archit smailė, špilis, 2. (sapore) skonis; g. amaro kartūs skonis; un
guida dkt m 1. (il guidare) vadovavimas; (il diri­ gelato di due ~ i dviejų skonių ledai; 3. (piace-
gere) valdymas; sotto la g. (di qcn) (kam) vado­ re)\ il g. della battuta pomėgis šmaikštauti; ąu-
vaujant, (kieno) vadovaujamas agg\ 2. (di un ali šono i tuoi ~ i musicali? kokia muzika tau
automezzo) vairavimas; patente (esame) di g. patinka?; mangiare di / con g. valgyti su ape­
vairavimo teisės (egzaminas); scuola g. vaira­ titu; skaniai valgyti; rideredig. skaniai juoktis;
vimo mokykla; g. in stato di ebbrezza vairavi­ non e di mio g. ta i nė mano skonio; ognuno ha
mas neblaiviam / išgėrus; 3. (persona) vadovas i suoi ~ i, ė ąuestione di ~ t, i ~ i šono s dėl
-ė; g. (turística) kelionių vadovas, gidas -ė; far skonio nesiginčijama; ♦ per i miei ~ i pagal
da g. rodyti kėlią; kaip bdv nkt linee g. (pa­ mano skonį; per tutti i ~ i = kiekvienas ras sau
grindinės) gairės; 4. (libro) vadovas; (manua­ tinkama; ei prova g. (a far qcs) jaučia pasiten­
le) vadovėlis; žinynas; g. di Milano vadovas po kinimą (/ m alonum ą) (ką darydamas), džiau­
Milaną; g. telefónica telefonų knyga; g. TV te­ giasi; non c ’ėg. (a farqcs) neįdomu (ką daiyti);
levizijos programų gidas; 5. tecn bėgėlis. fam ei ho prdprio g.! taip jam (/ tau ir pan.) ir
guid||áre vksm 1. (dirigere) (qc) vadovauti (kam); reikia!; 4. (stile) skonis, stilius; g. raffmato iš­
mió padre guida un’azienda mano tėvas (yra) puoselėtas skonis; scelta di dūbbio g. nevykęs
firmos vadovas; 2. (condurre) vėsti; nuvesti; g. pasirinkimas; scherzo di pessimo g. labai pras­
per mano vėsti už rafiką: g. dei turisti vedžioti tas pokštas; arredare con g. skoningai įrengti;
turistus; 3. (automezzi) vairuoti; non so g. ne­ vestirsi con g. rengtis su skoniu; non e di buon
moku vairuoti; 4.: la Juventus ~ a la classifica g. (farqcs) tai neskoninga (ką daryti).
Įskaitoje pirmauja Juvėntusas, Juvėntusas yra gustoso, -a bdv gardūs, skanūs,
čem pionato lyderis. gutturale bdv ling gomurinis.
307
H
h ['akka] dkt v/m nkt 1. aštuntoji italų kalbos
abėcėlės raidė; h minùscola mažoji „h“; H
maiùscola didžioji „h“; H di / come hotel H
kaip „hotel“ (paraidžiui sakant vardą, žodį ir
pan.); ♦ bomba H vandenilinė bomba; non me
ne importa un h mân nė môtais; t.p. => àcca;
2. kelio ženklas, žymintis ligoninę.
habitat [’abitat] dkt v nkt (gyvūno) buveinė, are­
alas; radvietė; (solo dipianta) augavietė.
habitué [abi'twe] dkt vjm nkt nuolatinis -ė lan-
kÿtojas -a.
hacker [’a(k)ker] dkt v nkt informâtinis piratas,
programišius.
hall [oi] dkt m nkt holas, vestibiulis,
hamburger [am'burger] dkt v nkt mėsainis,
handicap f’mdikap] dkt v nkt 1. negalia; portato-
re di h. neįgalusis; žmogūs, turintis negalią;
2. sport handikapas,
handicappàto -a [andikap-] 1. dkt v/m neįgalusis
-iôji; žmogūs, turintis negalią; 2. bdv neįgalus,
hangar [’angar] dkt v nkt angaras,
ha raki ri [ara'kiri] dkt v nkt charakiris,
hard disk [ar'disk] dkt v nkt m /standūsis diskas;
formattare l ’h. d. form atuoti standųjį diską,
hardware [’ardwer] dkt v nkt in f aparatinė įran­
ga.
harem [’arem] dkt v nkt haremas,
hashish ['ąfij, a'jij] dkt v nkt hašišas,
hawaiàno -a [awa-, ava-] 1. bdv Havajų, havajiė-
čių; iš Havajų; 2. dkt v/m havajiėtis -ė.
herpes ['erpcs] dkt v nkt m ed pūslelinė,
hertz ['(h)erts] dkt v nkt fis hercas,
hi-fi [ai'fai] (t.p. impianto hi-fi) dkt v nkt muziki­
nis centras.
high-tech [(h)ai'tek] bdv nkt aukštos technolo­
gijos.
hinterland [’in-] dkt v nkt priemiestis; rajonas;
miesto pakraščiai pi.
hippy [’ippi] nkt 1. dkt v/m hipis -ė; 2. bdv hipių;
hipiškas.
hit-parade ['itpareid] dkt m nkt (dainų ir pan.)
dešimtukas,
hobby f'obbi] dkt v nkt hobis, pomėgis,
hockey ['okkei] dkt v nkt riedulys; h. su ghiaccio
ledo ritulys / riedulys; h. su prato žolės riedulys
/ ritulys; giocatore di h. ritulininkas,
hollywoodiano, -a [ollivu-] bdv Holivudo, holi-
vūdinis; holivūdiškas.
home banking [(h)oum'bEnkin(g)] dkt v nkt inter-
nėtinė bankininkystė,
home cinema [(h)oum'sinema] dkt v nkt namų ki­
nas.
hooligan ['(h)uligan] dkt v!m nkt chuliganas -ė.
honoris causa [o'noris] bdv n kt: dottore h. c. gar­
bes daktaras; laurea h. c. garbes laipsnis,
horror Į'orror] nkt 1. dkt v siaubas, siaubo žan­
ras; 2. bdv siaubo; un film h. siaubo filmas,
hostess ['ostess] dkt m nkt stiuardesė,
hot dog [(h)ot'dog] dkt v n kt dešrainis,
hotel [o'tel] dkt v nkt viešbutis; h. a cinque stelle
penkių žvaigždučių viešbutis,
hub [(h)ab] dkt v nkt 1. (aeroporto) mazginis oro
uostas; 2. m /šakotūvas.
humour ['jumor] dkt v nkt humoras; ricco di h.
juokingas, nepaprastai linksmas,
humus ['umus] dkt v nkt 1. (terriccio) humusas,
puvenos pi; l.fig formavimosi terpė,
hurra [ur'ra]/si valio!

I
i I dkt v/m nkt 1. devintoji italų kalbos abėcėlės
raidė; i minuscola „i“ mažoji; I maiüscola „1“
didžioji; I di / come Imola I kaip Imola (pa­
raidžiui sakant vardą, žodį ir pan.); ♦ metiere i
punti / i puntini sulle i sudėti taškus afit i; 2.: /
romėniškasis skaitmuo, atitinkantis skaičių 1.
i II artk v dgs => ii.
¡arda dkt m jardas.
iäto dkt v ling hiatas, sámbalsis.
-iatra priesaga, su kuria sudaromi daiktavardžiai,
reiškiantys tam tikros medicinos srities gydyto­
jus, pvz., pediatra, psichiatra ir t. t.
-iatria priesaga, su kuria sudaromi daiktavardžiai,
reiškiantys tam tikras medicinos sritis, pvz., ge-
riatria, odontoiatria, pediatría ir t. t.
iattūra dkt m nelaimė; nemalonümas.
ibéri||co, -a 1. bdv (anche stor) Ibėrijos; Ispani­
jos; geogr la Penisola ~ ca Ibėrijos pusiasalis;
2. dkt v/m stor iberas -ė; 3. dkt v/m (spagnolo)
ispanas -ė.
ibernare vksm [A] (-bėr-) spec hibernúoti.
ibernazióne dkt m spec hibernäcija.
ibis dkt v nkt zool ibisas; i. sacro šventasis ibisas.
ibisco dkt v bot 1. (arbusto) ybiškė; 2. (pianta da
šiepi) sirinis hibiskas.
įbrido, -a 1. bdv biol, ling hibridinis; 2. bdv fig
mišrus; maišytas; stile i. mišrus stilius; 3. dkt v
biol hibridas, mišrūnas; 4. dkt v ling hibridas,
iceberg ['aisberg] dkt v nkt ledkalnis; ♦ la punta
dell’i. ledkalnio viršūnė,
icóna dkt m 1. art ikona; 2. ¿«/piktogram a,
iconografía dkt m ikonografija,
ics dkt v/m nkt iksas (raidėspavadinimas).
ictus dkt v nkt m ed kraūjo išsiliejimas; i. cerebra­
le insultas, kraūjo išsiliejimas į smegenis,
iddio dkt v (dgs iddėi) => dio.
idė|įa dkt m 1. mintis -ičs, idėja; (progetto) su­
manymas; i. fissa įkyri mintis; un’öttima i.
puiki mintis; puikūs sumanymas; póvero di ~ e
neturiningas; cambiare i. apsigalvoti; mi e ve­
nųta uti’i., ho un’i. mán (į galvą) atėjo / šovė
mintis; sugalvojau; hai qualche i. per i regali?
gál turi kokių minčių dėl dovanų?; ♦ solo all’i.
vien pagalvojus; nemmeno / neanche per U nė
ūž ką!; tö ta ijaü nebūs!; accarezzare un’i. puo­
selėti mifitį; avere i. (di far qcs) manyti (ką
308
daryti); ketinti; planuoti; 2. (concetto) sąvoka;
samprata; (concezione) supratimas; suvoki­
mas; l ’i. di Dio Dievo sam prata; ♦ non avere la
piū pallida i. neturėti žalio supratimo; non ne
ho i. neįsivaizduoju; ho reso l ’i.? ar pakan­
kamai aiškiai pasakiau?; 3. (modo di vedere)
idėja; pažiūros pi; (impressione) įspūdis; (con-
vinzione) įsitikinimas; ~ e conservatrici kon­
servatyvios pažiūros / idėjos; ė uno che ha le
~ e chiare jis žino, ko nori; ♦ darė l ’i. (di qc)
atrodyti; sukelti (tam tikrą įspūdį); ėssere dell’i.
manyti.
idealj|e 1. bdv (non reale) idealūs, įsivaizdūoja-
mas; 2. bdv (perfetto) idealūs; tobulas; pavyz­
dingas; stato i. ideali valstybė; marito i. tobu­
las vyras; 3. dkt v idealas; l ’i. di bellezza grožio
idealas; societa senza ~ i visuomenė be idealų;
♦ e l’i. pats tas; sarebbe l ’i. butų idealū.
idealismo dkt vfilos idealizmas,
idealista dkt v/m idealistas -ė.
idealizzare vksm idealizūoti.
ideare vksm (-dė-) (su)galvoti; (su)kūrti.
ideatore, -trice dkt v/m (inventore) išradėjas -a.
idem prv taip pat, irgi; ♦ f am i. come sopra, i. con
patate (ir) vėl tas pats.
idėnti||co, -a bdv identiškas, vienodas; (a qc)
tapatūs (kam); toks -ia pat (kaip kas); i. ai
campione tapatūs pavyzdžiui; ė la stessa ~ca
cosa tai visiškai tas pats.
identificabile bdv (riconoscibile) atpažįstamas,
identifikūojamas; (determinabile) nustatomas;
non ė i. negalima / neišeina jo atpažinti,
identificare vksm (-ti-) 1. (qcn) nustatyti (kieno)
tapatybę; identifikūoti (ką); (riconoscere) at­
pažinti (ką); 2. (accertare) n u sta ta i (ką); iš(si)-
aiškinti; 3. (considerare uguale) (su)tapatinti.
►identific|Įarsi sngr tapatintis, susitapatinti;
identifikūotis.
identificativo, -a bdv identifikacinis; identifika­
vimo; cddice i. identifikavimo kodas,
identificazione dkt m (riconoscimento) identifi­
kacija, atpažinimas; (determinazione) nustaty­
mas.
identikit [-'kit] dkt v nkt fotorobotas.
identita dkt m nkt 1. tapatybė; identitetas; sta-
bilire l ’i. (di qcn) nustatyti (kieno) tapatybę;
309
♦ carta d ’i. asmeñs tapatybės kortelė; 2. (ugua-
glianza) identiškumas, tapatum as,
ideográmma dkt v ideograma,
ideología dkt m ideologija,
ideológico, -a bdv ideologinis; ideologijos,
ideólogo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m ideologas -ė.
idi dkt m dgs stor idos,
idillico, -a bdv idiliškas, idilinis,
idillio dkt v lett, mus, fig idilė,
idioma dkt v šnekta; (lingua) kalbá.
idiomático, -a bdv spec idiomatinis, idióminis.
idiota 1. bdv idiotiškas; kvailas; risposta i. idio­
tiškas atsakymas; 2. dkt v/m spreg idiotas -ė; 3.
dkt v/m m ed silpnaprotis, -ė, idiotas -ė.
idiozia dkt m 1. spreg idiotizmas, idiotybė; nesą­
monė; 2. m ed idiotizmas, silpnaprotystė,
idolatrare vksm (-la-) garbinti (kaip stabą), fa­
natiškai garbinti; dievinti,
idolatría dkt m 1. stabmeldystė; 2 .fig fanatiškas
garbinimas; dievinimas,
idolo dkt v 1. stabas; 2. fig dievaitis; numylėtinis;
i. delle folie publikos numylėtinis,
idoneitá dkt m tinkamūmas; esame di i. kvalifi­
kacijos egzaminas,
idóne |o, -a bdv tiñkamas; kvalifikuotas; mezzi
~ í tiñkamos priemonės; non i. netifikamas; i.
all’adozione tiñkamas įvaikinti; i. all’insegna-
mento tūrintis pedagogo kvalifikaciją; i. alser-
vizio militare tiñkamas karinei tarnybai; iti
modo i. tiñkamai; ėssere i. (a/per (far) ącs) tikti
(kam, ką daryti).
idránte dkt v hidrantas; (ii tubo) gaisrinė žarna;
(cannone ad acqua) vandeñs patranka,
idratánte bdv, dlv drėkinamasis,
idratáre vksm (-dra-) (su)drėkinti.
idratazióne dkt m drėkinimas; spec hidratacija,
idráuli ¡co, -a 1. bdv tecn hidraulinis; impianto i.
vandentiekis; (di u n ’abitazione) santechnika;
turbina ~ ca hidraulinė turbina; 2. dkt v san­
technikas; vandėntiekininkas.
idrico, -a bdv vandeñs; vandenų,
idro- priešdėlis: pirmasis sudurtinių žodžių dė­
muo, rodantis sąsają su vandeniu, pvz., idrobio-
logia, idrografia, idromassággio ir t. t.
idrocarbūro dkt v chim angliavandenilis.
idroelėttric||o, -a bdv hidroelektrinis; centrale ~ a
hidroelektrinė,
idrófilo, -a bdv: cotone i. higroskopinė vata.
idrofobo, -a bdv pasiutęs (ppr. apie gyvūną).
idrógeno dkt v chim vandenilis,
idrografia dkt m 1. hidrografija; 2. (di una zona )
ūpių ir ežerų sistema, hidrografija.
ignorare
idromassággio dkt v vandeñs masažas; vasca con
1. sūkurinė vonia.
idrorepellénte bdv hidrofobinis (nedrėkstantis
nuo vandens).
idroscálo dkt v hidroplanų uostas,
idroterapia dkt m m ed h id ro terap ia, vandeñs
terapija,
idrovolánte dkt v hidroplánas.
idróvora dkt m tecn vandeñs siurblys,
iėlla dkt m fa m nelaimė; portare i. (at)nėšti n e­
laimę; che i..' kaip nepasisekė!
ielláto, -a bdv fam 1. (di qcn) neturintis laimės
(kuriam nesiseka); šono i. mán balsiai nesiseka;
2. (di qcs) nesėkmingas; nelaimingas,
iena dkt m zool hiena.
ierático, -a bdv fig iškilnūs; hierátinis.
iéri prv 1. vakar; l ’altro i. užvakar; i. sera vakar
vakarė; da i. nuo vakar; di i. vakarykštis agg;
♦ nato i. vakar gimęs (nepatyręs); 2. fig dár ne­
seniai.
iettatóre, -trice dkt v/m žmogūs, nešantis nelai­
mę.
igiéne dkt m higiena; i. intima intymioji higiena;
♦ Ufficio d ’i. sanitarijos skyrius,
igienicaménte prv higieniškai.
igiéni ¡| co, -a bdv 1. higieninis; higienos; condi-
zioni ~che higieninės sąlygos; norme ~che
higienos normos; servizi ~ c i santechnika sg;
2. (conforme a igiene) higieniškas; carta ~ ca
tualetinis popierius.
igienista dkt v/m higienistas -ė.
igloo [i'glu] dkt v nkt iglu.
iglú dkt v nkt => igloo.
ignaro, -a bdv (esantis) nežinioje; nežinantis;
nenujaūčiantis; ėssere i. (di qcs) nežinoti (/ ne-
jaūsti) (ko).
ignifugo, -a (v dgs -ghi) bdv nedegūs,
ignóbile bdv niekšiškas; nedoras,
ignominia dkt m negarbė, nešlovė,
ignominioso, -a bdv negarbingas, nešlovingas.
ignorante 1. bdv neišprūsęs; neišmanantis; ėsse­
re i. (in/di qcs) nenusimanyti (apie ką); neiš­
manyti (ko); nem okėti (ko, ką daryti); 2. bdv
(senza un ’istruzione) nemokytas; neišsilavinęs;
3. dkt v/m tamsuolis -ė; nemokša eom; 4. dkt
v/m fa m (villano) storžievis -ė.
ignoránza dkt m 1. neišmanymas; nemokšiškū-
mas; (scarsa conoscenza) nežinojimas; i. cras-
sa visiškas nemokšiškumas; 2. (mancanza di
istruzione) neišsilavinimas; (mancanza di espe-
rienza) nepatyrimas.
igno||rare vksm (-gno-) 1. (qcs) nežinoti (ko); i.
la veritá nežinoti tiesos; i. l’accaduto nežinoti,
ignoto 310

kás atsitiko; si ~rano le cause del disastro fondato) nepagrįstas; pretese ~ e nepagrįstos
nelaimės priežastys nežinomos; 2. (non darė preteñzijos.
retta) neatsižvelgti (į ką); nepaisyti (ko); igno­ illéso, -a bdv nenukentėjęs; (sano e salvo) gyvas
ruoti (ką); 3. (qcn) ignoruoti, nekreipti dėm e­ ir sveikas; ė uscito i. dall’incidente per avariją
sio (į ką). nenukentėjo,
ignot||o, -a 1. bdv nežinomas; ąuadro di autore illetteráto, -a bdv beraštis,
i. nežinomo tapytojo paveikslas; ♦ Milite i. illibáto, -a bdv skaistūs (irprk); nesuteptas,
Nežinomasis kareivis; 2. dkt v nežinia; neži­ illimitatllo, -a bdv neribotas; (sconfinato) beribis;
nomybė; la paura dell’i. nežinomybės baimė; crédito i. neribotas kreditas; avere validitá ~ a
3.: dkt v dgs ~ i nežinomi asmenys; ♦ i sdliti galioti neribotai; figfidiicia ~ a beribis pasiti­
~ i neišaiškinti nusikaltėliai (ironiškai kalbant kėjimas.
apie įprastus neišaiskintus nusikaltimus). ¡Ilógico, -a bdv nelogiškas; (senza lógica) be
igrom etro dkt v drėgmematis. logikos; (sciocco) neprotingas,
iguana dkt m zool iguana. illiidere* vksm (-lu-) suteikti (kam) tuščių vilčių;
ii artk v (dgs i) ppr. neverčiamas 1.: ii mondo pa­ i. con belle parole suvilioti gražiais žodžiais.
saulis; i cani šiinys; ii pensiero mintis -lės; m ą­ ► illud||ersi sngr puoselėti iliuzijas; guostis
stymas; ii mangiare valgymas; valgyti; (cibo) tuščia viltimi; non c ’ė da i. nėra ko viltis.
maistas; (alimentazione) mityba; U difficile tai, illum in|Įare vksm (-lu-) 1. (ap)šviėsti; (di colpo)
kas sunku; sunkioji dalis; ii perché priežastis nušviesti; i. a giorno šviesti kaip diėną; fig un
-iės femm; ii cane piccolo mažasis šuo; 2. jun­ sorriso gli ~ o ii volto šypsena nūšvietė jó vei­
giasi su prielinksniais: ai (a + ii) ristorante dą; jó veidas nušvito šypsena; 2.fig (la mente)
restorane; dal (da + ii) médico pas gydytoją; (ap)šviėsti; (informare) (pa)informúoti.
del (di + ii) tetto stógo; dai (da -I- i) genitori ►illum inársi sngr nušvisti (irprk); (farsi chia-
pas tėvus; 3. (įeina į laiko aplinkybes): i i sábato ro) šviesėti; fig i. di gióia nušvito iš džiaugsmo.
šestadieniais; ii giorno dopo kitą dieną; ii 20 illum ináto, -a bdv fig apsišvietęs; išmintingas;
febbráio vasario dvidešimtoji; iipróssimo anno stor dispotismo i. apšviestasis absoliutizmas,
kitais metais, illuminazióne dkt m 1. apšvietimas; i. stradale
ila dkt m zool (paprastoji) mėdvarlė. gatvių apšvietimas; i. a gas (ai neon) dujinis
ilare bdv liñksmas. (neoninis) apšvietimas; 2. fig praregėjimas;
ilaritá dkt m linksmumas; (riso) juokas; destare / mi ė venuta un’i., ho avuto un’i. praregėjau.
suscitare l’i. (di qc) prajuokinti (ką), sukelti
Illuminismo dkt v filos Šviečiamasis amžius, Ap-
(kam) juoką,
švieta.
iliaco, -a bdv anat klubinis; osso i. klubákaulis.
illum inista 1.bdv (dell'Illuminismo) Šviečiamojo
illa/.ione dkt m nepagrįsta prielaida,
amžiaus; švietėjiškas; 2. dkt v/m švietėjas -a.
illecitam énteprv neteisėtai, nelegaliai,
illuministico, -a bdv => illum inista 1.
illécitl! o, -a 1. bdv neleistinas; (illegale) neteisė­
¡Ilusión! e dkt m 1. iliuzija, apgaulė; i. dttica op­
tas; guadagni ~ i neteisėtai uždirbti pinigai;
tinė apgaulė; 2. fig iliūzija; neįgyvendinama
relazione ~ a neleistinas (meilės) ryšys; tráffici
svajonė; farsi delle ~ i tuščiai viltis; non farsi
~ i neteisėta prekyba sg; 2. dkt v dir teisės pa­
(grandi) ~ i nedėti didelių vilčių.
žeidimas; i. civile civilinės teisės pažeidimas; i.
¡Ilusionista dkt v/m fokusininkas -ė, iliuzionistas
finanziario finansinis nusikaltimas; i. (penale)
nusikaltimas; baudžiamoji veika, -ė.
illūso, -a dkt v/m svajotojas -a; (pdvero) i. nai­
illegale bdv nelegalūs; neteisėtas; attivitd i. ne­
teisėta veik(l)a. vuolis (iliuzijos auka).
illegalitá dkt m 1. nelegalūmas; neteisėtūmas; illusori||o, -a bdv nepagrįstas; apgaulingas; pro-
2. (a/to illegale) neteisėtas veiksmas; neteisėta messe ~ e tušti pažadai.
veika; 3.: vivere nell’i. nelegaliai verstis, ¡liustrai!re vksm 1. iliustruoti (leidinį); 2. (spie-
illegalm énteprv nelegaliai, neteisėtai, gare) (pa)aiškinti; (iš)dėstyti, (pa)iliustruoti.
illeggibile bdv neįskaitomas; grafía i. neįskaito­ ¡Ilustrativo, -a bdv iliustracinis (irprk); (esplica-
mas raštas. tivo) aiškinamasis,
illegittim itá dkt m neteisėtūmas; nelegalūmas. illustráto, -a bdv, dlv iliustruotas, su paveikslė­
illegittimĮĮo, -a bdv 1. neteisėtas; nelegalūs; ♦ fi- liais.
glio i. nesantuokinis vaikas; pavainikis; 2. (in- illustratóre, -trice dkt v/m iliustratorius -ė.
311
illustrazione dkt m 1. (disegno, foto) iliustracija;
paveikslėlis; 2. (spiegazione) aiškinimas,
illūstrije bdv garsūs, (į)žymūs; ♦ ~ i colleghi (in
lettere e sim .) gerbiami kolegos,
im - 1priešdėlis => in - 1.
im- II priešdėlis => in- II.
im bacuccato, -a bdv apsimuturiavęs,
im ballaggio dkt v 1. (l ’azione) (į)pakavimas; car-
ta da i. vyniojamasis popierius; 2. (l'involucro)
pakuotė.
im ballare vksm (į)pakūoti, supakuoti; įvynioti,
im ballo dkt v => imballaggio.
im balsam are vksm (-bal-) balzamuoti,
im balsam ato , -a bdv, d Iv balzamuotas,
im balsam azione dkt m balzamavimas.
im bambolato, -a bdv akis išpūtęs; išsižiojęs; non
stare lifermo i.! ko ten vėpsai atsistojęs!
imbandire vksm (-isc) (su)ruošti (prabangų p o ­
kylį, vakarienę ir pan.); i. una tavola apkrauti
stalą visokiais skanumynais,
im barazzante bdv nesmagūs, verčiantis jaustis
nejaukiai; un silenzio i. nesmagi tyla.
imbarazzjjare vksm 1. (pri)vefsti jaustis nejau­
kiai / nepatogiai; (su)trikdyti; la sua domanda
rni ha ~ ato jūsų klausimas m anė suglumino;
2. (ostacolare) trukdyti; i. i movimenti varžyti
judesius; ♦ i. lo stdmaco apsunkinti skrandį.
►im barazzarsi ingr pasijausti nejaukiai; susi­
drovėti; (confondersi) sumišti, sutrikti.
imbarazzato, -a bdv 1. besijaučiantis nejaukiai /
nesmagiai / nepatogiai; sutrikęs; 2.: ♦ ho lo
stdmaco i. kažką nė taip suvalgiau,
imbarazzo dkt v 1. nejaukumas; diskomfortas;
sutrikimas; ėssere / sentirsi / trovarsi in i. jau­
stis nejaukiai / nesmagiai; mettere (ącn) in i.
sugluminti (ką), priversti jaustis nejaukiai;
2.: ♦ i. di stomaco sunkumas skrandyje,
imbarcadėro dkt v prieplauka,
imbarcare vksm įlaipinti į laivą (/ į lėktuvą / į
valtį ir pan. ); (merei) (į)krauti į laivą (/ į valtį
ir pan.); ♦ i. acąua praleisti vandenį.
►im barcarsi sngr 1. įlipti ([ lėktuvą / f laivą ir
pan.); 2.fig įsivelti (į rizikingą reikalą).
imbarcazione dkt m valtis -ies; (nedidelis) laivas;
i. da diporto jachta; sportinis laivas,
imbarco dkt v 1. (l’azione) įlaipinimas į laivą (/ į
lėktuvą ir pan.); (di merei) (į)krovimas į laivą
(/ [ lėktuvą ir pan.), pakrovimas; carta d ’i.
įlaipinimo talonas; 2. (ii luogo) įlaipinimo vie­
ta; (banchina) prieplauka;portą d ’i. įlaipinimo
vartai.
im bastire vksm (-isc-) 1. (su)dygsniūoti; 2. fig
apmesti (planą ir pan.), rengti (ko) metmenis.
imbonire
im bastitùra dkt m 1. (l’imbastire) dygsniavimas;
2. (i panti) dÿgsniai pi; (la cucitura) siūlė,
im bàttersi vksm (in ąc) atsitiktinai (ką) sutikti,
netikėtai (su kuo) susidurti,
im battibile bdv nenugalimas; nepranokstam as,
im battùto, -a bdv nenugalėtas; (che non ha per­
so) nepralaimėjęs,
im bavagliàre vksm 1. užkimšti (/ užrišti) (kam)
burną; 2. fig nutildyti; suvaržyti,
imbeccàre vksm (-bée-) 1. (un uccello) dėti mais­
tą (paukščiui) į snapą, (pa)lėsinti (ką); 2. fig
(ącn) (pa)suflerūoti (kam), pasakinėti; (istm-
ire, consigliare) primokyti (ką).
im beccàta dkt m fig pasuflerâvimas; primoky­
mas; darė un’i. (a ącn) pasufleruoti,
im becille 1. bdv silpnaprotiškas, kvaišas; idioti­
škas; 2. dkt v/m bukagalvis -ė, silpnaprotis -ė;
volg debilas -ė.
im bellettàrsi vksm (-lėt-) pasipudrūoti, pudrūotis.
imberbe bdv 1. (senza barba) bebarzdis; 2. fig ža­
lias (neprityręs).
im bestialire vksm (-isc-) įsiutinti, įpykdyti.
►im bestialirsi vksm įsiusti, įtūžti; pašėlti,
imbévere vksm suvilgyti; (inzuppare) išmirkyti,
imbevibile bdv negeriamas; questo vino è i. šio
vÿno neįm anom a gerti,
imbevùto, -a bdv (iš)mirkytas; pam erktas; (di
qcs) prisisunkęs (ko) (ir prk); i. nei latte išmir­
kytas piene; fig i. di idee comuniste prisisunkęs
komunizmo idėjų.
im biancà||re vksm 1. (iš)baltinti, baltai ( n e d a ­
žyti; i. le parėti baltinti sienas; 2. (della neve):
la neve ~ va i tetti stogai buvo baltai apsnigti.
►im biancà||rsi sngr (pa)bâlti; i eapelli si šono
~ ti pabalo / pražilo plaukai.
im bianchino dkt v dažytojas,
imbizzarrirsi vksm (-isc-) pasibaidyti (apie ar­
klius), išsigąsti,
imbizzarrito, -a bdv pasibaidęs (apie arklį).
imboccàre vksm (-bôc-) 1. (qc) (pa)m aitinti (ką)
(šaukštu), dėti (kam ) [ burną; 2. (una strada e
sim.) (į)sūkti (į gatvę ir pan.), pasukti; įvažiuo­
ti; (entrare) įeiti; (di navi) įplaukti; i. ¡’auto­
strada įvažiūoti į automagistralę; i. un sentiero
pasukti takeliu; ♦ i. una cattiva strada nueiti
kreivais keliais, nukrypti nuo kelio,
imboccatùra dkt m 1. (ingresso) įeiga; įvažiavi­
mas (vieta); (d iporto) įplauka; l ’i. di una valle
įvažiavimas į slėnį; 2. (apertura) angà; attacca-
re un tubo all’i. dėl rubinetto užmauti žarną ant
čiaupo; 3. mus pūstukas,
imbôcco dkt v (di qcs) įvažiavimas (į ką).
imbonire vksm (-isc-) (apsukriai) įtikinėti.
imbonitóre
im bonitóre, -trice dkt v/m (apsukrus -i) jtikiné-
tojas -a.
im boscá||rsi vksm (-bó-) 1. (nascondersi) pasi­
slėpti (ir prk); (svignarsela) dėti f krūmus; és-
sersi ~ to slapstytis; 2.fa m (di coppia) susirásti
vietelę (ppr. porelei slapstytis)', prisiglausti ato­
kesnėje vietoje; 3. fam (fregare) nukniaükti.
im boscáta dkt m pasala; cadere in un’i. pakliūti f
pasalą tendere un’i. sureñgti pasalą; (stare in
attesa) tykoti (pasaloje),
im boschire vksm (-isc-) (ap)sodinti / (ap)žėldinti
mišku.
im bottigliam énto dkt v 1. (l’azione) (iš)pilstymas
į butelius; 2. fig (ingorgo dėl trafpco) eismo
spūstis -iės fem m .
im bottigliáre vksm (iš)pilstyti f bitelius; (con­
servare) laikyti (biteliuose),
im bottigliáto, -a bdv fig: rimanere i. nei trafpco
užstrigti eismo spūstyje,
im bottire vksm (-isc-) 1. (di ges) (pri)kimšti (ko);
fig i. (a qcn) la testa di idiozie prikimšti (kam)
galvą nesąmonių; 2. (farcire) įdaryti (kuo); pri­
kimšti (ko); i. un panino di I con (ii) salame;
įdėti saliámio į bandelę; ruošti sumuštinį sū
saliamiū.
►im bottirsi sngr 1. (vestirsipesante) storai ap-
sireñgti; 2. fig (di ges) prisiryti (ko); i. di sonni-
feri prisigerti migdomųjų,
im bottito, -a bdv (di ges) įdarytas (kuo); panino
1. sumuštinis.
im bottitura dkt m kamšalas, {kamša,
imbracáre vksm (-brá-) apvynioti (virvėmis / dir­
žais ir pan.).
im bracatura dkt m diržai pi, virvės pi (virvių ir
pan. sistema sunkiems daiktams kelti ar trans­
portuoti); stropas; sport apraišai pi.
imbracciáre vksm: i. ii mitra atstatyti autom atą
(atrėmus į petį ir pasiruošus šauti).
imbragáre vksm (-brá-) => imbracáre.
im branáto, -a dkt v/m, bdv atgrubnagis -ė; nevy­
kėlis -ė.
imbrattare vksm (gc di ges) (ap)drėbti (ką kuo);
apdrabstyti; (iš)teplioti; (iš)terlioti; i. di fango
drėbti purvais; (iš)purvinti.
im brattatóre, -trice dkt v/m terliótojas -a.
im brigliáre vksm 1. (pa)kam anóti; (pa)kinkyti;
2. fig (pa)žaboti.
imbrocc| áre vksm (-broc-) (indovinare) atspėti;
non ne ~ o una! mán tragiškai nesiseka!
imbrod|jarsi vksm (-brd-): ♦ ilk chi si lodą si ~ a
kas save giria, tą perkūnas spiria.
im brogli||are vksm (-brd-) 1. (su)páinioti; suvel­
ti; i. una matassa suvelti siūlus; ♦ i. le carte su­
312
maišyti kortas; 2. (raggirare) apgauti; apgau­
dinėti; i. sulpeso apsvefti.
►im brogli||arsi sngr 1. susivelti, susipainioti;
2. fig suglūmti; susipainioti.
im broglio dkt v 1. (pasticcio) painiava; 2. (raggi-
ro) apgavystė, apgaulė,
im broglione dkt v/m apgavikas -ė, sūkčius.
im bronciato, -a bdv niūrūs, susiraukęs; surūgęs,
imbrunire 1. vksm beasm [E] (-isc-) temti; 2. dkt
v nkt sutema; all’i. temstant,
imbruttire vksm (-isc-) 1. tr (pa)daryti negražų;
(deturpare) (su)bjauroti; 2. intr [E] darytis ne­
gražiam, pasidaryti negražiam,
imbucare vksm (-bū-) 1. (lettere e sim.) įmesti (į
pašto dėžutę); 2. fa m (ficcare) nukišti; 3.sport
(nei biliardo) įmūšti.
►im bucarsi sngr (di gen) pasislėpti nuo kitų;
i. a una festa ateiti [ vakarėlį nekviestam.
imburrare vksm (gc) (pa)tėpti (ką) sviestu, už­
tepti sviesto (ant ko).
im būto dkt v piltuvėlis, piltūvas.
im ėne dkt m anat mergystės plėvė,
im itare vksm (i-) 1. (pa)mėgdžioti, imituoti; i.
l ’insegnante (la voce di qc) pamėgdžioti dė­
stytoją (kieno balsą); 2. (falsificare) padirbti;
i. una firma padirbti parašą; 3. (seguire l’esem-
pio) (gen) sekti (kuo); imituoti (ką); i. i classici
imituoti klasikus; 4. (assomigliare) (ges) būti
panašiam (į ką); imituoti (ką).
im itatore, -trice dkt v/m imitatorius -ė, mėgdžio­
tojas -a.
im itazion | e d/cf m 1. (pa)mėgdžiojimas, imitavi­
mas; l’i. degli adulti suaugusiųjų pam ėgdžio­
jimas; 2. (come modelio) sekimas; l ’i. degli
adulti suaugusiųjų sekimas; 3. (di un oggetto e
sim.) imitacija; padirbinys; (falšo) klastotė;
un’i. delmarmo m arm uro imitacija; ♦ diffidate
delle ~ i! saugokitės klastočių!; 4. mus im ita­
cija.
im m acolato, -a bdv nesūteptas (ppr. prk).
im magazzinam ento dkt v sandėliavimas,
immagazzinare vksm 1. sandėliūoti; (tenere in
magazzino) laikyti sandėlyje; 2. (accumulare)
(su)kaūpti; (conservare) laikyti,
im m aginabile bdv įsivaizduojamas; (possibile)
įmanomas.
inimagini are vksm (-ma-) 1. įsivaizduoti; i. di
essere a letto įsivaizduoti save lovoje, įsivaiz­
duoti save gūlintį lovoje; 2. (inventare) sugal­
voti; sukūrti; 3. (pensare) manyti, (pa)galvoti;
(suppoire) spėti; non l ’avrei mai ~ ato niekada
nebūčiau pagalvojęs; di si manau, kad
taip; dovevo ~arlo turėjau susivokti.
313
► immagin||arsi sngr įsivaizduoti; si ~ a di
essere a scuola įsivaizduoja save mokykloje,
įsivaizduoja, kad (jis) yra mokykloje; ♦ ma si
~ i7 žinoma, nė (/ taip)!
immagina{įrio, -a 1. bdv išgalvotas, nerealūs; įsi­
vaizduojamas; amici ~ r i įsivaizduojami / iš­
galvoti draugai; malato ~ o tariamasis ligonis
(ligą įsikalbėjęs žmogus); 2. bdv: m at numero i.
menamasis skaičius; 3. dkt v vaizdiniai pi.
immaginazione dkt m 1. vaizduotė; fantazija;
frutto dell’i. vaizduotės vaisius; avere un’i.fėr-
vida turėti lakią vaizduotę; eccitare l ’i. su­
žadinti vaizduotę; ♦ ai di la di ogni i. visiškai
neįsivaizduojamas agg; 2. (invenzione) prasi­
manymas, pramanas,
immaginįje dkt m 1. atvaizdas; vaizdas; l ’i. alio /
nello spėcchio atvaizdas veidrodyje; utį ’i. digi-
tale skaitmeninis vaizdas; 2. (figūra) paveiks­
las, paveiksliukas; (veduta) vaizdas; (ritratto)
portretas; (fotogramma) kadras; (statuetta) fi­
gūrėlė; i. a colori spalvotas paveiksliūkas; ~ i
di Roma Rom os vaizdai; 3. fig portretas; kopi­
ja; (simbolo) simbolis; e l ’i. dėl padre jis savo
tėvo kopija; šuo fratello e l ’i. della salute jo bro­
lis yra sveikatos įsikūnijimas; ♦ a i. (di ųc) pa­
gal (ko) paveikslą; (ko) pavidalu; 4. (idea che
si dd di sė) įvaizdis; (reputazione) vardas, re­
putacija; i. aziendale įmonės įvaizdis; curare la
prdpria i. rūpintis savo įvaizdžiu; ne va della
nostra i. ant kortų pastatytas mūsų įvaizdis;
5. (mentale) vaizdinys; vaizdas; utt’i. delpassa-
to praeities vaizdas; 6. lett figūra; parlare per
~ i vaizdžiai /' vaizdingai kalbėti,
immaginoso, -a bdv 1. (di qcn) lakios vaizduo­
tės; 2. (di qcs) vaizdingas,
immancabile bdv (sempre presente) tradiciškas;
etatinis jam ; un ospite i. pastovūs svečias,
immancabilmėnte prv (sempre) visuomet; tradi­
ciškai; (inevitabilmente) neišvengiamai,
immane bdv 1. (terribile) siaubingas; (spavento-
so) baisūs; sciagura i. siaubinga nelaimė; 2.fig
(enorme) milžiniškas,
immangiabile bdv nevalgomas; ąuesto polio ė i.
šios vištienos neįm anom a valgyti,
immantinente prv bem at, beregint,
immatricolare vksm (-tri-) (į)registrūoti; i. un’au-
tomdbile įregistruoti automobilį; i. uno studen­
te imatrikuliuoti studentą (priimti į aukštąją
mokyklą).
immatricolazione dkt m (di un ’auto) įregistravi­
mas; (di uno studente) imatrikuliacija,
immaturita dkt m nesubrendimas,
immatūro, -a bdv 1. (di frutto) neprinokęs: (di
imméttere
bacca) neprisirpęs; 2. fig nesubrendęs; nebran-
dūs; emotivamente i. emociškai nebrandūs.
immedesimarsi vksm (-dé-) įsijausti,
immedesimazióne dkt m įsijautimas,
¡inmediatamente prv 1. tučtuojau; nedelsiant,
neatidėliojant; 2.: i. dopo (qc) iškart (po ko).
immediatézza dkt m 1. (prontezza) greitūmas;
skubumas; staigumas; 2. (semplicitá) papras-
tūmas.
immediat| o, -a bdv 1. nedelsiamas; neatidėlioti­
nas; iš karto vykstantis; skubūs; esecuzione ~ a
di una sentenza skubūs teismo nuosprendžio
vykdymas; tagli ~ i delle spese neatidėliotinas
išlaidų mažinimas; risposta ~ a skubūs atsaky­
mas; grázie all’intervento i. della polizia polici­
jai nedelsiant sureagavus; entrare in vigore con
effetto i. įsigalioti nedelsiant; 2. (diretto) tie­
sioginis, (ii piu prossimo) artimiausias; l ’i. su-
periore tiesioginis viršininkas; nelle ~ e vici-
nanze (visai) greta (ko); arčiausiai (ko); nell’i.
(futuro) artimiausiu metu; 3. (istintivo) impul­
syvūs, staigūs; reazione ~ a impulsyvi reakcija;
4. kaip dkt v: ♦ nell’i. artimiausiu metū.
immemorábile bdv neatm enam as; ♦ da tempo i.
nuo neatm enam ų laikų,
immémore bdv neatm enantis,
immensaménte prv be galo; neapsakomai,
immensitá dkt m nkt 1. (l’essere senza confini)
neaprėpiam um as; 2. (spazio infinito) platybė;
3. ja m daugybė,
imménso, -a bdv 1 . (senza confini) neaprėpiam as,
neišmatuojamas; begalinis; 2. (enorme) didžiu­
lis; milžiniškas,
immérllgere* vksm 1. (į)merkti, (į)kišti (įskystį);
(pa)nardinti; (solo un p o ’) (pa)mirkyti; 2. (una
lama) įsmeigti; 3. fig: ilguasto ~ se la casa nei
buio gedimas paskandino namus tamsoje.
► immėrgersi sngr 1. (pa)nirti; (pa(si))nėrti;
(andaré afondo) nugrimzti; i. nella vasca lįsti /
atsigulti į vonią; 2. fig pasinerti; įsitraukti; i.
nello studio pasinerti į mokslus,
immeritáto, -a bdv nepelnytas; neužtarnautas,
immersióne dkt m 1. (l ’immergersi) pa(si)nėri-
mas; panirimas; (per sport) nardymas; linea di
i. vaterlinija; ♦ in i. paniręs agg; 2. (l ’immer-
gere) panardinimas,
immėrso, -a bdv nugrimzdęs; (solo di qcn) pasi­
nėręs; (messo in acqua e sim .) įmerktas; essere
i. grimzdėti; skendėti; fig i. nei pensieri pas-
kefidęs mintyse.
immétt|¡ere* vksm 1. (į)lėisti; įvesti; i. aria nei
polmoni įtraukti óro į plaučius, įkvėpti; i. dati
nei Computer įvesti duomenis f kompiuterį; i.
imméttersi 314

un prodotlo sul mercato paleisti gaminį į rinką; immüne bdv 1. (da ącs) netūrintis (ko); i. da col­
2. (di strade e sim .) vesti (apie kelią). pa be kaltės; i. da imposte neapmokestinamas;
►immėttersi sngr pasukti, įvažiuoti, 2. m ed , biol (da ącs) neimlūs (ligai), atsparūs;
immigrare vksm [E] (-m i-) imigruoti; atsikelti. 1. dal contagio atsparūs ūžkratui.
immigrat||o, -a 1. bdv imigravęs; atsikėlęs (gy­ immunitá dkt m 1. dir (teisinė) neliečiamybė,
venti); 2. dkt v/m (i)migrantas -ė; ateivis -ė; un imunitetas; i. diplomática diplom atinė nelie­
1. nordafricano imigrantas iš šiaurės Afrikos; čiamybė; 2. med, biol imunitetas, neimlūmas.
famiglia di ~z imigrantų šeima; flussi di ~ i immunitário, -a bdv imuninis; biol ii sistema i.
imigrantų srautai. imuninė sistema,
immigrazione dkt m 1. (ii fenom eno) imigracija; itnmunizzare vksm m ed imunizuoti,
2. ( l’azione) imigravimas. immunodeficiénza dkt m m ed imunodeficitas,
imminent e hdv artėjantis; (inevitabile) neišven­ immusonito, -a bdv suniūręs.
giamas; (prossimo) busimas, busimasis; arti­ immutábile bdv nekiñtamas; nesikeičiantis,
miausias; le ~ i elezioni netrūkus vyksiantys immutabilita dkt m nekintamumas,
rinkimai, būsimi rinkimai; la guerra e i. artėja immutáto, -a bdv nepakeistas; (che non ė cam ­
karas; ii šuo arrivo e i. jis netrūkus pasirodys, bíalo) nepakitęs, nepasikeitęs; ė rimasto i. liko
immischiare vksm įvelti, įpainioti, įmaišyti. nepakitęs, nepasikeitė; nebuvo pakeistas,
► immischiar||si sngr kištis, įsikišti; non ti i. impacchettáre vksm (-chét-) (į)pakuoti; įvynioti;
nei fatti / negli affari miei, non ~ ti nelle mie supakuoti; fasuoti,
cose į m ano reikalus tū nesikišk. impacciáre vksm (ąc) kliudyti (kam ); (su)varžy-
immissario dkt v geogr intakas, ti (ką); i. i movimenti varžyti judesius,
immissione dkt m (į)leidimas; (į)vedimas. impacciáto, -a bdv 1. nerangūs, nevikrūs; suvar­
imnidbil||e 1. bdv nejudantis; nejudamas; essere žytas; 2 .fig sutrikęs, susivaržantis,
i., rimanere i., stare i. nejudėti; stovėti neju­ impáccio dkt v 1. (ostacolo) keblumas; kliūtis
dant; 2. bdv: ♦ beni ~ i nekilnojamasis turtas -ies fem m ; essere d ’i. kliudyti; 2. (disagio) ne­
sg; 3. dkt v (edificio) pastatas, jaukumas; diskomfortas,
immobiliare bdv nekilnojamojo turto; agenzia impácco dkt v pavilgas, kom prėsas;/are / mėttere
(annūncio, mercato) i. nekilnojamojo turto a- un i. uždėti kompresą,
gentūra (skelbimas, rinka), impadronirsi vksm (-isc-) (di ącs) 1. (už)grobti
immobilismo dkt v inertiškumas, (ką); užimti; (appropriarsi ) pasisavinti; (cort
immobilita dkt m 1. nejudamum as; nejudrumas; rapacita) pasiglemžti; i. dėl potere užgrobti
2 .fig neveiklumas, inertiškumas, valdžią; 2. fig gerai išmokti (ką); įvaldyti; įsi­
immobilizzare vksm 1. (chifa resistenza) sutram ­ savinti.
dyti; 2. m ed imobilizūoti; 3 .fig sukaustyti; pa­ impagábile bdv neįkainojamas,
ralyžiuoti, impagináre vksm (-pa-) (su)m aketūoti, (sudau­
immoderato, -a bdv nesaikingas, žyti.
immodestia dkt m nekuklumas, impaginazióne dkt m 1. ( l’azione) maketavimas:
immodesto, -a bdv nekuklūs, 2. (l ’im paginato ) maketas,
immolare vksm (-m d-) (pa)aukoti (irp rk ). impagliáre vksm iškimšti.
►immolarsi sngr pasiaukoti (irprk). impaláre vksm (-pa ) pam auti añt baslio,
immondezzaio dkt v šiukšlynas; sąvartynas, impaláto, -a bdv fig kaip [bestas,
immondizia dkt m šiukšlės pi; atliekos pi; casso- impalcatūra dkt m (ponteggio) pastoliai pi; mon­
netto dell’i. šiukšlių konteineris; buttare Vi. tare un’i. statyti pastoliūs.
išmesti šiukšlės, impallidll'ire vksm [E] (-isc-) 1. (iš)blykšti; išbal­
immondo, -a bdv fig 1. nešvarūs; (iwrpe)niekin- ti; 2. (delle stelle) blėsti; 3. fig (nu)blañkti.
gas; l.f a m klaikūs; (schifoso) šlykštūs, impallináre vksm (-Ii-) nušauti šratais,
immorale bdv amoralūs; nedoras, impalpábile bdv 1. (itin) smūlkus; zucchero i. mil-
immoralita dkt m amoralumas; nedorovė. tėlinis cūkrus; 2. fig neapčiuopiamas,
immortalare vksm (-ta-) įamžinti, impanáre vksm (-pa ) (pa)volióti džiūvėsėliuose,
immortale bdv nem irtingas (ir prk), nemarūs; impantanársi vksm (-ta-) įklimpti (irprk).
(eterno) amžinas, impaperársi vksm (-pa-) nė taip (pa)sakyti; (pa)-
immortalita dkt m nemirtingumas, nemarumas, sakyti nesąmonę; nusišnekėti,
immotivato, -a bdv nepagrįstas, be pagrindo. impappinársi vksm (-pi-) užsikirsti (kalbant).
315
imparábile bdv sport neatremiamas.
imparj¡áre vksm (-pá-) ((a f ar) qcs) išmokti (ką
(daryti)); (iiprocesso) mokytis (ko, ką daryti);
(solo un p o ’) pram okti (ko); i. qcs a memdria
išmokti ką atmintinai; i. una canzone išmokti
dainą; i. ii frúncese mokytis prancūzų kalbos;
i. a guidare mokytis vairuoti; i. a vivere išmokti sninga, eismas visiškai sutrinka; 5. (di crema e
gyventi; ♦ non sifinisce mai di i. gyveni ir m o­
kaisi; sbagliando si ~ a iš klaidų mokomės; impeachment [im'pitfment] dkt v nkt apkalta,
cosi ~ í'/b ü s táu!; dabar žinosi!
impareggiábiie bdv neprilygstamas,
imparentáto, -a bdv (con qcn) (kam) giminė,
impari bdv nkt nelygus; lotta i. nelygi kova.
impartiré vksm (-Isc-) duoti (ppr. iškilmingai);
suteikti; i. una benedizione suteikti palaim ini­ impedi||re vksm (-isc-) 1. (a qc qcs / di far qcs)
mą; palaiminti; i. lezioni prívate duoti pam o­
kas; privačiai mokyti; i. un ordine duoti įsaky­
mą; paliepti,
imparziále bdv nešališkas; bešališkas,
imparzialitá dkt m nešališkumas,
impassibile bdv nedrumsčiamas; ledinis, šaltas;
(insensibile) nejautrūs; rimanere i. (non darė
peso) ignoruoti; (non reagire) nereaguoti,
impassibilitá dkt m šaltumas; nejautrūmas.
impastare vksm maišyti, minkyti (tėšlą ir pan.).
impastáto, -a bdv (della lingua) apsinešęs (apie
liežuvį).
impastatrice dkt m maišytūvas.
impasticcársi vksm f am užsimesti (narkotikų ta­
bletes ir pan.); (non con droghe) įkalti,
impasto dkt v mišinys (irprk); (pasta) tešla,
impátto dkt v 1. smūgis; sukrėtimas; (scontro)
atsitrenkimas; (collisione) susidūrimas; i. tra
due vetture dviejų transporto priem onių susi­
dūrimas; 2. fig (primo contatto) susidūrimas;
susitikimas; (impressione) įspūdis; 3. fig (effet-
to) poveikis; (influenza) įtaka; avere un forte i.
(su qcn) stipraí paveikti (ką); ♦ i. ambientale
poveikis aplinkai,
impaurire vksm (-isc-) © bauginti.
►impaurirsi sngr įsibauginti,
impávido, -a bdv bebaimis,
impaziénte bdv 1. nekantrūs; (insofferente) ne­
pakantūs; 2.: ėssere i. (di far qcs) trokšti (ką
daryti), nekantrauti; laukti nesulaukti,
impazientirsi vksm (-isc-) => spazientirsi.
impaziénza dkt m nekantrümas; con i. nekañ-
triai; darė segni di i. nekantrauti, muistytis iš
nekantrumo,
impazzata dkt m: sparare all’i. padrikai šaudyti.
impazzi|[re vksm [E] (-isc-) 1. išprotėti, pamišti: impegnativo, -a bdv 1. (arduo e sim. ) nelengvas;
išeiti iš proto; fig i. dalla gióia nesitverti džiau­
gsmu / iš džiaugsmo; ♦ da i. beprotiškas agg:
impegnativo
2. fig (andare matto perqcs) pam esti galvą (dėl
ko), eiti iš proto; būti pamišusiam; fare i. va­
ryti iš proto; 3.fig (arrovellarsi) eiti / kraustytis
iš proto; fare i. varyti iš proto; 4. (di apparec-
chi, meccanismi) išeiti iš rikiuotės; krėsti nesą­
monių; fig ii traffico ~ sce ąuando nevica kai
sim.) sušokti į gumulėliūs.
impeccabile bdv nepriekaištingas; in ntodo i. n e­
priekaištingai.
impedimėnt|Įo dkt v 1. kliūtis -ies femm; trik d y ­
mas; salvo ~ i jeigu nieko neatsitiks; ♦ ėssere
d ’i. kliudyti; 2. med negalia; defektas.
neleisti (kam ką daryti); (ostacolare) ( s u tr u k ­
dyti; (su)kliudyti; užkirsti kėlią; (proibire) už-
draūsti; i. la diffusione di una malattia neleisti
ligai plisti; i. un’indagine užkirsti kėlią tyrimui;
neleisti tirti, neleisti vykdyti tyrimo; i. una
manifestazione uždrausti renginį; i. di parlare
neleisti kalbėti; ii rumore mi ~ sce di addor-
mentarmi triūkšmas trūkdo / neleidžia man
užmigti; 2. (ostruire) užstoti; (impacciare) var­
žyti (judesius); i. ii passaggio užstoti kėlią,
neduoti važiuoti (per ką); i. (a qcn) di vedere
užstoti (kam) (vaizdą),
impegn |are vksm (-pė-) 1. įpareigoti; i. per con-
tratto įpareigoti sutartimi; 2. (tenere occupato)
užimti; gli esami mi ~eranno fino a tarda serą
su egzaminais būsiu užsiėmęs iki vėlaus vaka­
ro; ii progetto ~ a tre universitd projekte ben­
dradarbiauja trys universitetai; lo sport ~ a
molto sportas reikalauja daug (laiko / pastangų
ir pan.); la costruzione dėl ponte ~ era duecento
operai tiltui statyti / statant tiltą prireiks dvie­
jų šimtų darbininkų; mil i. ii nemico neduoti
priešui atvangos; sport i. la difesa spausti gy­
nėjus; 3. (darė in pegno) užstatyti (lombarde ir
pan.), įkeisti; fig i. la prdpria parola duoti savo
žodį; 4. (investire) investūoti; 5. (prenotare) re­
zervuoti.
►impegnjĮarsi sngr 1. įsipareigoti; pasižadėti;
si ė ~ ato a non fumare piū pasižadėjo nebe­
rūkyti; 2. (sforzarsi) stengtis; (dedicarsi) atsi­
dėti, atsiduoti; (buttarsi) įnikti; (nei gioco) įsi-
žaisti; mi šono ~ ato in ąuesto lavoro atsidėjau
šiam darbui,
impegnativa dkt m (per esami medici) siuntimas
(pas gydytoją ir pan.).
Įtemptas; reikalaujantis daug pastangų (/ lai­
ko ar pan.); 2. (vincolante) įpareigojantis.
impegnàto 316

.
impegnàtj|o, -a bdv 1 užsiėmęs; sono i. aš užsi­ im perdonabile bdv nedovanotinas, neatleistinas;
ėmęs; turiu reikalų; ho il pomeriggio i. šią po­ (ingiustificabile) nepateisinamas,
pietę aš užsiėmęs, šiandien visą popietę tu­ im perfėtto, -a 1. bdv netobulas; ydingas; su tru­
rėsiu reikalų; 2.fig: politicamente (socialmente) kumais; (da perfezionare) nepatóbulintas; 2. dkt
i. politiškai (socialiai) aktyvus / angažuotas; v gram imperfėktas (italų kalbos būtasis lai­
3. fig (in amore) nelaisvas; ąuella ragazza è ~ a kas, ppr. žymintis tebetrunkantį arba kartotinį
tà mergina turi draūgą / vaikiną. veiksmą).
im pégn||o dkt v 1. įsipareigojimas; pasižadėji­ im perfezióne dkt m (nedidelis) trukumas; netik-
mas; assùmere / assùmersi un i. (di fare qcs) slūmas.
pažadėti (ką daryti); far fronte ai propri ~ i im periále bdv im peratoriaus; im peratorių; (di
įvykdyti įsipareigojimus; ho un i. turiu reikalų; un impero) imperijos,
aš užsiėmęs; ♦ con Vi. (difarqcs) pasižadėjus im perialism o dkt v stor imperializmas,
(ką daryti); senza ~ i neįsipareigojant; nebū­ im perialista 1. dkt v/m imperialistas -ė; 2. bdv
tinai; 2. (affare) reikalas; darbas; una settima- imperialistinis; imperializmo,
na pieną di ~ i pilna savaitė darbų; 3. (dedizi- im perialistico, -a bdv => im perialista 2.
one) atsidėjimas, atsidavimas; uolumas; con i. im perioso, -a bdv 1. valdingas; 2. fig (irresistibile)
uoliai; sū atsidavimu; i. politico (sociale) po­ nenugalimas; nesustabdomas,
litinis (socialinis) aktyvumas; ♦ mettersi d ’i. im peritūro, -a bdv nemirtingas, nemarūs,
suskàsti. im perizia dkt m (inesperienza) neprityrimas; (in­
im pegolàrsi vksm (-pė-) įsivelti, įsipainioti, capacita) negabūmas; (incompetenza) nekom ­
im pelagàrsi vksm (-pė-) įsipainioti, įsivelti; i. nei petentingumas.
debili įklimpti [ skolas, im perla||re vksm [A] (-per-): ii sudore gli ~ v a la
im pellénte bdv primygtinis; butinas; ho ii biso- fronte jó kaktą mušė prakaitas.
gno / la necessità i. (di far qcs) m an būtinai / ►imperl arsi sngrla fronte gli si ~ o di sudore
verkiant reikia (ką daryti). jó kaktą išmušė prakaitas.
im penetràbile bdv 1. neįžengiamas; neįveikia­ im perm alirsi vksm (-isc-) susirūstinti,
mas; (dėl buio) neperm atom as; 2. fig neper­ im perm eábile 1. bdv nepėršlam pamas, nepra-
prantam as; (inspiegabile) nepaaiškinamas, laidūs (vandeniui); fig i. alle critiche atsparūs
im pennàrsi vksm (-pèn-) 1. (dėl cavallo) piestu kritikai; 2. dkt v lietpaltis,
stotis (apie arklį); 2. (di aereo, moto e sim.) im perniáre vksm (-per-) 1. tecn (su)jūngti ašelė;
staigiai pakilti; i. con la moto kelti motociklą (fissare) (su)tvirtinti kaiščiu / kaiščiais; 2. fig
ant galinio rato; 3. fig šoktelėti, (su qcs) (pa)grfsti (kuo), (pa)rem ti; i. un rap-
.
im pennàta dkt m 1 staigūs pakilimas (irprk); 2. porto sulla fidúcia reciproca pagrįsti santykius
(dėl cavallo) stojimas piestu (arklio); 3. fig abipusiu pasitikėjimu; i. un’dpera su un so­
(scatto emotivo) ūmi reakcija, lo personággio padaryti vieną veikėją kūrinio
im pensàbile bdv (inimmaginabile) neįsivaizduo­ centru.
jamas; è i. che... visiškai neįtikėtina, kàd... , ►im perni arsi sngr fig būti parem tam ; rem ­
sunkiai įsivaizduojama, kàd... tis; la strategia si ~ a su tre punti strategija p a­
im pensierire vksm (-isc-) neraminti; kelti (kam) rem ta trimis ramsčiais.
nėrimą. impero dkt v imperija (ir prk); i. coloniale kolo­
►im pensierirsi sngr sunerimti; nerimauti, nijinė imperija; stor l ’i. romano Rom os im pe­
im pensierito, -a bdv sunerimęs, rija; stor ii Sacro Romano impero Šventoji R o­
im perànte bdv fig vyraujantis, viešpataujantis, mos im perija;figi.finanziario verslo imperija;
imperàre vksm [A] (-pė-) viešpatauti (irprk). kaip bdv nkt art stile i. ampyras,
.
imperativo, -a 1 bdv įsakmūs, liepiamasis; im­ im perscrutabile bdv neįžvelgiamas; (incompren-
peratyvūs; in tono i. liepiamuoju tonu; 2. dkt v sibile) neperprantam as,
gram (t.p. modo i.) liepiamoji nuosaka; 3.filos im personále bdv 1.fig neoriginalūs; lėkštas; stile
imperatyvas; i. categdrico kategoriškasis im pe­ i. lėkštas stilius; 2. gram beasmenis; forma i.
ratyvas. beasm enė forma,
im peratore dkt v imperatorius, im personáre vksm (-só-) 1. (un ruolo) (su)vaidin-
.
im pératrice dkt m 1 im peratorė; 2. (moglie di ti; 2. lett personifikuoti; įasmeninti,
un imperatore) imperatorienė. im pertérrito, -a bdv nesutrikęs, nesumišęs; n e­
im percettibile bdv nepastebimas. paveikiamas.
317
impertinente bdv įžūlūs, akiplėšiškas,
impertinénza dkt m įžūlūmas, akiplėšiškumas,
imperturbábile bdv nepaveikiamas, nesutrikdo­
mas; rimanere i. nesutrikti,
imperversáre vksm [A] (-ver-) 1. siaüsti, siautėti
(apie gamtos reiškinius ir pan.); šėlti; 2 .fig siau­
tėti, smarkiai plisti,
impervio, -a bdv (inaccessibile) neprieinamas;
(intransitabile) neišvažiuojamas; un sentiero i.
sufikiai įveikiamas takas,
impetigine dkt m m ed pūlinėlinė, impetiga,
impeto dkt v 1. smarka, smarkumas; (forza) jėga;
(furia) Įnirtis; con i. smafkiai; įnirtingai; l’i.
delle onde smarkios bañgos pi, bangų šėlsmas;
2. fig protrūkis; proveržis; impulsas; un i. d ’ira
pykčio protrūkis; ♦ agire d ’i. veikti impulsy­
viai; nell’i. (di qcs) (ko) ¡karštyje,
impetrare vksm (-pė-) išmelsti,
impettito, -a bdv atstatęs -čiusi krūtinę,
impetuoso, -a bdv 1. smarkūs, galingas; veržlūs;
(difium e) sraunūs; 2. (di qcn) ūmūs, smarkūs,
implantare vksm 1. spec implantuoti, įsodinti;
2. (apparecchiature e sim .) įrefigti; 3. (fondare,
avviare) įkurti; i. un vigneto įveisti vynuogyną;
4.fig (introdurre) įvesti,
impiantistica dkt m 1. pram onės inžinerija; 2.
(impianti e sim .) įranga,
impiantito dkt v koljinys; grindinys,
impiánto dkt v 1. (l’azione) įrengimas, instaliavi­
mas; 2. (apparecchio) įrenginys; (sistema) įran­
ga, instaliacija; sistema; i. elėttrico elektros
instaliacija; i. idráulico vandentiekis; i. di risa-
lita keltuvas (slidinėjimo kurorte)', i. di riscal-
damento šildymo sistema; i. sanitario santech­
nikos įranga; i. stereo muzikinis ceñtras; 3.: i.
sportivo aikštynas; (singolo campo) sporto aik­
štelė; 4. fig sandara, rėmai pi; 5. m ed implan­
tacija, įsodinimas,
impiastráre vksm 1. (di qcs) ištepti (kuo); patep­
ti; 2. (sporcando) suterlioti, sutepti; išterlioti,
impiástro dkt v l.fa rm šutėklis; traūklapis; 2. fig
(di qcn) nūoboda com.
impiccagióne dkt m (pa)korimas.
impicc |are vksm pakarti.
►impicc Į|arsi sngr pasikarti; ♦ kaip jst ~ati!
eik velniop!
impicciáre vksm (qcn) maišytis (kam ) po kojų.
►impicciar si sngr kištis; non ~ ti (in ció che
non ti riguarda)! nesikišk (, kur nereikia)!
impiccio dkt v 1. trukdymas, kliuvinys; 2. (guaio)
bėda, nemalonumas; ėssere in un i. būti bėdoje,
impiccióne, -a dkt v/m landūs žmogus, landū­
nas -ė.
imponderábile
impieg|Įare vksm (-pié-) 1. (pa)naudóti; i. ifondi
(le risorse) panaudoti lėšas (išteklius); i. ogni
mezzo panaudoti visas priemones; i. ii tempo
libero (pra)lėisti laisvalaikį; 2. (in senso tem-
porale) (už)trūkti; ho ~ ato un’ora užtrukaū
valandą; (m i ė servita) man prireikė valandos;
(ad arrivare) atvažiavaū per valandą; 3. (ingag-
giare) (pa)samdyti; (assumere) įdarbinti.
►impiegársi sngr įsidarbinti,
impiegatizio, -a bdv tarnautojų; (da impiegato)
tarnautojo; lavoro i. kontoros darbas,
impiegato, -a dkt v/m tarnautojas -a, darbuoto­
jas -a; i. statale valstybės tarnautojas,
impiégo dkt v 1. (pa)naudójimas; (applicazione)
pritaikymas; l ’i. dei Computer (dėl tempo) kom-
piūterių (laiko) naudojimas; l.’i di un metodo
m etodo pritaikymas; l ’i. di un termine žodžio
vartojimas; 2. (lavoro) darbas; tarnyba; offerte
di i. darbo skelbimai; pubblico i. valstybinė ta r­
nyba; (gli impiegati) valstybės tarnautojai pi;
ottenere un i. gauti darbą,
impietosire vksm (-wc-) paveikti (kad pasigailė­
tų); sujaudinti; sugraudinti.
►impietosirsi sngr susigraudinti,
impietrito, -a bdv nustėręs.
impigliársi vksm užsikabinti; (rimanere preso)
įkliūti; (rimanere bloccato) įstrigti,
impigrire vksm (-įso) 1. ir padaryti tifigų; tingin­
ti; 2. intr [E] => impigrirsi.
►impigrirsi sngr aptingti; sutingti.
implacábile bdv 1. nenumaldomas; (intollerabi-
le) nepakeliamas; 2. (di qcn) negailestingas.
implic||áre vksm (im-) 1. (richiedere) reikalauti;
(lógicamente) implikuoti; (significare) reikšti;
1. sėrie conseguenze turėti rim tų pasekmių; i.
spese impreviste reikalauti nenum atytų išlaidų;
2. (coinvolgere) įvelti, įpainioti,
implícitamente prv 1. netiesiogiai; (non aperta-
mente) neatvirai; 2. (di conseguenza) vadinasi.
implicit||o, -a bdv 1. numanomas; neišreikštas
žodžiais; netiesioginis; assenso i. tylūs sutiki­
mas; 2. gran r. proposizione ~ a implicitinis sa­
kinys (be asmenuojamųjų vksm form ų).
implorare vksm (-pió-) maldauti; i. ii perdono
maldauti atleidimo,
implorazióne dkt m maldavimas,
implūme bdv neapsiplunksnavęs,
impollináre vksm (-pól-) bot (ap)dūlkinti.
impollinazióne dkt m bot (ap)dūlkinimas.
impolveráre vksm (-pól-) (ap)dūlkinti, apnešti
dūlkėmis.
►impolverársi sngr (ap)dulkėti.
imponderábile bdv fig neapčiuopiamas.
imponente
imponente bdv imponuojantis, didingas; impo­
zantiškas; un’i. campagnapubblicitária plataus
másto reklamos kampanija; un i. spiegamento
diforze didelių pajėgų išdėstymas / panaudoji­
mas.
imponénza dkt m didingumas; impozantiškūmas.
imponibile 1. bdv apmokestinamas; 2. dkt v fin
(t.p. rėddito i.) apm okestinamos pajamos/?/,
impopoláre bdv (sgradito) nepopuliarūs; una leg-
ge i. nepopuliarūs įstatymas; réndersi i. tapti
nepopuliariam, netekti (žmonių / püblikos ir
pan.) palankumo,
impopolaritá dkt m nepopuliarūmas.
impó)|rre* vksm 1. (a qcn difarqcs) įsakyti (kam
ką daryti), (pa)liėpti; (obbligare) priversti (ką
ką daryti); i. ilsilėnzio nutildyti, priversti tylėti;
1. (a qcn) di firmare priversti (ką) pasirašyti;
2. (Jar valere) primesti; (introdurre) įvesti; (sta-
bilire) (griežtai) nustatyti; i. fe condizioni pri­
mesti sąlygas; i. una sanzione įvesti sankciją; i.
la prdpria volontá primesti savo valią; ♦ i. (qc)
all’attenzione (di qc) sutelkti (kieno) dėmesį (į
ką), priversti (ką) atkreipti dėmesį (į ką); 3.
(esigere) (pa)reikaláuti; la situazione ~ n e pru-
denza padėtis reikalauja apdairumo; 4.: i. ii /
un nome (a qcn) suteikti / duoti (kam ) vardą.
►im pó||rsi sngr 1. (aversuccesso) išgarsėti; pa­
siekti pripažinimą; 2. (farsi valere) įrodyti savo
pranašum ą; (affermarsi) įsitvirtinti; (invalere)
nusistovėti; i. sul mercato įsitvirtinti riñkoje; i.
sugli avversari nugalėti varžovus; 3. (farsi ne-
cessario) (pri)reikti; (esser necessario) reikėti;
si ~ n e una decisione reikia sprendimo, būtina
spręsti; ♦ i. all’attenzione išsiskirti; (di qcn)
pritraukti (kieno) dėmesį; 4. (di far qcs) prisi­
versti (ką daryti).
importante 1. bdv (di qcs) svarbūs; (significati­
vo) reikšmingas; ė i. (per me) (mán) svarbu;
2. bdv (di qcn) svarbūs; žymūs; (influente) įta­
kingas; 3. dkt v svarbūs dalykas; (ció che ha
importanza) tai, kas svarbu; l ’i. ė avere buona
salute svarbu būti geros sveikatos,
importanza dkt m svarba, svarbūmas; reikšmė;
di grande i. labai svarbūs agg, didelės reikšmės;
della massima i. nepaprastai svarbūs agg; di
nessuna i., senza i. nesvarbūs agg; neesminis
agg; non ha i. nesvarbu; neturi reikšmės; ♦ da­
rė i. (a qc) sureikšminti (ką); teikti (kam ) reik­
šmės; darsi i. puikuotis.
import|| áre vksm (-por-) 1. tr importuoti, © vež­
ti; 2. intr [E] (a qc) rūpėti (kam); turėti reik­
šmės; (interessare) dominti (ką); non ~ a ne­
svarbu, netūri reikšmės; e a te che (te ne) ~ a ?
318
6 kás táu dárbo?; non gliene ~ a niente jám nė
kiek nerūpi; 3. (essere necessario) reikėti, reik­
ti; non ~ a che veníate jūm s nereikia ateiti,
importa tóre, -trice dkt v ¡m importuotojas -a.
importazióne dkt m importas; įvežimas,
importo dkt v (bendroji) suma; l ’i. di una spesa
išlaidų dydis; un váglia per un i. di 1000 euro
1000 eūrų perlaida,
importunare vksm (-tu-) (qc) kibti (prie ko); pri­
stoti; lįsti (kam ) į akis; i. una ragazza prisika­
binti prie merginos,
.
importuno, -a 1 bdv įkyrūs; erzinantis; 2. dkt
v/m įkyruolis -ė.
imposizión||eíifcím 1. (pa)skyrimas; įvedimas; i.
dėl nome vardo suteikimas; i. di una tassa m o­
kesčio įvedimas, apmokestinimas; rel i. delle
mani rafikų uždėjimas; 2. (ordine) paliepimas;
(dettame) nurodymas; non tollerare ~ f nepa­
kęsti nurodinėjimų; 3. fin (t.p. i. fiscale) =>
imposta.
impossess|jarsi vksm (-sės-) 1. (di qcs) užvaldyti
(ką) (ir prk); (rubare) pasisavinti (ką); 2. fig
(acquisirepadronanza) įvaldyti; (imparare) ge­
rai išmokti.
impossibile 1. bdv neįmanomas; (moralmente e
sim .) negalimas; (irrealizzabile) neįvykdomas;
essere i. negalėti būti; būti neįmanomam; 2. bdv
(insopportabile) nepakenčiamas; un caráttere
1. nepakeñciamas charakteris; 3. dkt v nkt tai,
kas neįmanom a; fare l ’i. padaryti viską (kas
įmanoma), stengtis iš paskutiniųjų.
impossibilitá dkt m 1. negalimumas; riconóscere
l ’i. di qcs pripažinti, kad kas (yra) neįmanoma;
2. negalėjimas; ♦ trovarsi nell’i. (di far qcs)
negalėti (ko daryti).
inipostj a I dkt m (tassa) mokestis; i. di bollo
valstybinė riñkliava; i. sul réddito (sul valore
aggiunto) pajam ų (pridėtinės vertės) mokes­
tis; fin i. (in)diretta (ne)tiesióginis mokestis;
riscuótere fe riñkti mokesčius; ♦ ai netto
delle ~ e atskaičius mokesčius,
imposta II dkt m (anta difinestra) langinė,
.
impostare I vksm (-pd-) 1 (qc) (pa)reñgti (ką);
sudaryti (ko) planą; nustatyti (ko) metmenis;
i. un lavoro sudaryti darbo planą; i. un proble­
ma apibrėžti klausimą; 2. in f nustatyti (ppr.
parametrus).
impostare II vksm (-po-) (una lettera) įmesti (lai­
šką) [ pašto dėžutę,
imposto, -a bdv, dlv priverstinis; t.p. => impórre.
impostóre, -a dkt vjm apsimetėlis -ė, apsišaūkė-
lis -ė; un volgare i. šlykštūs apsimetėlis,
impostura dkt m apsimetinėjimas; melas.
319
impotente 1. bdv (di qcn) bejėgis; 2. bdv (di qcs)
bejėgiškas; 3. bdv, dkt v m ed impoteñtas.
impoténza dkt m 1. bejėgiškumas; 2. m ed impo-
teñcija, lytinė negalia,
impoveriménto dkt v nuskurdinimas,
impoverire vksm (-isc-) 1. tr (pa)daryti neturtin­
gą; (nu)skuídinti; i. un terreno (nu)álinti žemę;
2. intr [E] => impoverirsi.
►impoverirsi sngr nuskursti; pasidaryti netur­
tingam, darytis neturtingam .
impraticábile bdv 1. neišvažiuojamas; ii sentiero
ė i. šiuo taku neįm anom a eiti / važiuoti; 2.fig
neįgyvendinamas; neįmanomas; nerealūs; ne­
realistiškas; questa ė una soluzione i. tokia išei­
tis neįmanom a; 3. (di terreno di gioco) netin­
kamas žaisti,
impratichirsi vksm (-isc-) (in qcs) įgusti (ką da­
ryti); pasipraktikuoti, praktikuotis,
imprecare vksm [A] (-prė-) keiktis, nusikeikti;
(contro qc) keikti (ką).
imprecazióne dkt m keiksmas; prakeikimas,
imprecisábile bdv nepatikslinamas; nenustato­
mas; l’ora dėl delitto ė i. nusikaltimo laiko ne­
įmanoma nustatyti,
imprecisáto, -a bdv nepatikslintas; nenustatytas,
imprecisióne dkt m 1. (l’essere impreciso) netiks­
lumas; 2. (errore) netikslumas, klaidelė.
imprecis||o, -a bdv 1. (di qcs) netikslūs; una ci-
tazione ~ a netiksli citata; un oroldgio i. netik­
slūs laikrodis; 2. (di qcn) neatidūs,
impregnare vksm (-pré-) (di qcs) (į)mirkyti (kuo);
primirkyti (ko); tecn impregnuoti; i. di profii-
mo prikvėpinti; fig i. di Jumo prirūkyti.
►impregnársi sngr (di qcs) prisisufikti (ko).
impregnáto, -a bdv, dlv tecn impregnuotas,
imprenditóre, -trice dkt v¡m verslininkas -ė.
imprenditoria dkt m 1. (le persone) verslininkai
pi; 2. (l’attivita) verslas; la p'tccola i. smulkus
verslas.
imprenditoriále bdv verslininkų; verslo; versli-
ninkiškas; spirito i. verslumas,
impreparáto, -a bdv nepasiruošęs, nepasireñ-
gęs; cógliere i. užklupti nepasiruošį.
imprés\\n dkt m 1. žygis; (azione eroica) žygdarb­
is; u n ’i. eroica didvyriškas žygis; ♦ fam ė u n ’i.
tai beñt žygdarbis; 2. (azienda) (verslo) įmonė;
firma; i. commerciale (edile, di trasporti) pre­
kybos (statybos, transporto) įmonė; i.familia-
re (individúale) šeimos (individualioji) Įmonė;
u n ’i. bene avviata pelningai veikianti firma;
piccole e medie ~ e mažos ir vidutinės įmonės;
3. (attivitá) verslas; grande i. stambūs verslas;
l ’i. pubblica viešasis sektorius.
imprigionàre
imprésario dkt v impresârijus.
imprescindibile bdv butinas (į kurį reikia atsi­
žvelgti); esminis; neatsiejamas; (urgente) neati­
dėliotinas; (scottante) opūs.
impressionàbil||e bdv jautrūs (įspūdžiams); len­
gvai paveikiamas; un film per dpi poco ~ i fil­
mas tiems, kurie lengvai neišsigąsta,
impressionànte bdv 1. (che colpisce) įspūdingas;
2. (che spaventa) šiurpinantis,
impression|jàre vksm (-siô-) 1. (qc) (pa)daryti
(kam ) įspūdį; imponuoti; i. positivamente (ne-
gativamente) la commissione padaryti komisi­
jai gerą (blogą) įspūdį; 2. (turbare) ( s u ja u ­
dinti; (colpire) sukrėsti; (scioccare) šokirūoti;
(Jare paura) įbauginti; la vista dėl sàngue mi
~ a man silpną darosi pamačius kraūjo; 3. fo t
eksponuoti, išlaikyti.
► impressionàrsi sngr 1. (smarkiai) susijau­
dinti; 2.fo t būti eksponuojamam,
impression |]e dkt m įspūdis; le prime (su qc)
primieji įspūdžiai (apie ką);fare (una buona)
1. (a qcn) padaryti (kam ) (gerą) įspūdį; scam-
biarsi le ~ i pasidalinti įspūdžiais; si ha l ’i.
che... susidaro (toks) įspūdis, kàd... ; che i. ti
fa? (farqcs) koks įspūdis? (kąpadarius, ką da­
rant); ♦ kaip jst che i.! (bella) kaip įspūdinga!;
(brutta) koks siaubas!; kaip šlykštu!; (strana)
kaip keista!; (sgradita) kaip nejauku!
impressionismo dkt v art impresionizmas,
impressionista 1. bdv impresionistinis; impre-
sionhtų;(deirimpressiomsmo)impresiomzmo;
2. dkt v/m impresionistas -ė.
impressionistico, -a bdv => impressionista 1.
imprèsso, -a bdv, dlv 1. įspaustas; įmintas; 2. fig
išlikęs atmintyje; restare i. įstrigti, išlikti atmin­
tyje; t.p. => imprimere.
imprestàre vksm (-prè-) => prestàre 1.
imprevedibile bdv nenuspėjamas, neprognozuo­
jamas; (imprevisto) nenumatytas,
imprevidénte bdv 1. (di qcn) neįžvalgūs; netolia-
rėgis; (incauto) neapdairūs; sei stato i. a uscire
senza soldi tau be pinigų išeiti, buvo nepro­
tinga; neapdairiai be pinigų išėjai; 2. (di qcs)
neapgalvotas,
imprevidėnza dkt m neapdairumas,
imprevistüo, -a 1. bdv nenumatytas; (insperato)
netikėtas; spese ~ e nenum atytos išlaidos; vit-
tdria ~ a netikėta pergalė; 2. dkt v netikėtumas;
nenum atytas atvejis; salvo ~ i jeigu nieko n e­
atsitiks.
imprigionamėnto dkt v įkalinimas,
imprigionàre vksm (-giô-) 1. (in carcere) įkalinti
(irprk); 2. (in gabbia) uždaryti į narvą.
imprimere 320

imprimere vksm (-pri-) 1. įspausti; įminti; 2.fig: impudénza dkt m begėdiškumas; įžūlumas; a vė­
i. nel cuore įrašyti širdyje; i. nella (propria) men­ rė l ’i. (d ifa rq cs) (begėdiškai) išdrįsti (ką dary­
te įsimifiti; 3.: i. un movimento varyti; suteikti ti).
judesį; i. una spinta pastümti; i. velocitá suteik­ impudicizia dkt m nepadorūm as.
ti greitį. impúdico, -a bdv nepadorūs; begėdiškas,
improbábile bdv neįtikėtinas; nelabai tikėtina; ė impugnábile bdv dir: la sentenza ė i. sprendimas
1. che... neįtikėtina / neįtikima, kad... gali būti apskundžiamas,
improbabilitá dkt m (visai) maža tikimybė, impugnare I vksm spausti (rañkoje); tvirtai lai­
improbo, -a bdv vargingas, kyti (rañkoje); (afferrare) sugriebti,
improduttivitá dkt m neproduktyvumas, impugnare II vksm dir apskųsti; i. una sentenza
improduttivo, -a bdv neproduktyvūs; nenašūs, apskųsti teismo nuosprendį,
impronta I dkt m 1. atspaudas; žymė; (orma) impugnatüra dkt m 1. rañkena; (manico) kotas;
pėdsakas, pėda; i. digitale piršto atspaudas; 2. (modo di impugnare) laikymo būdas,
2. fig (traería) pėdsakas; (segno) žymė; ženk­ impugnazióne dkt m dir apskundimas.
las; 3. (t.p. i. dentaria) dañtu atspaudas. impulsivitá dkt m impulsyvūmas; ūmūmas.
impronta II dkt m: ♦ all’i. ekspromtu. impulsiv o, -a bdv impulsyvūs; ūmūs.
improntat||o, -a bdv (a qcs) parem tas (kuo); viso impūls||o dkt v 1. impūlsas; (spinta) postūmis; fis
i. a tristezza liūdnai nutaisytas veidas; una stra- 1. elėttrico elektrinis impūlsas; rned i. nervoso
tegia ~ a al principio della flessibilita strategija nervinis impulsas 2. fig postūmis; impūlsas;
parem ta lankstumo principu, (stimolo) paskata; darė i. (a qcs) paskatinti
improperio dkt v užgaulė. (ką), duoti postūm į (kam); 3. fig (desiderio)
imprópri||o, -a bdv 1. (inadatto) netiñkamas; uso nóras; impulsas; controllare i propri ~ i tvar­
i. netiñkam as naudojimas; ♦ arma ~ a „ne­ dyti savo norus; ho sentito l ’i. (d ifa rq cs) paju­
standartinis giñklas“ (tai, kas naudojama kaip tau norą (ką daryti), m anė apėmė noras; ♦ d ’i.
ginklas); 2. (inesatto) netikslūs; 3.: matfrazio- impulso pagautam, impulsyviai.
ne ~ a netaisyklingoji trupm ena, impunemente prv nebaudžiamai,
improrogábile bdv neatidėliotinas, nepratęsia- impunitá dkt m nkt nebaudžiamūmas; (esenzio-
mas; la seadenza ė i. term ino atidėti neįm ano­ ne dalla pena) ne(nu)baudim as.
ma, tai griežtas terminas, impunito, -a bdv 1. (di qcn) nenūbaustas; 2. (di
improwisaménte p iv staiga; nelauktai, netikė­ qcs) neišaiškintas (apie nusikaltimą).
tai; si ė sentito malė i. staiga pasijuto blogai. impuntársi vksm spyriotis (ppr. prk); užsispirti,
im prowisa||re vksm (-vi-) mus improvizuoti (ir impuritá dkt m nkt nešvarumas; le i. della pelle
prk); ~ndo ekspromtu; fig i. una cena sukurpti odos nešvarūmai.
vakarienę; greitomis paruošti vakarienę. impüro, -a bdv 1. negrynas; (sporco) nešvarūs:
►im prowisa||rsii«gr nepasiruošus imtis (ko) 2. (moralmente) netyras; (osceno) nešvankus:
vaidmeñs; mi šono ~ to fotógrafo ėmiaūsi foto­ 3.: gram „s“ im pura „nešvarioji s“ (kai žodžio
grafo vaidmeñs. pradžioje eina prieš kitą priebalsį).
improvvisáta dkt m (sorpresa) staigmena, imputábile bdv 1. (a qc) sietinas (su kuo); (a
improwisáto, -a bdv improvizuotas (ir prk); fig qcs) aiškintinas (kuo); ii rincaro ė i. alla crisi
un letto i. šiaip nė taip paklotas guolis, delle matėrie prime pabrangimas sietinas sū
improwisazióne dkt m improvizacija (ir prk); žaliavų tiekio krizė; l ’incidente ė i. a un guosto
un’i. di jazz džiazo improvizacija. tikėtina, kad avarija įvyko dėl gedimo; l ’insuc-
improwis||o, -a 1. bdv staigūs; (inatteso) netikė­ cesso non e i. a me dėl nepasisekimo negalima
tas; acąuazzone i. staigi liūtis; una morte ~ a kaltinti manęs; 2. dir pakaltinamas,
staigi mirtis; ♦ all’i., d ’i. staiga, netikėtai; 2. dkt imputare vksm (im-) 1. (a qc qcs) (ap)káltinti
v mus ekspromtas, „impromptu“. (ką dėl ko); sieti (su kuo); i. l’incidente al caso
imprudente bdv 1. (di qcn) neatsargūs; neap­ manyti, kad avariją lėmė atsitiktinūmas; i. la
dairūs; 2. (di qcs) neapgalvotas, neatsargūs, sconfitta all’allenatore kaltinti trenerį dėl pra­
imprudentemente p ir neatsargiai, laimėjimo; la crisi delle esportazioni ė da i. alla
imprudénza dkt m 1. (l ’essere incauto) neatsar­ caduta delddllaro eksporto krizė sietina sū do­
gumas; per i. dėl neatsargum o; 2. (azione im ­ lerio kūrso kritimu; 2. dir (qcn di qcs) (ap)kál-
prudente) neatsargūs veiksmas / poelgis, tinti (ką kuo).
impudente bdv begėdiškas; įžūlūs. imputáto, -a dkt v/m kaltinamasis -oji.
321
imputridire vksm [E] (-isc-) (su)puti.
in I prlk 1. žymint vietą, ppr. atitinka vietininko
linksnį, ir kitas vietą reiškiančias konstrukcijas;
in Itàlia (stato in luogo) Italijoje; (moto a luo-
go) f Italiją; (in giro per) pô Italiją; in càmera
da letto miegamajame; in campagna kaime; in
frigorifero šaldytuve; portare in tàvola nešti Į
stalą / ant stâlo; tenere in bràccio laikyti ant
rankų; fig in cattive condizioni prastos būklės;
fig avere in mente turėti galvoje; jîg nei silenzio
dėl bosco miško tyloje; fig ėssere in errore klai­
dingai galvoti; fig finire in malora virsti nie­
kais; ♦ nei dùbbio jéi nesi tikras; sefossi in te
tavimi dėtas agg; 2. žymint laiką; in estate
vasarą; in una notte d ’inverno vieną žiemos
naktį; in gioventù jaunystėje; in ottobre spalį;
nei 1410 1410 metais; nei medioevo viduram ­
žiais; nei XV sécolo penkioliktajame amžiuje;
in giomata šiandien; iki vakaro; in settimana
šią savaitę; in un (solo) giorno per (vieną)
dieną; in punto di morte prie mirties; ♦ di gior­
no in giorno sù kiekviena diena; diena nuo
dienos; 3. žymint būdą, priem onę; infretta sku­
biai; paskubomis; in italiano itališkai; in mas­
sa masiškai; būriais; in segreto slaptai; slapta;
in silenzio tyliai; manzo in ùmido troškinta
jautiena; scritto in rosso užrašyta raudonai;
andare in treno važiuoti tra u k in iu ;/« /« in vo­
cale baigtis balsiu; pagare in contanti atsi-
skaityti grynaisiais; sedere in cérchio sėdėti
ratu; stare in piedi stovėti; ♦ Maria Rossi in
Conti M aria Conti, gimusi Rossi (apie mer­
gautinę pavardę); 4. rodo pakeitimą, rezultatą-,
cambiare èuro in dollari keisti eurūs į dolerius;
tradurre in lituano (iš)versti [ lietuvių kalbą;
trasformare in vapore paversti garais; ♦ di bene
in mèglio kuô toliaü, tuô geriaü, tolÿn - gerÿn;
di maie in péggio kuô toliau, tuô blogiau, tolÿn
- blogÿn; 5. žymint tikslą, paskirtį; in aiuto (di
qcn) (kieno) į pagalbą; in onore (di qc) (kieno)
garbei; in regalo dovanų; in risposta (a qc)
atsakydamas agg (į ką); in verità iš tikrųjų;
darė in prėstito paskolinti; tenere in ostàggio
laikyti įkaitu; 6. nusakant iš ko kas padaryta;
borsa in pelle odinė rankinė; statua in bronzo
bronzinė statula, statula iš bronzos; 7. žymint
kiekį; in sei šešiese; dividere in tre padalinti į
tris dalis; ėrano in molti (in pochi) jų buvo
daūg (mažai); in quanti venite? keliese atei­
site?; 8. nusakant veiklos sritį, reikšmės apri­
bojimą; bravo in geografia gabūs geografijai;
laureato in legge baigęs teisę / teisės mokslus;
sporco in volto murzinu veidu; commerciare in
inadempiénte
articoli sportivi prekiauti sporto prekėmis; in
lunghezza šono due metri ilgis - du metrai;
♦ avere in ddio (qcs) neapkęsti (ko); bjaurėtis
(kuo); 9.: credere in qc tikėti kuo; crėdere in
Dio tikėti (Į) Dievą; 10. įeina į pastovius jungi­
nius su daiktavardžiais, prieveiksmiais, įvar­
džiais: in alto aukštai; aukštyn; in apparenza iš
pažiūros; in cambio (di qcs) mainais (į ką); in
conseguenza (di qcs) po (ko); dėl (ko); ryšium
(su kuo); in considerazione (di qcs) atsižvelgus
(į ką); in giū [ apačią; žemyn; in meno (a qcs)
(ko) viduryje; kame; (fra) tarp (ko); in sėguito
(a qcs) po (ko); in su { viršų; ii momento in cui
momentas, kai; tada, kai; nei caso che tuo
atveju, jėi(gu); 11. kartu su bendratimi, reiškia
laiko, būdo aplinkybę-, nell’alzarsi atsistoda­
mas agg; atsistojant,
in IIprv, bdv nkt madingas; populiarūs; un locale
in madinga vieta (klubas, restoranas).
in- I priešdėlis (kitos form os: im-, ii-): sudarant
žodžius iš daiktavardžių ar būdvardžių, reiškia
dažniausiai būsenos pakeitimą, tapimą kuo kitu,
pvz., inaridire, infiammare, ingrandire, invec-
chiare ir t. t.
in- I I priešdėlis (kitos formos: im-, ii-): sudarant
žodžius iš daiktavardžių ar būdvardžių, reiškia
pam atiniu žodžiu nusakytos savybės, daikto ar
reiškinio neigimą arba nebuvimą, pvz., incerto,
illogico, impossibile ir 1.1.
inabile bdv (a qcs) netinkam as (kam); i. ai lavo-
ro nedarbingas,
inabilita dkt m netinkamumas,
inabissarsi vksm (nu)grimzti, (nu)skęsti.
inabitabile bdv netinkam as gyventi,
inaccessibile bdv 1. nepasiekiamas; neprieina­
mas; 2. fig neprieinam as; (di prezzo) neįkan­
damas.
inaccettabile bdv nepriimtinas,
inacidire vksm (-isc-) 1. trfig padaryti nem ielą /
rūgštų; gadinti (kam ) kraują; 2. intr [E] =>
inacidirsi.
► inacidirsi sngr 1. (su)rūgti; 2. fig tapti n e­
mielam / nem aloniam / rūgščiam,
inacidito, -a bdv, dlv surūgęs (ir prk).
inadatto, -a bdv 1. (a qcs) netinkam as (kam);
nebetinkamas; (non adattato) nepritaikytas;
2. (di qcn) netinkamas; ėssere i. netikti.
inadeguatj|o, -a bdv 1. neatitinkantis reikala­
vimų, neadekvatūs; (scarso) nepakankamas;
(sconveniente) nederam as; mezzi ~Z neadek­
vačios priemonės; 2. (di qcn) netikęs; netin­
kamas.
inadempiente bdv nevykdantis įsipareigojimų.

inadempienza
inadempienza dkt m įsipareigojimų nevykdymas,
inafferrabile bdv nepagaunamas,
inaffidabile bdv nepatikimas,
inagibile bdv netinkam as naudoti,
inagibilita dkt m netinkam um as naudoti,
inalare vksm (-na-) įkvėpti; med inhaliūoti.
inalatore dkt v inhaliatorius,
inalazione dkt m 1. med inhaliacija; 2. įkvėpimas,
inalberarsi vksm (-nal-) fig šerius statyti.
inalienabilĮ|e bdv dir neatimamas: diritti ~ i nea­
timamos teisės.
inalterat||o, -a bdv nepakitęs; nepakeistas; la si-
tuazione rintane ~ a padėtis lieka nepakitusi,
inamidare vksm (-na ) krakmolyti, standinti,
inamidato, -a bdv, dlv 1. krakmolytas; 2. fig f am
manieringas,
inammissibile bdv neleistinas; nepriimtinas,
inamovibile bdv 1. (di qcs) nepajudinamas; nenu­
imamas; 2. (di qcn) neatleidžiamas (iš pareigų
ir pan.).
inanimato, -a bdv negyvas,
inappagato, -a bdv nepatenkintas,
inappellabile bdv dir neapeliuojamas; galutinis,
inappetėnte bdv neturintis apetito, nevalgus,
inappetėnza dkt m apetito stoka, nevalgūmas.
inappuntabile bdv nepriekaištingas,
inarcare vksm (iš)riėsti; (iš)lenkti; i. le soprac-
ciglia kilstelėti antakius.
►inarcarsi sngr (į)linkti; palinkti,
inaridire vksm (-isc-) 1. tr (iš)džiovinti; 2. fig pa­
daryti nejautrų; 3. intr [E] => inaridirsi.
►inaridirsi sngr 1. (iš)džiuti; (diventar secco)
sausėti; 2. fig (iš)sėkti; (farsi insensibile) akm e­
nėti.
inarrestabile bdv nesustabdomas,
inarrivabile bdv 1. (irraggiungibile) nepasiekia­
mas; 2. fig (incomparabile) nepalyginamas,
inaspettatamėnte prv nelauktai, netikėtai,
inaspettato, -a bdv nelauktas; (insperato) neti­
kėtas; (imprevisto) nenumatytas; un aiuto i.
netikėta pagalba,
inasprimėnto dkt v paaštrėjimas; paaštrinimas;
(in ampiezza) padidinimas; i. delle pene baus­
mių sugriežtinimas,
inasprire vksm (-Isc-) h fig (pa)aštrinti; (in am ­
piezza) padidinti; i. le pene (su)griežtinti baus­
mės; i. le tasse padidinti mokesčius; 2. intr [E]
=> inasprirsi.
►inaspr||irsii«gr 1. (su)rugti; 2. fig (pa)aštrė-
ti; (peggiorare) (pa)blogėti; ii freddo si ~isce
šaltis stiprėja.
inattendibile bdv nepatikimas,
inattėso, -a bdv => inaspettato.
322
inattivita dkt m neveiklumas; dykas buvimas; un
periodo di i. laikotarpis be darbo; costringere
all’i. priversti nieko neveikti / nedirbti (ppr.
apie ligą).
inattivo, -a bdv 1. neveiklūs; restare i. nedirbti;
neveikti; 2. geol (di vulcano) miegantis,
inattuabile bdv neįgyvendinamas; un progetto i.
projektas, kurio neįm anom a įgyvendinti,
inaudito, -a bdv negirdėtas; ♦ kaip jst e U to ne­
gali būti! (pasipiktinus).
inaugurale bdv inauguracinis; atidarymo (pro­
gos); cerimdnia i. atidarymo ceremonija; di-
scorso i. inauguracinė kalba,
inaugurare vksm (-nau-) 1. iškilmingai atidaryti;
i. un monumento iškilmingai atidengti pam in­
klą; 2. fig (darė inizio) duoti pradžią (kam)',
3.fa m (usare qcsper la prima voltą) pirm ąkart
panaudoti; (farlafesta) aplaistyti,
inaugurazione dkt m iškilmingas atidarymas,
inavvertėnza dkt m neapsižiūrėjimas; neatidu­
mas.
inavvertitamėnte prv nejučia, nejučiom,
inazione dkt m neveiklūmas.
incagliarsi vksm 1. įstrigti; užplaukti ant seklu­
mos; i. tra i ghiacci įstrigti tarp lediį; 2. fig pa­
tekti ) aklavietę,
incalcolabile bdv nesuskaičiūojamas.
incallito, -a bdv aistringas; nepataisomas; bevito-
re i. nepataisom as girtuoklis; fumatore i. už­
kietėjęs rūkalius;giocatorei. aistringas/azarti­
škas lošėjas,
incalzante bdv nedūodantis ramybės; (insisten-
te) primygtinis; ad un ritmo i. vis spartėjančiu
tempū.
incalz]|are vksm 1. tr vyti(s); 2. intr [A] fig spau­
sti; (avvicinarsi inesorabilmente) neišvengia­
mai artėti; ii tempo ~ a laikas spaudžia,
incamerare vksm (-ca-) pasisavinti, savintis,
incamminarsi vksm (-mi-) leistis į kėlią; (pradė­
ti) eiti (irprk), (pa)judėti.
incanalare vksm (-na-) 1. (nu)kreipti kanalais;
2. fig (nu)kreipti.
►incanalarsi sngr (būriais) traukti (kur link).
incancellabile bdv neištrinamas, neišdildomas,
incancrenirevfom [E] (-isc-) 1.m edgangrenuoti;
2. fig įsišaknyti,
incandescėnte bdv baltai įkaitintas,
incandescėnza dkt m: lampada ad. i. kaitinamoji
lempūtė.
incantare vksm 1. (už)kerėti, užbūrti; apžavėti:
2. fig (sedurre) (su)žavėti; 3. fig (raggirare) už­
kalbėti (kam ) dantis.
►incantarsi sngr 1. (a guardare) užsižiūrėti (į
323
ką), užsispoksoti; (ad ascoltare) užsiklausyti
(ko); 2. fig (incepparsi) strigti, striginėti.
incantato, -a bdv 1. užburtas, užkerėtas; (solo di
ącn) apkerėtas; 2.fig sužavėtas; susižavėjęs,
incantatore, -trice dkt v/m kerėtojas -a; (mago)
burtininkas -ė.
incantėsimo dkt v burtai pi, kerai pi; fare / ¡ati­
darė un i. (a qc) užburti (ką).
incantėvole bdv žavingas, žavus; kerintis,
incanto I dkt v 1. (magia) kerai pi, apžavai pi;
♦ come per i. kaip per stebuklą; stare d ’i. kaip
tik tikti (apie drabužį); 2. fig (fascino) žavesys;
žavumas; 3. (di ącn o qcs) nuostabūs daiktas (/
žmogus ir pan.); sei un i. nuostabiai atrodai,
incanto II dkt v (asta e sim.) varžytynės pi; vėnde-
re airi. parduoti iš varžytynių, išvaržyti,
incanutire vksm [E] (-isc-) pražilti,
incapace 1. bdv (inetto) niekam tikęs; negabūs;
2. bdv: ėssere i. (difar qcs) nem okėti (ką dary­
ti), nesugebėti; e i. di amministrarsi nesugeba
tvarkyti savo reikalus; 3. bdv dir neveiksnūs; i.
di intėndere e di volere nepakaltinamas; 4. dkt
v/m netikėlis -ė, neišmanėlis -ė.
.
incapacita dkt m 1 nesugebėjimas; nem okėji­
mas; 2. dir: i. di agire neveiksnumas; i. giuri-
dica neteisnūmas; i. di intėndere e di volere
nepakaltinamūmas.
incaponirsi vksm (-'isc-) ožiuotis, užsiožiuoti,
incappare vksm [E] (in qcs) pakliūti (į nemalonią
padėtį); (in ącn) netikėtai (ką) sutikti, susi­
durti (su kuo); užsirauti (ant ko) f am.
incappucciato, -a bdv su gobtuvu,
.
incapricciarsi vksm 1 (di qcs) užsigeisti (ko),
panūsti; 2. (invaghirsi di qcn) įsižiūrėti,
incapsulare vksm (-ca-) įdėti [ kapsulę; m ed i.
un dente uždėti karūnėlę ant danties,
incarcerare vksm (-car-) įkalinti,
incaricaįįre vksm (-ca-) (ącn di far qcs) pavesti
(kam ką daryti); paprašyti (ko ką daryti); (ųcn
di qcs) patikėti (kam ką); mi hanno ~to, šono
stato ~ to (difar qcs) man pavesta (ką daryti).
► incaricarsi sngr (di (far) qcs) apsiimti (ką
daryti).
incaricato, -a dkt v/m patikėtinis -ė; paskirtas
asmuo; i. d ’affari reikalų patikėtinis; (profes-
sore) i. neetatinis profesorius,
incarico (dgs -chi) dkt v pavedimas; užduotis
-iės fem m ; įpareigojimas; (mansioni) pareigos
pi; un i. di responsabilitd atsakingos pareigos;
affidare un i. (a ącn) pavesti (kam ) užduotį;
pavesti (kam ką daryti); eseguire un i. atlikti
užduotį; ♦ peri. (diqc) (kieno) pavestas, (kie­
no) pavedimu.
incavare
incarnare vksm įkūnyti (ppr. p rk);prk i. un idea­
le (unpersonaggio) įkūnyti idealą (personažą).
►incarnarsi sngr įsikūnyti (ppr. apie Kristų).
incarnato dkt v rausva odos spalva,
incarnazione dkt m (Kristaus) įsikūnijimas,
incarnito, -a bdv įaugęs Į mėsą.
incartamėnto dkt v byla; (susegti) dokum entai
pi; dir i. processuale teismo byla.
incartapecorito, -a bdv susiraukšlėjęs, raukšlė­
tas; (solo di qcn) nukaršęs,
incartare vksm (į)vynioti / suvynioti į popierių,
incasellare vksm (-sėl-) 1. (su)skirstyti (f skyre­
lius); 2. fig priskirti (tam tikrai) kategorijai,
incasinare vksm (-si-)fam sujaukti; suknisti; volg
sumauti.
incasinato, -a bdv fa m 1. (di qcs) sujauktas; volg
sumautas; (caotico) chaotiškas; (intricato) pai­
nūs; 2. (di qcn) užsivertęs reikalais; žiauriai už­
siėmęs fam .
incassa[|re vksm 1. įstatyti; įmontuoti; įmūryti;
2. (denaro) priimti (pinigus) (į kasą); (guada-
gnare) gauti; uždirbti; 3. sport: i. (ii colpo) at­
laikyti smūgį (irprk); i. una rete įsileisti įvartį;
i. una sconfitta patirti pralaimėjimą; /;/,'/, un’of-
fesa nukęsti įžeidimą.
incassat|jo, -a 1. bdv, dlv (montato dentro) įm on­
tuotas, įstatytas; 2. bdv: una valle ~ a tra i mon-
ti tarp kalnų įsispraudęs slėnis,
incasso dkt v 1. kasos įplaukos pi; l’i. della gior-
nata dienos įplaukos; 2.: ad i., da i. (a muro)
įmontuojamas; sieninis; 3. jin inkaso.
incastonare vksm (-sto-) įstatyti / įtaisyti (brang­
akmenį) į žiedą,
incastrare vksm 1. (į)sprausti; tvirtai įstatyti; i.
dueassi suleisti dvi lentas; 2. fig (far accusare)
pakišti; (invischiare) įtraukti; (mettere nei guai)
pastatyti į keblią padėtį.
►incastrarsi sngr 1. (incepparsi) įstrigti; 2. (in-
serirsi bene) būti įspraudžiamam; (fissarsi) bū­
ti įtvirtinamam; (unirsi e sim. ) sueiti; būti ju n ­
giamam.
incastro dkt v 1. jungtis -lės fem m ; sujungimas,
sujungimo vieta; 2. tecn įlaidas; spraustas; (U
vano) išdroža; įranta; /. a maschio e fėmmina
įlaidas ir išdroža.
incatenare vksm (-te-) sukaustyti (grandinėmis);
(a qcs) prikaustyti (irprk).
incatramare vksm (-tra-) (iš)dervūoti, (išd e g u ­
tuoti.
incattivire vksm [E] (-isc-) padaryti piktą,
incauto, -a bdv neapdairūs,
incavare vksm (-ca-) (iš)duobti; (pa)daryti (kur)
įdubimą.
incaváto
incavat| o, -a bdv įdubęs; gote ~ e įdubę skruos­
tai; occhi ~ i įdubusios akys.
incavo dkt v įdubimas; {duba; (spazio) ertme,
incavolarsi vksm (-ca-)fam žiauriai supykti;/ar
incavolare žiauriai supykdyti,
incavolato, -a bdv fam žiauriai supykęs,
incazzar |si vksm volg žiauriai užsėsti; užsišikti;
fare ~ e užpisti.
incazzato, -a bdv volg užsisėdęs, užsišikęs; Linas
e i. nero con te Linas juodai užsisėdo ant tavęs,
tu Liną grynai užpisai.
incėdere vksm [A] kaip dkt v (didinga) eisena,
incendiare vksm (-ceri-) padegti; (distruggere) su­
deginti.
►incendiarsi sngr užsidegti,
incendiarijjo, -a 1. bdv padegamasis; bomba ~ a
padegam oji bomba; 2. dkt v/m padegėjas,
incėndio dkt v gaisras; i. doloso (tyčinis) padegi­
mas; spegnere (appiccare) un i. gesinti (sukel­
ti) gaisrą; ė scoppiato un i. kilo gaisras,
incenerimėnto dkt v (visiškas) sudeginimas, pa­
vertimas (/ pavirtimas) pelenais,
incenerire vksm (-isc-) visiškai sudeginti, paver­
sti pelenais; fig i. con lo sguardo deginti žvilg­
sniu, perverti akimis,
inceneritore dkt v krosnis -ies fem m (šiukšlėms
deginti); atliekų deginimo įrenginys,
incensare vksm (-ceri-) liaupsinti,
incėnso dkt v smilkalai pi.
incensurato, -a bdv dir (anksčiau) neteistas, be
teistumo.
incentivare vksm (-ti-) (pa)skatinti; (sostenere)
(pa)rem ti; i. la ricerca skatinti mokslinius tyri­
mus; i. alio studio skatinti mokytis,
incentivo dkt v 1. paskata; paskatinimas; ėssere
un i., servire d ’i. (a (far) qcs) (pa)skatinti (ką);
2. (agevolazione) lengvata,
incentrare vksm (-cen-) (su qc) glaudžiai (/' orga­
niškai) (su)sieti; (orientare) orientuoti (į ką):
(basare) parem ti (kuo); i. l ’attenzione sutelkti
dėmesį; i. un servizio sugli utenti orientuoti p a­
slaugą [ naudotojus.
► incentrjĮarsi sngr (su qcs) būti paremtam
(kuo); turėti (ką) kaip pagrindą; (di discorso e
sim .) suktis (apie ką); la relazione si ~ a sulpri-
mo semestre ataskaitoje dėmesys sutelkiamas Į
pirm ą pusmetį.
incepparsi vksm (-cėp-) užsikirsti; springti,
incerare vksm (-ce-) (iš)vaškūoti.
incerata dkt m brezentas; klijuotė.
incerottato, -a bdv su pleistru, su pleistrais; (tut-
to bendato) (visas) sutvarstytas,
incertėzza dkt m 1. netikrumas; (ii non sapere)
324
nežinia; nežinomybė; tormentato dall’i. kanki­
namas nežinomybės; Vi. sul da farsi nežinoji­
mas, ką daryti; lasciare nell’i. palikti nežinioje;
2. (esitazione) neryžtingumas; con qualche i.
truputį neryžtingai; (con errori) sū keliomis
klaidelėmis; avere un áttimo di i. paabejoti.
incėrt||o, -a bdv 1. neaiškus; (non deciso) nenu­
statytas; (dubbio) abejótinas; futuro i. neaiški
ateitis; notizie abejotinos žinios; ė tutto an­
cora i. viskas dár neaišku; l ’opera ė di ~ a attri-
buzione tikrasis kūrinio autorius nežinomas;
2. (esitante) neryžtingas; éssere i. (su qcs) abe­
joti (dėl ko); (in qcs) nepatikim ai (ką daryti);
3. (malsicuro) netvirtas; luce ~ a neryški švie­
sa; passo i. netvirti žifigsniai pi; scrittura ~ a
padrika rašysena; tempo i. permainingas / n e­
pastovūs oras; 4. kaip dkt v nežinomybė; gli
~ i dėl mestiere profesijos netikėtūm ai; nenu­
matyti atvejai darbe.
incespicáre vksm [E] (-cė-) (in qc) užkliūti (ko­
ja) (už ko).
incessánte bdv nepaliaujamas; nuolatinis,
incessanteménteprv 1. nepaliaujamai, be palio­
vos; 2. (sempre) nuólat.
incesto dkt v kraujomaiša, incestas,
incestuoso, -a bdv kraujomaišos, incėstinis.
incėtta dkt m: fare i. (di qcs) supirkti (ką; ppr.
norint spekuliuoti); fig (su)kaūpti (ką).
inchiesta dkt m 1. (indcigine) tyrimas; (anche:
sondaggio) apklausa; i. giornalistica žurnalisto
tyrimas; reportažas; commissione d ’i. tyrimo
komisija; condurre / svdlgere un’i. atlikti tyri­
mą; tirti; 2. dir (bylos) tyrimas; (caso) byla; i.
(giudiziária) teisminis tyrimas; avviare / aprire
un’i. iškelti bylą.
inchinársi vksm (-chi-) (di fronte a qcn) nusileñ-
kti (prieš ką) (irprk), leñktis.
inchino dkt v nusilenkimas (ir prk); (riverenza)
reveransas; fare un i. nusileñkti.
inchiodáre vksm (-chid-) 1. prikalti; i. ii copėr-
chio di una cassa prikalti dėžės dañgti, užkalti
dėžę; 2. fig prikaustyti; i. a letto prikaustyti
prié lóvos; i. qcn alie sue responsabilitá versti
prisiimti atsakomybę, (pri)vefsti atsakyti už
savo veiksmus; 3. fig (frenare di colpo) staiga
sustabdyti.
inchiostro dkt v rašalas; i. di China tušas; mác-
chia di i. rašalo dėmė; stampante a getto d ’i.
rašalinis spausdintuvas; ♦ i. simpático simpa­
tinis rašalas; nero come l’i. juodas kaip degū-
tas; versare i. išlieti daūg rašalo (prirašyti).
inciampáre vksm [E] 1. (in qcs) užkliūti (koja)
(už ką); 2. fig suklupti.
325
inciámpo dkt v kliuvinys,
incidentále dkt m (secondario) šalutinis,
incidente dkt v 1. (disgrazia) nelaimingas atsiti­
kimas; avarija; nelaimė; i. aereo (ferroviario)
lėktuvo (traukinio) katastrofa; i. doméstico
buitinė nelaimė; i. stradale (auto)avárija, ei­
smo nelaimė; i. sul lavoro nelaimingas atsiti­
kimas darbe; fis i. nucleare branduolinis inci-
deñtas; avere un i.,fare un i. patekti į avariją;
(icausarlo) sukelti avariją; ♦ i. di percorso ne-
sklandūm aipi; 2. (contrasto e sim.) incideñtas;
1. diplomático diplomatinis incideñtas; l ’i. ė
chiuso incideñtas baigtas.
incidénza dkt m 1.fis kritimas (spindulio ir pan.);
2. fig (peso) svoris; (influenza) Įtaka; (effetto)
poveikis; 3.: l ’i. di una malattia sergamumas
(kókia liga); (i casi) susirgimai pi.
incidere* I vksm 1. įpjauti; įrėžti; 2. (intagliare e
sim.) (į)raižyti; (iš)gravirūoti; 3. (registrare un
disco e sim.) įrašyti (į plokštelę); i. un album
įrašyti albumą; 4. fig (imprimere nella mente)
įsikalti į galvą.
incid||ere* II vksm [A] (su qc) atsiliepti (kam);
turėti Įtakos; būti svarbiam; (pa)veikti (ką); i.
negativamente sull’economia dėl paese neigia­
mai atsiliepti šalies ekonomikai; la tassa ~ e
per un terzo sul costo del carburante mokestis
sudaro trečdalį degalų kainos,
incinta bdv m nėščia; i. di sei mesi šeštą mėnesį
nėščia; mėttere i. apvaisinti (ppr. moterį); ri-
manere i. pastoti; ė i. dėlsecondo figlio laukiasi
añtro kūdikio; ė i. dėl cugino laukiasi vaiko
nuo pūsbrolio.
incipiente bdv prasidedantis,
incipriársi vksm (-ei-) pudrūotis, pasipudruoti,
in circaprv: ♦ all’i. maždaug; apie (ką).
incisióne dkt m 1. (l ’azione) įpjovimas; (U segno)
rėžis; (taglio) Įpjova; 2. med pjūvis, incizija;
3. (la técnica) raižyba, graviravimas; (l’opera)
raižinys; graviūra; 4. (registrazione) įrašymas;
(pezzo) garso įrašas; sala d ’i. garso įrašų stū-
dija.
incisivo, -a 1. dkt v (t.p. dente i.) priekinis dantis,
kañdis; 2. bdv fig efektingas, paveikūs,
inciso dkt v 1. gram įterptinis sakinys; įterpinys;
♦ per i. tarp kitko; 2. mus motyvas,
incisóre, -a dkt v/m raižytojas -a, graveris -ė.
incitam ento dkt v paskatinimas, paskata; (isti-
gazione) kurstymas; ėssere di i. skatinti,
incitare vksm (in-) (pa)skátinti, (pa)ráginti: (a
far qcs di malė) kūrstyti; i. all’azione / ad agire
skatinti veikti; i. alia lotta (alla rivolta) raginti
į kovą / kovoti (sukilti / į sukilimą).
incógnita
incivile bdv 1. (socialmente indegno) barbariš­
kas; 2. (maleducato) neišauklėtas, nekultūrin­
gas; (rozzo) šiurkštūs; 3. (selvaggio) necivili-
zūotas; 4. kaip dkt vlm storžievis -ė.
incivilimėnto dkt v civilizavimas(is); civilizacija,
incivilire vksm (-isc-) civilizūoti; šviesti,
incivilta dkt m 1. (scarso grado di civilta) necivi-
lizuotūmas; 2. (villania) nekultūringūmas.
inelassifieabile bdv I. neklasifikūojamas; ♦ com-
pito i. kontrolinis darbas, kurio negalima įver­
tinti (dėl klaidų gausos); 2. fig niekingas,
inclemėnte bdv 1. negailestingas; rūstūs; (erude-
le) žiaurūs; 2. fig (dėl elima) atšiaurūs,
inclemenza dkt m 1. negailestingūmas; (crudel-
ta) žiaurūmas; 2. fig (dėl elima) atšiaurūmas.
inelinabile bdv atlenkiamas; atlošiamas,
inelinare vksm (-eli-) pakreipti; palenkti; i. U ca-
po nulenkti galvą.
►inelinarsi sngr pakrypti,
inelinato, -a bdv: fis piano i. nuožulnioji plokš­
tuma.
inelinazione dkt m 1. posvyris; pasvirimas; (pen-
denza) nūolydis; l ’i. dell’asse terrestre Žemės
ašies posvyris; 2. fig polinkis; palinkimas; i.
per la mūsica polinkis į mūziką.
ineline bdv (a qcs, afarqcs) linkęs (į ką, ką dary­
ti); i. all’ottimismo linkęs į optimizmą; ėssere i.
(a qcs) turėti polinkį (į ką); (avere piacere)
mėgti (ką).
i nei ii | dere* vksm 1. įdėti; i. la fattura in una lėt-
tera įdėti sąskaitą [ voką; 2. (comprendere)
įtraukti; (in un conto) įskaičiuoti, įskaityti; i.
in una lista (neiprogramma) įtraukti į sąrašą (į
program ą); ė ~ so neiprezzo įeina [ kainą,
inclusione dkt m 1. įdėjimas; 2. (in liste e sim.)
įtraukimas; (in conti) įskaičiavimas; 3. min in­
kliuzas.
inclusivo, -a bdv: ii prezzo ė i. delta consegna pri­
statymas įeina į kainą,
in d u s || o, -a bdv imtinai; įskaitant; tutti, ~ a lei
visi, įskaitant ir ją; entro ii 4 aprile i. iki ba­
landžio 4-os imtinai; ėssere i. būti įtrauktam;
(di qcs) įeiti; t.p. => inclūdere.
incoerėnte bdv I. (di materiale) birūs; 2. fig n e­
nuoseklūs; (sconnesso) padrikas,
incoerėnza dkt m nenuoseklūmas.
incogliere* vksm: ♦ mal te ne incolga! kad tave
kur (galas)!; tū dar pasigailėsi!; malgliene in-
colse jam blogai baigėsi.
incognit||a dkt m 1. mat nežinomasis; eąuazione
a due ~ e lygtis su dviem nežinomaisiais; 2. fig
nežinomybė; ėssere un’i. likti neaišku; būti n e­
žinomam; būti nesuprantam am .
incógnito 326

incognito, -a bdv: ♦ irt i. inkognito, incompetėnza dkt m nemokšiškūmas, nekom pe­

incollare vksm (-cdl-) (su)klijūoti; (qcs a qc) pri­ tentingumas,
klijuoti; (sopra qcs) užklijuoti; (alVintemo di incompiūto, -a 1. bdv (non finito) neūžbaigtas,
qcs) įklijuoti; i. u n ’etichetta užklijuoti etiketę. nebaigtas; 2. dkt m: mus l’Incompiuta Nebaig-
►incollarsi sngr 1. klijuotis (ir prk), prisikli­ ioji.
juoti; (aderire) (pri)lipti; 2. fig (a qc) (pri)lipti incomplėt||o, -a bdv 1. nepilnas; ne visas, nevisas;
(prie ko), nesitraukti (nuo ko); (pri)kibti (prie (non esauriente) neišsamūs; (non defimitivo)
ko); i. ai televisore prilipti prie televizoriaus. nebaigtinis, negalutinis; informazioni ~ e neiš­
incollato, -a bdv, dlv priklijuotas; užklijuotas; t.p. sami informacija sg; la sua domanda e ~ a Jūsų
=> incollare. paraiška nepilna; 2. (non finito) nebaigtas,
incollerirsi vksm (-isc-) užsirustinti. incomprensibile bdv nesuprantam as.
incolmabile bdv fig: un vuoto i. tuštuma, kurios incomprension||e dkt m nesusipratimas; dgs ~ i
neįm anom a užpildyti; sport un distacco i. ato­ (disaccordo) nesutarimai,
trūkis, kurio neįm anom a įveikti, incomprėso, -a bdv nesūprastas; (non apprezza-
incolonnare vksm (-Idn-) 1. mil sustatyti f kolo­ to) nepripažintas; neįvertintas,
ną; 2. (scrivere) (su)rašyti stulpeliais. incomunicabilita dkt m nekomunikabilūmas.
►incolonnarsi sngr (infila) (su)stoti į eilę. inconcepibile bdv nesuvokiamas,
incolore bdv bespalvis (irprk). inconciliabile bdv nesuderinamas,
incolpare vksm (-cdl-) (qc di qcs) apkaltinti (ką inconcludėnte bdv 1. (di qcs) nedūodantis re­
kuo); i. a torto neteisingai apkaltinti. zultato, be rezultatų; (non convincente) neįti­
►incolparsi sngr prisiimti kaltę (sau), kinamas; (vario) tūščias; ii colldąuio e stato i.
incolpėvole bdv nekaltas; be kaltes. pokalbis nedavė rezultatų; 2. (di qcn) netikęs;
inc61t|{o, -a bdv 1. apleistas; terreno i. dirvonas; nem okantis (dirbti),
2. fig: barba ~ a apšepusi barzda; 3 .fig (di qcn)incondizionatamėnte prv besąlygiškai,
tamsūs, neišsilavinęs, incondizionato, -a bdv besąlygiškas, besąlyginis;
incolume bdv sveikas; uscire i. nenukentėti, in modo i. besąlygiškai,
incombėnte bdv gresiantis, inconfessabile bdv neišpažjstamas; (vergognoso)
incombėnza dkt m užduotis -iės; uždavinys. gėdingas; desidėrio i. noras, kurio negalima iš­
incominci||are vksm 1. tr (qcs, a far qcs) pradėti sakyti, neišsakytas noras,
(ką, ką daryti), imti; i. a cantare uždainuoti; i. inconfondibile bdv unikalūs; savitas; (irripetibi-
un discorso pradėti kalbą; i. a lavorare pradėti le) nepakartojam as; ii šuo stile e i. jo stilius
dirbti; i. a piangere pravirkti; ♦ a i. da dotnani unikalūs, jo stiliaus neįm anom a neatpažinti,
pradedant nuo rytojaus; tanto per i. visų pir­ inconfutabile bdv ne(nu)ginčijamas.
ma, pirmiausia; 2. intr [E] prasidėti; to spetta- incongruėnte bdv nenuoseklūs; prieštaringas, sau
colo sta ~ando (e gia ~ a to ) spektaklis prasi­ pačiam prieštaraujantis,
deda (jaū prasidėjo); t.p.=> cominciare. incongruėnza dkt m nenuoseklūmas.
incommensurabile bdv neišmatuojamas; (inesti- incongruo, -a bdv neadekvatūs; netinkamas,
mabile) neįkainojamas. inconoscibile bdv filos nepažinūs,
incomodj|are vksm (-cd-) (su)trukdyti; kaip intr inconsapėvole bdv 1. nesuvokiantis; (che non sa)
[A] se non le ~ a jei Jūms nesunkū. nežinantis; essere i. (di qcs) nesuvokti (ko); ne­
incomodo dkt v 1. nepatogūmas; ♦ le tolgo Vi. žinoti (ko); 2. (inconscio) nesąmoningas,
nebetrukdysiu; 2. (compenso): ąuanfė ii Šuo inconsapevolėzza dkt m nesuvokimas,
L? kiek aš Jūms skolingas?; 3. kaip bdv: ♦ fam inconsciamėnte prv nesąmoningai,
ii terzo i. trečias nereikalingas, inconscio, -a 1. dkt v med pasąmonė; 2. bdv ne­
incomparabile bdv nepalyginamas, sąmoningas,
incompatibile bdv nesuderinam as; (non confor- inconsistėnte bdv 1. nepatvarūs; netvirtas; 2. fig
me) neatitinkantis (ko). nepaprastai menkas; (infondato) be pagrindo,
incompatibilita dkt m nesuderinam ūmas. inconsistėnza dkt m fig visiškas menkūmas; pa­
incompetėnte 1. bdv nekom petentingas, nenusi­ grindo neturėjimas,
manantis; essere i. (in fatto / in materia di qcs) inconsolabile bdv nenuram inam as; dolore i. ne­
nenusimanyti (apie ką); 2. bdv dir netūrintis numalšinamas skaūsmas.
kompetencijos, nekom petentingas; 3. dkt v/m inconsuėto, -a bdv neįprastas,
nenusim anantis žmogūs; neišmanėlis -ė. inconsūlto, -a bdv: gesto i. neapgalvotas poelgis.
327
incontamináto, -a bdv 1. neūžterštas; žmogaūs
neliestas; 2. (puro) tyras, nesuteptas,
incontenibile bdv nesulaikomas,
incontentábile bdv visada nepatenkintas; nepa­
tenkinamas; (insaziabile) nepasotinamas; (par-
ticolarmente esigente) labai reiklūs,
incontestábile bdv nenugiñcijamas.
incontinente bdv 1. (senza moderazione) besai­
kis; nesusivaldantis; 2. m ed nelaikantis,
incontinénza dkt m 1. saiko neturėjimas; nesusi­
valdymas; 2. m ed nelaikymas.
incontrá||re vksm (-c ó ) 1. sutikti; i. un conoscen-
te per strada sutikti pažįstamą gatvėje; fig i.
dijficoltá susidurti su sunkumais; /?# i. ilfavore
dėl pubblico susilaukti publikos pritarim o; fig
abbiamo ~ to cattivo tempo pasitaikė blogi orai;
2. (avere un incontro con qc) susitikti (su kuo);
(andaré a incontrare) pasitikti (ką); i. le ami-
che susitikti sū draugėmis; i. un amico all’aero-
porto pasitikti draūgą óro uoste; 3. (far la co-
noscenza di qcn) susipažinti (su kuo); 4. sport
susitikti (su kuo), žaisti.
►incontrársi sngr 1. susitikti; (vedersi) maty­
tis, pasimatyti; 2. (far conoscenza con qc) susi­
pažinti (su kuo); 3. (confluiré) sueiti; 4. fig (di
gusti e sirn.) sutapti, sutikti; 5. sport susitikti,
incontráriopn r. ♦ all’i. atvirkščiai; (dentro fuori)
išvirkščiai; (sopra sotto) aukštyn kojomis,
incontrastáto, -a bdv be pasipriešinimo,
incóntro I dkt v 1. susitikimas; (appuntamento)
pasimatymas; luogo d ’i. susitikimo vieta; 2. ( u f
ficiale) susitikimas; (convegno) suvažiavimas;
(riunione) susirinkimas; i. al vértice viršūnių
susitikimas; i. di affari dalykinis susitikimas;
3.: (punto) d ’i. sandūra, susidūrimas; fig (ac-
cordo) susitarimas; geom (intersezione) susi­
kirtimo taškas; 4. sport rungtynės pi; susitiki­
mas; i. di ritorno atsakomosios rungtynės.
incóntro IIprv: i. a ąc (ko) liñk;farsi i. agli ospiti
pasitikti svečiūs; fig andaré i. a difficoltá susi­
laukti sunkūmų; fig andaré i. a morte certa eiti
į tikrą mirtį; ♦ andaré I venire i. a ącn (aiutare)
pagelbėti kám; venirsi i. susitarti geruoju; eiti
į kompromisą,
incontrollábile bdv nesuvaldomas,
incontrovertibile bdv ne(nu)giflčijamas.
inconveniente dkt v nesklandumas; (scomoditá)
nepatogumas; (lato negativo) trukumas,
incoraggiaménto dkt v 1. padrąsinimas; 2. (esor-
tazione) paskatinimas,
incoraggiánte bdv padrąsinantis; (che induce ad
esser ottimisti) gerai nuteikiantis; (che da spe-
ranze) viltį teikiantis.
incrementare
incoraggiáre vksm 1. (pa)drąsinti; 2. (esortare)
(pa)skátinti; i. alio studio, i. a studiare paska­
tinti mokytis; 3. fig (promuovere) (pa)remti;
(pa)skátinti; i. la cooperazione tra gli stati ska­
tinti valstybių bendradarbiavimą,
incornáre vksm (-cor-) 1. persmeigti ragais (/ ra­
gu); 2. fig sport tiksliai smūgiuoti galva,
incorniciáre vksm įrėminti (ir prk), (į)dėti [ rė­
melius (/ [ rėmus),
incoronáre vksm (-ró-) 1. (ap)vainikūoti; 2. (pro­
clamare re) karūnuoti,
incoronazióne dkt m karūnavimas,
incorporare vksm (-cór-) 1. (su)maišyti; įmaišyti;
2. fig (includere) įtraukti; (uniré a sé) pri(si)-
jūngti; 3. (assorbire) prisigerti; 4. polit inkor­
poruoti; (con laforza) aneksuoti,
incorpóreo, -a bdv bekūnis,
incorreggibile bdv nepataisomas,
incórrere* [E] vksm (-cór-) pakliūti (į ką); užsi­
traukti (ką); i. in un guáio pakliūti į bėdą; i.
nelle irę di ącn užsitraukti kieno rūstybę; i. in
una multa gáuti baūdą; i. in un rischio patirti
riziką.
incorruttibile bdv nepaperkam as,
incorruttibilitá dkt m nepaperkam umas,
incosciénte 1. bdv (privo di sensi) be sąmonės;
2. bdv (inconsapevole) nesąmoningas; 3. bdv
(involontario) nevalingas; 4. bdv (irresponsabi-
le) neatsakingas; 5. dkt v/m beprotis; sei un U
pamišėlis tu!
incoscienteménte prv nesąmoningai,
incosciénza dkt m 1. (l’essere senza sensi) buvimas
be sąmonės; 2. (imprudenza) neatsakingumas,
incostánte bdv nepastovūs; (discontinuo) nere­
guliarūs; i. negli affetti nepastovūs meilėje;
ėssere i. nello studio nestropiai mokytis,
incostánza dkt m nepastovūmas.
incostituzionále bdv nekonstitūcinis, antikonsti­
tucinis, prieštaraujantis konstitucijai,
incostituzionalitá dkt m prieštaravimas konsti-
tūcijai, antikonstitucinis pobūdis,
incravattato, -a bdv su (ryškiu) kaklaraiščiu,
incredibil e bdv 1. (da non credere) neįtikėtinas;
(non credibile) neįtikimas; fatti ~ i neįtikėtini
faktai; kaip dkt v ha dell’i. (tai) suñkiai tikėti­
na; ♦ kaip jst (ė) i.! neįtikėtina!; 2 ./a m (stra-
ordinario) nerealūs; (grandissimo) didžiausias,
incredulita dkt m nepatikėjimas; negalėjimas
patikėti.
incrédulo, -a bdv negalintis patikėti; netikintis;
ėssere i. negalėti patikėti,
incrementare vksm (-m ėn-) (pa)didinti; (in nu­
mero) (pa)gaūsinti; (incentivare) (pa)skátinti.
incremento
incremento dkt v (crescita) augimas; (in misura)
(pa)didéjimas; (in numero) (pa)gauséjimas; i.
demográfico gyventojų prieaugis; i. della pro-
duzione gamybos padidėjimas,
increscióso, -a bdv apmaudus,
increspáre vksm (-erė-) 1. (la superficie dell’ac-
qua) ráibinti; 2. (i eapelli) kedenti,
incriminare vksm (-cri-) inkriminuoti; (qc di qcs)
apkaltinti (ką kuo).
incriminazióne dkt m inkriminacija; inkrimina­
vimas, apkaltinimas,
incrináre vksm (-cri-) 1. įskelti, įdaūžti; 2. fig
(su)gadinti; (nuocere) pakeñkti (kam).
►incriná |rsi sngr 1. įdūžti, įskilti; įlužti; (fes-
surarsi) trūkinėti; si ė ~ ta una cóstola įlūžo
šonkaulis; 2. fig (pa)irti, (pa)krikti.
incrinatüra dkt m įskilimas; įlūžimas,
incrociáre vksm (-eró-) 1. (su)kryžiūoti; kryžmai
sudėti; i. le gambe sukeisti kójas; ♦ i. le bráccia
rankas sudėti (ppr. p rk); i. le dita sukryžiuoti
pirštus; 2. (incontrare) sutikti (einant iš prie­
kio); (di mezzi di trasporto) prasileñkti; 3. (at-
traversare) kirsti; 4. biol (su)kryžminti.
►incrociársi sngr 1. (incontrarsi) susitikti; i.
perstrada susitikti gatvėje; 2. (attraversare) su­
sikirsti, kirstis; susikryžiuoti, kryžiuotis.
incrociáto, -a bdv, dlv: m ilfuoco i. kryžminė ug­
nis -iés; t.p. => incrociáre.
incrociatóre dkt v mil kreiseris,
incrócio dkt v 1. sankirta; sport l’i. dei pali virps-
to ir skersinio sandūra; 2. (stradale) sankryža;
kryžkelė; 3. biol kryžminimas; 4. biol (įbrido)
mišrūnas -ė.
incrollábile bdv fig nesugriaunamas; tvirtas.
incrost|[áre vksm (-eró-) 1. (ap)tráukti; l ’ácqua
calcárea ~ a i tubi vamzdžiai kalkėja nuo kieto
vandeñs; 2. (con pietrepreziose) inkrustuoti.
►incrostársi sngr (di qcs) apsitraukti (kuo),
trauktis; i. di calcare (ap)kalkéti; i. di sporco
apsinešti nešvarumais.
incrostazióne dkt m 1. nuosėdos pi, nuoviros pl;
(di tartam) apnašos pl; i. di calcare kalkių nuo­
sėdos; 2. art inkrustacija,
incruento, -a bdv be kraūjo praliejimo; nekruvi­
nas.
incubatrice dkt m inkubatorius,
incubazióne dkt m 1. perėjimas; 2. m ed inkuba­
cija; periodo di i. inkubacinis periodas.
incubĮ|o dkt v košmaras, slogütis; da i. košmariš­
kas agg; avere gli ~ i sapnuoti košmaras,
incüdine dkt m 1. priekalas; ♦ tra l ’i. e ii martello
tarp kūjo ir priekalo; 2. anat priekalas,
inculáre vksm (-cii-) volg, fig (pa)gaidinti.
328
inculcare vksm skiepyti, (į)diegti.
incuneare vksm (-cū-) įvaryti (tarsi pleištą); į-
sprausti; (conficcare) įsmeigti,
ineupirsi vksm (-isc-) apsiniaukti (irprk), niauk­
tis; fig i. in volto apsiniaukti,
ineurabile bdv nepagydomas; mulato i. nepagy­
domas ligonis; malattia i. nepagydoma liga.
ineurante bdv be atodairos; (di qc) nepaisantis
(ko).
incūria dkt m aplaidumas; (di se) apsileidimas.
incuriosi]|re vksm (-isc-) (qcn) (su)kėlti (kieno)
smalsumą; (su)intrigūoti (ką); mi ha ~ to man
smalsu pasidarė, m anė suintrigavo.
► incuriosi||rsi sngr pasidaryti smalsiam; mi
šono ~ to man smalsu pasidarė.
ineursione dkt m 1. antpuolis; (irruzione) įsiver­
žimas; (blitz) šturmas; i. aėrea antskrydis;/are
un’i. įsiveržti; 2. sport prasiveržimas,
ineurvare vksm (iš)lenkti; įlenkti; i. la schiena iš­
lenkti nugarą; (far la gobba) kūprintis.
►incurva|Įrsi sngr 1. (iš)linkti; įlinkti; ii tetto
si e ~ to stogas įlinkęs; 2. (ingobbirsi) kuprotis;
(su)linkti į kuprą.
ineurvatura dkt m išlinkimas; įlinkimas,
incustodito, -a bdv nesaugomas; be priežiūros,
incūtere* vksm (-cū-) įvaryti (baimę ir pan.); L
soggezione kelti pagarbią baimę,
indaco 1. dkt v chim indigas; 2. dkt v (ii colore)
indigo spalva; 3. bdv nkt indigo spalvos,
indaffarato, -a bdv darbais apsikrovęs, labai už­
siėmęs.
indagal|re vksm (-da-) 1. tr tyrinėti; (iš)tirti; 2. intr
[A] (su qcs) (iš)tirti (ką); i. su una rapina tirti
apiplėšimą; kaip tr ė ~ to per omicldio jam iš­
kelta byla dėl žmogžudystės.
indagin]Įe dkt m 1. tyrimas; tyrinėjimas; i. demo-
scdpica viešosios nuom onės apklausa; i. inter-
na (parlamentare) vidaus (parlam entinis) tyri­
mas; i. di mercato rinkos tyrimas; 2. dir (t.p.
dgs ~ i ) tyrimas; ~ i preliminari ikiteisminis
tyrimas sg; avviare un’i. su qcs pradėti tyrimą
dėl ko; f are un’i. atlikti tyrimą, tirti; riaprire
un’i. atnaujinti tyrimą; sul fatto šono in corso
~ i įvykis tiriamas,
indebitamėnte prv (senza averne merito) nepel­
nytai; (senza fondam ento) nepagrįstai,
indebitamėnto dkt v įsiskolinimas,
indebitarsi vksm (-dė-) įsiskolinti,
indėbito, -a bdv 1. nepagrįstas; (immeritato) n e­
pelnytas; 2. (illegale) neteisėtas,
indebolimėnto dkt v nusilpimas, susilpnėjimas,
indebolire vksm (-isc-) (su)silpninti.
►indebolirsi sngr (nu)silpti, (su)silpnėti.
329 indietreggiáre

indecente bdv 1. (osceno) nepadorus; 2. (vergo- indesiderábile bdv nepageidaujamas,

gnoso) negarbingas, indesideráto, -a bdv nepageidautinas,
indecentemente prv nepadoriai, indeterminatézza dkt m neapibrėžtumas,
indecénza dkt m 1. (l ’essere osceno) nepadoru­ indeterminativo, -a bdv: gram articolo i. nežymi­
mas; 2. (vergogna) géda. masis artikelis,
indecifrábile bdv neiššifruojamas (irprk). indetermináto, -a bdv neapibrėžtas; a tempo i.
indecisióntd k tm svyravimas, dvejojimas; neryž- neribotam laikui; neterm inuotas agg; kaip pr\’
tingümas; avere un áttimo di i. kiek susvyruoti, neterm inuotai,
indeciso, -a bdv dvejojantis, svyruojantis; neryž­ indi prv paskiaū.
tingas; ėssere i. neapsispręsti; svyruoti, indianjįo, -a 1. bdv (dell’India) Indijos, indų; in­
indeclinabile bdv gram nelinksniúojamas. diškas; iš Indijos; geogr Océano I. Indijos van­
indecoroso, -a bdv gėdingas; žeminantis orūmą. denynas; 2. bdv (degli indiani d ’A merica) indė­
indefėsso, -a bdv nenuilstamas, nų; indėniškas; ♦ in fila ~ a vorelė; 3. dkt v/m
indefínibile bdv nenusakomas, (deU’India) indas -ė; 4. dkt v¡m (pellerossa) in­
indefinito, -a bdv 1. (non chiaro) neapibrėžtas; dėnas -ė; ♦ fare Vi. durnių volioti (apsimesti
neaiškus; 2. (non risolto) neišspręstas; 3.gram: nesuprantančiam).
modo i. neasmenúojam oji veiksmažodžio for­ indiavoláto, -a bdv padūkęs, pašėlęs,
ma (pvz.: bendratis); pronome i. nežymimasis indicare vksm (in-) 1. (nu)ródyti; (mostrare) p a­
Įvardis. rodyti; i. la strada rodyti kėlią; i. l ’uscita paro­
indeformábile bdv nesideformúojantis; standūs; dyti, kur išėjimas; ♦ i. la porta (cacciare via)
nedeformúojamas. parodyti duris; 2. (consigliare) patarti; i. un
indégno, -a bdv 1. (di qcs) nevertas (/to); ė i. di te buon ristorante rekom enduoti gėrą restoraną;
jis tavęs nevertas; (non ti si addice) táu taip 3. (denotare) rodyti; (significare) reikšti,
nedera; 2. (spregevole) niekingas; 3. (vergogno- indicativamente prv apytiksliai; maždaūg.
so) gėdingas, indicativo, -a 1. bdv reikšmingas; ėssere i. (di qcs)
indelébile bdv 1. nenuplaunam as; 2.fig neišdil­ rodyti (ką); 2. bdv (orientativo) orientacinis;
domas, neištrinamas, ♦ a t'itolo puramente i. tik bendram Įspūdžiui
indelicatézza dkt m 1. netaktiškūmas; nedelika- susidaryti; 3. dkt v (t.p. modo i.)gram tiesioginė
tūmas; 2. (atto scortese) netaktas; nemandagūs nuosaka, indikatyvas,
/ negražūs poelgis, indicáto, -a bdv (adatto per qcs) tiñkamas (kam)
indelicáto, -a bdv netaktiškas, nedelikatūs. (consigliato) patariam as; (consigliabile) p atar­
indemoniáto, -a 1. bdv (velnio) apsėstas; 2. bdv tinas.
fig pašėlęs; 3. dkt v/m apsėstasis -óji. indicatóre dkt v rodiklis; spec indikatorius; i. eco­
indėnne bdv nesužeistas; sveikas; uscire i. da un nómico (sociale, statistico) ekonominis (socia­
incidente nenukentėti per avariją, linis, statistinis) rodiklis; kaip bdv cartello i.
indennita dkt m 1. (risarcimento) kompensacija; (informacinis) ženklas.
2. (rimborso e sim.) pašalpa; (la som m apago­indicazión| e dkt m nurodymas; su i. (di qc) (kie­
ta) išmoka; i. di disoccupazione bedarbio pa­ no) nurodymu; i. stradale kelio ženklas, kelio
šalpa; i. di fine rapporto išeitinė (išmoka); i. di rodyklė; le ~ í del médico gydytojo nurodymai;
licenziamento išeitinė (pašalpa); i. di trasferta attenersi alle ~* laikytis n u ródym u:/ó/•«/>('
komandiruotpinigiai pi. duoti nurodymų, nurodyti.
indennizzáre vksm atlyginti (nuostolius), kom ­ Índice dkt v 1. (t.p. anat dito i.) smilius; 2. fig (se-
pensuoti. gno) požymis; rodiklis; 3. (di un libro) turinys
indennizzo dkt v nuostolių atlyginimas, kom pen­ (knygos); (alfabético, delle materie) rodyklė; i.
savimas; kompensacija. delle cose notévoli dalykinė rodyklė; 4. (tasso,
inderogabilĮ|e bdv 1. d ir imperatyvūs; impegno i. quoziente e sim.) iñdeksas; rodiklis; i. di ascol-
saistantis įsipareigojimas; norma i. imperatyvi to / di gradimento reitingas; i. di créscita augi­
norma; 2. (indifferibile) neatidėliotinas; (neces- mo rodiklis; econ i. dei prezzi kainų iñdeksas;
sario) būtinas; divieto (principio) i. draudim as 5.: stor VI. (dei libri proibiti) D raudžiamųjų
(principas), kurio būtina laikytis; scadenza i. knygų sąrašas; ♦ mėttere all’i. uždraūsti (kaip
galutinis terminas; a causa di impegni ~z' dėl amoralų).
neatidėliotinų reikalų, indicibile bdv neapsakomas; neišsakomas,
indescrivibile bdv neapsakomas. indietreggiáre vksm (-trėg-) atsitraukti, trauktis
indiétro 330

(atgal); fig non i. di fronte alle difficolta ne­ indipendénza dkt m 1. nepriklausomybė; (l’esser
pasiduoti iškilus sunkumams, indipendente) nepriklausomumas; 2. (autono­
indietro prv atgal; rimanere i. atsilikti; voltarsi i. m ía) savarankiškumas,
atsigręžti; kaip bdv nkt a marčia i. atbulinė indire vksm (-di-) (pa)skėlbti; i. le elezioni (uno
eiga; kaip bdv nkt un paese i. atsilikusi šalis; sciópero) paskelbti rinkimūs (streiką); i. una
♦ all’i. atbulas agg; atbulai; avanti e i. pirmyn riunione sušaukti susirinkimą,
ir atgal; andare / ėssere i. (di orologio) vėluoti; indirettaménte prv netiesiogiai,
avere i., ottenere i. atgauti; darė i., portare i. indirett o, -a bdv 1. netiesioginis; in modo i.
grąžinti; atiduoti; ėssere i. (con qcs) nespėti netiesiogiai; imposte ~ e netiesioginiai m okes­
(su kuo); tirarsi i. atsimesti; i. non si torna čiai; 2. gram: complemento i. netiesioginis p a­
kelio atgal nėra. pildinys; discorso i. netiesioginė / atpasakoja­
indifėso, -a bdv neginamas; (non protetto) neap­ moji kalba.
saugotas; (inerme) bejėgis, indirizzáre vksm 1. nukreipti (irprk); (mandare
indifferėnte bdv 1. (a qc) abejingas (kam); i. ai da qcn) (nu)siiįsti (pas ką); fig i. ai bene p a­
problemi degli aitri abejingas kitų žmonių bė­ mokyti siekti gėrio; fig i. alla medicina išleisti į
doms; 2. (poco interessante) paliekantis abe­ daktarus; fig i. gli sforzi (a qcs) nukreipti p a­
jingą; per me e i. m an tas pats; ♦ non i. ne­ stangas (į ką); 2. (per spedire qcs) adresuoti (ir
menkas; nemažas, žymūs, prk); fig i. un saluto (a qcn) pasveikinti (ką);
indifferėnza dkt m abejingumas; con i. abejin­ pasakyti (kam ) sveikinimą.
gai; ostentare i. rodytis abejingam; uscii nell’i. ►indirizzársi sngr kreiptis.
generole išėjau ir niekam nerūpėjo, indirizzatį|o, -a bdv, dlv adresuotas (ir prk); fig
indifferibile bdv neatidėliotinas, l ’osservazione ė ~ a a me pastaba adresuota
indigeno, -a 1. bdv vietinis; čiabuvių; 2. dkt v/m mán; ♦ i. a qcn (di documento) kieno vardu,
čiabuvis -ė. ¡ndirizzo dkt v 1. adresas; dammi ii tuo i. duok
indigente 1. bdv beturtis; 2. dkt v/m varguolis, m án savo adresą; in f i. di posta elettrdnica, i.
indigenza dkt m skurdas; nepriteklius, e-mail elektroninio pašto adresas; ♦ all’i. (di
indigestione dkt m sutrikęs virškinimas; persi- qcn) kam; į ką; 2. fig kryptis -iės fem m ; i. di
vaIgynias:/are i. persivalgyti;figfare (un’)i. (di studi mokslo kryptis; scuola a i. professionale
qcs) persisotinti (kuo). profesinė mokykla; i. della política estera už­
indigesto, -a bdv 1. sunkiai virškinimas; nevirški­ sienio politikos gairės pi; 3. (messaggio): ri-
namas; 2. fig sunkiai pakeliamas, volgere un i. (a qc) kreiptis (į ką); (di augurio)
indignare vksm (qc) (su)kėlti (kieno) pasipikti­ pasveikinti (ką).
nimą, papiktinti (ką). indisciplina dkt m nedrausmingumas,
►indignarsi sngr pasipiktinti, indisciplináto, -a bdv nedrausmingas.
indignato, -a bdv, dlv pasipiktinęs; ėssere i. (per indiscrét|¡o, -a bdv netaktiškas; (invadente) lan­
qcs) piktintis (kuo, dėl ko); būti pasipiktinu­ dūs; ai riparo da sguardi ~ i toli nuo smalsių
siam. žvilgsnių / pašalinių akių; fare domande ~ e
indignazione dkt m pasipiktinimas, smalsiai klausinėti; ♦ se non šono i. jei galiu
indimenticabile bdv nepamirštamas, neužm irš­ paklausti.
tamas; una serata i. nepam irštam as vakaras, indiscrezión||e dkt m 1. netaktiškumas; 2. (ano
indio, -a dkt v/m Centrinės (/ Pietų Amerikos) indiscreto) netaktas; 3. (fuga di notizie) infor­
indėnas -ė. macijos nutekėjimas; secondo (alcune) anót
indipendėnte bdv 1. nepriklausomas; giornale i. gandų; neoficialiais duomenimis,
nepriklausomas laikraštis; 2. (autonomo) sava­ indiscriminataménte prv nedarant (jokio) skir­
rankiškas; lavoro i. savarankiška darbo veikla; tumo, nediferencijúotai; (temerariamente) be­
3. (non correlato) nesusijęs; 4.: gram proposi- atodairiškai,
zione i. pagrindinis sakinys, indiscrimináto, -a bdv nedarantis (jókio) skirtu­
indipendentemėnte prv (da qcs) neatsižvelgiant mo, nediferencijūotas; (temerario) beatodai­
(į ką), nepriklausomai (nuo ko); nepaisant riškas.
(ko); i. dai risultati saranno premiati tutti kad indiscūsso, -a bdv visų pripažintas; negifičijamas.
ir kokie bus rezultatai, apdovanoti bus visi; indiscutibile bdv negifičijamas.
nepriklausomai nuo rezultatų, apdovanoti bus indiscutibilménteprv negifičijamai.
visi. indispensábile 1. bdv būtinas; (essenziale) esmi-
331
nis; (insostituibile) nepakeičiamas; condizione
1. būtina sąlyga; 2. dkt v n kt: l ’i., lo stretto i.
būtiniausi dalykai (/ daiktai ir pa n .) pi.
indispettire vksm (-isc-) (su)pykdyti.
indisponénte bdv erzinantis; keliantis apmaudą,
indispórre* vksm erzinti; kelti (kam ) apmaudą,
indisposizióne dkt m negalavimas; bloga savi­
jauta.
indispósto, -a bdv negaluojantis; ė i., si sente i.
jám trupütj negera; sirguliuoja, negaluoja,
indissolūbile bdvfig neišardomas,
indistintamente prv 1. (non chiaramente) nery­
škiai; neaiškiai; apparire i. dunksėti; 2. (senza
eccezioni) nedarant skirtumo,
indistinto, -a bdv neryškūs; neaiškus; miglotas,
indistruttibile bdv nesulaužomas; nesugriauna­
mas (ir prk).
indisturbáto, -a bdv (nieko) netrikdom as,
indivia dkt m bot salotinė trūkažolė.
individua] |¡e bdv 1. individualūs; (dellapersona)
individo; asmens; liberta i. individo / asmefis
laisvė; 2. (personale) asmeninis; individualūs;
lezioni individualios pamokos; 3. sport: tor­
neo i. vienetų turnyras,
individualismo dkt v individualizmas,
individualista dkt v/m individualistas -ė.
individualitá dkt m nkt (personalitá) asmenybė;
individualybė,
individualmente prv individualiai,
individuare vksm (-vi-) (determinare) nustatyti;
(riconoscere) atpažinti; (trovare) surasti; i. un
amico tra la folla atpažinti draūgą minioje; i. ii
colpėvole nustatyti kaltiniilką: i. un guasto su­
rasti gedimą, nustatyti, kur gedimas,
individuazióne dkt m (determinazione) nustaty­
mas; (riconoscimento) atpažinimas; (ii trova­
re) suradimas,
individuo dkt v 1. individas, asmuo; (singolo) (at­
skiras) žmogūs; 2. (tizio) tipas; 3. biol (organi­
smo) individas.
indivisibil||e bdv 1. nedalijamas; m at nedalūs;
2. (inseparabile) neatskiriamas; tre volumi ~ i
trys tomai atskirai neparduodam i.
indivisibilitá dkt m nedalūmas; nedalijamūmas.
indiziari|įo, -a bdv dir: prove ~ e netiesioginiai
Įrodymai.
indiziáto, -a dkt v/m, bdv įtariamasis -óji (pagal
netiesioginius įkalčius).
indizio dkt v 1. požymis; un i. di buona educazio-
ne išsilavinimo požymis; ėssere i. (di qes) būti
(ko) požymiu; (pa)ródyti (ką); 2. dir (netie­
sioginis) {kaltis,
indocile bdv nepaklusnūs; nepasiduodantis.
induismo
indocilita dkt m nepaklusnumas,
indoeuropėo, -a bdv ling indoeuropiečių,
indole dkt m 1. būdas; (natūra) prigimtis -iės; i.
mite švelnūs būdas; 2. (tipo) pobūdis; di i. ge­
nerole bendro pobūdžio,
indolente bdv vangūs, tingūs; nejudrūs,
indolenza dkt m vangumas, tingumas,
indolenzimėnto dkt v nutirpim as, apmirimas,
indolenzirsi vksm (-isc-) nutirpti,
indolenzito, -a bdv nutirpęs, apmiręs; nugulėtas;
(u n p o ’dolorante) maudžiantis,
indolore bdv beskausmis; neskausmingas,
indomabile bdv nesutramdomas,
indomani dkt v: ♦ l’i. kitą dieną, rytojaus dieną,
indonesiano, -a 1. bdv Indonezijos; indonezie­
čių; iš Indonezijos; 2. dkt vm indonezietis -ė.
indorare vksm (-dd-) (pa)auksūoti (irprk); ♦ i.
la pillola „pasaldinti karčią piliulę“,
indossare vksm (-dos-) 1. (mettersi abiti) apsivil­
kti; 2. (avere addosso) dėvėti; 3. (ealzare scar-
pe) avėti.
indossatore, -trice dkt v/m m anekenas -ė; mo­
delis.
indosso prv: avere i. qcs (indossare) dėvėti ką;
mettersi i. qcs apsivilkti kuo.
indotto, -a 1. bdv (provocato) sukeltas; 2. bdv,
dlv: i. in errore suklaidintas; i. a fa r qcs pastū­
mėtas ką daryti; t.p. => indurre; 3. dkt v econ
šalutinė ekonom inė veikla (ppr. apie įmones,
gaminančias detales kitų įmonių gaminiams);
rangovų pramonė,
indottrinare vksm (-iri-) įpiršti (kam ) kokią dok­
triną.
indovin||are vksm (-vi-) 1. (at)spėti; tirare a i.
spėlioti; ho quasi ~ ato beveik atspėjau; ~ a
(unpo’)! spėk!; ♦ chi l ’~ a e bravo! čia tai bent
mįslė!; 2. (seegliere bene) pataikyti; ♦ non ne
~ o una jam niekaip nesiseka,
indovinato, -a bdv vykęs; taiklūs; (scelto bene)
puikiai parinktas,
indovinėllo dkt v mįslė; (rompicapo) galvosūkis;
porre (risdlvere) un i. užminti (įminti) mįslę,
indovino, -a dkt v/m būrėjas -a; aiškiaregys -ė.
indubbiamente prv neabejotinai; bė abejo,
indūbbio, -a bdv neabejotinas.
indugia||re vksm [A] (a far qcs) (už)delsti (ką da­
ryti), užtrūkti; non i. negaišti; i. a rispondere
delsti atsakyti; ha ~ to a lungo prima di chie-
derle la mano ilgai delsė pasipiršti.
indū|įgio dkt v (už)delsimas; (esitazione) dvejoji­
mas; ♦ senza i. nedelsiant; romperegli ~ g i im­
tis veiksmų,
induismo dkt v induizmas.

induistą
induistą dkt v/m induistas -ė.
indulgente bdv atlaidūs; nuolaidūs,
indulgénza dkt m 1. atlaidumas; con i. atlaidžiai;
2. rel atlaidai/?/; indulgeñcija.
indülgere* vksm [A] (a qcs) 1. (assecondare) ten­
kinti (ką); 2. (essere indulgente) nuolaidžiauti;
3. (lasciarsi andaré) leisti sáu (ką (daryti)).
indūlto dkt v dir amnestija; (gražia) malonė,
indumento dkt v apdaras, drabūžis; rūbas,
induriménto dkt v (su)kietėjimas.
indurire vksm (-isc-) (su)kietinti (irprk).
►indurirsi sngr (su)kietėti (ir prk), (su b am ­
bėti.
indürre* vksm (a far qcs) (pa)skátinti (ką dary­
ti); (convincere) įkalbinti; (spingere) pastūm ė­
ti; /. in errore (su)klaidinti; i. in tentazione vėsti
I pagundą; i. a partecipare įkalbinti dalyvauti;
♦ non ei i. in tentazione neleisk musų gundyti.
industria dkt m 1. pramonė; indüstrija; i. alimen­
tare (estrattiva, tėssile) maisto (gavybos, tek­
stilės) pram onė; Z. leggera (pesante) lengvoji
(sunkioji) pram onė; i. dello spettácolo pram o­
gų verslas; 2. (fabbrica) gamykla, fabrikas,
industríale 1. bdv pramoninis, industrinis; pra­
monės; complesso i. pram onės kompleksas;
lona i. pramoninis rajonas; stor rivoluzione i.
pram oninė revoliucija; 2. dkt v/m pram oninin­
kas -ė.
industrializzáre vksm industrializuoti,
industrializzazióne dkt m industrializacija,
industrialménte prv 1.: produrre i. gaminti pra-
moniniū būdū; 2.: i. avanzato pažangios pra­
monės; Z. riceo pramoningas.
industri||arsi vksm stengtis iš visų jėgų; iš kailio
nertis; si ~ a come puo stengiasi, kiek gali.
industrioso, -a bdv darbštūs,
induttánza dkt m fis induktyvumas; saviindūk-
cija.
induttivo, -a bdv spec indukcinis; indukcijos,
induttóre, -trice bdv fis indukcinis,
induzióne dkt m 1. dir: i. alla prostituzione verti­
mas užsiimti prostitūcija; 2. spec indukcija,
inebetire vksm (-isc-) 1. (qcn) bukinti / (a p te m ­
dyti (ko) protą; 2. intr [E] => inebetirsi.
►inebetirsi sngr (su)kvailėti; atbukti,
inebetito, -a bdv (stordito) pritrenktas; (peralco-
lici e sim.) apsvaigęs, apdujęs,
inebriante bdv svaiginantis,
inebriare vksm (-nė-) (ap)svaiginti.
►inebriársi sngr (ap)svalgti.
ineccepibile bdv be priekaištų; nepriekaištingas,
inedia dkt m badas; badavimas; moriré d ’i. mirti
iš bado.
332
inédit || o, -a 1. bdv (dar) neišspausdintas; neišlei­
stas, nepublikuotas; fig notizia ~ a dar nepa­
skelbta naujiena; 2. bdv fig (originale) origina­
lūs; 3. dkt v neišspausdintas kūrinys,
ineffàbile bdv neapsakomas, neišreiškiamas,
inefficace bdv neveiksmingas; neefektyvūs,
inefficàcia dkt m neveiksmingumas; neefekty­
vumas.
inefficiénte bdv nuostolingai veikiantis (/ dirban­
tis ir pan. ), neefektyvūs; neproduktyvūs,
inefficiénza dkt m neefektyvumas; neprodukty­
vumas.
ineguagliàbile bdv neprilygstamas.
ineguagliànz||a dkt m 1. nelygybė; ~ e sociali so­
cialinės nelygybės; 2. (l’essere inegtiale) nely­
gumas,
ineguàle bdv nelygus,
ineluttàbile bdv fatalūs, neišvengiamas,
inequivocàbile bdv nedviprasmiškas, visiškai ai­
škus.
inerénte bdv ((a) qcs) susijęs (su kuo); doeumen-
ti i. aiproeesso dokumentai, susiję sū byla.
inèrme bdv beginklis (ppr. prk).
inerpicàrsi vksm (-nėr-) ropštis (irprk), užsirop­
šti; kabarotis, užsikabaroti.
inerte bdv 1. chim, fis inertinis, inertiškas; gas i.
inertinės dujos pi; 2. fig neveiklūs; inertūs, in­
ertiškas; 3. fig (immobile) (kaip) negyvas,
inèrzia dkt m 1. fis inercija; 2. fig inercija, n e­
veiklumas; inertiškumas; ♦ per forza di i. iš
papratim o,
inesattėzza dkt m netikslumas,
inesàtto, -a bdv netikslūs; (sbagliato) klaidingas,
inesauribile bdv neišsemiamas,
inesistėnte bdv neegzistuojantis, nesamas,
inesoràbile bdv nepermaldaujamas,
inesperiénza dkt m nepatyrimas, neprityrimas,
inespėrto, -a bdv nepatyręs, be patirties,
inesplicàbile bdv neišaiškinamas; nesupranta­
mas.
inesploràto, -a bdv neištirtas (apie kraštą).
inesploso, -a bdv nesprogęs.
inesprimibile bdv neišreiškiamas, neapsakomas,
inespugnàbile bdv neužkariaujamas; neįveikia­
mas.
inestimàbile bdv neįkainojamas,
inestricàbile bdv neišpainiojamas (ppr. prk).
inettitùdine dkt m neišmanymas,
inétto, -a 1. bdv netikęs; netinkamas; 2. dkt v/m
neišmanėlis -ė.
inevitàbile bdv neišvengiamas; è ormai i. ta lja ū
neišvengiama,
inevitabilmėnteprv neišvengiamai.
333
inėzijĮa dkt m meñkniekis, niekas; mažmožis;
arrabbiarsi per delle ~ e supykti dėl niekų,
infagottáto, -a bdv (di qcn) apsimuturiavęs,
infallibile bdv neklystantis; tobulas; un metodo i.
patikimiausias / tobulas metodas,
infamante bdv gėdingas; orum ą žeminantis,
infamare vksm (-fa ) apšmeižti, apjuodinti,
infáme 1. bdv negarbingas, niekšiškas; niekin­
gas; 2. bdv fig (schifoso) šlykštūs; 3. dkt v/m
niekšas -ė.
infamia dkt m 1. nešlovė; gėda; márchio d ’i. gė­
dos žymė; ♦ senza i. e senza lodė nei šio nei to;
2. (atto infame) niekšybė,
infangáre vksm 1. (su)purvinti; prinešti purvo
(kur); 2. fig drabstyti purvais; sutepti,
infanticida dkt v/m vaikžudys -ė.
infanticidio dkt v vaikžudystė.
infantilc bdv vaikiškas (irprk); (dei bambini) vai­
kų; asilo i. (vaikų) darželis; mortalita i. kūdi­
kių mirtingumas; iri modo i. vaikiškai,
infánzia dkt m 1. vaikystė; ricordi d ’i. vaikystės
prisiminimai;/?« / sin dall’i. nuo pat vaikystės;
2. (i bambini) vaikai pi.
infarcire vksm (-isc-) (di ącs) farširuoti (kuo),
prikimšti (ko) (ir prk).
infarináre vksm (-ri-) (pa)volióti miltuose.
►infarinársi sngr miltúotis; ♦ flk chi va al mu-
lino, si ~ a į balą puolęs, saūsas nekelsi („kas į
malūną, tas miltuojasi“).
infarinatüra dkt m 1. voliójimas miltuose; 2. fig
pradinės / beñdros žinios pi.
infarto dkt v m ed infarktas; i. cerebrale insultas;
moriré di i. mirti nuo infarkto; gli ė venuto un
i., ha avuto un i. jį ištiko infarktas,
infastidire vksm (-isc-) įgristi, įkyrėti.
►infastidirsi sngr susierzinti,
infaticabile bdv nenuilstamas.
infátti 1. jngt ppr. neverčiamas; mat; (in verita)
tikrai; iš tikrųjų; fa caldo, i. la neve si scioglie
šilta, sniegas tirpsta; non lo trovammo, i. era
partitojó neradom e: mat jis būvo išvažiavęs; i.
ė cosi! tikrai taip!; ♦ e i. taip ir yra (/ buvo ir
pan., t.p. iron); 2.prv (si) būtent, iš tikrųjų,
infattibile bdv neįvykdomas, neįmanomas; ne­
realus.
infatuársi vksm (-/a-) (di qc) (aklai) susižavėti
(kuo).
infatuáto, -a bdv (aklai) susižavėjęs,
infatuazióne dkt m trumpalaikis susižavėjimas,
infausto, -a bdv nelemtas; nelaimingas,
infecóndo, -a bdv nevaisingas (irprk); (di campi
e sim.) nederlingas,
infedéle 1. bdv neištikimas; una móglie i. neišti-
inferocirsi
kimà žmona; 2. bdv fig netikslus; traduzione i.
netikslus vertimas; 3. dkt v/m stor netikėlis -ė.
infedeltà dkt m nkt 1. (tradimento) neištikimybė;
2. (inesattezza) netikslumas,
infelice bdv 1. nelaimingas; liūdnas; infànzia i.
nelaiminga vaikystė; 2. fig (non buono) netin­
kamas; negeras; (malriuscito) nevÿkçs; nesėk­
mingas; una battuta i. nevykęs sąmojis; una
scelta i. netinkam as pasirinkimas,
infelicità dkt m nelaimingumas; nelaimė,
infeltrirsi vksm (-isc-) susivelti, veltis,
infeltrito, -a bdv, dlv susivėlęs,
inferėnza dkt m filos išvada.
inferiôr||e 1. bdv apatinis; (in basso) žemutinis;
gli arti ~ i apatinės galūnės; ii piano i. aūkštas
žemiaū, žemutinis aūkštas; 2. bdv (minore) (a
qc) žemesnis (už ką, negu kas, kaip kas, nei
kas); mažesnis; i. alla média (alla norma, al
sôlito) žemesnis kaip vidurinis (iiž normą,
negu įprasta); i. per numéro nė toks didelis /
gausus; temperatūra i. ai 5 gradi tem peratūra
žemesnė nei 5 laipsniai; a un prezzo i. mažesnė
kaina; 3. bdv fig (peggiore) žemesnis; nevisa­
vertis; (a qc) prastesnis (užką); razza i. žemes­
nė rasė; i. allé aspettative prasčiau (/ prastesnis
ir pan.) nei tikėtasi; (non) èsserei. (a qcn) (ne)-
nusilėisti (kam); sentirsi i. jaüstis nevisaver­
čiam; 4. bdv geogr: il corso i. (di un fium e)
žemupys; 5. bdv geol ankstyvasis; 6. dkt v/m
pavaldinys -ė.
inferiorità dkt m prastesnė kokybė; m ed com-
plesso di i. nevisavertiškūmo kompleksas,
inferiorménteprv apačioje; (a qcs) žemiaū (ko).
infer||ire vksm (-isc-) 1. (dedurre) (pa)darÿti iš­
vadą; 2.: gli hanno ~ to una coltellata smogė /
dūrė jâm peiliu:/;^ la crisi ha ~ to un duro col-
po aile amende krizė smarkiai smogė įmonėms,
infermeria dkt m medicinos punktas / kabinėtas,
infermiéra dkt m medicinos sesuo; slaūgė.
infermiére dkt v sanitaras,
infermità dkt m negalia; nesveikata; i. mentale
psichikos negalia,
infèrmo, -a bdv 1. ligotas; (invalido) luošas; (pri-
vo diforze) paliegęs; i. di mente nesveiko pro­
to, psichiškai nesveikas; 2. dkt v/m ligonis -ė;
(invalido) luošys -ė.
infernale bdv 1. pragaro; 2. fig pragariškas,
infèrno dkt v pragaras (irprk); all’i. (stato in luo-
go) pragare; (moto a luogo) pragaran; fig di-
ventare un i. virsti pragaru; ♦ d ’i. pragariškas
agg; nepakeliamas; mandare all’i. siųsti velniop,
inferocirsi vksm (-isc-) įsiusti, įtūžti; (farsi simile
a una belva) sužvėrėti.
inferriàta
inferriàta dkt m grotos pi, grotelės pl.
infertilità dkt m 1. nevaisingumas; 2. (di terreno
e sim.) nederlingumas; nenašumas,
infervoràre vksm (-fèr-) uždegti.
►infervoràrsi sngr užsidegti; įsikarščiuoti,
infestàre vksm (-fè-) (qcs) 1. (di parassiti e sim. )
parazituoti (kur); 2. (di brigand) siaüsti (kur)
(irprk); 3. (di fantasmi) vaidentis,
infestât || o, -a bdv, dlv 1. užsikrėtęs parazitais;
2.: una casa ~ a dai fantasmi nâmas, kuriame
vaidenasi.
infettàre vksm (-fèt-) 1. užkrėsti, apkrėsti; infe­
kuoti; l.fig (su)teršti, užteršti.
►infettàrsi sngr užsikrėsti, apsikrėsti.
infettiv||o, -a bdv infekcinis; užkrečiamasis; ma-
lattie ~ e infekcinės ligos,
infètto, -a bdv užkrėstas, infekuotas,
infeziône dkt m 1. infekcija; už(si)krėtimas; i. da
epatite C užsikrėtimas hepatitu C; i. intestinale
(delle vie respiratorie) žarnyno (kvėpavimo ta­
kų) infekcija; i. virale virusinė infekcija; lafe-
rita ha fatto i. žaizda užpūliavo, žaizda užsi-
piktino; 2. (contagio) užkratas, infekcija,
infiacchire vksm (-isc-) 1. tr (ap)glėbinti; 2. intr
[E] (ap)glėbti.
►infiacchirsi sngr => infiacchire 2.
infiammàbile bdv degus, greit(ai) užsidegantis,
infiammàre vksm 1. uždegti; sukelti uždegimą;
(irritare) erzinti; l.fig uždegti, (į)aistrinti.
►infïammà || rsi sngr 1. (prenderfuoco) užsideg­
ti (irprk); įsiliepsnoti; fig i. d ’ira užsidegti py­
kčiu; 2. med įsimesti / atsirasti uždegimui; le si
è ~ to un occhio \ akį jai įsimetė uždegimas.
infiammàto, -a bdv 1. m ed paraūdęs nuo uždegi­
mo; 2. fig (appassionato) aistringas, užsidegęs,
infiammatôrio, -a bdv uždegimo; (che provoca
infiammazione) sukeliantis uždegimą,
infiammazione bdv uždegimas; i. agli occhi (alla
gota) akių (gerkles) uždegimas,
infido, -a bdv vylingas, klastingas,
inflerire vksm [A] (-isc-) 1. (su qc, contro qc)
žiauriai elgtis (su kuo); ♦ non U prašau, ne­
reikia (užsipulti) !; 2. (imperversare) siautėti,
infiggere* vksm (į)smeigti.
►infiggersi sngr (į)smigti.
i nfi l àre vksm (-fi-) 1. (į)kišti; i. (qcs) sotto (qcs)
pakišti {ką po kuo); i. la chiave nella toppa
įkišti raktą į skylutę; 2. (unfilo, perline e sim.)
(į)vėrti; ©varstyti; suverti; i. ii filo nell’ago
įverti siūlą į adatą; 3. (infilzare) (už)smeigti;
įsmeigti; 4. (vestiti, scarpe e sim.) => infilàrsi
2.; 5. (cacciare) nukišti, nudanginti; 6. (una
strada) pasukti (į kelią); l.fig fa m (imbrocca-
334
re): non ne ~ o una oggi! kaip šiandien man
nesiseka!
►infilarsi sngr 1. (qcs) į(si)kišti (ką): i. le dita
nei naso kišti pirštus į nosį; 2. (un vestito) apsi­
vilkti; (di fretta) užsimesti; (pantaloni e sim.)
apsimauti; (unagonna) užsisegti; (anelli, guan-
ti) užsimauti; (scarpe) apsiauti; įsispirti; 3. intr
(į)lįsti; i. sotto la ddccia lįsti po dušu; fig i. in un
vicolo cieco patekti į aklavietę.
infilata dkt m vėrinys; virtinė (irprk).
infiltrarsi vksm 1. (di umidita e sim. ) skverbtis,
įsiskverbti; prasiskverbti; l.fig infiltruotis,
infiltrato, -a dkt vlm infiltruotasis -oji.
infiltrazione dkt m geol, med, fig infiltracija,
infilzare vksm 1. (į)smeigti; užsmeigti; 2. (trafig-
gere) nusmeigti; (da parte a parte) persmeigti;
(bucare) pradurti; 3. => infilare 2.
infimo, -a bdv (pats) žemiausias; (pessimo) pats
prasčiausias, pats blogiausias,
infine prv pagaliau; galų gale; galiausiai,
infinita dkt m (moltitudine) daugybė, begalė,
infinitamėnte prv be galo.
infinitesimale bdv be galo mažas; mikroskopinis.
infinit||o, -a 1. bdv begalinis (irprk); (senza con-
fiini) beribis; bekraštis; fig una discussione ~ a
amžinas ginčas; ♦ all’i. be pabaigos; 2. bdv
(ppr. dgs ~ i, ~ e ) daugybė (ko); ~ i modi dau­
gybė būdų; ♦ grazie ~ e labai labai ačiū; 3. dkt
v begalybė; 4. dkt v gram bendratis -iės fem m ,
infinityvas 5. dkt v m at begalybė,
infinocchiare vksm (-ndc-) fa m išdūrti; apm ul­
kinti.
infiorescėnza dkt m bot žiedynas.
infischiĮ|arsene vksm fam: me ne ~ o man dzin;
(di qc) man nusispjauti (ant ko, į ką).
infisso dkt v 1. (telaio di porte e finestre) stakta;
rėmas, rėm ai pi; 1. gram infiksas, intarpas,
infittire vksm (-isc-) (pa)tankinti.
►infittprsi sngr 1. (pa)tankėti; 2. (addensar-
si) tirštėti; fig ii mistero si ~isce viskas darosi
vis neaiškiau.
inflazionato, -a bdv fig neoriginalūs; trivialūs,
inflazione dkt m econ infliacija; (t.p. tasso di i.)
infliacijos dydis,
inflazionistico, -a bdv infliacinis; infliacijos,
inflessibile bdv fig nepalenkiam as; (solo di qcs)
nenukrypstamas; (rigido) nelankstūs,
inflessibilita dkt m fig nepalenkiam ūmas; (rigi-
ditd) nelankstūmas.
inflessione dkt m tarsena; (accento) akcentas; i.
dialettale tarmiškas akcentas,
infliggere* vksm 1. (pa)skirti; (con una senten-
za) priteisti; i. una peną (un’ammenda) paskir-
335
ti baūsmę (baūdą); 2.: i. una sconfltta (a qc)
nugalėti (ką); (schiacciare) sutriuškinti,
influente bdv Įtakingas; autoritetingas,
influenza dkt m 1. Įtaka; (effetto) poveikis; sotto
l’i. (di qc) (ko) įtakoje; avere i. (su qc) daryti
(kam ) poveikį; turėti įtakos (kam); 2. (malat-
tia) gripas; avere l ’i. sirgti / sirguliuoti gripu,
gripuoti; prendere l’i., prėndersi l ’i. apsikrėsti /
susirgti gripū; 3. (autoritá) autoritetas,
influenzábile bdv (lengvai) paveikiamas,
influenzále bdv gripo; gripinis.
influenzáre vksm (-ėn-) (qc) (pa)veikti (ką); da­
ryti (kam ) įtaką; atsiliepti; įtakoti fam ; i. una
decisione paveikti sprendimą; non vóglio farmi
i. nenoriu, kad man darytų įtaką,
influenzáto, -a bdv sergantis gripu, gripuojantis.
influi|Įre vksm [A] (-isc-) (su qcs) (pa)veikti (ką);
daryti (kam ) poveikį / įtaką; i. sulle scetie (di
qcn) daryti (kam ) įtaką sprendžiant; i. positi­
vamente (su qcs) teigiamai veikti (ką); la stan-
chezza ha ~ to sulla sconfltta pralaimėjimą lė­
mė ir nuovargis,
inflūsso dkt v įtaka; poveikis; avere un cattivo i.
(su qc) neigiamai veikti (ką); risentire dell’i.
(di qc) patirti (ko) įtaką; būti (ko) paveiktam,
infognársi vksm (-fó-)fam (iri qcs) įsivelti (į ką);
įklimpti; (con qc) susidėti (su kuo).
infondatézza dkt m nepagrįstumas,
infondát |o, -a bdv nepagrįstas; accuse ~ e nepa­
grįsti kaltinimai; rivelarsi i. nepasitvirtinti,
infóndere* vksm įkvėpti; įskiepyti; i. corággio (iri
qc) padrąsinti (ką); i. (una) speranza suteikti
viltį / vilties,
inforcáre vksm (-fór-) (montare) sėsti (ppr. ant
arklio, dviračio); fig i. gli occhiali užsibalnoti
akinius.
infórmale bdv neoficialūs; familiarūs,
informare vksm (-fór-) (qc di qc, qc su qc) p ra­
nešti (kam apie ką), inform uoti (ką apie ką); i.
ii presidente sulla situazione pranešti prezideñ-
tui apie situaciją.
►infor| mársi sngr (su qc, di qc) pasiteirauti
(ko), teirautis; paklausti (apie ką); i. sui voli
per Roma paklausti apie skrydžius į Romą;
~ m ati se ė vero sužinok, ar tai tiesa,
informática dkt m informatika; kompiuterija,
informacinės technologijos; (elaborazione di
dati); duom enų apdorojimas; i. gestionale ver­
slo duom enų apdorojimas; negdzio di i. kom ­
piuterijos parduotuvė.
informatic|jo, -a bdv informacinių technologijų;
kompiuterių; kompiuterinis; perito i. inform a­
cinių technologijų specialistas, informatikas:
infrasettimanàle
piratería ~ a kompiuterinis piratavimas; si-
stemi ~ t kom piuterių sistemos,
informativa dkt m informacinis pranešimas, in­
formacinis raštas,
informativo, -a bdv informacinis; (che da molte
informazioni) informatyvus,
informatizzàre vksm kompiuterizuoti,
informât || o, -a bdv, dlv (su / di qc) informuotas
(apie ką); (competente) gerai nusimanantis;
secondo fonti ben ~ e pasak gerai inform uotų
šaltinių.
informatore, -trice dkt v/m inform atorius -ė.
informazión e dkt m 1. (t.p. dgs ~ i) informacija
sg; (notizia) žinia; (annuncio) pranešimas; ~ i
dettagliate (segrete) detali (slapta) informaci­
ja; maggiori ~ i daugiaū informacijos; chiédere
~ i (a qc su qc) paklausti (ko/ką apie ką); tei­
rautis; darė un’i., darė ~ i suteikti informaciją
/ informacijos; biol i. genética genetinė infor­
macija; dir i. di garanzia įtarimų pateikimas;
♦ Ufficio ~ i informacijos biuras (/ punktas ir
pan.); 2. (Vinformare) informavimas; žinios pi;
meĮįi di i. (visuomenės) informavimo priem o­
nės; ♦ per tua i. tavo žiniai; 3.: dgs (i dati)
duomenys mase.
infórme bdv beformis, be formos,
infornáre vksm (-fór-) (į)kišti į orkaitę, (pa)šauti
į orkaitę.
infortunàrsi vksm (-tu-) gauti traum ą; susižeisti,
infortunàto, -a 1. bdv sužalotas; sport traum uo­
tas; 2. dkt v/m sport traum uotas -a žaidėjas -a.
infortunio dkt v nelaimingas atsitikimas (ppr.
darbe); sport traum a,
infossàrsi vksm (-fôs-) įdubti,
infradiciàre vksm (-frà-) (kiaurai) permerkti.
►infradiciàrsi sngr peršlapti.
infradito dkt v ¡m nkt (t.p. sàndali i.) (pliažinės)
šlepetės / šliurės (įspiriamos per pirštą).
infràngere* vksm 1. (su)daužyti; (finestre e sim. )
išdaužyti; išdaūžti; i. uno spècchio sudaužyti
veidrodį; fig i. il cuore (a qcn) sudaužyti (kie­
no) širdį; 2. fig (rególe) pažeisti; (patti e sim.)
(su)laužyti; i. ii regolamento pažeisti taisyklės.
►infràngersi sngr 1. (su)dužti (irprk), išdužti;
2. fig (delle onde) lūžti.
infrangibile bdv nedužtamas.
infranto, -a bdv, dlv (da qcs) sudaužytas; (da sé)
sudužęs; fig cuore i. sudaužyta širdis.
infraróss||o, -a bdv: fis (raggi) ~ i infraraudonóji
spinduliuóté pl.
infrasettimanàle bdv vÿkstantis vidurÿ savaitės,
vykstantis savaitės viduryje; vÿkstantis dárbo
savaitės metu.
infrastruttüra 336

infrastruttūra dkt m infrastruktūra; i. economica nėrija; fa m iscriversi a i. = įstoti į inžinerijos

(dei trasporti, urbana) ūkio (transporto, m ie­ fakultetą (universitetą ir pan.).
sto) infrastruktūra, ingėgnj|o dkt v 1. protas; i. versätile lankstūs pro­
infrazione dkt m 1. pažeidimas; (nori grave) nu­ tas; prontezza d ’i. nuovoka; aguzzare Vi. gū-
sižengimas; i. amministrativa administracinis drintis; fig i grandi ~ i dell’umanita didžiausi
pažeidimas; i. ai cddice stradale kelių eismo tai­ žmonijos protai; ♦ d ’i. protingas agg\ 2. (inge-
syklių pažeidimas; commėttereun’i. nusižengti; gnositä) sumanümas; (genialitä) genijus,
2. sport (failo) pražanga; commėttere un’i. pra­ ingegnositä dkt m išradingūmas, sumanumas,
sižengti. ingegnöso, -a bdv 1. (di qcn) išradingas, sum a­
infreddatūra dkt m peršalimas, nūs; 2. (di qcs) protingas; (benfatto) sumaniai
infreddolito, -a bdv sušalęs, padarytas.
infreąuėnte bdv nedažnas, ingelosire vksm (-isc-) (t.p.far i.): si comporta co-
infrattuoso, -a bdv 1. bevaisis; (sterile) nevaisin­ si per farlo i. ji taip daro, kad jis pavydėtų.
gas; 2. fig nesėkmingas, bevaisis, ►ingelosirsi sngr (imti) pavyduliauti,
infuocato, -a bdv 1. įkaitęs; labai karštas (irprk); ingeneräre vksm (~gė~) sukelti; i. sospetti sukelti
l.fig (acceso, appassionato) ugningas, įtarimą.
infuori prv: col petto i. atstatęs krūtinę; ♦ all’i. ingenerös |!o, -a bdv nekilnūs; (ingiusto) neteisin­
(di denti) išsikišęs; (degli occhi) išsprogęs; all’i. gas; (ingrato) nedėkingas; (non comprensivo)
(di qc) išskyrus (ką). nesupratingas; critica ~ a nepelnyta kritika.
infuriare vksm [A] 1. (įsi)siautėti; siausti; 2.:far ingent{|e bdv žymūs, (gana) didelis; somme ~ i
i. qcn įsiūtinti ką. solidžios sūmos.
►infuriarsi sngr (į)nifšti, (į)siūsti; užpykti, ingenuamėnte p iv naiviai, naiviai,
infusione dkt m 1.: per i. užplikus; lasciare in i. ingenuitä dkt m nkt 1. naivūmas; (candore) ne-
leisti pritraukti; mėttere in i. užplikyti; 2. => kaltūmas; (credulitä) lengvatikybė; con i. nai­
infūso. viai; 2. (azione ingenua) naivūs poelgis; ė stata
infūso dkt v ūžpilas; arbata. una grossa i. da parte tua netikėtinai naiviai
ingabbiare vksm uždaryti į narvą. pasielgei.
ingaggiare vksm 1. (pa)samdyti; angažuoti; 2.: i. ingėnuo, -a 1. bdv naivūs; (innocente) nekaltas;
battaglia stoti į mūšį, pradėti kovoti, (infantile) vaikiškas; (credulone) lengvatikis;
ingaggio dkt v 1. samda, samdymas; (assunzione) 2. dkt v/m naivuolis -ė; ♦ fare Vi. dėtis nesu­
įdarbinimas; 2. sport atlyginimas. prantančiam,
ingann||are vksm 1. apgauti, apsūkti; (di fieąu- ingerėnza dkt m kišimasis, įsikišimas; econ, polit
ente) apgaudinėti; i. la vigilanza pasprūkti pro intervencija,
sargus; 2. (indurre in errore) (su)klaidinti; ap­ ingerire vksm (-isc-) praryti, (nu)ryti.
gauti; l ’apparenza ~ a išorė apgaulinga; se la ►ingerirsi sngr kištis, įsikišti,
memdria non m ’~ a jei atmintis neapgauna; ingessäre vksm (-ges-) (su)gipsūoti.
3. (essere infedele) apgaudinėti; svetimauti; i. ingessat||o, -a bdv, dlv sugipsuotas; con la gamba
U marito būti vyrui neištikimai; 4.fig: i. l’attesa ~ a sugipsuota koja.
ką nors veikti belaukiant; i. la fame apgauti ingessatüra dkt m 1. (ii gesso) gipsas, gipsinis įt­
pilvą; i. U tempo stumti laiką. varas; 2. (l’azione) (su)gipsävimas.
►ingannarsi sngr apsigauti, apsirikti, ingestiöne dkt m nurijimas,
ingannėvole bdv apgaulingas; vylingas, inghiottire vksm (inghiotto, -isc-) 1. nuryti, ryti;
inganno dkt v apgaulė; suktybė; klasta; trarre in praryti (irprk)', i. un ndcciolo di ciliėgia praryti
i. apgauti; suklaidinti; ♦ fik fatta la legge, tro- vyšnios kauliūką; 2. fig (tollerare) (iš)kęsti.
vato Vi. nėra įstatymo be apstatymo, inghippo dkt v klasta; suktybė,
ingarbugliare vksm (su)painioti, (su)narplioti. ingiallire vksm [E] (-isc-) (pa)gelsti.
ingegnarsi vksm (-ge-) įsigūdrinti; (arrovellarsi) ingigantire vksm (-isc-) 1. (pa)didinti; 2.fig per­
laužyti galvą, dėti, išpūsti,
ingegnėre dkt v inžinierius -ė; i. edile (meccani- inginocchiärsi vksm (-ndc-) atsiklaūpti, klaūp-
co) inžinierius statybininkas (mechanikas); i. ti(s) (ant kėlių) (irprk).
elettrotėcnico inžinierius elektrotechnikas, inginocchiäto, -a bdv, dlv atsiklaūpęs; klūpsčias;
ingegneria dkt m inžinerija; i. civile (genėtica, stare i. klūpėti, klūpoti,
meccanica) statybos (genų, mechanikos) inži- inginocchiatoio dkt v klaūptas.
537
ingioiellato, -a bdv pasipuošęs juvelyriniais pa­
puošalais.
ingiu ptv. all’i. nukreiptas į apačią; nuleistas,
ingiiingere* vksm (di far qcs) (griežtai) įsakyti
(ką daryti).
ingiunzione dkt m įsakymas; reikalavimas; i. di
pagamento reikalavimas apm okėti (/ atsiskai­
tyti).
ingiūria dkt m 1. (l’azione) įžeidimas; užgaulio­
jimas; 2. (parola offensiva) keiksmas, užgau­
liojimas.
ingiuriare vksm užgaulioti, įžeisti,
ingiurioso, -a bdv užgaulūs,
ingiustamėnte prv neteisingai,
ingiustificabile bdv nepateisinamas; (imperdo-
nabile) nedovanotinas.
ingiustificat||o, -a bdv 1. be pateisinimo; assenza
~~a pravaikšta; 2. (infondato) nepagrįstas,
ingiustizia dkt m 1. neteisybė; (torto) skriauda;
nuoskauda; commėttere utt’i. neteisingai p a­
sielgti; subirę un’i. patirti skriaudą; ♦ kaip jst
che i.! kokia neteisybė!; 2. (l’esser ingiusto) n e­
teisingumas.
ingiūst||o, -a bdv 1. neteisingas; un’accusa ~ a
neteisingas kaltinimas; 2. (immeritato) nepel­
nytas; neteisingas; (infondato) nepagrįstas,
inglėse 1. bdv Anglijos; anglų; angliškas; iš A n­
glijos; (britannico) Didžiosios Britanijos, britų;
iš Didžiosios Britanijos; la letteratura i. anglų
literatūra; te i. angliška arbata; ♦ chiave i. ver­
žliaraktis; iuppa i. „angliškoji sriuba“ (saldu­
mynas iš sulaistyto likeriu biskvito irplaktos grie­
tinėlės)', 2. dkt v/m anglas -ė; britas -ė; 3. dkt v
anglų kalba; in i. angliškai; corso di i. anglų
kalbos kursas;parla i.? ar kalbate angliškai?
inglobare vksm (-gld-) prisijungti, inkorporuoti,
inglorioso, -a bdv negarbingas,
ingobbirsi vksm (-isc-) susikuprinti; (pa)kumpti.
ingoiare vksm (-gd-) 1. (nu)ryti, praryti; 2.fig iš­
kėsti.
ingolfare vksm (-gdl-) 1. fig (coinvolgere) įpainio­
ti; 2.: i. ii motore užsiurbti variklį.
►ingolfarsi sngr 1. (dėl motore e sim.) užsi-
siurbti; 2.fig įsipainioti,
ingollare vksm (-gdl-) drožti (godžiai ryti), šlam­
šti.
ingolosire vksm (-isc-) versti seiles varvinti; vi­
lioti (ir prk).
ingombrante bdv gremėzdiškas, griozdiškas; ke­
rėpliškas.
ingombrare vksm (-gom-) užgriozdinti; (un tavo-
lo e sim. ) užversti; i. iipassaggio užstoti kelią,
stovėti skersai kelio.
ingrėsso
ingombro I, -a bdv (di qcs) užkimštas (kuo); už­
verstas, užkrautas,
ingombro II dkt v 1.: ėssere d ’i., darė i. trukdyti;
2. (volume) gabaritas,
ingordigia dkt m rajumas; godumas (irprk).
ingordo, -a 1. bdv rajus; ėdrūs; godūs (ir prk);
2. dkt v/m apsirijėlis -ė; besotis -ė (irprk).
ingorgarsi vksm (-gor-) užsikimšti.
ingorgo dkt v kamštis; užsikimšimas; i. (stradale)
eismo Sangrūda, spūstis -iės fem m ; kamštis,
ingozzarsi vksm (-goz-) (di qcs) prisiryti (ko);
kirsti (ką), šlamšti,
ingranaggio dkt v (krumplinė) pavara; m echa­
nizmas (ir prk).
ingranare vksm (-gra-) 1. intr [E] sukibti, susika­
binti; 2. intr [E] fig fa m įsibėgėti; prasilaužti;
3. tr (la marčia) įjungti (pavarą).
ingrandimėnto dkt v 1. (pa)didinimas; lente d ’i.
didinamasis stiklas, lupa; 2.fo t (pa)didinimas;
3. (difoto e sim .) padidinta nuotrauka (/ kopi­
ja ir pan.).
ingrandire vksm (-isc-) 1. (pa)didinti; (allargare)
(iš)plėsti; i. ii bagno padidinti vonios kambarį;
i. qcs ai microscdpio žiūrėti [ ką pro mikrosko­
pą; 2 .fig perdėti.
►ingrandirsi sngr (pa)didėti; (espandersi) plė­
stis, išsiplėsti; (crescere) (iš)augti.
ingrassare vksm 1. tr tūkinti; (animali) ( n u g e ­
nėti, (nu)tūkinti; 2. tr (concimare) (pa)tręšti;
3. tr (spalmare di grasso) (pa)tėpti (tepalu /
taukais ir pan.); 4. (far sembrare grasso) (pa)-
storinti; 5. intr [E] (pa)storėti; (nu)tūkti; fare
i. tūkinti.
ingrasso dkt v penėjimas; all’i. penimas agg.
ingratitūdine dkt m nedėkingūmas.
ingrato, -a 1. bdv nedėkingas; 2. bdv fig (di qcs)
nemalonūs; nedėkingas fam ; 3. dkt v/m nedė­
kingas žmogūs, nedėkingasis -oji.
ingravidare vksm (-gra-) apvaisinti; padaryti nė­
ščią.
ingraziarsi vksm (qc) gėrintis (kam); įsiteikti.
ingrediėnt||e dkt v 1. sudedamoji (dalis -iės), in-
gredientas; komponentas; dgs gli ~ i sudėtis
-iės sg fem m ; ąuali šono gli ~ i di ąuesta tortą?
kas įdėta į šį tortą?; kokios šio torto sūdeda-
mosios dalys?; 2. fig komponentas,
ingrėsso dkt v 1. įėjimas; (in marčia) įžengimas;
(con mezzi di trasporto) įvažiavimas; i. gratūito
laisvas įėjimas; visto di i. įvažiavimo viza; ♦ vie­
toto l ’i. įeiti draudžiama; 2. (entrata) įėjimas;
dūrys pi; i. di servizio tarnybinis įėjimas; all’i.
dėl cinema priė kino (įėjimo); 3. (anticamera)
prieangis; prieškambaris; 4. fig (iscrizione a un
ingrossare
club e sim.) įstojimas; Vi. in societa pirmas pa­ iniquo, -a bdv neteisingas; nesąžiningas,
sirodymas visuomenėje; 5. tecn įvadas.
ingross||are vksm (-grds-) 1. tr (pa)storinti; (di
numero) (pa)gaūsinti; 2. tr: le piogge ~ano i
fiumi upės tvinsta dėl lietaus; 3. tr => ingras-
sare 4.; 4. intr [E] => ingrossarsi 1.
► ingrossarsi sngr 1. (gonfiarsi) (iš)brinkti; inizialmente prv iš pradžių.
2. (di u n fiu m e) (pa)tvinti; 3. =i> ingrassare 5.; inizi||are vksm (-ni-) 1. tr pradėti; imti; i. la le-
4. (crescere) augti,
ingrosso dkt v: ♦ all’i. urmu; didmeninis agg;
commercio all’i. didmeninė / urm o prekyba;
prezzo all’i. didmeninė kaina; vėndere all’i. pre­
kiauti / pardavinėti didmenomis.
inguaiare vksm fa m (qc) privirti (kam ) košės; i.
una ragazza užtaisyti merginai vaiką,
inguaribile bdv 1. nepagydomas; un malė i. ne­
pagydoma liga; l.fig nepataisomas,
inguine dkt v ariat kirkšnis -iės fem m .
ingurgitare vksm (-gūr-) (su)ryti.
inibire vksm (-isc-) 1. (vietare) (už)draūsti; nelei­
sti; 2. (frenare) (su)varžyti; 3.spec (nu)slopinti,
inhibūoti.
inibito, -a bdv suvaržytas; susivaržęs; sentirsi i.
jaustis suvaržytam.
inibitorlĮe, -trice bdv: non avere freni ~ i nem o­
kėti valdytis; negalėti susilaikyti.
inibizion{|e dkt m 1. dir uždraudimas; 2. (freno
psicologico) varžymasis; (timidezza) drovumas;
senza ~ i laisvai; 3. spec slopinimas, inhibicija,
inidoneo, -a bdv netinkamas,
iniettare vksm (-niėt-) 1. med (su)lėisti, įleisti; innaffiatoio dkt v laistytuvas,
įšvirkšti; 2. tecn įpurkšti.
iniettat||o, -a bdv: ♦ occhi ~ i di satigue krauju
pasruvusios akys; paraudusios akys.
iniezione dkt m 1. m ed injekcija (irprk); įšvirkš­
timas, (su)leidimas; i. di collagene kolageno
injekcija; fare un’i. (a qcn) suleisti / įšvirkšti
(kam ) vaistus; padaryti injekcija; 2. tecn įpur­
škimas.
inimicarsi vksm (-«/-) nuteikti prieš save; sukel­ innamoramėnto dkt v įsimylėjimas,
ti (kieno) priešiškumą,
inimicizia dkt m priešiškumas,
inimitabile bdv neprilygstamas, nepakartojamas,
inimmaginabile bdv neįsivaizduojamas,
ininfluėnte bdv nereikšmingas; nedarantis įta­
kos, neturintis {takos,
ininterrottamėnte prv be paliovos, be perstojo;
nepaliaujamai,
ininterrotto, -a bdv nenutrūkstamas; nepertrau­
kiamas.
iniquita dkt m nkt 1. (cosa ingiusta) neteisybė;
2. (l ’essere ingiusto) neteisingumas; 3. (malva-
gitą) piktadarystė.
338
inizial ||e 1. bdv pradinis; (primo) pirmas; fase i.
pradinė stadija; econ capitale i. pradinis ka­
pitalas; 2. dkt m pirmoji (vardo ir pan.) raidė;
dgs le ~ i inicialai; ricamare le ~ i siuvinėti
inicialus,
zione pradėti pamoką; ~ o a capire pradedu
suprasti; ~ o a piangere ėmė verkti; 2. tr (qcn
in sette e sim.) priimti (į slaptas draugijas ir
pan. ); 3. intr [E] prasidėti; i. per L prasidėti L
raidė; ii concerto ~ a alle sei koncertas prasi­
deda šeštą; 4. intr [E, A]: ~ a a fare caldo orai
šyla; ė / ha ~ a to a nevicare pradėjo snigti; t.p.
=> cominciare.
►iniziarsi sngr => iniziare 3.
iniziativa dkt m 1. iniciatyva; su i. di ąc kieno
iniciatyva; pieno di i. iniciatyvūs; spirito di i.
iniciatyvumas; prėndere Vi. paimti iniciatyvą;
2. (attivita) renginys; iniciatyva,
iniziatore, -trice dkt v/m iniciatorius -ė, sumany­
tojas -a.
i ui zio dkt v pradžia; dall’i. (allafine) nuo pra­
džios (iki galo); avere i. prasidėti; darė i. (a
qcs) pradėti (ką); inicijuoti; ♦ all’i. iš pradžių;
(di qcs) (ko) pradžioje; ėssere solo agli ~ zi
būti tik pradinėje stadijoje; siamo solo agli
~ z i tai tik pradžia,
innaffiare vksm (pa)laistyti, (pa)lieti.
innalzare vksm 1. (pa)kelti, iškelti; i. la bandiera
pakelti vėliavą; 2. (di livello) (pa)kėlti; (di
intensita) (pa)didinti; 3. (erigere) (pa)statyti:
4. fig: i. ai trono pasodinti [ sostą; paskelbti
karaliumi.
►innalzarsi sngr 1. (pa)kilti, iškilti; pasikelti:
2. (aumentare) (pa)kilti; (pa)didėti; (iš)augti:
3. (ergersi) kilti; stovėti,
innamorare vksm (-mo-):fare i. (qcn) (pa)daryti
taip, kad (kas) įsimylėtų.
►innamorarsi sngr 1. (di qcn) įsimylėti (ką).
pamilti; 2. (di qcs) pamilti (ką); 3. (l’un l ’altro)
įsimylėti (vienam kitą).
innamorato, -a 1. bdv, dlv įsimylėjęs; 2. dkt v/m
įsimylėjėlis -ė.
innanzi 1. prlk: i. a ąc prieš (ką); i. agli occhi
prieš akis; 2. prv (prima) anksčiau; kaip bdv
nkt iigiorno i. praėjusią dieną; 3.prv (avanti)
(moto a luogo) į priekį; (stato in luogo) prie­
kyje; 4.prv (dopo): ♦ d ’ora i. nuo šiolei,
innanzitūtto prv visų pirma, pirmiausia.
339 inquinare

innat||o, -a bdv [gimtas; aspirazione (bellezza) ~ a inondáre vksm (-nón-) 1. (už)tvindyti, užlieti;/žg
Įgimtas troškimas (grožis), i. di luce užlieti šviesa; 2. (dėl sudore e sim.)
innaturale bdv nenatūralūs, pilti; 3. (della folla) užlieti; (už)plusti; 4. fig už­
innegabile bdv neginčijamas; nepaneigiamas, versti; i. di lėttere la redazione užversti redak­
inneggiare vksm [A] (-neg-) (a qc) 1. šlovinti (ką, ciją laiškais,
ppr. himnais); 2.fig liaupsinti (ką); i. alla vit- inondazióne dkt m potvynis; užliejimas,
tdria švęsti pergalę, inoperóso, -a bdv be darbo; neveiklūs, dykas,
innervosire vksm (-isc-) (su)nervinti. inopia dkt m visiška neturtystė.
►innervosirsi sngr nervintis, susinervinti, inopportüno, -a bdv 1. nė laikū; (fuor di luogo)
innescare vksm (-nė-) 1. tecn (qcs) įtaisyti (ko) nė vietoje; (inadatto) netifikamas; ėssere i. p a­
sprogdiklį; 2.fig sukelti, sužadinti, sirodyti nė laikū; 2. (privo di tatto) netaktiškas,
innėsco dkt v tecn sprogdiklis, inoppugnábile bdv nepaneigiamas, ne(nu)gifiči-
innestare vksm (-nė-) 1. (gemme e sim.) (pa)- jamas.
skiėpyti (augalą); 2. m ed (trapiantare) perso­ inorgánico, -a bdv neorganinis,
dinti; 3. (inserire) įstatyti; (infilare) įkišti; i. la inorgoglire vksm (-isc-) (qc) kelti (kam ) pasidi­
marčia įjūngti pavarą, džiavimą, padaryti taip, kad (kas) didžiuotųsi.
innesto dkt v 1. (gemma innestata e sim. ) skičpū- ►inorgoglirsi sngr pasikelti / keltis [ puikybę;
glis; skiepas; 2. (di gemma e sim.) skiepijimas; didžiuotis, pasididžiuoti.
3. m ed persodinimas; 4. tecn mova; (l’azione)inorridire vksm (-isc-) 1. tr (t.p. fare i.) šiurpinti;
įjungimas; (attaceo di due elementi) susikabi­ sukelti (kam ) šiurpą; 2. intr [E] (nu)šiurpti.
nimas; 5. (spina) kištūkas. inospitále bdv 1. (di qcn) nesvetingas; 2. (inabi-
innevare vksm (-nė-) apdengti / apkloti sniegū; tabile) negyvenamas,
(solo della neve) apsnigti, inospitalitá dkt m (di qcn) nesvetingūmas.
inno dkt v himnas (irprk); i. nazionale valstybinis inosservánza dkt m nesilaikymas; pažeidimas,
himnas; cantare un i. giedoti himną; fig un i. inosservato, -a bdv nepastebimas, nekrifitantis [
alla liberta himnas laisvei, akis; passare i. nepastebim ai praeiti; likti n e­
innocėnte 1. bdv nekaltas (irprk); dir dichiarare pastebėtam ; praslysti,
i. pripažinti nekaltu; /«,'uno scherzo i. nekaltasinossidábile bdv nerūdijantis; acciáio i. nerūdi­
pokštas; 2. dkt v/m nekaltas žmogūs. jantis plienas,
innocenza dkt m nekaltūm as (irprk); dirpresun- inquadráre vksm 1.fo t paimti į kadrą; 2. fig (de­
zione d ’i. nekaltūm o prezūmpcija. finiré) apibrėžti; i. (qc) in un contesto piú am­
inndcuo, -a bdv nekenksmingas; nežalingas, pio pažvelgti (į ką) (/ vertinti (ką) irpan.) plate­
innominabile bdv necenzūrinis, sniame kontekste; 3. (incomiciare) įrėminti;
innovativo, -a bdv novatoriškas, inovacinis; nau­ 4. (assegnare) (in qcs) priskirti (kam).
joviškas; diegiantis naujoves; (nuovo) naujas, inquadratüra dkt m kadras,
innovatore, -trice dkt v/m novatorius -ė. inqualificábile bdv fig nenusakomai bjaurūs,
innovazione dkt m naujovė, inovacija, inquietante bdv keliantis nėrimą; nejaukūs,
innumerėvole bdv nesuskaičiūojamas. inquietare vksm (-quié-) (qcn) kelti (kam ) nėri­
inoculare vksm (-nd-) 1. m ed (į)skiėpyti; 2. (col mą, versti (ką) nerim auti.
morso e sim., di animali) (su)lėisti. ►inquietársi sngr 1. (farsi inquieto) (pradėti)
inodore bdv bekvapis, nerim auti; 2. (irritarsi) susierzinti, erzintis.
inodoro, -a bdv => inodore. inquieto, -a bdv neramūs, nerimastingas,
inoffensivo, -a bdv 1. nepavojingas; nekenksmin­ inquietüdine dkt m neramumas; nėrimas; (pre-
gas; 2. fig neužgaulūs, neįžeidžiantis, occupazione) susirūpinimas; rūpestis,
inoltrare vksm (-nol-) 1. pateikti, paduoti; i. una inquilino, -a dkt v/m nuomininkas -ė, Įnamis -ė.
domanda pateikti prašymą; i. un reclamo pa­ inquinamento dkt v 1. (už)teršimas, tarša; (t.p.
duoti skundą; 2. (la postą) įteikti; (spedire ad livello di i.) užterštumas; 2.: dir i. delle prove
altro indirizzo) persiųsti. ikiteisminio tyrimo trūkdymas (naikinant, pa­
►inoltrarsi sngr eiti / žengti gilyn. keičiant, klastojant įkalčius).
inoltrat|jo, -a bdv vėlūs; a lūglio i. liepos pabai­ inquinante dkt v (t.p. sostanza i.) teršalas,
goje, [ liepos pabaigą; a serą vėlų vakarą, inquinare vksm (-qui-) 1. (už)teršti; (contami­
vėlai vakarė; ♦ i. negli anni įmetėjęs. nare) nuodyti; i. Vambiente teršti aplinką; 2. fig
inoltreprv be to; taip pat; dar; e i. be kita ko. teršti; (traviare) tvirkinti; 3.: dir i. le prove
inquináto 340

trukdyti ikiteisminiam tyrimui (naikinant, p a ­ insediársi vksm (-sé-) 1. (in carica) pradėti eiti
keičiant, klastojant įkalčius). pareigas; 2. (stabilirsi) apsigyventi.
inquinato, -a bdv, dlv užterštas. inségn|¡a dkt m 1. iškaba; (la scritta) viešasis už­
inquirėnte dkt v/m tyrėjas -a (teisėsaugos), tar­ rašas; (segnale) ženklas; i. pubblicitária rekla­
dytojas -a; teisėsaugos pareigūnas -ė. minė iškaba; 2. (segno distintivo) skiriamasis
inquisire vksm (-isc-) tr, intr [A] tirti; dir tardyti. ženklas; (stendardo) vėliava; (stemma) herbas;
inquisito, -a dkt v/m dir žmogus, patekęs [ teisė­ regali regalija sg; 3.: ♦ all’i. (di qcs) (ko)
saugos akiratį; (sospetto) įtariamasis -oji. paženklintas; nusako ypatybę; una serata all’i.
inquisitore dkt v stor inkvizitorius (irprk). delta tranąuillita ram ūs vakaras,
inquisizione dkt m stor inkvizicija (irprk). insegnaménto dkt v 1. (l ’azione) dėstymas; m o­
insabbiare vksm 1. apiberti / barstyti smėliu; 2. kymas; 2. (precetto) pamokymas; 3. (materia
fig (u n ’inchiesta) num arinti (bylą); (occultare) insegnata) (dėstomasis) dalykas,
nuslėpti. insegnánt |e dkt v/m dėstytojas -a; (di scuola m e­
►insabbiarsi sngr 1. (celarsi nella sabbia) pa­ dia) mokytojas -a; corpo ~ i dėstytojai pi; i. di
sislėpti po smėliu; 2. fig subliukšti. ripetizione repetitorius -ė.
insaccare vksm 1. (mettere in sacchi) (su)pilti į in segn |áre vksm (-sé-) (a qc qcs / a fa r qcs) (iš)-
maišą (/ [ maišūs); 2. (carne per salumi) pri­ mókyti (ką ko, ką ką daryti); (qcs a qcn) dė­
kimšti į žarną; 3. sportfam įmušti jvartį. styti (ką kam); i. al bambino a scrivere mokyti
insaccato dkt v dešra (kaip maisto kategorija). vaiką rašyti; i. le buone maniere mokyti gerų
insalata dkt m 1. salotos pi; i. di cetrioli agurkų manierų; i. italiano dėstyti italų kalbą, mokyti
salotos; i. mista šviežių daržovių salotos; i. italų kalbos; i. all’universitá (esser insegnante)
russa mišrainė; i. di stagione sezoninės salo­ dėstytojauti universitete; ♦ ora ti ~ o io! tuoj
tos; ♦ in i. pagardintas agg actū, aliejumi, aš tau parodysiu!, tuoj aš tave pamokysiu!
druska (ir pan.); sū padažu; 2. (erba) lapinė inseguiménto dkt v vijimasis; gaudynės pi; get-
daržovė; (lattuga) salota; i. belgą paprastoji tarsi all’i., lanciarsi all’i. (di qcn) pulti / imti
trūkažolė; i. riečia garbanotoji trūkažolė. vyti (ką).
insalatiėra dkt m salotinė, inseguire vksm (-sé-) 1. vyti(s); persekioti; i. un
insalivare vksm (-/;-) (ap)sėilėti. fuggiasco vytis bėglį; 2. fig (qcs) vaikyti(s) (ką,
insalūbre bdv nesveikas (apie klimatą). ko); i. la fama vaikytis šlovės.
insanabile bdv 1. nepagydomas; 2. fig nepataiso­ ►inseguirsi sngr gaudytis, vaikytis,
mas; (irrisolvibile) neišsprendžiamas. inseguitóre, -trice dkt v/m persekiotojas -a.
insanguin||are vksm (-san-) sukruvinti, sutepti inselvatichire vksm (-isc-) (su)laukėti.
krauju; la guerra che ~ a ii paese karas, kuris inseminazióne dkt m inseminácija; i. artificíale
skandina šalį kraujyje, dirbtinė inseminácija.
insanguinato, -a bdv kruvinas; sukruvintas, insenatüra dkt m nedidelė įlanka; užūtėkis.
insania dkt m nesveikumas; pamišimas, insensato, -a bdv beprasmiškas; beprasmis; (da
insano, -a bdv nesveikas (apie poelgį). folie) beprotiškas; (stolto) neprotingas,
insaponare vksm (-po-) (iš)muilinti. insensibile 1. bdv bejaūsmis; nejautrūs; (indiffe-
insapore bdv beskonis. rente a qc) abejingas (kam); 2. bdv (che non
insaporire vksm (-isc-) pagardinti, paskaninti, avverte sensazioni) nejautrūs; 3. bdv (irrilevan-
insapūta dkt m nkt: ♦ all’i. (di qc) (kam ) nežin­ te) nežymūs; 4. dkt v/m beširdis -ė.
ant; slapčia (nuo ko); a mia (I tua ir pan.) i. be insensibilitá dkt m 1. nejautrūm as, bejaūsmis
m ano (/ tavo ir pan.) žinios, būdas; (indifferenza a qc) abejingumas (kam):
insaziabile bdv nepasotinam as (ppr. prk). 2. (a stimoli e sensazioni) nejautrūmas.
inscatolare vksm (-sca-) (cibi) (už)konservūoti. insensibilménteprv nežymiai.
inscenare vksm (-scė-) 1. fig (simulare) insceni­ inseparabil||e bdv neatskiriamas; due amici ~ i
zuoti; 2. (organizzare) (su)rengti. dū neperskiriami draugai,
inscindibile bdv neatskiriamas; neatsiejamas, inseriménto dkt v 1. įdėjimas; (in mezzo) įterpi­
inscritto, -a bdv, dlv geom įbrėžtinis; įbrėžtas, mas; (infilando) įkišimas; (montaggio) įmon­
inscrivere vksm geom įbrėžti, tavimas, įstatymas; 2. (inclusione) įtraukimas:
insediamėnto dkt v 1. (entrata in carica) inaugu­ l ’i. di un nome in una lista vardo įtraukimas i
racija; 2. (lo stanziarsi) įsikūrimas; 3. (centro sąrašą; 3. (immissione) įvedimas; i. di dati duo­
abitato) gyvenvietė. menų įvedimas; 4. (collegamento) įjungimas:
341 insolente

5. (intervento) įsiterpimas; įsikišimas; 6. (inte- plektūoti; sudėti; suriñkti; sudūrti; 3. prv (nei
grazione) integracija; integrâvimas(is) . tempo) tuo pačiu metū, kartū.
inserire vksm (-isc-) 1. įdėti; (infilare) įkišti; (in insiéme II dkt v 1. m at aibė; i. vuoto tuščioji aibė;
mezzo) įterpti; (montando) įmontuoti, įsta­ 2. (totalitd) visuma; (gruppo) grupė; visione
tyti; (scrivendo) įrašyti; i. un annùncio sulgior- d ’i. beñdras vaizdas; ♦ d ’i. befidras agg; nell’i.
nale įdėti skelbimą į laikraštį; i. un cùneo apskritai; 3. (di capi di vestiario) ansamblis,
įvaryti pleištą; i. la marčia įjungti pavarą; insiemistica dkt m m at aibių teorija,
2. (includere) įtraukti; infi. un allegato prisegti insigne bdv (į)žymūs; garsūs, pagarsėjęs,
failą; 3. (immettere) įvesti; i. dei dati (la pass- insignificante bdv nereikšmingas, mefikas; (di
word) įvesti duomenis (slaptažodį); 4. (colle- scarso valore) menkavertis,
gare) įjungti; i. l ’allarme įjungti signalizaciją. insignire vksm (-isc-) (qcn di qcs) apdovanoti
►inserirsi sngr 1. (intervenire) įsiterpti; įsiki­ (ką kuo); suteikti (kam ką); įteikti (kam ką).
šti; 2. (integrarsi) integruotis; apsiprasti, pri­ insinceritá dkt m nenuoširdum as,
sitaikyti; (unirsi) įsijungti; 3. (innestarsi) įsiki­ insincero, -a bdv nenuoširdūs,
šti; įsijungti, insindacábile bdv neginčijamas; galutinis,
.
insėrtįjo dkt v 1. (supplemento) priedas (laikraš­ insinuare vksm (-si-) 1 nepastebim ai įkišti, p a­
čio); 2. (filmato) filmukas, klipas; i. pubblici- m a ž i įdėti; fig i. un dubbio klastingai sukelti
tàrio reklaminis siužetas, reklamos klipas; 3. abejonę; 2. fig (accuse) bandyti įteigti (šmei­
(decorativo) inkrustacija; (di capi di vestiario) žiančiomis užuominomis); insinúoti; che cosa
aplikacija; antsiuvas; ~ i in ràdica riešutm e­ vuoi i.? ir ką norėtum tuo pasakyti?
džio inkrustacijos; 4. (fascicolo) byla. insinuazióne dkt m šmeižianti užuomina, insi­
inservibil||e bdv netikęs; netinkam as naudoti; le nuacija; šmeižikiškas prasimanymas,
fdrbici šono ~ i iš šių žirklių jokios naudos, insípido, -a bdv beskonis; be driskos, prėskas,
inserviénte dkt v/m patarnautojas -a; darbuoto­ insistente bdv 1. (di qcn) įkyrūs, neatstójantis;
jas -a; (di ospedale) sanitaras -ė. 2. (di qcs) primygtinis; (continuo) nuolatinis;
inserziône d/cf m (klasifikūotas) skelbimas, 3. (incessante) nepaliaujamas; nesiliaujantis,
inserzionista dkt v/m skelbėjas -a (kas deda skel­ insistentemente prv primygtinai.
bimą į laikraštį). insist|Įere* vksm 1. atkakliai toliaū (ką) daryti; i.
insetticida dkt v insekticidas, in un propósito neatsisakyti sumanymo; i. in /
insėtto dkt v vabzdys; (coleottero) vabalas; pun- con una richiesta primygtinai prašyti; pareika­
tura d ’i. vabzdžio įkandimas; zool gli Insetti lauti; i. a negare atkakliai neigti; lui ~ e a voler
vabzdžiai. partiré jis pasiryžęs išvažiuoti; ho insistito io
insicurézza dkt m 1. (pericolosita) nesaugumas; affinché / perché tornasse aš (ją / j[) įkalbinėjau
2. (incertezza) netikrumas; 3. (di qen) neryž­ sugrįžti; ♦ non i.!nereikia (įkalbinėti irpan.)\;
tingumas. mi permetto di i. labai prašaū; (lasei fare a me)
insicùr||o, -a bdv 1. (pericoloso) nesaugus; 2. (in- leiskite mán; se próprio ~ í jéi tikrai (to) nóri;
certo) netikras; notizia ~ a nepatvirtinta žinia; 2. (su un tema) akcentuoti (ką).
3. (vacillante) netvirtas; 4. (diqcn) neryžtingas; Insito, -a bdv (in qcs) (proprio) būdingas (kam);
nepasitikintis savimi. neatsiejamas (nuo ko); (connesso) susijęs (su
insidi||a dkt m 1. pinklės pi, klasta; (trappola) kuo); l ’egoismo ė i. nella natura umana egoiz­
spąstai pi; téndere un’i., téndere ~ e regzti pin­ mas yra būdingas žmogaūs prigimčiai,
kles; 2. (pericolo) pavojus, insoddisfacénte bdv nepatenkinam as,
.
insidiàre vksm (qc) regzti / daryti pinkles (prieš insoddisfátto, -a bdv 1 (di qc) nepatenkintas
ką), daryti intrigas; intriguoti, (kuo); nusivylęs (kuo); 2. (irrealizzato) neišsi-
insidiôso, -a bdv klastingas, pildęs; (non accolto) nepatenkintas; (inesau-
insiéme I l.p r lk : i. a qc, i. con ąc kartu (su kuo), dito) neišklausytas,
draugė; i. a noi, i. con noi kartu su mumis; insoddisfazióne dkt m nepasitenkinimas,
♦ mėttersi i. a qcn pradėti draugauti sù kuô; insofferénte bdv (di qc, a qc) nepakantūs (kam);
susidėti sù kuô; stare i. a qcn draugauti su kuo; nepakeūčiantis (ko).
2. prv kartu; draugė; išvien; tutti i. visi kartu; insofferénza dkt m nepakantumas,
cucire i. susiūti; incollare i. suklijuoti; stare insolazióne dkt m (malore) saulės smūgis,
bene i. sutarti; (di qcs) tikti (vienas prie kito); insolente 1. bdv akiplėšiškas, įžūlūs; in modo i.
♦ e i. bei; mėttere i. sudaryti; suburti, sukom- įžūliai; 2. dkt v/m akiplėša com.
insolénza
insolénza dkt m akiplėšiškumas, įžūlumas,
insólito, -a bdv neįprastas; (strano) keistas; orà-
rio i. neįprastas laikas; ha notato qualcosa di
1.? ar kàs nórs jums pasirodė nė taip?
insolūbile bdv 1. (che non si scioglie) netirpūs;
2.fig (inisolvibile) neišsprendžiamas.
insolùt||o, -a bdv neišspręstas; delitto i. neišaiš­
kintas nusikaltimas; enigma i. neįm inta mįslė;
ąuestione ~ a neišspręstas klausimas.
insolvente bdv dir nemokūs,
insolvénza dkt m dir nemokumas,
insómma 1.prv (vienu) žodžiu; (in conclusione)
pagaliau; 2. jst nà, nàgi; U nàgi!; greičiau!;
3.jst (cosi cosí) šiaip sau; nelabai (jau),
insönne bdv bemiegis; nemiegotas,
insónnia dkt m nemiga.
insonnolito, -a bdv mieguistas, snaudžiantis,
insonorizzàre vksm izoliuoti, padaryti nepralai­
dų garsams / garsui,
insonorizzàto, -a bdv, dlv nepralaidus garsams,
insopportàbile bdv ncpakeñciamas; nepakelia­
mas; un dolore i. nepakeliam as skausmas; un
tipo i. nepakeflčiamas žmogus,
insopprimibile bdv nesutramdomas,
insorgénza dkt m iškilimas; atsiradimas; l’i. di
un tumore naviko atsiradimas,
insórjlgere* vksm [E] 1. (ribellarsi) (su)kilti; 2. (di
eventi negativi) (iš)kilti; šono ~ te complicazio-
ni iškilo sunkumų,
insormontàbile bdv neįveikiamas,
insôrto, -a dkt v!m sukilėlis -ė.
insospettàbile bdv 1. nekeliantis įtarimo; neįta­
riamas; 2. fig netikėtai atsiskleidęs,
insospettàto, -a bdv (inatteso) netikėtas,
insospettire vksm (-isc-) (ąc) (su)kėlti (kam) įta­
rimą.
►insospettirsi sngr (imti) įtarti,
insostenibile bdv 1. (indifendibile) niekuo nepa­
grįstas; la tua tesi è i. nėra kuo parem ti tavo
teiginių; 2. (insopportàbile) nepakeliamas,
insostituibilc bdv nepakeičiamas,
insozzàre vksm (-sóz-) (ap)dérgti (irprk).
insperàto, -a bdv netikėtas; nelauktas,
inspiegàbile bdv neišaiškinamas; nesuvokiamas,
inspirare vksm (-spi-) įkvėpti,
inspirazióne dkt m įkvėpimas,
instabile bdv 1. netvirtas; (traballante) klibantis;
2. fig nestabilūs; (variabile) nepastovūs; 3. fig
(t.p. emotivamente i.) (emociškai) nestabilūs;
4. chim nepatvarūs.
instabilité dkt m 1. netvirtumas; 2. fig nestabilu­
mas; (variabilité) nepastovumas; 3. (emotiva)
emocinis nestabilumas; 4. chim nepatvarumas.
342
installare vksm 1. įrengti, instaliūoti; (allaccia-
re) įvesti; (montare) (su)m ontūoti; i. telecame-
re a circūito chiuso įrengti stebėjimo kameras;
2. /«/įdiegti; įrengti; i. unprogramma (iisiste­
ma operativo) įdiegti program ą (operacinę si­
stemą); i. una stampante įrengti spausdintuvą.
►installarsi sngr įsikūrti; apsistoti,
installazione dkt m 1. įrengimas, instaliavimas;
(allacciameto) įvedimas; (montaggio) m onta­
vimas; 2. in f įdiegimas; įrengimas; 3. (impian-
to) įrenginiai pi, įranga,
instancabile bdv nenuilstamas,
instancabilmente prv nenuilstamai,
instaurare vksm (-stau-) įkūrti; (introdurre) įve­
sti; i. la dittatura įvesti diktatūrą,
instaurazione dkt m į(si)kūrimas; (introduzione)
įvedimas.
instillare vksm fig ugdyti, diegti; įskiepyti; i. nei
fanciulli l ’amore per la pdtria diegti vaikams
tėvynės meilę,
instradare vksm (-stra-) (nu)kreipti; fig i. all’o-
nesta vėsti į doros kelią, nurodyti doros kelią,
insū prv: all’i. nūkreiptas į viršų; pakeltas; naso
all’i. (už)riesta nosis,
insubordinato, -a bdv nedrausmingas; (disobbe-
diente) neklusnūs; (ribelle) maištingas,
insubordinazione dkt m subordinacijos pažeidi­
mas; drausmės laužymas,
insuccėsso dkt v nepasisekimas, nesėkmė; de-
stinato all’i. pasm erktas žlūgti; ottenere un i.,
avere un i. patirti nesėkmę; la missione ė stata
un i. misija būvo nesėkminga; la serata ė stato
un i. vakaras nenusisekė / nepasisekė,
insudiciare vksm (-su-) (iš)murzinti; (di fango e
sim.) (su)purvinti; (iš)terlioti; (di unto e sim.)
(su)tėpti; (di ri.fi.uti) (pri)šiūkšlinti.
►insudiciarsi sngr išsimurzinti; susipurvinti;
išsiterlioti; susitėtpti.
insufficient||e bdv 1. nepakankamas; dati ~ i
nepakankam i dūomenys; ėssere i. nepakakti,
neužtekti; būti per mažai; in casa lo spazio ė i.
nam uose vietos neužtenka; 2. (inadeguato)
netinkam as; nepakankamas; silpnas; cura i.
nepakankam a priežiūra; 3. (a scuola) nepa­
tenkinamas; kaip dkt v prėndere (un) i. gauti
neigiam ą pažymį,
insufficientemėnte prv nepakankamai,
insufflcienza dkt m 1. nepakankam ūm as; (ca-
renza) stoka; trukumas; i. di m eni priem onių
/ išteklių stoka; dir per i. di prove pritrūkus
įrodymų; m ed i. cardiaca širdies nepakanka­
mūmas; 2. (voto) nepatenkinam as / neigiamas
pažymys.
343
insuláre bdv salos, saliį; Italia i. Italijos sálos pi
(ppr. Sardinija ir Sicilija).
insulina dkt m m ed insulinas,
insulsággine dkt m 1. (l’esser insulso) lėkštūmas;
2. (cosa sciocca) paikystė.
insulso, -a bdv lėkštas; (sciocco) paikas,
insultare vksm įžeisti, įžeidinėti; užgaulioti,
insulto dkt v įžeidimas; užgauliojimas, užgaulė;
bersagliare / coprire di ~ i svaidytis įžeidimais,
apipilti įžeidinėjimais.
insuperábil¡¡e bdv 1. neįveikiamas; ( imbattibile )
nenugalimas; nepralenkiamas; difficoltá ~ i
neįveikiami sunkūmai; 2.fig (eccezionale) ne-
pralefikiamas, nepranokstam as,
insuperáto, -a bdv neturintis sáu lygių,
insurrezionále bdv sukilėlių; tentativo i. bañdy-
mas sukilti,
insurrezióne dkt m sukilimas,
insussisténte bdv 1. (inesistente ) neegzistuojan­
tis, nesamas; 2. (immotivato) nepagrįstas, be
pagrindo.
insussisténza dkt m 1. (assenza e sim.) nebuvi­
mas; 2. (infondatezza) nepagrįstumas,
intaccáre vksm 1. (far tacche) (iš)rantyti; 2. (di
acidi e sim.) (qcs) ėsti (ką); įsiėsti (į ką); 3. fig
(iqc) pakeñkti (kam).
intagliáre vksm (iš)raižyti; (scolpire) (iš)drožti,
(iš)drožinėti; (scavare) (iš)skaptuoti.
intagliatóre, -trice dkt v/m raižytojas -a.
intáglio dkt v 1. ( l’azione ) raižymas; 2. (t.p. lavo-
ro a i.) raižinys,
intangibil ||e bdv fig neliečiamas; (di diritto) ne­
pažeidžiamas; (non materiale) nematerialūs,
intánto prv 1. tuo tarpu; per tą laiką; (per ora)
kol kas; ♦ i. che tuo metu, kai; kol; 2. (ma) ó;
3. (comunque) šiaip (ar taip),
intarsiáre vksm inkrustuoti.
intársio dkt v 1. (l’azione) inkrustávimas; 2. (l ’o-
pera) inkrustacija, intarsija,
intasaménto dkt v už(si)kimšimas; (solo dėl traf-
fico) spūstis -iės fem m .
intasáre vksm (-ta-) užkimšti; i. una strada už­
kimšti gatvę; fig i. le linee telefdniche apkrauti
telefono linijas.
►intasarsi sngr užsikimšti,
intasáto, -a bdv, dlv ūžkimstas; užsikimšęs,
intascáre vksm 1. įsidėti į kišenę; 2. fig gauti; i.
una mazzetta paimti kyšį; i. milioni susižerti
milijonus.
intátto, -a bdv nepaliestas; (integro) sveikas,
intavoláre vksm (-ta-) (avviare) duoti (kam) pra­
džią, pradėti (ką); i. delle trattative pradėti de­
rybas.
intellighénzia
integėrrimo, -a bdv nepriekaištingai doras, do­
rovingas; didžiausio sąžiningumo,
integrale 1. bdv visas; pilnas; visiškas; abbmnęa-
tura i. viso kūno įdegimas; l ’applicazione i. di
una norma visiškas normos taikymas; testo i.
nesutrum pintas tekstas; versione i. neiškarpy­
ta versija; ♦ un cretino i. visiškas idiotas; nudo
i. pozavimas visiškai nuogai (/ nuogam); 2. bdv
(di cibo) nesijotų miltų; fariña i. nesijóti mil­
tai pi; 3. bdv tecn: a trazione i. keturių varom ų­
jų ratų (varomas); 4. dkt v m at integralas,
integralismo dkt v integralizmas.
integrante bdv: parte i. neatskiriam a dalis -iės.
integrare vksm (in-) 1. (pa)pildyti; i. Valimenta-
zione papildyti mitybą; 2. (inserire) integruoti.
►integrársi sngr 1. (t.p. i. a vicenda) vienam
kitą papildyti; 2. (inserirsi) integruotis.
integrativ|Įo, -a bdv papildomas; pridėtinis; (se-
condario) šalutinis; aiuto i. pagalbos priedas;
mansioni ~ e pridėtinės pareigos,
integrazióne dkt m 1. papildymas; ♦ cassa i. „in­
tegracijos kasa“ (šalpos fondas laikinai atleis­
tiems darbuotojams); 2. integracija; (l’azione)
integrávimas(is), į(si)traukimas; i. razziale ra­
sinė integracija; i. dei disábili nei mondo del la­
vom neįgaliųjų integracija į darbo rinką,
integritá dkt m 1. vientisūmas; integralūmas; Vi.
del territorio teritorijos vientisūmas; 2. fig do-
rovingūmas, dorūmas; tyrumas,
integro, -a bdv 1. (intero) visas; (privo di darni)
sveikas; nesugadintas; (intatto) nepaliestas; i.
e riconosclbile nesugadintas ir įskaitomas (ppr.
apie bilietą); conservare i. išlaikyti; 2. fig (retto)
doras, dorovingas; tyras,
intelaiatūra dkt m 1. tecn karkasas; rėmas, rėm i­
nė konstrūkcija; 2. fig sandara,
intelletto dkt v intelektas; protas; i. vivace guvūs
protas; ii ben delVi. sveika nuovoka,
intellettuál ¡ e 1. bdv protinis; intelektualūs; la­
vom i. protinis darbas; 2. dkt v/m intelektualas
-ė, inteligeñtas -ė; gli ~ i inteligentija sg.
intelligence [in'tdlidjens] dkt m nkt (t.p. servizio
di i.) žvalgybos tarnyba, žvalgyba,
intelligénte bdv 1. protingas; (solo di qcn) nuo­
vokūs; mm bambino i. protingas berniukas; un
consiglio i. protingas patarimas; uno sguardo i.
protingas žvilgsnis; 2. (dotato di intelletto) m ą­
stantis; intelektualūs.
intelligénzacW.7 m 1. protas; intelektas; protingu­
mas; con i. protingai; ąuoziente di i. intelekto
koeficieñtas; in fi. artificíale dirbtinis intelek­
tas; 2. (ii capire) supratimas; nuovoka,
intellighénzia dkt m inteligentija.
intelligibile
intelligibile bdv 1. suprantamas; 2. filos (vien)
protù suvokiamas,
intelligibilità dkt m suprantamumas,
intemperànte bdv nenuosaikus, nesaikingas; (che
non si controlla) nesantūrus,
intemperànza dkt m nenuosaikum as, nesaikin­
gumas; nesantūrumas,
intempérie dkt m dgs blogas oras sg, dargana sg;
prastos oro sąlygos; ripararsi dalle i. pasislėpti
nuo blogo oro.
intempestivo, -a bdv nė vietoje (ir nė laiku),
intendėnte dkt v!m valdytojas -a; vedėjas -a.
intendėnza dkt m 1. turto valdymo skyrius; 2.: i.
di finanza apskrities mokesčių skÿrius.
inténd[|ere* vksm 1. suprasti; nutuokti; lasciare
i., darė a i. duoti suprasti; dir incapace di i. e di
volere nepakaltinamas; ♦ daria a i. apmauti;
ch i ha orécchie per i., ~ a kàs turi ausis teklaū-
so; si ~ e suprantam a; 2. {avere in mente) turė­
ti galvoje, turėti omenyje; 3. (aver intenzione)
ketinti; ruoštis; {volere) norėti; che ~ i fare?
ką ketini / m anai daryti?; non intendevo offén-
derLa nenorėjau Jūsų įžeisti; 4. (sentire) girdė­
ti; {venire a sapere) sužinoti; ♦ non i. ragioni
būti nepėrkalbamam .
►intėndersela įvdž 1. (complottare) būti slap­
tai susitarusiam; 2. (flirtare) turėti romaną.
►intėndersene įvdž (di qcs) nusimanyti (apie
ką); išmanyti (ką); būti (ko) žinovu.
►inté ndersi sngr 1. sutarti; (su qcs) susitarti
(dėl ko); (capirsi) susikalbėti, susišnekėti; non
ei siamo ~ si, ei siamo ~ s i malė nesusišnekė­
jome; blogai vienas kitą supratom; ♦ (tanto)
per i. kad nebūtų nesusipratimų; intendiàmoci
supràsk(ite) manė; 2. (di qcs) nusimanyti (apie
ką); išmanyti (ką).
intendimėnto dkt v sumanymas, ketinimas,
intenditôre, -trice dkt v¡m žinovas -ė; un i. di vini
vÿnu žinovas; ♦ flk a buon intenditor poche pa­
rok protingam užtenka pusės žodžio,
intenerire vksm (-isc-)fig (su)minkštinti (kieno)
širdį; (su)kėlti (kam ) graūdulį.
►inteneri||rsi sngr 1. (su)minkštėti; 2.fig: si è
~ to suminkštėjo jô / jam širdis.
intensamėnte pr\> 1. intensyviai; (con impegno)
įtemptai; 2. (conforza) stipriai,
intensificàre vksm (-si-) (su)intensÿvinti, (s u s ti­
printi; (in volume) (pa)didinti; i. i controlli su­
stiprinti kontrolę; i. la cooperazione (pradėti)
glaudžiau bendradarbiauti, stiprinti bendra­
darbiavimą; i. ii dialogo con le parti sociali in­
tensyvinti dialogą su socialiniais partneriais;
i. la produzione intensyvinti gamybą, didinti
344
gamybos mastą; i. gli sforzi didinti / intensy­
vinti pastangas; dėti daugiau pastangų.
►intensific || arsi sngr 1. (su)intensyvėti, ( s u ­
stiprėti; la pidggia si e ~ ata sustiprėjo lietūs;
gli scontri si šono ~ a ti paaštrėjo susirėmimai;
U trajfico si ~ a eismas intensyvėja; 2. (in fre-
quenza) (pa)dažnėti.
intensificazione dkt m 1. (l’intensificare) (s u s ti­
prinimas; (su)intensyvinimas; (pa)didinimas;
2. (l’intensificarsi) sustiprėjimas; (in frequen-
za) (pa)dažnėjimas.
intensita dkt m 1. intensyvumas; l’i. dello sguardo
(dėl trajfico) žvilgsnio (eismo) intensyvumas;
2. (forza) stiprumas; jėga; Vi. della corrente (di
un sentimento) jausm o (srovės) stiprumas; cre-
scere di i. (su)stiprėti; diminuire di i. (su silp ­
nėti.
intensiv||o, -a bdv intensyvūs; corso i. intensyvūs
kursas; terapia ~ a intensyvioji terapija; in
modo i. intensyviai; ling aceento i. dinaminis
kirtis; ♦ coltura ~ a intensyvioji žemdirbystė.
intens||o, -a bdv 1. stiprūs; smarkūs; freddo i.
stiprūs šaltis; 2. (assiduo e sim .) įtemptas; in­
tensyvūs; vita ~ a intensyvūs gyvenimas; 3. (di
colore) ryškūs, sodrus; rosso i. ryškiai raudona
spalva; 4. (di profum o) sodrus, stiprūs,
intentare vksm (-ten-)', i. una causa / un processo
(a qc, contro qc) pareikšti (kam ) ieškinį, pa­
duoti (ką) į teismą,
intentato, -a bdv. non lasciare nulla / niente di i.
padaryti visa, kas įmanoma; viską bandyti,
intėnto I dkt v ketinimas; siekimas; (proposito)
užmojis; ♦ con Vi, nell’i. (di far qcs) siekiant
(ką daryti).
intento II, -a bdv įsitempęs; (concentrato) susi­
kaupęs; essere i. (a far qcs) būti įnikusiam (/
ką); įdėmiai (ką daryti).
intenzionale bdv tyčinis,
intenzionalita dkt m tyčinis pobūdis,
intenzionato, -a bdv: essere i. (a far qcs) ketinti
(a far qcs); būti pasiryžusiam; non šono i. ad
aspettarti neketinu tavęs laukti.
intenzion|!e dkt m ketinimas; intencija; con k
migliori ~ i su geriausiais ketinimais; con Vi.
(idi fa r qcs) norint / norėdam as (ką daryti);
avere l ’i., avere i. (di farącs) ketinti (ką daryti):
(volere) norėti; non era mia i. nenorėjau; ♦ con
i. tyčia; senza i. netyčia; avere cattive ~ i turėti
blogų / piktų ketinimų;fare ii processo alk
teisti iš anksto,
inter- priešdėlis: sudurtinių žodžių pirmasis dė­
muo, reiškiantis buvimą tarp ko nors, kieno
nors tarpe, tarpusavyje, arba sąveiką, pvz., inte-
345
razione, intercontinentale, interfàccia, inter­
tem po ir t. t.
interagire vksm (-isc-) sąveikauti,
interam énte prv visiškai; iki gâlo; pilnutinai; ri-
copiare i. una poesía perrašyti visą eilėraštį iki
galo.
interattivo, -a bdv sąveikūs(is), interaktyvus,
interazióne dkt m sąveika, interakcija,
intercalare I vksm (-ca-) įterpti,
intercalare II dkt v pértaras.
intercam biàbile bdv sukeičiamas,
intercapėdine dkt m tuštuma (ppr. tarp dviejų p a ­
viršių ir pan.); óro tarpas,
intercédere vksm [A] (per qcn presso qc) užtarti
(ką prieš ką); (mediare) tarpininkauti,
intercessióne dkt m užtarimas; (mediazione) ta r­
pininkavimas,
intercettàre vksm (-cet-) 1. perimti; i. una léttera
perim ti laišką; sport i. la palla perim ti kam uo­
lį; 2. (una telefonata) slapta klausytis (pokal­
bio telefonu).
intercettazióne dkt m 1. perėmimas; 2. (di collo­
que) slaptas pokalbio klaüsymasis; i. telefonica
slaptas pokalbio telefonu klaüsymasis.
intercity [inter'siti] dkt v nkt greitasis tolimojo
susisiekimo traukinys,
intercontinentale bdv tarpžemyninis.
intercór| rere* vksm [E] 1. (passare) praeiti; è
~ sa una settimana praėjo savaitė; 2. (esserci)
būti; tra noi ~rono buoni rapporti mus sieja
geri santykiai,
interdétto, -a bdv 1. (confuso) sutrikęs; (disorien-
tato) suglumęs; (sorpreso) apstulbęs; lasciare
i. sugluminti; restare i. sutrikti; 2. (proibito)
uždraustas.
interdipendent| e bdv (ppr. dgs ~ i) tarpusavyje
susiję pi; vienas nuo kito priklaūsomas.
interdipendénza dkt m savitarpio priklausom u­
mas.
interdire* vksm 1. (už)draūsti; neleisti; 2. dir at­
imti (kam ) teisę; diskvalifikuoti (ką).
interdizióne dkt m dir teisės atėmimas; diskva­
lifikacija; (divieto) uždraudimas,
interessam énto dkt v 1. (intervento a favore di
qc) susidomėjimas; tarpininkavimas; gràzieper
l’i. ačiū, kad susirūpinai; 2. => interèsse.
intéressante bdv įdomūs; (che attrae) patrauk­
lūs; un articolo (un film, un lavoro, una propo­
sta) i. įdomūs straipsnis (filmas, darbas, pa­
siūlymas); in modo i. įdomiai, įdomiai; ♦ in
stato i. nėščia agg; kaip jst U (kaip) įdomu!
interess||àre vksm (-rès-) 1. tr (su)dóminti; (ren-
dendo partecipe) (su)interesúoti; i. gli studenti
interèsse
sudominti studentus; i. (qcn) a un progetto
(stengtis) įtraukti (ką) į projektą; forse ti puó
i. gál táu bus įdomū; ti ~ a un biglietto per la
partita? gál tave dom ina bilietas [ rungtynės?;
t.p. => 3. ; 2. tr (riguardare) būti susijusiam;
apimti; la crisi ~ a tutta Europa krizė apima
visą Europą; la nuova disposizione ~ a solo ii
pubblico impiego naujas potvarkis skirtas tik
valstybės tarnautojam s; un dolore che ~ a la
%ona lombare skaūsmas jaūčiamas strėnų sri­
tyje; to sciopero ~ era tutta la giornata di doma-
ni bus streikuojam a visą rytojaus dieną; ii bei
tempo ~ era tutta Vitalia meridionale pietų Ita­
lijoje visur vyraus šilti orai; 3. tr, intr [E] rūpė­
ti; mi ~ a ii nostro futuro mán rupi musų at­
eitis; non mi ~ a mán (tai) neįdomu, manęs
(tai) nedomina.
►in teressársisngr (di qc) 1. susidomėti (kuo),
domėtis; (occuparsi) rūpintis (kuo); della / alla
questione deve i. ii comune šiuo klausimu pri­
valo rūpintis savivaldybė; l.fa m kištis, įsikišti,
interessát jo, -a 1. bdv (a ųc) susidomėjęs (kuo);
šono i. (a qcs, a fa rq cs) m anė domina (kas, ką
daryti), mán įdomū; 2. bdv (mosso da interes-
se) savanaūdiškas; amicizia ~ a draugystė iš
išskaičiavimo; una proposta ~ o savanaūdiškas
pasiūlymas; 3. bdv, dlv (toccato) (da qcs): un
settore i. da una lunga crisi sektorius, kuris se­
niai išgyvena krizę; t.p. => interessáre 2.; 4. bdv
comm, dir suinteresuotas; 5. dkt vjm (t.p. ii di-
retto i., la diretta ~ a ) suinteresuotas asmuo;
♦ a tutti gli ~ f su tuo susijusiems asmenims.
interėss[|e dkt v 1. interesas; (per qc) susidomė­
jimas (kuo), domėjimasis; non avere ~ i niekuo
nesidomėti; mostrare i. rodyti susidomėjimą;
suscitare Vi. (di qcn) sudominti (ką), kelti (kie­
no) susidomėjimą; con i. įdėmiai, su įdomumū;
♦ di grande i. labai įdomūs agg; 2. (vantaggio)
nauda; (t.p. i. materiale) (m aterialinis) inte­
resas; suinteresuotumas; matrimonio di i. san­
tuoka iš išskaičiavimo; agire per i. veikti su iš­
skaičiavimu; ♦ nei tuo i. tavo labui / interesais;
ė nei mió i. mán rūpi; ho i. (a) che... m án svar­
bu, k a d ...; 3.: (t.p. dgs ~ i ) interesai pi; conflit-
to di ~ i interesų konfliktas; ~ i personali (po-
l'Uici) asmeniniai (politiniai) interesai; difén-
dere i propri ~ i ginti savo interesus; 4. (peso)
svarba; privo di i. nesvarbūs; di enorme i. labai
svarbūs agg; luoghi di i. turístico (vietos) įžy­
mybės; 5. comm pabrangimas; 6. fin (t.p. dgs
~ i) palūkanos pi; procentai pi; un i. dėl 4% 4
procentų palūkanos; tre mesi di ~ i trijų m ė­
nesių palūkanos; tasso d ’i. palūkanų norma;
interėzza 346

riscuotere gli ~ i imti palūkanas; ♦ restituire internet dkt v/m /« /in tern etas; accesso ad i. pri­
con gli ~ i grąžinti / atsilyginti su kaupu, eiga prie interneto; su i. internete; (come mez­
interėzza dkt m visuma; nella sua i. iki galo. zo, t.p. via i.) internetū; kaip bdv nkt pagina i.
interfaccia dkt m inf sąsaja. tinklalapis; kaip bdv nkt šito i. interneto sve­
interferėnz|Įa dkt m 1. (ingerenza) kišimasis, įsi­ tainė; connėttersi a i. prisijūngti prie interne­
kišimas; 2. (disturbo radio) trikdys, to; navigare su i. naršyti po internetą; scarica-
interferire vksm [A] (-isc-) kištis, įsikišti, re da i. parsisiųsti iš interneto,
interiezione dkt m gram jaustukas, internista dkt v/m vidaus ligų gydytojas -a.
interim dkt v lot: ad i. laikinai einantis pareigas, internį[o, -a 1. bdv vidaus; (che sta aU’interno)
interinale bdv laikinas; (solo di qcn) laikinai ei­ vidinis; commėrcio i. vidaus prekyba; regola-
nantis pareigas, laikinai pavaduojantis; lavoro mento i. vidaus tvarka; tasca ~ a vidinė kišenė;
i. laikinasis darbas, farm medicinali per ūso i. vidiniai vaistai; med
interino, -a bdv laikinai einantis pareigas, orėcchio i. vidinė ausis; tecn motore a combu-
interiora dkt m dgs viduriai, stione ~ a vidaus degimo variklis; ♦ ministero
interiore bdv vidinis; (di dentro) vidaus; conflitto degli Affari ~ i / dell’I., fam gli Interni Vidaus
(esigenza) i. vidinis konfliktas (poreikis), reikalų ministerija; 2. dkt v (parte aU’interno)
interiorita dkt m vidinis pasaulis; dvasiškumas, vidūs; vidaus pūsė; ♦ all’i. (stato in luogo) vi­
interiorm ėnte prv => internam ėnte. duje; (moto a luogo) į vidų, vidun; 3. dkt v (di
interista 1. dkt v (M ilano) intero žaidėjas; 2. dkt un territorio e sim.) (šalies) centrinės sritysp t
v/m (M ilano) Intero sirgalius -ė; 3. bdv (Mila­ 4. dkt v (di un appartamento) būto nūmeris; i.
no) Intero. ąuattro ketvirtas būtas; 5. dkt v (numero telefo-
interlinea dkt m eilučių intervalas, nico) vidinis (telefono) nūmeris; 6. dkt v (fo-
interlineare bdv: ♦ traduzione i. pažodinis verti­ dera) pamušalas; 7. dkt v: dgs gli ~ i (di un am-
mas (spausdintas tarp išversto teksto eilučių). biente) interjeras sg; 8. dkt v: dgs gli ~ i (notizie
interlocutore, -trice dkt v/m pašnekovas -ė. daU’intemo) vidaus aktualijos; 9. dkt v (t.p. ai-
interlocutorio, -a bdv negalutinis, lievo i., alunno L, studente i.) mokyklos auklė­
interloąuire vksm [A] (-isc-) įsikišti į kalbą, tinis; 10. dkt v sport atraminis saugas,
interm ediario, -a dkt v/m tarpininkas -ė; comm intėr |]o, -a 1. bdv ištisas, visas; ii mondo i. visas
brokeris -ė. pasaulis; (per) ~ c settimane ištisas savaites:
interm ediazione dkt m tarpininkavimas. 2. bdv (intatto) sveikas; nesudūžęs; 3. bdv. lai­
intermėdjĮio, -a bdv tarpinis; (dipassaggio) p er­ te i. nenūgriebtas pienas; prezzo i. visa kaina:
einamasis; colore i. tarpinė spalva; stadi ~ i tar­ 4. dkt v: mat (numero) i. sveikasis skaičius:
pinės stadijos; fig soluzione ~ a kompromisinė 5. dkt v (totalitd) visuma; ♦ per i. visiškai,
išeitis. interpellanza dkt m paklausimas, interpeliacija,
intermėzzo dkt v 1. mus „intermezzo"; 2. teatr in­ interpellare vksm (-pėl-) 1. (sentire qcn) konsul­
termedija. tuotis (su kuo); 2.polit interpeliūoti.
interm inabile bdv nepabaigiamas; (niekada) ne­ interplanetario, -a bdv tarpplanetinis.
sibaigiantis. interporre* vksm įstatyti (į tarpą, per vidurį), įter­
interm ittėnte bdv trūkinėjantis; (incostante) ne­ pti; ♦ senza i. tem po negaištant.
pastovūs; febbre i. nepastovūs karščiavimas; ►interporsi sngr 1. įsiterpti; 2. fig (mediare)
luce i. mirksinti / trūkčiojanti šviesa, tarpininkauti,
internam ėnte prv iš vidaus, viduje; (dalia parte interposizione dkt m įsiterpimas.
interna) iš vidaus pūsės. interpostjĮo, -a bdv, dlv: per ~ a persona per tar­
internare vksm (-tėr-) 1. internūoti; 2. (in ospe- pininką.
dale) uždaryti į psichiatrinę ligoninę, interp retare vksm (-tėr-) 1. interpretuoti; (inten-
in ternauta dkt v/m internautas -ė, naršytojas -a. dere) suprasti; (chiarire) paaiškinti; 2. (un bra-
internazional||e bdv tarptautinis, internaciona­ no musicale) atlikti; interpretūoti; 3. (moli e
linis; accordo i. tarptautinis susitarimas; aero- sim.) sukūrti / atlikti (ko) vaidmenį, (s u v a i­
porto i. tarptautinis oro ūostas; diritto i. tarp­ dinti.
tautinė teisė; organiu.azioni ~ i tarptautinės interp retariato dkt v vertėjavimas (žodžiū); ser-
organizacijos, vizi di i. vertimo paslaugos,
internazionalism o dkt v ling tarptautinis žodis, interpretazione dkt m 1. interpretacija; (l’azio-
internacionalizmas. ne) interpretavimas; 2. (di un brano musicale)
347 intéso

atlikimas, interpretacija; 3. (di un ruolo) vai­ ką; ♦ a ~ i protarpiais; 2. (di spazio) tarpas; a
dinimas. ~ i di sei metri kas šešis metrus; 3. m us inter­
intérprete dkt v/m 1. (esecutore di música e sim .) valas.
atlikėjas -a; 2. (traduttore) vertėjas -a (žodžiu); intervenire* vksm [E] 1. imtis veiksmų; (intro-
3.: ♦ farsi i. (di qcs) pareikšti (ką) (atstovau­ mettersi) įsikišti; (inserirsi) įsiterpti; 2. (parte-
ja nt kitam)', 4. (esegeta) aiškintojas -a. cipare a qcs) dalyvauti (kur); (prendere la p a ­
interpunzióne dkt m skyryba; segno di i. skyry­ rola) kalbėti, tarti žodį; i. a una manifestazione
bos ženklas, skirtukas, dalyvauti renginyje; 3. (operare) (iš)operuoti;
interräre vksm (-tėr-) 1. (sottcrrare) įkasti, užka­ i. d ’urgenza skubiai operuoti; 4. (insorgere) at­
sti; i. dei cavi užkasti laidūs; 2. (colmare di ter­ sirasti; (verificarsi) įvykti; 5. sport: i. sull’avver-
ra) užkasti, sário i. kliudyti varžovą; i. sul pallone žaisti [
interregno dkt v tarpüvaldis. kamuolį.
interrelazióne dkt m tarpüsavio ryšys, intervénto dkt v 1. įsikišimas; sąuadra di pronto i.
interrogare vksm (-tėr-) 1. (ap)klausinėti, ap­ greito reagavimo būrys; grázie all’i. della poli-
klausti; (alunni) (pa)klausinéti; (con un inter­ zia policijai reagavus; polit i. armato gink­
rogatorio) (iš)kvosti, (iš)tardyti; 2. inf, polit už­ luotas įsikišimas, ginkluota interveñcija; 2. (ii
klausti. partecipare) dalyvavimas; (discorso) kalba, žo­
interrogativ ¡Io, -a 1. bdv klausiamas; sguardo i. dis; c’ė stato Vi. del presidente della Repubblica
tiriamas žvilgsnis; ♦ punto i. klaustukas; 2. dkt Respüblikos prezideñtas sakė kalbą; 3. (t.p. i.
v klausimas; 3. dkt m gram (t.p. proposizione chirurgico) operacija; eseguire un i. daryti / a t­
~ a ) klausiamasis sakinys, likti operaciją; farsi (fare) un i. operuotis, p a­
interrogatorio dkt v kvota, tardymas; (di testi- sidaryti operaciją; 4. sport: i. faltoso pražanga
moni) apklausa, (grumiantis); i. sulla palla žaidimas į kamuolį,
interrogazióne dkt m 1. klausinėjimas; 2. polit intervenüto, -a dkt v/m {partecipante) dalyvis -ė.
(t.p. i. parlamentare) paklausimas, intervista dkt m 1. interviú mase inv; i. (in) esclu-
interrómpjjere* vksm 1. pertraukti; i. la lezione siva išskirtinis interviu; eoneėdere / rilasciare
pertraukti pamoką; scusate se vi ho ~ o atsi- un’i. duoti interviu; fare un’i. (a qcn) kalbinti
prašaū, kad pertraukiau; 2. (cessare) nutrau­ (ką), (pa)imti interviu (iš ko); 2. (sondaggio)
kti; (temporáneamente) sustabdyti; i, la gravi- apklausa.
danza nutraukti nėštumą; i. gli studi mesti intervistáre vksm (ącn) kalbinti (ką), (pa)imti
mokslus; i. le trattative sustabdyti derybas; la interviú (iš ko).
neve ha interrotto l ’incontro rungtynės buvo intervistáto, -a dkt v¡m (di un sondaggio) infor­
nutrauktos dėl sniego; 3. (bloccare) užkirsti. mantas -ė, apklaustasis -óji; un i. su ąuattro kas
► interrómpersi sngr 1. (cessare) nutrukti; ketvirtas apklaustasis,
2. (fermarsi parlando) pertraukti savo kalbą; intervistatóre, -trice dkt v/m žmogus, imantis in­
3. (di una strada) (staiga) baigtis, terviú; klausėjas -a.
interruttóre dkt v jungiklis; prémere un i. pa­ intésa dkt m 1. susitarimas; raggiungere un’i.,
spausti jungiklį. arrivare ad un’i. prieiti / pasiekti susitarimą,
interruzióne dkt m 1. pertraukimas; pertrauka; susitarti; stor la Tríplice I. Trilypė santarvė,
2. (cessazione) nutraukimas; (pausa) paliovä; Antantė; 2. (armonía) santarvė; (affiatamento)
i. di corrente elektros išjungimas; ♦ senza i. tarpüsavio palaikymas (/ supratimas ir pan.),
ištisai, bė paliovos; i. di gravidanza nėštumo artüm o jaūsmas; bendra kalba; 3. sport susi-
nutraukimas; 3. in f trūkis, žaidimas.
intersecare vksm (-tėr-) kirsti, perkirsti, intės || o, -a bdv 1.: resta i. che... suprañtam a; su­
intersezióne dkt m sankirta, susikirtimo vieta, tariam a, kad... ; rimaniamo ~ i che... tariamės
interstellare bdv tarpžvaigždinis, / sūtariam, k a d ...; ♦ ben i. žinoma; non dárse-
interstizio dkt v tarpelis. ne per i. apsimesti nesuprafltančiam; (siamo)
interurban||o, -a bdv tarpmiestinis; (telefónala) ~ i? ar aiškiai pasakiaü?; aišku?; 2. (mirato)
~ a tarpm iestinis pokalbis (telefonu), skirtas (kam, ką daryti); siekiantis (ko, ką da­
intervalläre vksm išdėstyti tarpais, tarpuoti. ryti); delibera ~ a ai miglioramento delle con-
intervall||oí/fa v 1. pertrauka; pauzė; intervalas: dizioni di lavoro, delibera ~ a a migliorare le
durante Vi. per pertrauką; due ore di i. dviejų condizioni di lavoro nutarim as (, kuriuo sie­
valandų pertrauka;fare un i. padaryti pėrtrau- kiama) darbo sąlygas pagerinti.
intestardirsi
intestardirsi vksm (-'isc-) užsispirti,
intestare vksm (-te-) 1. (un foglio) užrašyti vardą
(/ pavardę / antraštę ir pan. ) (ant lapo); i. una
lettera adresuoti laišką; 2. comm, dir užrašyti
(kieno vardu)-, (cedendo) perrašyti; i. la casa
allafiglia perrašyti nam ą dukteriai,
intestatario, -a dkt v¡m turėtojas -a; (proprieta-
rio) savininkas -ė.
intestat||o, -a bdv: carta ~ a raštų / firminis fam
blankas; conto i. (a qcn) sąskaita (kieno var­
du)-, t.p. => intestare.
intestazione dkt m 1. užrašas (dokumento ir
pa n .); (titolo) antraštė; 2. comm, dir užrašymas
(kieno vardu), perrašymas,
intestinale bdv žarnyno; žarnų.
intestin||o I dkt v (t.p. dgs ~ i ) žarna; žarnynas;
viduriai pi; anat i. cieco (tenue, erasso, retto);
akloji (plonoji, storoji, tiesioji) žarna.
intestin||o II, -a bdv vidaus; vidinis; tarpusavio;
conflitti ~ i per U potere vidinės kovos dėl val­
džios.
intiepidirsi vksm (-isc-) 1. (raffreddarsi un p o ’)
(at)vėsti; (scaldarsi un po ’) (ap)drungti; 2. fig
atšalti.
intimamėnte prv 1. (nell’intimo) (savo) širdyje;
2. (strettamente) artimai; intymiai; 3. (a fondo)
giliai.
intimare vksm (in-) įsakyti; liepti; i. l’alt liepti
sustoti; i. lo sfratto (a qcn) įsakyti (kam ) išsi­
kraustyti,
intimazione dkt m įsakymas,
intimidatorio, -a bdv bauginantis; (di minaccia)
grasinantis; grasinamasis,
intimidazione dkt m bauginimas,
intimidire vksm (-isc-) (į)bauginti.
►intimidirsi sngr drovėtis,
intimita dkt m 1. intymumas; artumas; 2. (fami-
liarita) draugavimas, artimumas; ėssere in i.
con qc (labai) artimai su kuo bendrauti.
intim||o, -a 1. bdv artimas; intymūs; amici ~ i
artimi draugai; 2. bdv (privato) privatūs; inty­
mūs; cenetta ~ a intymi vakarienė; conversa-
zione ~ a intymūs pasikalbėjimas; 3. bdv (in-
temo) vidinis; (segreto) slaptas; 4. bdv (relativo
a sesso, genitali) intymūs; igiene ~ a intymioji
higiena; parti ~ e intymios (kūno) vietos; rap-
porto i. lytinis aktas; 5. dkt v (t.p. biancheria
~ a ) apatinis trikotažas; 6. dkt v (l’intem o) vi­
dūs; ♦ nell’i. savyje, širdyje; 7. dkt v dgs gli ~ i,
i poehi ~ i artimieji, artimiausi draugai (ir gi­
minės).
intimorire vksm (-isc-) (pri)gąsdinti.
intingere* vksm (pa)mirkyti, (pa)dažyti.
348
intingolo dkt v 1. (salsa) (riebūs) padažas; 2. (de-
lizia) gardėsis, skanėstas,
intirizzito, -a bdv, dlv sustiręs (nuo šalčio).
intitolàre vksm (-ti-) 1. (qcs) (pa)vadinti (ką);
duoti (kam ) pavadinimą; i. una via a qc pava­
dinti gatvę kieno vardu; 2.: i. una chiesa (a qc)
pašventinti bažnyčią (ko) titulu.
►intitol || àrsi sngr vadintis; ii romanzo si ~ a
XY rom anas vadinasi XY.
intoccàbile 1. bdv neliečiamas (ir prk); 2. dkt v
neliečiamasis (ir prk).
intolleràbile bdv 1. (inaccettabile) netoleruoti­
nas; netoleruojamas; 2. (insopportabile) nepa­
keliamas.
intollerànte bdv 1. nepakantūs, netolerantiškas;
èssere i. (di qc, verso qc) nekęsti (ko), netole­
ruoti; 2. (allergico a qcs) alergiškas (kam).
intollerànza dkt m 1. nepakantum as, netoleran­
tiškumas; nepakanta; 2. (allergia) alergija,
intonacàre vksm (-to-) (nu)tinkūoti.
intonacatùra dkt m tinkavimas,
intonaco dkt v tinkas.
intonàre vksm (-to-) 1. (iniziare a cantare) (už)-
trâukti (dainą), uždainuoti; (iniziare a suona-
re) užgroti; 2. (colori e sim. ) (su)dėrinti; (qcs a
qcs) (pri)dėrinti (prie ko); 3. mus (accordare)
(su)dėrinti.
►intonàrsi sngr tikti (vienas prie kito), derėti,
intonàto, -a bdv 1. suderintas; (con qc) priderin­
tas (prie ko); 2. (di qcn) dainuojantis Į toną;
mokantis dainūoti; (di uno strumento) sude­
rintas.
intonaziône dkt m 1. ling priegaidė, intonacija;
2. mus intonacija; 3. (tono) tonas,
intontimėnto dkt v apsvaiginimas,
intontire vksm (-isc-) (ap)svaiginti.
►intontirsi sngr (ap)svaigti.
intôppo dkt v nesklandumas; kliūtis -ies fem m .
intorbidàre vksm (-tôr-) (su)drumsti; ♦ i. le àc-
que drumsti vandenį,
intorbidire vksm (-isc-) => intorbidàre.
intôrno 1. prv aplink, aplinkui; guardarsi i. dai­
rytis; ♦ tutt’i. visur aplinkui; qui i. netoliese;
čia kur nors; 2. bdv nkt aplink(ui) esantis, ap­
linkinis; le case i. aplinkiniai namai; 3. prlk: i.
a qe aplink (ką), apie; i. al tàvolo aplink stalą;
4. prlk: (riguardo a) i. a qc apie (ką, kažkokią
temą); 5. prlk: (circa, verso) i. a qcs apie (ką)
(žymint apytikslį skaičių), ligi (ko); i. allé sei
apie šeštą valandą; costare i. ai 100 euro kai­
nuoti apie šimtą eūrų.
intorpidimento dkt v nutirpimas; (irrigidimento)
sustingimas; sustirimas.
349
intorpidire vksm (-isc-) 1. (su)stingdyti; i. le m a­
ni stingdyti rankas; 2. fig (at)būkinti.
►intorpidirsi sngr 1. (nu)tirpti; (irrigidirsi) su­
stingti; 2.fig (at)būkti.
intorpid'ito, -a bdv nutirpęs; sustingęs,
intossicare vksm (-tds-) (ap)nuodyti.
►intossicarsi sngr apsinuodyti,
intossicazione dkt m apsinuodijimas, intoksika­
cija; i. alimentare apsinuodijimas maistu.
intraducibile bdv neišverčiamas, neverčiamas,
intralciare vksm (qcn) painiotis (kam) po kojo­
mis; (qcs) trukdyti (kam), kliudyti,
intralcio dkt v kliuvinys, kliūtis -ies femm; essere
d ’i. būti kliuviniu, trukdyti,
intrallazzo dkt v nelegalūs sandėris; intriga,
intramezzare vksm (-mėz-) įterpti,
intramontabile bdv visada populiarūs; nevys­
tantis.
intramuscolare bdv med tarpraum eninis; iniezi-
one i. injekcija į raumenis,
intranet dkt v nkt inf intranėtas, (uždarasis) vi­
dinis tinklynas.
intransigėnte bdv nenuolaidūs, itin griežtas,
intrasigenza dkt m nenuolaidūmas.
intransitabile bdv (di strada) neišvažiuojamas,
intransitivo, -a bdv gram intranzit^inis; = nega­
lininkinis.
intrappolare vksm (-trap-) 1. pagauti (su spąs­
tais); 2. fig (invischiare) įpainioti; 3. (raggirare)
apsukti.
intrappolato, -a bdv. fig rimanere i. užstrigti,
intraprendėnte bdv iniciatyvūs; ryžtingas, vers­
lūs.
intraprendere* vksm (qcs) pradėti (ką); imtis
(ko); i. u n ’attivita pradėti verslą; i. riforme im­
tis reformų; i. un viaggio leistis [ kelionę,
intrattabile bdv nesugyvėnamas; (scostante) ne­
sukalbamas,
intrattenėre* vksm 1. (qcn) bendrauti (su kuo);
užimti (ką); 2.: i. rapporti palaikyti ryšius.
►intrattenėrsi sngr (con qcn) (pa)bendrauti
(su kuo), leisti laiką.
intrattenimėnto dkt v pramoga; ♦ di i. pram ogi­
nis agg.
intravedėre* vksm 1. neaiškiai pamatyti; įžvelg­
ti; 2. fig (intuire) numanyti; 3. (prevedere) nu­
matyti.
intrecciare vksm 1. (nu)pinti, supinti; įpinti; i.
una ghirlanda pinti vainiką; i. una fune (nu)-
vyti virvę; ♦ i. le dita sunerti rankas; 2. fig: i.
u n ’amicizia (un rapporto) užmegzti draugystę
(santykius).
►intrecciarsi sngr susipinti, pintis.
intronizzare
intréccio dkt v 1. (groviglio) raizginys; (composi-
zione) pynė; 2. (¡’intrecciare) pynimas; (l ’intrec-
ciarsi) susipynimas; 3. lett intriga,
intrépido, -a bdv bebaimis, narsūs,
intricáre vksm (-tri-) (su)raizgyti, (su)nárplioti
(irprk); (su)páinioti.
intricát |o, -a bdv raizgūs, painūs (irprk); supai­
niotas; una trama ~ a vingrūs siužetas,
intrico dkt v raizginys, painiava,
intridere* vksm persunkti,
intrigante 1. dkt v/m intrigantas -ė; 2. bdv, dlv
intriguojantis,
intrigare vksm (-tri-) (incuriosire) (su)intrigūoti.
intrig[|o dkt v intriga, pinklės pi; ordire ~ g h i
regzti pinkles / intrigas,
intrínseco, -a bdv esminis; neatsiejamas; qualitá
~ a vidinė ypatybė,
intriso, -a bdv (di qcs) prisisufikęs (ko), persun­
ktas;/žg i. di cinismo kūpinas cinizmo,
intristire vksm (-isc-) (nu)liudinti, (su)graudinti.
►intristirsi sngr (nu)liusti, susigraudinti,
introdótto, -a bdv fig (di qcn) turintis pažinčių,
introdürre* vksm (-düco) 1. (inserire) (į)kišti; i.
una chiave neita serratura įkišti raktą į spyną;
2. (importare e sim.) įvežti; i. clandestini net
paese nelegaliai įvežti žmones [ šalį; 3. (far en­
trare nell’uso) (į)diegti; (istituire) įvesti; i. delle
nuove rególe įdiegti naūją tvarką; i. una modi­
fica padaryti pakeitimą; 4. (far entrare) įleisti;
(condurre da qcn) atvėsti (pas ką); (presenta­
re) pristatyti; 5. (darė inizio) pradėti; gram i.
una proposizione dipendente jungti šalutinį sa­
kinį; 6. (iniziare a qcs) supažindinti (su kuo);
i. ai segreti dėl mestiere atskleisti am ato pas­
laptis.
►introdūrsi sngr įsibrauti; įlįsti; prasmukti; i.
di nascosto, i. di soppiatto nepastebim ai įlįsti.
introduttivo, -a bdv įvadinis, įžanginis,
introduzióne dkt m 1. (prefazione e sim.) įžanga;
įvadas; i. alta lingüistica kalbotyros įvadas; Vi.
di un libro knygos įžanga; 2. (adozione, diffu-
sione) įdiegimas; įvedimas; Vi. dell’ėuro eūro
įvedimas; 3. (importazione) įvežimas; 4. (inse-
rimento) ¡kišimas; įdėjimas; 5. (presentazione)
pristatymas; 6. mus introdukcija,
intróitüo dkt v (ppr. dgs ~ i ) įplaukos pi; paja­
mos pi.
intromėttersi* vksm kištis, įsikišti,
intromissióne dkt m kišimasis, įsikišimas; polit
interveñcija.
intronáre vksm (-tro-) 1. apkurtinti; 2.fig apsvai­
ginti.
intronizzare vksm (pa)sodinti į sostą.
introvábile
introvábile bdv nesurañdam as; (raro) itin retas,
introverso, -a bdv ūždaro budo; introvėrtas.
intrufolársi vksm (-trü-) įslinkti; prasmükti.
intrüglio dkt v gėralas, birzgalas; (di cibo) mai­
šalas.
intrusióne dkt rn 1. įsibrovimas; 2. fig kišimasis,
intruso, -a dkt v/m įsibrovėlis -ė; sentirsi un i.
jaustis svetimam.
intuij|re vksm (-isc-) nujausti; suvokti intuityviai;
lo avevo ~ to taip ir nujaučiau,
intuitivamente prv intuityviai,
intuitivo, -a bdv intuityvus, nujaūčiamas.
intüito dkt v nuojauta; (perspicacia) įžvalgumas;
dotato di i. įžvalgūs; andaré a i. pasikliauti nuo­
jauta.
intuizióne dkt m intuicija, nuojauta; įžvalga; (ii
rendersi conto) nuvokimas; ė stata un’i. geniale
tai buvo geniali intuicija,
inumanjįo, -a bdv nežmoniškas; condizioni di la-
voro ~ e nežmoniškos darbo sąlygos; urlo i. ne­
žmoniškas klyksmas; ė i. comportarsi cosi taip
elgtis nežmoniška,
inumare vksm (-nu-) (pa)láidoti.
inumazióne dkt m laidojimas,
inumidire vksm (-isc-) (pa)drėkinti; (su)vilgyti.
►inumidirsi sngr 1. (f'arsi umido) (su)drėkti,
padrėkti; 2. (qcs) (su(si))drėkinti; i. le labbra
susidrėkinti lupas,
inurbaménto dkt v persikėlimas į miestą (kaip
socialinis reiškinys).
inurbano, -a bdv šiurkštūs, statūs; nemandagūs;
(solo di qcn) neišauklėtas,
inusitatjįo, -a bdv (mai visto e sim.) neregėtas;
negirdėtas; ~ a ferócia neregėtas žiaurūmas.
inusuále bdv neįprastas.
inütil[|e bdv 1. (vano) bergždžias, tūščias; (senza
senso) beprasmiškas; (senza efficacia) neveik­
smingas; (senza valore) bevertis; discorsi ~ i
tuščios kalbos; sforzi ~ i bergždžios pastan­
gos; ė i. (non ha senso) nėra prasmės; ė tutto i.
tai beprasmiška; 2. (superfluo) nereikalingas;
(non piu utile) nebereikalingas;,/^ ~ i ne(be)-
reikalingi failai; 3. (non utile) nenaudingas; la
nonna si sente i. senelė jaūčiasi nenaudinga,
inutilitá dkt m 1. (vanitá) bergždumas; (insensa-
tezza) beprasmiškūmas; (ineįficacia) neveiks­
mingumas; 2. (superfluita) nereikalingumas;
3. (non utilitá) nenaudingūmas.
inutilizzábil||e bdv netiñkam as (naudoti); (rovi-
nato) sugadintas; glipneumátici šono ormai ~ i
padangos jaü ne(be)tiñkam os naudoti,
inutilizzáto, -a bdv nepanaudotas; (non in uso)
nenaudojamas.
350
inútilmente prv (invano) veltui; tuščiai, bergž­
džiai; (senza motivo) be reikalo; aspettare i.
veltui laukti; sforzarsi i. tuščiai stengtis,
invadénte bdv leñdantis, landūs; įkyrūs,
invadénza dkt m landumas; įkyrūmas.
invá||dere* vksm 1. (qcs) (penetrare) įsiveržti (į
ką); (irrompere) šturmuoti (ką); (occupare con
laforza) užgrobti (ką); (assalire) užpulti (ką);
2. fig (di qcn) (už)plusti; i turisti ~ono le cittá
miestūs užplūsta turistai; la folla ha ~ so lo
stádio minia suplūdo į stadioną; i topi hanno
~ so la cantina žiurkės užplūdo rūsį; 3. fig (di
piante) (už)žėlti; le erbacce ~ono ii giardino
sodas piktžolėmis užžėlęs; 4. fig (di sentimen-
ti) užplūsti, apimti; 5. fig (mondare) užtvindyti;
fig invádere ii mercato užtvindyti rinką,
invaghirsi vksm (-isc-) 1. (di qcn) įsimylėti (ką);
2. (di qcs) įsigeisti (ko).
invalicabile bdv neperžengiamas (ir prk).
invalidare vksm (-va-) (pa)daryti negaliojantį;
paskelbti / pripažinti negaliojančiu,
invaliditá dkt m 1. neįgalumas; invalidūmas; (ai
lavoro) nedarbingumas; pensione di i. invali­
dumo peñsija; 2. (handicap) negalė; 3. dir ne-
galiójimas.
invalido, -a 1. bdv invalidas; (ai lavoro) nedarb­
ingas; (disabile) neįgalūs; restare L, rimanere i.
tapti invalidu, netekti darbingumo; 2. bdv dir
negaliojantis; 3. dkt v/m neįgalusis -ióji, žmo-
gūs su negale; (t.p. i. civile) invalidas -ė; i. dėl
lavoro (di guerra) dárbo (karo) invalidas,
inválso, -a bdv, dlv nusistovėjęs; įsigalėjęs,
invano prv (invano) veltui; tuščiai, bergždžiai:
sforzarsi i. bergždžiai stengtis; ho cercato i. di
convincerlo tuščiai jį kalbinėjau; kalbinau, bet
neįkalbinau; ♦ nominare ii nome di Dio i. mi­
nėti Dievo vardą be reikalo,
invariábile bdv 1. nekiñtamas; (costante) pasto­
vus; m at grandezza i. pastovūs dydis; 2. gram
nekaitomas.
invariabilitá dkt m nekintamumas,
invariáto, -a bdv nepakitęs; nepakeistas,
invasáto, -a 1. bdv apsėstas (ir prk); 2. dkt v/m
apsėstasis -óji.
invasióne dkt m 1. invazija; añtplüdis; įsiverži­
mas; (occupazione) užgrobimas; (aggressione)
užpuolimas; l ’i. dell’Iraq įsiveržimas į Iraką.
Irako invazija; sport i. di campo įsiveržimas į
aikštę; 2. fig añtplüdis; un’i. di turisti turistų
añtplüdis; 3. fig (di acque) potvynis,
invasóre dkt v okupantas, užgrobėjas,
invecchiaménto dkt v 1. senėjimas; 2. (del vino )
vyno brandinimas.
351 inviáto

invec||chiáre vksm (-vėc-) 1.intr [E] sénti (irprk), inversamente prv atvirkščiai,
pasenti; senėti;/«; le mode ~chianopresto m a­ inversióne dkt m 1. (scambio) sukeitimas; 2. (di
dos greit sensta; 2. intr [E] (stagionare) bręsti; marčia e sim.; t.p. i. a U) apsisukimas; fare i.
3. tr (su)séndinti; 4. tr (stagionare) brandinti; apsisukti; 3. (capovolgimento) apvertimas; in­
(idel prosciuttó) vytinti, versija; ♦ i. di tendenza radikalūs tendeñcijos
invecchiáto, -a bdv 1. pasenęs; senas; l’ho trovato pokytis; lūžis; 4. med: i. sessuale seksualinė in­
1. mán atrodė pasenęs; 2. (stagionato) subran­ versija, iškrypimas; 5. spec inversija,
dintas; (delprosciutto) vytintas. inverso, -a bdv atvirkštinis; (contrario) priešing­
invéce prv 1. ó; (al contrario) priešingai; kartais as; kaip dkt v fare l’i. elgtis / daryti priešingai,
tiesiog neverčiamas; ha detto che veniva, i. ė ri- invertebráto, -a 1. dkt v zool bestubūris; 2. bdv
masto a casa sakė, kad ateis, ó pasiliko namie; bestuburis.
♦ i. di qc vietoj kó; 2. kaip jngt: i. di far qcs invertire vksm (-vėr-) 1. (cambiarposto) sukeisti
užuot ką padarius; i. di métterti al lavoro, ti la- (vietomis); apkeisti; 2.: i. la marčia apsisukti;
menti užuot ėmęsis dárbo, skūndiesi. i. la rotta apsisukti, pakeisti kūrsą priešinga
inveire vksm [A] (-isc-) (contro qcn) (iš)plusti kryptimi; fig persilaužti; 3. (capovolgere) ap­
(ką), koneveikti; (contro qcs) (iš)kėikti (ką). versti; 4. fis: i. la corrente perjungti srovę.
invelenito, -a bdv 1. (adirato) įniršęs; tulžingas; ►invertirsi sngr susikeisti,
2. (di situazione e sim.) paaštrėjęs, invertito, -a 1. bdv atvirkščias; (capovolto) ap­
invenduto, -a bdv (likęs) neparduotas. verstas; 2. dkt v lytinis iškrypėlis,
inventá||re vksm (-vén-) 1. išrasti; (creare) su­ investigare vksm (-ve-) (iš)tirti; tyrinėti; i. le /
kurti; chi ha ~ to U telefono? kas išrado tele­ sulle cause di una sciagura tirti nelaimės prie­
fona?; 2. (con la fantasía) sugalvoti; išgalvoti; žastis.
(cose non vere) pra(si)manyti; i. un gioco su­ investigatóre, -trice dkt v/m tyrėjas -a; seklys -ė,
galvoti žaidimą; i. un personaggio; i. una scusa detektyvas; i. privato privatūs seklys,
išgalvoti pretekstą; ♦ i. di sana pianta iš piršto investigazióne dkt m tyrimas,
išlaužti. investiménto dkt v 1. econ investicija; (l’azione)
►inventársi sngr išsigalvoti; prasimanyti, investavimas, lėšų įdėjimas; fondo d ’i. inves­
inventariare vksm inventorizuoti; surašyti, ticinis fondas; 2. fig įdėjimas; 3. (collisione)
inventario dkt v 1. (procedūra) inventorizacija; susidūrimas; (di un pedone) partrenkimas.
fare l ’i. (di qcs) inventorizuoti (ką); 2. (elenco investpre vksm (-ve-) 1. (urtare) partreñkti; (met­
e sim.) inventorius, aprašas; 3.fig (lista) sąra­ iere sotto) suvažinėti, pervažiuoti; i. un ciclista
šas; inventorius, suvažinėti dviratininką; 2. econ investuoti, įdė­
inventiva dkt m išradingumas; išmonė, ti (lėšų / kapitalo); i. in unprogetto investuoti [
inventivo, -a bdv išradingas; (creativo) kūrybin­ projektą; i. in titoli di stato investuoti į valsty­
gas. bės vertybinius popierius; 3. fig (impiegare)
inventóre, -trice dkt v/m išradėjas -a. įdėti; paskirti; 4. (colpire) smogti; (aggredire)
invenzióne dkt m 1. išradimas; l ’i. delta stampa (už(si))pūlti; ėssere ~ ito da una valanga būti
spaudos išradimas; di recente i. neseniai išras­ užverstam sniego lavina; fig i. di domande api­
tas agg; 2. (ideazione) (su)kurimas; išgalvoji­ pilti klausimais; 5. (qc di qcs) suteikti (kam
mas; é un personaggio di mía i. tai mano su­ ką); (incaricare) pavesti,
kurtas personažas; personažą páts sukūriau; investitóre, -trice dkt v/m 1. (guidatore) pėsčiąjį
3. (falsitd) pram anas, prasimanymas; šono tut- suvažinėjęs žmogūs; 2. econ investuotojas -a.
te ~ i čia tik pram anas; 4. => inventiva. investitūra dkt m stor investitūra,
invernal || e bdv žieminis; žiemiškas; (dell’inver- inveterato, -a bdv įsišaknijęs,
no) žiemos; giacca i. žieminė striukė; vacanze invetriáta dkt m įstiklintas langas,
~ i žiemos atostogos, invettiva dkt m 1. (l’inveire) plūdimas, konevei­
invernó dkt v žiema; d ’i., in i. žiemą; ♦ in pieno kimas; 2. lett invektyvá.
i., nei cuore dell’i. gilią žiemą, inviáre vksm (-vi-) (iš)sitįsti; atsiųsti, nusiųsti;
inverosimile 1. bdv neįtikimas; nepanašūs į tie­ pasiųsti; i. un avviso (un pacco, i saluti) siųsti
są; netikroviškas; é i. che... vargū, a r ...; 2. bdv pranešim ą (siufitinį, linkėjimus); i. l’esėrcito
(incredibile) neįtikėtinas; 3. dkt v neįtikim u­ siųsti kariuom enę,
mas; avere dell’i. atrodyti neįtikinamai, būti inviáto, -a dkt vlm 1. pasiuntinys -ė; 2. (t.p. i.
neįtikinamam; (fino) all’i. neįtikėtinai. speciale) (specialūsis -ióji) korespondeñtas -ė.
invidia
invidia dkt m 1. pavydas; con i. pavydžiai; scop-
piare di i. sprogti iš pavydo; ♦ da far L pavy­
dėtinas agg; 2. pavydo objektas; e Vi. di tutti
visi pavydi.
invidiabile bdv pavydėtinas; una salute i. pavy­
dėtina sveikata,
invidiare vksm (qcn per qcs; a qcn ųcs) pavydėti
(kam ko); i. iisuccesso a qcn pavydėti kam pa­
sisekimo; ♦ non avere niente da i. niekuo ne­
nusileisti, būti nė ką blogesniam.
invidiosamėnte prv pavydžiai,
invidioso, -a 1. bdv (di qc) pavydūs (kam); essere
i. pavydėti; 2. dkt vjm paviduolis -ė.
invigorirsi vksm (-Isc-) (su)stiprėti (irprk).
inviluppare vksm susūpti; apvynioti,
invincibile bdv nenūgalimas (irprk).
invio dkt v 1. (l’azione) (iš)siuntimas; atsiuntim ­
as, nusiuntimas; 2. (merce inviata) siunta; 3.:
inftasto i. įvesties klavišas,
inviolabile bdv neliečiamas,
inviolabilita dkt m neliečiamybė; (l’essere invio­
labile) neliečiamūmas.
inviperito, -a bdv įširdęs, įsiūtęs.
invischiare vksm įpainioti, įvelti.
►invischiarsi sngr įsipainioti, įsivelti,
invisibile bdv nematomas,
invisibilita dkt m nem atomumas,
inviso, -a bdv labai nemėgstamas; nekenčiamas,
invitante bdv intriguojantis, viliojantis; patrauk­
lūs; essere i. vilioti, intriguoti,
invitare vksm (-vi-) 1. (pa)kviėsti; i. a pranzo (a
un matrimdnio) pakviesti pietų (į vestuvės);
1. gli dspiti ad entrare kviesti svečiūs į vidų;
2. (ordinare) (pa)prašyti; i. a mostrare iipassa-
porto paprašyti pasą parodyti; i. ad uscire iš­
prašyti; 3. (esortare) (pa)raginti; 4. (consiglia-
re) (pa)siulyti; 5.fig (invogliare) vilioti.
invitato, -a dkt v/m svečias mase, viešnia/emm .
invito dkt v 1. (pa)kvietimas; i. a pranzo kvieti­
mas pietų / pietauti; grazie dell’i. ačiū ūž kvie­
timą; accettare un i. priimti kvietimą; rifiutare
un i. nepriimti kvietimo; 2. (biglietto e sim.)
kvietimas; un i. all’apertura di una mostra
kvietimas į parodos atidarymą; ♦ a i. tik sū
kvietimais; 3. (richiesta) pareikalavimas; pra­
šymas; 4. (esortazione) (pa)raginimas; 5. fig
(stimolo) paskata; (lusinga) vilionė,
invivibile bdv netinkam as gyventi; una citta i.
miestas, kur neįm anom a gyventi,
invocare vksm (-vd-) 1. (qen) melsti (ką); m al­
dauti; i. Dio melstis Dievui; 2. (qcs) šaūktis
(ko); maldauti; i. aiuto šaūktis pagalbos; 3. fig
(appellarsi) (qcs) remtis (kuo), pasiremti.
352
invocazione dkt m 1. (di preghiera) malda; (l’a­
zione) maldavimas; meldimas; 2. lett invokaci-
ja; 3. (urlo) šauksmas; (l’azione) šaukimas,
invogliare vksm (-vd-) (qen a far qcs) sužadinti
(kam ) norą (ką daryti); (tentare) (su)gūndyti.
involontariamėnte prv 1. netyčia, netyčiom(is);
2. (inconsciamente) nesąmoningai,
involontario, -a bdv 1. netyčinis; (non voluto)
nevalingas; errore i. netyčinė klaida; essere tes-
timone i. būti liūdytoju nė savo noru; 2. (acci-
dentale) atsitiktinis,
involtino dkt v gastr suktinūkas.
involto dkt v ryšulys, ryšuliūkas; (pacchetto) p a­
ketas.
involucro dkt v apvalkalas; (imballaggio) pakuo­
tė; i. di cartone kartoninė dėžė, kartonas,
involūto, -a bdv supainiotas, painūs,
involuzione dkt m involiūcija; atgalinė raida, at­
galinis vystymasis,
invulnerabile bdv nepažeidžiamas (irprk).
inzaccherare vksm (-zac-) (ap)drabstyti purvais,
(su)purvinti.
inzuppare vksm 1. (tenere a molio) mirkyti; (in-
tingere) pam erkti; i. biscotti nei latte pamerkti
sausainius piene, pamirkyti sausainiūs } pie­
ną; 2. (dellapioggia) permerkti, merkti.
►inzupparsi sngr (su)mifkti; šlapti, peršlapti:
(peria pioggia) permirkti,
io 1. įv nkt aš; anch’io aš irgi; io stesso aš pats; io
stessa aš pati; lui ed io mės sū juo; tu ed io, io e
te tū ir aš; šono io! tai aš!, čia aš!; a ąuanto ne
so io kiek man žinoma, kiek aš žinau; e io che
ne so? ką aš žinaū?, kaip man žinoti?; ♦ io
sottoscritto aš, žemiau pasirašęs; non šono piū
io aš nebe savas; t.p. => mi, me; 2. dkt v nkt aš:
„ego“; compiacere Uprdprio io patenkinti savo
ego.
iodato, -a bdv tūrintis jodo.
iodio dkt v 1. chim jodas; 2. farm (t.p. tintura di
i.) jodo tinktūra, jodas,
ione dkt vfis jonas,
ionico I, -a bdv geogr Jonijos juros,
ionico II, -a bdv fis joninis,
ionico III, -a bdv 1. archit jonėninis; ordine i. jo-
nėninis orderis; 2. stor jonėnų.
ionizzare vksm chim jonizūoti.
iosa prv. ♦ a i. į valias; pertektinai; (un sacco)
begalė (ko).
iper- priešdėlis: sudurtinių žodžių pirmasis dė­
muo, rodantis normos viršijimą, pvz., ipercinė-
tico, iperglicemia, iperm ercato, iperrealista.
ipertrofia, ipertensione ir t. t.
iperattivo, -a bdv hiperaktyvūs; pernelyg judrūs.
353
ipėrbole dkt m mat, lett hiperbolė,
iperbolico, -a bdv 1. m at hipėrbolinis; 2. lett, fig
hipėrboliškas.
ipercaldrico, -a bdv labai kaloringas,
ipermercato dkt v prekybos centras (didelis, ppr.
priemiestyje ar už miesto ribų).
ipermėtrope m ed 1. bdv toliaregis; 2. dkt v/m to­
liaregis žmogus,
ipersensibile bdv perdėtai jautrūs,
ipersensibilita dkt m m ed padidėjęs jautrum as,
ipersonico, -a bdv viršgarsinis,
ipertensione dkt m m ed hipertonija, kraujospū­
džio padidėjimas; padidėjęs kraujospūdis,
ipertėsto dkt v in f hipertėkstas.
ipnosi dkt m nkt hipnozė; seduta di i. hipnozės
seansas; curare con l ’i. gydyti hipnozė,
ipnotico, -a bdv fig hipnotiškas.
ipnotizzare vksm (už)hipnotizūoti.
ipnotizzatore, -trice dkt v/m hipnotizuotojas -a.
ipo- priešdėlis: sudurtinių žodžių pirmasis dėmuo,
reiškiantis „po“, „žemiau, mažiau normos“, pvz.,
ipoalimentazione, ipodotato, ipotassi, ipotro-
fia ir t. t.
ipocalorico, -a bdv m ažai kaloringas,
ipocondriaco, -a 1. bdv hipochondriškas; 2. dkt
v¡m hipochondrikas -ė.
ipocrisia dkt m 1. (alto ipocrita) veidmainystė;
2. (l’essere ipocrita) veidmainiškumas,
ipocrita 1. dkt v/m veidmainis -ė; ėssere (utį) i.
būti veidmainiu, veidmainiauti; 2. bdv veid­
mainiškas,
ipodėrmico, -a bdv poodinis,
ipoglicemia dkt m m ed hipoglikemija,
ipofisi dkt m nkt anat pasmegeninė liauka, hi-
pofizė.
ipotalamo dkt v anat pagumburis.
ipotėca dkt m dir hipoteka; (nekilnojamojo tur­
to) įkeitimas; gravato da i. [keistas; accėndere
un’i. imti hipotėkinę paskolą; įregistruoti hi­
poteką; spėgnere un’i. baigti hipoteką; fig mėt-
tere un’i. (su qcs) užsitikrinti (ką).
ipotecare vksm (-te-) 1. dir įkeisti, užstatyti; i. un
immdbile įkeisti / užstatyti pastatą; 2. fig užsi­
tikrinti.
ipotenūsa dkt m geom įžambinė.
ipotes||i ¿//ei m nkt 1. hipotezė; spėjimas; avanza-
re un’i., formulare un’i. iškelti hipotezę; 2. (cil­
so ) atvejis; nell’i. che... tuo atveju, jei... ; neita
migliore (peggiore) delle ~ i geriausiu (blogiau­
siu) atveju,
ipoteticamėnteprv hipotetiškai, spėjamai,
ipotėtico, -a bdv hipotetinis; hipotetiškas; spėja­
mas; gram periodo i. sąlygos sakinys.
irraggiáre
ipotizzáre vksm (su)kūrti hipotezę, (iš)kėlti hi­
potezės; spėti, spėlioti,
ippica dkt m 1. (le sport) jojimas, žirgų sportas;
♦ scherz datti allí.! = užsiimk tuo, ką geriau
išmanai!; 2. (le corse) žirgų lenktynės pi.
ippico, -a bdv jojimo; žirgų,
ippocastáno dkt v bot kaštonas,
ippodromo dkt v hipodromas,
ippopótamo dkt v zool begemotas, hipopotamas,
ipsilon dkt v/m nkt igrekas; ♦ a Y Y pavidalo,
ira dkt m pyktis; (rabbia) įniršis, įtūžis; in preda
all’i., preso dall’i. apimtas / pagautas pykčio;
sfogare la prdpria i. išlieti pyktį añt ko; ♦ l ’i. di
Dio didžiausias triūkšmas; costare Vi. di Dio
kainuoti milijonus,
irachéno, -a 1. bdv Irako; irakiečių; iš Irako; un
dittatore i. Irako diktatorius; 2. dkt v/m irakie­
tis -ė.
iracondo, -a bdv greit supykstantis; ūmūs.
irani|[co, -a bdv Irano; iranėnų; ling lingue ~che
iranėnų kalbos,
iraniano, -a 1. bdv Irano; iraniečių; iš Irano; 2.
dkt v/m iranietis -ė.
irascibile bdv irzlūs,
iráto, -a bdv įniršęs, įtūžęs,
irę vksm [E] tarm eiti.
iridáto, -a bdv (variopinto) margaspalvis, vaivo­
rykštinis; sport campione i. dviračių sporto p a­
saulio čempionas,
iride dkt m 1. (arcobaleno) vaivorykštė; 2. anat
rainelė.
iridescente bdv vaivorykštės spalvų; vaivorykšti­
nis; (di vari colorí) įvairių spalvų,
iris dkt v/m nkt bot vilkdalgis,
irlandése 1. bdv Airijos, airių; airiškas; iš Airijos;
2. dkt v/m airis -ė; 3. dkt v airių kalba,
ironía dkt m ironija; (derisione) pašaipa; con i.
ironiškai, su ironija; con amara i. sū karčia
ironija;/are i. / dell’i. ironizūoti; (pa)juokáuti;
♦ i. della sorte likimo ironija,
irónico, -a bdv ironiškas.
ironizzáre vksm ironizūoti; (su qc) kalbėti (apie
ką) su ironija / ironiškai,
iroso, -a bdv suirzęs; (irascibile) irzlūs,
irradiare vksm 1. tr (illuminare) (nu)šviėsti; 2. tr
(idiffondere) spinduliuoti; i. calore spinduliuoti
šilumą; fig i. gióia spinduliuoti džiaugsmu;
3. trfis, m ed (ap)švitinti; 4. intr [A, E] sklisti.
►irradiársi sngr sklisti; plisti.
irradiazióne dkt m 1. (diffusione) sklidimas; pli­
timas; 2. m ed (ap)švitinimas.
irraggiamėnto dkt vfis spinduliavimas,
irraggiáre vksm jis spinduliuoti; (ap)švitinti.
irraggiungibile 354

irraggiungibile bdv nepasiekiamas, kumentas; si ė reso i. slapstosi (ppr. nuo teisė­

irragionėvole bdv 1. (irrazionale) neracionalūs; saugos); dingo; saro i. nei prdssimi giorni atei­
2. (privo di buon senso) neprotingas; 3. (assur- nančiomis dienomis manęs nebūs (/ sū manimi
do) absurdiškas, beprotiškas; (illogico) nelo­ nebūs galima susisiekti ir pan.).
giškas; (infondato) nepagrįstas, irreprensibile bdv nepriekaištingas,
irragionevolėzza dkt m absurdiškūmas; nelogi- irreąuietėzza dkt m neramūmas; nėrimas.
škūmas; (infondatezza) nepagrįstūmas. irrequiėt||o, -a bdv 1. neramūs; nerimastingas;
irrancidire vksm [E] (-isc-) (ap)karsti (apie rie­ (ansioso) sunerimęs; giorni ~ i neramios die­
balus, sviestą ir pan.). nos; 2. (vivace) nenustygstantis (vietoje),
irrazionale bdv neracionalūs; nelogiškas, irreąuietūdine dkt m => irreąuietėzza.
irreale bdv nerealūs; (immaginario) menamas; irresistibile bdv 1. neatsispiriamas; kuriam ne­
(di fantasia) fantastinis, galima atsispirti; (invincibile) nenūgalimas;
irrealistico, -a bdv nerealūs; neįgyvendinamas, nesustabdom as; 2. (eccezionale) nepaprastas;
irrealizzabile bdv neįgyvendinamas, neįvykdo­ 3. (seducente) nepaprastai gundantis; paver­
mas; nerealūs; un desidėrio i. neįgyvendinama giantis.
svajonė. irrespirabile bdv netinkamas kvėpuoti; (afoso)
irrealta dkt m nerealūm as, nerealybė, tvankūs; troškūs,
irrecuperabile bdv 1. (di ącs) neatgaunamas, irresponsabile bdv 1. (di ącn) neatsakingas; un
nesusigrąžinamas; pėrdita i. neatitaisom a ne­ guidatore i. neatsakingas vairūotojas; 2. (di qcs)
tektis; 2. (di qcri) nepataisomas, neapgalvotas; 3. dir nepakaltinamas,
irrefrenabile bdv nesulaikomas, nesuvaldomas; irresponsabilita dkt m neatsakingūmas.
un rišo i. nesulaikomas juokas. irretire vksm (-isc-)fig suvilioti,
irregolar||e bdv 1. nereguliarūs; netaisyklingas; irreversibile bdv negrįžtamas; processo i. negrįž­
(nori valido) negaliojantis; (non legate) netei­ tamas procesas; in modo i. negrįžtamai,
sėtas, nelegalūs; alimentazione i. nereguliari irrevocabile bdv neatšaukiam as; (immodificabi-
mityba; ciclo i. nereguliarūs ciklas; immigra- le) nepakeičiamas,
zione i. neteisėtas imigravimas; procedūra i. irriconoscibile bdv neatpažįstamas,
netaisyklinga / ydinga procedūra; gram verbo irriducibile bdv fig nepalaužiamas; napalenkia-
i. netaisyklingas veiksmažodis; mil esercito i. mas; (ostinato) užkietėjęs,
nereguliarioji kariuom enė; sport azione i. žai­ irrigare vksm (-rl-) 1. drėkinti; irigūoti; 2. (di fiu-
dimas nė pagal taisyklės; 2. (nella form a) ne­ me) (qcs) tekėti (kur, p erką).
taisyklingas; lineamenti ~ i netaisyklingi veido irrigazione dkt m drėkinimas; irigacija; canale di
bruožai; geom poligono i. netaisyklingas dau­ 1. drėkinimo kanalas.
giakampis; 3. (immorale) amoralūs; (disordi- irrigidimėnto dkt v 1. sustingimas; 2. fig sugriež­
nato) netvarkingas; 4. (disuguale) nevienodas; tinimas.
(non uniforme) nelygus; m edpolso i. neritm in­ irrigidire vksm (-«c-) 1. (su)stingdyti; 2. fig (su)-
gas pūlsas; 5. (incostante) nepastovūs; 6. kaip griežtinti; i. ii controllo delle frontiere sugriež­
dkt v dgs: gli ~ i nelegalūs migrantai, tinti sienų kontrolę.
irregolarita dkt m nkt 1. (non regolarita) neregu - ►irrigidirsi sngr 1. (su)stingti; (su)stirti; ♦ i.
liarūmas; netaisyklingūmas; 2. (nella form a) sull’attenti įsitempti, išsitiesti; 2. (di clima) da­
netaisyklingūmas; 3. (diseguaglianza) nevie- rytis atšiauriam; atšalti; 3. fig (ostinarsi) užsi­
nodūmas; (di superficie) nelygūmas; (di ritmo) spirti.
neritmingūmas; 4. (violazione delle regole) (tai­ irriguardoso, -a bdv nepagarbūs; nemandagūs,
syklių) pažeidimas; sport pražanga, irriguo, -a bdv 1. (ben irrigato) gerai drėkinamas;
irregolarmente prv 1. nereguliariai, netaisyklin­ 2. (che irriga) drėkinamasis; irigacinis.
gai; 2. (in m odo disuguale) nevienodai, irrilevante bdv nesvarbūs, nežymūs; menkas,
irremovibile bdv nepajūdinamas; neperm aldau­ irrimandabile bdv neatidėtinas,
jamas. irrimediabile bdv nepataisomas.
irreparabileMv 1.(senza rimedio) nepataisomas; irrinunciabilį|e bdv be kurio negalima apsieiti:
neatitaisomas; danno (perdita) i. nepataisom a būtinas; principi ~ i imperatyvūs principai,
žala (netektis); 2. (inevitable) neišvengiamas, irripetibile bdv nepakartojam as,
irreperibile bdv nesurandam as; ii documento ė irrisolto, -a bdv neišspręstas,
i. dokum ento neina surasti; nežinia, kur do­ irrisolvibile bdv neišsprendžiamas.
355 isoláto I

irrisdrio, -a bdv 1. pašaipūs; pajuokiamas; 2.fig i. a un corso di lingua užsirašyti į kalbos kūrsą;
visai menkas; juokingai mažas; un compenso i. 1. a un partito (all’universitá) įstoti į partiją ([
juokingai mažas atlyginimas; prezzo i. juoką universitetą).
kelianti kaina, iscrizión||e dkt m 1. (l’iscriversi) © stojim as; (ii
irritabile bdv 1. irzlūs; dirglūs; 2. med dirglūs; registrarsi) užsirašymas; i. alia biblioteca užsi-
jautrūs. rašymas į biblioteką; i. a una scuola įstojimas
irritante bdv 1. erzinantis; pykdantis; 2. med dir- (/ priėmimas) į mokyklą; módulo di i. stojan­
ginantis; /a«ore i. dirgiklis. čiojo anketa; tassa d ’i. stojamasis mokestis; c ’ė
irritjĮare vksm (ir-) 1. (qcn) (su)ėrzinti, (su)dir- stato un aumento delle ~ i padaugėjo stojan­
ginti; non ~arm i! neėrzink m anęs!; 2. (infiam- čiųjų; daugiaū priėmė; 2. (registrazione) įrašy­
mare) sukelti uždegimą; (su)dirginti; (brucia- mas, įregistravimas; (voce di un registro e sim.)
re) esti, graužti; i. la pelle dirginti odą; iifumo įrašas; l ’i. in un registro įrašymas į registrą; 3.
~a gli occhi dūmai graužia akis. (scritta incisa) užrašas; įrašas,
►irrita| rsi sngr 1. susierzinti, erzintis; i. per islam dkt v islamas.
un nonnulla erzintis dėl niekų; 2. (arrossarsi) islamijco, -a 1. bdv islamo (kraštų); islamiškas;
parausti; (gonfiarsi) patinti; (presentarepustu­ arte ~ ca islamo kraštų menas; paese i. isla­
le e sim.) išberti (ką); mi si ė ~ ta la pelle man miška valstybė; terrorista i. islamo teroristas;
išbėrė odą. 2. dkt v/m islamistas -ė.
irritato, -a bdv 1. (di qcn) suirzęs, susierzinęs; islamismo dkt v islamizmas.
2. (arrossato) paraudęs; (gonfio) patinęs; (conislandése 1. bdv Islandijos, islandų; islandiškas;
pustole e sim.) išbertas, iš Islandijos; 2. dkt v/m islandas -ė; 3. dkt v is­
irritazione dkt m 1. susierzinimas; nascondere la landų kalba,
propria i. slėpti susierzinimą; 2. med sudirgini­ ismo dkt v -izmas (teoriją, kryptį ir pan., kurių p a ­
mas; i. cutanea odos sudirginimas; išbėrimas, vadinimas, sudarytas su priesaga -izmas).
irriverėnte bdv nepagarbūs, isol||a dkt m 1. sala; su un’i. saloje; un’i. deserta
irriverenza bdv nepagarbūmas; nepagarba, negyvenama sala; i costumi di un’i. salos gy­
irrobustire vksm (-isc-) (su)stiprinti; (temprare) ventojų papročiai; geogr i. corallina koralinė
(už)grūdinti. sala; ♦ i. pedonale pėsčiųjų zona; le ~ e „salos“
►irrobustirsi sngr (su)stipreti. (Sicilija ir Sardinija); 2. fig salelė; un’i. di sere-
irrogare vksm (-rd-) dir (pa)skirti (bausmę). nitá ramybės salelė,
irrompere* vksm [A] veržtis, įsiveržti, isolaménto dkt v 1. izoliacija; (l’isolarsi) atsisky­
irrorare vksm (-rd-) (api)purkšti, nupurkšti, rimas; (chiusura) užsidarymas; i. económico
irruėnte bdv veržlūs; smarkūs, ūmūs; staigūs, (político) ekonom inė (politinė) izoliacija; vive-
irruėnto, -a bdv => irruėnte. re in totale i. gyventi atsiskyrus nuo visų; 2. (sa­
irruzione dkt m veržimasis, įsiveržimas; fare i. nitario, disciplinare) izoliacija; (l'azione) izo­
(in qcs) įsiveržti (į ką); mil šturm uoti (ką). liavimas; celia di i. izoliacinė kamera; 3. (U
irsūto, -a bdv gauruotas. separare) išskyrimas; atskyrimas 4.fis izoliaci­
irt ¡o, -a bdv 1. dygūs; (di spine) spygliuotas, nu­ ja; i. acústico (térmico) garso (šilumos) izolia­
sėtas spygliais; 2. fig (di qcs) nusėtas (kuo); cija.
(pieno di qcs) kupinas (ko); costa ~ a di scogli isoláno, -a 1. bdv salos, salų; 2. dkt v/m salos gy­
uolomis nusėta pakrantė; fig un cammino i. di ventojas -a, saliėtis -ė.
difficolta sunkumų kupinas kėlias, ¡solante 1. bdv izolacinis; izoliuojantis; nastro i.
ischemia dkt m med išėmija, ischemija, izoliacinė juostelė; 2. dkt v (t.p. materiale i.)
iscritto I, -a dkt v/m žmogus užsirašęs; užsirašiu­ izoliacinė medžiaga.
sysis -ioji; (partecipante) dalyvis -ė; (membro) ¡solare vksm (i-) 1. atskirti; išskirti; izoliuoti; i. ii
narys -ė; (studente) studentas -ė. ceppo di un virus išskirti viruso kamieną; i. una
iscritto II, -a bdv, dlv: ♦ per i. raštu, frase dal contesto atskirti sakinį nuo kontek­
iscrivere vksm 1. įrašyti; įtraukti ([ sąrašą); užra­ sto: i. una persona izoliuoti žmogų; 2. (un cavo
šyti, užregistruoti; i. una sąuadra a un torneo e sim .) izoliuoti; i. acústicamente įrefigti garso
užregistruoti kom andą į turnyrą; 2. (registrare) izoliaciją.
įrašyti, įskaityti; įregistruoti. ►isolársi sngr atsiskirti; užsidaryti; izoliuotis,
►iscriversi sngr įsirašyti; įstoti; užsirašyti, už­ isoláto I, -a bdv 1. atskirtas; izoliuotas; (da sé)
siregistruoti; i. a un circolo įsirašyti [ draugiją: atsiskyręs; užsidaręs; luogo i. nuošali vieta; i.
isoláto II 356

dal ręsto dėl mondo atsiskyręs nuo pasaulio; staigūs; lotteria ~ a momefitinė loterija; rea-
2. (a sė) atskiras, pavienis; un caso i. pavienis zione ~ a staigi reakcija,
atvejis; 3. tecn (di cavo, ambiente e sim .) izo­ istánte I dkt v akimirka, akimirksnis; ♦ all’i. b e­
liuotas. regint, tuojau pat; akimirksniu; in un (solo) i.
isolato II dkt v kvartalas, nam ų grupė, per (vieną) akimirką; akimirksniu,
isolėtta dkt m salelė, maža sala. istánte II dkt v/m dir pareiškėjas -a; ieškovas -ė.
isdscele bdv geom lygiašonis, istanzjįa dkt m 1. dir prašymas; (ai tribunale) ie­
ispano-americano, -a 1. bdv Lotynų Amerikos; škinys; (ricorso) skuñdas; presentare un’i. pa­
iš Lotynų Amerikos; 2. dkt v/m Lotynų am eri­ teikti ieškinį; paduoti skufidą; 2. polit instan­
kietis -ė; Amerikos ispanas -ė. cija; 3.: dgs le ~ e poreikiai,
ispessirsi vksm (-isc-) (su)storėti. istauráre vksm (-stáu-) => instaurare,
ispettorato dkt v inspekcija, isteria dkt m m ed isterija,
ispettore, -trice dkt v ¡m inspektorius -ė; i. sco- istérico, -a 1. bdv isteriškas; riso i. isteriškas juo­
lastico mokyklų inspektorius; i. alla viabilita kas; 2. dkt v/m isterikas -ė.
kelių transporto inspektorius, istigáre vksm (-sti-, i-) (a qc) (su)kūrstyti (ką da­
ispezionare vksm (-zio-) apžiūrėti; inspektūoti; lyti); i. all’odio razziale kurstyti rasinę neapy­
(■controllare) (pa)tikrinti; i. un bagagliaio (un kantą; i. alla violenza kūrstyti smurtauti,
ospedale) apžiūrėti bagažinė (ligoninę); i. un istigatóre, -trice dkt v/m kurstytojas -a.
impianto patikrinti ¡renginį, istigazióne dkt m kūrstymas; dir i. a delinquen
ispezione dkt m apžiūra; kontrolė; (l’azione) ap­ kūrstymas padaryti nusikaltimą; dir i. alla pro-
žiūrėjimas; (pa)tikrinimas; inspekcija; l’i. di stituzione įtraukimas į prostitūciją; dir i. alla
un carico krovinio apžiūra, violenza sm ūrto kūrstymas.
ispido, -a bdv šiurkštūs, aštrūs (ppr. apie barzdą, istilláre vksm => instilláre.
plaukus); dygūs. istintivaménte prv instinktyviai,
ispirj|are vksm (-spi-) 1. įkvėpti; inspirūoti; i. un istintivo, -a bdv instinktyvūs; nesąmoningas; in
poetą įkvėpti poetą; i. un ąuadro inspirūoti modo i. instinktyviai,
paveikslą; įkvėpti kūrti paveikslą; 2. (un senti­ ištinto dkt v 1. instinktas; i. materno motinystės
mento e sim.) (su)kėlti (jausmą); i. fidūcia instinktas; i. sessuale lytinis instinktas; i. di con-
(simpatia) kelti pasitikėjimą (simpatiją); i. ti- servazione savisaugos instinktas; ♦ d'i., per i.
more kelti baimę, bauginti; ♦ fa m non mi ~ a instinktyviai; 2. (tendenza) polinkis; (intuito)
manęs nežavi. nuojauta; (fiuto) uoslė; l ’i. di reagire polinkis
►ispirarsi sngr (a qc) semtis įkvėpimo (iš ko); reaguoti; l ’i. degli affari verslo uoslė,
i. ai miti greci semtis įkvėpimo iš graikų mitų. istituire vksm (-isc-) (į)steigti; (fondare) (į)kūrti:
ispiratore, -trice dkt v/m įkvėpėjas -a. i. un comitato (una commissione, un prėmio)
ispirazione dkt m 1. įkvėpimas;/o«<e di i. įkvėpi­ įsteigti kom itetą (komisiją, prizą),
mo šaltinis; trarre i. (da qc) semtis įkvėpimo istitutivo, -a bdv steigiamasis,
(iš ko); 2. (di tipo culturale e sim .) pažiūros pi; istituto dkt v 1. įstaiga; ceñtras; i. di bellezza gro­
di i. comunista komunistinių pažiūrų, žio centras; i. di crédito kredito įstaiga; 2. (di
israeliano, -a 1. bdv Izraelio; izraeliečių; iš Izra­ istruzione, culturale, scientifico e sim.) institu­
elio; 2. dkt v/m izraelietis -ė. tas; i. d ’arte dailės institūtas; I. italiano di cul­
israelita 1. bdv žydų; izraelitų; 2. dkt v/m žydas tura Italų kultūros institūtas; i. professionale
-ė, izraelitas -ė. profesinė mokykla; i. di statistica statistikos
issare vksm iškelti (burę, vėliavą), pakelti, institūtas i. superiore aukštesnioji mokykla; i.
-issimopriesaga: su būdvardžiais žymi labai dide­ técnico technikumas; 3. dir (t.p. i. giuridico) in­
lį ypatybės kiekį, pvz., bellissimo - nepaprastai stitūtas; l’i. dėl divorzio ištuokos institūtas.
gražus, freddissimo - itin šaltas, normalissimo istitutóre, -trice dkt v/m steigėjas -a.
- visiškai normalus ir 1.1.; kartais vartojama su istituzionále bdv institucinis; (di istituzioni) in-
daiktavardžiais, pvz., partitissima - nepaprastai stitūcijos, institucijų; vita i. institucinė veikla.
svarbios rungtynės, istituzión||e dkt m 1. institucija; (ente) įstaiga; i.
istallare vksm => installare. governativa vyriausybinė institucija; i. senza fi­
istantanea dkt m (t.p. fotografia i.) m om entinė ní di lucro nė pelno įstaiga; ♦ ėssere un’i. (di
nuotrauka. qcn) būti visų pripažintu veikėju; 2. (l ’istituire)
istantaneĮjo, -a bdv momentinis, momentalūs; (į)steigimas; (fondazione) įkūrimas; 3.: dgs ~ i
357 ivi

(introduzione a una disciplina) {vadas sg; pa­ dymų; 4.: dir i. di una causa, i. di un processo
grindai; 4. dir => istitūto 3. bylos parengimas nagrinėti teisme,
ištino dkt v anat, geogr sąsmauka, istupidire vksm (-isc-) 1. intr [E] => istupidirsi;
istogramma dkt v histograma, stulpėlinė diagra­ 2. tr (ącn) (at)būkinti (kam ) protą; apkvaišinti
ma. (ką).
istoriare vksm (-std-) art (iš)puošti istorinėmis ►istupidirsi sngr apdūiti; apkvaišti.
scenomis. italianismo dkt v ling italizmas.
istrice dkt v zool dygliatriūšis; dygliuotis. italianitá dkt m itališkūmas; itališkas būdas,
istrione dkt v 1. teatr histrionas; 2. spreg teatra­ italianizzare vksm ("su)itai int i.
liškas aktorius; 3.fig komediantas,
italián||o, -a 1. bdv Italijos; italų; itališkas; iš Ita­
istrionico, -a bdv teatrališkas,
lijos; cittadino i. Italijos pilietis; la cucina ~ a
istrujjire vksm (-isc-) 1. (iš)mokyti; (addestrare)
itališka virtuvė; un ’a tienda ~ a Italijos / italų
apmokyti, instruktuoti; i. ącn nell’uso dėl Com­
firma; parlare con accento i. kalbėti sū itališku
puter mokyti ką naudotis kompiuteriu; i. ącn
akcentū; ♦ all’i. pagal itališką receptą, itališk­
in latino mokyti ką lotynų kalbos; i. ii persona­
as agg; 2. dkt v/m italas -ė; 3. dkt v italų kalba;
le apmokyti personalą; 2.fig (educare) (iš u g ­
corso di i. italų kalbos kūrsas; in i. itališkai;
dyti; (formare) šviesti; (iš)prūsinti; i. i giovani,
capire (sapere) l’i. suprasti (mokėti) itališkai;
i. la gioventū ugdyti jaunimą; 3. (darė istruzio-
studiare i. mokytis italų kalbos; tradurre dall’i.
ni) pamokyti; nurodyti; informuoti; l’ho ~ ito
al / in lituano (iš)versti iš italų (kalbos) į lietu­
su che cosa dire pamokiau jį, ką sakyti; 4.: i.
una pratica (pa)rengti dokumentus, tvarkyti vių; capisce l’i.? ar suprafitate itališkai?
itálico, -a bdv italikų.
bylą; dir i. una causa, i. un processo tirti bylą
(iki teismo); (pa)rengti bylą nagrinėti teisme. iter dkt v nkt 1. procedūra; l ’i. di una pratica by­
►istruirsi sngr šviestis, prūsintis; lavintis, los (/ dokumefitų) tvarkymas; 2.: i. (parlamen­
istruito, -a bdv apsišvietęs, mokytas; išsilavinęs, tare) įstatymo priėm imo tvarka,
istruttivo, -a bdv pamokomas, iterare vksm (i-) pakartoti,
istruttore, -trice dkt v/m mokytojas -a; instruk­ itinerante bdv keliaujantis; kilnojamasis; mostra
torius -ė; i. di guida vairavimo instruktorius, i. kilnojamoji paroda,
istruttoria dkt m dir bylos (pa)rengimas teismi­ itinerario dkt v (kelionės) maršrūtas; kėlias (ir
niam nagrinėjimui; ikiteisminis tyrimas, prk).
istruttor ¡¡o dkt m dir. atti ~ i ikiteisminio tyri­ ittero dkt v m ed => itterizia.
mo veiksmai; segreto i. tyrimo slaptumas, itterizia dkt m m ed gelta,
istruzion |e dkt m 1. mokslas, išsimokslinimas; ittico, -a bdv (dellapesca) žuvininkystės; (deipe­
(■cultura) išsilavinimas; i. superiore (primaria, šti) žuvų; (dėl pesce) žuvies,
secondaria) aukštasis (pradinis, vidurinis) išsi­ iugoslávo, -a 1. bdv Jugoslavijos; jugoslavų; ju ­
mokslinimas; 2. (l ’a zione) mokymas; švietimas; goslaviškas; iš Jugoslavijos; 2. dkt v/m jugosla­
ugdymas; (addestramento) apmokymas; inst­ vas -ė.
ruktažas; 3. (ppr. dgs ~ i) instrukcija, nurody­ ¡uta dkt m džiūtas.
mai pi; i. per l’uso vartojimo instrukcija; darė Iva dkt m nkt PVM [peve'em].
(ricėvere) ~ i duoti (gauti) instrukcijų / nuro- ivi prv teñ, tenai.
j [i lurjga, i lurjgo; d3ei] dkt vjm nkt jot; j minu-
scola mažoji ..j";. / maiuscola didžioji „j“\J di /
come jolly J kaip „jolly“ (paraidžiui sakant var­
dą, žodį ir pan.).
ja ck ['d3ek] dkt v nkt 1. (carta dagioco) berniukas,
valetas; 2. tecn jungtis -ies femm.
jazz ['d3£ts, ’d3a:z] dkt v džiazas,
jazzista [d3e'tsista] dkt vjm džiazininkas -ė.
jean s ['d3ins] dkt v dgs 1. džinsai; con i j. džinsuo­
tas; 2.: (tessuto) j. džinsinis audinys,
jeep ['d3ip] dkt v nkt džipas,
jersey ['d3ersei] dkt v nkt džėrsis.
je t [d3£t] dkt v nkt reaktyvinis lėktuvas,
jet-set [d3et 'set] dkt v nkt (tarptautinė) turtuolių
bendruom enė,
jogging ['d30ggin(g)] dkt v ristelė; bėgiojimas;/a-
rej. bėgioti (ristelė).
joint-venture [d3Din'ventfur, d3oin'ventJbr] dkt v
nkt econ bendra Įmonė,
jolly ['d33lli] dkt v nkt 1. juokdarys (korta), džo-
keris; 2. (di qcn) visų galų meistras,
joystick ['d3 oistik] dkt v nkt in fvairasvirtė.
ju d o ['d3 udo, d 3 u'do] dkt v nkt dziudo,
jugoslavo -a [ju-] bdv, dkt vjm => iugoslàvo.
juke-box [d3u'boks] dkt v nkt muzikos automatas
(ppr. kavinėse, restoranuose).
jum bo-jet ['d3ambo ’d3et] dkt v nkt didelis (ppr.
keleivinis) reaktyvinis lėktuvas,
ju n io r ['junjor] (dgs juniores) l.b d v jaunesnÿsis:
2. dkt vjm sport jaunis -ė.
juniores [ju'njores] dkt v/m dgs =$ junior,
juventino, -a [ju-] 1. dkt v Juvėntuso žaidėjas:
2. dkt v/m Juvėntuso sirgalius -ė; 3. bdv Juvėn-
tuso.
359
K
k ['kappa] dkt v/m nkt kâ, kapà; k minùscola m a­
žoji „k“; K maiùscola didžioji „k“,
kaiser ['kaizcr] dkt v nkt stor kaizeris,
kalashnikov [ka'lajnikofj dkt v nkt kalašnikovas.
kamikaze dkt v nkt 1. stor kamikadzė; 2.fig m ir­
tininkas juok, savižudis juok.
kappaô (t.p. k.o., K.O.) dkt v nkt sport nokautas;
♦ šono k. aš nusibaigęs; mėttere k. nokautuoti,
karakiri [kara'kiri] dkt v nkt => harakiri.
karaoké [kara'oke] dkt v nkt karaokė.
karate [kara'te, ka'rate] dkt v karaté; un colpo di k.
karatė smūgis,
kayak [ka'jak] dkt v nkt 1. kajakas; 2. sport bai­
darė.
kazàko, -a 1. bdv Kazachijos, Kazachstano; ka-
zakiškas; kazachų; iš Kazachijos, iš Kazach­
stano; 2. dkt vlm kazachas -ė; 3. dkt v kazachų
kalba.
keniôta 1. bdv Kenijos; keniėčių; iš Kenijos; 2.
dkt vlm keniėtis -ė.
kermesse [ker'mss] dkt m nkt ažiotažas (ypač
apie sporto, kultūros įvykius).
ketchup [’ketjap] dkt v nkt kečupas,
khan [kan] dkt v nkt chanas,
kickboxing [kik'boksin(g)] dkt v sport kikboksas.
killer dkt v nkt (samdomas) žudikas; serial k. žu­
dikas maniakas,
kilt ['kilt] dkt v nkt kiltas,
kimono dkt v nkt kimono inv.
kit dkt v nkt (įrankių) komplektas, rinkinys; k. di
montàggio konstruktorius,
kitsch [kitj] 1. dkt v nkt kičas, nemėniškas sko­
nis; 2. bdv kičinis, neskoningas,
kiwi ['kiwi, 'kivi] dkt v nkt 1. bot kivis; 2. zool
kivis.
knock-out [no(k)'kaut] dkt v nkt sport nokautas,
koala dkt v nkt zool koala, sterblinis lokys,
kolossal dkt v nkt didžiulis televizijos (/ kino ir
pan.) projektas.
krà(p)fen dkt v nkt spurga (su džemu ar kremu).
kung fu [kun'fu] dkt v sport kung fii.
k-way [ki'wei] dkt v nkt lengva striukė (ppr. ke­
lioninė, kurią galima sulankstyti, užimant m a­
žai vietos).

L
1 ['eile] dkt v/m nkt 1. dešimtoji italų kalbos abė­
cėlės raidė', l minūscola mažoji „1“; L maiuscola
didžioji „1“; L di / come Livorno L kaip „Li­
vorno“ (paraidžiui sakant vardą, žodį ir pa n .);
♦ a L L pavidalo / formos; (a 90 gradi) stačiu
kampu; 2. litro santrumpa; 3.: L romėniškasis
skaitmuo, atitinkantis skaičių 50.
la I, 1’ artk m (dgs le) ppr. neverčiamas 1.: la
música muzika; le case namai; lafede tikėjimas;
la Luna mėniilis; la Roma Rom os komanda;
la Neri ponia Neri; panelė Neri; 2. jungiasi su
prielinksniais: alia (a + la) banca prie banko;
bánke; dalla (da + la) parrucchiera pas kir­
pėją; dell’áuto (di + 1’) mašinos; sulle (su + le)
spalle añt pečių; 3. (įeina į laiko aplinkybes): la
domėnica sekmadieniais; la sera vakarais; la
settimana prossima kitą savaitę.
la II, 1’ įv 1. (oggetto diretto) ją; (infrasi negative)
jos; la vedo m atau ją; non la vedo nem ataü jos;
l ’ho vista pam ačiau ją; non me l ’aspettavo tó
nesitikėjau; la perdono jái atlėisiu (oggetto in-
diretto in lituano); 2. (forma di cortesía) jus,
Jus (mandagumo forma); (infrasi negative) jū ­
sų, Jūsų; la prego prašaū Jus; la chiamo in se-
rata paskambinsiu jum s vakarė; io non la co-
nosco aš jūsų nepažįstu; 3. sudaro pastovius
junginius su vksm; cavársela apsieiti; išsiversti;
dársela a gambe dėti į kójas; fárcela sugebėti;
(far in tempo) suspėti; prėndersela, avėrsela a
malė įsižeisti; pykti; spassársela linksmintis;
fa m tirársela (di ragazza) maivytis; puikuotis;
4.: ėccola! štai (ir) ji!; 5. tarm: l ’ė cosi tokia ji
yrá; (questa cosa) štai kaip yra.
la III dkt v nkt mus la inv; ♦ darė ii la duoti žen­
klą pradžiai; (a qcs) duoti pradžią (kam); p ra­
dėti (ką).
la pr\> 1. teñ, tenai; la mácchina ė la mašina teñ
(stovi); ėccolo la štai (ir) jis; fin la iki tol; la
sotto teñ žemiaū, teñ apačioje; guarda la žiū­
rėk tenai; ♦ qua e la šefl bei teñ; chi va la? kas
teñ?; stare sul chi va la būti budriam ; kaip jst
alto la! stokit!; 2. dažnai vartojamas su prie­
linksniais; (piu) in la toliaū; (di tempo) vėliaū;
di la (moto da luogo) iš teñ; (moto per luogo)
pro teñ; (nell’altra stanza) kitame kambaryje;
(moto a luogo) į kitą kambarį; (di quel posto)
360
tenykštis agg; ♦ al di la (di qcs) už (ko); fig
neskaitant (ko); di la da venire būsimas agg; in
la con gli anni įmetėjęs agg; piu di lá che di qua
leisgyvis agg; viena koja grabe; 3.: quello la
anas; tasai; 4. fa m nagi; va; (ecco) štai; ♦ kaip
jst fermo la! pala!; kaip jst ma va la! kur táu!,
eik jaū (eik)!
lábbr |o dkt v 1. (dgs -a, m ) lupa; le ~ a lupos;
~ a sottili (grosse / carnose, rosse) plonos (sto­
ros, raudonos) lupos; mórdersi un l. įsikąsti
lupą; m ed l. leporino kiškio lupa; ♦ a fior di
~ a pašnabždomis; péndere daile ~ a (di qcn)
klausytis (ko) ausis ištempus; 2. (orio) (dgs -i)
kraštas; i ~ i di una ferita žaizdos kraštai; 3.:
dgs anat ~ a (dei genitali fem m inili) (lytinės)
lupos.
labiále bdv ling lupinis, labiálinis; (consonante) l.
lūpinis priebalsis,
lábile bdv 1. greitai praeinantis; netvirtas; me­
moria l. silpna atmintis; 2.: m ed l. di mente
nesveiko proto,
labirinto dkt v 1. labirintas (ir prk); fig un l. di
strade gatvių labirintas; 2. anat labirintas,
laboratorio dkt v 1. laboratorija; da L, di l.
laboratorinis agg; l. di física fizikos laborato­
rija; animali da l. bandom ieji / laboratoriniai
gyvūnai; 2. (bottega) dirbtuvė; l. di restauro
restauravimo dirbtuvė,
laboriositá dkt m darbštumas,
laboríos||o, -a bdv 1. (faticoso) sunkūs, keblūs;
(non facile) neleñgvas; trattative ~ e neleñgvos
derybos; 2. (alacre) darbštūs; 3. (di intenso la­
vom ) darbingas,
labrador dkt v nkt labradoras,
lácca dkt m 1. lakas; politūra; 2. (per le unghie)
nagų lakas; 3. (per i capelli) plaukų lakas,
laceare vksm lakuoti,
laccato, -a bdv, dlv lakuotas,
lacchė dkt v nkt liokajus (irprk).
lác||cio dkt v 1. lasas; (cappio) kilpa; ♦ prendere
al l. įvilioti į spąstus; 2. (stringa) raištelis,
raištis; (solo per scarpe) batraištis; i ~ c i dėl
corsetto korseto varsčiai; 3.: m ed l. emostático
turniketas.
lacerante bdv 1. plėšiantis; 2. fig (di dolore) ve­
riamas; 3. fig (digrido) spiegiamas.
361
lacerare vksm (la-) (su)plėšyti (ir prk), plėšti;
(su)draskyti; fig l. ii cuore plėšyti širdį; fig l. i
timpani rėžti aūsį.
►lacerársi sngr (su)plyšti; (solo med) trukti,
lacerazióne dkt m m ed nutrūkimas; l. dei lega-
menti raiščių nutrūkimas,
lacero, -a bdv sudriskęs, suplyšęs.
lacónicamente avv lakoniškai,
lacónico, -a bdv lakoniškas,
lácrimjja dkt m ašara; ~ e di gióia džiaūgsmo
ašaros; asciugarsi le ~ e nusišluostyti ašaras;
ridere tra le ~ e juoktis pro ašaras; versare ~ e
lieti ašaras; ♦ di coccodrillo krokodilo
ašaros; valle di ~ e ašarų pakalnė; piángere a
calde verkti kruvinomis ašaromis; sció-
gliersi in ~ e skęsti / plūsti ašaromis; scoppiare
in ~ e paplūsti ašaromis, apsiašaroti,
lacrimare vksm (la-) ašaroti,
lacrimévole bdv fig ašaringas,
lacrimógeno, -a bdv: gas l. ašarinės dujos pi.
lacrimoso, -a bdv 1. (di qcs) ašarotas; 2. (di qcn)
apsiašarojęs; 3.fig ašaringas,
lacrimüccia dkt m dimin ašarėlė.
lacün|¡a dkt m 1. spraga; ~ e nello stúdio moky­
mosi spragos; 2. (in un testo) lakūna, teksto
spraga.
lacunóso, -a bdv turintis spragų, sü spragomis;
(incompleto) neišsamūs,
lacustre bdv 1. ežero, ežerų; hacino l. ežero ba­
seinas; regione l. ežerynas; 2. (di piante, ani-
mali) ežerinis,
laddóve jngt 1. (mentre) ó; 2. (qualora) jeigu,
ladino, -a 1. bdv ladinų; 2. dkt v/m ladinas -ė; 3.
dkt v ladino (retoromanų kalba), ladinų kalba,
ladra dkt m vagilė; gazza l. šarka vagilė,
ladro dkt v vagis -iės (irprk); plėšikas; catturare
un l. sučiūpti vagį; ♦ I. di gailine / polli smulkus
vagišius; kaip jst ai l.! laikykite vagį!;/K l’oc-
casione fa l ’uomo l. blogas padėjimas ir gerą
sugundo.
ladróne dkt v: ♦ ii buon l. gerasis nusikaltėlis,
ladruncolo, -a dkt v/m kišenvagis -ė; vagilius -ė,
vagišius -ė.
lager [’lager] dkt v nkt lageris (irprk).
laggiü prv 1. (in basso) tefi apačioje; teñ žemyn;
2. (lontano) teñ toli / tolumoje; ana teñ.
lágna dkt m 1. zyzimas, zirzimas; (lamento) de­
jonė; 2. (cosa noiosa) nuobodūs dalykas; ♦ che
l.! nusibodo!; 3. (canzone lagnosa) bliovimas
(apieprastą dainą); 4. (di qcn) zyzėklis -ė. zir­
zeklis -ė.
lagnánza dkt m nusiskundimas.
lagnár||si vksm 1. bėdoti, dejuoti; (di qcs) skųs­
lamétta
tis (kuo; dėl ko), nusiskųsti; (con qcn) guostis
(kam ), pasiskųsti; l. dėl servizio scadente skųs­
tis dėl prasto aptarnavimo; non posso ~ m i ne-
galiū skųstis; 2. (gemere) vaitoti; dejuoti,
lagnóso, -a bdv 1. zyziantis; bambantis; 2. (bar­
boso) nuobodūs, bodūs.
lago dkt v ežeras (irprk); ai l., sul l. prie ežero; l.
artificíale dirbtinis ežeras; L. di Garda Gardos
ežeras; l. vulcánico vulkaninis ežeras; fare ii
bagno nei l. maudytis ežere; fig un l. di sángue
kraūjo klanas,
lagūna dkt m lagūna; marios pi; ♦ in l. Venecijo­
je, Venecijos lagūnoje,
laicismo dkt v laicizmas.
laicita dkt m pasaulietiškumas,
.
l á i |co, -a 1 bdv pasaulietinis; pasaulietiškas; or-
ganiĮįazione l. pasaulietiška organizacija; sta­
to l. pasaulietinė valstybė; 2. dkt v/m pasaulie­
tis -ė.
laido, -a bdv keliantis pasibjaurėjimą, šlykštūs,
lama I dkt m geležtė, ašmenys pi; (di uno stru-
mento e sim.) peilis; la l. di un páttino pačiūžų
geležtė,
lama II dkt v nkt zool lama.
lama III dkt v nkt lama (Tibeto vienuolis).
lambiccársi vksm: l. (ii cervello) laužyti galvą,
lambire vksm (-isc-) laižyti (irprk); lyžtelėti,
lamėlla dkt m plokštelė.
lamen|¡táre vksm (-mén-) 1.: I. un dolore (alla
panda) skųstis (pilvo) skausmu; l. la tnanean-
za (di qc) skųstis, kad (ko) nėra; l. la morte (di
qcn) apraudoti (kieno) mirtį; 2.: non si ~tano
vittime laimei, apie aukas nebuvo pranešta;
laimei, aukų išvengta / aukų nėra; si ~tano
scontri tra tifosi e forze dell’drdine dėja, kilo
grumtynių tarp sirgalių ir policininkų; 3. (de­
plorare) piktintis (kuo), reikšti nepasitenki­
nimą (dėl ko); l. carenze nei trasporti pubblici
piktintis viešojo transporto trukumais.
►lamentar || si sngr 1. (gemere) aimanuoti, de­
juoti; 2. (di qcs) skųstis (kuo; dėl ko), nusiskų­
sti; (con qc) skųstis, pasiskųsti (kam); l. dei
vicini skųstis kaimynais; l. con l ’ambasciata
pasiskųsti ambasadai; ♦ non c ’é da l. nėra ko
skųstis; non posso ~ m i negaliū skųstis.
Iamentel||a dkt m nusiskundimas; skuñdas; ri-
cėvere ~ e gauti / sulaukti nusiskundimų,
.
lamentévole bdv 1 (lamentoso) gailūs; verks­
mingas; 2. (da commiserarsi) apverktinas,
lamento dkt v 1. (gemito) aimana, dejonė; deja­
vimas; 2. lett, mus (t.p. I. fúnebre) rauda,
lamentoso, -a bdv graudūs, gailūs,
lamétta dkt m: l.d a barba skutimosi peiliukas.
lamiera
lamiér||a dkt m skarda; di l. skardinis agg; fig
l’áuto é ridotta a un ammasso di ~ e mašina
virto metalo laužu,
lámina dkt m m etalo lakštas, lapas; plokštelė,
laminare vksm (la-) tecn valcuoti,
lamináto, -a bdv, dlv lakštinis,
lámpada dkt m lempa; šviestuvas; (piantana)
toršeras; l. da párete sieninis šviestuvas; /. da
távolo stálo lempa; /. a olio žibalinė lempa; l. al
quarzo, l. a raggi ultravioletti kvarco / ultravio­
letinių spindulių lempa; accéndere (spégnere)
una l. uždegti (užgesinti) lempą; ♦ /. di Aladi­
no Aladino lempa,
lampadario dkt v sietynas, liustra; (kabamasis)
šviestuvas; l. di cristallo krištolinis sietynas;
appéndere un l. pakabinti šviestūvas.
lampadina dkt m lemputė; avvitare (svitare) la L
Įsukti (išsukti) lemputę; la l. si ė bruciata per­
degė lemputė; ♦ l. tascabile žibintuvėlis,
lampante bdv aiškus kaip diena, nekeliantis a-
bejonių; akivaizdūs,
lampara dkt m lempa naktinei žvejybai,
lampeggiáre vksm (-pég-) 1. [A, E] žaibuoti; bly­
kstelėti (ir prk), Mykčioti; 2. [A] (a intermit-
tenza) mirksėti; (coifari) mirkčioti (žibifitais);
3. [A] (brillare) spindėti,
lampeggiante dkt v švyturėlis; mirkseklis.
lampeggiatóre dkt v (indicatore di direzione) po­
sūkio lempūtė.
lampióne dkt v (gatvės) žibiritas; (iipalo) žibinto
stulpas.
lampUofito 1. v žaibas (be griaustinio), amalas; ei
šono i ~ i žaibuoja; 2. v (bagliore) blyksnis,
blykstelėjimas; švytselėjimas (ir prk); ♦ /. di
genio puiki mintis, šovusi į galvą; 3. fig v
(istante) akimirka, akimirksnis; ♦ in un l. žai­
bo greitumū, žaibiškai; akimirksniu; 4. v (di
qcn) greituolis -ė; 5. kaip bdv nkt žaibiškas;
guerra l. žaibo karas; 6. m nkt (t.p. cerniera l.)
užtrauktūkas; tirare giú (su) la l. at(si)sėgti
(už(si)traukti) užtrauktuką,
lampóne dkt v (frutto e arbusto) avietė,
lana dkt m 1. vilna, vilnos; pura l. vergine gryna
vilna; di l. vilnonis agg, iš vilnos; maglione (tes-
suto) di l. vilnonis megztinis (audinys); gomi-
tolo di lana vilnoniai siūlai pi; cardare la l.
karšti vilnas; 2. tecn: l. di acciáio (dipietra, di
vetro) plieno (akmefis, stiklo) vata.
lancétta dkt m rodyklė; la l. dei minuti (delle ore)
minūtinė (valandinė) rodyklė,
láncia I dkt m 1. ietis -ies; seagliare una l. sviesti
ietį; ♦ partiré (con la) l. in resta entuziastiškai
imtis (ko); spezzare una l. (in favore di qcn)
362
užtarti (ką); ietis laužyti (dėl ko); 2. (di idran-
te) purkštas; 3.: tecn l. tėrmica deguoninis pjo-
viklis.
la n d a II dkt m (a motore) kateris; l. di salvataggio
gelbėjimosi valtis.
lanciafiamme dkt v nkt m il liepsnosvaidis.
lanciarazzi dkt v nkt 1. mil raketų paleidimo
įrenginys; 2.: kaip bdv pistola l. signalinis pis­
toletas.
lanciare vksm 1. mesti; (seagliare) sviesti; (piū
cose, piū volte) (ap)mėtyti (kuo), (ap)svaidyti;
(qcs contro qcn) mesti (ką (į) ką), sviesti; Z.
ima monetina (la palla, un sasso) mesti m o­
netą (kamuolį, akmenį); l. i dadi (iš)mėsti
kauliukūs; l. sassi contro le macchine apmėtyti
mašinas akmenimis; l. viveri (dall’aėreo) nu­
mesti (iš lėktūvo) maisto atsargas; fig L insulti
(a qcn) svaidyti (į ką) į ž e i d i m a i s ; l. un’oc-
chiataccia dėbtelėti; fig l. una sfida mesti iššū­
kį; 2. (lasciando andare) (pa)lėisti; (piū cose,
piū volte) laidyti; (sparare qcs) šaudyti (kuo); l.
un aųuilone leisti aitvarą; l. ii cavallo paleisti
arklį šūoliais; Z. una frėccia šauti / leisti strėlę;
Z. un razzo paleisti raketą; 3. (emettere): L un
grido sušukti, suklykti; Z. un’imprecazione nu­
sikeikti; l. un nitrito sužvengti; 4. fig (un pro-
dotto e sim. ):l.un cantante pristatyti (publikai)
dainininką, išreklamūoti dainininką; l. un den-
tifricio (sul mercato) (iš)lėisti dantų pastą (į
rinką); /. una nuova moda įvesti naują madą; /.
una petizione paskelbti peticiją; /. un ultima-
tum pateikti ultimatumą.
►lanciarsi sngr 1. pūlti; pasileisti; (con un bal-
zo) šokti, mestis; /. all’inseguimento pasileisti
vytis; /. in paracadute iššokti sū parašiutū; /.
giū per le scale pasileisti laiptais; l. contro la
portą pūlti prie dūrų; mestis į duris; 2. fig pūlti;
3. (qcs l ’un l’altro) mėtytis (kuo), svaidytis; l.
palle di neve svaidytis sniego gniūžtėmis.
lanciatore, -trice dkt v/m metikas -ė; l. di giavel-
lotto ietininkas.
lancinante bdv veriamas (skaudus); veriantis.
la n d o dkt v 1. metimas; sviedimas; ii l. di una
bomba da un aėreo bombos išmetimas iš lėktū­
vo; Z. col paracadute šuolis parašiutū; 2. sport:
l. dėl disco (dėl giavellotto, dėl martello) disko
(ieties, kūjo) metimas; Z. dėl peso rūtulio stū­
mimas; 3. sport (nei calcio) tolimas perdavi­
mas; 4. (avvio e sim.) paleidimas; ii l. di un
satellite palydovo paleidimas; rampa di l. pa­
leidimo aikštelė; 5. (di prodotti e sim.) išlei­
dimas į rinką; pristatymas pūblikai; ii /. di
un’iniziativa akcijos paskelbimas.
363
landa dkt m dykynė; tyrlaukis,
languidyo, -a bdv 1. (debole) silpnas; nusilpęs;
fig luce ~ a blanki šviesa; 2. (sentimentale) sen­
timentalus; sguardo l. svajingas žvilgsnis.
langu|Įire vksm (-isc-, lan-) 1. tižti; silpti, menkti;
fig L d ’amore svaigti iš meilės; 2. fig (di luce)
blankti; 3.fig (stentare) smukti, būti sustingu­
siam, ii commėrcio ~ e prekyba apmirusi / su­
stingusi; la conversazione ~ iva pokalbis baigė
išsisemti.
languore dkt v 1. nusilpimas; suglebimas; 2. fig
(per amore e sim.) sentimentalumas; ilgesys;
3.: ho / sento un l. alio stdmaco = žarna žarną
ryja-
lanificio dkt v vilnos fabrikas; vilnų verpykla.
lantėrn |a dkt m 1. žibintuvas, žibintas; žiburys;
accendere una l. uždegti žiburį; 2. (dėl f aro)
švyturio bokštelis; šviesos kam era; (ii faro)
švyturio žibintas,
lanternino dkt v dimin žiburėlis; ♦ non lo trovi
neanche col l. nė su žiburiu nerasi,
lanūgine dkt m pūkai pi; (peli) plaukeliai pi.
lapalissiano, -a bdv savaime aiškus,
laparoscopia dkt m m ed laparoskopija,
lapidare vksm (la-) užmušti akmenimis,
lapidario, -a bdv fig lapidarinis, glaustas ir raiš­
kūs.
lapide dkt m 1. (commemorativa) memorialinė /
paminklinė lenta; scoprire una l. atidengti p a­
minklinę lentą; 2. (pietra tombale) antkapio
akmuo, antkapis.
lapill|| o dkt v (ppr. dgs ~ i ) geol lapiliai pi.
lapis dkt v nkt pieštūkas.
lapislazzuli dkt v dgs min lazuritas sg (uoliena).
lappone 1. bdv Laplandijos; lapių; iš Laplandi­
jos; 2. dkt v/m lapis -ė; 3. lapių kalba,
lapsus dkt v nkt apsirikimas, liapsusas,
laptop [lap'top] dkt v nkt nešiojamasis kompiū-
teris, skreitinis kompiūteris.
lardo dkt v taukai pi; lašiniai p i (ir prk).
largamėnte avv 1. plačiai; 2. (di molto) visai; ge­
rokai; 3.: vivere l. gyventi pasiturinčiai,
larghėzza dkt m 1. plotis; platūmas; (come mi-
sura) apimtis -iės; di duemetri di l., due metri in
l. dviejų m etrų pločio; la l. dei fianchi klūbų
apimtis; 2. prk (generosita) dosnūmas; 3. (ab-
bondanza) gausa; 4.: fig l. di idee, l. di vedute
pažiūrų platūmas, plačios pažiūros pi; libera-
lūmas.
lar||go, -a 1. bdv platūs; (grande) didelis; (spa-
zioso) erdvūs; spalle ~ghe platūs pečiai; stra-
da ~ ga platūs kėlias; l. venti metri dvidešimt
metrų pločio;/!# ~ghipoteri platūs įgaliojimai:
lasciàre
fig berti di l. consumo plataus vartojimo prekės;
ling vocale ~ ga platusis balsis; ♦ di mànica
~ga, l. di mànica nuolaidžiaujantis agg; su
~ ga scala plačiu / dideliu mastu; di ~ghe ve­
dute plačių pažiūrų; ♦ andaré l. (di abito) būti
per plačiam; stare a gambe ~ghe stovėti išsi­
žergusiam; stare alia ~ ga (da qc) laikytis ato­
kiai (nuo ko); stare ~ ghi (comodi) turėti daūg
vietos; 2. bdv (che non siringe) laisvas; (spec.
di abito) palaidas; platūs, didelis; le scarpe mi
vanno ~ghe bátai mán platūs; 3. bdv (genero­
so) dosnūs; ėssere l. di consigli nešykštėti p a­
tarimų; 4. bdv (abbondante) gausūs; didelis;
~ghiguadagni gaūsios pajamos; ♦ in ~ gam i-
sura didžia dalimi; 5. dkt v (larghėzza) plotis;
platūmas; ♦ in lungo e in l. skersai išilgai (ir
prk), plačiai; per ii l. į plotį; farsi l. brautis,
prasibrauti; skintis kėlią; kaip jst U kėlią!, iš
kelio! ; 6. dkt v: al l. atviroje jūroje; (di qcs) ties
(kuo) (jūroje); prendere il l. tólti nuó krañto,
plaukti į atvirą jūrą; fig kailį nešti; 7. dkt v
(tipo dipiazza) aikštelė; 8. dkt v m us „largo".
lárice dkt v bot maumedis; di l. iš maumedžio,
laringe dkt m anat gėrklos pi.
laringite dkt m m ed laringitas, gėrklų uždegi­
mas.
làrva dkt m 1. zool lerva; 2. fig (di qcn) skelėtas.
lasàgn||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) gastr itališki lakšti­
niai pi; (t.p. ~ e alforno) lazânija sg.
lasciapassàre dkt v nkt leidimas; munito di l. sū
leidimu, turintis leidimą.
lascià||re vksm 1. palikti; l. un bigliettino (i bam-
bini a casa, la mància) palikti raštelį (vaikus
namie, arbatpinigių); l. la casa al figlio p er­
leisti / palikti namus sūnui; /. un depósito p a­
likti užstatą; /. un’impressione palikti įspūdį; l.
l’ombrello a casa palikti / pam iršti skėtį namie;
l. ii posto (a qcn) užleisti vietą (kam); l. la scel-
ta (a qcn) duoti (kam ) pasiriñkti / spręsti; l.
tracce palikti pėdsakus; l. qcn in pace (solo)
palikti ką ramybėje (vieną); l. una ąuestione
aperta palikti klausimą atvirą; ♦ non l. niente
al caso viską numatyti; non l. niente di intentato
visaip bandyti; ~ /n o stare che è mèglio geriaū
mes apie tai nekalbėkime; vuole l. detto? gál
(norite) ką perduoti?, gál norite palikti ži­
nutę?; 2. (abbandonare) palikti, (pa)mėsti; l.
Vitalia išvykti iš Italijos; l. ii lavoro išeiti iš
darbo, palikti darbą; /. la móglie palikti žmo­
ną; l. un ragazzo mesti vaikiną; /. gli studi mesti
mokslus; 3. (smettere di tenere) paleisti; l. la
presa paleisti (iš rarikų); Z. ii volante paleisti
vairą; làsciami! paleisk manė!; 4. (q cn fa rq cs)
lasciárci 364

leisti (kam ką daryti); duoti; l. andaré (qc) latifóglia dkt m lapuotis,

paleisti (ką);fig apleisti; l. dormiré (qcn) leisti latifóndo dkt v latifūndija, didelė žemės valda,
(kam ) miegoti; l. entrare (qc) į(si)lėisti (ką); l. latifondista dkt v (stambus) žemvaldys, ūkinin­
lavorare (qcn) leisti (kam) dirbti; l.passare (qc) kas; dvarininkas,
praleisti; (dėl tempo) palaukti; /. uscire (qcn) latin |o, -a 1. bdv lotynų; lotyniškas; letteratura
išleisti (ką); láscia che gliparli io léisk mán su ~ a lotynų literatūra; geogr America ~ a Loty­
juo pakalbėti; ♦ l.pėrdere (qcs) neimti į galvą; nų Amerika; ♦ vela ~ a trikam pė burė; 2. dkt
/. stare (qc) palikti ramybėje; láscialo dire te- v/m lotynas -ė; 3. dkt v lotynų kalba; /. medioe-
gū(l) kalba; lascia (molto) a desiderare galėtų vale vidūramžių lotynų kalba; in l. lotyniškai,
būti geresnis. latino-americano, -a bdv Lotynų Amerikos,
►lasciárci sngrfam (qc) netekti (ko); (soldi) latitánte dir 1. bdv besislapstantis nuo teisėsau­
suploti; ♦ l. la pelle, l. le penne šaukštą padėti gos; ėssere l. slapstytis nuo teisėsaugos; 2. dkt
(mirti). v/m žmogus, besislapstantis nuo teisėsaugos
►lasc¡]iársÍ5«gr 1. (anche di coppia) išsiskirti; latitánza dkt m 1. dir slapstymasis nuo teisėsau­
2.: ♦ l. andaré (rilassarsi) atsipalaiduoti; (tra- gos; 2.fig neveiklumas,
scurarsi) apsileisti; (abbandonarsi) pasiduoti; latitudin |e dkt m geogr platuma; l. nord (sud)
3. (permettere) leistis (veikiamam); duotis; l. šiaurės (pietų) platuma; alle nostre ~ i mūsų
convincere duotis perkalbėti; l. prendere dal platumoje.
pánico pasiduoti panikai; non mi ~eró usare latĮjo dkt v 1. (flanco) šonas; pašonė; (ala) spar­
nesileisiu išnaudojamas. nas; ii l. ovest vakarinis sparnas; rivoltarsi sul-
láscito dkt v dir palikimas (pagal testamentą); fa- l ’altro l. apsiversti añt kito šono; la torre di Pi­
re un l. padovanoti; palikti (turtą pagal testa­ sa pende da un l. Pizos bokštas krypsta į šoną;
mentą). ♦ di l. šonu, pašonėje; (moto a luogo) į šoną; į
lascivia dkt m gašlūmas; nepadorum as, šalį; (vicino) pro šalį; 2. (parte) pusė; šalis -iės
lascivo, -a bdv gašlūs; nepadorūs, fem m ; a l. (di qcs), di l. (a qcs) šalia (ko), gre­
láser nkt 1. dkt v fis lazeris; 2. bdv lazerinis; fis ta; (ko) pašonėje; da entrambi i ~ i (di qcs)
rággio l. lazerio spindulys; stampante l. laze­ abipus (ko); al l. opposto, dall’altro L (di qcs)
rinis spausdintuvas, anapus (ko); da un l. all’altro (di qcs) skersai
lassativo dkt v farm (t.p. fármaco l.) vidurių pa­ (ko); 3 .fig (aspetto) aspektas; požiūris; ¡.posi­
leidžiamasis vaistas, tivo teigiamybė; ii l. cómico komiškumas; ♦ da
lásso dkt v: Z. di tempo laiko tarpas, un l. iš vienos pusės; d ’altro L vis dėlto; da un
lassü prv 1. (in alto) tefi aukštai; teñ aukštyn; l. ... dall’aUro viena vertus... kita vertus; iš vie­
2. (al Nord) teñ šiaurėje; 3. (in Cielo) rojuje, nos pūsės... iš kitos pusės; U l. dėbole silpnū-
lastra dkt m 1. plokštė; l. di ghiáccio (ledo) lytis; mas, silpnoji pūsė; 4. fig: dal l. materno I di
(superficie) ledo sluoksnis; l. di pietra akmeñs madre (paterno I di padre) iš motinos (tėvo)
plokštė; 2. fam (radiografía) reñtgeno nuo­ pusės; 5. geom kraštinė,
trauka. latóre, -trice dkt v/m įteikėjas -a.
lastricáre vksm (la-) (iš)grįsti (akmenimis, trin­ latráre vksm [A] loti, kaukti; (una voltą) suloti,
kelėmis ir pan.) . latráto dkt v (šufls) lojimas, (šufis) kaukimas,
lastricat||o, -a bdv grįstas; ♦ la strada dell’infer- latrina dkt m (viešoji) išvietė,
no ė ~ a di buone intenzioni gerais norais ir latrocinio dkt v fig pinigų lupimas, vagystė,
pragaras grįstas, látta dkt m 1. (alavūotoji) skarda; di l. skardinis
lástrico (dgs -chi/-ci) dkt v grindinys; ♦ sul l. su­ agg; 2. (lattina) skardinė; (tanica) bidonas; /.
bankrutavęs agg. di benziną benzinos kanistras,
lat dkt v nkt (valuta della Lettonia) latas, lattaio, -a dkt v/m pienininkas -ė.
latente bdv (nascosto) paslėptas; spec lateñtinis. latíante dkt v/m 1. žindomas kūdikis; žindūklis
laterále bdv šoninis; navata l. šoninė nava; uscita -ė; 2. fa m spreg pienburnis -ė.
l. šoninis išėjimas; una (strada) l. šoninė / ša­ látte dkt v 1. pienas; /. condensato (fresco, infe­
lutinė gatvė; sport fallo l. ūžribis. ro, magro, pastorizĮ.ato, parzialmente scremato,
lateralmente prv šonu; į šoną; iš šono. scremato) (šviežias, nenūgriebtas, liesas, pūs-
laterizio dkt v (ppr. dgs -zi) (mattone) plyta; (pia- riebis, pasterizuotas, nūgriebtas) sutirštintas,
strella) plytelė; (tegola) čerpė. kondensuotas pienas; /. a lunga conservazione,
Iátice dkt v => láttice. l. UHT termiškai apdorotas pienas (ilgiau išsi-
365
laikantis pienas); /. in pólvere pieno milteliai;
cioccolato al l. pieniškas / pieninis šokoladas;
centróle del l. pieninė (įmonė); vitellino da l.
veršiūkas žinduklis; darė U l. (a qc) žindyti
(ką); ♦ denti da l., denti di l. pieniniai dañtys;
piángere sul l. versato graužtis dėl nepataiso­
ma; ha ancora ii l. sulle labbra (jám) pienas
nuo lupų nenudžiūvo; 2.fig: l. di cocco kokoso
pienas; /. detergente valomasis pienelis; 3. kaip
bdv nkt (t.p. bianco l.) baltas kaip pienas,
látteo, -a bdv: astr Via Lattea Paūkščių Takas,
latteria dkt m pieninė (parduotuvė); bar l. pieno
baras,
láttice dkt v lateksas.
latticin(i)o dkt v (ppr. dgs -ni) pieno produktas,
lattina dkt m skardinė; l. di birra alaūs skardinė;
/. di spray purškiam ų dažtį skardinė,
lattoniére dkt v tarm (idraulico) santechnikas,
lattósio dkt v chim laktozė, pieno cukrus,
lattūga dkt m (lapinės) salotos pi; bot sėjamoji
salota; /. a palla, L cappuccia gūžinės salotos; /.
romana romaninės salotos,
láurea dkt m 1. (t.p. I. breve) bakalauras, baka­
lauro laipsnis; (t.p. I. magistrale, l. specialistica)
magistras, magistro laipsnis; l. ad honorem, L
honoris causa garbės diplomas; corso di l.
bakalauro studijos; tesi di l. diplominis (/ ba­
kalauro ir pan.) darbas; post l. pouniversitėtinis
agg;prendere la l. (in qcs) įgyti (ko) kvalifikacinį
laipsnį; baigti (ką); apsiginti; 2. (t.p. esame di
l.) (diplominio darbo) gynimas; 3. (t.p. diplo­
ma di l.) universiteto diplomas,
laureando, -a dkt v/m paskutinio kurso studeñ-
tas -ė; absolveñtas -ė; un l. in legge paskutinio
kurso teisės studeñtas.
laureársi vksm (lau-) gauti universiteto diplomą,
baigti (universitetą); įgyti kvalifikacinį laipsnį;
apsiginti; l. in medicina baigti medicinos uni­
versitetą.
laureato, -a 1. bdv baigęs aukštąją mokyklą; /. in
legge baigęs teisės studijas; 2. dkt v/m žmogus
sū aukštuoju išsilavinimu; bakalauras -ė; m a­
gistras -ė; (fresco di laurea) absolveñtas -ė; l.
in economía ekonomikos magistras,
lauro dkt v 1. bot lauras; laurámedis; 2. fig Muro
vainikas, laurai pi.
lauto, -a bdv (abbondante) gausūs; didelis; (di
cibi e sim .) sotus, skalsūs,
lava dkt m geol lava.
lavábile bdv plaunamas; (di panni) skalbiamas,
lavabo dkt v praustuvė, kriauklė,
lavággio dkt v 1. plovimas; (deipanni) skalbimas;
l. a mano (in lavatrice) skalbimas rañkomis
lavoráre
(skalbyklėje); l. a secco cheminis valymas; ♦ /.
dėl cervello smegenų plovimas; 2. tecn valymas,
lavágna dkt m 1. (di aula) (klasės) lenta; alia l.
prie lentos; cancellare la l. (nu)vályti lefitą;
scrivere alia l. rašyti añt lentos / lentoje; ♦ L
luminosa epidiaskopas; 2. (ardesia) šiferis,
lavanda I dkt m 1. bot levanda; 2. (profumo) le­
vandų kvepalai pi.
lavanda II dkt m m ed praplovimas; l. gástrica
skrafldžio praplovimas,
lavandáia dkt m skalbėja,
lavandería dkt m skalbykla; l. a secco valykla; l. a
gettone autom atinė skalbykla,
lavandinorffav 1.kriauklė, kriauklė; (perabluzio-
ni) praustuvas; 2. fig rajūnas -ė, ėdrūnas -ė.
lavapiátti nkt 1. dkt m indaplovė; 2. dkt vim ifidų
plovėjas -a.
lavare vksm (nu)pláuti, išplauti; (ii corpo, le sue
partí) (nu)praūsti; (panni) (iš)skalbti; (puliré)
(nu)valyti, išvalyti; /. la frutta (una ferita, la
mácchina, i vetri) nuplauti vaisiūs (žaizdą,
mašiną, langus); l. ii pavimento (i piatti) iš­
plauti grindis (indūs); l. i panni skalbti skal­
binius; l. una mácchia išplauti dėmę; /. a secco
chemiškai valyti; fig l. un’offesa colsángue kru­
vinai at(si)keršyti už skriaūdą; ♦ l. ii capo (a
qcn) triñkti (kam ) galvą, duoti (kam ) garo.
►lavársene įvdž: ♦ l. le mani nusiplauti ran­
kas.
► lavársi sngr 1. (sé) praūstis, nusipraūsti;
2. (qcs) praūstis, nusipraūsti; plautis, nusiplau­
ti; išsiplauti; l. i capelli plautis / išsiplauti galva;
l. i denti valytis / išsivalyti dantis; /. la fáccia
nusipraūsti veidą; l. le mani nusiplauti rankas.
lavasėcco dkt v nkt cheminė valykla,
lavastoviglie dkt m nkt indaplovė; caricare la l.
sudėti indūs į indaplovę; prikrauti indaplovę.
laváta dkt m: ♦ darė una l. di testa, fare una l. di
capo (a qcn) pakūrti / užkurti (kam ) pirtį,
lavativo, -a dkt v/m (scansafatiche) dykaduonis
-ė; tinginys -ė.
lavatóio dkt v 1. (lócale) skalbykla; 2. (recipiente)
gelda; 3. (asse da bucato) kultuvė,
lavatrice dkt m skalbyklė, skalbimo mašina,
iavavėtri dkt vim nkt langų valytojas -a.
lavėllo dkt v (virtuvės) kriauklė,
lavoránte dkt v¡m darbiniñkas -ė; (aiutante) p a­
meistrys -ė; assúmere un l. pasamdyti darbi­
niñkas ♦ l. finito kvalifikuotas darbiniñkas.
lavor|Įare vksm (-vo-) 1. intr [A] dirbti; (un p o ’)
padirbėti; (essere attivo) darbuotis; /. infábbri-
ca (in casa, nell’orto) dirbti gamykloje (nam uo­
se, darže); l. come contábile dirbti buhalteriu;
lavorársi
/. a máglia megzti; l. alia dissertazione dirbti
prie disertacijos; l. con ii Computer dirbti (su)
kompiuteriu; l. giorno e notte dirbti dieną nak­
tį; /. sodo, l. duro plušti, triūsti; ♦ /. di fantasía
iš piršto laužti; fantazuoti; /. in nero gauti
neoficialias pajamas; gauti atlyginimą voke­
liuose; ~ o come un negro ariu; dirbu kaip ark­
lys; 2. intr [A] (funzionare) veikti; 3. intr [A]
(di negozio) būti atidarytam; dirbti; 4. intr [A]
(iagire) veikti; dirbti; 5. tr (ap)dirbti; išdirbti;
apdoroti; (trattare) perdirbti; /. ii ferro kalti
geležį; l. ii legno (intagliare) drožti medį; l. la
pasta minkyti tešlą; l. la pelle (iš)dirbti odą; l.
la terra (iš)dirbti / įdirbti žemę; 6. tr sport'. L
Tavversário daužyti varžovą nuolatiniais smū­
giais (bokse).
►lavorársi sngr (qc) prisigerinti (prie ko).
lavorativ|¡o, -a bdv dárbo; attivitá ~ a darbas,
darbo veikla; giorno l. darbo diena.
lavora||tóre, -trice 1. dkt v/m darbiniñkas -ė;
(t.p. I. dipendente) darbuotojas -a; (nei servizi)
tarnautojas -a; /. ausiliário pagalbinis darbi­
niñkas; l. autónomo savisamdis; laisvai sam do­
mas darbuotojas; Z. stagionale sezoninis dar­
buotojas; i ~ tori darbo žmonės; dirbantieji;
2. dkt v/m (t.p. gran l.) darbštuolis -ė, dar­
biniñkas -ė; 3. bdv. classi ~ trici dirbančiųjų
klasės; (gli operai) darbiniflkų klasės.
lavorazióne dkt m 1. apdirbimas; apdorojimas;
(trattamento) perdirbimas; /. dėl legno m edie­
nos apdirbimas; /. delle matėrie prime žaliavų
perdirbimas; 2.: /. di un film filmo kūrimas;
filmavimas.
lavór||o dkt v 1. darbas; (attivitá) veikla; l. autó­
nomo savisamda; l. femminile m oterų darbas;
l. fisso (occasionale) nuolatinis (atsitiktinis)
darbas; l. intellettuale (manuale) protinis (fi­
zinis) darbas; l. notturno (stagionale) naktinis
(sezoninis) darbas; /. part-time darbas nė visą
darbo dieną; dalinis darbas; secondo l. añtras
darbas; pašalinis darbas; l. a cottimo (a distan-
za, a domicilio, a tumi, di gruppo) vienetinis
(nuotolinis, namudinis, pamaininis, komandi­
nis) darbas; l. a máglia mezgimas; l. a mano
rañkdarbis; /. inpróprio individuali darbo veik­
la; nuosavas verslas; ~ f domėstici nam ų ruoša
sg, apyvoka; ~ i dei campi laukų darbai; per l.
darbo reikalais, dėl dárbo; senza l. bedarbis
agg; ábiti da l. darbiniai drabūžiai; contralto di
l. dárbo sutartis; datore di l. darbdavys; libretto
di l. socialinio draudim o pažymėjimas; orário
di l. dárbo laikas; dárbo grafikas; túvolo da l.
darbastalis, dárbo stalas; permesso di l. leidi­
366
mas dirbti; (in)ábile al l. (ne)darbingas; econ
forza l. dárbo jėga; méttersi ai l. imtis dárbo;
♦ su! L dárbo metū; darbe; dóppio l. darbas
dviejose vietose; ~ i forzati pataisos darbai; l.
nero nelegalūs / šešėlinis darbas; uždarbiavi­
mas; ~ i pubblici viešieji darbai; /. socialmente
utile visuomeninis darbas (visuomenės labui):
~ i in corso kelio darbai; 2. (luogo di lavoro)
darbovietė, dárbo vieta; darbas; (impiego) ta r­
nyba, darbas; andaré al l. eiti / važiuoti į darbą:
non avere un l., ėssere senza l. būti be dárbo.
neturėti dárbo; 3.: dgs ~ i (attivitá generica)
darbas, darbai; veikla; 4. (opera) darbas; (li­
bro e sim.) veikalas; (opera d ’arte) kūrinys;
5. (di agenti natūrali) darbas, poveikis,
laziále 1. bdv 1. Lácijaus; 2. dkt v/m Lácijaus gy­
ventojas -a; 3. dkt v/m sport (tifoso) „Lazio“
fūtbolo komandos sirgalius -ė; 4. dkt v sport
(giocatore) lacijiėtis („Lazio“žaidėjas).
lazo ['ladzo, ’la9o] dkt v nkt lasas, kilpinė,
lazzaróne, -a dkt v/m tinginys -ė; tinginių pantis:
saulės brolis,
le I artk m dgs => la I.
le II įv (kita forma: glie-) 1. (a lei) jái; le telefono
stasera jái paskambinsiu vakarė; glielo (le +
lo) dico io aš jái pasakysiu; 2. (forma di cor­
tesía) jūms, Jūms (mandagumo forma); le / Le
posso spiegare tutto galiū jūm s viską paaiškinti:
le piace ąuesta giacca? ar jums patiñka šis
švarkas; 3. (oggetto diretto) jas; (infrasi negati-
ve) jų; le conosco pažįstu jas; non le conosco jų
nepažįstu; le pizze, le ordino io užsakysiu aš
(tas) picas; 4. sudaro pastovius junginius su
veiksmažodžiais; andársele a cercare, andaré a
cercársele ieškoti bėdų; cantarle rėžti į akis:
darle duoti pylós; prenderle gáuti pylos; 5.: ėc-
cole! štai (ir) jos!; 6. tarm jos; tos.
leader [’lider] dkt v/m nkt 1. lyderis -ė; vadas -ė:
l. político politinis lyderis; sport ii l. della gara
lenktynių lyderis; 2. kaip bdv nkt pirmaujantis:
atienda l. dėl settore pirm aujanti įmonė,
leá lebdv 1. lojalūs; (fedele) ištikimas; 2. (onesto)
sąžiningas.
lealtá dkt m lojalumas; (fedeltá) ištikimybė,
leasing ['lizin(g)] dkt v (t.p. fin l. finanziario) iš­
perkam oji / finansinė nuoma, lizingas f am.
lėbbra dkt m m ed raupsai pi.
lebbróso, -a 1. bdv raupsuotas; 2. dkt v/m raup­
suotasis -oji.
lécca-lécca dkt v nkt ledinūkas (añt pagaliuko),
leccacūlo dkt v/m nkt volg subinlaižys -ė.
leccapiédi dkt v/m nkt padlaižys -ė; ėssere un l..
fare ii l. padlaižiauti.
367 légge

leccáre vksm (léc-) 1. (pa)laižyti (ap-, nu-); (in logico) ryšys, sąryšis; (connessione) sąsaja; non
m odo da puliré) išlaižyti; (per bere) lakti; l. un c’ė alcun l. nėra jokio ryšio; 3. chem ryšys,
fraticobollo palaižyti pašto ženklą; ♦ Z. i piedi legaménto dkt v anat raištis,
padūs laižyti; volgl. ii culo sūbinę laižyti; 2.fig le g p r e vksm (lé-) 1. tr (insieme) rišti; surišti;
(adulare qcn) pataikauti (kam). (stringendo) suveržti; Z. i capelli con un nastro
►leccársi sngr 1. laižytis; išsilaižyti nusilaižyti; surišti plaukus kaspinu; Z. ii grano in covoni
Z. le dita laižytis pirštūs (irprk); ilgatto si ~ a ii surišti javūs [ pėdus; Z. le mani (a qcn) surišti
pelo katė laižosi kailį; ♦ Z. i baffi, Z. le labbra (kam ) rankas (irprk); fig l. i denti šipinti dan­
laižyti pirštūs, apsilaižyti; l. leferite išsilaižyti tis; ♦ pazzo da l. visiškai pamišęs; 2. tr (ąc a
žaizdas; 2.fig (farsi bello) pustytis. qcs) pririšti (ką prie ko); (assicurare) (su)tvir-
léccio dkt v bot akmeninis ąžuolas, tinti; Z. ii cañe alla catena pririšti šunį grandinė;
leccornia dkt m skanėstas, gardėsis; delikatesas, Z. un cavallo al carro (į)kinkyti arklį [ vežimą; Z.
léeito, -a bdv 1. leistinas, leidžiamas; (legittimo) la barca ai molo pririšti valtį prie molo; 3. trfig
teisėtas; non é t. neleidžiama, nevalia; * ė l. (unire) sieti, jungti; saistyti; ei ~ a un’antica
pensare galima manyti; mi šia l. leiskite mán; amictzia mūs jūngia sena draugystė; 4. tr fig
2. kaip dkt v tai, kas leistina; ai llmiti del l. ties (collegare) (su)sieti; 5. intr [A] fig (fare amici-
leistinumo riba. zia) suartėti, susidraugauti; (andaré d ’accor-
lédere* vksm 1. pažeisti; la pallottola non ha leso do) sutarti; 6. intr [A] fig (armonizzarsi) tikti;
órgani vitali kulka nepažeidė gyvybinių o r­ derėti; derintis; ąuesta eravatta non ~ a con la
ganų; 2. fig (ąc) (pa)keñkti (kam); l. gli inte- tua camicia šis kaklaraištis nedera prie tavo
ressi (di qcn) keñkti (kieno) interesams, marškinių; 7. intr [A] fig (lógicamente) sietis,
lega I dkt m 1. sąjunga; lyga; stor L. Anseática susisieti.
Hanzos sąjunga; ♦ far l. susimokyti; 2. (asso- ►legársela įvdž: ♦ l. al dito nepamiršti (skriau­
ciazione) asociacija; sąjunga; 3.: polit la L. dos), neatleisti.
(Nord) Siaurės Lyga (šiaurės Italijos partija); ►legársi sngr 1. (sé stessi, qcs) rištis, susirišti;
4. (di metalli) lydinys; cerchioni in l. lieti ra t­ Z. i capelli susirišti plaukus; Z. un fazzoletto in
lankiai; ♦ di bassa l. pigus agg; di cattiva l. testa užsirišti skarelę añt galvos; l. le scarpe
antrarūšis agg, prastas; della stessa l. vieno užsirišti batus; 2.fig (affettivamente) prisirišti;
plauko, to paties plauko, 3.fig (intonarsi) tikti; 4.fig (lógicamente) sietis,
lega II dkt m (unitą di misura) lyga (ilgio viene­ susisieti; turėti ryšį.
tas). legato, -a I bdv, dlv 1. surištas; pririštas; t.p. =>
legáccio dkt v raištelis; (cinturino) dirželis, legare; 2. fig (connesso) susijęs; susietas; ės-
legal] e bdv 1. teisinis; juridinis; teismo; consu- sere l. sietis, būti susijusiam; 3. fig (a qc, anche
lenza Z. juridinė konsultacija; medicina l. teis­ affettivamente) prisirišęs (prie ko); l. aigenitori
mo medicina; perito Z. teísmo ekspertas; stiidio prisirišęs prie tėvų; Z. alle tradizioni prisirišęs
Z. advokato kontora; per vie ~ i teísmo tvarka; prié tradicijų; ♦ Z. da una promessa pasižadė­
♦ numero l. kvorumas; ora Z. vasaros laikas; jęs, susisaistęs pažadu; 4. fig (affettivamente);
adire (le) vie ~Z kreiptis į teismą; 2. bdv (per- 5. fig (impedito) suvaržytas; susivaržantis; /.
messo dalia legge) legalūs, teisėtas; 3. dkt v/m nei movimenti suvaržytais judesiais; 6. m us (t.p.
advokatas -ė; (esperto di legge) teisininkas -ė, kaip dkt) „legato“.
juristas -ė. legato II dkt v rel, stor legatas; pasiuntinys,
legalitá dkt m legalūmas, teisėtumas, legato III dkt v dir legatas,
legalizzáre vksm 1. (rendere qcs legale) legalizuo­ legatoria dkt m (knygų) rišykla, knygrišykla,
ti, įteisinti; Z. Vuso delle droghe leggere įteisinti legatüra dkt m 1. rišimas; surišimas; pririšimas;
nestiprių narkotikų vartojimą; 2. (autenticare) 2. (rilegatura) įrišimas; 3. mus ligatūra, lyga.
(pa)tvirtinti; Z. una firma patvirtinti parašą, legenda dkt m legenda (sutartinių ženklų paai­
legalizzazióne dkt m 1. legalizavimas, įteisini­ škinamasis tekstas).
mas; 2. (autenticazione) patvirtinimas, lėgg|įe dkt m 1. įstatymas; Z. fiscale mokesčių
legalménteprv 1. (giuridicamente) juridiškai; tei­ įstatymas; Z. sulle pensioni pefisijų įstatymas;
siškai; 2. (lecitamente) legaliai, teisėtai. bozza di l., disegno di l., progetto di l. įstatymo
legám||e dkt v I. (rapporto) ryšys; saitas; Z. amo­ projektas; possibilitá contemplata dalla l. vi­
roso meilės ryšys; Z. di parentela giminystės gente galiojančio įstatymo num atyta galimybė;
ryšys; ~ t di sángue kraujo ryšiai; 2. fig (nesso applicare (approvare, promulgare) una Z. pritái-
leggénda 368

kyti (priimti, išleisti) įstatymą; votare una l. catezza) švelnumas; 3. (gražia) grakštumas;
balsuoti įstatymą / dėl įstatymo; la L entra in (agilita) vikrūmas; 4. fig (frivolezza) lengvabū-
vigore įstatymas įsigalioja; ♦ l. marziale karo diškūmas; (superficialitá) paviršutiniškūmas;
padėtis; l. ąuadro pagrindų įstatymas; dettare con l. lengvabūdiškai, nerim tai; 5. fig (atto
l. šeimininkauti; pagal savo dūdelę šokdinti; sconsiderato) lengvabūdiškas poelgis; ė stata
♦ flkfatta la l , trovato l ’inganno nėra įstatymo una l. da parte tua lengvabūdiškai / neapgalvo­
be apstatymo; 2. (come complesso) įstatymai tai pasielgei,
pi, įstatymas; a norma di l. atitiñkantis agg leggerménte prv 1. (lievemente) švelniai; nesti­
įstatymus; contro la L neteisėtas agg; secando priai; 2. fig (in modo non grave) nesuñkiai:
la l. teisėtas agg; la l. italiana Italijos įstatymai; 3. (un p o ’) truputį; nežymiai; 4. fig paviršu­
andaré contro la l. eiti prieš įstatymą, veikti tiniškai.
neteisėtai; infrángere la l. pažeisti / peržengti Ieggér||o, -a bdv 1. leñgvas (irprk); nesunkūs; I.
įstatymą; la l. ė uguale per tutti įstatymai vi­ come una piuma leñgvas kaip plunksna; una
siems vienodi; ♦ per L pagal įstatymą; įsta­ valigia ~ a leñgvas lagaminas; fig antipasto l.
tymiškai; 3. (autoritá giudiziaria) teisėsauga; leñgvas užkandis; fig un incárico l. leñgvas
4. (giurisprudenza) teisės mokslas; téisė;facol- uždavinys; ♦ atlética ~ a lengvoji atletika; mú­
tá di l. teisės faku ltetas;/« « iscriversi a l. įstoti sica ~ o pramoginė / lengvoji muzika; 2. (di
Į teisės universitetą (/ fakultetą ir pan.); 5. (re­ abiti e sim.) plonas; leñgvas; coperta ~ a plona
gola) taisyklė; 6. (principio scientifico e sim.) añtklodé; tessuto L leñgvas audinys; 3. (non
dėsnis; l. di gravita traukos dėsnis; le ~ i della forte) nestiprūs; silpnas; leñgvas; nesmarkūs:
natura gamtos dėsniai; secondo la l. di Ohm un fármaco l. silpnas vaistas; un l. mal di testa
pagal Omo dėsnį; 7. (morale e sim .) įstatymas; nestiprūs galvos skaüsmas; pióggia ~ a n e­
(norma) norma; la l. dell’omertá „omėrtos“ smarkūs lietūs; un l. rumore silpnas garsas:
įstatymas (mafijos tylos kodeksas); l. morale una ~ a scossa di terremoto nestiprūs požeminis
moralinis įstatymas; la l. non scritta nerašytas smūgis; un te l. silpna arbata; vino l. leñgvas
įstatymas; 8.: rel la L. Tora, {statymas. vynas; ♦ droghe ~ e nestiprūs narkotikai; 4. fig
leggénda dkt m legenda (ir prk); (saga) sakmė; (non grave, lieve e sim.) nedidelis; nežymūs:
(narrazione) padavimas; entrare nella l. tapti leñgvas; un l. aumento nežymūs padidėjimas:
legenda. una pena ~ a lengva bausmė; sonno l. negilūs
leggendári||o, -a bdv legeñdinis (ir prk); un’im- miegas; 5. (agile) vikrūs, miklūs; dei passi ~ i
presa ~ a legeñdinis žygdarbis. vikrūs žingsniai; 6. fig (delicato) švelnūs; leñg­
lėggere* vksm 1. skaityti; (interamente) perskaity­ vas; tocco L leñgvas prisilietimas; 7. fig (frivo­
ti; /. ii giomale (un libro, una léttera) skaityti lo) lengvabūdiškas; leñgvas; ♦ alia ~ a nerū­
laikraštį (knygą, laišką); l. una lista perskaityti pestingai; nerimtai; 8. kaip prv: mangiare l.
sąrašą; l. una cartina skaityti žemėlapį; l. le lengvai valgyti; 9. kaip prv: vestire l. lengvai
note skaityti natas; /. Dante skaityti D antę; l. ii apsireñgti; 10. kaip prv: m us „legg(i)ero“.
russo skaityti rusiškai; l. un contatore tikrinti (/ leggiadro, -a bdv grakštūs, gracingas,
užrašyti) skaitiklio ródmenis; l. di qc sul gior- leggiadria dkt m grakštūmas, gracingumas,
nale skaityti apie ką laikraštyje; l. ad alta (a leggibile bdv įskaitomas,
bassa) voce garsiai (tyliai) skaityti; dir l. una leggio dkt v piupitras, pultas,
sentenza paskelbti nuosprendį; in f l. un DVD leghista 1. bdv Šiaurės Lygos (šiaurės Italijos
skaityti D V D (diską); in f l. un’immágine ( n e ­ partija); 2. dkt v/m Šiaurės Lygos politikas -ė.
skaityti paveiksliūką; ♦ l. le labbra skaityti iš legiferáre vksm (-gi-) leisti įstatymus,
lupų; L la mano būrti iš rañkos; l. neipensiero legionario dkt v stor legionierius,
(a ącn) skaityti (kieno) mintis; l. tra le righe legione dkt m mil, stor legionas (ir prk); l. stra-
skaityti tarp eilučių; 2. fig (interpretare) skai­ niera svetimšalių legionas; ♦ Legión d ’onore
tyti, interpretuoti; (analizzare) analizuoti; l. garbės legiono ordinas,
un diagramma skaityti diagramą; I. una radio­ legislativjlo, -a bdv dir įstatymų leidžiamasis:
grafió analizuoti rentgenografiją; 3. fig (perce- įstatymų leidimo; decreto l. įstatyminis / įsta­
pire) išskaityti; kiaurai matyti; Z. la paura negli tymų aktas; potere l. įstatymų leidžiamoji val­
occhi (di ącn) išskaityti baimę iš (kieno) akių; džia; semplificazione ~ a teisės aktų supapras­
♦ l. ii / nei futuro nuspėti ateitį. tinimas.
leggerézza dkt m 1. lengvūmas (ir prk); 2. (deli- legislatóre, -trice dkt v/m įstatymų leidėjas -a.
369
legislatūra dkt m 1. (durata in carica) kadencija;
2. (organo) įstatymų leidžiamasis organas,
legislazione dkt m 1. teisėkūra; įstatymų leidy­
ba; 2. (leggi) įstatymai pi; la l. internazionale
tarptautiniai įstatymai,
legittimamėnte prv teisėtai,
legittimare vksm (-git-) 1. dir įteisinti; 2. (giusti-
ficare) pateisinti,
legittimazione dkt m 1. dir įteisinimas; 2. (giusti-
ficare) pateisinimas,
legittimita dkt m 1. teisėtumas; 2. (fondatezza)
pagrįstumas.
legittim||o, -a bdv 1. dir teisėtas; difesa būti­
noji gintis; erede l. teisėtas paveldėtojas; flglio
1. santuokinis vaikas; interessi ~ i teisėti in­
teresai; /. proprietario teisėtas savininkas; di
~ a proprieta nuosavybės teise priklausantis;
2. (giustificato) pateisinamas; (fondato) pagrį­
stas; dūbbio L pagrįsta abejonė; 3. fig (giusto)
teisingas; una richiesta ~ a teisingas reikalavi­
mas.
lėgna dkt m malkos pi; (ciocchi) pliauskos pi; l.
secca sausos malkos; catasta di l. malkų krūva,
rietuvė; spaccare la l. malkas kapoti / kirsti /
skaldyti; forno a l. malkinė krosnis; chim car-
bone di L medžio anglis,
legnaia dkt m malkinė.
legname dkt v mediena; l. da costruzione staty­
binė mediena; esportare l. eksportūoti m e­
dieną.
legnare vksm (lė-)fam duoti (kam ) lazdų.
legnat||a dkt m 1. smūgis lazda, kirtis pagaliu;
prėndere a ~ e (qcn) duoti (kam ) lazdų; 2. fig
sutriūškinimas.
lėgnĮjo dkt v 1. mediena; medis; di /., in l. m edi­
nis agg (ir prk): (iš) medžio; /. di pino pušies
mediena; l. marcio puvėsis; casetta di l. medinis
namelis; schėggia di l. medžio skeveldra; duro
come ii l. kietas kaip medis; tecn vite da l. mėd-
sraigtis; 2. (pezzo di legno) pagalys; (ciocco)
pliauska; (bastone) lazda; 3.: dgs mus i ~ i
mediniai pučiamieji (instrumentai),
legnoso, -a bdv 1. sumedėjęs; medinis; 2. (della
came) kietas kaip medis; skaidulingas; 3. fig
medinis, sustingęs,
lėgo dkt v nkt „lėgo“ konstrūktorius.
legūm||e dkt v 1. (ppr. dgs ~ i ) (seme) ankštinio
augalo sėkla; (fave) pūpos; (fagioli) pupelės;
(piselli) žirniai; (ceci) avinžirniai; (lenticchie)
lęšiai; 2. bot (baccello) ankštis -iesfem m ; 3. bot
(pianta) ankštinis augalas; p i ~ i ankštiniai;
pupiniai.
leguminosa dkt m bot ankštinis augalas.
lente
lėi 1. įv (compl. oggetto) ją; (in frasi negative) jos
(pabrėžiant, t.y. būtent jos); amo lėi myliu ją
(pabrėžiant, t.y. ne kitą myliu, būtent ją); 2. įv:
usa to con varié preposizioni: a lėi jái (būtent
jai); con lėi sū ja; da lėi pas ją; iš jos; di lėi jos;
in lėi joje; per lėi jái; dėl jos; ūž ją; su di lėi afit
jos; virš jos; davanti a Iii prieš ją; senza di lėi
be jos; se fossi in lėi ja dėtas; ho nostalgia di lėi
aš jos pasiilgau; l ’ho saputo da lėi sužinojau iš
jos; 3. įv (soggetto) ji; jinai; anche lėi ji irgi, ji
taip pát; come lėi kaip ji; non sembra piu lėi ji [
save nebepanaši; (ė fuori di sė) ji nebesavá;
non verrá neanche lėi ji tai pat neateis; (perfi-
no) net ji neateis; ♦ beata lėi! kaip jái gerai!;
(na, ir) sekasi jái!; contenta tóiVjéi jái gerai, tai
gerai; 4. įv (t.p. Lėi) (forma di cortesía, compl.
oggetto) Jūs (mandagumo forma; pabrėžiant,
t.y. būtent Jus), jūs; tamsta; (in frasi negative)
jūsų (pabrėžiant, t.y. būtent jūsų); 5. įv: usato
con varié preposizioni: a Lėi Jums (būtent Jums);
con Lėi su Jumis; da Lėi pas Jūs; iš Jūsų; per
Lėi Jūms; dėl Jūsų; ūž Jūs; davanti a Lėi prieš
Jūs; senza di Lėi be jūsų; conto su di Lėi aš
pasitikiu Jumis; se fossi in Lėi Jumis dėtas;
cercavo proprio Lėi kaip tik Jūsų ieškojau; 6. įv
(t.p. Lėi) (soggetto) Jus; tamsta; anche Lėi Jus
irgi, ir Jūs, Jūs taip pát; ąuesto lo dice Lėi čia
tai Jūsų nuom onė, tai Jūs taip sakote; comin-
ceremo senza di Lėi pradėsim e be Jūsų; 7. kaip
dkt v: darė dėl Lėi (a qcn), usare ii Lėi (con
qcn) kreiptis (į ką) „Jūs“; 8. dkt m nkt fam
pana, mergina; ė venuto con la sua lėi atėjo sū
savo pana.
lémbo dkt v 1. (apatinis) kraštas; (ripiegato) p a­
lanka; (falda di una giacca) skvernas; 2. (orio,
bordo) pakraštys, kraštas; 3. (pezzetto) lopinė­
lis; (siaūras) ruoželis; un l. di tessuto audinio
atraiža.
lėmma dkt v 1. ling antraštinis žodis; (la trattazi-
one) straipsnis; 2. mat lema.
lėmmeprv: ♦ 1.1. neskubant; pamažėle,
lėna dkt m energija; di (buona) l., con l. ener­
gingai; (sū) mielu noru.
lėndine dkt v/m glinda (utėlės kiaušinėlis).
leninismo dkt v polit, stor leninizmas,
leninista polit, stor 1. bdv lenininis; leninizmo;
Lenino; 2. dkt v/m leninietis -ė.
lenire vksm (-isc-) (nu)malšinti, (nu)ram inti.
lentamente prv 1. lėtai; pamažu; puó parlare un
p o ’ piu l.? gál galite kalbėti trūputį lėčiaū?;
2. (pergrūdi) pamažū, palaipsniui.
lént¡|e dkt m 1. lęšis; le degli occhiali akinių
lęšiai / stiklai; ~ i a contatto glaustiniai / kon-
lentézza
taktiniai lęšiai; 2.: dgs ~ i (occhiali) akiniai;
3. (l.p. L di ingrandimento) didinamasis stiklas;
lupa.
lentėzza dkt m lėtumas; con L lėtai,
lenticchia dkt m 1. lęšis, lęšio sėkla; 2. bot (val­
gomasis) lęšis.
lentiggin||e dkt m (ppr. dgs ~ i ) strazdana,
lentigginoso, -a bdv strazdanotas,
lento, -a 1. bdv lėtas; un cavallo (treno) L lėtas
žirgas (traukinys);polso l. lėtas pulsas; un vele­
no l. lėtai veikiantys nuodai; l. come una luma-
ca / come una tartaruga lėtas kaip sraigė / kaip
vėžlys; apasso l. lėtu žingsniu; ė l. neimangiare
lėtai valgo; ♦ cuocere a fuoco l. kepti / virti ant
lėtos ugnies; 2. bdv (allentato) nepriveržtas;
(non teso) neįtem ptas; 3. bdv fig (di mente)
nenuovokūs, lėtas; lėtai mąstantis; 4. dkt v
(ballo lento) lėtas šokis; 5. dkt v m us „lento“;
6.prv m us „lento“, iš lėto.
lėnza dkt m valas.
ienzuol|įo (dgs -i, -a m ) dkt v (di sotto) paklodė;
(di sopra) apklotas; antklodė; dgs ~ a s pata­
lynė, baltiniai; tra le ~ a, sotto le ~ a lovoje;
♦ /. da bagno vonios rankšluostis,
leonardėsco, -a bdv Leonardo,
leone dkt v 1. liūtas (ir prk); zool l. americano
puma; zool l. marino jūrų liūtas; ♦ fa la parte
dėl l. jam tenka liūto dalis; 2. (segno zodiacale)
liūtas (zodiako ženklas).
leonėssa dkt m liūtė; ♦ la l. d ’Italia „Italijos liū­
tė“ (Brešos miesto pravardė).
leopardato, -a bdv dėmėtas (kaip leopardų kai­
lis), leopardinis.
leopardo dkt v 1. zool leopardas; 2. (la pelliccia)
leopardo kailis,
lepidotter ||o dkt v drugys; dgs zool ~ i drugiai,
lėpre dkt m 1. kiškis, zuikis; caccia alla l. kiškių
medžioklė; 2. (la carne) kiškiena, zuikiena,
leprotto dkt v kiškiūkas, zuikūtis, zuikiūkas.
lėrcio, -a bdv apskretęs, purvinas,
lėsbico, -a 1. bdv lesbiėtiškas; 2. dkt m lesbiėtė.
lesina dkt m yla (batsiuvio, odai pradurti).
lesinare vksm (le-) 1. tr (ącs) šykštėti (ko) (ir
prk), šykštauti; fig non l. complimenti nešykš­
tėti komplimentų; ♦ l. ii centesimo drebėti dėl
skatiko; 2. intr [A] (su ącs) gailėti (pinigų kam);
l. sul cibo gailėti pinigų maistui,
lesionare vksm (-šio-) pažeisti; (ap)gadinti.
lesione dkt m 1. m ed sužalojimas; (di un organo)
pažeidimas; (ferita) sužeidimas; (frattura) lū­
žis; 2. (crepa) trūkis, įtrūkimas; įskilimas,
lėso, -a bdv 1. sužalotas; pažeistas; 2.: dir parte
~ a nukentėjusioji šalis -iės.
370
lessáre vksm (lės-) (iš)virti, (iš)virinti.
lesséma dkt v ling leksema,
lessicále bdv lėksinis; (dėl lessico) leksikos,
lėssico dkt v ling leksika,
lessicografla dkt m lingv leksikografija,
lessicográfico, -a bdv leksikografinis; leksiko­
grafijos.
lessicógrafo, -a dkt v/m leksikografas -ė.
lessicologia dkt m lingv leksikologija.
lessicológico, -a bdv leksikologinis; leksikolo-
gijos.
lessicólogo, -a dkt v/m leksikologas -ė.
léss]|o, -a 1. bdv virtas; patate ~ e virtos būlvės:
2. dkt v virtas (mėsos) patiekalas; l. di manio
virta jautiena,
lesto, -a bdv apsukrūs, vikrūs; ėssere l. (a far ącs)
greitai (ką daryti); ♦ l. di mano ilgų nagų.
letále bdv mirtinas, letalinis; mirštamas; dose l.
m irtina dozė.
letamáio dkt v mėšlidė (irprk), mėšlynas,
letame dkt v mėšlas; spárgere ii l. mėžti,
letargo dkt v 1. zool žiemos įmygis, žiemos mie­
gas; andaré in l. užmigti žiemos miegu; 2. fig
letargas, žiemos miegas,
letizia dkt m džiaūgsmas, laimė,
lėtta dkt m: darė una l. (a ącs) perm esti (ką)
(akimis); žvilgtelėti (į ką).
lėtterj]a, léttera dkt m 1. (deU’alfabeto) raidė; l.
maiuscola (minuscola) didžioji (mažoji) raidė:
per che l. comincia? kokia pirm a raidė?; ♦ in
raidėmis; žodžiais; dire a chiare ~ e aiškiai
pasakyti; 2. (missiva) laiškas; /. commerciale
(d’amore, dipresentazione) komercinis (meilės,
rekomendacinis) laiškas; bucą / cassetta delle
~ e pašto dėžūtė; carta da l. laiškinis popie­
rius; aprire (ricévere, scrivere, spedire / manda­
re) una L atplėšti (gauti, rašyti, siųsti) laišką:
rispóndere a una l. atsakyti į laišką, atrašyti;fin
l. di cambio vekselis;//« l. di crédito akredityvas:
♦ l. aperta atvirasis laiškas; 3.fig (senso) raidė,
pažodinė prasmė; ♦ alla l. pažodžiui, parai­
džiui; prendere (ącs) alla l. suprasti (ką) p a­
raidžiui; rimanere l. morta neduoti vaisių (ppr.
apie patarimą, prašymą); 4.: dgs ~ e (lettera-
tura) literatūra; le belle ~ e grožinė literatūra:
5.: dgs ~ e (studi) hum anitariniai mokslai:
filologija sg;fam iscriversi a įstoti [ hum a­
nitarinių mokslų fakultetą,
letterále bdv pažodinis, pažodinis; senso l. tiesio­
ginė reikšmė; traduzione l. pažodinis vertimas,
letteralménte prv 1. (in senso letterale) pažodžiui,
paraidžiui; 2. (dėl tutto) visiškai; (davvero) iš
tiesų.
371
letterári ||o, -a bdv 1. (stilisticamente) literatūri­
nis; lingua literatūrinė kalbá; 2. (della let-
teraturá) literatūros; critico l. literatūros kriti­
kas; genere l. literatūros žanras; matérie ~ e
humanitariniai mokslai; premio l. literatūros
premija; rivista ~ a literatūros žurnalas; 3.: d ir
proprietá ~ o autoriaus teisės pi.
letteráto, -a dkt v/m literatas -ė.
letteratüra dkt m 1. (grožinė) literatura, raštija;
Z. clássica (contemporánea, lituana) klasikinė
(šiuolaikinė, lietuvių) literatura; stória della l.
literatūros istorija; 2. (bibliografía) literatura;
la l. médica medicinos literatura,
lettiéra dkt m kraikas, pakratai pi.
lettiga dkt m neštuvai pl.
lettino dkt v 1. (da ambulatorio medico) (proce­
dūrų) lóva; 2. (da spiaggia) (paplūdimio) gul­
tas; 3. dimin lovelė, lovutė; lovytė,
lėtto dkt v 1. lóva; a l. lovoje; (moto a luogo) į
lovą; divano l. sofá-lóva; l. a castello dviaūkštė
lóva; l. a due piazze dvigulė lóva; camera da l.
miegamasis; Z. di morte mirties patalas; andaré
a l. eiti miegoti / gulti(s); atsigulti (j lovą);
(icon qcn) gulti (su kuo); miegoti, permiegoti;
gulėti; stare a l. gulėti lovoje; (nori alzarsi)
nesikelti; (ri)fare ii l. (pa)klóti lovą; metiere a
l. i bambini paguldyti vaikūs; ♦ flglio di primo
1. sūnūs iš pirmos santuokos; portarsi a l. (qcn)
temptis (/ įsitempti) (ką) [ lovą; kaip bdv nkt
posto l. lóva (ligoninėje); kaip bdv n kt vagone L
miegamasis vagonas; 2. (giaciglio) guolis; (let-
tiera) pakratai pl; 3. (strato) sluoksnis; 4. (di
u n fium e) (upės) vaga.
lėttone 1. bdv Latvijos, latvių; latviškas; iš Latvi­
jos; 2. dkt v/m latvis -ė; 3. dkt v latvių kalba,
lettoráto dkt v lektorátas.
lettóre, -trice 1. dkt vlm (chi legge) skaitytojas -a;
2. dkt v/m (insegnante) lektorius -ė; 3. dkt v in f
leistūvas; grotuvas; Z. DVD D V D leistūvas; Z.
mp3 MP3 grotuvas.
lettür||a dkt m 1. skaitymas; sala di l. skaitykla;
di piacévole L malonūs agg skaityti; darė l. (di
qc) skelbti (ką), garsiai perskaityti; darė una l.
(a qcs) pasiskaityti (ką); in f file di sola l. tik
skaitomas failas; tecn l. di un contatore skaiti­
klio rodmeniį užrašymas; fig l. della mano bū­
rimas iš rañkos; ♦ in l. (di libro di biblioteca)
paimtas, paskolintas (apie bibliotekos knygas);
2. (testo) skaitinys; skaitoma knyga; che
fai? ką mėgsti skaityti?; 3 .fig (interpretazione)
interpretacija; che l. ne dai? kaip tu tai inter­
pretuoji?, kaip tu tai supranti?
leucemia dkt m m ed baltakraujystė, leukemija.
levigáre
leucoma dkt v m ed leukoma.
lévjia I dkt m 1. svirtis -ies; dalba; fis svertas (ir
prk); a l. svirtinis agg; fare l. su qcs (pa)kėlti
(ką) svirtimi; fig pasinaudoti (kuo); ♦ le ~ e
del potere / del comando valdžios vairas sg;
2.: tecn l. del cambio pavarų pėijungimo svirtis.
lév||a II dkt m 1. (t.p. I. militare) karo prievolė;
(la chiamata alle armi) šaukimas [ karo tarny­
bą; di l. šauktinio amžiaus; 2. (t.p. classe di 1.)
šauktiniai pl; ♦ le nuove ~ e naūjos kartos, au­
gančioj i karta sg.
levánte 1. dkt v (oriente) rytai pl; a l . \ rytus; di l.
rytinis; esposto a l. išeinantis į rytus; vento di l.
rytys; 2. bdv, dlv: sol(e) l. tekanti saulė,
levare vksm (lé-) 1. (togliere alzando) nuimti; nu­
kelti; l. la péntola dal fuoco nuimti puodą nuo
ugnies; 2. (togliere) išimti; (sottrarre) atimti;
(estrarre) ištraukti; (spostare via) atitraukti;
(pa)tráukti; l. un dente ištraukti dantį: l. una
mácchia išimti dėmę; ♦ Z. di mezzo (qcn)
atsikratyti (kuo); l. ii disturbo nebetrukdyti;
išeiti; Z. ii saluto (a qcn) nebesisvėikinti (su
kuo); l. le tende išvykti (iš stovyklos); fig kilti
(išeiti), vynioti meškeres fam ; l. le parole di
bocca (a qcn) pirm iaū (už kitą) (tą patį) pasa­
kyti; 3. (sollevare) (pa)kėlti; (iš)kėlti; Z. l’an-
cora pakelti ifikarą (ir prk); l. gli occhi al cielo
pakelti akis į dafigų; ♦ Z. un grido sušukti;
4. (aboliré) panaikinti; 5. kaip dkt v nkt. ii Z. dėl
sole saulėtekis; aušra; 6. kaip dkt v nkt m us sil­
pnoji takto dalis -ies.
►Ievá||rsi sngr 1. (da sdraiato) atsikelti; (da
seduto) atsistoti; 2. (alzarsi) (pa)kilti; (dėl so­
le) tekėti; si ė ~ to ZZvento pakilo vėjas; 3. (spo-
starsi) pasitraukti; atsitraukti; Z. dalia strada
pasitraukti iš kelio; ♦ Z. dai piedi, Z. di torno
atsikabinti; atstoti; 4. (qcs) nusiimti (ką); l. ii
cappello nusiimti kepūrę; ♦ l. di tomo (qcn)
atsikratyti (kuo); l. una vóglia patenkinti norą
/ ūžgaidą.
leváta dkt m 1. (l’alzarsi) atsikėlimas; (la sveglia)
pabudimas; 2.: Z. dėl sole saulės patekėjimas;
3.: la Z. della posta laiškų išėmimas; ♦ Z. di scu-
di sukilimas.
levatáccia dkt m: fare una l. baisiai anksti keltis /
atsikelti.
levat|Įo, -a dlv. ♦ fuggire a gambe ~ e į kojas duo­
ti / leistis.
levatóio, -a bdv: ponte l. pakeliamasis tiltas,
levatrice dkt m pribuvėja, priėmėja,
levatūradfam lygis (ppr. kultūrinis); svarba,
levigáre vksm (lé-) (nu)šlifuoti, (nu)glūdinti; fig
Z. lo stile šlifuoti stilių.
levigáto
levigáto, -a bdv, dlv nušlifuotas (irprk); glotnūs,
levriéro dkt v kürtas; (zuikinis) skalikas,
lezión || e dkt m pam oka (irprk); (di tipo universi­
tario) paskaita; /. di matemática matem atikos
pamoka; /. di ripasso apžvalginė pamoka; ~ i
prívate privačios pamokos; durante la l. per
pamoką; ciclo di ~ i paskaitų ciklas; andaré a
andaré alie ~ i lankyti paskaitas, eiti f pa­
skaitas; darė (prendere) ~ i (prívate) duoti (im­
ti) pamokas; imparare (preparare) la l. išmokti
(mokytis) pam oką; saltare le ~ i praleidinėti
pamokas; spiegare una l. aiškinti pamoką; te-
nere una l. vėsti / skaityti paskaitą; fig darė una
l. (a qcn) pamokyti (ką); fig un regista che ha giogo nusimesti jūngą (ir prk); 3. (diventare li­
imparato la l. dėl neorealismo režisierius, įsisa­
vinęs neorealizmo principus; fig (che) ti serva
di U tebūnie tau pamoka!
lezióso, -a bdv (pernelyg) lipšnūs; (sdolcinato) liberatóre, -trice dkt v/m išvaduotojas -a.
saldūs; (affettato) afektúotas. liberazióne dkt m 1. iš(si)laisvinimas, iš(si)va-
lézzo dkt v tvaikas, dvokas.
Ii I įv 1. juos; (in frasi negative) jų; Ii conosci? ar
juos pažįsti?; non Ii vedo nem ataü jų; Ii hai
presi tu, i miei guanti? ar tū paėm ei mano pir­ liberism o dkt v econ, polit (t.p. I. económico) li­
štines?; dámmeli! duok (man juos)!; 2.: ♦ (in
date) Ii 20 di aprile balaūdžio mėnesio 20 liber||o, -a 1. bdv laisvas; (non occupato, di qcn )
dieną.
H II prv 1. teñ, tenai; da li iš teñ; di Ii pro tenai;
(dėl luogo) tenykštis agg;fin Ii, fin o a Ii iki tos
vietos, iki teñ; ♦ o giu d i Ii ar panašiai; maž-
daūg, Ii per Ii iš pradžių; iš karto; tada;finiré Ii
neturėti pasekmių; 2. (temporale): da Ii, di Ii
nuo tada; di U a due giorni po dviejų dienų; 3.
(rafforzativo): ėccolo U štai jis teñ;ferm o Ii.' nė
iš viétos!; quello Ii tasai; anas; ♦ ėssere li li (per
fa r qcs) ruoštis (ką daryti); 4. => li 2.
liana dkt m bot liana.
libanése 1. bdv Libano, libaniečių; libaničtiškas;
iš Libano; 2. dkt v/m libanietis -ė.
libbra dkt m svaras.
libéccio dkt v Vidūržemio juros pietvakarių vė­
jas, Viduržemio juros pietvakaris, „libėčis“.
libellula dkt m zool 1. laūmžirgis; 2. skėtė,
libera dkt m sport greitasis leidimasis,
liberale 1. bdv liberalūs; 2. bdv (generoso) dos­
nūs; 3. bdv polit liberalūs; liberalizmo; libe­
ralų; partito l. liberalų partija; 4. dkt v/m polit
liberalas -ė.
liberalism o dkt v polit, fig liberalizmas,
liberaménte prv 1. laisvai; (senza limitazioni) ne­
varžomai; 2. (francamente) atvirai.
liber||are vfcm (li-) 1. išlaisvinti; (lasciar andaré)
paleisti; (afifrancare) (iš)vadūoti; /. un ostággio
paleisti įkait ą;fig l. la fantasía duoti valią vaiz­
372
duotei; 2. (sgombrare e sim.) (iš)laisvinti; /.
una camera atlaisvinti kambarį; l. la scrivania
nukraustyti rašomąjį stalą; /. ii telefono nustoti
kalbėtis telefonu; l. un tubo pravalyti vamzdį:
♦ l. Vintestino išsituštinti; 3. (qcn da qc) padėti
(kam ) atsikratyti (ko); ♦ kaip js t D io ce ne
scampi e ~ i! neduok Diéve!, nė Dieve duok!:
4. (emettere) (iš)lėisti, išskirti; fis atpalaiduoti:
5. sport atmūšti kamuolį toli.
►liber |ársi sngr 1. (da qcs) išsilaisvinti; (af-
francarsi) išsivaduoti, vaduotis; l. da un impe-
gno atsilaisvinti (nuo darbų ir pan.); 2. (di qcs)
atsikratyti (ko / kuo); nu(si)mėsti (ką); l. dėl
bero) tapti laisvam; atsilaisvinti; vediamo se si
~ a un posto pažiūrėsime, ar atsilaisvins vieta:
4. (fuoriuscire) išsiskirti;/»- atsipalaiduoti,
dávimas; ♦ la L. Išsivadavimo švefitė (Italijos
valstybinė šventė, balandžio 25 d.); 2. (sollievo)
palengvėjimas,
beralizmas; laisvoji rinka.
neužsiėmęs; (non occupato, diųcs) neūžimtas:
(non costretto) nevaržomas; giorno l. laisva
diena, laisvadienis; L pensatore laisvamanis:
un posto l. laisva vieta; spiággia ~ a viešas
paplūdimys; una stanza ~ a laisvas kambarys:
traduzione ~ a laisvas vertimas; un uomo l.
laisvas žmogus; nei tempo l. laisvalaikiu; las-
ciare I. (qcn) išlaisvinti (ką); (qcn di far qcs >
leisti (kam ką daryti), duoti laisvę; oggi šono l.
šiaūdien aš neužsiėmęs; la linea ė ~ a linija
neužimta; sei l. d i rifiutare gali laisvai atsi­
sakyti; econ l. scámbio laisvoji prekyba; filos i.
arbitrio laisva valia; jis caduta ~ a laisvasis
kritimas; lit versi ~ i laisvosios eilės, verlibras
sg; mil ~ a uscita laisvas išėjimas; sport discesa
~ a greitasis leidimasis; sport stile l. kraulis,
laisvasis stilius; storcittá ~ a laisvasis miestas:
♦ amore l. laisva meilė; l. professionista savi-
samdis; laisvai samdomas darbuotojas; a ruo-
ta l. nesustodam as agg; disegnare a mano I.
piešti ranka (be instrumentų); 2. bdv (sgom-
bro) atlaisvintas, laisvas; la strada ė ~ a dalia
neve kelyje nuvalytas sniegas; 3. bdv fig (da
qcs) laisvas (nuo ko); neturintis (ko); l. dapre-
giudizi laisvas nuo išankstinių nusistatymu:
ėssere l. (da qcs) neturėti (ko); 4. bdv (celibe'
nevedęs; (nubile) netekėjusi; 5. bdv (gratuito \
laisvas, nemokamas; ingresso l. laisvas įėjimas:
373 lima

6. dkt v sport (riel calcio) vidurio gynėjas (ne­ porto) liceñcija; ottenere una l. gauti leidimą;
dengiantis jokio varžovo); 7. dkt v sport (t.p. 2. (di assentarsi) atostogos pi; ėssere in l. ato­
tiro l.) baudos metimas, b auda/am . stogauti; 3. (di studi) diplomas; l. media (supe-
libertl a dkt m nkt 1. laisvė; in l. laisvėje, laisvas riore) vidurinis (aukštesnysis) išsilavinimas;
agg; l. di circolazione (di parola, di stampa) esame di l. baigiamasis egzaminas; 4. (liberta)
judėjim o (žodžio, spaudos) laisvė; la l. di far perdėtas laisvumas; (arbitrio) savivalė; ♦ l.
qcs laisvė ką daryti; la l. daile preoccupazioni poética poetinė laisvė.
rūpesčių neturėjimas; privare (ącn) della l. at­ licenziam énto dkt v atleidimas iš darbo, pašali­
imti (kam ) laisvę; dir l. provvisória paleidimas nimas iš pareigų,
į laisvę (kam laidavus, užstatą sumokėjus); dir licenziáre vksm (-cén-) 1. atleisti (iš darbo),
1. vigilata lygtinis atleidimas; ♦ in tutta l. ne­ pašalinti (iš pareigų); ♦ /. in tronco išmesti iš
varžomai, visiškai laisvai; uit giorno di l. lais­ darbo be įspėjimo; 2. (congedare) paleisti;
vadienis; 2.: L di costumi laisvas elgesys, pa- 3. (diplomare qcn) išduoti (kam ) diplomą / di­
laidūmas; 3.: prėndersi delle ~ á (con qcn) plomus.
familiariai elgtis (su kuo);prėndersi troppe ~ a ►licenziársi sngr 1. išeiti (iš darbo); 2. (diplo-
per daūg sau leisti. marsi) gauti diplomą,
libertino, -a bdv 1. (di qcn) pasileidęs; 2. (di qcs) licenzióso, -a bdv pasileidęs; palaidas,
palaidas; 3. dkt v/m palaidūnas -ė. licėo dkt v licėjus; l. artístico menų institutas; l.
liberto dkt v stor atleistinis, libertinas, classico klasikinis licėjus; /. scientifico tiksliųjų
libico, -a 1. bdv Libijos, libių, libiėčių; iš Libijos; mokslų licėjus, realinis licėjus,
2. dkt v/m libis -ė, libiėtis -ė. lichéne dkt v bot kerpė.
libídine dkt m geidulys, geismas (ir prk); lytinis lido dkt v 1. pajūris; pakrantė; ♦ ii L. Venecijos
potraukis, pajūris, Venecijos nerija; 2. (spiaggia) pliažas,
libidinoso, -a bdv geidulingas; gašlus, liét ¡Io, -a bdv laimingas; džiugūs; una ~ a notizia
libraio, -a dkt v/m knygų pardavėjas -a. džiugi naujiena; šono l. (di qcs) džiaugiuosi
librársi vksm pakibti orė; (planare) sklandyti, (kuo); l. di conoscerLa!, L di fare la Sua cono-
librería dkt m 1. (negozio) knygynas; 2. (mobile) scenza!, molto /./ malonū su Jumis susipažinti!;
knygų spinta, knygų lentynos pi; sekcija, ♦ l. evento „laimingasis įvykis“ (kūdikio gimi­
libretto dkt v 1. dimin knygelė; knygūtė; l. di la- mas); l. fine laiminga pabaiga,
voro socialinio draudim o pažymėjimas; darbo liéve bdv 1. lengvas; 2. fig (non forte) nestiprūs;
knygelė; l. sanitario medicininė knygelė; l. silpnas; leñgvas; (modesto) nežymūs; l. brezza
universitario studijų knygelė; l. di circolazione silpnas / lengvutis vėjelis; l. difetto nežymūs
transporto priem onės registracijos liudijimas, trukumas; l. malore leñgvas / nerim tas nega­
techninis pasas fam ; l. di rispármio taūpomoji lavimas; una pena l. lengva bausmė,
knygelė; 2. m us libretas, lievitáre vksm [E, A] (lié-) 1. kilti, keltis; rūgti;
libro dkt v 1. knyga; /. di lettura skaitinių knyga; 2. fig kilti, didėti ;farl. (pa)kėlti.
l. dipreghiere maldaknygė; l. di testo vadovėlis; liévito dkt v mielės pi; l. di birra alaūs mielės; l.
fiera del l. knygų mugė; un l. di stória istorijos in pólvere kepimo milteliai pi.
knyga; un l. sulla Lituánia knyga apie Lietuvą; lifting dkt v nkt med odos patempimas,
aprire (chiudere, sfogliare) un l. atskleisti / ligio, -a bdv ištikimas; lojalūs; /. ai dovere parei­
atversti (užversti, vartyti) knygą; ♦ l. bianco gingas.
baltoji knyga; l. giallo detektyvas; lui ė (come) lignággio dkt v kilmė; kilimas; di alto l. kilmin­
un l. aperto jf leñgva suprasti; parlare come un gas agg.
l. stampato kalbėti kaip iš rašto; 2. (volume)ligneo, -a bdv medinis, (iš) medžio,
tomas; 3. (registro) knyga, registras; /. contábile lignite dkt m min lignitas,
buhalterijos knyga; Z. paga atlyginimų žinia­ ligure 1. bdv Ligūrijos; geogr Mar L. Ligfirijos
raštis; 4. bot karna, jūrą; 2. dkt v/m Ligūrijos gyventojas -a.
licántropo dkt v vilkolakis, ligūstro dkt v bot ligūstras.
liceále 1. bdv licėjaus; 2. dkt v/m licėjininkas -ė. lilla I bdv nkt alyvų spalvos,
licénza dkt m 1. leidimas; dir liceñcija; l. di các- lilla II dkt v nkt bot alyva,
cia (edilizia, di pesca) medžioklės (statybos, lillipuziáno 1. bdv fig nykštukinis; liliputas, lili-
žvejybos) leidimas; l. di esercizio patentas; l. pūtinis; 2. dkt v/m liliputas.
commerciale (di importazione) prekybos (im­ Įima dkt m dildė; ♦ lavoro di l. šlifavimas.
limaccióso
limaccióso, -a bdv dumblinas, dumbluotas,
limare vksm (pa)dildyti; nudildyti.
►limársi sngr: l. le únghie nusidildyti nagüs.
limbo dkt v reí pragaro prieangis, limbas,
lime dkt v riki bot => limétta II.
limétta I dkt m (t.p. I. per le únghie) nagų dildė,
dildėlė.
limétta II dkt m bot žalioji citrina,
limitare I vksm (U-) 1. (ap)ribóti; (fare da confi­
ne) buti riba; l. la visuale riboti matomumą;
2. fig (ap)ribóti, limituoti; (ridurre) (su m až in ­
ti; l. la liberta di qcn apriboti kienó laisvę; l. le
pėrdite sumažinti nuostolius; l. le spese apribo­
ti išlaidas.
►limit i arsi sngr 1. (a qcs) apsiriboti (kuo); l.
alla propria esperienza apsiriboti savo patir­
timi; l. a fare qualche correzione tik šį bei tą
pataisyti; l. nello spėndere saikingai leisti pini­
gus; apriboti savo išlaidas; l. a dieci sigarette ai
giorno surūkyti tik dešimt cigarečių per diėną,
sumažinti cigarečių skaičių iki dešimt per die­
ną; 2. (esser limitato): iidanno si ~ a ai tetto tik
stogas nukentėjo.
limitare II dkt v 1. pakraštys, pašalys; ii l. di un
bosco pamiškė; 2. (soglia) sleñkstis.
limitataménte prv 1. iki tám tikros ribos; su
saiku; 2.: ♦ l. (a qcs) dėl (ko); kiek tai susiję
(su kuo).
lim itatézza dkt m ribotūm as (irprk).
lim itat||o, -a bdv 1. (ap)ribótas; di capacita ~ e
ribotų gabumų; in modo l. ribotai; dirsocietá a
responsabilitá ~ a ribotos atsakomybės bend­
rovė; 2. (nelfar qcs): ėssere l. nei bere saikingai
/ su saiku gerti; ėssere l. nelle richieste mažai
prašyti; 3. (di mente) menkos nuovokos.
lim itazión ]|edfam apribojimas; (limite) limitas;
senza ~ i be apribojimų; l. degli armamenti
ginkluotės apribojimas.
limit|je<ifci v 1. (confine) riba, ežia; (limitare) pa­
kraštys; 2. (cippo di confine) ežiaženklis; 3. fig
limitas, riba; (limitazione) apribojimas; l. di
velocitá greičio apribojimas; /. d ’etá amžiaus
cefizas; (etá pensionabile) peñsinis amžius; i
~ i della decenza padorūm o ribos; oltrepassare
i ~ i peržengti ribas; šono ai l. della soppor-
tazione mano kantrybė baigia išsekti; c ’ė un l.
a tutto viskam yra ribos; ♦ entro certi ~ i iki
tám tikros ribos; nei ~ t dėl possibile kiek
įmanoma; senza ~ i beribis agg; nepaprastas
agg; fam al l. blogiausiu atveju; galų gale;
4. kaip bdv nkt: caso l. kraštutinis atvejis; prez-
zo l. ribinė kaina; 5. fig (difetto) trukumas;
374
6. m at riba; 7. sport (t.p. I. delVárea) baudos
aikštelės prieigos pi; 8. sport (record) rekordas.
limitrof|jo, -a bdv gretimas; zone ~ e apylinkės,
limo dkt v dumblas; (ii terreno) dumblė,
limonáta dkt m limonadas,
limóne dkt v 1. citrina; te al l. arbata su citrina;
sprémere un l. spausti citriną; kaip bdv nkt:
giallo l. citrinos spalvos; ♦ spremuto come un I.
išsekęs; 2. bot (l’albero) citrinmedis, citrina;
3. fa m prancūziškas bučinys, laižiakas/am .
limousine [limu'zi:n] dkt m limuzinas,
limpidézza dkt m 1. skaidrümas; (del cielo) gie­
drumas, vaiskūmas; l.fig aiškumas.
limpid||o, -a bdv 1. skaidrūs; (del cielo) giedras,
vaiskus; fig coscienza ~ a švari sąžinė; 2. fig
(chiaro) aiškus; suono l. skambūs garsas,
lince dkt m zool lūšis; ♦ ócchi di l. aštrios akys.
linciággio dkt v linčiavimas.
lindare vksm (nu)linčiuoti.
lindo, -a bdv švarutėlis (irprk).
line||a dkt m 1. linija; l. tratteggiata brūkšniuotė;
la l. dell'or'uĄ.onte horizonto linija; la l. delle
sopracciglia afitakių linija; le della mano
delno linijos; l. di m ecería kelio vidurio linija:
tirare / tracciare una l. nubrėžti liniją; geogr l.
dėl cambiamento di data datos keitimosi linija:
geom l. curva kreivė, kreivoji linija;geom l. ret­
ía tiesė, tiesioji linija; sport l. laterale (di centro-
campo) šoninė (vidurio) linija; ♦ in l. d ’ária
tiesia linija / kryptimi (matuojant atstumą):
tiesiu taikymu; avere qualche l. di febbre turėti
truputį tem peratūros; 2. (trattino) brūkšnys:
3. (contorno) kontūras, apybrėža; linijos pi:
♦ a grandi ~ e bendrais bruožais; in l. di
mássima, in l. di principio iš principo; papras­
tai; 4. (dėl corpo) (kūno) linija, linijos; figūra;
tenere alia l. saugoti figūrą; 5. (di un vestito)
sukirpimas; fasonas; 6. fig (t.p. I. di azione)
linija; /. di condotta elgesio linija; L política
politikos kursas; l. dura tvirta linija; ♦ in l.
(con qc) pagal (ką); laikantis (ko); 7. (di un
trasporto pubblico) linija; (percorso) maršrutas:
l. aerea (ferroviaria) óro (geležinkelio) linija:
di l. maršrutinis agg; aereo di l. laineris; volo di
I. reguliarūsis skrydis / reisas; effettuáre servizio
di l. kursuoti; 8. com m (di prodotti) serija,
linija; una nuova l. di prodotti per la pelle nauja
odos priežiūros gaminių serija; 9. dir (di p a ­
rentela) linija; l.femminile (maschile) motinos
(tėvo) linija; 10. mil (fronto) linija; l. difensi-
va, l. di difesa gynybos linija; l. trincerata ap­
kasų linija; in prima l. fronto linijoje (ir prk):
I I . tecn linija; l. (telefónica) telefono linija; I.
375 lira I

elėttrica elektros linija; prendere la l. prisi­ linguétta dkt m liežuvėlis; (di scarpa) (bato) lie­
skambinti; restare in l. nepadėti ragelio, ne- žuvis.
išjūngti; la l. ė occupata (libera) linija užimta lingüista dkt v/m kalbiniñkas -ė; kalbótyrininkas
(laisva); ė caduta la l. nutruko ryšys; 12: in fin -ė, lingvistas -ė.
l. (di qcn) prisijūngęs; (di qcs) prijungtas; (su lingüistica dkt m 1. kalbotyra, lingvistika; ling
Internet) internete; (via Internet) internetū. 1. comparata (computazionale, generale) lygi­
lineaménti dkt v dgs 1. (veido) bruožai; l. irrego- namoji (kompiuterinė, bendroji) kalbotyra;
lari netaisyklingi veido bruožai; 2. fig (nozio - 2. (specifico studio di una lingua) filologija,
ni) pagrindai; įvadas sg; L di etica etikos įva­ lingüístico, -a bdv 1. kalbinis; kalbos; 2. (della
das. lingüistica) lingvistinis; 3.: licėo l. ūžsienio kal­
lineare bdv 1. linijinis; mat tiesinis; misura l. bų licėjus.
ilgio matas; m at equazione l. tiesinė lygtis; stor lino dkt v 1. linai pi; di l. lininis agg; 2. bot linas,
(scrittura) l. linijinis raštas; 2. fig nuoseklūs; linoleum dkt v nkt linoleumas.
(semplice) nesudėtingas, lipid| e dkt v (ppr. dgs ~ i ) chim lipidas,
lineėtta dkt m (segno „ - “) brūkšnys, liposuzióne dkt m m ed riebalų nusiurbimas.
linfa dkt m 1. fisiol limfa; 2. bot syvai pi; 3. fig liquám¡|e dkt v (ppr. dgs ~ i ) nuotekos pi; srutos
penas; /. vitale gyvybės syvai pi. pi, skysti nešvarumai pi.
linfático, -a bdv anat limfinis; ganglio l. limfmaz- liquefáre* vksm (su)skystinti; (sciogliere) (išgy­
gis; vaso l. limfagyslė. dyti, (iš)tirpdyti.
linfóma dkt m m ed limfoma, ►liquefársi sngr 1. (su)skystėti; (fondere) ly­
linfonódo dkt v anat limfmazgis. dytis, išsilydyti, (iš)tirpti; 2.jis kondensuotis,
lingott|jo dkt v nulietas luitas; un l. d ’oro aukso liquefazióne dkt m 1. skystėjimas; (fusione) ly-
luitas; in ~ i luitinis agg; oro in ~ i piniginis dymasis; 2.fis kondensacija,
auksas. liquidare vksm (Ii-) 1. dir, econ likviduoti; (cal-
lingu|ia dkt m 1. anat liežuvis; tirare Juori la l. colare) apskaičiuoti; l. una ditta likviduoti Įmo­
parodyti / iškišti liežuvį; ♦ l. biforcuta, mala l. nę; /. una pensione apskaičiuoti peflsiją; 2. (pa­
piktas liežuvis, liežuvautojas -a; avere la l. lun- gare) (qcs) (ap)m okėti (ką); atsiskaityti (už
ga turėti ilgą liežuvį; avere la l. sciolta turėti ką); l. i danni apm okėti nuostolius, atsiskaityti
gerą liežuvį; non avere peli sulla l. nevynióti ūž nuostolius; /. un debito sumokėti skolą;
žodžių į vatą; mórdersi la l. liežuvį prikąsti; te- 3. (svendere) išparduoti; 4. (sistemare) (qcs)
nere a freno la l. liežuvį prilaikyti; ce l ’ho sulla susidoroti (su kuo); (risolvere) išspręsti (ką);
punta della l. stóvi añt liežūvio galo; flk la l. 5. (eliminare) likviduoti.
batte dove ii dente duole kás kám rūpi, tas ir añt liquidazióne dkt m 1. dir, econ likvidavimas; (U
liežūvio tūpi; 2. fig (oggetto e sim. che ricorda calcolo) apskaičiavimas; 2. (saldo) apm okėji­
una lingua) liežuvis; ~ e di fuoco ugnies lie­ mas; atsiskaitymas; 3. (trattamento difine rap-
žuviai; geogr l. di sábbia, l. di ierra nerija; geol porto) išeitinė; 4. (svendita) išpardavimas; l. di
l. di un ghiacciáio ledyno liežuvis; 3. (idiom a) fine stagione sezoninis išpardavimas.
kalba; dgs ~ e užsienio kalbos; la l. italiana liquidį|o, -a 1. bdv skystas; colla ~ a skysti klijai
italų kalba; l. madre, l. materna gimtoji kalba; pi; combustibile l. skystasis kūras; fondotinta l.
l. morta mirusi kalba; l.parlata (scritta) šneka­ skysta pudra; salsa ~ a skystas padažas; sapo-
moji (rašomoji) kalba; l. straniera ūžsienio ne l. skystas muilas; fis corpo l. skystasis kūnas;
kalba; di L italiana italakaíbis agg; in l. origi­ tecn gas l. suskystintos dūjos pi; 2. bdv econ:
nale originalo kalba; ling l. standard bendrinė denaro l. grynieji pinigai; fon di ~ i likvidūsis
kalba; fam iscriversi a ~ e įstoti į ūžsienio kal­ turtas sg; 3. bdv ling: consonanti ~ e sklandieji
bų fakultetą; 4. (linguaggio) kalba; (parlata) priebalsiai; 4. dkt v skystis; /. p er i vetri langų
šnekta; la l. di Manzoni M andzónio kalba. ploviklis; fisiol l. amniotico vaisiaus vandenys
linguac{įcia dkt m .fa r e la l., fare le ~ c e liežuvį pi; tecn l. di rajfreddamento aušinimo skystis,
(pa)ródyti. aušiklis; 5. dkt v dgs econ: ~ i grynieji (pini­
linguaggio dkt v 1. kalba; l. dei gesti, l. gestuale gai)-
gestų kalba; /. infantile vaikų kalba; l. verbale liquirizia dkt m bot saldymedis; radice d i l. lak-
žodinė kalba; ii l. della política politikos kalba; ricá, saldymedžio šaknis,
ii l. di Dante D antės kalba; infl. diprogram m a- liquóre dkt v likeris; trauktinė,
zione programavimo kalba; 2. (parlata) šnekta. lira I dkt m (valuta) lira; /. sterlina svaras stėr-
 I
lira II 376

lingu; ♦ non avere una l. nė skatiko neturėti; litigioso, -a bdv vaidingas, konfliktiškas,
non vale una l. jis skatiko nevertas, litio dkt v chem litis.
lira II dkt m 1. mus lyrá; 2.: zool nkt uccello l. litografía dkt m (técnica, opera, ditta) litografija,
lyrauodégis; lyrá. litorále dkt v pajūris; (costa) pakrantė,
lírica dkt m 1. lil (poesía e genere) lyrika; 2. mus litro dkt v litras; mezzo /. pūsė litro, puslitris; un l.
(t.p. música /., opera I.) opera, di latte litras pieno; botñglia da un l. litrinis
liric |o, -a bdv 1. lyrinis;poesía ~ a lyrinė poezija; butelis.
2. fig lyriškas; volo l. lyriškas polėkis; 3. kaip lituanistica dkt m lituanistika,
dkt v: (poeta) l. lyrikas; 4. mus operos; (operí­ lituanista dkt v/m lituanistas -ė.
stico) operinis; cantante l. operos daininiñkas; lituanizzáre vksm (su)lietūvinti.
ópera ~ a opera; teatro l. operos teatras; ♦ so­ lituán Įo, -a 1. bdv Lietuvos; lietuvių; lietuviškas;
prano l. lyrinis sopranas, la birra ~ a lietuviškas alūs; ii Parlamento L.
lisca dkt m ašaka, žuvies kaulas, Lietuvos Seimas; ii pópolo ~ o lietuvių tauta;
lisciáre vksm 1. (nu)glūdinti; 2. (adulare) (ącn) le tradizioni lietuviški / lietuvių papročiai;
meilikauti (kam); 3. (iipelo) (pa)glóstyti; ♦ l. 2. dkt v/m lietuvis -ė; una ragazza ~ a lietuvai­
ii pelo a qcn įkrėsti kám į kailį; 4.: sport l. la tė, lietuvė mergina; 3. dkt v lietūvių kalba;
palla nepataikyti (tiesiai) į kamuolį. corso di l. lietūvių kalbos kursas; in l. lietu­
► lisciársi sngr: l. i capelli sulaižyti plaukus; viškai; capire (sapere) ii l. suprasti (mokėti)
glotniai susišukuoti; l. ii pelo susilaižyti (kailį / lietuviškai; studiare ii l. mokytis lietūvių kal­
plaukus); l. davanti alio spėcchio maivytis prieš bos; tradurre datt’italiano al / in l. išversti iš
veidrodį. italų (kalbos) į lietūvių.
lisc'l ¡o, -a 1. bdv lygus; glotnūs; gludūs; (leviga- liturgia dkt m rel liturgija,
to) nušlifuotas; ♦ passarla ~ ia (lengvai) išsi­ litúrgico, -a bdv liturginis; liturgijos; anno L li­
sukti; kaip prv andaré l., filare l. (come l ’ólio) turginiai mėtai,
sklafldžiai eitis, eiti kaip sviestu patepta; 2. bdv liutaio dkt v liutnių gamintojas; styginių instru-
(non inerespato): capelli ~ i lygūs / tiesūs plau­ mefitų meistras,
kai; mare l. come l’ólio jura kaip stalas; 3. bdv liūto dkt v m us liutnia,
(idi bevanda): caffė l. juoda kavá; whisky l. live [laiv] bdv nkt tikro / gyvo fa m garso,
grynas viskis; 4. dkt v: (bailo) l. tradicinis livella dkt m tecn gulsčiūkas; gulstainis.
pramoginis šokis; 5. dkt v sport nepatáikymas livellaménto dkt v 1. (iš)lyginimas; 2. fig nivelia­
(tiesiai) į kamuolį, vimas; niveliacija,
liscivia dkt m šarmas. livelláre vksm (-vėl-) 1. (iš)lyginti, sulyginti; 2. fig
liso, -a bdv susidėvėjęs, nudėvėtas; nusitrynęs; (su)niveliúoti, (su)vienódinti.
pantaloni ~ i nusitrynusios kelnės; diventare l. Iivėllo dkt v 1. lygis; (altezza) aūkštis; sul l. dei
nusitrinti, nusidėvėti, mare aukščiaū juros lygio; ♦ a(l) l. (di qcs)
lista dkt m 1. juosta, juostelė; (striscia) ruožas; sulig (kuo); viename lygyje (su kuo);passággio
rėžis; (listello) leñtjuosté; 2. (elenco) sąrašas; a l. (geležinkelio) pervaža; 2. fig (grado) laips­
l. elettorale (dei votanti) rinkėjų sąrašas; l. (del- nis; lygis; (qualitá) kokybė; l. culturale kultū­
le vivande) valgiaraštis; in cima alia l. sąrašo rinis lygis; l. di vita pragyvenimo lygis; di alto l.
viršujė; fare I compilare una l. sudaryti sąrašą; aukšto lygio; 3. fig (piano) lygmuo, lygis; (sca-
méttere in l. įtraukti į sąrašą; šono ii primo della la) mastas; a l. internazionale (nazionale) tarp-
l. aš pirmas sąraše; ♦ l. nėra juodasis sąrašas, tautiniū (valstybės) mastu; a l. morfológico m or­
listello dkt v leñtjuosté; (decorativo) dailylentė. fologijos lygmeniu; dipingo a l. amatoriale aš
listino dkt v (t.p. L (dei) prezzi) kainoraštis; scon- tapytojas mėgėjas; ♦ a l. (di qcs) (ko) lygiu,
to sulprezzo di l. nuolaida nustatytai kainai, lygmeniu; (secondo qcs) pagal (ką); (in relazi-
litania dkt m rel, fig litanija, one a qcs) (ko) atžvilgiu; (di qcs) ko; ad alto l.
litas dkt v nkt litas (valuta della Lituania). aukščiausiojo lygio; 4. geol sluoksnis.
lite dkt m 1. barnis; kivirčas; giñeas; ė scoppiata livid||o, -a 1. bdv pamėlęs; 2. bdv (del cielo) švi­
una l. kilo kivirčas; 2. dir (teisminis) giflčas. ninis; 3. dkt v mėlynė; coperto di ~ i, pieno di
litigare vksm (U-) giñcytis, susigiñcyti; kivirčytis; ~ i nusėtas mėlynėmis,
l. con i vicini gifičytis sū kaimynais, livóne dkt v/m lybis -ė.
litigio dkt v barnis, vaidas; konfliktas, livóre dkt v pagieža,
litigiosita dkt m vaidingumas. livoróso, -a bdv pagiežingas.
377
livréa dkt m 1. livrėja; portiere in l. šveicorius;
2. zoo! plunksnų dangá.
lizza dkt m: ♦ ėssere in l. rungtyniauti, varžytis,
lo I, P artk v (dgs gli) ppr. neverčiamas 1.: lo psi­
cólogo psichologas; lo sport sportas; lo yogurt
jogürtas; lo zaino kuprinė; Vautunno ruduó;
l’inchiostro rašalas; gli amici draugai; gli dei
dievai; gli gnocchi kukuliai; gli zii dėdės; 2. ju n ­
giasi su prielinksniais: alio (a + lo) stádio
stadione; į stadioną; dallo (da + lo) lio pás
dėdę; dell’áttore (di + 1’) aktoriaus; sugli (su
+ gli) álberi añt medžių; 3. (įeina į laiko aplin­
kybes): lo scorso lunedi praeitą pirmadienį;
4.: ♦ per lo meno beñt (jaü); per lo piu (ii piú
delle volte) daugiáusia(i); (di solito) paprastai,
lo II įv 1. jį; (infrasi negative) jo; lo vedo m ataü jį;
non lo vedo nem ataü jó; te lo portero oggi (táu
j[) atnešiu siañdien; accompágnalo! palydėk jį!;
2. (ció) tai; ppr. neverčiamas', lo credo bene!
tikiü!; lo dicevo io! sakiaü gi!; taip ir galvojau!;
fallo! daryk!; non lo so nežinau (tó); 3. (predi­
cativo): non lo sono nesü (tóks); ti credi furba,
ma non lo sei laikai save gudria, bet (tokia)
nesi; 4.: ėccolo! štai (ir) jis!
lobo dkt v anat 1. skiltis -íes fem m ; l. frontale
priekinė smegenų skiltis; /. dėl polmone plau­
čio skiltis; 2.: L dell’orėcchio ausies spenelis,
lezgelis.
local ¡ e I 1. bdv vietinis, vietos; lokalūs, lokali­
nis; le autoritá ~ i vietinė / vietos valdžia;
fenomeno l. lokalūs reiškinys; giornalel. vietinis
laikraštis; ora l. vietos laikas; m ed anestesia L
vietinė narkozė; ♦ enti ~ i savivaldybės, vietos
savivaldos institūcijos; 2. dkt v/m vietinis -ė,
vietos gyventojas -a.
localjįe II dkt v 1. (vano) patalpa; (stanza) kam ­
barys; l. caldáie katilinė; ~ i scolástici mokyk­
los patalpos; un appartamento di tre ~ f trijų
kam barių būtas; ♦ vėndonsi ~ i parduodam os
patalpos; 2. (t.p. L pubblico) vieta (vieša, kur
lankosi žmonės)', (bar) baras, kavinė; (risto-
rante) restoranas; (cinema) kino salė; l. not-
turno naktinis klubas,
localita dkt m vietovė; (centro abitato) gyvenvie­
tė; l. di cura kurortas; l. di villeggiatura poil­
siavietė; ♦ in l. X prie (ko), ties (kuo); kame.
localizzare vksm (qc) lokalizuoti (ką), nustatyti
(ko) vietą; surasti (ką).
localizzazióne dkt m lokalizacija,
locánda dkt m ūžeigos nam ai pi, užeiga,
locandiére, -a dkt v/m ūžeigos šeiminiflkas -ė.
locandina dkt m afiša; (manifesto) plakatas; /. te­
atrale teatro afiša.
lógico
locatario, -a dkt v/m dir nuomininkas -ė.
locativo dkt v ling (t.p. caso l.) vietininkas,
locatóre, -trice dkt v/m dir nuomotojas -a.
locazióne dkt m dir nuoma; (l'azione) nuomoja­
mas; contratto di l. nuomos sutartis,
locomotiva dkt m lokomotyvas; l. diesel dyzelinis
lokomotyvas; l. a vapore garvežys,
locomotóre I dkt v elektrinis lokomotyvas,
locomotóre II, -trice bdv m ed lokomocijos, ju d ė­
jimo; motorinis,
locomotrice dkt m elektrinis lokomotyvas,
lóculo dkt v laidojimo niša.
locusta dkt m zoo1 skėrys (keleivis),
locuzióne dkt m posakis; pasakymas; gram ju n ­
ginys; ling l. idiomática frazeologizmas,
lodą||re vksm (lo-) 1. (pa)girti; 2. (Dio e sim .) šlo­
vinti; l. ii Signore šlovinti Viešpatį; ♦ kaip jst
Dio šia ~ to! ačiū Dievui!; kaip jst šia ~ to Gesu
Cristo! tebūnie pašlovintas Jėzus Kristus!
►lod arsi sngr: ♦ flk chi si ~ a , s ’imbroda kas
save giria, tą perkūnas spiria,
lód |e dkt m 1. (pa)gyrimas; con l. sū pagyrimū
(iapie diplomą, prie pažymio); degno di l. pagir­
tinas; ♦ senza infamia e senza l. nei šio nei to
(neišskirtinis); tėssere le ~ i (di qc) (iš)kėlti (ką)
Į padanges; 2. (a Dio e sim. ) šlovinimas, garbi­
nimas,
lodėvole bdv (pa)girtinas.
lodevolménte prv pagirtinai; puikiai,
lodo dkt v: dir l. arbítrale arbitražas,
lodola dkt m zool vyturys,
logaritmo dkt v mat logaritmas,
lóggia dkt m 1. archit lodžija; 2. stor: l. dei mer-
canti, l. della mercanzia (pirklių) gildijos rūmai
pi; 3.: L massonica masonų ložė.
loggióne dkt v 1. galerija (teatre); 2.fig (gli spet-
tatori) galerijos publika.
-logia priesaga: antroji sudurtinių žodžių dalis,
rodanti sąsają su kokiu nors mokslu, pvz., ar-
chelogia, biología, psicología ir 1.1.
lógica dkt m logika; l. di ferro geležinė logika; la
l. dei fatti ¡vykių logika; privo di l. be logikos;
filos ¡.fórmale (matemática) formalioji (m ate­
matinė) logika; ♦ a rigor di l, a fild i l. logiškai
mąstant.
lógicamente prv 1. logiškai; 2. (ovviamente) (sa­
vaime) suprañtam a; aišku,
logicitá dkt m logiškūmas.
lógi|jco, -a bdv 1. loginis; (della lógica) logikos;
errore l. loginė klaida; positivismo l. loginis
pozityvizmas; 2. (sensato e sim. ) logiškas; con-
clusione ~ ca logiška išvada; ė l. suprañtama;
(fa rq c s) natūralu (ką daryti).
logística
logística dkt m logistika.
logistico, -a bdv logístinis; logistikos; centro l. lo­
gistikos ceñtras; supporto l. logistiné parama,
lóglio dkt v bot svidrė; ♦ flk separare il grano dal
l. atskirti grūdus nuo pelų.
logo dkt v nkt => logotipo.
-logo priesaga: su ja sudaromi vediniai, reiškian­
tys kokios nors mokslo srities profesionalą, tyrė­
ją, pvz., archeologo, biologo, psicólogo ir t. t.
logoram énto dkt v 1. nusidėvėjimas, susidėvėji­
mas; l.fig (ii logorare) alinimas, sėkinimas; (il
logorarsi) (su)irimas; il l. dei nervi nervų suiri­
mas; il l. della salute sveikatos alinimas; guerra
di l. sekinamasis karas,
logoránte bdv (lėtai) sekinantis, varginantis,
logorare vksm (ló-) 1. (su)dilinti; (un abito e
sim.) nudėvėti, nunešioti; sudėvėti; l. delle
scarpe nudėvėti batūs; l.fig (nu)álinti; (išmar­
ginti, sekinti; l. la vista (iš)varginti akis.
►logorarsi sngr 1. (su)dilti; (di abito e sim. )
susidėvėti, nusidėvėti; 2. fig išvargti; nusika­
muoti; 3. fig (rovinarsi qcs) gadintis, susiga­
dinti.
logorio dkt v 1. su(si)dėvėjimas; nu(si)dėvejimas;
l.fig sėkinimas, alinimas; il l. della vita moder­
na sekinantis šiuolaikinio gyvenimo tempas.
lógor||o, -a bdv 1. sudilęs; (di abito e sim.) nu­
dėvėtas; sudėvėtas; susidėvėjęs; fig frasi ~ e
nuvalkioti posakiai; 2. fig nualintas; išvargin­
tas; išsekintas; nervi ~ i pakrikę nervai,
logorróico, -a bdv fig plepūs, šnekūs,
logotipo dkt v logotipas.
lombággine dkt m m ed strėnų gėla, lumbagas,
lombardo, -a 1. bdv Lombardijos; lombardiėčių;
lombardiėtiškas; iš Lombardijos; 2. dkt v/m
lombardiėtis -ė.
lom báre bdv anat strėnų, juosmeñs srities,
lom bata dkt m => lómbo.
lombrico dkt v zool sliekas.
lómb||o dkt v 1. anat strėnų raumuo; dgs ~ i strė­
nos; klubai; 2. (taglio di carne) nugarinė,
londinése 1. bdv Londono, londoniėčių; londo-
niėtiškas; iš Londono; 2. dkt v/m londoniė-
tis -ė.
longevitá dkt m ilgaamžiškumas,
longevo, -a bdv ilgaamžis,
longilíneo, -a bdv laibas,
longitudinale bdv išilgas.
longitudine dkt m geogr ilguma; 20 gradi di l. ėst
(ovest) 20 laipsnių rytų (vakarų) ilgumos,
longobárdo, -a stor 1. bdv langobardų; 2. dkt v
langobárdas; 3. dkt v langobardų kalba,
lontanam énteprvfig (vagamente) šiek tiek; ♦ ne-
378
anche l. nė už ką; non ei penso neanche l. visi­
škai neketinu taip daryti,
lontananza dkt m 1. tolum a; in l. tolumoje; į toli;
2. (l'assenza) nebuvimas, buvimas toli.
lontán||o, -a 1. bdv tolimas, toli esantis; (al-
lontanatosi) nutolęs; piii l. tol(im)ėsnis; lon-
tanissimo labai / nepaprastai toli; paesi ~ i
tolimi kraštai; l. passato tolima praeitis; una
lona ~ a dal centro rajonas toli nuó cefitro;
ėssere l. 3 km būti ūž 3 kilometrų, būti per 3
kilometrus; l’estate ė ancora ~ a vasara dár
toli; tiéniti alia ~ a da lui nuó jó laikykis ato­
kiai; ♦ ti sentó l. (ai telefono) tave vos girdžiu;
tavo balsas kaip iš pó žemės; 2. bdv fig toli­
mas; menkas; una ~ a somiglianza nedidelis
panašūmas; l. párente, párente alia ~ a tolimas
giminaitis; šono ben l. dal pensare toli gražu
nem anaū; ♦ conóscere alia ~ a menkai pažinti
/ pažinoti; 3. bdv fig (distratto) išsiblaškęs; (in-
differente) abejingas; 4. prv toli; da l., di l. iš
tolo, iš toli; piú l. toliaū; tolyn; 5. prlk: l. (da
ącs) toli nuó kó; non l. (da qcs) netoli nuó kó;
♦ flk l. dagli occhi, l. dal cuore iš akių - iš šir­
dies.
lóntra dkt m zool ūdra.
look [luk] dkt v nkt išvaizda,
loquáce bdv šnekūs, kalbūs; plepūs,
loquacitá dkt m šnekumas; plepumas,
lordáre vksm (lór-) (ap)dėrgti; prišnerkšti,
lord [b:d, brd] dkt v nkt lordas,
lórdo, -a bdv 1. išsipurvinęs; (di qcs) visas sūtep-
tas (kuo); visas susitepęs; l. di sángue sukrū-
vintas; 2. comm bruto inv; peso l. bruto svoris;
♦ al l. delle ritenute neatskaičiavus / neatskai-
čius mokesčių.
loro 1. įv (compl. oggetto) juos mase, jas fem m
(pabrėžiant, t.y. būtent juos, jas); (in frasi nega-
tive) jų (pabrėžiant, t.y. būtent jų); amo l. myliu
juos (/jas); 2. įv: usato con varíe preposizioni:
a l. jiems mase, joms fem m (ppr. pabrėžiant,
t.y. būtent jiems, joms); con l. sū jais; su jomis;
da l. pas juos; pas jas; iš jų; di l. jų; in l. juosė;
jose; per l. jiems; joms; dėl jų; už juos; ūž jas:
su di l. añt jų; virš jų; davanti a l. prieš juos;
prieš jas; senza di l. be jų; parlo di l. kalbū apie
juós; uno (una) di l. vienas (viena) iš jų; lio
nostalgia di l. aš jų pasiilgau; l’ho saputo da L
sužinojau iš jų; 3. įv (soggetto) jiė mase; jós
fem m ; anche l. jiė (/ jós) irgi, jiė (/ jos) taip
pát; come l. kaip jiė (/ jós); non verranno ne­
anche l. jiė (/jó s) taip pat neateis; (perfino) ir
/ net jiė (/ jós) neateis; ♦ beate U kaip jóms
gerai!; sekasi jóms!; beati U kaip jiems gerai!;
379
sekasi jiems!; contenti U jei jiems gerai, tai
gerai; 4. įv, bdv (possessivo) jų inv; (se soggetto
e possessore coincidono) savo; ii l. libro jų
knyga; la l. situazione jų padėtis; ii l. nonno jų
senelis; a casa l. pas juos; conosci i l. amici?
pažįsti jų draugūs?; vengono con i l. amici jie
ateis sū savo draugais; ąuesta macchina non ė
nostra, ė la l. tai nė mūsų mašina, o jų; ♦ io sto
dalia l. aš juos palaikau; ne hanno fatta una
delle l. prisidirbo, kaip visada; vdgliono sempre
dire lai. jiė visada nori savo nuom onę pasakyti;
5. dkt v vns: spėndono dėl l. savo pinigus leidžia;
6. įv (comeplurale diL ei) (t.p. L .) Jūs; tamstos;
L. si accdmodino prašom tamstas į vidų.
losanga dkt m rombas,
losco, -a bdv įtartinas; neaiškus,
loto dkt v bot garždčnis.
lotta dkt m 1. grumtynės pi; (conflitto) kova; /.
Impari nelygi kova; la I. per l ’indipendenza
kova dėl nepriklausomybės; biol l. per l ’esi-
stenza kova dėl būvio; fare la l. grumtis; 2.fig
kova; l. alla disoccupazione (contro la crimina-
lita) kova sū nedarbu (sū nusikalstamumu); l.
per la pace kova dėl taikos; polit l. di classe kla­
sių kova; 3. sport imtynės pi; l. greco-romana
(tibera) graikų-romėnų (laisvosios) imtynės,
lottare vksm (lot-) 1. kovoti; (combattere) kautis;
(irt uno scontro fisico) grumtis; Z. per la liberta
(per la patria) kovoti dėl laisvės (už tėvynę); l.
con coraggio kautis drąsiai; 2. fig kovoti; /. con
sestessi kovoti sū savimi; l. contro la corruzione
kovoti sū korupcija; l. contro una malattia
(contro ii tempo) kovoti sū liga (sū laiku); l.per
la pace kovoti dėl taikos; 3. (come sport) imtis;
eiti imtynių; (essere un lottatore) būti imtyni­
ninku.
lottatore, -trice dkt v¡m imtynininkas, -ė.
lotteria dkt m loterija; biglietto della l. loterijos
bilietas; vincere alla l. išlošti / laimėti loteri­
joje;/;# ė una l. čia sėkmės reikalas,
lotto dkt v 1. „loto“ (toks azartinis lošimas, kur
reikia atspėti skaičius); giocare ai l. lošti „loto“;
2. (t.p. I. di terreno) (žemės) sklypas; 3. (partita
di merce) (prekių) partija; siunta,
lozione dkt m losjonas; l. per capelli plaukų los­
jonas.
lubrificante dkt v 1. tecn tepalas, tepalai; olio l.
(mašininė) alyva; l.fa r m lubrikantas.
lubriflcare vksm (-bri-) (pa)tėpti (tepalu ir pan.),
ištepti.
lucano, -a 1. bdv Bazilikatos (srities); 2. dkt r m
Bazilikatos (srities) gyventojas -a.
lucernàrio
lucchétto dkt v (pakabinamoji) spynà; mėttere ii
l. (a qcs) prirakinti / užrakinti (ką) spyna,
luccicànte bdv blizgantis, žibantis.
luccic¡ áre vksm [E, A] (lúe-) (essendo lucido)
blizgėti; žibėti; (brillare) spindėti; švytėti; (a
intermittenza) mirgėti; (della superficie dell’ac-
qua) raibuliuoti; ♦ le ~ano gli occhi di gioia
(jos) akys blizga iš džiaūgsmo;/ZA: non è tutt’o-
ro quel che ~ a nė viskas auksas, kàs auksu
žiba.
luccichio dkt v blizgesÿs; spindesÿs; mirgėjimas,
lùccio dkt v zool lydeka.
lúcciol¡ a dkt m 1. zool jonvabalis; žibukas fam ;
♦ flk prendere ~ e per lanterne visái nė taip /
klaidingai suprasti („jonvabalius palaikyti ži­
buriais“); 2. fig (prostituta) (naktinė) plaštakė.
lùc||e dkt m 1. šviesa (ir prk); la l. dėl giorno (del
sole) dienos (saules) šviesa; /. elèttrica elektros
šviesa; /. al neon neoninė šviesa; l. soffusa
netiesioginė šviesa; sprazzo di l. prošvaistė (ir
prk);pieno di l. labai šviesūs; alla velocità della
1. šviesos greičiu; fare l. (a qcn) (pa)šviėsti
(kam); togliere la l. (a qc) užstoti (kam ) šviesą;
m i dà fastidio la l. (m àno) akys bijo šviesos;
astr anno l. šviesmetis; ♦ a ~ i rosse tik su­
augusiems (apie filmą ir pan.); alla l. (di qcs)
atsižvelgiant (į ką), remiantis (kuo); alla l. dėl
sole atvirai, nieko neslepiant; darė alla l. (pa)-
gimdÿti, leisti ateiti į pasaulį; fare l. (su qcs)
išaiškinti (ką); gettare nuova l. (su qcs) pavaiz­
duoti (ką) visai kitaip; mėttere in l. nurodyti,
iškelti; mėttere in buo?ia (cattiva) l. pavaizduoti
gerą (blogą); méttersi in l. pasižymėti, p a­
sireikšti; portare alla l. (reperti) iškasti; vedere
la l. pasaulio šviesą išvysti; venire alla l. gimti;
2. fa m (energía elettrica) elektra; la bolletta del­
la l. sąskaita ūž elektrą; ii contatore (i fili) della
l. elektros skaitiklis (laidai); 3. (sorgente di lu­
ce) šviesa; (lampada) lempa; žibifitas; (lum e)
žiburys; le ~ i della città miesto žiburiai; accėn-
dere (abbassare, spégnere) la l. uždegti / įjungti
(pritemdyti, užgesinti / išjungti) šviesą; tenere
accesa la l. laikyti įjungtą šviesą; si ė spenta la
l. užgeso šviesa; 4. (di un automezzo) (ppr. dgs
~ i ) žibifltas; mezze ~ i pažibinčiai; ~ i di in-
gombro gabarito žibifitai; (laterali) šoniniai ži­
bintai di posizione / di stazionamento stovė­
jimo žibifitai.
lucénte bdv 1. blizgūs; spiñdintis; žėrintis; 2. fig
žvilgantis.
lucentézza dkt m 1. blizgūmas; 2. žvilgesys,
lucerna dkt m žibalinė lempa, žibalinė,
lucernàrio dkt v stoglangis.
lucértola
lucértola dkt m zool driežas,
lucidalábbra dkt v nkt lupų blizgalas.
lucidáre vksm (lu-) (nu)blizginti; (nu)šveisti; l. il
pavimento išblizginti grindis; /. le pósate ( n e ­
šveisti stálo įrankius; l. le scarpe nublizginti
batüs.
lucidatrice dkt m (grindų) blizgintüvas.
lucidatüra dkt m blizginimas; šveitimas,
luciditá dkt m aiškumas; blaivumas; momenti di
I. blaivumo akimirkos; pėrdere (di) l. apdúiti.
lúcido, -a 1. bdv blizgantis, blizgūs; spiñdintis;
éssere l. blizgėti; 2. bdv fig (di mente) blaivūs;
éssere l. blaiviai mąstyti; 3. dkt v (lucentezza)
blizgesys; ♦ tirare a l. (iš)šveisti; 4. dkt v (sos-
tanza per lucidáre) blizgiklis; l. per / da scarpe
batų blizgiklis, batų tepalas; daré il l. (a qcs)
(su)tėpti (ką) (tépalu); 5. dkt v (foglio) skai-
druólé (plėvelė vaizdams rodyti).
lucrativo, -a bdv pelningas, duodantis pelno,
lucro dkt v pelnas; organizzazione senza fini di l.
nė peíno organizacija,
lucroso, -a bdv pajamingas, pelningas,
ludotéca dkt m (stalo) žaidimų klubas,
luglio dkt v liepa; a L, in l. liepą, liepos menesį; il
4 L liepos 4-óji diena,
lúgubre bdv niūrūs; (tetro) nykūs,
lüi 1. įv (compl. oggetto) j[; (in frasi negative) jó
(pabrėžiant, t.y. būtent jo); amo liii myliu j[
(pabrėžiant, t.y. ne kitą myliu, būtent jį); 2. įv:
usato con vane preposizioni: a liti jám; con luí
sü juó; da luí pás jį; iš jó; di luí jó; in lüi jame;
per luí jám; dėl jó; už jį; su di luí añt jó; virš jó;
davanti a lüi prieš jį; senza di lüi be jó; se fossi
in lüi juó détas; lio nostalgia di lüi aš jó
pasiilgau; l’ho saputo da lüi sužinojau iš jó; 3.
įv (soggetto) jis; jisai; anche lüi jis irgi, jis taip
pát; come lui kaip jis; non sembra piii liii jis [
save nebepanašūs; (ėfuori di sė) jis nebesávas;
non verra neanche lui jis tai pat neateis; (perli­
no ) netjis neateis: ♦ beatolui! kaip jám gerai!;
(na, ir) sekasi jám!; contento lui! jéi jám gerai,
tai gerai; 4. dkt v n ktfa m bernas; kadras; ė ve-
nuta con il šuo liii ji atėjo sū savo bernu,
lumaiįca dkt m 1. zool šliužas; l.fa m (chioccio-
la) sraigė; 3. fig (di qcn) lėtapėdis -ė; (di qcs)
vėžlys (apie lėtą transporto priemonę).
lūmj|e dkt v 1. žiburys; l. a olio žibalinė lempa;
♦ a L di naso iš intuicijos; pėrdere il L della ra-
gione netekti próto; stor il Sécolo dei ~ i Švie­
čiamasis amžius; 2. (luce) šviesa; a l. di cande­
la žvakių šviesoje; 3.: fig chiédere ~ i paprašyti
patarimo.
lumicino dkt v dimin žiburėlis; ♦ cercare qcs con
380
il l. ieškoti kó sū žiburėliū; ėssere ai l. būti
mirties patale; ridursi ai l. baigti išsekti,
lumino dkt v spingsūlė.
luminositá dkt m 1. šviesim as; 2. fig (limpidez-
za) skaidrumas; 3. fig: l. dėl viso veido skaistu­
mas.
luminós||o, -a bdv 1. švytintis; šviečiantis; (di
luce) šviesos; segnale l. šviesos signalas; sor-
gente ~ a šviesos šaltinis; 2. (ben illuminato)
šviesūs; stanza ~ a šviesūs kambarys; 3. fig (ra­
dioso) spiñdintis (džiaugsmū); 4.fig (eccellen-
te) puikūs; idea ~ a puiki mintis,
luna dkt m 1. (t.p. la L.) mėnulis, mėnuo; /.
calante delčia; l. nuova jaunatis, jaunas mėnuo;
l. pieną pilnatis; /«/«' di l. mėnulio pjautuvas;
al chiaro di l. mėnesienoje; la L. cala (cresce)
mėnulis dyla (áuga); ♦ l. di miele medaūs
mėnuo; venire dalia l. iš mėnūlio nukristi; vo-
lere la l. norėti neįmanomo; ha la l. storta / di
traverso nė ta koja išlipo iš lovos; 2. astr (satel-
lite) palydovas; 3. zool: pesce l. mėnūlžuvė.
luna park dkt v nkt atrakcionų / pramogų par­
kas, lunapárkas.
lunar | e bdv mėnūlio; crateri M ėnūlio kra­
teriai;/ase l. mėnūlio atm aina / fazė; mappa I.
mėnlapis; rággio ~ r e mėnūlio spindulys,
lunario dkt v ūkininko kalendorius; ♦ sbarcare il
l. sudūrti galą sū galu.
lunático, -a bdv nepastovios nuotaikos,
lunedi dkt v nkt pirmadienis; (questo) l. (šį) pir­
madienį; l. prdssimo (scorso) kitą / ateinantį
(praeitą / praėjusį) pirmadienį; il l., di l., ai l.
pirmadieniais; io lo odio il l. nekenčiu aš pir­
madienių; ♦ fin l. nero juodasis pirmadienis;
L. delVAngelo antroji Velykų diena,
lunétta dkt m 1. archit liunėtas, liunėtė; 2. sport
baudų metimo linijos pūsmėnulis; andaré in I.
eiti prie baudų metimo linijos (mesti baudų).
lungagginj|e dkt m reikalo vilkinimas; ~ i būro-
crátiche biurokratizmas sg.
lunghézza dkt m 1. ilgümas; (come misura) ilgis;
l. di un lato di un triángolo trikam pio kraštinės
ilgis; (di) sei metri di l. šešių m etrų ilgio; fis l.
d ’onda bangos ilgis; ling la l. di una vocale
balsio ilgumas; 2. (durata) trukmė; ilgumas; la
l. di un film filmo trukmė; (eccessiva) filmo il­
gumas; la l. delgiorno dienos ilgūmas; 3. sport
(valties, žirgo) korpusas (kaip ilgio matas).
lūngi prv toli; ♦ ėssere l. (dal far qcs) toli gražu
nenorėti (ką daryti); kaip jst l. da me! nieku
gyvu!
lungimirante bdv toliaregiškas, toliaregis,
lungimiranza dkt m toliaregiškumas.
381
lūn||go I, -a 1. bdv ilgas; capelli ~ ghi ilgi plaukai;
maniche ~ghe ilgos rankovės; la strada piū
~ ga ilgiausias kelias; l. tre metri trijų m etrų
ilgio; una ~ ga telefonata ilgas telefono pokal­
bis; fare una ~ga vacanza atostogauti ilgai;/«
oride ~ghe ilgosios bangos; ling vocale ~ ga il­
gasis balsis; sport salto in l. šuolis į tolį; ♦ a l.
ilgai; stare fuori a l. ilgai nepareiti; a l. atidarė,
alla ~ga ilgainiui; a l. termine ilgalaikis agg;
con la faccia ~ ga ištįsusiu veidu; di gran ~ ga
superiore visa galva pranašesnis; di ~ga data
ilgametis; andare l. (di abito) būti per ilgam;
andarperle ~ghe ilgai užsitęsti;farla ~ga, ti-
rare in l., tirarla per le ~ghe tampyti gumą;
mėttersi in l. apsirengti vakarinę suknelę; 2.
bdv fa m (alto e magro) ilgas; 3. bdv fam (ten­
to)'. ėssere L (nei far qcs) lėtai (ką daryti): come
sei ~ ga neimangiare! kaip lėtai valgai!; 4. bdv:
caffe l. silpna kava; 5. dkt v (lunghezza) ilgis; ♦
in l. e in largo skersai išilgai (ir prk), plačiai;
per (ii) l. [ ilgį; 6. dkt v sport fa m aukštaūgis,
lūngo IIprlk 1. (di luogo) išilgai (ko)', palei (ką);
pro (ką); l. la strada išilgai kelio; (per via) pa­
keliui; ho un brivido l. la schiena šiurpulys eina
per nugarą; 2. (durante) per (ką); (ko) metu.
lungofiūme dkt v (upės) krantinė,
lungolago dkt v (ežero) krantinė,
lungomare dkt v pajūrio kėlias; (passeggiata) p a­
jūrio bulvaras,
lungometraggio dkt v ilgametražis (meninis) fil­
mas.
lunotto dkt v (autom obilio) galinis stiklas,
luogo dkt v 1. vieta; l. pūbblico vieša vieta; ii l. dėl
delitto nusikaltimo vieta; l. di nascita gimimo
vieta; l. di villeggiatura poilsiavietė; gram com-
plemento di l. vietos aplinkybė; ♦ dėl l. vietinis
agg, vietos; in luogo (di far qcs) užuot (ką
padarius); sul l. vietoje; l. comune šablonas,
štampas; t. di culto šventovė; l. di peną pataisos
nam ai pi; in primo l. pirmiausiai, pirma; in se-
condo l. antra; in ultimo l. galiausiai; avere l.
(į)vykti; 2. fig (momento adatto) (tinkamas)
metas; dirnon l. a procėdere atsisakymas iškelti
baudžiamąją bylą; ♦ a šuo l. savo laiku; fuori Z.
netinkam as agg; nė (savo) vietoje; non sarebbe
fuori l. būtų nė pro šalį; 3. geom: I. deipunti di
un piano aibė plokštumos taškų,
luogotenėnte dkt v mil leitenantas,
lūpa dkt m vilkė; ♦ la L. Capitolina Kapitolijaus
vilkė.
lupėtto dkt v 1. dimin vilkiukas; 2. (boy-scout)
jaunasis skautas; 3. (maglia) megztinis aukštu
kaklu.
lustro I
lupino dkt v bot lubinas.
lup Į|o dkt v 1. vilkas; fig fame da l. / ~ i vilko
apetitas; ♦ l. mannaro vilkolakis; Z. di mare
(marinaio) jūrų vilkas; tempo da ~ i bjaurūs
oras; kaip jst in bocca ai U = sėkmės! („vilkui į
nasrus!“:palinkėjimas susiduriant su sunkiu iš­
bandymu, egzaminu); kaip jst crepi (ii l.)! s
ačiū! („tedvesia vilkas!“: atsakant į minėtą p a ­
linkėjimą); flk ii l. perde ii pelo, ma non ii vizio
vilko tik plaukas keičiasi, bet nė prigimtis;
2. (t.p. cane 1.) vilkšunis; vokiečių aviganis,
lūppolo dkt v bot apynys.
lurid | o, -a bdv 1. baisiai nešvarūs; pripurvintas,
prišnerkštas; ♦ acąue nuotekos; 2. fig šlyk­
štūs.
lusinga dkt m 1. pataikavimas; 2. fig vilionė,
lusingare vksm 1. (ącn) pataikauti (kam); (ten-
tarė) vilioti (ką); 2. (farpiacere) pamaloninti,
lusingato, -a bdv: šono /., m i sento l. man labai
malonū, jaučiuosi pamalonintas.
lusinghiėr||o, -a bdv malonūs, pamaloninantis;
(briliante) puikūs; parole poco ~ e nekoks atsi­
liepimas sg; nė komplimentai,
lussarsi vksm 1. (di u n ’articolazione) išsinarinti,
išnirti; nikstelėti; 2. (qcs) išsinarinti (ką), išsi-
sūkti; Z. un piede išsinarinti pėdą.
lussazione dkt m m ed išnirimas, iš(si)narinimas;
nikstas.
lussemburghėse 1. bdv Liuksembūrgo; liuksem­
burgiečių; liuksemburgiėtiškas; iš Liuksembūr­
go; 2. dkt v/m liuksemburgietis,
lūsso dkt v prabanga, liūks(us)as; prašm atnu­
mas; di l. prabangūs agg, liuksusinis agg; beni
di l. prabangos prekės; ristorante di l. pra­
bangūs restoranas; vivere nei l. gyventi p ra­
bangoje; ♦ andare di l. nuskilti; concėdersi ii l.,
prėndersi ii l. (difarqcs) sau leisti (ką daryti).
lussuosamėnte prv prabangiai, prašmatniai,
lussuoso, -a bdv prabangūs, prašmatnūs; (di be­
ni) prabangiškas; liuksusinis fam .
lussureggiante bdv vešlūs,
lussūria dkt m gašlūmas, geidulingumas; (pas-
sione) geismas; geidulys,
lussurioso, -a bdv gašlūs, geidulingas,
lustrare vksm (nu)šveisti, (nu)blizginti.
lustrascarpe dkt v/m nkt batų valytojas -a.
lustrata dkt m: darė una l. alle scarpe (greitai)
pasiblizginti batus.
lustrin||o dkt v (ppr. dgs ~ f ) blizgūtis.
lūstro I, -a 1. bdv blizgantis, blizgūs; (lucidato)
nublizgintas; 2. dkt v blizgūmas; blizgėjimas;
3. dkt v fig (fama ) šlovė; darė l. (a qcs) (iš g a r­
sinti (ką).
lüstro II
lüstro II dkt v (quinquennio) peñkmetis.
luteranésim o dkt v reí liuteronizmas, liuterony-
bė; passare al l. pereiti Į liuteronybę.
luterano, -a 1. bdv liuteronų; liuteroniškas; pa-
store l. liuteronų pastorius; 2. dkt v/m liutero­
nas -ė.
lütto dkt v 1. gedulas; l. nazionale valstybinis ge­
dulas; vestirsi a /., portare il l. dėvėti gedulą;
382
♦ listato a l. su gedulo kaspinu; parato a L pa­
puoštas gedulo spalvomis; essere in l. nešioti
gedulą; gedėti; 2. (perdita) netektis -ies femm;
un grave l. skaudi netektis; ♦ chiuso per l. „už­
daryta: gedulas“,
luttuoso, -a bdv liūdnas; skaudūs; tragiškas; un
evento L skaudūs (/ tragiškas) įvykis,
lycra ['likra] dkt m lykra.
383
M
m f'emme] dkt v/m nkt 1. vienuoliktoji italų kal­
bos abėcėlės raidė', m minuscola mažoji „m“;
M maiuscola didžioji „m“; M di / come Milano
M kaip „M ilano“ (paraidžiui sakant vardą, žo­
dį ir pan.); 2. metro santrumpa; 3.: M romė­
niškasis skaitmuo, atitinkantis skaičių 1000.
ma I jngt 1. bet, o; tačiau; andrei, ma non posso
eičiau, bet negaliu; non tu, ma io né tū, 6 aš;
♦ non solo..., ma anche... nė tik..., bet ir... ;
2. (rafforzativo, a inizio frase) ir; na; ogi; kar­
tais neverčiamas; ma cerio! na, žinoma!; ma
dai! eik tu!; ma sei scemo? gál tū kvailas?; ma
che dici? ką čia šneki?; ma ąuali vacanze? ko­
kios dár atostogos?; ma non ti vergogni? kaip
tau nė geda!; 3. kaip dkt v nkt'. niente ma! jokių
prieštaravimų!, jokių „bet“ !
ma II jst => mah.
macabro, -a bdv kraupūs; klaikūs,
macaco zool makaka.
macché jst kur jaū!, kur teñ!, kur táu!; ką tū!
maccherón||e dkt v vamzdelis (makaronų rūšis);
makaronas; ♦ come ii cácio sui ~ i pats tas.
maccheronico, -a bdv m akarón iškas,
rnácchi ja I dkt m dėm e (ir fig); una m. di sugo
sulla cravatta padažo dėm ė añt kaklaraiščio;
m. di unto riebaluota dėme; astr le ~ e solari
saulės dėmės; eliminare una m. išvalyti dėmę;
farsi una m. susitepti; fig gli si ė riempito ii viso
di ~ e jám veidą išbėrė; fig una m. nella vita di
qcn juoda dėm ė kieno biografijoje; ♦ allar-
garsi a m. d ’dlio plisti žaibo greitumu,
mácchia II dkt m (boscaglia) brūzgynas; tanku­
mynas; m. mediterránea m akija; ♦ darsi alta m.
slapstytis (vengiant teisėsaugos).
macchiáre vksm 1. (su)tėpti, (su)terlióti; (spor-
care) (iš)mufzinti; m. di vino la továglia su­
laistyti staltiesę vynu; 2. (aggiungere latte, pan-
na) balinti, pabaltinti; 3.fig sutepti.
►macchiársi sngr 1. susitepti, teptis; susiter-
lióti; m. di inchiostro susitepti rašalu; 2. fig: m.
di un crimine padaryti nusikaltimą,
macchiáto, -a bdv, dlv 1. su dėmė, su dėmėmis;
dėmėtas; m. di inchiostro rašaluotas; m. di sán-
gue kruvinas; 2.: caffe m. balinta kava; latte m.
pienas sū kava.
macchiétta dkt m fig keistuolis.
rnacchin |a dkt m 1. mašina; mašinėlė; aparatas
(ir prk); m. da / per cucire siuvamoji mašina;
m. da / dėl caffe kavos aparatas; m. fotográfica
(digitale) (skaitmeninis) fotoaparatas; m. da /
per scrivere rašomoji mašinėlė; m. della veritá
mėlo detektorius; batiere a m. (at)spáusdinti;
fig la m. burocrática biurokratijos aparatas;
♦ a m. mašina; 2. fa m (automobile) autom o­
bilis, mašina; in m. mašina; parcheggiare la m.
(pa)statyti mašiną; salire in m. lipti / sėsti [
mašiną; si ė rotta la m. mašina sugedo; 3.: dgs
~ e (di una nave) mašinos; sala ~ e mašinų
skyrius; 4. fig (di qcn) mašina; robotas,
m acchináre vksm [A] (mác-) daryti machinaciją
(/ machinacijų),
m acchinário dkt v įrenginys; aparatas; dgs ~ i
įrenginiai; technika; agricoli žemės ūkio
technika.
macchinazióne dkt m machinacija; suktybė,
macchinétta dkt m dimin 1.: m. dėl caffe kavos
aparatas; 2. fa m (per i denti) plokštelė (dantų
padėčiai taisyti); 3. (pertagliare i capelli) skuti­
mosi mašinėlė,
macchinista dkt v mašinistas,
macchinóso, -a bdv sudėtingas; painūs,
macedonia dkt m 1. vaisių salotos pi; 2. fig miši­
nys, „tutti frutti“.
macelláio, -a dkt v/m 1. m ėsininkas -ė; (macel-
latore) skerdėjas -a; 2. fig (di medico scadente)
šuhdaktaris.
macelláre vksm (-cėl-) (pa)skersti (irprk), (pa)-
pjáuti.
macellazióne dkt m skerdimas,
macelleria dkt m mėsinė, mėsos parduotuvė,
macelio dkt v 1. skerdimas; anímale / bestia da
m. skerstinis gyvulys; ♦ carne da m. patrankų
mėsa; 2. (U lócale) skerdykla; 3.fig (massacro)
skerdynės pi; 4. fig (confusione) palaida bala.
macerare vksm (ma-) 1. (iš)mirkyti; (t.p. mėttere
a m.) (pa)merkti; 2. fig kankinti.
►macerársi sngr 1. (iš)mirkti; 2. fig kankintis,
macėrie dkt m dgs griuvėsiai; lūženos,
macero dkt v marka; rezervuaras (ppr. popieriui
mirkyti); carta da m. póperiaus atliekos pi.
machete [ma'tfete] dkt v nkt mačetė (toks peilis).
marigno dkt v (didžiulis) akmuo.
macilento
macilento, -a bdv sulysęs, sublogęs,
mácina dkt m girna; (la macchina) girnospl.
macinacaffe dkt v nkt kavamalė,
macinapépe dkt v nkt pipirmalė,
macináre vksm (má-) 1. (su)málti; (tritare) ( s u ­
trinti; 2.fig: m. chilómetrí įveikti ligas distan-
cijas.
macinát||o, -a 1.bdv, dlv maltas; (tritato) trintas;
carne ~ a malta mėsa; 2. dkt v (cereali) malti
grūdai pl; 3. dkt v (carne trita) m alta mėsa.
macinino dkt v 1. (t.p. m. da cajfe) kavós m alū­
nėlis; 2. fig gélda, kledaras (apie automobilį).
maciulláre vksm (schiacciare) (su)knėžinti.
macro- priešdėlis: pirmasis sudurtinių žodžių dė­
muo, rodantis sąsają su didelių matmenų kū ­
nais, dideliais dydžiais, pvz., macrocosmo, m a­
crocéfalo, m acroeconom ia ir t. t.
macrobiotic||o, -a bdv: dieta ~ a makrobiotinė
dieta.
macroscópico, -a bdv fig didžiulis, kreñtantis į
akis.
maculáto, -a bdv dėmėtas,
madama dkt m mano dama (ppr. iron).
mádia dkt m (per ii pane) duonkubilis; (creden-
za) indauja.
mádido, -a bdv šlapias; peršlapęs; m. di sudore
išpiltas prakaito.
Madonna dkt m 1. rel Madona; 2. art madona,
madornále bdv didžiulis, didžiausias,
madre dkt m 1. motina; m. adottiva įmotė; rel la
M. di Dio Dievo motina; 2. kaip bdv: lingua m.
gimtoji kalba; econ societá m. pagrindinė ben­
drovė; infscheda m. motininė plokštė,
madrelingua 1. dkt m (dgs madrilingue) gimtoji
kalba; 2. dkt v/m, bdv nkt gimtakalbis.
madrepátria dkt m tėvynė; gimtinė,
madreperla dkt m perlam utras; di m., in m. per­
lamutrinis agg.
madrépora dkt m zool m adreporá.
madrileño, -a 1. bdv M adrido; madridiečių; iš
Madrido; 2. dkt v/m madridietis -ė.
madrina dkt m krikštamotė, krikšto motina,
maestá dkt m nkt 1. didybė; didingumas; 2. (co­
me appellativo): Sua M. Jo didenybe; Vostra
M. Jūsų didenybe,
maestositá dkt m didingūmas, grandioziškumas.
maestoso, -a bdv didingas, grandiozinis,
maestra dkt m mokytoja; (educatrice) auklėtoja;
tn. elementare (pradinės mokyklos) mokytoja;
m. dipittura tapybos mokytoja,
maestrále dkt v šiaurvakaris.
maestranz||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) darbiniñkai pl.
384
maestría dkt m meistriškumas; con m. meistri­
škai (irprk).
maėstr||o, -a 1. dkt v mokytojas; (educatore) au­
klėtojas; m. di canto dainavimo mokytojas; m.
di scuola mokytojas; 2. dkt v (eccellenteprofes-
sionista) meistras; m. drafo auksakalys; mus
maestras, maestro; sport grande m. di scacchi
šachmatų didmeistris; mus m. di cappella ka­
pelmeisteris; ♦ m. di cerimónie cerem oni­
meistras; 3. dkt v stor magistras; 4. bdv pagrin­
dinis; muro m. kapitalinė siena; strada ~ a
pagrindinė gatvė,
malla dkt m mafija.
mafiós|¡o, -a 1. dkt v/m mafiozas -ė; 2. mafijos;
cosca ~ a mafijos / máfinis klanas,
maga dkt m burtininkė, magė.
magágna dkt m yda; (rogna) bėda.
magári 1. jst neblogai butų!; gerai butų!; (mi
piacerebbe molto) visai norėčiau!; (certo) žino­
ma!; (volesse U Cielo) duok Dieve!; l.p rv (for-
se) gál, galbūt; 3. prv (eventualmente) jei ką:
4.jngtfam (ánchese) net, jeigu; S.jngt (volesse
ii Cielo) kad tik.
magazziniére, -a dkt v/m sandėlininkas -ė.
magazzin|jo dkt v 1. sandėlis ; fondo di m. užsi­
gulėjusi prekė; 2.: dgs grandi ~ i universalinės
parduotuvės,
maggėse dkt v pūdymas.
mággio dkt v gegužė; a m., in m. gegužę; ♦ ii
Primo m. gegužės pirmoji,
maggiollno dkt v 1. (insetto) grambuolys; karkva­
balis; 2. (automobile) vabalas, vabaliukas (au­
tomobilis).
maggiorána dkt m bot mairūnas,
maggioránza dkt m dauguma; didžioji dalis -ies:
una m. didesnė dalis; m. assoluta (relativa, qua-
lificata) absoliučioji (santykinė, kvalifikuotoji)
dauguma; decisione presa a m. daugumos nu­
tarimas; econ azionista di m. kontrolinio akci­
jų paketo turėtojas / savinifikas; polit m. (di
governo) valdančioji dauguma; polit m. silen-
ziosa tylioji dauguma; ♦ in m. daugiausia,
maggioráre vksm (-gió-) (pa)didinti.
maggioráto, -a 1. bdv: prezzo m. padidinta kaina:
2. dkt m krūtininga moteris -rs.
maggiordómo dkt v (vyresnysis) liokajus.
maggiór||e 1. bdv didesnis; ii m. didžiausias; la
m. didžiausia; spese ~ i didesnės išlaidos; astr
l ’Orsa M. (Didieji) Grįžulo R atai pl; dir la m.
eta pilnametystė; ♦ a maggior ragione juo la-
biaū; la maggior parte didžiausia dalis; kaip
dkt m andaré per la m. búti añt bangos; 2. bdv
(pili numeroso) daugiaū (ko) inv; ~ í informa-
385
zioni daugiau informacijos; ii maggior número
di incidenti daugiausia avarijų; 3. bdv (piu an-
ziano d'eta) vyresnis; ii m. vyriausias; vyres­
nysis; ii fratelio m. vyriausias brolis; vyresnysis
brolis; 4. bdv (per im portanza) didžiausias,
svarbiausias; i scienziati didžiausi moksli­
ninkai; 5. bdv m il (di grado ) vyresnysis; (super­
lativo) vyriausiasis; stato m. vyriausiasis štabas;
6. bdv m us mažorinis; do m. c-dur, do mažoras;
tonalita m. mažoras; 7. dkt v/m (Upiu grande di
eta) vyriausias -a; 8. dk t v m at (segno “) ”) ne­
lygybės ženklas „daugiau“; 9. dkt v m il m a­
joras.
m aggiorėn n e dkt v/m, bdv pilnametis -ė; divert­
ía re m. pasiekti pilnametystę,
m aggioritario, -a bdv daugumos; p o lit (sistema)
m. balsų daugumos sistema,
m aggiorm én te prv 1. labiausiai; 2. (ancora piu )
dár labiaü.
m agia dkt m 1. magija; burtai pi, kerai p i, ♦ m.
nėra juodoji magija; 2. (gioco di prestigio) fo­
kusas; 3 .fig žavesys, kerai/?/,
m ágicam en te pr\> magiškai,
m agicjjo, -a bdv 1. magiškas; bacchetta ~ a burtų
/ stebuklinga lazdėlé, fórmula m. magiška for­
mulė; parola ~ a burtažodis; 2. fig žavingas;
kerintis.
maĮjgio dkt v: i Re Magi Trys Karaliai,
m ag istėro dkt v (insegnamento morale) moky­
mas.
m a g istra le bdv 1. (eccellente) meistriškas; 2.: i-
stituto m. pedagoginė profesinė mokykla,
m agistrato dkt v teisėsaugininkas -ė; magistra­
tas; (giudice ) teisėjas -a; (procuratore ) proku­
roras -ė.
m agistratū ra dkt m 1. teismo ir prokuratūros
organai p i, teisminė valdžia; teismai p i, 2. (i
giudici) teisėjai pi.
m áglia dkt m 1. (di filo, di una rete) akis -iės
(mezgimo, tinklo), akutė; di m. trikotažinis
agg ; lavoro a m. mezgimas; (ii capo) mezginys;
fare la m., lavorare a m. megzti; si ė sfilata una
m. nubėgo akis; 2. (di una catena e sim .) gran­
dis -iės; ♦ cotta di m. grandininiai marškiniai
p i, 3. (maglietta) marškinėliai pl; (maglione)
megztūkas; 4. sport sportiniai marškinėliai pi,
♦ m. nėra autsaideris; m. rosa „Giro d ’Itália“
lyderis,
m a g liá ia dkt m mezgėja.
m a glieria dkt m 1. trikotažas; mezginiai pi, m.
intima apatinis trikotažas; 2. (negozio) triko­
tažo parduotuvė; 3. (fabbrica ) mezgykla,
m a g lietta dkt m 1. marškinėliai p i, m. di cotone
mái
medvilniniai marškinėliai m. a maniche corte
marškinėliai trumpomis rankovėmis; 2. (inti­
m a) apatiniai marškiniai/?/,
m aglificio dkt v mezgykla,
m áglio dkt v kūjis.
m ag lió n e dkt v megztinis, megztūkas; m. di lana
vilnonis megztinis,
m agm a dkt v geol magma,
m agn áccia d k t v nkt suteneris,
m a g n a n im itá dkt m didžiadvasiškūmas.
m agn án im o, -a bdv didžiadvasis; didžiadvasiš­
kas; (generoso ) dosnūs,
m agn ate dkt v magnatas; m. dell’acciáio (della fi-
nanza) plieno (finansų) magnatas,
m a g n esia d k t m chim magnėzija.
m a g n esio dkt v chim magnis,
m agnete d k t v magnetas,
m agn ético, -a bdv 1. magnetinis; fis campo m.
magnetinis laūkas; 2. fig žavintis; patraukian­
tis (akį).
m agn etism o dkt v 1.fis magnetizmas; 2. fig žavu­
mas; patrauklumas,
m agnetizzáre vksm 1 .fis (į)magnėtinti; 2. fig su­
žavėti; pavergti,
m agn etofon o dkt v magnetofonas,
m agn íficam en te prv nuostabiai; puikiai,
m agn ificare vksm (-gni-) liaupsinti,
inagiiificcnza dkt m (grandezza) didingūmas.
m agn ifico, -a bdv nuostabūs; puikūs.
magnjĮo, -a bdv: aula ~ a didžioji salė, aula.
m agn olia dkt m bot magnolija,
m ago dk t v 1. burtininkas, magas; 2. (illusionis -
ta) fokusininkas; 3. fig asas.
m agón e dkt v tarm (in gola) kamuolys gerklėje,
m agra dkt m 1.: ii fiume ė in m. upė išseko / nu­
slūgo; 2. fig neperteklius; 3 .fa m : fare una m.
prastai pasirodyti,
m agreb in o, -a 1. bdv Magribo; iš Magribo; 2. dkt
v/m magribiėtis -ė.
m agrézza dkt m 1. liesumas; 2. fig menkūmas.
m ágr]|o, -a bdv 1. liesas; (snello) lieknas; (sottile)
plonas; (em aciato) sulysęs; diventare m. (su)-
liesėti; 2. (senza grassi) liesas; neriebūs; latte
m. liesas pienas; ♦ kaip prv mangiare m. sau­
sai valgyti; kaip dkt v mangiare di m. nevalgyti
mėsos, pasninkauti; 3. fig meñkas; skurdūs;
uit m. raccolto meñkas derlius; una ~ a con-
solazione menka paguoda un m. raccolto skur­
dūs derlius,
m ah js t na; ką gi; (chissá ) kažin,
m ái prv 1. niekada, niekuomet; quasi m. beveik
niekada, m. piu daugiaū niekada; non tiperdo-
neró m.! aš táu niekada neatléisiu!; non presta-
maialata
re m. un libro a rtessuno! niekada niekam ne­
skolink knygos!; non ti avevo m. visto cosl dar
niekada tavęs tokio nemačiau; i risultati šono
piu bassi che m. rezultatai žemesni nei kada
nors / nei bet kada nors; sei piu bella che m. tu
graži kaip niekada; fam m. che... kad nors
kartą...; ♦ m. e poi m. niekada niekada; piu
(meno) che m. labiau (mažiau) nei bet kada;
ąuanto aitri m. kaip niekas niekada; m. visto
neregėtas; kaip jst non šia m.! neduok / gink
Dieve!; flk meglio tardi che m. geriau vėliau
negu niekada; 2. (interrogativo) kada nors; sei
m. stato in Italia? ar esi kada nors buvęs Itali­
joje?; ma chi ei avrebbe m. pensato! na, ir kas
galėjo pagalvoti!; ♦ caso m., se m. jeigu ką;
kaip jngtjėi kartais; come m.? kodėl?; 3. (inter­
rogativo rafforzativo) ten; gi; ąuando m.? kada
gi?; kaip jst kur tau!; ma che dici m.! ką tu ten
šneki!; ma che sara m.? kas ten gali būti!; kaip
jst kas čia tokio!
maialata dkt m 1. kiaulystė; šunybė; 2. (osceni-
ta) nešvankybė,
maiale dkt v 1. kiaulė; paršas; (da ingrasso) mei­
tėlis; (carne di) m. kiauliena; prosciutto di m.
kiaulienos kumpis; 2.fig kiaulė com, paršas,
maialino dkt v paršas, paršiukas (irprk), parše­
lis.
maiolica dkt m majolika.
maionėse dkt m majonezas; con la m. su majo­
nezu.
mais dkt v nkt kukurūzas, kukurūzai; fiocchi di
mais kukurūzų dribsniai; insalata con ii mais
salotos sū kukurūzais,
maiūseola dkt m (t.p. lėttera m.) didžioji raidė;
scrivere con la m. rašyti didžiąja raidė; ♦ con la
m. (di rilievo) iš didžiosios raidės.
maiūscol||o, -a bdv 1.: lėttera ~ a didžioji raidė;
♦ (in) m. didžiosiomis raidėmis; 2. fig nepa­
prastas,
mal dkt v nkt => malė II 3., 4.
mala dkt m fam (malavita) nusikaltėlių pasaulis,
malaccorto, -a bdv neapdairūs,
malacopia dkt m jūodraštis.
malafėde dkt m nesąžiningūmas; agire / ėssere in
m. nesąžiningai / piktybiškai elgtis,
malaffare dkt v: donna di m. laisvo elgesio m ote­
ris.
malalingua dkt m liežuvautojas -a.
malamente p iv 1. nei šiaip, nei taip, prastai; ne­
vykusiai; 2. (in modo maleducato) šiurkščiai,
malandato, -a bdv 1. (di qcs) nuskurdęs; (di edi-
ficio e sim.) aptriūšęs; aplūžęs; 2. (di qcn) su­
kiužęs; negaluojantis; sunykęs.
386
malandrino dkt v 1. (furfante) nevidonas; 2.fam
(di bambino) išdykėlis,
malánimo dkt v 1. pagieža; 2.: ♦ di m. nenoro­
mis.
malánno dkt v 1. (malattia) negalavimas; nega­
lia; prendersi un m. susirgti; 2. (guaio) bėda.
malapėna dkt m\ ♦ a m. vos (vos); (con grande
fatica) vos nė vos, vargais negalais,
malaria dkt m maliarija,
malasórte dkt m nelaimė, nedalia,
malaticcio, -a bdv liguistas; geibūs,
maláto, -a 1. bdv nesveikas; ligotas; sergantis; m.
di anoressia sergantis anoreksija; ėssere m. sir­
gti; 2. bdv fig ligūistas; nesveikas; 3. dkt vjm
ligonis -ė; m. grave sunkūs ligonis; m. di cuore
širdininkas, širdies ligonis; m. di mente psi­
chikos ligonis; andaré a trovare un m. lankyti
ligonį;fmgersi m. apsimesti ligoniu; visitare un
m. apžiūrėti ligonį,
malattia dkt m liga; m. crónica (ereditária, ge­
nética, infettiva, professionale, venérea) lėtinė
(paveldima, genetinė, užkrečiamoji, profesi­
nė, venerinė) liga; m. della pelle odos liga;
ėssere in m. sirgti, nebūti darbe dėl ligos; fam
mėttersi in m. pasiimti biuletenį,
malaugurataménteprv nelaimei.
malaugurát|¡o, -a bdv 1. (di cattivo auspicio)
pranašaujantis nelaimę; 2. (maledetto) nelai­
mingas, nelemtas; 3.: nella ipótesi jéi taip
nutiktų (apie nepageidaujamą atvejį).
malaugūrio dkt v blogas ženklas; ėssere di m.
nešti nelaimę, nešti nesėkmę; ♦ uccello dėl m.
nelaimės pranašas,
malavita dkt m nusikalstamas pasaulis; m. orga­
n i s t a organizuotas nusikalstamūmas; i boss
della m. nusikaltėlių šulai / bosai,
malavoglia dkt m\ ♦ di m. nenoriai, nenoromis:
per nenorą,
malcapitáto, -a bdv, dkt v/m nelaimėlis -ė.
malcelato, -a bdv prastai slepiamas,
malcóncio, -a bdv 1. prastos būklės; sulamdytas:
2. (pešto) sūmuštas; apdaužytas,
malcontento, -a 1. bdv nepatenkintas; 2. dkt v ne­
pasitenkinimas; ii m. generole visuotinis / visų
nepasitenkinimas,
malcostūme dkt v 1. (immoralitá) nedorovė; iš­
tvirkimas, pasileidimas; 2. (disonestá) nesąži­
ningumas.
maldėstro, -a bdv nevikrūs; (goffo) nerangūs,
maldicénte bdv liežuvingas, apkalbus,
maldicénza dkt m apkalba; liežuviai pi.
maldispósto, -a bdv (verso qc) nepalankūs (kam):
(blogai) nusiteikęs (prieš ką).
387
mâle I l.p r v blogai; prastai; molto m. labai blo­
gai; malissimo labai labai blogai; šlykščiai; ati­
darė m. nepasisekti; mangiare m. neskaniai
(pa)valgÿti; parlare m. di ącti blogai apie ką
atsiliepti; promėttere m. gero nežadėti; stare
m., sentirsi m. blogai jaüstis; (provare un ma-
lore) pasijusti blogai; trattare m. (qcn) blogai
elgtis (su kuo)\ la gonna ti sta m. sijonas tau
netinka; ho dormito m. prastai miegojau; ave-
vo capito m. nė taip suprataū; ♦ poco m. nė
bėda; di m. in péggio kuô toliaü, tuô blogiaū;
bene o m. šiaip ar taip; pensare m. (di qcn) blo­
gai (apie ką) galvoti; restarci m., rimanerci m.
nusivilti; rispôndere m. (a qcn) negražiai atsa­
kyti (kam)', m. che vada blogiausiu atveju; l.js t
blogai; non m.!, mica m.!, niente m.! neblogai!,
visai nieko!
mâle II dkt v 1. blogis; ii bene e ii m. gėris ir blo­
gis; comméttere il m. daryti bloga; ♦ non tutto
ii m. vien per nuocere nėra tô blogo, kas neiš­
eitų [ gera; 2. (cosa non buona) blogybė; (dan-
no) skriauda; (sventura) nelaimė; fare dėl m.
(a qcn) įskaūdinti (ką); (nu)skriaūsti (ką);
fare m. alla salute kenkti sveikatai, būti ne­
sveikam; hai fatto m. (afarqcs) blogai, kàd... ;
♦ meno m. che... laimei...; kaip jst meno m.!
ačiū Dievui!; visa laimė!; kaip gerai!; non c ’è
m. neblogai; andare a m. sugesti; avérsela a m.
įsižeisti; 3. (sofferenza) skaüsmas; mal di denti
(di testa) dantų (galvos) skaüsmas; fare m.
(qcs a qcn) skaudėti (ką kam); (a qcn moral-
mente) įskaūdinti (ką);farsi m. užsigauti; su­
sižeisti; m ifa m. la spalla mân skaūda petį; ho
m. alla pància, ho mal di pància mân skaüda
pilvą; le scarpe mi fanno m. mân nuô batų
skaüda kojas; bâtai spaudžia (/ trina); 4. (ma-
lattia) ligà; m. incuràbile nepagydoma ligà
(ppr. apie vėžį); mal di mare juros ligà; sojfro di
mal d ’àuto mân blôga (darosi) važiuojant,
maledétto, -a bdv prakeiktas (irprk).
maledire* vksm prakeikti; kéikti.
malediziône dkt m prakeikimas; (imprecazione)
prakeiksmas; ♦ kaip jst m.! prakeikimas!
maleducataménte prv nemandagiai; šiurkščiai,
maleducàto, -a 1. bdv neišauklėtas, nekultūrin­
gas; nemandagūs; (anche di qcs) šiurkštus;
2. dkt v/m storžievis -ė.
maleducazione dkt m neišsiauklėjimas; (scorte-
sia) nemandagumas; è m .... nemandagu...
malefàtta dkt m piktadarystė, blogas darbas,
maleficio dkt v pikti kerai pl.
maléflco, -a bdv 1. piktadariškas; piktas; nelem ­
tas; 2. (dannoso) pražūtingas.
malizióso
maleodoránte bdv dvokiantis; (perché guasto)
pašvinkęs.
malėssere dkt v 1. negalavimas, prasta savijauta;
provare un senso di m. prastai jaustis; 2. fig
(inquietudine) neramumas; nėrimas,
malévolo, -a bdv piktanoriškas.
malfamáto, -a bdv prastos reputacijos; liūdnai
pagarsėjęs.
malfátto, -a bdv prastai padarytas; nedailūs,
malfattóre dkt v piktadarys,
malfėrmo, -a bdv netvirtas; ėssere m. sulle gambe
netvirtai stovėti añt kojų (irprk).
malformazióne dkt m išsigimimas,
malfunzionaménto dkt v (veiklos) sutrikimas,
málga dkt m „málga“ (Alpiųpiemenų troba).
malgascio, -a 1. bdv M adagaskaro, malagasių; iš
Madagaskaro; 2. dkt vjm malagásis -ė; 3. dkt v
malagasių kalba,
malgovėrno dkt v blogas (valstybės) valdymas,
malgrádo 1. jngt nors (ir), kad ir; m. ti avessi
avvertito nórs ir buvaū tave perspėjęs; 2. prlk
nepaisant (ko); m. tutto nepaisant visko; m. i
nostri sforzi nepaisant musų pastangų, nórs ir
stengėmės; 3. dkt v nkt: mió (7 tuo ir t. t.) m.
prieš mano (/ tavo e sim..) valią, nórs nenoro­
mis.
malia dkt m apžavai pi, kerai pi.
maliárdo, -a bdv apžavintis, kerintis,
malignare vksm [A] (parlare malė) (su qc) apkal­
bėti (ką), apkalbinėti,
malignitá dkt m nkt 1. piktūmas; pikta valia;
2. (maldicenza) apkalba.
malign||o, -a 1. bdv piktas; piktavališkas; chidc-
chiere ~ e pikti liežuviai; ♦ spiriti ~ i piktosios
dvasios; 2. bdv m ed piktybinis; tumore m. pik­
tybinis auglys; 3. dkt v: ii M. Nelabasis; 4. dkt
v/m piktanoris -ė; (chi parla malė) piktažo-
džiautojas -a.
malinconia dkt m melancholija; liūdesys,
malincónico, -a bdv melancholiškas; graudūs,
malincuóre dkt v n kt: ♦ a m . labai nenoriai,
malintenzionáto, -a dkt vjm neaiškus / įtartinas
tipas; piktavalis žmogus,
malintėso dkt v nesusipratimas; c ’ė (stato) un m.
įvyko nesusipratimas,
malizia dkt m 1. piktavališkūmas; pikta valia;
con m. piktybiškai; senza m. (di qcn) tyrós šir­
dies; 2. (sensuale) nekaltūm o jaūsm o stoka;
išoriškas naivumas (sekso klausimais); 3. (as-
tuzia) gudrybė,
malizióso, -a bdv 1. (malévolo) piktybinis; 2. (vi­
vace efurbo) valiūkiškas; padūkęs; 3. (sensua­
le) išdykęs, (tik) išoriškai naivūs; praradęs
malleäbile
nekaltum o jausmą; (solo di qcs) ne visai pa­
dorūs.
malleäbile bdv 1. (di metallo) kalus; tąsus; 2.fig
sukalbamas; nuolaidūs,
malleolo dkt v anat kulkšnis -ies fem m .
mallo dkt v bot gožėlė (žalias riešutų apvalkalas).
malloppo dkt v 1. (fagotto) ryšulys; 2. (bottino)
grobis.
malmenäre vksm (-/ne-) apdaužyti, (pri)mūšti.
malmėsso, -a bdv 1. (iri pessimo stato) apgailė­
tinos būklės; 2. (di qcn, sciatto) apsileidęs,
malnutrito, -a bdv prastai maitinamas,
malnutriziöne dkt m prasta mityba,
mal |o, -a bdv: ~ e parole užgaūlūs žodžiai; in m.
modo šiurkščiai; ♦ ridurre a mal partito pri­
spausti; (picchiare) sumūšti.
malöcchio dkt v bloga akis -lės fem m (prietaruo­
se); gettare ii m. (su qcn) nužiūrėti (ką)-, ♦ ve-
dere di m. (qc) šnairuoti (į ką); nepalankiai
žiūrėti.
malora dkt nr. andare / finire in m. nuskursti;
♦ delta m. sumautas agg; va’in m.! eik velniop!
malore dkt v (staigūs) sunegalavimas; alpulys; ė
stato colto da m. staiga jam pasidarė bloga,
malridötto, -a bdv apgailėtinos būklės,
malsano, -a bdv 1. nesveikas; (nocivo) žalingas
sveikatai; 2. fig žalingas, kenksmingas,
malsicüro, -a bdv 1. (poco sicuro) nesaugūs; un
quartiere m. nesaugūs rajonas; 2. (non stabile)
netvirtas,
malta dkt m kalkių skiedinys,
maltėmpo dkt v dargana; blogas oras; per it m. i
voli šono stati cancellati skrydžiai atšaukti dėl
prastų oro sąlygų,
maltėse 1. bdv Maltos; maltiečių; iš Maltos; 2. dkt
v/m maltietis -ė; 3. dkt v maltiečių kalba,
malto dkt v salyklas; di m. salyklinis agg.
maltolto dkt v neteisėtai įgytas turtas; grobis,
maltrattamėnto dkt v (di qc) smūrtas (prieš ką);
blogas / žiaurūs elgesys (su kuo); dir m. di mi­
nore vaiko kankinimas,
maltrattäre vksm 1. (qc) blogai elgtis (su kuo);
(nu)skriaūsti (ką); m. gli animali žiaūriai el­
gtis sū gyvūnais; 2. (trattare senza cura) lamdy­
ti; maigyti;/?# (su)darkyti.
maltrattäto, -a bdv, dlv nūskriaustas; skriaūdžia-
mas.
malumorjįe dkt v 1. bloga nuotaika; ėssere di m.
būti blogos / prastos nuotaikos; 2. (ppr. dgs
~ t) nesutarimas; 3. (malcontento) nepasiten­
kinimas,
mälva dkt m bot dedešva.
388
malvágio, -a 1. bdv blogas, negeras; piktas; ♦ non
m. visai nieko; 2. dkt v blogasis, piktadarys,
malvagitá dkt m nkt 1. (l’essere cattivo) nelabū-
mas, piktumas; 2. (atto cattivo) piktadarystė,
malversazióne dkt m dir turto pasisavinimas,
malvisto, -a bdv nemėgstamas,
malvivénte dkt vĮm nusikaltėlis -ė.
malvolentiéri prv nenoromis, nenoriai,
martiniu dkt m mamá; (t.p. mammina) mamytė;
♦ festa della m. Motinos diena; come m. lo ha
fatto nuogutėlis agg; kaip gimęs agg; kaip jst m.
mia!, m .!Dievulėli, Viešpatie!; vaje!; po para-
liūkais!
mammella dkt m 1. (m oters) krūtis -ies; 2. (di
anímale) tešmuo.
mammiferjĮo dkt v žinduolis; zool i ~ i žinduo­
liai.
mammografia dkt m m ed mamografija.
mani mol a dkt m: (viola) m. kvapioji našlaitė,
mammut [-’mut] dkt v nkt zool mamutas,
manager [’mened3er] dkt v/m nkt vadybininkas
-ė; ii m. di un attore aktoriaus vadybininkas,
manáta dkt m 1. (manciata) sauja; 2. (colpo) tap­
šnojimas; (schiaffo) pliaukštelėjimas; darė una
m. sulle spalle patapšnoti per petį.
manca dkt m kairioji pūsė; ♦ a destra e a m. vi­
sur; šefl ir teū.
mancaménto dkt v alpulys; (l’azione) nualpimas,
mancante bdv 1. (che non c ’ė) trūkstamas; (spa-
rito) diūgęs; 2. (privo di qcs) stokojantis (ko).
mancánza dkt m 1. trūkumas, stoka; m. difondi
(di cibo, di tempo) lėšų (maisto, laiko) trūku­
mas; m. di affetto meilės stoka; m. di rispetto
nepagarba; dir per m. di prove pritrūkus įro­
dymų; ♦ in m. (di qcs) nesant (ko), trūkstant:
pritrūkus; in m. d ’altro iš bėdos; sentire la m.
(di qc) ilgėtis (ko), pasiilgti; sento la tua m.
pasiilgau tavęs; 2. fig (errore) nusižengimas:
(scortesia) netaktas; comméttere una m. pada­
ryti netaktą, pasielgti netaktiškai; 3. fig (di-
fetto) trūkumas, yda; defektas.
man||cáre vksm 1. intr [E] trūkti (ko); (non ba­
stare) neužtekti (ko); (non esserci) nebūti (k o ):
(sparire) diñgti; venire a m. (esserci difetto)
pristigti, pritrūkti; non ~ ca nulla nieko ne­
trūksta; qui ~ ca una firma čia trūksta parašo:
ė —cata la luce diñgo elektra; ~ ca da casa da
un anno jaū mėtai kaip jó namie nėra; ♦ sen-
tirsi m. silpna darytis (kam); mi ~ ch i mán
tavęs trūksta, pasiilgau tavęs; viene a m. la tér­
ra sotto i piedi žemė slysta iš pó kojų; 2. intr
[E] (moriré) atsisveikinti sū gyvenimu, nueiti i
kapus; 3. intr [E] (restare) likti; trūkti (ko); ~ o
389
poco alie vacanze nedaug liko iki atostogų;
♦ ~ c a un quarto alle sei be penkiolikos šešios;
c’ė ~cato poco vos (kažkas neįvyko); ei ~che-
rebbe altro! dár tó betruktų!; ei ~ ava solo qu-
esto! to tik ir truko!; 4. intr [A] (essereprivo di
qcs) neturėti (ko); stokoti (ko); m. di fondi
neturėti lėšų; m. di tutto visko stokoti; 5. intr
[A] (venir meno a qcs) neįvykdyti; m. ai dovere
neatlikti pareigos; m. alia parola data netesėti
duoto žodžio; ♦ m. di rispetto (a qcn) nepa­
garbiai pasielgti (su kuo); 6. intr [A] (omette-
re): non m. (difar qcs) būtinai (ką daryti); non
~cheró di scriverti aš táu būtinai parašysiu; ii
film non ha ~cato di commuóvere filmas tikrai
sujaudino; 7. tr (qcs) nepataikyti (į ką); m. ii
berságlio nepataikyti (į taikinį); m. la coinci-
denza pavėluoti į persėdimą; m. un obbietti-
vo nepasiekti tikslo; m. un’occasione praleisti
progą.
mancát¡|o, -a 1. bdv (di qcs) nepavykęs; (ineffi-
cace) nevykęs; occasione ~ a praleista proga;
in caso di m. pagamento nesumokėjus; 2. bdv
(di qcn) nevykęs; ♦ e un avvocato m. iš jó butų
išėjęs geras advokatas; 3. dlv kaip jst: m.! pró
šalį!
manche [monj] dkt m nkt sport (sci) leidimasis,
manchévole bdv ydingas; su trūkumais,
rnancia dkt m arbatpinigiai pi; lasciare 1 litas di
m. palikti litą arbatpinigių.
manciat||a dkt m sauja, saujelė (irprk); ima m. di
riso ryžių sáuja; fig una m. di secondi keletas
sekūndžių; ♦ a ~ e saujomis,
mancino, -a 1. bdv kairys; 2. bdv: tiro m. kiauly­
stė; 3. dkt v/m kairiarafikis -ė; sport kairys -ė.
manco p rvfa m nė; m. un minuto nė minutės; m.
mi guarda į manė nė nežiūri; ♦ m. per idea! nė
nesvajok!; anaiptol!
mandante dkt vjm (nusikaltimo) užsakovas -ė.
mandaráncio dkt v saldusis mandarinas,
mandjjare vksm 1. (iš)siiįsti; atsiųsti, nusiųsti;
pasiųsti; m. un bacio (saluti) siųsti būčinį (lin­
kėjimus); m. dei fiori atsiųsti gėlių; m. un tele-
gramma (iš)siųsti telegram ą; m. leflglie in di­
scoteca išleisti dukras [ klūbą; m. in esilio
ištremti; m. a chiamare qcn nusiųsti ko (pa­
kviesti); m. (qcn) come rappresentante siųsti
(ką) atstovū; m. giu nuryti; fig nukęsti; m. a
comprare U laite pasiųsti pieno (į parduotūvę);
sport m. ai tappeto nokautuoti; fig m. a morte
nuteisti mirtimi; ♦ m. avanti palaikyti; tvar­
kyti; m. via išvaryti, išvyti; m. a capo una paro­
la (nu)kėlti žodį į kitą eilūtę; m. un sacco di
accidenti, m. al diávolo (pa)siųsti velniop; m. a
manganėllo
monte, m. all’dria sujaukti; sugriauti; (annul-
lare) panaikinti; m. in onda rodyti (per televi­
ziją), transliūoti; m. in rovina sužlugdyti; piove
che Dio la ~ a lyja kaip iš kibiro; che Dio ce la
~ i buona! tepadeda mums Dievas!; 2.: m. in
frantumi / in pezzi sudaužyti į gabalus / į šukes
/ f šipulius; ♦ m. in bėstia įsiutinti; 3. (emanare)
leisti; skleisti; m.fum o rūkti, leisti dūmus; m.
cattivo odore dvokti, skleisti blogą kvapą; m.
un grido surikti.
►mandarle įvdž:fam non m. a dire rėžti į akį.
mandarino I dkt v 1. (ilfrutto) mandarinas; 2. bot
(l’albero) m andarininis citrinmedis,
mandarino II dkt v stor mandarinas,
mandata dkt m (di chiave) rakto sukimas; chiū-
dere a ddppia m. (už)rakinti dū kartūs pasukant
raktą.
mandato dkt v 1. dir (ordine) orderis; m. di cat-
tura (di perquisizione) arešto (kratos) orderis;
m. di comparizione šaukimas į teismą; 2. dir
(proeura) įgaliojimas, mandatas,
mandibola dkt m anat žandikaulis,
mandolino dkt v mus mandolina,
mandorla dkt m migdolas (vaisius); ♦ occhi a m.
siauros akys (ppr. apie rytiečius).
mandorlato dkt v gastr (kietas) migdolų pyragas,
mandorlo dkt v bot migdolas (medis).
mandria dkt m banda, kaimenė,
mandriano dkt v kerdžius; ganytojas,
mandrillo dkt v 1. zool mandrilas; 2. fam ištvir­
kėlis.
mandrino dkt v tecn 1. (di macchina utensile)
griebtūvas; 2. (punta di trapano) grąžto antga­
lis, grąžtas.
maneggėvole bdv patogūs naudotis, parankūs,
maneggiare vksm (-neg-) 1. (qcs) valdyti (ką);
mokėti naudotis (kuo); m. esplosivi dirbti sū
sprogstamosiomis medžiagomis; ♦ m. con cu-
ra (scritta) atsargiai! (užrašas ant pakuotės);
2. (modellare con le mani) minkyti; 3. fig (am-
ministrare) tvarkyti; 4.: m. un cavallo prajodi-
nėti arklį.
manėggio dkt v 1. (ūso) panaudojim as; 2. (intri-
go) manipuliacija; 3. fig (gestione) valdymas;
tvarkymas; 4. (di cavalli) maniežas,
maneggione, -a bdv intrigantas -ė.
manėseo, -a bdv linkęs (lengvai) ranką pakelti,
brutalūs; agresyvūs.
manėtt||a dkt m 1. (levetta) svirtėlis; (manopola)
rankenėlė; 2.: dgs ~ e antrankiai; mėttere k ~ e
(a qcn) uždėti (kam ) antrankius,
manforte dkt m: darė m. pagelbėti; patalkinin­
kauti.

manganèse
manganėllo dkt v bananas, policininko lazda,
manganėse dkt v chim manganas,
mangeréccio, -a bdv valgomas,
mangiábile bdv valgomas; (da animali) ėdamas.
mangiá||re vksm 1. valgyti; (qcs interamente)
(su)válgyti; (consumare un pasto) (pa)válgyti;
m. ilformággio valgyti sūrį; m. una melą suval­
gyti obuolį; m. bene (a sazieta, poco, di piu)
skaniai (sočiai, mažai, daugiau) valgyti; m.
cibi grassi riebiai valgyti; m. qualcosa užkąsti;
m. ai ristorante valgyti restorane; m. fuori
valgyti nė namie; išeiti (pa)válgyti; comprare
da m. pirkti valgyti; darė da m. (a qcn) duoti
(kam ) valgyti; (nutriré) (pa)m aitinti (ką);fare
da m. daryti valgyti, gaminti (valgyti / valgį);
lava le mani prima di m.! plauk rankas prieš
valgį!; hai giá ~ to ? ar jaū pavalgei?; ♦ dopo
~ to pavalgius; pó pietų (/ valgio irpan.); fig
m. con gli occhi ryti / valgyti akimis; m. vivo
(qcn) suėsti (ką) gyvą; f Ik l ’appetito vien ~ndo
apetitas didėja bevalgant; 2. (di animali) ėsti;
(qcs interamente) (su)ėsti; (un p o ’) (pa)ėsti;
(rodere) (su)graužti; darė da m. (a qc) duoti
(kam ) ėsti; (pa)šėrti (ką); 3. (a scacchi e sim.)
(nu)kirsti; 4. fig (corrodere) (su)ėsti; graužti;
5. fig (consumare) (su)ryti; (iš)eikvoti; ♦ kaip
dkt v nkt ė tutto un mángia mangia s visi gal­
voja tik apie savo kišenę; 6. fig (aggredire qc)
ėsti; 7. kaip dkt v valgymas; (cibo) maistas;
(pasto) valgis; un m. sano sveikas valgymas,
sveika mityba; eccédere nei m. piktnaudžiauti
maistu; qui il m. ė buono čia skaniai valgoma.
►mangiársi sngr 1. (rafforzativo) => mangiáre
1.-4.; 2.: ♦ m. le mani nagus graužtis; m. le pa­
role nukąsti žodžiūs; m. le unghie kramtyti
nagus; 3. fig (spetperare) (iš)švaistyti, (iš e ik ­
voti; 4. sport: m. un difensore išmaudyti gynė­
ją; m. ungol nepasinaudoti aiškia proga įmušti
Įvartį.
mangiata dkt m : che m.! kaip prisivalgiau!; farsi
una bella m. labai sočiai pavalgyti,
mangiatóia dkt m ėdžios pi.
mangime dkt v pašaras; (per uccelli) lesalas; m.
per pesci žuvų pašaras; darė il m. alle gailine
lesinti vištas,
mangióne, -a dkt v/m ėdrūnas,
mangiucchiáre vksm kramsnoti; pamažu valgyti,
mango dkt v 1. (il frutto) mangas; succo di m.
mangų sultys pi; 2. bot (l’albero) mangámedis.
mangüsta dkt m zool mangustá.
mani la dkt m m ed manija (irprk); ~ e di gran-
dezza didybės manija sg; m. di persecuzione
persekiojimo manija; fig la m. del bailo šokių
1
390
manija; fig avere la m. (di qcs) būti pam išu­
siam (dėl ko); (di far qcs) turėti keistą įprotį
(ką daryti).
maniacàle bdv 1. m ed maniakinis; (di mania)
manijos; 2. fig maniakiškas,
maniaco, -a dkt v/m 1. med maniakas -ė; m. omi­
tida žudikas maniakas; m. (sessuale) seksuali­
nis maniakas; 2. fig aistruolis -ė; maniakas -ė;
m. dėl lavoro darbo maniakas; darbohôlikas
f am.
m ani||ca 1. dkt m rankovė; a ~che corte (lun-
ghe), con le ~che corte (lunghe) trumpomis
(ilgomis) rankovėmis; senza ~che berankovis
agg; rimboccarsi le ~che atsiraitoti rankoves
(irprk); ♦ me~įa m. trum pa rankovė; di m. lar­
ga atlaidus agg; di m. stretta griežtas agg; darė
una m. di botte (a qc) prilupti (ką), lupti (kam)
kailį; 2. spreg gauja,
manicaretto dkt v gardėsis, skanumynas,
manichétta dkt m žarna (ppr. gaisrinė).
manichino dkt v manekenas (irprk).
mànico (dgs -ci/-chi) dkt v kotas; (impugnatura)
rafikena; (di tazza, pentola) ąsa, ąsėlė; (di un
secchio) lankelis, pasaitas; m. di padella kep­
tuvės rafikena; m. di scopa šluotos kotas, šluot­
kotis; fig stuobrÿs; m. dėl violino smuiko kak­
lelis.
manicomio dkt v f am fig beprotnamis,
manicotto dkt v 1. (di pelliccia) mova (rankoms
susikišti); 2. tecn mova; Įmova,
manicure [mani'kjur] inv 1. dkt m manikiūras:
2. dkt v/m manikiūrininkas -ė.
manier a dkt m 1. būdas; maniera; m. di parlare
kalbėjimo būdas, kalbėsena; alla stessa m.
vienodai; in nessuna m. niekaip; in questa m.
šitaip, šiuo būdu; in m. scorretta netaisyklin­
gai; (malė) blogai; in che m.? kokiu būdu?:
♦ buone ~ e geros manieros; kaip jngt in m.
che... taip, kad... ; kaip jst che ~ e! kàs per m a­
nieros!; 2. (stile) maniera, stilius; alla m. (di
ųc) kieno stiliumi; art di m. manieringas agg.
manieràto, -a bdv manieringas,
manierismo dkt v art manierizmas,
maniéro dkt v dvaro rūmai pi; pilis fem m .
manifattùra dkt m 1. (produzione) gamyba; ap­
dirbimas; 2. (opificio) fabrikas; manufaktūra,
manifestante dkt v/m m anifestantas -ė.
manifestare vksm (~fè~) 1. tr (esprimere) (iš)-
rėikšti; (mostrare) (pa)ródyti; m. gratitùdine
išreikšti / parodyti dėkingumą; m. le prdprie
intenzioni parodyti savo ketinimus; m. una
preferenza išreikšti pageidavimą; 2. intr [A]
dem onstruoti, manifestuoti.
391
►m anifestársi sngr pasireikšti, reikštis; (farsi
vedere) apsireikšti; pasirodyti,
manifestazióne dkt m 1. manifestacija, dem on­
stracija; m. non autorizzata nesankcionúota
demonstracija; 2. (evento) renginys; m. cultú­
rale (sportiva) kultūrinis (sporto) renginys;
3. (U manifestarsi) pasireiškimas; apraiška;
4. (ii manifestare) parodymas; (espressione) iš­
reiškimas, išraiška.
m anifesto I, -a bdv akivaizdūs; neabejotinas,
m anifesto II dkt v 1. skelbimas, afiša; (poster)
plakatas; attaccare un m. pakabinti skelbimą;
2. (t.p. m. programmático) manifestas,
m aniglia dkt m rañkena, rankenėlė,
manigóldo dkt v nenaudėlis,
m anipulare vksm (-ni-) 1. dirbti (raftkomis);
(modellare con le mani) minkyti; m. sostanze
radioattive dirbti su radioaktyviomis m edžia­
gomis; 2.fig (qc) manipuliuoti (kuo); m. infor-
mazioni m anipuliuoti informacija,
m anipolatóre, -trice dkt v/m manipuliatorius -ė.
manipolazióne dkt m fig manipuliacija,
m anipolo dkt v (di persone) būrelis,
man i s ta la i dkt v kalvis (kuris arklius kausto).
rnanna dkt m 1. mana; 2 .fig (fortūna) sėkmė,
m annaggia jst velnias!; prakeikimas!; po galais!
m annáia dkt m kapóklis.
m aunant, -a bdv: lupo m. vilkolakis, vilkátas.
man ¡lo (dgs -i) dkt m 1. ranka; plaštaka; m. de-
stra (sinistra) dešinė (kairė) ranka; fatto a m.
rafikų dárbo; crema per le ~ i rafikų kremas;
rapiña a m. armata ginkluotas apiplėšimas;
baciare la m. bučiuoti rafiką: darė la m. paduoti
ranką; lavarsi le ~ i rankas (nusi)pláuti; strin-
gere la m. paspausti rafiką; tenere (prendere)
per m. laikyti (paim ti) už rañkos; ♦ a m.
rañkinis agg; (manualmente) rañkomis; rañ-
kiniu būdū; per m. (di qcn) per (ką); kieno
(žymi veikėją); freno a m. rañkinis stabdys; la­
vare a m. skalbti rañkomis; alia m. sukalbamas
agg, prieinam as agg; a ~ i nude plikomis rañ­
komis; a ~ i vuote tuščiomis rañkomis; fuori
m. nuošalūs agg; nuošaliai; m. nella m. ranka
rañkon; con le ~ i nei sacco nusikaltimo vie­
toje; a portata di m. po ranka; pulite švarios
rañkos; di seconda m. vartotas, nenaūjas; iš
antrų rañku; (di vestito) padėvėtas; chiédere la
m. (di qcn) pasipiršti (kam), paprašyti (kieno)
rañkos; darė una m. padėti; talkinti; ėssere in
m. (di qcn) būti (kieno) rañkose;fare man bas-
sa susišluoti; farsi / lasciarsi prendere la m.
(esagerare) persūdyti; (non controllarsi) nesu­
sivaldyti; lavársene le ~ i nusiplauti rankas:
manovráre
mėttere m. (a qcs) griebtis (ko); fig imtis; mėt-
tere le ~ i addosso a qcn kelti rankas prieš ką;
mėttere la m. sul fuoco duoti rafiką nukirsti;
mėttersi le ~ i nei capelli plaukus rautis, nagus
graužtis; passare di m. in m. eiti iš rafikų i
rankas; prėndere la m., farci la m. (imprati-
chirsi) įgusti; prasilaužti; stare con le ~ i in m.
būti rankas sudėjus; toccare con m. patirti
(pačiam), išbandyti; venire alle ~ i grumtis,
su(si)kibti; ha le ~ i bucate pas j[ pinigai nešy­
la; kaip jst ~ i in alto! rankas aukštyn!; kaip jst
giii le ~ i! šalin rankas!; 2. fig braižas; ranka;
3. (lato): m. destra dešinė, dešinioji pusė; m.
sinistra kairė, kairioji pusė; tenere la m. destra
laikytis dešinės; 4. (strato di colore e sim.)
sluoksnis (dažų ir pan.); darė una m. di vernice
(a qcs) užtepti (ką) dažais; 5. (a carte) (kortų)
lošimas; (giro) kortos p i (gautos vienoje ranko­
je); 6. => m anciata; 7.: ♦ a m. a m., man m.
pamažu; po truputį.
m anodopera dkt m 1. d a r b o j ėg a :fabbisogn o (ca-
renza) di m. darbo jėgos poreikis (trukumas);
2. (costo di un lavoro) darbas; darbo įkainis,
m anom etro dkt v fis manometras,
m anom ėttere* vksm: m. un contatore pažeisti
skaitiklį; m. un dispositivo paveikti įtaiso vei­
kimą; m. un documento kažką padirbinėti
dokumente; m. un pacco neteisėtai atidaryti
siufitą; prikišti nagus prie siuntos; m. le prove
suklastoti įrodymus; m. una serratura bandyti
atrakinti spyną; fig m. un diritto pažeisti teisę,
manomissione dkt m pažeidimas; (falsificazio-
ne) klastojimas; (tentato scasso) bandymas iš­
laužti.
manopola dkt m 1. rankenėlė; reguliatorius; gi­
ra r e una m. pasukti rankenėlę; 2. (ii guanto)
kumštinė (pirštinė),
m anoscritto, -a 1. bdv rankraštinis; (pa)rašytas
ranka; 2. dkt v rankraštis,
manovale dkt v nekvalifikuotas darbinifikas; ju o ­
dadarbis.
manovėlla dkt m (paleidimo) rankena, rankenė­
lė; ♦ a m . prisukamas agg.
m andvr |a dkt m 1. manevras (ir prk); econ m.
fiscale mokestinės priem onės pi; fare m. m a­
nevruoti; fig ~ e politiche politiniai manevrai;
2. mil manevras; manevrai pi.
manovrabile bdv manevringas; lengvai valdomas,
m anovrare vksm (-nd-) 1. tr (azionare) paleisti;
(controllare) valdyti; (guidare) vairuoti; 2. tr
fig manipuliuoti (kuo); 3. tr mil dislokuoti;
4. intr [A] manevruoti (irprk); 5. intr [A] sport
refigti derinį; žaisti.
manovratóre
m anovratóre, -trice dkt v/m 1. (guidatore) vai­
ruotojas -a; 2. fig manipuliatorius -ė; intrigan-
tas -ė.
manrovéscio dkt v smūgis atgalia ranka,
m an sarda dkt m mansarda,
m ansión || e dkt m užduotis -iés; pavedimas; dgs
~ í pareigos; svólgere I esercitare le ~ í (di qc)
eiti (kieno) pareigas,
m ansueto, -a bdv romus; nuolankūs; (pacifico)
taikūs.
m ansuetüdine dkt m romumas; nuolankumas,
m anta dkt m zoo! m anta (į rają panaši žuvis).
m antellina dkt m pelerina,
m antello dkt v 1. apsiaūstas; skraistė; 2. (pelo di
anímale) kailis; 3. geol mantija,
mantenére* vksm 1. (fare durare) palaikyti; (con­
servare) išlaikyti; m. i contatti palaikyti ryšius;
m. Vordine palaikyti tvarką; m. un segreto iš­
laikyti / saugoti paslaptį; m. in vita palaikyti
(kieno) gyvybę; sport m. un titolo apginti titulą;
2. (tener fede) (qcs) (iš)tesėti (ką), laikytis
(ko); m. una promessa tesėti pažadą; 3. (dar
da vivere) išlaikyti.
►m an||tenérsi sngr 1. išsilaikyti, laikytis; (iš)-
likti; m. calmo išlikti ramiam; m. in disparte
laikytis nuošalyje; m. in forma išlaikyti gerą
formą; m. in salute išsilaikyti sveikam; ii tempo
si —tiene (bello) orai laikosi, orai išlieka geri;
2. (sostentarsi) pragyventi,
m antenim énto dkt v 1. palaikymas; ii m. della
pace taikos palaikymas; 2. (sostentamento m a­
teriale) išlaikymas; ii m. dei figli vaikų išlaiky­
mas; 3. (rispetto) laikymasis; ii m. di una pro­
messa pažado įvykdymas,
m ántice dkt v dūmplės pi.
m ántide dkt m zool (t.p. m. religiosa) maldiniñ-
kas.
m anto dkt v 1. (mantello) mantija; 2. (copertura)
danga; m. stradale kelio danga; 3.fig skraistė;
un m. affábile lipšnumo skraistė; 4. (pelo) (žir­
go) kailis.
m antována dkt m (di tenda) lambrekėnas (trum­
pa užuolaidėlė virš lango).
m anuale I bdv 1.: lavoro m. fizinis darbas; 2. (non
automático) rañkinis; rafikų.
m anuale II dkt v vadovėlis; (compendio, guida)
žinynas; m. di conversazione pasikalbėjimų
knygelė; m. digiardinággio sodininkystės žiny­
nas; m. scolástico mokyklinis vadovėlis; ♦ da
m. pavyzdinis agg.
m anualm ente prv rañkiniu būdu; rañkomis.
m anübrio dkt v 1. (dviračio / motociklo ir pa n .)
vairas; 2. sport svarmuo.
392
m anufátto dkt v (rafikų darbo) dirbinys; (indu­
stríale) (pram onės) gaminys,
m anutenzióne dkt m (techninė) priežiūra; m. or­
dinaria einamasis remontas,
mánzo dkt v jautis; (carne di) m. jautiena; m. ar-
rosto jautienos kepsnys,
m áppa dkt m žemėlapis; m. in scala 1:100 (uno a
cento) žemėlapio mastelis 1:100 (vienas su
šimtū); biol m. cromosdmica chromosomų rin­
kinys.
m appam óndo dkt v 1. (globo) gaublys; 2. (plani-
sfero) Žem ės žemėlapis, planisfera,
m ar dkt v n kt => m are 1., 2.
m arachėll||a dkt m vaikiška / padaužiška išdai-
ga; fare ~ e krėsti išdaigas; išdykauti,
m arásm a dkt m 1. m ed marazmas; 2 .fig (confu-
sione) jovalynė,
m aratóna dkt m sport, fig maratonas,
m aratonėta dkt v/m maratonininkas -ė.
m arca dkt m 1. firmos ženklas; markė; ♦ di m.
žymios firmos (todėl ir kokybiškas); 2.: m. (da
bollo) žyminis ženklas,
m arcare vksm 1. (pa)žėnklinti; (pa)žymėti; 2. fig
(pa)ryškinti; 3. sport (už)defigti; m. a zona (a
uomo) taikyti zoninę (asmeninę) gynybą,
m arcáto, -a bdv (accentuato) ryškūs; žymūs,
m arcatóre dkt v sport 1. (difensore) varžovą defi-
giantis žaidėjas; 2. (chi segna un gol) įvarčio
autorius,
m archėsa dkt m markizė,
m árchese dkt v markizas,
m archiáre vksm (pa)žėnklinti; (pa)žymėti; m. ii
bestiame ženklinti galvijūs.
marchigiáno, -a 1. bdv M arkių (srities); 2. dkt
v/m Markių (srities) gyventojas -a.
marchingégno dkt v 1. įmantrūs prietaisas; 2. fig
(espediente) gudrybė,
m árchio dkt v 1. žymė (ir prk); įspaudas; žen­
klas; m. a fuoco įdagas; 2. com m ženklas; m. di
fábbrica prekių / prekės ženklas; m. depositato,
m. registrato registruotas prekių / prekės žen­
klas; m. di qualitá kokybės ženklas.
m ar||cia dkt m 1. žygiavimas; m il žygis, maršas:
mėttersi in m. leistis į žygį; pajudėti; ♦ tabella
di m. grafikas (irprk); 2. (corteo) žygis; eitynės
pi; m. per la pace taikos žygis; 3. mus maršas:
m. militare (nuziale, fúnebre) karinis (vestū-
vinis, laidotuvių / gedulingas) maršas; 4. sport
ėjimas; eitynės pi; 5. tecn (di veicolo) pavara,
greitis; m. indietro atbulinė pavara; cambiare
m. perjungti pavarą; ♦ avere una m. in piu
turėti pranašum ą; 6.: inversione di m. apsi­
393
sukimas; ♦ fare m. indietro atsimesti, trauktis
atgal.
m arciapiéde dkt v 1. šaligatvis; 2. (di stazione)
peronas.
m arciáre vksm [A] 1. žingsniuoti, žeflgti; mil žy­
giuoti, marširuoti; 2. (di un veicolo) važiuoti;
3. fig judėti [ priekį.
► m arciárci įvdž fa m (su ącs) pasinaudoti
(kuo) kaip pretekstu,
m arciatóre, -trice dkt v/m ėjikas -ė.
m are j¡io, -a 1. bdv supuvęs; sugedęs; pairęs; su­
trūnijęs; uova ~ e supuvę kiaušiniai; 2. bdv fig
supuvęs, pūvantis; societa ~ ia pūvanti visuo­
menė; ♦ avere torto m. būti visiškai neteisiam;
didžiai klysti; 3. dkt v supuvusi vieta; gedėsis;
puvėsis; 4. dkt v fig opa, piktžaizdė; c ’ė dėl m.
in ąuesta storia čia kažkas nė taip.
m are|Įirę vksm [E] (-isc-) (su)pūti; (su)gėsti; la
frutta ~isce presto vaisiai greit geñda;fig m. in
prigione puti kalėjime,
m arcita dkt m užliejamoji pieva (būdinga Po slė­
nio žemės ūkiui, kad ir žiemą želtų žolė).
már|¡e dkt v 1. jura; m. aperto atviroji jūra; m.
agitato banguota jura; ai m., sul m. prie juros;
in m. jūroje; per m., via m. jūra; clima di m.
jūrinis klimatas; ♦ in alto m. atviroje juroje;
fig trattative in alto m. derybų pabaigos ne­
matyti; per m. e per terra skersai išilgai, visur;
frutti di m. jūros gėrybės; prometiere ~ t e mon-
ti pažadėti aukso kalnus; flk tra ii dire e ii fare
c ’ė di mezzo ii m. lengviau pasakyti, negu
padaryti; 2. geogr (t.p. Mar): Mar Adriático
Adrijos jura; Mar Báltico Baltijos jura; M. dėl
Nord Siaurės jura; M. Mediterráneo V idur­
žemio jura; Mar Morto Negyvoji jura; Mar
Nero Juodoji jura; Mar Tirreno Tirėnų jura;
daugybė; 3 .fig marios pi: jura; un m. di gente
žmonių jura; un m. di neve daugybė sniego; un
m. di tempo marios laiko,
m area dkt m 1. potvynis ir atoslūgis; alta m.
potvynis; bassa m. atoslūgis; 2.: m. di fango
purvo nuošliauža; 3. fig daugybė; (in movi-
mento) sraūtas.
m areggiáta dkt m štormas; audra (jūroje).
m arem m áno, -a bdv (iš) marėm ų (tokio pelkėto
krašto Tirėnų jūros pakrantėje).
m arem oto dkt v povandeninis žemės drebėji­
mas; onda di m. cunamis,
m aresciállo dkt v mil viršila mase; maršalas,
m arétta dkt m 1. silpnas bangavimas; 2. fig (frizi-
one) trintis -iės; (tensione) Įtampa,
m argarina dkt m margarinas,
m argherita I dkt m 1. bot (camomilla) ramunė;
marmáglia
2. bot baltagalvė; 3. bot (t.p. margheritina) sau-
lūtė.
m argherita II dkt m gastr: (pizza) m. (pica) M ar­
garita.
m arginate bdv nereikšmingas, nežymūs; nesvar­
būs; (secondario) šalutinis; antraeilis,
margini]e dkt v 1. pakraštys; kraštas; riba; m. del­
ta strada pakelė; i ~ i di una ferita žaizdos
kraštai; fig ai ~ i della legalita ties legalūmo
riba:/it; vivere ai ~ i della societa gyventi asoci­
aliai; ♦ in m. (a ącs) ryšium (su kuo); dėl (ko);
2. (di pagina) paraštė; 3. fig leistinas (/ gali­
mas) dydis; (limite) riba; (differenza) skir­
tumas; m. di autonomia tam tikra autonomija;
m. di riscliio rizikos galimybė; leistina rizika;
vincere con largo m. laimėti dideliu taškų skir­
tumu; ei ręsta un m. di tempo tūrim e dar
pakankam ai laiko; e con m. di guadagno marža;
m at m. di errore paklaida; fig non c’ė molto m.
(fe possibilita šono scarse) galimybių nedaug,
m arijuana dkt m marihuana,
m arina dkt m 1. jurų laivynas; m. militare karinės
jurų pajėgos pi; 2. (costa) pajūris; 3. (ąuadro)
marina.
m arinaio dkt v jūreivis, jurininkas,
m arinare vksm (-n-) 1. marinūoti; 2.: ♦ m. la
scuola, m. le lezioni praleidinėti pamokas,
m arinarjio, -a bdv (dėl mare) juros; jūrų; jūrinis;
(costiero) pajūrio; gastr alla ~ a sū jūros gery­
bėmis.
m arinato, -a bdv, dlv marinuotas,
m arin io , -a bdv (dėl mare) jūrų; jūros; jūrinis;
(della costa) pajūrio; flora ~ a jūros augalija;
inąuiniamento m. jūrų tarša; localita ~ a p a­
jūrio gyvenvietė; miglio m. jūrmylė; petrdlio m.
jūrinė nafta; zool cavallūccio m. jūrų arkliūkas.
m ariolo dkt v 1. apgavikas; vagišius; 2. fa m (di
bambino) šelmis,
m arionetta dkt m m arionetė (irprk).
m aritare vksm (-ri-) išleisti ūž vyro, (iš)tėkinti.
►m aritarsi sngr išeiti ūž vyro.
m arito dkt v vyras; (coniuge) sutuoktinis; eta da
m. santuokinis amžius; prendere m. ištekėti;
♦ flk tra moglie e m. non mėttere ii dito „nekišk
nagų tarp vyro ir žm onos“.
marittim |jo, -a 1. bdv (dėl mare) jūrų; jūrinis;
(della costa) pajūrio; citta ~ a jūrinis miestas;
2. bdv (della navigazione) jūrų laivybos; navi-
gazione ~ a jūrų laivyba; traffico / trasporto m.
jūrų transportas; 3. dkt v jūrininkas,
m arketing dkt v econ rinkodara,
m arm aglia dkt m 1. padugnių gauja; 2. (di bam-
bini) nenūoram ų šūtvė.
marmelláta 394

m arm elláta dkt m džemas; (di bacche e sim.) uo­ m artirio (dgs -rii/-ri) dkt v 1. rel kañkinio mirtis
gienė; m. di albicocche abrikosų džemas; m. di -iės femm; kančia; 2 .fig kankynė,
frágole braškių uogienė, m artirizzáre vksm (nu)kankinti (irprk).
m arm itta dkt m 1. (pentola) katilas; púodas; m ártora dkt m zool kiaunė,
2. tecn duslintüvas (automobilio); m. catalíticam artoriáre vksm (-td-) kamuoti, kankinti,
duslintuvas sü katalitiniu neutralizátoriumi. marxismo dkt v polit marksizmas,
m árm o dkt v 1. marmuras; di m., in m. m arm uri­ m arxista 1. dkt v/m marksistas -ė; 2. bdv m ark­
nis agg, (iš) marm uro; figdi m. akmeninis agg; sistinis; marksistiškas; marksizmo,
finto m. m arm uro imitacija; 2. (lastra) m arm u­ m arzapane dkt v marcipanas; di m. marcipáninis
ro plokštė; 3. (scultura) m arm uro skulptūra, agg-
marmócchio dkt v vaikėzas, vaikigalis, m arziál||e bdv 1. karo; karinis; corte m. karo laū-
m arm óreo, -a bdv marmurinis, (iš) marmuro, ko teismas; legge m. karinė padėtis; ♦ arti ~ i
marmorizzáto, -a bdv panašūs į m arm urą; imi­ (rytų) kovos menai; 2. fig kariškas,
tuojantis (/ prim enantis) marm urą, m arziáno, -a 1. bdv astr Marso; (dei marziani)
m arm otta dkt m zool švilpikas, marsiėčių; 2. dkt v/m marsiėtis -ė (irprk).
marocchino, -a 1. bdv Maroko; marokiečių; ma- marzo dkt v kovas; in m., a m. kovo mėnesį; ii 28
rokiėtiškas; iš Maroko; un immigrato m. imi­ m. kóvo 28-óji diena,
grantas iš Maroko; 2. dkt v/m marokietis -ė. m ascalzonáta dkt m niekšybė,
m aróso dkt v didelė banga; volas. mascalzóne, -a dkt v/m niekšas -ė; nenaudėlis -ė.
m arrón||e 1. dkt v kaštainis (vaisius); 2. dkt v (ii m ascara dkt v nkt blakstienų tūšas.
colore) ruda spalva; 3. dkt v volg dgs ~ i kiaū- m ascarpóne dkt v maskarpónas, maskarponė.
šiai; 4. bdv (t.p. color m.) rūdas; rūsvas; nkt m. mascėlla dkt m anat žandikaulis,
scuro tamsiai rūdas, kaštoninis; occhi ~ i rū­ m áschera dkt m 1. kaukė (ir prk); m. antigas
dos akys. dujokaukė; m. di bellezza kosmetinė kaukė; m.
m arsina dkt m frakas. da saldatore suvirintojo kaukė; m. subácquea
m arsch fmarf] jsi marš; avanti m! žengtė marš! naro / povandeninė kaukė; bailo in m. kaukių
m arsupiále 1. dkt v sterblinis gyvūnas; dgs zool i balius; méttersi una m. užsidėti kaukę (irprk):
Marsupiali sterbliniai; 2. bdv sterblinis, strappare la m. (a qcn) nuplėšti kaukę (nuo
m arsüpio dkt v 1. zool sterblė; 2. (borsello) ko) (irprk); ♦ in m. kaukėtas agg; persirengęs
diržinė, diržo piniginė / krepšelis, agg; giu la m.! nusiimk kaukę! (gana veidmai­
m artedi dkt v antradienis; (ąuesto) m. (šį) antra­ niauti!); 2. (costume) maskaradinis kostiumas:
dienį; m. próssimo (scorso) kitą / ateinantį 3. (persona mascherata) (žmogūs sū) kaukė;
(praeitą / praėjusį) antradienį; ii m., di m., ai 4. lea tr: m. della Commédia dell’A rte komedijos
m. antradieniais; ♦ M. Grasso Užgavėnės pi. dėl arte personažas; 5. (nei cinema e teatri)
m artellánte bdv fig nesiliaujamas; neduodantis kino (/ teatro) salės darbuotojas -a; 6. fig
ramybės. (espressione dėl volto) (veido) išraiška.
m artelláre vksm (-tėl-) 1. tr kalti (plaktuku), m ascheráre vksm (rna-) 1. (už)maskūoti; mil m.
plakti; 2. tr (colpire) plakti, daužyti; trankyti; un carro armato užmaskuoti tanką; 2. fig (pa)-
fig m. di domande apipilti klausimais; 3. intr slėpti; (už)maskūoti; m. i propri veri sentimen-
[A] smarkiai plakti / spurdėti (apie širdį). ti slėpti savo tikrus jausmūs.
m artelláta dkt m smūgis plaktukū; mi šono dato ►m ascherársi sngr maskuotis, užsimaskuoti,
una m. sul dito susimušiau piršta plaktukū. m ascherata dkt m maskaradas (irprk).
m artėllo dkt v 1. plaktūkas; kūjis; tecn m. pneu­ m ascheráto, -a bdv kaukėtas,
mático pneum atinis plaktas; zool pesce m. žu­ m ascherina dkt m 1. kaukė (maža, ppr. gydyto­
vis plaktūkas; ♦ falce e m. kūjis ir pjautuvas; jo); 2. (bambino in maschera) kaukėtas vaikas:
tra l ’incudine e ii m. tarp kūjo ir priekalo; 2. (di ♦ ti conosco, m.! manęs neapgausi!; 3. tecn (di
campana) kañkalas, šerdis -iės femm; 3. anat auto) priekinės grotelės (automobilio).
plaktūkas; 4. sport kūjis, maschiáccio dkt v padūkusi (/ šiurkšti) mergiotė,
m artinėtto dkt v tecn kėliklis, m aschiétto dkt v berniukas,
m artin pescatóre dkt v zool tulžys, maschile 1. bdv vyriškas; vyrų, vyro; moda m.
m artini dkt v nkt martinis, m ada vyrams, vyrų madá; gram genere m. vy­
m ártire dkt v/m 1. rel kankinys -ė (ir prk); ken­ riškoji giminė; 2. dkt v gram (ii genere) vyri­
tėtojas -a; 2. (vittima) auka. škoji giminė; 3. dkt v gram (sostantivo maschi-
395
le) vyriškosios giminės daiktavardis; 4. dkt v
sport vyrų turnyras,
maschilismo dkt v vyrų šovinizmas, maskuli-
nizmas.
maschilista 1. dkt v vyrų šovinistas; maskulinis-
tas; 2. bdv vyrų šovinizmo, maskulinistinis.
máschio 1. dkt v (uomo) vyras; (ragazzo) vai­
kinas; (bambino) berniükas; (gli) ė nato un m.
(jám) gimė berniukas; 2. dkt v (di anímale)
patinas, patinėlis; 3. dkt v archit (torre) didysis
bokštas; donžonas; 4. bdv (di sesso maschile)
vyriškosios giminės; 5. bdvfig (vinie) vyriškas;
(vigoroso) galingas; (solido) tvirtas; sport gioco
m. šiurkštūs žaidimas,
mascolino, -a bdv 1. vyriškas; 2. (in riferimento a
cose e sim. fem m inili) panašūs į vyrą; nem o­
teriškas.
mascotte [ma'skot] dkt m nkt talismanas (ppr.
kom andos ir pan.).
masnáda dkt m 1. gauja; klika; l.fa m šūtvė.
maso dkt v tarm sodyba (Veneto srityje).
masochismo dkt v mazochizmas.
masochista dkt v/m mazochistas -ė.
masochisti||co, -a bdv mazochistinis; mazochiz-
mo; pulsioni ~che mazochistiniai potraukiai.
máss| a dkt m 1. masė; (blocco) luitas, gabalas;
(ammasso) krūva; (quantitá) daugybė; 2. (di
persone) masė; (folla) minia; tuntas; polit dgs
le (popolari) masės; di m. masinis agg;
masiškas agg; (generole) visuotinis agg; arma
di distruzione di m. masinio naikinimo giñklas;
m e n i di comunicazione di m. žiniasklaida sg;
turismo di m. masinis turizmas; ♦ in m. masi­
škai; būriais, ūrmu; (tutti) visi agg; 3.fis masė;
4. tecn (tena) įžeminimas,
massacránte bdv varginantis; sekinantis,
massacráre vksm 1. (sterminare) (iš)žudyti; (tru-
cidare) išpjauti; (una persona sola) žiaūriai
nužudyti; ♦ m. di botte sudaužyti; 2. fig (stre-
mare) (nu)várginti; (iš)sėkinti; 3.fig (criticare)
išdėti į šufis dienas.
►massacrarsi sngrfam nusivaryti,
massácro dkt v žudynės pi, skerdynės pi; išžūdy-
vas&;figfam ė stato un m. būvi siaubinga,
massaggiáre vksm (pa)masažūoti.
massaggiatóre, -trice dkt v/m masažuotojas -a.
massággio dkt v masažas,
massáia dkt m nam ų šeiminmkė.
massėllo dkt v 1. (blocchetto) trinkelė; 2. (legno)
medžio masyvas,
masserizie dkt m dgs namų turtas; manta,
massicciáta dkt m sankasa.
massic|įcio, -a 1. bdv. legno m. medžio masyvas;
matemático
oro m. grynas auksas; 2. bdv masyvūs; (grosso)
stambūs; (resistente) tvirtas; (solido) solidūs;
(tozzo) kresnas; 3. bdv fig stiprūs; didžiulis;
dose ~ cia itin stipri dozė; scidpero m. masinis
streikas; 4. dktvgeogr masyvas,
mássima I dkt m 1. (principio) principas; norma;
♦ di m. (orientativo) orientacinis agg; in linea
di m. iš principo; 2. (detto) senteñcija, posa­
kis; maksima,
mássima II dkt m (t.p. temperatura m.) aukš­
čiausia tem peratūra.
mássim||o, -a 1. bdv maksimalūs; labai didelis;
(ii piu grande) didžiausias; la ~ a attenzione
daugiausia dėmesio, didžiausias dėmesys; cár-
cere di ~ a sicurezza sustiprintojo režimo kalė­
jimas; velocita ~ a maksimalūs greitis; ♦ ai m.
(U piii possibile) maksimaliai; kuo daugiaū;
(tuttalpiii) (daugių) daugiausia; 2. bdv: sport
(peso) m. sunkiasvoris (boksininkas); 3. dkt v
maksimumas; ii m. della fama šlovės viršūnė;
ii m. della pena maksimali bausmė; ii m. dei
voti aukščiausias balas; é ii m. cheposso fare tai
daugiausia, ką galiu padaryti; ♦ ė ii m.! geriaū
nebūna!
mass-mėdia dkt v dgs žiniasklaida.
másso dkt v (didelis) akmuo; riedulys,
massóne dkt v masonas.
massoneria dkt m masonai pi; masonų draugija,
mastelio dkt v kubilas; pūskubilis.
masticare vksm (má-) 1. kramtyti; gomma da m.
kramtomoji guma; 2. fig (una lingua): m. ii
francese šiek tiek kalbėti prancūziškai; 3. fig
(borbottare) burbėti,
masticazióne dkt m kramtymas,
mástice dkt v glaistas, mastiká.
mastino dkt v mastifas (šunų veislė).
mastodóntico, -a bdv didžiūlis, milžiniškas,
mástro dkt v meistras,
masturbarsi vksm masturbūotis.
masturbazióne dkt m masturbacija,
matássa dkt m (siūlų ir pan.) sruoga; dipanare
una m. nuvyti sruogą į kamuolį; fig išnarplioti
dalyką; ♦ trovare ii bándolo della m. atsekti
siūlo galą.
match [mastf] dkt v nkt mačas, rungtynės pi.
matemática dkt m 1. matem atika; studiare m.
mokytis matematikos; ♦ la m. non e un ’opinione
= fakto nepaneigsi; 2.:fam iscriversi a m. įstoti
į m atem atikos fakultetą,
matemáticamente prv m atem atiškai (irprk).
matemáti|¡co, -a 1. bdv matematinis; m atem ati­
kos; matem atiškas (ir prk); fórmula ~ ca m a­
tematikos formulė; metodo m. matem atinis
materassino
metodas; figprecisione ~ ca m atem atiškas tik­
slumas; 2. dkt v/m m atem atikas -ė.
materassino dkt v 1. (t.p. m. gonfiábile) pripučia­
mas paplūdimio čiužinys; 2. sport kilimėlis,
materásso dkt v čiužinys; m. a molle spyruoklinis
čiužinys; ♦ squadra m. autsaideris,
materi ja dkt m 1. materija; Jis gli stati della m.
agregátiniai būviai; 2. (materiale) medžiaga;
~ e plastiche plastikai; ~ e prime žaliavos; 3.
(t.p. m. di insegnamento) (dėstom as) dalykas;
♦ in m. (di qcs) (ko) klausimais; dėl (ko); ko.
material || e 1. bdv materialinis; daiktinis; ben i ~ f
materialinės gėrybės; danno m. m aterialinė
žala; sostegno m. m aterialinė parama; dir
responsabilitá m. daiktinė atsakomybė; econ
bene m. daiktinis turtas; 2. bdv (effettivo): non
avere ii tempo m. tiesiog laiko neturėti; trovar-
si nelVimpossibilitá m. (di far qcs) tiesiog ne­
galėti (ką daryti); ♦ l ’esecutore m. di un delitto
nusikaltimo vykdytojas (ne bendrininkas, or­
ganizatorius)l; 3. bdv (di qcn, rozzo) šiurkštūs;
4. bdv (fatto di materia) materialūs; 5. dkt
(sostanza) medžiaga; materialas; m. da costru-
zione statybinė medžiaga; m. isolante izoliacinė
medžiaga; tecn m. refrattário kaitrai atspari
medžiaga; 6. dkt v (insieme di cose) medžiaga;
įranga; m. audiovisivo garso ir vaizdo įranga;
m. bibliográfico (didáttico, filmato, informati­
vo) bibliografinė (mokomoji, filmuota, infor­
macinė) medžiaga; m. di scena butaforija; tecn
m. rotábile riedmenys pi.
materialismo dkt v materializmas,
materialista 1. dkt vim m aterialistas -ė; 2. bdv
materialistinis,
materialistico, -a bdv materialistinis,
materializzársi vksm 1. materializuotis, (su)daik-
tėti; 2./am (apparire all’improvviso) išdygti,
materialmente prv 1. materialiai; 2. (in effetti)
tiesiog; realiai,
maternitá dkt m nkt 1. motinystė; assegno di m.
motinystės pašalpa; (congedo di) m. motiny­
stės atostogos pi; 2. (clínica e sim.) gimdymo
nam ai pi; reparto m. akušerijos skyrius.
matėrn||o, -a bdv 1. (di madre) motinos; latte m.
motinos pienas; 2. fig (da madre) motiniškas;
3.: ♦ lingua ~ a gimtoji kalba; scuola ~ a vaikų
darželis / darželio mokykla; terra ~ a tėviškė;
3. (da parte di madre) iš motinos pūsės.
matita dkt m pieštukas; a m. (sū) pieštukū; m.
per le sopracciglia (le labbra) antakių (lupų
(apvado)) pieštukas,
matriarcáto dkt v m atriarchatas,
matrice dkt m 1. tecn matrica; 2. (di un libretto e
396
sim.) šaknelė (čekio, kvito ir pan.); 3. fig: at-
tentato di m. terroristica teroristinio braižo iš­
puolis.
matricola dkt m 1. registras; (número di) m. re­
gistracijos nūmeris; 2. (studente) pirmakursis
-ė; 3. (novellino) naujokas -ė.
matricolato, -a bdv fa m užkietėjęs; tikrų tik­
riausias,
matrigna dkt m pamotė.
matrimoniále 1. bdv santuokinis; (del matrimo­
nio) santuokos; vita m. santuokinis / vedybinis
gyvenimas; 2. bdv: letto m. dvigūlė lova; 3. dkt
m dvivietis kambarys (su dvigule lova).
matrimonio dkt v 1. santuoka; vedybos pi; m. ci-
vile (fittizio, religioso, misto) civilinė (fiktyvi,
bažnytinė, mišri) santuoka; m. di cómodo / di
convenienza santuoka iš išskaičiavimo; unire
in m. (su)tuokti; 2. (ii rito) vestuvės pi; 3. (la
vita coniugale) santuoka; un m. felice laiminga
santuoka.
matrona dkt m 1. stor, fig m atrona; 2. fig (donna
v grossa) stambi moteris -rs.
matta dkt m (carta) švietalas; (jolly) juokdarys,
mattacchióne dkt v pokštininkas; linksmuolis,
mattánza dkt m 1. tunų išžudymas (tunų žūklės
paskutinė fazė); 2. fig skerdynės pi.
mattáre vksm (negli scacchi) (qc) duoti (kam)
matą.
mattarello dkt v => matterėllo.
mattatoio dkt v skerdykla,
matterėllo dkt v kočėlas.
mattina dkt m rytas; di m. iš ryto, rytą; la m., ogni
m. ryte; rytais, kas rytą; domani m. rytoj ryte;
ieri m. vakar ryte; questa m. šį rytą; ♦ dalia m.
alia sera nuó ryto iki vakaro; m. e sera rytas
vakaras.
mattináta dkt m ryto mėtas; rytas; in m. ryte:
rytą; (entro Vora di pranzo) iki pietų; in tarda
m. prieš pietūs, priešpiečiais,
mattiniéro, -a bdv: ėssere m. anksti keltis; būti
įpratusiam anksti keltis,
mattino dkt v rytas, rytmetys; ai m. rytą, iš ryto:
ryte; di buon m. anksti ryte, afikstų rytą.
mátt||o I, -a 1. bdv pamišęs (ir prk), pakvaišęs:
diventare m. išprotėti, pamišti; fare diventare
m. varyti iš proto; ♦ avere una paura ~ a
drebinti kinkas; avere una vóglia ~ a (di far
qcs) degti noru (ką daryti); vado m. (per qcs)
aš pamišęs / pakvaišęs (dėl ko);fossi m.! nė už
ką!; 2. dkt v/m pamišėlis -ė, pakvaišėlis -ė; be­
protis -ė; come un m. kaip beprotis; ♦ da m.
beprotiškas agg;gabbia di ~ i durnių laivas; mi
piace da ~ i (qcs) einu / kraustausi iš proto
397
(dėl ko); kaip jst roba da m.! nesąmonė!, ne­
sąmonės!; siaubas!
mátto II dkt v (t.p. scacco m.) (sachas ir) matas;
m. in due mosse matas dviem ėjimais,
mattóne dkt v 1. plyta; 2. fig nuobodybė,
mattonélla dkt m plytelė; (piastrella) koklis,
mattonificio dkt v plytinė,
mattutino, -a bdv rytinis, (ankstyvo) ryto.
maturándo, -a dkt v/m abiturieñtas -ė.
matur|¡áre vksm (-tú-) 1. intr [E] (pri)bręsti, su­
bręsti; (pri)nókti; (di bacche) (pri)sirpti; l’uva
~ a a setiembre vynuogės sirpsta rugsėjį; 2. intr
[E] fig (su)bręsti, pribręsti; 3. tr (t.p. far m.)
(pri)nokinti, sunokinti; (pri)brandinti; ii sole
~ a i frutti saulė nokina vaisiits; 4. tr fig ( s u ­
brandinti; la sojferenza ~ a l ’uomo skaūsmas
brandina žmogų; m. trent’anni di servizio p a­
siekti (/ turėti) trisdešimt m ėtų darbo stažo,
maturazióne dkt m 1. (pri)nokimas; (su)bren-
dimas; giungere a m. subręsti; 2. fig (s u b re n ­
dimas; 3. (ii fa r maturare) (su)brandinimas.
maturitá dkt m nkt 1. subrendimas, branda;
2. (etá matura) brandūs amžius; 3 .fig brandu­
mas; m. artística kūrybinis brandūmas; 4.: (di­
ploma di) m. brandos atestatas; (esame di) m.
brandos egzaminas.
matūr||o, -a bdv 1. prinokęs; subrendęs; (di bac­
che) prisirpęs ;frutta ~ a prinokę vaisiai pi, fig
le condizioni non šono ancora ~ e sąlygos dar
nesubrendo; 2. (di eta) brandaūs amžiaus;
suaugęs; 3. fig subrendęs; brandūs; un’dpera
~ a brandūs veikalas; un ragazzo m. subrend­
ęs vaikinas; 4.: (studente) m. abiturieñtas (jau
išlaikęs brandos egzaminą).
mausoleo dkt v mauzoliejus.
maxi- priešdėlis: ypač šnekamojoje kalboje varto­
jamas, nurodant nepaprastą daikto didumą,
reiškinio apimtį ir pan., pvz., maxischermo,
maxitruffa ir t. t.
mazürca dkt m m us mazūrka.
rnazza dkt m 1. lazda; vėzdas, kuoka; m. da golf
(da baseball) golfo (beisbolo) lazda; m.ferrata
m etalinė spygliuota kuoka; bot m. di tambūro
(skėtinė) žvynabudė; 2. (martello) kūjis; plak­
tas; 3. vulg: ♦ non capire una m. nė velnio
nesuprasti; nonfare una m. durnių volioti,
mazzata dkt m 1. smūgis lazda / kuoka; 2. fig
skaudus smūgis,
mazzėtta dkt m fam kyšis,
mázzo dkt v 1. puokštė; m. di fiori gėlių puokštė;
2. ryšulys; m. di chiavi raktų ryšulys; 3. (di car­
íe) (kortų) málka; alzare / tagliare ii m. (nu)-
kėlti kortas; fare ii m. (su)maišyti (kortas):
medáglia
(pa)dalinti kortas; 4. fam : ♦ farsi ii m., farsi
un m. cosi nertis iš kailio,
me [me] 1. įv (compl. oggetto) m anė (pabrėžiant,
t.y. ne kitą, o būtent mane); (in frasi negative)
manęs (pabrėžiant, t.y. būtent manęs); lei ama
me ji myli manė; 2. usato con varle preposi-
zioni: a me man (būtent man); con me sū
manimi; da me pas manė; iš manęs; in me
manyje; per me man; dėl manęs; ūž manė; su
di me ant manęs; virš manęs; davanti a me
prieš manė; secondo me mano nūomone; sen-
za di me be manęs; parlano di me kalba apie
manė; se tu fossi in me manimi dėtas; ha nos­
talgia di me jis manęs pasiilgo; l ’ha saputo da
me sužinojo iš manęs; 3. (come soggetto): come
me kaip aš; ne sai quanto me tū apie tai žinai
tiek, kiek ir aš; ♦ kaip jst pdvero me! oi!, ai!;
aiman!; vargas man!; 4. (oggetto indiretto da­
vanti ad aitri pronomi) => mi.
meandr |o dkt v 1. ūpės kilpa / lankstas / vingis;
2. dgs fig ~ i vingrybės, vingiai; labirintas sg.
mėcca dkt m 1.: La M. Meka; l.fig meka.
meccanica dkt m 1. mechanika; 2. (l'insieme dei
meccanismi) mechanizmas, viduriai pi; 3. fig
(processo e sim .) procesas; stabilire la m. di un
incidente nustatyti avarijos aplinkybes; nusta­
tyti, kaip įvyko avarija,
meccanicamėnte prv mechaniškai; mašinaliai,
meccani |co, -a 1. bdv mechaninis; mechaniškas;
(fatto con macchine) mašininis; guasto m. m e­
chaninis gedimas; indūstria ~ ca mašinų gamy­
ba; ingegnere m. inžinierius mechanikas; tecn
trasmissione ~ ca mechaninė pavara; 2. bdv fig
mašinalūs; mechaniškas; fig gesto m. m echa­
niškas judesys; 3. bdv (della meccanica) m e­
chanikos; 4. dkt v mechanikas.
meccanism||o dkt v 1. mechanizmas, įrenginys;
2. fig mechanizmas; veikimo būdas; (proces­
so) procesas; i ~ i della burocrazia biurokra­
tijos mechanizmai; ii m. della digestione virš­
kinimo procesas; ii m. di un motore variklio
veikimo būdas; m ed m. di difesa apsauginis
mechanizmas,
meccanizzare vksm mechanizūoti.
meccanizzazione dkt m mechanizacija,
mecenate dkt v/m m ecenatas -ė; globėjas -a.
mecenatismo dkt v mecenatizmas; menininkų
globa / globojimas / rėmimas,
mėche [mąj] dkt m nkt (dažyta) sruogelė,
mėco įv sū manimi.
medaglia dkt m medalis; m. d ’oro (d’argento,
di bron$o) aukso (sidabro, bronzos) medalis;
medagliére
♦ l ’altrafàccia délia m., il rovéscio délia m. kità
medalio pusė.
medagliére dkt v sport laimėtų medalių įskaita,
medaglióne dkt v medalionas.
medésim|¡o, -a 1. bdv tàs páts mase, tá patifemm;
io m. às pàts; il m. lavoro tàs pats darbas; dėl
m. peso tô paties svorio; t.p. => stésso 1., 2.;
2. įv. il m. tàs pàts; tóks pàt; la ~ a tà pati; to­
kia pati.
média I dkt m 1. vidurkis; (livello medio) vidutinis
lÿgis; la m. dėl sei (a scuola) vidurkis šeši; m.
oraría greičio vidurkis (per valandą); sopra
(sotto) la m. aukščiaū (žemiau) vidurkio; infe-
riore alla m. mažesnis (/ prastesnis ir pan. ) už
vidutinį; superiore alla m. didesnis (/ geresnis
ir pan.) už vidutinį; m at m. aritmética arit­
metinis vidurkis; calcolare la m. išvesti vidurkį;
♦ in m., nella m. dei casi vidutiniškai; nella m.
vidutiniškas agg; 2. (t.p. tàglia m.) M dydis;
3. (t.p. scuola m.) vidurinė mokykla; m. infe-
riore = vidurinė mokykla (iki aštuntos klasės);
m. superiore = aukštesnioji mokykla; vidurinė
mokykla (iki dvyliktos klasės); 4. (t.p. tempera­
tura m.) vidutinė tem peratura; 5. (t.p. birra
m.) vidutinis alaūs.
média II dkt v dgs - > m ass-m tdia.
m ediana dkt m geom mediana, pusiaukraštinė.
mediano, -a 1. bdv vidurio; 2. dkt v sport saügas.
m ediante prlk (di mezzo, strumento) kuo; per
(ką); su (kuo); (grazie a qcn) (kieno) dėka; m.
concorso konkurso tvarka; m. un interprete per
vertėją; m. sortéggio burtais,
m ediare vksm [A] intr (pa)tarpininkáuti.
m ediatéca dkt m laikmenų biblioteka,
mediático, -a bdv (dei mass-media) žiniasklaidos.
mediatóre, -trice dkt v/m 1. tarpininkas -ė; m.
UE ES įgaliotinis; fare da m. būti tarpininku,
tarpininkauti; 2. com m brokeris -ė, makleris
-ė; tarpininkas -ė.
mediazióne dkt m tarpininkavimas,
medicamento dkt v gydomasis preparatas,
m edicare vksm (mė-) gydyti (irprk); (fasciando)
(ap)tvárstyti; m. un dito (unferito) gydyti pirš­
tą (sužeistąjį); m. una ferita aprišti žaizdą,
medicazióne dkt m (bendatura) (ap)tvárstymas;
(la benda) tvarstis; (bende) tvarsčiai,
medicina dkt m 1. medicina; m. sportiva sporto
medicina; dir m. legale teísmo medicina; fam
iscriversi a m. įstoti į medicinos universitetą (/
fakultetą ir pan.); 2. (farmaco) vaistai p i (ir
prk), vaistai pi; vaistas, vaistas; m. per la tosse
vaistai nuo kosulio; prendere una m. (iš)gėrti
vaistus; (abitualmente) vartoti vaistus.
398
medicinai || e 1. bdv gydomasis; erbe ~ f gydo­
mosios žolės, vaistažolės; 2. dkt v vaistas,
vaistas; m. da banco nereceptinis vaistas; t.p.
=> medicina 2.
médi||co, -a 1. dkt v gydytojas -a (irprk), medikas
-ė; m. chirurgo (gydytojas) chirurgas; m. ge­
nérico bendrosios praktikos gydytojas; andaré
dal m. eiti pas gydytoją; 2. bdv medicininis;
medicinos; assistenza ~ ca medicininė pagal­
ba; certificato m. sveikatos pažymėjimas; esa­
me / visita ~ ca medicininė apžiūra; perizia
~ ca medicinos ekspertizė; ricerca ~ ca m edi­
cinos tyriamieji darbai pi.
medievále bdv vidūramžių; viduramžiškas; sto­
riu m. vidūramžių istorija.
médi||o, -a 1. bdv (intermedio) vidutinis; vidu­
rinis; porzione ~ a vidutinė porcija; a ~ a sca-
denza, a m. termine vidutinės trukmės; geogr
M. Oriente Viduriniai rytai pi; (Vicino Orien­
te) Artimieji rytai pi; teen onde ~ e vidurinės
bañgos; ♦ scuola ~ a vidurinė mokykla; 2. bdv
(nella media) vidutinis; vidutiniškas; di ~ a
statura vidutinio ūgio; 3. bdv (che rappresenta
una media e sim .) vidutinis; la temperatura ~ a
invernale vidutinė žiemos tem peratūra; veloci-
tá ~ a vidutinis greitis; ♦ ii lituano m. statisti­
nis lietuvis; 4. bdv (posto nei mezzo) vidurinis;
vidurio; geom punto m. vidurio taškas, vidu­
rys; 5. bdv. sport (peso) m. (añtrojo) vidutinio
svorio boksininkas; 6. dkt v (t.p. dito m.) didy­
sis (pirštas),
mediocre 1. bdv (nella media) vidutiniškas; (pas-
sabile) pusėtinas; (ordinario) eilinis; 2. (scarso)
meñkas, prastas; ne kažin koks mase, ne kažin
koka. fem m ; 3. dkt v/m vidutinybė,
m ediocritá dkt m 1. (pochezza) menkumas, pra-
stūmas; (l’essereseadente) menkavertiškūmas:
2.: ♦ áurea m. aukso vidurys,
medioevále bdv => medievále.
medioevo dkt v stor vidūramžiai pi.
m editabóndo, -a bdv susimąstęs -čiusi.
m editare vksm (mé-) 1. tr (ap)mąstyti, apsvars­
tyti; m. la fuga planuoti pabėgimą; m. vendetta
ruošti kerštą; 2. intr [A] medituoti; (su qcs)
(ap)mąstyti (ką, apie ką); m. sui valori della
vita mąstyti apie gyvenimo vertybes.
meditazión||e dkt m (ap)mąstymas; meditacija:
—ijilosofiche filosofiniai apmąstymai.
m editerráne||o, -a 1. bdv Viduržemio juros re­
giono; (dei paesi limitrofi) Vidūržemio šalių:
dieta ~ a Vidūržemio šalių mityba; 2.: geogr
Mar M. Vidūržemio jura.
médium dkt v nkt mediumas.
399
mediisa dkt m zool medūza,
meeting ['mitin(g)] dkt v nkt mitingas, susirinki­
mas.
mefitico, -a bdv dvokiantis ir kenksmingas,
mega- priešdėlis: pirmasis sudurtinių žodžių dė­
muo, rodantis sąsają su dideliais matmenimis,
didumu, didingumu, t.p. fam, pvz., megalite,
megaconcerto ir t. t.; taip pat rodo milijoną
kartų didesnį už pagrindinį mato vienetą, pvz.,
megabyte, m egahertz ir t. t.
megafono dkt v garsintūvas, megafonas,
megagalattico, -a bdv fam superinis, liuksusinis,
megalomane bdv, dkt v/m megalom anas -ė.
megalomania dkt m megalomanija, didybės m a­
nija.
megėra dkt m (sena) ragana (ppr. prk).
mėglio l.p rv (in m odo migliore) geriau; molto m.
daug geriau; sentirsi m., stare m. geriau jaus­
tis; stare m. (economicamente) geriau gyventi;
gli affari vanno m. reikalai gerėja; verslas eina
geryn; la ragazza ė m. preparata dėl ragazzo
mergina geriau pasiruošusi nei vaikinas; ♦ di
bene in m. kuo toliaū, tuo geriau; o m. tiesa;
geriau; tiksliau; m. che niente geriau negū
nieko; tanto m.! juo geriaū!; kaip jst m. di cosi!
geriau nebūna!; 2. prv (nei m odo migliore)
geriausiai; e ii m. vestito jis geriausiai apsi­
rengęs; lui lavora m. di tutti jis geriausiai dirba
iš visų; fai come m. credi daryk, kaip tau ge­
riausiai atrodo / kaip geriaū išmanai; ♦ (come)
m. possibile kuo geriausiai, kaip galima ge­
riaū; 3. bdv nkt geresnis; ąuesta pizzeria ė m. di
ąuella ši picerija geresnė už aną; ♦ niente di m.
nieko geresnio; flk m. un uovo oggi che una
gailina domani geriaū žvirblis rankoje, negū
briedis girioje; 4. bdv nkt fa m geriausias; ii m.
avvocato geriausias advokatas; 5. dkt v nkt
geriausias dalykas; tai, kas geriausia; (in senso
comparativo) geresnis dalykas; tai, kas geriaū;
m. tacere geriaū tylėti; per me ė (sarebbe) m.
man geriaū (butų); m. che tu non chieda tū
geriaū neklausk; ii m. deve ancora arrivare
geriausia dar priešaky; ♦ ai m., per ii m. ge­
riausiai; in mancanza di m. jei nieko geriaū
nėra; fare dėl proprio m. stengtis, kiek įm a­
noma; vdlgere ai m., cambiare in m. pakrypti /
keistis į gerąją pūsę; flk m. tardi che mai ge­
riaū vėliau negū niekada; 6. dkt m nkt: ♦ alla
(bell’e) m. kaip nors; kaip išeina; avere la m.
paimti viršų; (su qcn) įveikti (ką).
melįja dkt m obuolys; succo di m. obuolių sūltys
pi; tortą di ~ e obuolių pyragas; bot m. cotogna
svarainis.
memoria
melagrána dkt m granatas,
melanconia dkt m => malinconia.
melanina dkt m biol melaninas,
melanzána dkt m baklažanas.
melássa dkt m melasa.
melénso, -a bdv 1. (ottuso e sim.) būkas; 2. (in­
sulso) lėkštas; 3. (sdolcinato) sentimentalūs,
mellifluo, -a bdv klastingai (/ dirbtinai) saldūs;
(solo di qcn) saldžialiežūvis.
mėlma dkt m dumblas; purvas (irprk).
melmóso, -a bdv dumblinas, dumbluotas; pur­
vinas.
mėlo dkt v obelis -iės fem m ; bot m. cotogno
svarainis,
melodía dkt m melodija, gaida,
melódico, -a bdv melodinis; melodijos, gaidų,
melodioso, -a bdv melodingas, dainingas,
melodrámma dkt v lett, mus m elodrama (irprk).
melodrammático, -a bdv melodramatiškas (ir
prk).
melográno dkt v granatmedis,
melóne dkt v (pianta efrutto) melionas,
membrana dkt m 1. anat apvalkalas; plėvė; m.
timpánica ausies būgnelis; 2. biol (t.p. m. cellu-
lare) (ląstelės) m embrana; 3. mus membrana;
4. tecn membrana.
mémbr||o dkt v 1. (dgs ~ a m): le ~ a dėl corpo
kūno dalys; (gli arti) galūnės; 2. (dgs ~ i ) narys
-ė; m. della famiglia šeimos narys, namiškis;
m. onorário garbės narys; paese m. šalis narė;
m. dėl parlamento (dėl consiglio di ammini-
strazione) parlam eñto (valdybos) narys; stato
m. UE ES valstybė narė; diventare m. tapti
nariū; é m. dell’A SE jis ASE narys; 3. anat (dgs
~ i ) (t.p. m. virile) varpa,
memorábile bdv atmiñtinas; įsimifitinas.
mėmore bdv (di qcs) nepamiršęs (ko); atm enan­
tis (ką); ė m. dei suoi doveri jis nepam iršo savo
pareigų, jis atsimena / žino savo pareigas.
memóri| a dkt m 1. atmintis -iės; cattiva (ottima)
m. prasta (puiki) atmintis; m. corta trum pa at­
mintis; m. visiva regimoji atmintis; pėrdere la
m. prarasti atmintį; se la m. non m ’inganna jei
mano atmintis nešlubūoja; jei atmintis mán
nemeluoja; ♦ am . atmintinai, mintinai; 2. (ri-
cordo) prisiminimas; (di un defunto e sim.)
at(si)minimas; le ~ e delVinfánzia vaikystės
prisiminimai; ♦ am . d ’uomo kiek žinoma; gy­
vųjų atminimu; in m. (di qc) (skirtas) (kieno)
atminimui / atmiñti; 3.: dgs lett memuarai,
atsiminimai; 4. (nota, promemoria) užrašas
(atsiminimui); (taccuino) atmintinė; 5. (ereditá
del passato) palikimas; le ~ e di famiglia šei-
memoriale 400

mos relikvijos; 6. dir => memoriale 2.; 7. in f lativo) mažiausiai; ii m. adatto mažiausiai
atmintis -iės; (supporto fisico) atmintinė, tinkamas; ii ąuadro m. interessante pats n e­
memoriale dkt v 1. memorialas, atsiminimai pi; įdomiausias paveikslas, mažiausiai įdomūs
2. dir paaiškinimasis raštas; 3. (m onum ento) paveikslas fam ; ♦ ii m. possibile kuo mažiaū:
memorialas, mažiausiai; alla m. peggio kaip galima geriau;
memorizzare vksm 1. įsiminti; m. date įsiminti 4. prv (eon espressioni numeriche) minus; tre
datas; 2. /«/įrašyti; (salvare) išsaugoti, m. due fa uno trys minus dū lygu vienas, iš trijų
memorizzazione dkt m 1. įsiminimas; 2. in f įrašy­ atėmus dū (būs) vienas; šono le sei m. venti
mas; (salvataggio) išsaugojimas, (minuti) be dvidešimt (minūčių) šešios: fuori
memorie dkt m dgs memuarai, šono m. 8 (gradi) laukė aštuoni šalčio; lauke
menadito dkt v nkt: ♦ sapere a m. mokėti kaip minus aštuoni laipsniai; m at m. due (numero
savo penkis pirštus, -2) minus dū; ♦ in m., di m. mažiaū (kuo); un
menagramo dkt v/m žmogus, atnešantis nelaimę, lavoro in m. vienu darbu mažiaū; mi ha dato 3
menare vksm (me-) 1. (picchiare) (pri)kūlti, (p ra ­ euro di m.! man davėte trimis eūrais mažiau!;
mušti; 2.: m. colpi / pugni švaistytis kumščiais; 5.prlk išskyrus (ką); tutti m. lui visi išskyrus jį:
m. le mani duoti valią rankoms; mušti; 3. (con- ogni giorno m. la domenica kasdien išskyrus
durre) vesti (nu-, at-); 4.: m. ii giorno leisti sekmadieniais; ♦ kaip jngt a m. (di far qcs), a
dienas. m. che... nebent...; 6. bdv nkt (comparativo)
mendicante dkt v/m elgeta com. mažiaū (ko); m. gente mažiaū žmonių; m. tem­
mendicare vksm (mėn-l -di-) 1. tr (qcs) prašinėti po mažiaū laiko; ho m. amici di lui turiu
(ko); fig m. un p o ’ di attenzione maldauti tru­ mažiaū draugų nei jis (tūri); ♦ m. malė che...
putį dėmesio; 2. intr [A] elgetauti; prašyti iš­ gerai, kad... ; visa laimė, kad... ; kaip jst m.
maldos. chiacchiere! mažiaū kalbų!; kaip jst m. malė!
mene dkt m dgs pinklės, intrigos, ačiū Dievui!; visa laimė!; 7. bdv nkt (superlati-
menefreghismo dkt v nusispjovimas į viską; sa­ vo) mažiausiai (ko); chi ha fatto m. errori? kas
vanaudiškumas, padarė mažiausiai klaidų?; 8. dkt v nkt m a­
menefreghista 1. bdv į viską nusispjaunantis; sa­ žiausia; e ii m. che si possa fare tai mažiausia
vanaudiškas; 2. dkt v/m žmogus į viską nusi­ ką galima padaryti; ♦ per lo m. bent jaū; par-
spjaunantis; visiškas savanaudis -ė. lare dėl piū e dėl m. kalbėti apie šį bei tą; 9. dkt
menestrelio dkt v menestrelis. v nkt m at (segno „-“) minusas; 10. dkt v dgs: i
meningĮ|e dkt m anat smegenų dangalas; ♦ spre- m. mažuma; mažiausiai žmonių.
mersi k ~ i laužyti / sukti sau galvą, menomare vksm (me-) suluošinti (irp rk).
meningite dkt m m ed meningitas, menomazione dkt m suluošinimas; negalia,
menisco dkt v 1. anat meniskas; l.fis meniskas, menopausa dkt m fisiol menopauzė; klimaksas.
meno 1. prv mažiau; fumare (di) m. mažiau mėnsa dkt m 1. valgykla; m. scolastica mokyklos
rūkyti; m. sai, mėglio e kuo mažiau žinai, tuo valgykla; 2. (tavola) stalas (valgomasis).
geriau; ♦ piū o m. maždaug, daugmaž; koks mensile 1. bdv mėnesinis; (dėl mese) mėnesio:
agg; non essere da m. nenusileisti; būti nė ką abbonamento m. mėnesinis abonementas; (bi-
prastesniam ;/are a m. (di qc) apsieiti (be ko), glietto) term inuotas mėnesinis bilietas; 2. dkt
išsiversti; non farea m. (difarąc) negalėti (ko v (rivista) mėnesinis žurnalas; (pubblicazione)
nedaryti), neištverti (ko nepadarius); venir(e) mėnraštis; 3. dkt v (t.p. stipėndio m.) m ėnesi­
m. (mancare) pritrukti; (svenire) nualpti; (a nis atlyginimas,
qcs) nesilaikyti (ko); in men che non si dica mensilita dkt m nkt mėnesinis atlyginimas,
akimirksniu, akies mirksniu; fam o m. ar nė; mensilmente prv kas mėnesį, pamėnesiui.
2. prv (comparativo) mažiau; nė toks agg; nė mėnsola dkt m 1. lentyna (atskira lentelė); 2. (di
taip; oggi sei m. stanco šiandien tu nė toks camino) židinio atbraila; 3. archit konsolė,
pavargęs / mažiau pavargęs; oggi ė m. caldo (di m inta dkt m 1. (t.p. bot m. piperita) mėta; 2. (l’es-
ieri) šiandien nė taip šilta (kaip vakar), šian­ senza) mėtos ekstraktas; alla m. mėtinis agg:
dien šalčiau (nei / negū vakar); questo proble­ 3. (t.p. dimin mentina) mėtinis saldainis,
ma e m. importante dell’altro ši problem a nė mentale bdv 1. protinis; proto: ginnastica m. pro­
tokia svarbi kaip ana, ši problem a mažiau to mankšta; m ed ritardo m. protinis atsili­
svarbi nei ana fam ; lui ė m. colpėvole jis mažiaū kimas; 2. (psichico) psichinis; psichikos; ma-
kaltas; ♦ a m . (di prezzi) pigiaū; 3. prv (super- lattia m. psichikos / psichinė liga; proto liga:
401 mèrda

3. (fatto a m ente) mintinis; càlcolo m. mintinis didelei nuostabai; funziona a m. puikiai vei­
skaičiavimas, kia; 2. (portento) stebuklas; ♦ ė una m.! (tai)
mentalità dkt m nkt galvosena, mentalitetas; nuostabu \;fare ~ e daryti stebuklus.
(modo di ragionare) mąstysena, meravigIiĮ|are vksm (nu)stėbinti; mi ~ a che...
mentalménte prv 1. mintinai; (senza parole) min­ manė stebina, kad...
tyse; (con i pensieri) mintimis; 2. (dal punto di ►meravigli ¡ársi sngr (di qcs) stebėtis (kuo),
vista mentale) protiškai; m ed m. ritardato pro­ nusistebėti; nustebti; mi ~ o che... stebiuosi,
tiškai atsilikęs. kad... ; man keista, kad... ; non mi ~erei, se...
mént||e dkt m 1. (intelletto) prôtas; malato di m. nenustebčiau, jé i...; ♦ mi ~ o di te! to iš tavęs
psichikos ligonis; educare la m. lavinti protą; tikrai nesitikėjau!
2. (ilpensiero) mintis -iês; (la memoria) atm in­ meravigliosaménte prv nuostabiai,
tis -iës; (la testa, corne sede delpensiero e sim. ) meraviglióso, -a bdv nuostabūs; stulbinantis; į-
galvà; mi leggi nella m. skaitai màno mintis; spūdingas; (favoloso) pasakiškas; un marito
♦ a m.fredda ramiai; objektyviai; a m.fresca m. nuostabūs vyras; in modo m. nuostabiai,
blaiviai ;farm . locale stengtis atgaminti atm in­ mercante dkt v pirklys.
tyje; passare di m. iškristi iš galvos; saltare in mercanteggiáre vksm (-tėg-) 1. intr [A] (sulprez-
m. šauti į galvą; tenere a m. turėti galvoje, ne­ zo) derėtis; 2. trfig pardavinėti (kuo), prekiau­
pamiršti; tornare in m., venire in m. ateiti \ gal­ ti (ką).
vą; 3. fig (di qcn) prôtas; galvà; le grandi ~ i mercantile 1. bdv prekybinis; prekybos; attivita
dell'umanità didieji žmonijos protai. m. prekybinė veikla; flotta m. prekybos laivy­
-mente priesaga, vartojama prieveiksmiams iš būd­ nas; 2. dkt v (t.p. nave m.) prekinis laivas,
vardžių sudaryti, pvz., chiaro ) chiaramente, mercanzia dkt m prekės pi.
facile ) facilmente, grande ) grandem ente, re- mercáto dkt v 1. turgus; (t.p. piazza del m.) turga­
golare ) regolarm ente, ir t. t. vietė; m. del pesce žuvies turgus; ♦ a buon m.
mentecàtto, -a dkt v/m pusgalvis -ė. pigiai; pigus agg; m. delle pulci sendaikčių
ment||ire vksm [A] (mėn-) (pa)meluoti; ~ e spu- turgus; 2. econ, fin rinka; economía di m. riñ-
doratamente meluoja akis išvertęs agg; ti ha kos ekonomika; m. azionário fondų birža; m.
~ to jis tau pamelavo, ėstero užsienio rinka; m. del lavoro darbo rin­
mentitore, -trice dkt v/m melagis -ė. ka; m. immobiliare (fondiário) nekilnojamojo
mėnto dkt v smakras; ♦ doppio m. pagurklis, turto (žemės sklypų) rinka; ♦ libero m. at­
méntre jngt 1. tuo metu, kai; kai; m. tornavo ho viroji rinka; m. nero juodoji rinka; 3. fig spreg
visto tua sorella grįždamas pam ačiau tavo se­ nelegali prekyba.
serį; kai grįžau, pam ačiaū tavo seserį; šono mėrc||e dkt m 1. prekė, prekės; dgs ~ i (carico)
arrivait m. pranzavamo jié atvÿko tuô metu, krovinys, kroviniai; m. in arrivo gautos prekės;
kai pietavome, jiê atvÿko mums pietaujant; ~ i di contrabbando kontrabanda sg; 2. kaip
2. (invece) o; priešingai; fa m m. invece (ô) tuô bdv dgs ~ i prekinis; prekių; scalo ~ i pákhau-
tarpu; 3. (finchė) kol; 4. kaip dkt v nkt: in quel zas; treno ~ i krovininis / prekinis traukinys;
m. tadà; tuô tarpu, econ borsa ~ i prekių birža; 3. fig turtas,
menu dkt v nkt 1. meniu, valgiaraštis; m. del gior­ mercė dkt m nkt (gražia) malonė; ♦ ėssere alla m.
no dienos meniu; = kompleksiniai pietūs pi; (di qc) būti (ko) malonėje / valioje,
2. (le vivande) valgio patiekalai pi; 3. in f m e­mercedes dkt v/m nkt mersėdesas.
niu; m. di avvio paleističs meniu, mercenario, -a 1. bdv samdomas(is); 2. dkt v
menzionàre vksm (-zio-) (pa)minėti; da m. pa­ samdinys.
m inėtinas agg. mercería dkt m 1. (gli oggetti) galanterija; 2. (ii
menzionàto, -a bdv (pa)minėtas. negozio) galanterijos parduotuvė,
menzione dkt m (pa)minėjimas; (accenno) užsi­ mercoledi dkt v nkt trečiadienis; (questo) m. (šf)
minimas; degno di m. vertas paminėti, pažy- trečiadienį; m.prossimo (scorso) kitą / ateinan­
m ėtinas;/cre m. (di qcs) pam inėti (ką). tį (praeitą / praėjusį) trečiadienį; U m., di m.,
menzôgna dkt m melagÿsté, mêlas, ai m. trečiadieniais; ♦ M. delle Céneri Pelenų
menzognéro, -a bdv 1. (di qcn) melagis; m eluo­ trečiadienis,
jantis; 2. (di qcs) melagingas; apgaulingas. mercūrio dkt v chim gyvsidabris; ♦ fa colonnina
meravigli||a dkt m 1. nuostaba; nusistebėjimas: di m. gyvsidabrio stulpelis,
♦ a m. nuostabiai; con mia grande m. màno mėrda dkt m volg šūdas; mėšlas, šlamštas; di m.
merdóne
šudinas (ir prk); fig sušiktas; fare una figura di
m. juodai susimáuti, apsišikti.
merdóne dkt v volg sudžius,
merénda dkt m pavakariai pl; ♦ c’entra come i
cávoli a m .~ kaip šūniui penkta kója.
merendina dkt m bandelė (saldi); pyragaitis,
meretrice dkt m prostitutė,
meridiana dkt m saulės laikrodis,
meridiano dkt v dienovidinis; m. di Greenwich
Grinvičo dienovidinis.
meridionál|¡e 1. bdv pietinis; pietų (ppr. Pietų
Italijos); costa m. pietų pakrantė; dialetti ~ i
Pietų Italijos tarmės; versante m. pietinis šlai­
tas; l ’isola piii m. piečiausia sala; 2. bdv (dei
meridional!) pietiečių; pietietiškas; 3. dkt v/m
pietietis -ė (ppr. Pietų Italijos).
meridióne dkt v 1. pietūs pl; esposto a m., rivolto
a m. žvelgiantis [ pietūs; 2.: ii M. Pietų Italija,
meringa dkt m moreñgas, saldūkas; alla m. mo-
reñginis agg.
merit¡|áre vksm (m ė-) 1. (essere degno) (qcs)
būti (ko) vertam; (guadagnare qcs) nusipelnyti
(ką, ko), pelnyti; m. un castigo pelnyti baūs-
mę; mérita di essere visto verta pamatyti; non
—ava la bocciatura nepelnytai neišlaikė; ♦ —a
davvero! tikrai verta!; 2. (procurare) pelnyti;
m. riconoscimenti internazionali pelnyti tarp­
tautinį pripažinimą.
► meritj¡ársi sngr (qcs) nusipelnyti (ką, ko),
pelnytis; (dopo tanto lavoro) užsitarnauti; m.
la stirna di tutti nusipelnyti visų pagarbos; ti
—eresti uno schiaffo! nusipelnei añtausj!; se lo
~ a / jis tó nusipelnė!; iron taip jám ir reikia!
meritataménte prv pelnytai,
meritáto, -a bdv pelnytas; užsitarnautas; riposo
m. užsitarnautas poilsis; successo m. pelnytas
pasisekimas,
meritévole bdv (di qcs) vertas (ko); m. di atten-
zione (fiducia) vertas dėmesio (pasitikėjimo);
m. di disprezzo smerktinas.
mérit¡|o dkt v 1. nuopelnas; ~ i artistici nuopel­
nai m eno srityje; ♦ per m. (kieno) dėka; per m.
tuo tavo dėka; essere a parí m. dalytis pirma
vieta; 2. (pregio) privalumas; 3.: Dio te ne ren­
da m.! teatlygina táu Dievas!; 4. (essenza)
esmė; entrare nei m. nagrinėti iš esmės; prieiti
prie dalyko esmės; ♦ in m. apie tai; in m. (a
qcs) (6) dėl (ko); non so niente in m. nieko
apie tai nežinau
meritorio, -a bdv pagirtinas, vertas pagyrimo,
merlėtto dkt v nėrinys.
merlo I dkt v 1. juodasis strazdas; 2. fig mūlkis.
402
merlo II dkt v archit (kreneliažo / gynybinės sie­
nos) dantis -iės fem m .
merlüzzo dkt v zool 1. menkė; 2. (nasello) sida­
brinė menkė,
méro, -a bdv (semplice) paprastas; (puro) grynas,
méscere vksm (į)pilti (ppr. vyno); pilstyti,
meschinaménte prv negarbingai; niekingai,
meschineria dkt m 1. (l’essere meschino) žem u­
mas; 2. (azione meschina) žemas / gėdingas
poelgis.
meschinĮjo, -a bdv 1. žemas; negarbingas; (spre-
gevole) niekingas; motivi —i žemi motyvai;
♦ fare una figura ~ a apsigėdyti; 2. (misero)
meñkas; skurdūs; 3.fig (di qcn) nekilnūs; nie­
kšiškas; niekingas; 4. (infelice) nelaimingas,
mescolaménto dkt v maišymas; t.p. —> mesco­
lanza.
mescolanza dkt m (miscela) mišinys,
mescoláre vksm (mé-) 1. (unire insieme) ( s u ­
maišyti; m. ghiáia e cemento, m. la ghiaia con ii
cemento maišyti cem eūtą su žvyru; 2. (rimesta-
re) (pa)maišyti; išmaišyti; m. la pasta pamaišyti
makaronus; m. le caríe sumaišyti kortas (ir
prk); 3. (confondere) (su)maišyti; (su)páinioti:
m. ifogli painioti lapūs.
►mescolársi sngr 1. maišytis (irprk), susimai­
šyti; i profumi si méscolano maišosi kvapai:
2. fig (di qcn): m. tra la folla įsimaišyti / įsitrinti
[ minią;
mescoláta dkt m : darė una m. pamaišyti,
mėse dkt v mėnuo; ii m. scorso praeitą mėnesį:
questo m. šį mėnesį; all’inizio (alla fine) dėl m.
mėnesio pradžioje (pabaigoje); fra un m. po
mėnesio; nei m. di luglio liepos mėnesį; una
voltą ai m. kartą per mėnesi: /«/'« un mesetto di
vacanza atostogausiu kokį mėnesį,
méssa I dkt m 1. reí (t.p. santa M.) (šveūtosios)
mišios pl; m. cantata giedotinės mišios; andaré
a m. eiti į mišias; dire (la) m. (pa)aukóti mi­
šia s ;/« « dire una m. užpirkti mišias; ♦ M. di
meĮĮanotte Bernelių mišios; 2. mus mišios pl.
méssa II dkt m (ii mettere): m. in circolazione
paleidimas į a p k a rtą ; m. a fuoco sufokusávi-
mas; m. in moto paleidimas (ppr. variklio); m.
in piega sušukavimas; šukuosena; m. a punto
sureguliavimas; m. in regola (su)tvarkymas:
m. in scena pastatymas (teatre); fig apsimeti­
mas; tecn m. a terra įžeminimas; fig m. ai ban­
do uždraudimas,
messaggėro, -a dkt v/m pasiuntinys -ė.
messággio dkt v 1. pranešimas; žinūtė; (biglietto)
raštelis; m. pubblicitário reklaminis praneši­
mas; m. vocale balso pašto žinūtė; lasciare un
403
m. palikti raštelį; palikti žinutę; 2. fig mintis
-iės fem m ; (insegnamento) pamokymas; ii m.
di un film pagrindinė filmo mintis; 3. (appello)
kreipimasis; (saluto) sveikinamas,
messale dkt v mišių knyga, mišiolas.
mėss||e dkt m 1. (ii raccolto) derlius; dgs le ~ i ja ­
vai; 2. (la mietitura) pjūtis -iės; derlių nuėm i­
mas; 3. fig daugybė; aibė.
messėre dkt v stor ponas; seras.
Messia dkt v rel Mesijas.
messican||o, -a 1. bdv Meksikos; meksikiečių;
meksikietiškas; iš Meksikos; piatti ~ i meksi-
kiėtiški patiekalai; 2. dkt v/m meksikietis -ė.
messinscena dkt m fig apsimetimas; apgaulė,
mėsso I, -a bdv: ben m. (beri vestito) gražiai apsi­
rengęs; (robusto) tvirto sudėjimo; come sei m.
domani serą? kaip tau rytoj vakarė? (tariantis
dėl susitikimo ir pan. )', ♦ fam ma come sei m.!
ką čia sau vaizdūoji?
mėsso II dkt v 1. stor pasiuntinys; 2. pasiuntinys,
kūrjeris; m. pontificio legatas,
mestiėre dkt v 1. profesija; (artigianale) amatas;
(lavoro) darbas; fare (qcs) di m. verstis (kuo);
che m. fa? kokia jo profesija?; ką jis dirba?;
kuo jis verčiasi?; ♦ essere dėl m. nusimanyti
(apie darbą); 2. fig (perizia) darbo įgūdžiai pi;
(abilita) sumanumas,
mestizia dkt m graudulys, liūdesys; graudumas,
mesto, -a bdv graudūs, liūdnas,
mėstolo dkt v samtis; kaušas.
mestrual||e bdv mėnesinių, menstruacijų; m en­
struacinis; ciclo m. mėnesinių ciklas; dolori ~ i
mėnesinių skausmai,
mestruazioni dkt m dgs fisiol mėnesinės; m ens­
truacijos; avere le m. sirgti mėnesinėmis,
mėstruo dkt v fisiol menstruacija,
mėta I dkt m 1. (kelionės) tikslas; ♦ senza m. be
tikslo; 2. fig tikslas, uždavinys; preflggersi una
m. užsibrėžti tikslą; 3. sport trijų (/ penkių)
taškų įvartis (žaidžiant regbį).
meta II dkt m nkt 1. pusė; la m. degli intervistati
pusė apklaustųjų; le due m. di una melą dvi
obuolio pusės; ♦ a m. (in due) perpūs; (in par-
te) iš dalies, nė visai; dire le cose a m. nė iki
galo pasakyti; neaiškiai pasakyti; fare a m. (di
qcs con qc) dalintis perpus / pusiau (ką su
kuo); lasciare a m. nebaigti, iki galo nepa­
daryti; 2. (parte, punto centrale) vidurys; pusė;
a m. lūglio liepos viduryje, apie pusę liepos; a
m. strada pusiaukelėje; piegare a m. sulenkti
per pusę; sport m. campo aikštelės vidurys;
♦ a m . per vidurį; 3. fam pora (mylimasis, su­
tuoktinis).
método
metabolismo dkt v biol medžiagų apykaita, m e­
tabolizmas,
metabolizzare vksm fisiol perdirbti,
metacarpo dkt v anat delnákauliai pi.
metadóne dkt vfarm metadonas.
metafísica dkt m filos,fis metafizika,
metafisico, -a bdv metafizinis; metafizikos,
metafora dkt m lett m etafora; m. trita nuvalkiota
m etafora; ♦ fuor di m. tiesiai, be užuolankų,
metafóricamente p ir metaforiškai,
metafórico, -a bdv metaforiškas,
metállico, -a bdv metalinis (irprk);fig timbro m.
metalinis tembras,
metallizzato, -a bdv perlam utrinis (apie spalvą);
auto blu m. mėlynos perlam utrinės spalvos
mašina.
metáll||o dkt v metalas; di m., in m. metalinis
agg, iš metalo; chim non m. nemetálas; chim
~ i nóbili (pešanti) taurieji (sunkieji) metalai,
metallurgia dkt m metalurgija,
metallürgico, -a 1. bdv metalurginis; m etalur­
gijos; 2. dkt v metalurgas,
metalmeccánico, -a 1. bdv metalo (gaminių / ap­
dirbimo) pramonės; 2. dkt v m etalo (gaminių
/ apdirbimo) pram onės darbiniñkas, metáli-
ninkas.
metamorfosi dkt m nkt metamorfozė,
metano dkt v (t.p. gas m.) metanas,
metanodótto dkt v m etano dujotiekis,
metanólo dkt v chim metanolis,
metástasi dkt m nkt m ed metastazė,
metatárso dkt v anat slėsna.
mėteo dkt v nkt (t.p. bollettino m.) orų prognozė,
meteorą dkt m 1. astr m eteoras; 2. fig trum palai­
kė sensacija,
meteorite dkt v meteoritas,
meteorología dkt m meteorologija.
meteorologi||co, -a bdv meteorologinis; bolletti­
no m. orų prognozė; fenomeni ~ c i m eteoro­
loginiai reiškiniai,
meteorologo, -a dkt v/m m eteorologas -ė.
meticcio, -a dkt v/m metisas -ė.
meticolosamėnte prv kruopščiai,
meticolositá dkt m kruopštumas,
meticolóso, -a bdv kruopštūs, skrupulingas,
metódico, -a bdv 1. (accurato) kruopštūs; m eto­
diškas; 2. (sistemático) sistemingas,
metodicitá dkt m kruopštūmas; metodiškūmas.
metodista 1. bdv metodistų; metodizmo; 2. dkt
v/m m etodistas -ė.
metodo dkt v metodas; veikimo būdas; (técnica)
technika; (mezzo) priem onė; (sistema) siste­
ma; m. di ricerca (di valutazione) tyrimo (įvėr-
metodología
tinimo) metodas; m. sperimentale eksperimen­
tinis metodas; ♦ con m. stropiai,
metodología dkt m metodologija,
m etratu ra dkt m met ražas,
m étrica dkt m lett metrika; eilėtyra.
métrico I, -a bdv: sistema m. m etrinė matų si­
stema.
métrico II, -a bdv lett metrinis; metrikos,
m etro I dkt v 1. metras; m. cubo (quadrato / qua-
dro) kübinis (kvadratinis) metras; 2. (lo stm-
rnento) metras; 3 .fig kriterijus,
m etro II dkt v lett metras,
m etro dkt v nkt m etro; prendere ii m. važiuoti
metro.
metronomo dkt v m etronomas, taktomatis,
m etronótte dkt v nkt naktinis sargas,
m etropoli dkt m nkt didmiestis, metropolis,
m etropolitana dkt m m etropolitenas,
m etropolitano, -a bdv didmiesčio; miesto,
m étt |ere* vksm 1. (porre) (pa)dėti; (dentro) įdė­
ti; (fuori) išdėti; (sopra) uždėti; (accostare)
pridėti; (collocare) (pa)statyti; (dentro) įsta­
tyti; (infilare) (į)kišti; (far sedere) (pa)sodinti;
(versare) (į)pilti; (į)berti; m. fuori (far sporge-
re) iškišti; m. insieme sudėti; (comporre) sudė­
lioti; (formare) sukomplektuoti; (raccogliere)
suriñkti; (raffazzonare) sukurpti; m. via atidėti
(irprk); m. i bambini in fila (su)statyti vaikus į
eilę; m. ii catenáccio alia porta užsklęsti duris;
m. una firma (una virgola) (pa)dėti parašą
(kablelį); m. i fogli in un raccoglitore susegti
lapus į aplanką; m. lo iódio su unaferita patepti
žaizdą jodū; m. a letto paguldyti į lovą; m. in
una lista įtraukti / įrašyti į sąrašą; m. la mác-
china in garage pastatyti mašiną į garažą; m. le
mani in tasca sukišti rankas į kišenės; m. una
parola tra virgolette imti žodį į kabutės; m. la
péntola sul fuoco (už)dėti puodą añt ugnies;
užkaisti puodą; m. i piatti in távola padėti
lėkštės añt stalo; m. in prigione pasodinti į
kalėjimą; m. dei numeri in colonna surašyti
skaičius stulpeliu; m. i soldi in banca padėti
pinigus į banką; m. la továglia uždefigti stal­
tiesę; m. sul treno įsodinti į traukinį; m. ii távo-
lo vicino alla finestra pastatyti stalą prie lango;
tecn m. a terra įžeminti; ♦ m. giu (ai telefono)
padėti ragelį; m. sotto (investire) pervažiuoti;
m. su (organizzare) (su)reñgti; m. su casa įsi­
kurti; m. su (dei) chili priaugti svorio; m. su
famiglia susikurti šeimą; m. in agitazione (ąen)
kelti (kam ) nėrimą; m. in atto, m. in prática
įgyvendinti; m. in circolazione paleisti į apy­
vartą; m. a confronto sugretinti, palyginti; dir
404
suvesti į akistatą; m. in conto įrašyti į sąskaitą;
fig turėti omenyje; m. ai corrente informuoti;
perspėti; (di qcs) supažindinti (su kuo); m. in
chiaro paaiškinti; iš(si)aiškinti; m. a ferro e
fuoco siaubti ugnimi ir kalaviju; m. a fuoco
sufokusuoti; m. in giro voci skleisti gandus; m.
in luce iškelti aikštėn; m. mano (a qcs) griebtis
(ko); imtis; m. a molio (pa)merkti; m. ai mon-
do pagimdyti; m. a morte nuteisti mirtimi; m.
in mostra (pa)dem onstrūoti; m. in moto palei­
sti; užvesti; m. nero su bianco parašyti juodu
ant balto; m. a nudo atskleisti; m. in ordine
(su)tvarkyti; m. a parte (qc di qcs) informuoti
(ką apie ką); m. da parte padėti į šalį; atidėti,
pasidėti; non m. piede fuori (di casa) kojos
neiškelti iš namų; m. alla portą (qcn) duris
(kam ) parodyti; išprašyti (ką); m. a posto, m.
ai šuo posto padėti į (savo) vietą; m. fuori posto
padėti nė į vietą; m. alla prova išbandyti,
išmėginti; m. apunto sureguliuoti; (preparare)
(pa)rengti; m. in relazione (su)sieti; m. in rilie-
vo, m. in risalto (pa)ryškinti, pabrėžti; m. a
soųųuadro (su)jaūkti; m. in scena (pa)statyti
(teatre); m. (qcs) ai voti pateikti (ką) balsuoti;
e chipiū ne ha piū ne ~ a ir taip toliau; guarda
dove ~ i ipiedi! žiūrėk, kur vaikštai!; 2. (attae-
care) (pri)kabinti, pakabinti; (cucire) (p rasiū ­
ti, užsiuti; (incollare) (pri)klijūoti, užklijūoti;
m. ii francobollo su una busta priklijūoti pašto
ženklą ant / prie voko; m. delle grate alla fine­
stra apkalti langą grotomis; m. un poster alla
parete pakabinti plakatą ant sienos; m. i tacchi
(alle scarpe) prikalti kulnūs; m. le tende (už)-
kabinti užuolaidas; m. una toppa prisiūti lopą;
3. (un vestito) vilkti(s); ap(si)vilkti, už(si)dėti:
(calzare) aūti(s); ap(si)aūti; (infilare) mauti(s):
už(si)mauti; m. i guanti užmauti pirštines; m.
un maglione apsivilkti megztinį; m. gli occhiali
užsidėti akinius; m. le scarpe aūti(s) batus;
aūtis; m. i tacchi (le scarpe) aūtis aukštakul­
nius; 4. (infondere) sutelkti; sukelti; m.fiducia
suteikti pasitikėjimo; m. paura (a qc) gąsdinti
(ką); (su)kėlti (kam ) baimę; m. sete (a qc)
troškinti (ką); m. soggezione (a qcn), m. in sog-
gezione (qcn) (pri)versti (ką) jaustis nesma­
giai; 5. (fare entrare infunzione e sim.) įjungti;
(installare) (į)rengti; m. una canzone (pa)lėisti
dainą; m. un CD paleisti (/ įdėti ir pan.) kom­
paktinę plokštelę; m. la seconda įjungti an­
trąją pavarą; m. ii telefono įvesti telefoną:
stanno mettendo l’ascensore įrengiamas liftas:
6. (acquisire e sim.): m. lefdglie išleisti lapus:
m. frutti megzti (vaisius); m. i germogli krauti
405
pumpurus; m. (le) radici įsišaknyti (ir prk);
mió flglio ha messo U primo dentino sūnui iš­
dygo pirmas dantukas; ♦ m. giudizio ateiti [
protą; 7. (imporre): m. un nome duoti vardą;
m. una tassa įvesti mokestį; ♦ m. (qcn) a capo
(di qcs) paskirti (ką) (kam ) vadovauti / (ko)
vadovu; 8. (supporre) tarti; mettiamo che... tar-
kim(e), k a d ...; ♦ vuoi m.? nepalyginsi!; 9. (ri-
tenere) laikyti; (assegnare) priskirti; 10. (qcn a
farųcs): m. ipanni adasciugare džiauti skalbi­
nius; m. a fermentare raugti; m. a sedere paso­
dinti; m. a tacere la (voce delta) coscienza nu­
slopinti sąžinės balsą.
►m ėttercela įvdž: ♦ m. tutta iš kailio nertis, iš
paskutiniųjų stengtis.
►m ėtt||erci įvdž 1. (tempo) užimti laiko; non
ei ~ o molto ilgai neužtruksiu; questo treno ei
~ e due ore šis traukinys nuvažiuoja teñ per
dvi valandas; 2.: * m. la firma pasirašyti fam
(noriai sutikti)', mettiámoci una pietra sopra
kas buvo, tas pražūvo.
► m étterla įvdž'. ♦ come la mettiamo? ó kas
dabar?; ó ką dabar pasakysi?
►métt|jersi sngr 1. (stando in piedi) stoti, atsi­
stoti; (sdraiato) gulti(s), atsigulti; (seduto) sė-
sti(s), prisėsti; m. dritto atsitiesti; m. in fila
stóti [ eilę; m. a letto atsigulti; m. a távola sėsti
prie stalo; ~ iti a tuo agio! įsitaisyk patogiai!;
♦ m. d ’accordo susitarti; m. in contatto susi­
siekti; m. in luce pasireikšti, pasižymėti; m. in
mostra afišuotis; m. da parte pasitraukti; m.
allaprova išbandyti save; m. in regola sutvarkyti
(dárbo ir pan.) dokumentus; fam m. elegante
puoštis; 2. (cominciare ącs): m. ai lavoro imtis
/ griebtis darbo, pradėti darbą; m. in viággio
išvykti; leistis [ kelionę; ♦ m. in moto užsivesti;
3. (cominciare a farqcs) pradėti (ką daryti)', m.
a cantare uždainuoti; m. a piángere pravirkti;
m. a sedere sėstis, atsisėsti; prisėsti; si ė messo
a piovere pradėjo lyti; 4. (svilupparsi): m. bene
(malė) gerai (blogai) klostytis; m. al bello (del
tempo) (pra)giedrėti; m. ai brutto (dėl tempo)
(su)bjūrti; 5. (t.p. m. insieme) susidėti, dėtis;
m. con una bionda susidėti su blondinė; 6. (in-
dossare) vilktis, apsivilkti; m. la camicia apsi­
vilkti marškinius / marškiniais; ~ iti la giacca,
perché fa freddo vilkis švarką, nes šalta; t.p.
=> mėttere 3.; 7. (qcs da qualche parte) įsidėti,
dėtis; (su qcs) užsidėti; m. una caramella in
bocca įsidėti saldainį į burną; m. ii rossetto
pasidažyti lupas; m. ii profumo kvėpintis: m. i
tappi nelle orécchie užsikišti ausis; ♦ m. in testa
(qcs) įsikalti (ką) į galvą.
mèzzo
mèzai dkt m fam 1. pusė (valandos); otto e m.
pusė devynių; allé otto e m. piisę devynių: /»!«
allé otto e m. iki pusės devynių; 2. (le 12.30,
0.30) pusė pirmos (nakties ar dienos).
mezzadria dkt m pusininkÿstè.
mezzàdro dkt v pusininkas -ė.
mezzàla dkt m (dgs -i) sport pusiau krašto žai­
dėjas.
mezzalùna dkt m 1. pusmėnulis; (falce di luna)
mėnulio pjautuvas; 2. (attrezzo da cucina) pus­
mėnulio formos (smulkinimo) peilis (su dviem
rankenomis).
mezzanino dkt v pūsaukštis; mezoninas,
mezzàno, -a bdv vidutinis,
mezzanôtte dkt m vidurnaktis, pusiaunaktis; a
m. vidurnaktį; dvyliktą valandą; dopo m. po
vidurnakčio; verso m. apie vidurnaktį; fino a
m. ligi vidurnakčio,
mezzeria dkt m (t.p. linea di m.) kelio vidurio
linija.
mèzz|[o, -a 1. bdv pusė sost; ~ a giornata pusė
dienos, pusdienis; un m. chilo apie pusę kilo­
gramo; m. litro puslitris, pusė litro; m. metro
pusė m etro; meĮz ’orą pusvalandis; le tre e ~ a
pusė keturių; 2. bdv (medio) vidutinis; di m.
vidurinis agg; di ~ a eta vidutinio amžiaus; ~ a
estate vidurvasaris; ~ a stagione pereinamasis
sezonas (ruduo, pavasaris); a ~ a voce pusbal­
siu; ♦ ~ e misure pusinės priemonės; senza ~ i
termini be užuolankų; 3. bdv (una certa quan-
tità e sim.)', ho una ~ a idea (di far qcs) man
kirba mintis (ką daiyti); c’era m. mondo ko tik
ten nebuvo; ii freddo parali^a Europa šal­
tis kausto pusę Europos; 4. dkt v (meta) pusė;
un mese e m. pusantro mėnesio; due chili e m.
pustrečio kilogramo; un’ora e m. pusantros
valandos; ♦ fare a m. (di qcs con qc) dalintis
perpus / pusiau (ką su kuo); 5. dkt v (U centro)
vidurÿs; in m. alla natūra gamtoje; in m. per
vidurį; viduryje; (fra) tarp (ko); in m. allapiaz-
za, nei m. della piazza aikštės viduryje; vidury
aikštės; ii fratello di m. vidurinysis brolis; stor
Età di M. Viduramžiai pi; ♦ in quel m. tuo
tarpu; nei bel m. (di qcs) kaip tik (per ką);
svarbiausiu (ko) momentu; pačiame (ko) vi­
duryje; il giusto m. âukso vidurÿs; via di m.
tarpinis variantas; atidarei di m. nukentėti; le­
vure di m. (qcs) patraukti; (liberarsi di qc)
atsikratyti (ko); togliersi di m. pasitraukti; flk
tra il dire e il fare c ’è di m. ii mare lengviau pa-
sakÿti, negu padaryti; 6. dkt v (strumento)
priem onė; (modo) būdas; ~ i di comunicazio-
ne di massa žiniasklaida sg; m. di sostentamen-
mezzobüsto
to pragyvenimas; ♦ per m. (di qcs) kuo; su
(kuo); per (ką); con ~ i di fortuna bet kuo
pasinaudojant; ii fine giustifica i ~ i tikslas pa­
teisina priem ones; 7. dkt v (veicolo) autom o­
bilis; (t.p. m. di trasporto) transporto priemonė;
i ~ i pubblici visuomeninis / viešasis transportas
sg; mil m. anfibio amfibija; mil m. corazzato
šarvuotis; mil m. da sbarco desantinis laivas;
8. dkt v chim, fis mediumas; (ambiente) terpė;
9.: dkt v dgs ~ i (econdmici) lėšos; 10.: dkt v dgs
~ i (doti) gabumai pi; talentas; ♦ fiducioso dei
propri ~ i savimi pasitikintis; 11. prv pusiau;
pus- ; m. addormentato pusiau miegantis; m.
cieco pusaklis; m. morto leisgyvis; m. ubriaco
pusgirtis; m. vuoto pustuštis.
mezzobüsto dkt v 1. art biustas; l.fa m (annunci-
atore) televizijos diktorius -ė.
mezzofóndo dkt v sport vidutinė distancija,
mezzogiórno dkt v 1. vidurdienis, pusiaudienis;
pietūs pi; a m. vidūrdienį; dvyliktą valandą;
dopo m. po vidurdienio; po pietų; verso m. į /
apie vidūrdienį; fino a m. ligi pietų; 2. (sud)
pietūs pi; ėssere esposto a m. žvelgti į pietūs;
3.: ii M. Pietų Italija,
mezzosangue dkt v/m nkt maišytos rasės žmogus,
mi I įv (kita forma: me) 1. (oggetto diretto) manė;
(con soggetto „io“) save; t.p. => 3.; (infrasi ne-
gative) manęs; mi hanno visto I vista manė pa­
matė; la mamma mi sgrida m am á m anė bara;
non mi vedi? nem atai manęs?; non mi ha salu-
tato nepasisvėikino sū manimi; mi considero
un bravo ragazzo laikaū save geru vaikinū;
2. (oggetto indiretto) mán; (con soggetto „io“)
sáu; t.p. => 3.; mi hanno detto mán pasakė; mi
hanno chiesto manęs paklausė; restituitemi i
soldi! grąžinkite m án pinigus!; me la scrive-
rai una cartolina? ar parašysi mán atvirūką?;
mi concedo una pausa leisiu sáu pertraukėlę;
3. (riflessivo): mi lavo prausiuosi; non mi near­
do neprisimenu; mi šono comprato la macchi-
na nusipirkaū mašiną; mi bevo una birra ger­
siu / geriū alų; 4.: ėccomi! štai ir aš!; 5.: stammi
bene! lik sveikas!
mi II dkt v nkt mus mi inv.
miagoláre vksm [A] (rnia-) miaūkti, kniaūkti;
(solo una voltą) sumiaūkti, sukniaūkti.
miagolio dkt v miaukimas, kniaukimas.
miáo išt miau.
m iasm a dkt v puvimo dvokas; nuodingos išgaros
pi; (fetore) tvaikas,
mica I prv fam 1. (pabrėžiant neiginį ar vietoj
neiginio) gi; non šono m. nato ieri! aš gi nė va­
kar gimiaü!; non ti sarai m. arrabbiato!, m. ti
406
sarai arrabbiato! negi supykai!; 2. (pabrėžiant
klausimą) gal; ar / gál kartais; hai m. visto le
mié chiavi? gál kartais m atei m ano raktus?
3.: ♦ m. malė neblogai; (visai) nieko; m. tanto
nelabai.
mica II dkt m (panino) bandelė,
miccia dkt m dagtis; padegamoji virvutė,
micidiále bdv 1. mirtinas; 2. fig (nocivo per qc)
žalingas (kam); keñkiantis; 3. fig (terribile)
siaubingas; (insopportabile) nepakeliamas; un
caldo m. siaubingas karštis; 4. fig (potente) ga­
lingas.
micio, -a dkt v/m (t.p. micino -a) kačiukas; (fem-
mina) katytė; (maschio) katinas, katinūkas.
micro- priešdėlis: pirmasis sudurtinių žodžių dė­
muo, rodantis sąsają su mažų matmenų kūnais,
mažais dydžiais, pvz., microcosmo, microcėfa-
lo, microeconomia ir t. t.
microbio dkt v biol, med microbo.
microbiología dkt m mikrobiologija,
microbo dkt v mikrobas (irprk).
microcosmo dkt v mikrokosmas,
microfilm [-’film] dkt v nkt mikrofilmas,
micrófono dkt v mikrofonas; parlare al / col m.
kalbėti per mikrofoną.
m icro(o)rganism o dkt v biol mikroorganizmas,
m icroprocessóre dkt v /«/m ikroprocesorius,
microscópico, -a bdv 1. mikroskopinis; 2. fig
mikroskopiškas, mikroskopinis,
microscopio dkt v mikroskopas; ai m. pro (/ per)
mikroskopą,
m icrospia dkt m slaptas pasiklaūsymo aparatas,
midóll o dkt v (t.p. anat m. ósseo) (kaulų) čiulpai
pi, kaulų smegenys pi; anat m. spinale stuburo
smegenys; trapianto di m. kaulų čiulpų perso­
dinimas; ♦ fino al m., fino alle ~ a iki kaulų,
miėi bdv, įv, dkt v dgs => mio 1., 2.
miele dkt v medūs; m. di tiglio liepų medūs; fig
dolce come ii m. saldutėlis, saldūs kaip medūs;
color m. gifitaro spalvos; ♦ di m. saldūs agg:
meilūs agg; luna di m. m edaūs mėnuo,
m iétere vksm 1. (nu)pjáuti (javus), (nu)kifsti:
nuimti derlių; ♦ m. allori laurus skinti; 2. fig
paguldyti (užmušti); (t.p. m. vittime) nužudyti:
(pa)reikaláuti daūg aukų; 3. fig susilaukti (dau­
gybės ko); m. consensi susilaukti didelio prita­
rimo; m. successi susilaukti didžiulės sėkmės,
m ietitóre, -trice 1. dkt v¡m (javų) pjovėjas -a:
2. dkt m javapjovė; pjaunamoji,
m ietitrebbiatrice dkt m (javų) kombainas,
m ietitūra dkt m pjūtis; javapjūtė, rugiapjūtė,
miglia || io (dgs -ia, m) dkt v (maždaūg) tūkstantis
(irprk); un m. di persone apie tūkstantį žmonių:
407
poche ~ ia di euro keletas tūkstančių eūrų; fig
~ ia di volte tūkstantį kartų; ♦ a ~ ia tūkstan­
čiais.
miglio I (dgs miglia, m ) dkt v mylia; m. marino
jūrmylė; ♦ lontano utį m. iš tolo; (molto lonta-
no) toli toli.
miglio II dkt v bot sora; (i grani) soros pi.
miglioramėnto dkt v 1. (U rendere migliore) (pa)
gerinimas; 2. (ii diventare migliore) (pa)gerėji-
mas; 3. (di salute) sveikimas.
miglior| are vksm (-glio-) 1. tr (pa)gėrinti; m. ii
risultato pagerinti rezultatą; m. l ’umore patai­
syti nuotaiką; tecn m. un terreno melioruoti
žemę; 2. intr [E] (pa)gerėti; taisytis, pasitai­
syti; (irt salute) sveikti; ii paziente e ~ ato ligo­
nis pagerėjo /' sveiksta; to studente ė ~ ato stu­
dentas (dabar) geriau mokosi; ii tempo ~ a
oras taisosi.
► migliorarsi sngr pasitaisyti; padaryti save
geresnį.
miglior |e 1. bdv (comparativo) geresnis; ~ i pro-
spettive geresnės perspektyvos; ąuesto tessuto e
m. dell’altro šis audinys geresnis už kitą; 2. bdv
(superlativo) geriausias; la mia m. amica mano
geriausia draugė; U m. di tutti geriausias iš
visų; nei modo m. geriausiai; ♦ nella m. delle
ipotesi, nei m. dei casi geriausiu atveju; i miei
~ i auguri su geriausiais linkėjimais; 3. dkt
v/m :ii m. (pats) geriausias; la m. (pati) geriau­
sia; ii m. della classe klasės pirmūnas; scegliere
i ~ i atrinkti (pačius) geriausius; ♦ vinca ii m.!
tegul laimi geriausias!
mignolo dkt v (t.p. dito m.) mažasis pirštas; m a­
žylis (pirštas),
mignotta dkt m volg kėkšė; ♦ flglio di m. kalės
vaikas.
migrare vksm [E] migruoti (ppr. apie gyvūnus);
m. a sud migruoti / skristi į pietūs,
migrazione dkt m migracija; migravimas; m. in-
terna vidinis migravimas; m. stagionale sezo­
ninė migracija,
milą sktv nkt (ppr. kaip priesaga -milą) : due m.,
duemila du tūkstančiai; t.p. => mille.
milanese 1. bdv Milano; milaniečių; milaniėtiš-
kas; iš Milano; l’hinterland m. M ilano rajonas;
gastr cotoletta alla m. milanietiškas muštinis;
gastr risotto alla m. milanietiškas rizotas (ryžiai
su šafranu); 2. dkt v/m milanietis -ė; 3. dkt v
milaniečių tarm ė,
milanista 1. dkt v AC Milano žaidėjas; 2. dkt v ¡m
AC Milano sirgalius -ė; 3. bdv AC Milano,
miliardario, -a 1. dkt v/m milijardierius -ė; tu r­
tuolis -ė; 2. bdv milijardinis.
mimetizzarsi
miliardėsimo, -a sktv milijardas, milijardasis.
miliardo dkt v milijardas (irprk); bilijonas,
miliare bdv: pietra m. kelio gairė (žyminti mylias
ir pan.); fig gairė.
milionaj|rio, -a 1. dkt v/m milijonierius -ė; tu r­
tuolis -ė; 2. bdv milijoninis; investimenti ~ r i
milijoninės investicijos,
milione dkt v milijonas (irprk).
milionesimo, -a sktv milijonas, milijonasis.
militante dkt v/m aktyvistas -ė.
militare I 1. dkt v kariškis, karys; (soldato) ka­
reivis; 2. bdv karinis; (della guerra) karo; base
(distretto, segreto) m. karinė bazė (apygarda,
paslaptis); ospedale m. karo ligoninė; servizio
m. karinė ta rn y b a;/« « iisaluto m. atiduoti p a­
garbą.
milit| are II vksm [A] (m i-) 1. tarnauti kariuo­
menėje; 2. fig būti organizacijos (/ grupės / par­
tijos ir pan.) nariu; difensore che ~ a nella Ro­
ma gynėjas, kuris žaidžia Rom os komandoje,
militarismo dkt v militarizmas.
militarista dkt v/m militaristas -ė.
milite dkt v: ♦ ii M. Ignoto Nežinomasis kareivis;
m. dell’A rma karabinierius,
milizia dkt m 1. kovinis padalinys; karinės p a­
jėgos pi; 2. stor milicija,
millantare vksm (qcs) girti(s) (kuo) (nepelnytai).
millantatore, -trice dkt v/m pagyrūnas -ė.
mille (dgs milą) sktv tūkstantis (ir prk); duemila
du tūkstančiai; m. anni (euro) tūkstantis mėtų
(eūrų); fig per m. ragioni dėl tūkstančio prie­
žasčių; ♦ m. grazie, grazie m. labai ačiū!; stor i
M. Garibaldžio Tūkstantinė; t.p. => milą.
millefoglie dkt v gastr šimtalapis,
millenario, -a 1. bdv tūkstantm etis, tūkstančio
mėtų; 2. dkt v tūkstantosios mėtinės pi; tūks­
tantmetis,
millėnnio dkt v tūkstantmetis,
millepiėdi dkt v nkt zool šimtakojis,
millėsimo, -a 1.bdv tūkstantasis, tūkstantas; 2. dkt
v tūkstantoji dalis,
milligrammo dkt v miligramas,
millilitro dkt v mililitras.
millimetrat|įo, -a bdv: carta ~ a milimetrinis po­
pierius,
millimetro dkt v milimetras,
milza dkt m anat blužnis -iės.
mimare vksm (pa)mėgdžioti (mimika ir gestais,
be žodžių); (pa)vaizdūoti mimika ir gestais.
mimėti||co, -a bdv maskuojamasis, kamufliaži-
nis; tūta ~ ca kamufliažinis kombinezonas,
mimetizzare vksm (už)maskūoti.
►mimetizzarsi sngr maskuotis, užsimaskuoti.
mímica
mímica dkt m. mimika.
mimo dkt v 1. teatr pantomima; 2. lett mimas;
3. (attore) mimas,
mimosa dkt m bot mimoza,
mina dkt m. 1. mina; (la carica) sprogmuo; mil
m. anticarro prieštankinė mina; ♦ m. vagante
nenuspėjamas žmogus; 2. (di matita) šerdelė;
grafitas.
minác||cia dkt m 1. grasinimas; ~ ce di morte
grasinimai mirtimi; ~ ce di atti terroristici gra­
sinimai įvykdyti teroro aktų; 2. (pericolo in-
combente) grėsmė; ~ c e d i guerra karo grėsmė;
una m. per la democrazia grėsmė dem okrati­
jai; costituire una m. (per qc) keiti grėsmę
(kam).
minacc |iare vksm 1. (qcn di qcs / d ifa r qcs; qcs)
(pa)grasinti (kam kuo / ką daryti; kuo); m. una
punizione grasinti bausmė; m. di uccldere un
ostággio grasinti nužudyti įkaitą; 2. (essere un
pericolo) (qc) kelti (kam ) grėsmę / pavojų,
grėsti; m. la pace internazionale kelti grėsmę
tarptautinei taikai; la siecita ~cia ii raceolto
sausra kėlia grėsmę derliui; 3. fig (preannun-
ciare) žadėti; le nuvole ~ciano pidggia debesys
grėsmingai žada lietaus,
minacciosaménte p ir grėsmingai,
minaccióso, -a bdv 1. grėsmingas; 2. (che contie­
ne minacce) grasinamas, grasinantis,
minare vksm 1. (pa)dėti minas; (qcs) ( u ž m i­
nuoti (ką); m. un ponte minuoti tiltą; 2. fig
griauti; ardyti; m. la salute ardyti sveikatą,
minareto dkt v minaretas,
mináto, -a bdv, dlv užminuotas; campo m. minų
laūkas.
minatóre dkt v kalnakasys; šachtininkas,
minatório, -a bdv grasinamas,
minchia dkt m volgfig 1. (nulla): non capisci una
m. nė velnio nesupranti; 2. (cosa): ma che m.
dici? ką tu po velnių tauški!; 3.: kaip jst fam
m.! blyn!, bliámba!
m ineral!|e 1. dkt v mineralas; (grezzo) rūda; m.
di ferro geležies rūda; 2. bdv mineralinis; ri-
sorse ~ i naudingosios iškasenos, mineralinės
žaliavos; sali ~ i mineralinės drūskos; 3. dkt m
(t.p. ácqua m.) mineralinis vanduo, m inerali­
nio vandeñs butelis,
minera||rio, -a bdv: estrazione ~ ria iškasenų
gavyba; giacimento m. rūdos telkinys; industria
~ ria kasybos pramonė; risorse ~ rie naudingo­
sios iškasenos,
minėstra dkt m sultinys su ryžiais (/ sū m akaro­
nais ir pan.); sriuba sū makaronais (/ su ryžiais
408
ir pan.); ♦ m. riscaldata nebeaktualūs dalykas;
la sólita m. ta pati istorija,
minestróne dkt v 1. daržovių sriuba (sū ryžiais /
su m akaronais ir pan.), daržoviėnė; 2. fig kra­
tinys.
mingherlino, -a bdv (mažas) ir liesas; (malatic-
cio) geibūs, besveikatis,
mini- priešdėlis: ypač šnekamojoje kalboje varto­
jamas, nurodant nepaprastą daikto mažum ą,
reiškimo apimtį ir pan., pvz., minicalcoltore,
minigolf ir t. t.
miniatura dkt m 1. art, lett, fig miniatiūra; ♦ in
m. miniatiūrinis agg; 2. (modellino) maketas,
miniaturizzato, -a bdv miniatiūrinis,
minibus dkt v nkt mikroautobūsas.
miniéra dkt m 1. kasykla; (in profonditá) šachta:
m. d ’oro aukso kasykla (ir prk); pozzo di m.
šachtos šulinys; 2. fig lobynas,
minigolf f-’golf] dkt v mažasis golfas,
minigónna dkt m mini sijonas; mėttersi la m. (už­
siseg ti mini sijoną,
mínimamente prv 1. (in misura m inima) mini­
maliai; mažiausiai; 2. (per niente): non... m.
visiškai / visai / nė kiek (ne-); non mi interessa
m. manęs visiškai nedomina,
minima dkt m 1. (t.p. temperatura m.) žemiausia
tem peratūra; 2. mus pūsinė gaida / nata.
minimizzáre vksm (su)meñkinti.
minim |o, -a 1. bdv minimalūs; labai mažas; (U
piu piccolo) mažiausias; tariffa ~ a minimalūs
tarifas; senza ii m. diibbio be mažiausios abe­
jonės; la differenza ė ~ a skirtumas yra labai
mažas; non ne ho la ~ a idea neturiū žalio
supratimo; ♦ ai ~ i termini prastos būklės:
2. dkt v minimumas; un m. di buonsenso žiups­
nelis sveiko proto; ridurre ai m. sumažinti iki
minimumo; dirm . eontrattuale minimalūs dar­
bo užmokestis; ♦ come m., ai m. mažų mažiau­
siai; nors tiek; essere ai ~ i storiei pasiekti
antirekordą; ė ii m. chepossofare tai mažiausia,
ką galiū padaryti; 3. dkt v mat: m. eomun deno-
minatore beñdras mažiausias vardiklis; m. co-
mune múltiplo mažiausias beñdras kartotinis:
4. dkt v tecn laisvos(ios) apsukos pi.
minio dkt v švino surikas,
ministeriále bdv 1. (dėl ministero) ministerijos:
rimpasto m. ministrų kabinėto pertvarkymas:
2. (dėl ministro) ministro,
ministero dkt v 1. ministerija; m. degli Esteri
(delle Finanze, della Giustizia, degli Interni)
Užsienio reikalų (Finansų, Teisingumo, Vi-
daūs reikalų) ministerija; 2. (governo) vyriau-
409
sybė; ministrų kabinėtas; 3.: dir Pūbblico M.
prokuroras; 4. (ufficio) pareigos pi.
m inistr||o dkt v ministras; (premier) premjeras;
primų m. ministras pirmininkas; ii m. della cul-
tura (delle finanze, dei trasporti) kultūros (fi­
nansų, susisiekimo) ministras; Consiglio dei ~ i
ministrų taryba.
m inoranzį|a dkt m mažuma; mažoji dalis; una
m. mažesnė dalis; ~ e ėtniche tautinės m ažu­
mos; m. politico politinė mažuma: essere in m.
sudaryti mažumą,
minorato, -a 1. bdv tūrintis negalią, sū negalia;
neįgalūs; 2. dkt v/m žmogūs, tūrintis negalią;
neįgalūsis -ioji.
minor j)e 1. bdv mažesnis; ii m. mažiausias; m a­
žesnysis; la m. mažiausia; mažesnioji; una su-
perflcie m. mažesnis plotas; ii m. dei mali, ii
male m. mažesnioji iš dviejų blogybių; U minor
numero di incidenti mažiausia avarijų; ad un
prezzo m. mažesnė kaina; in minor tempo grei-
čiaū, per trum pesnį laiką; astr l’Orsa M. M a­
žieji Grįžulo R atai pi; dir la m. eta nepilname-
tystė; 2. bdv (piū giovane d ’eta) jaunesnis; ii m.
jauniausias; jaunesnysis; Ufratello m. jauniau­
sias brolis; jaunesnysis brolis; 3. bdv (meno
importante) nė toks svarbūs; nežymūs; i poeti
~ i del ’200 nežymieji X III a. poetai; ė una que-
stione m. tai nė toks svarbūs klausimas; 4. bdv
mus minorinis; do m. c-moll, do minoras; to-
nalita m. minoras; 5. dkt v/m (ii piū giovane di
eta) jauniausias -a; 6. dkt v/m (minorenne) ne­
pilnametis -ė; vaikas; i diritti dei ~ i vaikų tei­
sės; ♦ v/etoto ai m. skirtas suaugusiems; 7. dkt
v rel (t.p. frate m.) minoritas; 8. dkt v mat (se­
gno “( ”) nelygybės ženklas „m ažiau“,
minorenne bdv, dkt v/m nepilnam etis -ė.
minorile bdv nepilnamečių,
m inorita dkt m dir nepilnametystė.
m inoritario, -a bdv mažumos,
minuendo dkt v m at turinys,
m inuėtto dkt v mus menuetas,
minūscola dkt m (t.p. lėttera m.) mažoji raidė;
scrivere con la m. rašyti mažąja raidė,
minūscolo, -a bdvfig mažytis; mikroskopiškas,
m inūta dkt m juodraštis; pirmasis variantas.
m inūtj|o I, -a 1. bdv smūlkus; (piccolo) mažūtis;
pioggia ~ a smūlkus lietūs; di corporatura ~ a
smūlkaus sudėjimo; 2. fig detalūs, kruopštūs;
smūlkus; 3.: ♦ ai m. mažmeninis agg; com-
mercio ai m. mažmeninė prekyba.
m inūt||o II dkt v 1. minūtė; m. di silėnzio tylos
minūtė; due ~ i dvi minutės; fra cinque ~ i po
penkių minūčių; lancetta dei ~ i minūtinė ro-
mirare
dyklė: spaccare ii m. (di qcs) tiksliai rodyti; (di
qcn) būti punktualiam; sport ~ i di recupero
pridėtos minūtės, pridėtas laikas; ♦ a ~ i
greit; di m. in m. kas minūtę; ho i ~ t contati
(man) kiekviena m inūtė brangi; 2. fig (t.p. mi-
nutino) minūtė; valandėlė; akimirka; all’ulti-
mo m. paskutinę minūtę, paskutinę akimirką;
t i posso rubare un m.? ar galiū m inutėlę su­
trukdyti?; kaip jst un m.! minutę!, minutėlę!,
valandėlę!; lūktelėk!
minūzi |ad/:rm smulkmena; niekniekis, mažmo­
žis; pėrdersi in ~ e užsiiminėti niekniekiais,
minuziosaménteprv fig smulkiai, kruopščiai,
minuziositá dkt m kruopštumas.
minuziós||o, -a bdv kruopštūs; (solo di qcs) d e­
talūs, smūlkus; indagine ~ a detalūs tyrimas.
mi]|o, -a (v dgs mici) 1. bdv, įv mano inv; (se sog-
getto e possessore coincidono) savo; ii m. libro
mano knyga; m. nonno mano senelis; la ~ a
situazione mano padėtis; a casa ~ a pas manė;
conosci i miei amici? pažįsti mano draugūs?;
vengo con i miei amici ateisiu sū savo draugais;
questa mácchina non ė sua, ė la ~ a tai nė jó
mašina, ó mano; ♦ questa ~ a šis mano laiškas;
lui sta dalia ~ a jis m anė palaiko; ne ho fatta
una delle ~ e prisidirbau, kaip visada; vdglio
dire la ~ a noriu savo nuom onę pasakyti;
2.: dkt v dgs i miei (genitori) mano tėvai; (fami­
liari) maniškiai; 3. dkt v vns: vivo dėl m. gyvenu
(pats) iš savo kišenės,
miope med, fig 1. bdv trumparegis; io šono m. aš
trumparegis; 2. dkt v/m trum paregis -ė.
miopía dkt m med, fig trumparegystė,
mira dkt m 1. (U mirare) nusitaikymas; prendere
la m. nu(si)táikyti, taikytis; sbagliare m. p ra­
šauti, nepataikyti; ♦ prendere di m. nusitai­
kyti; prikibti; 2. (precisione) taiklūmas; 3. fig
(scopo) ūžmačia; ūžmojis.
mirabolánte bdv fa m nerealūs.
miracol||o dkt v stebuklas (irprk); crédere nei / ai
~ i tikėti stebūklais; fig per m. per stebuklą;
stebuklingai; fig i ~ i della natura gamtos ste-
būklai; ♦ /« re ~ i daryti stebuklūs; sapere vita,
morte e ~ i (di qcn) pažinti (ką) kaip penkis
pirštus.
m iracolosam énte prv stebuklingai,
miracolóso, -a bdv stebuklingas (ir prk); fig un
fármaco m. stebuklingas vaistas,
mirággio dkt v miražas (irprk);
m ir||áre vksm [A] 1. táikyti(s); nu(si)táikyti; m.
ai cuore taikyti į širdį; 2. fig (a qcs) siekti (ko);
pretenduoti (/ ką); m. ai profitto siekti / vai­
kytis pelno; ii comune ~ a a ridurre le spese
miriade
savivaldybė siekia sumažinti išlaidas; ♦ m. in
alto aukštai siekti, daug norėti,
miriade dkt m nesuskaitoma daugybė,
miráto, -a bdv, dlv tikslingas; (a far qcs) skirtas
(kam, ką daryti); siekiantis (ko, ką daryti).
mirino dkt v 1. taikiklis; fig nei m. (di qc) (kieno)
akiratve; 2. fo t vaizdo ieškiklis,
mirtillo dkt v mėlynė; bot m. rosso bruknė,
mirto dkt v bot mirta,
misántropo dkt v mizantropas,
miscéla dkt m 1. chim, fig mišinys; 2. (di carbu­
rante) degusis mišinys; 3. (di caffe) kavos pu­
pelių mišinys,
misceláre vksm (-scė-) (su)maišyti.
miscelatóre dkt v 1. tecn maišiklis; maišytuvas;
2. (di rubinetto) maišytuvas,
miscellánea dkt m (raštų / straipsnių) rinkinys,
mischia dkt m 1. grumtynės pi, peštynės pi;
2. sport grumtynės (dėl kamuolio) pi.
mischiáre vksm 1. (su)maišyti; įmaišyti; (mesco-
lare) išmaišyti; t.p. => mescoláre; 2.: m. le caríe
maišyti kortas (irprk).
►mischiársi sngr => mescolársi.
misconóscere* vksm neįvertinti,
misconosciūto, -a bdv, dlv neįvertintas,
miscūglio dkt v mišinys (irprk).
miserábile 1. bdv (povero) vargingas, varganas;
skurdūs; 2. bdv (infame) niekingas; 3. dkt v/m
(poveraccio) vargdienis -ė; 4. dkt v/m (infame)
niekdarys -ė; suskis -ė.
miseramente prv vargingai, skurdžiai,
miserėvole bdv pasigailėtinas.
miseri| a dkt m 1. vargas; skurdas; vivere in m.
skursti, vargti; kęsti vargą; skurdžiai gyventi;
♦ finiré in m. nuskursti, nusigyventi; patekti į
skurdą; piangere m. bėdoti, kad pinigų nėra;
ridurre in m. (nu)stum ti į skurdą; kaip jst por-
ca m.!, per la m.! rupūs miltai!; po perkūnais!;
velnias!; 2. (bassezza) žemumas; 3. fig (cifra
irrisoria) skatikai pi; mi hanno dato una m.
skatikus tegavaū; 4.: dgs ~ e (sventure) vargai;
bėdos.
misericordia dkt m gailestingumas; (pieta) gai­
lestis; senza m. be gailesčio; avere m. (di qc)
būti (kam ) gailestingam; pasigailėti (ko).
misericordioso, -a bdv gailestingas,
misero, -a 1. bdv (povero) skurdūs; varganas;
ėssere m. skursti; 2. bdv (miserevole) pasigailė­
tinas; (infelice) nelaimingas; ♦ kaip jst m. me!
aimán!; 3. bdv (scarso) meñkas; nekoks; 4. bdv
(gracile) paliegęs; 5. bdv (meschino) niekingas;
žemas; 6. dkt v skurdžius; vargšas,
misfátto dkt v piktadarybė; nusikaltimas.
410
misoginia dkt m mizoginija, neapykanta m ote­
rims.
misógino, -a bdv neapkeflčiantis moterų,
miss dkt m nkt mis inv; M. Italia Mis Italija,
missile dkt v raketa; m il m. terra-terra raketa
„žėmė-žėmė“; lanciare un m. paleisti raketą,
missionário, -a 1. dkt v/m misionierius -ė; 2. bdv
misionierių; misijų; drdine m. misionierių or­
dinas; 3. bdv fig misionieriškas.
missión||e dkt m 1. misija (irprk); užduotis -iės;
(incarico) pavedimas; m. militare karinė mi­
sija; in m. vykdantis agg užduotį; cómpiere una
m. įvykdyti užduotį; fig la m. del poeta poeto
misija; 2. (delegazione) delegacija; (diplomáti­
ca) pasiuntinybė, misija; 3. com m kom andi­
ruotė; 4. (spedizione scientifica) (mokslinė)
ekspedicija; 5. rel (t.p. dgs ~ i) misijos pi; 6. rel
(la sede) misionierių nam ai pi.
missiva dkt m laiškas.
mister dkt v nkt 1. misteris; 2. sport treneris,
misteriosamente prv paslaptingai,
misterios ¡Io, -a bdv paslaptingas; (enigmático)
mįslingas; una morte ~ a paslaptinga mirtis;
♦ kaip dkt v fare ii m. paslaptingai kalbėti (/
elgtis ir pan.); slapukauti,
m ister||o dkt v 1. paslaptis -ies femm ; (enigma)
mįslė; un m. insoluto neįm inta mįslė; i ~ i della
natura gamtos paslaptys; un alone di m. pas­
lapties skraistė; 2. (misteriositá) paslaptingu­
mas; 3. rel slėpinys; mistero della f. tikėjimo
paslaptis -iės fem m / slėpinys,
mística dkt m mistika,
misticismo dkt v misticizmas,
místico, -a 1. bdv mistinis; mistiškas (ir prk):
2. dkt v/m mistikas -ė.
mistificare vksm (-sti-) mistifikuoti; (adulterare)
(su)klastóti.
mistiñcazióne dkt m mistifikacija,
m ist'o, -a 1. bdv mišrūs; classe ~ a mišri klasė;
2. bdv (assortito) asorti inv; įvairūs; gelato m.
ledai asorti pi; 3. bdv (a qcs) (su)maišytas (su
kuo) (ir prk); fariña ~ a a zucchero miltai
sumaišyti su cukrumi; fig dolore m. a rabbia
skaūsmas sumišęs su pykčiu; 4. dkt v mišinys;
5. dkt v sport (t.p. dóppio m.) mišrusis dvejetas,
mistin ą dkt m mišinys; maišalas,
misūr | a dkt m 1. matas; m. di lunghezza (dipeso)
ilgio (svorio) matas; ♦ in qualche m. iš dalies;
nella m. in cui (tiek,) kiek; 2. (ppr. dgs ~ e)
matmenys pi; dydis; le ~ e di una stanza kam ­
bario dydis; 3. (taglia sim.) dydis; (numero)
numeris; (deifianchi) apimtis -iés; prendere le
~ e pam atuoti, imti m atą; ♦ su m. pagal už­
411
sakymą; 4. (misurazione) (iš)matavimas; unitą
di m. matavimo vienetas; ♦ due peši e due ~ e
dvejopi / dvigubi fam standartai (skirtingos
vertinimo sistemos); S.fig (t.p. senso delta m.)
saikas; con m. saikingai; ♦ oltre m. nepapras­
tai; 6. (provvedimento) priem onė; m. fiscale
fiskalinė priem onė; Severe ~ e precauzionali
griežtos apsaugos priem onės; adottare le ~ e
del caso imtis tinkamų priem onų; ♦ mejje
kompromisinės priemonės; 7.: ♦ di (stretta)
m. itin mažū skirtumu; la m. ė colma taurė
perpildyta; passare la m. viršyti saiką; 8. mus
taktas.
m isur| áre vksm 1. tr (-su-) (iš)matūoti; pam a­
tuoti; m. ad ócchio (a passi) išmatuoti iš akies
(žiftgsniais); m. la febbre (a qcn) pam atuoti
(kam) tem peratūrą; 2. tr => m isurársi 2.; 3. tr
fig: m. le spese apriboti / sumažinti išlaidas;
♦ m. le parole riñkti žodžius; 4. intr [A] būti
(tam tikro dydžio); la stanza ~ a 3 metri per 5
kam bario matmenys / plotas yra 3 iš 5 m etrų /
3 ir 5 metrai.
►m isurársi sngr 1. (competere) varžytis; 2. (li­
m itam ) turėti saiką; susilaikyti; m. nei man-
giare saikingai valgyti; 3. (qcs) pasimatuoti,
matúotis; m. unagonna pasim atuoti sijoną.
m isuráto, -a bdv saikingas; santūrūs; essere m.
(nei far qcs) saikingai (ką daryti).
m isuratóre dkt v matuoklis.
m isurazión||e dkt m (iš)matavimas; pam atavi­
mas; le ~ i šono errate blogai išmatavo,
m isurino dkt v menzūra; saikas,
mite bdv 1. (di qcs) švelnūs; caráttere m. švelnūs
būdas; clima m. švelnūs klimatas; 2. (non se­
vero) leñgvas; negriežtas; una pena m. lengva
bausmė; 3. (di qcn) nuolankūs; romūs,
mitézza dkt m 1. (di qcs) švelnumas; 2. (indul-
genza) atlaidūmas; 3. (di qcn) nuolankumas,
romumas.
mítico, -a bdv 1. mitinis; (dei miti e sim.) mitų;
2. fig legeñdinis.
m itigare vksm (mi-) (su)švelninti; (dolori e sim.)
(nu)malšinti; (diminuiré) (su)mažinti; m. una
pena paleñgvinti / sušvelninti baūsmę; m. le
pretese sumažinti preteñzijas.
►m itigársi (su)švelnėti.
mitizzáre vksm paversti mitū.
m it||o dkt v 1. mitas; sakmė; i ~ f greci graikų
mitai; 2. fig legenda; un m. del cinema kino
legenda; 3. (utopia) utopija; mitas,
mitología dkt m mitologija,
mitológico, -a bdv mitologinis; mitologijos,
m itóm ane dkt v/m nevisaprótis -ė.
moda
m itra I dkt m nkt mil autom atas; (mitragliatrice)
kulkosvaidis,
m itra II dkt m rel mitra.
m itragliatrice dkt m mil kulkosvaidis; ♦ parlare
come una m. žodžius berti,
m itténte dkt v/m siuntėjas -a; adresántas -ė.
mixer dkt v inv 1. (da cucina) plakiklis; 2. (nella
técnica cinematográfica) vaizdo ir garso įrašy­
mo pultas, daugiafuñkcis pultas,
mm jst mm (pasitenkinimui, nekantrumui, abejo­
nei ir pan. reikšti); nà.
mnemónico, -a bdv (della memoria) atminties;
(fatto a memoria) mintinis; (meccanico) m e­
chaniškas.
mo’ I dkt v nkt: a mo’ (di qcs) kaip (kas); a mo’
d ’esémpio kaip pavyzdį,
mo’ I I prv tarm dabar; (subito) tuój.
móbil||e I 1. bdv paslankūs; kilnojamas; (che si
muove) judantis; (rimuovibile) nuimamas;
pannello m. paslankūs skydelis; telefonía m.
mobiliųjų telefonų technika; scala m. eskala­
torius; econ beni ~ i kilnojamasis turtas sg;
geogr sàbbie ~ i dribsmėlis sg; rel festa m. kil­
nojamoji šventė; 2.: squadra m., la M. policijos
patrulis; mil reparto m. judrioji dalis -iės femm;
3. fig (incostante) nepastovūs.
mobil|| e H dkt v baldas; ~ i da cucina virtuvės
baldai; ~ i di antiąuariato (di / in legno) anti­
kvariniai (medžio) baldai,
mobilia dkt m => mobilio.
mobilière dkt v baldžius, baldininkas.
mobilio dkt v baldai pi; baldų komplektas,
m obilitàre vksm (-bi-) mobilizuoti,
mobilitazióne dkt m mobilizacija,
mocassino dkt v mokasinas (apavas).
móccio dkt v => móccolo 1.
moccióso, -a dkt v/m pienburnis -ė.
móccolo dkt v 1. (muco del naso) snarglys; 2. (di
candela) žvakigalis.
mód|ja dkt m 1. m adá (ir prk); di m., alia m.
madingas agg; alVtiltima m. pagal naujausią
madą; fuori m. nem adingas agg; m. femminile
(maschile) m oterų (vyrų) madá; andaré / èsse-
re di m. būti madingam; passare di m. išeiti iš
mados, pasidaryti nebemadingam; seguire le
~ e sekti madą; vaikytis madų; tornare di m.
grįžti į madą; fig la m. delle vacanze all’ėste-
ro m ada atostogauti užsienyje; 2. (industria
dell'abbigliamento e sim.) mada, mados; di­
zainas; m. italiana italų madà; casa di ~ e
madų nam ai pi; rivista di m. m adų žurnalas;
sfllata di m. m adų / drabužių demonstravimas;
stilistą di m. madų dizaineris -ė.
m o d a l i ta 412

modalit||á dkt m nkt 1. (prassi, t.p. dgs ~ a ) nología ~ a m oderni / pažangi technologija;
tvarka; procedūra; secondo le ~ a prescritte 2. (attuale) dabartinis; šiuolaikinis,
nustatyta tvarka; 2. (modo) (veikimo) būdas; modestamente prv 1. kukliai, paprastai; 2. (co­
m. d ’uso vartojimo būdas; 3. tecn režimas, me inciso): atvirai pasakius; nesikūklindamas.
modėlla dkt m modelis mase; (indossatrice) m a­ modestia dkt m 1. kuklumas; ♦ m. a parte atlei­
nekenė; (che posa) pozuotoja, skite ūž nekuklūmą (/ už atvirumą); 2. (scar-
modelláre vksm (-dėl-) 1. modeliuoti; fig m. la šita) menkūmas; 3. (pudore) drovümas; con
figura (detto di abito) paryškinti figūrą; 2. (con m. droviai; 4. (semplicitá) paprastumas; 5. (so-
creta e sim.) (nu)lipdyti; (pentole, vaši) (nu)- brieta) saikūmas.
žičsti; m. l’argilla lipdyti iš molio; 3. fig for­ modėstĮjo, -a bdv 1. kuklūs; ♦ kaip dkt v fare ii m.
muoti. dėtis kukliam; 2. (semplice) paprastas; di
modellino dkt v miniatiūrinis modelis; maketas; origini (kilęs agg) iš prastuom enės; 3. (esiguo)
(di aereo) aviamodelis; (di auto) automódelis. nedidelis; mažas; 4. (scarso) meñkas.
modellismo dkt v modeliavimas; modelininkystė. módico, -a bdv (di prezzi e sim.) prieinamas;
modellista dkt v/m m odelininkas -ė. pigūs.
modelio dkt v 1. modelis; (foggia) fasonas; un modifi||ca dkt m pakeitimas; modifikacija; ap-
nuovo m. di lavatrice naūjas skalbyklės mo­ portare delle ~che padaryti pakeitimų; (a qc)
delis; 2. (campione) pavyzdys, šablonas; 3. fig (šį bei tą) (kame) pakeisti,
(iesempio) pavyzdys, etalonas; un m. di onestá modificare vksm (-di-) 1. (pa)keisti, modifikuoti:
sąžiningūmo pavyzdys; ♦ prendere a m. qen m. i termini di un eontratto pakeisti sutarties
imti ką pavyzdžiu; 4. (riproduzione) modelis; sąlygas; 2. in f (editare) taisyti.
maketas; m. in seala ridotta sumažinto dydžio ►modificársi sngr pasikeisti, modifikuotis,
modelis; 5. (vestito e sim.) drabūžis; rūbas; modificáto, -a bdv, dlv: geneticamente m. geneti­
6. (indossatore) modelis; (che posa) pozuoto­ škai modifikuotas,
jas; 7. dir (modulo) forma; blankas; 8. eeon, modificazióne dkt m modifikacija,
mat, tecn modelis; 9.: kaip bdv nkt pavyzdingas; modista dkt m modistė (ppr. skrybėlaičių dizai-
un’impiegata m. pavyzdinga darbuotoja, nerė).
módem dkt v nkt in f modemas, vertiklis, mód||o dkt v 1. būdas; m. di camminare eisena:
moder jare vksm (m o-) (su)mažinti; (limitare) m. di pensare mąstysena; in m. interessante
apriboti; m. le spese apriboti išlaidas; m. U tono įdomiai; in m. strano keistai; in che m.? kokiu
di voce nuleisti balsą / balso toną; m. la velocita būdū?, kaip?; vorrei trovare ii m. per eon-
sumažinti greitį; ♦ ~ a i termini! žiūrėk, ką vincerti norėčiau rasti būdą tave įtikinti; ♦ ad
kalbi! ogni m.,1 in ogni m. bet kuriuo atveju, šiaip ar
►m oderarsisngrkontroliūotis; (nellepassioni) taip; a mio m. di vedere mano galva; in ąualche
tvardytis, valdytis; m. nei cibo / nei mangiare m. kaip nórs; in questo m. tokiu / šiuo būdū; in
saikingai valgyti, (un) altro m. kitaip; m. di dire posakis; per m.
moderataménte prv saikingai; sū saikū. di dire tam tikra prasmė; iron anoks agg; c ’ė m.
moderato, -a bdv 1. nuosaikūs; saikingas; ėssere e m. (di far qcs) nebūtina šitaip (ką daryti):
m. (in qcs, nei fa r qcs) saikingai / nuosaikiai kaip jngt di m. che, in m. che, in m. da (far qes )
(ką daryti); 2. (contenuto) nedidelis; vidutinis; taip, kad... ; 2. (t.p. m. di fare) elgsena; m a­
a fuoco m. añt vidutinės ugnies; con m. entu­ niera; avere dei bei ~ i turėti geras manieras:
siasmo gana santūriai; 3. kaip dkt v polit nuo- ♦ a m. mio manaip; mano būdū; kaip aš; in
saikūsis. malo m. negražiai, šiurkščiai; kaip jst ma che
moderatóre, -trice dkt v/m pokalbio vedėjas -a. ~ i (šono questi)!, ma ė questo ii m.!, kas per
moderazióne dkt m 1. nuosaikūmas; saikingu­ manieros!; kas taip daro?; 3. (possibilita) ga­
mas; (misura) saikas; con m. nuosaikiai; sū limybė; (occasione) proga; darė (a qcn) m. (di
saiku; 2. (diminuzione) (su)mažinimas. far qcs) duoti / suteikti (kam ) progą (ką daly­
modernamente prv moderniai; šiuolaikiškai, ti); non c’ė stato m. (di far qcs) buvo ne­
modernizzáre vksm modernizuoti; moderninti, įmanoma (ką daryti); non ho m. (di fa r qcs)
modernizzazióne dkt m modernizavimas. mán neišeina (ką daryti), (niekaip) negaliu:
modėrn|jo, -a bdv 1. modernūs; (contemporá­ 4. (misura): ♦ a m. kaip reikiant; (educato)
neo) šiuolaikinis; arte ~ a modernūsis menas; išauklėtas agg; 5. gram (t.p. m. del verbo, m.
letteratura ~ a šiuolaikinė literatūra; una tec­ verbale) nuosaka; m. indicativo (condizionale.
413
imperativo) tiesioginė (tariamoji, liepiamoji)
nuosaka; m. infinito bendratis fem m .
modulare I vksm (mo-) spec moduliuoti,
modulare II bdv modulinis; (spec. di mobili)
sėkcinis.
modulatóre dkt v spec moduliatorius,
modulazióne dkt m spec moduliacija,
módulo dkt v 1. blankas; forma; compilare / riem-
pire un m. užpildyti blanką; 2. spec modulis; 3.
sport (žaidimo) schema; 4. tecn (elemento) se­
kcija; elemeñtas; dalis -iės fem m .
mogano dkt v bot raudonmedis,
mógio, -a bdv nusiminęs; m. m. kaip žemę p ar­
davęs.
móglie (dgs -gli) dkt m žmona; (coniuge) sutuo­
ktinė; marito e m. vyras ir žmona; prendere m.
vėsti; ho litigato con mia m. susipykaū su žm o­
na; ♦ flk tra m. e marito non metiere ii dito
„leisk vyrui ir žmonai patiem s išsiaiškinti“
(„nekišk nagų taip vyro ir žm onos“).
moin|ja dkt m glamonė; ♦ fare le ~ e (a qcn)
meilintis (prie ko).
mola dkt m 1. (per affilare) tekėlas; 2. (macina)
girnapusė; 3. tecn šlifavimo diskas,
moláre I dkt v anat (t.p. dente m.) krūminis (dan­
tis); estrarre un m. ištraukti krūminį,
moláre II vksm (mo-) (nu)šlifūoti; ♦ m. un col-
tello (pa)galąsti peilį,
moldavo, -a 1. bdv Moldavijos, Moldovos, mol­
davų; iš Moldavijos / Moldovos; 2. dkt v/m
moldavas -ė; 3. dkt v moldavų kalba,
mole I dkt m 1. masė; masyvas; 2. (grandezza)
dydis; didumas; di notévole m. įsimifltino dy­
džio; 3.fig (grande ąuantita) didelis kiekis; m.
di lavoro baisiai daūg darbo,
mole II dkt m chim, fis molis,
molécola dkt m chim, fis molekulė,
molecoláre bdv molekulinis; molekulės,
molestare vksm (-/é-) 1. (importunare qcn) kabi­
nėtis (prie ko), kibti; (anche sessualmente)
priekabiauti; 2. (disturbare qcn) trukdyti (ką,
ka m ); (tormentare) kankinti (ką).
moléstil a dkt m 1. vargas; nemalonumas; 2. (t.p.
m. sessuale, ~ e sessuali) seksualinis prieka­
biavimas.
molesto, -a bdv įkyrūs; (importuno) landūs; (irri­
tante) erzinantis; (spiacevole) nemalonūs,
molisáno, -a 1. Molizės, moliziėčių; 2. dkt v/m
moliziėtis -ė; 3. dkt v moliziėčių tarmė.
mollĮja dkt m 1. spyruoklė; a m. spyruoklinis; su
spyruoklė; (a carica) prisukamas; materasso a
spyruoklinis čiužinys; scattare come una m.
pašokti; 2. fig stimulas; akstinas, paskata:
mólto I
3.: ♦ e da prėndere con le ~ e su juo reikia at­
sargiai elgtis; (non ei si deve credere subito)
nereikia skubėti išvadų daryti.
mollĮjare vksm (mdl-) 1. ir paleisti; m. l ’ancora
išmesti inkarą; m. gli ormeggi atsišvartuoti; m.
la presą paleisti (iš rankų); fig m. una ragazza
(pa)m ėsti merginą; fig m. tutto palikti viską;
~am i! paleisk manė!; ♦ m. l’osso atiduoti
(ką); 2. tr fam : m. un ceffone skelti antausį; m.
unpugno suduoti (kumščiu); 3. intr [A] (arren-
dersi) pasiduoti; non m.! nepasiduok!; laiky­
kis!; 4. intr [A] (cessare) nustoti,
molle bdv 1. minkštas; nestandūs; formaggio m.
minkštasis sūris; terreno m. minkšta žemė;
2. (intriso) patižęs, tižūs; (zuppo) permirkęs;
3. fig (fiacco) glebūs; patižęs; 4. ling minkštasis;
5. kaip dkt v minkštūmas; dormire sul m. mink­
štai gulėti (miegant).
molleggiato, -a bdv, dlv 1. sū spyruoklėmis; spy­
ruoklinis; 2. fig spyruokliškas.
mollėtt||a dkt m 1. (t.p. m. per capelli) (plaukų)
segtūkas; 2. (t.p. m. da bucato, m. per la bian-
cheria) (skalbinių) segtūkas, spaustūkas; 3.: dgs
žnyplelės.
mollėzzįja dkt m 1. minkštūmas; 2. fig ištižimas;
3.: dgs ~ e prabanga sg.
mollica dkt m (dūonos) minkštimas,
molio, -a bdv. stare a m. mirkti, žliugsoti.
moliusco dkt v kriauklė; zool moliūskas.
molo dkt v pirsas; (frangiflutti) molas.
moltėplic||e bdv 1. daugialypis; 2. (ppr. dgs ~ i)
įvairūs; per ~ i ragioni dėl įvairių priežasčių,
molteplicita dkt m inv 1. daugialypūmas; 2. (va-
rietą) įvairovė; įvairūmas.
moltiplicare vksm (-ti-) 1. (pa)dauginti; (inere-
mentare) (pa)didinti; m. iprofitti didinti pelną;
m. gli sforzi dėti vis daugiau pastangų; 2. mat
(qcs per qcs) (pa)dauginti (ką iš ko); m. due
numeri sudauginti dū skaičiūs.
►moltiplicarsi sngr 1. (riprodursi) daugintis;
2. (aumentare) daugėti; (inerementarsi) didėti,
moltiplicazione dkt m 1. (pa)dauginimas; (inere-
mento) (pa)didinimas; 2. (ii riprodursi) daugi­
nimasis; 3. m at daugyba; dauginimas,
moltissimo I, -a bdv, įv => molto I.
moltissimo II prv => molto II.
moltitūdine dkt m daugybė; begalė,
molt |o I, -a 1. bdv daūg (ko); daugelis; non m.
nedaug (ko); m. piū daūg daugiau (ko); mol­
tissimo labai daūg (ko); daugybė; m. lavoro
daūg darbo; ~ a gente daūg žmonių, daugelis
žmonių; ~ i libri daūg knygų; ~ e volte daūg
kartų; moltissima pazienza labai daūg kantry-
mólto II
bės; m. vento daüg vėjo, didelis vejas; ~ a
Jiducia didelis pasitikėjimas; ė da m. (tempo)
che (mi) aspetti? ar ilgai manęs lauki?; ♦
grázie! labai ačiū!; 2. bdv (troppo) per daüg
(ko): mille euro mi sembrarlo ~ i tūkstantis
eūrų mán atrodo per daūg; 3. įv daūg; mol-
tissimo labai daūg; qui non c’ė neve, ma ai nord
ce n ’ė ~ a čia nėra sniego, bet šiaurėje (jó)
labai daūg; hai speso m.? ar daūg išleidai?;
non c ’ė m. da dire nelabai ir yra ką pasakyti; ho
m. da fare turiū daūg reikalų / darbo, aš labai
užsiėmęs; hai fatto m. per me tú mán daūg
padėjai; tu daūg padarei dėl manęs; non rima-
ne m. (tempo, spazio e sim.) nedaūg liko / lieka
(laiko, pinigų ir pan.)', ♦ ė giá m. che... nors;
pasidžiaūkimė, kad... ; 4.: įv dgs ~ i, ~ e daū-
gelis, daūg kás; ~ i di noi daūgelis iš musų;
moltissimi labai daūg kas, daūgelis.
mólto I I prv 1. (in intensita) labai; m. bello labai
gražūs; m. male labai blogai; m. presto labai
anksti; m. conosciuto gerai žinomas; mi piace
m. m án labai patiñka; mi piace moltissimo
mán ypač patiñka; šono m. sorpreso aš labai
nustebęs; ♦ fare m. (ricordare qc) labai pri-
miñti (ką); būti labai panašiam (į ką); 2. (in
quantitá) daūg; moltissimo ypač / itin daūg; m.
prima daūg ankščiaū; non guadagnare m. ne-
daūg uždirbti; lėggere m. daūg skaityti; ė m.
piii caldo oggi šiafidien daūg šilčiaū; non paga­
no moltissimo, ma ė un buon lavoro nė per
daugiausia moka, bet tai geras darbas; 3. (con
comparativi) žymiai, daūg; gerokai; m. miglio-
re daūg geresnis, žymiai geresnis; m. piu facile
gerokai lengvesnis; 4. (a lungo) ilgai; dormiré
m. ilgai miegoti; 5. (spesso) dažnai,
momentáneamente prv šiuo metū; dabar; kol
kas; ė m. assente šiuo metū jó nėra.
momentáneo, -a bdv akimirką truñkantis, mo-
meñtinis, momentalūs; akimirksnio,
moméntjjo dkt v 1. momeñtas, akimirka, akimir­
ksnis; ~ i indimenticabili nepam irštam os aki­
mirkos; aspetti un m.! lūktelėkit!; ♦ ai m. šiuo
metū, šiuo tarpu; dabartiniū momentū; a ~ i
(presto) netrūkus; tuoj; fam (quasi) vós (ne-);
del m. šiuo metū populiariausias agg; da un m.
all’altro bet kurią akimirką; bet kada; ogni m.
nuolat; per ii m. kol kas; in ąualiinąue m. bet
kada; sul m. tada; tuó momentū; all’ultimo m.
paskutinę akimirką; in un m. akimirksniu; ii
m. clou [klu] ¡karštis; kaip jst un m.! m inutėlę!;
kaip jngt dal m. che kadangi; 2. (periodo) lai­
kotarpis; mėtas; m. di stasi sąstingio laikotar­
pis; m. di transizione pereinamasis laikotarpis;
414
~ t di angdscia nėrim o valandos; nei m. dėl bi-
sogno nelaimėje; in tre ~ i (fasi) trimis etapais;
♦ m. magico laimės valanda; 3. (tempo) laikas;
momentas; ii m. adatto tinkamas laikas; ąuan-
do sara ii m. kai ateis laik as;; mm ė ii m. (difar
qcs) dabar nė mėtas (ką daryti); 4.fis m om en­
tas; 5. kaip prv fam : un m. trupučiūką.
monaco, -a dkt v/m vienuolis -ė; m. benedettino
benediktinų vienuolis, benediktinas; farsi m.
tapti vienuoliū.
monarca (v dgs -chi) dkt v/m monarchas -ė.
monarchia dkt m monarchija; m. assoluta abso-
liūtinė monarchija,
monarchico, -a 1. bdv monarchinis; (della m o­
narchia) monarchijos; partito m. monarchistų
partija; 2. dkt v/m monarchistas -ė.
monastėro dkt v vienuolynas; m. di clausura (ci-
stercense) klauzūros (cistėrsų) vienuolynas.
monasti||co, -a bdv vienuolių; vienuoliškas; drdi-
ne m. vienuolių ordinas; vita ~ ca vienuolystė,
moncherino dkt v strampas; bigė; (non di arto)
galas.
monco, -a bdv (mozzato) nūkirstas.
m ondan||o, -a bdv 1. žemiškas; pasaulietiškas:
beni ~ i m aterialinės gėrybės, žemiški turtai:
2. (di costume e sim .) aukštūomenės; vita ~ a
aukštūomenės gyvenimas,
mondarevfcsm (mon-) (pelare) (nu)skūsti; (sbuc-
ciare) (nu)lūpti; (pulire) (ap)valyti.
mondiaI|je bdv pasaulinis; pasaulio; campionato
m. (t.p. dkt v ii M., i ~ i) pasaulio čempionatas
/ pirmenybės pi; la Prima guerra m. Pirmasis
pasaulinis karas; mercato m. pasaulinė rinka:
difam a m. pasaulinio garso,
mondo I dkt v 1. pasaulis; ii m. dell’arte meno
pasaulis; ii m. animale gyvūnų pasaulis; ii m.
interiore vidaus pasaulis; ii m. musulmano m u­
sulmonų kraštai pi; musulmonų pasaulis; cam-
pione dėl m. pasaulio čempionas; giro dėl m.
kelionė aplink pasaulį; in tutto ii m. visame
pasaulyje; po visą pasaulį; ♦ me^o m. aibė
žmonių; visi; l ’altro m. kitas pasaulis; ii bei m.
aukštuomenė; turtuoliai pi; ii Nuovo M. N au­
jasis pasaulis; ii Terzo m. Trečiasis pasaulis; in
capo ai m. pasaulio pakrašty; toli toli; cose
dell’altro m. neregėti dalykai;fuori dal m. ne­
regėtas agg, absūrdiškas; per nulla / niente ai
m., per tutto Voro dėl m. nė ūž ką pasaulyje:
jokia kaina; uomo di m. aukštūom enės žmo-
gūs; andare all’altro m. keliauti anapilin; mėt-
tere ai m. pagimdyti; venire ai m. išvysti pa
šaulio šviesą; vivere nei m. della Luna gyventi
fantazijų pasaulyje; da che m. ė m. nuo ne­
415 montare

atm enam ų laikų; non ė la fine dėl m. nė pasau­ to) monopolis (ir prk); m. di Stato valstybės
lio pabaiga; (non ė un gran che) tai nieko monopolija; ♦ ii M. tabako gaminių m onopo­
ypatinga; ii m. ė piccolo, com’ė piccolo ii m. lija; 2. econ (consorzio) monopolija,
koks mažas pasaulis; cascasse ii m. truks plis; monopolista dkt v/m monopolininkas -ė.
ji k ii m. ė bello perchė e vario = įvairovė - monopolistico, -a bdv monopolinis,
gyvenimo druska; s genys margas, pasaulis monopolizzáre vksm monopolizuoti (irprk).
dar margėsnis; flk tutto ii m. e paese kaip monopósto nkt 1. bdv vienvietis; 2. dkt m vien­
danguje, taip ir ant žemės („visaspasaulis tėra vietis automobilis (ppr. F .-l).
kaip kaim as“)', kaip jst volg m. bdia!, m. cane!, monosci [-'JI] dkt v nkt vienslidė.
porco m.! po velnių!, po galais!; 2. fam (gran monosillábico, -a bdv vienskiemenis,
ąuantita) daugybė (ko); daug; volere un m. di monosillabo dkt v vienskiemenis žodis,
bene labai mylėti; 3. (gioco infantile) klasės pi; monóssido dkt v chim viendeginis,
4. kaip prv fig: un m. ypač, labai; divertirsi unmonoteísmo dkt v monoteizmas, viendievystė.
m. puikiai pasilinksminti, monoteísta 1. bdv monoteistinis; monoteizmo;
mondo, -a II bdv, dlv 1. (senza buccia) nuskustas; monoteistų; 2. dkt v/m m onoteístas -ė.
be odelės; (pulito) švarūs; 2. fig tyras; švarūs, monotonía dkt m 1. monotonija; 2. (l’essere mo-
mondovisione dkt m: in m. visame pasaulyje notono) monotoniškumas
transliuojamas agg. monótono, -a bdv monotoniškas,
monėllo dkt v padauža com, neklaužada com. monouso bdv nkt vienkartinis (vieną kartą nau­
moneta dkt m 1. m oneta; pinigas; ♦ ripagare con dojamas); siringa m. vienkartinis švirkštas,
la stessa m. atsimokėti tuo pačiu; 2. econ monovolūme dkt m nkt vienatūris automobilis,
pinigas, pinigai pi; (valuta) valiuta; m. estera monsignóre dkt v monsinjoras,
užsienio valiuta; 3. (spiccioli) smulkios m one­ monsóne dkt v geogr musonas,
tos pi, smulkieji (pinigai), montacárichi dkt v nkt krovininis liftas,
monetarpo, -a bdv piniginis; pinigų, m onetari­ montággio dkt v 1. montažas; montavimas, su­
nis; politica ~ ia pinigų / m onetarinė politika; rinkimas; 2. (di immagini) montažas.
unitą ~ ia piniginis vienetas, montágn|ja dkt m 1. kalnas; scalare una m. kopti
monetina dkt m (smulki) moneta, į kalną; ♦ ~ e russe amerikietiški kalneliai;
mongolfiėra dkt m oro balionas, 2. (regione montuosa) kalnai pi; andaré in m.
mongolo, -a 1. bdv Mongolijos; mongolų; iš vykti [ kalnus; 3. fig krūva, kalnas,
Mongolijos; 2. dkt v/m mongolas -ė; 3. dkt v montanáro, -a dkt v/m kalnietis -ė.
mongolų kalba, montano, -a bdv kalnų.
mongoloide bdv 1. m ed sergantis mongolizmū / montante dkt v 1. atraminis stulpas; statramstis;
D auno sindromu; 2. spreg debilas. (di porta, finestra) vertikali staktos dalis -iės
monile dkt v brangūs papuošalas, fem m ; 2. sport (palo) virpstas.
monito dkt v perspėjimas, montare vksm (món-) 1. intr [E] (už)lipti, įlipti;
monitor dkt v nkt monitorius; /«/vaizduoklis, (scalare) (už)kopti; (sedendosi) (į)sėsti, įlipti;
monitorare vksm (-ni-) atlikti (/ (į)vykdyti) ste­ m. in mácchina lipti į mašiną, (į)sėsti į mašiną;
bėjimą / monitoringą; (qc) stebėti (ką). m. su una scala lipti añt kopėčių; m. in vetta
monitoraggio dkt v stebėsena, monitoringas, užkopti añt kalno (viršūnės); ♦ m. in cáttedra
mono- priešdėlis: pirmasis sudurtinių žodžių dė­ pamokslauti; 2. intr [E] (di qcs) (crescere) aug­
muo, rodantis sąsają su vienu, vieninteliu arba ti; kilti; (ingrandirsi) didėti; 3. intr [E] (di qcs)
vientisu, pvz., monocrom o, monoposto, mo- (salire) kilti; fig ii sángue gli montó alia testa
nossido ir t. t. jám užvirė kraüjas; 4. intr [E]: m. di guardia
monocolo dkt v monoklis, (pradėti) eiti sargybą; m. in servizio pradėti
monocolore bdv vienspalvis, darbo pamainą; 5. intr [E] fig: m. in collera
monogam'ia dkt m monogamija, vienpatystė, užsipliėksti; įniršti; m. su tutte le furie įtūžti,
monografia dkt m monografija, įsiusti; m. in supėrbia nosį užriesti; 6. tr (metie­
monolocale dkt v vieno kam bario būtas, re insieme) (su)m ontūoti, suriñkti; sudėti; m.
monologo (dgs -ghi) dkt v monologas, uno scaffale suriñkti lentynas; m. le tende p a­
mononucleosi dkt m nkt m ed mononukleozė. statyti palapinės; 7. tr (inserire e sim .) įm on­
monopattino dkt v paspirtūkas. tuoti, įtaisyti; įdėti; (in comice) įrėminti; 8. tr
monopolio dkt v 1. econ monopolija; (come dirit- (un cavallo) jodinėti (ką); joti (ant ko); 9. tr
montàrsi
(iš)plakti; gastr m. a neve (is)plàkti \ putàs; m.
la panna (le uova) plakti grietinėlę (kiau­
šinius); 10. tr fig (gonfiare e sim.) (iš)pusti;
(su)fabrikuoti; m. un’inchiesta fabrikuoti bÿ-
lą; m. una notïzia išpusti žinią; ♦ m. la testa (a
qcn) apsukti (kam ) galvą; 11. tr (di animali)
apvaisinti; 12. tr. m. le scale lipti laiptais (au­
kštyn).
►montàrsi sngr. m. (la testa) išpuikti, pūstis,
pasipūsti.
montatore dkt v montuotojas, monteris; surin­
kėjas.
montatùra dkt m 1. (degli occhiali) rėmeliai pl
(akinių); (di gemma) žiedo aptaisas; 2. fig iš­
pūstas reikalas; 3. (il montare) => montàggio.
mônt||e dkt v 1. kalnas; scéndere da un m. leistis
nuô kâlno; geogr M. Bianco Monblanas; ♦ fig
a m. ankščiaū; andare a m. niekais išeiti, nu­
eiti šuniui ant uodegos; mandare a m. sužlug­
dyti; (annullare) panaikinti; promėttere mari e
~ i žadėti aukso kalnus; 2. fig => montàgna 3.;
3.: m. dei pegni, m. di pieta lombardas,
montenegrino, -a 1. bdv Juodkalnijos; juodkal-
niččių; iš Juodkalnijos; 2. dkt v/m juodkalniė-
tis -ė.
monteprėmi dkt v nkt prizinis fondas; aukso puo­
das; il m. ammonta a 100.000 euro prizinį fon­
dą sudaro 100.000 eūrų.
montgomery dkt v nkt puspaltis sū gobtuvu suse­
gamas brūzguliais,
montône dkt v avinas; (carne di) m. aviena,
montuoso, -a bdv kalnuotas; kalningas.
monumentale bdv 1. monumentinis, paminkli­
nis; 2. (imponente) monumentalus, didingas,
monumento dkt v m onumentas, paminklas; m.
ai caduti karo aukų paminklas; erigere (sco-
prire) un m. pastatyti (atidengti) paminklą,
moquette [mo'ket] dkt m nkt kiliminė danga,
môra I dkt m (frutto dėl rovo) gervuogė,
môra II dkt m (t.p. dir interesse di m.) delspi­
nigiai.
môra III dkt m (donna bm na) brunetė,
morale 1. bdv moralinis; morales; (etico) etinis;
decadenza m. moralinis nuopolis; 2. bdv (spi-
rituale) moralinis; danno m. moralinė žala;
sostegno m. moralinė parama; ♦ schiaffo m.
moralinis smūgis (ppr. apie pažeminim ą); vin-
citore m. „moralinis laimėtojas“ (kas, nors nu­
sipelnęs laimėti, nelaimėjo); 3. bdv (retto) do­
rovingas, moralūs; (etico) dorovinis; 4. dkt m
m oralė, dorovė; dorà; 5. dkt m (etica) etika;
6. dkt m (precetto) moralas, pamokymas; la m.
délia fàvola pasakėčios moralas; ♦ fare ta m.
416
(a qcn) sakyti / skaityti (kam ) moralūs; 7. dkt
v (umore) nuotaika; su (giu) di m. geros (blo­
gos) nuotaikos; sollevare ii m. (di qcn) pakelti
(kam ) nuotaiką,
moralista dkt v/m moralistas -ė.
moralitá dkt m 1. dorovė, moralė; 2. (rettitudi-
ne) dorovingumas, moralumas,
inoralménteprv 1. moraliai; etiškai; 2.: ėssere m.
abbattuto būti prislėgtos nuotaikos; ėssere m.
giu būti prastos nuotaikos,
moratoria dkt m moratoriumas,
morbidézza dkt m minkštumas; švelnūmas (ir
prk).
mórbid||o, -a bdv 1. minkštas; (tenero) švelnūs:
argilla ~ a minkštas molis; /eito m. minkštas
patalas; 2. fig (dolce, delicato) švelnūs; 3. kaip
dkt v: sedere sul m. m inkštai sėdėti,
morbillo dkt v tymai pl; prendere ii m. susirgti
tymais.
morbo dkt v m ed liga (irprk); m. diAlzheimer Al-
cheimerio liga, priešsenžtvinė silpnaprotystė,
morbositá dkt m fig liguistumas.
morbós||o, -a bdv 1. m ed ligos; sintomi ~ i ligos
simptomai; 2. fig liguistas; nesveikas; curiosita
~ a liguistas smalsūmas.
mordáce bdv kandūs, dygūs,
mordacitá dkt m kandūmas.
mordénte 1. dkt v tecn beicas, kandikas; 2. dkt v
mus m ordeñtas; 3. dkt v fig (grinta) kovingū-
mas; 4. dkt v (causticitá) kandūmas; aštrumas:
5. bdv fig aštrūs; (spec. delfreddo ) žvarbūs.
mor||dere* vksm 1. (į)kąsti; kandžioti(s); ilcane
non ~ d e šuo nekánda; 2. (di insetti) (ącn; qcs)
(į)gėlti (kam; į ką), (į)kąsti; (su)kandžioti:
un’ape mi ha ~ so (al)la mano bitė man įkando
[ rafiką; 3. fig (dėl freddo) kąsti; deginti; 4. fig
(di acidi) ėsti; 5. fig (farpresa) kibti; imti.
►mordersi sngr: m. le labbra lupas kandžiotis:
m. la lingua įsikąsti į liežuvį; ♦ m. la l'mgua
prikąsti liežuvį; m. le dita, m. le mani graužtis
nagus / pirštus,
mordicchiáre vksm kramtyti; kramsnoti,
morena dkt m geol morena,
morénte bdv mirštantis; fig sole m. besileidžianti
saulė.
morfiną dkt m chim, farm morfijus, morfinas,
morfología dkt m morfologija,
morfológico, -a bdv morfologinis,
moría dkt m (gyvūnų) gaišimas; maras,
moribóndo, -a 1. bdv mirštantis; merdintis; 2. dki
v¡m mirštantysis -čioji.
morigeráto, -a bdv nuosaikūs,
moriré* vksm intr [E] 1. mirti, numirti; (ucciso >
 417 mortificante

žūti; (spreg o di animali) (nu)dvésti; stipti, m orsėtto dkt v tecn gnybtas.

gaišti; (di piante, fiori) (nu)vysti; m. di cancro m orsicäre vksm (mdr-) 1. (į)kąsti, krimstelėti;
(di morte naturale) mirti nuo vėžio (sávo m ir­ 2. (di animali) (qcn; qcs) (į)kąsti (kam; į ką);
timi); m. di fame mirti badū (ir prk); m. iri (pungere) (į)gėlti; (piu volte) (su)kandžioti.
guerra (irt un incidente) žūti karė (avarijoje); m ors||o dkt v 1. įkandimas; (di insetto) įgėlimas;
m. avvelenato nusinuodyti; mirti nunuodytam; a ~ i dantimis; darė un m. įkąsti (kam; į ką); (a
m. di colpo staiga numirti; m. impiccato būti un cibo) atsikąsti; staccare con un m. nukąsti;
pakartam ; m. prematuramente mirti prieš lai­ vuoi un m.? nori atsikąsti?; ♦ i ~ i della fame
ką; m. suicida nusižudyti; m. per la patria mirti alkio skausmai; 2. (segno) įkandimo žymė;
už tėvynę; paura di m. mirties baimė; ė morto 3. (boccone) kąsnis, kąsnelis; 4. (dėl cavallo)
ii cane nūdvėsė šuo;fig mi šono sentita m. mán žąslai pi; mėttere ii morso (a qc) (pa)žaboti (ką).
silpna pasidarė; ♦ da m. be galo; pašėlusiai; m ortadėlla dkt m gastr m ortadelä (tokia virta de­
m. di paura mirtinai išsigąsti;/a un caldo da m. šra su prieskoniais).
žiauriai karšta; mi farai m.! m anė į kapus m ortäio dkt v I. (per pestare) grūstuvė, piesta;
nuvarysi!; fam mi fa m.! (mi diverte) nerealiai 2. m il mortyra; minosvaidis.
prajuokina; chi non muore si rivede! sveikas
m ortäl||e 1. bdv mirtinas; mirtims; mirštamas;
gyvas!, šimtas metų! (apie seniai matytą)-, 2.fig
colpo m. mirštamas smūgis; dose m. mirtina
(estinguersi, decadere) (iš)nykti; (affievolirsi)
dozė; ferita m. m irtina / mirtinė žaizda; ne-
silpti; (spegnersi) (už)gėsti; (agonizzare) m er­
mico m. mirtinas priešas; odio m. m irtina n e­
dėti; ilfuoco muore ugnis gęsta; tradizioni che
apykanta; pericolo m. mirtinas pavojus; rel
mudiono nykstantys papročiai; ♦ flk la speran-
peccato m. m irtina nuodėm ė; fig neatleistina
za ė l ’ultima a m. viltis miršta paskutinė; 3 .fig
klaida; 2. bdv (destinato a morire) mirtingas;
(essere travagliato): m. diinvidia (di ndia) mirti
3. bdv (dei mortali) mirtingųjų; (terreno) žemi­
iš pavydo (iš nuobodulio); m. dal r'idere, m.
škas; 4. bdv (di morte) mirties; di un pallore m.
dalle risa mirti iš juoko; m. dalia vdglia (di far
mirtinai išbalęs; 5. bdv fig (intollerabile) nepa­
qcs) degti noru (ką daryti), trokšti; užsigeisti;
4. fig (avere fine) baigtis, pasibaigti; ii progetto keliamas; ndia m. baisūs nuobodulys; 6. dkt v
mirtingasis.
ė morto sul náscere projektas žlugo vos prasi­
dėjęs; la ąuestione ė morta Ii reikalas tuóm ir m ortalitä dkt m mirtingümas, mirštamumas; m.
pasibaigė; 5. fig: ii treno muore a Milano trau ­ infantile kūdikių mirtingumas,
kinys važiuoja tik iki Milano, m ortalm ėnteprv m irtinai (irprk).
mormone, -a dkt v/m m ormonas -ė. m ortarėtto dkt v lazda (fejerverkas).
m orm oráre vksm (mór-) intr [A] 1. (del vento) m ort||e dkt v 1. mirtis -iės; (violenta) žūtis -ičs;
ošti; (delle foglie) šlamėti; (di rivo) murmėti, m. improvvisa (prematura) staigi (pirmalaikė)
čiurlenti; 2. (bisbigliare) kuždėti, šnibždėti; mirtis; m. naturale sava / natūrali mirtis; m.
3. (brontolare) m urmėti, niurnėti; 4. (sparlare) violenta smurtinė mirtis; condanna a m. m ir­
apkalbinėti; 5. kaip tr sukuždėti, sušnibždėti, ties nuosprendis; peną di m. mirties bausmė;
m ormorio dkt v 1. ošimas; šlamesys; čiurleni­ dopo la m. dėl nonno po senelio mirties, mirus
mas; 2. (bisbiglio) šnabždesys; šnabždėjimas; seneliui; med m. cerebrale (clinica) smegenų
3. (brontolio) murmėjimas, (klinikinė) mirtis; condannare a m. nuteisti
moro I, -a 1. bdv (di capelli) tamsiaplaūkis; (di mirtimi; scampare alla m. išsisukti nuo mirties;
carnagione) tamsaūs gymio; tamsiaodis; 2. dkt ei šono statė molte buvo daug mirties atve­
v/m tamsiaplaūkis -ė; brunetas -ė; 3. dgs stor: i jų, daūg mirė; ♦ a m. m irtinai (ir prk); a m.!
Mori maurai, mirtis! (kam); myriop!; con la m. nei cuore
moro II, -a dkt v bot (gelso) šilkmedis, sunkia širdimi; avėrcela a m. (con qcn) dantį
moroso I, -a bdv dir 1. nemokūs; (indebitato) įsi­ griežti (ant ko), širdies neturėti; darsi la m.
skolinęs; 2. dkt v/m nem okėtojas -a. atimti sau gyvybę; mettere a m. nuteisti m irti­
moroso II, -a dkt v/m tarm kadras, mi; nužudyti; trovare la m. galą gauti, užsimu­
m orsa dkt m 1. tecn spaustuvai pi; gniaužtūvas; šti; una ąuestione di vita o di m. gyvybės ir
2. fig gniaužtai pi; nella m. della paura baimės mirties klausimas; finehė m. non vi separi iki
gniaužtuose, mirtis jūs išskirs; 2. fig galas; pražūtis; 3. (l’im-
morse [mors] dkt v (t.p. alfabeto M.) M orzės abė­ magine personificata) giltinė,
cėlė; in m. M orzės abėcėlė. mortifieante bdv gėdinantis; žeminantis.
mortificare
mortificare vksm (-ti-) 1. reí marinti; 2.fig (umi- moschettóne dkt v kablys su (spyruokliniu) lie­
liare) (is)gédinti; (nu)žėminti.
mortificáto, -a bdv: éssere m. (didžiai) apgaile­ moschicida bdv\ carta ~ a musgaudis.
stauti.
mortificazióne dkt m 1.: reí m. della carne kuno
marinimas; 2. fig (didelis) pažeminimas,
mórtl o, -a 1. bdv negyvas (ir prk); miręs; un
álbero m. miręs / n e g r a s médis; lo zio m. moscóne dkt v didelė musė; zool musė maitedė.
miręs dėdė; nato m. gimęs negyvas; m. di fante moscovita 1. bdv Maskvos, maskviečių; mask-
išbadėjęs (ir prk); cadere m. kristi negyvam;
art natura ~ a natiurm ortas; geogr ii Mar M.
Negyvoji jura; tecn, fig punto m. mirties taškas;
♦ ácqua ~ a stovintis vanduo; lingua ~ a m iru­
si kalba; mezzo m. leisgyvis; m. e sepolto amži­
nai palaidotas; stanco m. m irtinai nuvargęs;
tempo m. prastova; sei un uomo m.! táu galas!;
neanche m.!, manco m.! niekada gyvenime!;
nors užmušk!; 2. dkt v/m numirėlis -ė; negy­
vėlis -ė; dgs i ~ i mirusieji; (le vittime) žuvusieji;
cassa da m. karstas; risórgere dai ~ i prisikelti
iš numirusiųjų; suonare a m. skambinti lai­
dotuvių varpais; c ’ė stato un m. e tre feriti
vienas (žmogus) žuvo, trys sužeisti; ♦ ilgiorno
dei ~ i Vėlinės pi; fare ii m. (nei nuoto) plū­
duriuoti añt nūgaros; m. vívente zombis; spreg
un m. di fame nevykėlis; fam un m. di sonno
apsiblaūsėlis.
mortório dkt v: lafesta era un m. vakarėlis buvo
neapsakom ai nuobodūs; Pádova in estáte ė un
m. vasarą Paduja - miręs miestas,
mosaico dkt v mozaika (irprk).
mó||sca dkt m 1. mūsė; zool m. cavallina mūsė
kandiklė; aklys; zool m. tsė-tsė cėcė inv; ♦ m.
bianca balta varna; m. cieca gužynės pi; non
fare dėl malė a una m. nei mūsės / vabalėlio mostrá||re vksm (rao-) 1. (pa)ródyti; (metiere ir.
nenuskriaüsti; moriré come ~sche kristi kaip
musės; restare con un pugno di ~sche likti it
musę kandęs; far saltare la m. al naso (a qcn)
supykdyti (ką); non si sente volare una m.
skrefidančią musę galėtum girdėti; flk fare di
una m. un elefante iš adatos vežimą priskaldyti;
kaip jst (zitto e) m.! ša!, cit!; 2. (esca) dirbtinė
musėlė; 3. (finto neo) musėlė (ant veido ir pan.
dėl grožio); 4. sport:peso m. antrasis visų leng­
viausias svoris.
moscát||o, -a 1. bdv (di uva) muskatinis; 2. bdv:
noce ~ a muskato riešutas; 3. dkt v muskatas,
moscerino dkt v 1. kuisis; musytė; zool mašalas;
2. fig spreg neužauga com.
moschéa dkt m mečetė,
moschettiére dkt v stor muškietininkas,
moschétto dkt v m il muškieta.
418
žuvėliu; (da alpinisti) karabinas,
mósciI|o, -a bdv 1. išglebęs; suglebęs; ♦ erre ~ a
prancūziškas er (grėbiai tariamas); netaisy­
klingai tariam as er; 2. fig (fiaceo) ištižęs; su­
glebęs; 3.fig => mógio.
viėtiškas; iš Maskvos; 2. dkt v/m maskvietis
-ė.
moss||a dkt m 1. judesys; (gesto) gestas; una m.
del capo galvos linktelėjimas; fa m darsi una
m. pasimiklinti; fa m datti una m.! judin kis!:
2. (colpo) smūgis; una m. di karatė karatė
smūgis; 3. (in un gioco) ėjimas; m. di cavallo
ėjimas žirgu;fare una m. padaryti ėjimą; 4. fig
žiflgsnis; ėjimas; (azione) poelgis; una m. a;-
zardata rizikingas žifigsnis; ♦ prendere le ~ e
(da qcs) kilti (iš ko); prasidėti,
móss |o, -a bdv 1. (ondulato) banguotas (irprk y.
2. (d ifo to ) neryškūs (apie vaizdą ir pan. ); ne­
ryškių kontūrų; la foto ė venuta ~ a nuotrauka
išėjo neryški,
mostárda dkt m garstyčios pi.
mosto dkt v (t.p. m. d ’uva) vynuogių misa.
móstra dkt m 1. paroda; ekspozicija; m. d ’arte
dailės paroda; m. canina šunų paroda; m. iti­
nerante kilnojamoji paroda; allestire (inau­
gurare, visitare) una m. (su)reñgti (atidalyti,
lankyti) parodą; 2. (t.p. m. mercato) mugė; m.
del libro knygų mūgė; 3.: ♦ in m. matomai:
fare m. (di qcs) parodyti (ką); far bella m. di sé
puikuotis; mėttere in m. dem onstruoti; mėtter-
si in m. pasirodyti; pasižymėti.
mostra) (pa)dem onstrūoti; m. ii biglietto paro­
dyti bilietą; m. le foto parodyti nuotraukas; m.
ii petto atstatyti krūtinę; m. la strada parodyt:
kėlią; m. l ’uscita parodyti išėjimą; ♦ m. i denti
rodyti dantis; 2. (darė a vedere) (pa)ródyti: (n-
velare) atskleisti; m. gratitudine parėdyti dė­
kingumą; m. interesse parodyti susidomėjimą:
m. la propria superiorita rodyti savo pranašū-
mą; ha ~ to di avere capito parodė, kad supra­
to; 3. (spiegare) (pa)ródyti; (pa)aiškinti; (d¡-
mostrare) įrodyti; m. ii funzionamento di un
congegno aiškinti, kaip veikia įtaisas; ha ~to
di aver ragione įrodė, kad jis teisūs; 4. (fingere
simuliuoti; m. indifferenza apsimesti abejingam
►mostra || rsi sngr 1. pasirodyti, rėdytis; m. in
pubblico viešai pasirodyti; 2. (apparire) atro­
dyti; (rivelarsi) atsiskleisti; m. deluso atród\T:
419 moviménto

nusiminusiam; 3. (dimostrarsi) įrodyti (kokiam susijęs su motociklu, pvz., motodromo, m oto­

esančiam); pasirodyti; si ė ~ to all’altezza (di nave ir t. t.
qcs) įrodė esąs tiñkamas (kam); si ė ~ to un motocarrozzėtta dkt m motociklas su priekaba,
vero amico pasirodė esąs tikras draūgas. motociclétta dkt m motociklas,
mostrina dkt m mil añtsiuvas. motociclismo dkt v motociklų sportas,
móstro dkt v 1. pabaisa com; siaubūnas, m onst­ motociclista dkt v/m motociklininkas -ė.
ras; 2.fig (persona brutta) baidyklė; monstras; motocross [-'kros] dkt v nkt motociklų krosas,
3. fig (persona cattiva) bjaurybė; monstras; motonave dkt m motorlaivis; (traghetto) keltas,
4. fig (genio e sim.) genijus; ♦ m. di bellezza motore I, -trice bdv varomasis,
grožio stebüklas; m. sacro gyva legenda; 5. fig motore II dkt v 1. variklis (irprk); m otoras; m. a
(di edificio) gargáras. bencina (diesel) benzininis (dyzelinis) variklis;
mostruósjjo, -a bdv 1. siaubingas; baisūs; aspet- accéndere (spégnere, surriscaldare) ii m. (išjun­
to m. baisi išvaizda; 2. fig (eccezionale) nepa­ gti, kaitinti) variklį; tecn m. a quattro tempi
prastas; stulbinantis; fortuna ~ a stulbinanti keturtaktis variklis; ♦ a m. motorinis agg, va-
sėkmė; 3.fig (efferato) žiaurūs, žvėriškas, riklinis agg; 2. dkt v: in f m. di ricerca paieškos
motei [-’tel] dkt v nkt motelis. sistema,
motivá||re vksm (-ti-) 1. motyvuoti, pagrjsti; m. motorétta dkt m motoroleris,
una scelta pagrįsti pasirinkimą; 2. (causare) motorino I dkt v motoroleris; (ciclomotore) mo­
būti (ko) priežastimi; che cosa ha ~ to ii šuo pedas.
gesto? kokia jó poelgio priežastis?, kodėl jis motorino II dkt v dim in: m. d ’avviamento star­
taip padarė?; 3. (incentivare) motyvuoti, ska­ teris.
tinti. motorizzáto, -a bdv motorizuotas; ėssere m. turėti
motiváto, -a bdv 1. (di qcs) pagrįstas; motyvuo­ mašiną.
tas; 2. (di qcn) turintis motyvaciją. motorizzazióne dkt m 1. motorizacija; 2. jam
motivaziónJIe dkt m 1. motyvacija; lėttera di m. (t.p. M. civile) Regitrá.
motyvacinis laiškas; 2.: dgs ~ i sumetimai; 3.: motoscáfo dkt v motorlaivis, variklinis laivas,
dir m. di una sentenza nuosprendžio motyvai m otorinė valtis -ies; kateris,
pi. motosėga dkt m motorinis pjūklas,
motiv||o dkt v 1. motyvas, priežastis -iės fem m ; motovedétta dkt m patrulinis laivas,
(fondamento) pagrindas; per ~ i di lavoro dar­ motrice dkt m 1. (stradale) vilkikas; 2. (locomoti­
bo reikalais; per ~ i di salute dėl sveikatos va) lokomotyvas,
(sutrikimų); dėl ligos;perqualchem. kažkodėl; motto dkt v devizas, moto; šūkis,
per quale m.? dėl kó?, kodėl?; per vari ~ i dėl mouse [maus, mauz] dkt v nkt in f pelė.
įvairių priežasčių; senza m. be priežasties; non mousse [muss] dkt m nkt gastr putėsiai pi.
c’ė m. (difarqcs) nėra kó / reikalo (ką daryti); movénte dkt v motyvas; ii m. di un delitto nusikal­
♦ a m. di qcs ryšium su kuo; 2. art, lett, mus timo motyvas,
motyvas; 3. (disegno, decorazione) raštas, movimentáre vksm (-mėn-) pagjHdnti.
moto I dkt v 1. judėjimas; judesys; ii m. degli aštri movimentatįjo, -a bdv pilnas atsitikimų; gyvas;
dangaūs kūnų judėjim as;/« m .perpetuo amži­ (avventuroso) nuotykingas; strada ~ a judri
nasis judėjimas; fis m. rotatorio sukamasis ju ­ gatvė.
desys; geogr m. ondoso bangavimas; gram ver­ moviménto dkt v 1. judėjimas; judesys; m. di
bo di m. slinkties veiksmažodis; 2. (esercizio truppe kariuom enės judėjimas; un m. con la /
físico) mankšta; fare un p o ’ di m. pabėgioti; della mano rañkos judesys; ėssere in m. judėti;
(camminare) pasivaikščioti; 3. (gesto) mostas; fare un m. brusco staiga sujudėti; econ m.
4. (impulso) protrūkis; (slancio) polėkis; m. di capitali kapitalo judėjimas; Jin ~ i bancari
d ’ira pykčio protrūkis; i ~ i dėl cuore širdies banko operacijos; 2. (esercizio fisico) mankšta;
polėkiai; 5. (rivolta) sukilimas; neram um ai pi; 3. (viavai di gente) bruzdesys; sujudimas; (traf-
6. tecn veikimas; eiga; messa in m. paleidimas; fico) eismas; 4. (ideologico e sim.) judėjimas;
ėssere in m. veikti, būti įjungtam; mėttere in m. sąjūdis; (corrente) srovė; m. femminista (gio-
paleisti; (un’auto) užvesti (variklį), vanile, operáio, dei verdi) m oterų (jaunimo,
moto II dkt m nkt (sportinis) motociklas, darbininkų, žaliųjų) judėjimas; m. neoromdn-
moto- III priešdėlis: pirmasis sudurtinių žodžių tico neorom antizm o srovė; 5. mus (tempo)
dėmuo, reiškiantis „motorinis", „motorizuotas“. dalis -iės fem m .
movióla
moviola dkt m (vaizdo) kartojimas (ppr. sulėtin­
tas).
mozione dkt m (pa)siulymas; polit m. di sfidūcia
siūlymas pareikšti nepasitikėjimą,
mozzafiato bdv nkt kvapą gniaužiantis,
mozzare vksm (m oz-) (at)kirsti, nukirsti; ♦ m. ii
fiato užgniaužti kvapą,
mozzarėlla dkt m mocarela.
mozzicone dkt v 1. (di sigaretta) nuorūka; 2. (di
candela) žvakigalis.
mozzj|o I, -a bdv nukirstas; nupjautas; fucile a
canne ~ e nupjautavamzdis šautuvas,
mozzo II dkt v (marinaio) junga mase.
mozzo III dkt v tecn stebule,
mucca dkt m (pieninė) karvė; morbo delta m.
pazza kempinligė.
mūcchio dkt v 1. krūva; kaupas; un m. di sassi
akm enų krūva; ♦ sparare nei m. švaistytis
kaltinimais; 2.fig krūva; daugybė; un m. di bu-
gie vien melas, grynas melas; un m. di soldi
krūva pinigų,
mūco dkt v gleivės pi.
mucosa dkt m anat gleivinė,
muezzin [-'tsin] dkt v nkt muedzinas.
mūffa dkt m pelėsiai pl;fare la m. (api)pelėti;/;g
apkerpėti.
mūffola dkt m (guanto) kūmštinė pirštinė,
muflone dkt v zool muflonas,
muggire vksm [A] (-isc-) (su)mukti; baubti, niau­
roti; (di toro, m anzo) (su)riaumoti.
muggito dkt v mūkimas; (di toro) riaumojimas,
mughetto dkt v bot pakalnūtė.
mugnajjio, -a dkt v/m malūnininkas -ė; kaip bdv
gastr trota alla ~ ia malūnininko upėtakis (ke­
pamas apvoliotas miltuose).
mugolare vksm [A] (mū-) 1. (di animale) inkšti;
2. (di qcn) dejuoti; m. di piacere dejuoti iš m a­
lonumo.
mugūgno dkt v murmėjimas, murmesys; niurz­
gėjimas.
mugugnare vksm murmėti, niurzgėti,
mulattiėra dkt m mulų takas (siauras, kalnuose).
mulatto, -a dkt vlm, bdv mulatas -ė.
muletto dkt v 1. autokrautuvas; 2. sport pakaitinis
(F .-l) automobilis,
mulinello dkt v 1. sūkurys; verpetas; 2. (di canna
dapesca) ritė; 3. (girandola) malūnėlis,
mulino dkt v malūnas; m. ad acąua (a vento) van­
dens (vėjo) malūnas; ♦ Ilk ognuno tirą l ’acąua
ai šuo m. kiekviena pušis savo šilui ošia.
mulo dkt v mulas, asilėnas; testardo come un m.
užsispyręs kaip ožys.
muitą dkt m bauda; pabauda; m. per eccesso di
420
velocità baudà ūž greičio viršijimą; fare la m.
(a qc) skirti (kam ) baūdą; (nu)baūsti (ką) (pi­
nigine bauda);pagare una m. sumokėti baūdą:
prėndere una m. gauti baūdą, būti nubaustam
(pinigine bauda).
multà||re vksm (qc) (nu)baūsti (ką), skirti (kam)
baūdą; mi hanno ~ to per sostą vietata gavau
baūdą ūž stovėjimą neleistinoje vietoje,
multi- priešdėlis: sudurtinių žodžių pirmasis dė­
muo, rodantis sąsają su reikšme „daugybė",
pvz., multicolore, m ultimiliardàrio ir t. t.
multicolore bdv daugiaspalvis, įvairiaspalvis,
multiforme bdv 1. įvairialytis; 2. (versatile) įvai­
riapusiškas, įvairiapusis,
multifunziône bdv nkt daugiafunkcis.
multiètnico, -a bdv įvairiataūtis.
multilatérale bdv daugiašalis; accorda m. dau­
giašalis susitarimas,
multimediàle bdv daugialypės terpės, multimė-
dijos.
multinazionàle dkt m tarptautinio verslo įmonė.
tarptautinė bendrovė.
mùItiplj|o, -a 1. bdv daugialÿpis; įvairiapusis:
presą elèttrica ~ a kelių vietų kištukinis lizdas:
(a tre vie) trišakė; test a scelta ~ a daugybinio
pasirinkimo testas; biol gravidanza ~ a dau-
giavaisis nėštumas; m ed frattura ~ a dauginis
lūžis; m ed sclerosi ~ a išsėtinė sklerozė; 2. dkt
v m at kartotinis; minimo comune m. bendrasis
mažiausias kartotinis,
multirazziàle bdv daugiarasis,
multisàla dkt m multiplėksas (daug kino salių tu­
rintis kino teatras), daugiasâlis kino teatras,
multiùso bdv nkt universalūs; įvairios paskirties,
mùmmia dkt m mumija,
mungere* vksm (pa)mėlžti.
mungitrice dkt m 1. (persona) melžėja; 2. (appa-
reechio) melžimo aparatas,
mungitùra dkt m melžimas,
municipale bdv miesto savivaldybės; municipa­
linis; komunalinis; consiglio m. miesto savival­
dybės taryba;polizia m. miesto policija,
municipalité dkt m nkt savivaldybės adm inistra­
cija; miesto savivaldybė,
municipio dkt v 1. savivaldybė; savivaldÿbés ad­
ministracija; 2. (iipalazzo) rotušė, merija,
munificėnza dkt m (didelis) dosnumas,
munifico, -a bdv (labai) dosnūs,
munire vksm (-isc-) 1. (qc di qcs) aprūpinti (ką
kuo); parūpinti (kam ko); m. un fiume di àrgini
sutvirtinti pylimais upės krantus; m. una nave
di cannoni aprūpinti laivą patrankomis; m. i
profughi di un visto išduoti vizą pabėgėliams:
421
2. (montare e sim.) (qcs di qcs) įm ontuoti (kur
ką)\ įdėti; m. un cassetto diserratura įm ontuoti
spyną į stalčių; m. le finestre di doppi vetri įdėti
(j lango rėmus) stiklo paketus; 3.: m. di firma
un documento pasirašyti dokumefitą.
► numirsi sngr (di qcs) pa(si)imti; (acquista-
re) įsigyti; m. di pazienza apsiginkluoti kant­
rybe.
munizióni dkt m dgs amunicija sg; šaudmenys.
mudv¡ ere* vksm 1. tr judinti, pajudinti; (agitare)
kru tinti;./«/• m. sujudinti; m. un bráccio judinti
ranką; ii cañe —e la coda šuo krutina / vizgina
uodegą; ♦ non m. un dito nė piršto nejūdinti;
2. tr (spostare) perkelti; (spingendo) (p a s tu m ­
ti; (tirare via) (pa)tráukti; m. un tavolo vicino
alla finestra (pri)stūm ti stalą prie lango; m.
truppe perkelti pajėgas; non muovete nulla!
nieko nelieskite!; 3. tr (indurre) (pa)skátinti;
m. ad agire, m. all’azione paskatinti veikti; m.
all’ira supykdyti; m. a compassione sužadinti
gailestį; 4. tr (distogliere) atkalbėti; 5. tr (rivol-
gere): m. un’accusa apkaltinti; m. una critica
pareikšti kritiką; m. un’obiezione papriešta­
rauti; m. un rimprovero priekaištauti; 6. intr
[A, EJ (procedere) (pa)judėti; (lentamente)
sliñkti; 7. intr [A] (far una mossa giocando)
eiti, (pa)daryti ėjimą.
►muóv[¡ersi sngr 1. judėti, pajudėti; (un atti-
m o) sujudėti; ii treno giá si m. traukinys jaū
juda; non ~erti! nejudėk!; nessuno si muova!
nė iš vietos!; 2. (spostarsi) pasijudinti; pasi-
sliñkti; (andaré) eiti; non m. da casa neišeiti iš
namų; 3. (sbrigarsi) (pa)skubėti; m. in aiuto
(di qcn) skubėti (kam ) į pagalbą; ~ iti! pa­
skubėk!; 4. fig (agire) imtis veiksmų.
mūra dkt m dgs => mūro 2.
muráglia dkt m (gynybinė) siena; la grande m.
ciñese Didžioji kinų siena,
múrale 1. bdv sieninis; pittura m. sienų tapyba;
2. dkt v => murales,
murales dkt v nkt grafitai pi.
murare vksm 1. užmūryti; m. una finestra užm ū­
ryti langą; 2. tecn įm ontuoti į sieną; 3.: m. a
secco mūryti bė cemeñto (/ be skiedinio).
►murársi sngr: fig m. in casa užsidaryti tarp
keturių sienų.
muratóre dkt v mūrininkas; statybininkas,
muratūra dkt m mūrijimas; mūrinys; ♦ in m.
mūrinis agg; (in mattoni) plytinis,
murena dkt m zool murena,
muriático, -a bdv chim: ácido m. drūskos rūgštis
-iės fem m .
mür||o dkt v 1. siena; mūras; m. di cinta mūrinė
müso
tvora; m. divisdrio pertvara; m. maestro kapi­
talinė siena; sbáttere la testa contro ai m. dau­
žyti galvą į sieną; ♦ a m. įm ontuotas agg Į
sieną; m. contro m. neišsprendžiamas kontras­
tas; méttere (qc) con le spalle ai m. prirem ti
(ką) prie sienos; parlare ai m. kalbėtis sū
siena; 2.: dgs le ~ a (miesto / pilies ir pan.)
siena sg; le ~ a domėstiche namai; 3. fig siena;
barjeras; Jis U m. dėl suono garso barjeras,
mūsa dkt m mit, fig mūza.
mūschio dkt v samanos pi; samana; ricoperto di
m. apsamanotas,
muscoláre bdv raum enų; raumeninis; affatica-
mento m. raum enų nuovargis; tessuto m. rau­
meninis audinys; m ed distrofia m. raum enų
distrofija.
muscolatura dkt m raumenynas; raūmenys pi.
muscolį|o dkt v raum uo; contrarre (sciogliere) i
~ i sutraukti (atpalaiduoti) raūmenis; scalda-
re i ~ i apšilti, prasimankštinti; anat m. faccia-
le veido raumuo; ♦ tutto ~ i raumeningas,
inuscolóso, -a bdv raumeningas,
musėo dkt v muziejus; m. egizio Egipto muzie­
jus; m. di stória naturale (di arte contempo­
ránea) gamtos istorijos (šiuolaikinio meno)
muziejus; visitare un m. aplankyti muziejų;
♦ pezzo da m. muziejinė vertybė; fig spreg at­
gyvena; seniena,
museruola dkt m añtsnukis.
música dkt m 1. mūzika (irprk); m. classica (da
camera, leggera, rock, sacra, sinfónica) klasi­
kinė (kamerinė, lengvoji, roko, bažnytinė /
sakralinė, simfoninė) müzika; m. jazz džiazas;
m. lírica operos müzika, opera; m. pop popm u­
zika; ascoltare m. klausytis muzikos; ♦ sempre
la stessa m. vis tas pats per tą patį; 2. (spartito)
gaidos pi; 3. (brano, opera) (muzikos) kūrinys,
musical f'mjuzikol] dkt v nkt mus miuziklas,
musicále bdv 1. muzikinis; mūzikos; accademia
m. mūzikos akademija; strumento m. mūzikos
instrumeñtas; talento m. muzikinis talentas;
2. fig (armonioso) muzikalūs; 3. (di qcn, porta-
to per la música) muzikalūs.
musicáre vksm (m ii-) (qcs) (su)kūrti (kam ) m u­
ziką.
musicista dkt v/m 1. (esecutore) m uzikantas -ė;
atlikėjas -a; 2. (compositore) kompozitorius -ė.
musivo, -a bdv mozaikinis; mozaikos,
müso dkt v 1. snukis; 2. fig fam (faccia) burna;
spreg snūkis; ti spacco ii m. duosiu į snukį; ♦ a
m. duro ryžtingai; avere ii m. lungo, tenere ii
m. rūgti, būti surūgusiam; fare ii m. raukytis;
3. fig (di u n ’auto) priekis; nosis -ies fem m .
musone
musone, -a dkt v/m pikčiurna com; surūgėlis -ė.
mussola dkt m muslinas.
mus(s)ulmáno, -a 1. bdv musulmonų; musulmo­
niškas; (islámico) islamo; ii mondo m. islamo
pasaulis; 2. dkt v/m musulmonas -ė.
miita I dkt m 1. šėrimasis; (di rettili) nėrimasis iš
išnaros; 2. (da sub) naro kostiumas,
muta II dkt m (branco di cani) šunų gauja.
mutamėnt||o dkt v pa(si)keitimas; pakitimas;
(rivolgimento) perm aina; (variazione) pokytis;
m. radicale radikalūs pasikeitimas; ~ i dell’at-
mosfera atmosferos pakitimai; m. sociale so­
cialinės permainos,
mutánde dkt m dgs trumpikės, (apatinės) kel­
naitės; (boxer) glaūdės.
mutandine dkt m dgs (apatinės) kelnaitės,
mutandóni dkt v dgs didelės (apatinės) kelnaitės.
mutá||re vksm 1. tr (pa)keisti; m. atteggiamento
kitaip elgtis; m. direzione keisti kryptį, nu­
krypti; m. ii pelo, m. le penne šertis; 2. irttr [E]
(pa)kisti; pasikeisti, keistis; m. in mėglio (in
peggio) pasikeisti į gerąją (blogąją) pusę; m.
d ’opinione keisti savo nuomonę; m. di posto
persėsti; l’aspetto della cittá ė molto ~ to mies­
to vaizdas labai pakito.
►mutársi sngr (in qcs) (pa)virsti (kuo).
mutazióne dkt m biol, m ed mutacija; biol m. ge­
nética genetinė mutacija.
422
mutėvole bdv (nuolat) kiñtantis; permainingas;
(instabile) nepastovus,
mutilare vksm (mu-) 1. (su)luošinti, (su)žaloti;
(qcn di qcs) nukirsti (kam ką); 2.fig sugadinti;
iškraipyti (ppr. ko prasmę).
mutila to, -a dkt v/m neįgalusis -ióji (netekęs -usi
kokios nors kūno dalies); invalidas -ė.
mutilazióne dkt m (su)luošinimas.
mutismo dkt v 1. m ed nebylystė; 2. fig tylėjimas,
atsisakymas kalbėti.
müt||o, -a 1. bdv nebylūs; bežadis; m. come un
pesce tylūs kaip žuvis; 2. bdv (di qcs) nebylūs;
tylus; (cinema) m. begarsis kinas; un m. rim-
prdvero tylus priekaištas; ♦ fare scena ~ a visi­
škai neatsakinėti (per egzaminą ir pan.); 3. bdv
gram netariam as; 4. dkt v/m nebylys -ė.
mūtua d k tm fa m sveikatos apsaugos tarnyba,
mutuábile bdv kompensuojamas (apie vaistus).
mutuáre vksm (m ii-)fig (pa)imti, perimti,
mutuáto, -a bdv fig (preso da qcs) paim tas (iš
ko).
mütu|¡o I, -a bdv savitarpio; abipusis; ~ a assi-
stenza savitarpio pagalba; m. consenso abipü-
sis sutarimas,
miituo II dkt v (prestito) (busto) paskola; m. age-
volato lengvatinė paskola; m. ipotecário hipo­
tekos paskola; accéndere un m.,fam fare un m.
pa(si)im ti paskolą.
f
423

N
n ['enne] 1. dkt v/m nkt dvyliktoji italų abėcėlės n asai c bdv 1. (del naso) nosies; anat setto n. no­
raidė; n minuscola mažoji „n“; N maiuscola sies pertvara; 2.: voce n. nosinis balsas; ling
didžioji „n“; N di / come Nápoli N kaip „Napo- consonante n. nosinis priebalsis,
li“ (paraidžiui sakant vardą, žodį ir pan.); 2.: N nascénte bdv, dlv gimstantis; (che ha inizio) pra­
Siaurės (kaip pasaulio šalies) santrumpa. sidedantis; sole n. tekanti saulė,
nabábbo dkt v fig turčius, turtuolis; nabobas. náscere* vksm [E] 1. gimti; le ė nato un maschio
nácchere dkt m dgs mus kastanjetės, jái gimė berniukas; quando sei nato? kada tū
nad ir [-’dir] dkt v nkt astr nadyras. gimęs?, kada gimei?; ė nato cieco apsigimę ak­
nafta dkt m chim gazolinas; (gasolio) gazolis; las; ♦ n. con la camicia, n. sotto la buona stella
(olio per diesel) dyzelinė alyva, gimti po laiminga žvaigždė; l ’ho visto n. pažįstu
naftalina dkt m naftalinas, jį nuo mažefis; 2. (dal guscio) išsiristi, ristis;
náia dkt m f am kariuom enė (karo tarnyba). 3. (spuntare) (iš)dygti; 4. (dėl sole) (pa)kilti,
nailon dkt v nkt nailonas, (pa)tekėti; 5. (difium i) ištekėti; 6. fig atsirasti;
nanism o dkt v med mažaūgiškūmas, nanizmas. (cominciare) prasidėti; (sorgere) (iš)kilti; far
nánna dk tm fa m miegūtis; čiūčia liūlia, n. sukelti; ii Romanticismo nácque in Germanio
nano, -a 1. dkt v/m nykštukas -ė; neužauga com; Rom antizmas atsirado Vokietijoje; m i e nato
2. bdv žemaūgis; nykštukinis, neūžauga com. un dubbio mán kilo abejonė; da cosa ė nata la
napoletán||o, -a 1. bdv Neapolio; neapoliečių; lite? nuo ko prasidėjo gifičas?; ė nata un’ami-
neapoliėtiškas; canzoni ~ e neapoliėtiškos dai­ cizia užsimezgė draugystė; 6. kaip dkt v: stron-
nos; iš Neapolio; gastralla ~ a neapoliėtiškas care sul n. užgniaužti užuomazgoje,
agg; 2. dkt v/m neapolietis -ė; 3. dkt v neapo­ náscita dkt m 1. gimimas; certificato di n. gimimo
liečių tarme, Rūdijimas; data (luogo) di n. gimimo data
náppa dkt m kūtas. (vieta); 2. (origine) kilmė; gimimas; ė lituano
narcisism o dkt v narcisizmas, di n. gimimo jis lietūvis; 3. (comparsa) atsira­
narcisista dkt v!m narcisistas -ė, narcizas, dimas; 4. (dėl sole) (pa)tekėjimas.
narciso dkt v 1. bot narcizas; 2. fig narcizas, sa­ nascitūro dkt v gimsiantis / laukiamas kūdikis.
vimyla com. nascónd||ere vksm 1. (pa)slepti; slapstyti; (inter-
narcósi dkt m nkt med (visiškoji) narkozė, ponendosi) užstoti; n. un tesoro paslėpti lobį;
narcótico, -a farm 1. bdv narkotinis; 2. dkt v nar­ n. ii viso tra le mani slėpti veidą delnuose; ii
kotinis vaistas; (anche nei senso di stupefacen- camión ~ e ii cartello stradale sufikvežimis už­
te) narkotikas, stoja kelio ženklą; 2. (coprire) deñgti; dangs­
narcotizzáre vksm 1. med (už)migdyti narkozė;' tyti; n. un ricercato deñgti policijos ieškomą
suleisti (kam) narkotikų; 2. fig (ap)svaiginti. žmogų; 3. fig (pa)slėpti; n. la prdpria gioia
narcotrafficánte dkt v/m prekiautojas -a narkoti­ slėpti savo džiaūgsmą; 4. fig (tenere segreto) (a
kais; narkotikų prekeivis -ė. qc) (nu)slėpti (nuo ko); n. un’intenzione nu­
narice dkt m šnervė; nósiaskylé; ho una n. ottu- slėpti sumanymą.
rata m ano viena šnervė užgulta, ►nascóndersi sngr 1. pasislėpti, slėptis; 2. (es-
n arrare vksm apsakyti; (pa)pásakoti; (esporre) sere nascosto) slapstytis, slypėti; slėptis,
(iš)dėstyti. nascondiglio dkt v slėptuvė, slaptavietė,
narrativa dkt m grožinė proza, beletristika, nascondino dkt v slėpynės pi; giocare a n. eiti
narrativo, -a bdv pasakojamasis; (letterario) be­ slėpynių.
letristinis. nascostj|o, -a bdv, dlv 1. (di qcs) paslėptas; (da
narrató re, -trice dkt v¡m pasakotojas -a. qcs) užstotas (ko); telecámera ~ a paslėpta
narrazióne dkt m pasakojimas; (esposizione) iš­ kam era; tenere n. (qcs a qc) (nu)slėpti (ką nuo
dėstymas, ko); ii sole ė n. daile nuvole saulė pasislėpė ūž
narválo dkt v zool narválas. debesų; saulę užstoja debesys; ♦ di n. (a qc)
nasėllo
slapta (nuo ko); slapčia; 2. (di qcn) pasislėpęs;
(da qcs) užstotas (ko); ėssere n., stare n. slaps­
tytis; slėptis; 3. fig paslėptas; (segreto) slaptas;
ėssere n. slypėti; t.p. => nascóndere.
nasėllo dkt v zool sidabrinė menkė,
naso dkt v 1. nosis -ies fem m ; n. a punta (aquili­
no, dritto, all’insu) smaili (ereliška, tiesi, riesta)
nosis; soffiarsi ii n. nusišnypšti nosį; m i cola ii
n. mán nósis bėga; ho U n. chiuso mano nosis
užgulta; ♦ sotto ii n. po nosimi; arricciare ii n.
raukyti / riesti nosį; ficcare ii n., mėttere ii n.
kišti nosį; menare / prendere per ii n. už nosies
vedžioti; non mėttere U n. fuori di casa nekišti
nosies iš namų; parlare con ii n. kalbėti pro
nosį; non vedere piu in la del prdprio n. toliaū
savo nosies nematyti; ė restato con un palmo di
n. liko it mūsę kandęs; 2. fig (fiuto, intuito)
uoslė; nuojauta; avere n. (per qcs) turėti gerą
(ko) uoslę,
nassa dkt m bučius.
nástro dkt v 1. kaspinas; (striscia, per usi diversi)
juostelė; juosta; n. adesivo lipnioji juostelė; n.
isolante izoliacinė juostelė / juosta; n. di lutto
juodas kaspinas; n. di mitragliatrice šovinių
kaspinas; n. trasportatore juostinis konvejeris;
metro a n. ruletė; sega a n. juostinis pjūklas;
sport n. di arrivo finišo juostelė; tecn n. magné­
tico m agnetinė juostelė; l.fa m (audiocassetta)
(garso) kasetė,
natále 1. bdv gimtasis; cittá (paese) n. gimtasis
miestas (kraštas); 2. dkt v: N. Kalėdos pi; a N.
per Kalėdas; álbero di N. Kalėdų eglūtė; regali
di N. kalėdinės dovanos; vacanze di N. Kalėdų
atostogos; vigilia di N. Kūčiospl;faregli augu-
ri di N. sveikinti Kalėdų proga; ♦ Babbo N.
Kalėdų Senelis; Senis Šalis; kaip jst buon N.!
linksmų / gerų Kalėdų!; 3. dkt v: n. di Roma
Rom os įkūrimo m ėtinės pi; 4.: dkt v dgs ~ i
gimimas sg, kilmė sg; di iimili ~ i žemos / pras­
tos kilmės; darė i ~ i (a qcn) būti (kieno)
gimimo vieta,
n atalitá dkt m gimstamūmas.
nataliz||io, -a bdv kalėdinis; Kalėdų; feste ~ /e
Kalėdų švefltės; regali ~ i kalėdinės dovanos;
biglietto di auguri ~ z i kalėdinis atvirukas,
natán te dkt v plaukiojanti transporto priem onė;
laivas.
n atatori||o, -a bdv 1. (relativo al nuoto) plaūky-
mo; 2.: zool vescica ~ a pláukiojamoji pūslė,
nática dkt m sėdmuo,
natio, -a bdv gimtasis.
N ativitá dkt m nkt 1. Kristaus gimimas; 2. art
Kristaus gimimo paveikslas.
424
nativo, -a 1. bdv (natio) gimtasis; 2. bdv (di qcn)
kilęs, gimęs; ė n. di Roma jis gimęs Romoje; jis
kilęs iš Romos; 2. dkt v/m čiabuvis -ė; vieti­
nis -ė.
n atio . -a 1. dlv, bdv gimęs; ♦ n. ieri vakar gimęs;
n. morto gimęs negyvas; n. stanco tinginių pan­
tis; Anna Pini ~ a Rossi A nna Pini, gimusi /
m ergautine pavarde Rossi; 2. bdv fig apsigi­
męs; iš prigimties; un bugiardo n. apsigimęs
melagis; 3.: dkt v dgs i ~* gimusieji; t.p. =>
náscere.
n a tū ra dkt m 1. gamta; leggi della n. gamtos
dėsniai; in me^o alla n. gamtos prieglobstyje;
2. (indole) prigimtis -iės; natūra; ♦ contro n.
priešingas prigimčiai; per n. iš prigimties; ė
nella n. delle cose tai natūralu, taip ir tūri būti;
3. (tipo) pobūdis; sciópero di n. política politi­
nio pobūdžio streikas; 4.: art n. morta natiur­
mortas; 5.: econ in n. natūra.
natu ral || e bdv 1. gamtinis; (della natura) gamtos:
(delle forze della natura) stichinis; calamita n.
stichinė neláim é;/o/xa della n. stichija (irprk).
gaivalas; gas n. gamtinės dujos pi; parco n.
gamtos parkas; scienze ~ i gamtos mokslai:
biol selezione n. gamtinė atranka; 2. (innato)
įgimtas; (derivante dalla propria natura) pri­
gimtinis; inclinazione n. įgimtas polinkis; dir
diritto n. prigimtinė teisė; ♦ confini ~ i n a­
tūralios ribos; moriré di morte n. m irti savo
mirtimi; vita natural durante visám gyvenimui:
visą gyvenimą; 3. (genuino) natūralūs; grynas,
tikras; (spontaneo) spontaniškas; nedirbtinis:
colore n. natūrali spalva; recitazione n. orga­
niška vaidyba; ♦ kaip dkt v ai n. (di alimenti)
be priedų; natūralūs agg; (dal vero) iš natūros:
ácqua n. negazuotas vanduo; colorante n. natū­
ralūs dažai pi; a grandezza n. natūralaūs dy­
džio; vienen, tainatūralū; 4. (logico) normalūs,
natūralūs; (chiaro) savaime aiškus; (compren-
sibile) suprañtamas; (regolare) dėsningas; ♦ ė
n. (tai) normalu; (come risposta) aišku, kas be
ko; 5.:figlio n. nesantuokinis vaikas; pavaini­
kis; 6.: m at número n. natūralusis skaičius,
naturalézza dkt m natūralum as; con n. natūra­
liai.
naturalism o dkt v natūralizmas,
natu ralista dkt v/m gamtininkas -ė, naturalis­
tas -ė.
naturalizzare vksm (qcn) suteikti (kam ) piliety­
bę, natūralizūoti (ką).
naturalizzazióne dkt m natūralizacija,
naturalm ente prv 1. (in m odo naturale) natū­
raliai; (per natūra) iš prigimties; 2. (ovviamen-
425
te) savaime suprantam a / aišku; žinoma; (solo
come risposta) kas be ko.
naturismo dkt v/m natūrizmas.
naturista dkt v/m natūristas -ė.
naufragare vksm [A, E] (nau-) 1. (di qcs) sudužti;
paskęsti; 2. (di qcn) patirti laivo sudužimą; n.
su un’tsola desertą sudužus laivui atplaukti į
negyvenamą salą; 3.fig (su)žlūgti.
naufragio dkt v 1. laivo sudužimas; 2. fig (s u ž lu ­
gimas.
naufrago, -a (v dgs -ghi) dkt v/m skenduolis -ė
(kas išsigelbėjės iš sudužusio laivo).
nausea dkt m (t.p. senso di n.) šleikštulys; pyki­
nimas; ho la n. manė pykina; fig ąueste cose mi
danno la n. man bloga nuo tokių dalykų; ♦ fi­
no alla n. „iki koktum o“, kol neatsibos,
nauseabondo, -a bdv keliantis šleikštulį, pyki­
nantis; verčiantis vemti,
nauseante bdv koktūs, šleikštūs; pykinantis,
nauseare vksm (nau-) (qcn) 1. pykinti (ką), kelti
(kam ) šleikštūmą; 2. fig (su)kelti (kieno) pasi­
šlykštėjimą; pykinti (ką).
nautica dkt m 1. (attivita) jūreivystė; (la scienza)
jūrininkystė; 2. (attrezzatura) laivo reikmenys
pi: (imbarcazioni) laivai pi.
nautic |o, -a bdv jūreivystės; jurų; carta ~ a jū r­
lapis; miglio n. jurų mylia; sci n. vandens slidi­
nėjimas.
navale bdv (delle navi) laivų; (della navigazione)
laivybos; battaglia n. laivų mušis; cantiere n.
dokas, laivų statykla; m il base n. karinė jurų
bazė.
navata dkt m archit nava.
nave dkt m 1. laivas; n. cisterna tanklaivis; n. da
carico krovininis laivas; n. da guerra karo
laivas; n. passeggeri keleivinis laivas; andare /
viaggiare in n. plaukti (laivū); varare una n.
nuleisti laivą; ♦ n. spaziale kosminis laivas; via
n. vandens keliais,
navėtta dkt m 1. kursuojantis autobusiūkas (/
traukinys ir pan.); servizio n. vežiojimo pas­
laugos (ppr. tarp oro uosto ir kitų miesto objek­
tų); 2.: n. spaziale kosminis laivas, erdvėlaivis;
3. (di spola) šaudyklė,
navicella dkt m 1. (di un dirigibile) gondola; (di
mongolfiera) krepšys; 2.: n. spaziale kosminis
laivas, erdvėlaivis,
navigabile bdv laivūojamas; tinkamas plaukioti,
tinkamas laivybai / navigacijai,
navigante dkt v/m, bdv jūreivis -ė.
navigare vksm [A] (na-) 1. plaukti; plaukioti:
(attomo a qc) apiplaukti ((aplink) ką); n. con-
tro corrente plaukti prieš srovę (irprk); n. lun-
go la costa plaūkti palei krafltą; ♦ n. in cattive
acąue būti sunkioje padėtyje; 2. (di aereo)
skristi; 3.: in f n. su internet (pa)naršyti inter­
nete / po internetą,
navigáto, -a bdv fig daūg / visko matęs -čiusi,
prityręs.
navigatóre dkt v 1. jurininkas; 2. (ufficiale) štur­
manas; laivavedys; 3. sport šturmanas; 4.: n.
satellitare palydovinis navigatorius,
navigazióne dkt m 1. navigacija; (solo per nave)
laivyba; (solo per mare) jūreivystė; n. aérea
óro navigacija; n.fluviale ūpių laivyba; tecn n.
satellitare palydovinė navigacija; 2. (viaggio in
nave) plaukiojimas; kelionė laivū; 3. in f n ar­
šymas internete / po internetą,
naviglio dkt v 1. flotilė; laivynas; n. da pesca
žvejybos laivynas; 2. (canale) laivybos / laivūo­
jamas kanalas,
nazionále 1. bdv nacionalinis; (dėlpaese) šalies;
(dello stato) valstybės; valstybinis; (dėl popo-
lo) tautinis; festa n. valstybinė šveūtė; econo­
mía n. šalies ūkis; inno n. valstybės himnas;
parco n. nacionalinis parkas; ♦ su scala n. ša­
lies mastū; 2. dkt m sport (šalies) rinktinė,
nazionalismo dkt v nacionalizmas,
nazionalista 1. bdv => nazionalistico; 2. dkt vlm
nacionalistas -ė.
nazionalistico, -a bdv nacionalistinis,
nazionalitá dkt m nkt tautybė; (cittadinanza) pi­
lietybė; ddppia n. dviguba pilietybė; ottenere la
n. lituana gáuti Lietuvos Respūblikos piliety­
bę; di che n. sei? kokios tū tautybės?
nazionalizzáre vksm nacionalizuoti, (suvalsty­
binti.
nazionalizzazióne dkt m nacionalizacija; (l’atto)
nacionalizavimas,
nazióne dkt m 1. tauta; nacija; (nazionalitá)
tautybė; appello alla n. kreipimasis f tautą;
♦ le Nazioni Unite Jungtinės Taūtos; 2. (stato,
paese) valstybė, šalis -iės.
nazismo dkt v nacizmas.
nazista 1. bdv nacistinis; (del nazismo) nacizmo;
(dei nazisti) nacių, nacistų; 2. dkt vlm nacistas
-ė, nacis -ė.
ne I įv 1. (di argomento) (di lui) apie jį; (di lei)
apie ją; (di loro) apie juos mase; apie jas
fem m ; (di ció) apie tai; non vóglio paríame,
non ne vóglio parlare nenoriu apie tai kalbėti;
2. (dispecificazione, partitivo) ppr. neverčiamas;
(di lui) jó; (di lei) jós; (di loro) jų; (di ció) tó;
hai una sigaretta? - No, non ne ho piu Gál turi
cigaretę? - Nė, nebeturiū; di cicogne non ne ho
viste gandrų (tai) nemačiaū; i pomodori šono
ne II 426

belli, ne vorrei un chilo pom idorai gražūs, no­ nebulosa dkt m astr ūkas.
rėčiau kilogramo (jų); ne ho sentite delle belle! nebuloso, -a bdv fig miglotas,
girdėjau visokiausių dalykų!; non ne vale la necessariaménte prv 1. būtinai; non n. nebūti­
peną neapsimoka; neverta; non ne vedo ii mo- nai; 2. (inevitabilmente) neišvengiamai.
tivo nem atau (tam ) priežasties; 3. su įvairiais necessa|įrio, -a 1. bdv būtinas; (che serve) reika­
veiksmažodžiais: approfittarsene (di qc) pasi­ lingas; un provvedimento n. būtina priemonė:
naudoti (kuo), išnaudoti (ką); fregarsene (di rėndersi n. prireikti; ė n. (far qcs) būtina (ką
qc) nusispjauti (ant ko); pentirsene (di qc) daryti), reikia; (qc) reikia (ko); se n. reikalui
gailėtis (ko); volėrcene (di qc) reikėti (ko), esant, prireikus; ėpróprio n. ? ar tikrai būtina?:
prireikti; che me ne faccio? ką man sū tuo ii sonno ė n. per lavorare bene miegas reikalin­
daryti?; ne va dėl mio onore ant kortos tai gas norint gerai dirbti; 2. (richiesto) reikiamas:
m ano garbė; 4. (da lui) iš jo; (da lei) išjos; (da reikalingas; (obbligatorio) privalomas, priva­
loro) iš jų; (da cid) iš to; se ne deduce che... iš to lūs; i doeumenti ~ r i reikiami dokumeñtai; ii
matyti, kad; bisogna tenerne conto reikia į tai tempo n. (per far qcs) tiek laiko, kiek reikia (ką
atsižvelgti. daryti); 3. dkt v (ció che ė necessario) tai, kas
ne II prv, įv 1. (moto da luogo) iš čia; iš ten; sei būtina; lo stretto n. būtiniausi dalykai; ii n. per
stato ai cinema? - Ne tomo orą buvai kine? - vivere pragyvenimas; fare tutto ii n. padaryti
D abar iš ten grįžtū; 2. su įvairiais veiksmažo­ visa, kas būtina / ko reikia,
džiais: andarsene išeiti; starsene būti; tornar- necessitá dkt m nkt 1. būtinūmas; reikalingūm-
sene grįžti; fig se ne e ascito con una battuta as; (esigenza) poreikis; reikmė; in caso di n.
netikėtai pašmaikštavo, iškrėtė sąmojį, reikalui esant; ho la n. (di far qcs) mán reikia
ne III prlk => in. (ką daryti); non vedo la n. (difa r qcs) nem atau
nė jngt 1.: nė... ne n e i..., nei; nė si, nė no nei taip, reikalo (ką daryti); ♦ gėneri di prima n. pirmo
nei nė; nė l’uno nė l ’altro vanno bene, non va būtinum o produktai; fare di n. virtu taikstytis
bene nė l ’uno nė l’altro nei tas, nei tas netinka; sū būtinybe (ppr. išpešant naudos); 2. (cosa ne-
nei vienas, nei kitas netinka; ♦ non mi fa nė cessaria) būtinybė; būtinas / reikalingas daly­
caldo nė freddo man nei šilta, nei šalta; nė car- kas; 3. (ristrettezze) vargas; nepriteklius; spinto
ne nė pesce nei šis nei tas; 2. (e non) ir nė (/ dalia n. prispirtas vargo.
ne-); non lo so nė vdglio saperlo nežinau, ir ne­ necessitį|are vksm [E] (-cės-) 1. (avere bisogno)
noriu žinoti; non ė la prima ne sara l’ultima (qc di qc) reikėti (kam ko); la casa ~ a di ri-
(voltą) tai nė pirmas ir nė paskutinis kartas, parazioni namui reikia rem onto, nam ą reikia
neanche prv 1. irgi nė (/ ne-); taip pat nė (/ ne-); surem ontuoti; la scheda video non ~ a di driver
(perfino) nėt(gi) nė (/ ne-); n. io, neanch’io aš vaizdo plokštei (įrefigti) nereikia tvarkyklių:
irgi nė (/ ne-); senza n. un errore be jokios / 2. (essere necessario) reikėti; būti būtinam,
menkiausios klaidos; non ei crederebbe n. un neeroforo dkt v duobkasys,
bambino, n. un bambino ei crederebbe net vai­ neerologio dkt v nekrologas,
kas tuo nepatikėtų; ♦ n. per idea, n. morto, n. neeropoli dkt m nekropolis, kapinynas,
per sogno, n. per scherzo jokiu būdu; nė už ką; necrósi dkt m nkt m ed nekrozė,
niekada gyvenime; nors užmūšk; 2. (rafforza- neerlandése 1. bdv Nyderlandų; iš Nyderlandų:
tivo) nė; n. uno nė vienas; non ei pensare n. nė 2. dkt v Nyderlandų kalba,
negalvok apie tai; non se ne parla n. nė kalbos nefandézza dkt m 1. niekšiškūmas; niekingum­
negali būti; non siamo n. riuseiti a mangiare as; 2. (azione nefanda) niekšybė,
decentemente nespėjom e nė dorai pavalgyti; nefando, -a bdv niekšiškas; niekingas,
♦ n. un p o ’ nė kiek; n. tanto malė pūsė velnio; nefasto, -a bdv pragaištingas; (funesto) nelemtas:
3. kaip jngt: n. se, fa m n. net jei; e n. nei, taip (infausto) fatališkas, nelaim ę lemiantis,
pat ne-; ♦ n. a farlo apposta lyg tyčia, nefrite dkt m m ed nefritas, inkstų uždegimas,
nebbia dkt m migla; rūkas; n. fitta tiršta migla; nefrósi dkt m nkt m ed nefrozė.
cala la n. krinta migla; si sta alzando fa n. kyla negį|are vksm (nė-) 1. (pa)neigti; (di aver fano
rūkas. qcs) gintis (ko nepadarius), teigti; paneigti (ką
nebbioso, -a bdv miglotas; rūškanas; ūkanotas, padarius); n. le accuse paneigti / atmesti kal­
nebulizzare vksm purkšti (purškikliū) (ppr. vais­ tinimus; n. l ’esistenza di qcs teigti, kad ko nėra:
tus). ~ a di averio detto neigia tą sakęs, teigia tó ne­
nebulizzatore dkt v purškiklis (ppr. vaistų). sakęs; non ~ o che mi interessi neneigiū, kad
427
m ane domina; ♦ n. l ’evidenza neigti, kas aki­
vaizdu; neigti faktus; 2. (dire di no) sakyti, kad
ne; (rispondere di no) atsakyti, kad nė; neigia­
mai atsakyti; 3. (non concedere) neduoti (ko),
nesuteikti; n. la gražia nesuteikti malonės; n.
utį permesso neduoti leidimo; (di far qcs) ne­
leisti (ką daryti); n. ii proprio aiuto atsisakyti
padėti.
►negarsi sngr 1. (rifiutare) atsisakyti; 2. (fin-
gere di non essere disponibile) apsimesti nepa­
siekiamam; apsimesti užsiėmusiam,
negativa dkt m: (man)tenersi sulla n. nenusileis­
ti; toliau neigti (/ atsisakyti ir pan. ).
negativamėnte prv neigiamai.
negativ||o, -a 1. bdv neigiamas; negatyvūs; rispo-
sta ~ a neigiamas atsakymas; ♦ lato n. neigia­
mybė; 2. bdv (sfavorevole e sim.) neigiamas;
nepalankūs; esito n. neigiamas rezultatas; im-
pressione ~ a negeras Įspūdis; parere n. nepa­
lanki nūomonė; un personaggio n. neigiamas
veikėjas; aver effetti ~ t turėti neigiamų / žalin­
gų pasekmių; 3. bdvfis, m at neigiamasis; gran-
dezza ~ a neigiamasis dydis; ♦ segno n. m inu­
sas; 4. dkt v fo t negatyvas; 5.prv (no) nė.
negato, -a 1. bdv, dlv (non concesso) nesūteiktas,
nedūotas; 2. bdv fig negabūs; šono n. (per qcs)
aš visiškai negabūs (kam).
negazione dkt m 1. (ii negare) (pa)neigimas; (ii
non riconoscere) nepripažinimas; (ii rifiutare)
atmetimas; (ii ripudiare) atsižadėjimas; 2. fig
(l’opposto) priešybė; 3.gram neiginys,
neglėtto, -a bdv (trascurato) apleistas,
nėgli (in + gii) => in.
negligėnte [-gi-] bdv aplaidūs, nerūpestingas; at­
sainūs; essere n. (in qcs) aplaidžiai (ką daryti).
negligėnza [-gi-] dkt m aplaidūmas, nerūpestin-
gūmas; atsainumas; con n. nerūpestingai,
negoziabile bdv 1. diskutūotinas; ii prezzo non ė
n. (dėl kainos) negalima derėtis; 2. fin apyvar­
tinis.
negoziante dkt v/m prekybininkas -ė; n. all’in-
grosso didm enų prekybininkas,
negoziare vksm (-gd-) (qcs) derėtis (dėl ko), tar­
tis; n. la pace vėsti derybas dėl taikos.
negoziat||o dkt v (t.p. dgs ~ i) derybos pi; inter-
rompere (intavolare) un n. nutraukti (pradėti)
derybas.
negoziatore, -trice dkt v/m derybininkas -ė.
negoziazione dkt m derėjimasis; derybos pi.
negozio dkt v 1. parduotūvė; n. di antiąuariato
antikvariatas; n. di gėneri alimentari (di mobi­
li) maisto prekių (baldų) parduotūvė; n. dėl
parrucchiere kirpykla; ii n. ė aperto (chiuso)
neorealismo
parduotūvė atidaryta (uždaryta); 2. dir. n. giu-
ridico sandoris,
negriéro dkt v 1. stor (juodaodžių) vergų pirklys;
2. fig kraugerys,
negro, -a 1. bdv juodaodis; 2. dkt v/m negras -ė,
juodaodis -ė; ♦ lavora come un n. dirba kaip
arklys.
negrománte dkt v/m nekrom ántas -ė.
nėh jst tarm ar nė?
nei (in + i) => in.
nei (in + U) => in.
nélla (in + la) => in.
nélle (in + le) => in.
néllo (in + lo) => in.
nėmbo dkt v lietaūs / audros debesis -iės.
nemesi dkt m nkt fig Nemezidė; atpildas,
nemico, -a (v dgs -ei) 1. dkt v priešas; priešinin­
kas; un n. dėlprogresso pažangos priešas; ♦ ės-
seren. (di qc) būti (nusistačiusiam) prieš (ką);
2. dkt v mil priešas; diféndersi dal n. gintis nuo
priešo; respingere (sconfiggere) ii n. atmūšti
(nugalėti) priešą; 3. bdv priešiškas; 4. mil (del
nemico) priešo; 5. bdv (dannoso) (di qc) žalin­
gas (kam); kenksmingas,
nemméno prv, jngt => neánche.
nenia dkt m 1. (canto): n. fúnebre laidotuvių gie­
smė; 2. (ninna nanna) lopšinė,
nėo dkt v 1. apgamas; 2. fig nedidelis trukumas.
neo-priešdėlis: pirmasis sudurtinių žodžių dėmuo,
reiškiantis sąsają su reikšme naujas, ką tik atsi­
radęs, naujai atkurtas, pvz., neobarocco, neo-
formazione ir t. t.
neoclassicismo dkt v neoklasicizmas.
neoclássico, -a bdv neoklasikinis; neoklasicizmo.
neocolonialismo dkt v neokolonializmas.
neofascismo dkt v neofašizmas.
neofascista 1. bdv neofašistinis; neofašizmo; ne-
ofašistų; 2. dkt v/m neofašistas -ė.
neofitą dkt v/m neofitas -ė (irprk).
neofito, -a dkt v/m => neofitą.
neolatin||o, -a bdv: lingue rom anų kalbos,
neolaureáto, -a dkt v/m absolveñtas -ė.
neolítico, -a 1. dkt v stor neolitas; 2. bdv neolito;
neolitinis.
neologismo dkt v ling naujadaras, neologizmas,
nėon dkt v chim neonas; lámpada ai n. neono
lempa.
neonato, -a 1. bdv neseniai gimęs (ir prk); nau­
jagimis; 2. dkt v naujagimis -ė; kūdikis; n. pre­
maturo neišnešiotas kūdikis,
neonazista 1. bdv neonacistinis; neonacizmo; ne-
onacistų; 2. dkt v/m neonacistas -ė.
neorealismo dkt v lett neorealizmas.
neorealista 428

neorealista 1. bdv neorealistinis; neorealizmo; nervino, -a bdv: gas n. nervų dūjos pi.
neorealistų; 2. dkt v/m neorealistas -ė. nėrvj|o dkt v 1. nervas; ariat n. dttico (sciatico)
neozelandese 1. bdv Naujosios Zelandijos; nau- regimasis (sėdimasis) nervas; 2.: dgs fam
jazelandiečių; iš Naujosios Zelandijos; 2. dkt nervai; guerra di ~ i nervų karas; avere i ~ i (a
v/m naujazelandičtis -ė. fior di pelle) būti (žiaūriai) susinervinusiam;
nepalese 1. bdv Nepalo; nepaliečių; nepaliėtiš- avere i ~ i saldi turėti stipriūs nervus; darė sui
kas; iš Nepalo; 2. dkt v/m nepalietis -ė; 3. dkt v ~ i tampyti nervus; farsi venire i ~ f gadinti
nepaliečių kalba, sau nervus; ♦ kaip jst che ~ i! prakeikimas!;
nepotismo dkt v nepotizmas. 3. fam (della came) gysla; pieno di ~ i gyslotas;
neppūre prv, jngt => neanche. 4. fam (tendine) saūsgyslė.
nerastro, -a bdv juosvas. nervosam ėnteprv nervingai,
nerazzurro, -a sport 1. dkt v Intero žaidėjas; 2. dkt nervosismo dkt v nervingūmas, irzlūmas.
v/m Intero sirgalius -ė; 3. bdv Intero. nervoso, -a bdv 1. nervų; nervinis; a na t sistema
nėrbo dkt v 1. (scudiscio) bizūnas; 2.fig (partepiū n. nervų sistema; m ed esaurimento n. nervinis
forte) stiprumas; branduolys; ii n. dell’esėrcito išsekimas; 2. (irritabile) nervingas, irzlūs; susi­
kariuom enės branduolys; 3. fig (forza) stipru­ nervinęs; ėssere n. nervintis; jaudintis; 3. (di
mas, jėga. ącs) nervingas; 4. kaip dkt v: ii n. irzlūm as;/ar
nerborūto, -a bdv raumeningas, venire ii n. (a ącn) nervinti (ką), erzinti,
nereggiare vksm [A] (-reg-) juoduoti, nėspola dkt m šliandros vaisius,
nerėtto dkt v pusjuodis šriftas; iii n. pusjuodžiu nėspolo dkt v bot šliandra.
šriftu. nėsso dkt v sąryšis, sąsaja; ryšys; non vedo ii n.
nėr||o I, -a bdv 1. juodas; capelli ~ i juodi plau­ nesuprantū, kaip tai susiję(s).
kai; fig uit dcchio n. mėlynė paakyje; astr buco nessū|įno, -a tik vns 1. bdv joks -ia; (non uno) nė
n. juodoji skylė; bot pepe n. juodasis pipiras; vienas -a; ~ n problema jokių problem ų; kaip
geogr Mar N. Juodoji jura; tecn scatola ~ a juo­ jst nesunku; per ~w motivo dėl jokios prieža­
doji dėžė; ♦ ii continente n. juodasis žemynas sties; non c ’ė ~ n bisogno nėra jokio reikalo;
(Afrika); magia ~ a juodoji magija; oro n. non ha ~ n senso tai netūri jokios prasmės;
„juodasis auksas“ (nafta); pane n. juoda duo­ non si ė salvato n. nė vienas neišsigelbėjo; ♦ in
na; pecora ~ a juodoji avis; pozzo n. atm atų ~ n moda jokiu būdū; niekaip; da ~ aparte nie­
duobe;famfare n. ącn iškaršti kam kailį, mušti kur; fa m nessunissimo nė menkiausio; 2. bdv
iki pamėlynavimo; 2. fig (abbronzato) įdegęs; (ąualche) koks -ia; hai ~ n suggerimento? gal
3. fig (sudicio) juodas; suteptas; 4. fig (tetro, turi ką patarti?, gal turi kokį patarim ą?; 3. įv
funesto) juodas; liūdnas, niūrūs; ♦ crdnaca niekas; n. di voi niekas iš jūsų; n. lo sa, non lo
~ a kriminalai pi; misėria ~ a visiškas skurdas; sa n. niekas nežino; non dirlo a n. niekam n e­
kaip prv vedere tutto n. į viską žiūrėti pro juo­ sakyk; non fa eecezioni per n. niekam nedaro
dus akinius; 5. fig (arrabbiato) piktas kaip vel­ išimčių; a casa non c’ė n. namie nieko nėra:
nias; 6. fig (illegale e sim.): lavoro n. neoficialūs non conosco n. nieko nepažįstu; 4. įv (ąualcu-
/ šešėlinis darbas; mercato n. juodoji rinka; la- no) kas (nors); ha chiamato n.? ar kas nors
vorare in n. gauti atlyginimą vokeliuose; 7. (dei skambino?, niekas neskambino?; 5. dkt v nkt
negri) juodaodžių. niekas; non ė n. jis - niekas; ♦ di n. niekieno,
nėr|įo II, -a dkt 1. v juoda spalva; vestito di n. nettam ėnte prv 1. (chiaramente) aiškiai; (eviden-
juodai apsirengęs, juodais drabūžiais apsi­ temente) akivaizdžiai; 2. (totalmente) visiškai,
rengęs; ♦ in bianco e n. nespalvotas agg; ne­ nettapipe dkt v nkt pypkių valiklis,
spalvotai; mettere n. su bianco parašyti juodu nėttare I dkt v nektaras (irprk).
ant balto; 2. v (parte nėra di qcs) jūodymas; nettare II vksm (net-) (iš)valyti; (iš)plauti.
juodulys; 3. v (vernice) juodi dažai pi; 4. (ne­ n ettarin a dkt m nektarinas,
gro) v/m juodaodis -ė; 4. v: ii N. (negli scacchi) nettėzza dkt m 1. (pulizia) švara; švarūmas; ♦ n.
juodieji pi; juodosios figūros pi; 5. kaip prv: urbana šiūkšlių išvežimo tarnyba; 2. (nitidez-
♦ in n. nelegaliai; neoficialiai, za) ryškūmas; con n. ryškiai, aiškiai.
nerofūmo dkt v sūodžiai pi. nėtt||o, -a bdv 1. (pulito) švarūs; figcoscienza ~ a
nerūm e dkt v juodas (nešvarūmų) sluoksnis, tyra sąžinė; 2. (chiaro) aiškus (irprk); fig ho la
nervatūra dkt m 1. bot gyslotūmas; 2. archit ner­ ~ o sensazione che... aiškiai nujaučiū, kad... :
viūra. ♦ di n. vienu kirčiū; fig (d ’un tratto) staiga:
429
3. (nítido) ryškus; contorni ~ i ryškūs kontūrai;
4. comrri neto inv; (senza tasse) atskaičius m o­
kesčius; guadagno n., útile n. grynasis peinas;
peso n. neto svoris; ♦ al n. (di qcs) atskaičius
(ką), atskaičiavus; fig atm etus (ką).
netturbino dkt v/m švaros darbuotojas -a; šiuk­
šlininkas -ė.
network f'network] dkt v nkt tiñkias; n. televisivo
televizijos tiñkias.
neurochirurgia dkt m m ed neurochirurgija,
neurochirurgo (dgs -gi/-ghi) dkt v neurochirūr-
gas-ė.
neurologo, -a dkt v/m neurologas -ė.
neurone dkt v anat neuronas,
neutrále bdv 1. fig neutralūs, bešališkas; 2. polit
neutralūs; restare n. laikytis neutraliteto,
neutralitá dkt m polit neutralitetas,
neutralizzáre vksm neutralizuoti (irprk), nukeñ-
ksminti; (pa)daryti neveiksmingą,
neutrino dkt v fis neutrinas.
nėutr||o, -a bdv 1. neutralūs; colore n. neutrali
spalva; 2.: sport campo n. neutralioji aikštė;
3. chim, fis neutralūs; chim soluzione ~ a neu­
tralūs tirpalas; 4. gram niekatrosios giminės;
5. kaip dkt v (t.p. genere n.) niekatróji giminė;
bevardė giminė.
neutrone dkt v fis neutronas,
neváio dkt v geogr sniegynas.
nėv||e dkt m sniegas; molta n. daūg sniego; n.
fresca (sdffi.ee) naūjas (purūs) sniegas; bianco
come la n. baltas kaip sniegas; cúmulo di n.
pusnis -iės fem m ;fwcco di n. snaigė; pupazzo
di n. senis besmegenis; bufera / tormenta di n.
pūga; lanciarsi palle di n. svaidytis sniego
gniūžtėmis; geogr ~ i perenni amžinasis snie­
gas sg; ♦ montare a n. (iš)plakti Į putas / iki
purūmo.
nevicJIare vksm [E, A] (nė-) (pa)snigti; (molto)
prisnigti; ~ a sniñga.
nevicáta dkt m snigimas; c’ė stata una bella n. ge­
rai prisnigo,
nevischio dkt v šlapdriba; (ghiacciato) lijūndra.
nevos Įjo, -a bdv 1. sniego; manto n. sniego sluok­
snis; precipitazioni ~ e sniego krituliai; 2. (co-
perto di neve) apsnigtas; snieguotas,
nevralgia dkt m nkt m ed neuralgija,
nevrálgico, -a bdv fig opūs; ypatingai svarbūs,
nevrasténico, -a 1. bdv m ed neurasteniškas; 2. dkt
v/m m ed neurastenikas -ė; 3. bdv fig ligūistai
irzlūs.
nevrósi dkt m nkt m ed neurozė,
nevrótico, -a 1. bdv fig neurotiškas; 2. dkt v/m fig
neurotikas -ė.
niénte
nevvėro jst ar nė (taip)?, ar nė tiesa?
newsletter [niuzletter] dkt m nkt m /naujienų grū-
pės laiškas; naujienlaiškis.
newyorkese Įniujo-] 1. bdv Niujorko, niujorkie­
čių; niujorkiėtiškas; iš Niujorko; 2. dkt v/m
niujorkietis -ė.
nibbio dkt v zool peslys.
nicchia dkt m niša (irprk); ♦ di n. specifinis agg.
nicchiare vksm [A] paabejoti,
nichel dkt v chim nikelis,
nichelare vksm (ni-) (ap)nikeliūoti.
nichelino dkt v (monetina di poco valore) grašis,
nichilismo dkt v nihilizmas,
nichilista 1. bdv nihilistinis; (del nichilismo) ni­
hilizmo; 2. dkt v/m nihilistas -ė.
nicotina dkt m nikotinas,
nidiata dkt m paukščio jaunikliai p i (vieno perė­
jim o), vada.
nidificare vksm [A] (-di-) (su(si))sūkti lizdą (/
lizdūs), lizdūoti(s).
nido dkt v 1. lizdas; n. di gazįe (di vespe) šarkų
(vapsvų) lizdas; fare ii n. krauti(s) / sukti lizdą;
2.: asilo n. (vaikų) lopšelis,
niėnte nkt 1. įv niekas (ne apie žmogų); niente di
mėglio (di nuovo, di simile, di speciale) nieko
geresnio (naujo -a, panašaus, ypatingo -a);
mėglio di / che n. geriaū negū niekas; non fare
n. nieko nedaryti / neveikti; non fa n.!, n.!
nieko tokio!; niekai!; tiek to!; non ei vedo n. di
male nem atau čia nieko bloga; non ho n. da
dire neturiū ką pasakyti; nessuno ha visto n.,
non ha visto n. nessuno niekas nieko nem atė;
♦ n. di n. ničnieko; non avere n. a chefare (con
qc), non avere n. in comune neturėti nieko
bendra (su kuo); non avere n. in contrario
neturėti nieko prieš; fare fintą di n. apsimesti,
kad niekas neatsitiko; come se n. fosse lyg
niekur nieko; non posso farci n. negaliū nieko
padaryti, niekuo negaliū padėti; non c ’ė n. da
fare nieko čia nepadarysi; non ė n. in confronto
(a qcs) niekis palyginti (su kuo); 2. įv (qualco-
sa) kas (nors); ti serve n.? ar tau ko (nors)
reikia?; 3. kaip bdv (alcuno, nessuno) joks -ia;
n. dolci! jokiu saldumynų!; n. paura! (nonpre-
occupatevi) nesirūpinkite!; n. zucchero, grazie
cūkraus nereikia, ačiū; fa m non ho n. voglia
neturiū jokio noro; 4. dkt v (ppr. un n.) niekis;
(inezia) menkniekis, smūlkmena; litigare per
un n. ginčytis dėl niekų; basta un n. tiek te­
reikia, nė daūg reikia; ė una cosa da n.! tai tik
menkniekis!; ♦ come n. be (jokio) vargo; len­
gvai; da n. bevertis agg, menkas; per n. (inva-
no) veltui; dėl nieko; non per n. šiaip; paga-
niente(di)méno 430

liaü; un bel rúente ničniekas; venuto dal n. kilęs negativo) balsas prieš; ha vinto ii no dauguma
iš prastuom enės; kaip jst di n.! nėra ūž ką!; 5. buvo prieš; 7. bdv nkt neigiamas; juodas,
prv nė trupučio, nė kiek; per n. visai (ne-); non nobel ['nobel, no'bel] dkt v nkt: (prėmio) n. N obe­
ė vero n. tai visai netiesa; non ei metto n. (a far lio premija,
qcs) m án visiškai nesunkū (ką daryti); l ’hopre- nobildonna dkt m didikė,
gato, ma lui n. meldžiaū jó, bet jam nė motais; nobil ||e 1. dkt v/m didikas -ė; stor bajoras -ė; i ~ i
♦ n. affatto! nieko panašaūs!; anaiptol!; kaip lituani Lietuvos didikai; 2. bdv (dei nobili) di­
jst n. malė! niéko sáu!; 6. prv: ♦ n. n. (come dikų; kilmingas; bajoriškas; 3. bdv (aristoera-
ipotesi) ar tik (ne-); kaip jngt (se solo) jei tik. tico) kilnūs; di ~ i origini kilęs agg iš bajorų:
niente(di)mėno prv netgi; n. che... nė kas kitas, 4. bdvfig kilnūs; taurūs; di animo n. kilniadva­
k aip ...; ♦ kaip jst n.! eik tu!, eik jaū! sis agg; 5. bdv chim: gas ~ i tauriosios / inerti­
nigeriáno, -a 1. bdv Nigerijos; nigeriėčių; iš Ni­ nės dujos; metalli ~ i taurieji metalai,
gerijos; 2. dkt v/m nigeriėtis -ė. nobiliare bdv bajorų; bajoriškas; ceto n. bajoru
night-club [nait'klab] dkt v nkt naktinis klubas, luomas.
ninfa dkt m m it nimfa, nobilit||are vksm (-bi-) kilninti; taurinti; ♦ ii la-
ninfea dkt m bot vandeñs lelija, voro ~ a l’uomo darbas taurina žmogų,
ninja [’nindja] dkt v nkt nindzė mase. nobilta dkt m 1. aukštuomenė; stor bajorija; (/
ninnanánna (dgs -nenánne) dkt m lopšinė; can­ nobili) didikai pi; bajorai pi; 2. (l’essere un no-
tare la n. dainuoti lopšinę, bile) kilmingumas; 3. fig kilnumas; taurumas,
ninnolo dkt v 1. žaisliūkas; 2. dailūs mažmožis; nobiluomo dkt v didikas,
(per l ’albero di Natale) žaisliukas, pakabutis, nocca dkt m krumplys; piršto sąnarys,
ñipóte dkt v/m 1. (di nonni) anūkas -ė, vaikaitis; nocchiėre dkt v vairininkas; valtininkas,
2. (di zio) brolvaikis; (solo di maschio) sūnė­nocchio dkt v gumbas,
nas; (solo difem m ina) dukterėčia, nocchiūto, -a bdv (nodoso) gumbuotas,
nippónico, -a bdv, dkt v/m => giapponése 1., 2. nocciola 1. dkt m lazdyno riešutas; 2. bdv nkt
nisba p rvfa m nė trupučio, šviesiai rūdas,
nítidamente prv raiškiai (ir prk); ryškiai, nocciolina dkt m (t.p. n. amerieana) žemės rie­
nitidézza dkt m raiškūmas; ryškumas. šutas.
nitid||o, -a bdv 1. (nerto) raiškūs; ryškūs; un’im- nocciolo I dkt v 1. kauliukas, kaulelis; (seme i
mágine ~ a ryškūs vaizdas; 2. (límpido) gied­ sėkla; 2. fig branduolys; esmė.
ras; vaiskus; 3. (di suono) skaidrūs, nocciolo II dkt v bot lazdynas,
nitrato dkt v chim nitratas, noce I dkt v bot riešutmedis; di n., in n. (iš) rie­
nítrico, -a bdv chim: ácido n. azoto rūgštis, šutmedžio.
nitrire vksm [A] (-isc-) (su)žvėngti. noc||e II dkt m 1. graikinis riešutas; schiacciare le
nitrito I dkt v žvengimas, ~ i gliaudyti riešutus; 2.: n. di cocco kokoso
nitrito II dkt v chim nitritas, riešutas; n. moscata m uskato riešutas; ♦ pesca
nitroglicerina [-gi-] dkt m chim nitroglicerinas, n. nektarinas; 3.: bot n. vdmica činčiberas:
nizzárdo, -a 1. bdv Nicos; niciėčių; iš Nicos; 2. dkt 4.: fig una n. di burro sviesto gniužis; 5.: fig n.
v/m Nicos gyventojas -a, niciėtis -ė. dėlpiede kulkšnis -iės.
no [no] 1.prv nė; no, grázie ačiū, nė; bella no, ma nocino dkt v gastr graikinių riešutų likeris,
grazioso nė visai graži, bet miela; pare di no nocivita dkt m kenksmingumas.
atrodo, kad nė; neatrodo; spero di no tikiuosi, nociv||o, -a bdv (per qc) kenksmingas (kam ), ža­
kad nė; tipiace o no? táu patiñka ar nė?; ♦ dire lingas; n. per la salute kenksmingas sveikatai:
di no sakyti „nė“; atsisakyti; si e no maždaūg; ėssere n. (per qcs) kenkti (kam); ♦ animali ~ i
kone; kaip jngt se no jei nė, kitaip; kaip jst kenkėjai,
come no! žinoma!; kaip jst ma no! nejaūgi!; nodale bdvfig pagrindinis, esminis.
eik!; 2.prv (confermando una domanda retori­ ndd||o dkt v 1. mazgas; n. scorsoio kilpa; slan-
ca negativa) taip (patvirtinant neigimą)', Lui kiojamasis m azgas:/«« un n. užmegzti / užrišti
non c ’era? - No, non c’era Jó teñ nebuvo? - mazgą; (a qcs) surišti (ką) mazgu; užrišti:
Taip, nebuvo; 3. prv (t.p. o no?) tiesa?; ar nė scidgliere (stringere) un n. atmegzti / atrišti
(taip)?; 4. prv (distributivo): un giorno si, uno (suveržti) m azgą;/are ii n. alla eravatta už(si )-
no kas afitrą dieną, kas dvi dienas; 5. dkt v nkt rišti kaklaraištį; farsi un n. ai fazzoletto užsi­
nė (neigiamas atsakymas); 6. dkt v nkt (voto megzti nosinę; 2. (groviglio) mazgelis (ppr.
431
plaukų); ♦ f Ik tutti i ~ i vėngono ai pėttine ylos
maišė nepaslėpsi; 3.: ♦ mi sentó un n. in gola
gniaužia gerklę; 4. (di comunicazione e sim.)
mazgas; n. ferroviario (stradale) geležinkelio
(kelių) mazgas; 5. (di un ramo e sim .) gumbas;
(in u n ’asse e sim.) šaka; 6. (ingrossamento)
bumbulas; buožė; 7.fig (punto cruciale) bran­
duolys; dalyko esmė; 8.fig (intoppo) keblumas;
kliūtis -ies fem m ; 9. astr, geom susikirtimo
taškas; sankirta; 10. med mazgas; 11. (t.p. n.
marino) mazgas (plaukimo greičio vienetas).
nodósitá dkt m 1. (l’essere nodoso) gumbuotu-
mas; 2. (nodo) gumbas,
nodos||o, -a bdv gumbuotas; fig mani ~ e gum­
buotos rañkos.
nodulo dkt v mazgelis.
nói įv 1. (soggetto) mes (t.p. autoriaus ar didybės
dgs); n. due mudu mase, mudvi fem m ; n. stessi
(mes) patys; anche n. mes irgi, mes taip pat;
come n. kaip més; non verremo neanche n. mes
taip pat neateisime; (perfino) net mes neatei­
sime; ♦ poveri n.! müms galas!; 2. (compl. og-
getto) mūs (pabrėžiant, t.y. būtent mus); (in
frasi negative) musų (pabrėžiant, t.y. būtent m ū ­
sų); ama n. myli mus; 3. usato con varíeprepo-
sizioni: a n. mums (ppr. pabrėžiant, t.y. būtent
mums); con n. su mumis; da n. pas mus; iš m u­
sų; di n. musų; in n. mumyse; per n. müms; dėl
musų; už mūs; su di n. añt musų; virš musų;
davanti a n. prieš mūs; senza di n. be musų;
uno (una) di n. vienas (viena) iš musų; párlano
di n. kalba apie mūs; ha nostalgia di n. ji musų
pasiilgo; l’ha saputo da n. sužinojo iš musų.
nbi\\adktm 1. nuobodulys; nuobodybė; ♦ venire
a n. nusibosti, atsibosti; įgristi; kaip jst che n.!
kaip nuobodü!; 2. (fastidio): darė n. trukdyti;
(initare) erzinti (ką); 3. (di qcn) núoboda com,
nuobodūs žmogus; 4. (seeeatura) rūpestis; bė­
da; avere ~ e con i vicini (con ii fisco) turėti bė­
dų su kaimynais (sū mokesčių inspekcija); ho
una n. ai motore kažkas negerai sū varikliu,
noiáltri įv mes (pabrėžiant priešpriešą).
noiós||o, -a bdv 1. nuobodūs; una giomata ~ a
nuobodi diena; 2. (molesto) nemalonūs; įky­
rūs; (irritante) erzinantis,
noleggiáre vksm (-lėg-) 1. (prendere a nolo) nuo­
m otas) (ppr. transporto priemonę), iš(si)nuo-
moti; n. un’áuto išsinuomoti mašiną; 2. (darė
a nolo) (iš)nuomoti.
noléggio dkt v 1. nuoma (ppr. transporto prie­
monės); prendere a n. išsinuomoti; 2. (ii prez-
zo) nuomos mokestis, núoma; (i soldi) núom-
pinigiai pi; 3. (U negozio) nuomos punktas;
nominare
4. (ii darė a nolo) núomojimas; 5. (U prendere
a nolo) išsinūomojimas.
nolénte bdv, dlv: ♦ volente o n. nórom(is) neno­
ro m is); nori nenori,
nolo dkt v nuoma; t.p. => noléggio 1., 2 ., 3.
nomade 1. dkt v/m klajoklis -ė; nomadas -ė;
2. dkt v/m (zíngaro) čigonas -ė; 3. bdv klajo­
klių; klajokliškas; (solo di qcn) klajojantis,
nomadismo dkt v klajoklystė, nomadizmas.
nóme dkt v 1. (di qcn) vardas; n. e cognome var­
das ir pavardė; darė / méttere ii n. a un bambi­
no duoti vardą vaikui; chiamare qcn per n. pa-
šaūkti ką vardū; ąual ė ii šuo n.? koks jūsų
vardas?, kuo Jūs vardü?; in f n. utente vartoto­
jo vardas; ♦ a n. tuo (di qcn) tavo (kieno)
vardū; nei n. del Padre e dėl Figlio e dello Spiri­
to Santo vardafi Dievo Tėvo ir Sūnaūs ir Šven­
tosios Dvasios; n. d ’arte slapyvardis; conóscere
solo di n. pažinoti tik iš vardo; darsi ii n.
pasivadinti; fare i išduoti befidrininkų (/
nusikaltėlių ir pan.) vardūs; 2. (di qcs) p a­
vadinimas, vardas; ii n. di un lago ežero p a­
vadinimas; ♦ in / nei n. della legge įstatymo
vardū; avere n. vadintis; 3. fig (reputazione)
vardas; reputacija; infangare ii buon n. (di
qcn) sutepti (kieno) gerą vardą; ♦ farsi un n.
pelnyti gerą vardą; išgarsėti; 4. fig (personag-
gio) garsenybė; 5. gram daiktavardis; n. comu-
ne (próprio) bendrinis (tikrinis) daiktavardis;
n. próprio di persona asmenvardis,
nomėa dkt m (ppr. blogas) vardas,
nomenclatura dkt m nom enklatūra; pavadini­
mų (/ dalykų ir pan. ) sąrašas,
nomignolo dkt v pravardė; affibbiare U n. (a qcn
di qc) pravardžiuoti (ką kuo).
nómina dkt m paskyrimas; ricévere una n. būti
paskirtam; ♦ fa m fresco di n. ką tik iškeptas,
nominal || e bdv 1. (nominativo) vardinis; 2. (non
effettivo) nominalūs; 3. eeon nominalinis; no­
minalūs; valore n. nominalioji vertė; 4. gram:
forme ~ i del verbo neasmenúojamosios veik­
smažodžio formos; predicato n. sudurtinis ta­
rinys; suffisso n. daiktavardžių priesaga,
nominalménte prv nominaliai, formaliai,
nominare vksm (no-) 1. (chiamare per nome) į-
vardyti; (elencare) išvardyti; (menzionare) (pa)-
minėti; n. ii nome di Dio invano be reikalo
minėti Dievo vardą; ♦ mai sentito n.! niekada
apie tai (jį / tokį ir pan.) negirdėjau; 2. (a cari-
che) (pa)skirti; (eleggendo) išriflkti; n. (qcn)
direttore paskirti (ką) direktorium i / į direk­
toriaus pareigas; n. presidente išrifikti prezi-
dentū.
nomination 432

nom ination [nomi'nefon] dkt m nkt nominacija, deviñtas; 2. dkt v devintádalis; 3. dkt v/m de­
nominativam ėnte prv nurodant vardą; vardu. vintasis -óji.
nominativ||o, -a 1. bdv vardinis; elenco n. vardi­ nonostánte 1. prlk nepaisant (ko); n. la pidggia
nis sąrašas; fin azioni ~ e vardinės akcijos; nepaisant lietaūs, nors ir lyja (/ lijo ir pan. ):
2. dkt v vardas ir pavarde; 3. dkt v ling (t.p. ♦ ció n. vis dėlto; 2. jngt nors (ir), kad ir; n. šia
caso n.) vardininkas, faticoso, ii lavoro mi piace nors ir sunkus, dar­
non [non] prv 1. nė; ne-; non ancora dar nė (/ bas mán patiñka.
ne-); non bello negražūs; non io, lui nė aš, (o) non plus u ltra dkt v nkt lot viršūnė,
jis; non malė neblogas agg; neblogai; non ques- nonsenso dkt v beprasmybė, nonsensas,
to ne šitas; non sempre nė visada; non mi piace non stop bdv nkt be pertraukos; be perstojo,
man nepatinka; non si lava i denti nesivalo nontiseordardim ė dkt v nkt bot neužmirštuolė,
dantų; non nėvica piu nebesninga; non si puo non udénte dkt v/m neprigirdintysis -čioji; (dėl
negalima; non senio niente nieko negirdžiu; tutto sordo) kurtysis -čioji.
non lo so nežinau; non c’e (qcs), non ei šono non vedente dkt v/m neregys -ė.
nėra (ko); non parlare! nekalbėk!; non glielo non violento, -a bdv nevartojantis smūrto.
dirai mica? negi jam pasakysi?; ♦ non poco non violénza dkt m nesmurtiniai veiksmai p i (pa­
nemažai, (gana) daug; labai; non indifferente syvus priešinimasis).
nemenkas; non c ’ė di che nėra už ką; non che... nord [nord] 1. dkt v šiaurė; nord-est šiaurės rytai
nesakau, k a d ...; non ė se non... jis tėra (tik )...; pi; nord-ovest šiaurės vakarai pi; ai nord šiau­
un (certo) non so che kažkas; non poteva che rėje; a nord di qc į šiaurę nuo ko; piii a nord
capitare a noi tik mums galėjo taip nutikti; šiauriaū; 2. dkt v (parte a nord) šiaurinė dalis
2. (pleonastico): non appena kai tik;finchė non -iės femm; 3. bdv nkt šiaurės; šiaurinis; lati-
kol; a meno che non nebent; per poco non vos tudine nord šiaurės platuma; geogr Polo Nord
(ne-); 3. kaip priešdėlis, ar sudarant junginius: Šiaurės ašigalis,
non ėssere nebūtis -iės fem m ; non governativo nordafricáno, -a 1. bdv Šiaurės Afrikos; iš Šiau­
nevyriausybinis; non vedente neregys -ė. rės Afrikos; 2. dkt v/m šiaurės afrikietis -ė.
nona dkt m mus nona. nordam ericáno, -a 1. bdv (iš) Šiaurės Amerikos:
non aggressione dkt m polit: patto di non a. ne­ 2. dkt v/m šiaurės amerikietis -ė.
puolim o paktas, nord-ėst dkt v šiaurės rytai pi, šiaurryčiai pi.
non-allineato, -a bdv polit neprisijungęs, nórdic¡jo, -a 1. bdv šiaurinis; (iš) šiaurės; šiaurie­
non-belligerante bdv polit nekariaujantis, čių; šiaurietiškas; lineamenti ~ i šiaurietiški
nonche jngt (ir) taip pat; ir; (non solo, ma anche) veido bruožai; 2. dkt v/m šiaurietis -ė.
nė tik, bet ir... n o rd o cc id en ta l bdv šiaurės vakarų,
non credėnte dkt v/m netikintis žmogus, nordorientále bdv šiaurės rytų.
noneurante bdv (di qc) nesirūpinantis (kuo); (in­ nord-óvest dkt v šiaurės vakarai pi, šiaurvaka­
differente) abejingas (kam). riai pi.
noneuranza dkt m (indifferenza) abejingumas; nórm ¡a dkt m 1. norma; (standard) standartas;
con n. abejingai, (regola) taisyklė; (requisito) reikalavimas; ~ f
nondimeno jngt vis dėlto,visgi; (tuttavia) tačiau, giuridiche teisės normos; n. di produzione ga­
non fum a||tore, -trice dkt v/m nerūkantis žmo­ mybos standartas; secondo le ~ e vigenti pagal
gus; kaip bdv non ~ tori nerūkantiesiems, galiojančius teisės aktūs; a n. (di legge) pagal
nonna dkt m 1. senelė; močiutė; ♦ kaip jst fam įstatymą; atitiflkantis normas; teisėtas agg:
si, mia n. in carriola! papasakok bobutėms!; teisėtai; inferiore alla n. žemesnis už norma:
2.fig senutė; bobutė, nella n. (medio) vidutiniškas agg; (normale i
nonnismo dkt v naujokų skriaudimas. normalūs; ♦ per tua n. e regola tavo žiniai; jé:
ndnnjĮo dkt v 1. senelis; diventare n. tapti sene­ nežinai; 2. (abitudine) Įprotis; ♦ di n. papras­
liu; ♦ i ~ i seneliai; 2. fig senukas, tai; dažniausiai; 3.: per l ’uso vartojimo
nonniilla dkt v nkt menkniekis, niekas; offėnder- instrukcijos; naudojimo instrukcijos,
si per un n. įsižeisti dėl nieko. norm ale 1. bdv normalūs; (consueto) įprastas;
non||o, -a 1. sktv devintas; la ~ a fila devintoji / (ordinario) paprastas; (standard) standartinis:
devinta eilė; ai n. piano devintame aukšte; U temperatura n. norm ali tem peratūra; 2. bd'.
n. sėcolo devintasis amžius; Papa Pio IX popie­ (logico) normalūs; (savaime) suprañtam a; ė n.
žius Pijus IX (devintasis); ė arrivato n. finišavo normalū; 3. bdv (di mente) normalūs; 4. bd-.
 433 noto

geom statmenas; 5. dkt v (la norma) norma; vertas dėmesio / paminėti; pažymėtinas; 2. (t.p.
♦ fuori dal n. nepaprastas, n. a piė di pagina) išnaša; 3. (osservazione)
normalitá dkt m 1. normalúmas; tornare alia n. pastaba; (comunicato) pranešimas; pažyma;
sunormaléti; grįžti [ senas vėžės; 2. (l’essere n. di biasimo papeikimas; dir n. diplomática
consueto) įprastumas, nota; 4. (lista): la n. della spesa pirkinių sąra­
normalizzáre vksm (su)normálinti, (su)normali- šas; ♦ n. spese (apm okėtinų) išlaidų sąrašas;
zúoti. 5. (conto) sąskaita; 6. mus gaida, nata; n. sto-
►normalizzársi sngr (su)normaléti, normali- nata klaidinga nata, nė ta nata; 7. fig gaidelė;
zúotis, susinormalizúoti. con una n. di ironia sū ironijos gaidelė,
normalizzázione dkt m normalizacija; (su)nor- notábile dkt v įžymi asmenybė; (autoritá políti­
málinimas, (su)normalizávimas. ca) valdžios atstovas,
normalmente prv 1. normaliai; 2. (di solito) pa­ notáio dkt v notaras -ė; autenticato dal n. nota­
prastai; dažniausiai, riškai patvirtintas,
normánno, -a l.b d v norm ánu; 2. dkt v/m norm a­ notare vksm (no-) 1. pastebėti; (prendere nota)
nas -ė. įsidėmėti; farsi n. išsiskirti; patraukti dėmesį;
normativa dkt m normatyvas, ♦ da n. įsidėmėtinas agg; įsidėmėtina, pažy­
normativo, -a bdv 1. (che detta norme) norm aty­ mėtina; 2. (annotare) už(si)rašyti.
vinis, normatyvūs; 2. (che ė norma) norminis, notariato dkt v (attivitá di notaio) notaro profe­
normógrafo dkt v raidinis trafaretas, sinė veikla.
norvegėse 1. bdv Norvegijos; norvegų; norvegi­ notarile bdv notarinis; notaro; atto n. notarinis
škas; iš Norvegijos; 2. dkt v/m norvegas -ė; aktas; studio n. notaro biuras,
3. dkt v norvegų kalba, notazióne dkt m 1. notacija; žymėjimas (sutarti­
nosocomio dkt v m ed gydymo Įstaiga, niais ženklais ir pan.); 2. (valutazione) įverti­
nossignóre/vv 1. nė, pone; 2.: ♦ kaip jst n ./jokiu nimas; (appunto) pastaba,
būdū! notes dkt v nkt bloknotas,
nostalgia dkt m ilgesys; nostalgija; ilgėjimasis; notévole bdv 1. (degno di nota) įsidėmėtinas;
avere / sentire n. (di qc) ilgėtis (ko); pasiilgti, vertas dėmesio; 2. (rilevante) žymūs; ženklūs;
nostálgico, -a 1. bdv ilgesingas; 2. dkt v/m besi­ (grande) pakañkam ai didelis; una differenza n.
ilgintis žmogūs. žymūs skirtumas; con n. ritardo smarkiai pavė­
nostráno, -a bdv musų krašto; vietinis, vietos; lavus.
regioninis; (típico) tipiškas; piatto n. vietinis / notevolménte prv žymiai; pastebimai, ženkliai:
tradicinis patiekalas. (parecchio) labai,
nostr||o, -a 1. bdv, įv musų inv; (se soggetto epos- notifica dkt m (oficialūs) pranešimas,
sessore coincidono) savo; n. įio musų dėdė; i notificando, -a dkt v/m pranešim o adresatas -ė.
~ i libri musų knygos; la ~ a situazione musų notificare vksm (-ti-) (qcs) oficialiai (apie ką)
padėtis; a casa ~ a pas mūs; conoscete i pranešti; (con avviso pubblico) paskelbti; (con-
amici? pažįstate musų draugus?; andiamo con segnare un documento) įteikti; n. uno sfratto
le ~ e amiche eisime su savo draūgėmis; ąuesta įteikti iškeldinimo raštą.
macchina non ė sua, ė la ~ a tai nė jo mašina, notizi||a dkt m 1. žinia; naujiena; ~ e sportive
ó musų; ♦ alla ~ a! (išgerkim) už mus!; ąuesta sporto žinios; ultime ~ e paskutinės naujie­
~ a šis musų laiškas (l.p. autoriaus ar didybės nos; aspettare ~ e laukti žinių; darė una n.
dgs); ė uno dei ~ i jis - savas žmogūs; lui sta duoti / pranešti žinią; ho una buona / bella
dalia ~ a jis mūs palaiko; vogliamo dire la ~ a (cattiva / brutta) n. per te / da darti turiu táu
norime savo nuom onę pasakyti; 2.: dkt v dgs i gerą (blogą) naujieną; non ho sue ~ e da tempo
~ i (amici) (musų) draugai; (alleati) (musų) seniai iš jó girdėjau; che ~ e? kokios nau­
sąjungininkai; (familiari) mūsiškiai; sarai dei jienos?; ♦ n. bomba sensacija; fare n. sukelti
~ i stasera? ar prisijungsi ir tu šį vakarą?; sensaciją; 2. (ppr. dgs ~ e ) žinios pi, informaci­
♦ arrivano i ~ i! ateina pastiprinimas (į pagal­ ja; (dati) duomenys,
bą)!; 3. dkt v vns: non vogliamo rimėtterci dėl n. notiziário dkt v žinios p i (per radiją, televiziją); n.
nenorim e savo pinigų prarasti, della sera vakaro žinios; n. sportivo sporto ži­
nostrómo dkt v bocmanas, nios.
nota dkt m 1 (appunto) užrašas; prendere n. (di noto, -a bdv 1. žinomas; ben n. plačiai žinomas;
qcs) užsirašyti (ką); fig įsidėmėti; ♦ degno di n. un fatto n. žinomas faktas; ė n. che... visiems
notoriamente
žinoma, kád... ; ♦ réndere n. (qcs) pranešti (ti­
pie ką); com’ė n. kaip žinia; 2. (celebre) žymus,
garsūs; gerai žinomas,
notoriamente prv kaip visi žino, kaip žinia,
notorietá dkt m garsas; garsumas; raggiungere la
n. išgarsėti; diratto di n. notarinis aktas,
notorio, -a bdv 1. žinomas; ė n. che... visiems ži­
noma, k a d ...; 2.: diratto n. notarinis aktas,
nottámbulo dkt v nakviša com; naktibalda com.
nottáta dkt m naktis -iės (trukmės atžvilgiu); una
n. insonne bemiegė naktis,
notte dkt m naktis -iės; di n., la n. naktį; nakti­
mis; da n. naktinis agg; ieri n., ąuesta n. šiąnakt;
tutta la n. visą naktį; n. stellata (estiva) žvaigž­
dėta (vasaros) naktis; la n. tra venerdi e sábato
naktis iš penktadienio į šeštadienį; la n. di San
Silvestro Naujųjų mėtų išvakarės; ♦ n. brava
„pašėlusi naktis“ (praleista maištaujant, links­
minantis); n.fatta išnaktės pi; a n.fatta sute­
mus; la n. dei tempi amžių glūduma, žila se­
novė; a n. fonda, nei cuore della n., in pieną n.
nakties gūdumoje, vėlai naktį; fino a n. fonda
/ a tarda n. / a n. inoltrata iki išnaktų; sul far
della n. vėlai vakarė; giorno e n. dieną naktį;
farsi n. (su)tėmti; kaip jstbuona n.! labanaktis!
(irprk), labos nakties!; passare la n. in bianco
visą naktį bluosto nesudėti; ei corre come dal
giorno alla n. skiriasi kaip diena nuo nakties;
fa m (e) péggio che andar di n. blogiau nebūna
(„blogiau negu naktį klaidžioti“).
nottetémpo prv nakčia, nakties metu.
nóttola dkt m zool nakviša,
notturna dkt m vakarė žaidžiamos rungtynės pi;
vakarinės varžybos pi.
nottürn¡jo, -a 1. bdv naktinis; nakties; farmacia
~ a būdinti vaistinė; guardiano n. panaktinis,
naktinis sargas; lócale n. naktinis klübas; quie­
te ~ a nakties tyluma; treno n. naktinis trauki­
nys; 2. dkt v m us noktiūrnas; i ~ i di Chopin
Šopeno noktiūrnai.
novánta sktv nkt devyniasdešimt; n. litas devy­
niasdešimt litų; gli anni n. paskutinis dešimt­
metis; ♦ la paura fa n. baimės didelės akys.
novantėnne dkt v/m, bdv devyniasdešimtmetis -ė.
novantėsimo, -a sktv devyniasdešimtas,
novantina dkt m apie devyniasdešimt; kokie -ios
devyniasdešimt,
novatore, -trice bdv novatoriškas,
nove sktv nkt 1. devyni mase, devynios fem m ; n.
anni devyneri mėtai; n. euro devyni eūrai; n.
giorni devynios dienos; in n. devyniese; 2.: dgs
le n. devinta valanda sg, devynios (valandos);
3.: ii n. (setiembre) (rugsėjo) devintoji (diena);
434
4. (nono) devintasis; 5. kaip dkt v (ii 9) devy­
netas; 6. kaip dkt v (ii voto) devynetas; devin­
tukas/am ; 7. kaip dkt v (la carta) devynakė.
novecentésco, -a bdv dvidešimtojo amžiaus,
novecénto nkt 1. sktv devyni šimtai; n. metri de­
vyni šim tai metrų; 2. dkt v: ii N. dvidešimtasis
amžius.
novėlla dkt m 1. lett novelė, apsakymas; 2. rel: la
Buona N. Evangelija, Geroji žinia,
novelliére dkt v novelistas,
novellino, -a dkt v/m naujokas -ė.
novellista dkt v novelistas,
novellistica dkt m novelistika.
novėll||o, -a bdv 1. jaunas; vino n. jaunas vynas:
2.: sposa ~ a jaunam artė; jaunoji; sposi ~ i jau­
navedžiai; jaunieji; sposo n. jaunavedys; jau­
nasis; 3. (nuovo, redivivo) añtras.
novémbre dkt v lapkritis; a n., in n. lapkritį, lap­
kričio mėnesį; ii 4 n. lapkričio 4-óji diena,
novemila sktv nkt devyni tūkstančiai,
novena dkt m rel novena,
nóvero dkt v: nei n. (di qc) tarp (ko).
novilunio dkt v jaunatis -iės fem m .
novit Įa dkt m nkt 1. (cosa nuova) naujovė; nau­
jiena; le ~ a dėl design dizaino naujovės;
librárie knygų naujienos, naūjos knygos; aper-
to alie atviras naujovėms; 2. (notizia nuo­
va) naujiena; hai ~ á ? gál turi naujienų?; c'ė
qualche n.? ar kás naüjo?; ♦ sai che n.! na ir
naujiena!; didelis čia daiktas!; 3. (l’essere nuo­
vo) naujumas; naujoviškūmas.
novizia dkt m 1. rel novicija (vienuolyno naujo­
kė); 2. (apprendista) naujokė; pradedančioji.
noviziáto dkt v rel noviciatas,
novizio dkt v 1. rel novicijus; 2. (apprendista) nau­
jokas; pradedantysis,
novocaína dkt m farm novokainas.
nozión||e dkt m 1. (cognizione) suvokimas, nuo­
voka; (concetto) sąvoka;perdere la n. dėl tempo
prarasti laiko nuovoką; 2.: dgs ~ i (elem enta­
rios) žinios, pradmenys; pagrindai,
nózze dkt m dgs vedybos, vestuvės; sutuoktūvės:
anniversário di n. vedybų mėtinės pi; pranzo di
n. vestūvių pokylis; regalo di n. vestuvinė dova­
na; viaggio di n. povestuvinė kelionė; passare
a seconde n. afitrąkart tuoktis; ♦ n. di diaman­
te (d’oro, d ’argento) deimantinės (auksinės, si­
dabrinės) vestuvės; andaré a n. (gioire) = trin­
tis rankas.
nūb||e dkt m debesis -iės mase; ~ i basse žemi de­
besys; fig una n. di moscerini mašalų debesis:
fig una n. dipólvere dūlkių debesis / kamuolys:
♦ n. passeggera praeinantis debesis.
435
nubifrágio dkt v vétra; liútis -íes fem m su p erkū­
nija.
nubiláto dkt v: addio al n. (lafesta) mergvakaris,
nübile bdv m netekėjusi; kaip dkt m cognome da
n. m ergautinė pavarde,
nüca dkt m sprandas.
nucleáre 1. bdv branduolinis, atominis; centrale
n. atom inė elektrinė; energía n. branduolinė
energija:,/?.«'«? n. branduolio fizika;fusione n.
branduolių sifitezė; 2. dkt v branduolinė ener­
getika.
núcleo dkt v 1. branduolys; biol n. cellulare ląs­
telės branduolys; fis n. atómico atominis skai­
čius; geol n. terrestre Žem ės branduolys; 2.fig
grupė; (squadra) būrys; n. investigativo nusi­
kaltimų tyrimų tarnyba / skyrius; ♦ n. abitati-
vo gyvenamasis kompleksas; n. familiare šei­
ma; nam ų ūkis.
nudismo dkt v nudizmas,
nudista 1. bdv nudistų; 2. dkt v/m nudistas -ė.
nudita dkt m nkt 1. nuogybė; 2. (l ’essere nudo)
nuogūmas.
nüd|¡o, -a 1. bdv nuogas; mezzo n. pusnuogis; a
piedi ~ i basas agg, basomis kojomis; a mani
~ e grynomis / plikomis rañkomis; una donna
~ a nuoga moteris; nuogalė: spogliarsi n. nusi-
refigti nuogai; ♦ a ócchio n. plika / gryna aki­
mi; metiere a n. atskleisti; 2. bdv fig (spoglio)
plikas; nuogas; parėti ~ e plikos sienos; rami
plikos šakos; sulla ~ a térra añt plikos že­
mės; 3. bdv fig (semplice) grynas; nuogas; i ~ i
fatti gryni / nuogi faktai; la ~ a verita, la verita
~ a e cruda gryna / nepagražinta tiesa; 4. dkt v
art aktas,
nūgolo dkt v fig spiečius; masė.
nūlla įv nkt, dkt v nkt, prv -> niénte; ♦ concludersi
/ risólversi in un n. difatto neduoti jokio rezul­
tato.
nullafacénte dkt v/m dykinėtojas -a.
nullaosta dkt v nkt leidimas; n. per l ’espátrio lei­
dimas išvykti iš šalies,
nullatenénte 1. bdv nieko neturintis; 2. dkt v/m
nieko neturintis žmogus; beturtis -ė.
nullitá dkt m nkt 1. nereikšmingūmas; m enku­
mas; 2. (cosa, persona senza valore) nulis; nie­
kas; 3. dir negaliójimas; niekinümas.
mili po, -a bdv 1. bevertis; nereikšmingas; visai
meñkas; sport risultato n. lygiosios pi; 2. dir
negaliojantis; niekinis; scheda ~ a negaliojan­
tis balsálapis; 3. m at nūlinis.
nūm || e dkt v rel numenąs; dievas; ♦ kaip jst santi
~ i! pó perkūnais!
numerábile bdv (su)skaičiūojamas.
nuóra
numerále 1. bdv numerių; 2. gram (t.p. aggettivo
n.) skaitvardis; n. cardinale (ordinate) kiekinis
(keliñtinis) skaitvardis,
numerare vksm (nu-) (su)num erūoti.
numeráto, -a bdv, dlv sunum eruotas; su nūme-
riais.
numeratóre dkt v m at skaitiklis,
numerazióne dkt m 1. numeracija; (ii numerare)
numeravimas; 2. m at skaičiavimas; (i segni nu-
merici) skaitmenys pi.
numéric||o, -a bdv 1. skaitmeninis; skaičių; skai­
čiaus; códice n. skaitmeninis kodas; grandezza
~ a skaitinis dydis; sistema n. skaičių sistema;
2.: mil, sport superiorita ~ a kiekybinis prana­
šumas.
nūmer||o dkt v 1. skaičius; (U segno) skaitmuo;
~ i árabi (romani) arabiškieji (romėniškieji)
skaitmenys; m at n. frazionario (intero, primo)
trupm eninis (sveikasis, nedalūs(is)) skaičius;
♦ darė i išeiti [ lankas, niekūs svaičioti; ės-
sere ii n. uno būti geriausiam, būti nūm eriu
vienu; 2. (con valore distintivo) numeris; n.
cívico nám o nūmeris; n. di pagina (di telefono)
pūslapio (telefono) nümeris; ii filobús n. 7
septintasis troleibusas; ho sbagliato n. nė teñ
pataikiau; ♦ n. verde nem okamas (telefono)
nūmeris (informacijos ir pan. ); 3. (tessera e
sim. con numero) numeriükas; 4. (quantitá)
skaičius; kiekis; un gran n. (di qcs) daugybė
(ko), aibė; dieci di n. iš viso dešimt; tiksliai
dešimt; superare di n. praleñkti skaičiumi;
♦ n. chiuso skaičiaus ribojimas (studentų ir
pan.), kvota; n. legale kvorumas; perfar n. kad
daugiaū butų; 5. (esibizione) nūmeris, pasiro­
dymas; (di abilita) triūkas; n. di varietá es­
tradinis nūmeris; 6. (di giomale e sim.) nū­
meris; 7. (taglia) nūmeris; dydis; n. di scarpe
batų dydis; 8. gram skaičius; 9.: ♦ avere dei ~ i
būti talentingam.
numerositá dkt m gausumas; didelis skaičius; la
n. di un campione statistico imties dydis.
numerós||o, -a bdv gausūs; didelis; dgs ~ i, ~ e
(labai) daūg; una famiglia ~ a gausi šeima; ~ i
errori daūg klaidų,
numismática dkt m numizmatika,
nunziatūra dkt m rel nunciatūra,
nūnzio dkt v rel nūncijus.
nuóc||ere* vksm [A] (a qc) (pa)keñkti (kam);
fumare ~ e alla salute rūkymas keñkia sveika­
tai; ♦ tentar non ~ e s pabandyti vefta; ///< non
tutto ii malė vien per n. nėra to blogo, kas n e­
išeitų } gera.
nuóra dkt m marti.
nuotàre
nuotàre vksm [A] (nuo-) plaukti; plaukioti (ir
prk); plaukyti; n. sul dorso plaūkti nugara; n.
irt un lago plaukioti ežere; ♦ n. nell’oro m au­
dytis aukse.
nuotàta dkt m plaukiojimas; plaukymas; fare u-
na n.,farsi una n. paplaukioti,
nuotatore, -trice dkt v/m plaukikas -ė.
nuoto dkt v plaukiojimas; sport plaukimas; gara
di n. plaukimo varžybos pi; sport n. a rana (a
delfino) plaukimas krūtinė delfinu; * an. plaü-
kiant; plaükdamas agg.
nuôva dkt m naujiena; žinia; ♦ nessuna n., buona
n. „gerà žinia, kai nėra žinių“,
nuovaménte prv vėl; dar kartą.
nuôv||o, -a bdv 1. naüjas; una ~ a moda naujà
madà; il n. insegnante naüjas mokytojas; scar-
pe ~ e nauji bâtai; l’Anno n. Naujieji metai;
luna ~ a jaunas mėnuo; sembra n. atrodo kaip
naüjas; ♦ nuovissimo, n. di^ecca, n. fiammante
naujutėlaitis; il N. Testamento Naujasis Testa­
mentas; riméttere a n. atnaüjinti; (su re m o n ­
tuoti; mi giunge n., mi giunge ~ a pirm ą kartą
(tai) girdžiu; scusate, sono n. in ąuesto ufficio
atleiskite, neseniai dirbu šiame biure; 2. (di-
verso) naujas; kitoks -ia; ogni sera méttere un
abito n. apsivilkti kàs vakarą vis kitokią sukne­
lę; 3. (altro) kitas; (ulteriore) dar vienas; naü­
jas; un n. tentativo naüjas bandymas; rinàscere
a ~ a vita atgimti naujam gyvenimui; 4. (no-
vello) antras; 5.: ♦ di n. vėl; (da capo) iš naūjo;
kaip jst (salutandosi) iki!; viso!; 6. kaip dkt v
tai, kàs naüja; naujovės pi; niente di n. nieko
naūjo; ii n. spaventa naujovės gąsdina; 7. kaip
dkt v/m (persona nuova) naüjas žmogus (/ dar­
buotojas / kolega ir pan.).
nuràghe dkt v nurâgas (tipiškas Sardinijos bokšto
pavidalo priešistorinis statinys).
436
nutrice dkt m žindytoja, žindyvė,
nutriente bdv maistingas,
nutrimento dkt v 1. maistas; penas (irprk); fig n.
spirituale dvasios penas; 2. (sostanze nutritive)
maistingosios medžiagos pi; 3. (ii nutriré) mai­
tinimas; 4. (ii nutrirsi) maitinimasis,
nutriré vksm 1. (pa)maitinti; 2. (essere nutriente)
būti maistingam; 3. (dar da mangiare ad ani-
mali) (pa)šėrti; 4.fig (sentimenti) jausti; turėti:
n. dubbi abejoti; n. poca simpatía (perqcn) ne-
jaūsti simpatijos (kam), nelabai mėgti (ką); n.
dei sospetti įtarinėti.
►nutrirsi sngr (di qcs) maitintis (kuo); (di ani-
mali) misti (kuo).
nutritivo, -a bdv 1. maistinis; valore n. maistinė
vertė; 2. => nutriente,
nutrito, -a bdv 1.: ben n. gerai maitinamas; (di
animali) nupenėtas; mal n. blogai maitinamas:
2. fig (numeroso) gausūs; un pubblico n. gausi
püblika; 3. fig (ricco di idee) turiningas,
nutrizióne dkt m mityba; maitinimas(is).
nutrizionista dkt v/m mitybos specialistas -ė.
nuvol||a ¡Iki m debesis -iės mase; ~ e minacciose
grėsmingi debesys; fig una n. di pólvere dūlkiu
debesis / kamuolys; ♦ avere la testa fra le ~ e
skrajoti padebesiais; cadere daile ~ e nukristi
iš dangaūs.
nuvoläglia dkt m debesynas; debesiūkščiai pi.
nuvolėtta dkt m dimin debesėlis,
nüvolo, -a 1. bdv. oggi (ii cielo) ė n. šiafidien de­
besuota; 2. dkt v debes(i)uoti orai pi.
nuvolositä dkt m debes(i)uotūmas.
nuvolóso, -a bdv debes(i)ūotas; ė n. debesuota,
nuziäle bdv vestuvinis; vestuvių, sutuoktuvių; a-
nello n., fede n. vestuvių žiedas; cerimonia n.
sutuoktūvėspi; marčia n. vestuvinis maršas,
nylon ['nai-J dkt v nkt nailonas.
437
O
o I [o] 1. dkt v/m nkt tryliktoji italų kalbos abėcė­
lės raidė; o minūscola mažoji „o“; O maiūscola
didžioji „o“;O di Icome Otranto O kaip „Otran-
to“ (paraidžiui sakant vardą, žodį ir pan.);
2.: O Vakarų (kaip pasaulio šalies) santrumpa
(žemėlapiuose ir pan.).
o II [o] jngt 1. arba, ar; orą o dopo dabar arba
vėliau; ii piccione o colombo balandis, arba
karvelis; vuoi un caffė o un te? nori kavos ar
arbatos?; o lavori o non ti pago arba dirbk,
arba tau nesumokėsiu; che tu lo vdglia o no
nori nenori; 2. (altrimenti) kitaip; arba.
o III [o] jst o; o, dove sei? o, kur tu?; o Signore! o
Viešpatie!
dasi dkt m nkt oazė (irprk).
obbediėnte bdv => ubbidiente.
obbedienza dkt m => ubbidiėnza.
obbedire vksm [A] => ubbidire.
obbiettare vksm => obiettare.
obbiettivita dkt m objektyvumas, nešališkumas,
obbiettivo, -a 1. bdv objektyvus, nešališkas; 2. dkt
v (scopo) tikslas; siekis; raggiūngere un o. pa­
siekti tikslą; econ o. di produzione gamybos
planas; 3. dkt v m il (veiksmų) objektas; (ber-
saglio) taikinys; centrare l’o. pataikyti [ taikinį;
4. dkt v (lenti e sim.) o b je k ta s ,
obbiettore dkt v => obiettore.
obblig|Įare vksm (db-) 1. (ą cafarącs) (pri)versti
(ką ką daryti); prispirti; o. i bambini ad andare
a dormire priversti vaikus eiti miegoti; nessu-
no ti ~ a niekas tavęs neverčia; lo hanno ~ato
a dimėttersi privertė atsistatydinti; ♦ o. a letto
prikaustyti prie lovos; 2. (impegnare) įpareigo­
ti; o. per contratto įpareigoti sutartimi; ė ~ ato
a terminare i lavori entro lūglio jis įpareigotas /
įsipareigojo darbus užbaigti iki liepos.
►obbligarsi sngr (vincolarsi) įsipareigoti.
obbligat|įo, -a 1. bdv, dlv priverstas; įpareigotas;
o. dalia necessita prispirtas reikalo; ėssere o. (a
far qcs) privalėti (ką daryti); t.p. => obbligare;
2. bdv. ♦ molto o.! labai dėkingas!; 3. (ob-
bligatorio) privalomas; priverstinis; percorso o.
vienintelis kėlias; scelta ~ a priverstinis pasi­
rinkimas.
obbligatoriamente p iv privalomai; būtinai,
obbligato || rio, -a 1. bdv privalomas; assicurazione
~ ria privalomasis draudimas; servizio milita­
re o. privaloma karinė tarnyba; é o. privaloma,
privalū; 2. (necessario) būtinas; reikalingas,
obbligazióne dkt m 1. įsipareigojimas; prievolė;
o. contrattuale sutartinė prievolė; contrarre un ’o.
įsipareigoti, prisiimti įsipareigojimą; 2. fin ob­
ligacija.
óbbli||go (dgs -ghi) dkt v 1. prievolė; (impegno)
įsipareigojimas; (dovere) pareiga; gli ~ ghi di
un padre tėvo pareiga; un o. morale moralinis
įsipareigojimas; scuola dell’d. privalomasis
mokslas; s beñdrojo lavinimo mokykla; dir o.
di firma įpareigojimas periodiškai registruotis
policijos Įstaigoje; assolvere un d. atlikti prie­
volę, vykdyti įsipareigojimą; ♦ d ’o. privalomas
agg; būtinas agg (pagal etiketą); avere l’d. (di
farq cs) privalėti (ką daryti); sentirsi in d., ave­
re degli ~ ghi (verso qc, con qc) jaūstis dėkin­
gam (kam); (sentirsi debitore) jaūstis skolin­
gam; 2. (costrizione) prievarta; fare qcs per o.
būti priverstam ką daryti,
obbróbrio dkt v baisiai negražūs daiktas; m ons­
tras; ėssere un o. būti siaubingam; ♦ kaip jst
che o.! koks siaūbas!
obbrobrioso, -a bdv siaubingas; atstumiantis,
obelisco dkt v obeliskas.
oberáre vksm (ó-) (di qcs) apkrauti (kuo); o.
(qcn) di richieste apiberti (ką) prašymais,
oberáto, -a bdv, dlv (di qcs) apkrautas (kuo); o.
di lavoro užverstas darbais; o. di tasse apkrau­
tas mokesčiais,
obesitá dkt m m ed nutukimas,
obėso, -a bdv nutukęs,
óbice dkt v m il haubica.
obiettare vksm (-biét-) (qcs) prieštarauti (dėl
ko); non ho nulla da o. visiškai sutinku; neturiū
ko prikišti; ♦ hai qualcosa da o. ? ar kas nepa-
tiñka?
obbiettivaménte prv 1. (in modo imparziale) be­
šališkai, objektyviai; 2. (a dir ii vero) tiesą sa­
kant.
obiettivitá dkt m => obbiettivita.
obiettivo, -a bdv, dkt v => obbiettivo.
obiettóre dkt v: o. (di coscienza) žmogūs, pasiriñ-
kęs pakaitinę tarnybą (vietoj karo prievolės).
obiezión||e dkt m prieštaravimas; nesutikimas;
obitorio
esprimere alcune ~ i paprieštarauti; ♦ o. di
coscienza karinės prievolės atsisakymas (dėl
moralinių, religinių įsitikinimų).
obitorio dkt v morgas, lavoninė,
oblio dkt v užmarštis -iės femm;fatti caduti nell’o.
faktai, nugrimzdę į užmarštį.
obliquamente prv įstrižai, įžambiai.
obliquo, -a bdv įstrižas, įžambūs; pasviręs; taglio
o. įstrižas pjūvis,
obliterare vksm (-bli-) (un biglietto) pa(si)žy-
mėti; pramūšti; (francobolli) antspauduoti,
oblo dkt v nkt iliuminatorius; liūkas.
oblūngo, -a bdv pailgas,
oboe dkt v m us obojus,
obolo dkt v auka {piniginė); aukojimas,
obsolėto, -a bdv pasenęs; nebevartojamas,
oca dkt m 1. žąsis; d. maschio žąsinas; ♦ gioco
dell’o. „žąsies žaidimas“ {toks stalo žaidimas)',
pelle d ’d. žąsies oda; 2.fig {di donna) višta,
ocarina dkt m m us okarina.
occasional||e bdv atsitiktinis; lavoro o. atsitikti­
nis darbas; rapporti (sessuali) ~ i atsitiktiniai
lytiniai santykiai,
occasionalmėnte prv kartkarčiais.
occasion||e dkt m 1. proga; l ’o. di fare ąuattro
chiacchiere proga pasišnekėti; cdgliere un’o.
pasinaudoti proga; pėrdere una buona o. pra­
žiopsoti gerą progą; sport o. da goal galimybė
įmušti Įvartį; ♦ all’o. prireikus; d ’o. proginis
agg; irt o. (di qcs) (ko) proga; iri diverse ~ i nė
vieną kartą; 2. (buon affare) geras ir pigūs
pirkinys; ♦ d ’o. (di seconda m ano) panaudo­
tas agg; 3. (motivo) priežastis -iės.
occhiapa dkt m 1. anat akiduobė; 2.: dgs ~ ie
mėlyni paakiai,
occhiale dkt v => occhiali.
occhiali dkt v dgs akiniai; senza o. be akinių; o. da
sole akiniai nuo saulės; portare gli o. nešioti
akinius.
occhiata dkt m žvilgsnis; žvilgtelėjimas; darė
un’o. (a qc) žvilgtelėti (į ką); pasižiūrėti; (a un
testo) permesti (tekstą); (badare a qc) pasau­
goti (ką); (a qcn) prižiūrėti (ką); darė un’o.
intorno apsižvalgyti, apsidairyti,
occhieggiare vksm (-chiėg-) 1. tr žvilgčioti (į ką);
(a lungo) smalsiai žiūrinėti; 2. intr [A] šmė­
žuoti.
occhiėllo dkt v 1. kilpa (ppr. sagai), kilpūtė; ąsa;
fiore all’o. gėlė prie atlapo; fig pasididžiavim­
as; 2. (foro) skylūtė; 3. (di titolo di giomale)
paantraštė (virš antraštės).
oc||chio dkt v 1. akis -iės fem m ; ~ ch i aizurri
(castani, neri, verdi) mėlynos (rūdos, jūodos,
438
žalios) akys; ~ ch i arrossati (incavati) parau­
dusios (įdubusios) akys; aprire gli ~ ch i at­
m erkti akis (ir prk), atsimerkti; chiūdere gli
~ ch i užm erkti akis (irprk), užsimerkti; guar-
dare (qcn) negli ~ ch i žiūrėti (kam ) į akis; mi
brūciano gli ~ ch i (m an) akys perši; ♦ ~ ch i a
mandorla siafiros akys (rytiečių tautų); un d.
nero mėlynė paakyje; ad o. iš akies; a d. e croce
maždaug; apytikriai; a ~ ch i chiusi nedve­
jojant; pasitikint; aklai; a d. nudo plika akimi:
a pėrdita d ’d. kiek akys mato; aprire gli ~ ch i a
qcn atverti kam akis; a vere d. būti pastabiam:
a vere ~ ch i solo per qcn vien [ ką žiūrėti; chiū­
dere un d. akis užmerkti; pro pirštūs žiūrėti:
darė nell’d. kristi į akį; darė un’d. (a qcs) akį
užmesti (į ką); (badare a qcs) pasaugoti (ką):
prižiūrėti; guardarsi da ~ ch i indiscreti saugo­
tis nuo pašalinių akių; parlare a quattr’~chi
kalbėti akis į akį; pėrdere d ’d. išleisti iš akių:
piantare gli ~ ch i addosso (a qcn) įsmeigti akis
(jį ką); saltare agli ~ ch i badyti akis (būti aki­
vaizdžiam); tenere d ’d. (qc) neišleisti (ko) iš
akiiį; tenere gli ~ ch i aperti saugotis; non vedere
(qc) di buon d. blogą akį (ant ko) turėti; nei­
giamai vertinti (ką); non poteva toglierle gli
~ ch i di dosso jis negalėjo atitraukti akiiį nuo
jos;flk d. non vede, cuore non duole iš akiiį - iš
širdies; kaip jsto .! atsargiai!; dėmesio!; (a qcs)
saugokis (ko)\; saugokitės!; kaip jst d. alla te­
stą! saugok galvą!; 2. (foro, apertura circolare e
sim .) akūtė; skylūtė; geogr d. dėl ciclone ciklono
akis; 3.fa m (t.p. un d. della testą): spėndere un
d. išleisti krūvą pinigų; kaip prv costare un d.
kainuoti baisiūs pinigus, kainuoti velniai žino
kiek.
occhiolino dkt v: fare l’o. (a qcn) m erkti (kam)
akį; m irksėti;/«rs/ l ’o. susimirkčioti.
occidentale 1. bdv vakarų; vakarinis; Europa o.
vakarų Europa; 2. bdv (degli occidentali) vaka­
riečių; vakarietiškas; 3. dkt v/m vakarietis -ė.
occidėnte dkt v 1. vakarai pi; a o. (di qcs) į vaka­
rus (nuo ko); 2.: l ’O. V akarai pi.
occludere* vksm užakinti; užkimšti,
occlusione dkt m 1. (l’occludersi) užakimas; (l’oc-
dudere) užakinimas; užkimšimas; 2. med ok-
liūzija; o. intestinale žarnyno okliūzija; 3. ling
uždaruma.
occorrėnte 1. bdv reikiamas; 2. dkt v nkt tai, kas
reikalinga; tutto l ’o. viskas, ko reikia,
occorrėnza dkt m: ♦ all’o. jei reikės (/ reikia ir
pan. ); esant reikalui.
occorr||ere* vksm [E] 1. reikėti, reikti; ~ e (far
qcs) reikia (ką daryti); non nereikia; ~ono
439
due ore reikia dviejų valandų; 2. (capitare) nu­
tikti.
occultaménto dkt v nuslėpimas; (pa)slėpimas.
occultàre vksm nuslėpti; (pa)slėpti.
occultismo dkt v okultizmas,
occùlto, -a bdv 1. slaptas; paslėptas; 2. (arcano)
paslaptingas.
occupànt||e 1. bdv okupuojantis; okupantų; l’e-
sercito o. okupantų kariuom enė; 2. dkt v/m
okupantas -ė; užgrobėjas -a; 3. dkt v dgs: gli
~ i di un veicolo keleiviai,
occupljàre vksm («:-) 1. užimti; o. iposti migliori
užimti geriausias vietas; 2. (impossessarsi con
la f orza) okupuoti; užgrobti; o. una fàbbrica
okupuoti fabriką; o. una scuola apsigyventi
mokykloje (kaip studentų protesto forma);
3. (tenere uno spazio) užimti (vietos); ii túvolo
~ a meta della stanza stalas užima pusę kam ­
bario; 4. (impiegare dėl tempo) užimti (laiko);
o. le giornate praleisti dienas; 5. fig (una ca­
rica) užimti (vietą); o. il posto di direttore ei­
ti direktoriaus pareigas; užimti direktoriaus
vietą; cheposizione ~ a ? kokios jós pareigos?;
6. (tenere impegnato) užimti; 7. (darė lavoro)
(qcn) duoti darbą (kam).
► occup||àrsi sngr 1. (di qcs) užsiimti (kuo);
(avere cura) rūpintis (kuo), pasirūpinti; (su)-
tvarkÿti (ką); o. della casa rūpintis namais; o.
di pittura užsiimti tapyba; di che cosa si ~ a ?
kuo užsiimate?; me ne ~ero io aš tuo pasirū­
pinsiu; 2. (di ącn) (badare) prižiūrėti (ką); (in-
trattenere) užimti (ką); 3. (trovare lavom) gauti
darbą.
occupât j| o, -a 1. bdv (di qcs) užimtas; la toilette è
~ a tualetas užimtas; questo posto è o.? ar ši
vieta užimta?; * è o. (dėl telefono) užimta;
2. bdv (di qcn) užsiėmęs; domani šono o. rytoj
aš (busiu) užsiėmęs; 3. bdv, dlv (con la forza)
okupuotas, užgrobtas; territori ~ i okupuotos
teritorijos; 4. dkt v darbuotojas; dgs gli ~ i dir­
bantieji; darbuotojai,
occupazióne dkt m 1. okupacija, užgrobimas; o.
militare karinė okupacija; m il truppe di o.
okupacinė kariuom enė sg; 2. (attivita) užsiė­
mimas; (lavoro) darbas; ėssere in cerca di o.
ieškoti darbo; 3. (quantitá di lavoratori) užim­
tumas.
oceàni|[co, -a bdv 1. vandenyno; vandenÿninis,
okeaninis; 2.: fig folla ~ ca daugiatūkstantinė
minia.
océano dkt v vandenynas; geogr O. Atlántico (In­
diano, Pacifico) A tlanto (Indijos, Ramusis)
vandenynas.
offéndere
ócra nkt 1. dkt v ochra; 2. bdv ochros spalvos,
oculáre bdv 1. anat akies; akių; bulbo o. akies
obuolys; 2.: testimone o. liudytojas -a (matęs /
mačiusi įvykį).
oculatézza dkt m apdairūmas; ūkiškūmas.
oculáto, -a bdv 1. (di qcn) apdairūs; ūkiškas;
2. (di qcs) apgalvotas, protingas,
oculista dkt v/m akių gydytojas -a, okulistas -ė.
od [od]jngt => o II.
oddio jst ó Diéve!; Dieve mano!
ode dkt m lett odė.
odi|Įare vksm (ó-) 1. (qc) ne(ap)kęsti (ko); ti ~o!
nekenčiū tavęs!; 2. (non amare) (qc) labai n e­
mėgti (ko); nekęsti; ~ o le frágole mán labai
nepatiñka braškės, nekenčiū braškių, labai n e­
mėgstu braškių; ~ o alzarmi presto labai n e­
mėgstu anksti keltis, nekenčiū anksti keltis.
►odiársi sngr 1. (l’un l ’altro) nekęsti vienam
kito; 2. (se stessi) nekęsti savęs,
odiáto, -a bdv, dlv ne(ap)kefičiamas.
odiėrn||o, -a bdv 1. (di oggi) šiandienos, šios die­
nos; šiandieninis; in data ~ a šiandien; 2. (at-
tuale) šiandieninis, dabartinis,
odio (dgs odi, odii) dkt v (per ąc) neapykanta
(kam); o. per gli omosessuali neapykanta ho­
moseksualams; ♦ nutriré d. (per qc), avere in
o. (qc) nekęsti (ko).
odios ||o, -a bdv 1. nekefičiamas; šlykštūs; si ė re-
sa ~ a a tutti visi pradėjo jos nekęsti; 2. (sgra-
devole) nemalonūs; bjaurūs,
odisséa dkt m odisėja,
odontoiátra dkt v/m stomatologas -ė.
odontoiatria dkt m m ed stomatologija; dantų
gydymas.
odontotecnica dkt m dantų technika,
odontotėcnico, -a dkt v/m dantų technikas -ė.
odoráre vksm (-dó-) 1. tr (pa)úostyti; o. delle rose
uostyti rožės; 2. intr [A] (di qcs) kvepėti (kuo);
(avere cattivo odore) atsiduoti (kuo); o. dipu-
lito kvepėti švara,
odoráto dkt v uoslė.
odor||e dkt v 1. kvapas; cattivo o. blogas kvapas;
o. digas dūjų kvapas; avere un buon o. (di cibo)
skaniai kvepėti; mandare cattivo o. skleisti
blogą kvapą; smirdėti; c ’ė o. (di qcs) dvelkia
(kuo); jaūčiamas (ko) kvapas; užuodžiu (ko)
kvapą; figsento o. di per'icolo užuodžiu pavojų;
♦ sentire o. di bruciato nujaūsti kažką negera;
2.: dgs ~ i (spezie) prieskoniai,
odoróso, -a bdv kvapnūs, kvapūs.
offénder¡|e* vksm 1. (į)želsti; užgauti; o. l ’onore,
o. nell’onore užgauti (kieno) garbę; non volevo
~ la nenorėjau jūsų įžeisti; 2. fig (qcs) pasi­
offéndersi
tyčioti (iš ko); o. i i pudore pasityčioti iš doro­
vės; o. la vista akis badyti; 3. (ledere) pažeisti;
(dar fastidio) (su)dirginti.
►offėndersi sngr įsižeisti; o. a morte m irtinai
įsižeisti; o. per un niente įsižeisti dėl nieko.
offensiva dkt m 1. mil, sport puolimas; 2. kam ­
panija.
offensivo, -a bdv 1. įžeidžiamas, įžeidžiantis; už­
gaulūs; tono o. užgaulūs tonas; 2. mil, sport
puolamasis.
offerėnte dkt v/m kainos siūlytojas -a; vėndere ai
miglior o. parduoti tam, kuris daugiau siūlo,
offėrta dkt m 1. auka; (l ’azione ) (pa)aukojimas;
f are urt’o. paaukoti; 2. (proposta) pasiūlymas;
accettare (rifiutare) un ’o. priimti (atm esti) pa­
siūlymą; fare un’o. a u n ’asta pasiūlyti kainą
aukcione; 3. (t.p. o. promozionale) akcija; pa­
siūlymas; o. di lando pristatymo akcija; o. spe-
ciale ypatingas pasiūlymas; ii burro e in o.
sviestui (yra) akcija; 4. econ pasiūla; o. pūb-
blica d ’acąuisto pasiūlymas perimti (akcijų pa­
ketą); 5. rel atnaša.
offėsa dkt m 1. įžeidimas; perdonare u n ’o. atleisti
už įžeidimą / už skriaudą; recare o. (a qcn)
įžeisti (ką); ♦ kaip js t senz’o.! neįsižeisk(ite)!;
2. fig (a qc) pasityčiojimas (iš ko); akibrokštas
(kam ); un ’o. alla democrazia pasityčiojimas iš
demokratijos; 3. (attacco ) puolimas.
offėso, -a bdv 1. įžeistas; (offesosi) įsižeidęs; kaip
dkt v fa l ’o. vaizduoja įsižeidusi; 2. (leso) pažei­
stas; drgano o. pažeistas organas,
offlciare vksm [A] laikyti pam aldas / mišias.
ofRcina dkt m dirbtuvė (ir prk); (di riparazione)
taisykla; (autofficina) autoservisas; o. dėl fab-
bro kalvio dirbtuvė; o. meccanica mechanikos
dirbtuvė; (reparto) mechanikos cechas.
officinal||e bdv vaistinis; gydomasis; erbe ~ i vai­
stažolės; gydomosios / vaistinės žolės.
offr|[ire* vksm (df-) 1. (pa)siulyti; o. aiuto siūlyti
pagalbos; o. un cąffė pasiūlyti kavos; pavaišinti
kava; o. un impiego siūlyti darbą; o. un passag-
gio siūlytis pavėžėti; c Iii ~ e di piū? kas siūlo
daugiau?; 2. (pagare da bere e sim. ) (a qc qcs)
(pa)vaišinti (ką kuo); (pa)statyti (kam ką) o.
una birra pastatyti alaus; o. una sigaretta pa­
vaišinti cigarete; ~ o io aš vaišinu; aš statau;
3. (fomire) duoti; suteikti; o. un esėmpio pa­
teikti pavyzdį; non o. garanzie nesuteikti ga­
rantijų; o. ospitalita priimti; priglausti; o. un’op-
portunita duoti progą; o. un pretesto suteikti
pretekstą; 4. (sacrificare ) (pa)aukoti; o. la vita
(perqcs) paaukoti gyvybę (už ką).
►offrirsi sngr 1. pasisiūlyti, siūlytis; si ė offerto
440
d i accompagnarci pasisiūlė mūs pavežti; 2. (al­
la vista) atsiskleisti; (presentarsi) pasitaikyti,
offuscáre vksm (ap)tém dyti (irprk); fig o. la glo­
ria (di qcn) užtemdyti (kieno) šlovę; fig o. la
mente aptemdyti protą.
►offusc |arsi sngr aptem ti (irprk); m i si ~ a la
vista (man) akys temsta,
oggettivamėnte prv 1. (senza parzialitá) objekty­
viai, bešališkai; 2. (realmente) iš tikrųjų; (a dir
ii vero) tiesą sakant,
oggettivitá dkt m objektyvūmas; o. di un giudizio
vertinimo objektyvūmas; con o. objektyviai.
oggettiv|Įo, -a bdv 1. objektyvūs; realūs; dati ~ i
realūs duomenys; 2. (imparziale) objektyvūs,
nešališkas; valutazione ~ a objektyvūs verti­
nimas; 3.: g ra m (proposizione) ~ a šalutinis pa­
pildinio sakinys.
oggėtt||o dk t v 1. daiktas; objektas; dalykas; (og-
getto lavorato) dirbinys; ~ i d ’arte meno dirbi­
niai; o. sacro šventenybė; o. di valore vertingas
daiktas; 2. (scopo) objektas, tikslas; l ’o. di una
ricerca tyrimų objektas; 3. ( bersaglio ) objek­
tas; o. di schem o pajuokos objektas; ♦ ėssere
o. (di qcs) patirti (ką); ė o. di critiche yra kriti­
kuojamas; 4. (tem a) tema; l'o. di un intervento
kalbos tema; ♦ in o. kalbamasis agg; svars­
tomasis; avere qcs p er o. būti (parašytam / pa­
sakytam ir p a n . ) apié ką / dėl ko; la causa ha
per o. u n ’ereditá tai byla dėl palikimo; S. filos
objektas; 6.: gram complemento o. papildinys:
7. kaip bdv n kt : donna o. moteris kaip daiktas,
oggi 1. p rv šiafidien; o. stesso šiaūdien pat; o. fa
caldo šiafidien šilta; che giorno e d. ?, quanti ne
abbiamo d.? kelinta / kokia šiafidien diena?:
2. prv (ora) dabar; šiafidien; ♦ ó. come d. šiais
laikais; 3. dkt v šiandiena, ši diena; da o. nuo
šiafidien; di o. šiandieninis agg, šios dienos:
per o. basta cosi šiafidienai užteks tiek; ♦ a
tu tt’o. po šiai dienai; dall’o. a i dotnani nei iš šio
nei iš to; staiga; 4. dkt v (U presente) dabartis
fem m ; di o. dabartinis agg; ♦ a i giorno d ’o. m ū­
sų dienomis,
oggidi prv => oggigiórno.
oggigiórno prv šiais laikais, nūdien,
ogiva dkt m archit ogiva.
ógni bdv 1. kiekvienas -a; kas; ( tutti) visi mase pi.
visos fem m pi; o. anno kasmet, kiekvienais
metais; o. giorno kasdien, kiekvieną dieną; ó.
maitina kiekvieną rytą, kas rytą, kasryt; o. stu­
dente kiekvienas studefitas, visi studefitai; di
d. giorno kasdieninis agg; sotto ó. punto di vista
visais atžvilgiais; superare ó. difficoltá įveikti
visūs sunkumūs; ♦ da ó. parte visur; (m oto da
441 oltretütto

luogo) iš visur; in o. modo visaip; d. cosa a šuo (žemės riešutų, saulėgrąžų (sėklų)) aliejus; o.
tempo viskas savo laiku; 2. (ąualsiasi) bet koks essenziale (vegetale) eterinis (augalinis) aliejus;
-ia; bet kuris -i; di o. genere visoks -ia; ♦ ad d. ó. di ricino ricina; ♦ sott’o. (konservuotas agg)
modo, irt o. caso šiaip ar taip; (tuttavia) vis aliejuje; fa m ó. di gómito varginantis darbas;
dėlto; ad d. costo bet kokia kaina; in I per d. colorí a o. aliejiniai dažai; mare liscio come l ’o.
dove išvien (visur); oltre d. dire neapsakomai; jura kaip veidrodis (lygi); andaré liscio come
3. (distributivo) kas; d. due giorni kas antrą Vó. eiti kaip sviestu patepta; gettare o. sulfuoco
dieną; o. sei ore kas šešias valandas; un mėdico į ūgnį pilti aliejų; 2. (anímale) taukai pi; o. di
d. cento abitanti vienas gydytojas tenka šimtui pesce žuvų taukai; 3. (minerale) alyva; (lubrifi­
gyventojų; ♦ d. tanto kartais, kada nė kada. cante e sim.) tepalas; (da ardere) žibalas; lam­
Ognissanti dkt v nkt Visų Šventųjų šventė, pada a o. žibalinė lempa; imgere d ’o. patepti
ognūno, -a į v 1. kiekvienas -a; mėlti i libri o. ai (alyva); 4. (cosmético) aliejus; d. di cocco ko­
šuo posto padek knygas kiekvieną [ savo viėtą; koso aliejus,
o. di voi deve venire kiekvienas iš jūsų turite oliva dkt m alyvuogė, alyva,
ateiti; ♦ flk o. tirą l ’acąua ai šuo mulino kiek­ olivastro, -a bdv gelsvai žalias,
viena pušis savo šilui ošia; 2. (tutti) visi mase olivėto dkt v => ulivėto.
pi, visos fem m pi. olivo dkt v => ulivo.
oh [o; o]jst o!; ♦ oh no! o varge! olmo dkt v bot guoba; 6. minore skirpstas,
ohė [o'e]/s/ ė!, ė!, ė! olocáusto dkt v fig holokaustas, genocidas,
ohi ['oi; 'oi]/s? oi!, iii!, ai! olográmma dkt v holograma,
ohibo [oi'bo]/sf et! oltraggiare vksm (iš)niėkinti; (offendere) įžeisti,
ohimė [oi'mej/s? aiman! oltraggioc/fa v 1. išniekinimas; (offesa) įžeidimas;
oho [o'(h)o; o'(h)o]j.si oho. o. alia memoria atminimo išniekinimas; dir o.
ok, o.k., okay [ok'kei] 1. jsi, prv gerai; lullo o.k. alia corte teismo negerbimas; 2. fig (a qcs) p a­
viskas gerai; 2. dkt v nkt: darė Vok duoti savo sityčiojimas (iš ko); ė un o. ai buon senso tai
sutikimą; 3. bdv nkt tinkamas; geras; se e ok prasileūkia su sveikū protū.
per te jei tau gerai / tinka, oltraggióso, -a bdv įžeidžiamas, įžeidžiantis, už­
ola jst ei!, ei!; (ciao) labas! gaulūs.
olandese 1. bdv Olandijos, olandų; olandiškas; oltrálpe 1. prv už Alpių; 2. dkt v nkt „ūžalpis“
iš Olandijos; (formaggio) o. olandiškas suris; (kraštas už Alpių, ppr. Prancūzija).
2. dkt v/m olandas -ė; 3. dkt v olandų kalba, oltránza dkt m: a(d) o. iki galo; iš paskutiniųjų;
oleandro dkt v bot oleandras. sport batiere i rigori ad o. mušti baūdinius iki
oleat||o, -a bdv: carta ~ a vaškinis / sviestinis p o ­ pirm a komanda suklys,
pierius. óltre 1.prv (di luogo) toliaū; fig andaré troppo ó.
oleiflcio dkt v aliejaus spaudykla. per toli nueiti; 2. prv (di tempo) ilgiaū; dau­
oleodotto dkt v naftotiekis, giau; non aspettero ó. ilgiaū nelauksiu; 3. prlk
oleoso, -a bdv 1. panašūs į tepalą; 2. (di piante e (di luogo) už (ko); ó. ii lago ūž ežero; fig ó. i
sim.) abejingas; 3.fig (unto) riebalūotas. limiti ūž ribų; fig ó. ii giusto daugiaū nei tei­
olfatto dkt v uoslė; dall’o.fine uoslūs. singa; 4. prlk (piū di qcs) daugiaū kaip / negu /
oliare vksm (o-) (pa)tėpti aliejumi (/ tepalu ir nei; da ó. un mese daugiaū kaip mėnesį; ó. cen­
pan. ); o. i cardini tepti vyriūs. to paginė daugiaū nei šimtas pūslapių; 5. prlk
oliėra dkt m indėlis aliejui, aliejinė, (in aggiunta a qc) be (ko); ó. a cid, ó. a questo
oligarchia dkt m polit oligarchija (irprk). be to; 6. prlk (tranne qc) išskyrus (ką).
oligopolio dkt v econ oligopolija. oltremáre dkt v nkt 1. ūžjūris; d ’o. ūžjūrio; užjū-
olimplade dkt m (ppr. dgs ~ j ) olimpiada. rinis agg; 2.: blu o. ultram arinas; kaip bdv nkt
olimpi||co, -a bdv 1. olimpinis; olimpiados;yifl/n- gonna blu o. ryškios mėlynos spalvos sijonas,
ma ~ ca olimpinė ugnis; giochi ~ c i olimpinės oltremódo prv nepaprastai; be galo.
žaidynės; villaggio o. olimpinis kaimelis; 2. fig oltrepassáre vksm 1. (superare) praleñkti; (attra-
olimpiškas, olimpinis, versare) pereiti; peržengti; o. ii confine kirsti
olimpionico, -a 1. bdv olimpiados; 2. dkt v/m sieną; fig o. i limiti peržengti ribas; 2. (di navi,
olimpietis -ė, olimpiadininkas -ė. doppiare) apiplaūkti; 3. fig (in quantitá) viršyti,
olio (dgs oli) dkt v 1. (vegetale) aliejus; d. d ’oliva oltretómba dkt v nkt anapusinis pasaulis,
(di arachidi, di (semi di) girasole) alyvuogių oltretütto prv be viso to; (fra l ’altro) tarp kitko.
omággio
omagUgio dkt v 1. pagarba; rėndere o. (a qc)
pagerbti (ką); 2.: dgs ~ i sveikinimai; Le porgo
i miei piū sentiti ~ g i priimkite nuo manęs
nuoširdžiausius sveikinimus; 3. (dono) dovana;
♦ in o. dovanų; darė in o. padovanoti; 4. kaip
bdv nkt nemokamas,
ombelicale bdv: ariat cordone o. bambagyslė,
ombelico dkt v bamba.
ombr||a dkt m 1. (area in ombra) pavėsis; paūks­
mė; šešėlis (irprk); all’o. dei tigli liepų paūks­
mėje / šešėlyje; 40 gradi all’o. 40 laipsnių pa­
v ėsy je;/« « o. (a qc) užstoti (kam ) šviesą; fig
rimanere / vįvere nell’o. likti šešėlyje; 2. (sago-
ma proiettata) šešėlis; le ~ e delta serą vakaro
šešėliai; ♦ cinesi šešėlių teatras; kaip bdv
polit governo o. šešėlinė vyriausybė; avere pau­
ra dellaprdpria o. bijoti savo šešėlio; ėssere l’o.
(di qcn) būti (kam ) kaip šešėlis; gettare o. (su
qc) mesti (ant ko) šešėlį; mėttere in o. nustelbti;
ė l ’o. di sė stesso iš jo šešėlis teliko; 3. (spettro)
šešėlis (ir prk); šmėkla; fig le ~ e dėl passato
praeities šešėliai; 4. fig (traccia, segno) šešėlis;
nori c’ė 6. di dūbbio nėra nė šešėlio abejonės;
5. art šešėliavimas; šešėliai pi.
ombreggiare vksm (-breg-) 1. (už)dengti šešėliu;
pavėsinti; 2. art šešėliuoti,
ombreggiato, -a bdv pavėsingas; šešėliuotas,
ombrėllo dkt v skėtis, lietsargis; aprire (chiūde-
re) l ’o. išskleisti (suskleisti / suglausti) skėtį,
ombreilone dkt v paplūdimio skėtis,
ombrėtto dkt v (vokų) šešėliai pi.
ombroso, -a bdv (esantis) pavėsyje,
omelette [om'lct] dkt m nkt omletas,
omelia dkt m pamokslas,
omeopata dkt v/m hom eopatas -ė.
omeopatia dkt m homeopatija,
omeopatico, -a bdv homeopatinis; hom eopati­
jos.
omero dkt v anat žastikaulis.
omerta dkt m „om erta“ (tylos įstatymas, pagal
kurį, dėl solidarumo ar baimės, teisėsaugai neat­
skleidžiamos žinomos nusikaltimo aplinkybės).
omėttere* vksm (-mėt-) (tralasciare) praleisti;
(non includere) neįtraukti; o. di far ąc ko ne-
(pa)daryti.
omėtto dkt v 1. dimin vyrūkas; 2. tarm (gruccia)
pakaba.
omicida dkt v/m žmogžudys -ė; maniaco o. žu­
dikas maniakas,
omicidio dkt v žmogžudystė; nužūdymas; un
brutale o. žiauri žmogžudystė; dir o. colposo
nužūdymas dėl neatsargūm o; dir o. volontario
442
(preterintenzionale) tyčinis (netyčinis) nužū­
dymas; dir tentato o. pasikėsinimas nužudyti,
omissióne dkt m 1. praleidimas; ė stata un’o. iti-
volontaria netyčia praleido; 2. dir neveikimas:
o. dia tto d ’ufficio tarnybos pareigų neatlikimas:
o. di soccorso pabėgimas iš avarijos vietos,
omogeneitá dkt m 1. vientisumas; vienalytiškū-
mas; 2. (ajfinitá) panašūmas.
omogeneizzato dkt v (homogenizūota) tyrelė
(kūdikio maistelis).
omogéne||o, -a bdv 1. vientisas; vienalytis, ho­
mogeninis; una massa ~ a vienalytė masė:
2. (affiine) panašūs,
omologáto, -a bdv patvirtintas,
omonimia dkt m ling homonimija.
omónimo, -a 1. bdv (di qen) vienavardis; (di qcs)
to paties pavadinimo; 2. dkt v/m bendravardis
-ė; 3. dkt v ling homonimas,
omosessuále 1. bdv homoseksualūs; 2. dkt v/m
homoseksualas -ė, homoseksualistas -ė.
omossessualita dkt m homoseksualizmas; (l’es-
sere omosessuale) homoseksualumas,
óncia dkt m uncija (svorio vienetas).
oncología dkt m m ed onkologija,
oncológico, -a bdv onkologinis,
oncólogo, -a dkt v/m onkologas -ė.
óndjja dkt m 1. banga (irprk); vilnis -lės; fig un’o.
di folla žmonių añtplüdis; fig un’ó. di sdegno
pasipiktinimo banga; 2.: dgs ~ e (ondulazione)
bangavimas sg; bafigos; farsi le ~ e ai capelli
susišukuoti plaukus bangomis; 3. fis (ppr. dgs
~ e ) banga; ~ e corte (medie, lunghe) trum p­
osios (viduriniosios, ilgosios) bafigos; lu-
minose (sonore) šviesos (garso) bafigos; ~ e
radio radijo bafigos; ó. d ’urto smūginė banga:
♦ mandare in ó. transliuoti, perduoti į eterį.
ondát||a dkt m 1. (didžiulė) banga; (sulla riva e
sim. ) mūša; 2. fig banga; (di persone) añtplü­
dis; un’o. di caldo (di scidperi) karščio (strei­
kų) banga; un’o. di turisti turistų añtplüdis:
♦ a ~ e bangomis,
onde jngt (al fine di) idañt.
ondeggiaménto dkt v 1. bangavimas; 2. fig (inde-
cisione) svyravimas,
ondeggiánte bdv svyruojantis (irprk).
ondeggiáre vksm [A] (-dėg-) 1. (di barche e sim. )
sūptis; (dėl mare) banguoti (irprk); 2. (al ven­
to) plevėsuoti, pleventi; 3. fig (barcollare) svir­
duliuoti, krypuoti; 4. fig (tentennare) svyruoti,
dvejoti.
ondoso, -a bdv 1. banguotas; 2.: moto o. bangavi­
mas.
 443
ondulare vksm (ôn-) (i capelli, pettinando) su(si)-
šukūoti (plaukus) bangomis,
ondulât üo, -a bdv banguotas; capelli ~ i banguoti
plaukai; tecn lamiera ~ a banguota skarda,
ondulatorio, -a bdv banguotas; banguojantis;
(che si propaga a onde) skliñdantis bangomis,
ondulazióne dkt m bangavimas.
onerJĮe dkt v (dovere) (sunki) pareiga; (obbligo)
prievolė; (peso) našta; (responsabilité) atsako­
mybė; assùmersi l ’o. (di qcs) užsikrauti (ką)
(añt pečių), užsikrauti (ko) naštą; dir d. della
prova pareiga pateikti įrodymus; econ ~ if is -
cali fiskaliniai mokesčiai.
onerósj|o, -a bdv 1. sunkus; condizioni ~ e suñ-
kios (sandorio ir pan.) sąlygos; 2. dir prievoli­
nis; ♦ a t'itolo o. už atlyginimą; sumokėjus,
onestà dkt m 1. dorà; (coscienziosità) sąžiningu­
mas; 2. (l’essere onesto) dorumas,
onestaménte prv dorai; sąžiningai.
onėst|Įo, -a bdv 1. doras; (coscienzioso) sąžining­
as; (onorevole) garbingas; 2. (giusto) teisingas;
(obiettivo) nešališkas; prezzo o. tinkama kaina;
3. (sincero) nuoširdus; 4. (decente) padorus;
5. kaip dkt v: gli sąžiningi žmonės; 6. kaip vole) garbė sg; garbingas vardas sg; 5.: ♦ kaip
dkt v: l’o. tai, kas teisinga,
ónice dkt v min oniksas.
onnipoténte 1. bdv visagalis; 2. dkt v: l ’O. (D ie­
vas) Visagalis,
onnipoténza dkt m visagalybė,
onnipresénte bdv 1. visur esantis -i; 2. fig : quel
tipo è o. jó visur pilna.
onnivor[|o, -a bdv 1. visaėdis; 2. kaip dkt v visa-
êdis gyvūnas,
onomástico dkt v vardadienis, vardo diena; var­ ónta dkt m 1. negarbė, gėda; recare o. (a qcn)
dinės pi.
onomatopéa dkt m gram istiktùkas; onomato-
péja, garsažodis.
onomatopéico, -a bdv garsažodinis,
onoràbile bdv garbingas, vertas pagarbos,
onorànze dkt m dgs pagerbimo apeigos; o.fune-
bri laidotuvės.
onor||àre vksm (-nó-) 1. (pa)gerbti; garbinti; o. oper| a dkt m 1. darbas; (allivila) veikla; (azione)
la memoria di qc pagerbti kienó atminimą; ci
ha ~ ato della sua presenza mus pagerbė savo
apsilankymu; ii padre e la madre gerbk
sàvo tėvą ir motiną; 2. (dar lustro) (qc) daryti
(kam ) garbę; 3.: o. un impegno įvykdyti įsi­
pareigojimą; o. una promessa ištesėti pažadą;
com m o. una cambiale apm okėti vekselį,
onoràrio I, -a bdv garbės; membro o. garbės na­
rys -ė.
onoràrio II dkt v honoraras.
onorat|jo, -a bdv 1. gerbiamas; pagerbtas; o. di
opera
conóscerla! mán garbė sū Jumis susipažinti;
siamo ~ í (di far ges) mums garbė (ką daryti);
didžiuojamės (dėl ko); 2. (stimato) garbingas;
♦ ~ a societá „garbingoji bendrija“ (kamoros,
mafijos pavadinimas).
onór||e dkt v 1. garbė; geras vardas; degno di o.
garbingas; con o. garbingai; avere l ’o. (di far
qcs) turėti garbę (ką daryti); salvare l’o. išsau­
goti gerą vardą; fare o. (a qcn) daryti (kam)
garbę; questo non tifa o. tai nedaro tau garbės;
♦ parola d ’o. garbės žodis: farsi o. pasižymėti;
2. (atto d ’omaggio) pagarba; pagerbimas; gar­
bė; dspite d ’o. garbės svečias; posto d ’o. gar­
binga vieta; fare l ’o. (di fa r qcs) suteikti garbę
(ką daryti); fare o. (a qcs) (mantenere) ištesėti;
įvykdyti; sport giro d ’o. garbės ratas; ♦ a onor
del vero tiesą sakant in o. (di qc) (kieno) gar­
bei; ~ i funebri laidotuvės; concedere l’o. delle
armi pagerbti nugalėtą priešą; fare gli di
casa užimti svečius; kaip jst o. al mérito! šaū-
niai padaryta; 3. (a Dio) garbė; réndere o. a
Dio pagarbinti Dievą; 4.: dgs ~ i (titolo onore­
jst Vostro O.! gerbiamasis teisėjau!; Jūsų kil­
nybe!; 6 fa m l ’onor del mento „smakro puo­
šm ena“ (apie barzdą).
onorevole 1. bdv garbingas; una pace o. garbinga
taika; in modo o. garbingai; 2. dkt v/m par-
lam eñto narys -ė; o.! gerbiamas parlam eñto
nary!
onorificénza dkt m apdovanojimas,
onorifico, -a bdv garbės; titolo o. garbės vardas,
užtraukti (kam ) gėdą; 2. (oltraggio) užgaulė;
3.: ♦ ad o. (di qcs) nepaisant (ko).
ontáno dkt v bot alksnis; o. nero juodalksnis,
óp, óp jst op!
opaco, -a bdv 1. matinis; neblizgūs; 2. fig (non
brillante) blankūs,
opale dkt m min opalas.
veiksmas; ~ e buone geri darbai; ♦ per o. (di
qc) per (ką); ėssere o. (di qc) būti (ko) darbu;
fare d. di persuasione įkalbinėti; mėttersi all’o.
imtis darbo; 2. (crezione) kūryba; 3. (prodotto
concreto) darbas; (costruzione) statinys; ♦ ~ e
pubbliche infrastruktūra sg; 4. (prodotto intel-
lettuale) kūrinys; darbas; (libro e sim .) veika­
las; o. d ’arte meno kūrinys; ó. letterária lite­
ratūros veikalas; ~ e scelte rinktiniai raštai;
5. m us (t.p. ó. lírica) ópera; ó. buffa komiška
ópera, „opera buffa“; 6. (t.p. teatro dell’o.)
operáio
operos teatras, ópera; 7. sudaro įstaigų pava­
dinimus: ó.pia labdaros ¡staiga.
operai)|o, -a 1. dkt v/m darbininkas -ė; (lavora-
tore) darbuotojas -a; o. qualificato kvalifikuotas
darbiniñkas; 2. bdv darbiniñku; darbuotojų;
classe ~ a darbininkų klasė,
operante bdv veikiantis; dirbantis; (di legge e
sim.) galiojantis; kaip dlv un ’azienda o. nei set-
tore delle costruzioni statybų verslū užsiimanti
jmonė.
operare vksm (ó-) 1. intr [A] dirbti; (in un setto-
re) užsiimti (kuo); 2. intr [A] (avere effetto)
veikti; 3. tr (fare) (pa)daryti; 4. tr (eseguire un
intervento chirurgico) (iš)operūoti; o. un mala-
to operuoti ligonį; o. (qcn) ai reni, o. i reni (a
qcn) operuoti (kam) inkstus.
►operársi sngr 1. (compiersi) įvykti; 2. (subirę
un intervento) operuotis, išsioperuoti; o. un’ėr-
nia išsioperuoti išvaržą; o. alle tonsille išsio-
perūoti tonzilės.
operativ||o, -a bdv 1. operatyvinis; operacinis;
veiklos; base ~ a operacinė bazė; gruppo o.
operatyvinė grūpė; piano o. o p era t^ in is pla­
nas; spese ~ e veiklos išlaidos; eksploataci­
jos išlaidos; in f sistema o. operacinė sistema;
2. (ejficace) operatyvūs; 3. dir įsigalėjęs; (in vi­
gore) galiojantis,
operáto, -a 1. bdv, dlv (da qc) (kieno) padarytas;
2. bdv, dlv (di paziente) išoperuotas; 3. dkt v
nkt darbai pi; veikla; réndere conto del próprio
o. (a qc) atsiskaityti (kam ) ūž savo veiklą,
operatore, -trice dkt v/m 1. tecn operatorius -ė;
2. darbuotojas -a; operatorius -ė; o. di borsa
biržos spekuliantas; o. sanitario paramėdikas;
o. telefónico mobiliojo ryšio operatorius; o.
turístico kelionių agentas; (l'agenzia) kelionių
agentūra; econ o. di mercato rifikos dalyvis;
eeon o. económico ūkio subjektas; ♦ o. sociale
socialinis darbuotojas,
operató įrio, -a bdv operacinis; sala ~ ria opera­
cinė; távolo o. operacinis stalas,
operazión ¡ e dkl m 1. operacija; o. bancária ban­
ko operacija; ~ i bėlliche karo veiksmai; o. di
borsa biržos sandėris; o. matemática m ate­
matinė operacija; o. di salvatággio gelbėjimo
operacija; m il zona di o. operacinė / karo vei­
ksmų zona; 2. (t.p. o. chirurgica) operacija; o.
al fėgato kepenų operacija; 3. (atto; lavoro)
darbas,
operétta dkt m mus operetė,
operístico, -a bdv operinis; operos; stagione ~ a
operos sezonas,
operositá dkt m darbštumas.
444
operoso, -a bdv darbštūs,
opificio dkt v gamykla, fabrikas,
opinábile bdv ginčijamas; giñcytinas.
opinión||e dkt m 1. nuomonė; (giudizio) atsi­
liepimas; dgs ~ i (eonvinzioni) pažiūros; un’o.
diffusa palitusi nuomonė; ~ i politiche politi­
nės pažiūros; le ~ i dei lettori skaitytojų at­
siliepimai; cambiare o. (pa)kelsti nuomonę;
esprimere un’o. (pa)rėikšti nuomonę; ėssere
della stessa o. būti tos pačios nuomonės; ė o.
comune che... manoma, kad... ; ♦ l ’o. pubblica
viešoji nuomonė; ėssere dell'o. būti (tam tik­
ros) nuomonės; 2. (stirna) nuomonė,
opinionista dkt v/m apžvalginiūkas -ė.
opia įsi op!
opóssum dkt v nkt zool oposumas,
óppio dkt v opijus, opiumas,
oppórre* vksm 1. statyti (prieš ką); 2. fig: o. un
netto rifiuto kategoriškai nesutikti; o. resisten-
za priešintis, pasipriešinti; 3. fig (obiettare)
prieštarauti.
►oppó||rsi sngr (a qc) 1. priešintis (kam ) (ir
prk), pasipriešinti; o. agli invasori priešintis
okupantams; fig o. all’aumento delle tarijfe dėl
gas priešintis dujų tarifų didinimui; 2. (dis-
sentire) nepritarti (kam); prieštarauti (kam):
o. ad un matrimonio nepritarti santuokai; mi
oppongo! prieštarauju!; 3. (reagire) reaguoti (į
ką); o. a un sopruso reaguoti į savivalę,
opportunam ėnte prv tikslingai; tiñkamai; (debi-
tamente) reikiamai,
opportunism o dkt v oportunizmas,
opportunista dkt v/m oportunistas -ė; prisitai­
kėlis -ė.
opportunistico, -a bdv oportunistinis; prisitaikė­
liškas.
opportunit|Įa dkt m nkt 1. (possibilitá) galimybė:
(occasione) próga; ~ a di carriera karjeros
galimybės; cógliere un’o. pasinaudoti proga:
pėrdere una buona o. praleisti gerą progą; ho
avuto l’o. di studiare all’ėstero gavaū progą
turėjau galimybę studijuoti užsienyje; ♦ pari
~ a lygios galimybės; 2. (l’essere opportuno)
tikslingūmas; tinkamumas,
opportūno, -a bdv tikslingas; (adatto) tiñkamas:
(debito) reikiamas; ai momento o. pačiu / tiñ-
kam u laikū; ė o., si rivela o. tikslinga; reikia,
oppositóre, -trice dkt v/m priešininkas -ė, opo­
nentas -ė; (dėl governo) opozicionierius -ė.
opposizióne dkt m 1. astr, ling, polit opozicija:
2. (l ’opporsi) priešinimasis, pasipriešinimas:
♦ in o. (a qcs) prieš (ką); priešinant (kam).
oppóst||o, -a 1. bdv priešingas; concetti prie-
 445
oràta

šingos sąvokos; in direzione ~ a priešinga kry­

lavorative darbo valandos; di ricevi-
ptimi; 2. bdv (di fronte) priešais esantis; la
mento priėm imo valandos; ♦ ó. įero, ó. X [iks]
sponda ~ a kitas krantas; sul lato o. priešais;
lemiamoji valanda; ó. legale (solare) vasaros
3. dkt v priešingybė; priešybė; pensare l ’o. gal­
(žiemos) laikas; ó. lócale vietos laikas; ó. di
voti priešingai; è l ’o. dėl fratello jis sàvo bro­
punta piko valanda; di buon’6. anksti ryte; fare
lio priešybė; ha fatto l’o. padarė atvirkščiai;
le ~ e piccole naktinėti; kaip jst alia buon’ó.!
♦ all’o. priešingai,
pagaliaü!; 3. (momento) mėtas; laikas; all’ó. di
oppressione dkt m 1. engimas; (giogo) priespau­
pranzo per pietūs, pietų metu; all’ó. fissata /
da; l ’o. straniera okupantų priespauda; 2. fig
stabilita sutartu laiku; alia sólita ó. įprastu
slėgimas; darė un senso di o. (a qcn) (pri)slėgti
(ką). laiku; ė ó. (di far ącs) mėtas (ką daiyti); ė ó. di
andaré a casa laikas namo; ♦ notizie dell’ul-
oppressivo, -a bdv 1. engėjiškas; 2.fig slegiantis;
tim ó. paskutinės naujienos; ė giunta la sua ó.
slogus.
išmušė jó valanda; era ó.! seniai laikas!; non
opprėss||o, -a bdv, dlv engiamas; un popolo o. vedo l ’ó.! laukiu nesulaukiu!
engiama tautà; kaip dkt v gli ^ i engiamieji,
óra II prv 1. dabar: fino ad ó. iki šiol; ♦ e ó.? o
oppressôre dkt v engėjas, prispaudėjas,
kas dabar / toliaü?; ó. comeó, šiuo metu; ó.piu
opprim énte bdv slegiantis; slogus; (insopportabi-
che mai ypač dabar; d ’ó. in poi, d ’ó. in avanti,
le) nepakeliamas,
d 6. innanzi nuo dabar, nuo šiol; per ó. kol kas;
opprimere* vksm 1. engti; (ridurre in schiavitii)
tre anni orsono prieš trejūs metūs; 2. (poco fa;
pavergti, 2 .fig slėgti; spausti; 3 .fig (affliggere)
t.p. or ó.) ką tik, tik ką; l ’ho incontrato or ó. ką
kankinti, kamuoti,
tik jį sutikau; 3. (fra poco) tuój, tuojaü; ó. ven­
oppùre jngt 1. arbà; sarô a casa o. ai lavoro busiu
go tuoj, ateinu; 4. (allora) tada; 5. kaip jngt
namie arba darbe; 2. (altrimenti) kitaip; t.p.
(dunąue) taigi; 6. kaip jngt: ó. che dabar, kai;
=> o II.
1. kaip jngt: ó . ... ó. t a i ... tai; čia ... čia.
opta ||re vksm [A] (op-) (perąc) pa(si)rinkti (ką); orácolo dkt v stor orakulas.
(decidere) nutarti (ką daryti); o. per un partner
oraf|[o, -a 1. dkt v¡m auksakalys -ė; juvelyras -ė;
pasirinkti partnerį; abbiamo '~to per le fèrie al 2. bdv: arte ~ a auksakalystė.
mare atostogauti nutarėm e prie juros,
órale 1. bdv anat burnos; cavitá o. burnos ertmė;
optional f'opjonal] dkt v nkt papildomo kom p­
♦ per via o. per burną; 2. bdv (non scritto)
lektavimo detalė; komplektavimo priedas,
sakytinis; žodinis; oralinis; tradizione o. žodi­
opulent |Įo, -a bdv gausūs; (ricco) turtingas; so-
nis papročių perdavimas; 3. bdv: rapporto o.
cietà ~ a visko aptekusi visuomenė,
oraliniai lytiniai santykiai pi; 4. dkt v (t.p. esa­
opùscolo dkt v brošiūra; bukletas,
me o.) egzaminas žodžiu,
opzionàle bdv laisvai pasirenkamas; (facoltati- oralm ente prv žodžiū.
vo) fakultatyvūs.
oram ái prv => ormái.
opzion||e dkt m 1. pa(si)rinkimas; 2. dir, fm op­ orángo dkt v zool orangutánas.
cionas; 3. inf (ppr. dgs ~ i) parinktis -iės.
orą || rio, -a 1. dkt v laikas; valandos pi; o. di aper­
6r|(a I dkt m 1. valanda; mezz’ora pusvalandis,
tura dárbo laikas / valandos pi; o. di arrivo
pusė valandos; un quarto d ’ô. penkiolika mi­
atvykimo laikas; o. di ricevimento priėm imo
nučių, ketvirtis valandos; un’ô. di cammino
laikas / valandos pi; o. ridotto sutrumpintas
valanda kelio; (per) due dvi valandas; in
darbo laikas; ♦ o. continuato darbo laikas be
sei per šešias valandas; ira due ~ e pô
pertraukos; o. d ’ufflcio tarnybos / darbo valan­
dviejų valandų; le dėl maitino lyto valan­
dos; 2. dkt v (prospetto, gráfico e sim.) tvarka­
dos, rytmetys sg; lavorare quattro ~ e dirbti
raštis; o. degli dutobus (delle lezioni) autobusų
keturias valandas; fig ~ e difficili sunkios va­
(pam okų) tvarkaraštis; o. di lavoro darbo gra­
landos; ♦ 24 ~ e su 24 visą parą; 100 km all’o.
fikas; ♦ in ~ rio laikū; pagal grafiką; 3. bdv
100 km per valandą greičiu; di ô. in ô. kàs
valandinis; retribuzione ~ ria valandinis at­
valandą; o. accadémica akadem inė valanda;
lyginimas; velocitá ~ ria greitis per valandą;
pagare a ~ e mokėti ūž valandas; ha te con-
4. bdv (dell’ora e sim.): segnale ~ rio tikslaūs
tate jô valandos suskaičiūotos; 2. (orario) va­
laiko signalas (ppr. per radiją); 5. bdv (che
landa, laikas; che ô. è?, che '^e šono? kiek
avviene ogni ora) kasvalandinis; 6. bdv: ♦ in
valandų ?, kuri dabar valanda?; a che o. ? kelin­
senso o. pagal laikrodžio rodyklės,
tą valandą?; l ’o. deltapartenza išvykimo laikas:
oráta dkt m zool auksaspalvė dorada.
oratore
oratore, -trice 1. dkt v stor oratorius; 2. dkt v/m
kalbėtojas -a, oratorius -ė; pranešėjas -a.
oratoria dkt m iškalba; oratoriaus menas,
oratorio 1 1. dkt v (parrocchiale) oratorija {para­
pijos laisvalaikio centras); 2. dkt v m us orato­
rija.
oratorio II, -a bdv iškalbos; oratorinis; (dell’o-
ratore) oratoriaus; oratoriškas.
orazión||e dkt m 1. kalba; o. junebre laidotuvių
kalba; 2. (preghiera) malda; dgs ~ i poteriai,
drbit |a dkt m 1. astr, fis orbita; astr mėttere in d.
paleisti j orbitą; 2. ariat akiduobė; ♦ con gli
occhi fuori daile išverstomis akimis; 3. fig
(¡takos) sfera; entrare nell’ó. (di ąc) pakliūti į
(ikieno) įtakos sferą.
órb| o, -a 1. bdv žlibas; 2. dkt v/m žlibakis -ė;
♦ botte da ~ i aklas pliekimas.
órca dkt m zool orka.
orchestra dkt m orkestras; o. di fiati (sinfónica)
pučiamųjų (simfoninis) orkestras; composi-
zione per o. orkestrinis kūrinys; direttore d ’o.
dirigeñtas.
orchestrále 1. bdv orkestrinis; 2. dkt v/m orkes­
trantas -ė.
orchestráre vksm (-che-) 1. mus orkestrūoti;
2. fig (su)reñgti.
orchidéa dkt m bot orchidėja, gegužraibė,
órcio dkt v aliejinė vaza.
orco dkt v žm ogėdra com.
orda dkt m stor orda (irprk).
ordigno dkt v sprogstamasis įtaisas; sprogmuo,
ordinále bdv: gram (numerale) o. keliñtinis skai­
tvardis.
ordinaménto dkt v 1. sistema; tvarka; o. scolastico
švietimo sistema; diro.giuridico teisės sistema;
2. (le rególe) reglamentas, {statai pi.
ordinánza dkt m 1. dir įsakas; potvarkis; (spec.
di un giudice) nutartis -iės; o. ministeriale
ministerijos įsakas; o. dėl tribunale teismo nu­
tartis; 2.: ♦ di o. tarnybinis agg.
ordinare vksm (ór-) 1. (disporre in ordine) tvar­
kingai išdėlioti, išdėstyti; (riordinare) (su tv a r­
kyti; o. alfabéticamente sudėlioti abėcėlės tvar­
ka; o. una stanza tvarkyti kambarį; fig o. le idee
surikiuoti savo mintis; 2. (comandare e sim .)
(pa)liėpti, įsakyti; o. la demolizione di un ponte
įsakyti sugriauti tiltą; o. di fermarsi liepti su­
stoti; 3. (prescrivere): o. una cura paskirti gy­
dymą; 4. (una merce e sim.) už(si)sakyti; o.
una birra užsisakyti alaüs; o. un libro online
užsakyti knygą internetū; 5. reí: o. qcn sacer­
dote įšventinti ką į kunigus,
o rd in ario, -a 1. bdv (consueto) įprastas; (sem-
446
plice) paprastas; eilinis; (di ogni giom o) buiti­
nis; attivitá ~ e įprasta veikla sg; biglietto o.
paprastas bilietas; manutenzione ~ a einamasis
remontas; riunione ~ a eilinis posėdis; spese
~ e buitinės išlaidos;/?« azione ~ a paprastoji
akcija; ♦ di ~ a amministrazione įprastinis
agg; eilinis agg; 2. bdv (nella norma) viduti­
niškas; (medio) vidutinis; 3. bdv (dozzinale)
prastas; meñkas; 4. dkt v (t.p. professore o. )
ordinarinis / etatinis profesorius; 5. dkt v nkt:
l ’o. tai, kas įprasta; piu dell’o. daugiaū nei
įprasta; ♦ fuori dell’o. neįprastas agg.
ordináta dkt m m at ordinatė,
ordinataménte prv tvarkingai,
ordinativo dkt v com m => ordinazióne.
ordináto, -a 1. bdv (di qcn) tvarkingas; 2. bdv (di
qcs) tvarkingas; 3.dlv (messo in ordine) sutvar­
kytas; 4. bdv, dlv rel įšventintas,
ordinazióne dkt m užsakymas;fare un’o. pateikti
užsakymą; ♦ su o. pagal užsakymą.
úváin t dkt v 1. tvarka;fare ó. in casa susitvarkyti
namuose; méttere in ó. (su)tvarkyti; ♦ in ó.
tvarkingas agg; tvarkingai; 2. (sequenza) seka:
eilė; tvarka; ó. di posti vietų eilė; ♦ ó. del gior-
no darbotvarkė; all’ó. del giomo įprastas agg:
in ó. (infila) eilės tvarka; in ó. alfabético abėcė­
lės tvarka; in ó. cronológico chronologinė tvar­
ka; in ó. di altezza pagal ūgį; 3. (disciplina i
tvarka; drausmė; 4. (l’essere ordinato) tvarkin-
gūmas; 5. (assetto) santvarka; ó. costituito tei­
sėtvarka; (le istituzioni) teisėsauga; ó. demo­
crático dem okratinė santvarka; ó. pubblico
viešoji tvarka; 6. fig (tipo, specie e sim.) rūšis
-ies fem m ; (natura) pobūdis; problemi di ó.
prático praktinio pobūdžio problemos; ąue-
stione di ó. morale moralinis klausimas; scuole
di ogni ó. e grado visos mokymo įstaigos; ♦ di
ínfimo ó. prasčiausios kokybės; d ip rim ’ó. pir­
marūšis agg; di terz’ó. trečiarūšis agg; 7.: ♦ una
spesa nell’ó. dei 1000 euro apie 1000 eūrų
išlaidos; 8. (gruppo sociale) draugija; (cetoi
luomas; (unione) sąjunga; ó. dei giomalisti
žurnalistų sąjunga; ó. professionale profesinė
draugija; ó. religioso ordinas; 9. (comando)
įsakymas; (pa)liepimas; (disposizione) nuro­
dymas; pavedimas; fin ó. di pagamento m oka­
masis pavedimas; m il agli ~ i (di qcn) (kieno >
kom anduojam as agg; ricėvere ~ i (da qc) gauti
įsakymus (iš ko); ♦ su ó. (di qc) (kieno) liepia­
mas agg; (kieno) pavedimu; parola d ’ó. slap­
tažodis; kaipjst agli ~ i / taip, pone!; 10. archit:
ó. dórico (iónico, corinzio) dorėninis (jonėni-
nis, korintinis) orderis; ll.b io l, bot, zool būrys:
447 orgoglióso

12. comm užsakymas; evádere un ó. atlikti organiškas; sistemingas; darnūs; un tutto o.

užsakymą; 13. dir orderis; ó. di cattura su­ organiška visuma; 4. dkt v kolektyvas,
ėmimo orderis; ó. di comparizione šaukimas į organigram m a dkt v organizacijos struktūra,
teismą; 14. fin pavedimas; nurodymas; ó. di organism o dkt v 1. organizmas (irprk); o. genéti­
accreditamento mokėjimo nurodymas; 15. mil camente modificato genetiškai modifikuotas
rikiuotė; ♦ in ó. sparso skleistinė rikiuotė; fig organizmas; biol o. unicellulare vienaląstis or­
atsitiktinai; be tvarkos; 16. rel (ii sacramento) ganizmas; 2. (ii corpo umano) organizmas,
kunigystė; 17. stor ordinas; d. cavalleresco rite­ (žmogaūs) kūnas; 3. fig (ente, istituzione e
rių ordinas. sim.) organas; įstaiga; institucija,
ordire vksm (-isc-) 1. (una tela) riesti metmenis; organista dkt v/m vargóninikas -ė.
mesti (siūlus); 2. fig regzti; raizgyti; o. una con- organizzáre vksm 1. (su)organizúoti; (preparare)
giura regzti sąmokslą, (su)reñgti, pareñgti; o. un corso di lingua or­
ordito dkt v metmenys pi, apm atai pi. ganizuoti kalbos kursą; o. un ricevimento su-
orécchia dkt m 1. => orécchio 1.; 2. fig (all’angolo reñgti priėmimą; 2. (sistemare in ordine) ( s u ­
di una pagina) ūžlenktas puslapio kampūtis. organizuoti, (su)tvarkyti; (su)sistėminti.
orecchiábile bdv lengvai įsimenamas (apie m e­ ►organizzarsi sngr 1. organizuotis, susiorga­
lodiją). nizuoti; reñgtis, pasireñgti; 2. (associarsi) su-
orecchiétta dkt m anat prieširdis. sibürti, burtis; susijüngti, jungtis.
orecchin||o dkt v auskaras; di ambra (di dia- organizzativ||o, -a bdv organizacinis; capacita ~ e
manti) gintariniai (deim antiniai) auskarai, organizaciniai gabumai; comitato o. organiza­
orécjlchio (dgs -chi, -chie m) dkt v 1. ausis -iės cinis komitetas.
femm; ~chie a svėntola atlėpusios aūsys; anat organizzát||o, -a bdv, dlv 1. (di qcs) (su o rg a n i­
o. esterno (interno) išorinė (vidinė) ausis; par­ zuotas; (allestito) sürengtas; criminalitá ~ a or­
lare all’o. kuždėti į aūsį; sentirci da un solo o. ganizuotas nusikalstamümas; una mostra ben
girdėti tik viena ausimi; tapparsi le ~chie ~ a gerai surengta paroda; viággio o. suorga­
užsikimšti ausis; m i si ė turato un o. man užgu­ nizuota kelionė; 2. (di qcn) susitvarkantis; (di-
lė aūsį; ♦ drizzare le ~chie, ėssere tutto ~ch i sciplinato) drausmingas,
ausis pastatyti / ištem pti;/are ~ ch i da mercan­ organizzatore, -trice dkt v/m organizatorius -ė;
te atsukti kurčią aūsį; tendere l ’o., prestare o. rengėjas -a.
įsiklausyti; tirare le ~chie sukti ausis; fig galvą organizzazióne dkt m 1. (ente e sim.) organizaci­
triñkti (išbarti); ė entrato da un o. ed ė uscito ja; o. non govemativa nevyriausybinė orga­
dall’altro per vieną aūsį įėjo, per kitą išėjo; nizacija; 2. (l’organizzare) organizavimas; (ii
(mi) fischiano le ~chie „aūsys kaista“ (kažkas preparare) rengimas; l’o. del lavoro dárbo o r­
apkalbinėja); mi ė giunto all’o. pasiekė m ano ganizavimas; 3. (l’essere organizzato) organi-
aūsį; 2. (udito) klausa; o. musicale muzikinė zuotümas; 4. (capacita digestirsi) savidrausmė;
klausa; suonare a o. groti iš klausos; ♦ avere o. drausmingümas.
turėti klaūsą. órgan||o dkt v 1. organas; ó. delta vista regėjimo
orecchióni dkt v p i med kiaulytė; prėndersi gli o. organas; ariat ~ i genitali (interni) lytiniai (vi-
susirgti kiaulyte, daüs) organai; trapiantare un o. pérsodinti
oréfice dkt v/m juvelyras -ė, auksakalys -ė. organą; 2. (singóla parte) detalė; elemeñtas;
oreficeria dkt m 1. (arte, técnica) auksakalystė; 3. fig (organizzazione e sim.) organas; ó. di go-
2. (ii negozio) juvelyrinių dirbinių parduotū- verno valdžios organas; 4. (strumento musica­
vė; (ii laboratorio) juvelyro dirbtūvė. le) vargonai pl; 5.: ó. di stampa organas (perio­
orétta dkt m : un’o. apie valandą (laiko), dinis spaudos leidinys).
órfano, -a dkt v/m, bdv našlaitis -ė. orgánza dkt m orgánza.
orfanotrofio dkt v vaikų globos nam ai pi; našlai­ orgasmo dkt vfisiol orgazmas (irprk).
čių prieglauda, orgia (dgs -ge) dkt m orgija,
organėtto dkt v vargonėliai pi; mus o. di Barbena orgóglio dkt v 1. išdidumas; puikybė; 2. (amor
ryla. proprio) savigarba; (fierezza) išdidūmas; (sod-
orgáni|[co, -a 1. bdv organinis; chimica ~ ca or­ disfazione) pasididžiavimas;ferire (ącn) nell’o.
ganinė chemija; sostanze ~che organinės m e­ įžeisti (kieno) savigarbą; 3. (motivo di vanto)
džiagos; 2. bdv (di organi dėl corpo) organinis; pažiba, pasididžiavimas,
organo, organų; 3. bdv (coerente, unitario) orgoglióso, -a bdv 1. išdidūs; išpuikęs; 2. (fiero)
orientale
išdidūs; andaré o., ėssere o. (di qc) didžiuotis
(kuo).
oriental ¡Ie 1. bdv rytų; rytinis; Europa o. rytų
Europa; tingue rytų kalbos; 2. bdv (degli
orientali) rytiečių; rytietiškas; 3. dkt v/m rytie­
tis -ė.
orientaménto dkt v 1. orientacija; (¡’orientare)
orientavimas; (l’orientarsi) orientavimasis; o.
professionale profesinis orientavimas; profe­
sinė orientacija;prezzo di o. orientacinė kaina;
2. (t.p. senso dell’o.) orientacija; pėrdere l ’o.
prarasti orientaciją; fig sutrikti; 3. flg kryptis
-ičs ferrim, orientacija; o. del mercato riñkos
orientacija; o. político politinė orientacija;
4. sport orientavimasis,
orientare vksm (-rién-) 1. (verso qc) orientuoti (į
ką) (irprk); 2. (volgere) nukreipti.
►orient||ársi sngr (verso qc) orientuotis (į ką)
(ir prk), susiorientuoti; o. con le stelle orien­
tuotis pagal žvaigždės; non mi ~ o nesiorien-
túoju.
orientativaménte prv apytikriai; maždaug,
orientativo, -a bdv orientacinis.
orientátj|o, -a bdv (a qcs; verso qc) orientuotas (į
ką); atkreiptas (ir prk); servizi ~ i ai bisogni
delle famiglie paslaugos orientuotos į šeimų
poreikius.
oriénte dkt v 1. rytai pi; a o. (di qcs) į rytus (nuo
ko); 2. geogr: l’O. Rytai pi; l’Estremo O. Toli­
mieji Rytai pi; ii Medio O. Viduriniai rytai pi;
(Vicino Oriente) Artimieji rytai pi.
origámi dkt v nkt (arte e opera) origámis.
origano dkt v raudonėlis.
originale 1. bdv (dell’origine) pirmasis; pirminis;
(iniziale) pradinis; un film in lingua o. filmas
originalo kalba; peccato o. pirmoji nuodėmė;
ii progetto o. era migliore pirminis projektas
buvo geresnis; 2. bdv (autentico) originalūs,
tikras; auteñtiskas; un dipinto o. originalūs
paveikslas; tappeto o. persiano tikras persiškas
kilimas; 3. bdv (particolare) originalūs; savi­
tas; mui teoría o. originali teorija; in modo o.
originaliai; 4. bdv (eccentrico) keistas; savo­
tiškas; originalūs; una pettinatura o. originali
šukuosena; 5. dkt v originalas; o. autenticato
patvirtintas originalas; l’o. di una fattura ori­
ginali / tikra faktūra; 6. dkt v¡m (persona biz-
zarra) originalas com.
originalitá dkt m originalumas; savitumas; di
scarsa o. nelabai originalūs,
originare vksm (-ri-) 1. ir (su)kėlti; o. dei sospetti
kelti įtarimą; 2. intr [E] => originársi.
►originársi sngr kilti, iškilti.
448
originario, -a bdv 1. kilęs; o. della Lituania kilęs
iš Lietuvos; 2. (dell’origine e sim.) pirmykštis,
pirminis; pradinis; l’aspetto o. pirmykštė iš­
vaizda; ii significato o. di una parola pirminė
žodžio reikšmė.
origin||e dkt m 1. kilmė; (inizio) pradžia; dgs
ištakos; l’o. di una parola žodžio kilmė; tor­
nare alie ~ í grįžti prie ištakų; ♦ in o. iš pra­
džių; pradžioje; avere o. kilti; darė o. (a qc i
sukelti (ką), duoti (kam ) pradžią; 2. (prove-
nienza) kilmė; kilimas; (nascita) atsiradimas:
gimimas; di o. inglese anglų kilmės; di umili ~ i
kilęs iš prasčiokų; l’o. delle specie rūšių atsi­
radimas; paese di o. (di qcn) gimtasis kraštas:
(di qcs) kilmės šalis; 3. (causa) priežastis,
origliáre vksm (qcs) slapta klausytis (ko).
orina dkt m => urina.
orinále dkt v naktipuodis, naktinis puodas.
orinare vksm (-ri-) => urináre.
oriūndo, -a bdv kilęs; o. italiano kilęs iš Italijos.
italų (šeimos) kilmės,
orizzontále 1. bdv horizontalūs; gulsčias; 2. bd'.
fig horizontalūs; 3. piv (nelle parole crociate i
horizontaliai.
orizz»ntalmėnteprv horizontaliai,
orizzontársi vksm (-zó n -) orientuotis (ir prk).
susiorientuoti.
orizz6nt|Įe dkt v horizontas (ir prk), akiratis:
all’o. akiratyje, horizonte; figallargare i propri
~ i išplėsti savo akiratį; fig aprire nuovi ~ i
atverti naujūs horizontus,
orlare vksm (ór-) apkraštuoti, apsiūti,
orlatüra dkt m 1. (orio) apsiuvas; 2. (l’azione i
apsiuvimas, apkraštavimas.
orio dkt v 1. kraštas; ♦ sull’ó. (di qcs) ties (ko i
riba; prie (ko); pieno fino all’ó. pilnas iki kraš­
tų, sklidinas; 2. (bordo cucito) apsiuvas; (stri-
scia) apvadas; fare l ’ó. (a qcs) apsiūti (k ą ).
apkraštuoti.
órm ||a dkt m pėdsakas (ir prk); pėda; seguire le
~ e (di qc) sekti (ko) pėdom is (irprk); ♦ ėssere
sulle ~ e di (di qc) būti (kam ) añt kulnų,
orm ái prv jaū; dabar jaū; o. ė solo questione di
tempo dabar (jaū) tai tik laiko klausimas: i
bambini šono o. grandi vaikai jaū dideli,
ormeggiáre vksm (-mėg-) (pri)švartūoti.
ormégllgio dkt v 1. (l ’azione) švartavimas; (ii luo-
go) švartavimo(si) vieta; 2.: dgs ~ i prieplaukos
lynai, švartfalai; mollare gli ~ g i atsišvartuoti,
orm onále bdv horm onų; hormoninis; disfunzio-
ne o. hormoninis sutrikimas.
orm ón||e dkt v biol hormonas; ~ i della crėscita
augimo hormonai.
449
ornam éntale bdv ornameñtinis; dekoratyvinis,
ornam ento dkt v 1. puošmena, papuošalas; or-
nameñtas; 2. (l’omare) papuošimas; dekora­
vimas.
ornare vksm (ór-) (pa)puošti; (pa)gražinti; de­
koruoti; o. di / con fiori puošti gėlėmis; o. di
ricami išsiuvinėti,
ornato I, -a bdv, dlv papuoštas; pagražintas,
ornato II dkt v art ornameñtas.
ornitología dkt m ornitologija,
ornitológico, -a bdv ornitologinis,
ornitologo, -a dkt v/m ornitologas -ė.
ornitorinco dkt v zool ančiasnapis.
ôrIjo dkt v 1. auksas; d ’d. aukso, auksinis (irprk);
(dorato) paauksuotas; in o. iš áukso; o. bianco
(rosso) baltasis (raudonasis) auksas; anello
d ’d. aukso / auksinis žiedas; fig parole d ’d.
auksiniai žodžiai; ♦ o. nero juodasis auksas
(nafta); d. zecchino grynas auksas; a peso d ’o.
áukso atsvarų (labai brangiai); cuore d ’o. áuk­
so žmogus; eta dell’o. áukso amžius; nozze
d ’o. auksinės vestuvės; prendere per o. colato
priimti už giyną pinigą; [Ik non è tutt’o. quel
che lùccica nė viskas auksas, kàs auksu žiba;
2.: color o., d ’o. áukso spalvos, auksinis; 3.: dgs
~ t (oggetti in oro) áukso dirbiniai; 4. (ricchez-
za) auksas; turtai; non lo fa reiper tutto I’d. del
mondo nė už ką pasaulyje (tó nedaryčiau);
♦ nuotare nell’o. aukse maudytis; 5. sport áuk­
so medalis; 6.: dgs ~ i (nelle carte) „auksiniai“
(itališkų kortų žaidimo spalva).
orografía dkt m geogr orográfija.
orologeria dkt m 1. (técnica) laikrodininkystė; 2.
(negozio) laikrodžių parduotuvė; 3.: bomba a
o. uždelsto veikimo bom ba (irprk).
orologiàio, -a dkt v/m laikrodininkas -ė.
orolôgio dkt v laikrodis; o. da polso (da taschino)
rañkinis (kišeninis) laikrodis; o. da muro sie­
ninis laikrodis; il mío o. è avanti di cinque mi-
nuti (è fermo, è indietro) mano laikrodis skuba
penkiomis minutėmis / penkias minutės (sto­
vi, atsilieka / vėluoja).
oroscoplĮo dkt v horoskopas; crédere agli ~ i ti­
kėti horoskopais,
orréndo, -a bdv 1. siaubingas; kraupus; baisus;
klaikus; un sogno o. baisus sapnas; uno spet-
tàcolo o. siaubingas reginys; 2. fa m (pessimo)
klaikus; baisus, bjaurus,
orribile bdv 1. baisus; bjaurūs; siaubingas; un
odore o. baisus kvapas; 2. fa m (pessimo) bjau­
rus; klaikus; un tempo o. bjaurus oras.
orribilm čnte prv 1. baisiai; 2. fam klaikiai.
osannàto
órrido, -a 1. bdv klaikūs; 2. dkt v: l’o. tai, kas
klaiku / baisū; 3. dkt v tarpeklis,
orripilánte bdv 1. šiurpūs; kraupūs; un grido o.
kraupūs klyksmas; 2. fa m (pessimo) klaikūs.
orrór¡|e dkt v 1. siaūbas; klaikas; (disgusto) pasi­
baisėjimas; film dell’o. siaūbo filmas; avere o.
(di qcs), provare o. (perqcs) baisėtis (kuo; ko),
pasibaisėti; (provare disgusto) šlykštėtis; ho o.
dei ragni mán vorai šlykštu; aš bijaū vorų;
2. (cosa atroce) bais(en)ybė; gli ~ i della guer­
ra karo baisybės; 3. (cosa brutta) bjaurūs daik­
tas; baisūs dalykas; bjaurybė; ♦ kaip jst che o.
di vestito! kókiá baisi suknelė!
órsa dkt m lokė; astr O. Maggiore (Minore) D i­
dieji (Mažieji) Grįžulo Ratai pi.
orsacchiótto dkt v meškiukas, lokiūkas.
órso dkt v 1. lokys; meška; (solo maschio) meški­
nas; zool 6. bianco (bruno) baltasis (rudasis)
lokys; 2. fig (persona scontrosa) burbėklis -ė;
3. (persona goffa) meška com.
orsü jst na!, nagi!; (coraggio) drąsiaū!
ortággio dkt v daržovė; (verdure) žalumynai,
orténsia dkt m bot horteflzija.
orti||ca dkt m bot dilgėlė; ♦ buttare / gettare alle
~che (iš) švaisty t i.
o rt¡caria dkt m m ed dilgėlinė,
orticultóre dkt v daržininkas,
orticultūra dkt m daržininkystė,
orto dkt v daržas; coltivare l ’o. auginti daržą; ♦ o.
botánico botanikos sodas.
ortodóssj|o, -a 1. bdv stačiatikių; chiesa ~ a sta­
čiatikių bažnyčia; 2. bdv fig ortodoksinis; me­
dicina ~ a tradicinė medicina; ♦ poco o. netiñ-
kamas; (rude) šiurkštūs; 3. dkt v/m stačiatikis
-ė; ortodoksas -ė.
ortofrütta nkt 1. dkt v vaisių ir daržovių parduo­
tuvė; 2. dkt m (la merce ) vaisiai ir daržovės pi.
ortofrutticolo, -a bdv vaisių ir daržovių,
ortogonále bdv statmenas, ortogonalūs,
ortografía dkt m rašyba; ortografija; errore di o.
rašybos klaida,
ortográfico, -a bdv rašybos,
ortoláno, -a dkt v!m daržininkas -ė; andaré dal-
l ’o. eiti į daržovių parduotuvę,
ortopedia dkt m ortopedija,
o rto p é d ic o , -a 1. bdv ortopedinis; scarpe ~che
ortopedinė avalynė; 2. dkt vlm ortopedas -ė.
orzaiólo dkt v m ed miežis.
orzo dkt v bot miežis; o. perlato, o. brillato perli­
nės kruopos pi.
osánna jst rel hosana!, osaná!
osannáre vksm (iš)liaupsinti.
osannáto, -a bdv, dlv išliaupsintas.
osare 450

os Į| áre vksm (d-) (iš)drįsti; come ~ iparlare cosí? ospit¡|áre vksm (ó-) 1. priimti; priglaūsti; o. per
kaip drįsti šitaip kalbėti? la notte apnakvindinti; 2. (di un museo e sim. ):
oscenitá dkt m nkt 1. nepadorüm as; 2. (detto o- la mostra ~ a parécchie opere parodoje ekspo­
sceno) nešvankybė; (gesto osceno) nešvankus nuojam a daūg kūrinių.
gestas; 3. (cosa brutta) bjaurūs daiktas. ospitl|e dkt v/m 1. (invitato) svečias mase, viešnia
oscén||o, -a l.b d v nepadorūs; nešvankus; necen- femm; avere turėti svečių; ėssere d. svečiuo­
zūriškas, necenzūrinis; gesti ~ i nepadorūs ge­ tis; viešėti; 2. (chi ospita) šeiminmkas -ė.
stai; l.fa m klaikūs; (schifoso) šlykštūs. ospizio dkt v (senelių) prieglauda,
oscilI|]áre vksm [A] 1. siūbuoti, svyruoti; (don- ossário dkt v karo mauzoliejus,
dolare) suptis; 2. fig (variare) svyruoti; la tem­ ossatüra dkt m 1. kaulai pi; griaučiai pi; l ’o. dėl
peratura ~ a tra i 10 e i 20 gradi tem peratūra bráccio rañkos kaulai; 2. fig griaučiai pi; tecn
svyruoja tarp 10 ir 20 laipsnių; 3.fig (esitare) karkasas; l ’o. di un romanzo rom ano sandara.
svyruoti. osse||o, -a bdv kaulo; kaulų; fraitura ~ a kaulo
oscillazióne dkt m 1. siūbavimas, svyravimas; 2. lūžis; midollo d. kaulų čiulpai; zool pesci ~ /
fiis svyravimas; (vibrazione) virpėjimas; virpe­ kaulinės žūvys.
sys; 3 .fig (variazione) svyravimas, ossequiáre vksm (-sé-) (dar ossequio) didžiai p a­
oscuram énto dkt v 1. užtemdymas (irprk); 2. (dėl gerbti (ką); reikšti (kam) didžią pagarbą.
cielo) niaukimasis; 3. (di una trasmissione) lai­ ossé||quio dkt v 1. pagarba; ♦ in o. (a qc) iš p a­
dos nutraukimas, garbos (kam); (in conformitá a qcs) remiantis
oscurare vksm (-scu-) 1. (coprendo) (už)tėmdyti (kuo); 2.: dgs ~ i linkėjimai; i miei ~ q u i (a
(ir prk); (rendere scuro) (už)tamsinti; fig o. la qcn) perduokite (kam) m ano linkėjimus,
glória (di qc) užtemdyti (kieno) šlovę; 2. (una ossequióso, -a bdv 1. pagarbūs; 2. (in modo ec-
tv e sim.) nutraukti (ko) transliaciją. cessivo) ceremoningas,
►oscurársi sngr 1. užtėmti (irprk); (del cielo) osservánte bdv praktikuojantis,
apsiniaukti, niauktis; 2 .fig (di qcn) paniurti, osservánza dkt m laikymasis (įstatymų ir pan.):
oscuritá dkt m 1. tamsa; tamsumas; (fe tenebre) ♦ in o. (a qcs) remiantis (kuo), remdamasis,
sutemos pi; 2. fig neaiškumas; 3 .fig: o. di nata- osserváre vksm (-sėr-) 1. (qc) stebėti (ką); žiūrėti
li žema kilmė. (į ką); (seguire) sekti (ką); (esaminare) (iš)tirti
oscür||o, -a bdv 1. tamsūs (irprk); una notte ~ a (ką); (prestare attenzione) įsižiūrėti (į ką); o. i
tamsi naktis; fot camera ~ a tamsūs kam ba­ movimenti dėl nemico sekti priešo judėjimą; o.
riukas (kur ryškinamos juostelės); 2. fig (cupo) lestelle stebėti žvaigždės; žiūrėti į žvaigždės; o.
niūrūs; tamsūs; 3. fig (poco chiaro) neaiškus; (qcs) al microscopio ištirti (ką) mikroskopu:
(misterioso) paslaptingas; ei šono alcuni punti žiūrėti (į ką) pro mikroskopą; 2. (notare) p a­
~ i yra keletas neaiškumų; 4. (non noto) m en­ stebėti;./*^ o. (qcs a qc) atkreipti (kieno) dė­
kai žinomas; 5.: di ~ i natali žemos kilmės; mesį (į ką); non ho nulla da o. pastabų neturiu:
6. kaip dkt v: ♦ ėssere all’o. di tutto būti visiško­ 3. (rispettare qcs e sim.) laikytis (ko); o. una
je nežinioje; lasciare all’o. palikti nežinioje, dieta laikytis dietos; o. lefeste švęsti šventės; o.
osmósi dkt m nkt 1.jis osmosas; 2 .fig sąveika, le leggi laikytis įstatymų; reí o. la quarésima ga­
ospedále dkt v ligoninė; o. psichiátrico psichia­ vėti; laikytis Gavėnios tradicijų,
trinė ligoninė; o. da campo (militare) laüko osservatóre, -trice dkt v/m stebėtojas -a; o. polí­
(karo) ligoninė; dimitiere dall’o. išrašyti iš li­ tico politikos stebėtojas,
goninės; ricoverare in o. guldyti j ligoninę; sta­ osservatorio (dgs -ri/-rii) dkt v 1.: o. astronómico
re in o. gulėti ligoninėje; ♦ o. ambulante ligų astronomijos observatorija; o. meteorológico
maišas. m eteorologinė stotis -ičs femm; 2. (istituto e
ospedaliėrj|o, -a bdv ligoninės; eure ~ e gydymas sim.) stebėjimo institūtas; l ’O. sui diritti uma-
sg ligoninėje; personale o. ligoninės pesonalas. ni Žmogaūs teisių stebėjimo institūtas.
ospedalizzáre vksm hospitalizuoti, osservazióne dkt m 1. stebėjimas; tenere sotto o.
ospitále bdv 1. (di qcn) svetingas; vaišingas; stebėti; ♦ spirito di o. pastabum as; 2. (nota e
2. (di qcs) jaukūs, malonūs; svetingas, sim.) pastaba; fare un’o. daryti pastabą,
ospitalitá dkt m 1. svetingumas; vaišingumas; ossessionánte bdv persekiojantis, neduodantis
con o. svetingai; 2.: abusare dell’o. (di qcn) ramybės; nepaprastai įkyrūs.
užsibūti (pas ką) svečiuose; darė o. priimti; ossession¡|áre vksm (-sió-) 1. persekioti (apie
priglaūsti; trovare o. rasti prieglobstį. mintį ir pan.), kamuoti; apsėsti; ii ricordo lo
451
~ a prisiminimas jį persekioja; 2. (assillare
ącn) pristoti (prie ko); neduoti (kam ) ramy­
bės; non mi o. atstok nuo manęs,
ossessione dkt m 1. apsėdimas; obsėsija; ha l ’o.
di ėssere malato j j apsėdo mintis, kad serga;
2. m ed įkyrioji būsena,
ossessivo, -a bdv persekiojantis; įkyrūs,
ossėsso, -a dkt vim apsėstasis -oji (irprk).
ossia jngt (cioė) tai yra; (ovvero) arba; domani, o.
giovedl rytoj, tai yra ketvirtadienį,
ossidabile bdv (lengvai) netenkantis blizgesio,
ossidare vksm (ds-) chim oksiduoti.
►ossidarsi sngr (perdere la lucentezza) netekti
blizgesio; (pa)juosti; chim oksidūotis.
ossidazione dkt m chim oksidacija; (l'ossidarsi)
oksidavimasis; (l’ossidare) oksidavimas,
ossido dkt v chim oksidas, deginys; d. di rame va­
rio oksidas.
ossidrij|co, -a bdv:fiamma ~ ca suvirinimo lieps­
na (ppr. iš deguonies ir vandenilio).
ossigenare vksm (-si-) 1.: ♦ o. i capelli pašviesinti
plaukus; o. i polmorti pakvėpuoti grynu oru;
2. m ed aprūpinti deguonimi.
►ossigenarsi sngr 1. (di ącn) pakvėpuoti gry­
nu oru; 2.: o. (i capelli) pasišviesinti plaukus.
ossigenat |o, -a bdv, dlv 1.: acąua ~ a peroksidas;
2.: capelli ~ i pašviesinti plaukai; 3.: fam una
bionda ~ a peroksidinė blondinė,
ossigeno dkt v 1. chim deguonis -iės; maschera a
o. deguonies kaukė; 2. (aria pura) grynas oras.
ossimoro dkt v lett oksimoronas.
oss||o (dgs -i, -a m ) dkt v 1. kaulas; le ~ a dėlpie-
de pėdos kaulai; anatd. nasale nosikaulis; anat
d. sacro kryžkaulis; ♦ tutto ~ a , peik e ~ a vieni
kaulai, kaulai ir oda; in carne e ~ a pats (jis)
mase, pati (ji) fem m ; farsi le ~ a prasilaužti
(įgyti patirties); ridurre all’o. smarkiai suma­
žinti; mi sento le ~ a rotte kaulus gelia; posa
l ’d.!, molla l’d.! atiduok!; 2. (come materiale):
di o., in d. kaulinis agg; 3.: d. di sėppia sepijos
kriauklė; ♦ urt d. duro kietas riešutėlis; 4.: dgs
le ~ a (spoglie mortali) palaikai,
ossobiico dkt v (veršienos) kulninė (su kaulu ir
čiulpais).
ossūto, -a bdv kaulėtas; kaulingas.
ostacolaĮjre vksm (-sta-) (qc) (su)kliudyti (ką /
kam); (su)trukdyti (kam); o. un’indagine truk­
dyti tyrimui; o. ii traffico trukdyti eismą; o. una
vista užstoti vaizdą; la pioggia ha ~ to i lavori
lietūs sukliudė darbus.
ostacol||o dkt v 1. kliūtis -ies fem m ; kliuvinys;
creare ~ i (a qc) daryti (kam ) kliūtis; (su)
trukdyti; superare un o. įveikti kliūtį; 2. sport
ostruzione
kliūtis -ies fem m ; barjeras; corsa ad ~ i kliū­
tinis bėgimas,
ostaggio dkt v įkaitas -ė; prendere in o. paimti
įkaitu.
dste dkt v smuklininkas; ♦ fa r i conti senza l’d.
veikti negalvojant apie pasekmes (/ apie gali­
mus kitų žmonių interesus),
osteggiare vksm (-stėg-) (qc) priešintis (kam);
būti (nusistačiusiam) (prieš ką); (ostacolare)
(su)trukdyti (kam).
ostello dkt v nakvynės nam ai pi; o. della gioventū
jaunim o nakvynės namai,
ostensorio dkt v rel monstrancija,
ostentare vksm (-stėn-) 1. (qc) demonstruoti (ką);
(con vanto) puikuotis (kuo); 2. (fingere): o.
indifferenza dėtis abejingam,
ostentato, -a bdv dem onstruojam as,
ostentazione dkt m (di qcs) puikavimasis (kuo);
(ko) demonstravimas,
osteoporosi dkt m nkt m ed osteoporozė,
osteria dkt m smuklė; užeiga,
ostėssa dkt m smuklininke,
ostetricia dkt m akušerija,
ostėtrico, -a dkt v!m akušeris -ė.
ostia dkt m rel ostija,
dstico, -a bdv keblūs; nelengvas,
ostile bdv priešiškas; nedraugiškas; piktas; avere
un atteggiamento o. būti priešiškai nusiteiku­
siam.
ostilit||a dkt m nkt 1. priešiškumas; piktumas;
incontrare l’o. generale sukelti visų priešišku­
mą; 2.: dgs le ~ a karo veiksmai; aprire le ~ a
pradėti karo veiksmus; pulti; cessare le ~ a
nutraukti karo veiksmus,
ostinarsi vksm (-sti-) (a far qcs) užsispirti (ką
daryti); užsispyrusiai (ką daryti); o. a tacere, o.
nelsilenzio užsispyrusiai nekalbėti,
ostinato, -a bdv 1. užsispyręs; (tenace) atkaklūs;
2. (di qcs) (fastidioso) įkyrūs,
ostinazione dkt m užsispyrimas,
ostrica dkt m aūstrė; zool d. perlifera gelavan-
dėnė perluotė.
ostrogot|Įo, -a 1. bdv stor ostgotų; 2. dkt v dgs
stor: gli ~ i ostgotai; 3. dkt v fig: parlare in o.
kalbėti nesuprantam a kalba,
ostruire vksm (-isc-) užkimšti; užstoti; (una stra-
da) užtverti; o. I’accesso užstatyti įvažiavimą;
o. la vista užstoti vaizdą.
►ostru||irsi sngr užsikimšti; ii tubo si e ~ ito
vamzdis užsikimšo,
ostruzione dkt m už(si)kimšimas; (di una stra-
da) užtvėrimas; (ostacolo) kliūtis -ies;fare o.
kliudyti.
ostruzionismo
ostruzionismo dkt v polit obstrukcionizmas; o.
parlamentare parlam entinė obstrukcija,
otaria dkt m zool juros liūtas,
otite dkt m m ed otitas, ausies uždegimas,
otorino dkt v f am „L O R “ gydytojas,
otorinolaringoiatra dkt v/m ausų, nosies, gerk­
lės gydytojas -a.
otre dkt v odmaišis (skysčiams laikyti); (da virio)
vynmaišis; pieno come un o. prisikimšęs,
ottagonale bdv aštuonkampis,
ottagono dkt v geom aštuonkampis, oktagonas.
ottano dkt v chim oktanas,
ottanta sktv nkt aštuoniasdešimt; o. litas aštuo­
niasdešimt litų; gli anni o. devintasis dešim t­
metis.
ottantėnne dkt v/m, bdv aštuoniasdešimtmetis -ė.
ottantėsimo, -a sktv aštuoniasdešimtas,
ottantina dkt m apie aštuoniasdešimt; kokiė -ios
aštuoniasdešimt,
ottava dkt m mus, lett, rel oktava.
ottav|įo, -a 1. sktv aštuntas; l’~ a fila aštuntoji /
aštunta eile; all’o. piano aštuntam e aukšte; Po.
sėcolo aštuntasis amžius; re Enrico VIII H enri­
kas V III (aštuntasis); ė arrivato o. finišavo
aštuntas; 2. dkt v aštuntadalis; 3. dkt v/m aš­
tuntasis -oji; 4. dkt v sport (t.p. o. di finale)
aštuntfinalis.
ottenebrare vksm (-te-) (už)tėmdyti (irprk); o. la
vista užtemdyti akis.
►ottenebrarsi sngr (už)tėmti.
ottenėre* vksm 1. gauti; (raggiungere) pasiekti;
o. la cittadinanza (ii divdrzio, informazioni, un
lavoro, un permesso, un prestito, un ūtile) gauti
pilietybę (skyrybas, informacijos, darbą, leidi­
mą, paskolą, pelną); o. la fidūcia (di qcn) įgyti
(kieno) pasitikėjimą; o. la maggioranza dei voti
surinkti balsų daugumą; o. un risultato (un
successo) sulaukti rezultato (pasisekimo); o.
una vittdria pasiekti pergalę; 2. (ricavare) iš­
gauti.
ottica dkt m 1.fis optika; 2. (insieme di strumen-
ti) optika; 3. (negozio) optikos parduotuvė;
4 .fig požiūris; pažiūros pi; in un'd. diversa kitu
požiūriu; cambiare d. pakeisti savo pažiūras;
entrare / mėttersi in una certa d. (pradėti) (i ką)
žiūrėti tam tikrū kampū.
otti|jco, -a 1. bdv optinis; illusione -~ca optinė
apgaulė; lettore d. optinis skaitytūvas; ariat
nervo d. regimasis nervas; 2. dkt v/m optikas -ė.
ottimale bdv optimalūs; tinkamiausias,
ottimismo dkt v optimizmas,
ottimista 1. dkt v/m optimistas -ė; 2. bdv optim ­
istiškai nusiteikęs; 3. bdv => ottimistico.
452
ottimistico, -a bdv optimistiškas.
ottimj|o, -a bdv 1. puikūs; labai geras; un o. cuo-
co puikūs virėjas; « n ’~ a memoria labai gera
atmintis; un’~apronuncia puikūs tarimas; ~ i
rapporti labai geri santykiai; ~ i risultati pui­
kūs rezultatai; 2. (di cibo e sim.) labai skanūs:
gardūs; un d. pranzo labai skanūs pietūs pi:
3. (molto bello) labai gražūs; puikūs; tempo d.
labai gražūs oras; 4.: ♦ kaip jst d.! puikū!; nuo-
stabū!
otto sktv nkt 1. aštuoni mase, aštūonios fem m ; d.
anni aštuoneri mėtai; d. euro aštuoni eurai:
d. giorni aštūonios dienos; in o. aštuoniese:
2.: dgs le d. aštunta valanda sg, aštūonios (va­
landos); 3.: l ’o. (agosto) (rugpjūčio) aštuntoji
(diena); 4. (ottavo) aštuntasis; 5. kaip dkt v
(1’8) aštuonetas; ♦ d. volante amerikietiški
kalneliai pi; 6. kaip dkt v (ii voto) aštūonetas:
aštuntūkas/am ; 7. kaip dkt v (la carta) aštūo-
nakė.
ottobre dkt v spalis; ad o. in o. spalį, spalio m ė­
nesį; ii 3 o. spalio trečioji diena,
ottocentesco, -a bdv devynioliktojo amžiaus,
ottocėnto nkt 1. sktv aštuoni šimtai; o. metri aš­
tuoni šim tai metrų; 2. dkt v: l ’O. devyniolik­
tasis amžius,
ottomana dkt m tachta,
ottomila sktv nkt aštuoni tūkstančiai.
ottonjĮe dkt v 1. žalvaris; di o., in o. žalvarinis agg.
žalvario; 2.: dgs ~ i (oggetti in ottone) žalvario
dirbiniai; 3. m us (ppr. dgs ~ i) variniai pučia­
mieji instrumentai,
ottuagenario, -a dkt v/m aštuoniasdešimtmetis -ė.
otturare vksm (-tu-) užkimšti; (už)kamšyti; už­
taisyti o. un buco con lo stucco užglaistyti skylę:
m ed o. un dente (už)plombūoti dantį.
►ottura || rsi sngr užsikimšti; užakti; si ė ~ to lo
scarico delta doccia užsikimšo dūšo nutekam a­
sis vamzdis; mi si ė ~ to un orecchio man ūžgu-
lė ausį.
otturato, -a bdv užsikimšęs; (dėl naso e sim.) už­
gultas.
ottura tore dkt v fo t užraktas,
otturazione dkt m 1. kamštis; (l ’otturarsi) užsi­
kimšimas; (l’otturare) užkimšimas; užtaisymas:
2. m ed plomba; (l’azione) (už)plombavimas:
mi ė saltata un’o. man iškrito plomba.
ottusita dkt m bukūmas; nenuovokūmas.
ottūso, -a 1. bdv būkas; nenuovokūs; bukapro­
tiškas; 2. bdv: geom angolo o. bukasis kampas:
3. dkt v/m bukagalvis -ė, bukaprotis,
ouverture [uver'tyr] dkt m nkt m us uvertiūra,
ovaia dkt m anat kiaušidė.
453
ovale 1. bdv ovalūs, apskritainis; 2. dkt v ovalas,
apskritainis,
ovátta dkt m vata.
ovattáre vksm fig (pri)slopinti.
ovazióne dkt m ovacija,
óve l.p tv kur; l.jn g t (nei caso che) jéi (tik),
overdóse dkt m nkt perdozavimas (ppr. narkoti­
kų)', moriré per un ’o. mirti nuo kvaišalų perdo­
zavimo, mirti perdozavus narkotikų,
ovest 1. dkt v vakarai pi; nord-d. šiaurės vakarai;
sud-o. pietvakariai pi; a ó. di qc į vakarus nuo
ko; piit a d. vakariaū; 2. dkt v (parte a ovest)
vakarinė dalis -iės fem m ; 3. bdv nkt vakarinis;
vakarų; longitiidine o. vakarų ilguma,
ovile dkt v avidė; ♦ tornare all’o. (su)grižti (ten
kur savieji, į doros kelią ir pan., ppr. gailėjusis).
ovin |o, -a 1. dkt v: ppr. dgs ~ i smulkieji raguo­
čiai; 2. bdv: allevamento o. avių ferma; carne
~ a aviena; (di agnello) ėriena,
ovíparo, -a bdv zool kiaušdėjys.
óvolo dkt v bot: d. buono karališkoji musmirė; d.
maléfico paprastoji musmirė,
ovovia dkt m kalnų keltuvas (su kiaušinio formos
kabinomis).
ovulazióne dkt m biol ovuliacija.
ozono
ovulo dkt v 1. biol kiaušinėlis; 2. bot kiaušialąstė;
3.farm makšties žvakutė,
ovunąue 1. prv visur; l.jn g t kad ir kur; o. io mi
trovi, penso a te kad ir kur būčiau, galvoju apie
tave.
ovvėro jngt 1. => ossia; 2. => oppure.
ovviamėnteprv žinoma, suprantam a; kas be ko;
vieni anche tu, o. žinoma / aišku, ateisi ir tu.
ovviare vksm [A] (Y;r-): o. a una difficolta apeiti
sunkumą; o. a un errore ištaisyti klaidą; cer ca­
re di o. pabandyti rasti išeitį,
ovvieta dkt m nkt 1. akivaizdumas; 2. (banalita)
banalybė.
ovĮ|vio, -a bdv akivaizdūs; lengvai suprantamas;
per ~v('e ragioni dėl akivaizdžių priežasčių; e
d. che... suprantama...
oziare vksm [A] (o-) tinginiauti, dykinėti,
ožio dkt v 1. tinginiavimas, tinginystė; dykinėji­
mas; ♦ l ’d. e iipadre dei viz.i „tinginystė - ydų
m otina“; 2. (inazione): d. forzato priverstinis
neveiklumas; 3. (riposo) poilsis,
ozioso, -a bdv 1. tingūs; starsene o. tinginiauti;
2. fig (inutile) tuščias, dykas; beprasmiškas,
ozono dkt v chim ozonas; ♦ buco nell’o. ozono
skylė.

P
p [pi] dkt v/m nkt 1. keturioliktoji italų kalbos
abėcėlės raidė', p minuscola mažoji „p“; P ma-
iuscola didžioji „p“; P di / come Pádova / Paler­
mo P kaip „Pádova“ / „Palerm o“ (paraidžiui
sakant vardą, žodį ir pan.)\ 2. puslapio san­
trumpa', 3. kelio ženklas, žymintis stovėjimo
aikštelę.
pacatézza dkt m ramum as; con p. ramiai,
pacato, -a bdv ramus; nesupykstantis.
pac! ca dkt m patapšnojimas; darė una p. sulla
spalla (a qcn) patapšnoti / patekšnoti (kam)
per petį; fam prendere a ~che ploti (mušti).
pacchétto dkt v 1. paketas; pakelis; (t.p. p. pó­
stale) (pašto) siuntinys; p. di sigarette cigare­
čių pakelis; 2. fig: p. di viággio (akcinis) ke­
lionės pasiūlymas; econ p. azionário akcijų
paketas; polit p. di leggi įstatymų paketas,
pácchia dkt m fam katino dienos pi.
pacchiáno, -a bdv neskoningas; akį rėžiantis.
pac\\co dkt v 1. pakas, pakelis; ryšulys; (t.p. p. pós­
tale) (pašto) siuntinys; p. regalo supakuota
dovana; carta da ~ ch i pakuojamasis popie­
rius; spedire un p. pasiųsti siufitinį; 2 .fam : un
p. (un sacco di qcs) krūva; 3. fam : ♦ tirare ilp.
palikti aftt ledo.
pace dkt m 1. taika; conferenza (trattato) di p. tai­
kos konfereñcija (sutartis); ♦ in p. taikoje;
fare (la) p. susitaikyti; 2. (quiete) ramybė; ra­
mumas; non avere p. neturėti ramybės; ♦ dar-
si p., mėttersi il cuore / l ’animo in p. susitaikyti;
non darsi p. vietos nerasti; riposare in p. ilsėtis
ramybėje; lasciami in (santa) p.! palik manė
ramybėje!; kaip jst la p. šia con voi! ramybė
jums!
pace-maker [peis'meiker] dkt v nkt m ed širdies
stimuliatorius,
pachidėrma dkt v 1. zool pachidėrmas; storaodis
gyvulys; 2. fig drimba com.
pachistáno, -a 1. bdv Pakistano; pakistaniečių; iš
Pakistano; 2. dkt v/m pakistanietis -ė.
paciere dkt v taikintojas -a.
pacificamente prv taikiai,
pacificare vksm (-ei-) 1. sutaikyti; 2. (riportare la
pace) grąžinti (kur) taikos padėtį.
pacifi||co, -a bdv 1. taikūs; (caratterizzato da
pace) taikingas; convivenza ~ ca taikūs santy­
454
kiai pi, 2. (mite) romūs; ramūs; 3. fig (indiscu-
tibile) negiūčytinas; 4.: geogr Océano P. R am u­
sis vandenynas,
pacifista dkt v/m pacifistas -ė.
padáno, -a 1. bdv geogr upės Po lygumos; pianu-
ra Padana Po lyguma; 2. dkt v polit šiaurės
Italijos gyventojas,
padilla dkt m keptuvė; ♦ flk ė caduto dalia p.
nella brace nuo vilko bego, añt meškos p a­
taikė.
padiglióne dkt v 1. paviljonas, pavėsinė; 2. (repar­
to) skyrius; (difiera e sim.) paviljonas; 3.: anat
p. auricolare išorinė ausis; ausies kriauklė /
kaušelis; 4. mus žiotys fem m pi.
padrjĮe dkt v 1. tėvas; diventarep. tapti tėvu; ♦ di
p. tėviškas agg; di p. in figlio iš kartos į kartą; p.
adottivo įtėvis; p. di famiglia šeimos galva; p.
spirituale dvasios tėvas; 2.: dgs i ~ i protėviai:
3.: fig (t.p. p. fondatore) pradiniftkas; įkūrėjas:
rel i ~ t delta chiesa Bažnyčios tėvai; 4. rel
(Dio) Tėvas; ♦ ilP. Nostro „Tėve m usų“; 5. rel
(come titolo) tėvas; ♦ il Santo P. Šventasis
Tėvas (popiežius).
padretėrno dkt v amžinasis tėvas (Dievas).
padrino dkt v 1. krikštatėvis, kūmas; 2. (di duel-
lo) sekundantas; 3. (capomafia) krikštatėvis,
padróna dkt m 1. šeiminifikė; p. di casa namo
šeiminifikė; 2. (proprietaria) savinifikė.
padronánza dkt m puikūs išmanymas; la p. di una
técnica technikos įvaldymas; ♦ p. di sé savi­
tvarda.
padróne dkt v 1. šeiminmkas (irprk); ♦ p. delta
situazione padėties šeiminiūkas; ėssere p. (di
qcs) puikiai (ką) išmanyti; ėssere p. di sé tvar­
dytis; ėssere p. / padronissimo (di far qcs) lais­
vai galėti (ką daryti); f arta da p. šeimininkauti:
kaip bdv padre p. tironiškas tėvas; 2. (datore di
lavoro) darbdavys; (proprietario) saviniñkas:
(di terre) žemvaldys; il p. di casa būto savi­
niñkas.
padroneggiáre vksm (-neg-) puikiai mokėti; (ar-
rivare a) p. įvaldyti,
paesággio dkt v 1. (vista) gamtovaizdis; vaizdas:
peizažas; 2. (territorio con le sue caratteristiche)
kraštovaizdis; 3. art peizažas,
paesaggista v/m peizažininkas -ė, peizažistas -ė.
455
paesano, -a 1. bdv kaimiškas; kaimo; 2. dkt v/m
kaimo gyventojas -a; kaimietis -ė.
paes |e dkt v 1. (villaggio) kaimas; (cittadina; t.p.
paesino) miestelis; p. di pescatori žvejų kai­
mas; 2. (nazione) šalis -ies fem m ; kraštas; (pa-
tria) tėvynė; (stato; t.p. P.) valstybė, šalis -iės
fe m m ; p. agricolo žemdirbystės kraštas; l ’eco-
nomia dėl P. šalies ekonomika; p. natale gim­
tasis kraštas; gimtinė; ex ~ i socialisti buvusios
socialistinės šalys; p. in via di sviluppo besi­
vystanti šalis; geogr Paesi Bassi Nyderlandai;
♦ i ~ i caldi dausos, šiltieji kraštai; mandare a
ąuelp. pasiųsti (po velnių); 3. (popolo) tauta,
paffuto, -a bdv putlūs; rubuilis,
paga dkt m alga; atlyginimas; ♦ busta p. vokas su
atlyginimu {ppr. atlyginimo mokėjimo kvitas);
fig (lo stipendio) alga.
pagabile bdv comm, fin (ap)m okėtinas; assegno
p. a vista čekis apm okamas j} pateikus,
pagaia dkt m dvimentis irklas.
pagamėnt||od/c? v 1. (ap)mokejimas; (saldo) atsi­
skaitymas; (versamento) išmokėjimas; sumo­
kėjimas; p. in contanti mokėjimas grynaisiais;
mancato p. neatsiskaitymas; modalita di p. at­
siskaitymo tvarka; econ bilancia dei ~ i m okė­
jimų balansas; condannare (qc) ai p. delle spese
processuali priteisti (iš ko) teismo išlaidas; ri-
tardare un p. uždelsti mokėjimą; ♦ a p. m oka­
mas agg; dietro p. sumokėjus; 2. (la somma)
sum okėta suma; išmoka; pinigai pi; (rata ver-
sata) įmoka,
paganeggiante bdv šiek tiek pagoniškas; links­
tantis į pagonybę,
pagailėsimo dkt v pagonybė,
pagan |o, -a 1. bdv pagonių; pagoniškas; riti ~ i
pagoniškos apeigos; 2. dkt v/m pagonis -ė.
pa||gare 1. (ap)m okėti (ką); su(si)mokėti (už
ką); (versare) išmokėti (ką); (saldare) atsi­
skaityti (užką);p. lebollette (idanni) apm okėti
sąskaitas (nuostolius); p. ii gas atsiskaityti /
susimokėti už dujas; p. mille euro (una muitą)
(su)m okėti tūkstantį eūrų (baudą); p. un sov-
rapprezzo primokėti; p. lo stipendio išmokėti
atlyginimą; p. in anticipo (su)m okėti iš anksto;
2. (qcn) (su)m okėti (kam); atsiskaityti (su
kuo); p. Vidraulico atsiskaityti su santechniku;
3. fa m (ojfrire ącs a qcn) (pa)vaišinti (kuo ką);
~ go io! vaišinu aš!; 4.fig (qcs) (su)m okėti (už
ką); p. caro un errore brangiai už klaidą su­
mokėti; p. le conseguenze kęsti pasekmes; p. ii
fio, p. lo scotto susilaukti atpildo; ♦ farla p. (a
qc) atkeršyti (kam); me la ~ghi!, la ~gherai!
tu man už tai užmokėsi!, už tai atsiimsi savo!
palata
pagáto, -a bdv, dlv apmokamas; apmokėtas,
pagelia dkt m pažymių knygelė,
pñgin¡ a dkt m 1. pūslapis (irprk); (foglio) lapas;
una p. bianca tuščias pūslapis; p. web inter­
neto pūslapis; tinklálapis; p. 6, pag. 6 šeštas
pūslapis, p. 6; a p. 6 6-amė puslapyje; sulle pri­
me ~ e dei giornali pirmuosiuose laikraščių
puslapiuose; aprire ii manuale a p. 10 atversti
10-tą vadovėlio pūslapį, atversti vadovėlį ties
10-tū pūslapiu; lėggere ąualche p. perskaityti
kelis puslapius; strappare una p. da un libro
išplėšti knygos lapą; voltare una p. versti pus­
lapį; fig le ~ e delta stdria istorijos pūslapiai;
♦ gialle geltonieji pūslapiai; voltare p.
pradėti naūją gyvenimą,
páglia dkt m 1. šiaudai pi; di p. šiaudinis agg;
šiaudų; ♦ fuoco di p. trum palaikė aistra; ha i la
coda di p.! vagie, kepurė dega!; 2. fa m (sigaret-
ta) cizá.
pagliacciat||a dkt m kvailiojimas; dgs kvaily­
stės.
pagliáccio dkt v 1. klounas, juokdarys; pajacas;
2. fig spreg kvailys.
pagliáio dkt v (šiaudų) kūgis; ♦ cercare un ago in
un p. ieškoti adatos šiaudų kūgyje / šieno ku­
petoje.
pagliericcio dkt v šiaudinis čiužinys,
pagliétta dkt m 1. šiaudinė skrybėlė; 2. (di me-
tallo, per puliré) (metalinis) šveistūkas.
pagliüzza dkt m 1. šiaudelis, šiaudas; krislas, ša­
pelis; 2.: p. d ’oro aukso smiltis,
pagnótta dkt m duonos kepalas; ♦ guadagnarsi
la p. užsidirbti duonos kąsnį,
pago, -a bdv (contento di qcs) patėnktintas (kuo).
pagoda dkt m pagoda,
pagūro dkt v zool vėžys vienuolis,
páio (dgs páia, m ) 1. pora, pora; un p. di scarpe
batų pora; ♦ ė un altro p. di mániche čia jaū
visai kas kita; 2. (di un oggetto singolo): un p.
difórbici žirklės pi; un p. di occhiali akiniai pi;
un p. dipantaloni (vienos) kelnės pi: 3. fig (ąu­
alche) pora; keletas; stará via un p. di giorni jó
nebus porą dienų,
paiolo dkt v katilas; didžpuodis.
pala dkt m 1. kastuvas; lopeta; 2. (d a fo m o ) ližė;
3. (di elica e sim.) (sraigto) mefitė; 4. (del re­
m o) irklo m eñté; 5. (di elicottero, di mulino)
sparnas; 6.: art p. d ’altare altórinis paveikslas.
paladino dkt v paladinas (irprk).
palafitta dkt m stor palafitas.
palaghiáccio dkt v nkt ledo arena / rūmai pi.
palát |a dkt m 1. pilnas kastūvas; ♦ fare soldi a
~ e pinigus semti; 2. sport yris.
palatalizzáto 456

palatalizzáto, -a bdv ling minkštasis; suminkšt­ pallj a dkt m 1. (corpo sferico) rutulys; kam uo­
intas, palatalizúotas. lys; p. di fuoco ugnies kamuolys; p. di neve
palatino, -a bdv: anat velo p. minkštasis gomurys, sniego gniūžtė; fam p. dell’dcchio akies obuo­
palát |o dkt v 1. gomurys; anat p. duro kietasis lys; ♦ p. di lardo storulis -ė; p. di vetro (reci­
gomurys; 2. (gusto) skonis; avere il p. delicato piente) stiklinis indas (ppr. žuvims laikyti); (sfe­
búti išrankiam; avere il p. fine turėti subtilų ra magica) krištolinis / stiklo rutulys; lattuga a
skonį; ♦ per ~ i finí gurmanams, p. gūžinės salotos pl; 2. (pallone) kamuolys;
palazzétto dkt v: p. dello sport sporto halé, sviedinys; lanciare (passare, riconquistare) la
palazzina dkt m namas; pastatas; korpusas, p. mesti (perduoti, atkovoti) kamuolį; ♦ p.
palázzo dkt v 1. rumai p l; (di campagna) dváro ovale „ovalusis kamuolys“ (regbio kamuolys):
rūmai pl; (castello) pilis -iés fem m ; p. impe- ėssere in p. būti geros formos; cdgliere la p. ai
riale (reale) im peratoriaus (karaliaus) rūmai; balzo ištaikyti progą; 3. (da biliardo) rutulys;
♦ di p. dvaro; 2. (pubblico) rūmai pl; pastatas; 4. (proiettile) sviedinys; (pallottola) kulka; (pal­
p. del ghiáccio (dello sport) ledo (sporto) rū­ lettone) šratas; S.: ♦ ėssere una p. ai piede būti
mai; p. di giustizia teismo rūmai; p. municipale balastu / stabdžiu; 6. fa m (bugia) skiedalas,
rotušė; il P. delVONU JT pastatas; il p. d ’Inver- paistalas; raccontare skiesti; 7. fa m (di qcs)
no Žiemos rūmai; 3. (edificio) pastatas; dau- nuobodybė; (di qcn) nūoboda; ♦ kaip jst che
giaaūkštis namas, daugiabutis (namas); 4.fig p.! (che noiaf) kaip nuobodu!; 8.: dgs volg ~ e
spreg: il P. valdžia, kiaušai, pautai; ♦ una donna con le ~ e boba
palco dkt v 1. pakyla, paaukštinimas; (tribuna) su kiaušais; rottura di ~ e užknisimas; ėssere
tribūna; 2. => palcoscénico; 3. (a teatro) ložė; tra le ~ e po kojų painiotis; neatsiknisti; rom-
4. (assito) lentų paklotas, pere le ~ e užknisti; mi šono rotto le ~ e manė
palcoscénico dkt v scena; pakyla, užkniso; kaip jst che ~ e! užkniso!; velnias!
paleo- priešdėlis: pirmasis sudurtinių žodžių dė­ pallacanėstro dkt m krepšinis; giocatore di p.
muo, reiškiantis sąsają su reikšme senas, seno­ krepšininkas; giocare a p. žaisti krepšinį,
vinis, priešistorinis, pvz., paleobiologia, paleo- pallamano dkt m rankinis; giocatore di p. ranki­
slavo ir t. t. ninkas.
paleolítico, -a 1. dkt v stor paleolitas; 2. bdv pa­ pallanuoto dkt m vandensvydis; giocatore di p.
leolito; paleolitinis, vandėnsvydininkas.
paleontología dkt m paleontologija, pallavolista dkt v/m tinklininkas -ė.
palermitáno, -a 1. bdv Palermo; palermiėčių; iš pallavolo dkt m tinklinis.
Palermo; 2. dkt v!m palermičtis -ė; 3. dkt v palleggiare vksm (-lėg-) mėtyti (/ mušinėti / vari­
palermiėčių tarmė, nėtas) ir pan. ) kamuolį,
palesáre vksm (-/e-) (pa)ródyti; (esprimere) išsa­ pallėggio dkt v kamuolio mušinėjimas (/ mėty­
kyti; (rivelare) atskleisti, mas ir p an.).
palėse bdv akivaizdūs, aiškus; ėssere in p. con- pallettone dkt v (stambūs) šratas,
traddizione aiškiai sáu prieštarauti, palliativo dkt v paliatyvas (irprk).
palestinése 1. bdv Palestinos; palestiniečių; iš pallidj|o, -a bdv 1. (di qcn, dėl viso) išbalęs; iš­
Palestinos; 2. dkt v/m palestinietis -ė. blyškęs; 2. (di qcs) blankūs, blyškūs; ♦ non
palestra dkt m sporto / treniruoklių salė; gim­ avere la piū ~ a idea neturėti žalio supratimo,
nastikos salė; fam fare p. treniruotis sporto pallina dkt m 1. dimin rutuliukas; una p. di gelato
salėje; ♦ p. di vita gyvenimo mokykla, ledų kaušelis; 2. sport kamuoliukas; p. da golf
palétta dkt m 1. semtuvėlis; dimin kastuvėlis; (da tennis) golfo (teniso) kamuoliukas,
2. (per dolci) m entelė; 3. (per intimare l'alt) pallino dkt v 1. (pallettone) šratas; 2. sport rutu­
policininko lazdelė, liukas; ♦ andare a p. niekais išeiti; 3. (puntino
palėtto dkt v 1. (picchetto) kuoliukas, kuolelis; e sim.) taškutis, taškiūkas; a ~ i taškuotas agg:
baslys; 2. (chiavistello) skląstis, sklendė; 3. fig 4. fig (idea fissa) manija; silpnybė; avere il p.
(punto ferino) būtina (keliama) sąlyga, (di qcs) būti pamišusiam (dėl ko).
palio dkt v: il P. di Siena Sienos ..palio": ♦ metie­ pallonata dkt m smūgis kamuoliu; ha preso una
re in p. siūlyti kaip prizą; ė in p. il titolo mondi- p. in faccia kamuolys pataikė jam į veidą,
ale varžomasi dėl pasaulio čempiono titulo, palloncino dkt v balionėlis,
palissándro dkt v bot palisandras, pallone dkt v 1. kamuolys; sviedinys; p. da calcio
palizzata dkt m (baslių) tvora. futbolo kamuolys; calciare il p. spirti (į) ka-
457
muolį; ♦ nei p. (visiškai) sutrikęs agg; p. gon-
fiato pasipūtėlis -ė; 2. (U calcio) futbolas; gio-
care a p. žaisti futbolą; 3. ii.p. p. aerostático)
oro balionas; 4. chim kolba,
pallonétto dkt v sport 1. (nei tennis) aukštas pa­
davimas, žvakė; 2. (nei calcio) aukštos trajek­
torijos smūgis,
pallóre dkt v blyškumas,
pallóso, -a bdvfam užknisantis; nuobodūs,
pallóttola dkt m 1. (proiettile) kulka; sparare una
p. paleisti kulką; la p. lo ha raggiunto ai cuore
kulka pataikė jam f širdj; 2. (cosa appallottola-
ta) gumulėlis; gniütulas, gniutuliūkas.
pallottoliére dkt v skaitytuvai pi.
palma I dkt m 1. bot palmė; p. da cocco kokosinė
palmė; 2. (fronda di palm a) palmes šakelė; ♦
riportare la p. pasiekti pergalę; 3. rel (di ulivo)
alyvmedžio šakelė; verba; ♦ la dominica delle
Palme verbų sekmadienis,
palma II dkt m (della m ano) delnas; ♦ portare in
p. di mano nešioti añt rañku.
palmare bdv: in f (Computer) p. delninis kompiū-
teris.
palmáto, -a bdv zool plėvėtas,
palmipede dkt v zool plėvialetėnis paukštis,
palmo dkt v 1. (spanna) sprindis; ♦ a p. a p. (a
poco a poco) pamažū; restare / rimanere con
un p. di naso likti it mūsę kandus; špygą gauti;
2. => palma II.
pal||o dkt v 1. stulpas; (paletto) kuolas, mietas,
baslys; (pertica) kartis -ics fe m m ;p. della luce
(del telefono) elektros linijos (telefono) stul­
pas; tecn p. di fondazione polis; ♦ saltare di p.
in frasca peršokti (/ šokinėti) nuo vienos te­
mos prie kitos; 2. sport (nei calcio) virpstas; i
~ i vartai; prendere ii p. pataikyti [ virpstą;
3. sport (nell’ippica) starto stulpas; ♦ restare /
rimanere ai p. pražiopsoti progą; 4. fig fam
(cómplice che fa la guardia) beñdrininkas ste­
bėtojas (saugantis ir įspėjantis kitus bendrinin­
kus); šūcheris/am .
palombáro dkt v naras (su skafandru),
palómbo dkt v zool žvaigždėtasis kiáuniaryklis.
pal pabilo bdv apčiuopiamas (irprk).
palpare vksm (ap)čiupinėti; grabalioti,
pálpebr |a dkt m (akies) vókas; mi sentó le ~ e
pešanti (mán) Skys merkiasi,
palpeggiáre vksm (-pėg-) grabalioti; čiupinėti,
palpitare vksm (pal-) plakti; daužytis,
palpitazióne dkt m m ed palpitacija,
palpito dkt v 1. širdies tvinksnis; 2. fig virpulys,
paltó dkt v nkt paltas,
paludáto, -a bdv pompastiškas.
pánico
paliide dkt m pelkė; raistas; liūnas,
paludoso, -a bdv pelkėtas,
palustre bdv pelkių; pelkinis,
pampino dkt v vynmedžio lapas,
panacea dkt m panacėja (irprk).
pánca dkt m suolas; (banco di chiesa) klaūptas.
pancarré dkt v nkt sumuštinių / forminė duona,
pancétta dkt m 1. šoninė; paltis -ies; p. affumi-
cata (bacon) rūkyta šoninė, bekonas; 2. fam
(epą) pilvelis, pilvūkas.
panchina dkt m 1. suoliukas, suolelis; sulla p. ant
suoliuko; 2. sport (atsarginių) suolelis,
panda dkt m 1. pilvas; ho mal di p. m án pilvą
skaūda; ♦ a p. all’aria aukštielninkas agg; fig
dykas; a p. in giu añt pilvo; ėssere a p. vuota
búti ncválgusiam; méttere su p. užsiauginti pil­
vuką; 2. fig pilvas,
panciólle dkt v dgs: ♦ stársene / stare in p. dryb­
soti, pampsóti; drunyti.
pancióne dkt v 1. (di incinta) pilvūkas; pilvas; a-
vere ii p. būti nėščiai; 2. (grassone) pilvūzas,
panciótto dkt v liemenė,
panciuto, -a bdv pilvotas (ir prk).
páncreas dkt v nkt anat kasa.
panda dkt v nkt zool panda; p. gigante didžioji
panda.
pandemonio dkt v velniava,
pandispagna dkt v biskvitas,
pane I dkt v 1. diiona:/<?Wa di p. duonos riekė; p.
ñero (di sėgala) juoda (ruginė) duona; fig U p.
spirituale dvasios penas; ♦ a p. e ácqua pusba­
džiu : guadagnarsi ii p. užsidirbti duonos kąsnį;
réndere pan per focáccia atsilyginti tuo pačiu
(už blogį); ąuesto non ė p. per i tuoi denti tai nė
tavo nosiai; non di solo p. vive l ’uomo nė viena
duona žmogūs gyvas; 2. (forma di pane) duo­
nos kepalas; kepaliukas; 3. (panetto) gabaliu­
kas; 4 .fig (t.p. p. quotidiano) stichija,
pane II dkt v tecn (filetto) sriegis,
panetteria dkt m duoninė, duonos parduotuvė;
(fom o) kepykla,
panettiére, -a dkt v/m kepėjas -a, duonkepys -ė.
panetto dkt v dimin (pezzetto) gabaliūkas.
panettóne dkt v gastr „panetonas“ (tradicinis ka­
lėdinis pyragas).
panfilo dkt v jachta.
panfórte dkt v gastr „panfortas“ (tipiškas Sienos
saldumynas).
pangrattáto dkt v džiūvėsėliai pi.
pánico dkt v panika; preso dal p. apimtas pani­
kos; non farsi prendere dal p. nepasiduoti pa­
nikai; seminare ii p. sukelti paniką.
panière
paniėre dkt v 1. pintinė; krepšys; ♦ rompere le
uova nei p. (a ącn) suardyti (kieno) planus;
2. econ krepšelis,
panificio dkt v (duonos) kepykla,
panino dkt v bandelė; (t.p. p. imbottito) sumuš­
tinis; p. aiprosciutto sumuštinis su kumpiu,
panna dkt m 1. grietinėlė; p. atida grietinė; p.
(montata) plakta grietinėlė; 2. jam greimas
(plėvelė ant virinto pieno).
panne [pan] dkt m nkt variklio gedimas; ho l ’auto
in p ., šono rimasto in p. mašina sugedo,
pannėggio dkt v art drapiruotė,
pannėllo dkt v 1. plokštė; (rivestimento) apkala;
2. tecn pultas; skydas; p. di controllo valdymo
pultas; 3. tecn:p. di aerazione orlaidė;p. solare
saulės baterijų plokštė.
pann||o dkt v 1. vilnonis audinys; 2. (pezzo di tes-
suto) pašluostė; pala; (straccio e sim.) skudu­
ras; 3.: dgs ~ i drabužiai; (bucato) skalbiniai;
lavare i ~ i skalbti (skalbinius); mėttere i p. ad
asciugare (iš)džiaustyti skalbinius; ♦ mėttersi
nei ~ i (di qcn) įlįsti į (kieno) kailį; non vorrei
essere nei suoi ~ f nenorėčiau būti jo vietoje,
pannocchia dkt m (kukurūzų) burbuolė,
pannolino dkt v saūskelnėspi; vystyklas,
panorama dkt v panoram a; ammirare ii p. gro­
žėtis panorama,
panoramico, -a bdv panoraminis,
pantaloncini dkt v dgs šortai,
pantalone dkt v => pantaloni.
pantaloni dkt v dgs kelnės; p. da uomo vyriškos
kelnės; p. a z.ampa d ’elefante platėjančios kel­
nės; infilarsi i p. mautis kelnes,
pantano dkt v klampynė; purvynas; akivaras,
pantera dkt m 1. zool leopardas; (t.p. p. nėra)
pantera; 2. fam (auto della polizia) ekipažas,
pantofola dkt m šlepetė; šliurė,
pantomima dkt m teatr pantomima,
paonazzo, -a bdv smarkiai paraudęs; (per ilfred-
do) pamėlęs,
papa dkt v popiežius; ♦ a ogni morte di p. „tik
mirus popiežiui“ (gana retai).
papa dkt v n ktfa m tėvelis; tėtis, tėtė mase; tėtu­
šis; p.! tėti!
papaia dkt m bot (albero e frutto) papaja,
papale bdv popiežiaus; popiežių; ♦ p. p. tiesiai
šviesiai,
papalina dkt m šlikė.
paparazzo dkt v paparacas.
papilto dkt v 1. pontifikatas; 2. stor popiežiai pi.
papavero dkt v aguona; bot p. da dppio daržinė
aguona.
458
papera dkt m 1. žąsiukas; jauna žąsis; ♦ andaré /
camminare a p. eiti išsižergus; 2. fig (errore)
žiopla klaida; prendere una p. apsižioplinti
(ppr. kalbant).
papero dkt v žąsiukas, jaunas žąsinas,
papilla dkt m: anat p. (gustativa) liežuvio spe­
nelis.
papillon [papi'jon] dkt v n kt peteliškė, varlytė,
papiro dkt v 1. bot papirusas; 2. papirusas; pa­
piruso ritinys,
páppa dkt m 1. košė; tyrė; mutinys; ♦ p. e ciceia
neišskiriami bičiuliai (/ spreg sėbrai); trovarsi
la p. pronta gáuti viską be pastangų; 2. fam
maistelis; l ’ora della p. mėtas valgyti; 3.: p. re­
ale bičių duona; 4. (poltiglia) pliūrza.
pappagállo dkt v zool papūga (irprk).
pappagórgia dkt m pagūrklis, gurklys,
pappamolle dkt v /m fa m ištižėlis -ė.
pappársi vksm šlemšti; (su)šveisti.
pappóne dkt v fa m suteneris,
páprica dkt m (malta) aitrioji paprika; raudo­
nasis pipiras,
pápula dkt m m ed papulė, mazgelis,
para dkt v nkt parašiūtininkas.
paráboI¡|a I dkt m lett parabolė; le ~ e di Gesu
Jėzaus kalbos,
parábola II dkt m 1. m at parabolė; 2. (traietto-
ria) trajektorija; 3.fig (percorso) kėlias,
parabólico, -a bdv: (antenna) ~ ca parabolinė
palydovinė antena,
parabrézza dkt m nkt priekinis stiklas,
paracadute dkt v nkt parašiūtas; lanciarsi con ii
p. (iš)šokti su parašiutu,
paracadutismo dkt v parašiutizmas,
paracadutista dkt vlm parašiūtininkas -ė.
paracárro dkt v kelkraščio stulpelis (/ akmuo ir
pan.).
paradigma dkt v 1. ling paradigma; 2. fig pavyz­
dys.
paradisiaco, -a bdv rojiškas; rojaus.
paradis||o dkt v 1. rojus (irprk); ♦ ~ i artificiali
malonūs narkotikų poveikis sg; p.fiscale „mo­
kesčių (m okėtojų) rojus“; p. terrestre žemės
rojus; 2. zool uccello dėl p. rojaus paūkštis.
paradossále bdv paradoksalūs,
paradósso dkt v paradoksas,
parafango dkt v sparnas (virš automobilio rato):
purvásaugis.
parafTma dkt m chim parafinas,
paráfrasi dkt m lett, m us parafrazė,
parafūlmine dkt v žaibolaidis,
parággi dkt v dgs apylinkės; nei p. netoliese; (di
459
qcs) netoli {ko); vivere nei p. gyventi kaimy­
nystėje.
paragonábile bdv (a qcs) palyginamas (su kuo);
(simile) panašūs (į ką); non ė p. (a / con qcs)
negalima lyginti (su kuo).
paragonáre vksm (-gó-) 1. (pa)lyginti; 2. (com­
parare) (su)grėtinti.
►paragonársi sngr lygintis, prisilyginti.
paragóne dkt v (pa)lyginimas; fare un p. paly­
ginti; ♦ in p. (a qcs), a p. (di qcs) palyginti (su
kuo), lyginant, palyginus; termini di p. lygin­
ami dalykai; reggere ii p. (con qcs) pasirodyti /
būti nė blogesniám (už ką); non c’ė p. nepa­
lyginsi, negalima lyginti,
paragrafo dkt v pastraipa; (con marca di suddi-
visione) paragrafas, skirsnis,
parálisi dkt m m ed paralyžius (ir prk); éssere coi­
to da p. búti ištiktam paralyžiaus; ha una p.
alia gamba destra nevaldo kairės kójos.
paralitico, -a 1. dkt v/m paralitikas -ė, paraly­
žiuotasis -oji; 2. bdv => paralizzato.
paralizzare vksm paralyžiuoti (irprk).
paralizzato, -a bdv, dlv paralyžiuotas (irprk); iš­
tiktas paralyžiaus,
paralléla dkt m geom (t.p. retta p.) lygiagretė,
parallelaménteprv (a qcs) lygiagrečiai (su kuo).
paralelepípedo dkt v geom gretasiénis.
parallél||o, -a 1. bdv (a qc) lygiagretūs (su kuo);
paralelinis, paralelūs; éssere p. (di via) eiti ly­
giagrečiai; geom piani ~ i lygiagrėčios(ios)
plokštumos; in f (porta) ~ a lygiagretūsis prie-
vadas; sport (slalom) p. lygiagretūsis slalomas;
♦ in p. lygiagrečiai; 2. bdv (simile a qcs) pana­
šūs (į ką); un caso p. analogiškas atvejis; dkt v
(paragone) paralėlė;/are un p. išvesti paralelę;
sugretinti; 3. dkt v astr, geogr lygiagretė; 4.: dgs
sport ~ e lygiagretės,
parallelográmma dkt v geom lygiagretainis,
paralūme dkt v (lempos) gaūbtas.
paramėdico dkt v param ėdikas -ė.
paramento dkt v 1.: sacri bažnytiniai audi­
niai; (arredi) bažnytiniai reikmenys; 2. (veste)
bažnytinis / litūrginis rūbas,
parametro dkt v param etras,
paránco dkt v tecn (lyninis) keltuvas,
paranoia dkt m med, fig paranoja,
paranoico, -a med, fig 1. bdv paranojiškas; 2. dkt
v/m paranoikas -ė.
paranormále bdv paranormalūs.
paraócchi dkt v dgs akidangčiai; ♦ avere i p. būti
aklam (nematyti, nesuprasti tai, kas akivaizdu).
parapendio dkt v sport parasparnis.
parécchio I
parapėtto dkt v parapetas, turėklai pi.
parapiglia dkt v nkt maišalynė,
paraplėgico, -a dkt v/m paraplėgikas -ė (kas iš­
tiktas galūnių paralyžiaus).
pararė vksm 1. (addobbare) (pa)puošti; 2. (ripa-
rare) (da qcs) (ap)saugoti (nuo ko); 3. (respin-
gere) atrem ti (ir prk); atmušti; p. un colpo at­
rem ti smūgį; p. un rigore atrem ti 11 m etrų
baudinį; 4.: ♦ dove vuoi andare a p.? kur link
suki?
►pararsi sngr 1. (mostrarsi) pasirodyti (ppr.
staiga); 2. (da qcs) apsisaugoti (nuo ko), sau­
gotis; ♦ volgp. ilculo = išsaugoti sveiką sūbinę
(apsidrausti).
parasole dkt v nkt skėtis (nuo saulės),
parass'ita 1. dkt v parazitas (ir prk); kenkėjas;
2. bdv parazitinis (irprk).
parassitario, -a bdv => parass'ita 2.
parastatale bdv: ente p. valstybinė įstaiga,
parata I dkt m sport atrėmimas; fare una p. at­
rem ti kamuolį / smūgį,
parata II dkt m 1. paradas; da p. paradinis agg;
2.: ♦ vista la mala p. reikalams prastai susi­
klosčius,
paratia dkt m (laivo) pertvara.
parat||o dkt v: (carta da) ~ i sienų apmušalai;
tapetai,
paraūrti dkt v buferis.
paravėnto dkt v 1. širma; 2. fig širma, priedanga,
parcėlla dkt m honoraras,
parcheggiare vksm (-chėg-) (pa)statyti autom o­
bilį; p. in seconda fila statyti automobilį antro­
je eilėje (šalia kitų trukdant eismą).
parchėggio dkt v 1. automobilių stovėjimo aikš­
telė; p. sotterraneo požeminė (stovėjimo) aikš­
telė; 2. (l’azione) automobilio pastatymas; ii
p. qui ė vietato čia automobilio pastatyti nega­
lima.
parchimetro dkt v stovėjimo / stovos skaitiklis,
parco I dkt v 1. parkas;p. giochi žaidimų aikštelė;
p. naturale gamtos parkas / draustinis; p. pūb-
blico miesto sodas; ♦ p. dei divertimenti atrak­
cionų parkas; 2.: ♦ p. (auto) parkas (transpor­
to priemonių visuma).
parco II, -a bdv saikingas; essere p. (nei fa r qcs)
saikingai (ką daryti).
pardon [-’don]/si atsiprašaū.
parėcchiĮjo I, -a 1. bdv daug (ko); daugelis; ~ a
gente daug žmonių; ~ i libri daug knygų; p.
vento didelis vėjas; dopo ~ i anni po daugelio
mėtų; 2. įv daug; nemažai; ha i fatto p. per me
daūg padarei dėl manęs; ha speso p. daug iš­
leido; ha impiegato p. ilgai užtrūko (/ važiavo /
parécchio II
dirbo ir pan.); 3.: įv dgs ~ i, ~ e daügelis sg,
daüg kàs; ~ i di voi daügelis iš jūsų.
parécchio II prv 1. (in intcnsita) gerokai; labai;
p. stanco gerokai pavargęs; 2. (in quantità)
(ganà) daüg; nemažai; bere p. (ganà) daüg
gérti; dormiré p. ganà ilgai miegoti; uscire p.
ganà dažnai išeiti,
pareggiàre vksm (-rég-) 1. (iš)lyginti; sulyginti;p.
una siepe lygiai apkarpyti gyvatvorę; 2.: comm
p. un bilàncio suvesti / išlyginti balansą; ♦ p. i
conti suvesti sąskaitas; 3. ppr. kaip intr [A]
sport išlyginti rezultatą; (concludere in parita)
sužaisti lygiosiomis,
paréggio dkt v 1.: com m p. dėl bilàncio balanso
išlyginimas: (equilibrio) balanso pusiausvyra;
2. sport lygiosios; p. a reti bianche nulinės
lygiosios.
parentàdo dkt v giminaičiai pi, giminės pi.
parente dkt v/m giminaitis -ė; giminė; dgs i ~ i
giminaičiai, giminės; un lontano p. tolimas
giminaitis; p. stretto artimas giminaitis; ♦ p.
acquisito giminė iš žmonos (/ vyro) pusės (ne
kraujo giminaitis).
parentela dkt m 1. giminystė; grado (legami) di
p. giminystės laipsnis (ryšiai); 2. (parentado)
giminė, giminaičiai pi.
parentes Į| i dkt m nkt 1. skliaustelis, skliaūstas;
graffe (quadre, tonde) riestiniai (laužtiniai,
lenktiniai) skliausteliai; fra ~ i, tra ~ i tarp
skliaustelių; skliausteliuose; suskliaustas agg;
fig tarp kita ko; metiere (scrivere) tra ~ i paimti
i skliaustus, įrašyti skliaustuose; 2. fig (digres-
sione) nukrypimas nuo temos; aprire una p.
trum pam nukrÿpti nuô tèmos; 3. fig (interval-
lo) (laiko) tarpas; (pausa) pertrauka,
par |ére* I vksm 1. (sembrare) atrodyti; (darė
l ’impressione) rodytis, pasirodyti; su šalutiniais
sakiniais kartais verčiamas modalinėmis dale­
lytėmis, pvz. rodos, regis; ~ e una buona idea
atrodo gera mintis; ~eva morto atrodė (lyg)
negyvas; la proposta non ~ e gran che pa­
siūlymas atrodo nekoks; le scarpe pàiono trop-
po grandi bâtai atrodo per dideli; mi è ~ so
interessato jis mán pasirodė susidomėjęs, man
pasirodė, kád jám įdomu; ~ e difficile atrodo
sunku; non mi ~ e vero! (non posso crederci)
netikiu!; negaliu patikėti!; mi ~ e che... mán
atrodo / rodosi, kad... ; ~ e che ii nonno stia
malė senelis, atrodo, serga; senelis, rodos,
serga; ~eva che avremmo vinto rodėsi, kàd
laimėsime; mi è ~ so che mi avessi chiamato
mán pasirodė, kàd m anė šaukei; (non) ti ~ e ?
táu taip neatrodo?; mi di si mán atrodo,
460
kad taip; mi ~ e di sognare tarsi sapnuočiau;
che te ne ~ e ? kaip táu atrodo?, kaip táu pa-
tiñka?; ♦ ~ e ieri atrodo vakar; kaip jst mi
~eva! taip ir galvojau!; 2. (essere simile) būti
panašiam, atrodyti; panėšėti; casa sua ~ e un
museo jó nam as panašūs Į muziejų; 3. fam
(sembrare bene): fa i come ti ~ e (epiace) daryk,
kaip nori; ♦ tna ti ~ e / (é questo ii modo?) argi
galima taip?; (figurati) ką tü!; prašaū!; non ti
~ e ? kaip tu manai?
parér|je II dkt m 1. nuomonė; (giudizio) atsilie­
pimas; mutare p. persigalvoti; dantini ii tuo p.
pasakyk savo nuom onę, pasakyk, ką tü m a­
nai; ♦ a parer mio, a mio p. mano nuomone,
m ano manymu; essere dėl p. manyti; 2. (con­
sulto) patarimas; dietro p. (di qcn) (kieno) p a­
tarimu; sentire ii p. di uno specialista kreiptis į
specialistą, pasikonsultuoti su specialistu.
parėtĮ|e dkt m 1. siena (vidinė); p. divisoria p er­
tvara; ii quadro ė appeso alla p. paveikslas kaba
añt sienos; ♦ le ~ i domėstiche namai; 2. (parte
interna di un oggetto e sim.) sienelė; 3. (t.p. p.
rocciosa) statūs (kálno) šlaitas,
párgolo dkt v fa m vaikelis, vaikiükas, vaikütis.
pári nkt 1. bdv (uguate) lygus; vienodas; p. diritti
lygios teisės; le p. opportunitá m oterų ir vyrų
lygios galimybės; di p. valore lygiavertis agg:
non avere p. neturėti sáu lygių; essere p. (a qc)
prilygti (kam ), būti lygiam; ora siamop. (con i
conti) mes dabar atsiskaitę; (siamo in parita)
rezultatas dabar lygus; ♦ di p. passo koja
kójon; saltare a pié p. šokti iš vietos; fig (qcs)
visiškai (ką) praleisti; vincere a p. mérito p a­
sidalinti pirma vieta; 2. bdv (di superficie e
sim .) lygus; 3. bdv (di numero) lyginis, porinis:
giorno p. porinė diena; sport 1 p. vienas vie­
nas; ♦ p. e patta lygiu rezultatū; fare p. e di-
spari lažintis (atspėjant, ar skaičius bus lyginis
ar nelyginis); 4 .p iv lygiai; lygiomis; la partita ė
finita p. rungtynės baigėsi lygiomis; ♦ p. p.
žodis į žodį; 5. dkt v/m lygus žmogūs (teisių.
padėties ir pan. atžvilgiu); ♦ senza p. neprilygs­
tamas agg; trattare da p. a p. elgtis kaip lygus
su lygiu; 6. dkt v sport (pareggio) lygiosios pi:
1. dkt v (parita): ♦ alla p. lygiomis; lygiai toks
/ taip p at;fin pariteto pagrindais; pagal nomi­
nalą; ai p. (di qc) taip (/ toks) pat, kaip (kas):
in p. lygiai; com m subalansuotas agg; ragazza
alla p. „au pair“mergina; mėttersi in p. pasivyti:
(col lavoro) atidirbti; si ė comportato da par(i)
šuo pasielgė kaip jám pridera,
paria dkt v/m nkt parijas (irprk).
parificare vksm (-n -) 1. (rendere pati) sulyginti.
461
suvienodinti; 2. (riconoscere ugualmente vali­
do) pripažinti.
parificát|¡o, -a bdv. scuola ~ a (šalyje) pripažinta
mokykla.
parigino, -a 1. bdv Paryžiaus; paryžiečių; paryžie-
tiškas; iš Paryžiaus; 2. dkt v/m paryžietis -ė.
paritá dkt m nkt 1. lygybė; vienodūmas; p. di di-
ritti lygios teisės pi, teisių lygybė; p. di tratta-
mento vienodas vertinimas; a p. di prezzo ta
pačia kaina; 2.fin (t.p. p. monetaria) paritetas;
3. sport (t.p. risultato di p.) lygiosios pi.
parlamentare 1 1. bdv parlameñtinis; (delparla­
mento) parlam ento; immunitá p. parlam eñto
nario neliečiamumas; repúbblica p. parlameñ-
tinė respublika; 2. dkt v/m parlam entaras -ė,
parlam eñto narys -e.
parlamentare II vksm [A] (-m ėn-) derėtis, vėsti
derybas.
parlamento dkt v 1. parlam eñtas; ii P. europeo
E uropos parlam eñtas; candidato ai p. kandi­
datas į deputatus; 2. (Vedificio) parlam eñto
rūm ai pi.
parlantína dkt m fam šnekumas; plepūmas; ♦
avere la p. sciolta mokėti gražbyliauti.
parl|(áre vksm [A] 1. kalbėti, šnekėti; p. in dia-
letto (in lituano, con accento italiano) kalbėti
lietuviškai (tarmiškai, su itališku akcentu); p.
ai telefono (nei sonno) kalbėti telefonu (per
miegus);/?, apertamente (a bassa voce, a lungo,
con ii naso, con scioltezza, sul šerio) kalbėti
atvirai (tyliai, ilgai, pro nosį, laisvai, rimtai);
p. bene (di qcn) gerai atsiliepti (apie ką); non
ne ho mai sentito p. neteko apie tai girdėti; fig
ifatti ~ ano chiaro faktai aiškiai kalba / byloja;
♦ p. a vánvera aušinti burną; bada a come ~*7
žiūrėk, ką kalbi!; senti chi ~ a ! kas prakalbo!,
kas šneka!; ąuesto ė p.! čia kita kalba!; gerai
pasakyta!; 2. (conversare) kalbėti(s), pasikal­
bėti; šnekėtis; šnekučiuotis; p. di lavoro (di
política) kalbėti apie darbą (apie politiką); di
che gli hai ~ato? apie ką su juo kalbėjai(si)?;
♦ far p. di sé atkreipti į save (visų) dėmesį; p.
dėlpiii e dėl meno kalbėti apie šį bei tą; p. diet-
ro le spalle kalbėti už akių; non me ne p.! gali
nepasakoti!; non se ne ~ a nemmeno! nė kal­
bos / šnekos (nėra)!; non ne ~ iam opiii pam ir­
škime; 3. (discutere di qcs) (ap)svarstyti (ką);
kalbėti (apie ką); p. del da farsi svarstyti, ką
daryti; hai giá ~ a to al / col direttore delleferie?
jaū pakalbėjai sū direktorium i dėl atostogų?;
4. (tenere un discorso) kalbėti; (pa)sakyti pra­
kalbą / kalbą; tarti žodį; p. di ecología agli stu-
denti kalbėti studeñtam s apie ekologiją; ♦ p. a
parola
bráccio kalbėti ekspromtu; 5. (sparlare) ap­
kalbėti, apšnekėti; plepėti; 6. (esprimersi non
a parole) bendrauti; p. a gesti bendrauti / su-
siródyti gestais; 7. (rivelare, confessare) prasi­
tarti; kalbėti; 8. (di giornali e sim.) (pa)rašyti;
9. kaip tr kalbėti, šnekėti; p. U lituano kalbėti
lietuviškai; p. un italiano perfetto tobulai šne­
kėti itališkai; ♦ p. arabo / turco nesuprañtam ai
kalbėti; kalbėti paūkščių kalba; 10. kaip dkt v
(parlata) šnekta; (modo di parlare) kalbėsena;
11. kaip dkt v: ♦ si fa un gran p. daūg kalbama,
visi šnėka.
►parlársi sngr kalbėti(s), šnekėti(s).
parlata dkt m šnekta; kalbėsena,
parlat¡|o, -a bdv. la lingua ~ a , kaip dkt v ii p.
(comune) šnekamoji kalba; (non scritta) saky­
tinė kalba.
parlatorio dkt v priimamasis (pvz. kur kaliniai
susitinka su svečiais).
parlottáre vksm [A] (-h)t-) šnabždėti(s).
parmigiáno, -a 1. bdv Parmos; iš Parmos; par-
miėčių; 2. dkt v/m parmiėtis; 3. dkt v (dialetto)
Parmos tarmė; 4. dkt v (t.p. p.-reggiano) parmi-
džanas.
parodia dkt m parodija (irprk).
parodiare vksm (-ra-) parodijuoti,
panti! a dkt m 1. žodis;p. dialettale tarminis žo­
dis; p. straniera kitos kalbos žodis; gioco di ~ e
žodžių žaismas; giro di ~ e užuolanka; espri-
mere a ~ e išreikšti žodžiais; rivdlgere la p. (a
qc) kreiptis (į ką), (už)kalbinti (ką); spezzare
una p. (andaré a capo) perkelti žodį; non trovo
le ~ e, šono senza ~ e, non ho ~ e, non ei šono
~ e (mán) trūksta žodžių; ♦ p. per p. žodis
žodin / į žodį; pažodžiui; una buona p. žodelis,
geras žodis; p. chiave raktažodis: crociate
kryžiažodis sg; ~ e grosse užgaūlūs žodžiai; p.
mágica burtažodis; p. d ’onore garbės žodis; p.
d ’órdine slaptažodis; ~ e d ’oro, p. sante auk­
siniai žodžiai; di poche ~ e nekalbūs agg; in
altre ~ e kitais žodžiais, kitaip tariant; in ~ e
povere trum pai drūtai; nei vero senso della p.
tikrąja (to) žodžio prasmė; mangiarsi le ~ e
nukąsti žodžius; passare p. perduoti; scambia-
re due ~ e pasišnekėti; togliere (a qc) la p. di
bocca tą patį (prieš kitą) pasakyti; venire a ~ e
susigiñcyti;nonunap. (aqc)\ n ím á iio (k a m )\;
ė una p.! leñgva pasakyti!; 2. (espressione dėl
pensiero) žodis; liberta di p. žodžio laisvė; chié-
dere la p. prašyti žodžio; darė (togliere) la p.
duoti / suteikti (atimti) žodį; prendere la p.
kalbėti; prabilti; ♦ la p. di Dio Dievo žodis;
3. (facoltá di parlare) žadas; kalba; žodis; ii
parolàccia
dono délia p. kalbos dovana; ♦ restare senza
~ e likti bè žado; netekti žado; 4. (promessa,
t.p. la p. data) (duotas) žodis; darė la p. duoti
žodį; mantenere ta p. (iš)tesėti žodį; laikytis
žodžio; venir meno alla p. data, rimangiarsi la
p. (su)laužyti (duotą) žodį; ti do ta mia p.
duodu savo žodį; ♦ ėssere di p. tesėti savo
žodį; ėssere in p. tartis, derėtis; fidarsi sulla p.
kliautis žodžiu; prendere (qcn) in p. laukti
(kieno) žodžio ištesėjimo; (fidarsi) patikėti
(kuo); S.: dgs ~ e (in contrapposizione a fatti)
kalbos; basta con le ~ e! užteks kalbų \;passare
daile ~ e ai fatti nuo žodžių eiti prie veiksmų.
paro!àc||cia dkt m keiksmažodis; necenzūrinis
žodis; dire (le) ~ c e vartoti keiksmažodžių;
keiktis.
parolière dkt v (dainos / dainų) žodžių kūrėjas,
parotite dkt m med parotitas, paausinės liaukos
uždegimas,
parquet [par'ke, par'ke] dkt v nkt parketas,
parricida dkt v/m tėvažudys -ė.
parrôcchia dkt m 1. parapija; 2. (la comunità)
parapijiečių bendruom enė, parapijiečiai pi.
parrocchiàle bdv parapinis; parapijos,
parrocchiàno, -a dkt v/m parapijietis -ė.
párroco dkt v klebonas.
parrùcca dkt m perukas; méttersi una p. užsidėti
peruką.
parrucchiére, -a 1. dkt v/m kirpėjas -a (ppr. m o­
terų); p. per signora m oterų kirpėjas; 2. dkt v
(ii salone) kirpykla,
parrucchino dkt v tupėtas (perukas plikei dengti).
parsimonia dkt m taupumas; con p. taūpiai.
parsimonioso, -a bdv taupūs.
pàrt|[e dkt m 1. dalis -iės; un romanzo in tre
trijų dalių romanas; le ~ i dėl corpo kūno dalys;
una p. di noi kai kurie iš musų, dalis musų; p. partecipáre vksm (-té-) 1. intr [A] (a qcs) daly­
integrante neatskiriam a dalis; la maggior p.
didžioji dalis; dauguma; la prima p. del mese
mėnesio pradžia; pirmoji mėnesio pusė; la p.
anteriore priekis, priekinė dalis; la p. superiore
viršūs, viršutinė dalis; in ~ i uguali lygiomis
dalimis, pó lygiai; gram le ~ i del discorso kal­
bos dalys; ♦ in p. iš dalies, dalinai; fare p. (di
qcs) priklausyti (kam); būti (ko) nariu; fare le
~ j dalyti, dalinti; méttere a p. pranešti; infor­
muoti; prendere p. (a qcs) dalyvauti (kame);
2. (lato, verso, direzione) pusė; (flanco) šonas;
dgs ~ i vietos pi; (regione) kraštas; da qualche
p. kur nors; kažkur; (qui e là) kai kur; da nes-
suna p. niekur; dall’altra p. (di qcs) kitapus
(ko), anapus; (dall'altro lato) iš kitos pusės; da partecipazióne dkt m 1. (a qcs) dalyvavimas
ąueste ~ i čia; šiose vietose; da tutte le ~ i iš
462
visų pusių; (dovunque) visur; da / per p. di ma­
dre iš motinos pūsės; lei ė di ąueste ~ i? ar jūs
vietinis?; ♦ a p. atskirai; atskiras agg; (eccetto
qc) be (ko): una lista a p. atskiras sąrašas; a p.
tutto galų gale; da p. (in disparte) atskirai; da p.
a p. kiaurai; d ’altra p. kita / añtra vertus; da
una p. ... dall’altra iš vienos pūsės... iš kitos
pusės; viena vertus... añtra vertus; daile ~ i (di
qcs) netoli (ko); ties (kuo); farsi da p. pasi­
traukti (ir prk); méttere da p. atidėti (į šalį);
kaip jngt a p. (U fatto) che neskaitant, kad;
3. (ruolo) vaidmuo (irprk); recitare la p. / nella
p. (di qc) atlikti (kieno) vaidmenį, (su)vaidinti
(ką); ognuno devefare la sua p. kiekvienas pri­
valo atlikti savo darbą; 4. (partito) šalis -iės:
pūsė; le ~ i in guerra kariaujančios šalys; ♦ le
~ i sociali darbuotojai ir darbdaviai; sociali­
niai partneriai; da p. di qcn (mia), per p. mia iš
mano pūsės; dėl manęs; aš pats; salutala da p.
mia perduok jái nuo manęs linkėjimų; di p.
šališkas agg; senza arte nė p. nei į tvorą nei Į
mietą; passare dalia p. dėl torto tapti netei­
siam; prendere le ~ i (di qcn) stoti (u i ką); sta­
re dalla p. (di qcn) palaikyti (ką); non ė carino
da p. tua negražū iš tavo pusės; 5. dir šalis -iės;
la p. attrice ieškovas; la p. avversa atsakovas,
priešingoji šalis; la p. interessata suinteresuo­
toji šalis; suinteresuotas asmuo; le ~ i in causa
besibylinėjančios šalys; le ~ i di un contratto, le
~ i contraenti sutarties šalys; non di p. nepri-
klaūsomas agg; costituirsi p. civile pareikšti
civilinį ieškinį; ėssere p. in causa bylinėtis:
6. mus partija; (voce) balsas; 7. kaip prv: p. ...
p. iš dalies... iš dalies.
partecipant| e dkt v/m dalyvis -ė; i ~ i a / di un
concorso konkurso dalyviai,
vauti (kame); (unirsi) prisidėti (prie ko); p. a
una gitą (a un progetto, aU’attivita della classe,
alle Olimpiadi) dalyvauti išvykoje (projekte,
klasės veikloje, Olimpiadoje); p. a un crimine
(alle spese, alla costruzione di un ponte) pri­
sidėti prie nusikaltimo (prie išlaidų, statant
tiltą); p. ai dividendi dalyvauti paskirstant di­
videndus; 2. intr [A] fig (a qcs) dalytis (kuo).
dalintis; pasidalyti; p. alla gidia dalintis (su
kuo) džiaugsmu; p. al lutto (di qcn) užjaūsti
(ką) (kam mirus); 3. intr [A] fig (di qcs) turėti
(tam tikrų) (ko) bruožų; 4. tr (annunciare)
pranešti (apie ką); p. la nascita di un flglio
pranešti apiė vaiko gimimą,
(kame); (¡'unirsi) prisidėjimas (prie ko); la p .a
463
un concerto dalyvavimas koncerte; la p. a una
spesa prisidėjimas prie išlaidų; incoraggiare la
p. skatinti dalyvauti; econ p. agli utili (ai profit-
ti) pelno padalijimas; 2. fig dalijimasis jaus­
mais; (di un lutto) užuojauta; con /».jausmingai;
3. (annuncio) pranešim as;p. di nozze vedybinis
pranešimas, pranešimas apie vedybas; (invito)
pakvietimas f vestuvės; 4. econ pajus; (le azio-
ni) akcijos pi; quota di p. stojamasis pajus.
partėcipe bdv 1.: ėssere p. (di qcs) dalytis (kuo);
(essere complice) būti bendrininku; 2.: rendere
p. (qcn di qcs) pranešti (kam apie ką).
parteggiare vksm (-tėg-) (per qc) palaikyti (ką,
kieno pusę).
partenopėo, -a bdv Neapolio, neapoliečių,
partenz l a dkt m 1. išvykimas; išvažiavimas; ii
giorno delta p. išvykimas diena; anticipare la p.
išvykti ankščiau; ♦ dgs le ~ e (alVaeroporto)
išvykimo salė; ėssere in p. (ruoštis) išvykti;
2. (inizio) pradžia; punto di p. pradinis / išeities
taškas; ♦ in p. (dalUinizio) (iš pat) pradžių; di
p. pradinis agg; 3. (messa in moto) paleidimas;
4. sport startas; linea di p. starto linija; /«/«; p.
pirmalaikis startas.
parterre [par'ter] dkt v nkt parteris,
particėlla dkt m l.fis dalelė; 2. gram dalelytė,
particina dkt m (cameo) epizodinis vaidmuo,
participio dkt v gram dalyvis; p. presente attivo
esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvis,
particolare 1. bdv savitas; (specifico) tam tikras,
specifinis; (individuate) individualūs; asmeni­
nis; in ąuesto caso p. šiuo konkrečiū atveju;
♦ in (modo) p. ypač; 2. bdv (speciale) ypatin­
gas; nepaprastas; (inconsueto) neįprastas; un
fascino p. ypatingas žavesys; niente di p. nieko
ypatingo; con p. difficolta ypač sunkiai; 3. dkt v
(dettaglio) detalė, smūlkmena.
particolareggiato, -a bdv detalūs, išsamūs; deta-
lizūotas.
particolarismo dkt v partikuliarizmas,
particolarita dkt m 1. ypatybė; (proprieta) savy­
bė; 2. (specificita) savitūmas; ypatingūmas.
particolarmėnte prv 1. (soprattutto) ypač; ypat­
ingai; mi ricordo p. di te ypač tave prisimenu;
2. (in modo speciale) ypatingai; (molto) nepa­
prastai; itin; un fdm p. interessante nepapra­
stai įdomūs filmas; p. significativo ypatingos
reikšmes.
partigiano, -a 1. dkt v/m partizanas -ė; 2. dkt v/n i
fig (sostenitore) šalininkas -ė; 3. bdv (dei par-
tigani) partizanų; partizaninis.
part||ire vksm 1. išvykti, vykti; išvažiuoti; (in ae-
reo) išskristi; (a cavallo) išjoti; (in nave e sim .)
parto
išplaukti; p. per Katinas (per ii mare) išvykti [
Kauną (prie juros); p. da Roma išvykti iš
Romos; p. per un viaggio leistis į kelionę, iš­
keliauti; p. in missione išvykti sū užduotimi; e
~ ito un colpo netyčia iššovė; da chi ė ~ ita
l ’idea? kam pirmam kilo ši mintis?;/?# l ’ordine
e ~ ito dall’alto įsakymas atėjo iš aukščiau; fig
~ / da un assunto sbagliato tavo pradinis tei­
ginys klaidingas; ♦ p. per le armi, p. (per) ii
militare, p. soldato išeiti į kariuom enę; kaip
jst sport ~ iti\ prasidėjo! (rungtynės ir pan.);
2. (mettersi in moto) užsivesti; 3. (avere inizio)
prasidėti; gauti (/ turėti) pradžią; ii sentiero
~ e dalgiardino takas prasideda nuo sodo:]ar
p. (dar inizio a qc) dūoti (kam ) pradžią; inici­
juoti (ką); 4. (darė inizio, cominciare) pradėti;
♦ a p. (da qc) pradedant (nuo ko); nuo (ko);
S.fam (guastarsi) (nu)lužti; sugesti; 6. fam (per
l ’alcol) apsinešti; (perdere i sensi) išsijūngti; 7.
fam (innamorarsi) pam esti galvą; 8. fa m (darė
i numeri) iš proto išsikraustyti; nusišnekėti.
partita dkt m 1. rungtynės pi; mačas; p. di calcio
fūtbolo rungtynės; una p. a carte kortų lošimas;
una p. a scacchi šachmatų partija; giocare una
p. (su)žaisti rungtynės; pažaisti (kuo); palošti;
♦ darė p. vintą (a qcn) nusileisti (kam); pasi-
dūoti; 2. (di merei) partija; una p. di calzature
avalynės partija; 3. comm, econ: p. doppia
dvejybinė buhalterija; p. IVA PVM mokėtojo
kodas; 4. mus partita.
partitivo, -a bdv: gram articolo p. partityvinis /
dalies artikelis,
partito dkt v 1. partija; p. comunista komunistų
partija; p. di governo (di opposizione) valdan­
čioji (opozicinė) partija; congresso di p. p ar­
tijos suvažiavimas; 2. (decisione) sprendimas;
♦ per p. preso iš anksto nusistačius; mėttere la
testą a p. ateiti į protą; susitupėti fam ; 3.: ♦ a
mal p. apgailėtinos būklės; ridurre a mal p.
(picchiare) sumūšti; ridursi a mal p. nuskursti;
sublogti; 4.: ♦ ėssere un buon p. būti gera pora
(tuokiantis).
partitoerazia dkt m polit „partijų valdžia“ (poli­
tinės sistemos degeneracija, kai šalį faktiškai
valdo stiprios partijos, o ne vyriausybė).
partitūra dkt m mus partitūra,
partizione dkt m in f 1. (disko) skaidinys; 2. (ii
dividere) (su)skaidymas.
partner dkt v/m nkt partneris -ė.
partnership ['partnerjip] dkt m nkt partnerystė,
parto dkt v 1. gimdymas; sala p. gimdykla; le
ddglie / i dolori dėl p. sąrėmiai; ♦ p. cesareo ce­
zario pjūvis; 2. fig padarinys.
p a rto rire
partorire vksm (-isc-) 1. (pa)gimdyti; 2. (di ani-
mali) atsivesti,
part time [part taim] 1. dkt v nkt darbas nė visū
etatu / nė visa darbo diena; 2. bdv nkt nė visū
etatu, ne visa darbo diena,
party [’parti] dkt v nkt balius; pobūvis, vakarėlis,
parziále bdv 1. dalinis; nė visas; dati nega­
lutiniai duomenys; astr eclissi p. dalinis saulės
užtemimas; sport fa m (risultato) p. pirmojo
kėlinio rezultatas; 2. (di parte) šališkas,
parzialitá dkt m nkt šališkūmas.
parziaiménte piv 1. (in parte) iš dalies; un’atti-
vitá p. illegale pusiaū legalūs verslas; latte p.
scremato pūsriebis pienas; ėssere p. d ’accordo
sutikti iš dalies; 2. (in modo parziale) šališkai,
pasciūto, -a bdv rubuilis; įmitęs; (solo di anima Ii)
nupenėtas.
pascoláre vksm (pá-) 1. tr ganyti; 2. intr [A] ga­
nytis.
páscolo dkt v 1. ganykla; 2. (l’azione) ganymas.
Pásqua dkt m Velykos pi; ♦ uovo di P. velykinis
kiaušinis (šokoladinis); kaip jst buona P.! su
(Šv.) Velykomis!
pasquétta dkt m fa m antroji Velykų diena,
pasquále bdv velykinis; Velykų,
passábile bdv pakeūčiamas, pusėtinas,
passággio dkt v 1. (transito) perėjimas (ir prk),
ėjimas; (di lato) (pra)ėjimas; (con un mezzo di
trasporto) pervažiavimas; (in volo) pėrskridi-
mas; (traffico) judėjimas; ii p. di una cometa
kometos (pra)skriejimas; ♦ dip. pakeleivingas
agg; ėssere di p. važiuoti pakeliui; trum pai (kur
nors) (pa)buti; 2. (trasferimento) perkėlimas;
(cessione) perdavimas; perleidimas; esame di
p. keliamasis egzaminas; dir p. di proprietá
turto (nuosavybės) perdavimas; 3. (luogo di
transito) perėja; pervaža; (accesso) įėjimas;
(strada) kėlias;p. a livello pervaža;p. pedonale,
p. zebrato pėsčiųjų perėja; ostruire ii p. stovėti
skersai kelio; neduoti pereiti; 4. (viaggio) ke­
lionė, reisas; ♦ darė un p. (a ącn) pavėžėti
(ką), pavežti; 5. (brano) ištrauka; 6. (messa in
onda) perdavimas [ eterį; transliacija; 7. fis:
p. di stato būsenos kitimas; 8. mus pasažas;
9. sport (della palla) perdavimas,
passamontagna dkt v nkt slidininko kaukė,
passánte 1. dkt v/m praeivis -ė; 2. dkt v (per una
cintura) kilpa (diržui); 3.: dkt v p. ferroviario
miesto geležinkelis; 4. dkt v sport smūgis pro
šoną (varžovui priėjus arti tinklo), aplenkia­
masis smūgis,
passapórt |o dkt v pasas; controllo dei ~ i pasų
kontrolė; rilasciare ii p. išduoti pasą; rinno-
464
vare Up. pratęsti paso galiojimo laiką; ii mio p.
ė scaduto mano pasas nebegalioja.
pass| áre vksm 1. intr [E] (in mezzo) pereiti (ir
prk), eiti; (difianco) praeiti; (in volo) praskri­
sti; (in treno, macchina) pervažiuoti, važiuoti;
pravažiuoti; (in acqua) praplaukti; (scorrere)
tekėti; pratekėti; (penetrare) skverbtis, pra­
siskverbti; (poter passare) (pra)lįsti; p. oltre
(pra)eiti pro šalį;p. aforza brautis, prasibrauti;
p. ii confine pereiti / kirsti sieną; p. attraverso i
campi eiti per laukus; lasciare p. praleisti (ir
prk); l’áutobus ė gia ~ ato autobusas jaū (pra)-
va/iavo: ii fiume ~ a per ii villaggio upė teka
per kaimą; la luce ~ a daile fessure pro plyšius
skverbiasi šviesa; l’armádio non ~ a dalla porta
spinta nelenda pro duris; mi faccia p. prašaū
praleisti; fig p. davanti (a qcn) praleñkti; ♦ p.
sopra (a qcs) atleisti (ką); nekreipti dėmesio
(į ką); p. di moda išeiti iš madós; p. per la testa
šauti į galvą; per ąuesta voltą ~ i šiam kartui
tebūnie; dėvi / dovrai p. sul mio corpo tik per
mano lavoną; ei šono ~ a to anch’io! m án irgi
taip buvo!; 2. intr [E] (spostarsi e sim.) pereiti
(ir prk), eiti; persikelti; p. in salotto pereiti i
svetainę; p. alVuniversita pereiti / įstoti į uni­
versitetą; p. al secondo turno patekti į aūtrąjį
tūrą; dir p. in giudicato įsiteisėti; fig p. all’op-
posizione pereiti į opoziciją; fig l’azienda ė
~ ata ai figlio įmonė atiteko sunui; ♦ p. ad al-
tro (pa)keisti temą; p. all’attacco pereiti į puo­
limą; p. di bocca in bocca sklisti iš lupų į lupas:
p. da un estremo aU’altro pulti iš vienos kraš-
tutinybės į kitą; p. inosservato praeiti nepa­
stebėtam (irprk);p. di mente iškristi iš galvos:
p. daile parole ai fatti nuo žodžių eiti prie
veiksmų; p. alla stdria įeiti į istoriją; 3. intr [E]
(fare un salto) užeiti; užsūkti; ~ero da te verso
le due užsūksiu pas tave apie afitrą; 4. intr [E]
(trascorreré) praeiti, eiti; pereiti; prasliñkti:
l ’inverno ė ~ ato žiema praėjo; in campagna ii
tempo non ~ a mai kaime laikas sleñka vėžlio
greičiū; šono ~ a ti quindici anni da ąuando...
penkiolika mėtų praėjo nuo tada, kai...; ♦ kaip
dkt v col p. dėl tempo laikui bėgant, ilgainiui:
5. intr [E] (cessare) praeiti; pereiti; la pidggia
~ era presto greit pėreis lietūs; mi ė ~ ata la
vóglia mán praėjo noras; la medicina fa p. ii
mal di testa nuo vaistų praeina galvos skaūs-
mas; 6. intr [E] (essere considerato) būti laiko­
mam (kuo);farsip. (perqc) dėtis (kuo); 7. intr
[E] (di leggi) būti priimtam; 8. intr [A] (a cur­
te) pasuoti; 9. kaip prv: ♦ e ~ a sū kaupū; due
metri e ~ a virš dviejų metrų; 10. tr (superare )
465
pereiti (irprk); (di flanco) praeiti (pro ką); (in
volo) praskristi; (in treno, macchina) prava­
žiuoti ((pro) ką); (in acqua) praplaukti; p. ii
confine kirsti / pereiti sieną; p. un fiume (in
barca) persikelti per upę; (a guado) perbristi
(per) ūpę; abbiamo ~ato ii benĮinaio pra­
važiavome degalinę; fig p. un esame išlaikyti
egzaminą; fig p. la revisione pereiti techninę
apžiūrą; fig ha ~ ato la ąuarantina jam per
keturiasdešimt (mėtų), peržengė ketvirtą de­
šimtį; * p. la misura, p. ii segno peržengti ribą;
11. tr (sorpassare) (pra)leñkti, apleñkti; 12. tr
(infilare) (į)kišti; (un filo) (į)vėrti; 13. tr (tra-
passare) perverti; 14. tr (colare e sim .) perkošti,
košti; (ai setaccio) sijoti; 15. tr (far scorrere)
braukti, perbraukti; braukyti; p. la cera sulpa­
vimento (iš)vaškūoti grindis; p. una mano sulla
fronte perbraukti kaktą ranka; p. iipėttine tra i
capelli braūkti šūkomis per plaukus; p. lo strác-
cio (pa)šlūostyti; (pa)pláuti; (pa)valyti; 16. tr
(fare avere) (pa)dūoti; perduoti; (trasferire)
perkelti; p. la palla perduoti kamuolį; p. la pa­
rola suteikti žodį; p. una prática agli archivi
perduoti bylą į archyvą; p. ii sale paduoti
druską; fam p. una malattia (a qcn) apkrėsti
(ką) liga; ♦ p. parola, p. la voce perduoti
(informaciją); ~ o e chiudo baigiu ryšį; 17. tr
(ai telefono) pakviesti (prie telefono); per­
duoti ragelį (kam); (metiere in comunicazio-
ne) sujūngti; mi ~ i ii direttore sujunkite su
direktoriumi; 18. tr (trascorreré) (pra)léisti; p.
le fėrie leisti atostogas, atostogauti; p. la notte
nakvoti, pernakvoti; p. un’ora in piedi
prastovėti valandą; p. ii tempo leisti laiką; 19.
tr{provare, subirę) išgyventi; (iš)-kėsti, pakęsti;
p. dei guai turėti bėdų; ne ha ~ e tante jám
teko daūg išgyventi; ąuante rne ne fai p.! gyvas
vargas sū tavimi!; 20. tr (ridurre a poltiglia ver-
dure e sim. ) trinti, pertrinti; 21. tr (far rosola-
re) paskrūdinti; 22.: ♦ p. ai voti patelkti bal­
suoti; 23.: ♦ p. in rassegna apžvelgti.
►passarla ivdž: ♦ p. liscia išsisukti.
►p a ssá rsd a ivdž: ♦ p. bene gerai gyventi; p.
malė blogai gyventi.
►passársi sngr 1. (l’un l ’altro) perduoti (vie­
nas kitam); 2.: p. la mano tra i capelli (pa)-
braūkti (sau) ranka (per) plaukus.
passatém po dkt v laisvalaikio pomėgis; (svago)
pramoga; (hobby) hobis.
passát||o, -a 1. dkt v praeitis -iės femm; un glo­
rioso p. didinga praeitis; ♦ in p. seniaū; kaž­
kada; praeityje; 2. gram būtasis laikas; p. pros-
simo = būtasis kartinis laikas; p. remoto =
passivo
tolimasis būtasis kartinis laikas; 3. (di verdura
e sim.) tyrelė, tyrė; piurė; p. di spinaci trinti
špinatai pi; 4. bdv, dlv praeitas; praėjęs; p. di
moda nebemadingas, išėjęs iš mados; l’estate
~ a praėjusią / praeitą / pereitą vasarą; legene-
razioni ~ e praeities kartos; šono le nove ~ e
jaū pó devynių; gram participio p. būtojo laiko
d aleis.
passaverdūre dkt m daržovių trintūvas.
passeggéro 1, -a bdv laikinas; greit praeinantis;
(di breve durata) trumpalaikis.
passeggér||o II, -a dkt v/m keleivis -ė; kaip bdv
dgs treno ~ i keleivinis traukinys,
passeggiáre vksm (-sėg-) pa(si)vaikščioti.
passeggiáta dkt m 1. pasivaikščiojimas;/are una
p. (eiti) pasivaikščioti; ♦ non sará una p. tai nė
juokas; leñgva nebus; 2. (viale e sim.) prom e­
nada; pasivaikščiojimo vieta,
passeggino dkt v vaikiškas vežimėlis,
passėggio dkt v (pasi)vaikščiojimas.
passe-partout [paspartú] dkt v visraktis,
pássera dkt m zool: p. di mare plekšnė,
passerélla dkt m 1. lieptas; (a scaletta) trapas;
(di imbarco, sbarco su aerei) keleivių įlaipini-
mo ir išlaipinimo tiltelis / galerija; 2. (persfila-
te di moda) pakyla (madoms demonstruoti);
3. fig (parata) paradas,
pássero dkt v zool žvirblis,
passihil |e hdv:p. di cambiamenti galintis keistis;
p. di multa baūdžiamas; p. di tassazione apm o­
kestinamas, kurį galima apmokestinti; i bi-
glietti šono ~ i di aumento bilietai gali (pa)-
brángti.
passionále bdv 1. aistringas; temperam entingas;
2.: dramma p. aistrų drama.
passiónj|eíi/:f m 1. (perqcs) aistra (kam); (fervo­
re) užsidegimas; p. per ii calcio aistra futbolui;
la p. delgioco azartas; p. política aistra politikai;
politinės aistros pi; con p. aistringai; darė sfogo
alle ~ i duoti valią aistroms; la bici ė sempr sta­
ta la mia p. dviratis visada buvo mano aistra;
♦ per p. savo malonumui; 2. (brama) geidulys;
aistra; 3. rel (Kristaus) kančia, pasija; 4. mus
pasija.
passivitá dkt m pasyvūmas; neveiklūmas.
passiv||o, -a 1. bdv pasyvūs; (inattivo) neveik­
lūs; resistenza ~ a pasyvūs pasipriešinimas; un
ruolop. pasyvūs vaidmuo; ♦ fumo p. pasyvus(is)
rūkymas; 2. bdv econ pasyvūs; nuostolingas;
3. bdv gram neveikiamosios rūšies; 4. dkt v
econ, com m pasyvas; deficitas; in p. pasyvūs
agg; un’aiienda in p. nuostolingai dirbanti į-
monė; chiudere ii trimestre in p. nuostolingai
pásso I 466

baigti ketvirtį; 5. dkt v gram neveikiamoji rūšis la p. minkyti (iškočioti) tešlą; ♦ avere le mani
-ies, p a s ta s . in p. būti įsivėlusiam; (avere influenza) būti
pássj|o I dkt v 1. žifigsnis (irprk); un p. irt avanti įtakingam; 2. (t.p. p. alimentare) m akaronai
(indietro) žifigsnis į priekį (atgal); a grandi ~ i pi; p. in brodo sultinys su makaronais; p. ai
dideliais žifigsniais; cort p. strascicato velkamu sugo m akaronai su pom idorų padažu; buttare
žingsniu:/««' un p. žefigti (žingsnį); muóvere i la p. įbefti m akaronus į puodą (verdant vande­
prim i ~ i žefigti pirmuosius žingsnius (irprk); niui); fare / cucinare la p. virti makaronus; ♦ p.
restare indietro di ąualche p. atsilikti keliais all’ūovo m akaronai iš tešlos su kiaušiniais:
žifigsniais; fig sentire dei ~ i girdėti žingsnius; 3. (piecolo dolce e sim.) pyragaitis, pyragėlis:
fig tra odio e amore c’ė un p. tarp neapykantos bandelė; 4. (prodotto molle) pasta; masė; p.
ir meilės vienas žifigsnis; fig la strada era larga dentifricia dantų pasta; p. d ’acciughe ančiūviu
dieci ~ i kėlias buvo dešimties žifigsnių platu­ paštetas; formaggio a p. dura (molle) kietasis
mo; ♦ p. p. žifigsnis pó žifigsnio; ad ogni p. (minkštasis) sūris; 5. fig: della stessa p. to pa­
kiekviename žifigsnyje; a un p., a due ~ i, a ties molio; vediamo di che p. šono fatti pažiū­
pochi ~ i už kampo; ėssere a un p. (da qcs) būti rėkime iš kokio molio jiė drėbti; 6.: ♦ p. d ’uo­
per žifigsnį (nuo ko);fare ii p. piu lungo della mo geros širdies žmogus,
gamba apžioti daugiau nei galima praryti;/«re pastasciūtta dkt m makaronai pi (ppr. kaip patie­
da gigante greitai progresuoti; fare due / kalas).
quattro ~ i pasivaikščioti;/are un p. avanti / dei pasteggiare vksm [A] (-isc-) mėgautis valgiu,
~ i avanti žefigti į priekį; padaryti pažangą; pastello 1. dkt v (colore, opera e sim.) pastelė; a
fare un p. indietro / dei ~ t indietro žefigti atgal; p. tapytas agg pastelė; pastelinis agg; 2. bdv nkt
segnare ii p. trypčioti vietoje; seguire i ~ i (di pastelinis.
ącn) eiti / sekti (kieno) pėdomis; tornare sui pasticca dkt m tabletė; (pastiglia) pastilė.
propri ~ i grįžti atgal; fig fare dei ~ i avanti pasticcėre, -a dkt v / m > pasticciėre.
pasistūmėti į priekį; daryti pažangą; 2. (anda- pasticceria dkt m 1. (negozio) cukrainė; kondi­
tura) eisena; žifigsnis; tempas; p. cadenzato terija, konditerijos parduotuvė; 2. (come tec-
ritminga eisena; affrettare / allungare ii p. pa­ nica e arte) konditerija,
spartinti žifigsnį; ♦ di pari p. koja į koją; di pasticciare vksm 1. (su)kufpti; šiaip taip (pa)da-
questo p. jéi ir toliaū taip bus; a p. di lumaca ryti; 2. (sporcare) (nu)teplioti; (nu)terlioti.
sraigės žingsniu; a p. d ’uomo labai lėtai (pės­ pasticciėr||e, -a dkt v/m konditėrininkas -ė; kaip
čiojo tempu); mėttersi ai p. coi tempi m odernėti; bdv crema ~ a konditerinis kremas,
suaktualinti savo požiūrį; tenere ii p. eiti į koją; pasticcino dkt v pyragaitis; keksas,
neatsilikti; e via di questo p. ir taip toliaū; pasticl cio dkt v l.gastr apkepas; 2. fig (cosa ma,
3. (andatura dėl cavallo) žifiginė; 4. (t.p. p. di fatta) jovalas (prastas darbas); (di un disegno \
danza) (šokio) žifigsnis, pa inv; 5. fig (atto, terlionė, teplionė; 3. fig (garbuglio) painiava:
mossa) žifigsnis; un p. decisivo (az,zardato, ri- (guaio) bėda; combinare un p. košę užvirti; fi-
schioso) lemiamas (neapgalvotas, rizikingas) nire / cacciarsi / mėttersi in un p. / nei ~ c i pa­
žifigsnis; un p. verso la pace žifigsnis į taiką; kliūti į painiavą / bėdą.
fare un p. falso žefigti klaidingą žifigsnį; ♦ fare pasticcione, -a dkt v/m atgrubnagis -ė.
U gran p. ryžtis svarbiam žifigsniui (ppr. vesti); pastiflcio dkt v 1. m akaronų gamykla / fabrikas:
6. (brano) ištrauka; un p. dėl Vangelo Evange­ 2. (negozio) makaronų parduotuvė,
lijos ištrauka; 7. tecn žifigsnis. pastiglia dkt m 1. tabletė; (pillola) piliulė; 2. (no>:
pásso II dkt v 1. (passaggio) kėlias; cédere ii p. medicinale) pastilė; 3.: tecn p. (dei freni) stab­
duoti kėlią (irprk); ♦ p. carráio įvažiavimas (į džių trinkelė,
privačią valdžią, į kiemą ir pan., kurį draudžia­ pastina dkt m smulkūs m akaronai pi; p. in brodo
ma užstatyti); 2. (valico) (kalnų) perėja; 3.: uc- sultinys sū makaronais.
cello di p. paūkštis keliaunifikas. pastj|o dkt v valgymas; valgis; (pietanze) valgia:
pásso III, -a bdv: uva p. razinos pi. pi;p. serale vakarienė; dopo i ~ i po valgio; pri­
password dkt m in f (parola d ’accesso) slaptažod­ ma dei ~ i prieš valgį; vino da p. stalo vynas.
is; digitare I immėttere / inserire la p. įvesti slap­ darė in p. sušerti; fare un p. abbondante sočia:
tažodį. pavalgyti; ♦ a ore ~ i pietų ar vakarienės m e­
pasta dkt m 1. tešla; p. frolla smėlinė tešla; p. tu; mangiare fuori p. valgyti po valgio (kitu.
sfoglia sluoksniuota tešla; impastare (sténdere) negu Įprasta, laiku); užkąsti kai išeina; saltare
467 patrocinio

il p. nevalgyti; likti nevalgius; praleisti pietus apgailėtinas; una scusa ~ ca niekingas pasitei­
(/ vakarienę), sinimas; 3. dkt v (pathos) patetika, patosas,
pastóne dkt v jovalas. patibolo dkt v ešafotas; (forca) kartuvės pi; con-
pastorale 1. bdv piemenų; piemeniškas; 2. bdv dannare ai p. nuteisti pakarti,
fig rel kunigo; ganÿtojiskas; attività / azione p. patim énto dkt v kančia; kentėjimas,
sielovada; 3. lett, mus pastoralinis; 4. dkt m patina dkt m 1. apnaša; (strato) sluoksnis; una p.
(t.p. lėttera p.) (vyskupo) ganytojiškas Miškas; di fuliggine suodžių apnaša; ♦ la p. dėl tempo
S. dkt v (t.p. bastone p.) pastorâlas; 6. dkt m laiko žymės pi; 2. fig (nota) gaidelė; (tratto)
lett, mus pastoralė, bruožas; una p. di nostalgia nostalgijos / nos­
pastóre dkt v 1. piemuo; kerdžius; ♦ ii buort P. talgiška gaidelė; 3. tecn patina,
gerasis ganytojas; p. di artime sielų ganytojas; p atin át |o, -a bdv. carta ~ a kreidinis popierius;
2. fig (prete protestante) pastorius; 3. (t.p. carte rivista ~ a masinis žurnalas,
da p.) (šuo) aviganis; p. tedesco vokiečių avi­ patio dkt v pátijus (toks vidaus kiemas).
ganis. pat |ire vksm (-isc-) 1. tr kęsti; (iš)kentėti; p. dei
pastorèllo, -a dkt v/m piemenaitis -ė. danni patirti nuostolius; p. la fame kęsti alkį;
pastorizia dkt m avininkystė,
la pianta ~isce ii caldo augalas keftčia nuo
pastorizzàre vksm pasterizuoti, karščių; ♦ p. le pene dell’inferno eiti kryžiaus
pastorizzàto, -a bdv, dlv pasterizuotas,
keliūs; 2. intr [A] kentėti; kankintis; ~isce di
pastorizzazióne dkt m pasterizâcija; (il pastoriz-
insdnnia jį kankina / kam uoja nemiga; 3. intr
zare) pasterizavimas,
[A] (perąes) nukentėti (nuo ko).
pastoso, -a bdv 1. minkštas (kaip tešla); 2. fig so­
patito, -a 1. bdv išvargęs; sublogęs; 2. dkt v/m (di
drus.
qcs) (ko) fanatikas -ė.
pastràno dkt v žieminis paltas,
patología dkt m 1. med patologija; 2. (malattia)
patàcca dkt m 1. (oggetto falso) šlamštas (bever­
liga.
tis daiktas); 2. fam (macchia) (didelė) rieba­
patológico, -a bdv 1. med patologinis; patologi­
luota dėme.
jos; 2. fig patologiškas,
patát¡|a dkt m 1. bulvė; purė di ~ e bulvių košė;
p atria dkt m tėvynė; (luogo di nascita) gimtinė,
~ e fritte (lesse) keptos (virtos) bu\vės;frittella
gimtasis kraštas; l ’amore per la p. meilė tėvy­
di ~ e bulvinis blynas; pelare una p. lupti bulvę;
n e i;/į; la p. del calcio futbolo tėvynė,
naso a p. nosis kaip bulvė; ♦ p. bóllente „karšta
bulvė“ (keblus dalykas); ~ e novelle ankstyvo­ p atriarca (dgs -chi) dkt v patriarchas,
sios bulvės; sacco di ~ e pelų maišas (apie ne­ patriarcále bdv 1. patriarchalinis; 2. fig (austero,
rangų); spirito di p. nevykęs sąmojis; 2. fam (di tradizionale) patriarchališkas,
qcn) vėplys -ė. patriarcáto dkt v patriarchatas,
palatini a dkt m 1.: ~ e fritte skrudintos / gruz­ patrigno dkt v patėvis.
dintos bulvytės; (chips) bulvių traškučiai; 2.fam patrim oniále bdv turtinis; turto; imposta p., tas-
(vagina) putytė, sa p. turto mokestis,
pâté dkt v nkt paštetas. patrim onio dkt v 1. turtas; (proprieta) nuosavy­
patèlla dkt m zool mėlynoji lėkštelė (moliuskas). bė; ii p. di famiglia šeimos turtas; ♦ costare
patém a dkt v: p. (d’ànimo) nėrimas, un p. kainuoti didelius pinigus; 2. fig paveldas;
patente dkt m verslo liudijimas, patentas; p. (di p. artístico (rurale) meno (kaimo) paveldas;
guida) vairuotojo pažymėjimas; (la lieenza di 3.: biol p. genético genotipas,
guidare) (vairavimo) teisės pi; non avere la p. pátri Į| o, -a bdv 1.: ~ a potestá tėvų valdžia; 2. (del­
neturėti teisių, ta patria) tėvynės; amor p. meilė tėvynei,
pateréccio dkt v med landuonis -iės femm. patriota dkt v/m patriotas -ė.
paternalism o dkt v paternalizmas, patrióttico, -a bdv patriotiškas; patriotinis,
paternité dkt m 1. tėvystė; 2. fig autorystė; la p. patriottism o dkt v patriotizmas, patriotiškūmas.
di un attentato atsakomybė už išpuolį; non si patrizio, -a stor 1. dkt v patricijus; 2. bdv patrici­
conosce la p. del dipinto paveikslo tapytojas / jų; patriciáto.
autorius nežinomas, patrocinare vksm (-ei-) (pa)rėmti.
paterno, -a bdv 1. (delpadre) tėvo; 2. fig (da p a ­ patrocinio dkt v rėmimas; ii p. UE ES rem iam o­
dre) tėviškas; 3. (di parentela) iš tėvo pusės. ji veikla; sotto ii p. (di qe), con ii p. (kam) re­
patéti||co, -a 1. bdv patetiškas; 2. bdv (penoso) miant, esant (kam) rėmėjui.
patronato
patronato dkt v 1. fondas; (ente caritativo) labda­
ros įstaiga; 2. (tutela) globa; sotto il p. (di qcn)
rem iant (kam); (kieno) remiamas agg.
patronímico dkt v tėvavardis.
patrono, -a dkt 1. v/m globėjas -a; santo p. šven­
tasis globėjas; 2. v dir gynėjas,
pátta I dkt m lygiosios pi; (a scacchi, per stallo)
patas.
palta II dkt m (dei pantaloni) praskičpas.
patteggiamėnto dkt v dir susitarimai p i dėl baus­
mės sumažinimo (/ dėl pakaitinės bausmės)
baudžiamojoje byloje,
patteggiáre vksm (-tėg-) vesti derybas; (qcs) de­
rėtis (dėl ko); dir p. la pena susitarti dėl baus­
mės sumažinimo (/ dėl pakaitinės bausmės)
baudžiamojoje byloje,
pattinággio dkt v čiuožimas; p. artístico dailusis
čiuožimas; p. a rotelle riedėjimas; pista di p.
čiuožykla.
pattináre vksm [A] (pat-) čiuožti, čiužinėti; p. sul
ghiáccio čiuožti ledu.
pattinatóre, -trice dkt v/m čiuožėjas -a.
pallin o I dkt v I. tecn šliūžė; pavaža; 2.: da
ghiáccio pačiūžos; ~ i a rotelle riedučiai; anda­
ré sui ~ i a rotelle važinėtis riedučiais,
pattino II dkt v „patinas“ (tokia irklinė valtis dvi­
gubu korpusu).
\ihtt\\adkt v 1. paktas, sutartis -iėsfem m ; (accor-
do) susitarimas; p. di non aggressione nepuo­
limo sutartis; p. di stabilitá stabilūmo paktas;
stor Patti Lateranensi L ateráno susitarimas sg;
♦ p. sociale socialinis paktas; scendere a
venire a ~ i susitarti; 2. (condizione) sąlyga;
♦ f/k ~ j chiari amicizia lunga „aiškios sąlygos,
ilga draugystė“; kaip jngt a p. che..., a p. (difar
qcs) su (ta) sąlyga, kad...
pattūglia dkt m patrūlis; p. aerea óro patrūlis; ♦
di p. patruliuojantis agg.
pattugliáre vksm patruliuoti,
pattuito, -a bdv sutartas; suderintas,
pattume dkt v šiūkšlės pi.
pattumiéra dkt m šiukšlių dėžė.
paura dkt m 1. baimė; per (la) p. iš baimės; senza
p. bebaimis agg; p. di moriré / della morte (dėl
buio, dėl pubblico, dei ragni, degli spazi aperti)
mirties (tamsos, scenos, vorų, didelės erdvės)
baimė; averp. (di qcs;per qc) bijóti(s) (ko; dėl
ko); prėndersi p. išsigąsti; gąsdintis; non avere
p.! nebijok!; hop.! mán baisü!; bijaü!; hop. di
no bijau, kad nė; non risposi, per p. di offender-
la neatsakiaū, nes bijojau ją įžeisti; ♦ far p.,
mėtterep. (a qc) įbauginti, išgąsdinti (ką);fam
da p. nerealūs agg; fam far p. būti baisiam; la
468
p. fa novanta baimės akys didelės; kaip jst che
p.! kaip išsigandaū!; 2. (timore) būgštavimas;
3. (ansia) nerimastis -iės.
pauróso, -a bdv 1. (che ha paura) bailūs, baugš­
tus; 2. (che fa paura) baisūs; gąsdinantis -i; un
p. incidente kraupi avarija; 3. (ineredibile) n e­
realūs; baisūs,
pausa dkt m 1. pauzė; pertrauka; p. pranzo pietų
p ertra u k a ;/« « una p. daryti pertrauką; metie­
re in p. il lettore DVD pristabdyti D V D leistū-
vą; spūstelėti DVD leistūvo pauzės mygtūką:
2. mus pauzė,
paviditá dkt m baikštūmas.
pávido, -a bdv baikštūs.
pavimentare vksm (-mėn-) (iš)grįsti; (munire di
pavimento e sim.) kloti (kur) grindis,
pavimentazióne dkt m 1. (lastricato) grindinys:
(manto stradale) kelio danga; (assito) klojinys:
(pavimento) grindys pi; 2. (l ’a zione) (gatvių ir
pan.) grindimas; grindų klojimas,
pavimento dkt v griñdys fem m pi; passare la cera
sul p. (iš)vaškūoti grindis,
pavone dkt v zool povas.
pavoneggiársi vksm (-neg-) maivytis; (darsi arie)
puikuotis; (compiacersi di sé) grožėtis savimi,
pazientáre vksm [A] (-ziėn-) turėti kantrybės:
būti kantriam; (sopportare) pakentėti,
paziénte 1. bdv (di qcn) kantrūs; 2. bdv (di qcs)
reikalaujantis atidumo; rūpestingas; 3. dkt v/m
pacientas -ė, ligonis (-ė),
pazienteménte p tv kañtriai.
paziénza dkt m 1. kantrybė; (l’essere paziente)
kantrum as; con p. kañtriai; avere p. turėti kan­
trybės; pėrdere la p. netekti kantrybės; abbi p.!
atleisk!; ♦ kaip jst p.! nieko nepadarysi!, ka
čia padarysi!; kaip jst santa p.! po šimts!; 2. (di-
ligenza) atidumas, stropūmas.
pazzėsco, -a bdv fam beprotiškas; pasiūtęs; prez-
zo p. beprotiška kaina; fa un freddo p. pasiū-
tusiai šalta.
pazzí||a dkt m 1. kvailystė, beprotystė; fare una
p. padaryti kvailystę; (comprando qcs) neiškę­
sti nepirkus; fare ~ e (per qc) visko padaryti
(dėl ko); ė una (vera) p. (tai) beprotiška, (tail
(tikra) beprotybė; 2. (malattia) pamišimas,
pázz |o, -a 1. bdv fig (di qcs) beprotiškas; spese
~ e nežabotos išlaidos; tempo p. nenuspėja­
mas óras; a velocitá ~ a beprotišku greičiu:
darsi alla ~ a gioia šėlti iš džiaūgsmo; 2. bdv fig
(di ųcn) pamišęs; andaré p. (per qc) būti pa­
mišusiam (dėlko);ėsserep. (d iq cn )beprotiškai
mylėti (ką); 3. dkt v/m, bdv beprotis -ė; pami­
šėlis -ė; come un p. kaip pamišęs; diventare p.
469
pamišti, išeiti iš proto; ♦ da ~ i beprotiškas;
(iun sacco) be proto; kaip jst ma seip.? išpro-
téjai?; kaip jst ma siamo ~ i? nejuokáukim!
pėcca dkt m trukumas, yda.
peccaminóso, -a bdv nuodėmingas; nedoras.
pecc| áre vksm (pėc-) 1. nusidėti; (pa)daryti nuo­
dėmę; p. iri parole, dpere e omissioni nusidėti
žodžiais, darbais ir apsileidimais; p. di supėr-
bia nusidėti puikybe, nusidėti puikybės nuo­
dėme; fig p. di disattenzione stokoti atidumo;
būti išsiblaškiusiam; 2. (avere dei difetti) turėti
trukumų; ii disegno ~ a di precisione brėžiniui
trūksta tikslumo.
peccát||o dkt v 1. nuodėm ė; p. grave (moríale)
sunki (mirtina) nuodėm ė; confessare (rimėt-
tere) i ~ i išpažinti (atleisti) nuodėmes; pen-
tirsi dei propri ~ i gailėtis už nuodėmes; ♦ p.
originale pirmoji nuodėm ė; un p. di gioventu
jaunystės klaida; 2. fig: p. (per ącs) gaila (ko);
che p.! kaip gaila!; ė un p. che... gaila, kad...
peccatóre, -trice dkt v/m nusidėjėlis -ė.
péce dkt m derva; degutas; ♦ p. greca kanifolija,
pechinése 1. bdv Pekino; pekiniėčių; iš Pekino;
2. dkt v/m pekiniėtis -ė; 3. dkt v (razza canina)
pekinas.
pėcorjja dkt m avis -iės (ir prk); (carne di) p.
aviena; lana di p. avių vilna; fosare le ~ e kirpti
avis; ♦ p. nėra „juodoji avis“ (kas daro kitiems,
ppr. šeimos nariams, gėdą; nevykėlis).
pecorėlla dkt m dimin avelė (irprk).
pecorino dkt v pekorinas (toks avies pieno sūris).
peculáto dkt v dir turto pasisavinimas,
peculiáre bdv ypatingas; savitas; specifinis; (típi­
co di qc) būdingas (kam).
peculiaritá dkt m 1. (tratto particolare) ypatybė;
2. (l’essere peculiare) savitumas,
pecuniári ¡o, -a bdv piniginis; dir pena ~ a pinigi­
nė bauda.
pedággio dkt v (važiavimo) riñkliava (už važiavi­
mą keliu, tiltu ir pan.).
pedagogía dkt m pedagogika,
pedagógico, -a bdv pedagoginis; pedagogiškas,
pedagogo, -a dkt v/m pedagogas -ė.
pedaláre vksm [A] (-da-) 1. minti pedalus; (an­
daré in bicicletta) važinėtis dviračiu; 2. fam
(muoversi infretta) judintis,
pedale dkt v pamina, pedalas; ii p. delfreno (della
frizione) stabdžių (sankabos) pamina; * a p.
kojinis agg.
pedána dkt m 1. pakoja (lentelė kojoms pasidėti),
pam ina; (di cattedra e sim .) pakyla; 2. sport (di
lando) skritulys; (del baseball) metiko gūbrys;
3. sport (della scherma) fechtavimo takas.
peggioráre
pedante 1. bdv pedantiškas; in modo p. pedan­
tiškai; 2. dkt v/m pedantas -ė.
pedát| a dkt m 1. spyris; spyrimas; cacciare (via)
a ~ e išspirti; 2. (impronta dėlpiede) pėda, pėd­
sakas; pieno di ~ e pritryptas.
pedestre bdv lėkštas, banalūs; žėmo lygio,
pediatra dkt v/m pediatras -ė.
pedicure dkt m pedikiūras,
pedigree [pedi'gri] dkt v: con p. grynaveislis agg.
pediluvio dkt v kojų plovimas,
pėdina dkt m 1. (di dama) šaškė; (di aitri giochi)
figūrėlė; 2. fig m arionetė; pastūmdėlis.
pedinaménto dkt v sekimas,
pedináre vksm (-di-) sekti, sekioti.
pedissequ|jo, -a bdv neoriginalus; mėgdžiojantis;
traduzione saūsas vertimas,
pedofilia dkt m pedofilija,
pedofilo dkt v pedofilas.
pedonalį|e bdv pėsčiųjų; isolap. saugumo salelė;
passággio p., strisce ~ i, attraversamento p. pės­
čiųjų perėja; Į.ona p. pėsčiųjų zona.
pedón||e, -a 1. dkt v/m pėsčiasis -čioji; pėstysis; i
~ i pėstieji; 2. (negli scacchi) pėstininkas,
peduncolo dkt v bot kotas, kotelis; (difiore) žied­
kotis.
péggio 1. prv (in modo peggiore) blogiaū; pras-
čiaū; molto p. daug blogiaū; sentirsi p., stare p.
blogiaū jaustis; stare p. (económicamente) blo­
giaū gyventi; gli affari vanno p. reikalai blogė­
ja; verslas eina blogyn; la ragazza ė p. prepara­
tu dėl ragazzo mergina blogiaū pasiruošusi nei
vaikinas; ♦ di malė in p. kuo toliaū, tuo blo­
giaū; kaip jst p. di cosi (si muore)! blogiaū n e­
būna!; 2. prv (nei modo peggiore) blogiausiai;
prasčiausiai; ė ii p. vestito jis blogiausiai apsi-
rcfigęs: lui lavora p. di tutti jis iš visų blogiau­
siai dirba; 3. bdv nkt blogesnis; prastesnis;
questo ristorante ė p. di quello šis restoranas
prastesnis už aną; 4. bdv nkt fa m blogiausias;
prasčiausias; 5. dkt v nkt blogiausias dalykas;
tai, kas blogiausia; (come comparativo) blo­
gesnis dalykas; tai, kas blogiaū; ii p. deve an­
cora venire blogiausia dár priešaky; ♦ p. per lei
jos reikalas; kaip sáu nori; vdlgere ai p., cam­
biare in p. pakrypti / keistis į blogąją pūsę;
6. dkt m nkt: ♦ allap., allap. dellep. blogiausiu
atveju; iš bėdos; alla (meno) p. kaip išeina; ave­
re la p. būti nugalėtam; pralaimėti,
peggioramėnto dkt v 1. (H rendere peggiore) (pa)-
blóginimas; 2. (ii diventare peggiore) ( p a b lo ­
gėjimas; (pa)prastėjimas.
peggior||áre vksm (-gió-) 1. tr (pa)blóginti; p. la
situazione pabloginti situaciją; 2. intr [E] (pa)-
peggiorativo
blogėti, (pa)prastéti; ii malato ~ a ligonis blo­
gėja; to studente ė ~ ato studeñtas blogiau m o­
kosi; ii tempo ~ a oras prastėja,
peggiorativo, -a gram 1. dkt v pejoratyvas; 2. bdv
pejoratyvinis.
peggióre bdv 1. (comparativo) blogesnis; praste­
snis; ~ i prospettive blogesnės perspektyvos;
ąuesto vino ė p. delValtro šis vynas prastesnis už
kitą; ♦ nella p. delle ipótesi, nei p. dei casi
blogiausiu atveju; 2. (superlativo) blogiausias,
prasčiausias; Up. di tutti blogiausias iš visų; nei
modo p. blogiausiai; 3. dkt v/m: ii p. (pats) blo­
giausias; (pats) prasčiausias; la p. (pati) blo­
giausia; (pati) prasčiausia.
pėgn||o dkt v 1. užstatas, {kaitas; banco dei ~ i
lombardas; darė in p. užstatyti, įkeisti; 2. fig
ženklas; įrodymas; p. d ’amore meilės ženklas;
3. (nei giochi) fantas,
peíame dkt v kailis,
pelandróne, -a dkt v¡m sluñkius -ė.
pelare vksm (pé-) 1. (spelare) (nu)dirti; (spen-
nare) (nu)pėšti; 2. (sbucciare) (nu)lupti, (nu)-
skūsti; 3.fa m (radere a zero) (nu)skusti plikai;
4.fig fa m (spillare denaro) (nu)lūpti.
pelát| o, -a 1. bdv (calvo) plikas, praplikęs; 2. bdv,
dlv (sbucciato) nuluptas; (pomodori) ~ i pom ­
idorai be odelės,
pellágra dkt m m ed pelagra,
pelláme dkt v (išdirbta) óda.
pėlle dkt m 1. óda, oda; p. delicata (mórbida)
jautri (minkšta) óda; malattia della p. odos
liga; ♦ p. d ’oca žąsies óda; p. e ossa óda ir
kaulai; amici per la p. geriausi draugai; prova-
re sulla própria p. pajüsti savo kailiu; rischiare
la p. rizikuoti gyvybe; salvare la p. išnešti
(sveiką) kailį; non stare nella p. nesitverti savo
kailyje; ho la p. d ’oca (mán) šiurpsta óda; 2. (di
animali) óda; (pelliccia) kailis; p. di camóscio
zomša; p. di volpe lapena; di p., in p. odinis
agg; calzature di p. odinė avalynė sg; conciare
la p. (iš)dirbti odą; 3. (buccia) odelė,
pellegrinággio dkt v piligriminė kelionė,
pellegrino, -a 1. dkt v/m m aldiniñkas -ė; piligri­
mas -ė; 2. bdv: zool falco p. sakalas keleivis,
pelleróssa dkt v/m, bdv nkt raudonodis -ė.
pelletteria dkt m 1. (l’attivita) odininkystė; 2. (gli
oggetti) odos gaminiai; 3. (ii negozio) odos ga­
minių parduotuvė,
pelikano dkt v zool pelikanas,
pellicceria dkt m (negozio) kailinių parduotūvė.
pelliccia dkt m 1. (di anímale) kailis; di p. kailinis
agg; animali da p. kailiniai žvėrys; 2. (indu­
470
mento) kailiniai pi; p. di visone audinės kaili­
niai pi;p. di zibellino sábalenospi.
pellicciaio, -a dkt v/m kailininkas -ė; (solo chi
lavora le pellicce) kailiadirbys -ė.
pellicina dkt m dimin odelė,
pellicciotto dkt v kailinė striūkė.
pellicola dkt m 1. plėvė; plėvelė; (pellicina) ode­
lė; p. di aliuminio aliuminio folija; 2. fo t juos­
telė; filmo juosta; p. fotográfica (fotografijos)
juostelė; 3. (film.) juosta (filmas).
pelliróssa dkt v/m nkt s pelleróssa.
pelo dkt v 1. plaukelis, plaukas; gyvaplaukis; ♦ ai
p., per un p. per plauką; peí di carota raudon-
plaükis; di primo p. žalias (nepatyręs); avere ii
p. sullo stómaco sū niekuo nesiskaityti; būti
negailestingam; non avere ~ i sulla lingua ne-
vynióti žodžių [ vatą; s neieškoti žodžio ki­
šenėje; cercare ii p. nell’uovo blusinėti (būti
pedantiškam); fare ii p. e ii contropelo prieš
plauką šukuoti / pasakyti (kritikuoti); lisciare
ii p. įkrėsti į kailį; c’ė mancato un p. tik per
plauką (kažkas neatsitiko); 2. (manto di aní­
male) kailis, plaukas; gaurai pi; cavalcare a p.
joti be balno; 3. (setola) šerys; 4. (di un tessu-
to) pūkas; 5. bot plaukelis; 6.: ii p. dell’ácqua
vandeñs paviršius,
peloso, -a bdv plaukuotas; (di bestie) gauruotas,
peluche [pe'luj] dkt v nkt 1. pliūšas; di p. pliušinis
agg; 2. (pupazzo) pliušinis / minkštasis žaislas,
pelūria dkt m plaukeliai pi; pūkeliai pi.
peną dkt m 1. bausmė; p. capitale, p. di morte
mirties bausmė; infliggere (scontare) una p.
paskirti (atlikti) baūsmę; dir p. detentiva lais­
vės atėmimas; 2. (sojferenza) kančia, kentė­
jimas; sielvartas; (preoccupazione) rūpestis;
♦ un’ánima in p. dvasia be vietos; ėssere / stare
in p. sėdėti kaip añt adatų; valere la p. vertėti:
apsimokėti; non vale la p. neverta; 3. (pieta)
gailestis; fa r p. graūdžiai atrodyti; m i fa p.
mán gaila; mi fa ip .! mán gaila tavęs!
penale 1. bdv baudžiamasis -óji; causa p. bau­
džiamoji bylá; códice p. baudžiamasis kodek­
sas; diritto p. baudžiamoji teisė; 2. dkt m (in
un contratto) netesybos pi; 3. dkt v (diritto p e­
nale) baudžiamoji teisė,
penalitá dkt m nkt 1. (multa) nuobauda; 2. sport
bauda.
penalizzáre vksm 1. (sfavorire qc) eiti (kieno) ne­
naudai, išeiti (kam ) [ nenaudą; (far torto) nu-
skriaūsti (ką); (danneggiare) (pa)keñkti (kam):
2. sport (nu)baūsti.
penalizzáto, -a bdv, dlv nūskriaustas; turintis
nepalankių sąlygų.
471
penalmente prv dir. perseguibile p. galintis pa­
traukti baudžiamojon atsakomybėn,
penare vksm [A] (pé-) 1. (soffiire) kentėti; 2. (fa-
ticare) vargti; turėti vargo,
pendente 1. bdv (appeso) kabantis; 2. bdv (incli-
nato) pasviręs; svyrantis; la torre p. di Pisa
svyrantis Pizos bokštas; 3. bdvfig (non risolto)
nebaigtas; neišspręstas; 4. dkt v (dondolo) pa­
kabutis; ♦ ~ i (orecchini) (kabantys) auskarai,
pendénza dkt m 1. pasvirimas; (di superfide)
nuolydis; nuožulnumas; in p. nuolaidūs agg,
nuožulnūs agg; 2. (pendió) nuokalnė; 3. dir ne­
išspręstas giftčas; (conto) neapm okėta suma.
péndere vksm [A] 1. (stare appeso) kabėti, kabo­
ti; ♦ p. daile labbra (di qcn) gaudyti kiekvieną
(kieno) žodį; 2. (essere inclinato) svirti; krypti;
būti nuožulniam; 3. fig (essere irrisolto) būti
nebaigtam; būti neišspręstam.
pendicjĮe dkt m (ppr. dgs ~ i ) pakalnė; pašlaitė,
pendió dkt v šlaitas; nuokalnė, įkalnė; in p.
nuožulnūs agg.
péndola dkt m švytuoklinis laikrodis,
pendoláre 1. dkt v/m (t.p. lavoratore -trice p.)
žmogus, važinėjantis reguliariai į darbą ir at­
gal; 2. bdv: moto p. švytavimas,
péndola ris mo dkt v reguliarūs važinėjimas į (ppr.
tolimą) darbo vietą ir atg al
péndolo dkt v švytuoklė, svyruoklė; oroldgio a p.
švytuoklinis laikrodis,
péne dkt v anat penis, varpa,
penetrante bdv skvarbūs (irprk); šaižūs,
penetrare vksm (pé-) 1. intr [E] skverbtis (irprk),
prasiskverbti; įsiskverbti; smelktis (irprk); (di
liquidi) prasisuñkti, suñktis; (conficcarsi) į-
smigti; (di trapano) gręžti; 2. intr [E] (intro-
dursi) (į)lįsti; (entrare con forza) įsibrauti; įsi­
veržti; įsigauti; 3. tr persm elkti (ką); skverbtis
(į ką); persisunkti (per ką); įsmigti (į ką); t.p.
=> 1.; 4. tr fig perprasti (ką); skverbtis (į ką).
penetrazióne dkt m 1. įsiskverbimas; prasiskv­
erbimas; prasisunkimas; 2. fig (diffusione) pli­
timas; 3. mil, sport įsibrovimas, įsiveržimas;
4. fig (acume) skvarbumas,
penicillina d k tm fa rm penicilinas,
peninsuláre bdv püsiasalio; Italia p. žemyninė
Italija.
penisola dkt m pūsiasalis; geogr p. Ibérica Ibėri-
jos / Pirėnų pūsiasalis.
peniténza dkt m 1. atgaila; atgailavimas; fare p.
atgailauti; (espiare i peccati) išpirkti nuodėm ­
es; 2. (castigo, pena) bausmė; per p. baūsmei.
penitenziário dkt v bausmės atlikimo įstaiga;
kalinimo įstaiga.
pensare
pennĮja dkt m 1. plunksna; (piuma) pūkas; ♦ ~ e
nere „juodosios plunksnos“ (Alpių padalinio
kareiviai); lasciarci le ~ e šaukštą padėti (mir­
ti); 2. (per scrivere) rašiklis; tušinukas; p. a sfe­
ra šratinukas; p. stilografica parkeris; ♦ amico
di p. susirašinėtojas; 3 .fig (scrittore) rašytojas;
4. (tipo di pasta) vamzdūtis (makaronų rūšis);
5. in f USB atmintinė.
pennac||chio dkt v 1. pliumažas; 2. fig: ~ ch i di
fumo dūmų kamuoliai,
pennarello dkt v flomasteris,
pennellare vksm (-nei-) (pa)tėpti dažais; pada­
žyti teptuku,
pennellata dkt m potėpis,
pennėllo dkt v teptukas; p. da barba skutimosi
šepetėlis; ♦ andare a p., stare a p. tobulai
tikti.
pennino dkt v (rašomoji) plunksna,
pennone dkt v 1. (vėliavos) stiebas; 2. (di nave)
rėja.
pennūto, -a 1. bdv plunksnotas; 2. dkt v plunks­
nuotis.
penombra dkt m pūsšešėlis; (ai crepuscolo) prie­
blanda; essere in p. būti pusiau apšviestam,
penoso, -a bdv 1. (duro) sunkūs; (faticoso) vargi­
nantis; (opprimente) slogūs; (spiacevole) ne­
malonūs; 2. (triste) graudūs; 3 ./am (pessimo)
apgailėtinas.
pens| are vksm (pen-) 1. intr [A] (pa)mąstyti;
(pa)galvoti; (ragionare) protauti; modo di p.
mąstysena; p. ad alta voce galvoti garsiai;/«rp.
versti susimąstyti; 2. intr [A] (a qc) (pa)galvoti
(apie ką); p. ai futuro galvoti apiė ateitį; a che
cosa štai ~ando? apiė ką galvoji?; ei dovevi p.
prima! reikėjo anksčiau apiė tai pagalvoti!;
♦ senza ~ arci (su) due volte ilgai negalvoda­
mas; ho altro a cui p.! turiu svarbesnių dalykų
/ reikalų!; 3. intr [A] (badare a qc) rūpintis
(kuo); galvoti (apie ką); p. alla famiglia rū­
pintis šeima; p. solo a sė stessi tik apie save
galvoti; ~ o io a invitare la nonna pasirupinsiu
aš senelę pakviesti, senelę pakviesiu aš; ♦ non
ei p.!, ~ a alla salute! neimk į galvą!; ~ a ai fat-
ti tuoi! nesikišk!; 4. intr [A]: p. bene (malė) (di
qc) būti geros (blogos) nuom onės (apie ką);
5. tr (avere in mente) manyti; (immaginare)
įsivaizduoti; (concepire) sugalvoti; p. un nū-
mero sugalvoti skaičių; ~ a che cosa dirai ai
direttore sugalvok, ką pasakysi direktoriui; pro-
prio come ~avo taip ir maniau; ♦ p. bene (di
far qcs) užsimanyti; sugalvoti sau; ma ~ a un
p o ’! tik pamanyk!; 6. tr (credere, avere u n ’opi-
nione) manyti; (valutare) vertinti; non ~ o ne-
pensáta 472

manaü; ~ o di si (di no) manaü, kád taip (nė); ko; už ką); p. deipeccati gailėtis už nuodėmes;
che cosa ~ i di me? ką manai apié mane?; ~ o p. dei soldi spėsi gailėtis išleistų pinigų; mi ~ o
che piova manaü. kád lyja; ~ o di essermi sba- di non averti ascoltato gailiuosi, kad tavęs ne-
gliato manaü, kád suklydau; ~ i di imbrogliar- klausiaū, gailiuosi tavęs neklaūsęs; ♦ te ne
mi? m anai manė apgauti?; ♦ ~ala come ti ~irai! tu dar to pasigailėsi; 2. (essere dispia-
pare sakyk / galvok ką nóri; 7. tr (intendere far ciuto) apgailestauti; 3. (mutare parere) apsi­
qcs) (su)manyti; planuoti, ketinti; (decidere) galvoti.
nuspręsti; che cosa ~ i difare? ką m anai / gal­ pentito dkt v nusikaltėlis, sutikęs duoti parody­
voji daryti?; ~ o di partiré ketinu / m anaü iš­ mus.
vykti; ha ~ ato di fermarsi per strada sumanė péntola dkt m puodas; (di terracotta) puodynė;
sustoti pakeliui, p. a pressione greitpuodis; metiere la p. sul fuo-
pensáta dkt m mintis; bella p.! gerai sumanei! co uždėti puodą añt ugnies, užkaisti puodą,
pensatór¡|e, -trice dkt v/m 1. mąstytojas -a; i ~ i pentolino dkt v prikaistuvis,
classici antikos mąstytojai 2.: ♦ libero p. laisva­ pentolóne dkt v katilas.
manis. penúltimo, -a bdv priešpaskutinis; ii p. (giorno)
pensiér||o dkt v 1. galvojimas; (ii meditare) m ą­ del mese priešpaskutinė mėnesio diena,
stymas; (la mente) miñtys pi: (modo di pensa­ penuria dkt m stoka, stygius; p. di cibo maisto
re) mąstysena; col p. mintimis; 2. (idea ) mintis stoka.
-iės fem m ; immerso nei propri ~ i paskendęs penzoláre vksm [A] (pėn-) tabaluoti, maskatuoti,
savo mintyse; 3. (concezione filosofica) m ą­ kadaruoti.
stysena; (considerazione) mintis -iės femm; penzolóni prv (t.p. a p.) tabaluojantis; stare (a) p.
4. (preoccupazione) rūpestis; ♦ ėssere / stare in tabaluoti; (pendere) kabėti,
p. nerim auti; non darsi p. nesirūpinti; la mam- peonía dkt m bot bijūnas,
ma sta in p. mamai neramu; S.: ♦ avere un pepáre vksm (pė-) berti pipirų, barstyti pipirų:
me~zop. (difarqcs) ketinti (ką daryti), galvoti; (qcs) pipiruoti,
6. (t.p. pensierino) dėmesio išraiška; ha un p. pepáto, -a 1. bdv, dlv pabarstytas pipirais, su pi­
per te čia táu dovanėlė; che p. gentile kaip pirais; 2. bdv fig (pungente) kandūs,
miela!; ♦ ė ii p. che conta svarbū dėmesys, pépe dkt v pipirai pi; bot pipiras; p. nero juodasis
pensieroso, -a bdv susimąstęs -čiusi, mąslūs, pipiras; gastr ai p. pipirinis agg; ♦ p. di Caien-
pénsile 1. bdv kabantis; pakabinamas; 2. dkt v na raudonasis pipiras, aitrioji paprika,
(pakabinam a) spintelė, peperino dkt v f am pipiriukas.
pensilina dkt m stogelis (stotelės, perono ir pan.). peperoncino dkt v aitrioji paprika,
pensionábile bdv: eta p. peñsinis amžius, peperóne dkt v (saldžioji) paprika; rosso come un
pensionato I, -a 1. dkt v/m peñsininkas -ė; 2. bdv p. raudonas kaip burokas,
išėjęs f pefisiją. pepita dkt m (aukso) grynuolis,
pensionato II dkt v (istituto) nam ai pi (ppr. seny­ per [per] jurlk 1. (attraverso) per (ką); (ingiro) po
vo amžiaus žmonėms); senelių nam ai pi. (ką); passare per Milano važiuoti per Milaną;
pensione dkt m 1. pensija; dirp. di invalidita (di passeggiare per ii parco pasivaikščioti po par­
vecchiáia) invalidumo (senatvės) peñsija; an­ ką: ė caduto per le scale nukrito nuo laiptų; fig
daré in p. išeiti į peñsija; mió padre ė in p. che ti passa per la testa? kás táu šauna (/ šovė)
m ano tėvas išėjęs į pefisiją, mano tėvas peñ­ [galvą?; ♦ per strada gatvėje; (moto per luogo)
sininkas; 2. (l ’alloggio e sim. ) pensionas; poil­ gatvė; per térra añt žemės; 2. (verso) į (ką):
sio namai; pagare la p. mokėti už pensioną; (ko) liñk; la strada per ii ponte kėlias Į tiltą,
♦ p. completa visas maitinimas; me-za p. da­ kėlias tilto liñk; ii treno per Roma traukinys Į
linis maitinimas, Romą; partiré per Vitalia (per ii mare) išvykti į
pensóso, -a bdv mąslūs, susimąstęs -čiusi. Italiją (prie juros); 3. žymi laiką; per (ką); ką:
pentágono dkt v geom penkiakampis, pentágo­ per tutta la vita (per) visą gyvenimą; per la pri­
nas; ♦ ii P. Pentagonas, ma voltą pirmą kartą; lavorare per un anno
pentagrámma dkt v m us peñkliné. dirbti metūs; šono stato in piediper tutta la not-
péntat(h)lon dkt v sport penkiakovė. te (per) visą naktį budėjau; 4. žymi laiko ter­
Pentecóste dkt m rel Sekminės pi. miną; per tutta la vita visám gyvenimui; torno
pentiménto dkt v atgaila, atgailavimas. per le dieci grįšiu dešimtą / iki dešimt; staro via
pent||irsi vksm (pėn-) 1. (di qcs) gailėtis (ko; dėl per un mese intero išvažiuoju visą mėnesį / vi­
473 perché

sam menesiui; finiremo per Natale baigsime (ką daryti), reñgtis; ketinti; stavo per chiamarti
iki Kalėdų / prieš Kalėdas; ♦ per orą kol kas; (kaip tik) ketinaū tau paskambinti, ruošiaūsi
5. žymi priežastį; dėl (ko); nuo (ko); per (ką); (būtent) táu paskambinti; sta per pidvere grei­
per amore dėl meilės; meilei; per ii ealdo nuo tai lis; reñgiasi lyti; bus lietaūs; ii treno sta per
karščio; per la fretta per skubėjimą; per paura partiré traukinys tuoj išvažiuos; 18. vartoja­
iš baimės; per sbaglio per apsirikimą; congedo mas kartu su bendratimi, jungiant šalutinį tiks­
per maternita motinystės atostogos; muitą per lo sakinį; manca ii tempo per rispdndere a tutte
eceesso di velocita bauda už greičio viršijimą; le domande trūksta laiko atsakyti į visus klausi­
avere paura per ąe bijoti dėl ko; pagare per ii mus; non abbiamo i fondi per comprare nuove
lavoro mokėti už darbą; 6. žymi tisklą, paskirtį: attrezzature neturim e lėšų naujai įrangai pir­
compiti per casa nam ų darbai; lotta per la so- kti; dėvi riposarti per guariré turi pailsėti, kad
pravvivenza kova dėl išlikimo; pastiglie per la pasveiktum; rni šono avvicinato per controllare
tosse tabletės nuo kosulio; ricambi per auto priėjau (norėdam as) patikrinti; šono passato
automobilių dalys; i soldi per ii viaggio pinigai persalutare užėjaū pasisveikinti; ė passato per
kelionei; c’e posto per tutti yra vietos visiems; ritirare ipanni užėjo skalbinių atsiimti; 19. var­
questo regalo e per te ši dovana tau; 7. žymi kie­ tojamas kartu su bendratimi, jungiant šalutinį
no naudai (ar nenaudai) nukreiptas veiksmas; priežasties sakinį; fu punito per aver perso jį
už (ką); kam; morire per la patria mirti už tė­ nubaudė už pralaimėjimą, jį nubaudė dėl tö,
vynę; provare simpatia per qc jausti kam sim­ kad pralaimėjo; 20. vartojamas jungiant šalu­
patiją; saerificarsi per la famiglia aukotis šei­ tinius nuolaidos, sąlygos ir pan., sakinius; per
mai; votareper qc balsuoti už ką; 8. žymi būdą, ricco che šia kad ir koks jis turtingas; per ėssere
priemonę; kuo;per caso atsitiktinai;per iscritto bello, ė bello gražumo jis gražūs; per lavorare
raštu; per postą paštu; per telefono telefonu; lavora dirbti tai dirba; 21.: sudarant jaustukus;
societa per azioni akcinė bendrovė; prendere per la miseria! pö velnių!
per mano paimti už rankos; ♦ per bene kaip pér||a d k tm 1. kriaušė (vaisius; irprk); ♦ a p. (a
reikiant; prendere per ii naso per nosį braukyti; form a di pera) kriaušės pavidalo; fig fa m (in­
9. žymi kainą; už (ką); vėndere per cento litas sensato) be ryšio; fam cascare come una p. cot­
parduoti už šimtą litų; 10. žymi matą; ką; cor- ia (innamorarsi) įsimylėti iki ausų; (addormen-
rere per meno childmetro nubėgti pusę kilo­ tarsi) atsijūngti; 2.: fa m farsi una p. įsišauti
metro; 11. žymi požiūrį, reikšmės ribą; attitū- (susileisti narkotikų).
dine per la mūsica gabumas muzikai; per certi perältroprv beje; kita vertus; tarp kitko,
aspetti tam tikrais atžvilgiais; per lui (secondo perbaccojst tai beñt!, pö šimts!
lui) jo nuomone; anot jo; jam; distinguersiper perbéne 1. bdv nkt padorūs; doras; (onorevole)
qcs pasižymėti kuo; ♦ perdipiū negana to ;per garbingas; 2. prv gerai; gražiai,
lo meno (almeno) bent (jau); (minimo) mažų percentuäle 1. bdv procentinis; punto p. procen­
mažiausiai; nors; per lo piū paprastai, daugiau­ tinis punktas; 2. dkt m procentas; procentinis
sia; per niente visai nė; anaiptol; 12. (come): kiekis; la p. dei votanti ė risultata inferiore ai
dare qcs per certo laikyti ką tikru dalyku; nea­ 70% balsavo mažiaū nei 70 proc. balsuotojų,
bejoti dėl ko; dare qcn per morto palaikyti ką balsavusiųjų procentas nesiekė 70 proc.; 3. dkt
mirusiu; ♦ per esempio pavyzdžiui; 13. (invece m (provvigione perun affare) komisiniai; proc­
di qc) vietoj (ko); (in cambio di qc) už (ką); entinis mokestis,
dcchio per dcchio akis už akį; firmo io per lui aš percepire vksm (-isc-) 1. pajusti; pajausti; 2. (in­
pasirašysiu vietoj jo; 14. (distributivo): due per tuiré) įžvelgti; 3. (riscuotere) gauti (atlyginimą
ciascuno kiekvienam po du; ♦ giorno pergior- ir pan.); p. un rėddito gauti pajamas,
no su kiekviena diena; 15. (in espressioni ma- percettibile bdv jufitamas; (udibile) girdimas,
tematiche): ii 6 per cento šeši procentai; treper percezióne dkt m (juslinis) suvokimas, percep­
otto tris kartūs aštuoni; dividere died per cin­ cija; (senso) jaūsmas.
que dalinti dešimt iš penkių; 16.: įeina į pasto­ perché 1. prv kodėl; p. ridi? kodėl juokiesi?; m i
vius junginius su tam tikrais veiksmažodžiais: dici p. ridi? ar pasakysi mán, kodėl juokiesi?;
prendere qc per qc palaikyti ką kuo; scusarsi non so p. nežinaū kodėl; ♦ p. no? kodėl gi nė?;
per qcs atsiprašyti už ką / dėl ko; che cosa in- 2. jngt (caúsale) todėl, kad; nes; (poichė) ka­
tendi per “freddo”? ką tūri omenyje (sakyda­ dangi; ė stanco p. non ha dormito jis yra pavar­
mas) “šalta”?; 17.: ♦ stare per far qcs ruoštis gęs, nes nemiegojo; ♦ fa m p. si!, p. no! todėl!;
percio 474

3.jngt (finale) kad, idant; lo dico, p. tu lo sappia pralošti; kaip intr la ditta continua a p. įmonė
sakau, kad tu žinotum; 4. jngt (concessivo): toliau dirba nuostolingai; 6. (lasciare uscire)
abbastanza... p. pakankamai... , kad; troppo... (pra)lėisti; tekėti; ii rubinetto laša / varva
p. p e r..., kad; 5.jngtfam (percui) dėl kurio(s); nuo čiaupo vamzdelio; ii tubo ~ e (acąua)
dėl kurių; 6. dkt v nkt (dom anda) klausimas; vamzdis praleidžia (vandenį); prakiūra vam­
7. dkt v nkt (motivo) priežastis -iės fem nų zdis; la ferita ~ e sangue žaizda kraujuoja:
(scopo) tikslas; non so ii p. nežinau kodėl; sen- 7. (essere sconfitto) pralaimėti; p. una battaglia
za un p. be priežasties, (una causa, le elezioni, una partita) pralaimėti
percio jngt todėl; dėl to; era gia tardi, p. šono an- rungtynės (bylą, rinkimūs, mūšį); p. a carte
dato a casa buvo vėlu, todėl grįžau namo. pralošti kortomis; 8. (liberarsi): p. una cattiva
percorrėnza dkt m nuvažiuotas kėlias, abitūdine, p. un vizio pam esti įprotį, atsikratyti
percorrere* vksm 1. (distanze) nueiti (tam tikrą blogo įpročio; atprasti; 9.: ♦ lascia p.! nesuk
atstumą); nuvažiuoti; (una strada e sim .) eiti sau galvos!; pamiršk!; 10.: ♦ vuotoap. negrąži­
(tam tikru keliu); važiuoti; 2. (attraversare qcs) namoji tara (nesuperkama).
važiuoti (po ką; per ką); eiti; p. tutta la Sicilia ► perdĮjerci įvdž turėti / patirti nuostolių; se
apvažinėti visą Siciliją, vendi orą, ei ~ i dabar parduotum nuosto­
percorribile bdv 1.: la strada ė p. keliu galima lingai.
važiuoti; 2. fig galimas; (accettabile) priim ­ ►per| dersi sngr 1. pasiklysti; fig ii pacco si e
tinas. ~ so siuntinys dingo; 2. fig (confondersi) susi­
percorso dkt v (nueitas / nuvažiuotas) kėlias; painioti; ♦ p. d ’animo netekti drąsos; nusi­
(tragitto prestabilito) maršrutas; trasa; durante minti; 3. fig: p. in ehidcchiere leistis į tuščias
ii p. kelionės metu; kelyje; fig ii p. creativo di šnekas; užsišnekėti; p. nei pensieri užsigalvoti:
un artisto menininko kūrybinis kėlias. 4. fig (svanire) (iš)nykti; (iš)blėsti; 5. (l’un
percdssĮja dkt m smūgis; segni di ~ e sumušimo l ’altro) pasimesti; fig p. di vista nutolti; 6.: =>
žymės. perdere 3.
percuotere* vksm (su)dūoti; (picchiare) (su)mū- perditj a dkt m 1. praradim as, netekimas; p. di
šti; (su)daužyti. memdria atminties netekimas; p. dėl potere
percussione dkt m 1. dūžis; 2. m ed stuksenimas, d ’acąuisto perkamosios galios praradim as; p.
perkusija; 3.: dgs m us ~ i mušamieji (inst­ della vista apakimas; 2. (spreco) švaistymas; ė
rum entai), perkusija.^, una p. di tempo tai laiko gaiši(ni)mas; 3. (mor-
pėrd |ere* vksm 1. prarasti (ką), netekti (ko); te) netektis -iės; la p. di un figlio sūnaus netek­
mesti (ką), pamesti; p. un amico (un braccio, tis; 4. (fuoriuseita) nūotėkis; nutekėjimas; fi-
(conoscenza, l’eąuilibrio, ii lavoro, la pazienza, siol dgs ~ e išskyros; c’e una p. nei calorifero
la voce) netekti draūgo (rankos, sąmonės, pu­ laša iš radiatoriaus; 5. (sconfitta) pralaim ėji­
siausvyros, darbo, kantrybės, balso); p. un di- mas; (algioco) pralošimas; 6.: dgs ~ e nūosto-
ritto prarasti teisę; p. la memdria prarasti at­ liai; m il subirę grosse ~ e patirti didelių nūo-
mintį; p. gli occhiali pam esti akinius; p. peso stolių; 7. (passivo) nūostolis; pasyvas; ♦ in p.
mesti svorį; papa ~ e i capelli tėčiui slenka nuostolingas agg; 8.: ♦ a p. d ’ocehio kiek akys
plaukai, tėtis plinka; non ho niente da p. man užmato.
nėra ko prarasti, neturiū ko prarasti; ha perso perdifiato dkt v: ♦ a p. iki kvapo netekimo.
ii controllo della mdcchina nesuvaldė auto­ perditėmpo nkt 1. dkt v gaišatis -ies fem m ; 2. dkt
mobilio; ♦ p. di vista išleisti iš akių; p. la stra­ v/m dykinėtojas -a; (tipo poco šerio) plevėsa
da pa(si)klysti, pam esti kėlią; p. la testą pa­ com.
mesti galvą; p. valore, t.p. intr [A] p. di / in perdon||are vksm (-do-) (ącnper qcs; a qcn qcs)
valore nuvertėti; p. la vita netekti gyvybės; atleisti (kam už ką; kam ką); dovanoti; p. una
2. (sprecare) švaistyti; p. tempo gaišti (laiką); colpa atleisti kaltę!; lo ~ a sempre jam visada
užtrūkti; non mi far p. tempo! negaišink m a­ atleidžia; gli ~ a tutto jam viską atleidžia; mi
nęs!; 3. (non cogliere e sim.): p. un affare ~ i che / se l ’ho disturbata atleiskite, kad jūs
netekti galimybės sudaryti pelningą sandorį; sutrukdžiaū; ♦ ė una malattia che non ~ a to­
p. un fdm pražiopsoti filmą; p. una lezione kia liga nepagydoma; kaip jst ~ i! (scusi) atsi­
(un’occasione) praleisti pamoką (progą); 4. (un prašau!
mezzo di trasporto) pavėlūoti (į ką); nesuspėti; perdono dkt v atleidimas; dovanojimas; ii p. dei
p. ii treno pavėlūoti į traukinį; 5. (soldi e sim.) peccati nūodėmių atleidimas; chiėdere / doman-
475
daré p. (pa)prašyti atleidimo; (scusarsi) atsi­
prašyti.
perdurare vksm intr (-dú-) 1. [A, E] (continuare)
tęstis, nesiliauti; 2. [A] => persistere.
perdutaménte prv: p. innamorato įsimylėjęs iki
austį, beprotiškai įsimylėjęs.
perdüt|¡o, -a bdv 1. prarastas; pamestas; (špan­
to) dingęs; piángere Vamico p. apverkti mirusį
draugą; raudoti, netekus draūgo; ♦ andaré p.
prapulti; (pra)žuti; 2. (spacciato) (pra)žūvęs;
siamo ~ i! mes žiivę!; 3. (licenzioso) paklydęs,
peregrinare vksm [A] (-gri-) klajoti,
perenne bdv 1. (eterno) amžinas; 2. fig nuolati­
nis, amžinas; (inesauribile) neišseflkamas;/ige
fante p. di preoccupazioni dėl jó nuolat kyla rū­
pesčių; 3. bot: pianta p. daugiametis augalas.
perentóri||o, -a bdv 1. kategoriškas; įsakmūs;
2.: scadenza ~ a (griežtas) galutinis terminas,
perfettaménte prv 1. tobulai; ♦ mi ricordo p. pui­
kiai atsimenu; sai p. che... puikiai žinai, kad...
; 2. jam (dėl tutto) visiškai.
perfėtt[|o, -a bdv 1. tobulas; (ottimo) puikūs; un
marito p. tobulas / idealūs vyras; ópera ~ a
tobulas kūrinys; un pranzo p. puikūs pietūs;
♦ kaip j s t p.! puiku!; 2. (totale) visiškas; p. si-
lėnzio visiška tyla; siamo in p. accordo mes vi­
siškai sūtariame; 3. (vero e proprio): un p. gen-
tiluomo tikras džentelmenas; un p. imbecille
visiškas kvailys; 4. dkt v gram perlėktas, (bū­
tasis) atliktinis laikas,
perfezionaménto dkt v 1. (pa)tóbulinimas; 2. to­
bulinimasis, pasitobulinimas; corso di p. tobu­
linimosi kursas,
perfezionáre vksm (-zió-) 1. (pa)tóbulinti:p. una
lingua tobulinti kalbą; 2. (completare) užbaigti.
►perfezionársi sngr 1. (di qcn) pasitobulinti,
tobulintis; 2. (di qcs) (iš)tobulėti.
perfezióne dkt m tobulybė; tobulumas; portare
alia p. ištobulinti; ♦ alla p. tobulai,
perfidia dkt m 1. (l’esserepérfido) suktūmas; pik­
tumas; klasta; con p. velniškai piktai; 2. (atto
pérfido) piktybė; suktybė,
pérfido, -a bdv (labai) negeras, piktas; bjaurūs;
(sleale) klastingas, suktas,
perfino prv net, netgi; p. troppo netgi per daūg;
p. in invernó net žiemą; ei riuscirebbe p. un
bambino net vaikas sugebėtų,
perforare vksm (-/o-) p rad irti; (rompendo) pra­
mušti; pradaūžti; (diproiettile e sim .) prašauti;
(col trapano) pragręžti; tecn perforuoti.
►perforársi sngr prakiurti,
pergaména dkt m pergamefitas.
peritársi
pérgola dkt m pėrgolė (vijokliais apaugusi parko,
sodo pavėsinė).
pergoláto dkt v pėrgolė, pėrgolės.
pericolánte bdv griūvantis; netvirtas,
pericolo dkt v pavojus; (rischio) grėsmė; ii p. di
una guerra civile pilietinio káro pavojus; un p.
per Vambiente (per la salute) grėsmė aplinkai
(sveikatai); ii p. di contrarre una malattia pa­
vojus užsikrėsti liga; costituire p. (per qc) kelti
(kam ) pavojus; ♦ in p. pavojuje; p. pubblico
grėsmė visuomenei; a tuo rischio e p. tai tavo
rizika; mėttere in p. statyti į pavojų; non corre
alcun p. (jam) negresia pavojus; ėfuorip. (jó)
gyvybei nebegresia pavojus; e in p. di vita (jó)
gyvybei gresia pavojus; fa m non c ’ė p.! to nie­
kada nebus!; nėra ko bijoti!
pericolosaménte prv pavojingai.
pericolós¡|o, -a bdv pavojingas; (nori sieuro) n e­
saugūs; (che ė una minaccia) grėsmingas; (ri-
schioso) rizikingas; un p. crimínale pavojingas
nusikaltėlis; situazione ~ a pavojinga padėtis;
ė p. nesaugu; pavojinga,
periferia dkt m priemiestis, periferija,
periférico, -a bdv 1. priemiestinis; priemiesčio;
un ąuartiere p. priemiesčio rajonas; 2. fig an­
traeilis: periferinis,
perifrasi dkt m nkt 1. ling perifrazė; 2. (giro di
parole) užuolanka,
perimetro dkt v 1. geom perim etras; 2. (limite)
riba, ribos,
periódicamente prv periodiškai.
periodi|Įco, -a 1. bdv periodinis; periodiškas; (ri-
corrente) pasikartojantis; controlli ~ c i perio­
diški patikrinimai; un fenómeno p. periodinis
reiškinys; m aldi testa p. pasikartojantys galvos
skausmai; 2. bdv jis, m at periodinis; 3. bdv:
chim távola ~ ca degli elementi periodinė ele-
mefltų lentelė; 4. dkt v periodinis leidinys,
periodo dkt v 1. periodas; laikotarpis; mėtas; p.
di prova bañdomasis laikotarpis; ii p. tra le due
guerre tarpūkaris; sta passando un brutto p.
jám sunkūs metas; di che p.? kurių mėtų?; ku­
rio amžiaus?; com m p. di riferimento atsiskai­
tomasis / ataskaitinis laikotarpis; geol p. geo­
lógico geologinis periodas; ♦ in ąuesto p. šiuo
metū; 2. jis, mat periodas; 3. gram sudėtinis
sakinys; periodas; 4. m us periodas.
peripezi||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) peripetija,
perire vksm [E] (-isc-) žūti.
periscopio dkt v periskopas.
perit|Įarsi vksm (pė-) (di Jar qcs) nesiryžti (ką
daryti); (per timidezza) drovėtis; non p. (non
avere ritegno) nesidrovėti (ką daryti); si ~ava
perito
di chiédere aiuto nesiryžo pagalbos prašyti;
non si ~ í di chiamarmi būtinai paskambinkite
mán.
perito dkt v ekspertas -ė.
peritoneo dkt v anat pilvaplėvė,
peritonite dkt m med peritonitas, pilvaplėvės už­
degimas.
perizia dkt m 1. ekspertizė; p. di medicina legale
teismo medicinos ekspertizė; eseguire una p.
atlikti ekspertizę; 2. (maestría) meistriškūmas;
nagingumas; išmanymas; con p. meistriškai.
pėrl|Įa dkt m perlas (ir prk); di p. perlinis agg;
collana di ~ e perlų vėrinys; kaip bdv nktgrigio
p. melsvai pilkas; fig ~ e di saggezza išminties
perliukai; ♦ gettare ~ e ai porci barstyti perlūs
kiaūlėms.
perláto, -a bdv: ot%o p. perlinės kruopos pi.
perlina dkt m 1. dimin karoliukas; 2. (assicella)
spraustlentė.
perloméno prv 1. (almeno) beñt (jau); 2. (a dir
poco) mažiausiai,
perlopiūprv paprastai; daugiáusia(i).
perlustráre vksm (iš)žvalgyti, apžiūrėti; mil žval­
gyti, rekognoskúoti; (rcistrellare) (iš)šukuoti;
(iš)naršyti; (esplorando) (iš)tyrinėti.
perlustrazióne dkt m žvalgymas(is); žvalgyba;
mil rekognoskuótc; andaré / uscire in p. išeiti į
žvalgybą.
permalóso, -a bdv įžeidus, greitai įsižeidžiantis;
kaip dkt v sei un p. tū pernelyg jaūtriai rea­
guoji; greitai įsižeidi.
permanente 1. bdv nuolatinis; pastovūs; comita-
to p. nuolatinis komitetas; occupazione p. (la­
vom) pastovūs darbas; mil esėrcito p. kadrinė
kariuom enė; 2. dkt m cheminė ilgalaikė šu­
kuosena.
permanénza dkt m (soggiorno) viešnagė.
perman[|ėre* vksm (iš)likti; išsilaikyti; le condi-
zioni dėl malato ~gono gravi ligonio būklė
lieka sunki,
permeábile bdv (pra)laidus vandeniui,
permeáre vksm (pér-) 1. (qcs) prasisuñkti (pro
ką); persmelkti (ką); 2. fig persmelkti,
permeáto, -a bdv (di qcs) persmelktas (ko).
permésso, -a 1. bdv leistas, leidžiamas; (ammis-
sibile) leistinas; ♦ kaip jst (ė) p.? (ar) galima?;
kaip jst p.! praleiskite!; 2. dkt v leidimas; p. di
lavoro (di soggiorno) leidimas dirbti (gyventi);
p. di pesca žvejybos leidimas; darė ii p. duoti
leidimą; leisti; chiédere ii p. (a qcn) paprašyti
(kieno) leidimo; non ho ii p. (di far qcs) mán
neleidžia (ką daryti); neturiu leidimo; ♦ con p.
476
atleiskite; jūms leidus; 3. (pass) lankytojo /
svečio kortelė; 4. (licenza) atostogos pi; un
giorno di p. laisvadienis, laisva diena; ♦ in p.
atostogose.
permėttj|ere* vksm leisti; duoti (galimybę); (dar
ii consenso) sutikti; p. ai figli di uscire leisti
vaikams išeiti; la salute non glielo ~ e sveikata
neleidžia; mi ~ a (di farle) una domanda leis­
kite paklausti; tempopermettendo jei bus geras
oras; ♦ ~ e ? galiü?; gálima?; ~ e una parola?
gál galime šnektelėti?
► permėttĮjersi sngr 1. sáu leisti; non posso
~erm i ąuesto viággio negaliu sáu tokios kelio­
nės leisti; 2. (osare) (iš)drįsti; sáu leisti; mi ~ o
di dissentire leiskite nesutikti; ma come ti ~ i?
ką tü sáu leidi?; non mi permetterei mai! nieka­
da neišdrįsčiau!
permissivo, -a bdv nuolaidžiaujantis,
permuta dkt m m ainai pi.
permutare vksm (per-) (qcs con qcs) (iš)mainyti
(ką į ką).
pernácchia dkt m plerpimas burna,
pernice dkt m zool kėklikas; p. rossa raudonkójis
kėklikas.
pernicioso, -a bdv pražūtingas,
perno dkt v 1. tecn pirštas; kuolelis; kaištis; (as-
se) ašis -iės femm; 2. fig (di qcn) ramstis; 3 .fig
(di qcs) esminis dalykas, branduolys,
pernottaménto dkt v nakvynė; p. in hotel nakvy ­
nė viešbutyje,
pernottáre vksm [A] (-ndt-) nakvoti, pernakvoti,
pero dkt v bot kriaušė, kriaušmedis.
pero jngt 1. bet; (tuttavia) tačiaū; vis dėlto; 2.: ♦
kaip jst p.! nieko sáu!
perone, perone dkt v anat šeivikaulis.
perpendicoláre 1. bdv statmenas; 2. dkt m geom
perpendikuliáras, statmuó; tracciare la p. (a
qcs) nuleisti statm enį (į ką).
perpetrare vksm (per-) (pa)daryti (ką bloga); p.
una truffa ai danni (di ąc) regzti aferą (prieš
ką); įtraukti (ką) į aferą,
perpetua dkt m kūnigo nam ų šeiminiflkė.
perpetuare vksm (-pé-) 1. (qcs) neleisti (kam )
išnykti; 2. (immortalare) įamžinti,
perpetuo, -a bdv 1. am žinas;/« moto p. amžinasis
judėjimas; 2. (continuo) nuolatinis; 3.: cárcere
p. įkalinimas iki gyvos galvos.
perplessit||a dkt m nkt dvejonė; non ti nascondo
le mié ~ ó neslepiu táu, kád nesü tikras / įsiti­
kinęs.
perplésso, -a bdv netvirtos nuomonės; neįsiti-
 477
kinęs, netikras; dvejojantis; ėssere p. dvejoti;
lasciarep. (qcn) neįtikinti (ko).
perquisire vksm (-isc-) apieškoti; (iš)kratyti; at­
likti kratą (kur); p. un appartamento atlikti
kratą bute; p. un passeggero apieškoti / kratyti
keleivį.
perquisizióne dkt m krata; p. personale asmeñs
krata; eseguire una p. atlikti kratą; d ir mandato
di p. kratos orderis,
persecutóre, -trice dkt v/m persekiotojas -a.
persecuzióne dkt m 1. persekiojimas; p. razziale
persekiojimas dėl rasės; ♦ mania di p. perse­
kiojimo manija; 2. flg (incubo) košmaras,
perseguibile bdv 1. d ir persekiojamas (ppr. bau­
džiamąja) tvarka; (solo di qcs) galintis užtrauk­
ti (ppr. baūdžiamąją) atsakomybę; (solo di
qcn) patraukiam as (ppr. baudžiamojon) atsa­
komybėn; non p. nebaūdžiamas; comportamen-
to p. in sede amministrativa elgesys, kuriam
g ili būti taikoma administracinė atsakomybė;
2. (raggiungibile) pasiekiamas,
perseguire vksm (-sé-) 1. (qcs) siekti (ko); 2. dir
persekioti (ppr. baudžiamąja) tvarka,
perseguitáre vksm (-sé-) persekioti (irprk).
perseverante bdv atkaklūs; kūpinas ryžto,
perseveránza dkt m atkaklumas,
perseverare vksm [A] (-sé-) atkakliai (ką) toliaū
daryti (/ laikytis / (ko) siekti ir pa n .); p. nell’in-
tento atkakliai siekti užsibrėžto tikslo; p. in un
rifiuto užsispyrus toliaū atsisakyti,
persiana dkt m langinė.
persián jo, -a bdv 1. Persijos; persų; persiškas;
tappeto p. persiškas kilimas; stor le guerre ~ e
graikų-pėrsų karai; ♦ (gatto) p. persų katė;
2. dkt v dgs stor. i ~ ¡ persai; 3. dkt v persų kal­
ba; antico p. senoji persų kalba,
pérsico I, -a bdv geogr. Golfo P. Persijos {lanka,
pérsico II dkt v zool (t.p. pescep.) ešerys,
persino prv => perfino.
persistente bdv nesiliaujamas, nepaliaujamas,
persisténza dkt m išsilaikymas; la p. dellafebbre
preoccupa ii médico gydytojas susirūpinęs dėl
nekrifitančios tem peratūros,
persistere* vksm [A] 1. => perseverare; 2. (dura­
re) nesiliauti; tęstis,
perso, -a bdv 1. (sprecato) sugaištas; prarastas;
♦ p. per p. netūrint ką prarasti; a tempo p. kai
yra laisvo laiko; 2. (confuso) sumišęs; 3. (non
vinto) pralaimėtas; 4. => perdüto 1., 2.
persón[ja dkt m 1. asmuo; (cssere umano) žm o­
gus; dgs ~ e žmonės mase; una p. intelligente
protingas žmogus; un távolo per tre stalas
personificare
trims asmenims; e ’erano cinque ~ e (molte ~ e )
buvo penki žmonės (daug žmonių); ~ e estra-
nee pašaliniai; sbagliarsi di p. apsipažinti; ♦ a
p. kiekvienam; di p. asmeniškai; (da se) pats
-i; inp. pats -i; (personificato) (ko) įsikūnijimas;
per interposta p. per trečiąjį asmenį, per tarpi­
ninką; 2. (un tale) kažkas; žmogus; 3. (aspetto
fisico) išvaizda; (corpo) kūnas; (figūra) figūra;
curare la p. rūpintis išvaizda; 4. dir asmuo; p.
fisica (giuridica) fizinis (juridinis) asmuo; la p.
del presidente prezidento asmuo; 5. gram as­
muo; la terza p. singolare vienaskaitos trečiasis
asmuo; ♦ in prima p. tiesiogiai; pats -i; 6. rel
asmuo.
personaggio dkt v 1. (persona e sim .) personažas,
veikėjas -a; 2. (personalita) asmenybė,
personal com puter ['per- kom’pju-] dkt v nkt as­
meninis kompiuteris.
personal||e I bdv 1. asmeninis; (della persona)
asmens; comunicazioni ~ i asmeninė infor­
macija sg; dati ~ i asmens duomenys; ejfetti
asmeniniai d a ik ta i^ v o re p . asmeninė paslau­
ga; per esperienza p. iš savo (paties / pačios)
patirties; 2. (privalo; soggettivo) asmeniškas;
una questionep. asmeniškas reikalas; segretdria
p. asmens sekretorė; 3. (proprio) nuosavas;
4. (peculiare) savitas; 5. (del corpo) kūno; igie-
ne p. asmens higiena; lesione p. kūno sužalo­
jimas; 6. (nominativo) vardinis; abbonamento
p. vardinis nuolatinis bilietas; ♦ (mostra) p.
personalinė paroda; 7. gram: pronome p. as­
meninis įvardis; 8. kaip dkt v: ii p. tai, kas
asmeniška; entrare nei p., toccare ii p. pereiti
priė asmeniškumo,
personale II dkt v personalas; darbuotojai pi;
kadrai pi; p. di bordo {gula; p. ausiliario pagal­
biniai darbuotojai pi; ufflcio del p. personalo
skyrius; ♦ p. di terra (oro uosto) antžeminės
tarnybos darbuotojai,
personalita dkt m nkt 1. asmenybė; una p. com-
plessa sudėtinga asmenybė; mancare di p. būti
silpno charakterio; ha una p. forte jis stipri
asmenybė; 2. (personaggio) veikėjas -a; (noto)
įžymybė; p. politico (dello sport) politikos (spor­
to) veikėjas; 3. dir asmens statusas,
personalizzare vksm pri(si)taikyti (pagal skonį,
poreikius); /«/tinkinti,
personalizzato, -a bdv (sau) pritaikytas (ppr. pa­
gal poreikius); savitas; /« / tinkintas; (nomina­
tivo) vardinis,
personalm ėnte prv asmeniškai,
personiflcare vksm (-ni-) įasmeninti, personifi­
kuoti.
personificazióne
personificazióne dkt m 1. įasmeninimas, perso­
nifikacija; 2.fig (esempio vívente) įsikūnijimas,
perspicáce dkt m įžvalgūs; (acuto) skvarbus,
perspicacia dkt m įžvalgūmas.
persuadére* vksm 1. (qc a far qcs) įkalbėti (ką
ką daiyti); (qc di qcs) įtikinti (ką kuo)', p. a
continuare gli studi įkalbėti / įtikinti toliaū
mokytis; p. che non c’ė alcun perlcolo įtikinti,
kad jokio pavojaus nėra; p. dell’opportunitá di
un collóquio įtikinti pasitarim o tikslingumu,
įtikinti, kad reikia pasitarti; 2. (piacere) patikti.
►persuadérsi srigr (di qcs) įsitikinti (kuo).
persuasióne dkt m 1. įkalbinėjimas, įtikinėjim-
as;forza di p. sugebėjimas įkalbinti; fare opera
di p. stengtis įtikinti; 2. (convinzione) įsitikini­
mas; ho la p. che... aš įsitikinęs, kad...
persuasivo, -a bdv įtikinamas, įtikinantis,
persuáso, -a bdv (di qcs) įsitikinęs (kuo); ė p. che
io ábbia / ho ragione jis įsitikinęs, kad aš
teisūs,
pertánto jngt tad, todėl,
pértica dkt m (anche da ginnastica) kártis.
pertinente bdv 1. (a qc) susijęs (su kuo); ció non
ė p. alia questione in oggetto tai nesusiję su
sprendžiamu klausimu, tai neliečia sprendžia­
mo klausimo; 2. (appropriato) tiñkamas; (sa­
vo) vietoje.
pertinénza dkt m: ėssere di p. (di qc) būti (kieno)
kompeteñcijoje.
pertósse dkt m m ed kokliušas,
pertūgio dkt v skylutė; (fessura) plyšys,
perturbare vksm (su)trikdyti.
perturbazióne dkt m: p. atmosférica blogo óro
frontas; bjaūrūs orai pi; (temporale) audra,
peruviano, -a 1. bdv Perū; perujiėčių; iš Peru;
2. dkt v/m perujiėtis -ė.
pervenlre* vksm [E] (a qcs) pasiekti (ką); prieiti
(ką, prie ko); le domande devono p. entro ii 3
febbráio prašymus reikia pateikti iki vasario
3-iós dienos; fig p. ad un accordo pasiekti
susitarimą.
pervenuto, -a bdv gautas (ppr. apie informaciją).
perversióne dkt m iškrypimas.
perverso, -a bdv 1. ištvirkęs; iškrypęs; pasileidęs;
2. fig žiaurūs; nelemtas,
pervertire vksm (-ver-) 1. (iš)tvirkinti; 2. fig iš­
kraipyti.
pervertito, -a bdv, dkt v/m ištvirkėlis -ė.
pervicáce bdv atkaklūs,
pervicácia dkt m atkaklumas,
pésa dkt m 1. pasvėrimas; 2. svarstyklės p i (kro­
viniams, dideliems svoriams).
478
pesantĮje bdv 1. sunkūs (irprie); nelengvas; p. co­
me un macigno sunkūs kaip akmuo; una vali-
gia p. sunkūs lagaminas; sport terreno p. paž­
liugusi aikštelė; figeibo p. sunkūs maistas; fig
un lavoro p. sunkūs darbas; ♦ aria p. tvankūs
oras; indūstria p. sunkioji pram onė; trasporto
p. krovininis transportas; avere la mano p. būti
griežtam; 2. (di abiti e sim.) storas; sunkūs;
coperta p. stora antklodė; tessuto p. sunkūs
audinys; 3. (forte) stiprūs; smarkūs; colpi ~ i
smarkūs smūgiai; ♦ droghe ~ i stiprūs narko­
tikai; gioco p. kietas žaidimas; 4. fig (grave e
sim.) sunkūs; didelis; (šerio) rimtas; accuse ~ i
sunkūs kaltinimai; una peną p. sunki bausmė;
respiro p. sunkūs kvėpavimas; responsabili-
td didžiausia atsakomybė; sonno p. gilūs mie­
gas; 5. (goffo e sim .) sunkūs; nerangūs; passi
~ i sunkūs žingsniai; fig stile p. sunkūs stilius;
♦ trucco p. per ryškūs makiažas; 6. (molesto)
šiurkštus; (volgare) vulgarūs; una battuta p.
vulgarūs sąmojis; ~ i insulti šiurkštūs įžeidi­
mai; silėnziop. slogi tyla; 7. (noioso) nuobodūs;
8. kaip prv: mangiare p. valgyti sunkų maistą:
9. kaip prv: vestire p. storai (/ šiltai) apsirengti,
pesantėzza dkt m 1. sunkumas (ir prk); (peso)
svoris; 2. (senso di peso) sunkumas; p. di sto-
maco sunkumas skrandyje.
pesj|are vksm (pe-) 1. tr (pa)sverti (irprk); (piū
cose, piū volte) svarstyti (ir prk); p. un sacco
pasverti maišą; ♦ fig p. le parole pasverti
parinkti žodžius; 2. intr [E] sverti; p. piū (di
qc) nusverti (ką); daugiau sverti (nei kas, už
ką); quanto ~ i? kiek sveri?; ii bambino ~ o
venti chili vaikas sveria dvidešimt kilogramų:
3. intr [E] (essere molto pesante) (daug) sverti,
būti sunkiam; 4. intr [E] (su qc) slėgti (ką) (ir
prk); fig p. sulle spalle dei genitori sėdėti tėvams
ant sprando;/žgp. sulla coscienza slėgti sąžinę:
5. intr [E]/?g (avere importanza) turėti svorio
didelės įtakos; būti svariam; 6. intr [E] fig (es­
sere gravoso) būti sunkiam; (costare) kainuoti:
mi ~ a (far qcs) man sunku (yra / buvo ir p a n .)
(ką daryti); (m i rincresce) man nem alonu (yra
/ būvo ir pan.); 7. intr fE] fig (incombere su q c )
kyboti virš (kieno) galvos.
►pesarsi sngr pasisverti, svertis.
pesatūra dkt m (pa)svėrimas.
pesca I dkt m persikas (vaisius); ♦ p. noce nek­
tarinas.
pėsea II dkt m 1. žvejyba, žūklė; da p. žvejybos,
žvejybinis; p. sportiva sportinė žūklė; p. sub-
acųuea povandeninė žvejyba; p. con la lenza
meškeriojimas; p. alla trota upėtakių žūklė:
479
andaré a p. eiti žvejoti; 2. (pesce péscalo) (žū­
klės) laimikis; 3.: p. di beneficenza labdaros lo­
terija.
pesc(|áre vksm (pé-) 1. (su)žvejoti; žuvauti, žūk­
lauti; (con la lenza) meškerioti; p. aragoste
(perle, iltonno žvejoti langustús (perlus, tunus);
♦ p. nei tórbido žvejoti drum stam e vandenyje;
2. (recuperare oggetti) (iš)traukti Iš vandeñs;
(su)žvejoti; 3. fig (scegliere a caso) nežiūrint
(pa)imti; (estrarre) (iš)traukti; (col dito) dürti
pirštu; p. una carta ištraukti kortą; 4. fig (tro­
vare) su(si)žvejoti; su(si)rasti; ♦ se ti ~ o! jei
tave pričiūpsiu!; 5. fig (sorprendere) pagauti;
pričiupti; 6. kaip intr [A] (di natante) grimzti f
vandenį (pagal laivo grimzlės liniją).
pescatóre, -trice 1. dkt v/m žvejys -e, žvejotojas
-a; (con lenza) meškeriotojas; 2.: zool martin
p. tulžys.
pésce dkt v 1. žuvis -iės fem m ; (collettivo) žuvys;
p. di acąua dolce gėlųjų vandenų žuvis; zool p.
gatto katžuvė; zool p. luna mėnūlžuvė; zool p.
pérsico ešerys; zool p. sega pjūklažuvė; zool
p. spada kardžuvė; ♦ p. d ’aprile balafidžio pir­
mosios pokštas; p. grosso stambi žuvis; né car­
ne nė p. nei šis, nei tas; sentirsi come un p.fuor
d ’ácqua jaūstis kaip nė savo / savame kailyje;
2. (come cibo) žuvis -iės fem m ; p. fresco švie­
žios žuvys; mangiare p. valgyti žuvies; 3.: dgs
~ i (segno zodiacale) žuvys (zodiako ženklas).
pescecáne dkt v 1. ryklys; 2. fig spekuliantas -ė.
pescheréccio dkt v žvejybos laivas,
pescheria dkt m žuvies parduotuvė,
pesciolino dkt v dimin žuvelė; ♦ p. rosso auksinė
žuvelė.
pėsco dkt v bot persikas (medis).
pescosita dkt m žuvingumas,
pescóso, -a bdv žuvingas.
pésj|o I dkt v 1. svoris; p. lordo brūto (svoris); p.
netto neto (svoris); unitą di p. svorio vienetas;
pėrdere p. numesti svorį; rubare sul p. nusukti
svorį; fis p. specifico lyginamasis svoris; ♦ a p.
(di merce sfusa) sveriamas agg; a p. d ’oro aukso
atsvarų; di p. (visū) kūno svoriu; (con f orza)
prievarta; p. morto inertinis kūnas; com m dė-
dveitas; fig fam stabdys; sollevare di p. pakelti
taip, kad visai žemės neliestų; 2. (cosa pesan­
te) sunkumas, svoris; nešulys; sentirsi un p.
sullo stdmaco jausti sunkumą skrañdyje; 3. (t.p.
pesetto) svarstis; svorelis; (del filo a piombo)
svambalas; 4. (da ginnastica) svarmuo; svars­
tis; svarelis; sport sollevamento ~ i sunkūmų
kilnojimas; 5. fig (fardello, fatica) našta; sun­
kumas; ii p. della responsabilitá atsakomybės
pésto II
našta; ♦ essere di p. (a qc, per qc) būti (kam)
balastu / kaip balastas; 6. fig (importanza)
svoris; reikšmė; p. politico politinis svoris; di
un certo p. svarūs; ♦ non darė p. (a qcs) neteikti
reikšmės (kam); neimti (ko) į galvą; 7. sport
(neipugilato) svoris; svorio kategorija;p. mas-
simo sunkusis svoris; (ii pugile) sunkiasvoris
(boksininkas); 8. sport rutulys; lando dėl p. ru ­
tulio stūmimas,
peso, -a II bdv tarm fig nelengvas,
pessimismo dkt v pesimizmas,
pessimista 1. dkt vhn pesimistas -ė; 2. bdv pesi­
mistiškai nusiteikęs; 3. bdv => pessimistico.
pessimistico, -a bdv pesimistiškas.
pėssim||o, -a bdv 1. (molto cattivo) labai bjaurūs;
itin piktas; un p. comportamento nepaprastai
bjaurūs elgesys; 2. (di ųualita) labai prastas,
itin blogas; visai menkas; un p. odore labai blo­
gas / bjaurūs kvapas; una ~ a memoria labai
prasta atmintis; una ~ a pronūncia labai pras­
tas tarimas; un p. raccolto visiškai menkas der­
lius; 3. (molto brutto) labai negražūs; labai bjau­
rūs; tempo p. labai bjaurūs oras; 4. (dėl tutto
negativo) labai negeras; nepaprastai blogas;
~ i rapporti labai blogi santykiai; 5. (dėl tutto
inadatto) visiškai netikęs, labai prastas / blo­
gas; una ~ a cuoca labai prasta virėja.
pėst||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) 1. pėdsakas; 2.: ♦ ės-
sere nelle ~ e turėti bėdų.
pestaggio dkt v (su)mušimas; (rissa) peštynės pi.
pestare vksm (pė-) 1. (su)grusti; (su)trinti; p. ii
pepe grūsti pipirus; 2. (picchiare) (pri)mūšti,
sumušti; (su)daužyti; 3.: p. ii / sul pianoforte
daužyti pianino klavišus; 4. (calpestare) (už)-
minti; (ripetutamente) (su)trypti; (su)mindyti,
(iš)mindžioti;p. unpiede (a qcn) užminti (kam)
ant kojos.
►pestarsi sngr 1. (picchiarsi) peštis, susipešti;
2.: p. un dito col martello nusimušti pirštą plak­
tuku.
pešte dkt m 1. maras; m ed p. bubbonica buboni­
nis maras; ♦ direp. e corna (di qcn) ( a p d r a b ­
styti / apdrėbti purvais (ką); 2. fig (piaga) ryk­
štė; 3 .fig (di qcn) padauža com.
pestėllo dkt v grūstuvas,
pesticidą dkt v pesticidas,
pestifero, -a bdv: un bambino p. tikras padauža,
pestilėnza dkt m m aro epidemija,
pešto I, -a bdv 1. sudaužytas; sumuštas; fare un
occhiop. (a qcn) įtaisyti (kam) mėlynę po aki­
mi; 2 .: ♦ ė būio p. tamsu, nors f akį durk.
pešto II dkt v „pešto“ padažas (iš baziliko, kedro
riešutų, sūrio ir aliejaus).
pétalo
pétalo dkt v žiedlapis, vainiklapis,
petàrdo dkt v petarda,
petiziéne dkt m peticija,
péto dkt v pirstelėjimas.
petroliéra dkt m (naftos) tanklaivis, naftovežis.
pétrolière dkt v naftininkas.
petrolifer||o, -a bdv naftos; giacimento p. naftos
telkinys; indùstria ~ a naftos pramonė,
petrolio dkt v naftà; p. grėggio žalia nafta; estrar-
re p. išgauti naftą; * a p. žibalinis agg.
pettegolézz | o dkt v paskala; (maldicenza) apkal-
bk;fare ~ i apšnekėti, skleisti paskalas,
pettégolo, -a dkt v/m, bdv liežuvautojas -a.
pettinàre vksm (pèt-) 1. (t.p. p. i capelli) (pa)šu-
kūoti; (acconciare) (su)šukūoti; 2. tecn (nu)-
šukūoti.
►pettinàrsi sngr (t.p. p. i capelli) šukuotis, su­
sišukuoti; pasišukūoti.
pettinatùra dkt m 1. šukuosena; (l ’azione) ( s u ­
šukavimas; 2. tecn šukavimas,
pèttine dkt v 1. šukos pi; passare ii p. tra i capelli
pabraūkti šukomis per plaukus; ♦ fig tutti
i nodi vengono ai p. ylos maišė nepaslėpsi;
2. tecn (per fibre) šukuočiai pi; 3. zool šukutė,
pettirosso dkt v zool liepsnelė,
pètto dkt v 1. krūtinė; méttere U p. in fuori atsta­
tyti krūtinę; stringersi (ąc) ai p. glausti (ką)
prie krūtinės; ♦ bàttersi il p. muštis į krūtinę;
prėndere di p. (qcs) ryžtingai imti spręsti (ką);
ryžtingai imtis (veiklos); (qcn) užsipulti (ką);
kibti (kam ) f akis; 2. (came dėl polio e sim.)
krūtinėlė; krūtininė; 3. (di abito): giacca a dôp-
pio p. dvieilis švarkas; 4. fig širdis -iės fem m .
pettoràl||e I bdv krūtinės; (mùscolo) p. (t.p. dkt v
dgs i ~ i) krūtinės raumuo,
pettoràle II dkt v sport numeris (ppr. varžybų da­
lyvių nešiojamas ant krūtinės).
petulànte bdv įkyrūs,
pétunia dkt m bot petūnija.
pèzza dkt m 1. audeklo atkarpa; atraiža; skiautė;
♦ trattare come una p. da piedi pô kojų minti;
2. (toppa) lôpas; méttere una p. prisiūti lopą;
fig šiaip ar taip pataisyti (/ sutvarkyti ir pan. );
3. (straccio) skudurėlis; di p. skudurinis agg;
4. (chiazza) dėmė, lopas; 5.: p. d ’appdggio /
giustificativa pateisinamasis dokumentas.
pezzėnte dkt v/m 1. driskius -ė; skarmalius -ė;
2. fig nagas com; šykštuolis -ė.
pezzėtt||o dkt v dimin gabaliukas, gabalėlis; ♦ a
~ i, a pezzettini smulkiai supjaustytas agg.
pėzz||o dkt v 1. gabalas; luitas; un p. di came
mėsos gabalas; un p. di ferro gelžgalis, gele-
480
žiės gabalas; un p. di tortą torto gabaliūkas; un
p. di vetro stiklo šūkė; ♦ a ~ i (dei neni)
pakrikęs; (di qcs) suiręs; (di qcn) išsekęs;fam
p. di carta kvalifikacija; per un p. di pane
pūsvelčiui; „pigiau grybų“; andare in ~ i (su)-
dūžti;/are a ~ i (su)kapoti; cadere a griūti:
irti; krikti; essere tutto di un p. būti nenukryp­
stamos valios; mandare in (su)daužyti:
2. (elemento) dalis -iės femm; detalė; p. di
ricambio atsarginė dalis; un due ~ i bikinis; i
~ i di un puzzle delionės detalės; ♦ p. per p.
dalimis; 3. (unitą, elemento singolo) vienetas: i
~ i di una collezione kolekcijos egzemplioriai
vienetai; un p. da cento šimto (eūrų) kupiūra:
10 litas ai p. po 10 litų; 4. (di una mostra) eks­
ponatas; ♦ p. da museo seniena; spreg atgyve­
na; 5. (brano) fragmentas; ištrauka; 6. (opera)
kūrinys; mus pjesė; (canzone) daina; ♦ p. forte
mėgstamas dalykas; stichija; 7. (articolo) straip­
snis; 8. (tratto di spazio, di tempo) galas; uit p.
di strada kelio galas; ė un p. che ti aspetto ilgo­
kai tavęs laukiu; 9. (figūra degli scacchi) figūra:
10. fig (di qcn): ♦ p. grosso, p. da novanta
stambi figūra, šūlas;p. d ’asino žioplas daiktas:
un p. d ’uomo vyras iš stuomens ir iš liemens
(stiprus); fa m volgp. di merda „šūdo gabalas",
kalės vaikas; che p. di ragazza! kokia gražuolė!:
11 .: m il p. d ’artiglieria pabūklas.
pezzuola dkt m skuduriūkas.
piacėnte bdv visai patrauklūs (nepaisant ko nors ).
piac||ėre* I vksm [E] patikti; (amare qc) mėgti
(ką); mi ~ e la cucina italiana m an patinka
itališka virtūvė; non mi piacciono le verdure
man nepatinka daržovės, nemėgstu daržovių:
tu mi ~ i tū man patinki; gli ~ e scherzare jis
mėgsta juokauti, jam patinka juokauti; ii film
mi ė ~iuto filmas man patiko; non mi ~ e che
usciate assieme man nepatinka, kad išeinate
kartū; ♦ a Dio ~endo jei Dievas duos; ti
~erebbe! norėtum!
piacėrĮ|e II dkt v 1. malonūmas; (gioia) džiaugs­
mas; (soddisfazione) pasitenkinimas; con p. su
malonumū; (volentieri) mielai; i ~ i della vita
gyvenimo malonumai; darė p. (su)teikti ma-
lonūm o;provarep. (per ųcs) džiaugtis (kuo): ė
per me un p. (far qcs), mi fa p. man malonū (ką
daryti); se vi fa p. jei norite; ♦ a p. pagal pagei­
davimą; kaip jst (molto) p.! (labai) malonu!:
kaip jst p. di condscerla! malonū susipažinti!:
kaip jst che p.! kaip malonū!; 2. (gusto) pasi­
gardžiavimas; 3. (svago) pramoga; pomėgis:
♦ di p. pramoginis agg; prima ii dovere poi ii p.
„pirmiaū darbas, paskui malonūmai “; 4. (f a -
 481 piantáre

vore) malonė; paslauga; fare un p. padaryti pian¡Io III dkt v 1. (lygus) horizontalūs pavir­
paslaugą; ricambiare un p. atsilyginti už pas­ šius: p. d'appóggio atram os paviršius; ♦ in p.
laugą (tuo pačiu); ♦ per p. prašaū;/are ii p. (di horizontalūs agg; 2. (pianura) lyguma; 3. (di
farqcs) teiktis (ką daryti), malonėti; ma fammi edificio) aukštas; p. terra pirmas aūkštas; pri­
ii p.! nenusišnekėk! mo p. añtras aūkštas; p. di sopra (di sotto)
piacėvole bdv malonūs; smagūs; mielas; (acco- viršutinis (apatinis) aūkštas; palaižo di sei ~ i
gliente) jaukūs; (solo di cibo, odore) gardūs, šešių aūkštų pastatas, šešiaaūkštis pastatas; fig
piacevolménte prv maloniai, maloniai, áutobus a due ~ i dviaūkštis autobūsas; 4. fig
piadina dkt m gastr „piadina“ (tokspaplotėlis). plotmė; (livello) lygmuo; sul p. internazionale
piága dkt m 1. piktžaizdė (ir prk); opa; p. puru­ tarptautiniu lygmeniu; sul p. teórico teorine
lenta pūliuojanti opa; fig la p. delValcolismo plotmė, teoriškai; metiere sullo stesso p. laikyti
alkoholizmo piktžaizdė; ♦ metiere ii dito sulla vienodos vertės; 5. art, fo t planas; fo t primo p.
I nella p. (pa)berti drūską afit žaizdos; 2. fam stambūs planas; ♦ di primo p. pirmos svarbos;
(di qcn) niurzga com; bambeklis -ė. passareinsecondop. pasidaryti nebeaktualiam,
piagnistėo dkt v inkštimas; zirzimas; verkšle­ netekti svarbos; 6. fis, geom plokštuma; fis p.
nimas. inclinato nuožulnioji plokštuma,
piagnucoláre vksm [A] verkšlenti, pian | o IV dkt v 1. (disegno) brėžinys; planas;
piagnucolio dkt v verkšlenimas, (progetto) projektas; ♦ p. regolatore miesto
piálla dkt m oblius, plėtros planas; 2. (di u n ’attivita) planas; (idea)
pialláre vksm (nu)obliūoti. sumanymas; (programma) programa; secondo
piana dkt m lyguma, i pagal planus; p. di pace taikos planas;
pianeggiánte bdv lygus; nekainuotas, portare a compimento (far falliré, ideare) un p.
pianerottolo dkt v laiptų aikštelė, įvykdyti (sužlugdyti, kurti) planą; ♦ p. di studi
pianéta dkt v 1. planeta; 2. fig pasaulis, studijų programa,
piangénte bdv: bot sálicep. gluosnis svyruoklis. piano V dkt v nkt => pianoforte,
piangĮjere* vksm 1. intr [A] verkti; (forte) žlium­ pianoforte dkt v fortepijonas; p. a coda rojalis; p.
bti; (lacrimare) ašaroti; p. amaramente graū- a muro pianinas; suonare ii p. skambinti / gro­
džiai verkti; far p. pravirkdyti; mėttersi a p. ti pianinu; studiare p. mokytis skambinti pia-
apsiverkti; p. sopra un morto apraudoti mi­ ninū.
rusįjį; ♦ p. a calde lacrime kruvinomis ašaro­ pianoro dkt v plynaukštė,
mis verkti; p. a dirotto plūsti ašaromis; mi ~ e pianotėrra dkt v nkt pirmas aūkštas; ai p. pirm a­
ii cuore širdis plyšta / verkia; viene da p. verkti me aukšte.
norisi; 2. intr [A] (di cuccioli) ifikšti, ufikšti; piánta dkt m 1. augalas; p. acąuatica (tropicale)
3. tr apverkti, (ap)raudóti; p. iifiglio morto ap­ vandeñs (atogrąžų) augalas; p. da appartamen-
verkti mirusį sūnų. to kambarinis augalas; p. erbácea (foragge-
planificare vksm (-ni-) (su)planūoti. ra, medicínale, ornaméntale) žolinis (pašarinis,
pianificat[jo, -a bdv planinis; econ economía ~ a vaistinis, dekoratyvinis) augalas; bot p. grassa
planinė ekonomika, kaktusinis augalas; 2. (t.p. p. dėlpiede) (pėdos)
pianificazióne dkt m planavimas; p. delle náscite padas; 3. (t.p. piantina) planas; la p. di un
gimimų planavimas, edificio pastato planas; 4. (cartina geografica;
pianista dkt v/m pianistas -ė. t.p. piantina) žemėlapis; 5.: ♦ di sana p. (visiš­
pianístico, -a bdv fortepijono. kai) iš naūjo; inventare di sana p. iš piršto
pián||o I, -a bdv 1. lygus; (piatto) plokščias;geom laužti; 6.: ♦ in p. stábile kadrinis agg.
figūra ~ a plokščioji figūra; 2. fig supraūta- piantagióne dkt m plantacija,
mas; 3. ling kirčiuojamas priešpaskutiniame piantána dkt m 1. (lampada) toršeras; 2. (soste-
skiemenyje; 4. sport: 100 metri ~ i 100 metrų gno) stovas.
bėgimas (be kliūčių). piantáre vksm 1. (pa)sodinti; p. un tiglio paso­
piano II prv 1. lėtai; iš lėto; (con cautela) atsar­ dinti liepą; p. un terreno (a qcs) apsodinti
giai; ♦ pian p. pó trūputį; fam pian pianino žemę (kuo); 2. (conficcare) (į)kalti; (į)bėsti;
neskubant; švelniai; andarci p. (con qc) būti (infilzare) (į)smelgti;p. un chiodo įkalti vinį;p.
atsargiam (su kuo); vaccip.! buk atsargūs!, at­ un palo įbesti baslį; p. una tenda pastatyti
sargiai!; 2. (a bassa voce) tyliai; fai p.! net­ palapinę; fig p. gli occhi addosso (a ųcn) įsmei­
riukšmauk!; 3. m us „piano“. gti akis (į ką); ♦ p. un ceffone in faccia (a ącn)
plantarla
užvožti (kam ) per veidą; 3. (lasciare) palikti;
(mollare) (pa)mėsti; p. ii lavoro mesti darbą;
p. ii marito palikti vyrą; p. la ragazza mesti
merginą; p. la vallgia iri mezzo ai corridoio
pastatyti lagaminą vidury koridoriaus; ♦ p. in
asso palikti (be nieko); apleisti; (l’innamorato
e sim .) (pa)mėsti; fam p. baracca e burattini
viską palikti ir išeiti; fam p. grane užvirti košę;
pridaryti bėdų.
►piantarla įvdž fa m liautis; plántala! (di far
qcs) liaukis! (ką padaręs); (nori infastidire!)
atstokIfam , atsiknisk!
►piantársi sngr 1. (conficcarsi) (į)smigti; įsi­
smeigti; 2. (fermarsi) (su)stóti;fam (bloccarsi)
užstrigti; (dėl PC) užkibti; 3. fam (impanta-
narsi) užklimpti.
pianterrėno dkt v nkt pirmas / apatinis aukštas;
ai p. pirmame aukšte,
piánto dkt v verksmas; rauda (irprk); (l’azione)
verkimas; raudojimas; occhi rossi di p. užverk­
tos akys; muovere ai p. virkdyti; non potere trat-
tenere ii p. negalėti tramdyti ašarų / raudos,
pian tona re vksm (-tó-) sergėti,
piantóne I dkt v (guardiano) sargas; sargybinis,
piantóne II dkt v (t.p. tecn p. dello sterzo) vairo
kolonėlė.
p ian ura dkt m lyguma; geogr p. Padana Po (up­
ės) lyguma.
p iastra dkt m 1. plokštelė; (lamina) lakštas; (las­
tra) plokštė; 2. (t.p. p. elėttrica) kaitvietė; 3. (di
fe n o da stiro) lygintuvo padas,
piastrėlla dkt m plytelė; koklis,
piastrelláre vksm (-strėl-) (už)kloti plytelėmis,
p iastrina dkt m 1. (m etalinė) plokštelė (kaip as­
mens ir pan. ženklas); 2. biol trombocitas,
p iattafórm a dkt m 1. aikštelė; platforma; geol p.
continentale (žemyninis) šelfas; tecn p. di lan­
d o paleidimo aikštelė; p. di estrazione, p. ma­
rina naftos platforma; 2. (di un vagone) tam ­
būras; 3. sport bokštas; 4.polit platforma,
piattėllo dkt v sport lėkštelė,
piattézza dkt m 1. plokštūmas; 2. fig lėkštumas,
piattino dkt v dimin lėkštutė; lėkštelė.
piátt| o I, -a bdv 1. plokščias; lygus;paesággiop.
lygus kraštovaizdis; seno p. plokščia krūtinė;
televisore a schermo p. plokščiaekranis tele­
vizorius; geom ángolo p. ištiestinis kampas;
m ed piede p. plokščia pėda; ♦ elettroencefalo-
gramma p. elektroencefalogramos tiesi linija;
2. fig lėkštas; neoriginalūs; blankūs; una vita
~ a monotoniškas gyvenimas,
piattjįo II dkt v 1. lėkštė, lėkštė; dgs i ~ t iñdai;p.
fondo (piano) gili (negili) lėkštė; p. di portata
482
didlėkštė, bendra lėkštė; asciugare (lavare) i
~ i (iš)šlūostyti ((iš)plauti) indus; ♦ ojfrire su
un p. d ’argento (viliojamai) pasiūlyti; (dosniai)
pateikti; 2. (pietanza) patiekalas; valgis; p. dėl
giorno dienos patiekalas; primo (secondo) p.
pirmasis (antrasis) patiekalas; ~ i lituani lie­
tuviški patiekalai / valgiai; ♦ p. della casa fir­
minis patiekalas; p. forte pagrindinis patieka­
las; 3. (oggetto piatto) lėkštė; plokštė; p. della
bilaneia svarstyklių lėkštė; 4. (parte piatta di
qcs) plokštis, plokštuma; calciare di p. spirti
vidinė pėdos pusė; 5. (a carte) bankas; 6.: dgs
m us ~ i lėkštės,
piattola dkt m (kirkšninė) utėlė.
piazz||a dkt m 1. aikštė; skveras; m il p. d ’armi
pratybų aikštė; fig erdvi patalpa; ♦ fa r p. pu-
lita (di qcs) nušluoti (ką); mettere in p. kelti i
viešumą; scėndere in p. išeiti į gatvės (dem on­
struoti); 2. (folla) minia; cercare ii favore della
p. stengtis įgyti minios palankumą; 3. (posto):
letto a una p. viengulė lova; letto a due ~ e dvi­
gulė lova; sport ~ e d ’onore prizinės vietos (be
pirmosios)', 4. comm, fin verslo vieta; (merca-
to) rinka; sulle prineipali ~ e europee pagrindi­
nėse Europos rinkose; ♦ P. Ajfari M ilano bir­
ža; 5 .fig (luogo in genere) vieta,
piazzaforte (dgs -zeforti) dkt m tvirtovė; (citta)
įtvirtintas miestas,
piazzale dkt v (plati) aikštė; p. panoramico ap­
žvalgos aikštė;p. della stazione stoties aikštė,
piazzamento dkt v 1. vieta; (in una corsa) finišo
pozicija; ottenere un buon p. išsikovoti gerą vie­
tą; 2. sport (disposizione) išdėstymas,
piazzare vksm 1. pastatyti; (disporre) išdėstyti:
(iš)dėlioti; p. una trappola paspęsti spąstus:
2.: p. una meree parduoti prekę; p. un ordine
paduoti užsakymą, užsakyti.
► piazzarsi sngr 1. įsitaisyti; 2. (classificarsi
bene) užimti prizinę vietą; 3. sport išsidėstyti,
piazzata dkt m skandalas (vaidas), scena,
piazzato, -a bdv 1. (affermatosi) pasiekęs solidžia
(ekonominę) padėtį; 2.: ♦ ben p. (fisicamente)
tvirto sudėjimo; 3. sport (di atleto, cavallo da
corsa e sim .) užėmęs (/ užimantis) gėrą (/ pri­
zinę) vietą; 4. sport: calcio p. baudos smūgis,
piazzista dkt v/m prekybos atstovas -ė.
piazzola dkt m aikštelė; p. di sostą stovėjimo aik­
štelė,
pica dkt m šarka.
pic||ca dkt m 1. (arma) ietis -ies; 2.:ppr. dgs ~ehe
pikai, vynai; giocare ~che, giocare una p. leisti
piką; ♦ rispondere ~che kategoriškai atsisa­
kyti („kirsti pikais“).
483
piccante bdv 1. aštrūs, pikantiškas; un cibo p.
aštrūs valgis; 2. fig pikantiškas,
piccarsi vksm 1. (impuntarsi) užsispirti; 2. (aver-
sela a malė) užsigauti,
picchettare vksm (-chėt-) piketuoti,
picchettatore, -trice dkt v/m piketuotojas -a.
picchėtto dkt v 1. kuolelis; smaigas; 2. mil pike­
tas; p. d ’onore garbės sargyba; 3. (di dimo-
stranti) piketas; p. di scioperanti streikininkų
piketas.
picchi||are vksm 1. tr (percuotere) (su)mūšti, pri­
mušti; (ap)daužyti; (pri)kūltip. selvaggiamente
žiauriai sumūšti; p. con un bastone mūšti lazda;
2. tr (urtare) trenkti, atsitrenkti; p. Upugno sul
tavolo trenkti / sudūoti kumščiu į stalą; p. la te­
stą contro un ramo trenktis galva į šaką; 3. intr
[A] (pa)belsti; baladoti; p. alla portą bėlsti(s) [
duris; ♦ ii sole ~ a saulė kepina; 4. intr [A]
(battere leggermente) barbenti.
►picchiarsi sngr muštis, susimūšti.
picchiata dkt m av pikiravimas, smigimas; scėn-
dere in p. pikirūoti; stačiai smigti,
picchierellare vksm (-rėl-) barbinti,
picchiettare vksm (-chiėt-) barškinti; kaukšėti,
picchio dkt v zool genys.
piccino, -a 1. bdv mažiūkas; mažytis; 2. bdv fig
(greito) nekilnūs; 3. dkt v/m mažylis -ė.
picciolo dkt v kotelis, kotas; bot (di foglia) lap­
kotis; bot (difrutto) vaiskotis.
piccion|Įe dkt v balandis, karvelis; ♦ p. viaggia-
tore pašto karvelis;flk prėndere due ~ i con una
fava vienu šūviū du zuikiūs nušauti,
picco dkt v 1. smaili viršūnė, smailė; ♦ a p. sta­
čiai, statmenai; colare a p. intr (nu)grimzti,
(nu)skęsti; tr (una nave e sim.) (n u g ram zd in ­
ti, (nu)skandinti; 2. fig (apice) pikas,
piccolėzza dkt m 1. mažumas; smulkūmas; 2. fig
(inezia) menkniekis; smūlkmena; 3. fig (me-
schinita) menkūmas, menkystė; nekilnūmas.
piccol||o, -a bdv 1. bdv mažas, nedidelis; piū p.
mažesnis; troppo p. per mažas; piccolissimo
nepaprastai mažas; mažytis; un appartamento
p. nedidelis būtas; patate ~ e mažos būlvės; un
p. rumore nežymūs triukšmas; ąuesta giacca
mi sta p. šis švarkas man (per) mažas; 2. bdv
(di eta) mažas; mažametis; da p. volevo fare ii
mėdico kai buvaū mažas, norėjau būti gydy­
toju; tre figli ~ i trys mažamečiai vaikai; mio
f ratelio ė piū p. di me mano brolis mažesnis
jaunesnis už manė; 3. (breve) trumpas; fare
una ~ a sostą trum pam sustoti; 4. (di poco
conto) nedidelis, mažas; smūlkus; menkas: un
p. errore maža klaida; ~ i guadagni menki pi­
piéga
nigai; 5. (socialmente, económicamente) smūl­
kus; mažas; un p. imprenditore smūlkus versli­
ninkas; ~ a industria mažoji pram onė; 6. kaip
dkt v/m mažylis -ė; ♦ fin da p. iš mažefls;
7. kaip dkt v/m (cueciolo e sim.) jauniklis -ė;
8. kaip dkt v: ♦ in p. sumažintas agg; mažu
mastu; nei mio p. kiek galiu; pagal savo išgales.
piccoloborghése 1. dkt v/m miesčionis -ė; 2. bdv
miesčioniškas,
piccóne dkt v kirstūvas, kirtiklis,
piccózza dkt m kaplys; (da alpinista) ledkirtis,
picnic [pik'nik] dkt v nkt piknikas,
pidócchio dkt v 1. utėlė; zool gaivine utėlė; zool
p. dei libri knyginė utėlė; 2. (parassita) parazi­
tas; 3.figspreg nagas (šykštuolis).
piéce [pjcs] dkt m nkt pjesė.
piéd|¡e dkt v 1. koja; pėda; p. destro (sinistro)
dešinė (kairė) koja; a ~ i nudi basomis kojo­
mis, basas agg; colio dėl p. keltis; pianta dėl p.
padas; metiere ii p. in una pozzánghera įlipti
koja į balą; pestare un p. (a qcn) užminti (kam)
añt kójos; ho un p. gónfio viena koja sutinusi;
m ed con i ~ i piatti plokščiapadis agg; ♦ p. di
porco laužtuvas; a p. libero laisvėje (paleistas);
a ~ i pėsčiomis, pėstutė; pėsčias agg; da capo a
~ i nuo galvos iki kojų; in ~ i stovintis agg;
stačias agg; in punta di ~ i añt pirštų galų;
pirštų galais; su due ~ i añt karštųjų; greitomis;
sul p. di guerra añt káro slenksčio;/afto coi ~ i
padarytas atbulais nagais; posti in ~ i stovi­
mos vietos; alzarsi in ~ i atsistoti; andaré coi
~ i di piombo veikti su didžiausiu apdairumū;
avere un p. nella fossa būti viena koja karstė;
cadere in ~ i gerai išsisukti; gettarsi ai ~ i (di
qcn) pulti (kam ) į kojas; leccare i ~ i laižyti
padus; mėttere p. koja (į)kėlti; prėndere p.
įsigalėti; plisti; méttere (qcn) sotto i p. pó kojo­
mis minti; non rėggersi in ~ i kojų nepavilkti;
nepastovėti; restare con i ~ í per terra neskrai­
dyti padangėmis; rimėttere in ~ i vėl pastatyti
añt kojų; stare in ~ i stovėti; (passare tempo in
piedi) prastovėti; tenere in ~ i palaikyti; fuori
dai ~i7, lévati / togliti dai ~i!, non starmi tra i
~/7 nesimaišyk man po kojomis!; mi sento
mancare la terra sotto i ~ i žemė slysta iš po
kojų; šono rimasto a ~ i mašina sugedo; 2. (par­
te inferiore e sim .) apačia; i ~ i dėl letto kojūgalis
sg; ai di un monte kalno papėdėje; 3. (di un
mobile) koja; 4. (unitą di misura) pėda; di die-
ci ~ i dešimt pėdų.
piedipiátti dkt v fa m taras, mentas,
piedistállo dkt v pjedestalas,
pié; ga dkt m 1. (grinza) raukšlė; ♦ non fare una
piegaménto
p. (di qcs) būti nepriekaištingam; (di qcn) nė
nem irktelėti; 2. (t.p. messa in p.) ilgalaikė
šukuosena; plaukų bangavimas; 3. (fatta ad
arte) klostė; (dei pantaloni) kántas; (risvolto)
užlenkimas; atlenkimas; palenkimas; gonna a
~ghe klostuotas sijonas; 4. (punto di flessio-
ne) lenkimas; la p. del bráccio rañkos lenk-
muó; 5.fig: prendere una buona (una cattiva) p.
gerai (blogai) klostytis; pasukti teigiama (nei­
giama) linkmė,
piegam éntodkt v (perginnastica) atsispaudimas;
(sulle gambe) pritūpimas,
piegáre vksm (pié-) 1. (už)lefikti; (ripiegare) p er­
lenkti, suleñkti; (piii volte) (su)lankstyti; p. un
fóglio suleñkti lapą; 2. (flettere) (su)leñkti; (un
p o ’) paleñkti; (incurvare) (j)leñkti; (aU’infuo-
n) (is)leñkti; (in basso) nuleñkti;/?. leginócchia
suleñkti kelius; 3. fig ¡veikti; palaužti; 4. kaip
intr [A] (deviare) (nu)krypti; 5. kaip intr [A]
(■eurvarsi) (į)liflkti.
►pieg ¡arsi sngr 1. (už)lifikti; (su di sé) suliñ-
kti; (affossarsi) įlifikti; i rami si ~ano per la
neve šakos liñksta nuo sniego; 2. (chinarsi) pa-
liñkti; susileñkti; (inehinarsi) nusileñkti, leñ-
ktis; 3. fig (cedere) nusileisti; p. ai desideri (di
ųcn) nusileisti (kieno) norams,
piegát ¡o, -a bdv, dlv 1. palenktas; užlenktas; (su
di sé) sulenktas; (curvo) leñktas; (storio) krei­
vas; un chiodo p. suliñkusi / kreiva vinis; un
margine p. ūžlenktas kraštas; un sedile p. in
avanti į priekį nulenkta sėdynė; con ii capo p.
palenkta gálva: con le ginócchia ~ e sulenktais
kėliais; 2. (da sé) palifikęs; (incurvato) susileñ-
kęs; sulifikęs; (verso ii basso) nuliflkęs; 3. (ri-
piegato) sulenktas; sulankstytas; p. in due dvi­
linkas; una camicia ~ a sulankstyti marškiniai;
4. fig palaužtas; t.p. => piegáre.
piegatüra dkt m 1. (l'azione) (su)lenkimas; lañk-
stymas; 2. (punto dove sipiega e sim.) lenkimo
vieta (/ linija); sulenkimas,
pieghettáre vksm (-ghé-) plisúoti, klostyti,
pieghévole 1. bdv lankstūs; 2. bdv (ripiegabile su
sé stesso) sulañkstomas(is); lettino p. sulanks­
tomoji lova; 3. dkt v lankstinukas,
piemontése 1. bdv Pjemónto; pjemontiėčių; iš
Pjemonto; 2. dkt v/m pjemontiėtis -ė.
piéna dkt m 1. potvynis; ii fiume ė in p. patvino
upė; 2. fig añtplüdis.
plenam ente prv visiškai; (interamente) iki galo;
concordo p. visiškai sutinku,
pienézza dkt m 1. pilnumas; 2 .fig pilnatvė; p. di
forze visiškas pajėgūmas; 3.: dirp. di diritti pil-
nateisiškūmas.
484
pién||o, -a 1. bdv pilnas; un bar p. di gente baras
pilnas žmonių; un bicehiere p. fino all’orlo iki
kraštų pilna stiklinė; occhi ~ i di lacrime akys
pilnos ašarų; un salone p. di luce svetainė pilna
šviesos; una strada ~ a di buche kėlias pilnas
duobių, duobėtas kėlias; un távolo p. di carte
stalas užverstas popieriais; un volto p. di rughe
veidas pilnas raukšlių; parlare con la bocca ~ a
šnekėti pilna burna; ♦ p. zePP°> P■ come un
uovo saūsakimšas, kimšte prikimštas; perpildy­
tas; p. di sé pasipūtęs; 2. fig kūpinas; pilnas; p.
di dėbiti įsiskolinęs iki kaklo; p. di energie
kūpinas energijos, energingas; p. di gioia pil­
nas džiaūgsm o;p. di lavoro aptekęs darbais; p.
di soldi pinigingas, turintis daūg pinigų; p. di
speranza kūpinas vilties; una giornata ~ a la­
bai užimta diena; ė p. di donne jis tūri daūg
m oterų; 3. fam (sazio) sotus; 4. (compatto)
vientisas; 5. (in carne) putlūs; 6. fig (al culmi­
ne e sim.): in p. giorno vidury dienos; in p. in­
vernó gilią žiemą, žiemos viduryje; raggiungere
la ~ a guarigione visiškai pasveikti; ♦ colpire
in p. petto kirsti tiesiai Į krūtinę; t.p. => 8.:
7. (totale) visiškas; ~ a liberta visiška laisvė:
avere ~ a fiducia visiškai pasitikėti; nei p. ri-
spetto degli accordi visiškai besilaikantis susi­
tarimo; dir con ~ i diritti pilnateisis agg: ♦ lu­
na ~ a pilnatis -lės; ~ f poteri visi įgaliojimai: a
~ e mani abiem rañkomis; dosniai; in ~ a re­
gola tikras agg; a p. ritmo visti pajėgumu; a
tempo p. visą darbo laiką; a p. titolo visais po­
žiūriais; colpire in p. (qcs) pataikyti tiesiai (/
ką); hai ragione in p. tu visiškai teisūs; 8. dkt v
(culmine) Įkarštis; (ii bei mezzo) vidurys; nei p.
(di ųcs) (ko) įkarštyje; nei p. della notte vidun
nakties; 9. dkt v (partepieną) pilnūmas; pilnis:
10. dkt v: fare ii p. pripilti pilną baką (benzino
ir pan.).
pienóne dkt v spūstis -iės femm; oggi a teatro c e
ii p. šiafidien teatre pilna salė žiūrovų, šiafi-
dien teatras saūsakimšas.
piercing Į'pirsiijg] dkt v nkt (la pratica) auskaru
vėrimas; (l ’oggetto) aūskaras; avere ii p. alla
lingua nešioti liežuvio aūskarą, nešioti aūska-
rą liežuvyje:/«/'« ii p. all’ombelico įsiverti aūs­
karą į bambą,
pieta dkt m 1. gailestis; gailestingumas; per p. iš
gailesčio, iš pasigailėjimo; senza p. be gaile­
sčio; negailestingai; avere p., provare p. (per
qc) gailėtis (ko): pagailėti; ♦ fare p. žadinti
gailestį; atrodyti pasigailėtinai; (essere brutto >
būti apgailėtinam; 2. art pieta,
pietánza dkt m patiekalas; valgis.
 485 pióggia

pietoso, -a bdv 1. (che ha pieta) gailestingas; mas elementais; 3.fa m (torcía elettrica) žibin­
2. (che suscita pieta) pasigailėtinas; 3. (brutto, tuvėlis.
m alfatto e sim.) apgailėtinas, pilástro dkt v 1. piliorius; (sporgente) piliastras;
piėtra dkt m 1. akmuo; di p. akmeninis agg (ir 2. fig ramstis; atrama,
prk), iš akmens; cava di p. akmenų skaldykla; pillo] |¡a dkt m 1. piliulė, žirnelis; prendere una p.
eta della p. akmens amžius; ♦ p. focaia titna­ praryti / išgerti piliūlę; ♦ in mažaisiais
gas; p. pdmice pemza; 2. (pezzo, sasso) akmuo; kiekiais (apie dėstymą trumpais apibrėžimais);
akmenėlis; p. dura pusbrangis akmuo; p. pre- 2. fa m kontraceptinė tabletė (apsauga nuo
ziosa brangakmenis; ♦ p. angolare kertinis / pastojimo)', 3. fig karti piliūlė.
kampinis akmuo; p. miliare esminis įvykis (/ pilone dkt v 1. pilonas, stulpas; taūras; (di fon-
dalykas ir pan. ), gairė; p. dello scandalo pa­ dazione) polis; 2. (traliccio) stulpas,
piktinimo uola (skandalo sukėlėjas)',p. tomba- pilóro dkt v anat prievartis,
le antkapis; mettere una p. (sopra qcs) pamesti pilota 1. dkt v/m lakūnas -ė, pilotas -ė; ♦ p. au­
iš galvos; non lasciare p. su p. nepalikti ak­ tomático autopilotas; 2. dkt v (di una nave)
mens ant akmens; scagliare la prima p. mesti locmanas; 3. dkt v/m sport lenktynininkas -ė;
pirm ą akmenį, 4. bdv nkt bandomasis, eksperimeñtinis.
pietraia dkt m akmenynė; geol skalda, pilotággio dkt v pilotažas; skraidyba; cabina di p.
pietrisco dkt v skalda, lėktuvo kabina,
pietroso, -a bdv akmeningas; akm enuotas, pilotare vksm (-IÓ-) pilotuoti,
pifferaio, -a dkt v/m dūdininkas -ė. piluccáre vksm valgyti mažais kąsneliais,
piffero dkt v dūdelė, birbynė, pimpante bdv nuotaikingas; žvitrūs,
pigiama dkt v pižama. pinacoteca dkt m paveikslų galerija,
pigiare vksm 1. (į)grusti; murdyti; (con i piedi) pinėta dkt m pušynas; šilas,
(į)minti; (premere) spausti; 2. (spingere) stum ­ ping-pong ['pong] dkt v stalo tenisas,
dyti; t.p. => premere. pingue bdv 1. tuklūs; nutukęs; 2. (di terreno) trą­
pigione dkt m nuoma; (i soldi) nūompinigiai pi. šūs, riebūs; 3. fig nemažas; stambūs,
pigliare vksm 1. (su)čiūpti; (nu)tvėrti; ♦ non so pingüino dkt v zool pingvinas,
chepeseip. neturiu ūž ko užsikabinti; nežinau, pinna dkt m 1. pelekas; p. dorsale (caudale) nuga­
ko griebtis; 2. (a carte) kirsti; t.p. => prendere. ros (uodegos) pelekas; 2. (da sub) plaukmuo,
piglio dkt v mina; (sguardo) žvilgsnis; (modo di pinnácolo dkt v archit pináklis; smailė,
fa re) būdas, pino dkt v pušis -ies femm ; di (legno di) p. pušinis
pigmento dkt v biol, chim pigmentas agg; bot p. doméstico pinija; bot p. marittimo
pigmėo, -a 1. bdv pigmėjų; 2. dkt v/m pigmėjas (mugo, silvestre) pajūrinė (kalninė, paprasto­
-ė (irprk). ji) pušis,
pigna dkt m kankorėžis, pinólo dkt v kedro riešutas.
pignatta dkt m puodynė, pinz|[a dkt m (ppr. dgs ~ e ) 1. replės pi; žnyplės
pignoleria dkt m smulkmeniškumas, pedantiš­ pi; ♦ prendere (qc) con le ~ e atsargiai elgtis (su
kumas. kuo); 2. (per cibi) žnyplės pi; 3. (chimrgiche)
pignolo, -a bdv pedantiškas, smulkmeniškas; kaip chirurginės žnyplės / žnyplėlės pi; 4. (molletta)
dkt v sei prdprio un p. tu tikras pedantas, spaustukas; 5. (chela) žnyplės pi.
pignorare vksm (-gnd-) dir areštuoti (turtą). pinzáre vksm (su)sėgti segikliū.
pigolare vksm [A] (pi-) pypti, pypsėti; piėpti; pinzatrice dkt m segiklis.
cypti, ciepsėti. pinzėtt||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) pincetas.
pigolio dkt v pypsėjimas; cypimas, piį|o, -a bdv 1. pamaldūs, maldingas; ♦ opera
pigrizia dkt m tingėjimas; tinginystė; tingis; per ~ a labdaros įstaiga; 2. (pietoso) gailiaširdis;
p. iš tingėjimo, 3.: ~ a illusione tuščia / drambliuko fa m sva­
pigro, -a bdv 1. (di ącn) tingūs; vangūs; esserep. jonė.
(in qcs, a / nelfarųcs) tingėti (ką daryti)', 2. (di pióggia dkt m 1. lietūs; p. leggera (fitta, forte)
ųcs) flegmatiškas; vangūs; (lento) lėtas, smūlkus (sodrus, smarkūs) lietūs; p. torren-
pigrone, -a dkt v/m tinginys -ė. ziale liūtis fem m ; dove vai con / sotto ąuesta p.?
pil|[a dkt m 1. krūvelė, krūva (nebūtinai neh ar- kur eini per tokį lietų?; ♦ p. acida rūgštūsis
kinga); 2. (batteria) elementas; a m aitina­ lietūs: 2. fig lietūs; lavina.
piólo
piól |Įo dkt v kuoliukas, kuolelis; gembė; (di una
scala) skersinis; scala a ~ i kopėčiospl.
piombáre I vksm (pióm-) 1. intr [E] staiga įpulti
/įkristi; (diguai) (netikėtai) (už)grifiti; (aggre-
dire) (su qc) užpūlti (ką); 2. intr [E] (di ącn)
staiga atvykti; netikėtai pasirodyti; užgriūti; 3.
intr [E] fig (in stati d ’animo) (į)pūlti; p. nella
disperazione įpulti į neviltį; 4. tr stumti (į
blogį); p. la cittá nei biiio paskandinti miestą
tamsoje.
piombáre II vksm (pióm-) (už)plombūoti.
piombino dkt v 1. (sigillo) plomba; 2. tecn (peset-
to) svambalas,
piómbo dkt v 1. švinas; di p. švininis agg, švino;
♦ storAnni di p. „švininiai m ėtai“ (1970-1980
m., kai Italiją drebino keli teroristų išpuoliai);
2. (pesetto) svambalas; ♦ a p. statmenas agg;
3. (proiettili) kulkos pl; 4.: color p. švininis agg,
mėlynai pilkas agg.
pioniere dkt v pionierius -ė (irprk).
pioppėto dkt v epušynas; tuopų giraitė,
pióppo dkt v tuopa; di (legno di) p. tuopinis agg;
bot p. trémulo drebulė, epušė,
piován |o, -a bdv: ácqua ~ a lietaus vanduo,
piovásco dkt v liūtis -iės fem m ; (staigūs ir) trum ­
pas lietūs.
pióv ¡ere* vksm 1. lyti; (u n p o ’) palyti; ~ e (lietus)
lyja; mi ~ e in casa pas manė (namuose) lyja į
vidų; stogas varva / kiauras; ♦ ~ e a catinelle,
~ e che Dio la manda lyja kaip iš kibiro; ~ e sul
bagnato (di disgrazie) bėda bėdą vėją; (su qu-
esto) non ei ~ e abejonių dėl to ir būti negali;
2. fig lyti; piltis, pasipilti; ~ono pietre lyja
akmenimis; sul nuovo progetto di legge ~ono
critiehe pasipylė kritika dėl naūjo įstatymo
projekto; ♦ p. dal cielo nukristi iš dangaūs.
pioviggináre vksm (-v/g-) lynoti, lašnoti.
piovositá dkt m 1. (Vessere piovoso) lietingumas;
2. (le precipitazioni) krituliai pl.
piovós||o, -a bdv lietingas; un’estate ~ a šlapia /
lietinga vasara,
pióvra dkt m zool aštuonkojis,
pipa dkt m pypké; fumare la p. rūkyti pypkę,
pipi fam nkt 1. dkt m sisiúkas;/are la p. (pa)sisió-
ti; 2. dkt v pimpaliūkas.
pipistrėllo dkt v zool šikšnosparnis,
piramide dkt m archit, geom piram idė (irprk).
pirata 1. dkt v piratas, (jūrų) plėšikas; ♦ p. del-
l ’ária lėktuvo užgrobėjas; p. informático pro-
gramišius; p. della strada nesąžiningas vai­
ruotojas (ppr. apie pabėgusį iš avarijos vietos);
erelis fam ; 2. bdv nkt fig piratinis; programmi
p. piratinė program inė įranga.
486
piratáre vksm (-ra-) ¡«/nelegaliai (nu(si))kopi-
jūoti.
piratería dkt m piratavimas; dir, infp. informáti­
ca kompiuterinis piratavimas,
piroétta dkt m suktukas, piruetas,
pirófila dkt m ūgniai atsparūs kepimo iñdas.
pirómane dkt v/m pirománas -ė; padegėjas -a.
piróscafo dkt v garlaivis,
pirotécnico, -a bdv pirotėchninis.
pisáno, -a 1. bdv Pizos; piziėčių; piziėtiškas; iš
Pizos; 2. dkt v/m piziėtis -ė; 3. dkt v piziėčių
tarmė.
pisciáre vksm [A] volg myžti,
piscicoltura dkt m žuvininkystė,
piscina dkt m (plaukimo) baseinas, plaukyklá.
piscio dkt v volg myžalas.
pistilo I dkt v 1. (pianta e seme) žirnis; ♦ verde p.
šviesiai žalia spalva; kaip bdv nkt šviesiai ža­
lias; 2. fa m pimpalas.
pisoláre vksm [A] (pi-) snūduriuoti,
pisolino dkt v pogulis; fare un p., schiacciare un
p. nusnūsti; pasnausti,
pista dkt m 1. (sentiero) takas; ♦ p. ciclabile dvi­
račių takas; p. da sci slidinėjimo trasa; p. (di
volo) pakilimo / nusileidimo takas; kaip jst p.!
(iš) kelio!; 2. (traccia) pėdsakai pi; fig la poli-
zia sėgue la p. dell’attentato terroristico policija
tiria teroro akto versiją; 3. (circuito) trasa; žie­
das; p. di atlética bėgimo ratas; scėndere in p.
išeiti į trasą (irprk); 4. (spiazzo e sim. ):lap. dėl
circo cirko arena; p. da bailo šokių aikštelė: p.
di pattinággio čiuožykla; 5. tecn (t.p. p. magné­
tica) takėlis,
pistácchio dkt v 1. bot pistacija; 2. pistacijų rie­
šutas, pistacija,
pistillo dkt v bot piestelė,
pistóla dkt m 1. pistoletas; revolveris; p. con ii
silenziatore begarsis pistoletas; estrarre una p.
iš(si)traukti pistoletą; ♦ p. lanciarazzi signali­
nis pistoletas 2. tecn pistoletas,
pistone dkt v 1. mus stūmoklis, pistonas; (vah ó­
la) vožtuvėlis; 2. tecn stūmoklis,
pitone dkt v zool pitonas.
pitagoric|jo, -a bdv Pitagoro; m at távola ~ a dau­
gybos lentelė,
pítale dkt v fa m naktinis puodas,
pittóre, -trice dkt v/m tapytojas -a, dailininkas
-ė; p. astratto (tapytojas) abstrakcionistas.
pittorėsco, -a bdv vaizdingas,
pittüra dkt m 1. tapyba; p. a olio aliejinė tapyba:
la p. italiana del ’400 XV amžiaus Italijos ta­
pyba; 2. (dipinto) paveikslas; (ajfresco) freska:
487 pizzo

3. (vernice) dažai pi; (ii vemiciare) dažymas; giâusiu atveju; (ai massimo) daugių daugiau­
darė una mano di p. padažyti, sia; parlare dėl piii e dėl meno kalbėti apie šį
p ittu ráre vksm (-tu-) (verniciare) (iš)dažyti. bei tą; 10. dkt v nkt mat (segno „ + “) pliusas;
piii 1. prv daugiaü; non (jar qcs) piu nebedaryti; 11. dkt v dgs: i più dauguma,
daugiaü (ko nedaryti) fam; non insegnare piü piùm ¡a dkt m 1. pūkas; (penna) plunksna; un
nebedéstyti; studiare di piu daugiaü mokytis; euseino di ~ e pūkinė pagalvė; leggéro come
piü sai, mėglio ė kuó daugiaü žinai, tuó geriaū; una p. lengvas kaip plunksna; 2.: sport peso p.
non l ’ho piu visto daugiau jo nebemačiaū; nori pūslengvis svoris,
ne posso piu (daugiau) nebegaliu; che volere di piumàggio dkt v plunksnos pi.
piu? kó daugiau norėti?; ♦ in piu (inoltre) be piumino dkt v 1. pūkas, pūkelis; di p. pūkinis
tó; ir dár; per di piii negana to; piu o meno agg; 2. (coperta) pūkinė (antklodė); 3. (giacco-
daugmaž; apie; 2. prv (comparativo) vartojam­ ne) pūkinė striukė; 4. (per spolverare) plunks­
as laipsniuojant (ppr. atitinka priesagas -esnis ninė šluotelė; 5. (da cipria) pudrinùkas.
-ė, -(i)au); labiaü; piu pesante sunkesnis -ė; piu piumône dkt v pūkinė (antklodė),
stanco labiaü pavargęs; piu serenamente ra- piuttôsto prv 1. verčiaū; geriaū; p. che verčiaū,
miaū; oggifa piü caldo (di ieri) šiandien šilčiaū negu / nei; (invece) užuot; domani p. che oggi
(nei / negu / kaip vakar); ąuesto problema ė verčiaū rytoj nei šiandien; p. che / di votare per
piü grave dell’altro ši problem a rimtesnė ūž lui, mi astengo verčiaū susilaikysiu, nei už jį
aną / nei ana; lui ė piu colpėvole jis labiaü kal­ balsūosiu; užuot balsavęs ūž jį, susilaikysiu;
tas; mi pare piii furba che intelligente ji mán 2. (alquanto) ganà; gerokai; p. lento lėtokas,
atrodo labiaü sukta negu protinga, mán ji at­ gana lėtas; p. stanco gerokai pavargęs; è p. tar-
rodo nė tiek protinga kiek sukta; ♦ a piii (di di ganà vėlu; 3. (più spesso) dažniaū.
prezzi) brangiaū; 3. prv (superlativo) vartoja­ piv| a dkt m: ♦ con le ~ e nei sacco nieko neiš-
mas laipsniuojant (atitinkapriesagas -(i)ausias pėšęs; tuščiomis,
-a, -(i)ausiai); labiausiai;ilpiiiadatto labiausiai pivèllo, -a dkt v/m pienburnis -ė.
tinkamas, tinkamiausias; ii piii alto (pats) auk­ pizza dkt m 1. pica; p. ai funghi pica sū grybais;
ščiausias; ♦ ii piü possibile kuó daugiaü; dau­ p. margherita pica „M argarita“; p. napoletana
giausiai; (di tempo) kuó ilgiaū; 4. p/v (con Neapolio picà; p. Quattro stagioni Keturių
espressioni numeriche) plius; tre piu duefa tin ­ mėtų laikų picà; p. aile verdure vegetariška
que trys plius / ir dū (yra / bus) penki, tris picà; ♦ p. al tàglio / al tràncio pjaustom a picà
pridėjus prie dviejų lygu penkiems;,/w0n šono (parduodama gabalėliais); 2. (scatola di un
piii 10 (gradi) laukė dešimt šilumos; laukė film) (m etalinė) kino jūostos dėžutė; 3. fam
plius dešimt laipsnių; mat piu due (numero (cosa, persona noiosa) nuobodybė,
+ 2) plius dū; ♦ in p., di p. daugiaü (kuo); un pizzaiôlo dkt v picų kepėjas,
lavoro in piii vienu dárbu daugiaü; mi ha dato pizzeria dkt m picerija.
3 euro di piü! mán davėte trimis eürais dau­ pizzicàre vksm (p/z-) 1. tr (į)gnybti, (į)žnybti;
giau!; 5. prlk ir dár; ir taip pát; c ’era la sua 2. fam (pungere) įkąsti; 3. tr (beccare) žnybti,
famiglia piü gli amici buvo jó šeima ir dár jó žnaibyti; 4. trfig (dėl freddo) žnaibyti; 5. trflg
draugai; 6. bdv nkt (comparativo) daugiau (irritare) graužti; 6. tr (le corde di uno strumen-
(ko); piü gente daugiaü žmonių; piü tempo to) užgauti (stygas); 7. trfam (sorprendere) su­
daugiaü laiko; gioco per tre o piu giocatori pakuoti; 8. tr fam (rubare) nudžiauti; 9. intr
žaidimas trims žaidėjams ir daugiaü; ho piü [A] (prudere) knietėti (kur); (bruciare) peršėti
amici di lui turiu daugiaü draugų nei jis (turi); (ką); 10. intr [A] (essere piccante) kąsti; dil­
7. bdv nkt (parecchi, non uno) nė vienas -á; ginti; (esserefrizzante) kutenti šnypščiant (apie
keli -iospi; te l’ho dettopiii volte aš táu nė vieną putojantį vyną ir pan.).
kartą sakiaū; ei vorranno piii giorni reikės ►pizzicàrsi sngr įsignybti; gnaibytis.
keleto dienų; 8. bdv nkt (superlativo) daugiau­ pizzico dkt v l. gnybimas; gnÿbis; 2. (di sale e
siai (ko), daugiausia; chi ha fatto piu errori? s/m. ) žiupsnis, žiupsnelis (irprk); 3. (bruciore)
kas padarė daugiausia klaidų?; 9. dkt v nkt peršėjimas.
daugiausia; ii piii delle volte daugiausia; ii piii ė pizzicôtto dkt v gnybis; darė un p. įgnybti, gnib-
fatto didžioji darbo dalis padaryta; ii piii ė in- telėti.
cominciare sunkiausia - pradėti; ♦ per lo piii pizzo dkt v 1. nėrinys; nėriniai; di p. nėriniuotas
daugiausia; tutt’alpiu (nei caso peggiore) blo- agg: 2. (barba) smaili barzdelė; 3. (picco) pi­
placare 488

kas; 4.fa m duoklė (m okam a mafijai, reketuo- plastilina dkt m plastilinas,

tojams). platano dkt v bot platanas,
placare vksm (nu)malšinti; (calmare) (n u ra m in ­ platea dkt m 1. parteris; 2. fig publika,
ti; p. la sete numalšinti troškulį; p. gli artimi plateále bdv demonstratyvūs,
nuram inti aistras. platealménte prv demonstratyviai,
►placársi sngr 1. nusiraminti; (di sentimenti) platino dkt v platina; di p. platinos, platininis
atslūgti; 2. (di fenomeni atmosferici) nurimti; agg; capelli color p. platininiai plaukai,
nutilti; (solo del vento) nuščiūti, plaudénte bdv plojantis,
placea dkt m 1. plokštė; plokštelė; 2. (targhetta) plausibile bdv įtikinamas; patikimas,
lentelė (su užrašu)', ženklelis; 3. geol plokštė; plaušo dkt v pritarimas; (lodė) pagyrimas,
4. med plėvė; apnaša; (lesione) opėlė; (papil­playback [’pleibek] dkt v nkt fonograma; cantare
la) mazgelis; p. battėrica dantų apnašos pi. in p. dainuoti pagal fonogramą,
placeare vksm 1. (ap)tráukti (metalu), plakirúo- playboy [plei'boi] dkt v nkt donžuanas,
ti; p. d ’argento (pa)sidabrúoti; p. d ’oro (pa)- playmaker [plei'meiker] dkt v nkt sport įžaidėjas,
auksúoti; 2. sport pargriauti (vadovą, regbyje). plebe dkt m 1. stor plėbsas, plebėjai pi; 2. pras­
placebo dkt v nktfarm placėbas. tuom enė; (poveri) varguomenė,
placenta dkt m fisiol placenta, nuovala, plebėo, -a 1. dkt v/m stor plebėjas; 2. bdv stor
plácido, -a bdv tykūs; ramus, plėbso, plebėjų; 3. bdv fig stačiokiškas,
plafoniéra dkt m plafonas, lubų šviestuvas, plebiscito dkt v 1. polit, stor plebiscitas; 2. fis
plagiare vksm 1. plagijuoti; 2. (psicológicamen­ masiškas pritarimas,
te) užvaldyti; psichologiškai paveikti, plenilunio dkt v pilnatis -ies fem m , pilnatis -iės.
plagio dkt v plagiatas, plenipotenziário, -a bdv dir įgaliotas(is).
plaid [pled] dkt v nkt pledas, pleonasmo dkt v lett pleonázmas, daugiažodiš-
planáre vksm [A] sklandyti, sklęsti, kumas.
pláncia dkt m (ponte di nave) tiltelis, plėsso dkt v anat rezginys; p. solare saulės rez­
plancton dkt v biol planktonas, ginys,
planetario, -a 1. dkt v planetariumas; 2. bdv pla­ plėttro dkt v plektras,
netų; planetinis; 3. bdv (del m ondo) pasaulio; pleura dkt m anat pleura, krūtinplėvė.
Žemės. plico (dgs -chi) dkt v siuntinys; paketas,
planimetría dkt m planas; išplanavimas; (ii dise- plissettáto, -a bdv plisúotas.
gno) brėžinys, plotóne dkt v m il būrys;p. d ’esecuzione šaudytoju
planisféro dkt v planisfera, kom anda (vykdanti egkzekuciją).
plasma dkt v biol, fis plazma; televisore ai p. pla­ plúmbeo, -a bdv švininis (tamsios pilkos spalvos).
zminis televizorius, plurále gram 1. dkt v daugiskaita; ♦ p. di maestá
plasmare vksm 1. (nu)drėbti; (nu)lipdyti; 2. fig (di modestia) didybės (autoriaus) daugiskaita:
(su)formúoti; (educare) (iš)ugdyti. 2. bdv daugiskaitos; seconda persona p. antrasis
plástica I dkt m plastmasė, plastikas; di p. plast­ daugiskaitos asmuo,
masinis agg, plastikinis; bicchierino di p. plasti­ pluralismo dkt v polit pliuralizmas,
kinis puodelis; riciclaggio della p. plastmasės pluralitá dkt m nkt (varietá) įvairovė,
gaminių perdirbimas, pluriennále bdv daugiametis,
plástica II dkt m m ed plastinė operacija; farsi plurimillenario, -a bdv (daugia)tūkstantmėtis.
una p. al naso pasidaryti plastinę nosies ope­ plurisecoláre bdv daugiaamžis,
raciją. plutonio dkt v chim plutonis,
plasticitá dkt m plastiškumas. pluviále bdv: foresta p. drėgnasis atogrąžų miš­
plasti|Įco, -a 1. bdv (plasmabile) plastinis; plasti­ kas.
škas; ♦ matėrie ~ch,e plastikai; 2. bdv (armo­ pluviómetro dkt v lietmatis,
nioso e sim .) plastiškas; movimenti ~ c i plastiš­ pneumatij co, -a 1. bdv pneum atinis; óro; mar-
ki judesiai; 3. bdv. arti ~che plastinis menas tello p. pneum atinis plaktas; 2. dkt v padanga:
sg; chirurgia ~ ca plastinė chiriirgija; 4. dkt v invernali žieminės padangos,
(modellino) maketas; 5. dkt v (t.p. esplosivo ai pó’ prv => poco I 4., poco II 4.
p.) plastitas, plastikiniai sprogmenys pi. pó||co I, -a 1. bdv mažai (ko), nedaug; troppo p.
plastificáre vksm (-sti-) tecn (ricoprire dipellico- per mažai (ko); non p. nemažai (ko); pochis-
la) laminúoti. simo labai mažai (ko), visiškai / visai nedaug:
489
p. lavoro nedaüg darbo; ~ ca gente mažai žm o­
nių; ~ ch i libri mažai knygų; troppo ~ ch i soldi
per mažai pinigų; ~ che volte nedaug kartų,
retai; poch'mime calorie visiškai nedaüg ka­
lorijų; ~ c a fidùcia mažas pasitikėjimas; è da
p. (tempo) che ti aspetto neilgai tavęs laukiu;
♦ p. malė! nė bėda!; didelio čia daikto!; ~che
stdrie! jokių kalbų!; è ~ ca cosa tai niekis; (ten)
nieko gero; 2. įv mažai; nedaügelis, nedaüg;
pochissimo labai mažai; troppo p. per mažai;
qui di luce ceti’ė ~ ca čia šviesos m ažai/ maža;
ho speso p. nedaüg išleidau; c 'è p. da dire nėra
daūg ką pasakyti; ho p. da fare neturiu daūg
reikalų / darbo, nesu labai užsiėmęs; hai fatto
p. per me tù man m ažai padėjai; tu mažai pa­
darei dėl manęs; rimane p. (tempo, spazio e
sim.) nedaüg liko / lieka; staro via per p. (tem­
po) išeinu neilgam; torno tra p. (tempo) greit /
netrūkus grįšiu; ♦ p. p. labai nedaüg; ci vuolp.
nedaüg tereikia; p. ci manca nedaüg trūksta;
c’è mancato p. nedaüg truko; vos ne-; c ’ė p. da
r'idere tai nė juokai, nėra kô čia juoktis; per p.
non cadevo vos nenukritaū; 3.: įv dgs ~chi,
~che nedaügelis; mažai kàs; pochissimi nė
daüg kàs, labai nedaüg; ~ch i di voi nedaügelis
iš jūsų; ~ch i oserébbero farlo mažai kàs tâm
ryžtųsi; siamo rimasti iri ~ ch i nedaüg musų
liko; 4. dkt v nkt (t.p. p o ’) truputis; (un goccio)
lašelis; (un pizzico) žiupsnelis; un p o ’ (di qcs)
truputis (ko); un p o ’ di tempo truputį laiko; ii
p. che ho è in banca viskas, ką teturiu - padėta
banke; ii p. di lituano che so tôs màno menkos
lietuvių kalbos žinios; ♦ un bel p o ’ (di qcs)
nemažai (ko); un p. di buono įtartinas tipas;
che p o ’p o ’ (di qcs) kôks -ià; un po 'per voltą pô
truputį.
pôco II prv 1. mažai, nedaüg; mangiare p. mažai
valgyti; ♦ a p. a p. pamažu; p. o nulla,p. o men­
te visai mažai; 2. (di rado) retai; esco p. retai
išeinu; 3. (non molto) nelabai; p. intelligente
nelabai protingas; sta p. bene negerai jaūčiasi;
♦ p. raccomandàbile nepatikimas; (sospetto)
įtartinas; (pericoloso) nesaugūs; 4.: un p o ’ (leg-
germente) truputį; (appena) vos vos; un p. più
alto truputį aukštesnis; spostati un po ’ (truputį)
pasitrauk.
podagra dkt m m ed podagra.
podėre dkt v sodas; sodyba; (tenuta) dvaras.
poderôso, -a bdv galingas.
pôdio dkt v pakyla; paaukštinimas.
podismo dkt v sport ėjimas; (corsa) bėgimas.
podista dkt v/m ėjikas -ė; (corridore) bėgikas -ė.
polarizzàre
poéma dkt v lett, mus poema; lett p. épico epinė
poema; mus p. sinfónico simfoninė poema,
poesía dkt m 1. poezija (ir prk); p. lírica lyrinė
poezija; fig la p. di un tramonto saulėlydžio
poezija; 2. (componimento) eilėraštis; eilės pi;
3. (insieme di opere poetiche) poezija,
poetą dkt v poetas,
poetéssa dkt m poetė.
poética dkt m 1. (la técnica) eilėdara; 2. (conce-
zione artística) poetika; la p. romántica rom ­
antizmo poetika.
poėtiĮJco, -a bdv 1. poetinis; licenza ~ ca poetinė
laisvė; vena ~ ca poeto gyslelė; 2. fig poetiškas,
poffàre jst ju o k pô šimts pypkių!
poggiapiédi dkt v nkt pakoja, pamina,
poggiàre vksm (pog-) 1. tr (pa)dėti; (pa)statÿti;
(addossare) atšlieti; (appoggiare) paremti; p.
un piatto sul túvolo padėti lėkštę añt stalo;
2. intr [A] (su qcs) remtis (į ką), atsiremti; lai­
kytis (ant ko); 3. intr [A] fig (su qcs) remtis
(kuo), būti paremtam ,
poggiatėsta dkt v nkt galvos atrama; pógalvis.
pôggio dkt v kalvelė.
pói 1.prv (di tempo) paskui, paskiau; pó tô; (più
tardi) vėliaū; prima... poi pirma... paskui; poi
vediamo paskui matysime; ♦ d ’ora in poi nuo
šiol; da quel giorno in p. nuo tadà; e poi? kàs
toliaü?; prima o poi anksčiaū ar vėliaū; kada
nors; 2 .prv (più in là) toliau; paskiaū; 3 .prv (e
inoltre) be tó; (anche) dár; (in secondo luogo)
añtra; ♦ kaip jst ųuesta poi! geras!; dár kô!;
kaip jst mai e poi mai! jókiu būdu!; 4. prv (in-
somma; dunque) galų gale; pagaliau; (lei) non
è poi cosí malė! ji nė tokià jaū prasta; 5. dkt v
nkt rytojus; ♦ fik dėl senno di poi šono piene le
fosse kiekvienas gudrūs pó laiko,
poiàna dkt m zool suopis,
poichė jngt kadangi; non sono venuto, p. avevo da
fare neatėjau, kadangi turėjau darbo,
pointer ['pointer] dkt v nkt pointeris,
pois [pwa] dkt v n kt: a p. taškūotas agg, sū tašk­
eliais.
pôker dkt v nkt 1. pokeris; 2. (la mano)-.p. d ’assi
keturi tūzai,
polàcco, -a 1. bdv Lenkijos; lenkų; lenkiškas; iš
Lenkijos; 2. dkt v/m lenkas -ė; 3. dkt v lenkų
kalba; 4. dkt m mus polonezas,
polàre bdv 1. poliarinis; (del polo) ašigalio; astr
Stella p. Siaurinė; geogr circolo p. poliarinis ra­
tas. poliáratis; zool orso p. baltasis lokys; fig
freddo p. baisūs šaltis; 2. fis poliaus; pôlinis.
polarizzàre vksm 1.fig pritraukti; sukaupti; 2.fis
poliarizuoti.
polémica
polémica dkt m 1. polemika; entrare in p.,fare p.
polemizuoti; 2. (contrasto) giñcas; éssere in p.
(con qcn) giñcytis (su kuo).
polémico, -a bdv 1. (di qcs) poleminis; polemiš­
kas; un articolo p. poleminis stráipsnis; 2. (di
qcn) mėgstantis giñcytis; polemikos mėgėjas,
polemizzáre vksm [A] polemizúoti.
polenta dkt m „polenta“ (tokia kukurūzų košė).
poli-priešdėlis: pirmoji sudurtinių žodžių dėmuo,
reiškiantis „daug“, pvz., poligamia, poliglotta
ir t. t.
poliambulatório dkt v am bulatorinė klinika,
policlinico dkt v poliklinika,
policromo, -a bdv daugiaspalvis,
poliédrico, -a bdv 1. geom daugiasienis; 2. fig
įvairiapusis, įvairiapusiškas,
poliedro dkt v geom briaunainis, daugiasienis,
poliennále bdv daugiametis,
polifonía dkt m m us polifonija,
poligamia dkt m poligamija; daugpatystė,
polígamo dkt v polígamas,
poliglotta bdv, dkt v/m poliglotas -ė, daugiakal­
bis -ė.
poligonále bdv daugiakampis,
poligono dkt v 1. geom daugiakampis; 2.: ♦ p. di
tiro šaudykla, tiras; poligonas,
polimero dkt v chim polimeras,
poliomielite dkt m m ed poliomielitas,
polipo dkt v 1. => pólpo; 2. m ed polipas; 3. zool
polipas.
polisėmico, -a bdv daugiareikšmis,
polisillabo, -a 1. bdv daugiaskiemenis; 2. dkt v
daugiaskiemenis žodis,
polisportivo, -a bdv: (societá) ~ v a sporto drau­
gija-
polistirolo dkt v chim polistirolas; p. espanso pūt-
plastis.
politécnico dkt v technologijos universitetas,
politeísmo dkt v politeizmas, daugiadievystė.
politeísta dkt v/m politeístas, daugiadiėvis.
política dkt m 1. politika (irprk); politinė veikla;
p. agrícola (ambiéntale, económica, estera, fisca-
le, interna, monetaria, sanitaria) žemės ūkio
(aplinkos, ekonom inė, ūžsienio, mokesčių, vi-
daūs, pinigų, sveikatos) politika;/*, comunitaria
Bendrijos politika; p. aggressiva agresyvi poli­
tika; darsi alla p., entrare in p. atsiduoti poli­
tinei veiklai; tapti politiku; parlare di p. kalbėti
apie politiką; 2. fig (diplomazia) diplomatija,
politicamente prv politiškai,
politi |co, -a bdv 1. politinis; politiškas; (detta p o ­
lítica) politikos; crisi ~ ca politinė krizė; dirit-
490
ti ~ c i politinės teisės; ♦ prezzo p. politinė
kaina; prigioniero p. politinis kalinys; scienze
~ che politologija; 2. dkt v (t.p. uomop.) politi­
nis veikėjas, politikas; 3.: dkt m dgs ~ che par-
lameñto rinkimai,
polivalente bdv daugiafufikcis; įvairios (/ univer­
salios) paskirties; (vario) įvairialypis,
polizia dkt m 1. policija; p. giudiziaria krimina­
linė policija; p. stradale kelių policija; avvisare
la p. pranešti policijai; chiamare la p. iškviesti
policiją; 2. (sede) policijos nuovada; komisa­
riatas.
poliziésco, -a 1. bdv: regime p. policinis režimas:
2. dkt v (t.p. film p., romanzo p.) detektyvas,
poliziotto, -a dkt v/m policininkas -ė, policijos
pareigūnas -ė; p. in borghese neuniformúotas
pareigūnas; kaip bdv nkt canep. policijos šuo:
♦ p. privalo seklys,
polizza dkt m (t.p. p. di assicurazione, p. assicu-
rativa) (draudimo) polisas; (contralto) draudi­
mo sutartis -iės.
polka dkt m mus polka,
polla dkt m versmė.
polláio dkt v 1. vištidė; paukštidė; 2. fig (bacca-
no) erzelynė,
polláme dkt v naminiai paūkščiai pi; (come car­
ne) paukštiena; allevamento di p. paukštynas.
pollicjĮe dkt v 1. nykštys; ♦ avere ii p. verde būti
gerū s6dininku;girarsi i ~ i spjaudyti ir gaudyti:
2. (l’unitá di misura) cólis; schermo (da) 19
~ c i 19 colių ekranas,
pólline dkt v bot žiedadulkė, žiedadulkės,
poli | o dkt v 1. viščiūkas; bróileris; (carne di) p.
vištiena; p. arrosto kepta vištiena; brodo di p.
vištienos sultinys; ♦ conóscere i propri ~-i
gerai pažinti (savo žmones, klientus ir pan. i:
far ridere i ~ i tik kelti juoką; 2. fig (di qcn i
mulkis -ė.
polluzióne dkt m m ed poliurija,
polmonáre bdv plaučių; plaütinis; anal arteria p.
plaūtinė arterija; med tubercolosi p. plaučiu
tuberkuliozė.
polmón||e dkt v plaūtis; ~ i plaūčiai; cancro ai
plaūčių vėžys; ammalarsi ai ~ i susirgt:
plaučiais; ♦ respirare a pieni ~ i pilna krūtine
kvėpuoti; m ed p. d ’acciáio dirbtinio plaūčiu
ventiliavimo aparatas; dirbtinis plaūtis.
polmonite dkt m m ed plaūčių uždegimas, pneu­
monija.
polĮjo I dkt v 1. astr, geogr ašigalis; geogr P. nord
(sud) Šiaurės (Pietų) ašigalis; 2. (zona potare ¡
poliarinė sritis -iės fem m ; 3. jis polius; p. ma­
gnético magnetinis polius; p. negativo (positi-
491
vo) neigiamasis (teigiamasis) polius; 4. fig: ės-
sere ai ~ i opposti diametraliai skirtis; 5. fig
(centro) židinys; econ p. di sviluppo (ekonom i­
nės) plėtros ceñtras; 6. fig (consorzio) kartėlis;
l.fig p o lit koalicija,
polo II dkt m nkt (polo) marškinėliai pi.
polo III dkt v sport polas.
pólpa dkt m 1. minkštimas; 2.: ariat p. dentaria
dantų smegenys pi, pūlpa.
polpáccio dkt v ariat blauzda,
polpastrėllo dkt v anat piršto pagalvėlė,
polpėttjja dkt m (mėsos) kukūlis; ♦ fare a ~ e,
ridurre in ~ e sumūšti kaip obuolį,
polpettóne dkt v 1. gastr netikras zuikis; 2. fig
(opera lunga e noiosa) m irtina nuobodybė,
pólpo dkt v zool aštuonkojis,
polpóso, -a bdv mėsingas; su daūg minkštimo,
polsino dkt v rankogalis.
pólso dkt v 1. riešas; orologio da p. rañkinis lai­
krodis; ♦ con p. fermo tvirta ranka; 2. fisiol
pulsas; p. débole (lento, regolare, veloce) silpnas
(retas, lygus, greitas) pulsas; ♦ tastare ii p. (a
qcn) čiuopti / tikrinti (kieno) pulsą; fig ištirti
(kieno) ketinimus; 3. (di una manica) ranko­
galis; 4. fig (nerbo) tvirtūmas; ryžtas; ♦ di p.
valingas agg; energingas agg.
poltiglia dkt m 1. (di cibo e sim .) ištižusi masė;
putra; pliurza; 2. (fanghiglia) purvynė, tižė;
pliurza.
poltrire vksm [A] (-'isc-) tinginiauti, dykinėti,
poltrona dkt m 1. fotelis; krėslas; sedersi in p.
sėstis į fotelį; 2. (a teatro e sim.) kėdė; 3. fig
postas; aspirare alia p. di ministro siekti mi­
nistro posto, taikytis į ministro postą,
poltróne, -a dkt v/m tinginys -ė.
pólvere dkt m 1. dulkėspi; stráccio per la p. dul­
kių skudurėlis; prendere p. (ap)dulkėti; ♦ ~ i
in sospensione kietosios dūlkės; gettare p. negli
occhi miglą į akis pusti; akis dumti; mangiare
la p. būti į dulkes sumaltam; 2. (sostanza in
particelle) milteliai; detersivo in p. skalbimo /
skalbiamieji milteliai; latte in p. pieno milteliai
pi; ridurre in p. paversti dūlkėmis; 3. (cenere,
in senso bíblico) dulkė; 4.: p. da sparo parakas,
polveriéra dkt m 1. parako sandėlis, amunicijos
sandėlis; 2. fig parako statinė,
polverizzare vksm (su)trinti / (su)m álti į dulkes
(ir prk); fig p. un record stulbinamai sumūšti
rekordą.
polveróne dkt v 1. dulkių debesis -iės; 2. fig są­
myšis, maišatis -iės fem m ; sollevare un p. su­
kelti sąmyšį.
pontéfice
polveróso, -a bdv dulkėtas, dūlkinas; (impolve-
rato) apdulkėjęs,
pomáta dkt m tepalas; pomada,
pomello dkt v 1. skruostas (ties skruostikauliu);
2. (pomo) buožulas, buožė; rutulys; bumbulas;
(maniglia) rutulinė rañkena.
pomeridiáno, -a bdv popietinis; popietės,
pomeriggio dkt v popietė; nei p., di p. pó pietų;
popiet; nei primo p. ankstyvą popietę; nei tar­
do p. į vakarą, pavakare; sabato p. šeštadienio
popietę.
pómice dkt m min (t.p. pietra p.) pemza,
pomiciáre vksm [A] (pó-) tarm glamžytis,
pomo dkt v i . : * ii p. delta discordia nesantaikos
obuolys; anat p. d ’Adamo A dom o obuolys;
2. => pomello 2.
pomodoro dkt v bot (planta e frutto) pomidoras;
sugo di p. pom idorų padažas,
pompa I dkt m 1. pompa; (aspirante) siurblys; p.
da bicicletta dviračio pompa; ♦ p. antincéndio
gaisrinis siurblys; 2.: p. di carburante (di benz
ina) degalų (benzino) kolonėlė,
pómplja II dkt m pompa; iškilmingiimas; ♦ in p.
magna sü didžiausia pompa; (impresa di) ~ e
junebri laidojimo biuras,
pompare vksm (póm-) pumpuoti; (aspirare) (iš)-
siurbti; (immettere) pusti; (į)purkšti.
pompėlmo dkt v bot (planta, frutto) greipfrutas,
pompiére dkt v gaisrininkas -ė; ugniagesys -ė.
pompino dkt v volg pačiulpimas.
pomposo, -a bdv pompastiškas,
ponderare vksm (pon-) pasverti, (ap)svarstyti;
apgalvoti; (riflettere) (pa)mąstyti.
ponderat||o, -a bdv, dlv (gerai) apgalvotas; ap­
svarstytas.
ponderazióne dkt m atidūs svarstymas; con p.
apgalvotai; gerai apgalvojus,
ponente dkt v vakarai; a p . \ vakarus; di p. vaka­
rinis agg; esposto a p. išeinantis į vakarus; vento
di p. vakaris,
ponte dkt v 1. tiltas; un p. di legno medinis tiltas;
p. ferroviario geležinkelio tiltas; attraversare
un p. važiuoti / eiti per tiltą / tiltu; ♦ p. girėvo-
le pasukamasis tiltas; p. levatóio pakeliamasis
tiltas; 2.: ♦ p. aereo óro tiltas; p. radio radijo
ryšys; 3. (di una nave) denis; p. di comando ka­
pitono tiltelis; 4. (di u n ’impalcatura) (pasto­
lių) lenta; pastoliai pi; 5. m ed (dentario) tilte­
lis, tiltas; 6. sport tiltas; 7. tecn (assale) tiltas;
8. tecn (di autofficina) autokeltuvas; 9. fig (pe­
riodo di vacanza) išeiginių dienų serija (kai
skelbiama ne darbo diena tarp dviejų švenčių).
pontéfice dkt v popiežius; pontifikas.
pontéggio 492

pontėg||gio dkt v (t.p. dgs ~ g i) pastoliai pi. popóne dkt v tarm melionas,
ponticėllo dkt v 1. dimin tiltelis; 2. mus ramstū- póppa I dkt m (di nave) laivágalis; a p. laivaga-
kas, pontičela. lyje; navigare col / avere ii vento in p. plaukti
pontificato dkt v pontifikatas, pavėjui; fig eiti (kam) kaip iš pypkės,
pontificio, -a bdv popiežiaus; popiežių; stor lo póppa II dkt m (mammella) krūtis -ies; fam pa-
Stato P. Popiežiaus valstybė, pūkas; (di anímale) tešmuo,
pontile dkt v prieplauka, poppánte dkt v/m 1. žindūklis -ė; 2. fig pienbur­
pontone dkt v pontonas; (chiatta) barža, nis -ė.
pony [’poni] dkt v nkt ponis, poppáre vksm (pop-) (t.p. p. ii latte) (pa)žisti (ppr.
pool [pul] dkt v nkt 1. (gruppo) grupė; un p. di krūtis).
ricercatori tyrėjų grupė; 2. econ pūlas; 3. (gio- poppatóio dkt v buteliukas sū žinduku,
co) amerikietiškasis biliardas, populismo dkt v polit, stor populizmas,
pop bdv nkt: pop art popartas, popdailė; pop mu- porcáio dkt v kiaulidė (prk).
sic (t.p. dkt v ii p.) popmuzika; musicista p. porcáro dkt v kiaūlių prižiūrėtojas, kiauliaganys.
popmuzikos atlikėjas -a. porcellána dkt m 1. porcelianas; di p., in p. por­
pop a rt dkt v nkt art popartas. celianinis agg; 2. (oggetto) porcelianas; porce­
pop corn dkt v nkt (kukurūzų) spragėsiai pi. liano iñdas; porcelianinis dirbinys; 3. med
pope dkt v nkt popas. keramika; di p., in p. keraminis, keramikos,
popo dkt m nkt fam kaka; fare la p. (pa)kakoti, porcellino dkt v 1. dimin paršelis (irprk), paršiu­
(pa)daryti kakų / kaką. kas; kiaulytė; 2.: zoolp. d ’India jurų kiaulytė:
popolano, -a dkt v/m prasčiokas -ė. 3. (salvadanaio) kiaulė taupyklė,
popolarjĮe I bdv 1. liaudies; liaudiškas; (di una porcheria dkt m 1. šiukšlė; šlamštas; 2. fig (di
nazione e sim.) tautos; tautinis; canto p. liau­
cosa, cibo mal fatto) šlamštas; 3 .fig (volgaritá)
dies daina; costumi ~ i tautiniai drabužiai;
nešvankybė; 4. fig (atto sleale e sim.) kiaulystė,
mūsica p. liaudiška muzika; saggezza p. liau­
porchétta dkt m keptas paršelis,
dies išmintis; ♦ partito p. liaudininkų partija;
porcile dkt v kiaulidė (irprk).
2. (dei popolani e sim.) prasčiokų; prastuo­
porcino dkt v baravykas.
menės; ♦ case ~ i socialiniai bustai; prezzi ~ i
pór||co, -a 1. dkt v kiaulė (irprk), paršas; ♦ piede
prieinamos kainos; 3. (celebre) populiarūs;
di p. laužtūvas; 2. bdv kiaūliškas; bjaurūs,
(amato) (daugelio) mėgstamas; (conosciuto)
šlykštūs; ♦ fare ipropri ~ c i cdmodi vien savimi
gerai žinomas; (diffuso) paplitęs; diventare p.
rūpintis; kaip jst p. cañe!, ~ ca miseria!, ~ca
tapti populiariam, (iš)populiarėti; ėssere p.
vacca! po (šimts) velnių!; prakeikimas!; rūpūs
būti populiariam; rėnderep. populiarinti.
miltai!; rūpūže!; kaip jst volg p. Giuda!, p.
popol| are II vksm (po-) apgyvendinti; ii paese
era ~ ato da pagani krašte būvo apsigyvenę pa­ mondo!, ~ ca puttana! šūdas!
gonys; tai būvo pagonių gyvenamas kraštas. porcospino dkt v zool dygliuótis; dygliakiaulė,
►popolarsi sngr priplūsti žmonių, pórfido dkt v min porfyras.
popolarita dkt m populiarūmas. porg||ere* vksm 1. (pa)dūoti; p. la mano (pa )-
popolatjĮo, -a bdv gyvenamas; densamentep. tan­ duoti ranką: ♦ p. l ’altra guáncia atsukti kita
kiai gyvėnamas;/;gH0ft( da incubi košmarų skruostą; 2. fig: p. orécchio Įsiklausyti; p. le
pilnos naktys, condoglianze pareikšti užuojautą; p. i saluti (di
popolazione dkt m gyventojai pi; (popolo) tauta; qen) perduoti (kieno) linkėjimus; ♦ le ~ o i
la p. e aumentata padaugėjo gyventojų. pili cordiali saluti (in lettere) pagarbiai,
popol||o dkt v 1. tauta; (nazione) nacija; ii p. ita- pórno nkt 1. bdv pornografinis; 2. dkt v porno­
liano (lituano) italų (lietūvių) tauta; i ~ i eu- grafija; 3. dkt v (t.p. rivista p.) pornografinis
ropei Europos tautos; ♦ ii p. eletto išrinktoji žurnalas,
tauta; 2. (abitanti) gyventojai; (persone) žmo­ pornografía dkt m pornografija,
nės pi; liaudis -ies femm; ♦ afurordip. visiems pornográfico, -a bdv pornografinis; pornografi­
audringai pritariant; 3. (le classi meno elevate) jos; materiale p. pornografinė medžiaga,
prastuom enė; prasčiokai pi; ė venuto dalp. jis poro dkt v anat pora.
kilęs iš prasčiokų, poroso, -a bdv akytas; korytas; poringas,
popolos! o, -a bdv tankiai gyvenamas; le citta piū pórpora dkt m 1. purpuras; color p. purpurinė
~ e miestai, kur daugiausia gyventojų. spalva; purpuras; agg purpurinis; 3. (tessuto)
 493
purpuras; 4. (manto regale) porfyrą; 5. (dignita
di cardinale) kardinolo titulas.
porre* vksm 1. (pa)dėti; (dentro) Įdėti; (colloca-
re) (pa)statyti; (sopra) uždėti; p. una firma
uždėti parašą; p. le fondamenta dėti pam atus
(irprk);figp. (qcs) sotto seąuestro uždėti (karti)
areštą; ♦ p. fine, p. termine (a qcs) (už)baigti
(ką); t.p. => m ėttere 1.; 2. (fomiulare e sim.)
(iš)kčlti; p. delle condizioni (una ąuestione)
iškelti sąlygas (klausimą); p. una domanda
užduoti / pateikti klausimą; p. le premesse (per
qcs) sudaryti (kam) prielaidas; ♦ p. la fidūcia,
p. ii voto di fidūcia paprašyti balsuoti dėl pasi­
tikėjimo; 3. (stabilire) nustatyti; p. una scaden-
za nustatyti term iną; 4. (suppotre) tarti; ponia-
mo che... tarkim (e), k a d ...;
► porsi sngr 1.: p. ai lavoro imtis darbo; p. a
sedere atsisėsti; p. in salvo išsigelbėti; t.p. =>
m ėttersi 1., 2.; 2. tr. p. una domanda užduoti
sau klausim ą;p. un obiettivo užsibrėžti tikslą.
porro dkt v bot poras.
port || a dkt m 1. duryspl;lap. della cucina virtuvės
durys, durys [ virtuvę; p. d ’ingresso, p. esterna,
p. difuori fa m lauko durys; p. scorrėvole stum ­
domosios durys; p. vetrata stiklinės durys; una
p. aperta (chiusa, socchiusa) atdaros (uždaros,
praviros) durys; aprire (chiūdere) una p. ati­
daryti (uždaryti) duris; bussare alla p. belstis į
duris; chiūdere a chiave una p. užrakinti duris;
passare per la p. eiti pro duris; ♦ p. a p. šalia
(vienas kito); vėndita p. a p. išnešiojamoji pre­
kyba; a ~ e chiuse (privato) už uždarų durų;
chiūdere la p. in fdccia (a qcn) užtrenkti (kam)
duris prieš nosį; mėttere alla p. parodyti duris;
2. fig (la via ) durys pi; kėlias; 3. (di una cittci e
sim. ) vartai pi; * Juori p. už miesto; gitafuori
p. išvyka [ užmiestį; ėsserealle ~ e būti už durų,
būti čia pat; 4. (di aeroporto) (įlaipinimo)
vartai pi; 5. (sportello, anta e sim.) durelės pi;
durys pi; 6. /«/prievadas; jungtis; 7. sport var­
tai pi; tirare in p. smūgiuoti į vartus.
portą- priešdėlis: pirmoji sudurtinių žodžių dalis,
reiškianti indą ir pan., kur kas laikomas, įrankį
ir pan., kuriuo kas laikoma, pvz., portaasciu-
gamani, portasigari irt. t..
portabagagli dkt v nkt 1. (facchino) nešikas;
2. (sul tetto di un auto) bagažinė (rėmai ant
stogo); (ripiano, in treni e sim.) bagažo lentyna;
(rete) regztis; (bagagliaio; t.p. vano p.) baga­
žinė.
portacėnere dkt v peleninė.
portachiavi dkt v nkt raktų pakabukas; (anello)
raktų žiedas.
portare
portacipria dkt v pūdrinė.
portadocum énti dkt v nkt portfelis; (busta in pla-
stica, portacarte) įmaūtė.
portaérei dkt m lėktuvnešis,
portafinėstra (dgs -efinestre) dkt m (balkono /
terasos ir pan.) stiklinės durys pi.
portafógli dkt v nkt > portafóglio.
portafoglio dkt v 1. piniginė; ♦ metter mano ai p.
atverti piniginę; 2. (borsa piatta) portfelis;
(cartellina) aplankas; 3. econ portfelis; 4. fig
(ministero) portfelis; ministro postas; ministro
senza p. ministras be portfelio,
portafortüna nkt 1. dkt v talismanas; 2. bdv lai­
mę nešantis,
portale dkt v 1. archit portalas; 2. inf portalas,
interneto vartai pi.
portalėttere dkt v/m nkt laiškanešys -ė.
portam énto dkt v laikysena; (andatura) eisena,
portam onėte dkt v nkt piniginė; portm onė inv.
portante bdv atraminis; muro p. atram inė siena,
portantina dkt m 1. portšėzas; 2. (lettiga) neštū-
vai pi.
portaom brėlli dkt v nkt skėčių stovas,
portapácchi dkt v nkt bagažinė; (cesto) krepšys,
portapénne dkt v (astuccio) penalas.
port||áre vksm (por-) 1. nešti, nešioti; (a qc)
atnešti; (con mezzi di trasporto) vežti, vežioti;
(a qc) atvežti; (dentro) įnešti; įvežti; (fuori)
išnešti; išvežti; (a destinazione) nunešti; nu­
vežti; (trasportare) gabenti; perkelti; (a qc) ga­
benti; (prendere con sé) pasiimti; (avere con
sé) turėti sū savimi;p. a casa parnešti; parvežti;
p. u n po’la valigia panešti lagaminą; p. un sac-
co sulle spalle nešti maišą añt pečių;p. in távola
ii pane nešti duoną añt stalo; p. in terrazzo un
tavolino išnešti staliūką į terasą; le api pdrtano
ii miele bitės nėša medų; ii vento ha ~ ato la
pioggia vėjas atpūtė / atnešė lietų; ~ a solo lo
stretto indispensdbilel pasiimk tik tai, kas tikrai
reikalinga; questo camión ~ a legna šis suñk-
vežimis vėža malkas; ei hanno ~ ato i mobili
della cucina mums atvežė / atgabeno virtuvės
baldūs; ♦ p. via atimti; išplėšti; nunešti; (con
sé) pasiimti; iš(si)nešti; 2. (darė) (ati)dūoti;
atnešti; (consegnare) pristatyti; (trasmettere)
perduoti; p. i panni in lavandería atiduoti
skalbinius į skalbyklą; fig p. buone notizie at­
nešti gerų naujienų; ♦ p. aiuto teikti pagalbą;
p. avanti vykdyti;p. bene, p. fortuna nešti laimę;
p. a termine (už)baigti; įvykdyti; 3. (condurre)
vėsti; nuvesti; atvėsti; (dentro) įvesti; (fuori)
išvesti; (in giro) vedžioti; (con mezzi di tras­
porto) vežti; p. a casa parvesti; parvežti; p. ii
portasapóne 494

cane ai parco vesti šunį į parką; p. i figli ai la música jis į mūziką nelifikęs; šono p. a crė-
cinema vežti vaikus j kiną; fig ii viale ~ o alla dergli aš lifikęs juo tikėti,
stazione alėja veda į stotį; ♦ p.fu ori strada iš portatóre, -trice dkt vlm 1. (facchino) nešikas -ė:
kelio išvesti; p. alla rovina privesti prie pra­ 2. (latore) įteikėjas -a; 3. fig nešėjas -a; ♦ p. di
žūties; p. alla tomba f kapus (nu)varyti; qual handicap neįgalusis; 4. med (t.p. p. sano) ligos
buon vento ti ~ a ? kokie vėjai tave čia atpūtė?; nešiotojas; (iižkrato) pėrnešėjas -a; 5. fin (di
[Ik tutte le strade pdrtano a Roma visi keliai titoli e sim.) pateikėjas -a; turėtojas -ė; ♦ ai p.
veda į Romą; 4. (avere) turėti; p. la barba pareikštinis agg.
turėti / auginti barzdą; p. i capelli lunghi turėti portatovagliólo dkt v servetėlių laikiklis,
/ nešioti ilgus plaukus; ♦ ~ a un bräccio ai col­ portavalóri dkt v inkasatorius; kaip bdv cassetta
io jö ranka parišta (pö kaklu); 5. (indossare) p. nešiojamasis seifas; pinigų dėžiitė; kaip bdv
dėvėti; nešioti; vilkėti; (gorinę) segti; (calzare) furgone p. inkasatorių automobilis (/ šarvuo­
avėti; p. i guatiti mūvėti pirštines; p. un ma- tis).
glione vilkėti megztinį / megztiniu; p. gli oc- portavoce dkt vlm atstovas -ė (spaudai),
chiali nešioti akinius; p. la pelliccia dėvėti portėllo dkt v 1. (di nave, aereo) liukas; 2. (anta.
kailinius: ♦ p. illutto nešioti gedulą; 6. (un no- porticina ) durelės pi.
me e sim.) turėti; 7. (guidare) vairuoti; 8. (in- portellóne dkt v pakeliamosios durelės pi; (di
dutre a (far) qcs) (pri)vėsti (į ką, prie ko); auto) užpakalinės / galinės durelės pi.
versti (ką daryti); (obbligare) priversti; p. a un portento dkt v 1. stebuklas; 2. (di. qcn) asas.
gesto folle privesti prie neapgalvoto veiksmo; portentoso, -a bdv stebuklingas,
p. a conclüdere versti padaryti išvadą; fig p. a pórtico dkt v portikas,
maturazione (su)brandinti; 9. (esempi, prove) portiéra dkt m (šoninės) durelės pi.
duoti; (pa)teikti; 10. (reggere) laikyti; (potere portiére, -a dkt v/m 1. durininkas -ė; portjė inv:
sollevare) kelti; 11. (provare un sentimento) (in livrea) šveicorius; 2. sport vartininkas -ė.
jaūsti; p. rancore nei confronti di qcn jaūsti portináio, -a dkt v/m durininkas -ė; konsjėržas.
kam pagiežą; dantį griežti ant kö; p. rispetto a portineria dkt m dūrininko kambarys,
qc rodyti kam pagarbą, gerbti ką; 12. fam (fare porto 1 dkt v uostas; p.fluviale (marittimo) upės
ii riporto calcolando) laikyti mintyse. (jurų) uostas; scaricatore di p. uosto krovikas:
►port||ärsii72gr 1. (andare) (at)vykti; (at)elti; entrare in p. įplaūkti f uostą; dirp. franco lais­
(vicino) prieiti; (eon mezzo di trasporto) (at)- vasis uostas; ♦ andare in p. pasisekti; pavykti:
važiūoti; (vicino) privažiūoti; ♦ p. avanti (in / condurre in p. atlikti; įvykdyti; casa sua ė un
eon qcs) pasistūmėti (su kuo); 2. (eon sė; t.p. p. p. di mare pas j[ [ namūs nuolat atsibėldžia
dietro) (qcs) atsinešti; pasiimti; p. una magliet- žmonių.
ta di ricambio pasiimti antrus marškinėlius; p. porto II dkt v 1.: comm franco di p., p. affrancato
ii pranzo ai lavoro atsinešti pietūs Į darbą, porto franko; 2.: p. d ’armi leidimas nešiotis
portasapöne dkt v muilinė, giriklą.
portasci dkt v nkt slidžių laikiklis, porto III dkt v (ii vino) portveinas,
portasigarėtte dkt v nkt portsigaras, portoghése 1. bdv Portugalijos, portugalų; por­
portäta dkt m 1. (di un pranzo) patiekalas; 2. (di tugališkas; iš Portugalijos; 2. dkt v/m portu­
carico) keliamoji galia; (capienza) talpa, tal­ galas -ė; 3. dkt v portugalų kalba; 4. dkt v fam
pumas; (di una trave e sim.) leistinoji apkrova; fig (chi va senza biglietto) zuikis,
3. (distanza) įveikiamas atstumas; tenere un portóne dkt v (laūko) durys pi; vartai p i
medicinale fiiori dalia p. dei bambini laikyti portoricáno, -a 1. bdv Puerto Riko; puertorikiė-
vaistus vaikams neprieinam oje vietoje; ♦ a p. čių; iš Puerto Riko 2. dkt vlm puertorikiėtis -ė.
di mano pö ranka; čia pat; alla p. (di qc) (kam) portuále 1. bdv uosto; cittá p. uostamiestis; 2. dkt
prieinam as agg; (kieno) nosiai; fiiori p. nepa­ v uostininkas,
siekiamas agg; 4. fis (di fiuidi) debitas; 5. fig porzióne dkt m 1. dalis -iės; 2. (di cibo) porcija:
(significato) reikšmė; (importanza) svarba; di una mezz.a p. pusė porcijos,
p. stdrica istorinės svarbos, posa dkt m 1. (postura e sim.) poza; laikysena:
portätile 1. bdv nešiojamasis; portatyvinis; 2. dkt (per una foto e sim.) pozavimas; mėttersi in p.
v (t.p. Computer p.) nešiojamasis kompiuteris, pozuoti; 2. fig (atteggiamento innaturale) fa­
portäto, -a bdv (per qcs) gabus (kam); linkęs (į sonas; poza; 3. (ii posare qc) (pa)dėjimas; (di
ką); p. per lo stüdio gabūs mokslui; non ė p. per assi, cavi, tubi) klojimas; 4. (sostą): senza p. bė
495
atilsio, be atvangos; 5. fo t išlaikymas; (singóla
foto) kadras; 6.: teatro d ip. kino studija,
posacėnere dkt m nkt ==> portacėnere.
posare vksm (po-) 1. tr (pa)dėti; uždėti; (in oriz-
zontale) (pa)guldyti; (in verticale) (pa)statyti;
p. la borsa sul divano padėti krepšį añt sofos;
p. la caraffa sul távolo pastatyti ąsotį añt stalo;
p. una mano sulla spalla uždėti rafiką añt pe­
ties; p. una trave per térra paguldyti siją añt
žemės; fig p. gli occhi (su qcs) akis padėti (ant
ko); 2. tr tecn (cavi, assi e sim .) kloti;p. un tetto
deñgti stogą; 3. intr [A] (per foto e sim.) po­
zuoti; 4. intr [A] (atteggiarsi) maivytis; 5. intr
[A] => poggiáre 2., 3.
►posársi sngr 1. leistis; (di uccelli) (nu)tupti;
atsitūpti; 2. fig (dello sguardo) sustoti; 3. (de­
positarse) (nu)sėsti; gulti.
posat||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) stalo įrankis,
posáto, -a bdv solidūs, orūs; santūrus; (calmo)
ramūs; (moderato) nuosaikūs,
poscritto dkt v prierašas; „post scriptum“.
positivamente prv teigiamai; pozityviai,
positivismo dkt v filos pozityvizmas,
positivista 1. bdv pozityvistinis; pozityvizmo; (dei
positivisti) pozityvistų; 2. dkt v/m pozityvistas.
positiv||o, -a 1. bdv teigiamas; pozityvūs; un bi-
láncio p. teigiamas balansas; ii test ha dato
ėsito p. tyrimo rezultatai teigiami; ♦ lato p.
teigiamybė; 2. bdv (favorevole) teigiamas; pa­
lankus; impressione ~ a geras įspūdis; parere
p. palanki nuom onė; avere effetti ~ i turėti tei­
giamų pasekmių; teigiamai paveikti; 3. bdv fig
(concreto, di qcn) dalykiškas; 4. bdv fis, mat
teigiamasis; pliüsinis;/« carica ~ a teigiamasis
krūvis; ♦ segnop. pliūsas; 5. bdv gram: grado p.
nelyginamasis laipsnis; 6. prv (si) taip.
posizióne dkt m 1. padėtis -iės; (luogo) (buvimo)
vieta; la bella p. della cittá graži miesto padėtis;
la p. dei giocatori in campo žaidėjų išdėstymas
aikštelėje; determinare la p. di un planeta nu­
statyti planetos buvimo vietą; fig in una p.
difficile keblioje padėtyje; ♦ luci di p. šoniniai
žibifitai; 2. (posto occupato in una fila e sim .)
vieta; pozicija; sport p. di partenza starto pozi­
cija; 3. (collocazione) pozicija; padėtis -iės;
(postura) laikysena; in p. ori&ontale gulsčias
agg; in p. verticale stačias agg 4. fig (professio-
nale) postas; pareigos pi; (sociale, giuridica)
padėtis; statusas; ♦ farsi una p. užimti gerą
socialinę padėtį; 5. m il pozicija; tenere una p.
laikyti poziciją; ♦ guerra di p. pozicinis karas;
6. fig (opinione) pozicija; pažiūra; restare sulla
própria p. laikytis savo pozicijos; ♦ presa di p.
possibilitá
(contro qc / infavore di qc) nusistatymas (prieš
ką / už ką); prendere p. in favore (di qc) stoti
ginti (kieno) pozicijos,
posologia dkt m (vaisto) dozavimas,
pospórre* vksm 1. nukelti; atidėti; (di continuo)
atidėlioti: p. una data nukelti datą; p. la par­
tenza atidėti išvykimą; išvykti vėliau; 2. (metie­
re dopo) padėti (/ parašyti ir pan.) (toliaū) (po
ko).
possed||ére* vksm 1. turėti (būti savininku); p.
molti terreni turėti daug žemės; fig possiede
una bella voce jó gražūs balsas, jis tūri gražų
balsą; 2. fig (conoscere bene) puikiai mokėti;
puikiai išmanyti; 3.fig:p. una donna santykiauti
su moterimi; 4. fig: ėssere ~ uto (da qc) būti
(ko) apsėstam; būti (ko) apimtam.
possediniėnt|jo dkt v (ppr. dgs ~ i) žemė; žemės
sklypas; ♦ p. coloniale kolonijinė valda,
posseduto, -a bdv, dlv (da qc) apsėstas (ko).
possénte bdv galingas.
possessivĮJo, -a bdv 1. gram savybinis; aggettivi
(pronomi) ~ f savybiniai būdvardžiai (įvar­
džiai); 2. fig savinifikiškas; (solo di qcn) ligūi-
stai prieraišūs.
possėssj|o dkt v 1. (di qc.s) (ko) turėjimas; (kuo)
disponavimas; (ii tenere con sé) (ko) laikymas;
p. di stupefacenti narkotikų laikymas; ♦ entra­
re in p., venire in p. (di qcs) gauti (ką); įsigyti;
ėssere in p. (di qcs) turėti (ką); turėti savo
žinioje; (di qcn) būti (kieno) žinioje; būti (kie­
no) nuosavybėje; būti (kieno) turim am agg;
2. dir (controllo) valdymas; prendere p. (di qcs)
pradėti (ką) valdyti; (diventare proprietario di
qcs) tapti (ko) savininkū; 3. (ppr. dgs ~ i ) =>
possediménto; 4. fig (padronanza) puikūs m o­
kėjimas; puikūs išmanymas.
possessóre dkt v turėtojas; (chi controlla) valdy­
tojas; (proprietario) saviniñkas.
possibil |e 1. bdv galimas; įmanomas; un evento
p. galimas atsitikimas; tutte le ~ i varianti visi
įmanomi variantai; ė p. (che...) gali būti (.
kad...); galimas daiktas (, kád...); non ė p. (far
qcs) negalima (ką daryti); com’ė p.? kaip tai
galima?; ♦ (ė) p. (che...)? rimtai?; negi?, ne-
jaūgi?; kaip jst ma non ė p.! (to) negali būti!;
kas čia per nesąmonė!; 2. bdv: piu... p. k u o ...;
nei migliore modo p. kuo geriausiai; kaip ga­
lima geriaū; (ii) piu presto p. kuo anksčiaū;
3. dkt v nkt tai, kas įmanoma; fare (tutto) ii p.
padaryti viską, kas įmanoma.
possibilitj|a dkt m nkt 1. galimybė; uguali
lygios galimybės; lygūs šansai; avere la p. (di
far qcs) turėti galimybę (ką daryti); galėti; non
possibilménte 496

avere la p. (di far qcs) neturėti galimybės (ką postilla dkt m pastaba (ppr. paraštėje); (poscrit-
daryti); negalėti; darė la p. (a qc di far qcs) to) prierašas,
suteikti galimybę (kam ką daryti); 2. (occasio- postino, -a dkt v/m paštininkas -ė.
ne) proga; ė un lavoro che non offre ~ a toks post|jo 1 dkt v 1. vieta (irprk); ėssere fuorip. būti
darbas neturi perspektyvų; se sipresentasse la nė (savo) vietoje, mėtytis; méttere le cose ai to­
p. jei proga pasitaikytų; 3.: dgs ~ a (risorse ma­ ro p. (fuori p.) padėti daiktus į savo vietą (nė i
teriali) išgalės; galimybės; (capacita morali) vietą); fig prendere it p. (di qcn) perim ti (kie­
gabümai; secondo le prdprie ~ a pagal išgales; no) vietą; pakeisti (ką); trovare p. (a qcs, per
ė al di sopra delle mie ~ e (di spesa) tai nė qcs) rasti (kam) vietą; (far stare, far entrare \
mano kišenei; 4. (l’esserpossibile) galimumas, sutalpinti; non c’ėp. nėra vietos; c ’ėp. per tutti
possibilménte ptv jéi galima; jei gali (/ galite ir yra / užtefika vietos visiems; ♦ a p. (in ordine i
pan.). tvarkingas agg; (per bene) doras; fig ai p. mio.
possidénte dkt vjm pasiturintis žmogūs; (t.p. p. ai mio p. mano vietoje, manimi dėtas agg; ai p.
terriero) žemvaldys -ė. (di qcn) (kieno) viėtoj(e); ai p. (di qcs) viė-
posta dkt m 1. paštas; per p. aérea óro paštu; via toj(e) (ko);figalp. (difarqcs) užuot (kąpada­
p. ordinaria paprastuoju paštū; infp. elettróni- rius); viėtoj(e) to (kad); con la testa a p. rimtas:
ca elektroninis paštas; ♦ Poste e telėgrafi pašto sąžiningas; méttere a p. (aggiustare) (su)taisyti:
tarnyba; fermo p. iki pareikalavimo; 2. (edi­ fig patvarkyti; méttere la testa a p. surimtėti:
ficio; t.p. dgs le Poste) paštas; pašto skyrius; susiprotėti; tenere la lingua a p. valdyti liežuvi:
3. (comspondenza) korespondeñcija; paštas; andrá tutto a p. viskas būs gerai, viskas susi­
laiškai pi; controllare la p. patikrinti paštą; ė tvarkys; šono a p. cosi man gerai šitaip; (m;
arrivata la p. atnešė paštą; 4. (t.p. p. in gioco) basta) man užtefika; fam l ’ho mandato in quel
statymas, statom a suma;//g (tai,) kas pastatyta p. pasiunčiau (jį velniop); kaip jst tutto a p.!
añt kortų; 5. (a caccia) pasala; ♦ fare la p. (a viskas gerai!; 2. (in senso concreto) vieta; unp.
qc) tykoti (ko); 6.: ♦ a bella p. tyčia, libero (occupato) laisva / tuščia (užimta) vieta:
postaeelere dkt v/m nkt greitasis paštas, p. in piedi stovimoji vieta; p. a sedere sėdimoji
postai¡|e bdv 1. pašto; códice di avviamento p. vieta; (al cinema e sim .) kėdė; (banco) suolas:
pašto iñdeksas; pacco p. pašto siunta; spese ~ i (sedile) sėdynė; i ~ / dietro užpakalinės sėdy­
pašto išlaidos; ufficio p. pašto skyrius; paštas; nės; aggiungere un p. a távola paruošti dar
♦ casella p. aboneñto pašto dežūtė; 2.: (treno) vieną vietą prie stalo; cambiare (di) p. (sedersi
p. pašto traukinys, altrove) persėsti; cédere ii p. užleisti vieta:
postazióne dkt m 1. mil postas; pozicija; (da cui conquistare ii primo p. iškovoti pirmą vieta:
si spara) ugniavietė; 2.fig (di un cronista e sim.) prendere p. sėsti(s); scambiare di p. sukeist:
diktoriaus (/ kom entatoriaus ir pan.) vieta, vietomis; scambiarsi di p. pasikeisti vietomis:
posteggiáre vksrn (-stėg-) (pa)statyti (automobi­ tenere ii p. (a qcn) palaikyti / užimti (kam \
lį, dviratį ir pan.). vietą; non c ’ė p., non ei šono ~ i nėra vietų; ♦ a
posteggiatóre, -trice dkt vjm (autom obilių) sto­ un p. vienvietis agg; a due ~ i dvivietis agg: p.
vėjimo aikštelės prižiūrėtojas -a. auto, p. mácchina vieta automobiliui (statyti ):
postėggio dkt v (automobilių) stovėjimo aikštelė, p. letto vieta (ppr. ligoninėje); p. d ’onore gar­
póster dkt v nkt plakatas. binga vieta; p. alsole šilta vietelė (gera padėtis,
pósteri dkt v dgs: i p. busimosios kartos; pali­ pelningas darbas); 3. (luogo specifico): p. di
kuoniai. blocco patikrinimo postas; kelio užtvara; p. di
posteriórj|e bdv 1. (neito spazio) užpakalinis; ga­ guardia sargybos postas;p. dipilotággio lakūno
linis; la parte p. užpakalinė dalis -iės; galas; kabina; p. di pronto soccorso pirmosios pa­
ruote ~ i užpakaliniai ratai; gram vocali ~ i už­ galbos punktas; mil p. di comando vadavietė:
pakalinės eilės baisiai; 2. (nei tempo) vėlesnis, 4. (t.p. p. di lavoro) postas, tarnyba; (mansio-
tolesnis; paskiaū vykstantis (/ esantis);/«?«/ ~ / ni) pareigos pi; (sede) darbovietė; (postazionc
tolesni {vykiai; p. alta guerra pokarinis, buvęs concreta) dárbo vieta; ii p. di direttore direk­
po karo; 3. kaip dkt v f am pastūrgalis. toriaus postas / pareigos; un p. di responsabili-
posticcio, -a bdv netikras (apie dantis, plaukus ir tá atsakingas postas; pėrdere ii p. prarasti po­
pan.). stą; netekti darbo; 5. (localitá) vieta; vietovė:
posticipáre vksm (-sti-) atidėti; (ad aitra data) un p. isolato nuošali vieta; un p. di campagna
nukelti (į kitą dieną). kaimo vietovė; visitare ~ / bellissimi aplankyti
 497
nuostabias vietas; ♦ del p. vietos; vietinis agg;
sulp. vietoje,
posto II, -a dlv: ♦ kaip jngt p. che (ammesso che)
tarkim; (se) jeigu,
postoperatorio, -a bdv pooperacinis.
postumĮ|o, -a 1. bdv: flglio p. vaikas, gimęs po
tėvo mirties; ópera ~ a veikalas, išleistas po
autoriaus mirties; 2. dkt v dgs: ~ i pasekmės; i
~ i di una sbornia pagirios,
potábile bdv: acąuap. geriamas vanduo,
potare vksm (pó-) (nu)gcnėti, apgenėti; apkar­
pyti.
potatūra dkt m (ap)genėjimas; (ap)karpymas.
potentJĮe bdv 1. galingas; (forte) stiprūs; pajėgūs;
un motore p. pajėgūs variklis; uno stato p.
galinga valstybė; un tiro p. stiprūs smūgis;
2. (influente) įtakingas; un político p. įtakingas
politikas; 3. (efficace) veiksmingas; un p. vele­
no veiksmingi nuodai pi; 4. kaip dkt v dgs: i ~ i
galingieji.
potentemente prv galingai.
potėnzj|a dkt m 1. galia; galybė; Ų'orza) jėga; sti­
prumas; p. económica ekonom inė galia; la p.
delle onde bangų smarkumas; di grande p.
galingas agg; 2. (autoritd) autoritetas; (influ­
enza) įtaka; (potere) valdžia; 3. (capacita difar
qcs) galingumas; poteñeija; pajėgum as;p. cre­
ativa kūrybos poteñeija; p. sessuale lytinė po­
teñeija; la p. di un motore variklio galingumas;
la p. di una bomba bombos pajėgūmas; 4. (effi-
cacia) veiksmingumas, stiprumas; 5. (nazione
potente) didi / galinga valstybė; le grandi ~ e
didžiosios valstybės; 6. (entitá soprannaturale)
(antgam tinė) jėga; 7. filos poteñeija; in p.
potencialūs agg; 8. m at laipsnis; elevare a p.
pakelti laipsniu; 9. jis galia.
potenziál|je 1. bdvfis, filos poteñeinis; energía p.
poteñeiné energija; 2. bdv fig potencialūs; ga­
limas; i ~ i acquirenti potencialūs pirkėjai;
3. dkt vfis potencialas (irprk);fis dijferenza di
p. potencialų skirtumas; fig ii p. bellico (eco­
nómico) di una nazione karinis (ekonominis)
šalies potencialas.
potenzialit¡|á dkt m nkt 1. filos potencialūmas;
2.: dgs fig ~ a potencialas sg; sugebėjimai;
finanziarie finansinės galimybės; a vere grosse
~ a turėti didelį potencialą,
potenziáre vksm (-tén-) (su)stiprinti.
pot||ére* I vksm 1. galėti; (essere in grado) suge­
bėti; (avere forze sufficienti, riuseire) pajėgti:
įstengti; posso partiré galiu išvykti; i bambini
possono non andaré a scuola vaikai gali neiti i
mokyklą; puo risolvere ogni tipo di problema
póvero
sugeba išspręsti bet kokį klausimą; non mi
posso lamentare, non posso lamentarmi negaliu
skųstis; ii denaro pud tutto pinigai viską gali;
potresti stare piu attento! galėtum būti atsar­
gesnis!; ♦ a piu non posso iš visų jėgų; kiek
įstengdamas;pud darsi gali būti; galimas daly­
kas; come haipotuto!? kaip galėjai?; 2. (essere
lecito): si pud galima; non si pud negalima; si
pud pagare a rate galima mokėti dalimis, gali­
ma pirkti išsimokėtinai; non si pud entrare n e­
galima įeiti; ♦ si pud? (ar) galima?; 3. (essere
possibile) galėti (būti); ąuali possono essere le
conseguenze kokios gali būti pasekmės?; po-
trebbe essersi dimenticato gali būti, kad pam ir­
šo; non ~eva essere altrimenti kitaip ir nega­
lėjo būti; 4. (in formule augurali): possa... (qc
far qcs) tegū(l) (kas ką daro), te-; lai; 5. kaip
intr [A] (averforza) galėti; (aver peso) sverti;
turėti autoritetą / įtaką.
►potėrne įvdž: non ne posso piu! nebegaliu!
poterį e II dkt v 1. (forza) jėga; galia; (potenza)
galybė; (influenza) įtaka; ii p. della televisione
televizijos jėga; 2. (capacitd) sugebėjimas; fis
geba; (proprieta) savybė; econ p. d ’aeąuisto per­
kamoji galia; 3. (possibilita eonereta) galimybė;
4. (politico e sim.) valdžia; (competenza) įga­
liojimai pi; (diritto) teisė; galia; p. esecutivo
(giudiziario, legislativo) vykdomoji (teisminė,
įstatymų leidžiamoji) valdžia; p. decisionale
(di nomina) sprendžiamoji (paskyrimo) galia;
assūmere U p., salire ai p. (pa)im ti / perimti
valdžią; ateiti i valdžią; avere pieni ~ j turėti
visus įgaliojimus; ♦ ųuartop. ketvirtoji valdžia;
p. temporale pasaulietinė valdžia; ~ i pūbblici
valstybės institucijos; essere ai p. būti valdžioje;
(dominare) viešpatauti; essere in p. (di ųc) būti
(kieno) valioje,
poveraccio, -a dkt v/m vargšas -ė; nelaimėlis -ė;
bėdžius -ė.
poverėtto, -a dkt v/m vargšelis -ė; žmogelis,
poverino, -a dkt v/m dimin vargšelis -ė.
pover||o, -a 1. bdv vargšas; (misero) skurdūs; (in-
digente) beturtis; neturtingas; i paesi ~ i n etur­
tingos šalys; ♦ p. in canna plikas kaip tilvikas;
2. bdv (scarso) skardūs; menkas; prastas; (ca-
rente di qcs) m ažai turintis -i (ko); p. difanta-
sia skurdžios vaizduotės; alimento p. di grassi
mažai riebalų turintis maistas; terreno p. ne­
derlinga žemė; vocabolariop. skurdūs žodynas;
♦ in parole ~ e trum pai drūtai; 3. bdv (disgra-
ziato) vargšas; pasigailėtinas; un p. passerotto
vargšas žvirbliūklas; ♦ un p. diavolo, un po-
ver’uomo, fa m un p. Cristo varguolis; kaip js tp.
povertá
me! (I te! ir pan.) (ó) varge!; 4 bdv (patético)
apgailėtinas; sei solo un p. illuso! tu apgailė­
tinas!, páts save apgáuni!; 5. bdv (compianto,
di defuntí): ii p. nonno velionis senelis; 6. dkt
v/m vargšas -ė; varguolis -ė; skurdžius -ė; var­
geta com ; i ~ i vargšai, varguomenė sg; ♦ ~ i
di spirito dvasingieji vargdieniai,
povertá dkt m nkt 1. vargas; (miseria) skurdas;
(indigenza) neturtas; vivere in p. skursti, varg­
ti; gyventi skurdė; 2. (carenza) stoka; stygius;
3. (l’essere carente) skurdumas,
pozióne dkt m stebuklingas gėrimas.
pózz|¡a dkt m bala; klanas; ei šono molte ~ e nei
cortile kieme daūg balų teikšo; fig una p. di
sángue kraūjo klanas,
pozzánghera dkt m bala; purvynas,
pózzo dkt v 1. šulinys; attingere ácqua dal p.
pasem ti vandeñs iš šulinio; ♦ p. artesiano
artezinis šulinys; p. senza fondo kiauras mai­
šas; fam p. di scienza proto bokštas; fam un p.
(di soldi) dideli pinigai pi; 2. (scavo e sim., per
seopi specifici): p. delVascensore lifto šachta; p.
da miniera šachta, kasyklos šulinys; p. nero
srutų duobė; tecn nuotekų rezervuaras; p. di
petrolio, p. petrolífero naftos gręžinys,
praghése 1. bdv Prahos; prahiėčių; Iš Prahos;
2. dkt v/m prahiėtis -ė.
pragm ático, -a bdv pragmatinis; pragmatiškas,
pragm atism o dkt v pragmatizmas (irprk).
pranzáre, pranzáre vksm [A] (pa)pietáuti.
pránzo, pránzo dkt v 1. pietūs pi; sala da p. val­
gomasis (kambarys); invitare a p. (pa)kviėsti
pietų; preparare ii p. virti / gaminti pietūs; cosa
hai mangiato a p.? ką valgei pietums?; ♦ dopo
p. po pietų; popiet; 2. (banchetto) puota; iškil­
mingi pietūs pi.
prássi dkt m nkt tvarka; procedūra; praktika; p.
abituale įprasta / bendra tvarka; seguire la p.
amministrativa laikytis administracinės tvar­
kos.
p ráti [ca dkt m 1. praktika; la p. dell’insegnamen-
to dėstymo praktika; teoría e p. teorija ir prakti­
ka; ♦ in p. praktiškai, iš esmės; mėttere in p.
(pri)táikyti praktikoje, įgyvendinti; 2. (abilitá,
conoscenza) Įgūdis; praktika; (esperienza) pa­
tyrimas; patirtis -ičs; la p. di un mestiere amato
įgūdžiai; avere p. (di qcs) turėti (ko) patirties;
♦ fare p. (tirocinio) atlikti praktiką, prakti­
kuotis; (esercitarsi) lavintis; fare un p o ’ di p.
pasipraktikuoti; 3. (fascicolo e sim.) byla; do-
kum eñtai pi; arehiviare una p. (už)baigti bylą;
perduoti bylą į"archyvą; fig (abbandonare) ga­
lutinai atmesti (/ palaidoti) (ką); (liberarsi di
qc) atsikratyti (kuo); avviare la p. di un mūtuo
pradėti tvarkyti busto paskolos dokumentūs:
gestire / eurare la p. (di qcs), fare le ~ehe (per
qcs) tvarkyti (ko; kam ) dokum entūs / popie­
rius; la p. e ai momento in corso dokumentą,
šiuo metū ruošiami / rengiami,
pratieabile bdv 1. įgyvendinamas; realistiškas:
realūs; 2. (di strada) išvažiūojamas; 3. (di cam-
po da gioco) tinkamas žaisti,
praticam ėnte prv 1. praktiškai; 2. fig praktiškai.
iš esmės; (si e no) kone, bene.
pratieantato dkt v (darbo) praktika; stažuotė,
pratieante 1. bdv, dkt v/m praktikantas -ė; sta-
žūotojas -a; 2. bdv (osservante) praktikuojan­
tis.
praticj are vksm (prd-) 1.: p. l ’eąuitazione jodi­
nėti; p. una religione išpažinti tikėjimą; p. sport
sportūoti; p. la vėla buriuoti; p. la virtu dora:
gyventi; popoli che ~ano la poligamia taūtov
kurios praktikuoja daugpatystę; 2. (esercitare
praktikuoti; (specificando che cosa) verstis
(kuo); dirbti (kuo);p. iicommercio verstis pre­
kyba; p. l ’insegnamento dirbti dėstytoju; nori
~ a da tempo seniai nebepraktikūoja; 3. (fre-
ąuentare /«og/z/) lankytis (kur);(qcn) bendraut:
(su kuo); būti susidėjusiam; 4. (fare): p. un
foro pragręžti skylę; p. un massaggio pam asa­
žuoti; p. la respirazione artificiale atlikti dirb­
tinį kvėpavimą;p. uno sconto taikyti nuolaida.
p. un taglio įpjauti,
praticita dkt m praktiškūmas.
pratijĮco, -a bdv 1. praktinis; attivita ~ ca praktine
veikla; esame p. praktinis / praktikos egzam:-
nas; ♦ all’attop. praktiškai; 2. (eonereto) prak­
tiškas; dalykiškas; consigli ~ c i praktiški pata­
rimai; senso p. praktiškūmas; 3. (funzionaU.
comodo) praktiškas; pagaulūs; abbigliamento
p. praktiška apranga; 4. (esperto di qcs) įgudę v
prityręs; un elettrieista p. dėl mestiere įg ū d i'
elektrikas; non essere p. (di qcs) neturėti (L
praktikos; nenusimanyti (apie ką); šono p. del­
ta zona gerai pažįstu šį rajoną (/ šią vietove
pan.).
prato dkt v pieva, pievelė; lanka; (all’inglese) ve­
ja; p.fiorito gėlėta pieva; sulp. pievoje,
pre-priešdėlis: pirmasis sudurtinių žodžių dėmu :
reiškiantis: „ankstesnis “ „prieš“, „pradinis “,pv:
prefisso, premessa, prepartita ir t. t.
preainbol||o dkt v 1. įžanga; įžanginis žodi'.
♦ senza tanti ~ i! eikime tiesiai prie reikalo
2. dir preambulė.
preannunj|ciare vksm 1. (qc) pranešti iš ankst:
(apie ką); (predire) (iš)pranašauti (ką); 2. f.z
 499 precóce

(farpresagire) žadėti; le núvole ^ ciano pidggia galva; nukristi; l ’aėreo ė ~ ato lėktuvas nukrito
debesys žada lietaüs. (/ sudužo); fig p. nella disperazione pulti į ne­
►preannun||ciársi sngr žadėti búti; si ~ ciano viltį; 2. intr [E] fig darytis kritiškam; la situa-
nuove tasse žadam a ¡vestí naujüs mokesčius; zione sta ~ando padėtis darosi kritiška; 3. tr
la partita si ~ a difficile rungtynės žada būti nublokšti; parblokšti; fig p. nella depressione
suñkios. įstumti [ depresiją; 4. tr fig (affrettare) (pa)-
preawertire vksm (-ver-) (iš añksto) perspėti, skūbinti; (pa)skubėti (ką daryti).
preawíso dkt v 1. perspėjimas; senza p. neper­ ►precipitarsi sngr 1. iššokti žemyn galva; nu­
spėjus; 2. dir (išankstinis) įspėjimas (ppr. apie šokti; 2. fig lėkti; pulti; (affrettarsi) (p a sk u b ė ­
išėjimą / atleidimą iš darbo); darė due settima- ti; p. a casa lėkti namo; p. sul cibo pulti prie
ne di p. įspėti prieš dvi savaites apie atleidimą, maisto; p. in aiuto (di qcn) skubėti / lėkti / pul­
prebėllico, -a bdv ikikarinis; prieškarinis. ti (kam ) [ pagalbą; p. a rispondere ai telefono
precajĮrio, -a 1. bdv laikinas; lavoro p. laikinas pulti atsiliepti telefonu, lėkti prie telefono.
darbas; 2. bdv (instabile) nepastovūs; netvirtas; precipitazion||e dkt m 1. perdėta skuba; skubo­
salute ~ ria silpna sveikata; 3. dkt v/m laikinasis tumas; con p. skubotai; neapgalvotai; 2. (ppr.
-óji darbuotojas -a. dgs ~ i) krituliai pi.
precauzionále bdv atsargumo; misurap. atsargu­ precipitevolissimevolmėnte prv strimagalviais;
mo priemonė. galvotrūkčiais,
precauzión|¡e dkt m 1. atsargumas; atsarga; con precipitosamėnte prv pernelyg skubotai,
p. atsargiai; usare p. veikti atsargiai; 2. (misu­ precipitoso, -a bdv 1. strimagalviškas; 2. fig sku­
ra) atsargūmo priem onė; prendere ~ i imtis botas; neapgalvotas,
atsargumo priem onių; apsisaugoti. precipizio dkt v praraja, skardis; ♦ a p. skardūs
precedént¡|e 1. bdv ankstesnis; pirmesnis; (pas- agg; fig (confoga) kulversčia.
sato) buvęs; (scorso) praeitas; negli anni ~ i precipuo, -a bdv 1. (fondamentale) pamatinis;
ankstesniais metais; p. a qc (esantis) prieš ką; esminis; 2. (tipico) specifinis; savitas,
2. dkt v precedeñtas; creare t stabilire un p. su­ precisamėnte prv 1. (con precisione) tiksliai; piū
daryti preeedefitą; ♦ senza ~ i beprecedeñtis p. tiksliau; 2. (proprio) būtent; kaip tik.
agg, netūrintis preeedefitų; 3. dkt v (ppr. dgs precisare vksm (-ei-) patikslinti; (indicare) nuro­
avere cattivi ~ t turėti prastą reputaciją; i dyti.
suoi ~ i šono incoraggianti pirmieji jó žiiigsniai precisazione dkt m patikslinimas,
(/ darbai) teikia vilčių; dir ~ i penali (ankstes­ precisione dkt m 1. tikslūmas; precizija; con p.
nis) teistūmas sg. tiksliai; preciziškai; ♦ di p. tikslūs agg; preci­
precedentementeprv pirmiaū; anksčiau, zinis agg; 2. (di tiro) taiklūmas; con p. taikliai
precedénza dkt m 1. (priorita) pirmumas, pirm ­ (irprk); 3. (accuratezza) kruopštūmas.
enybė; diritto di p. pirmūmo teisė; in ordine di precis||o, -a bdv 1. tikslūs; apparecchi ~ i tikslūs
p. pagal pirmumą; avere la p. (su qcs) turėti prietaisai; una risposta (traduzione) ~ a tikslūs
pirmenybę (prieš ką); būti svarbesniam (už atsakymas (vertimas); alle due ~ e lygiai antrą
ką); darė la p. (a qc) teikti pirmenybę (kam); valandą; ♦ di p. tiksliai; per essere tiksliau
2. (sulla strada) pirmūmo teisė; pirmenybė; sakant; 2. (chiaro) aiškus; (specifico) specifinis;
darė la p. (a qc) praleisti (ką); 3.: ♦ in p. ank­ ordini ~ i aiškūs nurodymai; farsi un’opinione
sčiai!. ~ a susidaryti aiškią nuomonę; nulla di p. tiks­
precéd|¡ere vksm (-cė-) (qc) eiti (/ búti ir pan.) liai nieko (nežinau, nėra ir pan. ); 3. (di tiro e
(prieš ką), eiti pirma (ko); la premessa ~ e ii sim.) taiklūs; tikslūs; 4. (di qcn, accurato)
primo capitolo priėš pirmąjį skyrių yra pratar­ kruopštūs; 5. fa m (uguale) toks -ia pat; iden­
mė; la védova ~ e ii féretro našlė eina prieš tiškas; ė p. (a) šuo padre jis toks pat kaip jo
karstą; ~ im i tu! eik tū pirmas! tėvas; jis gyvas tėvas; 6. kaip prv, jst: p.! būtent!
precettáre vksm (-cėt-) (qcn) liepti (kam ) nu­ preclūd||ere vksm (qcs) užkirsti kėlią (kam); po-
traukti streiką; liepti dirbti per streiką, sizioni che ~ono ogni intesa pozicijos, kurios
precėtto dkt v (insegnamento) pamokymas; (nor­ ūžkerta kėlią bet kokiam susitarimui,
m a) norma; principas; rel festa di p. privaloma precoce bdv ankstyvas; (prematuro) pirmalaikis;
švefitė. un bambino p. nė pagal amžių išsivystęs vaikas
precettóre dkt v mokytojas. (brandesnis nei kiti); un invemop. ankstyva žie­
precipit|jare vksm (-ei-) 1. intr [E] pulti žemyn ma; una vecchiaia p. pirmalaikis senėjimas.
preconcètto
preconcètto dkt v išankstinis nusistatymas,
precètto, -a bdv (iš anksto / jaü) paruoštas (apie
maistą, kurį reikia tik pašildyti).
precristiàno, -a bdv ikikrikščioniškas.
precursor||e dkt v pirmtakas; kaip bdv segtii ~ i
pranašiški ženklai,
préda dkt m 1. (di animali) laimikis; 2. (bottino)
grobis; p. di guerra karo grobis; 3.: ♦ ėssere in
p. (a qcs) būti apimtam (ko)', è in p. alla dispe-
razione jis apimtas nevilties.
predatôr||e dkt v 1. grobuonis, grobikas; 2. (di
animali) grobuonis, plėšrūnas; kaip bdv ani­
mali ~ i plėšrieji gyvūnai,
predecessôre dkt v pirmtakas,
predeflnito, -a bdv /«/nustatytasis,
predèlla dkt m nežymūs paaukštinimas (baldui
ir pan.).
predellino dkt v laiptelis; pastovas, papėdė.
predestina| re vksm (-sti-) iš anksto paskirti; (in
strutture passive) būti lemta; ii piano era ~ to
all’insuccesso planas buvo pasm erktas žlugti /
nesėkmei; era ~ to a far carriera jam buvo
lem ta padaryti karjerą,
predėtto, -a bdv (aukščiau) minėtas,
prėdica dkt m pamokslas (ir prk);fare una p. (a
qcn) sakyti (kam ) pamokslą (irprk); ♦ da che
pulpito viene la p.! žiūrėk, kàs kalba! (/ prabilo!
ir pan.).
predicàre vksm (pré-) 1. sakyti pamokslą, pa­
mokslauti; 2. (annuneiare, propugnare e sim.)
propaguoti; (insegnare) mokyti; p. l ’uguaglian-
za propaguoti žmonių lygybę; p. ii vangelo
skelbti evangeliją; ♦ p. bene e razzolare malė
sakyti viena, ir daryti kita.
predicàto dkt v l.filo s predikatas; ♦ ėssere in p.
(di / per fa r qcs) turėti gerų šansų (ką daryti);
2. gram tarinys, predikatas; p. nominale (ver­
bale) sudurtinis (grynasis) tarinys,
predicatôre dkt v pamokslininkas,
predilėtto, -a bdv numylėtas; mėgstamiausias,
predileziône bdv pamėgimas; avere p. (per qcs)
ypač mėgti; (per qcn) ypač mylėti,
prediligere* vksm labiaū mėgti,
predire* vksm (iš)pranašauti; (prevedere) num a­
tyti; p. ilfuturo numatyti ateitį,
predispôrre* vksm 1. (iš anksto) paruošti, (iš
anksto) parengti; 2.fig (disporre) iš anksto nu­
teikti; 3. fig: p. a una malattia būti prielaida
ligai atsirasti.
►predisporsi sngrfig dvasiškai pasiruošti; nu­
siteikti.
predisposiziône dkt m 1. (per qcs) įgimtas po­
linkis (į ką), natūralūs palinkimas; avere una
500
p. (per qcs) liñkti (į ką), turėti polinkį; 2. (per
malattie) imlūmas.
predispósto, -a bdv 1. (preparato) iš añksto pa­
ruoštas, iš añksto parengtas; 2. (incline a qcs \
Įnikęs (į ką); 3. (a malattie) imlūs (kam); p.
alle infezioni imlūs infekcijoms; 4. (per una fun-
zione) pritaikytas (kam).
predizióne dkt m pranašavimas; pranašystė,
predominante bdv vyraujantis, dominuojantis;
la tendenza p. vyraujanti tendeñcija.
predominánza dkt m (prevalenza) vyravimas,
predominare vksm [A] (-dd-) 1. (su qcs) domi­
nuoti (ką); (signoreggiare) viešpatauti; 2. (es-
sere piu consistente) vyrauti; (essere piu dififu-
so) būti labiausiai paplitusiam,
predominio dkt v dominavimas; viešpatavimas:
(supremazia) absoliutūs pranašūmas.
predóne dkt v grobikas, plėšikas,
prefabbricáto, -a 1. bdv surenkamas; 2. dkt v su­
renkamasis namas; skydinis namas,
prefazióne dkt m pratarm ė, įžanginis žodis.
preferėnzĮ|a dkt m 1. laikymas tinkamesniū (/ ge­
resniu ir pan.); (precedenza) pirmenybė; darė
la p. (a qc) teikti pirmenybę; non ho ~ e mán
jókio skirtumo; ha una p. per te jis tave labiaū
mėgsta; la mia p. ė per ii gótico mán labiausiai
gotika patiñka; dirtitolo di p. privalūmas (kon­
kursuose ir pan.); ♦ di p. mieliau; (piu spesso i
dažniaū; 2.: indicare le próprie ~ e, segnalare
una p. nurodyti (/ pažymėti ir pan. ) kám tei­
kiama pirmenybė; 3. (parzialitá) šališkas poel­
gis; non fare ~ e nefavorizūoti; 4. /«/parinktis
-iės.
preferibile bdv labiaū pageidaujamas; (migliore i
geresnis; sarebbe p. (far qcs) geriaū butų (ką
daryti).
preferibilménteprv (piu volentieri) mieliaū; (me-
glio) geriaū; geriausiai; prenderá del vino, p.
un bianco gerčiau vyno, geriaū / mieliaū (jei)
balto.
prefer| irę vksm (-isc-) labiaū mėgti; labiaū no­
rėti; teikti pirmenybę (kam); ~isco ii mare
alla montagna labiaū mėgstu jurą negu kalnus:
~isco un caffé mieliaū gersiu kavos; ~isco di
no geriaū nė; ~ / m non andaré aš geriaū
neičiau; ieri abbiamo ~ ito restare a casa vakar
nusprendėm e, kad geriaū liksime namie.
preferit|¡o, -a 1. bdv mėgstamiausias; (ii pin
amato) mylimiausias; la mia canzone ~ a m a­
no mėgstamiausia daina; 2. dkt v¡m favoritas
-ė; numylėtinis -ė.
prefėtto dkt v prefektas,
prefettūra dkt m prefektūra.
501 premiare

prefissáto, -a bdv (iš añksto) nustatytas; sütar- prelibàto, -a bdv gardūs, nepaprastai skanūs,
tas; entro il termine p. iki nustatyto termino, preliévo dkt v 1. paėmimas; atsiėmimas; p. ban-
preflsso I, -a bdv => prefissáto. càrio pinigų paėmimas; pinigų isgrÿninimas;
prefisso II dkt v 1. (t.p. p. telefónico) telefono ♦ p. fiscale apmokestinimas; 2. (campione)
kodas; 2. gram priešdėlis, prefiksas. méginÿs; (l’azione) mėginio paėmimas,
p reg||áre vksm (pré-) 1. (qcn) melstis (kam); mel­ preliminari]e 1. bdv preliminarūs, prelim inari­
sti (ką/ko); maldauti; 2. (chiedere umilmente) nis; (preparatorio) parengiamasis; condizione
maldauti; melsti; ti ~o! maldauju!; ♦ farsip. p. preliminari sąlyga; dir indàgini ~ i pareng­
brangintis; 3. (in formule di cortesía) prašyti; ti tinis / ikiteisminis tyrimas sg; ♦ ėssere ai
~ o / prašau!; sei ~ ato di tacere prašaū tylėti; būti parengtinėje stadijoje; 2. dkt v (non defi-
m alonėk patylėti; la ~ o di accomodarsi, la nitivo) išankstinis; preliminarūs; dati ~ i iš­
~ o, si accómodi prašaū užeiti; la ~ o di aspet- ankstiniai duomenys; 3.: dkt v dgs ~ i (all’atto
tare un minuto prašom e luktelėti, sessuale) glamonės (lytiškai suartėti).
pregėvole bdv vertingas; (degrto di stirna) garbi­ prelùdere* vksm [A] (a qcs) būti (ko) įžanga;
ngas: un’ópera p. vertingas kūrinys; di p. fat- (f ar prevedere) pranašauti (ką); būti (ko) po­
tura meistriškai / vertingai padarytas agg. žymiu.
preg hiér||aí/faw 1.malda; (ilpregare) meldimas; prelùdio dkt v l.fig preliudija; 2. mus preliudas.
maldavimas; libro di ~ e maldaknygė; dire le prem atrim oniàl||e bdv ikisantuokinis; rapporti
~ e melstis, pasimelsti; 2. (richiesta) prašymas. ~ i ikisantuokiniai (lytiniai) santykiai,
preg||larsi vksm (pre-) (nelle lettere): mi ~ io di prem aturam enteprv prieš laiką; (per) anksti.
informarLa... pranešu Jums... ; noriu Jums prem atur||o, -a bdv pirmalaikis, (jvÿkçs/esantis)
pranešti... pirma laiko; priešlaikinis; morte ~ a pirmalaikė
pregiatissimo, -a bdv (nelle lettere) didžiai ger­ mirtis; neonato p. neišnešiotas kūdikis; è p.
biamas. (far qcs) (yrà) per anksti (ką daryti).
pregiát |o, -a bdv brangūs; didelės vertės; vertin­ prem editàre vksm (-me-) (iš anksto) apgalvoti;
gas; stoffa p. brangūs audinys; vini ~ i rinkti­ p. lafuga planuoti pabėgimą,
niai vynai. prem editàto, -a bdv, d Iv (iš anksto) apgalvotas;
prėgllio dkt v 1. vertė; di (gran) p. (labai) vertin­ dir omicidio p. apgalvota žmogžudÿstė.
gas; ♦ tenere in (gran) p. (didžiai) gerbti; 2. (la­ prėmJĮere vksm 1. tr spausti; nuspausti; (una vol­
to positivo) pliüsas; privalumas; i ~ i e i difetti tą) paspausti; p. l ’acceleratore (nu)spâusti ak­
pliusai ir minusai, privalūmai ir trukumai, seleratorių; p. l ’interruttore (un puisante) p a­
pregiudicáre vksm (-giii-) (danneggiare qc) (pa)- spausti jungiklį (mygtuką); 2. intr [A] (su qc)
keñkti (kam); (rovinare) (su)gadinti; (rendere slėgti (ką); spausti; 3. intr [A ]/ig (stare a cuo-
piu difficile) apsuñkinti (ką); (mettere in peri- re) rūpėti; (molto) knietėti; mi ~ e la tua salute
colo) (pa)statyti į pavojų, man rūpi tavo sveikata; ei ~ e sapere mums
pregiudicáto, -a dkt v/m dir teistas asmuo; nu­ rūpi / knieti sužinoti; 4. intr [A] fïg (essere ur­
teistasis -óji. gente) degti; 5. intr [A] fig (insistere) (su qc)
pregiudizio dkt v 1. išankstinis nusistatymas; (pa)spâusti (ką), daryti (kam) spaudimą; p.
2. (superstizione) prietaras; 3. (danno) žala. sul governo daryti spaudimą vyriausybei; p.
prégno, -a bdv 1. m vesianti, turėsianti; l.fig (di sull’opinionepùbblica stengtis paveikti viešąją
qcs) pilnas (ko); (saturo) pritvinkęs -usi (ko). nuomonę.
prego jst 1. prašaū; prašom; Grázie! - P.! Ačiū! premėssįja dkt m 1. (introduzione) Įžanga; įžan­
- Prašaū!; p., si sieda prašom sėstis; 2.: p.? ginis žodis; 2. (presupposto) prielaida; pre­
prašaū?, kaip sakai? (/ sakote? ir pan.). misa; porre le ~ e (per qcs) sudaryti prielaidas
pregustare vksm (qcs) mėgautis (kuo) mintyse (kam); màncano le ~ e (tam ) nėra pagrindo,
(apie laukiamą malonumą); p. la vendetta sva­ premésso, -a bdv, dlv: p. che... atsižvelgiant į tai,
joti apie busimą kerštą; puoselėti kerštą, kàd... ; visų pirma; ♦ cid p. šiomis aplinkybė­
preistória dkt m priešistorė, mis; tai konstatavus,
preistórico, -a bdv priešistorinis, prem ėttere* vksm iš karto / pirmiausia pasakyti,
preleváre vksm (-lė-) 1. paimti; (ritirare) atsiimti; prieš visa kita pareikšti; vorrei p. alcune con-
p. denaro ai bancomat pa(si)im ti / išimti pinigų siderazioni norėčiau visų pirma š; bei tą pam i­
iš bankom ato; p. sángue paimti kraujo (mėgi­ nėti (/ pareikšti),
nį); 2. (qcn aforza) suimti; išsivežti. prem iàre vksm (pré-) apdovanoti (prem ija / pri-
premiáto
zú), premijuoti; p. i vincitori apdovanoti nuga­
lėtojus.
premiát|jo, -a 1. bdv, dlv prizu apdovanotas; t.p.
=> premiare; 2. dkt v/m prizininkas -ė.
prem iazióne dkt m apdovanojimas,
premier dkt v nkt premjeras,
prem inénza dkt m pirmumas; primatas; (supe-
rioritá) pranašumas; avere la p. pirmauti; būti
pranašesniam,
premio dkt v 1. premija; apdovanojimas; (in
com petizioni ) prizas; p. in denaro piniginė pre­
mija; p. Nobel Nobelio premija; vincere ii p ri­
mo p. laimėti pirm ą premiją; kaip bdv nkt
viággiop. premijinė (/ prizinė) kelionė; 2. (con-
corso e sim .) premija; konkursas; p . letterário
literatūros premija; ♦ sport Gran P. Didžiojo
prizo lenktynės pi; 3.: ♦ p. di assicurazione
draudim o įmoka / premija; p. di produzione
premija ūž gerūs dárbo rezultatūs.
prem unirsi vksm (-isc-) (contro qc) apsisaugoti
(nuo ko).
premur|Įa dkt m 1. rūpestis, rūpinimasis; rūpe­
stingumas; la ringrázio per le sue ~ e ačiū už
rūpestį, ačiū, kad rūpinatės; sará mia p. (far
qcs) pats pasirūpinsiu (ką daryti); 2. (urgenza)
skuba; skubūmas; avere p. skubėti; fare p. (a
qcn) skūbinti (ką).
premura |rsi vksm (-m u-) rūpintis, pasirūpinti;
si ė ~ to di avvisarci pasirūpino mūs perspėti;
non si ė neanche ~ to d i rispóndere net nesiteikė
atsiliepti.
premuroso, -a bdv rūpestingas, atidūs,
prenatále bdv m ed prenatalinis; periodo p. laiko­
tarpis iki gimimo.
prėnd||ere* vksm 1. (pa)imti, pasiimti; (t.p. p.
fuori) išimti; (ritirare) atsiimti; (sottrarre ) at­
imti; (afferrare) pačiūpti; pagriebti, nutverti;
(catturare) pagauti; (sollevare) pakelti; p. un
martello paimti plaktuką; p. i panni in lavande­
ría atsiimti skalbinius iš skalbyklos; p. una
scátola dal cassetto išimti dėžę iš stalčiaus; p.
in bráccio paimti [ glėbį; paimti añt rañku; p.
per mano paimti ūž rañkos; ilgatto ha preso un
topo katė pačiupo pelę; h ai preso ii pane?
(comprare) duoną paėmei? (pirkai?); m i han-
no preso ii portafogli (rubare ) atėm ė iš manęs
piniginę ;figp. una decisione paimti sprendimą,
nuspręsti; fig p. una fortezza paimti / užimti
tvirtovę; fig p. ii potere paimti valdžią; fig p. un
raffreddore pasigauti slóg ą;figp. ilsole degintis
saulėje; ♦ p. su di sé prisiimti; p. con le buone
(qc) gražiai elgtis (su kuo); p . in giro (qcn)
tyčiotis (iš ko); p. in móglie imti į žmonas,
502
vėsti; p. p er ii naso, p . p er ifondelli, volg p. per
U culo apkvailinti; 2. sudaro pastovius jungi­
nius, ppr. verčiamus atitinkamu veiksm ažodžiu:
p. in considerazione atsižvelgti; p. freddo su­
šalti; p. fuoco užsidegti; p. nota užsirašyti; (te­
ner e conto) turėti omenyje; p. parte (a qcs I
dalyvauti (kam e);p . posto užimti vietą; (seder-
si) sėsti(s); (ingombrando) užimti vietos; p.
sonno užm igti; p. tempo delsti; (richiedere tem ­
p o ) atimti laiko; p. visione (di qcs) susipažinti
(su kuo); fig p. piede įsigalėti; 3. fig (di senti-
menti e sim .) apimti; m i ~ e la tristezza manė
apima liūdesys; 4. (colpire e sim .) pataikyti; ii
sasso lo ha preso alia nuca akmuo pataikė jám
į pakaušį; ii tumore ha preso ii cervello navikas
pažeidė smegenis; 5. (m ezzi di trasporto) va­
žiuoti (kuo); (salire) (į)lipti (į ką); (į)sėsti; p.
l ’aėreo skristi lėktuvū; p. l ’ascensore važiuoti
liftu; lipti į liftą; p. iifilobús važiuoti troleibusu:
p . la nave plaūkti laivū; 6. (bere) (iš)gėrti:
(mangiare) (su)válgyti; (ordinare ai bar e sim. i
užsisakyti; 7. (medicine) (iš)gėrti; 8. (una stra-
da e sim .) (pa)sūkti (kokiu keliu); (į)važiūoti:
t.p. => 12.; 9. (ricevere, acquisire) (į)gauti; p.
un’abitudine įprasti; p. form a įgauti formą: p.
lezioni imti pamokas; p. un odore įgauti kvapą,
pakvipti; quanto a l mese? kiek gauni per
menes į?; fig p. uno spavento išsigąsti; fig p . una
tradizione perim ti tradiciją; 10. (assumere ) pri­
imti į darbą; įdarbinti; 11. (considerare qc qc \
(pa)laikyti (ką kuo); lo ~ o come un compli-
mento laikaū tai komplimentu; ti avevo ~ o per
tuofratello palaikiaū tave tavo broliu; per chi
m i hai preso? kuo m anė laikai?; kas aš táu?:
♦ p. bene (qcs) teigiamai reaguoti (į k ą );p. per
buono imti ūž gryną pinigą; p. alia lėttera
suprasti tiesiogiai; p. sul šerio (qc) rimtai žiū­
rėti (į ką); 12. kaip intr [A] (andaré) važiuoti:
(girare ) (pa)sūkti; p. a destra sukti f dešinę:
13. kaip intr [A] (cominciare a fa r qcs) imti (ką
daryti); pradėti; p. a piovere pradėti lyti; ha
preso e se ne ė andato paėm ė ir išėjo; 14. kaip
intr [A] (fare presa) (su)kietėti; (su)stingti:
15. kaip intr [A] (attecchire) leisti šaknis; pri­
gyti; 16. kaip intr [A] (della legna) užsidegti:
17. kaip intr [E, A] fig (capitare): gli ė preso un
infarto j¡ ištiko infarktas; che ti ~ e ? kás táu
darosi?; che ti ha preso? kás táu įgėlė?
►prénderci įvd žfa m 1. pagauti kampą; ( indo-
vinare) atspėti; 2.: ♦ p. gusto įsismaginti.
►prenderla įvdžfam : come l ’ha presa? kaip jis
į tai reagavo?; (com e sta ora?) kaip jis?
►prenderle įv d žfa m gauti ([ kailį / pylos).
 503 près»

►prènder||sela įvdž 1. (adirarsi con qcn) už­ pėggio ruoštis pačiam blogiausiam (átve
pykti (ant ko); (sfogarsi) išlieti pyktį (ant ko); p. a partiré ruoštis išvykti, ruoštis { k elio -;
2. (t.p. p. a maie) įsižeisti; imti Į širdį; 3. (darsi 2. (essere ¡inminente) reñgtis; bręsti,
pensiero): non te la ~e!, non ~tela! neimk [ preparativ o dkt v (ppr. dgs ~ j ) pasiruošim a.
galvą!; 4.: ♦ p. càmoda nepėrsistengti. f are ~ í per un viággio išsiruošti ([ kelionę),
►prèndersi sngr 1. (appigūarsi a qcs) įsikibti (į preparato, -a 1. bdv. dlv (di qcs) paruoštas; t.p.
ką); 2.: ♦ p. a botte, p. per i capelli susipešti; 3. => preparare: 2. bdv. dlv (di qcn) gerai pareng­
(inseguirsi l ’un l ’altro) gaudytis; 4. (tr, con va- tas; įgudęs: patyręs: uno studente p. gerai pasi­
lore intensivo) pasiimti; p. una birra išgerti ruošęs studeñtas: 3. bdv, dlv (di qcn, pronto a
alaüs; p. un giorno libero pasiimti laisvą dieną; qcs; a far qcs) pasireūgęs (kam; ką daryti); p a­
t.p. => prèndere 1., S., 6., 10.; ♦ p. cura (di qc) siruošęs; 4. dkt v preparatas,
rūpintis (kuo), pasirūpinti; p. gioco (di qc) ty­ preparato ¡|rio, -a bdv parengiamasis, paruošia­
čiotis (iš ko); p. delle libertà daug ką sau leisti; masis; corsi ~ r i parengiamieji kūrsai.
4. (subirę) gauti (ką nemalonaus); p. un ritn- preparazióne dkt m 1. (ii preparare) (p ap u o ši­
prôvero gauti priekaištą. mas; (pa)rengimas; (ii prepararsi) ruošimasis,
prendisole dkt v nkt paplūdimio suknelė, pasiruošimas; p. atlética fizinis parengimas; la
prenotàre vksm (-no-) už(si)sakyti; (u ž re z e r­ p. a un esame ruošimasis egzaminui; la p. di un
vuoti; p. una stanza in albergo (un tàvolo al ris- pranzo pietų ruošimas / gaminimas; ♦ in p.
torante) užsisakyti kambarį viešbutyje (stalą ruošiamas agg; 2. (competenza) kompeteñcija;
restorane). išsilavinimas,
►prenotàrsi sngr (mettersi in lista) užsirašyti preponderante bdv vyraujantis; (in numero) tū-
([ eilę / f sąrašą). rintis persvarą,
prenotàto, -a bdv, dlv rezervüotas; ^sak ÿ tas. prepórre* vksm 1 . (a qcs) dėti (prieš ką); 2. fig
prenotaziône dkt m užsakymas; rezervavimas; (antepone qc) teikti (kam ) pirmenybę,
controllare una p. patikrinti užsakymą, preposizióne dkt m gram (t.p. p. sémplice, p.
préoccupante bdv keliantis nėrim ą, verčiantis propria) priclinksnis;/;. articolata prie Iin ksn'i ne
susirūpinti; la situazione è p. padėtis kėlia nė­ samplaika (artikelio junginys su prielinksniu,
rimą. pvz. „della“iš„ di“+ „la ).
preoccup[|àre vksm (-oc-); (qc) kelti (kam ) nė­ prepotente 1. bdv (di ącn) savavališkas; įžūlūs;
rimą, neram inti (ką); le sue condizioni di salute despotiškas; 2. bdv fig (di qcs) nesuvaldomas;
~ ano jô sveikatos būklė kėlia nėrimą. 3. dkt v/m savavalis -ė; despotas; (bullo) peš-
►preoccup||àrsi sngr 1. (stare in ansia perqcs) tūkas -ė.
nerim auti (dėl ko); krimstis; (agitarsi) jaudin­ prepoténza dkt m 1. įžūlumas; savavališkumas;
tis; la mamma si ~ a m am a nerimauja; mamai ♦ d ip . per jėgą; 2. (sopruso) savivalė,
neram u; 2. (curarsi di qcs) rūpintis (kuo), p a­ prerogativa dkt m 1. (proprietá) pagrindinė sa­
sirūpinti; non tip.! nesirūpink!; nesuk sau gal­ vybė; svarbūs bruožas; 2. dir prerogatyva.
vos!; non si ~ i! nesirūpinkite! prés|[a dkt m 1. paėmimas; pagriebimas; (appi-
preoccupàto, -a bdv sunerimęs; neramūs; susi­ glio) įsikibimas; lasciare la p., mollare la p.
rūpinęs; šono p. nerim auju, man neramu, paleisti; tenere la p. laikytis; ♦ p. di coscienza
preoccupazione dkt m rūpestis; (l’esserepreoccu- įsisąmoninimas; p. di posizione nusistatymas;
pato) susirūpinimas; (agitazione) jaudinim a­ p. in giro pasityčiojimas; essere alie ~ e (con
sis; (ansia) nėrimas; destare p. kelti rūpestį; è qc) turėti reikalą (su kuo); būti užsiėmusiam;
la mia ùltima p. tai mân mažiausiai rūpi. 2. (di un ámese esim .) sugnybimas; (di morsa)
p rep aràre vksm (-p à -) 1. (pa)ruošti; (pa)rengti; suspaudimas; 3. (dėl cemento) (su)kietėjimas;
p. la cena ruošti / virti / taisyti vakarienę; p. ii (su)stingimas; a p. rápida greitastiñgis agg;
letto pakloti / paruošti lovą; p. la lezione ruošti ♦ fare p. (su)kibti; fig (su qc) (pa)veikti (ką);
/ mokytis pamoką; p. un piano parengti / suda­ sužavėti; 4. (conquista) paėmimas, užėmimas;
ryti planą; p. la valigia ruošti / krauti lagaminą; stor la p. della Bastiglia Bastilijos užėmimas;
p. da mangiare gaminti valgį; 2. fig (riservare) 5. (t.p. presina) pūodkėlė; (guanto) pirštinė;
žadėti. 6. (pizzico) žiūpsnis, žiupsnelis; (di tabacco)
►prep aràrsi vksm 1. (a qcs; a fa r qcs) ruoštis šniukis; 7. tecn lizdas; jungtis -iės; p. d ’ácqua
(kam; ką daryti), pasiruošti; rengtis, pasireng­ (a mbinetto) vandeñs čiaupas; p. d ’ária óro
ti; p. a ! per un esame ruoštis egzaminui; p. ai ėmiklis; p. (di corrente) (elektros) (kištukinis)
presagio 504

lizdas; p. IN (OUT) įvesties (išvesties) jungtis; 2. (farsi conoscere) prisistatyti; vi sietegia ~ati?
8. (ripresa): mácchina da p. vaizdo kamera; ar jaū susipažinote?;permette che mi ~ i? leis­
♦ in p. diretta tiesioginis agg (apie transliaciją); kite prisistatyti; 3. (candidarsi) kandidatuoti:
tiesiogiai; 9. (a cañé) kirtis; kirtimas; 10. sport balotiruotis; 4. (alla vista) atsiverti; matytis:
imtis -iės; su(si)ėmimas. ♦ p. bene gražiai atrodyti; (darė una buona
presagio dkt v 1. lemties ženklas; (segno premo- impressione) padaryti gerą įspūdį; 5. (sembra­
nitore) pranašingas ženklas; 3. (presentimen- re) atrodyti; la crisi si ~ a grave krizė atrodo
to) nujautimas (ppr. blogas). rimta; 6. fig (capitare) pasitaikyti; (di proble-
presagire vksm (-isc-) nujaūsti; tutto lascia p. m i) iškilti; mi si ė ~ a ta un’occasione particola-
che... viskas verčia manyti, kad... re mán pasitaikė ypatinga proga,
presbiópia dkt m m ed toliaregystė. presentatóre, -trice dkt v/m (laidos / vakaro ir
présbite bdv, dkt v!m toliaregis -ė. pan.) vedėjas -a.
prescégliere* vksm išrinkti, presentazión!|e dkt m 1. pateikimas; ♦ dietro p.
prescindere* vksm [A] (da qcs) neatsižvelgti (į pateikus; lėttera di p. rekomendacinis laiškas:
ką); nepaisyti (ko); ♦ a p. (da qcs) nepaisant 2. (iifar conoscere) pristatymas; (Upresentarsi)
(ko), nepriklausomai (nuo ko). prisistatymas; ♦ fare le ~ i ką su kuo supažin­
prescoláre bdv ikimokyklinis, dinti; 3. (premessa) įžanga.
prescrivere* vksm 1. (medicine) išrašyti, paskirti; presėntĮje 1 1. bdv esantis; ėssere p. būti (kury.
(visite e sim.) siųsti (kur;pas ką); 2. (ordinare, dalyvauti; ♦ avere p. žinoti; prisimiñti; ėssere
di leggi) reikalauti; (prevedere) numatyti, p. a sé stesso būti blaivaūs proto; fare p. (qc a
prescrizióne dkt m 1. paskyrimas; receptas; (di qc) primiñti (ką kam); tenerep. turėti omeny­
una visita e sim .) siuntimas; ♦ dietro p. pagal je; nepamiršti; neišleisti iš akių; kaip jst p.!
receptą; 2. (precetto) pamokymas; 3. dir sena­ esu!; 2. bdv (attuale) esamas; dabartinis; ♦ ai
tis; cadere in p. įsisenėti, p. dabartiniu metu, šiuo metu; 3. bdv (questo)
presentábile bdv padorūs; tiñkamas. šis -i; con la p. šiuo laišku; 4. bdvgram esamojo
presentí áre vksm (-sén-) 1. pateikti; ( consegna - laiko; 5. dkt v dabartis -iės fem m ; 6. dkt v dgs:
re) paduoti; p. ii biglietto (una relazione) pa­ i visi, kas (kur) yra; esantieji; 7. dkt v gram
teikti bilietą (ataskaitą); p. una candidatura esamasis laikas,
(deifatti) pateikti kandidatūrą (faktų); p. una presénte II dkt v (regalo) dovana,
domanda (un ricorso) paduoti prašymą (skufi- presentiménto dkt v nujautimas; nuojauta,
dą); fig p. scuse atsiprašyti; ♦ ~ero! būtinai presentire [-s-] vksm (-sén-) nujaūsti.
perduosiu! (linkėjimus); 2. (far conoscere a qc presénz||a dkt m 1. buvimas; (partecipazione)
qcs) pristatyti (kam ką); (far vedere ai pubbli- dalyvavimas; accdrgersi della p. (di qc) paste­
co) dem onstruoti; (illustrare) iliustruoti; su­ bėti, kád kás yrá; sport ha tre ~ e in nazionale
pažindinti (ką su kuo); p. un libro pristatyti sužaidė trejas rungtynės rinktinėje; ♦ alla p.
knygą; p. una collezione di moda dem onstruoti (di qc) (kieno) akivaizdoje; prieš (ką); in p. (di
drabužių kolekciją; p. agli studenti iiprogram- qc) esant (kam); prie (ko); prieš (ką); p. di
ma del corso supažindinti studentus su kūrso spirito blaivūs protas; 2.: dgs ~ e (partecipanti)
program a; 3. (qcn a qcn) supažindinti (ką su d alg iai; svečiai; 3. (ii frequentare) lankymas:
kuo); p. la ragazza ai genitori supažindinti lankomumas; 4.: di bella p. reprezentatyvios
merginą su tėvais; le ~ o mia móglie prašaū su­ išvaizdos; 5. (essere soprannaturale) kažkas
sipažinti, čia mano žmona; 4. (una trasmis- (nežemiško); nella casa ei šono strane na­
sione) vėsti (laidą); 5. (mostrare) (pa)ródyti; me vaidenasi,
6. fig (avere in sé) turėti; la superficie ~ a delle presenziáre vksm [A] (a qcs) dalyvauti (kame):
crepe paviršius kai kur įtrukęs; paviršiuje m a­ p. a un funerale (all’inaugurazione di una mos-
tyti įtrūkimų; la gamba ~ a una ferita d ’arma tra) dalyvauti laidotuvėse (atidarant parodą
da fuoco kojoje šautinė žaizda; ąuesta soluzio- parodos atidaryme),
ne ~ a dei vantaggi šis sprendim as tūri priva­ presépe dkt v prakartėlė; Betliejus fam .
lumų; ii paziente ~ a un ritardo mentale pa- presepio dkt v => presépe.
cieñtas protiškai atsilikęs; pacieñtui protinis preservare vksm (-sėr-) (iš)saugoti; (proteggere)
atsilikimas; 7. (ofjrire) (pa)siulyti. (ap)sáugoti; p. la natura (le tradizioni) saugoti
►presentj|arsi sngr 1. (recarsi) atvykti; atei­ gamtą (papročius); p. dall’inquinamento sau­
ti; p. in ąuestura atvykti į policijos nuovadą; goti nuo taršos.
505 prestito

preservativo dkt v prezervatyvas; infilare un p. prie (ko); lavorare p. una clínica dirbti klini­
už(si)mauti prezervatyvą, koje; p. alcuni dialetti tam tikrose tarm ėse; fig
préside dkt v/m (mokyklos) direktorius -ė; ♦ p. commissionep. ii ministero komisija priė mini­
di facoltá fakulteto dekanas -ė. sterijos; 3. (da qcn) pas (ką);p. di noi pas mūs;
presidente dkt v prezideñtas; (di un consiglio e 4. (tra qc) tarp (ko); p. i gióvani tarp jaunimo;
sim.) pirmininkas; P. dėl Consiglio ministras 5. kaip dkt v dgs: i ~ i apylinkės; nei ~ i n e­
pirmininkas, premjeras; P. della Repubblica toliese; (di qcs) netoli (ko); 6. kaip prv netoli;
Respublikos prezideñtas; elėggere p. išrifikti qui p. čia šalia.
prezidentū. pressoché prv mažne, bemaž, kone.
presidentéssa dkt m prezideñté; (di un consiglio prestabilito, -a bdv, dlv (iš añksto) numatytas,
e sim.) pirmininkė, sutartas; ii giorno p. sutartą dieną,
presidénza dkt m 1. prezidentavimas; preziden­ prestante bdv stuomeningas,
tystė; 2. (di un consiglio e sim. ) pirmininkavi­ prestare vksm (prė-) 1. (pa)skolinti; p. a usura
mas; 3. (oigano) prezidiumas; 4. (ufficio dėl lupikáuti; p. del denaro (un libro) paskolinti
preside) (mokyklos) direktoriaus kabinėtas, pinigų (knygą);/ars/p. (da qc qcs) skolintis (iš
presidenziái] e bdv prezideñto; prezideñtinis; e- ko ką); 2. sudaro pastovius junginius su dkt: p.
lezioni ~ i prezideñto rinkimai; repubblica p. aiuto, p. soccorso (su)teikti pagalbą; p. ascolto,
prezideñtiné respublika, p. orécchio (a qc) įsiklausyti (į ką); (a qcn)
presidiare vksm (si-) mil ginti (apie įgulą); (pro- paklausyti (ko); p. attenzione (a qc) skirti dė­
teggere) saugoti, mesio (kam), įsidėmėti (ką); paisyti (ką); p.
presidio dkt v 1. mil įgula; užkarda; 2.: med p. fede (a ųc) patikėti (kuo); p. ii fianco (a criti-
médico (e chirurgico) medicininės paskirties che) užsitraukti kritiką; p. giuramento duoti
produktas. priesaiką; fa r p. giuramento prisaikdinti; p.
presiédere vksm 1. tr (qcs) pirmininkauti (kam); servizio dirbti; p. servizio militare (ati)tarnáuti
būti (ko) pirmininku; vadovauti (kam); 2. intr (kariuomenėje); p. i primi soccorsi teikti pir­
[A] (a lavori e sim.) prižiūrėti (ką); būti atsa­ mąją pagalbą.
kingam (už ką). ►prestársi sngr 1. pasisiūlyti; (essere cómpli­
prėssa dkt m tecn presas; spaustuvas, ce) prisidėti; (acconsentire a qc) sutikti (su
pressánte bdv neatidėliotinas; spaudžiantis, de­ kuo);p. a un compromesso sutikti su kompromi-
gantis; (incalzante) primygtinis. sū; p. a darė una mano pasisiūlyti padėti; 2. (di
pressap(p)ocoprv maždaūg; (quasi) kone. qcs) būti tinkamam; p. a pili interpretazioni
pressáre vksm (prės-) 1. spausti; slėgti; tecn pre­ galėti būti įvairiai interpretuojam am .
suoti; 2. sport spausti, prestazión||e dkt m 1. (di atleti e sim.) pasirody­
prėssing dkt v nkt sport spaudimas, mas; (risultato) rezultatas; 2. (di macchine;
pressi dkt v dgs => prėsso 5. ppr. dgs ~ i) eksploatacinės savybės pi; 3. (la­
pressión||e dkt m 1. slėgis; (U premere) spaudi­ vom eseguito) (atliktas / atliekamas) darbas;
mas; paspaudimas; (iipesare) slėgimas;/are p. (servizio offerto) (suteikta / teikiama) paslauga;
spausti; la p. aumenta (diminuisce) spaudimas dirp. d ’ópera paslaugos teikimas,
didėja (mažėja); 2.: econ p. fiscale mokesčių prestigiatóre, -trice dkt v/m fokusininkas -ė.
našta; 3.fis (t.p. p. atmosférica) (atmosferos) prestigio dkt v 1. prestižas, autoritetas; godere
slėgis; alta (bassa) p. aukštas (žemas) slėgis; di p. turėti prestižą; 2.: gioco di p. fokusas,
4. med (t.p. p. arteriosa, p. sanguigna) kraūjo triukas.
spaudimas, (arterinis) kraujospūdis; misurare prestigios || o, -a bdv prestižinis; autoritetingas;
la p. (pa)m atūoti spaudimą; p. alta (bassa) rieonoscimento p. prestižinis apdovanojimas;
didelis / aukštas (mažas / žemas) kraujospūdis; una rivista ~ a autoritetingas žurnalas,
aumento (calo) di p. padidėjęs (sumažėjęs) prestito dkt v 1. (l’azione) (pa)skólinimas; ♦ pre­
kraujospūdis; 5. mil spaudimas; 6.fig (non fí­ so in p. skóliritinis; darė in p. paskolinti; pren­
sica) spaudimas; ♦ ėssere sotto p. būti spau- dere in p. pasiskolinti; 2. (di denaro) paskola,
džiam am ;/arep.,fare ~ i (su qc) daryti (kam) kreditas; (debito) skola; concédere un p. duoti
spaudimą; spausti (ką). / suteikti paskolą; restituire un p. grąžinti sko­
prėss||oprlk 1. (qc) prie (ko); ties (kuo); (lungo) lą; 3. (di un libro) paėmimas (iš bibliotekos);
palei (ką); p. Kaunas ties Kaunū; p. la porta išdavimas; prendere inp. paimti (iš bibliotekos);
prie dūrų; 2. (in) ppr. verčiamas vietininku; 4. ling skolinys.
presto
prestoprv 1. (ira poco) netrūkus; greitai; ♦ ben
p. visai greitai; kaip jst a p.! iki greito!; l.fa m
(infretta) greitai; farep. pasiskubinti; hai fatto
p. neužtrukai; ♦ si fa p. (a far qcs) lengva (ką
daryti); kaip jst p.! greičiau!; 3. (non tardi)
anksti; (in anticipo) per anksti; prieš laiką; al-
zarsi p. anksti keltis; e ancora p. (per far qcs)
dar anksti (ką daryti); ♦ aipiūp. kuo anksčiau;
sulp. anksti; p. o tardi anksčiau ar vėliau,
presule dkt v rel prelatas.
presūm||ere* vksm 1. spėti;p. di sapere numany­
ti; di si spėju, kad taip; 2. (credere a torto)
manytis; p. troppo di sė pernelyg savimi pasi­
tikėti.
presūnto, -a bdv tariamas; spėjamas; num ano­
mas; ii p. piromane tariam as padegėjas,
presuntuoso, -a 1. bdv (di ącn) pasipūtęs, išpui­
kęs; 2. bdv (di qcs) pasipūtėliškas; 3. dkt v/m
pasipūtėlis -ė, išpuikėlis -ė.
presunzione dkt m 1. (boria) išpuikimas, savęs
pervertinimas; pasipūtėliškūmas; 2. (conget-
turą) spėjimas; dir p. d ’innocenza nekaltum o
prezumpcija,
presupporre* vksm 1. tarti; (prevedere) numaty­
ti; 2. (implicare) implikuoti; reikšti.
presuppostlĮo dkt v 1. (premessa) prielaida; un
p. errato klaidinga prielaida; 2. (condizione es-
senziale) pagrindas; mancano i (per (far)
qcs) nėra pagrindo (kam, ką daryti).
prėte dkt v kunigas; dvasininkas; ♦ scherzo da p.
bjaurūs pokštas;/arsi p. tapti kunigu,
pretendente dkt v/m 1. pretendentas -ė; 2. (cor-
teggiatore) gerbėjas -a.
pretėndere* vksm 1. (esigere) (pa)reikalauti; pri­
mygtinai prašyti; p. U mdssimo rispetto reika­
lauti didžiausios pagarbos; 2. (volere) norėti
(ppr. be pagrindo); 3. (sostenere) teigti; tikinti;
4. (presumere) sau galvoti.
pretės||a dkt m reikalavimas; pretenzija; ♦ di
grandi ~ e pretenzingas agg; senza p. kuklūs
agg, neypatingas; avanzare delle ~ e pareikšti
pretenzijas; avere la p. (di far qcs) tikėtis (ką
daryti); avere poche ~ e daug nereikalauti,
pretėsto dkt v 1. dingstis -ies fem m , pretekstas;
2. (occasione) proga; galimybė,
pretestuoso, -a bdv pagrįstas pretekstu,
pretore dkt v 1. dir „pretorius“; s apylinkės teis­
mo teisėjas; s apylinkės prokuroras; 2. stor
pretorius.
pretūra dkt m dir pretūra; s apylinkės prokura­
tūra.
prevalėnte bdv vyraujantis; (principale) pagrin­
dinis; (piū diffuso) labiausiai paplitęs.
prevalentemėnte prv daugiausia(i); (piū spesso
dažniausiai.
prevalėnza dkt m (maggioranza) vyravimas; (dv-
fusione) paplitimas; (predominio) pirmavimas:
avere p. (su qc) būti svarbesniam (už ką); ♦ in
p. daugiausia,
prevalėre* vksm [A, E] 1. (trionfare) nugalėti.
ha prevalso ii buon senso nugalėjo protas: 2.
(esserein maggioranza) vyrauti; būti daugiausia
(ko); būti labiausiai paplitusiam,
prevaricare vksm [A] (-va-) savavaliauti; (abu-
sarę di potere) piktnaudžiauti valdžia,
prevaricazione dkt m savavaliavimas; (abuso u:
potere) piktnaudžiavimas (turim a) valdžia.
preved||ėre* vksm numatyti, nuspėti; progno­
zuoti; p. ilfuturo nuspėti ateitį; ii direttore
di aumentare gli stipendi vadovas num ato pa­
didinti algas; la legge ~ e ąuesta possibilita įsta­
tymas num ato tokią galimybę; tutto lascia p.
che... viskas pranašauja, kad...
prevedibile bdv (lengvai) nuspėjamas; num ato­
mas; com’erap. kaip buvo galima tikėtis,
prevedibilmėnte prv greičiausiai,
prevenire* vksm 1. (impedire qcs) užkirsti (kam •
kėlią; (precedere) užbėgti (kam ) už akių; ank­
sčiau (už kitą) (ką padaryti); p. un infarto (uno
scandalo, lo spaccio della droga) užkirsti kėli
infarktui (skandalui, narkotikų platinimui i:
p. una domanda užbėgti klausimui ūž akių.
2. (avvisare) perspėti,
preventivato, -a bdv fig numatytas.
preventiv||o, -a 1. bdv profilaktinis; prevencinis:
misure ~ e prevencinės priemonės; vaccinazio-
ne ~ a profilaktinis skiepijimas; 2. bdv (fane
in anticipo) išankstinis; pirminis; 3. dkt v sąma-
ta Jare un p. pateikti / sudaryti sąmatą; ♦ mėt-
tere in p. numatyti; 4. dkt v: fin (bilancio) p.
biudžetas; biudžeto apyskaita,
prevenuto, -a bdv (verso ųc) nusistatęs -čiusi iš
anksto (prieš ką); neigiamai nusistatęs -čiusi.
prevenzione dkt m 1. prevencija, profilaktika: p.
degli infortuni nelaimingų atsitikimų preven­
cija; p. delle malattie ligų profilaktika; 2. (pre-
concetto) išankstinis nusistatymas,
previdėnte bdv apdairūs; įžvalgūs; toliaregis,
previdėnza dkt m 1. apdairumas; įžvalgumas:
toliaregiškumas; 2.: dir p. (sociale) socialinis
draudimas.
previsionlĮedfam 1 .numatymas;prognozė; ♦ ~ i
dėl tempo, ~ i meteorologiehe orų prognozė sg:
ai di la di ogni p. daugiau nei tikėtasi / laukta:
contrariamente alle ~ i visai nelauktai; in p. (d:
qcs) artėjant (kam); num atant (ką); secondo le
 507
~ i kaip numatyta; superare ogtii piú rósea p.
viršyti lūkesčius; 2. econ kalkuliacija; {preven­
tivo) sąmata.
previst||o, -a bdv numatytas; numatomas; tikė­
tas; p. dalla / per legge įstatymų numatytas; la
riunione ė ~ a per domani posėdis num atom as
rytoj; ♦ come p. kaip ir numatyta; kaip dkt v
meno (prima) dėl p. mažiaū (anksčiaū) nei
numatyta.
preziositá dkt m 1. vertingumas; 2. fig (di stile e
sim .) įmantrumas.
preziós||o, -a bdv 1. brangūs; vertingas; metalli
~ i brangieji metalai; pietra ~ a brangakm e­
nis; fig un consiglio p. vertingas patarimas; fig
pėrdere (dėl) tempo p. (su)gaišti (savo) brangų
laiką; 2. fig (ricercato) įmantrūs; 3. kaip dkt
v dgs: ~ i brangenybės; 4. kaip dkt v/m fam :
♦ fare ii p. brangintis,
prezzėmolo dkt v bot petražolė; ♦ essere come ii
p. būti visur; visur maišytis pó kojomis,
prėzzo dkt v kaina (ir prk); įkainis; p. base (fisso,
indicativo, all’ingrosso, intero, al minuto, uni­
tario) bazinė (pastovi, orientacinė, didm eni­
nė, visa, mažmeninė, vieneto) kaina; un p.
allettante (alto, astronómico, basso) patraukli
(didelė, astronom inė, maža) kaina; un p. di
favore ypatinga kaina; abbassare ii p. (di qcs)
atpiginti (ką); aumentare ii p. (di qcs) (pa)-
branginti (ką); aumentare di p. (pa)brángti;
calare di p. (at)pigti; i ~ i auméntano / sdlgono
(cálano / scéndono) kainos kyla (kriñta); econ
p. di costo savikaina; ♦ a buon p., a basso p.
pigiai; pigūs agg; a caro p. brangiai (ir prk);
brangūs agg; fig a p. (di qcs) kuo; per (ką); (sa­
crificando) paaukojant (ką); tirare sulp. derė­
tis; non ha p. tai neįkainojama,
prigióne dkt m kalėjimas (ir prk); andaré in p.
sėsti [ kalėjimą; evádere / fuggire (uscire) di p.
pabėgti (išeiti) iš kalėjimo; metiere in p. paso­
dinti [ kalėjimą; stare in p. sėdėti kalėjime,
kalėti.
prigionia dkt m nelaisvė; (detenzione) kalėjimas,
prigioniéro, -a 1. bdv įkalintas; (rinchiuso) užda­
rytas; essere (tenere) p. būti (laikyti) nelaisvėje;
fare / prendere p. paimti [ nelaisvę; rimanere p.
būti paim tam į nelaisvę; 2. dkt v/m belaisvis
-ė; kalinys -ė; p. di guerra karo belaisvis; p. po­
lítico politinis kalinys; 3. dkt v/m fig vergas -ė.
prima I prv 1. (nei tempo) anksčiaū; (dapprima)
pirma, pirmiausia; (in anticipo) iš añksto; (un
tempo) pirmiaū; seniaū; come p. kaip anks­
čiaū; piu di p. daugiau (/ labiaū) nei anksčiaū;
poco p. kiek anksčiaū; ąuanto p. kuo anksčiaū;
primitivo
una settimana p. savaite anksčiaū; prieš savai­
tę; ♦ di p. (precedente) ankstesnis agg; p. o poi
anksčiaū ar vėliaū; 2. (nello spazio) pirma,
pirmiausia; iš pradžių; 3. (in primo luogo)
pirma, pirmiausia; pirma; p. di tutto visų pir­
ma; 4. kaip bdv nkt ankstesnis; praeitas; l ’estate
p. praeitą vasarą; la pagina p. ankstesnis pūs-
lapis; 5. kaip prlk: p. (di qc) anksčiaū (už ką);
prieš (ką); pirma (ko); (entro) iki (ko); p. dėl
concerto prieš koncertą; p. del ponte prieš tiltą;
p. delle ąuattro prieš keturias; p. di sera iki va­
karo; parlerai p. degli aitri kalbėsi anksčiaū ūž
kitus / nei kiti; ♦ p. del previsto anksčiaū nei
numatyta; 6. kaip jngt: p. (di fa r qcs), p. che...
prieš (ką darydamas; kam ką darant); p. di
dormiré prieš miegą; p. di uscire ti chiamo tau
paskambinsiu prieš išeidamas; p. che io esca
chiamami paskambink, prieš mán išeinant;
parla, p. che io perda la pazienza kalbėk, kol
neišėjaū iš kantrybės; 7. kaip jngt: p. (di far
qcs), p. che... (piuttosto) verčiaū (ką daryti,
nei...), pirma,
prima II dkt m 1. (classe) pirmoji klasė; fare la p.
mokytis pirmojoje klasėje; 2. (marčia) pirmoji
pavara; mėttere la p. įjūngti pirm ąją pavarą;
3. (di uno spettacolo) prem jera; 4.: p. (classe)
(di un treno e sim.) pirmoji klasė (traukimo ir
pan.); 5. (strada) pirmoji gatvė.
primar [¡io, -a 1. bdv pagrindinis; colorí ~ i pa­
grindinės spalvos; di ~ ia importanza pirm a­
eilės svarbos; 2. (iniziale) pradinis; pirminis;
scuola ~ ia pradinė mokykla; econ settore p.
pirminis sektorius; 3. dkt v (t.p. médico p.)
(ligoninės) skyriaus vedėjas,
primate dkt v zool primatas,
primatista dkt v/m rekordininkas -ė.
primato dkt v 1. (predominio) pirmūmas, prim a­
tas; (superioritá) pranašumas, viršenybė; p.
económico ekonominis pranašūmas; 2. sport
rekordas; ♦ da p. rekordinis agg.
primavera dkt m 1. pavasaris (ir prk); in p. p a­
vasarį; 2 .fa m (anno) mėtai pi; 3. kaip bdv nkt:
sąuadra p. jaūnių komanda.
primaveril||e bdv pavasario; pavasarinis; pava­
sariškas; fiori pavasariniai žiedai; giornata
p. pavasariška diena; i mesi ~ f pavasario m ė­
nesiai.
primeggiáre vksm [A] (-mėg-) pirmauti,
primitivo, -a bdv 1. (originario) pirminis; pirmy­
kštis; (iniziale) pradinis; 2. (preistorico) pir­
mykštis, primityvūs; 3. fig (rozzo) primityvūs;
4. kaip dkt v (t.p. uomop.) pirmykštis žmogus.
primizia 508

primizia dkt m (frutto) ankstyvasis vaisius; (ver­ consorte karalienės vyras; p. ereditario sosto
dura) ankstyvoji daržovė. įpėdinis; 2. fig įžymybė; karalius; ♦ p. dėl foro
prim||o, -a 1. sktv pirmas; la ~ a fila pirmoji / žymūs advokatas; i della Chiesa kardinolai:
pirm a eilė; ai p. piano antram e aukšte; (ai 3. kaip bdv n kt (principale) pagrindinis,
pianterreno) pirm am e aukšte; ii p. sécolo pir­ principėsco, -a bdv 1. (dėl principe) princo; (dei
masis amžius; Leone I Leonas I (pirmasis); ė principi) princų; 2. fig (sfarzoso e sim.) kara­
arrivato p. finišavo pirmas; gram ~ a persona liškas.
pirmasis asmuo; ♦ ii p. cittadino (miesto) principessa dkt m princesė (irprk); kunigaikšty­
meras; ii P. Ministro ministras pirmininkas; tė; (figlia di re) karalaitė; (moglie di principe)
minuto p. miniitė; di prim ’órdine puikūs; aukš­ princesė; kunigaikštienė,
tos kokybės; sará la ~ a e Vultima voltą tai principiant: e dkt v/m pradedantysis -čioji; nau­
pirmas ir paskutinis kartas; 2. bdv pirmas; jokas -ė; per ~ i pradedantiesiems.
(iniziale) pirminis; (originario) pradinis; i ~ i princip||io (dgs -pi/-pii) dkt v 1. pradžia; ii p.
dati pirminiai duomenys; Up. dopoguerra tar- dell’inverno žiemos pradžia; ho un p. di infiu-
pūkaris; la ~ a giovinezza pirmoji jaunystė; la enza prie manęs jaū kimba gripas; ♦ ai p., in p.
~ a ispirazione pradinis įkvėpimas; fo t p. piano pradžioje; (fin) dalp. iš (pat) pradžios, iš (p a t)
pirmasis planas; ♦ matėrie ~ e žaliavos; in un pradžių; 2. (norma, criterio) principas; ąuestio-
p. tempo / momento, sulle ~<? iš pradžių; in p. ne di p. principinis reikalas; di sani ~ i prin­
luogo visiį pirma; a ~ a vista iš pirmo žvilgsnio; cipingas agg; ♦ per p., in linea di p. iš principo:
3. bdv fig (principale) pirmutinis; (migliore) 3.: dgs ~ i (fondamenti) pagrindai; pradm e­
pirmas, geriausias; ii p. tuo dovere tavo pirm u­ nys; 4.farm : p. attivo veiklioji medžiaga; 5. fis
tinė pareiga; ii p. ristorante della cittá geriau­ dėsnis; p. di azione e reazione veiksmo ir ato­
sias miesto restoranas; 4. bdv mat: número p. veiksmio dėsnis,
pirminis skaičius; 5. dkt v/m pirmasis -óji; ii p. priore dkt v (t.p. padre p.) prioras (vienuolyno
della classe (klasės) pirmūnas; ė ii p. a sinistra vyresnysis).
nella foto nuotraukoje jis pirmas / pirmasis iš priorita dkt m prioritetas; pirmenybė; avere la p.
kairės; ♦ ii p. checápita pirmas pasitaikęs; ii p. būti prioritetu; turėti pirmenybę; darė la p.
venuto bet kas; 6. dkt v (t.p. ii p. piatto) pirmas teikti prioritetą / pirmenybę,
patiekalas; che cosa prendí di p.? ką valgysi iš prioritario, -a bdv prioritetinis,
pirm ųjų patiekalų?; ką pirma valgysi?; 7. dkt v prisma dkt v geom, fis prizmė,
(iipiii grande d ’eta) vyriausias; 8. dkt v (ii pri­ privarė vksm (di ącs qc) atimti (ką iš ko / kam ):
m o giom o) pirmoji (diena); ii p. marzo kóvo p. ącn dei diritti (della liberta, di una possibilitdj
pirmoji; ♦ ii p. dell’Anno Naujieji m ėtai pi: 9. atimti kam teises (laisvę, galimybę); p. della
dkt v (t.p. ii p. canale) pirmasis (kanalas); che vista apakinti.
fanno sulp.? ką rodo per pirmąjį?; 10.: dkt v ►privarsi sngr (di ącs) atsisakyti (ko).
dgs i ~ i (l ’inizio) pradžia; ai ~ i di luglio (dėl privatamėnte prv privačiai,
Settecento) liepos (aštuonioliktojo amžiaus) privatista dkt v/m eksternas -ė.
pradžioje; 11. dkt v (t.p. minuto p.) minutė; 12. privatizzare vksm privatizuoti,
prv pirma; per p. visiį pirma; t.p. => prima, privatizzazione dkt m privatizacija; (Uprivatizza­
primogénito, -a dkt v/m, bdv pirmagimis -ė. re) privatizavimas,
primórdi dkt v dgs ištakos, privati o, -a bdv 1. (non pubblico) privatūs; pri­
prímula dkt m bot raktažolė; ♦ p. rossa nepa­ vatinis; (non statale) nevalstybinis; clinica ~ a
gaunamas nusikaltėlis / ieškomasis, privati klinika; proprieta ~ a privatinė nuosa­
principale 1. bdv pagrindinis; (iipiú importante) vybė; privati valda; dirdirittop. privatinė teisė:
svarbiausias; ii motivo p. pagrindinė priežastis; 2. (di singoli e sim.) privatūs; (confidenziale i
lapiazza p. pagrindinė aikštė; gram proposizio- asmeniškas; (personale) asmeninis; (diproprie­
ne p. (t.p. dkt m la p.) pagrindinis sakinys; ta) nuosavas; un affarep. asmeniškas reikalas:
2. dkt v/m (datore di lavoro) darbdavys -ė; (su- investigatore p. privatūs detektyvas; lezioni ~ f
periore) viršininkas -ė. privačios pamokos; segretario p. asmeninis se­
principalmente prv daugiáusia(i). kretorius; la vita ~ a privatūs gyvenimas; ♦ in
principáto dkt v kunigaikštystė. forma ~ a privačiai; tik artimiesiems; 3. dkt \
princip||e dkt v 1. princas; kunigaikštis; (figlio di privatūs asmuo; 4. dkt v (vita privatu) privatūs
re) karalaitis; ♦ p. aburro žavusis princas; p gyvenimas; 5. dkt v econ (t.p. ii settore p.) pri-

vatùsis sektorius; 6. dkt v: ♦ in p. asmeniškai;
privačiai; neoficialiai.
privaziôn|je dkt m 1. (ilprivarė) atėmimas; (per-
dita) netekimas, netektis -iës; p. di un diritto
teisės atėmimas; teisės netekimas; 2.: dgs ~ i
vargas sg; nepriteklius sg; una vita di ~ i var­
gingas gyvenimas,
privilegiàre vksm (-lé-) 1. (qc) privilegijuoti (ką),
(su)teikti (kam ) privilegijų; 2. fig (qc) teikti
(kam) pirmenybę,
privilégiât || o, -a bdv 1. privilegijuotas (ir prk);
econ azioni ~ e privilegijuotosios akcijos; 2. fig
(speciale) išskirtinis; ypatingas; rapporto p. iš­
skirtiniai santykiai pi, 3. fig (avvantaggiato)
pranašesnis,
privilėgio dkt v 1. privilegija, išimtinė teisė; go-
dere di un p. turėti privilegiją, naudotis privi­
legija; 2. (onore) (ypatinga) garbė; 3. (pregio)
privalumas.
privo, -a bdv (di qc) neturintis (ko); (senza qc)
be (ko); (che ha perso qc) netekęs (ko); p. di
luce be šviesos, tamsus; p. di originalita neori­
ginalus; p. dėl padre neturintis tėvo, netekęs
tėvo; p. di sensi be sąmonės; ♦ non p. (di qcs)
nė be (ko).
pro I [pro] l.p rlk (kieno) naudai; kam; už (ką);
♦ pro càpite lot vienam gyventojui; lot pro loco
vietos kultūros namai; 2. dkt v nkt pliusas; i
pro e i contro pliusai ir minusai, ūž ir prieš,
pro II [pro] dkt v nkt. a che pro? kam?; kuriam
tikslui?; kô?; ♦ buon pro ti fàccia! į sveikatą!
probàbile bdv tikėtinas; (possibile) (visai) gali­
mas; (credibile) [tikimas; è poco p. mažai / ne­
labai tikėtina; è molto p. labai tikėtina; visai
gal! būti; più p. è che... labiau tikėtina, kad...
probabilit {|à dkt m nkt 1. tikimybė; (possibilité)
galimybė; scarse ~ à di successo m enka sėkmės
tikimybė sg; c’è una p. su dieci yrà viena tiki­
mybė iš dešimties; ♦ con tutta p., con ogni p.
greičiausiai; 2. (l’essere probabile) tikėtinu­
mas; galimumas; 3. m at tikimybė; càlcolo dette
~ à tikimybių teorija,
probabilm énte prv tikriausiai; turbūt; kô gêro.
problėm ||a dkt v 1. (quesito) uždavinfs; risolvere
un p. (iš)spręsti uždavinį; 2. (questione difficile
e sim. ) problem a, sunkumas; klausimas; un p.
sociale socialinė problema; ii p. delta disoccu-
pazione nedarbo klausimas; avere (creare) dei
~ i turėti (kelti) problem ų; sono sorti dei ~ i
kilo sunkumų; ♦ nonfarsi dei ~ i nesukti sau
galvos; (non esitare) nesivaržyti; non c’è p.
nesunku; jokių problem ų; e che p. c ’è?, dov’è il
p.?, e quai è il p? kàs čia tokio?; 3. (guaio)
proclamàrsi
bėda; (inconveniente) kliūtis -ies fem m ; ~ i
tėcnici techninės kliūtys,
problem ática dkt m problematika.
problem áti||co, -a bdv 1. problemiškas, neleñg-
vas; problematiškas; comportamentop. proble­
miškas elgesys; scelta ~ ca neleñgvas pasirin­
kimas; 2. (in senso scientifico) probleminis,
probo, -a bdv dorovingas, doras,
probóscide dkt m straublys,
procacciáre vksm (pa)rupinti.
procėd|Įere vksm 1. [E] (andaré) eiti ([ priekį);
važiuoti (į priekį); judėti (j priekį); p. nella
nėbbia eiti per rūką; 2. [E] (svolgersi) eiti(s);
vykti; (solo dėl tempo) sliñkti; tutto ~ e bene
viskas gerai eina(si); viskas jūda [ priekį; 3. [A]
(continuare) tęsti; p. nelle indagini tęsti tyrimą,
toliaū tirti; 4. [A] (agire) veikti; daryti; (com­
portarse) elgtis; p. con decisione ryžtingai vei­
kti; con ordine daryti (/ eiti iš eilės); 5. [A]
(dar inizio a qc) pradėti; p. alla votazione p ra­
dėti balsavimą; pereiti prie balsavimo; 6. [A]
dir (contro qc) iškelti (kam ) bylą.
procediménto dkt v 1. metodas; veikimo būdas;
(sequenza) tvarka; (processo) eiga, procesas;
2. dir byla; p. penale baudžiamoji byla; avviare
unp. (contro qc) iškelti (kam ) bylą.
procedūra dkt m 1. procedūra, (vykdymo) tvar­
ka; osservare la p. laikytis procedūros; 2. dir
teisena; ♦ Códice di P. Civile Civilinio proceso
kodeksas.
procedurále bdv procedūrinis; procedūros,
processáre vksm (-cės-) (qcper qcs) teisti (ką už
ką).
processióne dkt m 1. procesija, eitynės pi; 2. fig
(fila) virtinė,
.
processo dkt v 1 procesas, eiga; p. evolutivo (di
invecchiamento) vystymosi (senėjimo) proce­
sas; p. lavorativo darbo eiga; 2. (m etodo) m e­
todas; procesas; p. creativo (produttivo) kūry­
bos (gamybos) procesas; 3. dir teismas, teismo
procesas; byla; p. civile (penale) civilinis (bau­
džiamasis) procesas; ėssere sotto p. būti tei­
siamam,
processóre dkt v in f procesorius,
procinto dkt v: ♦ ėssere in p. (di far qcs) ruoštis
(ką daryti), reñgtis.
procióne dkt v zool meškėnas,
proclam a dkt m atsišaukimas; proklamacija,
.
proclam are vksm 1 (pa)skėlbti; proklam uoti; p.
ąc re paskelbti ką karaliumi; p. uno sciópero
paskelbti streiką; p. i vincitori paskelbti lai­
mėtojus; 2. (affermare) pareikšti.
► proclama |rsi sngr (qc) pasisakyti (esant
proclamazióne

kam), sakytis; pasiskelbti; si ~ va innocente poveikį; (un’impressione) daryti įspūdį; fig non
sakėsi (esąs) nekaltas, p. risultati neduoti rezultatų; 3. (creare opere
proclamazióne dkt m paskelbimas, (su)kūrti; (scrivere) (pa)rašyti; 4. (causare qcs
procrastináre vksm (-era-) atidėti, sukelti (ką); būti (ko) priežastimi; p. molu
procreare vksm (-erė-) (pa)gimdyti. polėmiche sukelti daūg ginčų; p. dei ritardi bū­
procüra dkt m dir 1. prokūra; (delega) įgalioji­ ti vėlavimo priežastimi; la febbre ė prodotta
mas; ♦ per p. pagal įgaliojimą; per tarpininką; da un’infezione karščiavimą sukelia infekcija:
2. (ufficio dėlproeuratore) prokuroro pareigos 5. (generare e sim.) (pa)gaminti; (da sé) iš­
pi; 3. (la sede; t.p. P. della Repubblica) proku­ skirti; p. calore išskirti šilumą; 6. (esibire, pre­
ratūra. sentare) pateikti; dir p. un testimone pakviest:
procurare vksm (-cu-) 1. gauti; parūpinti; p ra­ liudytoją; 7. cin prodiusūoti.
manyti; p. un lavoro (a qc) įdarbinti (ką); gauti ►prodürsi sngr 1. (esibirsi) pasirodyti; fig p.
(kam) darbą; mi puoi p. ii šuo número? gali in una scena pietosa apgailėtinai pasirodyti:
mán gáuti jó nūmerį?; 2. (eurarsi di qcs) pa­ 2. (accadere) įvykti; (determinarsi) atsirasti:
sirūpinti; stengtis; p. di fare presto stengtis 3. => procurársi 2.
negaišti; 3. (causare) (pa)daryti; p. un aborto produttivitá dkt m produktyvūmas; našumas:
padaryti abortą; sukelti abortą; p. danui pada­ (solo di terreni) derlingümas; (di piante) vai-
ryti žalą; p. molte ndie pridaryti nem alonumų. singūmas (irprk).
►procurársi sngr 1. įsigyti; pasirūpinti; pra­ produttiv|[o, -a bdv 1. produktyvūs; našūs; (sol:■
simanyti; p. un’arma įsigyti ginklą; 2. (causare di terreni) derlingas; (di piante) vaisingas (i>
a sé): p. una ferita susižeisti; p. un lívido įsi­ prk); fig investimento p. pelninga investicija:
taisyti mėlynę; p. uno stiramento (a qcs) pasi­ 2. (della produzione) gamybos; gamybinis; ca­
tem pti (ką). pacita ~ a gamybinis pajėgūmas; piano (pro-
proeuratore dkt v 1. dir prokuroras -ė; sostituto cesso) p. gamybos planas (procesas).
p. prokuroro pavaduotojas; 2. dir (delegato) produt||tóre, -trice dkt v/m 1. gamintojas -a:
prokuristas -ė; įgaliotinis -ė; 3. sport vadybin­ (coltivatore) augintojas -a; ditta ~trice įmone
inkas -ė. gamintoja; paesi ~ tori di petrdlio naftą išgau­
próde bdv narsūs, narsingas; drąsingas. nančios šalys; 2. cin prodiuseris -ė.
prodézza dkt m (impresa eroica) žygdarbis, produzióne dkt m 1. gaminimas; gamyba; p. di
prodigare vksm (pro-) fig davinėti; dalinti. massa (in sėrie) masinė (serijinė) gamyba:
►prodigársi sngr 1. dėti visas pastangas; jėgų prezzo alla p. gamintojo kaina; 2. (coltivazio-
netausóti; 2.:p. in scuse (labai) atsiprašinėti. ne) auginimas; 3. (estrazione) gavyba; 4. (in-
prodigio dkt v stebuklas (ir prk); ♦ bambino p. sieme deiprodotti) produkcija; išdirbis; 5. (cre-
vunderkindas, azione di opere) kūryba; 6. cin prodiusávima;':
prodigioso, -a bdv stebuklingas; nepaprastas, 7. (sviluppo chimico, fisiologico) išskyrimas:
pródigo, -a (v dgs -ghi) bdv 1. švaistūs; išlaidus; (formazione) formavimas,
2. fig (generoso) dosnūs; p. di consigli (daūg)proemio dkt v įžanga (ppr. poemos).
patarinėjantis. profanare vksm (-fa-) profanuoti (irprk); išnie­
prodótt||o dkt v 1. prodūktas; (di fabbrica) ga­ kinti; p. una tomba išniekinti kapą.
minys; agricoli žemės úkio prodüktai; ~ i profanatóre, -trice dkt m išniėkintojas -a; švefi-
alimentari (biologici, chimici) maisto (ekolo­ tvagis -ė.
giški, cheminiai) produktai; ~ i di bellezza ko­ profanazióne dkt m išniekinimas, profanacija,
smetika sg; p. da fom o kepinys; ~ i in scátola profano, -a 1. bdv (non sacro) pasaulietiškas:
konservai; ♦ p. finito gatavas gaminys; p. in­ nesakralūs; 2. bdv (empio) švefitvagiškas; 3. d k:
terno lordo bendrasis vidaūs prodūktas; 2. fig v/m fig neišmanėlis -ė, profanas -ė.
padarinys; (frutto) vaisius; un p. della fantasía proferire vksm (-isc-) ištarti; išsakyti; non p. pa­
vaizduotės vaisius; 3. mat sandauga. rola nė žodžio neištarti,
prodü||rre* vksm 1. (fabbricare) (pa)gaminti; professáre vksm (-fės-) išpažinti (tikėjimą).
(pa)daryti; p. in massa gaminti masiškai; p. ►professársi sngr => proclam arsi.
mdbili gaminti baldūs; 2. (darė come frutto) professionále bdv 1. profesinis; carriera (espe-
duoti; p.frutti duoti vaisių; p. grano duoti javų rienza) p. profesinė karjera (patirtis); forma­
derlių; la Sicilia ~ ce agrumi Sicilijoje augi­ zione p. profesinis mokymas; istituto p, pro­
nam a citrusinių augalų; fig p. un effetto turėti fesinė mokykla; ♦ malattia p. profesinė liga:

2.: associazione / ordine p. profesinė draugija;
3. (da professionisti) profesionalūs,
professionalitá dkt m profesionalumas,
professióne dkt m 1. profesija; darbas; (mestie-
re) amatas; la scelta della p. profesijos pasirin­
kimas; esercitare una p. verstis profesija; vers­
tis specialybe; ♦ dip. profesionalūs agg; libera
p. laisvoji profesija; 2. (dichiarazione) išreiški­
mas; pareiškimas; ♦ p. di fede tikėjimo išpaži­
nimas.
professionismo dkt v profesionalizmas,
professionista dkt vjm profesionalas -ė (ir prk);
(t.p. libero -ap.) privačia praktika besiverčian­
tis asmuo; savisamdis -ė; kaip bdv sportivo p.
sportininkas profesionalas; ♦ da p. profesio­
nalų; profesionaliai atliktas agg.
professionistico, -a bdv profesionalūs; profesio­
nalų; sport p. profesionalų sportas,
professóre, -éssa dkt v/m 1. (di liceo) dėstytojas
-a; p. di stória istorijos dėstytojas; 2. (universi­
tario; t.p. p. ordinario, p. di prima fascia) pro­
fesorius -ė; iiprofessor Dini profesorius Dinis;
p. associato, p. di seconda fascia docefltas; p. di
molo etatinis profesorius; 3.: p. d ’orchestra or­
kestrantas.
profeta dkt v pranašas (ir prk); ♦ nessuno ė p. in
patria savame krašte pranašu nebūsi,
profetėssa dkt m pranašė (ppr. prk).
profético, -a bdv pranašiškas,
profezia dkt m pranašystė; pranašavimas; la p. si
ė avverata pranašystė išsipildė,
proficuo, -a bdv naudingas; (lucroso) pelningas,
profilársi vksm (-fi-) 1. stūksoti, niūksoti; 2. fig
nusimatyti; ruoštis,
profilassi dkt m nkt med profilaktika,
profiláto dkt v tecn profilis, profiliuotas gaminys,
profiláttico, -a 1. bdv profilaktinis; 2. dkt v p re­
zervatyvas.
profilo dkt v 1. kontūras, apybrėža, apybraiža;
2. fig profilis; p. professionale specialisto pro­
filis; 3. (vista laterale) profilis; di p. iš profilio;
4. (saggio breve) apybraiža; 5. /«/profilis,
profittáre vksm [A] (di qcs) pasinaudoti (kuo),
naudotis; gauti naudos (iš ko).
profittatóre. -trice dkt v/m išnaudotojas -a.
profittj|o dkt v 1. nauda; trarre p. (da qcs) gauti
naudos (iš ko); pasipelnyti; 2. econ (t.p. dgs
~ i) pelnas; pajamos pi; 3. (risultati) rezultatai
pi; studiare con p. pažangiai mokytis,
profondam énte prv 1. giliai (ir prk); 2. (molto)
labai; didžiai,
profóndere* vksm 1. (dilapidare) (iš)klėisti; 2. fig
dalinti, davinėti.
prográmma
►profóndersi sngr: p. in elogi nešykštėti p a­
gyrų; p. in scuse (labai) atsiprašinėti.
profonditá dkt m nkt 1. gylis; gilūmas (irprk); tre
metri di p. trijų m etrų gylis; fig p. di sentimenti
jausm ų gilūmas; ♦ in p. giliai (irprk); (verso ii
basso) gilyn; 2. (zona profonda) giluma (irprk),
gelmė; le ~ a (marine) (juros) gelmės; le ~ a
dell’ánimo sielos gelmės.
profónd||o, -a bdv 1. gi lūs;/e n te ~ a gili žaizda;
lago p. gilūs ežeras; radici ~ e gilios šaknys;
2. fig (intenso) gilūs; didelis; (totale) visiškas;
~ a antipatía didelė antipatija; un p. conosci-
tore puikūs žinovas; ~ a cultura didelė kultū­
ra, nuodūgnios žinios pi; ~ a impressione gilūs
Įspūdis; sonrio p. kietas / gilūs miegas; sospiro
p. gilūs atsidusimas; ~ a tristezza gilūs liūde­
sys; fare un p. inchino žem ai nusileñkti; pren­
dere un respiro p. giliai įkvėpti; 3. (della voce)
žemas; 4. (di un colore) sodrus, tirštas; 5. kaip
dkt v giluma; nei p. dėl cuore širdies gilumoje.
profu||go, -a (v dgs -ghi) dkt v/m pabėgėlis -ė; i
~ghi di guerra karo pabėgėliai,
profum áre vksm (-fu-) 1. intr [E] (di qcs) kvepėti
(kuo); 2. tr (pa)kvėpinti, (iš)kvėpinti.
►profum ársi sngr kvėpintis, pasikvėpinti,
profum atam énte prv fig: pagare p. (qcn; qcs) di­
delius pinigus (kam; už ką) (su)mokėti.
profum áto, -a bdv 1. kvapūs, kvapnūs; arom at­
ingas; iškvėpintas; 2. fig (caro) brangūs; (lau­
to) nemeñkas; gausūs,
profum eria dkt m parfum erija (parduotuvė).
profümo dkt v 1. (odore) kvapas; aromatas; p. di
fiori gėlių kvapas; p. di fresco gaivūs kvapas; 2.
(prodotto) kvepalai pi; p. da donna moteriški
kvepalai.
progenitor|| e dkt v/m prosenelis -ė; i nostri ~ i
musų protėviai,
progettáre vksm (-gėt-) 1. (su)projektūoti;p. una
piazza projektuoti aikštę; 2. (pensare e sim.)
(su)planūoti; (su)manyti.
progettazióne dkt m projektavimas; dizainas,
progettista dkt v/m projektuotojas -a; dizaine­
ris -ė.
progėtt|Įo dkt v 1. projektas; p. di legge įstatymo
projektas (pateiktas vyriausybės); ii p. di uno
stádio stadiono projektas; 2. (proposito) pla­
nas; sumanymas; fare ~ i kūrti planus,
prógnosi dkt m nkt med prognozė; p. benigna p a­
lanki prognozė; p. riservata „neskelbiama pro­
gnozė“ (kai ligos ar pooperacinė eiga neaiški);
♦ in p. riservata kritiškos būklės (apie ligonį).
prográm m |¡a dkt v 1. programa; ii p. di un con-
certo koncerto program a; p. dei lavori, p. di
programmáre 51 :

lavoro darbiį program a; darbotvarkė; p. di nu5 smūgio motociklininkas buvo nublokšta'

partito partijos programa; p. di studio studijų añt asfalto; 2. m ed (trasferire) projektuoti,
programa; ♦ ėssere in p. búti numatomam; perkelti; p. le angosce sul lavoro perkelti save
2. {proposito) planas; sumanymas; che ~ i hai nėrim ą į darbą; 3. (ombra) mesti; (luce) sklei­
per doménica? kokié tavo planai sekmadie­ sti; p. un’ombra mesti šešėlį; 4. (su schermo
niui?; 3. (trasmissione) laida, programa; un p. (pa)demonstrūoti, (pa)ródyti (ekrane)-, 5.geo»:
di sport sporto laida; un p. per bambini laida projektuoti.
vaikáms; 4. in f (kompiuterio) programa. proiėttile dkt v kulka; (cartuccia) šovinys; (di a*--
programmáre vksm 1. (progettare) (su)planúoti; tiglieria) sviedinys,
p. un viággio planuoti kelionę; 2. (metiere in proiettóre dkt v 1. (per immagini e sim. ) projek­
programma) įtraukti į programą; (pa)statyti; torius; 2. (per illuminare) prožektorius,
3. in f programuoti; 4. tecn (impostare) nusta­ proiezióne dkt m 1. (su schermo) projekcija, de­
tyti. monstravimas; rodymas; 2. (previsione) pro­
programmático, -a bdv programinis, gnozė; 3. geom projekcija, išklotinė; 4. mes
programmatóre, -trice dkt v/m in f program uo­ projekcija.
tojas -a; program ų sudarytojas -a. prole dkt m vaikai pi, con p. numerosa daugiavai­
programmazióne d k tm 1. (l’azione) planavimas; kis agg; senzap. neturintis vaikų; bevaikis agz.
2. (programma) programa; ėssere inp. (di film ) sposato con p. vedęs ir tūri vaikų,
būti ródomam; 3. /«/program avim as; linguág- proletariato dkt v proletariatas; varguomenė,
gio di p. programavimo kalbá; 4. tecn (impo- proletario, -a 1. dkt v/m proletaras -ė; 2. bir.
stazione) nustatymas, proletarų; proletarinis,
progredire vksm [A, E] (-isc-) eiti / judėti į prie­ proliferáre vksm [A] (-/;-) 1. (pri)visti; veisti',
kį; (far progressi) progresuoti; tobulėti. prisiveisti; 2. fig (diffondersi) plisti; (moltipi
progreditĮĮo, -a bdv 1. (di qcs) pažangūs, progre­ carsi) daugėti; 3. biol proliferūoti.
syvus; mėtodi ~ i pažafigūs metodai; 2. (della prolifico, -a bdv 1. (dipiante) vaisingas; (di an:-
societá e sim.) civilizuotas; pažeūgęs. mali) vislūs; 2. fig produktyvūs; scrittore p.
progressióne dkt m 1. progresavimas; eiga; (se- produktyvūs rašytojas,
quenza) seka; 2. m at progresija, prolisso, -a bdv pernelyg ilgas, nesibaigiant.'
progressista 1. bdv progresyvūs; pažangūs; (di (apie kalbą ir pan.); ištęstas; daugiažodis.
sinistra) kairysis; partito p. progresyvioji p ar­ prologo (dgs -ghi) dkt v prologas; įžanga,
tija; 2. dkt vjm polit progresyviosios partijos prolünga dkt m (cavo) ilgintūvas, ilgiklis.
narys -ė. prolungaménto dkt v 1. (prosieguo) pratęsim a':
progressivjĮo, -a bdv 1. progresyvinis; laipsni­ (continuazione) tęsinys; (Uprotrarsi) užsites:-
škas; fin imposta ~ a progresyvinis mokestis; mas; 2. (allungamento) pailginimas,
2. (progressista) progresyvus; pažangūs. prolungáre vksm 1. (pa)ilginti;p. le vacanze p a r ­
progrėss]Įo dkt v 1. pažanga; progresas;p. scien­ ginti atostogas; 2. (prorogare) (pra)tęsti; (pra <-
tífico (culturale) mokslo (kultūros) pažanga; ilginti; p. un contratto pratęsti sūtartį.
♦ pubblicita p. socialinė reklama; fare ~ i ►prolungársisngr (protrarsi) užsitęsti; nusitę­
daryti pažangą; gerėti; 2. (¡’avanzare) judėji­ sti; užsidelsti.
mas į priekį; ♦ in p. di tempo ilgainiui, prolungáto, -a bdv pratisas; (che dura molto) už­
proibire vksm (-isc-) 1. (už)draūsti; neleisti; (už)- sitęsęs; ilgokas, ilgesnis,
ginti; p. ii fumo, p. di fumare uždraūsti rūkyti; promemoria dkt v nkt priminimas; užrašas
p. ai figli di uscire uždraūsti vaikams išeiti; minimui);fare un p. užsirašyti,
2. (impedire) (su)trukdyti, (su)kliudyti; (non proméssa dkt m 1. pažadas; (iiprometiere) pas:-
lasciare) neleisti, žadėjimas; fare una p. pažadėti, duoti pažada.
proibitivo, -a bdv neįmanomas; (di prezzi) ne­ mancare a una p. laužyti pažadą; mantenen
įkandamas. una p. ištesėti pažadą; tenere fede a una p.
proibito, -a bdv draudžiam as; ū ždraustas; ė p. laikytis pažado; ♦ p. da marináio pažadūk..
draudžiam a; negalim a; ♦ un colpo p. smūgis pažadas; 2. fig (di qcn) perspektyvūs žmogių
žem iau juostos; ii frutto p. ūžd rau stas vaisius, (/ žaidėjas ir pan.); viltis -iės fem m .
proibizióne dkt m (už)draudim as. promėss||o, -a bdv, dlv (pa)žadėtas; ~ i sposi.
proiettaĮį re v/cstm (-/éí-) 1. (scagliare) (nu)blokšti; sposi ~ i sužadėtiniai; ♦ la terra ~ a pažadė­
ii motociclista nell’urto ė stato ~ to sull’asfalto toji žemė.
513 propaganda

prometiente bdv daüg žadantis; perspektyvūs. sonali, possessivi, relativi) nežymimieji (asme­
prométt||ere* vksm 1. (pa)žadėti, prižadėti; pa­ niniai, savybiniai, santykiniai) Įvardžiai.
sižadėti; ho promesso di non dirlo a nessuno / pronominál|¡e bdv gram: particella p. įvardinę
che non lo dirá a nessuno prižadėjau niekam tó dalelytė (pvz. mi, lo); verbi ~ i įvardžiuotiniai
nesakyti; ♦ p. mari e monti žadėti aukso kal­ veiksmažodžiai (ppr. tie su dalelyte -si, bet ne-
nus; 2. fig (far sperare) žadėti; questo non ~ e sangrąžiniai, pvz., addorm entarsi).
nulla di buono tai nieko gero nežada; ♦ p. bene pronosticare vksm (-no-) prognozuoti; ( iš p r a ­
atrodyti perspektyviai; žadėti gera. našauti.
prominente bdv (all’infuori) išsikišęs; (in avanti) pronóstico dkt v prognozė; spėjimas; ♦ gode i
atsikišęs; (elevato) iškilūs, favori dėl p. (yra) laikomas favoritū.
promiscuitá dkt m 1. mišrūmas; (varietá) įvairu­ prontamente prv greit(ai); nedelsiant,
mas; nevienodumas; 2. spreg promiskuitėtas. prontézza dkt m greitumas; budrumas; p. di in-
promiscuĮjo, -a bdv 1. mišrūs; (su)maišytas; (va­ gegno nuovokumas.
rio) nevienodas; ♦ classe ~ a mišri klasė; ma­ prónt¡[o, -a bdv 1. (preparato) paruoštas, gata­
trimonio p. mišri santuoka; 2.: gram nomi di vas; e tutto p. viskas paruošta; la cena ė ~ a
genere p. apibeñdrinam osios giminės daikta­ vakarienė paruošta; ii letto ė p. lova paklota;
vardžiai (tie, kurie ppr. žymi gyvūnus be lyties la pelliccia ė ~ a kailiniai pasiūti / gatavi; la
skirtumo, pvz., riccio „ežys“).
stanza ė ~ a kambarys sutvarkytas; ♦ tenere p.
promontorio dkt v iškyšulys; ragas,
laikyti po ranka, laikyti šalia; 2. (che si ė pre­
promósso, -a bdv, dlv 1. perkeltas į aukštesnę
parato) pasiruošęs, pasirefigęs; (disposto) p a­
klasę; ėssere p. a un esame gáuti {skaitą; išlai­
siryžęs; p. a tutto pasiryžęs viskam; p. a partiré
kyti egzaminą; 2. (sul lavoro) paaukštintas,
pasirefigęs išvažiuoti; p. per uscire išsiruošęs;
pakeltas; 3. sport perkeltas [ aukštesnę lygą;
♦ tenersi p. būti pasiruošusiam / pasireñgu-
t.p. => promuóvere.
siam; kaip jst p.! (ai telefono) klausaü!, alió!;
promotóre, -trice dkt v/m iniciatorius -ė.
3. (rápido) greitas; (sveglio) budrūs; (solo di
promozionále bdv reklaminis; campagna (offer-
qcn) greitai reaguojantis; ~ a risposta greitas
ta) p. reklaminė kam panija (akcija),
atsakymas; p. di ingegno nuovokūs; ė semprep.
promozióne dkt m 1. perkėlimas į aukštesnę / [
a criticare jis visada greitas kritikuoti; ♦ p. in-
kitą klasę; 2. (sul lavoro) paaukštinimas (tar­
tervento (di polizia) greitojo reagavimo būrys;
nyboje); 3. sport perkėlimas / perėjimas Į auk­
(per guasti) avarinė tarnyba; p. soccorso pir­
štesnę lygą; 4. (incentivo e sim.) (p a sk a tin i­
mas; 5. (pubblicitá) reklama, mosios pagalbos pūnktas; priimamasis; (cas-
promulgare vksm 1. dir (iš)lėisti (įstatymus ir setta dėl) p. soccorso vaistinėlė; auguri di ~ a
pan.); 2. (annunciare) (pa)skėlbti. guarigione! linkiu greit pasveikti!; 4. (incline)
promuóvere* vksm 1. (a scuola) perkelti [ kitą Įnikęs; p. all’ira greit pykstantis; 5.: kaip dkt v
klasę; p. (qcn) a un esame pasirašyti (kam) fin ~ i contro termine term inuoti ifidėliai.
įskaitą; 2. (sul lavoro) paaukštinti (tarnyboje); prontuario dkt v žinynas,
((a) qc) pakelti (kuo) (į aukštesnes pareigas); pronuncia dkt m 1. (dizione) tartis; tarsena; cor-
p. ącn colonnello pakelti pulkininku, pakelti [ retta p. taisyklinga tartis; avere una p. chiara
pulkininkus; lo hanno promosso (a) capo re­ aiškiai tarti; 2. (l’azione) (iš)tarimas; 3. (ac-
parto u paaukštino, tapo skyriaus vedėju; pa­ cento) akceñtas; 4. dir nuosprendis,
kelė jį į skyriaus vedėjus; pakėlė j[ skyriaus pronunciare vksm 1. (iš)tarti; 2. (dire) (pa)sa-
vedėju; 3. sport perkelti [ aukštesnę lygą; 4. (in­ kyti; (annunciare) (pa)skėlbti; p. un discorso
centivare) (pa)skátinti; (appoggiare) (pa)rem- pasakyti kalbą; dir p. una sentenza paskelbti
ti; (incoraggiare) padrąsinti; (stimolare) stimu­ nuosprendį.
liuoti; p. gli investimenti skatinti investicijas; ►pronunci||ársi sngr 1. pareikšti (savo) nuo­
5. (pubblicizzare) (iš)reklamūoti; 6.:dirp. un’a- monę; pasisakyti; p. a favore di qc (contro qc)
zione legale iškelti bylą. pasisakyti ūž ką (prieš ką); non mi ~ o ne-
pronipót|je dkt v¡m 1. proanūkis -ė; 2.: dgs i ~ i komentūoju; 2. dir paskelbti nuosprendį,
palikuonys. pronimzia dkt m => pronūncia.
prono, -a bdv kniūbsčias; stare sdraiato p. gulėti pronunziáre vksm => pronunciare,
añt pilvo. propaganda dkt m propaganda; ♦ fare p. (a qc)
pronóm||e dkt v gram Įvardis; ~ i indefiniti (per­ agituoti (už ką); (pubblicitá) reklam uoti (ką).
propagandàre
propagandáre vksm (qcs) užsiimti (ko) propa­
ganda; agituoti (už ką); (iš)reklam ūoti (ką).
propagandista dkt v/m propagandininkas -ė.
propagandístico, -a bdv propagandinis,
propagjjare vksm (-pa-) (pa)skleisti, (iš)platinti;
propaguoti; p. ii contagio platinti užkratą; p.
una notizia skleisti žinią; ii vento ha ~ ato l ’in-
céndio gaisras išsiplėtė dėl vėjo.
►propagársi sngr sklisti; (diffondersi) plisti,
propagatóre, -trice dkt v/m skleidėjas -a; prop­
aguotojas -a.
propagazióne dkt m (pa)skleidimas, (išp la tin i­
mas; propagavimas,
propedėutico, -a bdv propedeutinis,
propellénte dkt v reaktyvinis kuras,
propendiere* vksm [A] (perqcs) búti liñkusiam
(ką daryti); ~ o per ii si aš lifikęs pritarti; ~ o
per questa variante aš riflkčiausi šį variantą,
propensióne dkt m (per qcs) polinkis (į ką); (per
qcn) jaūsti (kam) simpatiją,
propenso, -a bdv (a far qcs) lifikęs (ką daryti); proprietj|à dkt m nkt 1. nuosavybė; p. privata
non šono p. a crėdergli aš nelinkęs juo patikėti,
aš juo netikėčiau; non sembra p. ad aiutarci
neatrodo, kad ketina / nori mums padėti,
propinare vksm (-pi ) (da bere) duoti gerti (kaž­
ko nemalonaus); (da mangiare) duoti valgyti
(kažko nemalonaus).
propiziársi vksm (-pi-) (qcn) įsiteikti (kam).
propizio, -a bdv 1. (benigno) palankūs, prielan­
kūs; 2. (adatto) géras, tiñkamas.
propoli dkt v/m pikis, bičių klijai pi.
proponim ėnt||o dkt v pasižadėjimas; ketinimas;
dei buoni ~ i geri ketinimai; fare un p. pasi­ proprietàrio, -a dkt v/m saviniñkas -ė; p. terriero
žadėti.
propórre* vksm 1. (pa)siulyti; p. un brindisi pa­ p rôp r |io, -a 1. bdv, įv savo inv (tik 3-ojo asmens ):
siūlyti tostą; p. qcn come candidato (pa)siulyti
ką kandidatu / į kandidatus; p. di diminuiré le
spese pasiūlyti sumažinti išlaidas; ♦ l’uomo
propone e Dio dispone žmogus svarsto, Dievas
savaip sunársto; 2. (presentare) (pa)teíkti; p.
un emendamento pateikti pataisą.
►propórsi sngr 1. (offrirsi) pasisiūlyti, siūlytis;
2. (uno scopo) pasižadėti; ketinti; užsibrėžti
tikslą.
proporzionále 1. bdv proporcinis; proporcingas;
2. bdv mat proporcingas; 3. dkt v (t.p. sistema smė; 5. dkt v (ppr. il p.): rimétterci dėl p. netek­
p.) proporcinė rinkimų sistema,
proporzionalm énteprv proporcingai,
proporzionáto, -a bdv proporcingas.
proporzión]|e dkt m 1. proporcija; santykis; ♦ in
p. proporcingai; (a qcs) pagal (ką); sulig (kuo);
proporcingas agg (kam); non avere iisenso del-
le ~ i perdėtai reaguoti; 2. (armonía e sim.)
514
proporcingumas, darnumas; 3.: dgs ~ i (gran-
dezza) mastas sg; di ~ i mai viste neregėto
masto; 4. mat proporcija,
proposito dkt v 1. ketinimas; sumanymas; (mira į
užmojis; ♦ di p. tyčia; fare (un) p. pasižadėti:
2. (argomento): a p. (tra l ’altro) tarp kitko; be­
je; (di qc) dėl (ko) (kokiu klausimu); in p., a p.
apie (ką); a che p.? apie ką?; dėl kó?; capitare
a p. būti kaip tik; pasitaikyti (tiñkamu) laiku:
a p., come sta tuo fratello?, a p. di tuo fratel-
lo, come sta? beje, kaip tavo broliui sekasi?:
3. (scopo) siekis, tikslas.
proposizióne dkt m gram sakinys; p. principale
(subordinata) pagrindinis (šalutinis) sakinÿs.
propóst||a dkt m pasiūlymas, siūlymas;p. di lavo-
ro darbo pasiūlymas; p. di matrimonio pasipir-
šim as;/« « una p. pateikti pasiūlymą; pasiūlyti:
fare delle (avances) pasisiūlyti; d ir p. di leg-
ge įstatymo projektas; ♦ su p. (di qc) (kam >
pasiūlius; (kieno) siulymu; (kieno) teikimu.
privatinė nuosavybė; diritto di p. nuosavybės
teisė; di legittima p. (di qc) nuosavybės teise
(kam) priklaüsantis; non è di sua p. nė jám
priklaüso; ♦ abitazione di p. nuosavas bustas:
p. artística (intellettuale) meninė (intelektinė i
nuosavybė; 2. (bene) turtas; (solo immobile :
valdà; dgs ~ à (terreni) žemė sg; (tenuta) dva­
ras sg; ūkis sg; 3. (qualità) savybė, ypatybė: le
~ a chimiche della materia materijos cheminės
savybės; 4. (precisione) tikslumas; (correttez-
za) taisyklingumas,
žemės saviniñkas; žemvaldys,
savas; amare i ~ i figli mylėti savo vaikus:
non crédere ai ~ i dcchi netikėti sàvo akimis:
♦ amor p. savigarba:/««' p. (qcs) perim ti (ką ):
2. bdv (come rafforzativo) paties mase, pačios
femm; pačių pi; con le mie ~Ze mani sù sav o
paties rañkomis; 3. bdv (caratteristico) savitas:
(di qc) būdingas (tik) (kam); ♦ nomep. tikrini'
daiktavardis; vero e p. tikrų tikriausias, grynas:
4. bdv (appropriato) tiñkamas; la sede più ~ ia
tinkamiausia vietà; ♦ in senso p. tiesiogine pra­
ti sàvo pinigų; ♦ lavorare in p. turėti nuosava
verslą; méttersi in p. pradėti sàvo verslą; 6. pr.
(davvero) tikrai; visái; išvis; p. no tikrai nė: p.
poco labai / visai nedaüg; non mi è p. piaciuto
mán visái nepatiko; 7. prv (precisamente) bū­
tent; kaip tik; p. lui butent jis; p. quel giorno
kaip tik tą dieną; p. qui čia pàt; butent čia: p.
515 protèggere

l ’ùltimo pàts paskutinis; kaip tik paskutinis; tingas; ♦ donna ~ a pilna moteris; 2. (di qcs)
♦ kaip js tp. cosí! butent! klestintis; pelningas,
propugnare vksm propaguoti, prospettare vksm (-spėt-) fig parodyti; (esporre)
propulsióne dkt m tecn varomoji jėga (irprk). išdėstyti; (spiegare) paaiškinti.
propulsóre dkt v varomasis elem entas (irprk). ►prospettare sngr nusimatyti.
prora dkt m => prùa. prospettiv||a dkt m 1. perspektyva; in p. per­
prôroga dkt m pratęsimas; atidėjimas; abbiamo spektyvinis agg; 2. fig (ppr. dgs ~ e ) perspek­
ottenuto una p. (mums) pratęsė term iną; gavo­ tyva; galimybė; (non) avere ~ e (ne)turėti per­
me papildomo laiko, spektyvų; ♦ inp. galvojant apie ateitį; (di qcs)
prorogàre vksm (pri>-) pratęsti; (rimandare) ati­ num atant (ką); 3. fig (punto di vista) požiūris.
dėti; p. una scadenza atidėti term iną; p. la prospėtto dkt v 1. (facciata) fasadas; priekis;
validità di un documento pratęsti dokum eñto 2. (veduta) vaizdas; 3. (riassunto) suvestinė;
galiojimą. žiniaraštis; (grafico) grafikas; (tabelio) lentelė;
prorómpere* vksm [A] 1. (uscire con violenza) (tabulato) išklotinė; 4. (foglietto pubblicitario)
prasiveržti, veržtis; 2. fig prapliupti; p. in la­ prospektas; reklaminis lapelis,
crime prapliupti ašaromis / verkti; p. in risa prospiciėnte bdv (qcs) (esantis) priešais (ką).
nusikvatoti, prapliupti kvatoti, prossimamėnte p ir artimiausiu metū.
pros||a dkt m 1. proza; p. d ’arte meninė proza; prossimita dkt m: ♦ in p. (di qcs) prie (ko), arti;
♦ in p. prozinis agg; 2. (ppr. dgs ~ e ) prozinis fig (in senso temporale) artėjant (kam).
kūrinys; 3.: teatro di p. dramos teatras. prossimio, -a 1. bdv (vicino) artimas; gretimas;
prosaico, -a bdv proziškas, (a ąc) (esantis) arti / netoli (ko) (irprk);p. alla
proscenio dkt v teatr avanscena, priešscenis; pro- morte arti mirties; nei p. futuro artimiausiu
scėniumas. metū; ii Natale e p. Kalėdos nė ūž kalnų; e p. ai
prosciugàre vksm (-sciù-) (nu)saūsinti; (inaridi- ąuarant’anni jam beveik keturiasdešim t mėtų;
re) (iš)sėkinti; p. le paladi nusaūsinti pelkes; e p. ai matrimonio jis greitai vės; ♦ parente p.
fig p. le casse dello Stato iššvaistyti iždą. artimas giminaitis; passatop. = būtasis kartinis
►prosciug||àrsi sngr (iš)sėkti. laikas; 2. bdv (seguente) kitas; sekantis fam ;
prosciùtto dkt v kumpis; p. cotto (crudo) virtas ateinantis; l ’anno p. kitais / ateinančiais m e­
(vytintas) kumpis; panino al p. bandelė sù tais; martedi p. kitą / ateinantį antradienį; la
kumpiu. ~ a voltą kitą kartą; scende alla ~ a (fermata)?
prosecuzióne dkt m tęsimas; tąsa; durante la p. llpsite kitoje stotelėje?; 3. dkt v (chi segue)
dei lavori tęsiant darbus, kitas; ♦ avanti ii p.! kitas!; 4. dkt v artimas; kiti
proseguiménto dkt v tęsimas; (parte successiva) pi; parlare malė dėl p. apšnekėti kitūs; ama ii
tęsinys; ♦ kaip jst buon p.! = laimingai!; geros tuo p. eome te stesso mylėk savo artim ą kaip
kloties! save patį.
prosejįguire vksm (-sé-) 1. tr tęsti; toliau (ką da­ prostata dkt m anat priešinė liauka, prostata,
ryti); p. gli studi tęsti mokslus / studijas; toliau prostituirsi vksm (-isc-) parsidavinėti (ir prk);
mokytis / studijuoti; 2. intr [A] (di qcn) toliaū verstis / užsiimti prostitūcija.
(ką daryti); (non smettere) nenustoti (ką dary­ prostitūta dkt m prostitūtė.
ti; ką padarius); p. nella lettura skaityti toliaū; prostituzione dkt m prostitūcija; dir avviamento
3. intr [A, E] (di qcs) tęstis; (non finiré) nesi­ alla p. įtraukimas [ prostitūciją.
baigti; lo scidpero ~gue streikas nebaigtas / prostrare vksm (prd-) parblokšti (irprk).
nesibaigė; le trattative ~guono derybos tęsiasi; ►prostrarsi sngr sukniūbti, suklūpti ant kė­
ii treno ~gue per Milano traukinÿs toliaū va­ lių; pulti kniūbsčiam.
žiuoja į Milaną, prostrato, -a bdv 1. kniūbsčias, kniūpsčias; 2. fig
prosiéguo dkt v tolesnė eiga; ♦ in p. di tempo parblokštas; sugniuždytas,
laikui bėgant, sū laiku, prostrazione dkt m 1. sukniubimas, suklupimas
prosperare vksm [A] (pro-) klestėti; tarpti, vešė­ ant kėlių; 2. fig visiškas išsekimas; (depressio-
ti; cominciare a p. suklestėti, ne) begalinis nusiminimas,
prosperità dkt m (su)klestėjimas; gerovė, protagonista dkt v/m pagrindinis -ė veikėjas -a;
próspero, -a bdv 1. (florido) klestintis; 2. (favore- herojus -ė.
vole) palankūs. protėgg||ere* vksm 1. (riparare da qc) ( a p s a u ­
prosperós||o, -a bdv 1. (di qcn, in salute) sveika- goti (nuo ko); (conservare) išsaugojimas; p. la
protėggersi 51^

pelle dal šok apsaugoti odą nuo saulės; p. le fo­ rame) vartotojų (mažumų) apsauga; la p. dei
reste išsaugoti miškūs; 2. (difendere) (ap)glnti; propri interessi savo interesų gynimas; ♦ la p.
p. una fortezza dal nemico apginti tvirtovę nuo civile krašto apsauga; civilinė gynyba; sotto la
priešų; 3. fig (ap)sáugoti; ginti; (custodire) p. (di ųcn) (kieno) globojamas agg; globoje:
globoti; p. le arti globoti meną; p. ii buon nome 4. (favoritismo) protekcija; protegavimas,
(di i/m ) saugoti (kieno) gerą vardą; p. gli protezionismo dkt v econ, polit protekcionizmas,
emarginati globoti atstumtuosius; la legge ~ e i protocóllo dkt v 1. (registro) įrašų knyga, regis­
cittadini įstatymas gina piliečius; 4. (favorire) tras; 2. spec protokolas; dir p. di accordo susi­
proteguoti; (coprire) deñgti. tarim o protokolas; in f p. di rete tiñklo pro­
►protėggersi sngr 1. (da qc) apsisaugoti (nuo tokolas; 3. (t.p. p. diplomático) (diplomatinis i
ko); (mettersi ai riparo) pasislėpti;p. dalfreddo protokolas,
apsisaugoti nuo šalčio; 2. (qcs) (ap)sáugoti protone dkt vfis protonas,
(ką); (coprirsi) prisideñgti. prototipo dkt v prototipas,
protėggi-slip dkt v nkt įklotas. protrárre* vksm (už)tęsti; (už)vilkinti; (prolun-
proteiną dkt m proteinas; (albuminu) baltymas. gare) prailginti, pratęsti.
pretendere* vksm (iš)tiėsti. ►protrársi sngr užsitęsti, tęstis; užtrūkti,
►proténdersi sngr 1. tiestis, išsitiesti; 2. (spor- protuberánza dkt m 1. gumbas; añtauga; 2. asir
gersi) persilenkti; (uscire all'infuori) išsikišti. protuberáncas.
prótesi dkt m nkt m ed 1. protezas; (impiantata) próv||a dkt m 1. išbafidymas, išmėginimas; (l' a-
implantas; p. acústica klausomasis aparatas; zione) bañdymas, mėginimas; a p. di bomba
p. dentaria dantų protezas; 2. (l’azione) prote­ bombų nepram ušam as agg; fig nesugriauna­
zavimas. mas agg; a p. di ruggine nerūdijantis agg;fan
protėst||a dkt m protestas; per p., in segno di p. una p. pabandyti; méttere alia p. išbandyti,
protestuodam as agg; meeting di p. protesto išmėginti; méttersi alia p. išbandyti save; sotto-
mitingas; un’ondata di ~ e protestų banga, porre a delle ~ e testuoti, išbandyti; ♦ di p.
protestante 1. bdv protestantų; protestantiškas; bandomasis agg; p. del fuoco ugnies krikštas:
stor riforma p. reformacija; 2. dkt vlm prote­ cabina di p. (camerino) matávimosi kabina:
stantas -ė. periodo di p. bandomasis laikotarpis; daré buo-
protestare vksm (-te ) 1. intr [A] protestuoti; na p. di sé gerai pasirodyti; ėssere in p. dirbti
(pa)rėikšti protestą; (lagnarsi) skųstis; (op- bandom uoju laikotarpiu; 2. (t.p. p. d ’esame
porsi) prieštarauti; p. contro la pena di morte egzaminas; (test) testas; 3. (dura esperienza ■
(contro ii governo) protestuoti prieš mirties išbandymas; 4. (di uno spettacolo) repeticija:
baūsmę (prieš vyriausybę); 2. tr (dichiarare) p. generole, ~ e generali generalinė repeticija
(iškilmingai) pareikšti; 3. tr dir (u ž p ro te stu o ­ sg; fare le ~ e (pa)repetúoti; 5. sport rungti'
ti; p. una cambíale užprotestuoti vekselį, -lės; (gara) varžybos pi; 6. (tentativo) bañdv-
protettivo, -a bdv 1. (di qcs) apsauginis; filtro p. mas; mėginimas; 7. (dimostrazione) įrodymas:
apsauginis filtras; 2. (verso qcn) globėjiškas. (segno) ženklas; darė la p. (di qcs ) įrodyti (ką >:
protėtt||o, -a 1. bdv, dlv saugomas; apsaugotas; ♦ fino a p. contraria kól kitaip neįrodyta; dart
spécie ~ e saugomos rūšys; 2.: rapporto p., fam p. (di qc) parodyti; 8. dir įrodymas; (di un de-
sesso p. saügüs lytiniai santykiai pi; 3. dkt vlm litto) įkaltis.
globotinis -ė. prov||are vksm (pro-) 1. (testare) išbandyti, išmė­
protettoráto dkt v dir, polit protektoratas, ginti; testuoti; p. una mácchina išbandyti ma­
protettóre, -trice dkt vlm 1. globėjas -a; (difen- šiną; p. la resistenza all’acąua testuoti atspa­
sore) gynėjas -a; p. delle arti menų globėjas; rum ą vandeniui; ♦ p. la fortuna bandyti laime:
2. (diprostitute) suteneris -ė, sąvadautojas -a. p. per credere! netiki - pabandyk pats!; 2. (abi-
protezióne dkt m 1. (da qcs) apsauga (nuo ko); ti e sim.) pasimatuoti, matúotis; 3. fa m (assas-
apsaugojimas; (consetrazione) išsaugojimas; giare) (pa)ragáuti; (pa)mėginti; 4. (per mu■ ■
p. dall’umidita apsauga nuo drėgmės; p. dėl spettacolo) (pa)repetúoti; 5. (far esperienza
paesággio kraštovaizdžio išsaugojimas; in f p. diretta) patirti; (iš)kęsti; p. dolore patirti skaus­
di dati duomenų apsauga; ♦ di p. apsauginis mą; p. la fame kęsti badą; 6. (un sentimento ¿
agg; 2. (difesa) gynyba; gynimas; 3.fig apsauga; sim. ) (pa)jaūsti; (pa)justi;p. orrore baisėtis: p.
gynimas; (cura) globa; globojimas; p. delle arti piacere jaūsti malonūmą; p. pieta (per qc) gai-
m enų globa; p. dėl consumatore (delle minó­ lėti(s) (ko); 7. (spossare) (iš)varginti; ilviággio
517
lo ha ~ to kelionė j[ išvargino; 8. (a fa r qcs;
tentare) (pa)bandyti (ką daryti); (pa)mėginti;
p. ad addormentarsi pabandyti užmigti; U ladro
ha ~ to a scappare vagis pamėgino pasprūkti;
~ a a telefonargli! pabandyk j ám paskambinti!;
9. (dimostrare) įrodyti; p. l ’innocenza (di qcn)
įrodyti (kieno) nekaltūmą.
► provárci ivdž 1. fatn (tentare un approccio
con qcn) kabinti (ką); 2. => prováre 8.
►provársi sngr 1. (abiti e sim.) pasimatuoti,
matúotis; 2. (mettersi alla prova) (iš)bandyti
save.
prováto, -a bdv, dlv 1. (spossato) išvargintas;
(esaurito) išsisėmęs; išsekintas; 2. (dimostra-
to) įrodytas; (collaudato) išbandytas; (verifi-
cato) patikrintas; (affidabile) patikimas,
proveniénza dkt m kilmė; (luogo) kilmės vieta;
(di mezzi di trasporto) išvykimo vieta; (origine)
šaltinis; notizia di dubbia p. žinia iš nepatiki­
mų šaltinių.
pro||venire* vksm [EJ 1. atvykti; atvažiuoti; at­
eiti; queste merei ~vėngono dalia Russia šios
prekės atvežamos iš Rusijos; 2. fig (derivare e
sim .) kilti; būti kilusiam; ąuesta parola ~viene
dal latino šis žodis yra kilęs iš lotynų kalbos.
provėnt||o dkt v (ppr. dgs ~ j ) Įplaukos pi; paja­
mos pi; illeciti neteisėtos pajamos,
provenzále 1. bdv Provanso, provansiėčių; pro-
vansiėtiškas; iš Provanso; 2. dkt v provansiėčių
kalba.
proverbiále bdv visiems (/ plačiai) žinomas; tap­
ęs priežodžiu,
proverbio dkt v patarlė; priežodis,
provétta dkt m mėgintuvėlis,
provėtto, -a bdv prityręs; įgudęs,
provincia (dgs -ce/-cie) dkt m 1. proviñeija (ir
prk); (in Lituania) s apskritis -iės; ♦ spreg di
p. provincialūs agg; 2. (ente) proviñeijos ad­
ministracija,
provinciale 1. bdv proviñeijos; (in Lituania) ~
apskrities; (lócale) proviñeinis; 2. bdv spreg
provincialūs; 3. dkt m (t.p. strada p.) = magi­
stralinis kėlias,
provino dkt v 1. (aktorių ir pa n .) atranka; 2. (di
un film ) filmo anonsas,
provocante bdv gimdantis, provokuojantis,
provocare vksm (pró-) 1. (produrre) sukelti; (cau­
sare) padaryti; (iš)provokuoti; p. dei danni
padaryti žalą; p. rišate (uno scándalo) sukelti
juoką (skandalą); 2. (irritare) (su)ėrzinti; pro­
vokuoti; 3. (allettare) gundyti.
►provocársi sngr 1. (a vicenda) vienam kitą
provokuoti; 2. => proeurarsi 2.
prudénza
provocatorl io, -a bdv provokacinis; domanda
~ ia provokacinis klausimas,
provocazióne dkt m provokacija; raccógliere una
p. pasiduoti provokacijai,
provolóne dkt v provolónas, provolonė (toks kie­
tas kandų pieno sūris).
prowed¡|ére* vksm 1. intr [A] (a qc) pasirūpinti
(kuo), rūpintis; (agire) imtis priemonių; p. ai
flgli rūpintis vaikais; p. al necessário rūpintis
tuo, kas reikalinga; p. a riparare un guasto
pasirūpinti gedimą pašalinti; imtis priem onių
gedimui pašalinti; bisogna p. ai piu presto rei­
kia tūčtuojau imtis priemonių; 2. tr (procura­
re) parūpinti; 3. tr (rifornire di qcs) aprūpinti
(kuo).
►prowedérsi sngr (di qcs) apsirūpinti (kuo);
įsigyti (ką).
prowedimėnt|Įo dkt v 1. priemonė; prendere ~ i
imtis priemonių; dir p. cautelare kardomoji
priem onė; ♦ p. disciplinare drausminė nuo­
bauda; 2.: p. amministrativo administracinis
potvarkis.
prowidénz Įa dkt m 1. (ppr. P.; t.p. la Divina P.)
Dievo apvaizda; 2. fig netikėta laimė; palaima;
3.: dgs ~ e išimtinės paramos priemonės,
prowidenziále bdv fig lyg Dievo atsiųstas; vyks­
tantis (/ atliekamas ir pan.) kai labiausiai rei­
kia; una pióggia p. stebuklingai laiku pasitai­
kęs lietus; U tuo arrivo ė stato p. pats Dievas
tave čia atsiuntė,
prowigióne dkt m comm komisinis atlygis, ko­
misiniai pi.
prowisoriaménte prv laikinai,
prowisorietá dkt m laikinumas,
prowisór |io, -a bdv 1. (temporáneo) laikinas;
(non definitivo) negalutinis, provizorinis; hi­
lando p. negalutinis balansas; una sistemazio-
ne ~ ia laikinas apgyvendinimas; ♦ in via ~ ia
laikinai; 2.: dir liberta ~ ia (laikinas) paleidi­
mas į laisvę (kartais sumokėjus užstatą); suė­
mimo panaikinimas.
provvist||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) maisto atsargos
pi; * fa r p. (di qcs) apsirūpinti (kuo).
prowisto, -a bdv (di qcs) tūrintis (ką); aprūpin­
tas (kuo); su (kuo); ėssere p. (di qcs) turėti
(ką).
prūa dkt m pirmagalys; priešakys, priekis,
prudente bdv 1. (di qcn) atsargūs; apdairūs; un
guidatore p. atsargūs vairuotojas; 2. (di qcs)
apgalvotas, atsargūs; non ė p. (far qcs) neat­
sargu (ką datyti).
prudentemente p n • atsargiai; apdairiai,
prudénza dkt m atsargumas; atsarga; apdairū-
prüdere
mas; con p. atsargiai; ♦ per p. dėl visa ko ;flk la
p. non ė mai troppa atsarga gėdos nedaro.
prūd||ere vksm niež(t)ėti, knietėti; mi ~ e ii naso
mán niežti nosis / nosį; ♦ mi ~ono le mani ran­
kas niežti (norisi mušti).
prūgna dkt m slyva (vaisius).
prugno dkt v bot (nam inė) slyva (medis); p. sel­
vático dygioji slyva,
pruno dkt v bot 1. erškėtis; 2. => prūgno.
prarito dkt v niežulys, niežėjimas; knietulys; mi
ė venuto p. (a qcs) panižo (ką).
prussiáno, -a bdv 1. Prūsijos, prūsų; prūsiškas; iš
Prūsijos; 2. dkt v prūsų kalba,
pseudonimo dkt v pseudonimas, slapyvardis,
psicanálisi dkt m => psicoanálisi.
psicanalista dkt v/m psichoanalitikas -ė.
psiche dkt m m ed psichika,
psichiátra dkt v/m psichiatras -ė.
psichiatria dkt m psichiatrija,
psichiatrij co, -a bdv psichiatrinis; psichiatrijos;
ospedale p. psichiatrijos ligoninė; perizia ~ca
psichiatrinė ekspertizė,
psichico, -a bdv psichinis; psichikos; trauma p.
psichinė trauma,
psicoanálisi dkt m nkt psichoanalizė,
psicología dkt m 1. psichologija; 2. (la psiche e
sim.) psichologija, psichika.
psicologic||o, -a bdv 1. psichologinis; psichologiš­
kas; psichologijos; pressione ~ a psichologinis
spaudimas; supporto p. psichologinė parama;
2. (dellapsiche e sim .) psichikos; psichologinis;
problemi ~ i psichologinės problemos; 3.: ro­
manzo p. psichologinis romanas,
psicólogo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m psichologas
-ė; andaré dallo p. lankytis pas psichologą,
psicopático, -a dkt v/m psichopatas -ė.
psicósi dkt m nkt 1. m ed psichozė; 2.fig masinė
isterija.
psicosomático, -a bdv psichosomatinis,
psicoterapia dkt m psichoterapija,
puah [pwa]/s? fė!, fíi!, tfui!, pfuí!
pubblicaménte prv viešai; chiédere scusa p. viešai
atsiprašyti.
pubblicáre vksm (pub-) (iš)lcisti; (solo a stam-
pa) (is)spáusdinti, publikuoti; p. una circolare
išspausdinti aplinkraštį: p. un decreto sulla
Gazzetta Ufficiale paskelbti įsakymą Valstybės
žiniose; p. un disco (una raccolta di poesie) iš­
leisti plokštelę (eilėraščių riñkinj); p. una no-
tizia paskelbti naujieną.
pubblicazión||e dkt m 1. (iš)leidimas; publika­
cija; publikavimas; in corso di p. spausdinamas
518
agg; di recente p. neseniai išleistas agg; 2. (opera
edita) publikacija; leidinys;p. scientifica moks­
linis leidinys; mokslinė publikacija; 3.: dir ~ i
(di matrimonio) užsakai,
pubblicista dkt v/m publicistas -ė.
pubblicita dkt m nkt 1. (commerciale) reklama:
(materialepubblicitario) reklaminė medžiaga:
♦ p. progresso socialinė reklama; 2. (notorie-
ta): fare (un p o ’) di p. (a qc) (pa)reklam ūoti
(ką);farsi p. reklamuotis, afišuotis; 3. (l’esser
pubblico) viešumas,
pubblicita | rio, -a 1. bdv reklaminis; reklamos:
agenzia ~ ria reklamos agentūra; campagna
(insegna) ~ ria reklaminė kam panija (iškaba):
cartellone p. reklaminis plakatas / skydas; re­
klama; spot p. reklaminis filmūkas, reklama:
2. dkt v/m reklamos kūrėjas -a.
pubblicizzare vksm (iš)reklamūoti.
pubbli | co, -a 1. bdv (non privato) viešas; (collet-
tivo) visuomeninis; (della collettivita) visuo­
menės; (di tutti) visų; (aperto a tutti) atviras:
(noto a tutti) visiems žinomas; biblioteca ~ca
viešoji biblioteka; concorso p. viešas konkūr-
sas; giardini ~ c i miesto sodas sg; i mezzi ~ci,
i trasporti ~ c i viešasis / visuomeninis trans­
portas sg; Ministero della ~ ca istruzione s
Švietimo ministerija; ordine p. viešoji tvarka:
~che relazioni ryšiai sū visūomene; salute ~~ca
visuomeninė sveikata; servizi ~ ci viešoji tar­
nyba; (ente) viešoji įstaiga; telefono p. taksofo­
nas, telefono autom atas; vita ~ ca visuomenės
gyvenimas; dir P. Ministero, ~ ca accusa pro­
kuroras; kaltintojas; dir p. ufficiale pareigū­
nas; oficialūs asmuo; ♦ ente p. viešoji įstaiga:
opinione ~ ca viešoji nuomonė; 2. bdv (dello
Stato) valstybės; valstybinė; ~ c a amministra-
zione viešasis valdymas; (idipendenti)v alstybės
tarnautojai pi; debito p. valstybės skola; dpere
~che infrastruktūra sg; (i lavori) infrastruk­
tūros darbai; scuola ~ ca valstybinės mokyklos
pi; ♦ forza ~ ca saugūmo organai (policija i>-
karabinieriai); 3. dkt v (la collettivita) visuo­
menė; žmonės pi; (come utenti di un ufficio i
interesantai pi; ♦ in p. viešai; 4. dkt v (spetta-
tori e sim.) pūblika; (uditorio) klausytojai pi:
grande successo di p. didžiūlis pūblikos dėm e­
sys; paura dėl p. scenos baimė; 5. dkt v econ
(settore opposto ai privato) dkt v econ (t.p. ii
settorep.) viešasis sektorius,
pūbe dkt v anat gakta; (l’osso) gaktikaulis.
puberta dkt m lytinis brendimas,
pudicizia dkt m gėdingūmas; drovūmas.
pudico, -a bdv 1. (di qcn) linkęs gėdytis, drovūs:
519
moralūs; (puro) skaistūs; 2. (di qcs) neįžei­
džiantis padorum o, padorūs,
pudóre dkt v 1. gėdijimasis; drovumas; (vergo-
gna) geda; senza p. be gėdos; begėdiškas agg;
comunesensodelp. gėdos jaüsmas; diroltrággio
ai p. (viešasis) nepadorūs elgesys; 2. (ritegno):
abbi almeno ii p. (difar qcs) nors gėdos turėk
(, ir ką daryk).
puerile bdv vaikiškas.
puerilit |á dkt m nkt 1. vaikiškumas; 2. (atto pue­
rile e sim.) vaikiškas poelgis; dice ~ a šneka
kaip nesubrendėlis,
puérpera dkt m gimdyvė,
pugilato dkt v sport boksas,
pūgile dkt v/m boksininkas -ė.
pugliése 1. bdv Apulijos; apuliėčių; iš Apulijos;
2. dkt v/m apuliėtis; 3. dkt v Apulijos tarmė,
pugnaláre vksm (-gnu-) (qcn) durti (kam ) dur­
klu; (a morte) nudurti; ♦ p. alla schiena smeig­
ti į nūgarą.
pugnaláta dkt m 1. smūgis / duris dūrklu; nu­
dūrimas (durklu); ricévere una p. būti nudur­
tam; ♦ p. alla schiena peilis į nūgarą; 2. fig
skaudžiausias smūgis,
pugnále dkt v dūrklas.
pūgnjĮo dkt v 1. kūmštis; batiere un p. sul tavolo
treñkti (sü) kūmščiu \ stalą; stringere ii p. su­
gniaužti kumštį; ♦ p. di ferro geležinis kūmš­
tis; d i próprio p. savo ranka (parašyta); avere in
p. turėti sávo rañkose; tenere in p. laikyti
kūmštyje / po padu; 2. (colpo) niūksas, kum­
štis; smūgis kūmščiu; assestare / darė / mollare
/ sferrare / tirare un p. (a qcn; a qcs) suduoti
(kūmščiu) (kam; į ką), smogti, treñkti, tvóti;
prendere un p. gáuti (niuksą); ♦ ėssere un p. in
un dcchio akis badyti, rėžti akį; fare a ~ i
(susi)kumščiuoti; kumščiais mūštis; fig (con
qcs) visái nederėti (prie ko); prendere a ~ i
(ap)kumščiuoti; mušti; 3. (manciata) sauja (ir
prk), saujelė; ♦ con un p. di mosche it musę
kandęs agg.
pulcĮje dkt m 1. zool blusa; avere le ~ i turėti
blusų; ♦ U gioco delle ~ i „blusos“ (toks vaikų
žaidimas su šokinėjančiais skridinėliais); mer-
cato delle ~ i sendaikčių turgus; fare le ~ i (a
qcs) blusinėti (ką); méttere la p. nelVorécchio
(a qcn) versti suabejoti (ką); 2. fig (di qcn)
liliputas.
pulcino dkt v viščiukas (mažas); bagnato come un
p. šlapias kaip viščiukas,
pulėdra dkt m kumelaitė,
pulédro dkt v kumeliūkas, kumelys,
puleggia dkt m skridinys; skriemulys.
pungente
puliré vksm (-isc-) (iš)valyti; (liberare da qcs)
nuvalyti (nuo ko); (lavare) (iš)plauti;p. (la ca­
sa) (iš)valyti namūs; apsikuopti; p. ii cortile
dalia neve nuvalyti sniegą nuó kiemo; p. una
ferita (le orėcchie, un vestito) išvalyti žaizdą
(ausis, drabužį); p. ii giardino daile erbacce
rauti piktžoles iš sodo, ravėti sodą; p. la lava-
gna (nu)valyti lentą: p. una mácchia išvalyti
dėmę; p. ii pavimento išplauti grindis; p. le ver-
dure nuvalyti / nuplauti daržoves; p. i vetri nu­
valyti langus.
►pulirsi sngr valytis; išsivalyti, nusivalyti; (la-
varsi) plautis, nusiplauti; p. i denti išsivalyti
dantis; p. le scarpe nusivalyti batus,
pulita dkt m: darė una p. (a qcs) pavalyti (ką);
(icon lo straccio) pašluostyti,
pu Iit lo, -a bdv 1. švarūs; nesūteptas; (ordinato)
tva r ki ng a s; fazzoletto p. švari nosinė; mani
švarios / nesuteptos rañkos (irprk); ragazzino
p. švarūs berniūkas; stanza ~ a švarūs / tvarkin­
gas kambarys; 2. (puro) tyras; švarūs; aria ~ a
tyras oras; 3. fig švarūs; un affare p. švarūs
reikalas; una barĮglletta ~ a padorūs anek­
dotas; coscienza ~ a švari / gryna sąžinė; gioco
p. švarūs žaidimas; in modo p. švariai; 4. kaip
dkt v: odore di p. švaros kvapas,
pulitüra dkt m (nu)válymas.
pulizi||a dkt m 1. švara; švarumas; 2. (ppr. dgs
~ e ) valymas; (¡’ordinare) tvarkymas; donna
delle ~ e valytoja;/arele ~ e tvarkytis; švarintis;
(apsi)kuópti; ♦ p. étnica etninis valymas,
pullman dkt v nkt (tolimojo susisiekimo) auto­
busas; ♦ p. gran turismo minkštasis autobusas,
pullóver dkt v nkt pulóveris, megztinis,
pullul| áre vksm [A] (pul-) 1. knibždėti; mirgėti;
nei dettato gli errori ~ano diktante mirga klai­
dos / klaidų; 2. (essere pieno di qc) knibždėti
(kur ko); le strade ~ano di gente gatvėse (knib­
ždėte) knibžda žmonių,
pulmino dkt v mikroautobusas; mikriūkas fam .
piil pi to dkt v sakykla; ♦ da che p. (viene la prédi­
ca)! kas kalba!; kas prabilo!
pulsante dkt v mygtukas; prėmere un p. paspau­
sti / nuspausti mygtuką,
pulsare vksm [A] pulsuoti (ir prk); tvinkčioti;
dunksėti.
pulsazión||e dkt m 1. tvinksnis; dgs le ~ i pulsas
s": 70 ~ i al minuto 70 tvinksnių per minutę;
2. spec pulsacija,
pulsiont dkt m impulsas, postūmis; skatulys.
pulviscolo dkt v dulkelės pi, dulkės pi.
puma dkt v nkt zool puma.
pungente bdv 1. dygūs; (appuntito) aštrūs; 2. fig
p ü n g ere
dygūs, kandūs; aštrūs; geliantis; freddo p. aš­
trūs / geliantis šaltis; p. ironía dygi ironija.
pūng||ere* vksm 1. (į)d u rti; bakstelėti; (piii vol­
te) badyti; 2. (di insetti e sim.) (qcn, a qcs) (į)-
gėlti (kum, į ką); 3. (essere pungente) graužti;
kąsti; (dėl freddo) gelti; 4. fig Įgelti; užgauti;
♦ p. (qcn) nei / sul vivo paliesti (kieno) skauda­
m ą vietą; 5.: farn mi vaghezza (di far qcs)
užsigeidžiau (ką daryti).
►püngersi sngr (qcs) įsidurti ((į) ką).
pungiglióne dkt v geluonis -iės.
pungitópo dkt v f am bugienis,
pungoláre vksm (piin-) bakštinti (irprk).
pūngolo dkt v badiklis, akstinas,
puniré vksm (-isc-) 1. (nu)baüsti; p. un ladro
nubaūsti vagį; p. lo spáccio di droga baüsti už
narkotikų platinimą; drausti narkotikus pla­
tinti; p. con la morte bausti mirtimi; p. per un
furto nubaūsti už vagystę; 2. (penalizzare qc)
(pa)keñkti (kam).
punizióne dkt m 1. (pena) bausmė; ricévere una
p. būti nubaustam; 2. (l’azione) (nu)baudim-
as; 3.: sport (calcio di) p. baudos smūgis; (cal­
cio di) p. di seconda laisvas smūgis,
punk [pank] nkt 1. dkt v/m pankas -ė; 2. bdv
pankų.
piint|Įa dkt m 1. smaigalys, smailuma; smailė;
(sommitá) viršūnė; senza p. bukas agg; stella a
c'inąue ~ e penkiakam pė žvaigždė; la p. di un
campanile varpinės smailė; la p. di un trápano
grąžto antgalis; fare la p. (a qcs) (nu)drožti
(ką), (nu)smailinti; ♦ a p. smailūs agg; di p.
düriant; prendere di p. (qcn) agresyviai (su
kuo) elgtis; 2. (estremitá) galas, galiūkas; la p.
del naso nosies galiūkas; ♦ in p. di piedi pirštų
galais; avere sulla p. della lingua turėti añt
liežuvio galo; 3.geogr (picco) (smaili) viršūnė;
(promontorio e sim.) ragas; 4. fig (massima
intensitá e sim .) pikas; ora di p. piko valanda;
♦ dip. lyderis -ė; 5. (minima quantitci) žiūpsnis
(ir prk); fig con una p. d ’invidia su švelniū
pavydu; 6. sport puolėjas.
púntale dkt v añtgalis.
puntare vksm 1. tr (dirigere) (nu)krelpti; (un’ar­
ma in avanti) atstatyti; (a qcs) (nusi)táikyti (į
ką); ♦ p. ii dito, p. l ’indice pirštu (pa)ródyti
(kaltinti); 2. tr (appoggiare) (pri)remti; p. i gó-
rniti sul távolo atsiremti alkūnėmis Į stalą; p.
una pistola alia tempia pridėti gifiklą prie smil­
kinio; ♦ p. i piedi užsiožiuoti; 3. tr. p. la svėglia
nu(si)statyti / už(si)statyti žadintūvą; 4. tr fam
(fissare con spilli e sim.) (pri)smeigti; 5. tr
(adocchiare) nusižiūrėti; 6. tr (scommettere su
520
qc) statyti (už ką; ant ko);p. sul rosso statyti iiž
raudoną; 7. intr [A] (dirigersi) vykti, važiuoti;
(girare) (pa)sükti; 8. intr [A] (contare su qcs \
tikėtis (ko); 9. intr [A] fig (aspirare a (far) qcs ■
siekti (ko; ką daryti); pretenduoti (į ką); p. a
far corriera siekti karjeros,
puntaspilli dkt v nkt adatinė.
puntát|ja I dkt m (episodio) dalis -iės; (solo d:
film e sim.) serija (filmo ir pan.); ♦ a ~<? seri­
jinis agg.
puntjjáta II dkt m 1.; fare una p. / una ^ atina
užsukti; 2. (ai gioco) statymas; fare una p.
statyti.
punteggiatūra dkt m skyryba; segno di p. skyrv-
bos ženklas,
puntėggio dkt v taškai pi; sport rezultatas; * a p.
pieno be pralaimėjimų,
puntelláre vksm (-tėl-) (pa)rem ti (ramsčiais),
puntėllo dkt v ramstis (irprk), atrama; spyrys.
punteruolo dkt v yla.
puntiglio dkt v 1. (ostinazione) užsispyrimas:
2. (tenada) atkaklumas,
puntina dkt m 1. (t.p. p. da disegno) smeigtukas:
2. (di un giradischi) adata; 3. tecn kaištūkas:
4. dimin (un pizzico) žiupsnelis,
puntinjįo dkt v dimin taškelis, taškiūkas; taškas:
ling ~ i di sospensione daugtaškis sg; ♦ a p.
kaip reikiant; a ~ i su taškeliais, taškuotas
agg; mėttere i ~ i sulle “i ” sudėti taškus añt i.
puntĮįo I dkt v 1. taškas: taškelis; mėttere un p. pa­
dėti tašką (irprk); ♦ p. (e) a capo taškas ir i¿
naujos eilutės;/žg viskas iš naūjo;p. esclamati-
vo šauktukas; p. fermo taškas; p. interrogativo
klaustukas; p. nero juodas taškelis (kom edv-
nas); inkštiras;p. e virgola kabliataškis; due ~ ¡
dvitaškis; fa m p. e basta! ir baigta!, ir viskas!:
2. spec taškas; geom p. di intersezione susikir­
timo taškas; tecn p. morto rimties taškas, mir­
ties taškas (ir prk); 3. (nello spazio) taškas:
punktas; (posto) vieta; p. di partenza pradini'
taškas; išeities taškas; p. di riferimento orien­
tyras (ir prk); atskaitos taškas; in alcuni ~ i
vietomis; in che p. ti fa malė? kurioje vietoje
táu skaüda?; ♦ i ~ i cardinali pasaulio šaly*;:
p. dėbole silpnybė; p. vėndita (mažmeninė«
prekybos taškas / punktas;p. di vista stebėjime
taškas; fig požiūris; p. vita juosm eñs linija:
4. (passo di un 'opera e sim .) vieta; (parte) dali'
-iės fem m ; 5. (partizione; elemento) pūnktas:
(questione) klausimas; reikalas; in tre ~ í i¿
trijų punktų; ♦ p. dótente keblūs klausimas: p.
d ’onore garbės reíkalas;/are ii p. (della situazi-
one) apibendrinti padėtį; venire ai p. (pri)eft:
 521
prie (dalyko) esmės; non ė ąuesto ii p. nė tas
reikalas, nė čia esme; 6. (livello, grado) taškas;
fino a un certo p. nė iki galo;//s p. di ebollizione
virimo taškas; ♦ (messo) a p. techniškai tvar­
kingas; vestito di tuttop. išsičiust(ij)ęs; siamo a
buon p. pasistūmėjome [ priekį; a che p. sei?
kaip einasi?; ar jaū baigei?; 7. (m om ento) m ė­
tas, momeñtas; un p. cruciale lemiamas mo-
meñtas; a un certo p. tám tikru metu; a ąuelp.
tada, tuo metu; ♦ di p. in blanco nei iš šio nei
iš to; le tre in p. lygiai trys (valandos); in p. di
morte prie pat mirties; ėssere sulp. (difa r qcs)
tuoj (ką daryti); ruoštis (ką daryti); (perpoco
non f ar qcs) vos (ko nedarni); 8. (in giochi, con-
corsi e sim .) taškas; sport due di vantággio
dviejų taškų persvara; sport vittoria ai ~ i p er­
galė taškais / pagal taškus (bokse); ♦ darė dei
(a qc) praleñkti (ką); 9. (di una cucitura)
dygsnis; p. di sutura chirurginės siūlės maz­
gas; darė un p., metiere i ~ i susiūti; tdgliere i p.
išimti siūlus; 10. (maglia) akis -iės fem m ; p.
croce kryžminė akis; 11. (graffetta della cucitri-
ce) sąsagėlė (segiklio).
punto IIprv tarm nė kiek, visai nė.
puntuále bdv 1. punktualūs; arrivare p., ėssere p.
ateiti laikū / punktualiai; būti punktualiam;
2.fig (preciso) tikslūs; (diligente) stropūs,
puntualitá dkt m 1. punktualumas; 2 .fig (preci-
sione) tikslumas,
puntualmente prv 1. (in orario) punktualiai; lai­
ku; 2. fig (nei dettagli) detaliai; išsamiai,
puntüra dkt m 1. duris, (į)dūrimas; (di insetto e
sim.) įkandimas, įgėlimas; 2. (iniezione) injek­
cija, įšvirkštimas;/are una p. suleisti vaistų; pa­
daryti injekciją; 3. med punkcija.
punzecchiáre vksm (-zėc-) 1. badyti, baksnoti;
2 .fig paerzinti; kibinti, kirkinti.
►punzecchiársi sngrfig paerzinti vienam kitą.
pupa I dkt m 1. lėlytė; 2. fig pupytė, lėlytė,
püpa II dkt m zool lėliukė, nimfa,
pupázzo dkt v (bambola) lėle; (marionetta) m a­
rionetė; un p. di cartapesta figūra iš papjė ma-
šė; ♦ p. di neve senis besmegenis,
pupilla dkt m 1. lėliukė; anat vyzdys; ♦ la p. degli
occhi (Upreferito di qcn) (kieno) numylėtinis;
2. (iride) rainelė; 3. ¿¡'r globotinė,
pupillo dkt v 1. numylėtinis; 2. (allievo) auklėti­
nis; 3. dir globotinis,
pupo dkt v 1. f am vaikas; (bebė) kūdikis; 2. (m a­
rionetta) marionetė,
puramente prv 1. (in m odo puro) tyrai; 2. fig (dėl
tutto) visiškai; 3.fig (soltanto) vien (tik),
purché jngt 1. su sąlyga, k ad ...; tik je i...; verro, p.
purpureo
mi láscino guidare ateisiu, sū sąlyga, kad leis
mán vairuoti; 2. (desiderativo) kad tik.
pūre 1.prv ir, irgi; taip pat; (perdipiu) d á r;p. io
lavoro ir aš dirbu; p. a me piace mán taip pat
patiñka; mi tocca p. tornare indietro a piedi
mán dár teks pareiti pėščiomis; aprip. la fine-
stra! ir langą atidaryk!; ♦ com’ėp .? kaip teñ?;
com’erap.? kaip teñ büvo?; kaip jstp .! dár kó!;
2. prv (concedendo, smorzando un imperativo
e sim.): ammettiamo p. tarkim; apri p. lafine-
stra! atidaryk langą!; gali laisvai atidaryti lan­
gą; entri p.! prašau įeiti!; įeikite!; si serva p.!
prašom vaišintis!; parla p.! kalbėk, nesivar­
žyk!; vieni p. ąuando vuoi ateik, kada tik pano­
rėjęs; ♦ šia p. nors, kad ir; 3 .jngt (con ii gerun­
dio) (ppr. pur) nórs, kád ir; pur volendo, non
potrei kad ir norėčiau, negalėčiau; 4.jngt (tut-
tavia) gi, visgi, vis dėlto; bisognerá p. avvertir-
lo! reikės gi jį perspėti!; 5 .jngt: p u rd i (farqcs)
kad tik (ką darytų);farebbe di tutto pur di avere
ii posto viską darytų, kad tik tą postą gautų,
purė dkt v nkt košė; tyrė.
purea dkt m => purė.
purézza dkt m 1. tyrumas; (spec. in senso scienti-
fico) grynumas; 2. fig tyrumas; skaistūmas.
pürga dkt m 1. (medicínale) vidurių paleidžia­
masis vaistas, vidurių paleidžiamieji vaistai pi;
2. polit valymas,
purgante 1. dkt v vidurių paleidžiamieji vaistai
pi; 2. bdv vidurių paleidžiamasis,
purgatorio dkt v rel (t.p. ii P. ) skaistykla,
purificare vksm (-ri-) 1. (iš)valyti; (rendere piu
pūro) (iš)gryninti; p. Vorganismo išvalyti orga­
nizmą; p. una sostanza išgryninti medžiagą;
2. rel apvalyti.
►purificársi sngr rel apsivalyti,
purificazióne dkt m 1. (iš)valymas; (ii rendere
piu puro) (iš)gryninimas; 2. rel ap(si)valymas.
puritano, -a 1. dkt v/m rel puritonas -ė (irprk);
2. bdv puritonų; 3. bdv fig puritoniškas,
pür |o, -a bdv 1. grynas; tyras; (pulito) švarūs;
aria ~ a grynas oras; oro p. grynas auksas; di
razza ~ a grynaveislis agg, grynos veislės; vino
p. neskiestas vynas; 2. (semplice) paprastas;
grynas; la ~ a veritá gryna teisybė; per ~ a
euriosita vien iš smalsumo; per p. caso visiškai
atsitiktinai; 3.fig (onesto e sim.) tyras; doras;
cuore p. tyra širdis; 4. (di scienza e sim .) teo­
rinis; 5. kaip dkt v skaistuolis, doruolis; i ~ i di
cuore tyraširdžiai,
purosángue nkt 1. bdv grynakraujis; 2. dkt v (ca-
valio) (gryno kraūjo / veislinis) žirgas,
purpúreo, -a bdv purpurinis.
purtróppo
purtróppo/j/v deja; p. oggi non posso venire deja,
siañdien negaliu ateiti,
purtuttavia prv vis dėlto,
purulento, -a bdv pūlingas,
pus dkt v nkt med pūliai pl.
pusillánime 1. bdv bailūs, bailingas; 2. dkt vlm
bailiaširdis -é.
püssa via jstfam nešdinkis!; štiš iš čia!
püstola dkt m med pustulė, pūlinėlis.
pilta casop /r (jeigu) kartais,
putifėrio dkt v šurmulys, erzelynė,
putrefársi* vksm (su)pūti; (decomporsi) (su)irti.
putrefátto, -a bdv supūvęs; (decomposto) suiręs;
(guasto) sugedęs,
putrefazióne dkt m puvimas, irimas,
pútrido, -a bdv pūvantis (irprk); supūvęs.
puttána dkt m volg kekšė, šliundra; ♦ andaré a
~ e eiti pas kekšės; fig nueiti velniop; mandare
a ~ e supisti; kaip jstflglio dip.! kalės vaikas!
522
pūzz||a dkt m smarvė, blogas kvapas; tvaikas; p.
di bruciato svilėsių kvapas; fig sento p. di im-
brdglio užuodžiu apgavystę; man kvėpia apga­
vystė; ♦ fam fare le ~ e gadinti orą.
puzz |are vksm [A] 1. (di qcs) smirdėti (kuo).
dvokti; atsidūoti; p. di fumo smirdėti dūmais:
♦ p. di bruciato svilėsių kvapas; 2. fig (di qcs <
kvepėti (kuo); lafaccenda ~ a visas reikalas -
įtartinas.
pūzzle ['pazsl] dkt v nkt 1. dėli6nė;,/iwe un p. (su
dėlioti / (su)dėti dėlionę; 2. fig galvosūkis,
pūzzo dkt v dvokas, smarvė; t.p. => pūzza.
puzzėtta dkt m fam pirstelėjim as;/are unap. pir-
stelėti.
piizzola dkt m zool šeškas,
puzzolėnte bdv dvokiantis, smirdintis; prasm ir­
dęs; alito p. dvokiantis kvapas iš burnos,
puzzone, -a dkt vlm spreg smirdalius -ė, smir-
džius -ė.
 523
Q
q [ku] dkt v/m nkt 1. penkioliktoji italų kalbos
abėcėlės raidė; q minùscola mažoji „q“; Q ma-
iùscola didžioji „q“; Q di quadro kaip „qua­
d ra “ (paraidžiui sakant vardą, žodį ir pan.);
2. kvadratinių dydžių santrumpa; mų kv. m.
qua prv 1. čia; čion, čionai; èccomi qua štai (ir)
aš; fin qua iki čia; qua sotto čia žemiaū, čia
apačioje; siamo qua mes esame čia; vieni qua
ateik čia; ♦ qua e là, di qua e di là, in qua e in
là šen bei ten, šen ir ten; fam qua ti volevo! štai
ir klausimas; kaip jst qua la mano! sukirskim
rankas!; 2. dažnai vartojamas su prielinksniais;
(più) in qua arčiaū; (di tempo) anksčiaū; di
qua (moto da luogo) iš čia; (moto per luogo)
pro čia; (in questa stanza) šitame kambaryje;
(moto a luogo) j šitą kambarį; (di questo pos­
to) čionykštis agg; ♦ ai di qua (di ųcs) šiapus
(ko), šioje (ko) pusėj e; più di là che di qua vie­
na koja grabe; da un anno in qua per metus;
da quando in qua? kaip čia (atsitiko)?; da un
p o ’ di tempo in qua pastaruoju metu; passavo
di qua buvaü netoliese; 3.: questo qua šitas;
spreg (di qcn) toksai; questa qua šita.
quadèrno dkt v sąsiuvinis; q. a quadretti (a righe)
languotas (liniuotas) sąsiuvinis; aprire il q.
at(si)versti sąsiuvinį,
quadrangolàre 1. bdv keturkampis; 2. dkt v sport
keturių komandų turnyras,
quadràngolo dkt v geom keturkampis,
quadrànte dkt v 1. (di un orologio) ciferblatas;
2. geom kvadrantas.
quadr||àre vksm [A, E] 1. (di calcoli) atitikti
(tam tikrą sumą); 2. fig (convincere) įtikinti;
qualcosa non ~ a čia kažkas nė taip.
quadràtico, -a bdv m at kvadratinis,
quadràto I dkt v 1. geom kvadratas; 2. m at kva­
dratas, antrasis laipsnis; elevare al q. pakelti
kvadratu; 3. (di qcs) kvadratas, kvadratinis
gabalas; 4. sport bokso aikštelė, ringas,
quadratj|o II, -a bdv 1. kvadratinis, kvadrato
formos; metro q. (m2, mq) kvadratinis metras
(kv. m); m at radice ~ a kvadratinė šaknis -iës:
2.: spalle ~ e platūs pečiai; 3.fig sveiko prôto.
quadrature dkt m 1. astr, geom, m at kvadratūra:
2. dalijimas f kvadratus; 3. fig sveikas protas,
quadrettàre vksm (-drėt-) dalyti f kvadratus.
quadrettàto, -a bdv languotas.
quadrėtt||o dkt v 1. langelis; ♦ a ~ i languotas
agg; 2. dimin mažas paveikslas, paveiksliukas,
quadricipite dkt v anat keturgalvis raumuo,
quadriennale bdv keturmetis, ketverių mėtų.
quadriénnio dkt v keturmetis,
quadrifèglio dkt v keturlapis dobilas,
quadriga dkt m stor kvadrigà.
quadrilàtero dkt v geom keturkampis,
quadrimestràle bdv keturm ėnesinis (vykstantis /
išeinantis kas keturis mėnesius).
quadrimestre dkt v keturių mėnesių laikotarpis,
keturi mėnesiai pi.
quàdr|[o I, -a bdv kvadratinis, kvadrato formos;
metro q. kvadratinis metras; ♦ parėntesi ~ e
laužtiniai skliausteliai.
quàdr|[o II dkt v 1. paveikslas; (ritratto) p o rtre­
tas; q. astratto abstraktūs paveikslas; q. a olio
paveikslas aliejiniais dažais; appéndere un q.
pakabinti paveikslą; il q. e appeso alla parete
paveikslas kâbo ant sienos; 2. fig (vista) vaiz­
das; farsi un ų. degli avvenimenti susidaryti įvy­
kių vaizdą; 3. fig (situazione) padėtis -iësfemm ;
q. clinico klinika (ligos simptomai, eiga); q.
politico politinė padėtis; 4. (riquadro) langelis;
sport q. svedese švediškoji sienelė; ♦ a ~ j lan­
guotas agg; 5. (prospetto) konspektas; (tabel­
io) lentelė; un q. riassuntivo santrauka; suve­
stinė; 6.fo t kadras; fuori q. už kadro; 7. teatr,
lett paveikslas; 8. tecn skydas; pultas; q. di con-
trollo valdymo pultas; 9.: dgs i ~ j (iipersonale)
kadrai; 10.: dgs (nette carte) būgnai; 11. kaip
bdv nkt dir. legge q. pagrindų įstatymas,
quadrupède dkt v keturkojis,
quadruplicàre vksm (-drù-) ketùrgubinti.
quàdruplo, -a 1. bdv keturgubas; 2. dkt v nkt ke­
turgubas kiekis; keturis kartus tiek; costare ii
q. keturis kartus daugiaū kainuoti,
quaggiùprv čionai (ppr. apačioje, pietuose).
quàglia dkt m zool putpelė,
quàlche bdv n kt 1. (quantité di qcs) keletas (ko),
keli mase pi, kėlios fem m pi; q. anno keletas
metų, keleri metai; q. consiglio keletas p ata­
rimų; q. decina (di qcs) keliasdešimt (ko); q.
gôccia di pioggia keli lietaūs lašai; con ų. dif-
ficoltà nė visai lengvai; tra q. minuto pô kelių
qualchedùno
minučių; durare q. ora trukti kelias valandas;
abbiamo avuto q. problema turėjom e sunkūmų;
2. (un certo) tám tikras mase, tám tikra femm ;
kažkoks -ia; (t.p. un q., una q.) koks nors mase,
kokia nors femm; šioks toks mase, šiokia tokia
fem m ; ų. soluzione kokia nors išeitis; dopo q.
tempo po kiek / kurio laiko; vai con q. amico?
eisi su kokiu nors draugu?; ♦ q. cosa => qual-
cósa; ų. voltą kartais; in q. misura iš dalies;
kažkiek; in ų. modo kažkaip; kaip nórs; da q.
parte kažkur; kur nórs; (in aleuni posti) kai
kur; per q. ragione kažkodėl.
quaichedüno, -a į v —> qualcüno.
qualcósa 1. įv nkt kažkas eom; (in sensopiū inde­
finito, spee. m ile dom ande) kás (nórs); (aleu-
ne cose) šį bei tą; ų. di speciale kažkas ypatingo;
vorrei mangiare q. norėčiau kažką užkąsti; hai
saputo q. ? ar ką nórs sužinojai?; ♦ q. d ’altro,
qualcos’altro dár kás nórs; kás nórs kita; q.
come (área) apie; q. meno (piü) (diqcs) truputį
mažiau (daugiaü) (nei); ė giá q.! tal jaü šis
tas!; 2. dkt v nkt: un q. kažkas.
qualcüno, -a 1. įv tik vns kažkas eom; (in senso
piü indefinito, spee. nelle domande) kás (nórs);
(alcuni) kai kás, kai kuris; vienas kitas; q. degli
amici vienas kitas iš draugų, kás nórs iš drau­
gų; kažkas iš draugų; q. non ė d ’accordo kažkas
nesutiñka; ų. non ė d ’accordo? ar kás nórs
nesutiñka?; chiederd conslglio a q. su kuó nórs
pasitarsiu; q. pensą che... kai kurie / kas mano,
kad... ; ♦ qualcun altro dár kás nórs; kás nórs
kitas: 2. dkt v tik vns: ♦ diventare q. išgarsėti;
tapti svarbiu žmogumi; ėssere q. būti nė bet
kuo, būti garsiam.
qual je 1. bdv, įv koks mase, kokia femm ; q. gioia!
kokia láimé!; q. orrore! kóks siaübas!; ♦ kaip
jngt per la qual cosa ir dėl to; 2. bdv, įv (inter­
rogativo) kuris -i; (di che tipo e sint.) kóks
mase, kokia fem m ; q. dei tuoi amici? kuris iš
tavo draugų?; q. libro hai letto? kurią knygą
perskaitei?; ą. áutobus devo prendere? kuriuo
autobusu mán važiuoti?; q. dei due? katras?;
in q. anno? kelintais metais?; qual ė ii šuo no-
me? kóks jó vardas?; qual ė la capitale della
Lettónia? kas Latvijos sostinė?; ♦ non so q.
(un certo) tám tikras; tóks mase, tokiá femm;
3. bdv, įv (cosí come) (tóks,) kaip mase, (to­
kia,) kaip fem m ; kóks mase, kokiá femm ;
scienze, quali la medicina e la biología (tokie)
mokslai, kaip medicina ir biologija; una bion-
da q. non mi era mai capitato di vedere blondinė,
kokios niekada nebuvo tekę matyti; ♦ tale e q.
(qc) tóks pat(s) (kaip); 4. bdv: q. che (šia jfos-
524
se ir pan.) kàd ir köks (butų), köks bebūtų:
5. bdv (rafforzativo): un certo qual tâm tikras:
♦ in un certo qual modo tam tikru būdu; 6. įv:
ii q. kuris; kurį; dėl q. kurio; (di argomento)
apie kurį; ai q. kuriam; con il ų. su kuriuo; per
U q. dėl kurio; už kurį; nei q. kuriame; kur; la
q. kuri; kurią; i ~ t kurie; kuriuos; le ~ i ku­
rios; kurias; l.p rv (in qualitù di) kaip.
qualifica dkt m 1. kvalifikacija; q. professionale
profesinė kvalifikacija; diplomą di ų. kvalifika­
cijos diplomas; 2. (nomea) vardas; etiketė,
qualificàre vksm (-Ii-) 1. kvalifikuoti (ir prk):
(defmire) apibūdinti; 2. (preparare professio­
nalmente) apmokyti; (pa)rengti.
►qualificàrsi sngr 1. (presentarsi) prisistatyti:
2. (conseguire ima qualifica) įgyti kvalifikaciją:
3. sport įgyti teisę žaisti; ų. per la finale patekti
/ išeiti į finalą; q. terzo baigti trečiam.
qualificativo, -a bdv: gram aggettivo q. kokybinis
būdvardis.
qualifïcàt||o, -a bdv 1. (dilavoratore e sim.) kvali­
fikuotas; specializuotas; non q. nekvalifikuotas:
2.:fonte ~ a patikimas šaltinis; 3.polit: maggio-
ranza ~ a kvalifikuotoji dauguma,
qualiücaziöne dkt m 1. kvalifikavimas; 2. spon
kelialapis į kitą etapą; gara di ų. atrankinės
kvalifikacinės rungtÿnés pi; 3. => qualifica.
qualitj à dkt m nkt 1. kokybė; (proprietù) savybė:
ų. della vita gyvenimo kokybė; alta q. aukšta
kokybė; di prima q., di q. superiore aukščiausios
kokybės; pirmarūšis; di q. seadente blogos ko­
kybės; controllo di q. kokybės kontrolė; q. e
quantità kokybė ir kiekybė; ~ à chimiche della
matėria cheminės medžiagos savybės; ♦ di ą.
kokybiškas agg; salto di q. kokybinis šuolis:
2. (pregio) gera savybė; teigiamas bruožas:
3. (tipo) rūšis -ies; 4.: ♦ in qualità (di qcs) kaip
(kas).
qualitativam énte piv kokybiškai,
qualitativ¡| o, -a bdv kokybinis; anàlisi ~ a kokybi­
nė analizė; differenza ~ a kokybinis skirtumas,
qualöra jngt jeigu, tuo atveju, jei.
qualsiasi bdv nkt bet koks -ià; uno q. bet kuris:
t.p. => qualùnque.
qualsivöglia bdv nkt => qualsiasi.
qualùnque bdv nkt 1. bet köks; köks nörs; uno q.
bet kuris; q. cosa bet kas; kas tik; a q. costo
žūtbūt, bet kokia kaina; a q. orą bet kuriuo
metu; in q. momento bet kada; 2. (in frasi con­
cessive): q. cosa tu dica kàd ir ką sakytum, ką
besakytum; q. cosa accada kàd ir kàs atsitiktu,
kàs beatsitiktų; 3. (di ogni tipo) visoks; 4. (o/-
 525
dinärio) eilinis; paprastas; l ’uomo ą. eilinis
žmogus.
qualunquism o dkt v/m spreg „kvalunkvizmas“
(sąmoningas abejingumas politikai, ideologi­
jom s ir pan.).
qualunquista dkt v/m spreg „kvalunkvistas“ (kas
sąmoningai abejingas politikai, ideologijoms ir
pan.).
quändo 1 .p /v kada; kuomet; chissä ą.? nežinia
kada; q. ei vediamo? kada susitinkame?; q. sei
nato? kadä tū / esi gimęs?; non so q. tomą
nežinaū, kada pareis?; di q. ė questo giornale?
kelintos dienos šis laikraštis?; ♦ di q. in ą.
kaft(a)s nuo karto; da q. nuo tada, kai; pö tö,
kai; da ą.? nuo kada?; (quanto) kiek laiko?;
fino a ą.? iki kada?; kaip jst q. mai? kur tau?;
2.jngt kai; kada; q. torni, telefoną kai grįši, pa­
skambink; vieni q. vuoi užeik, kada nori; q. ero
piccolo abitavo con i nonni kai buvaū mažas,
gyvenaü sū seneliais; ♦ fino a ą. (tol,) kol;
quand’ecco ir štai; 3. jngt (mentre; t.p. ų. invece)
o; 4. jngt (qualora) jėi(gu); 5. jngt (benchė)
nors; 6. jngt: quand’anche net jei; nors; tegu(l);
7. kaip dkt v: ii q. kada.
quäntico, -a bdv fis kvantinis,
quantificäre vksm (-ti-) nustatyti (kiekio atžvil­
giu); pasakyti (kiek); (calcolare) apskaičiuoti,
q uantitä dkt m nkt 1. kiekis; kiekybė; q. e qualitä
kiekybė ir kokybė; la ą. di colesterolo neisängue
cholesterolio kiekis kraujyje; 2. (grande nu-
mero) daugybė; aibė; krūva: gyva bala; ♦ in q.
labai daug; dideliais kiekiais; fa m in q. indus­
trielle be jokio saiko; 3. ling kiekybė; 4. mat, fis
dydis.
quantitativam ente prv kiekybiškai,
quantitativ || o, -a 1. bdv kiekybinis; valutazione
■—a kiekybinis įvertinimas; 2. dkt v kiekis; q. di
merce prekių kiekis; partija.
quänt||o I, -a 1. bdv, įv kiek (ko); keli mase,
kėlios fem m ; (enfatico) kiek daūg (ko); ~ ifio -
ri? kiek gėlių?; ~ ifio ri! kiek (daūg) gėlių!; in
~ i? keliese?; q. costa?, fam q. e? kiek kai­
nuoja?; ~ i di noi hanno ii biglietto keli iš mūsų
turim e bilietą?; ą. (denaro) hai speso? kiek
išleidai (pinigų)?; ~ e lingue parli? keliomis
kalbomis kalbi?; ą. c ’ė fino aiprossimo distri-
butore? kiek liko iki artimiausios degalinės?;
ą. starai via? kiek laiko tavęs nebūs?; ~* anni
hai vissuto in Lituänia? kelerius metūs / kiek
m etų gyvenai Lietuvoje?; ♦ tanti... ~ j tiek...
kiek; q. tempo! kiek laiko nesimatėm!; ~ i ne
abbiamo oggi? kelinta šiandien diena?; 2. bdv.
įv ((tutto) quello che) käs; kiek (ko); q. accadu-
quarantina
to (detto, scritto) (tai,) käs nutiko (pasakyta,
parašyta): piü di q. necessärio daugiaū nei
reikia: fäccio q. posso darau ką galiu; prendi
~ i soldi vuoi paimk pinigų, kiek nori; rispon-
derd a ~ i mi scriveranno atrašysiu visiems, käs
man parašys; ~ e gliene ha dette! kiek jam garo
davė!; ♦ tutti ~ i visi; tutto q. viskas; e ąuant’al-
tro ir taip toliaū; q. di meglio geriausia; q. so­
pra käs anksčiaū pasakyta / išdėstyta; ą. basta
kiek reikia; e questo e q. tai tiek; a q. / da q. ho
capito kaip aš supratau; per q. riguarda / con-
cerne (qc), (in) q. (a qc) (o) dėl (ko); a q. ne so
kiek aš žinaū.
quänto II p /v 1. kiek; (come) kaip; köks -iä; q.
possibile kiek galima; kaip galima; q. spesso?
kaip dažnai?; q. mi dispiace! kaip man gaila!;
q. mangi? kiek valgai?; q. mi manchi kaip pasi­
ilgau tavęs!; non sai q. šonofelice nežinai, koks
aš laimingas; q. sei bella! kokia tū graži!; ♦ q.
mai (molto) nepaprastai; ųuant’altri mai kaip
niekas; kaip jst quant’e vero Dio! Dievas m ato!;
2. (comparativo) kiek; tanto... ą. tiek... kiek;
taip pat... kaip; toks... koks; q. piü (meno)...
tanto piü (meno) kuo daugiaū (mažiaū)..., tuo
daugiaū (mažiaū); tanto bravo q. me toks ga­
būs kaip ir aš; tanto elegante q. moderno toks
pat elegantiškas kaip modernūs; lavora tanto
q. me dirba tiek / taip kaip ir aš; ė piü vėcchio
di ų. sembra jis senesnis, nei atrodo; ne so q.
prima nieko naujo taip ir nesužinojau; žinau
tiek, kiek ankščiaū; ♦ q. prima kuo greičiaū;
3.: ♦ in q. (in qualitä di) kaip; kaip jngt (poi-
chė) kadangi; per q. kad ir kaip; (anche se)
nors; fa m kaip jngt in q. che kadangi; fa m non
riesco a dormire da q. šono contento negaliū
užmigti iš tos laimės.
quänto III dkt v fis kvantas,
quantomeno/wv bent (jaū); (minimo) mažų m a­
žiausiai; q. potevi avvertirci bent jaū galėjai
mūs perspėti,
quantünque jngt tegul (ir), kad (ir),
q u aran ta sktv nkt keturiasdešimt; q. litas ketu­
riasdešimt litų; gli anni q. penktasis dešimt­
metis.
quaran ten a dkt tn karantinas; essere in q. būti
karantine; mėttere in ų. (qc) paskirti (kam)
karantiną; karantinūoti (ką).
quaran ten n e dkt v/m, bdv keturiasdešim tm e­
tis -ė.
quaran ten n io dkt v keturiasdešimtmetis,
quarantesim o, -a sktv keturiasdešimtas,
quaran tin a dkt m apie keturiasdešimt; kokie
-ios keturiasdešimt.
quarantètto
quarantôtto nkt 1. sktv keturiasdešim t aštuoni;
2. dkt v maišatis; netvarka,
quarésima dkt m rel gavėnia,
quàrta dkt m 1. (classe) ketvirtoji klasė; 2. (mar­
čia) ketvirtoji pavara; ♦ partiré in q. pulti (ką
daryti), suskàsti; kibti (į ką); 3. (misura) ket­
virtas dydis; 4. mus kvarta,
quartétto dkt v 1. ketvertas; 2. mus kvartetas; q.
d ’archi stÿginiu kvartetas.
quartiér|]e dkt v 1. kvartalas; rajonas; q. dormi­
torio (residenziale) miegamasis (gyvenamasis)
rajonas; ♦ ~ i alti prestižinis rajonas sg; 2.: mil
quartier generole štabas; 3.: ♦ lotta senza q. ko­
va be taisyklių,
quartina dkt m lett ketureilis,
quart ¡ o. -a 1. sktv ketvirtas; la ~ a fila ketvirtoji
/ ketvirta eilė; ai ą. piano ketvirtame aukšte; ii
q. sécolo ketvirtasis amžius; quart’ùltimo ket­
virtas nuo galo; Carlo IV Karolis IV (ketvirta­
sis); è arrivato q. finišavo ketvirtas; mil ~ a
arma karinės óro pajėgos pi; sport il q. nomo
ketvirtasis teisėjas; ♦ di quart’ôrdine pras­
čiausios kokybės; labai prastas; q. potere ket­
virtoji valdžia; 2. dkt v ketvirtis; un ų. ketvir­
tadalis; viena ketvirtoji; un q. d ’ora penkiolika
minučių, ketvirtis valandos; tre ~ i d ’ora ke­
turiasdešimt peñkios minutės; le sei meno un
q. be penkiolikos šešios; ♦ ą. d ’ora accadèmico
„akademinis ketvirtis valandos“ (penkiolikos
minučių pertrauka prieš paskaitą, kad studentai
suspėtų pereiti į kitą auditoriją); un brutto q.
d ’ora nem alónios akimirkos pi; 3. dkt v/m
ketvirtasis -óji; il q. per un dóppio ketvirtasis
dvejeto žaidėjas; 4. dkt v astr. primo q. prieš­
pilnis; último q. delčia; 5. dkt v sport (t.p. q. di
finale) ketvirtfinalis; 6. dkt m: la tre baudos
aikštelės prieigos pi.
quàrzo dkt v min kvarcas; ai q. kvarcinis,
quasi 1. prv beveik; ą. cento beveik šimtas; apie
šimtą, arti šimto; q. mai labai retai, beveik
niekada; ą. ogni giorno beveik kasdien; q. tutti
beveik visi; q. uguali beveik vienodi; hai q. in-
dovinato beveik atspėjai; ♦ kaip jst q j beveik;
panašiai; 2. prv (come) tarsi; kaip; q. a farlo
apposta kaip tyčia; 3.prv (perpoco) vos (ne-);
ą. dimenticavo vos nepamiršaū; ♦ [am q. q.
gál; q. q. vengo anch’io ir man norisi eiti, gál aš
irgi eičiau; 4. jngt (t.p. q. che) tarytum, tartum;
tarsi; non fece domande, ą. sapesse tutto nieko
neklausė, tartum viską žinotų,
quassù prv čionai (ppr. viršuje, šiaurėje).
quatèrna dkt m (skaičių) ketvertas (lošimuose).
quàtto, -a bdv (ppr. q. q.) tylus; tyliai, tylomis.
526
quattordicènne dkt v /m, bdv keturiolikmetis -ė.
quattordicésima dkt m keturioliktoji alga (tokia
premija darbuotojams).
quattordicésimo, -a sktv keturioliktas; il q. sé­
colo keturioliktasis amžius,
quattôrdici sktv nkt 1. keturiolika; ų. giorni ketu­
riolika dienų; 2.: dgs le q. antra sg (valanda)
(po pietų), keturiolikta valanda,
quattrin |o dkt v (ppr. dgs ~ i ) pinigas; pinigai:
♦ non avere il becco di un q. nė skatiko / grašio
neturėti.
quàttro sktv nkt 1. keturi, keturios; q. anni ket­
veri mėtai; q. euro keturi eūrai; ą. giorni ke­
turios dienos; in ą. keturiese; fig ą. soldi ska­
tikai; fig fare q. passi pasivaikščioti; fig fare ą.
chiàcchiere paplepėti; ♦ a quattr’occhi akis i
akį, prie keturių akių; da q. soldi skatikinis
agg, pigus; dirne q. pirtį užkurti; fare il diàvolo
a q. siautėti, šėlti; dūkti;/are q. salti pa(si)šok-
ti;farsi in q. iš kailio nertis; in ą. e quattr’otto
kaipmat; 2.: dgs le q. ketvirta valanda sg.
keturios (valandos); 3.: ii q. (aprile) (balan­
džio) ketvirtoji (diena); 4. (quarto) ketvirtasis:
5. kaip dkt v (ii 4) ketvertas; 6. kaip dkt v (ii
voto) ketvertas; ketvertukas fam; 1. kaip dkt v
(la caria) keturakė; 8. kaip dkt v/m: q. per q.
visureigis.
quattrocchi dkt v/m nkt akiniuotas žmogus, aki-
niuôtis -ė.
quattrocentésco, -a bdv penkioliktojo amžiaus:
kvatročento.
quattrocento nkt 1. sktv keturi šimtai; q. metri
keturi šimtai metrų; 2. dkt v: il Q. penkiolik­
tasis amžius; kvatročentas.
quattromila sktv nkt keturi tūkstančiai,
quel bdv => quéllo 1.
<iuéll |o, -a 1. bdv tàs -à; (t.p. quell’altro) anàs -à:
quell’anno tais metais; anais metais; ~ a notte
tą naktį; q. z.àino tà kuprinė; in quel caso tuô
atveju; ąuei tuoi amici tie tavo draugai; quegli
occhiali tie akiniai; ~ e ragazze tos merginos:
quelpoco che ho, prėndilo imk ką turiu, nors ir
nedaūg; ♦ in quel mentre, in q. tuô tarpu; fig
volg métterla in quel posto (a qc) (ingannare i
apm auti (apgauti); 2. bdv (in senso enfatico )
tàs -à; (taie) toks -ià; q. strega délia mia vicina.'
tà ragana, màno kaimynė!; spegni ~ a luce!
išjunk tą šviesą!; ho visto una di ~ e àuto! tôki
automobilį maciaü!; 3. įv tàs -à; (t.p. quell’altro )
anàs -à; il treno è q. traukinys tàs; le mie scarpe
e ~ e dipapà màno ir tėčio bâtai; il vestito nero
o q. grigio? juodasis kostiumas ar pilkasis?:
è mia moglie ten màno žmona; ♦ q. là, q. Ii
527 quintétto

anas; tasai; ~ i come X (te) tokie kaip X (tu); / štai mano žmona; ♦ come q. šitoks; kaip šis;
~ i di Nápoli tie iš Neapolio, neapoliečiai; iri 5. įv (questa cosa) tai; šitai; q. è ajfarsuo tai jó
quel di Milano ties Milanu; prie M ilano;per q. reikalas; che vuoi dire con q.? ką nóri tuô pa-
dėl tó; ne inventa di ~e! ko tik neissigalvója!; sakÿti?; non ci vedo niente di male in q. niêko
q. ė...! teñ tai... !; ė sempre q. jis toks pat (ne­ čia blógo nem atau; su q. hai ragione dėl šito tu
sikeitė)', non ė piii ą. di una voltą jis jaū nebe teisus; ♦ ų. e altro dár nė tó; e con q. ? ó kàs iš
toks (, koks buvo); 4. įv\ ą. che tas, kuris; kas; tó ? ;per questo todėl; ~ a poi! tó dár betruko!;
(ció che) (tai,) kas; ~ a che ta, kuri; kas; ~ i ~ a è bella! čia tai beñt! ; q. è quanto tik tiek, tai
che vogliono venire tie, kurie nori ateiti; kas tiek; q. è troppo! to jaū per daüg!; prendí q.! še
nori ateiti; dopo q. che hai detto po to, ką pasa­ táu!; q. non ci voleva! tó mažiausiai reikėjo!
kei; dimmi q. che ti serve sakyk, ko táu reikia; (ištiko bėda); kaip jst ~ a p o i! eik tu!; 6. įv: (t.p.
spiégami q. che non va paaiškink, kas nė taip; quest’ùltimo -a) pastarasis -óji.
♦ a / da / per q. che so (dice) kiek žinau (sako); questóre dkt v dir kvėstorius.
5. įv: q. che (comparativo) neverčiamas; mėglioquestura dkt m centrinė policijos nuovada; kve-
di q. che speravo / sperassi geriaū nei tikėjausi, stūra.
quercéto dkt v ąžuolynas, qui prv 1. čia; čion, čionai; èccomi qui štai (ir) aš;
querría dkt m ąžuolas; di q. ąžuolinis agg, iš ą- vieni qui! ateik čia!; t.p. => qua; 2. dažnai
žuolo; bot q. da sughero kamštinis ąžuolas, vartojamas su prielinksniais; da qui iš čia; di
queréla dkt m dir ieškinys; skundas; spdrgere q. qui pro čia; (del luogo) čionykštis agg; 3.fig (di
(contro qc) pateikti ieškinį (kam). tempo) dabar; čia; da qui, di qui in avanti nuó
querelánte dkt v¡m dir ieškovas -ė. dabar; qui bisogna stare attenti čia reikia būti
quereláre vksm (-re-) (qc) paduoti skufidą (prieš atsargiems; 4.: questo qui šitas,
ką); pateikti / pareikšti ieškinį (kam); q. per quiesciénza dkt m: (trattamento di) q. pcñsija.
diffamazione pateikti ieškinį dėl šmeižto, quietànza dkt m com m pakvitavimas; (ricevuta)
quereláto, -a dkt v/m dir atsakovas -ė. kvitas.
quesito dkt v klausimas; (problema) problema, quietare vksm (quié-) (nu)ram mti.
questi įv v nkt šitas, šis. ►quietàrsi sngr 1. nusiraminti; (del vento) nu­
questionário dkt v 1. klausimynas; klausimai pi; ščiūti; 2. (tacersi) aptilti,
2. (statistico) anketa; compilare un q. (už)- quiéte dkt m ramybė; (silenzio) tyluma, tylà; q.
pildyti anketą, pubblica viešoji rimtis; turbare la q. drumsti
questióne dkt m 1. klausimas; (faccenda) reika­ ramybę.
las; la q. Palestinese Palestinos klausimas; ė quiéto, -a bdv tykūs; (tranquillo) ramus; (mite)
solo q. di tempo tai tik laiko klausimas; la q. e romus; ♦ ą. vivere ramus gyvenimas,
... dalykas tas ... ; ne fa una ų. di principio jám quindi 1.jngt todėl, tàd; tai; (dunque) vadinasi;
tai principinis klausimas; ♦ in q. kalbamasis; ♦ e q.? taigi?; 2 .prv (dopo) paskui; pó tó.
svarstomasis; q. di vita o di morte gyvybės ir quindicènne dkt v/m, bdv penkiolikmetis -ė.
mirties klausimas; 2. (disputo) gifičas; ♦ metie­ quindicésimo, -a sktv penkioliktas; il q. sécolo
re in q. (qcs) kelti abejonių (dėl ko); gifičyti penkioliktasis amžius,
(ką). quindici sktv nkt 1. penkiolika; ų. giorni penkio­
quéstjIo, -a 1. bdv šis -i; (t.p. q. qui, q. qua) šitas lika dienų; 2.: dgs le q. trečia sg (valanda) (po
-á; quest’anno šiais metais, šįmet; casa šis pietų), penkiolikta valanda,
namas; in ų. modo šitaip; da ~ a parte šiapus, quindicina dkt m apie penkiolika; keliolika,
šioje pusėje; (per di ąua) pro čia; ♦ quest’oggi quindicinàle 1. bdv dvisavaitinis; 2. dkt v dvisa­
šiandieną; uno di ~ i giorni šiomis dienomis; vaitinis žurnalas,
una di ~ e volte (prima o poi) anksčiaū ar quinquennale bdv penkiametis, penkerių mėtų;
vėliau; 2. bdv, įv (enfático) tóks -iá; tas -á; ~ e un programma q. penkm etinė programa,
lituane! ak, tos lietuvaitės!; ~ a si che ė birra! quinquènnio dkt v peñkmetis.
čia tai alüs!; e spegni ~ a radio! išjunk tą quint a dkt m 1. (classe) penktoji klasė; 2. (mar­
radiją!; 3. bdv (simile) tóks -iá; ma dove vai con čia) penktoji pavara; 3. (misura) peñktas dÿ-
q. tempo? kur tókiu óru eini?; 4. įv šis -i; (t.p. dis; 4. mus kvinta; S.: dgs le ~ e kulisai; ♦ die-
q. qui, q. qua) šitas -á; non ų., quello nė šitas, tro le ~ e už kulisų,
anas; ii tuo metodo ė migliore di q. tavo metodas quíntale dkt v ceñtneris.
geresnis ūž šį / negu šitas; ė mia móglie čia quintétto dkt v 1. peñketas; 2. mus kvintetas.
quinto
quint|¡o, -a 1. sktv peñktas; la ~ a fila penktoji /
penktà eilê; al q. piano penktam e aukšte; il q.
sécolo penktasis amžius; quint’ùltimo peñktas
nuo gàlo; re Enrico V Henrikas V (penktasis);
è arrivato q. finišavo peñktas; stor ~ a colonna
penktoji kolona; 2. dkt v penktadalis; un q.
dell’eredità penktoji palikimo dalis; 3. dkt v/m
penktasis -óji.
quintuplo, -a 1. bdv penkiagubas; 2. dkt v nkt
penkiagubas kiekis; penkis kartus tiek.
qui pro quo dkt v nkt lot nesusipratimas.
Quirinàle dkt v: il Q. Kvirinâlas (Italijos prezi­
dento rūmai, prezidento asmuo ir pan.).
quisquilla dkt m mažmožis, meñkniekis.
quiviprv (là) tenai.
quiz dkt v nkt 1. (gioco) viktorina; quiz televisivo
televiktorinà; 2. (test a scelta múltipla) (dau­
gybinio pasirinkimo) testas,
quorum dkt v dir kvorumas,
quota dkt m 1. (parte) dalis -iës; kvotà; (rata)
Įmoka; ų. mensile mėnesinė {moka; q. sociale
nario mokestis; 2. dir, econ kvota; pajus; econ
q. di esportazione (produzione) eksporto (ga­
mybos) kvota; dir ų. di immigrazione imigraci­
jos kvota; econ q. dipartecipazione (stojamasis)
pajus; 3. (altitudine) aūkštis; a q. 1000 metri
528
1000 m etrų aukštyje; ad alta q. dideliame
aukštyje; aukštai; a bassa q. žemame aukštyje:
žemai; pėrdere q. leistis (žemyn); prendere q.
(pa)kilti (aukštyn); 4. (profondita) gylis; 5. (in
scommesse) koeficientas; (vincita) laimėjimas:
6.fig (livello numerico): aq.O punti nulis taškų:
be taškų; l.ftn => quotazione.
quotare vksm (ąud-) kotiruoti,
quotato, -a bdv, dlv 1.: ą. (in borsa) kotiruojamas
biržoje; 2.fig (famoso) gerai žinomas; Įžymūs,
quotazione dkt m fui kursas; (ii quotare) kotira­
vimas; q. in borsa kotiravimas biržoje; q. di
una valuta valiutos kursas,
quotidianamente prv kasdien,
quotidianita dkt m kasdienybė,
quotidian ¡o, -a 1. bdv kasdieninis; kasdienis; le
necessita ~ e kasdieniniai / buitiniai poreikiai:
le preoccupazioni ~ e kasdieniai rūpesčiai; ♦ ii
pane q. kasdienė duona; 2. dkt v dienraštis; q.
indipendente nepriklausomas dienraštis,
quoto dkt v m at dalmuo (ppr. be liekanos),
quoziente dkt v 1. m at dalmuo; 2. koeficientas:
(rapporto) santykis; (percentuale) procentas:
q. di intelligenza intelektualum o koeficientas:
q. di natalita gimstamumas; sport q. reti įvarčių
santykis.
529
R
r perre] dkt v/m nkt cr; šešioliktoji italų kalbos
abėcėlės raidė; r minūscola mažoji „r“; R ma-
iūscola didžioji „r“; R di / come Roma R kaip
„R om a“ {paraidžiui sakant vardą, žodį irpan.);
♦ a vere la r moscia grebluoti.
rabarbaro dkt v 1. bot ra b arb aras; 2. (ii liąuore)
ra b a rb a rų likeris,
rabberciare vksm (-bėr-) sukurpti; (raccomoda-
re alla bell’e meglio) kaip n o rs pataisyti,
rabberciato, -a bdv, dlv sukurptas,
rabbia dkt m 1. m ed pasiutligė; pasiutim as; ave-
re la r. siusti; 2. (collera) pyktis; pasiutim as;
(/ra) Įniršis, Įtūžis; Įsiūtis; con r. piktai; scari-
care la prdpria r. (su qcn) išlieti savo Įtūžį /
pyktį (ant ko); 3. (dispetto) apm audas; su sier­
zinim as; mifa r. apm au d as im a; m an e siutina;
♦ kaip jst che r.! kaip nervina!; 4. (furia) šėls­
mas; la r. delle onde bangų šėlsmas.
rabbino dkt v rabinas.
rabbioso, -a bdv 1. pasiutęs; 2. fig piktas; įsiutęs,
įtūžęs; 3. (furioso) šėlstantis, siaūčiantis; (ac-
canito) įnirtingas,
rabboccare vksm (-boc-) pripildyti (sklidinai),
rabbocco dkt v pripildymas,
rabbonire vksm (-isc-) (nu)maldyti.
rabbrividĮjire vksm [Ej (-isc-) (pa)šiurpti; far r.
(pa)šiurpinti; r. per ii freddo (di paura) pa-
šiurpti nuo šalčio (iš baimės); ~isco ai solo
pensiero šiurpas ima vien pagalvojus,
rabbuiarsi vksm 1. apsiniaukti, niauktis; (su)-
tėmti; l.fig apsiniaukti, niauktis; paniūrti.
rabdomante dkt v/m virgulininkas -ė.
raccapezzare vksm (-pėz-) (soldi) sukrapštyti.
►raccapezzĮ|arsis«gr susigaudyti; (di qcs) su­
paisyti (ką), sugaudyti; (orientarsi) orientūo-
tis; non mi ~ o piū nebesusigaudau.
raccapricciante bdv šiurpinantis; siaubą / šiurpą
keliantis; šiurpulingas; baisiai klaikūs; una vi­
sta r. šiurpinantis vaizdas,
raccapricciare vksm : far r. (ųcn) sukelti (kam)
šiurpą; įvaryti siaūbą.
raccapriccio dkt v (baisūs) klaikas, siaubas; (di
ribrezzo) pasibjaurėjimas; koktumas,
raccattapalle dkt v/m nkt sport kamuolio (/ ka-
muoliūko) padavėjas -a.
raccattare vksm 1. (da terra) paimti (nuo žemės);
(scegliendo) rinkti; 2. (mettere insieme) šiaip
nė taip (su)rinkti;//g r. denaro sukrapštyti pi­
nigus.
racchėtta dkt m sport 1. raketė (irprk); 2.: r. da
sci slidžių / slidinėjimo lazda,
racehiiid] ere* vksm 1. turėti (savyje) (irprk); lo
scrigno un tesoro skiyniojė (yra / sukrau­
tas) lobis; fig la natūra umana una con-
traddizione žmogaus prigimtyje slypi priešta­
ravimas; 2. (cingere) sūpti; juosti.
raccdgljĮiere* vksm 1. (da terra) paimti (nuo že­
mės); (cogliere) (pa)rinkti; (in gran numero)
pririnkti; (staccando da piante) skinti; pri­
skinti; r. (i) mirtilli skinti / rinkti mėlynės, mė-
lyniauti; r. i funghi rinkti grybūs, grybauti; r. ii
grano (nu)im ti javų derlių; r. legna per iifuoco
(pa)rinkti šakų laužui; r. lepatate (iš)kasti bul­
ves; fig r. i frutti dėl proprio lavoro skinti savo
darbo vaisiūs: ♦ Ilk ąuel che si sėmina, si ~ /e
ką pasėsi, tą ir pjausi; 2. fig (ottenere): r. con-
sensi susilaukti pritarim o; r. molte cr'itiche su­
laukti daūg kritikos; r. voti rinkti / gauti bal­
sūs; 3. (mettere insieme) rinkti; rankioti; (inte-
ramente) surinkti; (fare scorta) sukaupti; r. i
capelli susūkti / surišti plaukus; r. dati (firme)
rinkti duomenis (parašus); r. i fogli sparpa-
gliati surinkti išmėtytus lapūs; r. vecchi numeri
di riviste rankioti senūs žurnalų nūmerius; r. i
panni stesi nudžiauti skalbinius; ~ i le tue cose
e sparisci! susirink savo daiktus ir nešdinkis!;
fig r. tutte le energie sukaupti visas jėgas; 4. (col-
lezionare) kolekcionuoti, rinkti; r. francobolli
rinkti pašto ženklus; 5. (accettare) priimti; r.
una sfida priimti iššūkį.
► raccogliersi sngr 1. susibūrti; būriūoti(s);
susitelkti, telktis; (nunirsi) susirinkti, rinktis;
2. (di qcs) susikaupti, kauptis; 3. (concentrar-
si) susikaupti; 4.: r. su se stesso susigūžti,
raccoglimėnto dkt v susikaupimas,
raccogliticcio, -a bdv parinktas bet kaip; be si­
stemos; nei šioks -ia, nei toks -ia.
raccoglitore, -trice 1. dkt v/m rinkėjas -a (darbi­
ninkas, kuris renka vaisius); 2. dkt v/m (colle-
zionista) kolekcininkas -ė; 3. dkt v aplankas;
(album) albumas; r. ad anelli segtuvas (sū
žiedais).
raccólta
raccolta eiki ra 1. (su)rinkimas; r. di firme (di
fondi, dei rifiuti) parašų (lėšų, šiukšlių) rin­
kimas; centro di r. priėmimo punktas; 2. (di
cereali) derliaus (nu)ėmimas; (di frutti) rinki­
mas; skynimas; r. di funghi grybų rinkimas;
grybavimas; 2. (selezione) rinkinys; komplek­
tas; (antologia) rinktinė; r. di canti dainų rin­
kinys, dainynas; r. di leggi įstatymų sąvadas; r.
di novelle apsakymų rinkinys; 3. (collezione)
kolekcija, rinkinys; 4.: chiamare a r. sutelkti,
raccolto I dkt v derlius; r. abbondante (scarso)
gausūs (menkas) derlius,
raccolto II, -a bdv, dlv 1. (legato insieme) suriš­
tas; 2.: r. su sė stesso susigūžęs; 3. (radunato)
surinktas; susirinkęs; 4. (concentrato) susikau­
pęs; susimąstęs -čiusi; t.p. => raccogliere.
raccom andare vksm 1. patikėti (kieno globai);
pavesti; r. l’anima a Dio patikėti sielą Dievui;
2. (segnalare) rekom enduoti; 3. (favorire inde-
bitamente) prastum ti, prakišti; 4. (consigliare)
patarti, (pa)siulyti; rekomenduoti.
►raccom and | arsi ¿«gr 1. (a qcn) prašyti (kie­
no) pagalbos; (appellarsi) apeliuoti (į ką);
2. (esortare) (labai) prašyti; mi ~ o! žiūrėk tu
man!; mi ~ o, non dirlo a nessuno! tik niekam
nesakyk!; mi ~ o di non far tardi! tik nevė-
lūok!; 3. (da sė) rekom enduoti save.
raccom andata dkt m registrūotas(is) laiškas,
raccom andato, -a dkt v/ra žmogus, turintis užnu­
garį / stogą jam (kas per pažintis daro karjerą,
gauna darbą ir pan.).
raccom andazionĮjedfara 1. (segnalazione) reko­
mendacija; 2. (in senso negativo) prastūm i­
mas; 3. (consiglio) patarimas; pasiūlymas; (e-
sortazione) raginimas; (riehiesta) prašymas; le
~ i dei mėdici gydytojų patarimai,
raccom odare vksm (-co-) (pa)taisyti.
raccontare vksm (-con-) (pa)pasakoti; (descrive-
re) aprašyti; r. un fatto papasakoti įvykį /, kas
įvyko; r. una favola sekti pasaką; fam r. baile,
r.frdttole pusti arabus; pasakoti pasakas; kaip
intr [A] raccontami di te! papasakok apie save!;
♦ r. per filo e per segno smulkiai (nu)pasakoti.
raccdnt! o dkt v 1. pasakojimas; fare un r. pasa­
koti; 2. (opera letteraria) apsakymas; (novella
e sim.) apysaka; ~ i di fantascienza mokslinės
fantastikos apsakymai,
raccordare vksm (-cor-) (su)jūngti.
raccordo dkt v 1. (su)jungimas; (giunzione) san­
dūra; 2. (di strada) jungiamasis kėlias; (rampa)
rampa; r. anulare žiedinė magistralė; 3. tecn
jungiamoji detalė, jungė; įmova; r. a gomito
alkūnė; tecn r. a T trišakis.
530
rachitico -a 1. bdv med rachitinis; 2. dkt v/ra med
rachitikas -ė; 3. bdv fig sunykęs,
rachitism o dkt v med rachitas.
racim oláre vksm (-ei-) sukrapštyti,
racket [raket] dkt v nkt reketas,
rad a dkt m įlanka; reidas,
ra d a r dkt v nkt tecn radaras, radiolokátorius.
raddolcire vksm (-isc-) 1. (pa)sáldinti; 2 .fig su­
švelninti.
raddoppl ¡áre vksm (-dóp-) 1. tr (pa)dvigubinti:
r. ii capitale padvigubinti kapitalą; fig r. gli
sforzi padvigubinti pastangas; 2. kaip intr [Al
sport įmušti afitrą Įvartį; 3. intr [E] (pa)dvigu-
bėti.
raddrizzjĮare vksm 1. (iš)tiėsinti; atitiės(in)ti: r.
un chiodo atitiėsinti vinį; r. ii volante ištiesinti
vairą; ♦ ora ti ~ o io! aš dabar tave patvarky-
úu\;flk r. legambeai cani siekti, kas neįm ano­
ma („šunims kojas ištiesinti“); 2.prk (p a ta isy ­
ti; atitaisyti; (sistemare) sutvarkyti; r. un torto
atitaisyti skriaūdą; 5. jis (iš)lyginti (srovę).
►raddrizzársi sngr atsitiesti (irprk).
radėnte bdv. volo r. skutamasis skridimas,
rádere* vksm 1. (nu)skūsti; r. la barba skusti! ^
barzdą; 2.: ♦ r. ai suolo sulyginti su žemė / sū
žemėmis; sugriauti iki pam atų; 3.fig (sfiorare
vos neliesti; beveik liesti.
►rádersi sngr skustis, nusiskūsti; r. a fondo
bene švariai nusiskūsti.
radézza dkt m retumas,
radíale bdv radialinis, spindulinis,
radiante dkt v geom radiánas.
radiatóre dkt v tecn radiatorius.
radiazión||e I dkt m jis radiacija, spinduliuotė.
(l’emissione) spinduliavimas; r. alfa (cósmica <
álfa (kosminė) spinduliuotė; inquinamento da
~ i radiacinis užterštūmas.
radiazióne II dkt v (da una lista) išbraukimas:
(espulsione) pašalinimas; išmetimas,
radica dkt m 1. (radice) šaknis -iės; 2. (di nocc
riešutmedžio mediena; interni in r. riešutm e­
džio interjero (automobilio) apdaila,
radical ¡e 1. bdv bot šakninis; šaknies; 2. bdv ū:
(essenziale) esminis; radikalūs; modifiche ~~i
radikalūs pakeitimai; 3. bdv polit radikalus:
partito r. radikalų partija; 4. dkt v chim radi­
kalas; ~ i liberi laisvieji radikalai; 5. dkt v Iii:;
šaknis -iės jemm; 6. dkt v mat radikalas; 7. dk:
v/m polit radikalas -ė.
radicalm enteprv 1. radikaliai; 2. (alla radice)
šaknų; 3. (dėl tutto) visiškai; gusti r. diversi vi­
siškai skirtingi skoniai,
radicársi vksm (ra-) įsišaknyti; keroti.
531 raffigurársi

radicchio dkt v bot (paprastoji) trūkažolė. radiográfico, -a bdv radiográfinis, rentgenográ-

radic¡¡e dkt m 1. šaknis -ies; (commestibile) šak­ finis.
niavaisis; estirpare alia r. išrauti iš šaknų / sil radiología dkt m radiologija; m ed rentgenolo­
šaknimis (irprk); metiere ~ i (į)lėisti šaknis (ir gija-
p rk); ♦ alia r. iš pagrindų; iš pašaknių; 2. flg radiologo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m rentgenolo­
šaknis -iės; ištaka; le ~ i stóriche di un fenome­ gas -ė.
no istorinės reiškinio šaknys; cercare lepróprie radioonda dkt m radijo banga,
~ i ieškoti savo šaknų; 3. ariat šaknis -ičs; r. radioricevitóre dkt m radijo imtuvas,
(dentaria) danties šaknis; 4. ling šaknis -iės; radioscopia dkt m m ed rentgenoskópija.
5. m at šaknis -iės; (segno di) r. šaknies ženklas;radios jo, - a bdv šviesus (irpik); švytintis (irprk),
estrarre la r. cúbica (quadrata) ištraukti klibinę spiñdintis; spindulingas; giornata ~ a saulėta /
(kvadratinę) šaknį, šviesi / spindulinga diena;figun futuro r. šviesi
radio I dkt m nkt 1. (radiofonía) radijas; per r. ateitis.
per radiją; 2. (t.p. apparecchio r.) radijas; radi­ radiosvėglia dkt m radijas-žadintūvas.
jo aparatas; alla r., per r. per radiją; accėndere radiotaxi dkt v nkt dispečerinė taksi paslauga,
la r. įjungti / atsiikti radiją; 3. (t.p. stazione r.) radiotelevisivo, -a bdv radijo ir televizijos,
radijo stotis -ičs, radijas; radiofonas; 4. kaip radioterapia dkt m med spindulinis gydymas, ra­
bdv nkt radijo; onde (segnale) r. radijo bañgos dioterapija.
(signalas); ♦ giornale r. radijo žinios, radiotrasmissióneí//:íOT (via radio) radijo trans­
radio II dkt v anat stipinkaulis. liacija; radijo transliavimas,
radio III dkt v chim radis, radiotrasm ittėnte dkt m tecn radijo siųstūvas.
radio- I priešdėlis: sudurtinių žodžių pirmasis rád | o -a bdv 1. retas; bosco r. retas miškas; ca-
dėmuo, rodantis sąsają su spinduliuote, spin­ pelli ~ i reti plaukai; un pėttine r. retos šukos
duliavimu, bangomis, pvz., radioattivo, radio­ pi; 2. (infrequente) retas, nedažnas; incontri
terapia, radiotécnica ir 1.1. ~ i reti susitikimai; ♦ kaip prv di r. retai, ne­
radio- II priešdėlis: sudurtinių žodžių pirmasis dažnai; kaipprv non di r. neretai,
dėmuo, rodantis sąsajų su radiju, radiofonija, radun |are vksm (-du-) 1. (su)riñkti; (su)teíkti
pvz., radioabbonato, radiotaxi, radiotelevisi- (ir prk); (su)biirti; r. un esėreito sutelkti ka­
vo ir t. t. riuomenę; r. le próprie cose suriñkti savo daik­
radioam atóre, -trice dkt v/m radijo mėgėjas -a. tus; 2. (ammassare) sukrauti.
radioascoltatóre, -trice dkt v/m (radijo laidos) ►rad u n ársi sngr susiriñkti, riñktis; susitelkti;
klausytojas -a. susiburti; sueiti; buriuotis.
radioattivitá dkt m nkt Jis radioaktyvūmas. radim o dkt v 1. susirinkimas; susibūrimas; (ii
radioattivjĮo, -a bdv radioaktyvus: fuga ~ a ra­ gruppo radunato) sambūris; 2. (riunione e sim .)
diacijos nuotėkis; scdrie ~ e radioakt^iosios sueiga; (numeroso) suvažiavimas, sąskrydis;
atliekos. (meeting) mitingas,
radiocom andáto, -a bdv radijo (bangomis) val­ radiira dkt m miško aikštė; proskyna,
domas. ráfano dkt v bot ridikas; r. rusticano krienas,
radiocom ando dkt v radijo pultelis, raffazzonáto -a bdv sūkurptas; šiaip taip pada­
radiocrónaca dkt m radijo komentaras, rytas, padarytas bet kaip.
radiocronista dkt v/m radijo kom entatorius -ė. raffazzonáre vksm (-ZÓ-) (su)kurpti; šiaip taip
radiofonía dkt m radiofonija. padaryti; prastai padaryti,
radiofonicj|o, -a bdv radijo; radiofoninis; emitien­ rafférm o -a bdv (di pane) sudžiūvęs; sužiedėjęs,
te ~ a siunčiamoji radijo stotis -iės; program- ráffica dkt m 1. šuoras; (vėjo) gūsis; 2. (di colpi)
mi ~ i radijo laidos / programos, tratėjimas; (di piu armi) papliūpa, salvė; spa-
radiografáre vksm (-dio-) 1. peršviesti (reñtge- rarear. šaudyti salvėmis; pleškinti f am; ♦ a r.
nu), šviesti (reñtgenu); 2. fig nuodugniai na­ be perstojo; 3. prk kruša; pliūpsnis; una r. di
grinėti; išsamiai pateikti, accuse kaltinimų kruša,
radiografía dkt m 1. peršvietimas (reñtgenu); raffigur¡|áre vksm (-gu-) 1. (pa)vaizdūoti; piešti
2. (lastra) reñtgeno nuotrauka, rentgenogra­ (ir prk); ii ąuadro ~ a paveiksle pavaizduota;
fija; fare una r. (a qcs) šviesti (ką), peršviesti: 2. (simboleggiare) simbolizuoti.
3.fig išsami analizė. ►raffigurársi sngr įsivaizduoti.
raffigurazidne
raffigurazione dkt m 1. (pa)vaizdavimas; 2. (fi­
gūra) vaizdas; atvaizdas,
raffinare vksm (-fi-) 1. tecn rafinuoti; (iš)valyti;
r. lo ziicchero rafinuoti cukrų; ii petrdlio p er­
dirbti naftą; 2. fig (iš)lavinti; (peifezionare)
(pa)tobulinti; r. ilgusto lavinti skonį,
raffinatezza dkt m 1. rafinuotumas; (eleganza)
elegantiškumas; (ricercatezza) subtilumas; r.
di modi rafinuotos manieros pi; 2. (cosa ricer-
cata) įmantrybė; subtilybė; 3. (cibo ricercato)
rinktinis valgis, delikatesas,
raffinato, -a bdv 1. tecn išvalytas; rafinuotas; sale
r. išvalyta druska; 2. fig rafinuotas; išlavintas;
(elegante) elegantiškas; (ricercato) įmantrūs;
subtilūs; gusto r. įmantrūs skonis,
rafflnazione dkt m tecn rafinavimas; valymas; r.
dėl petrdlio naftos perdirbimas,
raffineria dkt m (ko) rafinavimo gamykla; (di
petrolio) naftos perdirbimo įmonė,
rafforzam ėnto dkt v 1. (ii rafforzare) (su stip ri­
nimas; (su)tvirtinimas; 2. (ii rafforzarsi) ( s u ­
stiprėjimas.
rafforzare vksm (-fdr-) (su)stiprinti (irprk); (su)-
tvirtinti (irprk); r. un argine sutvirtinti pylimą;
fig r. la propria posizione (į)tvirtinti savo pa­
dėtį;//^ r. un’impressione sustiprinti įspūdį.
►rafforzarsi sngr (su)stiprėti; (su)tvirtėti.
rafforzativo -a bdv ling stiprinamasis,
raffreddam ėnto dkt v 1. (U raffreddarsi) atauš'i-
mas; atšalimas (irprk); fig r. dei rapporti san­
tykių atšalimas; 2. (ii raffreddare) vėsinimas;
atšaldymas; 3. m ed peršalimas; persišaldymas;
malattie da r. peršalimo ligos; 4. tecn aušini­
mas; impianto di r. aušinimo sistema,
raffreddare vksm (-fred-) (at)aušinti; (at)vėsinti;
atšaldyti (irprk); r. la minestra ataušinti sriu­
bą, r. ii motore aušinti variklį; fare r. ii latte
aušinti pieną; fig r. gli entusiasmi atšaldyti
entuziazmą.
►raffredd| arsi sngr 1. (at)aušti; (at)vėsti; at­
šalti (irprk); la zuppa si ~ a sriuba vėsta; fig i
toro rapporti si šono ~ a ti jų santykiai atšalo;
2. (prenderc freddo) peršalti; persišaldyti.
raffreddato -a bdv (che ha U raffreddore) persi­
šaldęs; peršalęs; šono r. sloguoju; peršalau,
raffreddore dkt v sloga; (infreddatura) peršalim ­
as; m ed r. da fieno alerginė sloga; avere ii r.
turėti slogą, sloguoti; prėndersi un r., prėndere
ii r. gauti slogą; mi sta venendo ii r. prie manęs
kimba sloga,
raffronto dkt v sugretinimas,
rafia dkt m 1. bot rafija; 2. (fibra) rafija, rafijos
pluoštas.
532
raganėlla dkt m l.zo o l mėdvarlė; 2. (strumento)
tarškynė.
ragazzjia dkt m 1. mergina; panelė; m erga fam:
(adolescente) paauglė; ima bella r. graži m er­
gina; le ~ e lituane lietuvaitės; ♦ r. copertina
viršelio mergina; r. madre vieniša motina; r.
pompon rungtynių šokėja; r. sąuillo prostitutė
(ppr. iškviečiama telefonu); 2. fam (delcuore\
mergina; pana fam ; (širdies) draugė; lasciare
la r. mesti merginą; presentare la r. ai genitori
supažindinti merginą sū tėvais; 3. (donna mt-
bile) netekėjusi moteris -rs; panelė; cognome
da r. ikisantuokinė / m ergautinė pavardė; ri-
manere r. likti netekėjusiai; 4. (garzona) mer­
ga; (šeiva) tarnaitė,
ragazzaccio dkt v 1. bjaurūs vaikinas; (monello j
vaikėzas; 2. (teppista) chuliganas,
ragazzata dkt m išsišokimas; kvailiojimas,
ragazzina dkt m mergaitė; vaikas,
ragazzino dkt v berniukas; vaikas,
ragazzj o dkt v 1. vaikinas; (giovanotto) jaunuo­
lis; bernas; (adolescente) paauglys; un bravo r.
geras vaikinas; salve, ~ i! sveiki, draugužiai!:
♦ fin da r. iš mažens; e un gioco da ~ i tai vaiku
žaidimas; 2. fam (figlio) vaikas; sūnūs; ho due
~ i turiu du sūnus; 3. fa m (dėl cuore) vaikinas:
bernas fam ; (širdies) draugas; lasciare ii r.
mesti vaikiną; trovarsi un r. susirasti vaikina:
hai ii r.? turi vaikiną?; 3. (uorno celibe) neve­
dęs vyras; bernas; 4. (garzone) bernas; (aiutan-
te) padėjėjas; r. di bottega pameistrys,
raggiante bdv 1. spinduliuojantis, spindintis; spin­
dulingas; 2. fig švytintis; r. difelicita spindintis
laime; ėssere r. (digidia) švytėti (iš džiaugsmo).
ragg|jio dkt v 1. spindulys; un r. di sole saulės
spindulys; emėttere ~ g i spinduliuoti; 2.jis (ppr.
dgs ~ į 'i ) spinduliuotė; spindulys: ~ g i infra-
rossi (laser, ultravioletti) infraraudonieji (laze­
rio, ultravioletiniai) spinduliai: ~ i Z rentgeno
spinduliai; ja m fare / farsi i r. šviestis, pa(si)-
daryti rentgeno nuotrauką; 3.geom spindulys:
4. fig (distanza) spindulys; r. d ’azione veikimo
spindulys / nuotolis; nei r. di 20 km, in un r. di
20 km 20 km spinduliu; operazione a largo r.
plataus masto operacija; 5. (di una m ota) sti­
pinas.
raggiera dkt m: ♦ a r. spinduliškai.
raggirare vksm (-gi ) apgauti; apmauti; apsukti:
(piū volte) apgaudinėti,
raggiro dkt v apgaulė, apgavystė; suktybė,
ragg iii n ¡gere* vksm 1. pasiekti; (artivarea desti-
nazione) nueiti (kur); nuvažiuoti; (per mare t
sim.) nuplaukti; (insegttendo) pavyti; prisivyti:

r. la cima di un monte (Kaunas, una meta) pa­
siekti kálno viršūnę (Kaūną, tikslą); come si
~~e da qui la stazione? kaip iš čia nusigauti į
stotį / iki stoties?; fig ii campo ~ e la foresta
laūkas nueina ik! girios, laūkas siekia girią;
2. (non nello spazio) pasiekti; siekti; r. la fina­
le pasiekti finalą, patekti į finalą; r. la maggio-
re età sulaukti pilnametÿstés; r. uno scopo (la
perfezione) pasiekti tikslą (tobulybę); la tem­
peratura ha ~ to i 40 gradi tem peratūra pasie­
kė 40 laipsnių; la tiratura ~ e le cinquemila
cópie tiražas siekia penkis tūkstančius egzem­
pliorių; 3. (unirsi a qcn) prisijungti (prie ko );
4. (di qcs, colpire qcn) pataikyti (kam).
raggiungibile bdv pasiekiamas,
raggomitolàrsi vksm (-m i-) susirangyti; susiriesti,
raggranellàre vksm (-nei-) sukrapštyti,
raggrinzàre vksm => raggrinzire.
raggrinzire vksm (-isc-) (su)raūkti.
►raggrinzirsi sngr raukšlėtis, susiraukšlėti,
raggrinzito -a bdv, dlv raukšlėtas; susiraukšlėjęs,
raggrumàrsi vksm (-girt-) eiti gumulais,
raggruppaménto dkt v 1. grupuotė; grupė; r. po­
lítico politinė grupuotė; 2. (l'azione) (su)gru-
pâvimas.
raggruppàre vksm (su)grupūoti; (su)bùrti; (di-
videre in gruppi) (su)skirstyti (Į grupės); r. gli
alunni per classe sugrupuoti / skirstyti moki­
nius pagal klasės.
►raggruppàrsi sngr grupuotis, susigrupuoti;
burtis, susibùrti; buriuotis, susibūriūoti.
ragguagliàre vksm (infoimare su qcs) informuoti
(apie ką); duoti žinių.
ragguà||glio dkt v detali informacija; žmik;forni-
re / darė ~ gli (su ųcs) inform uoti (apie ką),
duoti žinių.
ragguardévol||e bdv 1. (di qcs, ingente) stambus;
didelis; una somma r. stambi suma; 2. (di qcs,
di rilievo) žymus; reikšmingas; (di peso) sva­
rūs; 3. (di qcn) pagarbūs; (noto) žymūs,
ragionaménto dkt v samprotavimas; seguire un r.
sekti samprotavimą.
ragion|jàre vksm (-gió-) 1. (usare la ragione)
sam protauti; protauti; r. lógicamente logiškai
protauti; ♦ provare a fare r. pabandyti atvėsti
į protą; ~ a! turėk galvą (ant pečių)!; truputį
pamąstyk!; 2. (su qcs) apgalvoti (ką); (riflette-
re) mąstyti (apie ką); r. su un problema apgal­
voti problemą; 3. (discutere) diskutuoti; di
questo non se ne ~ a nemmeno apië tai nė kal­
bos nėra.
ragiôn || e d ktm l.p rô ta s ; l ’età délia r. sąmoningas
amžius; pèrdere la r. netekti próto, išeiti iš
ragliàre
proto; 2. (argomentazione) argumentas; p a­
grindas; avere delle buone ~ i (per far qcs) tu ­
rėti pagrindą (ką daryti); esporre le prdprie ~ i
paaiškinti savo poziciją; non sente ~ i nesi­
leidžia įtikinamas; nenori nieko girdėti; ♦ a
r., a ragion veduta, non senza r. pagrįstai; nė be
pagrindo; nė veltui; a maggior r. juo / tuo la­
biau; farsene una r. susitaikyti (su mintimi ir
pan.); 3. (causa) priežastis -iės; (unitą a fina-
litd) sumetimas; ecco la r.! štai kodėl!; per ~ j
di lavoro dėl darbo; darbo reikalais; per ~ i di
sieurezza saugumo sumetimais; per quale r.?
dėl kokios priežasties?; per qualche r. kažko­
dėl; polit r. di Stato = valstybės interesas; non ė
una buona r. tai nė priežastis / argumentas;
♦ senza r. be priežasties; r. di piu (per fa r qcs)
dar viena priežastis (ką daryti); darsi r. (di
qcs) susitaikyti (su kuo); domandare r. (di qcs)
paprašyti paaiškinti (ką); rėndere r. (di qcs)
paaiškinti (ką); e la mia r. di vita I r. d ’ėssere
čia mano gyvenimo tikslas; tai, dėl ko aš
gyvenu; avere r. d ’essere turėti pagrindą / pra­
smę; kaip jngt ragion per cui ir dėl to; štai ko­
dėl; 4. (cid che ė giusto) teisybė; (l ’essere nei
giusto) teisumas; avere r. būti teisiam; dare r.
(a qcn) pripažinti, kad (kas) yra teisūs; ho r. io
aš teisūs, mano teisybė / tiesa; ♦ avere r. (di
qc) įveikti (ką); darle di santa r. gerai apkulti;
įkrėsti kaip reikiant; 5.: ♦ in r. (di qcs) (in pro-
porzione) proporcingai (kam); pagal (ką); su­
lig (kuo); (in misura di qcs) žymi kiekį; ko; (in
senso distributivo) po (ką); in r. di died a uno
santykiu vienas už / su dešimt; ii compenso ė
stabilito in r. di 100 euro nustatytas 100 eūrų
atlyginimas; 6.: com m r. sociale bendrovės /
įmonės pavadinimas,
ragioneria dkt m 1. (la disciplina) buhalterija;
sąskaityba; 2. (l'ufjicio) buhalterija (įmonės
skyrius); 3. fam (la scuola) komercijos (ir va­
dybos) mokykla,
ragionėvole bdv 1. (dotato di ragione) protingas;
protaujantis; 2. (saggio) išmintingas; sii r.!
nebūk užsispyręs!; 3. (equo) sąžiningas; priim ­
tinas; (giusto) teisingas; pretesa r. teisingas
reikalavimas; prezzo r. sąžininga / priimtina
kaina; in un periodo di tempo r. per priimtiną /
protingą laiko tarpą; 4. (fondato) pam atuotas;
un dūbbio r. pagrįstik abejonė,
ragionevolėzza dkt m 1. (l’essere sensato) protin­
gumas; 2. (l’essere accettabile) priimtinumas;
3. (fondatezza) pagrįstumas,
ragioniere -a dkt v/m buhalteris -ė.
ragliare vksm [A] bliauti (apie asilą ir prk).
ráglio
ráglio dkt v (asilo) bliovimas,
ragnatéla dkt m 1. voratinklis; 2.fig raizginys,
rágno dkt v vóras; tela di r. voratinklis; zool r.
crociato vóras kryžiuotis; ♦ non cavare un r.
dal buco gáuti riestainio skylę,
ragü dkt v gastr ragú.
raid freíd, 'raid] dkt v rtkt mil reidas (irprk); añt-
puolis; (aereo) añtskrydis; (irruzione) šturmas
(ir prk).
rallegraménti dkt v dgs sveikinimai; i miei piu
vivi r.! nuoširdžiausiai sveikinu!
rallegr||áre vksm (-lé-) (nu)džiūginti, pradžiu­
ginti; la notizia ~ ó tutti žinia nudžiugino visus;
fig questa tenda ~ a ii salotto ši užuolaida pa­
gyvina svetainę.
►rallegr]|ársi sngr 1. apsidžiaūgti, džiaūgtis;
nudžiugti; 2. (congratularsi con ącn) (p a sv e i­
kinti (ką); ei ~iam o con te per la promozione
sveikiname tave su paaukštinimu tarnyboje.
rallentamėnt||o dkt v (su)lėtejimas (ir prk); ei
šono dei ~ i in autostrada autostradoje eismas
kai kur sulėtejęs;/Ig ii r. della créscita económi­
ca ekonomikos augimo sulėtėjimas.
rallent| áre vksm (-lén-) 1. tr (su)lėtinti; (frenan­
do) pristabdyti; r. ii passo, r. l’andatura lėtinti
žingsnius; r. la veloeita lėtinti greitį; ~ a un p o ’!
(pri)stabdyk!; sumažink trūputį greitį!; 2. tr
fig (su)lėtinti; (tirare per le lunghe) vilkinti; r.
un lavoro sulėtinti darbo tempą; r. faumento
dei prezzi sulėtinti kainų augimą; 3. intr [A]
(su)lėteti; i i processo ~ a con l ’etá su amžiumi
procesas lėtėja,
rallentatore dkt v 1.: ♦ ai r., eon ii r. sulėtintai;
sulėtintas agg; sequenza ai r. sulėtinti vaizdai
pi; riprendere ai r. filmuoti sulėtintai; fam fa
tutto ai r. viską daro vėžlio greičiū; 2. (cunetta
posta sul manio stradale) greičio stabdymo
kalnelis; gulintis policininkas fam .
rallista [ral-, rel-] dkt v/m ralistas -ė.
rally ['raelli, 'relli, rel'li] dkt v nkt sport ralis.
Ramadán dkt v nkt ramadanas,
ramaiolo dkt v samtis.
ramanzina dkt m (iš)barim as;/are una (bella) r.
išdrožti gerą pamokslą, duoti velnių; prėn-
dersi una (bella) r. gáuti velnių,
ramárro dkt v zool žaliasis driežas,
ramázza dkt m ražas; šluota,
ramazzáre vksm (nu)šluoti, pašluoti,
ráme dkt v varis; d i r., in r. varinis agg.
ramėngo dkt v tann: ♦ mandare a r. pražudyti,
ramificársi vksm (-mi-) šakotis (ir prk); išsiša­
koti.
ramificazión|¡e dkt m 1. šakojimasis, išsišakoji-
534
mas; 2. (ranto) atšaka; šaka; le ~ i di un fiume
upės atšakos; /;» la mafia ha ~ i in tutto iipaese
mafijos tinklas apraizgė visą šalį.
ramingo, -a bdv 1. klajokliškas; 2.: atidarė r. kla­
joti.
rammaric||are vksm (-m a-) versti gailėtis; nuliū­
dinti; mi ~ a che... man labai gaila, kad...
► rammaric |arsi sngr (per qcs) gailėtis (ko,
dėl ko), gailėti; pa(si)gailėti; apgailestauti; r.
per un’oceasione persą gailėtis praleistos pro­
gos; si ~ a di non averpotuto parteeipare apgai­
lestauja, kad negalėjo dalyvauti.
rammarico (dgs -chi) dkt v gailėjimasis; (dolore)
širdgėla; (amarezza) kartėlis; apmaudas; con
mio grande r. mano didžiam apm audui; ho ii r.
di non averlo potuto salutare man labai gaila,
kad negalėjau su juo atsisveikinti,
rammendare vksm (-mėn-) (su)adyti; užadyti; r.
le calze adyti kojines,
rammendo dkt v 1. suadyta vieta; (buco ricucito)
užadyta skylutė; 2.: ago da r. adiklis.
ramment||are vksm (-mėn-) 1. minti; prisiminti:
~ o la mia infanzia m enu savo vaikystę; 2. (ad
aitri) priminti; t.p. => ricordare.
►ramment || arsi ¿’«g/- ((di) qc) (pa)m inti (ką):
prisiminti; ti ~ i dėl / ii nostro primo incontro?
prisimeni musų pirm ą susitikimą?
rammolli|Įre vksm (-isc-) 1. tr (su)minkštinti:
2. tr fig: l ’ozio lo ha ~ to be darbo visai ištižo:
3. intr [E] => rammollirsi.
► rammollirsi sngr 1. (su)minkštėti; ištižti:
2. fig (iš)tižti; (su)dribti.
rammollito, -a dkt vim ištižėlis -ė, lepšis -ė.
ram||o dkt v 1. šaka; un r. di betulla beržo šaka; r.
secco nudžiuvusi / sausa šaka; žagaras; 2. fig
atšaka, šaka; ii r. di un lago ežero atšaka; i due
~ i dėl Parlamento dveji parlam ento rūmai:
3. fig (settore) sritis -iės fem m ; šaka; un r.
dell’indūstria pram onės šaka; i ~ i dėl sapere
mokslo šakos; ii r. assieurazioni, ii r. assicu-
rativo draudim o sritis, draudim o verslas; uno
specialista dėl r. srities specialistas; non e ii mio
r. čia nė mano sritis; 4.fig (sezione) padalinys:
poskyris; 5. (di una famiglia) giminystės linija,
šaka; r. cadetto šalutinė linija.
ramoscėllo dkt v šakelė; un r. d ’ulivo alyvmedžio
šakelė,
ramoso, -a bdv šakotas.
rampa dkt m 1. rampa: nuožulnūs kėlias; r. di
accesso įvaža; ♦ r. di scale laiptų maršas; lai-
ptatakis; 2. spec: r. di carico pakrovimo aikš­
telė; rampa; r. di lando paleidimo aikštelė:
3. (ripida salita) stati įkalnė.
535
ram pánte bdv piestü stovintis; ♦ cavallino r. pie-
stü stovintis žirgelis („Ferrari“ herbas).
ram picánt|]e 1. bdv vijoklinis; piante vijokli­
niai augalai; 2. dkt v vijoklis,
ram pichino dkt v (bicicletta) kalnų dviratis,
ram pino dkt v kobinys; (gando) kablys,
ram pollo dkt vfig, fam atžala (palikuonis).
ram póne dkt v 1. (fiocina ) harpūnas; 2. (di scar-
poni) kapliūkas.
ran a dkt m 1. varlė; zool r. verde žalvarlė, žalioji
varlė; ♦ uomo r. naras; 2.: zool r. pescatrice
jurų velnias; 3.: sport nuoto a r. plaukimas
krūtinė.
ranch [rantj', rentj] dkt v nkt ranča.
ráncid[|o, -a bdv 1. gaižūs; apkartęs (apie sviestą,
riebalus ir pan. ); pasmirdęs; 2. kaip dkt v: sa-
pere di r. turėti gaižų skonį; 3. fig (antiquato)
atgyvenęs.
rancio dkt v 1. valgis (ppr. duodamas kareiviams,
jūreiviams); 2. spreg ėdalas,
rancór |e dkt v 1. pagieža; eovare r., serbare r.
(verso qcn) griežti dafitį (ant ko); ♦ senz.a r.!
be pykčio!; 2. dgs: dimenticare i vecchi ~ i pa­
miršti buvusią nesantaiką / senas skriaudas,
rancoróso, -a bdv pagiežingas,
ran d a dkt m bizanburė; ♦ a r. visu greičiu,
ran d a |gio, -a (m dgs -gie/-ge) bdv benamis; val­
kataujantis; cane r. valkataujantis šuo.
randelio dkt v kuoka, vėzdas; stora lazda,
randelláta dkt m smūgis kuoka (/ vėzdu ir pan.).
ránjlgo dkt v 1. rangas; di (primo) r., d ’alto r.
aukšto rango; (aristocrático) aukštuomenės;
fig aukšto lygio; 2. m il (fila) greta (irprk); ser­
rare i ~ ghi suglaūsti gretas; ♦ rientrare nei
~ gh i vėl paklūsti draūsmei; liautis spyriotis,
rannicchiársi vksm susiriesti (į kamuoliuką);
susigūžti.
rannuvolársi vksm (-nu-) apsiniaukti (irprk).
ranócchio dkt v 1. varliukštė; 2 fam (di bambino)
varliūkštis -ė (apie vaikus).
rantoláre vksm [A] (rán-) kriokti; gargti,
rántolo dkt v kriokimas; gargimas,
ranuncolo dkt v bot vėdrynas,
rap [rep] dkt v m us repas,
rap a dkt m 1. ropė; eime di r. ropių lapai; bot r.
da forággio (pašarinis) griežtis; ♦ testa di r.
bukagalvis -ė; 2. fig bukagalvis -ė; mūlkis -ė.
rapác |e 1. dkt v (t.p. uccello r.) plėšrūs(is) paū-
kštis; plėšrūnas; 2. bdv plėšrūs; grobuoniškas
(irprk).
rapanėllo dkt v => ravanėllo.
rap are vksm (t.p. r. a Į,ero) plikai (nu)skūsti.
rap id ||a dkt m sraunum a; dgs ~ e slefiksčiai.
rappórto
rapidam ėnte prv greitai; sparčiai; (a breve) greit,
rapidita dkt m greitumas; con r. greitai,
rapid |o -a bdv 1. greitas; spartūs; (improvviso)
staigūs; fiume r. srauni upė; passo r. spartūs
žingsnis; servizio r. greitas aptarnavimas; vit-
toria ~ a greita pergalė; 2. (breve) trumpas;
riunione ~ a trum pas posėdis; 3. dkt v greitasis
traukinys.
rapim ėnto dkt v pagrobimas (žmogaus).
rapina dkt m (api)plėšimas; r. a mano armata
ginkluotas apiplėšimas; r. in banca banko api­
plėšimas.
rapin a |re vksm (-pi ) apiplėšti; r. un negdzio
(una banca) apiplėšti parduotuvę (banką); mi
hanno ~ to! m anė apiplėšė!
rapinatore, -trice dkt v/m grobikas -ė; plėšikas -ė.
rapire vksm (-isc-) 1. (pa)grobti; 2. fig pavergti;
sužavėti.
rapito, -a 1. bdv fig sužavėtas; susisvajojęs; 2. dkt
v/m pagrobtas žmogus,
rapitdre, -trice dkt v/m pagrobėjas -a (žmonių)
rappacificare vksm (-ei-) sutaikyti.
►rappacificarsi sngr susitaikyti,
rappacificazione dkt m su(si)taikymas.
rapper Į'reppfr] dkt v nkt reperis,
rappezzare vksm (-pėz-) (už)lopyti, sulopyti,
rappėzzo dkt v lopinys.
rapp o rtare vksm (-pdr-) 1. (mettere in rapporto)
nustatyti (ko) santykį; 2. (confrontare) ( s u ­
gretinti.
rapp o rt| odfa v 1. (resoconto) ataskaita; (relazio-
ne) pareiškimas; pranešimas, raportas; r. mi-
nisteriale ministerijos pareiškimas; r. scritto at­
askaita raštu, rašytinė ataskaita; fare r. daryti
/ duoti ataskaitą; pateikti raportą, raportuoti;
mil chiamare a r. liepti raportuoti; 2. (t.p. dgs
~ i) santykiai pi; ~ t d ’affari (di lavoro, di pa-
rentela) verslo (darbo, giminystės) santykiai;
~ i amichėvoli (formali) draugiški (formalūs)
santykiai; r. uomo donna vyrų ir m oterų san­
tykiai; avere stretti, essere in ~ i stretti (con
qc) artimai bendrauti (su kuo); mantenere
(rompere) i ~ i palaikyti (nutraukti) ryšius; ii
loro e un bei r. jie gražiai sutaria; i ~ i si šono
raffreddati atšalo santykiai; ♦ r. sessuale lyti­
niai santykiai pi; avere ~ i sessuali lytiškai san­
tykiauti; 3. (connessione) ryšys; sąryšis; (cor-
rispondenza) atitikimas; r. causale priežastinis
sąryšis / ryšys; šono in stretto r. jiė glaudžiai
susiję; non c’ė r. tra le due cose tarp šių dviejų
dalykų nėra jokio ryšio; ♦ in r. (a qes) (riguar-
do) dėl (ko); ryšium (su kuo); 4. (tra grandez-
ze) santykis; in r. di uno a tre santykiu vienas
rapprèndersi 536

su trimis / prie trijų; r. qualitá prezzo kokybės ràr||o, -a bdv 1. rêtas; libro r. retà knygà; spécie
ir kainos santykis; m at r. inverso (diretto) at­ ~ e retos rūšys; volte retkarčiais; con ~ e
virkštinis (tiesioginis) santykis; ėssere in r. eccezioni sū retom is išimtimis; è r. rėta; retai:
santykiauti; ♦ in r. (a qcs) pagal (ką); 5. (in le sue léttere sono jôs laiškai reti; 2. (spécia­
biciclette) pavara; 6.: tecn r. di trasmissione le) ypatingas; nepaprastas; di —a bontà nepa­
perdavimo skaičius, prasto gerumo; 3. => ràdo.
rapprėndersi* vksm (addensarsi) (su)tiršteti; (in- rasàre vksm 1. (nu)skùsti; (spec. i capelli) trum ­
durirsi) (su)stingti; (dėl sangue) (su)krešėti. pai (nu)kifpti; r. a Į.ero švariai / plikai nuskusti:
rappreságlia dkt m represálijos pi. 2.: r. l ’erba (nu)pjâuti žolę / vėją; r. una siepe
rappresentánte dkt v/ra 1. atstovas -ė; (delegato) apkarpyti gyvatvorę.
įgaliotinis; įgaliotasis atstovas; 2.: r. (di com- ►rasàrsi sngr skustis, nusiskusti.
mėrcio) prekybos atstovas; 3. fig (esponente) rasàt||o, -a 1. bdv, dlv nuskustas, skustas; volto
atstovas -ė. r. nuskustas veidas; ♦ testa ~ a skustagalvis:
rappresentánza dkt m 1. atstovavimas; (delega) 2. bdv (come ii rašo) atlasinis,
įgaliojimas; r. política politinis atstovavimas; rasatùra dkt m 1. (ii rasare) skutimas; 2. (ii ra-
♦ di r. reprezentacinis agg; in r. (di qcn) at­ sarsi) skutimasis.
stovaudamas agg (kam); 2. (i rappreseritanti) raschiamėnto dkt v m ed išgrandymas, abrazija,
atstovai pi; 3. (t.p. ufficio di r.) atstovybė; r. raschiàre vksm 1. tr (nu)grândyti; r. iifango dai­
diplomática diplom atinė atstovybė; pasiunti­ le scarpe grandyti purvus nuô batų; ♦ r. ii fon­
nybė. do dėl barile išnaudoti paskutinius išteklius
rappresent||áre vksm (-sen-) 1. (raffigurare) (pa)- („grandyti kubilo dugną“); 2. tr (sfregare) krėb-
vaizdúoti; ii quadro ~ a una tempesta paveiksle ždinti; gremžti; 3. trm ed išgrandyti; 4. intr [A]
vaizduojama audra; 2. (simboleggiare) simbo­ (contro qcs) brūžintis (į ką).
lizuoti; 3. (costituire) búti; (significare) reikšti; ►raschiàrsi sngr: r. la gola atsikrenkšti.
quella casa ~ a per lui un caro ricordo tas na­ raschiétto dkt v grandiklis; grandyklė.
mas jám yra brangūs prisiminimas; lafamiglia rasenti are vksm (sén -) 1. beveik (pa)liėsti (ką ):
~ a molto per me šeima man daūg ką reiškia; vos nepaliesti (ko); būti labai arti (ko); 2. fig
4. (sulla scena) (pa)statyti (pjesę ir pan.); (una būti per plauką (nuo ko); būti panašiam u
parte) sukurti (vaidmenį); 5. (qcn; essere rap- ką); r. la sconfitta būti per plauką nuô pra­
presentante) atstovauti (kam), reprezentuoti laimėjimo; un comportamento che ~ a la follia
(ką); r. una ditta atstovauti firmai; 6. fig (in- elgesÿs panašūs į bepročio / į beprotybę,
carnare) įkūnyti; atspindėti; (solo di qcn) a t­ rasėnteprv visai arti; passare r. vos nepaliesti: ♦
stovauti (kam). kaip prlk: r. (a) qc vos nepaliėčiant (ko); vos
rappresentativo, -a bdv 1. atstovaujamasis; re ­ nepaliesdamas; palei (ką) r. ai suolo pažeme,
prezentacinis; reprezentatyvūs (irprk); 2. (che ràso -a 1. bdv (liscio) švariai nuskustas; 2. bdv
raffigura) vaizduojamasis; 3. (di rilievo) žymūs, (corto, dėl pelo) trumpas; 3. bdv (traboccante )
rappresentazióne dkt ra 1. (pa)vaizdávimas; at­ sklidinas; 4. prlk: volo r. terra skridimas paže­
vaizdavimas; (immagine) atvaizdas; vaizdas; me; av skutamasis skridimas; 5. dkt v atlasas
r. gráfica grafinis pavaizdavimas; 2. (di spet- (audinys).
tacoli) pastatymas; (recita teatrale) vaidinimas; rasoiàta dkt ra kirtis skustuvu,
r. di un’bpera lírica operos pastatymas; teatr rasoio dkt v skustuvas; (lametta monouso) (sku­
sacra r. misterija; 3. filos suvokimas, tamasis) peiliukas; r. elèttrico elektrinis skus­
rappréso, -a bdv, dlv (dėl sangue) sukrešėjęs; tuvas, skutam oji/skutim osi mašinėlė; ♦ ėssere
(addensatosi) sutirštėjęs, sul filo dėl r. vaikščioti sukustūvo ašmenimis,
rapsodia dkt ra m us rapsodija, rasotèrra prv pažeme,
ráptus dkt v nkt priepuolis; (a far qcs) impulsas ràspa dkt m brūžiklis.
(ką daryti); ha avuto un r. jį ištiko priepuolis, raspàre vksm 1. tr brūžinti / brūžuoti brūžikliu:
raramente prv retai; retai kada; nedažnai, 2. tr (grattare) draskyti; braižyti; 3. tr: r. la gola
rarefársi* vksm (pra)retėti. graužti gerklę; 4. intr [A] => razzolàre.
rarefátto -a bdv praretėjęs, ràspo dkt v vynuogių kotelis (be uogų).
raritá dkt m nkt 1. (l’esser raro) retūm as; 2. (cosa rasségna dkt ra 1. m il apžiūra, patikrinimas:
rara) retenybė; la pióggia qua ė una r. lietūs passare in r. patikrinti, apžiūrėti; (in sfilata \
čia - retenybė. priimti paradą: fig apžvelgti; 2. (panoramica i
537
apžvalga; r. stampa laikraščių apžvalga; r. dėl
teatro italiano italų teatro apžvalga; 3. (mo-
stra) (apžvalginė) paroda,
rassegnàre vksm (-sė-) (rifiutare) atsisakyti (ko);
♦ r. le dimissioni atsistatydinti.
►rassegnàrsi sngr (a qcs) susitaikyti (su kuo);
r. ai destino pasiduoti likimui, susitaikyti su
likimu; r. all’idea che... susitaikyti su mintimi,
kàd... ; non vuole r. nenori pasidūoti.
rassegnaziône dkt m susitaikymas; rezignacija,
rasserenàre vksm (-ré-) 1. išgiėdrinti; 2. fig nu­
raminti; giedrinti.
► rasséréna||rsi sngr 1. (pra)giedrėti, nusi-
giėdryti; il cielo si è ~ to dangus nusigiedrijo;
fig ii šuo volto si ~ o jos veidas pragiedrėjo; 2.
fig (placarsi) nusiraminti; nurimti; ii clima si è
~ to padėtis / aistros nurimo.
rassettàre vksm (-sėt-) eiti namų apyvoką, apsi­
kuopti; (qcs) (su)tvarkyti (ką).
►rassettàrsi sngr (qcs) susitvarkyti (ką).
rassicurànt||e bdv raminantis; raminamas; noti-
zie poco ~ i nėrim ą keliančios žinios.
rassicur| are vksm (-cù-) (nu)rarninti.
►rassieuràrsi sngr nurimti; nusiraminti,
rassicurazione dkt m patikinimas; garantija,
rassodànte bdv: crema r. stangrinamasis kremas,
rassodàre vksm (-so-) 1. (su)stangrinti; 2. fig
(su)stiprinti.
►rassodàrsi sngr (delfisico) (su)stangrėti.
rassomigliàre vksm [A, E] (u qc) būti panašiam
(i ką); t.p. => somigliàre.
►rassom||igliàrsi sngr būti panašiam vienam
i kitą; si ~igliano come due gocce d ’àcqua jie
panašūs kaip du vandens lašai.
rassomigliànza dkt m panašumas,
rasta bdv nkt: capelli r., treccine r. vėlinūkai.
rastrellaménto dkt v fig (battuta) (iš)šukavimas;
procédere a un r. della zona (imtis) šukuoti te­
ritoriją.
rastrellàre vksm (-strėl-) 1. (su)grėbti; (pulire)
(nu)valÿti grėbliu; 2.fig (iš)šukūoti.
rastrellièra dkt m 1. stovas; (a ripiani) lentyna;
2. (perfieno e sim.) ėdžios pi.
rastrelio dkt v grėblys.
rastremàrsi vksm (-stré ) archit siaurėti ([viršų),
ratį a dkt m įmoka; r. iniziale (mensile) pradinė
(mėnesinė) įmoka; r. dell’assicurazione drau­
dimo įmoka; ♦ a ~ e išsimokėtinai, dalimis,
rateàle bdv išsimokėtinai, dalimis; pagamento r.
mokėjimas dalimis,
rateàre vksm (rà-) => rateizzàre.
rateaziône dkt m => ràteo.
rateizzàre vksm (un importo) (su)skirstyti (mokė­
razionalménte
jim ą ) dalimis; (definire le rate) nustatyti Įmo­
kų dydi.
rateo dkt r (mokėjimo) suskirstymas dalimis,
ratifica dkt m ratifikacija; ratifikavimas,
ratificare vksm (-ti-) ratifikuoti; patvirtinti,
ratticida dkt v žiurknuodžiai pi. raticidas,
rattizzáre vksm pakurstyti (irprk).
rátto I dkt v žiurkė,
rátto II dkt v (rapim ento ) pagrobimas,
rattoppáre vksm (-tóp-) 1. (su)lópyti, užlopyti;
2. fig kaip nors (pa)taisyti.
rattoppáto, -a bdv. dlv (su)lópytas; lopiniuotas,
rattóppo dkt v 1. (l’azione) (su)lópymas; 2. (pez-
za) lopas.
rattrapp||ire vksm (-isc ) (su)stingdyti; ii gėlo
~isce le dita pirštai stingsta nuo šalčio.
►rattrappirsi sngr (su)stingti; sugrubti.
rattrappit||o, -a bdv sustingęs, sugrubęs,
rattristáre vksm (nu)liudinti; (su)graudinti.
►rattristarsii'n^ /-(n u)liū sti; (immalinconirsi)
susigraudinti, graudintis.
rattristáto -a bdv nuliūdęs,
raucėdine dkt m užkimimas; kimulys.
rau||co -a (v dgs -chi) bdv užkimęs; kimus; voce
~ ca kimūs balsas; diventare r. (už)kimti; šono
r. aš užkimęs,
ravanello dkt v bot ridikėlis,
raviol||o dkt v (ppr. dgs ~ i ) gastr virtinis, raviólis.
rawedérsi* vksm (-ve ) pasitaisyti; pripažinti
savo klaidas,
rawiáre vksm (-vi-) su(si)tvarkyti.
rawicináto, -a bdv (padarytas (/ vykstantis)) iš
arti; priartintas,
ravvisare \ ksm (-vi-) (riconoscere) atpažinti; (in­
dividuare) Įžvelgti; įžiūrėti; r. un conflitto di
interessi Įžvelgti interesų konfliktą,
rawiváre vksm (-vi-) 1. (pa)gyvinti; (risvegliare)
vėl (su)žadinti; r. lebraci žarstyti žarijas; r. un
colore sodrinti / ryškinti spalvą; r. una festa
pagyvinti vakarėlį; 2. (rianimare) atgaivinti,
raziocinio dkt v (sveikas / blaivūs) protas; racija;
con r. protingai,
razionále bdv 1. (dotato di ragione) protingas;
ėssere r. protinga būtybė; 2. (logico) raciona­
lūs; protingas; logiškas; impiego r. delle risorse
racionalūs išteklių naudojimas; 3. (pratico)
praktiškas; funkcionalūs; 4.: m at número r. ra­
cionalusis) skaičius,
razionalismo dkt v filos racionalizmas,
razionalista dkt v/m racionalistas -ė.
razionalitá dkt m racionalumas,
razionalménteprv racionaliai.
razionaménto
razionaménto dkt v normavimas; r. dei v'tveri
maisto (produktų) normavimas,
razionáre vksm (-zió-) normuoti; (distribuiré ra-
zioni) išduoti (ko) davinius; r. ii pane norm uo­
ti duoną.
razióne dkt m 1. (maisto) davinys, racionas; 2.fig
dozė.
rázz ja I dkt m 1. (umana) rasė; r. blanca (nėra)
baltoji (juodoji) rasė; 2. (anímale) veislė; r.
canina šunų veislė; ♦ di r. (pura) grynaveislis
agg, veislinis agg; 3. (stirpe) giminė; (specie)
paderm ė; 4.fa m (sorta): ♦ che r. (di qcs) koks
-iá; kas per (kas); che r. di idiota! kóks idio­
tas!; che r. di lavoro! kas čia per darbas!; che r.
di discorsi šono questi! kas čia per kalbos!
rázza II dkt m zool raja.
razzjtia dkt m (api)plėšimas; grobimas; cómpiere
/ fare ~~ie plėšti; grobti; fa m fare r. di dolci
visus saldumynus suvalgyti,
razziále bdv 1. rasinis; discriminazione r. rasinė
diskriminacija; 2. (di una razza) rasės,
razziáre vksm (-z/-) piešti,
razzismo dkt v rasizmas.
razzista 1. bdv rasistinis; (dėl razzismo) rasizmo;
(dei razzisti) rasistų; 2. dkt v/m rasistas -ė.
razzistico, -a bdv rasistinis,
rázz || o dkt v 1. raketa; r. di segnalazione signalinė
raketa; lanciare un r. paleisti raketą; ♦ a r.,
come un r. kaip kulka; 2. => missile.
razzoláre vksm [A] (ráz-) kapstytis (apie vištas ir
pan.), kapstinėti; ♦ predicare bene e r. malė
viena kalbėti, kita daryti,
re I [rp] dkt v nkt 1. karalius (irprk), valdovas; ♦
ii re della foresta girios valdovas; 2. (nelle carte,
a scacchi) karalius,
re II [re] dkt v mus nkt re inv.
re- priešdėlis => ri-.
reagente dkt v chim reageñtas.
reagire vksm fA] (-isc-) 1. (a qcs) (su)reagúoti (i
ką); (opporsi a qcs) priešintis (kam); r. a una
critica reaguoti Į kritiką; r. alia luce reaguoti f
šviesą; r. all’occupazione priešintis okupan­
tams; 2. chim reaguoti,
real j| e I bdv 1. (effettivo) realūs, tikras; faktinis;
(tangibile) apčiuopiamas; un rischio r. reali
grėsmė; un vantággio r. apčiuopiama nauda;
nella vita r. realiam e / tikrame gyvenime; ma
qual ė ii šuo r. stato di salute? kokia iš tiesų jos
sveikatos būklė?; ♦ in tempo r. realiūoju laiku;
2.: m at número r. realus(is) skaičius; 3. kaip
dkt v: ii r. realybė, tikrovė,
r e a l|e I I 1. bdv (di re e sim.) karališkas; karalių;
karaliaus; sua altezza r. jó karališkoji dide­
538
nybė; la famiglia r. karališkoji šeima; ♦ pappa
r. bičių duona; 2. bdv zool\ áquila r. kilnusis
erelis; gufo r. didysis apuokas; 3. dkt v dgs: i
~ i karalius ir karalienė; (la stirpe) karališkoji
šeima sg; i ~ i di Francia Prancūzijos karališ­
koji šeima.
realismo I dkt v 1. art, filos, lett realizmas; art con
r. realistiškai, tikroviškai; 2. (concretezza) re­
alizmas.
realismo II dkt vpolit, stor rojalizmas.
realista I 1. dkt v/m art, fdos, lett realistas -ė:
2. dkt v/m (persona concreta) realistas -ė; 3. bdv
=> realístico 3.
realista II dkt v/m polit, stor rojalistas -ė.
realísticamente prv realistiškai; (in realia) rea­
liai.
realístico, -a bdv 1. (concreto) realistinis; 2. (re-
rosimile) realistiškas, tikroviškas; 3. ari, filos,
lett realistinis; realizmo,
reality [ri’aliti] dkt v nkt: r. show realybės šou.
realizzabiIĮ|e bdv realūs, įgyvendinamas; (possi-
bile) galimas; sogni difícilmente ~ i suñkiai
įgyvendinamos svajonės,
realizzáre vksm 1. įgyvendinti, realizuoti; (attua-
re) (į)vykdyti; r. un progetto vykdyti projektą:
r. un sogno įgyvendinti svajonę; 2. (creare)
(su)kürti; (eseguire) atlikti; r. un film kürti fil­
mą; r. un esperimento atlikti bafidymą; 3. econ
realizuoti; (ottenerc un profitto) gauti pelno:
4. sport pelnyti tašką (/ taškus); r. un gol įmušti
įvartį; 5. (rendersi conto) suvokti.
►rea Iiz/arsi sngr 1. (divenire realia) išsipildyti,
pildytis; 2. (sé stessi) save realizuoti,
realizzazióne dkt m 1. įgyvendinimas, realizavi­
mas; (į)vykdymas; la r. di un piano sumany­
mo įgyvendinimas; 2. (/ ’avverarsi) išsipildymas:
3. (creazione) kūrimas; (solo di spettacoli) pa­
statymas; 4. (di sé stessi) savęs realizavimas:
5. econ (vendita) pardavimas; 6. sport (gol) į-
vartis.
realizzo dkt v 1. comm, econ realizacija; (vendi­
ta) pardavimas; 2. => realizzazióne.
realmente prv tikrai; iš tikrųjų; come stanno r. le
cose? kaip iš tikrųjų reikalai?; kokia tikroji
padėtis?; ne sei r. convinto? tikrai / rimtai tuo
tiki?
realt||á dkt m nkt 1. realybė, tikrovė; (veritá) tie­
sa; in f r. virtuale virtualioji realybė; diventare
r. tapti tikrove; ♦ r. interiore vidinis pasaulis:
2. (l’essere reale) tikrumas, realumas; ♦ in r. iš
tikrųjų; iš tiesų; 3. (situazione) (esama / reali)
padėtis -ies; realybė; (elemento concreto) re­
alija; la r. económica ekonom inė padėtis; la r.
539
giovanile jaunim o gyvenimas, jaunimas; le ~ á
di oggi šiandienos realijos; 4. (aspetto) aspek­
tas; (caso) atvejis,
reame dkt v karalystė (pasakose).
reato dkt v dir nusikaltimas (ir prk); un r. grave
sunkūs nusikaltimas; r. contro la proprietá (in
atti d ’ufficio) turtinis (tarnybinis) nusikalti­
mas; corpo del r. daiktinis įrodymas; commét-
tere un r. padaryti nusikaltimą; il fatto non
costituisce r. veikoje nėra nusikaltimo sudėties,
reattivo, -a bdv 1. reaguojantis; 2. chim reak-
tingas.
reattore dkt v 1. tecn reaktyvinis variklis; 2.: r.
nucleare branduolinis reaktorius,
reazionário, -a 1. bdv reakcingas; 2. dkt v/m re­
akcionierius -ė, reakcininkas -ė.
reazióne dkt m 1. reakcija; atóveik(sm)is; (il rea-
gire) reagavimas; azione e r. veiksmas ir atovei­
kis; ave re una r. (su)reagúoti; qual ė stata la
sua r.? kaip jis į tai reagavo?; 2. biol, m ed re­
akcija; r. allėrgica alerginė reakcija; 3. chim
(t.p. r. chimica) (cheminė) reakcija; r. a catena
(irreversibile, nucleare) grandininė (negrįžta­
moji, branduolinė) reakcija; fare r. reaguoti;
4.fis reakcija; ♦ a r. reaktyvinis agg; aereo a r.
reaktyvinis lėktuvas; 5.polit reakcija,
rėbbio dkt v dantis -iės (šakutės. įrankio ir pan.).
reboánte bdv => roboánte.
rébus dkt v nkt 1. rebusas (toksgalvosūkis); 2.fig
galvosūkis.
recapitáre vksm (-cá-) (consegnare di persona)
įteikti: (portare a destinazione) (at)gabėnti; pri­
statyti; r. un pacco (una raccomandata) įteikti
(siufitinį) registruotąjį laišką,
recápito dkt v 1. adresas (ppr. gavėjo); (luogo di
consegna) pristatymo vieta; ♦ r. telefónico te ­
lefono numeris; 2. (consegna) pristatymas; r.
a domicilio pristatymas į namus,
recįare vksm (ré-) 1. atnešti; (consegnare di
persona) įteikti; r. un dono įteikti dovaną; r.
una notizia atnešti žinią; r. nuoveprove pateik­
ti naujų įrodymų; 2. (avere su di sé e sim.):
l’assegno ~ a la sua firma čekis yrá jó pasira­
šytas; il documento non ~ a la data dokum ente
nėra datos; la facciata ~ a un’iscrizione in lati­
no fasade yra Įrašas lotynų kalba; il teatro
ancora le tracce dell’incéndio teatre dár matyti
gaisro žymės; 3. fig padaryti; atnešti; r. danni
(a qc) padaryti (kam ) žalos; r. un dispiacere (a
qcn) įskaūdinti (ką); r. disturbo (a qcn) truk­
dyti (ką); sukelti (kam ) rūpesčių; r. gióia at­
nešti džiaūgsmo.
►recársi sngr (nu)vykti; (nu)važiūoti; (a pie-
recisióne
di) (nu)eiti; r. all’ėstero vykti į ūžsienį; r. ai la­
vom važiuoti į darbą; r. alio sportello 2 prieiti
prie aūtrojo langelio,
recédere vksm [A] (-cé-) (da ges) atsisakyti (ko);
(ritirarsi) pasitraukti (iš ko); dir r. da un con-
tratto nutraukti sutartį,
recensióne dkt m receñzija; r. negativa (positiva)
neigiama (teigiama) receñzija.
recensire vksm (-isc-) recenzuoti,
recensóre dkt v recenzeñtas.
recėnt||e bdv naūjas; nesenas; (ultimo) paskuti­
nis; avvenimenti ~ i neseni {vykiai, pastarojo
mėto {vykiai, paskutiniai {vykiai; una notizia r.
naujiena, neseniai gauta žinia; un edificio di r.
costruzione naujos statybos pastatas; ♦ di r.
neseniai; pastaruoju metū.
recenteménteprv neseniai.
recepj[ire vksm (-isc-) 1. (accettare) priimti; dir r.
una direttiva UE perkelti ES direktyvą { n a­
cionalinę teisę; (applicarla) įgyvendinti ES di­
rektyvą; 2. (capire) pagauti; suvokti,
reception [re'sepfon] dkt m nkt (viešbučio) re ­
gistratūra, viešbučio priimamasis,
receptionist [re'sepjonist] dkt v/m nkt viešbučio
registratorius -ė.
recessivo, -a bdv biol recesyvinis.
recėsso dkt v dir sutarties nutraukimas,
recessióne dkt m econ recesija; (ekonominis)
nuosmukis; la nostra economía ė in fase di r.
musų ekonom ika išgyvena recesiją,
recidere* vksm (nu)pjáuti; (nu)kifsti.
recidiva dkt m 1. dir (nusikaltimų) recidyvas; p a­
kartotinis nusižengimas; 2. m ed recidyvas,
recidivare vksm [A] (-di-) m ed 1. (di malattia)
atsinaūjinti (apie ligą); 2. (di qcn) atkristi,
recidivo, -a 1. dkt v/m (t.p. impútalo r.) recidyvis­
tas -ė; 2. bdv dir recidyVinis; 3. m ed recidyvi-
nis; pasikartojantis,
recingere* vksm (ap)jūosti.
recintáre vksm aptverti, (ati)tvėrti.
recinto dkt v 1. (spazio recintato) aptvaras, ūžtva-
ra; gardas; 2. (recinzione) tvora, aptvara,
recinzione dkt m 1. (l ’azione) aptvėrimas; 2. (la
struttura) tvora, tvorelė; aptvara; r. difilo špi­
nato spygliuotos vielos tvora,
recipiente dkt v iñdas (ppr. skysčiams, biralams);
r. di latta skardinė; r. di vetro stiklainis,
reciprocamente prv abipūsiškai; tarpusavyje.
recipro||co -a bdv abipusis; abipūsiškas; tarp u ­
savio; eomprensione ~ ca tarpusavio suprati­
mas; odio (vantággio) r. abipusė neapykanta
(nauda).
recisióne dkt m nupjovimas; nukirtimas.
reciso
rccisi d -a bdv, dlv 1. nupjautas; nūkirstas; 2. fig
(secco, deciso) kategoriškas; griežtas,
recita dkt m 1. vaidinimas (irprk)\ 2. (spettacolo)
vaidinimas; spektaklis,
recital freskai, 'retfital] dkt v rtkt rečitalis,
recitare vksm (ré-) 1. vaidinti; r. una parte ( s u ­
vaidinti / atlikti vaidmenį (ir prk); r. in una
commédia (in teatro) vaidinti komedijoje (te­
atre); 2. (declamare e si/n. ) deklamuoti; r. una
poesía deklamuoti eilėraštį; ♦ r. le preghiere
(ii rosario) (su)kalbéti poterius (rožini); 3.fig
vaidinti; (fingere) apsimesti; 4. (affermare, di-
chiarare) teigti, tvirtinti,
recitazione dkt m 1. vaidyba; (i'azionc) vaidini­
mas; 2. (declamazione) deklamavimas.
reclam|Įare vksm (-eiti-) 1. intr [A] skųstis, pasi­
skųsti; padiioti skufidą; r. presso la direzione
skųstis administracijai; 2. tr (pretendere) (pa)-
reikaláuti (ko): r. attenzione pareikalauti dė­
mesio; r. la restituzione di una somma reika­
lauti grąžinti sumą.
reclame [re'klam] dkt m nkt reklama,
reclamizz |are vksm (iš)rcklamūoti.
reclamo dkt v 1. skuñdas; (lagnanza) nusiskun-
dim as;/are (un) r. pasiskųsti; paduoti (/ p ara­
šyti) skufidą; 2. dir skuñdas; apskundimas;
presentare (rigettare) un r. paduoti (atmesti)
skufidą.
reclinábile bdv nuleñkiamas.
reclinare vksm (-cli-) (nu)leñkti; (žemyn) ( n e ­
leisti; r. ii capo nuleisti galvą,
reclusione dkt m (carcerazione) įkalinimas; lai­
svės atėmimas; (lo stare inprigione) kalėjimas;
eondannare a tre anni di r. nuteisti kalėti tre­
jus metūs.
recluso, -a dkt v/m kalinys -ė.
recluta dkt m mil naujokas (kareivis); šauktinis,
reclutare vksm (ré-) J. m il (pa)šaūkti į kariuo­
menę; 2. (ingaggiare) (pa)samdyti; (volontari)
(už)verbūoti; r. manodópera samdyti darbo
jėgą; 3. fig (fare adepti) pritraukti,
recóndit jo, -a bdv 1. nuošalūs; 2. fig slaptas; gi­
liai užslėptas; i pensieri piú ~ i slapčiausios
miñtys.
récord nkt 1. dkt v rekordas; r. di ineassi (bilietų)
pardavimo rekordas; r. dėl / nei salto in alto
šuolio į aūkštį rekordas; batiere (stabilire) un
r. viršyti (pasiekti) rekordą; ♦ da r. rekordinis
agg: 2. bdv rekordinis agg: cifra r. rekordinė
suma.
recriminare vksm [A] (-cri-) (su j per ųcs) (la-
mentarsi) nusiskųsti (kuo); (protestare) prote­
stuoti (dėl ko).
54U
recriminazióne dkt m nusiskundimas; protestas,
recrudescėnza dkt m atsinaujinimas (ligos, nei­
giamo reiškinio): (rieaduta) atkrytis; (l ’agg/v-
varsi) paūmėjimas; pablogėjimas,
recuperare vksm (-cit-) 1. atgauti; susigrąžinti; r.
leforze (i sensi, dei soldi) atgauti jėgas (sąmo­
nę, pinigus): sport r. un pallone, r. una palla
perim ti kamuolį; r. dopo un’operazione atsi­
gauti po operacijos; 2. (qcs che non ha avutv
luogo): r. una lezione atidirbti ūž praleista
paskaitą; vėsti paskaitą kitą dieną; r. un’ora di
lavoro atidirbti vieną valandą; sport r. ima par-
tita (su)-žaisti atidėtas rungtynės; 3. (salvare i
išgelbėti; (estraendo) (iš)traukti; r. i eorpi dai­
le macėrie traukti kūnus iš griuvėsių; r. un re-
litto ištraukti nuskeūdusį laivą: 4. (rimediare a
qcs): r. un ritardo pasivyti grafiką; r. lo svan-
tággio pa(si)vyti varžovą; r. terreno pasivyti, at­
sigriebti; susigrąžinti prarastas pozicijas; r.
ii tempo perduto atsigriebti už sugaištą laika:
5. (riutilizzare) vėl panaudoti; r. un edificio di-
smesso sutvarkyti apleistą pastatą; r. ii vetro
suriñkti (/ perdirbti) stiklo atliekas; fig r. un
progetto atgaivinti projektą; 6. fig (qcn) reabi­
lituoti: r. i tossieodipendenti reabilituoti nar­
komanus.
recüpero dkt v 1. atgavimas; susigrąžinimas: r.
dell’indipendenza nepriklausomybės atkūrimas:
sport r. di una palla perim tas kamuolys; ka­
muolio perėmimas; sport minuti di r. pridėti­
nis laikas sg\ 2. (salvataggio) išgelbėjimas; (t -
strazione) ištraukimas; 3. (di uno svantaggio c
sim.) pasivijimas; ėssere in r. atgauti pozicijas:
4. (riciclaggio) perdirbimas; (ricostruzione) a t­
statymas; (/innovo) atnaujinimas; (sistemazio-
ne) (su)tvarkymas;//g ii r. di antiehe tradizioni
senų tradicijų atgaivinimas; S. fig (di persone *
reabilitacija; reabilitavimas; 6. sport (di u/ui
partita) (buvusios) atidėtos rungtynės pi.
redarguire vksm (-isc ) (iš)barti; (ammonire ¡
įspėti; (richiamare all’ordine) sudraūsminti.
redátto, -a bdv, dlv surašytas; t.p. => redigere.
redattorĮje dkt v/m 1. redaktorius -ė; (revisores
redagúotojas -a; dgs ~ i redakcija sg; r. capo
vyriausiasis redaktorius; 2. (autore di un testo i
(teksto) rengėjas; autorius -ė.
redazionále bdv redakcijos; redakcinis; eomitato
r. redakcinė (/ redaktorių) kolegija,
redazióne dkt m 1. (stesura) (su)rašymas; (alle-
stimento) (pa)rengimas; sudarymas; (revisto-
ne) redagavimas; redakcija; r. di un eontratto
sutarties sudarymas; 2. (i redattori) redakcija:
541 réggere

redaktoriai pl; 3. (la sede, 1‘ufficio) redakcija; gaivūs; 2. tecn (raffreddante) aušinamasis; au­
4. (versione di un testo) redakcija, šinimo; (congelante) šaldomasis; šaldymo,
redditivitá dkt m pelningumas, rentabilümas. refrigerare vksm (-fri-) 1. (rinfrescare) atgaivinti;
redditizi ¡o, -a bdv pelningas; rentabilūs; attivitá 2. tecn (raffreddare) (at)aušinti; (at)vėsinti;
~ a pelningas verslas, (congelare) (at)šaldyti; užšaldyti,
rėddit |o dkt v 1. econ pajam ospl; r. ánnuo m ėti­ refrigeratore dkt v (jreezer) šaldiklis,
nės pajamos; r.familiare nam ų úkio pajamos; refrigerazione dkt m (at)šaldymas; užšaldymas,
šeimos pajamos; r. (non) imponibile (ne)ap- refrigėrio dkt v atsivėsinimas; atgaiva; (freseura)
mókestinamosios pajamos; soggetti a basso r. vės(um)a.
mažas pajamas gaunantys asmenys; dichiara- refurtiva dkt m pavogti daiktai p i
zione dei pajam ų deklaracija; imposta sul r. refūso dkt v spaudos / korektūros klaida,
pajamų mokestis; 2. (profitto) pelnas; (entra- regalare vksm (-ga ) (pa)dovanoti; r. jiori alla
te) Įplaukos pl. mamma dovanoti mamai gėlių,
redénto, -a bdv, d Iv rel atpirktas; išganytas, regai Į| e bdv karališkas; (dėl re) karaliaus; insegne
redentóre dkt v rel: ii R. Išganytojas, Atpirkėjas, ~ i regiilija sg.
redenzióne dkt m re! atpirkimas; išganymas, Tegalino dkt v dimin dovanėlė,
redigere* vksm surašyti; (preparare) (pa)reñgti; regalo dkt v dovana; (di ritorno da viaggi) lauktu­
sudaryti; (scrivere) (pa)rašyti; r. un atto sura­ vės pl; r. di compleanno (di nozze) gimtadienio
šyti aktą; r. un contratto pareñgti sutarti, (vestuvių) dovana; articoli da r. dovanos (pre­
redimere* vksm 1. išvaduoti; 2. rel atpirkti; išga­ kės, skirtos dovanoti); fare un r. (a qcn) įteikti
/ duoti (kam ) dovaną; impaechettare un r. (su)
nyti.
pakuoti dovaną; ricėvere in r. (qcs) gauti (ką)
rėdini dkt m dgs vadelės (ir prk), vadžios; allen-
dovanų; kaip bdv nkt buono r. dovanų čekis;
tare (tirare) le r. atleisti (įtempti) vadelės; fig
kaip bdv nkt pacco r. dovanos pakuotė,
avere / tenere (in mano) le r. (di qcs) (rañkose)
regata dkt m sport regata,
(ko) vadžias laikyti,
reggėnte 1. dkt v/m (di un sovrano ) vietininkas -ė,
redivivo, -a bdv atgimęs; prikeltas (naujam / an­
regentas -ė ; 2. gram valdantis,
tram ) gyvenimui.
reggėnza dkt m 1. (carica di reggente) regentystė;
réduc||e 1. dkt v/m: r. di guerra karo veteranas; i
2. gram valdymas; proposizione r. pagrindinis
~ i dei campi di concentramento sugrįžusieji iš
sakinys.
koncentracijos stovyklų; 2. bdv: ė r. da una
rėggliere* vksm 1. tr (tenere) (pa)laikyti; r. un
malattia atsigavo po ligos; neseniai pasveiko;
bimbo in brdccio laikyti kūdikį ant rankų;
ė r. da una sconfitta neseniai pralaimėjo; ė r. ~i'mi la scala palaikyk man kopėčias; ♦ r. ii
da un lungo viággio (neseniai) sugrįžo iš ilgos
sacco būti bendrininku; 2. tr (sostenere) (iš)-
kelionės, laikyti; pakelti; r. un peso išlaikyti svorį; i pi-
referendario, -a bdv refereñdum o. lastri ~ono le volte skliautus laiko stulpai; la
referéndum dkt v nkt refereñdumas. fune non reggera virvė neišlaikys; ♦ r. l ’alcol
referente 1. bdv: dirin sede r. (komisijai) svarstant galėti daug išgerti, pakelti jam ; r. ii moccolo, r.
(įstatymo projektą); 2. dkt v ling refereñtas; la candela būti trečiam (prie įsimylėjėlių po­
3. dkt v/m (di qcn, partnerprivilegiato) pagrin­ ros); 3. tr (sopportare) ištverti; išlaikyti; r. U
dinis -ė partneris -ė; 4. dkt v/m (di qcn, contat- ritmo išlaikyti tempą; r. la pressione ištverti /
to) asmuo ryšiams; kontaktinis asmuo, išlaikyti spaudimą; r. uno sguardo atlaikyti
referenze dkt m dgs rekomendacijos, žvilgsnį; ♦ fig jam sua sorella io non la ~ o! aš
refėrto dkt v med (gydytojo) išvados pl. jo sesers nepėrnešu!; t.p. => 6.; 4. tr (governare
refettório dkt v valgykla (mokyklos, kalėjimo ir qcs) valdyti (ką); (essere a capo) vadovauti
pan.); (solo di convento) refektoriumas, (kam); r. un’aĮ,ienda vadovauti įmonei; r. uno
refezióne dkt m (leñgvas) valgymas; r. scolastica stato valdyti valstybę; 5. trgram valdyti; 6. intr
mokykliniai pietūs pl. [A] (resistere a qcs) (iš)laikyti (ką), pakelti;
réfolo dkt v dvelksmas; dvelkimas, (opponendosi) atlaikyti (ką); atsilaikyti (prieš
refrattário, -a bdv (a qcs) nepasiduodantis (kam); ką); r. ai caldo pakelti / tverti karštį; non r. alla
nepaveikiamas (ko); atsparūs (kam );fam r. ai tensione neišlaikyti įtampos; r. a un urto atlai­
lavoro alergiškas darbui, kyti smūgį; Varginę non reggera pylimas ne­
refrigerante bdv 1. (rinfreseante) (at)gaivinantis; atlaikys; ha retto alla notizia gerai reagavo į
rėggersi
žinią; ♦ r. al confronto (con qcs) nenusileisti
(kam); 1. intr [A] (essere fondato) būti pagrįs­
tam; ė un’accusa che non ~ e tai kaltinimas be
(jokio) pagrindo; ii tuo ragionamento non ~ e
tavo samprotavimas nepagrįstas; 8. intr [A]
(mantenersi) išsilaikyti, laikytis; ii bei tempo
~ e geras oras laikosi.
►rėggjĮersi sngr 1. (stare saldo) išsilaikyti, lai­
kytis; r. a gaila plūduriuoti, laikytis vandeñs
paviršiuje; r. in sella išsilaikyti balne; r. bene
sulle gambe tvirtai stovėti añt kojų; r. sulle
stampelle ramstytis rameñtais; fig l ’argomento
si ~ e su un assunto errato argum eñtas remiasi
klaidinga prielaida; ♦ non r. in piedi nesilaikyti
añt kojų; nepastovėti; 2. (tenersi a qcs) laikytis
(ko) (įsikibusiam); r. ai corrimano laikytis tu­
rėklų; ~ iti a me! laikykis (už) manęs!
reggia dkt m karališkieji / karaliaus rūmai pi.
reggicálze dkt v nkt kojinių laikiklis,
reggiménto dkt v m il pulkas (irprk).
reggipėtto dkt v => reggisėno.
reggisėno dkt v liemenėlė,
regia dkt m 1. režisūra; režisavimas; curare la r.
(di qcs) (su)režisūoti (ką); 2. sport komandos
žaidimo organizacija,
regicidio dkt v karaliaus nužūdymas.
regime dkt v 1. režimas, santvarka; politinė sis­
tema; r. democrático (fascista) dem okratinis
(fašistinis) režimas; 2.: r. alimentare maitini­
mosi režimas; dieta; essere a r. laikytis dietos;
3. dir, econ (modalita) tvarka, režimas; sche­
ma; (sistema) sistema; r.fiscale apm okestini­
mo tvarka; 4. tecn eiga; (darbo) režimas; r. di
giri variklio režimas; ♦ a pieno r. visū pajė­
gumu.
regina dkt m 1. karalienė (irprk); 2.: zool ape r.
bitinas mase, bičių motinėlė; 3. (nelle carte)
dama: 4. (negli scacchi) valdovė, karalienė,
reginétta dkt m grožio karalienė,
regio, -a bdv (dėl re) karaliaus; (reale) karališ­
kas; r. decreto karaliaus Įsakas,
regionále 1. bdv regioninis; (di una regione)
regiono; (di piu regiom) regionų; autonomía r.
regiono savivalda; geografía r. regioninė geo­
grafija; piatto r. regioninis patiekalas; 2. dkt v:
(treno) r. regioninis traukinys,
regione dkt m 1. (zona) regionas; (tena) kraštas;
r. alpina (costiera, industríale) Alpių (pram o­
ninis, pakrantės) regionas; 2. (suddivisione
amministrativa in Italia) regionas; sritis -iės;
♦ ente r., la r. regiono savivaldybė; 3. anat
sritis -iės; r. addominale pilvo sritis.
542
regista dkt v/m 1. režisierius -ė; r. cinematográ­
fico kino režisierius; 2. sport įžaidėjas -a.
registra jre vksm 1. (segnare in registri) (už)re-
gistrūoti; įrašyti; (in pubblici registri, con fi-
nalitá giuridiche) (į)registrūoti; įrašyti; r. la
corrispondenza in arrivo užregistruoti gautus
laiškus; r. un matrimonio įregistruoti santuo­
ką; r. tutti i partecipanti (su)registrūoti visūs
dalyviūs; r. un veicolo įregistruoti transporto
priem onę; 2. (annotare) (už)rašyti; (u ž re g is­
truoti; (segnare) pažymėti; (metiere in m em o­
ria) išsaugoti; r. nella mente įsidėti į galvą; r. su
un diario le impressioni užrašyti Įspūdžius die­
noraštyje / Į dienoraštį; 3. (rilevare e sim .) (už)-
registrúoti; (come dato) (už)fiksūoti; (indi­
care) rodyti: si šono ~ ti una cinąuantina di
guasti elėttrici užregistruota apie pūsšimtį e-
lėktros gedimų; 4.: r. un grande successo su­
laukti didelio pasisekimo; 5. (música, imma-
gini) įrašyti; r. una canzone su CD įrašyti dainą
į CD; 6. tecn (metiere a punto) (su)reguliūoti.
►registrársi sngr užsiregistruoti, registruotis,
registratore dkt v 1. magnetofonas; r. vocale di­
ktofonas; 2.: r. di cassa kasos aparatas; 3. tecn
registratorius,
registrazione dkt m 1. registracija; (įre g istra ­
vimas; (solo anagrafica) metrikacija; la r. di
una ditta Įmonės registravimas; 2. (annotazio-
ne) (už)registravimas; užrašymas; 3. (rileva-
mento e sim.) registracija; (už)registravimas:
4. (di música, di immagini) įrašymas; 5. (l'au-
dio, ii disco e sim.) garso Įrašas; (U video, i!
programma e sim.) vaizdo Įrašas; 6. tecn (su)-
reguliávimas; r. dei freni stabdžių reguliavi­
mas.
registro dkt v 1. registras, registracijos knyga:
žurnalas; r. delle persone giuridiche juridinių
asmenų registras; r. di classe klasės žurnalas:
r. di stato civile civilinės metrikacijos registras:
r. contábile apskaitos registras; r. immobiliare
nekilnojamojo turto registras; 2.spec registras:
3.: ♦ cambiare r. keisti toną.
regnánte 1. dkt v/m valdovas -ė; (re) karalius:
(regina) karalienė; 2. bdv fig viešpataujantis.
regn |áre vksm [A] (re-) 1. karaliauti, būti kara­
liumi; viešpatauti; ~ ó sulla Francia jis būvo
Prancūzijos karalius; 2. fig viešpatauti; vyrauti:
~ a ii silénzio viešpatauja tyla.
régno dkt v 1. (stato) karalystė; ii r. di Spagna
Ispanijos karalystė; geogr ii R. Unito Jungtinė
Karalystė; stor ii R. d ’Italia Italijos karalystė:
♦ ii R. dei Cieli dangaūs karalystė; 2. (U pe­
riodo e sim.) karaliavimas; viešpatavimas; (ii
543
titolo) karalystė; durante il r., sotto il r. (di qcn)
viešpataujant (kam); aspirare al r. siekti tápti
karaliumi; 3. fig karalystė; pasaulis; viešpatija;
il r. dei morti mirusiųjų pasaulis; ♦ r. anímale
gyvūnija; r. minerale neorganinis pasaulis; r.
vegetale augalija, augalų pasaulis,
régol |a dkt m 1. (norma e sim.) taisyklė; norma;
le ~ e di un gioco žaidimo taisyklės; applicare
una r. (pri)táikyti taisyklę; attenersi alle ~ e, ri-
spettare le ~ e laikytis taisyklių; infrángere le
~ e pažeisti taisyklės; ♦ a r. d ’arte meistriškai;
tobulai; in r. tvarkingas agg; stuvarkytas agg;
metiere in r. (qcs) (su)tvarkyti (ką); (qcn) (su)
tvarkyti (kieno) dokumentus; l’eccezione con-
ferma la r. išimtis patvirtina taisyklę; 2. (ordi­
ne) tvarka; (normalitá) įprastumas; (regolari-
ta) reguliarumas; secondo una certa r. pagal
tám tikrą tvarką; (regolannente) gana regulia­
riai; ė diventato ormai una r. tai tapo jaū įpra­
sta; ♦ di r. paprastai; 3. (moderazione): senza
r. be saiko; 4. rel regula,
regolábile bdv reguliuojamas,
regolam entáre I vksm (-mén ) (su)nórminti; re ­
glamentuoti,
regolam entáre II bdv (taisyklių ir pan. ) nustaty­
tas; tiñkamas; non ėssere r. neatitikti normų,
regolaménto dkt v 1. reglameñtas, taisyklės pi;
tvarka; (spec. di enti, organi) nuostatai pi; r.
interno vidaüs tvarka; 2. (l'azione) (su re g u lia­
vimas; (su)tvafkymas; 3. fig: r. di conti sąsk­
aitų suvedinėjimas, susidorojimas; 4. comm
atsiskaitymas,
regoldare I vksm (ré-) 1. (su)reguliúoti; (di­
sciplinare) (su)nórminti; reglam entuoti; (defi­
niré) nustatyti; r. l’attivitá delle scuole regla­
m entuoti mokyklų veiklą; r. ilflusso dėl trąffico
reguliuoti eismo srautą; r. delle tariffe nustatyti
tarifus; leggi che ~ano i rapporti di lavoro
įstatymai, kurie reguliuoja darbo santykius; le
leggi che ~ano Vuniverso dėsniai, kuriems pa­
klusta visata; 2. (sistemare, regolarizzare) ( s u ­
reguliuoti; nustatyti; r. ¡’intestino reguliuoti
žarnyno veiklą; r. l ’orologio nustatyti laikrodį;
r. il votume reguliuoti garsą; 3. (limitare) apri­
boti; (diminuiré) (su)mažinti; r. le spese sum a­
žinti išlaidas; 4. fig (risolvere e sim.): r. ipropri
affari tvarkyti savo reikalus; r. una questione
sutvarkyti reikalą; 5. com m (saldare): r. una
cambíale apm okėti vekselį; ♦ r. i conti (con
qcn) suvesti (su kuo) sąskaitas.
►regolar|jsi sngr 1. (tiñkamai) elgtis; come mi
devo ~ e? kaip mán elgtis?; régolati come credi
regolarménte
elkis kaip tinkamas; 2. (moderarsi) jausti sai­
ką; r. nei bere saikingai gerti.
regolar įe II bdv 1. (secondo le regole) taisyklin­
gas, reguliarūs; norminis; (che segue leggi pre-
cise) dėsningas; (giuridicamente valido) galio­
jantis; (giusto) teisingas; (legale) teisėtas; pagal
įstatymus; in modo r. reguliariai; teisėtai; p a­
gal taisyklės; corso di studi r. akivaizdinės
studijos pi; fendmeno r. dėsningas reiškinys;
assunto coti r. contratto di lavoro įdarbintas
pagal (tinkamą) darbo sutartį; munito di r.
passaporto turintis galiojantį pasą; avere orari
fare una vita r. tvarkingai gyventi; avere
diritto a un r. processo turėti teisę į teisingą
teismą; gram costrutto r., costruzione r. taisy­
klingas / norminis žodžių junginys; sport colpo
r. leidžiamas smūgis; sport il gol ė r. įvartis
įskaitomas; 2. (senza particolari difetti e sim )
taisyklingas; (normale) normalūs; (unifoiine)
lygus; lineamenti r. taisyklingi veido bruožai;
statura r. vidutinis ūgis; superficie r. lygus
paviršius; geom poligono r. taisyklingas dau­
giakampis; 3. (costante) reguliarūs; tolygus;
(continuo) nuolatinis; (uguale) vienodas; a in-
tervalli ~ i vienodais intervalais; corse (/ voli e
sim.) ~ i reguliarūs reisai; manutenzione r. re­
guliari /' nuolatinė priežiūra; polso r. normalūs
pulsas; sviluppo r. tolygi plėtra; trdffico r. sklan­
dus eismas; 4. (di qcn): ėssere r. neipagamenti
visada laiku atsiskaityti; ėssere r. nello stūdio
stropiai mokytis; ♦ ėssere r. (come eufemi-
smo) reguliariai tuštintis; S .gram: verbo r. tai­
syklingasis) veiksmažodis; 6. mil: esėreito r.
nuolatinė / reguliarioji kariuom enė; 7. rel: cle-
ro r. vienuoliai pi.
regolarita dkt m 1. (correttezza) taisyklingumas;
reguliarumas; tvarkingumas; (legittimita) tei­
sėtumas; (aderenza a leggi natūrali) dėsningu­
mas; 2. (normalita) normalūmas; (uniformita)
lygumas; (uguaglianza) vienodumas; 3. (perio-
dicita) reguliarumas; con r. reguliariai; r. dei
pagamenti atsiskaitymų reguliarumas, regulia­
rūs atsiskaitymas sg.
regolarizzare vksm 1. (sistemare) sutvarkyti; (le-
gittimare) legalizuoti; įteisinti; r. gli immigrati
clandestini įteisinti nelegalių užsieniečių pa­
dėtį; r. un lavoratore straniero sutvarkyti už­
sieniečio įdarbinimo dokumentus; 2. (rendere
regolare) (su)reguliūoti; (rendere pari) padaryti
)ygų-
regolarm ėnteprv 1. (secondo le regole) bč pažei­
dimų; reguliariai; pagal taisyklės; (secondo le
leggi) pagal įstatymus; 2. (in ordine) tvarkingai;
regoläta 544

3. (normalmente) normaliai J'unzionare r. nor­ reliatyvūs; grandezze ~ e santykiniai dydžiai:

maliai veikti: 4. (con periodicita) reguliariai; maggioranza ~ a paprastoji dauguma; ♦ tutto
vedersi r. reguliariai matytis; 5. (sempre) nuo­ e r. viskas reliatyvu; 3. (discreto) palyginti ne­
lat; (abitualmente) paprastai, blogas; (sufficiente) pakañkam as; fare tutto
regolata dkt m :fam darsi una r. susiimti; nusira­ con ~ a calma viską padaryti palyginti ramiai:
minti; datti una r.! raminkis! 4. gram santykinis; frase ~ o s šalutinis pažy ­
regolato, -a 1. bdv, dlv sureguliuotas; sutvarky­ minio sakinys; 5. => rispettivo.
tas; t.p. => regolare; 2. bdv (sobrio) saikingas, relatóre, -trice dkt v/m 1. pranešėjas -a; refe-
regolatore, -trice 1. bdv reguliuojamasis; regu­ reñtas -ė; 2. (di tesi e sim.) mokslinis (dárbo ¡
liavimo; 2. dkt v tecn reguliatorius, vadovas -ė.
rėgolo dkt v liniuotė; r. calcolatore, r. logaritmico relax dkt v nkt poilsis; atsipa1aidavimas;prenrfm7
logaritminė liniuotė, un p o ’ di r. trūputį atsipalaiduoti,
regredire vksm [E] (-isc-) 1. (calare di livello) relazionäre vksm [A] (-zió-) referuoti; duoti
atslūgti; 2. spec, fig regresuoti, daryti regresą; pateikti ataskaitą.
3. (ritirarsi) trauktis; žengti atgal, ►relazionärsi sngr (di qcn) bendrauti.
regressione dkt m 1. => regrėsso; 2. spec regre­ relaziónj|e dkt m 1. (nesso) ryšys, sąryšis; sąsaja:
sija. (rapporto) santykis; non e’ė r. tra le due cose tai
regrėsso dkt v regresas, atžanga; (declino) nuo­ nesusiję dalykai; mėttere in r. (su)sieti; ♦ in r.
smukis; r. culturale kultūros nūosmukis. (riguardo a qcs) dėl (ko); (in rapporto a q cs)
reiėtto, -a dkt v/m, bdv atstumtasis -oji.
sulyg (kuo); 2. (tra persone) santykiai pi; ryšys:
reincarnazione dkt m reinkarnacija,
(it frequentarsi) bendravimas; r. di parentela
reinserimėnto dkt v 1. (di qcn) reintegravimas;
giminystės saitai; r. (amorosa) meilės santy­
2. (di qcs) naujas įdėjimas; grąžinimas atgal,
kiai; (avventura) meilės nuotykis, romanas:
reinserire vksm (-isc-) 1. (qcn) grąžinti (ką) (į
~ i internazionali tarptautiniai ryšiai; dgs fie
tarnybą ir pan.); reintegrūoti; r. nella societd
~ i pažintys; pažįstami; 3. (resoconto) ataskai­
reintegruoti į visuomenę; 2. (qcs) dar kartą /
ta; (comunícalo) pranešimas; referatas; pre­
vėl įdėti; (rimettere) atgal įdėti; grąžinti (į
sentare una r. pateikti ataskaitą,
vietą); (in liste e sim .) vėl įtraukti; (infilare) vėl
relė dkt v nkt tecn relė.
įkišti; (montando e sim .) vėl įstatyti.
relegare vksm (re-) (iš)tremti, nutrem ti (irprk);
►reinserirsi sngr (su)grįžti (į tarnybą ir pan.);
fig r. in seeondo piano nustūmti į afltrąjį planą,
reintegrūotis.
relegazióne dkt m (esilio) ištrėmimas,
reintegrare vksm (-in-) 1. (qcs) vėl papildyti; (ri-
religióne dkl m 1. religija, tikyba; tikėjimas: r.
costituire) atstatyti; r. le scorte papildyti atsar­
gas;/¿g r. le forze atgauti jėgas; 2. (qcn) reinte­ cattdlica (politeísta) katalikų (daugiadiėvė) re­
grūoti, grąžinti (į postą ir pan.); r. ącn nei ligija; guerre di r. religiniai karai; abbraceiare
diritti grąžinti kam teises; r. nelle prdprie man­ una r. priimti tikėjimą; ♦ fam non c’ė piu r..’
siam grąžinti į tarnybą, kur nusirito pasaulis!; 2. (disciplina scolastica i
reita dkt m dir kaltūmas. tikyba.
reiterare vksm (-/'-) (pa)kartoti (ppr. daug kar­ religiositä dkt m religiškumas, religingūmas.
tų); antrą kartą (ką daryti). religiös¡Io, -a 1. bdv religinis; (ddla religione) re­
reiterato, -a bdv pakartotinis, kartotinis, ligijos; tikėjimo; conflitto r. religinis konflik­
relativamėnte prv 1. (tutto sommato) palyginti; tas; istituzione ~ a religinė institücija; liberta
(in parte) iš dalies; (in relazione) reliatyviai; ~ a tikėjimo laisvė; matrimonio r. bažnytinė
un compito r. facile palyginti lengva užduotis; santuoka; 2. bdv (pio) religingas; pamaldūs:
2. kaipprlk; r. (a qcs) (ąuanto a qcs) dėl (ko); 3. dkt v/m (moñaco) vienuolis -ė.
ryšium (su kuo); (rispetto a qcs) pagal (ką); reliquia dkt m relikvija (irprk).
palyginus (su kuo). reliquiärio dkt v relikvijörius, relikvinė,
relativita dkt m reliatyvūmas; fis teoria delta r. relitto dkt v 1. (lėktuvo, laivo) nuolaužos pi, dū-
reliatyvūmo teorija. ženos pi; ii r. di una nave sudužęs laivas; 2. fie
relativj|o, -a bdv 1. (connesso a qcs) susijęs (su nusibaigėlis -ė; klipata com.
kuo); dėl (ko); (proprio di qc) ko; i dati ~ i alla remare vksm [A] (re-) irkluoti; irti(s): ♦ r. contro
popolazione gyventojų dūomenys; dūomenys kojas kaišioti („irkluoti priešingai“); stabdyti
apiė gyventojus; 2. (non assoiuto) santykinis, fam .
545 réplica

remata dkt m 1. (colpo di rėmo) yris; pasiyrimas; apsijuokti; ~ ift'iitile! daryk, ką nors naudingo!;
2.: fare una r. paplaukioti irkline valtimi, padėk!; 2.: r. conto susigriebti; susiprasti,
reminiscėnza dkt m miglotas prisiminimas, re­ rendicónto dkt v (finansinė) ataskaita, apyskaita;
miniscencija, r. fmanziario pinigų srautų ataskaita,
remissibile bdv galimas atleisti; atleistinas, rendiménto dkt v 1. (reddito) pelnas; pajamos pi;
remissione dkt m 1. atleidimas; rel r. dei peccati (produttivitá) našumas, produktyvumas; fin r.
nuodėm ių atleidimas; 2. => remissivita. di un investimento pajamos iš investicijų; 2. (di
remissivita dkt m nuolankumas, qcn) (dárbo) rezultatai pi; r. scolástico moky­
remissivo, -a bdv nuolankus. mosi rezultatai; 3. (ii rendere qcs): r. di grazie
rėm||o dkt v irklas; ♦ a irklinis agg; tirare i ~ i padėkojimas,
in barca nuleisti rankas. réndita dkt m renta; pajamos pi; ♦ vivere di r. iš
rėmor|ja dkt m (indugio) dvejonė; senza ~ e ne­ pajamų gyventi (be darbinės veiklos); fig nau­
dvejojant; (senzu scrupoli) be skrupulų, dotis įgyta reputacija,
remot! o, -a bdv 1. (nei tempo) tolimas (laiko at­ réne dkt v anat inkstas; ♦ r. artificíale dirbtinis
žvilgiu); labai senas; gram passato r. tolimasis inkstas.
būtasis laikas; figuna possibilita labai m en­ renétta dkt m (t.p. melą r.) renetas (obuolių vei­
ka galimybė; 2. (nello spazio) atokus, slė).
remunerare vksm (-mū-) 1. (qcs) atlyginti (užką); reni dkt m dgs strėnos; ♦ spezzare le r. strėnas
užmokėti; r. l’impegno atlyginti už pastangas; nuleisti.
2. (qcn perqcs) atsilyginti (kam už ką); 3. (darėrenitente bdv (a qcs) ignoruojantis (ką); (che si
profitto) (qc) duoti / nešti (kam ) pelno, oppone) besipriešinantis (kam); (disobbedien-
remunerazione dkt m atlyginimas; atlygis, te) nepaklusnūs; dir r. alla Ieva vengiantis ka­
rėna dkt m smėlis. rinės tarnybos,
renale bdv inkstinis; (dei reni) inkstų; (di un re- rėnna dkt m zool šiaurės elnias,
ne) inksto. reo, -a 1. bdv kaltas; r. di furto kaltas dėl vagys­
rėndĮjere* vksm 1. (ridare) atiduoti; (su)grąžinti; tės; 2. dkt v/m kaltiniñkas -ė; nusikaltėlis -ė;
r. ii saluto atsakyti į pasisveikinimą; ~ im i i (solo di infrazione) pažeidėjas -a; l ’imputato ė
soldi! atiduok / grąžink! man pinigus!; ♦ r. r. confesso kaltinamasis prisipažino,
l ’dnima a Dio atiduoti dūšią Dievui; r. pati per reparto dkt v 1. skyrius; (in fabbrica) cechas; r.
focaccia atsilyginti tuo pačiu; 2. (offrireesim.)\ contabilitá buhalterija; r. (di) giocattoli žaislų
r. conto pasiaiškinti; r. grazie (atsi)dėkoti; r. skyrius; r. di montággio surinkimo cechas; r. di
gli onori (a qcn) atiduoti (kam ) pagarbą, pa­ terapia intensiva intensyviosios terapijos sky­
gerbti (ką); r. un servizio padaryti paslaugą; rius; 2. mil padalinys; dalinys; r. difanteria p ė­
pasitarnauti; 3. (fruttare) duoti pelno; (essere stininkų dalinys; 3. sport grandis -iės fem m .
vantaggioso) duoti naudos; 4. (esprimere) iš­ repeliente 1. bdv atstumiantis; koktūs; 2. dkt v
reikšti; perteikti; (con immagini) pavaizduoti; (t.p. sostanza r.) repeleñtas.
r. un testo in lituano (iš)vcrsti tekstą Į lietuvių repentáglio dkt v: ♦ metiere a r. (qc) statyti (ką)
kalbą; la foto non r. nuotraukoje viskas n eat­ į pavojų; kelti grėsmę (kam); rizikuoti (kuo).
rodo, kaip iš tikrųjų yra; iš nuotraukos neeina repentino, -a bdv staigūs; netikėtas; (fulmíneo)
suprasti, kaip iš tikrųjų yra; ♦ non so se ~ o žaibiškas.
(l’idea) jei supranti, ką noriu pasakyti; 5. (j'ar reperibile bdv galimas rasti; la nuova versione ė r.
diventare) (pa)daryti; r.piū difficile apsunkinti; su internet naūją versiją galima rasti internete;
r. famoso išgarsinti; r. felice (qcn) padaryti saró r. sul cellulare būs galima sū manimi su­
(ką) laimingą, suteikti (kam ) laimę; nudžiu­ sisiekti mobiliuoju telefonu,
ginti; r. inoffensivo sutramdyti; r. piū profondo reperire vksm (-isc-) (su)rásti; suieškoti,
pagilinti; r. pūbblico (pa)viėšinti, (pa)skėlbti: repėrto dkt v radinys; r. archeoldgico archeologi­
sa r. interessanti le lezioni moka suteikti įdo­ nis radinys.
mumo savo paskaitoms; sugeba vėsti įdomias repertorio dkt v 1. (di opere) repertuaras; 2.: im­
paskaitas. magini di r. kadrai iš archyvo; 3. (raccolta) są­
► rėnd ersi sngr 1. (diventare; mostrarsi): r. vadas.
colpevole (di qcs) būti kaltam (dėl ko); nusi­ réplica dkt m 1. pakartojimas; 2. (copia di u n ’o-
kalsti (kuo); r. irreperibile dingti; neduoti apie pera) kopija; replika; 3. (teatrale e sim.) (pa­
save žinių; r. necessario prireikti; r. ridicolo kartotinis) spektaklis (ne premjera); (di una
replicare
trasmissione) (laidos) kartójimas; 4. (risposta)
replika; atkirtis; (obiezione) prieštaravimas,
replicare vksm (re-) 1. (ripetere) (pa)kartóti; r.
uno spettácolo pakartotinai ródyti spektáklj;
2. (ribattere) replikuoti; atkirsti, atšauti; hai
sempre qualcosa da r. visada nóri prieštarauti,
reportage [repor'taj] dkt v nkt reportažas,
repórter dkt v/m nkt reporteris -ė.
repressióne dkt m represija; numalšinimas,
repressivo, -a bdv represinis; represyvüs.
reprimere* vksm 1. (frenare) sulaikyti; r. le lacri­
me (uno sbadiglio) sulaikyti ašaras (žiovulį);
2. (rivolte e sim.) (su)trámdyti; (nu)malšinti;
represuoti; 3. med užslopinti.
repübblica dkt m respüblika; la R. di Lituánia
Lietuvos Respublika; r. democrática (parla­
mentare) dem okratinė (parlam entinė) respü­
blika; la R. Italiana Italijos Respublika; ♦ r.
della banane bananų respublika,
repubblicáno, -a 1. bdv respublikinis; (della re-
pubblica) respüblikos; 2. dkt v/m respubliko­
nas -ė.
repulisti dkt v nkt jam : fare un r. apšvarinti (ir
prk).
repulsióne dkt m 1. pasišlykštėjimas; pasibaisė­
jimas; provare r. (per qc) pasišlykštėti (kuo),
pasibaisėti; 2. fis stūma.
reput |áre vksm (re-) laikyti (kuo); manyti; r. un
onore laikyti garbė; lo ~iam o un bravo specia-
lista laikome jį gerū specialistu, m anome jį
esant gerą specialistą; ~avo necessário scusar-
mi maniaū, kad būtina mán atsiprašyti.
►reputársi sngr laikyti (save kokiu).
reputazióne dkt m reputacija; vardas; godere di
buona (cattiva) r. turėti gerą (blogą) reputa­
ciją; rovinarsi la r. susigadinti reputaciją,
réquie dkt m ramybė; ♦ senza r. be perstojo,
réquiem dkt v nkt mus, rel (t.p. messa da / di r.)
rekviem, „requiem“; gedulo mišios pi.
requisire vksm (-isc-) 1. rekvizuoti; prievarta
(at)imti; l.fig fa m pasisavinti.
requisit|jo dkt v rekvizitas; reikalavimas; un r.
indispensábile būtina savybė; būtina sąlyga;
~ i di ammissione stojimo reikalavimai; sod-
disfare i ~ i atitikti reikalavimus,
requisitoria dkt m dir (prokuroro) baigiamoji
kalba; kaltinamoji kalba (irprk).
requisizióne dkt m rekvizicija,
résa dkt m 1. (l’arrendersi) pasidavimas; costrin-
gere alla r. priversti pasiduoti; 2. (ii restituire)
grąžinimas; r. dei conti atsiskaitymas (irprk);
3. (rendimento) našūmas; (efficacia) efektyvū-
546
mas; (profitto) pelnas; 4. (quantitativo prodot-
to) derlius; išdirbis,
resettäre vksm (-sėt-) i n fl . (ripristinare) atstatyti
([ pradinę būseną); 2.: r. ii Computer iš naujo
paleisti kompiūterį.
residence [’rezidens] dkt v nkt poilsio nam ai pi.
residente 1. bdv gyvenantis; r. a Milano Milane
gyvenantis; 2. v/m (nuolatinis -ė) gyventojas -a.
residénza dkt m 1. (deklaruota) gyvenamoji vie­
ta; (la sede) būstinė; avere la r. a ll’ėstero turėti
gyvenamąją vietą užsienyje; gyventi užsienyje:
2. (di diplomatici e sim.) rezideñcija; 3. (sog-
giorno) viešnagė,
residenziäle bdv: zona r., quartiere r. gyvenama­
sis rajonas.
residuäre vksm [A] (-si-) būti likusiam; (at)likti.
residuato dkt v: r. bellico karo liekana,
residu į o, -a 1. bdv likęs; dėbiti ~ i likusios skolos:
2. dkt v likutis; tai, käs likę; (sedimenti) nuo­
sėdos pi; dgs ~ i (avanzi e sim.) atliekos; lie­
kanos.
resina dkt m sakai pi; derva; r. di pino pušų sa­
kai; r. sintética sintetinė derva,
resistente bdv 1. (di qcs) patvarūs; stiprūs, tvir­
tas; (a qes) atsparūs (kam); r. aifuoco atsparūs
ūgniai, nedegūs; nedegamas; stoffa r. tvirtas
audeklas; 2. (di qcn) ištvermingas; stiprūs,
resisténza dkt m 1. (l’opporsi e sim.) pasiprie­
šinimas, priešinimasis; rezistencija; r. passiva
pasyvūs pasipriešinimas; (movimento di) r. pa­
sipriešinimo judėjimas; rezisteñeija; opporre
r., fare r. priešintis, pasipriešinti; nepasiduoti:
2. (capacita di resistere) ištvermė; ištvermingu­
mas; (a qcs) atsparūm as (kam); r. al calore
atsparūm as šilumai; 3. (soliditá) patvarūmas:
tvirtūmas; 4. fis pasipriešinimas; r. (aerodiná­
mica) oro pasipriešinimas; r. (elėttrica) (elek­
trinė) varža; 5. tecn (resistore) varžas.
resist||ere* vksm [A] (a qc) 1. atlaikyti (ką); atsi­
spirti (kam); (opporsi) priešintis (kam ), pasi­
priešinti; (nori arrendersi) nepasiduoti; r. a un
attacco (al terremoto) atlaikyti puolim ą (že­
mės drebėjimą); r. a una tentazione atsispirti
pagūndai, atsilaikyti prieš pagūndą; r. fino al­
la fine nepasiduoti iki galo; ♦ ~ i! laikykis!:
2. (sopportare) ištverti (ką), pakelti; išlaikyti:
r. ai freddo pakelti / pakęsti šaltį; r. alla pres-
sione išlaikyti spaudimą; non ~ o a lungo senza
mangiare nevalgęs ilgai neišlaikaū; non ho re-
sistito nesusivaldžiaū; 3. (essere resistente) būti
atspariam (kam).
resocönto dkt v ataskaita; raportas; (racconto)
pasakojimas; r. sul lavoro svolto atlikto darbo
547
ataskaita; fare il r. di un viággio papasakoti
apié kelionę,
respingénte dkt v tecn buferis,
respinjlgere* vksm 1. atrem ti; atmūšti; r. un at-
tacco nemico atrem ti priešo puolimą; r. la pal­
la atmūšti kamuolį; r. uno spasimante atstūmti
gerbėją; sport r. un tiro atrem ti smūgį; 2. (non
accogliere e sim.) atmesti; r. ogni accusa at­
mesti / atrem ti visūs kaltinimus; r. l ’amore (di
qcn) atstūm ti (kieno) meilę; r. un progetto di
legge (un ricorso) atmesti įstatymo projektą
(skufidą); 3. (a un esame) neigiamai įvertinti
(per egzaminą)', all’esame hanno ~ to due stu-
denti iš egzamino dü studeñtai gavo neigiamą
įvertinimą; du studeñtai neišlaikė egzamino,
respinta dkt m sport (kamuolio) atmušimas,
respinto, -a 1. bdv, dlv atmestas; atmuštas; t.p.
=> respingere; 2. dkt vjm (a un esame) žm o­
gus, neišlaikęs egzamino.
respir||áre vksm (-spi-) 1. kvėpuoti; r. a pieni
polmoni (col naso, dalla bocca) kvėpuoti pilna
krūtinė (pro nosį, pro burną); r. pesantemente
suñkiai alsuoti / kvėpuoti; qua non si ~ a čia
nėra kuo kvėpuoti; 2. (inalare) įkvėpti; r. aria
pura (gas tossici) įkvėpti gryno oro (nuodingų
dujų); 3.fig atsikvėpti; atsidūsti,
respiratóre dkt v 1. med, tecn respiratorius; 2. (da
sub) akvalangas.
respiratoj|rio, -a bdv: organi ~ r i kvėpavimo /
kvėpuojamieji organai,
respirazióne dkt m kvėpavimas; kvapas; r. arti­
ficíale dirbtinis kvėpavimas,
respiro dkt v 1. kvapas; (l’azione) kvėpavimas;
(singóla inalazione) įkvėpimas; avere il r. rego-
lare norm aliai kvėpuoti; prendere un bei r. gi­
liai atsikvėpti; trattenere il r. sulaikyti kvapą;
♦ mandare / esalare l ’último r. išleisti / iškvėpti
paskutinį kvapą; 2. fig atsikvėpimas; atodūsis;
senza (un áttimo di) r. be (jokio) atodūsio;
3 .fig: un’ópera di ampio / vasto r. plataüs dia­
pazono veikalas; progetti di r. europeo europi­
nio m asto projektai,
responsábile 1. bdv (di qcs) atsakingas (už ką);
(che deve render conto) atskaitingas; direttore
r. atsakingasis redaktorius; r. di fronte agli
elettori atsakingas rinkėjams; l ’ingegnere r. dėl
reparto inžinierius atsakingas už padalinį; la
segretária ė r. delle prátiche sekretorė yra atsa­
kinga už raštvedybą; 2. dkt v/m, bdv (colpevole
di qcs) kaltiniñkas -ė; asmuo, (dėl ko) kaltas:
il r. dell’incidente asmuo, sukėlęs avariją; indi­
viduare i ~ i išsiaiškinti kaltininkus; išsiaiškin­
ti, kas kaltas; 3. dkt v/m (chi ha funzioni diret-
restare
tive e sim.) vadovas; asmuo, (už ką) atsakin­
gas; il r. della manutenzione asmuo, atsakingas
ūž priežiūrą; il r. di un progetto (delle véndite)
projekto (pardavim o) vadovas; 4. dkt v/m, bdv
(causa di qcs) priežastis -iės fem m .
responsabilitá dkt m 1. atsakomybė; la r. dei
danni atsakomybė ūž nuostolius; un posto di r.
atsakingas postas; assúmersi una r. prisiimti
atsakomybę; ė di mia r. aš už tai atsakingas; ūž
tai atsakomybė teñka mán; ♦ sotto la r. (di qcn)
(kieno) atsakomybe; 2. (l’essere coscienzioso)
atsakingumas; 3. (colpa) kaltė; ė sua la r. di
quanto accaduto jis kaltas dėl to, kas įvyko;
4. dir atsakomybė; r. civile (penale) civilinė
(baudžiamoji) atsakomybė; societá a r. limita-
ta ribotos atsakomybės bendrovė,
responso dkt v 1. (orakulo) atsakymas; fig il r.
delle urne „balsadėžių nuosprendis“ (rinkimų
rezultatai); 2. (parere di esperto) išvada,
rėssa dkt m grūstis -iės, spūstis -iės; kamšatis
-iės; fare r. stumdytis; grūstis,
resta I dkt m: ♦ lancia in r. energingai („ietimi
apsiginklavus“).
resta II dkt m (filza intrecciata) ryšelis.
restant| e bdv, dlv likęs; liekantis; kaip dkt v i ~ i
likusieji.
rest||are vksm [E] (re-) 1. pasilikti, likti; r. a casa
likti namuose; ~ a a cena da noi! pasilik pas
mūs vakarienės!; ♦ la cosa tra noi čia tik
tarp mūsų; 2. (continuare a essere, stare) likti;
būti; (conservarsi) išlikti; r. amici likti drau­
gais; r. in piedi neatsisėsti; tebestovėti; (non
trovare posto) nerasti, kur atsisėsti; r. seduto
neatsistóti; tebesėdėti; il museo ~ era chiuso
tutta l’estate muziejus bus / liks uždarytas visą
vasarą; la pelle ~ a asciutta óda išlieka sausa;
~ o della mia idea savo nuom onės nekeisiu;
~ i cómodo! nesirūpinkite!; leiskit mán!; ~ a
fermo! nejudėk!; ♦ r. in contatto palaikyti ry­
šį; ~ i in linea lūktelėkit, nepadėkite ragelio;
3. (venirsi a trovare in una condizione): r. senza
soldi likti be pinigų; r. cieco apakti; r. deluso
nusivilti; r.ferito būti sužeistam; susižeisti; r.
incinta pastoti; r. indietro atsilikti; r. orfano
likti našlaičiu; r. ioppo apšlūbti; ♦ r. a bocca
aperta, r. senza parole, r. di sale, r. di sasso, r. di
stucco likti be žado, netekti amo; 4. (avanzare)
(at)likti; būti likusiam; ~ a una decina di chi-
lometri liko / lieka apie dešimt kilom etrų; ~ a
un p o ’di torta? ar lieka trūputis torto?; ♦ non
~ a che... telieka... ; ~ a il fatto che... faktas,
kad... ; da capire che e successo telieka iš­
siaiškinti, kas atsitiko; 5. (essere situato) būti
 restárci
(kur nors); 6. (avere un accordo) susitarti; būti
susitarusiam; t.p. => rimanėre 4.
►restarci įvdž: r. malė jaustis nuskriaustam;
nusivilti; (offendersi) įsižeisti; t.p. => rimanėr-
ci.
restaurare vksm (-stau-) 1. restauruoti; atkurti;
2 . fig atkurti; atgaivinti,
restauratore, -trice dkt v/m restauratorius -ė.
restauro dkt v restauracija; restauravimas,
restio, -a bdv (afarącs) nelinkęs (ką daryti); era
r. ad accettare nenorėjo sutikti,
restituire vksm (-isc-) 1. (su)grąžinti; (darė in-
dietro) atiduoti; r. unprėstito grąžinti skolą;/žg
r. leforze grąžinti jėgas; 2. fig: r. un favore at­
silyginti (paslauga už paslaugą); r. un pugno
smogti atgal; suduoti (atsakomąjį smūgį); r.
una visita revizitūoti; padaryti atsakomąjį vi­
zitą.
restituzidne dkt m grąžinimas; atidavimas,
ręsto dkt v 1. (parte restante) likusi dalis -iės
fem m ; kita dalis -iės fem m ; kas likę; (le altre
persone) kiti pi, likusieji pi; tutto ii r. visa kita;
ii r. della serata likusi vakaro dalis; ♦ dėl r.
(comunąue) beje; juk; šiaip; (inoltre) be to;
(,(ra l ’altro) tarp kitko; ąuanto ai r. dėl visa
kita; 2. (avanzo) liekana; likutis; dgs ~ i lieka­
nos; likučiai; (relitto) duženos; (rovine) griu­
vėsiai; (scarti) atliekos; ♦ i ~ f mortali palai­
kai; 3. (di un pagamento) grąža; darė ii r.
atiduoti grąžą; tenga ii r.! pasilikite grąžą!;
ąuanto ti ha dato di r.? kiek gavai grąžos?;
4. m at liekana,
restringere* vksm 1. (su)siaūrinti; r. un cappotto
susiaurinti paltą; 2. fig (ridurre) (su)mažinti;
(limitare) (ap)riboti; (delimitare) (su)siaūrin-
ti; 3.: gastr r. ii brodo nugarinti sultinį.
►restringersi sngr 1. (su)siaurėti; 2. (di capi
lavati) susitraukti; 3. (di numero) (su)mažėti.
restringimėnto dkt v 1. (ii restringersi) susiaurė­
jimas; r. della carreggiata kelio susiaurėjimas;
2. (di capi lavati) susitraukimas.
restrittiv|jo, -a bdv 1. (limitato) siauras; ribotas;
interpretazione ~ a siaura interpretacija; 2. (Ii-
mitante) ribojamasis; (di qcs) (ap)ribojantis
(ką); misure ~ e della liberta personale asmens
laisvę ribojančios priem onės;provvedimento r.
apribojimas,
restrizione dkt m apribojimas, ribojimas,
resurrezione dkt m => risurrezione.
resuscitare vksm [E] (-su-) => risuscitare.
retaggio dkt v fig paveldas,
retata dkt m fig (policijos) reidas.
rėt||e dkt m 1. tinklas; tinklelis; r. dėl letto ma-
54>
trácas; r. di recinzione tvoros tiñklas; tinkline
tvora; r. di sicurezza apsauginis tiñklas; r. per i
bagagli regztis; ♦ borsa a r. regztūkas; calze a
r. tinklinės kojinės; 2. (da pesca, caccia) tiñk­
las; r. a stráscico bradinys; gettare (tirare) le ~-i
mesti (traukti) tinklūs; fig cadere nella r. pa­
kliūti Į pinkles; 3. sport tiñklas; 4. sport (ne',
calcio) vartų tiñklas; (gol) Įvartis; conclúdere a
r. smūgiuoti [ vartüs; 5. in f tiñklas; r. lócale
vietinis tiñklas; scheda di r. tiñklo kortá; ♦ la
r. (il WWW) (visuotinis) žiniatinklis; in r. (On­
line) prijüngtas agg; (di qcn) prisijungęs agg:
6. (canale televisivo) kanalas; ♦ a ~ i unifícate
per visus kanalüs (tuo pačiu metu); l.f i g (si­
stema) tiñklas; r. di canali kanalų tiñklas; r. di
distribuzione paskirstymo tiñklas; r. stradale
kelių tiñklas; r. terroristica teroristų tiñklas.
reticente bdv nutylintis; slapūs; iki galo nepasa­
kantis; ėssere r. (su qcs con qc) nutylėti (ka
kam ), iki galo (ko kam ) nepasakyti.
reticėnz||a dkt m nutylėjimas; vengimas iki galo
pasakyti; senza ~ e nieko neslepiant,
reticoláre bdv 1. tinklinis; 2. anat retikulinis.
reticoláto dkt v 1. tinklelis; 2. vielinė / vielų tv o­
ra; (filo špinato) spygliuota viela,
reticolo dkt v spec tiñklas; tinklelis,
retina I dkt m anat tinklainė,
retina II dkt m tinklelis; tinkliūkas; r. per capelli
(plaukų) tinklelis,
retino dkt v tinklelis.
retórica dkt m 1. retorika, iškalbos menas; la r.
classica klasikinė retorika; 2. spreg retorika,
(tuščia) gražbylystė.
retorijĮco, -a bdv 1. retorinis; retoriškas; (della re­
torica) retorikos; domanda ~ ca retorinis klau­
simas; figura ~ ca retorinė figūra; 2. spreg re­
toriškas.
retráttile bdv tecn, zool įtraukiamas,
retribuiré vksm (-isc-) atsiskaityti (su kuo, už at­
liktą darbą); (su)m okėti (kam ) atlyginimą: r.
alla giornata mokėti ūž dieną.
retribuit||o, -a bdv, d Iv mokamas; apmokamas:
ben r. gerai apmokamas; ferie ~ e mokamos
atostogos.
retributivo, -a bdv darbo ūžmokesčio; atlygini­
mo.
retribuzióne dkt m darbo ūžmokestis; atlygini­
mas, alga; r. mensile mėnesinis atlyginimas,
retrivo, -a bdv reakcingas, priešiškas pažangai,
retro I dkt v nkt 1. kita pūsė; užpakalinė pūsė
dalis -iės fem m ; sul r. (di qcs) ūž (ko); darė sul
r. žiūrėti nė į gatvę (/ [ kiėmą ir pan.); entrare
dal r. įeiti pro užpakalinės duris; 2. (di moneta
549
e sim.) antroji / atvirkščioji pusė; reversas; (di
foglio) kita / antroji pusė; ♦ vedi r. žiūrėk an­
troje pusėje,
rėtro II dkt m nktfam (retromarcia) atbulinis bė­
gis; mėttere la r. įjungti atbulinį bėgį.
retroattivita dkt m dir retroaktyvūmas, atgalinis
(,įstatymo ir pan.) galiojimas,
retroattivo, -a bdv dir retroaktyvūs, turintis atga­
linį galiojimą,
retrobottėga dkt v (parduotuvės) tarnybinė pa­
talpa; (magazzino) (parduotuvės) sandėlis,
retrocėdere* vksm (-cė-) 1. intr [E] trauktis at­
gal, atsitraukti:/«,'/'. da una decisione atsisakyti
sumanymo; 2. intr [E] sport iškristi (į žemesnę
lygą / vietą ir pan. ) ;3 .tr mil pažeminti,
retrocessione dkt m sport iškritimas (į žemesnę
lygą /v ie tą ir pan.).
retro datare vksm (-da-) (pa)žymėti atgalinė data.
retrodatazione dkt m žymėjimas atgalinė data.
retrogrado, -a 1. bdv. moto r. atbulinis judėjimas;
2. bdv fig atžangūs; priešiškas pažangai; reak­
cingas; 3. fig dkt v/m reakcionierius -ė, retro­
gradas -ė.
retroguardia dkt m 1. mil ariergardas; 2. sport
gynybos grandis -iės.
retrogūsto dkt v poskonis (skonis, liekantis bur­
noje ką pavalgius), prieskonis,
retrom arcia dkt m atbulinė pavara,
retronėbbia dkt v nkt galinis rūko žibintas.
retroscėn||a dkt v dsgfig užkulisiai,
retrospettiva dkt m retrospektyva; apžvalga,
retrospettivo, -a bdv retrospektyvūs,
retrostante bdv kitoje pusėje esantis; esantis (už
ko); iš kitos pusės,
retro terra dkt v 1. užmiesčio teritorija; miesto
regionas; 2. fig (origine) kilmė; (esperienze vis-
sute) išgyvenimai pi; (formazione) išsilavini­
mas; r. culturale kultūrinis išsilavinimas,
retrovie dkt m dgs mil užnugaris sg, užfrontė sg.
retrovisore dkt v: (specchietto) r. galinio vaizdo
veidrodėlis.
rėtta I dkt m: ♦ darė r. (a qc) klausyti (ko); (a
qcs) paisyti (ko); darė r. a un consiglio sekti
patarimu.
rėtta II dkt m (da pagare) mokestis (už bendra­
butį, už pensioną ir pan.).
rėtt)|a III dkt m geom (t.p. linea r.) tiesė; due ~ e
parallele dvi lygiagrečios tiesės,
rettangolare bdv stačiakampis,
rettangolo, -a. geom 1. dkt v stačiakampis; 2. bdv:
triangolo r. statusis trikampis,
rettifica dkt m (precisazione) patikslinimas: fare
una r. patikslinti.
ri-
rettificáre vksm (-ti-) 1. (raddrizzare) (iš)tiėsinti;
2.fig (precisare) patikslinti; r. delle informazio-
ni patikslinti informaciją; 3. chim rektifikuoti,
rettifllo dkt v => rettilineo 2.
rėttile dkt v zool roplys.
rettilineo, -a 1. bdv tiesūs; fis moto r. tiesiaeigis
judėjimas; 2. dkt v tiesi kelio atkarpa; (dipis­
ta) trasos tiesė; r. d ’arrivo finišo tiesė,
rettitudine dkt m dorumas, sąžiningūmas; tiesu­
mas; principingumas.
rėtt[|o, -a bdv 1. tiesūs; linea ~ a tiesioji linija;
geom tiesė; ♦ i n linea ~ a tiesiai; tornare sulla
~ a via grįžti į doros kėlią; 2. geom: ángolo r.
statusis kampas; ♦ ad ángolo r. statmenai; stat­
menas agg; 3. fig (onesto) doras, sąžiningas;
tiesūs; moralūs; principingas; 4. fig (corretto)
tifikamas; taisyklingas; 5.: anat (intestino) r.
tiesioji žarna,
rettoráto dkt v (la carica, la sede) rektoratas,
rettóre dkt v rektorius.
reumatijĮco, -a bdv reumatinis, reum ato; dolori
~ c i reum atiniai skausmai,
reum atism o dkt v med reumatas, saūsgėla.
revanscismo dkt v polit revanšizmas.
reverendo, -a 1. bdv garbingasis (ppr. kreipiantis
į dvasininkus); 2. dkt v fam kunigas,
reverénza dkt m => riverénza.
reverenziále bdv: timore r. pagarba iš baimės,
reversibile bdv 1. spec grįžtamasis; 2. tecn rever-
sūojamas; 3. (a due lati) dvipūsis.
reversibilitá dkt m: pensione di r. našlių peñsija.
revisionáre vksm (-sió-) 1. peržiūrėti; reviduoti;
(controllare) revizuoti; 2. tecn techniškai pati­
krinti; atlikti (ko) techninę apžiūrą,
revisione dkt m 1. peržiūrėjimas; spec revizija; r.
delle bozze korektūra; r. dei conti, r. contabile
buhalterijos revizija; sottoporre a r. revizuoti;
2. tecn techninė apžiūra; patikrinimas; passa-
re la r. pereiti techninę apžiūrą,
revisóre, -a dkt v/m revizorius -ė; r. di bozze ko­
rektorius; r. dei conti auditorius,
revival [re'vaival] dkt v nkt grįžimas į madą; atgi­
mimas.
revoca dkt m atšaukimas; panaikinimas,
revocare vksm (re-) atšaūkti; panaikinti; r. uno
sciópero atšaūkti streiką; r. un seąuestro panai­
kinti areštą,
revólver dkt v nkt revolveris,
revolveráta dkt m revolverio šūvis,
ri- (kitos formos: re-, r-) priešdėlis: rodo veiksmo
kartojimą, grįžimą į ankstesnę padėtį, iš naujo
ko padarymą, pvz., reinventare, rivedere, rad-
dolcire ir t. t.
riabilitáre
riabilitáre vksm (-bi-) spec reabilituoti.
► riabilitársi sngr reabilituotis, susigrąžinti
gerą vardą.
riabilitazióne dkt m spec reabilitacija,
riaccéndere* vksm 1. (ilfuoco) vėl uždegti; 2. (un
apparecchio) vėl įjungti; 3. fig vėl (su)žadinti;
t.p. => accéndere.
► riaccéndersi sngr 1. vėl užsidegti (ir prk);
2. (di apparecchio) vėl įsijungti; t.p. => accén-
dersi.
riaccompagnáre vksm (pa)lydėti atgal; (a casa)
parlydėti; (con mezzo di trasporto) parvežti,
riacquistáre vksm 1. (recuperare) atgauti; vėl įgy­
ti; r. la fiducia in sé stesso (le forze, la liberta)
atgauti pasitikėjimą (jėgas, laisvę); r. ilprdprio
onore susigrąžinti garbę; 2. (comprare di nuo-
vo) afitrą / dár kartą (nu)pirkti; vėl įsigyti; (ció
che si era venduto) atpirkti; r. roba vėcchia su­
pirkti sendaikčius,
riadattaménto dkt v 1. pertvarkymas; 2. spec re-
adaptácija.
riadattáre vksm 1. (risistemare) pertvarkyti; r.
un edificio (su)rem ontúoti pastatą; r. un ve-
stito pertaisyti drabužį; 2. (adattare di nuovo)
vėl pritaikyti; spec readaptúoti.
riaffermáre vksm vėl pareikšti,
riagganciáre vksm (ii telefono) padėti ragelį,
rialzáre vksm 1. pakelti; r. chi e caduto pakelti
parkritusį; 2. (rendere piu alto) (pa)aukštinti.
►rialzársi sngr 1. vėl pakilti; (mettersi in pie-
di) vėl atsistoti; 2. fig atsigauti.
rialzáto, -a bdv paaukštintas; ♦ piano r. antže­
minis aūkštas (pakeltas virš grindinio).
riálzo dkt v 1. pakilimas; (solo di prezzi) pabran­
gimas; r. della temperatura tem peratūros pa­
kilimas; ♦ in r. (in crescita) augantis agg; (in
espansione) didėjantis agg; 2. (rilievo) aukštu­
mėlė.
rianimáre vksm (-Ó-) 1. (at)gaivinti, reanimuoti;
2-fig (pa)drąsinti.
►rianimársi sngr 1. (riaversi) atsipeikėti; atsi­
gauti; 2. fig (pa)gyvėti.
rianimazione dkt m 1. atgaivinimas; reanim a­
cija; 2. (ii reparto) reanimacijos skyrius,
riapertüra dkt m 1. atidarymas (iš naujo); la r.
delle scuole mokslo m ėtų pradžia; la r. del mu­
seo ė prevista per ii mese prdssimo numatyta
muziejų vėl atidaryti kitą mėnesį; 2. (nuovo
inizio) atnaüjinimas; la r. di un’indágine bylos
atnaūjinimas.
riappropriársi vksm (-pro-) susigrąžinti; atgauti,
riaprire* vksm 1. ir vėl atidaryti; vėl atverti; ♦ r.
una vėcchia ferita atverti seną žaizdą; 2. tr
550
(darė di nuovo inizio) vėl pradėti; atnaujinti; r.
le iscrizioni vėl pradėti registraciją; r. le tratta-
tive atnaujinti derybas; 3. intr [A] vėl pradėti
dirbti; vėl atsidaryti; t.p. aprire.
►riaprirsi sngr 1. vėl atsiverti; 2. (rieomincia-
re) vėl prasidėti.
riars||o, -a bdv sausas; išdžiūvęs; (saulės) išde­
gintas; figlabbra ~ e sukepusios lūpos,
riassestare vksm (-sė-) (risistemare) sutvarkyti:
reorganizuoti; (rimettere in sėsto) pastatyti vėl
ant kojų; r. U bilancio išlyginti balansą,
riassettare vksm (-sėt-) (su)tvarkyti; r. 1a casa
apsikuopti namie,
.
riassūmere vksm 1 (assumere di nuovo) vėl pri­
imti } darbą, vėl įdarbinti; 2. (esporre in breve)
trum pai išdėstyti; apibendrinti; reziumuoti:
(stilare una dispensa) konspektuoti.
riassuntivĮ|o, -a bdv konspektyvūs; tabeliu ~ u
suvestinė lentelė,
riassūnto dkt v trum pas išdėstymas; reziumė
inv; (spec. scritto) santrauka; konspektas; (di
dati) suvestinė,
riattaccare vksm 1. (unire) vėl (su)jungti; vėl
prijungti; (appendere) vėl (pa)kabinti; (cuci-
re) vėl (pri)siūti; (incollare) vėl (pri)lipdyti:
fam : r. (ii telefono) padėti ragelį; 2. fa m (rico-
minciare (a f ar) qcs) vėl pradėti (ką (daryti));
3. (assalire di nuovo) vėl atakuoti, vėl pulti:
t.p. => attaccare.
riattivare vksm padaryti vėl veikiantį; reakty-
vūoti; r. la linea elėttrica vėl pajungti elektrą.
riav||ėre* vksm (io rid) 1. vėl turėti; ho ~utofa-
me vėl išalkau; 2. (riottenere) atgauti; susi­
grąžinti; 3. (riammalarsi) vėl susirgti (kuo):
t.p. => avėre.
►riaversi sngr atsigauti; atgauti sąmonę,
riavviare vksm (-vi-); r. ii Computer perkrauti
kompiuterį; t.p. - > avviare.
riavvio dkt v (dėl PC) kompiuterio perkrovimas,
ribadire vksm (-isc-) 1. fig pakartoti; (confer-
mare) patvirtinti; 2. (un chiodo) užlenkti (vi­
nies galvutę).
ribaldo dkt v niekšas; nedorėlis,
.
ribalta dkt m 1 durelės pi; 2. teatr avanscena:
rampa; le luci della r. ram pos šviesos (irprk):
♦ venire / salire alla r. tapti žinomam; išgar­
sėti.
ribaltabil||e bdv: (autocarro) r. savivartis (sunk­
vežimis); sedili r. atlenkiamos / atverčiamos
sėdynės.
ribaltamento dkt v ap(si)vertimas (ir prk); ap-
virtimas.
551
ribaltare vksm (ap)versti (irprk);fig r. una sen-
tenza priimti priešingą sprendimą.
►ribaltarsi sngr apsiversti, verstis; (ap)virsti.
ribaltone dkt v politinės situacijos perversmas,
ribassare vksm 1. tr (at)piginti; (solo di prezzi)
(su)mažinti (kainas); 2. intr [E] (at)pigti.
ribasso dkt v 1. smukimas; (forte caduta) kri­
timas; jin tendenza ai r. smukimo tendencija;
2.fa m (sconto) nuolaida,
ribattere vksm 1. vėl mušti; (col martello) vėl
kalti; sport r. la putlu atmušti kamuolį; 2.fig: r.
le accuse atrem ti kaltinimus; 3. fig (replicare)
atsikirsti; atšauti; 4. kaip intr [A] fig: r. su un
punto nuolat (ką) pabrėžti; nuolat (ką) pri­
minti; ♦ batti e ~ i atkakliai stengiantis,
ribellarsi vksm (-bei-) 1. (insorgere) sukilti; m aiš­
tauti; 2. (disobbedire) nepaklūsti; (opporsi)
priešintis, pasipriešinti,
ribėlle 1. bdv maištingas; maištaujantis; 2. bdv
(disobbediente) ne(pa)klusnūs; 3. dkt v/m m ai­
štininkas -ė, sukilėlis -ė; 4. dkt v/m (di bambi-
no) neklaužada com.
ribellione dkt m 1. maištas, sukilimas; m aišta­
vimas; 2. (disobbedienza) ne(pa)klusnūmas;
(opposizione) pasipriešinimas,
ribes dkt v nkt bot serbentas; ribes nero (rosso)
juodieji (raudonieji) serbentai,
ribollio dkt v kunkuliavimas.
riboll||ire vksm [A] (-b o i) 1. kunkuliuoti (ir
prk), virti; fig r. di rabbia virti iš pykčio; ♦ ~ e
ii sangue kraujas kunkuliuoja, užvirė kraujas;
2. (fermentare) fermentūotis; rūgti,
ribrėzzo dkt v pasibjaurėjimas; pasišlykštėjimas;
avere r. (di qc) pasibjaurėti (kuo), bjaurėtis,
pasišlykštėti, šlykštėtis;/ar r. kelti pasišlykštė­
jimą.
ributtante bdv atstumiantis; šleikštūs, pykinan­
tis; una scena r. atstumiantis vaizdas,
ricacciare vksm 1. (respingere) atmušti; 2. (m et-
tere di nuovo) vėl (į)kišti; t.p. => cacciare.
ricad||ėre* vksm [E] (-ca-) 1. vėl (nu)kristi; vėl
(par)griuti; fig r. malato atkristi, vėl susirgti;
fig r. nello stesso errore vėl tą pačią klaidą pa­
daryti; 2. (scendere) leistis; (nu)kristi; 3. fig
kristi; la colpa ~ e suifigli kaltė krinta sūnums;
la responsabilita ~ e su di lei atsakomybė ten­
ka jai; t.p. => cadėre.
ricaduta dkt m 1. (di malattia) atkritimas; avere
una r. atkristi; 2.: jis r. radioattiva radioaktyvūs
krituliai pi; 3. fig (risonanza) atgarsis,
ricalcare vksm 1.: ♦ r. le orme di qcn sekti kieno
pėdomis; 2. (disegni e sim. ) (nu)kopijūoti; (con
ricaväto
carta carbone) piešti per kalkę; 3. fig (ripetere)
atkartoti.
ricalcitränte bdv užsispyręs; besispyriojantis,
ricälco dkt v: carta da r. kalkė,
ricalcoläre vksm (-cal-) perskaičiuoti,
ricamäre vksm (-cä-) 1. (iš)siuvinėti; 2. fig pridė­
ti (nebūtus dalykus, pasakojant); pagražinti,
ricambiäre vksm 1. atsilyginti; (volendo ringra-
ziare) atsidėkoti; r. I’amore atsakyti meile į
meilę, atsilyginti meile už meilę; r. gli auguri
linkėti tö paties; atsakyti linkėjimais į linkė­
jimus; r. un favore atsilyginti (paslauga ūž p a­
slaugą); r. un saluto atsakyti į pasisveikinimą;
2. (cambiare di nuovo) vėl (pa)keisti.
►ricambiärsi sngr (d ’abito) vėl persirengti,
ricambiato, -a bdv, dlv: amore non r. meilė be
atsako.
ricämbio dkt v 1. (lo scambiarsi) pasikeitimas
(sveikinimais ir pan.); 2. (cambio) pakeitimas;
kaita; r. dell’äria pravėdinimas; r. generaziona-
le kartų atsinaüjinimas; r. sociale visuomenės
kaita; ♦ di r. atsarginis agg; vestiti di r. pakaita
sg, drabūžių pakeitimas sg; 2. tecn (t.p. pezzo di
r.) atsarginė dalis -iės fem m / detalė,
ricämo dkt v 1. (l’azione) siuvinėjimas; 2. (ogget-
to ricamato) išsiuvinėtas daiktas; siuvinys,
ricapitoläre vksm (-pi-) reziumuoti; vėl pam inė­
ti; trum pai pakartoti,
ricaricäre vksm (-cä-) perkrauti; (riempire) (pa)-
pildyti; (u n ’arma) vėl užtaisyti; r. la batteria
prikrauti / pripildyti bateriją; r. ii cellulare (į)-
kräuti mobilųjį; r. la svėglia (vėl) užsūkti ža-
dintūvą.
►ricaricärsi sngr fig (di qcn) atgauti energiją;
pasikrauti.
ricattäre vksm šantažuoti,
ricattatöre, -trice dkt v/m šantažuotojas -a.
ricätto dkt v šantažas; ricorrere a un r. griebtis
šantažo.
ricav|iare vksm (-cä-) 1. (ottenereprodotti e sim.)
(iš)gauti; r. carbone (iš)kasti / (iš)gauti anglis;
r. molto latte gauti daūg pieno; r. una stätua da
un blocco di granito iškalti statulą iš vientiso
granito; 2. (realizzare da qcs) padaryti (iš ko);
r. un film da un romanzo kurti filmą pagal
romaną; r. una nicchia nei muro padaryti / iš­
griauti nišą sienoje; 3. (venir a sapere) sužino­
ti; (trarre) paimti; r. una data dall’enciclopedia
sužinoti datą iš enciklopedijos; 4. (guadagna-
re) gauti (pelno); užsidirbti; //# r. grandi bene-
fici gauti daūg naudos; /?# non ne ~ erai niente
nieko neišpeši,
ricaväto dkt v gauti pinigai pi; Įplaukos pi.
ricávo
ricávo dkt v pajamos pi; r. lordo beñdrosios paja­
mos; r. netto (grynasis) peinas,
riccaménte prv (lussuosamente) prabangiai.
ricchézz||a dkt m 1. (l ’essere ricco) turtingumas
(,irprk); (lusso) prabanga; viverenella r. turtin­
gai gyventi; 2. (i beni) turtai, turtas (ir prk);
favolose ~ e pasakiški turtai; ammassare ~ e
kráuti turtüs; 3. (abbondanza) gausa; gausu­
mas; c’ė r. (di qcs) gausü (ko).
riccio I dkt v 1. zool ežys; ♦ chiúdersi a r. už­
sidaryti kiaute; 2.: zool r. di mare jurų ežys;
3. bot kaštainio (/ kaštono) kevalas.
riccio II, -a 1. bdv garbanotas; 2. dkt v (ricciolo)
garbana; 3. dkt v (decorativo) ūžraitas.
ricciolo dkt v garbana,
ricciolüto, -a bdv garbanotas,
ricciūto, -a bdv garbanotas; su garbanomis.
ric[|co, -a 1. bdv turtingas; diventare r. praturtėti,
tapti turtingam; ♦ r. sfondato pertekęs pinigų,
baisiai turtingas; 2. bdv (abbondante) gausūs;
(ingente) didelis; (di qcs) daūg (ko) turintis;
turtingas (ko), gausūs; (pieno di qcs) kupinas
(ko), pilnas; una ~ ca máncia dideli arbatpini­
giai; un raccolto r. gausūs derlius; r. di conte-
nuti turiningas; r. di energie kupinas energijos;
r. di laghi ežeringas, su daūg ežerų;frutti ~ ch i
di vitamine vaisiai, turintys daūg vitaminų,
vaisiai turtingi vitaminų; vitaminingi vaisiai; ii
libro ė r. di informazioni knygoje daūg / gausu
informacijos; ♦ fantasía ~ ca laki vaizduotė;
terra ~ ca derlinga žemė; ~ ca vegetazione vešli
augalija; 3. bdv (lussuoso) prabangūs; (di va­
lore) vertingas; brangūs; un r. dono vertinga
dovana; 4. bdv (proficuo) pelningas; 5. dkt v/m
turtuolis -ė; ♦ nuovo r. nuvorišas.
riccóne, -a dkt v/m turtuolis -ė, turčius -tė, pini­
guočius -tė.
ricėrįjca dkt m 1. paieška; (ii cercare) ieškoji­
mas; in f motore di r. paieškos sistema; ♦ ėssere
/ andaré alia r. (di qcs) ieškoti (ko); 2. (studio)
tyrimas, tyrimai; tyrinėjimas; mokslinis dar­
bas; r. sul cancro vėžio tyrimai; ~che scien-
tifiche moksliniai tyrimai; econ r. di mercato
rifikos tyrim as;/«re r.,fare ~che tyrinėti, tirti;
dirbti mokslinį darbą; 3. (compito) referatas;
4. (aspirazione) siekimas.
ricerc||áre vksm (-cér-) 1. (essere alla ricerca)
(stropiai) ieškoti (ko): la polizia ~ a l ’assassi-
no policija ieško žudiko; 2. (studiare) tirti, ty­
rinėti; r. le cause di un fenómeno tirti reiškinio
priežastis; 3. (cercare di nuovo) perieškoti, iš
naujo ieškoti; 4. (aspirare e sim.) siekti (ko);
552
(desiderare) norėti; r. l’attenzione degli adulti
siekti suaugusiųjų dėmesio,
ricercatézza dkt m 1. (rafftnatezza) įmantrumas;
rafinuotūmas; 2. (cosa raffinata) įmantrybė,
ricercáto, -a 1. bdv (di qcn, apprezzato) populia­
rus; žymūs; 2. bdv (di qcs, richiesto) paklausūs;
populiarūs; 3. bdv (raffinato) įmantrūs; rafi­
nuotas, subtilūs; 4. dkt v/m ieškomas asmuo,
ricercatóre, -trice dkt v/m tyrinėtojas -a; tyrėjas
-a; (scienziato) mokslininkas -ė.
ricetrasmittėnte dkt v tecn siųstuvas-imtuvas;
racija/am .
ricėtta dkt m 1. (t.p. r. médica) receptas;farmaci
venduti con r. pagal recėptūs / su receptais
parduodam i vaistai; scrivere una r. išrašyti re ­
ceptą; 2. (t.p. r. di cucina) (kulinarinis) recep­
tas; 3. fig receptas, būdas; (segreto) paslaptis
-iės.
ricettácolo dkt v 1. kaupimosi vieta; 2. (covo)
lindynė.
ricettário dkt v 1. (di cucina) receptų knyga;
2. (di medico) receptų knygelė,
ricettatóre dkt v vogtų daiktų supirkėjas,
ricettazióne dkt m prekyba vogtais daiktais; dir
nusikalstamu būdū gauto turto įgijimas (ir re­
alizavimas).
ricettiv||o, -a bdv 1. imlūs; 2.: strutture ~ e apgy­
vendinimo (paslaugų) infrastruktūros.
ricév||ere vksm 1. gauti; (accettare) priimti; (do-
po una certa attesa) sulaukti (ko); non r. (qcs)
negauti (ko); nesulaukti; r. in ereditá pavel­
dėti; r. un affronto (un colpo, uno schiaffo)
gauti akibrokštą (smūgį, añtausj); r. aiuto su­
laukti pagalbos; r. la comunione priimti kom u­
niją; r. danni patirti nuostolių, nukentėti; r.
un invito (un permesso, una risposta) gáuti
kvietimą (leidimą, atsakymą); r. una léttera
(una máncia, un premio) gáuti laišką (arbatpi­
nigius, premiją); non ~ o ordini da nessuno!
niekas negáli mán įsakinėti!; 2. (persone) pri­
imti; (incontrando) sutikti; r. una delegazione
(ipazienti) priimti delegaciją (pacientus); l ’av-
vocato la riceverá nei pomeriggio advokatas
priims jūs po pietų; 3. tecn gáuti, priimti; r. un
segnale radio priimti radijo signalą; mi ~ i? ar
girdi manė?
riceviménto dkt v 1. (ii ricevere qcs) gavimas;
2. (ii ricevere qcn) priėmimas; orário di r. priė­
mimo valandos pi; 3. (festa e sim.) priėmimas,
ricevitóre dkt v 1. gavėjas; 2. (chi riceve denaro):
r. delle imposte mokesčių rinkėjas; r. di scom-
messe lažybų tarpininkas; lažybininkas; 3. tecn
imtuvas; r. (telefónico) telefono ragelis.
553 ricondúrre

ricevitoria dkt m lažybų pünktas. paklausi; ♦ a r., su r. (di qcn) (kieno) prašymu;
ricevüta dkt m kvitas; r. di un versamento {mokos (kam ) paprašius; a grande r., su r. delpilbblico
kvitas; accusare r. patvirtinti gavimą; rilascia- publikos pageidavimu; 2. (domanda scritta)
re una r. išrašyti kvitą, pakvituoti, paraiška; prašymas; presentare una r. pateikti
ricezióne dkt m 1. gavimas; priėmimas; 2. tecn / paduoti paraišką; 3. (pretesa) pretenzija; rei­
(signalo) priėmimas. kalavimas; avanzare (delle) ~ e kelti reikalavi­
richiam|¡áre vksm 1. (ritelefonare) perskam bin­ mus, reikšti pretenzijas,
ti, vėl paskambinti; (in risposta) atskambinti; richiėsto, -a bdv 1. (di qcn, ricercato) žymūs; po­
2. (far ritomare) pašaūkti (atgal); (pa)kviésti puliarūs; 2. (di merei) paklausūs; 3. (necessa-
(atgal); (in via ufficiale) atšaūkti; r. dalle ferie rio) reikiamas; (adeguato) atitinkamas; 4.: non
atšaūkti iš atostogų; r. un ambasciatore at­ r. neprašytas; nepageidaujamas,
šaūkti am basadorių; r. ii cane pasišaukti šunį; riciclaggio dkt v perdirbimas; utilizacija;/;# r. di
figr. alla mente falla memoria (aitrai) primiñti; denaro (sporco) pinigų plovimas,
(a séstessi) prisimiñti; 3. (attirare) (pri)tráukti, riciclare vksm (-ei-) perdirbti; utilizuoti; (fare la
patraukti; la luce ~ a lefalene šviesa traukia / raccolta differenziata) rūšiuoti atliekas; fig r.
vilioja naktiniüs drugiüs; la mostra ha ~ ato denaro plauti pinigus,
molti visitatori paroda pritraukė daüg lankyto­ ricino dkt v bot ricinmedis; olio di r. ricina,
jų; fig r. l ’attenzione patraukti dėmesį; 4. (cita­ ricognitore dkt v m il žvalgomasis lėktuvas,
re) (pa)citúoti; 5. fig (ammonire) įspėti; (con ricognizidne dkt m m il žvalgymas; žvalgyba,
nota disciplinare) pareikšti papeikimą; r. all’ór- ricollegare vksm (-/e-) vėl (su)jūngti; (qcs a qc)
dine sudraüsti. vėl prijungti (ką prie ko).
► richiamársi sngr (a qc) (fare riferimento) ►ricollegar||si vksm 1. vėl susisiekti (ppr. per
remtis (kuo); (citare) (pa)m inéti (ką); (pren­ radiją ir pan.); 2. fig (a qcs) remtis (kuo); vor-
dere ispirazione) semtis įkvėpimo (iš ko), pasi­ rei ~ m i a quanto detto prima norėčiau tęsti
semti įkvėpimo, anksčiau išsakytą mintį.
richiámo dkt v 1. atšaukimas; 2. fig (avvertimen- ricolmo, -a bdv 1. (di liquidi) sklidinas; (di solidi)
to) įspėjimas; (nota disciplinare) papeikimas; prikrautas; visiškai pilnas; 2. fig kupinas.
r. all’órdine kvietimas laikytis tvarkos; fare un ricominci||are vksm 1. tr vėl pradėti; pradėti iš
r. ai senso dėl dovere apeliuoti į pareigos jaus­ naujo; ho ~ ato a fumare vėl pradėjau rūkyti;
mą; 3. (grido) šauksmas; (pa)šaukimas; 4. fig non r.! tik (iš naujo) nepradėk!; ♦ r. tutto da
(attrazione) viliojimas, vilionė; (fascino) žave­ capo / da zero pradėti viską iš naujo; 2. intr [E]
sys; ėssere un r., esercitare un r. traukti; vilioti; prasidėti iš naujo; vėl prasidėti; t.p. => comin-
5. (menzione): fare un r. (pa)minėti; 6. (nota) ciare.
išnaša; (rinvio) nuoroda. ricompar ||ire* vksm [E] vėl pasirodyti; (formarsi
richiéd||ere* vksm 1. (ripetere una domanda a e sim.) vėl atsirasti; ė ~ so ii sole saulė vėl
qcn) vėl (ką/ko) paklausti, perklausti; 2. (chi- pasirodė.
edere di nuovo a qcn di avere qcs) vėl (ką/ko) ricomparsa dkt m pasirodymas (po kiek laiko);
paprašyti; (in restituzione) paprašyti (ką/ko) naujas atsiradimas; r. dei sintomi di una ma-
grąžinti; 3. (chiedere a qc per sapere ącs) (pa)- lattia ligos simptomų atsinaujinimas,
kláusti vėl (ką/ko); r. unparere paklausti nuo­ ricompensa dkt m atlygis; atsilyginimas,
monės; 4. (chiedere a qc per ricevere qcs) (pa)- ricompensare vksm (p e n -) (qcn) at(si)lyginti
prašyti (kąlko ko); r. iipassaporto kreiptis dėl (kam); (ripagare) at(si)m okėti (kam); r. per
paso; paprašyti išduoti pasą; r. un permesso una buona azione atlyginti už gėrą darbą,
paprašyti leidimo; 5. (esigere) (pa)reikaláuti ricomporre* vksm 1. vėl sudėti; 2. dir (risolvere)
(ko); r. la presenza di tutti reikalauti, kad visi išspręsti; 3.: r. un nūmero di telefono vėl (su)-
dalyvautų; questo lavoro ~ e attenzione toks rinkti telefono numerį; t.p. => comporre.
darbas reikalauja kruopštumo; šį darbą reikia riconciliare vksm sutaikyti; taikyti.
atlikti kruopščiai. ►riconciliarsi sngr susitaikyti,
richiėst||a dkt m 1. prašymas; (desiderio) pagei­ riconciliazione dkt m su(si)taikymas.
davimas; r. d ’informazioni pasiteiravimas; r. di ricondūrre* vksm 1. parvesti; (riaccompagnare)
gražia malones prašymas; accogliere (soddisfa- parlydėti; (con mezzi di trasporto) parvežti;
re) una r. priimti (patenkinti) prašymą: fare (bestiame) parginti; fig r. alla ragione atvėsti j
una r. paprašyti; c’ė molta r. di lana vilna labai protą; 2. fig (imputare): la scarsita del raccolto
riconférma
ė da r. alia siccitá derlius, matyt, meñkas dėl
sausros, meñko derliaus priežastimi laikytina
sausra.
riconférma dkt m (di nomine e sim .) paskyrimas
kitai kadeñcijai; patvirtinimas pareigoms,
riconfermáre vksm (-fėr-) 1. vėl patvirtinti; 2. (in
un incarico e sim.) paskirti (/ išrifikti) kitai
kadeñcijai; patvirtinti pareigoms; r. un gioca-
tore pratęsti žaidėjo sūtartį.
riconoscénte bdv dėkingas; ti saro molto r. būsiu
táu labai dėkingas;
riconoscénza dkt m dėkingūmas.
riconósc||ere* vksm 1. (identificare) atpažinti;
pažinti; (distinguere) (at)skirti; r. alla / dalia
voce pažinti iš balso; r. la grafía atpažinti
rašyseną; saper r. un vero amico mokėti skirti
tikrą draūgą; so r. un buon virio žinaū, kas yra
geras vynas;fatevi r.! prisistatykite!; 2. (con-
fessare, ammettere) pripažinti; prisipažinti; r. i
mériti di qcn (i propri errori) pripažinti kieno
nuopelnus (savo klaidas); ~ o di aver sbagliato
prisipažįstu, kad suklydau; prisipažįstu sukly­
dęs; 3. (come valido e sim.) pripažinti; r. un
figlio (un governo, un titolo di studio) pripažinti
tėvystę (vyriausybę, išsilavinimą); lo hanno
~iuto innocente pripažino jį nekaltū, pripažino
jį esant nekaltą.
► riconóscj|ersi sngr 1.: si ė ~iuto colpėvole
prisipažino kaltas; mi ~ o vinto prisipažįstu
nugalėtas; 2. (sé stessi) atpažinti save; fig non
mi r. in questa descrizione toks apibūdinimas
m án netiñka; aš visái į tokį nepanašūs; fig non
ei ~iam o in questi valori nė šitos musų verty­
bės; 3. (a vicenda) atpažinti vienam kitą.
riconoscibile bdv atpažįstamas,
riconosciménto dkt v 1. atpažinimas; documento
di r. tapatybės dokumeñtas; 2. (accettazione)
pripažinimas; r. del diploma diplomo pripaži­
nimas; 3. (premio) apdovanojimas; (ringrazia-
mento) padėka.
»conquista dkt m atgavimas; (armata) atkovo­
jimas; r. dell’indipendenza nepriklausomybės
atkūrimas.
«conquistare vksm 1. atgauti; (lottando) atko­
voti; (facendo la guerra) atkariauti; r. la palla
atkovoti kamuolį; 2. (qcn) susigrąžinti (kieno)
meilę.
riconségna dkt m atidavimas; (su)grąžinimas.
riconsegnáre vksm (-sé-) (ridare) atiduoti; (resti­
tuiré) (su)grąžinti.
riconsideráre vksm iš naūjo (ap)svarstyti.
ricontáre vksm (-cón-) iš naūjo (su)skaičiuoti;
perskaičiuoti; aritrą kartą (pa)skaičiuoti.
554
ricopèrto, -a bdv (di qcs) apsitraukęs (kuo); pa­
dengtas; r. di brina apšarmojęs; r. d ’erba ap­
žėlęs, užžėlęs; r. difdglie apkritęs lapais; r. di
glassa padengtas glajumi; r. di muffa apsitrau­
kęs pelėsiais, apipelijęs; r. di neve apsnigtas; r.
di pôlvere apdulkėjęs, apsinešęs dulkėmis,
ricopertùra dkt m 1. danga; perdanga; 2. (l’a-
zione) padengimas,
ricopiàre vksm (-co-) nu(si)rašyti; (trascrivere)
perrašyti; (al computer) perspausdinti,
ricopr Įire* vksm (-CÔ-) 1. (coprire nuovamente)
vėl uždengti; (rifare una copertura) perdengti;
2. (coprire) (ap)dengti, uždengti; apdėti; (spec,
superfici) kloti (ap-, iš, už-); (placcare) ap­
traukti (metalu); r. un libro aplenkti knygą; la
neve ~ e ii terreno sniegas apdengia žemę; 3.fig
(colmare di qcs) apiberti (kuo), apipilti; r. di
insulti apipilti įžeidinėjimais; 4.: r. una càrica
eiti pareigas; t.p. => coprire 1.
► ricoprirsi sngr 1. (venire coperto) (di qcs)
apsitraukti (kuo); apsidengti; apibyrėti; r. di
erbacce apaugti piktžolėmis; r. di pôlvere ap­
sinešti dulkėmis; t.p. => ricopèrto; 2. fig : r. di
vergogna užsitraukti nešlovę.
ricord||àre vksm (-cdr-) 1. (farsi venire in mente)
prisiminti, atsiminti; (avere in mente) paminti;
non ~ o neprisimenu, neatsimenu; lo ~ o bene
gerai jį atsimenu; ~ o ii podere dei nonni pa­
m enu senelių sodybą; ♦ da r. atmintinas agg;
2. (ad aitri) priminti; ~ a m i di spégnere il gas
primink mân, kàd užsukčiau dujàs; hai fatto
bene a ~àrmelo gérai, kàd priminei; fig questa
ragazza mi ~ a mia sorella ši mergina mân
prim ena màno seserį; 3. (nominare) (pa)minė-
ti (ppr. iškilmingai); (sottolineare) pažymėti.
►ricord||àrsi sngr 1. ((di) qc) prisiminti (ką);
atsiminti; atminti; ti ii šuo nome (di lei, do­
ve si trova quel bar) ? ar prisimeni jos vardą
((apie) ją, kur tàs baras yra)?; mi šono ~ a to di
avere ii šuo indirizzo atsiminiau, kàd turiu jô
adresą; atsiminiau turfs jô adresą; per quanto
mi ~ o kiek aš atsimenu; ~ a ti delle I le mie pa­
role! atmink màno žodžius!; 2. (di fa r qcs)
nepam iršti (ką daryti), neužmiršti; ti sei ~ato
dipassare in lavanderia? ar neužmiršai užsuk­
ti į skalbyklą'?; ~ a ti di scrivermi! nepamiršk
m an parašyti!; 3. (mandare a mente) įsiminti;
(prestando attenzione) įsidėmėti.
ric5rd||o dkt v 1. prisiminimas, atsiminimas; dol-
ci ~ i d ’infànzia mieli vaikÿstés atsiminimai;
vivere di ~ i gyventi prisiminimais; è solo un
brutto (lontano) r. tai tik nem alonus (tolimas)
prisiminimas; ♦ ai solo r. vien prisiminus; 2. (ii
555
ricordare ad aitri) atminimas; priminimas; kaip
bdv nkt foto r. nuotrauka atminimui; ♦ in r. (di
qcn) (kieno) atminimui; 3. (t.p. ricordino) su­
venyras; lauktuvės pi.
ricorrėnte I bdv 1. (periodiškai) pasikartojantis;
2. m ed rekurentinis, grįžtamasis,
ricorrėnte II dkt v/m dir ieškovas -ė (skundą p a ­
davęs asmuo), skundėjas -a.
ricorrėnza dkt m 1. (ii ripetersi) pasikartojimas;
2. (anniversario) sukaktis; (festa) šventė.
ric6rr[|ere* vksm 1. (rivolgersi a qc) kreiptis (į
ką); r. allapolizia kreiptis [ policiją; (chiamar-
la) iškviesti policiją; 2. (servirsi di qcs) naudo­
tis (kuo), pasinaudoti; (mettere mano) imtis
(ko), griebtis; r. allearm i (alla violenza) grieb­
tis ginklų (smurto); r. ai dizionario naudotis
žodynu; 3. (ripetersi) kartotis, pasikartoti; un
tema che ~ e pasikartojanti tema; 4. (di date e
sim.) sueiti, sukakti; oggi ~ e l ’anniversdrio
delle nostre nozze šiandien (sueina) musų ves­
tuvių mėtinės; ~ o n o i dieci atini dalia firm a
dėl trattato sueina dešimt mėtų nuo sutarties
pasirašymo; 5. dir apskųsti; r. contro una sen-
tenza apskųsti teismo sprendimą; r. in appello
paduoti apeliacinį skundą.
ricors||o dkt v 1. (a qcn) kreipimasis (į ką); 2. (a
qcs) naudojim as;/ar r. (a qcs) pasitelkti (ką);
griebtis (ko); fa r r. aU’inganno (a misure S e ­
vere) griebtis apgaulės (griežtų priem onių);
3.: corsi e ~ i (stdrici) istorijos cikliškumas sg;
4. dir skundas, apeliacija; apskundimas; r. in
appello (in cassazione) apeliacinis (kasacinis)
skundas.
ricostituėnte dkt v farm organizmą stiprinantys
vaistai pi.
ricostituire vksm (-isc-) (ricreare) atkurti,
ricostruire vksm (-isc-) 1. (costruire di nuovo)
atstatyti; rekonstruoti; r. un ponte atstatyti til­
tą; m ed r. la mascella atstatyti žandikaulį; 2.fig
(ricreare) atkurti; rekonstruoti; r. un testo re ­
konstruoti tekstą; r. l ’unita dėl Paese atkurti
šalies vienybę; 3.fig (chiarire) išsiaiškinti, aiš­
kintis; r. le circostanze di un delitto aiškintis
nusikaltimo aplinkybes,
ricostruzione dkt m 1. atstatymas; rekonstruk­
cija; 2. fig atkūrimas; rekonstrukcija; 3. fig (di
fatti e sim.) (įvykio) (eigos) išsiaiškinimas,
ricotta dkr m varškė; di r. varškinis agg; fig silp­
nas agg, skystas agg.
ricoverare vksm (-cd-): r. in ospedale pagu ld ei i
ligoninę; r. all’ospizio atiduoti į senelių namus,
ricovero dkt v 1. (in ospedale) paguldymas į ligo­
ridestarsi
ninę; 2. (rifugio) pastogė; prieglobstis; 3. (isti-
tutoper indigenti e sim.) prieglauda,
ricreare vksm (-erė-) 1. atkurti; (rifondare) vėl
įsteigti; 2. fig: r. lo spirito atgaivinti sielą.
►ricrearsi sngr (distrarsi) prasiblaškyti; (ripo-
sarsi) pailsėti; (divertirsi) pramogauti.
ricreativo, -a bdv pramoginis; (di riposo) poilsio;
circolo r. laisvalaikio klubas,
ricreazione dkt m 1. (riposo) poilsis; (svago) pra­
moga; 2. (pausa) pertrauka (tarppam okų).
rierėdersi vksm pakeisti nuomonę,
rierėseita dkt m (i capelli) ataugę plaukai pi.
ricucire* vksm 1. persiūti; susiuti; r. un bottone
prisiūti ištrukusią sagą; r. uno strappo užsiuti
plyšį; 2. m ed užsiuti; (su)siuti; 3 .fig (eliminare
i contrasti) pašalinti nesutarimus; (far pace)
susitaikyti; (ricreare qcs) atkurti,
rieuperare vksm (-cm ) => recuperare.
rieūpero dkt v => recupero.
ricūrvo, -a bdv lenktas; riestas; (di naso) kum ­
pas.
ricusare vksm (-cū-) 1. atsisakyti (ko); 2. dir nu­
šalinti.
ricusazione dkt m dir nušalinimas; chiėdere la r.
pareikšti nušalinimą,
ridacchiare vksm [A] kikenti,
ridare* vksm (ridd) 1. atiduoti; grąžinti; t.p. =>
restituire; 2. (darė nuovamente) vėl duoti,
antrą kartą duoti; r. le carte perdalyti kortas,
ridarėlla dkt m f am: avere un attacco di r. nesu­
laikomai žvengti (/juoktis),
ridda dkt m fig kratinys; margumynas,
ridėnte bdv 1. (gioioso) džiaugsmingas; spindin­
tis; 2. fig jaukūs, malonūs; žavus; gražūs.
ridĮ|ere* vksm [A] 1. juoktis; (farsi una risata)
nusijuokti; r. di gusto gardžiai juoktis; fa r r.
prajuokinti; scoppiare a r. papliupti juokais;
mi viene da r. (m anė) juokas ima; f am fig ma
nonfarmi r.! tik nejuokink!; ♦ r. sotto i bajfi
krizenti; morire dal r. mirti iš juoko; c ’ė poco
da r. menki juokai; flk ~ e bene chi ~ e ūltimo
tas juoksis, kas juoksis paskutinis; 2. (di qc)
juoktis (iš ko); pajuokti (ką); r. dietro (a qcn),
r. alle spalle (di qcn) juoktis (kam ) už nugaros;
per dantį (ką) traukti; ♦ farsi r. dietro apsi­
juokti; 3. kaip dkt v: ♦ buttarla sul r. nuleisti
juokais.
► rid||ersela įvdž (di qcs) nusispjauti (į ką);
me la ~ o delle vostre minacce man jūsų grasini­
mai juoką kelia.
ridestare vksm (-dė-) 1. (vėl) (pa)žadinti; 2. fig
(su)žadinti; prikelti.
►ridestarsi sngr (vėl) prabusti (irprk).
ridicolizzáre
ridicolizzáre vksm paversti pajuokos objektü;
apjuokti.
ridicol||o, -a 1. bdv juokingas (irprk); in modo r.
juokingai; un cappello r. juokinga kepüré; es-
sere r. búti juokingam; juokingai atrodyti; fig
accuse ~ e juokingi kaltinimai; 2. dkt v: ♦ ca-
dere nei r. apsijuokti; metiere in r. išjuokti,
ridim ensionáre vksm (-sió-) 1. pertvarkyti (ppr.
mažinant plotą, apimtį); (ridurre) (su)mažinti;
(restringere) (su)siaürinti; 2. fig žiūrėti (į ką)
objektyviaü (ppr. nuvertinant); laikyti ne taip
reikšmingu; bisogna r. la crisi nereikia per­
vertinti krizės,
ridire* vksm 1. (dire di nuovo) pakartoti, dar kar­
tą pasakyti; 2. (obbiettare) priekaištauti; trova­
re sempre da r. nuolat prisikabinti; 3. (riespor-
re) perpasakoti,
ridondánte bdv 1. (di qcs) perpildytas (ko); ii
film ė r. di citazioni filme (pernelyg) gausu ci­
tatų; 2.fig (di stile) išpūstas; 3. ling perteklinis,
ridósso dkt v: * a r. (di qcs) visai prie (ko); (sú­
bito dietro) iškart už (ko); (di tempo) visai arti
(ko); (súbito prima) prieš pat (ką); (súbito
dopo) iškart pó (ko); un paesino a r. dei monti
kaimelis visai prie kalnų, kaimelis kalnų papė­
dėje; a r. di una scadenza prieš pat terminą.
ridott||o, -a 1. bdv, dlv sumažintas; (ristretto) su-
siaürintas; fotocopia ~ a sumažinta kopija; o-
rário di lavoro r. nevisas dárbo krūvis; orgá­
nico r. sumažintas darbuotojų skaičius; 2. bdv
(scontato) lengvatinis; biglietto r. lengvatinis
bilietas; 3. bdv (esiguo) nedidelis; un fenómeno
di proporzioni ~ e nedidelio m asto reiškinys;
4. dlv : r. in miseria nusigyvenęs, nuskurdęs; r.
in pezzi sudūžęs; sudaužytas; r. in schiavitu
pavergtas; r. malė, m al r. nuskurdęs; ♦ ma
come (ti) sei r.! i ką tū panašūs!; t.p. => ridūrre;
5. dkt v (foyer) fojė, priesalis.
ridurre* vksm 1. (diminuiré) (su)mažinti; (ac-
corciare) sutrumpinti; (restringere) (s u s ia u ­
rinti; r. della meta sumažinti per pūsę; r. di un
metro sutrum pinti m etru; r. di número (qcs)
sumažinti (ko) skaičių; r. unagonna susiaūrinti
sijoną; r. una pena sutrum pinti baūsmę; r. ii riėccĮ|oprv štai ir vėl; ~ o ti! va kur tū!
prezzo (di qcs) atpiginti (ką), sumažinti (ko)
kainą; r. lespese (la tensione, la velocitá) mažin­
ti išlaidas (įtampą, greitį); r. le sigarette sum a­ rieducazióne dkt m m ed reabilitacija,
žinti cigarečių skaičių, (su)rūkyti mažiaū ciga­ rielėggere* vksm perrinkti; išrifikti añtrajai ka-
rečių; r. i tempi di attesa sutrum pinti laukimo
laiką; gastr r. una salsa nugarinti padažą; ♦ r. riém piere vksm => riempire.
per ii cinema, r. per la televisione ekranizuoti;
2. (far diventare e sim .) paversti; r. a brandelli
sudraskyti į skutelius; r. in miseria stumti į riem pi||re vksm (-ém-) 1. (pri)pildyti; (versando)
556
skurdą; r. in pólvere sutrinti į dulkes; paversti
dūlkėmis; fig r. la stanza un porcile paversti
kam barį kiaulidė; fig r. un vestito (come / a)
uno stráccio paversti suknelę skuduru / į skū-
durą; ♦ r. in polpette sumušti kaip obuolį;
3. (obbligare e sim .) priversti; r. all’obbedienza
priversti paklūsti; sutramdyti; r. alla ragione
atvėsti į protą; r. ai silėnzio priversti nutilti;
nutildyti; 4. chim redukuoti; 5.: m at r. a comu-
ne determinatore (su)bendravardiklinti; r. ai
minim i termini suprastinti (trupmeną); fig su­
mažinti iki minimumo; 6.: m ed r. unafrattura
atitaisyti kaulo lūžį.
►ridü||rsi sngr 1. (diminuiré) (su)mažėti; (re-
stringersi) susitraukti; ilgonfioresi ~ c e tinimas
slūgsta; si ė ridotto ii número dei disoccupati
bedarbių skaičius sumažėjo; 2. (venire a tro-
varsi, diventare) (pa)virsti; r. a pelle ed ossa
sudžiūti (kaip šakalys); r. uno stráccio nusibai­
gti; si ė ridotto a fare ii cameriere nusirito iki
padavėjo darbo; aplinkybės jį privertė dirbti
padavėju; la lezione si ~ e alla lettura dėl m a­
nuale per paskaitą tik skaitoma iš vadovėlio;
tutto si ~ c e a una questione di soldi galų gale
tai viskas dėl pinigų; ♦ r. a ll’ultimo (momento)
laukti iki paskutinės minūtės.
riduttiv|Įo, -a bdv (limitato) supaprastintas; per
siaūras; definizione ~ a per siaūras apibūdini­
mas; giudizio r. supaprastintas vertinimas,
riduttóre dkt v tecn 1. (t.p. r. d i pressione) slėgio
redūktorius; 2.: r. di tensione žeminimo tran­
sformatorius; 3. (meccanico) redūktorius.
riduzióne dkt m 1. (diminuzione) (su)mažinimas;
(accorciamento) (su)trumpinimas; r. di orgá­
nico etatų sumažinimas; r. di pena bausmės
sutrumpinimas; r. delle spese išlaidų mažini­
mas; 2. (sconto) nuolaida;,/«re una r. (sulprez­
zo) taikyti nuolaidą; ♦ in r. sū nuolaida; at­
pigintas agg; 3. (adattamento) adaptacija; mus
redūkcija; r. televisiva, r. cinematográfica ekra­
nizacija; 4. (copia ridotta) sumažinta kopija;
5. chim redūkcija; 6. m at suprastinimas; 7. med
repozicija, redūkcija.
rieducáre vksm (-é-) 1. (qcn) perauklėti; 2. med
grąžinti (ko) funkcionalūmą (su reabilitacija),
deñcijai.
riem pim énto dkt v 1. pripildymas; 2. (di un m o­
dulo e sim .) užpildymas.
557
pripilti; (stipando) prikimšti; r. un armàdio di
vestiti prikimšti spintą drabužių; r. una coppa
di vino pripilti taūrę vÿno; r. d i stucco le crepe
užpildyti plyšius glaistu; r. un muro di scritte
prirašyti sieną; r. ii serbatoio di benziną pripil­
dyti benzino baką; r. (d ’àcqua) la vasca prilei­
sti pilną vonią (vandens); la folia ha ~ to la
piazza minia užpludo aikštę; ♦ r. lo stomaco
prikimšti skrandį; 2. (moduli, tabelle e sim.)
užpildyti (anketą, lentelę ir pan. ); 3.fa m (far-
cire) įdaryti; 4 .fig: r. d i gioia nudžiuginti; r. di
lavoro apkrauti darbais; r. di regali apipilti do­
vanomis.
►riempiįĮrsi sngr 1. prisipildyti; prieiti; r. di
fum o prirūkti durnų; r. di puntini rossi (della
pelle) išberti; la barca si è ~ ta d ’àcqua valtis
priėjo vandens; i suoi occhi si ~ ro n o di làcri-
me jos akys prisipildė ašarų; la sala si è ~ ta di
spettatori salė prisigrūdo žiūrovų; 2. (qcs di
qcs): r. la camicia d i màcchie išsitepti visus
marškinius; r. le scarpe di sàbbia prisiberti /
prisisemti smėlio į batus; r. la valigia di cose
pri(si)grūsti lagaminą daiktų; ♦ r. gli occhi (di
qcs) atsižiūrėti (kuo); r. di dolci pri(si)kimšti
saldumynų; 3. fig: il cuore si è ~ to d i gioia širdį
užliejo džiaugsmas,
riempitivo, -a 1. bdv užpildantis; 2. dkt v (di p a ­
rota e sim.) perteklinis žodis (/sakinÿs ir pan.);
3. dkt v tecn užpildas,
rientrànza dkt m {linkis, įlinkimas; (concavita)
įdubimas; una r. della costa įlankėlė, {lanka.
rientr||àre vksm [E] (-én-) 1. (tornare) (su)grįžti;
(a casa) pareiti (namô); r. dopo le fèrie g rpti
pô / iš atostogų; 2. fig: r. in gioco gauti naūją
šansą; susigrąžinti poziciją; r. in possesso (di
qcs) susigrąžinti (ką); r. nelle spese atgauti in­
vestuotus pinigus; l ’allarme è ~ a to aliarmas
atšauktas; ♦ r. in sė atsipeikėti; 3. (incurvarsi
aU’intem o) įlinkti; la costa in quel punto ~ a
ties tà vieta yra {lanka; 4. (essere incluso e
sim.) įeiti; r. in una graduatdria būti sąraše,
būti įtrauktam į sąrašą; non ~ a nei miei côm-
piti tai neįeina į mano pareigas,
riėntro dkt v (su)grįžimas; (a casa) parėjimas,
riepilogàre vksm (-pi-) reziumuoti; trum pai iš
naūjo išdėstyti; glaustai priminti,
riepilogo (dgs -ghi) dkt v santrauka, reziumė inv;
fare un r. glaustai priminti,
riesaminàre vksm (-sà-) peržiūrėti; (ridiscutere)
persvarstyti; (rianalizzare) iš naūjo nagrinėti,
riėssere* vksm: ♦ ei risiamo! ir vėl (taip)!
riesumàre vksm (-sù-) 1. ekshumuoti, iškasti pâ-
riferiménto
laikus; 2. fig scherz atkasti (ištraukti kokią se­
nieną).
riesumazióne dkt m ekshumacija, palaikų iška­
simas.
rievocáre vksm (-é-) (nella memoria) atkurti min­
tyse; (guardare ai passato) pažvelgti atgal.
rievocazióne dkt m (commemorazione) (iškilmin­
gas) paminėjimas; (sguardo ai passato) žvilgs­
nis atgal.
rifaciménto dkt v 1. perdarymas; perdirbimas;
(ristrutturazione) remontas; r. d i un tetto stogo
perdengimas; 2. (cosa rifatta) perdirbinys.
rifare* vksm 1. perdaryti, iš naūjo padaryti; r. ii
bagno surem ontuoti vonios kambarį; r. un
cálcolo perskaičiuoti; r. un contralto perrašyti
sutartį; r. ii letto pakloti lovą (po miego); r. una
strada perkloti gatvės grindinį: r. i tacchi alle
scarpe prikalti batams (naujūs) kulnus, pakalti
batus; r. ii tetto perdengti stogą; 2. (ripetere e
sim .) (pa)kartóti; r. le carte perdalyti kortas; r.
una domanda pakartoti klausimą, užduoti tą
patį klausimą; r. un esame perlaikyti egzami­
ną; r. una strada dár kartą važiuoti (kokia)
gatvė; r. le scale vėl lipti laiptais; r. un tentativo
kartoti bafidymą, vėl pabandyti; 3. (imitare): r.
ii verso (a qc) juokaujam ai pam ėgdžioti (ką).
►rifar || si sngr 1. (riprendersi económicamen­
te) (finansiškai) atsigauti; (ai gioco) atsilošti;
(di qcs) susigrąžinti (ką); r. delle spese susigrą­
žinti išlaidas; 2. (ridiventare) vėl pasidaryti;
r. šerio vėl surimtėti; ♦ r. vivo vėl pasirodyti;
3. (richiamarsi a qc) remtis (kuo); r. a un véc-
chio metodo taikyti seną m etodą; volevo ~ m i a
quanto detto da lui norėjau remtis tuo, ką jis
pasakė; 4. (prendersi la rivincita) atsirevan­
šuoti; r. dei torti subiti atsikeršyti ūž patirtas
skriaudas; 5. (qcs): r. una fam iglia susikūrti
naūją šeimą; r. un grájfio vėl įsibrėžti; r. ii letto
pasikloti lovą (po miego); r. ii trucco pa(si)-
taisyti makiažą; fa m r. ii naso pasidaryti plas­
tinę nosies operaciją; ♦ r. la bocca suvalgyti
ką nors skanaūs (prastam skoniui burnoje pa­
naikinti); r. gli occhi pasigrožėti; r. una vita
pradėti gyvenimą iš naūjo.
rifátto, -a dlv, bdv 1. > rifare 1., 2.; 2. fa m (di
qcn): ė tutta ~ a „ji visa perdaryta“ (pasidarė
daug plastinių operacijų); i . fa m (di qcs): ha U
seno r. jos krūtys dirbtinės.
riferiménto dkt v 1. (legame) ryšys; (accenno)
užuomina; (rimando) nuoroda; fare r. (a qcs)
remtis (kuo); non fare r. (a qcs) nem inėti (ko);
♦ di r. (informativo) informacinis agg; (corri-
spondente) atitiñkam as agg; (modelio) etalo-
riferire
ninis agg; (orientativo ) orientacinis agg ; in r.,
con r. (a qcs) (nelle lettere) dėl (ko); ryšium (su
kuo); (in base a qcs) remiantis (kuo); 2. (t.p.
punto di r.) orientyras; 3. ¿«/nuoroda,
riferire vksm (- isc -) 1. (pa)pasakoti; pasakyti; r.
l ’accaduto papasakoti, kas nutiko; r. una no-
tizia pasakyti naujieną; 2. (relazionare) refe­
ruoti; skaityti pranešimą; (fare rapporto) ra­
portuoti; 3. (collegare) (su)sieti.
►riferi|[rsi sngr (a qc) 1. (richiamarsi) remtis
(kuo); (far riferimento) kalbėti (apie ką); a che
ti ~ sci? apie ką tu čia (kalbi)?; nori mi ~ vo a
te aš ten nė apie tave; 2. (essere collegato) būti
susijusiam (su kuo); (rinviare a qcs) nurodyti
(į ką); i dati si ~scono ai primo trimestre tai
pirmojo ketvirčio duomenys; 3. (applicarsi)
būti taikomam (kam ).
rifilare vksm (-//-) fam : r. un calcio (a qc) spyrį
(kam ) padovanoti; r. un fondo di magazino
įbrukti užsilikusią prekę; r. un incarico už­
krauti (nem alonią) užduotį,
rifinire vksm (-isc-) užbaigti; apdailinti.
rifinitur|Įa dkt m 1. apdaila; lavori di r. apdailos
darbai; 2. (elemento singolo) (puošni) detalė;
pagražinimas; dgs le ~ e furnitūra sg.
rifiorire vksm [E, A] (-isc- ) 1. vėl pražysti; 2. fig
vėl žydėti; (solo di qcs) pradėti vėl klestėti,
rifiutare vksm (-fiu-) 1. (respingere) atmesti; at­
sisakyti (ko); (non accettare) nepriimti (ko); r.
ii cibo atsisakyti maisto; r. un invito nepriimti
pakvietimo; r. un’offerta atmesti pasiūlymą; r.
di ascoltare atsisakyti klausyti; t.p. => rifiutarsi;
2. (non concedere) nedūoti (ko), nesuteikti; r.
un’autoriĮĮ.azione nedūoti leidimo; r. un favore
atsisakyti pagelbėti; dir r. la gražia nesuteikti
malonės.
►r if iu ta r s i sngr (d ifa rų cs) atsisakyti (ką d a ­
ryti); si ~ a di aiutarci atsisako mūms padėti;
mi ~ o di rispondere nesiruošiū atsakyti.
rifiūt||o dkt v 1. (l’azione) atsisakymas; atm eti­
mas; (risposta negativa) neigiamas atsakymas;
(m ancato consenso) nesutikimas; ricėvere un
r. gauti neigiamą atsakymą; non aecetto ~ f
nepriim u atsisakymo; 2. {ppr. dgs ~ i) (scarto)
šiūkšlė; atmata; dgs ~ i atliekos; (spazzatura )
šiūkšlės; ~ i chimici (industriali, tdssici) che­
minės (pramonės, nuodingos) atliekos; casso-
netto dei ~ i šiūkšlių konteineris; cestino dei ~ t
šiukšlinė; incenerimento (riciclaggio) dei ~ i
atliekų deginimas (perdirbimas); fig i ~ i della
societa visūomenės atmatos.
rifIession||e dkt m 1 .fis atspindys; (l’azione) at­
sisp in d ėjim as; 2. fig (ii riflettere) apgalvoji­
558
mas; (ap)mąstymas; (ragionamento) sam pro­
tavimas; (valutazione ) (pa)svarstymas; dgs ~ i
apmąstymai; dopo attenta r. gerai apgalvojus;
3. fig (osservazione) pastaba,
riflessivo, -a bdv 1. mąslūs; lin k ęs}apmąstymus;
2. gram sangrąžinis; (pronome) r. sangrąžinis
įvardis; (verbo) r. sangrąžinis veiksmažodis,
riflėss j]o I d k t v 1. (luce riflessa) atsispindėjimas:
atspindys; fare r. atsispindėti; 2. (immagine
riflessa) atvaizdas; atspindys (irprk); 3. (tona -
litą di colore) atspalvis; 4. fig (conseguenza)
pasekmė; padarinys; ♦ di r., per r. dėl tos prie­
žasties; (indirettamente) netiesiogiai; 5. fisiol
(t.p. r. nervoso) refleksas; r. condizionato sąly­
ginis refleksas; ha i ~ i pronti jo refleksai geri.
riflėsso II, -a bdv atsispindintis; atsispindėjęs.
riflėtt||ere* vksm 1. tr atspindėti; atmūšti; 2. tr
fig atspindėti; (pa)rodyti; 3. intr [A]/žg (su qc)
apgalvoti (ką), (ap)mąstyti; (pensare) ( p a g a l­
voti; (ragionare) sam protauti; (valutare) (pa)-
svarstyti; senza r. neapgalvojus; lengvabūdiš­
kai; ~*7 pagalvok!; šono cose chefanno r. tokie
dalykai verčia susimąstyti.
►riflėttersi sngr 1. atsispindėti; atsimūšti; 2. fig
atsispindėti; atsišviesti; 3. fig (ripercuotersi su
qcs) daryti įtaką / įtakos (kam ), turėti įtakos.
riflettor|| e d k t v 1. prožektorius; puntare un r.
(su qcn) nukreipti prožektorių (į ką); fig tro-
varsi sotto i ~ i būti dėmesio centre; 2. tecn
reflektorius,
rifluire vksm [E, A] (-isc-) 1. (at)slugti; 2. (fluire
di nuovo) vėl tekėti,
riflūsso d k t v atoslūgis (irprk).
rifocillare vksm atgaivinti; pastiprinti (maistu ir
pan .).
►rifocillarsi sngr atsigaivinti; pasistiprinti,
rifondere* vksm (danni e sim .) atlyginti (nuosto­
lius ir pan .).
riforestazione dkt m atžėldinimas.
riform a dkt m 1. reform a; r. fiscale (giudiziaria,
scolastica) mokesčių (teismų, švietimo) refor­
ma; attuare / fare una r. vykdyti / daryti refor­
mą; 2. (riorganizzazione ) pertvarkymas; 3. rel,
stor reformacija,
riform are vksm (-for -) 1. reform ūoti; daryti re­
formą; r. ii sistema sanitario reform ūoti svei­
katos apsaugos sistemą; 2. (formare di nuovo )
vėl sudaryti; (riorganizzare) pertvarkyti; 3. mil
atleisti nuo karinės tarnybos.
►riform arsi sngr (formarsi di nuovo) vėl susi­
form uoti (/ formuotis), iš naujo susidaryti (/
darytis).
riform atore, -trice dkt v/m reform atorius -ė.
559 rigorista

riformatório dkt v nepilnam ečių (vaikų) kolo- rigeneráre vksm (-gė-) 1. (ridare forze) atgaivinti;
nija. grąžinti (kam ) jėgas; 2. biol, tecn regeneruoti.
riformismo dkt v reformizmas; reform ų politika. ►rigenerársi biol regenerūotis, atsinaūjinti.
rifornimént||o dkt v 1. ap(si)rupinimas; (di car­ rigettáre vksm (-gėt-) 1. (gettare indietro) atblok­
burante) papildymas; fare r. (di qcs) apsirū­ šti, atsviesti; 2. (gettare di nuovo) vėl mesti;
pinti (kuo)', fare r. di bencina pasipildyti ben­ mesti atgal; 3 .fig atmesti; r. un ricorso atmesti
zino; 2.: dgs ~ i (scorte ) atsargos, skufidą; 4. m ed atmesti; 5. tecn: r. una státua
rifornire vksm (-isc-) (di qcs) aprūpinti (kuo); perlieti statulą; 6. f am (vomitare) (iš)vėmti.
(erogare) (qcn di qcs) tiekti (kam ką); r. di rigėtto dkt v m ed atmetimas,
artni aprūpinti giñklais; r. di matėrie prime righėllo dkt v liniuotė.
tiekti žaliavas. rígidamenteprv 1. (goffamente) nerañgiai, nelañ-
►rifornirsi sngr (di qcs) apsirūpinti (kuo); r. ksčiai; 2. fig (rigorosamente) griežtai,
di carburante pasipildyti degalų. rigidézza dkt m 1. => rigiditá; 2. fig (del clima)
rifrángere* vksm fis laužti (spindulius, bangas) atšiaurumas; 3. fig (rigore) griežtumas,
► rifrángersi sngr fis lūžti (apie spindulius, rigiditá dkt m 1. standūmas; m ed r. muscolare
bangas). raum enų sustingimas; 2. fig (mancanza difles-
rifrazióne dkt m fis refrakcija, (spindulių, ban­ sibilitá) nelankstūmas; 3. fig => rigidézza 2.;
gų) lūžimas; r. delta luce šviesos lūžimas, 4. fig => rigidézza 3.
rifuggire vksm [E] (da qcs) šlykštėtis (kuo); (evi­ rigid | o, -a bdv 1. standūs; nelankstūs; (duro) kie­
tare) vengti (ko). tas; colletto r. standi apykaklė; copertina ~ a
rifugiársi vksm (-fu-) prisiglausti; slėptis, pasi­ kietas viršelis; ėssere r. (nei movimenti) būti
slėpti; rasti prieglobstį, nelanksčiam; būti įsitempusiam; fig orário di
rifugiáto, -a dkt v/m pabėgėlis -ė; r. político poli­ lavoro r. nelankstūs darbo grafikas; 2. fig (dėl
tinis pabėgėlis, clima) atšiaurūs; clima r. atšiaurūs klimatas;
rifūgio dkt v 1. prieglobstis; (com e luogo concre­ 3. fig (severo) griežtas; educazione ~ a griežtas
to) pastogė; (nascondiglio ) slėptuvė; r. anti­ auklėjimas.
aéreo (antiatómico) priešlėktuvinė (atom inė) rigir |are vksm (-gi-) 1. sukinėti; sukalioti; (di
slėptuvė; cercare r. ieškoti prieglobsčio; 2. fig nuovo) vėl sukti; r. tra le mani vartyti rañkose;
užuovėja; (consolazione ) paguoda; (di qcn, di- ♦ gira e ~ a vienaip ar kitaip; 2. (dall’altro
fensore) gynėjas -a; 3. (in montagna) kalnų n a­ lato) vėl apversti; 3.: cin r. una scena perfil­
melis (pastogė turistams, alpinistams ir pan .). m uoti sceną; 4. (cingere) apjuosti; 5. fig: r. un
ri|Įga dkt m 1. linija; brūkšnys; (striscia) dryžis; a discorso iškraipyti kalbą savo naudai; t.p. =>
~ghe dryžuotas agg; tirare una r. (nu)vėsti girare.
liniją; 2. (grajfio ) įbrėžimas; brėžis; 3. (di tes­ ►rigirársi sngr 1. vėl atsigręžti, vėl apsisūkti;
to) eilutė; saltare una r. praleisti eilūtę; fig 2. (su sé stesso) vartytis; (di qcs) sukiotis; r. nei
scrivimi due ~ e brūkštelėk mán porą eilučių; letto vartytis lovoje; 3. f am: r. qcn vynioti ką
♦ sopra le ~ghe (affettato) dirbtinis agg, nena­ apliñk pirštą.
tūralūs; lėggere tra le ~ghe skaityti tarp eilučių; rigo dkt v 1. => riga 1., 3.; 2. mus: r. (musicale)
4. (dei capelli) sklastymas, sklastas; 5. (da di- peūklinė.
segno) liniuotė; 6. m il greta; mėttersi in r. rigóglio dkt v vešlumas; vešėjimas (irprk).
lygiuotis; ♦ kaip js t in r.! lygiuok!; 7. m il (della rigoglióso, -a bdv vešlūs,
canna di un ’arm a) graižtva, rigonfiaménto dkt v pabrinkimas.
rigágnolo dkt v upeliūkštis; (rivolo) upelis, rigónfij|o, -a bdv (gonfio) išsipūtęs; (perumiditá)
rigáre vksm 1. (fare righe) (su)liniūoti; 2. (graf- pabrinkęs; (per botte e sim .) ištinęs, patinęs;
fiare) įbrėžti; subraižyti; 3. kaip intr [A]: ♦ r. fiume r. patvinusi ūpė; vele ~ e išpūstos burės,
diritto pavyzdingai elgtis; fare r. diritto paimti rigóre dkt v 1. atšiaurumas; (gėlo) speigas; 2. fig
Í nagą. (severitá) griežtumas; ♦ di r. privalomas agg;
rigáto, -a bdv 1. (graffiato ) įbrėžtas; įrėžtas; tutto 3.: sport (calcio di) r. vienuolikos m etrų baudi­
r. subraižytas; 2. (a righe) dry žuotas;/^ volto r. nys; 4. fig (coerenza) nuoseklūmas; (t.p. r. mo­
daile rūgite (di lacrime) raukšlių (ašarų) išva­ rale) principingūmas; (zelo) kruopštumas; ♦ a
gotas veidas, r. di lógica pagal logiką.
rigatóne d k tvg a str „rigatonas“ (makaronų rūšis). rigorista dkt v sport 11 m etrų baudinių specia­
rigattiére, -a dkt v/m sėndaiktininkas -ė. listas.
rigorosamente
rigorosam ente prv griežtai; r. parlando tiksliaü
sakant; r. vietato griežtai draūdžiama; i signori
r. in ñero ponai tik su juodais kostiumais,
rigoroso, -a bdv 1. (zelante) kruopštūs; (coeren-
te) nuoseklūs; 2. (severo) griežtas,
riguadagnáre vksm atgauti; atsikovoti.
rig u ard ||áre vksm 1. (esserconnesso) būti susiju­
siam (su kuo); (avere come tema) būti (apie
ką); per quanto ~ a X dėl X; la lite ~ava una
cláusola del contratto giñcas buvo susijęs sü
viena sutarties išlyga; buvo giñcas dėl vienos
sutarties išlygos; i dati ~ano l’inflazione dėl
primo semestre tai duomenys apie pirmo pūs-
mečio infliaciją; la crisi ~ a ii settore agrícola
tai žemės ūkio sektoriaus krizė, krizė ištiko
žemės ūkio sektorių; questo non ti ~ a tai nė
tavo reikalas; ♦ per quel che mi ~ a dėl manęs;
2. (guardare di nuovo) vėl (pa)žiūrėti; 3. (con-
trollare) patikrinti; (esaminare) panagrinėti.
►riguar[¡dársi sngr 1. (da qcs) saugotis (ko);
2.: ~dati! rūpinkis savimi!
riguárd|¡o dkt v 1. (cura) priežiūra; atsargumas;
con r. atsargiai; avere r. (per qcs) prižiūrėti
(ką); saugoti; non avere r. (per qcs) nepaisyti
(ko); ♦ senza r. (per qcs) nepaisant (ko); 2. (ri-
spetto) pagarba; (tatto) taktas; (gentilezza) man-
dagūmas; trattare con ogni r. (qc) skirti (kam)
didžiausią dėmesį; ♦ per r. dėl mandagumo;
dspite di r. garbingas svečias; 3. (legame) ryšys;
♦ a (questo) r. šiuo klausimu; šia tema; apie
tai; a che r.? kokiu klausimu?; nei ~ i (di qc)
(kieno) atžvilgiu; 4.: kaip prlk r. (a qcs) dėl
(ko); apie (ką).
riguardóso, -a bdv pagarbūs; (premuroso) rūpe­
stingas; taktiškas,
rigurgitáre vksm (-gur-) 1. tr atryti; (di neonati e
sim.) atpilti; 2. intr [A] lietis; (schizzando) iš­
trykšti; 3. intr [A] fig (di qcs) būti (ko) perpil­
dytam.
rigürgito dkt v 1. (dei neonati) atpylimas; 2. fig
atgimimas; (recrudescenza) atsinaūjinimas.
riiasciáre vksm 1. (lasciar libero) paleisti (į lais­
vę); r. dietro cauzione paleisti už ūžstatą; r. gli
ostaggi paleisti įkaitus; 2. (darė) duoti; (docu-
menti) išduoti; r. una deposizione duoti paro­
dymus; r. un’intervista duoti interviú; r. ilpas-
saporto (un visto) išduoti pasą (vizą); r. una
ricevuta išrašyti kvitą; r. lo scontrino išmūšti
čekį.
riláscio dkt v 1. (liberazione) paleidimas ([ lais­
vę); 2. (di un documento) išdavimas; richiesta
di r. della carta d ’identitá prašymas išduoti as-
meñs tapatybės kortelę.
560
rilassam énto dkt v at(si)palaidavimas.
rilassáre vksm atpalaiduoti; (calmare) raminti.
►rilassarsi sngr atsipalaiduoti,
rilassáto, -a bdv atsipalaidavęs,
rilegáre vksm (-/<?-) įrišti (knygą ir pan. ).
rilegatūra dkt m įrišimas (knygos ir p an.).
riléggere* vksm dár kartą perskaityti; iš naūjo
skaityti,
rilénto prv: ♦ a r. (labai) lėtai,
rilevaméntjjo dkt v 1. aptikimas; (accertamento)
nustatymas; (di dati) rinkimas; apskaita; r.
statistico statistinė apskaita; (sondaggio) ap­
klausa; eseguire ~ i (investigare) tirti, tyrinėti;
2. (misurazione) matavimas; (lettura di valori)
atskaita; 3. (di una ditta e sim.) perėmimas,
rilevánte bdv reikšmingas; žymūs; svarbūs,
rilevánza dkt m svarba, reikšmė; reikšmingumas;
di scarsa r. mažai reikšmingas agg.
rileváre vksm (-lė-) 1. (rinvenire) aptikti; (accer-
tare) nustatyti; užfiksuoti; (dati) (su)riñkti; r.
un’irregolaritá užfiksuoti pažeidimą; 2. (no­
tare) pastebėti; (segnalare) pažymėti; (t.p. far
r. (a qcn)) atkreipti (kieno) dėmesį; (eviden-
ziare) pabrėžti; (ravvisare) įžiūrėti; 3. (acquisi-
re u n ’azienda e sim.) perimti; 4. (darė ii cam ­
bio) pakeisti (darbe).
rilevazióne dkt m => rilevaménto 1., 2.
riliévo dkt v 1. iškilim as; iškiluma; ♦ in r. iškilęs
agg, iškilūs; 2. art reljefas; ♦ in r. reljefiškas; 3.
geogr reljefas; dgs ~ t aukštumos; kalnai; 4. fig
svarba; acquistare r. įgauti svarbos, svarbėti;
darė r. (a qcs) pabrėžti; (anche troppo) su­
reikšminti (ką); ♦ di r. reikšmingas, svarbūs:
mėttere in r. paryškinti; akcentuoti; 5. (osser-
vazione) pastaba; (critica) papeikimas; esporre
/ fare un r. pareikšti pastabą; 6. (topográfico)
topografinis matavimas; 7. => rilevaménto 1.
rilóga dkt m užuolaidos bėgėliaip i (kad jos slan-
kiotų).
rilucénte bdv tvaskūs; spindūs.
riluttán te bdv nenorintis; nenoringas; era r. a
partiré nenorėjo išvykti, jám nesinorėjo išvykti,
riluttánza dkt m nenoras, nenorėjimas; nenorin-
gūmas; con r. per nenorą, nenórom(is).
rim ||a dkt m 1. rimas; r. baciata gretutinis rimas:
♦ in r. rimuotas agg; fare r. rimuotis; mėttere
in r. (far rimare) rimuoti; (com pone in rima)
(su)eiliūoti; 2.: dgs ~ e eilės; ♦ rispóndere per
le ~ e atsikirsti, griežtai atsakyti,
rim andáre vksm 1. (inviare di nuovo) persiųsti:
dár kartą išsiųsti; 2. (mandare indietro) ( n e ­
siųsti atgal; (restituire) (su)grąžinti; r. a casa
parsiųsti namo; r. ii pallone atmušti kamuolį;
561 rimėssa

3. (rinviare) atidėti; nukelti; r. di continuo rim balzare vksm [E, A] šokinėti; (essere respin-
atidėlioti; r. di una settimana (a domani) ati­ to) atšokti.
dėti savaitei (iki rytdienos); 4. (con un riman- rim balzo dkt v 1. atšokimas, atšoka; rikošėtas;
do a qcs) duoti nuorodą (į ką); 5. (ącn in qcs, 2. sport (nei basket) atkovotas kamuolys (po
agli esami di riparazione) skirti (kam) pataisą krepšiu); andarea r. sugauti atšokusį kamuolį,
(iš ko) (pakartotinį egzaminą nepažangiam mo- atkovoti kamuolį,
kinui). rim bam bire vksm (-ise-) 1. intr [E] (su)vaikėti;
rim ą nclato, -a bdv, dlv (ad aitra data) atidėtas, (rimbecillirsi) (su)kvailėti; 2. tr apsvaiginti,
rim ando dkt v 1. (ad un’altra data) atidėjimas; ribam bito, -a bdv suvaikėjęs; sukvailėjęs.
2. (spedizione indietro) siuntimas atgal; 3. (in- rimbecillire vksm (-isc-) 1. intr [E] (su)kvaišėti;
dicazione) nuoroda, kvaištelėti; 2. tr susukti (kam) galvą.
rim aneggiam ento dkt v pertvarkymas; (rielabo- ►rimbecillirsi sngr => rimbecillire 1.
razione) perdirbimas, rimbecillito, -a bdv, dlv sukvaišėjęs; kvaišas,
rim aneggiare vksm (-neg-) pertvarkyti. rim boccare vksm (-boc-) (pa)raityti; (at)raitoti;
rim anentj|e 1. bdv likęs; liekantis; 2. dkt v liku­ (ripiegare) palenkti; r. la coperta apkamšyti
tis; kas likę; 3. dkt v dgs: i ~ i likusieji; kiti. antklodę; r. le maniche atraitoti rankoves.
rimanenz|{a dkt m likutis; dgs ~ e (merei) prekių ►rim boccarsi sngr: ♦ r. le maniche pasiraityti
likutis sg; likusios prekės. / atsiraitoti rankoves (kibti į darbus).
rimanjĮėre* vksm [E] 1. likti, pasilikti; (fermarsi) rim bom bare vksm [A] (-bom-) dundėti, griau­
pabūti; r. a casa (pasi)likti namie; ~ i ancora dėti; (nu)griausti; driokstelėti,
un p o ’! pabūk dar!; i beni ~gono aifigli turtas rimbombo dkt v dundėjimas, dundesys; griaudi­
liėka / atitenka vaikams; 2. (in una determina- mas; griaudėjimas,
ta condizione): r. dellaprdpria opinione laikytis rim borsare vksm (-bor-) atlyginti; kompensuoti;
/ likti savo nuomonės; r. in debito likti sko­ (solo soldi) grąžinti pinigus; r. ii (prezzo dėl)
lingam; r. in piedi (non cadere) išsilaikyti ant biglietto grąžinti pinigus už bilietą; r. una spesa
kojų; (non trovarposto) nerasti, kur atsisėsti; apm okėti / atlyginti išlaidas;/ara r. susigrąžin­
fig (vegliare) neiti miegoti; r. senza la mamma ti pinigus.
likti be mamos; r. cieco likti aklam; r. deluso rim borso dkt v pinigų (/ mokesčio ir pan.) grą­
nusivilti; r. incinta pastoti; r. indietro atsilikti; žinimas; kompensacija; r. spese išlaidų paden­
r. seduto neatsistoti; r. stupefatto apstulbti; r. gimas.
vėdovo likti našliu; 3. (avanzare) likti, atlikti; ė rim boscare vksm (-bo-) => rimboschire.
rimasto dėl laite? ar pieno dar liko?; ąuanto le rimboschim ėnto dkt v (ap)žėldinimas.
~ e da vivere? kiek jai dar liko gyventi?; ♦ non rim boschire vksm (-ise-) (ap)žėldinti.
ti ~ e che... tau teliek a...; nieko kito tau nelie­ rim brotto dkt v priekaištas; pabarimas,
ka, kaip / tik... ; 4. (accordarsi) susitarti; būti rim ediare vksm (-mė-) 1. tr, intr [A] (a qes) iš­
susitarusiam; come ~iam o? kaip susitariam?; taisyti (ką); atsilyginti (už ką); r. a una situa-
kur ir kada susitinkame?; 5. (essere situtato) zione ištaisyti padėtį; r. a un torto atsilyginti už
būti; dove ~ e la stazione? kur yra stotis?; t.p. skriaudą; cerchero di r. pasistengsiu pasitai­
=> restare. syti; pasistengsiu viską sutvarkyti; 2. tr prasi­
►rim anėrei įvdž 1. (per la sorpresa) nustebti; manyti; (soldi) sukrapštyti; fig r. una botta
2. fam (t.p. r. secco) galą gauti; 3. fig: r. malė susitrenkti; fig r. solo seccature vien bėdų pri­
jaustis nuskriaustam; nusivilti; (offendersi) įsi­ sišaukti.
žeisti. rim ėd Įjio dkt v priem onė; vaistas; ii miglior r. per
rim angiare vksm dar kartą (pa)valgyti. la tosse (contro la noia) geriausias vaistas nuo
►rim angiarsi sngr: fig r. la parola (data) lau­ kosulio (nuo nuobodulio); ~ i estremi kraštu­
žyti duotą žodį. tinės priem onės; porre r. (a qcs) ištaisyti (ką);
rim arcare vksm pabrėžti, pažymėti; (osservare) ♦ non c ’ė r. nėra išeities; tai nepataisoma,
pastebėti. rim escolare vksm (-mė-) 1. (di nuovo) pėrmaišy-
rimarchėvole bdv pažymėtinas; ženklūs, žymūs, ti; ♦ r. ii sangue kraūją Į širdį suvaryti; 2. (a
rim are vksm 1. tr rimuoti; 2. intr [A] rimuotis, lungo) ilgai maišyti; 3. (disordinare) sujaukti,
rim arginarsi vksm (-mar-) užgyti; gyti. sumaišyti.
rim asū||glio dkt v likutis; i ~ gli di un pašto val­ rim ėssa dkt m 1. (per veicoli) garažas; (automo­
gio liekanos. bilių) parkas; 2. sport kamuolio sugrąžinimas
rimestare 562

(iš užribio); r. a due ginčas; r. dalfondo smūgis cavo di r. vilktis -iės femm; ♦ a r. prikabinus;
nuo vartų; 3. comm, Jin pervedimas; rimesa. 2. (veicolo) priekaba.
rimestare vksm (-mė-) (ilgai) maišyti. rimor|Įdere* vksm: fig mi ~ e (la coscienza) sąži­
rimėtt||ere* vksm 1. (indietro) (pa)deti atgal; (di nė graužia.
nuovo) vėl padėti; r. a posto padėti atgal f savo rimorso dkt v sąžinės graužimas; savigrauža; ha
vietą; fig sutvarkyti; r. la macchina in garage dei ~ i jį sąžinė graužia.
vėl pastatyti mašiną Į garažą; grąžinti mašiną rimostranz{|a dkt m skundas, nusiskundimas:
j garažą; ♦ r. a nuovo atnaujinti, renovuoti; r. (protestą) protestas; fare le prdprie ~ e nusi­
in funzione vėl paleisti; vėl pajungti; (riparare) skųsti.
sutaisyti; r. in libertd paleisti Į laisvę; r. in ordi­ rimozione dkt m 1. (pa)šalinimas; ♦ r. forzata
ne sutvarkyti; r. in piedi pastatyti vėl ant kojų; priverstinis nuvežimas; 2.fig: r. da un incarico
r. in salute (qcn) grąžinti (kam) sveikatą; non pašalinimas iš / nuo pareigų, atleidimas iš tar­
r. piede in un posto nekelti daugiau kojos kur nybos.
nors; t.p. => mėttere 1., 2., 4., 6.; 2. => rimėt- rimpallo dkt v sport rikošėtas.
tersi 1.; 3. (ajfidare) pavesti; perleisti; ♦ r. un rimpasto dkt v fig pertvarkymas; polit r. ministe-
incarico atsistatydinti iš pareigų; r. un manda­ riale ministrų kabinėto pertvarkymas,
to grąžinti įgaliojimus; 4. (inviare) (nu)siųsti; rimpatriare vksm (-pa-) 1. intr [E] grįžti į tėvy­
S.: r. una colpa dovanoti kaltę; ♦ ~ i a noi i nę, repatrijuoti; 2. tr išsiųsti atgal į savo šalį:
nostri dėbiti atleisk mums musų kaltės; 6.fam grąžinti į tėvynę,
(vomitare) (iš)vemti; 7. sport grąžinti kamuoli rimpatriata dkt m senų draugų sūeiga.
į žaidimą. rimpatrio dkt v repatriacija; (ritorno) grįžimas į
►rimėtterci įvdž 1. turėti nuostolių; pinigus tėvynę; (rinvio) grąžinimas į tėvynę,
prarasti; 2.: r. la salute susigadinti sveikatą; r. rimpiangere* vksm 1. ilgėtis {ko); sū nostalgija
la vita galvą paguldyti (žūti). prisiminti; 2. (rammaricarsi) gailėti(s) (ko, ką
►rimėtt||ersi sngr 1. (indossare di nuovo qcs) padarius); da vėcchio non rimpiangerd nulla se­
vėl apsivilkti; r. la giacca vėl apsivilkti švarką; nas, nieko nesigailėsiu.
r. le scarpe vėl apsiauti (batus / batais); 2. (di rimpiant||o dkt v gailėjimas(is); senza ~ i nesi­
nuovo a far qcs e sim.) vėl pradėti (ką daryti); gailint; avere ~ i gailėtis,
iš naujo imti; r. a letto vėl atsigulti; r. a tavola rimpiattino dkt v slėpynės pi; giocare a r. eiti slė­
vėl prisėsti prie stalo; r. a fumare vėl pradėti pynių.
rūkyti; r. infila pėrsirikiuoti Į eilę; ♦ r. in cam- rimpiazzare vksm atstoti, pakeisti,
mino eiti toliau; vėl išvykti; t.p. - > mėttersi 1., rimpicciol ||irę vksm (-isc-) 1. tr (su)mažinti; fig la
2.; 3. (tornare in forze) pasitaisyti; pasveikti; distanza lo ~isce per atstūm ą jis atrodo m a­
(riaversi) atsigauti; 4.: r. (ai bello) (dėl tempo) žas; 2. intr [E] => rimpicciolirsi.
pagerėti; giedrėti; 5. (affidarsi a qc) atsidūoti ►rimpicciolirsi sngr (su)mažėti; (restringersi)
(kam); pasikliauti (kuo); mi ~ o alla clemenza susitraukti.
della corte atsidūodu teismo malonei. rimpinguare vksm (-pin-) aprūpinti (ppr. pini­
rimmel dkt v nkt blakstienų tūšas. gais); r. le casse dello Stato papildyti valstybės
rimodernare vksm (-dėr-) (su)m odefninti. iždą.
rimonta dkt m sport varžovo pasivijimas; taškų rimpinzarsi vksm fam (di qcs) prisikirsti (ko).
skirtumo / persvaros panaikinimas, rimproverar|Įe vksm (-pro-) (a qc qcs, qc per qcs l
rimontare vksm (-mon-) 1. intr [E] (montare di priekaištauti (kam dėl ko); prikišti (kam ką):
nuovo) vėl (už)lipti, vėl įlipti; (sedendosi) vėl (in continuazione) prikaišioti; (iš)barti (ką u:
(į)sėsti, vėl įlipti; 2. intr [E] => risalire 5.; 3. tr ką); r. (per) la negligenza prikišti aplaidūmą; r.
(ricompotre e sim.) vėl (su)m ontūoti, vėl su­ per gli sbagli fatti priekaištauti dėl padarytu
rinkti; vėl sudėti; 4. tr sport (t.p. r. lo svantaggio) klaidų; non ho niente da ~ gli neturiū dėl ko
panaikinti taškų skirtumą / persvarą; pa(si)vy- jam priekaištauti,
ti varžovą; atsigriebti; t.p. => montare. rimprovero dkt v priekaištas; papeikimas; tono
rimorchiare vksm (-mdr-) 1. vilkti (vilktimi); r. di r. priekaištingas tonas; mudvere un r. pa­
un’auto in panne vilkti sugedusį automobilį; priekaištauti,
2. fam fig nukabinti (merginą ir pan.). rimuginare vksm (-mū-) tr, intr [A] fig ((su) qcs I
rimorchiatore dkt v vilkikas (laivas), buksyras, gromuliuoti (ką); ilgai svarstyti,
rimorchio dkt v 1. (l’azione) vilkimas (vilktimi); rimunerare vksm (-mū-) - > remunerare.
563
rim unerazióne dkt m => remunerazióne.
rimuovere* vksm 1. (pa)šalinti; r. un’áuto in so­
stą vietata nuvežti (/ nutem pti) mašiną nuo zo­
nos, kurioje draudžiam a stovėti; r. un ostácolo
pašalinti kliūtį; r. U pus da unaferita pašalinti
pūlius nuo žaizdos; 2.fig (da incarichi e sim .)
atleisti (iš pareigų ir pan.), (pa)šalinti; 3.: r. da
un propósito atkalbėti nuo sumanymo,
rináscere* vksm [E] atgimti (irprk); mi sento r.
jaučiuosi kaip atgimęs; ♦ r. a nuova vita at­
gimti naujam gyvenimui,
rinascim entále bdv Renesanso; renesansinis.
Rinasciménto dkt v stor Renesansas,
rinascita dkt m atgimimas (ppr. prk).
rincalzáre vksm 1. (una pianta) (ap)kaūpti; 2.: r.
le coperte apkamšyti aūtklodę.
rincálzl o dkt v 1. (pernonfare traballare un m o­
bile) pakišalas; 2. m il (ppr. dgs ~ t; t.p. truppe
di r.) rezervas; 3. sport atsarginis žaidėjas.
rincar| áre vksm (-ca-) h intr [E] (pa)brángti; gli
affitti ~ ano brangsta nuoma; 2. tr ( p a b r a n ­
ginti; ♦ fig r. la dose dar pridėti,
rincáro dkt v pabrangimas,
rincasáre vksm [E] (-ca-) (su)gr[žti namo; par­
eiti; (con mezzi di trasporto) parvažiuoti; r. di
corsa parbėgti,
rinchiudere* vksm uždaryti; (mettere sotto chia­
ve) užrakinti.
►rinchiudersi sngr užsidaryti (irprk).
rinchiüso, -a bdv, dlv 1. (da aitri) uždarytas; (sot­
to chiave) užrakintas; 2. (da sė, anche fig) už­
sidaręs (irprk)\ (sotto chiave) užsirakinęs.
rincoglionito, -a bdv volg treñktas; nupūšęs.
rincoráre vksm (-co-) => rincuoráre.
rincórrere* vksm 1. vytis; bėgti (paskui ką); r.
l ’autobus bėgti paskui autobūsą; vytis autobu­
są; 2. fig vaikytis (ko); siekti (ko).
►rincórrersi sngr vaikytis.
rincórsa dkt m įsibėgėjimas; prendere la r. įsibė­
gėti.
rincrėsc|jere* vksm [E]: mi ~ e mán gaila; ~ e
che... apm audu, kad... ; ♦ ti ~e... ? (potresti?)
ar negalėtum...?; se non ti ~ e jéi nesunku,
rincrescim énto dkt v apmaudas,
rincretinire vksm (-isc-) 1. tr (su)maišyti protą;
apsvaiginti; 2. intr [E] => rincretinirsi.
►rincretinirsi sngr iš proto išeiti; apsvaigti.
rincülo dkt v m il atatranka; (dipezzi d ’artiglieria)
atošliauža.
rincuoráre vksm (-cuó-) (pa)gúosti.
► rincuorársi sngr atgauti pasitikėjimą savi­
mi; įsidrąsinti.
rinfacci¡¡áre vksm 1. (ii bene fatto) sū pagieža
rinite
priminti; mi ~ o l ’aiuto che mi diede sū pagieža
man priminė, kiek jis man padėjo; 2. (rimpro-
verare) prikišti (ką); priekaištauti (dėl ko); r.
di continuo prikaišioti,
rinfocolare vksm (-fo-) 1. vėl užkurti; 2. fig vėl
sužadinti; r. l ’ddio vėl sukurstyti neapykantą,
rinforzare vksm (-for-) (su)stiprinti, pastiprinti;
(consolidare) (su)tvirtinti; r. un’argine sutvir­
tinti pylimą; r. le difese immunitarie pastiprinti
organizmo imunitetą; r. la sorveglianza susti­
printi apsaugą.
►rinforzarsi sngr (su)stiprėti; (su)tvirtėti.
rinfdrzįio dkt v 1. pastiprinimas; (consolidamen-
to) sutvirtinimas; provvedere ai r. di un muro
sutvirtinti sieną; 2. m il (ppr. dgs i ~ i) pastipri­
nimas.
rinfocolare vksm (-fo-) (vėl) pakurstyti (irprk).
rinfrancare vksm (pa)drąsinti.
►rin fran carsi sngr atgauti drąsą; įsidrąsinti,
rinfrescante bdv gaivūs; gaivinantis; bevanda r.
gaivusis gėrimas.
rinfre||scare vksm (-fre-) 1. tr (at)gaivinti; ( a tv ė ­
sinti; fig devo r. ii mio inglese turiu atgaivinti
savo anglų kalbos žinias; fig vuoi che ti ~schi
la memoria? gal nori, kad tau atm intį atgai­
vinčiau?; 2. intr [E, A] (at)vėsti.
►rinfrescarsi sngr 1. atsigaivinti; atsivėsinti;
2. (dėl tempo) (at)vėsti.
rinfrėsco dkt v (lengvos) vaišės pi; bufetas,
rinfūsa dkt m: ♦ alla r. be tvarkos; bet kaip; p a­
drikai; (come capita) kaip pakliūva,
ring dkt v nkt sport ringas,
ringhiare vksm [A] (rin-) (su)ufgzti; urzgėti,
ringhiėra dkt m turėklai pi; tenersi alla r. laikytis
už turėklų,
ringhio dkt v urzgimas; urzgesys.
ringiovan|Įire vksm (-isc-) 1. tr (pa)jauninti; at­
jauninti; ąuesta pettinatura ti ~isce ši šukuo­
sena tave jaunina; 2. intr [E] (pa)jaunėti; at­
jaunėti.
ringraziam ėnto dkt v padėka; (l’azione) dėkoji­
mas; (parole di) r. padėkos žodžiai.
ringraziį|are vksm (-gra-) (qe di / per qcs) (pa)-
dėkoti (kam u i ką); atsidėkoti; r. di cuore
nuoširdžiai padėkoti; r. in anticipo iš anksto
dėkoti; r. un amico per un favore padėkoti
draugui ūž paslaugą; vi ~ o di / per tutto dėkoju
jums ūž viską; ti ~ o di ėssere venuto dėkoju,
kad atėjai; ~alo da parte mia padėkok jam
nuo manęs; non so come ~arL a nežinau, kaip
Jums atsidėkoti,
rinite dkt m m ed rinitas, nosies gleivinės užde­
gimas; sloga; r. allergica alerginis rinitas.
rinnegáre 564

rinnegjįare vksm (-nė-) (qc) atsižadėti (ko), išsi­ rinunciáre vksm [A] (a qcs, a far qcs) atsisakyti
žadėti; r. i propri figli atsižadėti savo vaikų; (ko, ką daryti)-, atsižadėti (ko); r. a un diritto
Pietro ~ o Gesū Petras išsigynė Jėzaus, (ai piaceri, a un viággio) atsisakyti teisės (ma­
rinnegato, -a dkt v/m renegatas -ė. lonumų, kelionės); r. a partiré atsisakyti iš­
rinnovam ėnto dkt v atnaujinimas; renovacija, važiuoti.
rinnovare vksm (-nd ) 1. atnaujinti; renovuoti; ►rinunciarci įrdž: ♦ ei ~ o ! pasiduodu!
(prolungare la dum ta) pratęsti; r. ii consiglio rinunziáre vksm => rinunciáre.
comunale naujai išrinkti savivaldybės tarybą; rinvenim énto dkt v 1. (ii rinvenire) aptikimas; su­
r. un contratto atnaujinti sutartį; r. ii guarda- radimas; 2. (cosa rinvenuta) radinys.
roba atnaujinti garderobą; r. unapalazzina at­ rinvenire* I vksm (trovare) aptikti; surasti,
naujinti pastatą; r. ii passaporto pratęsti paso rinvenire* II vksm [E] (riprendersi) atsipeikėti,
galiojimą; fig r. un ricordo atgaivinti prisimi­ rinverdire vksm (-isc-) fig atgaivinti,
nimą; ♦ r. l ’aria išvėdinti; 2. (modernizzare) rinviáre vksm (-vi-) 1. (inviare nuovamente) vėl
(su)m odefninti; 3. (ripetere) pakartoti; r. un (iš)siųsti; 2. (inviare indietro) (nu)siiįsti atgal:
invito pakartoti pakvietimą; vėl pakviesti; r. le 3. (ad aitra data) atidėti; nukelti; r. di continuo
scuse antrą kartą atsiprašyti. atidėlioti; r. di un ’ora (ad ottobre) atidėti vienai
►rinnovarsi sngr 1. atsinaujinti; 2. (ripetersi, valandai (iki spalio); r. la riunione a martedi
di fenom eni) kartotis, pasikartoti, nukelti susirinkimą antradieniui / į antradienį:
rinndvo dkt v atnaujinimas; (prolungamento del­ dir r. un processo atidėti bylą; 4. (con un ri­
ta validita) pratęsimas; r. di un abbonamento mando) nurodyti; r. alia bibliografía nurodyti
abonem ento pratęsimas, į literatūros sąrašą; 5. dir: r. a giudizio atiduoti
rinoceronte dkt v zool raganosis, teismui; 6. sport atmušti; r. dalfondo smūgiuoti
rinom anza dkt m garsas; di r. mondiale pasau­ / grąžinti kamuolį nuo vartų; t.p. => inviare.
linio garso. rinviáto, -a bdv, dlv (posposto) atidėtas; nukel­
rinom ato, -a bdv plačiai žinomas; pagarsėjęs, tas; r. a data da destinarsi atidėtas neribotam
rinoplastica dkt m m ed nosies plastika, rinopla- laikui; nukeltas į kitą datą.
stika. rinvigorire vksm (-isc-) (qc) (su)stiprinti (ką):
rinsaldare vksm sutvirtinti (ppr. prk). teikti (kam ) energijos / jėgos.
rinsavire vksm [E] (-isc-) ateiti f protą, susipra­ ►rinvigorirsi sngr atgauti jėgas / energiją,
sti, susiprotėti, rinvio dkt v 1.: r. ai mittente grąžinimas siuntėjui:
rinsecchire vksm [E] (-isc-) (su)džiuti (irprk). 2. (ad aitra data) atidėjimas; nukėlimas; 3. (ri­
rinsecchito, -a bdv, dlv sudžiūvęs, mando di un testo) nuoroda; 4.: dir r. a giudizio
rin ta n arsi vksm 1. lįsti į urvą; 2. fig užsidaryti, atidavimas teismui; 5. sport (respinta) atmuši­
rintanato, -a bdv: stare r. lindėti (irprk). mas; r. dal fondo smūgis nuo vartų,
rintoccare vksm [A, E] (-toc-) mušti (valandas). rio I dkt v upokšnis,
rintocco dkt v dūžis (laikrodžio, vaipo ir pan.). rio II, -a bdv nedoras; žiaurūs,
rintracciabile bdv: šono r. sul cellulare sū m ani­ rionále bdv kvartalo; miesto rajono; m ikrora­
mi galima susisiekti mobiliuoju telefonū. jono; vietinis; mercato r. vietinis turgus,
rintracciare vksm 1. surasti; (seguendo tracce) at­ rióne dkt v kvartalas; miesto rajonas; m ikrora­
sekti; (fuggitivi e sim. ) susekti; 2. (contattare jonas.
qcn) susisiekti (su kuo). riordinam énto dkt v 1. (su)tvarkymas; 2. pertvar­
rin tro na |re vksm (-trd-) 1. intr [E] nugriaudėti; kymas; pertvarka,
2. tr (ap)kuftinti; fig mi ha ~ to con le sue chiac-riordináre vksm (- ór- ) 1. (ordinare) (su)tvarkyti:
chiere man ausis išūžė sū savo plepalais, r. la camera su(si)tvarkyti kambarį; 2. (tiorga-
rintuzzare vksm atremti. nizzare) pertvarkyti; 3. (fare una nuova ordi-
rinun||cia dkt m 1. (a qc) (ko) atsisakymas; (re- nazione) vėl už(si)sakyti.
voca) atšaukimas; r. alla cittadinanza (a un riorganizzáre vksm reorganizuoti; pertvarkyti,
progetto) pilietybės (plano) atsisakymas; r. a riorganizzazióne dkt m reorganizacija; reorga­
una candidatura kandidatūros atšaukimas; r. nizavimas; pertvarkymas,
a partecipare, r. alla partecipazione atsisakymas ripajjgáre vksm (-pá-) 1. (pagare di nuovo) dár
dalyvauti; 2. (sacrificio) (ppr. dgs ~ ce) pasiau­ afitrą kartą (su)m okėti (/ apm okėti ir pan. ):
kojimas, t.p. => pagare; 2. (risarcire) atlyginti; r. un
rinūnzia dkt m => rinūncia. danno atlyginti žalą; l ’hai rotto, adesso me lo
565
~ghi tū jį sudaužei, dabar mán ir sumokėsi; 3.
(ricompensare qc di qcs) atsilyginti (kam už
ką), atsimokėti; r. di un aiuto atsilyginti už
pagalbą; r. di una spesa (di qcs) atsipirkti; (es-
sere conveniente) apsimokėti; come ti posso r.?
kuó galiu tau atsimokėti?; ♦ r. colla stessa mo­
neta atsimokėti tuo pačiū.
riparáre I vksm (-pá-) 1. tr (proteggere) apsau­
goti; (coprendo) prideñgti; r. dalfreddo apsau­
goti nuo šalčio; r. dalsole prideñgti nuo saulės;
2. tr (aggiustare) (pa)taisyti, sutaisyti; (spec.
case, macchine) (su)rem ontúoti; r. un guasto
pašalinti gedimą; r. un orologio taisyti laikro­
dį; r. ii tetto sutaisyti stogą; 3. tr, intr [A] ((a)
qcs) ištaisyti; (risarcire) atlyginti; r. a un danno
atlyginti žalą; r. a un inconveniente pašalinti
nesklandūmą; r. un torto ištaisyti / atitaisyti
skriaūdą; 4. tr. r. a setiembre (qcs) laikyti pa­
taisą (iš ko) (ppr. rugsėjo mėnesį).
► riparársi sngr 1. apsisaugoti; (coprendosi)
prisideñgti; (rifugiarsi) slėptis, pasislėpti; r.
dal temporale slėptis nuo audros; 2. (qcs): r. la
testa dal solé prisideñgti galvą nuo saulės.
riparáre II vksm [E] (-pá-) (trovare rifugio) rasti
prieglobstį, prisiglaūsti.
riparáto, -a bdv (di luogo) saugūs (ppr. nuo blo­
go oro), apsaugotas.
riparazión||e dkt m 1. (pa)taisymas, sutaisymas;
(ristrutturazione) remontas; fare delle ~ t / dei
lavori di r. parem ontuoti; ♦ in r. rem ontuoja­
mas agg; 2. (di torti e sim .) ištaisymas; atlygini­
mas; la r. di un’offesa nuoskaudos atlyginimas;
esigere r. reikalauti satisfakcijos; ♦ a titolo di r.
kaip kompensacija; 4.: esame di r. pataisa, pa­
taisos egzaminas.
ripár||o dkt v 1. (luogo) prieglobstis, pastogė;
mėttersi al r. (da qcs) pasislėpti (nuo ko); fig
apsisaugoti; trovare r. prisiglaūsti; ♦ córrere ai
~ i imtis skubių priemonių; 2. (protezione) prie­
danga; apsauga; luogo al r. dal vento užuovėja;
offrire r. apsaugoti; 3. fig: porre r. (a qcs) ati­
taisyti (ką).
ripartire I vksm 1. (partiré di nuovo) (vėl) išvykti
(po sustojimo); vėl leistis į kelionę; ♦ r. da ęe-
ro pradėti (vėl) nuo nulio; 2. (di macchine e
sim. ) (iš naujo) pasileisti; vėl užsivesti,
ripartire II vksm (-isc-) (dividere) (pa)skirstyti;
išskirstyti; r. gli iitili paskirstyti pelną.
►ripartirsi sngr pasiskirstyti,
ripartizióne dkt m 1. (pa)skirstymas; r. dei seggi
vietų paskirstymas (parlamente); 2. (unitą sin­
góla) vienetas; r. amministrativa adm inistraci­
nis vienetas.
ripétersi
ripass |are vksm 1. intr [E] vėl užeiti; r. per la
stessa strada vėl važiuoti tuo pačiū keliu; ~ /
piū tardi užeikite vėliau; 2. tr (riattraversare):
r. ii confine vėl pereiti sieną; 3. tr (darė di nuo­
vo) dar (kartą) paduoti; (ridare) atiduoti; 4. tr
r. una camicia (colferro da stiro) lyginti m arš­
kinius; r. un disegno a penna apvedžioti piešinį
tušinuku; r. lo steccato di rosso perdažyti tvorą
raudonai; 5. tr fig: r. una lezione (pa(si))karto-
ti pamoką; r. matematica peržiūrėti m atem a­
tikos medžiagą (apie mokinį); r. la parte kar­
toti savo eilutės / replikas (apie aktorių); t.p.
=> passare.
ripassata dkt m 1.: darė una r. (di colore) (a qcs)
pa(si)dažyti (ką); darė una r. alle labbra pasi­
dažyti lūpas; 2. (di studio) pa(si)kartojimas;
3 ./am : darė una r. (rimproverare) duoti garo
(barti).
ripasso dkt v (pa(si))kartojim as;/are un / U r. (di
qcs) pa(si)kartoti (ką).
ripensamento dkt v apsigalvojimas, pėrsigalvo-
jimas; avere un r. apsigalvoti,
ripensare vksm [A] (p ėn -) (a qc) 1. (pensare di
nuovo) vėl pagalvoti (apie ką); (riconsiderare)
pergalvoti (ką); ♦ pensare e r. gerai apmąstyti;
2. (ricordare) prisiminti (ką); mintimis (ką)
perbėgti.
►ripensajĮrci įvdž 1. (cambiare idea) apsigal­
voti, persigalvoti; 2.: ~ndoci geriau / gerai p a­
galvojus.
ripercuotersi vksm fig (su qc) atsiliepti (kam).
ripercussion|Įe dkt m pasekmė; atsiliepimas; (ef-
fetto) poveikis; avere delle ~ i (su qc) turėti p a­
sekmių (kam ), paveikti (ką).
ripescare vksm (-pė-) 1. ištraukti (iš vandens);
išžvejoti; 2. fig ištraukti; iškasti; 3. sport grą­
žinti į turnyrą (/ f žaidimą ir p a n .) (iškritusią
komandą ir pan.).
ripetėnte dkt v/m (t.p. alunno r.) antram ėtis -ė.
ripėtere vksm (-pė-) 1. (pa)kartoti; r. un errore
kartoti klaidą, vėl suklysti; r. l’esame perlaiky­
ti egzaminą; r. un esperimento pakartoti eks­
perim entą; r. una gara peržaisti rungtynės; r.
la lezione pasikartoti pamoką; (alVinsegnante)
atsakinėti pamoką; r. con parole proprie atpa­
sakoti savais žodžiais; r. sempre le stesse cose
vis tą patį kartoti; fig r. un successo pakartoti
sėkmę; ♦ r. (l’anno) antram ečiauti; 2. dir išie­
škoti; reikalauti grąžinti.
►ripėt||ersi sngr 1. kartotis, pasikaroti; la std-
ria si ~ e istorija kartojasi; 2. (di qen, dire cose
gia dette) tą patį kartoti.
ripetitóre
ripetitóre dkt v tecn kartotúvas; (radio, tv) re­
transliatorius.
ripetiziónj|edfam 1. (ilripetere) (pa)kartójim as;
♦ a r. automatinis agg (apie ginklą)', f am fig
kaip prv (di continuo) ištisai; 2. (ii ripetersi) p a­
sikartojimas, kartojimasis; 3. (lezione privata)
privati pam oka (su korepetitoriumi)', insegnan-
te di r. (ko)repetitorius; darė ~ i repetuoti;
privačiai mokyti; prendere ~ i, andaré a r. imti
/ lankyti privačias pamokas; 4. dir reikalavi­
mas grąžinti,
ripetutaménte prv kelis kartūs; ne (vieną) kartą;
violare r. le rególe pažeidinėti taisyklės.
ripetut||o, -a bdv besikartojantis; pakartotinis;
(frequente) dažnas; nė vienas; volte (gana)
dažnai.
ripiáno dkt v 1. geogr šlaito aikštelė; 2. (mensola
e sim.) lentyna,
ripicca dkt m: per r. kerštaudam as agg; iš keršto;
iš apm audo.
ripid||o, -a bdv statūs; salita ~ a stati Įkalnė,
ripiegaménto dkt v m il atsitraukimas, trauklma-
sis; ii r. tedesco vokiečių atsitraukimas,
ripiegáre vksm (-pié ) 1. tr perlenkti; (su)leñkti;
(piu volte) (su)lankstyti; (un bordo) užleflkti;
(plegare di nuovo) vėl (su)leñkti; r. unfoglio in
ąuattro perlenkti lapą f keturias dalis; 2. intr
[A] m il atsitraukti, trauktis; 3. fig (su qcs) ten­
kintis (kuo), pasitenkinti; r. su un modelio
meno caro pasitenkinti pigesniu modeliu.
►ripiegársi sngr (su sé stessi) susileñkti.
ripiégo dkt v añtras variantas; procedūra di r.
atsarginė procedūra; soluzione di r. antrinė /
atsarginė išeitis,
ripiéno, -a 1. bdv (colmo) pilnutėlis (ko); 2. bdv
(farcito) įdarytas; 3. dkt v ¡daras; r. di carne
mėsos Įdaras,
ripopoláre vksm (ripo-) 1. (di persone) iš naūjo
apgyvendinti; 2.: r. uno stagno di pesci (vėl)
užveisti kūdroje žuvų.
►ripopolársi sngr vėl būti pilnam žmonių (/
žvėrių ir pan.).
ripórre* vksm 1. (pa)dėti atgal (Į vietą); 2. fig: r.
la prdpria fiducia (in qcn) pasitikėti (kuo); r. le
speranze (in qcn) dėti viltis (į ką).
riport||áre vksm (-por-) 1. vėl (at)nėšti; (con
mezzi di trasporto) vėl (at)vėžti; (ricondurre)
vėl (at)vėsti; r. a casa parvežti (/ parnešti /
parlydėti ir pan.) (namo); fig r. indietro nei
tempo grąžinti į praeitį; t.p. => portare 1., 3.;
2. (restituiré) grąžinti; (at)nėšti atgal; fig r. la
pace nei paese grąžinti taiką šalyje; 3. (raccon-
tare) (pa)pásakoti; (riferire) perduoti; (presen­
566
tare) pateikti; (citare) (pa)citúoti; r. i dati in
una tabella pateikti duomenis lentelėje; r. un
verso di Ariosto pacituoti Ariosto eilę; tutti i
giornali ~ano la notizia visi laikraščiai iš­
spausdino žinią; 4. (trasferire) perkelti; 5. fig
(collegare) (su)sieti; 6. fig (ottenere) gauti; r.
un’impressione positiva gáuti teigiamą Įspūdį;
r. la vittória iškovoti pergalę; 7. fig (subirę)
patirti; r. gravi ferite patirti sunkių sužeidimų;
ha ~ ato la frattura di una mano jám büvo
sulaužyta ranka; 8. m at (un numero) laikyti
mintyje; (scrivendo) už(si)rašyti (skaičių, kuris
ppr. laikomas mintyje).
ripórto dkt v 1. m at skaičius, laikomas mintyje;
2.: térra da I di r. žemės gruñtas; 3. (in conta-
bilitá) reportas; 4. (di capelli) užšukuoti plau­
kai pi.
riposánte bdv raminantis; ramūs; (rilassante) at­
palaiduojantis.
ripos||áre I vksm (-pó-) 1. intr [A] ilsėtis, p a s ­
ilsėti; 2. intr [A] (dormiré) miegoti; (fare un
sonnellino) nusnūsti; (sonnecchiare) (p a s n a u ­
sti; ♦ ąui ~ a X (su una tomba) čia ilsisi X
(antkapio užrašas); 3. intr [A]: lasciare r. (un
liquido) leisti (skysčiui) nusistoti; (un impa­
sto) palikti (tešlą), kad pakiltų; (un terreno)
pūdymuoti (žemę); 4. tr (t.p. fa r r.) (pa)ilsinti
(ką); leisti (kam ) pailsėti.
►riposársi sngr ilsėtis, pailsėti,
riposáre II vksm (-po-) vėl padėti; padėti atgal,
riposáto, -a bdv pailsėjęs; atsigavęs,
ripóso dkt v 1. poilsis; (giorno di) r. settimanale
nė darbo diena; ♦ a r. išėjęs agg į pefisiją; casa
di r. senelių prieglauda / slaugos nam ai pi; in-
cárico di tutto r. lengviausia užduotis; 2. (son-
no) miegas; ♦ eterno r. amžinas atilsis; 3.: ter­
reno a r. pūdymas; 4. kaip jst mil: r.! laisvai!
ripostiglio dkt v sandėliukas, tamsūsis kam barė­
lis; usare come r. naudoti kaip sandėliūką.
riprėndere* vksm 1. (prendere di nuovo) vėl
(pa)imti; vėl pasiimti; r. in mano un coltello vėl
imti peilį į rankas; r. del vino dár išgerti vyno;
♦ r. móglie antrą kartą vėsti; kitą žm oną p a­
imti; t.p. => prendere 1., 2., 5., 8., 10.; 2. (pren­
dere indietro) pa(si)imti; (ritirare) atsiimti; r. ii
bambino dall’asilo pasiimti vaiką iš darželio;
♦ r. in servizio vėl pasamdyti, vėl įdarbinti;
3. (acciuffare di nuovo) vėl sučiūpti; (inseguen-
do) pasivyti; 4. (riconquistare) atkovoti; 5. fig
(recuperare) atgauti; r.fiato (conoscenza, luci-
ditá) atgauti kvapą (sąmonę, sveiką protą); r.
i sensi atsipeikėti (apalpus); 6. (ricominciare)
vėl pradėti; (toliaū) tęsti (po pertraukos); r. i
567
rapporti atnaujinti santykius; r. gli studi tęsti
mokslus; 7. (filmare) (nu)filmūoti; 8. (rimpro-
verare) subarti; sudraūsti; 9. kaip intr [E] (vėl /
iš naūjo) prasidėti; r. a lavorare vėl pradėti
dirbti.
► riprèndersi sngr 1. atsigauti; r. dalia crisi
atsigauti pô krizės; r. da una malattia atkusti
pô ligos; 2. (qcs) atsiimti; t.p. => prėndersi.
rip rés||a dkt m 1. nauja pradžia; atnaujinimas
(veiklos, po pertraukos)', pratęsimas; la r. delle
trattative derybų atnaujinimas; ♦ a più ~ e nė
kartą; keletą kartų; 2. (recupero di energie e
sim. ) atsigavimas; l’èconomia è in r. ekonom ika
atsigauna; 3. (di un 'auto) trauka; 4. (di imma-
gini) filmavimas; (filmato) vaizdo Įrašas; (sce­
na) (nufilmuota) scena; 5. mus reprizà; 6. sport
(seconda tempo) antras kėlinys; 7. sport (nella
boxe) raundas.
ripresentàrsi vksm (-sén-) 1. (di qcn, rifarsi vede-
re) vėl pasirodyti; 2. (ricandidarsi) vėl kandi­
datuoti; 3. (di qcs, riproporsi) vėl iškilti; (rica-
pitare) vėl pasitaikyti.
rip ristinàre vksm (-pri-) 1. atkurti; atnaūjinti;
grąžinti; r. l’eąuūibrio atkurti pusiausvyrą; r.
la linea ferroviària vėl atidaryti geležinkelio
liniją; r. i rapporti diplomàtici atnaūjinti di­
plomatinius santykius; 2. (restaurare) restau­
ruoti; 3. (reintrodurre)'. r. una tassa vėl įvesti
mokestį; r. la peną di morte sugrąžinti mirties
baūsmę.
ripristino dkt v 1. (ii creare di nuovo) atkūrimas;
atnaüjinimas; ii r. delle condizioni precedenti
ankstesnių sąlygų atkūrimas; 2. (restauro) res­
tauravimas; 3. (reintroduzione) naujas įvedi­
mas; sugrąžinimas.
riprodù||rre* vksm 1. atkurti; (ripetere) ( p a k a r ­
toti; r. un esperimento (pa)kartoti bandymą;
2. (fare copie) reprodukuoti; (ristampare) p er­
spausdinti; 3. fig (ricreare) atkurti; (raffigura-
re) pavaizduoti; la foto la piazza nuo­
traukoje pavaizduota aikštė; 4. tecn atkurti.
►riprodùrsi sngr 1. daugintis, veistis; 2. (rifor-
marsi) vėl susiformuoti; (ripetersi) pasikartoti.
riproduttivo, -a bdv biol reprodukcinis; daugini­
mosi; reprodukcijos.
riproduttore bdv: biol organi reprodukcijos
organai.
riproduziône dkt m 1. reprodukcija; (copia) ko­
pija (ppr. kūrinio); 2. biol dauginimasis, veisi­
masis; r. asessuata nelytinis veisimasis; 3. tecn
atkūrimas.
riprom ėttere* vksm dar kartą / vėl pažadėti.
►riprom ettersi sngr pasižadėti (sau).
risaltàre I
riprova dkt m (naujas) įrodymas; (riconferma)
patvirtinimas; ♦ a r. (di qcs) įrodantis agg (ką);
kaip įrodymas (ko).
riprovare vksm (-pro-) dar kartą (pa)bandyti.
riprovazione dkt m papeikimas, pasmerkimas,
riprovėvole bdv smerktinas; gėdingas; bjaurūs,
ripudiare vksm (-pu-) 1. išsižadėti (ko); r. la mo-
glie palikti žmoną; atleisti žmoną; 2. (non ri-
conoscere) nepripažinti (ko); (condannare) pa­
smerkti (ką).
ripūdio dkt v 1. išsižadėjimas; ♦ r. della moglie
žmonos atleidimas; 2. (condanna) (p a s m e r­
kimas.
ripugnante bdv atstumiantis, šlykštūs; koktūs,
ripugnanza dkt m pasišlykštėjimas; provare r.
(per qc) pasišlykštėti (kuo).
ripugnare vksm kelti (kam) šleikštulį; pykinti
(ką); versti pasišlykštėti.
ripulire vksm (-ise-) 1. vėl valyti; vėl plauti; t.p.
=> pulire; 2. (a fondo) (nu)valyti; išvalyti; r.
daile erbacce (iš)ravėti; r. ii tetto dalia neve
nuvalyti sniegą nuo stogo; 3. fig (svuotare) iš­
tuštinti; fa m r. una gioielleria apkraustyti juve­
lyrinių dirbinių parduotuvę.
►ripulirsi sngr susitvarkyti,
ripulsione dkt m => repulsione.
riąuad ro dkt v 1. (spazio, linea ąuadrangolare)
stačiakampis; 2. (cornice) rėmas; (pannello)
plokštė,
risacca dkt m (bangų) mūša.
risaia dkt m ryžių laukas, ryžiena.
risal||ire* vksm 1. tr. r. le scale vėl lipti laiptais
(aukštyn); ♦ r. un fiume plaukti upė prieš sro­
vę; (a piedi lungo la riva) eiti paupiu (ištakos
link); 2. intr [E] vėl (į)lipti; vėl užlipti; t.p. =>
salire 1., 2.; 3. intr [E] vėl (pa)kilti (irprk); t.p.
=> salire 3., 5.; 4. intr [E]/zg (a qc) atsekti (ką);
išsiaiškinti; r. ai mandanti išsiaiškinti nusikal­
timo užsakovus; r. all’origine di una parola at­
sekti žodžio kilmę; 5. intr [E\fig (aver origine e
sim.)'. iprim i contatti ~gono agli inizi degli an-
ni ’80 pirmi ryšiai užmegzti devintojo dešimt­
mečio pradžioje; l’edificio ~ e all’epoca roma­
no pastatas iškilo rom ėnų laikais; la morte ~ e
a ąualche orą fa mirtis įvyko prieš kelias valan­
das; le origini della pizza ~gono all’antichita
picos kilmė siekia antikos laikus; l ’usanza ~ e
agli anni tra le due guerre paprotys atsirado
tarpukario metais,
risalita dkt m naujas (pa)kilimas (irprk); ♦ im-
pianti / mezzi di r. slidininkų keltuvai, traukies,
risaltare I [ris-] vksm tr, intr [E, A] vėl (pa)šokti;
vėl peršokti; t.p. => saltare.
risaltáre II
risaltáre II [riz-] vksm [A] 1. būti iškilusiam; iš­
sikišti; (sullo sfondo di qcs) išryškėti (ko fone);
fa r r. paryškinti; 2. (farsi notare) išsiskirti; kri­
sti Į akis.
risálto dkt v iškilūmas; ryškūmas; darė r. (a qc),
metiere in r. (qc) paryškinti (ką); pabrėžti,
risanaménto dkt v 1. (rinnovamento) atnaūjini-
mas; (miglioramento) pagerinimas; r. urbano
miesto atnaujinimas; 2. (bonifica di u n ’area)
melioracija; melioravimas; 3. econ: r. dei conti
pubblici fiskalinė konsolidacija; r. di un 'atien­
da Įmonės sanavimas,
risanáre vksm (-sa-) 1. (rinnovare) atnaūjinti:
(migliorare) (pa)gėrinti; (riorganizzare) per­
tvarkyti; r. un ąuartiere pertvarkyti kvartalą;
atnaūjinti rajoną; 2. (bonificare) melioruoti;
3. econ konsoliduoti; r. l ’economia konsoliduo­
ti ekonomiką; r. un’aiienda sanuoti Įmonę.
risaputo, -a bdv visiems (gerai) žinomas; ė r. visi
žino.
risarciménto dkt v nuostolių atlyginimas, kom­
pensacija; richiesta di r. (dei danni) prašymas
atlyginti nuostolius,
risarcire vksm (-isc-) (a qc qcs; qc di qcs) atlygin­
ti (kam ką), kompensuoti; r. a qc i danni, r. qc
dei danni atlyginti kám nuostolius.
risatH adfam juokas; (fragorosa) kvatójimas;/ar-
si due ~ e pasijuokti,
risatina dkt m kikenimas,
riscaldaménto dkt v 1. (pa)šildymas; r. autóno­
mo (centraliĮ%ato) autonominis (centrinis) šil­
dymas; accéndere ii r. įjungti šildymą; 2. (lo
scaldare di nuovo) atšildymas; 3. (ii farsi cal­
do) (į)šilimas; (į)kaitimas; 4. (ii rifarsi caldo)
atšilimas; 5. sport, fig apšilimas; pramankšta.
riscaldáre vksm 1. (pa)šildyti; t.p. => scaldare;
2. (scaldare di nuovo) atšildyti; 3. fig: r. gli ani-
mi kaitinti aistras; (į)audrinti.
►riscaldársi sngr 1. (di qcn) šildytis, pasišil­
dyti; apšilti; r. ai fuoco pasišildyti prie ugnies;
2. (di qcs) (su)šilti; įšilti; 3. (rifarsi caldo) at­
šilti; 4. fig įsikarščiuoti; (farsipiú vivo) pagyvė­
ti; 5. sport, fig apšilti; t.p. => scaldársi.
riscattáre vksm 1. išpirkti; r. un pegno išpirkti
ūžstatą; 2.: fig r. dall’oppressione išvaduoti iš
priespaudos; 3 .fig (compensare) kompensuoti;
4. dir: r. gli anni di studio įskaityti studijų m e­
tus į darbo stažą (/ į socialinio draudim o sta­
žą); 5. rel atpirkti.
►riscattársi sngr 1. atpirkti savo kaltę; išsi­
gelbėti (irprk); 2. fig (riprendersi) atsigauti.
riscátto dkt v išpirka; pagare un r. sumokėti iš­
pirką.
568
rischiaráre vksm (-schiá-) 1. (illuminare) apšvie­
sti; 2. (rendere chiaro) (pa)šviėsinti; (rendere
límpido) (nu)skáidrinti.
►rischiarársi sngr (pa)šviesėti; (solo del cie­
lo) pragiedrėti.
rischijĮare vksm (ri-) 1. (qcs) (su)rizikúoti (kuo);
r. la vita rizikuoti gyvybe; mėglio non r. geriaū
nerizikuoti; ♦ r. ii tuttoper tutto viską añt kor­
tos statyti; 2. (evitare per poco): r. di fa r qcs vos
kó nepadaryti; r. di moriré vos nežūti; ha ~ato
ii licenziamento jó vós neatleido; 3. (correre un
rischio) rizikuoti; r. di ammalarsi rizikuoti
susirgti; ~ o ii cárcere mán gresia kalėjimas:
beasm ~ a di pióvere galimas dalykas, kad lis.
rischio dkt v rizika; pavojus; r. di incendi gaisrų
rizika; ii r. di falliré rizika bankrutuoti; un r.
calcolato apgalvota rizika; fattore di r. rizikos
faktorius; córrere un r., esporsi a un r. rizikuo­
ti; veikti su rizika; ♦ a r. pavojuje; (pericoloso)
pavojingas agg; (di far qcs) rizikuojant (ką da­
ryti); famiglia a r. rizikos šeima; paziente a r.
rizikos grupės pacieñtas; iona a r. gamtinių pa­
vojų žona; a próprio r. (e pericolo) savo rizika,
rischióso, -a bdv rizikingas; pavojingas,
risciacquáre vksm (iš)skalauti; perplauti,
risciacquatüra dkt m 1. (l ’azione) (iš)skalavimas:
pėrplovimas; 2. (l’acqua usata) paplavos pi.
riscontráre vksm (-scón-) 1. (rilevare) aptikti; pa­
stebėti; (accertare) nustatyti; r. un’irregolaritá
aptikti pažeidimą; 2. (controllare) (p a tik rin ­
ti; (confrontando) sutikrinti; tecn r. un mecca-
nismo tikrinti mechanizmą; 3. comm atsakyti
raštū.
riscóntro dkt v 1. (accertamento) nustatymas; (ri-
prova) patvirtinimas; (feedback) grįžtamoji in­
formacija; trovare r. atsispindėti; pasitvirtinti:
2. (controllo) patikrinimas; (confronto) suti-
krinimas; ♦ farer. (corrispondere a qcs) atitikti
(ką); mėttere a r. sutikrinti; 3. com m rašytinis
(siuntos ir pan.) gavimo patvirtinimas; ♦ in at­
iesa di un vostro (gentile) r. laukdamas agg jūsų
atsakymo.
riscossa dkt m (insurrezione) sukilimas; (contrat-
tacco) kontrataka; ♦ kaip jstalla r.! pirmyn!
riscossióne dkt m gavimas; (pa)ėmimas; r. delle
imposte mokesčių rinkimas,
riscrivere* vksm 1. perrašyti; r. in bella copia šva­
riai perrašyti; 2. (in risposta) atrašyti,
riscuotere* vksm 1. (dal sotino) prabudinti, pri­
kelti (iš miego); 2. (ricevere) gauti; r. un asse-
gno iškeisti čekį Į pinigus; r. gli interessi gauti
imti palūkanas; r. le tasse riñkti / imti mokes­
čius; 3. fig (ottenere) sulaukti (ko); įgyti (ką):
569
r. grande interesse susilaukti didelio dėmesio;
labai sudominti; r. simpatie užkariauti simpa­
tijas; r. successo sulaukti pasisekimo.
►riscuotersi sngr (destarsi) prabusti (irprk).
risentiménto dkt v pasipiktinimas.
risent||ire vksm (-sėti-) 1. ir vėl pajusti; vėl jausti;
t.p. => sentire 1.; 2. tr vėl girdėti; vėl išgirsti;
(riascoltare qcs) vėl klausytis (ko); t.p. => sen­
tire 2.; 3. tr (informarsi di nuovo su qcs) vėl
teirautis (ko), vėl pasiteirauti; t.p. => sentire
5.; 4. intr [A] (di qcs) būti (kieno) veikiamam;
patirti (kieno) {taką; (nu)kentėti (nuo ko); ii
clima ~ e delle emissioni di gas klim atą veikia
išmetamos dujos; della crisi ~ono maggior-
mente i fondi pensione nuo krizės labiausiai
kefičia pensijos fondai; la produzione ~ e dėl
calo della manodópera gamybai daro Įtakos
sumažėjusi darbo jėga.
►risentirsi sngr 1. (ai telefono) susiskambinti;
2. (offendersi) įsižeisti; pasipiktinti,
risentito, -a bdv įsižeidęs; pasipiktinęs,
riserbáre vksm (-ser-) => riserváre.
risėrbo dkt v santürümas; slapūmas; diskretišku­
mas; con r. diskretiškai; mantenere uno stretto
r. (su qcs) laikytis didžiausio slaptum o (dėl
ko); uscire dal r. atvirai prabilti.
risėrv||a dkt m 1. (t.p. dgs ~ e ) rezervas; atsarga,
atsargos; r. di cibo maisto atsargos; ♦ di r. at­
sarginis agg; rezervinis agg; 2. (territorio parti-
colare) draustinis; rezervatas; r. di cáccia (di
pesca) medžioklės (žūklės) draustinis; r. india­
na indėnų rezervacija / rezervatas; r. naturale
gamtos draustinis; 4. (di carburante) kuro /
degalų rezervas; šono in r. baigiasi kūras; dėga
kuro (rezervo) lemputė; 5. (di vini) įeina į vy­
nų pavadinim us: r. 1996 1996 m ėtų rezervas;
6. econ rezervinės lėšos pi; atsargos pi; rezer­
vas; 7. mil atsarga, rezervas; 8. sport atsarginis
-ė (žaidėjas -a); 9. (clausola) išlyga; (limitazio-
ne) apribojimas; ♦ con r. su išlygomis; senza
~ e be apribojimų; neribotas agg; 10. (perples-
šita) (rim ta) abejonė; avere delle ~ e turėti rim ­
tų abejonių; 11.: con r. santūriai.
riserv |áre vksm (-sėr-) 1. rezervuoti; atidėti at­
sargai; 2. (destinare) (pa)skirti; r. un tratta-
mento difavore (a qcn) rodyti išskirtinį dėmesį;
(a qcs) turėti palankesnį požiūrį (į ką); che
cosa ei ~ a ii domani? ką mums žada rytojus?;
3. (prenotare) rezervuoti; r. un tavolo per tre
persone rezervuoti stalą trims asmenims.
►riservársi sngr žadėti; r. ii diritto (di far qcs)
pasilikti sáu teisę (ką daryti).
riservatézza dkt m 1. (di qcs) konfidencialūmas:
risólvere
slaptūmas; 2. (di qcn) santūrūm as, diskretiš­
kumas; con r. santūriai.
riservat| o, -a bdv 1. (diųcs) konfidencialūs; slap­
tas; diskretiškas; ♦ r. (scritta su d o eum enti e
sim . ) slapta; m ed prognosi ~ a „neskelbiama
prognozė“ (kai ligos ar pooperacinė eiga neaiš­
ki); 2. (di qcn) santūrūs; diskretiškas; slapūs;
3. (prenotato e sim . ) rezervuotas,
riservista d kt v m il atsarginis, rezervistas,
risguardo d kt v priešlapis,
risibile bdv juoką keliantis (irp rk), juokingas.
risic||are vksm (ii-) => rischiare; ♦ chi non ~-a
non rosica kas nerizikūoja - negeria šampano.
risicat| o, -a bdv nežymūs; menkas; mažytis; mag-
gioranza ~ a mažytė daugumos persvara; vit-
tdria ~ a sunkiai pasiekta pergalė,
risicoltūra d kt m ryžių auginimas, ryžininkystė.
risiėd||ere vksm 1. (nuolatos) gyventi; rezidūoti;
(avere sede) turėti savo būstinę; r. alFestero gy­
venti ūžsienyje; 2 .fig (consistere) būti; slypėti;
ii segreto dėl šuo successo ~ e nella sua forza di
volonta jo sėkmės paslaptis - stipri valia,
risma d kt m 1. (popieriaus) stopa; (pacco) pake­
lis; 2. fig spreg rūšis -ies; della stessa r. vieno
plauko / galo.
ris || o 1 d kt v (dgs ~ a ) juokas; r. istėrico isteriškas
juokas; contenere ii r. tramdyti juoką,
rišo 11 d k t v bot ryžis; (com e alim ento) ryžiai pi.
risolino d k t v ja m krizenimas,
risolutam ėnte prv ryžtingai,
risolutėzza d k t m ryžtingūmas, ryžtas.
riso!utiv||o, -a bdv 1.: metodo r. sprendim o m e­
todas; 2. (decisivo) lemiamas; (definitivo) ga­
lutinis; essere r. galutinai spręsti (klausim ą ir
p a n . ); 3. d ii", condizione ~ a di un contratto są­
lyga sūtarčiai pripažinti negaliojančia; sutar­
ties nutraukim o sąlyga,
risolūto, -a bdv ryžtingas; tvirtai pasiryžęs,
risoluzione d k t m 1. (determ inazione) ryžtas, p a­
siryžimas; ryžtingūmas; con r. ryžtingai; 2. (de-
cisione e sim .) sprendimas; rezoliūcija; (deli -
bėra) nutarimas, nutartis -iės; adottare una r.
priimti rezoliūciją / nutarimą; 3. dir: r. di un
contratto sutarties nutraukimas; 4. in f skiria­
moji geba, skyra; ♦ ad alta r. raiškūsis agg;
5. m a t sprendimas; sprendinys; 6. m ed ligos
pabaiga; 7. m u s perėjimas Į konsonansą.
risolvėnte b d v .fis potere r. skiriamoji geba.
risolvere* vksm 1. (iš)spręsti; r. un caso išaiškinti
bylą; ( šį tą) iš(si)aiškinti; r. un indovinello at­
spėti mįslę, įminti mįslę; r. una ąuestione sprę­
sti klausimą; 2. (decidere) nuspręsti; 3. dir: r.
un contratto nutraukti sūtartį.
risólversi
►risólversi sngr 1. (decidersi) pasiryžti, ryžtis;
nusistatyti; 2. (armare a soluzione) išsispręsti;
(iconcludersi) pasibaigti; 3. m ed praeiti (apie
ligą).
risonánte bdv skambus; aidūs, aidingas.
risonánza dkt m 1.fis rezonánsas; 2.: m ed r. ma­
gnética magnetinis rezonánsas; 3. fig atgarsis,
rezonánsas; avere grande r. sukelti didelį at­
garsį.
risonáre vksm (-suó-) => risuonáre.
risórgere* vksm [E] 1. vėl (iš)kilti (ir prk); (del
solé) vėl tekėti; 2. (risuseitare) prisikelti (iš n u­
mirusių); 3. fig atgimti,
risorgim énto dkt v 1. atgimimas; 2. stor: il R. ri-
sordžimefitas.
risorgiva dkt m geol gėlo vandeñs šaltinis.
risórs|ja dkt m 1. priem onė; r. económica (fonte
di reddito) pajamų šaltinis; pieno di ~ e išradin­
gas, sumanūs; 2. dgs ~ e ištekliai, resursai; ~ e
energétiche (idriche, natūrali) energijos (van­
deñs, gamtos) ištekliai; econ ~ e umane žmonių
ištekliai; distribuzione delle ~ e išteklių paskir­
stymas; sfruttare le ~ e naudoti išteklius,
risótto dkt v gastr rizótas, daugiaryžis; ryžiai pi.
risp arm ||iáre vksm (-spár-) 1. (su)taupyti; tau­
soti; (lesinare) (pa)gailéti (ko); r. Velettiicitá,
kaip intr r. sull’elettricitá taupyti elektrą; r. le
forze tausoti jėgas; r. (spázio) tempo taupyti
laiką (vietą); fig non r. critiche negailėti kri­
tikos; ♦ ~ ia il fiato neaušink burnos; 2. (de­
naro) (su)taupyti (pinigus); (su qcs, per avari-
zia) gailėti pinigų (kam); (metiere da parte)
atsidėti; (limitare le spese) saikingai leisti pini­
gus; apriboti išlaidas; r. sui vestid nedaūg iš­
leisti drabūžiams; ♦ che fa r. kuris apsimoka;
3. (evitare qcs a qcn): r. l ’attesa ai paziente
padaryti taip, kád pacieñtui netektų Mukti,
neversti pacieñto laukti; r. un dolore alla non-
na nesuteikti skaūsmo senelei; ti vóglio r. que-
sto fastidio nenoriu táu užkrauti šio nem a­
lonumo; ~ iam i i particolari pasilaikyk sáu
smulkmenas; dėl manęs i smulkmenas gali
nesigilinti; una telefonata ti ~ierá di andaré
paskambinsi, ir táu nereikės teñ eiti; 4.: r. (la
vita di) qcn palikti (ką) g)Vą; nežudyti (ko);
solo un edificio ė stato ~iato dall’incėndio nuo
gaisro tik vienas pastatas nenukentėjo; la mor-
te non ~ a nessuno mirtis nieko neapleñkia.
►ris p a r||m iársi sngr 1. tausoti save (/ jėgas);
2.: ~ m iati l ’ironia kám tá ironija?; potevo
~ m iarm i la fatica galėjau ir nesistengti.
risparm iáto, -a bdv, dlv: ♦ tanto di r. tu5 geriaū;
t.p. => risparm iáre.
570
risparm iatóre, -trice dkt v/m (chi ha un conto in
banca) iñdélininkas -ė.
rispárm |io dkt v 1. taupymas; ekonomija; r. di
tempo laiko ekonomija; r. energético energijos
taüpym as;/ar r. (di qcs) taupyti (ką); fig senza
r. (diforze) negailint jėgų; 2.: dgs ~ i santaupos:
(deposito) iñdélis; ♦ libretto di r. taūpomoji
knygelė.
rispecchiáre vksm (-spėc-) atspindėti (irprk).
►rispecchiársi sngr atsispindėti,
rispedire vksm (-isc-) (indietro) (iš)siųsti atgal,
rispedizióne dkt m (indietro) (iš)siuntimas atgal,
rispettábile bdv 1. gerbiamas; garbingas, orus:
respektabilūs; 2. (notevole) žymus; nemažas,
rispettáre vksm (-spėt-) 1. gerbti; r. i genitori (la
natura, l ’opinione degli aitri) gerbti tėvus (gam­
tą, kitų nuom onę); farsi r. pelnyti pagarbą:
priversti, kad gerbtų; 2. (attenersi) laikytis
(ko); r. le consuetudini (ildigiuno, un impegno)
laikytis papročių (pasninko, įsipareigojimo):
non r. la fila užlįsti be eilės; fa r r. la legge pri­
versti laikykis įstatymų.
► risp ett||arsi sngr: ♦ che si tikras agg:
padorūs agg; toks, koks turi būti.
rispettáto, -a bdv gerbiamas,
rispettivam énte prv atitiñkamai.
rispettiv||o, -a bdv atitiñkamas; savo; kieno; mo­
duli con i allegad blankai su (atitiñkamais)
priedais; un quadro e la ~ a comice paveikslas
ir jó rėmai; siete invitad con le mogli jūs
kviečiami sū (savo) žmonomis,
rispėtto dkt v 1. pagarba; pagarbumas; (U rispet-
tare) gerbimas; r. di sé savigarba; mancanza di
r. nepagarba; avere r. (per qc) gerbti (ką); gu-
adagnarsi ilr. (di qcn) pelnyti (kieno) pagarba:
mancare di r. (a qcn) nepagarbiai pasielgti (su
kuo); įžeisti (ką); ♦ in r. (a qc),perr. (di qc) iš
pagarbos (kam); con tutto il r., con r. parlando
nepykite; jum s leidus; porga i miei ~ i alla si-
gnora! perduokite linkéjimüs savo žmonai!:
2. (osservanza di qcs) laikymasis (ko); il r. di
un contratto tiñkamas sutarties vykdymas; il r.
delle rególe taisyklių laikymasis; 3. (aspetto) po­
žiūris, atžvilgis; sotto questo r. šiuo požiūriu:
♦ kaipprlk r. (a qc) lyginant (su kuo), palygin­
ti; (relativamente a qc) dėl (ko).
rispettosam énte prv pagarbiai,
rispettóso, -a bdv pagarbūs,
rispléndere vksm spindėti, švytėti,
rispolveráre vksm (-spól-) 1. (qcs) vėl valyki / šluo­
styti dulkes (nuo ko); 2. fig atšviežinti,
rispondénte bdv (a qcs) atitiñkantis (ką).
rispondénza dkr m atitikimas; atitiktis -ies.
571
risp6nd||ere* vksm [A] 1. atsakyti, atsiliepti; (in
form a scritta) atrašyti; r. a una domanda atsa­
kyti Į klausimą; r. a una lėttera atrašyti [ laišką;
r. ai telefono pakelti (ragelį), atsiliepti (tele­
fonu); r. con un applauso atsakyti plojimais; r.
di no neigiamai atsakyti; ~ im i! atsakyk man!;
atsiliepk!; 2. (replicare) at(si)kifsti; (di conti-
nuo) atsikalbinėti; 3. (reagire) reaguoti; atsa­
kyti; r. ai comandi būti valdomam; r. alk eure
reaguoti į gydymą; r. alfuoco atsišaudyti; r. a
un’obiezione reaguoti [ prieštaravimą; r. a un
saluto atsakyti \ pasisveikinimą; 4. (render con-
to di qcs) atsakyti (už ką); būti atsakingam; r.
dėlproprio operato atsakyti už savo veiklą; r. di
un danno atsakyti už žalą; 5.fig (a qcs) tenkin­
ti (ką); (corrispondere) atitikti (ką); r. a una
descrizione atitikti aprašymą; r. alk esigenze
tenkinti poreikius; 6. kaip tr atsakyti; (in for­
ma scritta) atrašyti; r. due righe atrašyti porą
eilučių; che cosa gli devo r.? ką turiu jam atsa­
kyti?
risponditore dkt v tecn atsakiklis,
risposarsi vksm (-spo-) (dell’uom o) antrą kartą
vėsti; (della donna) antrą kartą (iš)tekėti.
risposta dkt m 1. atsakymas; r. esatta (sbagliata)
geras / teisingas fam (blogas / neteisingas/am )
atsakymas; r. negativa neigiamas atsakymas;
2. (ii rispondere) atsakymas; atsiliepimas; chia-
mata senza r. praleistas skambutis; ♦ in r. (a
qcs) atsakant (į ką); atsakydamas agg; scrivere
in r. atrašyti; 3. (reazione) atsiliepimas; reaga­
vimas, reakcija; r. a uno stimolo atsiliepimas į
dirgiklį.
rispostaccia dkt m atkirtis,
rissa dkt m muštynės pi, peštynės pi; e scoppiata
una r. kilo / užvirė muštynės,
rissoso, -a bdv (litigioso) vaidingas; (m anesco)
linkęs muštis / peštis,
ristabilire vksm (-isc-) 1. (ridefinire) iš naujo nu­
statyti; 2. (restituire) (su)grąžinti; (ricreare) a t­
kurti; r. l ’drdine sugrąžinti tvarką; vėl įvesti
tvarką; 3. (qcn in salute) (su)grąžinti (kam)
sveikatą.
►ristabilirsi sngr 1. (in salute) atkusti; pasi­
taisyti; 2. (dėl tempo) pasitaisyti (orui).
ristagnare vksm [A] 1. stovėti (apie skystį); būti
užsistovėjusiam; 2. fig būti sustingusiam,
ristagno dkt v 1. užsistovėjimas; 2. fig sąstingis;
3. m ed sąstovis.
ristampa dkt m pakartotinis leidimas; perspau­
das; U libro e in r. knyga perspausdinama,
ristampare vksm pakartotinai / antrą kartą (iš)-
lėisti; perspausdinti.
risultato
ristorante dkt v restoranas; r. di lusso prabangūs
restoranas; r. cinese kinų restoranas; r. tipico
vietinis restoranas, tradicinės virtuvės restora­
nas; cenare ai r. vakarieniauti restorane; ♦ car-
rozza r. restorano vagonas,
ristorare vksm (-std-) atgaivinti.
►ristorarsi sngr atsigauti; atgauti jėgas,
ristoratore 1. bdv (at)gaivinantis; 2. dkt v resto­
rano savininkas,
ristdro dkt v atgaiva; at(si)gaivinimas.
ristrettėzz[|a dkt m 1. (scarsezza) stoka; 2. (ppr.
dgs ~ e ) nepriteklius; vargas; vivere in / neik
~ e gyventi vargingai / varge; 3 .fig (meschinita)
menkumas, skurdumas; r. di vedute siauros p a­
žiūros pi.
ristrėtto, -a 1. bdv (stretto) ankštas; 2. bdv (limi-
tato) ribotas; siauras; un r. nūmero di spettatori
menkas žiūrovų skaičius; 3. bdv: caffė r. kon-
centrūota kava; 4. bdv fig siaurų pažiūrų; siaū-
ras; 5. dlv => restringersi 2.
ristrutturare vksm (-tu-) 1. (un edificio e sim.)
(su)rem ontūoti; 2. (riorganizzare) pertvarkyti,
restruktūrizūoti.
ristrutturazione dkt m 1. (t.p. lavori di r.) re ­
montas; rem onto darbai pi; ♦ in r. rem ontuo­
jam as agg; 2. (riorganizzazione) pertvarkymas,
restruktūrizavimas; restruktūrizacija,
risucchiare vksm įtraukti (irprk); įsiurbti,
risūcchio dkt v urdulys, verpetas.
risult| are vksm [E] 1. (derivare) išeiti; būti su­
keltam; būti padarytam; daile alluvioni šono
~ a ti grossi danni potvyniai padarė didelius
nūostolius; ai confronto con ii 2005 ~erebbe un
ųuadro completamente diverso lyginant sū 2005
išeitų visai kitas vaizdas; che soluzione ti ~ a ?
koks tau išeina atsakymas?; 2. (emergere) p a­
aiškėti; (essere accertato) būti nustatytam; (ri-
velarsi) pasirodyti; (essere noto) būti žinomam;
daile indagini ~ a che... iš tyrimų paaiškėja,
kad... ; iš tyrimų matyti, kad... ; ė ~ ato inno-
cente jis pasirodė nekaltas esąs; ė ~ a to falšo
paaiškėjo, kad jis netikras; paaiškėjo, kad tai
netiesa; ne ~ a che... iš to išplaukia, kad... ; a
ąuanto mi ~ a kiek m an žinoma; kiek aš žinau;
non mi ~ a kiek aš žinau nė (/ n e - ); 3. (essere)
būti; gli sforzi šono ~ a ti vani pastangos būvo
perniek; l’esame ~ a superato egzaminas išlai­
kytas; ♦ r. vincitore tapti laimėtoju, laimėti.
risuItatĮ|o dkt v 1. rezultatas; (come finisce qcs)
baigtis -iės fem m ; ii r. di una guerra karo baig­
tis; i ~ i di un sondaggio apklausos rezultatai;
ottenere ii r. opposto sulaukti priešingo rezul­
tato; sport capovolgere il r. persverti rezultatą;
risuonáre
2. (effetto) padarinys, pasekmė; ecco il r. della
tua negligenza štai tavo atsainumo padarinys;
3. (di un calcolo e sim .) atsakymas,
risuonáre vksm (šu o -) 1. tr dar kartą pagroti; r.
(ii campanello) dár kartą / vėl paskambinti;
2. intr [A, E] skambėti; (echeggiare) (n u a id ė ­
ti; skardėti; 3. intr [A, E] (rimbombare) bildė­
ti; griaudėti; 4. intr [A, E] fis, m us rezonuoti.
risurrezióne dkt m prisikėlimas (iš numirusių),
risuscitáre vksm (su -) 1. tr prikelti (iš num iru­
sių); 2. intr [E] prisikelti (iš numirusių),
risvegliáre vksm (-svė-) 1. prižadinti; (di nuovo)
vėl pažadinti; 2.fig (su)žadinti; (pa)būdinti.
►risvegliársi sngr pabūsti (ppr. prk); atsibusti,
risvéglio dkt v (ii risvegliarsi) pabudimas (irprk).
risvólto dkt v 1. atlankas; atvartas; (sul petto di
un abito) atlapas; (di manica, di pantaloni)
atraitas; (di tasca) afitkišenis; 2. (di sovracco-
perta di libro) (knygos) aplanko sparnelis;
3. fig (aspetto) (šalutinis) aspektas; požiūris;
(conseguenza) pasekmė.
ritagliáre vksm (iš)karpyti; iškirpti.
► ritagliársi sngr fig: r. un páio d ’ore surasti
porą valandų sáu; r. uno spázio susirasti vietą
(gyvenime, kokioje veikloje).
ritájjglio dkt v iškarpa; (di tessuto) atkarpa, at­
raiža; (cosa ritagliata) karpinys; di gior-
nale laikraščių iškarpos;figr. di tempo truputis
laisvo laiko; nei ~ gli di tempo radus laiko,
priešokiais.
ritardj|are vksm 1. intr [A] (pa)vėlūoti; (už)-
delsti; r. a rispóndere delsti atsakyti; ~ ero un
p o ’ truputį pavėluosiu; 2. intr [A] (dell’oro-
logio) vėlinti; 3. tr (už)delsti; (su)vėlinti; (far
perdere tempo) (už)gaišinti; r. un pagamento
uždelsti mokėjimą; 4. tr (differire) atidėti; (ti­
rare per le lunghe) vilkinti; r. la partenza atidė­
ti išvykimą.
ritardatario, -a dkt v/m vėluojantis žmogus, vė-
lúotojas -a; pavėlavęs žmogus,
ritardáto, -a dkt v/m (t.p. r. mentale) debilas -ė
(irprk), protiškai atsilikęs žmogūs.
ritárd||o dkt v 1. (pa)vėlavimas: un r. nelle conse-
gne vėlavimas pristatant; pavėluotas prista­
tymas; arrivare in r. a lezione vėluoti [ paskaitą;
ėssere in r. vėluoti; (essere indietro) atsilikti;
scusate ii r. atleiskite už pavėlavimą, atleiski­
te, kad vėluoju; šono molto in r. per la riunione
labai vėluoju j susirinkimą; il treno ha 20 mi-
nuti di r., il treno ha un r. di 20 minuti traukinys
vėluoja 20 minūčių; ♦ in r. pavėluotai; pó
laiko; 2. (l’essere indietro) atsilikimas; m ed r.
mentale protinis atsilikimas; 3. (il differire)
572
atidėjimas; (il tirare per le lunghe) (už)delsi-
mas; vilkinimas; pagare senzja nedelsti mo­
kėti, laikū atsiskaityti; 4. mus ūžtūra; užlai­
kymas.
ritégno dkt v santūrūmas; ♦ senza r. (spudorata-
mente) begėdiškai; (senza misura) be saiko.
ritempráre vksm (-tėm -)fig (su)stiprinti.
riten ;|ére* vksm 1. (pensare) manyti; būti įsitiki­
nusiam; che tu ábbia torto manau, kád tū
(esi) neteisūs; 2. (giudicare qcn qc) laikyti (ką
kuo); ti ~evo un amico laikiaū tave draugu; lo
~ go un dovere laikaū tai pareiga; 3. (trattene-
re) (su)laikyti; fig r. a mente įsimifiti; 4. fin
išskaityti, išskaičiuoti.
►ritenėrsi sngr (credersi qc) laikyti save (kuo):
si ritiene un grande amante laiko save puikiu
meilužiu, manosi esąs puikūs meilūžis.
ritentáre vksm (-ten-) dár kartą (pa)mėginti.
ritenüta dkt m fin išskaitymas; išskaita; r. alla
fonte išskaitymas išmokant.
ritenzióne dkt m m ed sulaikymas; r. idrica van-
defis sulaikymas.
ritir |áre vksm (-ti-) 1. (tirare indietro) patraukti
(atgal); atitraukti; 2. (richiamare) atšaūkti; r.
le truppe dall’Iraą išvesti kariuom enę iš Irako:
3. (togliere) atimti; r. dalia circolazione (dal
mercato) išimti iš a p k a rto s (iš prekybos); r. il
bucato in casa sunešti skalbinius į vidų; r. la
patente (a qcn) atimti vairuotojo pažymėjimą
(kam); 4. (prendere) atsiimti, pa(si)imti; (ac-
cettare) priimti; (raccogliere) suriñkti; r. un
pacco (un premio, la propria razione di cibo, lo
stipéndio) atsiimti siuūtinį (prizą, maisto da­
vinį, algą); r. i panni in lavandería paim ti skal­
binius iš skalbyklos; r. i soldi dal conto išimti
pinigus iš sąskaitos; la segretária ~ a le doman-
de sekretorė priima prašymus; S. fig atsiimti:
(revocare) atšaūkti; r. la candidatura (una de­
nuncia) atsiimti kandidatūrą (pareiškimą); ~ a
súbito quello che hai detto! tučtuojau atsiimk
savo žodžius!; 6. (lanciare di nuovo) vėl mesti:
sport r. in porta vėl / aūtrą kartą smūgiuoti i
vartus.
►ritir||ársi sngr 1. (indietreggiare) atsitraukti,
trauktis; 2. (appartarsi) pasišalinti; išeiti; r. in
convento išeiti į vienuolyną; r. nella propria
stanza pasišalinti f savo kambarį; la Corte si
~ a per deliberare teismas išeina pasitarti:
3. (farsi da parte) pasitraukti; (darė le dimis-
sioni) atsistatydinti; (andaré in pensione) išeiti
į pensiją; r. da una gara (dalla política, dall’UE)
pasitraukti iš varžybų (iš politikos, iš ES):
573 ritrováre

4. (arretrare, di acque) (at)slugti; 5. (restringer- steme a qcn) vėl (su kuo) susidėti; 5. (di qcs,
si) susitraukti, toccare a qcn) (vėl) atitekti; 6. kaip tr tarm
ritiráta dkt m 1. atsitraukimas (kariuomenės), (restituire) (su)grąžinti; t.p. => tornare,
traukímasis; ♦ batiere in r. pasišalinti; 2. (la- ritornėllo dkt v priedainis, refrenas; fig ii sólito
trina) išvietė. r.! vėl sena giesmė!
ritirát||o, -a bdv: vita ~ a atsiskyrėliškas gyve­ ritórno dkt v 1. (su)grįžimas (ir prk); r. a casa
nimas. parėjimas (namo); r. in patria sugrįžimas [ tė­
ritiro dkt v 1. => ritiráta 1.; 2. (riekiamo) atšau­ vynę; biglietto di r. atgalinis bilietas; fig r. dėl
kimas; (di truppe) išvedimas; 3. (ilfarsi da par­ mal di testa galvos skaūsmo atsinaūjinimas;
te) pasitraukimas; ii r. dagli affari pasitrau­ ♦ ai mio r. kai grįšiu; grįžęs agg; mán sugrįžus;
kimas iš verslo; 4. (ii togliere) atėmimas; r. di r. grįžtamasis agg; r. di fiamma meilės
dalia circolazione išėmimas iš ap k a rto s; r. di atgimimas; ėssere di r. grįžti, būti ką tik su­
una licenza liceñcijos atėmimas; 5. (ii pren­ grįžusiam; 2. (a u n ’attivita) grįžimas; r. a scuo-
dere) atsiėmimas; paėmimas; (raceolta) surin­ la (in servizio) grįžimas į mokyklą (į tarnybą);
kimas; ii r. della posta pašto surinkimas; 6.fig 3. econ pelnas; darė un buon r. duoti gerą pel­
atsiėmimas; (revoca) atšaukimas; 7. sport (t.p. ną; ♦ avere un buon r. gauti naudos; 4.: sport
r. collegiale) (treniruočių) stovykla, (partita di) r. atsakomosios rungtynės pi.
ritmáto, -a bdv ritmingas. ritorsióne dkt m atsakomieji veiksmai/;/; atsako­
ritmic]|o, -a bdv 1. ritmiškas; ritmingas; 2.: sport mosios priem onės pi; retorsija,
ginnastica ~ a ritminė gimnastika, ritrárre* vksm 1. (all’indietro) atitraukti; (all’in-
ritmo dkt v 1. ritmas; r. del cuore, r. cardiaco terno) įtraukti; (levare) patraukti; gram r. Vac-
širdies ritmas; ii r. di una danza šokio ritmas; cento atitraukti kirtį; 2. (fare un ritratto) ( n e ­
♦ a r. ritmiškai; a r. (di qcs) pagal (ko) ritmą; tapyti (/ piešti ir pan.) (kieno) portretą; (in
2. fig (andamento, velocitá e sim. ) tempas; rit­ foto) nufotografuoti (ką), (pa)daryti (kam)
mas; (portata) apimtis -iės fem m ; (coejficien- nuotrauką; 3. (raffigurare) (pa)vaizdūoti.
te) koeficieñtas; r. di lavoro darbo tempas; ii r. ritrattáre vksm 1. (trattare nuovamente) vėl trak­
frenético della vita di oggi pašėlęs šiuolaikinio tuoti, vėl svarstyti; 2. (rinnegare) paneigti (kas
gyvenimo ritmas, pasakyta); išsiginti (savo žodžių); r. la própria
rito dkt v 1. apeigos p i; r. civile (fúnebre, sacro) versione dei fatti paneigti savo versiją,
civilinės (laidotuvių, religinės) apeigos; spo- ritrattazióne dkt m paneigimas; savo žodžių iš­
sarsi con r. civile sudaryti civilinę santuoką; sigynimas.
2. (usanza) paprotys; (rituale) ritualas; ♦ di r.ritrattista dkt v/m portretistas -ė, portrėtinin-
tradicinis agg, Įprastinis agg. kas -ė.
ritoccáre vksm (-tóc-) (pa)taisyti, retušuoti; pa­ ritratto dkt v 1. portretas (irprk); atvaizdas; r. a
dailinti; r. una foto retušuoti nuotrauką. olio portretas aliejiniais dažais; r. di famiglia
►ritoccáre sngr pa(si)taisyti. šeimos portretas; fare un r. (a qcn) ( n u p ie ­
ritócco dkt v pataisymas, retušavimas; rėtušas; šti (kieno) portretą; fig sei ii r. di tua madre tū
fa m un r. deiprezzi kainų peržiūrėjimas, kaip iš akies traukta motina; fig ė ii r. della sa-
ritórcersi* vksm: r. contro ąc atsisūkti prieš ką. lute ji - sveikatos įsikūnijimas; 2. (raffigurazio-
ritorn|Įare vksm [E] (-tór-) 1. (su)grĮžti (atgal); ne) atvaizdavimas; paveikslas,
r. a casa pareiti (namo); parvažiuoti (namo); ritrosia dkt m 1. (riluttanza) nenorėjimas; 2. (ri-
r. ai lavoro grįžti [ darbą; r. da un viággio servatezza) santūrūmas; (timidezza) nedrąsu­
sugrįžti iš kelionės; r. in Italia grįžti į Italiją; mas.
~ a da me! grįžk pás man él; fig r. su una ques- ritróso, -a bdv 1. (restio a far qcs) nem ėgstantis
tione grįžti prie klausimo; fig mi ė ~ ata la feb- (ką daryti), nelifikęs; 2. (riservato) santūrūs;
bre mán vėl pakilo tem peratūra; ♦ r. in mente (tímido) nedrąsūs; (schivo) nebendraujantis;
ateiti į galvą; fig r. in sé atsipeikėti; 2. (a 3.: ♦ a r. (indietro) atgal; (alcontrario) atbulo­
un ’attivitá) grįžti; vėl pradėti; r. ai lavoro grįžti mis.
prie dárbo; fig r. a suonare ii pianoforte vėl ritrovaménto dkt v 1. (su)radimas; (cosa tróva­
pradėti skambinti pianinū; 3. (ridiventare qc) la) radinys; 2. (riaequisto) atgavimas,
vėl tapti (kuo); (trasformarsi di nuovo) atvirsti: ritrováre vksm (-tró-) 1. (trovare) (su)rásti; atra­
r. di buon umore atgauti gerą nuotaiką: r. in sti; (seguendo tracce) atsekti; r. un’áuto rubata
possesso (di qcs) atgauti (ką); 4. (rimettersi Ín­ atrasti pavogtą mašiną; r. un bambino scap-
ritrovàrsi 574

pato di casa surasti iš nam ų pabėgusį vaiką; fig gerai išeiti; l ’esperimento non ė ~ to bañdymas
r. un amico d ’infànzia vėl sutikti vaikystės nepavyko; l ’operazione ė ~ ta operacija pavyko
draūgą; t.p. => trovàre; 2. (trovare di nuovo) / pasisekė; 3. (avere successo) sektis (kam),
vėl (su)ràsti; 3. fig (riacquistare) atgauti; susi­ pasisekti; nusisekti; riesco bene in matemática
grąžinti; r. la fidùcia in sė stessi atgauti pasi­ m án sekasi m atem atika; gli riesce tutto jám
tikėjimą savimi; 4. (riconoscere) atpažinti. sekasi viskas; ė ~ ito nelVintento pasisekė jám
►ritrov||àrsi sngr 1. (incontrarsi di nuovo) vėl įgyvendinti sumanymą; 4. (a far qes, a qcn di
susitikti; 2. (incontrarsi) susitikti; susirinkti; ei far qcs) pavykti (kam ką daryti), išeiti; (essere
~iarno tutti da Lino susirenkame visi pas Li­ in grado) sugebėti (ką daryti); (potere) galėti:
ną; 3. (capitare) atsidurti; fig r. in misèria at­ (sapere) mokėti; (fare in tempo) (su)spėti;
sidurti skurdė; fig r. senza lavoro likti be darbo; (avere forze sufficienti) pajėgti; r. a prendere ii
4. (orientarsi) susigaudyti; 5. (riconoscersi) sa­ treno spėti į traukinį; non šono ~ to ad addor-
ve atpažinti; 6. fa m (avere) turėti; con tutto ii mentarmi mán nepavyko užmigti; la volpe ~ i
lavoro che mi ~ o kai tiek turiù dârbo; con la a sfuggire ai cani, alla volpe ~ i di sfuggire ai
sfortuna che si ~ a kai taip jam nesiseka; t.p. cani lapei pavyko pabėgti nuo šunų; ė ~ to a
=> trovàrsi. farla franca jám pavyko išsisukti; oggi non rie­
ritrovàto dkt v (seoperta) atradimas; (invenzio- sco a passare da te mán šiafldien neišeis pas
ne) išradimas, tave užsūkti, nespėsiu pas tave užsūkti šiafi-
ritrôvo dkt v 1. (incontro) sueiga; susitikimas; dien; non a capire negalėjau suprasti; non
darsi r. susitarti susitikti; 2. (luogo di incontro) riesco a sentirti neina girdėti tavęs; negirdžiu
susitikimo / susibūrimo vietà; quel bar ė un r. tavęs; ii nonno non riesce piu a lavorare senelis
di drogati tas baras narkom anų landÿné. nebepajėgia dirbti; ė uno che riesce a gestirsi
ritto, -a bdv stovintis (ant kojų); (anche di qcs) bene jis m oka susitvarkyti; šono ~ to da solo a
tiesūs; stačias; stare r. stovėti, riparare ii televisore sugebėjau pats pataisyti
rituale 1. bdv ritualinis; apeigų; 2. dkt v apeigos televizorių; 5. (essere, risultare) būti; r. gradito
pi; un r. pagano pagoniškos apeigos, įtikti; r. iitile teikti naudos, būti naudingam; ė
riunificàre vksm (-ni-) vėl suvienyti, vėl sujungti. un ragazzo che riesce súbito simpático vaikinas
► riunificàrsi sngr vėl susivienyti, vėl susi­ iš karto atrodo simpatiškas; cosi mi riesce piu
jungti. cómodo mán taip patogiaü; la cosa mi riesce
riunificaziône dkt m (naūjas) su(si)viėnijimas; nuova mán tai naujiena,
la r. délia Germània Vokietijos susivienijimas, riuscita dkt m sėkmė; pasisekimas; la r. di un
riuniône dkt m 1. susirinkimas; pasitarimas; po­ piano plano sėkmė; r. negli studi sėkmė móks-
sėdis; r. di famiglia, r.familiare šeimos susirin­ luos&;fare una buona r. pasisekti.
kimas; partecipare a una r. dalyvauti susirinki­ riuscit||o, -a bdv sėkmingas; vykęs, nusisekęs; r.
me; 2. (raduno) sueiga. malė nevykęs; serata ~ a nusisekęs vakaras,
riuni||re vksm (-isc-) 1. (unire di nuovo) vėl su­ riva dkt m krañtas; pakrantė; a r. añt krañto.
jungti; (incollando) vėl suklijuoti; r. due pezz.i rival || e 1. dkt v/m varžovas -ė; r. in amore varžo­
vėl sujungti dvi detalės; fig la disgràzia Ii ha vas dėl meilės; ♦ non avere ~ i neturėti var­
~ ti nelaim ė vėl suvedė juos kartu, nelaimė žovų; 2. bdv konkuruojantis; la sąuadra r. var­
juos sutaikė; t.p. => unire 1., 6.; 2. (mettere in- žovų komanda,
sieme) surinkti, sujungti; (in un gruppo) su­ rivaleggiáre vksm [A] (-lėg-) (per qcs) varžytis
burti, sutelkti; r. dei fogli in un raccoglitore (dėl ko); (solo nello sport) rungtyniauti,
susegti lapus į aplanką; 3. (convocare) sukvie­ rivalérsi* vksm 1. (su / con qc di qcs) (išsi)reika-
sti (į posėdį); r. ii consiglio di amministrazione láuti kompensacijos (iš ko už ką); 2. fig (sfo-
sušaūkti valdybos posėdį. garsi su qcn) išlieti pyktį (ant ko).
►riunirsi sngr 1. (radunarsi) susirinkti, rink­ rivalitá dkt m nkt varžymasis; konkureñcija.
tis; sueiti; (incontrarsi) susitikti; (in un grup­ riválsa dkt m 1. kompensacija; 2. fig (vendetta t
po) susiburti; (ricongiungersi a qc) vėl prisi­ kerštas; atsikeršijimas,
jungti (prieko); 2. (fare una riunione) susirinkti rivalutáre vksm (-va-) l.:fin, econ r. una moneta
f posėdį; posėdžiauti; 3. (riconciliarsi) susitai­ revalvúoti valiutą; 2. (apprezzare di piu) labiau
kyti. vertinti; pervertinti; 3. (valutare di n uovo )
riusci| re* vksm [E] 1. (uscire di nuovo) vėl išei­ perkainoti; pervertinti; 4. (riconsiderare) vėl
ti; 2. (avere esito) išeiti; (t.p. r. bene) pavÿkti; (ap)svarstyti.
575
►rivalutä || rsi sngr įgauti vertę; gli immdbili si
šono ~ ti išaugo nekilnojamojo turto verte.
rivalutaziöne dkt m 1. perkainojimas; perverti­
nimas (irprk); 2. econ, jin revalväcija.
rivan||gäre vksm 1. vėl sukasti; vėl supurenti;
2.fig: r. vėcchie stdrie knistis pö senas istorijas;
non ~ghiamo iipassato! käs büvo, tas pražuvo!
rivedj|ėre* vksm (-ve-) 1. vėl pamatyti; (riguarda-
re) vėl pažiūrėti; (rivisitare) vėl aplankyti; (in-
contrare di nuovo) vėl susitikti (su kuo); vorrei
~ erti norėčiau vėl tave pamatyti; r. Torirto vėl
aplankyti Turiną; ♦ flk chi non muare si ~ e ! =
šimtas mėtų! („kas nemiršta, tas vėl pasirodo“);
2. (rileggere e sim.) peržiūrėti; (riconsiderare)
persvarstyti; r. un manoscritto redagūoti rank­
raštį; 3. (modificare) pakeisti; 4. (controllare)
patikrinti; (fare una revisione) revizūoti.
►rivedėrsi sngr vėl pasimatyti; vėl susitikti,
riveläre vksm (-ve-) 1. atskleisti; (renderepubbli-
co) paviešinti; r. la prdpria identitä (le prdprie
intenzioni) atskleisti savo tapatybę (savo keti­
nimus); r. un segreto atskleisti / išduoti paslap­
tį; 2. (far vedere) (pa)rödyti; (dimostrare) įro­
dyti; 3. rel apreikšti.
►rivel||ärsi sngr 1. atsiskleisti; reikštis; 2. (es-
sere) būti; (mostrarsi) pasirodyti, rodytis; r.
fondato pasitvirtinti; si ė ~ ato un cattivo inve-
stimento paaiškėjo, kad tai bloga investicija;
gli amici si šono ~ a ti degli ingrati draugai pa­
sirodė (esą) nedėkingi; ii terreno si ~ o di scar-
sa qualitä žemė pasirodė besanti prasta; 3. rel
apsireikšti.
rivelatöre, -trice 1. bdv atskleidžiantis; parodan­
tis; 2. dkt v tecn detektorius; (sensore) jutiklis.
rivelazion |e dkt m 1. atskleidimas; fare ~ i pic-
canti paviešinti pikantiškus faktūs; 2. (scoper-
ta) netikėtas atradimas; (sorpresa) staigmena;
3. rel ap(si)reiškimas.
rivėnd|]ere vksm perparduoti; (vendere indietro)
atgal pardūoti; fig la ~ o come l’ho sentita tie­
siog sakaū, ką girdėjau,
rivendicäre vksm (-ve'«-) 1. (qc) reikalauti (ko);
r. un diritto pareikšti teisę; 2. (un attentato e
sim.) prisiimti atsakomybę (už nusikaltimą).
rivendicazione dkt m reikalavimas; pretenzija;
paraiška; r. salariale didesnių atlyginimų rei­
kalavimas; r. territoriale pretenzija Į teritoriją,
rivėndita dkt m 1. (ii rivendere) perpardavimas;
2. (negozio) krautuvė,
rivenditore dkt v 1. (chi rivende) perpardavinė­
tojas; 2. (negoziante) prekiautojas,
riverberäre vksm (-vėr-) 1. tr atspindėti; 2. intr
[E] raibuliuoti.
rivo
►riverberársi sngr atsispindėti,
rivérbero dkt v atspindys, atšvaistė; (singolo luc-
cichio) zuikūtis; (l’azione) at(si)spindėjimas.
riverénte bdv pagarbūs.
riverénza dkt m 1. (rispetto) pagarba; con r. p a­
garbiai; 2. (inchino) reveransas, tūpsnis.
river|Įire vksm (-isc-) 1. (pa)gerbti; 2. (salutare
qcn con deferenza) (pa)rėikšti (kam ) pagarbą;
♦ kaip jst ~isco! pagarba!
riversj|are vksm (-vėr-) 1. (iš)pilti, (iš)lieti; (so-
stanze incoerenti) išberti; ii fiume ~ a le sue
ácque nei lago ūpė [teka į ežerą; 2. (versare da
bere di nuovo) vėl įpilti (ko); 3. fig (su qcn qcs)
apipilti (ką kuo); r. la responsabilitá (su qcn)
suversti (kam ) atsakomybę.
► riversj|arsi sngr 1. išsilieti; išsipilti; (di so-
stanze incoerenti) (iš)byrėti; 2. fig (pa)plusti;
pasipilti; la gente si ~ a nella piazza žmonės
plusta į aikštę.
rivėrso, -a bdv (supino) aukštielninkas,
rivestiménto dkt v 1. danga; apmušalas; (strato)
sluoksnis; (copertura in legno) apkala; (di un
pavimento) klojinys; r. di / in gomma guminė
danga; r. isolante izoliacinė danga; ii r. del sofá
sofos apmušalas; 2. (l’azione) (ap)dengimas;
(ap)mušimas.
rivestire vksm (-ve-) 1. (vestire di nuovo) vėl ap-
reñgti; (con abiti nuovi) apreñgti naujais dra-
būžiais; 2. (ricoprire) (pa)deñgti; (la superficie
di qc) apdefigti; aptraukti; apmūšti; r. d ’oro un
bracciale padeñgti apyrankę áuksu; r. un fias­
co di vimini apipinti būtelį; r. di assi una párete
apkalti sieną lentomis; r. di pelle una poltrona
aptraukti óda fotelį; 3. fig turėti; r. una carica
eiti pareigas; r. grande importanza turėti di­
delės svarbos; r. la toga „vilkėti toga“ (būti
teisėju).
►rivestirsi sngr 1. (vestirsi di nuoco) vėl apsi-
reñgti; (cambiarsi d ’abito) persirengti; 2. (in-
dossare) apsivilkti (kuo); 3. (di qcs, ricoprirsi
di qcs) apsitraukti (kuo), trauktis; apsinešti; r.
di ruggine trauktis rūdimis, (su)-rūdyti.
riviéra dkt m pajūris; (costa) pakrantė,
rivincita dkt m revanšas (ir prk); prėndersi la r.
(su qcn) atsirevanšuoti (kam).
rivista dkt m 1. (rassegna) apžiūra; (parata) p a­
radas; 2. (periodico) žurnSlas; r. di moda madų
žurnalas; r. femminile žurnalas moterims; r.
mensile mėnesinis žurnalas; 3. (varietá) reviu,
rivivere* vksm 1. intr [E] dár kartą gyventi, gy­
venti iš naūjo; 2. intr [E] fig atgimti; 3. tr vėl
patirti.
rivo dkt v upelis, upeliūkas, upelytis.
rivolére
rivolere* vksm norėti (ko) atgal.
rivdlĮjgere* vksm 1. (at)kreipti; (da u n ’altrapar-
te) nukreipti; r. lo sguardo alla parete nukreipti
žvilgsnį [ sieną; 2. fig: r. l ’attenzione (a qc) at­
kreipti dėmesį (į ką); r. una domanda pateikti
klausimą; r. laparota (a qcn) (už)kalbinti (ką);
r. iipensiero (a qc) prisiminti (į ką); r. un salu-
to (a qcn) pasveikinti (ką); ♦ nori mi ha nean-
che ~ to laparola ji su manimi nė nesisvėikino;
3. => rivoltare 1.
► rivolger||si sngr 1. (voltarsi verso qc) atsi­
gręžti (į ką), atsisukti; 2. (ricorrere aU’aiuto di
qc e sim .) kreiptis; r. a uno specialisto (ai tribu-
nale) kreiptis į specialistą (į teismą); dove mi
devo ~ e? kur man kreiptis?
rivolgimėnto dkt v fig perversmas; permaina,
rivolo dkt v 1. dimin upeliūkštis; 2. fig srovelė,
rivolta dkt m 1. sukilimas; maištas; sedare una r.
numalšinti sukilimą; e scoppiata una r. kilo
maištas; 2.: sentire un senso di r. jausti pasi­
bjaurėjimą.
rivoltante bdv koktūs, atstumiantis; (nauseante)
šleikštulį keliantis; nepaprastai šlykštūs,
rivoltare vksm (-vdl-) 1. vėl versti; (piū volte, piū
cose) vartyti; (Vesterno all’intemo) išversti; (ro-
vesciare) apversti; r. la terra versti žėmę; (col
muso) rausti žėmę; ♦ r. come un calzino (sgri-
darė qcn) tulžį išlieti (ant ko) („išversti kaip
kojinę“); 2. (t.p. r. lo stdmaco) pykinti (ką); kel­
ti (kam ) šleikštulį.
►rivoltarsi sngr 1. apsiversti; (piū volte) var­
tytis; r. net letto vartytis lovoje; ♦ r. neita tomba
apsiversti karstė; 2. (insorgere) maištauti; su­
kilti; r. contro gli oppressori sukilti prieš en­
gėjus.
rivoltella dkt m revolveris,
rivoltellata dkt m revolverio šūvis,
rivoltoso, -a 1. dkt v/m maištininkas -ė, sukilėlis
-ė; 2. bdv maištingas,
rivoluzionare vksm (-zio-) revoliucion(iz)ūoti;
sukelti perversm ą (kur).
rivoluzionario, -a 1. bdv revoliucinis (ir prk);
(della rivoluzione) revoliucijos; moto r. revo­
liucinis sąjūdis; 2. bdv (ribelle) revoliucingas;
3. dkt v/m revoliucionierius -ė.
rivoluzione dkt m 1. revoliucija (irprk), pervers­
mas; r. culturale kultūrinė revoliucija; storla r.
francese (industriale) Prancūzijos (pramonės)
revoliucija; fig una r. della / nella tėcnica tech­
nikos revoliucija; 2. fig (scompiglio) sąmyšis;
3. astr sukimasis, apsisukimas,
rizzare vksm pastatyti; pakelti; ♦ r. gli orecchi
pastatyti ausis; r. it pelo šerius statyti.
576
►rizz||ársi sngr 1. (a sedere) atsisėsti; (in pie-
di) atsikelti; 2. (di qcs) pasistoti; (solo dėl pelo
e sim. ) pasišiaušti, šiauštis; mi si ~ano i capel-
U plaukai šiaušiasi (ppr. prk).
rob\\a dkt m 1. (oggetto) daiktas; (oggetti) daiktai
pi; (beni) turtas; m anta; (ció) tas; tai; (qualco-
sa) kažkas; kás nórs; r. di valore vertingi daik­
tai pi; quella ė r. mia tai mano (daiktai); ma
che r. ė? kas čia per daiktas?; kas tai yra?; di
che r. ė fatto? iš ko jis padarytas?; pórtati della
r. da lėggere atsinešk ką nórs skaityti; it dottore
mi ha prescritto questa r. gydytojas man tai iš­
rašė; ♦ r. da museo atgyvena; non desiderare la
r. d ’altri negeisk svetimo turto; 2. (cosa) daly­
kas; (ajfare) reikalas; ~ e da matti! gryna be­
protybė!, kokia nesąmonė!; ♦ kaip jst che r..'
kokia nesąmonė!; čia tai beñt!; kaip jst bella
r.! še táu!; 3. (merce) prekė; r. usata naudotos
prekės; 4. (t.p. r. da mangiare) maistas; (t.p. r.
da bere) gėrimai pi; mi piace ta r. dolce mán
patiñka saldumynai; 5. (vestiti) drabužiai pi; la
r. estiva vasariniai drabūžiai; hai su r. pesante?
ar šiltai apsirengei?; 6.fa m (droga) kvaišalas.
robáccia dkt m spreg šlamštas,
robinia dkt m bot vikmedis.
roboánte bdv pompastiškas,
robot dkt v nkt robotas (ir prk); r. da cucina vir­
tuvės kombainas,
robūsto, -a bdv tvirtas; stiprūs; (solo di qcs) at­
sparūs.
rocca I dkt m (fortezza) tvirtovė,
rócca II dkt m (perfilare) verpstė, prievarpstė.
roccaforte dkt m tvirtovė (irprk), citadelė,
roccatrice dkt m tecn ričiuotūvas.
rocchétto dkt v ritė.
róccia dkt m 1. (masso) uola; (massa di minerali)
uoliena; 2. fig (di qcn) stipruolis,
roccióso, -a bdv 1. (di roccia) uolinis; 2. (con mol-
te rocce) uolingas, uolėtas,
rock [rok] nkt m us 1. dkt v rokas; 2. bdv roko.
rock and roll [rofcn'rol] dkt v mus rokenrolas,
róco, -a bdv kimūs; užkimęs; diventare r. užkimti:
(un p o ’) prikimti.
rococó dkt v art rokokas.
rodággio dkt v tecn (di u n ’auto) įvažinėjimas; (di
un motore) įdirbimas; (periodo di prova) bañ-
domasis laikotarpis (irprk).
rodare vksm (ro ) 1. tecn (u n ’auto) įvažinėti; (un
motore) įdirbti; 2. fig pratinti.
ró||dere* vksm 1. (ap)graužti; (su)kapóti; 2. (cor-
rodere) ėsti; graužti; fig era ~ so dall’invidia ji
graužė pavydas.
►ródersi sngr fig graužtis, susigraužti.
577 rondėlla

roditóre dkt v zool graužikas, rombare vksm [A] (rom-) dundėti; griaudėti; (di
rododendro dkt v bot rododeñdras. motori) birbti; ūžti.
róggia dkt m vagutė, drėkinimo griovelis. rombo I dkt v dundėjimas, dundesys; griausmas;
rógn||a dkt m 1. m ed niežai pi; 2. fig (guaio) bė­ ūžimas; (cupo, prolungato) gaudesys.
da; cercare ~ e ieškoti bėdų. rombj|o II dkt v geom rombas; ♦ a ~ i rombinis
rognóne dkt v (paskersto gyvulio) inkstas, agg; (spec. di tessuto) sū rombais,
rognóso, -a bdv 1. niežuotas; sergantis niežais; rombo III dkt v zool otas.
2.fig keblūs; nemalonūs, romboide dkt v geom lygiagretainis,
rogatoria dkt m dir teisinės pagalbos prašymas, rompere* vksm 1. tr (su)daužyti; (su)laužyti; (di
rogo dkt v 1. laužas {ppr. sudeginimui)', mandare netto, spezzando) (nu)laužti; r. una chiave su­
ai r. nuteisti mirti añt laužo; sudeginti ant lau­ laužyti raktą; r. un ramo nulaužti šaką; r. una
žo; 2. (incendio) gaisras, tazzina sudaužyti puodelį; r. un vetro išdaužti
rollino dkt v => rullino. langą; ♦ r. gli argini pralaužti pylimą (apie
rollio dkt v šoninis supimasis; sūpavimasis. upę); 2. tr (un cavo, un filo e sim. ) nutraukti;
rom [rom] nkt 1. dkt v/m romas -ė; 2. bdv romų. pertraukti; r. una catena pertraukti grandinę;
romanesco, -a 1. bdv Rom os (šiuolaikinės); ro ­ 3. tr (strappare) suplėšyti; r. la tovaglia suplė­
miečių; 2. dkt v Rom os šnekta. šyti staltiesę; 4. tr (guastare) sugadinti; r. un
romanic|įo, -a 1. bdv romaninis; chiesa ~ a rom a­ oroldgio sugadinti laikrodį; 5. tr fig (interrom-
ninė bažnyčia; 2. dkt v art romanika, pere) (su)laužyti; nutraukti; r. un fidanzamen-
romanista 1. dkt vlm (filologo) romanistas -ė; to (una trėgua) nutraukti sužadėtuvės (paliau­
2. dkt v (giocatore della Rom a) AC Romos žai­ bas); r. la monotonla paįvairinti gyvenimą; r.
dėjas; 3. dkt v/m (tifoso della Rom a) AC R o­ un patto sulaužyti paktą; r. ii silėnzio sutrikdyti
mos sirgalius -ė; 4. bdv AC Romos, tylą; ♦ r. gli indugi pradėti veikti; nebedelsti;
romanistica dkt m romanistika. 6. tr, intr [A] fa m (stufare qcn; t.p. r. le scatole)
román || o, -a 1. bdv Romos, romiečių; romiėtiš- užknisti (kam); (mi) hai rotto! (tū man) už­
kas; iš Romos; 2. bdv (di Roma antica) (seno­ knisa!!; 7. intr [A] (con qc) nutraukti santykius
vės) Romos, romėnų; diritto r. rom ėnų teisė; (su kuo); r. con ii passato nutraukti ryšiūs sū
l’impero r. Rom os imperija; ♦ numeri ~ i ro­ praeitimi.
mėniškieji skaitmenys; 3. dkt v/m romietis -ė; ►rompersi sngr 1. (su)dūžti; (su)lužti; (di net­
4. dkt vlm (di Rom a antica) rom ėnas -ė; 5. dkt to, spezzandosi) nulužti; ii vaso si ė rotto sudū-
v romiečių tarmė; 6. dkt m (t.p. lattuga ~ a ) ro­ žo vaza; 2. (di cavi, fili e sim.) (nu)trukti; pėr-
maninė salota, trūkti; si ė rotta la fune nutruko lynas; 3. (di
románticamenteprv romantiškai, tessuti e sim.) (su)plyšti; iširti; 4. (guastarsi) su­
romanticismo dkt v 1. art, lett, stor romantizmas; gesti; 5. (una parte dėl corpo) susilaužyti; r. un
2. (sentimento e sim .) romantika; 3. (l’essere ro­ braccio susilaužyti ranką; r. un dente nusiskėlti
mántico) romantiškumas, dantį; r. l ’osso dėl colio nusisūkti sprandą (ppr.
romántico, -a 1. bdv (del Romanticismo) rom an­ prk); 6. fa m (stufarsi di qcs): mi šono rotto (di
tizmo; romantinis; romantiškas; l ’eroe r. ro ­ qcs, di fa r qcs) m anė užkniso (kas, ką daryti);
mantinis herojus; 2. bdv (pieno di sentimento) užsiknisaū (su kuo).
romantiškas; 3. dkv v/m rom antikas -ė. romėno, -a bdv, dkt v/m => rumėno.
romanza dkv m lett, m us romansas, rompiballe dkt v/m nkt => rompipalle.
romanzáto, -a bdv suromántintas. rompicapo dkt v galvosūkis; (puzzle) dėlionė.
romanzėscĮjo, -a bdv fig nuotykingas; vertas ro ­ rompicoglioni dkt v/m nkt volg rakštis -iės fem m
mano; vita ~ a nuotykingas gyvenimas, subinėje.
romanziėre, -a dkt vlm rom anų rašytojas -a, ro­ rompicollo dkt v. * a r . galvotrūkčiais,
manistas -ė. rompighiaccio dkt v nkt ledlaužis,
romanzo I dkt v romanas; r. d ’avventura nuoty­ rompipalle dkt v/m nkt volg rakštis -iės fem m ši-
kių romanas; lett r. d ’appendice feljetonas; lett kinėje.
r. psicológico (stórico) psichologinis (istorinis) rompiscatole dkt v/m fa m prielipą com.
romanas; ♦ r. giallo detektyvas; r. rosa meilės roncola dkt m krūmų kirtiklis,
romanas. ronda dkt m patruliavimas; sargyba,
román/ ¡o II, -a bdv ling romanų; lingue ~ e ro­ rondėllįja dkt m 1. tecn poveržlė; 2. fig: tagliare a
manų kalbos. ~ e (su)pjaustyti griežiniais.
rondine
rondine dkt m zool kregžde; ♦ JIk una r. nonfa
primavera viena kregžde dar nė pavasaris,
ronfare vksm [A] (roti-) parpti (knarkiant mie­
goti).
ronz|jare vksm [A] (ron-) 1. zirzti, zvimbti; bim-
bti; (anche non di insetti) dūgzti, dūzgėti; ūžti;
♦ mi ~ano le orecchie man ausyse spengia;
2. (attomo a qc) suktis (aplink ką); (spec. a
una ragazza) rėžti sparną (aplink merginą).
ronzino dkt v kuinas.
ronzio dkt v zirzimas, zvimbimas; (anche non di
insetti) dūzgėjimas, dūzgimas; ūžimas,
rosa I nkt 1. bdv rausvas, rožinis; guance r. rausvi
skruostai; ♦ vedere tutto r. matyti viską pro
rožinius akinius; 2. bdv fig nkt sentimentalūs;
3. dkt v rausva / rožinė spalva; dipingere di r.
dažyti rausvai.
rosj|a II dkt m 1. rožė; bot r. canina erškėtis; (U
fiore) erškėtrožė; ♦ essere (tutto) ~ e e fiori
būti rožėmis klotam;///< non c ’e r. senza spine
nėra rožių be spyglių; flk se son ~ e fioriranno
laikas parodys („jei tai rožės, sužydės“); 2. fig
(elenco) sąrašas; (un certo numero) keletas; la
r. dei candidati kandidatų sąrašas; una r. di
prodotti įvairūs gaminiai; 3. geogr r. dei venti
vėjų rožė; 4. (dei capelli) (plaukų) verpetas,
rosario dkt v rel rožinis, rožančius,
rosato, -a bdv rausvas; ♦ vino r. rausvasis vynas,
rose dkt v nkt rausvasis vynas.
rdseį|o, -a bdv 1. rausvas, rožinis; 2. fig šviesūs;
prospettive ~ e šviesios perspektyvos,
rosėto dkt v rožynas.
rosėtta dkt m 1. tecn poveržlė; 2. dimin roželė,
rožytė; 3. (panino) „roželė“ (tokia gėlės for­
mos bandelė); 4. (coccarda) kokarda; roželė;
5. => rosa II 4.
rosicare vksm (ro-) => rosicchiare.
rosicchiare vksm (su)graužti; (tutt’intomo) ap­
graužti; r. un osso graužti kaulą; fig sport r.
punti tirpdyti skirtumą / pranašum ą,
rosm arino dkt v bot rozmarinas,
rosolaccio dkt v bot aguona,
rosolare vksm (ro-) pakepinti; (ap)skrūdinti.
►rosolarsi sngr pakepti; skrusti; fig r. ai sole
skrūdintis / kėpintis saulėje,
rosolia dkt m med raudonukė,
rosone dkt v archit rozetė,
rospo dkt v zool rupūžė; ♦ ingoiare un r. = nuryti
karčią piliulę; sputare ii r. išsipasakoti; išrėžti,
rossastro, -a bdv neryškiai raudonas,
rosseggiante bdv (colorfuoco) ugninis,
rossėtto dkt v lūpdažis; darsi ii r. dažytis lupas,
pasidažyti (lupas).
578
rossiccio, -a bdv rausvas, rausvai gelsvas.
ross||o I, -a bdv 1. raudonas; rose ~ e raudonos
rožės; occhi ~ i paraudusios akys; ♦ la Croce
Rossa Raudonasis Kryžius; diventare r. parau­
sti; 2. fig (di sinistra) raudonas; komunistų,
komunistinis,
rosso II, -a dkt 1. v raudona spalva; vestito di r.
raudonai apsirengęs, (apsirengęs) raudonais
drabužiais; dipingere di r. raudonai dažyti:
♦ vedo r. širdis krauju verda; 2. v (vemice) rau­
doni dažai pi; 3. v/m (persona dai capelli rossi)
raudonplaukis -ė; 4. v: ii r. dell’uovo, r. d ’uovo
trynys; 5. v (di semaforo) raudona šviesa (švie­
soforo); passare con ii r. važiuoti degant rau ­
donai (šviesai), važiuoti per rau doną/am ; 6. v
(vino) raudonasis vynas; 7. kaip prvfin: ♦ in r.
pasyvūs agg; nuostolingas agg.
rossonėro, -a sport 1. dkt v Milano A C žaidėjas;
2. dkt v/m Milano AC sirgalius -ė; 3. bdv Mi­
lano AC.
rossore dkt v raudonis; paraudimas,
rosticceria dkt m kulinarijos parduotuvė; keps­
ninė.
rostro dkt v snapas (plėšrauspaukščio).
rotabile bdv: materiale r. riedmenys pi.
rotai || a dkt m 1. bėgis; uscire daile ~ e nuvažiuoti
nuo bėgių; 2. (linea ferroviaria) geležinkelio li­
nija; su r. geležinkeliu; 3. (solco) vėžė.
rotante bdv, dlv sukamasis; (che ruota) besisu­
kantis.
rotare vksm (ro-) => ruotare.
rotativa dkt m rotacinė (spausdinimo) mašina.
rotatorio, -a bdv sukamasis; in senso r. ratu.
rotazione dkt m 1. (U girare) sukimasis, apsisu­
kimas; rotacija; 2. (Uruotare ącs) (ap)sukimas;
3. fig (avvicendamento) rotacija; 4. fig (alter-
nanza) kaita; Za r. delle colture sėjomaina, ro­
tacija.
roteare vksm (ro-) 1. tr mojuoti ratu, mosikuoti
ratu; 2. intr [A] skrajoti ratu; sūkti(s) ratū.
rotėll||a dkt m dimin ratukas; ratelis; pattini a
~ e riedučiai; sėdia a ~ e invalido vežimėlis;
♦ gli manca una r. jam trūksta vieno varžto,
rotocalco dkt v (iliustruotas) žurnalas,
rotolare vksm (rd-) 1. tr (t.p .fa r r.) ridenti, risti;
ritinti; 2. intr [E] riedėti; ristis; r. giū nuriedė­
ti; 3. intr [E] (ruzzolare) nusiristi.
►rotolarsi sngr raičiotis, raitytis; vartytis.
rotol|Įo dkt v 1. ritinys, ritinėlis; (di carta, di tes-
suto) rulonas; 2.: ♦ andare a ~ i nueiti šuniui
ant uodegos, niekais nueiti,
rotonda dkt m žiedas (kelias), ratas.
rotondit||a dkt m nkt 1. apskritumas; (sfericita)

apvalumas; 2.: dgs fam ~ á (del corpo) apva- rovėnte bdv įkaitintas / įkaitęs iki raudonum o;
lümai.
rotóndo, -a bdv apskritas; (sferico) apvalūs,
rotóre dkt v spec rotorius,
rótta I dkt m 1.: ♦ a r. di eolio strím(a)galviais,
galvotrūkčiais; éssere in r. (con qcn) nesikal­
bėti (su kuo); smarkiai pyktis (su kuo); 2. (di-
sfatta) sutriuškinimas,
rótta II dkt m (percorso) kürsas (lėktuvo ir pan.);
deviare dalla r. nukrypti nuó kurso;/are r. (per
qc) plaükti (/ skristi) (ko) liñk; pasükti (ko)
kryptimi; seguire la r. laikytis kürso.
rottamáre vksm (-tá-) sunaikinti (automobilį ir
pan.); (smontare) išardyti, išmontuoti; (porta­
re a demolire) atiduoti į laužyną (/ \ m etalo
laužą).
rottamazióne dkt m transporto priem onės sunai­
kinimas; (smontaggio) išardymas (automobi­
lio ir pan.).
rottám|[e dkt v 1. sulaužytas daiktas; nuolauža;
dgs ~ i laužas sg; (carcassa di qcs) griaučiai;
2. (di veicolo) kledaras; 3.fig (di qcn) griūvena
com; sukriošėlis -ė.
róttj|o, -a 1. bdv, dlv sudaužytas; sulaužytas; nu­
laužtas; (rottosi) sudūžęs; sulūžęs; nulūžęs; rovėsc||io, -a 1. bdv: a r., alla ~ ia išvirkščias agg;
♦ avere (J sentirsi) le ossa ~ e jaūstis it butų
kaulai sulaužyti (būti nuvargusiam); 2. bdv,
dlv (stracciato) suplėšytas; suplyšęs; 3. bdv, dlv
(guasto) sugedęs; t.p. => rómpere; 4. bdv: una
persona ~ a a tutto vėtytas ir mėtytas žmogus;
5. bdv: voce ~ a iš jaūdulio drebantis balsas;
6. dkt v dgs kažkiek; truputis; mille euro e ~ i
apie tūkstantį eūrų, tūkstantis eūrų sū kapei­
kom fam ; 7.: ♦ per ii r. della cilffia vargais ne­
galais; vos ne vos.
rottura dkt m 1. (ilrompersi) sudužimas; (sugū­
žimas; (U rompere) sudaūžymas; sulaužymas;
la r. di una June virvės nutrūkimas; ♦ r. (di scá-
tole), volg r. di palle užknisimas; 2. (frattura)
lūžis; 3. (strappo) plyšys; 4. (guasto) gedimas;
5. fig (interruzione) nutraukimas; (inosservan- žudyti; (su)žlugdyti; ilgioco sara la tua r. azar­
:a) sulaužymas; 6. fig (spaccatura) skilimas,
rótula dkt m anat (kelio) girnelė,
roulette [ru'let] dkt m nkt ruletė; giocare alla r.
lošti ruletė / ruletę,
roulotte Įrn'lot] dkt m nkt priekabinis namelis;
namelis añt ratų fam .
round [raund] dkt v nkt sport raundas (ir prk).
router ['ruter] dkt v nkt in f m aršruto parinktūvas.
kėlvedis.
routine [ru'tin] dkt m nkt rutina; diventare una r.
virsti rutina; ♦ di r. rutininis agg.
rovéllo dkt v įkyri mintis -iės fem m ; apsėdimas.
rovinársi
labai karštas; kaitrūs (irprk).
rovere dkt v ąžuolas; di r., in r. ąžuolinis agg.
rovesciare vksm (-ve-) 1. (ap)versti; (rivoltare
Vesterno all’intemo) išversti; r. le tasche išversti
kišenės; r. la testą all’indietro atlošti galvą; r. la
tovaglia dal lato pulito apversti staltiesę švaria
pusė; 2. (versare) išpilti; išlieti; (su qcs) užpilti
(ant ko); (non liquidi) išversti; išberti; r. sul
tavolo ii contenuto della borsetta išversti ant
stalo kas yra rankinuke; fig r. la colpa (su qc)
versti kaltę (ant ko), suversti (kam ) kaltę; t.p.
=> versare 1., 2.; 3. (far cadere) nuversti; (ab-
battere) išversti; fig r. ii governo nuversti vy­
riausybę; 4. fig (capovolgere) apversti aukštyn
kojomis.
►rovescia| rsisrcgrl. (sasė) apsiversti; apvirsti;
2. (di liųuidi) išsipilti; sulla citta si ė ~ to un
temporale audra užgriuvo miestą; 3. (cadere)
(nu)vifsti, (nu)griūti; (su qc) užgriūti (ant ko,
ką); 4. fig (riversarsi su qc) užplūsti (ką); 5.: r.
addosso (qcs) užsipilti (ką).
rovesciata dkt m sport smūgis per save (persiver­
čiant).
išvirkščiai; fig priešingai, atvirkščiai; 2. dkt v
kita / antroji pusė; išvirkščioji pusė; ii r. della
medaglia kita medalio pusė (ir prk); 3. dkt v
sport smūgis atgalia ranka; kairinis smūgis;
4. dkt v (nella a maglia) bloga akis -iės; 5. dkt
v (di pioggia) šuoras; liūtis -ies fem m ; 6. dkt v
fig (danno) didelis nuostolis; (sconfitta) p ra­
laimėjimas; 7. dkt v fig (rivolgimento) pervers­
mas; i ~ i della sorte likimo smūgiai.
rovin||a dkt m 1. (su)griuvimas; ♦ in r. apgriuvęs
agg; sugriuvęs agg; ėssere / cadere in r. griūti;
2.: dgs ~ e griuvėsiai; (ręsti) liekanos; 3. fig
žlugimas; pražūtis -iės; pragaištis -iės; andare
in r. žlugti, smukti; portare alla r., mandare in
r. privesti prie pražūties; stumti į pražūtį; pra­
tas tave pražudys.
rovina|Įre vksm (-v/-) I. tr (su)gadinti; r. un libro
sugadinti knygą; r. lo stomaco gadinti skrandį;
r. la reputazione sugadinti reputaciją; 2. tr fig
(su)žlugdyti; (portare alla rovina) pražudyti; r.
la carriera politica sužlugdyti politinę karjerą;
ąuella ragazza lo ha ta mergina jį išvedė iš
doros kelio; 3. intr [E] sugriūti; (all’intemo)
įgriūti; 4. intr [E] (abbattersi su qcs) užgriūti
(ką, ant ko).
►rovinarsi sngr 1. (di qcs) susigadinti; (sciu-
parsi) susiglamžyti; (spec. di vestiti) susidėvėti;
rovináto
(idi cibí) sugesti; 2. (finiré in malora) nusigy­
venti; nusmilkti; r. con l’alcol prasigerti; r. al
gioco prasilošti; 3. (qcs) susigadinti (ką)] r. la
salute susigadinti sveikatą,
rovinát jo, -a bclv, dlv 1. sugadintas; susidėvėjęs;
2. (crollato) sugriuvęs; 3. (di qcn) pražuvęs;
žliigęs; siamo ~ i mes žlugę; t.p. => rovináre.
rovinóso, -a bdv pražūtingas; pragaištingas,
rovistáre vksm 1. intr [A] raūstis, knisti(s); šniu­
kštinėti; r. nei cassetti raūstis stalčiuose; r. tra
le carie perversti / versti popierius; 2. tr išnar­
šyti, išgriozti (ką); versti,
rovo dkt v bot gervuogės krūmas, gervuogė,
rozzėzza d k tm fig šiurkštūmas; atžarumas,
rózz|o, -a bdv 1. (grezzo) neapdirbtas; netašytas;
2.fig (di ącn) šiurkštūs, neišauklėtas; atžarūs;
3.fig (di qcs, poco fine) šiurkštus; nedailūs,
rüba dkt m \ andaré a r. būti išgraibstomam; i bi-
glietti šono andati a r. bilietus išgraibstė (aki­
mirksniu); bilietus griebtė griebė,
rubacuóri dkt v nkt širdžių ėdikas,
rubamázzo dkt v „rubam acas“ (toks kortų žaidi­
mas).
rubaĮjre vksm (pa)vogt i: r. deisoldi (l’automdbile)
(a qcn) pavogti (kam ) pinigų (automobilį); r.
i soldi dalia cassa vogti pinigus iš kasos; r. sul
peso apsvefti, nusukti svorį; sorprėndere a r.
užklupti vagiant; Iianno ~ to dal gioielliere ap­
vogė juvelyro parduotuvę; fig r. i clienti (a
qcn) paveržti klientus (nuo ko); fig r. un’idea
(ia qcn) pasisavinti (kieno) idėją; fig r. ii ragaz-
zo (a qcn) atmušti vaikiną (nuo ko); fig posso
~ rti un minuto? galiu tave m inutėlę sutruk­
dyti?; /ig la morte ei ha ~ to una persona cara
mirtis atėm ė iš musų brangų žmogų; ♦ r. U
mestiere (a qcn) = kištis į (ko) darbą; r. lo sti-
pėndio nieko nedaryti ir gauti algą.
rubato, -a bdv, dlv vogtas; t.p. => rubáre.
rubicóndo, -a bdv raudonas (apie veido spalvą);
pienas ir kraūjas.
rubinėtto dkt v čiaupas, čiaupo rankenėlė; U r.
dell’ácqua calda karšto vandeñs čiaupas; apri-
re (chiudere) ii r. atsūkti (užsukti) čiaupą; ii r.
perde varva iš čiaupo,
rubino dkt v rubinas,
rūblo dkt v rublis.
rubrica dkt m 1. (agenda) užrašų knygutė (ppr.
su puslapiais, pažymėtais abėcėles raidėmis);
♦ r. telefónica telefonų knyga; 2. (di una rivista
e sim.) rubrika, skiltis -ies; kertelė,
rūcola dkt m bot gražgarstė.
rude bdv 1. šiurkštūs; statūs; nerafinūotas; tono
r. šiurkštūs tonas; 2. (duro) sunkūs; vargūs.
580
rüder |e dkt v 1. (ppr. dgs ~ i ) liekana; dgs ~ i
liekanos; (macerie) griuvėsiai; 2. fig (di qcn)
sukriošėlis -ė.
rudimentále bdv 1. primityvūs, neištobulintas;
2. (elementare) elem entarūs, pradinis,
rudiménti clkt v dgs elem entarios žinios, prad­
menys.
ruffiáno, -a dkt v/m 1. sąvadautojas -a; 2. fig (a-
dulatore) padlaižys -ė, pataikūnas -ė.
rūįįga dkt m raukšlė; raukšlelė crema contro le
~ghe krem as nuo raukšlių; volto solcato daile
~ghe raukšlių išvagotas veidas,
rugby ['ragbi, 'regbi] dkt v sport regbis,
rüggine dkt m 1. rūdys pi; color r. rūdžių spalvos;
fare la r. (su)rūdyti; la r. corrode ii ferro rūdys
ėda geležį; 2. fig (t.p. vecchia r.) nesantaika;
pagieža.
ruggire vksm [A] (-isc-) 1. riaumoti; (una voltą)
suriaumoti; 2. fig riaumoti; kaūkti, staugti,
ruggito dkt v riaumojimas (irprk); eméttere un r.
suriaumoti,
rugiáda dkt m rasa;góccia di r. rasos lašelis,
rugiadóso, -a bdv rasotas,
rugoso, -a bdv raukšlėtas,
rulláre vksm [A] 1. (di tamburi) dundėti; tratėti;
2. av riedėti (apie lėktuvą).
rullino dkt v (t.p. r. fotográfico) fotografijos fil­
mas; fotografinė juostelė,
ruilio dkt v dundėjimas, tratėjim as; bugnijimas.
rūllo dkt v 1. (di tambūro) būgno tratėjimas;
2. tecn būgnas; ritinys, ritinėlis; (per far scone-
re) ristūvas; ♦ lenda a r. rolėtai pi; 3. tecn (per
spianare) volas, volelis; ♦ r. compressore plėnt-
volis.
rum dkt v nkt romas.
ruméno, -a 1. bdv Rumūnijos, rumūnų; rumuniš­
kas; iš Rumūnijos; un immigrato r. imigrantas
iš Rumūnijos; 2. dkt v/m rum ūnas -ė; 3. dkt v
rum ūnų kalba,
ruminánte dkt v zool atrajótojas.
rumináre vksm (rii-) atrajoti, gromuliuoti,
rumóre dkt v triūkšmas; (botto) treñksmas; (fru-
scio) šnaresys; (ronzio) birbimas; (vocio) kle­
gesys; (suono) garsas; (cupo) ūžesys, ūžimas;
(forte) bildesys; (metallico) žvangesys; un r. di
passi žiūgsnių garsas; ii r. delle onde bangų
šniokštimas; ii r. della pióggia lietaūs barbeni­
mas; tecn r. di fondo fono triukšm as;/«/-/-, kel­
ti triukšmą, triukšmauti; fa r r. con la bocca
(mangiando) čepsėti; senza fa r r. tyliai, neke­
liant triukšmo; ♦ tanto r. per nulla daūg triūk-
šmo dėl nieko,
rumoreggiáre vksm [A] (-rėg-) 1. (di qcs) ūžti,
581
šniokšti; ūžauti; 2. (di qcn) triukšmauti, kélti
triūkšmą.
rumorosamente prv triukšmingai,
rumoroso, -a bdv triukšmingas; trankūs,
rimą dkt m ling runa.
ruolino dkt v: r. di marčia grafikas,
ruólo dkt v 1. pareigybė; (etatinės) pareigos pi;
entrare in r., passare di r. tapti etatiniu dar­
buotoju; ricoprire un r. eiti pareigas; ♦ di r.
etatinis agg; 2. (parte) vaidmuo (irprk); recita­
re in un r. kurti vaidmenį; svolgere un r. atlikti
vaidmenį (irprk);fig ii r.formativo della scuola
mokyklos auklėjamasis vaidmuo; 3. sport po­
zicija.
ruot\\&dktm 1. ratas; (pneumático) padanga;
anteriori (posteriori) priekiniai (užpakaliniai)
ratai; tecn motrici varomieji ratai; le ~ e
cigolano (giratio) ratai cypia (sukasi); ♦ a due
~ e dviratis agg; r. di scorta atsarginis ratas;
arrivare a r. atvažiuoti tuoj iš paskos; seguire a
r. sekti Įkandin; parlare a r. libera kalbėti be
perstojo; tarškėti; mėttere i bastoni tra le
kaišioti pagalius [ ratüs; é Vúltima r. del carro
jis - tuščia vieta; 2. (oggetto e sim. circolare)
ratas; ratelis, ratukas; r. dentata krum pliara­
tis, dañtratis; r. panorámica apžvalgos ratas;
la r. della lotteria loterijos ratas; la r. dėl muli-
no malūno ratas; la r. del timone vairáratis;
farela ~ a (delpavone) išskleisti uodegą (ratū)
(apie povą).
ruotáre vksm (ruó-) 1. intr [A] suktis ratū, apsi-
sūkti; (attomo a un asse) sukiotis (aplink ašį);
(solo volando) skrieti ratū; 2. tr (pa)sūkti; 3. tr
=> roteare.
ruzzolóne
rūpe dkt m (stati) uola.
rurale bdv 1. kaimo; kaimiškas; centro r. kaimi­
škoji gyvenvietė; 2. (agricolo) žemės ūkio.
ruscėllo dkt v upelis.
rūspa dkt m skreperis; žemkasė, ekskavatorius,
ruspante bdv 1. tradiciniu būdū auginamas (so­
dyboje ir pan.); 2. fig f am (autentico) grynas;
tradicinis,
ruspare vksm [A] kuistis; kapstytis,
russare vksm [A] knarkti; šnarpšti,
russificare vksm (-si-) rūsinti, rusifikūoti.
rūsso, -a 1. bdv Rūsijos; rūsų; rūsiškas; iš Rūsi-
jos; 2. dkt v/m rūsas -ė; 3. dkt v rūsų kalba; non
parlo (ii) r. nekalbū rūsiškai.
rūssula dkt m bot raudonviršis.
rusticano, -a bdv kaimo; kaimiškas,
rūstico, -a 1. bdv kaimo; kaimiškas; 2. bdv (alla
buona) paprastas; kaimo stiliaus; (non rifini-
to) neapdailintas; 3. bdv fig (rude) šiurkštūs;
(villano) stačiokiškas; 4. dkt v ūkinis pastatas;
pašiūrė,
rūta dkt m bot rūta.
rutilante bdv raudonuojantis; ugningas,
ruttare vksm [A] atsirūgti, atsiraugėti; (di conti-
nuo) raugėti,
rūtto dkt v atsirūgimas, atsiraugėjim as;/are un r.
atsirūgti, atsiraugėti,
ruttore dkt v tecn pėrtraukiklis.
ruvidėzza dkt m šiurkštūmas (irprk), grubūmas.
rūvido, -a bdv 1. šiurkštūs, grubūs; grublėtas; 2.
fig šiurkštūs, statūs,
ruzzolare vksm [E] (rūz-) ristis per galvą; nusi­
risti / pėrsiversti kūliais,
ruzzolone dkt v kūl(ia)virstis.

S
s Į'esse] 1. dkt v/m nkt septynioliktoji italų abė­
cėlės raidė; s minūscola mažoji „s“; S maiūscola
didžioji „s“; S di / come Savona / Sassari S kaip
„Savona/ Sassari“ (paraidžiui sakant žodį, var­
dą ir pan.); ♦ a S „s“ pavidalo; 2.: S Pietų (kaip
pasaulio šalies) santrumpa; 3.: S., s. „santo“,
„san“, „santa“ (šventasis -oji) santrumpos; SS.
ss. „santi“ (šventieji) santrumpos; 4.: s. „seco-
lo “ (amžius) santrumpa; 5. jis „secondo“ (se­
kundės) santrumpa.
s- priešdėlis: vartojamas, išvedant pamatinio žo­
džio priešingybę, pvz., comodo / scomodo, ca-
ricare / scaricare ir t. t.; kartais turi stiprinamą­
ją reikšmę, pvz., vėndere / svėndere; kartais
žymi pamatiniu žodžiu reiškiamo daikto pašali­
nimą, pvz., sbucciare, stappare, svitare.
sabato<dkt v šeštadienis; (ąuesto) s. (šį) šeštadie­
nį; s. prdssimo (scorso) kitą / ateinantį (praeitą
/ praėjusį) šeštadienį; ii s., di s., ai s. šeštadie­
niais.
sabbi||a dkt m 1. smėlis; castello (tempesta) di s.
smėlio pilis (audra); ♦ ~ e mobili dribsmėlis
sg; 2. dkt v nkt: (color) s. smėlio spalva,
sabbiatūra dkt m 1. m ed smėlio vonia; 2. tecn
smėlio srovė; valymas smėliasrove.
sabbioso, -a bdv smėlėtas, smėlingas,
sabotaggio dkt v sabotažas (irprk).
sabotare vksm (-bd-) sabotuoti (irprk).
sacc||a dkt m 1. krepšys, krepšelis; (zaino) kupr­
inė; s. da viaggio kelioninis krepšys; sakvoja­
žas; 2. anat, m ed maišelis; cista; 3. fig (area,
zona) zona; rajonas, vieta; ~che di resistenza
pasipriešinimo židiniai; 4. (vuoto d ’aria) oro
duobė.
saccarina dkt m chim sacharinas,
saccėnte bdv visažinis iron.
saccheggiare vksm (-chėg-) 1. grobti; (api)plėšti;
(devastare) (nu)siaūbti; s. le campagne plėši­
kauti kaimuose; 2. (rapinare) (api)plėšti; fam
s. ii frigo iššluoti šaldytuvą,
sacchėggio dkt v (api)plėšimas.
sacchėtto dkt v maišelis; krepšelis.
sac||co I dkt v 1. maišas; s. di cemento cemento
maišas; s. per la spazzatura šiukšlių maišas;
♦ a ~ ch i [ valias; gyva bala (ko); s. di patate
pelų maišas (apie nerangų žmogų); cogliere
582
con le mani nei s. užklupti nusikaltimo vietoje:
mėttere nei s. į maišą įkišti; vuotare ii s. iškloti
visą teisybę; 2.: s. a pelo miegmaišis; 3. (zaino)
kuprinė; (sacca) krepšys; ♦ colazione ai s.,
pranzo ai s. atsineštiniai valgiai pi (/ pietūs pi) :
4. fig fa m : un s. (di qc) begalė (ko), daugybė:
kaip prv un s. nerealiai; be proto; un s. di posta
begalė laiškų; un s. di volte šimtą kartų; mi ė
piaciuto un s. mán nerealiai patiko; 5. (tela
grossa) maišinis audeklas; (anche saio) ašuti­
nė; 6. anat maišelis,
sácco II dkt v apiplėšimas; ♦ mėttere a s. (api)-
plėšti.
sacėllo dkt v rel (cappellina) koplytėlė,
sacerdotále bdv kunigų; kūnigo; dvasininkų,
sacerdote dkt v 1. dvasininkas; (prete) kunigas:
ordinare s. įšventinti į kunigus; 2. (pagano) žy­
nys, vaidila; dvasininkas,
sacerdotėssa dkt m žynė, vaidilutė,
sacerdózio dkt v kunigystė,
sacrale bdv sakralinis, sakralūs.
sacramento dkt v rel sakrameñtas; ii s. dėl battė-
simo krikšto sakrameñtas; amministrare (ri-
cėvere) un s. teikti (priimti) sakramefltą; ♦ ii
Santissimo S. Švenčiausiasis Sakrameñtas.
sacrário dkt v memorialas,
sacrestáno dkt v zakristijonas,
sacrestia dkt m rel zakristija,
sacrificare vksm (-cri-) (pa)aukóti (irprk); s. la
vita perla patria paaukoti savo gyvybę tėvynei:
fig s. le vacanze alio studio dėl mokslo paauko­
ti savo atostogas.
►sacrificársi sngr aukotis (irprk), pasiaukoti:
s. per la famiglia aukotis šeimai.
sacrificát||o, -abdv, dlv 1. (pa)aukótas; 2. (impie-
gato malė) netiñkam ai (pa)naudótas; la pian-
ta in quell’ángolo e ~ a tam e kampe augalas
varganai atrodo; 3. (di dimensioni scarse) m a­
žokas; 4. (con disagi) vargingas.
sacrifi|]ciodfo v 1. (offerta) (pa)aukójimas, auka:
offrire un s. paaukoti, atnašauti; 2. (t.p. s. di sė)
pasiaukojimas, aukojimasis; 3. fig (rinuncia)
auka, pasiaukojimas; (disagio) vargas;fare dei
~ c i pasiaukoti,
sacrilegio dkt v 1. šventvagystė; 2. fig tikra nuo­
dėmė.
583
sácr||o I, -a bdv 1. švefitas (irprk); (consacrato)
pasveñtintas; s. al Signore sveñtas Viešpačiui;
reí la S. Scrittura Šventasis Raštas; Mor il S.
Romano Impero Šventoji Rom os Imperija: fig
un dovere s. šventa pareiga; fig ėssere s. búti
šventu dalykü; 2. (relativo al culto) bažnytinis;
sakralinis; arte (música) ~ a bažnytinė daile
(muzika); 3. kaip dkt v: il s. tai, kas švefita;
šventenybės pi.
sacro II, -a bdv. anat (osso) s. kryžkaulis.
sacrosánt||o, -a bdv 1. (šventų) švenčiausias (ir
prk);figla ~ a verita šventa teisybė; 2. (giusto)
švefitas ir neliečiamas; (meritato) didžiai pel­
nytas.
sádico, -a 1. bdv sadistinis; sadistiškas; 2. dkt v/m
sadistas -ė (irprk).
sadismo dkt v med sadizmas (ir prk).
saétta dkt m 1. (fulmine) žaibas (irprk); ♦ ė una
s. jis (greitas) kaip žaibas; 2. (freccia) strėlė,
safari dkt v nkt safaris,
saga dkt m sakmė; s. nórdica saga.
sagáce bdv sumanūs, nuovokūs,
sagácia dkt m sumanumas, nuovokumas,
saggėzza dkt m išmintis -iės; išmintingūmas; con
s. išmintingai,
saggiáre vksm (iš)bandyti (irprk), (iš)mėginti.
saggina dkt m bot sorgas,
sággio I, -a bdv 1. išmintingas; protingas; con-
siglio s. išmintingas patarimas; sei s. (afarącs)
protingai darai, kad (ką darai); 2. dkt v iš-
mifičius.
sággio II dkt v 1. (ilsaggiare) (iš)baftdymas; mėgi­
nimas; 2. (dimostrazione) parodymas; (prova)
įrodymas; darė un s. (di qcs) (pa)ródyti (ką);
pateikti (ko) įrodymą; í. di fine anno (moky­
klos ir pan.) baigiamasis renginys (/ koncertas
ir pan.); 3. (campione) pavyzdys; copia (di) s.
pavyzdinis egzempliorius; 4. (breve studio) esė
inv; studija; (profilo) apybraiža,
saggista dkt vtm eseistas -ė; apybraižininkas -ė.
saggistica dkt m eseistika,
sagittário dkt v nkt (segno zodiacale) šaulys (zo­
diako ženklas).
ságoma dkt m 1. (modelio) šablonas; modelis;
(figūra ritagliata) kontūrinė figūra; tecn leká-
las; 2. (linea esterna) apybrėža, apybraiža; (si-
Ihouette) siluetas; kontūras; 3. (bersaglio di
tiro a segno) taikinys (ppr. žmogaus siluetas);
4. fig (di qcn) originalas,
sagomáto, -a bdv profiliuotas; suformuotas,
sagra dkt m švefitė (ppr. kaimo); s. dėl patrono
globėjo švefitė; i. dell’uva vynuogių derliaus
nuėm imo švefitė.
saldatóre
sagráto dkt v šventorius,
sagrestano dkt v => sacrestáno.
sagrestia dkt m rel => sacrestia.
sáio (dgs sai) dkt v abitas (vienuolių drabužis).
sala dkt m 1. (salotto) salonas, svetainė; salė;
(hall) holas; 2. (mobili) svetainės baldai pi;
3. (lócale adibito ad attivitá varie): s. da bailo
šokių salė; s. da biliardo biliardinė; s. da pran-
zo valgomasis; s. d ’aspetto laukiamasis; s. cine­
matográfica kino salė; s. da concerto koncertų
salė; s. di incisione Įrašu studija; s. giochi žai­
dimų autom atų salonas; s. insegnanti, s. pro-
fessori mokytojų / dėstytojų kambarys; s. di
lettura skaitykla; s. mácchine mašinų / variklių
skyrius; s. operatoria operacinė; s. parto gifri-
dymo palata; s. riunioni susirinkimų salė; s. da
te arbatinė; 4. fig publika; salė; žiūrovai pi; tut-
ta la s. applaudiva visa salė plojo; tutta la s. si
alzó in piedi visi žiūrovai atsistojo,
saláce bdv pikantiškas; (mordace) kandūs,
salam andra dkt m zool salamandra,
salam e dkt v 1. saliámis; gastr s. di cioccolato tin­
ginys; 2. fig vėpla com; netikša com; mūlkis -ė.
salam óia dkt m sūrymas; in s. sūryme,
salare vksm 1. (pa)sudyti; 2. (mettere sotto sale)
užsudyti; (verdure) (už)raugti; rauginti,
salaríale bdv algos; darbo ūžmokesčio; aumento
s. darbo ūžmokesčio padidinimas,
salariáto, -a dkt v/m safhdomasis -oji darbinifi-
kas -ė.
salario dkt v alga; (retribuzione) darbo užm oke­
stis; d ir s. minimo garantito minimali (m ėne­
sio) alga.
salásso dkt v 1. med kraūjo nuleidimas; 2. fig bai­
sios išlaidos pi.
salatino dkt v trapūtis; sūrūs sausainiukas.
salát |o, -a bdv 1. sūrūs; ácqua ~ a sūrūs vanduo;
2. (insaporito con sale) su druska; (in modo
eccessivo) sūrūs; persūdytas; la zuppa non ė
~ a nėra druskos sriuboje; 3. (conservato con
sale) (pa)sudytas; (di verdure) raugintas; ac-
ciughe ~ e sūdyti ančiūviai; 4. fig (costoso)
brangūs; conto s. baisinė sąskaita; 5. fig (mor­
dace) kandūs; 6. kaip dkt v (il sapore) sūrūmas;
7. kaipprv: mangiare s. valgyti sūriai,
saldare vksm 1. (unire) (su)jūngti; (incollare) su­
klijuoti; med s. una frattura suauginti lužusį
kaulą; 2. tecn (su)virinti; (con metallo di ap-
porto) (su)litúoti; 3. (pagare) sumokėti; (ap)-
mokėti; s. un conto (un debito) apm okėti są­
skaitą (skolą); ♦ s. i conti suvesti sąskaitas,
saldatóre dkt v 1. (attrezzo) lituoklis; 2. (operaio)
suvirintojas; litūotojas.
saldatrice
saldatrice dkt m suvirinimo aparatas / mašina;
(cannello) litavimo lempa,
saldatura dkt m suvirinimas; (con metallo di ap-
porto) litavimas; punto di s. suvirinimo siūle,
saldézza dkt m tvirtumas (irprk), stiprumas.
sáld¡|o I, -a bdv 1. tvirtas; stiprūs; (resistente) pa­
tvarus; (solido) solidūs; una base ~ a tvirtas
pagrindas (irprk); nervi ~ i stiprūs nervai; so-
stegno s. tvirta atrama; mantenere ~ a la presa,
tenersi ~ i tvirtai laikytis; 2. fig tvirtas; stiprūs;
(durevole) patvarūs; un’amicizia ~ a tvirta /
nesuafdom a draugystė; una fede ~ a tvirtas /
nesugriaunam as tikėjimas; una pace pa­
tvari taika; rimanere s. in un propósito tvirtai
laikytis pasiryžimo; nenukrypti nuo sumany­
mo.
saldo II dkt v 1. econ (di bilancio) saldo; (impor­
to residuo) likütis; s. attivo (passivo) aktyvūs
(pasyvūs) saldo; 2. (pagamento) atsiskaitymas;
apmokėjimas; versare ils. atsiskaityti; 3. (scon-
to) nuolaida; (ppr. dgs ~ i) (svendita) išparda­
vimas; la merce ė in s. prekės išparduodamos,
sal || e dkt v 1. druska; s. da cucina valgomoji drus­
ka;.s. fino (grosso) smulki (stambi) druska; sen-
za s. be druskos; metiere ii s. (su qcs) pasūdyti
(ką); berti druską (ant ko); ė giusto di s.?, va
bene di s.? ar užtefika drüskos?, ar gana sū-
rümo?; ♦ sotto s. sūdytas agg; restare di s. ap-
stulbti; ha poco s. in zueca jám mažai košės
galvoje; 2. chim druska; 3.: ~ t da bagno vo­
nios druska sg.
salesiáno, -a 1. bdv saleziečių; 2. dkt v/m salezie­
tis -ė.
salgėmma dkt v min akmeñs druska,
sálice dkt v bot gluosnis: (da vimini) žilvitis; kar­
klas; s. piangente gluosnis svyruoklis.
saliėnt||e bdv svarbesnis, pagrindinis; tratti ~ i
pagrindiniai / ryškiausi / svarbesni bruožai,
saliera dkt m druskinė,
salina dkt m druskos garintuve,
salinitá dkt m druskingūmas.
salino, -a bdv druskos; (ricco di sali) druskingas,
sal||irę* vksm [E] 1. (ppr. su qcs) (į)lipti (į ką),
užlipti (į ką; ant ko); (scalare) (į)kopti (į ką),
užkopti (į ką; ant ko); (con mezzi di trasporto)
(už)važiūoti (ant ko); s. di corsa užbėgti (į ką;
ant ko); s. su un álbero (į)lipti į medį; s. in as-
censore (viaggiarci) keltis / važiuoti liftu; s. su
un monte užkopti añt kalno; s. sulpodio užlipti
añt pakylos; s. ai terzopiano lipti / kopti į añtra
aūkštą; s. per le scale lipti laiptais (aukštyn);
fig s. di grado pakilti tarnyboje; fig s. ai potere
pasiekti valdžią;* s. alla ribalta iškilti (tapti
584
garsiam); s. al trono (į)žefigti [ sostą; 2. (su
mezzi di trasporto) (į)lipti, (į)sėsti;far s. (pa)-
sodinti; (a bordo) (į)laipinti; s. a cavallo už­
lipti añt arklio; s. in mácchina lipti i mašiną; s.
in treno sėsti į traukinį; ♦ s. a bordo sėsti Į
laivą; 3. (levarsi) (pa)kilti; s. in superficie kilti į
paviršių; l ’aėreo ~ e a ąuota 1000 metri lėk­
tuvas kyla į 1000 m etrų aūkštį; la nėbbia
kyla rūkas; fig la strada ~ e kėlias kyla; 4. (spo-
starsi piu a nord) persikelti (/ (nu)važiiioti ir
pan.) (šiauriaū); 5.fig (aumentare) (pa)kilti:
(crescere) (iš)augti; s. d iprezzo (pa)brángti; la
febbre ~ e tem peratūra kyla; i prezzi ~gono
kainos kyla / auga; 6. kaip tr: s. le scale lipti
laiptais (aukštyn),
saliscéndi dkt v nkt 1. (congegno) užsukamas
skląstis; (a gando) durų kabliukas; 2. (l’andar
su e giu) nuolatinis judėjimas f viršų ir į apačią,
salita dkt m 1. (ii salire) (už)lipimas; (lo scalare)
(už)kopimas; (su mezzi di trasporto) įlipimas:
(l’alzarsi) (pa)kilimas; ♦ in s. kylantis agg (
einantis agg) aukštyn; fig neleñgvas; 2. (strada
in salita) kylantis kėlias; (china) įkalnė; una
forte s. stati įkalnė,
saliva dkt m seilės pi.
salivare bdv: anat ghiándola s. seilių liauka,
salivazióne dkt m f šiol seilių iš(si)skyrimas.
šilima dkt m numirėlis -ė; velionis -ė; comporre
una s. pašarvoti numirėlį,
salmástro, -a bdv (karčiai) sūrūs; druskingas,
šalmo dkt v rel psalmė.
salmóne 1. dkt v zool lašiša; s. ajfumicato rūkyta
lašiša; 2. bdv nkt (t.p. color i.) ryškiai rožinis,
salmonella dkt m 1. biol salmonėlė; 2. fam sal­
moneliozė,
salmonellósi dkt m nkt m ed salmoneliozė,
salnitro dkt v chim salietra,
salone dkt v 1. salonas, menė; (sala) salė; 2. (sa-
lotto di abitazione) svetainė; 3. (mostra) salo­
nas, paroda; 4.: s. di bellezza grožio salonas,
salopette [salo'pet] dkt m nkt kombinezonas,
salótto dkt v 1. svetainė; 2. (riunione m ondana)
salonas; ♦ das. saloninis agg; f are s. taūkšti.
salpáre vksm 1. intr [A] išplaūkti; atsišvartuoti;
2. tr: s. l ’ancora (pa)kėlti ifikarą.
sals||a dkt m padažas; s. di pomodoro pomidorų
padažas; ♦ in tutte le ~ e visais įmanomais bū­
dais.
salsédine dkt m (juros) drüskos apnašos pi; odo-
re di s. jūros kvapas,
salsiccia dkt m dešra; s. ajfumicata rūkyta dešra,
salsicciótto dkt v dešrelė,
salsiéra dkt m padažinė.
585
saltįjare vksm 1. intr [E] (pa)šokti; (piú volte) šo­
kinėti; s. su un piede solo šokinėti añt vienos
kójos; s. sulla sédia pašokti nuó kėdės; ♦ s. dal­
la gióia šokinėti iš džiaūgsmo; 2. intr [E] (da
qualcheparte) nušokti; (iš)šokti; s. addosso (a
qc) užpulti (ką); s. indietro atšokti; s. sopra (a
qc) užšokti (ant ko); s. sull’autobus įšokti [ au­
tobusą; s. dalia finestra iššokti pro langą; s. a
terra nušokti añt žemės; fig s. a pagina 20
peršokti Į 20-ą pūslapį; ♦ s. fuori (di qcs, di-
ventar noto) išaiškėti; (d iq c ) (staiga) atsirasti,
išnirti; s. in mente, s. in testa šauti į galvą; s.
agli ocehi kristi į akis; s. di palo in frasca
šokinėti nuo vienos temos prie kitos; s. a piė
pari praleisti (sąmoningai); s. su (a far qcs)
staiga (imti) (ką daryti); 3. intr [E] (staccarsi)
atšokti; (di bottone e sim .) ištrukti; far s. un
tappo išmušti kamštį; 4. intr [E] (t.p. s. in aria)
(su)sprógti; fare s. (in aria) (su)sprogdinti;
5. intr [E] fig (di apparecchi e sim .) (staiga)
sugesti; ė ~ ato un fusibile perdegė / išmušė
saugiklį; ė ~ ata la trasmissione nutruko pa­
varos diržas; ė ~ a ta la tv sugedo televizorius;
6. intr [E] (essere cancellato) būti atšauktam;
(non verificarsi) neįvykti; (andaré a monte)
(su)žlūgti; la partita ė ~ ata rungtynės atšauk­
tos; 7. tr šokti (per ką), peršokti ((per) ką);
(piit volte) šokinėti; s. la corda šokinėti per
virvūtę; s. un fosso peršokti (per) griovį; s. un
ostácolo šokti per kliūtį; * s. la fila eiti / lįsti be
eilės; 8. trfig (omettere e sim.) praleisti; s. una
lezione (una riga) praleisti pam oką (eilutę); s.
i pasti likti neválgusiam; nevalgyti; 9. tr gastr
(rosolare) pakepinti; paskrudinti; 10. tr sport
(un avversario) išmaudyti (varžovą); apžaisti.
saltelláre vksm [A] (-tėl-) (pa)šokinėti.
saltim bánco (dgs -chi) dkt v cirkininkas; akro­
batas.
saltim bócca dkt v nkt gastr. s. alia romana „sal-
tim boká“ (tokie veršienos suktinukai).
salt||o cf/ci v 1. šuolis; pašokimas, Š5kis;/«re un s.
pašokti, šoktelėti; iššokti; padaryti šuolį; ♦ s.
nei buio, s. nei vuoto rizikingas žingsnis; fare
due / ąuattro ~ i pa(si)šokti; 2. sport šuolis;
(acrobatico) salto; s. in alto (in lungo, con
Vasta) šuolis į aūkštį (į tolį, su kartimi); s. tri­
plo trišuolis; ♦ s. mortale saltomortalė, oro
kūlvirstis; far i ~ i mortali stengtis iš paskuti­
niųjų; 3 .fig (breve visita): fare un s. da qcn (ai
supermercato) užeiti / užsūkti / užšokti pas ką
(į prekybos ceūtrą); 4. fig (sbalzo) šuolis; s. di
ąualita kokybinis šuolis.
saltu ariam énteprv retkarčiais; epizodiškai.
salüto
saltuario, -a bdv nereguliarūs, nepastovūs; n e­
nuolatinis, epizodinis; lavoro s. nereguliarūs
darbas.
salūbre bdv naudingas sveikatai; sveikas; clima
s. sveikas klimatas,
salūme dkt v kiaulienos mėsos gaminys; dešra,
salum eria dkt m mėsos gaminių parduotuvė,
salumiėre, -a dkt v/m dešrininkas -ė.
salumificio dkt v mėsos gaminių įmonė; dešrinė.
salut||are 1 vksm (-IŪ-) 1. (qcn) sveikintis (su
kuo), pasisveikinti; (accomiatarsi) atsisveikin­
ti (su kuo); ė uscito senza s. išėjo neatsisveiki­
nęs; ♦ la ~ o cordialmente (in lettere) nuošir­
džiausi linkėjimai, nuoširdžiai (laiške);passare
a s. (užeiti) aplankyti; mi ~ i šuo marito! p er­
duokite vyrui linkėjimus (nuo m anęs)!;/am e
ti ~ o ! ir amen!; 2. m il pagerbti; saliutuoti;
3. fig (dire addio a qcs) atsisveikinti (su kuo);
4. (accogliere con plaušo) pasveikinti; s. la na-
zionale con un boato audringai sveikinti šalies
rinktinę.
►salutarsi sngr sveikintis, pasisveikinti; (ac­
comiatarsi) atsisveikinti,
salutare II bdv 1. sveikas, naudingas sveikatai;
una cura s. efektyvūs gydymas; 2. fig (utile)
pravartus, naudingas,
salūte dkt m 1. sveikata; avėve problemi di s. skų­
stis sveikata; essere in s. būti sveikam, būti
geros sveikatos; camminare fa bene alla s.
vaikščioti sveika; fumare fa malė alla s. rūky­
mas kenkia sveikatai; rūkyti nesveika; come va
la s.? kaip sveikata?; ♦ permotivi di s. dėl svei­
katos (sutrikimų); dėl ligos; rimėtterci la s.
gadinti sau sveikatą; e tutta s.! tai sveika!; kaip
js tpensą alla s.! neimk į galvą!; kaip jst alla s.!,
s.! į sveikatą!; 2. (benessere) gerovė; 3.: kaip jst
s.! (salve!) sveiki!
salutino dkt v dimin: f am (passare a) fare un s.
užsūkti aplankyti.
sa)ūt|Įo dkt v 1. pasisveikinimas; (di commiato)
atsisveikinimas; dgs ~ i linkėjimai; porgere i
~ i (a terzi) perduoti (kam ) linkėjimus; tdglie-
re ii s. (a qc) nebesisvėikinti (su kuo); nustoti
bendrauti; ♦ cari ~ i su meile; distinti ~ i su
pagarba; pagarbiai; cordiali ~ i nuoširdžiai
(Jūsų); con i migliori ~ i su geriausiais linkė­
jimais; darė l ’estremo s. (a qc) išlydėti (ką) \
paskutinę kelionę; kaip jst e tanti ~ i! ir baig­
ta!; 2. mil (t.p. s. militare) pagarba; saliutas;
fare ii s. militare atiduoti pagarbą; 3. (pubblico
omaggio) (pa)svėikinimas; (discorso) sveikina­
moji kalba; ii s. dėlpresidente prezidento svei­
kinimas; rivdlgere un s. (a qc) pasveikinti (ką).
salva
salv |a dkt m papliūpa, salvė; ♦ sparare a ~ e
šaudyti tuščiais šoviniais, šaudyti salvę,
salvacondotto dkt v apsaugos raštas (leidimas
įvažiuoti, pereiti ir pan.).
salvadanaio dkt v taupyklė,
salvagėnte dkt v 1. gelbėjimosi ratas; 2. (t.p. isola
s.) saugumo salelė,
salvaguardare vksm (proteggere) (ap)saugoti; (di-
fendere) (ap)ginti; (preservare) (iš)saugoti; s.
iipatrimdnio forestale saugoti miškų paveldą,
salvaguardia dkt m apsauga; (ap)saugojimas; s.
delta natūra gamtos apsauga, gamtosauga,
salvare vksm 1. (iš)gėlbėti; s. la vita (a qcn) iš­
gelbėti (kam) gyvybę; s. da un iticėndio išgel­
bėti iš gaisro; ♦ s. capra e cavoli = ir vilkas so­
tus, ir avis sveika; 2. (preservare) (iš)saugoti;
(proteggere) apsaugoti; s. i fium i dall’inąuina-
mento apsaugoti upės nuo teršalų; ♦ per s. le
apparenze dėl akių; s. la faccia išgelbėti savo
gerą vardą; s. la pelle išnešti sveiką kailį; s. ii
salvabile išsaugoti kiek įmanoma; kiek įm a­
nom a sumažinti nuostolius; 3. inf (iš)saugoti;
įrašyti; 4. rel išganyti; 5. sport apsaugoti vartus;
išgelbėti komandą.
►salv | arsi sngr 1. gelbėtis, išsigelbėti; ♦ kaip
jst si ~ i chi pud! gelbėkitės!; 2. (nori perire e
sim.) išlikti; Uguidatore si e ~ ato vairuotojas
išliko gyvas; fig si ~ a solo ii primo capitolo tik
pirmas skyrius vertas skaityti; 3. rel būti išgel­
bėtam, sulaukti išganymo; 4. sport'. s. iri corner
mušti kamuolį už galinės linijos (apsaugojant
vartus); fig per plauką išsigelbėti; 5. sport ne­
nukristi į žemesnę lygą, išsilaikyti aukštesnėje
lygoje.
salvaschėrmo dkt v nkt ¿«/ekrano užsklanda,
salvaslip [-'zlip, -’slip] dkt v nkt įklotas,
salvataggio dkt v 1. iš(si)gėlbėjimas, gelbėji­
m a sis); ♦ scialuppa di s. gelbėjimosi valtis;
2. inf (iš)saugojimas; įrašymas; 3. sport vartų
išsaugojimas,
salvatore, -trice dkt v/m 1. išgelbėtojas -a; 2.: rel
ii S. Išganytojas,
salvavita dkt v nkt 1. tecn automatinis išjungiklis;
(sistema di sieurezza) (elektroninė) apsaugos
sistema (su įvairiais detektoriais); 2.: (farmaco)
s. gyvybiškai svarbūs vaistai pi.
salve jst sveiki!; (a una persona) sveikas! -a!; (a
piūpersone) sveiki! mase; sveikos! femm.
salvėzza dkt m 1. iš(si)gėlbėjimas; sei la nostra
ūnica s. tu mūsų vienintelis išsigelbėjimas;
♦ ancora di s. paskutinė viltis išsigelbėti; 2. (di
qcn) gelbėtojas -a; 3. rel (t.p. s. dell’anima) iš­
586
ganymas; 4. sport: raggiungere la s. išsilaikyti
aukštesnėje lygoje,
salvia dkt m bot šalavijas,
salviėtta dkt m servetėlė; s. / salviettina di carta
popierinė servetėlė,
salvo, -a 1. bdv (illeso) sveikas; (salvato) išgelbė­
tas; l’onore ė s. garbė apginta; ♦ sano e s.
sveikas ir gyvas; avere ~ a la vita nebūti nužu­
dytam; kaip dkt v mėttersi in s. išsigelbėti; kaip
dkt v trarre in s. išgelbėti; 2. bdv rel išganytas,
išgelbėtas; 3. prlk (t.p. s. che) išskyrus (ką):
Ą.prlk (a meno di qcs) nesant (ko); s. imprevis-
ti jei nekils (nenum atytų) sunkumų; ♦ comm
s. errori ed omissioni = „su išlygomis“ (komer­
ciniuose dokumentuose įrašoma pastaba, kad
gavėjas patikrintų pateiktus duomenis); S.: jngt
s. (ii caso) che nebent,
sam aritano, -a 1. bdv samariečių; 2. dkt v/m sa­
marietis -ė; ♦ buon s. geradarys,
sambūco dkt v bot šeivamedis,
sam m arinese 1. bdv San M arino; iš San Marino;
2. dkt v/m sanmariniėtis -ė.
samogizio, -a 1.bdv Žemaitijos, žemaičių; iš Ž e­
maitijos; 2. dkt v/ra žemaitis -ė.
sam urai dkt v nkt stor samurajus,
san dkt v nkt => santo.
sanare vksm 1. (iš)gydyti; pagydyti; 2. (bonifica-
re) (nu)m eliorūoti; 3. fig (ati)taisyti; ištaisyti;
s. un dissidio pašalinti nesutarimą; econ s. una
banca sanuoti banką; econ s. ii bilancio suvesti
balansą.
sanatdria dkt m dir įteisinimas; atleidimas nuo
atsakomybės; (amnistia) amnestija,
sanatorio dkt v sanatorija,
sanbernardo dkt v nkt senbernaras,
sancire vksm (-isc-) 1. dir sankcionuoti; patvir­
tinti, aprobuoti; (riconoscere) pripažinti; 2. fig
(significare) reikšti,
sandai||o I dkt v sandalas; basutė; ~ f infradito
paplūdimio šliurės (perpirštą įspiriamos).
sandalo II dkt v bot santalas.
sangue dkt v 1. kraujas; analisi dėl s. kraujo ty­
rimai pi; spargimento (trasfusione) di s. kraujo
praliejimas (perpylimas); sporco di s. kruvinas;
perdere s. kraujuoti; ii s. cola (scorre) kraujas
bėga (teka); anat s. arterioso (venoso) venų
(arterijų) kraujas; biol a s.freddo šaltakraujis
agg; biol a s. caldo šiltakraujis agg; ♦ s. dėl
proprio s. savas kraujas; di s. blu mėlyno krau­
jo; s.freddo šaltakraujiškumas; a s.freddo šal­
takraujiškai; all’ultimo s. iki paskutinio kraujo
lašo; bistecca ai s. nė visai iškeptas kepsnys,
kepsnys su krauju fam; unfatto di s. skerdynės
587
pi; farsi ii s. cattivo kraūją sáu gadintis; gua-
stare ii s. gadinti kraūją; picchiare a s. žiaūriai
daužyti; soffocare una rivolta nei s. maištą
kraujuose paplukdyti / numalšinti; spárgere s.,
versare s. lieti kraūją; succhiare ii s. siurbti /
čiulpti kraūją; ribolle ils. kraūjas kunkuliuoja;
ce l’ha nei s. tai jó kraūjyje (jam įgimta); tra di
loro corre cattivo s. tarp jų juoda kate perbėgo;
ė come cavare ii s. da un rapa tai beviltiška;
nieko neišpeši; („kaip iš ropės kraujo išgauti“);
2. (parentela) (t.p. legami di s.) kraūjo ryšiai pi;
♦ jlk buon s. non mente kraūjas - nė vanduo.
sanguign||o, -a bdv 1. kraūjo; circolazione ~ a
kraujotaka, kraūjo apytaka; gruppo s. kraūjo
grupė; 2.fig (di temperamento) sangviniškas.
sanguináccio dkt v gastr 1. (salame) kraujinė
dešra; 2. (dolce) kraujinis pudingas,
sanguinánte bdv, dlv kraujuojantis.
sanguinj|are vksm [A] (san-) kraujuoti; la ferita
~ a žaizda kraujuoja,
sanguinario, -a bdv kraūgeriškas.
sanguinolento, -a bdv krūvinas, kraujuotas; krau-
jū aptekęs.
sanguinoso, -a bdv 1. (lordo di sangue) krūvinas;
2. (ejferato) krūvinas; kraūgeriškas; žiaurūs,
sanguisüga dkt m 1. siurbėlė; zool (medicininė)
dėlė; 2.fig gobšuolis -ė.
sunitą dkt m (t.p. s. pūbblica) sveikatos apsauga;
Ministero della S. Sveikatos apsaugos ministe­
rija.
sanita||rio, -a 1. bdv sanitarinis; sanitarijos; (del­
la sanitápūbblica) sveikatos apsaugos; articoli
~ r i medicinos reikmenys; assicurazione ~ a
sveikatos draudimas; operatore s. sanitaras;
♦ impianti ~ r i sanitarinė franga sg; 2. dkt v
(medico) sanitarijos gydytojas; 3. dkt v (ppr.
dgs -ri) sanitarinis prietaisas.
san [jo, -a bdv 1. sveikas; sveikatingas; aspetto s.
sveika išvaizda; denti sveiki dañtys; s. di
mente psichiškai sveikas; ♦ s. come un pesce
sveikas kaip ridikas; s. e salvo gyvas ir sveikas;
2. (salutare) sveikas, naudingas sveikatai; cibo
s. sveikas maistas sg; in modo s. sveikai; ♦ in­
ventare di ~ a pianta iš piršto laužti; 3. (intat-
to) sveikas; nesugadintas; nesudaužytas; 4.fig
(onesto, virtuoso) doras, dorovingas; sveikas;
(giusto) teisingas; di ~ j principi principingas
agg; 5. kaip prv; mangiare s. sveikai valgyti;
♦ jlk chi va piano, va s. e va lantano lėčiaū
važiuosi, toliaū nuvažiuosi; neskubėk ir busi
pirmas.
santificare vksm (-ti-) 1. (eanonizzare) (p a s k e l­
bti šventuoju; 2. (rendere sacro) (pa)švėntinti:
sapéreI
(consacrare qen) (į)švėntinti; 3.: s. le feste švę­
sti šventės.
san tab arb àra dkt m mil amunicijos sandėlis,
santino dkt v 1. šventas paveikslėlis; 2. (di un de-
funto) velionio atminim o nuotrauka.
santissim|Įo, -a 1. bdv švenčiausias; 2. dkt v rel; ii
S. (Sacramento) Švenčiausiasis sakrameñtas;
la Vergine ~ a Švenčiausia Mergelė,
santita dkt m 1. šventumas; s. di vita sveñtas
gyvenimas; 2.: ♦ Sua S. Jo Šventenybė.
sànt||o, -a 1. bdv (t.p. S.) sveñtas; (benedetto) švę­
stas; (pa)švėntintas; àcqua ~ a švęstas vanduo;
la ~ a Messa švefltos(ios) mišios; il S. Natale
švefitos Kalėdos; la Spirito S. šventoji Dvasia;
San (S.) Giovanni švefltas (šv.) Jonas; (il gior­
no) Joninės pi; San Pietro švefltas Petras; (ii
giom o) Petrinės pi; Santa (S.) Rita šventa (šv.)
Rita; Santo (S.) Stéfano sveñtas (šv.) Steponas;
(iigiom o) antroji Kalėdų diena; Sant’Antdnio
švefitas Antanas; ♦ ils. Padre Šventasis Tėvas;
la Santa Sede Šventasis Sostas; la Settimana
Santa Didžioji savaitė; kaip jst S. Cielo! ó Dan-
gaü!; 2. bdv (pío, sacro e sim.) sveñtas; kilnūs;
teisingas; ♦ guerra ~ a šventasis karas; kaip jst
parole ~ e! šventa teisybė!; 3. bdv fa m (raffor-
zativo, preposto): ogni s. giomo kiekvieną m ie­
lą dieną; darle di ~ a ragione kailį iškaršti,
prilupti (mušti); fammi ii s. piacere! (d ifa r qcs)
malonėk! (ką daryti); láscialo in ~ a pace palik
jf ramybėje, pô velnių!; kaip jst ~ a pazienza!
Dieve brangus!; 4. dkt v/m (t.p. S.) šventasis
-óji; ♦ (tutti) i Santi, ii giorno dei Santi visų
Šventųjų dienà; non ci sono ~ i (che téngano)
bė šansų; non sapere a che s. votarsi nežinoti
kó griebtis; non è uno stinco di s. jis nė šven­
tuolis; 5. dkt v/m fig Sveñtas žmogus, šventuo­
lis -ė; 6. dkt v fa m (onomástico) vardinės pl.
santóne dkt v guru inv.
santuario dkt v šventovė,
sanzionàbile bdv baūdžiamas.
sanzión| e dkt m 1. polit (ppr. dgs ~ i) sankcija;
~ í economiche ekonom inės sankcijos; 2. dir
(multa) nuobauda; (ammenda) baudà; s. di­
sciplinare drausminė nuobauda; 3. (ratifica)
priėmimas (įstatymo ir pan.); pritarimas.
sap||ére* I vksm 1. tr žinoti; (t.p. venire a s.)
sužinoti; s. la strada žinoti kėlią; ho ~uto la
notizia dai giornali žinią sužinojau iš laik­
raščių; sai che ora è? gál žinai, kiek valandų?;
non sa quel che dice nežino, ką kalba; sa quel
che vuole žino, ko nori; non ne so niente nieko
nežinaū apie tai; sai benissimo che... puikiai
žinai, kàd... ; ♦ s. per certo tikrai žinoti; fa r s.
sapérci
duoti žinią; (qcs a qcn) pranešti (ką kam); non
voleme piú s. (di qcs) nenorėti nieko daugiau
žinoti (apie ką); non ė dato s. nėra žinios; non
si sa nežinia; non si sa mai niekada negali
žinoti; (ad ogni buon conto) dėl viso pikto; a /
per quanto ne so kiek (aš) žinaū, kiek mán
žinoma; lo so bene! pats (/ pati) žinaū!; lo
~evo/ taip ir galvojau / žinojau!; come fai a
~erlo? iš kur žinai?; e io come fáccio a ~erlo?
iš kur mán žinoti?; comefacevo a ~erlo? iš kur
galėjau žinoti?; buono a ~ersi! gera žinoti!;
2. tr (averimparato, avere competenze) mokėti;
(su)gebėti; (intendersi) išmanyti; s. a memoria
una poesia mokėti eilėraštį atmintinai; s. ii li­
tuano mokėti lietūvių kalbą, mokėti lietūviškai;
s. eontrollarsi, sapersi controllare mokėti su­
sivaldyti; non s. fare niente nieko nem okėti
daryti, nieko neišmanyti; sa ii šuo mestiere
išmano savo darbą; non so nuotare nemoku
plaūkti; ♦ s. a menadito mokėti kaip sávo
penkis pirštus; sa iifatto šuo žino, ko nori; 3. tr
(essere irt grado) galėti; sa dirmi quando parte
ii treno? galite mán pasakyti, kada išvyksta
traukinys?; non ~ rei dire negalėčiau pasakyti;
4. intr [A] (di qcs) (aver sapore) turėti (ko) sko­
nį, primifiti (ką); (aver odore) kvepėti (kuo);
dvelkti; (puzzare) atsiduoti (kuo); s. di bru-
ciato turėti svilėsių skonį; atsiduoti svilėsiais;
di che cosa sa? koks jo skonis?; fig sa di
imbroglio kvėpia apgavystė; ♦ s. di poco netu­
rėti skonio; non sa di nulla tai visiškai lėkšta;
(di cibo) tai visai prėska; 5. intr [A]: ♦ mi sa
che... jaučiū, kád... ; mán rodosi, kad...
►sapérci įvdž: s. fare (con qcn) mokėti elgtis
(su kuo); (con qcs) mokėti tvarkytis (su kuo);
(intendersi) nusimanyti (apie ką).
►saperia įvdž: ♦ s. lunga būti senū vilkū; būti
dantis praėdusiam ; nebūti žaliam.
sapére II dkt v mokslas; žinios pi; i campi dėl s.
umano įvairios mokslo sritys; ávido di s. trokš­
tantis mokslo.
sapiente 1. bdv išmintingas; daūg žinantis; 2. bdv
(abile) sumanūs; 3. dkt v išmmčius.
sapiénza dkt m išmintis -iės.
saponaria dkt m bot putoklis.
sapóne dkt v 1. muilas; s. da bucato, s. di Marsi-
glia skalbiamasis muilas; s. liquido skystasis
muilas; 2. => saponétta.
saponétta dkt m muilas, muilo gabalas / gaba­
liukas.
sapór||e dkt v 1. skonis; (la sensazione) skonio po­
jūtis; s. dolce saldūs skonis; senza s. be skonio,
beskonis agg; che s. ha? kóks jó skónis?; ♦ dar
588
s. (a qcs) pagardinti (ką); sentire ii s. (di qcs )
(pa)ragáuti (ką); 2.: dgs ~ f prieskoniai; 3. fis
skónis; atspalvis; privo di s. lėkštas,
saporitaménteprv: dormiré s. saldžiai miegoti.
saporit||o, -a bdv 1. skanūs; gardūs; 2.: troppo s..
piuttosto s. (salato) per sūrūs; 3. fig smagūs:
ban.elletta ~ a smagūs anekdotas,
saputèllo, -a dkt v/m visažinis -ė.
sarabànda dkt m 1. m us sarabánda; 2. fig erze­
lynė.
saracėno, -a stor 1. dkt v/m saracėnas -ė; 2. bdv
saracėnų; ♦ grano s. grikiai pi.
saracinésca dkt m (segmeñtiniai) vartai pi.
sarcasmo dkt v sarkazmas,
sarcástico, -a bdv sarkastiškas,
sarchiàre vksm (iš)ravėti.
sarcófago (dgs -gi/'-ghi) dkt v sarkofagas.
sardin||a dkt m zool sardinė; ♦ stiamo come ~ e
esame kaip silkės statinėje,
sàrdo, -a 1. bdv Sardinijos; sardiniėčių; sardi-
niėtiškas; iš Sardinijos; 2. dkt v sardiniėtis -ė:
3. dkt v sardiniėčių kalba,
sardónico, -a bdv sardoniškas.
sàrtia dkt m m ar vántas.
sàrto, -a dkt v/m 1. siuvėjas -a; 2. (stilistą) dizai­
neris -ė; modeliuotojas -a.
sartoria dkt m 1. siuvykla; (atelier) ateljė; 2. (l'ar-
te) drabužių dizainas; modeliavimas,
sassaiôla dkt m akm enų mėtymas; sváidymasis
akmenimis.
sassat||a dkt m akmeñs sviedimas; prendere a
(ap)mėtyti akmenimis; tirare una s. (a qc '■
sviesti akmenį (į ką); lo ha colpito una s., è sta­
to colpito da una s. akm uo į jį pataikė,
sassifraga dkt m bot uolaskėlė.
sàss||o dkt v 1. akmuo; akmenukas, akmenėlis:
tirare ~ i (contro qc) mėtyti (ką) akmenimis:
2. (roccia) akmuo; ♦ lasciare di s. priblokšti:
restare di s. nutirpti; būti priblokštam; donne
come un s. miega kaip užmuštas,
sassofonista dkt v/m saksofonininkas -ė.
sassôfono dkt v m us saksofonas,
sassolino dkt v dimin akmenukas,
sassóso, -a bdv akmeningas.
Sàtana dkt v Šėtonas.
satánico, -a bdv fig šėtoniškas.
satellitàre bdv palydovinis; palydovų; antenna s.
palydovinė antena,
satellite dkt v palydovas, satelitas; s. artificíale
dirbtinis palydovas; collegamento via s. paly­
dovinis ryšys; ♦ stato s. satelitas, satelitinė
valstybė.
satinât||o, -a bdv 1. (lucido) blizgintas; tecn ka-
589 sbálzo

landrúotas;figpelle ~ a šilkinė óda; 2. (opaco, tuo laiku atėjo (/ paskambino ir pan.); 2. (con-
di metallo) pašiauštas (matinis nuo šlifavimo). fondere) sumaišyti; s. número (di telefono) nė
sátira dkt m lett satyra (irprk). ten / čia pataikyti (paskambinant telefonu);
satírico, -a bdv 1. satyrinis; 2. (da satira) satyri­ s. persona apsipažinti; (rivolgersi alla persona
škas. sbagliata) nė į tą žmogų kreiptis; s. strada
satóllo, -a bdv prisivalgęs, persisotinęs, pasiklysti; 3. kaip intr [A] (farerrori) (su)klysti;
saturare vksm (sá-) (di qcs) 1. chim (pri)sótinti daryti klaidų; padaryti klaidą; apsirikti; fa r s.
(kuo); 2. fig prisotinti (kuo); perpildyti (ko); (su)-klaidinti; ~ ia a crėdergli klysta juo pasiti­
fig s. ii mercato prisotinti rifiką. kėdama; hai ~ ato a venire ateidamas padarei
saturazióne dkt m 1. chim prisotinimas; sotis klaidą; o ~ o ? ar klystu?; penso di avere ~ato
-ies; 2 .fig; šono giunto a s. kantrybės taurė jaū manau, kad suklydau; ♦ s. di grosso labai
perpildyta, mán jaū gana; 3. fig (congestione) suklysti; se non jei neklystu; 4. kaip intr [A]
perpildymas. (far malė qcs); s. a fa r qcs (pa)daryti ką nė
sátur¡¡o, -a bdv 1. chim sotusis -čioji; prisotin­ taip; apsirikti, suklysti; s. a scrivere una parola
tas; soluzione ~ a prisotintas / sotusis tirpalas; parašyti žodį nė taip; apsirikti rašant žodį.
2. chim (di composto e sim.) sotusis -čioji; ►sbagli ¡ársisngr 1. (farerrori) (su)klysti; da­
grassi ~ i sotieji riebalai; 3 .fig (di qcs) perpil­ ryti klaidų; s. di persona apsipažinti; ♦ non
dytas (ko). vorrei ~ arm i bijaū pameluoti; 2. (far malė
sauna dkt m pirtis -iés; sáunn; fare la s. maudytis qcs) blogai (pa)daryti; (su)klysti; s. a contare
pirtyje, blogai paskaičiuoti; suklysti skaičiuojant; t.p.
savana dkt m geogr savana, => sbagliare 3., 4.
sávio, -a 1. bdv išmintingas, protingas; 2. bdv (sa­ sbagliát |o, -a bdv 1. (scambiato con un altro) nė
no di mente) sveiko proto; 3. dkt v išmifičius. tas mase, nė tafem m ; ii treno s. nė tas trauki­
savoiárdo dkt v gastr toks biskvitinis sausainis, nys; abbiamo preso la strada ~ a pasukome nė
saxófono dkt v => sassófono. tuo keliu; 2. (erroneo) klaidingas; neteisingas
sazi||áre vksm 1. (pa)sótinti; un cibo che ~ a so­ fam ; blogas; un’opinione ~ a klaidinga nuo­
tus / skalsūs maistas; 2. fig patenkinti. monė; una risposta ~ a blogas / neteisingas
►sa/i ¡arsi sngr 1. pasisotinti, sotintis; 2.: non atsakymas; 3. (inadatto) netiñkamas; blogas,
mi ~ o mai (di qcs) mán niekada (ko) negana, sbáglio dkt v klaida; apsirikimas; s. di pronuncia
sazietá dkt m sótis -ies; (l’essere sazio) sotūmas; tarim o klaida; comméttere uno s., fare uno s.
♦ a s. iki soties, sočiai, padaryti klaidą, suklysti; ei deve essere uno s.
sázijjo, -a bdv 1. sótus;so«os. aš sotus; privalgiau; taip negali būti; lo s. ė stato mio aš suklydau,
2. fig (di qcs) persisotinęs (kuo); non ė mai ~ a tai buvo m ano klaida; ♦ per s. per klaidą,
jái niekada negana, sbalestráre vksm (-lė-) 1. nublokšti; 2.fig išmušti
sbaciucchiáre vksm išbučiuoti; spreg seilėti, iš vėžių.
sbadatággine dkt m išsiblaškymas; neatidumas, sbalestráto, -a bdv fig išmuštas iš vėžių,
sbadataménte prv dėl išsiblaškymo; dėl neati- sballáre I vksm (dall’imballaggio) išpakuoti,
dūmo. sballáre II vksm fam 1. (sbagliare e sim .) prašauti;
sbadáto, -a bdv 1. išsiblaškęs; neatidūs; 2. dkt 2. intr [A] (esaltarsi, anche per droga) kaifúoti.
vjm išsiblaškėlis -ė. sballáto I, -a bdv, dlv (da imballaggi) išpakuotas,
sbadigliáre vksm [A] (nusi)žiovauti; viene da s. sballáto II, -a bdv fa m 1. (assurdo e sim.) be ry­
žiovulys ima. šio; 2. (per droga, alcol) apsinešęs; 3. (fuori di
sbadiglio dkt v nusižiovavimas; žiovulys, testa) treñktas, pričiuožęs.
sbafársi vksm sušveisti; sukirsti, sbállo dkt v fa m káifas; ♦ da s. superinis.
sbáfo dkt v: * a s. iš kito / svetimos kišenės; ūž sballottáre vksm (-lot ) kratyti; (con spintom e
dyką. sim. ) stūmdyti.
sbagli| áre vksm 1. blogai (pa)daryti, (pa)daryti sbalordire vksm (-isc-) 1. tr apstulbinti; 2. intr
nė taip; s. un cálcolo apsiskaičiuoti, blogai [A, E] nustėrti, apstuíbti.
paskaičiuoti; s. una risposta blogai atsakyti; s. sbalorditivo, -a bdv stulbinantis; stulbinamas,
tattica pasiriñkti nė tą taktiką; s. un tiro da tre sbalordito, -a bdv nustėręs, apstulbintas,
pramėsti tritaškį; s. l ’uso dėl congiuntivo ne sbalzáre vksm nublokšti; s. di sella išmesti iš
taip vartoti congiuntivo; ho ~ ato la mira p ra­ balno.
šoviau, blogai nusitaikiau; ha ~ ato orario nė sbalzįjo dkt v 1. krestelėjimas; šoktelėjimas; a
sbancàre
~ í kratant; d a rd a n t;/# (irregolarmente) prie­
šokiais; 2. fig šuolis; staigūs pokytis; uno s. di
temperatura tem peratūros šuolis,
sbancàre vksm nulupti iki paskutinio ceñto; s. ii
casino nuplėšti kazino; išlošti visą banką,
sbandaménto dkt v 1. (dispersione) išsisklaidym­ sbattere vksm 1. tr (scuotere) daužyti; trankyti:
as; 2. (sbandata) paslydimas į šoną (apie auto­
mobilį); 3. fig pasimetimas; iš(si)mušimas iš
vėžių.
sbandàre vksm [A] paslysti į šoną (apie autom o­
bilį), mestis j šalį; kryptelėti,
sbandàta dkt m 1. paslydimas j šoną (apie auto­
mobilį); kryptelėjimas; 2. fig fam : prendere /
prèndersi una s. (per qc) pam esti galvą (dėl
ko).
sbandieràre vksm (-dié-) fig visiems parodyti (/
pasakyti ir pan.); trimituoti; dem onstruoti,
sbàndo dkt v: ♦ alio s. (esantis) likimo valioje,
paliktas likimo valiai; be orientyro,
sbaraccàre vksm [A] fa m susikrauti ir nešdintis,
sbaragliàre vksm (su)triūškinti (irprk).
sbaràglio dkt v n kt: ♦ andaré alio s. statyti viską
añt kortos; eiti va banque / vabañk.
sbarazzàre vksm ištuštinti; išvalyti; s. la tàvola
nukraustyti stalą.
►sbarazzàrsi sngr (di qc) atsikratyti (ko/kuo);
(solo di qcn) susidoroti (su kuo).
sbarazzino, -a bdv valiūkiškas.
sbarbàre vksm (qcn) (nu)skùsti (kam ) barzdą.
►sbarbàrsi sngr skustis, nusiskusti,
sbarcàre vksm 1. intr [E] (iš)lipti iš laivo (/ iš lėk­
tuvo); 2. intr [E] m il išsilaipinti; 3. tr (iš)lai-
pinti; iškelti; 4. tr. ♦ s. ii lunario sudurti galą
su galu.
sbàrco dkt v 1. išlaipinimas; 2. m il išsilaipinimas,
desantas.
sbàrr||a dkt m 1. virb(al)as; (spranga) strypas;
(verticale) stulpas; ♦ dgs ~ e grotos; dietro le
~ e už grotų; 2. (barriera) užkardas, užtvaras; sbattūto, -a bdv fig išblyškęs; nuvargęs,
3. (degli imputati) pertvara (atskirianti kaltina­sbavare vksm 1. intr [A] (apsi)sėilėti; apsiputoti:
mųjų vietą teismo salėje); ♦ méttere alla s. teis­
ti; 4. (segno „/“) pasviręs brükSnÿs; 5. sport (in
ginnastica artística) skersinis; 6. sport (bilan-
ciere) štanga,
sbarraménto dkt v 1. užkarda; užtvara; (barrie­
ra) barjeras; m il s. di mine m inų užtvara; 2. (to sberlĮĮa dkt m antausis; darė (prendere) una s.
sbarrare) užtvėrimas; m il fuoco di s. užtveria­
moji ugnis -iës; 3. (t.p. diga di s.) damba,
sbarràre vksm 1. užsklęsti, užšauti; s. porte e f i -
nestre užšauti duris ir langus; 2. (bloccare e sbiad||ire vksm (-isc-) 1. intr [E] (iš)blūkti; fig ii
sim. ) užtverti; s. un fiume (už)tveflkti upę; s. la
strada užtverti kelią; fig užkirsti kelią; 3. (con
un segno) pažymėti brūkšniu; (eliminare) (iš)-
590
braūkti; perbraukti; 4.: s. gli occhi išsprogdinti
akis.
sbatacchiare vksm 1. trfa m (sbattere forte) (pa)-
klebėnti; daužyti; 2. trfam (gettare con violen-
za) tėkšti; 3. intr [A] trink(s)ėti.
(agitare forte) kratyti, purtyti; s. le ali plasnoti
/ plazdenti sparnais; s. le lenzuola išpurtyti
patalynę; s. un tappeto išdulkinti kilimą; (con
ii battipanni) išdaužyti kilimą; s. le uova (iš)-
plakti kiaušinius; s. un ventaglio mojuoti vė­
duoklė; 2. tr (urtare contro qcs) trenkti(s) (;
ką); susitrenkti; (piii di una voltą) trankyti(s):
s. la testą contro uno stipite susitrenkti galvą i
staktą; ♦ non sapere dove s. la testą nežinoti ko
griebtis; s. la testą contro ii muro daužyti galva
į sieną; 3. tr (la portą e sim.) (už)trenkti; (piū
di una voltą) trankyti; ♦ s. la portą in faccia
užtrenkti duris panosėje; 4. tr. s. gli occhi mirk­
čioti, mirksėti; 5. tr (buttare in malo modo)
(nu)mėsti; (nu)drėbti; (conforza) (nu)blokšti:
(nu)tėkšti; s. giū dal letto išmesti iš lovos; s. a
riva priplakti prie kranto; s. a terra parblokšti,
partrenkti; s. ii telefono mesti ragelį; ♦ s. den-
tro, s. in prigione įgrūsti f kalėjimą; s.fuori (a
calci) išspirti; s. in faccia (iš)rėžti į akis; 6. trfig
fam (fiaccare) (iš)sekinti; 7. tr fig fa m (rendere
smorto) daryti blyškų, blyškinti; 8. tr volg (iš )-
dulkinti; 9. intr [A] (t.p. andarea s.; contro qc i
atsitrenkti (į ką), trenktis; l ’auto e andata a s.
contro ii guard-rail mašina atsitrenkė į atitva-
rą; 10. intr [A] (sbatacchiare) daužyti; (pa)-
klebėnti.
►sbatterci įvdž: ♦ s. ii naso (contro) savo kai­
liu patirti.
►sbatt|]ersene įvdž: lui se ne ~ e (di qcs) jam
(ant ko) nusispjauti; jam nusišvilpti.
►sbattersi sngr fa m triūsti; lieti prakaitą,
2. intr [A] (di inchiostro e sim.) (su)tėpti; 3. intr
[A] fig fa m (dietro a qc) seiles varvinti (dėl
ko); 4. tr (ap)sėilinti, (ap)sėilėti.
sbellicarsi vksm (sbėl-): s. daile rišate, s. dal ri-
dere juokais plyšti / trūkti / virsti.
skelti (gauti) antausį; prendere a ~ e (qcn) tal­
žyti (kam ) antausius,
sberlėffo dkt v pašaipos grimasa.
ricordo ė ~ ito prisiminimas nublanko; 2. ir
(iš)blūkinti.
►sbiadirsi sngr => sbiadire 1.
 591 sbrogliáre

sbiadito, -a bdv išblukęs; blyškus (irprk). sbocconcelláre vksm (-cėl-) kramtyti, kramtinė-
sbiancánte dkt v baliklis. ti; (tutt’attom o) apkramtyti,
sbiancá|[re vksm 1. tr (iš)balinti, (iš)baltinti; s. ii sbóffo dkt v (di abito) pfipsnis.
bucato išbalinti skalbinius; 2. intr [E] (iš)balti, sbollire v/am [E] (sból-)fig atvėsti,
nubalti; fig ė ~ to dalia paura nubalo iš baimės. sbolognáre vksm (-ló-)fam įbrukti,
►sbiancársi sngr => sbiancáre 2. sbórnia dkt m pasigėrimas; i postumi di una s.
sbiėco, -a bdv kreivas; ♦ di s. kreivai; guardare di pagirios; smaltire la s. išsipagirioti,
s. žiūrėti kreivomis / skersai, sborsáre vksm (sbór-) (pa)klóti (pinigus).
sbigottiménto dkt v nustėrimas, sbottáre vksm [E] (sbdt-)fam pratrukti; s. a pián-
sbigottire vksm (-isc-) 1. tr pritrefikti; 2. intr [E] gere prapliupti ašaromis / verkti; s. a ridere pra­
nusterti; sumišti, trukti juoktis,
sbilanciáre vksm (ącs) (su)trikdyti (ko) pusiau­ sbottonáre vksm (-tó-) atsegti; (con piii bottoni)
svyrą, išmušti (ką) iš pusiausvyros. atsagstyti; s. ii cappottino al bambino atsagstyti
►sbilanciársi sngr 1. netekti pusiausvyros; 2. paltuką vaikiukui.
fig eiti per toli; (parlare troppo) prisišnekėti; 3. ►sbotton||ársi sngr 1. (ącs) atsisegti; atsisag-
sport per daüg atsideñgti. styti; 2. (di un indumento) atsisegti; 3. fig at­
sbilancio dkt v fin balanso deficitas, skleisti savo nuomonę; (confidarsi) išsipasa­
sbilénco, -a bdv pakrypęs [ šoną, kreivas; (delle koti; ė un tipo che non si ~ a fácilmente jis toks,
gambe) šleivas, kuris liežuvį saugo; jis nelmkęs kalbėti.
sbirciáre vksm žvilgtelėti vogčiomis / paslapčio­ sbottonáto, -a bdv 1. (di qcs) nesusegtas, atla­
mis. pas; 2. (di qcn) atsisagstęs -čiusi.
sbirciáta dkt m žvilgtelėjimas (vogčiomis); darė sbracársi vksm: s. daile rišate, s. daln i/tre juokais
una s. (a qc) žvilgtelėti (į ką); (scorrere ącs) plyšti / trukti / virsti,
perm esti (ką) akimis, sbracciársi vksm (agitare le braccia) skeryčiotis,
sbirro dkt v f am spreg meñtas. m ostaguoti rañkomis.
sbizzarrirsi vksm (-isc-) duoti valią (savo) ūžgai- sbracciáto, -a bdv atsiraitojęs rankoves,
doms; nevaržyti savo vaizduotės, sbraitáre vksm [A] (sbrá-) staugti, plyšauti; ger­
sbloccáre vksm (sblóc-) atblokūoti; (rimettere in klę laidyti.
funzione) vėl paleisti; (liberare) išlaisvinti; s. la sbranáre vksm (dilaniare) (su)draskyti, ( s u p lė ­
carta di crédito atblokūoti mokėjimo kortelę; šyti; (squartare) (pa)pjáuti.
fin s. deifondi panaikinti lėšų įšaldymą; m ed s, sbricioláre vksm (sbri-) 1. (ridurre in briciole)
l’intestino laisvinti / paleisti vidurius; fig s. una (su)trūpinti; (solo un p o ’) patrupinti; 2. fig
situazione ištrukti iš aklavietės. (sgretolare) sudaužyti į šipulius; 3. fa m (spor-
► sbIoccá|¡rsi sngr 1. (di qcs) (at)siblokúoti; care di briciole) aptrūpinti.
atsirakinti; fig la trattativa si ė ~ ta derybos vėl ►sbriciolársi sngr 1. (su)trupėti; 2. fig suby­
pajudėjo; 2.fig (di qcn) atsileisti; pradėti jaūs- rėti; 3. fa m (sporcarsi di briciole) apsitrūpinti.
tis laisvam. sbrigáre vksm (su)tvarkyti; (eseguire) atlikti; i.
sboccáre vksm [E] (sbóc-) 1. (difium i e sim.) įte­ una faccenda sutvarkyti reikalą; s. le prátiche
kėti; 2. (di strade) išeiti; vėsti; baigtis; 3. (di doganali atlikti muitinės procedūras.
qcn, venirsi a trovare) atsidurti; nusigauti; 4. fig ►sbrigársela įvdž susitvarkyti (pačiam).
(andaré a finiré) baigtis (kuo), pasibaigti; vėsti ►sbrigársi sngr paskubėti; pasiskūbinti; sbri-
(prie ko), privesti. gati! paskubėk!
sboccat| o, -a bdv nepraustaburniškas; persona sbrigativĮjo, -a bdv 1. (brusco) šiurkštokas; modi
~ a nepraustaburnis -ė. atžarūs būdas sg; 2. (di qcn, rápido ad agi­
sbocciáre vksm [E] (sbdc-) 1. pražysti; sužydėti; ré) veiklūs; vikrūs; 3. (affrettato) skubotas; at­
(solo di boccioli e sim.) skleistis, išsiskleisti; liktas paskubomis; giudizio s. skubota išvada,
išsprogti; 2. fig gimti, sbrináre vksm atitirpinti, atitirpdyti,
sbóc || co dkt v 1. (di un fium e) žiotys pi; 2. (usci- sbrindelláto, -a bdv sudriskęs, nušiūręs.
ta) išėjimas; išeiga; (parte finale) galas; senza sbrodoláre vksm (sbro-) aptaškyti; apipilti; (ver­
~ ch i sul mare be išėjimo f jurą; 3. fig (soluzio- sare su qcs) užpilti (ant ko).
ne) išeitis -iės fem m ; situazione senza ~ ch i pa­ ►sbrodolársi sngr apsitaškyti; užsipilti,
dėtis be išeities; 4. fig: s. (professionale) darbo sbrogliáre vksm (sbrd-) (iš)narplioti (irprk).
galimybė; s. di mercato realizavimo rinka. ►sbrogliársi sngr išsisukti.
sbrónza 592

sbronza dkt m nusigėrimas; prėndersi una s. nu­ kėjimo terminas; rispettare le laikū atlikti
sigerti, prisigerti; prisilakti, (ką) (/' baigti ir pan.); ♦ a ~ e regolari regulia­
sbronzarsi vksm (sbron-) nusigerti; įkaušti; nusi­ riai (laiko atžvilgiu).
lakti. scad Uere* vksm [E] 1. (perdere validitá e sim.)
sbronzo, -a bdv nusigėręs; įkaušęs, įkalęs; prisi­ pasibaigti (galiojimui), baigtis; nustoti galio­
lakęs; gatavas fam . jus; ii latte ~ e domani pieno vartojimo laikas
sbruffonata dkt m pagyrūniška kalba, baigiasi rytój; ii passaporto ~ e a marzo paso
sbruffone, -a dkt v¡m pagyrūnas -ė. galiojimo laikas baigiasi kovo mėnesį, pasas
sbucare vksm 1. (iš)lįsti; 2. fig (iš)dygti, išnerti; galios iki kóvo; la rata ~ e a fine mese Įmokos
3. => sboccare 2. mokėjimo term inas sueis mėnesio pabaigoje:
sbucciare vksm (nu)lūpti, (nu)skūsti. ii tempo sta ~endo laikas baigiasi; 2. (perdere
►sbucciarsi sngi■(ferirsi) nusibrozdinti, in pregio) (su)prastėti; (nu)smūkti; s. di auto-
sbucciatūra dkt m (ferita) nu(si)brozdinimas. ritá (di qualitá) netekti autoriteto (kokybės):
sbudellare vksm (-dėl-) (iš)mėsinėti. mi ė molto ~ uto jis m anė labai nuvylė,
►sbudellarsi sngr: fig s. daile riša, s. daile riša­ scadüto, -a bdv, dlv ne(be)galiójantis; pasibai­
te plyšti iš juoko. gęs; (di alimenti) nebetinkamas vartoti; ii latte
sbuffare vksm [A] 1. pusti ((orą) iš burnos) (ppr. ė s. pienas nebetiñkam as vartoti, pieno var­
iš nepasitenkinimo); 2. (dal naso, spec. di ani- tojimo laikas baigėsi; ii passaporto ė s. paso
male) prunkšti; (una voltą) prunkštelėti; 3. (di galiojimas pasibaigė, pasas nebegalioja; ii ter­
treno) pukšti; (di nave) pūškuoti, mine ė s. praėjo terminas; sport a tempo s. pa­
sbugiardare vksm įrodyti, kad (kas) yra melagis; sibaigus oficialiam rungtynių laikui,
atskleisti (kieno) mėlą. seafandro dkt v skafandras,
scabbia dkt m m ed niežai pi. scaffale dkt v lentyna, lentynos pi; etažerė,
scabro, -a bdv grublėtas, šiurkštūs; grubūs, seafo dkt v laivo korpusas,
scabroso, -a bdv 1. => scabro; 2. fig delikatus, scagionáre vksm (-gió-) (qc) išteisinti (ką); įro­
keblūs; (indecoroso) nė visai padorūs, dyti (kieno) nekaltūmą.
scacchi dkt v dgs šachmatai; partita a s. šachma­ scáglia dkt m 1. (squama) žvynas; 2. (scheggia)
tų partija; giocare a s. (pa)žaisti šachmatais, skeveldra; (di formaggio, sapone e sim.) drožlė,
scacchiėra dkt m šachmatų lenta; a s. šachmati­ seagliare vksm (nu)sviesti; (nu)bl6kšti; (piu co­
nis agg. se) svaidyti, laidyti; mėtyti; s. una fréccia p a­
scacciare vksm išvaryti, išguiti; išvaikyti; išvyti; leisti strėlę; s. un sasso sviesti akmenį; s. dei
fig s. i pensieri tristi nuvyti liūdnas mintis. sassi (contro qc) apmėtyti (ką) akm enim is;//?
scacj|co dkt v 1. (riąuadro) langelis; ♦ a ~chi s. insulti išplūsti bjauriais žodžiais.
languotas agg; 2. (figūra degli scacchi) šachma­ ►seagliarsi sngr (contro j su qc) pulti (ką); fig
tų figūra; dgs ~ ch i šachmatai; t.p. => scacchi; s. contro la corruzione keikti korūpciją.
3. (mossa degli scacchi) šachas; ♦ s. matto scaglionáre vksm (-glió-) 1. mil ešelonūoti; 2. fig
šachas ir matas; darė s. šachūoti; darė s. matto išdėstyti (per tam tikrą laikotarpį); (distribuiré
duoti matą; fig (visiškai) nugalėti; fig subirę in proporzione) proporcingai (pa)skirstyti; s.
uno s. patirti nesėkmę; fig tenere in s. / sotto s. un pagamento in quattro anni išdėstyti m okė­
laikyti po padu. jim ą per ketverius metūs.
seadėnte bdv prastas, prastos kokybės; nekoks scaglión||e dkt v 1. mil ešelonas; 2. fig grupė; in
-ia; netikęs; nekokybiškas fam . ~ i di venti po dvidešimt; 3. econ (apm okesti­
seadėnz || a dkt m 1. pasibaigęs galiojimo (/ varto­ nam ųjų) pajam ų grupė.
jimo) laikas, galiojimo pabaiga; (t.p. data di scalj|a dkt m 1. (t.p. dgs ~ e ) laiptai pi; s. a chióc-
s.) galiojimo data / term inas; la s. di urt con- ciola sraigtiniai laiptai; cadere daile ~ e kristi
tratto sutarties galiojimo pabaiga; la s. dėl latte nuo laiptų; córrere per le ~ e bėgioti laiptais:
pieno vartojimo laikas / terminas; la s. di un salire (scéndere) le ~ e, fa m fare le ~ e lipti
mandato kadencijos pabaiga; ♦ a breves. trum ­ laiptais aukštyn (žemyn); ♦ s. mobile eskala­
puoju laikotarpiu; artimiausiu laiku; trum pa­ torius; 2. (attrezzo mobile) kopėčios pi; s. an-
laikis agg; a lunga s. ilguoju laikotarpiu; ilga­ tincéndio gaisrinės kopėčios; s. di corda virv i­
laikis agg; alla s. (di qcs) pasibaigus (kam); in nės kopėčios; 3. (locale di un edificio) laiptinė:
s. priė galiojimo pabaigos; 2. (ultima data uti- 4. (di misurazione e sim.) skalė; s. Richter
le) (galutinis) terminas; s. di pagamento mo- Richterio skalė; fig s. dei valori vertybių skalė:
 593 scambiare

♦ in s. vienas po kito, pagal dydį (/ ūgį); 5. (di 2. (per accedere ad aerei, navi) trapas; 3. (sche­
una cartina e sim.) mastelis; la mappa e in s. ma) planas; (ordine dėl giorno) darbotvarkė;
1:10.000 (uno a diecimila) žemėlapio mastelis 4. (tecnica di sci) kopimas laipteliais (slidinė-
yra 1:10 000 (vienas iš dešimties tūkstančių); jant).
6. fig (livello) mastas; su s. mondiale (naziona-scalflre* vksm (-isc-) įbrėžti; įrėžti,
le) pasauliniu (šalies) mastu; su larga / vasta s. scalfittura dkt m įbraiža, įbrėžimas; įrėžimas.
dideliu / plačiu mastu; in s. ridotta mažu m a­ scalinata dkt m laiptai p i (platūs, didingi).
stu; 7.: econ s. mobile indeksavimas; 8. mus scalino dkt v laiptas, laiptelis; pakopa,
gama, garsaeilis; skalė, 9. (nelle carte) eilė; s. scalmanarsi vksm (-ma-) fig (affannarsi) sm ar­
reale rūšis iš eilės, kauti; (scatenarsi) jodytis.
scalare I vksm 1. (un monte) (į)kopti (į kalną), scalmanato, -a 1. bdv fig smarkaujantis; siau­
užkopti (ant kalno); 2. (salire) perlipti (per­ čiantis; 2. dkt v/m karštagalvis -ė; karštuolis
ką), lipti; 3. (disporre in scala) (iš)dėlioti laip­ -ė, smarkuolis -ė.
sniškai; fig s. i capelli laipsniškai iškarpyti senimo dkt v ¡kaba (irklui); ramstis (irklui),
plaukus; ♦ a s. iš eilės (nuo didžiausio iki scalo dkt v 1. (porto) uostas; (aeroporto) oro uos­
mažiausio ir pan. ); 4. (detrarre) atskaičiuoti; tas; (ferroviario) geležinkelio stotis -ičs fem m ;
išskaičiuoti; s. un debito grąžinti skolą dalimis; s. merei krovinių prieplauka; (di stazione, ae­
5. (t.p. s. la marčia) perjungti žemesnę pavarą, roporto) krovinių terminalas; s. passeggeri ke­
scalare II bdv 1. progresyvinis; (graduale) laips­ leivinis terminalas; 2. (fermata) tarpinis susto­
niškas; (decrescente) mažėjantis; 2.: fis (gran- jimas; viaggio senza s. tiesioginis reisas;/are s.
dezza) s. skaliaras, skaliarinis dydis, sustoti (pakeliui, tarpinėje stotelėje ir pan.);
scalata dkt m 1. kopimas; (salita) lipimas; la s. važiuoti (/ skristi ir pan.) (perką).
dėl Monte Bianco kopimas f M onblaną; 2. fig scalogna dkt m fa m nelaimė; avere i. nesisekti
siekimas; darė la s. (a qcs) ambicingai siekti (kam); portare s. nešti nelaimę; ♦ kaip jst che
(ko); 3.fin bandymas įsigyti kontrolinį akcijų s.! kaip nesiseka!; kaip nepasisekė!
paketą. scalognato, -a bdv nelaimėlis -ė; šono s. man
scalatore, -trice dkt v/m laipiotojas -a; (alpini- baisiai nesiseka,
sta) alpinistas -ė. scalogno dkt v bot askaloninis česnakas,
scalciare vksm [A] spardytis, scaloppina dkt m gastr eskalopas,
scalcinato, -a bdv fig 1. (di qcs) prastos būklės; scalpellare vksm (-pėl-) (iš)kalti; (incidere) (iš)-
nudėvėtas; griūvantis; 2. (di qcn) nudriskęs; raižyti.
(inetto) niekam tikęs, scalpėllo dkt v 1. kaltas; (per metalli) kirstukas;
scaldabagno dkt v nkt vandens šildytuvas, boi­ (per metalli) raižiklis; 2. m ed skalpelis,
leris. scalpiccio dkt v tapėnimas.
scaldare vksm 1. (pa)šildyti; sušildyti; (p a k a it­ scalpitare vksm [A] (scal-) 1. trypti; kaukšėti; (a
inti; (di nuovo, riscaldare) atšildyti; (brucian- intervalli) trypčioti; 2. fig trypčioti, nenustygti
do combustibile) (pa)kūrėnti; s. iilatte pašildyti vietoje (nekantrauti).
pieną; s. un locale (pri)šildyti patalpą; ♦ s. ii scalpitio dkt v trypimas; kaukšėjimas,
cuore širdį sušildyti; s. ii posto, s. i banchi suolą scalpo dkt v skalpas.
trinti; 2.: s. ii motore įšildyti variklį; 3. fig (gli scalpore dkt v sensacija; furoras; destare s., fare
anim isim .) (į)kaitinti; 4. kaip intr [A] (emana- s. sukelti sensaciją,
re calore) kaitinti, šildyti. scaltrėzza dkt m verslumas, apsukrumas,
►scaldarsi sngi-1. pasišildyti, šildytis; susišil- scaltro, -a bdv verslus, apsukrūs,
dyti; s. le mani pasišildyti rankas; s. ai sole scalzare vksm fig (allontanare) išstumti.
kaitintis prieš saulę; 2. (di qcn, per lo sforzo e scalz||o, -a bdv 1. (di qcn) basas; basakojis; 2. (di
sim.) sušilti, sukaisti; 3. (di qcs) (su)šilti, pa­ qcs): piedi ~ i basos kojos,
šilti; įšilti; prišilti; (molto) (į)kaisti; 3. fig (agi- scambiare vksm 1. (prendere per altro) (su)pai-
tarsi) įsikarščiuoti, karščiuotis; 4. sport (con nioti; (su)maišyti; s. ącn per un altro painioti
esercizi e sim. ) daryti apšilimą, apšilti; s. i mū- ką nors su kitu, apsipažinti; 2. (cedere qc e
scoli prasimankštinti, sim.) (ap(si))keisti (kuo); t.p. scambiarsi 1.;
scalėno, -a bdv geom: triangolo s. bukasis tri­ (qc con qc) (iš)mainyti (ką į ką); s. merei con
kampis. moterie prime mainyti prekes [ žaliavas; s. di
scalėtta dkt m 1. dimin laiptukai pi, laipteliai pi: posto sukeisti vietomis; ♦ s. due parole persi­
scambiársi
mesti keliais žodžiais; 3.fa m (moneta e sim.)
pa(si)smūlkinti (pinigus).
►scambiársi vksm 1. (darsi qc a vicenda) ap­
sikeisti (kuo), keistis; apsimainyti, mainytis;
(spartirsi qc) dalytis (kuo), pasidalyti; s. gli in-
dirizzi apsikeisti adresais; s. informazioni daly­
tis informacija; s. ostaggi (sguardi) pasikeisti
Įkaitais (žvilgsniais); s. ii posto, s. di posto
apsikeisti vietomis; 2. (altemarsi) pasikeisti.
scambiévole bdv abipusiškas, abipūsis.
scambio dkt v 1. m ainai pi; (di qc) apsikeitimas
(kuo); (condivisione) dalijimasis (ko); s. cultú­
rale kultūriniai mainai; s. di merei prekių mai­
nai; s. di informazioni dalijimasis informacija;
(cessione) informacijos perdavimas; s. di o-
pinioni (di regali) apsikeitimas nuomonėmis
(dovanomis); uno s. di sguardi susižvalgymas;
avere uno s. di idee pasidalyti mintimis; ♦ s. di
coppie svingas fa m , apsikeitimas lytiniais p ar­
tneriais; 2. (inversione) ap(si)keitimas; (sosti-
tuzione) sukeitimas; 3. (sbaglio) (su p a in io ­
jimas; s. di indirizzo adresų painiojimas; c’ė
stato uno s. di ordinazioni buvo supainioti
užsakymai; 4. econ (t.p. s. commerciale, s. eco­
nómico) prekyba, prekybinė veikla; libero s.
laisvoji prekyba; 5. sport (passaggio) perdavi­
mas; (nei tennis) apsikeitimas smūgiais; 6. tecn
(t.p. s. ferroviario) (geležinkelio) iešmas,
scamórza dkt m 1. gastr „skamorca“ (toks sūris);
2.fig išglebėlis -ė.
scamosciáto, -a bdv zomšinis,
scampagnáta dkt m išvyka į užmiestį, gegužinė,
scampanáto, -a bdv platėjantis (į apačią).
scampanelláre vksm (-nei-) skambinėti,
scampanellio dkt v skambinėjimas.
scampanio dkt v varpo (/ varpų) gaudesys / gau­
dimas / skambėjimas.
scamp||áre vksm 1. intr [E] (a / da qcs) išsigelbėti
(nuo ko); (sopravvivere) (iš)likti gyvam; s. a un
incendio išsigelbėti nuo gaisro; 2. tr išvengti
(ko); išsisukti (nuo ko); s. la prigione išsisukti
nuo kalėjimo; ♦ kaip jst Dio ce ne ~ i (e liberi)!
gink Dieve!
►scamparla įveli: s. (bella / per un pelo) sveiką
kailį išnešti; per plauką išsisukti.
scámpo I dkt v išsigelbėjimas; išeitis -iės femm ;
trovare s. išsigelbėti; non c’ė (via di) s. padėtis
yra be išeities; non hai s.! táu galas!
scámpo II dkt v zool norvėginis omaras,
scámpolo dkt v 1. atraiža; skiautė; (avanzo) (au­
dinio) likutis; 2. fig: uno s. di tempo kiek laisvo
laiko.
scanalatüra dkt m 1. griovelis; (diperlina e sim.)
594
išdroža; 2. (della canna di un fucile) graižtva;
3. archit kaneliūra.
scandagliáre vksm 1. (pa)m atúoti vandeñs gylį;
2. fig zonduoti, tirti,
scandáglio dkt v tecn (a corda) lotas; (a ultrasuo-
ni) echolotas.
seandalisti |co, -a bdv (di riviste e sim.) bulvari­
nis; stampa ~ ca geltonoji spauda,
seandalizzare vksm (scioccare) šokiruoti; (indi­
gnare) (pa)piktinti.
►seandalizzarsi sngr piktintis, pasipiktinti,
scándalo dkt v 1. skandalas; s. político politinis
skandalas; implicare qc in uno s. įpainioti ką i
skandalą; 2. (sdegno) pasipiktinimas; darė s.,
suscitare s. papiktinti,
scandalosaménte bdv skandalingai,
scandalóso, -a bdv 1. skandalingas; 2.fig fa m ne­
realūs.
scandinávo, -a 1. bdv Skandinavijos; skandinavu;
skandinaviškas; iš Skandinavijos; 2. dkt v/m
skandinavas -ė.
seandire vksm (-isc-) 1. (aiškiai) (iš)tafti; (in sil-
labe) skanduoti; s. slogan skanduoti šūkius;
2. (marcare) (pa)žymėti; 3. /«/nuskaityti,
scannáre vksm (pa)skersti, (pa)pjáuti.
scanner dkt v nkt in f skaitytuvas; skeneris fam .
scansafatiche dkt v/m nkt dykaduonis -ė.
scansáre vksm 1. (schivare qc) (iš)vėngti (ko); s.
un colpo vengti smūgio; 2. (spostare) patrauk­
ti; (spingendo) pastumti.
►scansĮjarsi sngr pasitraukti, trauktis; ~a?iV
traukis!, pasitrauk!
seansia dkt m lentyna.
scansióne dkt m 1. (pronuncia) (aiškus) tarimas;
2. in f (l’azione) nuskaitymas; 3. in f (file sean-
dito) nuskaitytas failas; 4. in f (per cercare vina
e sim.) žvalgymas,
seanso dkt v: ♦ a s. (di qcs) norint vengti (ko): a
s. di equivoci kad nebūtų nesusipratimų,
seantinato dkt v požeminis aūkštas, pogrindis:
(seminterrato) pusrūsio aūkštas.
scantonáre vksm [A] (-tó-) 1. (už)sūkti ūž kam­
po; 2. fa m (svignarsela) išsmukti; 3. fig išsisuki­
nėti.
scapacción||e dkt v pliaukštelėjimas (per spran­
dą, užpakalį); prendere a ~ i ploti delnu per
ūžpakalį.
scapestráto, -a 1. bdv pramuštgalviškas; 2. dk;
v/m pramuštgalvis -ė.
scápito dkt v: ♦ a s. (di qcs) pakeñkiant (kam ):
(ko) sąskaita; andaré a s. (di qcs) keñkti (kam ):
risparmiare a s. della salute taupyti sveikatos
sąskaita.
5 95
scápola dkt m ariat m ente; (l’osso) mentikaulis; scarceráre vksm (scár-) išleisti iš kalėjimo; (pa)-
i. alata atsikišusi mente,
scápolo 1. bdv v nevedęs; 2. dkt v vienguñgis; da scarcerazióne dkt m (kalinio) paleidimas,
s. viengufigiškas.
scappaménto dkt v: tecn tubo di s. išmetamasis
vamzdis.
scapp||are vksm [E] 1. (fuggire) (pa)bėgti; (pa)-
sprūkti; (liberarsi) ištrūkti; s. fuori išbėgti; s.
via di casa pabėgti iš namų; s. dalia prigiotiia
ištrukti iš nelaisvės; s. all’ėstero pasprukti į
užsienį; far s. išbaidyti; ii ladro sta ~ando!
vagis sprunka!; ♦ f am non / mica ~ a ! niekur scaric||áre vksm (sea-) 1. iškrauti; (svuotando)
nediñgs!;/ig non si ~ a kito kelio nėra; 2. (an­
dar difretta) bėgti; lėkti; drožti; s. a casa lėkti
namo; scusami, ma devo s. atleisk, turiū bėg­
ti; s. a comprare le sigarette išbėgti cigarečių;
3. (sfuggire): farsi s. (qcs) (lasciar cadere) p a­ duobę; ii cargo sta ~ando krovininis laivas iš­
mesti; fig (dire a sproposito) leptelėti; farsi s.
un ’occasione pražiopsoti progą; gli ė ~ ata una
bestémmia jám išsprūdo keiksmažodis; gli ė
~ ato un errore (non lo ha notato) pražiūrėjo
klaidą; mi ~ a la pazienza išeinu iš kantrybės;
fa m mi ė ~ ata una scoréggia pirstelėjau; fig ti
~ a la camicetta táu kyšo palaidinė; ♦ s. di boc-
ca, s. detto išsprūsti; s. di mente išgaruoti iš gal­
vos; 4. (manifestarsi all’improvviso): mi ~ a da
ridere juokas ima; fa m mi ~ a (la pipi) noriu
sisiūko; 5.: ei ė ~ ato ii morto kažkas / žmogūs
žuvo; ei ~ a una visita ai mercatino pavyks /
suspėsime dár [ turgelį užsukti,
scappáta dkt m : [are una s. (all’edicola) užbėgti
(į kioską), užsukti (į kioską),
scappatėlla dkt m trum pas (meilės) romanas,
scappatoia dkt m gudri išeitis -iės, išsisukimas;
s. legate teisinė landa,
scappellotto dkt v smūgis (delnu) per sprafidą.
scarabėo dkt v zool skarabėjas,
scarabocchiáre vksm (-bóc-) (pa)keverzóti; (co-
prire di scarabocchi) (pri)keverzóti.
scarabóc||chio dkt v keverzonė; keverzojimas; scárico, -a (v dgs -chi) bdv 1. (senza carico) be
riempire di ~ ch i prikeverzoti,
scarafággio dkt v tarakonas,
scaramántico, -a bdv 1. (di qcs)\ gesto s. gestas
nelaimei atitolinti, prietaringas gestas; p rieta­
ras; 2. (di qcn) prietaringas,
scaramanzia dkt m prietaringumas; prietaras;
per s. siekiant nelaimes atitolinti,
scaramüccia dkt m 1 . (trum pas) susišaudymas;
2-fig (trum pas) susibarimas.
scaraventáre vksm (-ve'«-) (iš visų jėgų) (nu)-
blokšti; (nu)sviesti; s. a terra parblokšti.
►scaraventársi sngr (contro qc) pulti (ką); s.
giu per le scale mestis / pulti laiptais žemyn.
scarlattina
lėisti (į laisvę),
scardináre vksm (scár-) 1. nukelti nuo vyrių; (con
la forza) nuplėšti nu5 vyrių; 2. fig (sovvertire)
(su)ardyti, (su)griáuti.
scárica dkt m 1. (dipiu armi dafuoco) papliūpa,
salvė; (di u n ’arma) tratėjimas; (difrecce) kru­
ša; 2 .fig kruša; liūtis -ies; una s. di insulti keik­
smų kruša; 3.: fis s. elėttrica elektros iškrova /
išlydis.
ištuštinti; (rovesciando) suversti; (versando) iš­
pilti; s. dei sacchi dal camión iškrauti maišūs iš
surikvežimio; s. la macchina iškrauti mašiną;
s. rifiuti in una bucą suversti / išpilti atliekas į
k raunam as;/^*. la colpa (su qcn) suversti kal­
tę (kam); ♦ s. un’arma ištaisyti gifiklą; (spara-
re) iššauti visus šovinius; 2. (deporre a terra)
padėti (ant žemės); (lasciare) palikti; (butta-
re) išmesti; fa m fig s. una ragazza (pa)mėsti
merginą; 3. (passeggeri) (iš)laipinti; 4. (river-
sare liquidi e sim.) išpilti; (iš)mėsti; s. liquami
neifiume išpilti teršalų į ūpę; S. fig (darė sfogo)
išlieti; s. la própria rábbia (su qcn) išlieti savo
Įtūžį (ant ko); s. la tensione atsikratyti įtampos;
6. (farperdere la carica) iškrauti; (far) s. ii tele-
fonino leisti mobiliajam telefonui išsikrauti; fis
s. un corpo išelėktrinti kūną; 7.: s. l ’IVA susi­
grąžinti PVM; 8.: in f s. da internet atsisiųsti /
parsisiųsti iš Interneto.
►scaricaj|rsi sngr 1. (di dosso) nusimesti; fig
s. di ogni responsabilitá nusikratyti atsakomy­
bės; 2. fig (rilassarsi) išsikrauti, atsipalaiduoti;
3. (difium e) įtekėti; 4. (perdere la carica) išsi­
krauti; mi si ė ~ to ii cellulare išsikrovė mano
telefonas,
scaricatóre, -trice dkt v/m krovikas -ė.
krovinio; (vuoto) tūščias; 2. (di arma da fuo-
co) neužtaisytas; 3. (di batterie e sim .) išsikro­
vęs; (non caricato) nepakráutas; (di congegni
a molla) neūžsuktas; 4. fig (di qcn) išsekęs.
scári|¡co (dgs -chi) dkt v 1. (lo scaricare) iškrovi­
mas; 2. (emissione) išleidimas; išmetimas; (di
liquidi) nutekėjimas; tubo di s. nutekamasis
vamzdis; (di scappaménto) išmetamasis vamz­
dis; válvola di s. išleidimo vožtuvas; 3.: dgs
~ ch i (sostanze inquinanti) teršalai; (rifiuti in
genere) atliekos; 4. (luogo di scarico di rifiuti)
sąšlavynas,
scarlattina dkt m m ed skarlatina.
scarlàtto
scarlàtto, -a 1. bdv skaisčiai / rÿskiai raudonas;
2. dkt v skaisčiai / rÿskiai raudona spalvà.
scarmigliàto, -a bdv susivėlęs,
scàrno, -a bdv 1. sulysęs; sudžiūvęs; 2.fig sausas,
scàrpjja dkt m bâtas; dgs ~ e (calzature) avalynė
sg; ~ e da donna (da uomo) moteriški (vyriški)
bâtai; da ginnàstica / da tennis sportbačiai;
~ e col tacco alto aukštakulniai (bâtai); ~ c di
pelle odiniai bàtài; fàbbrica di ~ e avalynės ga­
mykla; allacciarsi le ~ e užsirišti batùs; métter-
si i infilarsi (levarsi / togliersi) le ~ e apsiaüti
(nusiauti) (batùs); portare le ~ e avéti batùs;
♦ fam fare le ~ e (a qcn) apgauti (ką) veidmai­
niaujant.
scarpàta I dkt m statùs šlaitas; skardis,
scarpàta II dkt m. (colpo) smūgis batu; spyris,
scarpétta dkt m batelis; (estiva, da donna) basu­
tė; ♦ fam fare la s. (nu)valÿti lėkštę duonos
gabaliuku,
scarpiéra dkt m batų spintelė / dėže.
scarpinàre vksm [A] (scàr-) ilgai ir suñkiai vaikš­
čioti; daüg tąsytis.
scarpón||e dkt v (tvirtas) aulinis bâtas; ~ i da
montagna kalnų / alpinistų bâtai; ~ i da neve
sniėgbačiai; da sci slidžių bâtai,
scarrozzàre vksm (-rôz-) (pa)vežioti.
scarsaménteprv menkai; nežymiai; mažai.
scarseggi¡|áre vksm [A] (-ség-) stigti (ko); ifondi
~ano stiñga lėšų.
scarsėzza dkt m trukumas, stoka,
scarsità dkt m stokà, stÿgius.
scàrs||o, -a bdv 1. meñkas; (scadente) prastas;
(misero) skurdūs; (non abbondante) negausus;
(limitato) ribotas; (debole) silpnas; (insuffici-
ente) nepakañkamas; ~eprobabilità di succes-
so m enkà sėkmes tikimybė; ~ ¿ proventi meñ-
kos Įplaukos; un raccolto s. meñkas / skurdus
derlius; ~ a visibilità prastas matomumas; 2.
(dipoco inferiore a qcs) nepilnas; due chilômetri
~ í nepilni dù kilométrai; 3. (di qcn) negabus;
prastas; il ragazzo è s. in matemática berniukas
silpnai mokosi matematikos,
scartabellàre vksm (-bel-) raüstis pó popierius;
(sfogiiare) vartinėti,
scartaménto dkt v tecn bėgių plotis, tarpùbégis;
ferrovia a s. ridotto siaurasis geležinkelis,
scartàre I vksm 1. išvynioti; išpakuoti; s. una ca-
ramella išvynioti saldainį; s. un regalo išpakuoti
dovaną; 2. (eliminare) (iš)mėsti; (prodotti di-
fettosi) (iš)brokuoti; s. alla visita militare pri­
pažinti netiñkam u kâro tarnybai; 3. (respinge-
re) atmesti; (non accettare) nepriimti; s. una
5%
possibilitá atmesti galimybę; 4.: s. una carta
(iš)mėsti kortą,
scartáre II vksm 1. intr [A] staigiai mestis į šalį:
2. tr sport prasmukti pro varžovą,
scárt |o I dkt v 1. (lo scartare) išmetimas; ♦ di s.
netikęs agg; 2. (cosa scartata) išmestas (/ ne­
reikalingas) daiktas; (prodotto difettoso) bro­
kas; dgs atliekos; ~ i di magazino netiku­
sios prekės; ♦ unos, dellasocietá (visuomenės i
atm ata; 3. (di una carta) kortos išmetimas; Ųa
carta stessa) išmesta korta,
scárto II dkt v 1. (balzo laterale) staigūs m etim a­
sis (į šalį); 2. (distacco) skirtumas; vincere con
tre punti di s. laimėti trijų taškų skirtumu; 3.
spec nuokrypis,
scartoffie dkt m dgs popierių krūva sg, popierių
krūvos; (iter burocrático) popierizmas,
scassáre vksm fa m sudaužyti; suvaryti; sugadin­
ti; ♦ s. le scátole užknisti.
►scassársi sngrfam sugesti; nusprogti,
scassináre vksm (-si-) išlaužti,
scassinatóre, -trice dkt vlm įsilaužėlis -ė.
scásso dkt v įsilaužimas; furto con s. vagystė sū
įsilaužimu.
scatafáscio dkt v fam : ♦ andaré a s. nueiti šuniui
añt uodegos,
scatenáre vksm (-té-) fig 1. (su)kurstyti; s. la folla
sukürstyti minią; 2. (provocare) sukelti; s. un
putifėrio sukelti skandalą.
► scaten|įarsi sngr (įsi)siautėti; siaūsti, ( įs i­
šėlti; si ė ~ ato un temporale įsisiautėjo audra.
scatenáto, -a bdv pašėlęs; lyg nuo grandinės pa­
leistas; (solo di qcs) siautulingas,
scatolįja dkt m 1. dėžė; (piccola) dėžutė; ♦ a s.
chiusa netikrinant (prekės kokybės, ir pa n .): in
s. konservuotas (apie maisto produktus); 2. fis
(involucro, contenitore): s. nėra juodoji dėžė:
anai s. cránica kaukolė; tecn s. del cambio pa­
varų dėžė; 3.: fa m rómpere le ~ e (už)knisti
(protą),
scatoláme dkt v konservai pi.
scatolėtta dkt m 1. dimin dėžutė; s. di fmmmiferi
degtūkų dėžutė; 2. (di cibo in scatola) konser­
vų dėžutė pi.
scattánte bdv 1. (lesto) spartūs; staigus 2. (solle-
cito) vikrūs; 3. (energico) smarkūs; 4. (di auto I
geros traukos.
scatt|jare vksm 1. intr [E] spragtelėti; (di molla i
staiga atsileisti (apie spyruoklę), atšokti; (en­
trare in funzione) suveikti; fa r s. spragtelėti:
2. intr [E]/žg (avere inizio) prasidėti; (prendere
ii via) startuoti; (entrare in vigore) įsigalioti; lo
sciopero ~ a domani streikas startuos rytoj:
597 scenario

3. intr [E]: s. di livello pakilti [ aukštesnę pako­ 4. (decidere) nuspręsti; (preferire ącs) pasirink­
pą (tarnyboje); 4. intr [E] (balzare) pašokti; ti; s. la morte pasirinkti mirtį; s. di rimanere
šoktelėti; s. in piedi añt kojų pašokti; s. verso nuspręsti pasilikti; 5. (eleggere) iš(si)rinkti.
la porta šoktelėti prié dūrų; 5. intr [E]fig (rea- ►scėgliersi sngr => scėgliere 2., 4., 5.
gire bruscamente) šiauštis; karščiuotis; 6. intr sceicco dkt v šeichas.
[E] sport spurtúoti; 7. Ir: s. fotografié fotogra­ sce!lerat|]o, -a 1. bdv (infame) piktadariškas;
fuoti, daryti nuotraukas; s. una fotografía nu­ niekšiškas; azione ~ a piktadariškas darbas;
fotografuoti, padaryti nuotrauką, 2. bdv (pessimo) nelemtas; 3. dkt v ¡m piktada­
scátto dkt v 1. spragtelėjimas; (di molla) staigūs rys -ė.
atsileidimas (spyruoklės); 2. (pulsante, chiusu- scelta dkt m 1. pa(si)rinkimas, rinkimas; una s. a
ra e sim. che scatta) spragtukas; 3. (balzo) šok­ caso / casuale atsitiktinis pasirinkimas; fare
telėjimas; trūkčiojimas; staigūs judesys; ♦ di una s. pasirinkti; * a s. pasirinktinai; di prima
s. staiga; andaré a trūkčioti; 4.: s. di an- s. pirmarūšis agg; di seconda s. antrarūšis agg;
zianitá, s. di stipéndio dárbo užmokesčio pa­ pers. savo noru; 2. (alternativa e sim.) pasirin­
kėlimas pagal stažą; 5.: s. alla risposta sujun­ kimas; vasta I molta (poca) s. diprodotti didelis
gimo mokestis (atsiliepiant); 6. fig (accesso) / platūs (mažas) prekių pasirinkimas; non ave-
protrūkis; priepuolis; uno s. d ’ira pykčio pro­ re s. neturėti pasirinkimo; non c’ė s. nėra iš ko
trūkis; 7. sport spurtas; 8. (fotografía) kadras, rinktis; 3. (selezione) atranka; (ii selezionare)
scaturire vksm [E] (-isc-) 1. ištekėti; (zampilla- atrinkimas; 4. (nom ina) išrinkimas; 5. (raccol-
re) (iš)trykšti; plūstelėti; (schizzando) papliu­ ta) rinkinys; (solo di opere) rinktinė,
pti; 2. fig būti pasekme; (derivare) išplaūkti. scėlto, -a 1. dlv pasirinktas; 2. bdv (selezionato)
scavalcáre vksm 1. (qcs) perlipti (per ką); 2. fig atrinktas; rinktinis; dpere ~ e rinktiniai raštai;
apleñkti. 3. bdv (eccellente) puikūs; rinktinis,
scaváre vksm 1. (iš)kasti; (di animali) (iš)raūsti; scemare vksm [E] (sce-) mažti, mažėti; (attenu-
s. una bucą (un pozzo) iškasti duobę (šulinį); s. arsi) silpnėti; (solo dell’acąua) sekti.
lafossa iškasti duobę (irprk); 2. (rendere cavo) scemat||a dkt m kvailystė; paistalas; nesąmonė;
išskobti; (iš)duobti; 3. (dissotterare) (at)kásti; dire ~ e niekūs paistyti;/are ~ e kvailai elgtis,
iškasti; s. patate (nu)kásti būlves; 4 .fig raustis. scemėnza dkt m 1. (l’essere scemo) kvailumas,
scavát¡[o, -a bdv: guanee ~ e įdubę žandai, bukumas; 2. => scemata.
scavatrice dkt m ekskavatorius, seėmo, -a 1. bdv kvailas, bukas; paikas; ma sei s.?
scavezzacóllo dkt v padauža com. ar tu kvailas?; non fare lo s.! nekvailiok!; (fatti
scáv|¡o dkt v 1. (lavori) (žemės) kasimo darbai; furbo!) nebūk kvailas!; 2. dkt v/m kvailys -ė;
~ i archeoldgici archeologiniai kasinėjimai; á- fare la figūra dello s. apsikvailinti,
rea di s. kasimo vieta; iškasta vieta; compiere scempiaggine dkt m paikystė,
~ i kasinėti; 2. (l’azione) kasimas; kasinėjimas; scėmpio I dkt v \.: fare s. (di qcn) (massaerare)
(di animali) rausimas, skersti (žudyti); 2. fig sudarkymas,
scazzottarsi vksm (-zot-) fam kumščiūotis, susi­ scėmpio II, -a bdv viengubas, vien(a)lypis.
kumščiuoti; eiti kumštynių, scen|a dkt m 1. (luogo deU’azione) veiksmo vie­
scazzottáta dkt m kumštynės pi. ta; (palcoscenico) scena; dgs le ~ e (scenogra-
scégliere* vksm 1. pariñkti; (is)riñkti; s. i colorí fia) dekoracija; entrare in s. išeiti Į sceną; fig
riñkti spalvas; s. un film per / ’apertura delfesti­ pasirodyti; fig la s. dėl delitto nusikaltimo vieta;
val pariñkti filmą festivalio atidarymui; s. U fig la s. internazionale tarptautinė arena; ♦ an-
nome per un bambino pariñkti vardą vaikui; s. dare in s. (di lavoro) būti rodom am / pastaty­
un regalo išrinkti dovaną; ♦ s. le parole riñkti tam; calcare le ~ e būti aktoriumi; mėttere in s.
žodžius; 2. (perse) riñktis; pasiriñkti; išsirifikti; pastatyti (spektaklį); uscire di s. / dalia s. pasi­
s. un lavoro riñktis darbą; s. un profumo išsi­ traukti; 2. fig (attivita teatrale) aktorystė; 3. (ai­
rifikti kvepalus; s. una strategia pasiriñkti stra­ to teatrale) scena; veiksmas; ♦ fare s. muta
tegiją; s. da una lista riñktis iš sąrašo; s. tra negalėti prasižioti; nė žodžio neištarti; 4. (fat-
carne e pesce riñktis mėsą arba žuvį; s. tra varíe to, evento) scena; (vista) vaizdas; reginys; 5.fig
proposte riñktis iš kelių pasiūlymų; non so qua- (finzione): fare s. apsimetinėti; ė tutta s. tik
le s. nežinaū, kur¡ pasiriñkti; 3. (selezionando) apsimetinėja; 7.fig (lite) => scenata.
atriñkti; is(si)riñkti; s. i migliori atriñkti pačius scenario dkt v 1. dekoracijos pi; (tela di fondo)
geriausius; s. i pomodori atriñkti pomidorüs: atpakalys; 2. fig (sfondo) fonas; (vista) reginys;
scenáta
(paesaggio) peizažas; 3.fig (situazione) scena­
rijus.
scenáta dkt m scena; s. di gelosia pavydo scena;
fare una s. iškelti sceną.
scėnd[|ere* vksm [E] 1. (da qcs) leistis (nuo ko),
nusileisti; (nu)lipti; išlipti; nukopti; (con mez-
zi di trasporto) (nu)važiiioti (nuo ko); s. da un
albero (iš)lipti iš medžio; s. da una montagna
nulipti / nukopti nuo kalno; s. in ascensore
važiuoti liftu žemyn; s. per le scale lipti laiptais
(žemyn); fig s. nei dettagli leistis [ smulkmenas;
♦ s. in campo stóti į kovą; s. dal letto col piede
sbagliato nė ta koja iš lovos išlipti; s. in piazza
išeiti į gatvės (protestuoti); s. dalpiedistallo nu­
sileisti iš aukštumų; 2. (da mezzi di trasporto)
(iš)lipti;/ar s. išleisti, (iš)laipinti; s. da cavallo
(nu)lipti / nusėsti nuo arklio; s. dalia macchina
išlipti iš mašinos; ♦ ~ e (allaprossima)? lipsite
(kitoj stotelėj)?; 3. (andaré giu) leistis, nu­
sileisti; (cadere) (nu)kristi; l ’aereo ~ e a ąuota
500 metri lėktuvas leidžiasi iki 500 m etrų
aūkščio; la nėbbia ~ e migla kriñta; i capelli le
~ono sulle spalle plaukai jái kreñta añt pečių;
ti ~ono le calze tavo kojinės smuñka; ~ono le
lacrime teka ašaros; fig la strada ~ e kėlias
leidžiasi; 4. (spostarsi piu a sud) persikelti (/
(nu)važiiioti / leistis ir pan.) (piečiau); 5. fig
(calare) (nu)kristi; nusėsti; (diminuiré) (su)-
mažėti; s. di prezzo (at)pigti; la febbre ~ e
tem peratūra kreñta; 6. fig (cedere): s. a un
compromesso leistis į kompromisą; s. a patti
derėtis; tartis; non pensavo potessi s. a tanto
nesitikėjau, kad taip žem ai nusirisi; 7. fig (di
astro, tramontare) leistis; 8. fa m (calare di
peso): s. di due chili numesti du kilogramus;
9. kaip tr: s. le scale lipti laiptais (žemyn),
sceneggiáre vksm (-neg-) inscenizuoti,
sceneggiáto dkt v serialas,
sceneggiatóre, -trice dkt v/m scenaristas -ė.
sceneggiatūra dkt m scenarijus,
scėnico, -a bdv sceninis; (della scena) scenos; (da
scena) sceniškas,
scenografla dkt m 1. dekoracijos pi; 2. (l’arte, la
técnica) scenografija,
scenografo, -a dkt v/m scenografas -ė, dekora­
torius -ė.
sceriffo dkt v šerifas.
scervellársi [stj-, /-] vksm (-vėl-) laužyti(s) / sūk-
ti(s) (sau) galvą,
scetticismo dkt v filos, fig skepticizmas,
scėttico, -a 1. bdv fig skeptiškas; 2. dkt v/m filos,
fig skeptikas -ė.
scėttro dkt v 1. skeptras; 2. fig sport titulas.
598
schéda dkt m 1. kortelė; korta; s. telefónica
telefono kortelė; ♦ s. segnalėtica nusikaltėlio
duom enų kortelė; 2. (modulo) blankas; 3.: 5.
(elettorale) balsavimo lapelis / biuletenis; ♦ 5.
bianca tuščias balsálapis; s. nulla negaliojantis
biuletenis; 4. (casella di testo in giomali, rivi-
ste) (teksto) langelis; 5. in f plokštė; korta; s.
áudio (madre, di memoria, di rete, video) garso
(pagrindinė, atminties, tiñklo, vaizdo) plok­
štė.
schedáre vksm (schė-) registruoti (Įkartotekai:
(su una scheda) įrašyti f kortelę; (catalogare >
kataloguoti,
schedário dkt v 1. kartoteka; (catalogo) katalo­
gas; lo s. dellapolizia policijos archyvas / karto­
teka; 2. (mobile) kartoteka; (per raccoglitori i
segtuvų / bylų spinta,
schedina dkt m lažybų kortelė,
schėggia dkt m skeveldra; (frammento) šipulys:
(solo di legno) skiedra; mi ė entrata una s. in
un dito įsivariaū rakštį [ pirštą; ♦ come una s.
kaip žaibas.
scheggiáre vksm (schėg-) nuskelti; apdaužyti; s.
ii bordo di un piatto nuskelti lėkštės kraštą.
►scheggiársi sngr nuskilti,
schéletro dkt v 1. griaučiai pi, skelėtas; 2. fig (</;
qcs, ossatura) griaučiai pi; karkasas.
schém|[a dkt v 1. schema; (disegno) brėžinys: s.
di gioco žaidimo schema; ♦ uscire dagli
nesilaikyti standartų; 2. (piano) planas, sche­
ma; (traccia) metmenys pi; lo s. di un romanzo
rom ano metmenys,
schematicamėnteprv schemiškai, schematiškai.
schematic||o, -a bdv scheminis; schemiškas (/>
prk); rappresentazione ~ a scheminis vaizda­
vimas.
schematizzáre vksm schematizuoti,
schėrma dkt m fechtávimas(is); tirare di s. fe-
chtúoti(s).
scherma | glia dkt m minčių susikirtimas; ~glie
amorose flirtavimas,
schermáre vksm (schėr-) 1. (už)defigti; 2. tecr.
ekranuoti.
schermirsi vksm (-isc-) 1. (da qcs) vengti (ko v.
pūrtytis; 2. (essere schivo) kuklintis,
schermitóre, -trice dkt v/m fechtuotojas -a.
schėrmo dkt v 1. (protettivo) skydas; e k ra n ai
2. (televisivo e sim .) ekranas; fig le stelle dello s.
ekrano žvaigždės; ♦ sullo s. ekrane; ii grande
s. „didysis ekranas“ (kinas); ilpiccolos. „maža­
sis ekranas“ (televizorius); 3. (difesa): farsi s.
apsisaugoti; dangstytis; fare (da) s. (a ąc
apsaugoti (ką).
599
schernire vksm (-isc-) pašiepti,
scherno dkt v pašaipa; pajuoka; (oggetto di) s. pa­
juokos / patyčių objektas.
scherz|[are vksm (schėr-) 1. (pa)juokauti; ~avo,
stavo ~ando paj uokavaū; vuoi s. ?, štai ~ando ?,
~ i? juokauji?; c’ė poco da s. tai ne juokai; gu-
arda che non ~ o aš rimtai; 2. (giocare) žaisti;
♦ s. col fuoco žaisti su ugnimi,
schėrzjįo dkt v 1. juokai pi; (buria) pokštas, iš­
daiga; fare uno s. iškrėsti pokštą; non sapere
stare alio s. nesuprasti juokų (įsižeisti); ♦ pers.
juokais; s. della natūra apsigimėlis -ė; s. da
prete bjaurūs pokštas; pochi ~ i, senza ~ i be
juokų, rimtai; 2. (t.p. brutto s.) šunybė; bjaurūs
pokštas; 3. fig (cosa facile) vieni niekai pi; non
e uno s. nė taip lengva; 4. m us skėrco.
scherzoso, -a bdv žaismingas, linksmas,
schettinare vksm [A] (schet-) važinėtis riedu­
čiais.
schėttinj o dkt v (ppr. dgs ~ i ) riedūtis.
schiaccianoci dkt v nkt (riešutų) spaustukai pi,
spragtukas.
schiacciant|je bdv fig triuškinamas; (inconfuta-
bile) ne(nu)ginčijamas; prove ~ i neginčijami
įrodymai; vittdria s. triuškinama pergalė,
schiacciare vksm 1. (pri)spausti; (con ii piede)
užminti; (spiaccicare) sutraiškyti; (su)trėkšti;
(deformare) (su)lamdyti, suglamžyti; (appiat-
tire) suploti, priploti; s. ai suolo priplakti prie
žėmės; s. un cappello suglamžyti skrybėlę; .s.
un insetto sutraiškyti / užminti vabalą; s. ii
naso contro la vetrina priploti nosį prie vitri­
nos; s. le noci gliaudyti riešutus; s. un piede (a
qcn) užminti (kam ) ant kojos; ♦ s. un pisolino
nusnūsti; 2. (premere) (pa)spausti; s. un pul-
sante paspausti mygtuką; 3. sport (nei basket)
dėti kamuolį iš viršaus; (nella pallavolo) atlikti
puolamąjį smūgį; (nei tennis) smūgiuoti iš vir­
šaus; 4. fig užgniaužti (ii nemico e sim .) su­
triuškinti; s. una rivolta nuslopinti / užgniaužti
sukilimą.
► schiacciarsi sngr 1. (deformarsi) susilam-
dyti, susiglamžyti; (ammaccarsi) susidaužyti;
2. (appiattirsi) prisispausti, prisiploti; 3. (qcs):
s. un bruįolo išsispausti spuogą; s. un dito in
una portą prisiverti pirštą durimis,
schiacciata dkt m 1. sport (nei basket) dėjimas iš
viršaus; (nella pallavolo) puolamasis / atakos
smūgis (iš viršaus); (nei tennis) smūgis iš vir­
šaus; 2. gastr paplotėlis,
schiacciasassi dkt v nkt plėntvolis.
schiaffare vksm (nu)drėbti; s. in galera įgrūsti Į
kalėjimą.
schierarsi
schiaffeggiare vksm (-fėg-) (qcn) (su)dūoti j /
per veidą (kam); skelti (kam ) antausį.
schiaff||o dkt v 1. antausis; prėndere a ~ i (qcn)
skelti (kam ) antausius; ♦ faccia da ~ i įžūlūs
snukis (norisi suduoti); 2. fig (t.p. s. morale) a-
kibrokštas.
schiamazzare vksm [A] krykštauti, klykauti,
schiamazzo dkt v triukšmas; klegesys; krykšta­
vimas, klykavimas,
schiantare vksm nulaužti, (nu)laužyti.
►schiantarsi sngr 1. (cozzare) stipriai trenktis,
stipriai atsitrenkti; 2. (fracassarsi) sudužti.
schianto dkt v 1. lūžimas; laužymas; (scontro)
susidūrimas; atsitrenkimas; (di aereo) suduži­
mas; ♦ di s. staiga; 2. (rumore) trenksmas; (di
legno spezzato) trakštelėjimas; 3. fig (strazio)
sielvarta; 4.fa m (bellezza) tikra grožybė; (solo
di qcn) gražuolis -ė; sei uno s. atrodai pritren­
kiančiai.
schiarire vksm (-isc-) 1. (pa)šviėsinti; 2. intr [E]
=> schiarirsi 1., 2.
►schiarirsi sngr 1. (pa)šviesėti; 2. (dėl cielo)
(pra)giedrėti, giedrytis; (all’alba) (p ašv ie sė­
ti; 3.: s. i capelli pasišviesinti plaukus; 4.: s. la
voce atsikosėti; fig s. le idee (pradėti) blaiviaū
mąstyti.
schiarita dkt m pragiedrulis,
schiattare vksm [A] fa m (nu)dvėsti; ♦ s. d ’invi-
dia mirti iš pavydo,
schiavismo dkt v vergovė,
schiavitū dkt m nkt vergija (irprk); vergystė; ri-
durre in s. pavergti,
schiavo, -a dkt v/m vergas -ė (ir prk), vergas -ė;
da s. vergiškas; fig s. delle passioni savo aistrų
vergas.
schiėna dkt m nugara; sdraiarsi sulla s. atsigulti
ant nugaros; ♦ a s. d ’asino ant asilo (nugaros);
tecn (di strada) išgaubto profilio (apie kelią);
stare di s. stovėti nugara; voltare la s. atsukti
nugarą; ho la s. rotta man sopa nugara,
schienale dkt v atlošas, atkaltė; atrama,
schiėr ||a dkt m 1. rikiuotė; greta; dgs ~ e armija;
2.: ♦ villette a s. kotedžai (ppr. sujungti ir iš­
dėstyti eilėmis); jungtiniai namai; 3. fig būrys,
schieramėnto dkt v 1. (l’azione) iš(si)rikiavimas;
2. m il rikiuotė; kareivių išdėstymas; 3. sport
žaidėjų iš(si)dėstymas / iš(si)rikiavimas; 4. fig
(susivienijusi) grupė; sąjunga,
schierare vksm (schiė-) 1. (iš)rikiūoti, surikiuoti;
išdėstyti; 2. sport išdėstyti.
►schierarsi sngr 1. išsirikiuoti; 2. fig (con qc,
in favore di qc; contro qc) stoti (už ką; prieš
ką); (sostenere qc) palaikyti (ką).
schiettézza
schiettėzza dkt m fig atvirumas; tiesmukiškumas.
schiėtt| o, -a bdv 1. fig (aperto) atviras; (diretto)
tiesmukas; in modo s. tiėsmuk(išk)ai; 2. (pūro)
grynas.
schifato, -a bdv: ėssere s. (da qc) šlykštėtis (kuo),
bjaurėtis.
schifezz||a dkt m (cosa brutta, scadente) šlamš­
tas; (cosa disgustosa) šlykštynė; ąuesto caffe ė
una s. ši kava šlykšti; ii film ė una s. tas filmas
- tikras šlamštas; che s.! kokš šlamštas!
schifiltoso, -a bdv išrankūs,
schifo dkt v 1. šlykštėjimasis; provare s. (per qc)
šlykštėtis (kuo), pasišlykštėti; ♦ da s. šlykščiai;
fare s. šlykščiai atrodyti; ąuesta pizza fa s. ši
pica šlykšti; la sąuadra ha fatto s. kom anda su­
žaidė apgailėtinai / šūdinai/am ; mi fa s. man
šlykštu, man nuo jo bloga; kaip jst che s.! kaip
šlykštu! 2. (cosa schifosa) šlamštas,
schifosjjo, -a 1. bdv šlykštūs; šleikštūs; (brutto,
pessimo) bjaurūs; (solo moralmente) kiauliškas;
un cibo s. šlykštūs maistas; un comportamento s.
kiauliškas elgesys; una persona ~ a šlykštūs
žmogus; un tempo s. šlykštūs / bjaurūs oras;
2. bdvfam (esagerato) nerealūs; ha una fortūna
~ a jam nerealiai sekasi; 3. dkt v/m šlykštynė
com.
schioccare vksm (schidc-) (t.p. far s.) pliaukšėti
(kuo); pliauškinti; (una voltą) pliaukštelėti; s.
un bado pakštelėti; s. le dita spragtelėti pirš-
tais;far s. la frusta pliaukšėti botagu; s. le lab-
bra (su)čepsėti (lūpomis); s. la l'mgua pliaukš­
telėti liežuviu,
schiocco dkt v pliaukštelėjimas,
schiodare vksm (schid-) 1. (liberare dai chiodi
qcs) ištraukti (iš ko) vinis; (aprire, staccare
qcs) išplėšti (ką) traukiant vinis; l.fig fa m (far
muovere qc da qcs) atplėšti (ką nuo ko).
schioppettata dkt m (šautuvo) šūvis,
schioppo dkt v šautuvas; stor titnaginis šautuvas;
♦ a un tiro di s. čia pat.
schiūdere* vksm 1. praverti; s. le labbra praverti
lūpas; 2. fig atverti.
►schiudersi sngr 1. (di fiiori e sim.) skleistis,
prasiskleisti; sprogti; 2. (di uova) prasikalti;
kaltis; 3. fig atsiverti,
schiūma dkt m puta; putos pi; (di bollitura)
nuoviros pi; (dėl bucato) pamuilės pi; s. da
barba skutimosi putos; fare la s. putoti,
schium are vksm 1. tr (nu)gričbti / (nu)graibyti
putas (nuo ko); 2. intr [A] (sbavare) apsiputo­
ti (irprk).
schium arola dkt m graibštas (putoms griebti).
schiumoso, -a bdv putotas.
600
schiváre vksm (qcs) (iš)vėngti (ko) (irprk).
schivo, -a bdv uždaras; santūrūs; nebendraujan­
tis; un tipo s. užsidarėlis -ė.
schizofrenia dkt m med šizofrenija,
schizofrėnico, -a dkt v/m med šizofrenikas -ė (ir
prk).
schizzáre vksm 1. intr [E] taškyti(s); (už)tikšti:
(con zampillo) (iš)trykšti; 2. intr [E] fig šokti:
mauti; mestis; s. via išlėkti; s. in piedi pašokti
iš vietos; s. dalla porta (iš)mauti pro duris; 3. tr
(qc di qcs) (ap)taškyti (ką kuo); (di sostanze
semiliquide) (ap)drabstyti, (ap)drėbti; (senza
sporcare) (api)pufkšti; s. di fango apdrabstyti
purvu; 4. tr fig (abbozzare qcs) škicuoti (ką).
daryti (ko) eskizą.
►schizzársi sngr (di qcs) ap(si)taškyti (kuo).
taškytis; s. di sugo la rnanica apsitaškyti ran­
kovę padažu.
schizzáto, -a dkt v/m, bdv f am šizikas -ė.
schizzinóso, -a bdv išrankūs; kaip dkt v non fare
lo s. nebūk toks išrankūs.
schizz|jo dkt v 1. tiškalai pi; (goccioline) purslai
pi; (macchia ) dėmė; šlakelis; s. di fango užti-
škęs purvas, purvo dėmė; ~ í di sángue ištiškęs
kraūjas sg, kraūjo tiškalai; 2. (balzo) strykte-
lėjimas; 3. (abbozzo) eskizas; metmenys pi:
apm atai pi; fig uno s. della situazione trumpas
padėties aprašymas; 4. art škicas,
sci dkt v nkt 1. (attrezzo) slidė; sport sci d ’ácqua
vandens slidės; 2. (sport) slidinėjimas; sport
sci alpino kalnų slidinėjimas; sport sci di fondo
slidinėjimas (lygumoje); sport sci náutico van-
deñs slidinėjimas,
scia dkt m 1. kilvateris; ♦ sulla s. (di qc) tęsiant
(ką); (dopo) po (ko) 2. (non in acqua) pėdsa­
kas; la s. di una cometa kometos uodega; 3. fig
(traccia) pėdsakas,
sciábola dkt m kardas (truputį lenktas).
sciabordáre vksm [A] (-bór-) teliūskuoti,
sciacállo dkt v 1. zool šakalas; 2. fig (chi ruba)
plėšikautojas -a (perkąrą, stichines nelaimes).
sciacquáre vksm (iš)skalauti; praskalauti; p ra­
plauti; s. i panni (iš)skalauti skalbinius; i. i
piatti praplauti indus.
► sciacquársi sngr nusiplauti; nusipraūsti; s.
la bocca praskalauti burną.
sciácquo dkt v praskalávimas.
sciacquóne dkt v vandefis nuleidimo prietaisas,
sciagūra dkt m kraupi nelaimė, baisi tragedija.
sciagurát||o, -a 1. bdv (infausto) nelemtas; (fata-
le) pragaištingas; (maledetto) prakeiktas; una
~ a coincidenza nelemtas sutapimas; 2. bdv
(moralmente) (baisiai) nedoras; pasibaisėti-

nas; 3. dkt v/m nenaudėlis -ė; nevidonas -ė;
4. dkt v/m (sventurato) nelaimėlis -ė.
scialacquare vksm išlaidauti; (qcs) (iš)švaistyti
(ką), (iš)eikvoti.
scialacąuatore, -trice dkt v/m švaistūnas -ė.
scialb|Įo, -a bdv 1. blankūs; blyškūs; 2.fig blan­
kūs; pilkas; partita ~ a blankios rungtynės pi.
scialle dkt v skara; skepeta,
scialūppa dkt m gelbėjimosi valtis / plaūstas.
sciamano, -a dkt v/m šamanas -ė.
sciamare vksm [A, E] 1. spiesti; 2.fig spiestis,
sciame dkt v spiečius (irprk).
sciancato, -a bdv raišakojis; luošas,
sciare vksm [A] slidinėti, šliuožti slidėmis,
sciarpa dkt m šalikas; avvdlgersi la s. ai colio ap­
sivynioti kaklą šaliku,
sciatica dkt m m ed išijas.
sciatore, -trice dkt v/m slidininkas -ė.
sciatteria dkt m apsileidimas,
sciatto, -a bdv 1. (di qcn) apsileidęs; netvarkin­
gas; 2. (fatto senza cura) aplaidus,
scibile dkt v mokslas; žmonijos žinių visuma,
sciccheria d k tm fa m elegancija,
scientificamenteprv moksliškai,
scientificita dkt m moksliškumas,
scientifico, -a bdv 1. mokslinis; (della scienza)
mokslo; articolo s. mokslinis straipsnis; pro-
gresso s. mokslo pažanga; 2.: (liceo) s. = tiks­
liųjų mokslų licėjus, realinis licėjus; 3. (rigoro-
so) moksliškas,
sciėnz |a dkt m 1. mokslas; uomo di s. mokslinin­
kas; 2. (cultura) apsiskaitymas; mokslas; 3.:
dgs ~ e mokslai; ~ e esatie tikslieji mokslai; ~ e
della formazione edukologija sg; ~ e natūrali
(sociali, untane) gamtos (socialiniai, hum ani­
tariniai) mokslai; ~ e politiche politologija sg.
scienziato, -a dkt v/m mokslininkas -ė.
sciisti |co, -a bdv slidinėjimo; localita / stazione
~ ca slidinėjimo kurortas,
sciita 1. bdv šiitų; šiizmo; 2. dkt v/m šiitas -ė.
scimitarra dkt m „šim itara“ (riestas rytietiškas
kardas).
scimmia dkt m beždžionė (ir prk).
scimmiottare vksm (-midt-) (pa)mėgdžioti, mėg­
džiotas); beždžioniauti,
scimpanzė dkt v nkt zool šimpanzė,
scimunito, -a dkt v/m minkštaprotis -ė.
scindere* vksm 1. (su)skaidyti (irprk), (su sk a l­
dyti; 2. fig (separare) atskirti; 3. chim (su)skai-
dyti.
►scindersi sngr 1. (su)skilti; (iri due) perskil­
ti; (da qc) atskilti (nuo ko); 2. fig (separarsi)
atskilti; 3. chim susiskaidyti, skaidytis.
sciogliersi
scintill]|a dkt m 1. kibirkštis -iės; (favilla) žie­
žirba; sprizzare ~ e kibirkščiuoti; 2. fis kibirk­
štis -iės.
scintillante bdv žaižaruojantis; kibirkščiuojantis.
scintillĮĮare vksm [A] 1. mirgėti; (brillare) švytė­
ti, spindėti; tviskėti; (luccicare) blizgėti; (sfa-
villare) žibėti; žaižaruoti; la neve ~ a sniegas
tviska; fig gli occhi le ~ ava no di gidia jos akys
spindėjo džiaugsmu; 2. (mandare scintille) ki­
birkščiuoti.
scintillio dkt v mirgėjimas; švytėjimas, spindėji­
mas; tviskėjimas; žibėjimas,
scintoismo dkt v rel šintoizmas.
scintoista 1. bdv šintoistų; šintoizmo; 2. dkt v/m
šintoistas -ė.
scioccante bdv, d Iv šokiruojantis, sukrečiantis,
scioccare vksm (scidc-) šokiruoti, sukrėsti.
sciocchėzzj|a dkt m 1. kvailystė; nesąmonė; dgs
~ e niekai; dire ~ e niekūs kalbėti; commėttere
una s. padaryti kvailystę; šono tutte ~ e! nesą­
monės!; 2. (Vessere sciocco) kvailumas; 3. (ine-
zia) menkniekis, mažmožis; niekas.
scioc||co, -a 1. bdv kvailas; paikas; discorsi ~chi
kvailos kalbos; 2. dkt v/m kvailys -ė.
sciogli| ere* vksm 1. (nodi e sim.) atrišti; (distri-
care) išnarplioti; s. i capelli paleisti plaukus; s.
un nodo atmegzti / atrišti mazgą; s. una treccia
išpinti / paleisti kasą; ♦ s. la lingua atrišti lie­
žuvį; s. i mūscoli atpalaiduoti raumenis; prasi­
mankštinti; 2. (slegare) paleisti; (liberare) išlai­
svinti; s. ii cane dalia catena paleisti šunį nuo
grandinės; fig s. da un obbligo atleisti nuo įsi­
pareigojimo; 3.: fig s. un enigma įminti mįslę;
s. una ąuestione iš(si)aiškinti klausimą; 4. fig
(annullare e sim.): s. un contratto (un ma-
trimdnio) nutraukti sutartį (santuoką); s. un
ente (un reggimento) išformuoti įstaigą (pulką);
s. ii Parlamento, s. le Camere paleisti Parla­
m entą; s. una riunione užbaigti susirinkimą;
5. (liųuefare) (iš)tirpdyti, (iš)tirpinti; (scaldan-
do qcs) (iš)lydyti; s. ii burro išlydyti sviestą; s.
lo zucchero nell’acąua (iš)tirpdyti cukrų vande­
nyje; U sole ~ e la neve saulė tirpdo sniegą.
►sciogIi| ersi sngr 1. (liberarsi) pasileisti; nu­
trūkti; išsilaisvinti; 2. (di nodi e sim.) atsirišti;
3. (qcs per se): s. i capelli pasileisti plaukus; s.
(i mūscoli) prasimankštinti; 4. fig (avere fine e
sim. ) pasibaigti, baigtis; (disfarsi) iširti; (sepa­
rarsi) išsiskirstyti; la societa si ė sciolta da tem­
po bendrovė seniai iširo (/ likviduota); 5. (li-
ąuefarsi) (iš)tifpti; (solo un p o ’) aptirpti; (per
fusione) lydytis, išsilydyti; ii sale si ~ e nelVac-
ąua druska tirpsta vandenyje; ♦ s. in lacrime
scioglilingua
apsilieti ašaromis; 6. fig (farsi meno tímido)
įsidrąsinti; atsipalaiduoti,
scioglilingua dkt v nkt greitakalbė,
sciogliménto dkt v 1. (di nodi) at(si)rišimas; 2. fig
(epilogo) atomazga; (termine) pabaiga; (iipor-
re fine) (už)baigimas; s. di un accordo susita­
rimo nutraukimas; s. delle Camere Parlam eñto
paleidimas; s. di una societa bendrovės išfor­
mavimas (/ likvidavimas); 3. (U farsi liquido)
(iš)tirpimas; lo s. della neve sniego tirpimas;
átlydis; 4. (lo sciogliere) (iš)tifpdymas.
scioltézza dkt m 1. vikrumas; miklumas; (gražia)
grakštumas; s. di mano rafikų miklumas; 2. fig
laisvumas; s. di modi nesivaržymas; s. di stile
stiliaus sklandumas; parlare italiano con s.
laisvai kalbėti itališkai.
sciólt||o, -a bdv 1. (libero) laisvas; palaidas; (non
legato) atrištas; nesurištas; capelli ~ i palaidi
plaukai; lett versi ~ i baltosios eilės; 2. (non
legato a qcs) nepririštas (prie ko); fig s. da un
impegno atleistas nuo įsipareigojimo; 3. fig
(agile) vikrūs; miklūs; (fluido) sklandus; s. nei
movimenti miklių judesių; 4. (di merce, sfuso)
sveriamas (apie prekes); 5. (liąuefatto) ištirpęs,
scioperánte dkt v/m streikininkas -ė, streikuoto­
jas -ė.
scioperáre vksm [A] (sció-) (su)streikúoti.
scioperáto, -a dkt v/m dykinėtojas -a.
sciopero dkt v streikas; s. económico (generole)
ekonominis (visuotinis) streikas; s. degli áuto-
bus autobūsų vairuotojų streikas; i. degli in-
segnanti mokytojų streikas; entrare in s. su­
streikuoti; ėssere in s. streikuoti; ♦ s. bianco
itališkasis streikas; s. della fame bado streikas;
s. a gatto selvággio savavališkas streikas,
sciorináre vksm (-ri-) 1. išdžiaustyti; 2. (esporre)
išdėstyti; 3 .fig (qcs a parole) išlieti,
sciovia dkt m kalnų keltuvas (lynas su sėdynėmis
slidininkams).
sciovinismo dkt v šovinizmas,
sciovinista 1. bdv šovinistinis; šovinistiškas; šovi­
nistų; 2. dkt v/m šovinistas -ė.
scipito, -a bdv prėskas, beskonis (irprk).
scippajįre vksm apiplėšti; (qcn di qcs; qcs a qcn)
išplėšti (ką iš ko), pavogti (kam ką); mi hanno
~ to la / della borsetta išplėšė iš manęs ranki­
nuką (ir paspruko),
scippo dkt v vagystė (išplėšiant ir sprunkant).
scirócco dktvgeogr sirokas (toks pietryčių vėjas).
sciroppár| si vksm (-róp-)fam kafitriai iškęsti; s.
due ore di jila kafitriai iškęsti dvi valandas ei­
lėje; domani devo ~ m i la suócera tutta la sera
rytoj teks iškęsti uošvienę visą vakarą.
602
sciroppo dkt v sirupas,
scisma dkt v schizma.
scissione dkt m 1. (lo scindersi) (su)skilimas; (da
qcs) atskilimas (nuo ko); 2. fig (U separarsi da
qc) atskilimas (nuo ko); 3. (lo scindere) (su)-
skaidymas; suskaldymas; 4. ehim susiskaidy­
mas; skilimas,
scisso, -a bdv (separato da qc) atskirtas (nuo
ko).
sciupare vksm 1. (su)gadinti (irprk); (sgualcire)
(su)glamžyti; fig s. la vista gadinti(s) akis:
2. (sprecare) (iš)eikvoti; (dissipare) (iš)švaisty-
ti; s. ii proprio tempo gaišinti savo laiką; 3.: s.
una buona occasione praleisti gerą progą; t.p.
=> sprecare.
►sciuparsi sngr 1. (danneggiarsi) susigadinti,
gadintis; (sgualcirsi) susiglamžyti; 2. (qcs) su­
sigadinti; fig s. la salute susigadinti sveikatą.
sciupato, -a bdv 1. sugadintas; (per l’uso) nudė­
vėtas; (sgualcito) suglamžytas; 2. fig (di qcn)
išvargęs; paliegęs; 3. (sprecato): tempo s. sugai­
štas laikas; t.p. => sprecato.
scivolįjare vksm [E] (sci-) 1. slidinėti; čiuožti:
šliuožti; slysti; s. sulghiaccio čiuožti afit ledo:
2. (perdendo l ’eųuilibrio) (pa)slysti; attento, si
~ a! atsargiai, slidu!; 3. (daile mani) išslysti (iš
rankų), išsprūsti; 4. (muoversi lentamente) slin­
kti; (strisciando) šliaužti; (sfilandosi) smukti:
s. fuori iškristi; (di grani, piū oggetti piccoli)
išbyrėti; 5. tecn (scorrere, di parti meccaniehe)
slankioti.
scivolata dkt m 1. paslydimas; 2. sport (nei cal-
cio) kamuolio išmušimas čiuožiant (žolė),
scivolo dkt v šliaužynė; šliuožykla.
scivolone dkt v 1. (caduta) pargriuvimas (pasly­
dus); 2. fig (sconfitta inattesa) netikėtas p ra­
laimėjimas; 3. fig (eirore) apm audi klaida,
scivoloso, -a bdv slidūs (irprk).
scocca dkt m tecn kėbulas,
scoccajįre vksm (scdc-) 1. tr paleisti (strėlę); 2. tr
(le ore) (iš)mūšti (valandas); 3. intr [E] iš­
mušti; e ~ ta la mezjį.anotte išmušė dvylika; fig ė
~ ta la sua orą išmušė jo valanda,
scocciante bdv įkyrūs; ėssere s. įkyrėti.
scocci||are vksm (scdc-) 1. įkyrėti; užknisti/am :
mi hai ~ ato užknisa!; 2. (creare disagio): mi
~ a (far qcs) man nesinori (ką daryti), tingiu.
►scoccia||rsi sngr (di qcs) atsibosti (kas kam):
mi šono ~ to di ąuesta situazione (di aspettare)
man jaū atsibodo ši padėtis (laukti).
scocciatore, -trice dkt v/m įkyruolis -ė; prielipą
com; rakštis -iės fem m .
603
scocciatüra dkt m nem alonum as; che s.! kaip n e­
maloni!!, koks nemalonumas!
scodėlla dkt m dubuo, dubenėlis,
scodelläre vksm (-dėl-) (į)pilti (f lėkštę ir pan.);
(cibi semiliąuidi) (į)drėbti (į lėkštę),
scodinzoläre vksm [A] (-din-) 1. vizginti uodegą;
2.fig gėrintis.
scogliėra dkt m pajūrio uola, pajūrio uolos pi;
rifas;geogrs. corallina koralų rifas,
scoglio dkt v 1. uola (ppr. išsikišusi iš vandens);
uno s. sommerso povandeninė uola; 2. fig (os-
tacolo) kliūtis -ies fem m ; (prova) išbandymas,
scoiattolo dkt v zool voverė; zool s. volante voverė
skraiduolė,
scolapiätti dkt v nkt indų džiovyklė.
scoläre I vksm (sco-) 1. tr (recipiente e sim .) ( n e ­
sunkti; išpilti (skystį iš ko); ♦ fam s. una
bottiglia išmaūkti butelį; 2. tr (un cibo) ( n e ­
košti; (nu)sunkti; s. la pasta košti makaronus;
3. intr [E] (dipiatti, bottiglie) nuvarvėti; mėtte-
re i piatti a s. sudėti lėkštės [ džiovyklą; palikti
lėkštės džiūti; 4. intr [E] => coläre 4.
scoläre II bdv: eta s. mokyklinis amžius,
scolarėsca dkt m moksleiviai pi; moksleivija,
scoläro, -a dkt v/m moksleivis -ė; (alunno, allie-
vo) mokinys -ė.
scolästi||co, -a bdv 1. mokyklinis; (della scuola)
mokyklos; anno s. mokslo m ėtai pi; aula ~ ca
mokyklos auditorija; ispettore s. mokyklų ins­
pektorius; uniforme ~ ca mokyklinė uniforma;
2. fig spreg knyginis (atitrūkęs nuo praktikos),
scholastinis,
scoliosi dkt m nkt m ed skoliozė.
scolläre vksm (scdl-) atklijūoti, atlipinti.
►scollarsi sngr atsiklijuoti, atlipti,
scollato, -a bdv su iškirptė, dekoltuotas,
scollatiira dkt m iškirptė; dekoltė; s. generosa
gili iškirptė,
scollegäre vksm (-/e-) atjungti.
►scollegärsi sngr inf atsijungti.
scöl 11o dkt v nutekėjimas; acąue di s., ~ i nuotėkos
pi; (tubo di) s. nutekamasis vamzdis,
scolorina dkt m tepiklis, korektūros skystis,
scolorire vksm (-isc-) 1. tr (nu)blūkinti; 2. intr
[E] => scolorirsi.
►scolorirsi sngr 1. (iš)blūkti, nublukti; 2. (dėl
colorito) (nu)blankti.
scolorito, -a bdv nublūkęs.
scolpire vksm (-isc-) 1. (un materiale) apdirbti
(su) kaltu (/ peiliu ir pan. ); kalti; (intagliare)
drožti; 2. (u n ’opera) (nu)kälti, iškalti; (incide-
re scritte) (iš)raižyti; (nellegno) (iš)drožti; (iš)-
drožinėti; s. una stätua di marmo nukalti sta-
scompàrso
tūlą iš marmuro; 3. fig: s. nei cuore (nella men­
te) įsidėti į širdį ([ galvą),
scom binàre vksm (-bi-) sujaūkti (ir prk); fig s. i
piani suardyti / sujaūkti planus,
scombussolaménto dkt v sumaišymas; sutrikdy­
mas; s. della digestione virškinimo sutrikdymas.
scom bussolà||re vksm (-bus-) sumaišyti; sutrik­
dyti; sujaūkti (ir prk); s. lo stdmaco sugadinti
skrafidį; fig la notizia mi ha ~ to žinia manė
sutrikdė.
scomméssa dkt m 1. lažybos pl;fare una s. eiti /
kirsti lažybų; pėrdere (vincere) una s. pralai­
mėti (laimėti) lažybas; 2. (puntata) statymas.
scommėtt| ere* vksm (su qcs) lažintis (dėlko) (ir
prk), susilažinti; (puntare) statyti; s. cento euro
(una birra) lažintis iš šimto eūrų (iš alaus);
~ o sulla vittoria dėl Milan, ~ o che il Milan
vince lažinuosi, kàd Milanas laimės, statau ūž
Milano pergalę; fig ei puoi s.! gali tu5 n e­
abejoti!; ♦ s. la testa dėti / guldyti galvą,
scomodàre vksm (scô-) (su)trukdÿti; apsunkiñti.
► scomod |àrsi sngr vargintis; rūpintis; non
doveva s.! nereikėjo (jums)!; non si ~;7 n e­
sivarginkite!, nesirūpinkite!
scomodità dkt m nkt 1. (l’essere scomodo) nepa­
togumas; 2. (disagio) nepatogumas, sunkumas.
scômod||o, -a bdv 1. nepatogus; un autobus s.
nepatogus autobusas; scarpe ~ e nepatogūs
batai; una situazione ~ a nepatogi / kebli p a­
dėtis; una zona ~ a vieta (/ rajonas ir pan.),
kur nuvažiuoti nepatogu; vieta, kur susisie­
kimas prastas; è s. (far qcs) nepatogu (ką da­
ryti); fig una verità ~ a nepatogi tiesa; 2. (di
ącn): sto s. su ąuesta poltrona mán nepatogu
šiame fotelyje; 3. fig (di ącn) nemėgstamas;
nepatogūs; avversàrio s. sunkūs varžovas.
scom par||ire* vksm [E] 1. (pra)diñgti; prapulti;
pražūti; s. alla vista diñgti iš akių; s. nei nulla
diñgti kaip į vandenį; ma dov’èri ~ so? kur
buvai prapuolęs?; 2. (naseondersi) pasislėpti,
slėptis; 3. (moriré) atsisveikinti su pasauliu
(mirti); 4. (di vari fenom eni e sim.) (iš)nykti;
pranykti, pradiñgti; la febbre è ~ sa tem pera­
tura visiškai nukrito; una spécie animale (una
tradizione) che sta ~endo nykstanti tradicija
(gyvūnų rūšis),
scom pàrsa dkt m 1. (pra)dingimas; (pra)nyki-
mas; accorgersi della s. (di qcs) pastebėti, kàd
kàs nors difigo; 2. (morte) atsisveikinimas sū
pasauliu (mirtis); 3. (estinzione) išnykimas,
scompàrso, -a bdv difigęs; prapuolęs, pražuvęs;
s. senza lasciare tracce diftgęs kaip [ vandenį,
diflgęs be žinios.
scompartimėnto
scompartimėnto dkt v (di un treno) kupė inv.
scomparto dkt v skyrius; skyrelis,
scompėnso dkt v 1. pusiausvyros nebuvimas; ne­
atitikimas; 2.: med s. cardiaco širdies dekom ­
pensacija.
scompigliare vksm (su)jaūkti; (mischiare) ( s u ­
painioti; s. i capelli (su)taršyti plaukus,
scompiglio dkt v netvarka, netvarka; (pasticcio)
jovalas; (trambusto) sąmyšis,
scompisciarsi vksm: s. daile riša juokais plyšti,
scomporre* vksm 1. (iš)skaidyti; mat s. un nū-
mero in fattori primi (su)skaidyti skaičių ne­
daliaisiais daugikliais; 2. (smontare) (iš)ardyti,
išmontuoti; 3. (airuffare) (su)taršyti; 4.fig (tur-
bare) (su)trikdyti.
►scomporsisngr 1. (dividersiesim.) skaidytis,
išsiskaidyti; 2. fig suglumti, sutrikti,
scompostjjo, -a bdv 1. (iš)skaidytas; 2. (disordi-
nato) netvarkingas; capelli ~ i susitaršę plau­
kai; 3. (di qcn): giacere s. drybsoti, negražiai
gulėti; sedere s. negražiai sėdėti, sėdėti išsip­
lėtusiam / išsidrėbusiam; 4. fig (indecente) ne­
padorūs.
scomūnica dkt m rel ekskomunika, atskyrimas
nuo Bažnyčios,
scomunicare vksm (-mū-) rel ekskomunikuoti,
atskirti nuo Bažnyčios,
sconcertare vksm (-cėr-) visiškai sugluminti; iš­
mušti iš vėžių; (scioccare) šokiruoti,
sconcėrto dkt v suglumimas; ♦ gettare nello s.
šokiruoti.
sconcėzz |a dkt m 1. ( l’essere sconcio) nepado­
rumas; 2. (a/to sconcio e sim.) nepadorybė;
(oscenita) nešvankybė; dire ~ e nešvankiai kal­
bėti; blevyzgoti; 3. (cosa brutta) akį rėžiantis
daiktas; klaikūs daiktas.
sconciį|o, -a 1. bdv nepadorūs; (osceno) nešvan­
kus; (schifoso) šlykštūs; baręelletta ~ a nešvan­
kus anekdotas; 2. dkt v: e uno s.! apm audas
ima!
sconclusionato, -a bdv 1. (di qcs) padrikas; be
sąryšio; nenuoseklūs; 2. (di ącn) nenuoseklūs;
viską darantis be logikos,
scondito, -a bdv bė jokių prieskonių; be padažo;
nepaskanintas; (senza sale) bė druskos,
sconfessare vksm (-fės-) 1. (rinnegare) išsižadėti
(ko); 2. (dissociarsi) atsiriboti (nuo ko); viešai
pareikšti savo nepritarim ą (kam).
sconfiggere* vksm nugalėti (irprk), įveikti; (solo
in gare) nurungti; (solo combattendo) sumušti;
(sbaragliare) sutriuškinti; s. ii nemico nugalėti
priešą; s. la sųuadra avversaria įveikti varžovų
ekipą; fig s. ii eanero įveikti vėžį.
604
sconfinare vksm (-fi ) peržengti sieną; (non vo-
lendo) atsidurti už sienos; (inproprieta altnu)
pažeisti privačios valdos ribas,
sconfinato, -a bdv beribis (irprk); bekraštis,
sconfltta dkt m 1. pralaimėjimas; una sonora s.
sutriuškinimas; riportare una s., subirę una s.
patirti pralaimėjimą; 2. fig (eliminazione) li­
kvidavimas; la s. dell’analfabetismo neraštin­
gumo likvidavimas; 3. (l’azione) įveikimas (ir
prk), nugalėjimas,
sconfitto, -a bdv nugalėtas; įveiktas; dichiararsi
s. prisipažinti nugalėtam,
sconfortante bdv viltį atimantis,
sconfortare vksm (-fdr-) (ącn) atimti (iš ko) vilti,
sconforto dkt v neviltis -iės femm; nusiminimas:
preso dallo s. apimtas nevilties; piombare nello
s. pulti į neviltį,
scongelamėnto dkt v atšildymas.
scongelare vksm (-gė-) atšildyti, atitirpdyti; (solo
surgelati) defrostūoti.
scongiur||are vksm (-giu-)fig 1. (supplicare) mal­
dauti; nusižeminus prašyti; ti ~ o ! maldauju
tave! / tavęs!; 2. (evitare e sim.) užkirsti (kam)
kėlią, išvengti (ko); (stomare) nukreipti; l’in-
tervento dėl sindacato ha ~ a to lo scidpero prof­
sąjungos dėka streiko išvengta.
scongiūrjĮo dkt v užkeikimas (apsisaugant nuo
nelaimės); ♦ fare gli pabelsti į medį tris
kartūs (kad kas bloga nenutiktų).
sconnėttere* vksm 1. tr (at)skirti; (buttare all'a-
ria) išvartyti; 2. tr inf atjungti; 3. intr [A] klie­
dėti.
sconnėsso, -a bdv 1. išklibęs; išgveręs; selciato s.
nelygus grindinys; 2. (scollegato) neprijungtas:
nesujūngtas; 3. inf atsijungęs, neprisijungęs:
(solo di qcs) neprijungtas; 4. fig padrikas, bė
sąryšio; nerišlūs,
sconnessūra dkt m plyšys,
sconosciuto, -a 1. bdv nežinomas; (spec. di ącn)
nepažįstamas; 2. bdv (non accertato) nenusta­
tytas; (non identificato) neatpažintas; 3. bdv
(poco noto) mažai / menkai žinomas; nežy­
mūs; 4. dkt v/m nepažįstamasis -oji.
sconąuassare vksm 1. nusiaubti; (buttar alVaria)
(iš)vartyti; (fare a pezzi) (su)plėšyti; ( n u d r a ­
skyti; 2. (sballottare) blaškyti; (far tremare) su­
drebinti.
scorujuasso dkt v 1. nusiaubimas; 2. fig suirutė:
sąmyšis.
sconsiderato, -a bdv 1. (di ącs) neapgalvotas:
(temerario) beatodairiškas; 2. (di ącn) neap­
dairūs; (irresponsabile) neatsakingas.

sconsigliabile bdv nepatartinas; ė s. (farqcs) ne­
patartina (ką daryti).
sconsigliare vksm 1. (nori consigliare) nepatarti;
nerekom enduoti; 2. (dissuadere dal far qcs)
patarti (ko nedaryti), nepatarti (ko daryti)', at­
kalbinėti (nuo ko).
sconsolato, -a bdv 1. (di qcn) nepaguodžiamas;
2. (di qcs) graudūs; sielvartingas,
scontare vksm (scon-) 1. (una merce) nukainoti;
2. (detrarre una som m a) išskaityti; 3. (una col-
pa) išpirkti (kaltę)', (una peną) atlikti (baus­
m ę): s. un anno di carcere atsėdėti metus; 4.fig
(pagare per qcs) mokėti (už ką); s. la prdpria
inesperienza mokėti už savo nepatyrimą; 5. jin
diskontuoti.
scontat |o, -a bdv 1. (diprezzo e sim. ) sumažintas
(apie kainą); 2. (di merei) nukainotas; su nuo­
laida; 3. (ampiamente previsto) nieko nestebi­
nantis, lengvai prognozuojamas; ♦ darė per s.
laikyti suprantam u dalyku; 4. (banale) lėkštas;
trafaretiškas,
scontentare vksm (-ten-) (su)kėlti (ko) nepasi­
tenkinimą; nepatikti (kam); non volere s. nes-
suno norėti, kad visi butų patenkinti,
scontentėzza dkt m nepasitenkinimas.
scontėnt||o I, -a bdv nepatenkintas; nusiminęs;
(triste) liūdnas;/acci'a liūdnas veidas; esse-
re s. (di / perqcs) būti (kuo) nepatenkintam ,
scontėnto II dkt v apmaudas.
scont|Įo dkt v 1. nuolaida; uno s. dėl 10% (di 10
euro) 10 proc. (10 eūrų) nuolaida; s. per gli
studenti nuolaidos studentams; fare uno s. pa­
daryti / taikyti nuolaidą; c ’ė lo s. sugli elettrodo-
mėstici taikomos nūolaidos buitinei technikai;
♦ non fare ~ i niekam nedovanoti; 2. (riduzio-
ne) sumažinimas; ♦ s. di peną bausmės laiko
sumažinimas; 3. (espiazione) išpirkimas (kal­
tės, nuodėmių); 4.fin diskontas.
scontra| rsi vksm (scon-) 1. (eontro qcs) atsitren­
kti (į ką), trenktis; (conficcandosi) įsirėžti; s.
eontro un albero atsitrenkti į medį; 2. (l’uno
con l ’altro) susidūrti; i treni si šono ~ ti trauki­
niai susidūrė; 3. (battersi e sim.; anche sport)
susiremti; susigrumti, grumtis; i dimostranti si
šono ~ ti con le milizie dem onstrantai susirėmė
su kareiviais; 4. fig (con qc) susikirsti (su kuo);
kivirčytis; 5.fig (Tuno eontro l ’altro) susidūrti;
susikirsti; i nostri interessi si šono ~ ti susikirto
musų interesai,
scontrino dkt v (t.p. s.fiscale) (kasos) čekis; bat-
tere / emėttere uno s. išmušti čekį.
scontro dkt v 1. (collisione) susidūrimas; (colpo )
smūgis; uno s. tra due tir dviejų sunkvežimiu
scoppiare
susidūrimas; 2. (zuffa e sim.) susirėmimas;
grumtynės/)/; (battaglia) mušis; (duello, anche
sport) dvikova; s. a fuoco susišaudymas; 3. fig
(lite) kivirčas; (discussione) (aršūs) ginčas,
scontroso, -a bdv šiurkštūs; irzlūs; (solo di qcn)
nem alonaus budo.
sconveniėnte bdv 1. (inadatto) netinkamas; n e­
deramas; (indecente) nepadorūs; ė s. nedera;
2. (svantaggioso) neapsimokantis; e s. neap­
simoka.
sconvolgėnte bdv pribloškiantis,
sconvolgere* vksm 1. (devastare) (nu)siaūbti; s.
un paese (nu)siaūbti kraštą; 2. (metter in disor-
dine) (visai) sujaukti; išmėtyti; 3. fig (colpire)
priblokšti, sukrėsti; 4. fig (stravolgere) gramz­
dinti f chaosą; (farfallire) (su)žlugdyti.
sconvolgimėnto dkt v fig 1. (scompiglio) pakri­
kimas; chaosas; (sovvertimento) perversmas;
2. (turbamento) sukrėtimas.
sconvolto, -a bdv fig (di qcn) priblokštas, sūkrė-
stas.
scoop [sku:p] dkt v nkt sensacinga žinia,
scoordinato, -a bdv nekoordinūotas.
scooter ['skuter] dkt v nkt motoroleris,
seopa I dkt m šluota.
seopa II dkt m „šluota“ (toks kortų žaidimas).
seopare vksm (sėd-) 1. (iš)šlūoti, nušluoti; 2. volg
(iš)dūlkinti.
scoperchiare vksm (-per-) nudengti (ką), atiden­
gti; nuimti (ko) dangtį; fig s. una casa nuplėšti
nam o stogą,
scopėrta dkt m 1. atradimas; la s. dell’America
Amerikos atradimas: /««' una s. atrasti; ♦ alla
s. (di qcs) (kam ) pažinti; iron che s.!, bella s.!
koks atradimas!; 2. (rivelazione) atskleidimas;
la s. dėl colpėvole nusikaltėlio išaiškinimas;
3. (cosa scopėrta) radinys.
scopėrt||o, -a 1. bdv (non coperto) neuždengtas;
(aperto) atviras; auto ~ a atvira mašina; a capo
s. plika galva; 2. bdv (nudo) plikas; 3. bdv (non
difeso) neapsaugotas; vos vos saugomas; ♦ la-
sciare ii fianco s. neapsidraūsti nuo kritikos;
4. bdv (di conto bancario) turintis neigiamą
likutį; (di assegno, spese) nepadengtas; 5. dkt v
nkt: alio s. atvirame orė; ♦ uscire alio s. atvirai
prabilti (/ pa(si)sakyti); 6. dkt v fin: s. (di con­
to) kredito limito viršijimas.
sedpo dkt v tikslas; (aspirazione) siekis; ottenere /
raggiūngere uno s. pasiekti tikslą; a che s.? ku­
riam tikslui?; (con stizza) kuriam galui?; ♦ kaip
jngt alio s. (di far qcs) idant (ką darytų); sie­
kiant (ką daryti).
scoppia||revksm [E] (sedp-) 1 .sprogti, susprogti;
scoppiettáre
(idipiú cose) sproginéti;/ar s. (su)sprogdinti; é
~ ta una bomba (uno pneumático) sprógo bom­
ba (padanga); ė ~ to un tubo susprogo / pra­
truko vamzdis; mi ė ~ ta una vescica (mán)
pratruko / praplyšo votis; fig mi ~ va il cuore
mán širdis plyšo; 2. (prorompere) staiga (pa)-
kilti, (akimirksniu) prasidėti; (divampare) įsi­
p lie k sta /ars. (su)kėlti; ė ~ ta un’epidemia (un
incendio) kilo epidemija (gaisras); ė ~ ta Ve­
stale jaū tikra vasara; ė ~ ta la guerra sulieps­
nojo káras; é ~ ta una lampadina pokštelėjo
lempūtė; e ~ ta una rivolta įsiplieskė riaušės; ė
~ to un temporale staiga užėjo audra; 3. fig: s.
a piángere, s. in lacrime apsiverkti; prapliupti
ašaromis; s. a ridere pratrukti juokū, pra-
pliūpti juokais; 4. fig (nori trattenersi) nesusi­
valdyti; ♦ s. dal ridere juokais sprogti / plyšti;
s. di invidia sprogti iš pavydo; s. di salute būti
sveikam kaip ridikas; S. fig (essere sfinito) būti
nusivariusiam; (moriré) galą gauti; s. dal caldo
leipti nuo karščio; 6. fig (essere strapieno di
qcs) būti prikimštam (ko); plyšti (nuo ko).
scoppiettáre vksm [A] (-piét-) sproginėti; pokšė­
ti; spragsėti; traškėti.
scoppiod/rf v 1. (esplosione) sprogimas; trūkimas;
lo s. di una gomma padangos sprogimas; tecn
motore a s. vidaūs degimo variklis; ♦ a s. ritar-
dato uždelsto veikimo; 2. (il rumore) treñk-
smas; sprogimas; 3.fig (di un evento) (staigūs)
kilimas; protrūkis; lo s. della guerra karo kili­
mas; lo s. della peste m aro protrūkis; 4. fig (di
un sentimento) protrūkis; uno s. di risa juoko
protrūkis.
scoprire* vksm 1. atideñgti; s. una péntola ati-
deñgti puodą; s. una targa commemorativa
atideñgti pam mklinę lentą: ♦ s. gli altarini
išsiaiškinti, kur šuo pakastas; 2. (denudare)
apnuoginti; s. le bráccia apnuoginti rankas;
3. (far vedere) (pa)ródyti; s. una carta atversti
kortą; s. i denti parodyti dantis, išsišiepti; 4. fig
(lasciar indifeso) palikti neapsaugota; 5. (rive-
lare) atskleisti; (chiarire) išsiaiškinti; (venire a
conoscere) sužinoti; s. l’accaduto išsiaiškinti,
kas nutiko; s. il colpėvole susekti / surasti
nusikaltėlį; s. una congiura atskleisti sąmokslą;
s. il trucco (capirlo) perprasti triūką; s. la veritá
sužinoti tiesą; farsi s. įkliūti; leistis pagauna­
mam; 6. (qcs di nuovo) atrasti; (rinvenire)
aptikti; (trovare) surasti; s. un cadávere aptikti
lavoną; s. un errore surasti klaidą; s. un nuovo
planeta (una vena aurífera) atrasti naūją pla­
netą (aukso gyslą); s. un giovane talento atrasti
jauną talentą; ♦ s. l’ácqua calda išrasti dviratį.
606
►scop||rirsi sngr 1. (svestirsi e sim. ) apsinuo­
ginti; (togliersi la coperta) atsikloti; (vestirsi
piu leggero) ploniau apsirengti; 2. mil, sport
(esporsi) apleisti gynybą; nebesisaugoti; 3.fig
atsiskleisti; non vuole s. nenori atskleisti savo
ketinimų; nū šono ~erta un’ottima cuoca pa­
sirodo aš puiki virėja.
scopritore, -trice dkt v/m atradėjas -a.
scoraggiamėnto dkt v nusiminimas; pasitikėji­
mo savimi netekimas; prislėgta nuotaika,
scoraggiante bdv stumiantis [ neviltį,
scoraggiare vksm stumti į neviltį; atimti (kam)
pasitikėjimą savimi.
►scoraggiarsi sngr nusiminti; netekti pasiti­
kėjimo savimi; pulti į neviltį.
scorbūtico, -a bdv irzlūs; stataus būdo.
scorbuto dkt v m ed skorbutas.
scorciatoia dkt m 1. trumpesnis kėlias; prendere
una s. eiti (/ važiuoti) trum pesniu keliu; 2. inf
klavišų derinys,
scorcio dkt v 1. men rakursas; 2. (vistaparziale)
dalinis vaizdas; 3. (scritto) apybraiža; 4. (di
tempo) galas; pabaiga,
scordajjre I vksm (scdr-) (dimenticare) pamiršti:
užmiršti; ho ~ to il šuo cognome pam iršau jo
pavardę, ne(be)prisim enu jo pavardės; non ti
s. di telefonare nepam iršk paskambinti.
►scordarlįsisngr ((di) qcs, difarqcs) pamiršti
(ką, ką daryti); s. un indirizzo pamiršti adresą:
♦ puoi ~telo! nesulauksi!; t.p. => scordare.
scordare II vksm (scdr-) (uno strumento musica-
le) išderinti (muzikos instrumentą).
►scordarsi sngr išsiderinti,
scordato, -a bdv nesuderintas; išsiderinęs,
scorfano dkt v zool skorpionžuvė; ♦ brutto come
uno s. baisūs kaip karas,
scorgere* vksm 1. įžiūrėti (ppr. tolumoje), įžvelg­
ti; (notare) pastebėti; (vedere) pamatyti; 2. fig
jausti; pajusti; (notare) pastebėti; s. sarcasmo
nelle parole di qcn jausti sarkazmą kieno žo­
džiuose.
scori|Įa dkt m (ppr. dgs ~ e ) atliekos pi; tecn (dėl
metallo) šlakas; ~ e radioattive radioaktyvio­
sios atliekos; smaltire le ~ e naikinti atliekas,
scornato, -a bdv fig nulaužtais ragais (pažemin­
tas).
scorpacciata dkt m (maisto) prisikirtimas.
scorpione dkt v 1. zool skorpionas; 2. (segno zo-
diacale) skorpionas (zodiako ženklas).
scorrazzare vksm 1. intr [A] lakstyti; (con mezzi
di trasporto) pa(si)važinėti; 2. tr (portare in
giro) pavežioti,
scorreggiare vksm [A] (-rėg-) volg (pa)bezdėti.
607
scorr|Įere* vksm (scor-) 1. intr [E] (fluire) tekėti;
bėgti; (placidamente) sroventi; ii fiume ~ e
upė teka; le lacrime ~ono sul volto ašaros rie­
da per veidą; ii sangue ~ e dalia ferita kraujas
eina / bėga / liejasi iš žaizdos;/i# ii traffico non
~ e eismas nejuda; fig una frase che non ~ e
nesklandūs sakinys; fig fai s. ii testo verso ii
basso nuleisk tekstą, paslink tekstą [ apačią;
2. intr [E] (in qcs, lungo qcs) slinkti; (avanti e
indietro) slankioti; (strisciando) šliaužti; (sci-
volando) slysti; (rotolando) riedėti; (muoversi
veloce) greitai judėti; (tra posti a sedere) pasi­
slinkti; 3. intr [E] (dėl tempo) (pra)eiti; (lenta-
mente) slinkti; 4. tr fig peržvelgti, perbėgti
(akimis); s. ilgiornale peržvelgti laikraštį,
scorreria dkt m užpuolimas; reidas (irprk).
scorrettamėnteprv 1. (in modo eirato) netaisyk­
lingai; negerai; nė taip; 2. (in m odo disonesto)
nesąžiningai,
scorrettėzza dkt m 1. (l’essere scorretto) netaisy­
klingumas; 2. (inesattezza) netikslumas; (erro-
re) klaida; 3. (atto scorretto e sim .) negarbingas
darbas; nesąžiningas poelgis; 4. sport (failo)
pražanga; 5. (disonesta) nesąžiningumas,
scorretto, -a bdv 1. netaisyklingas; (errato) klai­
dingas, neteisingas f am; (inesatto) netikslūs;
2. (sleale) nekorektiškas; (disonesto) nesąži­
ningas; sport gioco s. nešvarūs žaidimas.
scorrevole bdv 1. paslankūs; slenkantis; elemento
s. paslanki detalė; portą s. slankiojamosios /
stumdomosios durys pi; 2. fig sklandus; traffi­
co s. sklandus eismas,
scorrevolėzza dkt m fig sklandumas.
scorriband||a dkt m užpuolimas: /««' ~ e (da qu-
alche parte) puldinėti (ką).
scorrimėnto dkt v 1. tekėjimas; fig strada di s.
veloce greitkelis; 2. (non di fluidi) slinkimas;
slankiojimas,
scorsa dkt m: ♦ darė una s. (a qcs) pavartyti (ką);
(un testo) perm esti akimis.
scors||o, -a bdv praėjęs, praeitas; l’anno s., lo s.
anno praėjusiais metais, pernai; martedi s., lo
s. martedi praeitą antradienį; la voltą ~ a pra­
eitą kartą.
scorsoio, -a bdv: nodo s. slankiojamoji kilpa; slan-
kiojamasis mazgas.
scort||a dkt m 1. palyda; eskortas; ♦ sotto s. su
palyda; sulla s. (di qcs) rem iantis (kuo); 2. (lo
scortare) lydėjimas su apsauga; eskortavimas;
3. (riserva) atsarga; dgs ~ e atsargos, rezervai;
fare s. (di qcs) apsirūpinti (kuo); * ruota di s.
atsarginis ratas.
scottatüra
scortare vksm (scor-) (pa)lydėti (su apsauga), es-
kortúoti.
scortése bdv nemandagūs; (indelicato) netakti­
škas; (rozzo) šiurkštūs,
scorteseménte prv nemandagiai,
.
scortesia dkt m 1 nem andagūmas; (rozzezza)
šiurkštūmas; 2. (atto scortese e sim.) nem an­
dagūs / negražus poelgis; (indelicatezza) ne­
taktas; fare una s. (a qcn) negražiai pasielgti
(su kuo).
scorticáre vksm (scor-) (nu)dirti (kam ) kailį (/
odą); (nu)lūpti (ką).
►scorticársi nusibrozdinti.
scorza dkt m žievė, žievelė; luobas; s. d ’aráncia
apelsino žievelė; tdgliere la s. (a qcs) nulupti
(ką); fig sotto una rüvida s. si cela un cuore d ’o-
ro už storžieviškūmo slepiasi auksinė širdis,
scoscéso, -a bdv statūs; skardingas.
.
scossj|a dkt m 1 supūrtymas; pakrátymas; (col-
po) smūgis; s. elettrica elektros smūgis; s. di
terremoto, geol s. sísmica požeminis smūgis;
fam ho preso la s. m anė nūkrėtė / nukratė e-
lektra; 2. (sobbalzo) truktelėjimas; procédere a
~ e / a scossoni trūkčioti; kratytis; 3 .fig (trau­
ma) sukrėtimas, smūgis.
scoss|Įo, -a bdv fig sūkrėstas; sutrikęs; nervi ~ i
pakrikę nervai,
scossóne dkt v krestelėjimas,
scostante bdv nedraūgiškas.
.
scostáre vksm (seo-) 1 patraukti; (spingendo)
nustumti; 2. fig (evitare) vengti (ko).
►scostársi sngr 1. pasitraukti; atsitraukti; pa-
sisliñkti; s. dal muro pasitraukti nuo sienos;
2. fig (diseostarsi) nukrypti.
scostumato, -a bdv besarmatis,
scotennáre vksm (-tén-) (nu)skalpūoti.
.
scottánte bdv, dlv 1 deginantis; 2. fig opūs; labai
aktualūs.
scottj|are vksm (seot-) 1. tr (nu)dėginti; (con ac-
qua) (nu)plikyti; ii solé mi ha ~ ato le spalle
saulė nudegino man pečiūs; 2. tr gastr blanši-
rūoti; 3. tr fig užgauti, įskaūdinti; (deludere)
nuvilti; 4. intr [A] deginti; kaitinti; ii ferro da
stiro ~ a lygintuvas degina; 5. intr [A] (essere
molto caldo) degti; būti įkaitusiam; la fronte
~ a kakta dega; la pėntola ~ a puodas įkaitęs;
♦ ~ a la terra sotto i piedi = padai svyla; knieti
išsinešdinti; 6. intr [A] fig būti labai aktualiam;
degti; una questione che ~ a labai aktualūs
klausimas; roba che ~ a nelegaliai įsigyti daik­
tai pi.
►scottarsi sngr nusideginti.
.
scottatüra dkt m 1 nusidėginimas; (con l ’acqua)
scóttex
nusiplikymas; (da solé) nudegimas (nuo sau­
lės); 2. fig skaudi patirtis,
scóttex dkt v nkt popierinis rafikšluostis.
scotto I, -a bdv pervirtas.
scótto II dkt v: ♦ pagare lo s. užmokėti kainą (už
ką); (esserepunito) gauti atpildą; atsiimti (sa­
vo).
scout [skaut] dkt vlm nkt skautas -ė.
scováre vksm (scó-) fig (su)rásti; (rintracciare)
susekti; (seoprire) atrasti,
scozzése 1. bdv Škotijos; škotų; škotiškas; iš Ško­
tijos; 2. dkt v/m škotas -ė; 3. dkt v škotų kalba,
scranno dkt v krėslas.
screanzáto, -a 1. bdv stačiokiškas; (solo di ącn)
neišauklėtas; 2. dkt vlm stačiokas,
screditáre vksm (seré-) diskredituoti,
scremáre vksm (sere'-) 1. nugriebti pieną; nu­
griebti grietinę; 2. fig at(si)riñkti.
scremáto, -a bdv, dlv: laite s. nugriebtas pienas;
latte parzialmente s. pusriebis pienas,
screpolársi vksm (seré-) (su)trukinėti, (su)skili-
nėti; (su)skėldėti, (su)plėišėti.
screpolát Įjo, -a bdv sutrūkinėjęs; suskeldėjęs; lab-
bra ~ e suskilinėjusios lupos.
screpolatur| a dkt m (ppr. dgs ~ e ) įtrūkimas; le
~ e delle mani suskilinéjusi rañku óda.
screziáto, -a bdv margas, raibas,
serėzio dkt v vaidas; nesantaika,
scriba dkt v 1. (presso gli Ebrei) Rašto aiškinto­
jas; 2. (copista) perrašinėtojas,
scribacchino dkt v spreg (impiegato) raštininkėlis,
scricchiol |áre vksm [A] (serie-) braškėti (irprk),
traškėti; (una voltą) subraškėti; fig la sėdia dėl
ministro ~ a braška ministro kėdė.
scricchiolio dkt v braškesys, traškesys; ( s u t r a š ­
kėjimas, (su)traškėjimas.
scricciolo dkt v zool karetaitė, traškutis,
scrigno dkt v skrynelė, skrynia; puošni dėžutė,
scriminatūra dkt m sklastas,
scriteriáto, -a 1. bdv beprotiškas; (solo di qen)
besmegenis; 2. dkt v/m išsišokėlis -ė.
scritta dkt m 1. užrašas; žodžiai pi; 2. (insegna)
iškaba.
scrittj|o, -a 1. bdv rašytinis; raštiškas; consenso s.
raštiškas sutikimas; lingua s. rašytinė kalba;
♦ per (i)scritto raštu; 2. bdv, dlv (pa)rašytas;
(eoperto di seritte) prirašytas; ė s. in russo
rusiškai parašyta; ♦ era s. (era destino) būvo
lémta; ce Vha s. in fronte jám añt kaktos už­
rašyta; 3. dkt v raštas; rašinys; dgs ~ i (opere)
raštai; 4. dkt v (t.p. esame s.) egzaminas raštu,
scrittóio dkt v rašomasis stalas,
scrittóre, -trice dkt vlm rašytojas -a.
608
scrittür||a dkt m 1. (lo scrivere) rašymas; (i segni)
raštas; rašmenys pi; (grafía) rašyba; s. cunei­
forme dantiraštis; ling s. fonética fonetinė ra­
šyba; 2. (ealligrafia) rašysena, raštas; braižas:
una s. illeggibile neįskaitomas raštas; 3. (stile)
stilius; 4. dir (reikalų) raštas; dokumeñtas; ~ e
contabili apskaitos dokumeñtai; 5. (eontratto
di ingaggio) angažemefitas; 6.: reí la Sacra S.,
le (Sacre) Scritture Šventasis Raštas,
scritturáre vksm (-tu-) angažuoti,
scrivania dkt m rašomasis stalas,
scrivere* vksm 1. (pa)rašyti; (su qes) užrašyti:
(in risposta) atrašyti; imparare a s. mokytis
rašyti; s. a matita rašyti (sū) pieštukū; s. con ii
Computer atspausdinti (sū) kompiuteriu; s. in
stampatello rašyti didžiosiomis raidėmis; s. in
versi rašyti eilėmis, eiliuoti; s. per un giornale
dirbti laikraštyje (žurnalistu); 2. (un testo e
sim. ) (pa)rašyti; (annotare) už(si)rašyti; s. una
cartolina (un sms, la tesi di láurea) parašyti at­
viruką (SMS žinutę, diplominį darbą); s. un
indirizzo už(si)rašyti adresą; s. una ricetta (mé­
dica) išrašyti receptą; s. un sacco di stupidággi-
ni prirašyti nesąmonių; s. un testo con Word
suriñkti tekstą su „Word“; 3. (com pone) (su)-
kurti, (pa)rašyti; 4. comm (registrare) įrašyti.
► scriversi sngr 1. (annotarsi qes) užsirašyti:
2. (cortispondere) susirašinėti.
scroccáre vksm (šerne-) fam (iš)kaūlyti; s. una
sigaretta iškaulyti cigaretę,
scrócco I dkt v: a s. iš svetimos kišenės,
scrócco II dkt v spragtelėjimas; coltello a s. auto­
matinis peilis; serratura a s. automatinė spyna,
scroccóne, -a dkt vlm fa m kaulytojas -a.
scrófa dkt m kiaūlė (patelė).
scrolláre vksm (seról-) 1. (pa)kratyti, krėsti; (pa)-
pūrtyti; s. ii capo pūrtyti / kinkuoti galvą; ♦ s.
le spalle gūžtelėti pečiais; 2. (faeendo eadere)
(iš)kratyti.
►scrollársi sngr. s. di dosso (qes) nusikratyti
(ką); fig atsikratyti (nuo ko).
scroscjĮiare vksm [A, E] (sero-) kriokti; (dipiog-
gia) (pa)pliūpti, pliaupti; (di fium i) šniokšti:
fig ~iano gli applausi audringai plojama,
scróscio dkt v kriokimas; šniokštimas; s. di pidg-
gia trum pa pyla; (trum pas) smarkūs lietūs; fig
uno s. di risa juoko pliūpsnis,
scrostáre vksm (sero-) (nu)lūpti; (rasehiando)
(nu)grándyti; s. una ferita nulupti šašą nuo
žaizdos; s. l ’intonaco nulupti tinką; s. la pa­
dėlio grandyti keptuvę.
►scrostársi sngr lupinėtis; nusilupti,
scrüpoljjo dkt v 1. susirūpinimas; skrupulas;
609
di coscienza sąžinės graužimas sg; farsi s. (di/a scuöla dkt m 1. mokykla; (come ente) mokymo
farącs) nesiryžti (ką daryti)', non farsi s. (difar
qcs) nesivaržyti (ką daryti)', nonfarti s. a chia-
marmi gali laisvai man paskambinti; ♦ senza
~ i nieko nepaisantis; be sąžinės graužimo;
2. (cura) kruopštumas, skrupulingumas; con zione dramos mokykla; s. serale vakarinė m o­
s. skrupulingai,
scrupolosamėnte prv skrupulingai; kruopščiai,
scrupoloso, -a bdv skrupulingas; kruopštūs,
scrutare vksm atidžiai tyrinėti; įdėm iai žiūrėti (į
ką); (osservare) stebėti (ką); s. 1’oriĮĮ.onte tyri­
nėti horizontą,
scrutatore, -trice dkt v/m balsavimo biuletenių
skaičiuotojas -a; stebėtojas -a.
scrutinare vksm (-f/-) (t.p. s. le schede elettorali)
skaičiuoti balsavimo biuletenius,
scrutinio dkt r 1.-.s.palese (segreto) atviras (slap­
tas) balsavimas; 2. (spoglio dei voti) balsavimo
biuletenių skaičiavimas; 3. (scolastico) bend­
ras mokinių pažymių svarstymas,
scucire* vksm 1. (iš)ardyti; (levare qcs) atardyti,
nuardyti; s. una toppa atardyti lopą; 2./am : s.
soldi (pa)kloti pinigų; (a ącn) išlupti (iš ko)
pinigų.
►scucirsi sngr (iš)irti; (levarsi) atirti.
scucitūra dkt m 1. (iš)ardymas; 2. (parte scucita)
iširusi vieta; išardyta vieta,
scuderia dkt m 1. (stalla) arklidė; 2. (impianto di
allevamento) žirgynas; 3. sport (Form ulės-l)
ekipa.
scudėtto dkt v sport čempiono titulo ženklelis;
vincere lo s. laimėti (futbolo) čempionatą,
scudiero dkt v stor skydnešys.
scudisciare vksm (qc) (iš)plakti (ką) rykšte; duo­
ti (kam ) rykščių,
scudisciata dkt m rykštės kirtis, rykštė,
scudiscio dkt v rykštė; rimbas,
scūdo dkt v 1. skydas; 2.fig: ♦ fare s. a ącn apsau­
goti ką; farsi s. con qcs apsisaugoti kuo; 3. (t.p. seure dkt m kirvis.
s. araldico) herbas, herbo skydas; 4. stor (m o­ seurire vksm (-isc-) 1. tr (pa)tam sinti; 2. intr [E]
neta) skūdas.
sculacciare vksm mušti (plaštaka) (kam ) per už­
pakalį; (una voltą) pliaukštelėti (kam ) per už­
pakalį.
sculacciat||a dkt m (singola) pliaukštelėjimas per
užpakalį; (t.p. dgs ~ e ) mušimas per užpakalį,
sculaccione dkt v pliaukštelėjimas per užpakalį,
sculettare vksm [A] (-lėt-) kraipyti užpakalį / už­
pakaliuką,
scultore, -trice dkt v ¡m skulptorius -ė.
scultūra dkt m (arte, tecnica, opera) skulptūra,
scudcere* vksm [E] pervirti; (iš)tižti.
scuoiare vksm (scud-) (nu)lūpti (kam ) odą.
scüsa
Įstaiga; (come sistema) švietimo sistema; (gli
studi) mokslas; s. di bailo (di música) šokių
(mūzikos) mokykla; s. guida vairavimo moky­
kla; s. privata privačioji mokykla; s. di recita-
kykla; andaré a s. eiti į mokyklą, mokytis; an­
daré bene a s. gerai mokytis; ♦ s. materna, s.
dell’infánzia vaikų darželis; s. elementare, s.
primaria pradinė mokykla; s. media = vidurinė
mokykla (iki aštuntos klasės); s. dell’dbbligo
privalomasis mokslas; s beñdrojo lavinimo
mokykla; s. secondäria vidurinė mokykla; fare
s. būti pavyzdžiu; būti pirmtaku; 2. (le lezioni)
pam okos pi, paskaitos pi; (corsi) kūrsai pi; do-
po la s. po pamokų; marinare la s. praleidinėti
pamokas; oggi non c ’e s. šiandiefi nėra pam o­
kų; 3. (l’edificio) mokykla, mokyklos pastatas;
la s. ė bruciata mokykla sudegė; 4. (alunni ed
insegnanti) mokytojai ir moksleiviai pi; 5. (di
un indirizzo artístico e sim .) mokykla; la s. ri-
nascimentale Renesanso mokykla,
scuölabus dkt v nkt mokyklinis autobūsas.
scuötere* vksm 1. (pa)pūrtyti, (pa)kratyti; (su)-
krėsti s. ii capo kratyti galvą; s. un tappeto pur­
tyti kilimą; 2. (facendo cadere) nu(si)kratyti,
nu(si)pūrtyti; s. le bridóle dalla továglia nupur­
tyti / išpurtyti trūpinius nuo staltiesės; 3. (far
tremare) (su)drėbinti; (su)krėsti; 4. fig (turba­
re) sukrėsti; la notizia ei ha scosso žinia mūs
sukrėtė; 5.fig (sollecitare) išjudinti; s. Vopinio-
nepubblica išjudinti viešąją nuomonę.
►scuötersi sngr 1. (agitarsi) kratytis, purtytis;
2. (sussultare) krūptelėti; 3.fig išsijūdinti; su­
knisti; s. dalsonno pabūsti iš miego; 4. fig (tur-
barsi) sutrikti; 5.: s. di dosso (qcs) nusikratyti
(ką); fig atsikratyti ((nuo) ko); s. ilgiogo di dos­
so nusikratyti jungą.
=> seurirsi; 3. beasm [E] (su)tėmti.
►seurirsi sngr 1. (pa)tam sėti; 2. fig (pa)niūrti;
3. => seurire 3.
seurįjo I, -a 1. bdv tamsūs; birra ~ a tamsūs(is)
alūs; capelli ~ i tamsūs plaukai; carnagione ~ a
tamsūs gymis; rosso s. tamsiai raudonas; 2. bdv
(fosco) apsiniaukęs; niūrūs; 3. bdv (abbronza-
to) nudegęs; 4. bdv fig (accigliato) paniuręs;
niūrūs; 5. dkt v (buio) tamsa; 6. dkt v: vestirsi
di s. vilktis (/ vilkėti) tamsiais drabužiais,
scüro II dkt v (anta) langinė,
seurrile bdv necenzūrinis; nešvankus.
scüs||a dkt m 1. atleidimas; (ppr. dgs ~ e ) at­
scusante
siprašymas; chiedere ~ a atsiprašyti; m i ha fat-
to le sue ~ e paprašė (jam) atleisti, atsiprašė;
chiedo ~ a atleiskite, labai atsiprašau; ti devo
delle ~ e turiu tavęs atsiprašyti; 2. (giustificazio-
ne) pasiteisinimas; addurre ~ e teisintis; ♦ con
la s. che... teisindamasis, kad... ; setiza ~ e ne­
pateisinamas agg; 3. (pretesto) pretekstas; din­
gstis -iės; trovare (delle) ~ e, accampare ~ e
atsikalb(in)ėti; era tutta una s. tai buvo papras­
čiausiai pretekstas; ♦ kaip jst bella s.! taip ir
patikėsiu!
scusantj e dkt m pasiteisinimas; non ei šono ~ i
tai neatleistina.
scus||are vksm 1. (qc per ącs) atleisti (kam už
ką); ~ i ii disturbo atsiprašau už sutrukdymą,
atleiskite, kad sutrukdžiau; ♦ kaip jst (mi) ~i7
atleiskite!, atsiprašau!; ~ a /, ~am i! atleisk!,
atsiprašau!; kaip jst ~ ate / ~ a se ė poco! visai
nieko, ką?; 2. (giustificare) (pa)tėisinti.
►scusarsi sngr 1. (con qc di/perącs) atsiprašyti
(kolką už ką/dėl ko); s. per U ritardo atsiprašyti
už pavėlavimą; 2. (giustificarsi) teisintis.
sdebitarsi vksm (-sde-) atsilyginti; atsidėkoti,
sdegnarsi vksm (sde-) (per qes) piktintis (kuo),
pasipiktinti.
sdėgno dkt v 1. pasipiktinimas; riempire di s.
papiktinti; 2. (disprezzo) panieka,
sdentato, -a bdv bedantis,
sdoganare vksm (-ga-) išmuitinti.
sdoganam ento dkt v išmuitinimas,
sdolcinato, -a bdv sentimentalūs,
sdoppiam ento dkt v: m ed i. della personalita as­
menybės susidvejinimas,
sdoppiare vksm (sdop-) iš vieno padaryti du;
(dividere in due) (pa)dalyti į dvi dalis,
sdraiare vksm (t.p.far s.) (pa)guldyti.
►sdraiarsi sngr atsigulti, gulti(s); (soloper un
p o ’) prigulti; (stendersi) išsitiesti.
sdraiato, -a bdv atsigulęs; ♦ ėssere s., stare s. gu­
lėti.
sdraio dkt m nkt: (sėdia a) s. paplūdimio kėdė;
šezlongas.
sdram m atizzare vksm (qes) nesureikšminti (ko),
nedram atizuoti; ram iau (į ką) žiūrėti,
sdrucciolare vksm [E] (sdriie-) (pa)slysti.
sdrucciolėvole bdv slidūs,
se I jngt 1. jei, jeigu; se possibile jeigu galima; se
vuoi jeigu nori; se ho bert capito jei gerai supra­
tau; se mi avessi avvertito, sarei venuto jei bū­
tum man pasakęs, būčiau atėjęs; ♦ se mai jei
kartais; (eventualmente) jei ką; se no kitaip;
arba; se non altro bent (jaū); se fossi in te... ta ­
vimi dėtas agg; se non sbaglio... jei neklystu... ;
610
se tanto mi da tanto jei taip jaū yra; se vogliamo
(in un certo senso) tam tikra prasmė; 2. (in es-
clamazioni; t.p. se solo) jei (tik); kad (tik); se tu
sapessi! kad tū žinotum!; se solo ti avessi visto!
jei tik būčiau tave pamatęs!; ♦ se Dio vuole!
(finalmente) pagaliau!; 3. (in interrogative in-
dirette) ar; sai se ė cominciata la partita gal
žinai, ar prasidėjo rungtynės?; ♦ non so se mi
spiego jei supranti, ką noriu pasakyti; 4. (dato
che) kad, kadangi; come tiposso aiutare, se non
ho soldi? kaip galiu tau padėti, kad pinigu
neturiu?; S.: se anche, se pure net, jeigu; ta­
riant, kad; 6. (come) kaip; (quanto) kiek; acci-
denti, se e tardi! šakės, kaip vėlu!; 7.: ♦ come se
tarsi, tartum ; come se non fosse successo niente
tarsi nieko neįvyko; 8.: ♦ se non (soltanto) tik:
non pud fa r altro, se non scusarsi jam tik
atsiprašyti belieka; 9.: ♦ se non che (tuttavia)
tačiau; 10. kaip dkt v nkt: niente “se”! jokiu
„jei“ !
se II įv (davanti ad aitri pronom i) => si.
se III įv (davanti a “stesso") => sė.
sė įv (t.p. sė / se stesso) 1. (eompl. oggetto) savė
(3-ojo asmens įv); (in jrasi negative) savęs
(pabrėžiant, t.y. būtent savęs); conoscere sė stes-
si savė pažinti; 2. usato con variepreposizioni:
a sė sau (pačiam mase / pačiai fem m ); per sė
sau; dėl savęs; už savė; su di sė ant savęs; virš
savęs; tra sė (reciproco) tarpusavyje; accanto a
sė šalia savęs; la rinuncia a sė (stessi) atsisaky ­
mas savęs; sieurezza di sė pasitikėjimas savimi:
attirare l’attenzione su di sė atkreipti dėmesį i
savė; chiūdersi in sė stessi užsidaryti savyje:
pensare solo a sė galvoti tik apie save; portare
con sė pasiimti su savimi; ha fatto tutto da sė
pats viską padarė; la casa in sė ė molto bella
pats namas labai gražūs; ♦ a sė (stante) at­
skiras agg; da sė (senza intervento altrui) savai­
me; (da solo) pats -i; di per sė, in sė e per sė
pats -i; fra sė e sė pats -i su savimi; pieno di sė
pasipūtęs; non stare in sė dalia gidia nesitverti
iš džiaugsmo; rientrare in sė atsitokėti; tenere
per sė pasilikti sau; (tacere) nutylėti; ė fuori di
sė, non ė in sė jis kaip nė savas; flk chifa da sė
fa per tre daryk pats ir savęs nenuskriausi
(„kas dirba pats sau, padaro už tris“); kaip j s;
va da sė! kas be ko!
sebace||o, -a bdv: anatghiandole ~ e riebalų liau­
kos.
sebbėne jngt nors (ir), kad ir; s. ti avesse visto
nors ir buvo tave pam atęs; s. stanco, prosegui
nors ir pavargęs, nesustojo.
sėbo dkt vfisiol odos riebalai pi.
611
sėcca dkt m 1. sekluma; arenarsi su una s. už­
plaukti ant seklumos; 2.: in s. išdžiuvęs agg.
seccamėnte prv fig atžariai; rispdndere s. atrėžti,
atkirsti.
seccante bdv erzinantis; įkyrūs; apmaudūs.
seccĮ|are vksm (sėc-) 1. tr (iš)džiovinti; (disi-
dratare) (nu)saūsinti; s. la pelle sausinti odą; s.
un torrente džiovinti upelį; ilsole ha ~ ato ifio-
ri saulė išdžiovino gėles; 2. tr (essiccare cibi e
sim.) (iš)džiovinti; (in parte) (nu)vytinti; s. i
funghi džiovinti grybus; 3. tr (infastidire qc)
(su)ėrzinti (ką); įsipykti (kam ), įgristi; 4. intr
[E] (iš)džiūti; sudžiūti; (iš)sausėti; ii fieno ė
~ ato šienas išdžiūvo; 5. intr [E] (avvizzire) su­
vysti; nudžiūti; 6. intr [E] (prosciugarsi) išsekti
(ir prk); 1. intr [E] (imbarazzare): mi ~ a (far
qcs) man nesinori (ką daryti); m an nemalonu.
►secca||rsi sngr 1. (iš)džiūti; sudžiūti; m i si ė
~ ta la gola man gerklė išdžiuvo; 2. (prosciu­
garsi) (iš)sėkti; 3. (stancarsi): mi šono ~ to (di
far qcs; di qcs) m an jaū atsibodo (ką daryti;
kas).
seccato, -a bdv (irritato) susierzinęs,
seccatore, -trice dkt v/m įkyruolis -ė.
seccatur||a dkt m nem alonum as; che s.! kaip ne­
malonu!, kaip negerai!; non vdglio nenoriu
nemalonumų,
secchėzza dkt m m ed sausmė, sausumas,
secchiėllo dkt v kibirėlis; kibiriūkas.
sėcchio dkt v kibiras; un s. d ’acąua kibiras van­
dens; ♦ buonanotte ai s.! ir viso gero! (baigta!)
secchione, -a dkt v/m fa m kalikas -ė.
sėcĮ|co, -a bdv 1. sausas; (senz’acąua) išdžiūvęs;
(rinsecchito) sudžiūvęs; un autunno s. sausas
ruduo; labbra ~che sausos lupos; pane s. su­
džiūvusi duona; un pozzo s. išsekęs / išdžiūvęs
šulinys; med tosse ~ ca sausasis kosulys; ♦ fare
s. (ącn) nudobti (ką), nudėti; rimanerci s.
užsiversti (mirti); 2. (di piante) nudžiūvęs,
sausas; (appassito) nuvytęs; foglie ~che sausi
lapai; legna ~ ca sausos malkos; rami ~ ch i
nudžiūvusios šakos; 3. (fatto seccare) džio­
vintas; fiori ~ ch i džiovintos gėlės;frutta ~ ca
džiovinti vaisiai; (noci e sim .) riešutai; 4.: virio
s. sausas vynas; 5. fig (di qcn, magro) sudžiūvęs
(liesas); 6. fig (di stile) sausas; 7. fig (perento-
rio) griežtas; kategoriškas; un colpo s. trumpas
tikslūs smūgis; ima ~ a rėplica atkirtis; un s.
rifiuto griežtas atsisakymas; una ~ ca sconfitta
akivaizdūs pralaimėjimas; (senza segnarpunti)
sausas pralaimėjimas; 8.fig (di rumore) sausas
(apie lūžimo, beldimo garsą); 9. kaip dkt v
sausuma; tirare in s. una barca išvilkti valtį 1
secóndo I
saūsumą; ♦ a s. (scarico) išsikrovęs agg; lavág-
gio a s. cheminis valymas; lavare a s. chemiškai
valyti; muro a s. sukrautų akm enų siena (be
skiedinio) ėssere a s. (senza soldi) neturėti nė
skatiko.
secentésco, -a bdv septynioliktojo amžiaus,
secėrnere* vksm fisiol (iš)skirti (išleisti iš savęs).
secessióne dkt m at(si)skyrimas; stor guerra di s.
JAV pilietinis karas,
seco įv sū savimi (tik apie 3-ąjį asmenį).
secoláre bdv 1. (di un secolo) šimtametis; šimt­
metinis; 2. (laico) sekuliarinis, pasaulietinis.
sėcol||o dkt v 1. amžius; šimtmetis; ii ventunėsi-
mo s. dvidešimt pirmas / pirmasis amžius; ii s.
scorso praeitas šimtmetis; nei quindicésimo s.
penkioliktame amžiuje; un s. avanti Cristo (do-
po Cristo) vieną amžių prieš Kristų (pó Kris­
taus gimimo); la partita dėl s. amžiaus rung­
tynės; ii museo ha un s. muziejui šimtas mėtų;
♦ nei ~ í dei ~ i amžių amžiams; ~ i fa prieš
daūgelį mėtų; senovėje; fa m šono ~z che..., ė
un s. che... šimtas mėtų...; 2. (epoca) amžius;
stor ii s. dei lumi Šviečiamasis amžius; 3. (vita
laica) pasaulietiškas gyvenimas; ♦ Toto, ai s.
António De Curtís Toto, kurio tikras vardas bū-
vo A ntonio D e Curtís,
secónda dkt m 1. (classe) antroji klasė; fare la s.
mokytis antrojoje klasėje; 2. (marčia) antroji
pavara; metiere la s. įjungti afitrąją pavarą;
3.: s. (classe) (di un treno e sim. ) antroji klasė
(traukinio ir pan.); 4. (strada) antroji gatvė;
5.: ♦ a s. (di qcs) pagal (ką); priklaūsomai
(nuo ko); a s. che nelygu, ar; 6.: ♦ in s. (vice)
(ko) pavaduotojas -a.
secondarij|o, -a bdv 1. antraeilis; šalutinis; antri­
nis; (non essenziale) neesminis; questione ~ a
antraeilis klausimas; strada ~ a šalutinis kė­
lias; gram proposizione ~ a šalutinis sakinys;
2.: istruzione ~ a vidurinis išsilavinimas,
secondino -a dkt v/m kalėjimo prižiūrėtojas -a.
secónd||o I, -a 1. sktv añtras; la ~ a fila antroji /
antra eilė; ai s. piano antram e aukšte; (non
contando ii pianterreno) trečiame aukšte; ii s.
secolo antrasis amžius; Giovanni Paolo II Jo ­
nas Paūlius II (antrasis); ė arrivato s. finišavo
añtras; gram ~ a persona antrasis asmuo; 2. bdv
añtras; (un altro) dár vienas; (se diverso) kitas;
(nuovo) naūjas; ~agiovinezza antroji jaunystė;
s. lavoro papildomas / añtras darbas; una ~ a
possibilita antra galimybė, dár viena galimybė;
di ~ a scelta antrarūšis agg; fo t s. piano añtras
planas; ♦ s. fine slaptas tikslas; di ~ a mano
vartotas, nenaūjas; iš antrų rañku; (di vestito)
secóndo II
padėvėtas; in un s. tempo pó tó, paskui; iti s.
luogo añtra; non ėssere s. a nessuno niekam n e­
nusileisti; 3. bdv fig (secondario) šalutinis; an­
trinis; 4. dkt v (t.p. minuto s.) sekundė; ♦ in un
s. per akimirką; tuoj; aspetta un s.! luktelėk!,
palauk valandėlę / sekūndę!; 5. dkt v¡m antra­
sis -óji; ė ii s. da destra nella foto nuotraukoje
jis añtras / antrasis iš dešinės; 6. dkt v (t.p. ii s.
piatto) añtras patiekalas; che cosa prendí di s.?
ką valgysi iš antrųjų patiekalų?; 7. dkt v (in un
duello) sekundantas; 8. dkt v (assistente) padė­
jėjas; 9. dkt v (t.p. ii s. canale) antrasis (kana­
las); che cosa fanno suls.? ką rodo per aūtrąjį
(kanalą)?; 10.prv añtra.
secóndo II prlk 1. pagal (ką ); s. l’articolo 45 dėl
códice penale pagal baūdžiamojo kodekso 45
straipsnį; s. ¡a fila pagal eilę; eilės tvarka; s.
giustizia teisingai; s. le modalitd prescritte nu­
statyta tvarka; s. le rególe pagal taisyklės; s.
lógica pagal logiką, logiškai; s. i piani pagal
planą; 2. (a parere di qcn e sim .) (kieno) nuo­
mone; anot (ko); pagal (ką); s. dati ufficiali
oficialiais duomenimis; s. luí jó nuomone;
anót jó; s. me mano nuomone; ii Vangele s.
Giovanni Evangelija pagal Joną; 3. (in rap-
porto a qcs) sulig (kuo); pagal (ką); s. le pos-
sibilitá (i mériti) pagal išgales (nuopelnus);
4. (in dipendenza da qcs) priklaūsomai (nuo
ko); ♦ kaip jngt s. che žiūrint, ar; nelygu, ar;
5. kaip prv fa m (vedremo) pažiūrėsim,
secondogénito, -a dkt v/m añtras (gimęs) vaikas,
secrezióne dkt m fisiol sekrecija, iš(si)skyrimas.
sedano dkt v bot salieras.
sedare vksm (sé-) (nu)malšinti; s. ii dolore (la
fame) numalšinti skaūsmą (alkį); s. una rivolta
numalšinti sukilimą,
sedativo, -a 1. bdv raminamasis; 2. dkt v ram ina­
mieji vaistai pi, sedatyvai pi.
sede dkt m 1. (buvimo) vieta; buveinė; (in senso
piu concreto) būstinė; (luogo di lavoro) darbo­
vietė; (ufficio) biuras; skyrius; (filiale) filialas;
la s. centrale di un ente centrinė įstaigos būs­
tinė; (¡’edificio) centrinis Įstaigos pastatas; ap-
rire una s. įsikurti; atidaryti filialą; cambiare s.
persikelti į naujas patalpas; Roma ė la s. dėl
governo vyriausybės būstinė Romoje; ii diret-
tore non ė in s. direktorius išvykęs; l ’istituto ha
s. in pieno centro instituto būstinė yra pačiame
centre; la scuola sará s. di sėggio elettorale
mokykloje bus įrengta rinkimų apylinkė; ♦ la
Santa S. Šventasis Sostas; 2. (dimora di qcn)
gyvenamoji vieta; buveinė; 3. (luogo di collo-
cazione) vieta; tecn (alloggiamento) lizdas; ♦ s.
6 i:
stradale važiuojamoji kelio dalis; 4. fig (mo­
mento e sim.) mėtas; non ė ąuesta la s. (perfa?
qcs) dabar nė mėtas (ką daryti); dabar nė vie­
ta; ♦ in s. (di qcs) per (ką); (ko) metu; in sepa­
rata s. privačiai, prie keturių akiiį.
sedentárij|o, -a bdv 1.: lavoro s. sėdimas darbas:
vita ~ a nedinamiškas gyvenimas; 2. (di qcn
nelabai aktyvūs; (che non fa sport) nesportuo­
jantis; (che non ama i viaggi) nem ėgstantis ke­
liauti; 3.: popolazioni ~ e sėslios taūtos.
sedére* I vksm 1. (t.p. stare a s.) sėdėti; (u n p o '
pasėdėti; s. a távola sėdėti prie stalo; s. in cėr-
chio sėdėti ratu; s. in poltrona (su una panchi-
na) sėdėti krėsle (añt suoliūko); posti a s.
sėdimos victos; /«r s. qcn, dar da s. a qcn duot;
kám atsisėsti; pasodinti ką; (cedendo Up o sto ,
užleisti kám vietą; mėttersi a s. atsisėsti; (per
poco) prisėsti; 2. fig: s. in consiglio comunale
būti miesto tarybos nariii; s. in trono būt:
karáliumi;ígtárfíCí,síeífoM0 teisėjai posėdžiauja:
3. (di animali) atsitūpti.
► sedėrsi sngr sėsti(s), atsisėsti; (per poco 1
prisėsti; (tutti insieme) susėsti; s. ai sole sėstis
prieš saulę / į saulę; s. in mácchina sėsti į maši­
ną; s. sotto un álbero sėsti(s) po medžiu; si šie-
da prisėskite,
sedére II dkt v 1. užpakalis; sėdynė; darė a qcn
un calcio nei s. spirti kám į užpakalį; ♦ fam
kaip jst che s.! kaip nuskilo!; 2. (di abito i
užpakalis.
sėdia dkt m kėdė; su una s. añt kėdės; kėdėje: 5.
girėvole sukamoji kėdė; s. a dándolo supamoji
kėdė; s. a rotėlle (invalido) vežimėlis; ♦ s. elėt-
trica elektros kėdė.
sedicénne bdv, dkt v/m šešiolikmetis -ė.
sedicėntjĮe bdv apsišaūkęs; due ~ i poliziotti du
policijos pareigūnais prisistatę asmenys,
sedicėsimo, -a l.sk tv šešioliktas; ils. sécolo šešio­
liktasis amžius; 2. dkt v šešioliktoji dalis -iės.
sédici sktv nkt 1. šešiolika; per s. persone šešioli­
kai žmonių; 2.: dgs le s. ketvirta sg (valanda ■
(vakaro).
sediljje dkt v 1. (su mezzi di trasporto) sėdynė;
anteriori (posteriori) priekinės (užpakalinės
galinės) sėdynės; 2. (sedia e sim.) kėdė.
sedim entare vksm [E, A] (-mėn-) l.c h im nusėsti:
far s. nusodinti; 2.: fig lasciare s. leisti (kam •
nurimti.
sedimentazióne dkt m chim sedimentacija, nusė­
dimas.
sedimento dkt v 1. nuosėdos pi; drumzlės pi; s.
calcáreo kalkių nuosėdos; 2. geogr (di un fiu-
me) sąnašos pi.
613
sedizione dkt m riaušės pi, maištas,
sedizioso, -a dkt v/m riaušininkas -ė.
seducėnte bdv gundantis; viliojantis,
sedūrre* vksm (su)vilioti; (anche sessualmente)
(su)gūndyti; (incantare) (pa)kerėti; lasciarsi s.
susigundyti (irprk).
sedūta dkt m 1. posėdis; sesija; s. giudiziaria teis­
mo posėdis; .v.plenaria (straordinaria) plenari­
nis (nepaprastasis) posėdis; ėssere in s. po­
sėdžiauti; ♦ s. spiritica spiritizmo seansas; s.
stante iš karto; čia ir dabar; tuojau pat; 2. (da
medici e sim.) seansas,
seduto, -a bdv, dlv: mettersi s. sėsti(s); prisėsti;
stare s. (pa)sėdėti.
seduttore, -trice dkt v/m suvedžiotojas -a, gun­
dytojas -a.
seduzione dkt m 1. viliojimas, vilionė; (su)gūn-
dymas; (solo amorosa) suvedžiojimas; l’arte
delta s. gundymo menas; 2. (fascino) žavesys,
sega dkt m 1. pjūklas; s. a nastro juostinis pjūk­
las; zool pesce s. pjūklažuvė; 2. volg'.farsi una
s. (pa)smaukyti; ♦ fam non fare una s. šūdą
malti; i . fam volg (nulla): non capisci una s. nė
velnio nesupranti,
segala, segale dkt m bot rugys; (le colture) rugiai
pi; campo di s. rugių laukas; pa ne di s. ruginė
duona.
seg|are vksm (sė-) 1. pjauti (pjūklu); (in due)
perpjauti; (solo un p o ’) papjauti; (piū volte)
pjaustyti; s. via nupjauti; atpjauti; fig ta corda
mi ~ a iipolso virvė pjauna man riešą; 2.fig: s.
it violino zirzinti / čirpinti smuiką; 3. fam fig: s.
a un esame sukirsti per egzaminą,
segatūra dkt m 1. pjuvenos pi; 2. (l’azione) pjo­
vimas (pjūklu); pjaustymas,
sėggio dkt v 1. (scranno) krėslas; kėdė; (trono)
sostas; ii s. papale popiežiaus sostas; 2. polit
vieta; s. parlamentare vieta (parlam ente); (in-
carico) mandatas; s. vacante laisva vieta; 3.: s.
(elettorale) rinkimų apylinkės būstinė (balsa­
vimo vieta); (la commissione) rinkimų komi­
sija; (i votanti) (vienos apylinkės) rinkėjai pi.
sėggiola dkt m kėdė; (t.p. seggiolina) kėdutė,
seggiolino dkt v 1. (sedile) sėdynė; 2. (per bambi-
ni) vaikiška kėdutė; 3. dimin kėdutė,
seggiolone dkt v (aukšta) vaikiška kėdutė,
seggiovia dkt m kalnų keltuvas (atviras, su sėdy­
nėmis), kėdinis keltuvas,
segheria dkt m lentpjūvė,
segmento dkt v l.geom atkarpa; i. circolare nuo­
pjova; 2. spec segmentas; dalis -iės fem m ; econ
s. di mercato rinkos segmentas.
segnal||are vksm (-gna-) 1. žymėti; (avvertire in
segnársi
anticipo) perspėti (apie ką); (far segnali) sig­
nalizuoti; s. una deviazione žymėti apylanką;
2. (rendere noto qcs) pranešti (apie ką); s. un
guasto pranešti apié gedimą; non si ~ ano inci-
denti apie avarijas pranešim ų negauta; 3. fig
(proporre) (pa)rekom endúoti; (pa)siulyti; (in­
dicare) nurodyti (į ką).
►segnalársi sngr (perqcs) pasižymėti (kuo).
segnalazióne dkt m 1. (l’azione) signalizavimas;
signalizacija; (avviso) perspėjimas; 2. (cartello
stradale) (kelio) ženklas; 3. (comunicazione)
pranešimas; fare una s. pranešti; 4. (proposta)
pasiūlymas; rekomendacija; (indicazione) nu­
rodymas; (nota) pastaba; (menzione) (pa)mi-
nėjimas.
segnál||e dkt v 1. signalas (ir prk); s. acústico
(radio, luminoso) garso (radijo, šviesos) si­
gnalas; s. diperlcolo pavojaus signalas;/are ~ i
signalizuoti; fig un forte s. político svarbūs
politinis signalas; ♦ s. orario tikslaus laiko si­
gnalas (ppr. per radiją); 2. (t.p. s. stradale)
(kelio) ženklas; s. di divieto (di precedenza)
draudžiamasis (pirm um o) ženklas; 3. (indi-
zio, segno) požymis,
segnalėtica dkt m (t.p. s. stradale) kėlio ženklai
pi; s. orinontale (verticale) horizontalūsis (ver­
tikalusis) ženklinimas.
segnalėti||co, -a bdv: foto ~ ca policijos ieškomo
nusikaltėlio nuotrauka,
segnalibro dkt v skirtūkas; žymeklis.
segnj|áre vksm (sé-) 1. (pa)žymėti; (sottolineare)
pabraūkti; (cerchiare) apibraūkti; (porre ban-
dierine, pali e sim.; marchiare) (pa)žėnklinti; s.
l’accento su una parola žymėti žodžio kirti; s.
un errore pabraūkti / pažymėti klaidą; s. una
moneta paženklinti pinigą; s. un punto su una
mappa pažymėti vietą žemėlapyje; * s. a dito
pirštais rodyti; mil s. iipasso žygiuoti vietoje;
fig trypčioti vietoje; 2. (prendere nota) už(si)-
rašyti; (pa)žymėti; (mettere in conto) įrašyti į
sąskaitą; s. a debito užrašyti skolon /[ skolą; s.
gli assenti pažymėti, kas neatėjo; 3. (di stru-
menti, indicare) (pa)ródyti; l’orológio ~ a g iá le
nove laikrodis jaü rodo devynias;fig ¡’incidente
ha ~ ato la fine della sua carriera traum a
sužlugdė jó karjerą; 4. (lasciare un segno) pa­
likti žymę (ir prk); il cordóglio ~ava i volti dei
piú sielvartas ženklino daugelio žmonių vei­
dus; 5. (graffiare) įbrėžti; (con piu segni) ( s u ­
braižyti; 6. sport (un goal) įmušti {vartį; (un
canestro) įmesti (kamuolį); s. un punto pelnyti
tašką.
►segnársi sngr 1. (col segno della croce) žeg-
segnáto
nótis, persižegnoti; 2. (annotarsi qcs) užsira­
šyti; pasižymėti,
segnátüo, -a bdv 1. žymėtas; (da qcs) paženklin­
tas (ko); caríe ~ e žymėtos kortos; volto s.
dall’alcol alkoholio subjaurotas veidas; 2. (giá
deciso) nulemtas,
segnatüra dkt m 1. pažymėjimas; (p až en k lin i­
mas; 2. (di libri archiviati e sim.) šifras.
ségn||o dkt v 1. ženklas; (tacca) rantas, įranta;
(traccia) žymė; (impronta) pėdsakas; (graffio)
įbrėžimas; (cicatrice) randas; s. convenzionale
sutartinis ženklas; s. di interpunzione skyrybos
ženklas; di frustate (di morsi) kirčių (kan­
dimo) žymės; i ~ f dei tempi laiko ženklai; utį
távolo pieno di ~ i subraižytas stalas; ♦ s. delta
croce pėrsižegnojimas; lasciare ii s. turėti Įta­
kos; (lasciare u n ’impressione) palikti Įspūdį;
(di sofferenze) palikti nuoskaudą; pėrdere ii s.
pam esti eilutę (skaitant); 2. (segnale) ženklas;
signalas; (gesto) gestas; mostas; mojimas; (col
capo) linktelėjimas; utį s. del destino lemties
ženklas; fare s. pam oti; fare s. di si linktelėti
galvą (pritariant); fare s. di no purtyti galvą
(nepritariant); fare s. di tacere duoti ženklą
tylėti; ♦ in s. (di qcs) reiškiant (ką); rodant
(ką); 3. (prova) ženklas; įrodymas; (indizio)
požymis; (sintomo) simptomas; s. distintivo
skiriamasis požymis; s. premonitore pranašin­
gas ženklas; un s. di gratitudine dėkingumo
ženklas; ~ t di vita gyvybės ženklai; darė ~ i di
impazienza nekantrauti, mūistytis iš nekan­
trumo; e un cattivo s. tai nieko gero nežada; ė
s. che hai fante tai rodo, kad nori valgyti; ė s.
di buona educazione tai išsiauklėjimo požymis;
♦ ~ i particolari ypatingi požymiai (ant žm o­
gaus kūno ir pan.); kaip jst buon s.! geras žen­
klas!; 4. (símbolo) ženklas; simbolis; 5. (ber-
saglio) taikinys; tiro a s. šaudymas; (luogo)
šaudykla; sport tiras; ♦ colpire nei s. (tiksliai)
pataikyti (irprk); mėttereas. (ottenere) pelnyti;
6. (limite, punto) riba; a tai s. che... iki to,
k a d ...; tiek, k a d ...; passare ii s. peržengti ribą;
7.: fig dgs ~ i (vestigia) žymės, pėdsakai; 8.:
asir s. z.odiacale, s. dello zodiaco zodiako žen­
klas; 9. m at ženklas; ii s. della sottrazione, ii s.
meno atimties ženklas; ♦ di s. opposto visiškai
skirtingas agg; priešingo pobūdžio.
sėgo dkt v lajus; (per ceri) žvaktaukiai pi.
segregare vksm (sé-) segregúoti; atskirti.
►segregársi sngr segregúotis; atsiskirti,
segregazióne dkt m segregacija; at(si)skyrimas.
segrėta dkt m požemis (kalėjimas rūsyje).
segretam énte prv slaptai; slapta, slapčia.
614
segretáre vksm (-grė-) dir įslaptinti,
segretária dkt m sekretorė; refereñté; (biūro)
adm inistratorė,
segretariáto dkt v (vari significati) sekretoriatas,
segretário dkt v 1. sekretorius; refereñtas; (biu­
ro) adm inistratorius; 2.polit: s. di partito par­
tijos pirmininkas; s. di stato užsienio reikalų
ministras.
segreteria dkt m 1. sekretoriatas; raštinė; kan­
celiarija; 2.: s. di un partito (la carica) partijos
pirmininkavimas; 3.: s. telefónica (autom ati­
nis) atsakiklis,
segretézza dkt m 1. (l’essere segreto) slaptumas:
2. (riserbo) konfidencialümas; con la mássima
s. visiškai konfidencialiai,
segreto I dkt v 1. paslaptis -iės fem m ; s. bancário
(industríale, istruttório, militare, professionale,
di stato, d ’ufficio) banko (gamybinė, procesi­
nė, karinė, profesinė, valstybinė, tarnybinė)
paslaptis; mantenere (rivelare / svelare) un s. iš­
laikyti (atskleisti) paslaptį; portarsi un s. nella
tomba nusinešti paslaptį į kapüs; non ė un s.
tai nė paslaptis; ♦ s. di Pulcinella vieša paslap­
tis; 2. (espediente, trueco) gudrybė; 3. => segre­
tézza; ♦ in s. slapčia, slapčiomis.
segrét||o II, -a bdv slaptas; slaptingas; (celato)
paslėptas; accordo (collóquio, voto) s. slaptas
susitarimas (pokalbis, balsavimas); documenti
~ i slapti dokumeñtai; (segretati) įslaptinti do-
kumeñtai; porta ~ a slaptos durys pi; una sof-
ferenza s. paslėptas skausmas; mantenere (qcs)
s. laikyti (ką) paslaptyje; ♦ agente s. slaptasis
agentas; servizi ~ i slaptosios tarnybos,
seguáce dkt v/m pasekėjas -a; (di una religione)
išpažinėjas -a; (sostenitore) šaliniflkas -ė.
seguént||e bdv 1. kitas; tolesnis; sekantis jam ; ii
giorno s. kitą dieną; la tappa s. tolesnis etapas:
2. (in enumerazioni) šis -i; tóks -iá; i ~ i capito-
li šie skyriai,
segūgio dkt v 1. (cane) pėdsekys (šuo); skalikas:
2. fig (di ącn) seklys -ė.
segu|Įire vksm (sé-) 1. eiti iš paskos; sekti / eiti
(paskui) (ką); (con mezzi di trasporto) sekti
važiuoti (kam ) iš paskos; s. una guida eiti
sekti (paskui) gidą; alcune persone ~ivano ii
féretro keli žmonės sekė karstą; ~item i! (ei­
kite / sėkite) paskui manė!; la ~ i nella stanza
jis [sekė paskui ją į kambarį; fig s. Cristo sekti
Kristumi; 2. (pedinare) slaptai sekioti / sekti:
3. (accompagnare) (pa)lydėti; vykti kartu; fig
s. con gli occhi lydėti akimis; 4. fig (procedere
in base a qcs, lungo qcs e sim .) eiti (/ važiuoti ir
pan.) (kuo;palei ką); s. i binari eiti pageležin-
615
kele; s. ilfiume eiti pâlei upę; s. le orme (di qc)
sèkti (ko, kieno) pėdomis (ir prk); s. la rotta
laikytis kurso; s. una via važiuoti gatvė; 5. fig
(con la mente, gli occhi e sim.) (pa)sėkti; ste­
bėti; s. con gli occhi sekti akimis; s. ii corso de­
gli eventi stebėti įvykių eigą; s. dei lavori edilizi
prižiūrėti statybą; s. gli spostamenti dėl nemico
sekti priešo judėjimą; s. gli studenti (nuolat)
dirbti su studeñtais; s. una tesi di ricerca va­
dovauti moksliniam darbui; 6. fig (guardare)
žiūrėti; (frequentare) lankyti; (interessarsi) sek­
ti; domėtis (kuo); s. un corso lankyti kursą,
klausyti kurso; s. le mode vaikytis madų; s. la
partita žiūrėti rungtynės; s. la política estera
domėtis užsienio politika, sekti užsienio po­
litiką; s. un ragionamento sekti samprotavimą;
l.fig (attenersi a qcs) sekti (kuo); laikytis (ko);
vadovautis (kuo); s. un consiglio (l’esėmpio) di
qcn sèkti kienô patarim u (pavyzdžiu); s. gli
ištinti vadovautis instinktais; s. un metodo tai­
kyti m etodą; s. le prescrizioni del médico (le
rególe, uno stile di vita) laikytis gydytojo nuro­
dymų (taisyklių, (tam tikro) gyvenimo budo);
8. t.p. kaip intr [E] (venire dopo) būti / eiti pô
(k5); sèkti fam ; (venire sotto) žemiaū būti /
eiti; (succedere dopo) (j)vÿkti pó kó / vėliaū; la
B ~ e la A pó (raidės) A eina B; ~ono le firme
dei partecipanti žemiaū yrà dalÿviu parašai,
žemiaū pasirašė dalyviai; ~ ir a estratto conto
sąskaitos išrašas bùs jums atsiųstas vėliaū; ai
lampo ~ e U tuono pó žaibo griaudžia griausti­
nis; alla sua affermazione ~ i un silénzio imba-
razzato pó tókio jó teiginio stójo nejauki tylà;
a ció una lite accesa tai vedé prie smarkaüs
ginčo, iš tó kilo smarkus giñcas; ♦ come ~ e
(nel modo seguente) taip, šitaip; 9. kaip intr [E]
(derivare lógicamente) išeiti; ne ~ e che... iš tó
išplaūkia / išeina, kàd ... ; ♦ con quel che ~ e ir
visa kita.
seguitàre vksm (sé-) 1. (qcs) tęsti (ką); s. gli studi
tęsti mokslus; 2. intr [A, E] (a far qcs) toliau
(ką daryti); s. a studiare toliaū mokytis.
séguito dkt v 1. (scorta) palyda, svita; ♦ ai s.
kartu su; 2. fig (consenso) pritarim as; avere s.
būti populiariam; 3. (sene) virtinė; 4. (conti-
nuazione) tçsinÿs, tąsa; ii s. nelpróssimo nume­
ro tęsinys kitame numeryje; šono curioso di
sapere ii s. mán įdomu, kas / kaip bus toliaū;
com m darė s. a un’ordinazione atlikti užsaky­
mą; * a s. (di qcs) (in conformità) pagal (ką);
di s. (senza sostą) bė pertraukos; (di fila) iš
eilės; in s. toliaū; vėliaū; paskui; pó tó; a s.
degli accordi pagal susitarimą; fare s. (venire
selvàggio
dopo) kilti (po ko); įvykti; commfacendo s. (a
qcs) ryšium su (kuo); (in base a qcs) remiantis
(kuo);faccio s. alla vostra atrašau į jūsų laišką;
5. (conseguenza): non avere s. neturėti pasek­
mių; ♦ in s. (a qcs), a s. (di qcs) (a causa di
qcs) dėl (ko); (per mezzo di qcs) kuo; (dopo
qcs) pó (ko): in s. alle analisi tyrimais; pó
tyrimų; in s. a estrazione ištraukus burtus; in s.
alla malattia dėl ligos (pasekmių),
séi sktv nkt 1. šeši mase, šešios femm; s. anni
šešeri mėtai; s. euro šeši eurai; s. giorni šešios
dienos; in s. šešiese; ♦ a s. $eri milijoninis agg;
2.: dgs le s. šešta valanda sg, šešios (valandos);
3.: ii s. (liiglio) (liepos) šeštoji (diena); 4. (sė­
sto) šeštasis; 5. kaip dkt v (ii 6) šešetas; 6. kaip
dkt v (voto) šešetas; šešetūkas/am ; 7. kaip dkt
v (la carta) šėšakė.
seicentésco, -a bdv septynioliktojo amžiaus,
seicénto nkt 1. sktv šeši šimtai; 2. dkt v: ii S. se­
ptynioliktasis amžius,
seimila sktv nkt šeši tūkstančiai,
sėlee dkt m min titnagas,
selciáre vksm (sėl-) (iš)grįsti (akmenimis),
selciáto dkt v (akmenų) grindinys,
selettivo, -a bdv 1. selektyvūs; criterio s. atranki­
nis kriterijus; 2. (di qcn) išrankūs,
selezionáre vksm (-zió-) 1. atriñkti; pariñkti; ( s u ­
rūšiuoti; spec selekcionuoti; 2. /n/išriflkti; (ie-
gnare) pažymėti; s. una celia išrinkti narvelį,
selezióne dkt m 1. atranka; spec selekcija; fare
una s. (at)riñkti; biol s. naturale gamtinė at­
ranka; 2. (l’azione) atrinkimas; rūšiavimas;
3. (raccolta e sim .) rinktinė; rinkinys; sport la
s. aburra Italijos rinktinė; 4. in f išranka (išrin­
ktoji dalis); pažymėtas žodis (/ tekstas ir pan.).
self-service [sel(f )'servis] dkt v nkt savitarna,
sella dkt v 1. balnas; montare in s. sėsti į balną;
sbalzare di s. išmesti iš balno; 2. => seilino;
3. geogr balnákalnis.
sellare vksm (sėl-) (pa)balnóti.
seilino dkt v (dviračio) balnelis,
seltz [selts] dkt v nkt selteris,
selva dkt m giria.
selvaggina dkt m 1. (gli animali) medžiojamieji
žvėrys ir paūkščiai pi; 2. (le cami) žvėriena; s.
da penna paukštiena,
selvággi |o, -a bdv 1. laukinis; (aspro) atšiaurūs;
una natura ~ a atšiauri gamta; 2. =5- selvático
1.; 3. (primitivo) laukinis; primityvūs; 4. fig
(incontrollato) savavališkas; edilizia ~ a sava­
vališkos statybos; 5. fig (¿numano) laukinis;
žvėriškas; un urlo s. laukinis riksmas; 6. kaip
dkt vjm laukinis / pirmykštis žmogus.
selvático
selváti||co, -a bdv 1. laukinis; anímale s. žvėris
-iés, laukinis gyvūnas; piante ~ c h e laukiniai
augalai; 2. fig (di qcn) laukinis, šiurkštūs,
selvicoltóre dkt v miškininkas,
selvicoltüra dkt m miškininkystė,
semáforo dkt v šviesoforas; semaforas; girare al
s. pasukti prié šviesoforo; ii s. ė giallo (rosso,
verde) déga geltona (raudona, žalia) (šviesofo­
ro) šviesa,
semántica dkt m ling semantika,
semántico, -a bdv semantinis, prasminis, semán-
tiškas.
sembr|Įare vksm [E] (sém-) 1. atrodyti; (darė a
vedere) rodytis, pasirodyti; su šalutiniais saki­
niais kartais verčiamas modalinėmis dalelytė­
mis, pvz. rodos, régis; non ~ a una buona idea
neatrodo gera mintis; ~ a v a stanco atrodė pa­
vargęs; la proposta non ~ a gran che pasiūly­
mas atrodo nekoks; le scarpe sėmbrano troppo
grandi batai atrodo per dideli; m i ė ~ a to inte-
ressato jis m án pasirodė susidomėjęs, mán pa­
sirodė, kád jám įdomii; ~ a facile neatrodo
sunku; non m i ~ a vero! (non ei posso credere)
netikiu; negaliü patikėti!; m i ~ a che... mán
atrodo / rodosi, kad... ; ~ a che la nonna stia
malė senelė, atrodo, serga; senelė, rodos, ser­
ga; ei ~ a v a che avremmo vinto mums rodėsi,
kad laimėsime; m i ė ~ a to che m i avessi chia-
mato mán pasirodė, kad manė šaukei; (non) ti
~ a ? táu taip neatrodo?; m i ~ a di si mán at­
rodo, kad taip; m i ~ a di sognare tarsi / lyg sap­
nuoju; che te ne ~ a ? kaip táu (tai) atrodo?,
kaip táu patiñka?; ♦ ~ a ieri atrodo (tarsi) va­
kar; kaip jst m i ~ a va ! taip ir galvojau!; 2. (es-
sere simile) būti panašiam, atrėdyti; panėšėti;
casa sua ~ a una stalla jó namai panašūs i tvar­
tą; 3. fam (sembrare bene): fa i come ti ~ a da­
ryk, kaip nori; ♦ ma ti argi galima taip?;
(figurad) ką tu!; prašaū!
sėmĮje dkt v 1. sėkla; (t.p. dimin semino) sėklytė;
(di cereali) grūdas; olio di ~ i (vari) įvairių sėk­
lų aliejus; fig ii s. dell’ódio neapykantos sėkla;
l.fisio l sėkla; 3. (nelle carte) spalva (kortų).
seménte dkt m sėkla, sėklos,
semestrále bdv pusmetinis (vykstantis / išeinantis
kas šešis mėnesius); (di sei mesi) šešių mėnesių,
semestre dkt v pusmetis; (come periodo di studi)
semestras; ii s. autunnale rudeñs semestras;
pagare un s. di affitto sumokėti šešių mėnesių
nuomą.
semi- priešdėlis: pirmoji sudurtinių žodžių dalis,
reiškianti ko nors pusę, dalį ir pan., pvz., semi-
asse, semiinfermitá, sem iretta ir t. t.; su būd­
616
vardžiais rodo dalinę ypatybę, ribotumą, pvz.
semiaperto, semirigido ir t. t.
semiásse dkt v tecn pusašis,
semibiscróma dkt m m us šešiasdešimtketvirtinė
(nata).
semibreve dkt m mus sveikoji (nata),
semicėrchio dkt v pūsratis.
semiconduttóre fis 1. bdv pūslaidis; 2. dkt v pūs-
laidininkis.
semicróma dkt m mus šešioliktinė (nata),
semierūdo, -a bdv pūsžalis.
semidio (dgs semidei) dkt v m it pūsdievis.
semifinále dkt m sport pūsfinalis.
semifínalista dkt v/m pusfinalininkas -ė.
semifrėddo dkt v ledų tortas,
semilavoráto dkt v pusgaminis, pusfabrikatis,
semiliquido, -a bdv pūsskystis.
semiminima dkt m m us ketvirtinė (nata),
semina dkt m sėja.
seminále bdv.fisiol liquido s. sperma,
semin [áre vksm (sé-) 1. (semi) (pa)sėti; (qcs a
qcs) apsėti (ką kuo); s. ii trifdglio sėti dobilus:
s. un campo a sėgale apsėti dirvą rugiais; fig s.
zizįania sėti nesantaiką; ♦ flk chi ~ a vento
raccdglie tempesta kas sėja vėją, pjauna aūdrą:
flk quel che si ~ a , si raccdglie ką pasėsi, tą ir
pjausi; 2. fig (disseminare) (iš)mėtyti; 3. fig
fam atsikratyti (ko); pėdas (su)mėtyti.
seminario dkt v 1. (istituto) (kunigų) seminarija:
2. (corso esim .) seminaras,
seminarista dkt v seminaristas, klierikas,
semináto dkt v: ♦ uscire dal s. [ lankas išeiti,
seminatóre, -trice dkt v/m sėjikas -ė, sėjėjas -a.
seminterráto dkt v pūsrūsis.
seminiido, -a bdv pusnuogis,
semiótica dkt m semiotika,
semiótico, -a bdv semiotinis,
semiretta dkt m geom pūstiesė.
semisėrio, -a bdv pusiau rimtas,
semita 1. bdv => semítico; 2. dkt v/m semitas -ė.
semítico, -a bdv semitų, semitinis,
semitismo dkt v semitizmas.
semivocále dkt m ling pūsbalsis.
senumu \.jn g t]ėi kartais; 2 .prv verčiaū, veikiaū.
sémola dkt m rupūs kviečių miltai pi.
semolino dkt v manai pi; manų kruopos pi; (la
minestra) manų košė.
semovente bdv savaeigis.
sémplic|¡e bdv 1. (non doppio e sim.) viengubas:
paprastas; biglietto s. vienkartinis bilietas; un
nodo s. viengubas mazgas; gram tempo s. ištisi­
nis / nesudėtinis laikas; 2. (non difficile) leñg-
vas; nesudėtingas; paprastas; una domanda s.
617 sensibile

leñgvas klausimas; non ė cosi s. tai nė taip pa­ ti; 5. kaip jngt (t.p. s. che) jėi(gu) tik; verrd, s.
prasta; ♦ kaip jst s.! paprasta!; kaip jst sempli- che non piova ateisiu, jei tik nelis,
c'issimo! visái paprasta!; 3. (sobrio) paprastas; semprevėrde bdv visžalis,
kuklūs; uno stile di vita s. paprastas gyvenimo sėnape dkt m 1. bot garstyčia; 2. (la salsa, i grani)
būdas; un vestito s. kukli suknelė; 4. (sponta- garstyčios pi.
neo) paprastas; nuoširdūs; (senza malizia) at­ senato dkt v 1. (ppr. S.) senatas, Senatas; (solo nei
viraširdis; (ingenuo) naivūs; persone ~ i papra­ sistemi con due rami dėl parlamento) Aukštieji
sti žmonės pi; 5. (sempre anteposto ai nom e) rūm ai pi; ii s. universitario universiteto sena­
(prieš dkt) grynas; tiesiog avv, tik; una s. for- tas; 2. stor Senatas,
malitá tiesiog formalumas, grynas formalu­ senatore, -trice 1. dkt v/m senatorius -ė; 2. dkt v
mas; ė una s. ipotesi tai tik hipotezė; 6.: mil sol- stor senatorius,
dato s. eilinis; 7. kaip dkt v: procédere dal s. ai senėse 1. bdv Sienos; sieniečių; sieniėtiškas; iš
complesso eiti nuo paprasto prie sudėtingo, Sienos; 2. dkt v/m sieniėtis -ė; 3. dkt v Sienos
sempliceménteprv 1. (con semplicitá) paprastai; tarmė.
2. (con facilita) lengvai; 3. (solamente) tiesiog;senile bdv senatvės; senatviškas; eta s. senyvas
tik; vdglio s. dire che... tiesiog noriu pasakyti, amžius; m ed demenza s. senatvinė silpnapro­
k ad ...; 4. (davvero) tiesiog; molto s. paprasčiau­ tystė.
siai; sei s. stupenda con ąuesto vestito tū tiesiog senilita dkt m iškaršimas; senatvė,
pritrefikiančiai atrodai su šia suknelė, senno dkt v protas, išmintis -iės fem m ; išmintin­
semplicióne, -a dkt v/m naivuolis -ė; gerutis -ė. gumas; ♦ fuori di s. paklaikęs; perdere ii s.,
uscire di s. iš proto išeiti, paklaikti; tornare in
sempliciótto, -a dkt v/m neišmanėlis -ė.
s. ateiti j protą; susiprotėti: ® dėl s. d ip o i son
semplicismo dkt v paviršutiniškumas,
piene lefosse kiekvienas gudrūs po laiko,
semplicitá dkt m 1. (sobrietá) paprastumas; con
senno prv, jngt (se no) jei nė; priešingu atveju;
s. paprastai; in tutta s. visai paprastai; 2. (fa­
(altrimenti) kitaip; corri, s .fa i tardi paskubėk,
cilita) nesudėtingūmas, lengvumas; di grande
kitaip pavėluosi,
s. visai nesudėtingas agg; 3. (candore) papra-
sennonchė jngt tačiau taip nutiko, kad.
stūmas; atviraširdiškumas; (ingenuita) naivū-
seno dkt v 1. krūtis -iės fem m ; (petto) krūtinė; un
mas.
s. prosperoso didelė krūtinė; stringere a i s. pri­
semplificáre vksrn (-pli ) 1. (renderpiii semplice)
glausti prie krūtinės; 2. (ii grembo) įsčios pi;
(su)páprastinti; 2. (render piii facile) (pa)leñ-
♦ allevare una šerpe in s. išpenėti gyvatę užan­
gvinti; 3. m at suprastinti,
tyje; 3. (aliintem o di un indumento) užantis;
semplificazióne dkt m 1. (su)páprastinimas; la
4.fig giluma (ppr. širdies); ♦ in s. (a qcs) (ko)
s. di una procedūra procedūros supaprastini­
viduje; kame; (tra) tarp (ko); in s. ai partito
mas; 2. m at suprástinimas. partijoje; 5. anat sinusas; 6.geogr įlanka; 7. mat
sempre prv 1. visada, visados; visuomet; (conti­ sinusas.
nuamente) nuolat; (tutto ii tempo) visą laiką; sensat|Įo, -a bdv 1. (di qcn) protingas, nuovokūs;
(perennemente) amžinai; come s. kaip visada; blaivaus proto; 2. (di qcs) protingas; apgalvo­
pó senovei; p er s. visam laikui; non va s. bene tas; scelta ~ a protingas pasirinkimas,
nė visada sekasi; siete s. i benvenuti jūs visada sensazionale bdv sensacingas; įspūdingas; una
laukiami; glielo dico s.! nuolat jam kartoju!; ho notizia s. sensacinga žinia.
s. sognato una casa a Nida seniai svajojau apie sensazion||e dkt m 1. (percezione) pojūtis; (H
nam ą Nidoje, visada svajojau apie nam ą Ni­ sentire) jutimas; (senso) jausmas; s. di incertez-
d oje/am ; l ’ho s. saputo seniai žinojau; ♦ da s. za netikrūm o jausmas; s. uditiva klausos pojū­
nuo neatm enam ų laikų; nuo seno; ii nemico di tis; provare una s. (di qcs) jausti (ką), (panūs­
s. amžinasis priešas; per s. tua am žinai tavo; ti; patirti (ką); 2. (presentimento) nuojauta; ho
2. (man mano) vis; s. pėggio vis blogiaū; s. piii la s. che... jaučiu, k a d ...; 3. (scalpore) sensaci-
vis labiau (/ daugiau); l ’inflazione cresce s. inf­ ja ;fare s. sukelti sensaciją,
liacija vis auga; 3. (tuttora) vis (dár); ábiti s. a sensibil| e bdv 1. jautrūs; delikatus; (irritabile)
Kaunas? vis dár gyveni Kaune?; c ’ė s. tempo dirglūs; pelle s. jautri oda; 2. (a qcs) jautrūs
vis dár yra laiko; 4. (t.p. pu r s.) visgi; vis dėlto, (kam); (solo di qcn) neabejingas; s. a i calore
vis vien; s. mėglio di niente tai vis dėlto geriaū jautrūs šilumai; s. ai bisogni altrui neabejingas
negu nieko; puoi s. tentare visgi gali pabandy- kitų poreikiams;/»? carta s. šviesai jautrūs po-
sensibilitá
pierius; 3. (rilevante) žymus, ženklūs; (perce-
pibile) juñtam as; danni ~ i žymūs nústoliai;
filos il mondo s. regimasis pasaulis,
sensibilitá dkt m nkt 1. jautrüm as; (capacita
di percepire) juslumas; (irritabilitá) dirglumas;
2. (a /perqcs) jautrum as (kam ) neabejingumas;
s. verso i problemi sociali jautrum as sociali­
niams klausimams; 3. spec jaütris; jautrüm as.
sensibilizzáre vksm 1. (j)jaūtrinti; 2.fig padaryti
jautrų; (į)sąmoninti.
sensibilm énte prv žymiai, žeflkliai.
sensitivo, -a dkt v/m ekstrasensas -ė.
séns||o dkt v 1. pojūtis; (iipercepire) jutimas; (la
capacita di percepire) jusle; i cinąue ~ i penki
pojūčiai; órgani di s. jutim o organai; ♦ sėsto s.
šeštasis pojūtis; pėrdere i ~ i netekti sąmonės;
riacąuistare i ~ i atgauti sąmonę; 2.: dgs ~ t
(passione) aistra sg, geidulys sg; jausmai; ip ia -
ceri dei fiziniai malonūmai; 3.fam : m ifa s.
mán šlykštu; mán šiurpū; ♦ kaip jst che s.!
kaip šlykštu / šiurpu!; 4. (sensazione) jaūsmas;
s. di colpa, ~ í di colpa kaltės jaūsmas; un s. di
náusea šleikštumo jaūsmas, pykinimas; s. di
solitudine (di vuoto) vienatvės (tuštum o) jaūs­
mas; un s. di stanchezza nuovargis; ♦ gradisca
i ~* della mia stirna su didžiausia pagarba;
5. fig jaūsmas; (sensibilitá) jautrüm as; s. cívico
pilietiškūmas; s. dėl dovere pareigos jaūsmas;
pareigingūmas; s. della gratitudine (della m isa­
ra, delVumorismo) dėkingūmo (saiko, humoro)
jaūsmas; s.prático praktiškumo jaūsmas, prak-
tiškūmas; s. del risparmio taupümas; non avere
s. dell’orientamento nem okėti orientuotis, ne-
siorientūoti; ♦ buon s. sveikas protas; s. comu-
ne beñdros visuomenės pažiūros pi; 6. (signifi-
cato) reikšmė; prasmė; il s. di una frase (di un
verbo) sakinio (veiksmažodžio) reikšmė; il s.
della vita gyvenimo prasmė; ddppio s. dvipras­
mybė; a ddppio s. dviprasmis agg; in s.figurato
(lato, prdprio, stretto) perkeltinė (plačiąja, tie­
siogine, siaurąja) prasmė; dir ai (di qcs)
pagal (ką); vadovaujantis (kuo); darė s. (a
qcs) įprasminti (ką); ♦ in un certo s. tám tikra
prasmė; in tutti i ~ i visais atžvilgiais; in che s. ?
kokia prasmė?; kaip suprasti?; 7. (t.p s. lógico)
prasmė; senza s., privo di s. beprasmiškas agg;
non ha s. tai beprasmiška; 8. (modo) būdas; in
un s. vienaip; in s. negativo neigiamai; 9. (dire-
zione) kryptis -iės fem m ; a dóppio s. dvipūsis
agg; in s. orarlo (antiorário) pagal (prieš) laik­
rodžio rodyklę; in s. inverso atvirkščiai; (all’in-
dietro) atbulai; (dalia fine) nuo galo; s. di
marčia važiavimo kryptis; ♦ s. único vienpüsis
618
eismas; s. vietoto važiuoti draudžiam a (kelio
ženklas).
sensore dkt v tecn jutiklis; sensorinis jungiklis,
sensoriale bdv sensorinis, juslinis; jutiminis,
sensuale bdv 1. seksualūs; (eccitante) gundantis:
2. (di qcn, voglioso) geidulingas; 3. (dei sensi)
jausminis,
sensualita dkt m seksualumas.
sentenzj|a dkt m 1. (teismo) sprendimas; (spec.
nei processo penale) nuosprendis; dir s. di
assoluzione išteisinamasis nuosprendis; dir s.
d i eondanna nuteisimas, apkaltinamasis nuo­
sprendis; dir s. definitiva galutinis nuospren­
dis; pronunciare una s. paskelbti sprendimą:
♦ ai pdsteri l ’ardua s. „tesprendžia busimosios
kartos“ ;fam sputare ~ e postringauti; 2. (mas-
sima) sentencija, posakis,
sentenziare vksm (-ten-) 1. tr (di un tribunale)
nuspręsti (teismui); nutarti; 2. intr [A] fig pa­
mokslauti; skaityti moralūs,
sentiėro dkt v takas; (J.p. sentierino) takėlis, ke­
lelis; un s. d i montagna kalnų takas,
sentim entale bdv 1. jausmingas; sentimentalūs;
2. (di qcn) romantiškas; jautrūs; 3. (relativo ai
sentimenti) jausmų; sfera s. jausm ų sritis -iės;
vita s. meilės santykiai pi.
sentim entalism o dkt v sentimentalumas.
sentiment|Įo dkt v 1. jaūsmas; un s. di pieta gai­
lestingumo jaūsmas, gailestis; darė sfogo ai
~ i duoti valią jausmams; ferire i ~ i užgauti
jausmus; manifestare un s. (iš)rėikšti jausmą;
2. (slancio emotivo) sentimentas; jaūsmas; con
s. jausmingai; senza s. be jausmo,
sentinella dkt m sargybinis; ♦ ėssere di s., stare di
s. eiti sargybą.
sent||ire vksm (šen-) 1. jausti, (pa)jūsti; s. un
odore j austi / užuosti kvapą; come e mdrbido
paliesk, kaip švelnu; ~ o caldo (freddo) man
karšta (šalta); ~ o sonno noriu miego; non ~ e
piū legam be nebejaūčia (savo) kojų; fa m vuoi
s. (il vino) ? nori paragauti (vyno)?; ♦ s. ilpol-
so a qcn užčiuopti kam pulsą; 2. (udire) girdėti;
išgirsti; (ascoltare qcs) klausyti(s) (ko); s. un
concerto (la radio) klausytis koncerto (radijo);
s. un rumore išgirsti triukšmą; s. un testimone
apklausti liudytoją; non ho ~ ito nenugirdau;
stam m i a s.! paklausyk manęs!; ~ o i bambini
cantare girdžiu vaikus dainuojant; non vdglio
fa rm i s. nenoriu, kad m anė girdėtų; avete mai
~ ito parlare di X? ar (jums) teko girdėti apie
X?; ~ i! klausyk!; žiūrėk!; ♦ a s. (qcn) anot
(ko), pasak; fa rsi s. duoti žinių (apie save);
non s. ragioni būti nepėrkalbamam ; kaip jst
 619
~ t, ~/7, ma ~/7 šit kaip!; kaip jst ma ~ ilo !
žiūrėk, kàs kalba! (/ prabilo! ir p an.); kaip jst
~ iam o ! išklok viską! ; 3. (alpassivo: essere udi-
to) girdėtis; pasigirsti; si è ~ ito un grido pasi­
girdo šaūksmas; 4. (essere rimproverato) gâuti
velnių; questa voltą m i ~ e ! šį kartą duosiu jâm
velnių, šį kartą gaüs velnių; 5. (informarsi su
qcs) teirautis (ko), pasiteirauti; (consultare)
pasitarti (su kuo), konsultuotis; kreiptis (į
ką); (venire a sapere cli qcs) sužinoti (apie ką);
girdėti; s. (da) un avvocato pasitarti su advo­
katu, kreiptis [ advokatą; che cosa vuole
sužinok, kô jis nori; ho ~ ito p er quel libro
teiravausi tos knygos; hai ~ ito dello sciopero?
ar žinai apie streiką?, ar girdėjai apie streiką?;
6. (presentire, awertire) jaūsti; pajusti; ~ o che
ei vuole fregare jaučiu, kad nori mus apmauti;
7. (provare sentimenti e sim .) jaūsti, pajaūsti; s.
gioia džiaūgtis, jaūsti džiaugsmą; s. la man-
canza (di qc) ilgėtis (ko); s. la necessità (difar
qcs) jaūsti poreikį (ką daryti); per lei non ~ o
più niente jai nieko nebejaučiu; ~ o di aver
sbagliato jaučiu, kàd suklydau; 8. (ammirare,
essere sensibile) (pa)jūsti; (capire) suvokti; s.
la bellezza di u n ’opera pajusti kūrinio grožį;
9. (percepire effetti negativi e sim.) jaūsti; s. un
dolore ai gindcchio jaūsti skausmą kelyje; s.
Vumidità kentėti nuo drėgmės; non s. lafatica
nejausti nuovargio; la crisi comincia a fa rsi s.
krizė pradeda jaūstis.
►sentirci įvdž: s. (bene) (pri)girdėti; non s. be­
ne, s. malė neprigirdėti.
► sen tp rsela įvdž : non me la ~ o (di far qcs)
man nesinori (ką daryti); neturiu jėgų; negaliu;
te ta di accompagnarmi? ar palydėsi manė?
►sen tj|irsi sngr 1. jaüstis; (cominciare a sentir-
si) pasijusti; i. a disàgio jaüstis nejaükiai; s. in
debito jaüstis skolingam; s. in dovere (di f ar
qcs) jaūsti pareigą (ką daryti); s. in torto jaüstis
neteisiam; m i ~ o bene gerai jaučiuosi; m i ~ o
allegro man linksma; m i ~ o felice jaučiuosi
laimingas; m i ~ o stanco jaučiuosi pavargęs; si
~ e in colpa jaučiasi kaltas; jaūčia graūžatį; si
è ~ ito malė pasijuto blogai; non m i ~ o d i aver
fatto niente di malė nesijaučiu nieko bloga pa­
daręs; ~ i ti a casa tua! jaūskis kaip namie!;
2. (qcs) jaūsti (ką); non m i ~ o la mano ne­
jaučiu savo rankos; 3. (presagire) (nu)jaūsti;
me lo ~ iv o taip ir nujaučiau.
sentit || o, -a 1. dlv: ♦ per s. dire iš nuogirdų;
2. bdv (sincero) nuoširdūs; ~ e condoglianze
nuoširdi užuojauta; (la formula) nuoširdžiai už­
jaučiu; ~ f ringraziamenti nuoširdžiai dėkoju.
separatismo
sentóre dkt v nuojauta; avere s. (di qcs) nujaūsti
(ką); non avere s. (di qcs) nenujaūsti (ko).
sénza p rik 1. bè (ko); s. cappello be kepurė; s. di
me bè manęs; con o s. latte? sū pienu ar be?; s.
màniche bè rankovių, berankovis agg; s. pieta
bè gailesčio, negailestingas agg; (come avver-
bio) negailestingai; s. valore bevertis agg; gió-
vani s. láurea jauni žmonės, neturintys aukš­
tojo išsilavinimo; lèggere s. occhiali skaityti be
akinių; šono s. soldi aš be pinigų, neturiu pi­
nigų; ♦ non s. nė bè; senz’altro, s. meno būtinai;
kàs bè kô; s. dùbbio bè âbejo; neabejotinai; s.
eccezione bè išimties; s. indùgio nedelsiant; nie­
ko nelaukiant; s. sostą, s. trégua, s. posa bè atil­
sio, bè atvangos, bè paliovos; s. (tante) stôrie
bè triukšmo; rimanere s. parole likti bè žado;
2. jngt (t.p. s. che) ppr. verčiamas dalyviu ar
pusdalyviu; s. dirti niente nieko táu nesakant;
andaré via s. salutare išeiti neatsisveikinant (/
neatsisveikinus); s. mangiare nė bere negėręs
ir nevalgęs; sta in piedi s. muoversi stovi neju­
dėdamas, stovi ir nejuda; s. che io lo sapessi bè
màno žinios, mán nežinant; ♦ s. batiere ciglio
nė nemirktelėjęs; s. contare neskaitant,
senzadio dkt v/m nkt bedievis -ė.
senzatėtto dkt v/m nkt benamis -ė.
sépalo dkt v bot taurėlapis.
separ||àre vfcsm (-pà-) 1. (iš)skirti; (disunire, stac-
care qc da qc) (at)skirti (ką nuo ko); (dividere
in due) perskirti; s. ¡’albume dal tuorlo atskirti
baltymą nuo trynio; s. un bambino dalla madre
atskirti vaiką nuó motinos; s. con la riga i ca-
pelli perskirti plaukus sklastymu; s. due rissosi
išskirti dū besipešančius; s. una parola tra vir-
gole išskirti žodį kableliais; ♦ s. ii grano dal
loglio atskirti pelus nuó grūdų; 2. (fare da con­
fine) skirti; la siepe ~ a le due proprietà dvi
valdas skiria gyvatvorė; 3. (distinguere) ( a p ­
skirti; s. ii bene dal malė skirti gėrį nuó blogio;
4. spec separūoti.
► separ||àrsi sngr 1. skirtis, išsiskirti; (di un
gruppo di persone) skirstytis, išsiskirstyti; qui le
nostre strade si ~ a n o mūsų keliai skiriasi čia; i
miei vicini si sono ~ a ti m àno kaimynai išsisky­
rė; 2. (distaccarsi da qc) atsiskirti (nuo ko); la
Lituània si è ~ a ta da ll’URSS Lietuva atsiskyrė
nuó TSRS.
separatam énte prv 1. atskirai; skÿrium; sono in
véndita s. jië parduodam i atskirai; 2. (in pri-
vato) privačiai; 3. (uno alla voltą) pó vieną,
separatista 1. bdv separatistų; separatizmo; 2. dkt
v/m separatistas -ė.
separatism o dkt v polit separatizmas.
separáto
separát||o, -a bdv 1. atskiras; letti ~ í atskiros
lóvos; tenere s. (qc da qcs) laikyti (ką) atskirai
(nuo ko); conto unico o conti ~ i? mokėsite
kartu ar atskirai?: avremo cámere ~ e turėsime
kiekvienas savo kambarį, turėsime atskirus
kambarius; ♦ in ~ a sede konfidencialiai; 2. (di
coniuge) gyvenantis atskirai (apie sutuoktinį),
atsiskyręs; šono ~ i jie gyvena atskirai; 3. (stac­
cato) atskirtas,
separazióne dkt m 1. atskyrimas; s. dei poteri (tra
Stato e Chiesa) valdžių (Valstybės ir Bažny­
čios) atskyrimas; dir s. dei beni turto atskyri­
mas; 2. (ii separarsi da qc) atsiskyrimas (nuo
ko); 3.: s. coniugale, dir s. (personale) dei coniu-
gi skyrybos pi; iš(si)skyrimas; dopo la s. (dal
marito) po tó, kai išsiskyrė (su vyru),
sepolcrále bdv 1.: monumento s. antkapinis pa-
miñklas; pietra s. añtkapio akmuo; 2.fig gūdus,
sepólcr || o dkt v kapas; antkapinis paminklas; ♦ ii
Santo S. šventasis kapas; s. imbiancato pabal­
tintas añtkapis (apie veidmainį).
sepólto, -a bdv, dlv; s. vivo gyvas palaidotas,
sepoltüra dkt m 1. (l’azione) (pa)láidojimas; (e-
sequie) pakasynos pi; laidotuvės pi; 2. (tomba)
kapas; kapavietė,
seppellire* vksm (-isc-) 1. (morti) (pa)láidoti; pa­
kasti; 2. (sotterrare qcs) užkasti, pakasti; s. un
tesoro užkasti lobį; 3. fig (ricoprire) palaidoti;
la lava (la valanga) ha sepolto iipaese lava (la­
vina) palaidojo kaimą; 4. fig (dimenticare) pa­
laidoti; užmiršti,
séppia dkt m 1. zool sepija; 2. (t.p. nero di s.)
sepija, sepijos rašalas,
seppüre jngt 1. nėt(gi) jėi(gu); s. volessi net jei
norėčiau; net norėdam as; 2. (posto che) jei
išvis.
sequela dkt m virtinė, eilė; una s. di disgrázie
nelaimių virtinė,
sequénza dkt m 1. seká; (serie) eilė; s. numérica
skaičių seka; in f s. binaria dvejetainė seka;
♦ in s. vienas agg po kito; 2.: s. (filmata / cine­
matográfica) (filmo) kadrai/?/; epizodas,
sequestráre vksm (-que-) 1. dir areštuoti (ką),
uždėti (kam ) areštą; sekvestruoti (ką); 2. (ra-
pire) (pa)gróbti (žmogų); 3. => confiscare 1.
sequestratóre, -trice dkt v/m pagrobėjas -a.
sequestro dkt v dir 1. (turto) areštas; sekvestras;
(ii sequestráre) (turto) areštavimas; porre (qcs)
sotto s. uždėti (kam ) areštą; 2.: s. (di persona)
pagrobimas,
sequoia dkt m bot sekvojá.
séra dkt m vakaras; di s., la s. vakarą, vakarė;
vakarais; la s. tardi vėlai vakarė; domani (ieri)
620
s. rytoj (vakar) vakarė; ąuesta s. vakarė; šįva­
kar, šį vakarą; tutta la s. visą vakarą; una s.
kokį vakarą; verso s. į vakarą, vakarop; le sei di
s. šešios vakaro; vestito da s. vakarinė suknelė:
♦ sul fa r della s. pavakare; maitina e s. ryta
vakarą; farsi s. vakarėti; kaip jst buona s.! la­
bas vakaras!, labą vakarą!
serai|Įe bdv vakarinis; vakaro; ore ~ f vakaro m ė­
tas sg, vakaras sg; scuola s. vakarinė mokykla,
serata dkt m 1. vakaras (trukmės atžvilgiu); in s.
vakarė; pavakare; una s. noiosa nuobodūs va­
karas; ♦ prima (seconda) s. pirm a (antra) va­
karo pusė (kalbant apie televizijos laidų trans­
liavimo metą); kaip jst buona s.! gero vakaro!:
2. (come evento) vakaras; (festa) vakarėlis; va­
karonė; una s. riuscita nusisekęs vakaras; ♦ s.
di gala iškilmingas vakaras.
serbaj|re vksm (sėr-) 1. pasilikti; (mettere dapar-
te) atidėti; pasidėti; (per aitri) palikti; (rispar-
miare) tausoti; ti ho ~ to u npo’di tortą palikau
tau torto; 2. fig (custodire e sim .) (iš)saugoti: s.
ii posto (a qcn) užimti (kam ) vietą; s. rancore
verso qcn jausti kam pagiežą; s. un ricordo sau­
goti prisiminimą; s. un segreto išlaikyti / išsau­
goti paslaptį,
serbatdio dkt v 1. bakas; (cisterna) cisterna:
rezervuaras; ii s. della benziną benzino bakas:
2. tecn (bacino artificiale) vandens talpykla:
3.fig (neišsemiamas) šaltinis.
serbo I, -a 1. bdv Serbijos, serbų; serbiškas: iš
Serbijos; 2. dkt v/m serbas -ė; 3. dkt v serbu
kalba.
serbo II dkt v: avere in s., tenere in s. laikyti at­
sargai; atidėti; ho una sorpresa in s. per te turiu
(paruošęs) tau staigmeną; che cosa ha in s. per
noi ilfuturo? ką mums žada ateitis?
serenamėnte prv 1. ramiai; tykiai; (in pace) ra­
mybėje; 2. fig; giudicare s. vertinti objektyviai,
serenata dkt m m us serenada.
Serenissima dkt m stor; la S. Šviesiausioji (Ve­
necijos pravardė).
serenita dkt m 1. giedrumas; skaidrumas; 2. fig
ramybė; ramumas; un momento di s. pragie­
drulis (nušvitimas); 3. stor; Sua S. jūsų Švie­
sybė.
serėnjjo, -a bdv 1. giedras; (limpido) skaidrūs,
vaiskus; un cielo s. giedras dangūs; diventare s.
giedrėti; 2. fig (di qcn) ramūs; be rūpesčių; (di
qcs) giedras; tykūs; ore ~ e giedros valandos:
3. fig: giudizio s. objektyvūs vertinimas; 4. kaip
dkt v: ii s. giedra; torna ii s. (vėl) (dangūs i
giedrėja.
sergėnte dkt v m il seržantas, puskarininkis.
621 servire

serial killer dkt v nkt serijinis žudikas, velenoso nuodinga gyvatė; morso di s. gyvatės
seriamente prv 1. rimtai; comportarsi s. elgtis įkandimas; ii s. morde (sibila, striscia) gyvatė
rimtai; prendere (qc) s. rimtai žiūrėti (į ką); kanda (šnypščia, šliaūžia); zool s. a sonagli
valutare s. una possibilitá rimtai svarstyti ga­ barškuolė.
limybę; dico s. aš nė juokais; 2. (gravemente) serpentina dkt m 1. vingiávimas; (di una strada)
rimtai; (molto) labai; s. preoccupato labai su­ serpantinas; 2. => serpentino 1.
sirūpinęs; ė s. malata suñkiai / rim tai serga, serpentino dkt v 1. tecn gyvatukas; 2. min serp­
sérico, -a bdv šilkinis (irprk). entinas.
sericoltūra dkt m šilkininkystė. sérra dkt m šiltnamis; in s. šiltnamyje; ♦ effetto s.
serie dkt m nkt 1. eilė; serija; (sequenza) seka; šiltnamio efektas,
una s. di comandi kom andų seka; la s. dei calci serráglio dkt v žvėrynas,
di rigore baudinių serija; una s. di sconfitte (di serramánico dkt v: coltello a s. lenktinis peilis,
vittorie) pralaimėjimų (pergalių) eilė / serija; serraménti dkt v dgs durys ir langai,
♦ (tutta) una s. (di qcs) nem aža (ko), daugy­ serránda dkt m (segmeñtiniai) vartai pi; (a gri-
bė; (visa) eilė fam ; 2. (assortimento) rinkinys; glia) (susukamosios) grotos; s. avvolgibile ap­
komplektas; 3.: s. televisiva televizijos serialas; sauginės žaliūzės pi.
4. spec serija; una s. di francobolli pašto ženklų serrare vksm (sėr-) 1. (a chiave) užrakinti; (con
serija; (número) di s. serijos numeris, serija; catenacci e sim .) užsklęsti; užšauti; s. un baule
♦ di s. serijinis agg;fuori s. neserijinis agg; pro- užrakinti skrynią; 2. (avvitando) (pri)vefžti;
duzione in s. serijinė gamyba; l ’A BS ė di s. ABS (schiacciando) (su)spáusti; (stringendo) ( s u ­
įeina [ standartinę komplektaciją; 5. sport ka­ gniaužti; s. un bullone priveržti varžtą; s. le
tegorija; lyga; S. A A lyga; ♦ di s. A pirmarūšis labbra sučiaupti lupas; s. i pugni sugniaužti /
agg; di s. B antrarūšis agg; di s. C trečiarūšis suspausti kūmščius; fig s. la gola gniaužti ger­
agg- klę; fig mi šono sentito s. ii cuore m án suspaudė
serietá dkt m 1. rimtumas; atsakingumas; sąži­ širdį; 3. fig: s. le file, s. i ranghi, s. le righe su-
ningumas; con s. rimtai; di grande s. labai rim ­ glaūsti gretas; s. ii ritmo paspartinti tempą,
tas agg; ♦ in tutta s. labai rimtai; 2. (severitá) serrata dkt m econ lokautas,
rimtūmas, griežtumas; 3. (gravita) rimtumas; serratūra dkt m spyna; užraktas; (buco della) s.
sunkūmas; (importanza) svarbūmas. rakto skylūtė; forzare una s. išlaužti spyną,
sėri||o, -a bdv 1. rimtas, rimtas; (responsabile) serva dkt m 1. (domestica) tarnaitė; 2. (schiava)
atsakingas; (coscienzioso) sąžiningas; (ligio) vergė (irprk).
stropus; ditta ~ a rim ta firma; 2. (di qcn, seve­ sėrver dkt v nkt ¿«/sėrveris, tarnybinė stotis -iės.
ro) rimtas, griežtas; (preoccupato) susirūpinęs; servil|Įe bdv 1. vergiškas; (dei servi) vergų; lavori
(accigliato) paniūręs; un volto s. rimtas veidas; ~ i vergiški / žeminantys darbai; 2. spreg (di
3. (di qcs, grave) rimtas, keliantis nėrimą; sun­ qcn) vergiškai nuolankūs; keliaklupsčiaujan­
kūs; (notevole) žymus; didelis; (importante) tis; vergiškas; 3.: gram (verbo) s. pagalbinis
svarbūs; un affare s. rimtas reikalas; ~ e diffi- veiksmažodis (pvz. potere, volere).
coltá dideli sunkümai; una malattia ~ a rim ta / servilismo dkt v vergiškas nuolankūmas; kelia­
sunki liga; 4. kaip dkt v: ♦ sul s. rimtai; nė klupsčiavimas.
juokais; tra ii s. e ii faceto pusiau rimtai, pusiau serv||ire vksm (sėr-) 1. tr (pa)tarnáuti (kam);
juokais; dire sul s. nejuokauti, rim tai kalbėti; būti tarnū; s. un padrone tarnauti pas poną;
fare sul s. nejuokauti; būti rim tai nusiteiku­ tarnauti ponui; s. ii Signore tarnauti Viešpa­
siam; prendere (qc) sul s. rim tai žiūrėti (į ką); čiui; ♦ in che posso ~irla? kuo galiu tamstai
non dici / dirai sul s.! meluoji!; kaip jst sul s.? patarnauti?; 2. tr (prestare opera) (pa)tarnáuti
nejaügi?; rimtai? (kam; kur); dirbti; s. (la) messa tarnauti mi­
sermone dkt v pamokslas, šioms; s. un negdzio aprūpinti parduotuvę; s.
šerpe dkt m žaltys (ir prk); (velenosa) gyvatė (ir la patria tarnauti savo šaliai; tarnauti kariuo­
prk), angis -iės; ♦ allevare una s. in seno iš­ menėje; s. lo Stato dirbti valstybės tarnautoju,
penėti gyvatę užantyje. tarnauti; chi ~ e ąuesto túvolo? kas čia ap­
serpeggi||áre vksm (-pég-) 1. (nu)vingiúoti (ir tarnauja?, kas šį stalą aptarnauja?; 3. tr (qcn)
prk); 2.fig (pa)plisti; ~ a ii malcontento pliñta aptarnauti; s. i clienti (gli ospiti) aptarnauti
nepasitenkinimas, pirkėjus (svečiūs); s. ii pubblico aptarnauti /
serpénte dkt v gyvatė (ir prk); (biscia) žaltys; s. priimti interesantus; la stanno gia ~endo? ar
 jūs jaū aptarnauja?; 4. tr (t.p. s. in tavola)
paduoti, patiekti; s. da bere patiekti gėrimus;
duoti išgerti; s. ii dolce paduoti / atnešti deser­
tą; s. ii pranzo paduoti pietūs; la cena e ~ita!
vakarienė patiekta!; che cosa le ~ o ? ko pagei­
daujate?; ką jums atnešti?; 5. tr (di servizipub-
blici): l ’ospedale ~ e luitą la provincia ligoninė
aptarnauja visą apskritį, ligoninė teikia pas­
laugas visos apskrities gyventojams; ė una 10-
na ben ~ ita rajonas tūri gerą susisiekimą; un
pulmino l ’aeroporto autobusiukas veža ke­
leivius f oro uostą (ir atgal); 6. tr sport: s. la
palla, s. un compagno di sąuadra perduoti
kamuolį komandos draugui; 7. tr sport (batte-
re) paduoti (kamuolį); 8. intr [E] (giovare)
būti naudingam; būti reikalingam; praversti;
ąuesto dizionario ~ e molto šis žodynas labai
naudingas; Vitaliano ti ~ ira italų kalba tau
pravers; le tue scuse non ~ono a niente iš tavo
atsiprašymų jokios naudos; lamentarsi non ~ e
skųstis beprasmiška; ąuesto telecomando ~ e
ad aprire ii cancello čia pultelis vartams atida­
ryti; ♦ s. di esėmpio (di lezione) būti pavyzdžiu
(pamoka); 9. intr [E] (occonere) reikėti, reikti;
būti reikalingam; (rendersi necessario) prireik­
ti; non nereikia; ti ~ e nulla? tau ko nors
reikia?; mi ~ e ii tuo aiuto (un cacciavite, un
buon ripasso) man reikia tavo pagalbos (at­
suktuvo, gerai pasikartoti).
►serv||irsi sngr 1. (di qc) pasinaudoti (kuo),
naudotis; (usare) naudoti (ką); vartoti; s. di
una bussola naudotis kompasu; s. di una me­
tafora naudoti m etaforą; ti sei ~ ito di me!
tu manimi pasinaudojai!; 2. (prendere da sė)
apsitarnauti; (a tavola) pasivaišinti, vaišintis;
3. (essere cliente fisso) būti nuolatiniu pirkėju;
nuolat (kur nors) apsipirkti.
servitore dkt v tarnas; patarnautojas; fig s. della
patria tėvynės tarnas; ♦ ii Šuo umile s. Jūsų
nuolankūs tarnas; non šono ii tuo s.! aš tau nė
tarnas!
servitū dkt m nkt 1. stor vergovė; s. della gleba
baudžiava; 2. fig (oppressione e sim .) priespau­
da; 3. (i servi) tarnai pi; šeimyna; 4. dir servi­
tutas.
serviziėvole bdv paslaugūs.
servi||zio dkt v 1. (attivitaprofessionale) tarnyba;
tarnavimas; darbo stažas; (impiego) darbas;
(mansioni) pareigos pi; dieci anni di s. dešimt
tarnybos / tarnavimo mėtų; dešimt mėtų darbo
stažo; s. militare karinė tarnyba; s. d ’ordine
viešosios tvarkos priežiūra; assūmere in s. pri­
imti [ darbą; (pa)samdyti; entrare in s. pradėti
darbą / dirbti; essere in s. būti tarnyboje, dirb­
ti; eiti pareigas; prestare s. (ati)tarnáuti; ♦ mei-
10 s. pusė etato; s. civile pakaitinė tarnyba (ne
karinė); 2. (prestazione) paslauga; aptarnavi­
mas; (viešosios) paslaugos pi; servisas; (pres­
tazione in casa) patarnavimas; s. a pagamen­
to (gratuito) m okam a (nem okam a) paslauga:
beni e ~ z i prekės ir paslaugos; ~z.i bancari
banko paslaugos; i ~ z i comunali komunalinės
paslaugos; área di s., stazione di s. degalinė:
donna di s. valytoja; tarnaitė; personale di s.
aptarnautojai pi, aptarnaujantis personalas:
essere a s. (da qcn) (pa)tarnáuti (pas ką; kam i:
societá di ~ z i paslaugų įmonė; ii settore dei
~ z i paslaugų sektorius; fornire un s. teikt;
paslaugą; ii s. e compreso neiprezzo aptarnavi­
mas įeina [ kainą; ♦ di s. tarnybinis agg; (d:
tum o) budintis; entrata di s. tarnybinis įė­
jimas; fuori s. (di qcs) neveikiantis; sugedęs;
essere fuori s. neveikti; in s. (di qcs) veikiantis:
(di qcn) tarnyboje; tarnybos metū; 3. (ente t
sim.; t.p. s. pubblico) viešoji tarnyba; viešoji
įstaiga; (ufficio) skyrius; biūras; s. di linea
kursávimas; s. meteorológico meteorologijos
orų f am tarnyba; s. póstale (sanitario naziona-
le) pašto (valstybinė sveikatos priežiūros) tar­
nyba; segreti slaptosios tarnybos, žvalgyba
sg; ~ z i sociali socialinė tarnyba sg; 4. (dedizio-
ne) atsidavimas; tarnavimas; essere ai s. (d;
qcn) tarnauti (kam ), dirbti; ♦ ai šuo s.! jūsų
paslaugoms!; 5. (favore) paslauga; réndere un
s. (a qcn) padaryti (kam ) paslaugą, pasitar­
nauti; 6. (reparto di u n ’azienda) skyrius; pa­
dalinys; s. véndite pardavimo skyrius; 7. (ser.
serie di oggetti) servizas; komplektas; s. da te
arbatos servizas; s. di pósate stalo įrankiu
komplektas; 8.: dgs ~ z i vonia, tualetas ir vir­
tuvė; (t.p. ~ z i igienici) vonia ir tualetas; pato­
gumai; doppi ~ z i du vonios kambariai; 9. (t.p.
s. giomalistico) reportažas; un s. sulla crimi-
nalitá minorile reportažas apie nepilnamečiu
nusikalstamūmą; ♦ s. fotográfico fotosėsija:
10. rel pam aldos pi; apeigos pi; s. fúnebre
gedulinės pam aldos pi; 11. sport padavimas:
12.: dgs fa m i ~ z i nam ų ruoša,
servo dkt v 1. tarnas; 2. (schiavo) vergas (irprk i.
vergas; stor s. della gleba baudžiauninkas,
servostėrzo dkt v tecn vairo stiprintuvas,
sésamo dkt v bot sezamas,
sessánta sktv nkt šešiasdešimt; s. litas šešiasde­
šimt litų; gli anni s. septintasis dešimtmetis,
sessanténne dkt v/m, bdv šešiasdešimtmetis -ė.
sessantésim o. -a sktv šešiasdešimtas.
623 séttimo

sessantina dkt m 1. maždaūg šešiasdešimt; šono sėtta dkt m sekta; adepto di una s. sektantas,
una s. jų apié šešiasdešimt; 2.: un uorno sulla s. settanta sktv nkt septyniasdešimt; s. litas septy­
kokių šešiasdešimt m etų vyras, niasdešimt litų; gli anni s. aštuntasis dešimt­
sessióne dkt m sesija; s. d ’esami egzaminų sesija; metis.
s. straordinária nepaprastoji sesija; la s. di una settantėnne dkt vjm, bdv septyniasdešimtmetis -ė.
commissione komisijos sesija / posėdis, settantėsim o, -a sktv septyniasdešimtas,
sessismo dkt v seksizmas. settantina dkt m 1. maždaūg septyniasdešimt;
sessista 1. bdv seksizmo; 2. dkt v/m seksistas -ė. siamo una s. mūsų apie septyniasdešimt; 2.: un
sésso dkt v 1. lytis -iés fem m ; di s.femminile (ma- uomo sulla s. kokių septyniasdešimties mėtų
schile) moteriškos(ios) (vyriškos(ios)) lyties; vyras.
♦ s. forte, s. dėbole stiprioji (silpnoji) lytis; ii settario, -a bdv sektų; sektantinis; sektantiškas,
bei s., ii gentil s. gražioji / dailioji lytis; 2. (la settarism o dkt v sektantizmas.
sessualitá) seksas; lytinis gyvenimas; 3. (gli or- sėtte sktv n kt 1. septyni mase, septynios fem m ; s.
gani genitali) lyties organai pi; 4. (Vattivita ses- anni septyneri mėtai; s. euro septyni eurai; s.
suale) seksas; s. orale oralinis seksas; s. sicuro giorni septynios dienos; i s. nani septyni nykš­
saugūs seksas. tukai; in s. septyniese; 2.: dgs le s. septinta va­
sessual[|e bdv lytinis, seksualinis; sekso; atto s. landa sg, septynios (valandos); 3.: ii s. (marzo)
lytinis áktas; impotenza s. lytinė negalia; mo- (kovo) septintoji (diena); 4. (settimo) septin­
lestie ~ i seksualinis priekabiavimas sg; órgani tasis; 5. kaip dkt v (ii 7) septynetas; 6. kaip dkt
~ i lyties organai; turismo s. sekso turizmas; v (U voto) septynetas; septintukas fam ; 7. kaip
avere dei rapporti ~ i lytiškai santykiauti, dkt v (la carta) septynakė.
sessualitá dkt m seksas, lytinis gyvenimas, settecentėsco, -a bdv aštuonioliktojo amžiaus,
sessualm énte prv lytiškai, settecėnto nkt 1. sktv septyni šimtai; s. metri sep­
sestánte dkt v tecn sekstantas, tyni šim tai m etrų; 2. dkt v: ii S. aštuoniolikta­
sestėtto dkt v m us sekstetas, sis amžius.
sėst Į| o I, -a 1. sktv šeštas; la ~ a fila šeštoji / šešta settėm bre dkt v rugsėjis; a s. in s. rugsėjį, rugsėjo
eilė; ai s. piano šeštam e aukšte; ii s. sécolo šeš­ mėnesį; U 6 s. rugsėjo šeštoji diena,
tasis amžius; sest’ultimo šeštas nuo galo; Páolo settem brino, -a bdv rugsėjo; rugsėjiškas.
VI Paülius VI (šeštasis); ė arrivato s. finišavo settem ila sktv nkt septyni tūkstančiai.
šeštas; ♦ s. senso šeštasis pojūtis; 2. dkt v šeš­ settentrional||e 1. bdv šiaurinis; šiaurės; costa s.
tadalis; 3. dkt v/m šeštasis -óji. šiaurės pakrantė; dialetti ~ i Šiaurės Italijos
sėsto II dkt v 1. archit árkos lañkas; arco a tutto s. tarmės; ii versante s. šiaurinis šlaitas; l ’tsola
pusapskritė árka; arco a s. acuto smailioji ar­ piu s. šiauriausia sala; 2. bdv (dei settentriona-
ka; 2.: ♦ rimėttere in s. sutvarkyti; rimėttersi in li) šiauriečių; šiaurietiškas; 3. dkt v/m šiaurie­
s. vėl añt kojų atsistoti, tis -ė (ppr. Siaurės Italijos).
set [set] dkt v nkt 1. (assortimento) komplektas, settentrione dkt v 1. šiaurė; esposto / rivolto a s.
rinkinys; 2. (t.p. s. cinematográfico) filmavimo žvelgiantis [ šiaurę; 2.: ii s. Šiaurės Italija,
aikštelė; 3. sport sėtas, sėtter dkt v nkt seteris.
sėta dkt m šilkas; di s. šilkinis agg, šilko; baco da settimanĮja dkt m savaitė; la s. scorsa praeitą sa­
s. šilkaverpis, vaitę; ąuesta s. šią savaitę; all’invzio (alla fine)
setacciáre vksm 1. (iš)sijoti; atsijoti; 2.fig kruo­ della s. savaitės pradžioje (pabaigojė);/ra due
pščiai (pa)tikrinti; šukuoti, ~ e po dviejų savaičių; la prima s. di luglio
setáccio dkt v rėtis, sietas; passare ai s. sijoti, pirm ą liepos savaitę; una voltą alla s. kartą per
sėte dkt m 1. troškulys, troškimas; darė s.,far ve­ savaitę; ♦ ii fine s. savaitgalis; s. bianca savai­
rii re s. kelti troškulį; troškinti; moriré di s. tinės atostogos p i kalnuose; s. corta penkių
nutrokšti, mirti iš troškulio (irprk); togliere la darbo dienų savaitė; rel settimana s. Didžioji
s. (nu)malšinti troškulį; ho s. noriu gerti; m a­ savaitė.
nė troškina (gérti); mi ė venuta s. ištro šk au ;/^ settim anale 1. bdv savaitinis; (della settimana)
le piante hanno s. augalams reikia vandeñs; savaitės; abbonamento s. savaitinis abonem en­
2. fig troškulys; s. di sapere žinių troškulys; tas; paga s. savaitės alga; 2. dkt v (rivista) sa­
avers. (di qcs) trokšti (ko). vaitinis žurnalas, savaitraštis.
sėtol||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) šerys, sėttim|jo, -a 1. sktv septintas; la ~ a fila septinto­
setolóso, -a bdv apaugęs šeriais; šeringas. ji / septinta eilė; ai s. piano septintam e aukšte;
sėtto 624

ii s. sėcolo septintasis amžius; Enrico VII pražūtis -ičs fem m ; portare ii Paese alio s. su­
H enrikas VII (septintasis); ė arrivato s. finišavo žlugdyti šalį, vėsti šalį f pražūtį,
septintas; ♦ la ~ a arte „septintasis m enas“ sfagiolare vksm [E] (-gid-) fa m būti prie širdies
(kinas); ai s. cielo devintame dangu­ (patikti).
je; 2. dkt v septintadalis; 3. dkt v/m septintasis sfaldarsi vksm 1. luptis skūoksniais; (spec. di un-
-oji. ghie) sluoksniūotis; 2. fig (pa)krikti; (iš)irti.
sėtto dkt v anat, tecn pertvara; anat s. nasale no­ sfam are vksm 1. (nutrire) (pa)maitinti; privalgy­
sies pertvara, dinti; 2. (liberare dalia fam e) pasotinti (ką):
settore dkt v 1.: geom s. circolare skritulio išpjo­ numalšinti (kieno) alkį.
va, sektorius; 2. (spazio) sektorius; plotas; uit ► sfam arsi sngr numalšinti (savo) alkį; non
s. delle tribune tribūnų sektorius; 3. fig sekto­ avere di che s. neturėti ką valgyti.
rius; veiklos sritis -ičs fem m ; s. econdmico sfarzo dkt v prašmatnumas; liuksusas; (pompa)
(privato, pubblico, dei servizi, terziario) ekono­ pompa; con grande s. prašmatniai,
mikos (privatūsis, viešasis, paslaugų, tretinis) sfarzoso, -a bdv prašmatnūs; pompastiškas,
sektorius; operare nei s. immobilare užsiim­ sfasato, -a bdv 1. nesutam pantis; tecn nesu­
ti nekilnojamojo turto prekyba, derintas; 2. fig išmuštas iš pusiausvyros / iš
settoriale bdv sektorinis. vėžiiį.
severamėnte prv griežtai; rūsčiai; e s. proibito sfasciacarrozze dkt v nkt automobilių sąvartyno
griežtai draudžiama, savininkas; automobilių išmontūotojas.
severita dkt m griežtumas; rūstumas; con s. griež­ sfasciare I vksm (su)daužyti; (su)laužyti; (fra-
tai; la s. di una sentenza nuosprendžio griež­ cassare) (su)knėžinti.
tumas. ►sfasciarsi sngr 1. (su)dūžti; (in mille pezzi)
sevėrjjo, -a 1. griežtas; (duro) rūstūs; (esigente) subyrėti; 2. fig (iš)irti; 3. (qcs) susilaužyti.
reiklus; critica ~ a rūsti kritika; insegnanti ~ i sfasciare II vksm (togliere daile fasce) išvystyti,
griežti (/ reiklūs) mokytojai; misure ~ e griež­ sfascio dkt v => sfacelo.
tos priem onės; sguardo s. rūstūs žvilgsnis; ren- sfatare vksm griauti; galutinai paneigti; s. un’opi-
dere piū s. (su)griežtinti; 2. (sobrio) be puo­ nione diffusa griauti paplitusią nuomonę,
šmenų; griežtas; stile s. neišdailintas stilius; sfaticato, -a bdv, dkt v/m tinginių pantis; balta­
3. (rilevante) rimtas; sunkūs; ~ i danni dideli / rankis -ė.
rimti / skaudūs nuostoliai, sfatt| o, -a bdv 1.: letto s. nepaklota lova; 2. fam
sevizia dkt m (brutalūs) kankinimas, (molto stanco) nusiplūkęs; 3. (di frutti) per­
sexy [’seksi] bdv nkt 1. seksualūs; 2. (erotico) nokęs; pomodori ~ i pernokę pomidorai; fig
erotinis. un corpo s. suglebęs kūnas,
sezionare vksm (-zio-) m ed (cadaveri) skrosti, sfavillante bdv tviskantis, žėrintis; žaižaruojan­
sezione dkt m 1. pjūvis; s. trasversale skersinis tis.
pjūvis; 2. (reparto) skyrius, sekcija; poskyris; sfavillare vksm [A] tviskėti, žėrėti; žaižaruoti; s.
padalinys; s. omicidi žmogžudysčių skyrius; s. di luce (deU’acąua) raibuliuoti; fig s. di gidia
di un partito vietinė partijos būstinė; terza kibirkščiuoti džiaugsmu,
classe, s. A 3a (trečia a) klasė; 3. (di un testo) sfavillio dkt v tviskesys; žėrėjimas,
skyrius, dalis -ičs. sfavore dkt v nem alonė; ♦ a s. prieš; a s. (di
sfaccendare vksm [A] (-cėn-) triūsti, qc) (kieno) nenaudai; vento a s. priešpriešinis
sfaccendato, -a dkt v¡m valkata com , tinginys -ė. vėjas.
sfacchinare vksm (-chi-)fam plūktis prie darbo, sfavorėvole bdv nepalankūs; (negativo) neigia­
draskytis (sū darbais), mas; ėssere s. (a qcs) būti (nusiteikusiam)
sfacchinata dkt m (didelis) triūsas; plūkimasis; ė prieš (ką); nepalankiai (į ką) žiūrėti.
stata una s. tai buvo tikra katorga, sfavor||ire vksm (-isc-) būti nepalankiam (kam):
sfacciataggine dkt m akiplėšiškumas; (spudora- (danneggiare) (pa)kenkti (kam); ii sortėggio
tezza) begėdiškumas; (insolenza) įžūlumas. ha ~ ito la sąuadra burtai buvo nepalankūs
sfacciat||o, -a 1. dkt v/m akiplėša com; (spudora- komandai.
to) begėdis; che s.! kas per įžūlumas!; 2. bdv sfebbrato, -a bdv (jaū) be tem peratūros, nebe-
akiplėšiškas; begėdiškas; įžūlūs; ♦ una fortū­ karščiūojantis.
na ~ a nereali sėkmė, sfegatato, -a bdv aistringas; fanatiškas,
sfacelo dkt v (disgregazione) suirimas; (rovina) sfera dkt m 1. geom rutulys; sfera; 2. (oggetto e
625
sim.) rutulys; rutulėlis, rutuliukas; s. di cristal-
lo krištolinis / stiklo rutulys; ♦ s. celeste dan­
gaus erdvė; s. terrestre Žem ės rutulys; tecn a
~ e rutulinis agg; penna a s. šratinukas, tušinu­
kas; 3.fig sfera; sritis -iės; s. d ’influenza ¡takos
sfera; 4. (ceto) luomas; sfera; 5. sport (futbolo)
kamuolys.
sfėrico, -a bdv sferinis, rutulinis; (tondo) apvalūs,
sferragliare vksm [A] žlegėti; žvangėti,
sferrare vksm (sfėr-) fig: s. un attacco mestis į
ataką, smogti; s. un calcio įspirti, suduoti koja;
s. un colpo smogti; trenkti; (spec. con qcs di
tagliente) kirsti; s. unpugno suduoti (kumščiu),
smogti.
sferruzzare vksm mezginėti; megzti (virbalais),
sfėrza dkt m botagas; rimbas,
sferzante M v 1. (di intemperie) čaižūs; čaižantis;
žvarbūs; (dėl vento) gairinantis; 2. fig čaižūs;
aštrūs.
sferzare vksm (sfėr-) 1. čaižyti botagu; plakti;
2. fig čaižyti; (dėl vento) gairinti,
sferzata dkt m kirtis botagu,
sfiancare vksm (nu)kamūoti; (nu)stekėnti.
sfiatatoio dkt v 1. tecn alsuoklis; l.z o o l (dei ceta-
cei) (banginio) šnervė,
sfibrare vksm (nu)alinti; (iš)sekinti.
sfibrante bdv alinantis; (iš)sėkinantis.
sfida dkt m 1. iššūkis; (invito) iškvietimas (kau­
tis)', accettare / raccdgliere (lanciare) una s.
priimti (mesti) iššūkį; 2. (gara) rungtynės pi;
mačas; ♦ s. elettorale rinkimų dvikova; 3. fig:
sguardo di s. iššaukiantis / provokuojantis žvil­
gsnis; tono di s. įžūlūs tonas,
sfidante dkt v/m pretendentas -ė; varžovas -ė.
sfid |are vksm 1. mesti iššūkį (kam); iškviesti (ką)
(kautis), iššaukti; s. ącn a duello iškviesti ką [
dvikovą; s. qcn a scacchi kviesti ką f dvikovą
prie šachmatų lentos; 2. fig (affrontare): s. ii
mare in tempesta beatodairiškai leistis į aud­
ringą jūrą, ryžtis plaukti [ audringą jūrą; s. ii
pericolo imtis pavojingo žygio; 3. (invitare po-
lemicamente): ti ~ o (a far qcs) lažinuosi, kad
tau nepavyks (ką daryti); ♦ ~ o io! nenuosta­
bu!; ~ o che... nėra ko stebėtis, kad...
►sfidarsi sngr varžytis, rungtyniauti; rungtis,
susirungti.
sfiducia dkt m 1. (in qc, per qc) nepasitikėjimas
(kuo); 2. (delusione) nusivylimas; s. in se stessi
nepasitikėjimas savimi; 3. polit: voto di s. (a
favore della sfiducia) balsavimas už nepasiti­
kėjimą; (per valutare la sfiducia) balsavimas
dėl nepasitikėjimo; votare la s. balsuoti už
nepasitikėjimą.
sfoderare I
sfiduciare vksm: polit s. ii governo pareikšti ne­
pasitikėjimo vyriausybe,
sfiduciato, -a bdv netekęs pasitikėjimo savimi,
sfiga dkt m fam nesėkmė; t.p. => sfortūna.
sfigato, -a bdv, dkt v/m liurbis -ė, nevykėlis -ė.
sfigurare vksm (-gū-) 1. tr (su)darkyti; sumai­
toti; 2. intr [A] prastai atrodyti; nekaip pasiro­
dyti; padaryti blogą Įspūdį; non s. neblogai
atrodyti.
sfilacciare vksm (at)brizginti; išbrizginti.
►sfilacciarsi vksm (at)brigzti, (at)spūrti.
sfilare I vksm (tirare fuori) 1. ištraukti; išimti;
(fili) išverti; (anelli e sim.) numauti; (perline)
išvarstyti; 2. (levare di dosso) numauti; nuvilk­
ti, nurengti; (scarpe) nuaūti; 3. (sottrarre) (sla­
pta) atimti.
►sfilarsi sngr 1. (di dosso) nusimauti; nusiim­
ti, nusivilkti; s. ipantaloni nusim auti kelnes; s.
le scarpe nusiauti batus; 2. (di cose infilate)
išsimauti; išsiverti; 3. (scucirsi) iširti; (di ma-
glie) nubėgti.
sfilare II vksm [A, E] 1. (marciare) žygiuoti; (in
fila) eiti vorelė; (in parata) paraduoti; 2. (di
modelle e sim.) dem onstruoti drabužius,
sfilata dkt m 1. paradas; 2. (t.p. s. di moda) madų
(/ drabužių kolekcijos) demonstravimas,
sfdza dkt m virtinė; kirbinė, vora.
sfinge dkt m mit, zool sfinksas (irprk).
sfininiėnto dkt v pervargimas,
sfinire vksm (-ise-) pervarginti; išsekinti; nuka­
muoti.
sfinito, -a bdv pervargęs; išsekęs; nusikamavęs.
sfior||are vksm (sfid-) 1. liestelėti, palytėti; len­
gvai (pa)liesti; (quasi toccare) beveik ( p a lie ­
sti; (urtare di striscio) vos vos užkabinti, vos
vos užkliudyti; 2. fig (un tema) vos paliesti (te­
mą); 3. fig: un sorriso le ~ava le labbra šypsena
žaidė jos lūpose; non mi ha ~ to U minimo
dūbbio man nekilo nė mažiausios abejonės;
4. fig (essere vicino) būti arti (ko); s. la vittdria
būti arti pergalės; situazione che ~ a ii ridicolo
beveik juokinga situacija; si ė ~ ata la tragėdia
(kas) vos nesibaigė tragedija / tragiškai,
sfiorire vksm [E] (-isc-) nužydėti (irprk).
sfitto, -a bdv neišnūomotas; laisvas,
sfizio dkt v įgeidis, įnoris,
sfocato, -a bdv nesufokusūotas; neryškūs,
sfociare vksm [E] (s/o-) 1. įplaukti, įtekėti; 2. fig
(in qcs) pasibaigti (kuo), baigtis; (mutarsi in
qcs) virsti.
sfoderare I vksm (sfd-) 1. iš(si)traukti (iš dėklo);
2. fig parodyti; (esibire) dem onstruoti; s. la
grinta parodyti / atskleisti ryžtą.
sfoderare II
sfoderare II vksm (sfd-) (togliere la fodera) nu­
imti (ko) pam ušalą (/ apmušalą),
sfogare vksm (sfd-) išlieti (jausmą); s. la rabbia
išlieti pyktį.
► sfogarsi sngr išsilieti; išsipasakoti; (con le
lacrime) išsiverkti; s. con qcn guostis kam, pasi­
guosti kam; s. su ącn išlieti ant ko blogą nuo­
taiką.
sfoggiare vksm (sfdg-) visiems / viešai parodyti
(ką), (pa)dem onstrūoti; (vantarsi) puikuotis
(kuo).
sfdggio dkt v (di qcs) (ko) demonstravimas; (pa)-
rodymas; (vanto) puikavimasis (kuo); fare s.
(di qcs) (pa)dem onstrūoti (ką).
sfoglia dkt m 1. (lamina) (plonas) lakštas; 2. (di
pasta) plonai kočiota tešla; ♦ pasta s. sluoks­
niuota tešla,
sfogliare I vksm (sfd-) (paginė e sim.) (pa)vartyti;
(pa)sklaidyti; s. un album di fotografie vartyti
nuotraukų albumą,
sfogliare II vksm (sfd-) (togliere le foglie e sim.)
(nu)skinti (nuo ko) (lapus / žiedlapius ir pan.),
(nu)skabyti; s. una margherita nuskinti sau­
lutę.
sfogliatella dkt m sluoksniuotas pyragaitis,
sfogo dkt v 1. nutekėjimas; (violenta fuoriuscita)
išsiveržimas; tecn valvola di s. išleidimo vož­
tuvas; 2. fig jausm ų iš(si)liejimas; darė s. (a
qcs) duoti valią (kam); 3./am (eruzione) išbė­
rimas; gli ė venuto uno s. (da ąualche parte)
jam išbėrė (ką); 4. => sbocco 2.
sfolgorante bdv plieskiantis; žėrintis; (smarkiai)
švytintis (irprk).
sfolgorare vksm [A] (sfdl-) 1. plieksti; žėrėti; (a
tratti) švysčioti; 2. fig švytėti,
sfollagėnte dkt v nkt bananas (policininko laz­
da).
sfollamento dkt v (evacuazione) evakuacija,
sfollare vksm (sfdl-) 1. intr [E, A] išsiskirstyti,
išsivaikščioti; 2. intr [E, A] (trasferirsi, spec. in
massa) išsikelti; išsikraustyti; 3. tr (evacuare
qcs) evakūoti(s) (iš ko); 4. tr (far evacuare
qcn) evakuoti,
sfollato, -a dkt v/m evakuotasis -oji; evakuoja­
mas žmogus,
sfoltire vksm (-isc-) 1. (pra)rėtinti; (potare) (iš)-
genėti; 2.: s. i capelli apkirpti plaukus; 3. fig: s.
gli impegni atsisakyti kai kurių susitikimų; s. ii
personale sumažinti personalą,
sfondamėnto dkt v 1. išlaužimas; pramušimas;
2. mil pralaužimas; 3. sport (failo di) s. pražan­
ga puolime (trenkiantis į varžovą).
sfondj|are vksm (sfon-) 1. išlaužti (ko) dugną;
626
sulaužyti (ko) dugną; la rieve ha ~ ato ii tetto
nuo sniego įgriuvo stogas; 2. (schiantare) iš­
laužti; išdaužti; (bucare da parte a parte) pra­
mušti; s. una portą išlaužti duris; ♦ s. una por­
tą aperta = laužtis pro atviras duris (įtikinėti,
kas seniai įsitikinęs); 3. mil pralaužti; prasi­
laužti; 4. kaip intr [A] fig (avere successo) iš­
garsėti.
►sfondarsi sngr (rovinare all’intemo) įgriūti,
sfondo dkt v 1. fonas (ir prk); (solo pittorico)
dugnas; ♦ sullo s. fone; 2. fig: delitto a s. politico
politinio pobūdžio nusikaltimas; film a s. sto-
rico istorinės tematikos filmas, istorinis filmas,
sforacchiare vksm (pri)daryti (kur) skylių; su­
skylėti (ką).
sforare vksm (sfo-) viršyti; s. unpreventivo viršyti
sąmatą.
sforbiciata dkt m 1. čėkstelėjimas (žirklėmis):
2. sport žirklės pi.
sform ato, -a 1. bdv deformuotas; (sgualcito) su­
glamžytas; ištampytas; 2. dkt v apkepas; s. di
patate bulvių plokštainis; kūgelis,
sfornare vksm (sfor-) 1. išimti iš orkaitės, iš­
traukti iš krosnies; l.fig fa m pridaryti; s. libri
prirašyti knygų,
sfornito, -a bdv nedaug turintis; un negdzio piut-
tosto s. m ažai prekių turinti parduotuvė; essere
s. (di qcs) neturėti daug (ko),
sfortuna dkt m 1. nelaimė; portare s. prišaukti
(at)nėšti nelaimę; abbiamo avuto una s. nėra
baisiai mums nepasisekė; hai avuto la s. di...
tau nepasisekė, k a d ...; ♦ perm ia (/tu aesim .)
s. mano (/ tavo ir pan. ) nelaimei; la mia sdlita
s.! kaip visada man nesiseka!; kaip jst che s.!
kaip nesiseka!; kaip nepasisekė!; 2. (caso sfa-
vorevole) nesėkmė; bėda; nelaimė,
sf'ortunatam ėnte p n- nelaimei; (purtroppo) deja.
sfortunato, -a bdv 1. (di qcn) laimės neturintis
(kuriam nesiseka); nelaimingas; sei stato molto
s. labai tau nepasisekė; ė s. in amore jam ne­
siseka meilėje; 2. (di qcs) nesėkmingas; ne­
laimingas; (infausto) nelemtas,
sforzare vksm (sfor-) 1. įtem ptai stengtis (ką da­
ryti); įtempti (ką); s. la memoria įtem ptai sten­
gtis prisiminti; s. ii motore perkrauti varikli:
spausti variklį f am; s. gli occhi, s. la vista
įtempti akis, labai stengtis įžiūrėti; s. la voce
įtempti balso stygas; 2. (forzare) per jėgą su­
kioti (/ lankstyti ir pan.); laužyti; 3. (scassi-
nare) (stengtis) išlaužti; 4. (costringere) (p ra ­
versti.
►sforzarsi sngr 1. (di far qcs) pasistengti (ką
daryti), stengtis; s. invano (in ogni modo) ber-
627
gždžiai / tuščiai (visaip) stengtis; s. di aiutare
tutti stengtis visiems padėti; ♦ non ti s.! tik ne-
pėrsistenk!; 2. (imporsi d ifa r qcs) prisiversti;
s. di sorridere prisiversti nusišypsoti,
sforzato, -a bdv nenatūralūs, dirbtinis.
sfdrz||o dkt v 1. pastanga; (l’azione) stengimasis;
senza s. be vargo; lengvai; uno s. mentale proto
pastangos pi; ~ i vani bergždžios / tūščios p a­
stangos; fare degli ~ i dėti pastangas; fare uno
s. eccessivo persitempti, persistengti; ♦ kaip jst
iron bello s.! didelis čia daiktas!; 2. (tensione)
įtampa; įtempimas,
sfottere vksm fam (qcn) šaipytis (iš ko), pasišai­
pyti; per dantį (ką) traukti,
sfracellarsi vksm (-cėl-) 1. (cozzare contro qcs)
stipriai atsitrenkti (į ką); s. ai suolo nutikšti
ant žemės; 2. (fracassarsi) sudūžti.
sfrattare vksm iškeldinti, iškraustyti,
sfratto dkt v iškeldinimas; avviso di s. iškeldini­
mo pranešimas,
sfrecciare vksm [E] (sfrėc-) lėkti; skrieti.
sfreg|Įare vksm (sfrė-) 1. trinti; braukyti; brūk­
štelėti; brūžinti; zulinti; s. un fiammifero įbrė­
žti / užbraukti degtūką; s. le mani patrinti ran­
kas; le scarpe ~ano batai trina; 2. (perpulire)
(iš)šveisti; nušveisti;*, ilpavimento šveisti grin­
dis; 3. (graffiare) (su)braižyti.
►sfregarsi sngr trinti(s), pa(si)trinti; s. gli oc-
chi trinti akis.
sfregiare vksm (sfrė-) (su)darkyti; (su)bjauroti.
sfregiato, -a bdv, dlv 1. (di qcn) randuotas; 2. (di
qcs) sudarkytas,
sfregio dkt v 1. (taglio) kirstinė žaizda; įpjovimas;
(cicatrice) randas; 2. (deturpazione) ( s u d a r ­
kymas, (su)bjaurojimas.
sfrenarsi vksm (sfrė-) šėlti, smarkauti; pasileisti,
sfrenato, -a bdv 1. (smodato) besaikis; ėssere s.
(in qcs) be saiko (ką daryti); 2. (scatenato) pa­
šėlęs; smarkūs; ballo s. pašėlęs šokis; 3. (in-
contenibile) nesutram dom as; (incontrollabile)
nesuvaldomas; 4. (sregolato) palaidas,
sfrigolare vksm [A] (sfri-) čirkšti; čirškėti; spir­
gėti.
sfrondare vksm (sfron-) 1. (nu)genėti; (sfoltire)
apkarpyti, apgenėti; 2.fig paredaguoti,
sfrontatezza dkt m akiplėšiškūmas.
sfrontato, -a 1. bdv akiplėšiškas; begėdiškas;
2. dkt v¡m akiplėša com.
sfruttamėnto dkt v 1. (ūso) eksploatacija; nau­
dojimas; s. di un giacimento telkinio eksploa­
tacija; s. di nuove tecnologie naujų technologijų
naudojimas; 2. (in senso negativo) išnaudoji­
mas; to s. dei lavoratori darbininkų išnau-
sgabuzzino
dójimas; 3. (l’approfittare di qcs) pasinaudoji­
mas (kuo).
sfruttare vksm 1. (usare) eksploatuoti (ką), (pa)-
naudóti; naudotis (kuo), pasinaudoti; 2. (in
senso negativo) išnaudoti (ką); s. gli operai iš­
naudoti darbininkūs; 3. (approfittare) pasi­
naudoti (kuo), naudotis; s. un’occasione (una
possibilitá) pasinaudoti proga (galimybe),
sfruttatóre, -trice dkt v/m išnaudotojas -a.
sfuggénte bdv 1. (di qcn) išsisukinėjantis; slidūs;
2.: mento s. nusklembtas / neryškūs smakras.
sfugg||ire vksm [E] 1. (a qcs) pabėgti (nuo ko);
pasprūkti; išsisukti (iš / nuo ko); (evitare) iš­
vengti (ko); (scampare) išsigelbėti (nuo ko); s.
a un attentato per pasikėsinimą nenukentėti /
išsigelbėti; s. alla condanna išvengti (apkal­
tinamojo) nuosprendžio; s. alla morte išsisukti
nuo mirties; s. alla polizia pasprūkti nuo poli­
cijos; non si ~ e al destino nuo likimo nepa­
bėgsi; šono ~ ito a un incidente vos į avariją
nepatekaū; 2. (cadere di m ano e sim.) (iš)-
sprusti, išslysti; s. daile mani sprūsti iš rafikų;
lasciarsi s. pamesti; fig (parlando) leptelėti,
prasitarti; 3. (passare inosservato) likti nepa­
stebėtam; mi é ~ ito un errore pražiūrėjau
klaidą; non gli ~ e nulla jis (/ji) viską pastebi;
4. (passare di mente e sim .) išeiti / išgaruoti iš
galvos; užsimiršti; mi ~ e ii šuo nome jó vardas
išgaravo mán iš galvos; nepam enu jó vardo;
5. fig (non essere capito) likti nesuprantam am ;
6. kaip tr (iš)vefigti (ko); s. unpericolo išvengti
pavojaus; últimamente Pino mi ~ e pastaruoju
m etu Pinas manęs vengia.
sfuggita dkt m: ♦ di s. prabėgom, prabėgomis; ei
siamo visti di s. trum pai susitikome,
sfum |áre vksm 1. intr [E] (di tinte e sim.) niuan­
suoti; (con lo sfondo) lietis sū fonū; 2. intr [E]
fig (andaré in fu m o ) žlugti; l’affare ė ~ato
sandoris žlūgo; la vittdria ė ~ ata pergalė iš­
slydo iš rafikų; 3. tr (una tinta e sim.) niuan­
suoti; 4. trfig (attenuare) (su)švelninti.
sl'uniato, -a 1. dkt v art sfumátas; 2. bdv neryškūs;
t.p. => sfumáre.
sfumatüra dkt m 1. atspalvis (ir prk), niuansas;
fig s. di significato reikšmės atspalvis; 2. (pas-
saggio gradúale) švelnūs / tolygus perėjimas,
sfuriáta dkt m 1. pykčio protrūkis; (rimprovero)
barimas; prėndersi una s. gauti garo; 2. (di
pioggia) pylá; (di vento) škvalas,
sfüso. -a bdv nefasúotas; (da pesare) sveriamas,
sgabėllo dkt v taburetė.
sgabuzzino dkt v sandėliūkas, tamsūs kam ba­
rėlis.
sgambato
sgambato, -a bdv (di costume e sim.) iškirptas
ties šlaunimis (apie šortus, kelnaites ir pan.,
kad kojos atrodytų ilgesnės).
sgambettare vksm (-bet-) 1. intr [A] kulniuoti;
tapsėti; (di bambinipiccoli) krapinėti; 2. tr (qc)
pakišti (kam ) koją.
sgambėtto dkt v kojos pakišimas;,/are lo s. (a ącn)
pakišti (kam ) koją.
sganasciarsi vksm : s. dal ridere, s. daile riša ply­
šti juokais.
sganciare vksm 1. atkabinti; (da spille, bottoni e
sim .) atsegti; s. ii bustino atsegti korsetą; s. un
vagone atkabinti vagoną; 2.: s. una bomba ( n e ­
mesti bombą; 3. jam: s. dei soldi pakloti pinigų.
►sganciarsi sngr atsikabinti; nusikabinti,
sgangherato, -a bdv 1. (di qcs) iškleręs; (ridotto
malė) nudėvėtas; aplūžęs; 2. ftg (di un testo e
sim .) padrikas, nerišlūs,
sgarbataggineiik tm 1. (l’esseresgarbato) storžie­
viškumas, stačiokiškumas; 2. (azione sgarba-
ta) storžieviškas poelgis; kiaulystė,
sgarbatėzza dkt m šiurkštumas.
sgarbat||o, -a bdv šiurkštūs; storžieviškas; una
risposta ~ a šiurkštūs atsakymas; sei stato s.
con lui šiurkščiai su juo pasielgei,
sgarberia dkt m => sgarbataggine 2.
sgarbo dkt v šiurkštūs poelgis, šiurkštybė; (ojfe-
sa) užgaulė; (maneanza di rispetto) nepagar­
ba; fare uno s. (a ącn) nepagarbiai / negražiai
pasielgti (su kuo).
sgargiante bdv nepaprastai rykšūs; spalvingas,
sgarrare vksm fam 1. (neatleistinai) suklysti;
2. (di orologi) netiksliai rodyti,
sgasare vksm 1. tr (una bevanda) leisti išsivadėti
(gėrimui); 2. intr [A] fam (dar gas con l ’acce-
leratore) (nu)spausti gazą fam .
sgattaiolare vksm [E, A] (-ta-) šmūkštelėti; (usci-
re) išsėlinti; (entrare) įsėlinti.
sgelĮjare vksm (sgė-) 1. (scongelare) atitirpdyti;
2.: ii sole la neve saulė tirpdo sniegą; 3. be-
asm intr [E, A] atšilti,
sghėmbo, -a bdv įkypas, įžambūs; (storio) krei­
vas (irprk).
sghėrro dkt v stor galvažudys; (in regimi tirannici
moderni) saugumietis,
sghignazzare vksm [A] šiurkščiai (nusi)kvatoti.
sgobbare vksm [A] (sgdb-) prakaituoti (sunkiai
dirbti), draskytis (su darbais),
sgobbone, -a dkt \jm vargo bitelė / bitė.
sgocciolare vksm (sgoc-) 1. tr lašinti; 2. tr (per
svuotare) leisti (kam ) nuvarvėti; 3. intr [E]
lašėti, varvėti; 4. intr [A] lašėti, varvėti; mėtte-
re i piatti a s. palikti lėkštės džiūti.
628
sgocciolio dkt v lašėjimas, varvėjimas,
sgoccioli dkt v dgs paskutiniai lašai; ♦ ėssere agli
s. būti / artėti prie pabaigos, baigtis,
sgolarsi vksm (sgė-) rėkti iš visos gerklės, rėkti
ligi užkimimo,
sgomberare vksm (sgom-) 1. tr atlaisvinti; (svuo­
tare) ištuštinti, atituštinti; s. l ’intestino ištuštinti
žarnyną; s. la strada dalia neve nuvalyti sniegą
nuo kelio; ii giūdice ha fatto s. l’aula teisėjas
visiems liepė išeiti iš teismo salės; ♦ s. ii cam-
po (da qcs) atmesti (ką); 2. tr (ącn; t.p. fa r s. )
iškeldinti; 3. tr (portare via qcs) išvežti; (svuo-
tando) iškraustyti; (eliminare) pašalinti; 4. intr
[A] pasitraukti; (evacuare) evakuotis, išsikrau­
styti.
sgombero dkt v 1. atlaisvinimas; ištuštinimas:
(pulizia) išvalymas; 2. (evacuazione) iškrausty-
mas; 3. (trasporto altrove) išvežimas,
sgombrare vksm (sgom-) => sgomberare.
sgombro I dkt v => sgombero.
sgombrjjo II, -a bdv laisvas; tuščias; (da / di qcs)
be (ko); lasciare s. atlaisvinti; cielo s. di nubi
pragiedrėjęs dangūs, dangūs be debesų; aver
la mente ~ a da pregiudizi būti atsikračiusiam
išankstinių nusistatymų,
sgombro III dkt v zool skumbrė,
sgomentare vksm (-mėn-) giliai sukrėsti; (terro-
rizzare) įvaryti (kam) siaubą.
►sgomentarsi sngr išsigąsti, persigąsti.
sgomėnto dkt v gilūs sukrėtimas; siaubas, klai­
kas; gettare nello s. (giliai) sukrėsti; lasciarsi
prendere dallo s. pasiduoti išgąsčiui.
sgominare vksm (sgd-) (su)triūškinti.
sgommare vksm [A] (sgom-) fa m važiuoti (
stabdyti ir pan.) taip, kad sucyptų padangos,
sgommata dkt m padangų sucypimas.
sgonfiare vksm (sgon-) išleisti orą (iš ko).
►sgonfia||rsi sngr 1. (su)bliūkšti; la vescica si
e ~ ta votis subliūško; 2. (perdere gonfiore) at­
slūgti, atsileisti.
sgon||fio, -a bdv 1. subliuškęs; una gomma ~fia
nuleista padanga; 2. (che ha perso ii gonfiore l
atsilėidęs.
sgorbio dkt v (scarabocchio) keverzonė; (mac-
chia) (rašalo) dėmė; (scrittura illeggibile) krai-
gliojimas; (brutto disegno) terlionė.
sgorj|gare vksm [E] (sgor-) plūsti; (zampillare)
(iš)trykšti; fig parole che ~gano dal cuore žo­
džiai tiesiai iš širdies,
sgozzare vksm (sgdz-) perpjauti (kam ) gerklę,
sgradėvole bdv nemalonūs; (che mette a disagio)
nejaukūs; (disgustoso) atgrasūs; sensazione i.
nem alonūs pojūtis.
629
sgradito, -a bdv nepageidaujamas; nemalonūs;
un dspite s. nepageidaujam as svečias,
sgrammaticáto, -a bdv gramatiškai netaisyklin­
gas, klaidingas; pilnas (gram atinių) klaidų,
sgranáre vksm (iš)gvildėnti, (iš)aižyti; ♦ s. gli
occhi išpusti / išversti akis; s. ii rosario varstyti
rožinį / rožinio karoliukus,
sgranchire vksm (-isc-) (pra)mankštinti, pam an­
kštinti; pamiklinti.
►sgranchirsi sngr prasimankštinti,
sgranocchiáre vksm (-nóc-) (pa)kramtyti, (pa)-
graužti; (pa)triūškinti.
sgrassáre vksm 1. (un alimento) nugriebti (/ nu­
imti) (nuo ko) riebalus; 2. (smacchiare) (iš)-
valyti (iš ko) riebaluotas / riebalų dėmės,
sgraváre vksm (qcn da qcs) atleisti (ką nuo ko);
s. da un’imposta atleisti nuo mokesčio,
sgraziáto, -a bdv negrakštus,
sgretoláre vksm (sgré-) 1. lėtai (su)ardyti; 2. fig
(su)griáuti.
►sgretolársi sngr 1. (su)byrėti, (su)trupėti; 2.
fig (su)irti.
sgridáre vksm apšaukti, aprėkti; (iš)barti.
sgridáta dkt m barimas; f are una s. (a qcn) ap-
šaūkti (ką), išbarti; si ė preso una (bella) s. jj
aprėkė (kaip reikiant),
sgroppáta dkt m 1. (dėl cavallo) pasispardymas
(norint raitelį numesti); 2. (cavalcata) pasijodi­
nėjimas.
sgrossáre vksm (sgros-) apdirbti; aptašyti (irprk).
sguaiatággine dkt m (indecenza) nepadorum as;
(volgaritá) vulgarumas,
sguaiáto, -a 1. bdv (indecente) nepadorūs; (vol-
gare) vulgarūs; (solo di qcn) netašytas; neiš­
auklėtas; 2. dkt v/m blevyzga com; neprausta­
burnis -ė.
sguaináre vksm (sguái-) iš(si)traukti (iš makš­
ties); s. la spada ištraukti kardą,
sgualcire vksm (-isc-) (su)glamžyti, (su)lámdyti.
►sgualcirsi sngr glamžytis, susiglamžyti; (far
le pieghe) raukšlėtis, susiraukšlėti.
sgualcito, -a bdv suglamžytas; susiglamžęs,
sgualdrina dkt m šliūndra.
sguárd |o dkt v žvilgsnis; (gli occhi) akys fem m
pi; uno s. nostálgico (pieno d ’ddio) ilgesingas
(pilnas neapykantos) žvilgsnis; ai riparo / lon-
tano da ~ f indiscreti atokiai nuo smalsių žvil­
gsnių / akių; non potere staccare lo s. (da qc)
negalėti (kuo) atsigėrėti; vdlgere lo s. nukreipti
žvilgsnį; ♦ darė uno s. (a ųcs) pažvelgti (/ ką),
žvilgtelėti; (už)mėsti žvilgsnį; non degnare (qc)
di uno s. nekreipti (į ką) jokio dėmesio; fin
dove arriva lo s. kiek akys mato.
sguattero, -a dkt v/m spreg indų plovėjas -a.
sguazzare vksm [A] 1. pliuškėnti(s); taškyti(s);
♦ s. nell’oro aukse maudytis; 2. fig (trovarsi a
proprio agio in qcs) mėgautis (kuo); jaustis /
būti savo stichijoje.
sguinzagliare vksm paleisti (šunį ir pan.); s. i ca-
ni dietro qc šunimis ką (už)siūndyti.
sgusciare I vksm (dal guscio) (iš)gliaudyti; (iš)-
lūkštenti.
sgusciare II vksm [E] 1. (scivolare via) (iš)slysti;
2. fig (sfuggire) išsprūsti; išsprukti,
shakerare [fe-] vksm (sha- ['Je-]) (su)plakti (kok­
teilį ir pan ).
shampoo [’Jampo] dkt v nkt šampūnas; ♦ farsi lo
/ uno s. plautis galvą / plaukus; trinkti galvą,
shock [Jok] dkt v nkt šokas; sukrėtimas; med s.
anafilattico anafilaksinis šokas; kaip bdv inter-
vista s. šokiruojantis interviu; ♦ in stato di s.,
sotto s. (irprk) ištiktas šoko.
shopping ['Jbppigg] dkt v apsipirkinėjimas, vaik­
ščiojimas po parduotuvės,
shorts [forts] dkt v dgs nkt šortai, trumpės,
show [fsu], Jo(u)] dkt v nkt šou inv.
shuttle ['Jattol] dkt v n kt kosminis keltas,
si I įv (kita forma: se) 1. (oggetto diretto riflessivo)
sangrąžinių veiksmažodžių 3-iojo asmens da­
lelytė; save; (in frasi negative) savęs; si lava
prausiasi, prausia save; si e lavata nusiprausė;
si alzano keliasi; si šono alzati atsikėlė; 2. (og­
getto indiretto) 3-iojo asmens sangrąžos da­
lelytė, ppr. žyminti naudininką; sau; comprarsi
la macchina nusipirkti mašiną, nupirkti sau
mašiną; 3. (reciproco) dalelytė, rodanti tarpu­
savio veiksmą; vienas kitą (/ kitam ir pan.); si
šono abbracciati apsikabino vienas kitą; si šo­
no dati la mano jiė davė vienas kitam ranką;
4. (pronominale con verbi) dalelytė vartojama
su tam tikrais įvdž vksm: andarsene išeiti;pen-
tirsi gailėtis; stancarsi pavargti; 5. (raffotzati-
vo) stiprina vksm reikšmę: fumarsi una sigaret-
ta parūkyti / = užsirūkyti cigaretę; mangiarsi
unapizza (skaniai) valgyti picą; 6. (impersona­
te) beasmenės form os dalelytė: come si dice in
lituano? kaip sakoma lietuviškai?; si direbbe
sakytum; sakytumėme; non si sa molto daug
nežinoma, daug nežinome; si vedeva matėsi;
♦ non si sa mai ką gali žinoti!; dėl visa ko!;
7. (passivante) žymi neveikiamąją rūšį: si pro­
duce molta birra gam inam a daug alaus; ♦ af-
fittasi nuomojama; cėrcasi ieškoma; vėndesi
parduodam a; 8. tarm vartojama su 1-ojo dgs
asmens vksm formomis: noi si va mės einame.
si II dkt v nkt mus si inv.

si 1 1. prv taip; si, grazie taip, ačiū; pare di si at­
rodo, kad taip; taip atrodo; spero di si tikiuosi,
kad taip; ♦ dire di si sakyti „ taip“; sutikti; si e
no maždaug; kone; kaip jst ma si! kaipgi ne!;
kaip jst bello si! dar ir kaip gražū!; kaip jst iron
si, domani! dár ko!; 2.prv (smentendo una do­
mando negativa) taip (neigiant neigimą); Lui
non c’era? - Si, (che) c ’era! Jó teñ nebuvo? -
Ne, jis büvo!; 3. prv (t.p. o si?) tiesa?; ar taip
(nė)?; 4. prv (enfático) tikrai: ąuesta si che va
bene! šita tikrai tiks; ąui si, (che) si mángia
bene čia tikrai skaniai valgoma; 5. prv (distri­
butivo): una settimana si, una no kas afitrą
savaitę, kas dvi savaites; 6. dkt v nkt taip (tei­
giamas atsakymas; prk taip pat sakoma apie
sutikimą tuoktis); 7. dkt v nkt (voto a favore)
balsas ūž; ha vinto ii si daugum a buvo ūž;
8. bdv nkt teigiamas; puikūs; un anno si per la
nostra economía puikūs m ėtai musų ekono­
mikai.
si I I 1. prv => cosi 1., 2., 4.; 2.jngt: ♦ si che..., si
da... taip, kad... ; tóks -iá, kad... ;fare si che...
daryti taip, kad; rūpintis / pasirūpinti, kad... ;
stengtis / pasistengti, kad...
šia jngt 1.: šia... šia, fam šia... che ir..., ir; šia di
giorno šia di notte ir dieną, ir naktį; 2.: ♦ kaip
jst e šia! tegul!
siam és|[e 1.bdv Siamo; ♦ fratelli/ gemelli ~ i Sia­
mo dvyniai; (gatto) s. Siamo katė; 2. dkt v/m
Siamo gyventojas -a, siamiėtis -ė; 3. dkt v Sia­
mo kalba.
siberiano, -a 1. bdv Sibiro; sibiriečių; iš Sibiro;
2. dkt v/m sibirietis -ė.
sibiláre vksm (si-) 1. intr [A] švilpti; (passare si-
bilando) prašvilpti; (di serpente) šnypšti; 2. tr
fig (dire in m odo maligno) iškošti pro dantis,
sibillino, -a bdv mįslingas,
sibiio dkt v švilpimas; (di serpente) šnypštimas,
sicario dkt v samdomas žudikas,
sicché jngt 1. (ir) todėl, (ir) dėl to; ero malato, s.
non šono venuto sirgau, todėl neatėjaū; 2. (dun-
que) taigi; vadinasi,
siccitá dkt m sausra; per la s. nuo sausros,
siccóme jngt kadangi (jaū); s. era tardi, ho preso
ii taxi kadangi buvo vėlu, važiavaū taksi,
siciliano, -a 1. bdv Sicilijos (srities); siciliečių;
siciličtiškas; iš Sicilijos; 2. dkt vjm sicilietis -ė;
3. dkt v siciliečių tarm ė.
sicura dkt m saugiklis; (solo di auto) saugos ūž-
raktas; mėttere la s. (in auto) užrakinti durelės
iš vidaüs; (di arma) įjungti saugiklį; togliere la
s. (in auto) atrakinti durelės iš vidaüs; (di ar­
m a) išjungti saugiklį.
630
sicuraménte prv 1. (di certo) tikrai; (senz’altro)
būtinai; 2. (in modo sicuro) saūgiai.
sicurézza dkt m 1. sauga; (protezione) apsauga;
(l’essere sicuro) saugum as;pers. dėl saugumo,
saugūmo sumetimais; fig (casomai) dėl visa
pikta; s. aerea (del lavoro) skrydžių (darbo)
sauga; s. sociale socialinė apsauga; ♦ di s. sau­
gos; avarinis agg; camera di s. areštinė; cárcere
di mássima s. sustiprintojo režimo pataisos
darbų kolonija; cinture di s. saugos diržai; dis­
positivo di s. saugos prietaisas; spilla di s.
žiogelis; uscita di s. atsarginis / avarinis išėji­
mas; funzionário di Pubblica S. policijos p a­
reigūnas; 2. (capacita e sim.) užtikrintūmas;
con s. užtikrintai; acąuisire s. įgauti pasitikė­
jim o savimi; (in lavori e sim.) įgusti; ♦ s. di sé
pasikliovimas savimi; 3. (l’essere vero, certo)
tikrūmas, patikimumas.
sicūrį|o, -a bdv 1. (protetto) saugūs; in modo s.
saūgiai; guida ~ a saugūs važiavimas; sesso s.
saugūs seksas; mi sento s. jaučiuosi saūgiai /
saugūs; 2. (assicurato) tikras; užtikrintas; (in-
dubbio) neabejotinas; (affidabile) patikimas;
in modo s. užtikrintai; un metodo s. patikimas
metodas; notizie ~ e tikros / patvirtintos žinios;
passo s. tvirtas žifigsnis; rimedi ~ i tikros prie­
monės; ♦ di s. tikriausiai; tikrai; a colpo s.
užtikrintai, neklystant; be rizikos; 3. (di qcn,
certo) įsitikinęs; tikras; (ne) šono s. (aš) esū
(tuo) tikras; s. di sé pasitikintis savimi; 4. (di
qcn, esperto) įgudęs; 5. kaip dkt v: ai s. (da qcs)
saugūs agg (nuo ko); saūgiai; ♦ andaré sul s.
nerizikuoti; elgtis apdairiai; 6. kaip jst. s.! bū­
tinai!; žinoma!; be abejo!
siderále bdv fig labai didelis; astronominis,
siderurgia dkt m juodoji metalurgija,
siderúrgico, -a bdv metalūrgijos.
sidro dkt v sidras.
siépe dkt m gyvatvorė; potare una s. karpyti gy­
vatvorę.
siéro dkt v 1. fisiol, m ed serumas; 2.: s. dėl latte
išrūgos pi.
sieropositivo, -a bdv (in relazione all’A ID S ) ŽIV
infekuotas žmogūs.
siesta dkt m pogulis, pokaitis; siesta; ♦ fare la s.
atsigulti pogulio; pasnausti po pietų,
sifone dkt v sifonas.
sigarėtt||a dkt m cigaretė, papirosas; (arrotolata
a mano) suktinė; di contrabbando kontra­
bandinės cigaretės; accéndersi (spégnere) una
s. užsidegti (užgesinti) cigaretę,
sigaro dkt v cigaras; jumare ii s. rūkyti cigarus,
sigilláre vksm 1. (už)antspaudūoti; (con piombi-
631
ni) (už)plombūoti; 2. (chiudere ermeticamen-
te) sandarinti,
sigillo dkt v 1. añtspaudas; (spec. il solo attrezzo)
spaüdas; (solo il segno impresso) įspaudas; ap-
porre un s. (su qcs) (už)antspauduoti (ką);
♦ s. digaranzia kokybės añtspaudas; 2. (piom-
bino) plomba; 3.fig ženklas, žyme; pėdsakas,
sigla dkt m 1. santrum pa, abreviatūra; (raidinis)
sutrumpinimas, akronimas; (iniziali) inicialai
pi; 2. (di un programma e sim.) laidos užsklan­
da; įžanginis / pristatomasis (laidos) filmūkas.
sigláre vksm pažymėti inicialais; pasirašyti ini­
cialais; (parafavę) parafuoti; (firmare) pasira­
šyti; fig sport s. la vittdria nulem ti pergalę,
significante dkt v ling žymiklis.
signific |are vksm (-gni-) 1. reikšti; turėti reikš­
mę / prasmę; che cosa ~ a ? ką reiškia?; 2. (ave-
re importanza) reikšti; būti svarbiam; questo
~ a molto per me tai mán daüg reiškia,
significativo, -a bdv reikšmingas; prasmingas;
(notevole) ženklūs, žymūs; particolarmente s.
ypatingos reikšmės.
significat[|odfa v 1. reikšmė (irprk); (senso) pra­
smė; i diversi ~ í di una parola įvairios žodžio
reikšmės; 2. ling žyminys.
signóra dkt m 1. ponia; la s. (sig.ra) Nerozzi po­
nia (p.) Nerozzi; mi scusi, s.! atsiprašaū, po­
nia!; 2. (la moglie) žmona; saluti alla s.! lin­
kėjimai jūsų žmonai!; 3. (padrona di casa)
šeiminmkė; 4. (donna in genere) moteris -rs,
moteriškė; ♦ per s. m oterų; 5. (donna di clas-
se) ponia; dama; 6. (sovrana) valdovė; 7.: No-
stra S. musų Ponia (Dievo Motina); 8.: sport la
(vėcchia) S. „Senoji ponia“ (Juventuso klubo
pravardė); 9. kaip bdv m fa m šustra.
signór||e dkt v 1. ponas; il signor (sig.) Landi po­
nas (p.) Landi; i ~ i Macas Macai; signor pre­
sidente! pone Prezideñte!; ♦ signore e ~ i! po­
nios ir ponai!; egregi ~ i gerbiamieji ponai;
2. (padrone di casa) seiminiñkas; 3. (uomo in
genere) vyras, vyriškis; f am (tizio) dėdė mase;
4. (uomo di classe, gentleman) ponas; džentel­
menas; 5. (sovrano) valdovas; stor bajoras; sin­
joras; dvariniñkas; 6.: ilS. (t.pNostro S.) Vieš­
pats -ies; ♦ ii S. šia con voi! Viešpats sū Jumis;
7. kaip bdv v f am šūstras.
signoreggiare vksm [A] (-rėg-) viešpatauti,
signoria dkt m 1. (dominio) viešpatavimas; val­
džia; 2.: la S. vostra jūsų Šviesybė; (non áuli­
co) gerbiamasis ponas; 3. stor sinjorijá.
signorile bdv 1. (da signori, elegante e sim.): pa-
lazzo s. puošnūs pastatas; rūm ai pi; ųuartiere s.
prestižinis rajonas; 2. (nobile) kilnūs.
símbolo
signorilitá dkt m (nobiltá, garbo) kilnūmas.
signorin||a dkt m 1. panelė; la s. (sig.na) Ieva
panelė (p.) Ieva; ♦ da ~ e, per ~ e ištižėliams;
(cog)nome da s. m ergautinė pavardė; s. buona-
sera (televizijos) diktorė; 2. (ragazza) mergina;
merga.
signorino dkt v iron ponaitis,
silenziatóre dkt v tecn duslintuvas; (garso) slo­
pintuvas; con il s. (di arma ) begarsis agg.
silénzio dkt v 1. tyla; s. assoluto (greve) visiška
(slopi) tyla; turbare il s. sutrikdyti tylą; fai s.!
nutilk!; tylėk!; ♦ in s. (pa)tylomis, patyliukais;
s. di tomba kapų tyla; passare sotto s. nutylėti;
kaip jst s.! tylos!; 2. (lo stare zitti) tylėjimas; ri-
durre ai s. priversti tylėti / nutilti, nutildyti;
♦ flk il s. ė d ’oro tyla gera byla; 3. (stato di qui­
ete) tyluma; ramybė,
silenziosaménte prv tyliai; tylomis,
silenziósjlo, -a bdv 1. (di qcs) tylūs; (tranquillo)
ramūs; stanza ~ a tylūs kambarys; 2. (di qcs,
muto) tylūs; nebylūs; un rimprdvero s. tylūs
priekaištas; 3. (di qcn) tylūs; nekalbūs; ♦ la
maggioranza ~ a tylioji dauguma,
silhouette [silu'st] dkt m nkt siluetas,
silicato dkt v chim, min silikatas,
silicio dkt v chim silicis,
silicóne dkt v silikonas,
siliqua dkt m bot ankštis -ies.
sillaba dkt m skiemuo; una s. alla voltą paskie-
meniui; gram s. aperta (chiusa) atvirasis (už­
darasis) skiemuo; gram s. átona (tónica) ne­
kirčiuotas (kirčiuotas) skiemuo; fig non ho
capito una s. ničnieko / nė žodžio nesuprataū.
sillabáre vksm (sil-) (dividere in sillabe) skieme­
nuoti; (leggendo) skaityti skiemenimis,
sillabario dkt v elementorius,
sillabazióne dkt m skiemenavimas; (l’andare a
capo) žodžio kėlimas; kėlyba.
silo dkt v bokštinė silosinė, bokštinis aruodas,
siluráre vksm (-IÚ-) 1. torpeduoti (irprk); 2. fig
(qcn) išmesti (ką) (iš posto),
silūro dkt v 1. torpeda; 2. zool (t.p. s. europeo)
šamas.
silvestre bdv miško; miškinis.
simbiósi dkt m nkt biol simbiozė.
simboleggiáre vksm (-lėg-) simbolizuoti.
simbólicamente prv simboliškai.
simbólico, -a bdv simbolinis, simboliškas (irprk);
fig un compenso s. simboliškas atlyginimas,
simbolismo dkt v 1. simbolika; (i simboli) simbo­
liai pi; 2. lett simbolizmas.
simbolj¡o dkt v simbolis; (segno convenzionale)
(sutartinis) ženklas; i della chimica che-
simbologia
mijos simboliai; la colomba e ii s. della pace
balañdis - taikos simbolis,
simbologia dkt m simbolika,
similáre bdv panašūs; analogiškas; (dello stesso
tipo) vienarūšis,
similaritá dkt m nkt panašūmas; analogiškūmas.
si mi I e bdv 1. (a qcs) panašūs (į ką); (uguale)
vienodas; (a forma di qcs) (ko) pavidalo; in
modo s. panašiai; interessi ~ i panašūs intere­
sai; utį anímale s. ai lupo gyvūnas panašūs [
vilką; geom triangoli ~ i panašieji trikampiai;
diventare s. (su)panašėti; ♦ e ~ i ir panašiai;
2. (tale) tóks -iá; di casi ~ i ce ne šono molti to­
kių atvejų daüg; cose ~ i non devono succédere
tokie dalykai netūri atsitikti; 3. kaip dkt v dgs:
i propri ~ i (iiprossimo) (savo) artimas sg.
similitūdine dkt m ling palyginimas,
símilmente prv panašiai,
similpėlle dkt m dirbtinė / nenatūrali oda.
simmetria dkt m simetrija,
simmetricaménte prv simetriškai,
simmétrico, -a bdv 1. simetriškas; 2. spec sime­
trinis.
simpatía dkt m 1. simpatija, palankumas; avere
s., provare s. (per ąc) jaūsti (kam) simpatiją;
2. (favore) palankümas; guardare (a qcs) con s.
palankiai (į ką) žiūrėti; 3. (l’essere simpático)
simpatiškumas, simpatingumas,
simpático, -a bdv 1. simpatiškas; (gradevole) m a­
lonus; un tipo s. simpatiškas žmogus; 2.: med ii
sistema s. simpatinė nervų sistema,
simpatizzánte dkt v/m šalinifikas -ė; prijaūčian-
tysis -čioji, simpatizuojantis žmogūs.
sim patizare vksm [A] 1. (per qc) simpatizuoti
(kam), prijaūsti; 2. (con qcn) susidraugauti (su
kuo).
simposio dkt v simpoziumas,
simulare vksm (si-) 1. apsimesti, dėtis; simuliuo­
ti; inscenizuoti; s. indįfferenza apsimesti abe­
jingam; s. una malattia apsimesti sergančiu;
simuliuoti ligą; s. una rapiña inscenizuoti api­
plėšimą; 2. (imitare) (pa)mėgdžioti; 3. (ripro-
dutre, per esperimenti) atkūrti (aplinką, sąlygas
ir pan.); simuliuoti,
.
simulatóre, -trice 1 dkt v/m simuliantas -ė, apsi­
metėlis -ė; 2. dkt v tecn simuliátorius; 3. dkt v
¿«/modeliavimo programa,
.
simulazióne dkt m 1 apsimetimas, apsimetinėji­
mas; simuliacija; 2. tecn imitacija; (per esperi­
menti) atkūrimas; 3. sport (fallo) vaidyba,
.
simultánea dkt m 1 (t.p. traduzione s.) sinchro­
ninis vertimas; 2. (t.p. partita s.) simultanas,
simultaneitá dkt m vienalaikiškumas.
632
simultane j|o, -a 1. bdv vien(a)laikis; sinchroni­
nis; traduzione ~ a sinchroninis vertimas; 2. dkt
m sport-, partita ~ a simultanas,
sinagoga dkt m sinagoga,
sinceramente prv 1. nuoširdžiai; iš širdies; 2. (a
dire ii vero) tiesą sakant; iš tiesų,
sincerársi vksm (-cé-) (di qcs) išsiaiškinti (ką),
pasitikslinti; (convincersi) įsitikinti (kuo).
sinceritá dkt m nuoširdumas; atvirümas; con s.
nuoširdžiai.
sincero, -a bdv 1. (di ącn) nuoširdūs; atviras;
2. (di qcs, fatto di cuore) širdingas; nuoširdūs;
un ringraziamento s. širdinga padėka,
sinché jngt => finché.
sincope dkt m 1. ling, mus sifikopė; 2. med apal­
pimas, siñkopé.
sincronía dkt m sinchrimija.
sincrónico, -a bdv sinchroniškas; sinchroninis,
sincronismo dkt v sinchronizmas.
sincronizzare vksm sinchronizuoti; s. gli orologi
sutikrinti laikrodžius,
síncrono, -a bdv sinchroninis; sinchroniškas.
sindacal||e bdv profsąjungų, profesinių sąjungų;
profsąjungos, profesinės sąjungos; diritti ~ i
profesinių sąjungų teisės,
sindacalista dkt v/m profsąjungos atstovas -ė;
profsąjungininkas -ė.
sindacáre vksm [A] (sin-)figfam (su qcs) neigia­
mai kom entuoti (ką).
sindacáto dkt v profsąjunga, profesinė sąjunga,
sindaco dkt v (miesto) meras -ė.
sindrome dkt m med sindromas,
sinfonía dkt m mus simfonija (irprk).
sinfonicj|o, -a bdv simfoninis; orchestra ~ a sim­
foninis orkestras,
singhiozzáre vksm [A] (-ghióz-) 1. žagsėti; 2. (per
iipianto) kūkčioti,
singhiózzijo dkt v 1. žagsulys; žagsėjimas; mi ė
venuto ii s. žagsulys pristojo, ėmiaū žagsėti;
2. (neipianto) kūkčiojimas; tra i ~ i kukčioda­
mas agg; 3.: fig a s., a ~ f sū staigiais p ertrū ­
kiais; smarkiai nereguliarūs agg.
single [’sirgsi] dkt v/m nkt vienguñgis -ė.
singóla || re 1. bdv (inconsueto, straordinario) n e­
paprastas; (speciale) išskirtinis; (peculiare) sa­
votiškas; 2. bdv: ♦ a ~ r tenzone akis į akį;
vienas prieš vieną; 3. dkt v gram vienaskaita;
4. bdv gram vienaskaitos,
singolarménte prv 1. (a uno a uno) po vieną; at­
skirai; 2. (particolarmente) nepaprastai.
singol||o, -a bdv 1. bdv (non doppio) viengubas;
(único) vieniñtelis; 2. bdv (separato da aitri)
atskiras; (isolato) pavienis; un caso s. pavienis
633
atvejis; 3. bdv: biglietto s. bilietas vienam as­
meniui; camera ~ a kambarys vienam, vien­
vietis kambarys; letto s. viengulė lóva; 4. dkt v
(individuo) individas; 5. dkt v sport vienetas,
sinistra dkt m 1. kairė (pūsė); a s. (stato in luo-
go) kairėje; (moto a luogo) \ kairę, kairėn; piii
a s. kairiaū; a s. di qcs į kairę nuo ko; alki tua
s. tavo kairėje; tenere la s. laikytis kairės; 2. (la
mano) kairė (ranka); 3 .polit kairieji pi, partito
di s. kairiųjų partija,
sinistráto, -a 1. bdv nukentėjęs (ppr. nuo stichi­
nės nelaimės); 2. dkt v/m nukentėjėlis -ė.
s¡nistr||o, -a 1. bdv kairys -ė; kairysis -ióji; la ma­
no ~ o kairė / kairioji ranka; la riva ~ a dėlfiu-
me kairys(is) upės krañtas; scarpa ~ a kairės
kojos batas; 2. bdv (infausto) nelemtas, pikta
žadantis; (tetro) nykus; (bieco) niūrūs; 3. dkt v
(incidente) avarija; nelaimė; 4. dkt v sport (pu­
gno) smūgis kairiuoju kumščiu; 5. dkt v sport
(calcio) smūgis kairiąja koja.
sino prlk —> fino I.
sinonimo dkt v ling sinonimas,
sinóra => prv finóra.
sintássi dkt m nkt sifitaksė; gram s. dėl tempi lai­
kų seka.
sintáttico, -a bdv sintaksinis; sintaksiškas; (della
sintássi) sifitaksės.
sintesi dkt m nkt 1. filos siñtezé; 2. (compendio)
santrauka; (valutazione complessiva) apibeñ-
drinim as;fare una s. (di qcs) reziumuoti (ką);
♦ in s. glaustai, trumpai; 3. chim siñtezé.
sintéti |{co, -a bdv 1. (conciso) glaustus, trumpas;
descrizione ~ ca glaustus aprašymas; 2. (basa-
to sulla sintesi) sintetinis; 3. (non naturale) sin­
tetinis; fibra ~ ca sintetinis pluoštas; 4.: ling
lingue ~che sintetinės kalbos,
sintetizzáre vksm 1. (riassumere) apibeñdrinti;
(in un prospetto, riassunto) konspektuoti; (ti­
rare le somme) (su)sumúoti; 2. (basare sulla
sintesi) sintetinti; 3. chim (su)sintetinti.
sintetizzatóre dkt v mus, tecn sintezatorius,
sintomático, -a bdv 1. simptominis; 2. fig (rile-
vante) reikšmingas; simptomiškas.
sintom||o dkt v med (ligos) požymis, simptomas
(irprk); i primi ~ i pirmieji ligos požymiai; fig
i ~ i della erisi krizės simptomai; ėssere s. (di
qcs) būti (ko) įrodymu (/ požymiu),
sintonía dkt m 1. tecn reguliavimas; dažnio nu­
statymas; 2. fig darna, darnumas; tra noi c ’ė s.,
siamo in s. mes gerai sutariame; (siamo d ’ac-
cordo) abu sutiñkame; ♦ in s. (con qcs) deri­
nant (su kuo); lygiagrečiai (su kuo).
sintonizzáre vksm 1. tecn (su)reguliúoti; nusta­
sistemare
tyti (ko) dažnį; s. la radio su un canale įjungti
radijo stotį; 2. fig (su)dėrinti.
►sintonizzársi sngr (su una radio) į(si)jūngti
(radijo stotį).
sinuoso, -a bdv vingiuotas; vingrūs; fig un corpo
s. lankstūs kūnas,
sinusite dkt m med sinusitas,
sipário dkt v (scenos) uždanga; cala ii s. leidžiasi
ūždanga (irprk).
sirén[|a I dkt m sirena; (aliarme) pavojaus sign­
alas; ♦ a ~ e spiegate su įjungta sirena,
sirena II dkt m mit sirena; undinė,
siringa dkt m 1. švirkštas; s. monouso vienkarti­
nis švirkštas; 2. mus skudūčiai pi.
sisma dkt v žemės drebėjimas,
sísmico, -a bdv seisminis; žemės drebėjimo,
sismógrafo dkt v seismografas,
sissignóre prv 1. taip, pone; 2.: ♦ kaip jst s.! b ū­
tent (taip)!
sistema dkt v 1. spec sistema; (struttura) struktū­
ra; (rete) tiñklas; (ordine) tvarka; s. bancário
bankų sistema; s.fiscale (sanitario) mokesčių
(sveikatos apsaugos) sistema; s. gerárchico
hierarchinė sistema; anat s. nervoso nervų
sistema; astr s. solare saulės sistema; chim s.
periódico degli elementi periodinė elemefitų
sistema; dir s. giudiziário teismų sistema; econ
s. monetario pinigų sistema; jis s. di forze jėgų
sistema; geogr s. montuoso kalnų sistema, kal­
nynas; infs. operativo operacinė sistema; mat
s. decimale dešimtainė sistema; med s. immu-
nitário imuninė sistema; tecn s. frenante stab­
džių sistema; tecn s. di navigazione satellitare
palydovinė navigacijos sistema; 2. (regime; t.p.
s. político) santvarka; s. capitalistico (classista,
feudale) kapitalistinė (luominė / klasinė, fe­
odalinė) santvarka; 3. (metodo) sistema; m e­
todas; metodika; un s. complesso (sėmplice)
(paprasta) sudėtinga sistema; s. educativo au­
klėjimo sistema; s. elettorale rinkimų sistema;
adottare un s. pritaikyti m etodiką / sistemą,
sistemare vksm (-stė-) 1. (disporre) (pa)dėti (į-,
iš-, su-), dėlioti (iš-, su-); (iš)dėstyti; (mettere)
(pa)statyti, sustatyti; (far entrare) (su)talpinti;
(montare) įtaisyti; s. le fotografié in un album
sudėti nuotraukas į albūmą; s. i libri sulla ban-
carella išdėlioti knygas añt prekystalio; s. ii
távolo vicino alla finestra pastatyti stalą priė
lango; 2. (metter in ordine) (su)tvarkyti; (ripa-
rare) (su)taisyti (pa-); s. dei dati apdoroti duo­
menis; s. ii lavandino pataisyti kriaūklę; s. una
stanza sutvarkyti kambarį; 3. fig (risolvere) iš­
spręsti; (su)tvarkyti; s. gli affari piu importanti
sistemársi
sutvarkyti būtiniausius reikalus; 4. (darė allog-
gio) įkūrdinti; 5. (darė lavoro) įdarbinti (ką);
parūpinti darbą (kam ) 6.fa m (puniré) sutvar­
kyti; (regolare i conti) susidoroti (su qcn).
►sistem |arsi sngr 1. (qcs) susitvarkyti; pasi­
taisyti; s. i capelli susitvarkyti plaukus; s. la
cravatta pasitaisyti kaklaraištį; 2. (aecomodar-
si) įsitaisyti; s. in poltrona įsitaisyti fotelyje;
3.fig susitvarkyti; tutto si ~era viskas susitvar­
kys; 4. (trovare alloggio) įsikurti; apsistoti; s. in
albergo apsistoti viešbutyje; s. in un apparta-
mento nuovo įsikurti naujam e bute; 5. (trovare
lavoro) įsidarbinti; 6. (sposarsi) tuoktis,
sistemáticamente prv 1. sistemingai; pagal siste­
mą; 2. (ogni voltą) nuolat; 3. (per principio) iš
principo.
sistemático, -a bdv 1. (conforme a un sistema)
sisteminis; 2. (metodico) sistemingas; 3. (ri-
corrente) nuolatinis; 4. (fatto per principio) iš
principo (daromas),
sistemazióne dkt m 1. (assetto) išdėstymas; tvar­
ka; (U disporre) (pa)dėjimas; (iš)dėliojimas;
(collocazione) pastatymas; (inserimento) įdėji­
mas; įtaisymas; la s. dei mobili baldų išdėsty­
mas; 2. (messa in ordine) (su)tvafkymas; 3.fig
(risoluzione) (iš)sprendimas; 4. (alloggio) vieta
(apsistoti); trovare una s. apsistoti; 5. (lavoro)
darbo vieta; trovare una s. įsidarbinti,
sit-in [si'tin] dkt v nkt sėdimasis streikas,
sito I, -a bdv esantis; stábile s. in via dėl Colle pa­
statas (esantis) Colle gatvėje,
sito II dkt v 1. (luogo) vieta; vietovė; s. archeolo-
gico archeologinė vietovė; s. stórico istorinė
vieta; 2. inf: s. Internet interneto svetainė; s.
web tinklavietė.
situare vksm (si-) 1. padėti (jį tam tikrą vietą), pa­
statyti; pariñkti (kam ) vietą; 2. fig (attribuire a
un gruppo) priskirti (prie ko).
situazióne dkt m situacija, padėtis -iės; (circo-
stanze) aplinkybės pi; (stato) būklė; s. crítica
(favorévole, prowisória) kritiška (palanki, lai­
kina) padėtis; s. finanziária finansinė būklė;
la s. dėl malato ligonio būklė; venirsi a trovare
in una s. atsidūrti (tam tikroje) situacijoje;
♦ data la s. tokiomis aplinkybėmis,
skate-board [’skeitbord] dkt v nkt riedlentė,
sketch [sketf] dkt v nkt skečas,
skilift [-’lift] dkt v nkt slidininkų keltuvas (antže­
minis lynų kelias).
skinhead [ski'nsd] dkt v nkt skustagalvis,
slacciáre vksm 1. atrišti; (allentare) atlaisvinti; s.
le scarpe atrišti batus; 2. (sganciare, sbottona-
re) atsegti; s. la cintura at(si)sėgti diržą.
634
►slacciarsi sngr 1. (da se) atsirišti; 2. (qcs) at­
sirišti; 3. (sganciare, sbottonare qcs) atsisegti.
slalom dkt v nkt sport slalomas: s. gigante didysis
slalomas; ♦ figfare lo s. laviruoti,
slanciare vksm liėkninti; ploninti.
►slanciarsi sngr 1. mestis; pulti; 2. fig šautis:
stiebtis.
slanciato, -a bdv laibas, liaunas; (magro) liekn­
as; (atletico) liemeningas; augalotas,
slancio dkt v 1. šuolis; metimasis; ♦ di s. šokant:
veržliai; 2. (rincorsa): prėndere lo s. įsibėgėti:
3. fig polėkis; impulsas; in uno s. di generosita
dosnumo pagautas,
slargo dkt v praplatėjimas; piū avanti, dove c’ė
uno s. toliau, kur kelias platėja,
slavato, -a bdv blankūs (irprk); (solo di colore)
nublukęs,
slavina dkt m (sniego) lavina.
slavĮjo, -a 1. bdv slaviškas; slavų; l'ingue ~ e slavu
kalbos; 2. dkt v/m slavas -ė.
sleale bdv 1. (di qcn) nelojalūs; nesąžiningas:
2. (di qcs) nesąžiningas; gioco s. nesąžiningas
nesportiškas žaidimas,
slealta dkt m nelojalumas; nesąžiningumas,
slegare vksm (slė-) atrišti; (da qcs) nurišti.
► slegarsi sngr 1. (di nodi e sim.) atsirišti:
2. (qcs) nusirišti; s. i capelli pasileisti plaukus:
3. (liberarsi) atitrūkti; pasileisti.
slip dkt v n kt glaudės; (apatinės) kelnaitės pi.
slitta dkt m rogės pi.
slitt||are vksm [E] 1. (di veicoli, ruote) buksuoti:
(sbandare) slysti (į šoną); 2. (subirę un rinvio l
būti atidėtam / nukeltam; le nozze šono ~ate
di un mese (ai meseprossimo) vestuvės atidėtos
mėnesiui (kitam mėnesiui),
slittino dkt v rogutės pi (ir sport); rogelės pi.
slogan dkt v nkt lozungas, šūkis,
slogare vksm (slo-) iš(si)narinti (sąnarį).
►slogarsi sngr 1. išnirti; 2. (qcs) išsinarinti,
slogatūra dkt m iš(si)narinimas, išnirimas.
sloggi|įare vksm (sldg-) 1. tr išgrūsti; iškeldinti:
2. intr [A] išsinešdinti; ~ a ! dink iš čia!
slovacco, -a 1. bdv Slovakijos; slovakų; slovakiš­
kas; iš Slovakijos; 2. dkt v/m slovakas -ė; 3. dkt
v slovakų kalba,
slovėno, -a 1. bdv Slovėnijos, slovėnų; slovėniš­
kas; iš Slovėnijos; 2. dkt vjm slovėnas -ė; 3. d h
v slovėnų kalba,
smaccato, -a bdv fig (esagerato) perdėtas,
smacchiare vksm (qcs) išvalyti dėmės (/ dėmę i
(iš ko); išvalyti (ką).
smacchiatore dkt v dėmių valiklis.
635
smacco dkt v žeminantis pralaimėjimas; (affron-
to) akibrokštas,
sm agliante bdv švytintis (irprk), spindintis; skai­
stūs; (solo di colori) (nepaprastai) ryškūs; fig
sorriso s. akinanti šypsena; fig in form a s. pui­
kiausios formos; šauniai atrodantis.
sm aglia|Įrsi vksm 1. pasileisti; (di una maglia)
nubėgti; si e ~ ta la calza kojinės akis nubėgo;
2. (della pelle) susidaryti / atsirasti strijoms.
smagliatūra dkt m 1. nubėgusi akis; 2. (cutanea)
strija.
smaliziato, -a bdv nenaivūs; (esperto) daug / vis­
ką matęs -čiusi; pasikaustęs -čiusi.
smaltare vksm emaliuoti; glazūruoti,
smaltato, -a bdv, dlv emaliuotas; glazūrūotas.
smaltimėnto dkt v: s. dei rifiuti atliekų apdoro­
jimas (/ pašalinimas); s. dėl traffico eismo (są­
lygų) palengvinimas,
smaltire vksm (-isc-) 1. (cibo) (su)virškinti; 2. fig
(t.p. far s.): s. la rabbia atvėsti (supykus); s. la
sbroiųa, s. la sbornia išsipagirioti, išsiblaivyti;
3. (rifiuti e sim.) apdoroti; (buttando via) iš­
mesti; (trasportando via) išvežti; (eliminare)
pašalinti; fig s. ii traffico palengvinti eismą;
4. (merei) išparduoti; 5.: s. un lavoro susidoro­
ti su darbu; užbaigti darbą; s. la postą ( s u d a r ­
kyti korespondenciją.
smalto dkt v 1. emalis; (di ceramiche) glazūra;
2.: s. (per ūnghie) nagų lakas; 3.: anat s. (den-
tario) dantų emalis; 4. fig (brio) veržlūmas; aš-
trūmas.
smanceri ¡a dkt m (ppr. dgs ~ e ) maivymasis; af­
ektacija; senza (troppe) ~ e nesimaivant.
smailia dkt m 1. (irreąuietezza) susijaudinimas;
(inąuietudine) neramūmas; avere la s. addosso
nenustygti; nerim ti; 2. fig (desiderio) geismas;
geidulys; (brama) troškimas; (passione) aist­
ra; farsi prendere dalia s., ėssere preso dalia s.
(di qcs, difarącs) įsigeisti (ko, ką daryti), užsi­
geisti.
smaniare vksm (sma-) būti isigeidusiam: trokšti,
smanioso, -a bdv (bramoso) trokštantis; ėssere s.
nekantrauti,
smantellamento dkt v 1. išmontavimas; išardy­
mas; (chiusura) uždarymas; (demolizione) su­
griovimas; s. di una base militare karinės bazės
uždarymas; 2. (abolizione) panaikinimas,
smantellare vksm (-tėl-) 1. išmontuoti; (iša rd y ­
ti; (chiudere) uždaryti; (demolire) sugriauti (ir
prk); s. una centrale nucleare išmontuoti bran­
duolinę jėgainę; fig s. un’accusa sugriauti kal­
tinimą; 2. (abolire) (pa)naikinti.
smarcarsi vksm sport atsidengti.
sminuzzare
smargiasso dkt v pagyrūnas,
smarrimento dkt v 1. praradim as; pametimas;
denunciare lo s. dėlpassaporto pranešti apie p a­
so praradim ą; 2. fig suglumimas; sumišimas,
smarrire vksm (-isc-) pamesti; s. le chiavi pa­
mesti raktus; s. la strada paklysti.
►smarrirsi sngr pa(si)klysti.
smarrit||o, -a bdv, dlv 1. pamestas; dingęs; p ra­
rastas; ufftcio oggetti ~ i radinių biuras; ii pac-
co ė andato s. siunta dingo / pasimetė; 2. fig
suglumęs; sumišęs, sutrikęs,
smascherare vksm (sma-) 1. nuplėšti (nuo ko,
kam ) kaukę; 2. fig demaskuoti; atskleisti; s.
una spia dem askuoti šnipą,
smembrare vksm (smėm-) 1. ketvirčiuoti; (sean-
nare) (pa)skefsti; 2. (dividere) (pa)dalinti; 3. fig
(disunire) (su)skaldyti.
smemoratėzza dkt m užmaršumas,
smemorato, -a 1. bdv užmaršūs; 2. dkt v/m užuo­
m arša com.
smentire vksm (-isc-) 1. (oficialiai) paneigti; i. le
voci (su qcs) paneigti gandus (apie ką); 2. (qcn)
© rodyti, kad (kas) klysta / neteisūs; 3.: s. la
confessione atsiimti kaltės pripažinimą.
►sm entirsi sngr: non s. mai niekada nepasi­
keisti.
smentita dkt m (žinios ir pan.) paneigimas; darė
una s. oficialiai paneigti,
smeraldo dkt v 1. min smaragdas; 2. kaip bdv nkt
(t.p. color s., verdes.) smaragdinis,
smerciare vksm (smėr-) pardavinėti,
smėrcio dkt v pardavinėjimas,
smerigliare vksm (nu)polirūoti (švitru ir pan.).
smerigliato, -a bdv: vetro s. m atintas stiklas,
smeriglio dkt v švitras,
smėsso, -a bdv nudėvėtas.
smė|jttere* vksm 1. intr [A] (di fa r qcs) liautis
(ką daryti, ką darius); mesti (ką daryti), nusto­
ti; s. difumare mesti rūkyti; ha ~ sso di pidvere
liovėsi lyti / lijus, nustojo lyti; 2. tr (un abito)
liautis nešiojus; nebedėvėti; 3. tr => cessare.
►smėtt|Įerlaįvdž (difarųcs) liautis (ką daryti,
ką darius); ~ ila! liaukis!; ~ ila di fare rumore!
liaukis triukšmavęs!
smidollato, -a bdv, dkt v/m ištižėlis -ė; lepšis -ė;
skystablaūzdis -ė.
smilitarizzare vksm demilitarizuoti,
smilzo, -a bdv liesas; (smunto) sulysęs,
sminare vksm išminūoti.
sminuire vksm (-isc-) (su)menkinti; s. i meriti di
qcn sumenkinti kieno nuopelnus.
►sm inuirsi sngr save nuvertinti,
sminuzzare vksm (su)smūlkinti.
smistaménto
sm istam ento dkt v 1. paskirstymas (ppr. rūšia­
vus); 2.: s. dėl traffico eismo nukreipimas,
sm istare vksm 1. paskirstyti (ppr. rūšiavus); s. la
corrispondenza paskirstyti korespondenciją;
2.: s. ii traffico nukreipti eismą; 3. sport: s. ii
pallone paduoti kamuolį,
sm isurato, -a bdv begalinis (irprk), beribis,
sm obilitare vksm (-bi-) demobilizuoti,
smobilitazione dkt m demobilizacija; dem obili­
zavimas.
smodato, -a bdv besaikis; be saiko; ėssere s. nei
bere gerti be saiko,
sm oderato, -a bdv => smodato.
smog [smog] dkt v nkt smogas,
smoking ['smokin(g)] dkt v nkt smokingas,
sm ontabile bdv išardomas,
smontaggio dkt v demontavimas, (iš)ardymas.
sm ontare I vksm tr (smon-) 1. dem ontuoti, (iš)-
ardyti; s. un oroldgio išardyti laikrodį; 2. (ri-
muovendo) nuimti; išimti; 3. fig (qcn) atimti
(kam) entuziazmą; 4.fig: s. un’accusa sugriauti
kaltinimą.
►sm ontarsi sngr netekti pasitikėjimo savimi,
nusiminti; netekti entuziazmo.
sm ontare II vksm [A] (smon-) 1. (scendere da
qcs) (nu)lipti (nuo ko); (uscendo) (iš)lipti; s.
da cavallo nulipti nuo žirgo; s. dal treno išlipti
iš traukinio; 2. (a fine tumo) baigti darbą (dir­
bant pamainomis).
sm orfi||a dkt m 1. grimasa; fare (le) ~ e daryti
grimasas; vaipytis; (per disgusto e sim.) rauky­
tis; 2.: dgs ~ e koketavimas sg; maivymasis sg.
smorfi6s||o, -a dkt v/m, bdv pamaiva com;fare la
~ a koketuoti,
smorto, -a bdv išblyškęs; blyškūs; (solo di colore,
luce) blausūs,
sm orzare vksm (smdr-) 1. (pri)slopinti; (attenu-
are) (su)švelninti; (ridurre) (su)mažinti; s. la
luce prigesinti šviesą; s. un suono prislopinti /
pritildyti garsą; 2. fig primalšinti; (attenuare)
(su)švelninti; s. una critica sušvelninti kritiką.
►sm orzarsi sngr 1. (ap)rimti; (indebolirsi) sil­
pnėti; (solo di luci e sim. ) (iš)blesti (irprk); (di
suoni) pritilti; slopti; 2. fig (su)mažėti; slūgti;
(spegnersi) gesti; (iš)blėsti.
sm ottam ėnto dkt v nuošliauža,
sm ottare vksm [E] (smdt-) (nu)šliaūžti (apie že­
mę, uolieną).
SMS [Essemme'Esse] dkt v nkt SMS [ese'mEs],
smūnto, -a bdv sulysęs; (smilzo) liesas,
smuovere* vksm 1. (pa)jūdinti; išjudinti (irprk);
(tirando) (pa)traukti; (spingendo) (pa)stūmti;
636
♦ s. le montagne kalnus nuversti; 2.: s. ii ter­
reno (pa)purčnti žemę; 3. fig perkalbėti,
smussáre vksm 1. atbukinti; (una lama) atšipin­
ti; (arrotondare) apvalinti; 2. fig (su)švelninti.
►smussarsi sngr (at)būkti; (di lame) atšipti,
smussato, -a bdv būkas, atbukęs; (di lame) at­
šipęs.
snack bar [znck'bar] dkt v nkt užkandinė,
snaturáre vksm (-tu-) 1. (iš)darkyti; 2. fig iškrai-
pyti.
►snaturársi sngr degeneruoti; išsigimti,
snaturáto, -a bdv (di qcn) degeneravęs.
snellėzza dkt m liaunūmas; lieknūmas.
snellire vksm (-ise-) 1. liėkninti, ploninti; 2. fig
(su)páprastinti; paleñgvinti; (veloeizzare) p a­
spartinti.
►snellirsi sngr (su)lieknéti, (su)plonėti.
snėllo, -a bdv laibas; liaunas; (magro) lieknas:
plonas; (atletieo) augalotas,
snervánte bdv alinantis; gadinantis nervus,
snerváre vksm (snėr ) (qcn) gadinti (kam) nervus:
(spossare) (nu)álinti (ką); (prostrare) palaužti
(ką).
snidáre vksm 1. išvaryti (iš urvo); 2. fig išvaryti.
priversti išeiti,
sniffáre vksm uostyti (ppr. narkotikų).
snob [snob] nkt 1. dkt v/m snobas -ė; da s. snobi­
škas; snobiškai; 2. bdv snobiškas,
snobbáre vksm (snob-) (qcn) (išdidžiai) nekreip­
ti (į ką) dėmesio; (ignorare) ignoruoti,
snobismo dkt v snobizmas,
snoccioláre vksm (snde-) 1. išimti (iš ko) kauliū-
ką (kaulelį / kauliukūs ir pan.); 2. fig išpyškinti
(datas, vardus ir pan.), paberti,
snodábile bdv (articolato) lañkstomas.
snodáre vksm (snó ) 1. (slegare) atrišti; 2. (arti-
colare) lankstyti.
►snodársi sngr 1. (slegarsi) atsirišti; 2. (di stra-
da e sim .) (nu)vingiūoti.
soap opera [sou'popera] dkt m nkt muilo opera,
soáve bdv nepaprastai švelnūs; (divino) dafigiš-
kas.
sobbalzáre vksm [A] 1. (di qcs) krėstelėti; kraty­
tis; šokčioti; 2. (di qcn) krūptelėti; šoktelėti,
sobbálzo dkt v 1. (scossone e sim.) krestelėjimas:
2. (sussulto) krūptelėjimas,
sobbarcársi vksm ((a) qcs) užsikrauti (kokią)
naštą; s. a degli dneri užsikrauti įsipareigoji­
mus; s. tutte le spese prisiimti visas išlaidas; de-
ve s. un’ora di dutobus ogni mattina jám teñka
valandą važiuoti autobusu kiekvieną rytą.
sobbórgo dkt v priemiestis,
sobillare vksm (su)kūrstyti.
637
sobillatóre, -trice dkt v/m kurstytojas -a.
sobrio, -a bdv 1. saikingas; santūrus; 2. (che non
ha bevuto) blaivus; 3. fig (semplice) neįm ant­
rūs; paprastas; (riservato) santūrūs,
socchiüdere* vksm priverti, pridaryti; (aprire un
p o ’) praverti; s. le labbra praverti lupas; s. la
porta priverti duris,
socchiüso, -a bdv, dlv praviras,
soccómbere vksm [E] 1. (non resistere a qc) ne­
atsilaikyti (prieš ką); 2. (perire) žūti; 3.: dirs. in
giudizio pralaim ėti bylą.
soccórrere* vksm 1. gelbėti (ką), ateiti (kam ) [
pagalbą; (salvare) išgelbėti (ką); 2. (aiutare)
padėti (kam ), pagelbėti; 3. (sostenere) (pa)-
remti, (su)šelpti.
soccorritóre, -trice dkt v/m gelbėtojas -a.
soccórs¡|o dkt v 1. pagalba; (salvataggio) gelbėji­
mas; sąuadra di s. gelbėjimo komanda; chia-
mare in s. pasišaūkti pagalbos; prestare i primi
~ i suteikti pirmąją pagalbą; ♦ pronto s. grei­
toji pagalba; (l’astanteria) (ligoninės) priim a­
masis; cassetta del pronto s. vaistinėlė; s. stra-
dale techninės pagalbos tarnyba (kelyje); s. di
Pisa vėlyva pagalba („Pizospagalba“); 2. (so-
vvenzione) pašalpa; 3. mil (ppr. dgs ~ i) pasti­
prinimas.
socialdemocrático, -a 1. bdv socialdemokratų;
2. dkt v/m socialdemokratas -ė,
socialdemocrazia dkt m polit socialdemokratija.
sociál||e bdv 1. socialinis, visuomeninis; (della
societá) visuomenės; assistente I operatore s.
socialinis darbuotojas -a; benėssere s. visuo­
menės / socialinė gerovė; classe s. visuomenės
klasė; socialinis sluoksnis; indágines. socialinė
apžvalga;previdenza s. socialinė rūpyba; (l'as-
sicurazione) socialinis draudimas; rapporti ~ i
visuomeniniai santykiai; uguaglianza s. socia­
linė lygybė; 2. (ispirato a giustizia nella societá)
socialinis; política s. socialinė politika; rivendi-
cazioni socialiniai reikalavimai; 3. (portato
a socializzare) socialinis, visuomeniškas; biol
bendruomeninis; la natura s. dell’uomo visuo­
meniška žmogaūs prigimtis; 4. (dei soči, di u-
na societá e sim .) bendrovės narių; bendrovės;
capitale s. bendrovės akcinis kapitalas; quota
s. nario mokestis; ♦ ragione s. įmonės pava­
dinimas; 5. kaip dkt v: ii s. socialiniai klausimai
pi; impegnato nei s. visuomeniškai / socialiai
aktyvūs; sensibile ai s. visuomeniškas,
socialismo dkt v socializmas,
socialista 1. bdv socializmo, socialistų; sociali­
stinis; (soviético) tarybinis; 2. dkt v/m sociali­
stas -ė.
soddisfazióne
socializzare vksm užmegzti santykius; (mokėti)
bendrauti.
socialménte prv: famiglia s. a rischio socialinės
rizikos šeima; lavori s. iitili visuomeniniai dar­
bai (visuomenės labui).
societá dkt m 1. visuomenė; (comunita) bend­
ruomenė; s. capitalistica kapitalistinė visuome­
nė; la s. lituana Lietuvos visuomenė; s. primi­
tiva pirmykštė bendruom enė; 2. (strato della
societá) visuomenės / socialinis sluoksnis; (t.p.
alta s.) aukštuomenė; vita di s. socialinis gyve­
nimas; 3. biol bendruom enė; 4. (associazione)
draugija, asociacija; s. segreta slapta draugija;
s. sportiva sporto klubas; 5. (azienda) bendro­
vė; įmonė; s. per azioni (S.p.A.) akcinė ben­
drovė ((U)AB); s. a responsabilita limitata ri­
botos atsakomybės bendrovė; ♦ fa m in s. per
pūsę (mokėti už ką); mėttersi in s. (con ąc) už­
siimti bendrū verslū (su kuo).
sociévole bdv komunikabilūs; liflkęs (/ m ėgstan­
tis) bendrauti; draugiškas.
sój|cio, -a dkt v/m 1. (di azienda) narys -ė; (azio-
nista) akcininkas -ė, pajininkas -ė; s. d ’affari
verslo partneris -ė; assemblea dei ~ c i akcinin­
kų susirinkimas; 2. (di un ’associazione) narys
-ė; s. onorário garbės narys; 3. spreg befidri-
ninkas -ė.
socioculturále bdv sociokultūrinis,
sociología dkt m sociologija,
sociológico, -a bdv sociologinis; (della sociolo­
gía) sociologijos,
sociologo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m sociologas -ė.
soda dkt m 1. chim soda; 2.: (ácqua di) s. sodos
vanduo.
soddisfacėntjje bdv patenkinamas; non s. nepa­
tenkinamas; le condizioni dėl malato šono ~ i
ligonio būklė patenkinama,
soddisf |áre* vksm 1. (pa)tėnkinti; (rendere con­
tento) patenkinti; s. i clienti patenkinti klien-
tūs; s. la curiositá (le esigenze) tenkinti smal­
sumą (poreikius); s. un desidėrio (pa)tėnkinti
/ išpildyti norą; s. una preghiera patenkinti /
išklausyti maldą; ė un prezzo che non ei ~ a to ­
kia kaina mūsų netenkina; 2. (essere confor­
me) tenkinti, atitikti; s. le aspettative tenkinti /
pateisinti lūkesčius; s. i requisiti atitikti rei­
kalavimus; 3.: s. un’offesa atlyginti skriaūdą.
soddisfátto, -a bdv (di qcs) patenkintas (kuo); s.
dėl risultato patenkintas rezultatū; šono s. aš
patenkintas.
soddisfazión||e dkt m 1. pasitenkinimas; avere
molte jaūsti didelį pasitenkinimą; turėti
dėl ko didžiuotis; darė s. (a qcn) patenkinti
sofá

(ką); (su)teikti (kam ) pasitenkinimo; non na- ►sofTiarsi sngr: s. ii naso nusišnypšti nosį.
scondere una certa s. nesilpti pasitenkinimo; soffiáta dkt m l.fig fa m anoniminis pranešima?
♦ con mia (/ tua ir t. t.) s. mano (/ tavo ecc.) (policijai); anoniminis įspėjimas; 2.: darsi una
(kieno) pasitenkinimui; c ’e poca s. (a far qcs) s. al / di naso nusišnypšti nosį.
menkas malonumas (ką daryti); 2. (ilsoddisfa- soffiatóre, -trice dkt v/m (di vetro) stiklapūtys -ė.
re) (pa)tėnkinimas; (l ’adempiere) įvykdymas; sofRcĮleMv (morbido) minkštas; (poroso) purūs:
3. (di u n ’offesa) satisfakcija; domandares. (pa)- un cuscino s. minkšta pagalvė; nuvole ~ i pū­
reikalauti satisfakcijos, rus debesys,
sodio dkt v chim natris. sóido dkt v 1. (pa)pūtimas; con un s. pūčiam:
sodo, -a bdv 1. (dėl corpo e sim.) stangrūs; seno s. ♦ d ’un s., per un s. per plauką; in un s., d ’un s.
stangri krūtinė; 2.: uovo s. kietai virtas / kietas akimirksniu; 2. (leggero, dėl vento) dvelkimas,
kiaušinis; 3. kaipprv smarkiai; sunkiai; lavora- dvelksmas; pūstelėjimas; (folata) gūsis; 3. (re­
re s. sunkiai dirbti, plušti; 4. kaip dkt v: ♦ ba- spiro) kvapas; (espirazione) atodūsis; ♦ s. víta­
dare ai s. žiūrėti į esmę; venire ai s. eiti prie le gyvybės kvapas; 4.: m ed s. cardíaco širdies
reikalo, ūžesys.
sofa dkt m sofa. soffióne dkt v 1. bot kiaūlpienė; l.g eo l fumarolė,
sofferėnte bdv 1. kenčiantis; sopulingas; 2. (m a­ soffitta dkt m palėpė; pastogė; (solaio) aūkštas.
lino di qcs) sergantis (kuo); e ancora s. dar n e­ soffitto dkt v lūbos pi.
pasveiko. soffocaménto dkt v 1. (ii soffocare) uždusimas:
sofferėnz |a dkt m 1. kančia; (privazioni e sim.) un senso di s. dusulys; moriré per s. nutrokšti,
(ppr. dgs ~ e ) vargas; (ii soffrire) kentėjimas; uždusti; 2. fig (nu)slopinimas.
vita pieną di ~ e vargingas gyvenimas; mori tra soffocánte bdv troškūs; slogūs (irprk), slopūs.
le ~ e mirė, kęsdamas dideles kančias; 2. fin: soffoc| áre vksm (sdf'-) 1. intr [E] uždūsti; užtrok­
in s. (diprestito) laiku negrąžintas; (di cambia- šti; fig mi sento s. mán trūksta óro; dūstu; fig
le) laiku neapmokėtas, qua si ~ a čia labai troškū; 2. tr (už)dūsinti:
soffermare vksm (-fer-): s. lo sguardo (su qc) pa­ (strangolare) (pa)smáugti; ėssere ~ a to dal fu­
žvelgti (į ką );fig s. l ’attenzione (su qcs) trum ­ mo uždūsti nuo dūmų; ♦ s. lefiamme uždusin­
pam atkreipti dėmesį (į ką). ti liepsnas; 3. tr (dipiante) (už)gožti, (n u s te l­
►soffermarsi sngr 1. stabtelėti; trum pam su­ bti; 4. trfig (nu)malšinti, (nu)slopinti; s. ii riso
stoti; 2.fig (su qcs) sustoti (ties kuo, prie ko); nuslopinti juoką; s. una sommossa numalšinti
ilgiau pakalbėti (apie ką); s. suiparticolari lei­ sukilimą.
stis f smulkmenas; detalizuoti; s. su una que- ►soffocársi sngr (perun boccone) užsprifigti.
stione sustoti prie klausimo. soffriggere* vksm 1. tr spirginti; (pa)skrūdinti:
soffėrt||o, -a bdv 1. sunkiai išgyventas (/ pasiek­ pakepinti; 2. intr [A] spirgėti; (pa)skrūsti.
tas ir pan.), sunkūs; decisione ~ a sunkiai pri­ soffrjiire* vksm (sóf-) 1. tr (nu)kęsti; kentėti: s.
imtas sprendimas; vittoria ~ a sunkiai pasiek­ la fame (ii freddo) kęsti badą (šaltį); s. molte
ta pergalė; 2. (sofferente) sopulingas; un’aria ingiustizie kęsti daūg neteisybių; 2. tr (non tol-
~ a kankinio mina. lerare) kentėti (nuo ko; ką); s. ii caldo kentėti
soffi||are vksm 1. pūsti (į-, iš-, nu-, pa-); s. su una nuo karščio; s. la solitudine kentėti vienatvę: s.
candela (per spegnerla) užpūsti žvakę; s. sulla ii sollėtico bijoti kutenimo; ~ o la mdcchina
minestra (perraffreddarla) papūsti sriubą (kad mán bloga darosi važiuojant mašina; 3. tr.
atvėstų); s. via la pdlvere da un libro nupūsti ♦ nonpoter s. (qc) negalėti (ko) pakęsti / tole­
dulkes nuo knygos; ~ava un forte vento pūtė ruoti / apkęsti; non lo posso s. negaliu jo
smarkūs vėjas; ii vento ~ a la neve negli occhi pakęsti; 4. intr [A] kentėti; kankintis; s. in
vėjas pučia sniegą į akis; ♦ s. sul juoco įpūsti silėnzio tyliai kentėti; s. per amore kentėti dėl
ugnį; fig pilti aliejų f ugnį; s. ii vetro pūsti meilės; iimalato ~ e molto ligonis labai keñcia:
stiklą; 2.figfam (rubare) nušvilpti, nukniaukti; ąuando sei solo, non corrí ii rischio di s. kai esi
s. ii posto (a qcn) (mikliai) užimti (kito) vietą; vienas, nėra rizikos būti įskaūdintam; ♦ finiré
s. la ragazza (a qen) atmušti merginą (nuo di s. baigti savo kančias (mirti); non ha sojfėrto
ko); 3. (di rabbia) purkštauti; 4. (ansimare) (ė morto senza pena) nesikankino (ramiai mi­
dūsti; šniokšti; (dal naso) šnopšti; 5. (sbuffare, rė); 5. intr [A] (di una malattia e sim.) sirgti
di animali) šnarpšti, prunkšti; 6.: s. ii naso (a (kuo); s. di cuore sirgti širdimi; s. di mal di
qcn) (nu)šnypšti (kam ) nosį. mare sirgti jūros liga; ~ e di mal di testa (di
639 solaio

insdnnia) j[ kankina / kam uoja galvos skaus­ sogghignare vksm [A] sarkastiškai (/ kreivai) šy­
m ai (nemiga), psotis; (in modo maligno) šaipytis,
soffritto dkt v gastr pakepintų svogūnų, morkų sogghigno dkt v sarkastiška (/ kreiva) šypsena;
(ir kitų prieskonių) mišinys. (di schem o) pašaipa,
soffus| o, -a bdv 1. neryškūs (ppr. apie šviesą); soggiogare vksm (-gio-) pajungti; pavergti (ir
luce ~ a netiesioginė šviesa; 2. (di qcs) su (ko) prk), užvaldyti; fig lasciarsi s. daile passioni lei­
atspalviu; (pervaso) persmelktas (ko): guance stis aistrų pavergiamam,
~ e di rossore kiek paraudę skruostai, soggiornare vksm [A] (-gidr-) gyventi (kurį laiką
sofisticare vksm (-fi ) falsifikuoti (ppr. maisto kur nors); (pa)buvoti; (essere ospite) svečiuo­
produktus). tis, pasisvečiuoti; (pa)viešėti; s. all’estero per
sofisticato, -a bdv 1. (di alimento) falsifikuotas lavoro pabuvoti užsienyje dėl darbo; s. dai geni-
(apie maisto produktą); negrynas; 2. (ricerca- tori svečiuotis pas tėvus,
to) įmantrūs; (artificioso) dirbtinis; 3. (att’avan- soggiorno dkt v 1. viešnagė; (presenza) buvimas;
guardia) pažangūs; ištobulintas; (complesso) permesso di s. leidimas gyventi; 2. (salone e
sudėtingas. sim.) svetainė; in s. (stato in luogo) svetainėje;
soflsticazione dkt m falsifikacija (ppr. maisto (moto a luogo) [ svetainę,
produktų); falsifikavimas, soggiūngere* vksm pridurti (kalbant).
software ['softwer] dkt v nkt program inė ¡ranga, sogl||ia dkt m slenkstis (ir prk); sulla s. (t.p. alle
soggettivamente prv subjektyviai, ~ ie prk) ant slenksčio (irprk); prie slenksčio;
soggettivita dkt m subjektyvumas. fisiol s. dėl dolore skausmo slenkstis,
soggettiv||o, -a bdv 1. subjektyvūs; (vienašališ­ sogliola dkt m zool jūros liežuvis,
kas; valutazione ~ a subjektyvūs įvertinimas; sognante bdv svajingas; svajojantis.
2.: gram (proposizione) ~ a šalutinis veiksnio sognĮ|are vksm (so-) 1. sapnuoti; (soltanto un so-
sakinys; 3.filos subjektyvūs. gno) susapnuoti; ho ~ ato di volare I che volavo
sapnavau, kad skrendu; ♦ s. a occhi aperti
soggett||o I, -a bdv 1. (a qc) pavaldūs (kam); un
fantazuoti; (perdersi) užsisvajoti; ~ o o son
imputato s. a custddia cautelare kaltinamasis,
dėsto? ar aš sapnuoju?; 2. fig (desiderare) sva­
kuriam paskirta kardomoji priem onė; le pic-
joti; (solo un p o ’) pasvajoti; (fantasticare) fan­
cole ditte non šono ~ e alle nuove norme mažoms
tazuoti; ~ ava di diventare un pilotą svajojo
firmoms naujos taisyklės netaikomos; 2. (as-
tapti pilotu; 3.fig (immaginare) sapnuoti; gal­
soggettato da qcn) pavergtas (ko); 3. (esposto a
voti; įsivaizduoti; ~ i! tau vaidenasi!; (ma che
qcs) paveiktas (ko); rocce ~ e a erosione erozi­
dici!) ką čia svaičioji!
jos paveiktos uolos; una zona ~ a a allagamen-
► sogn| arsi sngr fa m (prisi)sapnūoti (kam);
ti kraštas, kuriame dažni potvyniai; 4. (che sof-
dėvi essertelo s. tau prisisapnavo; mai mi sarei
fre di qcs) sergantis (kuo); (incline a qc) linkęs
~ to che sarebbe successo visai nesitikėjau, kad
(į ką); ii paziente e s. a attacchi di panico
tai atsitiks; ♦ non me lo ~ o neanche nė [ galvą
pacientą ištinka panikos priepuoliai; ♦ anda- man neateina,
re s., essere s. (a qcs) dažnai skųstis (kuo); sognatore, -trice dkt v/m svajotojas -a; fantas­
5. (passibile): s. a cr'Uiche (kuris gali būti) kri­ tas -ė.
tikuojamas; ii piano pud ėssere s. a variazioni sogn||o dkt v 1. sapnas; in s. sapnė; un brutto s.
plane gali būti pakeitimų, košmaras, slogutis; ~ i strani keisti sapnai; ii
soggėtt |o II dkt v 1. tema, dalykas; (questione) libro dei ~ i sapnininkas; comparire in s. pri-
klausimas; 2. (trama) siužetas; ♦ a s. eksp­ sisapnūoti;/are un s. susapnuoti (sapną); ♦ da
romtu; 3. gram veiksnys, subjektas; s. sottinte- s., di s. fantastiškas agg; ii mondo dei ~ i sapnų
so num anom as veiksnys; 4. fdos, dir subjek­ karalystė; nemmeno / neanche I maneo fa m per
tas; dir s. non statale nevalstybinis subjektas; s.! nė už ką!; jokiu būdu!; nieku gyvu]; kaip jst
5. m ed asmuo (sergantis kokia liga); i ~ i dia- ~ i d ’oro! saldžių sapnų!; 2. fig (t.p. s. ad occhi
bėtici sergantieji diabetu, diabetikai; asmenys, aperti) svajonė, svaja; la ragazza dei ntiei ~ i
sergantys diabetu; 6.fig (tipo) tipas, subjektas, mano svajonių mergina; ii mio s. si ė avverato
soggezione dkt m drovumas; varžymasis; avere s. mano svajonė išsipildė,
(di qcn), provare s., essere in s., sentirsi in s. soia dkt m bot soja.
drovėtis (ko); varžytis; lui in casa d ’altri e in s. sol [sol, sol] dkt v nkt m us sol inv.
svečiuose jis varžosi. solaio dkt v aukštas; pastogė; (soffitta) palėpė.
solamente
solamente prv 1. tiktai, (vien) tik; lui parla s. ita­
liano jis kalba tik itališkai; 2. kaip jngt: s. che
tik; tačiaū; t.p. => sólo II.
solare bdv 1. (del solé) saulės; energía s. saulės
energija; astr ii sistema s. saulės sistema; ♦ ora
s. žiemos laikas; oroldgio s. saulės laikrodis;
2.: crema s. kremas nuo saulės; 3.fig (radioso)
saulėtas; (luminoso) švytintis; šviesūs; 4. fig
(lampante) akivaizdus,
solc |are vksm (sol-) 1. (fare solchi) (iš)vagoti;
(arare) árti; 2. (t.p. s. le onde) skrosti (bangas),
perskrosti; fig s. ii cielo skrosti dañgu; 3. fig
(iš)vagoti; le lacrime ~ ano U volto ašaros rieda
per skruostus; le rughe ~ano la fronte raūkšlės
vagoja kaktą,
sóljjco dkt v 1. vaga; fare dei ~ ch i con l’aratro
árti vagas; 2. (segno di ruote) vėže; lasciare dei
~ ch i palikti vėžės; 3. (scanalatura) griovelis;
vaga; 4. (scia) pėdsaka (laivo, lėktuvo); 5. (ru­
ga) gili raukšlė; 6. fig (pailga) žymė.
soldáto, -ėssa dkt vjm kareivis; kariškis -ė; mil s.
sémplice eilinis -ė; ♦ da s. kareiviškas agg; an­
daré s., partiré s. išeiti į kariuom enę; fare ii s.
tarnauti kariuom enėje,
sóld o dkl v 1.: dgs ~ i pinigai; buttare via (metie­
re da parte, prestare, restituiré, risparmiare,
spéndere) i ~ i švaistyti (atidėti, paskolinti,
grąžinti, taupyti, išleisti) pinigus; restare senza
likti bė pinigų; sėrvono piu ~ i reikia dau-
giaū pinigų; ♦ fare (i) ~ i prakusti; 2. (minima
quantitá di denaro) skatikas; grašis; ėssere sen­
za un s., non avere un s. nė grašio / skatiko
neturėti; giocare a ~ i lošti iš pinigų; non vale
un s. (bucato) nevertas (sulūžusio) grašio; ♦ da
due / tre / ąuattro ~ i skatiko nevertas agg,
labai pigus; per due ~ i pusvelčiui; 3. stor sói­
das; ♦ ai s. (di qc) (kieno) pasamdytas agg.
soldón|je dkt v: ♦ in ~ i trum pai drūtai,
sóle dkt v 1. (t.p. S.) saulė; ii calore (la luce) del s.
saulės šiluma (šviesa); occhiali da s. saulės
akiniai; scaldarsi ai s. šildytis saulėje / prieš
saulę; ii s. brucia / scotta saulė degina / kepina;
ii s. sorge (tramonta) saulė teka (leidžiasi);
oggi c ’e ils. / un bels. šiandien saulėta, šiafidien
šviečia saulė; ♦ bello come ii s. kaip iš pieno
plaukęs; alia luce dėl s. atvirai; nieko nesle­
piant; chiaro come ii s. aiškus kaip dieną; men­
te di nuovo sotto ii s. nieko naūjo po saule;
prendere ii s. degintis; įdegti; 2.: ii (paese dėl)
Sol levante tekančios saulės šalis -iės femm; 3.:
stor ii Re S. Karalius saulė,
soleggiáto, -a bdv saulėtas, saulėtas,
solenne bdv 1. iškilmingas; un momento s. iškil-
640
minga akimirka; fare una promessa s. duoti
iškilmingą pasižadėjimą; fig una s. sconfitta
triuškinantis pralaimėjimas; 2. (maestoso) di­
dingas; orūs; (grave) rimtas,
solennem ente prv iškilmingai,
solennita dkt m nkt 1. (grandiosita) iškilmingu­
mas; 2. (grandezza) didingumas; orumas; (gra-
vita) rimtumas; 3. (festivita) iškilmės pi.
solėre* vksm būti įpratusiam; la nonna suole al-
zarsipresto senelė įpratusi anksti keltis; senelė
paprastai anksti keliasi; ♦ come (si) suole kaip
įprasta; come si suol dire kaip sako(ma).
solerte bdv uolūs, stropūs; rūpestingas,
solfa dkt m fig (t.p. la solita s.) sena giesmė,
solfara dkt m sieros kasykla,
solfatara dkt m geol solfatara.
solfato dkt v chim sulfatas,
solfeggiare vksm (-fėg-) solfedžiuoti,
solfėggio dkt v mus solfedžio inv.
solidale bdv solidarūs; vieningas; commėrcio ė-
ąuo e s. sąžininga prekyba; essere s. veikti iš­
vien / solidariai; (con qc) prijaūsti (kam).
solidalm ėnte prv solidariai,
solidamėnte prv tvirtai (irprk).
solidarieta dkt m solidarumas,
solidarizzare vksm [A] solidarizuotis,
solidificare vksm (-di-) 1. tr sukietinti; 2. trfig =>
consolidare; 3. intr [A] solidificarsi.
►solidificarsi sngr sustingti; sukietėti,
solidita dkt m tvirtumas (irprk).
solidjjo, -a 1. bdv kietas; combustibile s. kietasis
kuras; fis corpo s. kietasis kūnas; 2. bdv (ben
saldo) tvirtas, solidūs; (resistente) patvarūs; un
muro s. tvirta siena; 3. bdv fig tvirtas; solidūs;
(resistente) ištvermingas; una ~ a preparazione
tvirtos žinios pi; ~ i principi tvirti principai;
4.bdvgeom:figūra tūrinė figūra;geometria
~ a erdvės geometrija; 5. dkt v geom tūrinė
figūra, kūnas; 6. dkt v fis kietasis kūnas.
soliloquio dkt v kalbėjimas su savimi; (monolo­
go) monologas,
solistą dkt v/m mus solistas -ė; kaip bdv violino s.
smuikas solo.
solitam ėnte prv paprastai; (per lo piu) daugiau­
sia^).
solita|Įrio, -a 1. bdv (di qcn) vienišas; (che ama
stare da solo) mėgstantis vienatvę; atsiskyręs;
2. bdv (di qcs) vienišas; (isolato) nuošalūs; una
casetta ~ ria vienišas namukas; fare un viaggio
s. / in s. / in ~ ria leistis [ žygį vienam; ♦ cuore
s. vieniša širdis -ies; 3. bdv: zool verme s. kaspi-
nuotis, soliteris; 4. dkt v (gioco di carte) pas­
jansas; 5. dkt v (diamante) solitėras.
641
solitJo, -a bdv 1. įprastas; (lo stesso) tas pats; alla
~ a orą ai s. posto įprastoje vietoje, [prastu
laiku; la ~ a gente (vis) tie patys žmonės; ♦ la
~ a stdria sena giesmė; sei ii s. bugiardo kaip
visada meluoji; la mia ~ a sfortuna! kaip visa­
da man nesiseka!; kaip dkt v sei sempre ii s.! tu
kaip visada!; niekada nepasikeisi!; 2.: ♦ essere
s. (far qcs) turėti įprotį (ką daryti), būti įpra­
tusiam; 3. kaip dkt v: ii s. tai, kas [prasta; dor-
mire meno dėl s. / piū dėl s. miegoti mažiau /
ilgiau nei [prasta; ♦ come ai s. kaip visada,
kaip įprasta; di s. paprastai; secondo ii šuo s.
kaip paprastai, kaip jam [prasta; 4. kaip dkt v:
per me ii s.! man kaip visada! (užsisakant resto­
rane ir pan.)', 5. kaip dkt m pi: ♦ siamo alle ~e!
kaip visada!; ir vėl tas pats!
solitūdine dkt m vienatvė; vienuma; senso di s.
vienatvės jausmas; vivere in s. gyventi vienu­
moje; soffre di s. j[ slegia vienatvė; jaučiasi vie­
nišas.
sollecitare vksm (-/e-) 1. (richiedere) (p a re ik a ­
lauti (ko); (primygtinai) prašyti; s. una rispo-
sta reikalauti atsakymo; paraginti atsakyti;
2. (spronare qcn) (pa)raginti; (stimolare) (pa)-
skatinti; s. a un accordo raginti susitarti,
sollecitazione dkt m 1. primygtinis prašymas / ra ­
ginimas; 2. tecn įtempis.
sollecit |o I, -a bdv 1. greitas; skubūs; consegna
greitas pristatymas; le eure ~ e dei mėdiei
skubi gydytojų pagalba; 2. (solerte) apsukrūs;
(zelante) stropūs; 3. (premuroso) rūpestingas;
s. verso gli aitri rūpestingas kitiems,
sollėcito II dkt v priminimas; s. dipagamento pri­
minimas (atsiskaityti),
sollecitūdine dkt m 1. (rapidita) greitumas; coti
s. greitai; 2. (zelo) apsukrumas; stropumas;
con s. stropiai; 3. (premura) rūpestingumas,
solleone dkt v vasaros kaitra; karštymetis,
solletic |are vksm (-le-) 1. (pa)kutėnti (irprk); s.
i piedi kutenti padus; 2. fig (pa)kutėnti; (sti­
molare) (pa)žadinti; s. la vanita kutenti savi­
meilę; la cosa mi ~ a tai manė intriguoja,
sollėtico dkt v kutenimas; fare ii s. (a qc) (pa)-
kutėnti (ką); soffrire ii s. bijoti kutenimo,
sollevamėnto dkt v 1. pakėlimas; (ripetuto) kil­
nojimas; 2. sport: s. peši sunkumų kilnojimas,
sollevare vksm (-le-) 1. (pa)kėlti; (togliendo) nu­
kelti; iškelti; (piū volte) kilnoti; (solo un p o ’)
kilstelėti; pakylėti; s. da terra kilstelėti nuo
žemės; s. un sacco kelti maišą; fig s. lo sguardo
pakelti žvilgsnį; fig s. dalia misėria pakelti iš
skurdo; 2. fig (moralmente) (pa)gūosti; (far
riprendere) atgaivinti; s. ii morale pakelti nuo­
soluzione
taiką; 3.fig (suseitare) sukelti; s. sospetti sukel­
ti įtarimą; 4. fig: s. un’ipotesi (una ąuestione)
(iš)kelti hipotezę (klausimą); 5. fig: s. da un
incarico atšaūkti iš pareigų.
► sollev||arsi sngr 1. (pa)kilti; si e ~ ata una
nūvola di polvere pakilo dulkių debesis; 2. fig
(riaversi) atsigauti; 3. fig (ribellarsi) (su)kilti.
sollevato, -a bdv nurimęs; mi sento s. m an palen­
gvėjo.
sollevazione dkt m (rivolta) sukilimas,
solliėvo dkt v palengvėjimas; (l’alleviare) palen­
gvinimas; (conforto) paguoda; cercare s. dal
caldo ieškoti atgaivos nuo karščio; ♦ kaip jst
che s.! kaip palengvėjo!
solj|o I, -a 1. bdv vienas; vive ~ a gyvena viena;
♦ da s. pats; da ~ a pati; da ~ i patys; da s. a s.
akis [ akį; tutto s. vienui vienas; s. come un cane
vienas kaip pirštas; 2. bdv (in solitūdine) vie­
nišas, vienas; mi piaee stare s. man patinka
būti vienam; si sente ~ a jaūčiasi vieniša; 3. bdv
(in senso limitativo, riduttivo) vienas; un bi-
glietto di ~ a andata bilietas į vieną pūsę; a ~ i
tre euro tik ūž tris eurūs; inffile di s. lettura tik
skaitomas failas; ♦ io s. tik aš; per ~ ia d u lti tik
suaugusiesiems; 4. bdv (unico) vienintelis; tik
vienas; a un s. posto vienvietis agg;famiglia con
un s.figlio vienavaikė šeima; U s. colpėvole vie­
nintelis kaltas; una voltą ~ a tik vieną kartą;
vienintelį kartą; 5. bdv mus solo inv; 6. kaip
dkt v/m (ppr. ii s.) vienintelis; sei la ~ a a sa-
perlo tū vienintelė žinai; tik tu tai žinai; 7. kaip
dkt v m us solistas; ♦ per s. solinis agg.
solo II prv 1. vien, tik; tiktai; s. io tik aš; s. orą tik
dabar; c ’ėrano s.foreste buvo (vien) tik miškai;
ei mancava s. ąuesto! to dar betruko!; leiparla
s. lituano ji kalba tik lietuviškai; ♦ non s.
ma anche nė tik ..., bet ir; s. se jei tik; nebent;
2. (ancora) dar; s. ieri dar vakar; šono s. le sette
dabar dar tiktai septynios; 3. kaip jngt: s. (che)
tik; tačiau; (purchė) jei tik; ė bello, s. (che) non
ė ii mio gėnere tai gražū, tik nė mano skonio;
riuseira s. che lo vdglia sugebės, jei tik panorės,
solstizio dkt v astr solsticija, saulėgrįža; s. d ’esta-
te (d’inverno) vasaros (žiemos) saulėgrįža,
soltanto prv 1. tiktai; tik, vien; volevo s. vederti aš
tik norėjau tave pamatyti; lo sapremo s. tra un
mese sužinosime tiktai po mėnesio; 2. kaip jngt:
s. (che) tik; tačiau; t.p. => solo II.
soiūbile bdv tirpūs(is); tirpstantis; eaffe s. tirpioji
kava; e s. in acąua tirpsta vandenyje,
soluzione dkt m 1. chim tirpalas; (lo sciogliersi)
(iš)tirpimas; (lo sciogliere) (iš)tirpdymas, (iš)-
tirpinimas; s. salina druskos tirpalas; 2. (ii ri-
solvente
solvere) (iš)sprendimas; (risposta) atsakymas;
di difficile s. suñkiai išsprendžiamas agg; senza
s. neišsprendžiamas agg; la s. di un esercizio (il
dato cercato) pratim o atsakymas; (il risolvere)
pratim o sprendimas; la s. di un indovinello (la
risposta) mįslės atsakymas; (il risolvere) mįsles
įminimas; 3. (via d ’uscita) išeitis -iés; spren­
dimas; una s. sémplice e prática paprastas ir
praktiškas sprendimas; la s. di una crisi išeitis
iš krizės; cercare una s. ieškoti išeities; trovare
una s. rasti išeitį; non c ’ė s., e senza s. nėra iš­
eities; 4. comm: pagare in un’unica s. sumokė­
ti vienu kartu / viena įmoka; 5.: ♦ senza s. di
continuitá nenutrūkstam ai; (senza pause) be
pauzių; (in modo uniforme) tolygiai,
solvente dkt v chim tirpiklis,
soma dkt m nešulys; našta; animali da s. nešuli­
niai gyvuliai,
somalo, -a 1. bdv Somalio; somalių; iš Somalio;
2. dkt v/m somális -ė; 3. dkt v somalių kalba,
somáro dkt v asilas (irprk).
somátic |o, -a bdv 1. biol, med somatinis; malat-
tia ~ a somatinė liga; 2.: tratti ~ i kūno bruo­
žai; (solo dėl viso) veido bruožai.
somatizz|¡áre vksm somatizúoti (kai stresas, rū­
pesčiai ir pan. atsiliepia kūnui); il paziente ~ a
lo stress stresas pacieñtui pasireiškia som ati­
niais simptomais,
somigliánte bdv, dlv (a qc) panašūs (į ką); t.p. =>
simile 1.
somigliánza dkt m panašumas.
somigli||are vksm [A, E] (a qc) būti panašiam (į
ką), panėšėti; il flglio ~ a al padre sūnūs pa­
našūs f tėvą.
►somigli||arsi sngr būti panašiems vienam į
kitą; si ~ano jie panašūs.
sómm| a dkt m 1. (bendra) suma; mat s. algébri­
ca algebrinė suma; ♦ tirare le ~ e susumuoti,
apibeñdrinti; 2. mat (addizione) sudėtis -iės;
fare la s. di ąuattro numeri sudėti keturis skai-
čiūs; 3. (t.p. s. di denaro) (pinigų) suma; una
bella s. solidi suma.
sommáre vksm (sóm-) 1. (su)sumūoti; (due opiii
numeri) sudėti; (un numero a un altro) pridėti
(prie skaičiaus); 2. (aggiungere a qcs) pridėti
(prie ko); (mettere insieme) sudėti; (su)jūngti;
(calcolando) priskaičiuoti.
sommári¡|o I, -a bdv 1. glaūstas; apibeñdrintas;
(breve) trumpas; descrizione ~ a glaūstas apra­
šymas; 2. (affrettato) skubotas; paviršutinis;
(superficiale) paviršutiniškas; lavoro s. pavir­
šutiniškas darbas; perquisizione ~ a paviršuti­
nė krata; dirgiustizia ~ a nepagrįsta bausmė.
642
sommário II dkt v 1. trum pa apžvalga; (riassun-
to) santrauka, reziumė inv; (prospetto) kons­
pektas; 2. (indice) turinys; 3. (di un articolo e
sim .) paantraštė; ils. delle notizie dienos žinios
p i trumpai.
sommáto, -a bdv, dlv. ♦ tutto s. šiaip; apskritai
(paėmus); (in paragone) palyginti; (in fondo)
galų gale; (dopotutto) šiaip ar taip; pagaliaū.
sommelier [somme'lje] dkt v/m nkt vynų žinovas
-ė; someljė inv.
sommėrgere* vksm 1. (už)tvindyti; apsemti; už­
lieti; 2. (affondare) (nu)gram zdinti; 3. fig (di
qcs) apipilti (kuo); t.p. => sommėrso 2.
sommergibile dkt v povandeninis laivas.
sommėrsĮjo, -a bdv 1. (ricoperto d ’acqua) apsem ­
tas; užtvindytas; (che sta sott’acqua) povande­
ninis; 2. (da qcs; in qcs): s. dai dėbiti iki kaklo
skolose; s. dal lavoro apsivertęs darbais; s. dai­
le lėttere užverstas laiškais; s. dalia neve užpus­
tytas (sniegu); ėsseres. skendėti (kur); 3. econ:
economía ~ a šešėlinė / pogrindinė ekonom i­
ka; lavoro s. pogrindinis darbas,
sommésso, -a bdv prislopintas; tylūs; duslūs; in
modo s. patyliais; tyliai,
somministráre vksm 1. duoti (iš)gėrti (ppr. vais­
tus); 2. rel (sacramenti) suteikti,
somministrazióne dkt m 1. vaistų davimas išger­
ti; 2. rel sakramefito suteikimas,
sommitá dkt m nkt aukštuma; (vetta) viršūnė.
sómm||o, -a bdv 1. (pats) aukščiausias; 2. (in una
gerarchia) vyriáusias(is) (-ioji); il s. sacerdote
aukštasis kūnigas; ♦ il S. Pontéfice „vyriausia­
sis pontifikas“ (popiežius); 3. fig (ilpili grande)
(pats) didžiausias; (eccelso) (pats) svarbiau­
sias; ♦ in s. grado nepaprastai; labiausiai; per
~ i capí glaustai; apibeñdrintai; 4. kaip dkt v:
viršūnė.
sommóssa dkt m maištas; riaušės pi.
sommozzatóre, -trice dkt v/m akvalangininkas -ė;
(sub) naras -ė.
sonagliéra dkt m žvangūliai pi, dzingūliai pi.
soná ¡jglio dkt v 1. barškutis; tarškalas, barškalas;
2.: zool serpente a ~ gli barškuolė,
sonare vksm (so-)=> suonáre.
sonata dkt m mus sonata,
sonda dkt m med, tecn zondas,
sondággio dkt v apklausa; (ricerca) tyrimas; s.
d ’opinione viešosios nuom onės apklausa; ef-
fettuare un s. apklausti,
sondare vksm (són-) zonduoti (irprk).
sonería dkt m => suoneria.
sonėtto dkt v lett sonetas,
sonnambulismo dkt v med lunatizmas.
643
sonnámbulo, -a d kt vim nakviša com ; lunatikas
-ė; ėssere s.,fare ii s. vaikščioti per miegus,
sonnecchiáre vksrn [A] (-néc -) (pa)snáusti; snū­
duriuoti.
sonnellino d kt v nusnūdimas; pogulis; fare un s.
nusnūsti, numigti,
sonnifero dkt v migdomieji vaistai pi.
sónn||o d kt v miegas; s. leggero (pesante) jautrūs
(kietas) miegas; coito dal s. apimtas miego;
destarsi dal s. pabusti iš miego; mettere s. (a
qcn) migdyti (ką); parlare nei s. kalbėti per
miegus; prendere s. užmigti; ho s. noriu miego,
m anė miegas ima; mi ė passato U s. miegai
išsilakstė; ♦ ii s. eterno amžinas miegas; un
morto di s. apsiblaüsélis; dormiré ~ i tranquilli
(galėti) ramiai gyventi,
sonnolénto, -a bdv miegüistas.
sonnolénza d kt m mieguistumas; snaudulys.
sonór||o, -a bdv 1. (dėl suono) garso; garsinis;
onde ~ e garso bañgos; ♦ colonna ~ a garso
takėlis; 2. (forte ) skambus, skardūs; balsūs;
risata ~ a skambūs juokas; 3.: ii (cinema) s.
garsinis kinas; 4. fig: ~ a lezione skaudi pa­
moka; ~čz sconfitta triūškinamas pralaimėji­
mas; 5. gram: consonanti ~ e skardieji prie­
balsiai.
sontuóso, -a bdv prabangūs, prašmatnūs,
sopóre d kt v snaudulys; snustelėjimas,
soporífero, -a bdv migdantis (irprk).
soppálco d kt v antresolė; pūsaukštis.
sopperire vksrn [A] (- isc -) 1. (a qcs) patenkinti
(ką); (com pensare) kompensuoti (ką); s. alla
carenza di manoddpera kom pensuoti darbo
jėgos trukum ą; i. a un’esigenza patenkinti po­
reikį; s. alle spese prisiimti išlaidas; turėti iš­
laidų; 2. (supplire a qcs con qcs) kompensuoti
(ką kuo).
soppesáre vksrn (-pé-) 1. pasverti (ranka); 2. fig
pasvarstyti; pasverti,
soppiantáre vksrn išstūmti (užim ti kito vietą).
soppiátto, -a bdv: ♦ di s. slaptom, slaptomis,
sopportábile bdv 1. pakeliamas; 2. (abbastanza
passabile) pakeflčiamas.
sopport||are vksrn (-por-) 1. (reggere) (at)laikyti;
išlaikyti; (pa)kėlti; s. un peso atlaikyti svorį; s.
le alte temperature išlaikyti aukštą tem peratu-
rą;figs. una spesa (apsiimti) padeñgti išlaidas;
2. fig (patire) kentėti, (pa)kęsti; mal s. (qcs)
nepakęsti (ko); bijoti; s. la fame kęsti badą; s.
umiliazioni kentėti pažeminimus; le patate mal
~ano iifreddo bulvės šalčio nepakenčia; 3 .fig
(resistere) (iš)tvėrti, pakelti; (iš)kęsti; s. la fati-
ca pakelti nuovargį; non posso s. oltre ilgiaū
sópra
kęsti nebegaliu; 4. fig (tollerare) (pa)kęsti, to ­
leruoti; non potere s. l’ingiustizia negalėti pa­
kęsti neteisybės; non ti ~ o / nekenčiu tavęs!
sopportazióne d kt m 1. pakanta; (U sopportare)
pakentimas; 2. (resistenza) ištvermė; 3. (tolle-
ranza) pakanta, tolerancija,
soppressióne d kt m 1. panaikinimas; (elimina-
zione) pašalinimas; (da un testo) išbraukimas;
s. dei controlli alle frontiere sienų kontrolės pa­
naikinimas; s. di un comma pastraipos išbrau­
kimas; 2. (uccisione) nužudymas, užmušimas,
sopprimere* vksrn 1. (annullare) panaikinti; (e-
lim inare) pašalinti; (da un testo) išbraūkti; s.
una legge panaikinti įstatymą; s. un ostácolo
pašalinti kliūtį; s. una pubblicazione uždrausti
leidinį; 2. (uccidere) nužudyti; užmušti; s. un
cavallo užmigdyti arklį,
sópra l.p r lk ((a) qc) añt (ko); s. ii / al túvolo añt
stálo; salire s. una sédia lipti añt kėdės; saltare
s. (qcs) užšokti (ant ko); tógliere ii vaso da s. ii
távolo nuimti vazą nuo stalo; fig fare affida-
mento s. qcn kliautis kuó;figprendere s. di sé la
responsabilitá prisiimti atsakomybę; fig sca-
ricare la colpa s. qcn suversti kám kaltę; fig
stare s. i libri sėdėti prie knygų; ♦ ne ho fin s. i
capelli mán (ko) iki kaklo; (šono stufo) mán
(kas) įkyrėjo (iki gyvo kaulo); 2 .p rlk ((a) qc)
(m a non a contatto) virš (ko); (t.p. ai di s. (di
qcs)) viršum (ko); viršuj, viršujė; s. di noi virš
musų; s. alia / la porta virš durų; una gonna s.
ii / ai ginocchio sijonas virš kėlių; costruire un
ponte s. ai fiume statyti tiltą per upę; lėggere ii
giornale s. la spalla di qcn skaityti laikraštį per
kieno petį; fig ii dominio s. ii popolo tautos
pavergimas; fig elevarsi ai di s. di tutti iškilti
virš visų; ♦ s. le righe perdėtas (apie elgseną);
3 .prlk ((a) qc) (in graduatorie e sim .) aukščiau
(ko); ragazzi s. i 14 anni vyresni nei keturioli­
kos mėtų berniükai; temperatura s. lo Į.ero
tem peratūra aukščiaū nulio, pliūsinė tem pe­
ratūra; ė s. ai sessanta jam per šešiasdešimt
mėtų; 4. p rlk (fa ) qcs) (piu a nord) (labiaū) į
šiaurę (nuo ko ), šiauriaū; 5. p rlk fig ((a) qcs)
(oltre, p iu di) daugiaū (nei ką); labiaū (nei ką);
s. tre milioni daugiaū nei trys milijonai; per
tris milijonus; virš trijų milijonų; amare qcs s.
ogni cosa mylėti (/ mėgti) ką labiausiai; questo
ė ai di s. delle míe capacita tai nė m ano jėgoms;
6. prlk ((a) qc) (riguardo) apie (ką); ♦ tornare
s. una decisione atsisakyti ankstesnio sumany­
mo; l.p r v (t.p. (ai) di s.) (stato in luogo) viršuj,
viršujė; (m oto a luogo) į viršų, viršufl; (piii in
alto) aukščiaū; da s. iš viršaūs; qui s. čia (añt
sopra- 644

viršaus); i vicini di s. viršuje gyvenantys kai­ soprannominare vksm (-no-) (in ųualche modo)
mynai, viršutinio aukšto kaimynai; andare (di) pravardžiuoti (kuo), praminti,
s. lipti į viršų (t.p. į viršutinį aukštą); formarsi s. soprannumerario, -a bdv perteklinis,
užsidėti; ♦ dormirci s. atidėti iki rytojaus; vedi soprano dkt v (t.p. m nkt) m us sopranas,
s. žiūrėk aukščiau; 8.prv (di tempo) anksčiau; soprappensiėro prv išsiblaškius; kaip bdv nkt ero
prieš tai; 9. bdv nkt (t.p. di s.) viršutinis; ii s. užsigalvojau; buvau užsigalvojęs,
piano di s. viršutinis (/ kitas ir pan.) aukštas; soprassalto dkt v šoktelėjimas; ♦ svegliarsi di s.
10. dkt v nkt: ii (di) s. viršūs; ii di s. ė in pelle šokti iš miego,
viršūs odinis, soprassedėre* vksm [A] 1. (rinviare) (a qcs) ati­
sopra- priešdėlis: pirmoji sudurtinių žodžių dalis, dėti (ką); 2. (rinunciare a unproposito) atsisa­
rodanti ko viršijimą (pvz., sopravvalutarej, pri­ kyti (ko, kokio sumanymo).
dėjimą (pvz., soprattassa), buvimą ant ko, auk­ soprattacco dkt v pakala,
ščiau, ar anksčiau (pvz., soprabito, sopraddet- soprattassa dkt m priemoka,
to, soprammdbile), taip pat perkeltine reikšme soprattūtto prv 1. (specialmente) ypač; i. in esta-
(pvz., soprintendente). te ypač vasarą; 2. (prima di tutto) visų pirma;
soprabito dkt v apsiaustas; (treąuarti) puspaltis; (piū di ogni aitra cosa) labiausiai; ąuesto mi sta
(impermeabile) lietpaltis. s. a cuore tai man labiausiai rūpi; s. non dire
sopraccigli||o (dgs -gli, -a m ) dkt v antakis; ~ a stupidaggini visų pirm a nenusišnekėk,
nere juodi antakiai; depilare I depilarsi le ~ n sopravanzare vksm (qc per ųcs, in qcs) viršyti (ką
pešioti(s) antakius, kuo), pralenkti,
sopraccopėrta 1. dkt m lovatiesė; 2. dkt m (di un sopravvalutare vksm (-va-) pervertinti,
libro) aplankas; 3.prv (su una nave) ant dėnio. sopravvalutazione dkt m pervertinimas.
sopraelevare vksm (-le-) 1. (rialzare qcs di un soprawen||ire* vksm [E] 1. (di qcn) staiga p a­
piano) paaukštinti (ką) vienu aukštu; užsta­ sirodyti; 2. (di qcs) užklupti; netikėtai užeiti;
tyti aukštą (kam); 2. (una strada e sim.) iškelti 3. (verifiearsi) atsirasti; šono ~ ute complicazio-
(kelią) virš kelio (/ žemės ir pan.), statyti ni atsirado komplikacijų,
(estakadą, viaduką virš kito kelio ir pan.). sopravvėnto dkt v viršūs; ♦ avereils. turėti viršų;
sopraelevata dkt m (a cavalcavia) viadukas; (a (su qc) nugalėti (ką); prendere ii s. imti viršų,
viadotto) estakada. sopravvissūto, -a bdv, dkt v/m išlikęs -usi gyvas
sopraelevat| o, -a bdv iškeltas (apie kehą ir pan.); -a; l’unico s. vienintelis išlikęs gyvas,
ferrovia ~ a estakadinis geležinkelis, sopravvivenza dkt m išlikimas; išgyvenimas.
sopraf |fare* vksm 1. priveikti, Įveikti; (su)triūš- sopravjĮvivere* vksm [E] 1. (restare in vita) išlikti
kinti; non ei lasceremo s. (vincere da qc) nelei­ (gyvam); nežūti; s. a un terremoto nežūti per
sime (kam ) paimti viršų; (opprimere) nesilėi- žemės drebėjimą; ė ~vissuto a un incidente
sime (ko) engiami; 2. fig pavergti; užvaldyti; aereo išliko gyvas po lėktuvo katastrofos; solo
fu ~fatto dalia paura jį užvaldė baimė, due ostaggi šono ~vissuti tik du įkaitai liko
sopraffazione dkt m (arbitrio) savivalė, gyvi; ii malato non ~vivera alla notte ligonis
sopraffino, -a bdv aukščiausios kokybės; labai per naktį neišgyvens; 2. fig išlikti (atmintyje ir
rafinuotas; (solo di eibi) nepaprastai gardūs, pan.); (dar) gyvuoti; 3. (a qcn) pragyventi (ką)
sopraggiūngere* vksm [E] 1. (di qcn) (netikėtai) (gyventi ilgiau už kitą), pergyventi,
atvykti; staiga pasirodyti; 2. (di qcs) užklupti; soprelevare vksm => sopraelevare.
(netikėtai) užeiti; 3. (verifiearsi) atsirasti; t.p. soprelevata dkt m => sopraelevata.
=> sopravvenire 3. soprelevato, -a bdv sopraelevato.
sopralluogo dkt v apsilankymas (vietoje); (sulla soprintendente dkt v => sovrintendėnte.
scena di un crimine e sim.) įvykio vietos ap­ soprūs||o dkt v savivalė; (torto) skriauda; (abuso
žiūra. dipotere) piktnaudžiavimas valdžia; la vittime
soprammdbile dkt v dekoratyvinis daiktas; suve­ di un s. savivalės aukos; commettere ~ i savava-
nyras; (statuina e sim .) figūrėlė, liauti; subirę un s. būti / likti nuskriaustam.
soprannaturale bdv 1. antgamtinis; 2. kaip dkt v: soqquadro dkt v netvarka; sąmyšis; mettere a s.
ils. antgamtiniai reiškiniai/?/; antgamtinės jė ­ sujaukti, apversti aukštyn kojomis,
gos/?/. sorbėtto dkt v šerbetas.
soprannome dkt v pravardė; affibbiare / appiop- sorbire vksm (-isc-) 1. gurkšnoti; sriubčioti; 2.fig
pare un s. prilipdyti pravardę. => sorbirsi.
645 sórta

► sorb||irsi sngr kañtriai ištverti; s. i consigli sorpásso dkt v lenkimas; aplenkimas, pralenki­
della suócera kañtriai ištverti, kól anyta pata­ mas (irprk); effettuáre un s. apleñkti; ♦ divieto
rinėja; mi šono ~ ito tuo cugino tutta la sera iš­ di s. (segnale) apleñkti draūdžiama.
tvėriau visą vakarą sü távo pusbroliu, sorprendente bdv 1. stebinantis; stulbinantis;
sorbo dkt v bot šermukšnis. con s. facilita stebėtinai lengvai; ė s. (tai) stebi­
sórj|cio dkt vfa m pelė; ♦ far vedere i ~ c i verdi (a na; 2. (meraviglioso) nuostabūs.
qcn) prispausti (kam ) uodegą, sorpr]|ėndere* vksm 1. (di ącs) užklūpti; ei ha
sórdido, -a bdv 1. (baisiai) nešvarūs; apskretęs; ~ eso un acquazzone mūs lietūs užklupo; 2. (di
2.fig šlykštūs; (spregevole) niekšiškas, qcn) užklūpti, užtikti; pagauti, nučiūpti; ho
sordina dkt m mus surdiná, dulsiklis; ♦ in s. san­ ~eso mió marito a letto con un’altra užtikaū
tūrūs agg; santūriai, vyrą lovoje su kita; 3. (stupire) (nu)stėbinti;
sorditá dkt m kurtūmas. (stupefare) (ap)stulbinti; non mi ~ende manęs
sórd||o, -a 1. bdv kurčias; diventare s. apkursti; nestebina; non mi ~enderebbe se nevicasse ne­
♦ s. come una campana kurčias kaip kelmas; nustebčiau, jeigu pasnigtų.
2.fig (a qcs) kurčias (kam); (insensibile) nejau­ ►sorprendí|ersi sngr (stupirsi) nustebti; nusi­
trus (kam); 3. (non sonoro) duslūs, prislopin­ stebėti; non mi ~ o piu di nulla niekas manęs
tas; neskardūs; 4.fig (nascosto) tylūs; 5.gram: nebestebina, niekuo nebesistebiu,
consonanti duslieji priebalsiai; 6. dkt vĮm sorpresa dkt m 1. (stupore) nusistebėjimas, nu­
kurčias žmogūs; kurčius mase. stebimas; nuostaba; con mia grande s. mano
sordomutismo dkt v kurčnebylystė. didžiam nustebimui; 2. (cosa imprevista) neti­
sordom ūto, -a bdv, dkt v/m kurčnebylis -ė. kėtumas; (azione, dono inatteso e sim.) siurp­
sorėllĮja dkt m 1. sesuo (ir prk); mia s. mano se­ rizas, staigmena; a s. netikėtai; netikėtas agg;
suo; s. maggiore (minore) vyresnė (jaunesnė) attacco a s. netikėtas / staigūs puolimas; cd-
sesuo; la s. maggiore (minore) vyresnioji (jau­ gliere di s. (netikėtai) užklūpti; kaip jst ma che
nesnioji) sesuo; ~egemelle seserys dvynės; hai bella s.! kokia maloni staigmena!
fratelli o ~ e? ar turi brolių ar seserų?; 2. rel sorprėsĮjo, -a bdv nustebęs; (da qc) nustebintas
sesuo. (ko); niente di che ėssere ~ i nėra čia kuo ste­
sorellástra dkt m įseserė. bėtis; šono rimasto s. dal šuo comportamento jo
sorgént||e dkt m 1. versmė; šaltinis; eurative poelgis m anė nustebino.
gydomosios versmės; 2. geogr (di un fium e) sorrėgg||ere* vksm 1. (pa)laikyti; (pa)remti; le
ištaka; 3. fig šaltinis; s. di energía (luminosa) travi ~ono ii tetto sijos laiko stogą; 2. fig (ahi­
energijos (šviesos) šaltinis. tare) padėti (kam); (confortare) paguosti (ką);
sorjĮgere* vksm [E] 1. (di edifici) stovėti; (elevar- (sostenere) (pa)laikyti.
si) kilti; 2. (di corpi celesti) tekėti; 3. (difium i) sorridénte bdv besišypsantis; sü šypsena.
ištekėti (apie upę); 4. fig (iš)kilti; gimti; (verifi- sorri||dere* vksm [A] šypsoti(s) (irprk), nusišyp­
carsi) atsirasti; šono ~ te complicazioni iškilo soti; (un p o ’) šyptelėti; mi guarda e ~ d e žiūri [
sunkūmų. manė ir šypsosi; fig la sorte ei ha ~ so laimė
sorgiv||o, -a bdv: ácqua ~ a šaltinio vanduo, mums nusišypsojo; * s. a denti stretti šypsotis
sorgo dkt v bot sorgas, sukandus dantis,
soriáno, -a bdv (di gatto) rainas, rainas. sorrisino dkt v (spec. ironico) pašaipėlė,
.
sormontaĮjre vksm (-món-) 1 vainikuoti; ii duo- sorriso dkt v šypsena; (l’azione) šypsojimas; un s.
mo ė ~ to da una eupola katedra vainikuota falso (radioso, smagliante, triste) dirbtinė (gie­
kupolu; 2. fig įveikti, dra, šviesi, liūdna) šypsena; accennare a un s.
sornióne, -a bdv gudrūs; sūktas. linksmai nusišiepti; fare un s. (a qcn) nusišyp­
.
sorpassáre vksm 1 (oltrepassare) eiti (per ką); soti (kam); šyptelėti; ♦ ha sempre ii s. sulle lab-
2. (una misura e sim .) viršyti; s. ii livello di guar­ bra ji visada su šypsena veide.
dia viršyti leistiną ribą; 3. (di veicoli) (ap)- sorsatĮja dkt m gūrkšnis, siurbsnis; bere due ~ e
leñkti; praleñkti; 4. fig (in qcs) praleñkti (kuo), gūrkštelėti (gūrkšnį).
pranokti; 5. fig: s. ogni limite, s. la misura sorseggiáre vksm (-sėg-) gurkšnoti.
peržengti (visas) ribas; t.p. => superare, sórs||o dkt v gūrkšnis; gurkšnelis (ir prk); bere a
sorpassáto, -a bdv (non piu in uso) nebevartoja­ piccoli ~ i sriubčioti; ♦ bere d ’un s., bere in un
mas; (vecchio) pasenęs; (fuori moda) išėjęs iš s. išgerti vienu sykiū / mauku,
mados. sórta dkt m rūšis -ies; d ’ogni s. visoks agg; viso-
sorte
keriópas agg; ♦ serna ... di s. be jókio... ; non
fare eccezioni di s. nedaryti jokių išimčių; ė una
s. (di qcs) tai kažkas panašūs (į ką); ta i toks
(kas), tai tám tikras (kas).
sórt||e dkt m 1. (fato) lemtis -iės; dalia; (fortuna)
laimė; ♦ tentare la s. (iš)bandyti laimę; 2. (U
destino di ciascuno) likimas; maledire la pro-
pria s. keikti likimą; ♦ toccare in s. (ati)tėkti;
lasciare (qcn) alla sua s. / in balia della s. palikti
likimo valiai; ho avuto in s. una bella famiglia
mán pasisekė, kad turiu gražią šeimą; 3. (ii
caso) atsitiktinümas; ho avuto la s. (difar qcs)
mán taip nutiko (kad...); ♦ estrarre a s. / tirare
a s. traukti / mesti burtus; burti; 4.: gettare le
~ i mesti burtus,
sorteggiáre vksm (-tėg-) traukti burtus; í. un pre­
mio bürtais traukti prizą; s. i vincitori būrtais
išrifikti laimėtojus,
sortėggio dkt v burtai pi; būrtų traukimas; me­
diante s., trámite s. būrtais.
sortilegio dkt v užkeikimas; burtai pi.
sortire vksm (-isc-): s. (un) ejfetto duoti vaisių;
(su)veikti; s. l’ejfetto contrario (desiderato) duo­
ti priešingą (laukiamą) rezultatą; non s. ejfetto
neduoti vaisiaus; (non riuscire) nepavykti,
sortita dkt m 1. mil išpuolis; prasiveržimas; 2.fig
(arguzia) šmaikštybė; 3. fig (grillo) išsišokimas,
sorvegliánte dkt vįm prižiūrėtojas -a; sargas -ė;
budėtojas -a.
sorvegliánza dkt m priežiūra; prižiūrėjimas; elii-
dere la s. prasmilkti pro prižiūrėtojus; ♦ sotto
(la) s. (di qc) prižiūrint (kam); stebimas (ko)
agg; tenere sotto s. stebėti,
sorvegliáre vksm (-ve-) 1. prižiūrėti; (far la guar­
dia) sergėti; s. i bambini prižiūrėti vaikus; s.
un magazino sergėti sandėlį; 2. (seguire) ati­
džiai (pa)sėkti; (tenere sotto osservazione) ste­
bėti; s. le mosse dėl nemico sekti priešo judėji­
mus; s. Vuscita stebėti išėjimą,
sorvoláre vksm (-vó-) 1. perskristi; skristi (virš
ko); 2. fig praleisti; nutylėti,
sos, s.o.s. [esseo'esse] dkt v nkt SOS [eso'es] (sig­
nalas); lanciare un s.o.s. siųsti SOS signalą,
sosia dkt v/m nkt afitrininkas -ė (kas labai pana­
šus į ką).
sospéndere* vksm 1. (fissare in alto) (pa)kabinti;
2. fig (laikinai) (su)stabdyti; (spec. in via defi­
nitiva) nutraukti; (rinviare) atidėti; s. una cura
nutraukti gydymą; s. una licenza sustabdyti li-
ceficijos galiojimą; s. le ostilitá nutraukti karo
veiksmūs; s. un processo sustabdyti bylą; s. le
ricerche nutraukti paieškas; s. un volo panai­
kinti (/ atidėti) skrydį; 3. fig (qcn) nušalinti (iš
646
/ nuo pareigų); sustabdyti (kieno) įgaliojimus;
suspenduoti; (da un organizzazione) sustabdy­
ti (kieno) narystę,
sospensione dkt m 1. (l ’appendere) (p a k a b in i­
mas; 2. fig nutraukimas; (laikinas) sustabdy­
mas; s. dei pagamenti mokėjimų sustabdymas;
dirs. condizionale della peną nuosprendžio vyk­
dymo atidėjimas; ♦ puntini di s. daugtaškis sg;
3. (di qcn daile funzioni e sim. ) nušalinimas (iš
pareigų); įgaliojimų sustabdymas; (da un or­
ganizzazione) narystės sustabdymas; 4. chim
skenda, suspensija; 5. tecn pakaba.
sospės|Įo,-a bdv 1. pakabintas; kabamasis; ka­
bantis; stare s. kabėti, kyboti; pakibti (orė);
struttura ~ a kabamoji konstrukcija; 2. fig (di
qcs) nutrauktas; sustabdytas; ♦ colfiato s. šir­
dis užkulniuose; 3. fig (di qcs) nušalintas (iš /
nuo pareigų); suspenduotas.
sospett||are vksm (-spėt-) 1. tr (qcs; qcn di qcs)
įtarti (ką; ką kuo), įtarinėti; s. qcn di violenza
camale įtarti ką žaginimu; s. che si tratti di un
attentato įtarti, kad tai atentatas; ė ~ ato di
assasslnio jis įtariamas žmogžudystė; 2. tr (im-
maginare) (nu)manyti; spėti; lo ~avo taip ir
galvojau; 3. intr [A] (di qcn) įtarti (ką); 4. intr
[A] (dijfidare di qcn) nepasitikėti (kuo).
sospettato, -a dkt v/m įtariamasis -oji.
sospėtt||o I, -a 1. bdv įtartinas; įtariamas; gene-
rosita ~ a įtartinas dosnumas; merce di prove-
nienza ~ a neaiškios kilmės prekės; rumore s.
įtartinas garsas; avere un fare s. elgtis įtartinai;
2. (possibile) galimas; ~ a frattura di una cd-
stola galimas / įtariamas vieno šonkaulio lūžis;
3. dkt v/m įtariamasis -oji.
sospėtt||o II dkt v įtarimas; jugare i ~ i sklaidyti
įtarimus; gettare ii s. (su qc) mesti (kam ) įta­
rimą; nutrire dei ~ i įtarinėti; ho ii s. che ei
vdglia fregare [tariu, kad nori mūs apgauti; ii s.
si riveld fondato įtarimas pasitvirtino; ♦ con s.
įtariai; ai di sopra di ogni s. visiškai neįtaria­
mas agg.
sospettosita dkt m įtarumas,
sospettoso, -a bdv 1. įtarūs, įtaringas; 2. (diffi-
dente) nepasitikintis; nepatiklūs; ♦ s. di tutto e
di tutti visiškai niekuo nepasitikintis,
sospingere* vksm (pa)stūmti, pastūmėti,
sospinto, -a bdv: ♦ ad ogni piė s. kiekviename
žingsnyje; nuolatos,
sospirato, -a bdv, dlv trokštamas; (atteso) lauk­
tas; tanto s. ilgai trokštamas,
sospirare vksm [A] (-spi-) 1. dūsauti; ♦ s. per qcn
kankintis dėl ko (ppr. mylint); 2. kaip tr trokšti
(ko); ♦ farsi s. versti laukti.
647
sospirlĮodfa v atodūsis; atsikvėpimas; (lamento)
dūsavimas; con un s. dūsaujant; atsidūsdamas
agg; tirare un s. di sollievo lengviaū atsikvėpti;
♦ ii Ponte dei ~ i Atodūsių tiltas,
sostą dkt m 1. stovėjimas; (fermata) sustojimas;
s.forzata prastova;fare una s. sustoti; ♦ divieto
di s. (cartello) stovėti draūdžiama; 2. (pausa)
pertrauka; paliová; ♦ senza s. be paliovos, be
perstojo; nepaliaujamai,
sostantiváto, -a bdv gram sudaiktavardėjęs,
sostantivo dkt v gram daiktavardis,
sostanzįja dkt m 1. medžiaga; ~ e chimiche che­
minės medžiagos, chemikalai; ~ e alimentari
(grasse) maisto (riebalinės) medžiagos; ~ e
nutritive (radioattive, tóssiche) maistingosios
(radioaktyviosios, nuodingosios) medžiagos;
s. orgánica organinė medžiaga; 2. esmė; ♦ in
s. iš esmės; (dunque) taigi; 3.: un cibo che ha
molta s. maistingas maistas; 4. (ppr. dgs ~ e )
turtas, turtai; 5. filos substañcija.
sostanziále bdv esminis; (fondamentale) pagrin­
dinis; differenza s. esminis skirtumas,
sostanzialménte prv iš esmės,
sostanziáre vksm pagrįsti,
sostanzióso, -a bdv 1. maistingas; skalsūs; (che
sazia) sótus; l.fa m (ingente) didelis (ppr. apie
pelną); 3.fig turiningas,
sostáre vksm [A] (so-) 1. (fermarsi) sustoti; (solo
un p o ’) stabtelėti; (a dormiré e sim.) apsistoti;
2. (essere parcheggiato) stovėti,
sostégno dkt v 1. atram a; paspará; (staffa) gem­
bė; (supporto) stovas; (puntello) ramstis; muro
di s. atram inė siena; 2. fig parama; palaiky­
mas; s. económico (materiale, morale) piniginė
(materialinė, m oralinė) parama; ♦ insegnante
di s. specialusis pedagogas; 3 .fig (di qcn) ram ­
stis; param a.
sosten|[ére* vksm 1. (pa)laikyti; (con puntelli)
(pa)rem ti; ramstyti; s. un peso išlaikyti svorį; s.
un urto atlaikyti smūgį; 2. fig išlaikyti; patirti;
s. un attacco atrem ti puolimą; s. un esame lai­
kyti egzaminą; s. lafatica pakelti nuovargį; s.
pėrdite patirti nuostolių; s. delle spese turėti iš­
laidų; non s. la vista (di qcs) negalėti žiūrėti (į
ką); ♦ s. una parte kurti vaidmenį; 4. fig (aiu-
tare) (pa)rem ti; (sostentare) (su)šelpti; s. ifigli
išlaikyti vaikus; 5. fig (appoggiare) palaikyti;
paremti; ,v. un candidato palaikyti kandidatą;
s. una mozione parem ti pasiūlymą; 6. fig (affer-
mare) teigti, tvirtinti; s. ii falso skelbti netiesą;
meluoti; s. le próprie ragioni įrodinėti savo tei-
singūmą; s. una teoría palaikyti teoriją; būti
teorijos šalininku; ha ~uto la sua innocenza
sottile
tvirtino esąs nekaltas; teigė, kad yra nekaltas;
7. fig (corroborare) (su)stiprinti.
►sostenérsi sngr 1. laikytis (añt kojų), išsilai­
kyti; 2. fig (l’un l ’altro) palaikyti (vienam kitą);
3. fig (tirare avanti) verstis (ppr. iš pašalpų).
sostenibil|įe bdv tvarūs; prezzi ~ i prieinamos
kainos; sviluppo s. tvari plėtra; darnūs vysty­
m asis).
sostenitóre, -trice dkt v/m šalinmkas -ė.
sostentaménto dkt v išlaikymas; pragyvenimas;
meĮįi di s. pragyvenimo lėšos; (cespite) pragy­
venimo šaltinis pi.
sostentare vksm (-tén-) aprūpinti; (su)šelpti.
sostenüt|¡o, -a bdv 1. santūrūs, formalūs; šalto­
kas; 2. (rápido) spartūs; ritmo s. spartūs tem ­
pas; velocitá ~ a didelis greitis; 3.: econ prezzi
~ i kylančios kainos,
sostituire vksm (-isc-) 1. (pa)keisti; s. una lam-
padina fulminata pakeisti perdegusią lempū-
tę; s. una ruota pakeisti padangą; 2. (prendere
U posto) (pa)vadúoti, (pa)keisti; atstoti; s. un
collega malato vaduoti sergantį kolegą; nessu-
no ti potra s. niekas tavęs neatstos; sport s. un
giocatore keisti žaidėją.
sostitutiv||o, -a bdv pakaitinis; d irpena ~ a p a­
kaitinė bausmė,
sostitūto, -a dkt v/m pavaduotojas -a; s. procura-
tore prokuroro pavaduotojas,
sostituzióne dkt m 1. (di qcs) pakeitimas; ♦ in s.
(di qcs) vietoj (ko); 2. (di qcn) pavadavimas;
sport keitimas.
sottacėtĮ|o 1.p rv m arinate; 2. bdv nkt m arinuo­
tas; cetrioli s. marinuoti agurkai; 3. dkt v dgs:
~ i m arinuotos daržovės,
sottaciuto, -a bdv nutylėtas,
sottána dkt m apatinis sijonas; apatinūkas.
sotterfugio dkt v gudragalvystė.
sotterráneo, -a 1. bdv požeminis; cavo s. pože­
minis kabelis; 2. bdv fig pogrindinis; 3. dkt v
pogrindis; (segrete di un castello) požemis (ka­
lėjimas rūsyje).
sotterráre vksm (-tėr-) 1. užkasti, pakasti; s. un
tesoro užkasti lobį; ♦ s. l ’áscia di guerra užkasti
karo kirvį; 2. (seppellire defunti) palaidoti,
sottigliézza dkt m 1. plonumas; 2. fig subtilybė;
subtilumas; 3. fig (acume) aštrumas.
sottil||e bdv 1. plonas; buccia s. plona žievė; lab-
bra ~ i plonos lūpos; 2. (snello) plonas, laibas;
(magro) liesas; ago s. plona adata; fig voce s.
plonas balsas; ♦ ii mal s. džiova; 3. fig (acuto)
aštrūs; skvarbūs; (arguto) šmaikštūs; un inge-
gno s. aštrūs protas; 4. fig (fine) subtilūs; una s.
differenza subtilūs skirtumas; una s. speranza
sottilétta
maža vilties; 5. kaip dkt v: ♦ non andaré per ii
s., non guardare per ii s. nesigilinti į smūlkme-
nas; (agiré bruscamente) šiurkščiai elgtis,
sottilétta dkt m lydyto sūrio riekelė,
sottilizzare vksm [A] smulkintis; prikibti.
sottinténd| ere* vksm 1. duoti suprasti; turėti o-
menyjė (atvirai nesakant)', ♦ si ~ e savaime su-
prañtam a; 2. (implicare) reikšti; implikuoti,
sottintéso, -a 1. bdv numanomas; (tácito) tylūs;
gram soggetto s. num anom as veiksnys; ♦ ė s.,
rimane s. (tai) savaime suprañtama; 2. dkt v
užuomina; (senso nascosto di testo) potekstė,
sótto l.p r lk ((a) qc) pó (kuo); s. ii I al távolo po
stalu; infilarsi s. la coperta lįsti pó añtklode;
passare s. un ponte važiuoti pó tiltu; prendere
lo sgabello da s. ii távolo paimti taburetę iš pó
stalo; rincasare s. la pióggia sugrįžti per lietų;
♦ avere qcs s. gli occhi turėti ką pó nósim i;/ar-
si s. prieiti; tenere sott’ócchio stebėti; ė finito s.
una macchina jį suvažinėjo; pateko pó mašina;
2. prlk ((a) qc) (in graduatorie e sim.) žemiaū
(ko); ragazzi s. i 14 anni jaunesni nei keturio­
likos m ėtų berniukai; s. i cento litas iki šimto
litų; s. la media žemiaū vidurkio; temperatura
s. lo Į.ero tem peratūra žemiaū nulio, minusinė
tem peratūra; andiamo s. ai sessanta važiuo­
jam e lėčiaū negu šešiasdešimt kilom etrų per
valandą; 3. prlk žymi būdą, požymį; s. le armi
karinėje tarnyboje; s. questo aspetto šiuo po­
žiūriu; s. chiave pó užraktu; užrakintas agg; s.
falso nome prisidengęs agg kito vardu; s. giura-
mento prisaikdintas agg; prisiekęs agg; s. la
guida (di qcn) (kieno) vadovaujamas agg; s.
processo teisiamas agg; s. la protezione (di qcn)
(kieno) globoje; s. sale sūdytas agg; kaip ptv s.
voce kuždom; tyliai; s. vuoto vakuum ūotas agg;
scrivere s. dettatura rašyti diktuojant; essere s.
l ’ejfetto di droghe būti apsvaigusiam nuo nar­
kotikų; porre qcs s. seųuestro uždėti kám are­
štą; prendere s. bráccio paimti pó ranka; vėnde-
res. banco iš pó skverno parduoti; la situazione
ė s. controllo padėtis kontroliuojama; 4. prlk
((a) qcs) {piii a sud) (labiaū) į pietūs (nuo ko),
piečiaū; S.prlkfig ((a) qcs) (meno di) mažiau
(nei ką); s. i tre milioni mažiaū nei trys mili­
jonai; lavora ai di s. delle sue capacita dirba nė
pagal išgales; 6. prlk (qcs) (in prossimitá di
una data e sim.) artėjant (kam); per (ką); s. le
feste per šventės; i. Natale artėjant Kalėdoms;
per Kalėdas; 7. prlk (qc) (durante ii regno e
sim.)'. s. Augusto Augūstui viešpataujant / val­
dant; s. i Tedeschi prie vokiečių; vivere s. la
dittatura gyventi diktatūroje; 8. prv (t.p. di s.)
648
(stato in luogo) apačioj, apačioje; (moto a luo-
go) [ apačią, apačion; (piii in basso) žemiaū;
da s. iš apačios; qui s. čia (apačioje); i vicini di
s. apačioje gyvenantys kaimynai, apatinio aūk-
što kaimynai; andare (di) s. leistis į apačią (t.p.
į apatinį aukštą); fig šono s. di 100 euro pralo­
šiau 100 eūrų; ♦ s. s. širdies gilumojè;/àree/a
s. pridirbti į kelnes; méttersi s. suskàsti; c e s.
qcs kažkas čia nė taip; che cosa c ’ė s.? kur šuo
pakastas?; vedi s. žiūrėk žemiaū; 9. prv: ♦ kaip
jst s.!, s. a chi tocca! kitas!; kàs pirmas? 10. bdv
nkt (t.p. di s.) apatinis; ii piano di s. apatinis (/
kitas ir pan. ) aūkštas; la maglietta di s. apatiniai
marškinėliai pi; 11. dkt v nkt: ii (di) s. apačia;
ii di s. è in legno apačia medinė,
sotto- priešdėlis: pirmoji sudurtinių žodžių dalis,
rodanti ko dalį (pvz., sottogruppo), žemesnį lygį
(pvz., sottoeultura, sottosviluppato), buvimą
ar vietą po kuo, žemiau, (pvz., sottomarino,
sottolineare), taip pat perkeltine reikšme (pvz.,
sottoufficiale, sottovalutare).
sottoalimentazione dkt m nepakankama mitÿba.
sottobàncoprv iš pô skverno (slapta perkant, par­
duodant).
sottobicchiére dkt v (stiklinės) padėkliukas,
sottobosco dkt v pomiškis,
sottobràccio p iv susikibus rankomis; ūž paran­
kės; prėndere s. paimti ūž parankės,
sottocartèlla dkt m ¿n/poaplankis.
sottôcchio prv prieš akis; tenere s. akylai stebėti,
sottochiàve prv pô užraktu,
sottocosto prv nuostolingai {perkant ir pan.).
sottoeultura dkt m subkultūra,
sottofàscia prv, bdv nkt banderolė,
sottofôndo dkt v 1. (sfondo) fonas; 2. fig atspal­
vis; potekstė,
sottogàmba prv: prėndere qcs s. nerim tai žiūrėti į
ką; laikyti ką nerim tu dalyku,
sottogruppo dkt v pogrupis,
sottoinsiéme dkt v mat poaibis,
sottolineàre vksm (-U-) 1. (tracciando una linea)
pabraūkti; 2. fig pabrėžti; akcentuoti,
sottolineatùra dkt m 1. (con una linea) pabrau­
kimas; 2. fig pabrėžimas,
sottôlioprv aliejuje (apie konservuotą maistą).
sottomàno prv pô rankà, parankiui,
sottomarinho, -a 1. bdv povą n d e ni n is :fauna ~ a
povandeninė gyvūnija; riprese ~ e povandeni­
nis filmÿvimas sg; 2. dkt v povandeninis laivas,
sottomésso, -a bdv 1. pavergtas; pajungtas; un
pdpolo s. pavergta tauta; 2. (mite) nuolankūs,
sottométtere* vksm pavergti; pajungti.
►sottomėttersi «!gr nusileisti; nusilenkti.
649
sottomissióne dkt m 1. pavergimas; 2. (mitezza)
nuolankümas.
sottopagáto, -a bdv prastai apmokamas,
sottopassággio dkt v požeminė perėja,
sottopásso dkt v => sottopassággio.
sottopéntola dkt v nkt (puodo) padėkliukas.
sotto|[pórre* vksm 1. priversti (ką daryti, ką pa­
tirti)', s. a giuramento prisaikdinti; s. a un inter­
rogatorio iškvosti, ištardyti; s. a radiazioni pa-
švitinti; s. ąc a restrizioni apriboti kieno laisvę;
s. a tortura (už)kankinti; s. ącn a tutela skirti
kám globą; s. ad un’umiliazione nužeminti; ė
stata aposta a due operazioni jái buvo atliktos
dvi operacijos 2. (presentare) pateikti; s. un
progetto di legge pateikti Įstatymo projektą; s.
una questione užduoti / pateikti klausimą.
►sottopórsi sngr 1. => sottométtersi; 2. (for-
zarsi e sim.) prisiversti (ką daryti, ką patirti);
s. a un duro allenamento suñkiai treniruotis,
(pa)daryti sufikią treniruotę; s. una dieta pri­
siversti laikytis dietos; s. a un intervento išsio-
perúoti.
sottopósto, -a dkt v/m pavaldinys -ė.
sottoprodótto dkt v šalutinis produktas, subpro­
duktas.
sottoproletariáto dkt v lium penproletariatas.
sottordine dkt v nkt: ♦ passare in s. tapti antraei­
liam, netekti svarbos,
sottoscála dkt v nkt patalpa (/ plotas) po laiptais;
pólaiptis; nei s. po laiptais,
sottoscritto, -a 1. bdv, dlv pasirašytas; 2. dkt v/m
žemiaū pasirašiusysis -šioji; kas pasirašęs; ♦ ii
s. aš.
sottoscrivere* vksm 1. (firmare) pasirašyti; s. una
petizione pasirašyti peticiją; s. una pólizza as-
sicurativa pasirašyti draudim o sutartį, įsigyti
draudim o polisą; 2. (donare una som m a) pa­
aukoti; 3.fig (approvare qcs) pritarti (kam).
sottoscrizióne dkt m 1. (U firmare) pasirašymas;
la s. di un accordo susitarimo pasirašymas;/?«
s. di azioni akcijų (pirkimo sutarties) pasirašy­
mas, akcijų įsigijimas: 2. (raceolta di denaro)
aukų riñkliava.
sottosegretário dkt v (t.p. s. di stato) = vicemini­
stras, ministro pavaduotojas,
sottosópra prv aukštyn kojomis (irprk); mėttere
s. sujaūkti; la stanza ė s. kambarys sujauktas;
fig ho lo stdmaco s. susigadinau skraūdį.
sottospécie dkt m nkt 1. biol, zool porūšis; 2. fig
fam: una s. (di qcs) kažkoks -iá (prastas -á).
sottostánte bdv (qc) žemiaū (ko) / (ko) apačioje
esantis; (inferiore) apatinis,
sottostáre* vksm [E] (-sto) 1. būti pavaldžiam;
sovénte
2. fig nusileisti; leistis; (obbedire) paklūsti; s. a
un ricatto leistis šantažuojamam,
sottosuolo dkt v požemis; nei s. po žemė; le ric-
chezze dėl s. naudingosios iškasenos,
sottostėrzo 1. dkt v nepakankam as pasukamū-
mas; automobilio priekio slydimas (posūkyje);
2. prv: procedere s. važiuoti per m ažai sukant
vairą.
sottosviluppat |o, -a bdv atsilikęs, neišsivystęs; i
paesi ~ i neišsivysčiusios šalys,
sottosvilūppo dkt v atsilikimas, nepakankamas
išsivystimas.
sottotenėnte dkt v mil jaunesnysis leitenantas,
sottotėrra prv po žemė; ♦ mandare s. nuvaryti [
kapus.
sottotėtto dkt v pastogė; (soffitta) palėpė,
sottotitolare vksm (-ti-) (un film e sim. ) ( p a r a ­
šyti (filmo ir pan.) subtitrus,
sottotitol| o dkt v 1. (altro titolo) paantraštė, p a­
antraštė; 2.:ppr. dgs ~ i (di u n film ) subtitrai,
sottovalutare vksm (-va-) nepakankam ai © v er­
tinti; neįvertinti,
sottovalutazione dkt m nepakankam as © v erti­
nimas.
sottovaso dkt v (vazos) padėklas.
sottoventopiT pavėjui.
sottoveste dkt m apatinukas.
sottovoce prv pašnibždomis; tyliai; pusbalsiu.
sottovuoto l.p rv vakuumo sąlygomis; vakuume;
2. bdv nkt vakuumūotas.
sottraėndo dkt v m at atėminys.
sottrarre* vksm 1. (portare via) nusinešti; (ap-
propriarsi) pasisavinti; (a qen) atimti (kam, iš
ko); s. i figli alla madre atimti motinai vaikus;
2. (rubare) pavogti; atimti; (con l ’inganno)
išvilioti; 3. fig: s. alla morte išgelbėti nuo mir­
ties; s. (qes) alla vista neduoti / neleisti (ko)
matyti; s. ore alio svago skirti mažiau laiko
pramogoms; atimti laiko iš pramogų; 4. mat
atimti.
►sottrarsi sngr (a qcs) 1. išsisūkti (nuo ko);
(iš)vėngti (ko, ką daiyti); eercare di s. (a qes)
išsisukinėti (nuo ko); s. ai fisco vengti mokėti
mokesčius; s. a una responsabilita išsisūkti
nuo atsakomybės; s. alla vista dingti iš akių;
2. (scampare) išsigelbėti (nuo ko, iš ko); (libe-
rarsi) išsivaduoti; s. alla cattura pasprūkti.
sottrazione dkt m 1. dir neteisėtas paėmimas;
pagrobimas; 2. m at atimtis -iės.
sottufficiale dkt v pūskarininkis -ė; viršila,
soubrette [su’bret] dkt m nkt estrados artistė,
souvenir [suv(e)'nir] dkt v nkt suvenyras,
sovėnte prv dažnai; daugeliu atvejų.
soviet
soviet dkt v nkt polit, stor taryba; sovietas; ii S.
supremo Aukščiausioji Taryba,
soviético, -a stor 1. bdv tarybinis; sovietinis; (dei
soviet) tarybų; sovietų; ♦ Unione Soviética Ta­
rybų Sąjunga; 2. dkt v/m Tarybų Sąjungos gy­
ventojas -a.
sovra- priešdėlis => sopra-.
sovrabbondánza dkt m perteklius; gausybė,
sovraccaricáre vksm (-cá-) 1. (di qcs) perkrauti
(kuo) (irspec); itifs. un server perkrauti serve-
rį; 2.fig: s. gli impiegati di lavoro užkrauti dar­
buotojams daūg darbų,
sovraccárico, -a (v dgs -chi) 1. bdv, dlv perkrau­
tas; 2. dkt v perkrovimas; añtsvoris.
sovraccopėrta dkt m (di un libro) aplankas,
sovradosággio dkt v perdozavimas,
sovraffaticársi vksm (-t'i ) pervargti,
sovraffaticamėnto dkt v pervargimas.
sovrafTollamėnto dkt v perpildymas; ii s. delle
classi perpildytos klasės,
sovraffollato, -a bdv perpildytas (žmonių irpan.);
saūsakimšas.
sovranitá dkt m nkt suverenitetas; suverenūmas;
s. nazionale šalies suverenitetas,
sovrannaturále bdv => soprannaturále.
sovrán||o, -a 1. bdv suverenūs; stato s. suvereni
valstybė; 2. dkt v/m suverenas -ė, valdovas -ė;
(re) karaliaus; i ~ i karalius ir karalienė,
sovrappásso dkt v viadūkas.
sovrappėso bdv nkt m ed (t.p. in s.) turintis afit-
svorį.
sovrappiū dkt v nkt perteklius; econ perviršis;
♦ in s. perteklinis agg.
sovrappopoláto, -a bdv, dlv turintis gyventojų
perteklių; per tañkiai gyvenamas,
sovrappopolazióne dkt m gyventojų perteklius,
sovrappórre* vksm 1. (už)dėti (vieną ant kito);
uždefigti; 2.fig => antepórre.
►sovrappój|rsi sngr 1. persidengti; (iš dalies)
sutapti; susikirsti; le lezioni si ~ngono paskai­
tų laikai sutampa, paskaitos susikerta; 2. fig
(di suoni e sim., prevalere) nustelbti,
sovrapposizióne dkt m 1. (ii sovrapporre) uždėji­
mas; 2. (ii sovrapporsi) persidengimas; (dali­
nis) sutapimas; 3. fig (mescolanza) mišinys;
sumaišymas,
sovrapprėzzo dkt v añtkainis.
sovrapproduzióne dkt m econ perprodukcija,
sovrastánte bdv 1. (qc) aukščiaū (ko) / (ko) vir­
šujė esantis; (superiore) viršutinis; 2. fig gre­
siantis.
sovrast||áre vksm (-vrá-) 1. (qcs) (iš)kilti (virš
ko), būti iškilusiam; būti aukštesniam (už ką);
650
2. fig (incombere) grėsti; pakibti; la minaccia
della guerra ~ a ii paese šaliai gresia karo pa­
vojus; 3.fig (superare) pralenkti; (primeggiare)
pirmauti.
sovrastėrzo dkt v 1. per didelis pasukamūmas;
automobilio galo slydimas (posūkyje); 2. prv:
procėdere s. važiuoti per daūg sukant vairą,
sovrimpressione dkt m: in s. slenkantis ekrane
(ppr. apie tekstą).
sovrintendente dkt v 1. (a un lavoro) darbų pri­
žiūrėtojas; 2. (funzionario statale) tarnybos (/
departam ento) vedėjas -a.
sovrintendėnza dkt m 1. (di lavoro) darbų prie­
žiūra; 2. (ufficio statale) tarnyba (/ d eparta­
mentas) prie Kultūros ministerijos,
sovrumano, -a bdv antžmogiškas; nežmoniškas,
sovvenzionare vksm (-zio-) (pa)rem ti; subsidi­
juoti; (finanziare) finansuoti.
sowenzion|[e dkt m subsidija; (dotazione) dota­
cija; ~ i statali valstybinės subsidijos; ~ i all’a-
gricoltura žemės ūkio subsidijos,
sovversione dkt m perversmas; ardomoji veikla;
(rivolta) maištas.
sowersiv||o, -a 1. bdv ardomasis; siekiantis per­
versmo; (che incita a rivolta) kurstantis sukilti;
attivita ~ a ardomoji veikla; 2. dkt v/m maišti­
ninkas -ė.
sovvertire vksm (-vėr-) 1. (sconvolgere) (iš)ardy-
ti; perversti; (su)griauti; 2. fig: s. un pronostico
apversti prognozę aukštyn kojomis,
sozzo, -a bdv 1. apskretęs; purvinas; baisiai ne­
švarūs; 2. fig šlykštūs; keliantis pasibjaurėjimą,
sozzone, -a dkt v/m nevala com, apskretėlis -ė;
šlykštynė.
sozzura dkt m 1. (sporcizia) baisūs nešvarumas;
purvas; 2. fig šlykštumas; šlykštynė,
spaccalėgna dkt v nkt medkirtys.
spacc|jare vksm 1. (spezzare) (su)laužyti; (infran-
gere) (su)daužyti; sukulti; (con amesi) kirsti;
skaldyti; s. in due perskelti; s. la legna kapoti /
kirsti malkas; s. pietre skaldyti akmenis; s. un
ramo nulaužti šaką; s. la testą a ącn prakirsti
kam galvą; ♦ s. la faccia a ącn sudaužyti ką
kaip obuolį; prikulti; s. ii minuto būti tiksliam;
ii sole ~ a le pietre saulė baisiai kepina („saulė
skaldo akm enis“); 2.: ♦ o lava ola ~ a ! kas bus
tas bus!; pirmyn!; 3. fig (su)skaldyti; 4. sport
(nei biliardo) išmušti.
► spaccarsi sngr 1. (su)lūžti; (nu)dūžti; (con
fessure) (su)skilti; įskilti; 2. (qcs): s. un dente
nusiskelti dantį; s. la testą prasiskėlti galvą; s.
unagamba susilaužyti koją; 3. fig (su)skilti.
spaccata dkt m sport špagatas.
65]
spaccato, -a 1. bdv, dlv sulūžęs; sulaužytas; su­
dužęs; sudaužytas; suskilęs; įskilęs; suskaldy­
tas; t.p. => spaccare 1.; 2. bdv fig suskilęs; su­
skaldytas; 3. bdv fig fam: essere s. (qcn) būti
visai (į ką) panašiam; 4. dkt v tecn (vertikalus)
pjūvis; 5. dkt v fig paveikslas, vaizdas; uno s. di
vita ąuotidiana buities paveikslas,
spaccatūra dkt m 1. (fessura) įskilimas; įtrūkis,
įtrūkimas; plyšys; (rottura) lūžis, lūžimas; 2. fig
skilimas, atskilimas; susiskaldymas; (rottura dei
rapporti) santykių nutraukimas,
spacciare vksm 1. platinti (narkotikus, padirbtus
pinigus ir pan.); 2. (smerciare) išparduoti; 3. (qc
p erqc) (melagingai) pristatyti (ką kaip ką).
►spacciarsi sngr. s. per ącn apsimesti kuo, dė­
tis; prisidengti kieno / kito vardu.
spacciato, -a bdv pražuvęs; be vilties,
spacciatore, -trice dkt v/m platintojas -a.
spaccio dkt v 1. (l’azione) platinimas; s. di droga
narkotikų platinimas; 2. (vendita di qcs) p re­
kiavimas (kuo); 3. (negozio) krautuvė,
spacco dkt v 1. (strappo) įplyšimas; plyšys; mi
šono fatto uno s. nei pantaloni susiplėšiau kel­
nes; 2. (apertura di un abito e sim.) skeltukas;
praskiepas; lo s. di una gonna sijono skeltukas;
3. => spaccatūra.
spacconata dkt m pasipūtėliškas elgesys,
spaccone dkt v pagyrūnas; didžiuoklis.
spadj|a dkt m 1. kardas; kalavijas; sguainare la s.
ištraukti kardą; zool pesce s. kardžuvė; * a s.
tratta aistringai; la s. di Damocle Damoklo
kardas; 2. sport špaga; tirare di s. fechtūoti;
3.: dgs ~ e (nelle carte) „kardai“ (tokia itališkų
kortų žaidimo spalva).
spadroneggiare vksm [A] (-neg-) savavaliauti;
komanduoti,
spaesato, -a bdv sutrikęs; suglumintas; pasim e­
tęs fam.
spaghett||o {ppr. dgs ~ i ) dkt v spagėtis; mangia-
re gli ~ i ai sugo valgyti spagečiūs sū padažu,
spagnolo, -a 1. bdv Ispanijos; ispanų; ispaniškas;
iš Ispanijos; 2. dkt v/m ispanas -ė; 3. dkt v is­
panų kalba; in s. ispaniškai,
spago dkt v (plona) virvutė, virvelė; špagatas,
spaiare vksm (spa ) iškirti (poros elementus).
spaiato, -a bdv neporinis, nesudarantis poros;
(tik) vienas.
spalancare vksm plačiai atidaryti / atverti, atla­
poti; s. la bocea plačiai išsižioti; s. gli oechi
praplėsti akis.
►spalancarsi sngr staiga atsiverti.
spalancat||o, -a bdv, dlv plačiai atidarytas / atver­
tas, atlapotas; a bocea ~ a plačiai išsižiojęs agg.
spaparanzarsi
spaiare vksm (nu)kasti; s. la neve nukasti sniegą;
s. ii vialetto nuvalyti sniegą nuo takėlio,
spalatore, -trice dkt v/m (di neve) sniego valyto­
jas -a.
.
spali ¡Įa dkt m 1 petys; le ~ e pečiai; (la schiena)
nūgara sg; lussarsi una s. išsinarinti petį; vol-
tare le (a qc) atsukti (kam) nugarą (irprk);
♦ s. a s. petys į petį; a s., a ~ e ant pečių; di s.
atsūkus nūgarą; dietro (al)le ~ e (di qcn) ūž
(kieno) nugaros; alzare le ~ e, scrollare le ~ e
gūžčioti / patraukyti pečiais; avere molti anni
sulle ~ e iš mėtų išeiti; avere la famiglia sulle
~ e turėti šeimą ant savo pečių; darė le ~ e (a
qc) stovėti (į ką) nūgara; mettere con le ai
muro prirem ti prie sienos; mėttersi / lasciarsi
alle ~ e (qcs) palikti ūž nūgaros (užmiršti); vi-
vere alle ~ e di ącn gyventi iš kito kišenės;
veltėdžiauti; scusa le ~ e atleisk, kad stoviu (/
sėdžiu) nūgara; 2. (di abito) petys, petukas;
perpetė; 3. (taglio di came) petys, petukas;
4.: dgs mil ~ e ūžnugaris; 5. fig (di un attore)
(aktoriaus) partneris -ė.
spallata dkt m smūgis pečiū; darė una s. (a qc)
petimi trenktis (į ką); fig smogti (kam) iš p e­
ties.
spalleggiare vksm (-lėg ) paremti; palaikyti,
spalletta dkt m (parapetto) parapetas,
.
spalliera dkt m 1 (di un sedile) atkaltė, atlošas;
2. (testata di letto) galvūgalis; (sponda inferio-
re) kojūgalis; 3.: sport s. svedese švediškoji sie­
nelė.
.
spallin||afiM:?m 1 (bretellina) petelis, petnešėlė;
2. (imbottitura) petelis, petūkas; 3.: dgs mil ~ e
antpečiai; epoletai,
.
spalm are vksm 1 (už)tėpti; s. ii burro sul pane
(už)tėpti sviesto ant duonos, aptepti duoną
sviestu; s. la crema sulla pelle ištepti odą kre-
mū; 2. fig, econ paskirstyti (ppr. įmokas per
tam tikrą laikotarpį).
.
spalt||o dkt v 1 (gynybinė) siena; 2.: dgs gli
tribūnos,
spam dkt v inf brūkalas, brukalai.
spanciarsi vksm: ♦ s. daile riša plyšti juokais,
spanciata dkt m kritimas ([ vandenį) ant pilvo,
.
spandere* vksm 1 (iš)lieti; (iš)pilti; s. la cera sul
pavimento vaškuoti grindis, vašku tepti grindis;
2. (odori e sim.) skleisti.
►spandersi sngr (pa)sklisti; plėstis, (pa)plisti;
♦ s. a macchia d ’dlio sklisti žaibo greičiu,
spann a dkt m sprindis; largo una s. sprindžio
pločio; misurare a ~ e m atuoti sprindžiais,
spannare vksm: s. ii latte nugriebti pieną,
spaparanzarsi vksm fam atsidrėbti.
spappoláre
spappolare vksm (spap-) (su)traiškyti.
►spappolarsi sngr 1. (di cibi) ištižti; sukristi;
2. (qcs) susitraiškyti.
sparjĮare vksm 1. (a qc) šauti (į ką); (piū volte)
šaudyti; (uccidendo) nušauti (ką); s. un colpo
paleisti šūvį; iššauti; ♦ s. a rąffica tratėti; pyš­
kinti/am ; s. a vista šauti iš karto (neįspėjus); s.
a įero šauti iš arti;fig (su qcn) išdėti (ką) [ šuns
dienas; s. nei mūcchio aklai šaudyti; jig užsi­
pulti; kaip jstferm o o ~ o! stok, šausiu!; 2.fig:
s. calci spardytis; 3.fig; s. baile (t.p. ~arlegros-
se) niekų išsigalvoti; niekūs svaičioti.
►spararsi sngr 1. nusišauti; 2. (a qcs) iššauti
sau (į ką); s. una palldttola alla tempia paleisti
sau kulką į smilkinį; 'i.fam ; s. un gelato ledus
nusipirkti (/ suvalgyti).
sparata dkt m fig pagyrūniška kalba; gyrimasis,
sparato, -a bdv, dlv: fig andare s. važiuoti dideliu
greičiū; lėkti,
sparatdria dkt m susišaudymas; šaudymasis.
sparecchiare vksm (-rec-) (tp. s. la tavola) ( n u ­
kraustyti stalą,
spareggio dkt v lemiamos rungtynės pi; atkrinta­
mosios rungtynės,
spargere* vksm 1. (pa)befti; (iš)barstyti; s. la se-
mente berti sėklą; 2. (spatpagliare) paskleisti;
(disseminare) išmėtyti; s. i vestiti per la stanza
išmėtyti drabužius po kambarį; 3. (cospargere
qcs di qcs) (api)barstyti (ką kuo); 4. (versare)
(iš)lieti; laistyti; s. lacrime (sangue) (pra)lieti
ašarų (kraują); 5. (diffondere) skleisti; fig s.
una voce paskleisti gandą.
► spar|[gersi sngr 1. (di grani e sim.) byrėti;
2. (di liquidi) išsipilti; 3. (sparpagliarsi) išsi­
sklaidyti; išsibarstyti; išsiskirstyti; 4. (dijfonde-
re) (pa)sklisti; si e ~ sa la voce pasklido gandas.
spargimėnto dkt v 1. (iš)bafstymas; 2. (di liqui-
di) liejimas; s. di sangue kraūjo praliejimas,
spargipepe dkt v nkt pipirinė,
spargisale dkt v nkt (automezzo) druskos (/ smė­
lio) barstymo mašina.
spar||ire vksm (-isc-) dingti; pradingti, prapulti;
ii sole e ~ ito dietro le nūvole saulė pasislėpė /
užlindo už debesų; ii mio cellulare ė ~ ito p ra­
puolė mano mobilusis; la cicatrice ė ~ ita col
tempo ilgainiui randas išnyko; i biglietti šono
~ iti tutti in un’ora bilietus išpardavė per va­
landą; ♦ fare s. (qc) atsikratyti (ko); s. dalia
circolazione (di qcn) dingti kaip f vandenį; (di
qcs) išeiti iš apyvartos; s. dalia scena politica
pasitraukti iš politinės arenos; ~ is« 7 dink iš
čia!; nešdinkis!
sparizione dkt m dingimas.
652
sparláre vksm [A] (di qcn) apkalb(in)ėti (ką).
sparo dkt v 1. (colpo, rumoré) šūvis; s. di avverti-
mento įspėjamasis šūvis; sentire uno s. išgirsti
šūvį; 2. (l’azione) šaudymas; pólvere da s. p a­
rakas.
sparpagliáre vksm išmėtyti; išbarstyti.
►sparpagliarsi sngr išsisklaidyti; išsibarstyti.
sparpag!iat||o, -a bdv išmėtytas;/og/j išmėty­
ti lapai.
spárso, -a bdv, dlv išbarstytas; (sparpagliatosi)
išsisklaidęs -džiusi; (disordinato) išmėtytas; (ra­
do) pavienis; retas; (sciolto) nesūsegtas; n e s i­
rinktas; ♦ in ordine s. atsitiktinai; be tvarkos.
spartán||o, -a stor 1. bdv (iš) Spartos, spartiėčių;
2. bdv fig spartiėtiškas; educazione ~ a spartiė-
tiškas auklėjimas; 3. dkt v/m spartiėtis -ė.
spartiácque dkt v nkt geogr vandenskyra,
spartire vksm (-isc-) (pa)dalyti, (pa)dalinti; ♦ non
avere niente das. I a che s. (con qc) neturėti (su
kuo) nieko beñdra.
►spartirsi sngr (qcs) dalytis (kuo, ką), pasida­
lyti; s. ii bottino dalytis grobiū.
spartlto dkt v natos pi; m us partitūra,
spartitráffico dkt v nkt (linea) skiriamoji juosta;
(barriera) kelio atitvara.
spartizióne dkt m pa(si)dalijimas; s. dei beni tu r­
to dalybos pi; s. dei profitti pelno padalijimas,
sparüto, -a bdv 1. (macilento) sukritęs; sublogęs;
2. fig negausūs; nedidelis,
sparviéro dkt v zool paūkštvanagis.
spasimánte dkt v/m gerbėjas -a; įsimylėjėlis -ė.
spasimáre vksm [A] (spá-) fig trokšti; s. per qcn
būti ką iki ausų įsimylėjusiam,
spásimo dkt v aštrūs skaūsmas; kančia (irprk).
spásmo dkt v m ed spazmas, mėšlungis,
spasmódico, -a bdv 1. m ed spazminis, mėšlungi­
škas; 2. fig kankinantis,
spassársela vksm (divertirsi) pasilinksminti, lin­
ksmintis; mėgautis gyvenimu,
spassionáto, -a bdv bešališkas, nešališkas,
spásso dkt v 1. pasilinksminimas; linksmybė(s);
♦ che s.! kaip smagu!; 2. fig (di qcn) linksmuo­
lis -ė; 3.: ♦ andare a s. (eiti) pasivaikščioti;
ėssere a s., rimanere a s. būti / likti be darbo;
mandare a s. atleisti iš dárbo; portare a s. ii
cane vedžioti šūnį.
spassóso, -a bdv liñksmas; smagūs,
spástico, -a 1. bdv spazminis; spástinis; 2. dkt
v!m žmogus, sergantis spástiniu paralyžiumi;
3. dkt v/m spreg žioplas daiktas.
spátola dkt m mefitė; (t.p. spatolina) mentelė,
spaurácchio dkt v fig baūbas.
spaurito, -a bdv išsigafldęs; baugštūs.
653
spavalderia dkt m 1. nesiskaitymas sü kitais; (ar-
roganza) arogáncija; 2. (azione, gesto audace)
beatodairiškas poelgis,
spaváldo, -a 1. bdv nesiskaitantis su kitais; be­
atodairiškas; 2. dkt v/m bebaimis žmogus; (ar­
rogante) arogántas -ė.
spaventapásseri dkt v nkt (paūkščių) baidyklė,
kaliaüsé.
spavent||áre vksm (-vén-) 1. (iš)gąsdinti; (i)bau-
ginti; (solo un p o ’) pagąsdinti; s. a morte m ir­
tinai išgąsdinti; 2. (impensierire) bauginti; kel­
ti (kam ) nėrimą; ii peso della responsabilitá mi
~ a m anė baugina atsakomybės našta.
►spaventársi sngr 1. išsigąsti, nusigąsti; s. per
un nonnulla visko išsigąsti; 2. baugintis,
spaventáto, -a bdv išsigaūdęs; baikštūs,
spavénto dkt v išgąstis; išsigandimas; per lo s. iš
išgąsčio; prėndersi uno s. išsigąsti, pčrsigąsti;
♦ fare s. (di qcn) atrodyti kaip baidyklė / pa­
baisa; che s.! kaip išsigandau!
spaventós||o, -a bdv 1. gąsdinantis; baisūs; (terri-
ficante) kraupūs; siaubingas; (impressionante)
klaikūs; un incidente s. kraupi avarija; ha i un
aspetto s. siaubingai atrodai; 2. fig (enorme)
baisūs; fortuna ~ a neįtikėtina sėkmė.
spazial||e bdv (kosminės) erdvės; erdvinis, kos­
minis; esplorazioni ~ i kosmoso tyrinėjimai;
nave s. erdvėlaivis, kosminis laivas; stazione s.
kosminė stotis,
spazientirsi vksm (-isc-) prarasti kantrybę; ne­
kantrauti, irzti.
spaz||io dkt v 1. (luogo, posto ) vieta; (nei vuoto)
erdvė; (area) plotas; plotmė; s. aėreo oro erd­
vė; aperti atviros vietos; per ragioni di s.
vietos taupum o sumetimais; occupare molto s.
užimti daūg vietos; non c’ė i. nėra vietos; ♦ s.
verde žalioji zona; fare s. padaryti vietos; fig
darė s. (a qcn) užleisti vietą (kam); duoti veik­
ti; fig non lasciare s. (a qcs) neleisti (kam ką
daryti); 2. astr erdvė; kosmosas; s. cósmico ko­
sminė erdvė; 3. (intervallo) tarpas; (distanza)
atstumas; riempire gli s. (scrivendo) įrašyti [
tarpelius; nello s. di poche ore per kelias valan­
das; 4. filos erdvė,
spaziositá dkt m erdvūmas; (capienza) talpūmas.
spaziós ¡o, -a bdv erdvūs; (capiente) talpūs; una
sala ~ a erdvi salė.
spazzacamino dkt v kaminkrėtys -ė.
spazzanéve dkt v nkt 1. sniego valymo mašina;
2. sport plūgas (slidinėjimo technika).
spazzá|¡re vksm 1. (iš)šlūoti; s. ii pavimento, s.
per terra iššluoti grindis; 2. (levare con la sco-
pa e sim.) (iš)šlūoti; s. via nušluoti (ir prk);
specialitá
(dėl vento) nunešioti; s. l ’immondizia iššluoti
šliukšles; fig ii tornado ha ~ to via tutto viesulas
viską nušlavė; fig s. via la corruzione išrauti ko­
rupciją su šaknimis,
spazzatūra dkt m 1. šiukšlės pi; (buitinės) atlie­
kos pi; sąšlavos pi; ii camion della s. šiukšlia­
vežis; 2. (lo spazzare) šlavimas; 3. kaip bdv nkt.
stampa s. bulvarinė spauda,
spazzino, -a dkt v/m šlavėjas -a; šiukšlininkas -ė.
spazzola dkt m 1. šepetys; s. per capelli (da scar-
pe, per vestiti) plaukų (batų, drabužių) šepe­
tys; ♦ tagliarsi i capelli a s. apsikirpti ežiuku;
2. tecn šepetys; šepetėlis; (per lucidare) šveiti­
klis; 3. (di tergicristallo) stiklo valytuvo guma.
spazzolare vksm (spaz-) 1. (nu)valyti šepečiu;
(sfregare) braukyti šepečiu; s. le scarpe nubliz­
ginti batus (šepečiu); ♦ s. i capelli plaukus šu­
kuotas) (šepečiu); 2. fam (divorare) sušluoti,
sušveisti.
spazzolino dkt v šepetėlis; šepetukas; s. da denti
(da ūnghie) dantų (nagų) šepetėlis,
spazzolone dkt v (ilgakotis) šepetys; grindų švei­
timo šepetys (su kotu).
specchiarsi vksm (spėc-) 1. žiūrėti į save (Į veid­
rodį ir pan.); 2. (di qcs, riflettersi) atsispindėti,
specchiėra dkt m 1. (specchio) triumo; sieninis
veidrodis; 2. (mobile) tualetinis staliukas,
specchiėtto dkt v 1. veidrodėlis; s. retrovisore ga­
linio vaizdo veidrodėlis; (laterale) šoninis veid­
rodėlis; ♦ s. per le allddole jaukas; 2. (prospet-
to) lentelė, schema,
specchio dkt v 1. veidrodis; davanti alio s. prieš
veidrodį; s. deformante kreivas veidrodis; guar-
darsi alio s. žiūrėti į veidrodį; ♦ a s. veidrodinis
agg; (come) uno s. (pulitissimo) švarutėlis agg;
(della superficie dėl mare e sim .) vėidrodiškas
(apie jūros ir pan. paviršių); 2. fig: s. d ’acąua
vandens telkinys; 3. (riflesso) atspindys; lo s.
della societa visuomenės atspindys; 4.: sport lo
s. della portą vartų plotas / stačiakampis,
special je bdv 1. specialūs; (particolare) ypatin­
gas; išskirtinis; niente di s. nieko ypatingo; edi-
zione s. speciali laida; effetti ~ i specialūs efek­
tai; inviato s. specialusis korespondentas; un
vino s. ypatingas vynas; mil sąuadra s. elitinis
būrys; 2. (di un certo tipo) tam tikras,
specialista dkt v/m specialistas -ė; žinovas -ė.
specialistico, -a bdv 1. (tecnico e sim .) specialūs;
specialybės; 2. (di medico e sim .) specialisto,
specialita dkt m nkt 1. specialybė; sritis -ies; ąual
ė la sua s.? kokia jūsų specialybė?; * ė la mia
s. tai m ano sritis; tai mano stichija; 2. (prodot-
to caratteristico) tipiškas gaminys; specialūs
specializzarsi 654

patiekalas; la s. della casa firminis patiekalas; mondo, s. ai Creatore nusiųsti [ kapus; 2. (get-
3. (l ’essere speciale) ypatingumas; 4. sport run­ tare) (nu)mėsti, (nu)sviesti.
gtis -iės. speditamėnte prv 1. sparčiai; 2. (con scioltezza)
specializzarsi vksm (in qcs) specializuotis (kame); laisvai; parla lituano s. laisvai kalba lietūviš-
s. in chirurgia specializuotis chirurgijoje, kai.
specializzato, -a bdv specializuotas; kvalifikuo­ spedito, -a bdv 1. (lesto) spartūs; skubrūs; pas-
tas; personale s. kvalifikuotas personalas, so s. spartūs žingsnis; 2. (solerte) operatyvūs;
specializzazione dkt m 1. specializacija; kvalifi­ 3. (sciolto) sklandus; essere s. nei parlare lais­
kacija; corso di s. kvalifikacijos kėlimo kursas; vai kalbėti.
scuola di s. ~ specialiųjų profesinių studijų spedizione dkt m 1. (cosa inviata) siunta; siunti­
aukštoji mokykla; 2. (specialita) specialybė, nys; ricėvere una s. gauti siuntą; 2. (viaggio di
specialmente prv ypač; s. la sera ypač vakarė. studio e sim.) ekspedicija; s. scientifica (di soc-
spec||ie dkt m nkt 1. biol rūšis -ies, rūšis -ies; s. in corso) mokslinė (gelbėjimo) ekspedicija; 3. (lo
via di estinzione nykstančios rūšys; l ’origine spedire) (iš)siuntimas; spese di s. pašto išlaidos,
delle ~ /e rūšių kilmė; ♦ la s. umana žmonių spedizioniere, -a dkt vjm ekspeditorius -ė.
giminė; 2.: ♦ una s. di qcs toks -ia; tam tikras spėgnere* vksm 1. (už)gesinti; (soffiando) užpūs­
-a; spreg kažkoks -ia; quella s. di (qcs) tas -a; ti; s. la luce (una sigaretta) užgesinti šviesą (ci­
una s.! kažkas panašaus!; 3.: kaip prv (in) s. garetę); s. una candela užpūsti žvakę; 2. (un
ypač. apparecchio) išjūngti; (con una manopola e
specifica| re vksm (-ei-) patikslinti; (indicare) sim .) užsūkti; s. ii motore (la radio) išjūngti va­
nurodyti; (nei dettaglio) detalizuoti; s. la cau- riklį (radiją); s. ii riscaldamento užsūkti šildy­
sale del versamento nurodyti mokėjimo paskir­ mą; 3. fig: s. la sete gesinti / numalšinti tro­
tį; non hanno ~ to Vora nepatikslino laiko, škulį; s. le speranze užgesinti / sužlugdyti viltis;
specificazione dkt m patikslinimas; gram comple­ 4.: fin s. un debito apm okėti / grąžinti skolą; s.
m e n t di s. nederinam asis pažyminys, un’ipoteca baigti hipoteką.
specificita dkt m 1. specifika; 2. (l’essere specifi- ►spėgnersi sngr 1. (už)gėsti; blėsti; 2. (di ap­
co) specifiškūmas. parecchio) išsijūngti; 3. fig (iš)blėsti; užgesti;
specifica dkt m com m specifikacija. (di suoni) nutilti; (quietarsi) nurimti; la sua ira
specifi||co, -a bdv 1. specifinis, specifiškas; (par- va spegnėndosi jo pyktis blėsta; 4. fig (morire)
ticolare) ypatingas; išskirtinis; chim peso s. užgesti.
lyginamasis svoris; m ed rimėdio s. specifinis spelacchiato, -a bdv nušiuręs,
vaistas; ♦ nei caso s. kalbamuoju atveju; 2. (de- spelare vksm (spė-) (privarė qc dei peli) (iš)pėšti
stinato a uno seopo) tikslinis; 3. (preeiso) tiks­ (kieno) plaukus (/ šerius ir pan.); (privarė della
lūs; ordini ~ c i tikslūs nurodymai; 4. kaip dkt pelle) (nu)nerti / (nu)dirti kailį,
v: ♦ entrare nello s. įsigilinti (į dalyką), speleologia dkt m speleologija,
speculare I vksm [A] (spė-) 1. (meditare su qc) speleologo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m speleolo-
(pa)mąstyti (apie ką); 2. econ spekuliuoti; gas -ė.
3. fig (trarre vantaggio) (su qcs) pasinaudotispellare vksm (spėl-) 1. (qc) (nu)dirti / (nu)lūpti
(kuo), spekuliuoti, (kieno) odą (/ kailį); 2. fig lūpti; (api)plėšti.
speculare II bdv veidrodinis, ►spella Į| rsi sngr 1. (di rettili) išsinerti iš odos;
speculativo, -a bdv 1. filos spekuliatyvinis, spe­ 2. (di qcn) šerpetoti; lūptis, nusilūpti; mi si sta
kuliatyvūs; 2. econ spekuliacinis, ~ndo la schiena m an lūpasi nūgara; fig s. le
speculatore, -trice dkt vjm spekuliantas -ė. mani aistringai ploti.
speculazione dkt m 1.filos spekuliacija; 2. econ spelonca dkt m (gilūs) ūrvas.
spekuliacija; spekuliavimas; 3. (l’approfittarsi) spendaccione, -a dkt v/m išlaidūnas -ė.
naudojimasis padėtimi; spekuliacija, speku­ spė||ndere* vksm 1. (iš)leisti (pinigus); (sprecan-
liavimas. do) (iš)eikvoti; hai ~ so molto? ar daug išlei­
spedire vksm (-isc-) 1. (iš)siųsti (at-, nu-, pa-); s. dai?; quanto ~ n d i in viaggi / per i viaggi? kiek
per postą (via fax) siųsti paštū (faksū); s. una išleidi kelionėms?; ♦ s. un patrimonio, s. un
cartolina (una lėttera, un pacco, un telegram- dcchio della testa išleisti krūvą pinigų; s. e span-
ma) išsiųsti atviruką (laišką, siuntinį, telegra­ dere švaistyti / išmėtyti pinigus; 2. (passare)
mą); s. unfattorino siųsti kurjerį; s. dei soldi a praleisti (laiką); s. una serata con amici pralei­
casa parsiųsti pinigų (namo); ♦ s. alValtro sti vakarą su draugais; 3. fig eikvoti; s. le pro-
655
prieenergie eikvoti savo jėgas; ♦ s. una (buona)
parota per qcn užmesti už ką žodį (užtarti).
spenderėccio, -a bdv išlaidus, linkęs išlaidauti,
spendibile bdv fig: titolo s. sul mercato dėl lavoro
darbo rinkoje paklausi kvalifikacija,
spennacchiato, -a bdv apipešiotas,
spennare vksm (spėn-) 1. (privarė qc dellepenne)
nupešti; apipešioti; 2. fig lupti; (api)plešti.
spensieratėzza dkt m nerūpestingumas,
spensierato, -a bdv nerūpestingas; be rūpesčių,
spėnto, -a bdv 1. užgesęs; užgesintas; vulcano s.
užgesęs ugnikalnis; 2. (di apparecchio) išjun­
gtas; išsijungęs; ha ii cellulare s. jo mobilusis
išūngtas; 3. fig (opaco) matinis; neryškus; 4. fig
(smorto) negyvas; priblesęs.
speranzįja dkt m viltis -iės (ir prk); (aspettativa)
lūkestis; la s. di guarire presto viltis greit(ai)
pasveikti; pėrdere la s. netekti vilties; riporre le
~ e (in ącs) dėti viltis (į ką); non c ’e s. tai be­
viltiška; jokios vilties; fig sei la nostra utiica s.
tu musų vienintelė viltis; ♦ senza s., senza ~ e
beviltiškas agg.
speranzoso, -a bdv viltingas; pilnas vilčių.
sper||are vksm (spė-) 1. intr [A] (in ąc) tikėtis
(ko); (avere fiiducia) dėti viltis (į ką); (far affi-
damento) kliautis (kuo), pasikliauti; s. nell’ap-
poggio (di qcn) tikėtis (kieno) paramos; s. in
Dio pasikliauti Dievu; y. nelle generazioni a ve-
nire dėti viltis į ateities kartas; 2. tr tikėtis,
viltis; ~ a di vincere tikisi laimėti; tikisi, kad
laimės; tikisi laimėsiąs; ~ava di vincere tikė­
josi laimėti; tikėjosi, kad laimės; tikėjosi lai­
mėsiąs; ~ a di ėssere ammesso tikisi būti pri­
imtas; tikisi, kad jį priims; ~ ev a di ėssere
ammesso tikėjosi būti priimtas; tikėjosi, kad jį
priims; ~ o che torni in tempo tikiuosi, kad su­
grįš laiku; tikiuosi jį sugrįšiant laiku; ~avo che
tornassero in tempo tikėjausi, kad sugrįš laiku;
tikėjausi juos sugrįšiant laiku; ~avo che non
sarebbe piovuto tikėjausi, kad nelis; ~ o di si
tikiuosi, kad taip.
sperdūto, -a bdv 1. (di ącs) nuošalūs; atokus;
2. (di qcn) visiškai sumišęs; pasimetęs fam.
sperequazione dkt m nelygybė; lygiava; s. della
ricchezza neteisingas / nelygus turto pasiskirs­
tymas.
spergiurare vksm (-giū-) 1. intr [A] melagingai
prisiekti; meluoti (prisiekus); 2. trfam : ♦ giu-
rare e s. dievagotis.
spergiūro, -a 1. dkt v/m priesaikos laužytojas -a;
(prisiekęs -usi) melagis -ė; 2. bdv melagingas,
spericolato, -a 1. bdv nutrūktgalviškas; bepro­
tiškai drąsūs; 2. dkt v/m nutrūktgalvis -ė.
spessore
sperimentäle bdv 1. e ks pe rim e n t i n is;,/tvica s. ek­
sperim entinė fizika; metodo s. eksperimentinis
metodas; a livello s. kaip eksperimentas; eks­
perimentiškai; 2. (di prova) bandomasis; pro-
getto s. bandom asis projektas,
sperimentäre vksm (-m ėn-) 1. eksperimentuoti;
(iš)bandyti; išmėginti; 2. fig (subirę) patirti,
iškęsti; s. gli orrori della guerra patirti karo
baisybes.
sperimentatöre, -trice dkt v/m eksperimentūoto-
ja -a, eksperim entatorius -ė.
sperimentazione dkt m eksperimentavimas; (gli
esperimenti) eksperimentai pi; in fase di s. eks-
perim entūojam as agg; s. sugli esseri umani ek­
sperim entai sū žmonėmis,
sperma dkt v fisiol sėkla, sperma,
spermatozoo dkt v fisiol spermatozoidas,
speronäre vksm (-ro-) taranuoti,
speröne dkt v pentinas (t.p. zool).
sperperäre vksm (spėr-) (iš)švaistyti (irprk); (iš)-
eikvoti; (iš)mėtyti.
spėrpero dkt v (iš)švaistymas.
spėrso, -a bdv 1. (perduto) pasimetęs; 2. fig: sen-
tirsi s. jaūstis nė savo vietoje,
spersonalizzare vksm nuasmeninti.
sperticat||o, -a bdv fig: lodi liaupsinimas sg.
spėsi! a dkt m 1. išlaidos pi; (costi) sąnaudos; ~ e
aggiuntive, in piu papildomos išlaidos; pic-
cole ~ e smūlkios išlaidos; di manodopera
darbo sąnaudos; di spedizione (di traspor-
to,processuali) pašto (gabenimo, teismo) išlai­
dos; s. pübblica viešosios išlaidos pi; coprire le
~ e padengti išlaidas; (di aitri) atlyginti išlai­
das; ♦ a s. di qcs kieno sąskaita; a prdprie ~ e
savo sąskaita; savo kailiu; a ~ e dello Stato iš
valstybės biudžeto; incluse visos išlaidos
apmokėtos; senza badare a ~ e negailėdamas
agg / negailint pinigų; 2. (compera) pirkinys;
(l’insieme degli acquisti) pirkiniai pi; la borsa
della s. pirkinių krepšelis; 3. (ii far compere)
pirkimas; apsipirkimas; ♦ fare la s. apsipirkti;
fare ~ e apsipirkinėti;/arne le ~ e nukentėti.
spėssĮ|o I, -a bdv 1. storas; s. due metri dviejų
m etrų storio; dalia pelle ~ a storaodis agg; uno
s. strato di polvere storas dulkių slūoksnis;
2. (denso) tirštas; una nebbia ~ a tiršta migla;
3. (frequente): ~ e volte daugsyk.
spėsso II prv dažnai; abbastanza s., piuttosto s.
gana dažnai, dažnokai; molto s. labai dažnai;
troppo s. per dažnai; ei vediamo s. susitinkame
dažnai.
spessore dkt v storis; to s. delghiaccio ledo storis;
fig di grande s. autoritetingas agg.
spettábile 656

spettábile bdv sólitamente si omette; gerbiamasis un dente nusiskėlti dantį; s. una gamba susi­
-oji; gerbiamas; s. redazione gerbiamoji redak­ laužyti koją.
cija; si ricorda alia s. clientela, che... prim ena­ spezzatino dkt v gastr mėsos troškinys; šiupinys.
me gerbiamiems klieñtams, kád... spezzatjĮo, -a 1. bdv, dlv sulaužytas; sulūžęs; n u ­
spettacoláre bdv įspūdingas; (ad effetto) efektin­ laužtas; braccio s. sulaužyta ranka; ramo s. nu­
gas; (mai visto) neregėtas, laužta šaka; (spezzatosi) nulūžusi šaka; fig un
spettácolo dkt v 1. spektaklis; renginys; (recita) cuore s. sudaužyta širdis; figvoce ~ a drebantis
vaidinimas; (proiezione) (kino) seansas; s. per balsas; ♦ linea ~ a laužyta linija; t.p. => spez-
bambini spektaklis vaikams; s. notturno nakti­ zare; 2. dkt v (abito) skirtingos spalvos švarkas
nis seansas; 2. fig (vista) reginys; vaizdas; uno ir kelnės pi.
s. penoso (toccante) apgailėtinas (jaudinantis) spezzettare vksm (-zėt-) 1. (su)smūlkinti (gaba­
reginys. liukais / gabalėliais); (tagliando) (su)pjaustyti
spettacolóso, -a bdv įspūdingas. į gabaliukus; l.fig padalinti [ daugelį dalių,
spett||arevfcsm [E] (spėt-) (essere dovuto, appar- spia dkt m 1. skundikas; fare la s. skundinėti;
tenere) priklausyti; (toccare) tekti; non ~ a a te įskųsti; 2. (agente segreto) šnipas; žvalgybinin­
decidere nė tau spręsti; mi ~ano due settimane kas; kaip bdv nkt satellite s. šnipinėjimo paly­
di ferie m án priklauso dvi savaitės atostogų; dovas; 3. tecn signalinė lemputė; 4. fig (segno)
turiu teisę i dviejų savaičių atostogas; la revo­ rodiklis; ženklas, požymis,
ca del divieto ai sindaco atšaūkti draudim ą spiaccicare vksm (spiac-) sutraiškyti; (su)trėkšti.
- m ero kompeteñcija. spiacėnte bdv. essere s. apgailestauti; ♦ kaip jst
spettatór||e, -trice dkt v/m 1. žiūrovas -ė; gentili s.! apgailestauju!; atėisk(ite)!
~ i gerbiami žiūrovai; 2. (testimorte) liudinin­ spiac||ėre* vksm [E] 1.: mi ~ e (šono spiacente)
kas -ė; liudytojas -a; s. di un incidente avarijos apgailestauju; (mi rammarica) man gaila; ti
liudininkas. ~ e se non ti accompagno? nieko tokio, jei
spettegoláre vksm [A] (-té-) liežuvauti; apkalbėti, nepalydėsiu?; Le ~ e sefumo? jūs nieko prieš,
spettináre vksm (spėt-) (su)vėlti (kam plaukus), jei parūkysiu?; gal galiū parūkyti?; 2. (essere
(su)taršyti. sgradito): ~ e vedere tanta indifferenza apmau-
►spettinársi sngr susivelti, susitaršyti, dū matyti tokį abejingumą,
spettináto, -a bdv susivėlęs; (che non si ė pettina- spiacėvole bdv nemalonūs; (increscioso) apm au­
to) nesusišukavęs, dūs; (che mette a disagio) nejaukūs,
spettrále bdv šmėkliškas; vaiduokliškas; (tetro) spiaggia dkt m paplūdimys, pliažas; in s., sulla s.
nykus; klaikūs, paplūdimyje; ♦ da s. paplūdimio; l ’ūltima s.
spéttro dkt v 1. šmėkla (irprk); vaiduoklis; fig lo paskutinė viltis,
s. della guerra karo šmėkla; 2. fis spektras; s. spianare vksm 1. (iš)lyginti; sulyginti; s. la pasta
ottico spalvų spektras, (iš)kočioti tešlą; ♦ s. le difficolta pašalinti
spėz||ie dkt m nkt (ppr. dgs ~ ie ) prieskonis. sunkumus; s. la strada (a qc) praskinti (kam)
spezz||are vksm (spėz-) 1. (su)laužyti; nulaužti; kėlią; paruošti dirvą; 2. (u n ’arma) nukreipti
(con arnesi) kirsti; skelti; skaldyti; s. la legna (ginklą), atstatyti,
kapoti / kirsti malkas; s. ii pane laužyti duoną; spianata dkt m didelis (žemės) plotas; (piazza e
s. un ramo nulaužti šaką; fig s. una vita nu­ sim.) esplanada,
traukti gyvybę; ♦ s. lecatene, s. i ceppi nutrauk­ spiano dkt v n kt: ♦ a tutto s. be perstojo; nesu­
ti grandinės, nusikratyti pančiais; s. le coma stojant, nesustodam as agg; (con tutte le forze)
nulaužti ragus; s. ii cuore (a/di qcn) sudaužyti iš visų jėgų.
(kam ) širdį; s. una landa (in favore di qcn) spiantato, -a dkt v/m bepinigis -ė; žlūgęs žmogūs.
užstoti (ką); laužyti ietis (dėl ko); s. le reni spiare vksm sekti; stebėti; (come spia) šnipinėti,
strėnas nuleisti; 2.: s. una parola perkelti / spiattellare vksm (-tėl-) išplepėti,
(nu)kėlti žodį (f kitą eilutę); 3. fig (interrom- spiazzare vksm 1. sport (su)klaidinti; 2. fig (su)-
pere) nutraukti; (dividere) padalyti; s. un viág- glūminti; užklūpti (nepasirengusį),
gio in due tappe padalyti kelionę [ du etapiis; la spiazzo dkt v aikštė; atvira vieta; s. erboso veja.
lezione mi ~ a ii pomeriggio paskaita mán ne­ spiccare vksm 1. tr (un fm tto e sim.) (nu)skinti,
patogi, popietės vidury. (nu)rėkšti; (piū volte) (nu)raškyti, (n u sk ab y ­
►spezzársi sngr 1. (su)lužti; nulūžti; ( n u tr u ­ ti; 2. tr. s. un salto, un balzo šokti, padaryti
kti; (su)skilti; (piit volte) lūžinėti; 2. (qcs): s. šuolį; s. U volo išskristi; atsiplėšti nuo žemės;
657 spina

3. tr (emettere): dir s. un mandato di cattura a ~arm i, non me lo ~ o sunku m an susivokti;

išduoti arešto orderį; fin s. una cambiale išra­ 5. (distendersi, aprirsi) išsiskleisti,
šyti / išduoti vekselį; 4. intr [A] išsiskirti (sa­ spiegato, -a bdv (disteso) ištiestas; išskleistas.
vybe); s. per fantasia išsiskirti vaizduotė, spiegazionj|e dkt m 1. (pa)aiškinimas; iš(si)aiš-
spiccato, -a bdv ryškiai pastebimas; stiprūs, kinimas; (indicazione) nurodymas; (descrizio-
spicchio dkt v 1. skiltis -ies fem m ; skiltelė; uno s. ne) aprašymas; la s. di un termine term ino p a­
d ’arancia apelsino skiltis; 2. (pezzetto di qcs) aiškinimas; fornire ~ i aiškintis; (giustificarsi)
(smailūs) gabaliukas, pasiteisinti; non c’ė s. neįm anom a paaiškinti;
spicciare vksm (sbrigare) greitai pabaigti. 2. (mutuo chiarimento) pasiaiškinimas,
►spicciarsi sngr skubintis, pasiskubinti, spiegazzare vksm (su)glamžyti; (su)raukšlėti.
spiccicare vksm (spic-): Jig non s. una parola nė ► spiegazzarsi sngr glamžytis, susiglamžyti;
žodžio neišlemėnti. raukšlėtis, susiraukšlėti,
spicci || o I, -a bdv 1. (rapido) ilgai netrunkantis; spiegazzato, -a bdv, dlv suglamžytas,
greitas; 2. (brusco) be ceremonijų; statūs; ri- spietatamente prv negailestingai; be gailesčio,
sposta ~ a trumpas ir atžarūs atsakymas, spietat |o, -a bdv 1. negailestingas; be gailesčio;
spic |cio II dkt vfa m (ppr. dgs ~ ci) => spicciolo. (crudele) žiaurūs; nuožmūs; l.fig aršūs; (inin-
spicciolata dkt m: ♦ alla s. mažais būreliais; (li­ terrotto) nepaliaujamas; concorrenza ~ a arši
no alla voltą) po vieną. konkurencija,
spicciol||o (ppr. dgs ~ i ) 1. bdv m onetomis (apie spifferare vksm (spif'-) 1. tr išpliurpti; 2. intr [A]
pinigų sumą); 5 euro ~ i 5 eūrai monetomis; 5 pūsti (apie skersvėjį); perpūsti,
eūrai smulkiais; 2. dkt v smulkus pinigas; hai spiffero dkt v skersvėjis; c’ė s. traukia.
degli ~ i ? gal smulkių turi? spi||ga dkt m varpa; mėttere le ~ghe plaukti,
spicco dkt v: ♦ di s. ryškūs; žymūs; fare s. kristi ( spigato, -a bdv (di stoffa) austas eglutė,
akį; išryškėti; būti ryškiam, spigliato, -a bdv laisvai besijaučiantis; nesusivaf-
spiedino dkt v 1. dimin iešmėlis; 2. (la pietanza) žęs; nesuvaržytas,
vėrinūkas, iešmėlis. spigola dkt m zool vilkešeris.
spiėdo dkt v iešmas; gastr alio s. ant iešmo, spigolo dkt v 1. briauna; (angolo) kampas; s. vivo
spiegamėnto dkt v mil dislokacija; dislokavimas; aštrūs kampas; urtare (contro) uno s. užsigauti
♦ s. di forze pajėgų sutelkimas. į kampą; 2. geom briauna,
spieg |are vksm (spiė-) 1. (pa)aiškinti; išaiškinti; spigoloso, -a bdv 1. kampuotas; l.fig statūs,
(esporre) išdėstyti; (indicare) nurodyti; (com- spiIla dkt m 1. segė, sagė; con una s. segė; ♦ s. di
mentare) komentuoti; s. l ’accaduto paaiškinti, sicurezza, s. da bdlia žiogelis; 2. (a špilio) seg­
kas atsitiko; i. un concetto išaiškinti sąvoką; s. tukas; (per capelli) smeigtukas,
Dante skaityti paskaitą apie D antę; s. la lezio- spillare vksm 1. pilstyti; 2.fig fa m (iš)lūpti.
ne aiškinti pamoką; i. ii motivo paaiškinti špilio dkt v smeigtukas; smeigė; fissare con uno
priežastį; paaiškinti kodėl; s. unapoesia inter­ s. prismeigti smeigtuku; ♦ tacchi a s. smailūs
pretuoti / kom entuoti eilėraštį; s. la strada kulniukai.
nurodyti / paaiškinti kėlią; s. ii Vangelo aiškinti spilorcio, -a 1. bdv šykštūs; 2. dkt v/m šykštuolis
(ir kom entuoti) Evangeliją; s. come funziona ii -ė; nagas fa m com.
DVD paaiškinti, kaip veikia D VD leistūvas; spilungone, -a dkt v/m išstypėlis -ė; pėrtįsa com.
♦ ąuesto ~ a tutto! dabar viskas aišku!; 2. (al- spin dkt v n ktfis sukinys, spinas.
largare) (iš)tiesti; (iš)skleisti; s. una mappa iš­ spin||a dkt m 1. spyglys; dyglys; senza ~ e be spy­
skleisti žemėlapį; s. la tovaglia (už)tiesti stal­ glių; ♦ s. nei fianco dieglys šone; rakštis -iės;
tiesę; s. le vele ištiesti / pakelti burės; ♦ i. le ali flk non c’e rosa senza ~ e nėra rožių be spyglių;
išskėsti / išskleisti sparnus; s. la voce dainuoti 2.: dgs ~ e dygliuoti krūmai; ♦ corona di er­
visu balsu; 3. mil išdėstyti; išrikiuoti. škėčių vainikas; stare sulle ~ e sėdėti kaip ant
►spieg ¡arsi sngr 1. (farsi capire) pasakyti aiš­ adatų; 3. zool (di riccio e sim. ) dyglys, spyglys;
kiai; mi šono ~ato? ar aiškiai pasakiau?; ♦ non (di pesce) ašaka; un pesce con (molte) ~ e kau­
so se mi ~ o! jei supranti apie ką kalbu!; lėta žuvis; * a s. di pesce eglėtas agg; parcheg-
2. (chiarirsi a vicenda) aiškintis, išsiaiškinti; gio a s. di pesce įstrižos automobilių stovėjimo
3. (diventare chiaro) (pa)aiškėti; išaiškėti; U vietos pi; (l’azione) automobilio pastatymas
šuo gesto non si jo poelgis nesuprantam as; įstrižai (prie šaligatvio); 4.: anat s. dorsale
4. (darsi ragione di qcs) išsiaiškinti; non riesco stuburas, nugarkaulis; 5. tecn kištukas; šakutė;
spinàcio 658

6. (di una botte) lovelis; ♦ birra alla s. pilsto­spinto, -a bdv 1. (indotto a far qcs) paskatintas
mas alùs; 7. kaip bdv nkt: bot uva s. agrastas, (ką daryti); 2. fig (scabroso) nešvankus; nepa­
spinàü cio dkt v (ppr. dgs ~ cï) bot špinatas, dorus; i.-.fis vuoto s. vakuumas,
spinale bdv: anat midollo s. stuburo smegenys pl. spintonáre vksm (-tó-) grumdyti.
špinato, -a bdv: Jïlo s. spygliuota vielà; (la recin- spintón||e dkt v stiprūs stumtelėjimas, stūmis;
zione) spygliâtvoré. darė uno s. (a qcn) smarkiai stum telėti (ką);
spinèllo dkt v fa m kasiâkas. farsi avanti a ~ i prasistūmti.
spin |gere* vksm 1. (pa)stùm ti (į-, iš-, pra-, pri-, spionággio dkt v šnipinėjimas, žvalgyba; s. indu­
už-) (solo un p o ’) pastūmėti; (più volte) stum ­ stríale pramoninis šnipinėjimas,
dyti; s. via atstumti; nustumti; s. qcn giù daile spioncino dkt v (dūrų) akūtė.
scale nustum ti ką nuo laiptų; s. la màcchina spióne, -a dkt v/m skundikas -ė.
stūm ti(s) mašiną; s. una porta stumti duris; s. spiovént¡|e 1. bdv nuožulnūs, nuolaidūs; (rica-
il tàvolo vicino alla finestra (pri)stūm ti stalą dente) svyrantis; 2. dkt v (di tetto) šlaitas; a due
prie lango; mi hanno ~ to kažkas m anė pa­ ~ i dvišlaitis agg; 3. dkt v sport aukštas smūgis
stūmė; il vento ha ~ to la nave contro gli scogli (parabolinės trajektorijos).
vėjas nunešė laivą ant uolų; fig s. ii motore spiovere vksm [E, A] (spió-) 1. (cessare di piove-
spausti variklį; 2. (premere) (pa)spâusti, nu­ re) nustoti lyti; 2. (scolare in basso) nutekėti.
spausti; s. i pedali minti pedalus; s. un puisante spir|{a dkt m 1. apvija; (voluta singóla) vija; vin­
paspausti mygtuką; 3.: s. la pància in dentro gis; le ~ e di una bobina ritės apvijos; 2. (di ser-
įtraukti pilvą; 4. fig (indurre) pastūmėti; (p ra ­ penti) ringė; avvdlgersi in ~ e rangytis.
spirti; s. alla rovina (į)stumti j pražūtį; U biso- spiráglio dkt v 1. (siaūras) tarpelis; plyšys; la-
gno lo ha ~ to a rubare vargas prispyrė jį vogti; sciare uno s. per Varia praverti (langą / duris ir
che cosa ti ha ~ to qui? kàs tave čia atvijo?; che pan.), kad vėdintųsi; fig uno s. di luce šviesos
cosa lo avrà ~ to ad agire cosi? kažin kàs jį ruoželis (besiskverbiantis pro plyšį); 2. fig: resta
pastūm ėjo taip pasielgti?; 5 .fig (incitare) (pa)- uno s. di speranza lieka kibirkštėlė vilties,
skâtinti, (pa)râginti; (fare pressioni) (p a s p a u ­ spirale dkt m 1. spiralė; įvija; sraigtas; ♦ a s. spi­
sti; s. a continuare gli studi raginti tęsti moks­ ralinis agg, sraigtinis agg; spirališkai; 2. geom
lus; 6. fig (mandare avanti) prastum ti; s. un spiralė; 3. m ed spiralė; 4. sport sraigtas; 5. tecn
progetto prastum ti projektą; hai ~ to lo scherzo spyruoklė, spiralė; 6. fig eskalacija,
oltre i limiti tavo pokštas nuėjo per toli; 7. kaip spiráre I vksm [A, E] (soffiare) (pa)pūsti, (pa)-
intr [A] (darė spinte) stùmdyti(s); non s.! nesi­ dvelkti.
stumdyk! spiráre II vksm [E] (esalare l ’ultimo respiro) iš­
►spingersi sngr 1. eiti (/ keliauti / važiuoti ir leisti paskutinį kvapą,
pan. ) toliaū / [ priekį; (raggiungere) pasiekti; s. spiritáto, -a bdv paklaikęs; (fuori di sė) nesavas.
fino a Capo Nord pasiekti Siaurės kyšulį; 2 .fig spiritic| o, -a bdv: seduta ~ a spiritizmo seansas,
(t.p. s. a tai punto) taip toli nueiti; 3. (spinto- spiritismo dkt v spiritizmas,
narsi) stumdytis, grùmdytis. spirity o I dkt v 1. reí, filos dvasia; reí lo S. Santo
spino dkt v l.= > spina 1.; 2. bot dygioji slyva, Šventoji Dvasia; ♦ rel poveri in s. dvasingieji
spinône dkt v spinônas (tokia šuns veislė). vargdieniai; 2. (anima) siela; (di defunto) vė­
spinôso, -a bdv 1. spygliuotas; dygliuotas; 2. fig lė; 3. (essere soprannaturale) dvasia; (spettro)
keblūs; delikatus; erškėčiuotas, šmėkla; s. immondo (maligno) netyroji (pik­
spinotto dkt v tecn kištukas; jungtis -iės fem m . toji) dvasia; gli ~ i dei boschi miškų dvasios;
spinta dkt m 1. stumtelėjimas; stūmimas; darė 4. (animo) dvasia; (carattere) charakteris, bū­
una s. (a ąc) pastum ti (ką); stumtelėti; mi das; (inclinazione) polinkis; (natura) prigimtis
hanno dato una s. m anė pastūmė; 2. fig po­ -iės fem m ; s. critico kritinis mąstymas; s. forte
stūmis; (stimolo) paskata, paskatinimas; 3.fig stiprūs / tvirtas charakteris; s. prático praktiš­
=> spintarèlla. kumas; s. d ’impresa verslumas; s. d ’iniziativa
spintarèlla dkt m dimin fig prastūm imas (pa­ iniciatyvumas; s. d ’osservazione pastabūm as; s.
žinčių pagalba, ppr. darbui gauti); ha avuto ii di sacrificio pasiaukojimo dvasia; ♦ s. di corpo
posto con una s. pėstą gavo per pažintį; pra­ kolektyviškumas, kolektyviškūmo dvasia; pre-
stume j[ į tą postą, senza di s. blaivūs protas; šaltakraujiškumas;
spinterogeno dkt v tecn paskirstymo dangtelis; ąuesto ė lo s. (giusto) taip ir reikia; 5. fig (chi ha
fa m (ii distributore) skriejikas. certe qualitá) asmenybė; uno s. illuminato švie-
659
suólis -ė; uno s. ribelle m aištaujanti asmenybė;
uno s. senslbile jautri siela; 6. (brío) gyvumas;
(umorismo) sąmojingumas, sąmojis; ♦ con s.
gyvai; sąmojingai; di s. sąmojingas agg; battuta
di s. sąmojis; fare dello s. sąmojingai kalbėti;
pajuokauti; laidyti sąmojus; 6. (senso intimo)
dvasia; (essenza) esmė; lo s. di una legge įsta­
tymo dvasia; to s. dei tempi laiko dvasia; ♦ nei­
to s. (di un principio e sim.) laikantis (principo
ir pan.).
spirito II dkt v (alcol) spiritas, alkoholis,
spiritosággine dkt m nevisai vykęs juokelis,
spiritóso, -a bdv sąmojingas; humoristinis.
spirituál||eM v 1. dvasinis; (dello spirito) dvasios;
dvasiškas; nutrimento s. dvasios penas; valori
~ i dvasinės vertybės; vita s. dvasiškas gyveni­
mas; 2. (profondo) dvasingas; 3. (che non ha
corpo) bekūnis,
spiritualitá dkt m dvasingumas,
splendénte bdv 1. šviesūs; švytintis (irprk); 2. (di
colorí) ryškūs; 3. (pulitissimo) blizgantis.
splénd||ere vksm 1. švytėti, spindėti; (fare luce)
šviesti; oggi ~ e ii sole šiandien šviečia saulė;
2.fig (di qcs) spinduliuoti (kuo).
spléndid||o, -a bdv 1. (eccezionale) puikūs; nuo­
stabūs; šaunūs; ~ a idea puiki mintis; ♦ sei
stato s.! šaūniai pasirodei!; kaip jst s.! puiku!;
2. (fulgido) skaistūs; 3. (sfarzoso) prašmatnūs;
didingas.
splendórj|erffa v 1. (luminositá) švytėjimas; spin­
desys, spindėjimas; to s. dėl sole saulės spin­
desys; 2. (bellezza) grožybė; puikumas; uno s.
di ragazza nepaprasto grožio mergina; sei uno
s. oggi! nuostabiai atrodai šiatidien!: ė uno s.!
(tai) nuostabu!; ♦ nei pieno s. pačiame gražu­
me; 3. (sfarzositá; t.p. dgs ~ i) prašmatnumas;
didingumas; didybė,
spocchia dkt m puikybė, išdidūmas; pūtimasis,
spodestáre vksm (-dé-) atimti (iš ko) valdžią (/
galią ir pan.); nuversti (ką).
spógli || a dkt m (ppr. dgs ~ e ) palaikai,
spogliáre vksm (spo-) 1. nureñgti; ♦ s. con gli
occhi nurenginėti akimis; 2.fig (privare qcn di
qcs) atimti (iš ko ką); s. delle armi nuginkluoti
(nugalėtą priešą); s. un ramo delle foglie nu­
skabyti nuo šakos lapūs; s. di un t'Uolo (qc) at­
imti (iš ko / kam ) titulą; ♦ s. di tutto atimti pa­
skutinius marškinius; 3.: s. le schede elettorali
skaičiuoti (balsavimo) biuleteniūs.
►spogliarsi sngr 1. nusireñgti; (a poco a poco)
nusirenginėti; s. nudo nusireñgti nuogai; 2.fig
(di qcs) atsikratyti (ko); atiduoti (ką); s. di
ogni pregiudizio atsisakyti bet kokio išanksti-
spopoláre
nio nusistatymo; 3. (degli alberi) (nu)m ėsti la­
pūs; nuplikti,
spogliarėllo dkt v striptizas; fare uno s. nusiren­
ginėti; šokti striptizą,
spogliatdio dkt v rūbinė; drabužinė; (camerino)
persirengimo kambarėlis,
spoglio I dkt v: lo s. delle schede elettorali (dei vo-
ti) balsų (biuletenių) skaičiavimas.
spo||glio II, -a bdv plikas; nuogas; (brullo) ply­
nas; alberi ~ g li nuogi medžiai,
spola dkt m šeiva, ritė; ♦ fare la s. vaikščioti (/
važinėti ir p a n .) pirmyn ir atgal,
spolmonarsi vksm (-mo-) kalbėti (/ rėkti / šaukti
ir pan.) iki užkimimo,
spolpa |re vksm (spol-) 1. (privarė della came): s.
un osso apgraužti kaulą; 2. fig fa m plėšti; lo
hanno ~ to ai casind lošimo nam uose iš jo at­
ėmė iki paskutinio skatiko,
spolverare vksm (spol-) 1. (con unpanno e sim.)
(nu)šlūostyti dulkes (nuo ko); 2. fa m (divora-
re) sušveisti (valgį); 3. (cospargere di qcs) p a­
barstyti (kuo).
spolvero dkt v: ♦ in grande s. puikios formos,
spomparsi vksm (spom -)fam nusikalti; (rimane-
re senza fiato) pom pą gauti,
spompato, -a bdv fa m nusikalęs; pom pą gavęs,
sponda dkt m 1. krantas; (riva) pakrantė; sulla
s. dėl fiume ant upės kranto; upės pakrantėje;
♦ dell’altra s. kitoks -ia („iš kito kranto“, ppr.
apie gėjų); 2. (bordo) kraštas; (di mezzo di tra-
sporto) bortas; (parapetto) parapetas; la s. dėl
letto lovos kraštas; 4. sport (dėl biliardo) bor­
tas; tiro di s. duplėtas.
sponsor dkt v nkt rėmėjas -a; mecenatas -ė.
sponsorizzare vksm rem ti (finansiškai).
sponsorizzazione dkt m parama; rėmimas,
spontaneamėnte prv 1. (perpropria scelta) savo
noru; be prievartos; (con le buone) geruoju;
2. (con disinvoltura) nevaržomai; spontaniš­
kai; 3. (senza intervento altrui, da sė) savaime;
spontaniškai.
spontaneita dkt m 1. (naturalezza) natūralumas;
spontaniškumas; 2. (volontarieta) nevaržomu­
mas.
spontane||o, -a bdv 1. nevaržomas; (volontario)
savanoriškas; ♦ di mia (/ tua ecc.) ~ a volonta
savo noru; 2. (disinvolto) nesivaržantis; spon­
taniškas; (naturale) natūralūs; (impulsivo) im­
pulsyvūs; modo di fare s. spontaniškas elgesys;
3. (che avviene da sė) savaiminis; (involonta-
rio) nevalingas; (non artificiale) nedirbtinis;
m ed aborto s. persileidimas.
spopolare vksm (spd-) 1. tr (su)mažinti gyvento­
spopolársi
jų skaičių; 2. intr [A] fam sukelti furorą; būti
mėgstamiausiam.
► spopolarsi sngr netekti gyventojų; (iš)tuš-
teti.
spora dkt m biol spora,
sporadicam ėnte prv retkarčiais, retsykiais,
sporadico, -a bdv pavienis; retas; (casuale) atsi­
tiktinis; sporadinis, sporadiškas,
sporcaccione, -a dkt v/m 1. {persona sporca) ne­
vala com, apsileidėlis -ė; 2.fig paršas com ; gaš-
lys -ė.
sporcare vksm (spdr-) 1. (su)tepti; (su)teršti; (iš)-
terlioti; (iš)murzinti; (infangare) (iš)purvinti;
(gettando rifiuti e sim.) (pri)šiūkšlinti; (lordare
e sim.) (pri)dėrgti; pridirbti; s. iipavimento iš­
purvinti grindis; s. in ascensore šiukšlinti lifte;
2. fig (su)tėpti; s. ii buon nome sutepti gerą
vardą.
►sp o rc||a rsisn g rl. teptis, susitepti; purvintis,
susipurvinti; i pantaloni chiari si ~ano sūbito
šviesios kelnės greit susitepa; 2. fig susitepti;
s. di utį critnine padaryti nusikaltimą.
sporcizia dkt m 1. nešvarumas, nešvara; 2. (lo
sporco) nešvarumai pi; (fango e sim.) purvas;
vivere nella s. gyventi purve.
spor||co, -a 1. bdv suteptas; murzinas; (non pu-
lito) nešvarūs; (di fango e sim.) purvinas; una
casa ~ ca nešvarūs namai pi; s. di sangue
sukrūvintas, sūteptas kraujū; hai la camicia
~ ca di sugo susitepei marškinius padažu; fig
avere la coscienza ~ ca turėti nešvarią sąžinę;
♦ farla ~ ca iškrėsti šunybę; 2. bdv fig (di colo-
ri): bianco s. apybaltis; nevisai baltas; 3. bdv fig
nešvarūs; (disonesto) nesąžiningas; nedoras;
affare s. nešvarūs reikalas; denaro s. nešvarūs
pinigai pi; 4. bdv fig (osceno) nešvankus; (im-
morale) nepadorūs; 5. dkt v nkt nešvarūmai
pi; purvas,
sporgėnte bdv išsikišęs,
sporgėnza dkt m išsikišimas; iškyša; iškyšulys,
sporgere* vksm 1. tr (iš)kišti; s. ii petto in fuori
atstatyti krūtinę; s. la testą dal fmestrino kišti
galvą pro langelį; 2. tr dir: s. denūncia įskųsti;
.s. ąuerela (contro qc) pateikti (kam) ieškinį;
3. intr [E] kyšoti; styroti.
►sporgersi sngr persisverti (per ką, pro ką); s.
dal davanzale persisverti per palangę.
sport [sport] dkt v nkt sportas; sport amatoriale
mėgėjų sportas; sport invernali žiemos sportas
sg; sport di sąuadra komandinis žaidimas; mi
piacciono tutti gli s. man patinka visos sporto
šakos; ♦ per s. pramogai; s. estremo ekstrem a­
lūs© ) sportas;fare (dello) sport (pa)sportūoti.
660
sportą dkt m krepšys (pirkiniams), krepšelis; (di
vimini) pintinė; (sacchetto) maišas; maišelis;
una s. di funghi grybų krepšys; ta s. della spesa
pirkinių krepšelis; ♦ (un sacco e) una s. (di
qcs) daugybė (ko).
sportėllo dkt v 1. durelės pi; (a grata) v arteliai pi;
(portiera) (autom obilio) durelės/?/; 2. (in uff'i-
ci e sim.) langelis; alio s. prie langelio; rivdlger-
si alio s. 3 kreiptis į trečią langelį, paklausti
prie trečio langelio; 3. fig (filiale di un ’agenzia)
filialas.
sportivitá dkt m sportiškumas.
sportiv||o, -a 1. bdv sporto; (da sport) sportinis;
articoli sporto prekės; auto ~ a sportinis
automobilis; medicina ~ a sporto medicina;
pesca ~ a sportinė žūklė; trasmissione ~ a spor­
to laida; 2. bdv (corretto) sportiškas; com-
portamento s. sportiškas elgesys; 3. bdv (che
pratica sport) sportuojantis; (amante di sport)
mėgstantis sportą; šono molto s. daūg spor­
tuoju, labai mėgstu sportuoti; 4. bdv (di abito)
sportiškas; praktiškas; kaip prv vestirsi s. spor­
tiškai apsirefigti; 5. dkt v/m sportininkas -ė;
6. dkt v/m (amante dello sport) sporto mėgėjas
-a; (tifoso) sirgalius -ė.
spósa dkt m 1. jaunoji, nuotaka; abito / vestito da
s. vestuvinė suknelė; ♦ promessa s. sužadėtinė;
andaré (in) s. (iš)tekėti; darė in s. išleisti ūž
vyro; 2. (moglie) sutuoktinė; žmona,
sposalizio dkt v jungtūvės pi, tuoktuvės pi.
sposáre vksm (spó-) 1. (delluomo) vėsti (ką);
(della donna) (iš)tekėti (už ko); 2. (unire in
matrimonio) (su)tuókti; 3. (darė in moglie)
(iš)tėkinti; 4. fig (una tesi e sim.) pripažinti
(prielaidą ir pan.); (sostenere) palaikyti; s. una
causa būti (ko) šalininku; 5. kaip intr [A] (in-
tonarsi) derėti.
►sposársi sngr 1. susituokti, tuoktis; 2. fig (le­
gare con qcs) tikti (prie ko), derintis (prie ko,
su kuo).
sposáta 1. bdv m (iš)tekėjusi; non s. netekėjusi;
2. dkt m (iš)tekėjusi moteris -rs.
sposáto 1. bdv v vedęs; non s. nevedęs; 2. dkt v
vedęs vyras.
spos||o dkt v 1. jaunasis, jaunikis; ♦ promesso s.
sužadėtinis; 2.: dgs ~ i, sposini jaunavedžiai;
3. (marito) sutuoktinis; vyras.
spossánte bdv alinantis, varginantis; katorgiškas;
come sei s.! tū m anė alini!
spossáre vksm (spós-) (nu)álinti; (nu)várginti;
(iš)sėkinti; (iš)kankinti.
spossatézza dkt m nuvargimas, išsekimas,
spossáto, -a bdv nuvargęs, išsekęs; be jėgų; ė s.
661
per ii viaggio kelionė jį nuvargino, jis nuvargęs
iš / po kelionės,
spostamėntįįo dkt v 1. perkėlimas; perstatymas;
♦ s. d ’aria oro gūsis; 2. (viaggio e sim .) kelio­
nė; važinėjimas; seguire gli nemici stebėti
priešo judėjimą; 3. (cambio) pakeitimas,
spostajjre vksrn (spd-) 1. (porre altrove) perkelti;
perstatyti; (spingendo) (pa)stūmti; (tirare via)
patraukti; (su e giū) (pa)kilnoti; s. U sofa viri­
no alla finestra (pri)stūm ti sofą prie lango; s.
un tronco da una strada patraukti rąstą nuo
kelio; s. un impiegato in un altro ufficio p er­
kelti darbuotoją į kitą skyrių; s. in avanti le
lancette dell’oroldgio pasukti laikrodžio rodyk­
lės į priekį; non ~<e nulla! nieko nelieskite!;
fig s. l ’attenzione (su qc) nukreipti dėmesį (į
ką); fig s. ii discorso (su qc) nukreipti kalbą
(apie ką); 2. (smuovere) pajudinti; ♦ s. le mon-
tagne kalnus nuversti; 3. (rimandare) nukelti,
atidėti; (anticipare) atkelti; s. la partita a do-
mani nukelti rungtynės rytojui.
► spostarsi sngr 1. pasislinkti; (levarsi) pasi­
traukti; (trasferirsi) persikelti; (viaggiare) važi­
nėti; s. spesso per lavoro dažnai važinėti darbo
reikalais; s. in un’altra stanza pereiti į kitą
kambarį; spdstati! pasitrauk!; figpolit s. a si-
nistra kairėti; 2. (muoversi) judėti; (a poco a
poco) slinkti; (deviare) nukrypti; 3. fig (di di­
scorso e sim.) nukrypti.
spostato, -a dkt v/m asocialūs žmogus,
spot [spot] dkt v nkt (t.p. s. pubblicitdrio) rekla­
minis filmukas, reklama,
spranga dkt m 1. strypas; 2. (diportą) brūklys,
sprangare vksm užšauti (duris, langą).
spray [sprai] nkt 1. dkt v pufškalas; 2. dkt v (t.p.
bomboletta s.) purkštuvas; 3. bdv purškiamas.
sprazz|jo dkt v prošvaistė (ir prk); (lampo) pa­
švaistė; (raggio) spindulėlis; uno s. di sereno
pragiedrulis; ♦ a ~ i protarpiais,
sprec ¡are vksm (spre-) (su)eikvoti, išeikvoti; (dis-
sipare) (iš)švaistyti; (tempo) (su)gaišti; s. ener-
gie eikvoti energiją; s. un’ora sugaišti valandą;
sport s. un pallone neišnaudoti geros progos
(ppr. mušti įvartį); ♦ s. ii fiato (veltui) aušinti
burną; s. un’occasione praleisti progą; si ~ a
(si fa grande ūso) daug vartoj ama; i complimen-
ti si ~ano plačiai giria(ma).
►sprecaj]rsi sngrfam iron: ti seiprdprio ~ato!
na, bijojai persistengti! (visai nesistengei).
sprecat|o, -a bdv iššvaistytas; due ore ~ e dviejų
valandų gaišatis -iės; occasione ~ a praleista
proga; soldi ~ i pinigų švaistymas; tu sei s. in
ąuesto ufficio tokiam kaip tu darbas šiame sky-
spronáre
riuje per prastas; e un regalo s.perlei tokia do­
vana jai per gera.
sprė||co dkt v eikvojimas; švaistymas; (di tempo)
gaišatis -iės fem m , laiko gaišinimas; evitare gli
~ ch i vengti nereikalingų sąnaudų,
sprecóne, -a dkt v/m eikvotojas -a; (spec. di de­
naro) švaistūnas -ė.
spregėvole bdv niekingas, vertas paniekos,
spregiativo, -a bdv 1. niekinantis; (pa)niėkina-
mas; 2. gram: in senso s. niekinamai,
sprėgio dkt v panieka; paniekinimas; avere in s.
niekinti.
spregiudicáto, -a bdv be skrupulų; savanaudis,
sprémere vksm 1. (iš)spausti; s. le arance spausti
apelsinus; s. l ’dlio spausti aliejų; ♦ s. qcn come
un limone traukti iš ko paskutinius s>Vus; 2. fig
(iš)mėlžti pinigus (iš ko).
► sprėmersi sngr. s. ii cervello, s. le meningi
sukti smegenis, laužyti (sáu) galvą.
spremiagrūmi dkt v nkt sulčiaspaudė, citrusinių
vaisių spaudyklė.
spremuta dkt m šviežios sultys pi, šviežiai spau­
stos sultys pi.
sprezzánte bdv paniekinantis; (pa)niėkinamas;
tono s. niekinamas tonas,
sprėzzo dkt v panieka; (pa)niėkinimas; avere s.
delpericolo niekinti pavojų,
sprigionáre vksm (-gió-) skleisti; leisti; s. scintille
kibirkščiuoti; fig s. simpatía pakerėti (savo
linksmu / maloniū būdū); kelti simpatiją.
►sprigionársi sngr (pa)sklisti; eiti; kilti,
sprint dkt v nkt sport spūrtas.
sprizz||áre vksm 1. intr [E] (iš)trykšti; purkšti;
2. tr. s.faville kibirkščiuoti (ir prk); la falla ~va
ácqua pro plyšį veržėsi / tryško vanduo; 3. tr
fig spinduliuoti (kuo); s. alkgria (ottimismo)
trykšti linksmumu (optimizmu); s. salute (da
tutti ipori) būti sveikatos įsikūnijimu,
sprofondáre vksm (-fó n -) 1. įgriūti; (nu)smėgti;
(affossarsi) įdubti; ♦ avrei voluto s. norėjau
prasmegti skradžiai žemę / žemės; 2. (affon-
dare) (į)klimpti; (į)grimzti; s. nella neve klim­
pti f sniegą; 3. fig (nu)grimzti; s. nella dispera-
zione (nelsonno) grimzti į neviltį (į miegą).
►sprofondársi sngr 1.: s. sul divano susmūkti
{ sofą; 2. fig įsigilinti; įsikniaūbti; s. nei lavoro
įsigilinti į darbą; s. nei pensieri grimzti savo
mintyse.
sprofondáto, -a bdv fig: ėssere s. skendėti,
sprolóquio dkt v postringavimas; skambi tuščia
kalba; ilga padrika kalba,
spronáre vksm (spró-) 1. (pa)ráginti (pentinais);
2. fig (pa)ráginti; (pa)skátinti.
spróne
spróne dkt v 1. fig akstinas; (pa)ákinimas; 2. =>
speróne; ♦ a sproti battuto visü greičiu,
sproporzionáto, -a bdv 1. neproporcingas; ne­
darnus; 2. fig (eccessivo) perdėtas; per didelis,
sproporzióne dkt m neproporcingum as; nedar­
numas; disproporcija,
spropositáto, -a bdv per didelis; nenormalūs,
spropósito dkt v 1. (follia) beprasmis poelgis;
kvailystė; 2. (sciocchezza) nesąmonė; (grosso
errore) šiurkšti klaida; * a s. nė vietoje; nė
laiku; 3. (quantitá esagerata) daugybė; begalė;
♦ pagare uno s. sumokėti krūvą pinigų.
sprowist||o, -a bdv (di qcs) neturintis (ko); be
(ko); s. di titolo di viággio neturintis bilieto, be
bilieto; ♦ cdgliere alla ~ a užklupti netikėtai,
spruzzáre vksm 1. (di qcs) (api)purkšti (kuo); pa-
purkšti; s. Uprofumo su un fazzoletto, s. di pro-
fumo un fazzoletto pakvėpinti nosinę; 2. (schiz-
zare di qcs) (ap)taškyti (kuo).
spruzzáta dkt m papurškimas; una s. di pidggia
purslojimas; darė una s. pūrkštelėti.
spruzzatóre dkt v purškiklis, purkštūkas.
spriizzlio dkt v purškimas; čiurkšlė; dgs ~ i pur­
slai; ♦ vernice a s. purškiamieji dažai pi.
spudoratézza dkt m begėdiškūmas.
spudoráto, -a 1. bdv begėdiškas; (sfacciato) aki­
plėšiškas; 2. dkt v/m begėdis -ė; besarmatis -ė.
spügna dkt m 1. zool pintis -ies; durlė; kempinė;
2. (l’oggetto) kempinė; plaušinė; ♦ bere come
una s. smarkiai gerti; girtauti; 3. (tessuto) fro­
té inv; di s. frotinis agg.
spugnóso, -a bdv akytas, korėtas; (soffice) purūs.
spulciáre vksm (iš)blusinėti (irprk).
spiima dkt m 1. puta, pūtos; 2. gastr => mousse;
3. (bibita) vaisvandenis.
spumánte dkt v (t.p. vino s.) putojantis vynas;
šampanas,
spumáre vksm [A] (iš)putoti.
spumeggiánte bdv 1. putojantis; 2. fig trykštantis
energija; nepaprastai gajūs,
spūnta dkt m\ casella di s. varnelės langelis; se-
gno di s. varnelė, paukščiukas.
spuntá||re I vksm 1. tr nulaužti (ko) galiūką; at­
bukinti (ką); ♦ s. i capelli pakirpti plaukus; s.
i rami pakarpyti šakas; 2. intr [E] (sporgere)
kyšoti; pūpsoti; 3. intr [E] (di erba, funghi, peli,
denti) (iš)dygti; (solo dei denti) kaltis; 4. intr
[E] (venirfuori) (netikėtai) pasirodyti; (sbuca-
re) išdygti; m i ė ~ to un bernoccolo in fronte
m án añt kaktos iššoko gumbas; 5. intr [E] (di
aštri) (pa)tekėti; ♦ kaip dkt v alio s. dėl sole
saulei tekant.
►spuntarla įvdi gauti viršų; nugalėti.
662
►spuntarsi sngr (at)būkti.
spuntáre II vksm (segnare con špuntą) pažymėti
varnelė.
spuntáta dkt m (taglio di capelli) pakirpimas;
(taglio di fronde) pakarpymas; darė una s. ai
capelli pakirpti plaukus,
spuntáto, -a bdv bukas; be galiuko,
spuntino dkt v užkandis; (prima dipranzo) prieš­
piečiai pi; s. notturno naktipiečiai pi; fare uno
s. užkąsti; užkandžiauti,
špunto dkt v išeities taškas; (idea) idėja; lo s.
di un romanzo pradinė rom ano idėj a; fornire /
offrire lo s. suteikti progą (ppr. apie ką kalbė­
ti); paskatinti; prendere (lo) s. (da qcs) remtis
(kuo).
spurgáre vksm (pra)valyti; (con aria) (pra)pusti.
spūr||go dkt v 1. (l’azione) (pra)válymas; 2. (ppr.
dgs ~ghi) (la materia spurgata) sąnašos pi;
dumblas; (acque di scolo) nuotekos pi; i.fisio l
(secreto) išskyros pi.
spūrio, -a bdv 1.: flglio s. nesantuokinis vaikas;
2. (non autentico) neautefltiškas; (falso) n e­
tikras.
sputacchiáre vksm [A] spjáudyti(s); (spec. par­
lando) pursloti,
sputácchio dkt v spjaūdalas.
sput[¡áre vksm 1. spjauti, nusispjauti; (piii volte)
spjáudyti(s); s. sángue spjaudyti kraujais; fig
lieti prakaitą; ♦ s. nei piatto in cui si mángia
spjauti j šulinį; 2. (espellere dalia bocca) (iš)-
spjáuti; s. un ndcciolo išspjauti kauliuką; ♦ s.
sentenze pamokslauti; s. veleno spjaudytis nuo­
dais (pagiežingai kalbėti); s. in fáccia la veritá
drėbti teisybę j akis; ~ a U rospo! greičiaū
sakyk!; 3 .fig (su qcs) nusispjauti (į ką); 4. (di
vulcani) (iš)mėsti.
sputasentenze dkt v/m nkt spreg visažinis -ė.
spiit |o dkt v spjūvis; spjaūdalas; (l’azione) nusi-
spjovimas; coprire di ~ i apspjaudyti,
sputtanáre vksm (-tá-) volg 1. sugėdyti (prieš vi-
sūs); 2. fa m (dilapidare) mesti į balą (pinigus).
►sputtanársi sngr volg (perdere lafaccia) pa-
sišikti; susimáuti.
squádra I dkt m tecn kampainis,
squádra II dkt m 1. komanda; brigada; s. di ope­
rai darbininkų brigada; s. di vigili dėl fuoco
ugniagesių komanda; s. di soccorso gelbėjimo
brigada; 2. m il būrys; s. di ricognizione žvalgo­
masis būrys; žvalgybos rinktinė; s. speciale
specialusis būrys; elitinis padalinys; 3. sport
komanda, ekipa; s. di calcio fūtbolo komanda;
la s. óspite svečiai pi.
squadráre vksm 1. padaryti kvadrato formos
663
(ppr. kalant, pjaustant); (ap)tašyti; 2. fig (t p . s.
dalia testa ai piedi) nužvelgti (nuo galvos iki
kojų).
squadriglia dkt m m il eskadra; eskadrilė,
squagliare vksm (iš)tirpdyti.
►squagliarsela įvdžfam (iš)nėšti kudašių.
►squagliarsi sngr (iš)tirpti.
squalifica dkt m diskvalifikacija; s. a vita diskva­
lifikacija visam laikui; scontare una s. nežaisti
del diskvalifikacijos,
squalificare vksm (-/;-) diskvalifikuoti,
squallid |o, -a bdv 1. skurdūs; varganas; (triste)
niūrūs; 2. (turpe) niekšiškas; žemas; una stdria
~ a šlykšti istorija,
squallore dkt v skurdumas; skurdas; (desolazio-
ne) niūrumas; (abiezione) moralinis nuopolis,
squalo dkt v zool ryklys; s. tigre tigrinis ryklys,
squama dkt m žvynas.
squamare vksm (un pesce) (nu)skūsti (žuvies)
(žvynus).
►squamarsi sngr m ed apsitraukti žvynais,
squarciagola dkt m nkt: ♦ (gridare / urlare) a s.
(rėkti) iš visos gerklės / visa gerkle; kakarinę
paleisti.
squarciare vksm (strappando) perplėšti; (con un
colpo) pramušti; (tagliando) perrėžti; s. una
tela perrėžti drobę; fig s. ii vėlo del mistero pa­
slapties šydą praskleisti.
►squarcia||rsi sngr perplyšti; pradūžti; le nu-
bi si šono ~ te prasiskyrė debesys.
squarcio dkt v 1. (strappo) įplyšimas; plyšys; uno
s. in una manica įplyšusi rankovė; 2. (larga
spaccatura, parte sfondata) pram ušta / pra­
laužta skylė; 3. (ferita) žiojėjanti žaizda; 4. fig
(di cielo) properša; 5. fig (di u n ’opera) frag­
mentas.
squartare vksm ketvirčiuoti; (su)kapoti.
squash [skwoj] dkt v nkt sport skvošas,
squassare vksm (su)drėbinti; smarkiai ( s u b r ę ­
sti.
squattrinato, -a bdv, dkt v/m bepinigis,
squilibrato, -a 1. bdv nesubalansuotas; dieta
~ a nesubalansuota dieta (/ mityba); 2. bdv (di
qcn) psichiškai nesveikas; pamišęs; 3. dkt v/m
psichopatas -ė; pamišėlis -ė.
squilibrio dkt v 1. sutrikusi pusiausvyra; spec di­
sbalansas; 2. (t.p. s. mentale) psichikos sutri­
kimas.
squillante bdv 1. (di suono) skambūs; gaudūs;
vaiskus; 2. (di colore) ryškūs.
squillj|are vksm [A] (su)skambėti, nuskambėti;
ti ~ a ii telefono tavo telefonas skamba,
squillo 1. dkt v skambutis; skambtelėjimas; s. del
stabilire
telefono telefono skambutis; s. di tromba tri­
mitavimas; fare uno s. skambtel(ė)ti; 2. dkt m
(t.p. ragazzas.) prostitūtė (ppr. iškviečiama te­
lefonu).
.
squisitézza dkt m 1 (di un cibo) gardūmas; (ne­
paprastas) skanumas; 2. (leccomia) skanėstas;
delikatesas; 3.fig (raffinatezza) subtilūmas; ra-
finuotūmas.
squisito, -a bdv 1. (di cibo) gardūs, nepaprastai
skanūs; 2. fig (di ącn) nepaprastai malonūs;
(di m odi finí) rafinuotų manierų; 3. fig (raffi-
nato) subtilūs; rafinuotas; gusto s. rafinuotas /
išlavintas skonis,
squittio dkt v cypimas; cypsėjimas,
squittire vksm [A] (-«c-) (su)cypti; cypsėti,
sradicamėnto dkt v išravimas (ir prk).
sradicáre vksm (srá-) (iš)rauti su šaknimis (ir
prk); fig s. la corruzione išrauti korupciją,
sragionáre vksm [A] (-gió-) svaičioti,
sregolatezza dkt m nesaikingūms; (inosservanza
delle rególe) taisyklių nesilaikymas,
.
sregoláto, -a bdv 1 (senza misura) nesaikingas;
(inosservante delle rególe) nesilaikantis taisyk­
lių; essere s. nei bere nesaikingai gerti; 2. (dis-
soluto) palaidas; ištvirkęs; 3. tecn išsiderinęs;
išderintas.
srotoláre vksm (srd-) išvynioti; s. un tappeto išvy­
nioti / ištiesti kilimą.
►srotolársi sngr išsivynioti.
sss(t) jst ša!; cit!
stábbio dkt v => stázzo.
.
stábile 1 bdv (saldo) tvirtas, stabilūs; un ripiano
poco s. nelabai tvirta lentyna; 2. bdv fig stabi­
lūs; tvirtas; (che non cambia) pastovūs; (con­
tinuativo) nuolatinis; dimora s. nuolatinė gy­
venamoji vieta; lavoro s. nuolatinis darbas;
inflazione s. stabili infliacija; una pace s. tvirta
taika; un paesepoliticamente s. politiškai stabili
šalis; tempo s. pastovūs oras; valuta s. pastovi
valiuta; ♦ teatro s. repertuárinis teatras (su
nuolatine trupe ir sezono repertuaru ); in pianta
s. (di lavoratore) etatinis agg; 3. bdv chim
patvarūs; stabilūs; 4. dkt v pastatas; namas,
stabiliménto dkt v 1. (to stabilire) nustatymas;
paskyrimas; 2. (l’istituire) įsteigimas; 3. (fab-
brica) gamykla; fabrikas; (ditta) įmonė; 4.: s.
balneare pajūrio maudynė; s. termale m ine­
ralinių vandenų kurortas, balneologinis ku­
rortas.
.
stabilire vksm (-isc-) 1 nustatyti; (prevedere)
numatyti; (fissare) (pa)skirti; s. una data nu­
statyti datą; s. l ’identita (la paternita) nustatyti
tapatybę (tėvystę); s. la pena skirti baūsmę; s.
stabilirsi
lapropria residenza pasirinkti gyvenamąją vie­
tą; įsikurti; 2. (chiarire) iš(si)aiškinti; (defini-
re) nustatyti; s. la causa di un incidente išaiš­
kinti avarijos priežastį; 3. (decidere) nuspręsti;
nutarti; s. l ’aumento deiprezzi nutarti padidinti
kainas; 4. (fondare) įsteigti; 5.: sport s. un re-
cord, s. un primato pasiekti rekordą.
►stabilirsi sngr apsigyventi; įsikurti; s. in un
nuovo appartamento įsikurti naujam e bute; s.
a Kaunas apsigyventi Kaune.
stabilita dkt m 1. tvirtumas; stabilumas; 2. fig
stabilumas; pastovumas; s. economica (politi-
ca) ekonomikos (politinis) stabilumas; patto
di s. stabilumo paktas; econ s. dei prezzi kainų
pastovumas.
stabilitjĮo, -a bdv nustatytas; (convenuto) sutart­
as; ii giorno s. sutartą dieną; ii termine s. per
legge įstatymų nustatytas terminas; all’ora ~ a
sutartu laiku; dir l’drdine s. teisėtvarka,
stabilizzare vksm stabilizuoti; daryti pastovų.
►stabilizzarsi sngr stabilizūotis; nusistovėti,
stabilizzatore dkt v spec stabilizatorius,
stabilmėnte prv 1. tvirtai; stabiliai; 2. fig (con
continuita) nuolat; stabiliai,
staccare vksm 1. tr (sganciare) atkabinti; nukab­
inti; (scollare) atklijūoti; (scollegare) atjungti;
(scucire) atardyti; (togliere) nuimti; (spegnere)
išjungti; (strappando) atplėšti; (spezzando) at­
laužti; nulaužti; (tagliando) nukirsti; (con un
morso) nukąsti; s. i cavalli dal carro atkinkyti
arklius nuo vežimo; s. la corrente išjungti elek­
trą; s. un francobollo atklijūoti pašto ženklą; s.
unfrutto nuskinti vaisių; s. un ąuadro nukabinti
paveikslą; s. una toppa atardyti / nuardyti
lopą; s. un vagone atkabinti vagoną; ♦ i. un
assegno išrašyti čekį; 2. tr (scostare) patraukti;
(spingendo) nustumti; (separare) (at)skirti (ir
prk); ♦ non s. gli occhi (da qc) nenuleisti akių
(nuo ko); 3. tr (distanziare) atsiplėšti (nuo ko);
atitrūkti; 4. intr [A] (risaltare) išsiskirti; 5. intr
[A] fam (finire ii lavoro) baigti darbą (ypač
dirbant pamainomis); (fare una pausa) (pa)-
daryti pertraukėlę; atsiplėšti nuo darbo; 6. intr
[A] (filmando) pereiti tiesiai nuo vieno kadro
prie kito.
► staccarsi sngr 1. (sganciarsi) atsikabinti;
(venire via) nusiimti; (scollarsi) atsiklijuoti;
atšokti; (scollegarsi) atsijungti; (scucirsi) atirti;
(di boltoni) ištrūkti; (spegnere) išsijungti; (strap-
pandosi) atplyšti; nuplyšti; (spezzandosi) at-
lūžti; nulūžti; s. da terra pakilti į orą, atsiplėšti
nuo žemės; 2. (scostarsi) pasitraukti; (separa-
rsi) atsiskirti; 3. => staccare 3.
664
staccionáta dkt m lentų tvora; aptvara,
stácco dkt v 1. atkabinimas; nuėmimas; atplėši-
mas; atskyrimas; t.p. => staccare 1.; 2. fig (con­
trasto) kontrastas; išsiskyrimas; 3. fig (interval-
lo) intervalas; (pausa) pertrauka, pertraukėlė;
fare uno s. padaryti pertrauką; ♦ s. pubbli-
citário reklaminė pertraukėlė; 4. (filmando)
(staigūs) kadro pakeitimas; tiesūs (kadrų) jun­
gimas.
stádio dkt v 1. stadionas; 2. (fase) stadija; s.
terminale paskutinė stadija; 3. tecn (di un raz-
zo) (raketos) pakopa,
staff dkt v nkt brigada; (collaboratori) padėjėjai
pi; (personale) personalas; etatai pi; uno s. di
mėdici medikų brigada; uno s. di ricercatori
mokslininkų grupė.
stáff|[a dkt m 1. balnakilpė, balno kilpa; ♦ pėr-
dere le ~ e nesusivaldyti („pamesti balnakil­
pes“); avere / tenere ii piede in due ~ e s tar­
nauti dviem ponam s („būti viena koja abejose
balnakilpėse“); 2. tecn laikiklis; atram a; gem ­
bė; 3. ariat (ausies) kilpa,
staffétta dkt m 1. sport estafetė; corsa a s. esta­
fetinis bėgimas; 2. fig (avvicendamento) pasi­
keitimas (valdžioje); 3. (corriere) pasiuntinys,
stage [sta:3, steidj] dkt m nkt stažuotė; stažas;
fare uno s. stažūoti(s).
stagionále bdv sezoninis; sezono; lavoro s. sezo­
ninis darbas,
stagionáre vksm (-gió-) 1. tr brandinti; išlaikyti;
(salumi) vytinti; 2. intr [E] būti brandinam am
/ išlaikytam; (di salumi) būti vytintam,
stagionáto, -a bdv brandintas, išlaikytas; (di sa­
lumi) vytintas.
stagiónj|e dkt m 1. mėtų laikas; (periodo dell’an-
no) mėtas; sezonas; la s. delle piogge lietaūs
sezonas; le quattro ~ i keturi mėtų laikai; la s.
estiva vasara, vasaros sezonas; ♦ di (fine) s.
sezoninis agg; alta s. sezonas; bassa s. nė
sezono mėtas, nė sezonas; meĮ%a s. pereina­
masis sezonas (ruduo, pavasaris); di mezza s.
demisezoninis agg; 2. (in cui si svolge u n ’atti-
vitd) sezonas; la s. delle olive alyvuogių skynimo
mėtas, alyvuogių sezonas; la s. di cáccia (tea­
trale) medžioklės (teatro) sezonas; la s. balne-
are maudymosi sezonas,
stagista dkt v/m stažuotojas -a.
stagliársi vksm didingai atrodyti; išryškėti; išsi­
skirti.
stagnánte bdv. ácqua s. stovintis vanduo,
stagnáre I vksm [A] 1. (di acque) telkšoti; užsi­
stovėti; 2. fig sustingti; būti sustingusiam.
665 stante

stagnare II vksm 1. (rivestire di stagno) (už)ala- stampatėllo dkt v: ♦ in s. didžiosiomis (spaus­

vūoti; 2. (rendere stagno) (už)sandarinti. dintinėmis) raidėmis,
stagnazione dkt m econ sąstingis, stagnacija, stampato, -a 1. dkt v spaudinys; (volantino) la­
stagno I dkt v chim alavas; di s. alavinis agg. pelis; (modulo) blankas; 2. bdv, dlv (iš)spaus-
stagno II dkt v (specchio d ’acąua) kūdra; tven­ dintas; atspausdintas; įspaustas; fig s. nella
kinys. mente įstrigęs (atmintyje); ♦ s. in fronte ant
stagnjjo III, -a bdv sandarūs, hermetiškas; a te- kaktos užrašyta; parlare come un libro s. kal­
tiuta ~ a sandarūs ;compartimenti ~ i vandeniui bėti kaip iš knygos; t.p. => stampare; 3. bdv,
nelaidūs skyriai, dlv tecn štampuotas,
stagnola dkt m (t.p. carta s.) (aliuminio) folija, stampėlla dkt m ramentas,
stalagmite dkt m geol stalagmitas, štampo dkt v 1. (da cucina) (kepimo) forma;
stalattite dkt m geol stalaktitas, 2. tecn štampas; (matrice) (liejimo / spaudos ir
stalinismo dkt v polit, stor stalinizmas, pan. ) forma; 3. fig: di vėcchio s. senų pažiūrų;
stalinista polit, stor bdv stalinizmo; Stalino, dello stesso s. to paties plauko; ♦ si e perso lo s.
stall| a dkt m tvartas (ir p rk); (solo per cavalli) tokių (kaip jis, ji ir pan.) nebėra (apie gerą
arklidė; (solo per mucche) karvidė; ♦ daile žmogų).
stelle alle ~ e = nuo to kas didinga, iki to, kas stanare vksm 1. (iš)ginti / (iš)varyti iš urvo; 2. fig
juokinga; chiūdere la s. ąuando šono scappati i priversti išeiti.
buoi = šaukštai po pietų, stanc||are vksm 1. (nu)varginti; (spossare) ( n u ­
stalliėre dkt m arklininkas, alinti; išsekinti; lavorare ~ a darbas vargina;
stallo dkt v 1. (sedile) stale; 2. (in una stalla) gar­ 2. (annoiare) nusibosti (kam ), atsibosti; (sec-
das; 3. (negli scacchi) patas; 4.fig aklavietė, care) įkyrėti.
stallone dkt v eržilas, ►stanca||rsi vksm 1. pavargti; nuvargti; ♦ non
stamane, stamani prv šįryt, s. mai (difarącs) nesiliauti (ką darius); 2. (sec-
stamattina prv šįryt, šį rytą. carsi): mi šono ~ to (di ąc, difa rą cs) man atsi­
stambėcco dkt v zool alpinis ožys. bodo (kas, ką daryti).
stamberga dkt m landynė; lūšna, stanchezza dkt m nuovargis; per la s. iš nuovar­
štame dkt v bot kuokelis. gio; s. flsica (mentale) fizinis (protinis) nuo­
stamp |a dkt m 1. spauda; (i caratteri) šriftas; (lo vargis.
stampare) spausdinimas; errore di s. spaudos / stanco, -a bdv 1. pavargęs; nuvargęs; s. per ii viag-
spausdinimo klaida; liberta di s. spaudos lais­ gio pavargęs p5 kelionės; s. di vivere pavargęs
vė; una s. nitida aiškus spausdintas tekstas; ai­ gyventi; šono s. di lavorare pavargau dirbti; mi
škus šriftas; una s. piccola smulkus šriftas; ♦ a senio un p o ’ s. jaučiuosi truputį išvargęs; ♦ s.
s. spausdintas agg; darė alle ~ e (iš)spausdinti; morto m irtinai pavargęs; un nato s. tinginių
ėssere in (corso di) s. būti spausdinamam; 2. (i maišas; 2. (seccato): šono s. (di qc, di f ar qcs)
giornali e sim.) spauda; dgs ~ e spaudiniai; s. man atsibodo (kas, ką daryti).
ėstera (locale, lituana) užsienio (vietinė, lietu­ stand [stend] dkt v nkt stendas.
vių) spauda; ♦ sulla s. spaudoje; rassegna s. Standard dkt v nkt 1. standartas; s. di vita pragy­
laikraščių apžvalga; 3. (i giornalisti) spauda; venimo lygis; 2. bdv standartinis; tipinis,
comunicato s. (oficialusis) pranešimas spau­ standardizzare vksm standartinti, standartizuoti,
dai; conferenza stampa spaudos konferencija; stand-by [stend'bai] dkt v nkt tecn pristabdytoji
4. (riproduzione) atspaudas; (spec. d ’autore) veiksena; budėjimo režimas; ♦ in s. pristab­
estampas; (incisione) raižinys, graviūra, dytas agg; veikiantis bdv budėjimo režimu,
stampante dkt m spausdintuvas; s. a colori spal­ stando vksm: kaipprlk (a ąc) (ko) teigimu; anot
vinis spausdintuvas; s. laser (a getto d ’inchio- (ko), pasak; s. a šuo zio anot jo dėdės,
stro) lazerinis (rašalinis) spausdintuvas, stanga dkt m 1. (sbarra) strypas; (pertica) kartis;
stampare vksm 1. (iš)spausdinti; s. un file spaus­ 2. (dėl cairo) iena; 3. fig (di qcn) išstypėlis -ė.
dinti failą; 2. (pubblicare) (iš)lėisti; s. un quo- stangare vksm: fig s. a un esame sukirsti per eg­
tidiano leisti dienraštį; 3. (imprimere) ( įs p a u ­ zaminą.
sti; (at)spausdinti; ♦ s. un bacio pakštelėti (į stangata dkt m fig (economica) finansinis smūgis,
ką); pabučiuoti; 4. (coniare) (nu)kalti; 5. tecn stanghėtta dkt m (degli occhiali) (akinių) kojelė,
štampuoti. stanotte prv šiąnakt.
►stamparsi sngr įstrigti (į atmintį); įsiminti. stante 1. bdv: ♦ a se s. atskiras; seduta s. kaip-
s ta n tio
màt; l.p r lk ryšium (su kuo); dël (ko); ♦ kaip
jngt s. (il fatto) che kadangi,
stantio, -a bdv pasenęs (ir prk), sënas; gaižus;
♦ kaip dkt v sapere di s. atsiduoti plėkais,
stantùffo dkt v tecn stūmoklis.
stànza dkt m 1. kambarys; (locale) patalpa; s. da
bagno vonios kambarys; s. da pranzo valgoma­
sis (kambarys); s. d ’ospedale palata; la s.pergli
dspiti svečių kambarys; ♦ s. dei bottoni valdy­
mo / vadovavimo ceñtras; 2. lett stánca; 3. m il:
♦ di s. įkurdintas,
stanziàle bdv sėslus.
staiiziament |o dkt v (pa)skyrimas, (p ask irsty ­
mas; (fondi stanziati) paskirtos lėšos pi; ridur-
re gli ~ i sumažinti lėšas, paskirti mažiaū lėšų.
stanziàre vksm (pa)skirti (lėšų), (pa)skirstyti.
►stanziàrsi sngr įsikurti,
stanzino dkt v (sgabuzzino) sandėliukas,
stappàre vksm atkimšti.
star dkt v/m nkt žvaigždė; una s. del cinema kino
žvaigždė.
staĮ|re* vksm [E] 1. būti; pabūti; s. in campagna
(al sole, di guardia) būti káime (saulėje, sargy­
boje); s. in fila stovėti eilėje; s. a letto gulėti
lovoje; s. in poltrona sėdėti krėsle; s. in ujficio
tutto il giorno būti biure visą dieną; staro da lui
solo pochi minuti pabusiu pas jį tik kelias
minutės; sta ’ qui ad aspettarmi pabūk čia ir
lauk manęs; ♦ s. alla fmestra (tik) žiūrėti
(nesikišti); lasciamo s.! pamirškim!; 2. (con
agg, avv e sim.) būti; (sentirsi) jaūstis; s. appeso
kabėti, kaboti; s. scomposto drybsoti; s. sdraia-
to gulėti; s. seduto sėdėti; s. a bocca aperta
žiopsoti, būti išsižiojusiam; s. a dieta laikyti
dietos; s. in piedi stovėti; sto cómodo (scdmodo)
mán (ne)patogù; jaučiuosi (ne)patogiai; mi
sta simpático jis mán simpatiškas; sto bene an­
che in piedi mán gerai ir stovėti; c’ė poco da s.
allegri nėra kuo džiaūgtis; puoi s. sicuro gali
neabejoti; le cose non stanno prôprio cosí nė
visái taip yrà; come štai? - (Sto) bene (mėglio,
cosi cosi) kaip gyveni / laikaisi? - G erai (ge-
riaū, šiaip sáu); štai atiento! (presta attenzione)
įsidėmėk!; (bada) buk atsargus!; ♦ s. dietro (a
qcn) (far la corte) meilintis (prie ko); (farpres-
sione) spausti; (accudire) prižiūrėti; (curarsi)
rūpintis (kuo); s. intorno (a qcn) kibti (prie
ko); s. a cuore būti prie širdies; rūpėti; s. in
piedi (di discorso e sim.) būti įtikinamam; s. su
(stare sveglio) neiti miegoti; sėdėti nâkti; bu­
dėti; con questa giacca come sto? kaip atrodau
sù šiuo švarku; a benziną come stiamo? kaip
benzinas (, ar dár turime)?; è gente che sta
666
bene (a soldi) tai pasiturintys žmonės; štai in
guardia! saugokis!; štai buono! raminkis!; f am
štai fresco! nesulauksi!; f am štai su! (coraggio!)
drąsiaū!; kaip jst stammi bene! lik sveikas!;
3. fa m (con qcn; t.p. s. insieme) draugauti;
susitikinėti; 4. (abitare; t.p. s. di casa) gyventi;
s. ai terzo piano (all’estero, da solo) gyventi
trečiam e aukšte (užsienyje, vienam); dove štai
di casa? kur gyveni?; 5. (passare ii tempo): con
te si sta volentieri malonu būti su tavimi; s.
in compagnia (pa)buti su kitais, bendrauti;
6. (attenersi) laikytis (ko); remtis (kuo); s. ai
fatti remtis faktais;*, aipatti laikytis susitarimo;
♦ s. agli scherzi suprasti juokūs; t.p. => stándo;
7. (parteggiare) palaikyti; ma tu da che parte
štai? o tū kieno pusę palaikai?; 9. (essere sito,
avere posto) būti; dove stanno le sigarette? kur
(yra) cigaretės?; ii paese sta su una collina
kaimas stovi / yra afit kalvos; ♦ s. a significare
reikšti; 10.: s. bene (di vestiti e sim.; con qcs; a
qcn) tikti (prie ko; kam); (avere un buon aspet-
to) gražiai atrodyti; (essere oppurtuno) derėti;
s. malė (di vestiti e sim.; con qcs; a qcn) netikti
(prie ko; kam); (avere un brutto aspetto) ne­
gražiai atrodyti; ♦ ben ti sta! taip táu ir reikia!;
kaip jst sta bene (d ’accordo) gerai!; puiku!;
11.: ♦ stando cosi le cose kadangi taip yra;
esant tokiai padėčiai; sta di fatto, fatto sta
(che...) faktas (, kad,..); vis tiek; šiaip ar taip;
12. (consistere): qui sta ii difftcile (l’errore) čia
ir yra sunkumas (klaida); tutto sta nei trovare
un accordo esmė - rasti susitarimą, svarbiau­
sia - susitarti; 13. (spettare): sta a voi decidere
jums spręsti; sta a te darė le carte táu dalyti
kortas, tavo eilė dalyti kortas; 14. (entrarci)
(su)tilpti; fare s. (su)talpinti; stiamo tutti in
una sola mácchina visi sutūpsime vienoje m a­
šinoje; non sto piu nei pantaloni nebeįlendu j
kelnes; ♦ non s. in sé / nella pelle per la gioia
nesitverti (savo kailyje) džiaugsmu; 15: ♦ s.
per fa r qcs ruoštis ką daryti; ketinti ką daryti;
sta per piovere ruošiasi lyti, tuoj / greit lis; qu-
ello che sto per dirti tai, ką táu pasakysiu; stavo
giá per uscire jaū ketinaū / ruošiausi eiti, jaū
buvaū beeinąs; 16: ♦ s. a fa r qcs rodo veiksmo
užsitęsimą;s. a guardare (be)žiūrėti; vis žiūrėti;
s. a scusarsi atsiprašinėti; s. a sentire pa(si)-
klausyti; ė inutile s. a paríame neverta apie tai
kalbėti; kám apie tai kalbėti?; non s. a chia-
marlo nėra dėl kó jám skambinti; siamo ~ ti
un’ora adaspettare pralaukėm e valandą; sto’«
vedere che... ar tiknebūs, kad...; 17.: ♦ s.facen-
do qcs rodo veiksmo tęstinumą; ei sto pensando
667
(vis) galvoju apié tai; stanno ancora dormendo
jié dár miéga; ma che štai facendo? ką tu čia
dirbi?; 16. fam (costare) kainuoti; a quanto sta
la fariña? kiek miltai kainuoja?; kiek ūž mil­
tus?; 18.mat: 6 sta a 2 come 1 2 sta a 4 6 sutiñka
su 2 (dviem), kaip 12 su 4 (keturiais); 19. tarm
=> ėssere.
► stárci įvdž 1. (entrará) (su)tilpti; išsitekti;
2. (essere d ’accordo) sutikti; ei sto sutinkū; ei
štai a venire ai mare? ar važiuosi kartu prié ju ­
ros?, ar nóri prié juros?; ♦ fam ė una che ei sta
ji lengvai pasirašo; 3. fam (esser possibile, am-
messo) galėti būti.
►stársene įvdž būti; pabūti; s. a casa pasilikti
namie.
stárn a dkt m zool kurapka, laukinė vištelė,
starnazzáre vksm [A] 1. (di oche) gagenti (ppr.
plasnojant sparnais); (di polli) kudakuoti;
2.fig tarkšti; tarškėti; kleketuoti,
starnutire vksm [A] (-isc-) (nusi)čiaudėti.
starnūto dkt v čiaudulys; čiaudėjimas,
sta rter dkt v nkt tecn starteris,
staséra [-'se-J prv šįvakar,
stási dkt m nkt sustingimas; sąstingis (irprk).
statále 1. bdv valstybinis; (dello Stato) valstybės;
non s. nevalstybinis; apparato s. valstybės apa­
ratas; finanziamento s. valstybinis finansavi­
mas; 2. dkt v/m (t.p. dipendente s.) valstybės
tarnautojas -a; 3. dkt m (t.p. strada s.) magis­
tralinis kėlias; plentas,
stática dkt m fis statika,
stático, -a bdv 1.fis statinis; 2. statiškas,
statistu dkt v/m (garsūs -i) valstybės veikėjas -a.
statistica dkt m statistika,
statisticam énteprv statistiškai (irprk).
statistico, -a 1. bdv statistinis; statistikos; metodo
s. statistinis metodas; 2. dkt v/m statistikas -a.
stato I dkt v 1. būklė; (condizione) būsena; (si-
tuazione) padėtis -iės femm; in buono (cattivo)
geros (prastos) būklės;«, d ’ánimo nusiteikimas;
savijauta; i. di assedio (di emergenza) apgulos
(nepaprastoji) padėtis; s. di salute sveikatos
būklė; med s. di shock šoko būsena; ♦ in s.
interessante nėščia agg; in s. di ebbrezza neblai­
vus agg; išgėręs agg; 2. (condizione sociale e
sim.) padėtis -iės femm; s. giuridico teisinis sta­
tusas; certificato di s. civile šeimyninės padė­
ties pažyma; certificato di s. di famiglia šeimos
sudėties pažyma; certificato di s. libero laisvos
būklės pažyma (reikalinga norint tuoktis bažny­
čioje); 3. (ceto sociale) luomas; 4. chim, fis
būsena, būvis; s. aeriforme (liquido, sólido)
dujinė (skystoji, kietoji) būsena; 5.: mil lo S.
stécca
Maggiore vyriausiasis štabas; 6. (lo stare):gram
complemento di s. in luogo vietos aplinkybė; s
vidaūs esamasis vietininkas; verbi di s. (stati­
nės) būsenos veiksmažodžiai,
stato II dkt v (nazione) valstybė; šalis -iės femm;
s.federale (laico, unitario) federacinė (pasau­
lietinė, vienalytė) valstybė; s. islámico islamo
valstybė; s. membro dell’UE ES valstybė narė;
gli Stati Uniti Jungtinės Valstijos; rapporti fra
Stato e Chiesa bažnyčios ir valstybės santykiai;
ii bilancio dello S. valstybės biudžetas; ♦ di s.
valstybinis agg; colpo di s. valstybės perver­
smas; uomo di s. valstybininkas, valstybės vei­
kėjas.
státua dkt m statula; s. di marmo m arm urinė
statula, statula iš m arm uro; s. equestre raitelio
statula.
statu ári |o, -a bdv fig (imponente) didingas; bel-
lezza ~ a etaloninis grožis; físico s. tobulų pro­
porcijų kūnas,
statu étta dkt m dimin statulėlė; figūrėlė,
statum a dkt m dimin => statuétta.
statuniténse 1. bdv Jungtinių Amerikos Valsti­
jų; amerikiečių; amerikietiškas; iš Jungtinių
Amerikos Valstijų; 2. dkt v/m amerikietis -ė;
Jungtinių A merikos Valstijų gyventojas -a.
sta tu la dkt m 1. ūgis; di alta (bassa, media) s.
aukšto (mažo / žemo, vidutinio) ūgio; 2. fig
lygis; s. morale moralinis lygis,
status dkt v nkt dir statusas,
statūto dkt v 1. dir statūtas; chartija; (spec. di un
ente) įstatai pi; s. dei diritti dei lavoratori dar­
buotojų teisių chartija; ♦ regione a s. speciale
autonom inio statuso sritis -iės (Italijoje); 3. =>
status,
stavólta prv šįkart, šįsyk.
stazionam énto dkt v: tecn freno di s. rañkinis
stabdys.
stazionáre vksm [A] (-zió-) stovėti.
stazioná||rio, -a bdv 1.fig pastovūs, nekiñtamas;
temperatura ~ ria pastovi tem peratūra; le con-
dizoni dėl malato šono ~ rie ligonio būklė ne­
pakitusi / stabili; 2. fis stacionarūs,
stazióne dkt m 1. stotis -iės; s. degli áutobus (dei
treni /ferroviaria) autobusų (traukinių / gelež­
inkelio / stotis; 2. (non di mezzi di trasporto): s.
dipolizia policijos nuovada; s. di servizio dega­
linė; s. orbitante orbitinė stotis; 3.: s. balneare I
climática kurortas; 4.: s. radio radijo stotis;
5. med (postura dėl corpo) laikysena,
.
stázza dkt m 1 tonažas; 2. fam gabaritas,
stázzo dkt v žardis, gardas; aptvaras,
.
stécca dkt m 1 (di legno) lentelė; leñtjuosté; (di
steccare
metallo) virb(al)as; (piatta) plokštelė; ♦ s. di
balena banginio ūsas; 2.: s. da biliardo biliardo
lazda; 3.: s. di cioccolato šokolado plytelė; s. di
sigarette cigarečių blokas; 4. med Įtvaras; 5. mus
(stonatura) detonacija; falšas; 6. sport (da hoc­
key) ričdmuša.
steccare vksm (stec-) 1. m ed įtverti; uždėti įtvarą;
2. (una nota) detonūoti; sudainuoti (/ sugroti
ir p an.) klaidingą natą.
steccato dkt v tvora; aptvaras,
stecchetto dkt v: ♦ f am mettere a s., tenere a s.
(qc) priversti (ką) laikytis dietos; nedūoti (kam)
valgyti; ėssere a s. laikytis dietos,
stecchino dkt v dantų krapštūkas.
stecchire vksm (-isc-) nudobti (iš karto),
stecchito, -a bdv 1. sudžiūvęs; 2.: morto s. ūžmu-
štas (iš karto); 3.:fam lasciare s. apstulbinti,
stėcco dkt v 1. virbas, žabas; (sausa) šakelė;
(bastoncino) pagaliūkas; 2.fig (diqcn) džiūsna
com.
stele dkt m stela (paminklo rūšis).
stėll || a dkt m 1. žvaigždė; (t.p. stellina) žvaigždu­
tė; le ~ e brillano žvaigždės mirga / tviska; ♦ s.
cadente krintanti žvaigždė; la buona (la catti-
va) s. (ne)laiminga žvaigždė; s. polare šiaurinė
žvaigždė;/;# kelrodė žvaigždė; la s. del maitino
aušrinė; la s. della sera vakarinė; salire alle ~ e
(di prezzi) baisiai (pa)brangti; levare alle ~ e
iškelti į padanges; ho visto le ~ e žvaigždės
pasirodė / pasipylė (m an) akyse; ii petrolio e
alle ~ e naftos kaina astronom inė; 2. (star del-
lo spettacolo) žvaigždė; le ~ e del cinema kino
žvaigždės; 3. (oggetto, figūra e sim. a stella)
žvaigždė; žvaigždutė; s. a cinquepunte penkia­
kampė žvaigždė; hotel a tre ~ e trijų žvaigždū-
čių viešbutis; bot s. alpina (alpinė) liutpėdė;
bot s. di Natale Kalėdų žvaigždė, puansėtija;
zool s. marina jurų žvaigždė; ♦ s. filante ser­
pantinas.
stellare bdv 1. žvaigždžių; žvaigždės; 2. fig (di
prezzo) astronominis; 3. fig (fenomenale) fe­
nomenalūs,
stellato, -a bdv žvaigždėtas,
stellėtta dkt m mil žvaigždūtė.
stėlo dkt v 1. stiebas (augalo); 2. fig (gambo)
kojelė; (fusto) stovas; lampada a s. toršeras,
s tė m in a dkt v herbas.
stemperare vksm (stem-) 1. įmaišyti; (sciogliere)
tirpdyti; 2. fig (su)švelninti.
stempiato, -a bdv pliktelėjęs (prie smilkinių),
stendardo dkt v herbinė vėliava (ppr. nešiojama).
stėndere* vksm 1. (le braccia, le gambe) ištiesti;
2. (distendere) (pa)kloti (į-, už-); (spiegare)
668
(pa)tiesti; (svolgendo) ištiesti; s. ii lino kloti
linūs; s. i panni džiaustyti / (pa)džiauti skal­
binius; s. la tovaglia ištiesti staltiesę; 3. (far
giacere) (pa)guldyti; 4. ja m (abbattere) par­
trenkti; pargriauti; (uccidere) pakloti; 5.: s. la
pasta (iš)kočioti tešlą; s. la vemice (už)tėpti
dažūs; 6. fig (scrivere) (su)rašyti; s. un verbale
rašyti protokolą; rašyti pareiškimą.
►stėndersi sngr 1. (di qcn) išsitiesti; atsigulti;
2. (di qcs) driektis, nusidriekti; plytėti.
stendibiancheria dkt v nkt skalbinių džiovykla,
stenografare vksm (-no-) stenografuoti,
stenografia dkt m stenografija
stenografo, -a dkt v/m stenografininkas -ė.
stenogramma dkt v stenograma.
stent||are vksm [A] (stėn-) 1. (afarųcs) sunkiai /
vargais negalais (ką daiyti); s. a imparare sun­
kiai mokytis; ~ a ia riconoscerlo vos atpažinau;
~ o a crėderti man sunkū tavimi tikėti; 2. (tri-
bolare) vargti.
stentat||o, -a bdv 1. atliktas (/ pasiektas ir pan.)
vargais negalais; maggioranza ~ a trapi daugu­
ma; vittoria ~ a vargais negalais išplėšta p er­
galė; 2. (con stenti) vargingas; 3. (non sciolto)
nesklandūs; passo s. netvirta eisena; parlare
un italiano s. sunkiai kalbėti itališkai; 4. (di
vegetale) nuskurdęs.
stėnt|jo dkt v 1. (ppr. dgs ~ i) vargas; vargimas;
una vita di ~ i varganas gyvenimas; 2.: ♦ a s.
vargais negalais; vos (nė vos);
stentdreo, -a bdv griausmingas (apie balsą).
steppa dkt m geogr stepė,
stereo dkt v mėšlas; išmatos pi.
stereo nkt 1. bdv stereofoninis; cūffie s. stereofo­
ninės ausinės; 2. dkt v (t.p. impianto s.) muzi­
kinis centras; stereoaparatūra.
stereofonia dkt m stereofonija,
stereofonico, -a bdv stereofoninis,
stereotipato, -a bdv stereotipinis,
stereotipo dkt v stereotipas.
steril|j e bdv 1. nevaisingas, sterilūs; cdppia s. ne­
vaisinga pora; 2. (di tara) nederlingas; nena­
šūs; 3. (sterilizzato) sterilūs; 4. fig bevaisis,
nevaisingas; bergždžias; discussione s. bevaisė
diskūsija; sforzi tūščios pastangos,
sterilita dkt m 1. nevaisingūmas, sterilūmas; s.
femminile (maschile) moters (vyro) sterilūmas;
2. (di terra) nederlingūmas; nenašūmas; 3. fig
nevaisingūmas; bergždūmas.
sterilizzare vksm m ed sterilizūoti.
sterilizzazione dkt m m ed sterilizacija; (l’azione)
sterilizavimas.
669
sterlina dkt m sterlingas; (lira) s. svaras (sterlin­
gų)-
sterminare vksm (stėr-) išžudyti; (animali, pian-
te) išnaikinti; sunaikinti,
sterminato, -a bdv (ampio) begalinis; neapim a­
mas.
sterminio dkt v išžudymas; (t.p. s. di massa) m a­
sinis naikinimas; campo di s. naikinimo sto­
vykla.
stėrno dkt v anat krūtinkaulis,
steroide dkt v chim steroidas,
sterpaglia dkt m žabai pi: brūzgynas,
stėrpo dkt v stabaras, stagaras; (arbusto stentato)
krūmokšnis,
sterrat|o, -a bdv: strada ~ a vieškelis, neasfal­
tuotas / negrįstas kėlias,
sterzare vksm [A] (stėr-) 1. (di ącn) (pa)sūkti
vairą; 2. (di veicolo) staiga pasukti / mestis,
sterzata dkt m fig lūžis; persilaužimas,
stėrzo dkt v vairas.
stės||o, -a bdv, dlv 1. patiestas; paklotas; (spal-
mato) užteptas; patini ~ i išdžiaustyti skalbi­
niai; 2. (poggiato) paguldytas; 3.fam (sfinito)
nusibaigęs; 4. fam (senza soldi) plikas (bepini­
gų); t.p . > stėndere.
stėssj|o, -a 1. bdv tas pats mase, ta pati femrn;
(uguale) vienodas; lygus; toks -ia pat; la ~ a
cosa tas pats; lo s. giorno tą pačią dieną; nello
s. appartamento tam e pačiame bute; viename
bute; ripėtere le ~ e cose kartoti tą patį; ♦ alio
/ nello s. tnodo vienodai; alio / nello s. tempo
vienu metu; 2. bdv (rajforzativo) pats -i; lui s.
jis pats; oggi s. šiandien pat; eon i miei ~ i oc-
ehi savo paties (/ pačios) akimis; fiducia in sė
s. I ~ i pasitikėjimas savimi; chiūdersi in sė s.
užsisklęsti savyje; conosci te s. pažink save; io
s. ho visto tutto aš pats viską mačiau; i suoi ~ i
amici lo critieano patys jo draugai jį kritikuo­
ja; net jo draugai jį kritikuoja; ama ii prdssimo
tuo come te s. mylėk savo artim ą kaip save p a­
tį; ♦ fine a sė s. savitikslis; ii fatto s. che... pats
faktas, kad... ; 3. bdv, įv (suddetto): redigere ii
contratto e firmare lo s. sudaryti sutartį ir ją
pasirašyti; ♦ su richiesta dello s. paties prašy­
mu; 4. įv: lo s. tas pats; toks pat; la ~ a ta pati;
tokia pati; ii prezzo ė lo s. kaina tokia pati; tu
sei sempre lo s. niekada nepasikeisi; bisogna
fare lo s. reikia daryti tą patį; ♦ fa lo s., e lo s.
tai tas pats; nesvarbu; nieko tokio; kaip prv to
s. vis tiek; kaip prv grazie lo s. ačiū ir už tiek.
stesura dkt m 1. surašymas; (stipulazione) suda­
rymas; 2. (di opere) redakcija; redagavimas;
prima s. juodraštis; 3. (strato di qcs) sluoksnis.
stimmate
stetoseopio dkt v stetoskopas,
steward ['stju:3d, 'stjuard] dkt v nkt stiuardas,
stia dkt m vištų narvelis,
stiek [stik] dkt v nkt: ♦ (in) s. pieštukinis agg.
stigmate dkt m dgs rel, stor stigmos,
stigmatizzáre vksm (pa)smerkti; (su)peikti.
stiláre vksm sudaryti; (su)rašyti.
stile dkt v 1. stilius; s. architettdnico architektū­
ros stilius; s. barocco baroko stilius; s. cancel-
leresco kanceliarinis stilius; s. cómico (épico,
trágico) komiškas (epinis, tragiškas) stilius; .v.
innovativo pažangūs stilius; di / in s. gótico
gotikinis, gotikos stiliaus; ♦ in grande s. pra­
šmatnūs agg, didingas; prašmatniai; 2. (modo
di fare e sim.) būdas, stilius; maniera; lo s. di
un pittore dailininko maniera; to s. di Mozjart
M ocarto stilius; s. di vita gyvenimo būdas / sti­
lius; gyvensena; s. hippy hipių stilius; e nei šuo
s. tai jó stilius; lett stil novo „naujasis stilius“
(.Italijos XIII a. poezijos stilius); sport s. libero
laisvasis stilius, kraulis; 3. (gusto) stilius; sko­
nis; (eleganza) stilingumas; romanzo privo di s.
meñko stiliaus romanas; non avere s. neturėti
stiliaus / skonio; ♦ con s. stilingai; 4. (taglio di
un abito) fasonas,
stilėtto dkt v stilėtas (toks durklas).
stilistą dkt v/m (drabužių) dizaineris -ė.
stilistico, -a bdv stiliaus; stilistinis,
stilizzáre vksm stilizuoti,
stilizzato, -a bdv, dlv stilizuotas,
stilla dkt m lašelis; s. di rugiada rasos lašelis,
stilláre vksm 1. tr lieti lašais; lašinti; 2. intr [E]
lašėti, varvėti; (filtrare) suñktis.
stillicidio dkt v fig nesibaigianti virtinė (ppr. kaž­
ko negero); (lenta tortura) lėtas kankinimas,
stilnovista dkt v lett „naūjojo stiliaus“ poetas,
stilográfi | co, -a bdv: (penna) ~ ca parkeris, au­
tomatinis plunksnakotis.
dkt m 1. (valutazione) (į)vėrtinimas; (cal-
colo) apskaičiavimas; (diprezzo) įkainojimas;
vertės nustatymas; secondo alcune ~ e kai ku­
riais skaičiavimais; fare una s. įvertinti; p a­
teikti įvertinimą; 2. (valore stimato) apytikslė
vertė; 3. (buona opinione) pagarba; gerbimas;
avere s. (di ącn) gerbti (ką), vertinti,
stimáre vksm 1. (į)vėrtinti; (stabilire ii prezzo)
įkainoti; ♦ s. a ócchio nustatyti iš akies; 2. (am-
mirare) gerbti; vertinti; 3. (ritenere qcn qc) lai­
kyti (ką kuo).
►stimarsi sngr laikyti save (kuo).
stimato, -a 1. bdv puikios reputacijos; (didžiai)
gerbiamas; 2. dlv apytiksliai nustatytas,
stimmate dkt m dgs => stigmate.
stimolante
stimolante bdv patrauklūs; skatinantis veikti; in­
triguojantis,
stimolare vksm (st'i-) 1. (pa)skatinti; stimuliūoti;
s. a partecipare, s. alla partecipazione skatinti
dalyvauti; 2. (suscitare) (pa)žadinti; s. la fan-
tasia žadinti vaizduotę; 3. fisiol dirginti; ja u ­
dinti.
stimol|Įo dkt v 1. paskata, stimulas; skatinimas;
♦ senza ~ i be interesų; apatiškas; 2. (esigen-
za) poreikis; to s. delta fame poreikis valgyti; s.
sessuale lytinis poreikis; 3. fisiol dirgiklis; jau-
diklis; stimulas; s. nervoso nervinis jaudiklis.
stinco dkt v blauzda; (l ’osso) blauzdikaulis; ♦ s.
di santo šventuolis -ė.
stingere* vksm 1. intr [A, E] (nu)blūkti, išblukti;
2. tr (nu)blūkinti, išblukinti.
►stingersi sngr => stingere 1.
stipare vksm (su)grusti, prigrūsti; (su)kimšti.
►stiparsi sngr grūstis, susigrūsti.
stipato, -a bdv 1. (di qcn) susigrūdęs; 2. (di qcs)
perpildytas (ko); pilnutėlis,
stipendiato, -a bdv, dlv gaunantis algą / atlygi­
nimą.
stipendiare vksm (-pėn-) (qcn) išmokėti (kam,
darbuotojams ir p a n .) atlyginimą,
stipendio dkt v atlyginimas; (retribuzione) darbo
ūžmokestis; (salario) alga.
stipite dkt v stakta (vertikali rėmo dalis).
stipulare vksm (sti-) sudaryti; s. un contratto su­
daryti sūtartį; (firmarlo) pasirašyti sūtartį.
stiracchiare vksm (distendere) (iš)tiesti.
►stiracchiarsi sngr rąžytis, raivytis,
stiramento dkt v (t.p. s. muscolare) pa(si)tempi-
mas; procurarsi uno s. (a qcs) pasitem pti (ką).
stirare vksm 1. (colferro da stiro) (iš)lyginti (ly­
gintuvu); 2. (stendere legambe e sim. ) (iš)tiesti.
►stirarsi sngr 1. stiracchiarsi; 2. (un mu-
scolo) pasitempti (raumenį); 3. (qcs con ilfer-
ro da stiro) išsilyginti (ką lygintuvu), lygintis.
stiratūra dkt m lyginimas (lygintuvu).
stiro dkt v nkt; ♦ asse da s. lyginimo lenta;ferro
da s. lygintūvas, laidynė,
stirpe dkt m gimine; paderm e; (la discendenza)
palikuonys pi, palikuoniai pi; di nobile s. kil­
mingas agg; ♦ la s. di Adamo A dom o vaikai
(žmonija).
stitichėzza dkt m m ed vidurių užkietėjimas,
stitico, -a bdv sergantis vidurių užkietėjimu,
stiva dkt m (laivo) triūmas.
stivalįje dkt v aulinis batas; aulinis; (di gomma)
botas, guminis batas; (da pesca, caccia) puš­
nis -iesfem m ; mettersi (togliersi) gli ~ i apsiauti
(nusiauti) auliniūs; ♦ to S. „Batas“ (Italijos
670
pravardė); dei miei ~ i niekam tikęs; ♦ flk ii
Gatto con gli ~ i batuotas katinas,
stivaletto dkt v aulinūkas.
stivare vksm (į)krauti (į laivą / į trium ą ir pan.).
stizza dkt m papykimas; papykis; avere un moto
di s. piktai sureaguoti,
stizzire vksm (-isc-) papykdyti.
►stizzirsi sngr papykti, užpykti,
stizzoso, -a bdv irzlūs; ūmūs, staigūs,
stoccaflsso dkt v džiovinta menkė,
stoccaggio dkt v sandėliavimas,
stoccare vksm (stdc-) sandėliuoti, (į)dėti į san­
dėlį.
stoccata dkt m 1. sport dūris; tušė; 2.fig įgėlimas,
stoffa dkt m 1. medžiaga; (tessuto) audinys; di s.
medžiaginis agg; 2. fig įgimti gabūmai pi.
stoicismo dkt v filos, fig stoicizmas,
stoico, -a 1. bdv stojiškas (irprk); stoikų; 2. dkt v
stoikas (irprk).
stoino dkt v => stuoino.
stola dkt m 1. rel stula; 2. (t.p. s. dipetticcia) kai­
linis šalikas,
stolido, -a bdv => stolto.
stolto, -a 1. bdv kvailas, paikas; 2. dkt v/m kvailys
-ė; neišmanėlis -ė.
stomacare vksm (std-) pykinti (irprk).
stomachėvole bdv šleikštūs, koktūs; (nauseante)
pykinantis (irprk).
stomaco (dgs -ci/-chi) dkt v 1. skrandis; bruciore
di s. rėmuo; ♦ a s. pieno pavalgius, po valgio;
a s. vuoto nevalgius; avere qc sullo s. nevirškinti
(ko) (irprk); fig neapkęsti (ko); avere uno s. di
ferro turėti geležinį skrandį; darė di s. vemti;
2. (panda) pilvas,
stomatologia dkt m m ed stomatologija,
stomatologo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m stom ato­
logas -ė.
stonare vksm (std-) 1. tr nukrypti nuo tono (gro­
jant, dainuojant), detonuoti; nepataikyti [ to ­
ną; 2. intr fig (con qcs) nesiderinti (prie ko),
netikti.
stonat||o, -a bdv 1. (diqcn) nem okantis dainuoti;
2.: una nota ~ a klaidinga nata; 3. (scordato)
išsiderinęs; 4. fig nė vietoje; netinkamas,
stonatūra dkt m 1. nukrypimas nuo tono, deto­
navimas; klaidinga nata; 2. fig netinkam as da­
lykas.
stop [stop] nkt 1.jst stop!; stok!; stokite!; 2. dkt v
(H segnale) stabdymo signalas, stop ženklas
f am; 3. dkt v (la luce) stabdžių šviesa; 4. dkt v
(punto) taškas; 5. dkt v sport kamuolio susi-
stabdymas.
stoppa dkt m pakulos pi.
671
stópper dkt v nkt sport vidurio gynėjas,
stoppáre vksm (stop-) 1. (su)stabdyti; 2. sport (riel
calcio) su(si)stabdyti (kamuolį); 3. sport (riel
basket) blokuoti,
stoppáta dkt m sport (riel basket) blokas,
stóppi |¡a dkt m (ppr. dgs ~ e ) ražiena; šiaudai pi.
stoppino dkt v dagtis.
stoppóso, -a bdv 1.: capelli ~ t plaukai kaip pa­
kulos; 2. (di alimenti) skaidulingas; kietas,
stórcere* vksm 1. (deformare) iškreipti; (plegare)
išleflkti; suleñkti; ♦ s. la bocca, s. le labbra pa­
tem pti lupą; s. U naso raukyti nosį; 2. fig =>
distórcere.
► storcersi sngr 1. išlmkti; (di flanco) klypti;
(in due) suliñkti; 2. (qcs) išsisukti (ką).
stordiménto dkt v apsvaigimas,
stordire vksm (-isc-) (ap)svaiginti; (assordare)
apkurtinti; (con un colpo) pritreñkti (irprk).
►stordirsi sngr svaigintis; apsvaígti.
stordito, -a 1. bdv, dlv pritrenktas, treñktas; ap­
svaigęs; 2. dkt vSm išsiblaškėlis -ė, príetranka
com.
stori||a dkt m 1. istorija; s. antica (contemporá­
nea, medievale, moderna) senovės (šiuolaiki­
nė, viduramžių, naujųjų amžių) istorija; s.
universale visuotinė istorija; la s. d ’Italia (della
Lituania) Italijos (Lietuvos) istorija; s. dell’ar-
te (della filosofui) m enų (filosofijos) istorija;
m ed s. clínica ligos istorija; ♦ s. naturale gam ­
totyra; passare alla s. įeiti / patekti [ istoriją; ii
resto ė s. toliau visi žino kaip baigėsi; 2.: fam
iscriversi a s. įstoti į istorijos fakultetą; 3. (nar-
razione) pasakojimas, istorija; (descrizione) ap­
rašymas; (favola) pasaka; (racconto) apysaka;
4. (vicenda) istorija; (affare) reikalas; una s.
sporca nešvari istorija; una s. vėcchia senas rei­
kalas; una s. di violenza smurto istorija; ♦ seri­
za s. be intrigos; neypatingas agg; la sólita s.
sena giesmė; che cos’ė ąuesta s.? kas čia dė­
dasi?; S. fam (t.p. s. d ’amore) meilės istorija;
romanas; 6. (frottola) pasaka, istorija; (prete-
sto) pretekstas; ♦ poche ~ e, niente ~ e, senza
tante ~ e jokių atsikalbinėjimų!; fare (delle)
~ e atsikalbinėti; šono tutte ~ e! nesąmonės!;
nepasakok!
stori||co, -a 1. bdv istorinis; (della storia) istori­
jos; archivio s. istorijos archyvas; documento s.
istorinis dokumeñtas; fatti ~ c i istoriniai fak­
tai; romanzo s. istorinis romanas; ling gram-
mática ~ ca istorinė gramatika; ♦ centro s. se­
namiestis; 2. bdv (típico della storia) istoriškas;
veritá ~ ca istoriška tiesa; 3. bdv fig (memora-
straccétto
bile) istorinis; una visita ~ ca istorinis vizitas;
4. dkt v/m istorikas -ė.
storiėlla dkt m (barzelletta) anekdotas,
storione dkt v zool sturys.
stormire vksm [A] (-isc-) šlamėti; šiugždėti,
štormo dkt v 1. pulkas, būrys; spiečius (ir prk);
uno s. di laniare uodų spiečius; 2. mil (di ae-
rei) eskadrilė,
stornare vksm (stor-) 1. nukreipti; atitolinti; s. un
pericolo nukreipti pavojų; 2. (qcn da (far) qc)
atkalbėti (ką nuo ko); 3. fin (rettificare) stor-
nūoti; (modificare uno stanziamento) perkelti
lėšas.
stornėllo dkt v lett stornėlis, ritornėlis.
storno I dkt v fin (rettifica) storno; (trasferimento
d ifondi) lėšų perkėlimas,
storno II dkt v zool varnėnas,
storpiare vksm (stdr-) 1. (menomare) (su lu o šin ­
ti; 2. fig iškraipyti; (deturpare) (su)darkyti; s.
un cognome iškraipyti pavardę,
storpiatūra dkt m fig iškraipymas,
storpio, -a 1. bdv luošas; suluošintas; 2. dkt v/m
luošys -ė.
storta dkt m l.fa m išsisukimas; prėndersi una s.
(a qcs) išsisukti (ką); 2. chim retorta,
stortėzza dkt m kreivumas.
stort||o, -a 1. bdv kreivas; netiesus; (che si ė stor­
io) sukrypęs; (curvo) lenktas; gambe ~ e krei­
vos / šleivos kojos; naso s. netiesi nosis; 2. bdv
(inclinato) kreivas; pakrypęs; nelygus; ii ąua-
dro e s. paveikslas pakrypęs; 3. bdv fig fam:
una giornata ~ a bloga diena; 4. prv skersai,
kreivai; scrivere s. kreivai rašyti; ♦ andare s.
nesisekti; guardare s. (qcn) skersai (pa)žiūrėti
(į ką).
stortūra dkt m (ingiustizia) neteisybė,
stovigli j|a m (ppr. dgs ~ e ) indas; lavare le ~ e
plauti indus,
stra- priešdėlis: pirmoji sudurtinių žodžių dalis,
paprastai rodanti ko viršijimą (pvz., stracarico),
taip p a t su stiprinamąja reikšme (pvz., straric-
co, stravincere, strabene).
strabico, -a 1. bdv žvairas; 2. dkt v/m žvairakis -ė.
strabiliante bdv nerealūs,
strabiliare vksm (-bi-) apstulbinti,
strabismo dkt v m ed žvairumas,
strabuzzare vksm: s. gli occhi akis vartyti (blogai
pasijutus); (spalancarli) išpusti akis.
strabocchėvole bdv (difolla) tūkstantinis,
stracarico, -a (v dgs -chi) bdv per daug apkrau­
tas, perkrautas,
straccėtto dkt v dimin skudurėlis, skuduriūkas.
stracchino
stracchino dktvgastr „strakinas“ (minkštas L om ­
bardijos sūris).
stracciáre vksm 1. plėšti; (piú volte) (su)plėšyti,
(su)draskyti; s. un fdglio suplėšyti lapą; t.p. =>
strappáre; l.fig fa m lengvai sutriuškinti; triu­
škinamai nugalėti.
►stracciársi sngr 1.: ♦ s. le vesti „persiplėšti
drabužiiis“ (demonstratyviaipasipiktinti)', 2. =>
strappársi.
stracciatėlla dkt m gastr „stračatela“ (plombyras
su šokolado gabaliukais).
stracciát |o, -a bdv, dlv 1. suplėšytas; un fdglio s.
suplėšytas lapas; 2.fig: prezzi ~ t juoką kelian­
čios kainos; žemiausios kainos.
strác||cio I dkt v 1. skūduras; (patino) (pa)šluos-
tė, mazgotė; lavare / puliré con lo s. (n u š lu o ­
styti; passare lo s. sui pavimenti pašluostyti
grindis; ♦ ridursi uno s. nusikalti; mi sentó uno
s., šono uno s. jaučiuosi išsekęs -usi; nusika­
mavau; 2. spreg (ppr. dgs ~ ci) skarmalas,
skūduras; ♦ di ~ c i skudurinis; 3.fig fa m \ uno
s. (di qcs) menkiausias agg; non hai uno s. di
prova neturi nė menkiausio įrodymo; non tro­
va uno s. di marito nerañda sáu vyro, kád ir
kókio.
strácci||o II, -a bdv: carta ~ a makulatūra,
staccióne, -a dkt v/m 1. nuskúrélis -ė; driskius -ė,
skarmalius -ė; 2. fig skurdžius -ė.
stracótto, -a bdv perviręs; pėrkeptas.
strád| a dkt m 1. kėlias; gatvė; in s., per (la) s.
gatvėje; la s. per Vilnius Vilniaus kėlias; una s.
brutta (larga,polverosa) bjaurūs (dulkėtas, pla­
tūs) kėlias; s. maestra (secondaria) pagrindinis
(šalutinis) kėlias; s.pedonale pėsčiųjų gatvė; s.
senz’uscita aklagatvis (irprk); ii códice della s.
kelių eismo taisyklės p i; attraversare la s. per­
eiti (per) gatvę; córrere per s. bėgti gatvė; cos-
truire (riparare) una s. (nu)tiėsti ((pa)taisyti)
kėlią; uscire di s. nuvažiuoti nuo kėlio; la s.
porta in citta kėlias vedą į miestą; ♦ s. ferra-
ta geležinkelis; s. statale magistralinis kėlias;
plentas; l’uomo della s. žmogus iš gatvės; tra­
sporto su s. automobilių transportas; finiré in
s. atsidurti gatvėje; flk tutte le ~ e pórtano a
Roma visi keliai vėda į Romą; 2. (percorso)
kėlias (ir prk); maršrutas; una s. lunga ilgas
kėlias; la s. del filobús troleibüso maršrutas;
chiédere / domandare la s. pa(si)kláusti kelio;
indicare (sapere) la s. nurodyti (žinoti) kėlią;
pėrdere la s. nuklysti; štai sbagliando s. nė tuo
keliu važiuoji; fig la s. per ii successo kėlias į
pasisekimą; ♦ a meta s. pusiaukelėje; di s., in
s., lungo la s. pakeliui; sulla s. di casa pakeliui
672
namo; a un’ora di s. valanda kelio; fare s. (a
qcn) rodyti (kam ) kėlią; fig (t.p. aprire la s.)
atverti kėlią; farsi s. skintis kėlią, prasiskinti
kėlią (ir prk); s.facendo pakeliui; andaré per la
própria s. eiti savo keliu (irprk); tagliare la s.
užkirsti kėlią; hai ancora tanta s. davanti táu
dár viskas prieš akis; šono di s. m án pakeliui;
fig ėssere fuori s. klysti; fig metiere / portare fuo-
ri s. išvesti iš kėlio;fig portare sulla s. sbagliata,
portare sulla cattiva s. nuvesti klystkeliais; fig
prendere un’altra s. pasūkti kita linkmė; 3. fig
(mezzo): tentare tutte le ~ e išbandyti visus ke­
lius; non vedo / c’ė aitra s. kito kelio nėra, na-
m ataū kito kelio.
stradalj|e bdv kelio; kelių; incidente s. autoava­
rija; lavori ~ i kelio darbai; polizia s. (t.p. dkt v
la s.) kelių policija; segnale s. kelio ženklas;
códice s. kelių eismo taisyklės pi; ♦ anello s.
žiedinė magistralė,
stradiccióla dkt v dimin keliukas; šunkelis,
strafalcióne dkt v kvailiausia klaida,
strafáre* vksm [A] persistengti,
strafóro dkt v: ♦ di s. (di nascosto) slapčia,
strafotténte bdv akiplėšiškas; įžūlūs,
strafotténza dkt m akiplėšiškūmas; įžūlūmas.
strag||e dkt m 1. žudynės pi; skerdynės; (iš)žū-
dymas;fig le ~ i sulle strade karas keliuose;/;#
all’esame e stata una s. per egzaminą daūgelis
susikirto; 2. (rovina) sunaikinimas; pražūtis
-iės; ♦ fare s. (di qcs) sunaikinti (ką);figfars.
di cuori būti širdžių ėdikū -ė.
stralciáre vksm (at)skirti; (in un calcolo) atskai­
čiuoti; dirs. un processo išskirti bylą (į atskirą),
stralunáre vksm (-lu): s. gli occhi akis vartyti
(blogaipasijutus); (spalancarli) išversti akis.
stralunat||o, -a bdv apsvaigęs; con gli occhi ~ i
išvertęs agg akis.
stramazzáre vksm [E] (t.p. s. a terra) sudribti
(añt žėmės); parpūlti, pardribti,
stramberia dkt m keist(en)ybė.
strámbo, -a bdv keistas; savotiškas; (svitato) kuok­
telėjęs.
strampaláto, -a bdv (assurdo) nesąmoningas;
(fuori di testa) treñktas, priplaūkęs/ara.
stranaménteprv 1. keistai; 2. (come inciso): s . ...
keista...
stranézza dkt m 1. (Vessere strano) keistūmas;
2. (cosa strano) keistenybė; (atto strano) kei­
stas poelgis.
strangoláre vksm (strán-) smaugti (irprk); (ucci-
dendo) pasmaugti.
straniér||o, -a bdv 1. užsienio; svetimas; užsieni­
nis; kitos / svetimos šalies; iš užsienio; cittadi-
673
no s. ūžsienio valstybės pilietis; migliorefilm s.
geriausias ūžsienio filmas; lingua ~ a ūžsienio
kalba; dspiti ~ i svečiai iš ūžsienio; 2. dkt v/m
užsienietis -ė; svetimšalis -ė; 3. dkt v sport le­
gionierius.
strano, -a bdv 1. keistas; savotiškas; (solo di qcs)
neįprastas; in modo s. keistai; per ąuanto s. kad
ir kaip keista; un sogno s., uno strano s. keistas
sapnas; un tipo s., uno s. tipo keistas žmogūs;
ha un aspetto s. keistai atrodo; suona s. keistai
skamba; ♦ s. che... keista, kád... ; non ei trovo
niente di s. nieko keisto; (non sorprende) nieko
nuostabaūs; 2. kaip dkt v: lo s. tai, kas keista,
straordinariaménte prv nepaprastai,
straordinarietá dkt m nepaprastum as.
straordinár| io, -a 1. bdv (non ordinario) neeili­
nis; (speciale) specialūs(is); nepaprastas; con-
gedo s. specialiosios atostogos; poteri ~ i ne­
paprastieji įgaliojimai; seduta ~ ria neeilinis
posėdis; 2. bdv (ineredibile) nepaprastas; įspū­
dingas; ypatingas; vista ~ ia įspūdingas vaiz­
das; 3. dkt v {ppr. dgs ~ į lavoro s., ore ~ e ) virš­
valandžiai pl;fare gli ~ i dirbti viršvalandžius,
strapazzáre vksm 1. (vessare) engti; 2. (sciupare)
sudirbti; baisiai (su)gadinti (ir prk); (stropic-
ciare) maigyti; (sformare) užtampyti;/žgs. una
canzone sudarkyti dainą.
►strapazzársi sngr pervargti; (di lavoro) per­
sidirbti; (traseurarsi) neprisižiūrėti.
strapazzát|¡o, -a bdv: gastr uova ~ e plakta kiau­
šinienė sg.
strapázzo dkt v 1. į(si)tempimas; vargas; 2.: ♦ da
s. niekam tikęs agg; médico da s. šūndaktaris;
scrittore da s. rašeiva mase.
strapién||o, -a bdv 1. perpildytas; (fino all’orlo)
sklidinas; la sala era ~ a salė buvo pilnūt pil­
nutėlė; 2. (di cibo): šono s. persivalgiau,
strapiómbo dkt v (labai) statūs skardis; (burro-
ne) bedugnė; * a s. statmenas,
strappalácrime bdv nkt ašaringas (jaudinantis).
strapp |are vksm 1. (iš)plėšti; ištraukti; (con le
radici) (iš)rauti; (peli, pium e e sim.) (iš)pėšti;
s. via nuplėšti; atplėšti (ir prk); s. un bottone
ištraukti sagą; s. una ciocca di capelli išpešti
plaukų kuokštą; s. le chiavi di mano (a qcn) iš­
plėšti (kam ) iš rañku raktūs; s. la máschera (a
qcn) nuplėšti (nuo ko) kaukę (ir prk); s. una
pagina da un libro išplėšti knygos lapą; ii vento
ha ~ ato via ii tetto vėjas nuardė / nuplėšė sto­
gą; fig s. un bambino alia madre atplėšti vaiką
nuó motinos; fig s. alla morte išplėšti iš mirties
nagų; 2. (lacerare) plėšti; drėksti; (in due) per­
plėšti; (piii volte) (su)plėšyti, (su)draskyti; s.
stravaccársi
un lenzuolo perplėšti paklodę; s. una léttera
suplėšyti laišką; 3. fig: s. una promessa išgauti
pažadą; s. un sorriso priversti nusišypsoti; iš­
gauti šypseną; sport s. ii servizio laimėti geimą
varžovui paduodant; 4. kaip intr [A] tecn: la
frizione ~ a sankaba trūkčioja.
►strappársi sngr 1. (su)plyšti; susiplėšyti; (in
un punto) įplyšti; (bucarsi) praplyšti; (scucirsi)
iširti; 2. (qcs): s. i capelli rautis plaukus (ir
prk); s. i pantaloni susiplėšiau kelnes; 3. sport
(un museolo) patirti raum eñs plyšimo traum ą;
4. sport (di museolo) plyšti (raumeniui); (rom-
persi) trūkti.
strapp | o dkt v 1. (tirata) trūkis; traukimas; darė
uno s. trūktelėti; ♦ a ~ i priešokiais; andaré a
~ i trūkčioti; 2. (squarcio) įplyšimas; plyšys;
proplėša; 3. sport (t.p. s. muscolare) raumeñs
plyšimas; (rottura) raum eñs trūkimas; 4. fig
(dissidio) nesutarimas; (rottura) atsiskyrimas;
5. fig fa m (a una regola) išimtis -iės femm ;
6. fig fa m (passaggio) pavėžėjimas; darė uno s.
pavėžėti.
straricco, -a bdv baisiai turtingas,
straripaménto dkt v (upės) išsiliejimas,
straripáre vksm (strá-) išsilieti iš krantų,
strascicáre vksm (strá-) 1.: s. i piedi vilkti kojas;
brūkšėti kojomis; 2.: fig s. le parole lementi
(žodžiūs).
►strascicársi sngr šliaūžti, vilktis; kėblinti.
stráscij[co (dgs -chi) dkt v 1. šleifas; 2. fig pada­
rinys (ppr. neigiamas), pasekmė; avere (degli)
~ ch i turėti pasekmių; 3.: rete a s. bradinys.
strass dkt v nkt blizgutis; netikras deimantas,
stratagėmma dkt v gudrybė; (trucco) triukas,
stratėga dkt v strategas (ir prk).
strategia dkt m strategija (irprk).
stratégico, -a bdv strateginis, strategiškas; punto
s. strateginis pūnktas.
strat|| o dkt v 1. sluoksnis; klodas; uno s. di neve
(di pólvere, di vernice) sniego (dūlkių, dažų)
sluoksnis; s. protettivo apsauginis sluoksnis;
2. fig (ceto) sluoksnis; grupė; gli ~ i della socie-
tá visuomenės sluoksniai; 3.geogr (nubi) slūok-
sniniai debesys pi; 4. geol klodas; sluoksnis; s.
carbonífero anglių klodas,
stratosfera dkt m geogr stratosfera,
stratosférico, -a bdv stratosferos;figprezzo s. as­
tronom inė kaina,
strattonáre vksm (-tó-) trūktelėti; timptelėti;
(darė una spinta) pastūmti.
strattón)|e dkt v trūktelėjimas; timptelėjimas;
darė ~ i timpčioti,
stravaccársi vksm fa m drėbtis, išsidrėbti.
stravagánte
stravagante bdv ekstravagantiškas,
stravaganza dkt m 1. ekstravagancija; 2. (eccen-
tricita) ekstravagantiškumas,
stravėcchio, -a bdv 1. baisiai senas; 2. (stagiona-
to) ilgiau brandintas,
stravedėre* vksm [A] (per qc) negalėti (kuo) at­
sidžiaugti,
stravincere* vksm triuškinamai laimėti.
stravi||zio (ppr. dgs -zi) dkt v ištvirkavimas; fare
~ z i (nei bere) persigerti; (nei mangiare) persi­
valgyti.
stravol | gere* vksm 1.: l’ira gli ~ ge ii viso pyktis
iškreipia jo veidą; ♦ v. la mente sumaišyti p ro ­
tą; 2. fig (turbare) priblokšti; (spossare) (nu)-
alinti; la notizia lo ~ se žinia j[ pribloškė; 3. fig
(alterare) sujaukti; 4. fig (travisare) iškraipyti,
iškreipti; s. i fatti iškraipyti faktus,
stravolgimėnto dkt v fig (travisamento) iškreipi­
mas, iškraipymas,
stravolto, -a bdv (sconvolto) sukrėstas, priblokš­
tas; s. dal dolore skausmo palaužtas / sugniuž­
dytas.
straziante bdv 1. (baisiai) kankinantis; dolore s.
veriamas skausmas; 2. fig širdį plėšiantis,
straziare vksm 1. (dilaniare) suplėšyti (į gabal­
us); (maciullare) sumaitoti; 2. (torturare) kan­
kinti (ir prk); kamuoti; 3. fig (t.p. s. ii cuore)
plėšyti / draskyti širdį,
strazio dkt v 1. (baisi) kančia (irprk)-, kankynė;
kankinimas; 2. fig sielvartavimas,
strėga dkt m ragana (irprk).
stregare vksm (stre-) 1. užburti; (ap)kerėti, pa­
kerėti; 2. fig apžavėti; (pa)kerėti.
stregone dkt v raganius.
stregoneria dkt m raganavimas; raganystė; bur­
tai pi, kerai pi.
strėgua dkt m: ♦ alla s. (di qcs) kaip (kas)-, pa­
našiai kaip (kas); alla stessa s. vienodai,
stremare vksm (stre ) nugaluoti; nukamuoti, už-
kamūoti.
stremato, -a bdv, dlv nugaluotas; nukam uotas,
strėmo dkt v ntk: ♦ alio s. arti pabaigos / galo;
beveik pražuvęs agg; (moribondo) vos g)Vas.
stren n||a dkt m: ~ e natalizie Kalėdų dovanos,
strėnuo, -a bdv atkaklūs; (vigoroso) energingas,
strepitare vksm [A] (stre-) klegėti; (gridare) rėk­
ti; (di mezzi di trasporto) bildėti, dardėti,
strėpito dkt v klegesys; rėkavimas; (di mezzi di
trasporto) bildesys, dardesys.
strepit6s||o, -a bdv 1.: applausi ~ i griausmingi /
audringi plojimai; 2. fig sensacingas; didžiulis;
(fenom enale) fenomenalūs.
674
stress [stres] dkt v nkt stresas, įtampa; fattore di
s. stresorius; ♦ da s. stresinis agg.
stressánte bdv sukeliantis stresą,
stressáre vksm (stres-) sukelti (kam ) stresą; įva­
ryti (kam ) stresą, stresūoti/am .
stressáto, -a bdv įsitempęs, keflčiantis nuo stre­
so; stresūotas fam ; šono molto s. in ąuesto pe­
riodo pastaruoju m etü mán daūg streso.
strétt||a dkt m 1. suspaudimas; gniaužimas; su­
griebimas; (su)veržimas; (abbraccio) apkabi­
nimas; s. di mano rañkos paspaudimas; la s.
dėl nemico priešo apsuptis; allentare la s. pa­
leisti; nebespausti; darė una s. priveržti; libe-
rársi da una s. pasileisti, ištrukti; ♦ ho sentito
una s. ai cuore mán suspaudė širdį; 2. (ii re­
stringen'): darė una s. (a qcs) susiaurinti (ką);
3. fig (t.p. s. finale) kulminacija; 4.: ♦ mėttere
alle ~ e prirem ti prie sienos, įvaryti į kampą;
šono alle ~ e aš prirem tas prie sienos; 5. mus
stretá; 6. sport suėmimas,
strettaménte p ir 1. tvirtai; fig s. connesso (a / con
qc) glaūdžiai susijęs (su kuo); 2. fig (severa­
mente) griežtai; 3. fig (dėl tutto) visiškai.
strettézz¡|a dkt m 1. (Vessere stretto) siaurūmas;
2.: fig dgs ~ e nepriteklius, vargas.
strétt [o I, -a bdv 1. siaüras; (augusto) aflkštas;
porta ~ a siaüros dūrys pi; strada ~ a siaüras
kėlias; ling vocale ~ a siaurasis balsis; fig vit-
tdria di ~ a misura pergalė mažū skirtumu;
♦ stare ~ i (in una casa) ankštai gyventi; si sta
~ i ąui čia afikšta; fig ii risultato ei sta s. rezul­
tatas mūs tenkina iš dalies; 2. (di abito e sim.)
aflkštas; siaüras; (piccolo) mažas; pantaloni
~ i aflkštos kelnės; andaré s. būti per mažam /
siauram; (di scarpe) veržti / spausti kojas;
3. (senato) suspaustas; priveržtas; fare un no­
do s. tvirtai užmegzti mazgą; tenere s. gniaužti;
tiėniti s. a me! kabinkis į manė!; ♦ a denti ~ i
dantis sukandus; 4. fig (di legami e sim .) glau­
dūs; (spec. di qcn) artimas; amici ~ i artimi
draugai; párente s. artimas giminaitis; uno s.
legante con la natura glaudūs ryšys sü gamta;
5. fig (rigoroso) griežtas; sotto ~ a sorveglianza
griežtai prižiūrimas; lo s. indispensábile tai,
kas būtiniausia; in senso s. siaurąja prasmė;
mantenere uno s. riserbo neskleisti jokios in­
formacijos; 6. fig: parlare in dialetto s. kalbėti
gryna tarmė.
stretto II dkt v geogr sąsiauris,
strettóia dkt m (kelio) susiaurėjimas,
stria dkt m (plonas) dryžis; linija,
striáto, -a bdv dryžuotas; (di animali) rainas.
675
stridénte bdv, dlv 1. cypiantis; gergždžiantis; šai­
žus; 2.fig (fastidioso) akį rėžiantis.
strid|[ere vksm 1. cypti; gergžti; girgždėti; džer­
škėti; 2 .fig nesiderinti; due colorí che ~ono dvi
(akį) rėžiančios spalvos,
stridóre dkt v cypimas; girgždesys; ♦ s. di denti
dantų griežimas,
stridulo, -a bdv cypūs; gergždžiantis,
striglia dkt m grandyklė (gyvuliams šukuoti).
strigliáre vksm 1. šveisti (šepečiu) (ppr. arklį),
valyti šepečiu; 2. fig duoti (kam ) velnių,
strigliáta dkt m fig: darė una s. (rimproverare)
duoti garų (barti); prėndersi una s. gauti velnių,
strilláre vksm [A] rėkti, rėkauti; spiegti; klykti,
strillo dkt v riksmas; spiegimas; lanciare uno s.
surikti, suklikti,
strim inzito, -a bdv 1. (di qcn) sunykęs; visai lie­
sas; sudžiūvęs; 2. (di abito) per mažas (apie
drabužį); 3. fig skurdūs,
strim pelláre vksm (-pėl-) čirpinti (armoniką ir
pan.); s. unpiano daužyti pianino klavišus.
strin||ga dkt m raištelis; le ~ghe delle scarpe batų
raišteliai, batraiščiai,
stringáto, -a bdv glaūstas.
stringi ere* vksm 1. suspausti; (su)gniaužti; (lac-
ci e sim.) (su)veržti; (viti e sim.) (pri)veržti; s.
la cintura suveržti diržą; s. la mano paspausti
ranką; s. ii pugno suspausti kūmštį; s. una vite
priveržti sraigtą; ♦ s. ii cuore suspausti širdį; s.
i denti sukąsti dantis; 2. (premere) (pri)glaūsti;
(con forza) (pri)spáusti; (l’un con l ’altro) su-
glaūsti; s. a sé prisispausti; s. a lpetto priglaūsti
prie krūtinės; s. le labbra sučiaupti lupas; ♦ s.
all’ángolo užspeisti į kampą; s. d ’assėdio ap-
siaūsti; 3. (impugnare) spausti rañkoje; laikyti
(sugniaužus); ♦ flk chi troppo vuole, nulla ~ e
daūg reikalausi, mažai gausi; 4. (di scarpe e
sim.) spausti; veržti; ii colletto ~ e apykaklė
spaudžia (kaklą); 5. (restringere) (su)siaūrinti;
(accorciare) (pa)trumpinti; ♦ s. i tempi paspar­
tinti tempą; ~ į ~ i galų gale; 6. (sancire): s.
un’alleanza sudaryti sąjungą; s. amicizia (con
qcn) užmegzti (su ku o ) draugystę; 7. kaip intr:
ii tempo ~ e laikas spaudžia.
►stringĮ|ersi sngr 1. (a qcs) prisiglaūsti (prie
ko); (premendo) prisispausti; 2. (l ’un l ’altro,
facendo spazio) susispausti; 3. (abbracciarsi)
(stipriai) apsikabinti; 4. (farsi stretto) (su)siau-
rėti; ♦ i i cérchio si ~ e (attomo a qc) (ką) spau­
džia; (kas) spaudžiamas agg; 5.: ♦ s. nelle spal-
le traukyti pečiais; 6. (restringersi) susitraukti;
7. (qc, ai petto e sim .) prisiglaūsti (prie krūtinės
ir pan.)
stronzáta
strip-tease [strip'tiz] dkt v nkt striptizas,
strihscia dkt m 1. juostelė; rėžis; una s. di carta
popieriaus juostelė; una s. di stoffa audeklo
atraiža / rėžis; tagliare a ~sce pjaustyti juos­
telėmis; 2. (riga) dryžis; ruožas; (linea) linija;
(sulla carreggiata) juosta; (traccia lasciata stri-
sciando) šliūžė; una s. di terra žemės ruožas /
rėžis; 3.: dgs le ~sce (pedonali) pėsčiųjų p erė­
ja; attraversare sulle ~ sce pereiti (/ eiti) per
perėją; 4. (di fum etti) komiksų serija; 5. fig
(serie) eilė; serija,
strisciánte bdv fig 1. (di qcn, viscido) pataikau­
jantis; 2.: econ inflazione s. šliaūžianti / šliau-
žiamoji infliacija,
strisciáre 1. intr [A] šliaūžti (at-, į-, iš-, nu-);
(solo di animali) ropoti; s. sul terreno šliaūžti
žemė; ♦ s. ai piedi di qcn šliaužioti prieš ką;
2. intr [A] (passare rásente) prisiliesti; braūkti;
3. intr [A] (strusciare per terra e sim .) vilktis;
4. tr (trascinare) vilkti; tempti; s. i piedi vilkti
kojas; 5. tr (rigare) (į)drėksti; (nu)brózdinti.
striscio dkt v 1.: ♦ di s. v5s vos; ferita di s. įbrė­
žimas; 2. (graffio) įdrėskimas,
striscióne dkt v transparantas; plakatas; sport s.
di arrivo, s. dėl traguardo finišo juosta,
stritoláre vksm (stri-) sutrinti (į miltus (irp rk));
sutrūpinti; (maciullare) sutraiškyti,
strizzáre vksm 1. (iš)gręžti; s. i panni gręžti skal­
binius; fig s. come un limone išsufikti kaip ci­
triną; 2. (premere) stipriai (su)spáusti; 3.: ♦ s.
l ’occhio pam erkti; s. gli occhi prisimerkti;
strofa dkt m lett strofa, posmas,
strofináccio (dgs -ei) dkt v mazgotė, pašluostė,
strofináre vksm (-fi-) (pa)trinti; (grattando via)
(iš)grandyti; (lucidando) (nu)šveisti; (asciu-
gando) iššluostyti,
strombazzáre vksm 1. tr (iš)būgnyti; 2. intr [A]
(įkyriai) pypsėti (signalizuoti); laidyti signali­
zaciją.
stroncá||re vksm (strón-) 1. (nu)laužti;/žg s. una
vita pasiglemžti gyvybę; fig lo ha ~ to un infar­
to j[ pakirto infarktas; 2. fig (reprimere) ( s u ­
tramdyti; (far falliré) (su)žlugdyti; s. la resi-
stenza palaužti pasipriešinimą; s. sul náscere
užgniaužti užuomazgoje; 3. fig (con critiche)
sudirbti (sukritikuoti); ii film ė stato ~ to dalia
critica kritikai išdėjo filmą ¡ šufis dienas, kriti­
kai visai nurašė filmą; A.figfam (spossare) pri­
baigti.
stronzát||a dkt m volg 1. (scemenza): dire ~ e nu-
sipezėti; che s.! (chiacchiera) paistalai!; (cosa
brutta) tikras šlamštas!; 2. (azione riprovevole)
kiaulystė; 3. (oggetto inutile) niekalas.
strónzio
stronzio dkt v chim stroncis,
stronzo, -a volg 1. dkt v šūdo gabalas; 2. dkt vįm
šūdo gabalas; sudžius,
.
stropicciare vksm 1 (sfregare) (pa)trinti; 2. fam
(sciupare) (su)glamžyti.
►stropicciarsi sngr. s. gli occhi trintis akis.
strozzare vksm (strdz-) smaugti (ir p rk); (uc-
cidendo) (pa)smaugti, užsmaugti.
►strozzarsi sngr (per un boccone) paspringti,
strozzatūra dkt m susiaurėjimas,
strozzinaggio dkt v lupikavimas.
strozzino dkt v lupikas (irprk); lupikautojas,
struggėnte bdv graudingas, sielvartingas,
strūggersi* vksm (sciogliersi) (iš)tifpti;/?gi. d ’a-
more tirpti iš meilės; kankintis dėl meilės,
struggim ėnto dkt vfig sielvarta; kančia.
strum ental| e bdv 1. m us instrumentinis; 2. ling
(t.p. caso s.) {nagininkas; 3.: econ beni ~ i
gamybos priemonės; 4.: av volo s. skrydis pa­
gal prietaisus; S.fig panaudojam as kaip prie­
monė; tikslingas,
strum entalizzare vksm instrum entalizūoti (ką);
pasinaudoti (kuo).
strum entalizzazione dkt m instrumentalizacija;
instrumentalizavimas; pasinaudojimas,
strum entazione dkt m 1. tecn {ranga; prietaisai
pi; 2. mus instrum entuotė.
.
strum ėnt||o dkt v 1 (darbo) Įrankis, instrum en­
tas; (apparecchio e sim .) prietaisas; įrenginys;
dgs ~ i įranga, prietaisai pi; s. di misurazione
matavimo prietaisas; ~ i chirurgici chirurgo
instrum entai; 2. (mezzo) priem onė; s. finan-
ziario finansinė priem onė; 3. mus (t.p. s. musi-
cale) (muzikos) instrumentas; s. a corda (a
fiato, a percussione, a tastiera) styginis (pučia­
masis, klavišinis, mušamasis) instrumentas;
4.fig (di qcn) įrankis,
strusci jare vksm trinti; (un attimo) brūkštelėti;
(graffiare) nubrozdinti; (sfiorare qcs) prisiliesti
(prie ko); s. i piedi vilkti kojas; ho ~ ato (con)
la tnanica sulla vernice brūkštelėjau rankove
per dažus,
strūtto dkt v gastr (lydyti) taukai.
stru ttū rį|a dkt m 1. struktūra, sandara; (com po -
sizione) sudėtis -iės; s. economica ekonom inė
struktūra; la s. di un tessuto audinio sudėtis; la
s. di un vocabolario žodyno sandara; 2. (corpo-
ratura) (kūno) sudėjimas; 3. (ossatura) kons­
trukcija; korpusas; (edificio) statinys; una s. in
acciaio plieninė konstrukcija; 4. (elementi di
un impianto e sim.) įrenginiai pi, įtaisai pi;
infrastruktūra; 5. fig (organo, ente) struktūra;
įstaiga; (area, complesso e sim .) infrastruktūra;
676
kompleksas; ~ e amministrative adm inistraci­
nės struktūros; s. ospedaliera gydymo įstaiga;
~ e sportive sporto infrastruktūros,
stru ttu rále bdv struktūrinis; análisi s. struktūri­
nė análizė;fondi ~ j struktūriniai fondai,
stru ttu rá re vksm (-tii-) struktūrizūoti (ką), su­
telkti (kam ) struktūrą; (organizzare) organi­
zuoti; (planificare) (su)planūoti.
strüzzo dkt v 1. zool strutis; carne di s. strutiena;
2.: boa di s. boa (iš strūčio plunksnų),
stuccáre vksm (už)glaistyti; apglaistyti.
stucchévole bdv fig perdėtai saldūs; (sdolcinato)
sentimentalūs.
stüc¡jco dkt v 1. tinkavimo gipsas; (decorativo)
stiūkas; dgs ~ ch i stiuko lipdiniai; ♦ rimanere
di s. būti priblokštam; likti be žado; 2. (pasta
riempitiva) glaistas,
studentáto dkt v 1. (periodo da studente) studen­
tavimas; 2. (collegio e sim.) studeñtu bendra­
butis.
studėntj[e, -ėssa dkt v/m 1. (di scuola seconda-
ria) mokinys -ė; 2. (universitario) studeñtas -ė;
(di laurea triennale) bakalauras -ė; (di laurea
specialistica) magistrantas -ė; s. del primo anno
pirmo kurso studeñtas, pirmakursis -ė; gli ~ i
studentai, studentija ig.
studentésco, -a bdv studeñtu; (da studenti) stu­
dentiškas; movimento s. studeñtu sąjūdis,
studiáre vksm 1. (qcs) mokytis (ko; ką); s. ai
ginnasio mokytis gimnazijoje; s. (la) chimica
((l’)italiano) mokytis chemijos (italų kalbos);
s. canto mokytis dainuoti; s. la lezione (una po­
esía) mokytis pam oką (eilėraštį); smėttere di s.
(abbandonare gli studi) mesti mokslus; 2. (solo
all’universitá) studijuoti; s. economía (legge)
studijuoti ekonom iką (teisę); 3. (analizzare)
nagrinėti; (esaminare) tyrinėti, tirti; 4. (pro-
gettare) (su)kūrti.
studiáto, -a bdv tyčia daromas, (iš añksto) apgal­
votas; sąmoningas; (artificíale) nenatūralūs,
stū ||dio dkt v 1. mokymasis; (all’universitá) studi­
javimas; (t.p. dgs ~ d i) mokslas sg; studijos;
~ d i superiori aukštesnysis mokslas; ~ d i uma-
nistici hum anitariniai mokslai; borsa di s. sti-
peñdija; (lo stage) mokslinė stažuotė; diritto
alio s. teisė į mokslą; programma di s. studijų
program a; continuare gli ~ d i tęsti studijas;
toliaū mokytis; dedicare tempo alio s. skirti
laiko mokslui; riuscire nello s. gerai mokytis;
trascurare lo s. apleisti mokslus; 2. (indagine)
tyrinėjimas; tyrimas; (analisi) analizė; s. dėl
territorio kraštotyra; cómpiere degli ~ d i tyri­
nėti; tirti; ♦ la proposta ė alio s. pasiūlymas
677
nagrinėjamas; 3. (l ’opera) studija, mokslo vei­
kalas; s. su Dante studija apie D antę; 4. (pro-
getto) (parengiamasis) projektas; 5. (ufficio, e
sim.) kabinėtas; studija; (in casa) dárbo kam ­
barys; (bottega) dirbtuvė; lo s. di un architetto
architekto studija; s. cinematográfico, ~ d i ci-
nematográfici kino studija; s. dentlstico sto­
matologijos kabinėtas; s. fotográfico fotografo
dirbtuvė, fotoateljė;«, legate (notarilej advoka­
to (notaro) kontora; 6. art, mus etiudas; stu­
dija; m us gli ~ d i di Chopin Šopeno etiūdai.
studióso, -a 1. bdv atsidavęs studijoms (/ m ok­
slui); (impegnato) stropūs, uolus; 2. dkt v/m
mokslininkas -ė; tyrėjas -a.
stūfa dkt m: s. a legna krosnis -ies; s. elettrica
(elektrinis) šildytuvas; accéndere la s. (a legna)
pakurti krosnį; (elettrica) įjungti šildytuvą.
stufa||re vksm l.gastr troškinti; šiltinti; 2.figfam
įkyrėti (kam); atsibosti; mi hai ~ to mán atsi-
bódai, mán nusibodai; užknisai!
►stufa||rsi sngrfam: mi šono ~ to (difarącs,
di qcs) mán atsibodo (ką daryti, kas).
stufáto I dkt v gastr troškinys,
stufáto II, -a bdv troškintas; šutintas,
stūfo, -a bdv f am', šono s. (di qcs, difarqcs) mán
atsibodo (kas, ką daryti)', basta!, šono s.! gana!
nebegaliu!; viskas! užkniso!
stunt-man ['stantmen] dkt v nkt kaskadininkas,
stuóia dkt m demblys,
stuoino dkt v (dūrų) kilimėlis,
stuolo dkt v pulkas; spiečius,
stupefacénte 1. bdv stulbinantis; pribloškiantis;
coincidenza s. stulbinantis sutapimas; 2. dkt v
(t.p. sostanza s.) psichotropinė medžiaga,
stupefáre* vksm (ap)stulbinti.
stupefátto, -a bdv apstulbęs; priblokštas; rima-
nere s. apstulbti.
stupėnd||o, -a bdv (chestupisce) stebinantis; (me-
raviglioso) nuostabūs, įspūdingas; una giorna-
ta ~ a nuostabi diena; ♦ kaip jst s.! nuostabu!
stupidággin j e dkt m 1. (atto stupido e sim .) kvai­
lystė; nesąmonė; dire ~ i nusišnekėti, niekūs
šnekėti / kalbėti; non fare ~ i! nedaryk kvaily­
sčių!; ♦ che s.! kokia nesąmonė!; 2. (inezia)
niekis, menkniekis; 3. => stupiditá.
stupidamėnte prv kvailai,
stupidáta dkt m kvailystė,
stupiditá dkt m kvailūmas.
stüpido, -a 1. bdv kvailas; (solo di qcn) bukas; sei
stato s. a fidarti kvailas buvai, kad pasitikėjai;
2. dkt v¡m kvailys -ė.
stup ire vksm (-isc-) (nu)stėbinti; ei ha ~ ito tro­
su
varla ai lavoro nustebom e ją radę darbe; la
cosa non mi ~ sce tai manęs nestebina.
►stup || irsi.s«gr (di qcs) nustebti (kuo); (mera-
vigliarsi) nusistebėti (kuo), stebėtis; di che ti
~sci? kuo čia stebiesi?; non mi ~ irei (affatto)
se... (nė kiek) nenustebčiau, jei...
stupito, -a bdv (di qcs) nustebęs (kuo); rimanere
s. nustebti.
stupore dkt v nuostaba, nustebimas; nusistebė­
jimas; pieno di s. visai nustebęs,
stupráre vksm (iš)prievartauti, (iš)žaginti.
stupratóre dkt v prievartautojas, žagintojas,
stiipro dkt v išprievartavimas, išžaginimas,
sturalavandini dkt v nkt pompa,
sturáre vksm 1. (una bottiglia) atkimšti (butelį);
2. (liberare un tubo) (pra)valyti (vamzdį).
► sturársi sngr atsikimšti; s. le orécchie atsi-
kimšti ausis (irprk).
stuzzicadénti dkt v nkt dantų krapštūkas.
stuzzicáre vksm (stuz-) 1. krapštyti, krapštinėti;
čiupinėti; 2. fig (infastidire) (pa)ėrzinti; (pa)-
kibinti; 3.fig (stimolare) sudominti; (suscitare)
sužadinti; s. l ’appetito sužadinti apetitą.
►stuzzicársi sngr: s. i denti krapštytis dantis,
stuzzichino dkt v užkandis, ūžkanda.
su l.p rlk añt (ko); (senza contatto) virš (ko); (so­
lo moto a luogo) f (ką); ii cappotto sulla sédia
paltas añt kėdės; lo spėcchio sul camino vei­
drodis virš židinio; incisione su rame vario rai­
žinys; salire su un álbero kopti į medį; stor la
marčia su Roma (fašistų) žygis į Romą; fig la
finestra sul cortile langas į kiemą; fig una vit-
toria sugli avversari pergalė prieš varžovus; fig
sparare sulla folla šaudyti į m inią;/;# telefonare
sul cellulare skambinti į mobilųjį; fig vegliare
sui figli budėti prie vaikų; (badarci) rūpintis
vaikais; ♦ giorni su giorni dienų dienas; su due
piedi añt karštųjų; beregint; 2.prlk (nelle vici-
nanze) prie (ko); la casa sul lago nam as priė
ežero; i . prlk (con mezzi di trasporto) žymi vie­
tą, ppr. atitinka vietininko linksnį, ir kitus vietą
reiškiančius pasakymus; ėssere sull’áutobus bū­
ti autobuse, važiuoti autobusū; salire sull’áuto-
bus lipti į autobūsą; 4. prlk (modale) žymi bū­
dą; pagal (ką); su richiesta (suggerimento) di
ącn kieno prašymu (pasiūlymu); scarpe su mi­
sara batai pagal užsakymą; sul modelio dei li-
tuani kaip lietūviai (daro), lietuvių pavyzdžiu;
giurare sul próprio onore prisiekti savo garbė;
parlare sal šerio rimtai kalbėti; 5. prlk (di argo-
mento) apiė (ką); uno stúdio sull’immigrazio-
ne stūdija apiė imigraciją; iiparere su una ąue-
stione nuom onė tám tikrū klausimu; diseutere
sub
sull’opportunitä kalbėti apie galimybę, svarsty­
ti galimybę; 6. prlk (di tempo) žymi laiką; sul
tardi vėlai; sul fare delta serą tem stant; ♦ sul
momento greitomis; l.p r lk (con numeri, misu-
re) žymi apytikslį kiekį, skaičių; apie (ką); maž­
daug; ana donna sui quaranta / sulla ąuaran-
tina kokių keturiasdešimties m ėtų moteris;
costa sui cento euro kainuoja apie šimtą eūrų;
dura sulle tre ore trunka apie tris valandas,
trunka maždaūg tris valandas; 8. prlk (distri-
butivo): ima probabilitä su mille viena galimy­
bė iš tūkstančio; 9.prv (stato in luogo) viršujė;
viršuj, viršum; su in alto aukštai; su nei cielo
viršuj, danguje; su per i monti kalnuose; fig ti-
rare su i figli auginti vaikus; ♦ su di giri, su di
morale, su di tono pakilios nuotaikos; amo. sta­
re sulle sue nesileidžia į kalbas; nem ėgsta ben­
drauti; kaip jst su col morale! nagi, drąsiaū!;
10.prv (moto a luogo) į viršų; viršun; guardare
su žiūrėti [ viršų; tirarsi su i pantaloni pasi­
tem pti kelnes; * su e giu (avanti e indietro)
pirmyn ir atgal; 11. prv fig: beviämoci su! iš­
gerkime (ir pamiršime); dormici su! = rytas
protingesnis už vakarą; pensäteci su anche voi
pagalvokite (apie tai) ir jus; 12. jst na!, nagi!;
su, su, non piangere! na, na, neverk!
sub dkt v/m nkt naras -ė.
subäcqueo, -a 1. bdv povandeninis; 2. dkt v/m
naras -ė; akvalangininkas -ė.
subaffittäre vksm subnūomoti.
subaffitto dkt v subnuoma.
subaltėrno, -a dkt v/m pavaldinys -ė.
subappälto dkt v subrangä.
subappaltatore, -trice dkt v/m subrangovas -ė.
subbūglio dkt v sąmyšis; netvarka; suirutė; ♦ met-
tere in s. sukelti ant kojų.
subconscio dkt v m ed pasąmonė,
subdolamente prv suktai; klastingai,
sübdolo, -a bdv suktas; klastingas,
subentr || are vksm [E] (-bėn-) (a qc) pakeisti (ką);
s. a ącn in un’inchiesta perim ti iš kö bylos ty­
rimą; alio stupore ~ d la paura nuostabą pakei­
tė baimė.
sub||ire vksm (-isc-) 1. (patire) patirti; s. un af-
fronto gauti akibrokštą; s. un danno, s. dei dan-
ni nukentėti; turėti / patirti nuostolių; s. una
pėrdita (una sconfitta, un trauma) patirti ne­
tektį (pralaimėjimą, traum ą); 2. (ricevere, es-
sere oggetto di qcs e sim.): s. un cambiamento
pasikeisti; būti pakeistam; ha ~ ilo una con-
danna a tre mesi buvo nuteistas trims m ėne­
siams nelaisvės; ha ~ ito un’operazione alki
testą jam operavo galvą; la partenza ~ ira un
678
ritardo reisas vėluos; išvykimo laikas atidėtas;
i prezzi hanno ~ ito un ribasso kainos sumažė­
jo; 3. (sopportare) (iš)kęsti; s. le conseguenze
iškęsti pasekmes.
subissà||re vksm (di qcs) apipilti (kuo), apiberti;
s. di fischi audringai nušvilpti; pasitikti švil­
pimais; s. di richieste apipilti / užversti prašy­
mais; siamo ~ ti di telefónate mums nuolat
skambinėja, mums skambinėja be perstojo,
subitáneo, -a bdv staigūs, netikėtas; žaibiškas,
súbito prv 1. iškart; (all’istante) tuoj, tuojaū; s.
dietro (qc) įkandin (ko); tuój (po ko); s. dopo
la partita iškart pó rungtynių; s. prima iškart
prieš tai; la cameriera viene s. padavėja tuoj
prieis; ♦ s. s. tuoj pat; tučtuojau; 2. (veloce-
mente) greit(ai); la vernice asciuga s. dažai
greit džiūsta,
sublimare vksm (-bli-) spec sublimūoti(s).
sublime bdv didingas, didis; aukščiausias; (nobi-
le) taurūs; (senza pari) nepalyginamas, nepri­
lygstamas.
subnormàle bdv m ed (protiškai) atsilikęs,
subodoráre vksm (-dó-) užuosti,
subordinare vksm (-bór-) 1. subordinuoti; t.p. =>
subordínalo 1.; 2. grain prijungti.
subordinativj|o, -a bdv: gram congiunzione ~ a
prijungiamasis jungtukas.
subordinàt||o, -a 1. subordinuotas;/;« prestito s.
subordinuota paskola; èssere s. (a qcs) (dipen-
dere) priklausyti (nuo ko); l ’ammissione è ~ a
al consenso dei membri narių sutikimas yrà bu­
tina priėm imo sąlyga; 2.: gram proposizione
~ a šalutinis prijungiamasis sakinys; 3. dkt
v/m (t.p. impiegato s.) pavaldinys -ė.
subordinazióne dkt m 1. subordinacija; (l’essere
sottoposto) pavaldumas; 2. gram prijungimas,
subornáre vksm (-bór-) dir papirkti (ką); duoti
(kam ) kyšį.
subornazióne dkt m dir papirkimas; kyšininka­
vimas.
substrato dkt v spec substratas,
subtotàle dkt v tarpinė suma.
subtropicale bdv paatogražų: subtropinis,
suburbano, -a bdv priemiestinis,
suburbio dkt v miesto rajonas,
succedàneo dkt v (t.p. prodotto s.) erzacas; pakai­
talas.
succéd |ere* vksm [E] 1. atsitikti; nutikti; (avere
luogo) (i)vÿkti; che ~ e ? kàs yrà?, kàs čia dė­
dasi?; che ti ~ e? kàs táu darosi?; ~ e che...
būna, kàd... ; pasitaiko, kàd... ; che è successo?
kàs atsitiko?; gli è successa una disgrázia jám
nutiko nelaimė; 2. (subentrare a qcn) pakeisti
679
{ką); s. ai trono paveldėti sostą; 3. (venire do-
po) eiti (po ko); būti (paskui ką).
►succėdersi sngr 1. eiti / vykti vienam po kito;
2. kaip dkt v: ii s. seka.
successione dkt m 1. dir paveldėjimas; 2. (serie)
seka; eilė; la s. degli eventi {vykių seka.
successivamėnte prv vėliau; po to.
successivo, -a bdv kitas; paskesnis; (solo nei tem ­
po) vėlesnis; tolesnis; ilgiorno s. all’operazione
diena po operacijos; ii mese s. kitą mėnesį; ii
passo s. tolesnis / kitas žingsnis; ii volo s. vėles­
nis reisas.
succčsso dkt v 1. pasisekimas, sėkmė; coronato
da s. sėkmingas, apvainikuotas sėkmė; scarse
possibilita di s. m enka sėkmės tikimybė; avere
s. turėti pasisekimą; pasisekti (kam); ottenere I
riscudtere un grande s. susilaukti didelio pasi­
sekimo; raggiūngere ii s. išgarsėti; ♦ con s. sėk­
mingai; di s. populiarūs agg; lydimas agg sėk­
mės; senza s. nesėkmingai; nesėkmingas agg;
2. (opera, libro e sim.): s. editoriak labai p er­
kam a knyga; labai populiari knyga; essere un
s. būti (labai) sėkmingam; (riuscire) pavykti;
3. (vittoria) pergalė; s. ekttorale pergalė rinki­
muose.
successone dkt v didelis pasisekimas,
successore dkt v (valdžios, teisių) perėm ėjas -a;
(continuatore) tęsėjas -a; (erede) Įpėdinis -ė;
nominare ii s. dėl cancelliere paskirti naują kan­
clerį.
succhiare vksm 1. čiulpti; (poppare) žįsti; s. ii bi-
beron gerti iš buteliūko; s. ii latte čiulpti pieną,
žįsti; ♦ s. ii sdngue a ącn čiulpti kieno kraują;
2. (aspirando) (iš)siurbti; s. con la cannūccia
traukti per šiaudelį; 3.: s. una caramella čiulpti
saldainį.
►succhiare sngr. s. iipollice čiulpti nykštį,
succhiėllo dkt v (rankinis) grąžtelis,
succhiotto dkt v 1. čiulptukas; žindukas; 2. fam
(livido di un bacio) mėlynė (nuo bučinio).
succinto, -a bdv 1. (di abito) mažytis, vos den­
giantis (apie drabužį); 2. fig glaūstas.
suc |co dkt v 1. sūltys/em m pi; ricco di s. sultin­
gas; s. di arancia (di melą) apelsinų (obuolių)
sūltys; l.fis io l: ~ ch i gastrici skrandžio sūltys;
3. fig esmė.
succoso, -a bdv 1. sultingas; (di bacca) prisirpęs;
2. fig (glaūstas ir) turiningas,
sūccube bdv => sūccubo.
sūccubo, -a bdv valdomas; po padū (laikomas),
succulėnto, -a bdv 1. => succoso; 2. (delizioso)
gardūs; nepaprastai skanūs,
succursale dkt m filialas.
sufficiėnte
sud 1. dkt v pietūs pi; sud-est pietryčiai pi; sud-
ovest pietvakariai pi; ai sud pietuose; a sud di
qc į pietūs nuo ko; piū a sud piečiau; 2. dkt v
(parte a sud) pietinė dalis -iės; 3. bdv nkt pie­
tų; pietinis; latitūdine sud pietų platuma; geogr
Polo Sud Pietų ašigalis,
sudamericano, -a 1. bdv Pietų Amerikos; iš Pie­
tų Amerikos; 2. dkt v!m pietų amerikietis -ė.
suda |re vksm [A] 1. (su (prakaituoti; s. per U cal-
do prakaituoti nuo karščio; sto ~ndo prakai­
tuoju; prakaitas mūša; ♦ ~ofreddo šaltas pra­
kaitas išmušė; 2. fig prakaitūoti, (pa)plušėti;
3. kaip tr: ♦ s. sdngue krūviną prakaitą brau­
kyti; s. sette camicie (devintą) prakaitą lieti.
►sudarsi sngr (qcs) per prakaitą gauti (ką); s.
iipane krūvinu prakaitu duoną užsidirbti,
sudario dkt v skara (ppr. numirėlio veidui deng­
ti); (lenzuolo) drobūlė.
sudilta dkt m ;fare una s. (iš)lieti prakaitą (irprk);
(di malati) išprakaitūoti; che s.! na, ir prakaiti-
nė!; kaip pavargau! (/ pavargome! ir pan.)
sudaticcio, -a bdv lipnūs nuo prakaito,
sudato, -a bdv 1. (di ącn) prakaitūotas; supra­
kaitavęs; 2. (di ącs) prakaitūotas; prisigėręs
prakaito; 3.fig per prakaitą gautas (/ pasiektas
ir pan.); sunkiai pelnytas,
suddėtto, -a bdv anksčiau / pirmiau minėtas,
sūddito, -a dkt v/m (di regno) monarchijos paval­
dinys -ė.
suddividere* vksm 1. (pa)dalyti; (su)skirstyti; s.
in capitoli (in parti uguali, in tre gruppi) su­
skirstyti į skyriūs (į lygias dalis, į tris grupės);
2. (distribuendo) paskirstyti,
suddivisione dkt m 1. (pa)dalijimas; (su sk irst­
ymas; 2. (distribuendo) paskirstymas; 3. (unitą
di divisione) vienetas; s. amministrativa adm i­
nistracinis vienetas,
sud-ėst dkt v pietryčiai pi.
sudicio, -a bdv 1. (molto sporco) (baisiai) nešva­
rūs; sūterštas; purvinas; 2. fig (disgustoso) šlyk­
štūs; 3. fig (osceno) nešvankus,
sudiciūme dkt v nešvarūmai pi; šlamštas,
sudorazione dkt m prakaitavimas,
sudore dkt v prakaitas (ir prk); bagnato di s.
prakaitūotas; madido di s. visas šlapias nuo
prakaito; asciugarsi ii s. šluostytis prakaitą;
♦ s. freddo šaltas prakaitas; col s. della fronte
krūvinu prakaitu (ką gauti ir p a n .).
sud-ovest dkt v pietvakariai pi.
sufficiėnte bdv 1. pakankam as, užtenkamas; s.
tempo, tempo s. pakankam ai laiko; essere s.
užtekti, pakakti; ė stata s. una tekfonata už­
teko vieno skambūčio; užteko paskambinti; e
sufficienteménte
piú che s. tai daugiau nei reikia / pakañkamai;
2. (di voto e sim .) patenkinamas; kaip dkt v nkt
prendere s. gáuti patenkinam ą pažymį; 3. fig
(borioso) pasipūtęs; įžūlus.
sufficienteménteprv pakañkamai, užtektinai; ga­
na; ganėtinai,
sufficiénza dkt m 1. pakankamümas; ♦ a s. už­
tektinai, pakañkam ai; denaro a s. užtektinai
pinigų; dormiré a s. atsimiegoti; ne ho a s. di
voi! jūs m án jaü atsibódote!; 2. (di voti e sim.)
patenkinamümas; (il voto stesso) patenkina­
mas pažymys; 3.fig (boria) pasipūtimas; išdi­
dumas; con s. (žiūrint) iš aukšto,
suffisso dkt v ling priesaga,
suffragáre vksm (pa)rem ti (teiginį ir pan.), grįsti,
.
suffrágio dkt v 1 balsávimas; balsas; polit s. uni­
versale visuotinė rinkimų teisė; 2. reí: messa di
s. užpirktos mišios (už mirusįjį).
suffrütice dkt v bot puskrūmis,
suggelláre vksm (-gėl-)fig patvirtinti,
suggerimėnto dkt v (proposta) pasiūlymas; (con-
siglio) patarimas; (indicazione) nurodymas; (a
lezione e sim .) pasakinéjimas, pasuflerávimas;
darė un s. (a lezione) pasakinėti, pasufleruoti,
suggerire vksm (-isc-) 1. (consigliare) patarti;
(propone) pasiūlyti; (indicare) nurodyti; s. di
rivólgersi a un médico patarti kreiptis į gydy­
toją; 2. (una risposta e sim. ) pasakinėti, (pa)-
suflerūoti; 3. (ispirare) įkvėpti; s. spunti per
una riflessione teikti pėno apmąstymams,
suggeritóre, -trice dkt vlm sūfleris -ė (irprk).
suggestionábile bdv pasiduodantis įtaigai; leng­
vai paveikiamas,
suggestionáre vksm (-stió-) turėti (kam ) įtaką /
įtakos, daryti įtaką; įteigti (ką); lasciarsi s.
pasiduoti įtaigai; leistis veikiamam,
.
suggestióne dkt m 1 įtaiga; 2. (fascino) žavesys,
suggestivo, -a bdv įtaigūs; (affascinante) žavintis;
(emozionante) jaudinantis,
.
sughero dkt v 1 bot (t.p. quércia da s.) kamščia­
medis; 2. (la scorza) kamščiamedžio žievė; di
s., in s. kamštinis agg; 3. (galleggiante) kamšti-
nė plūdė,
sugna dkt m kiaūlės taukai pi.
.
sūgo dkt v 1 (salsa) padažas (ppr. pomidorų);
♦ ai s. su padažu; 2. (liquido di cottura) kepi­
mo sūltys fem m pi; 3. flg esmė; il s. della que-
stione reikalo esmė; 4. (succo) sunka.
.
suicid||a 1 dkt vlm savižudis -ė; moriré s. nusižu­
dyti; 2. bdv: tendenze ~ e polinkis į savižudybę;
3. bdv fig savižudiškas,
suicidársi vksm (-ei-) nusižudyti.
680
suicidio (dgs -di/-dii) dkt v nusižūdymas; savižu­
dybė (irprk); tentato s. bañdymas nusižudyti,
sui géneris lot nkt „sui generis“; savotiškas,
suin !<>, -a 1. dkt v (ppr. dgs ~ i ) kiaūlė; 2. bdv: al-
levamento s. kiaūlių ferma; carne ~ a kiauliena,
sul (su + il) => su.
sulfüreo, -a bdv sieros; (ricco di zolfo) sieringas,
sultaninįjo, -a bdv: uva ~ a razinos pi.
sultáno dkt v sultonas,
summenzionato, -a bdv pirm iaū minėtas,
sūnto dkt v santrauka; anotacija; (prospetto) su­
vestinė, konspektas.
sū|įo, -a 1. bdv, įv (di luí) jó inv; (di leí) jós inv;
(se soggetto e possessore coincidono) savo; il s.
libro jó / jos knyga; s. nonno jó / jós senelis; la
~ a situazione jó / jos padėtis; a casa ~ a (da
luí) pas jį; (da leí) pas ją; conosci i suoi amici?
pažįsti jó / jós draugūs?; viene con i suoi amici
ateis su savo draugais; questa mácchina non
ė ~ a , é la mia tai nė jó / jós mašina, ó mano;
♦ Sua Maestá Jó didenybė; io sta dalia ~ a aš
palaikau jį / ją; ne ha fatta una delle ~ e pri­
sidirbo, kaip visada; sa ilfatto s. jis / ji žino, ką
daro; sta sulle ~ e nebendrauja; vuole dire la
~ a nori savo nuomonę pasakyti; ogni cosa a s.
tempo viskam savas laikas; 2.: dkt v dgs i suoi
(genitori) jó / jós tėvai; 3. dkt v vns: a ciascuno
il s. kiekvienam sávo; vive del s. gyvena (pats)
iš savo kišenės,
suócera dkt m uošvė, uošvienė; (solo madre del
marito) anyta.
suocer||o dkt v uošvis; (solo padre del marito) še­
šuras; ♦ dai ~ i pas uošvius,
suolą dkt m (bato) padas; (bato) puspadis,
suoláre vksm (šuo-) (una scarpa) prikalti padą (/
padūs / puspadį ir pan.) (prie bato).
suolėtta dkt m vidpadis.
suolo dkt v žemė; (coltivabile) dirva; dirvožemis;
geol grafitas; inquinamento del s. dirvožemio
tarša; cadere ai s. nukristi afit žemės; rádere ai
s. sulyginti sū žemėmis; ♦ s. pubblico viešoji
nuosavybė.
suon]|áre vfcsm (šuo-) 1. ir skambinti (kuo); (pa)-
gróti; s. ad orécchio gróti iš klausos; s. il cam-
panello skambinti skambučiu, paspausti skam-
būtį; s. il clacson signalizuoti; s. ilflauto groti
fleita; s. il pianoforte skambinti fortepijonu; s.
il tambūro mūšti būgną; s. la tromba pūsti
trimitą, trimituoti; s. il violino griežti smuikū,
smuikuoti; 2. tr (opere) skambinti, gróti; s. un
valzer gróti valsą; 3. tr: s. la carica (la ritirata)
duoti signalą pulti (trauktis); s. le ore mūšti /
skambinti valandas; 4. tr f am (picchiare) pri-
681
mūšti; 5. intr [A] (emettere suoní) (su)skambé-
ti; (in m odo acuto) cypti; pyptelėti; (in modo
cupo) gausti; ė ~ ato il teléfono suskambėjo
telefonas; ♦ mi ~ano le orécchie mán ausyse
speñgia; 6. intr [E] (essere annunciato da suo-
ni): sta ~ando la mezzanotte muša vidurnaktį;
♦ ė ~ ata la tua ora išmušė távo valanda; 7. intr
[A, E] fig (di parole e sim .) skambėti; s. bene
(ridicolo, strano) gražiai (juokingai, keistai)
skambėti.
►suonárle įvdžfam duoti į kailį.
suonat| o, -a bdv 1.: sessant’anni (jaū) suėję
šešiasdešimt mėtų; 2. fam (di qcn) kvaištelė­
jęs, kuoktelėjęs,
suonatóre, -trice dkt v/m muzikantas -ė; s. di jazz
džiazininkas; s. di violino smuikininkas,
suoneria dkt m 1. (elektrinis) skambutis; (di o-
rologio meccanico) mušamasis mechanizmas;
♦ s. di aliarme aliarmas; 2. (di cellulare) m e­
lodija.
suon||o dkt v garsas; (il suonare) skambėjimas;
skambesys; ~ i discordi nedarnūs garsai; il s.
della tromba trimito garsas; il s. delle eampane
varpų skambėjimas; lings. nasale nosinis gar­
sas; eméttere un s. skleisti garsą; ♦ ai s. (di qcs)
grojant (kam); a suon (di qcs) žymįpriemonę;
acedgliere a suon di fischi pasitikti švilpimu;
l ’hanno convinto a suon di bigliettoni įtikino j Į
stambiomis kupiūromis,
suora dkt m sesuo; (monaca) vienuolė; suor Li­
na sesuo Lina; farsi s. tapti vienuolė,
süper nkt 1. bdv išskirtinis; nepaprastas; puikūs;
superinis fam ; 2. dkt m (t.p. benziną s.) 92 ar
daugiaū oktanų benzinas,
super- priešdėlis: pirmoji sudurtinių žodžių dalis,
reiškianti viršenybę, aukščiausiąją kategoriją,
pvz., superdonna, superm ercato; taip pat rodo
kiekio, kokybės ar limito viršijimą, pvz., super-
lavoro, supersónico,
superalcólico dkt v stiprusis (alkoholinis) gėri­
mas.
superallenam énto dkt v sport pėrsitreniravimas.
superam énto dkt v 1. (di un limite) viršijimas;
2. (il vincere) įveikimas; (risoluzione) sprendi­
mas; s. di un esame egzamino išlaikymas; 3. (il
riuscire superiore) pranokimas.
super||áre vksm (sū-) 1. (passare di flanco) p ra­
eiti (/ pravažiuoti ir pan.); (di veicoli) (ap)-
leñkti; praleñkti; (andaré al di la) pereiti (/
pervažiuoti ir pan.) (per ką), eiti; s. un camión
apleñkti sufikvežimį; s. il confine eiti per sieną,
kirsti siena; la nave ~ a il promontorio laivas
praplaükia iškyšulį; fig s. le aspettative pranók-
superióre
ti / viršyti lūkesčius; fig s. ogni limite peržengti
visas ribas;/?#s. la trentina peržengti trisdešimt
mėtų; ♦ s. grandi distanze įveikti / nueiti didelį
atstumą; 2. (in termini ąuantitativi) (p ra le n k ­
ti; (eccedere) viršyti; s. in altezza pralenkti
ūgiu, būti aukštesniam; praaugti; s. in nūmero
pralenkti skaičiumi; s. un livello viršyti / per­
žengti ribą; viršyti lygį; il prezzo ~ a i 1000
euro kaina viršija 1000 eūrų; la validita non
~ a i due anni galioja nė ilgiau kaip dvejus
metus; 3. (essere superiore) pranokti, pralenkti;
būti pranašesniam; (battere) įveikti; s. un av-
versario įveikti varžovą; s. tutti per capacita vi­
sus pranokti gabumais; l’allievo il maestro
mokinys (pra)lenkia mokytoją; ♦ s. sė stesso
pranokti save patį; 4. fig (affrontare con suc-
cesso e sim .) įveikti; s. un collaudo pereiti ap­
žiūrą; būti sėkmingai bandom am; s. un esame
išlaikyti egzaminą; s. una malattia įveikti ligą;
atsigauti po ligos; s. un ostacolo įveikti kliūtį;
s. le semifinali įveikti pusfinalio barjerą; lai­
mėti pusfinalį,
superato, -a bdv pasenęs,
supėrbia dkt m išdidumas; išpuikimas, puikybė;
montare in s. keltis į puikybę, išpuikti,
supėrbo, -a bdv 1. išdidūs; išpuikęs; 2. fig nuo­
stabūs, puikūs; grandioziškas,
superconduttore dkt v fis superlaidininkas,
supereroe dkt v superherojus.
superflciale bdv 1. paviršutinis; paviršinis; (della
superficie) paviršiaus; ferita s. paviršutinė /
negili žaizda; strato s. paviršinis sluoksnis; jis
tensione s. paviršiaus įtemptis; 2. fig paviršu­
tiniškas; conoscenza s. paviršutiniškos žinios
pi; in modo s. paviršutiniškai,
superficialita dkt m fig paviršutiniškumas,
superficie (dgs -ei) dkt m 1. paviršius; in s. (stato
in luogo) paviršiuje; (moto a luogo) į paviršių;
salia s. della pelle odos paviršiuje; una s. liscia
(rūvida) lygus (šiurkštūs) paviršius; s. terrestre
Žem ės paviršius; 2. (area) plotas; s. abitabile
(utile) gyvenamasis (naudingasis) plotas; s.
edificabile nam ų valdos paskirties sklypas; s.
forestale miško plotas; 3.fig (esterioritd) išorė;
4. geom paviršius; (area) (paviršiaus) plotas;
s. piana plokštuma,
supėrfluo, -a 1. bdv nereikalingas; 2. dkt v nkt. il
s. tai, kas nereikalinga,
superfosfato dkt v chim superfosfatas,
supergigante dkt v sport didžiausias slalomas,
superiora dkt m (vienuolyno ir pan.) vyresnioji.
superiorĮ|e bdv 1. bdv viršutinis; (che sta in alto)
aukštutinis; gli arti ~ i viršutinės galūnės; il
supériorité
labbro s. viršutinė lüpa; il ripiano s. aukštutinė
lentyna; 2. bdv (maggiore) (a ąc) aukštesnis
(už ką, negu kas, kaip kas, nei kas); didesnis; s.
alla média (alla norma, a l solito) aukštesnis
nei vidurinis (už norm ą, negu [prasta); s. in /
per numéro (a qc) pralenkiantis (ką) skaičiumi;
temperatūra s. ai 5 gradi tem peratūra aukštes­
nė n ei 5 laipsniai; a un prezzo s. didesnė kaina;
♦ istituto s. aukštoji mokykla; dgs le (scuole)
~ i = aukštesnioji / vidurinė mokykla; 3. bdv
fig (per importanza e sim., in una scala) viršes­
nis; poteres. viršesnė galia; 4. bdv fig (migliore)
(a qc) pranašesnis (už ką), geresnis; s. alle
aspettative geriau (/ geresnis irpan. ) nei tikėta­
si; di qualità s. aukščiausios rūšies; ėssere s. (a
qc) būti (už ką) pranašesniam; (a qcs) nekrei­
pti dėmesio (į ką); sentirsi s. (a qcn) jaustis
viršesniam / geresniam (už ką); 4. bdvgeogr: ii
corso s. (di un fiume) aukštup}rs; 5. bdv geol
vėlyvasis; 6. dkt v viršininkas; vyresnysis; dgs i
~ i vyresnybė sg; 7. dkt v (di monastero e sim. )
(vienuolyno ir pan.) vyresnysis,
supériorité dkt m nkt pranašumas; s. numérica
kiekybinis pranašumas; darsi àrie di s. įsivai­
zdinti.
superlativo, -a 1. bdv: gram (grado) s. aukščiau­
siasis laipsnis; 2. bdv nepalyginamas; nepri­
lygstamas; 3. dkt v gram: s. assoluto (relativo)
absoliutūsis (santykinis) aukščiausiasis laip­
snis.
superlavôro dkt v pėrsidirbimas.
superm àrket dkt v nkt => supermercàto.
superm ercàto dkt v prekybos centras,
superuöm o dkt v (dgs -uômini)filos antžmogis,
supersönico, -a bdv viršgarsinis,
superstar [-'star] dkt m nkt superžvaigždė,
supėrstite bdv, dkt v/m išlikęs -usi gyvas -à; išsi-
gėlbėjęs -usi; un s. di un disastro aèreo žmogus
išgyvenęs lėktuvo katastrofą,
superstizione dkt m prietaras,
superstizioso, -a bdv prietaringas,
superstràda dkt m greitkelis,
supervisione dkt m priežiūra; kontrolė,
supervisore dkt v priežiūros pareigūnas; s. dei
lavori darbų vadovas,
supino I, -a bdv aukštielninkas; stare s. gulėti ant
nugaros,
supino II dkt v gram siekinys,
suppellèttile dkt m (ppr. dgs ~ i ) reikmuo; buiti­
nis daiktas,
suppergiù prv maždaug,
supplem entär||e bdv I. papildomas; attività s.
papildoma (darbinė) veikla; entrate (spese)
682
~ i papildomos pajamos (išlaidos); 2.: geom
ángolo s. papildomasis kampas; 3.: sport (tem­
po) s., (tempi) ~ i pratęsimas sg.
supplem énto dkt v 1. (integrazione) papildymas;
un s. d i carburante papildom as küras; un s. di
informazioni informacijos papildymas; 2. (di
pagamento) papildomas mokestis; priemoka;
pagare un s. mokėti papildomą mokestį, pri­
mokėti; ♦ s. rápido priem oka ūž greitūs trau ­
kinius; 3. (inserto e sim.) (leidinio) priedas; s.
di u n ’enciclopedia enciklopedijos papildymų
tomas; s. di un quotidiano dienraščio priedas,
supplénte 1. bdv pavaduojantis; 2. dkt v/m pava­
duojantis -i mokytojas -a; (non insegnante)
pavaduotojas -a.
supplėnza dkt m pavadavimas,
suppletivo, -a bdv 1. papildomas; 2. ling suplety-
vinis.
siippli ca dkt m 1. maldavimas (t.p. rel), malda;
ha ceduto alle sue ~ c h e leidosi (jó) perm aldau­
jamas; 2. (richiesta) prašymas.
supplic||áre vksm (súp-) 1. (qcn) m aldauti (ką,
ko); ♦ ti ~ o ! maldauju!; 2. (qcs) maldauti
(ko); s. la gražia maldauti malones,
supplire vksm (-isc-) 1. intr [A] (a qcs con qcs)
kompensuoti (ką kuo); 2. tr (sostituire) (pa)-
vadúoti.
suppliziáre vksm (iš)kankinti (irprk); (a morte)
nukankinti.
supplizio dkt v 1. (iš)kankinimas; (a morte) nu­
kankinimas; mit, fig s. di Tantalo Tantalo kañ-
čiospi; 2. fig (tikra) kančia,
supponėnza dkt m pasipūtimas; arogancija,
suppórre* vksm 1. spėti; manyti; (ipotizzare)
spėlioti; 2. (implicare) suponuoti,
suppórto dkt v 1. (per appoggiare) stovas; (vas-
soio) padėklas; (per puntellare) atrama; (per
tenere) laikiklis; 2. fig parama; (pa)rėmimas;
(aiuto) pagalba; 3. inf laikmena; s. magnético
m agnetinė laikmena,
supposizióne dkt m spėjimas, prielaida,
supposta d ktm farm žvakūtė.
suppostiio, -a bdv spėjamas; (presunto) tariamas;
numanomas; la causa ~ a di un guasto spėja­
ma gedimo priežastis,
suprem azia dkt m viešpatavimas,
suprem o, -a bdv fig 1. (sommo) aukščiausias;
vyriausias; mil comandante s. vyriausiasis va­
das; 2. (massimo) didžiausias; 3. (estremo) p a­
skutinis.
surf [s3:f, serf] dkt v sport bañglenté; (távola) da
s. bañglenté; fare s. plaükti bañglente.
surfista [ser'fista] dkt v/m bañglentininkas -ė.
683
surgelam énto dkt v (už)šaldymas.
surgeláre vksm (-gé-) (už)šaldyti (maisto produk­
tus); atšaldyti.
surgelát|jo, -a bdv 1. (už)šaldytas; 2. dkt v (ppr.
dgs ~ i) (užsaldytas produktas,
surplus [sur'plus] dkt v nkt econ perteklius,
surrealism o dkt v art siurrealizmas,
surrealista 1. bdv siurrealistinis; siurrealistų;
(del surrealismo) siurrealizmo; 2. dkt v/m siur­
realistas.
surriscaldam énto dkt v 1. (ii surriscaldare) per­
kaitinimas; 2. (U surriscaldarsi) perkaitimas,
surriscaldare vksm pėrkaitinti.
►surriscaldarsi sngr 1. perkaisti; kaisti; 2 .fig
(į)kaisti.
surriscaldáto, -a bdv 1. perkaitęs; 2. fig įkaitęs,
surrogáto dkt v pakait(al)as, pakaitinis produ­
ktas; surogatas; s. alimentare maisto pakaitas,
suscettibile bdv 1. (di qcn) lengvai įsižeidžiantis;
įžeidūs; jautrūs; 2. (poter subirę qcs): s. di mi-
glioramento galintis pagerėti; ii progetto ė s. di
modifiche projekte gali būti pakeitimų,
suscettibilitá dkt m įžeidim as; jautrūm as.
suscitare vksm (su-) (su)kėlti; (stimolare) ( s u ­
žadinti; (spec. emozioni negative) (su)kūrstyti;
s. compassione sužadinti gailestį; s. un dubbio
kelti abejonę; s. l ’ddio kurstyti neapykantą,
sushi ['suji] dkt v nktgastr sušis.
susina dkt m slyva (vaisius).
susino dkt v bot (nam inė) slyva (medis).
suspense ['saspens] dkt m nkt įtemptas Įvykių lau­
kimas (filmo, romano ir pan.); intriga,
susseguénte bdv paskesnis, vėlesnis; vėliaū įvy­
kęs (/ vykstantis ir pan.); U giorno s. paskesnė
diena; l’esplosione e ii s. incendio sprogimas ir
po jó kilęs gaisras; ii processo e la s. sentenza
bylos nagrinėjimas ir nuosprendis; test e s. esa­
me orale testas ir vėliaū vykstantis egzaminas
žodžiu.
susseguirsi vksm (-sé-) 1. eiti vienam pó kito;
(avvenire) įvykti vienam paskui kitą / pó kito;
2. kaip d kt v n kt: seka.
sussidiáre vksm subsidijuoti; (pa)remti.
sussidiarietá dkt m dir subsidiarūmas; principio
di s. subsidiarūmo principas,
.
sussidiário 1 bdv pagalbinis; (aggiuntivo) papil­
domas; 2. dkt v pradinės mokyklos vadovėlis.
.
sussi||dio dkt v 1 (aiuto) pagalba; (appoggio) pa­
rama; 2. (in denaro) pašalpa; econ subsidija; s.
all’agricoltura (alle esportazioni) žemės ūkio
(eksporto) subsidija; ~ d i per le atiende subsi­
dijos įmonėms; 3.: ~ d i didáttici mokymo prie­
monės.
svantaggióso
sussiėgo dkt v išdidi laikysena; trattare (qcn) con
s. išdidžiai (su kuo) elgtis,
sussistėnza dkt m econ pragyvenimas; minimo di
s. pragyvenimo minimumas.
sussistj|ere* vksm [E] egzistuoti; būti; non ~ono
le condizioni nėra sąlygų; dir ii fatto non ~ e
nebuvo nusikaltimo Įvykio,
sussultare vksm [A] 1. (di qcn) krūptelėti; pa­
šokti; (piū volte) krūpčioti; 2. (di qcs) purtytis,
sussūlto dkt v 1. krūptelėjimas; avere un s. krūp­
telėti; 2. (scossa) supūrtymas.
sussurrare vksm 1. tr (pa)šnibždėti, sušnibždėti;
(pa)kuždėti; 2. intr [A] fig (frusciare) ošti; šna­
rėti, šlamėti,
sussūrro dkt v 1. šnabždesys, kuždesys; ( l ’azio-
ne) šnabždėjimas; 2. (fruscio) šnaresys, šlame­
sys; (l’azione) ošimas,
sutūra dkt m 1. anat siūlė; 2. m ed (chirūrginė)
siūlė; due punti di s. dū siūlės mazgai,
suturare vksm (-tu-) m ed (su)siuti.
suvvia jst nagi!, na!
svaccarsi vksm fa m išsidrėbti,
svagarsi vksm linksmintis, pasilinksmintis; p ra­
mogauti,
svagato, -a bdv išsiblaškęs,
svago dkt v 1. (riposo) atsipalaidavimas; (diverti-
mento) pasilinksminimas; ti serve un p o ’ di s.
tau reikia truputį atsipalaidūoti; 2. (passatem-
po) pramoga, laisvalaikio praleidimas,
svaligiare vksm apiplėšti (ne žmogų).
svalutare vksm (sva-) 1. econ devalvuoti; nuver­
tinti; 2. fig nuvertinti, sumenkinti.
►svalutarsi sngr econ nuvertėti,
svalutazione dkt m econ devalvacija; nuvertėji­
mas; s. di un bene turto nuvertėjimas,
svampito, -a 1. bdv vėjavaikiškas; 2. dkt v/m vė­
javaikis -ė.
svanire vksm [E] (-isc-) 1. dingti; pranykti; s. nei
nulla dingti kaip į vandenį; 2. fig (iš)dilti; išga­
ruoti; 3. (di alcolici e sim .) išsivadėti.
svantaggiare vksm nepadėti (kam) (gautiprana­
šumą, prasimušti ir pan. ); (danneggiare) (pa)-
kenkti (kam).
svantaggiato, -a bdv netūrintis palankių sąlygų,
nepalankioje padėtyje; (che subisce torto) nū-
skriaustas.
svantagg||io dkt v 1. minusas; nepalanki aplinky­
bė; (difetto) trūkumas; (scomodita) nepatogū-
mas; (danno) nenauda; nuostolis; presentare
degli ~ i turėti trūkum ų; ♦ andare a s., tornare
a s. (di qc) išeiti (ko) nenaudai; 2. sport, fig
(distacco) atotrūkis; sport ėssere in s. atsilikti,
svantaggios |jo, -a bdv nepalankūs; nenaudingas;
svaporáre 684

(dannoso) nuostolingas; condizioni ~ e nepa- svenire* vksm [E] (nu)alpti, apalpti; nuleipti.
lañkios sąlygos, sventagliare vksm 1. vėduoti; 2. => sventolare;
svaporáre vksm [E] (-pó-) 1. išsivadėti; 2. (eva­ 3. (allargare a ventaglio) išskleisti; 4. (sparare)
porare ) (is)garúoti. apiberti kulkų lietumi / kruša; tratinti f visas
svariát|Io, -a bdv 1 . (ppr. dgs ~ i) (vario) įvairus; pusės.
visóks -ia; ombrelli di colorí ~ í visokių spalvų sventagliata dkt m kulkų lietūs, kulkų kruša,
skėčiai; 2.: dgs ~ i, ~ e (m olti) daug (k o ), daü- sventare vksm (sveti-) (qc) užkirsti kėlią (kam);
gelis; (diversi) įvairūs m ase, įvairios fe m m ; per (far fallire) sužlugdyti (ką); s. un attentato už­
~ i motivi dėl įvairių priežasčių; ~ e volte daüg kirsti kėlią pasikėsinimui (nužudyti),
kartų. sventato, -a 1. bdv neapdairūs; neatsargūs; 2. dkt
svarióne d kt v šiurkšti klaida, v/m vėjavaikis -ė; lengvabūdis -ė.
svasáto, -a bdv platėjantis (ppr. į apačią), svėntola dkt m 1.: orėcchie a s. atlėpusios ausys;
svásso d kt v zo o l kragas, 1.fam (sberla) antausis; (pugno) smūgis (kum ­
svástica d k t m svastika, ščiu); 3 .fa m (dorina attraente) (karšta) pupy­
svecchiáre vksm (s v ė c ) moderninti, tė; 4. sport smūgis kaip iš patrankos.
svedése 1. bdv Švedijos; švedų; švediškas; iš Šve­ sventolare vksm (svėn -) 1. tr (qcs) mojūoti(s) (su
dijos; un regista s. švedų režisierius; 2. d kt v!m kuo, kuo), mos(ik)ūoti(s); s. una bandiera m o­
švedas -ė; 3. d kt v švedų kalba, suoti vėliava; 2. tr (per fare vento) vėdūoti(s)
svéglia d kt m 1. (to svegliarsi) pabudimas; (to (kuo); s. un ventaglio vėdūoti(s) vėduoklė;
svegliare) pažadinimas; darė la s. (a qcn) paža­ 3. intr [A] plazdėti; pleventi, plėvesūoti; plaik­
dinti (ką); la s. ė alie cinque kelsimės penktą; stytis.
♦ kaip js t s.! pabusk! (irp rk);fig (veloce!) grei- ►sventolarsi sngr (farsi vento) vėdūotis.
čiaū!, paskubėk!; 2. m il (ii segnale di alzarsi) sventrare vksm (svėn-) 1. (sbudellare) (iš)darinė-
rytinis trimitas (signalas keltis); 3. (l’orologio) ti, (iš)mėsinėti; 2. (qcn) perpjauti / perskrosti
žadintuvas; puntare la s. alle sei nu(si)statyti (kam ) pilvą; 3 .fig (edifici) (nu)griauti (pasta­
žadintuvą šeštai; la s. non ha suonato ne(su)- tus); 4. fig (devastare ) nusiaubti,
skambėjo žadintuvas. sventūra dkt m 1. (sfortuna ) blogas likimas; col-
svegli[|áre vksm (své-) 1. (pa)žadinti, (p a b u d in ­ pito dalia s. likimo nuskriaustas; 2. (sciagura)
ti; ~am ipresto! pažadink manė anksti!; 2. fig nelaimė; neganda, nedalia,
(risvegliare) (su)žadinti. sventurato, -a 1. bdv (infelice) nelaimingas; (so­
►svegliarsi sngr 1. (pa)büsti, at(si)būsti; (per lo di qcs) nesėkmingas; 2. bdv (m aledetto) ne­
u n p o ’) prabüsti; non s. in tempo (perqcs) pra­ lemtas; 3. d k t v/m nelaimėlis -ė; bedalis -ė.
miegoti (ką); s. di soprassalto šokti iš miego; svenuto, -a bdv, dlv be sąmonės; apalpęs,
2. fig (di qcs) (pa)būsti, prabusti; 3. fig (darsisverginare vksm (svėr -) atimti (kam ) nekaltybę,
da fare) suskásti; (capire) susiprasti; (scaltrir- svergognare vksm (-go-) (su)gėdyti, (su)gėdinti;
si) gudrintis, išsigudrinti. (su)sarmatyti.
svéglio, -a bdv 1. pabudęs; stare s. nemiegoti, bu­ svergognato, -a bdv, dkt v/m besarm atis -ė.
dėti; 2. fig budrūs; žvalūs; 3. fig fa m (scaltro) svernamėnto d k t v žiemojimas,
gudrūs; nuovokūs, svernare vksm [A] (svėr-) žiemoti, peržiemoti,
sveláre vksm (své-) fig atskleisti; s. le prdprie in- svestire vksm (svė-) nurengti.
tenzioni (un segreto) atskleisti savo ketinimus ►svestirsi sngr nusirengti,
(paslaptį). svettare vksm [A] (svėt-) didingai kilti,
s vėli ere* vksm išrauti (su šaknimis) (ir p rk ). svezzamėnto dk t v nujūnkymas.
sveltézza d kt m 1 . (agilita) vikrumas, miklumas; svezzare vksm (svėz-) 1. (nu)jūnkyti; 2. (disabi-
judrum as; 2. fig apsukrumas, guvūmas. tuare) (da qcs) atpratinti (nuo ko).
sveltire vksm (- isc-) (pa)spartinti. sviare vksm 1. (deviare) nukreipti (irprk); fig s. ii
svéltjjo, -a bdv 1 . (agile) vikrūs, miklūs; judrūs; diseorso nukreipti kalbą; s. le indagini klaidin­
2. (veloce) greitas, spartūs; ♦ alla ~ a greitai, ti tyrėjus; nukreipti tyrimą klaidinga kryptimi;
sparčiai; skubomis; kaip jst! s.! greičiaū!; 3. fig 2. fig (traviare) išvesti iš kelio.
( d ’ingegno) apsukrūs, guvūs, svicolare vksm [A, E] (yvi-) 1. pasukti už kampo;
svėndere vksm išparduoti, išsmukti; 2. fig išsisukinėti,
svėndita d kt m išpardavimas, svignarsela vksm pasprukti; (iš)nėšti kudašius,
svenimėnto d kt v nualpimas. svilire vksm (-isc-) (su)menkinti.
 685 svuotársi

sviluppáre vksm 1. (iš)vystyti; (ampliare) (iš)plė- svisceráre vksm (svi-)fig (iš)gvildėnti.

sti, (is)plétóti; (affinare) (iš)lavinti; (educare) svisceráto, -a bdv (appassionato) aistringas; kar­
(iš)ugdyti; (potenziare) (su)stiprinti; s. l ’auto- štas; (profondo) gilus,
stima ugdyti savigarbą; s. ii commėrcio plėsti svista dkt m apsirikimas; riktas,
prekybą; s. Vindustria vystyti pramonę; s. la svitáre vksm sukti, sukinėti; (togliendo) išsukti;
memoria lavinti atmintį; s. i muscoli sustiprin­ (allentando) atsukti; s. una lampadina išsukti
ti / užsiauginti raūmenis; 2. (suscitare e sim.) lemputę.
(su)kélti; (emanare) (iš)skleisti; s. calore sklei­ svitáto, -a fig 1. bdv kuoktelėjęs; 2. dkt vlm keis­
sti šilūmą; s. un incendio sukelti gaisrą; 3. (frai­ tuolis -ė; prietranka com.
lare un tema) plačiai / plačiaū išdėstyti; (iš)- svizzera dkt m gastr (maltas) kotletas.
rūtulioti; (iš)plėsti; 4. (creare) (su)kürti; S. fot: svizzer|[o, -a 1. bdv Šveicarijos; šveicarų; šveic­
s. le fotografié (una pellico/a) (iš)ryškinti nuo­ ariškas; iš Šveicarijos; 2. dkt v/m šveicaras -ė;
traukas (juostelę). 3. dkt v (t.p. guardia ~ a ) šveicarų gvardietis;
►sviluppársi sngr 1. išsivystyti, vystytis; (am- 4. dkt v gastr šveicariškas suris,
pliarsi) plėstis, išsiplėsti; plėtotis, išsiplėtoti; svogliatėzza dkt m vangumas; neveiklumas; ne­
(affinarsi) (iš)lavėti; (formarsi) formuotis; 2. (di noras veikti (/ dirbti ir pan.).
esseri viventi) (už)augti; (maturare) (su)bręsti; svogliato, -a bdv vangūs; neveiklūs; ištižęs,
(ingrandirsi) (pa)didėti; 3. (prodursi) (pa)kilti; svolazzáre vksm [A] 1. skrajoti; skraidyti; 2. (ai
(diffondersi) skleisti, išsiskleisti; 4. (svolgersi) vento) draikytis.
rutuliotis, išsirutulioti. svolázzo dkt v (gráfico) išraitymas; užraitas,
sviluppáto, -a bdv išsivystęs -čiusi. svólgere* vksm 1. išvynioti; (stendere) išskleisti;
sviluppo dkt v 1. vystymas(is); iš(si)vystymas; (e- s. un tappeto išvynioti kilimą; 2. fig (esporre)
stensione) plėtojimas(is); plėtotė, plėtra; (an­ (iš)dėstyti; (sviluppando) (iš)rutulioti, plėtoti;
damento) raida; s. culturale kultūros plėtotė; 3. (eseguire) atlikti; (pa)daryti; (į)vykdyti; s. un
s. urbano miesto plėtra; s. dell’industria p ra­ esercizio daryti pratim ą; s. una funzione atlikti
monės vystymas(is); s. della rete stradale kelių funkciją; s. ii programma di un corso (iš)eiti
tiñklo plėtojimas; política di s. plėtros politi­ kursą; s. un sondággio vykdyti apklausą; ♦ i.
ka; paese in via di s. besivystanti šalis; 2. (cre- un molo atlikti vaidmenį.
scita, di esseri viventi) augimas; vystymas(is); ►svolgersi sngr 1. išsivynioti; 2. fig (avvenire)
iš(si)vystymas; (maturazione) brendimas; ri- (į)vykti; s. secondo i piani vykti pagal planūs.
tardo dello s. vystymosi atsilikimas; ♦ eta dello svolgimento dkt v l. išvyniojimas; 2. fig (anda­
s. lytinio brendim o mėtas; 3. (ii prodursi) at­ mento) eiga; vyksmas; (sviluppo) vystymasis; lo
siradimas; pakilimas; 4. (svolgimento) rutulio­ s. deifatti ¡vykių eiga; avere regolare s. vykti be
jim asis); raida; 5. fot (iš)ryškinimas. kliūčių; 3. (l'eseguire) atlikimas; (į)vykdymas.
svincoláre vksm (svin-) dir, fin išlaisvinti; (riscat- svólta dkt m 1. (curva) posūkis; s. a destra (a si-
tare) išpirkti (įkeistą turtą)-, (sdoganare) išmui- nistra) posūkis į dešinę (į kairę); 2. (l’azione)
tinti. (pa)sukimas; piu avanti la strada fa una s. to-
►svincolársi sngr išsilaisvinti. liaū kėlias sūka; 3. fig lūžis; persilaužimas,
svincolo dkt v kelių mazgas; sankryža; (asse di svoltáre vksm [A] (svol-) (pa)sukti; s. a destra (a
raccordo) jungiamasis plentas; (di entrata) į- sinistra) pasūkti į dešinę (į kairę),
važa; (di uscita) miovaža; (circolare) kilpinė svuotáre vksm (svuó-) (iš)tuštinti; (scaricando)
miovaža: s. a quadrifóglio dobilo lapo formos (iš)kraustyti; (versando) išpilti; s. ii caricatore
sankryža. ištuštinti apkabą (irprk); fig s. qcs di signifícalo
sviolináre vksm (-li-)fam (qc) meilikauti (kam). atimti iš ko prasmę.
sviolináta dkt m fam meilikavimas. ►svuotársi sngr (iš)tuštėti.

T
t [ti] dkt v/m nkt 1. aštuonioliktoji italų abėcėlės
raidė', t minūscola mažoji „t“; T maiuscola
didžioji „t“; T di I come Taranto T kaip „T aran­
tas“ (norint paraidžiui sakyti vardą, žodį ir
pan. ); ♦ a T T pavidalo / formos; 2. tonos san­
trumpa.
tabaccáio -a dkt v/m rūkalų pardavėjas -a.
tabaccheria dkt m rūkalų parduotuvė,
tabác |co dkt v 1. bot tabakas; 2. (iiprodotto) ta­
bakas; dgs ~ ch i rūkalai; t. da fiuto (da fumo)
uostomasis (rūkomasis) tabakas; manifattura
di t. tabako fabrikas,
tábe dkt m m ed tabesas.
tabella dkt m lentelė; (t.p. t. di marčia) grafikas;
t. degli orari tvarkaraštis; t. dei prezzi tarifų
lentelė; kainoraštis; t. riassuntiva suvestinė
(lentelė); disegnare una t. nubraižyti lentelę;
ėssere in ritardo sulla t. di marčia atsilikti nuo
grafiko.
tabelini |a (ppr. dgs ~ e ) dkt m daugybos lentelė,
tabellóne dkt v 1. steñdas; skydas; t. pubblicitário
reklamos steñdas; 2. sport (segnapunti) švies­
lentė; 3. sport (nei basket) krepšinio lenta,
tabernácolo dkt v rel tabernakulis,
tabu dkt v nkt tabú (ir prk) inv; uždraustas
dalykas; kaip bdv un argomento t. draudžiam a
tema.
tabuláto dkt v 1. suvestinė; išklotinė; 2. in f tabu-
liagrama; spaudinys,
tabulazióne dkt m in f tabuliávimo žyme.
tac I išt tik; cakt; taukšt.
TAC II dkt m nkt m ed KT [ka'te] (kompiuterinė
tomografija).
tácca dkt m 1. rantas, Įranta; rumbas; išpjova; 2.
(di una scala graduata) padala; 3.: ♦ di me%$a
t. nereikšmingas agg.
taccagneria dkt m šykštumas,
taccágno, -a dkt v/m nagas; šykštuolis -ė.
tacchétto dkt v sport (futbolo bato) kapliūkas.
tacchino dkt v kalakütas; (carne di) t. kalaku­
tiena.
táccia dkt m: avere la t. (di qc) turėti (ko) repu­
taciją (ppr. blogą).
tacciábile bdv (di qcs) galimas kaltinti (kuo).
tacciáre vksm (di qcs) (ap)káltinti (dėl ko, kuo);
(considerare qcn qcs) laikyti (ką kuo).
686
tàc||co dkt v 1. (bato) kulnas; pakulnė; ~ ch i a
špilio smailūs kulniukai; ~c/w' bassi žemi kul­
nai; scarpe con il t. alio aukštakulniai (bâtai);
rifare i ~ ch i prikalti naujus kulnus; ♦ alzare i
~ ch i pasipustyti padus; duoti į padus 2. (cu­
neo) pleištas,
tàccola dkt m zool kuosa,
taccuino dkt v užrašų knygelė; bloknotas,
tac || ère* vksm 1. intr [A] (non parlare) tylėti (ir
prk); patylėti; méttere a t., fa r t. nutildyti (ir
prk); non posso più t. nebegaliu tylėti; ♦ flk chi
acconsente tylėjimas reiškia sutikimą; flk
kaip dkt v un bel tacer non fu mai scritto tyla
gera byla; 2. intr [A] (cessare di parlare, di far-
si sentire) nutilti; ~ i! nutilk!; 3. tr nutylėti;
(non rivelare) neatskleisti,
tachicardia dkt m m ed tachikardija,
tachimetro dkt v tecn spidometras; greitmatis.
tacitàre vksm (là-) nutildyti (irprk); fig t. la voce
della coscienza nutildyti / nuslopinti sąžinės
balsą.
tàcit j o -a bdv tylūs (ir prk), nebylūs; (placido)
tykus; /;" una ~ a intesa tylūs susitarimas,
taciturno -a bdv nekalbūs, nešnekūs; tylūs,
tae-kwon-do [taekwon'do] dkt v sport tekvondô.
tafàno dkt v zool sparva,
tafferùglio dkt v muštynės pi.
tàglia dkt m 1. (corporatura) (žmogaūs) stotas;
kūno sudėjimas; di meząa t. vidutinio kūno
sudėjimo; 2. (misura) dÿdis; che t. porta? kóks
jūsų dÿdis?; ♦ t. forte nestandartinis dÿdis; (di
qcn) drūtuolis -ė; t. única vienas dÿdis; 3. (pre­
m io in denaro) atlygis (ūž nusikaltėlio pagavi­
m ą ir pan.).
tagliabóschi dkt v nkt (medžių) kirtėjas, med-
kirtÿs.
tagliacàrte dkt v nkt popieriaus peilis; laiškų
peilis.
tagliaėrba dkt v nkt žoliapjovė.
tagliafuôco bdv n kt: muro t. gaisrasienė.
taglialégna dkt v nkt medkirtÿs, (medžių) kir­
tikas.
tagliàndo dkt v 1. kuponas, atkarpa; 2.: ♦ fare ii
t. atlikti automobilio techninę priežiūrą (ppr.
gamintojo siūlomomis lengvatinėmis sąlygomis).
tagli11áre vksm 1. pjauti; (mozzare) nupjauti;
687
(icon le forbici e sim.) (nu)kirpti; karpyti; (con
l ’accetta e sim.) (nu)kirsti; kapoti; (incidendo)
(nu)rėžti; t. a mezzo, t. irt due perpjauti; p er­
kirsti; t. via atpjauti; atkirpti; atrėžti; t. afette
(pa)pjaustyti (griežinėliais); (pa)raikyti; t. un
albero kirsti / pjauti medį; t. i bąffį nuskusti
ūsus; t. Verba (la sėgale) pjauti žolę (rugiūs); t.
uita fetta di pane atriekti duonos riekę; fig t. U
mazzo, t. le carte nukelti kortas; perkelti m al­
ką;/?# t. la scena di un ftlrn iškirpti filmo sceną;
♦ t. fuori atskirti; izoliuoti; t. la corda nešti
kailį; t. legambe pakišti koją; (di alcolici) kirsti
per kojas; t. i ponti nutraukti ryšiūs; t. la te­
stą ai toro užbaigti reikalą („nukirsti jaučiui
galvą“)-, sport t. ii traguardo kirsti finišo liniją;
2. (intersecare) kirsti; ♦ t. la strada (a ącn)
užkirsti kėlią (kam)-, 3.: t. iigas (la luce, i v'ive-
ri) nutraukti dūjų (elektros, maisto) tiekimą;
4. (fare un taglio) prapjauti; įpjauti; (inciden­
do) įrėžti; t. le gomme di un’auto prapjauti
mašinos padangas; 5. fig (abbreviare e sim.)
(su)trum pinti, patrum pinti; t. un articolo su­
trum pinti straipsnį; t. le spese sumažinti iš­
laidas; ♦ t. corto nutraukti pokalbį (/ ginčą ir
pan. );fam ~ a! greičiau baik pasakoti!; 6. (dro-
ga, vino) atskiesti; 7. kaip intr [A] (seguire la via
piū breve) kirsti (eiti skersai); 8. kaip intr [A]
(essere tagliente) imti (kirpti, apie įrankį).
►tagliarsi sngr 1. (ferirsi) įsipjauti; (mozzarsi)
nusipjauti; t. un dito įsipjauti (į) pirštą; 2.: t. la
barba nusiskūsti barzdą; t. i capelli nusikirpti
plaukus, apsikirpti; t. le ūnghie nusikarpyti na-
gūs; t. le vene persipjauti venas,
tagliata dkt m 1. gastr plonai supjaustyta jautie­
nos išpjova; 2. =5- taglio.
tagliatėlle dkt m dgs lakštiniai; gastr t. ai ragu
lakštiniai su ragū.
tagliat |o , -a bdv, dlv 1. nupjautas; nūkirptas; nū-
kirstas; t. in due perpjautas; perkirstas; capelli
~ i nukirpti plaukai; sport palla ~ a sūktas ka­
muolys; ♦ t. con l ’accetta netašytas; 2.: essere t.
(per qcs) tikti (kam), būti tinkamam; būti su­
kurtam ; (avere un ’inclinazione) turėti polinkį
(į ką); t.p. => tagliare.
tagliaūnghie dkt v nkt nagų karpiklis.
taglieggiare vksm (-glieg-) reketūoti.
tagliente bdv aštrūs (ir prk); fig freddo t. aštrūs
šaltis, speigas;/?# lingua t. aštrūs / smailūs lie-
žūvis.
tagliere dkt v pjaustymo lentelė,
taglierina m 1. pjaustyklė; 2. (cutter) pjaustiklis.
ta |glio dkt v 1. (l’azione) pjovimas; pjaustymas;
(con forbici) kirpimas; karpymas; (con l ’ac-
tale
cetta e sim .) kirtimas; kapojimas; (incidendo)
rėžimas; (?/ mozzare) nupjovimas; nukirtimas;
ii t. della barba barzdos skutimas(is); ii t. di un
bosco miško kirtimas; ii t. dell’erba žolės pjo­
vimas; ♦ pizza ai t. gabaliukais parduodam a
pica; pjaustom a (parduodam a) pica; f am dac-
ci un t.! liaukis!; baik!; 2. (incisione) pjūvis;
įpjovimas; įkirpimas; įkirtimas; įrėžimas; (in
due) pėrpjovimas; (ferita) įpjovimas; pjautinė
žaizda; (tacca) įrantą; farsi un t. (a qc) įsipjau­
ti (į ką); fig ii t. della 11 raidės skersinis (brūk­
šnelis); ♦ t. cesáreo Cezario pjūvis; 3. (dei ca­
pelli) (ap)kirpimas; šukuosena; un t. a spázzola
ežiūkas, kirpimas ežiukū; 4. (di carne) sker­
denos dalis -iėsfem m ; išpjova; 5. (foggia) su­
kirpimas; (\lile) stilius, fasonas; una giacca di t.
sportivo sportinio stiliaus švarkas; 6. fig (stile)
pobūdis; tonas; un’dpera di t. divulgativo švie­
čiamojo pobūdžio veikalas; darė a un tema un
t. nuovo pažvelgti į tem ą kitu kampū; 7. (pezzo
tagliato) atkarpa; iškarpa; (di un film, di un
testo) kupiūra; iškirpta dalis -iėsfem m ; un t. di
stoffa audeklo atraiža / atkarpa; versione senza
~ gli di unfilm neiškarpyta filmo versija; 8. (di
banconote) kupiūra; banconota dipiccolo (gros-
so) t. maža (stambi) kupiūra; 9. (parte taglien­
te della lama) ašmenys pi; briauna; arma a
dóppio t. dviašmenis gifiklas (ir prk: priemonė,
galinti duoti du priešingus rezultatus); pėrdere ii
t. atšipti; fig U t. della mano plaštakos briauna;
fig disporre i libri di t. sustatyti knygas nuga­
rėlėmis; 10.: t. di un vino (per migliorarlo) vyno
maišymas (su kitū) (kokybeigerinti); 11. sport.
colpo di t. sukinys; efektas; colpire di t., darė ii
t. alla pallina sukti kamuoliuką,
taglióla dkt m (medžiotojo) spąstai; restare pre­
so in una t. pakliūti į spąstus,
taglióne dkt v: legge dėl t. talionas, talióno įstaty­
mas (akis už akį, dantis už dantį).
tagliuzzáre vksm (su)karpyti; (su)pjáustyti.
taiga dkt m geogr taiga,
tailleur [ta'jer] dkt v nkt kostiumėlis.
talaltr||o, -a įv 1. kai kas; kažkas; kiti kitos pi;
2.: talvolta... ~ a... kartais... (vienaip) kartais...
(kitaip).
tálamo dkt v vedybinis guolis,
talare bdv: abito t. sutana,
talassemia dkt m m ed talasėmija.
talche jngt taip; taip, kad ; (allora) tada.
talco dkt v 1. min talkas; 2. (polvere) talko mil­
teliai pi.
tale 1. bdv (t.p. tal) tóks -iá; šioks -iá; šitoks -ia;
t. ... quale tóks... kóks; non mi aspettavo una t.
taléa
reazione nesitikėjau tokios reakcijos; c’era un
t. chiasso che non si capiva niente toks triukšmas
buvo, kad nieko nėjo suprasti; ho una t.fame!
taip išalkau!; ♦ t. (e) quale tóks pats mase,
tokia pati fem m ; kaip iš akies luptas; 2. bdv
(,t.p. tal) (questo): in tal caso tokiu / šiuo atve­
ju; in ~ i condizioni tokiomis / šiomis sąly­
gomis; in tai maniera che... tokiu būdu, k ad ...;
a tal punto che... taip, kad ...; tiek, k ad ...; 3. bdv
(t.p. tal): un tal X kažkoks X; tóks X; queltalX
tas X; 4. įv: ii t., quel t. tas vyriškis / žmogus; la
t., ąuella t. ta moteriškė (/ moteris / mergina ir
p a n .); ♦ ta ldei ~ t tóks ir tóks; toksai; 5. įv: un
t. kažkoks vyriškis / žmogus; vienas tóks; una t.
kažkokia moteriškė (/ moteris / mergina ir
pan.); viena tokia,
talėa dkt m bot auginys,
talebáno dkt v talibas.
talėggio dkt v talėdžas (tokspusminkštis sūris).
talento dkt v 1. (abilitá) talentas, talentingūmas;
gabumas; ♦ di t. talentingas bdv; 2. (di qcn)
talentas; un gióvane t. jaunas talentas; 3. (m o­
neta) talentas,
talentúoso, -a bdv talentingas,
talism ano dkt v talismanas,
talk show [tolk'Jou] dkt v nkt pokalbių šou, po­
kalbių laida,
tallonáre vksm (-/ó-) 1. lipti (kam ) afit kulnų;
sekti įkandin (ko); 2. (perseguitare) persekioti,
talloncino dkt v kuponas; talonėlis,
tallóne dkt v 1. kulnas (pėdos); ♦ t. d ’Achille
Achilo kulnas; 2. (di manico) pentis -ies fem m .
talm ente p ir tóks -iá; tiek; taip; dolore t. acuto
tóks aštrūs skausmas; un libro t. noioso, che
non si riesce a finirlo tokia nuobodi knyga, kad
neįmanom a perskaityti; ho t. tanto lavoro tiek
dárbo tu riū ;/a t.freddo taip šalta,
taloi a prv kartais; t.p. => talvólta.
talpa dkt m 1. zool kurmis; ♦ cieco come una t.
aklas kaip kūrmis; 2.flg slaptas informatorius;
šnipas; 3. teen tunelio gręžimo mašina,
talün |o -a 1. bdv: dgs ~ i, ~ e (qualeuno) kai kas
sg; kai kurié -ios; (un cerio) tam tikri; in ~ i
casi tam tikrais atvejais; 2. įv kai kurie -iós;
kai kas.
talvólta prv kartais; kartkarčiais, kada ne kada;
t. lo incontro sull’áutobus sutinku j[ kartais
autobuse,
tam arindo dkt v bot tamarindas,
tam burellare vksm (-rėl-) barbenti; stuksenti,
taukšėti; t. con k dita sul távolo barbenti pirš­
tais į stalą.
tam burėllo dkt v 1. m us būgnelis (su žvangū-
688
čiais), tamburinas; 2. (da ricamo) siuvinėjimo
lankelis.
tam burino dkt v (suonatore) būgnininkas,
.
tam būro dkt v 1 būgnas; suonare ii t. mūšti būg­
ną; būgnyti; ♦ a t. batiente viens dū; tučtuojau;
2. (ii suonatore) būgnininkas; 3. teen būgnas; t.
del freno stabdžio būgnas; 4. (di pistola ) būg­
nelis; pistola a t. būgninis pistoletas; 5. archit
tambūras,
tam erice dkt m bot eglūnas
tam pináre vksm (-pi-)fam (infastidire) grizinti,
tam ponam énto dkt v 1. (di veicoli) atsitrenkimas
[ (autom obilio) užpakalį; smūgis (į autom obi­
lį) iš užpakalio; (scontro tra due) susidūrimas;
2. m ed tam pono (už)dėjimas / įdėjimas, tam-
ponácija; 3. (tappando) užkišimas.
lam ponare vksm (-pó-) 1. (un veicolo) įvažiuoti
(į automobilį); atsitreūkti į (autom obilio) už­
pakalį; užlėkti (ant ko); (scontrarsi) susidūrti
(su kuo); 2. m ed tam ponūoti; (už)dėti tam po­
ną (ant ko); įdėti tam poną (į ką); 3. (tappare)
užkišti; užkimšti; t. una falla užkišti plyšį,
tam pone dkt v 1. tamponas; m ed t. diagnóstico
tepinėlis; 2. (pertappare) užkamšalas; kamštis;
3. (di inchiostro) paspaudė, aūtspaudų pagal­
vėlė (per asciugare timbri) sugertukas, prespa­
pjė inv; 4. kaip bdvfig: misure t. laikinos prie­
monės.
.
tam -tam [-’tam] dkt v nkt 1 m us tamtamas; 2.fig
žinių perdavimas neoficialiais kanalais,
tana dkt m ūrvas, ola; landynė (irprk), lindynė;
guolis; (solo di orso) irštva; infilarsi nella t.
lįsti į urvą.
tándem dkt v nkt tandem as (dvivietis dviratis) (ir
prk); fig lavorare in t. dirbti kartū; dirbti sutar­
tinai.
tánfo dkt v tvaikas; dvokas,
tanga dkt v nkt siaurikės pi.
.
tangente 1 bdv geom liečiamasis; 2. dkt m geom
liestinė; ♦ partiré per la t. į lankas išeiti; 3. dkt
m mat tangentas; 4. dkt m (bustarella) kyšis;
pagare una t. duoti kyšį.
tangentópoli dkt v nkt „kyšių miestas“ (korupci­
jos sistema veikusi Italijos ekonomikoje ir poli­
tikoje).
.
tangenziále 1 dkt m miesto aplinkkelis; miesto
žiedas; 2. bdv mat tangeūtinis.
tánghero dkt v stačiokas,
tangibile bdv apčiuopiamas (ppr. prk).
tango dkt v nkt tango inv; bailare un t. (pa)šokti
tango.
tánica dkt m kanistras; bidonas.
689 tà p p o

tautino fa m 1. p i t trupučiuką; 2. iv v: un t. tru­ toli; ♦ kaip jngt t. piii che... tuo labiaü, kad... ;
pučiukas. 2. (molto) labai; non t. nelabai; scusi t.!, scu-
tàntj|o I, -a 1. bdv daüg (ko), daūgelis; nemažai; sami t.! labai atsiprašaū!; non ė tanto interes-
tantissimo labai daüg (ko); daugybė; non t. ne- sante tai nėra labai įdomu; ♦ neanche t. malė
daüg (ko); ~ i anni daüg m ėtų, daūgelis mėtų; pusė velnio; t.p. => mólto II; 3. (comparativo):
t. lavoro daüg dârbo; ~ i libri daüg knygų; t . ... ųuanto (altrettanto) tiek... kiek; (šia... šia)
volte daüg kartų; da t. tempo seniai; c’è t. da ir... ir; non ė t. intelligente ųuanto bella ji nė tiek
fare yrà daüg ką nuveikti; ho ~ a fame labai protinga kiek graži; 4. (solamente) šiaip; una
išalkau; ♦ augiui.' labai sveikinu!: gra­ voltą t. nors kartą; pagaliaü; t. per cambiare
ži e! labai ačiū!; iron didelio čia daikto!; 2. bdv (šiaip) dėl įvairovės; iron kaip visada; t. per
(t.p. cosi t.) tiek (daug); šitiek; dopo ~ t e ~ i fare šiaip sáu; l’ho detto t. per dire (šiaip) pasa-
errori pô tiek ir tiek klaidų; dopo t. lavoro! pô kiaū ir tiek; 5. kaip jngt (comunque) vis tiek; ir
šitiek darbo!; non dovevi spėndere ~ i soldi taip; préndi tu la macchina, t. a me non serve
neturėjai išleisti tiek daüg pinigų; 3. bdv (trop- imk mašiną, vis tiek man jos nereikia; t. ė lo
po) per daüg (ko); la pasta mi sembra ~ a m a­ stesso ir taip skirtumo nėra.
karonų man atrodo per daug; obbedisci senzja tapiño, -a dkt v/m vargdienis -ė.
~ e storie! daryk neatsikalbinėjęs!; 4. bdv, įv tapiro dkl v zool tapyras.
(comparativo): posti quanti / ~ i invitati tápp || a dkt m 1. etapas; in due ~ e dviėm etapais;
tiek vietų, kiek svečių; abbiamo t. lavoro quan­ ♦ bruciare le ~ e (in camera) sparčiai kilti
to voi mės turim e tiek darbo, kiek ir jus; quan­ karjeros laiptais; voler bruciare le ~ e (volere
ti più saremo, meno soldi rimarranno kuo tutto súbito) norėti visko iš karto; 2. (fermata)
daugiaū musų bus, tuo mažiau pinigų liks; qu­ sustojimas;/are t. sustoti pakeliui; 3.fig etapas,
anto méglio lavori, t. più guadagni kuô geriaū tarpsnis.
dirbsi, tuo daugiaū uždirbsi; 5. bdv dgs (distri- tappabüchi dkt vtm nkt spreg pastūmdėlis -ė.
butivo): ogni ~ e ore dėviprèndere la medicina tappáre vksm užkimšti, užkišti; (piü cose) (už)-
kàs tiek valandų turi gerti vaistus; 6. įv daüg; kamšyti; t. una fessura užkimšti (/ užtaisyti)
tantissimo labai daüg; qui non c ’è neve, ma al plyšį; t. la bocca (a ącn) užkimšti (kam ) būrną
nord ce n ’è ~ a čia nėra sniêgo, bèt šiaurėje (ir prk).
(jô) daüg; haïspeso t.? ar daüg išleidai?;più di ►tappársi sngr 1. užsikimšti; t. le orecchie užsi­
t. non vorrei spėndere daugiaū nei tiek neno­ kimšti ausis; 2.: t. in casa užsidaryti namuose,
rėčiau išleisti; non rimane t. (tempo, spazio e tapparella dkt m (apsauginės) žaliuzės pi.
sim. ) nedaūg liko / lieka (laiko, pinigų ir pan. ); tappetino dkt v dimin kilimėlis; in f t. dėl mouse
era vestito bene, con t. di cravatta gražiai apsi­ pelės kilimėlis,
rengė, ir dar su kaklaraiščiu; ♦ t. diguadagna- tappėto dkt v 1. kilimas; patiesalas; t. persiano
to, t. mèglio tuô geriaü; di t. in t., ogni t. kartas persiškas kilimas; arrotolare (batiere, sténdere)
nuo karto; kai kadà; kadà ne kadà; non più di un t. suvynioti (išdulkinti / išdaužyti, patiesti)
t. nė taip jaü; a dir t. daugių daugiausia; arri- kilimą; fig un t. di fiori gėlių kilimas; ♦ t. erbo-
vare a t. prieiti iki tô; guardare con t. d ’dcchi so veja; t. verde lošimų stalo danga;/;g (iigioco
žiūrėti išpūtus akis; se t. mi dà t. jei taip jaü d ’azzardo) azartinis lošimas; t. volante skrai­
yrà; e t. basta ir štai kaip (yrà); 7. įv dgs: ~ i , dantis kilimas; bombardamento a t. koncen­
~ e daūgelis, daüg kàs; t.p. => molto I; 8. įv: truotas bombardavimas; metiere una questione
♦ t. vale (far qcs) verčiaū tada (ką daryti); sul t. pateikti klausimą svarstyti; 2. sport ringo
tant’ė vero che tuô labiaü, kàd; tant ’è taip yrà; paklotas; andaré ai t. pargriūti añt žemės / añt
9. įv (una certa quantité) tiek; due volte t. antra grindų; mandare ai t. nokautuoti (irprk).
tiek; (il doppio) dvigubai; dukart tiek; tre volte tappezzáre vksm (p ėz-) 1. (iš)tapetuoti; (con
t. trečia tiek; (ii triplo) trigubai; cento volte t. parati) apklijuoti tapetais / apmušalais; fig t.
šimtą (kartų) tiek; šimteriopai; t. avevoda dire una párete di avvisi išklijuoti sieną skelbimais;
tiek tenorėjau pasakÿti; 10. kaip dkt v: un t. (di 2. (mobili) apmūšti, aptraukti,
qcs) tiek ir tiek; quel t. è bastato tiek tereikėjo; tappezzeria dkt m 1. apm ušalai pi, tapetai pi;
11. kaip js t: t.! (che importa?) kàs iš tô? ♦ fare (da) t. būti visų ignoruojamam („atstoti
tànto II prv 1. (talmente; t.p. cosi t.) taip, tiek; tapetus"); 2. (di mobili) baldų apm ušalai pi.
toks; glipiaceva t.! taip jam patikdavo! ; è t. ca- tappezziére -a dkt vjm tapetúotojas -a.
rino! jis toks mielas; non è t. lantano nėra taip tappĮjo dkt v 1. kamštis (irprk); (di botte) volė; t.
tara I
del lavandino kriauklės kamštis; t. di cerume
sieros kamštis; ~ i per le orécchie ausiį kamš­
čiai; ♦ sapere di t. atsiduoti kamščiu (apie
vyną); 2. (coperchietto, t.p. tappino) dangtelis;
3.fig neūžauga com.
ta ra I dkt m (recipiente) tara; pakuotė; (U peso)
taros / pakuotės svoris; ♦ fare lat. = nepriimti
visko ūž gryną pinigą,
ta ra II dkt m (t.p. t. ereditária) paveldėta liga.
taran tėlla dkt m tarantela (italų liaudies šokis).
tarán tola dkt m zool tarántulas,
ta ra re vksm 1. com m nustatyti (taros) svorį,
tarúoti; 2. tecn kalibruoti, tarúoti; etalonúoti.
ta ra tü ra dkt m tecn kalibravimas; etalonávimas.
tarchiáto, -a bdv kresnas,
tard are vksm [A] (pa)vėluoti, (už)delsti; t. a un
appuntamento vėluoti į pasimatymą; t. a salda­
re un debito uždelsti grąžinti skolą; vedi di non
t.! pasistenk nevėluoti!
tárd i prv 1. vėlai; piii t. vėliaū; tardissimo labai /
nepaprastai vėlai; restare alzato fino a t. nak-
tinėti; rimandare a piii t. atidėti vėlesniam lai­
kui; ė t. vėlū; ė troppo t. per vélü; non ė ancora
(troppo) t. dár nevėlu; ripassi piii t. užsukite
vėliaū; ♦ a piu t. pasimatysime vėliaū; iki pa­
simatymo vėliaū; ai piii t. vėliausiai; sul t.
vėlai; (verso sera) į vakarą; dienos pabaigoje;
presto o t. anksčiai ar vėliaū; mėglio t. che mai
geriau vėliaū nei niekada; 2. (con ritardo) pa­
vėluotai; 3.: fare t. (a ącs, per qcs) (pa)vėluoti
(į ką), vėlintis; (andaré a letto tardi) eiti vėlai
miegoti.
tardivįjo, -a bdv 1. (tardo) vėlyvas; primavera ~ a
v ė l ia s pavasaris; 2. (in ritardo) pavėluotas;
aiuto t. pavėluota pagalba.
tárd[|o -a bdv 1. (di tempo) vėlyvas, vėlus; a ~ a
notte vėlai naktį, vėlią naktį; in ~ a eta (būda­
mas) senyvo amžiaus; senas agg; in / nella ~ a
mattinata prieš pietūs; art t. gótico vėlyvoji go­
tika; stor t. Medioevo vėlyvieji vidūramžiai pi;
2. (di qcn, lento) lėtas; (ottuso) būkas, nenuo­
vokūs; 3. => tardivo 2.
tardona dkt m spreg besijáuninanti bóba.
tar||ga dkt m 1. (lastra e sim .) lentelė (su užrašu),
lenta; t. commemorativa pam inklinė lenta; t.
stradale gatvės lentelė; 2. (t.p. t. di circolazio-
ne) automobilio numeris / numeriai pi, num e­
rio lentelė; prendere la t. di un veicolo įsidėmėti
automobilio numerius; ♦ (circolazione a) ~ghe
alterne „eismas pagal automobilio num erį“
(eismo ribojimo sistema, leidžianti automobi­
liams važinėtis padieniui, pagal galinį numerio
skaičių, porinį ar neporinį).
690
targare vksm: t. un veicolo prikabinti autom obi­
lio numerį.
targato, -a bdv 1.: veicolo t. X automobilis, kurio
numeris X; 2. fig (creato da qcn) sukurtas
(ko); (prodotto) pagamintas (ko).
targhėtta dkt m dimin plokštelė,
tariffa dkt m tarifas; įkainis; t. dėl gas dujų
tarifas; t. postale pašto tarifas,
tariffario, -a 1. bdv tarifo, tarifų; tarifinis; au-
mento t. tarifo padidinimas; 2. dkt v kainynas,
ta rlare vksm (iš)varpyti, (su)graužti (ppr. medie­
ną); kinivarpoti.
tarlato, -a bdv išvarpytas, sugraužtas (kinivarpų).
tarlo dkt v 1. kinivarpa, medgraužis; 2. fig kirmi­
nas.
tarm a dkt m zool kandis -ies, kandis -iės.
tarm ato, -a bdv kandžių suėstas / sugraužtas,
taroccato, -a b dvfam padirbtas.
taroc|jco I dkt v (carta) taro korta; dgs ~ ch i taro
inv.
taroc||co II dkt v (arancia) Sicilijos raudonasis
apelsinas, „tarokas“.
ta rp a re vksm: t. le ali (a qc) pakirpti (kam ) spar­
nus;/žg nulaužti / apkarpyti (kam ) sparnus,
taršo dkt v anat čiūrna.
tartagliare vksm mekenti; (su)mikčioti.
ta rta n dkt v nkt (tessuto) tartanas.
ta rtaro I dkt v m ed dantų akmenys pi.
tartar|Įo II, -a 1. bdv totorių; totoriškas; salsa
~ a totoriškas padažas; 2. dkt v/m totorius -ė.
tartaru g a dkt m 1. zool, fig vėžlys; atidarė come
una t. eiti vėžlio žingsniu; 2. (ii materiale)
vėžiena; di t. vėžleninis agg.
ta rtassa re vksm (iš)kankinti; t. di domande (iš)-
kam antinėti.
tartimi dkt m sumuštinis (iš vienos riekės), užtep-
tinis; užkandis; (crostino) skrebutis,
tartufo dkt v 1. bot trumas; t. bianco (nero)
baltasis (juodasis) trumas; crema di t. trum ų
kremas; 2. gastr triufelis.
ta||sca dkt m kišenė; t. interna vidinė kišenė;
mėttersi in t. įsidėti į kišenę; ♦ da t. kišeninis
agg; avere la vittdria in t. turėti pergalę savo
rankose; condscere come le prdprie ~sche pa­
žinoti kaip savo penkis pirštus Jare i conti in t.
(a qcn) skaičiuoti (kito, kitų) pinigus; riempir-
si le t. prisikimšti į kišenės (praturtėti, ppr. ne­
legaliai); starsene con le mani in t. sėdėti ran­
kas sudėjus (nieko nedirbti); ne ho le ~sche
piene man to jau gana.
tascabile 1. bdv kišeninis; dizionario t. kišeninis
žodynas; 2. dkt v m ažaform atė knyga.
691 tázza

taschino dkt v (maža) kišenė; orologio da t. tas pačiupinėti; 2. fig taktas; taktiškūmas; con
kišeninis laikrodis, t. taktiškai; pieno di t. taktiškas; mancanza di t.
táss || a dkt m mokestis; riñkliava; t. di bollo žy­ netaktas,
minė riñkliava; t. d ’iscrizione stojamasis m o­ tatuággio dkt v tatuiruotė,
kestis; t. sui rifiuti šiukšlių išvežimo mokestis; tatuare vksm (ta-) tatuiruoti; farsi t. tatuirūotis.
~ e pešanti dideli mokesčiai; pagare (riscuóte- taurino -a bdv. colio t. storas ir trum pas kaklas
re) le ~ e mokėti (imti / riñkti) mokesčius; (kaip jaučio).
♦ al netto di ~ e atskaičius mokesčius, tautología dkt m tautologija.
tassábile bdv apmokestinamas, tautológico, -a bdv tautológinis.
tassámetro dkt v taksometras, taverna dkt m smūklė; (ristorante rustico) užeiga,
tassáre vksm apmokestinti; t. i redditi apm okes­ taverniére, -a dkt v smuklininkas -ė.
tinti pajamas, tavol |a dkt m 1. (asse) lenta; t. di abete eglinė
tassativaménte prv griežtai; kategoriškai; ė t. lenta; pavimento di ~ e lentų klojinys; sport t. a
vietato griežtai draudžiama, vela burlentė; 2. art (quadro) paveikslas (tapy­
tassativo -a bdv griežtas; kategoriškas, tas añt medžio); 3. (illustrazione) iliustracija
tassazióne dkt m apmokestinimas, (ppr. ant atskiro lapo); iliustruotas puslapis;
tasséllo dkt v 1. m edinė trinkelė (įvairios paskir­ 4. (tabella) lentelė; (prospetto) grafikas; t. p i­
ties)', kaištis; 2. tecn\ t. a espansione inkarinis tagórica daugybos lentelė; 5. (tavolo) stalas
varžtas; 3. (di mosaico) mozaikos plytelė; fig t. (ppr. valgymo); alzarsi da t. kilti nuo stalo; ap-
mancante trūkstam a detalė, parecchiare la t. (pa)deñgti stalą; mėttersi a t.
tassi dkt v nkt => taxi, atsisėsti / sėstis prie stalo (valgyti); ii pranzo ė
tassista dkt v/m taksistas -ė. in t. pietūs paruošti; * a t. prie stalo; da t.
tásso I dkt v zool barsukas; opšrūs, valgomasis agg; servizio da t. stalo komplektas
tásso II dkt v bot kūkmedis. (įrankiai, indai ir pan.); t. calda (karštų p a­
tásso III dkt v 1. econ, fin norma; t. di cambio tiekalų) užkandinė; t. fredda šaltų užkandžių
valiutos kursas; t. d ’interesse palūkanų norma; baras; t. rotonda apskritas stalas (ir prk); la
2. (percentuale) procentas; (livello) lygis; (gra­ buona t. kulinarija; skanūs valgiai pi.
do) laipsnis; (quantitá) kiekis; (numero) skai­ tavoláta dkt m užstalė; sėdintieji p i prie stalo,
čius; t. di colesterolo cholesterolio kiekis; t. di tavoláto dkt v 1. leñtos pi; (pavimento) lentų klo­
inquinamento taršos laipsnis; t. di mortalitá jinys; lentų paklotas; (tramezzo) lentinė p er­
m irštamūmo procentas, tvara; (di rivestimento) lentinė apkala; 2.geogr
tastáre vksm (pa)čiupinėti; (palpare) grabalioti; plynaukštė.
t. U polso apčiuopti pūlsą (ir prk: išsiaiškinti tavolétta dkt m 1. dimin lentelė; 2.: t. di cioccola-
kieno būklę)’, ♦ t. ii terreno ištirti / zonduoti to šokolado plytelė; 3.: ♦ andaré a t. važiuoti
dirvą. visu greičiū (nuspaudžiant akseleratorių iki ga­
tastiéra dkt m klaviatūra; t. dėl Computer (dėlpia­ lo).
no) kom piūterio (pianino) klaviatūra; stru- tavoliére dkt v 1. (žaidimo) lenta, (žaidimo) len­
mento a t. klavišinis instrumefitas. telė; 2. geogr stálkalnis.
tastierino dkt v: inft. numérico klaviatūros skait­ tavolino dkt v dimin staliukas; (per scrivere) rašo­
m enų sritis -lės. masis stalas; ♦ a t. abstrakčiai; teoriškai; sport
tastierista dkt v/m klavišininkas -ė. pėrdere a t. pralaim ėti techniniu rezultatu,
tasto dkt v klavišas; prémere un t. paspausti tavolo dkt v stalas; t. da disegno (da gioco, da la-
klavišą; ♦ batiere sullo stesso t. savo giesmę voro) braižybos (lošimo, darbo) stalas; t. da
giedoti; toccare un brutto t. paliesti skaudžią pingpong teniso stalas; un t. di róvere ąžuolinis
temą. stalas; sotto ii t. pó stalü; prenotare un t. užsi­
tastóni prv. ♦ camminare t., andaré t. eiti ap­ sakyti stalą; m ed t. operatorio operacinis stalas;
graibomis / apgraibóm; cercare a t. grabalioti, ♦ da t. stalo; stalinis agg.
tata d k tm fa m auklė. tavolózza dkt m (dailininko) paletė (ir prk).
táttica dkt m taktika; t. di gioco žaidimo taktika, taxi dkt v nkt taksi; chiamare un t. iš(si)kviėsti
táttico -a 1. bdv taktinis; taktikos; errore t. tak­ taksi.
tinė klaida; 2. dkt v/m taktikas -ė. tázza dkt m 1. puodelis; t. da te arbatinis puode­
táttile bdv: biol organo t. lytėjimo organas, lis; una t. di te arbatos puodelis; 2. (water) uni­
tátto dkt v 1. lytėjimas, lytá; mórbido ai t. minkš­ tazas.
tazzina
tazzina dkt m dimin puodükas, puodelis; una t.
di cajfe kavós puodükas / puodelis,
te [te] 1. /v (compl. oggetto) tave (pabrėžiant,
būtent tave, ne kitų)', (in frasi negative) tavęs
(pabrėžiant, t.y. būtent tavęs); lei ama te ji myli
tave; 2. usato con varié preposizioni: a te táu
(būtent tau); con te sū tavimi; da te pas tave; iš
tavęs; in te tavyje;per te táu; dėl tavęs; iiž tave;
su di te añt tavęs; virš tavęs; davanti a te prieš
tave; secondo te tavo nuomone; pagal tave;
senza di te be tavęs; se io fossi in te tavimi dė­
tas; parliamo di te kalbame apie tave; ha no­
stalgia di te jis tavęs pasiilgo; l ’ha saputo da te
sužinojo iš tavęs; 3. (come soggetto): come te
kaip tu; ne so quanto te aš apie tai žinaū tiek,
kiek ir tu; ♦ beato te! (na, ir) sekasi táu!;
póvero te! vargšelis!; 4. (oggetto indiretto da­
vanti ad aitri pronomi) => ti.
te dkt v nkt 1. arbata; te inglese (verde) angliška
(žalioji) arbata; te al / col limone (senza zuc-
chero) arbata sū citrina (be cukraus); cuc-
chiaino da te arbatinis šaukštelis; sala da te ar-
bátinė;fare un te išvirti arbatos; 2. (ritrovo per
bere) arbatėlė; 3. bot arbátmedis; foglie di te
arbatžolės.
teatrale bdv 1. teatro; teatrinis; costume (stagio-
ne) t. teatro kostiūmas (sezonas); produzione
t. teatrinė kūryba; 2.fig teatrališkas,
teatralitá dkt m teatrališkūmas.
teatránte dkt v/m teatralas -ė.
teatro dkt v 1. (l’arte, l ’edificio e sim.) teatras; t.
d ’opera, t. lírico operos teatras; t. di prosa dra­
mos teatras; un t. greco senovės graikų teatras;
due biglietti per ii t. dū bilietai į teatrą; teatr ii t.
dell’assurdo absurdo teatras; andaré a t. eiti į
teatrą; fig ii t. di un delitto nužudymo vieta /
scena; fig t. di guerra karo teatras; 2. (fe opere
teatrali) dramaturgija; dramos veikalai/?/; tea­
tras; U t.francese prancūzų teatras / dram atūr-
gija; 3. (ii pubblico) teatro žiūrovai pi.
teca dkt m vitrina (ppr. eksponatui); (scrigno)
skrynia.
técnica dkt m 1. technika; (procedimento) m e­
todas, metodika; t. di combattimento kovos
technika t. aziendale vadyba; t. pittdrica tapy­
bos technika; 2. (abilitd) meistriškumas; quel
pianista ė dotato di una t. impressionante įspū­
dingas to pianisto meistriškumas; 3. (tecnolo­
gía) technika; technologija; t. agraria agro­
technika; t. spaziale kosminė technologija,
técnico, -a 1. bdv techninis; (della técnica) tech­
nikos; (di tipo técnico) techniškas; commissio-
ne ~ ca techninė komisija; disegno t. (techninė)
692
braižyba; istituto t. technikos mokykla; lavoro
t. techniškas darbas; parámetri ~ c i techniniai
param etrai; studi t. techniniai mokslai; tech­
ninis lavinimas sg; sport (failo) t. techninė
pražanga; 2.: termine t. specialūs terminas;
3. (di sportivo, artista) techniškas; 4. dkt v/m
technikas -ė; (che ripara) meistras; t. dėlsuono
garso operatorius; ii t. della televisione televi­
zijos meistras; 5. dkt v sport treneris,
tecnología dkt m technologija; t. digitale skait­
meninė technologija
tecnológico, -a bdv technologinis; technologijos,
téco įv su tavimi.
tedésco, -a 1. bdv Vokietijos, vokiečių; vokiškas;
iš Vokietijos; ♦ pastore t. vokiečių aviganis;
2. dkt v/m vokietis -ė; 3. dkt v vokiečių kalba;
in t. vokiškai,
tediare vksm (té-) kelti (kam) nuobodulį; įkyrėti,
tėdio dkt v nuobodulys; slogi nuotaika,
tedioso, -a bdv nuobodūs; ilgus,
tedóforo dkt v sport deglo nešėjas,
teenager [ti:'ne(i)d3er] dkt v/m nkt paauglys -ė.
tegáme dkt m keptuvė (negili, apvali, ppr. su
dviem rankenomis); troškintūvas.
tegamino dkt v dimin: uova ai t. kepti kiaušiniai,
tėglia dkt m kepimo forma,
tėgola dkt m 1. čerpė; 2. fig netikėta nelaimė,
netikėtas smūgis,
teiéra dkt m arbatinukas, arbatinis,
.
téla dkt m 1 drobė; di t. drobinis agg; t. cerata
klijučtė; 2.: t. di ragno voratinklis; 3. (dipinto)
drobė, paveikslas (ant drobės); 4. teatr scenos
uždanga.
.
teláio dkt v 1 audimo staklės pi; t. a mano (mec-
cánico) rafikinės (mechaninės) staklės 2. (strut-
tura e sim .) karkasas; rėm ai pi; (spec. di porte,
finestre) rėmas; stakta; 3. (di veicolo) šasi inv;
rėmas.
telare vksm (tė-) fa m išnešti kudašių,
téle dkt m n ktfa m tėlikas.
telecamera dkt m televizijos kam era; (di sieurez-
za; cinepresa) vaizdo kamera,
telecomandáre vksm valdyti per atstumą; valdyti
distancinio valdymo pultu / pulteliū.
telecomandato, -a bdv valdomas p er atstiimą;
nuotolinio valdymo,
telecomándo dkt v 1. (l’azione) nuotolinis valdy­
mas; 2. (l’apparecchio) distancinio / nuotoli­
nio valdymo pūltas / pultelis,
telecomunicazióni dkt m dgs telekomunikacijos,
ryšiai.
telecrónaca dkt m televizijos komentaras.
693
telecronista dkt v/m (sportivo) sporto kom enta­
torius -ė.
télefax dkt v nkt => fax.
teleférica dkt m tecn télferis; elektrinė talé,
telefilm [-’film] dkt v serialas; televizijos filmas,
telefonare vksm (-lé-) (pa)skambinti; {parlare al
telefono) kalbėti telefonu; t. alia polizia pa­
skambinti policijai / 1 policiją; t. a un número
skambinti (tam tikru) numeriu; t. alla nonna
paskambinti senelei.
►telefonársi sngr susiskambinti,
telefonáta dkt m (telefono) skambutis; (conver-
sazione) telefono pokalbis; t. a cárico (dėl
destinatario) pokalbis kito sąskaita; t. interur­
bana tarpm iestinis skambütis; fare una t. p a­
skambinti,
telefónicamenteprv telefonu,
telefónico, -a bdv telefono; telefoninis; apparéc-
chio t. telefono aparatas; collegamento t. tele­
foninis susisiekimas; elenco t. telefonų knyga,
telefonía dkt m telefónija; (come attivitá com-
merciale) telefonų verslas,
telefonino dkt v mobilusis (telefonas),
telefonista dkt v/m telefonininkas -ė.
telefono dkt v telefonas; t. cellulare (fisso) mo­
bilusis (stacionarūs) telefonas; t. pubblico te­
lefonas automatas, taksofonas; número di t.
telefono numeris; parlare ai / per t. kalbėti te­
lefonu; rispóndere ai t. atsiliepti; (pa)kėlti te­
lefono ragelį; ♦ t. aburro vaikų linija,
telegiornále dkt v (televizijos) žinios pi.
telegrafáre vksm {-lé-) telegrafuoti,
telegráfico, -a bdv 1. telegrafo; telegrafinis; 2.fig
lakoniškas; glaustas,
telegrafo dkt v tecn telegrafas; t. senza fili bevielis
telegrafas,
telegrámma dkt v telegrama,
teleguidáto, -a bdv valdomas per atstumą; (val­
domas) nuotolinio valdymo pultu,
telemático, -a bdv telemátikos; telemátinis.
telenovėla dkt m muilo ópera; (televizijos) se­
rialas (ppr. lotynų Amerikos).
teleobiettivo dkt v fo t teleobjektyvas,
telepatía dkt m telepatija,
telepático, -a bdv telepatinis; telepatijos,
telerománzo dkt v televizijos serialas (ppr. roma­
no ekranizacija).
teleschėrmo v dkt televizoriaus ekranas,
telescopio v dkt teleskopas; guardare al I col t.
stebėti pró teleskopą,
telescópico, -a bdv teleskopinis (irprk).
teleselezióne dkt m tiesioginių tarpm iestinių po­
kalbių sistema.
tempáccio
telespettatóre, -trice dkt v/m televizijos žiūrovas
-ė.
televideo dkt v nkt teletekstas,
televisióne dkt m 1. televizija; t. ad alta definizio-
ne (a colori, in bianco e nero) raiškioji (spal­
votoji, nespalvotoji) televizija; t. via cavo ka­
belinė televizija; l.fa m (televisare) televizorius;
alla t., in t., per t. per televizorių; guardare la t.
žiūrėti televizorių.
televisiv|Įo, -a bdv televizijos; televizinis; pro-
gramma t., trasmissione ~ a televizijos laida,
televisóre dkt v televizorius; davanti ai t. prie
televizoriaus; incollarsi ai t. prilipti prie tele­
vizoriaus.
tellüric¡|o, -a bdv Žemės; telūrinis; scossa ~ a
požeminis smūgis,
télo dkt v 1. audeklo gabalas; pala; 2.: t. da bū­
gno, t. da mare maudymosi paklodė, maudy­
mosi užtiesalas; t. di salvataggio gaisrininkų
(ištempiama) paklodė; gelbėjamasis batūtas.
telóne dkt v 1. (impermeabile, per riparare) bre-
zeñtas; teñtas; 2. (sipario) scenos ūždanga.
téma I dkt v 1. tema; siužetas; ii t. di una lezione
paskaitos tema; un t. di attualitá aktuali tema;
diseostarsi da un t., andaré fuori t. nukrypti
nuo temos; * a t. teminis agg; 2. gram ka­
mienas; 3. mus tema; t. con variazioni tem a sū
variacijomis; 4. (seolastico) rašinys; (t.p. temi-
no) rašinėlis,
téma II dkt m: per t. (di qcs) bijodamas (ko); sen­
za t. (di qcs) nebijodam as (ko); senza t. di
smentita nebijodamas, kad kas galėtų žodžius
paneigti,
temática dkt m tematika,
temático, -a bdv 1. teminis, tematinis; temos;
2. mus temos; 3. gram kamieninis, tematinis;
kamieno.
temerario, -a bdv 1. beatodairiškas; (senza pau­
ra) bebaimis; 2. (avventato) neapdairūs; neap­
galvotas; 3. (impudente) įžūlūs.
temjĮėre vksm (té-) 1. bijoti (ko); baimintis; t. ii
maestro bijoti mokytojo; t. iipėggio bijoti blo­
giausio; di si bijaū, kad taip; non ti ~ o
tavęs nebijaū; ~ o che piova / pioverá bijaū,
kád lis; ~ o di non fa r in tempo bijaū, kad
nesuspėsiu; bijaū nesuspėti; ♦ non t. confron-
ti, non t. rivali būti nesulyginamam; 2.: t. Dio
bijoti Dievo; 3. fig (patire) nepakelti (ko), bi­
joti; t. l’umidita bijoti drėgmės; 4. kaip intr [A]
(esserepreoccupatoper qc) nerim auti (dėl ko);
bijoti (ko).
temibile bdv grėsmingas,
tempáccio dkt v bjaurūs oras, darganotas oras.
tempera
tempera dkt m (opera, técnica, colorí) tem pera,
temperamatite dkt v nkt drožtukas,
temperamento dkt v temperameñtas; būdas; cha­
rakteris; t. calmo ramus būdas; t. passionale
aistringas tem peram eñtas; (pieno) di t. sti­
praus charakterio,
temperante bdv saikingas, nuosaikūs,
temperánza dkt m saikingūmas, nuosaikumas,
temperare vksm (tém-) 1. (frenare) (su)trámdyti;
2. (attenuare) (su)švelninti; 3. => tempráre;
4.: t. una matita (nu)drožti pieštūką.
temperatį|o, -a bdv 1. (mite) švelnūs; geogr %ona
~ a vidutinio klimato zona; 2. (sobrio) nuosai­
kus; 3. tecn (temprato) (už)grudintas.
temperatūra dkt m tem peratūra; t. dell’ária óro
tem peratūra; t. corpórea kūno tem peratūra; t.
alta (bassa) didelė / aukšta (maža / žema)
tem peratūra; t. sopra lo z.ero tem peratūra auk-
ščiaū nūlio, pliusinė tem peratūra; t. sotto lo
z.ero, t. sotto%ero tem peratūra žemiau nulio,
minusinė tem peratūra; alla t. di 40 gradi, a 40
gradi di t. 40 laipsnių tem peratūroje, esant 40
laipsnių tem peratūrai;/«;, difusione lydymosi
tem peratūra; misurare la t. m atuoti tem pe­
ratūrą; la t. aumenta / sale (cala / scende) tem ­
peratūra kyla (kreñta); ♦ t. ambiente kambario
tem peratūra; avere un p o ’di t. turėti (truputį)
temperatūros,
temperino m 1. kišeninis peilis; (ppr. lenktinis)
peiliukas; 2. => temperamatite.
tempesta dkt m 1. audra, audra; t. di neve pūga;
t. di sabbia smėlio audra; t. magnética m a­
gnetinė audra; mare in t. šėlstanti jura; m ed t.
ormonale horm onų audra; ♦ una t. in un bic-
chiere d ’ácqua audra vandeñs stiklinėje; 2. fig
kruša; una t. di applausi plojimų audra; una t.
di colpi (di domande) smūgių (klausimų) lavi­
na; una t. di pallóttole kulkų kruša,
tempestare vksm (~pė~) 1.: t. di colpi apipilti
smūgių kruša; įnirtingai daužyti; 2. fig (di qcs)
apiberti (kuo), apipilti; t. di rimpróveri api­
berti priekaištais; t. di telefonare nuolat skam­
binėti.
tempestáto, -a bdv. t. di brillanti nusėtas bri­
liantais.
tempestivamente prv (ąuanto prima) kuo anks-
čiaū; (serna indugio) nedelsiant; (per tempo)
laiku.
tempestivitá dkt m operatyvumas; reagavimas
tiñkamu laiku,
tempestivo, -a bdv 1. (di qcs) (reikiamu / tiñkamu
/ nustatytu) laikū (darom as / atliekamas ir
pan.); nepavėluotas; (sollecito) greitas; opera­
694
tyvūs; l ’intervento t. dei vigili del fuoco greitas
gaisrininkų reagavimas; 2. (di qcn)\ ėssere t.
(nei far qcs) nedelsiant (ką daryti), nedelsti;
tinkam u laikū (ką daryti).
tempestos||o, -a bdv audringas (ppr. prk);fig una
vita ~ a audringas gyvenimas.
tempia dkt m smilkinys.
tempiėtto dkt v dimin koplytėlė.
tėmp| |io (dgs templi) dkt v šventykla; šventovė; i
~ li greci senovės graikų šventyklos.
tempismo dkt v tinkamas laiko pasirinkimas;
operatyvumas; greitas reagavimas; con t. lai­
kū; tinkamai; che t.! koks operatyvumas!; kaip
greitai!
tempistica dkt m (darbo ir p an.) atlikimo laikas;
įgyvendinimo terminas; ąual e la t.? kiek tam
reikės laiko?; per kiek laiko tai darom a (/ bus
ir p a n .)!
tempj|o dkt v 1. laikas; (come contesto preciso)
mėtas; (t.p. periodo di t.) laikotarpis; ad un t.,
alio stesso t. tuo pačiu metu; vienu laikū; da
molto t. seniai; nuo seno; da ąuanto t.? kiek
laiko?; nuo kada?; in breve t. greitai; per
trum pą laiką; per ąualche t. kurį laiką; kuriam
laikui; dopo ąualche t. po kiek / kurio laiko;
prima del t. prieš laiką; t. libero laisvalaikis; t.
di guerra karo mėtas; lasso di t. laiko tarpas;
con ii passare del t., col t. ilgainiui, laikui b ė­
gant; in una settimana di t. savaitės laikotar-
piu; fare in t. (su)spėti; passare ii t. leisti laiką;
perdere t. gaišti; veltui leisti laiką; stare tutto ii
t. in casa sėdėti namie visą laiką; ai lavoro ii t.
non passa mai darbe nuobodu; non c’ė t. per
dormire, non c’ė U t. di dormire nėra laiko / ka­
da miegoti; ti do due giorni di t. duodu tau dvi
dienas;/«/ ancora in t. a rifiutare, sei ancora in
t. per rifiutare dar spėsi atsisakyti; hai t.? turi
laiko?; ąuanto t. ei metterai? kiek laiko užtruk­
si?; ii t. seade (volą) laikas baigiasi (bėga); ii t.
di pettinarmi e arrivo man tereikia susišukuoti,
ir ateisiu; ♦ a šuo t., a t. debito (reikiamu) lai­
kū; savo laikū; a t. (in)determinato (ne)termi-
nūotai; (ne)term inūotas agg; in t. laikū; in t.
ūtile iki term ino; per skirtą laiką; laikū; in fin
t. reale tikralaikis agg; tikruoju laikū; negli ūl-
timi ~ i paskutiniu m etu;pert. (presto) anksti;
(in anticipo) pirma laiko; un t. kadaise; kaž­
kada; t. fa prieš kurį laiką; tanto t. fa (labai)
seniai; senovėje; ~ i morti tuščias laikas sg;
(sul lavoro) prastova; lavoro a t. parziale (pie­
no) visas (nevisas) darbo krūvis; ammazzare /
ingannare ii t. stumti laiką; dare t. ai t. kantriai
laukti; prendere t., guadagnare t. laimėti laiko,
695
delsti; prendere (del) t. (occuparlo) užimti lai­
ko; una cosa che ha fatto ii šuo t. atgyvenęs
daiktas; quanto t. ha il bambino? kiek mažj'liui
laiko?;/?/: il t. è denaro laikas - pinigai; kaip jst
quanto t.! seniai matÿtas agg\; 2. (scadenza)
term inas; quali sono i ~ i? kiek tám reikės
laiko?; per kiek laiko reikės (ką) padaryti?;
siamo in ritardo sui ~ i atsiliekame nuö grafi­
ko; 3. (epoca; t.p. dgs ~ i) laikai pi; laikas, m ė­
tas; ~ i dūri sunkūs mėtas; iri quel t. tuo metu;
tais laikais; al t. dei romani rom ėnų laikais; i
~ i antichi senieji laikai; la Lituània di quei ~ i
anuom etinė Lietuva; ♦ come ai vecchi ~ i kaip
senais gerais laikais; 4. sport kėlinys; il primo
(secondo) t. pirmasis (antrasis) kélinÿs; t. sup­
plementäre pratęsimas; 5. m us tempas; (battu-
ta) taktas; bàttere il t. mušti taktą; ♦ a t. į taktą;
fuori t. nė į taktą; al t.! minutėlę!; 6. mus, teatr
(parte di u n ’opera) dalis -iės fem m ; 7. gram
laikas; ~ i composti (sémplici) sudėtiniai (išti­
siniai) laikai; 8. teert, motore a due ~ i dvitâktis
variklis; motore a quattro ~ i keturtaktis vari­
klis; 9. (t.p. t. atmosférico) óras; orai; bel (catti-
vo Í brutto) t. géras (blogas / bjaurus) óras; t.
variàbile nepastovus / permainingas; óras; pre-
visioni del t. orų prognozė sg; il t. si è rinfresca-
to atvėso orai / óras; com’è il t. da te?, che t. fa
da te? kóks óras pas tave?; ♦ t. da cani, t. da
lupi šuniškas óras; làscia il t. che trova nieko
nelemia / nekeičia; tai nereikšminga,
temporale I dkt v audrà (su perkūnija); vėtra;
liūtis -\cs femm sù audrà; è scoppiato un t. kilo
audra.
temporale II bdv 1. (dėl tempo) laiko; 2. (terre­
no) žemiškas; stor potere t. pasaulietinė val­
džia; 3. gram laiko,
temporale III bdv anat smilkinio; smilkininis.
temporáneamente prv laikinai,
temporáneo, -a bdv laikinas,
temporeggiamėnto dkt v laiko vilkinimas,
temporeggiàre vksm [A] (-rég-) vilkinti; delsti;
(stengtis) laimėti laiko,
témpra dkt m 1. tecn grūdinimas; 2. fig (física)
tvirtas kūno sudėjimas; 3.fig (morale) dvasios
stiprybė.
tempr||àre vksm (tém -) (už)grudinti (irprk);fig
le sofferenze ~ano l ’ànimo kañeios grūdina
dvasią.
►tempràrsi srigr užsigrūdinti, grūdintis,
tenace bdv 1. (di qcn) atkaklūs; 2. (di qcs) tvirtas;
colla t. stiprūs klijai; fig odio t. neblėstanti
neapykanta,
tenacemente prv atkakliai.
téndersi
tenada dkt m atkaklūmas.
ten ai glia dkt m 1. (t.p. dgs ~glie) replės pi; žny­
plės pi; m ed chirūrginės žnyplės; 2.: fa m dgs
~glie (chele) žnyplės (vėžio ir pan.).
ténd||a dkt m 1. užuolaida; (da alzare) uždanga;
t. a rullo rolėtaipi; t. da solé (esterna) markizė;
chiúdere (tirare) urta t. užtraukti (patraukti)
užuolaidą; 2. (da campeggio e sim.) palapinė;
m ed t. a ossigeno deguonies palapinė; piantare
la t. pastatyti palapinę; ♦ levare le ~ e išvykti
(iš stovyklos);fig kilti (išeiti), vynioti meškeres
fam ; piantare le ~ e (di ospiti inopportuni) už­
sibūti svečiuose,
tendággio dkt v drapiruotė; (portiera) portjera.
tendénz||a dkt m 1. tendeñeija; (inclinazione)
polinkis; palinkimas; t. all’obesitá palinkimas
tūkti; ~ e omicide žudikiški polinkiai; econ, fin
t. ai rialzo augimo tendeñeija; c’ė la t. (a f ar
qcs) liñkstama (ką daryti); ♦ di t. (alla moda)
madingas; 2. (orientamento; t.p. dgs ~ e ) kryp­
tis -iės, tendeñeija; pažiūros pi; ~ e liberali li­
beralios pažiūros,
tendenziále bdv pasižymintis (tam tikra) tendeñ­
eija / (tam tikru) polinkiu; kryptingas,
tendenzialménte prv (in linea di principio) iš
principo; (essenzialmente) iš esmės,
tendenziosaménteprv tendencingai,
tendenziositá dkt m tendencingumas,
tendenzióso, -a bdv tendencingas.
ténd||ere* vksm (ten-) 1. tr (tirare) (iš)tempti;
(rendere teso) įtempti; t. un arco ištempti /
suleñkti lafiką; t. una corda ištempti virvę; (da
un capo aU’altro) pertem pti virvę; (di uno
strumento) įtempti stygą; ♦ t. un agguato reñ-
gti pasalą; t. insidie regzti / statyti pinkles (ppr.
prk); t. una tráppola paspęsti spąstus (ir prk);
2. tr (allungare) (iš)tiėsti; t. ii colio tiesti kaklą;
t. le bráccia (verso qc) ištiesti rankas (į ką);t.la
mano ištiesti ranką (ir prk); ♦ t. l’orėcchio
ištempti ausis; 3. tr (darė) (pa)dūoti; 4. intr
[A] (avere una direzione) eiti; krypti; 5. intr
[A] (avere una tendenza e sim .) būti liñkusiam,
liñkti; t. alla malinconia liñkti į melancholiją;
poli11. a sinistra liñkti į kairę; i prezzi ~ono a
salire kainos tūri tendeficiją kilti; ii ragazzo
~ e a scoraggiarsi vaikinas lifikęs nusimiñti; un
rosso che ~ e ai viola raudona spalva su ryškiū
violetiniu atspalviu; ii tempo ~ e al bello (ai
brutto) óras gerėja (bjaurėja); ė un tessuto che
~ e a restrlngersi tai audinys lifikęs trauktis; 6.
intr [A] (mirare a qc) siekti (ko); t. allaperfezio-
ne siekti tobulybės.
►téndersi sngr terñptis, išsitempti.
tendina
tendina dkt m 1. dimin užuolaidėlė; 2 .: in f m e n u
a t. išskleidžiamasis meniu,
tendine dkt v anat sausgyslė,
tendinite dkt m m ed sausgyslės uždegimas,
tendone dkt v 1. (telo impermeabile) brezentas;
2. (da sole, spec. di negozio) markizė; 3. (padi-
glione) tentas; pavėsinė; (dėl circo) cirko pala­
pinė.
tendopoli dkt v palapinių miestelis {ppr. pabėgė­
liams ir pan.).
tėnebr||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) tamsa; tamsuma;
a i c a l a r d e lle ~ e leidžiantis sutemoms, tem s­
ta n t;/^ /« ~ e d e l l ’ig n o r a n z a tamsybė (nem ok-
siškumas); ♦ c o l f a v o r e d e lle ~ e nakties prie­
dangoje.
tenebroso, -a 1. bdv tamsūs; (tetro) gūdūs; niū­
rūs; 2. dkt v fam : b e i t. žavūs juodbruvys,
tenėnte dkt v mil leitenantas; t. d i v a s c e llo jau­
nesnysis leitenantas; t. c o lo n n ė llo papulkinin­
kis.
teneram ėnte prv švelniai,
ten Į ) ere* vksm 1. tr laikyti; (solo per un p o ’)
palaikyti; (avere) turėti; t. f e r m o prilaikyti; t.
s tr e tto tvirtai laikyti; gniaužti; fig (qcn) ne­
paleisti (ko); t. i n m a n o laikyti rankoje; t. p e r
m a n o laikyti ūž rankos; t. s u l l e g i n o c c h i a laikyti
ant kėlių; t. tr a i d e n t i turėti dantyse; t. i s o ld i
i n b a n c a laikyti pinigus banke; m i t i e n i la p o r ­
t ą ? palaikysi man duris? (leisi praeiti?); ♦ t. a
m e n t e turėti galvoje, at(si)minti; t. i n o s ta g g io
laikyti įkaitu; t. i n p u g n o (qcn) laikyti (ką) po
padu; turėti rankose; 2. tr (mantenere) (pa)-
laikyti; t. n a s e o s to (nu)slėpti; t. s e g r e to laikyti
paslaptyje; t. la c a s a i n o r d in e rūpintis namais,
tvarkyti namus; t. le j i n e s t r e a p e r te laikyti lan­
gus atidarytus; t. g l i o c c h i b a s s i būti nuleidu­
siam akis; t. a i f r e s c o la b ir r a laikyti alų šaltai;
t. p r e m u t o u n p u l s a n t e laikyti mygtuką pa­
spaustą; t. i i r i t m o išlaikyti tempą; t i e n i ! (pren-
di!) imk!; ♦ t. p e r s ė pasilikti (sau); fig (tacere)
nutylėti; t. la d e s tr a laikytis dešinės (pusės); t.
f e d e (a qcs) laikytis (ko); n o n t. i l p a s s o atsilikti;
t. la s tr a d a laikytis kelyje; stabiliai važiuoti;
t.p. => mantenere 1.; 3. tr (conservare per sė)
pasilikti (sau); (per aitri) palikti; t. i i p o s t o (a
qc) palikti / užimti (kam ) vietą; t. u n s e g r e to
saugoti paslaptį; i i r ę s to pasilikite grąžą;
m i tie n e i i lib r o f i n o a d o m a n i ? (pud non ven-
derlo?) galite knygą man atidėti iki rytojaus?;
♦ t. p r e s e n te turėti omeny / omenyje; t. i n s e r ­
b o laikyti atsargai; 4. tr (trattenere) sulaikyti,
prilaikyti; t. i i r e s p ir o prilaikyti kvapą; ♦ t. a
f r e n o (su)valdyti; (pa)žaboti; t.p. => trattene­
696
re; 5. tr (contenere ): la b o ttig lia t ie n e u n litr o e
m eno butelyje telpa pusantro litro; t.p. =>
contenere; 6. tr ( f are): t. u n ’a s s e m b le a posė­
džiauti; t. u n d is e o r s o (pa)sakyti kalbą; t. u n a
le z i o n e vėsti pamoką; (all’universita e sim.)
skaityti paskaitą; 7. tr (gestire e sim.) turėti; t.
i n o r d in e tvarkyti; t. la e o n ta b ilita tvarkyti
apskaitą; t. u n c a n e laikyti šunį; t. u n d ia r io
rašyti dienoraštį; t. u n r is to r a n te turėti resto­
raną; m il t. la p o s i z i o n e laikyti poziciją; 8. tr: t.
d ’d c c h i o neišleisti iš akių; t. d a c o n to (rūpe­
stingai) saugoti; t. i n c o n s id e r a z io n e (stimare)
gerbti; (prestare attenzione) įsidėmėti; (qcn)
skaitytis (su kuo); t. c a ld o laikyti šiltai; (di ves-
titi) būti šiltam (apie drabužį); t. c o n to (di ącs)
(calcolare) įskaičiuoti: (considerare) atsižvelgti
(/ ką); nepamiršti; t. i n ( g r a n ) c o n to (stimare)
gerbti; t. in f o r m a t o (qc) duoti (kam ) žinoti; re ­
guliariai informuoti (ką); 9. tr tarm => avėre I
1., 2. ; 10. intr [A] (reggere) laikyti(s); la c o lla
n o n tie n e klijai nelaiko; i i n o d o tie n e mazgas
laiko; i i ta p p o n o n t ie n e kamštis praleidžia
vandenį; fig ė u n a s c u s a c h e n o n t ie n e toks
pasiteisinimas neįtikinamas; ♦ t. d u r o (tvirtai)
laikytis; atsilaikyti: neatlyžti; 11. intr [A]: t. a
d e s tr a ( a s i n i s t r a ) laikytis dešinės (kairės); ♦ t.
d ie tr o (a qc) (seguire) sekti (ką); (occuparsi)
rūpintis (kuo); 12. intr [A] (parteggiareper qc)
palaikyti (ką); sirgti (už ką); 13. intr [A] (darė
importanza) branginti; t. a lla lin e a saugoti
figūrą; t. a lla p r o p r i a s a lu te branginti savo
sveikatą; t.p. => tenėrei.
► ten||ėrci įvdž laikyti svarbiu dalyku; (avere
caro) branginti; e i ~ g o a p a r t e c i p a r e labai
norėčiau dalyvauti; l ’in s e g n a n t e e i tie n e a lla
d i s c i p l i n a dėstytojui drausmė labai svarbu; s e
p r o p r i o e i t i e n i jei tikrai taip nori; g r a z ie , n o n e i
~ g o ačiū, nereikia.
► ten||ėrsi sngr 1. (reggersi a qc) laikytis (ko);
t. a lla r in g h ie r a laikytis ūž turėklų; t. p e r m a n o
laikytis ūž rankų; n o n s i tie n e s u lle g a m b e
nesilaiko ant kojų; t i e n i t i ! laikykis!; 2. => te-
nėre 11.; 3. (in una condizione e sim.): t. a i c o r-
r e n te , t. in f o r m a t o domėtis aktualijomis; t. in
c o n ta tto susižinoti; (scriversi) susirašyti; t. in
d is p a r te laikytis (b ū ti/ stovėti irp an.) nuošalyje
/ nuošaliai; t i ė n ( i ) t i p r o n t o ! buk pasiruošęs!;
♦ s i ė ~ u t o s u lle s u e pasielgė gana santūriai;
4. (avere luogo) (į)vykti; būti; i i f u n e r a l e s i
te r r a d o m a n i p o m e r ig g io laidotuvės bus rytoj
po pietų; 5. (trattenersi da qcs) susilaikyti (nuo
ko, ko nepadarius); 6. (qcs per sė e sim. ) pasi­
697
laikyti, laikytis; i commenti te U puoi t. per te
kom entarus gali pasilaikyti sau.
tenerézz||a dkt m 1. (morbidezza) minkštumas;
2. fig (dolcezza) švelnumas, meilumas; lipš­
numas; ♦ fare t. būti mielam; jaudinti; 3. (atto
tenero) švelnybė; (carezza) glamonė; dgs ~ e
(parole dolci) švelnūs žodžiai.
tėnerĮjo, -a bdv 1. (morbido) minkštas; una came
~ a minkšta mėsa; ♦ dal cuore t. minkštos
širdies; 2. fig (dolce) švelnus, meilus; lipšnūs;
3. fig (delicato) gležnas; ♦ ~ a età gležnas
amžius (vaikystė); 4. fig (indulgente) nuolaidūs;
minkštas; 5. kaip dkt v: tra quei due c ’è dėl t.
tarp tųdviejų kažkas yra, tarp jų daugiaū nei
draugystė; ha dėl t. per te jis tau neabejingas;
6. kaip dkt v: ♦ colpire nei t. pataikyti į silp­
n ą ją ) vietą.
ténia dkt m zool kaspinuôtis.
tėnnis dkt v tenisas; scarpe da t. sportbačiai;
sport t. da tàvolo stalo tenisas; giocare a t. žaisti
tenisą.
tennista dkt v/m tenisininkas -ė.
tenore dkt m 1.: t. di vita gyvenimo lygis; 2. (tono)
tonas; 3.: t. alcdlico alkoholio tūris; 4. mus
tenoras.
tensiône dkt m 1. įtampa (ppr. prk); ( l’essere
teso) įtemptūmas; (ii tendere) įtempimas; fig
non règgere la t. neišlaikyti ¡tampos; fig t. inter-
nazionale tarptautinė įtampa; 2. spec {tampa;
fis alta (bassa) t. aukštoji (žemoji) {tampa; fis
t. superficiale paviršiaus įtemptis -iės; m ed t.
nervosa nervinė įtampa,
tentacolàre bdv fig: città t. klaidūs svaiginantis
miestas; un ’organizįa-.ione t. galinga, toli sie­
kianti organizacija (ppr. nusikalstama).
tentàcolo dkt v zool čiuptuvas, čiuptūkas.
tentajĮre vksm (tén-) 1. ((difar) qcs) (pa)bandÿti
(ką daryti); (pa)mėginti; t. la fuga, t. di fuggire
pabandyti pabėgti; ha ~ to ii suicldio, ha ~ to
di suicidarsi mėgino nusižudyti; ♦ t. la sorte, t.
la fortūna bandyti laimę; t. ii tutto per tutto eiti
„va banque“; viskuo surizikuoti; flk tentar non
nuoce pabandyk, blogiaū nebus; 2. (indurre in
tentazione) (su)gūndyti (irprk); mi ~ a una va-
canza in Sicilia m anė gundo atostogos Sicili­
joje; fig farsi t. susigundyti; 3. (sperimentare)
(iš)bandyti; (saggiare) (pa)mėginti; t. una nuo-
va cura išbandyti naują gydymą,
tentativo dkt v bandymas, mėginimas; un t.falli-
to (riuscito) nesėkmingas (sėkmingas / vÿkçs)
mėginimas; t. di suicidio bandymas nusižudÿti;
fare / cômpiere un t. darÿti bandymą,
tentàto, -a 1. bdv, dlv: dir t. omic'idio pasikėsini-
terapia
mas nužudyti; 2. dlv: šono t. (di far qcs) mán
norisi (ką daryti), kyla pagūnda.
tentatóre, -trice dkt v/m gundytojas -a.
tentazione dkt m pagūnda (ir prk); (U tentare)
(su)gūndymas; che t.! kokia pagūnda!; la t. di
mollare tutto pagūnda viską mesti; cédere (re-
sistere) a una t. pasiduoti (atsispirti) pagūndai;
♦ non ei indurre in t. neleisk musų gūndyti.
tentennaménto dkt v fig (esitazione) svyravimas,
dvejojimas.
tentennáre vksm (-ten-) 1. intr [A] klibėti; 2. intr
[A] fig (su)svyrūoti; nesiryžti; 3. tr: t. ii capo
kraipyti galvą (irprk).
tentóni p tv apgraibóm, apgraibomis,
tenue bdv 1. (non intenso) blyškūs; silpnas; (di
colorí) neryškūs; (di suoni) prislopintas; 2. (sot-
tile) plonas, plonytis; 3. fig meñkas; silpnas;
4.: anat (intestino) t. plonoji žarna.
tenūta dkt m 1. (resistenza) patvarumas; (di un
atleta) ištvermingumas; ♦ t. di strada sukibi­
mas (su kelio danga); 2. (proprieta terriera)
dvaras; (con fattoria e sim. ) ūkis; 3. tecn (eime-
ticita) sandarumas; (impermeabilita) nepralai-
dūmas; a t. stagna sandarūs agg; nepraleidžian­
tis agg vandefis; 4. (capacita) talpa; talpumas;
5. (abbigliamento) apranga; (uniforme) uni­
forma; t. di gioco varžybų apranga.
tenūto, -a bdv: ėssere t. (a far qcs) privalėti (ką
daryti).
teología dkt m teologija.
teológico, -a bdv teologinis; (della teología) teo­
logijos.
teologo dkt v/m (v dgs -gi/-ghi) teologas -ė.
teorema dkt v teorem a; ii t. di Pitágora Pitagoro
teorem a; dimostrare un t. įrodyti teoremą,
teoría dkt m (nei vari sensi) teorija; t. e pratica
teorija ir praktika; una t. filosófica filosofijos
teorija; la t. dell’evoluzione (della relativitá)
evoliūcijos (reliatyvūmo) teorija; esame di t.
teorinis egzaminas; formulare una t. sukūrti
teoriją; ♦ in t. teoriškai,
teóricamente prv teoriškai,
teórico, -a 1. bdv teorinis; seminario t. teorinis
seminaras; 2. bdv (astratto) teoriškas; dal pun­
to di vista t. teoriškai; 3. dkt v teoretikas,
teorizzare vksm teorizuoti,
tepóre dkt v šiltūmas; šiluma,
teppismo dkt v chuliganizmas,
teppista dkt v/m chuliganas -ė.
terapėuti|Įco, -a bdv terapinis, gydomasis; tera­
pijos; proprieta ~che gydomosios savybės,
terapia dkt m terapija, gydymas; procedūra; t.
tergicristállo
intensiva intensyvioji terapija; ėssere in t. gy­
dytis.
tergicristallo dkt v (priekinio stiklo) valytuvas,
tergilundtto dkt v nkt (galinio stiklo) valytuvas,
tergiversare vksm [A] (-vėr-) vangstytis; išsisu­
kinėti.
tėrgo dkt v: a t. kitoje pusėje; da t. iš užpakalio;
♦ vedi a t. prašom versti (toks užrašas puslapio
gale).
termal||e bdv terminis; acąue ~ i gydomieji van­
denys, term iniai vandenys; eure ~ i gydymas
sg mineraliniais vandenimis; stabilimento t. bal­
neologinis kurortas,
tėrme dkt m dgs 1. mineralinių vandenų gydykla
sg; 2. stor termos.
tėrmi||co, -a bdv šiluminis, terminis; šilumos;
energia ~ ca šiluminė energija; impianto t. ši­
lumos punktas / mazgas f am.
terminai dkt v nkt galinė stotis -iės fem m ; (spec.
di aeroporto) terminalas,
terminale 1. bdv galinis; (ultimo) paskutinis;
2. bdv m ed terminalinis; malato t. terminalinis
ligonis; stadio t. paskutinė / term inalinė stadi­
ja; 3. bdv. pietra t. ežiaženklis; 4. dkt v in f te r­
minalas.
termin||are vskm (tėr-) 1. tr pabaigti, (už)baigti;
t. gli studi baigti studijas; 2. intr [E] baigtis,
pasibaigti; ii sentiero ~ a davanti a una chieset-
ta takas baigiasi prieš bažnytėlę; Vincontro e
~ ato in parita susitikimas pasibaigė lygiosio­
mis; parole che ~ano in /per “a ” žodžiai, kurie
baigiasi „a“; žodžiai su galūne „a“; t.p. => fi-
nire.
terminazione dkt m gram baigmuo; (desinenza)
galūnė.
termine dkt v 1. (fine) pabaiga; galas; (l ’azione)
baigimas; ♦ avere t. baigtis, pasibaigti; portare
a t. (už)baigti, pabaigti; įvykdyti; vdlgere ai t.
eiti prie galo, eiti f pabaigą; 2. (seadenza)
terminas; t. dipagamento mokėjimo terminas;
U t. previsto per la presentazione delle domande
nustatytas term inas paraiškoms pateikti; con-
tratto a t. term inuota sutartis; fin pronti contro
t. term inuoti indėliai; ii t. ė seaduto term inas
jaū praėjo; ♦ a breve t. trumpalaikis agg,
trumpo laikotarpio; a medio t. vidutinio laiko­
tarpio; a lungo t. ilgalaikis agg, ilgo laikotar­
pio; 3. (elemento di un tutto) narys; filos i ~ i di
un sillogismo silogizmo term inai; m at i ~ i di
una proporzione proporcijos nariai; 4.: dgs ~ i
pagrindiniai punktai; (condizioni) sąlygos; i
~ i di un accordo susitarimo sąlygos; ♦ in ąue-
sti ~ i šitaip; toks -ia agg; in ~ i (di qcs) (ko)
698
požiūriu; dir a ~ i di legge pagal įstatymą; re ­
miantis įstatymu; 5. (parola) žodis; (t.p. t. téc­
nico) (specialūs) terminas; t. dialettale tarm i­
nis žodis; t. giuridico teisės term inas; ♦ in aitri
kitaip sakant, kitaip tariant; senza m eni
~ i be užuolankų; tiesiai šviesiai; modera i ~i7
žiūrėk, ką šneki!; 6.: gram complemento di t.
netiesioginis papildinys sū prielinksniu „a“,
terminología dkt m ling 1. terminologija; 2. (l’in-
sieme dei termini) terminija, terminologija,
terminológico, -a bdv terminologinis; term ino­
logijos.
termite, termite dkt v zool termitas,
termodinámica d k tm fis term odinamika.
termoelėttri|[co, -a bdv: centrale ~ ca šiluminė
elektrinė, termofikácijos elektrinė,
termometro dkt v termometras,
termonucleare bdv term obranduolinis,
termos dkt v tikt termosas,
termosifóne dkt v radiatorius, kaloriferis.
termostato dkt v tecn term ostatas,
tėrna dkt m trijule; sport t. arbítrale rungtynių
teisėjai pi.
tem o dkt v trijų laimingų skaičių kombinacija,
tėrr ||a dkt m 1. (ii m ondo) pasaulis; Žem ė; su
tutta la t. visame pasaulyje; i bent delta t.
žemiški turtai; ♦ non sta né in cielo nė in t. tai
visiškas absurdas; 2. astr, geogr la T. Žem ė; la
T. gira attorno ai Sole Žėm ė sukasi apliñk
Saulę; 3. (l ’opposto di mare e sim.) žėmė;
sausuma; ~ e emerse sausuma; m il le forze di t.
sausumos pajėgos; trasporti via t. sausumos
transportas; ♦ per mare e per t. skersai išilgai;
scéndere a t. (da una nave) išlipti j krafitą; (da
un aereo) išlipti iš lėktuvo; toccare t. (di aereo)
nutūpti; (di nave) pasiekti krafltą; 3. (suolo)
žėmė; (pavimento) griñdys pi; in t., per t. añt
žemės; fáccia a t. veidu į žemę; tecn messa a t.
įžeminimas; buttare (cadere, posare) a / in t.
mesti (pulti / kristi, padėti) añt žemės; ♦ 1.1.
(mediocre) žemo lygio; gomma a t. nuleista
padanga; (ėssere) a t. kaip (būti) žemę p ar­
davęs; mi sentó mancare la t. sotto i piedi žėmė
slysta iš po kojų; 4. (territorio, paese) žėmė;
kraštas; t. natale, t. natía gimtasis kraštas,
gimtinė; in t. straniera nė gimtinėje; ♦ t. bru-
ciata išdeginta žėmė; t. promessa pažadėtoji
žėmė; T. Santa šventoji žėmė; t. vergine n e­
liesta žėmė; 5. (ii materiale; terriccio) žėmė;
gruñtas; (it suolo) dirvožemis; (campo coltiva-
to) dirva; t.fėrtile derlinga žėmė; dieci ėttari di
t. dešimt hektarų žemės; i prodotti delta t.
žemės (ūkio) produktai; sport t. rossa gruñtas
699 tėrzo

(teniso korto); coUivare / lavorare la t. dirbti (koks) siaubas!; 2. (spietato) negailestingas;

žemę; ♦ t. battuta suplūkta žemė; t. cotta deg­ (crudele) žiaurūs; 3. (molto intenso) baisūs; un
tas molis, terakota; t. di Siena siena; 6. kaip t. mal di denti baisūs dantų skausmas; fa un
bdv nkt: piano t. pirmas aūkštas. caldo t. baisiai karšta,
terracotta dkt m 1. degtas molis, terakota; di t. terribilmėnte prvfig baisiai, velniškai,
(iš) degto molio, molinis agg; 2. (oggetto) (deg­ terricciato dkt v pūdinys; spargere ii t. skleisti
to) molio dirbinys, terakotos dirbinys, pūdinį.
terraférma dkt m sausuma; (continente) žemy­ terriccio dkt v (terra) žemė; (hum us) pūvenospi.
nas; sulla t. sausumoje, terriėro, -a bdv žemės; proprietario t. žemvaldys,
terrapiéno dkt v pylimas, žemės savininkas,
terrario dkt v teráriumas. terrificante bdv 1. klaikūs; šiurpinantis; l.fig fa m
terrázz[|a dkt m 1. stogo aikštelė, plokščias sto­ (fantastico) nerealūs,
gas; plokščiasis denginys; (terrazzo) terasa; terrina dkt m dubuo (ppr. molinis), dubenėlis,
2. geogr terasa (t.p. dirbtinė); coltivazione a territoriale bdv teritorinis; teritorijos; acąue t.
terásinis auginimo būdas. teritoriniai vandenys; competenza t. teritorinis
terrazzo dkt v 1. terasa; erdvūs balkonas; cenare teismingūmas; divisione t. teritorijos suskir­
in t. vakarieniauti terasoje; 2. => terrázza 1. stymas.
terremotat|Įo, -a 1. bdv nukentėjęs nuo žemės territo|jrio dkt v 1. teritorija; dgs (occupati)
drebėjimo; jone ~ e žemės drebėjimo (ištiktos) okupuota teritorija sg; t. dello Stato valstybės
zonos; 2. dkt v žmogus, nukentėjęs / nukentė­ teritorija; ~ r i d ’oltremare užjūrio teritorijos;
jusysis nuo žemės drebėjimo, 2. (regione) kraštas; teritorija; t. montuoso kal-
terremoto dkt v 1. žemės drebėjimas (ir prk); t. nūotas kraštas; 3. (in etologia) valda (gyvūno
dėl sėsto grado delta scala Richter šešių balų žymėta vieta).
stiprūm o pagal Richterio skalę žemės drebė­ terrore dkt v 1. siaūbas; klaikas; baimė; avere ii t.
jimas; 2. fig (di qcn) nenuoram a com. (idi qcs) labai bijoti (ko); incūtere t. kelti siau­
terreno I dkt v 1. (suolo) žemė; gruñías; t. saldo bą, įvaryti siaubą; 2. polit, stor teroras,
tvirtas gruñtas; cedimento dėl t. (žemės) {griu­ terrorismo dkt v terorizmas,
vimas; ii t. si ė crepato suskilo žemė; 2. (quanto terrorista dkt v/m teroristas -ė.
a coltivazione e sim .) dirva, žemė; dirvožemis; terroristi Į| co, -a bdv teroro; teroristų; teroristinis;
t. argilloso molio žemė, molynas; t. árido (fer- attentato t. teroro aktas / išpuolis; rete ~ ca
tile) sausa (derlinga) žemė; t. calcáreo kalkinga teroristų tinklas,
dirva; t. incolto dirvonas, užleista žemė; t. pa­ terrorizzare vksm terorizūoti; (pri)gąsdinti.
ludoso pelkinis dirvožemis; arare ii t. arti dir­ terso, -a bdv giedras; vaiskus,
vą; ♦ preparare ii t. (per qc) paruošti dirvą tėrza dkt m 1. (classe) trečioji klasė; 2. (marčia)
(kam); 3. (appezzamento) (žemės) sklypas; trečioji pavara; mėttere la t. įjūngti trečią p a­
(area) plotas; t. boschivo miškingas plotas; t. varą; 3. (misura) trečias dydis; 4. m us tercija,
fabbricabile statybos (paskirties) sklypas; 4. mil terzėtto dkt v 1. trijūlė; 2. m us tercetas; trio inv.
mūšio laūkas; karo zona; guadagnare t. sliñkti terziario dkt v econ (t.p. settore t.) tretinis sekto­
[ priekį; fig plisti; pėrdere t. atsilikti (ir prk); rius.
5. sport (t.p. t. di gioco) aikštelė; t. pesante pa-terzina dkt m 1. lett tercina; 2. mus triolė.
žliūgusi aikštelė; 6. fig (tema) tema; (settore) terzino dkt v sport (krašto) gynėjas.
sritis -iės fem m ; (ambiente) dirva. tėrz||o, -a 1. sktv trečias; la ~ a fila trečioji /
terrén||o II, -a bdv 1. žėmiškas(is); lepreoccupa- trečia eilė; ai t. piano trečiam e aukšte; (non
zioni ~ e žemiški rūpesčiai; la vita t. žemiška­ contando ii pianterreno) ketvirtame aukšte; ii
sis gyvenimas; 2.: piano t. pirmas aūkštas. t. sėcolo trečiasis amžius; Paolo III Paulius III
terreo, -a bdv pelenų spalvos (ppr. apie veidą). (trečiasis); e arrivato t. finišavo trečias; gram
terrestre 1. bdv Žemės; crosta t. Žem ės pluta; ~ a persona trečiasis asmuo; lett ~ a rimą
♦ paradiso t. (žemės) rojus (irprk); 2. bdv (di tercina; ♦ ~ a eta „trečiasis amžius“ (senatvė);
terra) sausumos; fauna t. sausumos gyvūnai; seni žmonės pi; t. grado tardymas (ppr. kanki­
3. dkt vjm Žem ės gyventojas -a. nant); ii t. mondo trečiasis pasaulis; di terz’or-
terribile bdv 1. (orrendo) baisūs; siaubingas; šiur­ dine trečiarūšis agg; 2. dkt v (terza parte) treč­
pūs, kraupūs; una t. disgrázia baisi nelaimė; dalis; mat un t. viena trečioji; 3. dkt v/m trečiasis
hai un aspetto t. baisiai atrodai; ♦ kaip jst t.! -oji; e ii t. da sinistra nella foto nuotraukoje
tésa
jis trečias / trečiasis iš kairės; ♦ flk tra i due tessitóre, -trice dkt v¡m audėjas -a.
litiganti ii t. gode kur du pešasi, trečias laimi; tessitüra dkt m 1. (l’azione) audimas; 2. (stabili-
4. dkt v dir trečiasis asmuo; dgs ~ i tretieji as­ mento) audykla; 3. m us registras, tesitura.
menys; (iri causa) trečiosios šalys; trámite
iš trečiųjų rafikų; 5. dkt v (t.p. ii t. canale) tre ­
čiasis (kanalas); 6.prv (iri terzo luogo) trečia,
tésa dkt m atbraila; kepūrės kraštas,
téschio dkt v kaukolė; kiaušas,
tesi dkt m nkt 1. (affermazione) tezė; teiginys;
2. (t.p. t. di láurea) bakalauro (/ magistro / di­ test [test] dkt v 1. (di verifica) testas; (compito)
plominis ir pa n .) darbas; t. di dottorato dakta­
ro disertacija / darbas; discutere la t. apginti
(diplomini ir pan.) darbą, apsiginti,
tesina dkt m kursinis darbas; trum pas prane­
šimas.
tés || o, -a bdv 1. įtemptas; una june ~ a Įtempta tėst||a dkt m 1. galva; colpo di t. smūgis galva; fig
virvė; 2. (disteso) ištiestas; mano ~ a ištiesta
ranka; 3.fig (agitato e sim. ) įtemptas; (di qcn)
įsitempęs; nervi (rapporti) ~ i įtem pti nervai
(santykiai); 4. fig (volto a (far) qcs) siekiantis
(ko, ką daryti); sjorzi ai miglioramento della
ąualita dei servizi, sjorzi ~ i a migliorare la qua-
litá dei servizi pastangos (, kuriomis siekiama)
pagerinti paslaugų kokybę,
tesorería dkt m iždas; iždinė,
tesoriére dkt v iždininkas.
tesór| o dkt v 1. lobis (ir prk); trovare un t. rasti
lobį; 2. fig lobynas; (beni) turtas; i ~ i dell’arte
meno lobynas; la salute ė ii t. piu grande
sveikata yra didžiausias turtas; 3. fig (di ącn)
brangenybė; brangüsis -ióji; che t. di marito!
koks auksinis vyras!; 4. (l’erario pubblico) iž­
das; ii t. dello Stato valstybės iždas; Ministero
dėl t. = Iždo ministerija,
tėssera dkt m 1. pažymėjimas; kortelė; (spec. di
affiliazione) bilietas; la t. di un partito partinis
bilietas; t. studentesca, t. dello studente studeñto
pažymėjimas; t. magnética m agnetinė kortelė;
t.p. => tesserino; 2. (di mosaico; t.p. t. musiva)
(mozaikos) detalė, (mozaikos) gabalėlis; 3. (di
domino) (domino) trinkelė, (domino) lentelė,
tesseráre vksm (tes-) (qcn) išduoti (kam ) nario
kortelę; priimti (ką) (išduodant kortelė).
téssere vksm 1. (iš)austi; t. una tela áusti drobę;
fig (dėl ragno) regzti voratinklį; 2.: fig t. ingan-
ni regzti pinkles; fig t. le lodi (di qcn) (kieno)
ditirambus giedoti, kelti (ką) į padanges,
tesserino dkt v dimin pažymėjimas; (di abbona-
mento) abonem eñtinis bilietas,
tėssile 1. bdv tekstilės; fibra t. (tekstilės) pluoš­
tas; plaušai pi; industria t. tekstilės pramonė;
2. dkt v (settore) tekstilė; 3. dkt v (lavoratorc)
tekstilininkas.
700
tessütocWcí v 1. audinys, audeklas; (stoffa) medžia­
ga; di t. medžiaginis agg; t. a máglia trikotažas;
t. di lana vilnonis audinys; t. pesante (resistente)
storas (tvirtas) audeklas; 2. biol audinys; t.
adiposo (connettivo, muscolare) riebalinis (jun­
giamasis, raumeninis) audinys,
kontrolinis darbas; bilietas; t. di intelligenza
intelekto testas; t. attitudinale gabumų testas;
ja r jare un t. (a qc) testuoti (ką); 2. (esperi-
m entó) bañdymas; t. nucleare branduolinis
bañdymas.
išsišokimas; mal di t. galvos skaüsmas; alzare
la t. pakelti galvą (ir prk); darė un colpo in t.
sm o g ti} galvą; girare ¡a t. pasūkti galvą; ripa-
rarsi la t. dal solé prisideñgti galvą nuo saulės;
scuotere la t. pakraipyti galvą (ir prk); tagliare
la t. nukirsti galvą; ho mal di t. mán skauda
galvą / galva; mi gira la t. mán svaigsta galva;
fig t. pesante sunki galva: /«,' sbáttere la t. contro
ai muro daužyti galvą f sieną; ♦ t. calda karšta­
galvis; t. dura kietagaívis; t. rasata skustagal­
vis; t. di legno m edinė galva (neišmanėlis); t.
vuota tuščia galva; tuščiagalvis; ~ e di cuoio
specialūsis būrys sg; t. di moro tamsiai ruda
spalva; t. di morto kaukolė; zool kaukolėtasis
sfinksas; t. d ’uovo galvočius; t.e įo croce herbas
ar ceñtas / skaičius; a t. in giu, di t. žemyn
galva; a t. alta (bassa) pakelta (nuleista) galva;
dalia t. ai piedi nuo galvos iki kojų; avere la t.
sulle spalle turėti galvą añt pečių; darė alla t.
m u šti) galvą; montarsi la t. užriesti nosį, galvą
kélti; non sapere dove sbáttere la t. nežinoti ko
griebtis; ne ho fin sopra la t. (di qc) m án (kas)
įgriso iki gyvo káulo; => capo 1.; 2. fig (mente)
protas; galva; lavoro di t. protinis darbas; agire
con la t. veikti apgalvotai; éssere una t. būti sū
galva (protingam); fa r entrare in t. įkalti į gal­
vą; usare la t. naudotis galva; pasūkti galvą;
che cosa ti sei messo in t. ? kás táu šovė [ galvą?,
kás táu pasišovė?; dove hai la t.? kur galva?;
lévatelo dalla t.! išmesk tai iš galvos!; mėttitelo
bene in t.! įsikalk į galvą!; ♦ con la t. a posto
galvotas agg; turintis agg galvą; andaré fuori di
t. išeiti iš proto; avere la t. fra le nuvole pade­
besiais skrajoti; fare di t. propria laikytis savo;
añt savo kurpalio tempti; fa r girare la t., far
pėrdere la t. (a qcn) apsukti / susukti (kam)
gálv ą ;/a r uscire di t. išvesti iš próto; mėttere la
701 tétto

t. a posto surimtėti; ateiti į protą, susiprotėti; testiéra dkt m: t. dėl letto galvūgalio lenta (/
passare per la t. ateiti į galvą; pėrdere la t. (per rėmas).
qcn) pam esti gaivą (dėl ko); non c ’e (piū) coti testimóne 1. dkt v/m liudininkas -ė; dir liudytojas
la t. jam (jau) nė visi namie; non mi entra in t. -a; t. oculare Įvykį matęs liudytojas; sbarazzar-
galva neneša, neįkertu; 3. (persona): uno a t. si di un t. atsikratyti liūdininko; ♦ t. di nozze
po vieną; paghiamo dieci euro a t. mokėsime vestuvių liūdytojas; (solo dello sposo) (vyriau­
(kiekvienas) po dešimt eūrų; facciamo due siasis) pabrolys; 2. dkt v sport estafetė (lazdelė);
esercizi a t. darysime (kiekvienas) po du prati­ passare il t. perduoti estafetę; fig užleisti vietą
mus; i bambini hanno ricevuto un pezzo di (ppr. tarnyboje),
formaggio a t. vaikai gavo po gabalą sūrio; testimonial dkt v/m nkt įžymybė, reklamuojanti
4. (parte iniziale o terminale di qcs): t. d ’aglio produktą.
česnako svogūnėlis; t. dėl cavolo kopūsto testimoniánz! a dkt m 1. (l’azione) (pa)liūdiji-
gaiva, gūžė; t. di un chiodo vinies galvutė; t. di mas; 2. dir (deposizione) parodymai pi, paro­
un corteo eitynių pradžia / priekis; t. di un tre- dymas; falsa t. melagingas parodymas; 3. fig
no traukinio priešakys; t. dėl letto galvūgalio (prova) įrodymas; (segno) ženklas; ~ e scritte
lenta (/ rėmas); t. dėl motore variklio galva; in (fonti) rašytiniai dokumentai; ♦ a t. (di qcs)
t. alla pagina pūslapio viršujė; ♦ t. di cavolo, t. patvirtinant (ką).
di rapa avigalvis; tešlagalvis; anat t. dėlfėmore testimoniare vksm (-m o-) 1. (pa)liūdyti; kaip intr
šlaunikaulio galwutč;milt. diponte placdarmas; dir [A] (depone) duoti parodymus; t. contro
polit t. di lista pirmasis (rinkimų) sąraše; sport qcn (infavore di qcn) liudyti prieš ką (už ką);
t. di serie pirmo krepšelio pagal pajėgumą 2. (essere la prova) būti įrodymu, liudyti,
kom anda (traukiant burtus); volg t. di cazzo testimonio dkt v liudininkas (ppr. vestuvių).
debilas; subingalvis; 5. sport: essere in t. pir­ testo dkt v 1. tekstas; raštas; un t. in lituano teks­
mauti; būti lyderiu; passare in t. Įsiveržti į tas lietuvių kalba; il t. di una canzone dainos
priekį; ♦ tenere t. nenusileisti; (sėkmingai) žodžiai p i / tekstas; inffile di t. tekstinis failas;
priešintis; kaip piv t. a t. sū vienodais šansais ♦ traduzione con t. a fronte tekstas išverstas
laimėti; taškas į tašką, vertimą pateikiant greta originalo; 2. (libro)
testacoda dkt m nkt: andare in t., fare un t. slys­ knyga; (lettura) skaitinys; (opera) veikalas; t.
tant apsisūkti (180 laipsnių) (apie automobilį). scolástico, libro di t. vadovėlis; dirt. unico (tam
testamentario, -a bdv dir: esecutore t. testam ento tikros srities) teisės sąvadas; ♦ t. sacro švefitas
vykdytojas. tekstas;fare t. būti autoritetū; skaitytis,
testamento dkt v 1. dir testamentas; t. olografo testóne, -a dkt vim fig kietakaktis -ė
paties testatoriaus surašytas testam entas;/are testosterone dkt vfisiol testosteronas,
t. surašyti testam entą; 2. rel: l’Antico (il Nuo- testuál ¡e bdv 1. teksto; análisi t. teksto analizė;
vo) T. Senasis (Naujasis) Testamentas, 2. (letterale) pažodinis; citazione t. pažodinė
testardaggine dkt m užsispyrimas, citata; le sue ~ i parole jó tikslūs žodžiai,
testardo, -a bdv užsispyrėlis -ė; kietakaktis -ė; testualménte prv pažodžiui, žodis į žodį.
non essere cosi t.! nebūk toks ožys!; ♦ t. come testūggine dkt m zool (di tena) sausumos vėžlys;
un mulo užsispyręs kaip ožys. (di mare) jūrinis vėžlys,
testare vksm (te-) testūoti; (iš)bandyti, ( iš m ė ­ tétano dkt v m ed stabligė,
ginti; t. un protdtipo išbandyti prototipą, tetraedro dkt v geom ketursienis,
testata dkt m 1. (colpo con la testą) smūgis galva; tetraplėgico, -a bdv m ed ištiktas visų galūnių
darė / tirare una t. (contro qcs) susitrenkti gal­ paralyžiaus, pažeistas tetraplėgijos.
vą (į ką); (a qcn) smogti galva (kam); 2. (dėl tėtro, -a bdv gūdus, nykūs; niūrūs; (solo di qcn)
letto) t. dėl letto galvūgalio lenta (/ rėmas); paniūręs.
3. (t.p. t. giornalistica) laikraščio antraštė (jo tétta dkt m fam , volg (ppr. dgs ~ e ) papas,
pavadinimas); fig (giornale) laikraštis; 4.: t. tettarélla dkt m žindūkas (ppr. ant buteliuko).
nucledre branduolinis užtaisas, tétto dkt v 1. stogas; denginys; t. a due spioventi
teste dkt v/m dir liudytojas -a; t. dell’accusa kalti­ dvišlaitis stogas; t. di lamiera (di paglia) skar­
nimo liudytojas, dinis / skardos (šiaudinis / šiaudų) stogas;
tėster dkt v nkt (di un prodotto) mėginys, mėgi- posare un t. defigti stogą; ♦ il t. del mondo
nūkas. pasaulio stogas (apie aukštų kalnų viršūnes);
testicolo dkt v anat sėklidė. vivere sotto lo stesso t. gyventi po vienu stogu;
tettóia
2. fig (casa) pastogė; nam ai pi; ii t. paterno
tėvų namai; tėviškė; ♦ senza un t. benamis
agg; 3. fig (limite) (aukščiausia) riba; t. mássimo
maksimumas; 4. => tettuccio.
fettóia dkt m stogelis; (come edificio) stoginė,
tettóna d k tm fa m didžiakrutė.
tettonica dkt m geol (geo)tektónika.
tettonico, -a bdv geol tektoninis,
tettūccio dkt v (autom obilio) stogelis,
therm os dkt v => termos,
thriller [’tril-] dkt v nkt trileris,
ti įv (kita forma: te) 1. (oggetto diretto) tave; (con
soggetto „tu“) save; t.p. => 3.; (infrasi negative)
tavęs; ti hanno visto I vista tave pam atė; la
mamma ti sgrida m am á tave bára; non ti sento
negirdžiu tavęs; non ti ha salutato nepasisvėi-
kino sū tavimi; 2. (oggetto indiretto) táu; (con
soggetto „tu“) sau; t.p. => 3.; ti hanno detto táu
pasakė; ti hanno chiesto tavęs paklausė; ti pia-
ce? táu patiñka?; non te lo presto piu, ii dizio-
nário táu žodyno (daugiaü) nebeskólinsiu;
prénditi una vaeanza! pasiimk (sáu) atostogų!;
3. (riflessivo): ti lavi prausíesi; non ti ricordi?
neprisimeni?; ti sei comprato la macchina nu­
sipirkai mašiną; ti bevi una birra gersi / geri
alų; 4.: éccoti! štai kur tū!
tia ra dkt m rel tiara,
tibia dkt m anat blauzdikaulis,
tic I dkt v nkt tikas (nevalingas raumenų trūkčio­
jimas).
tie II išt tik; cakt; taukšt,
ticchettáre vksm [A] (-chét-) tiksėti; caksėti,
ticchettio dkt v tiksėjimas; caksėjimas.
ticchio dkt v ūžgaida; ¡noris, įgeidis; mi é saltato
ii t. užėjo (mán) ūžgaida.
ticket ['tikėt] dkt v nkt s medicininės paslaugos
mokestis; (vaistų) recepto riñkliava.
tiepidézza dkt m drungnumas,
tiépido, -a bdv 1. druñgnas; šiltokas; 2. fig šalto­
kas; bė didesnio entuziazmo,
tifáre vksm [A] (per qc) palaikyti (ką); sirgti (už
ką); t. per lo Žalgiris sirgti už „Žalgirį“,
tifo dkt v 1. med šiltinė; 2. fig sirgimas; fare ii t.
per una squadra sirgti už komandą; 3. fig (tifo-
si) sirgaliai, aistruoliai,
tifóide dkt m med vidurių šiltinė; tifóidas.
tifone dkt v geogr taifūnas,
tifoso, -a dkt v/m aistruolis -ė, sirgalius -ė fam;
gerbėjas -a.
tiglio dkt v liepa;fiore di t. liepžiedis,
tiglióso, -a bdv skaidulingas (ir prk).
tigráto, -a bdv ruožūotas (kaip tigro kailį); rainas,
rainuotas.
702
tigre dkt m zool tigras -ė.
tigrótto dkt v tigriukas,
tilde dkt m ling tildė.
tim bállo dkt v gastr (ryžių / m akaronų) apkepas,
tim brare vksm 1. (metiere un timbro) antspau­
duoti; 2. (convalidare biglietti) pa(si)žymėti.
tim bro dkt v 1. (strumento, segno) añtspaudas;
spaūdas; t. póstale pašto añtspaudas; apporre
un t., mėttere un t. (už)dėti afitspaudą; ♦ fa
fede ii t. póstale galiojančia laikoma išsiuntimo
data; 2. (di suono) tembras; ii t. della voce bal­
so tembras,
tim er ['taimer] dkt v nkt laikmatis,
tím idam enteprv nedrąsiai; droviai,
timidézza dkt m nedrąsumas; drovumas,
tímido, -a bdv nedrąsūs; drovūs, kuklūs,
timo dkt v bot čiobrelis, čiobras,
tim óne dkt v 1. (di nave) laivo vairas, vairáratis;
fig ii t. dello Stato valstybės vairas; ėssere ai t.
vairuoti (ppr. prk); 2. (di carro) grąžulas, iena.
tim oniére dkt v vairininkas,
tim orato, -a bdv: t. di Dio dievobaimingas.
tim órj|e dkt v (apprensione) būgštavimas; nuo­
gąstavimas; (paura) baimė; (l’avere paura di
qcs) baiminimasis (ko), bijojimas; t. reverenzia-
le pagarbi baimė; nedrąsumas; ~ i infondati
nepagrįsti būgštavimai; rel t. di Dio dievobai-
mingūmas; ♦ pert. (di (far) qcs) bijant (ko, ką
daryti), iš baimės,
tim oróso, -a bdv baikštūs; baimingas; (tímido)
nedrąsūs; (di far qcs) bijantis (ką daryti).
tim panj|o dkt v 1. anat (ausies) būgnelis; ♦ duro
di ~ t apykurtis, neprigirdintis; fig nenorintis
klausyti; rómpere i ~ i apkurtinti; 2. archit tim­
panas; 3. mus timpanas,
linelio dkt v mažas valgomasis (kambarys).
tin||gere* vksm 1. (nu)dažyti; t. di blu dažyti m ė­
lynai; t. una stoffa dažyti medžiagą; fig ii sole ai
tramonto ~ se ii cielo di rosso besileidžianti
saulė nudažė dafigų raudonai; 2. (macchiare)
(su)tėpti.
►tin || gersi sngr 1. dažytis, nusidažyti; t. i ca-
pelli nusidažyti plaukus; t. le labbra pasidažyti
Iii pas Za vicenda si ~ g e di rosa istorija įgavo
rom antišką atspalvį; 2. (macchiarsi e sim.)
susitepti; in lavatrice ii maglione si ė ~ to skal-
byklėje megztinis nusidažė,
tinózza dkt m kubilas (ppr. maudytis, skalbti).
tin t||a dkt m 1. (colore) spalva; (sfumatura) ats­
palvis; ~ e calde (fredde, morbide) šiltos (šaltos,
švelnios) spalvos; ♦ a fosche ~ e niūriai; a ~ e
forti sūkrečiantis agg; (a / in) t. unitą nkt vien­
spalvis agg, vienos spalvos; in t. (con qcs) tos
703
pačios (ko) (/ panašios (į ką)) spalvos; 2. (tin­
tura) dažai pi; calcare le ~ e tirštinti spalvas,
tintarėlla dkt m (gražūs) įdegis; (gražūs) įdegi­
mas; prendere la t. degintis,
tinteggiáre vksm (-tėg-) (nu)dažyti; t. a calce bal­
tinti kalkėmis,
tintinnáre vksm [A] žvang(s)ėti, dzingėti; skam­
bėti; (una voltą) sužvang(s)ėti; skambtelėti;
(con suono argentino) tilindžiuoti,
tintinnio dkt v žvangtelėjimas; žvangesys; dzing-
ėjimas; tilindžiavimas.
tint|jo, -a bdv, dlv 1. (di qcs) dažytas; labbra ~ e
di rosso lupos raudonai dažytos; fig le eime dei
monti ~ e d ’oro paauksuotos kalnų viršūnės;
t.p. tingere; 2. (di qcn) dažytais plaukais,
tintóre, -a dkt v/m dažytojas -a.
tintoria dkt m 1. (di tintori) dažykla; 2. (lavande­
ría) (cheminė) valykla,
tintüra dkt m 1. (l’azione) dažymas; 2. (tinta)
dažai pi; t. per capelli plaukų dažai; 3. farm
tinktūra; t. di iodio jodo tinktūra, jodas,
tipáccio dkt v įtartinas vyriškis,
típico, -a bdv 1. tipiškas; tipingas; (di qc) būdin­
gas (kam); 2. (tradizionale) tradicinis; (lócale)
vietinis; 3. (esemplare) tipinis; pavyzdinis,
tip ¡|o 1 1. dkt v tipas; (modelio) modelis; un t. di
moto motociklo tipas; ♦ che tipo... ? kóks -iá...
?; 2. dkt v (specie) rūšis -ies fem m ; (natura)
pobūdis; dello stesso t. tos pačios rūšies; toks
pats mase, tokia pati fem m ; di altro t. kitoks
-ia; di ogni t. visokeriopas agg; di ąuesto t. toks
-iá; 3. dkt v (t.p. m ~ a; t.p. t. di persona) žm o­
gus; tipas; (solo di uom o) vyrukas; (solo di
donna) moteriškė; un t. tranquillo ramūs vyrū-
kas; non šono il t. aš nė toks (žmogus); ė pro-
prio un bei t.! na, ir tipelis!; vedi che t. e! mat
kóks jis!; ♦ non sei il mio t. tu nė m ano skonio;
4. (carattere a stampa) spaudmuó; šriftas; usci-
to per i ~ i (di qc) (kieno) išleistas (apie knygą
ir pan. ); 5. bdv nkt tipinis; contratto t. tipinė
sutartis.
tipografía dkt m spaustūvė, tipográfija; t. clan­
destina pogrindinė spaustūvė.
tipográfico, -a bdv spaudos, tipográfijos; spaus-
tūvinis; carattere t. spaudmuó; (la serie intera)
šriftas; inchiostro t. spaustūviniai dažai pi; sta-
bilimento t. spaudos įmonė,
tipógrafo, -a dkt v!m spaustūvininkas -ė; tipo-
gráfas -ė.
tip tap dkt v = „čečiotka“; „tepąs“,
tir dkt v nkt krovininis automobilis; autotrau­
kinys.
tirággio dkt v trauka (kamino ir pan.).
tirare
tiramisū dkt v gastr tiramisū inv.
tiranneggiáre vksm (-nég-) būti tironū; (qcn)
tironizūoti (ką), elgtis tironiškai (su kuo) (ir
prk), elgtis kaip tironui,
tirannia dkt m tironija (ir prk).
tiránnico, -a bdv tironiškas,
tiránno dkt v stor; fig tironas; da t. tironiškas agg.
tirannosáuro dkt v zool tiranozauras,
tirante dkt v tecn 1. (fune) trosas; (di palo) ató-
tampa; 2. (di sospensione) pakabos svirtis -ies
fem m ; (dello sterzo) trauklė.
tirapiėdi dkt v nkt spreg pakalikas; statytinis,
tirapūgni dkt v nkt kastetas,
tir Įáre vksm 1. tr (pa)tráukti; (avvicinando) pri­
traukti; (trascinare) (pa)tem pti; t. un carro
traukti vežimą; t. da parte una cassa tempti
dėžę į šalį; t. un távolo vicino ai muro pritraukti
stalą prie sienos; t. una tenda patraukti užūo-
laidą;figt. a sé (qcn) patraukti f save; suvilioti;
♦ t. iš(si)traukti; iš(si)imti; fig (dire) išsakyti;
fig (far dire) išgauti; t. giu nuleisti; (buttare
giu) numesti; t. su (alzare) pakelti; (erigere)
pastatyti; fig (allevare) (iš)auginti; fig (rincuo-
rare qcn) pakelti (kieno) nuotaiką; fa m (col
naso) pliurpti nosimi; t. via atitraukti; fig at­
sainiai / aplaidžiai dirbti; t. fuori dai guai
ištraukti iš bėdos; t. fuori la lingua parodyti
liežuvį; t. giu la lampo atitraukti užtrauktūką;
t. l ’ácqua (del wc) nuleisti vandenį; una cosa
~ a l ’altra = viskas vyksta pamažu; 2. tr (aspi­
rare) įtraukti; (succhiare) čiulpti; (estrarre) iš­
traukti; t. una boccata (fumando) užtraukti
dūmą; t. un dente ištraukti dantį; t. il latte
čiulpti pieną; fa m t. (di) coca traukti kokaino,
uostyti kokainą; ♦ t. a sorte traukti būrtus; t. il
fiato lengviaū atsidūsti; flk ognuno ~ a l ’ácqua
ai šuo mulino kiekviena pušis savo šilui ošia;
3. tr (tendere, allungando) (pa)tem pti; (pili
volte) tampyti; (per rendere teso) ištempti; t. la
corda tem pti virvę; fig peržengti ribą; t. per i
capelli tem pti ūž plaukų; fig (forzare conclu-
sioni e sim.) pritem pti (išvadas ir pan.); t. per
la mánica tampyti ūž rankovės; ♦ t. in lungo, t.
per le lunghe tempti (reikalą); vilkinti; t. il colio
nusūkti galvą; t. una linea (nu)brėžti / (nu)-
vėsti liniją; t. maitina, t. tardi naktinėti; 4. tr
(lanciare) mesti; (piú cose) mėtyti; (sparare e
sim.) (iš)šauti, šaudyti; t. i dadi (iš)mėsti kau-
liukūs; t. una fréccia iššauti / paleisti strėlę; t.
sassi contro le macchine apmėtyti mašinas ak­
menimis; kaip intr [A] t. al berságlio šaudyti į
taikinį; kaip intr [A] t. a canestro mesti [ krepšį;
kaip intr [A] t. a rete smūgiuoti [ vartus; ♦ t. di
tirársela 704

boxe boksúoti(s); t. di scherma fecbtúotis(s); t. tiritera dkt m tuščias šnekalas; nuobodi kalba,
.
dietro (svendere) dovanoti {pigiai parduoti); t. tiro dkt v 1 traukimas; t. alia fune virvės trauki­
un accidente prakeikti; t. una bestémmia nusi­ mas; ♦ a un t. vienkiñkis agg; cavallo da t.
keikti; t. calci spárdyti(s); t. pugni kumščiuoti; traukos arklys; 2. (veicolo trainato) kinkinys;
t. uno schiaffo skelti aūtausį; 5. tr (stampare) 3. (lando) metimas; svaidymas; t. di dadi kau­
(iš)spausdinti; išleisti; 6. tr: t. a lúcido ( n u ­ liukų metimas; 4. (di armi) šaudymas; (sparo)
blizginti; 7. tr fig: ~ e le somme (su)sumúoti, šūvis; t. con l ’arco šaudymas iš lañko; mil cor-
apibeñdrinti; => trárre 4.; 8. intr [A] (procede- réggere ii t. koreguoti šaudymą; fig patikslinti;
re) eiti toliaü; ♦ t. avanti (fare vita grama) ♦ a t. pasiekiamas agg;fuori t. nepasiekiamas
sudurti galą sū galu; pratem pti; (continuare) agg; t. a segno tiras; (lócale) šaudykla; a un t. di
tęsti; t. d(i)ritto (per la propria strada) ne­ schioppo čia pat; capitare a t. pakliūti (i nagūs);
nukrypti nuo tikslo; nieko nepaisyti; Come 4. sport: t. a canestro metimas Í krepšį; t. a rete,
va? - Si ~ a avanti! Kaip einasi? - Po trūputį!; t. in porta smūgis į vartus; t. alpiattello steñdinis
9. intr [A] (del vento) pūsti; ~ a un gran vento šaudymas; t. di sponda duplėtas; t. da due
pūčia smarkūs vejas; ♦ che aria ~ a ? kokie dvitaškis; t. da tre tritaškis; t. libero baudos
vejai pučia? (kaip reikalai?); 10. intr [A] (avere metimas; sbagliare un t. prašauti; (nei basket)
tiraggio) traukti (apie kaminą ir pan. ); 11. intr pramėsti; 5. fam (boccata di fu m o ) dūmelis;
[A] (avere successo) klestėti; ė un prodotto che 6. fig (t.p. brutto t., t. mancino) bjaurūs pokštas;
non ~ a šį gaminį nelabai perka; 12. intr [A] (icattiveria) šunybė.
(di abito, stringere) būti per siauram, būti tirocinánte dkt v/m praktikántas -ė.
aptem ptam ; spausti; la gonna ~ a sui fianchi tirocinio dkt v (mokomoji) praktika; mokyma­
sijonas per klubus per siaūras; 13. intr [A]/?g sis; svolgere un t. atlikti (mokomąją) praktiką,
(cercare di f ar ųcs) stengtis (ką daryti); ♦ t. a tiroide dkt m anat skydinė liauka, skydliaukė,
campare šiaip taip verstis; vėsti galą su galu; t. tirrénico, -a bdv Tirėnų juros,
a indovinare spėlioti; fam t. a casáccio grybau­ tisana dkt m arbata; užpilas; t. di camomilla ra­
ti; 14. intr [A]: t. sulprezzo derėtis. munėlių užpilas; t. di erbe vaistažolių arbata; t.
►tirársela įvdž fam (di ragazza) laužytis. di tiglio liepžiedžių arbata,
►tirársi sngr 1.: t. su keltis; fig atsigauti; fig t. tisi dkt m m ed džiova; malato di t. sergantis džio­
indietro (rinunciare) atsisakyti; (recedere) atsi­ va; moriré di t. mirti nuo džiovos,
.
mesti; 2. (qc): t. dietro la porta uždaryti paskui tísico, -a 1 bdv fig sunykęs; skurdūs; 2. dkt v¡m
save duris; fig t. dietro (ąc) nusivesti; nusitem ­ džiovininkas -ė.
pti; t. su le calze atsismaukti kojines; t. su la co- titánico, -a bdv titaniškas,
perta užsitraukti afitklodę; fig t. addosso molte titanio dkt v chim titanas,
critiche užsitraukti daūg kritikos. .
titoláre dkt v/m 1 (direttore) vedėjas -a; profes-
tirasségno dkt v nkt 1. (ii tirare) šaudymas; 2. (ii sore t. di una cattedra etatinis profesorius;
luogo) šaudykla; sport tiras, 2. (proprietano) saviniñkas -ė; (possessore) tu ­
tirata dkt m 1. trūktelėjimas; darė una bella t. rėtojas -a; ii t. di un diritto teisės turėtojas; ii t.
trūktelėti; ♦ darė una t. d ’orecchi duoti pipirų di una rivéndita krautuvės saviniñkas; 3. sport
(barti); 2. (viaggio in una sola volto): fare (tut- pagrindinės sudėties žaidėjas -a.
ta) una t. važiuoti be sustojimo / nesustojus; .
titol||o dkt v 1 pavadinimas; (intestazione) añt-
3. (lungo discorso) tirada; 4. fam (boccata di raštė; Ut. di una poesía eilėraščio pavadinimas;
fu m o) dūmas; darė una t. už(si)traukti dūmelį, ♦ i dėl telegiornale svarbiausių žinių san­
tiráto, -a bdv: volto t. (provato) išvargęs veidas, trauka sg; pagrindinės žinios (trum pai); 2. fig
tiratóre, -trice dkt v¡m šaulys -ė; t. scelto snaiperis, (libro) knyga; 3. dgs cin: ~ i di coda pabaigos
tiratura dkt m tiražas; edizione a t. limitata limi- titrai; t. di testa pradiniai titrai; 3. (qualifica)
tinis leidinys; ąuotidiano a t. nazionale šalies (kvalifikacinis) laipsnis; vardas; (spec. non pro-
laikraštis, didelio (/ nacionalinio) tiražo laik­ fessionale) titulas; t. di campione čempiono
raštis. titulas; t. di professore profesoriaus vardas; t.
tirchieria dkt m šykštumas. di ricercatore daktaro laipsnis; t. di studio išsi­
tirchio, -a 1. bdv šykštūs; 2. dkt v/m šykštuolis -ė. lavinimas; (ii documento) išsilavinimo / išsi­
tiremmólla dkt v nkt fam 1. gumos tampymas; mokslinimo dokumeñtas; t. accadémico moks­
2. (di qcn) neapsisprėndėlis -ė. linis laipsnis; t. nobiliare aristokrato titulas;
tirėtto dkt v tarm (cassetto) stalčius. ♦ t. di viaggio (važiavimo) bilietas; concorso
705
per ~ i konkursas, kuriam e vertinam a turima
kvalifikacija; konkursas su kvalifikacijos rei­
kalavimais; 4. fm (ppr. dgs ~ i) lakštas; verty­
binis popierius; ~ i di Stato valstybės verty­
biniai popieriai; t. azionário akcija; 5. chim (di
un metallo) praba; 6.fig (diritto) teisė; a pieno
t. (visiškai) teisėtai; a che t.? kuriuo pagrin­
du?; ♦ a t. (di qc) kaip (kas); a t. di esėmpio
kaip pavyzdys; 7.: * a t. gratuito nemokamai;
a t. oneroso už (tam tikrą) mokestį; a t. per­
sonale pats mase, pati fem m ; (personalmente)
asmeniškai; ha parlato a t. personale jis išreiškė
tiktai savo asmeninę nuomonę,
titubante bdv dvejojantis; neryžtingas; (non de-
ciso) neapsisprendęs; mostrarsi t. dvejoti, svy­
ruoti.
titubánza dkt m dvejojimas, svyravimas,
titubare vksm [A] (ti-) (su)dvejóti; svyruoti; (so­
to un p o ’) padvejoti,
tivū dkt m fam nkt tėlikas; davanti alla t. prie
teliko.
tiži || o, -a dkt v/m kažkoks žmogūs; kažkas; (solo
di uom o) vyriškis; (solo di domia) moteriškė;
ąuel t. tas žmogūs; tas vyrukas; quella ~ a ta
moteriškė.
tizzón||e dkt v nuodėgulys; ~ i ardenti (carbone)
žarijos.
to’ [toj/í? 1. (di stupore e sim.) žiu!; na!; 2. (pren­
dí) imk!; še!
toast [tost] dkt v nkt skrudintos duonos riekelė /
riekė; skrūdinta duona,
toccánte bdv jaudinantis; graudūs,
toccjjáre vksm (toe-) 1. tr (pa)liėsti; pri(si)liėsti
(prie ko, ką); (spee. sfiorando o tostando) (pa)-
lytėti; (urtare) užkliudyti; t. la fronte paliesti
kaktą; t. ii fondo paliesti dugną; fig visai nu­
pulti / nusigyventi; non t. la mia roba! neliesk
mano daiktų!; non mi t.! neliesk manęs!; non
l ’ho neanche ~ata! prie jos net neprisiliečiau!;
in casa non ė stato ~ ato nulla nam uose niekas
nebuvo paliesta; parcheggiando ho ~ ato ii
marciapiede statydamas mašiną užkliiidžiau
šaligatvio bordiūrą;/ig t. (ącn) nei suoi interes-
si liesti (kieno) interesūs; fig guai a ~argli la
madre! tik nekritikúok jo motinos!; fig le tue
insinuazioni non mi ~ano tavo šmeižikiškos
užuominos manęs neliečia; ♦ non t. cibo ne­
prisiliesti prie valgio; t. ii cielo con un dito
jaüstis devintame danguje; 2. tr (raggiungere)
(pa)síekti (irprk); t. riva pasiekti krafltą; t. tér­
ra (di aereo) nutūpti; la tournée del gruppo
~herá anche Kaunas grupė gastroliuos ir Kau­
ne; fig t. i 35 gradi pasiekti 35 laipsnius; ♦ t. ii
tógliere
cuore paliesti širdį; 3. tr fig (emozionare) ( s u ­
jaudinti; 4. tr fig (riguardare) būti susijusiam
(su kuo); būti aktualiam (kam); ii problema
~ a tutti noi tai mums visiems aktuali pro­
blema; problem a liečia mūs visūs/am ; 5. trfig
(parlare di un tema) paliesti (temą ir pan. ); t.
una ąuestione importante paliesti / pajūdinti
svarbų klausimą; 6. intr [E] (capitare) atitekti;
nutikti; gli ė ~ ata una grossa disgrazia jam
nutiko didelė nelaimė; 7. intr [E] beasm (esse-
re eostretto) tekti; Le ~hera aspettare Jūms
teks palaukti; mi e ~ ato ritornare indietro man
teko sugrįžti atgal; che mi ~ a sentire! ką tenka
girdėti!; 8. intr [E] (spettare) (ati)tėkti; (essere
dovuto) priklausyti; t. in eredita būti paveldė­
tam; atitekti; ii lavoro piū difficile ė ~ ato a noi
sunkiausias darbas atiteko mūms; mi ~ano
aitri due giorni di ferie man priklauso dar dvi
dienos atostogų; la casa ~ o ai figlio maggiore
namas atiteko vyriausiam sūnui; non ~ a a te
giudicare nė tau spręsti; a chi ~ a ? (per tum o)
kieno eilė?; ♦ sotto a chi ~ a ! kitas!
►toccarsi sngr 1. (l’un l ’altro) liestis, susiliesti;
2. fa m volg tampytis,
toccasana dkt v nkt stebuklingas vaistas,
toccata dkt m 1. palietimas; 2. m us tokata.
tocco I dkt v 1. (pa)lietimas, prisilietimas; (di
pennello) potėpis; 2. (colpo) barkštelėjimas;
(alla portą) pabeldimas; t. di campana varpo
dūžis; 3. m us tušė; 4. sport prisilietimas prie
kamuolio; (passaggio) perdavimas; 5. fig (ac-
cenno) truputis; 6. fig (stile) braižas; ii t. dėl
maestro m aestro ranka,
tocco II, -a bdv fa m kvanktelėjęs,
toelėtta dkt m (mobiletto) tualetinis staliukas;
t.p. => toilette.
toga dkt m 1. mantija; 2. stor toga.
tdgli| ere* vksm 1. (alzando) nuimti; (tirando fuo-
ri) išimti; (indumenti) nuvilkti; (sganeiare) nu­
kabinti; (sfilare) numauti; (strappare) nuplėšti:
t. una benda nurišti / nuvynioti tvarstį t. la
būccia (a qcs) nulupti (ką); t. ii cappottino ai
bambino nuvilkti vaikui paltuką; t. ii copėrchio
nuimti dangtį; t. un dente ištraukti dantį; t.
un’etichetta atklijūoti / nulupti etiketę; t. ii
figlio da una scuola atsiimti vaiką iš mokyklos;
t. una macchia da un vestito išimti dėmę iš
drabužio; t. le mani daile tasche ištraukti ran ­
kas iš kišenių; t. i piatti da tavola nuimti indus
nuo stalo; t. un ąuadro dalia parete nukabinti
paveikslą nuo sienos; t. la tortą dalforno išimti
pyragą iš orkaitės; * t. la corrente išjungti elek­
trą; t. la seduta nukelti posėdį; 2. (spostare)
tógliersi
patraukti; t. la macchina dal sentiero patraukti
mašiną nuo tako; ~ m / le mani di dosso! pa­
trauk rankas nuo manęs!; ♦ t. di meĮ%o (qcn)
pašalinti (ką); atsikratyti (kuo); cid non ~ e
che... tai nereiškia, k a d ...; visgi...; 3. (elimina-
re e sim.) panaikinti; t. I’embargo (una tassa)
panaikinti em bargą (mokestį); t. la fame nu­
malšinti alkį; t. un nome da un lista išbraukti
vardą iš sąrašo; ~ m i un dūbbio pasakyk man
vieną dalyką; 4. (privarė) (qc a qc) atimti (ką
iš ko/kam /(nuo ko)); t. la patente atimti vai­
ruotojo pažymėjimą; t. la speranza atimti viltį;
t. le tonsille išpjauti tonzilės;/ig t. ore alio stūdio
skirti mažiau laiko mokslams; atimti laiko iš
mokslų; ♦ t. ii disturbo nebetrukdyti; išeiti; t.
la parola atimti žodį; t. ii respiro užimti kvapą;
t. ii saluto (a qcn) nebesisveikinti (su kuo);
5. (sottrarre calcolando) išskaičiuoti; atimti;
6.fig (liberare): t. dai guai ištraukti iš bėdos.
►togliersi sngr 1. (farsi da parte) pasitraukti;
2. (qcs) nusiimti; (di dosso) nusivilkti, nusi­
mesti; (sfilarsi) nusimauti; t. ilberretto nusiimti
kepurę t. i guanti nusim auti pirštines; t. le
scarpe nusiauti batus; 3. fig (qcs): t. un capric-
cio, t. una vdglia patenkinti Įgeidį; t. un peso
dallo stdmaco nuristi akmenį nuo širdies; t. la
vita atimti sau gyvybę.
toh [to]jst => to’ 1.
toilette [twa'let] dkt m nkt 1. (bagno) tualetas;
vonia; scusi, dov’e la t.? atsiprašau, kur yra
tualetas?; 2. (cura dellapersona) tualetas; gra-
žinimasis; 3. (abito elegante) tualetas; puošni
apranga; 4. => toelėtta.
tolda dkt m m ar (viršutinis) denis.
tollerante bdv (verso qc) tolerantiškas (kam),
pakantūs; t. verso gli omosessuali tolerantiškas
homoseksualams; t. nei confronti delle mino-
ranze ėtniche pakantūs etninių mažumų at­
žvilgiu.
tolleranza dkt m 1. (verso qc) tolerancija (kam),
pakanta; (l’essere tollerante) tolerantiškumas,
pakantum as; t. verso gli immigrati pakantūm as
imigrantams, pakantūm as imigrantų atžvilgiu;
♦ casa di t. viešnamis; 2. (resistenza a qcs)
atsparumas (kam); 3. (ritardo ammesso): c ’e
una t. di lOminuti leidžiama vėluoti (nė ilgiau
nei) 10 minūčių; 4. m ed (verso qc) tolerancija
(kam); 5. tecn (margine di errore) paklaida;
paklaidos riba.
tollerare vksm (tol-) 1. (pa)kęsti, pakelti; tole­
ruoti; t. ii freddo pakęsti šaltį; non t. l’alcol ne­
pakelti alkoholio; non potere t. le ingiustizie
negalėti pakęsti neteisybės; 2. (ammettere) to-
706
lerūoti; (permettere) leisti; non t. ritardi neto­
leruoti vėlavimo, netoleruoti, kad (žmonės)
vėluotų; 3. m ed toleruoti; non t. ii lattosio neto­
leruoti pieno cukraus / laktozės,
tom a dkt m : ♦ prometiere Roma e t. pažadėti auk­
so kalnus,
tom áia dkt m bato viršūs,
tómba dkt m kapas; t. difamiglia šeimos kapas (/
kripta); ♦ fino alla t. iki grabo lentos; portare
alia t. nuvaryti į kapūs; rigirarsi / rivoltarsi nel-
la t. apsiversti karstė; saro una t.! tylėsiu kaip
kapas!
tombále bdv afitkapio; antkapinis; pietra t. afit-
kapio akmuó, añtkapis.
tómbola dkt m = bingo in v: giocare a t. žaisti
bingo.
tombino dkt v kanalizacijos šūlinio dangtelis,
tom || o dkt v 1. tomas; in piu ~ i daugiatomis;
2. (librone) stora knyga; 3.fam : un bei t. keis­
tuolis -ė.
tomografia dkt m m ed tomografija,
tónaca dkt m (di monaci) abitas; (di preti) suta­
na; ♦ vestire la t. būti vienuoliū.
tonále bdv 1. m us tonalūs; 2. art toninis
tonalitá dkt m 1. spalvos tonas; tonacija; (sfu-
matura) atspalvis; una t. di rosso raudonas ats­
palvis; 2. m us tonacija; t. maggiore (minore)
m ažorinė (minorinė) tonacija,
tonánte bdv griausmingas (ppr. prk).
tondeggiánte bdv apvalokas; apvalūs.
tónd||o, -a 1. bdv apskritas; (sferico) apvalūs;
cappello t. apvali kepurė; viso t. apskritas vei­
das; 2. bdv fig: cifra ~ a apvalūs skaičius; (ap-
prossimata) suapvalintas skaičius; (di denaro)
apvali suma; 3,prv: ♦ chiaro e t. tiesiai šviesiai;
4. dkt v (oggetto tondo; circonferenza) skritulys;
ii t. della luna pieną pilnaties skritulys; ♦ mud-
versi in t. judėti ratū; 5. dkt v art tondas; 6. dkt
v art: scultura a tutto t. apvalioji skulptūra;
7. dkt v (in tipografía) (tp. caráttere t.) papras­
tasis šriftas.
toner ['to-] dkt v nkt (spausdintuvo) dažai pi, da­
žomieji milteliai pi.
tónfo dkt v 1. duslūs treñksmas; (in acqua) pūkš­
telėjimas, pliumptelėjimas; 2.: fare un t. nuvir­
sti su trenksmu.
tónic||o, -a 1. bdv ling: accento t. akcefitas; sillaba
~ a kirčiūotas(is) skiemuo; 2. bdv (stimolante)
tonizuojantis; (solo di farmaci) toninis; (ac-
qua) ~ a tonikas; 3. bdv (del físico) stangrūs;
4. dkt v (bevanda) tonikas; 5. dkt v (prodotto
cosmético) tonikas,
tonificare vksm (-ni-) tonizuoti; (at)gaivinti.
707
to n n ára dkt m tunų gaudyklė.
tonnellággio dkt v tonažas,
tonnelláta dkt m tona,
tónno dkt v zool tunas.
tono dkt v 1. tonas; t. acuto (grave) aukštas (že­
mas) tonas; 2. (intonazione e sim.) tonas (ir
prk); un t. freddo šaltas tonas; fig il t. di una
lettera laiško tonas; 3. (in música) tonas;/nori
t. nė į toną; ♦ a t. atitiñkamai; cambiare t.
pakeisti toną; darsi un t. susiimti; ėssere in t.
(con qcs) tikti (prie ko); derėti (prie ko); 4. (di
colorí e sim.) (spalvos) tonas; (sfumatura) at­
spalvis; S.fisiol tonusas,
tonsill||a dkt m anat tonzilė; tógliersi le ~ e, ope-
rarsi le pašalinti tonzilės,
tonsillite dkt m med tonzilitas.
tonsura dkt m tonzūra.
tonto, -a 1. bdv žioplas; kvailas; 2. dkt v/m žiop­
lys -ė; kvailys -b; fa il finto t. vaizduoja kvailį,
top [top] dkt v nkt 1. (maglietta con spalline) pa­
laidinė sū petnešėlėmis; (parte superiore di
abito, costume) viršutinė dalis -iės femm (ppr.
moteriško drabužio, maudymosi kostiumėlio);
2. (il massimo) aukščiausias lygis; viršūnė,
topáia dkt m 1. (tana di topi) pelių lizdas; 2. fig
lūšna; landynė,
topazio dkt v min topazas,
topicida dkt v žiūrkių nuodai pi.
topless [’toples] dkt v nkt toplesas.
top m anager [top 'meneger] dkt v/m nkt aukščiau­
sio lygio vadybininkas -ė.
top model [top 'model] dkt m nkt aukščiausios
klasės modelis, topmódelis.
topo dkt v pelė; t. di fogna žiurkė; ♦ t. d ’albergo
viešbučio vagilius; t. di biblioteca knygų pelė.
topografía dkt m topografija,
topográfico, -a bdv topografinis; topografijos,
topolino dkt v dimin pelytė, peliukas,
toponimo dkt v ling vietovardis, toponimas,
toponom ástica dkt m ling toponimika,
tóppa dkt m 1. lopas; cucire (metiere) una t. pri­
siūti (uždėti) lopą; ♦ métter una t. šiaip ar taip
ištaisyti padėtį; 2. (di serratura) rakto skylutė,
toppáre vksm (tóp-)fam susimáuti.
top secret [top 'sikret] bdv nkt visiškai slaptas,
toráce dkt m krūtinė.
torácic||o, -a bdv. anatgábbia ~ a , cassa ~ a krū­
tinės ląsta,
tórba dkt m durpės pi.
tórbid||o, -a 1. bdv drumstas; drumzlinas; acąua
~ a drumzlinas vanduo; 2. bdv fig (peccami-
noso) nuodėmingas; 3. dkt v: c’ė dėl t. reikalas
įtartinas; drumstas vanduo; ♦ pescare nei t.
tornare
žvejoti drum stam e vandenyje; 4. dkt v dgs: ~ i
neramūmai.
torbiéra dkt m durpynas.
tórcere* vksm 1. (su)sūkti; nusūkti; t. il colio nu­
sukti sprandą (ir prk); ♦ darė filo da t. apsuñ-
kinti gyvenimą; non t. un capello = nė plaukui
nuo galvos nenukristi; 2. (strizzare) (iš)gręžti.
►tórcersi sngr => contórcersi.
torchiáre vksm (tor-) (iš)kamantinėti; paimti [
nagą.
tórchio dkt v 1. presas, slėgtūvas; t. per le olive, t.
per olio aliejaus presas; ♦ sotto t. tardom as
agg; 2.: t. da stampa spaudos presas,
torcía dkt m deglas, fakelas; t. elėttrica žibintu­
vėlis.
torcicollo dkt v kaklo nepaslankūmas; kaklo
raum enų patempimas,
tordo dkt v zool strazdas (giesminiñkas).
torero dkt v toreadoras.
torinése 1. bdv Turino; turiniečių; turiniėtiškas;
iš Turino; 2. dkt v/m turinietis -ė; 3. dkt v turi­
niečių tarmė,
tórm a dkt m tūntas; pulkas,
torm enta dkt m (t.p. t. di neve) pūga.
torm entare vksm (-mėn-) kamuoti, kankinti;
(della coscienza e sim. ) graužti.
► torm entársi sngr kankintis; graužtis; t.
nell’incertezza kankintis nežinioje.
torm ento dkt v 1. kankinimas; 2. (strazio) siel­
vartavimas; sielvartas; 3.fig (molestia) kanky­
nė; (Dievo) rykštė,
tornacónto dkt v asmeninė nauda,
tornado dkt v nkt tornadas,
tornante dkt v staigūs (kelio) vingis (labai mažo
spindulio, ppr. kalnuose).
to ra|járe vksm [E] (tór-) 1. (su)grįžti; (spec. a
casa) pareiti; (con mezzi di trasporto) parva­
žiuoti; (venire di nuovo) (vėl) (at)eiti; (vėl)
(at)važiūoti; t. indietro grįžti atgal; t. aiprdprio
posto gr[žti [ savo vietą; t. dalla Grecia in aéreo
grįžti iš Graikijos lėktuvu; ~ o súbito, vado e
~ o tuoj grįšiu; domani t. in biblioteca rytój vėl
eisiu į biblioteką; ~ i a trovará! užsukite dár į
svečius!; fig t. su un argomento grįžti prie
temos; fig t. su una decisione persigalvoti; fig
mi ė ~ ato il raffreddore vėl sloguoju; ♦ t. a
bomba grįžti priė reikalo; t. alla mente iškilti
atmintyje; t. alia normalitá grįžti į savo vėžės;
t. in sé atsikvošėti; t. in vita atgyti; prisikelti; t.
sui propri passi atsisakyti sumanymo; ~iam o
a noi grįžtam prie reikalo; ąualeosa non ~ a
čia kažkas nė taip; kažkas nelimpa; i conti
~ano viskas yra kaip tūri būti; ti ~ a ? ar nė
tornasóle
taip?; 2. fig (a fa rą c s) vėl (imtis) (ką daryti); t.
a lavorare, t. ai lavoro grįžti prie darbo, vėl
imtis darbo; t. a sorridere vėl (galėti) šypsotis;
te lo ~ o a ripėtere dar kartą tau pakartosiu;
beasm e ~ ato a nevicare vėl pradėjo snigti; be-
asm si ~ a a parlare (di qcs) vėl kalbama (apie
ką); 3. fig (ridiventare): t. di moda grįžti [ madą;
t. giovane (atjau n ėti; t. (come) nuovo būti vėl
kaip naujam; t. sano, t. iri salute pasveikti; ė
~ ato di buon umore jam grįžo gera nuotaika;
la camicia e ~ ata bianca m arškiniai vėl balti,
marškiniai gerai išsiskalbė; 4.fig (essere): t. a
danno (a vantaggio) (di ącn) išeiti (kieno) ne­
naudai (naudai); t. ūtile būti pravarčiam, p ra­
versti; m i ~erebbe comodo man butų patogu,
tornasole dkt v chim lakmusas; cartina di t. lak­
muso popierius (irprk).
tornata dkt m (turrio) turas.
tornat|Įo, -a bdv, dlv. ♦ kaip jst beri t.! sveikas
sugrįžęs!; beri ~ a ! sveika sugrįžusi!, ben ~ i!
sveiki sugrįžę!
tornėo dkt v 1. sport turnyras, varžybos pi; t. di
scacchi šachmatų turnyras; 2. stor turnyras,
tornio dkt v tecn tekinimo staklės pi; t. da vasaio
žiedžiamasis ratas,
tornito, -a 1. bdv, dlv tėkintinis; nutekintas; 2. bdv
fig dailus; darnūs,
tornitore dkt v tekintojas,
torno dkt v: ♦ levuti di t.! dink iš čia!
toro dkt v 1. jautis; t. da monta bulius; ♦ forte
come un t. tvirtas kaip jautis; 2. (segno zodia-
cale) tauras (zodiako ženklas), jautis,
torpedine dkt m 1. zool elektrinė raja; 2. mil tor­
peda.
torpediniėra dkt m mil torpedinis laivas,
torpedone dkt v (turistinis) autobusas,
torpido, -a bdv 1. nutirpęs; sustingęs; 2.fig tingūs,
torpore dkt v stingulys (ir prk); nutirpimas; su­
stingimas.
torre dkt m 1. bokštas; la t. di Pisa Pizos bokštas;
la t. della televisione televizijos bokštas; stor, fig
la t. di Babele Babelio bokštas; ♦ t. di controllo
skrydžių valdymo centras; 2. (negli scacchi)
bokštas.
torrefazione dkt m skrūdinimas (ppr. kavos p u ­
pelių).
torrente dkt v 1. upelis; 2. fig srautas; un t. di
lacrime (di lava) ašarų (lavos) srautas,
torrenziale bdv: pidggia t. liūtis -ies.
torrėtta dkt m bokštelis.
torridĮjo, -a bdv kaitrūs; kaitringas; geogr zona
~ a atogrąžinė juosta,
torrione dkt v (pilies) pagrindinis bokštas.
708
torróne dkt v gastr nuga.
torsione dkt m 1. (su)sukimas; tecn barra di t.
torsionas; 2. (ii girare) pasukimas,
torso dkt v 1. (busto) liemuo; (petto) krūtinė; a t.
nudo nuoga krūtinė; 2. => tórsolo; 3. art torsas,
tórsolo dkt v graužtukas, graūžtas, nuograuža,
tortą dkt m pyragas; (a struti, farcita) tortas; t. ai
cioccolato šokoladinis tortas; t. alia / di crema
tortas su kremu; t. di mele obuolių pyragas;
♦ gráfico a t. skritulinė diagrama,
tortellino dkt v gastr koldūnas, tortelinas.
tortėllo dkt v gastr virtinis,
tortiéra dkt m pyrago kepimo forma; (vassoio e
sim.) tortinė,
tortino dkt v pyragas (ne suldus); (sformato) ap­
kepas.
tbrt\\odkt v 1. skriauda; nuoskauda; (ingiustizia)
neteisybė; fare un t. (a ącn) nuskriaūsti (ką);
subirę un t. patirti skriaūdą; 2. (Vessere in erro-
re) neteisümas; (colpa) kaltė; hai t. (sbagli) tū
neteisūs; (fai malė) blogai darai; non ti do t.
negaliū tavęs kaltinti; non hai tutti i ~ i tū visai
teisūs; ♦ a t. klaidingai; be pagrindo; a t. o a
ragione vienaip ar kitaip,
tortora dkt m zool purplelis,
tortuoso, -a bdv 1. vingiuotas; vingrūs; 2. fig raiz­
gūs, painūs.
tortüra dkt m 1. kankinimas; strumenti di t. kan­
kinimo įrankiai; ♦ sotto t. kankinamas agg;
2. fig kankynė; kančia,
torturare vksm (-tu-) kankinti (irprk).
torvo, -a bdv niūrūs, paniuręs; rūstūs; (minacci-
oso) grasūs; guardare (con dcchio) t. šnairuoti,
skersai / piktai žiūrėti,
tosáre vksm (tó-) 1. (animali) (nu)kirpti (gyvū­
nus, ppr. avis);fam t. i capelli trum pai nukirpti
plaukus; 2. (potare) (ap)karpyti.
toscán ¡o, -a 1. bdv Toskanos; toskaniečių; tos-
kaniškas; iš Toskanos; cucina ~ a Toskanos
virtūvė; 2. dkt v/m toskanietis; 3. dkt v (dialet-
to) Toskanos tarm ė; 4. dkt v (sigaro) toks ci­
garas.
tósse dkt m kosulys; (l’azione) kosėjimas; m ed t.
grassa (secca) drėgnasis (sausasis) kosulys;
avere la t. kosėti,
tossicchiáre vksm [A] kosčioti.
tossidta dkt m nuodingūmas, toksiškumas,
tóssico, -a bdv nuodingas, toksiškas, toksinis,
tossicodipendénte dkt v/m narkom anas -ė.
tossicodipendénza dkt m narkomanija,
tossicologia dkt m toksikologija,
tossicómane dkt v/m toksikománas -ė.
tossina dkt m biol toksinas.
709
tossire vksm [A] (-isc-) kosėti; kaip tr t. sàngiie
kosėti krauju,
tostapàne dkt v nkt (duonos) skrudintuvas,
tostàre vksm (tô-) (pa)skrùdinti.
tostatùra dkt m (pa)skrùdinimas.
tosto I, -a bdvfam 1. (testardo e sim.) užsispyręs;
2. (duro) kietas; (pesante) sunkus; 3. (fico) sù-
stras; kietas.
tôst||o II, -a bdv: fàccia ~ a įžūlumas,
tosto III l.p rv greitai; 2.jngt: t. che kai tik.
tot [tot] 1. dkt v (ppr. un t.) tiek; kažkiek; 2. bdv
(una certa quantita) kažkiek (ko); keletas;
3. bdv (tale) tàs -à; tôks -ià; 4.p rvfa m : un tot
žiauriai (labai).
totale bdv 1. bdv visiškas; totalinis, totalūs, vi­
suotinis; (intern) visas; bendras; fallimento t.
visiškas fiasko; guerra t. totalinis karas; / ’im­
porto t. visa suma; astr eclissi t. visiškas už­
temimas; med anestesia t. bendra / bendroji ne­
jautra; 2. dkt v (bendra) suma; ♦ in t. iš viso.
totalità dkt m nkt visuma; la t. dei partecipanti
visi dalyviai pi; nella quasi t. dei casi beveik
visais atvejais,
totalitàrio, -a bdv totalitarinis,
totalitarisme dkt v polit totalitarizmas,
totalizzànte bdv visapusiškas; viską apimantis,
totalizzàre vksm (punti) surinkti (taškus).
totalmėnte prv 1. (del tutto) visiškai; l.fa m (mol­
to) juodai.
totano dkt v zool (Naujosios Zelandijos) kalm a­
ras.
totem dkt v nkt totemas.
totocàlcio dkt v futbolo totalizatorius.
tournée [tur'ne] dkt m nkt gastrolės pi; ėssere in t.
gastroliuoti; būti gastrolėse,
tovàglia dkt m staltiesė; una t. di lino lininė stal­
tiesė; sténdere la t. patiesti staltiesę,
tovagliėtta dkt m dimin staltiesėlė,
tovagliolino dkt v servetėlė (ppr. popierinė).
tovagliolo dkt v servetėlė.
tozz||o I, -a bdv žemas ir storas; (solo di qcn) kre­
snas; dita trum pi stori pirštai,
tôzzo II dkt v gabalas; ♦ per un t. di pane pus­
velčiui.
tra prlk 1. (di luogo, anchefig) (qcs) tarp (ko) (ir
prk); tra i cespugli tarp krūmų; tra la jinestra e
il tàvolo tarp lango ir stalo; tra la folia minioje;
girare tra le viuzze del centro storico vaikščioti
pô senamiesčio gatvelės; stare tra amici būti
su draugais;/?# tra la vita e la morte tarp gyvy­
bės ir mirties;/?# una moda diffusa tra i giôvani
m ada paplitusi jaunim o târpe; fig passare la
vita tra i libri leisti gyvenimą tarp knygų; ♦ tra
tràccia
l’altro beje; tarp kitko; tra l’incudine e ii mar-
tello tarp kūjo ir priekalo; tra ii si e ii no neap­
sisprendęs agg; detto tra noi, ręsti tra noi tarp
musų sakant; flk tra ii dire e iifare c ’ė di meno
ii mare lengviaū pasakyti, negu padaryti; 2. (in­
dicando distanza, intervallo) tarp (ko); (dopo)
po (ko), ūž; tra le due e le tre tarp antros ir
trečios valandos; tra i cento e i duecento euro
tarp vieno ir dviejų šimtų eūrų; tra due ore po
/ už dviejų valandų; tra ąualche childmetro ūž
kelių kilometrų; ii número si aggira tra tinque
e dieci skaičius yra tarp penkių ir dešimties;
♦ tra poco netrūkus; greitai; 3. (di relazione)
tarp (ko); tra (di) noi tarp musų; scontri tra
polizia edimostranti susirėmimai tarp policijos
ir dem onstrantų; chi tra di voi? kas iš jūsų?;
dividere ii patrimonio tra gli eredi dalyti turtą
tarp Įpėdinių; tra di loro c’ė molto in comune
tarp jų daüg beñdra; tra gli amici ė sorta una
lite tarp draugų kilo gifičas; tra te e lei non c’ė
paragone tū ir ji nepalyginamos; tra vicini bi-
sogna aiutarsi kaimynai tūri vienas kitam p a­
gelbėti; ♦ tra sé e sé sáu; 4. (partitivo) iš (ko);
tarp; ii piu basso tra i ragazzi žemiausias iš /
tarp berniukų; uno tra tanti vienas iš daūgelio;
tra le due preferisco la mora iš tų dviejų mán
labiau patiñka tamsiaplaūkė; ♦ primo tra tutti
visų pirma; 5. (con valore eumulativo): tra ce­
na e cinema ho speso 50 euro kinas ir vakarienė
mán atsiėjo 50 eūrų; tra casa, marito efigli non
rimane tempo per me rūpinantis namais, vyru
ir vaikais sáu pačiai nelieka laiko; tra andaré e
tornare ei vorrá una m ejo ra (suvaikščioti (/
suvažinėti ir p an.)) teñ ir atgal prireiks pus­
valandžio; t.p. => fra.
traballáre vksm [A] 1. (di qcs) klibėti; 2. (di qcn,
vacillare) svirduliuoti; 3.fig (scricchiolare) bra­
škėti.
trabiccolo dkt v kledaras.
traboccáre vksm [A] (-bóc-) 1. (di una sostanza)
bėgti / lietis per kraštus; išsilieti; 2. (di reci­
piente) būti sklidinam; būti perpildytam (ir
prk); fig t. di gioia būti sklidinam džiaūgsmo,
trykšti džiaugsmu; ♦ e la góccia che fa t. ii vaso
tai paskutinis lašas.
trabocchétto dkt v spąstai p i (ir prk); cadere in un
t. jkliuti [ spąstus; tendere un t. paspęsti spą­
stus.
tracannáre vksm (iš)maūkti (godžiai gerti); (iš)-
lakti.
trac |čia dkt m 1. pėdsakas (irprk); (orma) pėda;
(di m ote) vėžės pi; (nell’erba alta e sim .) brydė;
(segno) žymė; (macchia) dėmė; le ~ ce di una
 tracciáre
volpe lapės pėdsakai; ~ ce dipercosse sumušimo
žymės; ~ ce di umiditá sulla párete drėgmės
dėm ės añt sienos; figle ~ c e d i un’antica civiltá
senos civilizacijos pėdsakai; ♦ sema lasciare t.
be pėdsakų; ėsseresulle ~ ce (di qcn) sekti (ko)
pėdomis; 2.: dgs ~ ce (quantitá m inim a) pėd­
sakai; ~ ee di sángue nelle uriñe kraüjo pėd­
sakai šlapime; 3. (schizzo) eskizas; la t. di una
relazione pranešim o eskizas; la t. di un tema
rašinio tema; 4. tecn (di un disco e sim.) ta ­
kėlis; 5. tecn (scanalatura per cavi e sim.)
griovelis (laidams ir pan. vestí).
tracciáre vksm 1.: t. un segno padaryti / palikti
žymę; (incidendo) (į)rėžti; t. un sentiero p ra­
minti taką; 2. (segnare) (pa)žymėti; t. un per-
corso nužymėti kėlią; t. la rotta nustatyti kursą;
♦ t. la via atidaryti / skinti kėlią; 3. (disegnare)
(nu)brėžti; (progetti e sim .) (nu)braižyti; t. una
linea brėžti liniją; fig t. un quadro della situazi-
one apibefidrinti padėtį.
tracciáto dkt v 1. trasa; ii t. di unaferrovia gele­
žinkelio trasa; 2. sport trasa; (ciclistico e sim .)
trekas; takas; 3. tecn (linea, curva segnata da
uno strumento) diagrama; nubrėžta kreivė,
trachéa dkt m anat trachėja, kvėpuojamoji ger­
klė.
tracheite dkt m m ed tracheitas, trachėjos užde­
gimas.
tracim áre vksm [A] (-ei-) išsilieti iš krantų,
tracolla dkt m per petį einantis diržas; perpetė;
♦ a t. per petį; añt peties.
tracollo dkt v krachas; visiškas žlugimas,
tracotánte bdv arogantiškas; išdidūs,
tracotánza dkt m arogantiškumas; išdidumas,
tradim énto dkt v išdavystė; (ii tradire) išdavimas;
dir alto t. valstybės išdavimas; ♦ a t. išdavikiš­
kai; (con Vinganno) apgaule,
tra d p re vksm (-isc-) 1. išduoti; t. gliamici (lapa­
tria) išduoti draugūs (tėvynę); 2. (ii partner
con infedeltá) būti neištikimam (kam ); apgau­
dinėti (ką); 3. fig: t. le aspettative nepateisinti
lūkesčių; 4. fig (venire meno): se la memoria
non mi ~isce jei atmintis manęs neapgauna;
le forze lo ~irono jám neužteko jėgų; 5. fig
(rendere manifesto) išduoti; atskleisti; lo ha
~ ito la pronuncia tarimas jį išdavė.
►trad irsi sngr išsiduoti,
traditóre, -trice 1. dkt v/m išdavikas -ė; 2. bdv
išdavikiškas; (infido) klastingas,
tradizionálüe bdv 1. tradicinis; (classico) klasi­
kinis; riti ~ i tradicinės apeigos; 2. (popolare)
tautinis; liaudies; costumi ~ i tautiniai drabu­
žiai; 3.fa m (solito) įprastas; įprastinis.
710
tradizionalista dkt v/m tradicionalistas.
tradizionalm énteprv tradiciškai; pagal tradiciją.
tradizión||e dkt m 1. tradicija; (costume) papro­
tys; (retaggio) paveldas; t. orale (scritta) saky­
tinė (rašytinė) tautosaka; rispettare le ~ f ger­
bti tradicijas; ♦ pert. iš tradicijos; 2.fam : come
ė t. kaip įprasta; da noi ė t. pas mūs įprasta,
tradótta dkt m karinis ešelonas,
tradürre* vksm 1. (iš)vefsti; t. a senso, t. libera-
mente (alia léttera) laisvai (pažodžiui) išversti;
t. dal lituano in / all’italiano išversti iš lietuvių
kalbos į italų; 2. fig perteikti; t. in prática, t. in
atto įgyvendinti; 3.: t. in cárcere (nu)vėžti į ka­
lėjimą.
traduttóre, -trice dkt v/m vertėjas -a (ppr. raštū).
traduzióne dkt m vertimas (ppr. raštū); t.fedele
(letterale, libera, simultánea) tikslūs (pažodi­
nis, laisvas, sinchroninis) vertimas; ♦ in t. iš­
verstas agg, verstinis agg.
trafeláto, -a bdv uždusęs,
trafficante dkt v/m prekeivis -ė (ppr. nelegalus);
t. di armi (di droga) narkotikų (giñklu) p re­
keivis.
trafficáre vksm [A] (fra/-) 1. (in qcs) prekiauti
(kuo) (ppr. nelegaliai); 2. (darsi dafare) triūsti,
trafficáto, -a bdv (di strada e sim.) judrūs.
trafRco dkt v 1. eismas; (insieme di veicoli) trans­
portas; (ingorgo) (eismo) spūstis -iės fem m ;
kamštis; t. marittimo (aereo, ferroviario) laivų
(lėktuvų, traukinių) eismas; t. intenso / soste-
nuto (rallentato) intensyvūs / didelis (sulėtėjęs)
eismas; chiúdere una strada ai t. uždaryti eismą
gatvėje; dirigere ii t. reguliuoti eismą; oggi non
c’ė t. šiafidien nėra kamščių; ii t. ė bloccato
eismas sustojo; ♦ di grande t. judrūs agg; t. te­
lefónico telefono ryšio (/ skambučių) srautas;
2. (commercio illecito) (neteisėta) prekyba; t.
di armi (di droga) narkotikų (giñklu) prekyba,
prekyba narkotikais (giñklais); t. di ėsseri uma-
ni (di opere d ’arte) prekyba žmonėmis (meno
kūriniais); 3. fig fa m (agitazione) sujudimas;
bruzdesys.
trafiggere* vksm 1. perdurti; persmeigti; perver­
ti; 2. fig perverti, verti,
trafila dkt m procedūra; tvarka; spreg t. burocrá­
tica biurokratizmas; popierizmas,
trafilato, -a bdv: t. al bronco pagamintas bronzi­
nėse formose (apie makaronus).
trafilėtto dkt v straipsnelis; kom entaras (laikraš­
tyje)-
traforáre vksm (-fó-) 1. (trapanando) pragręžti;
(dipallottola) perskrosti; t. una montagna (iš)-
kásti tunelį kalne; 2. (per decorare) (pa)puošti
711
skylėtu raštu; išpjaustyti; (incidendo) (graižy­
ti; 3. (a ricamo) siuvinėti kiauraraščiu.
trafóro dkt v 1. (turinei) tūnelis; (ii traforare) tu­
nelio kasimas; 2.: seghetto da t. siaurapjūklis;
3. (ricamo) kiauraraštis.
trafugáre vksm (-fu-) slapta pasisavinti; pavogti,
tragedia dkt m 1. tragedija; la t. classica klasi­
kinė tragedija; ♦ fare di qcs una t. daryti iš ko
tragediją; 2. fig tragedija; (baisi) nelaimė; una
t. familiare šeimos tragedija; ė successa una t.
įvyko baisi nelaimė,
traghettáre vksm (-ghét-) 1. (trasportare) kelti
(keltu), perkelti; (spec. merei) gabenti (keltu),
pergabenti; 2. (attraversare) perplaukti (ppr.
keltu).
traghétto dkt v 1. (nave) keltas; prendere ii t.
plaūkti keltu; 2. (luogo) perkėla; 3. (trasbor­
do) pėr(si)kėlimas.
trágico, -a 1. bdv (da tragedia) tragėdinis; tragi­
škas; (della tragedia) tragedijos; attore t. tragi­
kas; 2. bdv fig tragiškas; siaubingas; 3. dkt v: ii
t. tragizmas,
tragicómico, -a bdv tragikomiškas,
tragicommédia dkt m lett, fig tragikomedija,
tragitto dkt v (percorso) kėlias; (linea di mezzi
pubblici) maršrūtas; lungo ii t. pakeliui; un t. di
cinque minuti penkių minūčių kėlias; peftkios
minutės kelio; ii t. piú breve trumpiausias kė­
lias.
traguárdo dkt v 1. sport finišas, baigmė; arrivare
ai t. finišuoti; 2. fig uždavinys; tikslas,
traiettória dkt m trajektorija,
traináre vksm (trá-) vilkti; traukti, tempti; spec
buksyruoti.
tráino dkt v 1. vilkimas; cavo da t. vilktis -iės (ly­
nas), buksyras; ♦ far da t. (per qcs) duoti im­
pulsą (kam ); būti (ko) varikliu; 2. (rimorchio)
priekaba.
tralasciáre vksm (-la-) 1. (traseurare) apleisti;
(interrompere) nutraukti; 2. (saltare) praleisti;
(non menzionare) neminėti; (non includere)
neįtraukti; (dimenticare) užmiršti,
trálcio dkt v (di vite) vynmedžio šakelė,
traliccio dkt v 1. rėm inė konstrukcija; 2. (di una
linea elettrica) elektros laidų stulpas,
tralice bdv: in t., di t. skersai, įkypai; guardare in
t. skersai žiūrėti,
tram dkt v nkt tramvajus; prendere ii t. važiuoti
tramvajumi; lipti / sėsti į tramvajų,
trama dkt m 1. ataudai pi; (di tessuto) audinio
faktūra; audimas; 2. fig (intrigo) kėslas, užm a­
čia; intrigos pi; 3. fig (storia) siužetas; intriga;
una t. intricata vingrūs siužetas.
tranquillitá
tramandáre vksm perduoti (iš kartos į kartą),
tramare vksm regzti; intriguoti; t. contro qc reg­
zti pinkles / intrigas prieš ką; (spec. in piú per­
sone) susimokyti prieš ką.
trambūsto dkt v šurmulys, maišalynė; sujudimas,
tramestio dkt v bruzdesys, sujudimas; triukšmas,
tramezzino dkt v (sluoksniuotas) sumuštinis,
tramėzzo dkt v pertvara; sienelė,
trámite 1. dkt v (di qcs) susisiekimo būdas; ♦ per
ii t. (di qcn) per (ką); (kam ) tarpininkaujant;
fare da t. tarpininkauti; 2.prlk per (ką) (žymint
tarpininką, būdą); t. concorso konkūrso tvarka;
t. posta paštū; t. terzi iš trečiųjų rafikų; ei siamo
conosciuti t. amici susipažinome per draugūs;
l ’ho saputo t. un conoscente sužinojau iš pažįs­
tamo.
tramontana dkt m šiaurys,
tramontare vksm [E] (-món-) leistis, nusileisti
(ppr. apie saulę); ii sole sta per t. saulė arti lai­
dos; saulė leidžiasi,
tramonto dkt v saulėlydis, laida; (anche non del
sole) nusileidimas, leidimasis; ai t. saulei lei­
džiantis.
tramortire vksm (-isc-) pritrefikti (smūgiu); smū-
giū apsvaiginti,
trampolino dkt v sport 1. (per tuffi) tramplinas,
tramplynas; 2. (pedana elastica) batūtas.
trámpoli dkt v dgs kojūkai; s ui t. su kojūkais; fig
fam (con tacchi alti) su labai aukštais kulniu­
kais.
tramutáre vksm (-mu-) (in qcs) (pa)versti (kuo);
t. in pietra paversti akmeniu,
trance [trans] dkt m nkt transas; in t. transo apim­
tas agg.
tráncia dkt m 1. (cesoia) sekátorius; 2. => tráncio.
tranciáre vksm nupjauti; (švariai) nukirsti; at­
kirsti;/?#^ i rapporti nutraukti santykius,
tráncio dkt v gabalas (mėsos, žuvies, torto); kapo­
tinė; (fetta) griežinys,
tranėllo dkt v žabangai pi, pinklės pi; cadere in
un t. patekti į žabangus,
trangugiáre vksm (-gu-) (su)ryti (nekramtant);
šlamšti; t. una pillóla nuryti tabletę,
tránneprlk (qc) išskyrus (ką); t. la domėnica iš­
skyrus sekmadienį; tutti t. lui visi išskyrus j{; ho
parlato con tutti t. che con lei sū visais kalbėjau,
bet nė sū ja; ♦ kaip jngt t. che... (fuorchė) tik
nė; bet nė; (a meno che) nebeñt.
tranquillaménte prv 1. ramiai; 2. (con sieurezza)
saūgiai; 3. fa m (fácilmente) lengvai,
tranquillánte dkt vfarm raminamieji vaistai pi.
tranquillitá dkt m ramybė; (quiete) ramuma; (l’es-
sere tranquillo) ramumas; con t. ramiai; la t.
tranquillizzante
dell’ánimo sielos ramybė; la t. delta campagna
káimo ramum a; ♦ t. económica saugi finansi­
nė padėtis -iés.
tranquillizzante bdv raminamas; raminantis,
tranquillizzare vksrn (nu)ram inti; apraminti.
►tranquillizzarsi íwgr nusiraminti; apsiramin­
ti; (anche di qcs) nurimti.
tranquillj|o, -a bdv 1. ramüs; (quieto) tykus; ro­
mus; coscienza ~ a rami sąžinė; sonno t. ramus
miegas; štai t.! nurimk!; (non agitarti) nesijau­
dink!; 2. (pacifico) taikūs; romūs,
trans dkt v/m nkt => transessuále.
transai pili | o, -a 1. bdv transálpinis; 2. dkt v dgs:
i ~ i gyventojai anapus Alpių (prancūzai).
transatlántico, -a 1. bdv transatlantinis; volo t.
skrydis per A tlanto vandenyną; 2. dkt v vande­
nyno laineris,
transazióne dkt m 1. comm, econ sandoris, tran­
sakcija; (scambio; t.p. t. económica) mainai pi;
t. finanziaria finansinis sandoris; 2. dir tran­
sakcija; gifičo sureguliavimas,
transénna dkt m barjeras; ūžtvara.
transessuále dkt v/m transseksuálas -ė.
transetto dkt v archit transeptas, skersinė nava.
transgėnico, -a bdv biol transgėninis.
transigere* vksm: non t. (su qcs) nenusileisti (dėl
ko); neeiti f kompromisą,
transistor dkt v tecn tranzistorius,
transitábile bdv. banchina non t. pavojingas ruo­
žas.
transitare vksm [E] (trán-) (pra)važiūoti; (di mer­
ei) būti vežamam (per ką); (di denaro) būti
pervedamam.
transitiv||o, -a bdv 1. gram tranzityvinis; s gali-
niñkinis; 2.: mat proprieta tranzityvumas,
tránsito dkt v tranzitas; važiavimas (perką); vis­
to di t. tranzitinė viza.
transitorietá dkt m praeinam ūm as; laikinumas,
transitorio, -a bdv praeinamas; laikinas,
transizióne dkt m: (periodo di) t. pereinamasis
laikotarpis; polit governo di t. laikinoji vyriau­
sybė.
transumánza dkt m sezoninis galvijų varymas į
vasaros ganyklas,
transnazionále bdv tarpvalstybinis; tarptautinis,
tran tran dkt v nkt rutina,
tranvía dkt m tramvajaus linija,
tranviario, -a bdv tramvajaus; tramvajų,
tranviére dkt v tramvájininkas; tramvajaus vai­
ruotojas.
trapanáre vksm (trá-) gręžti (grąžtū); pragręžti;
t. un’asse pragręžti lenta; t. un dente gręžti
dafitį.
712
trápano dkt v grąžtas; f are un buco nei muro con
ii t. išgręžti skylę sienoje,
trapassáre vksm 1. tr perdurti; persmeigti, per­
verti; (sparando) peršauti; ♦ t. ii cuore verti
širdį; 2. intr [E] (moriré) iškeliauti anápilin.
trapassáto dkt v gram: t. prdssimo ankstesnysis
būtasis laikas, pliuskvamperfėktas; t. remoto
ankstesnysis tolimasis būtasis laikas.
trapelajĮre vksm [E] 1. suñktis, prasisuñkti; (an­
che di luce) skverbtis, prasiskverbti; 2. fig iš­
kilti aikštėn / į viešumą; lasciar t. išduoti; la no-
tizia ė ~ ta žinia iškilo / prasisunkė į viešumą,
trapézio dkt v georn, sport trapecija,
trapezista dkt v/m trapėcininkas -ė (akrobatas),
trapecijos akrobatas -ė.
trapezoidále bdv trapecinis,
trapiantáre vksm 1. (piante) persodinti; t. i po-
modori persodinti pomidorus; 2. m ed perso­
dinti, transplantuoti; t. un organo persodinti
organą.
trapiantáto, -a 1. bdv persodintas; t.p. => tra­
piantáre; 2. dkt v/m m ed žmogūs patyręs per­
sodinimą; 3. dkt v/m (emigrato) atsikelėlis -ė.
trapiánto dkt v 1. persodinimas; 2. m ed perso­
dinimas, transplantacija,
tráppola dkt m spąstai p i (ir prk), pinklės pi; t.
per topi pelėkautai pi, pelių spąstai; cadere in t.
įkliūti į spąstus (irprk).
trapūnta dkt m (daigstyta) añtklodé.
trárre* vksm 1. (tirare) traukti; traukyti; (tirare
fuori) ištraukti; (trascinare) vilkti; t. una barca
a riva ištraukti valtį į kraūtą; t. i chiodi dal
muro traukyti vinis iš sienos; fig t. un sospiro
atsidūsti; fig t. da un impiccio (qcn) ištraukti
(ką) iš bėdos; 2. (portare) (nu)vėsti; t. ilsospet-
to in ąuestura nuvesti įtariamąjį į nuovadą; fig
t. in errore suklaidinti; //# f. in inganno (in erro-
re) suklaidinti; (raggirare) prigauti; fig t. in
salvo išgelbėti; 3.fig (ricavare) (iš)gauti; (pren­
dere) paimti; t. un guadagno gauti pelno; p a­
sipelnyti; t. le conclusioni padaryti išvadas; t.
un film da un romanzo sukurti filmą pagal ro ­
maną; t. suoni dalia lira išgauti garsūs iš lyros;
4.: fin t. una cambíale išduoti vekselį; t.p. =>
tirare.
trasalire [-sa-] vksm [E, A] (-«c-) krūptelėti,
trasandáto, -a bdv apsileidęs; netvarkingas,
trasbordare vksm (-sbór-) 1. tr (passeggeri) p er­
sodinti (keleivius); 2. intr [A] persėsti,
trascendentále bdv 1. filos transcendentalūs;
l.fa m : non ė niente di t. tai nieko ypatingo,
trascendente bdv filos transcendeñtinis.
713 traslocáre

trascéndere vksm (-scén-) 1. tr perviršyti, viršyti; trasferire vksm (-isc-) 1. perkelti; (portare a de-
praleñkti; 2. intr [A] nesusivaldyti. stinazione) nuvežti; (far prendere alloggio) ap­
trascin||áre vksm (-sel-) 1. tem pti (ati-, iš-, i-, gyvendinti; t. un insegnante (un ufficio) per­
nu-, pa-, pri-, už-), vilkti; t. un sacco di patate kelti mokytoją (padalinį); 2. (denaro e sim.)
(una vattgia) tem pti / vilkti bulvių maišą (la­ pervesti (pinigus); t. dei fondi pervesti lėšas;
gaminą); ♦ t. legambe vilkti kojas; 2. (a forza 3. dir (cedere) perduoti; t. una competenza
qcn) (nu)tem pti, nusitempti; prievarta ( n e ­ (una proprieta) perduoti kompetenciją (nuo­
vesti (at-); t. ii marito a teatro nutem pti vyrą Į savybę).
teatrą; fig t. (qc) alla rovina stumti (ką) į pra­ ►trasferirsi sngr persikelti (ppr. gyventi),
žūtį; 3.: t. via (del vento, deü’acqua) nunešti; trasfėrta dkt m 1. (di lavoro) kom andiruotė;
4. fig (esaltare) (pa)tráukti; esempi che ~ano indennitd di t. komandiruotpinigiai pi; 2. sport
pavyzdžiai, kurie patraukia. rungtynės p i išvykoje; in t. išvykoje, svečiuose,
► trascinársi sngr 1. (strisciare) (nu)šliaūžti trasfigurare vksm (-gu-): fig t. la realia dei fatti
(at-); 2. (protrarsi) užsitęsti, tęstis. iškreipti realius faktus,
trascór||rere* vksm (-scór-) 1. tr (pra)lėisti; t. trasfigurazione dkt m 1. (U trasformarsi) perėji­
una serata piacėvole maloniai leisti vakarą; t. le mas (j kitą būvį); 2.: rel la T. Kristaus A tsim ai­
vacanze praleisti atostogas; 2. intr [E] (pra)- nymas.
eiti; ė ~rso un anno praėjo mėtai, trasformare vksm (-sfor-) 1. (visiškai) pakeisti;
trascrivere* vksm 1. (copiare) perrašyti, (n u k o ­ transformuoti; (in qc) (pa)versti (kuo, į ką); t.
pijuoti; nurašyti; (mettere per iscritto) užrašyti; un castello in albergo paversti pilį viešbučiu;
t. in bella švariai perrašyti; 2. ling transkribuoti, 2.: sport t. un rigore įmušti 11 m etrų baudinį.
perrašyti. ►trasformaĮjrsi sngr visiškai pasikeisti; trans­
trascrizióne dkt m 1. (l’azione) perrašymas; (co­ formuotis; (in qc) (pa)virsti (kuo, į ką); (pas-
pia) kopija; nuorašas; 2. ling transkripcija, per­
sare ad essere) pereiti (į ką); lafesta si ė ~ ta in
rašą; t. fonética fonetinė transkripcija,
un incubo šventė pavirto košmaru.
traseurabile bdv neesminis; nereikšmingas,
trasformatore dkt v tecn transformatorius,
traseurare vksm (-scu-) 1. apleisti (ką); nesirū­
trasformazione dkt m 1. (ii trasformare) pakei­
pinti (kuo); neprižiūrėti (ko); t. la famiglia
timas; (pa)vertimas; transformacija; (lavora-
nesirūpinti šeima; t. i propri figli neprižiūrėti
zione di qcs) (ko) perdirbimas; indūstria di t.
savo vaikų; t. lo studio apleisti mokslą; 2. (di-
perdirbam oji pram onė; 2. (ii trasformarsi) p a­
menticare) užmiršti; t. un consiglio nepaisyti
sikeitimas; (pa)virtimas; (passaggio) perėji­
patarim o; 3. (non prendere in considerazione)
mas; 3. spec transformacija; virsmas,
neatsižvelgti (/ ką).
trasformismo dkt v polit prisitaikėliškumas,
►traseurarsi sngr apsileisti; nesirūpinti savi­
trasformista 1. dkt v transformistas (artistas, at­
mi; ha cominciato a t. apsileido.
trascuratézza dkt m 1. apsileidimas; (negligenza) liekantis transformaciją); 2. dkt v polit prisitai­
aplaidumas; vestirsi con t. netvarkingai rengtis; kėlis; 3. bdv polit prisitaikėliškas,
2. (atto negligente) aplaidumas, trasfusione dkt m (t.p. t. di sangue) (kraujo) pėr-
trascurát |o, -a bdv 1. (negligente) aplaidus, ne­ pylimas;/an? una t. perpilti kraują,
rūpestingas; t. nei lavorare aplaidžiai dirbantis; trasgredire vksm (-isc-) tr, intr [A] ((a) qc) p a­
2. (di qcn, sciatto) apsileidęs; (anche di qcs) žeisti (ką); nusižengti (kam); nesilaikyti (ko);
netvarkingas; 3. (senza eure) apleistas; un bam­ (disubbidire) nepaklūsti (kam); t. un divieto ne­
bino t. neprižiūrimas vaikas; un giardino t. silaikyti draudim o; t. alle / le rėgole nusižengti
apleistas sodas; una malattia ~ a užleista liga; taisyklėms.
una móglie ~ a dal marito vyro dėmesio sto­ trasgressione dkt m 1. (violazone) pažeidimas;
kojanti žmona, nusižengimas; nesilaikymas; 2. (in senso m o­
trasecoláre vksm [E, A] (-sé-) nustėrti. rale) m oralės principų nepaisymas,
trasferėllo dkt v dekalkomanija. trasgressivo, -a bdv nepaisantis moralės princi­
trasferibile bdv 1. perkeliamas; 2. perduodamas, pų; nemoralūs.
trasferiménto dkt v 1. pėr(si)kėlimas; (spec. di trasgrej|ssore, -ditrice dkt vĮm pažeidėjas -a.
merei) pergabenimas; t. in albergo nuvežimas į traslato, -a bdv: ♦ in senso t., per t. perkeltine
viešbutį; 2. (bonifico di denaro) pervedimas prasmė.
(pinigų); 3. (cessione) perdavimas. traslocare vksm [A] (-lo-) persikraustyti, krau­
traslóco
stytis; išsikraustyti; persikelti (kitur gyventi),
išsikelti.
traslo||co dkt v persikraustymas, persikėlimas;
išsikraustymas; ditta di ~ ch i krovinių p er­
vežimo įmonė; fare un t. persikraustyti; persi­
kelti.
trasméttere* vksm 1. perduoti; perteikti; (spec.
per vie legali) perleisti; t. la prdpria esperienza
perteikti savo patirtį; t. una proprietá perleisti
nuosavybę; t. le usanze perduoti papročius;
2.: t. una malattia užnešti / pernešti ligą, ap­
krėsti (liga); 3. (inviare) perduoti; (inoltrare)
persiųsti; (fomire) (pa)teikti; t. un dossier p er­
duoti bylą; 4. (via radio, via etere) transliuoti,
perduoti; (solo per tv) rodyti.
►trasmėttersi sngr persiduoti; persimesti,
trasmettitóre dkt v tecn siųstuvas,
trasmigrare vksm [E, A] persimesti.
trasmissibilj|e bdv 1. perduodam as; perteikia­
mas; (spec. per vie legali) perleidžiamas; 2. (di
malattia) užkrečiamas; malattia sessualmente
~ e lytiškai / lytiniu būdu perduodam a liga.
trasmissióne dkt m 1. perdavimas; (spec. per vie
legali) perleidimas; t. di un bene turto perleidi­
mas; 2. (di una malattia) (ligos) pernešimas,
perdavimas; transmisija; 3. (invio via radio,
etere) transliacija; transliavimas; 4. (program-
m a) laida; 5. tecn pavara; transmisija,
trasmitiente dkt m 1. tecn (apparecchio) siųstu­
vas; 2. (t.p. stazionet.) radijo stotis -iės.
trasognáto, -a [-so-] bdv (sognante) užsisvajojęs;
(pensoso) susimąstęs -čiusi.
trasparént||e 1. bdv permatomas; skaidrūs (ir
prk); vaiskus; calze ~ i perm atom os kojinės;
fig política t. skaidri politika; 2. bdvfig (eviden­
te) aiškiai suprañtamas, (gana) aiškus; allusio-
ne t. aiški užuomina; 3. bdv fig fa m (sottilissi-
m o) plonytis; 4. dkt v (foglio lucido) skaidruólé
(plėvelė vaizdams rodyti).
trasparénza dkt m perm atom um as, skaidrumas
(irprk)', ♦ in t. per (kitą daiktą); (in controlu-
ce) prieš šviesą,
trasparire* vksm 1. pėrsišviesti; būti perm ato­
mam; 2. fig matytis; lasciare t. le emozioni at­
skleisti savo emocijas,
traspirare vksm [E] (-spi-) 1. (filtrare) suñktis,
išsisufikti; 2. (sudare) prakaituoti,
traspirazióne dkt m prakaitavimas,
traspórre* vksm 1. perkelti; (invertire di posto)
sukeisti; 2.fig (adattare) pritaikyti; 3. mat, mus
transponuoti.
traspor||táre vksm (-spdr-) 1. (at)vėžti; vežioti;
(at)gabėnti; transportuoti; (a braccia) (at)nė-
714
šti; nešioti; (a destinazione) nuvežti; nugaben­
ti; (dentro) įvežti; įnešti; (fuori) išvežti; išnešti;
(altrove) pervežti; pergabenti; perkelti; per­
nešti; (soloper via aerea) skraidinti (at-, nu-);
(solo per via d ’acqua) plukdyti (at-, nu-); t.
merei in Germania vežti prekės į Vokietiją; t.
un ferito in ospedale nuvežti sužeistąjį į ligo­
ninę; fig ii romanzo ei ~ ta nei medioevo rom a­
nas mūs perkelia į Vidūramžius; 2. (del vento
e sim .) (nu)nėšti; (qua e la) nešioti; la corrente
~ ta le fdglie srovė neša lapus; 3. (cedere, tras-
ferire) perduoti; pernešti; i globuli rossi ~tano
l ’ossigeno eritrocitai perneša deguonį; 4. fig'.
lasciarsi t. nesusivaldyti; (da un sentimento) pa­
siduoti (jausmui), leistis (jausmo) pagautam;
5. mus transponuoti,
trasportatóre, -trice 1. bdv: nastro t. juostinis
konvejeris; (della cassa di un supermercato)
kasos transporteris; 2. dkt v¡m vežėjas -a.
traspórt||o dkt v 1. (ii trasportare) vežimas, gabe­
nimas; transportavimas; pervežimas, pergabe­
nimas; perkėlimas; documento di t. važtos do-
kumeñtas; prezzo (spese) di t. vežimo kaina
(išlaidos); 2. (ii consegnare) atvežimas, nu­
vežimas; atgabenimas, nugabenimas; 3. (come
attivitá) transportas; t. di superficie antžeminis
transportas; t. pubblico viešasis transportas; t.
urbano miesto transportas; meĮzi (rete) di t.
transporto priem onės (tiñklas); Ministero dei
fa m i Trasporti Susisiekimo ministerija;
4. (cessione, trasferimento) perdavimas; pern e­
šimas; S. fig (passione) polėkis; užsidegimas,
trasposizióne dkt m 1. perkėlimas; (inversione)
sukeitimas; 2. fig (adattamento) pritaikymas;
♦ t. cinematográfica (televisiva) ekranizacija;
3. mat, m us transpozicija.
trastullársi vksm 1. žaisti; 2. (perdere tempo) dy­
kinėti.
trastüllo dkt v (giochino) žaisliūkas; (passatem-
po) laisvalaikio užsiėmimas; (svago) pramoga,
trasudare vksm (-su-) 1. intr [E] almėti; suñktis,
prasisuñkti; 2. tr varvėti (kuo); išskirti (skystį
ir pan.).
.
trasversále bdv 1 skersinis; įstrižinis; sezione t.
skersinis pjūvis; 2. fig: alleanza t. įvairių partijų
sąjunga, tarppartinis susitarimas; vendetta t.
netiesioginis kerštas (kai kenkiama kaltininko
artimiesiems).
trasversalménte prk skersai; įstrižai,
trasverso dkt v (trave) skersinė sija, traversa,
trasvolare vksm perskristi ((per) ką).
trasvoláta dkt m skrydis (perką); pėrskridimas.
.
trátta dkt m 1 (commercio illegale) nelegali pre-
715
kyba; la t. dei negri juodaodžių vergų prekyba;
2. (di un percorso) m aršruto atkarpa; kelionė;
3. comm {sakytinis vekselis, trata.
trattábil|je bdv 1. (di qcn, affabile) sukalbamas;
2. (che sipud discutere) svarstomas; traktuoja­
mas; 10.000 euro ~ i 10.000 eūrų su galimybe
derėtis; 3. (lavorabile) apdorojamas.
trattaménto dkt v 1. tecn apdirbimas; apdoroji­
mas; (trasformazione) perdirbimas; t. antirug-
gine antikorozinis apdirbimas; t. térmico šilu­
minis apdirbimas; t. del carbone akmeñs anglių
perdirbimas; t. degli scoli industriali pram oni­
nių nuotekų valymas; t. delle scorie radioattive
(ieliminazione) radioaktyviųjų atliekų sunaiki­
nimas; 2. (gestione e sim.) tvarkymas; (elabo-
razione) apdorojimas; t. dei dati personali as-
mefis duom enų tvarkymas; 3. (eure mediche)
gydymas; (la singóla seduta) (gydymo) proce­
dūra; t. postoperatorio pooperacinis gydymas;
4. (comportamento) elgesys; (servizio) aptar­
navimas; t. di favore, t. di riguardo ypatingas
dėmesys; 5. (t.p. t. económico) atlyginimas; dir
t. di fine rapporto išeitinė (pašalpa).
trattjįare vksm 1. tr (discutere) aptarti; (esporre)
traktuoti; (analizzare) (iš)nagrinėti; t. a fondo
nuodugniai nagrinėti t. una questione impor­
tante aptarti svarbų reikalą; t. in modo nuovo
temi tradizionali traktuoti naujai tradicines
temas; dir t. una causa nagrinėti bylą; 2. tr
(considerare) traktuoti; (valutare) vertinti; t. lo
Stato come un soggetto giuridico traktuoti vals­
tybę kaip juridinį subjektą; come t. questo ri-
sultato? kaip vertinti š[ rezultatą?; 3. tr (cer­
cando un accordo) tartis (dėl ko), susitarti;
vėsti derybas; t. la pace vėsti taikos derybas; t.
ii I sul prezzo derėtis (dėl kainos); t. la resa
tartis dėl pasidavimo sąlygų; t. con i sindacati
vėsti derybas sū profsąjungomis; non intendo
t. con loro neketinü sü jais derėtis (/ tartis); 4. tr
(comportarsi) elgtis (su kuo); (i elienti) aptar­
nauti (klientus); t. malė (bene) qcn blogai (ge­
rai) elgtis su kuo; t. (qcn) da amico elgtis (su
kuo) kaip draugas / kaip sū draugu; t. (qcn) da
scemo elgtis (su kuo) tartum sū kvailiu; in qu­
esto ristorante ~ano sempre bene visada gražiai
aptarnauja šiame restorane; perché mi ~ i
cosi? kodėl taip sū manimi elgiesi?; ♦ t. a pe-
sci in fáccia (qcn) paniekinam ai elgtis (su
kuo); t. (qcn) con i guanti skirti (kam) di­
džiausią dėmesį; 5. tr (oggetti) elgtis (su kuo);
(usare) naudotis (kuo); t. un pacco con cura
atsargiai elgtis su siufitiniu; atsargiai nešti
siufitinį; t. malė nerūpestingai naudotis; (sciu-
trattenére
pare) suglamžyti; ti presto ii dizionario, ma tu
dėvi ~arlo bene žodyną paskolinsiu, bet tu
saugok jį; 6. tr (commerciare) prekiauti (kuo);
t. articoli in pelle prekiauti odos gaminiais; e
un modelio che non ~iam o tuo modeliu mes
neprekiaujame; 7. tr (lavorare un materiale)
apdoroti; apdirbti; (con trasformazione) per­
dirbti; t. ad alte temperature apdoroti aukštose
tem peratūrose; t. con un solvente apdirbti tirpi­
kliu; t. chimicamente chemiškai apdoroti; ♦ t.
le colture (con qcs) apipurkšti pasėlius (kuo);
8. tr (in medicina, eurare) gydyti; (applicare
pomate e sim.) tepti; t. con antibidtici gydyti
antibiotikais; t. con radiazioni (ap)švitinti, gy­
dyti spinduliavimu; t. la celiulite gydyti celiulitą;
9. intr [A] (di qcs) būti (apie ką); (parlare)
kalbėti; (serivere) rašyti; l’articolo ~ a dell’im-
migrazione tai straipsnis apie imigraciją; strai­
psnyje rašo(ma) apie imigraciją; straipsnyje
nagrinėjam a imigracijos problema; 10. intr
[A] beasm: di che si ~ a ? koks reikalas?; kas
yra?; (che ė successo?) kas nutiko?; si ~ a di
una cosa da poco tai menkniekis; si ~ a di mio
Į.io (riguarda lui) ta i dėl m ano dėdės; (ė lui) tai
mano dėdė; si ~ a dei nostri soldi čia kalbama
apie musų pinigus; tai mūsų pinigai; si ė ~ato
solo di uno scherzo tai buvo tik pokštas; 11. intr
[A] beasm (di f ar qcs): si ~ a solo di compilare
ii mddulo tereikia užpildyti blanką; si ~ a di
stabilire chi ė stato reikia nustatyti, kas kaltas;
klausimas, kas kaltas.
►tra tta rsi sngr: t. bene lepintis; tenkinti kiek­
vieną savo norą; gyventi kaip ponui.
trattativ[|a dkt m (ppr. dgs ~ e ) derybos pi; essere
in t. (con qc) derėtis (su kuo), tartis,
tra tta to dkt v 1. (studio) traktatas; mokslo vei­
kalas; 2. dir (accordo) sutartis -iės femm, trak­
tatas; t. di pace taikos sutartis; t. di Nizza Nicos
sutartis; stort. di Varsavia Varšuvos paktas,
trattazione dkt m traktavimas; nagrinėjimas,
tratteggiare vksm (-tėg-) 1. brūkšniuoti; žymėti
brūkšnine linija; 2. (schizzare) škicuoti; 3. fig
nusakyti bendrais bruožais,
tratteggiato, -a bdv: linea ~ a brūkšninė linija,
trattėggio dkt v brūkšniuotė; brūkšniai pi.
tratten||ėre* vksm 1. (far rimanere) užlaikyti;
(non far uscire) sulaikyti; (far perdere tempo)
užgaišinti; šono stato ~uto, mi hanno ~uto
m anė užlaikė; 2. (tenere fermo) sulaikyti; (solo
un p o ’) prilaikyti; t. per la maglietta prilaikyti
už marškinėlių; t. ii cane sulaikyti šunį; ♦ t. la
lingua laikyti liežuvį ūž dantų; non la ~ go (ol-
tre) (ilgiau) jūsų negaišinsiu; 3. (qc dalfar qcs)
trattenérsi 716

sulaikyti (ką nuo ko), suturėti; t. da una mossa trav atū ra dkt m sijinė santvara, ferma,
aęiardata sulaikyti nuo neapgalvoto žingsnio; tráve dkt m 1. sija; tašas; (di tetto) gegnė; ♦ non
4.: t. gli dspiti užimti svečius; 5. (tenere per sė) vedere la t. neiprdprio beehio nepastebėti rąsto
pasilikti; (tenere da parte per aitri) atidėti; t. ii savo akyje; 2.: sport t. (di equilibrio) buomas,
ręsto pasilikti grąžą; 6. fig (reprimere e sim.) rąstas.
(su)tramdyti; (su)laikyti; t. le lacrime sutram ­ travėggole dkt m dgs: avere le t. matyti haliucina­
dyti ašaras; t. ii respiro sulaikyti kvapą; ta spu- cijas; hai le t. táu vaidenasi,
gna trattiene l ’acąua kem pinė (su)laiko van­ traveller’s cheque ['travel(s) ’tfek] dkt v nkt ke­
denį; l.fin atskaityti, atskaičiuoti. lioninis čekis,
► tratten!|ėrsi sngr 1. užsibuti; užgaišti; t. a traversa dkt m 1. skersinis; (di porta, divisoria)
pranzo pasilikti pietų; t. in chiacchiere užsi­ skefsstaktis; (asse) leñtjuosté; 2. (t.p. via t.)
plepėti; 2. susilaikyti (ko nepadarius, nuo ko), (kitą kelią) kertanti gatvė, kertančioji gatvė;
laikytis; t. dal rišo, t. dal ridere susilaikyti nuo (piccola) skersgatvis; girare alia / prendere la
juoko; a stento mi šono ~uto dal colpirlo vos prima t. (a destra) sükti į pirmą gatvę (iš
susilaikiau jam nesudavęs. dešinės), važiuoti pirm a gatvė (iš dešinės);
trattenim ėnto dkt v (ritrovo e sim.) pobūvis, 3. sport (vartų) skersinis; colpire la t. pataikyti
tratten ū ta dkt m 1. fin atskaitymas; atskaita; t. į skersinį; 4. => traversina 1.; 5. (discacchiera)
sullo / dalia stipėndio atskaitymas iš darbo už­ eilė.
mokesčio; 2. sport prilaikymas (pražanga). traversáre vksm (-vėr-): t. la strada pereiti per
trattin o dkt v brūkšnelis. kėlią.
tr a tt|o I dkt v 1. (segno) brūkšnys; linija; t. traversáta dkt m kelionė (per ką); (trasvolata)
d ’unione brūkšnelis; un t. di perina (l'azione) skrydis (perką); (a nuoto) pėrplaukimas.
brūkštelėjimas tušinukū; 2. (t.p. t. distintivo) traversijįa d/cf m (ppr. dgs ~ e ) sunkumas; bėda.
(skiriamasis) bruožas; t. della personalita as­ traversina dkt m 1. (di binario) pabėgis; 2. mus
menybės brūožas; i ~ i dėl volto veido bruožai; dalmuo.
3. (parte) dalis -iės femm; (pezzo) galas; (zona)travėrs||o, -a 1. bdv skersas; skersinis; mus (jlau-
rūožas; un t. di cielo dangaus rūožas; un t. di to) t. skersinė fleita; ♦ di t., per t. skersas agg,
tubo vamdžio dalis; un t. di strada kelio galas / įstrižas; skersai; įstrižai; guardare di t. skersai /
atkarpa; 4.: ♦ tutto a un t., d ’un t. staiga; nei iš kreivai žiūrėti; mi ė andato un boceone di t. už-
šio, nei iš to; a ~ i tarpais, protarpiais; 5. (ne- springaū kąsniu; venire a sapere per vie ~ e su­
gli scacchi) (pirmas) ėjimas, žinoti apliñkiniais keliais; 2. dkt v (larghezza)
tra tt || o I, -a bdv, dlv: t. a sorte ištrauktas būrtais; plotis; 3. dkt v mar traversas; 4. => trasverso,
t. in salvo išgelbėtas; t.p. => trarre. travertino dkt v min travertinas.
tratto re dkt v traktorius; ♦ t. stradale vilkikas, travestim énto dkt v (da qc) persirengimas (kuo).
tratto ria dkt m ūžeiga. travestire vksm (-ve-) (da qc) perrengti (kuo).
tratto rista dkt v traktorininkas, ► travestirsi sngr (da qc) persirengti (kuo);
trau m a dkt m 1. med traum a; sutrenkimas; t. apsivilkti (kieno) kostiumū (/ drabužiais ir
psichico psichinė traum a, psichinis sukrėtimas; pan.); t. da donna persirengti moterimi.
subirę un t. patirti / gauti traum ą; 2. fig šokas, travestito, -a 1. bdv (da qc) persirengęs (kuo);
traum atico, -a bdv 1. trauminis; traumos; 2. fig ♦ lupo t. da agnello vilkas avies kailiu; 2. dkt v
sūkrečiantis. transvestitas.
traum atizzare vksm traum ūoti. traviáre vksm (fra-) (iš)tvirkinti; iš kelio (iš)vėsti.
traum atoiogico dkt v traum atologijos skyrius, ►traviársi sngr (iš)tvirkti, pasileisti; iš kelio
travagliato, -a bdv 1. (di ącn) sopulingas; kanki­ išklysti.
namas, kamuojamas; 2. (di qcs, difftcile) sun­ travisam énto dkt v iškraipymas,
kūs; pilnas sunkūmų; (teso) įtemptas; 3. (di travisáre vksm (-vi-) iškreipti, iškraipyti,
zona, sconvolta) kamuojamas; (da disordini) travolgénte bdv 1. gaivalingas; priblčškiantis;
apimtas neramūmų. nesulaikomas; 2.fig pavergiantis; kvapą gniau­
trava|jglio dkt v 1.: t. (dėlparto), dgs ~ gli gim­ žiantis; neatsispiriamas; suceesso t. triuškinan­
dymo kančios pi; sąrėmiai pi; 2. fig kančia; ti pergalė.
sopulys, travól||gere* vksm 1. (spazzare via) nušluoti; (ab-
travasare vksm (-va-) perpilti, battere) parblokšti; (devastare) nusiaūbti; l ’in-
travaso dkt v perpylimas. céndio ha ~ to ii villággio ugnis nušlavė kaimą;
717
fig ii govemo e stato ~ to dallo scandalo skan­
dalas sužlugdė vyriausybę; 2. fig (sopraffare)
sutriuškinti; (di sentimenti) persmelkti; apim­
ti; lasciarsi t. dall’ira leistis pykčio apimtam;
3. (investire) partrenkti; suvažinėti,
trazion e d k tm 1. (l ’azione) tempimas; traukimas;
2.fis, tecn trauka, traukiamoji jėga; t. anterio-
re (posteriore) priekiniai (užpakaliniai) varo­
mieji ratai pi; t. integrale keturi (/ visi) varo­
mieji ratai pi.
tre [tre] sktv nkt 1. trys; tre anni treji mėtai; tre
euro trys eūrai; tre giorni trys dienos; tre volte
tris kartūs; in tre trise; tre a tre po tris; uno su
tre vienas iš trijų; tutti e tre visi try s; abito ai tre
mano namo numeris trys; gyvenu trečiame
name; ♦ due o tre, tre o ąuattro keletas; tre per
due trys už dviejų kainą; flk non c’ė due senza
tre jei du kartūs taip buvo, bus ir trečias; flk
chi fa da sė fa per tre jei nori, kad kas butų
gerai padaryta, padaryk pats („kas dirba pats,
dirba už tris“); 2.: dgs le tre trečia valanda sg,
trys (valandos); 3.: ii t. (febbraio) (vasario)
trečioji (diena); 4. (terzo) trečiasis; capitolo tre
trečiasis skyrius: 5. kaip dkt v (ii 3) trejetas;
6. kaip dkt v (ii voto) trejetas; trejetukas fam ;
1. kaip dkt v (la carta) triakė,
trebbiare vksrn (treb-) (iš)kūlti.
trebbiatrice dkt m (macchina) kuliamoji,
trebbiatūra dkt m kūlimas; kūlė.
trėcįĮcia dkt m 1. (di capelli) kasa; farsi le ~ ce
pintis kasas; 2. (solit. non di capelli) pynė.
trecentėsco, -a bdv keturioliktojo amžiaus; tre-
čento.
trecėnto nkt 1. sktv trys šimtai; t. persone trys šim­
tai žmonių; con t. euro sū trimis šimtais eūrų;
2. dkt v: ii T. keturioliktasis amžius,
tredicėnne dkt v/m trylik(a)mėtis -ė.
tredicėsima dkt m tryliktasis atlyginimas,
tredicėsimo, -a 1. sktv tryliktas; ii t. secolo trylik­
tasis amžius; 2. dkt v tryliktoji dalis.
trėdici sktv nkt 1. trylika; t. anni trylika mėtų;
2.: dgs le t. trylikta valanda sg, trylika sg (valan­
dų); ii treno delle t. tryliktos valandos trauki­
nys; 3.: ii t. (ottobre) (spalio) tryliktoji (diena);
4. kaip dkt v (ii 13) trylika,
trėfolo dkt v (di corda e sim .) vija.
trėgua dkt m 1. (pausa) paliova; atilsis; ♦ senza
t. be paliovos, be atilsio; non darė t. (a qc) ne­
duoti ramybės (kam); (afįliggere) kankinti (ką);
2. (armistizio) paliaubos pi.
trekking ['trek-J dkt v nkt trekingas, kalnų žygis;
ekskūrsija / išvyka į atokias vietas,
tremante bdv drebantis.
trepidazione
trem| are vksm [A] (tre-) 1. drebėti (irprk); vir­
pėti, tirtėti; (solo per un p o ’) sudrebėti, su­
virpėti; t. di / dalfreddo drebėti iš / nuo šalčio;
lefdglie ~ano virpa lapai; le mani ~atio dreba
rankos; la voce ~ a balsas dreba; ♦ t. come una
foglia virpėti kaip drebulės lapui; 2. (stare in
ansia) nerim auti, jaudintis,
tremarėlla dkt m drebulys, virpulys; (di fronte ai
pubblico) scenos baimė; avere la t. drebėti iš
baimės.
tremendamėnteprv 1. (spaventosamente) baisiai;
siaubingai; 2. (parecchio) nepaprastai; baisiai,
siaubingai.
tremėndo, -a bdv 1. (spaventoso) siaubingas;
baisūs; kraupūs; 2. (atroce) žiaurūs; (forte)
smarkūs; 3. fig baisūs; (orrendo) klaikūs; (paz-
zesco) nepaprastas; fa un freddo t. baisiai /
siaubingai šalta; ii film ė stato t. filmas buvo
tikras šlamštas; 4. fam (di cjcn) (cattivo) piktas;
(insopportabile) nepakenčiamas: un bambino
t. baisūs nenuoram a (apie vaiką).
trementina dkt m chim terpentinas,
tremila sktv nkt trys tūkstančiai; t. anni trys tūks­
tančiai mėtų.
trėmito dkt v drebulys; (ii tremare) drebėjimas.
tremoljĮare vksm [A] (tre-) virpėti, drebėti; (spec.
di luci) mirgėti; le stelle ~ano mirga žvaigždės,
tremolio dkt v virpėjimas, drebėjimas; (spec. di
luci) mirgėjimas.
tremor||e dkt v virpesys, drebulys; ii corpo e scos-
so da ~ i drebulys krečia / drebina kūną.
trend [trend] dkt v nkt econ trendas; tendencija,
trenino dkt v dimin traukinūkas.
trėno dkt v 1. traukinys; t. espresso ekspresas; t.
merei (passeggeri) prekinis (keleivinis) trauki­
nys; ii t. delle sei per Torino šeštos valandos
traukinys [ Turiną; prėndere ii t. važiūoti trau ­
kiniu; (salirci) (į)sėsti į traukinį; pėrdere ii t.
pavėlūoti [ traukinį; ii t. ė in ritardo traukinys
vėluoja; 2.: t. di gomme padangų komplektas,
trėnta sktv nkt trisdešimt; in t. giorni per tris­
dešimt dienų; ♦ (visto che) haifatto t., f a ’tren-
tuno tiek padarei, o dabar nenori pabaigti?;
kad pradėjai, daryk iki galo.
trentatrė sktv nkt trisdešimt trys.
trentėnne bdv, dkt v/m trisdešimtmetis -ė.
trentėsimo, -a sktv trisdešimtas,
trentina dkt m apie trisdešimt; kokie -ios trisde­
šimt.
trepidare vksm [A] (tre-) nerim auti, nerim astau-
ti; t. nell’attesa laukti nerim aujant,
trepidazione dkt m nerimavimas; nerimas; stare
in t. nerim auti.
treppiéde
treppiéde dkt v trikojis, trikojis stovas,
trésca dkt m 1. (intrigo) intriga; 2. (relazione a-
morosa) meilės romanas,
tréspolo dkt v stovélis; (perpollí) laktá.
tressétte dkt v „tresėtas“ (toks kortų žaidimas).
triangoláre 1. bdv trikampis, trikampio formos;
trikampiškas; 2. sport trijų komandų turnyras,
triangolazióne dkt m 1. spec trianguliacija; 2.
sport sienelė (taktikos veiksmas).
triángolo dkt v 1. trikampis; geom t. equilátero
(isóscele, rettángolo, scaleno) lygiakraštis (lygia­
šonis, statusis, bukasis) trikampis; 2. m us tri­
kampis.
triat(h)lon dkt v sport trikovė, triatlonas.
tribále bdv gentinis; genties,
triboláre vksm [A] (tri-) sielvartauti; (penare)
kentėti; fare t. (qc) būti (kam ) gyva bėda.
tribolazióne dkt m (tormento) sielvartas; kančia;
(guaio) bėda; (sventura) neganda,
tribórdo dkt v mar dešinysis (laivo) bortas,
tribu dkt m nkt gentis -iės; t. nómade (sedentaria)
klajoklių (sėsli) gentis,
tribūna dkt m 1. (podio) (oratoriaus) pakyla, tri­
būna; ♦ t. d ’onore garbės pakyla; t. elettorale
rinkimų debatų laida; 2. (di stadio) centrinė
tribūna.
tribunále dkt m 1. teismas; tribunolas; t. di pri­
mo grado pirmosios instancijos teismas; s apy­
linkės teismas; t. civile civilinių bylų teismas; t.
internazionale tarptautinis teismas / tribunolas;
t. militare karinis tribunolas; comparire daran­
ti a un t. stoti į teismą; portare in t. patraukti į
teismą; 2. (l’edificio) teismo rūmai pi, teismas;
aula di t. teismo salė.
tribūno dkt v stor tribunas; t. della plebe liaudies
tribūnas.
tributare vksm (-bu-): t. un’accoglienza calorosa
šiltai pasitikti; t. lodi atiduoti duoklę (girti)-, t.
onori (a qc) pareikšti pagarbą (kam ), pagerbti
(ką).
tributario, -a bdv 1. mokesčių; mokestinis; d ir
contenzioso t. mokestiniai gifičaipi; fin gėttito t.
mokesčių įplaukos pi; 2. geogr ifitakas.
tribūto dkt v 1. stor duoklė; 2. (tassa) mokestis;
3. fig: un t. di riconoscenza deram a padėka;
di sángue kraūjo praliejimas; pesante t. di vite
umane gausūs aukų skaičius,
trichéco dkt v zool vėplys,
triciclo dkt v 1. triratis; 2. (per bimbi) triratukas,
tricípite dkt v anat trigalvis raumuo,
tricolóre 1. bdv trispalvis; 2. dkt v trispalvė (Ita­
lijos vėliava).
718
tridente dkt v 1. (triražė) šakė; triražė; 2. sport
trijų puolėjų atakos grandis -iės fem m .
tridimensionale bdv trimatis, trijų matmenų,
triennále 1. bdv trimetis; trejų metų; 2. dkt m art
trienalė,
triennio dkt v trimetis,
trifoglio dkt v dobilas.
trifoláto, -a bdv gastr keptas aliejuje sū česnakū
ir petražolėm is (ppr. apie grybus).
trigémino, -a bdv 1. med: parto t. trynūkų gim­
dymas; trynukai pi; 2. anat: nervo t. trišakis
nervas.
triglia dkt m zool barzdóté; ♦ fare l’ócchio da / di
t. svajingai žiūrėti; sentim entaliai žvilgčioti,
trigonometría dkt m trigonometrija,
trillare vksm [A] 1. (di uccelli) (su)čirškėti (tre­
lėmis); (su)čifkšti; 2. (dėl telefono) (su sk a m ­
bėti; (su)čirkšti; 3. m us treliūoti.
trillo dkt v 1. m us trelė; (l’azione) treliávimas;
2. (dėl telefono) (su)skambėjimas; sučirškimas;
3. (di uccelli) (su)čirškėjimas (trelėmis); sučir­
škimas.
trilogía dkt m trilogija.
trimestrále bdv 1. trimestrinis, ketvirtinis; trijų
mėnesių; 2.: (rivista) t. ketvirtinis žurnalas,
trimestre dkt v trimestras, m ėtų ketvirtis,
trina dkt m nėriniai pi.
trincare vksm fa m (iš)maūkti, (iš)traukti.
trincéa dkt m m il apkasas; tranšėja,
trinceráre vksm (-cé-) mil (ap)sūpti apkasais.
► trincerársi sngr 1. m il apsisūpti apkasais,
apsikasti; 2. fig (nascondersi dietro qcs) dang­
stytis (kuo); (chiudersi) užsisklęsti,
trincétto dkt v (leñktas) batsiuvio peilis,
trinciapóllo dkt v paukštienos žirklės pi.
trinciáre vksm (trin-) (su)pjáustyti (ppr. juoste­
lėmis); fig t. giudizi spręsti nepagalvotai; (con-
dannando) smerkti be pagrindo.
Trinita dkt m rel (Švenčiausioji) Trejybė,
trino, -a bdv: uno e t. triviėnis, triasmėnis.
trio dkt v 1. m us (vari significad) trio; 2. (gruppo
di tre) trijūlė; trejetas,
trionfále bdv triumfinis; pergalingas; triūmfo.
trionfalismo dkt v perdėtas džiūgavimas,
trionfánte bdv, dlv triumfuojantis,
t.trionfáre vksm [A] (-ó n-) trium fuoti (irprk); (su
qcn) triuškinamai nugalėti (ką).
trionfatóre, -trice dkt v/m trium fátorius -ė.
triónfo dkt v stor triūmfas (irprk); (vittoria) per­
galė; arco di t. triúmfo árka; fig lo spettácolo ė
stato un t. spektaklis sulaukė didžiulio pasise­
kimo.
tripla dkt m sport tritaškis.
 719
triplétta dkt m sport trys (vieno žaidėjo) {varčiai
pi, segnare una t. įmušti tris įvarčius,
triplicare vksm (tri-) (pa)trigubinti.
►triplicársi sngr (pa)trigubėti.
tríplice bdv 1.: in t. copia trimis egzemplioriais;
t.p. ^ triplo; 2. (di tre tipi) trejopas; 3. (a tre)
trišalis.
triplo, -a 1. bdv trigubas; un profilio t. trigubas
pelnas; sport salto t. trišuolis; 2. bdv. filo t. trijų
vijų siūlas; 3. dkt v: U t. di sei tris kartūs šeši;
♦ ii t. trigubai; tris kartūs daugiaü; pagare ii t.
užm okėti trigubai,
trípode dkt v trikojis stovas,
trippa dkt m 1. ~ žarnokaipi; l.fa m pilvas,
tripudiare vksm [A] (-pu-) džiūgauti,
tripüdio dkt v 1. džiūgavimas; 2. fig margumynas,
tris dkt v nkt 1. (di carte) trys vienodos p i (kortos,
ppr., lošiant pokerį); 2.: (gioco dėl) tris nuliukai
ir kryžiukai/)/; 3. (terzetto) trejetas,
trisávolo, -a dkt v¡m proprósenelis -ė.
trisillábico, -a bdv triskiemėnis.
trisillabo dkt v triskiemėnis žodis.
trist|j e bdv 1. (di qcn) liūdnas; (rattristato) nu­
liūdęs; ėssere t. liūdėti, būti liūdnam; perché
sei cosi t.? ko tū toks nuliūdęs?; 2. (di qcs)
liūdnas; (mesto) graudūs; (cupo) nykūs; notizie
(occhi, pensieri) ~ i liūdnos žinios (ákys, miñ-
tys); ~ i sere d ’autunno nykūs rudefis vakarai,
tristementeprv liūdnai; graūdžiai; t. famoso liūd­
nai pagarsėjęs,
tristézza dkt m 1. liūdesys; (mestizie) graudulys;
con t. liūdnai; occhi pieni di t. Skys pilnos liū­
desio; mi viene t. manė apima liūdesys; 2. (l’es-
sere triste) liūdnūmas; graudumas,
tristo, -a bdv (malvagio) nelabas, negeras,
tritacárne dkt v nkt mėsmalė,
tritaghiáccio dkt v nkt ledo gabalėlių smulkin­
tu vas.
tritáre vksm (su)málti; (sminuzzare) (su sm u l­
kinti; (pesiando) (su)grústi.
trit 11o, -a bdv, dlv 1. (su)máltas; (su)grustas; car­
ne ~ a m alta mėsa; 2. fig (t.p. t. e ritrito) nu­
valkiotas,
tritólo dkt v chim trotilas,
trittico dkt v art triptikas,
trittóngo dkt v ling tribalsis,
triturare vksm (-tu-) (su)trinti.
triumvirato dkt v stor, fig triumviratas,
trivėlla dkt m gręžtuvas,
trivelláre vksm (-vėl-) gręžti,
trivellazióne dkt m gręžimas; tecn torre di t. grę­
žimo bokštas,
triviále bdv vulgarūs, trivialūs; nešvankus.
tróppo I
trivio dkt v trijų kelių kryžkelė; ♦ da t. trivialūs
agg-
trofėĮ|o dkt v trofėjus (ir prk); laimikis; ~ i di
caccia medžioklės trofėjai,
trogloditą dkt v trogloditas (irprk).
trogolo dkt v lovys, gelda,
troia dkt m l.fa m kiaulė (patelė); 2. volg šliūndra,
nūopisa.
trombą dkt m 1. trimitas; suonare la t. pusti tri­
mitą, trimituoti; 2.: anat t. di Eustachio trim i­
tas; 3.: t. d ’aria viesulas; 4.: t. delle scale laiptų
šachta.
trombare vksm (trom-) 1. tr, intr [A] volg barš­
kintas); 2. trfam (bocciare) sukirsti; t. alle ele-
zioni neišrinkti per rinkimūs.
trombetta dkt m dūda, dūdelė; mažas trimitas,
trombettiere dkt v mil trimitininkas,
trombettista dkt v/m trimitininkas -ė.
trombo dkt v m ed trombas, kraujo krešulys,
trombone dkt v trombonas,
trombosi dkt m m ed trombozė; užsikimšimas,
troncamento dkt v ling apokopė, žodžio galo
numetimas.
troncare vksm (tron-) 1. (at)kirsti, nukirsti; (spez-
žando) nulaužti; 2. fig nutraukti; t. i rapporti
nutraukti santykius,
tronchėse dkt v replės p i (kandiklės).
tronchesina dkt m 1. dimin replytės pi; 2. (per
unghie) nagų karpiklis.
tron||co I dkt v 1. (fusto d ’albero) kamienas;
(tagliato) rąstas; casetta di ~ ch i rąstų / suręstas
namelis; 2. (busto) liemuo; 3. => troncone 2.;
4.geom: t. di eono nupjautinis kūgis,
tronco II, -a bdv 1. nūkirstas; nupjautas; ♦ in t.
(a meta) nebaigtas; (all'improvviso) staiga;
2. ling kirčiuotas paskutiniam e skiemenyje,
troncone dkt v 1. (ceppo) kelmas; 2. (di strada e
sim.) atkarpa; dalis -iės fem m ; (diramazione)
atšaka.
troneggiare vksm [A] (-neg-) didingai stovėti;
didingai atrodyti,
tronfio, -a bdv pasipūtęs; išpuikęs,
trono dkt v sostas (irprk); t. regale karaliaus sos­
tas; salire ai t. (į)žengti [ sostą,
tropicale bdv atogrąžų; atogrąžinis, tropinis; cli-
ma t. atogrąžų klimatas.
tropi|Įco dkt v (ppr. dgs ~ c /) atogrąža, tropikas;
geogr T. dėl Cancro (dėl Capricorno) Vėžio
(Ožiaragio) atogrąža; andare in vacanza ai
~ c i važiūoti atostogų [ atogrąžų šalis.
troppĮjo I, -a 1. bdv (in ųuantita) per daūg (ko);
(in intensita) per didelis; ~ a gente per daūg
žmonių; t. lavoro per daūg darbo; ~* libri per
trèppo II
daüg knÿgu; t. tràffico per didelis eismas; ~ e
volte per dažnai; senza ~ a fatica be didesnio
vargo; ♦ ąuesto è t.!, quel che è t., è t.!, ąuando è
t., è t.! tô jaü per daüg V, flk la prudenza non è
mai ~ a atsarga gėdos nedaro; 2. įv per daüg;
costa t. per daüg kainuoja; ho t. da fare turiu
per daüg reikalų / dárbo, esu baisiai užsiėmęs;
qui di luce ce n’è ~ a čia per daüg šviesos; non
far passare t. (tempo) ilgai nedelsk; ilgai ne­
užtruk; ♦ flk chi t. vuole, nulla siringe daüg
reikalausi, mažai gausi; 3.: įv dgs ~ i, ~ e per
daüg (žmonių); ~ i di voi per daüg iš jūsų; qui
siamo in čia musų per daüg; lo sanno in ~ i
per daüg žmonių tą žino; 4. clkt v n kt: ♦ flk ii
t. stroppia kàs per daüg, tàs nesveika,
trôppo II prv 1. per; pernelyg; (con verbi) per
daüg; t. poco per mažai (ko); t. caro per bran­
gūs; mangiare t. per daüg valgyti; persivalgyti;
t. presto per anksti; t. stanco pernelÿg pavargęs;
t. pochi soldi per mažai pinigų; m i sembra fin
t. facile mán atrodo pernelyg leñgva; è t. bello
per èssere vero tai neįtikima; negali būti taip
gerai; il tàvolo è t. largo per passare dalla por­
ta stalas per platūs, kàd pralįstų pro duris;
♦ cento euro di t. šimtu eūrų per daüg; èssere
di t. būti nereikalingam; sono di t.? gál truk-
daü?; ho bevuto un bicchiere di t. padauginau;
2. (molto spesso) per dažnai; esci t. per dažnai miei non si ~ano piū mano tėvai nebesūtaria;
išeini; 3.: non t. (non molto) nelabai; non sto t.
bene nelabai gerai jaučiuosi; la conferenza non
è stata t. intéressante paskaita nebuvo tokià /
labai įdomi; non ne sarei t. sicuro nebūčiau
tóks tikras; 4.fam (in senso superlativo) nerea­
liai; žiaūriai; quel film è t. bello tàs filmas ne­
realiai géras,
trôta dkt m zool upėtakis; ♦ t. salmonata lašišinis
upėtakis (rausvos mėsos vaivorykštinis upėta­
kis).
trottàre vksm [A] (trót-) 1. (di cavallo) bėgti ris­
čia; 2. (di cavaliere) jóti risčia; 3. fig (di qcn)
pasiskubinti,
trotterellàre vksm [A] (-rèl-) 1. risnoti; 2. fig ta-
pinėti.
trôtto dkt v risčia; ♦ ai t. risčia, risčiomis; al pic­
colo t. ristelė,
trôttola dkt m 1. sukutis; 2. fig (di qcn) vijurkas,
troupe [trup] dkt m nkt trupė; kolektyvas.
trov|Įare vksm (trô-) 1. (su)ràsti; t. conforto (la-
voro, móglie) rasti paguodos (darbą, žmoną); trovata dkt m gudrybė; triukas; (invenzione) iš­
t. ifondi (la strada, un taxi, un tesoro) ràsti lėšų
(kėlią, taksi, lobį); t. la porta chiusa ràsti duris trovatėllo, -a dkt v/m pamestinukas -ė, rastinū-
uždarytas; t. ii tempo (per qcs, per f ar qcs) ràsti
laiko (kam, ką daryti); t. da mangiare ràsti ką trovato, -a bdv. dlv: ♦ ben t.! sveikas gyvas!
720
valgyti; lo ~ a i che dormiva radau jį miegant;
non ~ a pace neranda sau ramybės; ♦ t. da ri-
dire rasti prie ko prisikabinti; (su qcs) prisi­
kabinti (prie ko); 2.: ♦ andare a t. (ap)lankyti;
vieni a ~arm i! užeik (pas m anė) į svečius!;
atvažiuok (pas m anė) į svečius!; 3. (scoprire e
sim.) (at)rasti; (rinvenire) aptikti; (chiarire)
iš(si)aiškinti; (inventare) sugalvoti; i. ilcolpėvo-
le išaiškinti, kas kaltas; t. un metodo (la solu-
zione, venti euro) rasti m etodą (išeitį, dvide­
šimt eūrų); t. un pretesto sugalvoti pretekstą;
4. (incontrare) sutikti; ♦ t. la morte užsimušti;
5. (sotprendere) užklupti; rasti; t. ii marito a
letto con l ’amante rasti vyrą lovoje su meilužė;
6. (constatare e sim.): ti ~ o bene gražiai atro­
dai; ti ~ o un p o ’pallida atrodai truputį išbly­
škusi; l ’ho ~ a to ingassato jis m an atrodė pa-
storėjęs; che cosa ei ~ t (di bello)? kuo (jis) tau
patinka?; 7. (ritenere) manyti; non lo ~ogiusto
nem anau, kad tai teisinga; come hai ~ ato ii
polio? kaip tau vištiena?; non ~ i? nem anai?
► trov|įarsi sngr 1. (stare in un certo modo)
būti; t. a disagio nepatogiai / nejaukiai jaustis;
t. d ’accordo sutikti; susitarti; t. bene (con qc)
sutarti (su kuo); ai lavoro mi ~ o bene darbe
gerai jaučiuosi; darbe viskas gerai; ii palazzo si
~ a in dttime condizioni pastato būklė puiki; i
ei siamo ~ a ti a decidere in fretta teko spręsti
greitai; si e ~ a to solo liko vienas; 2. (essere in
un posto) būti (kur); (essere posato) gulėti;
(essere šito) stovėti; Rimini si ~ a in Romagna
Riminis yra Romanijoje; i doeumenti si ~ano
sul tavolo dokum entai yra / guli ant stalo; in
mezzo alla piazza si ~ a una stdtua aikštės vi­
duryje stovi statula; dove ti ~ i? kur esi?; ei
~iam o nei guai turime bėdų; ♦ t. di fronte (a
qcs) susidurti (su kuo); 3. (t.p. venire a t.) at­
sidurti; patekti; mi ~ a i in pieną campagna
atsidūriau giliame kaime; 4. (incontrarsi) susi­
tikti; t. con gli amici a / per giocare a carte
susitikti su draugais palošti kortomis; dove ei
~iam o? kur susitinkame?; 5. (qc) susirasti; t.
un posto (una ragazza) susirasti vietą (mergi­
ną); 6. fa m (venire ad avere): ho speso tanto, e
mi ~ o con un vestito che non mi sta tiek iš­
leidau, o dabar turiu kostiumą, kurio negaliu
vilkėti.
monė.
kas -ė.
721
trovatóre dkt v stor trubadūras,
truccàre vksrn 1. (nu)grimúoti; (travestiré da qc)
perrengti (kuo); t. da Pulcinella perrengti Pul-
cinelà; t. da vècchio nugrimuoti kaip senį (kad
atrodytų kaip senis); 2. (con cosmetici) (pa)da-
žyti; (qcn) (pa)daryti makiažą (kam); išdažyti;
3. fig (qcs) padirbti; (falsare) (su)klastóti; t. i
dadi padirbti kauliukus (ppr. įdedant svarelį);
t. un motore perdirbti variklį; t. una partita
susitarti dėl rungtynių baigties; suklastoti run­
gtynių rezultatą; t. dei risultati (su)klastóti re ­
zultatus.
► truccàrsi sngr 1. grimuotis, nusigrimuoti;
(travestirsi da qc) persirengti (kuo); 2. (con
cosmetici) dažytis, pasidažyti; pasidaryti m a­
kiažą, darytis makiažą; 3. (qcs con cosmetici):
t. le labbra (gli occhi, ii viso) dažytis lupas (a-
kis, veidą).
truccàt||o, -a bdv, dlv 1. (di qcn) nugrimuotas;
(travestito da qc) persirengęs (kuo); 2. (di qcn,
con cosmetici) pasidažęs; tutta ~ a visa (sm ar­
kiai) pasidažiusi, visa išsidažiusi; 3. (di qcs,
con cosmetici) dažytas; 4. fig (di qcs, con
l'inganno): carte ~ e žymėtos kortos; un incon-
tro t. sutartas mačas (dėl kurio baigties iš ank­
sto susitarta); risultati ~ i suklastoti rezultatai;
t.p. => truccàre.
truccatóre, -trice dkt v/m grimuotojas -a.
truccatùra dkt m grimâvimas(is); grimas.
trùc||co I dkt v 1. (illusione) fokusas; triukas; un
t. con le carte fokusas sū kortomis; un t. foto­
gráfico fotografijos triukas; ♦ niente ~chi! be
fokusų!; 2. (imbroglio) apgaulė; suktybė, kla­
sta; qui c ’è sotto qualche t. čia (turi būti) kaž­
kokia suktybė; m i ha fatto firmare con un t.
apgaule įtikino m anė pasirašyti; 3. (astuzia e
sim.) gudrybė; i ~chi dėl mestiere profesinės
gudrybės.
trùcj|co I dkt v 1. (teatrale e sim.) grimas; (l’azio-
ne) grimâvimas(is); 2. (cosmético) makiažas;
(l’azione) dažymas(is); tôgliersi ii t. nusivalyti
makiažą; 3.: dgs ~ ch i (i prodotti) grimas sg;
(cosmetici) kosmetika sg.
trùce bdv rūstus; niūrūs; (minaccioso) grasūs;
(feroce) nuožmūs,
trucidàre vksm (trii-) žiaūriai (nu)žudyti; išžu­
dyti.
truciolàto dkt v medžio drožlės pi.
trùciolo dkt v (ppr. dgs ~ i) drožlė,
truculento, -a bdv (feroce) žiaurūs; scherz film t.
filmas, kur taškosi kraujai,
truffa dkt m apgavystė, afera; sukčiavimas; com-
méttere una t. apgauti; padaryti aferą.
tubolàre
.
truffaldino, -a 1 dkt v sukčius; 2. bdv apgavi­
kiškas; (sporco) nešvarūs,
truffáre vksm 1. (imbrogliare) apgauti, apsukti;
įtraukti f aferą; (piu volte) apgaudinėti; t. la
gente (essere un truffatore) sukčiauti; 2. (sot-
traire soldi con una truffá) išvilioti (pinigų);
gáuti apgaule,
truffatóre, -trice dkt v/m apgavikas -ė; aferistas
-ė; sukčius; (impostore) apsimetėlis -ė.
trullo dkt v „trūlis“ (gyvenamasis statinys iš ak­
menų, būdingas tam tikroms Apulijos srities
vietovėms).
truógolo dkt v => trogolo.
triipp ||a dkt m (ppr. dgs ~ e ) kareivių padalinys
(/ būrys ir pan.); dgs ~ e kariuom enė; ~ e da
sbarco desantas sg; mil udmini di t. eiliniai,
tu 1. iv nkt tú; anche tu tu irgi, ir tū; tu stesso tū
pats; tu edio tū ir aš, mes (sū tavimi); sei tu? ar
čia tü?; próvaci tu! pabandyk tú!; io vado e tu?
aš einū, o tū?; sei stato tu a invitarmi! (tai) tū
manė pakvietei!; tu che dici? ką tū manai?;
♦ a tu per tu prie keturių akių; (questo) lo dici
tu! tai tu taip sakai! (čia tik tavo nuomonė);
contento tu... jéi táu gerai... ; 2. dkt v nkt: darė
del tu (a qcn), usare ii tu (con qcn) kreiptis (į
ką) „tū“; tujinti; darsi dėl tu tūjintis.
tuáreg(h) nkt 1. bdv tuarėgų; 2. dkt v/m tuarėgas
-ė; 3. dkt v tuarėgų kalba,
tūba dkt m 1. (cappello) cilindras; 2.: anat t. (ute­
rina / di Falldppio) kiaušintakis; 3. mus tūba.
tubáre vksm [A] burkuoti (ir prk).
tubatürl a dkt m (tubo singolo) vamzdis; (t.p. dgs
~ e ) vamzdžiai pi; vamzdynas; t. del gas dujų
vamzdis, dujótakis.
tubazióne dkt m vamzdynas, vamzdžių sistema,
tubercolósi dkt m med džiova, tuberkuliozė,
tūbero dkt v gumbas; šakniagumbis bot; (solo
commestibile) gumbávaisis bot.
.
tubėtto dkt v 1 tūbelė; t. di dentifricio dantų pas­
tos tūbelė; 2. dimin vamzdelis,
tubino dkt v (siaura berankovė) aptem pta suk­
nelė.
tubo dkt v 1. vamzdis; vamzdelis; t. di scappa-
mento išmetamasis vamzdis; t. di scárico nute­
kamasis vamzdis; si ė intasato un t. užsikimšo
vamzdis; 2. (di gomma) žarna; 3.: anat t. dige-
rente virškinimo traktas; 4.: teen t. a raggi catd-
dici, t. catódico katodinių spindulių vamzdelis;
5. fam (niente) ničniekas; non capire un t.
ničnieko nesuprasti; nė velnio nesuprasti,
tuboláre 1. bdv vamzdinis; cilindrinis; 2. dkt v
(calza) (frotinė) sportinė kojinė; 3. dkt v (gom-
tucano
ma) dviračio kam erinė padanga (klijuojama
prie ratlankio).
tucano dkt v zool tukanas.
tuffare vksm (trum pai) (į)merkti; pamerkti.
►tuff|Įarsi sngr 1. (į)šokti; (pa(si))nėrti; t. dal
trampolino šokti nuo tramplino; jig t. nello
stūdio įnikti į mokslus;/;# ii sole si ~ a nei mare
saulė grimzta į jurą; 2. sport (dėl portiere)
šokti.
tuffatore, -trice dkt v/m šuolininkas -ė (j van­
denį).
tuffo dkt v 1. šuolis (ppr. į vandenį); pasinėrimas;
♦ gettarsi a t. (in qcs) įnikti (į ką), įknibti;
2. (balzo) šuolis; 3.: ♦ ho provato un t. ai cuore
man širdis sustojo; 4. (picchiata di aereo) smi­
gimas,
tufo dkt v geol tufas,
tugūrio dkt v lūšna,
tulipano dkt v bot tulpė,
tūlle dkt v nkt tiūlis.
tumefatto, -a bdv ištinęs; (livido) pamėlynavęs,
tumefazione dkt m (iš)tinimas.
tumore dkt v m ed auglys, navikas; t. benigno (ma-
ligno) gerybinis (piktybinis) auglys,
tumulare vksm (tu-) (pa)laidoti.
tumulo dkt v stor (sepoltura) pilkapis,
tumūlto dkt v 1. (sommossa ) riaušės pi; maištas;
2. (subbuglio) šurmulys; bruzdėjimas; (scom-
piglio) sąmyšis; 3. fig susijaudinimas; jausmų
siautulys.
tumultuos||o, -a bdv 1. šurmuliuojantis; (rumo-
roso) triukšmingas; acąue ~ e (smarkiai) šniok­
ščiantis vanduo pi; 2. (in rivolta) maištaujantis;
3. fig siautulingas; audringas,
tundra dkt m geogr tūndra.
tungstėno dkt v chim volframas,
tiinica dkt m tūnika.
tunisino, -a bdv 1. bdv Tuniso; tunisiečių; tuni-
siėtiškas; iš Tuniso; 2. dkt v/m tunisietis -ė.
tūnnel dkt v nkt 1. tunelis; galerija; ii t. dėl Monte
Bianco M onblano tunelis; scavare un t. kasti
tūnelį; 2. fig: ii t. della droga narkotikų liūnas;
uscire dal t. išbristi iš liūno; vedere la luce in
fondo ai t. matyti šviesą tūnelio gale; 3. sport
kamuolio varymas pro varžovo kojas,
tu || o, -a (v dgs tuoi) 1. bdv, įv tavo inv; (se sogget-
to e possessore coincidono) savo; U t. libro tavo
knyga; t. nonno tavo senelis; la ~ a situazione
tavo padėtis; a casa ~ a pas tave; conosco i tuoi
amici pažįstu tavo draugūs; vieni con i tuoi
amici ateik sū savo draugais; ąuesta macchina
non e sua, ė la ~ a tai nė jo mašina, o tavo; non
e affar t. tai nė tavo reikalas; ♦ alla ~ a! į tavo
722
sveikatą!; ąuesta ~ a šis tavo laiškas; lui sta
dalia ~ a jis tave palaiko; ne hai fatta una delle
~ e prisidirbai, kaip visada; vuoi dire la ~ a ?
nori savo nuom onę pasakyti?; 2.: dkt v dgs i
tuoi (genitori) tavo tėvai; (familiari) taviškiai;
3. dkt v vns: vivi dėl t. gyveni (pats) iš savo
kišenės.
tuonáre vksm (tuo-) 1. beasm [A, E] (su)griáu-
sti, (su)griaudėti; 2. intr [A] fig (su)griáusti;
(su)dundéti; 3. intr [A] fig (contro ąc) griežtai
(pa)sm efkti (ką); keikti,
tudno dkt v 1. griaustinis; perkūnas; 2. (rombo)
dundesys,
tuórlo dkt v trynys.
turacciolo dkt v (kamščiamedžio) kamštis,
turare vksm užkimšti; užkišti kamščiū; (tappare
piu cose) užkamšyti.
►turársi sngr 1. (qcs): t. ii naso užsiimti nosį;
t. le orécchie užsikimšti ausis; užsidengti ausis;
2. (otturarsi) užsikimšti.
türba dkt m m ed (disturbo) sutrikimas,
turbaménto dkt v 1. (su)trikdymas; (su)drumsti-
mas; t. dell’drdine pubblico viešosios tvarkos
pažeidimas; 2. (agitazione) susijaudinimas; nė­
rimas; (smarrimento) sumišimas,
turbante dkt v turbanas.
turbare vksm 1. (su)trikdyti; (su)drumsti; t. ii
silénzio trikdyti tylą; 2. (agitare) (su)jáudinti;
(su)kėlti (kam ) nėrimą.
►turbársi sngr susijaudinti; sumišti; sunerim ­
ti; t. alla vista di qc susijaudinti ką pamačius.
turbáto, -a bdv susijaudinęs; sumišęs; sunerimęs;
rimanere t. sunerimti,
turbina dkt m turbina; tecn t. a gas (a vapore)
dūjų (garo) turbina.
turbin||áre vksm [A] (tur-) verpetuoti; sūkuriuo­
ti; fig i pensieri ~ano nella mente kirba mmtys
galvoje.
tūrbine dkt v sukūrys (ir prk); verpetas; (spec.
vórtice di vento) viesulas; si alzo un t. di sábbia
pakilo smėlio sukūrys; fig ii t. della passione
aistros sukūrys,
turbinio dkt v sūkuriavimas; sukūriaipi.
türbo nkt 1. dkt v tecn turbokompresorius; 2. bdv:
motore t. turbininis variklis,
turbolénto, -a bdv 1. (di ącn) maištingas; nera­
mūs; (indisciplinato) nedrausmingas; 2. (di qcs)
audringas; neramūs; (in tumulto) šėlstantis,
turbolénza dkt m 1. jis turbuleficija; 2. dgs ~ e
(tumulti) neramūmai.
turchése 1. dkt v min turkis, kalaitas; 2. dkt v (ii
colore) turkio spalva; 3. bdv nkt turkio spal­
vos.
723
turchino, -a bdv turkio spalvos; žalsvai melsvas,
türco, -a 1. bdv Turkijos; turkų; turkiškas; iš T ur­
kijos; 2. dkt v/m turkas -ė; 3. dkt v turkų kalba.
tūrgid||o, -a bdv pabrinkęs; išbrinkęs; occhi ~ i d i
lacrime nuo ašarų pabrinkusios akys.
turibolo dkt v rel smilkyklė,
turismo dkt v turizmas; t. di massa masinis tu­
rizmas; t. religioso (sessuale) religinis (sekso)
turizmas; ♦ da t. turistinis agg.
turista dkt v/m turistas -ė.
turist¡c¡¡o, -a bdv turistinis; turizmo; (di viaggi e
sim.) kelionių; agenzia ~ a kelionių / turizmo
agentūra; guida ~ a kelionių vadovas; itine­
rario t. turistinis m aršrūtas; localitá ~ a turistų
lafikoma vieta; ♦ classe ~ a turistinė klasė,
turkmėno, -a 1. bdv Turkmėnijos, Turkm ėnista-
no; turkm ėnų; iš Turkmėnijos, iš Turkmėni-
stáno; 2. dkt v/m turkm ėnas -ė; 3. dkt v turk­
mėnų kalba,
turlupináre vksm (-Iii-) dantis (kam ) užkalbėti;
apsukti (ką), apmulkinti.
turn||o dkt v 1. (di lavoro) pam aina; (l’avvicen-
darsi) pa(si)mainymas; pa(si)keitimas; a t.
pam ainom , pamainomis; (altemandosi) pakai­
tom, pakaitomis; t. di guardia sargybos pa­
maina; t. di notte naktinė pam aina; guidare a t.
vairuoti pakaitom; lavorare in due ~ i, Jare due
~ i dirbti dviėm pamainomis; ♦ di t. budintis
agg, farmacia di t. budinti vaistinė; ėssere di t.
(la notte) budėti; 2. (momento in cui qcs spet-
ta) eilė; a t., a ~ i iš eilės; aspettare iiproprio t.
laukti savo eilės; ė ii tuo t. (difar qcs) tavo eilė
(ką daryti); parlerai ai tuo t. kalbėsi, kai bus
tavo eilė; 3. (tappa e sim.) turas; t. elettorale
rinkimų turas; eletto al primo t. išrinktas per
pirmąjį turą; sport t. di qualificazione atrankos
türas; sport squalificare per due ~ i diskvalifi­
kuoti dvejoms rungtynėms,
türpe bdv 1. (disonesto) nedoras; niekingas; (so-
lo di qcs) niekšiškas; 2. (osceno) nešvankus,
turpilóquio dkt v nepadori / nešvanki kalba; ne­
gražūs žodžiai pi.
turpitudine dkt m nedorybė; nešvankybė,
turrito, -a bdv bokštuotas; turintis daūg bokštų,
tūta dkt m: t. (da lavoro) kombinezonas; t. (spor­
tiva) treningas; t. mimėtica karinė maskuotė;
t. spaziale (subácquea) kosm onauto (naro) ko­
stiumas.
tutela dkt m 1. (di qcn) globa; rūpyba; globoji­
mas; (difesa) gynimas; sotto t. globojamas agg;
t. delle minoranze mažumų gynimas; affidare
un minore alla t. dello zio paskirti dėdę vaiko
globėju; 2. (di qcs) apsauga; (difesa) gynimas;
tùtto II
t. dell’ambiente gamtos apsauga, gamtosauga;
t. dei diritti dei minori vaikų teisių apsauga;
♦ a t. (di qcs) siekiant apsaugoti (ką).
tutelare vksm (-té-) 1. saugoti; (difendere) (ap)-
ginti; t. i diritti dei consumatori saugoti varto­
tojų teises; t. i propri interessi ginti savo inte­
resus; 2.: dir t. un minore paskirti vaikui globą
(/ rūpybą).
►tutelàrsi sngr (da qcs) apsidraūsti (nuo ko);
imtis atsargumo priem onių (prieš ką).
tutór|je, -trice dkt 1. v/m (di qcn) globėjas -a;
2. v (difensore) gynėjas -a; i ~ i dell’órdine tei­
sėsaugos pareigūnai; 3. v med (t.p. t. ortopédi­
co) (ortopedinis) Įtvaras; tùtorius.
tùtt||a dkt m: mėttercela t. nertis iš kailio, stengtis
iš paskutiniųjų; le pensa ~ e / kô nesugalvoja!;
dilia t.! išklok viską!; iki galo pasakyk!
tuttalpiù prv 1. (nei caso peggiore) blogiausiu at­
veju; 2. (ai massimo) daugių daugiausia,
tuttavia prv tačiaū, vis dėlto; (ma) bèt; non do-
vrèbbero èsserci errori, t. è méglio controllare
neturėtų būti klaidų, bet vis dėlto geriaū p a­
tikrinti; è venuto, t. troppo tardi jis atėjo, tačiaū
per vėlai.
tùtt||o I, -a bdv 1. visas; ~ a lafamiglia visa šei­
ma; t. il giorno visą dieną; ~ j i soldi visi pini­
gai; noi mes visi; ~ a quanta la notte kiaurą
naktį; ~ a Milano visas Milanas; ho fatto t. ųu-
ello chepotevo padariaū viską / visa, ką galėjau;
ha mangiato ~ a quanta la torta! suvalgė pats
vienas visą tortą!; i bambini sono ~ i a letto vai­
kai visi lovose; ♦ di ~ i i tipi visoks agg; in ~ i
i modi visaip; con t. il cuore visa širdimi; ta qu-
estione è ~ a qui klausimas štai tóks; con ~ a la
neve che c ’ė... (malgrado) nepaisant viso snie­
go... ; 2. (ogni) kiekvienas; kàs; t. le sere kiek­
vieną vakarą; kàs vakaras; 3.: ~ i e due abu;
e due abi; ~ i e tre visi trÿs; ~ e e tre visos
trys; e due gli anni abejais metais; 4. (raf-
forzativo): t. felice švytintis džiaugsmu; t. pulito
švariit švarutėlis; t. solo vienui vienas; t. sudato
visas suprakaitavęs; t. ii contrario visiškai prie­
šingai; t. un lívido vienos mėlynės; t. intorno
visur aplinkui; ha t. l ’interesse (a far qcs) jám
ir rupi (ką daryti); tremo ~ a visa drebu; ♦ a
tutt’oggi iki šiol; in ~ a fretta paskubomis;
tutt’altro (che) visai nė; toli gražu nė; tutt’a un
tratto nei iš šio, nei iš tô; è tutt’uno tai (vienas
ir) tas pats; šono tutt’orecchi klausaūsi ausis
ištempęs; 5. bdv (soltanto): è ~ a colpa tua tù
vienas kaltas,
tùttj o II, -a įv 1. visas; il vino è rimasto t. liko
visas vÿnas; una voltą per ~ e kartą visiems
tütto III
laikams; galutinai; ii film l’ho visto t. filmą
mačiaū iki galo; 2. (ogni cosa) viskas; visa;
penso io a t. aš viskuo pasirūpinsiu; so t. viską
žinaū; tiéniti t. ąuanto pasilik sáu viską; nori t.
é perduto nė viskas prarasta; andrá t. bene vis­
kas būs gerai; tra noi ė t. finito tarp musų vis­
kas baigta; ♦ in t. iš viso; in t. e per t. visiškai;
piu di t. labiausiai; t. compreso viskas įskai­
čiuota; t. sommato apskritai imant; šiaip; t. a
posto viskas gerai; tvarka; ecco t., ąuesto ė t. štai
tiek; prima di t. visų pirma; t. ąui tai tiek; ir
tiek; e non ė t. ir dár nė viskas; tai dár nė visa;
t. sta (rielfarqcs) esme (ką daryti); svarbiausia;
ho visto di t. esu visko matęs; la bellezza non ė
t. grožis - nė viskas; tu sei t. per me tu mán esi
viskas; t. ė bene ąuel che finisce bene viskas ge­
724
rai, kas gerai baigiasi; t.p. => tūtta; 3.: dgs ~ į
~ e visi, visos; di fronte a ~ i visų akivaizdoje;
ei saremo ~* busime visi; hai deluso ~ i tu vi­
sus nuvylei; ė ii migliore di ~ i jis (iš) visų ge­
riausias; ♦ ~ i ~ i visi ligi vieno; ~ i per uno e
uno per ~ i visi už vieną, vienas už visus,
tütto III dkt v (ppr. ii t.) viskas; visuma; formare
un t. sudaryti visumą; spedird ii t. entro domani
viską išsiųsiu iki rytojaus; ♦ dėl t. visai; visiš­
kai; tentare ii t. per t. statyti viską añt kortos,
tuttofáre dkt v/m nkt visų galų meistras -ė.
tu ttó ra prv vis dár.
tutü dkt v nkt balerinos (klostytas) sijonėlis,
tv [ti'vu] dkt m nkt tėlikas.
twist [twist] dkt v tvistas,
tzigáno, -a bdv => zigano.
725
U
u [u] dkt v ¡m nkt devynioliktoji italų kalbos abėcė­
lės raidė; u minūscola mažoji „u“; U maiuscola
didžioji „u“; U di / come Udine kaip „O dine“
(paraidžiui sakant vardą, žodį ir pan.); ♦ a V U
pavidalo / formos; inversione a U apsisukimas,
ubbia dkt m prietaringa baimė,
ubbidiente bdv paklusnūs; (docile) nuolankūs,
ubbidiėnza dkt m 1. paklusnumas; nuolanku­
mas; 2. (l ’azione) paklusimas; klausymas; ♦ dir
iri u. (a qcs) remiantis (kuo), pagal (ką).
ubbidire vksm [A] (-isc-) 1. (a qc) paklūsti (kam);
(spec. a qcn) (pa)klausyti (ko); u. ai genitori
klausyti tėvų; u. ad un ordine paklūsti įsaky­
mui; vykdyti įsakymą; 2. (rispondere) reagūoti;
non u. ai comandi būti ne(su)valdomam.
ubertoso, -a bdv (di terreno) trąšūs, derlingas.
ubicato,-a bdv, dlv esantis (kur nors).
ubicazione dkt m buvimo vieta; padėtis -iės.
u biąuita dkt m buvimas visur vienu metu.
ubriacare vksm (-bria-) (t.p. far u.) (nu)girdyti;
(darė alla testą) (ap)svaiginti (irprk).
►ubriacarsi sngr 1. prisigerti, pasigerti; nusi­
gerti; 2. (essere abitualmente ubriaco) girtauti,
u b riacatūra dkt m prisigėrimas; apsvaigimas (ir
prk);prėndersi un’u. prisigerti, nusigerti; smal-
tire l’u. išsipagirioti,
ubriachezza dkt m 1. girtumas; apsvaigimas; in
stato di u. neblaivūs agg, išgėręs; 2. (stato abi-
tuale) girtavimas; girtuokliavimas,
ubriaco, -a 1. bdv girtas; išgėręs; prisigėręs; mez­
zo u. pusgirtis; u. fradicio girtas kaip pėdas,
negyvai prisigėręs; 2. bdv fig apsvaigęs; 3. dkt
v/m girtuoklis -ė.
ubriacone, -a dkt vinį girtuoklis -ė.
uccellagione dkt m paukščių gaudymas, paukš­
čių medžioklė,
uccelliėra dkt m paukščių narvas; voljeras,
uccellino dkt v dimin paukščiukas,
uccėlljjo dkt v 1. paukštis; u. da preda, u. rapace
plėšrūs(is) paukštis; zool u. lira lyrauodėgis;
zool u. dėlparadiso rojaus paūkštis; gli ~ t vo­
lano verso sud paukščiai skrenda į pietūs; ♦ u.
dėl malaugurio nelaimės pranašas; farsi uccel
di bosco dingti kaip į vandenį (ppr. apie besi­
slapstantį nuo teisėsaugos); 2. volg pimpis.
uccid||ere* vksm 1. (nu)žudyti, užmūšti; (sparan-
do) nušauti; (col veleno) nunuodyti; u. a san-
gue freddo šaltakraujiškai žudyti; u. per soldi
žudyti dėl pinigų; 2. fig žudyti; (rovinare) pra­
žudyti; la ndia mi ~ e nuobodulys m anė žudo;
ąuesta vita lo uccidera šitoks gyvenimas jį pra­
žudys.
►uccidersi sngr (suicidarsi) nusižudyti,
uccisione dkt m (nu)žūdymas; užmušimas; (omi-
cidio) žmogžudystė,
ucciso, -a 1. bdv, dlv nužudytas; užmuštas; be-
stiame u. paskersti gyvuliai pi; t.p. uccidere;
2. dkt v¡m nužudytasis -oji.
uccisore dkt v žudytojas; (assassino) žudikas,
ueraino -a 1. bdv Ukrainos; ukrainiečių; ukrai-
niėtiškas; iš U krainos; 2. dkt vlm ukrainietis
-ė; 3. dkt v ukrainiečių kalba,
udibile bdv girdimas,
udibilita dkt m girdimūmas.
udienza dkt m 1. (incontro con autorita) audien­
cija; chiedere u. prašyti audiencijos; 2.: darė u.
(a qc) išklausyti (ką); 3. dir teismo posėdis;
(dibattito) bylos svarstymas; u. a porte chiuse
uždaras teismo posėdis.
ud| irę* vksm 1. girdėti; išgirsti; ho ~ ito un ru-
more išgirdaū triūkšmą; si ~ i una voce p a­
sigirdo balsas; 2. (ascoltare) išklausyti (ką);
klausyti (ko); ♦ u. le preghiere (esaudirle) iš­
klausyti maldas; 3. (venire a sapere) girdėti;
sužinoti; ha i ~ ito la novita? ar girdėjai nau­
jieną?; ♦ ~ ite ~ite! dėmesio!; (ma vedi!) nagi
nagi!
uditivo, -a bdv klausos; girdėjimo,
udito dkt v klausa; un u. fine gera klausa; essere
duro d ’u. prastai girdėti, neprigirdėti.
uditore, -trice dkt v/m klausytojas -a.
uditorio dkt v auditorija; klausytojai pi.
uff(a) jst fe! (nekantraujant); (mamma mia!)
vaje!; ujf, che caldo! vaje, kaip karšta!; u., che
ndia! fė, kaip nuobodu!
ufficial e I bdv 1. oficialūs; conferma u. oficialūs
patvirtinimas,* doeumento u. oficialūs(is) doku­
mentas; secondo dati ~ i oficialiais duom eni­
mis; ♦ in via u. oficialiai; lingua u. oficialioji
kalba; valstybinė kalba; 2. (formale) oficialūs;
formalūs; cerimdnia u. oficiali ceremonija; pran-
zo u. oficialūs pietūs pi; visita u. (oficialūs(is))
ufficiàle II 726

vizitas; rendere u. oficialiai paskelbti; 3. sport uguàl IIe bdv 1. (non diverso) lygus; vienodas; (ta­
gara u. oficialios rungtynės pi, le e quale) tóks pàt(s) mase, tokia pati femm;
ufficiale II dkt v 1. mil karininkas; u. di rotta štur­ (stesso) tas pats mase, tà pati femm; (di un
manas; 2. (funzionario): u. di polizia policijos unieo tipo) vienoks -ia; in parti lygiomis
pareigūnas; u. giudiziario (teismo) antstolis; dalimis; due ragazzi ~ i d ’età dū vienodo am ­
pūbblico u. oficialūs asmuo; pareigūnas; sport žiaus vaikinai; ~ i diritti lygios teisės; ~ i
u. digara teisėjas, possibilità vienodos galimybės; scarpe ~ i alle
ufficialita dkt m oficialumas, mie bâtai tokie patys kaip màno; sono due co-
ufficializzare vksm oficialiai pripažinti; (rendere lori quasi ~ i tai dvi beveik vienodos spalvos;
legale) įforminti, 2. bdv (che è sempre lo stesso) vienodas; tóks
ufficialmėnte prv oficialiai. pàt(s) mase, tokià pati femm; la legge è u. per
uffiEI cio dkt v 1. (impiego) tarnyba; (mansioni) tutti įstatymai yrà visiems vienodi; il prezzo è
pareigos pi: ♦ difensore d ’u. valstybės skirtas rimasto u. káina liko tokià pati; kaip dkt v per
advokatas; segreto d ’u. tarnybinė paslaptis; me è u. mán tàs pàts; m án vis vien; kaip dkt v
procėdere d ’u. pradėti tyrimą „ex officio“ (savo che tu venga o no è u. jokio skirtumo, ateisi ar
iniciatyva)-, 2. (di enti, aziende e sim.) skyrius; nė; 3. bdv (uniforme) vienodas; tolygus; (rego-
biuras; (agenzia) tarnyba; (sezione) poskyris; lare) reguliarūs; (costante) pastovūs; u. distri-
u. adozioni (anagrafe, passaporti) įvaikinimo buzione del peso tolygus svorio paskirstymas;
(metrikacijos, pasų) skyrius; u. cambi valiutos una voce sempre u. monotoniškas balsas; 4. bdv
keitykla; u. informazioni informacijos biuras; (piano) lygus; superficie u. lygus paviršius;
u. postale paštas; pašto skyrius; u. piibblico 5. bdv geom, mat lygus; tre per due è u. a sei
viešoji fstaiga; u. stampa spaudos tarnyba; dukart trys lygu šešiems; geom triàngoli ~ i
articoli per u. raštinės reikmenys; 3. (i locali lÿgüs trikampiai; 6. dkt v: senza ~ i neprilÿg-
di lavoro) biuras; įstaiga; (singola stanza) ka­ stamas agg; non avere ~ i neturėti sáu lygių;
binėtas; l’u. dėl direttore vedėjo kabinėtas; 7. dkt v nkt mat (segno “= ”) lygybės ženklas;
4. (dovere) pareiga; l’u. di un cittadino piliečio S. prv vienodai; šono belli u. jie vienodai gra­
pareiga; S.: per i buoni ~ c i (di ącn) per (kie­ žūs; šono vestite u. jös vienodai apsireñgusios.
no) malonę; 6. rel apeigos pi; pam aldos pi; u. ugualménte prv 1. vienodai; dividere u. skirstyti
funebre laidotuvių apeigos, pó lygiai; questi fattori šono u. importanti šie
ufficiosamente prv neoficialiai. veiksniai yrà vienodai svarbūs; 2. (malgrado
uff!ci6s||o, -a bdv neoficialūs; fonti ~ e neoficia­ tutto) vis tiek; i miei non vdgliono, ma io andró
lūs šaltiniai; ♦ in via ~ a neoficialiai, u. tėvai nenori, ó aš vis tiek eisiu,
uffizio dkt v: stor ii Sant’U. inkvizicija, uh [u] /s7 ūi! ; u !; ù!; uh, comepiove! ùi, kàd lyja!
ūfo I dkt v: ♦ a u. iš svetimos / kito kišenės, uhi [ui]/si ùi!; àk!, àch!
ūfo II dkt v nkt (t.p. UFO) neatpažintas skrai­ u h m [um] jst hm, mm, mhm.
dantis objektas (NSO), ulcera dkt m med opà; (come patología) opaligė;
ugėllo dkt v tecn purkštukas; purkštuvo antgalis, u. (gástrica) skrafidžio opà.
ūggia dkt m nykūs nuobodulys, ulcerare vksm [A] (ùl-) med (iš)opėti.
uggiolare vksm [A] (iig-) unkšti, ulivėto dkt v alyvmedžių sodas,
uggioso, -a bdv nykiai nuobodūs, ul'ivo dkt v alyva; bot alyvmedis,
ūgola dkt m 1. anat liežuvėlis; 2. (gola) gerklė; ulna dkt m anat alkūnkaulis.
3.: ♦ u. d ’oro nuostabūs / auksinis balsas, ulteriór||e bdv (successivo) tolesnis; paskesnis;
ugrofinnico, -a bdv ling finougrų, (supplementäre) papildomas; (ripetuto) pakar­
uguaglianza dkt m 1. lygybė; l’u. davanti alla leg- totinis; rivölgersi (a qcn) per informazioni
ge lygybė prieš įstatymą; l ’u. dei cittadini (so- kreiptis (į ką) (dėl) papildomos informacijos;
ciale) piliečių (socialinė) lygybė; 2. (identita) sono necessàrie ~ i anàlisi reikalingi tolesni /
tapatum as; vienodumas; 3. (l’essere piano) ly­ papildomi tyrimai; ♦ fino a u. avviso iki atski­
gumas; 4. geom, mat lygybė; mat segno di u. ro pranešimo,
lygybės ženklas, ulteriormente prv 1. (di piii) (dár) labiau; 2. (oi-
uguagliare vksm 1. (pareggiare) (su)vienodinti; tre) toliaū; 3. (più tardi) paskiaū; vėliau,
(su)lyginti (irprk); 2. (qc in ącs) prilygti (kam ultima dkt m f am: hai sentito l ’ù. di mio fratello?
kuo); būti lygiam; 3.: sport u. un record pakar­ girdėjai, ką màno brolis iškrėtė (/ pasakė /
toti rekordą. padarė)?; questa è l ’ù. che mi fa! dabar tai jaū
727 ümido

viskas (pripildė kantrybės taurę); la sai l’u.? pat vartojamas aukščiausiajam nesantykiniam
žinai / girdėjai paskutinę naujieną?; (di bar- laipsniui padaryti, ypač šnekamojoje kalboje,
zelletta) girdėjai naujausią anekdotą? pvz., ultrapiatto.
últimamente prv pastaruoju metü; (poco tempo ultramoderno, -a bdv ultram odernus.
fa ) neseniai; (in questigiomi) šiomis dienomis, ultras dkt vinį nkt => ultra 2.
ultimare vksm (iii-) pabaigti, (už)baigti. ultrasónico, -a bdv ultragarsinis,
ultimátum dkt v nkt ultim atum as (irprk). ultrasuono dkt vfis ultragarsas,
ultimazióne dkt m (už)baigimas. ultraterreno, -a bdv pomirtinis,
ultimissime dkt m dgs: le u. (notizie) paskutinės ultraviolett |Įo, -a bdv fts ultravioletinis; raggi ~ i
žinios / naujienos, naujausios žinios. ultravioletiniai spinduliai,
ültim||o, -a bdv 1. (nello spazio) paskutinis; (ii ululare vksm [A] (u-) kaūkti (ir prk), staugti;
piii lontano) tolimiausias; (finale) galinis; (ii (solo una voltą) sukaukti, sustaugti; (di con­
pili in alto) viršutinis; (iipill in basso) apatinis; tinuo) stūgauti,
le ~ e file paskutinės eilės; l ’il. piano paskutinis ululato dkt v kaukimas, staugimas; kaūksmas.
(/ viršutinis) aukštas; Vii. ripiano paskutinė (/ umanaménteprv 1. (nei limiti umani) žmogiškai;
apatinė) lentyna; (tutti,) dal primo all’ii., tutti fare (tutto) ąuanto u. possibile padaryti viską,
fino alVu. visi ligi vieno; ♦ kaip dkt v quest’ú. käs žmogiškai / žmogui įmanoma; 2. (con uma-
pastarasis; ėssere l’~ a ruota del carro būti nita) žmoniškai, humaniškai,
tuščia vieta („būti paskutiniu vežimo ratu“); umanésimo dkt v filos, lett humanizmas,
2. (nei tempo) paskutinis; (definitivo) galutinis; umanista dkt v/m humanistas -ė.
(U piii recente) naujausias; (scorso) praeitas; umanisti||co, -a bdv 1. (di studi e sim.) hum ani­
pastarasis; (precedente) ankstesnis; l’u. giorno tarinis; scienze ~che hum anitariniai mokslai;
del mese paskutinė mėnesio diena; l’~ a guer­ 2. (dell’umanesimo) humanistinis,
ra paskutinis karas; l’~ a moda paskutinė m a­ umanitä dkt m nkt 1. (iigenere um ano) žmonija;
da; le ~ e notizie paskutinės žinios / naujienos; 2. (la natura umana) žmogaus prigimtis -iės;
la mia ~ a ojferta m ano galutinis pasiūlymas; žmogiškumas; 3. (bontá e sim.) žmoniškumas,
/ ’~ a puntata paskutinė serija; all’ii. momento humaniškumas; (pieta) gailestingümas.
paskutinę akimirką; to dico per l ’~ a voltą sa- umanitar io, -a bdv humanitarinis; aiuti ~ i hu­
kaū paskutinį kartą; fig ė l ’~ a cosa che f arei nė m anitarinė pagalba sg.
už ką tó nedaryčiau; fig era l ’~ a cosa da dire umanizzare vksm (su)žmoginti, humanizuoti.
kaip tik tó labiausiai nereikėjo pasakyti; ♦ flk uman||o, -a bdv 1. (dell’uom o) žmogaus; (degli
ride bene chi ride ii. tas juoksis, kas juoksis uomini) žmonių; ii corpo u. žmogaus kūnas; le
paskutinis; 3. (ulteriore) dar vienas; serve un’~ a debolezze žmonių silpnybės; rapporti ~ i
firma qua dár čia reikia pasirašyti; dár vienas žmonių santykiai; 2. (proprio dell’uom o) žmo­
parašas čia; 4. fig (estremo) kraštutinis; 5. fig giškas; le debolezze žmogiškos silpnybės;
(sommo) aukščiausias; 6.fig (ínfimo) prasčiau­ diritti ~ i žmogaūs teisės; errare ė u. klysti yra
sias; (ii meno importante) paskutinis; V~a del- žmogiška; ♦ ėssere u. žmogūs; ėsseri ~ i žmo­
le mie preoccupazioni paskutinis mano rūpe­ nės; žmonija sg; le scienze ~ e humanitariniai
stis; di ~ a categoría prasčiausios rūšies; ♦ non mokslai; 3. (buono e sim .) žmoniškas, hum a­
u. ypač; 7. kaip dkt v /m: Vii. dell’anno pasku­ niškas; (pietoso) gailestingas; 4. kaip dkt v pi
tinė mėtų diena; Vii. della famiglia jauniausias gli ~ i žmonės; žmonija sg; 5. kaip dkt v tai,
šeimoje; l’ii. in classifica paskutinę vietą už­ käs žmogiška,
imantis sportininkas (/ žaidėjas ir pan.); gli ~ i iimbro, -a 1. bdv Umbrijos (srities); 2. dkt v/m
saranno i primi paskutinieji būs pirmi; fig ė Umbrijos (srities) gyventojas -a, umbriėtis -ė.
Vu. a cui chiederei un consiglio į jj paskutinį umettäre vksm (-mėt-) (pa)vilgyti.
kreipčiausi patarim o; ♦ da ii., in ii., per ii. ga­ umidiccio, -a bdv apyšlapis; nem aloniai šlapias,
liausiai; paskiausiai; fino all’u. iki paskutinio, umidificatóre dkt v (óro) drėkintuvas,
ultra dkt v/m nkt l.p o lit ekstremistas -ė; 2. sport umiditá dkt m 1. drėgmė; mácchie di u. drėgmės
aistringas -a sirgalius -ė (ppr. linkęs į chuligani­ žymės; 2. (l’essere umido) drėgnumas.
zmą). ümid||o, -a 1. bdv drėgnas; (inumidito) padrė­
ultra- priešdėlis: sudurtinių žodžių pirmasis dė­ kintas; panni ~ i drėgni skalbiniai; stráccio ü.
muo, reiškiantis buvimą už ko nors ribų, saiko padrėkintas sküduras; diventare u. (su)drėkti;
viršijimą, pvz., ultrasuono, ultraterreno; taip 2. bdv (dėl tempo e sim.) drėgnas; clima ii.
ümile 728

drėgnas klimatas; 3. dkt v (umidita) drėgmė; mezzo chilo apie pūsę kilogramo, kokią pusę
4. dkt v gastr: in ū. virtas agg padažė. kilogramo; un due ore apie dvi valandas, ko­
ūmil||e bdv 1. (di qcn, modesto) kuklūs; neišdi- kios dvi valandos; 5. artk v: ♦ un ąualche kaž­
dūs; 2. (di qcn, sottomesso) nuolankūs; (obbe- koks -ia; 6. įv v: l’un l’altro vienas kitas; tarpū-
diente) paklusnūs; (chesi umilia) nusižeminęs; savyje; 7. sktv => üno 1., 2.
ū. servitore nuolankūs tarnas; 3. (di qcs, m o­ un’ artk m, įv, sktv => una.
desto) kuklūs; (semplice) paprastas; 4. (nori ün| a, un’ 1. artk m ppr. neverčiamas: u. barca
nobile) nekilmingas; natali žema / prasta valtis, viena valtis; ii. camicia m arškiniai pi,
kilmė; 5. (misero) skurdūs; (dimesso) kuklūs; vien(er)i marškiniai; it. pianta augalas, vienas
(povero) varganas; un ū. cappottino skurdūs augalas; un’idea mintis, viena mintis; un’ora e
paltukas; un lavoro ū. juodas darbas (žemi­ mezzo pusantros valandos; u. Roma semideser-
namas, mažai įvertinamas); 6. kaip dkt v dgs: ta pustuštė Roma; ė u. bella ragazza ji - graži
gli ~ i prastuom enė sg, paprasti žmonės, mergina; ė passata u. Ferrari pravažiavo Fe-
umiliante bdv žeminantis, ráris; 2. artk m (enfatico, una simile) toks -ia;
umiliare vksm (-mi-) (pa)žčminti. kóks -iá; ha u. casa! tokį nam ą tūri!; ho man-
►umiliarsi sngr nusižeminti, žemintis, giato u. pizza! kokią picą suvalgiau!; 3. artk m
umiliazion! e dkt m 1. (di se) nusižeminimas; (įeina į laiko aplinkybes): ii. domėnica vieną
2. (di aitri) (pa)žėminimas; subirę ~ i patirti sekmadienį; w. voltą vieną kartą; seniai; 4. artk
pažeminimų; che u..' koks pažeminimas! m (circa, con numerali): u. mez^ora apie pūsę
umilmente prv 1. (con sottomissione) nuolankiai; valandos, kokią pusę valandos; 5. artk m: ♦ u.
2. (miseramente) skurdžiai, ąualche kažkoks -ia; 6. įv m (una persona):
um ilta dkt m 1. (modestia) kuklumas; 2. (sotto­ ii. di voi viena iš jūsų; ė venuta u. atėjo viena
missione) nuolankumas; (obbedienza) paklus­ mergina (/ m oteriškė ir pan.); le ~e... le altre
numas; 3. (di origini e sim.) nekilmingūmas; vienos... kitos; quando u. fa un figlio, la vita
4. (poverta) skurdumas; prastumas, cambia kai susilaukei vaiko, gyvenimas pasi­
um orale bdv (nepastovios) nuotaikos; persona keičia; 7. Įv m (una cosa qualunque) vienas -á;
u. nuotaikos žmogus. u. di queste sere kokį vakarą, vieną vakarą;
um 6r||e dkt v 1. biol, bot skystis (esantis gyviuo­ dámmene u. duok man vieną; ♦ ii. qualunque
se); 2. (disposizione d'animo) nuotaika, ūpas; bet kuri; per dirne u. čia tik kaip pavyzdį; 8. įv
nusiteikimas; secondo l ’u. pagal nuotaiką; es- m (una storia e sim.): te ne racconto u. táu
sere di buon (cattivo, dttimo) u. būti geros (blo­ papasakosiu (vieną istoriją); ne ha fatta ii. del-
gos, puikios) nuotaikos; conoscere gli ~ j dėl le sue vėl prisidirbo; non me ne va mai bene u.
pūbblico žinoti, kaip publika nusiteikusi; žino­ man niekada nesiseka; me n ’ė capitata ii.! kas
ti, ko tikisi publika; sollevare l ’u. pakelti nuo­ mán nutiko!; 9. įv m (ciascuna): dieci euro l ’u.
taiką; non šono dell’u. giusto neturiu tam nuo­ po dešimt eūrų; 10. įv m: u. si ii. no, u. su due
taikos. kas antra; Vii. e l ’altra abi; ir tá, ir tá; né V u. nė
umorismo dkt v humoras; senso dell’u. humoro l’altra nei viena, nei kita; nei tá, nei ta; delle
jaūsm as;/are dell’u. laidyti sąmojus, due l’u. arbá tá, arba tá; 11. dkt m: V u. pirma
umorista dkt v/m humoristas -ė. valanda; all’u. pirm ą valandą; 12. sktv, bdv m
umoristico, -a bdv humoristinis; (ridicolo) juo­ (alcuna) jóks -iá, nė vienas -á; non c ’ė u. niivola
kingas; (comico) komiškas, (nėra) nė vieno debesėlio; 13. sktv => uno 1.
un 1. artk v ppr. neverčiamas: un amico draugas, unánim e bdv vienbalsis; vieningas; voto u. vie­
vienas draugas; un anno mėtai pi, vien(er)i ningas balsavimas; i mėdici šono ~ i nei dire
mėtai; un negdzio parduotuvė, viena parduo­ che... gydytojai vienbalsiai sutiñka, kad...
tuvė; un giorno e mezzo pusantros dienos; e un unánimemente prv vienbalsiai; sutartinai,
bravo ragazzino jis - geras berniukas; hanno unanimita dkt m nkt vienbalsiškumas; vieningū-
rubato un Picasso pavogtas Pikaso paveikslas; mas; all’u. vienbalsiai.
♦ un p o ’ truputį; 2. artk v (enfatico, un simile) uncinat|Įo, -a bdv: croce ~ a svastika; parėntesi
toks -ia; koks -ia; ha un giardino! tokį sodą ~ e kam puoti skliaūstai.
tūri!; ho visto un incidente! kokią avariją m a­ uncinėtto dkt v vąšelis; lavoro all’u. nėrinys (vą­
čiau!; 3. artk v (įeina į laiko aplinkybes): un šeliu); lavorare all’u. nerti vąšeliu,
giorno vieną dieną; kada nors; un tempo kadai­ uncino dkt v kablys; kabliukas; vąšas; ♦ a u. ūž-
se; seniai; 4. artk v (circa, con numerali): un lefiktas agg.
729
undicenne dkt v/m vienuolik(a)mėtis -ė.
undicėsimo, -a 1. sktv vienuoliktas; l ’u. sėcolo
vienuoliktasis amžius; P ioX IPijus XI (vienuo­
liktasis); 2. dkt v vienuoliktoji dalis -ies femm.
m ulki sktv nkt 1. vienuolika; ū. aniti vienuolika
metų; 2.: dgs le ū. vienuolikta valanda sg, vie­
nuolika sg (valandų); ii treno delle u. vienuo­
liktos valandos traukinys; 3.: l’ū. (settembre)
(rugsėjo) vienuoliktoji (diena); 4. kaip dkt v
(l’l l ) vienuolika; 5. kaip dkt v nkt sport vie­
nuolikė.
ūngere* vksm 1. (pa)tėpti; ištepti; ū. di grasso i
cardini ištepti vyrius tepalu; ♦ fig ii. le mote
patepti; 2. (sporcando) (su)tėpti; teplioti.
►un || gersi sngr 1. (sporcarsi di ącs) susitepti
(kuo), teptis; mi šono ~ to i pantaloni susite­
piau kelnes; 2.: ū. di crema pasitepti kremu,
ungherėsį e 1. bdv Vengrijos, vengrų; vengriškas;
iš Vengrijos; danze ~ i vengrų šokiai; 2. dkt
v/m vengras -ė; 3. dkt v vengrų kalba,
unghi||a dkt m 1. nagas; (laparte sotto) panagė;
~ e lunghe ilgi nagai; fig ilgi pirštai; ~ e spor-
che nešvarios panagės; mėttere lo smalto sulle
~ e nu(si)lakūoti nagus; mangiarsi (tagliarsi)
le kramtyti (nusikarpyti) nagus; ♦ con le
~ e e con i denti nagais ir dantimis; mostrare le
~ e nagus parodyti; pagare sull’ū. atsiskaityti iš
karto ir grynais; 2. (minima ąuantitd) trupu­
čiukas.
unghiata dkt m įdrėskimas; (segno) nago žymė.
unguėnto dkt v (gydomasis) tepalas,
ungulato, -a bdv zool kanopinis,
unicam ėnte prv tiktai; vien tik.
unicellulare bdv biol vienaląstis,
unic ¡o, -a bdv 1. bdv vienintelis; (isolato, a se)
pavienis; solo e ū. vienas ir vienintelis; l ’~ a
soluzione vienintelė išeitis; šono stato malato
un’~ a voltą vienintelį kartą tesirgaū; si tratta
di casi ~ i tai pavieniai atvejai; dir testo ū. (tam
tikros srities) teisės sąvadas; teatr atto ū. vieno
veiksmo drama; ♦ un conto ū. viena sąskaita;
figlio ū. vienturtis sūnūs; senso ū. vienpusis
eismas; piū ū. che raro unikalūs; 2. bdv (comu-
ne) bendras; econ mercato ū. bendroji rinka;
3. bdv (singolo) (tik) vienas; corsia ~ a viena
juosta; ferrovia a bindrio u. vienabėgis gele­
žinkelis; 4. bdv (senza pari) unikalūs; išskir­
tinis; in modo u. unikaliai; ė di una bellezza ~ a
ji išskirtinio grožio; ♦ ū. nei šuo gėnere ne­
prilygstamas; sei ii.! tu nepamainomas!; 5. dkt
v/m vienintelis žmogus (/ daiktas ir pan.)', sei
l ’ū. che non e venuto tu vienintelis neatėjai, tik
tū neatėjai; ♦ un ii. (nei šuo gėnere) unikumas;
uniré
6. dkt m: l’~ a (la sola soluzione) vieniūtelė
išeitis; (ii solo modo) vieniñtelis būdas,
unicórno dkt v mit vienaragis,
unifam iliáre bdv individualūs (skirtas, priklaus­
antis vienai šeimai)', villetta u. individualūs n a­
mas; kotedžas,
unificare vksm (-ni-) 1. (unire) (su)viėnyti; sujun­
gti; 2. (uniformare) unifikuoti; (su)vienódinti.
►unificársi sngr susivienyti; susijungti,
unificazióne dkt m su(si)viėnijimas.
uniform are vksm (-fór-) 1. (su)vienódinti; (pa-
reggiare) išlyginti; 2. (conformare) standarti­
zuoti; (adeguare a qc) suderinti (su kuo).
►uniform ársi sngr (a qcs) 1. (adeguarsi) prisi­
taikyti (prie ko)\ 2. (attenersi) laikytis (ko).
unifórm ||e I bdv 1. (regolare) tolygūs, tolygus;
distribuzione u. tolygūs pa(si)skirstymas; 2. (u-
guale) vienodas; (omogeneo) vientisas; criteri
~ i vienodi kriterijai; in modo u. vienodai;
rėndere u. (su)vienódinti; fig vita u. m onoto­
niškas gyvenimas; 3. (piano) lygus; 4.fis: moto
u. tolyginis judėjimas,
unifórm e II dkt m uniforma; m undūras; in u.
uniform uotas agg; alta u. paradinė uniforma;
essere in u. dėvėti uniformą,
uniform em ente prv 1. tolygiai; 2. vienodai,
uniform ita dkt m 1. tolygumas; 2. vienodūmas.
unigénito, -a bdv: rel figlio u. vienatinis sūnūs,
unilaterále bdv 1. vienašališkas; vienašalis; de-
cisione u. vienašališkas sprendimas; dir atto u.
vienašalis aktas; 2. fig šališkas, vienpusiškas;
giudizio u. šališkas požiūris,
uninom inále bdv: collégio u. vienm andatė apy­
garda; sistema u. vienm andatė sistema,
unión e dkt m 1. (l ’unire) (su)jungimas; (lunirsi)
susijungimas; (di qcs a qc) prijungimas; l ’u. di
due cavi dviejų laidų sujungimas; 2. (ii combi­
nare) (su)dėrinimas; (combinazione) derinys;
3. fig (senso di unitą) vienybė; (accordo tra
qcn) sutarimas; ♦ flk l’u. fa la forza vienybė -
galybė; 4.fig (l'associarsi) susivienijimas; 5.: u.
coniugale santuoka; u. di fatto nesantuokinė
sąjunga, faktinė santuoka; 6. (alleanza) są­
junga; unija; (associazione) asociacija; u. dei
consumatori vartotojų asociacija; u. doganale
(monetaria) muitų (piniginė) sąjunga; l ’U. Eu­
ropea Europos Sąjunga; polit u. personale p er­
sonalinė unija; stor l’U. Soviética Sovietų Są­
junga.
un||ire vksm (-isc-) 1. (su)jūngti; (avvicinando)
sudėti (kartu); sudurti; (cucendo) susiuti; (in-
collando) suklijuoti; (legando) surišti; (sal­
dando) suvirinti; (con punti, graffette) susegti;
unirsi
(collegare a qcs) prijungti (prie ko); u. i capi di
una corda sujungti virvės galüs; u. due távoli
sustümti dū stalus; 2. (allegare) pridėti; pri­
segti; u. ii curriculum alia domanda pridėti
gyvenimo aprašymą prie paraiškos; 3. (me-
scolare) (su)maišyti; u. uova alia fariña įmušti
kiaušinius į miltus; 4. (combinare) (su)dėrinti;
u. dei colorí derinti spalvas; u. l ’Utile ai dilet-
tėvole suderinti pareigą su malonumu; ~isce
bellezza e intelligenza ji ir graži, ir protinga;
5.fig (legare) sieti; (perqcs iri comune) vienyti;
(con un vincolo legate) (su)saistyti; U ~isce un
grande affetto juos sieja stiprūs prieraišūmas;
ei ~isce ta passione per it calcio mūs vienija
aistra futbolui; ♦ u. in matrimdnio (su)tuokti;
6. fig (associare) (su)jūngti; (su)viėnyti; u. le
forze sujungti jėgas; u. itpopolo suvienyti taūtą.
►unij|rsis«gr 1. jungtis, susijungti; 2. (a qcn, a
un gruppo e sim .) prisijungti (prie ko), prisidėti;
(entrare a f ar parte) įsijūngti (į ką); ~ sciti a
noi prisijunk priė musų; 3. (fondersi) susilieti;
4.: ♦ u. in matrimdnio susituokti, tuóktis; 5.fig
(associarsi) vienytis, susivienyti; jungtis, susi­
jungti; u. contro U nemico susivienyti / vienytis
prieš priešą.
ünisex bdv abiejų lyčių asmenims (ppr. apie dra­
bužį); ir vyrams, ir moterims.
unisono dkt v mus unisonas; all’u. unisonu; fig
sutartinai; darniai.
unit||á dkt m nkt 1. (l ’essere singolo, unico) vie­
numas; vienovė; 2. (l ’essere unito) vienybė;
vieningumas; (coesione) vientisūmas; l’u. del­
ta famiglia šeimos vieningumas; l’u. di teoría e
prática teorijos ir praktikos vienybė; ii roman­
zo manca di u. rom anui trūksta vientisumo;
3. (concordia) sutarimas; vienybė; (armonía)
dermė; (comunanza) bendrumas; u. di vedute
pažiūrų vienybė; 4. (unione política) vienybė;
(unificazione) su(si)viėnijimas; l ’u. d ’Italia Ita­
lijos su(si)viėnijimas; 5. (elemento singolo) vie­
netas; m at decine e ~ a dešimtys ir vienetai;
ridurre U personale di alcune ~ a sumažinti
personalą keliais etatais; 6.: u. di misura m a­
tavimo vienetas, matas; u. monetaria piniginis
vienetas; 7. (t.p. u. didáttica) pamoka; 8. (re­
parto) skyrius; padalinys; (servizio) tarnyba;
punktas; u. di rianimazione reanimacijos sky­
rius; ♦ u. di crisi krizių valdymo ceñtras (/
grupė); 9. (gruppo di persone) grūpė; (squa-
dra) komanda; 10. in f u. di lettura, u. disco
diskas, disko įtaisas; skaitlys; u. centrale cen­
trinis procesorius; u. periférica išorinis įrengi­
nys; 11. m il dalinys; dalis -iės; junginys.
730
unitaménteprv (a qcs) kartu (su kuo).
unitá||rio, -a bdv 1. (dell’unita e sim.) vieneto;
vienetinis; prezzo u. vieneto kaina; tariffa ~ ria
vienetinis tarifas; 2. (orgánico e sim.) vientisas;
suvienytas; un complesso u. vientisas kom plek­
sas; stile u. vientisas / darnūs stilius; 3. (con­
corde) vieningas; (comune) beñdras; política
~ ria vieninga politika.
unitĮjo, -a bdv 1.: a / in tinta ~ a vien(a)spalvis
agg, vienos spalvos; 2.fig (solídale) vieningas;
una famiglia molto ~ a labai vieninga šeima;
3.: le Nazioni Unite Jungtinės Taūtos; it Regno
U. Jungtinė Karalystė;gliStati U nitid’Amėrica
Jungtinės Amerikos Valstijos; 4. kaip dlv su­
jungtas; a piedi ~ i abiem kojomis, suglaus­
tomis kojomis; restare nesiskirstyti; likti
kartu; t.p => unire.
universál|[e bdv 1. (dell'universo, della natura)
visuotinis; leggi ~ i visuotiniai dėsniai; 2. (tota-
le e sim.) visuotinis, universalūs; (mondiale)
pasaulio; pasaulinis; letteratura u. pasaulinė
literatūra; stdria u. visuotinė istorija; ♦ dona-
tore u. universalūs donoras (galintis duoti krau­
ją visoms kitoms kraujo grupėms); 3. (adatto a
tutto) universalūs; pinze ~ i universaliosios
replės; 4.: un genio u. visa apimantis genijus;
5. kaip dkt v dgs filos: gli ~ i universálijos.
universalitá dkt m visuotinumas, universalūmas.
universalizzáre vksm (su)visūotinti.
umversalmente prv visuotinai, universaliai,
universitá dkt m nkt 1. universitetas; l’U. (degli
studi) di Bologna Bolonijos universitėtas;//«/-
re (freąuentare) l ’u. baigti (lankyti) universite­
tą; iscriversi all’u. įstoti į universitetą; studiare
all’u. studijuoti universitete; 2. (l’edificio) uni­
versitetas, universiteto pastatas,
universitári |o, -a 1. bdv universiteto; universite­
tinis; cittá (mensa) ~ a universiteto miestelis
(valgykla); clínica ~ a universitetinė ligoninė;
istruzione ~ a universitetinis išsilavinimas; pro-
fessore (studente) u. universiteto profesorius
(studeñtas); ♦ istituto u. aukštoji mokykla;
2. dkt v/m (studente) (universiteto) studeñtas
-ė; 3. dkt v/m (docente) (universiteto) dėstyto­
jas; profesorius,
universo dkt v 1. visata; (lo spazio) kosmosas; (ii
creato) pasaulis; 2. fig pasaulis,
unívocamente prv vienareikšmiškai,
univocitá dkt m vienareikšmiškumas,
univoco, -a bdv vienareikšmiškas; vienareikšmis.
ün||o, -a 1. sktv v/m vienas -a; ii. solo tik vienas;
m. su mille vienas iš tūkstančio; u. e meno pu-
sañtro mase; l ’u. per cento vienas procentas;
731 uóvo

~ a birra, per favore prašau (vieną) alaus; due unto II dkt v (grasso) taukai pi, riebalai pi; mác-
piū ū.fa tre du plius vienas yra trys; sport u. a chia di ū. riebaluota dėmė; sporco di ū. (su)-
įero vienas nulis; sport Formula Ū. /1 Form ulė riebalūotas; sūteptas.
1 (vienas)', ♦ u. o due keli agg, vienas kitas agg; untuoso, -a bdv 1. riebūs; riebaluotas; 2.fig šlyk­
keletas (ko); (a) ū. a ū., ū. alla voltą po vieną; ščiai pataikaujantis,
nūmero ū. (ii migliore, ii piū importante) nu­ unzióne dkt m 1. (sulla pelle) įtrynimas (į odą);
meris vienas; e tutt’ū. tai (yra) vienas ir tas 2.: rel estrema u. paskutinis patepimas,
pat; tuttiper u. e ū. per tutti visi už vieną, vienas uóm || o dkt v (dgs uómini) 1. (essere umano) žmo-
už visus; 2. sktv, bdv v/m (alcuno; t.p. ū. solo) gūs; (l’umanitá) žmonija; l ’u. delle cáveme ur­
joks -ia, nė vienas -a; nell’esercizio non c ’ė ū. vinis žmogus; i diritti dell’u. žmogaūs teisės;
sbaglio pratim e nė vienos klaidos; 3. sktv v/m un disastro causato dall’u. žmogaūs sukelta
(primo) pirmas -a; pagina ū. pirmas puslapis; nelaimė; 2. (in senso generico) vyriškis, vyras;
l ’ū. maggio gegužės pirma diena, gegužės pir­ (giovane) vyrūkas; (persona) žmogus; u.fatto
moji; abito all’ū. gyvenu pirm am e (gatvės) subrendęs žmogūs; vyras; un grand’u. didis
name; fa m ė nato nell’ū. (2001 e sim .) jis gimęs žmogūs; mi ha fermato un u. per strada gatvėje
pirmaisiais metais; 4. dkt v vienas; (ii segno) m anė užkalbino toks vyriškis; ♦ come un sol u.
vienetas; contare da ū. a dieci skaičiuoti nuo visi kaip vienas; sutartinai; u. d ’affari vers­
vieno iki dešimt; 5. dkt v (ii voto) vienetas; lininkas; u. di Chiesa dvasininkas; u. di fidūcia
vienetukas fam ; 7. artk v ppr. neverčiamas: ū. patikimas žmogūs; u. di legge teisininkas; u. di
specchio veidrodis; u. stato valstybė fem m ; ū. lėttere literatas; u. di mondo (di alta societá)
stupendo viaggio nuostabi kelionė; ū. Žalgiris aukštuomenės žmogūs; (navigato e sim.) pa­
sottotono prastos formos Žalgiris; ė ū. psicdlo- saulį matęs žmogūs; ~ in i d ’onore „garbingi
go molto bravo jis - labai geras psichologas; vyrai“ (mafiozai); u. di scienza mokslo žmogūs;
8. artk v (enfatico, uno simile) toks -ia; koks u. di Stato valstybės veikėjas; l ’u. della strada
-ia; deve sopportare ū. stress! tokį / kokį stresą eilinis žmogūs; l’u. ñero baübas; ú. político
tūri pakelti!; 9. artk v (įeina į laiko aplinkybes): politikas; ė ii nostro u.! kaip tik tokio žmogaūs
m . scorso sabato vieną (praėjusį) šeštadienį; ū. mūms reikia!;/¡g«. morto lavonas; 3. (in oppo-
di ąuesti giorni vieną iš šių dienų; 10. įv v (una sizione a “donna ”) vyras; paritá tra u. e donna
persona): ū. di noi vienas iš mūsų; c ’ė ū. che ti vyrų ir m oterų lygybė; ii mio u. mano vyras;
vuole (kažkas) tavęs ieško; pas tave žmogus; mano mylimasis; ♦ da u. (non da donna)
gli ~ i... gli aitri vieni... kiti; ė ū. cheparla poco vyriškas agg; prv (virilmente) vyriškai; da u. a
jis (iš tų, kurie) m ažai kalba; jis tylūs žmogus; u. kaip vyras sū vyru; una giacca da u. vyriškas
ąuando ū. perde l’onore, ha perso tutto kai ne­ švarkas; comportad da u.! elkis vyriškai!; sii u.!
tenki garbės, netenki visko; se ū. chiede, biso- būk vyras!; 4. fa m (lavoratore) darbiniñkas;
gna rispondere jei klausia / klausiama, reikia (técnico e sim .) meistras; l’u. delgas dūjininkas;
(ir) atsakyti; 11. įv v (una cosa, ąualcosa) vie­ l’u. della lavatrice skalbyklių meistras; l’u. delle
nas -a; ū. dopo l’altro vienas po kito; dammene pulizie valytojas; ♦ u. di fatica juodadarbis; 5.
ū. duok man vieną; ♦ ū. ąualūnąue bet kuris; (di una squadra) žaidėjas; vyras; sport difesa a
due ai prezzo di ū. du už vieno kainą; 12. įv v u. asmeninė gynyba; 6. m il kareivis; (in mari­
(ognuno): dieci euro l ’ū. po dešimt eūrų; ♦ per na) jūreivis; gli ~ m ini dell’equipággio įgulos
ū. kiekvienam (po kiek); paghiamo meta per u. nariai; laivo kom anda sg.
mokame po lygiai / perpūs; 13. įv v: l’ū. e l ’al­ uópo dkt v: ♦ all’u. prireikus; essere d ’u. reikti.
tro abu; ir tas, ir tas; nė l’ū. e l ’altro nei vienas, uov|jo dkt v (dgs -a, m) kiaušinis; u. di gailina
nei kitas; nei tas, nei tas; ū. si ū. no, ū. su due vištos kiaušinis; ~ a fresche, ~ a di giornata
kas antras; t.p. => un; ima, u n ’. švieži kiaušiniai; chiara d ’u., ii bianco dell’u.
uno-due dkt v nkt sport du (greiti) smūgiai p i (iš kiaušinio baltymas; ii rosso dell’u. (kiaušinio)
eilės) (irprk). trynys; covare le ~ a tupėti añt kiaušinių; de-
ūnt||o I, -a bdv 1. suteptas; susitepęs; (di olio) porre le ~ a dėti kiaušiniūs; sbdttere le ~ a
tepaluotas; (di grasso) taukuotas; riebaluotas; išplakti kiaušiniūs; gastr u. á la / alla coque
capelli susiriebalavę / riebaluoti plaukai; m inkštai virtas kiaušinis; gastr u. affogato, u. in
♦ ū. e bisunto prisigėręs riebalų; suskretęs; camicia be lukšto išvirtas kiaušinis; gastr u.
2. kaip dkt v rel: l ’ū. dėl Signore Viėspaties pa­ sodo kietai virtas kiaušinis; gastr ~ a strapaz-
teptasis. zate plakta kiaušinienė sg; ♦ pieno come un u.
upupa 732

(idi qcs) kimšte prikimštas; (di qcn) persival­ ùrico, -a bdv fisiol, m ed šlapimo,
gęs; l ’u. di Colombo Kolumbo kiaušinis (pa­ urina dkt m šlapimas,
prastas, bet genialus sprendimas)', u. di Pásqua urinàre vksm (-ri-) šlapintis, nusišlapinti,
velykinis kiaušinis (šokoladinis); rómpere (a urinàrio, -a bdv anat šlapimo,
qcn) le ~ a neipaniere suardyti (kieno) planūs urlàre vksm rėkti (ir prk); rėkauti; (mandare un
(„sudaužyti kiaušinius krepšyje“)', flk mėglio un grido) surikti; u. di dolore rėkti iš skausmo; u.
u. oggi che una gallina domani geriaū žvirblis di paura klÿkti iš baimės; u. ordini rėkiant įsa­
rañkoje, negü briedis girioje, kinėti; non u.! nerėk!; nerėkauk!
upupa dkt m zool kukutis, ù rl||o dkt v (dgs -i, -a m ) 1. riksmas; (stridulo)
uragano dkt v 1. (ciclone) uraganas (ir prk); fig klÿksmas; udire delle ~ a girdėti rėkiant / rė ­
un u. di applausi plojimų audra; 2. (tempesta) kaujant; lanciare un u. surikti; suklÿkti; ♦ fam
audra; (solo di terra) vėtra, da u. nerealūs agg; 2. fig kaūksmas; kaukimas;
uranio dkt v chim uranas; u. arricchito prisodrin­ l ’u. dėl vento vėjo kaukimas,
tas uranas, ùrn || a dkt m 1. urna; (solo elettorale) balsadėžė;
urbanėsimo dkt v urbanizacija, andare allé ~ e eiti balsüoti; ii responso delle
urbanista dkt v/m urbanistas -ė, miesto / miestų ~ e rinkimų rezultatai; 2. (nell’antichita) indas;
planuotojas -a. indėlis; ♦ u. cinerària urna.
urbanística dkt m urbanistika, miesto / miestų urogàllo dkt v zool kurtinys,
planavimas. urologo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m urologas -ė.
urbanisti || co, -a bdv miesto plėtros; urbanistinis; urrà jst valio!
(dell’urbanistica) urbanistikos; piano u. mies­ urtàre vksm 1. užkliudyti (ką), užkliūti (už ko);
to plėtros planas; política ~ ca miesto plėtros (sbattere contro qc) atsitrenkti (į ką), trenktis;
politika. (con parti dėl corpo) susitrenkti (į ką); (sfre-
urbanizzazióne dkt m urbanizávimas; urbaniza­ gando) brūkštelėti (į ką); (spingere) stum telėti
cija. (ką); (impigliandosi) užsikabinti (už ko); u. un
urbán||o, -a bdv 1. (della cittá) miesto; trasporti palo (un passante, un vaso) užkliudyti stulpą
~ i miesto transportas sg; vigile u. s miesto (praeivį, vazą); u. ii capo contro lo stipite susi­
policininkas; ♦ centro u. miestas; miestiškoji trenkti galvą į staktą; u. (contro) ii marciapie-
gyvenvietė; 2.: chiamata telefonata ~ a vie­ de užkliūti už bordiūro; kaip intr [A] u. contro
tinis skambutis; 3. (córtese) mandagūs, uno scoglio užkliudyti uolą; (sbatterci) atsi­
ūrbe dkt nr. l ’U. Rom os miestas, trenkti į uolą; 2. fig (infastidire) (su)ėrzinti; u.
ürca jst tarín niéko sáu! la suscettibilità (di qcn) užgauti (kieno) jau tru ­
urea dkt m biol šlapalas, mą; 3. kaip intr [A] fig : u. con la Idgica prasi­
uretėre dkt v anat šlapimtakis, lenkti su logika.
uretra dkt m anat šlaplė. ►urtàrsi sngr 1. (scontrarsi) susidurti; užkliu­
urgėnt||e bdv skubūs; aktualūs; (non rinviabile) dyti vienam kitą; 2. fig (avere dissapori) susi­
neatidėliotinas; lavori ~ i neatidėliotini dar­ kirsti; 3. fig (initarsi) susierzinti, erzintis,
bai; un ordine u. skubūs užsakymas; ė u. (tai) urticànte bdv sukeliantis (odos) bėrimą,
skubu; ho un impegno u. turiu neatidėliotiną ùrto dkt v 1. (scontro) susidūrimas; (colpo) smū­
reikalą; ho u. bisogno (di qcs) mán skubiai rei­ gis; (spinta) stumtelėjimas; un Ù. da dietro
kia (ko). smūgis iš užpakalio; 2. (assalto) puolimas; re-
urgentemente prv skubiai; neatidėliojant, sistere all’ù. dei nemici atlaikyti priešo puo­
urgénza dkt m skubumas, skuba; un affare della limą; 3.: m ed terapia d ’ti. agresyvūs gydymas;
massima u. neatidėliotinas reikalas; con pro­ fig šoko terapija; 4. fig susikirtimas; susidūri­
cedūra d ’u. skubos tvarka; abbiamo u. di dena­ mas.
ro mums skubiai reikia pinigų; non c’ė u. tai ùsa e gėtta vksm kaip bdv nkt vienkartinis agg.
neskubu; ♦ d ’u., con u. skubiai; dir skubos usànz la dkt m 1. paprotÿs; ~ e popolari tautos
tvarka; in caso di u. esant (būtinam) reikalui; papročiai; u. religiosa religinis paprotÿs; os-
fare u. (a qcn) skubinti (ką); operare d ’u. sku­ servare le ~ e laikytis papročių; qui è u. čia yrà
biai operuoti. toks paprotys; ♦ all’u. (di qc) pagal (ko) p a­
ūrg||ere vksm būti neatidėliotinam; skubiai rei­ protį; 2. (abitudine) įprotis; 3. (moda) mada.
kėti; ~ono dei provvedimenti reikia kuo sku- us| are vksm 1. (pa)vartôti; (traendo utilità; fare
biaü imtis priemonių. ūso) (pa)naudôti; (servirsi) pasinaudoti (kuo).
733
naudotis; (consumare) suvartoti; sunaudoti;
(applicare nella pratica) (pri)táikyti; u. ii Com­
puter naudotis kompiuteriu; u. ii filobús va­
žiuoti troleibusū; (abitualmente) važinėti(s)
troleibusu; naudotis troleibüsais; u. ii freno a
mano naudoti rafikinį stabdį; u. la forza pavar­
toti jėgą; u. medicinali vartoti vaistus; gerti
vaistūs; u. parole ricercate vartoti įmantrius
žodžius; u. la pelliccia nešioti kailinius; u. la
porta sul retro eiti pro užpakalinės duris; u. un
sistema nuovo (pri)táikyti naują sistemą; sai u.
un trapam ? ar moki dirbti su grąžtu?; un
modo di dire che non si ~ a piii nebevartoja­
mas posakis; potete u. la mia auto galite nau­
dotis mano mašina; hai ~ ato tutta la fariña!
suvartojai visūs miltus!; per la spedizione use-
remo un corriere siusime per kūrjerį; non pud
u. la mano sinistra negali valdyti kairės rañkos;
♦ u. prudenza atsargiai elgtis; u. la testa nau­
dotis galva; u. violenza (a ącn) (pri)vefsti (ką)
jėga: u. violenza a una donna (iš)prievartauti
moterį; 2. (sfnittare ącn) išnaudoti; 3.: u. una
cortesía, u. una gentilezza, u. un favore padaryti
paslaugą; malonėti: 4.: u. (farącs) turėti įprotį
(ką daryti); paprastai (ką daryti); si ~ a (ė con-
suetudine) įprasta; (ė di moda) madinga; ~ o
lėggere prima di dormiré paprastai prieš m ie­
gą skaitaü; turiū įprotį prieš miegą skaityti;
~vam o passeggiare nei parco vaikščiodavome
párke; da noi cosí si ~ a pas mūs yra toks pa­
protys; (si fa cosí) pas mus taip daroma; come
si ~ a kaip įprasta; non si ~ a piii (tai) nebe­
madinga; 5. kaip intr [A] (essere di moda) būti
madingam; una pettinatura che non ~ a piii
šukuosena išėjusi iš madós; quest’estate ~ a ii
coloregiallo šia vasarą geltona spalva madinga;
6. kaip intr [A] (far uso, servirsi di qc) pasinau­
doti (kuo), naudotis.
usátj o, -a bdv 1. naudotas, panaudotas; (non
nuovo) nenaūjas; (solo di vestiti) (pa)dėvėtas;
una bicicletta ~ a naudotas dviratis; franco-
bolli ~ i panaudoti pašto ženklai; libro ~ o
(pa)naudóta knyga; sena knyga; commėrcio
di auto ~ e prekyba naudotais automobiliais;
2. (abituale) įprastas; 3. (abituoto a qcs) pri­
pratęs (prie ko); Įpratęs (į ką); u. alla fatica
pripratęs prie sunkaūs darbo; 4. kaip dlv (in
uso) vartojamas; naudojamas; t.p. => usare;
5. kaip dkt v naudotas daiktas (ppr. automobi­
lis); ii mercato dell’u. naudotų prekių (ppr. au­
tomobilių) rinka; vendere l ’u. parduoti seną
automobilį.
usbeco, -a bdv 1. Uzbekijos, Uzbekistano; uzbė-
uscire
kų; uzbekiškas; iš Uzbekijos, iš Uzbekistano;
2. dkt \jm uzbekas -ė; 3. dkt v uzbekų kalba.
uscénte bdv 1. (a fine mandato) kadenciją bai­
giantis; (che lascia Vincarico) pasitraukiantis;
l.gra m (in qcs) sū (tam tikra) galūne; besibai­
giantis (kuo).
usciére dkt v priėm imo darbuotojas; (addetto a
mantenere ¡’ordine) tvarkos prižiūrėtojas.
ùscio dkt v durys fem m pi; all’ù. prié durų; (fuo-
ri) ūž durų.
usc| irę* vksm 1. (iš)eiti; (camminando) (iš)žen-
gti; (con mezzo di trasporto) (iš)važiuoti; (in
nave e sim.) (iš)plaūkti; (volando) (iš)skristi;
(a cavallo) (iš)joti; (sbucare e sim.) (iš)lįsti;
(in acųua e sim. ) (iš)bristi; (di corsa) (iš)bėgti;
(di forza) išsiveržti; u. all’aperto išeiti į lauką /
j orą; u. dai binari (di strada) nuvažiuoti nuo
bėgių (nuo kelio); u. da / di casa išeiti iš namų;
u. dalla città išvažiuoti iš miesto; u. dalla porta
išeiti pro duris / per duris; u. diprigione išeiti iš
kalėjimo; būti paleistam iš kalėjimo; u. in bar-
ca išplaukti valtimi; u. in strada išeiti į gatvę;
u. afare la spesa išeiti apsipirkti;/ar u. išleisti;
stavo per u. ketinau išeiti; ii fiume c ~ ito dagli
àrgini upė išsiliejo, upė išėjo iš krantų; è ~ ito
il sole saulė išlindo iš debesų, pasirodė saulė;
ilpulcino esce dalgùscio viščiukas ritasi iš kiau­
šinio; fig u. dalla circolaziône išeiti iš apyvar­
tos;/ïg u. di mente išeiti iš galvos / iš atminties;
fig u. dal tema nukrÿpti nuô temos; ♦ u. scon-
fitto būti nugalėtam; u. vittorioso išeiti nugalė­
toju; è ~ ito ieri dall’ospedale jį vakar išrašė iš
ligoninės; (qcs) mi esce dagli occhi (dalle oréc-
chie) man įgriso (kas); 2. (fiiori di casa, persva-
go) (iš)eiti (pramogai); invitare a u. pakviesti į
pasimatymą; la sera non esco mai vakarais nie­
kada niekur neinu; esce con una nuova ragazza
susitikinėja sū nauja mergina; 3. (fuoriuscire)
(iš)eiti; (iš)tekėti; (iš)bėgti; (con forza) veržtis,
išsiveržti; (esalarsi) sklisti; far u. (iš)lėisti; u. a
fiotti plūsti; Ufumo esce dal camino iš kamino
rūksta / eina durnai; gii ~ iva sàngue dal naso
jam bėgo kraūjas iš nosies; 4. (sporgere) kyšoti;
(essere visibile) matytis; 5. fam (saltare fuori)
atsirasti; da dove è ~ ito ąuesto qui? iš kur šitas
atsirado?; 6. (da un gmppo e sim.) atsiskirti
(nuo grupės ir pan.); išeiti (iš ko); (lasciare)
palikti (ką); u. da unpartito išeiti iš partijos; u.
di casa (abbandonaria) palikti namus; ♦ u. dal
gregge išsiskirti iš minios; 7.fig (mutare di con-
dizione e sim.): u. dall’ordinàrio būti neįpra­
stam; u. dalVinfànzia suaugti; nebebūti vaiku;
u. da una malattia pasveikti; atgauti sveikatą;
uscirne
u. dai guai išsikapstyti iš bėdų; u. dalla legalitá
pažeidinėti įstatymus; u. di sé nesusivaldyti;
S.fig (di qcn, provenire) kilti (iš šeimos ir pan.);
ė ~ ito da un’dttima universitá baigė labai gerą
universitetą; 9. (essere pubblicato e sim .) išeiti,
būti išleistam; pasirėdyti; ė ~ ito un mio artieo-
lo pasirodė m ano straipsnis; ė ~ ito un nuovo
dizionário išėjo naujas žodynas; 10. (essere
prodotto) pasirodyti; būti pagamintam; ė ~ ita
la nuova 600 pasirodė nauja „600“; 11. (essere
estratto e sim.) iškristi; ė ~ ito ii 3 iškrito
(skaičius) „3“; 12. (essere speso) išeiti (apiepi­
nigus); būti išleistam; 13. (essere eliminato da
competizioni e sim .) iškristi; 14. => uscirsene;
15. gram (in qes) baigtis; turėti (tam tikrą) ga­
lūnę; u. in „a“ turėti galūnę „a“; 16. ¿«/išeiti;
(chiudere una sessione di lavoro) baigti darbą;
17. sport išeiti (iš vartų).
►uscirne įvdž išsikapstyti.
►usc||irsene įvdž netikėtai pareikšti (/ pasa­
kyti ir pan. ) ;se ne ė ~ ito con una proposta as-
surda nei iš šio, nei iš to pateikė absiirdišką
pasiūlymą; se ne ė ~ ito con una bella barzellet-
ta suskelė gerą anekdotą.
uscit||a dkt m 1. (luogo) išėjimas; (di autostrada)
išvažiuojamasis kėlias, išvažiavimas; all’u. prie
išėjimo; u. di servizio tarnybinis išėjimas; u. di
sicurezza atsarginis išėjimas; ei vediamo all’u.
susitiksime prie išėjimo; 2. (l’azione) išėjimas;
(con mezzi di trasporto) išvažiavimas; l ’u. da
scuola išėjimas; iš mokyklos; in f posta in u.
(iš)siunčiami laiškai pi; mil libera u. leidimas
išeiti (iškareivinių); ♦ via d ’u. išeitis -iės; 3. =>
fuor(i)uscita; 4. (di un prodotto e sim.) pasiro­
dymas; išėjimas [ riflką; 5. fig (battuta) (neti­
kėtas) sąmojis; (cosa detta) (netikėtas) pasa­
kymas; avere un’u. infelice nevykusiai (/ nė
laikū ir nė vietoje) ką pasakyti; išsišokti; l ’u. dėl
premier non ėpiaciuta all’opposizione netikėtas
prem jero sąmojis nepatiko opozicijai; 6.: dgs
fin ~ e išlaidos; 7. gram galūnė; l ’u. del dativo
naudiniñko galūnė; 8. sport išėjimas (iš vartų).
user nam e [(j)uzer'neim] dkt v nkt in f naudotojo
vardas.
usignólo dkt v zool lakštiūgala.
ūso, -a I bdv (a qcs, a fa r qcs) (į)pratęs (į ką, ką
daryti); non ii. a mentire nepratęs meluoti.
ūs || o II dkt v 1. (l’usare) (pa)naudójimas; nau­
dojimasis; (pa)vartójimas; (applicazione) pri­
taikymas; l ’u. della forza jėgos pavartojimas;
l ’ū. di un metodo m etodo pritaikymas; l ’u. di
risorse išteklių (iš)naudojimas; istruzioni per
l ’u. naudojimosi instrukcija sg; (di medicine)
734
vartojimo instrukcija sg; farm medicínale per
u. esterno (interno) išoriniai (vidiniai) vaistai
pi; fin prestito d ’u. vartojamoji paskola; con-
eédere l ’ú. (di qcs) leisti pasinaudoti (kuo);
fare ii. di droghe vartoti narkotikus; fare buon
ú. (di qcs) gerai naudotis (kuo); ėpermesso l ’u.
dėl vocabolario galima naudotis žodynu; ♦ a u.
(di qcn) skirtas (kam); a proprio ii. e consumo
vien savo naudai; con l ’ú. su praktika; di u. co-
mune plačiai vartojamas agg; Juori u. suge­
dęs agg; in u. vartojamas agg; pronto per l’u.
paruoštas vartoti; 2. (finalita deU’utilizzo) pas­
kirtis -iės fem m ; averepiu ~ i turėti kelias p a­
skirtis; locali (per) u. abitazione I abitativo gy­
venamosios patalpos; monolocale con u. cucina
vieno kam bario būtas sū virtuvė; locali u.
ufficio biūro patalpos; locali ii. negózio / com-
merciale komercinės patalpos; u. pelle neti­
kros odos; 3. (capacita di usare); l’u. della pa­
rola kalba; ha perso l ’u. del bráccio nebevaldo
rañkos; 4. (usanza) paprotys; (abitudine) įpro­
tis; ~ j e costumi papročiai ir tradicijos; non ė
mio u. mán nebūdinga / neįprasta; ♦ all’u. (di
qcn) kaip (kas); pagal (kieno) papročius; d ’u.
(abituale) Įprastas agg; 4. (della lingua) (kal­
bos) vartosena; vartojimas; di u. dialettale tar­
minis agg; lingua d ’u. dabartinė kalba; uscire
dall’u. išeiti iš vartosenos; 5. (senso) prasmė;
u.jigurato perkeltinė prasmė,
ustionáre vksm (-stió-) nudeginti; (spec. con li-
quidi) nuplikyti.
►ustionársi sngr nudegti; nusideginti,
ustionáto, -a dkt v/m nudegęs žmogus,
ustióne dkt m m ed nudegimas; u. di primo grado
pirmojo laipsnio nudegimas,
usuále bdv [prastas; įprastinis; (ordinario) p a­
prastas; iipercorso u. [prastas kėlias,
usualm énte prv (di solito) paprastai,
usucapióne dkt v dir įgyjamoji senatis -iės.
usufruire vksm [A] (-«c-) (diqcs) naudotis (kuo),
pasinaudoti; u. di agevolazioni naudotis leng­
vatomis; u. di uno sconto gauti nuolaidą; nau­
dotis nuolaida,
usufrütto dkt v dir uzufrüktas, svetnaudá.
u s tira I dkt m (t.p. prestito a u.) lupikavimas;
prestare a u. lupikáuti.
u su ra II dkt m (deteriórame nto) nusidėvėjimas;
dėvėjimasis, dilimas,
usuráio, -a dkt v/m lupikautojas -a.
usurare vksm (-su-) nudėvėti; (solo di vestiti e
sim.) nunešioti; (solo di scarpe) nuavėti.
►u su rársi sngr nusidėvėti, dėvėtis; (nu)dilti;
(solo di vestiti e sim .) nusinešioti, nešiotis.
735 üzzolo

usurpare vksm uzurpuoti; užgrobti; (appropriar- ė di scarsa u. iš jč m enka nauda; 2. (vantaggio)

si) pasisavinti, nauda; (economico) pelnas; ♦ pūbblica u. vi­
usurpatore, -trice dkt v/m uzurpatorius -ė. suomenės interesas,
usurpazione dkt m uzurpacija; užgrobimas, utilitaria dkt m mažalitražis automobilis,
utensile I bdv: tecn tnacchina u. staklės pi. utilitario, -a bdv utilitarinis; (pratico) praktinis,
utensilj|e II dkt v įrankis; ~ i da cucina virtuvės utilitarismo dkt v utilitarizmas,
įrankiai; cassetta degli ~ i įrankių dėže. utilitarista dkt v/m utilitaristas -ė.
utensileria dkt m (attrezzi) įrankiai pi; reikm e­ utilitaristico, -a bdv utilitarinis,
nys pi. utility [u'tiliti] dkt m nkt /«/paslaugų programa,
utėnte dkt v/m vartotojas -a; naudotojas -a; l ’u. utilizzábile bdv tiñkamas naudóti(s) / eksploa­
di un servizio paslaugos vartotojas; in f u.finale tuoti; naudojam as (kurį galima panaudoti); la
galutinis vartotojas, pressa ė ancora u. presu dár galima naudotis,
utenza dkt m 1. (l’usare) naudojimas; vartoji­ utilizzáre vksm (pa)naudóti; pasinaudoti, nau­
mas; canone d ’u. naudojimo mokestis; 2. (t.p. dotis; (spec. macchinari e sim.) eksploatuoti;
bacino di u.) (tam tikros) paslaugos vartotojai (consumare) sunaudoti; (applicare) ( p r ita i­
pi; vartotojų visuma; klientai pi. kyti; u. la corrente elettrica (fondi speciali) nau­
uterino, -a bdv 1. anat gimdos; 2. (di bambino) doti elektrą (specialias lėšas); u. una tecnolo­
vienamotis. gía avanzata taikyti pažafigią technologiją; t.p.
utero dkt v anat gimda; colio dell’ū. gimdos ka­ => usare 1.
klelis. utilizzazióne dkt m => utilizzo.
ūtil||e 1. bdv naudingas; (rispondente a bisogni) utilizzo dkt v (pa)naudójimas; (pa)vartójimas;
pravartus; un consiglio ū. naudingas patari­ (consumo) sunaudojimas; (spec. di macchinari
mas; informazioni ~ i naudinga informacija; e sim.) eksploatacija; (applicazione) ( p r ita i­
lavoro socialmente ū. visuomeniškai naudingas kymas.
darbas; essere ū., tornare ū. būti naudingam; utopia dkt m utopija (irprk).
praversti; rendersi ū. padėti; mi sei stato davve- utopista dkt v/m utopistas -ė (irprk).
ro ū. tikrai man labai padėjai; (in che cosa) utopistico, -a bdv utopinis (irprk).
posso essere ii.? kuo galėčiau pasitarnauti?; üva dkt m 1. vynuogės pi; chicco d ’ii., acino d ’u.
♦ in tempo ū. iki term ino; (a tempo debito) vynuogė; u. passa, ii. secca razinos pi; ♦ u. sul-
(tinkamu) laiku; 2. dkt v (tom aconto) nauda; tanina besėklės razinos pi; 2. bot: ii. di monte
(profitto) pelnas; 3. kaip dkt v (cid che e utile): bruknė; u. spina agrastas,
l ’ii. tai, kas naudinga; unire Vii. ai dilettėvole üvea dkt m anat (akies) kraujagyslinis dañgalas.
suderinti naudą (/ pareigą) su malonumu; uvétta dkt m razinos pi.
4. dkt v econ, fin (t.p. dgs ~ i) pelnas; ū. lordouxoricida dkt v/m sutuoktinio (ppr. žm onos) žu­
(netto) bendrasis (grynasis) pelnas; ripartire dikas.
gli ~ i paskirstyti pelną, uxoricidio dkt v sutuoktinio (ppr. žmonos) nužū-
utilita dkt m nkt 1. (l’essere utile) naudingumas; dymas.
servizi di pūbblica u. komunalinės paslaugos; uzbeco, -a [uz-, udz-] bdv, dkt v/m => usbeco,
non e di nessuna / alcuna u. iš jo jokios naudos; üzzolo dkt v tarm įgeidis.

V
v [vu, vi] dkt v/m nkt 1. dvidešimtoji italų kalbos
abėcėlės raidė; v minuscola mažoji „v“; Vtnaiu-
scola didžioji „v“; V di I come Vicenza V kaip
Vicenza (paraidžiui sakant vardą, žodį irpa n .);
2.: V romėniškasis skaitmuo, atitinkantis skai­
čių 5.
\a ’jst va!, sé!; (guarda!) žiūrėk!; ♦ ma va’! eik jaū!
vacante bdv vakuojantis, laisvas; posto v. laisva
darbo vieta, vakánsija.
vacánz |a dkt m 1. (t.p. dgs ~ e ) atostogos pi; du­
rante le per atostogas; le ~ e di Natale K a­
lėdų atostogos; andaré in v. išeiti (/ važiuoti)
atostogų; essere in v., fare le ~ e atostogauti;
poilsiauti; prolungare la v. pailginti atostogas;
♦ v. stūdio = ūžsienio kalbos kursas užsienyje;
2.: (giorno di) v. (dal lavoro) šventadienis; po­
ilsio diena; 3. (l’essere vacante) buvimas lais­
vam (apie darbo vietą), laisvumas.
vacanziére, -a dkt v ¡m atostogautojas -a; poil­
siautojas -a.
vácca dkt m karvė; v. da latte melžiama / pieninė
karvė; ♦ kaip j s t porca v.!, v. bdia! po velnių!,
po šimts!; blynl fam .
vaccáta dkt m f am 1. (schifezza) šlamštas; 2. (a-
zione scorretta) kiaulystė, šunybė,
vaccináre vksm (-ei-) (pa)skiėpyti, vakcinuoti;
farsi v. pasiskiepyti; v. contro ii vaiolo skiepyti
nuo raupų.
vaccinazióne dkt m skiepijimas, vakcinávimas;
vakcinacija.
vaccino I dkt v med skiepai pi, vakcina; v. antin-
Jluenzale (antirábbico, antivaioloso) skiepai nuo
gripo (nuo pasiūtligės, nuo raupų),
vaccino II, -a bdv. latte v. karvės pienas,
varillante bdv, dlv 1. svyruojantis; 2. (dellafiam -
ma e sim .) virpantis; mirgantis; 3.fig netvirtas;
svyruojantis,
vaeill |áre vksm [A] 1. svyruoti; svirduliuoti, svy­
rinėti; v. per un áttimo susvyruoti; 2. (della
fiam m a e sim.) virpėti; mirgėti; mirguliuoti;
3.fig (essere incerto) svyruoti; (indebolirsi) sil­
pti; la memoria ~ a atmintis šlubuoja; 4. fig
(essere in erisi) išgyventi krizę; svyruoti.
vacuo, -a bdv fig tuščias; sguardo v. tuščias žvil­
gsnis.
vademécum dkt v nkt žinynas, vademekumas.
736
vagabondaggio dkt v 1. (ii vagare) klajonė; 2. (ii
vagabondare) valkatavimas,
vagabondare vksm [A] (-bon-) 1. (vagare) klajoti
(irprk); 2. (fare ii vagabondo) valkatauti,
vagabondo, -a dkt v¡m valkata com.
vagare vksm [A] klajoti; bastytis; (cercando la
via) klaidžioti; v. per ii bosco klaidžioti miške,
vagheggiare vksm (-ghėg-) puoselėti; (sognare)
svajoti (apie ką); (con nostalgia) ilgėtis (ko); v.
una speranza puoselėti viltį,
vaghėzza dkt m 1. (scarsa chiarezza) neaiškumas;
nekonkretum as; 2. (gražia) dailumas,
vagina dkt m anat makštis -iės, vagina,
vaginale bdv makšties, vaginalinis.
vagire vksm [A] (-isc-) verkti (apie naujagimį);
klykti.
vagito dkt v verksmas (naujagimio).
vaglia dkt v nkt (t.p. v. postale) pašto perlaida,
vagliare vksm I. (iš)sijoti; 2. fig atidžiai (ap)-
svarstyti; kruopščiai (iš)nagrinėti.
vaglio dkt v 1. sietas; rėtis; (meccanico) vėtyklė;
2. fig kruopštūs nagrinėjimas; atidūs svarsty­
mas; passare ai v. atidžiai svarstyti; la proposta
ė ai v. pasiūlymas svarstomas.
vag||o, -a bdv I. neaiškus; nekonkretūs; (non
definito) neapibrėžtas; (un ąualche) kažkoks
-ia; concetto v. neapibrėžta sąvoka; critėrio v.
neaiškus kriterijus; ~ a somiglianza kažkoks /
tolimas panašumas; 2.: kaip dkt v nkt stare / te-
nersi sul v. aiškiai nepasakyti; 3.: anat (nervo)
v. nervas klajoklis,
vagonata dkt m fig vežimas (daugybė).
vagone dkt v vagonas; v. įeito (merei, passeggeri,
ristorante) miegamasis (krovininis / prekinis,
keleivinis, restorano) vagonas,
vaiolo dkt v m ed raupai pi.
valanga dkt m lavina (irprk); sniego griūtis -iės.
valdostano, -a 1. bdv Aostos slėnio (srities); 2.
dkt v/m Aostos slėnio gyventojas -a.
valėnte bdv talentingas; nagingas; patyręs,
vai||ere* vksm [E] 1. (aver importanza) būti svar­
biam; būti reikšmingam; 2. (essere valido) ga­
lioti; ii biglietto ~ e per due persone bilietas
(galioja) dviem asmenims; ii contratto ~ e due
anni sutartis galioja dvejus metus; U gol non
~ e Įvartis neįskaitomas; ąuesto ~ e anche per
737
te tai galioja ir táu; ♦ non ~ e (non si conta) tai
nesiskaito; (non ė giusto) tai nesąžininga!;
3. (giovare) padėti; (bastare) užtekti; i consigli
non šono ~ s i a nulla patarim ai nuėjo perniek;
♦ a che ~ e? kám?; 4. (avere un valore) büti
vertam (ko); (costare) kainuoti (ką); (essere
pregiato) búti vertingam; quelquadro ~ e 10.000
euro tas paveikslas vertas 10.000 eüru; quanto
~ e la mácchina? kiek vertas šis automobilis?;
~í> poco (tai) nevertingas agg; un film che non
~ e niente tai nieko vertas filmas; ♦ non v. una
cicca, un Jico secco nebūti vertam sudilusio
skatiko; s nei į tvorą, nei į mietą; (non) v. la
pena ((di) far qcs) (ne)vertėti (ką daryti); (ne)-
apsimokėti (ką daryti);far v. ipropri diritti,far
v. le prdprie ragioni ginti savo teises; farsi v.
įrodyti savo vertę; primesti savo valią; 5. (di
qcn, essere capace) būti gabiam / talentingam;
6. (essere equivalente) būti lygiam; (significare)
reikšti; ♦ ~ e a dire vadinasi, atseit; tai reiškia;
una cosa ~<? Valtra tai praktiškai tas pats; (va
bene tutto) viskas tiñka; se devo rientrare pres­
to, tanto ~ e non uscire jei turėsiu anksti grįžti,
tai ir eiti neverta; jéi turėsiu anksti grįžti,
verčiaū neišeisiu; 7. kaip tr (fruttare) pelnyti;
un gesto che gli ha ~ so la stirna di tutti poelgis,
kuris jam pelnė visų pagarbą.
►valėrsi sngr (di qc) naudotis (kuo), pasinau­
doti; v. dell’aiuto di qcn pasinaudoti (kieno)
pagalba,
valeriana dkt m bot valerijonas,
valėvole bdv galiojantis; partita v. per la coppa X
X taurės rungtynės,
valgo, -a bdv m ed iškrypęs į išorę,
valicáre vksm (va-) pereiti; kirsti; (con mezzi di
trasporto) pervažiuoti; (acque) perplaukti (per
ką, ką); persikelti (per ką).
válico (dgs -chi) dkt v (kalnų) perėja,
validitá dkt m 1. galiojimas; v. illimitata neribo­
tas galiojimas; privo di v. negaliojantis; la v.
dėlpermesso ė di tre giorni leidimas galioja tris
dienas; 2. (fondatezza) pagrįstumas; 3. dir (le-
gittimitá) teisėtumas,
válidjjo, -a bdv 1. galiojantis; (fondato) pagrį­
stas; senza una motivazione be pateisina­
mos priežasties; essere v. galioti; senza firma la
carta non ė v. be parašo kortelė negalioja; ii
gol ė v. įvartis įskaitomas; ii biglietto ė v. un
mese bilietas galioja mėnesį; 2. (efficace) veik­
smingas, efektyvūs; un v. rimédio contro la tos-
se veiksminga priem onė nuo kosulio; 3. (pre-
gevole) vertingas; geras; 4. (di qcn, esperto)
gabus; patyręs; 5. (di qcn, vigoroso) pajėgūs.
valóre
valigeria dkt m (negozio) lagaminų parduotūvė.
valigia (dgs -ge/-gie) dkt m lagaminas; ♦ disjare
la v. iš(si)krauti lagaminą; fare la v. susidėti /
susikrauti daiktus (į lagaminą), su(si)kráuti
lagaminą.
valláta dkt m (platūs) slėnis, klonis; loma.
v áll||ed fam 1. slėnis; loma; ♦ a v. žemyn; žemai;
v. di lacrime ašarų pakalnė; per monti e per ~ i
ir šeū, ir teñ; visur; 2. geogr (depressione) (ū-
pės) deltos slėnis,
vallétta dkt m laidos vedėjo asisteñté.
vallétto dkt v stor tarnas, liokajus,
valligiáno, -a dkt v/m slėnio gyventojas -a.
valio dkt v (muraglia) siena; (terrapleno) sankasa,
vallóne dkt v gilūs siaūras slėnis; geogr raguva,
valor I!e dkt v 1. vertė; (prezzo) kaina; (preziosita)
vertingumas; v. di un bene turto vertė / kaina;
merce per un v. di 1000 euro, merce dėl v. di
1000 euro 1000 eūrų vertės prekės; econ v. ag-
giunto (nominale, d ’uso) pridėtinė (nom ina­
lioji, vartojamoji) vertė; che v. ha la casa?
kokia nam o vertė?; ♦ di v. vertingas agg; di
parí v. lygiavertis agg; di poco v. menkos vertės,
menkavertis agg; senza v. bevertis agg, be ver­
tės; campione senza v. nem okamas mėginys;
2.: dgs ~ i (oggetti preziosi) brangenybės; ver­
tingi daiktai, (piniginės) vertybės; 3. (pregio,
importanza) vertė; svarba; reikšmė; (l’essere
pregiato) vertingūmas; svarbūmas; ii v. di un
libro knygos vertės; v. storico e letterário isto­
rinė bei literatūrinė vertė; darė v. (a qcs) ( s u ­
teikti (kam ) reikšmę / svarbos; vertinti (ką);
♦ di v. vertingas agg; 4.: dgs ~ i (principi mora­
li e sim .) vertybės; v. culturali (morali) kultūros
(moralinės) vertybės; crisi (scala) dei ~ i ver­
tybių krizė (skalė); ♦ giudizio di v. (subjek­
tyvūs) (į)vėrtinimas; 5. (talento e sim .) vertė;
talentas; gabumas; essere consapėvoli dėl pro-
prio v. jaūsti savo vertę; ♦ di grande v. nepa­
prastai gabūs; talentingas; 6. (coraggio) narsa;
medáglia ai v. medalis už narsą; 7. (validitá)
galia; v. legate juridinė galia; privo di v. nega­
liojantis; avere v. di legge turėti įstatymo galią;
non avere v. di legge neturėti įstatymo galios;
8. (misura) dydis; (quantitá) kiekis; (dato rile-
vato) rodmuo; v. numérico skaitinis dydis; ii v.
di un’incdgnita nežinomojo reikšmė; ♦ v. nu­
tritivo maistingumas; 9. (significato) reikšmė;
prasmė; v.figurato perkeltinė reikšmė; 10.: dgs
econ ~ i vertybiniai popieriai; (azioni) akci­
jos; (obbligazioni) obligacijos; ♦ borsa ~ i ver­
tybinių popierių birža; 11. mus (natos) ilgu­
mas; legatura di v. lyga.
valorizzáre 738

valorizzáre vksm 1. (qc) (pa)didinti (ko) vertę; vaneggiáre vksm [A] (-neg-) klejoti; kliedėti (ir
2. (dar risalto) išryškinti (teigiamas savybes); v. prk).
una persona suteikti žmogui galimybę paro­ vanėsio, -a bdv pasipūtęs; (frivolo) lengvabūdi­
dyti savo vertę, škas; (vacuo) tūščias.
valorizzazióne dkt m 1. econ valorizacija; vertės vánga dkt m kastūvas.
padidinimas; 2. (nconoscimento) vertės pripa­ vangáre vksm (su)kásti / (iš)purėnti (kastuvū).
žinimas. vangélo dkt v (ppr. V.) Evangelija; ii V. secondo
valoróso, -a 1. bdv narsūs; drąsūs; 2. dkt v/m nar­ Giovanni Evangelija pagal Joną; un passo dėl
suolis -ė. V. Evangelijos ištrauka; ♦ ėssere v. būti tikra
valsénte dkt vfam pinigėliai pi. tiesa, būti šventa teisybe,
valuta dkt m valiuta; v. estera ūžsienio valiuta; v. vanificáre vksm (-ni-) paversti niekais, (su žlu g ­
forte (stábile) tvirta (pastovi) valiuta, dyti.
valutáre vksm (va-) 1. nustatyti (ko) vertę; (į)- vaniglia dkt m (piante e spezie) vanilė,
vėrtinti; (stabilire iiprezzo) įkainoti (ką); (cal- vanigliáto, -a bdv: zucchero v. vanilinis cūkrus.
colare) apskaičiuoti (ką); v. seicento euro ver­ vanillina dkt m chim vanilinas,
tinti šešis šimtus eūrų; v. un appartamento vanitá dkt m nkt 1. (vuotezza) tuštybė; tuštumas;
įvertinti butą; v. una distanza ad ócchio iš akies 2. (inutilitá) bergždūmas; 3. (vanagloria) tuš­
nustatyti atstumą; v. le pėrdite suskaičiuoti čia garbė; išpuikimas,
nuostolius; 2.fig vertinti, įvertinti; v. obbiettiva- vanitóso, -a bdv tuščiagarbis; išpuikęs,
mente le capacita (di qc) nešališkai įvertinti vano I, -a bdv 1. bergždžias, tūščias; (senza frut-
(ko) sugebėjimus; v. secondo i mériti vertinti to) bevaisis; nesėkmingas; 2. (infondato) ne­
pagal nuopelnus; 3. (esaminare) (ap)svarstyti; pagrįstas; 3. (banale) neturiningas; 4. (frivolo)
(iš)nagrinėti; v. una proposta svarstyti pasiū­ lengvabūdiškas,
lymą. vano II dkt v 1. (apertura) anga; (spazio) vieta;
valutario, -a bdv econ valiutos; valiutų; mercato (nicchia) niša; v. dell’ascensore lifto šachta;
v. valiutų rinka, 2. (lócale) patalpa; (stanza) kambarys; ii v.
valutazióne dkt m 1. vertės nustatymas; įverti­ delle scale laiptinė; 3. (comparto e sim.): v. mo­
nimas; įkainojimas; (calcolo) apskaičiavimas; tore variklio skyrius; v. portabagagli bagažinė;
la v. di un bene turto įvertinimas; econ v. dėl v. portaoggetti daiktinė (automobilyje).
bilancio biudžeto įvertinimas; fare una v. (di vantággio dkt v 1. (beneficio) pranašumas; ii v.
qcs) įvertinti (ką); 2. (į)vėrtinimas; la v. della dell’etá amžiaus pranašūmas; 2. (aspetto posi­
preparazione degli studenti studefitų žinių įver­ tivo) pliüsas; (utilitá) nauda; (comoditá) pato­
tinimas; metodo di v. įvertinimo metodas, gumas; h o tratto v. dalla cura gydymas mán
valva dkt m zool geldūtė. padėjo; hanno tratto v. dai nostri errori mūsų
válvola dkt m 1. vožtuvas; sklendė; ventilis; tecn klaidos išėjo jiems [ naudą; ♦ a v. (di qc) (kie­
v. a farfalla droselinė sklendė; tecn v. di sicu- no) naudai; andaré a v., tornare a v. (di qc)
rezza apsauginis vožtuvas; tecn v. di sfogo iš­ išeiti (kam) [ naudą; 3. fig (distacco) atotrūkis;
leidimo vožtuvas; fig būdas / priem onė garui 4. sport persvara; pranašūmas; avere un v. di
nuleisti; 2. anat (širdies) vožtuvas; 3. (fusibile) ąuattro punti (su qc) turėti keturių taškų pra-
saugiklis, našūm ą (prieš ką); ėssere in v. pirmauti; turėti
válzer dkt v nkt valsas. persvarą; andaré Ipassare Iportarsi in v. išsiverž­
vámpa dkt m (fiammata) liepsnos pliūpsnis; (di ti į priekį; ♦ v. (a tennis) daugiau; v. pari lygu.
calore) įkaitusio óro pliūpsnis, vantaggiós||o, -a bdv naudingas; (proficuo) pel­
vampáta dkt m 1. pliūptelėjimas, pliūpsnis; 2. (di ningas; (favorevole) palankūs; condizioni
rossore) paraudimas, raudonis; 3. fig protrū­ palañkios sąlygos,
kis; v. di collera pykčio protrūkis, vantáre vksm 1. girti; v. le proprie merei girti savo
vampiro dkt v flk, zool vampyras (ir prk). prekės; v. i propri successi puikuotis savo re­
vanadio dkt v chim vanadis, zultatais; 2. (possedere qcs dipregio) turėti (ką
vanam ente prv tuščiai, bergždžiai, vertinga); didžiuotis (kuo); v. una lunga espe-
vandálico, -a bdv fig vandališkas, rienza turėti ilgametę patirtį; v. una collezione
vandalism o dkt v vandalizmas, di opere d ’arte didžiuotis meno kūrinių ko­
vandalo, -a dkt v/m fig vandalas -ė. lekcija; 3.: v. un diritto (su qcs) pareikšti savo
vanagloria dkt m tuščia garbė. teisę (į ką).
739
►vant||ársi sngr 1. girtis, pasigirti; (farsi bello
di qc) puikuotis (kuo); v. dellepróprie ricchezze
girtis sávo turtais; si ~ a di aver fatto tutto da
solo giriasi viską vienas padaręs, giriasi, kad
viską vienas padarė; ♦ non per ~arm i, ma...
nenoriu girtis, bet... ; 2. (andaré fiero di qc)
didžiuotis (kuo); šono italiano e me ne ~ o esu
italas, ir tuo didžiuojuosi.
van teri||ad fam (t.p. dgs ~ e ) gyrimasis,
vánto dkt v 1. gyrimasis; menare v. (di qcs) girtis
(kuo); 2. (t.p. motivo di v.) pasididžiavimas; ii
v. della cittá miesto pasididžiavimas; ♦ avere ii
v. (di qcs, di aver fatto qcs) galėti didžiuotis
(kuo, ką padarius); kaip jst bei v.! butą čia kuo
girtis!
vánvera dkt m nkt: a v. bet kaip; kaip pakliūva;
parlare a v. aušinti burną,
vapor || e dkt v 1. garas, garai; v. ácqueo vandeñs
garai; esalare ~ i garuoti; * a v. garo; gusir ai
v. virtas garuose; troškintas agg; locomotiva a
v. garvežys; 2. (t.p. battello a v.) garlaivis,
vaporetto dkt v (maršrūtinis) garlaivis,
vaporiéra dkt m garvežys,
vaporizzáre vksm (nebulizzare) pulverizuoti.
vaporizzatóre dkt v purkštuvas, pulverizátorius.
vaporósj|o, -a bdv: capelli ~ i purūs plaukai,
varare vksm 1. (una nave) nuleisti (laivą) į van­
denį; 2. flg (dar inizio) duoti (kam ) pradžią;
3. fig (approvare) priimti; patvirtinti; (mettere
in atto) įvykdyti; v. una legge priimti įstatymą.
vareare vksm peržengti (irprk); pereiti; (scalan-
do) perkopti; (in nave) perplaukti; v. ii confine
pereiti / kirsti sieną; v. la sdglia peržengti (per)
slenkstį;/?# v. la cinquantina perkopti per peñ-
kiasdešimt.
vareo dkt v perėjimas (ppr. siauras); ♦ aprirsi un
v. prasiskinti kėlią; aspettare ai v. tykoti; fig
laukti progos (ppr. kam pakenkti).
variábile bdv 1. nepastovūs; kiñtamas; tempo v.
permainingas oras; nepastovūs orai pi; m at
(grandezza) v. kintamasis dydis; 2. gram kai­
tomas.
variabilitá dkt m nepastovumas; kintamūmas.
variam ente prv įvairiai; nevienodai,
variante dkt m 1. variantas; (modelio) modelis;
(versione) versija; 2. (modifica): apportare una
v. (a qcs) pakeisti (ką); 3. (di strada) apylanka;
4. ling gretybė, variantas.
vari||áre vksm ( va-) 1. tr (modificare) (pa)keisti;
v. ii programma pakeisti programą; 2. tr (ren-
der vario) (pa)įvairinti; v. una dieta įvairinti
dietą; 3. intr [E] (mutarsi) keistis, pasikeisti;
(pa)kisti; (esser instabile) būti nepastoviam;
vasca
(oscillare) svyruoti; la temperatura ~ a tem pe­
ratūra svyruoja; Vumore ~ a nuotaika keičiasi;
nuotaika nepastovi; 4. intr [E] (mutare) (di
qcs): v. d ’opinione pakeisti nuomonę; l ’áuto ė
~ ata di prezzo pasikeitė automobilio kaina;
5. intr [E] (esser vario) įvairuoti; (non coincide-
re) nesutapti; (differenziarsi) skirtis; la grafía
~ a rašyba įvairuoja; le tradizioni ~ano da pa-
ese apaese įvairiose šalyse tradicijos skiriasi.
variazión||e dkt m 1 . (ii mutare) pakeitimas; ii
programma ha súbito qualche v., c ’ė stata una v.
ai / di programma program a buvo šiek tiek
pakeista; ilprezzo non subirá ~ i káina nesikeis;
2. (U mutarsi) pokytis; pasikeitimas; ( p a k iti­
mas; v. di temperatura tem peratūros pokytis (/
svyravimas); climátiche klimato pokyčiai;
3. m us variacija; ~ i su un tema di Bach varia­
cijos Bacho tema.
varice dkt v m ed išsiplėtusi vena.
varicėlla dkt m vėjaraupiai pi; avere la v. sirgti
vėjaraupiais.
varicós||o, -a bdv: m ed vene ~ e išsiplėtusios ve­
nos.
variegáto, -a bdv 1 . įvairiaspalvis; margas; 2. fig
nevienalytis; įvairiapūsis; margas,
varietá I dkt m nkt 1 . (l’esser vario) įvairūmas;
2. (diversitá) įvairovė; v. di articoli prekių įvai­
rovė; 3. (tipo) rūšis -ies; 4. bot, zool atmaina,
varietá II dkt v nkt varjetė; estrada; número di v.
estradinis numeris,
va j rio, -a 1 . (non uniforme) įvairūs; nevienodas;
paesággio v. įvairūs kraštovaizdis; réndere v.
(pa)įvairinti; 2. (diverso) skirtingas; įvairūs;
daugeriopas; ~ r i interessi įvairūs interesai; di
v. colore skirtingų spalvų; i mestieri piu —ri
visokiausi amatai; ♦ in ~ r i modi visaip; flk ii
mondo ė bello, perché e v. - įvairovė - gyvenimo
druska; 3. (variabile) nepastovūs; 4.: dgs ~ ri,
~ rie (alcuni) keli, kėlios; (parecchi) daūg (ko);
~ rie volte kelis kartūs; daūg kartų; 5. kaip įv v
dgs ~ r i daūgelis sg; 6. kaip dkt m dgs: ~ rie ed
eventuali kiti klausimai, kita sg (darbotvarkėje).
variopinto, -a bdv margaspalvis; įvairių spalvų,
varo I dkt v 1. laivo nuleidimas (į vandenį); laivo
krikštas; 2. fig (di una legge e sim. ) priėmimas,
varo II, -a bdv m ed iškrypęs [ vidų.
vasáio, -a dkt v/m puodžius; puodininkas -ė.
vá||sca dkt m 1 . (bacino) baseinas; (serbatoio per
acqua) vandeñs talpykla; rezervuaras; 2. (t.p.
v. da bagno) vonia; v. con idromassággio sū-
kurinė vonia; 3. (piscina) baseinas; fig fare
due ~sche du kartūs perplaukti (per) baseiną;
vascèllo
4. tecn vonià; (cisterna) bâkas; v. di candéggio senoviškas; come ai ~ ch i tempi kaip senais
balinimo vonià.
vascèllo dkt v stor karo laivas,
vaschétta dkt m indėlis (ppr. maistui).
vascolàre bdv anat kraujagyslių,
vaselina dkt m farm vazelinas,
vasellàm e dkt v (da cucina) virtuvės rÿkai pl; i\
di porcellana porcelianiniai iñdai pl.
vasétto dkt v stiklainis.
vàsjIo dkt v 1. vazà; v. da fiori vazonas; géliàpuo-
dis; un v. rotto sudužusi vazà; ♦ mit v. di Pan­
dora Pandoros skrynia; 2. (barattolo) stiklainis;
3. (water) unitazas; ♦ v. da notte naktipuodis;
4.: anat v. sanguigno kraujagyslė, gysla; S.: bot
v. linfático limfagyslė; gysla; 6.: fis ~ i comuni-
canti susisiekiantieji indai.
vassàllo dkt v stor vasalas (irprk).
vassoio dkt v padėklas.
vastità dkt m nkt 1. (l’essere vasto) platumas (ir
prk); 2. (spazio) platybė, platybės.
vastjĮo, -a bdv 1. platus; erdvus; unpaesev. platus
kraštas; ♦ di ~ e proporzioni didžiulis agg; su
~ a scala dideliu / plačiu mastu; 2.fig platus; véccia dkt m bot vikis.
didelis; ~ a cultura platus apsiskaitymas; di­ vėc\\edkt m: in v. di qcn kieno (kito) vietoje; in v.
delė erudicija; ~ a esperienza didelė patirtis;
un’dpera ~ a platus veikalas,
vate dkt v (poeta) dainius (didispoetas).
vaticàn || o, -a bdv Vatikano; i Musei ~ i V atika­
no muziejai,
vaticinare vksm (-ei ) (iš)pranašauti.
vaticinio dkt v pranašystė; (l’azione) pranašavi­
mas.
vattelapésca jstfa m velniai žino!, bala žino!
ve įv, p ir => vi I, vi II.
ve’/sf žiū!, žiūrėk!
vecchiàia dkt m senatvė; moriré di v. mirti savo
mirtimi; moriré in v. mirti senatvė,
vecchiétta dkt m senutė; senelė,
vecchiétto dkt v senukas; senelis.
vèc||chio, -a 1. bdv senas; (invecchiato) pasenęs;
da v. (kai būsiu / būdam as ir pan. ) senas; un v.
cane senas šu5; la ~chia generazione senoji
kartà; pane v. sena duona; roba ~chia sen­
daikčiai pl; senienos pl; scarpe ~chie seni bâ­
tai; diventare v. (pa)sėnti; non è ancora v. jis
dár nesenas; è più v. di quanto sembra jis
senesnis, nei atrodo; è tre anni più v. di me jis
trejais metais vyresnis ūž manė; ♦ v. come il
cucco visái nusenęs; nepaprastai senas; spreg
sukriošęs; (solo di qcs) senas kaip pasaulis;
Pilnio il v. Plïnijus Vyresnÿsis; il V. Testamento
Senasis Testam eñtas; una ~chia volpe senas
vilkas; 2. bdv (di aitri tempi) senas, senovinis;
740
laikais; ♦ di v. štampo senos mados; la citta
~chia senamiestis; U v. mondo senasis p a­
saulis; ė una stdria ~chia sena pasaka; 3. bdv
(superato) pasenęs; senas; una ~chia moda
sena mada; 4. bdv (precedente) senasis; buvęs;
ii v. direttore senasis direktorius; ii v. sistema
senoji sistema; un mio v. studente vienas mano
būvęs mokinys; 5. bdv (che dura da molto e
sim.) senas; ilgametis; una ~chia conoscenza
senas pažįstamas; un v. debito sena skola; ♦ la
~chia guardia senoji gvardija; ėssere v. dėl
mestiere seniai dirbti (tam tikrą) darbą; 6. bdv
(stagionato) išlaikytas; 7. dkt v/m pagyvenęs
žmogus; senis; i ~ ch i seni žmonės; senimas
sg; ♦ da v. kaip senio; sėniškas agg; ii grande v.
= pilkasis kardinolas; fa m v. mio! drauguži!;
8. dkt v fam : ii mio v. m ano sėnis (apie tėvą); i
miei ~ ch i mano seniai; 9. dkt v nkt: tai, kas
sėna; sapere di v. atsiduoti senumu.
vecchiume dkt v 1. (roba vecchia) seni rakañdai
pl; 2. (idee antiquate) atgyvenusios idėjos pl.
mia vietoj m anęs;/are le ~ i (di qcn) pavaduoti
(ką), pakeisti.
ved||ére* vksm 1. matyti; regėti; (una voltą) p a­
matyti; (scorgere) išvysti; v. ii bosco in lonta­
nanza matyti mišką tolumoje; ho visto quello
che hai fatto mačiaū, ką padarei; hai mai visto
un eclissi di Sole? ar kada esi m atęs Saulės
užtemimą?; non l’ho visto uscire jó nemačiaū
išeinant; non l’ho mai visto arrabbiato jó nie­
kada nem ačiaū supykusio; ti ė solo paršo di v.
táu tik pasivaideno; non ho visto un errore pra­
žiūrėjau klaidą; ~ o bene solo con gli occhiali aš
tik su akiniais gerai mataū; i bambini vėdono
un sacco di cartoni animati vaikai prisižiūri
begalę animacinių filmukų; fig non ho visto un
centesimo! aš nė ceñto nemačiaū! (negavau);
fig la giacca ha visto tempi migliori šis švarkas
visko m atė (susidėvėjo); fig ne ho viste tante!,
ne ho viste delle belle! kó tik neteko matyti!;
♦ non darė a v. neparodyti; fa r v. (pa)ródyti;
(sfoggiare) padem onstruoti; farsi v. pasirod­
yti, rodytis; (verificarsi) atsirasti; fa m (dal dot-
tore) pasitikrinti (pas gydytoją); (mettersi in
mostra) afišuotis; non farsi v. akių nerodyti,
akyse nesirodyti; non v. al di la delpróprio naso
toliaū savo nosies nematyti; te la fáccio v. io!
aš táu (parodysiu)!; ~essi! matytum tu!; chi
s ’ė visto s ’ė visto! ir baigta!; štai ir viskas; si ~ e
che... (probabilmente) matyt... ; (ė evidente)
741
akivaizdu, kàd... ; 2. (guardare) žiūrėti, matÿti;
(una voltą) pažiūrėti; pamatyti; v. la partita
žiūrėti rungtynės; il film è da v. filmą reikia
pamatÿti / pažiūrėti; lásciami v.! léisk m án p a­
žiūrėti!; ♦ coseda v. (vietos) įžymybės; andaré
a v. aplankyti; non v. di buon dcchio (qcn)
neturėti akies (ant ko); non posso v. tuo cugino
(lo odio) aš tavo pusbrolio (akyse) negaliu
pakęsti; 3. (incontrare) (pa)matÿti; sutikti; do-
mani non posso ~erti negaliu rytoj su tavimi
susitikti; non lo voglio più v.! daugiau nenoriu
jó matyti!; ♦ v, un médico (un avvocato) eiti
pas gydytoją (pas advokatą); guarda chi si ~ e!
žiūrėk, kas čia (pasirodė)!; è triste a ~ersi
graudu žiūrėti; kaip jst lieto di ~erla (~erti)!
malonu jiis (tave) matyti!; 4. (verificare) (pa)-
žiūrėti; (controttare) peržvelgti, peržiūrėti; v. i
conti peržiūrėti skaičiavimus; v. ii giornale
peržvelgti laikraštį; v. un malato apžiūrėti li­
gonį; ~ i perché la porta non si chiude pažiūrėk,
kodėl durys neužsidaro; ~ i che vuole sužinok,
kó jis nori; ♦ ~ i (v.) pag. 3 žiūrėk (žr.) 3 pus­
lapį;«' ~ ra /, ~remo! pamatysim!, pažiūrėsim!;
bus matyti!; la ~remo! dar pažiūrėsime!; vuoi
v. che... ar tik nebus, kàd... ; lažinuosi, kàd... ;
~ ra i che ce la f arai! pamatysi, táu pavyks!
5. (notare) pastebėti; (comprendere) matyti;
suvokti, suprasti; ~ i che ho ragione? matai,
kàd aš teisūs?; non (ci) ~ o niente di strano
ne(į)žiūriū čia nieko keista; non ~ o come sia
possibile neįsivaizduoju, kaip tai butų įm ano­
ma; ♦ ~ e , ~ a matote; ~ i matai; a mió modo
di v. m ano išmanymu; 6.fig (considerare): non
lo ~ o adatto per ąuesto lavoro mano akimis
šitam darbui jis netiñka; ce lo ~ o a farlo galiu
įsivaizduoti jį taip darant; come la ~resti, tu?
kaip tū į tai žiūrėtum?; io la diversamente
aš kitaip manau; ~ i tu! spręsk páts!, táu
spręsti!; ~ a lei! spręskite jus!, jums spręsti!;
7. (cercare di fa r qcs) stengtis (ką daryti), pasi­
stengti; žiūrėti; ~ i di stare atiento žiūrėk, kàd
būtum atsargūs; ~ i di non fare stupidàggini
žiūrėk, kàd neprisidirbtum; ~ rd di passare da
te pasistengsiu pas tave užsukti; 8. (con „si“
passivante): da qui si ~ e casa mia iš čia matyti
mano namai; non si ~ono più i monti kalnų
nebesimato; 9.: ♦ non aver nulla a che v. (con
qc) neturėti nieko befidra (su kuo).
►ved || erei įvdž (pri)matÿti; regėti; ci ~ e dôp-
pio jám akyse dvejinasi (prisigėrė); ♦ voglio v.
chiaro noriu išsiaiškinti; non ci ~ o dalla famé
akyse temsta, kaip noriu valgyti; non ci ho vis­
to più tadà nebesusivaldžiau.
vegliàrdo
►vedérsela įvdž: 1.: te la ~ i tu con lui páts tu
sü juó išsiaiškinsi / susitvarkysi; 2.: ♦ me la
sono vista brutta galvojau, kad m án galas.
►ved||érsi sngr 1. matyti save; žiūrėti į save; v.
alio spėcchio žiūrėti į save veidrodyje; 2. (in-
contrarsi con qcn) pasimatyti, matytis; (con
freųuenza, o avendo una relazione) susitikinėti;
non ei ~iam o da anni mes seniai nesimatėme;
♦ ei ~iamo! susimatysim!; iki!; 3. (con valore
copulativo): si ~ e brutta jaūčiasi negraži; si
~ e nonno įsivaizduoja esąs jaū senelis; si ~ e
spacciato mano, kad viskas baigta; matosi pra-
žūvęs; si vide costretto a sposarla suvokė, kad
turės ją vėsti; mi sono visto rifiutare iipermesso
taip nutiko, kad leidimo mán nedavė; 4. (qcs):
v. un film pasižiūrėti filmą.
vedétta dkt m 1.: ėssere di v., stare in v. stovėti /
būti sargyboje; 2. sargybinis; stebėtojas,
vedovánza dkt m našlystė,
vedovile bdv (di un vedovo) našlio; (di una vedo-
vo) našlės; dirpensione v. našlio (/ našlės) peñ-
sija.
védov||o, -a 1. dkt v/m našlys -ė; 2. dkt m: zool
~ a nėra juodoji našlė.
vedüt||a dkt m 1. vaizdas; v. siti mare vaizdas į
jūrą; ~ e di Roma Rom os vaizdai; 2.: dgs ~ e
pažiūros; di ampie ~ e plačių pažiūrų; 3. art
vedutá.
veeménte bdv smarkūs; ūmus; (accanito) įnirt­
ingas; (tempestoso) audringas; siautulingas,
veeménza dkt m smarkumas; Įniršis, Įnirtis; la v.
delle passioni aistrų siautulys,
vegetal||e 1. bdv augalų; it regno v. augalija; 2. bdv
(ricavato dalle piante) augalinis; grassi ~ i au­
galiniai riebalai; 3. dkt v augalas,
vegetare vksm [A] (ve-) vegetuoti (ir prk); (solo
fig) gyvalioti.
vegetarianismo dkt v vegetarizmas,
vegetariano, -a 1. dkt v/m vegetaras -ė; 2. bdv
vegetariškas,
vegetativo, -a bdv 1.fisiol vegetacinis; stato v. ve­
getacinė būklė; 2. bot (asessuato) vegetatyvus;
3. biol (dei vegetali) vegetatyvinis,
vegetazióne dkt m 1. augmenija, augalija; auga­
lai pi; 2. (ii vegetare) vegetávimas; vegetacija,
vegeto, -a bdv gyvybingas; energingas; ♦ vivo e v.
sveikūt sveikutėlis,
veggėnte dkt v/m aiškiaregys -ė.
véglia dkt m 1. nemiegojimas, budėjimas; tra ii
sonno e la v. snaudžiant; 2. (U vegliare) budė­
jimas; fare la v. (a qcn) budėti (prie ko); ♦ v.
fúnebre šermenys pi; 3. (festa) pobūvis,
vegliárdo dkt v senas išmiūčius; garbūs senis.
vegliáre
vegliáre vksm (vé-) 1. intr [A] nemiegoti; budėti;
2. intr [A]/žg (su qc) prižiūrėti (ką); 3. tr budėti
(prie ko, ką); (accudire) slaugyti; (un moribon-
do) marinti; v. un defunto budėti prie m iru­
siojo.
veglióne dkt v šokių vakaras; il v. di Capodanno /
difine anno Naujųjų m ėtų sutiktuvės pi.
veicolo dkt v 1. transporto priem onė; (a motore)
automobilis; v. incidentato [ avariją patekęs
automobilis; 2. m ed (ligos) nešiotojas; (ūžkra-
tos) nešėjas -a; il v. di un’infezione infekcijos
nešėjas; 3.fig nešėjas; (solo di qcs) skleidimo
priem onė.
vél|Ja dkt m 1. būrė; alzare le ~ e iškelti burės;
♦ a v. būrinis agg; a gónfie ~ e kaip iš pypkės;
a ~ e spiegate pakeltom is būrėmis; barca a v.
būrinė valtis; būrlaivis; 2. sport buriavimas;
praticare la v.,fare v. buriuoti; 3.: sport volo a v.
sklañdymas.
vėl |áre I vksm (vé-) 1. (con un velo) apdeñgti šy­
du / vualiu; (nascondere) uždefigti; (pa)slėpti
(irprk); 2. (offuscare) aptemdyti (ir prk); už­
defigti; le nūvole ~ano il sole debesys defigia
saulę.
►velársi sngr (del cielo) lengvai apsiniaukti,
velare II bdv ling gerklinis,
velataménte prv netiesiogiai.
velát| o, -a bdv 1. apdengtas šydū; 2.: calze ~ e
perm atom os pėdkelnės / kojinės; 3. (offusca-
to) aptemdytas (ir prk); occhi ~ i di lacrime
ašarų aptemdytos akys; 4. fig (non esplicito)
netiesioginis; pridengtas; allusione ~ a švelni
užuomina,
velero dkt v lipūkas, kibūkas.
veleggiáre vksm [A] (-lég-) 1. buriuoti; plaūkti;
2. (con un aliante) sklandyti,
veleno dkt v 1. nuodai p i (ir prk); v. di vipera gy­
vatės nuodai; v. per topi žiurkių nuodai; ucci-
dere col v. nunuodyti; 2. fig (livore) pagieža,
velenóso, -a bdv 1. nuodingas; Jungo v. nuodin­
g a sis) grybas; 2. fig pagiežingas; piktas,
vélico, -a bdv būrlaivių; (della vela) buriavimo,
veliéro dkt v būrlaivis.
vėlina dkt m 1. (t.p. carta v.) šilkinis popierius;
2. (nota per la štampo) pranešimas spaūdai;
3. (ballerina) (laidos) šokėja,
velista dkt v/m sport buriuotojas -a.
velívolo dkt v orlaivis; skraidymo aparatas.
velleit||a dkt m nkt nerealistiškas / nerealūs tro­
škimas; tuščia ambicija; ha ~ a artistiche įsi­
vaizduoja esąs menininkas.
velleitário, -a bdv nerealistiškas, nerealūs; nepa­
grįstas.
742
vello dkt v gaurai pi, vilnos pi; m it v. d ’oro aukso
vilna.
veIlutat||o, -a bdv (liscio, morbido) švelnūs;pelle
~ a aksominė / švelni óda; voce ~ a švelnūs
balsas.
vellüto dkt v 1. aksomas; di v. aksominis agg (ir
prk); fig švelnūs; ♦ sul v. be kliūčių; 2.: v. a
coste velvetas; di v. a coste velvetinis agg.
vėlo dkt v 1. šydas; vualis; v. da sposa, v. nuziale
nuom etas; ♦ sténdere un v. pietoso (su qcs)
nutylėti (ką) (iš gailesčio); 2. (drappo, scialle)
skraistė; ♦ prendere il v. įstoti į vienuolyną;
3. (strato fine) plonytis sluoksnis; ♦ ziicchero
a v. miltelinis cukrus, cūkraus pudra; figun v.
di tristezza liūdesio šešėlis; 4. fig (copertura)
uždanga; un v. di mistero paslapties šydas;
5. anat: v. palatino, v. péndulo minkštasis go­
murys; 6. sport (nei basket) ūžtvara; Jare v.
statyti užtvarą.
velóc¡ e bdv 1. greitas; spartūs; un cavallo (treno)
v. greitas žirgas (traukinys); polso v. greitas
pūlsas; servizio v. greitas aptarnavimas; un
viággio v. trum pa kelionė; v. come un fulmine,
v. come il vento greitas kaip zuikis / kaip strėlė;
con passo v. sparčiū žingsniū; sport curva v.
greitas posūkis; šono a / nei lavorare, la-
vórano ~ t sparčiai dirba; 2. kaip prv: córrere
(parlare) v. greit(ai) bėgti (kalbėti),
veloceménte prv 1. greitai; sparčiai; 2. (presto)
greit, greitai; greitū laikū.
velocista dkt v/m sport sprinteris -ė.
velocitá dkt m nkt 1. greitis; a grande v., a v. ele-
vata dideliu greičiū; v. della luce (del suono)
šviesos (garso) greitis; eccesso (limite) di v.
greičio viršijimas (limitas); trasporto ad alta v.
greitasis transportas; fis v. angolare kampinis
greitis; aumentare (rallentare) la v. (pa)didinti
((su)mažinti) greitį; prendere v. įsibėgėti; ♦ a
tutta v. visū greičiū; 2. (Vessere veloce) greitu­
mas; spartum as; 3. (ritmo sostenuto) tempas,
sparta.
velocizzáre vksm (pa)greitinti, (pa)spartinti.
velodromo dkt v velodromas,
veltro dkt v skalikas.
vén|)a dkt m 1. anat vena; (kraūjo) gysla; v. cava
tuščioji vena; tagliarsi le persipjauti venas;
2. rievė; gysla; (come insieme di linee e sim.)
tekstūra; 3. (filone) gysla; (strato) klodas; v.
aurífera áukso gysla; 4. (t.p. v. acąuifera) (van-
defis) gysla; (sorgente) šaltinis, versmė; 5. fig
(disposizione) nusiteikimas; nuotaika; ♦ (non)
ėssere in v. (di far qcs, di qcs) būti (ne)nusi-
teikusiam (ką daryti, kam); neturėti upo; 6. fig
743
(estro) gyslelė; v. musicale (poética) muzikanto
(poeto) gyslelė; l.fig (traccia) šešėlis; gaidelė;
una v. di tnalinconia melancholijos gaidelė,
venále bdv gobšūs pinigų; godus (pinigams),
venáto, -a bdv 1. rievėtas; gyslotas; sū aiškia tek­
stūra; 2. fig (della voce e sim.) sū (ko) gaidelė,
venatorio, -a bdv medžioklės,
venatüra dkt m (come insieme di linee) tekstūra,
vendémmia dkt m 1. (la raccolta) vynuogių sky­
nimas; 2. (U raccolto) vynuogių derlius; 3. (la
stagione) vynuogių skynimo mėtas,
vendemmiáre vksm [A] (-dėm-) skinti vynuoges
(derliaus metu); nuimti vynuogių derlių.
vėnd|Įere vksm 1. parduoti; pardavinėti; (ad e-
saurimento) išparduoti; v. a caro prezzo (a 10
euro) parduoti brangiai (už 10 eūrų); v. a un
asta parduoti aukcione; v. un appartamento
parduoti būtą; v. fiori pardavinėti gėlės; fig v.
ii prdprio corpo parsidavinėti; fig v. la patria
parduoti tėvynę; ♦ ~es¿ pardúodam a(s) agg;
~onsi parduodam i agg; v. l’ánima al diávolo
parduoti velniui sielą; v. fumo akis dūmti; v.
cara la pelle nepasiduoti; ha corággio da v. drą­
sos jám nestiñga; 2. (commerciare) prekiauti
(kuo); pardavinėti (ką); v. al dettáglio / al mi­
nuto (all’ingrosso) pardavinėti mažmenomis
(didmenomis); v. mdbili (pesce) prekiauti bal­
dais (žuvimi); 3. kaip intr [A]: ii libro ~ e bene
knygą labai perka.
►véndersi sngr 1. parsiduoti; 2. (essere vendu-
to) būti parduodam am ; 3. (prostituirsi) parsi­
davinėti; 4.: sapersi v. mokėti save pateikti.
vendetta dkt m kerštas; keršijimas; per v. iš ker­
što; assetato di v. ištroškęs keršto; fare v. (di
qcs) (at(si))kefšyti (už ką).
vendicáre vksm (ve'«-) (at(si))kefšyti; v. ilfratello
keršyti ūž brolį; v. la morte del padre keršyti ūž
tėvo mirtį; v. un oltrággio keršyti už skriaūdą;
v. ii prdprio onore keršyti už nūplėštą garbę.
►vendicársi sngr (di qcs su qcn) (at(si))kefšyti
(už ką kam); v. per le / delle ojfese sui nemici
keršyti priešams ūž skriaudas.
vendicativo, -a bdv kerštingas,
vendicatóre, -trice dkt v/m keršytojas -a.
véndita dkt m 1. pardavimas; pardavinėjimas;
(commercio) prekyba; v. a crédito pardavimas
[ skolą; v. a domicilio (al dettáglio, all’ingrosso)
išnešiojamoji (mažmeninė, didm eninė) p re­
kyba; ♦ in v. parduodam as agg; 2. dgs ~ e par­
davimas s g; parduotos prekės; direttore delle
~ e pardavimo vadybininkas; le ~ e šono au­
méntate del 23 % pardavimas išaugo 23 procen­
tais; 3. (negozio) krautuvė.
venire
venditóre, -trice dkt v ¡m pardavėjas -a; v. ambu­
lante prekeivis -ė, prekių siūlytojas -a.
vendüto, -a 1. bdv, dlv parduotas; ii libro piu v.
labiausiai perkam a knyga, perkam iáusia kny­
ga; 2. bdv, dkt v/m (di qcn) parsidavėlis -ė.
venéfico, -a bdv (labai) nuodingas,
venerábile bdv => venerando.
venerand||o, -a bdv garbūs, garbingas; gerbia­
mas; ♦ ~ a eta garbūs amžius,
venerare vksm (vé-) 1. (pa)gárbinti; v. gli idoli
stabūs garbinti; v. la Madonna garbinti Šven­
čiausią Mergelę; 2. fig (onorare) didžiai gerbti;
(adorare) dievinti,
venerazióne dkt m 1. (pa)gárbinimas; 2. fig didi
pagarba; gerbimas,
venerdi dkt v nkt penktadienis; (ąuesto) v. (šį)
penktadienį; v. prossimo (scorso) kitą / atei­
nantį (praeitą / praėjusį) penktadienį; U v., di
v., ai v. penktadieniais; ♦ V. Santo Didysis
penktadienis; gli manca un v. / qualche v. jám
nė visi namie,
venere Į|o, -a bdv: med malattia ~ a venerinė liga.
véneto, -a 1. bdv Venėto (srities); venetiėčių;
2. dkt v/m Venėto (srities) gyventojas -a, ve-
netiėtis -ė; 3. dkt v Venėto (srities) tarm ė,
veneziana dkt m žaliūzės pi.
venezián||o, -a 1. bdv Venecijos; venecijiėčių; ve-
necijėtiškas; iš Venecijos; gastr fégato alla —a
venecijėtiškos kepenys pi; 2. dkt v/m veneci­
jietis -ė; 3. dkt v venecijiėčių tarmė,
venezueláno, -a 1. bdv Venesuelos; venesueliė-
čių; iš Venesuelos; 2. dkt v/m venesueliėtis -ė.
venia dkt m: ♦ chiedo v. (labai) atsiprašaū.
veníale bdv dovanotinas; atleistinas; rel peccato
v. nesunki nuodėm ė; fig dovanotina klaida,
ven || irę* vksm [E] 1. eiti, ateiti (slinkties veiks­
mas ppr. siejamas su pašnekovu, būtent „eiti su
pašnekovu ”, „eiti pas pašnekovą “ ir pan.); (non
a piedi) (at)važiūoti; (at)vykti; vieni súbito da
me ateik greit pas manė; domani non verró a
lezione rytoj neateisiu į paskaitą; vieni ai mare
con noi? važiuosi prie juros kartū sū mumis?;
vieni ai mare da noi? (at)važiūosi prie juros
pas mūs?; sta ~endo una mácchina atvažiuoja
mašina; ii treno viene da Roma traukinys at­
vyksta iš Romos; ~ ite a trovarci! užeikite pas
mūs į svečius!; ii mió amico viene dal Bėlgio
mano draūgas yra (/ atvyko) iš Belgijos; le
nuvole véngono da ėst debesys sleñka iš rytų;
♦ fare v. pakviesti; iškviesti; v. alia luce (di
qcn) ateiti į pasaulį; (di qcs) iškilti / išeiti į
viešumą; v. alle mani paleisti į darbą rankas; v.
al punto eiti prie reikalo; 2. (provenire, del ven-
venirsene
to) pūsti; (di odori, suoni e sim.) sklisti; 3. fig
(at)eiti; (sorgere) (iš)kilti; (derivare) kilti, būti
kilusiam; mi ė ~ uto utį brufolo sulla fronte
mán iškilo spuogas añt kaktos; mi viene un
dúbbio (una domanda) mán kyla abejonė (klau­
simas); poi ~ n e la guerra paskui prasidėjo /
kilo káras; mi ė ~ uta (in mente) un’idea mán
mintis atėjo į galvą; l ’inverno verrá presto grei­
tai ateis žiema; ė ~ uto ii momento di partiré
atėjo laikas išvykti; Natale viene di lunedi K a­
lėdos išeina pirmadienį; ąuesta parola viene
dal latino šis žodis kilęs iš lotynų kalbos; viene
la pióggia, viene a pióvere (tuój) lis; mi ė ~uto
U raffreddore įsimetė slogá; dalla casa gli viene
una rėndita jám narnas neša peinas; la settima-
na che viene ateinančią savaitę; non mi viene
sonno miegas neima; ♦ negli anni a v. ateityje;
le generazioni a v. busimos(ios) kartos; v. a sa-
pere (qcs), v. a conoscenza (di qcs) sužinoti
(ką); non mi viene (in mente) neprisimenu; ti
~isse (un accidente)! kád tave k u r!; come viene
viene kás bus, tas büs; kaip jst fa m ma vieni!
nági!; 4.: ♦ mi viene (da far qcs) (m án) nórisi
(ką daryti); viene da ridere juoktis nórisi; ju o ­
kas ima; 5. (come risultato) išeiti; la foto ė
~uta bene nuotrauka (išėjo) graži; nuotrauka
gerai išėjo; la serata ė ~uta bene vakaras
nusisekė; ii solitario non viene pasjansas (kortų
dėlionė) neišeina; che soluzione ti viene? kokį
atsakymą gavai?; fam ė ~uto (fuori) ii 35 (ai
gioco) iškrito 35; ♦ v. a crearsi, ~ irsi a creare
susidaryti; v. a mancare pritrukti; fig (moriré)
(staiga) mirti; v. a trovarsi, ~ irsi a trovare
atsidūrti; 6. fam (t.p. v. a costare) atsieiti; kai­
nuoti; 7.fa m (avere un orgasmo) baigti (patirti
orgazmą); 8. įeina į įvairius prielinksninius ir
prieveiksminius posakius: v. avanti paeiti į
priekį; ateiti; v. dentro įeiti; v. dietro (a qc) eiti
paskui (ką); v. dopo eiti pó (ko); fig būti
mažiaū svarbiam; v. fuori išeiti; išvažiuoti;
išlįsti; fig išaiškėti; pasirodyti; iškilti aikštėn; v.
giii (scendere) leistis, nusileisti; (nu)lipti; (crol-
lare) (nu)griuti; (piovere e sim .) kristi (lietui ir
pan.); v. meno (svenire) (nu)aípti; (cessare)
nustoti būti; (mancare) pritrukti; (sottrarsi a
qcs) (su)laužyti (ką); nesilaikyti (ko); fig v.
prima (di qc) būti svarbesniam (už ką); v. su
(už)lipti; fig (crescere) (už)augti; (solo di col-
ture) (už)derėti; v. via (andarsene) išeiti; (stac-
carsi) ištrukti; nusilūpti; nusiimti; (saltare via)
atšokti; (scindersi) atskilti; (cancellarsi) nusi­
trinti; (di macchie) nusivalyti; 9. su dlv gali
sudaryti neveikiamosios rūšies formas: le buste
744
véngono aperte vokai atplėšiami; la partita vie­
ne annullata rungtynės atšaūkiamos; 10. (con
U gerundio) vartojamas su gerundijumi rodo
besitęsiantį, arba pasikartojantį veiksmą: v. di-
cendo pasakoti; sakyti; mi ~ go accorgendo
pradedu suprasti.
► venirsene įvdž 1. (andaré) eiti; 2. (andaré
via) išeiti; fig ė un problema da cui non se ne
viene fuori bėda tokia, kad neišsikapstysime;
3.: ♦ v. fuori netikėtai pareikšti (/ sakyti ir
pan.).
venoso, -a bdv 1. ariat veninis; venų; sángue v. ve­
ninis kraūjas; 2. (con vene evidenti) gyslotas,
ventáglio dkt v 1. vėduoklė; 2. fig grūpė; pluoštas;
un v. di proposte pluoštas skirtingų pasiūlymų,
ventáta dkt m 1. vėjo šuoras, (vėjo) gūsis; 2. fig
banga; añtplüdis; (carica) ūžtaisas.
ventennále 1. bdv dvidešimties mėtų, dvidešim­
tmetis; 2. dkt v dvidešimtosios mėtinės pi.
ventėnne bdv, dkt v/m dvidešimtmetis -ė.
ventėnnio dkt v dvidešimtmetis; ♦ stor U V. (fa­
scista) fašizmo dvidešimtmetis,
ventésimo, -a 1. sktv dvidešimtas; ii v. sécolo dvi­
dešimtasis amžius; 2. dkt v dvidešimtoji dalis
-iės.
vénti sktv nkt 1. dvidešimt; per v. persone dvide­
šimčiai žmonių; 2.: dgs le v. aštunta sg (va­
landa) (vakaro), dvidešimta valanda,
ventidüe sktv nkt 1. dvidešimt dū; 2.: dgs le v.
dešimta sg (valanda) (vakaro), dvidešimt an t­
ra valanda,
ventiduésimo, -a sktv dvidešimt afitras.
venticéllo dkt v dimin vėjelis,
ventilabro dkt v vėtyklė.
ventilare vksm (ven-) 1. (pra)vėdinti, išvėdinti;
2. spec (cereali) (iš)vėtyti; 3. fig pateikti svar­
styti; iškelti (klausimą ir pan.).
ventiláto, -a bdv 1. (ventoso) vėjuotas; 2. (di ló­
cale) (gerai) vėdinamas,
ventilatóre dkt v ventiliatorius,
ventilazióne dkt m vėdinimas, ventiliacija,
ventina dkt m apie dvidešimt; kokie -ios dvide­
šimt; una v. di giorni apie dvidešimt dienų,
ventiquattrésimo, -a sktv dvidešimt ketvirtas,
ventiquáttro sktv nkt 1. dvidešimt keturi; ♦ a-
perto v. ore su v. atidaryta visą parą; 2.: dgs le v.
dvylikta sg (valanda) (nakties), vidurnaktis;
dvidešimt ketvirta valanda,
ventiquattróre dkt m nkt 1. (valigetta da viaggio)
lagaminėlis; (valigetta poriadocumenti) port­
felis; 2. sport 24 valandų (trukm ės) lenkty­
nės pi.
ventitré sktv nkt 1. dvidešimt trys; 2.: dgs le v.
745
vienuolikta sg (valanda) (nakties), dvidešimt
trečia valanda; ♦ portare il cappello sulle v.
nešioti skrybėlę pakreiptą añt šono.
ventitreésimo, -a sktv dvidešimt trečias.
vėntĮ]o <lkl v 1. vėjas; v. contrario (favorévole /
propizio) priešingas / priešpriešinis (palankus)
vėjas; v. forte (gélido, moderato, violento) sti­
prus (žvarbus, vidutinis, smarkus) vėjas; v. di
levante rytų vėjas; rytÿs; mulino a v. vėjo /
vėjinis malūnas; ràffiche di v. vėjo gūsiai; tira
v., c’ė v. pučia vėjas; vėjuota; si è alzato ii v.
pakilo vėjas; ♦ córrere come il v. lėkti kaip
vėjas; gettare ai v. vėjais paleisti; gridare ai qu-
attro ~ i paskleisti f visas pusės; parlare al v.
burną aušinti (be rezultato kalbėti); quai buon
v. (ti porta)? kokie vėjai tave čia atnešė /
atpūtė?; sóffiano ~ i di guerra kvėpia paraku;
(si awicina un pericolo) gresia pavojus; flk chi
semina v. raccóglie tempesta kàs sėja vėją,
pjauna audrą; 2.: fare v. vėdinti; vėduoti; fig
{emettere gas intestinale) gadinti orą; farsi v.
vėdintis.
ventola dkt m tech ventiliatorius; (Vélica rotante)
sparnuóté.
ventosa dkt m 1. siurbtukas; 2. med taurė; 3. zool
siurbtukas, čiulptuvas,
ventoso, -a bdv vėjuotas,
ventrale bdv pilvo; pilvinis, ventrâlinis.
ventre dkt v 1. pilvas; dolori ai v. pilvo skausmai;
danza del v. pilvo šokis; ♦ basso v. pilvo apa­
čia, papilvė; colpire ai basso v. smogti žemiaū
juostos; 2. fig (parte rigonfia) pilvas; 3. fig: ii v.
della montagna kalno giluma / vidūs,
ventricolo dkt v anat skilvelis,
ventriglio dkt v zool raumeninis skilvys,
ventriloquo, -a bdv, dkt v/m pilvakalbÿs -ė.
ventunėsimo, -a bdv dvidešimt pirmas; il v. sė-
colo dvidešimt pirmasis amžius,
ventùno sktv nkt 1. dvidešimt vienas; 2.: dgs le v.
devinta sg (valanda) (vakaro), dvidešimt pir­
ma valanda.
ventura dkt m dalia; stor capitano di v. kondo-
tjėras; stor compagnia di v. samdytų kareivių
būrys; ♦ andaré alla v. ieškoti laimės.
venturĮjo, -a bdv kitas; ateinantis; (futuro) busi­
mas; artimiausias; l ’anno v. kitais metais, kitą­
met; ateinančiais metais; le generazioni ~ e
busimosios kartos,
venùta dkt m atėjimas; atvykimas.
venùt||o, -a dkt v/m: il nuovo v., la nuova ~ a at­
vykėlis -ė; ♦ ii primo v. pirmas pakliuvęs / pa­
sitaikęs; bèt kàs; non è certo il primo v. jis nė iš
kelmo spirtas.
verderàme
vėra dkt m sutuoktuvių žiedas,
veráce bdv 1. (verídico, di ącn) sakantis teisybę /
tiesą; (di qcs) atitiñkantis tiesą; 2. (vero) tik­
ras; (autentico) autefitiškas; 3. fam (spec. di
prodotti) grynas; pirmos rūšies; napoktano v.
grynas / tikras neapolietis,
veramente prv 1. tikrai; iš tikrųjų; 2. (sul serio )
rimtai; tikrai; 3. (a diria veritá) tiesą sakant,
veranda dkt m veranda,
veratro dkt v bot čemerys,
verbále I bdv 1. žodinis; verbalinis; un accordo
(una protesta) v. žodinis susitarimas (skuñ-
das); l.gram veiksmažodinis; (del verbo) veik­
smažodžio; predicato v. grynasis tarinys,
verbále II dkt v protokolas; aktas; ii v. di una
contravvenzione pažaidos protokolas; mėttere
a v. įrašyti į protokolą; redigere un v. surašyti
aktą.
verbalizzáre vksm 1. tr įrašyti / užfiksuoti [ pro­
tokolą; 2. intr [A] (su)rašyti protokolą, pro­
tokoluoti; sekretoriauti,
verbalmėnte prv žodžiu (ne raštu).
verbena dkt m bot verbena,
verbo dkt v 1. veiksmažodis; (predicato) tarinys;
v. (ir)regolare (ne)taisyklingas veiksmažodis;
gram v. (intransitivo = (ne)galiniñkinis veik­
smažodis; v. modale (riflessivo) (sangrąžinis)
modalinis veiksmažodis; 2. (parola) žodis,
verbositá dkt m nkt daugiažodiškūmas, daugia­
kalbiškumas
verboso, -a bdv 1. (di qcn) plepūs; daugiakalbis;
ilgai ir nuobodžiai kalbantis; 2. (di qcs) dau-
giažodis; ištęstas,
verdástro, -a bdv žalsvas; pažaliavęs.
vėrd|e 1. bdv žalias; v. chiaro (seuro) nkt šviesiai
(tamsiai) žalias; erba v. žalia žolė; foglie ~ i
žali lapai; occhi ~ i žfilios akys; ♦ número v.
nem okamas nūmeris; kliefitų linija; zona v.,
spázio v. žalioji zona; v. d ’invidia pažaliavęs iš
pavydo; 2. bdv (acerbo e sim.) žalias; nepri­
nokęs; legna v. žalios malkos pi; 3. bdv (ecolo-
gico) ekologiškas; ♦ benziną v. bešvinis ben­
zinas; 4. bdv polit žaliųjų; 5. dkt v žalia spalva;
dipinto di v. žaliai dažytas; ♦ ai v. plikas agg
(be pinigų); 6. dkt v (vegetazione) žaluma;
(spazi verdi) žaliosios zonos pi; 1. dkt v (dėl
semaforo) žalia šviesa (šviesoforo); e venuto ii
v. užsidegė žalia šviesa; 8. dkt v polit: dgs i ~ i
žalieji.
verdeggiánte bdv žaliuojantis,
verdeggiáre vksm [A] (-dėg-) žaliuoti,
verderame dkt v nkt chim 1. (miseela) vario sul-
verdétto 746

fátas; 2. (patina) žalia pátina; 3. {pigmento) trollare) kontroliuoti; (collaudare) (iš)bandyti;

vario žalis. v. i conti tikrinti apskaitą; atlikti auditą; v. del­
verdétto dkt v verdiktas; (sentenza) nuosprendis; le informazioni patikrinti informaciją; v. una
(idecisione) sprendimas, teoría verifikuoti teoriją.
verdógnolo, -a bdv žalsvokas; šviesiai žalias. ►vérifie |¡àrsi sngr 1. atsitikti; (sorgere) atsira­
verdür||a dkt m daržovė; dgs ~ e daržovės; žalu­ sti, iškilti; si šono ~ a ti dei problemi atsirado /
mynai; 7,itppa di ~ e daržovių sriuba, iškilo sunkumų; 2. (avverarsi) pasitvirtinti,
verecóndia dkt m drovingumas. verismo dkt v 1. lett verizmas; 2. (realismo) reali­
verecóndo, -a bdv drovingas. zmas.
verga dkt m 1. virbas; (bastone) lazdá; (frusta) verità dkt m nkt 1. (l’essere vero) tikrumas; (affi-
rykštė; 2. (metallica) virbalas; (barra) strypas; dabilita) patikimumas; kaip bdv nkt inchiesta
3. anat, fam várpa. v. bešališkas tyrimas; ♦ in v., peria v. iš tikrųjų,
vergáre vksm (vėr-) (pa)rašyti ranká. iš tiesų; 2. (cid che è vero) tiesà; teisybė; l ’ama-
vergáta dkt m rykštė, smūgis rykšte, ra v. karti tiesa; la sacrosanta v. šventa teisybė;
verginále bdv skaistūs. màcchina della v. mėlo detektorius; dire (sco-
vergine bdv 1. (di qcn) nekaltas; skaistūs; 2. (di prire) la v. (pa)sakyti (sužinoti) tiesą; sputare
qcs): un DVD v. neįrašytas D V D; foresta v. in fàccia la v. drožti teisybę [ akis; è la pura v.
(žmogaūs) neliestas miškas; (pura) lana v. (tai) tikrà tiesà; non corrisponde a v. neatitiñka
natūralioji vilna; dlio v. d ’oliva pirmojo spau­ tikrovės.
dimo aljK'uogių aliejus; terreno v. plėšinys; dir­ veritiér||o, -a bdv 1. tikras; atitiñkantis tikrovę;
vonas; 3. dkt m nekalta / skaisti mergina; ♦ la deposizione ~ a teisingi parodymai pi; notizia
(Santa) V. (Šventoji) Mergelė; 4. dkt v (segno ~ a tikra žinia; 2. (di qcn) kalbantis tiesą.
zodiacale) mergelė (zodiako ženklas). vėrmĮ|ei/fav 1. kirminas; (anche: larva) kirmėlė;
verginitá dkt m nkt nekaltybė, skaistybė, con i ~ í sukirmijęs bdv; zool v. solitario kaspi-
vergógna dkt m 1. gėda; sarmata; arrossire di v. nuótis; fa r i (su)kirmÿti; ♦ sentirsi un v.
paraūsti iš gėdos; avere v., provare v. (di qcs) jaustis šekščiai; 2.fig apgailėtinas padaras,
pajusti gėdą (dėl ko; ką padarius); susigėdyti vermiglio, -a bdv skaisčiai raudonas,
(ko; ką daryti), susigėsti; hanno v. a farsi vede- vermouth [Vermut], vermut dkt v nkt vermutas,
re jiems gėda pasirodyti; ♦ kaip jst che v.! ko­ vernàcolo dkt v ling patarm ė; tarmė,
kia gėda!; 2. (infamia) gėda; negarbė; ė la v. vernice dkt m 1. dažai pi; v. gialla geltoni dažai;
della famiglia jis šeimos gėda; ė una v.! kaip darė una mano di v. (a qcs) užtepti (ką) dažais;
apmaudü!; kaip negražu!; kaip negarbinga!; ♦ v. fresca (scritta) atsargiai - dažyta; 2. (lacca
3. (soggezione) nedrąsūmas; varžymasis; pro- trasparente) lakas; di v. lakinis agg; scarpe di v.
vare v. nedrįsti, varžytis. lakiniai bâtai,
vergogn||ársi vksm (-gó-) 1. (di f ar qcs; di qcs) verniciàre vksm 1. (nu)dažyti; v. una párete nu­
gėdytis (ką daryti; ko), susigėdyti; susigėsti; dažyti sieną; 2. (laccare) (nu)lakūoti.
fa r ~ are (ącn) padaryti (kam ) gėdą; mi ~ o verniciàto, -a bdv, dlv 1. (nu)dažytas; 2. (lacca-
mán gėda; si ~ a delle prdprie origini gėdijasi to) (nu)lakūotas.
savo kilmės; vergógnati!, dovresti ~arti!, ma verniciatùra dkt m 1. dažymas; v. a spruzzo dažų
non ti ~i?!, (kaip táu nė) gėda!; gėdykis!; purškimas; 2. lakávimas.
2. (avere soggezione a / di far qcs; di qc) drovėtis vér||o, -a 1. bdv tikras; non v. netikras; un v. ami-
(ką daryti; ko), varžytis; gėdytis, co tikras draūgas; ii šuo v. nome jó tikras
vergognóso, -a bdv gėdingas, vardas; è v. tai tiesà; non è v. tai netiesa; non
veridicitá dkt m tikrumas; patikimumas, puo ėssere v. (tó) negali būti; è v. che... tiesà,
verídico, -a bdv sakantis tiesą; (affidabile) pati­ kàd... ; non mi sembra v.! netikiu!, negaliu p a­
kimas; (credibile) (į)tikėtinas. tikėti!; èprôprio v.? ar tikrai (tai tiesà)?; non
verifica dkt m 1. (pa)tikrinimas; apžiūra; (con- c ’è niente di v. nieko panašaūs; tai visiškas
trolio) kontrolė; (collaudo) (iš)bafidymas; v. mêlas; * v. e prôprio tikrų tikriausias; grynas;
técnica tėchininė apžiūra; v. dei conti apskai­ tant’ė v. che... ir iš tiesų... ; (tanto p iù) tuó la-
tos patikrinimas; econ (audit) auditas; fare la biaü, kàd... ; kaip jst v.?, non è v.? (ar) tiesà?;
v. (di qcs) patikrinti (ką); 2. (prova scolastica) ar nè?; 2. bdv (reale) realūs; (autentico) tikras,
kontrolinis (darbas); testas, grynas; autefitiškas; un v. idiota tikras / visiškas
verificare vksm (-ri-) (pa)tikrinti; apžiūrėti; (con- idiotas; una minàccia ~ a reali grėsmė; una
747
~ a sciocchezza gryna nesąmonė; ♦ ė un v. pia-
cere tai vienas malonumas; (nelle presentazio-
ni) (mán) labai malonu; 3. dkt v (venta) tiesa;
teisybė; il v. e il falso tiesa ir mélas; prendere
per v. priimti ūž teisybę; ♦ a dir(e) il v. iš
tikrųjų; tiesą sakant; a onor dėl v. tiesą pasa­
kius; 4. dkt v (la realia) tikrovė; corrispóndere
ai v. atitikti tikrovę; diplngere dal v. piešti iš
natūros,
verėne dkt v tarm balkonas,
verosimigliánza dkt m tikėtinūmas; įtikimūmas.
verosimile bdv 1. tikėtinas; (credibile) įtikimas;
(convincente) įtikinamas; poco v. nelabai tikė­
tinas; ė v. tai panašū į tiesą; galimas dalykas;
2. (realístico) tikroviškas,
verosímilmente prv tikriausiai, greičiausiai,
verricėllo dkt v tecn suktuvas; (kėlimo) gervė,
vėrro dkt v kuilys; tekis,
verraca dkt m karpa.
versáccio dkt v (paniekos) grimasa; šaipūs vaipy-
masis.
versaménto dkt v 1. (il versare) išpylimas; užpy­
limas: 2. (il versarsi) išsiliejimas; 3. (di denaro)
įnešimas, Įnašas; (rata) Įmoka, ¡mokėjimas;
(accredito ad aitri) išmoka, išmokėjimas; fare
un v. įnešti pinigų; (su proprio conto) papildyti
sąskaitą.
versante dkt v 1. šlaitas; il v. sud di un monte
kalno pietinis šlaitas; 2.fig (aspetto) aspektas,
atžvilgis.
versare I vksm (ver-) 1. pilti (į-, iš-, pri-, su-, už-),
pilstyti; lieti (į-, už-); (solo sostanze incoerenti)
berti (į-, iš-, pa-, pri-, su-), barstyti; v. dėl latte
nella zuppa (į)pilti pieno į sriūbą; v. il sale sulle
strade barstyti kelius druska; v. il sugo sulla
pasta užpilti padažą aftt m akaronų, užpilti p a­
dažu makaronūs; v. il vino nei bicchieri pilstyti
vyną į stiklinės; ♦ v. lacrime lieti ašaras; v. olio
sul fuoco įpilti į ūgnį žibalo; v. il sángue per la
patria pralieti kraūją už tėvynę; 2. (con fuo-
riuscita) (iš)pilti; (iš)lieti; (iš)berti; 3. (difium i
e sim. ):v.le ácque (in qcs) įtekėti (į ką); 4. (de­
positare) įnešti, įdėti; (pagare) (su)mokėti; (iš)-
mokėti; (parte di una somma e sim.) įmokėti;
v. un acconto (į)m okėti avansą; v. Vimporto do-
vuto sumokėti reikiamą sumą; v. to stipéndio
išmokėti atlyginimą.
►versarsi sngr 1. išsipilti; išsilieti, lietis; (solo
di sostanze incoerenti) (iš)byrėti; 2. (difium i e
sim.) įtekėti; 3. (qcs addosso) užsipilti; v. il
caffė sulla camicia užsipilti kavos añt m arški­
nių; 4. (qcs per sé) įsipilti; užsipilti,
versare II vksm [A] (vėr-) būti (tam tikros bū­
vėrso III
klės); v. in cattive condizioni būti prastos bū­
klės; v. in fin di vita būti arti mirties,
versátile bdv lankstūs; (poliédrico) įvairiapūsis.
versatilitá dkt m lankstūmas.
versáto, -a bdv (per qcs) gabūs (kam); (incline)
(pa)liflkęs (į ką); (esperto) nusimanantis (apie
ką).
versėtto dkt v eilutė.
versión||edfam 1. (traduzione) vertimas; 2. (ste-
sura di un testo) teksto variantas; 3. (trasposi-
zione) pritaikymas (kinui / teatrui ir pan. ); v.
cinematográfica ekranizacija; v. integrale visa /
neiškarpyta versija; film in v. originale con
sottotiioli / sottotitolato nedubliūotas filmas su
subtitrais; filmas originalo kalba su subtitrais;
4. (modelio) modelis; (variante) variantas; in f
versija; un auto in due ~ i du automobilio
modeliai; in f v. beta beta versija; 5. (t.p. v. dei
fatti) versija; una v. poco credibile neįtikima
versija.
vėrso I dkt v 1. (poético) eilutė; dgs ~ i eilės; lett
v. libero verlibras; mėttere in ~ i (su)eiliūoti;
♦ in ~ i (su)eiliūotas agg; 2. (senso) kryptis
-iės fem m ; linkmė; nei v. dėl pelo pagal plaukus,
paplaukiui; ♦ prendere (qcn) per il šuo v. (per
il v. sbagliato) tiñkamai (netiñkamai) elgtis
(su kuo); 3. fig (modo) būdas; ♦ per un v. tam
tikra prasmė; per un v. o per l’altro vienaip ar
kitaip;far le cose a v. daryti kaip reikiant; non
c’ė v. niekaip; neįmanoma; be šansų; (tai)
beprasmiška; 4. (di animali) gyvūno balsas; il
v. della civetta ūkimas; pelėdikės garsas; il v.
dėl lupo staugimas; vilko balsas; il v. della mue­
ca mūkimas; karvės balsas; ♦ fare il v. (a qc)
(pa)mėgdžioti (ką).
vėrso II dkt v nkt (retro) kita / antra pusė, antro­
ji pusė.
vėrso III prlk 1. (in direzione) (ko) liñk; į (ką);
(ko) kryptimi; v. Vaito aukštyn; v. il basso že­
myn; v. il bosco miško liñk; liñk miško f am; v.
casa namo; nam ų liñk; tendere le bráccia v. qcn
tiesti rankas Į ką; volare v. sud skristi Į pietūs,
skristi pietų linkmė; vdltati v. di me! atsisuk į
manė \;ftgun nuovo passo v. la pace naūjas žin­
gsnis Į taiką; 2. (vicino) apie (ką); ties (kuo);
prie (ko); 3. (di tempo) apie (ką); Į (ką); v.
l ’alba aūštant; apyaušriais; v. le due apie afitrą
(valandą); v. sera į vakarą, pavakare; vakarop;
4. (nei confronti) žymi santykį: ben disposto v.
qc palankiai nusiteikęs kieno atžvilgiu; l’at-
teggiamento dei genitori v. i figli tėvų elgimasis
sū vaikais; i mériti v. la patria nuopelnai tė­
vynei.
versóio
versóio dkt v (plūgo) verstuvas,
vértebra dkt m anat (stuburo) slankstelis,
vertebrále bdv: anat colonna v. stuburas, nugar­
kaulis.
vertebráto, -a bdv, dkt v zool stuburinis,
verténza dkt m dir giñcas; v. sindacale dárbo gin­
čas; risoluzione di una v. giñco (iš)sprendimas.
vért||ere vksm (riguardare qc) būti susijusiam (su
kuo); (comprendere) apimti (ką); la riunione
~ e sulla strategia di mercato susitikime kalba­
ma apié riñkos strategiją; la controversia ver-
teva sui confini della proprietá tai búvo giñcas
del sklypo ribtį.
verticále 1. bclv vertikalūs; stačias, statmenas;
♦ in posizione v. statmenai; (dritto) tiesūs agg;
2. bdv fig vertikalūs; 3. dkt m (linea) statmuo,
vertikalė; 4. dkt m sport atsistojimas (/ stovė­
sena) añt rafikų; 5. prv (nelle parole crociate)
vertikaliai,
verticalm énte prv vertikaliai,
vértice dkt v 1. geom viršūnė; 2. fig viršūnė; auk­
ščiausias taškas; ii v. della carriera karjeros
viršūnė; 3. polit vadovybė; vadovai pi; 4. (t.p.
incontro ai v.) viršūnių susitikimas.
vertiginjĮe dkt m (ppr. dgs ~ i) svaigulys; soffrire
di ~ i bijoti aūkščio; lio le ~ i (mán) svaigsta
galva.
vertiginosam ente piv stulbinamai,
vertiginoso, -a bdv 1. svaiginantis; fig ritmo v.
svaiginantis tempas; 2. fig (enorme) nerealūs;
stulbinantis; (di cifre e sim.) astronominis,
verūno, -a bdv, įv jóks -iá.
verve [verv] dkt m nkt gyvybingūmas, gyvumas;
veržlumas; energija,
verža dkt m bot (t.p. cávolo v.) savojinis kopūstas,
vescica dkt m 1. anat (t.p. v. urinaria) šlapimo
pūsle; 2.: zool v. natatória pláukiojamoji pūs­
lė; 3. pūslė; mi ė venuta una v. sulpiede iškilo
pūslė añt pėdos; pritrynė pūslę añt pėdos,
vescovádo dkt v 1. (carica, ujficio) vyskupystė;
2. (diócesi) vyskupija,
véscovo dkt v vyskupas.
vėspa dkt m 1. zool vapsva; 2. (scooter) Vapsva
(italų gamybos motorolerio tipas).
vespáio dkt v vapsvų lizdas; ♦ sollevare un v. =
paliesti širšių lizdą,
vespasiáno dkt v vieša išvietė,
vespertino, -a bdv vakaro; vakarinis; pavakarės,
vėspro dkt v 1. vakaras; pavakarė; 2. rel (t.p. dgs
~ i) mišparai pi; ♦ stor i Vespri siciliani „Sici­
lijos m išparai“ (1282 m. Sicilijos sukilimas).
vessáre vksm engti; kamuoti; v. i dipendenti en­
gti / užguiti pavaldinius.
748
vessazión||e dkt m engimas; (oppressione) prie­
spauda; sottoporre a ~ i nuolat skriaūsti.
vessillo dkt v (karinė) vėliava (irprk).
vestáglia dkt m (kambarinis) chalatas; šono in v.
aš sū chalatū; aš chalatu apsirefigęs.
vestale bdv stor vestalė; (in Lituania) vaidilutė,
vėst||e dkt m 1. (da donna) suknelė; ♦ v. da
camera chalatas; 2.: dgs ~ i drabužiai; 3.fig: la
v. editoriale / (tipo)gráfica di un libro knygos
apipavidalinimas; 4. fig (forma) forma; 5. fig
(funzione): in v. ufficiale oficialiai; in v. di ami-
co (dipresidente) kaip draūgas (pirmininkas),
vestiario dkt v drabužiai pi; apranga; capi di v.
(viršutiniai) drabužiai,
vestibolo dkt v 1. prieangis, vestibiulis; fojė; 2.
anat prieangis,
vestigio (ppr. dgs -gia, m ) dkt v liekana,
vest Į|irę vksm (vé-) 1. (ap)reñgti; (ap)viíkti; v. un
bambino (ap)reñgti vaiką; 2. (indossare) dėvė­
ti, vilkėti; v. l ’uniforme dėvėti uniformą; ♦ v.
l ’abito, v. ii sáio būti (/ tapti) vienuoliu; v. la
divisa būti (/ tapti) kariu; io ~ o la 46 mano
dydis 46; 3. (clienti e sim.) siūti (kam ) (d ra­
bužius ir pan.); reñgti (ką); 4. (di abito): v.
bene (qcn) tikti (kam); 5. =s> rivestire 1.; 6.
kaip intr [A] => vestirsi 1.; 7. kaip dkt v nkt (i
vestiti) drabužiai pi; apranga; 8. kaip dkt v nkt
(ii modo) rengimosi stilius; apranga.
►vestirsi sngr 1. apsireñgti, reñgtis; v. aU’ülti-
ma moda (con gusto, da cittá, di ñero, pesante,
sportivo) reñgtis pagal paskutinę m adą (sko­
ningai, miestietiškai, juodai, šiltai, sportiškai);
vestiti, fa freddo! apsireñk, šalta!; 2. (travestirsi
da qc) persirengti (kuo); 3. (acųuistare abiti)
pirkti (sau drabužius); (farsifare abiti da qcn)
siūdintis (drabužiuspas ką).
vestit||o I, -a dkt v 1. drabūžis; rūbas fam ; dgs ~ i
apranga sg, drabužiai; v. estivo (di lino, pesan­
te, usato) vasarinis (lininis agg, šiltas agg, pa­
dėvėtas agg) drabūžis; l ’armádio dei ~ i drabu­
žių spinta; cambiarsi i ~ i persirengti; ♦ ii v.
buono išeiginis drabūžis; 2. (da donna) suk­
nelė, suknia; (tailleur) kostiumėlis; v. a fiori
gelėta suknelė; v. da sera vakarinė suknelė; 3.
(da uom o) kostiumas; eilūtė.
vestit||o II, -a bdv, dlv 1. (che ė stato vesti to) ap­
rengtas; sū drabužiais; 2. (che si ė vestito)
apsirefigęs; sū drabužiais; v. leggero plonai
apsirefigęs; una ragazza ~ a da sera mergina
su vakarinė suknelė; dormiré v. miegoti su
drabužiais; fig un colle v. di neve sniego ap­
dengta kalva; 3. (travestito) persirengęs; ♦ lu­
po v. da agnello vilkas avies kailiu.
749
veterano, -a dkt v/m mil, sport, ftg veteranas -ė.
veterinario, -a 1. dkt v/m veterinaras -ė; 2. bdv
veterinarinis; veterinarijos,
vetare vksm (ve-) vetuoti,
vėto dkt v vėto inv (irprk); diritto di v. vėto teisė;
porre il v. (su qcs) pareikšti vėto (dėl ko).
vetráio dkt v 1. (artigiano) stiklius; 2. (opéralo)
stiklininkas; 3.: maestro v. stiklapūtys.
vetráta dkt m 1. didelis (įstiklintas) langas; 2. (ar­
tística) vitražas.
vetrát| o, -a bdv 1. įstiklintas; 2.: carta ~ a švit­
rinis popierius,
vetreria dkt m 1. (fabbrica) stiklo gamykla; 2. (ne-
gozio) stiklo dirbinių parduotūvė.
vetrin||a dkt m 1. vitrina; la giacca in v. švarkas
vitrinoje; guardare le ~ e žiūrinėti vitrinas;
2. fig (evento) ¡vykis (kultūros ir pan.); 3. =>
vetrinétta.
vetrinétta dkt m vitrina (muziejaus ir pan.)
vetrinista dkt v/m vitrinų apipavidalintojas -a.
vetrino dkt v stiklelis, stiklas; v. del microscopio
(mikroskopo) objektinis stikliukas,
vetriólo dkt v chim vitriólis; ♦ ai v. [geliantis agg.
v ėtr! o dkt v 1. stiklas; di v. stiklinis agg, iš stiklo;
v. infrangibile nedūžtamas stiklas; soffiare il
v. pusti stiklą; 2. (lastra difinestra) stiklas (ppr.
lango); stiklo plokštė; doppi stiklo paketas
sg; il v. di urta finestra lango stiklas; lavare i ~ i
valyti langus; si šono appannati i ~ i langai ap­
rasojo; 3. (scheggia) (stiklo) šūkė; (stiklo) ske­
veldra; 4. (oggetto artístico) stiklo dirbinys,
vetrorėsina dkt m tecn stiklaplastis; stiklo pluo­
štas.
vetróso, -a bdv stikliškas; (trasparente) stiklinis,
vétta dkt m viršūnė (ir prk); la v. di un monte
kalno viršūnė, viršukalnė,
vettóre dkt v 1.: tecn razzo v. raketa nešėja; 2. (di
malattie) pėrnešėjas; 3.fls, mat vektorius,
vettoriále bdv fis, m at vektorinis; vektoriaus,
vettovagliáre vksm (-va-) (qc) aprūpinti (ką) mai­
sto atsargomis,
vettováglie dkt m dgs maisto atsargos,
vettüra dkt m 1. ekipažas (vežimas); 2. (carrozza
ferroviaria) vagonas; 3. (auto) automobilis,
vetturino dkt v vežėjas, vežikas,
vezzeggiáre vksm (-zég-) (pa)mylúoti.
vezzeggiativo, -a gram 1. bdv maloninis; 2. dkt v
maloninis daiktavardis,
vėzzo dkt v 1. meilūs įprotis; 2. (carezza) glamo­
nė; 3. (vizio) blogas / bjaurūs įprotis,
vezzóso, -a bdv 1. meilūs; (leggiadro) grakštūs;
dailūs; 2. (lezioso) pamaiviškas; afektúotas.
vi I įv (kita forma: ve) 1. (oggetto diretto) jūs; (con
via I
soggetto „voi“) save; t.p. => 3.; (infrasi negati­
ve) jūsų; vi hanno visto / visti jūs pam atė; la
mamma vi sgrida m ama jūs bara; non vi ha sa-
lutato nesisvėikino su jumis; non vi stimo jūsų
negerbiu; vi considerate gente onesta laikote
save dorais žmonėmis; 2. (oggetto indiretto)
jums; (con soggetto „voi“) sau; t.p. => 3.; vi
hanno detto jums pasakė; vi hanno chiesto jūsų
paklausė; vi restituird i soldi grąžinsiu jums pi­
nigus; ve la scriverd, una cartolina jum s atvi­
ruką parašysiu; prendėtevi una vacanza! p a­
siimkite sau atostogas!; 3. (riflessivo); vi vedete
m atote save; (reciproco) susimatysite; vi lava-
te praūsiatės; vi siete lasciati išsiskyrėte; 4. (for­
ma di cortesia, oggetto diretto) (t.p. Vi) la II
2.; 5. (forma di cortesia, oggetto indiretto) (t.p.
Vi) => le II 2.; 6. (a cio); non vi fare caso ne­
kreipk į tai dėmesio.
vi II prv, įv => ei II.
vi|įa I dkt m 1. gatvė; (strada) kelias; in v. Dante
D antės gatvėje; per v. gatvėje; la v. maestro /
principale pagrindinė gatvė; astr la V. Lattea
Paukščių Takas; rel lot la v. Crucis kryžiaus
kelias; /;!; deviare dalia retta v. iš vėžių iškrypti;
eiti kreivais keliais; ♦ per ~ e traverse netie­
siogiai; mėttersi per v. išsiruošti; 2. (cammino,
percorso, passaggio e sim.) kėlias (ir prk); la v.
piū breve trumpiausias kėlias; la v. di casa
kėlias namo; stor la V. della seta šilko kėlias;
aprirsi una v. prasiskinti kėlią: /«; scėgliere la v.
dell’insegnamento pasirinkti dėstytojo profesi­
ją; ♦ a mena v. pusiaukelėje; dare (il) v. libera
uždegti žalią šviesą; leisti imtis veiklos; 3. fig;
♦ in v. di estinzione nykstantis agg; in v. di svi-
luppo besivystantis agg; essere in v. di guari-
giotie sveikti; 4. kaip prlk; v. aerea oro keliu:
(dipostą) oro paštu; v. e-mail elektroniniu paš­
tu; v. etere eteryje; eteriu; v. fax faksu; v. mare
jūra; v. radio per radiją; v. terra saūskeliais:
sausuma; collegamento v. satellite palydovinis
ryšys; televisione v. cavo kabelinė televizija; an-
dare a Milano v. Verona važiuoti į Milaną per
Veroną; 5. fig (maniera) būdas; (mezzo) prie­
monė; (modalitą) tvarka; v. d ’accesso prieiga;
v. di scampo išsigelbėjimas; v. d ’uscita išeitis
-iės; dir per v. amministrativa administracine
tvarka; m ed per v. orale per burną; non c’ė ai­
tra v. kito kelio nėra; ♦ in v. confidenziale kon­
fidencialiai; in v. eccezionale išimties tvarka; in
v. sperimentale eksperimentiniais tikslais; in v.
ufficiosa neoficialiai; v. di comunicazione su­
sisiekimo priem onė; una v. di meno tarpinis
variantas; adire le ~ e legali kreiptis [ teismą;
via II
passare a ~ e di fatto imtis smurto; le ~ e dėl
Signore šono infinite ~ Viešpaties keliai neži­
nomi; 6.: ♦ per v. (di qcs) dėl (ko); per v. dėl
cattivo tempo dėl blogų oro sąlygų; 7.: ariat ~ e
respiratorie kvėpavimo takai,
via II l.p rv rodo nutolimą, at(si)skyrimą; šalin; iš
čia; cacciare v. išvyti; išguiti; portare v. išnešti;
(qcs a qcn) atimti (ką kam)', spingere v. at­
stumti; išstumti; togliere v. nuimti; vai v.! eik
šalin!; eik iš čia!; ♦ atidarė v. išeiti; išvykti;
buttare v. išmesti; darė v. atiduoti; ėssere v. būti
išvykusiam; nebūti; mettere v. padėti į šalį;
atidėti; stare v. nebūti namie (/ darbe ir pan.);
vetiire v. (staccarsi) ištrukti; (scrostandosi) nu­
silupti; (cancellarsi) išsitrinti; mangio un pani­
rto e v. di corsa suvalgysiu sumuštinį ir dūmsiu
iš čia; l.prv: ♦ v. v. pamažu; si fa v. v. piū būio
eina vis tamsyn; la vista cala v. v. che passano
gli anni senstant regėjimas (vis) silpsta; 3.prv:
♦ e cosi v., e v. dicendo, e v. di ąuesto passo, e v.
discorrendo, ir taip toliau; ir panašiai; 4. jst
(Juori) šalin!; lauk!; fam pussa v.! škac (iš
čia)!; v. dalia strada! šalin iš kelio!; 5.jst (orsū)
nagi!; na!; ką gi!; 6 .js t (segnale di partenza)
pirmyn!;pronti? v.! pasiruošę? pirmyn!; 7. dkt
v nkt: ♦ ai mio v. kai duosiu startą / starto
signalą; pronto ai v. pasiruošęs (ir prk); darė ii
v. duoti startą;fig (a qcs) duoti (kam ) pradžią;
užvesti (ką).
viabilita dkt m nkt 1. eismo sąlygos pi, eismo
būklė; 1. (rete stradale) keliai pi; kelių tinklas,
viacard [-'kard] dkt m nkt autostradų rinkliavos
(išankstinio apmokėjimo) kortelė,
viadotto dkt v estakada; (a ponte) viadukas.
viaggi||are vksm [A] 1. keliauti; (visitando paesi)
apkeliauti (ką); (spostarsi spesso) važinėti; v.
in autostop (inprima classe) keliauti autostopu
(pirm a klasė); v. inpullman keliauti autobusu;
v. per Vltalia keliauti po Italiją; v. per lavoro
važinėti dėl darbo; v. per mare keliauti jura;
fig v. con la fantasia keliauti vaizduotė; 2. (di
veicolo) važiuoti; (di nave) plaukti; v. a forte
velocitd važiuoti dideliu greičiu; ii treno ~ a
con 20 minuti di ritardo traukinys vėluoja 20
minučių; ♦ un auto che ~ a galingas autom o­
bilis; 3. (di merei) būti vežamam; būti trans­
portuojam am ; la merce ~ a in casse speciali
prekės vežamos specialiose dėžėse,
viaggiatore, -tricc dkt v/m 1. (chifa viaggi) keliau­
tojas -a; 2. (passeggero) keleivis -ė; 3. kaip bdv:
commesso v. komivojažierius;piccione v. pašto
karvelis.
viag ¡|gio dkt v 1. kelionė; kėlias; in v., durante ii
750
v. kelyje; kelionėje; v. d ’ajfari kom andiruotė;
dalykinė / verslo kelionė; v. di nozze (p o v e s­
tuvinė kelionė; v. di piacere pram oginė kelio­
nė; v. in Lituánia kelionė į Lietuvą; (in giro per
iipaese) kelionė pó Lietuvą; v. in aėreo (in tre­
no) kelionė lėktuvii (traukiniu); un v.faticoso
varginanti kelionė; agenzia di ~ g i kelionių
agentūra; un giorno di v. dienos kėlias; mėtter-
si in v., partiré per un v. leistis į kelionę; ąuanto
dura ii v.? kiek laiko truñka kelionė?; ♦ da v.
kelioninis agg; v. inauguróle pirmasis reisas;
v. organizzato (organizuota) turistinė kelionė;
kaip jst buon v.! laimingos kelionės!; gero
kelio!; 2. (tragitto):fare un v. a vuoto be reikalo
važiuoti; per portare su le valige ei toccherá fare
due ~ g i lagaminūs mūms teks užnešti per dū
kartūs; 3. fa m (euforia da stupefaeenti) káifas
fam ;farsi ii v. kaifūoti/am .
viágra dkt v n ktfarm viagrá.
viále dkt v alėja; (solo diparehi e sim.) takas,
vialėtto dkt v takėlis; keliūkas.
viandante dkt v klajotojas, klajūnas.
viári||o, -a bdv: rete ~ a kelių tinklas; keliai pi.
viático dkt v reí viátikas.
viavái dkt v nkt bruzdesys; judėjimas,
vibrante 1. bdv, dlv virpantis; 2. bdv (sonoro)
skardūs; 3. bdv fig jausmingas; virpantis.
vibr|járe vksm 1. intr [A] virpėti, vibruoti; drebė­
ti; l’áuto ~ a molto mašina labai krato; fig v. di
sdegno virpėti iš apm audo, drebėti apmaudu;
2. tr: v. un colpo suduoti; v. una coltellata smei­
gti peiliu; įsmeigti peilį,
vibráto, -a 1. bdv energingas; smarkūs; karštas;
1.prv mus vibráto.
vibratóre dkt v spec virpintūvas, vibratorius,
vibrazióne dkt m 1. virpesys; vibracija, virpėji­
mas; mettere in v. (su)virpinti; 2. fig (frémito)
jaudulys,
vibrisse dkt m dgs katės ūsai.
vibromassággio dkt v vibracinis masažas,
vibūrno dkt v bot pūtinas.
vicario dkt v rel vikaras,
vice dkt v/m nkt pavaduotojas -a.
vice- priešdėlis: pirmoji sudurtinių žodžių dalis,
reiškianti buvimą kieno pavaduotoju, padėjėju,
pvz., viceammiráglio, viceministro,
vicedirettóre, -trice dkt v/m direktoriaus pava­
duotojas -a.
vicénd||a dkt m 1. (evento) įvykis; atsitikimas;
(fatti e sim.) istorija; alterne ~ e likimo vingiai;
2.: ♦ a v. (l’un l’altro) vienas kitą; (a tum o) pa­
kaitom; si aiiitano a v. vienas kitam padeda.
vicendėvole bdv savitarpiškas; savitarpio.
751 vigilanza

vicendevolmėnte prv savitarpiškai; (l’un l ’altro ) video dkt v nkt 1. (trasmissione) vaizdo perdavi­
vienas kitą. mas; (l ’im magine ) vaizdas, vaizdai; kaip bdv
vicepresidėnte dkt v/m pirmininko pavaduotojas nkt segnale v. vaizdo signalas; 2. (schermo)
-a; viceprezidentas -ė. ekranas; kaip bdv nkt in f interfaccia v. vaizdo
vicevėrsa prv 1. atvirkščiai; „vice versa“; tragitto sąsaja; ♦ a v. ekrane; 3. => videoclip.
Milano-Roma e v. maršrutas M ilanas-Roma ir video- priešdėlis: pirm asis sudurtinių žodžių dė­
atgal; investimenti UE in Ciną e v. ES inve­ muo, rodantis sąsają su vaizdo perdavimu, įra­
sticijos Kinijoje ir atvirkščiai; gli studenti ri- šymu ir pan., pvz., videoam atore, videocitofo-
spettano gli insegnanti e v. studentai gerbia no, videonolėggio ir t. t.
dėstytojus, o jie studentus; studentai ir dėsty­ videocamera dkt m vaizdo kam era, videokam e­
tojai gerbia vieni kitus; l.f a m ( invece ) o. ra; v. digitale skaitmeninė vaizdo kamera,
vichingo, -a stor 1. bdv vikingų; 2. dkt v vikingas. videocassėtta dkt m vaizdo kasetė, vaizdajuostė,
vicinanz||a dkt m artumas, buvimas arti; arti­ videoclip [-’klip] dkt v nkt vaizdo kilpas,
mumas (ir prk); v. geografica geografinis ar­ videoconferėnza dkt m televizijos konferencija,
tumas; la v. del Natale artėjančios Kalėdos pi; videokonferencij a.
la v. della stazione ė uita comodita patogu, kad videogame Į-'geim] dkt v nkt videogioco.
stotis arti; ♦ in v. (di qcs) netoli (ko); dgs nelle videogid||co dkt v vaizdo / kompiuterinis žaidi­
(immediate) ~ e (visai) netoliese; (nei vicina- mas; giocare ai ~ ch i žaisti vaizdo žaidimus,
to) kaimynystėje, videonolėggio dkt v vaizdajuosčių nuomos pun­
vicinato dkt v 1. kaimynystė; rapporti di buon v. ktas.
geri kaimyniški santykiai; 2. (i vicini) kaimy­ videoregistratore dkt v vaizdo magnetofonas;
nai p i, kaimynija. vaizdajuosčių leistūvas.
vicin||o, -a 1. bdv artimas, arti esantis; (non lon- videosorveglianza dkt m vaizdo apsauga,
tano) netolimas, netoli esantis; (attiguo ) gre­ videotėca dkt m videoteka.
timas; pin v. artimesnis; vicinissimo visai arti vidim are vksm (vi-) (pa)tvirtinti (dokum entus).
(esantis); paesi ~ i gretimos šalys; una zona viennėse 1. bdv Vienos; vieniečių; iš Vienos; un
~ a ai centro rajonas netoli centro; geogr ii V. valzer v. Vienos valsas; 2. dkt v/m vieniėtis -ė.
Oriente Artimieji Rytai; do v’e ii distributore vietj|are vksm (v/e-) (už)draūsti; neleisti; v. ii
piū v.? kur yra artimiausia degalinė?; l’estate ė commėrcio di armi uždrausti ginklų prekybą,
~ a jau netoli vasara; vasara artėja; ii nonno e uždrausti prekiauti ginklais; v. ai figli di uscire
v. agli ottanta seneliui greitai / arti aštuonias­ uždrausti vaikams išeiti; la legge lo ~ a įsta­
dešimt (m etų); ii sole ė ormai v. ai tramonto tymas neleidžia, įstatymas tai draudžia; nulla
saulė jaū arti laidos; fig fonti alla societa ~ a (d if a r q c s ) niekas nedraudžia (ką daryti).
bendrovei artimi šaltiniai;figparenti ~ i artimi vietat||o, -a bdv, dlv draudžiamas; uždraustas;
giminaičiai; fig essere v. alla verita būti arti film v. ai minori filmas skirtas suaugusiesiems;
tiesos; fig mi ė stato sempre v. jis (man) visą merei ~ e uždraustos prekės; ė v. draudžiama;
laiką buvo šalia (guodė ir pan.); 2. bdv (simile negalima; la tortura ė dal diritto internazi-
a qcs) panašūs (į ką); un colore v. ai blu spalva onale kankinimas draudžiamas pagal tarptau­
panaši į mėlyną; 3. dk t v/m (t.p. v. di casa) tinę teisę; ♦ v. entrare įeiti draudžiama; senso
kaimynas -ė; litigare con i ~ i ginčytis su kai­ v. įvažiuoti draudžiama; sostą ~ a stovėti drau­
mynais; 4.p rv arti;piū v. arčiaū; artyn; v. aibo- džiama.
sco arti miško; v. alla morte arti mirties; ♦ da vietnam ita 1. bdv Vietnamas; vietnamiečių; iš
v. iš arti; andarci v. (quasi indovinare) beveik Vietnamo; 2. dkt vjm vietnamietis -ė.
atspėti; (mancarci p o c o ) vos (ko nepadaryti); vigėnt||e bdv galiojantis; secondo le norme ~ i p a­
5. prlk: v. (a qcs) prie (ko); (non lontano) gal galiojančias taisyklės (/ galiojančius įsta­
netoli (ko); (accanto ) šalia (ko); (nei pressi) tymus).
ties (kuo); v. ai centro (alla stazione, a Vilnius) vigere vksm galioti, būti galiojančiam,
netoli centro (stoties, Vilniaus); v. alla portą vigilante dkt v ginkluotas apsaugininkas,
prie durų; v. alla strada prie / šalia kelio. vigilanza dkt m 1. priežiūra; kontrolė; (protezio -
vicissitūdin||e dkt m (ppr. dgs ~ i) vargas, ne) apsauga; (osservazione) stebėjimas; sotto
vico dkt v sodžius. la v. (di qcn) (kam ) prižiūrint; commissione di
vicolo dkt v gatvelė; skersgatvis; ♦ v. cieco akla­ v. priežiūros komisija; consiglio di v. stebėtojų
gatvis; aklavietė (irprk). taryba; servizio di v. apsaugos tarnyba; 2. (at-
vigilare
tenzione) budrumas; allentare la v. susilpninti
budrumą.
vigilare vksm (v/-) 1. tr prižiūrėti; kontroliuoti;
(proteggere) saugoti; 2. intr [A] (su qcs) pri­
žiūrėti (fa?); (garantire) užtikrinti (fa?); v. sui
figli prižiūrėti vaikus; v. che tutto proceda bene
užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai,
vigilat jo, -a bdv. dir liberta ~ a lygtinis paleidi­
mas.
vigile 1. bdv budrūs; dėmesingas; 2. dkt v (t.p. v.
urbano) = municipalinės policijos pareigūnas;
miesto policininkas; 3. dkt v: v. dėlfuoco gais­
rininkas; ugniagesys,
vigilėssa dkt m fa m miesto policininkė,
vigilia dkt m išvakarės pi; la v. degli esami egza­
minų išvakarės; ♦ la V. di Natale Kūčios pi.
vigliaccheriadkt ni 1. (codardia) bailumas, baik­
štumas; 2. (atto codardo) bailūs poelgis; 3. (atto
infame) niekšybė,
vigliacco, -a 1. bdv bailūs; 2. dkt v/m bailys -ė;
3. dkt v/m (infame) niekšas -ė.
vigna dkt m vynuogynas; vynmedžiai pi.
vignaiolo dkt v vynuogininkas; vynininkas,
vignėto dkt v vynmedžių sodas, vynuogynas,
vignėtta dkt m linksmas paveiksliukas; (carica-
tura) karikatūra; (difum etto) komikso paveik­
slėlis.
vignettista dkt v /m karikatūrininkas -ė.
vigore dkt v 1. energija; smarkumas; (impeto)
veržlumas; (forza) jėga; nei pieno v. delle forze
pačiame jėgų žydėjime; protestare con v. ener­
gingai protestuoti; 2.: ♦ in v. galiojantis agg;
entrata in v. įsigaliojimas; entrare in v. įsigalio­
ti; ėssere in v. galioti,
vigoria dkt m => vigore.
vigoroso, -a bdv energingas, smarkūs; veržlūs;
(forte) stiprūs,
vii||e bdv 1. (codardo) bailūs; menkos dvasios;
2. (ignobile) niekingas; žemas; 3.: metalli ~ i
netaurieji metalai,
vilipėndere* vksm (iš)niėkinti.
vilipėndio dkt v dir išniekinimas; v. alla bandiera
valstybės vėliavos išniekinimas,
vilią dkt m vila.
villaggio dkt v 1. kaimas, sodžius; kaimelis; ♦ lo
scemo dėl v. kaimo kvailys; 2. fig: v. olimpico
olimpinis kaimelis; v. turistico, v. vacanze poil­
sio bazė / stovykla, poilsiavietė,
villania dkt m 1. šiurkštumas, nem andagumas;
2. (atto scortese) šiurkštūs poelgis.
villan| o, -a 1. bdv šiurkštūs, nemandagūs; sta­
čiokiškas, storžieviškas; risposta ~ a šiurkštūs
atsakymas; 2. dkt v/m stačiokas -ė.
752
villeggiante dkt v/m poilsiautojas -a, atostogau­
tojas -a; (solo in estáte) vasarotojas -a.
villeggiáre vksm [A] (-lėg-) poilsiauti, atostogau­
ti; (solo in estáte) vasaroti,
villeggiatūra dkt m poilsiavimas, poilsis; atosto­
gos pi; (solo in estáte) vasarojimas; localitá di
v. poilsiavietė; kurortas; (solo in estáte) vasar­
vietė.
villétta dkt m dimin maža vila; vilaitė, vilėlė.
villico dkt v f am sodietis,
villino dkt v dimin ištaiginga vilaitė.
villóso, -a bdv plaukuotas; gauruotas,
vilnénse 1. bdv Vilniaus; vilniečių; vilniškis; iš
Vilniaus; 2. dkt v/m vilnietis -ė, vilniškis -ė.
vilta dkt m nkt 1. bailumas; dvasios menkūmas;
2. (atto vile) bailūs poelgis; 3. (azione ignobile)
niekšybė.
vilūppo dkt v raizginys (ir prk); un v. di capelli
susivėlusių plaukų kuokštas; un v. di fili susi­
painioję siūlai pi.
vimin || e dkt v (ppr. dgs ~ i) vytelė, vytis -iės femm ;
cesto di ~ i pintas krepšys; krepšys, pintas iš
vytelių.
vináccia dkt m vynuogių išspaudos pi.
vinacciolo dkt v vynuogės sėkla,
vináio dkt v vynininkas,
vináto, -a bdv raudonojo vyno spalvos.
Vincente bdv, dlv: biglietto v. prizinis bilietas.
vin||cere* vksm 1. (qcn) nugalėti; (superare) įvei­
kti; v. ii nemico nugalėti priešą; fig v. ogni
difficoltá įveikti visūs sunku mus;/;» v. la paura
nugalėti báimę;fig v. la timidezza įveikti (savo)
drovumą; fig kaip intr ha ~ to U buon senso
nugalėjo protas; 2. (qcs) laimėti; v. una causa
(una guerra, le elezioni, una scommessa, un tor­
neo) laimėti bylą (karą, rinkimus, lažybas,
turnyrą); kaip intr v. contro una forte sąuadra
laimėti prieš stiprią komandą; 3. (ottenere
qcs) laimėti; (ai gioco) išlošti; v. alla lotteria
laimėti loterijoje; v. ii primo premio laimėti
pirmą prizą; ♦ flk chi la dura la ~ ce ištvermė
nūgali viską; 4. fig (sopraffare, di passioni e
sim. ) apimti; ii sonno lo ~ se jį apėm ė miegas;
5. fig (sorpassare) praleñkti; pranokti; v. in
astuzia (ącn) praleñkti (ką) gudrumu; nosį
(kam) nušluostyti.
►vincersi sngr valdytis, susivaldyti,
vincita dkt m laimėjimas; v. ai gioco išlošimas,
išlošis; ritirare una v. atsiimti laimėjimą,
vincitóre, -trice dkt v/m 1. laimėtojas -a; (solo in
competizioni) prizininkas; (di riconoscimenti)
laureatas -ė; ii v. di una corsa (di una lotteria)
lenktynių (loterijos) laimėtojas; ii v. di un prė-
753 virgolétte

mió Nobel Nobelio premijos laureatas; 2. (chi violentare vksm (-lėn-) (iš)prievartauti (ir prk),
sconfigge aitri) nugalėtojas -a. (iš)žaginti.
vincolánte bdv, dlv įpareigojantis; saistantis; (ob- violentatóre dkt v prievartautojas,
bligatorio) privalomas, violentem énteprv labai smarkiai; iš vistį jėgų.
vincoláre vksrn (v'in-) 1. (obbligare) įpareigoti; violént|¡o, -a bdv 1. (di qcn) smurtingas, bruta­
(su)saistyti; 2. (metiere iri relazione) sieti, su­ lus; prievartūs; 2. (connesso a violenza) smur­
sieti; 3.: fin v. un depósito įšaldyti iñdélj / depo­ tinis; smürto; non v. nesmūrtinis; azioni ~ e
zitą. smūrto veiksmai; morte ~ a smurtinė mirtis;
vincol|jo dkt v 1. (legame) ryšys, saitas; ~ i di pa­ 3. (di fenomeni natūrali) smarkūs; šėlstantis;
rentela giminystės saitai; ~ i di sángue kraüjo audringas; un v. temporale smarki audra; 4. fig
ryšiai; 2. (obbligo) i(si)pareigójimas; salto il v. (di qcs) įnirtingas; audringas; battáglia ~ a
del giuramento prisiekus; 3. (limitazione) apri­ įnirtingas / aršus mūšis; lite ~ a audringas
bojimas, giftčas; passione ~ a nesuvaldoma aistra; S. fig
vinicolo, -a bdv vynininkystés. (forte, intenso) smarkūs, stiprūs; febbre ~ a
vino dkt v vynas; v. amábile (dolce, liquoroso, sec- smarkūs karščiavimas; luce ~ a akį rėžianti
co) pusiau saldūs (saldūs, spirituotas, saüsas) šviesa; 6. kaip dkt v/m smurtautojas -a.
vynas; v. bianco (rosso, rosé) baltas (raudonas, violenza dkt m 1. smurtas; smurtavimas; (costri-
raūsvas) vynas; v. frizzante pusiau putojantis zione) prievarta; con la v. smürtu; prievarta; v.
vynas; v. gióvane (leggero) jaunas (nestiprūs) física (morale) fizinis (moralinis) smurtas; v.
vynas; v. spumante putojantis vynas; bere (dėl) giovanile jaunim o smūrtas; v. sessuale lytinė
v. (iš)gėrti vyno; imbottigliare il v. (su)pilstyti prievarta; ricórrere alia v. vartoti smurtą; imtis
vyną i butelius; ♦ color v. raudono vyno spal­ smūrto veiksmų; ♦ farsi v. prisiversti; 2.: v.
vos. (carnale) (iš)žaginimas, (iš)prievartavimas;,/iir
vint o, -a bdv, dlv 1. (sconfitto) nugalėtas; [veik­ / recare v. a una donna išprievartauti moterį;
tas: ♦ darsi per v. pasiduoti; 2. (di qcs) laim ė­ 3. (intensitá) smarkūmas, stiprumas; šėlsmas;
tas; (vittorioso) pergalingas; ♦ avere partita con v. smarkiai; audringai; la v. della pidggia
~ a , averia ~ a pasiekti savo; daria ~ a nusi­ lietaūs smarkūmas; 4. fig (accanimento) Įnir­
leisti; 3. (ottenuto con una vincita) laimėtas; šis; Įtūžis; aršumas,
(.algioco) išloštas; soldi ~ i išlošti pinigai; 4.fig violétta dkt m (kvapioji) našlaitė,
(sopraffatto da qcs) apimtas (ko); (sfinito) pa­ violétto, -a 1. bdv (šviesiai) violetinis; 2. dkt v
laužtas (ko); v. dal dolore palaužtas skausmo; (šviesiai) violetinė spalva,
5. kaip dkt v/m nugalėtasis -oji; ♦ guai ai ~i7violinista dkt v/m smuikininkas -ė.
vargas nugalėtiesiems! violino dkt v 1. (strumento) smuikas; suonare il v.
viola I dkt m našlaitė; bot v. dėlpensiero trispalvė griežti smuiku; 2. (Vesecutore) smuikininkas -ė.
našlaitė bot v. mammola kvapioji našlaitė, violoncellista dkt v/m violončelininkas -ė.
viola II nkt 1. bdv violetinis; calze v. violetinės violoncėllo dkt v 1. (strumento) violončelė; 2. (l’e-
kojinės; 2. dkt v violetinė spalva; 3. dkt v sport secutore) violončelininkas -ė.
(ppr. dgs) Florentinos žaidėjas; 4. bdv sport viottolo dkt v takas, takėlis; keliūkas.
Florentinos; i tifosi v. Florentinos sirgaliai, vip dkt v/m nkt labai svarbūs asmuo (LSA); (ce-
viola III dkt m mus altas, lebritá) garsenybė,
violacciócca dkt m bot (pilkoji) leukoja. vipera dkt m zool gyvatė (irprk), angis -iės.
violáceo, -a bdv 1. rausvai violetinis; 2. (lívido) viperino, -a bdv 1. (di vipera) gyvatės; 2. fig ge­
pamėlynavęs, liantis (kaip gyvatė),
violare vksm (vi-) 1. pažeisti; (di continuo) pa­ virale bdv med virusinis,
žeidinėti; (su)laužyti; v. antiche consuetudini virare vksm [A] (pa)kelsti kryptį, pasisukti,
laužyti senūs Įpročius; v. un giuramento su­ viráta dkt m 1. viražas; pasisukimas; 2. fig lūžis,
laužyti priesaiką; v. la legge pažeisti įstatymą; virgola dkt m kablelis;punto e v. kabliataškis, ta­
inf v. un sistema di protezione pralaužti apsau­ škas kablelis; metiere una v. dėti kablelį; mat
gos sistemą; ♦ v. un confine pažeisti valstybės due v. sei dū ir šešios dešimtosios; dū kablelis
sieną; 2. (profanare) išniekinti; ♦ v. una donna šeši.
išniekinti moterį, virgolétte dkt m dgs kabūtės; tra v. kabutėse (ir
violazióne dkt m pažeidimas; sulaužymas; dir v. prk); su kabutėmis; méttere una parola tra v.
di domicilio busto neliečiamumo pažeidimas. imti žodį į kabutės.
virile
virile bdv vyriškas (irprk); vyro, vÿru; voce v. vy­
ro balsas; fig vyriškas balsas; fig portamento v.
vyriškumas; ♦ membro v. vyriškas organas,
virilità dkt m vyriškumas,
virt 11ù dkt m nkt 1. dora, dorumas; (anche: singó­
la qualita) dorybė; il cammino délia v. doros
kėlias; educazione alla v. dormis auklėjimas;
la giustlzia è una v. teisingumas yrà dorybė;
♦ fare di necessità v. taikstytis su būtinybe
(ppr. išpešant naudos); 2. (proprietâ) savÿbè;
~m curative gydomosios savybės; ♦ in v. (di
qcs) (a norma) pagal (ką); remiantis (kuo);
(per mezzo) dėl (ko); per (ką); kuo.
virtuàle bdv 1. virtualūs; (nominale) nominalūs;
(potenziale) potencialūs; (teorico) teoriškas;
2. (d ifa tto ) faktinis; 3. in f virtualusis; disco v.
virtualusis diskas; realtà v.virtualioji realybė,
virtualménteprv (difatto) faktiškai; iš esmes,
virtuosismo dkt v virtuoziškumas,
virtuoso, -a 1. bdv doras; dorybingas; dorovin­
gas; 2. dkt v/m mus, fig virtuozas -ė; da v. vir­
tuoziškas agg (irprk).
virulento, -a bdv 1. biol virulefitiškas; med (acu-
to) ūmūs; 2. fig tulžingas,
virulénza dkt m med, biol virulentiškūmas.
virus dkt v nkt 1. biol virusas (irprk); biol v. influ-
enzale gripo virusas; 2.: in f (t.p v. informático)
(kom piuterių) virusas,
visagista dkt v/m vizažistas -ė.
visceràle bdv 1. anat visceralinis; vidurių; 2. fig
gilūs (apie jausmus).
viscer||e dkt m 1. vidaūs organas; 2.: dgs ~ e, ~ i
viduriai; žarnos; 3.: fig dgs ~ e gelmės; le v. dél­
ia terra žemės gelmės,
vischio dkt v bot amalas.
vischióso, -a bdv 1. lipnūs, lipūs; limpantis; 2. =>
viscoso.
viscido, -a bdv 1. glitūs; gleivėtas; 2. (scivoloso)
slidūs; glitūs; 3 .fig slidūs; veidmainiškas,
visciola dkt m bot (rūgščioji) vyšnia,
viscónte dkt v vikontas,
viscosa dkt m viskozė.
viscosità dkt m fis klampumas,
viscoso, -a bdv fis klampūs; tąsūs,
visibile bdv 1. matomas; (notabile) pastebimas;
v. a occhio nudo m atom as plika akimi; non è v.
da qui iš čia nesimato; iš čia yrà nematomas;
2. (evidente) akivaizdūs; (che si nota) pastebi­
mas; con v. preoccupazione pastebim ai suneri­
męs; 3.: la mostra è v. solo iipomeriggio paroda
atidarÿta tik popiet; parodą galima aplankyti
tik popiet; 4.: il film è v. agli adulti filmas
skirtas (žiūrėti) suaugusiesiems.
754
visibilio dkt v: ♦ andaré in v. patekti f ekstazę;
susižavėti; mandare in v. varyti į ekstazę,
visibilita dkt m nkt matomumas; pastebimūmas;
buona v. (su strada) geras kelio matomumas,
visibilménte prv pastebimai,
visiéra dkt m 1. (di berretto) snapelis, priekaktis;
2. (di elmo) añtveidis.
visionäre vksm (-sió- ) 1. peržiūrėti (filmą ir pan.
prieš viešai parodant); 2. (esaminare) (pa)-
tikrinti, apžiūrėti; (prender visione) susipažinti
(su kuo).
visionario, -a bdv 1. (sognatore) svajingas; 2. (di
grande estro) lakios vaizduotės,
visióne dkt m 1. (vista) regėjimas, rega; ♦ pren­
dere v. (di qcs) susipažinti (su kuo); 2. (esame)
peržiūra, peržiūrėjimas; (pa)tikrinimas; ap­
žiūra; 3. (proiezione) demonstravimas; p er­
žiūra; prima v. (filmo) prem jera; 4. (scena,
immagine) vaizdas; 5. fig (concezione) sam­
prata; (idea) vaizdas; (m odo di vedere) pažiū­
ra; vizija; v. del mondo pasaulėžiūra; una v.
distorta della realia iškreiptas tikrovės vaizdas;
6. (apparizione) vizija; regėjimas; 7. (della fa n ­
tasía) vizija; vaizduotės padarinys.
visitj¡a dkt m 1. ap(si)lañkymas; lañkymas(is); v.
di una fiera apsilañkymas mugėje; mūgės ap-
lañkymas; orário di v. lankymo valandos; fare
v. (a qcn) aplankyti (ką); užeiti į svečius (pas
ką); ricambiare una v. padaryti atsakomąjį
vizitą; revizitūoti; savo ruožtu aplankyti; ė ve-
nuto a farm i v. atėjo manęs aplankyti, užėjo
pas m anė į svečius; apsilafikė pas manė; ♦ bi-
glietto da v. vizitinė kortelė; avere turėti
svečių; sulaukti svečių; 2. (turística e sim.)
ekskursija; v. guidata ekskūrsija su gidū; v. del­
la cittá (di un museo) ekskūrsija į muziejų (pö
miestą); 3. (t.p. v. di stato, v. ujficiale) vizitas;
recarsi in v. ujficiale in Lituánia atvykti į Lie­
tuvą sū vizitū / vizito; 4. (t.p. v. médica) (m e­
dicininė) apžiūra; sveikatos patikrinimas; vizi­
tas; v. a domicilio vizitas į (ligonio) namus; giro
di ~ e (in ospedale) vizitacija; prenotare una v.
už(si)registrūoti (pas gydytoją),
visitare vksm (vi-) 1. (ap)lankyti (ką); apsilanky­
ti (pas ką, kur), lankytis; v. un amico (un mala-
to) aplankyti draūgą (ligonį); 2. (qcs per turi­
smo e sim.) apsilankyti (kur); aplankyti (ką);
apžiūrėti; v. una fábbrica (l’Irlanda) apsilanky­
ti gamykloje (Airijoje); v. un museo (Venezia)
aplankyti muziejų (Veneciją); fa r v. aprodyti;
3. (di medici) apžiūr(in)ėti; (fare esami) ištirti;
farsi v. da uno specialisto, apsilankyti / eiti päs
specialistą; 4. (ispezionare) vizituoti.
755
visitatore, -trice dkt v/m lankytojas -a.
visiv||o,-a bdv 1. (della vista) regėjimo, regos;
campo v. regėjimo laukas; drgani ~ i regos o r­
ganai; 2. (che si vede, relativo a visione e sim .)
vizualinis, vizualūs; regimas; vaizdo; arti ~<?
regimasis menas sg; memdria ~ a regimoji at­
mintis -iės.
viso dkt v veidas; (espressione dėl) v. veido išrai­
ška; v. pallido išbalęs veidas;/;# baltaveidis; v.
triste liūdnas veidas; ♦ a v. aperto I scoperto at­
virai; drąsiai;far buon v. a cattivo gioco / a cat-
tiva sorte tvirtai / drąsiai iškęsti; narsiai sutikti
likimą.
visone dkt v 1. zool audinė; 2. (lapelliccia) audi­
nės kailis.
visore dkt v tecn 1.: v. notturno naktinio matymo
prietaisas; 2. (display) vaizduoklis,
vispljo, -a bdv žvitrūs, žvalūs; guvūs, gyvas; ju ­
drūs; occhi ~ i guvios akys.
vissuto, -a 1. bdv (di qcn) daug matęs -čiusi; pa­
tyręs; 2. bdv, dlv (di qcs) išgyventas; patirtas;
3. dkt v gyvenimo patirtis -iės fem m ; išgyve­
nimai pi.
vista dkt m 1. (facolta visiva) regėjimas, rega; v.
buona geros akys pi; v. corta trumparegystė;
gli drgani della v. regėjimo organai; affaticare
la v. varginti akis; fare un esame della v. pasiti­
krinti regėjimą; pėrdere la v. netekti regėjimo,
apakti; 2. (ii vedere) matymas; (visuale) vaiz­
das; v. esterna (laterale, dall’alto) vaizdas iš
išorės (iš šono, iš viršaus); ostruire la v. užstoti
vaizdą; ♦ a v. (visibile) nedengtas agg; a v.
d ’dcchio (estesamente) kiek akys (už)mato; fig
fa m (con rapidita) bem atant; pastebimai; a
prima v. iš pirmo žvilgsnio; alla v. (di qc)
pamačius (ką); in v. (in m odo visibile) m ato­
mai; fig (in arrivo) prieš akis; netolimas agg;
fig (famoso) žymūs agg; in v. (di qcs) netoli
(ko); fig atsižvelgiant (į ką); num atant (ką);
artėjant (kam); punto di v. požiūris; sotto ogni
punto di v. visais atžvilgiais; conoscere di v.
pažinoti iš matymo; guardare a v. neišleisti iš
akių; mėttersi in v. atkreipti (f save) dėmesį;
pėrdere di v. (qcn) iš akių (ką) pamesti; (non
freųuentarepiū) nutolti (nuo ko), atitrukti; pre-
sentarsi alla v. pasirodyti; 3. (veduta) vaizdas;
(scorcio) vietovaizdis; (spettacolo) reginys; ca-
mera con v. mare kambarys sū vaizdū j jurą;
una v. orrenda siaubingas reginys,
vistare vksm vizuoti.
visto, -a I bdv, dlv 1. matytas; regėtas; ♦ mai v.
neregėtas; 2. kaip jngt; v. che kadangi,
visto II dkt m viza; rilasciare un v. išduoti vizą.
vita I
vistoso, -a bdv ryškūs; krifitantis [ akis; m ato­
mas; (evidente) akivaizdūs,
visuale 1. bdv: ángolo v. regėjimo kampas; 2. dkt
v vaizdas; coprire la v. užstoti vaizdą,
visualizzare vksm 1. (far comparire) (pa J ródy t i;
pavaizduoti; 2. tecn vizualizuoti; atvaizduoti,
visualizzazióne dkt m pavaizdavimas,
visura dkt m 1. statinio kadastrinis matavimas;
2. (documento) nekilnojamojo turto pažymė­
jimas.
vita I dkt m 1. gyvybė; la comparsa della v. gyvy­
bės atsiradimas; forma di v. būtybė; rischiare
la v. rizikuoti gyvybe; la bambina non ė in pe-
ricolo di v. pavojaus mergaitės gyvybei nėra; ti
devo la v. aš táu dėkingas ūž gyvybę; ♦ in v.
gyvas agg; senza v. be gyvybės; miręs agg; in fin
di v. leisgyvis agg; pėrdere la v. netekti gyvybės;
togliere la v. atimti gyvybę; tógliersi la v. atimti
sáu gyvybę; fig darė v. (a qcs) duoti pradžią
(kam); (į)kūrti (ką); sukurti; 2. (esistenza) gy­
venimas; la bella v. geras gyvenimas; la v. ter­
rena žemiškasis gyvenimas; ♦ a v., per tutta la
v. visam gyvenimui; della v. (irripetibile) nepa­
kartojam as agg; mai in v. mia niekada gyveni­
me; (per) tutta la v. visą gyvenimą; dóppia v.
dvigubas gyvenimas; rináscere a nuova v. at­
gimti naujam gyvenimui; cosi ė la v. toks gy­
venimas; hai tutta la v. davanti visas gyvenimas
prieš akis; ąuesta si che ė v.! čia tai gyvenimė­
lis!; 3. (t.p. stile di v.) gyvenimas; gyvenimo
būdas, gyvensena; v. da ricchi turtingas gyve­
nimas; v. sana sveika gyvensena; fare una v.
tranquilla gyventi ram ų gyvenimą; 4. (come
attivita, insieme di relazioni e sim .) gyvenimas;
veikla; v. in comune beñdras gyvenimas; v. cul­
túrale (matrimoniale, privata, sessuale) kultūri­
nis (vedybinis, asmeninis, lytinis) gyvenimas;
la v. dei giovani jaunim o gyvenimas; che cosa
fai nella v.? ką veiki gyvenime?; come va la v.?
kaip gyveni?; ♦ fare la v. (prostituirsi) parsi-
davinėti; 5. (sostentamento, eondizioni) pragy­
venimas; buitis -iės; eondizioni di v. buitinės
sąlygos; tenore di v. pragyvenimo lygis; guada-
gnarsi la v. užsidirbti pragyvenimui; la v. in
Italia ė cara Italijoje pragyvenimas brangūs;
6. (durata di qcs) gyvavimas; i 20 anni di v. di
un gruppo 20 grupės gyvavimo mėtų; avere v.
breve ilgai negyvūoti; greitai baigtis; 7. (vitali-
ta) gyvybingūmas, gyvumas; (animazione) ju-
drūmas; pieno di v. gyvas; gyvybingas; gajūs;
8. (essere vívente) gyvybė; (vittima di qcs) auka;
♦ la v. animale (la fauna) gyvūnija; la v. vege­
tóle (la flora) augmenija; 9. (biografía) biográ-
vita II
fija, gyvenimo istorija; ♦ conóscere v., morte e
mirácoli di qcn pažinti ką kaip penkis pirštūs.
vita II dkt m liemuo; talija, juosmuo; jeans a v.
ribassata džinsai pažem intu liemeniu.
vitaljĮe bdv 1. gyvybinis; (della vita) gyvybės; le
funzioni ~z gyvybinės funkcijos; ištinto v. gy­
vybės instinktas; 2. (pieno di vita) gyvybingas,
gyvas; vitališkas; 3. fig gyvybinis; (di vita o di
morte) žūtbūtinis; di v. importanza gyvybiškai
svarbūs agg.
vitalitá dkt m 1. gyvybingūmas, gyvūmas; gaja;
2. (dinamismo) veiksmingūmas; gyvūmas.
vitalizio dkt v renta iki gyvos galvos.
vitamin||a dkt m biol vitaminas; v. C vitaminas C
[tse]; ricco di ~ e vitaminingas, turintis daūg
vitaminų.
vitaminic|jo, -a bdv 1. vitaminų; vitamininis;
carenza ~ a vitaminų stoka; integratore v. vi­
tamininis papildas; 2. (ricco di vitamine) vita­
miningas.
vite I dkt m (pianta) vynmedis; vynuogienojas,
vite II dkt m 1. tecn sraigtas; varžtas; v. da legno
mėdsraigtis; mėdvaržtis; v. senza fine sliekas;
avvitare (svitare) una v. įsūkti (atsūkti) sraig­
tą; ♦ a v. sraigtinis agg; giro di v. griežta prie­
monė; 2. av suktukas; 3. sport sraigtas,
vitélla dkt m (la carne) veršiena,
vitėllo dkt v 1. veršis; (t.p. vitellino) veršelis, ver­
šiukas; 2. (la carne) veršiena,
viticcio dkt v bot ūselis,
viticoltóre, -trie dkt v¡m vynuogininkas -ė.
viticoltūra dkt m vynuogininkystė.
vitigno dkt v vynuogių veislė; vynuogės pi.
vitino dkt v: ♦ v. di vespa bitės liemuo,
.
vitreo, -a bdv 1 stiklinis (ir prk); stikliškas; fig
sguardo v. stiklinis žvilgsnis; 2.: anat (eorpo) v.
stiklakūnis.
.
vittim||a dkt m 1 (t.p. v. sacrifícale) auka; 2. (chi
perde la vita e sim .) auka; nukentėjęs žmogūs;
nukentėjusysis -ioji; (morto) žuvusysis -ioji; le
~ e della guerra káro aükos; non ei šono statė
~ e nebūvo aukų; niekas nežuvo; ♦ le ~ e della
strada karo keliuose aūkos; 3. (chi subisce dei
danni e sim.) auka; v. di un equivoco (di uno
stupro) nesusipratimo (išprievartavimo) auka;
ėssere v. (di qcs) nukentėti (nuo ko); tapti /
būti (ko) auka.
vittimismo dkt v savigaila; savęs gailėjimas,
vitto dkt v (cibo) maistas; (pasto) valgis; darė v. e
allóggio duoti pastogę ir valgį,
vittória dkt m pergalė; (ii vincere) laimėjimas; v.
elettorale pergalė rinkimuose; v. schiacciante
(sofferta, totale) triūškinama (sunki, visiška)
756
pergalė; fare (a qcn) i complimenti per la v.
(pa)svėikinti (ką) sū pergale; ottenere (strap-
pare) la v. pasiekti (išplėšti) pergalę; ♦ avere
la v. in tasca / irt pugno turėti pergalę savo ran­
kose; cantare v. girtis pergale; (esultare) džiū­
gauti; kaip jst v.! jėga!
vittoriosamėnteprv pergalingai.
vittorios||o, -a bdv pergalingas; esėreito v. perga­
linga armija; grida ~ e pergalingi šūkiai; scon-
tro v. pergalinga kova; uscire v. nugalėti, p a­
siekti pergalę,
vitupėrio dkt v 1. keiksmas; 2. (disonore) gėda.
viūzza dkt m (siaura) gatvelė; skersgatvis,
viva jst tegyvuoja!; valio!; v. l ’Italia!, W Vltalia!
tegyvuoja Italija!, valio Italijai!
vivacchi| are vksm [A] šiaip taip verstis; fa m co-
me va? - Si ~ a Kaip sekasi? - Po truputį.
vivac||e bdv 1. gyvybingas, gyvas; (sempre in movi-
mento) judrūs; (esuberante) gajūs; 2. (sveglio)
apsukrūs; guvūs; 3. (animato, acceso) audrin­
gas; karštas; 4. (sgargiante) ryškūs; skaistūs; a
colori ~ i spalvingas agg.
vivacita dkt m 1. gyvybingūmas, gyvūmas; judru­
mas; gajumas; con v. gyvai; 2.: v. d ’ingegno, v.
intellettuale proto guvumas; 3. (fervore) karštu­
mas; 4. ryškumas; intensyvumas,
vivacizzare vksm (pa)gyvinti.
vivagno dkt v (cimosa) valinys,
vivaio dkt v 1. (di pesci) žuvų veisykla; žuvų vei­
slynas; 2. (di piante) daigynas; (di alberi) m e­
delynas; 3. sportfig komandos jaunimas; 4. fig
formavimosi terpė,
vivamėnte prv 1. (con vivacita) gyvai; ryškiai;
2. (con patiecipazione) aktyviai; (con cnergia)
energingai; (con insistenza) primygtinai; (con
sincerita) širdingai; v. preoccupato rimtai susi­
rūpinęs; ringraziare v. padėkoti iš širdies,
vivanda dkt m valgis; (piatto) patiekalas.
vivėnt||e 1.bdv, dlv gyvas; gyvenantis; iipiūgran­
de poetą v. didžiausias šių laikų poetas; ėssere
v. gyva būtybė, gyvis; 2. dkt v dgs: i ~ i gyvieji;
žmonės.
viv||ere* vksm 1. intr [E, A] (essere vivo) gyventi;
būti gyvam; gyvūoti; v. a lungo ilgai gyventi; v.
neiXXI secolo gyventi XXI amžiuje; v. solo per
i figli gyventi tik dėl vaikų; v. cento anni (iš)-
gyventi šimtą mėtų; ąuanto gli ręsta da v. ? kiek
jam dar liko gyventi?; ♦ stare sul chi ~ e būti
budriam ; chi vivra vedra pagyvensim - pam a­
tysim; 2. intr [E, A] (passare la vita, abitare e
sim.) gyventi; v. a Firenze (in montagna, in via
Leopardi, ai terzo piano) gyventi Florencijoje
(kalnuose, Leopardžio gatvėje, trečiam e auk-
757
štė); v. neU’abbondanza (nella miseria) gyventi
pertekliuje (skurde); v. onestamente (in pace)
dorai (taikiai / taikoje) gyventi; ~ e con i geni-
tori (da solo, infamlglia) jis gyvena vienas (sii
tėvais, šeimoje); viviamo felici gyvename lai­
mingi; ~ono insieme (separati) gyvena kartū
(atskirai / išsiskyrę); ho vissuto qualche mese
dallo lio kelis mėnesius (pra)gyvenaü pas dė­
dę; ♦ v. alla giornata gyventi šiaūdiena; v. da
gran signore gyventi kaip bajoras; plačiai gy­
venti; saper v. mokėti gyventi; fam ė una che
ha vissuto ji išsidūko kai buvo jauna; ~ i e
lascia v. gyvenk ir leisk kitiems gyventi; 3. intr
[E, A] (sostentarsi con qcs; t.p. guadagnarsi da
v.) pragyventi (iš ko); gyventi (kuo, iš ko);
verstis (kuo); v. a pane e ácqua gyventi van­
deniu ir duona; v. di caccia verstis / manytis
medžioklė; v. di réndita gyventi iš pajam ų (be
darbinės veiklos); v. delta pensione gyventi iš
peūsijos;/žg v. di illusioni maitintis iliuzijomis;
♦ v. allespalle (diqcn) būti (kieno) išlaikytiniu;
veltėdžiauti; non di solo pane ~ e l ’uomo nė
viena duona žmogus gyvas; 4. intr [E, A] fig
(di qcs) gyventi: gyvuoti; (conservarsi) išlikti;
laikytis: v. in eterno gyventi amžinai; išlikti
amžiams: la sua immágine ~ e nei mió cuore jó
paveikslas gyvena m ano širdyje; tradizioni che
~ono ancora dár gyvuojančios tradicijos; 5. tr
(passare e sim.) (iš)gyvėnti, pergyventi; pralei­
sti; v. ore di angoscia išgyventi nėrim o valan­
das; v. una vita serena gyventi ram ų gyvenimą;
ha vissuto i suoi iiltimi anni a Parigi savo pa­
skutinius metus praleido Paryžiuje; viviamo
tempi difficili išgyvename sunkius laikus; 6. tr
(sperimentare e sim.) (iš)gyvėnti; (pa)jaūsti; v.
la cittá pasinerti į miesto gyvenimą; v. la fede
išgyventi tikėjimą; v. la parte (di attore) įsijausti
[ vaidmenį; 7. kaip dkt v (la vita) gyvenimas;
♦ per quieto v. dėl ramaūs gyvenimo; 8. kaip
dkt v (ii sostentamento) pragyvenimas; ii costo
del v. cresce pragyvenimas brangsta; 9. kaip
dkt v (stile di vita) gyvensena.
viveri dkt v dgs (t.p. scorte di v.) maisto atsargos;
(cibo) maistas sg.
vivibile bdv tiñkamas gyventi,
vivido, -a bdv ryškūs; gyvas,
vivificare vksm (-vi-) (at)gaivinti.
vivíparo, -a bdv zool gyvávedis.
vivisezióne dkt m vivisekcija,
vivjjo, -a bdv 1. gyvas; (che vive) gyvenantis; un
álbero (un gatto) v. gyvas medis (katinas); se-
polto v. gyvas palaidotas; ė ancora v. jis dár
gyvas; jis dár gyvena; ♦ v. e vegeto g>^as ir
vocabolário
sveikas; piū morto che v. pusgyvis; (per la p a ­
ura) nei gyvas, nei miręs; farsi v. duoti žinių
(apie save); (telefonare) paskambinti; (scrive-
re) parašyti; (andare a trovare) užsukti (į sve­
čius); non c ’ė anima ~ a nė gyvos dvasios; 2. fig
(di qcs) gyvas; gyvuojantis; (ancora esistente)
išliekantis; lingua ~ a gyvoji kalba; 3. (vivace)
gyvybingas, gyvas; (sveglio) žvitrūs; guvūs; (di
qcs, animato) audringas; dibattiti ~ i audringi
debatai; ingegno v. guvūs protas; sguardo v.
žvitrios akys pi; 4. fig (forte, intenso) stiprūs;
didelis; (di colore) ryškūs; sodrus; un abito
rosso v. ryškiai raudona suknia; una ~ a im-
pressione gilūs ¡spūdis; mostrare v. interesse
parodyti didelį susidomėjimą; provare v. do-
lore (per qcn) nuoširdžiai (ką) užjausti; sentire
un v. bisogno jausti stiprų poreikį; ♦ spigolo
v. aštrūs kampas; kaip jst ~ i ringraziamenti!
nuoširdžiai dėkoju!; kaip jst vivissimi auguri!
nuoširdžiausiai sveikinu!; 5.: ♦ a ~ a forza
prievarta; a ~ a voce asmeniškai; la carne ~ a
gyva mėsa, gyvmėsė; gyvuonis -iės; 6. kaip dkt
v dgs: i e i morti gyvieji ir mirusieji; 7. kaip
dkt v: ♦ entrare nei v. prieiti priė esmės; (di
eventi) pasiekti kulminaciją; pūngere / toccare
(qcn) nei v. skaūdžiai (ką) užgauti; paliesti
(kieno) skaudamą vietą; 8. kaip dkt v: ♦ con-
eerto dal v. tikro / gyvo garso koncertas; ritrat-
to dal v. paveikslas iš natūros; trasmissione dal
v. tiesioginė transliacija.
viziare vksm 1. (iš)lėpinti; v. ifigli lepinti vaikūs;
2. (compromettere) gadinti; padaryti ydingą;
dir (rendere nulio) paversti niekiniu (/ nega­
liojančiu).
viziato, -a bdv, dlv išlepintas; išlepęs; lepūs.
vizio dkt v 1. (cattiva abitudine) blogas / žalingas
Įprotis; yda; (debolezza) silpnybė; ii v. dell’al-
col piktnaudžiavimas alkoholiu; ii v. dėl fumo
žalingas Įprotis rūkyti; ii v. dėl gioco blogas
Įprotis lošti; 2. (dissolutezza) ištvirkimas; (di-
sonesta) nedora; (ii malė) blogis; 3. (difetto)
defektas, trūkumas; 4. spec: dir v. di forma
formos trūkumas; m ed v. cardiaco širdies yda;
rel v. capitale m irtina nūodem ė.
vizioso, -a 1. bdv (di qcn) ištvirkęs; pasileidęs;
nedoras; 2. bdv (di qcs) palaidas; nedoras;
3. bdv: ♦ circolo v. užbūrtas ratas; 4. dkt v/m
ištvirkėlis -ė, pasileidėlis -ė.
vizzo, -a bdv 1. (appassito) suvytęs; 2. (floscio) su­
glebęs.
vocabolariėtto dkt v dimin kišeninis žodynas, žo­
dynėlis.
vocabolario dkt v 1. (dizionario) žodynas; v. della
vocábolo
lingua italiana italų kalbos žodynas; v. italia­
no-lituano italų-lietūvių kalbų žodynas; v. ta-
scábile kišeninis žodynas, žodynėlis; 2. (lessico
di qcn) žodynas; leksika; un v. povero meñkas
žodynas.
vocábolo dkt v žodis; (termine) terminas,
vocal||e Ib d v 1. balso; anatcorde ~ i balso stygos;
2. m us vokalinis,
vocále II dkt m ling balsis; (segno gráfico) balsė;
v. aperta (chiusa) atvirasis (uždarasis) balsis,
vocálico, -a bdv ling balsio; balsių; balsinis; siste­
ma v. balsių sistema,
vocalizzo dkt v m us vokalizė.
vocativo dkt v ling (t.p. caso v.) šauksminmkas.
vocazióne dkt m pašaukimas (irprk); v. religiosa
dvasininko pašaukimas; fig v. per la poesía po­
eto pašaukimas, palinkimas [ poeziją; ♦ per v.
iš pašaukimo.
vóc:|e dkt m 1. balsas; v.femminile (maschile) mo­
ters (vyro) balsas; v. allegra (nasale, potente,
roca, triste) liñksmas (nosinis, stiprūs, užkimęs,
liūdnas); cin v. fuori campo balsas už kadro;
mus ~ i bianche vaikų balsai; tecn ii viva v.
laisvų rafikų įrangą; riconóscere dalla v. pažinti
iš balso; la v. trema balsas dreba; fig la v. della
coscienza (della ragione) sąžinės (proto) balsas;
fig la v. dėl sindacato profsąjungos balsas;/?# le
~ i della poesía italiana del novecento dvide­
šimtojo amžiaus italų poezijos atstovai; ♦ a v.
žodžiu; ad alta v. garsiai; a bassa v. tyliai; a
gran v. visii balsu; pūsbalsiu; avere v. in capitolo
turėti teisę pareikšti savo miomonę; fig (avere
importanza) turėti svorį / įtakos; darė v. (a
qcs) išrėiškti (ką); darė una v. (a qcn) pranešti
(kam);fare la v. grossa pakelti balsą;pėrdere la
v. netekti balso; 2. (suono; verso di animalí)
balsas; garsas; la v. dėl cuculo (gegutės) kuka­
vimas, gegutės balsas; la v. della natura gam ­
tos garsai pi; la v. del vento vėjo ūžesys, vėjo
balsas; ♦ kaip jst v.! garsiaü!; 3. (ció che si
dice) gañdas; garsas; corre v. skliñda gandai;
eina garsas; šono solo ~ i tai tik gandai / paska­
los; ♦ spárgere la v. (comunicare ad aitri) p er­
duoti kitiems; 4. (vocabolo) žodis; ling (lem-
ma) vokábula: straipsnis; v. dialettale tarmybė;
v. técnica (specialūs) terminas; 5. (capitolo di
un elenco e sim. ) straipsnis; įrašas; pūnktas; v.
di biláncio biudžeto straipsnis; 6. gram (t.p. v.
verbale) veiksmažodžio forma; 7. mus balsas,
vociáre vksm [A] (vó-) klegenti; krykšti,
vociferare vksm (-ei-): beasm si vocifera che...
skliñda gandai, kad... ; sako, kad...
vocio dkt v klegesys, balsų šurmulys.
758
vodka dkt m degtinė; bersi una v. išgerti degti­
nės; puzzi di v. nuo tavęs dvokia degtinė,
vóga dkt m 1. irklavimas; 2. fig mada; ♦ in v. m a­
dingas agg; populiarūs agg; tornare in v. grįžti
į madą.
vogáre vksm [A] (vo-) irkluoti; irti.
vogatóre dkt v 1. (rematore) irkluotojas; 2. (at-
trezzo) irklavimo treniruoklis,
vóglia dkt m 1. (desiderio) nóras; (brama) troški­
mas; (capriccio) ūžgaida; ėssere preso dalia v.
(di qcs, di fa r qcs) įsigeisti (ko, ką daryti),
užsigeisti; ho v. (di qcs, di far qcs) noriu (ko,
ką daryti); mi viene v. (di qcs, di fa r qcs) mán
norisi (ko, ką daryti), mán kyla nóras; mi ė ve-
nuta v. (di qcs, di fa r qcs) užsimaniaū (ko, ką
daryti), mán kilo nóras; panorėjau (ko, ką da­
ryti); non ho v. (d ifa r qcs) nenoriu (ką daryti),
tingiu; neturiū noro; ♦ bruciare dalla v., mori­
ré dalla v. degti noru / troškimū; tdgliersi / le-
varsi la v. (di fa r qcs) pagaliau sáu leisti (ką
daryti); patenkinti savo ūžgaidą; ho una me^za
v. mán beveik norėtųsi; kaip jst hai v.! (e inuti-
le) bergždžias reikalas; fa m (eccome!) ir dar
kaip!; 2. (volontá) nóras; (disposizione) nusi­
teikimas; v. di lavorare nóras dirbti; non ha v.
di fa r niente jis nieko nenori veikti; ♦ di buona
v. noromis; sū noru; di mala v., contro v. ne­
noromis; 3. fa m (desiderio sessuale) geidulys;
geismas; 4. (macchia sulla cute) (ódos) dėmė.
voglióso, -a bdv 1. įnoringas; (di qcs) trokštantis
(ko); 2. (lussurioso) geidulingas,
vói įv 1. (soggetto) jūs; voi due judu mase, jūdvi
fem m ; voi stessi (jūs) pátys; anche v. jūs irgi,
jūs taip pát; come v. kaip jūs; non verrete ne-
anche v.? jus tai pat neateisite?; (perfino) ir /
net jūs neateisite?; 2. (compl. oggetto) jūs (pa­
brėžiant, t.y. būtent jus); (infrasi negative) jūsų
(pabrėžiant, t.y. būtent jūsų); ama v. myli jūs;
3. usato con varié preposizioni: a v. jums (ppr.
pabrėžiant, t.y. būtent jum s); con v. sū jumis; da
v. pas jūs; iš jūsų; di v. jūsų; in v. jumyse; per v.
jums; dėl jūsų; už jūs; su di v. añt jūsų; virš
jūsų; davanti a v. prieš jūs; senza di v. be jūsų;
párlano di v. kalba apie jūs; uno (una) di v.
vienas (viena) iš jūsų; ha nostalgia di v. ji jūsų
pasiilgo; l’ha saputo da v. sužinojo iš jūsų;
4. (formula di cortesía, compl. oggetto) (t.p.
Vói) => lėi 4.; 5. (formula di cortesía, con varié
preposizioni) (t.p. Vói) => lėi 5.; 6. (formula di
cortesía, soggetto) (t.p. Vói) => lėi 6.; 7. kaip dkt
v nkt: daré del Vói (a qcn), usare il Vói (con
qcn) kreiptis (į ką) „Jus“.
voiáltri (v jus (pabrėžiantpriešpriešą).
759
volano dkt v 1. sport badm intonas, plunksninis;
2. (pallina) plunksninukas; 3. tecn smagratis,
volante I bdv 1. skraidantis; skrajūs; disco v.
skraidanti lėkšte; zool pesce (scoiattolo) v. žu­
vis (vovere) skraiduolė; ♦ otto v. amerikietiški
kalneliai pi; 2.: foglio v. įdėtinis lapas; 3.: (sąua-
dra) v. policijos (greitojo reagavimo) ekipažas,
volante II dkt v vairas; ai v. prie vairo; girare ii v.
pasukti vairą; ♦ asso dėl v. lenktynių asas.
volantino dkt v skrajutė; (reklaminis / agitacinis
ir pan. ) lapelis.
vol||are vksm intr (vo-) 1. [A, E] skristi (į-, iš-,
nu-, pa-); skraidyti; (svolazzare) skrajoti; (spec.
con una traiettoria) skrieti; v. attomo (a qcs)
apskristi ((apie) ką); v. su I via Vienna skristi
per Vieną; v. sulla citta skraidyti virš miesto; v.
alto (basso, rasoterra) skristi aukštai (žemai,
palei žemę); e ~ a ta dentro una zanzara įskrido
uodas; le rondini šono ~ ate via kregždės iš­
skrido; ė passata, ~ando, una meteorą m ete­
oras praskriejo; ♦ non si sente v. una mosca ne
musės negirdėti; 2. [E] (di qcs che da sė non
volą) skristi (Į-, iš-, nu-, pa-), lėkti; (spec. con
una traiettoria) skrieti; far v. un aąuilone leisti
skraidinti aitvarą; ii ventofa v. le foglie vėjas
nešioja lapus; ii vento glifece v. via ii cappello
vėjas nupūtė kepūrę; ii pallone ė ~ ato fuori
kamuolys išskriejo į ūžribį; U piatto ė ~ ato
fuori dalia finestra lėkštė išlėkė pro langą; at­
tomo volano le palldttole aplink lėkia kulkos;
volano scintille skrenda / lekia / žyra žiežirbos;
fig fa m žiežirbos laksto; fig šono ~ ate parole
grosse (smarkiai) apsižodžiavo; 3. [E] fig (con
la mente e sim.): v. coi ricordi grįžti į praeitį
prisiminimais; fig ii pensiero ~ a a te mintys
lekia pas tave; ♦ v. di bocca in bocea skristi iš
lupų j lupas; 4. [E] fig (muoversi velocemente)
lėkti (at-, į-, nu-, pra-); skristi; v. a easa lėkti
namo; parlėkti; v. ai negozio (nu)lėkti į par­
duotuvę; la moto ~ a sulla pista motociklas
lėkia trasoje; 5. [E] (cadere; t.p. v. giii) (nu)
lėkti; išlėkti; (nu)kristi; iškristi; v. giū dal ca-
vallo nulėkti nuo arklio; v. giū dal terzo piano
išlėkti iš trečio aukšto; v. in terra lėkti į žėmę;
ii vaso e ~ ato dal davanzale vaza nūlėkė nuo
palangės; ♦ v. in pezzi sudužti į šukės, subyrėti
į šipulius; 6. [E] fig (dėl tempo e sim.) (greitai)
(pra)bėgti; ii tempo ~ a laikas bėga; Vestate ė
~ a ta greitai (/ nejučia) prabėgo vasara,
volata dkt m 1.fig (corsa) lėkis; lėkim as;/are una
v. užbėgti; ♦ di v. tekinai; tekinomis; (in fret-
ta) paskubomis; 2. sport finišo sprintas.
volére I
volatile 1. bdv chim lakūs; greitai išgaruojantis;
2. dkt v sparnuotis; (uccello) paukštis,
volatilità dkt m chim lakumas,
volatilizzàrsi vksm 1. (iš)garūoti; 2. fig diñgti kaip
vandenyje; išgaruoti,
volée dkt m nkt sport lekiančio kam uolio atm u­
šimas.
volénte bdv, dlv: ♦ v. o nolente nórom(is) neno­
ro m is); nori nenori,
volenteróso, -a bdv noriai dirbantis; stropūs; (di
buona volonta) geros valios; geranoris,
volentiéri prv mielai; sū mielu noru; (di buona
voglia) noriai; ben v., molto v. labai mielai;
♦ spesso e v. gana dažnai.
vol||ére* I vksm 1. (far qcs) norėti (ką daryti); (ii
venire la voglia) panorėti; è ~ uto partiré, ha
~ uto partiré panorėjo išvažiuoti; si ~eva riti-
rare, ~eva ritirarsi norėjo pasitraukti; non
~evo offénderti, non ti ~evo offéndere nenorė­
jau tavęs įžeisti; vdglio sapere tutto noriu viską
sužinoti; non posso venire, mía mamma non
vuole negaliu ateiti, mamá nenóri; fai come
vuoi daryk, kaip nóri; beasm vuole piovere
ruošiasi lyti; fig la màcchina non vuol partiré
mašina niekaip neužsiveda; mašina nenóri
užsivesti; ♦ a v., ~endo norint; norėdam as
agg; sū noru; senza v. netyčia; nenorint; neno­
rėdam as agg; vdglio dire turiu omenyje; noriu
pasakyti; ~evo ben dire! taip ir galvojau!; štai
kaip!; qui ti vdglio ( vedere)! štai táu išbafidy-
mas; vuoi scherzare? juokauji?; non ne vuole
sapere jis apie tai nė girdėti nenóri; flk volere è
potere tereikia panorėti; 2. (qcs) norėti; (invo-
gliarsi) panorėti; (desiderare) pageidauti (ko);
(bramare) trokšti (ko); vorreiun caffè norėčiau
kavos; vuole ii potere trokšta valdžios; che cosa
vuoi da me? kó iš manęs nóri?; i genitori lo
vogliono avvocato tėvai nóri, kàd jis taptų ad­
vokatu; ti vogliono ai telefono kviečia tavè prie
telefono; il direttore ti vuole vedere direktorius
tave kviečia pas save; per quelVappartamento
vogliono un milione ūž tą būtą prašo milijono;
♦ che tu lo voglia o no nóri nenóri; 3. (con va­
lore per lo più modale) su modaliniu atspalviu
ppr. neverčiamas: non vorrei dire, ma... gál ir
klystu, bèt... ; vuoi vedere che... ar tik nebus,
kàd... ; vuoi stare zitto! ar nenutilsi!; vuoi chiū-
dere la finestra? gali langą uždaryti?; ar n e­
uždarytum lángo?; vorrebbe cédere il posto alla
signora? gál m alonėsite užleisti vietą poniai?;
vuole accomodarsi? prašau užeiti; m alonėkite
užeiti; vuole che la aiuti? gál jum s padėti?;
voglia seguirmi prašaū, paskui manė; 4. (di-
volérci
sporre) panorti; (ordinare) liepti; (decidere)
nuspręsti; ha voluto ėssere sepolto in Lituania
panoro būti palaidotas Lietuvoje; ii destino
cosi ha ~ uto taip lėmė likimas; ♦ voglia / vo-
lesse U cielo! duok Dieve!; Din non vdglia!
Dieve gink!; se Dio vuole! (finalmente) paga­
liau!; 5. (avere bisogno) reikėti (kam ko); (ri-
chiedere) reikalauti (kas ko); una pianta che
vuole molta luce augalas, kuriam reikia daug
šviesos; augalas, reikalaujantis daug šviesos;
ąuesto verbo vuole Vaccusativo šis veiksmažodis
valdo galininką / reikalauja galininko; 6. {pre-
scrivere) reikalauti; (prevedere) numatyti; la
legge vuole cosi taip reikalauja įstatymai; 7. (ri-
tenere qc qc) laikyti (ką kuo); (credere) manyti;
mulli lo vdgliono innocente daug kas laiko jį
nekaltu; daug kas mano, kad jis nekaltas; la
leggenda vuole che... pasak legendos...; legenda
pasakoja, kad... ; 8.: ♦ kaip jngt vuoi ... vuoi
ir... ir; arba... arba; 9.: v. bene (a qcn) mėgti
(ką), mylėti (jausti prieraišumą); v. malė (a
ącn) linkėti (kam) bloga; 10.: v. dire (significa-
re) reikšti; che cosa vuoi dire? ką reiškia?;
♦ vuoi dire molto (poco) (tai) daug (mažai)
reiškia; non vuoi dire (niente) (tai) nieko ne­
reiškia.
►volėrci įvdž reikėti (ko), reikti; prireikti; ei
vuole un’ora reikia valandos; ei vdgliono piū
soldi reikia daugiau pinigų; ♦ ei vuoi ben altro!
tai niekis!; non ei vuole molto tai nelabai sunku;
bepig(u); che ei vuole? argi sunku?; non ei vo-
leva! dar viena b ėd a!; f am ce n ’ė voluto dėl bello
e dėl buono! nebuvo taip lengva!; teko ilgai
plušėti!
►volėrne įvdž (a ącn) griežti dantį (ant ko).
►vol| ersela įvdž: te la sei ~uta! prisiprašei!
►volėrsi sngr: v. bene mylėti vienam kitą.
volėre II dkt v valia; contro ii v. (di ącn) prieš
(kieno) valią; per v. (di ącn) (kieno) valią.
volgar||e bdv 1. (sconcio) nešvankus, vulgarūs;
necenzūrinis, necenzuriškas; 2. (grezzo) šiurk­
štūs; 3. (schifoso) šlykštūs; ~ f bugie šlykštūs
melas sg; 4. (ordinario) eilinis; (senza nessun
pregio) prastas; un v. imbroglione eilinis suk­
čius; 5.: Vera v. mūsų era; 6. ling: (la lingua) v.,
kaip dkt v ii v. liaudinė kalba,
volgarita dkt m nkt 1. (l’essere volgare) nešvanku­
mas, vulgarumas; 2. (atto volgare) nešvankus /
vulgarūs gestas; (detto volgare) nešvankybė,
vulgarybė.
volgarizzare vksm vulgarinti, vulgarizuoti,
volgarmėnte prv 1. (nei linguaggio comune) liau­
760
diškai (tariant); 2. (sconciamente) nešvankiai,
vulgariai.
volg|ere* vksm 1. tr atgręžti; atsukti; (rivolgere)
(at)kreipti; (altrove) nukreipti; v. losguardo (a
/ verso ąc) (nu)kreipti žvilgsnį (į ką); ♦ v. in
fuga ii nemico priversti priešą pabėgti; 2. tr
(tradurre da ącs a ącs) (iš)versti (iš ko į ką);
3. intr [A] (pa)krypti; (altrove) nukrypti; (vol-
tare) sukti; (essere oriéntalo) žiūrėti; ii ramo
del lago a meridione ežero atšaka suka į
pietūs; ii solé ~ e a occidente saulė krypsta į
vakarus; fig v. ai mėglio (ai pėggio) pakrypti į
gerąją (blogąją) pūsę; 4. intr [A] fig (avvich
narsi a ącs) artėti (prie ko); v. ai termine eiti į
pabaigą.
►vólgersi sngr 1. atsisūkti, suktis; atsigręžti;
2. fig nukrypti; 3. fig (darsi a ącs) imtis (ko).
vólgo dkt v spreg prasčiokai pi, prastuom enė;
tamsūomenė.
voliéra dkt m paukštidė; voljeras (paukščiams).
volitivo, -a bdv tvirtos / stiprios valios, valingas.
volley dkt v sport tinklinis; beach v. paplūdimio
tinklinis.
vól |¡o dkt v 1. skraidymas; skridimas, skrydis;
(spec. con traiettoria) skriejimas; v. acrobático
akrobatinis skraidymas; v. notturno naktinis
skridimas; fig ii v. della fantasía vaizduotės
polėkis; ♦ a v. d ’uccello iš paūkščio skrydžio;
in v. skreñdant; orė; prendere ii v. pakilti; fig
(di ącn) nešti muilą; (di ącs) diñgti; 2. (viaggio
in aereo) skrydis; reisas; v. diprova bandom a­
sis skrydis; v. diretto, v. senza scalo tiesioginis
skrydis / reisas, reisas be sustojimų; ~ i na-
zionali (internazionali) vidiniai (tarptautiniai)
reisai / skrydžiai; ho ii v. alle 16 m ano reisas 16
valandą;/;# ii v. da Roma ė atterrato lėktuvas iš
Romos nusileido; 3. (di ącs che da sé non
vola) lėkimas (óru); skridimas; ♦ in v. orė;
colpire la palla ai v. atmušti lekiantį kamuolį
(prieš liečiant žemę); fig mangiare un panino ai
v. greitomis suvalgyti sum uštinį;/;# capire ai v.
iškart pagauti (prasmę irpan.);figcdglierealv.
un’occasione nedeísti pasinaudoti proga; fig
prendere ii treno ai v. šokti į traukinį paskutinę
akimirką; 4. (caduta) nukritimas; fare un v.
daile scale / gilt per le scale (nu)kristi nuó láip-
t U '
volont |a dkt m nkt 1. valia; v. di ferro geležinė
valia; v. tenace tvirta valia; forza di v. valios
jėga, valia; 2. (ii volere) noras; valia; ♦ a v. į
valias, iki valios; contro la v. (di ącn) prieš
(kieno) valią; di spontánea v. sávo nóru; le
ultime ~ a paskutinė valia sg; šia fatta la tua v.
761
teesie távo valia; 3. (voglia) noras; (disposizio-
ne) nusiteikimas; buona v. gera valia; cattiva v.
pikta valia; di buona v. geros valios, geravalis
agg; (volentieri) su noru.
volontariaménteprv 1. (dipropria volontá) savo
noru; savanoriškai; 2. (apposta) sąmoningai,
volontariáto dkt v savanoriškas (visuomeninis)
darbas; savanoriška veikla; organizzazione di
v. savanoriška organizacija,
volontarietá dkt m savanoriškumas.
volontaįĮrio, -a 1. bdv savanoriškas; servizio mili­
tare v. savanoriška karinė tarnyba; 2. bdv (in-
tenzionale) sąmoningas; valingas; 3. bdv dir:
omicidio v. tyčinis nužudymas; 4. dkt v/m sava­
noris -ė; donatore v. neatlyginamas (/ neatlygin­
tinas) donoras; offrirsi v. pasisiūlyti; ei šono
~ ri? ar yra norinčių?
volonteróso, -a bdv => volenteróso.
volovelismo dkt v sport sklañdymas.
volovelista dkt v/m sklandytojas -a.
volpacchiótto dkt v lapiūkas.
vólpe dkt m 1. zool lapė; (maschio) lapinas; v.
ártica, v. polare poliarinė lapė; 2. (la pelliccia)
lapės kailis; pelliccia di v. lapės kailių kailiniai
pi: 3. fig lapė; vėcchia v. senas vilkas,
volpino dkt v (razza canina) špicas,
volpóne dkt v fig senas lapinas, senas žvirblis,
volt [volt] dkt v n ktfis voltas,
volt | a I dkt m 1. kartas; sykis; un’altra v. kitą
kartą, kitą sykį; kitąkart, kitąsyk; (di nuovo) iš
naüjo; (ancora) vėl; molte ~ e , tante ~ e daūg
kartų; ogni v. kiekvieną kartą; kaskart; poche
~ e, rare ~e, una v. ogni tanto retkarčiais,
kartas nuo karto; la prossima v. kitą / sekantį
fa m kartą; quante ~ e ? kiek kartų?; ąuella v.
aną / tą kartą; anąkart, tąkart; questa v. šį
kartą; šįkart, šįsyk; (per) la seconda v. afltrą
kartą; (per) ¡’ultima v. paskutinį kartą; una v.
vieną sykį / kartą, kadaise; kažkada; due ~ e ai
mese (alia settimana) dü kartūs per mėnesį
(per savaitę); ancora una v. dar kartą; non una
v. (mai) nė karto; non una v., piū di una v. kelis
kartūs; nė kartą; ė tutto per questa v. (tai) tiek
šiam kartui; ♦ a ~ e, alle ~ e, delle ~ e, certe ~ e
kartais; kai kada; (a intervalli) tarpais; di v. in
v., v.perv. kiekvieną kartą (atskirai); kiekvienu
atveju; in una v. iškart; vienu metü; poco per
v., u n po’alla v. pamažu; po trūputį; ilpiii del­
le ~ e dažniausiai; tutti in una v. visi kartu; una
v. per tutte / sempre galutinai; (vieną) kartą
visiems laikams; una buona v. pagaliaü; una v.
o l ’altra kada nors; anksčiaū ar vėliaū; una
v. tanto nórs kartą; questa ė la v. buona dabar
volteggiáre
tikrai pavyks; c’era una v. ... gyveno kartą... ;
2. (turno) eilė; ♦ a mia (/ tua e sim.) v. mano
(tavo ir p a n .) ruožtu; una cosa alla v. viskam
savas / savo laikas; una lėttera alla v. paraidžiui;
uno (/ due e sim.) alla v. po vieną (/ du ir pan.);
3. (in rapporti numerici e sim.): due ~ e piū
piccolo dukart mažesnis; perpūs mažesnis; di-
eci ~ e piū grande dešimt kartų didesnis; de­
šimteriopas; due ~ e tanto antra tiek; la tua
casa e tre ~ e la mia tavo nam ai tris kartūs
didesni nei mano; tre ~ e sei fa diciotto triskart
šeši yra / lygu aštuoniolika; il due nei sei sta tre
~ e šešis padalinus iš dviejų yra / lygu trys; fig
mille ~ e meglio šimtą kartų geriau; 4.: ♦ alla
v. (di qcs) (ko) link; (ko) kryptimi; į ką; S.: ♦ ti
ha dato di v. il cervello? tau smegeninė / sme­
genys apsisuko?; 6. kaip jngt: una v. (che...)
(po to,) kai; ogni v. che... kada tik ...; kiekviena
kartą, k ai...; una v. (che siamo) arrivati, abbia-
mo scaricato la macchina atvažiavę iškrovėme
mašiną.
volt||a II dkt m 1. archit skliautas; a ~ e, con ~ e
skliautuotas agg; v. a botte (a crociera, a vėla)
cilindrinis (kryžminis, sferinis) skliautas; ehia-
ve di v. sąvaros akmuo; 2.: fig la v. celeste dan­
gaus skliautas; 3. anat skliautas.
voltafaccia dkt v nkt fig žodžio nesilaikymas; vi­
siškas (pažiūriu ir pan.) pakeitimas; voltfasas.
voltagabbana dkt v/m nkt oportunistas -ė; prisi­
taikėlis -ė; (traditore) išdavikas -ė.
voltaggio dkt vfis įtampa.
voltare vksm (vdl-) 1. (girare) (pa)sūkti; (di-
rigere) atkreipti; (rivolgere) atsukti, atgręžti;
(in senso opposto) apsukti, apgręžti; v. l ’auto
apsukti mašiną; v. ilcapo pasukti galvą; ♦ v. le
spalle (a qcn) nugarą atsukti (kam); t.p. =5
volgere 1.; 2. (sull'altro lato) (ap)vefsti; v. le
frittelle apversti blynus; v. una pagina ( a p ­
versti puslapį; ♦ v. pagina atversti naują (gy­
venimo) lapą; 3.: v. l ’angolo užsukti už kampo;
4. kaip intr [A] (svoltare) (pa)sūkti.
►voltarsi sngr 1. atsisukti, atsigręžti; (in aitra
direzione) pasisukti; (in senso opposto) nusi­
sukti, nusigręžti; voltati verso di me! atsisuk į
manė!; 2. (rovesciarsi) vartytis; (una voltą)
apsiversti; v. sull’altro fianco apsiversti ant ki­
to šono.
voltastdmaco dkt v nkt pykinimas (irprk); šleik­
štulys; darė il v.,fare venire il v. (a qcn) pykinti
(ką) (irprk).
volteggiare vksm [A] (-tėg-) 1. skrieti (ratu)
(ore), sukti ratus; 2. (far volteggi) voltižirūoti.
voltéggio
voltéggio dkt v voltižiravimas; akrobatinis triu­
kas; akrobatikos pratimas,
volto I, -a bdv, dlv 1. (orientato) atkreiptas (į ką);
t.p. => vólgere; 2.flg (mirato) skirtas (kam, ką
daryti); un piano v. alla riduzione delle spese
planas, kuriuo siekiama mažinti išlaidas; un
progetto v. all’espansione delle infrastrutture
projektas, skirtas infrastruktūrų plėtrai,
vólto II dkt v veidas (irprk); un v. emaciato (spi-
goloso) sunykęs (kam puotas) veidas; espres-
sione dėl v. veido išraiška; eolpire (qcn) ai v.
suduoti (kam ) į veidą; fig ha mostrato ii šuo
vero v. parodė savo tikrąjį veidą,
voltolársi vksm vartytis.
voltüra dkt m 1. (di un bene) turto perrašymas;
2. (di un contratto di utenza) vartojimo sutar­
ties perrašymas,
volubile bdv nepastovaūs budo, nepastovūs; (in
opinioni) dažnai keičiantis nuomonę,
volubilita dkt m (būdo) nepastovūmas.
volüm||e dkt v 1. tūris; v. di un cubo kūbo tūris;
2.: v. dei capelli plaukų purumas; 3. (di auto):
una due ~ i hečbėkas; una tre ~ i sedanas;
4.fig (ampiezza) apimtis -iėsfem m ; (quantitá)
kiekis; v. delle importazioni im porto apimtys
pi; v. delta produzione (degli scambi, delle véndi-
te) gamybos (prekybos, pardavimo) apimtis;
5. (sonoro) (garso) stiprumas, garsumas; ab-
bassare (alzare) ii v. della radio pritildyti (pa­
garsinti) radiją; ♦ a tutto v. visu garsū; 6. (to­
m o) tomas; (libro) knyga; (opera) veikalas; in
piii ~ i daugiatomis agg.
voluminoso, -a bdv didelės apimties; didžiulis,
didelis; (grosso) stambūs; (ingombrante) grio­
zdiškas; (digrossi carichi) didelių gabaritų.
volüt|¡a dkt m 1. įvija, spiralė; ūžraitas; ~ e di fu-
mo dūmų tumulai; 2. archit voliuta; ūžraitas.
volutaménte/vv (apposta) tyčia; (volontariamen-
te) sąmoningai; (non a caso) neatsitiktinai,
volüto, -a bdv, dlv 1. norimas; ottenere l’effetto v.
gauti norim ą efektą; 2. (intenzionale) sąmo­
ningas; (non casuale) neatsitiktinis,
voluttá dkt m nkt 1. (piacere erotico) geidulys,
geismas; 2. (godimento) pasigardžiavimas,
voluttuário, -a bdv prabangos; beni ~ r i praban­
gos prekės.
voluttuositá dkt m nkt geidulingumas; geismin-
gūmas.
voluttuóso, -a bdv geidulingas, gašlūs; geismin­
gas; (eccitante) gūndantis.
vómere dkt v noragas.
vomitare vksm (vó-) 1. (iš)vėmti; v. addosso (a
qc) apvemti (ką);far v. vimdyti, versti vemti
762
(ir prk), (su)pÿkinti; mi viene da v. mán blôga
darosi (irprk); m anė tąso (vemti); 2. (dei vul-
cani) (iš)versti; 3.fig: v. insulti (su qcn) apipilti
/ plūsti (ką) šlykščiais įžeidimais,
vomitévole bdv pykinantis (ir prk); vimdantis;
šleikštūs (irprk).
vomito dkt v 1. (l’azione) vėmimas; 2. (la sensa-
zione) šleikštulys; f ar venire il v. (a qcn) py­
kinti (ką) (ir prk); 3. (U materiale) vėm alai pi.
vóngola dkt m zool m eilutė (toks moliuskas).
vorace bdv rajus; ėdrūs; (insaziabile) nepasoti­
nam as (ir prk).
vorágine dkt m 1. įgriuva; l.g e o l (carsica ) smeg­
duobė; 3. fig skylė,
vórtice dkt v verpetas, sūkurys (irprk).
vorticosaménteprv sūkuringai (irprk).
vorticóso, -a bdv 1. sūkuringas (ir prk), verpe­
tingas; sūkurinis; 2. fig (sfrenato) pašėlęs; ri­
tmo v. pašėlęs ritmas,
vossignoria dkt m gerbiamasis ponas.
vostr(|o, -a 1. bdv, įv jūsų inv; (se soggetto e pos-
sessore coincidono) savo; v. zio jūsų dėdė; i ~ i
libri jūsų knÿgos; la ~ a situazione jūsų pa­
dėtis; a casa ~ a pas jūs; conosco i ~ i amici
pažįstu jūsų draugūs; andate con le ~ e amiche
eisite sū savo draūgėmis; ąuesta màcchina non
è sua, è la ~ a tai nė jó mašina, ô jūsų; ♦ ąues­
ta ~ a šis jūsų laiškas; è uno dei jis - vienas
iš jūsiškių; lui sta dalia ~ a jis jūs palaiko; dite
la ~ a ! tarkite savo žodį!; 2. (di cortesía, spec.
con appellativi) Jūsų; Vostra Eccellenza Jūsų
Eksceleñcija; Vostra Maestà Jūsų Didenybė;
V. Onore Jūsų Kilnÿbè; la Signoria Vostra Jūs;
ponas; ♦ ii (sempre) v. (nelle lettere) jūsų;
3.: dkt v dgs i ~ i (amici) (jūsų) draugai; (alle-
ati) (jūsų) sąjungininkai; (familiari) jūsiškiai;
saro dei ~ i stasera ir aš prisijungsiu šį vakarą;
4. dkt v vns: non volete rimétterci dėl v. nenorite
savo pinigų prarasti; non c ’è niente di v. qui čia
nieko jūsų.
votante dkt v/m balsuotojas -a.
votare vksm (vó-) 1. intr [A] balsuoti; v. per qc / a
favore di qc (contro qc) balsuoti ūž ką (prieš
ką); 2. tr (nu)balsūoti (už ką); (appoggiare)
pritarti (kam ) (balsuojant); v. una legge bal­
suoti ūž įstatymą; 3. (dedicare) (pa)skirti.
►votàrsi sngr (a qc) atsiduoti (kam); ♦ non
sapere a che santo v. būti aklavietėje („nežino­
ti, kurį šventąjį m elsti“).
votât || o, -a bdv (destinato) pasmerktas; progetti
ai fallimento projektai pasm erkti žlugti,
votazióne dkt m 1. balsavimas; v. segreta slaptas
763
balsavimas; t.p. => voto 1.; 2. (punteggio di esa­
m e) įvertinimas; (i voti) pažymiaipl.
votivo, -a bdv reí v o tim is , įžadinis.
vót|¡ o dkt v 1. (elettorale e sim. ) balsas; (votazio-
ne) balsavimas; v. a favore (contrario) balsas
už (prieš); v.peralzata di mano balsavimas p a­
keliant raflką; v. palese (segreto) atviras (sla­
ptas) balsavimas; maggioranza dei ~ i balsų
dauguma; serutinio dei ~ f balsų skaičiavimas;
diritto di v. balsavimo teisė; ♦ metiere ai ~ i
patelkti balsuoti; 2. (valutazione) pažymys;
balas; ♦ a pieni ~ i, col massitno dei ~ t aukš­
čiausiu balu / įvertinimu; 3. (impegno solenne,
spec. rel) Įžadas; v. di castita skaistybės Įžadas;
fare v. di non bere piii padaryti Įžadą nebeger­
ti; ♦ prendere i ~ i duoti Įžadus; 4. rel (oggetto
offerto) votas,
voyeur [vwa'joerj dkt v nkt vujaristas.
vulcáni||co, -a bdv 1. ugnikalnio; vulkaninis; eru-
zione ~ ca ugnikalnio išsiveržimas; isola ~ ca
vulkaninė sala; 2. fig (vítale) trykštantis ener­
gija: (pieno di idee) küpinas idėjų,
vulcanizzáre vksm tecn vulkanizúoti.
vulcanizzazióne dkt m tecn vulkanizácija; vulka-
nizávimas.
vulcano dkt v ugnikalnis; v. attivo / in attivitá
(ąuiescente, spenio) veikiantis (miegantis, už­
gesęs) ugnikalnis; fig un v. di idee žmogūs,
trykštantis idėjomis,
vulnerábile bdv pažeidžiamas (ir prk).
vulnerabilitá dkt m pažeidžiamumas (irprk).
vulnerare vksm (viii-) pažeisti (irprk); sužeisti,
vüiva dkt m anat vulva.
vuotáre vksm (vuo-) ištuštinti; (sgomberando)
iškraustyti; (versando) išpilti; v. una bottiglia
ištuštinti butelį, išgerti butelį (ligi / iki dūgno);
v. la coppa dell’olio išleisti tepalą iš karterio; v.
una stanza iškraustyti kambarį; ♦ v. ii sacco
vuóto
iškloti viską; v. le tasche (a qcn) (dembare)
ištuštinti kišenės (kam ) (apvogti).
►vuotarsi sngr (iš)tuštėti.
vuotėzza dkt m tuštum as (irprk).
vudt|jo, -a bdv 1. bdv tuščias; una cassa (strada)
~ a tuščia dėžė (gatvė); un ristorante meno v.
pustuštis restoranas; sėdie ~ e neužimtos / tuš­
čios kėdės; tasche ~ e tuščios kišenės (ir prk);
♦ a mani ~ e tuščiomis rankomis; a stdmaco v.
nevalgius; tuščiu skrandžiu; 2. bdv fig tuščias;
(senza senso) beprasmis; (senza scopo) beti­
kslis; parole ~ e (di senso) beprasmiai / tušti
žodžiai; sguardo v. tuščias žvilgsnis; vita ~ a
betikslis / tuščias gyvenimas; 3. bdv fig (di qcn)
tuščias; lėkštas; 4. dkt v (spazio vuoto) tuščia
vieta; tarpas; tuštuma; un v. sulla parete tuščia
/ laisva sienos vieta; molti in sala daug
tuščių vietų salėje; polit v. di potere / politico
valdžios / politinis vakuumas; avere lo sguardo
nei v., fissare ii v. žiūrėti į vieną tašką; lanciar-
si nei v. šokti žemyn; riempire i ~ i užpildyti
tuščias vietas; ♦ cadere nei v. nesulaukti d ė­
mesio; fare ii v. attorno a sė atitolti (nuo visų);
(rendersi sgradito) sugadinti santykius (sū vi­
sais); 5. dkt v (cavita.) ertm ė; tuštuma; (spazio)
tarpas; 6. dkt v (spazio senz’aria) beorė erdvė;
Jis v. spinta vakuumas; ♦ sotto v. vakuumūotas
agg; (spec. di generi alimentari) vakuuminėje
pakuotėje; v. d ’aria oro duobė; 7. dkt v fig
tuštuma; lasciare un v. palikti tūštum ą (šir­
dyje); provare un (senso di) v. jausti tūštumą;
♦ avere un v. di memoria niekaip neatsiminti;
8. dkt v fig (lacuna) spraga; dir v. legislativo
teisės spraga; 9. dkt v: ♦ a v. tuščiai; be reikalo,
ve 11u i;funz.ionamento a v. tuščioji eiga; andare
a v. niekais nueiti; fare un viaggio a v. be rei­
kalo (kur nors) važiuoti; mandare a v. niekais
paversti; 10. dkt v (recipiente) tuščia tara; v. a
rėndere užstatinė tara.

w [vu 'doppia, vu ’doppio] dkt v/m 1. dviguba vê;
w
w minùscola mažoji ,,w“; Wmaiùscola didžioji
,,w“; 2. žodžių „viva „evviva “ (tegyvuoja) san­
trumpa; W Vitalia! tegyvuoja Italija!
wafer ['vafer] dkt v nkt vaflis; w. ai cioccolato šo­
koladinis vaflis,
walkie-talkie ['wo(l)ki ’to(l)ki] dkt v nkt nešioja­
moji radijo stotis -iės; nešiojamasis (pokalbių)
siustùvas-imtùvas; racija/am .
walkman [’wolkmen] dkt v nkt ausinukas, ausi­
nukai pi; nešiojamasis grotuvas,
water [’vater] dkt v nkt unitazas,
watt [vat] dkt v nkt fis vatas; una lampadina da 40
w. 40 vatų lemputė,
wattóra [vat-] dkt m nkt fis vàtvalandé.
wc [vu'tfi] dkt v nkt (stanzino) klozetas,
web [web] 1. dkt v nkt ¿n/žiniatinklis; 2. bdv: pá­
gina w. tinklâlapis; sito w. interneto svetainė,
webcam [web'kam, ’webkam] dkt m nkt in f inter-
nėtinė vaizdo kamera,
webmaster [web'master] dkt v nkt in f svetainės
adm inistratorius,
week-end [wi'kend] dkt v nkt savaitgalis; nei w.-e.
savaitgalį; (ogni fine settimana) savaitgaliais;
764
ho passato ii w.-e. ai mare praleidau savaitgalį
prie juros.
welfare ['welfer] dkt v nkt valstybės socialinio
aprūpinim o sistema,
welter [Velter] dkt v n kt: sport peso w. antrasis
pūsvidutinis svoris,
west [west] dkt v (t.p. fa r west) laukiniai V akarai
pi; ♦ roba da far west kaip laukiniuose Vaka­
ruose.
western ['western] dkt v nkt (t.p. film w.) vester­
nas; cin w. all’italiana itališkas vesternas,
whisky [Viski] dkt v nkt viskis,
winchester [win'tfester] dkt v nkt m il vinčesteris
(toks šautuvas).
windsurf [wind'serf] dkt v nkt burlentė; fare w.
plaukioti burlente,
wireless [wair'less] bdv nkt tecn belaidis; connes-
sione w. belaidis pri(si)jungimas.
wizard ['wizard] dkt v nkt /n/vediklis.
word processor [word processor] dkt v nkt in f
tekstų doroklė / apdorojim o programa,
wrestling ['restlin(g)] dkt v (amerikietiškosios)
imtynės pi.
wiirstel [’viu(r)stel] dkt v nkt (vokiška) dešrelė.
765
X
x fiks] dkt v/m nkt 1. iksas; x minūscola mažoji
„x“; X maiūscola didžioji „x“; ♦ gambe a x ikso
pavidalo kojos; 2. mat (incognita) iksas, neži­
nomasis; ♦ orą x lemiamoji valanda; 3.: m at
asse delle x abscisių ašis; 4.: raggi x rentgeno
sp induliai;/«« i raggi x (a qcn; di ųcs) šviesti /
peršviesti (rentgenu) (ką); 5. (crocetta) kryželis
(anketose dedamas žymint atsakymus ir pan.);
6.: X romėniškasis skaitmuo, atitinkantis skai­
čių 10; 1. ženklas, žymintis lygiąsias futbolo to­
talizatoriuje.
xenofobia dkt m ksenofobija.
xenófob¡|o, -a 1. dkt vjm ksenofóbas -ė; 2. bdv
ksenofobiškas; violenza ~ a smurto veiksmai
prieš svetimšalius.
xerofil||o, -a bdv bot sausrinis; piante ~ e ksero-
filai (augalai),
xerografía dkt m kserográfija.
xilófono dkt v m us ksilofonas,
xilografía dkt m 1. (técnica) ksilografija, medžio
raižyba; 2. (opera) ksilografija, medžio raiži­
nys.

Y
y ['ipsilon; i'greko, i'greka] dkt v/m nkt 1. igrekas;
y minūscola mažoji „y“; Y maiūscola didžioji
„y“; 2. mat (incognita) igrekas, antras nežino­
masis; 3.: mat asse delley ordinačių ašis.
yacht [jot] dkt v nkt jachta; y. club [jot'klab] nkt
jachtklubas, jachtų klubas,
yak dkt v nkt zool jakas,
yankee ['jer)ki] dkt v «fa jankis, amerikonas,
yen dkt v nkt jena.
766
yėti dkt v nkt sniego žmogus, jėtis.
yiddish ['jiddij] dkt v jidiš inv.
yoga dkt v joga.
yogurt dkt v nkt jogurtas; y. alla frutta vaisinis jo ­
gurtas, jogurtas su vaisiais,
yorkshire [jork’Jlr] dkt v nkt (t.p. y. terrier) Jo r­
kšyro terjeras,
yo-yo dkt v nkt jo jo (toks žaisliukas).
yuppie, yuppy [’juppi] dkt v nkt jūpis, jaunas kar­
jeristas.
767
Z
z ['dzeta] dkt v/m nkt 1. zèt; z minùscola mažoji
„z“; Z maiuscola didžioji „z“; Z di / eome Žara
Z kaip „Ž ara“ (paraidžiui sakant vardą, žodį
ir pan.); 2. m at (incognita) zèt, trečias nežino­
masis.
zabagliône dkt v => zabaione.
zabaionc dkt vgastr 1. (t.p. crema di j.) „dzabajo-
nas“ (kiaušininis kremas, ppr. su likeriu); 2. (li-
quore) kiaušininis likeris; 3 .fig kratinÿs.
zàc [dz-, ts-] išt čikšt, čik.
zàcchete išt => zàc.
zaffàta dkt m dvoko banga; staiga pasklidusi
smarvė; si è sentita una į., di uova marce staiga
pasklido supuvusio kiaušinio smarvė,
zafferàno dkt v 1. šafranas; risotto alio z. ryžiai pi
su šafranu; 2.: (color) j. šafraninis agg; 3. bot
krokas,
zaffiro dkt v safyras,
zàffo dkt v volė.
zàgara dkt m apelsino / apelsinmedžio žiedas,
zainetto dkt v dimin mokinio kuprinė,
zàino dkt v kuprinė; fare I preparare lo į„ su(si)-
ruošti / ruošti(s) kuprinę, su(si)dėti / dėti(s)
daiktus į kuprinę; mėttersi lo ?.. iri spalla užsi­
dėti kuprinę ant pečių.
zàm p||a dkt m 1. letena, pėda; (tutto Varto) koja;
~ e anteriori / davanti (posteriori / di dietro)
priešakinės (užpakalinės) kôjos; pestare la j.
al cane užlipti šuniui ant kojos; ♦ camminare
a quattro ~ e eiti keturpėsčia; pantaloni a z.
d ’elefante platėjančios kelnės; ~ e di gailina
varnos nagai (raukšlelės prie akių kampų);
2. fig fa m letena; dgs ~ e nagai; giù le ~ e /
patrauk nagus!; qua la ç.! duok leteną!
zam pàta dkt m smūgis letena / nagais; dare una
I., colpire con una j. gribštelėti nagais,
zam pettàre vksm [A] (-pėt-) bidzenti, tapinėti;
bėgti žingsneliais.
zam pill|jàre vksm [A, E] (iš)trykšti; čiurkšti; (un
p o ’) trykštelėti; l ’acųua ~ a dalia fontanu van­
duo trykšta iš fontano; il sàngue ~ a dalia feri-
ta kraūjas trykšta iš žaizdos,
zampillo dkt v (trykštanti) čiurkšlė,
zampino dkt v dimin fig: ♦ qui dev’èsserci il šuo z..
jis čia bus savo nagus prikišęs; mėttere lo j. (in
qcs) kišti nagus (kur, prie ko); flk tanto va la
gatta al lardo che ci láscia lo 5. s daug žinosi,
greit pasensi (smalsumas prie gero neprives).
zampiróne dkt v smilkalų spirálé nuó uodų.
zampógna [dz-, ts-] dkt m dūdmaišis,
zampognàro [dz-, ts-] dkt v dūdmaišininkas.
zampóne dkt v gastr „dzam ponas“ (įdaryta kiau­
lės koja, tradiciškai pateikiama su lęšiais).
zangóla [dz-, ts-] dkt m muštuvis, sviestmušė.
zànna [dz-, ts-[ dkt m iltis -ies; 5. di elefante (di
cinghiale) dramblio (šerno) iltis,
zanzàra dkt m uodas; mi ha punto una į.., sono
stato punto da una j. mán úodas jkándo; zool j.
anófele maliárinis úodas.
zanzariéra dkt m tiñklas nuó vabzdžių,
zàppa dkt m kauptukas; kaplys; ♦ darsi la į. sui
piedi sáu žalą padaryti; sužlugdyti save,
zappàre vksm (ap)kaūpti; kapliúoti; (dissodare)
purenti; 5. l ’orto purenti daržą,
zappatóre dkt v žemdirbys; kaupėjas,
zàr [dz-, ts-[ dkt v nkt stor caras,
zarina [dz-, ts-[ dkt m stor caríené.
záttera dkt m plaustas; una j. di tronchi rąstų
plaustas; di salvatággio gelbėjimo plaustas,
zatteróni dkt v dgs (scarpe) bâtai añt platformos,
zavórra dkt m balastas (irprk).
zázzera dkt m gaurai p i (žmogaus).
zébr|ja dkt m 1. zool zebras; 2.: dgs ~ e pėsčiųjų
perėja.
zebú dkt v nkt zool zebú, zebú,
zécca I dkt m zool erkė (irprk).
zécca II dkt m (pinigų) kalykla; i., clandestina p a­
dirbtų pinigų spaustuvė; ♦ nuovo di į,, nauju­
tėlaitis, naujutėlis,
zecchino dkt v cechinas; ♦ oro 5. grynas auksas,
zéfiro dkt v 1. zefyras; 2. (brezza) švelnūs šiltas
vėjelis.
zelànte bdv 1. (diligente) uolus, stropus; 2. (ap­
passionato) smarkūs, aistringas,
zélo dkt v 1. uolumas, stropumas; con 5. uoliai;
2. (passione) užsidegimas, aistra,
zén dkt v nkt dzenbudizmas,
zénit dkt v nkt astr zenitas (irprk); il Sole è alio z.
saulė pakilo į zenitą, saulė - zenite,
zénzero dkt v imbieras; alio z., di z. imbierinis
agg; pan di į., imbierinė duona,
zėpplla dkt m 1. pakišalas; (cuneo) kaištis, pleiš-
zeppelin
tas; méttere una sotto la gamba di un távolo
pakišti pakišalą pó stálo kója; 2.: scarpe con le
~ e batai sū platforma,
zėppelin dkt v nkt stor metalinis dirižablis, cepe­
linas.
zépplio -a bdv (diqc) perpildytas (ko), pilnutėlis;
pieno z- sausakimšas, prikimštas; un áutobus z.
di gente autobüsas perpildytas žmonių; la sala
era pieną ~ a salė būvo sausakimša; ii dettato ė
Z- di errori diktante gausu klaidų,
zerbino dkt v (dūrų) kilimėlis, kilimėlis (prié du­
rų) (kojoms valyti).
zéro dkt v 1. nulis (skaičius, skaitmuo)', sotto z-
žemiaū nūlio; 10 gradi sotto z- dešimt laipsnių
šalčio; a tasso z- už nūlines palūkanas; be pa­
lūkanų; pari a z- lygus nūliui; fis z- assoluto
absoliūtinis nulis; sport z- a z- nūlinės lygiosios
pi; ♦ partiré da z- pradėti nuo nulio; mil spara-
re a z- šaudyti tiesioginiu taikiniu; fig išdėti į
šufis dienas; gruppo j. 0 (nulinė) kraūjo grupė;
ora į., lemiamoji valanda; j. z- sette specialusis
agentas; 2. fig nulis, niekas; ♦ crėscitaz- nūlinis
prieaugis; rasare a z., tagliare i capelli a z. pli­
kai nuskūsti, plikai nukirpti; sei uno z- tū esi
nūlis; vale j. jis - nieko vertas,
zėta dkt m zėt inv (raidė ir garsas); ♦ dalla a alla
Z- nuo á ligi zėt.
zia dkt m (sorella di un genitore) teta; (moglie di
uno zio) dėdienė; j. materna (paterna) teta iš
m otinos (iš tėvo) pūsės.
¿baldóne dkt v užrašų sąsiuvinis,
zibellino dkt v l.z o o l sabalas; 2. (lapelliccia) sa-
balená, sabalo kailis,
zigano, -a 1. bdv čigonų; čigoniškas; 2. dkt v ¡m
čigonas -ė (ppr. Vengrijos).
žigom |o dkt v skruostikaulis; dagli ~ i sporgenti
sū išsišovusiais skruostikauliais.
zigrinát| o, -a bdv 1. įraižytas plonomis linijomis;
2.: tela ~ a šagrenė,
zigzag dkt v nkt zigzagas, vingė; a z- zigzagais; zig­
zaginis agg.
zigzagáre vksm [A] (-?«-) eiti (/ važiuoti ir pan.)
zigzagais,
zimbello dkt v fig pajuokos objektas,
zinco dkt v cinkas.
zingarésco, -a bdv čigonų; čigoniškas,
zingaro, -a 1. dkt v/m čigonas -ė; vita da z. čigo­
niškas gyvenimas; spreg vestito come uno z- api­
plyšęs, nudriskęs; 2. dkt v/m fig spreg bastūnas
-ė, valkata com; 3. bdv čigonų; čigoniškas,
zinnia dkt m bot gvaizdūnė, cinija.
zio dkt v dėdė mase; z. materno (paterno) dėdė iš
motinos (iš tėvo) pusės.
768
zip dkt m nkt užtrauktūkas.
zippáre vksm inf: j. un file suglaūdinti failą,
zircón |e dkt v min cirkonas; un anello di ~ i žie­
das sū cirkonais,
zirlo dkt v strazdo švilpimas,
zitélla dkt m senmergė.
zittire [dz-, ts-] vksm (-ise-) (nu)tildyti, priversti
nutilti; z. un oratore nušvilpti oratorių.
zitt||o, -a [dz-, ts-] bdv tylūs, nekalbantis; stare z.
tylėti, nekalbėti; lui continuava a fa r domande,
ma io, z. jis toliaū klausinėjo, 6 aš - nė žodžio;
♦ z. z. tylomis, patyliukais; z. e buono kaip pe­
lė pó šluota; kaip jstz-' (~ a ! ir pan.) cit!, tylėk!
zizziinia dkt m bot (nelaboji) svidrė; ♦ méttere z-,
seminare z- kurstyti / sėti nesantaiką,
zoccola dkt m volg kekšė.
zoccolj|o dkt v 1. (calzatura) klūmpė; infilarsi gli
~ i įsispirti [ klumpes; portare gli ~ i avėti
klumpes; 2. (di anímale) kanopa, naga; z-fesso
skelta kanopa; 3. archit cokolis; pjedestalas;
♦ 5. duro (partijos ir pan.) branduolys; senoji
gvardija; 4. (battiseopa) griūdjuostė; 5.:geol z-
continentale šelfas.
zodiacal Į| e bdv Zodiako; i segni ~ i Zodiako žen­
klai.
zodiaco dkt v astr Zodiakas; i segni dello z• zodia­
ko ženklai,
zolfanello dkt v degtūkas.
zólfo dkt v siera; miniera di z. sieros kasykla,
zolla dkt m grumstas; (erbosa) velėna,
zollétta dkt m cūkraus gabalėlis,
zombi dkt v nkt zombis.
zón| a dkt m 1. plotas; vieta; (maechia) dėmė;
(parte) dalis; (striscia) ruožas; una z■di sere­
no pragiedrulis; ~ e di colore spalvotos vietos;
2. (di territorio) rajonas, zona; (area estesa)
plotas; teritorija; (regione) kraštas; (striscia)
ruožas; 5. agrícola žemės ūkio plotas; 5. allu-
vionata apsemtas kraštas; z. collinare kalvotas
kraštas; z- desértica dykumos plotas; z- di con­
fine pasienio zona / ruožas; j. paludosa pel­
kėtas kraštas; 5. sísmica seisminis rajonas,
seisminė zona; fig z■d ’influenza įtakos sfera;
♦ in z■ čia pat, vietoje; netoli; j. calda karo
židinys; 3. (area urbana) zona; (quartiere) ra­
jonas; z- pedonale pėsčiųjų zona; ~. residenziale
(industríale) gyvenamasis (pramoninis) rajo­
nas; ♦ z- disco „ciferblato zona“ (kur ribojama
stovėjimo trukmė); z• rimozione „priverstinio
nuvežimo zona“ (kur griežtai draudžiama sta­
tyti automobilius); z■verde žalioji zona; 4. anat
sritis -iės; 5. geogr zona; sritis -iės; (fascia)
juosta; z- polare poliarinė sritis; z■ temperata
769
subtropinė / paatogrąžių juosta; 6.: geom z.
sférica zona; 7.: sport giocare a z. taikyti zoninę
gynybą.
zonzo dkt v nkt: ♦ andaré a z- bastytis, klajoti;
vaikštinėti,
zoo dkt v nkt zoologijos sodas,
zoología dkt m zoologija.
zoológico, -a bdv zoologinis; zoologijos; giardino
Z. zoologijos sodas,
zoologo, -a (v dgs -gi/-ghi) dkt v/m zoologas -ė.
zoom [dzu:m] dkt v nkt fo t priartinimas; z. digita-
le (dttico) skaitmeninis (optinis) priartinimas,
zootecnia dkt m zootechnika,
zootécnico, -a 1. bdv zootėchninis; zootechnikos;
2. dkt v/m zootechnikas -ė.
zoppicante bdv šlubuojantis (irprk).
zoppic||are vksm [A] (zdp-) 1. šlubuoti; šlubčio-
ti; z- da una gamba šlubuoti viena koja; 2. (di
tavolo e sim.) klibėti; 3. fig būti silpnam; (di
qcs) būti ydingam; neįtikinti; ii ragazzo ~ a in
matemática vaikinas silpnai mokosi m atem a­
tikos; ii tuo ragionamento ~ a tavo sam prota­
vimas ydingas,
zopp o, -a 1. bdv raišas, šlūbas; 2. fig ydingas;
frase ydingas sakinys; 3. dkt v/m šlubis -ė;
♦ flk chi va con lo z. impara a zoppicare su kuo
sutapsi, toks pats patapsi,
zotico -a dkt v/m stačiokas -ė.
zoticóne, -a dkt v => zotico.
zuav|jo -a bdv. pantaloni alla ~ a golfo kelnės,
zücca [dz-, ts-] dkt m 1. (pianta efrutto) moliūgas;
2.fa m smegeninė; makaūlė; ♦ avere sale in z-
turėti gerą smegeninę,
zuccáta dkt m trenkimasis galva; darė / prendere
una z■susitreñkti galvą,
zuccheráre vksm (zúc-) (pa(si))sáldinti; z- H té
dėti(s) cukraus \ arbatą, pa(si)sáldinti arbatą,
zuccheriéra dkt m cukrinė,
zuccherificio dkt v cūkraus fabrikas.
zzz
zuccherino -a 1. bdv cukringas; (dolce) saldu­
tėlis; 2. dkt v (caramella) cukrinūkas, cukrinis
saldainis; 3. dkt v fig dovanėlė (kam įsiteikti,
ką nuraminti).
zūcchero [dz-, ts-] dkt v 1. cukrus; z■« vėlo mil-
telinis cukrus, cukraus pudra fam : z■di canna
cukranendrių cukrus; j. in zollette gabalinis cu­
krus; z- caramellato karamelė; z- grezz° tam su­
sis cukrus; quanto z- nei caffe? kiek cūkraus Į
kavą?; ♦ z-filato (saldi) cūkraus vata; 2. chim
sacharozė.
zuccheroso -a bdv fig per saldūs; salsvas,
zucchėtto dkt v (aukštiįjų dvasininkų) kepuraitė;
(specie ebraico) šlikė.
zucchina dkt m => zucchino.
zucchino dkt v (pianta efrutto) cukinija,
zuccone -a dkt v/m 1. (persona ottusa) bukagalvis
-ė; 2. (testardo) ožys, užsispyrėlis -ė.
zuffa dkt m 1. (mischia) grumtynės pi: 2. (rissa)
peštynės pi, muštynės pi; ė scoppiata una z-, c ’ė
stata una z■kilo peštynės,
zufolare vksm [A] (zu-) 1- (suonare) dūdūoti, pu­
sti dūdelę; švilpti; 2. (fischiettare) švilpauti,
ziifolo dkt v dūdelė, švilpynė,
zumare vksm cin, fo t keisti (vaizdo) mastelį; pri­
artinti (vaizdą), (pa)didinti (vaizdą),
ziippa dkt m s r i u b a ; dipesce žuvienė; z. di ver­
dure daržovių sriuba; gastr z■ inglese „angliš­
koji sriuba“ (saldėsis iš pamirkyto alkoholyje
biskvito su šokoladu ir kremu); se non e z- i pan
bagnato vienaip ar kitaip, esmė nesikeičia,
zuppiėra dkt m sriubos dubuo, sriubinė.
zuppo, -a bdv (kiaurai) permirkęs, (visiškai) šla­
pias; šono z■di pidggia kiaurai peršlapau nuo
lietaūs.
zuzzurellone, -a dkt v/m vėjavaikis -ė, pliūškis -ė.
zzz [dzz] išt 1. (di zanzara) bz(z), zzz (uodų zvim ­
bimui žymėti); 2. (dipersona che dom ie) chr(r)
(apie miegantį).
 770

GEO G R AFIN IAI VARDAI

TO PO N IM I
Italų kalboje visi miestų pavadinimai yra moteriškosios giminės, išskyrus vieną
kitą, pvz.: II Cairo. Taip pat vietovardžių sąvade pažymėti itališkų ir lietuviškų pa­
vadinimų skirtumai pagal skaičiaus kategoriją.

In italiano tutti i nomi di cittá šono di genere femminile, eccetto pochi maschili,
quali, ad esempio, II Cairo. Nei repertorio di toponimi šono indícate le differenze
nella categoría del numero tra italiano e lituano.

I ta lijo s v ie to v a r d ž ia i

Pateikiami Italijos sričių (regionų), apskričių ir kai kurių mažesnių miestų pava­
dinimai kartu su atitinkamais būdvardžiais ir daiktavardžiais. Vyriškosios gimi­
nės formos taip pat reiškia tos srities (ar apskrities) tarmę, teritoriją. Pvz.:

bolognése 1. bdv B olonijos (m iesto ); b o lo n ičtišk as;

b o lo n iė č ių ; iš B o lo n ijo s; 2. d k t v/m b o lo n ie tis -ė;
3. d k t v b o lo n iė č ių ta rm e ; 4. d k t v B o lo n ijo s te rito ­
rija, B o lo n ijo s rajo n a s.

Ne miestų pavadinimai pateikiami kartu su kitais pasaulio vietovardžiais.

T o p o n im i ita lia n i

Presentando i nomi dei capoluoghi di provincia, di regione e di alcune cittá piū

piccole si segnalano contestualmente i relativi sostantivi e aggettivi. Le forme ai
maschile significano parimenti ii dialetto della zona (o regione), ii territorio cir-
costante. Per es.:

bolognése 1. bdv B olonijos (m iesto ); b o lo n ičtišk as;

b o lo n iė č ių ; iš B o lo n ijo s; 2. d k t v/m b o lo n ie tis -ė;
3. d k t v b o lo n iė č ių ta rm e ; 4. d k t v B o lo n ijo s te rito ­
rija, B olonijos rajo n a s.

I toponimi non di cittá šono presentati insieme ai toponimi mondiali.

Agrigénto Agridžefttas agrigentino -a

Alcamo Álkamas alcamėse
Alessándria Alesándrija alessandrino -a
Alghėro Algėras algherčse
Altamiira A ltam urá altam uráno -a
Amálfl Amálfis amalfitáno -a
771

Ancona A nkona anconetäno -a

Andria Andrija andriėse
Änzio Ancijus anziäte
Aösta Aosta aostäno -a
Arezzo Arecas aretino -a
Äscoli Askolis ascoläno -a
Assisi Asyžius assisiäte
Ästi Astis astigiäno -a
Avellino Avelinas avellinése
Aversa Aversas aversäno -a
Avezzäno Avecanas avezzanése
Avola Avola avolése

Bari Baris barése

Barletta Barleta barlettäno -a
Bellüno Belūnas bellunése
Bergamo Bėrgamas bergamäsco -a
Biella Bjela biellése
Bitönto Bitontas bitontino -a
Bra Bra braidése
Brescia Breša bresciäno -a
Brindisi Brindizis brindisino -a

Cägliari Kaljaris cagliaritäno -a

Caltanissetta K altaniseta (-etos) nisséno -a
Cänne Kanai cannése
Cäpua Kapuja capuäno -a
Carrara K arara carrarése
Cäscina Kašina cascinése
Caserta Kazėrta casertano -a
Catania Katanija catanése
Catanzaro K atandzaras catanzarése
Cava dei Tirreni Kava de Tirėnis cavóse
Cefaiü Čefalū cefaludése
Cesena Čežena cesenäte
Civitavecchia Civitavėkija civitavecchiése
Cömo Komas comäsco -a
Cosenza Kozenca cosentino -a
Cremöna K remona cremonése
Crotone Krotonas crotonése
Cüneo Kunėjas cuneóse

Domodössola D om odosola domóse

Eboli Ėbolis ebolitäno -a

Enna E na (Enos) ennése
 772

Fabriano Fabrianas fabrianese

Fäno Fanas fanėse
Ferrara Ferara ferrarėse
Firenze Florencija fiorentino -a
Foggia Fodžia foggiäno -a
Forli Forlis forlivese
Frosinone Frozinonė frusinäte

Gaeta G aeta gaetäno -a

Gela Džela gelese
Genova G enuja genovėse
Gorizia Goricija goriziäno -a
Grosseto Grosėtas grossetäno -a

Imola Imola imolese

Imperia Imperija imperiėse
Isernia Izernija isernino -a
Ivrea Ivrėa, Ivrėja eporediese

Jesi Jezis jesino -a

L’Aquila Akvila aquiläno -a

La Spezia Specija spezzino -a
Latina Latina latinėnse
Lecce Lečė leccėse
Lecco Lekas leechese
Livorno Livornas livornėse
Lodi Lodis lodigiano -a
Loreto Lorėtas loretäno -a
Lucca Luką lucchėse

Maceräta M ačerata maceratese

Marsala Marsala marsalese
Mässa Masa massese
Mantova M antuja m antovano -a
Mazära del Vällo M adzara dėl Valas mazarėse
Matera M atera m ateräno -a
Meräno M eranas m eranėse
Messina Mesina messinese
Mestre M ėstrė m estrino -a
Milano Milanas milanėse
Miläzzo Milacas milazzėse
Modena M odena modenėse
Molfetta Molfeta m olfettėse
Monreäle M onrealė m onrealese
Monza M onca monzese
773

Napoli Neapolis napoletano -a

Novara Novara novarėse
Nuoro Nūoras nuorėse

Olbia Olbija olbiėse, olbiėnse

Oristano Oristanas oristanėse
Otranto O trantas otrantino -a, idruntino -a

Padova Paduja, Paduva padovano -a

Palermo Palermas palerm itano -a
Palmi Palmis palmėse
Parma Parma parm ėnse
Pavia Pavija pavėse
Perugia Perudžia perugino -a
Pesaro Pėzaras pesarese
Pescara Peskara pescarėse
Piacenza Pjačėnca piacentino -a
Piombino Pjombinas plombinėse
Pisa Piza pisano -a
Pistoia Pistoja pistoiėse
Pompei Pompėja pom peiano -a
Pordenone Pordenonas pordenonėse
Potenza Potėnca potentino -a
Prato Pratas pratėse

Quartu Sant’Elena Kvartų Sant’Elena quartese

Ragiisa Ragūza ragusano -a

Ravenna Ravena ravennate
Reggio Calabria Kalabrijos Rėdžas reggino -a
Reggio (nell’) Emilia Emilijos Rėdžas reggiano -a
Rende Rėndė rendėse
Rieti Rietis reatino -a
Riccione Ričonė riccionėse
Rimini Riminis riminėse
Roma Roma rom ano -a
Rossano Calabro Kalabrijos Rosanas rossanėse
Rovigo Rovigas rodigino -a

Salerno Salėrnas salernitano -a

Sanremo San Rėm o sanremėse
Sassari Sasaris sassarėse
Savona Savona savonėse
Siena Siena senėse
Siracusa Sirakūzai pi siracusano -a
Sondrio Sondrijus sondriėse
 774

Taormina Taormina taorm inėse

Taranto T ärantas tarantino -a
Teramo Tėram as teram äno -a
Terni Tėrnis tem ano -a
Tivoli Tivolis tiburtino -a
Torino Turinas tarinėse
Torre del Greco Tore del G rėkas torrėse
Trani Train's tranėse
Trapani Träpanis trapanėse
Trento Trentas trentino -a
Treviso Trevizas trevigiäno -a
Trieste Triestas triestino -a

Ūdine Ūdinė udinėse

Urbino Urbinas urbinäte

Varese Varėzė varesino -a, varesötto -a

Verbänia Verbänija verbanėse
Vercėlli Verčėlis vercellėse
Verona Verona Veronese
Vibo Valėntia [va'lentsia] Vibo Valėntija vibonėse
Viarėggio Viarėdžas viareggino -a
Vicenza Vičėnea vicentino -a
Vigėvano Vidžėvanas vigevanėse
Viterbo Vitėrbas viterbėse
Voghėra Vogerä vogherese
Voltėrra Volterą volterräno -a

P a s a u lio v ie to v a r d ž ia i
T o p o n im i m o n d ia li

Abadan Abadanas Afghanistan Afganistanas

Aberdeen A berdinas Africa Afrika
Abidjan Abidžanas Alabama Alabama
Abissinia Abisinija Alaska Aliaska
Abrüzzo, Abrüzzi A brūcai p i Alba Longa Alba Longa
Abu Dhabi Abu Dabis Albania Albanija
Abuja Abudža Algeri Alžyras (miestas)
Accra Akrą Algeria Alžyras (valstybė)
Ädda Ada Alma-Ata Almata
Addis Abeba Adis A beba Alpi Alpės
Adelaide Adelaidė Alsäzia Elzasas
Aden Adenas Altai Altajus
Adige Adidžė Alto Voltą Aukštutinė Voltą
Adria Adrija Amburgo Hamburgas
775

América A merika Bahrein Bahreinas

América del Nord Siaurės A merika Báia di Hudson H adsono Įlanka
Amman Amanas Baku Baku
Amsterdam A m sterdam as Balaton (Lago B.) Balatonas
Andalusia Andalūzija Balcáni Balkanai
Ande A ndai Baleári Balearų salos
Andorra A ndora Bali Balis
Angola Angola Báltico (M ar B.) Baltijos jura
Ankara A nkara Baltimore Baltimorė
Antananarivo Antananaryvas Bamako Bamakas
Antärtide Antarktida, Bangkok Bankokas
A ntarktis Bangladesh Bangladešas
Antigua e Barbuda Antigva ir B arbuda Bangui Bangis
Antille Antilų salos Banjul Bandžūlis
Anvérsa A ntverpenas Barbados Barbadosas
Appennini Apeninai Barcellóna Barselona
Arabia (Saudita) (Saudo) A rabija Basiléa Bazelis
Ararat A raratas Basilicata Bazilikata
Arcangelo, Arkhangelsk Archangelskas Baviéra Bavarija
Ardénne Ardėnai Beirut Beirutas
Argentina A rgentina Belfast Belfastas
Arizona A rizona Bélgio Belgija
Arkansas A rkanzasas Belgrado Belgradas
Armenia A rm ėnija Belize Belizas
Arno A rnas Belmopan Belmopanas
Artide, Artico Arktis Bengasi Bengazis
Ashabad Ašchabadas Benin Beninas
Asia Azija Bergen Bergenas
Asmara A sm ara Berlino Berlynas
Assiria Asirija Bermüde Berm udų salos
Assuan Asuanas Berna Bernas
Asunción Asunsjonas Bessarabia Besarabija
Aténe A tėnai p i Betlémme Betliejus
Atlanta A tlanta Bilbao Bilbao
Atlante Atlaso kalnai p i Birmania Birma
Auschwitz Osvencimas Birmingham Birmingamas
Australia A ustralija Bisánzio Bizantija
Austria A ustrija Bishkek Biškėkas
Avignone Avinjonas Boémia Bohemija
Azerbaigian Azerbaidžanas Bogota Bogota
Azzörre Azorų salos Bolivia Bolivija
Bologne Bolonė
B(i)elorüssia Baltarusija; Gudija Bombay Bombėjus
Babilonia Babilonas Bonn Bona
Baghdad Bagdadas Bordeaux Bordo
Bahamas Bahamos Borgógna Burgundija
 776

Borneo Borneo Canberra K anbera

Bosforo Bosforas Cannes Kanai p i
Bösnia-Erzegovina Bosnija ir Canterbury K enterberis
Hercegovina Canton Kantonas
Boston Bostonas Cape Canaveral Kanaveralio
Botswana Botsvana kyšulys
Bramaputra Bram aputra Càpo di Buöna Sperànza Gerosios Vilties
Brasile Brazilija (valstybė) kyšulys
Brasilia Brazilija (miestas) Capo Horn H orno kyšulys
Bratislava Bratislava Càpo Nord N ordkapas,
Brazzaville Brazavilis Siaurės kyšulys
Bréma Bremenas Càpri Kapris
Breslàvia II Vroclavas Caracas Karakasas
Brest Brestas Cardiff Kardifas
Bretàgna B retanė Carèlia Karelija
Briànza Brianca Carpàzi Karpatai
Bridgetown Bridžtaunas Cartàgine Kartagina
Brighton Braitonas Casablanca Kasablanka
Brisbane Brisbanas Cascàte del Niagara Niagaros krioklys sg
Bristol Bristolis Castiglia Kastilija
Brno Brno Catalógna Katalonija
Brooklyn Bruklinas Càucaso Kaukazas
Brunei Brunėj us Cervino Cervinas
Bruxelles Briuselis Ceylon Ceilonas
Bucarest Bukareštas Chelsea Čėlsis
Budapest Budapeštas Cherbourg Serburas
Buenos Aires Buenos Airės pi Chicago Čikaga
Buffalo Bafalas Chisinau Kišiniovas
Bujumbura Bužumbūra Ciad Čadas
Bulgaria Bulgarija Cile Čilė
Burkina Faso Burkina Fasas Cina Kinija
Burundi Burundis Cipro Kipras
Buthan Butanas Città del Capo Keiptaunas
Città del Mèssico Meksikas
Càdice Kadisas Colli Albàni A lbanų kalnai
Calabria Kalabrija Colombia Kolumbija
Calais Kalė Colombo Kolombas
Calcutta Kalkuta Colonia Kelnas
California Kalifornija Colorado Koloradas
Cambögia Kambodža Comore (Isole C.) Komorų salos
Cambridge Kembridžas Conakry Konakris
Camerún Kamerūnas Congo Kongas
Campania Kampanija Connecticut Konektikutas
Canada Kanada Copenaghen Kopenhaga
Canale di Suez Sueco kanalas Côrdova K ordoba
Canàrie (Isole C.) K anarų salos Coréa del Nord Šiaurės Korėja
777

Corea del Sud Pietų Korėja Elba (Isola d ’E.) Elba

Corfú Kôrfus Elbruz, Elbrus Elbrusas
Corinto Korintas Ellade Elada
Corno Grande Kôrno kalnas Emilia-Romagna Emilij a-Rom anija
Cornováglia Kornvalis Emiräti Ärabi Uniti Jungtiniai Arabų
Corrénte del Golfo Golfo srovė Emyratai
Córsica Korsika Erevan Jerevanas
Costa d’Avório Dramblio Kaulo Eritrea Eritrėja
Krantas Estonia Estija
Costa Rica Kosta Rika Etiöpia Etiopija
Costantinópoli Konstantinopolis Etna E tna
Coventry Kôventris Eufräte Eufratas
Cracovia Krokuva Eurasia Eurazija
Creta K reta Europa Europa, E uropa
Crimea Krymas Everest Everestas
Croázia Kroatija
Cuba Kuba Faer Oer (Isole F.O.) Farerų salos
Curlándia Kuršas, Kuržemė Falkland (Isole F.) Folklendo salos
Fiändre Flandrija sg
Dacca D aka Figi (Isole F.) Fidžio salos
Dakar Dakaras Filippine Filipinai
Dakota D akotà Finlandia Suomija
Dallas Dalasas Florida Florida
Daimázia Dalm âtija Fräncia Prancūzija
Damasco Damaskas Francoförte sul Meno Frankfurtas prie
Danimárca Danija Maino
Danubio Dunojus Frejus Frėjusas
Dánzica Gdanskas Friüli-Venezia Giulia Friūlis-Venecija
Dardanelli D ardanelai Džūlija
Dar-es-Salaam D ar es Salamas Fujiyama Fudzijama
Delaware Délaveras
Delhi Delis Gabon G abonas
Dnepr D niepras Gaborones G aboronas
Dodoma Dodom a Galapagos (isole G.) Galapagų salos
Dolomiti Dolomitinės Alpės Galizia Galisija
Dominica Dominika Galles Velsas
Dover Dùvras Gallia Galija
Dublino Dublinas Gambia Gambija
Dushambe D ušanbė Gänge Gangas
Gargäno Garganas
Ébridi (Isole É.) H ebridų salos Garönna G arona
Ebro Ebras Georgia (in Europa) Grūzija
Ecuador Ekvadoras Georgia (USA) Džordžija
Edimbürgo Edinburgas Germania Vokietija
Egitto Egiptas Gerusalemme Jerūzalė
Elba (fiume) Elbė Ghana G ana
 778

Giacárta Džakarta Hong-Kong Honkongas

Giamáica Jam aika Honolulu Honolulu
Giappóne Japonija Houston Hiūstonas
Giáva Java Idaho Aidahas
Gibil térra G ibraltaras Il Càiro Kairas
Gibüti Džibutis Illinois Ilinojus
Ginevra Ženeva India Indija
Giordánia Jordanija Indiana Indiana
Giordáno Jordanas Indo Indas
Glasgow Glazgas Indocina Indokinija
Góbi (deserto del G.) Gobis Indonèsia Indonezija
Golfo del Bengala Bengalijos ¡lanka Inghiltèrra Anglija
Golfo di Biscáglia Biskajos įlanka Innsbruck Insbrukas
Golfo di Botnia Botnijos įlanka Iowa Ąjova
Golfo Pérsico Persijos įlanka Irak Irakas
Gólgota G olgota Iran Iranas
Góteborg G eteborgas Irlànda Airija
Gran Bretágna Didžioji Britanija Irlànda del Nord Siaurės Airija
Gran San Bernardo Didysis San Ischia Iskija
Bernaras Islamabad Islamabadas
Granada G ranada Islànda Islandija
Grecia Graikija Isola di Man M eno sala
Greenwich Grinvičas Isola di Pàsqua Velykų sala
Grenada G renada Isola di Wight Vaito sala
Grodno G ardinas isole Aleutine A leūtų salos
Groenlandia G renlandija Isole del Càpo Vèrde Žaliojo Kyšulio
Guadalupa Gvadelupa salos
Guatemala Gvatemala Isole Egadi Egadų salos
Guinea Gvinėja isole Lipari / Eôlie Lipario salos
Guinea Bissau Bisau Gvinėja isole Lofoten Lofoteno salos
Guyana G ajana isole Marchési M arkizo salos
isole Marshall M aršalo salos
Haití Haitis isole Molùcche M olūkų salos
Hannover Hanoveris isole Pelàgie Pelagų salos
Hanoi Hanojus isole Salomone Saliamono salos
Harare H ararė Israele Izraelis
Harlem H arlem as Istambul Stambulas
Hawaii (Isole H.) Havajai, Havajų îstria Istrįja
salos Itàlia Italija
Heidelberg Heidelbergas Iugoslàvia Jugoslavija
Helsinki Helsinkis
Heraklion Heraklionas Jena Jena
Himalaya Himalajai pi Johannesburg Johanesburgas
Hiroshima Hirosima
Hollywood Holivudas Kabul Kabulas
Honduras H ondūras Kaliningrad Kaliningradas
779

Kamchatka Kamčiatka Las Vegas Las Vėgasas

Kampala Kampala Làzio Lacijus
Kansas Kanzasas Le Havre Havras
Karachi Karačis Leeds Lidsas
Katmandu K atm andu Leningràdo Leningradas
Kaunas Kaunas Leôpoli, Lvov Lvovas
Kazachstanas Kazachija Lèsbo Lėsbas
Kazan Kazanė Lesotho Lesotas
Kenia Kenija Lettônia Latvija
Kentucky Kentukis Libano Libanas
Khartoum Chartum as Libéria Liberija
Kiev Kijevas Libia Libija
Kilimangiaro Kilimandžaras Libreville Librevilis
Kinshasa Kinšasa Lidice Lidicė
Kirghizistan Kirgizija Liechtenstein Lichtenšteinas
Kiribati Kiribatis sg Liégi Liėžas
Klaipeda Klaipėda Lienz Lincas
Kuala Lumpur Kvala Lumpūras Liepaja Liepoja
Kuwait Kuveitas Ligùria Ligurija
Lilla, Lille Lilis
L’Aia Haga Lilongwe Lilongvė
L’Avana Havana Lima Lima
La Manica Lamanšas Lincoln Linkolnas
La Mecca Meka Liône Lionas
La Paz La Pasas Lipsia Leipcigas
La Valletta V aleta Lisbôna Lisabona
Labrador Labradoras Lituània Lietuva
Lago Aral A ralo jura Liverpool Liverpulis
Lago Bajkal Baikalas Livônia Livonija
Lago d’Iseo Izėjo ežeras Lodz Lodzė
Lago di Bolsena Bolsėnos ežeras Lombardia Lombardija
Lago di Bracciano Bračano ežeras Lomé Lomė
Lago di Como Komo ežeras Londonderry Londonderis
Lago di Costanza Bodeno ežeras Lôndra Londonas
Lago di Garda G ardos ežeras Los Angeles Los Andželas
Lago Ladoga Ladogos ežeras Losanna Lozana
Lago Maggiore M adžorės ežeras Louisiana Luiziana
Lago Onega Onegos ežeras Luanda Luanda
Lago Tanganica Tanganika Lubiàna Liubliana
Lago Trasimeno Trazim ėno ežeras Lucània Lukanija
Lago Vittoria Viktorijos ežeras Lucèrna Liucerna
Lagos Lagosas Lusaka Lusaka
Lahore Lahoras Lussembùrgo Liuksemburgas
Lake City Salt Solt Leik Sitis
Lampedusa Lam pedūza Macedonia M akedonija
Laos Laosas Madagascar M adagaskaras
 780

Madėira M adeira Mascate Maskatas

Madras M adrasas Maseru Masėru
Madrid M adridas Massachussetts M asačūsetsas
Magdebürgo M agdeburgas Mauritania M auritanija
Magnitogorsk Magnitogorskas Mauritius Mauricijus
Maiórca Maljorka Mbabane Mbabanė
Malabo Malabas Me Kenzie (fiume) Makenzis
Malawi Malavis Medina Medina
Malaysia, Malésia Malaizija Melanesia Melanėzija
Maldive Maldyvai Melbourne M elburnas
Male Malė Meno Mainas
Mali Malis Mesopotamia M esopotam ija
Malmó Malmė Méssico Meksika
Malta M alta Miami Majamis
Managua Managva Micronesia Mikronėzija
Manchester Mančesteris Minnesota Minesota
Manciuria Mandžiūrija Minorca Minorka
Manhattan M anhatanas Minsk Minskas
Manila Manila Mississippi Misisipė
Maputo M apūtu Missouri Misūris
Mar Adriático Adrijos jura Mozambico Mozambikas
Mar Báltico Baltijos jura Mogadiscio Mogadišas
Mar Biánco Baltoji jura Moldova, Moldavia Moldova,
Mar Caspio Kaspijos jura Moldavija
Mar dei Caraibi Karibų jura Molise Molizė
Mar dei Corálli Koralų jura Monaco (principato) M onakas
Mar dei Sargássi Sargasų jura Monaco (di Baviéra) Miūnchenas
Mar Egeo Egėjo jura Moncenisio M on Seni
Mar Ionio Jonijos jura Mongolia Mongolija
Mar Ligure Ligurijos jura Monrovia Monrovija
Mar Mediterráneo Viduržemio jūra Montágne Roccióse Uoliniai kalnai
Mar Mórto Negyvoji jūra Montana M ontana
Mar Néro Juodoji jūra Mónte Amiáta Amiata
Mar Rósso Raudonoji jūra Mónte Atos Atoso kalnas
Mar Tirreno Tirėnų jūra Mónte Bianco M onblanas
Márche Markė Mónte Carlo M onte Karlas
Máre del Nórd Siaurės jūra Mónte Rösa M onte Rosa
Máre di Barents Barenco jūra Montenegro Juodkalnija
Máre di Bering Beringo jūra Montevideo Montevidėjas
Máre di Galilea Galilėjos ežeras Mónti Tatra Tatrai
Maribor Mėriboras Montreal Monrealis
Marmoláda M armoladas Morávia Moravija
Márna M arna Mosca Maskva
Marócco M arokas Mosėlla Mozelis
Marsiglia Marselis Mürge Le Mūrgijos
Martinica M artinika Murmansk M urmanskas
781

Myanmar M ianmaras Olimpia Olimpija

N’Djamena N džamena Olimpo Olimpas
Nagasaki Nagasakis Oman Omanas
Nairobi Nairobis Omsk Omskas
Namibia Namibija Ontario Ontarijas
Nanchino Nankinas Oregon Oregonas
Narvik Narvikas Orinoco Orinokas
Nassau Nasau Orleans Orleanas
Nauru N auru Ortles Ortlis
Nepal Nepalas Osaka Osaka
Neva Neva Oslo Oslas
Nevada Nevada Ossezia Meridionale Pietų Osetija
New Orleans Naujasis Orleanas Ossezia Settentrionale Siaurės Osetija
New York Niujorkas Ottawa Otava
Newcastle Niukaslis Oxford Oksfordas
Niamey Niamėjus
Nicaragua Nikaragva Paesi Bassi Nyderlandai
Nicosia Nikosija Pakistan Pakistanas
Niger Nigeris Palestina Palestina
Nigeria Nigerija Pamir Pamyras
Nilo Nilas Panama Panam a
Nizza Nica Pantelleria Pantelėrija
Norimbérga Niurnbergas Papua Nuova Guinea Papua ir Naujoji
Normandia Normandija Gvinėja
Norvégia Norvegija Paraguay Paragvajus
Nottingham Notingamas Paramaribo Paramaribas
Novgorod Novgorodas Parana Parana
Novosibirsk Novosibirskas Parigi Paryžius
Nubia Nūbija Pas-de-Calais Pa de Kalė
Nuku’alofa Nukualofa Passo del Brennero Brėneris
Nuova Caledonia Naujoji Kaledonija Patagonia Patagonija
Nuova Guinea Naujoji Gvinėja Pearl Harbor Perl H arboras
Nuova Zelanda Naujoji Zelandija Pechino Pekinas
Peloponneso Peloponesas
Ob Obė Penisola di Kola Kolos pusiasalis
Oceania Okeanija Pennsylvania Pensilvanija
Océano Atlántico Atlanto vandenynas Perm Permė
Océano Indiano Indijos vandenynas Persia Persija
Océano Pacifico Didysis / Ramusis Peru Peru
vandenynas Philadelphia Filadelfija
Oder Oderis Piave Pjavė
Odessa Odesa Piccolo San Bernardo Mažasis San
Ohio Ohajas Bernaras
Okinawa Okinava Piemonte Pjemontas
Oklahoma Oklahom a Pietrogrado Petrogradas
Olanda Olandija Pirenei Pirėnai
 782

Plzen, Pilsen Pilzenas Sahara Sachará

Pnompenh Pnompėnis Saigon Saigonas
Po Po Saint Lucia Sent Lūsija
Polinesia Polinezija Saint Vincent e Sent Vinseñtas ir
Polonia Lenkija Grenadine G renadinai
Portogállo Portugalija Salisbürgo Zalcburgas
Portorico Puėrto Rikas Salisbury Sólsberis
Potsdam Potsdamas Salonicco Salonikai p i
Poznan Poznanė Salvador Salvadoras
Praga Praha Samarcanda Samarkándas
Pretoria Pretorija Samoa Occidentáli V akarų Samoa sg
Prussia Prūsija Samogizia Žem aitija
Pskov Pskovas San Francisco San Franciskas
Püglia, Püglie Apulija San José San Chose
Punjab Pandžabas San Kitts e Nevis Sent Kitsas ir
Pyongyang Pchenjanas Nevis
San Marino San M arinas
Quatar Kataras San Paolo (del Brasile) San Paulas
Quebec Kvebekas San Pietroburgo Sankt Peterbūrgas
Quito Kitas San Salvador San Salvadoras
Sana, Sanaa Sana
Rabat Rabatas Sant’Ėlena Šventosios Elenos
Rangoon Rangūnas sala
Reims Reimsas Santiago Santjagas
Reno Reinas Santo Domingo Santo Domingas
Repübblica Ceca Čekija Sao Tomé e Principe San Tomė ir
Repübblica Centrafricána Centrinės Afrikos Prinsipė
Respublika Saragózza Saragosa
Repübblica Dominicana Dominikos Sarajevo Sarajevas
Respublika Saratov Saratovas
Repübblica Sudafricana Pietų Afrikos Sardegna Sardinija
Respublika Sassónia Saksonija
Reykjavik Reikjavikas Scandinavia Skandinavija
Riad Rijadas Schleswig-Holstein Šlėzvigas-
Riga Ryga Holšteinas
Rio de Janeiro Rio de Zaneiras Scózia Škotija
Rio delle Amázzoni Amazonė Seattle Sietlas
Ródano R ona Sebastópoli Sevastopolis
Ródi R odo sala Sedan Sedanas
Romania Rum unija Seghedino Sėgedas
Rostock Rostokas Sempióne Simplonas
Rostov Rostovas Senegal Senegalas
Rotterdam R oterdam as Senna Sena
Ruanda R uanda Serbia Serbija
Ruhr Rūras Seul Seūlas
Rüssia Rusija Seychelles Seišeliai
783

Shangai Šanchajus Svézia Švedija

Sheffield Šėfildas Svizzera Šveicarija
Shetland (Isole S.) Šėtlendo salos Swaziland Svazilandas
Siam Siamas
Siberia Sibiras Tagikistan Tadžikija,
Sicilia Sicilija Tadžikistanas
Sidney Sidnėjus Tahiti Taitis
Sierra Leone Siera Leonė Tailandia Tailandas
Sierra Nevada Siera Nevada Taiwan Taivanas
Sinai Sinajus Tallin Talinas
Singapore Singapūras Tamigi Temzė
Siria Sirija Támpere Tam perė
Siviglia Sevilija Tángeri Tanžėras
Skagerrak Skagerakas Tanzania Tanzanija
Skop(l)je Skopjė Tartu Tartu
Slovàcchia Slovakija Tashkent Taškentas
Slovenia Slovėnija Tasmánia Tasmanija
Smolensk Smolenskas Tbilisi Tbilisis
Sofia Sofija Tegucigalpa Tegusigalpa
Somalia Teherán T eheranas
Somalis
Sonda (stretto della S.) Tel Aviv Tel Avivas
Zundas
Tennessee Tenėsis
Southampton Sautam ptonas
Térra del Fuóco Ugnies Žem ė
Spàgna Ispanija
Térra di Baffin Bafino Žem ė
Spàrta Sparta
Tévere Tibras
Spitzbergen (Isola S.) Špicbergenas
Texas Teksasas
Sprea Špre
Tibet Tibetas
Sri Lanka Šri Lanka
Tigri Tigras
Stalingrado Stalingradas
Tilsit Tilžė
Stati Uniti d’America Jungtinės
Timor Timoras
(USA) Amerikos
Tirana Tirana
Valstijos (JAV)
Tirólo Tirolis
Stettino Ščėcinas Togo Togas
Stoccàrda Štutgartas Tokio Tokijas
Stoccolma Stokholmas Tolóne Tulonas
Strasbùrgo Strasbūras Tomsk Tomskas
Strétto / Bócche di Bonifacio Bonifaco sąsiauris Tonga (Isole T.) Tonga sg
Stretto di Bering Beringo sąsiauris Toronto Torontas
Stretto di Gibilterra G ibraltaro sąsiauris Torshaven Torshaunas
Stretto di Magellano M agelano sąsiauris Toscána Toskana
Striscia di Gaza Gazos ruožas Trácia Trakija
Stromboli Strombolis Transilvánia Transilvanija
Sucre Sūkrė Tren tino-Alto Adige Trentinas-Alto
Sudan Sudanas Adidžė
Sumatra Sumatra Trinidad e Tobago Trinidadas ir
Suriname Surinamas Tobagas
Suva Suva Trípoli Tripolis
 784

Trivéneto Trivėnetas (trys Venezuela Venesuela

sritys Italijos šiaurės Verdun Verdėnas
rytuose) Versailles Versalis
Tróia Troja Vesuvio Vezūvijus
Tünisi Tunisas Vichy Viši
Turchia Turkija Vienna Viena
Turingia Tiuringija Vientiane Vientianas
Turkmenistán Turkmėnija, Vietnam Vietnamas
Turkm ėnistanas Vilnius Vilnius
Turku Turku Virginia Virdžinija
Tuvalu (Isole T.) Tuvalu Vistola Vysla
Vitebsk Vitebskas
Uagadugu Uagadūgu Vladivostok Vladivostokas
Ucraina U kraina Volga Volga
Uganda Uganda Volgograd Volgogradas
Ulan Bator U lan Batoras Volturno Voltūrnas
Umbría Umbrija Voronez Voronežas
Ungheria Vengrija Vulcano Vulkanas
Unióne delle Repübbliche Tarybų Vyborg Vyborgas
Socialiste Soviétiche Socialistinių
(URSS) Respublikų Washington Vašingtonas
Sąjunga (TSRS) Waterloo V aterlo
Uráli U ralas sg Weimar Veimaras
Uruguay Urugvajus Wellington Velingtonas
Ustica Ustikos sala Wembley Vėmblis
Utah Juta Wiesbaden Vysbadenas
Utrecht U trechtas Windhoek V indhukas
Uzbekistán Uzbekija, Windsor Vindzoras
U zbekistanas Wroclaw Vroclavas

Vaduz Vadūcas Yalta Jalta

Valencia Valensija Yangtze Kiang Jangdzė
Valle d’Aósta Aostos Slėnis Yaounde Jaundė
Válli di Comácchio Komakijaus Yemen Jem enas
lagūna sg
Vancouver Vankūveris Zagabria Zagrebas
Vanuatu (Isole V.) Vanuatu Zaire Zairas
Varna Varna Zambesi Zam bėzė
Varsávia Varšuva Zambia Zam bija
Vaticano Vatikanas Zanzibar Zanzibaras
Véneto Venėtas Zimbabwe Zimbabvė
Venézia Venecija Zurigo Ciūrichas
785

ITALŲ K A LB O S G R A M A TIK O S A PŽV A LG A

SIN TESI DI G R A M M A T IC A IT A LIA N A

1. I ta liš k o ji a b ė c ė lė ir ta r im a s

Italų kalbos abėcėlę sudaro 21 ženklas:

R aidė T arim as

A, a k a ip lietuviškasis a, tik p p r. ilgas ir atv iras

B, b k aip lietuviškasis k ie tasis b
C, c k aip lietu v išk asis k ietasis k
k aip lietuviškasis k ietasis č (p rie š i ir e)
D, d k a ip lietuviškasis k ie tasis d
E, e k aip lietuviškasis ilgasis e, tik n e to k s atv iras (kai kirčiuotas, žo d yn e žy ­
m im a s e)
k a ip lietu v išk asis ė, tik n e to k s sia u ra s (kai kirčiuotas, žodyne žym im as ė)
F, f k a ip lietuviškasis k ie ta s is /
G, g k aip lietuviškasis k ie tasis g
k aip lietu v išk asis k ie tasis d ž (p rie š i ir e)
H, h n e ta ria m a s
I, i k a ip lietuviškasis i, tik p p r. ilgas
L, 1 p a n a šia i k aip lietu v išk asis m in k štasis l
M, m k aip lietuviškasis k ie tasis m
N, n k a ip lietuviškasis k ie tasis n
O, o k aip lietuviškasis o, tik šie k tie k g ry n esn is g arsa s (kai kirčiuotas, žodyne
žym im as 6)
p a n a šia i k a ip o svetim o s kilm ės ž o d ž iu o se (kai kirčiuotas, žo d yn e žy m i­
m as d)
P, p k aip lietu v išk asis k ietasis p
Q, q k aip lietuviškasis k ie tasis k
R, r k a ip lietuviškasis k ie tasis r
S, s k aip lietuviškasis k ie tasis s
k a ip lietuviškasis k ie tasis z ( ta rp b alsių ir p rie š b, g, l, m, n, r, v)
T, t k aip lietuviškasis k ie tasis t
U, u k aip lietuviškasis u, tik p p r. ilgas
V, v k aip lietuviškasis k ietasis v
Z, z k aip lietuviškasis k ie tasis c
k a ip lietuviškasis k ie tasis d z (šiuo atveju žodyn e žym im a s su taškeliu a p a ­
čioje: „ z “)

Raidės j, k, w, x, y paprastai laikomos neitališkomis, nes pasitaiko tik skoliniuose.

Išskyrus x, kuris visada tariamas [ks], kitų raidžių tarimas gali skirtis nelygu iš
kurios kalbos kilęs tas ar kitas paimtas skolinys. Šiame žodyne tokių žodžių tari­
mas pateiktas laužtiniuose skliaustuose.
 786

Kai kurie italų kalbos garsai žymimi raidžių junginiais. Jų iš viso trys:

D vigarsis T arim as

gn panašiai į lietuviškąjį nj
gl(i) panašiai į lietuviškąjį Ij
(kartais kaip lietuviškasis gi; šie atvejai žodyne yra pažymėti)
sci, sce kaip lietuviškasis kietasis š

2. A r tik e lis
Ž ym im asis artikelis
Form os
V ns. D gs. P av y zd žiai
vyr. U i Prieš priebalsį ii libro => i libri
r gli Prieš balsį / ’amico => gli amici
lo gli Prieš s + priebalsį, lo studente => gli studenti
z-, gn-, ps-, x-, y-, pn-, j- lo yogurt => gli yogurt
m o t. la le Prieš priebalsį la casa => le case
r le Prieš balsį / ’amica => le amiche

V artojim as
Žymimasis artikelis eina prieš daiktavardį ir rodo, kad daiktavardžiu žymimas
dalykas kontekste yra žinomas, pvz. dėl to, kad anksčiau minėtas, kad žymi aps­
kritai žinomą sąvoką, arba kai daiktavardis turi išskiriamąjį pažyminį, arba varto­
jamas apibendrintai ir pan. Kadangi lietuvių kalboje artikelio nėra, jo vartojimas
italų kalboje lietuviakalbiams nelengvai perprantamas.
Prisimintina, kad artikelis nevartojamas su miesto pavadinimais be pažyminio
(N apoli ė nei su d), su savybiniais įvardžiais (išskyrus loro) prieš giminės pavadini­
mus vienaskaitoje be pažyminio (m io fratello), su asmenvardžiais be pažyminio
(.Fabrizio ė italiano), kreipiniuose (R agazzi!, D o tto r N erozzif). Taip pat artikelis
paprastai praleidžiamas, kai vartojamas kitas determinantas, pvz.: m olto, poco,
ogni, ąualche, nessun, ąuesto, ąuello ir pan. (m olto lavoro, nessun problem a, ąuesta
finestra). Įvairūs prielinksniniai vietą ar laiką nusakantys pasakymai be pažyminio
dažnai irgi esti be artikelio ( Vado in chiesa, Parto a d agosto).

N ežym im asis artikelis

Form os
V ns. Dgs. P av y zd žiai
vyr. un (dei) Prieš priebalsį un libro => dei libri
un (degli) Prieš balsį un amico => degli amici
uno (degli) Prieš i + priebalsį, uno studente => degli studenti
2-, gn-, ps-, x-, y-, pn-, j- uno yogurt => degli yogurt
m o t. una (dette) Prieš priebalsį una casa => dette case
un' (dette) Prieš balsį un ’amica => dette amiche
787

V artojim as
Nežymimasis artikelis eina prieš daiktavardį ir rodo, kad daiktavardžiu žymimas
dalykas kontekste nėra žinomas ( Ti ha cercato una ragazza ), arba nėra apibrėžtas,
pvz., yra pirmą kartą minimas (H o una gonna e unpantalone, m a scelgo la gonna).
Jis taip pat visada gali atitikti lietuviškąjį skaitvardį vienas (lo pren do una birra).
Nežymimasis artikelis neturi savitos daugiskaitos formos, todėl kartais vartoja­
mos atitinkamos dalies artikelio formos (žr. toliau). Kadangi lietuvių kalboje ar­
tikelio nėra, jo vartojimas italų kalboje lietuviakalbiams nelengvai perprantamas.
Nežymimasis artikelis paprastai praleidžiamas, kai vartojamas kitas determinan-
tas, pvz.: m olto, poco, ogni, qualche, nessun, questo, quello ir pan. (m olto lavoro,
nessun problem a, questa finestra).

D alies (partityvinis) artikelis

Form os
Dalies artikelis daromas iš prielinksnio di ir atitinkamų žymimojo artikelio formų
(di + ii => dėl, di + la => della, di + /’ => d ell’, di + i => dei ir 1.1.):

Vns. Dgs. Pavyzdžiai

del dei Prieš priebalsį dėl latte ; dei fiori
dell’ degli Prieš balsį dell’aceto ; degli amici
dello degli Prieš s + priebalsį, dello zucchero ; degli yogurt
z-, gn-, ps-, x-, y-, pn-, j-
della delle Prieš priebalsį della carne ; delle pesche
dell’ delle Prieš balsį dell’acąua ; delle amiche

V artojim as
Dalies artikelis eina prieš daiktavardį ir žymi visumos dalį arba neapibrėžtą kiekį.
Iš esmės atitinka pasakymus un p o ’ di, ųualche, alcuni, alcune („truputį“, „kele­
tas“, „keli, kelios“) ir pan., arba lietuviškąjį dalies kilmininką (H o bevuto dėl vino
= išgėriau vyno; ho com prato delle banane = nupirkau kelis bananus).
Dalies artikelis paprastai nevartojamas po neigiamos veiksmažodžio formos (Non
ei šono soldi) ir po prielinsknių a, di, senza (Vengo senza am ici).

3. D a ik ta v a r d is

Form os
Italų kalbos daiktavardžiai gali turėti vieną iš dviejų giminių, vyriškąją arba mo­
teriškąją, ir paprastai gali būti kaitomi dviem skaičiais, vienaskaita ir daugiskaita.
Italų ir lietuvių kalbų giminės ir skaičiai nebūtinai sutampa (pvz: ii letto - lova, la
finestra — langas, la portą = durys, la colla = klijai). Linksnių nėra, todėl kiekvie­
nas daiktavardis turi tik dvi formas, vienaskaitos ir daugiskaitos.
 788

V ienaskaitos galūnė D augiskaitos galūnė

-a (m ot. g im . ) -e la scuola => le scuole

-a (vyr. g im .) -i ii pirata => i pirati

-0 -i ii m aestro => i m aestri

-e -i lo studente => gli studenti

la cornice => le cornici

-i -i la crisi => le crisi

-ie -ie la serie => le serie

g a lū n inio kirčiavim o žodžiai yra nekaitom i la citta => le citta

ii re => i re

svetim žodžiai yra nekaitom i ii film => i film

la radio => le radio

P astabos apie form as

Dauguma daiktavardžių su galūne -a yra moteriškosios giminės, bet yra ir svarbių
išimčių, vyriškosios giminės dažnai yra profesijų pavadinimai (pvz.: ii collega, ii
turistą), tarptautiniai graikų kilmės daiktavardžiai (pvz.: Uproblem a, ii teorem a) ir
dar keli pavieniai žodžiai (pvz.: ii vaglia). Paprastai daiktavardžiai su galūne -o
yra vyriškosios giminės, išimčių labai mažai (pvz.: la m ano, la radio). Daikta­
vardžiai su galūne -e gali būti tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės. Daik­
tavardžiai su galūnėmis -i ir -ie paprastai yra moteriškosios giminės.

Daiktavardžių daugiskaita sudaroma keičiant galūnės balsį. Įsidėmėtini kai kurie

atvejai:
►jei daiktavardis baigiasi -io ir i yra kirčiuotas, daugiskaita sudaroma pridedant
galūnę -i: lo zio =>gli z ii ; kai i yra nekirčiuotas, jis susilieja su galūne: l ’arm adio
=> gli arm adi, Vufficio => gli uffici.
►jei daiktavardis baigiasi -co, -go ir kirtis krenta ant priešpaskutinio skiemens,
daugiskaita paprastai išlaiko kamiengalio garsus [k], [g], tam įterpiama raidė h:
ii banco => i banchi ; ii lago => i laghi.
►jei daiktavardis baigiasi -co, -go ir kirtis krenta ant trečio nuo galo skiemens,
daugiskaita paprastai neišlaiko kamiengalio garsų [k], [g], ir raidė h nerašoma:
U m edico => i m ėd ici ; ilfildlogo => ifild lo g i (neretai pasitaiko išimčių).
►jei daiktavardis baigiasi -ca, -ga, daugiskaitoje kamiengalio garsai [k], [g] išlai­
komi, tad įterpiama raidė h: l ’am ica => le amiche; Varinga => le aringhe.
►jei daiktavardis baigiasi -čia, -gia, ir -čia, -gia eina po priebalsio, daugiskaitos
galūnės dažniausiai yra -ce ir -ge: Varančia => le arance; la spiaggia => le spiagge;
kai -čia ir -gia eina po balsio, daugiskaitos galūnės dažniausiai yra -cie ir -gie:
la cam icia => le cam icie ; la ciliegia => le ciliegie.
789

►kai kurių daiktavardžių vienaskaita yra vienos giminės, o daugiskaita - jau kitos:
U braccio => le braccia, ii centinaio => le centinaia, ii ciglio => le ciglia, ii dito => le
dita, ii labbro => le labbra, l ’osso => le ossa, ii m iglio => le m iglia, iip a io => lepaia,
l ’uovo => le uova.
►kai kurių daiktavardžių daugiskaitos formos esti netaisyklingos: l ’u om o => gli
uom ini, ii bue => i buoi, ii dio => gli dei, ii tem pio => i tem pli.

Žodyne nurodomi visi daiktavardžio darybos ar kaitybos nukrypimai.

Vartojimas
Kadangi italų kalboje linksnių nėra, sudarant sintaksinius ryšius, daiktavardžiai
paprastai vartojami kartu su prielinksniais. Kilmininką paprastai atliepia prie­
linksnis d i (di M aria = M arijos), naudininką - a (a Maria = M arijai), arba p e r (per
M aria — M arijai), įnagininką - con (eon U treno = traukiniu), vietininką - in (in
stazione = stotyje), arba a (ai cinem a = kine). Veiksniu arba tiesioginiu papildiniu
einantis daiktavardis yra be prielinksnių (Maria invita Pietro = M arija kviečia P e­
trą), ir sintaksinio ryšio pobūdis nustatoma pagal žodžio poziciją sakinyje (plg.
Pietro invita M aria — Petras kviečia M ariją).

B ū d v a r d is

Formos
Būdvardžių morfologija labai panaši į daiktavardžių, nes jie derinami su daikta­
vardžiais bei kitais daiktavardiškais žodžiais gimine ir skaičiumi. Paprastai skiria­
mos dvi pagrindinės būdvardžių grupės; pirmajai grupei priskiriami būdvardžiai,
kurie skirtingas gimines ir skaičių rodo skirtingomis galūnėmis (vyriškosios gi­
minės vienaskaitos bei daugiskaitos galūnės: -o, -i; moteriškosios giminės vienas­
kaitos bei daugiskaitos galūnės -a, -e); antrajai grupei priskiriami būdvardžiai,
kurie kaitomi tiktai skaičiumi (galūnė -e rodo abiejų giminių vienaskaitą, o -i -
daugiskaitą). Kai kurie būdvardžiai nekaitomi nei gimine nei skaičiumi.

V ienaskaitos g a lūnė D augiskaitos galūnė

-a -e la b e lla fav o la => le b elle favole

-o -i u n rag azzo alto => d ei rag a zzi alti

-e -i u n lavo ro e c ce lle n te => d ei lav o ri e c c e lle n ti

u n a m a d re sen sib ile => d e lle m a d ri sen sib ili

-i -i ii n u m e ro p ari => i n u m e ri p a ri

galūninio kirčiavimo žodžiai yra nekaitomi ii m a g lio n e blu =į> i m ag lio n i blu

svetimžodžiai yra nekaitomi u n c o n c e rto rock => d ei c o n c e rti rock

 790

P astab os apie form as

Vienas kitas būdvardis, žymintis spalvą, yra nekaitomas (rosa, viola).
Būdvardžių, kurie baigiasi -co, -go, -ca, -ga, -cio, -gio, -čia, -gia, daugiskaita suda­
roma kaip ir daiktavardžių (pvz.: sim pàtico => sim pàtici; lùngo => lùnghi; biànca
=> biànche; grïgio => grigi).
Būdvardis bello ir quello turi ypatingas, panašias į dalies artikelio formas: un bel
libro (plg. d ėl libro), un bell’albero (plg. d ell’albero), un bello sport (plg. dello sport),
una bella donna (plg. délia don na), due bei cani (plg. dei cani), due bėgli orologi
(plg. degli orologi), due belle sedie (plg. delle sedie); taip pat: quel libro (plg. dėl li­
bro), q u ell’albero (plg. d ell’albero), quello sport (plg. dello sport), quella donna (plg.
délia don na), quei cani (plg. dei cani), quegli orologi (plg. degli orologi), quelle se­
die (plg. delle sedie).

Nukrypimai nuo bendrų darybos ar kaitybos taisyklių žodyne visur pažymėti.

Vartojim as: būdvardžių vieta sakinyje

Dauguma būdvardžių sakinyje eina po daiktavardžio: la maglia rossa; i cittadini
italiani ; il p a n e caldo; l ’am ico sim patico.
Būdvardžiai lungo, breve, buono, cattivo, bello, brutto, grande, p icco lo , nuovo, vec-
chio paprastai eina po daiktavardžio, kai turi išskiriamąją reikšmę: la borsapicco-
la (reikia suprasti, „ne ta didelė“), bet una piccola casa (tiesiog „mažas namas“).
Dauguma būdvardžių (išskyrus reiškiančius spalvas, formą ar tautybę) gali eiti ir
prieš daiktavardį, kai tam tikra jais reiškiama savybė yra ypatingai akcentuojama
(la pa llid a luna, un grave incidente, uno scom odo testim one).

V artojim as: būdvardžių laipsniavim as

Paprastai skiriami keturi būdvardžių laipsniai:
► aukštesnysis: sudaromas su prieveiksmiu p iù prieš pagrindinę būdvardžių for­
mą, pvz.: la serata è p iù piacevole = vakaras yra malonesnis', ieri eravam o più
stanchi = vakar buvom e labiau pavargę.
►m ažesnysis: sudaromas su prieveiksmiu m en o prieš pagrindinę būdvardžių for­
mą, pvz.: questo treno ė m eno veloce = šis traukinys ne toks greitas', ieri eravam o
m eno stanchi — vakar buvom e m ažiau pavargę.
► santykinis au kščiau siasis: sudaromas pridedant aukštesniąją būdvardžio for­
mą prie daiktavardžio su žymimuoju artikeliu, pvz.: questa è la torre p iù alta
(di tutte) = šitas yra aukščiausias bokštas (iš visų). Daiktavardis taip pat gali
būti nukeltas į galą (questa è la p iù alta torre), ar atskirtas nuo veiksmažodžio
(questa torre è la p iù alta).
►a b soliu tu sis au kščiau siasis: sudaromas iš pagrindinės formos su specialia prie­
saga -issim o, pvz., una giornata freddissim a = n epaprastai šalta diena. Retkar­
čiais priesaga -issim o atitinka lietuvišką priesagą -iausias, pvz.: alla m aitina ii
caffè è un grandissim o piacere = rytinė kava, tai didžiausias m alonum as.
791

Kai kurie būdvardžiai turi dvejopas, taisyklingas ir netaisyklingas, formas:

N elyginam asis l. A u kštesn y sis l. San tykin is aukšč. L A b so liu tu sis aukšč. L

buono m ig lio re ii m ig lio re o ttim o

p iū b u o n o il p iù b u o n o b u o n issim o
cattivo p e g g io re ii p e g g io re p essim o
p iū cattivo il p iù cattivo cattiv issim o
g ra n d e m a g g io re ii m a g g io re m a ssim o
p iū g ra n d e il p iù g ra n d e g ran d issim o
p icco lo m in o re ii m in o re m in im o
p iū p iccolo il p iù picco lo p icco lissim o
alto su p e rio re - su p re m o
p iū alto il p iù alto altissim o
b asso in fe rio re - ín fim o
p iū b asso il p iù basso bassissim o

Vartojim as: lyginim as

Ką nors lyginant vartojama p iū ... di (arba che), m en o ... di (arba che), (tanto) ...
quanto arba (cosi) ... com e.

A ld o ė p iū a lto di m e. A ld a s y ra au k štesn is u ž m a n e.
A ld o ė m e n o alto di m e. A ld a s n e to k s a u k š ta s k aip aš.
A ld o e (ta n to ) alto q u a n to m e. A ld a s y ra a u k šta s k a ip aš.

Dažniausiai teigiama, kad di vartojamas prieš daiktavardžius, įvardžius ir skait­

vardžius, o che kitais atvejais (pvz., prieš būdvardžius, veiksmažodžius, prieveik­
smius, prielinksnius), bet galimi ir nukrypimai nuo šios taisyklės:

E le n a è p iù a ffa sc in a n te di M a ria . E le n a y ra ža v esn ė u ž M a riją.

E le n a è p iù a ffa sc in a n te ch e bella.
P a rla re è p iù facile c h e scrivere.
B evo p iù vino ch e b irra .
D o rm o p iù di g io rn o ch e di n o tte .
O ggi è p iù fre d d o di / ch e ieri.
E le n a n e tie k g raži, k ie k žavi.
L en g v iau k a lb ė ti n ei rašyti.
G e riu d a u g ia u vyno n ei alaus.
M ieg u d a u g ia u d ie n ą n ei naktį.
Š ia n d ie n ša lčiau n ei v ak ar.

5. Įv a r d is

A sm eniniai įvardžiai
Form os
Lyginant su lietuvių kalba, galima teigti, kad italų kalbos asmeninių įvardžių esti
trys linksniai: vardininkas, naudininkas ir galininkas. Be to, naudininkas ir gali­
ninkas turi po dvi formas - vieną kirčiuotą, kitą nekirčiuotą (nelygu ar įvardžiui
tenka loginis kirtis; žr. toliau).
 792

KIRČIUOTOS NEKIRČIUOTOS

V ardininkas N a u d in in ka s G alin in ka s N a u d in in k a s G a lin in

aš io a me me mi mi
tu tu a te te ti ti
j is lui a lui lui gli lo
ji lei a lei lei le la
m es noi a noi noi ei ei
jū s voi a voi voi vi vi
j ie lo ro ( a ) lo ro lo ro gli (šn ek .) Ii
jo s lo ro ( a ) lo ro lo ro gli (šn ek .) le
sa n g r ą ž . fo rm a (II I asm .) a sė sé (stesso/-a/-i/-■e) si si

Rašytinei ir oficialiajai kalbai būdingos ir šios trečiojo asmens formos: ėgli (jis,
ppr. vardininkas), esso (tai, jis apie daiktus), ella ir essa (ji, ppr. vardininkas), essi
(jie, ppr. vardininkas); esse, (jos ppr. vardininkas).
Kaip mandagi kreipimosi forma j vieną asmenį italų kalboje vartojamas trečiojo
asmens moteriškosios vienaskaitos giminės įvardis lei (kartais rašoma didžiąja
raide: L ei). Kaip mandagi kreipimosi forma į du ir daugiau asmenis kartais var­
tojamas trečiojo asmens daugiskaitos įvardis loro.
Beasmenė forma reiškiama dalelyte si + III asm. vns., plg.: lui fu m a (jis rū ko) ir
sifu m a (rūkom a).

Vartojimas
Kaip ir lietuvių kalboje prieš veiksmažodžius vardininko forma paprastai pra­
leidžiama, nebent norima pabrėžti sakinio veiksnį, plg. Studio fisica (studijuoju
fizik ą ) ir Io studio fisica, e tu? (aš studijuoju fiziką, o tu?).
Kirčiuotos ir nekirčiuotos formos skiriasi tuo, kad kirčiuotosios yra nesavarankiš­
kos ir priklauso nuo veiksmažodžio. Kalbos sraute jos gali būti proklitikais (su
asmenuojamomis veiksmažodžio formomis, išskyrus liepiamasios nuosakos) arba
enklitikais (su neasmenuojamomis veiksmažodžio formomis ir liepiamąja nuosa­
ka) ir su veiksmažodžiu sudaro vieną akcentinį junginį, plg. ti am o [sk. tiam o] ir
a m o te [sk. amo te].
Kirčiuotosios formos vartojamos priešpriešai išreikšti {am o te todėl reiškia „my­
liu būtent tave, o ne kitą“) arba pabrėžiant asmenį. Su prielinksniais vartojami tik
kirčiuotosios įvardžių formos (plg. chiedo a lui; nebūtų įmanoma chiedo gli).
Nekirčiuotos formos sakinyje eina prieš pat veiksmažodį (lo vedo, ti ch iam o). Jei
tarinio dėmeniu eina bendratis, nekirčiuota forma gali su bendratimi susijungti
(m ip o s so alzare = p o sso alzarm i); nekirčiuotos formos visada prijungiamos prie
liepiamosios nuosakos formų (alziamoci!, telefonami!, guardatelo!).
Nekirčiuotosios papildinio įvardžių formos gali eiti kartu. Pirmas paprastai eina
netiesioginio papildinio įvardis (atsakantis į klausimą kam ?), antras tiesioginio
papildinio įvardis (atsakantis į klausimą ką?). Pirmojo įvardžio formos truputį
pakinta: prieš lo, la, Ii, le, ne formos m i, ti, ei, si, vi tampa m e, te , ce, se, ve (porto
793

a te ii libro => ti + lo p o rto = te loporto)', gli / le tam pa glie ir abu įvardžiai susijun­
gia į vieną žodį (porto a lei ii libro => le + lo porto = glielo porto)', kai beasmenė
dalelytė si vartojama kartu su sangrąžiniu įvardžiu si, kombinacija virsta ei si, plg.:
lui si alza (jis keliasi ) ir ei si alza (keliamasi, žm onės keliasi).
Po lo, la, Ii, le dalyvį privaloma derinti su tiesioginiu papildiniu, pvz.: ho visto gli
am iei => Ii ho visti, ho aeeom pagnato la zia = > la h o (arba: Vho) aeeom pagnata.
Tik šnekamojoje kalboje toleruojamas įvardžio gli vartojimas daugiskaitai. Ge­
riau vartoti kirčiuotas formas loro arba a loro (plg. ho dato (a) loro un regalino).
Sangrąžiniai si ir se/sė vartojami tik trečiam asmeniui. Jie nevisai atitinka sau,
sa ve ; plg.: Lina žiūri į save = Lina si guarda (arba guarda sė), bet aš žiūriu į save =
io m i guardo (arba guardo tne): Lina nusipirko knygą = Lina si ė com prata un libro,
bet tu nusipirkai knygą = tu ti sei com prato un libro.

Savybiniai įvardžiai
Form os
Skirtingai nuo lietuvių kalbos italų kalboje savybiniai įvardžiai derinami gimine ir
skaičiumi su daiktavardžiais reiškiančiais turėjimo objektą (nekaitomas yra tik
loro). Turėtojo giminės ir skaičiaus šios formos neatspindi (pvz.: šuo, sua, suoi,
sue = jos, jo ).

Vrts. vyr. Vns. m ot. Dgs. vyr. Dgs. m ot.

mano m io m ia m iei m ie
tavo tu o tu a tu o i tu e
jo, jo s, Jūsų šuo su a suoi su e
mūsų n o stro n o stra n o stri n o stre
jūsų v o stro v o stra v o stri v o stre

m lo ro lo ro lo ro lo ro

Trečiojo asmens savybinių būdvardžių formos yra vartojamos taip pat kaip man­
dagumo formos. Jos kartais rašomos didžiąja raide, pvz.: Professore, ho ricevuto la
Sua lettera („Profesoriau, gavau Jūsų laišką“).

V artojim as
Kitaip negu kitose kalbose (pvz.: prancūzų, anglų), prieš įvardį paprastai vartoja­
mas ir artikelis, nebent būtų kitas determinantas (ppr. parodomieji įvardžiai, būd­
vardžiai kaip m olto, poeo, ogni ir pan.), pvz.: quel m ioprofessore, m oite tueparole,
ogni šuo gesto.
Artikelis taip pat nevartojamas su artimą giminystę reiškiančiais žodžių vienas­
kaita (išskyrus loro), jeigu jų formą ne mažybinė ar malonybinė, pvz.: m io padre,
šuo nonno (bet: ii tuo nipotino, ii loro zio); kartais, daugiausia sustabarėjusiuose
pasakymuose, savybinis įvardis nukeliamas po daiktavardžio, taip pat atsisakoma
artikelio, pvz.: a casa nostra, di tasca m ia, am ico mio!, fatti tuoi.
 794

Parodom ieji įvardžiai

Form os
Tradiciškai skiriami trys parodomieji įvardžiai: ųuesto, codesto ir ąuello:

Vns. vyr. Vns. m ot. Dgs. vyr. Dgs. m ot.

q u e sto q u e s ta q u esti q u e s te
c o d e sto c o d e sta co d e sti c o d e ste
q u ello q u e lla quelli q u elle

V artojim as
Q uesto nurodo prie kalbančiojo asmens esantį daiktą (atitinka ppr. lietuvių sis);
codesto nurodo prie pašnekovo esantį daiktą, bet jis jau baigia trauktis iš vartose­
nos; quello nurodo ir nuo kalbančiojo, ir nuo pašnekovo nutolusį daiktą (atitinka
ppr. lietuvių anas, tas).
Kai quello vartojamas būdvardiškai (t.y. prieš daiktavardį), jo formos panašios į
dalies artikelio formas (žr. 4.).

Santykiniai įvardžiai
Form os ir vartojim as
Pagrindinė santykinio įvardžio forma che, pažyminti veiksnį (kas?) arba tiesioginį
papildinį (ką?), giminės ir skaičiaus kategorijų neturi. Todėl pagal kontekstą gali
reikšti: kuris, kuri, kurie, kurios, kurį, kurią, kurias, kuriuos. Kitiems santykinio
įvardžio linksniams reikšti vartojama išvestinė forma cui su atitinkamu prielinks­
niu, pvz., la ragazza con cui esco. Rašytinėje kalboje pasitaiko ir analitinės for­
mos, atspindinčios pažymimojo žodžio giminę ir skaičių: ii quale (kuris, kurį), la
quale (kuri, kurią), i quali (kurie, kuriuos), le quali (kurios, kurias). Šias formas
galima vartoti ir su prielinksniais, pvz., ai quale, p e r le quali, con la quale ir 1.1.
Kai cui atlieka nuosavybės kilminko funkciją, jis paprastai įterpiamas tarp artike­
lio ir daiktavardžio: gli anim ali la cui vita (= di cui la vita, la vita dei quali) ė in
pericolo. Kai cui atlieka naudininko funkciją, prielinksnis a gali būti praleistas: la
ragazza (a) cui ho prom esso U m io cuore.

K lausiam ieji įvardžiai

Form os ir vartojim as
Klausiamasis įvardis chi vartojamas klausiant apie asmenis (kas?, ką?), o che cosa
(kartais tik vienas che arba tik cosa) - ne apie asmenis. Į lietuvių kalbą verčiami
kas?, ką?. Šalutiniai jų linksniai sudaromi pridedant atitinkamą prielinksnį:

chi?, che cosa? kas? di chi?, di che cosa? kieno?

a chi?, a che cosa? kam? chi?, che cosa? ką?
p er chi?, p er che cosa? kam? con chi?, con che cosa? su kuo?

Tai pat galimi da chi?, da che cosa?, su chi?, su che cosa? ir 1.1.
795

Klausiamasis įvardis quale vartojamas reikšme kuris, kuri? arba koks, kokia?. Pa­
prastai jį pakeičia che, jei kartu vartojamas daiktavardis, pig.: In quale anno? ir In
che anno? („Kuriais metais?“). Quale? turi ir daugiskaitos formą quali?, o che yra
nekaitomas. Abu gali būti vartojami ir su prielinksniais, pvz.: da quale città vieni?
ir da che città vieni?

Klausiamasis įvardis quanto reiškia kiek?, pvz.: Q uanto hai guadagnato? („Kiek
uždirbai?“). Kai vartojamas kartu su daiktavardžiu quanto (kaip ir quale) laiky­
tinas būdvardžiu, tad su daiktavardžiu yra derinamas gimine ir skaičiumi, plg.
quanti anni? („kiek metų“?), quante persone? („kiek žm o n ių “?), quanta pan na?
(„kiek grietinėlės?“).

Nežym im ieji įvardžiai

Form os ir vartojim as
Šie įvardžiai klasifikuojami įvairiai. Juos galima skirstyti į tokias grupes:

► įvardžiai vartojami be daiktavardžio:

niente „niekas“ (ne apie asmenis); qualcosa „kai kas“, „kažkas“ (ne apie as­
menis); tutto „viskas“; nessuno „niekas“, „nei vienas“, (apie asmenis); qual-
cuno „kai kas“, „kažkas“ (apie asmenis); ognuno „kiekvienas“ (apie asme­
nis) ir kiti;
► įvardžiai vartojami su daiktavardžiais (t.y. būdvardiškai):
nessun, n essu n ’, nessuno -a „nei vienas“, „joks“; qualche „keletas“, „vienas
kitas“; ogni „kiekvienas“ ir kiti;
► įvardžiai vartojami su daiktavardžiais ar be jų:
alcuni -e „keli -ios “, certi -e „kai kurie -ios “, „tam tikri -os“, „keletas“; molto,
-a, -i, -e „daug“; poco, -a, -chi, -e „mažai“; ciascuno „kiekvienas“ (apie asme­
nis) ir kiti.

Kai nessuno ir niente eina prieš veiksmažodį, jie atstoja veiksmažodžio neiginį, kai
eina po veiksmažodžio, prieš veiksmažodį turi būti vartojamas neiginys non, plg.
nessuno è venuto ir non è venuto nessuno ; niente m i spaventa ir non m i spaventa
niente.
Pasitaiko būdvardiškas niente vartojimas reikšme jo k s, pvz.: niente dolci! („jokių
saldymynų!“).

6. S k a itv a r d is

Form os
K iekinis K elintinis
0 z e ro
1 uno p rim o
2 due se c o n d o
 796

K iekinis K elintinis
3 tre te rz o
4 q u a ttro q u a rto
5 c in q u e q u in to
6 sei sesto
7 se tte se ttim o
8 o tto o tta v o
9 nove nono
1 0 dieci d éc im o
1 1 und ici u n d ic esim o
1 2 dodici d o d ic esim o
1 3 tre d ic i tre d ic e sim o
1 4 q u a tto rd ic i q u a tto rd ic e sim o
1 5 quin d ici q u in d ic esim o
1 6 sedici sed icesim o
1 7 d ic iassette d ic iassettesim o
1 8 d ic io tto d ic io tte sim o
1 9 d ic ian n o v e d ic ian n o v e sim o
2 0 v en ti v e n te sim o
2 1 v e n tu n o v en tu n e sim o
2 2 v e n tid u e v e n tid u e sim o
3 0 tre n ta tre n te sim o
4 0 q u a ra n ta q u a ra n te sim o
5 0 c in q u a n ta c in q u a n te sim o
6 0 se ssan ta se ssan tesim o
7 0 s e tta n ta s e tta n te s im o
8 0 o tta n ta o tta n te sim o
9 0 n o v a n ta n o v an tesim o
1 0 0 c e n to ce n te sim o
1 0 1 c e n to u n o c e n to u n e sim o
1 1 0 c e n to d ie c i c e n to d e c im o
1 2 0 c e n to v e n ti c e n to v e n te sim o
2 0 0 d u e c e n to d u e c e n te sim o
3 0 0 tre c e n to tre c e n te sim o
4 0 0 q u a ttro c e n to q u a ttro c e n te s im o
5 0 0 c in q u e c e n to c in q u e c e n te sim o
6 0 0 se ice n to se ice n tesim o
7 0 0 se tte c e n to s e tte c e n te sim o
8 0 0 o tto c e n to o tto c e n te sim o
9 0 0 n o v e c e n to n o v ec en tesim o
1 0 0 0 m ille m illesim o
1 0 0 1 m illeu n o m illeu n e sim o
2 0 0 0 d u e m ila d u em ille sim o
3 0 0 0 tre m ila tre m ille sim o
d iecim ila d iecim illesim o
.
1 0 . 0 0 0

1 000.000 u n m ilio n e m ilio n esim o

. 0 0 0 . 0 0 0 . 0 0 0 u n m iliard o m iliard esim o
797

7. P r ie v e ik s m is

Form os
Prieveiksmiai skirstomi į pirminius ir išvestinius. Pirminiai prieveiksmiai turi sa­
vitą formą, neišvestą iš kitų kalbos dalių (pvz.: tardi, sempre, bene, peggio ). Išvesti­
niai prieveiksmiai sudaromi iš būdvardžių moteriškosios giminės formos su prie­
saga -m en te :

būdvardis m ot. gim. form a prieveksm is

se re n o s e re n a se re n a m e n te

Kai būdvardis baigiasi -le arba -re, sudarant prieveiksmį dažniausiai -e praleidžia­
ma, pvz.facile => fácilm ente, regolare => regolarm ente.

Vartojim as: prieveiksm ių laipsniavim as

Prieveiksmiai, kaip ir būdvardžiai, turi keturis laipsnius:
►aukštesnysis: sudaromas su prieveiksmiu piu prieš pagrindinę formą, pvz.: len­
tam ente => pili lentam ente.
►m ažesnysis: sudaromas su prieveiksmiu m eno prieš pagrindinę formą, pvz.: len­
tam ente => m eno lentam ente.
► santykinis au kščiau siasis: sudaromas su ii piu prieš pagrindinę formą, po ku­
rios dažniausiai pridedamas ir būdvardis possibile, pvz.: lentam ente => ii p iu lenta­
m ente (possibile).
►ab soliu tu sis au kščiau siasis: sudaromas iš būdvardžio absoliučiojo aukščiausio­
jo laipsnio moteriškosios formos ir priesagos -m ente, pvz., lentissima => lentissi-
m am ente.

8. V e ik s m a ž o d is

Form os
Aprašant veiksmažodžio sistemą paprastai skiriamos šios kategorijos: nuosaka,
asmuo, laikas ir rūšis. Pagal bendraties galūnę skiriamos trys asmenuotės; -are
(pvz.: amare, andaré ), -ere (pvz.: crédere, dovére), -irę (pvz.:partiré, fin iré). Žodyne
bendratis laikoma pagrindine forma.
Italų kalboje asmenuojamas formas turi keturios nuosakos pagal tris vienaskaitos
ir tris daugiskaitos asmenis: indicativo (tiesioginė nuosaka), condizionale (taria­
moji nuosaka), congiuntivo nuosaka ir im perativo (liepiamoji nuosaka); trys nuo­
sakos asmens kategorijos neturi: tai infinito (bendratis), gerundio ir participio (da­
lyvis), kuris kaitomas gimine ir skaičiumi.
Veiksmažodžio laikai yra: presente (esamasis laikas),p a ssa to p ro ssim o (perfektas,
t.y. būtasis kartinis laikas), im perfetto laikas (būtasis dažninis laikas; bet kartais
gali atitikti ir lietuviškąjį būtąjį kartinį laikas), passato rem oto (tolimasis būtasis
 798

kartinis laikas, arba neaktualumo perfektas), trapassato prossim o (pliuskvamper-

fektas, t. y. ankstesnysis būtasis laikas), trapassato rem oto (ankstesnysis tolimasis
būtasis laikas), futuro (busimasis laikas), futuro anteriore (ankstesnysis busimasis
laikas). Visus šiuos laikus turi tik indicativo nuosaka, kitos nuosakos turi nuo ke­
turių iki vieno laiko. Į italų kalbos laikų sistemą yra įtrauktos ir sudėtinės formos,
kurios sudaromos su tam tikromis essere arba avere asmenuojamosiomis formo­
mis ir dalyviu. Jei veiksmažodis yra tranzityvinis, kaip pagalbinis veiksmažodis
visada vartojamas avere, jei yra sangrąžinis - visada essere. Kitais atvejais essere
arba avere pasirinkimas gali kelti sunkumų, todėl žodyne nurodoma su katruo
pagalbiniu veiksmažodžiu sudaromi sudėtiniai laikai: [A] jeigu vartojamas avere,
[E] jeigu vartojamas essere.
Skiriamos trys veiksmažodžio rūšys: veikiamoji (pagrindinė), sangrąžinė ir nevei­
kiamoji. Sudarant sangrąžines formas prie veiksmažodžio pridedamos sangrąžos
dalelytės (mi, ti, si, ei, vi, si), o neveikiamosios rūšies formos sudaromas panašiai
kaip ir lietuvių kalboje, tai yra su veiksmažodžio būti (essere ) atitinkamomis for­
momis bei veiksmažodžio būtojo laiko dalyvį:

veikiam oji rūšis sangrąžinė rūšis neveikiam oji rūšis

lavo (praustu) m i lavo (prausiuosi) šo n o la v ato -a
(esu p ra u sia m a s -a)
h o la v a to (prausiau) m i šo n o la v ato (nusiprausiau) šo n o sta to la v ato -a
(b u va u nupra u sta s -a)

Kitame priede pateikiamas pagalbinių, taisyklingų ir netaisyklingų veiksmažodžių

formų sąvadas su pastabomis ir komentarais.

Vartojimas: indicativo nuosaka

Italų kalbos indicativo atitinka lietuvių kalbos tiesioginę nuosaką. Ja konstatuoja­
ma, kad veiksmas vyksta, vyks arba (į)vyko. Šioje nuosakojelaikų daugiausia - iš
viso aštuoni:

• presente (esamasis laikas): rodo kalbamuoju momentu vykstantį veiksmą; taip

pat vartojamas apibendrintai, kalbant apie nuolat vykstantį veiksmą, ar išreiškiant
visuotinai galiojančius teiginius. Presente taip pat gali būti vartojamas gyviau pa­
sakojant apie praeitį (presente storico), arba - ypač šnekamojoje kalboje - kalbant
apie ateities planus ir ketinimus:

G li s tu d e n ti ascoltano la lezione. S tu d e n ta i kla u so si p a ska ito s.

In in v e rn ó d a n o i n o n nevica. Pas m u s žie m ą nesninga.
L ’e le fa n te ha b u o n a m e m o ria . D ra m b lio gera atm intis.
D a n te nasce n e i 1265. D a n tė g im ė 1265 m etais.
D o m a n i vado al cin em a. R yto j ein u į kiną.
799

• p a ssa to prossim o (būtasis kartinis laikas): rodo praeityje įvykusį veiksmą, arba
tam tikrą apibrėžtą laiką vykstančią buvusią situaciją ar būseną; nors anksčiau -
lyginant su p a ssa to rem oto (žr. toliau) - reiškė ne tiek seniai įvykusį veiksmą, da­
bar šis laikas vartojamas nepriklausomai nuo laiko notolio:

Ie ri šono caduto d a lia scala. Vakar nukritau nuo kopėčių.

Šono stato m a lė tu tta la se ttim a n a . Sirgau visą savaitę.
D a n te ė nato n ei 1265. Dantė gimė 1265 metais.

• im perfetto (pažodžiui: „nebaigtasis laikas“): žymi tam tikru praeities momentu

nesibaigusį veiksmą (pabrėžiama eiga, o ne baigtis); sudaro panašią priešpriešą
su pa ssa to prossim o, kokia yra lietuvių kalboje tarp nepriešdėlinių ir priešdėlinių
veiksmažodžių; dėl jo „nebaigtumo“ pobūdžio reikšmės imperfetto vartojamas taip
pat apibūdinant būsenas, situacijas (kaip įvykių priešprieša), arba įvardijant kar­
totinį praeities veiksmą (šiuo atveju atitinka lietuviškąjį būtąjį dažninį); gyviau
pasakojant praeities įvykius, ypač stiliaus sumetimais, im perfetto gali būti vartoja­
mas net vietoje p a ssato p ro ssim o :

Q u a n d o šo n o to rn a to , facevi i co m p iti. Kai grižau, darei namų darbus.

( p lg .:... h ai fa tto i co m p iti. = ... padarei namų darbus.)
G li uccellin i cinguettavano. Paukšteliai čiulbėjo.
(plg.: G li u ccellin i h a n n o c in g u e tta to . = Paukšteliai sučiulbėjo.)
Ie ri stavo m alė. Vakar jaučiausi blogai.
(plg.: Ie ri šo n o sta to m a lė. = Vakar pasijutau blogai.)
D a picco lo n o n mangiavo m ele. Mažas nevalgydavau obuolių.
D a n te nasceva n ei 1265. Dantė gimė 1265 metais.

• p a ssa to rem oto (tolimasis būtasis laikas): rodo praeityje įvykusį veiksmą, kuris
neturi jokio ryšio su dabartimi; nors seniau pagal veiksmo nutolimą laiko tekmėje
sudarė priešpriešą su passato prossim o (žr. anksčiau), dabar beveik visame Itali­
jos plote traukiasi iš šnekamosios kalbos, ir vartojamas beveik tik rašytinėje (ypač
literatūrinėje) kalboje:

A P arig i l’u ltim a v o ltą andai 20 a n n i fa. Važiavau į Paryžių paskutinį kartą prieš
20 metų.
D a n te nacque n ei 1265. Dantė gimė 1265 metais.

• trapassato prossim o (ankstesnysis būtasis laikas): dažniausiai reiškia praeityje

prieš kitą veiksmą (ar būseną) įvykusį veiksmą (ar buvusią būseną), todėl jis visa­
da santykiauja su kitais būtaisais laikais:

L ’h o c e rc a to , m a era giá uscito. Ieškojau jo, bet jis jau buvo išėjęs.
E ri sta n co , p e rc h é avevi lavorato m o lto . Buvai pavargęs, nes daug dirbai / buvai
dirbęs.
 800

• trapassato rem oto (ankstesnysis tolimasis būtasis laikas): retai vartojamas, ir tik
šalutiniuose sakiniuose, reiškiant praeityje prieš kitą veiksmą (ar būseną), išrei­
kštąpamato rem oto, įvykusį veiksmą (ar buvusią būseną); pavyzdys:

Q u a n d o ebbe finito, a n d o a d o rm iré . Kai pabaigė, nuėjo miegoti.

• futuro (busimasis laikas) rodo ateityje numatomą veiksmą ir paprastai suteikia

kalbai oficialumo atspalvį; juo dažnai išreiškiamas spėjimas, be ateities veiksmo
reikšmės:

Prendero ii tr e n o d e lle sei. Važiuosiu šeštos valandos traukiniu.

N o n sará m ica tu o fra te llo ? Ar tik nebus tavo brolis?
A q u e s t’o ra stará d o rm e n d o . Greičiausiai šiuo metu miega.

• futuro anteriore (ankstesnysis busimasis laikas) reiškia veiksmą vyksiantį anks­

čiau nei kitas būsimas veiksmas, todėl jis visada santykiauja su futuro; dažniausiai
vartojamas spėliojant apie tai, kas galbūt įvyko, be ateities veiksmo reikšmės:

Uscirai, q u a n d o avrai la v ato i p ia tti. Išeisi, kai išplausi / būsi išplovęs indus.
Si sará attardato co n i co m p ag n i. Ko gero užtruko su klasės draugais.

V arto jim a s: condizionale nuosaka

Italų kalbos condizionale iš dalies atitinka lietuvių kalbos tariamąją nuosaką ir
turi du laikus: presente (esamąjį, vientisinį) ir passato (būtąjį, sudėtinį).
Su condizionale atliekamos šios pagrindinės kalbos funkcijos:
►reiškiama veiksmo galimybė, paprastai siejama su tam tikra sąlyga, pvz.: Con te
farei ii giro del m o n do („su tavimi keliaučiau aplink pasaulį“); mangerei volentieri
un p a n in o („mielai suvalgyčiau sumuštinį“); a vrestifatto m eglio a restare („geriau
būtum pasilikęs“);
►mandagiau nei tiesiogine nuosaka formuluojamas prašymas ar teiginys, pvz.:
Vorrei un biglietto („norėčiau bilieto“), plg. voglio un biglietto; avresti due m inuti?
(„gal turėtum porą minučių?“); plg. hai due m in u ti?;
- reiškiama kalbėtojo abejonė šaltiniu ar atsiribojimas nuo teiginio, pvz.: L ei non
saprebbe niente („ji, esą, nieko nežinanti“); ii presidente sarebbe m alato („prezi­
dentas neva sergąs“);
►tik condizionale passato reiškiamas, dažniausiai netiesioginėje kalboje, praei­
ties laiko kontekste vėlesnis, „būsimas“ veiksmas, pvz.: H a detto (praeities laikas)
che sarebbe venuto (busimasis veiksmas) („pasakė, kad ateis“).

nuosaka
V arto jim a s: im perativo
Italų kalbos im perativo atitinka lietuvių kalbos liepiamąją nuosaką. Jo paprastai
vartojamas esamasis laikas, ir jis turi tik tris asmenis (tu, noi, voi), pvz: mangia!,
mangiamo!, mangiate!. Kaip im perativo mandagumo forma vartojamas congiunti-
801

vo esamasis laikas, pvz. mangi! (žr. toliau). Įsidėmėtina, kad antrojo vienaskaitos
asmens neigiamoji liepiamoji forma sudaroma su neiginiu non ir vieksmažodžio
bendratimi, pvz.: non mangiare!. Jei su im perativo vartojamos nekirčiuotos įvar­
džių formos ar prieveiksminės dalelytės ei ir ne, pastarosios visada priduriamos
prie liepiamosios nuosakos formų (m angiala!, andiamoci!, ascoltatem i!).

Vartojim as: congiuntivo nuosaka

Italų kalbos congiuntivo neturi tikslaus atitikmens lietuvių kalboje. Pagrindiniuo­
se sakiniuose jo esamuoju laiku dažniausiai reiškiamos liepiamosios nuosakos
mandagumo formos, pvz.: venga!, mangi!. Jis turi keturis laikus: presente, imper-
fetto (vientisiniai), p a ssato ir trapassato (sudėtiniai), kurie įeina į sudėtinių saki­
nių laikų sekos sistemą. Si nuosaka vartojama daugiausia šalutiniuose sakiniuose
kaip tiesioginės nuosakos (indicativo ) priešprieša, jei pagrindinio sakinio veik­
smažodis reiškia ne objektyvią tiesą, o subjektyvią nuostatą ar jasumą - abejonę,
netikrumą, baimę, norą, nuomonę, viltį, lūkestį, poreikį ir pan., taip pat ji būtina
po tam tikrų prijungiamojo tipo jungtukų (į lietuvių kalbą kartais verčiama ta­
riamąja nuosaka). Pavyzdžiai:

P e n so ch e šia u n a b u o n a id ea. Manau, kad tai gera mintis.

N o n se se tu abbia fatto b e n e .
T e m e v o che ti fossi dimenticato.
S p e ro ch e la m a m m a torni p re sto .
E ro c o n te n to ch e venissi a n c h e tu.
V o rrei ch e m i ascoltassi.
Nežinau, ar gerai padarei.
Bijojau, kad pamiršai.
Tikiuosi, kad mama greit sugrįš.
Džiaugiausi, kad ir tu ateini.
Norėčiau, kad tu manęs klausytum.

Congiuntivo dažnai vartojamas po pagrindinio sakinio beasmenio veiksmažodžio:

B iso g n a ch e ei pensi tu. Reikia, kad tu tuo pasimpintum.

E s tra n o ch e ritardi. Keista, kad vėluoja.

Įsidėmėtina, kad congiuntivo vartojimą nulemia ir kai kurie jungtukai:

S e b b e n e piova, eseo. Nors ir lyja, išeinu.

T i d ie d i la m e d icin a, affin ch e tu guarissi. Daviau tau vaistus, kadpasveiktum.
Se potessi v e rre i. Jei galėčiau, ateičiau.
P rim a ch e torni p a p a , pulisci la cucina. Iki tėčiui sugrįžtant, išvalyk virtuvę.
Ti ra c c o n to tu tto , p u rc h ė tu taccia. Viską tau papasakosiu, jei tik tylėsi.

Congiuntivo pasitaiko ir kitais atvejais. Štai keletas pavyzdžių:

A s p e tta ch e passi l’in v ern o . Palauk, kol praeis žiema.

Sei l’u n ic o di cui mi fidi. Tu vienintelis, kuriuo pasitikėčiau.
C h iu n ą u e voglia p u o p a rte c ip a re . Kas tik nori, gali dalyvauti.
C e rc o u n a s e g re ta ria ch e parli te d ese o . Ieškau sekretorės, kuri kalbėtų vokiškai.
 802

V artojim as: infinito nuosaka

Tai veiksmažodžio bendratis. Italų kalboje ji turi esamojo ir būtojo laiko formas,
plg. venire / essere venuto - ateiti / būti atėjusiam', vedere / a ve re visto - m atyti / būti
m ačiusiam .
Junginys non + infinito vartojamas kaip neigiamoji liepiamosios nuosakos forma,
pvz.: non entrare („neįeik“; „įeiti draudžiama“) (taip pat žr. im perativo).
Junginys stare p e r + infinito reiškia tuoj įvyksiantį veiksmą, ketinimą atlikti veik­
smą arba veiksmą, kuris vos neįvyko, pvz.: II tem po sta p e r cam biare („oras greit
pasikeis“); sta vo p erc a d ere („vos nenukritau“); stia m o p eru scire („ruošiamės išei-
ti“).
Pridėjus vyriškosios giminės žymimąjį artikelį (ii, /’ lo ), bendratį galima sudaikta-
vardinti, pvz.: U m angiare („valgymas, valgiai“); ii vivere insiem e („gyvenimas kar-
tu“).
Kai nevartojamas kaip daiktavardis, infinito būdingas šalutiniams sakiniams. Pre-
sente rodo tuo pačiu metu ar vėliau vykstantį veiksmą, passato - anksčiau įvykusį
veiksmą. Pavyzdžiai:

Š o n o qui p e r freąuentare ii corso. Aš čia tam, kad lankyčiau kursą.

H a p ro m e ss o di venire. Pažadėjo ateiti.
D ic e di n o n avere sentito nulla. Sako, kad nieko negirdėjo.

V artojim as: participio nuosaka

Italų participio turi du laikus: presente (esamasis laikas, vientisinis) ir passato (bū­
tasis laikas, sudėtinis). Jis dažnai yra perėmęs būdvardžio (pvz.: sąuadra Vincente,
un vetro rotto) arba daiktavardžio (ii dirigente, ip ro m o ssi) vaidmenį. Būtasis laikas
įeina į visas sudėtinių laikų formas (pvz.: ėpartito, ha pagato), bei vartojamas su­
darant neveikiamosios rūšies formas (pvz.: ė stato rubato, sarem m o am ati).
Šalutiniuose sakiniuose participio gali atlikti lietuviško dalyvio ar padalyvio funk­
cijas, pvz.: lava t i i piatti, šono uscito („išplovęs indus, išėjau“), com inciata la pri-
mavera, m i šono m esso a studiare („prasidėjus pavasariui, ėmiausi mokytis“).

V artojim as: gerundio nuosaka

Italų gerundio yra nekaitoma forma ir turi du laikus:presente (esamąjį laiką, vien­
tisinį) ir p a ssa to (būtąjį laiką, sudėtinį). Šalutiniuose sakiniuose presente atitinka
dažnai lietuviškąjį pusdalyvį, ar padalyvį, pvz.: cucino, ascoltando la radio („gaminu
valgyti, klausydamasi radijo“); viaggiando di rado ei si annoia („keliaujant retai
nuobodžiaujama“). Šalutiniuose sakiniuose pa ssa to atitinka dažnai lietuviškąjį
dalyvį, ar padalyvį, pvz.: a ven doperdu to ogni speranza, si im piccd („puolęs į visiš­
ką neviltį, pasikorė“); essendo caduta m olta neve, rinunciai a uscire („gausiai pa­
snigus, nutariau neišeiti“).
Įsidėmėtina, kad gerundio vartojamas po asmenuojamų veiksmažodžio stare for­
mų pabrėžiant veiksmo tęstinumą, pvz.: Sto m angiando („valgau“, „esu bevalgan-
tis“), s tava p io ven d o („lijo“).
 803

9. K ito s k a lb o s d a lv s

Kitos kalbos dalys - prielinksnis, jungtukas, ištiktukas ir jaustukas - yra nekaito­

mos ir sudėtinga morfologija nepasižymi. Atitinkamuose žodyno straipsniuose
pateikiama paaiškinimų bei pavyzdžių, išsamiai iliustruojančių jų reikšmę ir var­
toseną.

I
 804

ITALŲ K A LB O S V E IK SM A ŽO D Ž IA I
V E R B IIT A L IA N I

Siame priede pateikiamos šešios ištisos italų kalbos veiksmažodžių paradigmos:

pagalbinių veiksmažodžių (essere ir avere ), ir am are, credere, partiré bei finiré kaip
taisyklingų asmenuočių pavyzdžiai. Netaisyklingieji veiksmažodžiai aptariami
paskutiniame skyrelyje.

P a g a lb in ia i v e ik s m a ž o d ž ia i

ESSER E

indicativo indicativo indicativo indicativo

presente imperfetto passato remoto futuro
io šono io ero io fui io saro
tu sei tu eri tu fosti tu sarai
ėgli ė ėgli era ėgli fu ėgli sará
noi siamo noi eravamo noi fummo noi saremo
voi siete voi era vate voi foste voi sarete
essi šono essi erano essi furono essi saranno

indicativo indicativo indicativo indicativo

passato prossimo trapassato prossimo trapassato remoto futuro anteriore
io šono stato io ero stato io fui stato io saro stato
tu sei stato tu eri stato tu fosti stato tu sarai stato
ėgli ė stato ėgli era stato ėgli fu stato ėgli sará stato
noi siamo stati noi eravamo stati noi fummo stati noi saremo stati
voi siete stati voi eravate stati voi foste stati voi sarete stati
essi šono stati essi erano stati essi furono stati essi saranno stati

congiuntivo congiuntivo condizionale imperativo

presente imperfetto presente presente
che io šia che io fossi io sarei .

che tu šia che tu fossi tu saresti sii tu

che ėgli šia che ėgli fosse ėgli sarebbe -

che noi siamo che noi fossimo noi saremmo siamo noi
che voi siate che voi foste voi sareste siate voi
che essi siano che essi fossero essi sarebbero -

congiuntivo congiuntivo condizionale

passato trapassato passato
che io šia stato che io fossi stato io sarei stato
che tu šia stato che tu fossi stato tu saresti stato
che ėgli šia stato che ėgli fosse stato ėgli sarebbe stato
che noi siamo stati che noi fossimo stati noi saremmo stati
che voi siate stati che voi foste stati voi sareste stati
che essi siano stati che essi fossero stati essi sarebbero stati
805

infinito presente participio presente gerundio presente

essere essente essendo

infinito passato participio passato gerundio passato

essere stato stato essendo stato

AVERE

indicativo indicativo indicativo indicativo

presente imperfetto passato remoto futuro
io ho io avevo io ebbi io avró
tu hai tu avevi tu avesti tu avrai
egli ha egli aveva egli ebbe egli avrá
noi abbiamo noi avevamo noi avemmo noi avremo
voi avete voi ave vate voi aveste voi avrete
essi hanno essi avevano essi ebbero essi avranno

indicativo indicativo indicativo indicativo

passato prossimo trapassato prossimo trapassato remoto futuro anteriore
io ho avuto io avevo avuto io ebbi avuto io avró avuto
tu hai avuto tu avevi avuto tu avesti avuto tu avrai avuto
egli ha avuto egli aveva avuto egli ebbe avuto egli avrá avuto
noi abbiamo avuto noi avevamo avuto noi avemmo avuto noi avremo avuto
voi avete avuto voi avevate avuto voi aveste avuto voi avrete avuto
essi hanno avuto essi avevano avuto essi ebbero avuto essi avranno avuto

congiuntivo congiuntivo condizionale imperativo

presente imperfetto presente presente
che io abbia che io avessi io avrei -

che tu abbia che tu avessi tu avresti abbi tu

che egli abbia che egli avesse egli avrebbe -

che noi abbiamo che noi avessimo noi avremmo abbiamo noi
che voi abbiate che voi aveste voi avreste abbiate voi
che essi abbiano che essi avessero essi avrebbero -

congiuntivo congiuntivo condizionale

passato trapassato passato
che io abbia avuto che io avessi avuto io avrei avuto
che tu abbia avuto che tu avessi avuto tu avresti avuto
che egli abbia avuto che egli avesse avuto egli avrebbe avuto
che noi abbiamo avuto che noi avessimo avuto noi avremmo avuto
che voi abbiate avuto che voi aveste avuto voi avreste avuto
che essi abbiano avuto che essi avessero avuto essi avrebbero avuto

infinito presente participio presente gerundio presente

avere avente avendo

infinito passato participio passato gerundio passato

avere avuto avuto avendo avuto
 806

T a isy k lin g ie ji v e ik sm a ž o d ž ia i

AM ARE

indicativo indicativo indicativo indicativo

presente imperfetto passato remoto futuro
io am o io am avo io am ai io am eró
tu ami tu am avi tu am asti tu am erai
ėgli am a ėgli am ava egli am ó egli am era
noi am iam o noi am a varno noi am am m o noi am erem o
voi am ate voi am avate voi am aste voi am erete
essi am ano essi am avano essi am arono essi am eranno

indicativo indicativo indicativo indicativo

passato prossimo trapassato prossimo trapassato remoto futuro anteriore
io ho am ato io avevo am ato io ebbi am ato io avró am ato
tu hai am ato tu avevi am ato tu avesti am ato tu avrai am ato
ėgli h a am ato ėgli aveva am ato egli ebbe am ato egli avrá am ato
noi abbiam o am ato noi avevam o am ato noi avem m o am ato noi avrem o am ato
voi avete am ato voi avevate am ato voi aveste am ato voi avrete am ato
essi hanno am ato essi avevano am ato essi ebbero am ato essi avranno am ato

congiuntivo congiuntivo condizionale imperativo

presente imperfetto presente presente
che io ami che io am assi io am erei -

che tu am i che tu am assi tu am eresti am a tu

che ėgli am i che ėgli am asse egli am erebbe -
che noi am iam o che noi am assim o noi am erem m o am iam o noi
che voi am iate che voi am aste voi am ereste am ate voi
che essi am ino che essi am assero essi am erebbero -

congiuntivo congiuntivo condizionale

passato trapassato passato
che io abbia am ato che io avessi am ato io avrei am ato
che tu abbia am ato che tu avessi am ato tu avresti am ato
che ėgli abbia am ato che ėgli avesse am ato egli avrebbe am ato
che noi abbiam o am ato che noi avessim o am ato noi avrem m o am ato
che voi abbiate am ato che voi aveste am ato voi avreste am ato
che essi abbiano am ato che essi avessero am ato essi avrebbero am ato

infinito presente participio presente gerundio presente

am are am ante am ando

infinito passato participio passato gerundio passato

avere am ato am ato avendo am ato
807

CREDERE

indicativo indicativo indicativo indicativo

presente imperfetto passato remoto futuro
io credo io credevo io credei / io crederó
io credetti
tu credi tu credevi tu credesti tu crederai
egli crede egli credeva egli credé / egli crederá
egli credette
noi crediam o noi credevam o noi credem m o noi crederem o
voi credete voi credevate voi credeste voi crederete
essi credono essi credevano essi crederono / essi crederanno
essi credettero

indicativo indicativo indicativo indicativo

passato prossimo trapassato prossimo trapassato remoto futuro anteriore
io ho creduto io avevo creduto io ebbi creduto io avró creduto
tu hai creduto tu avevi creduto tu avesti creduto tu avrai creduto
egli ha creduto egli aveva creduto egli ebbe creduto egli avrá creduto
noi abbiam o creduto noi avevam o creduto noi avem m o creduto noi avrem o creduto
voi avete creduto voi avevate creduto voi aveste creduto voi avrete creduto
essi hanno creduto essi avevano creduto essi ebbero creduto essi avranno creduto

congiuntivo congiuntivo condizionale imperativo

presente imperfetto presente presente
che io creda che io credessi io crederei -

che tu creda che tu credessi tu crederesti credi tu

che egli creda che egli credesse egli crederebbe -

che noi crediam o che noi credessim o noi crederem m o crediam o noi
che voi crediate che voi credeste voi credereste credete voi
che essi credano che essi credessero essi crederebbero -

congiuntivo congiuntivo condizionale

passato trapassato passato
che io abbia creduto che io avessi creduto io avrei creduto
che tu abbia creduto che tu avessi creduto tu avresti creduto
che egli abbia creduto che egli avesse creduto egli avrebbe creduto
che noi abbiam o creduto che noi avessim o creduto noi avrem m o creduto
che voi abbiate creduto che voi aveste creduto voi avreste creduto
che essi abbiano creduto che essi avessero creduto essi avrebbero creduto

inñnito presente participio presente gerundio presente

credere credente credendo

infinito passato participio passato gerundio p assato

avere creduto creduto avendo creduto
 808

P A R T IR E

indicativo indicativo indicativo indicativo

presente imperfetto passato remoto futuro
io parto io partivo io partir io p artirá
tu partí tu partí vi tu partisti tu partirai
egli parte egli partiva egli partí egli partirá
noi partiam o noi partivam o noi partim m o noi partirem o
voi partite voi partivate voi partiste voi partirete
essi partono essi partivano essi partirono essi partiranno

indicativo indicativo indicativo indicativo

passato prossimo trapassato prossimo trapassato remoto futuro anteriore
io sono partito io ero partito io fui partito io saro partito
tu sei partito tu eri partito tu fosti partito tu sarai partito
egli ė partito egli era partito egli fu partito egli sará partito
noi siam o partiti noi eravam o partiti noi fiimm o partiti noi sarem o partiti
voi siete partiti voi eravate partiti voi foste partiti voi sarete partiti
essi sono partiti essi erano partiti essi furono partiti essi saranno partiti

congiuntivo congiuntivo condizionale imperativo

presente imperfetto presente presente
che io parta che io partissi io partirei -
che tu parta che tu partissi tu partiresti partí tu
che egli parta che egli partisse egli partirebbe -
che noi partiam o che noi partissim o noi partirem m o partiam o noi
che voi partíate che voi partiste voi partireste partite voi
che essi partano che essi partissero essi partirebbero -

congiuntivo congiuntivo condizionale

passato trapassato passato
che io sia partito che io fossi partito io sarei partito
che tu sia partito che tu fossi partito tu saresti partito
che egli sia partito che egli fosse partito egli sarebbe partito
che noi siam o partiti che noi fossim o partiti noi sarem m o partiti
che voi siate partiti che voi foste partiti voi sareste partiti
che essi siano partiti che essi fossero partiti essi sarebbero partiti

infinito presente participio presente gerundio presente

partiré partente pariendo

infinito passato participio passato gerundio passato

essere partito partito essendo partito
809

F IN IR E

indicativo indicativo indicativo indicativo

presente imperfetto passato remoto futuro
io finisco io finivo io finii io finiro
tu finisci tu finivi tu finisti tu finirai
egli finisce egli finiva egli fini egli finirá
noi finiam o noi finivam o noi finim m o noi finirem o
voi finite voi finivate voi finiste voi finirete
essi finiscono essi finivano essi finirono essi finiranno

indicativo indicativo indicativo indicativo

passato prossimo trapassato prossimo trapassato remoto futuro anteriore
io ho finito io avevo finito io ebbi finito io avro finito
tu hai finito tu avevi finito tu avesti finito tu avrai finito
egli ha finito egli aveva finito egli ebbe finito egli avrá finito
noi abbiam o finito noi avevam o finito noi avem m o finito noi avrem o finito
voi avete finito voi avevate finito voi aveste finito voi avrete finito
essi hanno finito essi avevano finito essi ebbero finito essi avranno finito

congiuntivo congiuntivo condizionale imperativo

presente imperfetto presente presente
che io finisca che io finissi io finirei -

che tu finisca che tu finissi tu finiresti finisci tu

che egli finisca che egli finisse egli finirebbe -

che noi finiam o che noi finissim o noi finirem m o finiam o noi
che voi finíate che voi finiste voi finireste finite voi
che essi finiscano che essi finissero essi finirebbero -

congiuntivo congiuntivo condizionale

passato trapassato passato
che io abbia finito che io avessi finito io avrei finito
che tu abbia finito che tu avessi finito tu avresti finito
che egli abbia finito che egli avesse finito egli avrebbe finito
che noi abbiam o finito che noi avessim o finito noi avrem m o finito
che voi abbiate finito che voi aveste finito voi avreste finito
che essi abbiano finito che essi avessero finito essi avrebbero finito

infinito presente participio presente gerundio presente

finiré finente finendo

infinito passato participio passato gerundio passato

avere finito finito avendo finito
 810

N e ta is y k lin g ie ji v e ik s m a ž o d ž ia i

Pateikiama pagrindiniai italų kalbos netaisyklingieji veiksmažodžiai ir keletas

bendrų pastabų. Į sąrašą nėra įtraukti išvestiniai veiksmažodžiai (pavyzdžiui,
a g g iu n g e re netaisyklingos formos, asmenuojamos kaip g iu n g e r e ) ir c o n d iz io n a le
nuosaka, nes jos kamienas atitinka busimojo laiko kamieną; p a s s a t o r e m o to
laiko pateikiamos abi formos, stiprioji ir silpnoji (žr. p a s ta b ą e .). Skliausteliuose
pateikiamos norminės retesnės formos, kurių nepatariame vartoti užsieniečiui,
ir veiksmažodžio šaknis, kai ji skiriasi nuo bendraties (iš kurios išvedamos visos
taisyklingosios formos). Vartojamos tokios santrumpos: P = p r e s e n te in d ic a tiv o
(tiesioginės nuosakos esamasis laikas), F = fu t u r o (tiesioginės nuosakos busimasis
laikas), I = im p e r fe tto in d ic a tiv o (tiesioginės nuosakos im p e r fe tto laikas), PR =
p a s s a to r e m o to (tiesioginės nuosakos tolimasis būtasis laikas), PC = p r e s e n te
c o n g iu n tiv o (c o n g iu n tiv o nuosakos esamasis laikas), IC = im p e r fe tto c o n g iu n tiv o
(ic o n g iu n tiv o nuosakos im p e r fe tto laikas), IMP = im p e r a tiv o (liepiamoji nuosaka),
PP = p a r tic ip io p a s s a t o (būtojo laiko dalyvis), G = g e r u n d io (g e r u n d io nuosaka).

a c c a d e re F a e ca d rá ; P R a c ca d d e
a c c é n d e re P R accesi, ac ce n d esti; P P acceso
a c c lu d e re P R acclusi, ac clu d esti; P P accluso
ac co g liere P accolgo, accogli; P R accolsi, accogliesti; P P acco lto
ac co rg ersi P R m i accorsi, ti acco rg esti; P P ac co rto
ad d irsi (šak n is dic-) P R si ad d isse; P P a d d e tto
a d d u r r e (šak n is a d d u c-) F a d d u rró ; P R ad d u ssi, ad d u c e s ti; P P a d d o tto
affig g ere P R affissi, affiggesti; P P affisso
afflig g ere P R afflissi, affliggesti; P P afflitto
a llū d e re P R allusi, alled e sti; P P alluso
a n d a ré P v ad o , vai, va, a n d ia m o , a n d a te , v an n o ; F a n d ró ; P C v ad a, v ad a , v ad a,
an d ia m o , a n d ia te , v á d a n o ; IM P v a ’ arba vai arba va, a n d a te
a n n ė tte re P R an n e ssi arba a n n e tte i, a n n e tte sti; P P an n e sso
a p p a rire P a p p á io (a p p a ris c o ), P R ap p a rv i (a p p a rii, a p p a rsi), a p p a risti; P P ap-
p a rso
a p p e n d e re P R ap p e si, a p p e n d e s ti; P P a p p e so
a p rire P R a p rii (a p e rsi), ap rišti; P P a p e rto
á r d e re P R arsi, a rd e sti; P P arso
a s p ė rg e re P R asp ersi, a sp erg esti; P P asp e rso
a ssiste re P P assistito
assó lv ere P R assolsi (asso lv etti), assolvesti; P P asso lto
a s su m e re P R assunsi, assu m esti; P P assu n to
av e re P ho, hai, h a, ab b iam o , av e te , h a n n o ; F avró; P R eb b i, avesti; P C áb b ia,
áb b ia, áb b ia, a b b iam o , a b b ia te , áb b ian o ; IM P abbi, a b b ia te
b e r e (šak n is bev-) F b e rro ; P R bevvi, b ev e sti
c a d e re F ca d ro ; P R cad d i, ca d esti
c h iė d e re P R chiesi, ch ied e sti; P P ch iesto
811

c h iú d e re P R chiusi, ch iu d esti; P P ch iu so
c in g e re P R cinsi, cingesti; P P cin to
c ó g liere P cólgo, cogli; P R colsi; P P coito
co llid e re P R collisi, co llid esti; P P colliso
c o m p a rire P c o m p á io (c o m p a risc o ), P R co m p arv i (c o m p a rii), c o m p aristi; P P com -
p a rso
c o m p rim e re P R co m p re ssi, co m p rim esti; P P co m p re sso
c o n c e d e re P R concessi (concedei, c o n c ed e tti), co n ced esti; P P concesso (co n c ed u to )
c o n c lü d e re P R conclusi, co n c lu d e sti; P P con clu so
c o n d u rre (šak n is conduc-) F c o n d u rró ; P R co n d u ssi, c o n d u c esti; P P c o n d o tto
c o n n e tte re P R co n n e ssi arba c o n n e tte i, c o n n e tte sti; P P co n n e sso
c o n ó sc e re P R c o n o b b i, co n o sce sti
c o n tú n d e re P R co n tu si, c o n tu n d e sti; P P c o n tu so
c o n v e rg ere P R conversi, co n v erg esti; P P co n v erso
c o p rire P R c o p rii (co p e rsi), co p risti; P P c o p e rto
c ó rre re P R corsi, c o rresti; P P co rso
c ré sc e re P R cre b b i, crescesti
c u cire P cúcio
c u o c e re P cuócio, cociam o, cocete; P R cossi, cocesti; P C cuócia, co ciam o , co cíate;
P P c o tto
d a ré P do, dai, da, d ia m o , d a te , d a n n o ; F d a ro ; P R d ie d i arba d e tti, desti,
d ie d e arba d e tte , d em m o , d e ste , d ie d e ro arba d ė tte ro ; P C d ía, día, día,
d ia m o , d ía te, d ia n o ; IC dessi, dessi, d esse, d essim o , d e ste , d e s se ro ; IM P
dai arba d a arba d a ’, d a te
d e c id e re P R decisi, d ec id esti; P P deciso
d e d u rre (šak n is deduc-) F d e d u rro ; P R d ed u ssi, d e d u c e sti; P P d e d o tto
d e lú d e re P R delu si, d e lu d e sti; P P d elu so
d e p rim e re P R d ep re ssi, d e p rim e sti; P P d e p re sso
d ife n d e re P R difesi, d ifen d e sti; P P difeso
d ip e n d e re P R dipesi, d ip e n d e sti; P P d ip e so
d ip in g e re P R dipinsi, dip in g esti; P P d ip in to
d ire (šak n is dic-) P R dissi, dicesti; IM P di arba d i’; P P d e tto
d irig e re P R diressi, dirig esti; P P d ire tto
d is c u te re P R discussi, d isc u te sti; P P discusso
d isfa re (šak n is disfac-) P disfáccio (disfo, d isfo), d isfai (d isfi), d isfá (d isfa), d isfacciam o
(d isfiam o ), d isfate, d isfa n n o (d isfan o ); F d isfaró irpan. (d isfe ró irpan.)’,
I d isfacevo ir pan. (disfavo ir pan ); P R disfeci, d isfacesti; P C disfáccia,
d isfacciam o (d isfiam o ), d isfac ciate (d isfiate), d isfáccian o (d isfin o ); P P
d isfatto ; G d isfa c e n d o (d isfa n d o )
d iss u a d e re P R dissuasi, d issu ad esti; P P dissu aso
d istin g u e re P R d istinsi, d istin g u esti; P P d istin to
d istru g g e re P R d istru ssi, d istru g g esti; P P d istru tto
d iv e lle re P R divelsi (divulsi), divellesti; P P d iv elto (d iv u lso ); P C divelga
d iv id e re P R divisi, d ividesti; P P diviso
d o le re P dolgo, d u o li, d u o le , d o lia m o , d o le te , d ó lg o n o ; F d o rró ; P R dolsi, dole-
sti; P C dolg a, dolga, do lg a, d o lia m o (d o g lia m o ), d o g lia te , d ó lg a n o ; IM P
du o li, d o le te ; P P d o lu to
 812

d o v e re P dev o (d e b b o ), dėvi, deve, d o b b ia m o , d o v ete, d e v o n o ; F d o v rô

e c c è lle re P R eccelsi, eccellesti; P P eccelso
e lid e re P R elisi, elid esti; P P eliso
e m è rg e re P R em ersi, em erg esti; P P e m e rso
è rg e re P R ersi, erg esti; P P e rto
e rig e re P R eressi, erig esti; P P e re tto
e s c lù d e re P R esclusi, esclu d e sti; P P escluso
e sig e re P P e sa tto
e s iste re P P esistito
e s p è lle re P R espulsi, esp ellesti; P P esp u lso
e s p lô d e re P R esplosi, e sp lo d esti; P P esp lo so
e s p rim e re P R esp ressi, e sp rim esti; P P esp re sso
èsse re P só n o , sei, ė, siam o, siete, so n o ; F sa ro ; I e ro , eri, e ra , era v am o , erav a-
te, é ra n o ; P R fui, fosti, fu, fu m m o , fo ste, fu ro n o ; P C sia, sia, sia, siam o,
siate, sian o ; IC fossi, fossi, fosse, fó ssim o , fo ste, fo ssero ; IM P sii, siate;
P P sta to
e s tin g u e re P R estin si, e stin g u e sti; P P e s tin to
e v à d e re P R evasi, ev ad esti; P P evaso
ev o lvere P R evolvei arba ev o lv etti (evolsi); P P ev o lu to
fa re (šak n is fa c -) P fáccio (fo), fai, fa, facciam o , fate , fa n n o ; P R feci, facesti; IM P f a ’ arba
fai arba fa, fate ; P P fatto .
fin g ere P R finsi, fingesti; P P fin to
flė tte re P R flessi arba fle tte i, fle tte sti; P P flesso
fó n d e re P R fusi, fo n d esti; P P fuso
frig g e re P R frissi, friggesti; P P fritto
fü n g e re P R funsi, fu n g esti; P P fu n to
g ia ce re P giaccio, giaci; P R g iacqui, giacesti
g iú n g e re P R giunsi, giu n g esti; P P g iu n to
g o d e re F g o d rô
illü d e re P R illusi, illu d esti; P P illuso
im m é rg e re P R im m ersi, im m erg esti; P P im m erso
im p rim e re P R im p ressi, im p rim esti; P P im p re sso
in c id e re P R incisi, in cid esti; P P inciso
in c lú d e re P R inclusi, in c lu d esti; P P in cluso
in c ú te re P R incussi, in c u testi; P P incusso
in d u lg e re P R indulsi, in d u lg esti; P P in d u lto
in d u rre (šak n is in d u c -) F in d u rró ; P R indussi, in d u c esti; P P in d o tto
in fig g e re P R infissi, infiggesti; P P in fitto
in flig g ere P R in ñissi, infliggesti; P P in flitto
in frá n g e re P R in fra n si, in fra n g esti; P P in fra n to
in siste re P P insistito
in trid e re P R intrisi, in trid e sti; P P in triso
in tro d u rre (šak n is introduc-) P R in tro d u ssi, in tro d u c e sti; P P in tro d o tto
in v á d e re P R invasi, in v ad esti; P P invaso
lė d e re P R lesi, led esti; P P leso
le g g ere P R lessi, leggesti; P P le tto
m é tte re P R m isi, m e tte sti; P P m esso
813

m ó rd e re P R m o rsi, m o rd e sti; P P m o rso

m o riré P m u o io , m u o ri; F m o riró arba m o rro ; P C m u o ia , m u o ia , m u o ia , m o ria -
m o, m o ría te , m u o ia n o ; P P m o rto
m u n g e re P R m unsi, m u n g e sti; P P m u n to
m u ó v e re P R m ossi, m ovesti; P P m o sso
n á s c e re P R n ac q u i, n asce sti; P P n a to
n a s c o n d e re P R n a sc o si,n asco n d esti; P P n asco sto
n eg lig ere P R neglessi, n egligesti; P P n e g le tto
n u ó c e re P n o cc io (n u o cc io ), nuoci; F n o c e ró ; P R n o cq u i; P C n o cc ia (n u o cc ia);
P P n o c iu to
o c c ó rre re [tik 3-■iasis asm .] P R o cco rse; P P occo rso
o ffe n d e re P R offesi, o ffe n d e sti; P P offeso
o ffrire P R offrii arba offersi, o ffristi; P P o ffe rto
o p p rim e re P R o p p ressi, o p p rim e sti; P P o p p re sso
p a re re P p aio , p a rí, p a re , p a ia m o , p á re te , p á io n o ; F p a rró ; P R p arv i, p a re sti;
P C p a ia , p a ia , p a ia , p a ia m o , p a ia te , p á ia n o ; P P p a ršo
p e r c u ó te re P R p erco ssi, p e rc o te sti; P P p e rc o sso
p e rd e re P R p e rsi arba p e r d e tti (p ersi), p e rd e sti; P P p e rso arba p e rd u to
p e rsis te re P P p e rsis tito
p e rs u a d e re P R p ersu a si, p e rsu a d e sti; P P p e rsu a so
p ia c e re P piaccio , piaci; P R p iá cq u i, p ia ce sti
p iá n g e re P R p ia n si, p ia n g esti; P P p ia n to
p ió v e re [tik 3-iasis asm . ] P R p io w e
p ó rg e re P R p o rsi, p o rg e sti; P P p o rto
p o rre (šaknis p o n -) P p o n g o , p o n i; P R po si, p o n e sti; P P p o sto
p o te re P posso , p u o i, p u ó , p o ssiam o , p o te te , p ó sso n o ; F p o tro
p re d ilig e re P R p red ilessi, p red ilig esti; P P p re d ile tto
p re lú d e re P R p relu si, p re lu d e sti; P P p re lu so
p r e n d e re P R p resi, p re n d e sti; P P p re so
p re su m e re P R p re su n si, p re su m e sti; P P p re su n to
p r o d u rr e (š a k n is p ro d u c -) F p ro d u rró ; P R p ro d u ssi, p ro d u c e sti; P P p ro d o tto
p ro te g g e re P R p ro te ssi, p ro te g g e sti; P P p r o te tto
p ú n g e re P R p u n si, p u n g esti; P P p u n to
rá d e re P R rasi, ra d e sti; P P raso
re c id e re P R recisi, rec id esti; P P reciso
re d ig e re P R red a ssi, red ig e sti; P P re d a tto
re d im e re P R re d e n si, re d im e sti; P P re d e n to
re g g e re P R ressi, reg g esti; P P re tto
re n d e re P R resi, re n d e sti; P P reso
re p rim e re P R re p re ssi, re p rim e sti; P P re p re sso
re sis te re P P resistito
rid e re P R risi, rid esti; P P riso
rid u rre (šaknis riduc-) F rid u rró ; P R ridussi, rid u ce sti; P P rid o tto
r ifie tte re (atspindėti) P R riflessi, rifle tte sti; P P riflesso (reikšm e „ m ą styti“ veiksm a žo d is
taisyklingas)
rifu lg ere P R rifulsi, rifulgesti; P P rifulso
rim a n e re P rim ą ilgo, rim a n i; F r im a rró ; P R rim asi, rim a n e sti; P P rim a s to
 814

riso lv e re P R risolsi arba riso lv e tti (risolvei), riso lv esti; P P riso lto
ris p ó n d e re P R risposi, risp o n d e sti; P P risp o sto
ró d ere P R rosi, ro d e sti; P P ro so
ro m p e re P R ru p p i, ro m p e sti; P P r o tto
salire P salgo, sali; P C salga, salga, salga, sa liam o , sa lía te, sá lg an o
sa p e re P so, sai, sa, sa p p ia m o , sa p e te , sa n n o ; F sa p ró ; P R se p p i, sap esti; P C
sa p p ia , sa p p ia, sa p p ia, sa p p ia m o , sa p p ia te , sá p p ia n o ; IM P sap p i, sa p p ia-
te; P P sa p u to
scalfire P P scalfito arba scalfitto
sc ėg liere P scelgo, scegli; P R scelsi, scegliesti; P P scelto
sc ė n d e re P R scesi, sc en d e sti; P P sceso
sc in d e re P R scissi, scin d esti; P P scisso
scio g liere P sciolgo, sciogli; P R sciolsi, sciogliesti; P P scio lto
sco n fig g ere P R sconfissi, sconfiggesti; P P sc o n fitto
sc o p rire P R sc o p rii arba scop ersi; P P sc o p e rto
sc o rg e re P R scorsi, sco rg esti; P P sc o rto
scriv ere P R scrissi, scrivesti; P P sc ritto
sc u o te re P R scossi, sc o testi; P P scosso
se c é rn e re P P se c re to
se d e re P sied o (seggo), siedi, sied e, se d iam o , se d e te , siė d o n o (sėg g o n o ); P C sie-
d a (segga)
s e d u rre (šak n is sed u c-) F se d u rró ; P R sedussi, se d u ce sti; P P s e d o tto
se p p e llire P P se p p e llito arba se p o lto
so d d isfa re (šak n is so ddisfac-) P sodd isfáccio (so d d isfo , so d d isfó ), so d d isfa i arba soddisfi,
so d d isfá arba so d d isfa, so d d isfa cc iam o (so d d isfiam o ), so d d isfa te , sod-
d isfa n n o arba so d d isfa n o ; F so d d isfa ro ir p a n . arba so d d isfe ró ir p a n . ; I
so d d isfacev o ir p a n .; P R sodd isfeci, so d d isfa ce sti; P C so d d isfá cc ia arba
soddisfi, so d d isfa cc iam o , so d d isfa cc iate , so d d isfá cc ian o arba so d d isfin o ;
P P so d d isfa tto ; G so d d isfa c e n d o (so d d isfa n d o )
so ffrire P R soffrii (so ffersi), soffristi; P P so ffe rto
so le re P soglio, šuoli, su o le , sogliam o, so le te , so g lio n o ; P C sóglia; P P só lito
so m m ė rg e re P R so m m ersi, so m m erg esti; P P so m m e rso
so p p rim e re P R so p p ressi, so p p rim e sti; P P so p p resso
só rg e re P R sorsi, so rg est; P P so rto
s o sp é n d e re P R sospesi, so sp e n d e sti; P P so sp eso
sp á n d e re P R sp a n si arba sp a n d e i, sp a n d e sti; P P sp a n to
s p á rg e re P R sparsi, sp a rg e sti; P P sp a rso
sp ė g n e re P sp ė n g o , spegni; P R spensi, sp e g n esti; P P sp e n to
s p ė n d e re P R spėsi, sp e n d e sti; P P speso
sp in g e re P R spinsi, spin g esti; P P sp in to
sta re P sto , štai, sta , stiam o , sta tė , sta n n o ; F sta ro ; P R ste tti, ste sti, ste tte ,
ste m m o , ste ste , stė tte ro ; P C stia, stia, stia, stiam o , s tia te , stian o ; IC stes-
si; IM P sta arba šta i arba s ta ’.
strin g e re P R strinsi, strin g e sti; P P s tre tto
stru g g ersi P R m i strussi, ti stru g g esti; P P s tru tto
su c c ė d e re [tik 3-iasis asm . ] P R successe; P P successo
su ssiste re P P sussistito
815

ta c e re P táccio , taci; P R tá cq u i, ta c e sti

te n d e re P R tesi, te n d e sti; P P te so
te n e r e P te n g o , tien i; F té rro ; P R te n n i, te n e sti; P C te n g a
tė rg e re P R terši, te rg e sti; P P te rso
tin g e re P R tinsi, tin g esti; P P tin to
tó g lie re P to lg o , tógli; P R tolsi, to g liesti; P C to lg a
tó rc e re P R to rsi, to rc e sti; P P to rto
tr a d u r r e (šak n is traduc-) F tr a d u rro ; P R tra d u ssi, tra d u c e sti; P P tr a d o tto
tra fig g e re P R trafissi, trafig g esti; P P tra fitto
tra n s ig e re P P tr a n s a tto
tr a r r e P trag g o , tra i, tra e , tra ia m o , trá e te , trág g o n o ; F tra rró ; P R trassi, trae -
sti; P C trag g a , trag g a , trag g a , tra ia m o , tra ía te , trá g g a n o ; IC trae ssi; IM P
trai, trá e te ; P P tra tto ; G tra e n d o
u c c id e re P R uccisi, uccid esti; P P ucciso
u d ire P ó d o , odi, o d e , u d ia m o , u d ite , ó d o n o ; F u d iró arba u d ro ; P C o d a , od a,
o d a , u d ia m o , u d ia te , ó d a n o
u n g e re P R unsi, u n g esti; P P u n to
u sc ire P esco, esci, esce, u sc iam o , u scite, esco n o ; P C esca, esca, esca, u sciam o ,
usc iate, esca ñ o
v a le re P valgo, vali; F v a rró ; P R vaisi, v alesti; P C valga; P P valso
v e d e re P v e d o (veggo), v ė d o n o (v ėg g o n o ); F v e d ro ; P R vidi, v ed esti; P C v e d a
(vegga); P P visto (v e d u to )
v e n ire P v engo, vieni; F v erro ; P R ven n i, v en isti; P C v en g a; P P v e n u to
v ilip ė n d e re P R vilipesi, v ilip en d e sti; P P vilipeso
v in c ere P R vinsi, vincesti; P P vin to
vivere F vivró; P R vissi, vivesti; P P vissuto
v o le re P vóglio, vuoi, vu o le, vogliam o, v o le te, v o g iio n o ; F v o rró ; P R volli, vole-
sti; P C vóglia
v ó lg ere P volgo; P R volsi, volgesti; P C volga; P P v o lto
 816

P a s ta b o s a p ie a s m e n u o te s

a. I a s m e n u o tė s v eik sm a žo d žių su b a ig m e n iu -care ir -gare g erk lin is p rieb a lsis išlieka

to k s p a t ta ria n t, k e ič ia n t rašybą, ta i y ra p r id e d a n t h p rie š i ir e, pvz., toccare (liesti):
tocco, tocchi. II ir III a s m e n u o tė s v e ik sm a žo d žiu o se šių p rie b a lsių ta rim a s p rik la u so
n u o to lia u ein an č io balsio ; pvz., leggere (skaityti): leggo [-gg-], leggi [-dž-], leggiam o
[-dž-], leggono [-gg-]. K ai k u rie v eik sm a žo d žiai išlaik o g o m u rin į g a rsą viso je a s m e ­
n u o tė je , k a rta is jis n e t dvigubėja, pvz., cuocere (virti): cuocio, cuociono; cucire (siūti):
cucio, c u c io n o ;piacere (p a tik ti):p ia c cio , p iaccio n o .
b. I a s m e n u o tė s v eik sm a žo d žiai p asib aig ian ty s -iare, p ra r a n d a -i- p rie š g a lū n ės -i, pvz.,
m angiare (valgyti): m angio, m angi (iš m ang i-i), m a n g ia m o (iš m a n g i-ia m o ). T ačiau
k ai -i- b ū n a k irčiu o tas, išliek a ir p rie š g a lū n ė s -i, pvz., sciare (slidinėti): scio, scli, b e t
sciám o.
C. D a u g u m a III a s m e n u o tė s v eik sm a žo d žių įte rp ia in ta rp ą -isc- e sa m o jo laik o tie sio g i­
nės, congiuntivo b ei lie p ia m o sio s n u o sa k o s fo rm o se, išskyrus d u p irm u o siu s d a u g is­
k a ito s asm enis. In ta rp a s -isc- n e jsite rp ia to k iu o se v eik sm a žo d žiu o se: aprire, bollire,
coprire, cucire, divertire, dorm iré, fuggire, m oriré, offrire, partiré, pentirsi, riem pire,
seguire, sentire, servire, soffrire, venire, vestire ir jų v ed in iu o se .
d. P a g rin d in ia i tie sio g in ės n u o sa k o s e sa m o jo laik o ša k n ies (ir iš jo s s u d a ro m ų laikų, tai
y ra congiuntivo ir liep ia m o sio s n u o sa k o s) k a ito s atv eja i b ū n a to k ie:
ša k n ies b alsių k aitalio jim as (dvibalsis a tsira n d a , je i sk ie m u o k irčiu o tas, n e a t­
sira n d a , je i jis n e k irč iu o ta s); pavyzdžiui: siėdo ir sėdi a m o ; m u o re ir m orite; p u o i
ir p o ssia m o .
sp ra u stin is g o m u rin is p rieb a lsis p rie š g alū n es -a ir -o; pavyzdžiui: dolere: dolgo,
duoli, duole, d o lia m o , dolete, d ó lg o n o ; tenere: tengo, tieni, tiene, ten ia m o , tenete,
tėngono.
junginys -gi- v irsta p rie š -g-, pvz., scėgliere: scelgo, scegli, scėglie, scegliam o,
scegliete, scėlgono.
e . B eveik visi II ir d a u g u m a III a s m e n u o tė s v eik sm a žo d žių tu r ip a ssa to rem o to su trim is
stip rio sio m is fo rm o m is, t. y. k irč iu o to m is šaknyje, k ai ji sk iriasi n u o e sa m o jo laik o
šak n ies - v ie n a sk a ito s 1-asis ir 3-iasis ir d au g isk aito s 3-iasis asm enys, pvz., prendere:
presi, prendesti, prese, p re n d e m m o , p rendeste, presero. II a s m e n u o tė s v eik sm ažo d žiai
p a ssa to rem oto laike, b e fo rm o s -ei, tu ri d a r fo rm ą -etti. S tip rio sio s p a ssa to rem oto
fo rm o s iš esm ės gali būti: sig m atin ės, t. y. su s (pvz., accėndere, P R accesi); atb alsin ės,
t. y. su šak n ies b alsių k a ita (vedere, P R vidi); su p rie b a lsių d v ig u b ėjim u , p a k itu s lo ty n ų
k alb o s g alū n ei -ui (pvz., tenėre, lotyniškai lenui, P R tenni). Š ie v eik sm a žo d žiai d až n ai
tu ri ir n etaisy k lin g ą b ū to jo laiko dalyvį, k a rta is su stip rią ja ša k n im i (pvz., prendere:
p reso ), k a rta is su silp n ąja šak n im i (pvz., tacere: taciuto).
f. K ai k u rie m s v eik sm ažo d žiam s, v a d in a m ie m s „sto k o ja m a isia is“ , b ū d in g a n e p iln a p a ­
rad ig m a. N e visos te o rišk a i g alim os fo rm o s v arto jam o s. P a g rin d in ia i v eik sm ažo d žiai,
k u rie tu ri tik esam ąjį, im perfetto ir b u sim ąjį laik ą, yra: divėrgere, esimere, prudere,
splėndere stridere, vėrtere.
 Birutė Žindžiutė-Michelini

LIETUVIŲ-ITALŲ
KALBŲ ŽODYNAS

Apie 70 000 žodžių ir posakių

VILNIUS • LEIDYKLA „ŽODYNAS“ • 2005

 10

LIETUVIŠKI SUTRUM PIN IM AI

ABBREVIAZIONI LITUANE

agr. agronomija jng. jungtukas

anat. anatomija juok. juokiamasis, juokiamas
archit. architektūra jur. jūreivystė
asm. asmuo, asmeninis kar. karyba
astr. astronomija kiek. kiekinis
av. aviacija kilm. kilmininkas
b. bendroji giminė klaus. klausiamasis
bain. bažnytinis klnt. kelintinis
bdv. būdvardis knyg. knyginis žodis
beasm. beasm enė vartosena kom. komercija
biol. biologija kt. kita, kitkas
biur. biurokratinis kul. kulinarija
bot. botanika kuop. kuopinis
chem. chemija liep. liepiamoji nuosaka, liepiamasis
daug. dauginis lingv. lingvistika
dgs. daugiskaita, daugiskaitinis lit. literatūros teorija ar istorija
dipl. diplomatija log. logika
dkt. daiktavardis malon. maloninis
dll. dalelytė mat. matematika
dlv. dalyvis med. medicina
dvisk. dviskaita menk. menkinamasis, menkinamai
din. dažninis veiksmažodis meteor. meteorologija
ekon. ekonomika min. mineralogija
el. elektra mit. mitologija
etnogr. etnografija modal. modalinis žodis ar junginys
euf. eufem izm as muz. muzika
fam. familiarus, familiariai mzb. mažybinis
farm. farmacija naud. naudininkas
fil. filosofija nezym. nežymimasis
fin. finansai niek. niekinamasis, niekinamai
fiz. fizika nkt. nekaitomas
fiziol. fiziologija pan. panašus, panašiai
flk. folkloras parod. parodomasis
fot. fotografija pazym. pažymimasis
gal. galininkas Pig- palygink
geogr. geografija poez. poezija; poezijoje tevartojamas žodis
geol. geologija poligr. poligrafija
geom. geometrija polit. politikos terminas
glzk. geležinkelio terminas ppr. paprastai
gram. gramatika priesd. priešdėlis
įnagininkas prk. perkeltine reikšme
m S-
iron. ironiškas, ironiškai prl. prielinksnis
istor. istorinis, istorija; istorizmas prv. prieveiksmis
iterpt. įterptinis žodis, posakis psich. psichologija
įvardis psn. pasenęs žodis
iv-
 11

pvz. pavyzdžiui tech. technika, technologija

relig. religija teis. teisės terminas
sant. santykinis tekst. tekstilė
savyb. savybinis t. p. taip pat
sktv. skaitvardis t. t. taip toliau
sngr. sangrąžinis vard. vardininkas
spec. specialus vet. veterinarija
sport. sportas vksm. veiksmažodis
spst. spaustuvės terminas vns. vienaskaita
stat. statyba vulg. vulgarizmas, vulgariai
šachm. šachmatai zool. zoologija
šnek. šnekam osios kalbos žodis žaid. žaidimas
tap. tapyba žemd. žemdirbystė
tarm. tarminis žodis ir. žiūrėk
teatr. teatras

ITALIŠKI SUTRUM PINIM AI

ABBREVIAZIO N IITALIAN E

avere m maschile
essere plurale
Pi
eccetera sim. simile
fem m inile sing singolare
infinito qc. qualcuno
invariabile q.c . qualche cosa, qualcosa
 13
A, Ą
ä, ä jst. 1. (vidinėms būsenoms reikšti) ah, oh, eh; ä,
kokia nelaim ė! ah, che disgrazia!; ä, va ku r tu!
ecco dove sei!; ar neisit šalin, ä? ehi, voi, andate
via!; 2.: (supant vaiką) ä ä a , mažyti mano! ninna
nanna, piccolo mio!
abat ías abate m; ~ ija ab (b )a z ia /
abažūras paralume m
abėcėl ė 1. (raidynas) alfabeto m; pagal ~ ę in ordi­
ne alfabético; 2. p rk . (m okslo p a grin dai) A B C
(,abbicci); rudim enti m pi; 0 M orzės a. alfabeto
Morse; ~ in is, ~iškas alfabético; ~/nis sąrašas
índice alfabético; ~iškai prv. alfabéticamente
abejaip prv. in entrambi i modi
ábej|| as: be ~ o senza dübbio, certamente; be ~ o ,jiė
ateis arriveranno certam ente
abejlli, abejos entrambi, entrambe; ~ i m arškiniai
entrambe le camicie
abejingi!aiprv. indifferentem ente, con indifferen-
za; ~ a i žiū ri ( m us ei guarda con indifferenza;
~ a s indifferente; būti ~ a m (kam ) essere indif­
feren te (verso q c., q .c .) ; jis neabejingas grožiui
non é indifferente alia bellezza; ~üm as indiffe­
renza /
abejojamas dubbioso; ~ójimas, ~oné dübbio m ,
incertezza /; be jokios ~ o n ės senza alcun dübbio;
nėra ~ dn ės, kád... non c’é dübbio che...
abejópüaiprv. in entrambi i modi; ~ a s di entrambi
i tipi
abejoji ti dubitare A , aver dubbi, éssere incerto; ~ t i
savo jėgom is dubitare delle pröprie forze; ~ ju , ar
galėsiu ateiti non so se potro venire; aš tuö ne­
abejoju non ne dübito; ~ tinai prv. dubbiamente,
in m odo incerto; ~tinas dübbio, incerto; ~ tin a
kilme origine (provenienza) dübbia
abejuiprv. in entrambi i luoghi
abiäkis bioeulare
abipus, abipusiai da entrambe le parti; a. gatvės da
entrambi i lati della strada
abipus || is, ~iškas reciproco, vicendévole, mutuo,
scam biévole; ~ ė naudá vantäggio (profitto) re­
ciproco; ~ išk u sutikimu con reciproco consenso,
di com une accordo; ~ išk ai prv. reciprocamente;
abstraktinis
~iskümas reciprocitá /; ~ išk ū m o pagrindais su
basi di reciprocitá
abisinas žr. etiopas
abišalė fetta di pane
abisal||is reciproco, bilaterale; ~ i a i su sita rim a i
accordi bilaterali
abitürá esam e di maturitá
abiturieñtas, -ė candidato all’esam e di maturitá,
maturando
abonemeñt||as abbonamento m; naudotis ~ ú usu-
fruire di un abbonamento; ~inis: ~ in is bilietas
biglietto d ’abbonamento
aboneñt |as abbonato, utente; telefono ~ ų knygá
elen co telefónico; ~inis: ~ in is m okestis quota
d’abbonamento
aborígenas, -ė aborigeno m ( f - a ) , in d íg en o m ( f
-a)
abórtllas aborto m; padaryti ~ ą abortire A
abrak as avena da viággio per cavalli; ~ in ė sacco
di forággio per cavalli
abrikosl! as 1- (vaisius) albicocca/; ~ ų sultys succo
di albicocca; 2. (m edis) alb icocco m; ~ ¡n is di
albicocca
abscesas m ed. ascesso m , pus m
abscisė mat. ascissa /
absoliučiai prv. assolutam ente, dėl tutto, affatto
absoliūt as fil. assoluto m; ~ in is, ~ u s assoluto;
~ i « ė balsų dauguma m aggioranza assoluta dei
voti; turėti absoliučią klausą avere un orécchio
finissim o; ~izm as assolutism o m; ~ iz m o ša li­
ninkas fautore dell’assolutismo, assolutista
absolveñtas, -ė diplom ato m ( f - a ) (alia fin e d i un
regolare corso di studi)
absorb Įcija assorbim ento m; ~eñtas assorbente
m ; ~úoti assorbire A
abstineñ||cija a stin e n z a /, co n tin e n z a /, m odera-
z io n e /; ~ tas astinente, astemio
abstrah || avimas astrazione/; ~úoti(s) astrarre A,
astrarsi
abstrakcija a stra zio n e/
abstrakčiai prv. astrattamente
abstraktinis astratto

abstraktüm as
abstrakt ¡urnas (ciö che ė) astratto m , astrattismo
m: ~ ü s astratto; ~ u s menas arte astratta
absurd as (cío che ė) assurdo m , assurditä/; prieiti
(privesti) iki ~ o arrivare (portare) all’assurdo;
~iškas assurdo; ~iskümas assurditä/, contro-
senso m
abíi(du), abi (dvi) entrambi, tutti e due, I’uno e t’al-
tro; abu v a ik a i entram bi i figli; su abiém rañ-
kom(is) con tutte e due le mani; Iš abiejų pusių da
entrambi i lati; Oabii labu tókiu l’uno o 1 altro non
fa differenza
abúojj|as o d io so , insop p ortäb ile, n o io so , ripug-
nante; ~ybė, ~üm as odiositä /, a w e r sio n e /
acetat|a s acetato m; ~ in is acético
acetilen||as acetilene m; ~ in is acetilénico
acetonas acetone m
áctüas aceto m; ~ o rūgštis acido acético; ~ o esen­
cija essenza d’aceto; ~ in é acedera /
ačiū gräzie; nu oširdžiaiá. gräzie di cuore; labai ä.
tante (m ille) gräzie; á. už viską gräzie di tutto; &.
Diévui gräzie a D io
adapt]|ácija adattamento m; ~úoti(s) adattare A,
adattarsi
ädat a 1. (siu vam oji) ago {da cucire) m; įverti ~ ą
infilare l’ago; ~ o s auselė (skylutė) cruna dell ago;
2. (spec. įrankis): chirurginė ~ a ago chirürgico;
švirkšto ~ a ago per iniezioni; šnek:. ~ a s leisti li­
goniui fare iniezioni al malato; sausa ~ a (piešimo
technika) punta secca Jūrų ~ a (žuvis) pesce-ago;
ežio ~ o s (spygliai) spine di riccio; 0 sėdėti kaip añt
~ ų éssere (stare) sulle spine; ~ in é agoráio m , as-
túccio per aghi; ~ in is (adatos form os) aghiforme
adiklis ago da rammendo
adymas ram m endo m , ram m endatura/, rattoppo
m , rappezzatura /
adyti rammendare A, rattoppare A , rappezzare A
adjutántas kar. aiutante di campo m
administrjlácija a m m in istra zio n e/ , d ir e z io n e /;
~ácinis amm inistrativo; ~ á c in is teritorinis su­
skirstym as divisione amministrativa territoriale,
~&cine tvarka per via amministrativa; ~ätorius,
-ė amm inistratore m (f -trice); ~ávimas am m i­
nistrazione /; ~úoti amministrare A
admiralitetas ammiragliato m
admirólas ammiráglio m
adrenalinas farm . adren alin a/
adresántas, -ė m ittente m , f
adres||as indirizzo m , recäpito m ;prašyti ~ o (dúoti
~ ą ) chiédere (daré) l’indirizzo; siųsti tókiu ~ u
14
inviare a un certo indirizzo (aU’indirizzo); ~ u
knygá rubrica degli indirizzi; ~ á ta s, -ė d e sti­
natario m ( f -a); ~úoti scrivere all’indirizzo di,
indirizzare (una léttera) a
adsórb cija assorbimento m; ~úoti assorbire A
adveñtas bažn. aw en to m
advokátjlas, -ė avvocato m , a w o c a te ssa /; ~ ų ko­
legija collėgio degli aw ocati; ~áuti esercitare la
professione di avvocato; ~ ü r á a w o c a tu r a /
aerób||ika aeróbica /; ~ in is aeróbico
aerodinámj|ika aerodinámica/, ~inis aerodinámico
aeroIdrómas aerodromo m; ~klübas aeroclub m:
~náutas aeronauta m; ~náutika aeronáutica /;
~núotrauka fotografía aérea; ~plánas aeropla­
no m; ~státas a eróstatom; ~státika aerostática
/; ~ terapija aeroterapia/; ~zólis aerosol m
afektácija affettazione / , ricercatezza /
afekt |as affetto m , em ozion e f; ~ o būsena stato
emozionale; ~úotas affettato, manierato
afer á affare losco, sp ecu la zio n e/ , im bróglio m ,
frode /; leistis į aferą im barcarsi in un affare
losco; ~ istas, -ė frodatore m ( f -trice) specula-
tore m (f -trice)
afgánj|as, -ė afgano m (f -a ); ~ ų kalbá lingua afgana
afiksas lingv. affisso m
afiša affisso m , avviso m, m anifesto m; teatro a.
cartellone (teatrale)
aforüistinis aforístico; ~izm as aforism a m , a fo ­
rismo m
afrikata lingv. affrica ta /
afrikietis, -ė africano m (f-a ); ~iškas africano;
~ išk o s kalbos le lingue dell’Africa
1 agentas, -ė (atstovas) agente m,/, rappresentante
m ,f; prekybos á. agente di commércio; tiekimo á.
. fornitore m; slaptasis á. (šnipas) agente segreto
(spia)
2 ageñtas fiz. (veiksnys) agente m
agentūra agenzia/; telegramų a. ufficio telegrammi
agita || cija propaganda/; rinkimų ~ c ija propaganda
elettorale; ~cinis propagandístico; ~ c in is dar­
bas attivitá propagandística; ~torius, -é propa­
gandista m ,f; agitatore m (f-trice); ~vimas agi-
ta zio n e/, p rop agan d a/
agit||pünktas sed e di un gruppo di propaganda;
~úoti (už) fare propaganda elettorale (per)
agónij||a agon ía/; būti ~ o je éssere in agonía
agrar ias, -é propietario terriero; ~ in is agrario;
~ in é reforma riforma agraria; ■ inis susivieniji­
mas consórzio agrario
 15
agrást|¡as 1. (uoga) uva spina/; 2. (krūm as) arbus­
to di uva spina; ~ áu ti raccógliere l’uva spina;
~ynas luogo in cui cresce l’uva spina
agres j|ija aggressione/; ~ in is, ~yvüs aggressivo,
d ’aggressione; ~ y v i politika política d’aggressio-
ne; ~ yvú s tonas tono aggressivo; ~yviaí prv. ag-
gressivamente, con aggressivitá; ~yvümas aggres-
sivitá/; ~orius, -ė aggressore m , aggreditrice /
agrikultūra agricoltura/
agrikultürin¡¡is agricolo, dell’agricoltura; ~ é s prie­
monės m ezzi agricoli
agro || biologija a g rob iolo g ía /; ~chem ija agro-
chimica /
agronom ías, -ė agrónom o m ( f - a ); ~ ija agrono­
mía /; ~ in is agronómico
agrotechni||ka agrotécnica /; ~kas, -é agrotécnico
m (f -a); ~ n is agrotécnico; —nėspriem onės pro-
cedim enti agrotécnici
aguon||á bot. papávero m; aguónos grūdas sem e di
papávero; aguónos galvutė cápsula /; aguonų alie­
ju s o lio di papávero; 0 aguónos grū do burnoje
neturėjau šon o a denti asciutti; nė p e r aguonos
grūdą per nulla; ~aínis torta al papávero; ~áuti
raccógliere papáveri
aguón||iniai dgs. bot. papaverácee f p l \ ~ in is di
papávero; ~pienis latte di semi di papávero
agurk||as bot. cetriolo m; rauginti ~ a i cetrioli sot-
taceto; ~áuti raccógliere cetrioli; ~ynas terreno
coltivato a cetrioli; ~ in is di cetriolo
agurotis bot. m elone m , popone m
ahá, ahhjst. si;jaü baigei? - A h á hai giá finito? - Si
ái, aí /sí. (skausmui, nuostabai ir pan. reikšti) ah, ahi;
ái, įsidūriau! ahi, mi sono punto!
aibė 1. m o ltitü d in e/, (grande) quantitá / , insiem e
m \ á. žm onių un sacco di gente; 2. m at. s e r ie /,
successione / , se q u e n z a /
aičioti ir. aikčioti
áid||as ec o m ; ~éjim as, ~ esy s ech eg g ia m en to
m , su on o m , risonanza /; —éti (ri)su on are E,
echeggiare E, diffóndersi; ~ingas, ~ ü s echeg-
giante, risonante, sonoro; ~ u s ju ó k a s riso so ­
noro
áikéio||ti gém ere E/A, lamentarsi, mandare gémiti;
~ya iš skausmo si lam enta per il dolore
aiksėti 1. ir. aikčioti; 2. (loti) abbaiare A , guaire A
aikst||é p iazza/; Katedros ~ ¿ piazza del D uom o;
m iško radura del bosco; sporto cam po
sportivo; išeiti (iškilti) [ aikštę scéndere in piazza;
iškelti ~ e n m éttere in piazza; ~ élé m zb. campo
aišk in am asis
m , piazzuola / , piattaform a / , ripiano m \ vaikų
~ ėlė campo (di gioco) per bambini; statybos ~ é lé
cantiere m ; nutūpimo ~é!é campo di atterrággio;
pakrovimo ~ ė lė piano di cárico; šokių ~ é lé pista
da bd\kr, film avim o ~žM set m; laiptų ~ é lé piane-
róttolo m
aikštUingas capriccioso, bisbético, esigente; ~ in -
gúmas capricciositá
áikstps capriccio m, ghiribizzo m; ~ y tis fare i
capricci, far le bizze
aimán jst. ahimé!, ohimé!
áiman||a, ~ávimas lam ento m, gém ito m, sospiro
m; ~úoti gém ere A, lamentarsi, affliggersi
aín||is, -ė póstero m (f-a ), discen d en te lontano;
mūsų ~ ia i i nostri pósteri
aír||is, -ė irlandese m,f; ~ ių tautá pópolo irlandese;
~iškas d ’Irlanda
aisčiai ir. báltai
aistrjá p a ss io n e /; valdyti (kurstyti) ~ á s frenare
(eccitare) le passioni; muzika buvo j ó ~ á la mú­
sica era la sua passione; ~in gai p rv . con p a s­
sione, appassionatamente; ~ingas appassionato,
passionale, focoso, ardente; ~ in g a meilė amore
appassionato; ~ in g a s lošėjas giocatore accanito;
~ingümas passionalitá /
aistrinti eccitare A , suscitare A, risvegliare A; a.
smalsumą destare la curiositá
aiské||ti schiarirsi, rasserenarsi, diventare chiaro,
com prensibile; óras ~ j a il tem po si rasserena;
klausim as pradeda ~ t i la q u estion e inizia a d i­
ventare chiara
aiškiai prv. chiaram ente, ovviam en te, esp licita-
mente; trum pai ir á. chiaro e tondo
aiškia || kaíbis chi parla in m odo chiaro; ~régis chi
vede in m odo chiaro; ~regys, -é chiaroveggente
m ,f, indovino m (f-a), profeta m (f-essa)\ ~re-
gysté chiaroveggenza / , lungim iranza/
aiškybė ir. aiskümas
aiškin a m asis, -oji e sp lic a tiv o , ch ia rifica to re;
~ a m a sis dárbas ópera divulgativa; ~ a m a sis žo­
dynas v o ca b o lá rio e sp lica tiv o (m o n o lin g u e );
~im as sp iegazion e / , esp licazion e / , interpre-
tazione f ; pam okos ~ im a s spiegazione della le-
zione; įstatymo ~ im a s interpretazione della leg-
ge; ~ t i spiegare A, far capire, ¡Ilustrare A , inter­
pretare A , com m entare A; ~ t i žodžio reikšm ę
spiegare il significato di una parola; —tis spie-
garsi, méttersi d ’accordo; ~tojas, -a comm enta-
tore m (f-trice), intérprete m , f

aiškum as
aiškum as chiarezza/, lum inositá/, comprensibilitá
/; proto a. luciditá di mente
aišk ||u s 1. (giedras) chiaro, lum inoso, sereno; ~ w s
dangūs cielo límpido; ~ i diená giorno sereno; 2.
(ryškus) distinto, chiaro; ~us tarimas pronuncia
chiara (distinta); ~us raštas calligrafia chiara
(le g g ib ile ); turėti ~ ų požiūrį į ką nors avere
un ’id ea chiara su q.c.; 3. (suprantamas) com -
prensibile, intelligibile, evidente; ~ i kalba lingu-
aggio chiaro; ~us dalykas ė chiaro, ė evidente;
~m kaip dieną chiaro com e la luce del solé
aitréti diventare amaro, irrancidire E
a ít r p a i prv. am a ra m en te, asp ram en te; ~ y b é ,
~ ü m a s 1. ra n cid ezz a /, r a n cid itá /, a cer b itá /,
bruschezza/; 2. ardore m, im petuositá/; ~ in t¡ 1.
(daryti aitrų) rėndere amaro, ráncido; 2. (erzinti)
irritare A , stizzire A; ~inti žaizdą inasprire una
ferita; ~ ü s 1. (gaižus) ráncido, aspro, brusco;
~ús sviestas burro ráncido; ~ús vynas vino brus­
co; 2. (smarkus) ardente, im petuoso, focoso
áitvar Ias 1. flk. mítica creatura volante portatrice
di ricchezze; drago m; 2. aquilone m;paleisti ~ą
lanciare un acquilone
áizjen a 1. (lupena) büccia/, güscio m; 2. (skeveldra)
schėggia / , frantume m, fram m ento m; ~ é t i in-
crinarsi, fendersi, screpolarsi
atž ym as sbaccellatura / , sgranatura/, sgusciatura
/; —yti 1. sgusciare A , sbaccellare A, sgranare A;
~yti žirnius sb accella re i p iselli; 2. (skaldyti)
spezzare A , róm pere A; ~ ü s che si sguscia, si
scrépola fácilmente; ~ « s ledas ghiáccio frágile
ajé, ajé jst. ah!, oh!, ohime!
ájer!|as bot. ácoro m, cálam o aromático; ~ynas,
~yné luogo ricoperto da ácori; ~iniai dgs. bot.
arácee fp l
ák, akjst. ah!, oh!, o!
akacija bot. acacia / (pl -cié)
akadémi¡|ja accadém ia /; Mokslų ~ja accadém ia
delle Scienze; Meno ~ja accadém ia delle Belle
Arti; ~ k a s accadem ico m, mem bro effettivo di
un’Accadémia; ~nis, ~škas accademico; ~škai
prv. accadem icam ente; ~škumas accadem ism o
m
akcelerá||cija accelerazion e/; ~torius accelerato-
re m
akceñtj|as accen to m ; jis kalba su tarmišku ~ú
parla con un accento dialettale; ~ávimas 1. ac-
cen tazione/; 2. accentuazione/; ~ologija accen-
tologia/; ~úoti accentare A, accentuare A
16
akceptántas accettante m
akcéptll as, ~ á v im a s accettazione/; ~ ú o t i (vekselį)
accettare (una cambíale)
1 ákcija l.polit. a zio n e/; m an ifestazion e/'; l.prk.
(didysis išpardavimas) azione prom ozionale, pro-
m ozion e/; o ffe r ta /
2 ákcij la ekon. a zion e/; ~oskyla (kriñta) le azioni
sono in rialzo (in ribasso)
á k cin įlinkas, -ė azionista m ,f\ ~ i s azionário, per
azioni; ~ i s kapitalas capitale azionário; ~é bend­
rovė societá per azioni
akciz¡|as im posta indiretta, im posta di consum o,
dázio m \ apdėti ~o mokesčiu tassare, im porre
un’im posta su (un prodotto); neapdedamas ~ü
esen te d a ll’im p osta di consum o; ~ ų rinkėjas
funzionário (dell’ufficio) delle im poste, daziere
aké||cios érpice m; tekstinės (virbalinės) ~čios ėr-
pice a dischi (a denti); ~ jim a s erpicam ento m ,
erpicatura/
aketė žr. ekete
aké||ti erpicare A; ~tvirbalis dente dell’ėrpice
akiávimas agr. in n estatu ra/
akibrokšt||as disonorem , infamia f ,gáuti (padaiiti)
~ ą ricėvere (darė) una strigliata
aki Įdangčiai paraocchi m; ~duobė o cch iá ia /, or­
bita (dell’occhio) /
akyl Įai prv. con perspicacia; ~ a s 1. di vista lunga,
acuto, penetrante; 2. perspicace, sagace; ~ų akių
dalia vista acuta
aklmirk:|a, ~ sn is áttimo m, istante m, m om ento
m\ ne ~ai neanche per un áttimo; vienu ~sniu in
un istante, in un áttimo, in un batter d’occhio
akimojis áttimo m, istante m
akin įiai occhiali m (pl); apsauginiai ~iai occhiali
di protezione; ~ i a i nuo saulės occhiali da sole;
motociklininko ~ iai occh iali da m oto ciclista ;
užsidėti (nusiimti) akinius méttersi (tógliersi) gli
occhiali; nešioti akinius portare (usare) gli o c ­
chiali; 0 žiūrėti pro juodus akinius ved er tu tto
ñero; ~iúotas che porta gli occhiali, occhialuto;
zool:. ~iudtė gyvatė serpente dagli occhiali, cobra
m inv
akin Įti 1. (daryti aklą) accecare A , abbagliare A,
abbacinare A; saulės šviesa ~a la luce del sole
abbaglia; 2. ( raginti) incitare A , esortare A; 3.
(barti) rimbrottare A, redarguire A
akiplėš |a b. sfacciato m (f-a), sfrontato m (f-a),
im pudente m, f; ~iškaiprv. im p udentem ente,
im pertinentem ente; ~iškai atsakyti rispóndere
 17
con tracotanza; ~ išk a s insolente, irriverente,
impertinente; ~isküm as sfacciatággine /, tra­
cotanza/, insolenza /
akiplo čiu prv. a ócchio; —tis campo visivo
akira||tis orizzonte m; ~ ty je buvo m atyti all’oriz-
zonte si vedeva; prk. siauro ~ č io žm ogus uomo
dall’orizzonte limitato
ak||is 1. (regėjimo organas) ócchio m , sguardo m,
vista /; įdubusios (iššokusios) ákys occhi incavati,
infossati (sporgenti); ~ iė s nervas nervo óttico;
~ iė s obuolys bulbo oculare; blogos (silpnos) akys
vista dėbole; nukreipti ~ i s stornare lo sguardo; 2.
(tinklo, mezginio) rnaglia/; kojinės ~ isp a sileid o si
ė smagliata (sfilata) la calza; 3. (korio) ce lia /,
alveolo m; 4. (bulvės) gemma /; 5. (ežero, liūno)
buco m, gorgo m; 6. (kortų) punto m; 0 ~ t s į akį
a quattr’occhi, a tu per tu; ~ i s už akį occhio per
occhio; į ~ i s in faccia; iš ~ iė s a occhio; plika
~ im l a occhio nudo; prieš ~ l s davanti agli occhi;
už ~ ių in assenza di, dietro le spalle di qc.; ~ iė s
mirksniu in un batter d’ócchio, a vista d’ócchio;
~ i s dum ti ingannare; į ~ i s meluoti mentire sfac-
ciatamente; miglą į ~ i s pūsti gettare la pólvere
negli occhi; ūkį merkti fare l’occhietto; ~ is išpūsti
(išversti) sbarrare (spalancare) gli occhi; pro ~ i s
praleisti chiüdere un occhio su q.c.; akį užmesti
gettar Pócchio; ~ ių nenuleisti nuo ko nórs non
levar gli occhi di dosso; ~ im is ryti divorare con
gli occhi; ( akį kristi darė nell’ócchio; į ~ i s lĮsti far
mostra di sé; nerodyti ~ iiį non farsi vedere, non
farsi vivo; neišleisti iš ~ iif tenere, non pérdere
d’ócchio; nuleisti (nudelbti) ~ is (įžem ę) stare con
gli occhi bassi (a terra); šnaira (kreiva) ~ im i
žiūrėti guardare di traverso; ~ iė s krašteliu žiūrėti
guardare con la coda dell’ócchio; (tamsü), nórs į
akį durk fa buio pešto; eiti, kur ákys veda andaré
dove pórtano le gambe; kaip krislas ~ y jė come ii
fumo negli occhi; iš ~ i iį skaityti leggere negli
occhi; savo ~ im is netikėti non crédere a propri
occhi; į akį dėti dormiré; ~ im is glostyti fare gli
occhi dolci; ~ l s užpilti far ubriacare; ~ l s p ra ­
žiūrėti (belaukiant ko) stancarsi di guardare (as-
pettando qc. a lungo); turėti akį (neturėti ~ iė s)
ant ko nórs vedere di buon (di mal) occhio qc.
akistat a confronto m; suvesti [ ~ ą méttere a con­
fronto
ak y||tas poroso, spugnoso; ~ t a s sūris formaggio
con i buchi; ~ ta uoliena pietra porosa; ~ t i diven-
tare poroso; ~ tü m a s porositá/
aklys
akytkaulis anat. etmóide m
akiúo |tas che ha buchi, occhi; ~ to s bulvės patate
con gli occhi; ~ t i agr. innestare A; ~ t i obelaitę
innestare un melo
akivaizd||a presenza/; mano ~ o je in mia presenza,
al mió cospetto, dinanzi a me, me presente; pavo­
ja u s ~ o je di fronte ai pericolo
akivaizdinis: a. mokymas studi regolari (presso una
scuola; contr.: studi per corrispondenza)
akivaizdi!ūm as evidenza /; chiarezza /; ovvietá/;
~ ü s evidente, chiaro, manifesto; ~ u s melas bu-
gia manifesta; ~ « s įrodym as prova lampante;
~ ž i a i prv. evidentemente, palesemente, mani-
festamente
akivalka med. cateratta /
akivaras 1. tratto senza vegetazione (in una palude)
o non ghiacciato (in un lago); 2. luogo paludoso,
acquitrinoso
a k la g a tv is vicolo cieco; ~ g im is cieco dalia nascita
aklai prv. ciecamente, alla cieca; a. ką daryti fare
q.c. alla cieca;
aklákelis strada senza uscita
ákl||as 1. (nematantis) cieco, orbo; ~ a s iš prigimties
cieco dalia nascita; ~ a s viena akim i orbo, cieco
da un occhio; ~ ų jų mokykla istituto per ciechi; 2.
(tamsus, uždaras) buio, cieco; ~ a n aktis notte
buia; anat.: ~ ó ji žarna intestino cieco; prk.: ~ a
meilė amore cieco
a k la v ie tė vicolo cieco; atsidurti ~ ė je trovarsi in un
vicolo cieco (in un’impasse); išeiti iš ~ ė s trovare
una via d’uscita
akléti divenir cieco, pérdere la vista
aklybė cecitá /
aklim atiz acija, ~ á v im a s(is) acclim a(ta)zione/,
acclimatamento m; ~ ú o ti acclima(ta)re A, ~ ú o -
tis acciima(ta)rsi; ~ ú o tis p rie kitokių klim ato
sąlygų adattarsi a condizioni climátiche diverse
aklinai prv. ermeticamente
aklini!as chiuso, cieco, senza fori; ~ a siena muro
cieco
aklinėti muóversi a tastoni, camminare alla cieca
aklinis cieco, chiuso ermeticamente; a. langas fine-
stra cieca (finta)
aklinti 1. accecare A, abbagliare A; a. automobilio
Žibintais accecare con gli abbaglianti; 2. (vadinti
aklu) darė dėl cieco; 3. camminare alla cieca
akl||ys 1. cieco m; 2. zool. tafano m; ~ y s t ė cecitá/;
~ o m is prv. alla cieca, ad occhi chiusi; ~ ū m a sž r .
aklybė

akm enáuti
akmeni!áuti raccógliere, cercare pietre; ~éjim as
pietrificazione /'; ~ é ti pietrificarsi; prA:.: širdis
~ e ja il cuore si indurisce; ~ynas, ~yné pietráia
/ , terreno sassoso; ~ in g a s pietroso, sassoso;
~ in is di (in) pietra; ~ i n is an tkapis lapide di
pietra; ~ in is véidas faccia pietrificata
akmenkalj|ys scalpellino m; ~ysté mestiere dello
scalpellino
ak m enligė med. calcolosi /; inkstų, tulžies a. cal-
colosi renale, biliare
a k m é n p jü k lis tagliapietre m inv, ~ s k a ld é fran-
tóio per le pietre; ~ sk a ld y s spaccapietre m inv,
~ š i? d is dal cuore di pietra, crudele, spietato;
~ ta š y s scalpellino m\ ~ tr u p é mácchina per tri­
turare le pietre; ~ ú o ta s pieno di sassi, sassoso,
pietroso; la b a l ~ ú o ta s kėlias una strada tutta
sassi
akm||uó p ietra/, sasso m; m esti akm enį gettare,
scagliare una pietra; padėti kertinį akmenį porre
la prima pietra; girnų ~ u ó m arina/; antkapio
~ u ó lapide/, pietra sepolcrale (tombale); tašytas
~ u ó pietra concia; brangusis ~ u d pietra pre-
ziosa; muilo ~ u ó (natrio šarmas) pietra da sarto,
stea tite/; vélnio ~ u ó (sidabro nitratas) pietra
infernale; med.: inkstų, pūsles ~ u d cálcolo renale,
calcolosi vescicale; 0 ~eñs añt ~ e ñ s nepalikti non
lasciare pietra su pietra; ~ e ñ s širdį turėti avere
un cuore di pietra; akmenį užantyje laikyti covare
rancore; akmenį nuo širdies nu(si)m ėsti tógliersi
un peso dal cuore; ~ e ñ s amžius eta della pietra
akompan |iátorius muz. accompagnatore m; ~imeñ-
tas accompagnamento m; ~úoti accompagnare
A; ~ ú o ti solistui pianinu accompagnare un so­
lista con il pianoforte; ~úotojas accompagna­
tore m
a k órd las 1. muz. accordo m; baigiamasis ~ a s ac-
cordo finale; 2. ekon. accordo ra, patto m, con-
tratto m \ su daryti ~ ą conclüdere un accordo;
~ in is : ~ in is darbas lavoro a cottimo
akordeoniįas fisarm ónica/; ~ i s t a s , -ė fisarmo-
nicista m, f
akreditįlyvas 1.jin. lėttera di crédito; l.polit. accre-
ditamento m; ~úoti accreditare A; ~ ū otas diplo­
matas diplomático accreditato
akrobat as, -ė acróbata m ,f\ saltimbanco m; lyno
~ a s funámbolo m; ~ ik a acrobazia / , acroba­
tismo m; ~in is, ~iškas acrobático; ~ in ia i p ra ­
tim ai esercizi acrobátici
aksesuaras accessório m
18
aksioma assioma m
aksom į|as velluto m; ~ i n i s di velluto, vellutato;
~ in ės pirštinės guanti di velluto
akstin||as 1. (dyglys) punta/, spina/, acúleo irt, 2.
(akuotas) arista/, resta/; 3 .prk. (paraginimas)
incentivo m, spinta/, impulso m, stimolo m; ~ a s
dirbti stimolo a lavorare; ~ im a s incitamento m,
esortazione/, stimolo m (a fare q.c.); ~ t i incitare
A, stimolare A, istigare A, sollecitare A; ~ tip r ie
mokslų incitare (esortare) alio studio; ~ ú o ta s
pungente, spinoso
ákt as 1. (veiksmas) atto m, azione/; agresijos ~ a s
atto d’aggressione; 2. (dokumentas) atto m; su­
rašyti ~ ą stendere un atto; kaltin a m a sis ~ a s
atto d’accusa; nuosavybės ~ a s titolo dėl diritto
di proprietá; civilinės būklės ~ a i atti civili; 3.
(iškilmingas susirinkim as) adunanza solenne
(scolástica, universitaria); ~ ų salė aula magna;
4. (meno kūrinys) nudo m; tapyti ~ ą dipingere
un nudo
ákti 1. divenir cieco, pérdere la vista; 2. (apie ežerą
ir pan.) coprirsi di vegetazione; 3. (apie žaizdą)
chiüdersi, cicatrizzarsi
aktyv||as X.polit. insieme degli attivisti, militanti;
profsąjungos ~ a s attivisti del sindacato; partijos
~ a s insieme degli attivisti del partito; 2. ekon.
attivo m (contr.: passivo m); įrašyti f ~ q segnare
q.c. all’attivo
aktyvi!ėjimas intensificazione /, risvéglio m; ~ é t ¡
diventare (piü) attivo, intensificarsi; ~ i a i prv.
attivamente, in modo attivo; ~ i a i dalyvauti kur
nórs prendere parte attiva a q.c.
aktyvinimas attivazione /, intensificazione /
aktyv inti attivizzare A, intensificare A, rafforzare
A; ~ i s t a s attivista m ,f; militante m ,f; ~ ü m a s
attivitá / , o p ero sitá /; rodyti ~ u m ą mostrarsi
attivo; ~ ü s attivo, operoso; labai ~ ú s žmogus un
uomo di grande attivitá; ~ ú s balansas biláncio
attivo
aktorius, -ė attore m, attrice /; kino, teatro á. attore
teatrale, cinematográfico
ak tu alé Ujimas il divenire attuale; ~ t i divenire
attuale, tornare d’attualitá
aktual ija attualitá /; ~ i n t i rėndere attuale, at-
tualizzare A; ~ ü m a s attualitá/; ~ ü s attuale,
d’attualitá; labai ~ ú s klausimas questione di viva
attualitá
ak u m u lp á cija accumulazione/; ~ iá to r iu s accu-
mulatore m, batteria/; ~ iú o ti accumulare A
 19
akuotas 1. ( varpos ) arista /, resta /; 2. (žuvies ) lisca
/; 3. (žvėries) pelo m
akuoti chiúdere le celle di un favo
ak u o t||in g a s, ~ ú o t a s con reste, pieno di lische;
~ in g i m iežiai orzo a resta lunga
akupunktūra a g o p u n tu ra /
akūsti įka acústica /, so n o ritá /; gera teatro ~ k a
teatro con óttim a acústica; ~ n is acústico, fónico
akušj|erė ostėtrica/, levatrice/; ~ ė r ija ostetricia/;
~ ė r in is ostėtrico, di ostetricia; ~ e r is ostėtrico
m , medico specializzato in ostetricia
aküt||é 1. m žb. occhietto m , occhieilo m; durų ~ ė
spioncino m ; 2. b o t. gem m a / ; sk iep yti ~ ė m is
in n estare a gem m a; 3. (m ezg in io ) m áglia /; 4.
(korio) celia/
ak valang as a u to re sp ira to re m; ~ in in k a s sub-
ácqueo m , sommozzatore m
akvarėl jė acquerello m; ta p yti ~ ė dipingere ad
acquerello; ~ ių rinkinys collezione di acquerelli;
~ in in k a s , -ė acquerellista m ,/; ~ i n i s all’acqu-
erello
akvarium as acquário m
alav as chem. stagno m; ~ o folija (carta) stagnola
/; ~ a v im a s stagnatura f
alavijas bot. áloe m / f in v
a la v in is 1. di stagno; ~ in is kareivėlis soldatino di
piombo; 2 .p r k . (sustingęs ) tórbido, appannato;
~ ú o ta s stagnato; ~ ú o ti stagnare A, rivestire con
uno strato di stagno
alban||as, -ė albanese m , f; ~ ų tauta popolo alba-
nese
albatrosas zool. álbatro m
albin iizmas biol. albinismo m; ~ o s a s albino m
album as álbum m , albo m; šeimyninių fotografijų a.
álbum p e r le fotografié di fam iglia, album di
famiglia
alchėm jija alchimia /; ~ ik a s alchimista m
alebarda a la b a rd a /
alebastras m in . alabastro m
alegor ija allegoria /; ~ i n i s , ~ iš k a s allegórico;
~ in ė prasm ė senso allegórico
a léj||a viale m; vaikščioti ~ a passeggiare lungo ii
víale
alergenas m ed. allergene m
alerg ija m ed. allergia /; sukelti, iššaukti ~ iją cau­
sare, provocare allergia; ~ i ja dulkėm s allergia
alia (per la) pólvere; ~ ik a s allėrgico m
álff|a alfa m / / ; nuó ~ o s ligi omegos dall’alfa all’o-
mega
aliteracija
alfabet as alfabeto m \ pa g a l ~ ą in ordine alfabé­
tico
a lg ||á stipėndio m , salario m \ m aža, gerá ~ a sti-
péndio m agro, lauto; a ts iim ti algą ritira re lo
stipėndio; (mán) padidino algą ho avuto un au ­
mento di stipėndio; ~ á la p is busta paga
álgebrj|a m at. álgebra /; ~ i n i s algébrico; ~ in is
veiksmas operazione algébrica
algoritm ||as m at. algoritmo m \ ~ in is algorítmico
aliái dll. perfino; a. žodelis já m žinom as gli ė nota
ogni parola; a. p ask u tin is, a. vienas pa žym . įv.
ognuno, tutti; a. paskutinį grūdą surinko ha rac-
colto fino all’ültimo chicco; a. vienas susirinko si
sono riuniti tutti quanti
aliarm as 1. (pavojaus signalas) aliarme m; 2. {są­
m yšis) tram busto m , confusione / , agitazione /;
~ a v im a s allarm ism o m; ~ ú o t i darė Tallarme,
allarmare A
aliejinė oleificio m
aliejingUas oleoso; ~ o s sėklos semi oleosi; ~ u m a s
oleositá /
a lič jin p s d ’ólio, oleoso; ~ ė s kultūros colture ole-
ácee; ~ ia i d ažai colorí a olio; tapyti ~ ia is dažais
dipingere a olio
aliejúo||tas untuoso, (bis)unto; ~ to s rankos mani
sporch e di grasso; ~ t i o lia re A , ú n g e re con
olio
aliéjJIus o lio m \alyvų (saulėgrąžų, sėmenų, kanapių)
~ u s olio d’oliva (di girasole, di lino, di cánapa);
~ a u s spaudyklá oleificio m; salotos su ~ u m i in-
salata condita con olio; ~ ų p ilti į ugnį gettare
olio sul fuoco
alijošius ir. alavijas
alim eñt¡|ai dgs. alimenti m pi; mokėti ~ u s pagare
gli alimenti
alinė b irre ria /
a lin im as d ep erim en to m , sp o ssa te zz a/ , esauri-
mento m , impoverimento m
alinis di, da birra
á lin || ti 1. (apie žem ę) depauperare A , im poverire
A , isterilire A; sngr.: netręšiam a žem ė ~ a s i un
terren o non concim ato si im poverisce; 2. (ka­
m u o ti) debilitare A, spossare A, esten u are A,
fiaccare A; šitas karštis manė ~ a questo caldo mi
spossa
alió jst. 1. (raginimui reikšti) ehi, eh; 2. (atsiliepiant
telefonu) pronto
alióti scacciare gridando o ululando
aliteracija lit. allitterazione /
alium in inis
alium ini!in is d ’alluminio; ~ in ia i indai utėnsili di
aliuminio; ~ i s chem. aliuminio m
aliūzij || a allusione/; daryti ~ a s į ką nors fare allu-
sioni a q.c. (a qc.)
1 alyva 1. ir . alyvmedis; 2. (vaisiu s) oliva /; alyvų
aliejus olio d ’oliva; 3. ( tepalas ) olio m , lubrifi­
cante m
2 alyva bot. lilla m inv, siringa /
1 alyvinis di, da olio (lubrificante)
2 alyvini!is 1. (apie spalvą) lilla, gridellino; 2. (apie
obelų veislę): ~ i a i obuoliai qualitá di melą esti­
va
alyvm ediniai dgs. bot. oleácee f p i
a lyvm eíd is olivo ra, ulivo ra; ~ d ž io šakelė ramo-
scello d’olivo
alyvuo tas unto, sporco di grasso; ~ t i impregnare
d ’ólio
aljansas alleanza/, unione /
á lk a n |a s affamato, famélico; būti ~ á m aver fame,
éssere affam ato; esü ~ a s kaip šuo ho una fame
da lupi; prk:. ~ l m ėtai anno di carestía; 0 sotus
~ o neužjaučia páncia pieną non crede a digiuno;
~ á u t i patire la fame, digiunare A
alk as 1. collina co p e rta di álberi; 2. istor. luogo
sacro dei lituani antichi
alkim as ii soffrire la fame
álkinti affamare A, ridurre alia fame
a ík p s fa m e /; kęsti ~ į soffrire la fame; numalšinti
~ į cavarsi (levarsi) la fame
alkoholy ikas, -ė alcolista m ,f , alcolizzato m (f-a )\
~ i n is alcolico; ~ in is gėrimas bevanda alcólica;
~ i s alcol ra; neatsispirti (atsiduoti) ~ iu i darsi
all’alcol
alksn lynas o n ta n e ta /, ontaneto ra; ~ i n is di on-
tan o , di alno; ~ in é s m álkos legna di ontano;
~ in ü k a s zool. (paukštis) lucherino ra, lucarino ra
alksnis bot. ontano ra, alno ra
alk ti soffrire la fame, éssere affamato; prk. ~ sta
šlovės, pinigų ha fam e (é affam ato) di gloria, di
denaro; ~ u ly s fame /
a lk u n |ė 1. anai. gornito m; atsirem ti ~ ė m is į stalą
appoggiarsi con i gómiti sulla távola; (pa)stumti
(su) ~ e dare una gomitata; ~ ė m is eiti (brautis)
farsi avanti coi góm iti (a colpi di góm ito); 2.
(rankovės dalis) gómito m; ~ ė praplyšo si é strap-
p ato ii góm ito; 3. (vingis) ansa /, m eandro m ,
curva/; 4. tech.: vamzdžio ~ ė gómito di un tubo;
~ i n is del góm ito, cubitale; ~ in is sąnarys arti-
colazione cubitale; tech.: ~ in is velenas álbero a
20
gómito; ~ iú o ti colpire col gómito; ~ k a u lis ana!.
u ln a /, cübito m\ ~ r a m stis bracciolo m
alm a n a ch a s racco lta di o p ere le tte rá rie di vari
autori contem poránei; almanacco m
alm ėti 1. gocciolare E/A, stillare E, trap elare E;
kraujas iš žaizdos alma il sángue stilla dalla ferita;
2. scó rrere E, fluiré E; upélis alm a il ruscello
scorre
álpéti pėrdere e ripréndere i sensi
alpim as ir. alpulys
alpin||áríum as viváio con vegetazione alpina; ~ i s -
tas, -ė alpinista w ,/; ~ is tin is alpinistico; ~ iz m a s
alpinismo m
alpin | ti far pérdere i sensi, far venir meno; šiluma
~ a il caldo debilita
aip||ti 1. pérdere i sensi (la conoscenza), svanire E,
indebolirsijw greit ~ s ta perde i sensi fácilmente;
2. p rk . (n orėti) d esid erare m olto, b ram a re A;
šird is ~ s t a miego ho ta n ta voglia di d o rm iré;
~ u ly s svenim ento m; ~ ü s afoso, soffocante;
~ m s oras aria soffocante
alsavim as respiro m , affanno m
alsiai prv. faticosamente
a ls in p m a s affaticam en to m ; ~ t i affaticare A,
stancare A, spossare A; sunkūs darbas j į ~ a il
lavoro faticoso lo stanca
als||úoti respirare A; ligonis sunkiai ~ ú o ja il malato
respira con affanno; ~ ü s 1. (sunkus) faticoso,
pesan te, affaticante; 2. (trošku s) afoso, soffo­
cante
altana capanno m, pergolato m
altaristas sacerdote a riposo
altas 1. (balsas) contralto m\ 2. (instrumentas) viola
/
alternatyva alternativa /
altor p u s altare m\ didysis ~ iu s altar maggiore; eiti
prié ~ ia u s andaré all’altare
altruilistas, -ė altruista m ,f; ~ z m a s altruismo m
aludaris produttore di birra, birraio m
aludarystė fabbricazione della birra, birrificio m
alud ė birreriá/; ~ in in k a s chi conduce o tiene una
birreria
alun as chem. allume m; ~ ú o ti trattare, conciare
con l’allume
alus b irra /; silpnas, stiprus a. birra leggera, forte;
šviesūs, tam sūs a. b irra chiara (bionda), scura;
pilstomas a. birra alia spina
1 ámalas 1. bot. vischio m; 2. ir. am aras 1
2 ám alas lampo (baleno) lontano
 21
amaliniai dgs. bot. lorantáce e f p l
amalúoti lampeggiare A, eméttere lampi
amarlas 1. zool. áfide m , gorgoglione m , pidócchio
delle piante, rüggine/; l.p r k . (daugybė) moltitū-
dine/, grande quantitá; vaikų kaip ~ o un mūcchio
di bambini; ~úotas coperto di rüggine, ruggi-
noso; ~úoti coprirsi di mácchie color rüggine
ám||as tarm. voce/; netekti ~ o perdere la parola
ámat||as mestiere m , arte /, professione/; mokytis
~ o imparare un mestiere; ~ ų mokykla scuola
professionale
amatiniñk||as, -ė 1. artigiano m ( f -a); 2. m enk.
mestierante m ,f ; ~ áu ti fare l’artigiano; ~ysté
artigianato m; ~iškas artigianesco; ~iškumas 1.
possesso di competenze da artigiano; 2. svolgi-
mento di un’attivitá in modo mediocre
amatinps artigiano, artigianale; ~ ė gam yba pro-
duzione artigiana
amazonė amázzone /
ambasada ambasciata/
ambasádorjius ambasciatore m; nepaprastasis ir
įgaliotasis ~ i u s ambasciatore straordinário e
plenipotenziário; atšau k ti ~ i ų richiamare un
ambasciatore (in sede)
ambic ||ija am bizione/ , vanagloria/, superbia/;
~ in gai p rv . am biziosam ente, in m odo ambi-
zioso; —ingas ambizioso
ambryti šn ek. 1. abbaiare A, latrare A; 2. chia-
cchierare A, ciarlare A
ambulator||ija ambulatorio m \ ~inis: ~ in is gydy­
mas cura ambulatoriale
ámeioti abbaiare di tanto in tanto
amerikpėtis, -ė americano m ( f - a ) ; ~ iė č ių p a ­
pročiai gli usi degli americani; dietiškas, ~ in is
americano, d ’Amėrica; ~ 6 n a s, -ė šn ek. am e­
ricano m (f-a ); ~onéti šnek. divenire americano,
americanizzarsi
amfibija anfibio m
amfibrachis lit. anfíbraco m
amfiteatras anfiteatro m
amnest ija am nistía/; ~ ú oti amnistiare A, con-
cedere l’amnistia
amoniák|| as chem. ammoniaca/; ~inis ammoniaco
amoral||iaí prv. amoralmente, in modo amorale;
~üm as amoralitá/, immoralitá/; ~ ü s amorale,
immorale; ~ u s elgesys comportamento amorale
amortiz||ñcija ammortamento m , ammortizzamen-
to m; ~átorius ammortizzatore m; ~úoti am-
mortare A, ammortizzare A
anądien
ampér |as /?z. ampere m inv; ~metras fiz. amperó-
metro m
amplitudė fiz., tech. amplitüdine /, ampiezza /
ampulė fia la /
amput||ácija, ~ávimas amputazione/; ~úoti am­
putare A
amsėti, amtelėti abbaiare di tanto in tanto
amulétas amuleto m
amunicija kar. munizioni f p l , equipaggiamento m
amžiais prv. 1. per sempre, per Iungo tempo; 2. (in
frasi negative) mai piü; á. teñ kójos nekelsiu non
metteró mai piü piede la
amžinai prv. eternamente, (per) sempre, perpe­
tuamente; busiu táu a. dėkingas ti saró eterna­
mente grato; a. dejúoja si lamenta sempre (in
continuazione); a. ta sp á ts sempre lo stesso, šnek.
sempre la stessa müsica
amžin as eterno, perenne, perpetuo; ~ a s ju d ėji­
mas moto perpetuo; ~ á šlovė fama eterna (gloria
imperitura); ~ i sniegynai nevi perenni; prisiekti
~ ą meilę giurare eterno amore
amžinyb||ė eternitá/, perennitá/, perpetuitá/; lai­
ko ~ ė perpetuitá del tempo; tęstis ~ ę durare
un’eternitá
amžininkes, -ė contem poráneos (f-a ), coetáneo
m (f-a); poetas ir jó ~ a i poeta e i suoi contempo-
ránei
amžinumas eternitá /; m aterijos a. I’eternita della
materia
amž||ius 1. (gyvenimo m etai) etá /, vita/, tempo m;
ji s mano ~ ia u s ė della mia eta; visam ~ iu i užteks
bastera per tutta la vita; garbingo ~ ia u s žmogus
persona di una certa etá (d’etá matura, ven e­
randa); p a g a lsávo ~ ių per la sua etá; atgyveno
sávo ~ ių ha fatto il suo tempo; 2. (laikotarpis) etá
/, evo m; naujieji ~ i a i evo moderno; viduriniai
~ ia i medioevo m; akmeñs ~ i a i etá della pietra;
3. (šimtmetis) sėcolo m; dvidešim tas ~ iu s ventė-
simo sėcolo; devynioliktojo ~ ia u s pradžioje (pa­
baigoje) ali’inizio (alla fine) dell’Ottocento; p ir­
mame ~ iu je prieš Kristų nei primo sėcolo avanti
Cristo; 0 ~ ių bėgyje nei corso dei sėcoli; nuo ~ ių
da tempo immemorabile; per ~ ių ~ iu s per tutti
i sėcoli dei sėcoli
ana dll. ecco, ecco la;a., regėti mūsų nam ai ecco che
si vede la nostra casa; a. va, ar nematai? eccolo la,
non vedi?
anachronizmas anacronismo m
anądien prv. l’altro giorno, l’altro ieri

anaip
anaip prv. in un altro modo, in modo diverso
anaiptol prv. niente affatto, in nessun modo, tutt’al-
tro che; ji s a. nėra toks naivūs ė tutt’altro che
ingenuo; a .já m neprasitark non rivelargli asso-
lutamente nulla
anąkart prv. un’altra voltą
an alfab ėt||as, -ė analfabeta m, f; ~ iz m a s analfa­
betismo m
a n a lg ė z įja analgesia/; ~ in a s farm. analgésico m
analit ikas, -ė analistam ,/; ~ in is analítico; ~ in is
metodas metodo analítico
analizavim as, anal izė análisi/; kraujo ~ iz ė análisi
dėl sangue; atlikti kruopščią klausimo ~ iz ę con-
durre un’accurata análisi di un problema; ~ iz i-
nis analítico; ~ iz ú o ti analizzare A
an alog íija an alogía/, som iglianza/; p a g a l ~ iją
per analogía; ~ i n i s analógico; ~ in is m etodas
método analógico; ~ iš k a ip n \ analogamente, in
m odo análogo, símilm ente; ~ i š k a s análogo,
sim ile, uguale; ~ iš k o s aplinkybės circostanze
análoghe; ~ iš k u m a s qualitá di ció che é aná­
logo
anąm et prv. l’altr’anno
ananas as ananas m \ ~ ų sultys succo di ananas
anapestas lit. anapesto m
anapus prl. (su kilm.) dall’altra parte;gyvenu a. upės
abito dall’altra parte del fiume
anárchj|ija anarchia/; ~ i n is , ~ iš k a s anárchico;
~ in ė s idėjos idee anárchiche; ~ i s t a s , -ė anár­
chico m (f-a ); ~ iz m a s anarchismo m
anas, ana parod. įv. quello, codesto; dúok mán aną
knygą, ne šitą dammi quel libro, non questo;
anais metais quell’anno
anąsyk/?™, l’altra voltą; a. geriau sekėsi l’altra voltą
é andata meglio
a n a to m ía s, -ė anatomista m ,/; ~ i j a anatom ía/;
žmogaus ~ ija anatomía umana; ~ ¡n is anatómico
añcdélis ekon. tassa /, imposta /
anciasnápis zool. ornitorinco m
ancj|iáuti andaré a cáccia di ánatre; ~ iü k a s ana-
tróccolo m
anciüv lis zool. alice /, acciuga /; konservuoti ~ ia i
acciughe sott’ólio
añdai prv. l’altro giorno, l’altro ieri, giorni fa
anekdotu as anéddoto m, barzelletta /; šm aikštus
~ a s barzelletta spinta; ~ ų p a sakotojas aned-
dotista m ,f\ ~ iš k a s aneddótico
aneks avim as, anek sija annessione/; ~ ú o t i an-
néttere A
22
anem ija med. anemia/; ~ iš k a s anémico
a n estézp ja med. anestesia/; ~ ú o t i anestetizzare
A, sottoporre ad anestesia
angà pertùgio m, foro m, apertura/, imboccatura/,
bocca /, entrata /; dilrų, lángo a. vano di una
porta, di una finestra; krosnies a. bocca di un
forno; tunelio a. imbocco di una gallería; šaudymo
a. feritóia/; skrandžio a. cavitá gástrica
angaras hangar m inv, capannone m, aviorimessa/
a n g a ž j|avim as scritturazione/; ~ ú o t i teatr. scrit-
turare A
ángel -as angelo m; ~ a s sargas angelo custode;
~ iš k a s angélico; ~ iškas grožis bellezza angélica
angina med. angina /, tonsillite/
angis žr. gyvatė
án gl||as, -ė inglese m, f; ~ ų kalbà lingua inglese,
Tínglese
angléti 1. (virsti anglimi) carbonizzarsi, ridursi in
carbone; 2. (virsti anglu) anglicizzarsi, adattarsi ai
costumi inglesi
angliadegÿs carbonáio m
angliáduobé carbonáia/, carboniera/
angliakasys carboniere m, minatore m
an glia rū gštė anidride carbónica; ~ s k a ld ė ap-
parécchio per spaccare il carbone; ^ v a n d en ilis
chem. idrocarburom; ~ v a n d en isc/iem . idrato di
carbonio, carbonidrato
angl ybė, ~ ic iz m a s anglicismo m, inglesismo m
anglikon as, -ė anglicano m (f-a )\ ~ ų tikėjim as
religione anglicana; ~ y b ė anglicanesimo m
añglin as sporco di carbone; ~ ė ripostiglio per ii
carbone
anglingas carbonífero
angliniñkas carbonàio m
anglinis di, da carbone; carbónico
1 añglinti tingere, macchiare di carbone
2 ánglinti anglicizzare A, adattare ai costumi ingle-
si
a n gl|¡is 1. (kuras) carbone m\ ~ im is kūrenam a
krosnis stufa a carbone; medžio ~ î s carbone ve-
getale, carbonella/; akmens ~ i s carbone fossile;
~ ië s nuodėgulis tizzo di carbone; žėruojanti ~ i s
brace /; juodas kaip ~ i s ñero come il carbone; 2.
chem. carbonio m
ánglisk |ai p n \ in (modo) inglese; ~ a i kalbėti par­
lare inglese; ~ a s inglese; ~ a s būdas caràttere
inglese; ~ o tipo pieva prato all’inglese
angl lyti carbonizzarsi, ridursi in carbone; ~ iú o ta s
sporco di carbone
 23
aniek prv. tanto, eos i
anilinas chem. anilina/, fenilam m ina/
anim izm as animismo m
anÿta su ô c e ra /
anyžius bot. ànice m
anket a m odulo m, questionario m; užpildyti ~ ą
com pilare il m ódulo; ~ ú o t i côm piere u n ’in-
dàgine m ediante questionari
a n k stèsn j|is scorso, passato, p reced en te; ~ ia is
mëtais negli anni passati, anni fa; ~ ê jó knygà il
suo libro p rec ed en te; ~ i a - pavadinim as nom e
precedente (vecchio)
anksti ti pn>. 1. presto, di buon’ora; šįryt ~ t i atsi­
kėlėme stam attina ei siamo alzati presto; grįžk kuo
~ čia ū to rn a il più p resto possibile; ~ čia ū ar
vėliau presto o tardi, prim a o poi; 2. prem atura­
m ente, precocem ente; baigiau darbą ~ ia ū nu­
matyto laiko ho finito il lavoro prim a dėl tempo
previsto; jis ~ t i mirė è m orto prem aturam ente;
~ ty b ė ir. ankstumas
ankstiniñkas, -ė m attiniero m (f-a)
an k stin ti a n ticip are A, a ffre tta re A; ėssere in
anticipo; šiais metais šaltis ~ a quest’anno il fred-
do è in anticipo; sngr.: laikrodis ~ a s i penkiom
minutėm Porolôgio è avanti di cinque minuti
ankstyvi! ai prv. prem aturam ente, prima dėl tempo,
precocem ente; ~ a s primo, prem aturo, precoce;
~ a s pavasaris prim avera precoce; ~ i šalčiai i
primi freddi; ~ 6 ji kūryba le prim e ôpere; ~ ieji
viduramžiai il primo medioevo; ~osios pamaldos
m attutino m\ ~ a mirtis m orte prem atura; ~ ieji
vaisiai frutti primaticci, prim izie/; kóks tù šian­
dien ~ as! come sei m attiniero oggi!
ankst okas abbastanza prematuro, precoce; ~ ù m a s
ore m attutine, prim a mattina; tokiam ~um ė kel­
tis! alzarsi cosi presto!; ~ ù s che viene presto
(per prim o), precoce; ~ ù s rytas prim o mattino;
dár ~ ù s laikas è ancora presto; iš anksto užmokėti
pagare in anticipo
ankštai prv. strettam ente, in modo stretto
añkst |as stretto, angusto; šitas drabužis mán ~ a s
questo vestito mi va stretto; ~ í bâtai scarpe stret-
te; ~ a sėdėti si sta stretti
ankštėtas, ankštingas che ha molti baccelli
ankst léti divenir (più) stretto, restringersi; ~ y b é
s tre tte z z a / an g u stia /
ankštin iai dgs. bot. le g u m in o se /p /; ~ i s baccel-
lino; ~ ia i augalai piante baccelline
ankstinti rèndere (più) stretto
añtausis
1 ankšt Įis baccello m, legumem ,tarm . tega / ; pupų
~ ys baccelli di fave
2 aAkštis strettezza / , an g u stia /
ankšt ||ókas piuttosto stretto; ~ u m a luogo stretto;
~ ū m a s ir. ankštybė
a n o d a s fiz. anodo m; —inti, ~ ú o ti anodizzare A
anóks, -ia 1.parod. įv. di quel tipo, quello, tale; a.
drabužis mán nepatinka, šitoks ta i kas kitá quel
vestito non mi piace, m entre questo ė u n ’altra
cosa; 2. iron. quale; a. čia šaltis! ma che freddo ė
questo!
anomalįl¡ja anom alia/; ~ in is , ~ ū s anómalo
a n o n im ||a s anonim o m; ~ i n i s anonim o; ~ íh /s
laiškas lėttera anónima
anons||as annūncio m, avviso m , affisso m; ~ ú o t i
annunziare A, annunciare A
an ót prl. (su kilm.) secondo, stando a quanto dice;
a. motinos secondo la madre; a. jó secondo lui (a
sentire lui); a. patarlės come dice ii proverbio
anot||ácija annotazione /; ~ ú o ti annotare A, fare
delle annotazioni
ansam blis complesso m, unitá orgánica\folklorinis
a. com plesso (g ruppo) folcloristico; architek­
tūrinis a. complesso architettónico
aftt prl. (su kilm.) 1. (žymint vietą) su, sopra; dėti a.
stálo m éttere sulla távola; atsigulk a. lóvos sdráia-
ti sul letto; užsimėsk skarą a. pečių b ü ttati uno
scialle sopra le spalle; uždėk dangtį a. puodo metti
un coperchio sulla p en to la; 2. (žymint kryptį)
verso, in direzione di; eina a. namų va verso casa;
a. kur važiuojate? verso dove siete d iretti?; 3.
(žymint asmenį) nei riguardi (nei confronti) di;
supyko a. manęs si ė arrabbiato con me (nei miei
confronti); nesibárk a. jó non rimproverarlo
antagon istas, -ė antagonista m ,f; —istinis anta-
gonistico; ~ iz m a s antagonismo m
an tai dll. ecco, ecco la; a. jis pareina ėccolo che
torna; kaip a. per esémpio
añtak||is sopracciglio m; tankūs, reti ~ ia i soprac-
ciglia folte, radę; suraukti, pakelti ~ iu s aggrot-
tare, inarcare le sopracciglia
añtalkünis g o m itiera/
antaninis spėcie di mela autunnale o invernale
antarktinis antartico; a. klimatas clima antartico
añtauga escrescenza/
añtaus||is 1. parte della guancia vicina alPorecchio;
2. (smūgis) schiaffo m, ceffone m; duoti, gáuti ~ į
daré, prendere uno schiaffo; 3. paraorecchie m
inv
 24
añtblauzdis

añtblauzdis gambiera /, schiniere m 2 añt is (vieta už drabužių) petto m , seno m; dėk

añtbriaunis tech. bordino m pinigus į ~ į metti i soldi in seno
añtbüris biol. superórdine m an tisan itarin is antigiėnico, contrario alie norme
añtduris tenda per la porta dell’igiene
antena antenna/; siunčiamoji, priim am oji a. an- antisem itizm as antisemitismo m
tenna trasmitiente, ricevente an tišk i!as di, da ánatra; ~ a eisena andatura da
antgalis púntale m , ghiera / ánatra
a n tgam tjin is soprannaturale; ~ išk iim a s sopran- antitezė antitesi /
naturalitá / antivalstybinis antistatale
antgerklinis epiglóttico antjutim inis fil. soprasensibile
añtgerklis anat. epiglóttide / an tk ain is soprapprezzo m , maggiorazione /, ag-
antialkoholinis antialcólico giunta/
antibiotikas antibiótico m añ tk a k lis 1. collare m \ 2. p rk. (vargas) peso m,
anticiklonas anticiclone m fatica /
antidalélé fiz. antiparticella/ añtkaktis frontale m
antidé riparo per le ánatre antkapinis sepolcrale, tombale, fúnebre; a. įrašas
antiena carne di ánatra epitáffio m \ a. akmuó lapide /, pietra sepolcrale
antifašistj|as, -ė antifascista m ,f, ~ in is antifascista antkapis lapide /, monumento sepolcrale
antifrizas tech. anticongelante m , antigelo m añtkaul||is anat. periostio m; med:. ~ io uždegimas
ántika antichitá/, mondo antico, cultura antica periostite /
antikarinis antimilitaristico añtkelis ginocchiera /
antikinis relativo all’antichitá, antico; a. menas arte añtklod |é coperta /; užsikloti šilta ~ e coprirsi con
antica una coperta pesante
antiklerikalizm as anticlericalismo m añtkrem zlis anat. pericóndrio m
antikom un is t in i s anticomunista; ~ iz m a s anti­ añtkrytis contagio m , infezione/, epidem ia/
comunismo m añtkrQtinis pettorale m , pettino m
antikonstitucinis anticostituzionale añt |kulnis soprattacco m\ ~ k u r p is ghetta/, gam-
antikorozinis anticorrosivo baletto m
antikūnas biol. anticorpo m añtledis strato sottile di ghiáccio
antikvár jas antiquário m; ~ iá ta s antiquariato m , añtnartis fódera/, cap p a/
negózio di antichitá, negózio di libri usati; ~ in is añtodis anat. epidérmide /
antiquário, antico; ~ in ių daiktų paroda mostra antolog í a antología/; ~ i n is antológico
dell’antiquariato; ~ in ia i baldai mobili antichi antonim as antónimo m
antiliaudinis antipopolare añtpam atis rialzo di térra intorno alie fondamenta
antilopė zool. antilope / di una casa
antim ėdžiaga fiz. antim atėria/ antpelnis ekon. sopra(p)profitto m
antinas máschio dell’ánatra añtpetis spallina /, distintivo m
antinis d’ánatra añtpil||as 1. (gėrimas) liquorem, rosóliom; 2. (kau­
añtinkstis anat. ghiándola surrenale pas) eccedenza /, avanzo m \ su ~ u in abbon-
an tip a t í a antipatía /; ja ú sti kám ~ iją provare danza, di troppo
(sentire) antipatía per (verso) qc. o q.c.; ~ išk a s añtpilvis panciera/, ventriera/
antipático; būti (atrodyti) kám ~ išk u ėssere anti­ añtpirstis ditale m
pático a qc. a n tp lū d is afflusso m , affluenza /; žiūrovų a. af-
antipodas antipode m fluenza di pübblico; priešų a. irruzione (incursio-
antireliginis antireligioso ne) del nemico;prk.: pykčio a. scóppio d’ira
1 a n tis zool. ánatra /; naminė, laukinė á. ánatra añtpuol||is attacco m, assalto m , incursione/gt'nfc-
doméstica, selvática; 0 spaudós á. (pramanyta lúotas ~ is aggressione armata; atremti ~ į respin-
žinia laikraštyje) montatura giornalistica; canard gere un attacco
m inv; búfala/ antracitas antracite /
 25
antrádien||is martedi m; kiekvieną ~ į ogni martedi;
ateinantį ~ į martedi prôssimo
antraeil lįninkąs, -ė chi ha un secondo lavoro; dirbti
~ in in ku avere un secondo lavoro, cumulare im-
pieghi; ~ i s di second’ôrdine, di secondo piano,
secondàrio, marginale; ~«r klausimas questione
secondària, problema d’importanza marginale;
~ is vaidmuo ruolo secondàrio; ~ ė s pareigos se­
condo impiego
antrágim is, -ė secondogènito m (f-a)
antraip prv. in un altro modo, in modo diverso,
diversamente
antrąkart prv. per la seconda voltą, di nuovo
antrakartis 1. che si presenta per la seconda voltą;
2. délia seconda generazione
antra || klâsis, -ė alunno délia seconda classe; ~k u r-
sis, -ė studente dėl secondo anno (di università)
antram eč iauti ripetere l’anno scolàstico, èssere
bocciato; ~ iá v im a s ripetizione dell’anno sco­
làstico
a n tram e||tis, -ė ripetente m, f ; likti ~ i i ù ripétere
l’anno; ~ tÿ s tè žr. antramečiavimas
antram itÿs, -ë di due anni (detto deU’animale)
añtrank||is 1. (papuošalas) braccialetto m; 2. (šar­
vas) bracciale m ; 3. (surakinimas) manette /p /;
uždėti kam nórs ~ iu s méttere le manette a qc.
añtrankovis soprammànica /
antrapus prl. (su kilm .) dall’altra parte; a. miško
dall’altra parte del bosco
an trarū šis di seconda qualità (scelta), di qualità
inferiore
añtr |as klnt. sktv. secondo, altro; ~ 6 ji jaunystė se­
conda giovinezza; ~ à sis patiekalas seconda por-
tata, secondo m; kôvo ~ à il due marzo; kàs ~ ą
dieną ogni due giorni; gyvenu ~ a m è aukšte àbito
al primo piano; jis ja ü eina ~ ù s metùs è già al
secondo anno di vita; vienas ~ á m padeda si aiùta-
no l’un l’altro; pasilikti ~ ie m s mêtams ripètere
l’anno; iš ~ ų lūpų da fonti indirette; iš ~ ų rankų
di seconda mano; ~ a vertus d’altra parte, d’altro
canto (verso); ~ a tiek due volte tanto; añt ~ ó s ko­
jos (išgerti) ripétere il bicchierino, berne un altro
afttrąsyk prv. (per) la seconda voltą
añtras||as 1. (užrašas) soprascritta/; 2. žr. adresas;
~ t ė titolo m , intestazione / , testata /; be ~ tė s
senza titolo; ~ t i n i s di titolo, iniziale; ~ tin is
puslapis frontespizio m
antraveršė vacca che ha avuto ii secondo vitello
antresolė parte superiore di un armàdio
añtverilé
antriešis bracciale m , braccialetto m
añ trin in k ||as, -ė 1. secondário, margínale; lingv
~ ė s sakinio dalys elementi secondari della pro-
posizione; 2. šnek. (padėjėjas) aiutante m, sosti-
tuto m , vice m , duplicato m
an trin is 1. secondário; ~ ė priežastis causa se-
condária; ~ /a i veiksmažodžiai verbi derivati; 2. di
seconda qualitá, di second’órdine, d’importanza
secondária
antrinti 1. ripetere A, fare per la seconda voltą; 2.
muz. fare la seconda parte
antrokas, -ė alunno della seconda classe
antróks diverso (dal primo)
antropológllas, -ė antropologo m (f-a); —ija antro­
pología /
antsėlis quanto viene seminato una seconda voltą
añtsiuvas galione m, mostrina/
añtskrydis incursione/; lėktuvų a. incursione aérea
añtslégis sovrappressione /
añtsluoksnis stratificazione /, sovrapposizione f
añtsm akris baviera/
añtsnapis parte superiore del becco
añtsnuk||is museruola /; uždėti ~ į méttere la mu-
seruola
añtsparnis 1. parte superiore dell’ala; 2. (vabzdžių)
élitra /
añtspaud||as sigillom . timbro m, stampiglia/ ; pašto
~ a s timbro póstale; ~ ú o t i timbrare A, bollare
A, stampigliare A
añtsrovis sovracorrente/
añtstaktis traversa superiore che lega gli stipiti di
una porta; architrave m
añtstatas soprastruttura /, sovrastruttura/
añtstolis istor. ufficiale giudiziário, usciere m
añtsvoris sovrappeso m
añtsalas geio (del terreno) m
añtseim é superfamiglia/
añtslaitis sommitá di un declivio
añtsova (užrakto) boncinello m
añttvartis sottotetto, soffitto di una stalla
añtuodegis groppa /
añtvalan |dis tempo al di fuori dell’orário di lavoro;
~ džių dárbas lavoro straordinário
añtvalk||alas, ~ a s , ~ t i s federa f, fódera /
a n tv a n d en in is soprácqueo; a. laivynas flotta di
superficie
añtveid || is visiera /; pakelti, nuleisti ~ į alzare, ab-
bassare la visiera
añtverzlé tech. controdado m
 26
añtvirsis

añtvirsis eccesso m, supėrfluo m , sovėrchio m /; apparecchiature f p i, a ttrezz atu ra /, strum enti

antvož as copėrchio m; uždėti ~ ą añt ko nórs mėt- m pi
tere ii copėrchio sopra a q.c. aparimas a ra tu ra/
antžemin is sopraelevato, aéreo; ~ės šaknys radici aparti finiré di arare, coprire di terra con l’àratro
aėree; ~ i s geležinkelis ferrovia sopraelevata apaštal as apóstolo m; ~áuti èssere un apôstolo;
antžmogis superuom o m; ~iškas sovrumano ~iškas apostólico
anūkas, -ė nipote m, f, m žb. nipotinom (f-a ) apâtij Ha apatia /; kristi į ~ ą cadere nell’apatia
anuí litavimas annullam ento m , abolizione/, abro- apatinės dgs., apatinukės dgs. m utand e f p l
gazione/, cassazione/, rėvoca/; ~iúoti annullare 1 apatinis, apatinukas so ttan a/', biancheria intima
A, aboliré A, abrogare A, revocare A, cassare A; 2 apatinps inferiore, basso; ~ i s aūkštas pianter-
—iúoti kontraktą annullare un contratto; ~iuori reno m\ ~ ė lūpa labbro inferiore; ~ i a i luom ai
nuosprendį cassare una sentenza ceti bassi; ~ ia i drabužiai biancheria intima, sot-
anuodu, aniedvi parod. įv. quei due, ambedue tovesti f p l
anuókart prv. quella voltą apatišk ai p rv. a p a ticam en te, con ap atia; ~ a s
anuolaik, anuomet prv. in quel tempo, allora apático, indolente, indifférente; ~ùmas ap atia/,
anuometinis, anuomėtis di allora, di quei tempi indifferenza /, indolenza /
anuosyk prv. quella voltą, qualche tempo fa apauginti far crèscere, coprire (di vegetazione); a.
aorta anat. ao rta/ namą medžiais far crèscere àlberi intorno alla casa
apač ia basso m , parte inferiore; žiūrėti iš viršaus į apaugti farsi crèscere, coprirsi (di q.c.); a. barzdà
apačią (iš ~ ió s į viršų) guardare dall’alto in basso farsi crèscere la barba; a. sam anomis coprirsi di
(dal basso all’alto); nusileisti į apačią scėndere mùschio; a. purvù diventare sporco
giū (ai pianterreno);yi gyvena ~ io jė abita di sot- apauksúoti indorare A, dare riflessi d’oro
to; pasivilk ką po apačia m éttiti qualcosa sotto; apáusti tèssere a sufficienza
puslapio ~ io jė in calce, a piė di pagina apaüti calzare A, m éttere le scarpe; a. valkui batus
apakėlis, -ė cieco m ( f -a); prk. persona sbadata, m éttere le scarpe al bambino; sngr.: buvo apsiavęs
distratta zomšiniais bâtais calzava scarpe di camôscio
apakéti ultim are l’erpicatura, smuóvere ii terreno apavas calz atu ra/; žiem inis, išeiginis á. calzatura
con l’ėrpice invernale, da sera
apakimas pėrdita della vista apavė j| ti logorare A, consumare A, sciupare A; ~ t i
apakinsimas accecam ento m , abbagliam ento m; bâtai scarpe sciupate
~ t i rė n d e re cieco, accecare A, abbagliare A; apcink ]âvimas zincatura /; ~ûoti zincare A
prk.: pyktis j į ~ o l’ira l’ha accecato apcukrùoti cospàrgere di zùcchero, inzuccherare A
apakti divenir cieco, pėrdere la vista; viena akim i apčiulpti succhiare (tu tt’intorno) A; pavalgęs nèt
apako ė divenuto cieco da un ócchio pirštus apčiulpė dopo aver mangiato si è succhia-
apalpimas svenimento m, deliquio m to perfino le dita
apalpti svenire E, p erd e re i sensi, cadere in d e­ apčiuopa m ed. palpazione /
liquio apčiuop iamas tà ttile , p alp àb ile, p e rc e ttib ile ;
apangléjljimas carbonizzazione/; ~ t i carboniz- ~ om (is) p rv. tastoni, ten to n i; ~ t i palp are A,
zarsi, coprirsi di carbone tastare A
aparát las 1. tech. apparėcchio m , congegno m , apčiuožti pattinare intorno
dispositivo m \ telefono ~ a s apparėcchio te le ­ apčiupinėti tastare A, p alp are A, toccare A (da
fónico; fotografijos ~ a s m ácchina fotográfica; tutte le parti)
kino ~ a s cinepresa /; 2. biol. apparato m; virš­ apciùr||ti sporcarsi, im brattarsi, insudiciarsi; apy­
kinimo ~ a s apparato digerente; 3. (įstaigos) ap­ kaklė ja ü ~ u s i il colletto si è già sporcato
p arato m\ biurokratinis valstybės ~ a s apparato apdabinti (ad)ornare A, abbellire A, decorare A
burocrático statale; 4. (etatai) personale m, ruo- apdail||à rifinitura/; ~ ô s darbai lavori di finimento
lo m \ ministerijos ~ a s personale dėl ministero; (di rifinitura); ùltimi tocchi; ritocchi m p l
~ in ė tech. sala delle apparecchiature; ~ininkas apdáilinimas rifinitura / addobbam ento m
addetto agli apparecchi; ~ūra apparecchiatura apdailininkas, -ė rifinitore m ( f -trice)
 27
apdailinti rifínire A, darė l’ültima mano (gli iltim i
tocchi) a
apdain || avimas esaltazione/, glorificazione/; ~úo-
ti celebrare A (con canti o poesie), decantare A,
esaltare A, osannare A
a p d a irá , ~ūm as p re c a u z io n e /, c a u te la /, cir-
cospezione /; ~ ia í prv. con circospezione, con
cautela; ~ ia i elgtis agiré con accortezza (con
circospezione); ~ ü s cauto, circospetto, avve-
duto, prudente
apdal ||intl, ~yti distribuiré A, assegnare A, fornire
A (q.c. a qc.)\ ~ ln ti visus dovanomis distribuiré
regali a tutti
apdang!|á, apdangalas co pertura/ , velo m , manto
m ; sniego apdan galas m anto (co ltre) di neve;
galvos apdangalas copricapo m; ~styti coprire A,
avvólgere A
apdaras 1. ( drabužis ) indum ento m , vestito m ; 2.
(knygos) copertina f , (ri)le g a tu ra /; 3. ( nam o ir
p a n .) rivestimento m , g uarnizione/
apdalyti 1. (drabužiais ) vestire A, coprire con vestí;
sngr.: v isi g r a ž ia i a psida rę tu tti si sono vestiti
elegantem ente; 2. (viršeliais) m éttere la coper­
tina, (ri)legare A
apdaužy ki 1. (prim ušti) percuótere A, daré delle
b o tte, b asto n are A; 2. (apgadinti) guastare A,
avariare A, am m accare A; ~ t a s obuolys m ela
am maccata
apdažyti far cambiare colore, colorare A, dipingere
A; sngr.: m a ršk in ia i (skalbiant) apsidažė la ca-
micia (con il lavággio) ha cambiato colore
apdeginti bruciare A, scottare A, strinare A; (su)
karštu lygintuvu a. drabužį strinare (bruciare) un
vestito col ferro rovente; sngr.: apsideginau liežuvį
mi sono scottato la lingua
apdegti bruciarsi, scottarsi, abbronzarsi; višta ap­
degė il pollo si ė bruciato; apdegęs (nuó saulės)
veidas viso abbronzato; a. sparnus bruciarsi le ali
apdélióti d in . coprire A, riem pire A; a. stalą val­
giais riem pire il távolo di vivande
apdeñgti (ri)coprire A, (ri)vestire A, am m antare
A; a. stalą staltiese coprire il távolo con la tovaglia
(m éttere, stendere la tovaglia sul távolo); a. stogą
coprire (m éttere) il tetto; a. vaikus vestire (co­
p rire) i figli; sngr.: apsidengti sniegu, debesim is
coprirsi di neve, di nüvole
apdergti 1. ( a p teršti ) sp o rcare A, im b ra ttare A,
insudiciare A, lordare A; 2 .prk. (apšm eižti) deni­
grare A, calunniare A, diffamare A, screditare A
apdraikyti
apdé jti m éttere attorno, coprire A, ingombrare A;
~<i ligonį pagalvėm is sorrėggere il m alato con
guanciali; sta la s ~ t a s knygom is il távolo ė in-
gombro di libri; ~ t i mokesčiais tassare A; sngr. :
jis darbais apsidėjęs ė stracárico di lavoro
apdėvėti logorare A, sciupare A, consum are A;
sngr.: švarkasja ü apsidévéjo la giacca si ė giá sciu-
pata
apdygj|ti iniziare a sp u n ta re , g erm o g liare E/A ;
rugiai ja ü ~ ę la segala sta giá nascendo
apdilti consumarsi, logorarsi, perdere la punta o il
filo
apdirbimas esecuzione / , lavorazione / , tra tta -
mento m , coltivazione /; pirm inių žaliavų a. lavo­
razione delle m aterie prime
apdirb||ti 1, (darbą) eseguire un lavoro;,//* vienas
viską ~ a fa tu tto da solo; sngr.: lig i pietų a p ­
sidirbsim e term inerem o il lavoro en tro il pran-
zo; 2. (g a m in į ) lavorare A, tra tta re A; ~ t i ge­
ležį lavorare il ferro; ~ t i odą conciare le peili;
3. (žem ę) coltivare (un te rren o ); 4. šnek. (a p ­
teršti) sp o rca re A, im b ra tta re A, lo rd a re A;
sngr.: apsidirbęs vaikas bam bino che se l’é fatta
addosso
apdirž lti indurire E, farsi duro, rafferm arsi, d i­
ventar rafferm o; dúona ~ o il pane si ė raffer-
m ato; ~ u s i (apvytusi) žole erba avvizzita; ~ ę s
žmogus persona indolente, neghittosa, svogliata
apdoróUjimas lavorazione/, trattam ento m , elabo-
ra z io n e /; ~ t i 1. (sutvarkyti) ord in are A, siste­
m are A, m éttere in ordine; ~ t i statistinius duo­
menis elaborare dati statistici; 2. (apdirbti) la­
vorare A, trattare A; ~ t i vilną lavorare la lana;
~ t i radioaktyvias medžiagas m anipolare sostanze
radioattive
apdovano jimas ricom pensa / , prem io m , deco-
razione /; piniginis ~ jim a s gratificazione /; vy­
riausybinis ~ jim a s onorificenza statale; ~ t i 1.
(duoti dovanų) fare (distribuiré) regali, far doni;
~yo gausiom is dovanom is ha fatto m olti regali;
prk.: g a m ta ją ~ jo grožiu la natura l’ha dotato di
bellezza; 2. (įvertinti nuopelnus) ricom pensare A,
premiare A, insignire A, decorare A; ~ t i medaliu
insignire di una medaglia; ~ t i garbes raštu attri-
buire un diploma d’onore
apdrabstyti schizzare A, spruzzare A; a. pu rvu
inzaccherare A
apdraikyti m éttere in disórdine, scom pigliare A,
arruffare A
apdraskyti
apdraskyü ti stracciare A , strappare A, lacerare A;
~ t a s drabužis vestito lacero; sngr:. apsidraskė
veidą si graffio ii volto
apdraud||a risarcimento di un danno ( da parte di
una societá assicuratrice), indennizzo m ; ~ im a s
assicurazione /
apdrausti 1. assicurare A; a. namą nuo gaisro assi-
curare la casa contro gli incendi; a. gyvybę assi­
curare la vita; 2. prk. (apsaugoti) preservare A,
tenere lontano (difendere) dai pericoli; niékas
nėra apdraustas nuó ligos nessuno ė esente (im-
mune) da malattia
apdrėbti schizzare di sostanza densa, inzaccherare A
apdrėkti inumidirsi leggermente, diventare tímido
apd ribįti 1. (apkristi) cadere E, coprirsi, spárgersi;
drabužiai ~ o sniegu ii vestito ė coperto di neve; 2.
(apsm ukti) diventare flóscio, vizzo, cadente; ~ ę
skruostai guanee vizze; ~ u sio s kelnės pantaloni
che cáscano di dosso
apdri ksti sfilacciarsi, sciuparsi, logorarsi; ~ sk ęs
drabužis vestito lógoro, frusto; ~ sk ė lis , -ė strac-
cione m (f-a ), pezzente m , f; miserábile m , f
apdrožti scolpire A, piallare A (un p o co )
apdüiti 1. (apsitraukti rūku) annebbiarsi, offuscarsi;
apdujęs veidrodis spėcchio appannato; prk:. ap­
dujusios akys sguardo velato; 2. (apsvaigti) rima-
nere stordito (intontito), istupidirsi; mán galva
apdujo ho perso la testa (la ragione); lekia kaip
apdujęs corre come un pazzo
apdujėlis, -ė demente m ,/; matto m (f-a ), pazzo m
(f - a )
ap dulkė Hti impolverarsi, coprirsi (sporcarsi) di
pólvere; visi mano drabužiai ~ jo ii mio vestito si
ė tutto impolverato
a p d u lk in im a s bo t. im pollinazione /; kryžm in is,
d irb tin is a. im pollinazione incrociata (etero-
gamia), artificíale
a p d iilk in ti 1. impolverare A , imbrattare (coprire)
di pólvere; 2. bot. impollinare A; ~ tojas, -a im-
pollinatore m ( f -trice)
apdumti 1. (apnešti) coprire A; a. sniegu coprire di
neve; 2. (aprūkyti) affutnicare A; a. bitės gettare
fumo negli alveari; 3. šnek. (apgauti) imbrogliare
A , truffare A, raggirare A; manęs neapdümsi non
mi imbroglierái; 4. šnek. ( apibėgti) percórrere in
fretta; 0 a. akis gettare la pólvere negli occhi
ap d u oti 1. (visiem s p a d u o ti ) darė, distribuiré a
turno; 2. (apkerėti) stregare A , ammaliare A,
affascinare A , ineantare A; ta m oteris turbūt j į
28
apdavė quella donna l’ha forse stregato; 3. (ap­
nuodyti) awelenare A, intossicare con veleno
apdüs||ti 1. sentirsi mancare ii fiato, ėssere affa-
ticato; ~ ę s balsas voce soffocata; 2. (prigesti)
smorzarsi, spėgnersi; ugnis ~ o ii fuoco si ė smor-
zato; 3. (pašvin kti) diventare pútrido, imputri-
dire; ~ u s i mėsa carne pútrida
apdvls ||ti diventare pútrido (ráncido), mandare
cattivo odore; ~ u sio s dešros salumi ráncidi
apdvókti intontire E, diventare come stüpido
ap d žiau ti stėndere A, sciorinare dappertutto i
panni ad asciugarsi
apdžiovinti asciugare un po’, rėndere (in parte)
asciutto
apdžiu||ti asciugarsi un po’, diventare quasi asciut­
to; žaizda ~ v o la ferita si ė in parte rimarginata
apeig a 1. (apyvoka) lavori domėstici; šiandien j i
turi daüg ~ 6 s oggi lei ha tanto da fare in casa; 2.
(eiguva) giro m; eigulys turi didelę apeigą ii guar-
daboschi ha un lungo giro da fare
apeigllynas rituale m, libro litúrgico; ~ i n is rituale;
~ in is šokis danza rituale
a p eig lo s dgs. rito m; krikšto (vestuvių) ~ o s ii rito
dėl battėsimo (nuziale); s u s itu o k ti p a g a l civilines
~ a s sposarsi con rito civile
apei ti 1. aggirare A, andaré attorno; ~ t i k li ū t į ag-
girare un ostácolo; ~ t i įstatymus elúdere le leggi;
2. (aplankyti) fare ii giro di, visitare A; visus drau­
gus apėjaū ho visitato tutti gli amici; apėjom e
miestą abbiamo fatto ii giro della cittá; 3. (aptek­
ti) coprirsi; daržas žole apėjo Torto si ė coperto di
erbacce; 4. (aptvarkyti) fare i lavori, mėttere in or­
dinėmis vienas visus darbus ~ n a fa da solo tutti i la­
vori; 5. (aptikti) trovare A, seoprire A; apėjaū gra­
žią vietą ho seoperto un bei posto; 6 .prk. (apgauti)
ingannare A, truffare A, raggirare A; nesileidžia
lengvai ~ n am as non si lascia raggirare fácilmente
apėjimas giro m , ronda/
apel jiácija appello m; paduoti, įteikti ~ iū ciją pre­
sentare appello, ricórrere in appello; ~ ia c in is
d’appello; ~iácinis teismas corte d’appello; ~ iá v i-
mas appello m , ricorso m \ ~ iú o ti appellare E,
fare appello, rivólgersi a qc.; ~ iú o ti nuosprendį
fare appello contro una sentenza; ~ iú o ti į kieno
nors sąžinę appellarsi alla coscienza di qc.
apelsin jas 1. (vaisius) a rk a d a f (pi -ce); ~ ų sultys
succo (spremuta) di aráncia; 2. (m edis) aráncio
m ; ~ m e d i s aráncio m ; ~ m e d ž io ž ie d a i fiori
d’aráncio
 29
apginti
apendicitas med. appendicite/ apgaudiné||jim as frode/, impostura/; ~ t i ingan-
apeñdiksas anat. appendice/ nare A, truffare A, frodare A; ~ í / sveriant, m a­
apés||ti 1. mangiare tutt’intorno; 2. mangiare parte tuojant ingannare sul peso, frodare sulla misura;
di q.c.; 3. ( apgraužti ) ródere A; kinivarpų ~ ta s gyvena ~ d a m a s vive imbrogliando; ~ to j a s im-
tariato, tarmato broglione m , truffatore m , frodatore m
a p etit IIas 1. appetito m; gero ~ o ! buon appetito!; apgául||é inganno m, imbróglio m, truffa/ , insidia/;
sužadinti, p ra ra sti ~ ą stuzzicare, pėrdere l’ap- ~ e pasiekti (padaryti) ką nórs riuseire in q.c. (a
petito; turėti gerą ~ ą (neturėti ~ o ) avere molto fare q.c.) con l’inganno; būti ~ ė s auka ėssere vit-
(poco) appetito; 0 ~ a s ateina bevalgant l’appetito tima di una truffa; ~ in g a iprv. ingannevolmente,
vien mangiando; 2 .prk. (noras) voglia/, brama/, ¡Ilusoriamente; ~ in g a s ingannévole, ¡Ilusorio;
cupidigia /; ~ iš k a s appetitoso ~ in g i p a ža d a i promesse ingannévoli; ~ i ó t i in­
apgadin||ti guastare A , danneggiare A, sciupare A gannare A; ~ ü s ingannévole, fallace
(un po’); potvynis ~ o tiltą l’alluvione ha danneg- apgauti ingannare A, imbrogliare A, frodare A,
giato un ponte truffare A; sngr. : neapsigavaū ta ip galvodam as
a p gailest||áu ti dispiacersi, rincréscere E, dolersi, non mi šono sbagliato a pensarla cosi
ėssere spiacente, rammaricarsi; la b a i ~ á u ju dėl apgavik||as, -ė imbroglione m (f-a ), truffatore m (f
tó, kas atsitiko mi rammarico molto di quanto é -trice), impostore m (f-tora); ~ iš k a i prv. con un
accaduto; ~ á u ja m e, k á d negalim e ateiti ci dis­ inganno, con un imbróglio; ~ iš k a s ingannévole,
place di non poter venire; nė kiek neapgailestáuju fraudolento
non mi rincresce per niente; ~ á v im a s rammari­ a p g a v im a s, ~ y s t ė inganno m , truffa/, frode/; per
co m, rincrescimento m, rimpianto m ~ ystę con l’inganno
apgailé|| ti compatire A , compiángere A, rimpián- apgedéti piángere A, rimpiángere A (un morto)
gere A; ~ t i priim tą sprendimą rimpiángere una apgeíbti šnek. indebolirsi, infiacchirsi, svanire E
decisione presa; ~ t in a i prv. in modo increscioso, apgeí||sti ingiallire E; ja v a i ~ t o le biade sono in-
spiacevolmente; ~ tin a s spiacévole, increscioso; giallite
~ tin a situacija situazione incresciosa apgenė ti potare A, troncare A, mozzare A; gražiai
apgaléjjti vincere A , superare A , sopraffare A; ~ ta s medis álbero ben potato
~ jo m e visus p avoju s abbiamo superato tutti i apgesinti smorzare, diminuiré il fuoco
pericoli
1 apgėsti (apie ugnį, šviesą) smorzarsi, attenuarsi;
apgalvó Ujimas considerazione /, riflessione/, pon- ugnis apgęsta il fuoco va smorzandosi
derazione/; ~ t a i prv. in modo premeditato; ~ t i 2 a p g ėsti (a p ie m a istą ) guastarsi, corrómpersi,
rifléttere (su q.c.), pensare (a, su q.c.), pon­ imputridire E, marcire E (u n p o ’);apgėdusižuvis
derare, meditare, considerare con attenzione;te/ pesce (leggermente) pútrido
reikia g e ra i ~ t i ció va ponderato (esam inato) apgydyti curare A (parzialmente); ~ ė , bet neišgydė
bene; kalbėti neapgalvojus parlare senza rifléttere; ė stato curato, ma non guarito
tavo pasiū lym as bus ~ t a s la tua proposta sará apgiedoti celebrare A, esaltare con canti, decanta­
presa in considerazione; (iš anksto) ~ ta s nusi­ re A
kaltim as delitto premeditato
ap(si)ginklávinias armamento m , equipaggiamen-
ápgam || as med. neo m , šnek. voglia/; ~ú otas: ~úo- to m; techninis a. attrezzatura técnica
tas véidas viso coperto di nei apginkluoti armare A, fornire di armi, munire A,
apganyti brucare l’erba, pascolare A attrezzare A; a. arm iją armare l’esėrcito; sngr.:
apgársin ti annunciare A , dichiarare A , rendere iki dantų apsiginkluoti armarsi fino ai denti; prk.:
pübblico; ~ o sávo sugrįžimą ha annunciato il suo apsiginkluoti kantrybe armarsi (munirsi) di pa-
ri torno zienza
apgaüb||ti coprire A, aw ólgere A , ammantare A, ap(si)gynim as difesa/
awiluppare A; liepsnos apgaubė pastatą le fiam- apginti diféndere A, protėggere A; a. tėvynę di-
me hanno awolto l’edificio; prk.-. naktis ~ ia žemę fėndere la patria; a. savo garbę salvaguardare il
la notte ammanta la térra; s n g r g e ra iapsigaübk próprio onore; a. disertaciją discütere una tesi;
skará ¡mbacüccati ben bene nello scialle sngr.: apsiginti nuo ša k io diféndersi dal freddo

apgintis
apgintis difesa/, protezione/, tu tela/
apgir dyti 1. dar da bere; galvijus ~ d iia u ho dato
da bere ai bestiame; 2. dar da bere oltre misura,
ubriacare A; buvo ~ d yta s vynu ė stato ubriacato
col vino; 3. incantare A, ammaliare A; gál tavé
~ d ė ? forse sei stato ammaliato?
apgyti rimėttersi (parzialmente) in salute; (apie
žaizdą) cicatrizzarsi, rimarginarsi
apgyvéndinü ti popolare A, sistemare A; tuščią
kraštą popolare una térra deserta; ~ o m e jį p a s
draugus lo abbiamo sistemato presso amici
apgyventi installarsi, dimorare A, stabilirsi, allog-
giare A; s n g r jie apsigyveno kaime si stabilirono
in campagna
apgižti (apie pieną) inacidire E, diventare agro
apglaistyti spalmare A, stuccare A, turare A; a. sienų
plyšius móliu turare le fessure del muro con argilla
apglamžyti sgualcire A, spiegazzare A (un p o ’);
sngr.: sijon as apsiglam žė la gonna si ė un po
sgualcita
apglėbti abbracciare A, stringere tra le bráccia; a.
vaiką abbracciare un bambino
apgleivéti coprire di muco
apgliéti spalmare A; a. duoną sviestu spalmare di
burro il pane
apglill sti 1. ammuffire E, fare (prendere) la muffa;
sūris ~ to il formággio ė ammuffito; 2. diventare
viscido, scivoloso; kėlias ~ to la strada ė diventata
scivolosa
apglobti 1. (apkabinti) abbracciare A, cingere con
le braccia; 2. (apsiausti) awólgere A, ammantare
A; sngr.: apsiglóbk skará awólgiti in uno scialle
apglóstyti lisciare A, accarezzare A
apglümti restare sconcertato, stordito, attonito
apgnáibyti pizzicare, beccare leggermente, daré un
pizzicotto; a. žolę brucare l’erba
apgniaužį|ti tenere q.c. in pugno; prk.: laiko ~ ę s
pinigus tiene i soldi stretti
apgobti awólgere A, ammantare A, infagottare A
apgóz jti 1. (apdengti) coprire A, nascóndere A;
namas ~ ta s medžių casa nascosta dagli álberi; 2.
(apimti) prėndersi, appropriarsi; apgožė visą žemę
si ė preso tutto il terreno
apgrabüs grossolano, rozzo, abbozzato; a. paskai­
čiavimas cálcolo sommário
apgraibóm(is) prv. 1. (apsigraibant) a tentoni, a
tastoni; a. nusileisti tam siais laiptais scėndere a
tentoni per una scala buia; 2. prk. (paviršutiniš­
kai) superficialmente, grossolanamente
30
apgrándyti raschiare A, grattare A, raspare A (un
P0 ')
apgraužti 1. ródere A, rosicchiíire A (tutt intotno),
a. kaulą ródere un osso; 2. (chemiškai veikiant)
corródere A
apgrebėstuoti (stogą) montare i travicelli (dėl tetto)
apgrébti rastrellare A, raccógliere tutt’intorno con
un rastrelio
apgrėmžti raschiare A, limare A, grattare A (unpo’)
apgręžti voltare A, girare A, vólgere A (dall'altra
parte); sngr.: apsigręžė ir nuvažiavo si giró e parti
apgriauti distrüggere A (in parte), ridurre (parzia­
lmente) in rovina
apgri5zdin||ti ingombrare A; kambarys ~ ta s kny­
gomis stanza ingombra di libri
apgriūti 1. andaré (in parte) in rovina, rovinarsi,
guastarsi (un p o ’); apgriuvęs tiltas ponte un po’
rovinato; 2. (prislėgti) ėssere travolto, schiacciato
(ida q.c.)
apgrobti depredare A, derubare A, rapiñare A
apgriib ti intorpidirsi, intormentirsi (leggermente);
rankos ~ o nuo šalčio per il freddo si šono intor-
mentite le mani
apgrüzdinti abbrustolire A, arrostire A, tostare A;
a. vištą darė una scottata ai polio
apgruz||ti bruciarsi (leggermente), bruciacchiarsi,
venir tostato; duona ~ d o il pane ė leggermente
bruciato
apgul įa assėdio m; ~ d s padėtis stato d’assėdio
apgulti 1. (užimti) assediare A, circondare A; ap­
gultas miestas cittá assediata; 2. (apsupti) awól-
gere A, coprire A; rūkas apgula pievas la nėbbia
ammanta i prati; 3. (sukristi) piegarsi a terra, al-
lettarsi; kviečiai apgulė il frumento si ė allettato
apguž jti coprire con le ali; višta ~ i a viščiukus la
gallina copre i pulcini sotto le próprie ali
apyaiškis abbastanza chiaro
apyalkanis abbastanza affamato
apyaukštis abbastanza alto
apyaušr||is momento dell’albeggiare, alba/;
išvažiuosime partiremo all’alba
apibaígti finiré A, terminare A; a. darbus finiré i
lavori
apibaltinti imbiancare A
apybaltis biancastro, bianchiccio
apibarstyti din. cospárgere A, spargere A; a. m il­
tais infarinare A; a. cukrumi inzuccherare A
apibarti rimproverare A, sgridare A; sngr.: a p ­
sibarti su draugu bisticciare con un amico
 31
apibégllti I. córrere intorno a; ~ t i nam ą córrere
intorno alia casa; 2. fare il giro correndo; ~ a u
visus kaim ynus ho fatto il giro di tutti i vicini; 3.
(apsilieti) riversarsi, traboccare E/A, colare E,
fuoriuscire E, coprirsi di; puodas ~ o taukais la
pėntoia si ė coperta di grasso
apibeñdrin [| imas conclusione/, generalizzazione/;
~ t i 1. venire alie conclusioni, conclüdere A,
d ed u rre A; ~ a n t galim a sakyti, k ád... conclu-
dendo si puó dire che...; 2. generalizzare A;
tyrimų rezultatus generalizzare i risultati di un’in-
dágine
apiberti (ri)coprire A, cospárgere A, colmare A; a.
žem ėm is coprire di térra; prk.: a. malonėmis col­
m are di favori; a. klausim ais tem pestare qc. di
dom ande
apibintúoti bendare A, fasciare A; a. žaizdą ben-
dare una ferita
apibyré||ti essere coperto, cosparso di; drabužiai
~ jo smėliu i vestiti sono cosparsi di sábbia
api bjauroti sporcare A, im brattare A, insudiciare
A, lo rd are A; a. sieną u žrašais im b ra ttare un
muro con scritte
apyblanda crepüscolo m ; a. atsikėlė si ė alzato al
crepüscolo
apiblañkti diventare pállido, im pallidire un p o ’;
~ ę s veidas volto un po’ pállido; 2 .p rk . (menkėti)
sbiadire E, appassire E, aw izzire E; ~ ę s grožis
bellezza sbiadita
apiblésjti attutirsi, indebolirsi, attenuarsi, smorzar-
si; ugnis ~ o il fuoco si ė smorzato; prk.: ~ u sio s
ákys occhi spenti
apiblógti dimagrire un p o ’
apiblük|| ti scolorirsi, sbiadirsi, stingersi; užuolaidos
~ o le tende si sono scolorite
apybraiž'a 1. profilo m , contorno m; 2. com pen­
dio m, somm ário m, sággio m; graikų literatūros
a. com pendio di letteratura greca; a. apie Dantę
sággio su D ante; ~ininkas, -ė saggista m , f ( p l
m -i)
apibraižyti g raffiare A, scalfire A, scro stare la
parte superficiale
apybrangis abbastanza costoso
apybrėža contorno m , abbozzo m , schizzo m
apibrėžimas definizione /, d eterm inazione/
apibrėž tas determ inato, preciso; ~ t i 1. (apskriti­
m ą ) delineare, tracciare A, segnare A; 2. (sąvo­
ką ) definire A, determ inare A, daré una defini­
zione
apykanta
apibrėžt!!inis: m at. ~ in is daugiakam pis poligono
circoscritto; ~ümas precisione/, comprensibilitá
/, p e rsp ic u itá /; term inų ~ ú m a s precisione dei
termini
apibrigzti sciuparsi, consumarsi, logorarsi
apibrink | ti asciugarsi, indurirsi un po’; žem ė ~ o la
térra si ė asciugata un p o ’
apibudin||imas d escrizio n e/ , d e fin iz io n e /; ~ t i
caratterizzare A, descrivere A
apydaugiaiprv. abbastanza, alquanto, parécchio
apydienis tempo prima dell’alba, crepüscolo m
apiip r l . (su gal.) 1. di, a, su, circa, rispetto a, ri-
guardo a; k a lb ėti a. p o litik ą , a. orą p a rla re di
política, del tem po; galvoju a. tave penso a te;
veikalas a. Cezarį ópera su Cesare; a. kitką paskui
pakalbėsim e circa il resto ne parlerem o poi; 2.
(apytikriai) verso, all’incirca, qualcosa come, su
per giú, giü di Ii; a. vidurnaktį verso mezzanotte;
já m a. trisdešim t mėtų ė sulla trentina; praėjo a.
dešim t minučių sono passati circa dieci minuti;
mūsų bus a. dvidešimt sarem o in venti o giü di li;
3. (aplink, ties) intorno a, attorno a, accanto a,
vicino a, presso; lakstyti a. namą córrere intorno
alia casa; rišti a. kaklą m éttere al colio; a. Vilnių
daug žalumos attorno a (presso) Vilnius c’ė molto
verde
apieškoti cercare dappertutto, frugare A
apiformin imas form a/, veste/; ~ ti daré la debita
forma, form are A
apygarda circoscrizione / , d istretto m; karin ė a.
distretto militare; rinkimų a. circoscrizione elet-
torale; geležinkelio a. distretto ferroviario; teismo
a. circoscrizione giudiziária
apygardinis distrettuale, di circoscrizione
apygeris abbastanza buono; conservato abbastanza
bene
apygirtis quasi ubriaco
apygražiai p n \: ~ ia i atródo sta abbastanza bene;
~ is abbastanza bello
apygreitis abbastanza veloce
apyjaunis abbastanza giovane
apyjuodis nerastro; abbastanza sporco
apykaita (s)cambio m;fiziol.: medžiagų a. ricámbio
m , metabolismo m
apykakl ė colio m , colletto m , solino m , bávero m;
atverčiama ~ ė colletto ripiegato; krakmolyta ~ ė
solino in am id ato (d u ro ); p a g rieb ti ką už ~ ė s
prendere qc. per il bávero
apykanta tolleranza/, so p p o rtab ilitá/

apykarštis
apykarštis abbastanza caldo, scottante
apykartis abbastanza amaro
apykietis semisólido, abbastanza rígido; a. kiaušinis
uovo sodo
apykurtis quasi sordo
apylank||a 1. (lankstas ) deviazione/; 2. agr. striscia
di terreno non lavorato; 3 .prk. (išsisukinėjimas):
kalbėti be ~ ų parlare senza giri di parole, fran­
camente
apylengvis abbastanza fácile
apylygiai prv. in uguale misura; ~ is 1. abbastanza
piano; 2. quasi uguale, pari
apylink ė 1. ( aplin k esan ti v ieta ) dintorni m p i,
vicinanze/p/; miesto ~ ė se nei dintorni della cittá;
2. (teritorinis vienetas) circoscrizione/, sezione/;
rinkimų ~ ė sezione elettorale
apiísti stancarsi un po’
apymaž||is non grande a sufficienza; ~ i s švarkas
giacca un p o’ stretta; ~ ė šeim a famiglia non
numerosa
apimti 1. (apkabinti ) abbracciare A, awólgere A; a.
medį abbracciare un tronco d’álbero; namas ap­
imtas liepsnos la casa ė avvolta daile fiamme (ė in
preda alie fiamme); 2. (aprėpti) estėndersi, com­
prendere A, contenere A; knyga apim a paskuti­
niųjų mėtų įvykius ii libro comprende gli eventi
degli viltimi anni; epidem ija apėm ė visą m iestą
l’epidem ia si estese per tutta la cittá; 3. (per­
sm elkti) prendere A, pervadere A, ėssere in pre­
da a q.c.; apim tas baimės preso dalia paura; miego
apim tas in preda ai sonno
apimt is 1. (dydis) misura/, dimensione/; išmatuoti
liemens, pečių apim tį prendere la misura della
vita, delle spalle; 2. (m astas) votume m , esten-
sione /; gamybos —is volume della produzione;
visa ~ im l in tutto l’insieme
apynasr i s cavezza/, freno m; paim ti už ~ io pren­
dere qc. per la cavezza
apynaujis quasi nuovo
apyn lliáuti raccogliere ii lūppolo; ~ yn as luppoleto
m; ~inkystė coltura di lūppolo; ~ y s bot. lūppo­
lo m
apyn || karte, ~sm aigis palo per sostenere ii lūppo­
lo
apynuogis seminudo
apipasakoti descrivere A, raccontare A
apipavidalini!imas allestimento m , veste/; knygos
~ im a s veste tipográfica; rūpintis šveūtės ~ im u
curare l’allestimento di una festa; ~ t i formare
32
A, allestire A; ~ ri spektaklį, parodą allestire uno
spettácolo, una mostra
apipely ti ammuffire E, fare (prendere) la muffa;
~ ju si dúona pane ammuffito
apipenėti nutriré A, cibare A
apipesióü ti spennacchiare A, spelacchiare A; ~ ta
višta gailina spennacchiata
apipėšti 1. spennare A, (s)pelare A, spelacchiare
A; sngr.: vaikšto visas apsipėšęs va in giro tutto
disordinato; 2. (apm ušti) picchiare A, darė delle
botte; sngr.: apsipešė tarp savęs si šono picchiati
tra di loro
apypietė 1. tempo verso l’ora di pranzo; 2. riposo
pomeridiano
apypilnis semipleno, quasi pieno
apipilti 1. (aplieti) versare A, rovesciare A; apipylė
j į kibiru vandens gli hanno versato addosso un
sėcchio d’acqua; sngr. : apsipilti ašaromis, prakaitu
grondare (ėssere bagnato) di lacrime, di sudore;
2. (apiberti) cospárgere A, (ri)coprire A; a. že­
m ėm is coprire di terra; prk.: a. dovanom is, bu­
činiais colmare di regali, ricoprire di baci; sngr.:
pieva apsipylusi žiedais prato cosparso di fiori
apipin ||ti impagliare A, awólgere A, attorcigliare
A, awiluppare A; ~ t i butelį impagliare un fiasco;
prk.: kraštas padavim ais ~ ta s paese aw olto nelle
leggende
a p ip ja u sim a s circoncisione/; ~ t i tagliare A,
troncare A; relig. circoncidere A
apipjauti tagliare tutt’intorno; a. dalgiu žolę falciare
l’erba
apipjovimas tagliatura /
apyplatis abbastanza largo
apiplaukimas (laivu) circumnavigazione/
apiplaukti nuotare intorno a q.c., circumnavigare
A; a. salą nuotare intorno a un’isola (iriantis
rankomis), circumnavigare un’isola (laivu)
apiplauti lavare A, puliré A (un p o ’); sngr.: apsi­
plauti kojas lavarsi i piedi
apiplėkti ammuffire E, fare la muffa
apiplėšimas sacchėggio m , rapiña/, devastazione /
apiplėšyti lacerare A, stracciare A, sdrucire A
(leggermente)
apiplėšti (žmogų) derubare A, depredare A, rapiña­
re A; (butą ir p a n .) saccheggiare A, svaligiare A;
j į apiplėšė iki paskutinio siūlelio l’hanno depreda-
to d’ogni šuo avere; a. banką svaligiare una banca
apyplikis 1. (be plau kti) quasi calvo, semicalvo; 2.
(be drabužių) seminudo
 33 apyžiedis
apiplikyti 1. (o d ą ) sc o tta re A; sngr.: apsip lik ÿti apysiauris piuttosto stretto
verdančiu vandeniu scottarsi con l’acqua bóllente; apysilpnis abbastanza dėbole; a. mokinys scolaro
2. (pvz., m iltus) versare dell’acqua bóllente sopra alquanto incapace
q.c. apyskaita rendiconto m , resoconto m , consuntivo
apiplyš||ėlis, -ė straccione m ( f -a), pezzente m ,f; m; parengti, pateikti ~ ą fare, darė ii rendiconto;
~ t i sciuparsi, logorarsi, strapparsi, consumarsi; buhalterinė ~ a contabilitá/; biudžeto ~ a bilancio
~ ę bâtai scarpe lôgore consuntivo
apÿplonis abbastanza sottile, èsile apyskaitinis: a. pranešimas rapporto /, relazione /
apiplovimas la v ata/ , lavàggio m , lav an d a/; relig. apyskystis 1. sem iliquido; a. kiaušinis uovo baz-
ab lu zio n e / zotto; 2. prk. (nerimtas) semisėrio
apÿprastis poco buono, poco bello apysmagis 1. abbastanza allegro; 2. piuttosto ve-
apipraüsti 1. lavare A, puliré A (detto d el corpo loce
umano); sngr.: apsiprausti prieš išeinant darsi una apysmarkis abbastanza attivo, forte
lavata (lavarsi) prim a di uscire; l.p r k . (apgauti) apysmėlis terreno abbastanza sabbioso
ingannare A, imbrogliare A, truffare A apystalė (žm onės apie stalą) tavolata /
apipudyti far marcire, imputridire A (parzialmente) apystipris abbastanza forte
apipulti assalire A (accerchiando, circondando); apysunkis ab b astan za p esan te; p iu tto sto grave
apipuolė kaip vilkai avį l’hanno assalito come i (complicato)
lupi una pécora apysveikis 1. (apie žm ogų) quasi guarito, piuttosto
apipurkšti spruzzare A, aspėrgere A; sngr.: apsi- sano; 2. (apie daiktą) quasi intatto, non corrotto
purkšti kvepalais aspėrgersi di profum o, darsi ii apy || šaltis piuttosto freddo; —šiltis piuttosto caldo
profum o con lo spray apyšvaris abbastanza pulito; quasi puro
apipurvinti infangare A, sporcare, im brattare di apyšviesis abbastanza chiaro
fango; sngr.: grįžo apsipufvinęs tornó inzacche- apytaka circolazione /; kraujo a. circolazione san-
rato (sporco di fango) guigna
apipusti 1. asciugare un po’ (soffiando); vejas api- apytamsis semiscuro, semibuio
pūtė šieną ii vento ha asciugato un po’ ii fieno; 2. apytekin||e, ~ iu prv. a passo di corsa
(aptrau kti) rivestire di q.c. (soffiando)-, auksu apytikr iai prv. approssimativamente, circa, all’in-
aplpūstas žiedas anello rivestito di oro circa, p ressap p o co ; ~ is approssim ativo; ~ i s
apipustyllti coprire di; kėlias (sniegu) ~ ta s la strada paskaičiavimas cálcolo approssimativo
è coperta (ingombra) di neve apytikslis impreciso, approssimativo
apipūti m arcire E, im p u trid ire E (un p o ’); im- apy||tirštis semidenso; ~tuštis semivuoto
porrare E (apie m edį) apyvaisis bot. pericarpo m
apyrankė braccialetto m; gintarinė a. braccialetto apyvakar jis ore serali (di prima sera); ~ iu ateisiu
d ’am bra pas tave verró da te verso sera
apÿreUčiai p rv . piu tto sto di rado; ~ tis piuttosto apyvart||a circolazione / ; pin igų , prekių ~ a cir­
rado; abbastanza raro colazione m o n etaria, delle m erei; le isti į ~ ą
apÿriebis abbastanza grasso, semigrasso m ėttere in circolazione; išim ti iš tógliere
apÿryličiais, ~ čiu di prim a m attina, di buon mat- dalia circolazione; ~ in is di circolazione, circo-
tino; ~ tis le prime ore del giorno lante; ~ in is kapitalas capitale circolante; ~ ln ė s
apyrūgštis abbastanza ácido, semiacerbo lėšos fondi m pi; ~ümas ciclo di circolazione
apysakj|a racconto m; ~ ų knyga libro di racconti; apyvoka faccende di casa, lavori domėstici
~ininkas narratore m apyžal is 1. (apie spalvą) verdeggiante, tendente ai
apÿsaldis piuttosto dolce color verde; 2. (apie daikto kokybę) non maturo,
apysausis 1. quasi asciutto; 2. (liesas) piuttosto non cotto, non secco; ~ w šienas fieno ancora
magro fresco; málkos legna un po’ verde; ~ ė s vyn­
apysėklis bot. arillo m uogės uva acerba; dúona pane poco cotto;
apysenis 1. piuttosto anziano, vecchiotto; 2. (varto­ mėsa carne un po’ cruda
tas) alquanto vecchio, disusato apyžiedis bot. periánzio m

apyžilis
apyžilis dai capelli quasi bianchi
apjuodinti 1. annerire A; 2. prk. (apšmeižti) dif-
famare A, denigrare A, screditare A
apjuoka derisione/, dilėggio m, beffa/, scherno m
apjuokti deridere A, beffare A, dileggiare A; sngr.:
apsijuokė prieš visus si ė reso ridicolo davanti a
tutti
1 apjuosti cingere A, awólgere intorno ai corpo
2 apjuosti annerirsi, divenire nero (sporco)
apkaba 1. tech. cinghia/; 2. kar. caricatore m
apkabinėti appėndere tutt’attorno; a. visas sienas
paveikslais appėndere quadri a tutti i mūri
apkabin pinas abbraccio m; ~ t i abbracciare A;
sngr.: broliai stip ria i apsikabino i fratelli si ab-
bracciárono strettamente
apkaisti 1. (apšilti) (ri)scaldarsi; 2. (suprakaituoti)
coprirsi (leggermente) di sudore; 3. (parausti iš
gėdos) arrossire E, farsi rosso (per vergogna)
apkaišyti (ad)ornare A, abbelire A, decorare A
(inserendo q.c.); sngr.: apsikaišyti plaukus rūtomis
ornarsi i capelli con la ruta
apkaitas (s)cámbio m
apkala rivestimento m, foderatura/
apkalb a calunnia/, diffamazione /; apkalbas leisti
spárgere, fabbricare calünnie; ~ėjim as diffa­
mazione / , denigrazione/; —éti 1. (aptarti) par­
lare di; ~ ėkim e reikalus parliamo degli affari; 2.
(apšmeižti) calunniare A, screditare A, diffamare
A; ~ėtojas calunniatore/n, denigratore m, diffa-
matore m; —inėti džn.žr. apkalbėti 2; ~inėtojas
žr. apkalbétojas; ~iniñkas, -ė maldicente m, f,
malalingua/ , calunniatore m ( f -trice); ~ ü s ca-
lunnioso, denigratório, diffamatório, maligno
apkalti coprire A, rivestire A (di); a. lentomis ri-
vestire di tavole; a. statinę ferrare una botte; a.
fanera impiallacciare A
apkáltinü imas accusa / , imputazione f; ~ t i incol-
pare A, accusare A; ~ t i ką nors vagystė accusare
qc. di furto; likimą incolpare la sorte
apkamšyti tappare A, riempire A, imbottire A,
chiüdere A (con q.c.)
apkantüs tollerante, indulgente
apkapoti 1. (šakas) tagliare A, mozzare A, troncare
A (tutt'intomo); 2. (kietus daiktus) rómpere A,
spaccare A
apkapstyti (ri)coprire di térra, raccógliere la terra
intorno a q.c., rincalzare A
apkarpyti din. 1. (apkirpti) tagliare A, spuntare A
(pvz.,plaukus); tosare A, potare A (pvz., šakas);
34
tarpare A (sparnus); sngr.: apsikarpyti nagus ta-
gliarsi le ünghie; 2. prk. (sumažinti) diminuiré A,
ridurre A; a. išlaidas ridurre le spese
apkarsti 1. (apie skonį) irrancidire E, diventare
ranrido, stantio; 2. prk. (įkyrėti) importunare A,
infastidire A, seccare A, annoiare A; tu m án jaü
apkartai mi hai próprio seccato
apkarstyti džn. appėndere A, stėndere A (tutt’at-
tomo)
1 apkarti (apdžiauti) stėndere A, sciorinare A
(dappertutto); a. tvoras skalbiniais sciorinare ii
bucato sullo steccato
2 apkarti (apkibti) coprirsi (in abbondanza) di;
vyšnia apkarusi uogomis ciliegio colmo (coperto)
di frutti
apkartinti 1. (apie skonį) rėndere ráncido, amaro;
2. prk. (apsunkinti) amareggiare A, affliggere A,
addolorare A; a. kam nors gyvenimą amareggiare
la vita a qc.
apkas as kar. trincėa f; iškasti ~ u s scavare trin-
cėe
apkasti 1. (apipilti) (ri)coprire di terra, sotterrare
A, rincalzare A; sngr.: apsikasti smėliu coprirsi di
sábbia; 2. (apsupti) circondare con un fosso;
sngr.: kar. apsikasti tranšėjomis trincerarsi
apkaūpti rincalzare A, coprire di terra
apkaustai dgs. ferramento m
apkausty mas ferratura f; ~ ti ferrare A; ~ t i duris
ferrare la porta; ~ t i grandinėmis méttere le ca-
tene, incatenare A
apkeisti scambiare A, barattare A, sostituire A; a.
vieną daiktą f kitą scambiare (barattare) una cosa
con un’aitra; sngr.: apsikeisti vietomis scambiarsi
di posto con qc.; apsikeisti nuomonėmis avere uno
scámbio di idee
apkeitimas scámbio m, baratto m, perm uta/
apkelpáuti percórrere A, fare un giro, girare A;
pusę pasaulio ~ iá v o ha percorso mezzo mondo
apkepas kul. timballo m
apkepinti arrostire A, abbrustolire A, rosolare A,
tostare A, crostare A; a. mėsą arrostire la carne;
a. bulves rosolare le patate; a. duonos riekutės
tostare fette di pane
1 apkepti (paskrusti) rosolarsi, abbrustolirsi, ar­
rostire E
2 apkepti 1. (aplipti) coprirsi di;plūgas móliu apképo
l’áratro si ė coperto di argilla; 2. (apdžiūti) asciu-
garsi, diventare asciutto; apkepusios lūpos labbra
asciutte
 35 apkvaisti
apkerėsimas incanto m , incantesim o m , malia /, (apieškoti) perquisire A, frugare A; a. kišenės
fascino m; ~ t i incantare A, am m aliare A, af- frugare le tasche
fascinare A; visus ~ jo jo s grožis ia sua bellezza apkráust||yti 1. (apdélioti ) coprire A, ingom brare
incantava tutti A, liberare A; 2. (apieškoti) frugare A, rovistare
apkerpėti coprirsi di musco A; 3. šn ek. ( a p v o g ti ) ru b are A, sp o lv erare A,
apkęsti so p p o rta re A, to lle ra re A; neapkenčiu p o rtare via; vágys ~ ė j d butą i ladri gli hanno
grubių žmonių non sopporto le persone maledu- spolverato la casa
cate apkrauti 1. (apdėti) ingom brare A, m ėttere attor-
apkiaū||sti šn ek. trascurarsi; ~ tėlis, -ė persona no, caricare A; lagam inais apkrovė ku pė hanno
trascurata; sciattone m (f-a ) ingombrato lo scompartim ento con le valigie; a.
apkibti attaccarsi, appiccicarsi da tutte le parti stalą valgiais im bandire la távola; sngr.: ji s apsi­
apkyrėti recare noia, fastidio; seccare un po’ krovęs darbu ė stracárico di lavoro; 2. (d a u g p a ­
apkirpimas taglio m , tosatura/ skirti) opprim ere A, sottoporre a vessazioni; a.
apkirpti tagliare A, spuntare A, tosare A, tarpare mokesčiais opprim ere con le imposte
A; sngr .: apsikirpti plaukus tagliarsi i capelli apkreikti spárgere A, coprire A; a. kiemą šiaudais
apkirsti 1. (apkapoti) troncare A, mozzare A (tutt’in - spárgere la paglia nei cortile
torno)-, 2. ( iškirsti ) di(s)boscare A, diradare A, apkrė ||sti 1. (apiberti) cospárgere A, coprire di q.c.
sfoltire A; apkirstas miškas bosco diradato (scuotendo); 2. (apipurtyti ) scuótere A, scrollare
apkisti cambiare E, m utare un po’ A; 3. (užnešti ligą) contagiare A, contam inare A,
apklausa in te rro g a z io n e / , in c h ie s ta /; teis.: liu ­ infettare A; apkrečiama liga m alattia contagiosa
dininkų a. escussione dei testimoni (infettiva); sngr.: jis apsikrėtė tymais ha contratto
apklauslĮas questionário m; užpildyti ~ ą compilare il morbillo (ė affetto da morbillo); ~tim as con­
ii questionário; ~¡mas interrogatorio m; ~¡néti tagio m; sngr.: saugotis apsikrėtimo evitare il con­
din . 1. (apklausti) interrogare A, far un’inchiesta; tagio
2. ( ieškoti ) inform arsi, procurarsi notizie; sngr.:apkrimsti ródere A, rosicchiare A
apsiklausinék, kur geresnės káinos infórmati dove apkri ||sti cosp árg ere A, co p rire A; žem ė ~ tu s i
i prezzi sono migliori lapais terra cosparsa di foglie
apkláusti interrogare A, fare un’inchiesta; a. kalti­ apkrovlá, ~ im as cárico m ; leistin oji ~ á cárico
nam ąjį interrogare l’imputato perm esso; d irbti piln u ~ im u lavorare a pieno
apklijúoti ricoprire A ( incollando);a. sieną afišomis ritm o
ricoprire il m uro con m anifesti (cartelloni); a. apkulti 1. ( iškulti ) trebbiare A (parzialm ente); 2.
tapetais tappezzare A ( a p m u šti ) picchiare A, d arė delle botte; sngr.:
apklostyti d in . coprire A; sngr.: g e r a iapsiklóstyk vaikaiapsikūlė tarp savęs i ragazzi si sono picchia-
cópriti bene ti tra loro
apklotas coperta /, panno m; lóvos a. copriletto m; apkumščiuoti prendere a pugni, darė (delle) botte
prk.: sniégo a. m anto di neve apkūnūs robusto, corpulento, grasso
apkló||ti coprire A, avvólgere A, am m antare A; apkuopti 1. (apvalyti) puliré A, sbrattare A, spaz-
sngr.: apsiklok pa ta la is aw olgiti nelle coperte; zare A; 2. prk. (apvogti) derubare A, portare via;
prk.: kalnų viršūnės buvo ~ t o s sniegu le eime šnek. spolverare A
ėrano am m antate di neve apkūrenimas riscaldamento m
apkniáubti chinare (il capo, il volto) sulle braccia apkūrenti riscaldare A; a. kambarį krosnimi riscal-
incrociate; sngr.: apsikniaubęs añt stálo verkė pian- dare una stanza con la stufa
geva con il capo poggiato al távolo apkur||sti diventare sordo; —tėlis, -ė sordo m (f
apknisti frugare A, grufolare un po’ -a); —tinti rėndere sordo
apkramtyti 1. džn. (apkrimsti) rosicchiare A, rosi- apkvailin||ti istu p id ire A, in to n tire A; nesileisk
care A (da tutte le parti); 2. ( a p kan džioti ) mór- ~ a m a s non lasciarti intontire
dere A, morsicare A (piú volte) apkvai ||sti sentir girare la testa, avere le vertigini;
apkratyti 1. (a p ib erti) co spárgere A, cop rire A ~ to nuo pypkės la pipa gli ha fatto girare la tes­
(scuoten do); a. dulkėm is coprire di pólvere; 2. ta

apkvaišti
apkvaišti im pazzire E, uscir di senno, rim anere
sto rd ito, p ė rd e re la testa; a. iš diiaūgsmo im­
pazzire di gioia
aplai dūm as n eg lig en za/, n o n cu ra n za/, trascu-
ratággine/; ~ d ü s negligente, trascurato, sciatto;
~ d ž ia i prv. negligentemente, senza accuratezza,
~ d žia l dirbti lavorare negligentemente
aplaistyti 1 .d in . (aplieti) aspėrgere d’acqua, an-
n affiare A; sngr.: vaikas apsilaistė vandeniu ii
bam bino si ė bagnato con l’acqua; 2. prk. (išgerti)
bagnare A, festeggiare q.c. bevendo
aplaižyti leccare A (tu tt’intorno); sngr.: apsilaižyti
lūpas leccarsi le labbra
ap iak s ||tyti girare (fare ii giro) corren d o , per-
córrere A; ~čiaū visus draugūs ho fatto ii giro di
tutti gli amici
aplam ai prv. superficialmente, all’incirca, in gene-
rale; a. kalbant generalm ente parlando
aplam as superficiale, sbadato, sventato
aplam d yti 1. (apglamžyti) sgualcire A, sciupare A,
sciattare A; ~ yta s švarkas giacca sgualcita; 2.
(iapmušti) picchiare A , bastonare A J a m šonus
~ ė gli hanno spiantato le cóstole
aplandžioti girare dappertutto, frugare A, esplo-
rare A
áplank||alas, ~ a s 1. (raštams dėti) cartella/, custo­
d i a / (per fogli)\ 2. (knygos) copertina/, involucro
m\ 3. (kepurės) f a ld a /
aplañkllym as visita/; sngr.: giminių apsilankymas
visita dei parenti; —yti visitare A, fare una visita,
an d aré a trovare qc.; ~ y ti muziejų visitare un
museo; ~ y ti ligonį far visita a un malato; sngr.:
apsilankyk pás mus vieni a trovarci
aplankstyti piegare A, am m accare A, schiacciare
A; a. mašinos sparną am m accare un parafango
dell’automóbile
aplašėti gocciolare A, coprirsi di gocce
ap lašin ti coprire di gocce; a. staltiesę sgocciolare
sulla tovaglia
aplaužyti róm pere A, spezzare A (appena)
apled ||ėjim as congelamento m\ geol. glaciazione/;
—¿ti, —yti coprirsi di ghiáccio, ghiacciarsi, con­
gelare E
apleidim as 1. trascuratezza/; 2. abbandono m
apleipti indebolirsi, infiacchirsi, svenire E, perdere
i sensi
aplei sti 1. (nesirūpinti) trascurare A, tralasciare A;
mokslus trascurare gli studi; 2. (palikti) ab-
b an d o n are A, lasciare A; ~ sf/ politiką ritirarsi
36
dalla poli tica; yegos j į ~ d iia le forze lo abbandó-
nano; 0 ~ sti šį pasaulį lasciare il mondo, moriré;
3. (duoti išsikeroti) lasciare créscere; prk.: ~ s ti
kalbomis calunniare A, diffóndere maldicenze
aplėkti fare il giro (correndo o volando), girare A,
percórrere A; aplėkiau visas parduotuvės ho fatto
il giro di tutti i negozi
aplenkim as 1. aggiram ento m; 2. sorpasso m, su-
peram ento m; 3. ricoprimento m
apleñkti 1. (daryti lankstą) aggirare A, andaré at-
torno, fare il giro; prk.: a. sunkumus aggirare le
difficoltá; 2. (pralenkti) sorpassare A, superare
A; a. sunkvežimį sorpassare un camión; a. ką nórs
gudrumu superare qc. in astuzia; 3. (uždėti vir­
šelius) (ri)coprire A; sngr.: apsileñk knygą metti la
copertina al libro
aplépaúsis dagli orecchi pendenti
aplépH ti 1. (apvysti) appassire E, aw izzire E; nuo
karščio gėlės ~ o con la siccitá i fiori sono awiz-
ziti; 2. (nulinkti) pėndere A; 3. (susmukti) diven­
tare floscio, fiacco
aplesti beccare A (un p o ’)\ paukščiai aplesė vyšnias
gli uccelli hanno beccato le ciliege
aplieti 1. (apipilti) versare addosso, rovesciare A,
bagnare A; a. staltiesę vynu rovesciare il vino sulla
tovaglia; sngr.: apsiliejo sriuba si é rovesciato la
m inestra addosso; prk.: apsilieti ašaromis, pra­
kaitu bagnarsi di lacrime, di sudore; 2. (palaistyti)
annaffiare A
aplyginti livellare A, levigare A, lisciare A (u n p o ’);
a. dirvą livellare un terreno
aplikácija applicazione/
apliñk 1.prv. intorno, attorno, in giro; dairytis a.
guardarsi attorno; a .!(komanda) dietro front!; 2.
prl. (su gal.) attorno a, intorno a; Žemė sukasi a.
Saulę la Terra gira intorno al Solé; a. namą áuga
sodas intorno alia casa c’e un giardino; bėgioti a.
stalą rincórrere attorno al távolo; kelionė a. pa­
saulį giro del mondo
aplinkllá am biente m , a tm o sfe ra /; ~ ó s apsauga
tutela dell’am biente; prisitaikyti prié ~ ó s adat-
tarsi all’am biente
aplinkyb ė 1. circostanza/; leñgvinanti (sunkinanti)
~ ¿ circostanza aggravante (attenuante); del šei­
myninių ~ ių per ragioni di famiglia; pagal ~ es
secondo le circostanze; (taip) susidėjus ~ ėm s
date le circostanze; 2. gram. com plem ento cir-
costanziale; laiko ~ ė s com plem enti di tem po,
~ in is circostanziale
 37 apmažėti
aplinkin iai dgs. vicinato m, vicini m pi; sutañi su apm ainyti scam biare A; man kepurę apmainė mi
~ ia is ėssere in buoni rap p o rti con ii vicinato hanno scambiato ii cappello
(con i propri vicini); ~ i s adiacente, vicino, cir- apmaldyti calmare A, placare A, mitigare A, quie­
costante; ~ ia i žmonės persone circostanti; ~ ės tare A; a. skausmą m itigare ii dolore; a. vaiką
gatvės strade adiacenti; važiuoti ~ iu keliu allun- quietare un bambino
gare la strada a p m a lšin ti attu tire A, p lacare A, se d are A (in
aplm kraštis lettera circolare parte); a. alkį placare la fame; a. maištą sedare un
apliñkui l.p r v . intorno, attorno, tu tt’intorno; a. tumulto
susirinko daug žmonių attorno si radunó m olta apm argti 1. coprirsi di chiazze di piü colori; 2.
gente; čia a. nieko nėra non c’ė nessuno qui in­ (apraibti) restare abbagliato
torno; 2. prl. (su gal.) intorno a, attorno a; sėdėti apm arinti réndere insensibile, inerte; sottoporre
a. laužą sedere attorno ai fuoco ad anestesia
aplinkum a žr. aplinka apm ąstym as riflessione /, m editazione /, consi-
apliptidyti, ~ i n t i (ri)coprire A, (ri)vestire A (in- derazione /
collando); ~ dyti sienas rinkimų plakatais rivestire apmąsty ti riflėttere A, m editare A, contem plare
le parėti di manifesti elettorali A, pen sare A, p o n d erare A; tai, kas įvyko
ap lip yti coprirsi di q.c., appiccicarsi, attaccarsi; riflėttere sull’accaduto; gerai ~ k p rieš darydamas
batai purvu ~ o le scarpe si šono infangate (co- pėnsaci bene prima di agire
p erte di fango); medus ~ o pirštus ii m iele si ė apm atai dgs. 1. (audeklo) ord ito m; 2. (kūrinio)
appiccicato alie dita abbozzo m, schizzo m, traccia /
aplyti pióvere sopra, b agnare A; manė aplijo la apmatávimas misurazione /, misura /
pioggia mi ha bagnato apmatyti abbracciare con lo sguardo, guardare fin
apliuóbti 1. (pašerti) dar da mangiare (ai bestiame); dove giunge lo sguardo; kiek akys apmato a pėr-
2. (apšvarinti) puliré A, fare pulizia, spazzare A dita d’ócchio
a p lo d ism en t ai dgs. applauso m, battim an o m; apmatuoti misurare A, prendere la misura
audringi ~ a i applauso fragoroso; jis susilaukė ápm audj|as risentim ento m, dispetto m, stizza/;
daug ~ ų fu molto applaudito ~ ą giėžti añt ko nors aver risentim enti (serbare
aplómbllas presunzione f, sufficienza/, disinvoltura ran co re) contro qc.; graužtis iš ~ o ró d ersi di
/, spigliatezza/; kalbėti su ~ u parlare con suffi­ dispetto; ~ u nesitverti andaré in collera; pilnas
cienza ~ o pieno di stizza; ~ á u ti covare rancore, avere
aplopyti rattoppare A, rappezzare A risentim enti (contro, verso qc.), provare stizza;
a p lo s ;!ti vincere ai gioco; jis visus ~ ia šachmatais ~ in g a i prv. con risentim ento; ~ in g a s stizzito,
vince tutti agli scacchi seccato, irritato
ap lu ošin ti rėn d ere stórpio, deform are A, detur- apm aūd||yti stizzire A, indispettire A, irritare A,
pare A, m utilare A seccare A; ~ ü s 1. (piktas) irritato, rabbioso; 2.
apludšti diventare stórpio, mutilato; deformarsi (keliantis rūpestį) spiacévole, m olesto, incre-
aplupinėti džn. scortecciare A, scrostare A, scal- scioso; kaip ~ u ! che peccato!
cinare A; sn grapsilu pin ėju si siena m uro scal- apm aūkšlinti imbacuccare A; sngr.: apsimaūkšlinti
cinato, sbullettato kepurę ficcarsi (calcarsi) ii cappello in testa
aptūpti 1. sbucciare A, pelare A, scortecciare A, apmautas fódera f, telone m
scrostare A (parzialmente); sngr.: siena apsilupo ii apm auti 1. (apvilkti) indossare A, calzare A, infi-
muro si ė scrostato; 2. (apmušti) picchiare un po’, lare A, m ėttere A, vestire A; a. vaikui batus mėt-
sculacciare A tere le scarpe al bambino; sngr.: apsimauk pirš­
aplūžinė jti rómpersi, spezzarsi (un po); šakos ~ jo tines infilati i guanti; 2. prk. (apgauti) burlare A,
alcuni rami si šono spezzati ingannare A, imbrogliare A, abbindolare A; mus
apluž įti divenire semidistrutto, andaré (inparte) in apmovė ei hanno imbrogliati
rovina, diroccarsi; ~ ęs tiltas ponte diroccato apmazgoti lavare A, puliré con l’acqua
apmáigyti sciupare A, schiacciare A, calpestare A, apm ažė||ti diminuiré E, calare E, attenuarsi; šaltis
guastare A (in parte) ~ jo ii freddo ė diminuito

apmažinti
apm ažinti diminuiré A, ridurre A, attutire A; a.
greitį ridurre la velocitá
apmėgzti orlare A, fare un orio a maglia, lavorare
a maglia, sferruzzare A
apm esti l. (apkloti) coprire A (gettando q.c.); a.
sceną gėlėm is coprire ii palcoscenico di fiori,
sngr.: apsimesk gražesniais drabužiais mėttiti l’abi-
to piü bello; 2. (apvynioti siūlus) ordire A; 3. (su­
planuoti) tracciare A, delineare A, descrivere A
apm ėtyti 1. lanciare A, gettare A, buttare A; a.
akmenimis lanciare dei sassi; 2. (atsiūti) orlare A,
a. (sagos) kilpelę orlare un’ásola
apmėžti spárgere ii letame (per concimare)
apmin dyti, ~ d ž io ti, ~ t i (cal)pestare A (un p o ’);
~ d žio ti gėlės calpestare i fiori
apmirti 1. restare fermo, impietrito; a. Iš bdimės ri-
manere impietrito dalia paura, sentirsi gelare
dallo spavento; a. Iš nuostabos restare di stucco;
apmirusia širdim i col cuore in gola; 2. biol. necro-
tizzarsi
apmókestinil im as tassazione/, imposta /; pajam ų
~ im a s imposta sul rėddito; ~ t i tassare A
a p m o k ėsim a s pagamento m, retribuzione/, rimu-
nerazione /, ricompensa f ; dalinis ~ jim a s paga­
mento a rate (rateale); ~ jim a s grynais pagamen­
to in contanti; ~ t i pagare A, retribuiré A, re­
munerare A; ~ t i sąskaitą pagare (saldare) un
conto; ~ t i skolą pagare un débito; ~ t i už atliktą
darbą retribuiré ii lavoro effettuato; gerai apmo­
kama profesija professione ben retribuita (rimu-
nerata); apmokamas įėjimas entrata a pagamen­
to; sngr.: apsimokėti už viešbutį pagare l’albergo
apm oky m as istru zion e/, insegnamento ra, ad-
destramento ra, ammaestramento ra; naujokų
~ m a s istruzione dei novizi; ~ t i istruire A, inse-
gnare A, ammaestrare A, addestrare A
apmovas fodera/, copertura/
ap m u itin im as dázio ra; įvežam ų prekių ~ im a s
dázio di importazione; ~ im o tarnyba ufficio
daziário; ~ t i spec. daziare A
apmulkin im as ingannora, raggirom, truffa/; ~ t i
imbrogliare A, abbindolare A, raggirare A, fro-
dare A; lėidosi ~ a m a s si ė lasciato raggirare
apmury íti murare A, attorniare di cinta muraría;
kiemas ~ ta s akmeninė tvora cortile cinto con un
muro di sassi; plytomis ~ ta s namas casa di mattoni
apm ūsoti ammuffire E, prėndere la muffa
a p m u š a la s tappezzeria/, rivestitura/, stoffa da
mobili; sienų (baldų) ~ a l tappezzeria per parėti
38
(per mobili); apklijuoti sienas ~ a is tappezzare le
parėti
apm ušti 1. (aptraukti) coprire A, tappezzare A,
rivestire A; a. lentomis rivestire di távole; a. f a ­
nera impiallacciare A; a. geležim i ferrare A; 2.
(apkulti) picchiare A, darė botte, sculacciare A;
sngr.: apsimušti percuótersi l’un l’altro, picchiarsi
apnaikinti decimare A, ridurre di numero o quan-
titá
ap n a k v in d in ti, a p n ak vin ti offrire un pernotta-
mento
apnaša, apnašas patina/ , depósito m, accūmulo m,
sedimento ra; med.: liežuvio a. patina linguale;
smėlio apnašos depósito (accūmulo) di sábbia
apnešio ti logorare A, sciupare A, consumare A;
~ ta s drabužis vesti to consunto, lógoro
apnešti 1. (aplink) portare attorno a q.c.; 2. (ap­
dengti) coprire di q.c.; a. sniegu coprire di neve; a.
dulkėmis impolverare A; a. smėliu insabbiare A
apniauki! ti 1. (aptraukti) ottenebrare A, oscurare
A, offuscare A; sngr.: dangus apsiniaukė ii cielo si
ottenebró; 2. prk. (padaryti niūrų) incupire A,
rattristare A, turbare A; sngr.: apsiniaukęs veidas
viso rannuvolato, cupo
a p n ik a i 1. (apipulti) assalire da tutte le parti,
attorniare A, circondare A; vaiką ~ o šunys i cani
hanno assalito ii bambino; 2. prk. (apimti) prėn­
dere A; buvo apniktas didžiausios nevilties era in
preda alia piü nėra disperazione
apnykti ridursi di numero, diminuiré E
apnioko ki rovinare A, devastare A, distrūggere A
(parzialm ente); kruša ~ j o sodą la grandine ha
procurato dei danni ai frutteto
apniūki! ti 1. (apsiniaukti) rabbuiarsi, rannuvolarsi,
incupirsi; oras ~ o ii tempo si ė incupito; 2. prk.
(paniurti) oscurarsi in viso, accigliarsi, farsi triste
apnókti venire (parzialmente) a maturita, divenire
quasi maturo
apnu6d||ijim as intossicazione /, avvelenamento m;
sngr. : a psin u odijim o sim ptom ai sintomi di av­
velenamento; ~ y t i intossicare A, danneggiare
con sostanze tóssiche, avvelenare A; sngr.: ji s
apsinuodijo grybais si ė intossicato coi funghi
apnúoginüim as denudazione/, spoliazione/; ~ t i
denudare A, spogliare A; sngr.: vaikščioja a psi­
nuoginusi va in giro seminuda; prk.: rudenį me­
džia i apsinuogina in autunno gli álberi si spó-
gliano; ~ t i (ištraukti) kardą sfoderare (sguinare)
la spada
 39
ap ogėjįu s astr. apogeo m; p r k p a s ie k ti šlovės ~ ų
raggiungere I’apogėo della gloria
apokalipjsė apocalisse/; ~ tin is apocalittico
ap olitlin is, ~ iš k a s apolítico
apologetas, -ė apologeta m , apologista m, f
apologija ap o lo g ía/
apopleksija m ed. apoplessia/
aportas agr. spėcie di melą
apostrofa lit. apostrofe /
apostrofas apostrofo m
apoteozė apoteósi /
a p r a ib t i velarsi, annebbiarsi; pėrdere chiarezza,
restare abbagliato;/ó»i ákys ~ o gli si annebbio
(si velo) la vista
apraišioti džn. fasciare A, bendare A, legare A (piu
volte)
apraiška m anifestazione/, espressione/, fenom e­
no m
apraišti divenir zoppo
apraizgjlymas avvolgimento m , viluppo m , intrico
m; ~ y t i aw ólgere A , avvilluppare A; prk.: ~ y ti
melu aw iluppare in una rete di menzogne
apram inti calmare A, placare A , mitigare A; sngr.:
pagaliaü vaikas apsiramino il bambino finalmente
si ė placato
aprang||á veste/, abito m , indum ento m , vestiario
m , g u ard a ro b a m; sportinė, išeiginė, dárbo ~ á
abito sportivo, da sera, da lavoro; kareivio ~ á
divisa militare; žiemą reikia šiltos ~ ó s d ’inverno
sėrvono vestiti pešanti
apránkioti džn. cógliere A, prendere A (in parte)
aprasó||ti 1. (rasa) bagnarsi, imperlarsi di rugiada;
~ j ę lápai foglie rugiadose; 2. (drėgm e) appan-
narsi, annebbiarsi; mašinos langai ~ jo i finestrini
d e ll’au to si sono ap p a n n ati; 3. (prakaitu ) b a ­
gnarsi, imperlarsi di sudore
a p ra šįa s in v e n ta rio s, registro m , Índice m; biblio­
grafinis ~ a s índice bibliográfico; nekilnojamojo
turto ~ a s registro immobiliare; sudaryti ~ ą fare
l’inventário
aprásym¡| as descrizione /; gamtos ~ a s descrizione
di un paesággio; įžymių žmonių gyvenimo ~ a i vite
degli uómini illustri
a p r a š jin ė ti d žn . d esen v e re A (piu volte); —yti
descrivere A; ~ y t i kelionę descrivere un viág-
gio
apraudoti (rim )piángere A; sngr.: graūdžiai apsi-
raudóti sciógliersi in pianto, struggersi in lacrime,
versare lacrime amare
aprūdyti
apráugütifar fermentare, salare A , m éttere in sala-
móia; šviežiai ~ t i agurkai cetrioli salati di fresco
1 apraústi (apkasti) coprire di térra, sotterrare A,
scalzare A, grufolare A
2 apraústi (pasidaryti raudonam ) arrossire E (un
p o ’)
apráuti sradicare A , diserbare A (una parte)
apravéti d iserb are A , sarch iare A , arro n ca re A
(una parte)
apreikšti annunciare A, dichiarare A, informare A;
a. kieno gim im ą annunciare la náscita di qc.
apreiškim as annunciazione/ d ichiarazione/
aprėkti gridare contro qc., sgridare qc.
apreñgti vestire A, m éttere le vesti, indossare A,
coprire A, infilare A; a. vaiką vestire un bam ­
bino; sngr.: šilta iapsireñk vestiti (cópriti) bene
aprėpti abbracciare A , contenere A, possedere A;
a. žvilgsniu abbracciare con lo sguardo; nóri visą
gėrybę a. vuole possedere tutti i beni; sávo darbų
nespėja a. non riesce ad ultimare i suoi lavori;^rá
dalykų, kurių protas neaprėpia ei sono delle cose
che la m ente non riesce a com prendere
aprėžyti 1. (apipjauti ) tagliare A, tarpare A; 2. (nu­
brėžti ) tracciare un cėrchio; 3. (apriboti) limitare
A , restringere A; ~ to s galimybės facoltá limítate
a p r ib o sim a s lim itazione/, contenim ento m; ~ t i
limitare A, restringere A; ~ r i išlaidas, poreikius
restringere le spese, le esigenze; sngr.: apsiribojo
tik valgio gam inim u si limito solo a far da man-
giare
apriesti aw ólgere A, attorcigliare A, abbracciare
A, circondare A; m iestas kalvom is apriestas la
cittá ė circondata daile colline
aprie||ti m órdere A , morsicare A; ~ ta s (pasiutęs)
šuo cane rabbioso
aprim ti calm arsi, placarsi; jū r a ~ o il m are si ė
placato
apriñkti 1. (kiek nurinkti) cógliere A , raccógliere A
(in parte); 2. (išrinkti) scėgliere A; sngr.: apsirinkti
sáu žmoną scėgliere qc. per moglie
aprišti aw ólgere A , fasciare A , bendare A , legare
A; a. virvė legare con una corda; a. žaizdą ben ­
dare una ferita; sngr.: apsirišti skarelė annodarsi
un fazzoletto
aprob acija approvazione /; ~ ú o ti approvare A
apródjlyti far vedere, m ostrare A; ~ é já m visą ūkį
gli mostró tutto il podere
aprūdyti arrugginire E, ricoprirsi (in parte) di rúg-
gine

aprugti
ap ru gti inacidire E (un p o ’), divenire agro, fer­
mentare E
aprūkyti annerire A, affumicare A; a. lubas anne-
rire col fumo ii soffitto
aprūk ti annerirsi dal fumo, restare affumicato;
~ ę s puodas pėntola affumicata
a p ru ošti riordinare A, sistemare A, sbrigare le
faccende domėstiche; sngr.: tu oj apsiruošiu, ir
eisim sbrigo súbito tutte le faccende e andiamo
aprupinū im as (ri)fornimento m, m unizione/, ap-
prowigionamento m \ —ti fornire A, corredare
A, provvedere A, approvvigionare A; šeimą
provvedere alla famiglia; ~ t i ką nors p in igais
fornire qc. di denaro; ~ t i biblioteką knygom is
corredare una biblioteca di libri; ~ t i kariuomenę
atsargom is approvvigionare l’esėrcito di prov-
viste; sngr.: apsirūpinti maistu kelionei rifornirsi di
cibo per ii viággio
á p sag'alas fermaglio m; ~ a s cerchio m (di metal-
lo), corona della ruota
apsákym ||as lit. racconto m, novella/; ~ in in k a s, -ė
novellista m, f
apsakyti raccontare A, narrare A, descrivere A;
mán apsakė visą savo istoriją mi ha raccontato le
sue vicende
apsalti 1. diventare dolce; 2. (apsilpti) infiacchirsi,
indebolirsi
ap sam an o ti 1. coprirsi di mūschio; ~ ję s m edis
álbero muscoso; 2. prk. (apsileisti) trascurarsi,
non riguardarsi, non darsi pensiero
apsaug a assistenza/, difesa /, protezione/, salva­
guardia/, tutela/; socialinė ~ a assistenza sociale;
meno vertybių ~ a protezione dei beni artistici;
sveikatos ~ á sanitá pūbblica; krašto ~ a difesa dėl
paese; pasienio ~ a guardia di frontiera; asmens
~ á guardia del corpo; būti kieno nórs ~ o jė ėssere
sotto la tutela, trovarsi sotto la protezione di qc.;
su apsauga sotto scorta; ~ l n i s di sicurezza, di
protezione, protettivo; ~ ln is diržas cintura di
sicurezza; ~ in ia i akin ia i occhiali di protezione;
~ in ė miškų ju osta barriera forestale protettiva;
imtis ~ in ių priemonių prendere delle misure pre-
ventive (di sicurezza)
ap sáu gĮloti difėndere A, proteggere A, riparare A,
salvaguardare A, preservare A; šalmas ~ o galvą
ii casco ripara la testa; ~ o ti nuo pavojaus difėn­
dere da un pericolo; sngr.: apsisaugoti nuo šalčio
protėggersi (cautelarsi) dal freddo
ap sa u sėti, ap saū s iti prosciugarsi, diventare (in
40
parte) asciutto; ~ in t i prosciugare A, rėndere (in
parte) asciutto
apsčiai prv. abbondantemente, copiosamente, in
abbondanza, con profusione; a. palijo ė piovuto
abbondantemente
apseilėti inumidire con la saliva, insalivare A
apséklin im as spec. fecondazione/; dirbtinis, kryž­
minis ~ im a s fecondazione artificíale, incrociata;
~ t i spec. fecondare A
apsekti abbassarsi, diminuiré di altezza; upė apséko
ii fiume si ė abbassato
apsem ti allagare A, inondare A, sommérgere A,
coprire d’acqua; upė apsėmė laukus il fiume ha
inondato i campi
ap sén ti invecchiare E (un pd); a. anksčiau laiko
invecchiare anzi tempo
apsérgéti ir. apsaugoti
apsé||sti 1. méttersi sedere (attomo a)\ ~ d o stalą si
sono seduti attorno al távolo; 2. prk. (apimti)
prendere A, pervadere A, impadronirsi; puikybė
~ d o jó širdį la supérbia pervase il suo cuore; 0
būti lyg vélnio ~ stá m avere il diávolo in corpo,
ėssere indemoniato
apsėti seminare A, spárgere il seme; a. dirvą javais
seminare un terreno a grano
apsiašaroti méttersi a lacrimare
apsiaus || tas soprábito m, mantellom; užsivilko ~ tą
s’infiló il soprábito; ~ ta s nuo lietaus imperme-
ábile m; ~ t i 1. (apdengti) avvólgere A, avvi-
luppare A; sngr.: apsisiausti skará awilupparsi in
uno scialle; 2. (apsupti) circondare A, assediare
A, accerchiare A; buti ~ tá m ėssere assediato;
~ t i s kar. assėdio m; ~ tiėsp a d ėtis stato d’assédio
apsiavim as calzatura/; nuplyšęs a. scarpe lógore
apsiblaus ||ti oscurarsi, offuscarsi, incupirsi; ~ ę s
dangus cielo oscuro, fosco; prk.: ~ ę s žvilgsnis
sguardo assonnato
apsibūti 1. (apsistoti) stabilirsi, prendere sede, al-
loggiare E; 2. (apsiprasti) acclimatarsi, abituarsi,
adattarsi; greitai apsibuvo si é presto acclimatato
apsidairyti guardarsi intorno
apsidebesúoti rannuvolarsi, coprirsi di nüvole
a p sid žia u g ti rallegrarsi, diventar allegro; a p si­
džiaugė j į pamatęs vedėndolo si rallegro
apsieiti fare a meno di, privarsi di; negalima a. be
maisto non ei si puo privare del cibo; apsieisiu be
tavęs faro a meno di te
a p siė r p u o ti figliare A (detto delle pėcore); avis
~ iá vo la pécora ha figliato
 41
apsiėsti mangiare troppo, fare indigestione; 0 drig­
nių a. darė in smánie
apsigalvoti avere un ripensamento, cambiare idea
apsigąsti prendere un po’ di paura, spaventarsi un
po’
apsigédinti disonorarsi, coprirsi di vergogna, far
brutta figura
apsigim||ėlis, -ė che ė affetto da malformazione;
~ t i 1. náscere con una malformazione; apsigimę
aklas ė nato cieco; 2. ėssere portato per q.c.;prk.\
~ ę s poetas poeta nato; ~ ę s medžiotojas caccia-
tore accanito
apsigirti vantarsi;y'( visiems apsigyrė si ė vantata con
tutti
apsiimti accettare A, incaricarsi di (far) q.c., im-
pegnarsi a fare q.c.; apsiėmė viena viską padaryti
si ė impegnata a fare tutto da sola
apsikač||iuoti figliare A (detto dei gatti); kate ~ iá vo
la gatta ha figliato
apsikarstyti vestirsi in modo trascurato
apsikęsti sopportare A, patire A, far l’abitudine;
bus sunku, kol ~ i sará difficile finché non vi farai
l’abitūdine; neapsikentęs ėm iau šau kti non riu-
scendo piu sopportare mi misi a gridare
apsiklausyti sopportare ascoltando; toks triukšmas,
kad negali a. c’ė un baccano insopportábile
apsikunieljiúoti figliare A (detto dei cavalli); ku­
melė ~iovo la cavalla ha figliato
apsilėi ||dėlis, -ė persona trascurata, negligente;
šnek. sciattone m ( f- a) ; —sti 1. (nesirūpinti)
trascurarsi, lasciarsi andaré, disinteressarsi; ~ d o
moksle ha trascurato lo stiidio; 2. (nusileisti) cė-
dere A, darsi per vinto; ji s niekam neapsilėidžia
non cede a nessuno
apsilenkti non incontrarsi, non riuscire ad incont-
rarsi
apsilpII ti diminuiré di forza, placarsi, calmarsi;
vejas ~ o ii vento ė diminuito
apsimesj|ti 1. žr. apmesti; 2. (dėtis kuo) fingersi,
farsi crėdere, voler apparire; ~ t i ligoniu fingersi
(darsi per) malato; apsim eta negirdįs fa finta di
non sentire; ~tinis finto, simulato, falso; ~ tin ės
ašaros lacrime falše; ~ tin ė draugystė amicizia
simulata
apsimeti!ėlis, -ė simulatore m ( f -trice), ipócrita m,
f; ~im as sim ulazione /, finzione/; —inėti džn.
fingere A, simulare A (piu volte)
apsimokėjlti 1. žr. apmokėti; 2. (būti verta) con-
venire E, ėssere opportuno, vantaggioso; ~ jo teñ
ap sisp ręsti
nuvažiuoti era opportuno andaré la; neapsimoka
pirkti non conviene comprare
apsinakvoti trovare dove passare la notte, fermarsi
a dormiré, pernottare A
apsiparš iuoti figliare A (detto dei maiali); kiaulė
~ iá vo la scrofa ha figliato
apsipažin||ti 1. (kiek susipažinti) conóscere super­
ficialmente, fare una conoscenza superficiale; 2.
(nepažinti) scambiare A, prendere una persona
per un’altra
apsipirkti 1. fare la spesa, fare cómpere (acquisti);
išėjau a. šono uscita a fare delle spese; 2. (apsi­
gauti) fare una cattiva spesa, un pėssimo affare
apsiplovimas žr. apiplovimas
apsiplunksnúoti 1. impiumarsi, méttere le penne;
l.p rk . (subręsti) giúngere alia maturitá, divenire
indipendente
apsipra sti abituarsi, acclimatarsi, adattarsi; ~ ta ū
su ta m intim i mi šono abituato a questa idea; dár
neapsipráto naujame darbe non si ė ancora adat-
tato ai šuo nuovo lavoro
apsiputoti coprirsi di schiuma, schiumare A; prk:.
a. iš pykčio schiumare di rábbia
apsirengimu as vestiario m, ábiti m pi, vestiti m pi,
indumenti m pi; neturiu gero ~ o non ho dei bei
vestiti; reikia g alvoti a p ie valgį ir ~ ą bisogna
pensare ai mangiare e ai vestire
apsirg ti ammalarsi; ~ a ū bronchitu mi šono am-
malato di bronchite
apsirikim||as sbagliom, errore m; per ~ ą per sbáglio
apsirikti sbagliare A, comméttere un errore; labai
apsirinki taip kalbėdamas sbagli molto a parlare
cosi; jeigu neapsirinku se non mi sbaglio
apsirudšti méttere in ordine, sistemare A, sbrigare
tutte le faccende domėstiche
apsiskaic||iúoti 1. (apsisvarstyti) ponderare bene,
considerare tutti i pro e i contro; 2. (apsirikti)
sbagliare nei contare; ~i& vo p en kiais lita is ha
sbagliato di cinque litai
apsiskaityti 1. (daugperskaityti) lėggere molto, fare
vaste letture;/w apsiskaitęs žmogus ė una persona
colta, erudita; 2. (apsirikti) sbagliare nei contare
apsisprendimu as decisione /, risoluzione/, delibe-
razione/; tautų ~ o teisė diritto all’autodetermi-
nazione dei pópoli
apsispr ęsti decidere A, prendere una decisione,
risólvere A; polit. autodeterminarsi; ~ėndž.iau
pasilikti ho deciso di rimanere; negali ~ ę sti non
sa decidersi

ap sistoti
apsistoti prendere allóggio, stabilirsi, dim orare A;
a. viešbutyje alloggiare in albergo
apsisuki! ti 1. ir . apsūkti; 2. ( a p sva ig ti ) avere le
vertigini, giram enti di testa; mán galva ~ o nuo
dūmų mi gira la testa per ii fumo
apsišauk ||ėlis, -ė impostore m (f-tora); ~ ė lis dak­
taras sedicente dottore; ~ t i dichiararsi, mostrare
di essere ció che non si ė
apsišūtinti scottarsi; a. verdančiu vandeniu scottarsi
con acqua bóllente
apsitrinti l.ž r. aptrinti; 2. prk. (išsilavinti) istruirsi,
erudirsi
a p s it u r ė t i figliare A, p arto rire A; karvė ~ j o la vincitore
mucca ha figliato
apsiūlėti orlare A; rifilare A
apsiūti 1. (aplink ) cucire tu tt’intorno, contornare
A; a. juostele kepurę filettare ii cappello; 2. (pa­
siūti) cucire A, fare lavori di cucito; sngr.-.ji pa ti
apsisiuva si cuce i vestiti da sola
apsiuvas orio m , bordo m , contorno m
apsivaikúoti niek. partorire A, figliare A
apsivalgyti 1. fare indigestione; 2. provocare un’in-
tossicazione ( col cibo)
apsiverkti m éttersi a piángere, sciógliersi in la­
crime
apsiversti l.ž r . apversti; 2. (pasiversti) trasformarsi, apskritagaívis
mutarsi; 3. (apsim esti ) fingere A, simulare A; 4.
(pasikeisti) cam biare E, essere sconvolto; gyve­
nim as apsivertė la vita si ė sconvolta
apsiversüiúoti figliare A (detto delle mucche); karvė
~ ia v o la mucca ha figliato
apsivylim as delusione /, disillusione/
apsivilkim as vestiario m , ábiti m p i, vestiti m p i
apsiv||ilti disillūdersi, ricėvere una delusione; ~ y lė
savo draugu ė rimasto deluso dėl šuo amico
apsivogti com m éttere peculato, essere scoperto
durante un furto
apsižiūrėti stare (essere) all’erta, vigilare A, usare
cautela, stare attento
apskaič jiávim as cálcolo m , conteggio m , cómputo
m; apytikris nuostolių ~ iá vim a s cálcolo approssi-
mativo dei danni; ~ iú o ti calcolare A, computare
A, fare i conti; ~ iú o ti dárbo išlaidas preventivare
ii costo di un lavoro; iš akiés ~ ia v o ha calcolato a apskundimas q u erela/, appello m , ricorso m
ócchio
apskáinioti cógliere qua e la
apskaita 1. c o n ta b ilitá /, cálcolo m , conto m, re-
soconto m; vėsti apskaitą ten ere (fare) i conti;
balan sin ė a. biláncio m; p a ja m ų a. resoconto
42
delle entrate; 2. (surašymas ) registram , inventa­
rio m
apskait ininkas, -ė chi esegue cálcoli, calcolatore
m , contábile m ,f , ~ i n is contábile; ~ ln ia i duo­
menys dati di contabilitá
apskalbti lavare A, fare il bucato (per tutti quanti)
apskaldyti šnek. picchiare A, bastonare A, pigliare
a schiaffi
apskárti sciuparsi, logorarsi, consumarsi; apskuręs
drabužis veste logora
apskelbti annunciare A, dichiarare A, proclam are
A; sngr.: apsiskelbė nugalėtoju si ė p roclam ato
apskinti cógliere A, raccógliere A (in parte)
apskleisti spárgere A, distendere A, coprire A; a.
stalą popieriais spárgere fogli di carta sul távolo
apskliausti m éttere (chiudere) tra parentesi
apskr jésti coprirsi di sporcizia, im brattarsi, con-
ciarsi; gyvena ~ ėtęs vive nella sporcizia; ~ é té lis ,
-ė sporcaccione m (f-a ), sudicione m ( f - a )
apskríe jti 1. volare attorno, fare il giro volando;
palydovas ~ jo Mėnulį il satellite ha fatto il giro
attorno alia Luna; 2. m at. circoscrivere A
apskri sti volare attorno; antis ~ d o aplink ežerą
l’ánatra ha fatto il giro del lago
dalla testa tonda
ap sk ritai p rv. in generale, in genere, tu tto som-
mato; a. jis neblogas žmogus tutto sommato (in fin
dei conti) non ė una persona cattiva
apskritainis 1. ovale m \ 2. kul. gnocco m
ap sk rit as 1. ro to n d o , tondo; ~ a s stála s távola
rotonda; 2. (ištisas) tutto; ~ u s metus tutto l’anno;
~ ą parą giorno e notte, 24 ore su 24
apskritaveidis dalla faccia tonda
apskritü éti arrotondarsi, prendere forma rotonda;
~ im a s m at. circonferenza /; apibrėžti ~ im ą apie
daugiakam pį circoscrivere u na circonferenza a
un poligono
ápskritinti rėndere di forma rotonda, arrotondare A
apskritis regione/, divisione amministrativa
apskrüildinti abbrustolire A, rosolare A, tostare A;
~ s t i prendere un colore rossiccio (detto dei cibi),
rosolarsi, bruciarsi un po’
apskurėlis, -ė straccione m (f-a ), pezzente m , f
apskūri! sti impoverirsi, immiserirsi; ~ d ę s kraštas
paese póvero
apskür j ti logorarsi, consum arsi, sciuparsi;
švarkas giacca lógora
 43
apskusti 1. {plaukus ) rádere A, rasare A; p lik a i a.
(galvą) rasare (la testa) a zero; sngr.: apsiskusti
b a n d ą farsi, rádersi la barba; 2. (žievę ir p a n .)
scortecciare A, scrostare A, raschiare A
apskųsti 1. (pran ešti k a ltę ) d en u n z ia re A, rap-
portare A, fare una delazione contro qc., fare la
spia; a. kaimyną denunziare un vicino; 2. (paduoti
skundą) appellare A, far appello, querelare A; a.
nuosprendį ricórrere in appello contro la sen-
tenza
apsmaig(st)yti conficcare (rami, p a li) tu tt’attorno
apsmilkyti affumicare A, annerire col fumo
apsmilkti affumicarsi, coprirsi di fumo, di fuliggi-
ne
apsmiik |ti scėndere E, cascare E, andaré giū, sci-
volare E; ~ u sio s kelnės calzoni cascanti
apsmurgėlis, -ė šnek. persona cupa, tetra, uggiosa;
~ ti šnek. diventare di um or nero, incupirsi, rab-
buiarsi
apsnigUti coprire di neve; ~ t i medžiai álberi coper-
ti di neve
apsnu||dėlis, -ė p erso n a sonnolenta, assonnata;
~dim as assopim ento m\ ~ s ti assopirsi, asson-
nire E; vaikščioja k a ip ~ d ę s girónzola mezzo
addorm entato
ápsod¡|as m ech . cuscinetto m; akinių ~ a i raon-
tatu ra degli occhiali; šautuvo ~ a s cassa /; žiedo
~ a s castone m
apsodinti 1. (augalais) piantare A (in tom o), albe-
rare A; a. sodą alberare un giardino; 2. (žm o ­
nėm is) m ėttere a sedere (intom o)
apspañg||ti šnek. diventare cieco; a r ~ a i? non ei
vedi? (sei diventato cieco?)
apspinduliúoti žr. apšvitinti
apspisti atto rn iare A, circondare A, accerchiare
A; buvo žm onių ápspistas fu attorniato dalla gen­
te
apspjaudyti džn . sputare addosso (piu volte)-, ri-
coprire con sputi
apspürj ti sfilacciarsi, sciuparsi, consumarsi; ~usios
rankovės maniche sfilacciate
apstabdyti ferm are A (per un p o ’)
apstas abbondanza/, copiositá/, m oltitū d in e/
apstátjlymas 1. (v eik sm a s) c o s tru z io n e /, ordi-
nam ento m; 2. (interjeras) arredam ento m, ar-
redo m , am m obiliam ento m \ —yti 1. ( a p d ė ti )
m ėttere, disporre intorno; sn g r.p rk .: apsistatyti
p a tik im a is žm onėm is circondarsi di persone fi-
d ate; 2. (įrengti) a rre d a re A, am m obiliare A;
apsükti
gražiai ~ y ta s butas appartam ento ben arredato;
3. (pastatyti) costruire A, edificare A (intom o)
apst|| ¿ti créscere in quantitá, aum entare E; ~ybė
abbondanza /, dovizia /
apstingjjti 1. (sukietėti) indurirsi, assodarsi, assi-
derarsi; klijai ~ o la colla si ė indurita; 2. (sustirti)
intorpidirsi, intirizzirsi; ~ a u nieko neveikdamas
mi šono intorpidito per l’inattivita
apstó jti 1. (aplin k ) atto rn iare A, accerchiare A,
circondare A; 2. (liautis) sm ėttere A, cessare E,
interróm persi m om entáneam ente; dieną skaūs-
m as buvo ~ ję s di giorno ii dolore era in parte
cessato; 3. (apnikti) assalire A, colpire A; gripas
~ jo visą šeim ą tu tta la famiglia ė stata colpita
dall’influenza
apstulb inti stupire A, strabiliare A, stordire A,
sbalordire A; ta i manė ~ in o la cosa mi ha stra-
biliato; ~ in tip a sa u lį stupire ii mondo; ~ ti stu-
pirsi, restare attonito, sbalordito; ~ a ū iš nuo­
stabos šono rimasto attonito per lo stupore
apstūmas abbondanza /, ricchezza /, co p io sitá /,
profusione/, d o v izia/
apstūmdllyti darė delle spinte, pigiare A; minia ~ ė
manė iš visų pusių la folla mi ha pigiato da tutte le
parti
apst|| us 1. (gausus) abbondante, copioso, num ero­
so, ricco; ~ m s derlius raccolto abbondante, co­
pioso; Baltijos jūroje ~ u gintaro ii m ar Báltico ė
ricco di am bra; 2. (erdvus) spazioso, vasto, am ­
pio; čia ~ h vietos c’ė spázio qui
apsūdyti salare A, cospárgere di sale, m ėttere in
salamóia; a. mėsą salare la carne
apsukprl. (su gal.) intorno a, attorno a; a. kamieną
attorno al tronco
ápsuk¡¡as circolare, ro tondo; ~ a i, ~6m (is) prv.
intorno, attorno
apsukr iai prv. abilmente, destrám ente; ~ i a i išsi­
suko iš keblios padėties ė uscito con abilitá da una
situazione im barazzante; ~üm as a b ilitá /, de-
strezza/; ~uólis, -ė persona che sa arrangiarsi;
~ ü s ábile, accorto, scaltro, astuto
apsük[| ti 1. (apeiti) fare un giro (apiedi, in volo o in
m ácchina) attorno a q.c.; 2. (apvynioti) aw ólgere
A, aw iluppare A; 3. (apgręžti) vóltare A, volgere
A, girare indietro; apsuk m ašiną fa m arčia in-
dietro; sngr.: nėra kur apsisukti non c’ė spazio per
girarsi; prk.: sėkme ~ o já m galvą ii successo gli ha
dato alia testa; 4. (apgau ti) fro d are A, imbro-
gliare A, raggirare A, truffare A

apsukui
apsukui l.p r v . intorno, attorno, in giro; 2. prl. (su
gal.) intorno a, attorno a
apsunkin ti 1. rėndere piū difficile (piü pesante,
co m plicato); t a i ~ s situ a ciją ció re n d e rá piū
difficile la situazione; sngr.: apsisunkina sau gyve­
nimą si complica la vita; 2. (sutrukdyti) disturbare
A, scom odare A, infastidire A; nenorėčiau tavęs
~ t i non vorrei scom odarti;./% u ta i neapsuñkins
Jūsų se ció non La disturberá
apsuñk ti appesantirsi, prk. intorpidirsi; galva ~ o
la testa si ė appesantita
apsūp ti 1. (apgaubti) aw ólgere A, avviluppare A,
imbacuccare A; 2. (apstoti) circondare A, attor-
niare A, accerchiare A; giminių apsuptas circon-
d ato dai p aren ti; —tis accerchiam ento m , as-
sėdio m; ~ tiė s padėtis stato d’assėdio
apsūs ti deperire E, indebolirsi, intristire E; ~ ę
augalai piante intristite
apsvaiginėti 1. inebriare A, ubriacare leggermente;
tas vynas manė ~ o questo vino mi ha dato alia
testa; 2. stordire A, far perdere i sensi, tram or-
tire A; smūgis j į ~ o il colpo lo tram orti
apsvaigti 1. inebriarsi, ubriacarsi; 2. tram ortire E,
perdere i sensi ;prk.:a. iš džiaugsmo sentirsi gira­
re la testa dalla gioia
apsvaístllymas considerazione /, esam e m , dis-
cussione/; pateikti ~ ym u i m éttere in discussione,
p rendere in esame; ~yti considerare A, esami-
nare A; Ui visas galimybes considerare tutte le
possibilitá; ~ y t i problem ą esam inare un p ro b ­
lema; sngr.: a rja ü apsisvarstei? ti sei giá deciso?
apsverti ingannare nel peso (nel pesare)
apsvil||inti bruciare A, bruciacchiare A, strinare A;
sngr.: apsisvilintipláukus bruciacchiarsi i capelli;
~ t i bruciarsi, bruciacchiarsi, scottarsi
apšalas lastra di ghiáccio, gelata /, vetrato m
apsáljdyti (con)gelare A, far raffreddare (in parte)-,
~ t i 1. coprirsi di ghiáccio (di brina); 2. gelare E,
gelarsi; mán kójos apšalo i miei piedi sono diven-
tati di ghiáccio
apsarmóllti coprirsi di brina, brinare E; m edžiai
~ jo gli álberi si sono coperti di brina
apšarvuoti far indossare una corazza, corazzare A;
sngr.prk.: apsišarvuoti kantrybe, žiniomis armarsi
di pazienza, munirsi di cognizioni
apšašti coprirsi di croste, di scábbia
apšaudyti colpire A, cannoneggiare A, mitragliare A
apšaukti 1. (apibarti) sgridare A, daré una sgridata;
tėvas j į apšaukė il pad re lo ha sgridato; 2. (ap­
44
skelbti) annunciare A, fare sapere; 3. (apkalbėti)
diffamare A, screditare A; sngr.: apsišaukė prieš
visus si ė screditato agli occhi di tutti
apšepėlis, -ė persona trascurata, negligente
apšepti 1. (apaugti plaukais) coprirsi di peli; 2. šnek.
(apskarti) trascurarsi, sciuparsi, ridursi in cattivo
stato
apšerkšn||yti coprirsi di b rin a, b rin are E; ~ i ję
m edžiai álberi coperti di brina
apšerti 1. dar da m angiare (ai bestiam e), foraggiare
A; 2. (apnuodyti) intossicare A
apšildyjmas riscaldamento ra; centrinis ~ m a s ris-
caldam ento centralizzato; ~ t i (ri)scald are A,
rendere caldo; ~ t i namą riscaldare la casa
apšilimas sport, riscaldamento m
apšil ti riscaldarsi, intiepidirsi; oras ~ o Taria si ė
riscaldata
apšiltinti tech. muñiré di isolamento térmico
apšiur|| ti ridursi in cattivo stato, consumarsi; ~ ę s
stogas tetto m alandato
apšlakstyti spru zzare A, asp ėrg ere A; a. tik in ­
čiuosius šventintu vandeniu aspėrgere d’acqua be-
nedetta i fedeli
apšlapinti b ag n are A, sp árg ere liq u id o su q.c.,
inum idire A; a. vandeniu b ag n are con acqua;
sngr.: vaikas apsišlapino il bam bino si ė fatto la
pipi addosso
apšlap ti bagnarsi, inum idirsi; šiek tiek ~ a ú mi
sono leggermente bagnato
apšliaužti strisciare A (attorno)
apšlubti diventare zoppo
apsiuos tyti puliré A, asciugare A (a grandi linee);
~ č ia u dulkes ho dato una spolverata; sngr.: ap-
sišluostyk ašaras asciúgati le lacrime
apšluoti spazzare A, scopare A (a grandi linee)
apšmeižti diffamare A, denigrare A, calunniare A;
kaimynų buvo apšm eižtas ė stato calunniato dai
virini
apšnekj|a, ~ėjimas pettegolezzo m , m aldicenza/,
ciarla/, chiácchiera/; —éti spettegolare A, spar-
lare A, dire male;yi visus ~ ėjo ha sparlato di tutti
apšniukštinė|jti frugare A, rovistare A; visur ~ jo
ha rovistato dovunque
apšokti saltare intorno, attorniare A, accerchiare A
apšu ||sti 1. (apvirti ) cuócere E; bulvės ja ū —to le
p atate sono giá cotte; 2. (apgesti) im putridirsi,
infradiciarsi; šienas ~ to il fieno si ė infradiciato;
3. tarm. (apiblukti ) sbiadire E, scolorire E, stin-
gere E; ~tinti far cuócere, scottare A
 45
apšvarinti 1. puliré A, riordinare A; 2. prk. (apvog­
ti) derubare A, svaligiare A
apšveisti lustrare A, lucidare A
apšvie jsti illuminare A ;prk.: ~ s ti taūtą ¡Iluminare
il pópolo; sngr.: apsišvietęs žmogus persona colta,
istruita; ~stümas fiz. illuminamento m; ~timas
illuminazione /; elektros ~ tim a s illuminazione
elettrica
apšvitin limas irradiazione/; ~ t i irradiare A (a
scopo terapéutico)
áptais||as 1. (drabužis) vestito m, indumento m; 2.
(papuošimas) addobbo m, ornamento m; 3. (vir­
šeliai) copertina /, (ri)legatura /; 4. tarm. (rėmai)
cornice/; —yti 1. (aprengti) vestire A, coprire con
vesti; sngr.:ju o d a i apsitaisiusi vestita di ñero; 2.
(knygai viršelius uždėti) rilegare A
áptaka med. pateréccio m, paronichia/
aptak|iaí/>n. evasivamente; aerodinámicamente;
~ ü s 1. circolare, rotondo, tondo; 2. aerodinámi­
co; 3. prk. elusivo, evasivo; ~ u s atsakym as ris-
posta evasiva
aptalžyti šnek. picchiare A, pigliare a schiaffi
aptámsinti abbuiare A, oscurare A
aptamsI|ti abbuiarsi, oscurarsi; mán ákys ~o mi si ė
oscurata la vista
aptarimas discussione/, esame m, dibáttito m
aptarnj|áuti servire A, fare il servizio; ~ á u t i p ir­
kėjus servire i clienti; ~ávimas servizio m; medi­
cininis ~ á v im a s servizio sanitario; sngr.: pačių
apsitam ávim as self-service m inv
aptarti esaminare A, trattare A, discütere A; a.
reikalą discütere un problema
aptašyti sbozzare A, dirozzare A, digrossare A; a.
akmenį sbozzare una pietra
aptaškyti spruzzare A, schizzare A, aspergere A; a.
pu rvu inzaccherare A; sngr.: apsitaškė drabužį
vynu si é schizzato il vestito di vino
aptekti 1. (apimti) abbracciare A, awólgere A; 2.
(apsikrauti) ricoprire A, colmare A, sovraccari-
care A; aptekęs skolomis, turtais ė pieno di dėbiti,
ė colmo di ricchezze; 3. šnek. (suspėti) sbrigare
E; vienas neapteñka darbų non se la sbriga da
solo
aptemdyti abbuiare A, oscurare A, ottenebrare A
aptempti rėndere aderente, attillare A; aptemptos
kelnės pantaloni attillati
aptemti abbuiarsi, oscurarsi, offuscarsi; dangūs
aptem o il cielo si offuscó; begrįžtan t aptem o ai
ritorno si ė fatta notte
aptulóti
apteplioti džn. 1. spalmare A, coprire A; sngr.:
apsiteplióti veidą kremu spalmarsi il viso di crema;
2. (ištepti) sporcare A, imbrattare A, lordare A
aptepti 1. spalmare A, ūngere A; a. sviestu duoną
spalmare il burro sul pane; a. kalkėm is incalci-
nare A
apterl Iénti, ~ ióti sporcare, imbrattare A, insudi-
ciare A, lordare A
apteršti sporcare A, lordare A, imbrattare A; prk.:
a. savo vardą disonorare il próprio nome
aptiesalas coperta /, velo m
aptiesti (ri)coprire A, rivestire A; a. stalą (staltiese)
stėndere la tovaglia (sulla távola)
aptikšti ėssere spruzzato, schizzato; keli lašiukai
mán aptiško kaktą uno spruzzo d’acqua mi arrivó
sulla fronte
aptlk||ti scoprire A, trovare A, avvistare A, rin-
venire A; vaikai ~ o slėptuvę i ragazzi hanno sco-
perto un nascondiglio
aptil [ti calmarsi, placarsi, tranquillizzarsi; áudra
~ o la tempesta si ė placata
aptingti impigrirsi, impoltronirsi, infingardire E
aptink||ávimas intónaco m , intonacatura/; ~úoti
intonacare A, méttere l’intónaco
aptín ||ti gonfiarsi; mán kója ~ o mi si ė gonfiato il
piede
aptirpti sciógliersi, disgelare E (in superficie)
aptrámdyti calmare A, placare A, mitigare A, se­
dare A; a. pyktį sedare l’ira
áptraukalas copertura /, panno m, telo m , invo­
lucro m
aptraukti (ri)coprire A, (ri)vestire A, awólgere A;
a. sofą nauju audeklu rivestire il divano con una
stoffa nuova; sngr.: dangūs apsitraukė (debesimis)
il cielo si annuvoló
aptrin ti 1. (apnešioti) consumare A, sciupare A,
logorare A; sngr.: apsitrynęs švarkas giacca lógo-
ra; 2. (pabraukyti) strofinare A, stropicciare A,
sfregare A
aptriústi sciuparsi, logorarsi, spelarsi, spelacchiar-
si; ~ ę s k atin as gatto spelacchiato; ~ ę s stógas
tetto malandato
aptrupé iti 1. (apie tinką) scrostarsi, scalcinarsi; 2.
(apie maistą) sbriciolarsi, sminuzzarsi; sausainiai
~ jo i biscotti si šono sbriciolati
aptrüpinti sbriciolare A, cospárgere di briciole
aptūk ti ingrassare E, diventar grasso; ~ ę s žmogus
uomo grasso
aptulóti šnek. imbacuccare A, infagottare A

aptūpti
aptūpti accoccolarsi, acchiocciolarsi
ap tu štėti vuotarsi, diventare piii vuoto; m iestas
vasarą ~ ja la cittá d’estate si spópola
aptuštinti vuotare A (in parte), rėndere piū vuoto
aptvara recinto m , steccato m; mūrinė a. recinto in
m uratura
aptvaras (gyvuliams) recinto m, riparo m , addiáccio
m; á. avim s ovile m; a. vištoms poliaio m; a. triu­
šiams conigliera /
aptvarkyti 1. (kambarius ir pan .) m ėttere in ordine,
fare un p o ’ di pulizie; 2. (reikalus) sistemare (in
parte) le próprie cose; 3. sngr. (save) riméttersi in
ordine, riordinarsi, rassettarsi
aptvarstyti bendare A, fasciare A, aw ólgere A; a.
žaizdą bendare una ferita
aptverti re c in ta re A, (re )c in g ere A; a. ganyklą
recintare un pascolo
aptv¡n||dyti allagare A, inondare A; upė ~ d ė laukus
ii fiume inondo i campi; ~ t i allagarsi, inondarsi,
dilagare E
apuokas zool. gufo m; didysis a. gufo reale; mažasis
a. gufo comune
apúos||ti šnek. presagire A, intuiré A, subodorare
A; ~ tin ėti džn . annu sare A (piu volte); —tyti
annusare A, fiutare A, odorare A; —tyti maistą
fiutare ii cibo; sngr. p rk .,ju o k . jie tuoj apsim stė si
šono riconosciuti al prim o fiuto
apvadas guarnizione/, orio m, bordo m; durų, lángo
á. stipite m
apvaginti darė del ladro
apvagóti rincalzare soleando
apvšikščio||ti fare ii giro, visitare A; ~ ja u visą
miestą ho girato tutta la cittá
apvainik ]avimas coronam ento m , incoronazione/;
~ a v im o iškilmės cerim onia dell’incoronazione;
~úoti (in)coronare A, cingere di una corona
apvaisinpm as fecondazione f; d irb tin is ~ im as
fecondazione artificíale; ~ t i biol. fecondare A;
~ ta s kiaušinis un uovo fecondato
apvaizd įa provvidenza/; tikėti —a sperare (confi-
dare) nella provvidenza
apvalainas ovale; ~ in ti darė una form a ovale;
~ is ovale m
apvaldyti rė n d e re dócile, u bbidiente; sopire A,
placare A, calmare A; a. aistrą sopire la passione;
sngr.: turi apsivaldyti dėvi placarti
apvaléti prendere una form a rotonda, arrotondarsi
apvalgyti 1. mangiare in parte; 2. mangiare la parte
di qc.
46
apvalinti rėn d ere ovale, arro to n d are A; prk.: a.
sumą arrotondare la somma
apvalyti m ėttere in ordine, puliré A, sgombrare A
apvalkalas 1. todera f, copertura /, rivestimento m;
2. bot. involucro m , bráttea /
apválkioti šnek. sciupare A, logorare A, consumare
A, ridurre in cattivo stato
apval|| urna luogo ro to n d o ; ~üm as r o to n d itá /,
ro to n d ezza/; ~ ü s 1. rotondo, tondo, circolare;
Žemė ~ i la te rra ė rotonda; —us skaičius cifra
tonda (num ero tondo); 2. (riebus) grasso; šnek.
cicciotto; 3. (ištisas) intero, tu tto ;y aú apvalūs
m etai, k a i j i s serga ė p assato l’anno in tero da
quando ė ammalato
apvara, ápvaras spago m , corda/, fu n icella/
apvartyti džn . (ri)v o ltare A (piu volte); a. šieną
voltare ii fieno
apvarvė ti gocciolare A, coprirsi di gocce; žvakė
~ jo la candela ha gocciolato cera
apvažpnėti 1. (apkeliauti) percórrere A, visitare A,
fare un giro; 2. (apdėvėti) consumare A, usurare
A, logorare A; ~ in etas dviratis bicicletta usurata;
~iúoti fare un giro attorno, percórrere A
apvedžio ti 1. džn. apvesti; 2. (aprodyti) far vedere
(m ostrare) p o rtan d o in giro; m us ~ j o p ó visus
namus ei ha m ostrato tutta la casa; 3. (papuošti )
orlare A, ornare A; ~ t i kutais užuolaidą ornare
(guarniré) una tenda con frange
apveidüs piacente, gradėvole, grazioso
apveikti superare A, vincere A, sopraffare A
apvelénúoti piotare A, ricoprire con zolle erbose
apvélti 1. (aptrinti) stropicciare A, spelacchiare A,
intricare A; 2. (aplipdyti) sporcare A, coprire A;
sngr. : ratai purvais apsivėlę ruóte sporche di fango
apvemti sporcare di vómito
apverki!ti rim piángere A, rico rd are piangendo;
~ tinas miserábile, lacrimėvole, pietoso; atsidurti
—tinojė būklėje ėssere ridotto in uno stato pietoso
apversti 1. (ri)voltare A, girare A, rovesciare A,
capovólgere A; a. čiu žin į g irare (riv o ltare) ii
materasso; sngr.: valtis apsivertė la barca si capo-
volse; apsiversti añ t kito šono girarsi dall’altra
parte; 2. (apdėti) colmare A, ricoprire A, em pire
A; a. dovanomis colm are di regali; prk.: darbais
apverstas ė stracárico di lavoro
apvesdinti cercare di m aritare, ammogliare A
apvesti condurre intorno a, far fare ii giro di
apvežti (aplink) p ortare (con un m ezzo) attorno a;
a. apie miestą p ortare attorno alia cittá
 47
apvija lech. bobina/, filo aw olto
apvilgyti aspėrgere A, spruzzare A, bagnare leg-
germ ente
apvylimas delusione /, disillusione/
apvilk ]ti 1. (aplink) trascinare intorno; 2. (aprengti)
vestire A, infilare A; sngr.: apsivilk megztinį mét-
titi un m aglione; 3. (ap d en g ti) (ri)c o p rire A,
velare A; debesys ~ o dangų le nubi hanno rico-
perto il cielo
apvilti d elü d ere A, d isillüdere A, trad ire le as-
pettative; tikrovė manė apvylė la realtá mi ha de­
luso
apvynioti avvólgere A, avvoltolare A, avviluppare
A, attorcigliare A; sngr.: virvė apsivyniojo aplink
pagalį la fuñe si attorciglió intorno al palo
apvir|| sti 1. cadere E, ribaltarsi, rivoltarsi, capo-
vólgersi; vežimas ~ to il carro si ė ribaltato; ~ s ti
aukštielninkom cadere supino; 2. (apželti) ėssere
in festato, ėssere coperto; d aržas žolėm is ~ tę s
l’orto ė infestato da m alerba
apvirti far cuócere (u n p o ’)
apvysti appassire E, avvizzire E (parzialmente)
apvyti 1. (aplink) far córrere qc. intorno a; 2. (apvy­
nioti) avvólgere A, attorcigliare A, avviticchiare
A; sngr. prk.: apsivijo m otinai apie kaklą si avvi-
ticchió ai colio della m adre
apvyturiuoti avvólgere A, avvoltolare A, infagot-
tare A; žaizdą vyturu a. avvólgere una benda at-
torno a una ferita
apvogti derubare A, svaligiare A; a. butą svaligiare
un appartam ento
apvókti sbrigare tu tte le faccende, riordinare A,
fare le pulizie
apvož||aias, ~ a s ció che copre, che sovrasta
apvožti 1. (apdengti) coprire A, m éttere una cosa
sopra; a. dangčiu coprire con un copėrchio; 2.
(apversti) ribaltare A, capovólgere A, rovesciare
A, andaré sottosopra; sngr.: bevažiuodam i apsi-
vožėme durante il viággio ei siamo ribaltati
apzulinti strofinare A, stropicciare A, sfregare A,
consum are A
apžadj|ai dgs. voto m \ duoti apžadus far voto, giu-
rare A; davė apžadus daugiau nebegerti ha fatto
voto di non bere piii; ~ é ti šnek. in can tare A,
am maliare A, affascinare A
apžarg||6m(is), ~ u iprv. a cavalcioni
apžav||ai dgs. ineantesimo m , maleficio m , m alia/;
—éti incantare A, am m aliare A, affatturare A;
~ ū s ineantėvole, ammirėvole
arabas
apžėl Hdinti 1. (augalais ) p iantare A, alberare A;
~ d in ti mišku kópas alberare le dune; 2. (barzda )
far créscere la barba; sngr.: apsižėldinęs barzda
barbuto; ~ t i coprirsi; ~f¿ mišku coprirsi di bos-
co; ~ fi b a n d a farsi créscere la barba
apžergti 1. m ontare E (m etten dosi a c a v a k io n i),
inforcare A; a. dviratį inforcare la bicicletta; 2.
prk. (aprėpti) impossessarsi, im padronirsi; visus
nam us m a rti apžergė la n u o ra si im padroni di
tutta la casa
apzió||ti 1. abboccare A, prendere con la bocca; 2.
prk. (apim ti) possedere A, avere in proprietá; 0
daüg ~ s i - maža gáusi chi abbocca molto prende
poco
apžiūr||a v is ita / revisione/, ispezione/ ; gydytojo
~ a visita médica; mokyklos ~ a ispezione di una
scuola; ~ é ti 1. (patikrinti) visitare A, contrallare
A, esam inare A, revisionare A, ispezionare A;
~ é ti motorą revisionare un m otore; ~ é t i ligonį
visitare un m alato; 2. (apžvelgti) osservare A,
guardare attentam ente; ~ éfi ką nórs nuó galvos
iki kojų squadrare qc. da capo a piedi; ~ ü s avve-
duto, cauto, prudente
apžvalg||a 1. (apžiūrėjim as) visita /, osservazione
/ ; 2. (pran ešim as) crónaca / , rassegna /, reso-
conto m; spaudos ~ á rassegna stam pa; politinė
~ á crónaca política; ~ in iñ k a s com m entatore
m , osservatore m \ sporto ~ in iñ k a s com m enta­
tore sportivo; ~ in is di rassegna; ~ in ė paroda
m ostra retrospettiva; —yti osservare A, g u ar­
dare A; sngr.: a p sižv a lg yti a p lin k u i g u ard a rsi
intorno; ~ ü m a s circospezione /, cautela /, pru-
d enza /; ~ u s cau to , c irc o sp e tto , g u ard in g o ,
prudente
apžvelgti girare lo sguardo atto rn o , d aré u n ’oc-
chiata
1 a rd il. 1. (klausimui žym ėti) ar tu ateisi? ei verrai?;
a r (tai) tiesa? vero?; a r (táu) nešalta? non hai
freddo?; 2. (gal) forse, circa; a r nė trečią kartą
ateinu sará forse la terza voltą che vengo; a r mes
nė draugai? non siamo forse amici?
2 a f jng. 1. (netiesioginiuose klausim uose) se; neži­
nau, ar ji s atvažiavo non so se šia arrivato; kažin,
a r tis chissá se pioverá; 2. (arba) o; a f vienas, a f
k itas o l’uno o l’altro; d a b a f a r niekados ora o
mai; šiaip a f kitaip in un modo o nelPaltro
aráb jas, -ė arabo m (f -a)\ ~ ų kultūra cultura ara­
ba; ~iškas d’Arábia, arabo, arábico; ~ iš k i skait­
menys numeri árabi, cifre arábiche

aranžavim as
a r a n ž į|avimas
arrangiam ento m; ~úoti m uz. ar-
rangiare A, effettuare un arrangiam ento; ~úo-
tojas arrangiatore m
1 áras a ra /; pezzo di terra di 100 m etri quadrati
2 áras poez. àquila /
arbà 1. jng. o, oppure; a. tù, a. aš o tu o(d) io; ateik
rytoj a. šiandien vieni domani oppure oggi; 2. dll.
forse; a. tau kavos išvirsiu ? forse ti faccio un
caffè?
arbat a (gėrimas ir augalas) tè m \ stipri, silprtà ~ à
tè forte, dèbole;y'isgêWa arbatą sù citrina prende
il tè col lim one; arbatos servizas servizio da tè;
—élé šnek. ricevim ento familiare; kviečiu į ~ e lę
invito a un tè
arbatinė casa del tè
arbatin||is 1. bollitore m; 2. di tè, da tè; ~ i s šaukš­
telis cucchiaino m (da tè); ~ùkas te ie r a /
arbát IImedis bot. tè m ; ~pinigiai mància /; dúoti
(gáuti) ~ p in ig ių d are (ricèvere) u n a m ància;
~žolės dgs. tè m
arbitrll as árbitro m , arbitratore m; ~ o sprendimas
decisione arbitrale; ~ažas arbitrato m , arbitra­
m ento m , arbitràggio m; kreiptis į ~ a ž ą ricórrere
all’arbitràggio
arbūz as bot. cocóm ero m, anguria /; ~ ų p a rda­
vėjas, augintojas cocomeràio m
archaizmas 1. lingv. arcaísm o m; 2. fenom eno,
oggetto antiquato
archajįįinis, ~ išk a s arcaico, an tiq u ato , antico;
~ in ė erà era arcaica
archeol6gj|as, -ė archeologo m ( f -a); —įja archeo-
logia/; ~ in is archeológico; ~ in ia i radiniai, kasi­
nėjimai reperti, scavi archeológici
architėktllas, -ė architetto m (f-a ); ~ūra architet-
tu ra /; baroko ~ ü r à architettura barocca; ~ūri-
nis architettônico; ~ u rin is stilius stile architet-
tonico
archyvaras archivista m
archyvįįas archivio m \ valstybės ~ a s archivio di
Stato; atiduoti (saugoti) į ~ ą depositare in archi­
vio; ~ in is archivistico
arda šnek. discordia/, dissidio m, litigio m
ardas 1. etnogr. pėrtica (palo) dell’aia sul quale si
pôngono i covoni per l’essicatura; 2. (lygis) livello
m , ordine m
ardėliai dgs. tech. g ra tic o la /, gratella / , barre di
griglia
ardįyti 1. (griauti) disfare A, abbàttere A, demolire
A; ~ y t i sieną ab b à tte re un m uro; 2. (narstyti)
48
smontare A, sconnėttere A; ~ y ti spintą smontare
un armadio; 3. (jaukti) scomporre A, m ėttere in
d isó rd in e, scom pigliare A; 4. (trik d yti) scon-
vólgere A, turbare A, sovvertire A; ~ y ti viešąją
tvarką tu rb a re l’ó rd in e pubblico; 5. (d rabu žį)
scucire A, sfilacciare A; sngr:. šis audinys lengvai
ard o si q u esto te ssu to si sfilaccia fácilm en te;
~ytis litigare A, bisticciare A; baikit ~ y tis smet-
tete(la) di bisticciare; ~ ü s 1. (irus) friábile, sfal-
dábile; ~ i žem ė te rren o soffice; 2. (vaidingas)
litigioso, irritato
areal as areale m ; ~ in is areale; ~ in ė kalbotyra
lingüistica areale
arena 1. a r e n a /; cirko a. aren a del circo; 2. prk.
(veikimo sritis) teatro m, campo m
areštįįas 1. arresto m, cattura /; namų ~ a s arresti
d om icilian; 2 . (tu rto ) seq u estro m; u ždėti ~ ą
turtui m éttere i beni sotto sequestro; ~ in ė ca­
mera di sicurezza, guardina /; ~ ú o ti 1. arrestare
A, m éttere in arresto, imprigionare A, catturare
A; ~ ú o ti vagį arrestare, cattu rare un ladro; 2.
sequestrare A, sottoporre a sequestro
árf||a m uz. arpa /; ~ in in k a s, -ė arpista m , f
argi dll. forse, veram ente, davvero; a. nė taip? non
ė forse cosi?; a. tu tikrai nebuvaiteñ? davvero non
sei stato la?
argumeįįntacija arg o m e n taz io n e/; ~ñ tas argo-
mento m ; pateikti svarių ir įtikinamų ~ ñ tu offrire
argom enti fondati e persuasivi; ~ntúoti argo-
m entare A, argüiré A
ariergard as retroguárdia /; ~ in is di retroguárdia
arija muz. aria /; gerai žinoma á. un’ária popolare
árijilai istor. arii m pi; ~ ų kalbos tingue arie
arimas 1. (veiksmas) aratu ra/; rudeninis a. aratura
autunnale; 2. (laukas) terreno, campo arato
arinéti 1. džn. arare A; 2. (kaupti) soleare A, rincal-
zare A
aristokrat as, -ė aristocrático m (f-a ); iron. dėdasi
~ü si da árie da aristocrático; —-ija aristocrazia/,
~iškai prv. aristocráticam ente, in modo aristo­
crático, con raffinatezza; ~iškas aristocrático;
prk. raffinato, signorile
aritmet jika aritm ética/; ~ in is aritm ético; ~ in is
skaičiavimas cálcolo aritmético
aritmpja aritm ia/; —iškas aritmico
aritmometras calcolatrice /
árka arco m; triumfo á. arco trionfale (di trionfo)
arkada archit. arcata /; tilto arkados le arcate di un
ponte
 49
arkangelas bažn. arcangelo m
arkytis comportarsi con affettazione, agitarsi, fare
chiasso
arkivyskupas arcivėscovo m
arklas etnogr. áratro di legno
arklėnas zool. bardotto m
arkliaganys, arklia||ganis pastore di cavalli; ~pa-
laikis rozza/ , ronzino m\ ~pupė bot. fava equi­
na; ~rūgštė bot. acetosa / , erba brusca; ~vagis
ladro di cavalli
arkl||idė scuderia/, ¿talla per cavalli; ~íena carne
equina; ~igonė páscolo notturno dei cavalli
arkliniñk||as 1. stalliere m , mozzo di stalla; 2. alle-
vatore di cavalli; ~ystė allevam ento di cavalli
arklinis equino, di (da) cavallo
arkl||ys 1 .zool. cavallo m; beras, širm as ~ y s cavallo
baio, sauro; grynaveislis ~ y s cavallo di razza (pu-
rosángue m ); lenktyninis, darbinis ~ y s cavallo da
corsa, da tiro; pabaln oti arklį sellare ii cavallo;
pakinkyti arklį attaccare ii cavallo al carro; užlipti
ant arklio montare a cavallo (in sella); añt arklio
jó ti andaré a cavallo, cavalcare A; ~ ių lenktynės
gare ippiche; 2. tech. cavallo m; dvidešimties ark­
lio jėgų motoras m otore da venti cavalli; 3. sport.
cavallo m \ šokinėti per arklį saltare sul cavallo; 0
dovanotam arkliui į dantis nežiūri a caval donato
non si guarda in bocca; sveikas kaip ~ y s ė sano
com e un pesce; arklio galvą turėti (su n kiai su ­
prasti) avere dėl bue
árkl |iškas da, di cavallo, cavallino; ~ išk a dozė dose
da cavallo; ~ išk a s snukis muso cavallino; ~iukas
1. m žb. ca vallin o m , cav a llu ccio /n; su pam as
~ iu k a s cavallo a dóndolo; 2. (žirgelis) m otivo
ornaméntale (in legno) alia sommitá dėl tetto; 3.
tech. cavallotto m \ 0 zool. jū rų li u k a s cavalliiccio
marino; velnio ~ iu k a s libėllula/; ~iukštis menk.
ronzino m
arktinis ártico; á. klimatas clima ártico
armatūra tech. attrezzatura/, attrezzi m p i, arma­
tūra /
armėn as, -ė armėno m (f-a ); ~ ų kultūra cultura
armena
armij a esėrcito m , armata /; okupacinė ~ a esėr-
cito di occupazione; Napoleono ~ o s b ū ria i gli
esėrciti napoleonicijprA:.: bedarbių ~ a esėrcito di
disoccupati
armonikja m uz. fisarm ónica/; griežti ~ a suonare
la fisarmónica; paleisti ~ ą m éttersi a piángere,
strillare; ~ elė (lūpinė) armónica a bocca; ~inin-
artikulas
kas, -ė fisarmonicista m , f; armonicista m
arnotas bažn. paramento litúrgico, p ia n e ta /
arogán||cija arroganza /; ~ ta s arrogante m; ~tiš-
kaiprv. arrogantemente; ~ tišk a i elgtis trattare gli
aitri con arroganza; ~tiškas arrogante, superbo,
altezzoso
aromat as aroma m , profum o m , odore m; kavos
~ « s aroma di caffė; ~ingas, ~ in is arom ático,
profum ato, odoroso; ~ in g a s vynas vino aromá­
tico; ~ in ia i a u g a la i piante arom átiche; ~ in ti
aromatizzare A
arp||as vaglio per ii grano, vagliatrice/; ~ávimas
vagliatura /; ~úoti vagliare A
arsenalas arsenale m
arsėn||as chem. arsénico m; ~ikas anidride arsé­
nica
aršiai p rv . furiosam en te, brutalm ente; a. kau tis
com batiere furiosamente
aršinas p sn . antica m isura di lu n g h ezza pari a
71,12 cm
arš||ūs furioso, violento, brutale; ~ i kova battaglia
furiosa
artėl ||ė cooperativa /; žvejų ~ ė cooperativa di pes-
catori; ~ininkas cooperatore m
artėrpja arteria/; a n a tm ie g o ~ ija carótid e/;prk:.
intensyvaus eismo ~ ija arteria di grande tráffico;
~ in is arteriale, arterioso; ~ in is kraujas sangue
arteriale
artė||ti avvicinarsi, ap p rossim arsi, appressarsi,
accostarsi; ~ t i p rie ju ro s kranto approssim arsi
alla riva dėl mare; atostogos ~ j a le vacanze si
avvicinano
artezinis artesiano; a. šulinys pozzo artesiano
1 árti arare A; b u vo ja u ariam as laikas era giá la
stagione dell’aratura
2 arti prv. presso, vicino, a poca distanza; iš a. ge­
riau mataü vedo meglio da vicino; ja u a. Kalėdos
Natale ė ormai prossimo; prieikite arčiau venite
piu vicino
3 arti prl. (su kilm .) vicino a, accanto a, presso a
(di); stovėjo a. manęs era accanto a me; turi sody­
bą a. Vilniaus ha una villa presso Vilnius;/«- ja u a.
mirties ė giá vicino a moriré
artybė vicinanza /, prossimitá /
artikelisgram. articolo m \ (ne)žymimasis a. articolo
(in)determ inativo
artikulas 1.p sn . (skyrius) articolo m ; civilinio ko­
dekso a. articolo del cód ice civile; 2. (gam inio
tipas) articolo m , oggetto m , capo di mercanzia

artikuliacija
artikulüiácija lingv. artic o la z io n e /; —iúoti arti-
colare A
artilėrpja artiglieria/; sunkioji, zenitinė ~ ija arti-
glieria pesante, controaėrea; —inis d’artiglieria;
~ in is būrys arm a d ’artiglieria; —istas artiglie-
re m
artim ai prv. vicinam ente, prossim am ente, intim a­
m ente; a. susidraugauti diventare amici intimi,
allacciare un’amicizia intima
artim ||a s 1. dkt. prossim o m; mylėk savo ~ ą kaip
pats save am a ii prossimo tuo come te stesso; 2.
bdv. vicino, prossim o, intim o; —os šalys paesi
vicini; —as gim ináitis párente prossimo; vertimas
—as originalui la traduzione si avvicina all ori­
ginale; atvyksiu —iáusiu laiku verró al piü presto;
—leji parenti próssimi, amici stretti; laidotuvėse
dalyvavo visi —ieji al funerale era presente tutta
la parentela; ~ ü m a s vicinanza /, p ro ssim ita/,
intimitá /
artyn prv:. eiti a. awicinarsi
artinti avvicinare A, accostare A, approssimare A,
ap p ressare A; sn gr: nesiartink prie ugnies non
accostarti ai fuoco; artin a si šalčiai ii freddo si
avvicina
artipilnis semipieno
artist||as, -ė artista m ,/; óperos ~ a s cantante lírico;
baleto ~ a s ballerin o m; —iškai p rv. artístic a­
m ente; —iškas artístico; ~ išk o s prigim ties con
l’ánimo di un artista; —iškurnąs artisticitá/
artišokas bot. carciofo m
artojas aratore m
art || urna luogo vicino; —urnas ir. artybė; —us vici­
no, prossimo; apėjau ~ esn iū s kiemus ho visitato
le case piü vicine; arčiausi tikslai gli obiettivi piu
immediati; —utėlis molto vicino; —utinis ii piü
vicino
aruodas deposito (m agazzino) di verdure e gra-
naglie; grūdų a. granáio m
aržūs tarm . 1. (k a ršta s) ard e n te , appassionato,
focoso; 2. (atkaklus) perseverante
ąsa 1. (p u o d o ) m ánico m; 2. (ą so č io ) a n s a /; 3.
(stalčiaus, skrynios ) m aniglia/; 4. (drabužio, bato)
asola/, occhiello m; 5. (adatos) cruna/
asamblėjla assem blea /; su šaū kti generalinę ~ ą
convocare un’assemblea generale
asas asso m; dviračių spdrto ásai gli assi del ciclismo
asfált||as asfalto m; —avimas asfaltatu ra/; —úoti
asfaltare A; —iiota gatvė strada asfaltata; —úoto-
jas asfaltatore m, asfaltista m
50
asign||ávimas stan ziam en to m , a sse g n a z io n e /;
—úoti stanziare A, assegnare A; ~úojam os lėšos
somme stanziate (assegnate), crediti m p i
ásil||as zo o l. ásino m ; p r k : koks ~ a s ! che pezzo
d’ásino!; užsispyręs kaip ~ a s cocciuto come un
mulo; —ė asina /; —énas mulo m; —iškas d’ási­
no, asinino; ~ išk a s elgesys com portam ento asini­
no; —iükas asinello m, ciuchino m
asimėtrpja dissim m etria/; —iškas dissimmėtrico
asimilpácija, —iávimas assim ilazione /; —iúoti
assimilare A
asist avimas assistenza /; —efitas assistente m,
coadiutore m; —úoti fare l’assistente, assistere
A, coadiuvare A ;p rk : —úoti moteriai corteggiare
A, fare la corte a una donna
asiūklynas luogo in cui crėscono gli equiseti
asiūklis bot. equiseto m
askaridė zool. ascáride m
askėt||as asceta m; —iškai prv. ascéticam ente, in
modo ascético; —iškas ascético; —iškurnąs qua-
litá di ció che ė ascético; —izmas ascetismo m
aslá pavimento in terra battuta
asmen ybė p ersona/, personalitá/, personággio m,
individualitá/; kilni ~ y b ė persona di alte qualitá
m orali; išaiškinti kieno ~ y b ę riconóscere (sta-
bilire) l’identita di qc.; —inis personale, privato;
g ra m : —inis įvardis pronom e personale; ~ in ė
nuomonė o pinione p ersonale; ~ in ė nuosavybė
proprietá privata
asmenišk||aipn\ personalmente, in (di) persona, in
p róprio; m es su ju o —a i p a žįsta m i noi due ei
conosciamo di persona; —as personale, privato,
próprio; —o naudojimo daiktai oggetti d’uso p er­
sonale; —as pokalbis collóquio privato
asmen||uotėgram. coniugazione/; —úoti conjugare
A; neasmenúojama form a form a non coniugábile
asmenvardis antropónim o m
asm uo 1. p e rs o n a /, individuo m, p e rso n a litá /,
personággio m; vienas Dievas trijuose ~en ysė un
solo Dio in tre persone; —eñs kultas culto della
personalitá; juridinis, fizin is ~ u d persona giuri-
dica, física; įtariam as ~ u ó individuo sospetto;
veikiantieji asm enys i personaggi; 2. gram . p e r­
sona /; veiksm ažodis kaitom as —enim is ii verbo
varia secondo la persona; kalbėti pirm u asmeniu
parlare in prima persona
asociacija associazione /; spdrto a. associazione
sportiva
asociali!ūmas asocialitá/; —üs asocíale
 51
a so c ia ty v ü m a s asso ciab ilitá/; ~ ü s associativo,
associábile
asocij||ávim as(is) associamento m; ~ ú o ti associare
A; ~ ú o tis associarsi, unirsi
asonánsas 1. lit. assonanza /; 2. muz. consonanza /
asortim eñtas assortimento m \platus prekių a. vasto
assortim ento di merci
ąsoti!as fornito di ansa, ansato; ~ a vazá vaso an-
sato
ą sotis brocea / , caraffa /; ą. vandens brocca d ’ac-
qua
aspektji as aspetto m; šiuo ~ u sotto questo aspetto
(da questo punto di vista)
aspiracija aspirazione /, desidėrio m
aspiránt ias, -ė asp ira n tė m ,/; titolare di una borsa
di dottorato; ~ ü r á studi di dottorato
aspirinas farm . aspirina/
astm á m ed. asm a m / / ; bronchinė a. asm a bron-
chiale
ástm ininkas, -ė asmático m (f-a )
astras bot. astro della Ciña
astrologjias astrólogo m; ~ i j a astrologia/
a str o n a u ta s a s tro n a u ta s ; ~ ik a astro n áu tica/
a stro n ó m ||a s astrónom o m; ~ i j a a stro n o m ía /;
~ in is astronómico
aš asm. įv. io; aš, žemiau pasirašęs... ii sottoscritto...;
ta i a š padariau šono stato io a farlo; kud čia aš
dėtas? che centro io?; mán šalta ho freddo; man
ta i nerūpi non m’interessa; aš táu! (grasinant) te
la faccio vedere io!
§šak||a 1. (grūdo) resta / , arista/; 2. (žuvies) lisca / ,
sp in a/; ~ ó t a s con lische, ariste
ašar a 1. lacrim a /; karčios ~ o s lacrim e am are;
apsipilti ~ o m is scoppiare, sciógliersi in lacrime
(in un pianto); nušluostyti kám ~ a s asciugare le
lacrim e a qc.; p riv e sti ik i ~ ų far p iángere; 2.
(lašas) goccia/, lacrima/; liko ~ a p ie n o ė rimasta
una lacrima di latte; 0 šioje ~ ų pakalnėje in que-
sta valle di lacrime; krokodilo ~ o s lacrime di co-
codrillo
aša rėlės dgs. b o t. prím ula /; 0 dangaus a. ócchio
della M adonna, nontiscordardim é m
a ša rin ||g a s lacrim oso; ~ i s anat. lacrím ale; ~ ė s
dujos gas lacrimógeno
a š a r o s im a s lacrim azione/; ~ t a s lacrimoso, ba-
gnato di lacrime; ~ t i lacrimare A; ~ t i nuo dūmų
lacrimare per ii fumo
a š ig a l ||Is polo m; P ietų, Šiaurės ~ i s Polo Nord,
Polo Sud; ~ iš k a s polare
aštuoniašimtas
a š || in is assiale; ~ in ė lin ija (kelio vidu ryje) asse
stradale; ~ ir a tis asse rotante; ~ i s asse m , perno
m , assale m; žemės ~ i s asse terrestre; prk.: pasa­
kojimo ~ i s perno di un racconto
asm as psn. ir. astuñtas
ašm en||ys dgs. lam a/, filo m , p u n ta/; skustuvo ~ y s
filo del rasóio; p a im ti p e ilį už ~ i į p re n d e re ii
coltello per la lama
aštrė||ti 1. (apie įrankius) diventare piu acuminato,
appun tito ; 2. (apie reiškinius, sa n tyk iu s) inas-
prirsi, acutizzarsi, accentuarsi, aggravarsi; šaltis
~ ja ii freddo si inasprisce; krizė ~ ja la crisi si
aggrava
aštriabriaunis dallo spigolo appuntito
aštriadaūtis dai denti aguzzi
a štr ia ip rv. acutam ente, bruscam ente; a. kalbėti
parlare in modo brusco, duram ente
a štria liežu v is dalla lingua m ordace (tag lien te);
spiritoso
aštrinti 1. (galąsti) affilare A, appuntire A; 2. prk.
(didinti) acutizzare A, aggravare A, inasprire A,
accentuare A; á. skausmą inasprire il dolore
aštr||um as acutezza/ ; prk .:p ró to ~ ú m a s acutezza
di mente; ~ ü s 1. (apie daiktus) tagliente, acuto,
puntu to , assotigliato, affilato, ap puntito; ~ ó s
peilis coltello tagliente; 2. (apie pojū čiu s) acuto,
acre, sottile; ~ u s garsas suono acuto; ~ ü s kvapas
odore acre, acuto; 3. prk. (sm arkus ) forte, aspro,
brusco, rígido; ~ ü s žodis parola brusca; ~ i padė­
tis situazione tesa, grave
aštuntadalis ottava parte
■dštunt,\asklnt.sktv. ottavo; otto; šiandien sausio ~ á
(diena) oggi ė l’otto di gennáio; ~ ó k a s alunno
della ottava classe (studente della prim a liceo)
aštuoneilis ottonário m
aštuoner i, aštuonerios daug. sktv. otto; ~ i mėtai
otto anni; aštuonerios durys otto porte; ~ ió p a i
prv. in otto modi; ~ ió p a s di otto tipi
aštuon jetas kuop. sktv. (un gruppo di) otto; ~ i ,
aštuonios kiek. sktv. otto; ~ i vyrai otto uomini;
išbuvaū teñ ~ ia s dienas šono stato la otto giorni
aštuon(ia)kam pis mat. ottágono m
aštūoniasdeš Įinit kiek. sktv. ottanta; ~ im tie s mėtų
Žmogus ottantenne m , f; ~ im ta s kini. sktv. ottan-
tėsimo; ~ imtieji mėtai gli anni ottanta
aštu on ||iašim tas klnt. sktv. ottocentėsim o; ~ i e s e
prv. in otto; ~ ió lik a kiek. sktv. diciotto; ~ i6likos
mčtiį jaunuolis diciottenne w; ~ ió lik ta s klnt. skt\>.
diciottésimo; kovo ~ ió likta il diciotto marzo
aštuoniskart
aštuonis j| kart, —syk prv. otto volte; ~ k a r t du otto
per due
aštuoniukė l’otto (percorso, tracciato a form a di
otto)
aštuonkojis 1. zool. piovra /; 2. che ha otto piedi,
otto zampe
aštuon ||tinkas piegato otto volte; —mėtis di otto
anni, ottenne; —vietė sport, l’otto (tipo di imbar-
cazione da otto vogatori); —vietininkas sport, vo-
gatore di tale imbarcazione; —viėtis di otto posti
ašuotė bot. pianta di famiglia graminácee, stipa /
ašut|| as erine m (di cavallo)', —inis di erine
ašv||a psn. cavalla/; —ienis tarm. cavallo da tiro
atabradas guado m
ataidėti riecheggiare E (avvicinandosi)
ataka a ttacco m , assalto m \ eiti f ataką andaré,
m uóvere a ll’attacco; atrem ti ataką respingere
1'assalto
atákti 1. rieuperare la vista; 2. p rk . com inciar a
vederci chiaro, aprire gli occhi
atakuoti attaccare A, assaltare A, assalire A, an­
daré all’assalto
atamanas 1.p sn . atamano m \ 2. capo m ,plėšikų a.
capobanda m
atardyti scucire A, sdrucire A, sfilacciare A
atarti arare di nuovo; rivoltare arando
atáskait||a resoconto/n, rendiconto m, rapportom ,
r e la z io n e /; duoti —ą fare, darė ii rendiconto;
—inis: —ims pranešimas rendiconto consuntivo
atašė nkt. dkt. addetto ra; káro a. addetto militare
atdtranka 1. contraccolpo ra; 2. (ginklo) rinculo m
atatupsti!as ritroso, contrario, inverso; —óm(is)
prv. a ritroso, all’indietro; ~ o m is eina cammina
ritroso, va a ritroso
ataudai dgs. trama f
ataug a 1. bot. pollone m , germ oglio m; 2. anat
káulo —d apófisi/; aklosios žarnos —a appendice
/; —imas ricrescita /; —inti far ricréscere; sngr.:
atsiaugino barzdą si ė fatto ricréscere la barba
ataugti (ri)crėscere E
atausti tramare A, ordire A, intessere A
ataušinti far raffreddare A
ataušti raffreddarsi, diventare tiépido
atavizmas biol. atavismo m
atbaidyti impaurire A, spaventare A; jie mane a t­
baidė nuo kelionės (im p au rėn d om i) mi hanno
fatto desistere dal viággio
atbals is eco m , rison an za/;prk.: susilauktiplataūs
~ io suscitare una vasta risonanza
52
atbarškėti venire, arrivare con un tintinnio
atbėgti arrivare di corsa, accórrere E; a. į pagalbą
accórrere in aiuto
atbildėti venire, arrivare con fracasso
atbirgzti venire, arrivare rombando, ronzando
atbl&kšti rigettare A, buttare A (indietro), rivoltare
A, ripiegare A
atbraila fa ld a /, t e s a /, c o r n ic e /, corn icio n e m;
skrybėles a. falda di un cappello
atbraškėti venire, arrivare frusciando, crepitando
atbrigzti sfilacciarsi, scucirsi, sciuparsi
atbri || sti awicinarsi (guadando)-, vos ~ d a ü per tokį
purvyną sono arrivato a fatica attraverso questo
fango
atbudimas risvėglio m
atbük||élis 1. (neaštrus daiktas) oggetto ottuso, non
tagliente; 2. prk. (bukaprotis) stupidone m , zuc-
cone ra; —inti 1. rintuzzare A, spuntare A, rén-
dere ottuso; 2 .prk. (padaryti nejautrų) ottündere
A, in d eb o lire A, affiev o lire A; ~ i n ti a tm in tį
o ttü n d ere la m em oria; —ti d iven tare o ttu so ,
spuntarsi; prk.: —ę s protas m ente ottusa
atbulai prv. a rovéscio, all’indietro, al contrario;
viską a. daro fa tutto al contrario
átbulüas 1. ritroso, inverso, o p p o sto , contrario;
pasitráuk —as fatti (tirati) indietro; 2. (atvirkš­
čias) rovéscio; paėm ė ~ ą knygą ha preso il libro
alia rovéscia; —áuti contraddire A, contrastare
A, opporsi, fare il contrario; —inis che va all’in­
d ietro, in sen so contrario; —Inis bėgis retro-
márcia /; —óm(is) prv. a ritroso, all’indietro
atbusti svegliarsi; sngr.: anksti atsibudo si ė svegliato
presto
atbūti 1. (išbūti) passare A, trascorreré A; sngr.:
atsibu s ir p a reis tornera d op o essersi ferm ato
quanto vuole; 2. (atidirbti) rimanere a servizio; 3.
(atlikti) portare a termine; atbuvau visus reikalus
ho terminato tutte le faccende
atdaras aperto, spalancato
ateidinėti din . venire spesso o periódicam ente
ateistllas, -ė ateo m (atea f ) , ateísta r a ,/; —inis,
—iškas ateo, ateístico; ~ in ė filosofija filosofía
atea
atei ti venire (a p ied i) E, giungere E, arrivare E;
~ siu pas tave verró da te; ~ n an čiais metais l’an-
no p róssim o; d á r neatėjo la ik a s non ė ancora
giunto il momento; kada ~ n a traukinys? quando
arriva il treno?; kás táu atėjo į galvą? cosa ti é
venuto in mente?; 0 į protą ~ t i rinsavire E
 53 atgriebti

ateit iis awenire m , futuro m; artimiausioje ~ y jė in atgaminsimas riproduzione /; ~ t i riprodurre A,

un futuro immediato; ~ i é s įvyk ia i gli aw en i- far risórgere
menti futuri; ~ i s p a ro d ys si vedrá, staremo a atganyti 1. impinguare A (detto di animali)-, 2.
vedere finiré di pascolare
ateív||is forestiero m ; ~ ių gausum as affluenza di átgarsj|is eco m , risonanza/, rimbombo m ; prk.:
forestieri; ~ i s iš kosmoso alieno m plataus ~ io susilaukęs įvykis una vicenda che ha
ateizmas ateísmo m avuto vasta risonanza
atėjimas venuta /, arrivo m , ascesa /; a. į valdžią atg ||áuti riacquistare A, ricuperare A, riavere A,
ascesa al potere riprendere A; ~ á u ti laisvę riacquistare la liberta;
atėjūnas niek. forestiero indesiderato ~ ü v o jėg a s ha ricuperato le forze; ~avim as ri-
ateljė nkt. dkt. 1. (dailininko ) stüdio m; 2. (m adų) cüpero m, riacquisto m
sartoria/, negózio di moda atgiedó||ti 1. awicinarsi cantando; 2. finiré di can­
atėmimas sottrazione/, privazione/, ritiro m \ (vai­ tare; prk.-.jaü tas ~ jo sávo quello ė oramai alia
ruotojo) teisių a. ritiro della patente fine della sua vita
atėminys mat. sottraendo m atgimim||as 1. ( veiksmas ) rináscita/, rinnovamento
atentatas attentato m, tentativo m m; 2. istor. Rinascimento m; ~ o laikų stilius stile
atest acija attestazione /; ~ á ta s attestato m , cer- rinascímentale
tificato m \ brandos ~ á ta s diploma di maturitá; atgim ti rináscere E, rivivere E, risórgere E, rin-
~ ú o ti attestare A, daré un’attestazione, un cer- novarsi, rinvigorirsi;yflMčiiios/ kaip naujai ~ ę s mi
tificato sentó rinato
atgabenimas consegna/, fornimento m 1 atgiñti (atvaryti) far venire, condurre A (in punto
atgabenti far pervenire, consegnare A, fornire A; destinato); a. bandą condurre un gregge
a. prekes consegnare la merce 2 atginti (apsaugoti ) difėndere A, fare schermo,
atgail a penitenza/, contrizione/; ~ á u ti pentirsi, protéggere A; sngr.: vos atsigyniau nuó šunų con
dolersi, rammaricarsi; ~ á u ti dél sávo nuodėmių fatica sono riuscito a salvarmi dai cani
pentirsi dei propri peccati; ~ávim as pentimen- atgyti riméttersi in salute, ristabilirsi, rawivarsi,
tom rivivere E, rináscere E; prk.: į pabaigą vakaras
atgaiv já ristoro m , ravvivamento m , rincuora- atgijo la serata si rawivó verso la fine
mento m, riposo m; ~ in gas rinfrescante, fresco; átgyven|| a soprawivenza / , residuo m \praeities ~ o s
~ in im a s 1. žr. atgaiva; 2. m ed. rianim azione/; residui del passato
~ in t i rianimare A, rawivare A, far rináscere, atgyventi 1. giüngere alia fine della vita; a. sávo
riméttere in vita; ~ l n t i a tm in tį rinfrescare la amžių aver fatto il próprio tempo; 2. prk. uscire
memoria; sngr.: atsigaivin a u p ó šaltu dušu mi di moda, andaré in disuso; atgyvenęs dáiktas roba
sono rinfrescato con una doccia fredda vecchia
atgaj |á 1. ravvivamento m , ripresa /; rináscita/; 2. atgniaužti allargare il pugno
ir . atžala; ~ ü m a s vigorositá/, vivificazione/; atgnybti tógliere un pezzetto, sbocconcellare A,
~ u s rinfrescante, vivificante, vítale, vigoroso spilluzzicare A
atgal prv. indietro; grįžti a. tornare indietro, ritor- atgodüs accorto, perspicace, sagace
nare E; pirm yn ir a . avanti e indietro; bilietas p ir­ atgras inti, ~ y ti far passare la voglia, far perdere
myn ir a. biglietto di andata e ritorno l’abitüdine; negaliu jó ~ y ti nuó rūkymo non riesco
atgaląsti affilare A, arrotare A (di nuovo) a fargli sm éttere di fumare; ~ ü s ripugnante,
atgaliai dgs. residuo m , avanzo m , resto m , rima- sgradévole
süglio m atgrésti far perdere la voglia, disabituare A, disav-
átgai|| ¡as ritroso, opposto, contrario; stu m k ~ ią vezzare A
drklį spingi il cavallo indietro; ~ in is 1. di ritor­ atgręžti (ri)vólgere A, (ri)voltare A; sngr.: atsigręžė
no, inverso, opposto; ~ iu is adresas indirizzo di į manė si voltó verso di me
ritorno (del m itten te ); 2. retroattivo, pregresso; atgriebti 1. (atgauti) ricuperare A, riprendere A,
~ ín is įstatym as legge retroattiva; ~ ió s prv. in­ riacquistare A; 2. šnek. (atgaivinti) riméttere in
dietro vita, rawivare A
 54
atgristi
atgristi 1. ( a tp ra sti ) disabituarsi, disavvezzarsi, atidé||ti 1. m éttere A, lasciare da parte; accan-
allontanarsi; 2. (įgristi) diventare fastidioso, noio- tonare A; sngr.: atsidék skanesnių obuolių méttiti
da parte le mele piü buone; 2. ( nukelti ) riman-
so; seccarsi
atgrįžti 1. ritornare E; 2. voltarsi indietro dare A, rinviare A, differire A; —ti darbą rytojui
atgrub(a)nagis, -ė m en k. persona daile mani di rimandare un lavoro a domani; m ėnesiui —jo
pasta frolla; imbranato m (f-a ) vestuvės hanno differito di un mese le nozze; —ti
atgrubti intirizzirsi, (in)torpidirsi, indurirsi, di- varžybas rinviare una partita
ventare ruvido atidykinti (s)vuotare A, liberare A, sgomberare A
atgrusti 1. šnek. ( atva ryti ) condurre A; 2. ( daug atidirbllti sdebitarsi lavorando; finiré di lavorare;
atgabenti) portare in grande quantitá; ta i atgrūdo sngr.: aš sávo ja u atsidirbau la mia parte l’ho giá
mum s malkų! ma quanta legna ei hanno portato! fatta
atguiti šnek. condurre A, portare A atidyrinti šnek. awicinarsi con passo lento, stanco
atgulti 1. ( išsitiesti ) sdraiarsi, mėttersi a giacere,atidrékinti rendere ümido, inumidire A, bagnare A
atidrékti diventare ümido
stėndersi; sngr .: atsigulė ant sdfos si ė sdraiato sul
divano; 2. (susirgti) ammalarsi, giacere ammalato atidrožti 1. scolpire A; 2. šnek. venire in gran fretta
atgūsti disabituarsi, divezzarsi, pėrdere l’abitūdine atidūlinti šnek. awicinarsi con passo lento
atgužėti venire E, arrivare E (in m assa) atidulkéti šnek. accórrere in fretta e furia
atida attenzione/, concentrazione / atiduíkti awicinarsi (detto d i pioggia); méttersi a
atidáigstyti orlare A piovigginare
atidainúoti awicinarsi cantando atidüm jas attenzione/ dirbant reikia —o quando si
atidai || ijim as separazione / , d ivisión e/; asseg- lavora bisogna stare attenti
nazione/; —yti 1. separare A, dividere A; sngr.: atidümti 1. far arrivare soffiando; vejas atidum ia
atsidalijo nuó šeimos si ė separato dalla famiglia; lietų il vento porta la pioggia; 2. šnek. arrivare in
l.p s n . daré a ognuno la sua parte; assegnare A gran fretta
atidanginti šnek. far pervenire, portare A, fornire atidund||énti, ~ é t¡ arrivare, venire rimbombando,
A; sngr.: kó čia atsidanginai? che diávolo sei ve- rintronando
nuto a fare? atiduoti 1. (grąžinti) rendere A, restituiré A, ridare
atidangstyti džn. scoprire A, aprire A (piü volte) A; a. skolą restituiré un débito; 2. (perduoti) daré
atidard||énti, —éti arrivare rombando, fremendo A, concédere A, dedicare A; a. visą gyvenim ą
atidár vmas apertura/, inizio m , inaugurazione/; m okslui dedicare un’intera vita alio stüdio; a.
teatro sezono ~ ym a s apertura della stagione teat­ labas dienas mandare i saluti
rale; ~ in é ti džn. aprire A (ripetutamente ); —yti ati dūs attento, desto, vigile; buk —dus per pamoką
1. aprire A, spalancare A; —yti (atkim šti) butelį stai attento durante la lezione; ~džiaiprv. atten-
stappare una bottiglia; 2. (pradėti, įsteigti) inau­ tamente, in modo attento
gurare A, aprire A, iniziare A; —y ti m okyklą atidveíkti awicinarsi con un leggero sóffio
inaugurare una scuola átils ||is riposo m , réquie /; d irb a be —io lavora
atidav imas ricon segn a/, restitu zion e/; skolós senza riposo; am žinąjį ~ į dúok jiem s, Viešpatie
—im as restituzione di un prestito; —inéti džn. l’eterno riposo da’ a loro, o Signore
restituiré A, ridare A, consegnare A (piü volte) atim inėti, ~ lió t i džn . prendere A, tógliere A
atidėjimas rinvio m, rimando m , differimento m , (ripetutamente)
dilazione/, próroga/; posėdžio a. differimento di atim||ti 1. (nusavinti ) levare A, tógliere A, portar
una seduta via, privare A; —ti tai, kas buvo dúota tógliere
atidėlioti džn. méttere (piü volte) da parte quel che si era dato; —ti gyvybę privare della vita;
atidengimas inaugurazione /; pam inklo a. inaugu­ sngr.: atsiim k savo dovanas riprėnditi i tuoi doni;
razione di un monumento 0 —ti žadą far pėrdere l’uso della parola; 2. (at­
atidengti 1. scoprire A, aprire A; a. puodą scoprire skirti) separare A, allontanare A, svezzare A; 3.
una péntola; a. ugnį aprire ¡1 fuoco; sngr.prk.:jám (trukti) richiėdere A, volere A; šitas darbas atim a
ákys atsidengė gli si sono aperti gli occhi; 2. in­ daug laiko questo lavoro richiede molto tempo; 4.
augurare A m ed. paralizzare A ;jám rankas atėmė le sue mani
 55 atkaklauti

šono rimaste paralizzate; 5. m at. sottrarre A; Iš giiere A, sviare A, distrarre A; ~ í í nuó kó dėmesį
penkių ~ t i du da tinque sottrarre due; ~ t is m at. distógliere da q.c. l’attenzione; ~ t i nuó mokslų
sottrazione /; ~ tiė s ženklas segno di sottrazione sviare dallo stüdio; 3. (atvykti) arrivare E, venire
1 atirti awicinarsi remando, remare fino a E; ~ i a būrys vaikų sta arrivando un gruppo di
2 atirti sfilacciarsi, scucirsi, disfarsi; kišenė atiro si ė bambini
scucita una tasca atitrinti far passare l’intorpidimento
atitaisyti riparare A, accomodare A, corrėggere A; atitrukti 1. (nutrūkti) staccarsi, liberarsi; 2. (nusi­
a. klaidą corrėggere un errore; a. sveikatą ris- šalinti) I scostarsi, allontanarsi; a. nuó žm onių
tabilire la salute; sngr.: óras atsitaisė ii tempo si ė allontanarsi dalla gente, perdere il contatto con
rimesso; pd lietaus bulvės atsitaisė dopo la pioggia la gente; neatitrūkstant nuó dárbo senza abbando-
le patate si šono riprese nare il lavoro
atitarnauti finiré ii próprio periodo di servizio atituštinti vuotare A, sgombrare A, liberare A
atitarti rispóndere A, accompagnare A (un canto) atitverti cingere A, muñiré di siepe, separare A; sngr.
atitekėti 1. affluire E, scórrere E ( verso q c .) ; 2. prk.: nuó visko atsitverti isolarsi, ritirarsi da tutto
trasferirsi atjaunė sim as ringiovanimento m; ~ t i ringiova-
atitekti toccare E, passare in possesso; yam atiteko nire E, tornare giovane; a tro d a i ~ j ę s sembri
nedidelė palikim o dalis gli toccó una piccola parte ringiovanito
di ereditá atjáuninpm as ringiovanimento m; ~ t i ringiova-
atitempti far venire, portare A, trascinare A (con nire A, rendere giovane
fa tica) atjausti provare com passione, commiserare A,
atities || inti raddrizzare A, fare tornare diritto; ~ t i compatire A; visi j į atjautė tutti provávano com­
1. rimettere diritto, raddrizzare A; 0 ~ t i strėnas passione per luí
ristorarsi, interrompendo ii lavoro; 2. (kelią) atjaut a, ~ im a s compassione/, commiserazione/,
arrivare fino a un certo punto con la costruzione pietá f; neturėti ~ ó s non avere compassione (per,
di una strada verso qc.); ~ ü s compassionevole, misericordio­
atitik imas ir . atitiktis; ~ m u ó corrispondenza/, so, pietoso
equivalente m atjóti arrivare a cavallo
atitik ti 1. (cor)rispóndere A, essere conforme; atjüngti tógliere A, chiüdere A; a. telefono, elektros
nuorašas atitinka originalą la copia ė conforme laidus tógliere la comunicazione, la corrente
all’originale; ~ t i tikrovę corrispóndere alia real- atjünk||ymas divezzam ento m; p a ršelių ~ y m a s
tá; 2. (atsekti ) trovare A, conóscere A; ~ t is con- divezzamento dei maialini; ~ y ti divezzare A;
formitá/, corrispondenza / ~ t i 1. divezzarsi; 2. disabituarsi, perdere l’abi-
atitiñkam||ai prv. conformemente, in conformitá, tüdine
rispettivam ente; ~ a s (cor)rispondente, con ­ atjúosti discingere A, sganciare A, slacciare A; a.
forme, adeguato, appropriato, conveniente; imtis diržą sganciare la cintura
~ ų priemonių prendere le misure adeguate atkab||inéti d in . staccare A, sganciare A, tógliere
atitokti riaversi, rianimarsi, ricuperare i sensi, A (piú volte)\ ~ in im a s sganciamento m; ~ in ti
rientrare in sé, rinvenire E; sngr.: negali a. iš sganciare A, distaccare A, disgiüngere A; ~ in ti
nuostabos non riesce a riaversi dallo stupore priekabą sganciare un rimórchio
atitolinti allontanare A, (di)scostare A; a. pavojų atkaišioti (skolą) šnek. restituiré (un débito) un po’
allontanare un pericolo alia volta
atitolti allontanarsi, (di)scostarsi;a. nuó namų, nud atkaitá 1. luogo esposto al solé o al fuoco; 2. cibo
tradicijų allontanarsi da casa, discostarsi dalle riscaldato
tradizioni átkaitalas surrogato m, sostituzione/
atitráuk ti 1. (atstu m ti) tirare via, trascinare A, atkait||óm(is) prv. a turno, l’uno dopo l’altro, alter­
scostare A, staccare A; ~ t i stalą nuo sienos sco- nativamente
stare un távolo dal muro; neatitraukti akių nuó ko atkaki || áuti ostinarsi, intestarsi, impuntarsi, incapo-
nórs non staccare gli occhi da qc. o da q.c.; ~ t i nirsi; —iai prv. con ostinazione, in modo testardo,
kirtį spostare l’accento; 2. (nusukti kitur) distó- costantemente; ~ ü m a s ostinazione/, caparbietá

atkakti
/, perseverarla/, pertinacia/; ~u n as, -ė persona
ostinata; ~ ü s 1. ( užsispyręs ) ostinato, testardo,
capárbio, pervicace, cocciuto; 2. (ryžtingas ) in­
sistente, persistente, pertinace, costante; ~ ü s
dárbas lavoro costante; ~ l ková lotta persistente
atkak||ti šnek. arrivare E, venire E; iš kur ~ a l? da
dove sei arrivato?
atkalb i á, ~éjim as, ~inéjim as dissuasione/; — éti
dissuadere A, sconsigliare A, distógliere A; ~ é jo
j į nuo kelionės gli sconsiglió il viággio; 2. finiré di
parlare; ~ in é ti džn. sconsigliare A, distógliere A
(piú volte)
átkalédis la settimana postnatalizia
atkalė || ti scontare A, espiare la pena;,/« ~ jo dešimt
metų ha scontato dieci anni
atkalnė declivio m , pendió m , pendenza di una
collina
atkaltė schienale m , spalliera /; atsirėm ęs į atkaltę
appoggiato alio schienale
atkalti (lentą) staccare A, schiodare A (una távola)
atkampiai prv. appartatamente, in disparte
átkam pps luogo remoto, ángolo sperduto; ~ ü s
lontano, remoto, appartato; gyvena ~ io jė vietoje
vive in un luogo remoto
atkariai prv. in maniera disgustosa, schifosamente
atk ari iáu ti riconquistare A, ricuperare combat­
iendo; ~iávim as riconquista/
atkarpa 1. (atraiža) taglio m , pezza / , scámpolo m;
2. (kuponas) coupon m, tagliando m , cedola/;
(laikraščio) colonna /; 4. m at. segmento m; kélio
a. tratto di strada
atkarti (ri)piegarsi, incurvarsi
atkartoti 1. ripétere A, replicare A, ridire A; 2. (.su­
arti) riarare A, arare il terreno; 3. (atsiüléti) or­
lare A
atkarūs 1. (atlašus) (ri)piegato, ingobbito; 2. (ne­
k la u sa n tis) disubbidiente, testardo; 3. (a tstu ­
m iantis) fastidioso, ripugnante, disgustoso, schi-
foso
atkasinėti džn. scavare A (piú volte)
atkas į| ti scavare A, dissotterrare A, tógliere A (sea-
vando); ~ k sniegą nuo tako togli la neve dal sen-
tiero; ~ t i lobį scavare un tesoro; sngr.: atsikosti
maisto iš pó sniego scavarsi il cibo da sotto la neve
atkąsti addentare A, staccare coi denti; sngr.: atsi­
kąsti obuolio daré un morso a una melą;prk.: greit
atsikando tó dárbo si ė stancato presto di quel
lavoro; 0 a. dantį (neįveikti) rómpersi le corna
(restare sconfitto)
56
atkėblinti šnek. arrivare a stento, trascinarsi
atkéikti /7A:. rómpere un incantesimo
atkeliáuti venire E, arrivare E (facendo un lungo
viággio)
atkelti 1. (n u im ti) spostare A, rimuóvere A (sol-
levando)', a. dėžės nuo sienos spostare gli scatoloni
dal muro; 2. (atverti) aprire A, spalancare A; 3.
(pakeisti laiką) rimandare A, rinviare A, differire
A, aggiornare A; a. šveūtę rimandare la festa; 4.
(paskirti) inviare A (per trasferimento), trastocare
A; atkėlė naūją mokytoją c stata inviata una nuova
maestra
atkentėti aver sofferto molto
atkers ijimas vendetta /; -—-yti vendicare A, vendi-
carsi; ~ y ti kam už įžeidimą vendicarsi dell’offesa
con qc.; ~ ijo už tėvą ha vendicato il padre
atkerti staccarsi, scollarsi, andar via; medžio žievė
atkero la cortėccia si ė staccata
atkilas (apie vartus) aperto, disserrato
atkilėlis forestiero m , nuovo venuto
atkil(n)óti din . 1. (daiktus) rimuóvere A, spostare
A (piu volte); 2. (vartus) aprire A
atkilti venire E, arrivare E, provenire E
atkilūs di alta statura, grande, robusto
atkimš į| ti sturare A, stappare A, aprire A; ~ t i
butelį stappare una bottiglia; ~tu k a s (buteliui)
cavatappi m, cavaturaccioli m
atkimti riaequistare la voce, non ėssere piü rauco
3. atkirpti tagliare A (con lafórbice); a. audeklo skiau­
tę tagliare una pezza di tela
atkirsti 1. (nukirsti) troncare A, recidere A, moz-
zare A; a. kirviu šaką tagliare un ramo con la
seure; 2. (atšipinti) rintuzzare A, rėndere ottuso;
3. (atskirti) tagliare A, impedire A, ostacolare A;
a. kėlią impedire il passággio; 4. p rk . (griežtai
atsakyti) contraddire A, rispóndere obiettando;
gerai atkirtaū, ir j i s nutilo gli ho risposto per le
rime e si ė messo a tacere
atkirt iis replica /, rimbecco m; duoti tinkam ą ~ į
replicare in maniera adeguata
atkišti 1. spórgere A, (pro)tėndere A, allungare A;
a. šautuvą puntare un’arma (da fuoco); sngr.:
atsikišusi uola roccia sporgente; atsikišusi nosis
naso prominente; 2. (atsklęsti) aprire A; a. durų
ka ištį tirare il chiavistello; 3. šn ek. (a tid u o ti)
restituiré con fatica (un prestito)
atklampoti arrivare attraverso un terreno fangoso,
paludoso
atklapá cinghie della sella
 57
atklijúoti scollare A, staccare A; sngr.: pašto ženklas
atsiklijavo si ė staccato ii francobollo
atklysti giūngere E, arrivare E {vagando), capitare E
atkliuti 1. sganciarsi, liberarsi; 2. šnek. (atvykti)
venire E, arrivare E (all’improvviso)
atklóti scoprire A, tógliere le coperte; sngr.: miega
atsiklojęs dorm e senza coperte
atknaibyti, atknebinėti šnek. snodare A, liberare
dal nodo
atknóti staccare A, scrostare A, levare A; sngr.:
sienos tinkas atsiknojo l’intónaco si ė scrostato
atkopti avvicinarsi salendo
atkos jėti scatarrare A, espettorare A; ~uliaf dgs.
espettorato m, escreato m
atkovoti »conquistare A, riprėndere com batiendo
atkraginti piegare all’indietro, reclinare A
atkrágllti 1. piegarsi all’indietro; 2. (atšokti) spór-
gere E, venire in fuori; atkrágusios kišenės tasche
gonfie; —lis 1. (ri)piegato; 2. (atkarus) testardo,
cocciuto
atkrant ė riva /; upės ~ ė je sulla riva dėl fiume, in
riva ai fiume
atkrantis luogo vicino alla sponda, riva
atkrapštyti 1. ripulire raschiando; 2. (atnarplioti)
snodare A, liberare dal nodo
atkraštys 1. {pakraštys) m argine m, lem bo m; 2.
(atraiža) taglio m, stacco m
atkrauti styti 1- (daiktus) sgom b(e)rare A, liberare
A; 2. (gyventojus) traslo ca re A, tra sfe rire A;
sngr.: ji s čia neseniai atsikraustė ha traslocato da
poco; ~ t i 1. lib e ra re A, sg o m b (e )ra re A; 2.
m éttere da parte, accantonare A
atkreipti 1. (atsukti) volgere A, girare A; nam as
atkreiptas į rytus la casa ė voltą verso levante;
sngr.: atsikreipė į j į si volse verso di lui; 2. (sutelk­
ti) stare attento a q.c.; a. į ką dėmesį prestare at-
tenzione a, badare a
atkreūkšti scatarrare A, scaracchiare A
atkristi 1. far m uóvere scuotendo, sbattendo; a.
ledą iš indo far uscire ii ghiaccio dal recipiente;
2. (sumušti) percuótere A, picchiare con forza
atkriaušė dirupo m, balza /
atkrimsti 1. addentare A, strappare coi denti; 2.
(atšipinti) rintuzzare A, spuntare A
atkrypuoti giūngere barcollando
atkri ||sti 1. (atplyšti) staccarsi, distaccarsi, scostarsi,
cadere E; 2. (pasidaryti nereikalingam) non avere
piü vigore, p ė rd e re la forza (la validitá); tas
klausimas ja u ~ to la questione non ha piū impor-
atlaisvinti
tanza; ~ to vienas rūpestis una preoccupazione in
m eno; 3. (vėl susirgti) ricad ere nella m alattia,
riammalarsi; 4. (sumažėti) diminuiré E, calare E;
šaltis ~ to ii freddo ė diminuito
atkrytis 1. (apie ligą) ricaduta /, recrudescenza/; 2.
(apie orą) disgelo m
atkūrimas ricostruzione / , restaurazione /, riatti-
vazio n e/, ripristino m, ristabilim ento m; šalies
ūkio a. ricostruzione económica del paese
atkursti riacquistare l’udito
atkurti 1. (pakurti) riaccėn d ere ii fuoco; 2 . (at­
statyti) ricostruire A, riprodurre A, riattivare A,
rigenerare A; a. pram onę far rináscere l’indus-
tria; a. įstatym ą ripristinare una legge; 3. (pri­
siminti) richiam are alia m em oria (alla m ente),
rievocare A, ram m en tare A; 4. šnek. (atbėgti)
arrivare in gran fretta
atku ]sti 1. (atšokti) staccarsi, scrostarsi; 2. (atsi­
gauti) rim ėttersi, riprėndersi, ristabilirsi, andaré
meglio; 3. (prasigyventi) arricchirsi, fare fortuna,
prosperare A; —tinti 1. šnek. (atgaivinti) rimėt-
tere in vita, raw ivare A, rianimare A; 2. (atpenė­
ti) ingrassare A, impinguare A
atkviesti invitare A, chiamare A, far venire con un
invito
atlaid||á 1. (atodrėkis) disgelo m; 2. (perstojimas)
p a u s a /, m om ento di sostą; dirba be ~ 6 s lavora
senza sosta
atlaidai dgs. bain. 1. (nuodėmių atleidimas) indul-
genza / , rem issione /; 2. (šventė) f e s t a / ( p a r -
rocchiale); švento Petro a. festa di San Pietro
atlai ,1düs 1. (apie žmogų) indulgente, arrendėvole,
compiacente; 2. (apie orą) ūmido; 3. (apie siūlus)
dipan ato m alė, sciolto; ~ d žiai prv. in d u lg en ­
temente
atlaikai dgs. ręsti m p i, residui m p i, rifiuti m pl\
gamybos a. scarti (avanzi) della produzione
átlaik alas, ~ a s resto m, residuo m , avanzo m,
rim anenza/; ~ in is rim anente, non utilizzato
atlaikyti tra tte n e re A, ferm are A, co n ten ere A,
reprim ere A; a. priešo puolim ą contenere I’attac-
co dell’aw ersário; a. ašaras trattenere le lacrime;
sngr.: neatsilaikėme pagundai non resistemmo alla
tentazione
atlaisvinti 1. liberare A, sgom b(e)rare A, rimuó-
vere A; a. stalą liberare ii távolo; 2. (atpalaiduoti)
slegare A, slacciare A, sciógliere A; sngr.prk.:
atsilaisvinti nuo įsipareigojim o sciógliersi da un
óbbligo
 58
atlajá
atlajá 1. (užliejama vieta) golena /; 2. (sekluma) atlėkti 1. (atskristi) arriv are in volo; 2 . (atbėgti)
zona (a riva) poco profonda accórrere E, arrivare di corsa
atlank||á agr. propaggine/; dauginti ~ om i$ molti- atleñk||ti 1. (atitiesinti) raddrizzare A, spiegare A;
plicare per propággine, propagginare A 2. (atraityti) ripiegare A, rim boccare A; 3. (apie
atlankas (drabužio) rivolta /, rovescia /, rimbocca- peilį) aprire A; ~ ia m a s peiliukas tem perino m,
tura / coltello a serramánico
atlankyti visitare A, fare una visita, andaré (venire) atlžp |ti p ėn d e re A, ėssere inclinato o piegato;
a trovare; sngr.:jis dažnai atsilañko pás mus viene ~ u sio s ausys orėcchie a svėntola
spesso a trovarci atletu as atleta m; ~ika atlética/; lengvoji, sunkioji
atlankstyti džn. (s)piegare A, disténdere A (piú ~ ik a atlética leggera, pesante; ~ in is, ~iškas
volte) atlético, di (da) atleta; ~iškaipn>. atleticamente,
1 átlap||as báverom, risvolto m \ švarko ~ a í i risvol- in modo atlético
ti della giacca; paim ti už ~ ų prendere per il bá­ atlyda so stą/, pausa/, interruzione/
vero atlydė ti accompagnare A; ~ jo mané iki namų mi
2 atlapas 1. (nesusegtas) sbottonato, scoperto; 2. ha accompagnato fino a casa
(atdaras) spalancato, aperto atlydys disgelo m
atlapaširdis sincero, aperto, franco, schietto atliekam as su p érflu o , ecced en te, d isponibile,
atlapoti 1. (atsegti) sb o tto n are A, disfare A; 2. libero, di troppo, in piü; ~ a s laikas tem po libero;
(atidaryti) spalancare A, aprire A ar turite ~ ų bilietų? ha dei biglietti in piü?
1 atlasas atlante m; geografijos, botanikos a. atlante atliep¡|ti 1. (atsišaukti) risonare A, riecheggiare A;
geográfico, botánico sngr.: atsiliepk, k a i pašau ks q u an d o sarai chia-
2 atlasas (audinys) raso m m ato rispondi; 2. (pritarti dainuojant) accom ­
atlašus 1. piegato all’indietro; 2. dritto, eretto pagnare un canto; 3. (atitikti) corrispóndere A,
atlaúpti staccare A, scrostare A éssere proporzionale a; 4. (turėti įtaką) influiré
atlauža fram m ento m, frantum e m, rottam e m A; rūkymas ~ ia sveikatai il fumo ha conseguenze
atlaužti 1. (atskirti) spezzare A, staccare A; sngr.: sulla salute
atsiláu zk duonos prénditi un pezzo di pane; 2. atlygini!imas 1. (už darbą) p ag a/ , pagam ento m,
(atlenkti) sollevare A, alzare A, piegare all’in- salario m, stipéndio m\ mėnesinis ~ im a s stipén-
dietro; a. (šautuvo) gaiduką sollevare il grilletto dio mensile; pakelti ~ im ą aum entare lo stipén­
atlégüti 1. (susilpnėti) diminuiré E, indebolirsi, af- dio; 2. (už nuopelnus) ricompensa /, gratificazio-
fievolirsi; šaltis ~ o il freddo é diminuito; 2. (ap­ n e / rimunerazione/, retribuzione/; 3. (už nuosto­
rimti) calmarsi, placarsi, tranquillizzarsi lius) risarcim ento m, indennizo m; ~ t i rimune-
atleidimas 1. (iš darbo) licenziamento m, congedo rare A, (ri)compensare A, ripagare A, risarcire A;
m, dim issione/; 2. (nuo pareigų, mokesčių) esen- ~ t i už suteiktą paslaugą ricom pensare per il ser-
z io n e /, d isp e n sa /, esónero m; 3. (kaltės) p e r­ vizio prestato; už nuostolius risarcire i danni
dono m, scusa/; 4. (nuodėmių) assoluzione/, re- atlik ėjas, -a esecu to re m (f -trice), (vaidmens)
missione / intérprete m,f; ~im as esecuzione/ attuazione/,
atleis |¡ti 1. (atpalaiduoti) allentare A, rilassare A; realizzazione /; m uzikinio kūrinio ~ im a s inter-
~ t i stabdį allentare il freno; 2. (pailginti ar pra­ pretazione di un brano musicale; bausmes ~ lm a s
platinti) allargare A, allungare A (un vestito)-, 3. espiazione della pena; ~inét¡ džn. eseguire A,
(pašalinti) licenziare A, congedare A; ~ t i iš pa ­ attuare A, cómpiere A (ripetutamente)
reigų licenziare dal posto di lavoro; ~ t i nuo mo­ atlik ti 1. (pasilikti) rim a n ere E, re sta re E ; jis
kesčių e so n erare daile tasse; 4. (dovanoti) as- namie ~ o é rimasto a casa; 2. (likti) rim anere E,
sólvere A, perdonare A, graziare A, scusare A; avanzare E; dúonos é avanzato del pane; 3.
niekada já m to neatleisiu non gliela perdoneró (padaryti) eseguire A, attu are A, realizzare A,
m ai; ~ k ite už trukdym ą scusate il disturbo; 5. effettuare A, cómpiere A; ~ t i darbą eseguire un
(sumažėti) diminuiré E, calare E, attenuare A; 6. lavoro; ~ t i sávo pareigą cómpiere (adém piere) il
(atšilti) intiepidirsi; disgelare E/A; sngr.: langai p ró p rio dovere; ~ t i bandym ą fare un esperi-
atsileido le finestre si šono disgelate m ento; ~ t i reikalą sbrigare u n a faccenda; 4.
 59
(pagroti, suvaidinti) interpretare A, eseguire A; 5.
(iatbūti) com pletare A, term inare A; ~ t i bausmę
scontare la pena; ~ t i karinę tarnybą prestare ii
servizio m ilitare; ~ tin is com piuto, com pleto;
gram.\ ~ tin is laikas passato rem oto
atlinguoti avvicinarsi dondolando
átlinkas dispiegato, aperto
atliñkti dispiegarsi
atlip idyti, —inti scollare A, staccare A
1 atlipti scollarsi, staccarsi
2 atlipti giüngere andando dal basso verso l’alto,
salire E
atljsti avvicinarsi strisciando; šnek.: kö čia atlindaí?
cosa sei venuto a fare?
atlyti 1. avvicinarsi (detto della pioggia); 2. pióvere
abbandonatam ente
atlyž ti 1. (nurimti) raddolcirsi, mitigarsi, calmarsi,
placarsi; j ó pyktis greitai ~ ta la sua ira si placa
presto ; 2. (sum ažėti) indebolirsi, diventar piu
mite, m eno rígido; 3. (atsitraukti) allontanarsi,
assentarsi, spostarsi; nė žingsnio nuo manęs neat­
lyžta non si sposta di un passo da me
atIoš||as 1. (kėdės ir pan.) schienalem , spalliera/; 2.
(drabužio) risvolto m, ro v escia/; ~inis: ~ ln is
suolas panca con spalliera
atlošti piegare all’indietro, appoggiare A
atloti avvicinarsi abbaiando; accom pagnare ab-
baiando
atlüpüti i- (atplėšti) staccare A, strappare A, scor-
ticciare A, sbucciare A; sngr.: óda atsilupo si ė
scorticata la peile; 2. šnek. (brangiai paim ti) ri-
chiėdere un prezzo esagerato, pelare A; brangiai
~ o už darbą si ė fatto pagare salato per ii lavoro
atlužti spezzarsi, staccarsi, römpersi
atmain a 1. cam biam ento m, m utam ento m\ óro
~ a cam biam ento di tem po; m ėnulio fase
della luna; 2. bot. varietä /, variante /; naujos
vaismedžių atm ainos nuove varietä di älberi frut-
tiferi; 3. zool. razza / , spėcie / , s o r ta /; ~ingas
variäbile, mutäbile, instabile, incostante; ~ in gas
oras tem po variäbile; —yti 1. riprėndere indietro
ció che ė stato scambiato; 2. (pakeisti) cambiare
A, m u tare A; sngr.: oras atsim a in ė ii tem po ė
cambiato; ~ u s incostante, instabile
atmat[|a l.p p r. dgs. rifiuto m, avanzo m, immondi-
zia/, scarto m; ~ ų kibiras sėcchio dei rifiuti, pat-
tu m iera /; 2. prk. niek. persona rifiu tata dalia
societä; visuomenės atmatos rifiuti della societä, la
gente peggiore, canäglia /
atm intinė
atmatuoti misurare A; a. žemę misurare ii terreno
atmaūkti staccare A, strappare A, tirare A; a. odą
scorticare la pelle; sngr.: atsism aukti kepurę tirare
ii cappello all’indietro
atmazgyti džn. snodare A, disfare ii nodo (i nodi)
atmazgóti far to rn are di nuovo pulito, lavare A,
smacchiare A
atmegzti snodare A, slegare A, sciogliere A; sngr.
prk.: atsimezgė (jám) liežuvis gli si ė sciolta la lin-
gua
atmen a ricordo m; prom em ória/; ~am ai prv. per
quanto si ricorda; ~ u s ricordėvole, mėmore
atmerkti aprire A (gli occhi); sngr.: pagaliau atsi­
merkė finalmente ha aperto gli occhi
atmeüsti 1. rigettare A, buttare indietro; ~ s k mán
kamuolį buttami ii pallone; 2. (nepriimti) respin-
gere A, rifiutare A, rinunciare A, negare A; ~ s ti
kaltin im u s respingere le accuse; ~ s t i hipotezę
scartare u n ’ipótesi; 3. (atlošti) p ieg are all’in ­
dietro; 4. (duoti grąžą) darė di resto; ~stin ai prv.
negligentemente, senza accuratezza; ~stinis che
viene fatto con negligenza; ~tim as respinta /,
rinvio m, rifiuto m ; kamuolio ~ tim a s rinvio della
palla
atmėtys disgelo m
atmezgióti džn. snodare A, slegare A (piu volte)
atmiešimas d ilu izio n e/
atmiešti diluiré A, allungare A, an n acq u are A,
tem p erare A; a. vyną vandeniu a n n a cq u a re ii
vino, tem perare ii vino con l’acqua
átminas 1. knyg. oggetto di ricordo; 2. bažn. preg-
hiera per i morti
atminim as ricordo m, m em oria/, rem iniscenza/;
laikyti ~ u i tenere per ricordo; (kieno nors) ~ u i
in m em oria, a ricordo (di qc.); ~ o vertas įvykis
fatto degno di memoria; sngr.: gyventi atsim ini­
mais vivere di ricordi
atmin ti 1. (neužmiršti) ricordare A, ram m entare
A, avere nella m em oria, rico rd arsi (ram m en-
tarsi) di; ~ t i laimingas dienas ricordarsi dei gior-
ni felici; ~ tin a diena giorno m em orabile; sngr.:
negaliu atsiminti, kur j į mačiaū non riesco a ram ­
m entare dove l’ho visto; daugiau nieko neatsime­
nu non mi ricordo piū nulla; 2. (atspėti) indo-
vinare A; ~ k mįslę indovina Pindovinello
atmintinai prv. a memoria, a mente; a. mokėti eilė­
raštį sapere una poesía a memoria
atmintin ¡|ė prom em ória/; ~ is ció che si sa dire a
memoria
atm intis
atm int||ís m em o ria/; regimoji, girdimoji ~ is m e­
moria visiva, uditiva; turėti gerą atmintį avere una
b u o n a m em oria; įkristi į atm intį im prim ersi,
fissarsi nella memoria; išdilti iš ~ iės cancellarsi
dalla memoria; mano ~ yjė per quanto mi ricor-
do; kiek žmogaus ~ is mena a memoria d’uomo
atmirkyti bagnare A, am m ollire A, am m orbidire
A; a. drabužius (prieš skalbiant) m ėttere i panni
in ammollo; a. odą m acerare ii cuoio
atmirkti ammollirsi, ammorbidirsi
atmok a, átmokestis ricompensa /, premio ra, gra­
tifica /; ~ é ti ricom pensare A, ripagare A, rimu-
nerare A, contraccam biare A; sn g r k a ip aš táu
atsimokėsiu? come ti ripagheró?
atm osf||erá atm osfera /; prk.: nedraugiška ~ era
atm osfera ostile; ~ ėrin is atmosférico; ~eriniai
krituliai precipitazioni atmosfériche
atmušalas glžk. ferm acarro ra; respingente m
atm ušam as respinta/, ribattim entora; —inėtidžn.
respingere A, ribáttere A (piu volte)
atmušti 1. (atmesti) respingere A, ribáttere A; a.
kamuolį ribáttere la palla; a. priešą respingere ii
nemico; 2. (atspindėti) ripercuotere A, riflettere
A, riverberare A, rim andare A; sngr.: atsimušti
veidrodyje riflettersi nello specchio; 3.prk. (pa­
veržti) attirare a sé, allettare A; a. merginą ades-
care una fanciulla
atnárplioti sciógliere A, slacciare A, snodare A
atnaš||a dono ra, offerta /; ~ á u ti fare offerta, of-
frire A, donare A; ~ áuti dievams fare offerte agli
dei; ~ áu tojas, -a offerente m, f; ~avim as atto
dell’offerta
atnaūjinpmas rinnovo m, rinnovamento m, ripresa
/; ~ t i 1. (pakeisti nauju) rinnovare A, restaurare
A, far rináscere; ~ ti butą rinnovare l’apparta-
m ento; 2. (pradėti iš naujo) riprėndere A, rico-
m inciare A, ristab ilire A; ~ t i draugystę rian-
nodare l’amicizia; sngr.: liga atsinaujino la malat-
tia h a rip re so (c’e sta ta una rica d u ta); žiema
atsinaūjino I’inverno ė ricominciato
atneš Į| ti p o rta re A, a p p o rta re A; ~ t i (ne)laimę
portare (s)fortuna; ~ ti nuostolių (ar)recare dan-
ni; sngr.: atsinešk knygą porta con te ii libro; prk.
šnek.: ką čia velnias atnešė? chi diávolo ė venuto?;
~ t in is 1. ció che é p o rtato in dote; 2. p o rtato
dall’ėstero, importato
atodairįa riguardo ra, attenzione/, cu ra /, accura-
tezza /; su ~ a dirbti lavorare con cura; ~om (is)
prv. rivoltandosi, volgendosi indietro
60
atodanga geol. affioram ento m
atódirbis compensazione (pagam ento) col lavoro
atodrėkis disgelo m
atódüs |is 1. sospirom , respiro m; gilus ~ is sospiro
profondo; iki paskutinio ~ io fino all’ūltimo respi­
ro; 2. (atilsis) respiro m, riposo m, sollievo m,
tregua/, sostą/; dirba be ~ io lavora senza respiro
(senza sostą)
atogrąž||a geogr. trópico m\ Vėžio ~ a trópico del
Cancro; ~ ų šalys paesi tropicali; ~ in is tropicale;
~ inw karštis caldo tropicale
atókait||a luogo esposto ad una fonte di calore;
šildytis saulės ~oje scaldarsi ai sole
atók íiai prv. distante, lontano, discosto; ~ ia i lai­
kykis nuó jó tiėniti lontano da lui; ~ ū s lontano,
remoto, isolato, appartato
atokvėpis respiro m, riposo m, sostą/, pausa /
1 atólas grumeréccio m, fieno serotino
2 atólas geogr. atollo m
atomas átomo m
atomazga epilogo m, conclusione / , scioglim ento
m, esito m, fine m, (ri)soluzione/; netikėta dra­
mos a. epilogo inaspettato di un dramm a
atominps atómico, nucleare; ~ ė elektrinė centrale
atómica
atoslūgis 1. riflusso m, bassa m area;yuras- potvynis
ir a. flusso e riflusso della marea; 2. prk. (susilp­
nėjimas) ribasso m, calo m, dim inuzione/; gamy­
bos a. calo della produzione
atósmügis controffensiva /
atóspyris resistenza /, opposizione /
atostog láuti trasco rreré le vacanze; ~áusiu prie
jūros trascorreré le mié vacanze al mare; ~ á u -
tojas vacanziere m; ~ávim as atto del trascorreré
le vacanze; ~ in is relativo alie vacanze, feríale;
~ in ia i pin igai an ticipo sullo stip én d io p er le
ferie
atóstog||os dgs. vacanza/, feria/; išeiti ~ ų andaré in
vacanza, en trare in ferie; per vasaros ~ a s d u ­
rante le vacanze estive; dekretinės ~ o s congedo
p er m atern itá; nemokamos ~ o s co ngedo non
pagato
atóstümis fiz. repulsione /
atósvoris contrappeso m
atošliauža kar. (pabūklo) rinculo m
atošvaistė riflesso m, folgorio m, bagliore m
atótaka afflusso m ; kraüjo a. afflusso di sangue
atótampa contrafforte m, rinforzo m, sostegno m
atótirpa luogo in cui si é sciolta la neve (o il ghiáccio)
 61
atótrauka 1. (abstrakcija ) astrazione/; 2. stat. con-
trafforte m
a t o t r ū k ia is p r v . in m odo interrotto e irregolare,
saltu ariam ente, a balzelloni, nelle ore rubate;
~ i s distacco m , divário m , dislivello m , spro-
porzione/; ~ o m (is) prv. ir. atotrūkčiais
atoveik iis, ~ s m is controazione / , opposizione/,
reazione f
atpainioti sciógliere A, snodare A, sbrogliare A,
districare A
atpakalias inverso, contrario
atpakalys teatr. fondale m
atpalaid įavimas rilassam ento m; raumenų ~ a v i-
m as rilassam en to m uscolare; ~ ú o ti rilassare
A, liberare A, sciógliere A; sngr.: atsipalaiduoti
pó įtem pto dárbo rilassarsi dopo un lavoro in ­
tenso
atpásako Ujimas narrazione /, racconto m , esposi-
zione riassuntiva ( orale o scritta); ~ t i ridire A,
riferire A, narrare A, raccontare A
atpažinimĮas riconoscimento m, identificazione/;
~ o ženklas segnale di riconoscimento
atpažinti riconóscere A, identificare A; a. iš balso
riconóscere qc. alla voce; a. lavoną identificare
un cadávere
atpédinti šnek. venire lentam ente, a stento
atpenėti ingrassare A, impinguare A
atpig||inimas ribasso (riduzione) del prezzo, sconto
m; ~ in ti ribassare A, abbassare A, ridurre A (il
prezzo), scontare A; ~ in to s prekės merce a prez­
zo scontato; ~ t i dim inuiré di prezzo, diventare
m eno caro
átpild¡|as 1. ricom pensa/, premio m; l.p r k . (baus­
m ė ) castigo m , punizione/; gáutipelnytą ~ ą subi­
ré il m eritato castigo
atpilti versar fuori; sngr.: atsipilk pieno versa un p o ’
del latte per te
atpirkim||as espiazione/, redenzione /; 0 ~ o ožys
capro espiatório
atpirkti 1. (n u p irk ti ) ricom prare A; a. pardu otą
namą ricom prare la casa venduta; 2. {gauti atlei­
dim ą) espiare A; a. jaunystės klaidás espiare gli
errori giovanili; sngr.: taip lengvai neatsipirksi non
ti sdebiterai cosí fácilmente
atpjauti ta g lia re A {p eiliu ), segare A (p jū k lu ),
falciare A (dalgiu); sngr.: atsipjovė mėsos gabalą
ha tagliato per sé un pezzo di carne
atpjovIlá ritaglio m , pezzo m; ~¡m as tag liatu ra/,
segatura /
atraizgyti
atplaiša scheggia/, fram m ento m , pezzo m (stac­
cato da q.c.)
atplasnoti arrivare in volo (batiendo le ali)
atplaük||ti 1. arrivare a nuoto, arrivare navigando;
~ t i valtimi prie kranto giūngere in barca a riva; 2.
prk. arrivare in folla; ~ i a žm onių m inios arriva
una m area di gente
atplauti 1. far tornare di nuovo pulito; 2. giūngere
a riva (portato dalle onde)
atplėša pezzo m (strappato, staccato da q.c.)
atplėšti 1. strappare A, staccare A; a. rankovę strap-
pare una mánica; 2. (laišką) aprire A (una lette-
ra); 3. (jėga a tim ti) strap p are A, rim uóvere A,
allontanare a forza; a. vaiką nuo m otinos strap­
pare il figlio alia madre; 0 akių nuo kó neatplėšti
tenere gli occhi su q.c. (qc.), non distóglierne lo
sguardo
atplyšjti staccarsi, spezzarsi; (m edžio) šaka ~ o si ė
spezzato un ramo
atplukdyti condurre A, trasportare A (per via d ’ac-
qua); a. upė sielius trasportare i tronchi lungo la
corrente dėl fiume
atplu ¡Isti affluire E, scó rrere E, riversarsi; daug
žmonių ~ d o ė affluita m olta gente
atprasti disavvezzarsi, divezzarsi, disassuefarsi,
disabituarsi, p ėrd ere u n ’abitüdine, un vizio; a.
nuo rūkymo divezzarsi dal fumo
atpratinti disavvezzare A, disabituare A, far pėrde­
re l’abitūdine; a. gerti far disabituare qc. dal bere
atpraūsti riuscire a lavare bene (il viso o il corpo)
atpili [ti 1. ( a titrū k ti ) so ttra rsi, rėn d e rsi libero;
~ d a m a s nuo darbų nelle o re lib ere, a tem po
perso; 2. (sum ažėti ) diminuiré E, abbassarsi
atpūsti portare soffiando; vėjas atpūtė lietų il vento
ha portato la pioggia
atpuškėti, atpūškuoti avvicinarsi sbuffando
atpūtis šnek. respiro m , riposo m , sostą/
atrad||ėjas scopritore m , inventore m; ~ im a s 1.
ritrovamento m, rinvenimento m; pam esto daikto
~ im a s ritrovam ento di un oggetto sm arrito; 2.
scoperta /, invenzione /; didieji geografiniai ~ im a i
le grandi scoperte geográfiche
atraišioti džn. slegare A, slacciare A (piii volte)
atrait||as risvolto m , param ano m , rovėscia/; kelnės
su ~ a is pantaloni con i risvolti; —yti, —óti rim-
boccare A, ripiegare A, arrovesciare A; sngr.:
atsiraityti rankoves rimboccarsi le maniche
atraizgyti sbrogliare A, sciógliere A, districare A;
a. siūlus districare i fili
 62
atraiža
atraiža avanzo m, scámpolo m , ritaglio m; drobės a. atribojim as delim itazione/, segregazione/, isola-
scámpolo di lino mento m; ~ t i delim itare A, segnare ii confine;
atrajüá rum inazione / ; cibo rum inato; rimastica- segregare A, allo n ta n are A, isolare A; sngr.:
ticcio m \ ~ójim as rum inazione/, rim asticatura/; atsiriboti nuo pasaulio isolarsi dal mondo
~ 6 t i ru m in are A, rum igare A, rim asticare A; atribut||as attributo m \ ~ in is attributivo
dgs. zool. ~ótojai rum inanti m p i, ~ótojas rumi- atriedėti arrivare rotolando, rotolare E (fino a)
nante m atriekti affettare A (detto del pan e)
atrak cija attrazione /; ~cion as attrazio n e/, n u ­ atriesti spiegare A, distėndere A, raddrizzare A; a.
m ero sensazionale užsilenkusius knygos kampučius togliere le orėc-
atrak jineti d in . ap rire (piu vo lte) le se rratu re ; chie alie pagine di un libro
—inti aprire la serratura atrinkimas scelta/, selezio n e/
atram a 1. appóggio m , sostegno m; ~ o s taškas atriñkti scėgliere A, discérnere A; a. raktą scėgliere
punto di appóggio;prk:. jis - šeimos ~ a e ii sosteg­ la chiave giusta
no della famiglia; 2. tech. supporto m , fulcro m , atrióglinti 1. menk. arrivare m alam ente, giüngere
rincalzo m , pilone m , puntello m; 3. (atkaltė) spal- senza invito; sngr.: ko čia atsiridglinai? cosa sei
liera f, schienale m (nugarai)-, bracciolo m (ran­ venuto a fare?; 2. (atvilkti) portare A, trascinare
koms)-, ~ in is di appóggio, di sostegno, di rincalzo con fatica
atranki! á selezione/, scelta /; dirbtinė ~ a selezioneatrišti avvicinare rotolando; sngr.: kamuolys atsirito
artificíale; kandidatų ~ a selezione dei candidati; iki gatvės ii pallone ė rotolato fino alla strada
atrišti slegare A, slacciare A, snodare A, sciógliere
~ in is di, a scelta; sport.: ~ in ės varžybos elimina­
to r ia / A; sngr.: mán batas a tsirišo mi si é slacciata la
atrankos dgs. rimasüglio m , avanzo m , residuo m scarpa; 0 a. liežuvį far sciógliere la lingua; rankas
atrasti 1. ritrovare A, rinvenire A, scovare A ;sngr.: a. lasciar le mani libere
a r atsirado jū sų šuo? ė stato ritrovato ii vostro atryti rigettare A, sputar fuori
cañe?; 2. scoprire A, trovare A; a. naują vaistą atritinti žr. atrišti
scoprire un nuovo fármaco atródllyti 1. (turėti išvaizdą) aver l’aspetto (l’aria),
atras į| as risposta scritta; —yti rispóndere ad una sem brare E; gražiai ~ a i štai bene, hai un bell’as-
lėttera, rispóndere per iscritto petto; ~ o senesnis n ei iš tikrųjų yra sem bra piu
atrausti scavare A, cavare di sotterra; sngr.: kurmis vecchio di quanto šia; neatrodo, kad ji s turėtų tiek
atsirausė iki daržo la talpa ha scavato (e arrivata mėtų non sem bra che ábbia tanti anni (non di-
scavando) fino all’orto m ostra i suoi anni); 2. (rodytis) parere E, sem b­
atrégzti sciógliere A, snodare A, disfare A, rėndere rare E, d arė l’im pressione; j o p a siū lym a s ~ ė
libero p riim tin a s la sua p ro p o sta pareva accettabile;
atremilti 1. appoggiare A, addossare A, puntellare ~ o , kad viskas eina gera i sem bra che tutto vada
A, rinfiancare A, rin fo rzare A; kopėčias Į bene
medį appoggiare scala all’álbero; ~ t i kuo svyran­ atrofpja atrofia /; ~ú o tis atrofizzarsi
čią sieną pun tellare, rinforzare un m uro peri- atrūgos 1. gas provenienti dallo stóm aco, erutta-
colante; sngr.: atsirem k į manė appóggiati a me; zione /; 2. prk. rifiuti dėl passato
atsirem ia lazda si sostiene col bastone; 2. (a t­ atrūkti 1. avvicinarsi fum eggiando o piovigginan-
m esti) respingere A, rim andare indietro, parare do; 2. prk. venire in gran fretta
A; ~ t i puolimą parare un attacco; —tis appóggio atsagstyti sb o tto n are A, slacciare A (piu volte)-,
m, supporto m sngr.: atsisagstyk švarką sbottónati la giacca
atrėplioti arrivare a carponi, strascinarsi atsain iaí/OT. negligentemente, senza accuratezza,
atrėža žr. atraiža in m odo approssim ativo; ~ i a i a tlik ta s darbas
atrėžti 1. tagliare A; a. gabalą stiklo tagliare un lavoro fatto alla buona; ~ u m a s n eg lig en z a/,
pezzo di vetro; a. gabalą žem ės assegnare un svogliatezza/, m ancanza di interesse; ~ ū s n e ­
pezzo di terra; 2. prk. (griežtai atsakyti) rispón­ gligente, incurante, disinteressato
d ere bruscam ente, ribáttere A, contraddire A, atsajlja astrazione /; ~ a í prv. astrattam ente; ~ ū s
confutare A astratto
 63
atsákan [|čiai prv. bene, adeguatam ente; ~ č ia i p ri­
valgiau ho m angiato com e si deve; ~ t i s ade-
guato, giusto, conveniente
atsakas 1. risposta/; 2. rifiuto m , risposta negativa
atsakymu as risposta /; duoti ~ ą į klausimą darė ta
risposta ad una domanda; ~ a s žodžiu, raštu ris­
posta orate, per iscritto; 2. soluzione/, risultato
m; g a u ti teisingą (uždavin io) ~ ą escogitare la
soluzione giusta; 3. responsabilitá /; visą ~ ą imu
páts sáu mi assumo tutta la responsabilitá
atsakinėti d in . rispóndere A (piü volte)-, a. pamoką
darė risposte sulla lezione
a tsa k in g as 1. responsábile; ~ a s is redaktoriu s
d irettore responsábile; 2. im portante, impegna-
tivo; ~ a s momentas m om ento decisivo; ~ ü m a s
resp o n sabilitá/
a tsak yti 1. rispóndere A, replicare A; a. į laišką
rispóndere a una lėttera; a. žodžiu, raštu rispón­
d ere a voce, p e r iscritto; 2. rispóndere A, as-
sümersi la responsabilitá di q.c. o di qc.;y'ís dár
negali a. už sávo veiksmus non ė ancora respon­
sábile delle sue azioni; už nieką neatsakau non
rispondo di niente; 3. negare A, disdire A, rifiu-
tare A; a. butą disdire l’appartam ento; a. darbą
licenziare A, congedare A; sngr.: atsisakyti (nud)
p alikim o rinunciare a u n ’ereditá; 4. šnek. (p a ­
vargti) stancarsi, non p o te rn e piü; sngr.: kójos
a tsisakė i piedi non obbediscono piü; 5. šnek.
(susidėvėti) consumarsi, ėssere fuori uso
a tsak om || a s 1. órale, verbale; ~ a s is egzam inas
esam e órale; 2. ( a tsa k a n tis ) adeguato, giusto,
conveniente; 3. (atsakingas) responsábile
atsakom yb||é responsabilitá / ; prisiimti, nusiimti ~ ę
assümersi, declinare ogni responsabilitá; daryti
ką sávo ~ e fare q.c. sotto la própria responsabi-
Uth: ja u s ti m oralinę ~ ę avere la responsabilitá
morale
atsakovas teis. convenuto m , citato m
átsala geogr. banco di sabia, bassofondo m , secca /
a tsarg ia 1. p re c a u z io n e /, c a u te la /, p ru d e n z a /,
circospezione / ; su atsarga ką daryti agiré con
cautela; 2. (santaupos) provvista/ riserva/, scor-
ta /; ruošti atsargas žiem ai fare provvista (farsi le
riserve) p e r l’inverno; m aisto, vaistų atsargos
riserve di viveri, di medicinali; turėti pinigų a t­
sargai avere una scorta di denaro; 3. kur. riserva
/; ~ ó s kariniñkas ufficiale della riserva; ~ i a í prv.
a tte n ta m e n te , con precau zio n e, con cautela;
~ ia í! attenzione!; ~ ¡ n is 1. dkt. kar. riservista m,
atsid ėju siai
richiam ato m \ p a ša u k ti ~ in iú s rich iam are le
riserve; 2 . b d v. di ricám bio, di sco rta; ~ in é s
dálys pezzi di ricámbio, ricambi per auto; ~ in is
ra ta s ru o ta di scorta; ~ in is išėjim as uscita di
sicurezza; ~ ü m a s prud en za/, ca u tela/, precau­
z io n e /, atten zio n e /; ~ ü s accorto, p ru d en te ,
cauto, circo sp etto , avveduto; ~ ú s žm ogus un
uom o cau to ; bukite atsargūs! (sta tė ) atten ti!,
(fate) attenzione!
atsčiai prv. lontano, a lunga distanza
atsédéjjti rim an ere seduto p er il tem po dovuto;
scontare (espiare) la pena J is metus ~ jo kalėjime
ha scontato un anno di cárcere
atsegti slacciare A, sbottonare A, sfibbiare A
atseikėti m isurare A (detto di áridi)
atseit modal, quindi, dunque, allora, cioė; a. tu sergi
allora sei ammalato
atsekti 1. seguire A, andar dietro; a. pėdom is se-
guire le orm e di qc.; 2. ( su ra sti ) rin v en ire A,
ritrovare A, riconóscere A
atsėlinti aw icinarsi quatto quatto
á tsél||is zem d. risém in a/, riproduzione / ; ~ iú o t i
risem inare A
atsém ti attingere A, versare un po’ da parte (detto
di liquidi o áridi)
atséti seminare di nuovo, risem inare A
atsiañtrinti ricadere in una m alattia
átsiauta 1. (įlanka) in se n atu ra/, baia /; 2. zona di
costa che si aliaga in primavera
atsibást|| élls girellone m , vagabondo m , forestiero
m; ~ y t i giúngere E, arrivare girellando, vaga-
bondando
a ts ib é g é ti prendere la rincorsa; ~ k prieš šokdamas
prendí la rincorsa prim a di saltare
atsibodé||ti 1. (įkyrėti) stancarsi, annoiarsi, infas-
tidirsi; m ėsos ~ j o si ė stan cato della carne; 2.
( atsikratyti) disfarsi, sbarazzarsi; vos ju ó ~ ja u con
fatica mi sono sbarazzato di lui
atsib ó isti seccare A, infastidire A, an n o iare A,
venire a noia; tu mán ~ d a i mi hai seccato (sono
stanca di te); mum s ~ d o laukti ci siamo stancati
(siam o stanchi) di aspettare; a f táu neatsibódo
namie buti? non ti sei annoiato a stare a casa?
atsibráizyti venire, arrivare con fracasso
atsibráuti giúngere facendo rissa
atsibučiuoti congedarsi baciando
atsidavusiai prv. con devozione, fedelmente
atsidėjusiai prv. con impegno, zelantem ente, con
applicazione, diligentemente
atsidėkojim as
atsidėkojljimas ringraziam ento m; ~ t i ringrazia-
re A, esprim ere gratitudine, rėn d ere grazie di
q.c.; nežinaū, kaip táu ~ t i non so come ringra-
ziarti
atsidé;| ti l.ž r . atidėti; 2. (pasidėti) m éttere da parte
(per sė); turėjo šiek tiek pinigų ~ ję s aveva messo
un p o ’ di soldi a parte; 3. (skirti visas jėgas) dedi-
carsi, applicarsi, darsi; ~ t i mokslui, sportui de-
dicarsi alio stūdio, darsi alio sport
atsidirbti lavorare A, faticare A (a sufficienza)
atsidrėbti šnek. sedersi o sdraiarsi in modo scom-
posto
atsidúoIti 1. dedicarsi, consacrarsi, abbandonarsi,
cėdere E; ~ t i aistrom s abbandonarsi alte pas-
sioni; ~ t i likim ui cėdere al destino; 2. (dvokti)
sapere di q.c., puzzare E; puodas žuvim i ~ d a la
pėntola puzza di pesce
atsidūr ei venire a trovarsi, capitare E; ~ t i sunkioje
situ acijoje trovarsi in una situazione difficile;
atsidūrėm e miesto pakraštyje ei siam o trovati in
periferia della cittá
atsidūsėti m andare un sospiro
atsidusimas sospiro m
atsidūsti 1. m andare un sospiro; lengviau a. m an­
dare un sospiro di sollievo; 2. (pailsėti) prendere
fiato, riposare un po’
atsidžiaugti rallegrarsi (m o lto )-, j i neatsidžiaugia
savo marčia non puó fare a meno di rallegrarsi di
sua nuora (ė molto contenta di sua nuora)
atsiei 1ti 1. ( k ainuoti ) costare E; šita kelionė mán
brangiai atsiėjo questo viággio mi ė costato caro;
2. (atsitikti) capitare A, accadere E, succėdere E,
avvenire E; gyvenime visaip ~ n a accade di tutto
nella vita
atsiėsti 1. m angiare a sazietá, rimpinzarsi, rimėt-
tersi in carne (detto di anim ali ); 2. (atšipti) spun-
tarsi, diventar ottuso; 3. šnek. (įkyrėti) stancare
A, annoiare A; atsiėdę mán tas vaikas quel bimbo
mi ha stancato
atsie iti astrarre A, separare A, prescindere A; p a ­
sekm ė neatsiejama nuo priežasties effetto ė inse-
parabile dalla causa; ~ ja n t nud faktų astraendo
dai fatti; ~tyb ė astrattezza /; ~ tin is astratto
atsigaivel||ėti, ~ ió ti tornare in sé, riprėndere (ricu-
perare) i sensi
atsigauti 1. riprėndersi, rim ėttersi in salute, ravvi-
varsi; a. pó ligos rim ėttersi dopo la malattia; žolė
pó lietaus atsigavo dopo la pioggia, l’erba si ė
ripresa; 2. (atsikvošėti) riaversi, rientrare in sė,
64
riprėndere i sensi; negali a. iš išgąsčio non riesce
a riaversi dallo spavento
atsigėrėti am m irare A, godere m olto, rallegrarsi
p er q.c. di bello e piacėvole; negalėjo ja a. non
poteva non ammirarla
atsigerti prendere da bere, bere A; atsigėriau van­
dens ho bevuto dell’acqua; duok mán a. dammi da
bere
atsigini ||ti prendere A, ereditare A (qualitá fisiche
o m orali), somigliare E; { ką tu toks atsigim ei? da
chi hai preso?; ~ ę s į tėvą somiglia (a) šuo padre
atsigirti vantarsi, lodarsi; negalėjo a. savo sodu non
si stancava mai di vantarsi dėl šuo giardino
atsigodė||ti rėndersi conto di; ~ jo negeraipadaręs si
ė reso conto di aver sbagliato
atsigóljsti 1. ricordarsi, accórgersi, rėndersi conto;
2. rip rėn d ersi, to rn are in sé; pam ažu ~ d o si ė
lentam ente ripreso
atsigrožėti am mirare A, contemplare molto; nega­
liu a. šituo vaizdu non posso f ar a m eno di con­
tem plare questo panoram a
atsigru ||sti šnek. arrivare E, venire E; ne laiku ~ d o
non ė capitato ai mom ento giusto
atsigulėti 1. rim an ere coricato a lungo; 2. (apie
žem ę) restare incolto
atsiimti 1. ir . atim ti; 2. (gauti ) farsi darė, rip rė n ­
dere A, ritirare A, riconquistare A; a. atlyginimą
ritirare lo stipėndio; a. žemę riprėndersi la terra;
a. skolą o tte n ere la restitu zio n e dėl debito; 3.
(gauti bau sm ę) venire punito; a tsiim si už savo
nedorybes la pagherai per le tue malefatte
atsija tirante m (di un carro)
atsijas astratto
átsijllos dgs. vagliatura dėl grano; ~ ó ti vagliare A,
sep arare A, setacciare A (ii grano); p r k .: gyve­
nimas ~ ó ja žmones la vita fa la sua scelta
atsikabin||ti sganciarsi; šnek.: ~ k nuo manęs! la-
sciami in pace!
atsikalb||ėti, ~in ėti disubbidire A, cercare addurre
pretesti; neklauso, vis a tsikalba d isubbidisce,
accampa delle scuse
atsikaíti appoggiarsi, addossarsi; atsikėlęs ( sieną
appoggiátosi ai muro
atsikartó||ti ripėtersi; d a žn ai ~ ja n tis reiškinys un
fenom eno che ricorre spesso; liga ~ jo c’ė stata
una ripresa della m alattia
atsikásti l .ž r . atkasti; 2. prk. (sunkiai ateiti) arri­
vare E, raggiūngere a stento
atsikėlėlis forestiero m, immigrato m
65
atsikelti 1. ir. atkelti; 2. alzarsi, levarsi, tirarsi su;
anksti atsikėliau mi šono alzato presto; a. (par-
kritus ant žemės) rizzarsi (da té rra dopo una
eaduta); 3. (atsikraustyti) trasferirsi, trastocare A;
mes neseniai čia atsikėlėme abbiam o traslocato
qui da poco (tempo)
atsiklšti ir. atkišti
atsiklaūpti inginocchiarsi;y'i atsiklaupė prieš šventą
paveikslą si ė inginocchiata davanti ad una im-
mágine sacra
atsiklausti inform arsi, chiėdere ii permesso, con­
senso; reikia tėvų a., ar leis bisogna chiėdere ii
permesso ai genitori
atsikrapštyti šnek. 1. (atsikratyti kuo) disfarsi, sba-
razzarsi (di); 2. (sunkiai ateiti) arrivare E, venire
a stento
atsikratyti šnek. disfarsi di, sbarazzarsi di, liberarsi
da; kaip čia mán juó (nuó jo) atsikračius? come
potrei sbarazzarmi di lui?
atsikvėpti 1. inspirare A, tirare un sospiro; jis leng­
viau atsikvėpė ha tirato un respiro di sollievo; 2.
(pailsėti) p ren d ere (ripigliare) fiato, rifarsi un
poco, fare una sostą
atsik vošėti riaversi, rip rėn d ere i sensi, rientrare
(tornare) in sé, rinvenire E; negali a. iš nuostabos
non riesce a riaversi dallo stupore
atsiliepim ||as 1. eco m, risonanza/; spaudos ~ a i gli
echi della stam pa; susilaukti daug ~ ų suscitare
una vasta risonanza; 2. (balsu) esclam azione/;
pritariantys ~ a i salėje esclamazioni di approva-
zione in aula; 3. (nuomonė) parere m, giudizio m ,
rec en sio n e /
a tsiliep ti 1. (atsakyti) rispondere A , risonare A,
riechiaggiare A; kas atsiliepė? (telefonu) chi ha
risposto? (ai telefono); 2. (pareikšti nuomonę)
dire la própria opin ione ; gerai apie ką nórs a. dire
bene di q.c.; 3. (turėti įtaką) influiré A, agire su;
visa tai atsiliepia sveikatai tutto ció influisce sulla
salute
atsilikįlėlis chi resta indietro; ~ im a s arretratezza/;
ekondminis šalies ~ im as arretratezza económica
di un paese; ~ t i 1. (nesuspėti) rim anere, restare
indietro, ritardare A; per kilometrą ~ ti rim anere
indietro di un chilóm etro; laikrodis penkiomis
minutėmis atsilieka orológio é indietro di cinque
m inuti; ~ t i nuo traukinio pėrdere ii treno; ~ ii
nuo gyvenimo rimanere indietro rispetto ai tempi;
2. (lygiu) ėssere sottosviluppato, arretrato; pro­
tiškai ~ ę s vaikas bam bino m entalm ente a rre ­
atsirasti
trato; ~ u si šalis paese sottosviluppato; ~ ę moki­
niai alunni insufficienti
atsilošti 1. prėndersi la rivincita, riguadagnare A,
rifarsi di una pėrdita; 2. (atsiremti) appoggiarsi
alio schienale (di una sėdia)
atsim esti 1. (atsisakyti) desistere A, ritirarsi, rinun-
ziare a, derogare a, venir m eno a; a. nuo duoto
žodžio venir meno alia parola data; a. nuo poli­
tikos ritirarsi dalla política; 2. (sumažėti) dim i­
nuiré E, calare E, abbassarsi
atsimetu ėlis, -ė rinnegato m (f -a), apóstata m, f
~ im a s apostasia/, rifiu to m, rin u n c ia /(o ą.c.)
atsim iego ti dorm iré a sazietá; per šventės ~ siu
durante le feste mi faro una buona dormita
atsimyléti non amarsi piü
atsiminim ai dgs. ricordi m pl, m e m ó rie /pl\ rašyti
~ ü s scrivere le memórie
atsineštinis portato con sé (in dote)
atsinoréti non volere piü
a ts ip é ik é jj ti rip ré n d e re i sensi, rie n tra re in sé,
riaversi, rianim arsi; sužeistasis pamažu ~ jo il
ferito si rianimó lentam ente
atsipyk||ti seccare A, annoiare A, im portunare A,
infastidire A; ~ o mán tas dárbas questo lavoro
mi ha seccato
a tsip lėš||ti 1.ir. atplėšti; 2.prk. (atsiskirti) scostarsi,
staccarsi; deco llare A; lėktuvas ~ ė nuo žemės
l’aereo ha decollato
atsipraš ymas scusa/; mán nereikia tavo ~ym ų non
accetto le tue scuse; ~ i n ė t i d in . scusarsi (piii
volte); ~ y t i scusarsi di q.c., chiėdere scusa; ~ yti
dėstytojo už pavėlavimą scusarsi con l’insegnante
per il ritardo; ~ a ū , kad neatėjau chiedo scusa (mi
scuso) per non esser venuto; ~aū, galima įeiti? ė
permesso (entrare)?
a tsip u sti šnek. 1. tirare il fiato; 2. riposarsi, fare
una sostą; dirba neatsipūsdamas lavora senza
sostą
a tsirad im as origine /, n á s c ita /, c o m p a rsa /; p a ­
saulio a. origine del mondo
a tsirá į|sti 1. (pasirodyti) arrivare E, sp u n tare E,
trovarsi; iš kur čia ~ dal? da dove sei spuntato?;
jis vėlai atsirado ė arrivato tardi; 2. (rastis) ėsserci,
ėssere rinvenuto;./a« uodų ~ ñda ei šono giá le
zanzare; ~ s ir táu dárbo ei sará anche per te un
lavoro; 2. (gimti) sórgere E, náscere E, aver ori­
gine; kasmet po vaiką ~ ñda ogni anno nasce un
figlio; kada atsirado radijas? quando fu inventa ta
la radio?
atsirašinėti
atsirašinėti darė una risposta fórmale per lėttera
atsiraugėti ir. atsirūgti
atsirióglinti m enk. 1. sdraiarsi in modo scomposto;
2. giüngere senza invito
atsirūgti 1. em éttere un rutto, (e)ruttare A; 2.prk.
(įgristi) venire a noia (in ūggia), seccare A; 3.
(atsiliepti) influiré A, determ inare conseguenze
(negative); atsirūgs táu tie žodžiai! la pagherái per
queste parole!
atsisák||ymas rifiuto m , rin u n cia/, abdicazione/;
palikim o ~ y m a s rinuncia all’ereditá; užduoties
~ y m a s rifiu to di un incárico; ~ in ėti d žn . ri-
fiutare A (piu volte); neatsisakinėk kviečiamas non
dire di no quando ti invitano; —yti rifiutare A,
negare A, respingere A, rinunciare (rinunziare)
A, abdicare A; ~ é mán padėti si rifiuto di aiutar-
mi; ~ y ti privilegijų, sósto rinunciare ai privilegi,
abdicare al trono
atsisėdėti stare seduto (m olto tem po)
atsisė||sti 1. m éttersi a sedere, sedersi; p atogiai
~ d a u mi sono seduto cómodamente; kur ~ sim e?
dove ci sediam o?; 2. p rk . (p a tek ti į k a lėjim ą )
ėssere m esso d en tro (in prigione), éssere de-
tenuto (incarcerato)
atsiskait ymas p agam ento m , regolam ento m ,
v ersam ento m; išankstin is ~ y m a s pagam ento
anticipato; ~ ym a s grynaisiais, dalimis pagam en­
to in contanti, a rate (rateale); ~ y m ų knygelė li-
bretto dei pagam enti; prk.: atėjo ~ ym o valanda ė
giunta l’ora della resa dei conti (dell’espiazione);
~yti 1. sdebitarsi, disobbligarsi, ricompensare A,
pagare A; ~ y ti su kuó už darbą ricom pensare qc.
del lavoro; nežinau, kaip su ju ó ~ y ti non so come
sdebitarm i con lui; 2. prk. (atkeršyti) vendicarsi,
regolare i conti con qc.; o í su ju ó dár ~ysiu ! me la
pagherá (gliela faro pagare!); 3. (duoti ataskaitą)
fare (daré) il rendiconto, rendere i conti
atsiskyrei || is, -ė erem itam , solitario m; gyvéna ~ io
gyvenimą vive da erem ita
atsiskyrim||as 1. s e p a ra z io n e /, segregazione / ,
secessione /; ~ o teisė diritto di separazione; 2.
(nutolim as) allontanam ento m , distacco m , se­
parazione /; skaudus ~ a s nuó artimųjų un dolo­
roso distacco dai cari
atsiskirti ir. atskirti
atsispaudim |as sport, flessione/; daryti ~ ú s fare le
flessior.i
atsispirti 1. appoggiarsi contro q.c.; a. kójom is į
medį appoggiarsi con piedi contro l’álbero; 2. prk.
66
(atsilaikyti) resistere A, opporsi (a), non cedere,
non arrendersi, tener duro; a. pagundai resistere
alia tentazione
atsistatydinimas (iš pareigų) dimissioni f pi; vy-
riau sybės ~ im a s dim issioni dėl governo; ~ t i
darė le dimissioni, dim éttersi, recédere da una
carica; ministras ~ o il ministro si ė dimesso
atsistebėti stupirsi, meravigliarsi; negaliu a. jó veik­
lumu non sm etto di meravigliarmi la sua attivitá
atsistojiti alzarsi, levarsi in piedi, tirarsi su; jis ~ jo
ir išėjo si alzó e usci; prk.: p la u k a iañt galvos ~ jo
si sono drizzati i capelli
atsisvečiuoti stare (com e o sp ite) d a qc. q u an to
basta
atsisvéikin||imas addio m (pi addii); ~ im o laiškas
lėttera d ’addio; ~ ti salutare A, dire addio, con-
gedarsi, accom iatarsi (da qc.); ~ t i su draugais
congedarsi dagli amici; išeidam as su visais ~ o
uscendo ha salutato tutti
atsišakojimas diram azione/, ramificazione/; upės
~ jim a i diram azio n i di un fium e; geležinkelio
~ jim a s tronco ferroviario; ~ t i dividersi in rami,
diramarsi
atsišaudyti rispóndere al fuoco (contro chi spara),
difėndersi sparando
atsišaukimas p olit. appello m, proclama m, m ani­
festo m; a. į gyventojus proclama al pópolo
atsišaukti 1. rispóndere A; 2. farsi vivo, darė no-
tizie di sé
atsišnekė||ti 1. chiacchierare a lungo; a r jū s ~ site
k a d á ? non vi b asta mai di c h iac ch ie ra re ?; 2.
(priešgyniauti) contraddire A, contestare A, con­
futare A; neatsišnekėk tėvams non contraddire i
genitori
atsišokti bailare a lungo
atsišviesti l . ž r . atšvičsti; 2. p rk . apparire E, mo-
strarsi;yo veide atsišvietė pasitenkinim as la con-
tentezza raggiava dal šuo viso
atsiteisimi!as 1. pagam ento m, regolam ento di un
con to; skolos ~ a s sdebitam entom , pagamento di
un debito; 2. prk. (kerštas) v en d etta/, castigo m;
ateis ~ o diena! verrá il giorno della vendetta!
atsiteisti pagare A, sdebitarsi con qc., regolare i
conti con qc.; su ju ó ja ü atsiteisiau mi sono sde-
bitato con lui; už gerą geru a. contraccam biare il
bene col bene
atsyti (nuo k o ) allontanarsi, distogliersi, separarsi,
astrarsi; a. nuó gyvenimo allontanarsi dalla real ta;
atsijosi sąvoka concetto astratto
 67
atsitikimjas aw enim ento m, caso m, accaduto m,
accidente m, incidente m; nelaimingas ~ a s dar­
b i infortunio (disgrázia) sul Iavoro; turėjau ir aš
panašų ~ ą ė capitato anche a me un caso simi-
le
atsitik ai succėdere E, accadere E, avvenire E,
capitare E; kás ~ o ? che cosa ė successo?; ~ o
taip, kad... accadde che...; kaip dažnai atsitinka
come spesso aw ienne; ~tinaí prv. per caso, cas­
ualm ente, accidentalm ente; visái ~ tin a l per un
puro caso; ~ tin a i susitikti su kuo nórs incontrarsi
con qc. per combinazione
atsitiktin is 1. casuale, accidéntale, occasionale;
~ is susitikimas incontro casuale (fortuito); 2.
(nedėsningas) accidéntale, contingente; ~ i a i
faktoriai fattori contingenti; ~üm as 1. caso m,
casu alitá / , accidentalitá / , com binazione f; j į
išgelbėjo tik ~um as fu salvato per puro caso; 2.fil.
contingenza/, possibilitá/
atsitokėti žr. atitokti
atsitreñkti 1. scontrarsi, urtarsi, schiantarsi contro
q.c.; mašina atsitrenkė į medį Pautom obile si ė
schiantata contro un álbero; 2. niek. (atsibelsti)
venire E, arrivare inatteso; kd čia atsitrenkei?
cosa sei venuto a fare qui?
atsitūpti accoccolarsi, appollaiarsi, accovacciarsi;
višta atsitūpė ant kiaušinių la gailina si e accovac-
ciata sulle uova
atsiturėti resistere A, opporsi, te n e r duro, star
saldo; a. priešui opporsi ai nemico; a. prieš vėją
resistere al vento
atsiūlėti orlare A
atsiųs¡|ti inviare A, m andare A, spedire A, indi-
rizzare A; ~ k mán faksu savo autobiografiją mán-
dami per fax ii tuo curriculum
atsiūti orlare A, fornire di orio
atsivalgyti m an g iare a sazietá, fare (farsi) una
scorpacciata di q.c.
atsivažinė jti fare molta strada; ~jau pó užsienį ho
viaggiato molto all’ėstero
atsivedėti (ranka) alzare ii braccio (la mano)
atsivėdinti rinfrescarsi, prendere ii fresco
atsiversti 1. žr. atversti; 2. (atsisukti) girarsi, vol-
tarsi, avvicinarsi
atsivilk ti 1. žr. atvilkti; 2. šnek. (ateiti) arrivare E,
venire inatteso; mums iš paskos ir jis ~ o ė arri-
vato dietro di noi
atsivyti raggiungere A; žiūriu - šuo atsiveja vedo: ii
cañe mi sta raggiungendo
atskardis
atsižadė Ujimas rin u n cia/, ricu sa/, rinnegazione/,
abdicazione /; tikėjimo ~jim as ripüdio di una fe-
de; ~ t i rinunziare (rinunciare) A, rinnegare A, ri-
pudiare A, abdicare A; ~ f i tėvynės, tėvų rinnega­
re la patria, ripudiare i genitori; ~ ii prietarų rifiu-
tare le superstizioni; ~ ti sósto abdicare al trono
atsižinti rico n ó sc ere A, c o m p re n d e re A, farsi
un’idea di q.c., orientarsi
atsižiūrė ti 1. guardare a sazietá; negaliu ~ ti non
posso far a meno di guardare; 2. guardare (darė
uno sguardo) in d ietro ; bėgo ~ d a m a s correva
voltandosi indietro
atsižveig||ti 1. guardare indietro; 2. (paisyti) p ren­
dere in considerazione, ten er conto di; ~ ia n t į
aplinkybes tenendo conto delle circostanze; į tavo
prašymą bus atsižvelgta la tua dom anda sará presa
in considerazione
atskaičiuoti detrarre A, sottrarre A, defalcare A; iš
pajamų a. išlaidas detrarre le spese dal ricavato;
sngratsiskaičiuok šimtą litų prendi per te cento
litai
atskait||á 1. (atsiskaitymas) contėggio m, rendi-
conto m; 2. (atskaitymas) detrazione/, trattenuta
/; 3.fiz.: ~ d s sistema ii sistema di riferimento
atskaitymas 1. detrazione /', deduzione / , defalco
m; išlaidų a. iš bendrųjų pajamų la d eduzione
delle spese dal guadagno lordo; 2. (atskaityta
suma) tratten u ta/, ritenuta/, prelevam ento m
atskaiting as dipendente, subordinato; deputatas
yra ~ a s savo rinkėjams un deputato deve tener
conto dei suoi elettori; ~ūm as subordinazione/,
dipendenza /
atskaityti 1. lėggere un testo parzialm ente; atskaitė
knygą ligi pusės ė arrivato a m eta del libro; 2. (at­
skirti) tratten ere A, d etrarre A, sottrarre A (da
una som m a); a. pajam ų mokestį tra tte n e re la
tassa sui rėdditi
atskaitomybė rendiconto m , biláncio m, contabilitá
/; mėtinė a. biláncio annuale
atskala 1. pezzo m, schėggia /, fram m ento m; 2.
prk. gruppo m, setta /
atskaíbti far tornare puliti panni molto sporchi
atskalūn as, -ė ap ó stata m , f, scissionista m, f,
rinnegato m; ~iškas scissionistico
atskambėti avvicinarsi risuonando
atskambis risonanza /, eco m
átskaras cencío m, brandello m (di un vestito)
atskardis declivio m, pendió m, versante m, scar-
pata f
atskarti 68

atskarti logorarsi, sciuparsi, ridursi in cattivo stato, atsiskleisti krūtinę scoprirsi ii petto; sngr.: a tsi­
diventare cencioso skleidžia pu iku s vaizdas si apre uno splendido
atskelti scheggiare A, staccare A, fėndere A panoram a; 2. (parodyti) rivelare A, palesare A,
atskersúoti šnek. venire E, arrivare E (muovendosi scoprire A, svelare A, m anifestare A; sávo
di traverso) jausm us scoprire i propri sentimenti; ~ s ti suktybę
átskied||alas, ~ a s diluente m smascherare u n ’impostura
atskiesti diluiré A, allungare A, annacquare A; a. atsklembti tagliare obliquam ente
vyną vandeniu annacquare ii vino; a. tirpalą di­ a tsk lęsti 1. (atskristi) aw icinarsi in volo (planan-
luiré una soluzione do); atsklendžia gandras sta arrivando una cico-
atskila pezzo staccato da q.c. gna; 2. (atidaryti) tirare il chiavistelio, aprire A
atskil ėlis, -ė rinnegatom , scissionistam ,/; ~ im a s atskliausti aprire (chiüdere) le paréntesi
1. staccam ento m, scheggiamento m; 2. distaccoatskridim as arrivo m (di aerei, uccelli)
m, separazione /, sc issio n e /; ~ t i 1. staccarsi, atsk ri ||sti arrivare E (in volo); lėktuvas ~ d o laiku
spaccarsi, scrostarsi; gabalas akmens ~ o si ė stac­ l’aėreo ė arrivato in orário
cato un pezzo di pietra; 2. ( atsiskirti ) separarsi, atskubė ti arrivare in fretta, precipitarsi; ~ jo já m į
dividersi, allontanarsi pagalbą si ė precipitato a soccórrerlo
atskirai prv. separatam ente atskúosti šnek. accórrere in fretta e furia
a ts k ir ta s sep arato , distaccato, isolato, singolo; atsliñk!|ti awicinarsi, accostarsi (strascicando );
sukviesti ~ u s komiteto narius convocare i singoli debesis ė arrivata una nüvola
co m ponenti dėl com itato; m iegoti ~ o s ė lovose atslūg ti 1. (apie vandenį) abbassarsi, diminuiré E,
dorm iré in letti separati; turėti ~ ą kambarį avere scem are E; upė ~ o il fium e si ė abbassato; 2.
una stanza a parte (tu tta per sé); kiekvienu ~ u (apie sutinim ą) sgonfiarsi, pėrdere la gonfiezza;
atveju in ogni singolo caso; ~ ia m a s separábile; 3 .prk. (sumažėti) attutirsi, calmarsi, sbollire E: jó
~ ia m ü m a s separabilitá f; ~ y b ė fil. differenza pyktis ~ o la sua ira ė sbollita
specifica atsm aukti tirare su o giu (vestiti indossati); sngr.:
atskyrim as separazione / , segregazione /, seces- atsismauk kepurę nuo kaktos alza il cappello dalia
sio n e /, isolamento m; bažnyčios a. nuo valstybės fronte
separazione della chiesa dallo stato atsodinti ripiantare A, piantare di nuovo
atskyr||ininkas, -ė sport, atleta m , f (di categoría); atspalvis sfum atura / , tonalitá /; prk.: reikšmės á.
~ i s categoría f (professionale o sportiva); pirm o sfumatura di significato
~ io dviratininkas ciclista di prim a categoría atspar a 1. puntello m, rincalzo m, supporto m ,
atskirüti 1. (atidalyti ) separare A, staccare A, se­ appóggio m , puntone m; pastatyti atsparą griū­
g reg a re A, iso lare A; ~ i i gėrį nuo blogio se ­ vančiai sienai m ėttere un p u n tello alia p árete
p a ra re ii bene dal m alė; ~ t i pavojin gą kalin į pericolante; ~ ó s taškas punto d’appoggio; l.g lžk .
segregare un prigioniero pericoloso; sngr .: a t­ ferm acarro m, respingente m: ~ u m a s resistenza
siskirti nuo kitų tenersi lontano (isolarsi) dagli /, fe rm e z z a /, stab ilitá / , saldezza /, te n a d a /,
aitri; 2. (daryti skirtum ą) distinguere A, indivi­ tem pra /; medžiagų ~ u m a s resistenza dei m ate­
duare A; neatskiria spalvų non distingue i colori; riali; ~ u m a s karščiui refrattarietá/, infusibilitá/,
~ t i n i s distintivo; ~ t i s sep arazio n e /, distin- —us 1. resistente, tenace, saldo, duraturo;
zione /; gram.: ~ tié s kilm iniñkas genitivo parti­ šalčiui resistente ai freddo; ~ u s smūgiui antiurto;
tivo; ~ tu m á solitüdine / , isolam ento m; ~ t ü - 2. ( apie sveikatą) immune, forte; ligoms im-
m as separatezza / mune da malattie
atsklanda poligr. vignetta / atspaudas 1. im pronta/, márchio m , tráccia/, orma
atskleidim as 1. apertura/; 2. rivelazione/, scoperta /; piršto á. im pronta digitale; 2. (spaudinys) im-
/, svelam ento m; paslapties a. svelam ento di un pressione / (ri)stam pa/, edizione /; straipsnio a.
segreto estratto m
a tsk lei sti 1. ( a tverti ) aprire A, (di)spiegare A, atspausti lasciare un’impronta, imprimere A, stam-
disténdere A, schiüdere A; ~ s ti knygą aprire un pare A; a. pėdas sm ėlyje im prim ere orm e sulla
libro; ~ diiam osios durys porta scorrévole; sngr.: sábbia
 69 atšaldymas
atspėjam as libero, disponibile; ~ u laiku nei tem ­ atstóvj|as, -ė rappresentante m, f, esponente m, f;
po libero profsąjungos ~ a s rappresentante sindacale; ~áut¡
atspéi| ti indovinare A, in tu iré A, p rev e d ere A, rappresentare A, ėssere rappresentante; ~ áu ti
presentire A; ~ k , ką turiu kišenėje indovina che tautai parlamente rappresentare il pópolo in parla­
cosa ho in tasca; ateitį prevedere, indovinare mento; ~§vimas rappresentanza/, užsienio firmos
il futuro (l’aw enire) ~avimas rappresentanza di una ditta straniera
atspindė jim as rispecchiam ento m, riflessione/; atstovėti rim anere in piedi (per un certo tempo)
~ t i 1. riflettere A, riverberare A, rispecchiare A; atstovybė rap p rese n tan z a /; diplomatinė a. r a p ­
~ ti šviesos spindulius riflettere i raggi luminosi; presentanza diplomática, am basciata/; prekybos
sngr.: vandenyje atsispindi debesys le nüvole si a. rappresentanza commerciale
rispecchiano nell’acqua; 2. (išreikšti) esprim ere atstraksėti arrivare saltellando, balzellando
A, riflettere A, rappresentare A, manifestare A; atstuprv. lontano, a grande distanza; a. nuo miesto
prk. sngr.: jó veide atsispindėjo gilus skausmas il lontano dalla cittá
šuo volto esprimeva un dolore profondo atstūm as distanza / , intervallo m; iš tokio ~ o
atspindys 1. riflesso m, rivėrbero m; saulės a. rif- negaliu skaityti a q u esta distanza non riesco a
lesso dėl sole; 2. prk. (išraiška) espressione /, lėggere
immágine /; literatūra - ta i gyvenimo a. la lette- atstuminėti džn. sp o stare A, rim an d are A (piu
ratura ė l’espressione della vita volte)
átspyris sostegno m, puntello m, appóggio m, stag- atstümti 1. spostare A, scostare A, rimuovere A; a.
gio m nuo sienos spintą scostare l’armadio dal muro; 2.
atspirtį puntellare A, appoggiare A, rinfiancare A; (atidaryti) aprire A; tirare A; a. skląstį tirare il
a. vaisiais apkibusias šakas staggiare A chiavistello; 3. prk. (atmesti) rifiutare A, respin-
atspirtis appóggio m, sostegno m, aiuto m, soc- gere A, rim andare A, rinviare A; a. pagalbą ri­
corso m fiutare un aiuto; a. žmoną ripudiare la moglie
atspūrti scucirsi, sfilacciarsi, sciuparsi atstus lontano, distante
atstatymas rico stru zio n e / , resta u ro m, risana- atsukinėti džn. svitare A (piu volte)
m ento m , ricupero m; šalies ūkio a. ricostruzione atsük||ti 1. svitare A; ~ ti sraigtą svitare una vite;
económica del paese.',jėgų a. ricupero delle forze ~ ti kraną aprire un rubinetto; 2. (atkreipti) girare
atstat jinėti džn. ricostruire A (piu volte)-, —yti 1. A, voltare A, vólgere A; sngr.: atsisuk! vóltati
ricostruire A, far risórgere, restaurare A; ~ y ti indietro!; atsisuko į j į si volse verso di lui; ~tūvas
sugriautą miestą ricostruire una cittá distrutta; 2. tech. cacciavite m, giravite m
(sugrąžinti) ripristinare A, ristabilire A, rimėttere atsvara tech. contrappeso m, contraccárico m
A, ricuperare A; ~ y ti vasaros laiką ripristinare atsvaras 1. tech. filo a piombo, piom bino m, pėn-
l’ora solare; prk. sngr.:jis greitai atsistatė ė risana- dolo m, archipėndolo m; 2. peso m, cárico m; 3.
to in breve tem po; 3. (atkišti) spórgere A, spin- contraccambio m
gere A (in avanti), esporre A; eina krūtinę atstatęs atsver ti 1. pesare A, m isurare il peso di q.c.; ~ k
cammina pettoruto (con il petto in fuori); 0 lūpą mán obuolių kilogramą pėsami un chilo di mele;
~ y ti spórgere le labbra (arrabbiarsi, ėssere scon- 2. contrappesare A, bilanciare A, pareggiare A
tento); 4. šnek. (iš vietos) destituire A, rimuovere atsviesti rigettare A, buttare indietro
da un incárico; ~ yti iš pareigų destituire da una atsvyrúoti arrivare barcollando, traballando
carica; ~ y ti į buvusias pareigas reintegrare nella atšaiža schėggia/, pezzo m (staccato d a q .c.)
carica atšaižūs scabro, scabroso, ruvido, aspro
atsteigti ricostituire A, rifondare A; a. draugiją atšaka diram azione /, ramificazione /; geležinkelio
ricostituire una societá a. tronco ferroviario
atstó jti 1. (atsitraukti) spostarsi, staccarsi, venir via; atšaki!üs 1. lontano, remoto, isolato; vieta luogo
nuo darbo neatstoja non si stacca dal lavoro; ~ k rem oto; 2. (užsispyręs) testardo, ostinato, coc-
nuo manęs! lásciami in pace!; 2. (pavaduoti) so- ciuto
stituire A, supplire A; pinigai laimės neatstoja il atšaldy mas raffreddam ento m; ~ t i far raffred-
denaro non sostituisce la felicita dare, refrigerare A, rinfrescare A
atšalėlis 70

a tša lė lis, -ė 1. persona freddolosa; l.p r k . persona átslijas inclinato, obliquo

insensibile, indifferente; ~ im a s abbassamento di atšlyti retrocėdere E, farsi indietro; žingsnį atšlijo
tem peratura atgal ha fatto un passo indietro
atsálH ti 1. raffreddarsi, divenire (piü) freddo; óras atšliuožti aw icinarsi strisciando o scivolando; arri­
atšalo l’ária si é raffreddata; 2. gelarsi; rankas vare sugli sci
~ a ü mi si šono gelate le mani; 3. p rk . raffred­ atšlubuoti arrivare zoppicando
darsi, divenire m eno ardente;,/^ draugystė labai atšluo ti levare via con la scopa, spazzare A (via);
atšalo la loro amicizia si ė molto raffreddata ~ k lapus iš pó kojų scopa via le foglie dai piedi
atšaukim as 1. a b o liz io n e /, annullam ento m; 2. atšnekėpi sconsigliare A, dissuadere A, distógliere
richiamo m, revoca/ A; ~jom e, kad nevažiuotų tókiu óru gli abbiamo
atšaukti 1. {p a n a ik in ti ) aboliré A, abrogare A, sconsigliato di partiré con questo tempo
cassare A, disdire A, annullare A, rim andare A; atšni&kšti awicinarsi rumoreggiando, scrosciando
a. įstatymą aboliré una legge; a. spektaklį rim an­atšoka contraccolpo m , rinculo m
dare uno spettácolo; 2. (sugrąžinti) richiamare A, atšok|i ti 1. (atgal ar į šoną) fare un salto (indietro o
revocare A; a. kariuomenę richiamare le truppe di flan co); 2. (atsikn oti) staccarsi, saltar via; 3.
atšauti 1. (atsklęsti ) aprire A; tirare A; 2. prk. (at­ (atsimušti) rimbalzare E, ėssere respinto o riget-
kirsti) rispóndere bruscamente; p ik ta i atšovė mán tato; kam uolys ~ o nuo sienos ii pallone ė rim-
mi ha risposto bruscamente balzato dal muro; 4. (atšvęsti) festeggiare bailan­
atšerpetoti divenire rūvido, scabro; sciuparsi do
atšerti ingrassare A, im pinguare A (detto d i ani- atšuoliuoti arrivare ai galoppo
m ali) a tš v a is tė riflesso m; ~ t a s 1. tech. rifletto re m ,
atšiaur iai prv. villanam ente, in m odo sgarbato; rivėrbero m; 2. riflessione/, riflesso m
~ ü s 1. rigido, freddo; ~ u s klimatas clima rígido; atšvęsti celebrare A, festeggiare A, com m em orare
2. prk. (šiurkštus) brusco, sgarbato, villano, rozzo; A; a. pergalę, jubiliejų celebrare una vittória, un
~ a ū s būdo di caráttere ritroso, di modi villani anniversário
atšildyti riscaldare A, intiepidire A; rim ėttere ai atšviėsti 1. (atspindėti) riflettere A, riverberare A,
fuoco;a. sriubą darė una riscaldata alla minestra; rispecchiare A; sngr.: ežere atsišviėčia k a ln a i le
a. šaldytuvą sbrinare ii frigorífero montagne si rispėcchiano nel lago; 2. (kopijuoti)
atšylis aum ento di tem p eratu ra, disgelo m; p ra ­ fotocopiare A
sidėjo a. fa piū caldo atšviežinti rinnovare A, rinfrescare A; a. paveikslą
atšilH ti 1. riscaldarsi, diventare (piü) caldo; šian­ rinfrescare un dipinto
dien labai ~ o oggi si ė riscaldato molto; 2. disge- atšvilpti arrivare in volo fischiando
larsi, sciógliersi dal gėlo; langai pradeda ~ t i le atšvytėti riflettere A, rispecchiare A, riverberare A
finestre cominciano a disgelarsi atšvytuoti awicinarsi scintillando, luccicando
atšip p n ti sm ussare A, rintuzzare A, spuntare A; atūž iti aw icinarsi rumoreggiando; ~ ía vėjas s’av-
~ in ti dalgį rintuzzare una falce; ~ t i smussarsi, vicina mugghiando il vento
spuntarsi; peilis ~ o ii coltello si ė smussato átvadas 1. spázio libero, distanza / , fessura /; 2.
atšlaimas tarm. 1. cortile m; 2. pavimentazione di tech. cavo di collegamento
un’aia atvadinti ch iam are A, p reg are di v enire; sngr.:
atšlalnis annesso m ; parti accessórie di una casa atsivadink j į pietums invítalo a pranzo
atšlaitė declivio m , pendió m , versante m atváisinti contraccambiare l’ospitalitá
atšlamėti arrivare frusciando atvaizd as 1. effigie/, ritratto m, quadro m; čia jó
atšlavinėti džn. levare via con la scopa ~ a s questo ė il suo ritratto ; 2. fiz. imm ágine /;
atšlepsėti aw icinarsi ciabattando ~ávim as rappresentazione /, descrizione /; kai­
atšliaūžti arrivare strisciando (o carponi), stras- mo gyvenimo ~ á vim a s rappresentazione della vi­
cinarsi; atšliaužė žaltys ė arrivata strisciando una ta contadina; ~ ú o ti rappresentare A, raffigurare
biscia A, descrivere A, esprim ere A; pavéiksle ~ ú o ta s
atšlieti appoggiare A, accostare A, addossare A; rudens peizažas il quadro raffigura un paesággio
sngr.: atsišlieti į sieną addossarsi alla párete autunnale
 71
átvamzdis t ech. manicotto d’accoppiamento
atvang a 1. riposo m, sostą/, tregua/, posa/; dirbti
be ~ d s lavorare senza sostą; 2. (prieglauda) ri-
fūgio m, riparo m, protezione /; ~ ü s 1. (saugus)
sicuro, quieto, tranquillo; 2. (tingus) pigro, svo-
gliato, trascurato
atvargti finiré di faticare, di soffrire
atvarĮlyti condurre A, accom pagnare A; ~ y t i gy­
vulius Į tvartą far venire ii bestiam e nella stalla;
kas tave čia atvarė? chi t’ha fatto venire qui?
atvart Įas risvolto m , rovėscia / , rim b o c catu ra/;
kišenė su ~ u tasca con risvolto; rankovės su ~ a is
mániche con le rovesce
atvaš||a bot. pollone m, germoglio m, rampollo m\
~ynas polloneto m, gióvane bosco
atvaž | iávimas arrivo m\ ~iúoti arrivare E, venire
E, giūngere E (con un mezzo di trasporto)-, ~i&vo-
me šit m ašina siamo venuti in mácchina; ~ iú o k
p a s m us vieni da noi; iš ku r ~ iú o ja šita s trau ­
kinys? da dove arriva questo treno?
atveik||á controazione /, reazione/; ~ ü s pronto a
reagire
atvej is caso m, vicenda/, occasione/, possibilitá/;
bet kókiu ~ u in ogni caso; priešingu ~ u ¡n caso
contrario; geriáusiu (blogiausiu) ~ u nel miglior
(nel peggior) dei casi; šiuo ~ u in questo caso
atvelykis bažn. la prim a domenica dopo Pasqua
atvėpti žr. atvipti
atver||sti 1. rivoltare A, rovesciare A, ripiegare A,
vólgere A; ~sfi apykaklę ripiegare, risvoltare un
colletto; ~ s t i galvą rovesciare la testa; 2. (at­
skleisti) ap rire A, scoprire A; s n g r atsiversk
knygą apri ii libro; 3. (padaryti, koks buvo) ri-
trasfo rm are A, fare to rn a re nella form a p re ­
cedente; sngr.: gulbė atsivertė mergele ii cigno si
(ri)trasform ó in fanciulla; 4. (pakeistipažiūras)
convertire A; sngr:. atsiversti Į krikščionybę con-
vertirsi ai cristianėsimo
atverti 1. ap rire A, spalancare A, schiiidere A;
sngr: prieš m us atsivėrė platū s slėnis dinnanzi a
noi si apri una vasta pianura; prk: a. širdį aprire
ii cu o re, l’anim o; 2. prk. (pradėti) iniziare A,
cominciare A
atvesdinti condurre A, trasferire A; a. kaltinamąjį į
teismą tradurre l’im putato in tribunale
atvėsi!imas raffreddam ento m; —Inti raffreddare
A, rinfrescare A, intiepidire A; lietus ~ in o orą Ia
pioggia ha rinfrescato Paria; prk.: sunkumai ~ in o
jų entuziazm ą le difficoltá hanno raffreddato ii
atviras
loro entusiasmo; sngr: išėjo į lauką atsivėsinti ė
uscito a prendere un po’ d’ária
atvėsis refrigerio m, fresco m
atvėsti 1. condurre A, accompagnare A, portare A;
a. vaikus Į mokyklą condurre i bambini a scuola;
kas ju s čia atvedė? cosa vi ha p o rta to qui?; 2.
(atitiesti) fare arrivare, portare A, condurre A; a.
dujas portare ii gas; 3. (turėti jauniklių) figliare A,
generare A, partorire A (detto di animali); kiaulė
atvedė dešim t paršiukų la scrofa ha figliato dieci
maialini
atvės||ti 1. raffreddarsi, rinfrescarsi, intiepidirsi;
oras ~ o la stagione si ė rinfrescata; 2. prk. (nu­
rimti) placarsi, calmarsi;y<>pyktis ~ o la rábbia gli
ė sbollita; šnek. j o ir pėdos ~ o si šono dissolte
anche le sue tracce
atvestinis portato con sé (in dote)
atvėtos dgs. m ondatura dėl grano, lolla/
atvėždinti far portare; a. prekių fornire la m erce
atvežti far p o rta re , co n d u rre A, co n seg n are A
(usando un mezzo di trasporto); mums atvežė bal­
dus ei hanno consegnato i mobili; sngr:. atsivežiau
daug knygų ho portato con me molti libri; ~tinis
importato, d’importazione
atviėpti schiūdere A, aprire A (spingendo in avan-
ti); a. lūpas schiūdere le labbra
atvyk ėlis, -ė forestiero m (f-a); óspite m, f; ~im as
arrivo m; ~ im o (išvykim o) vieta (stotyse ar oro
uoste) arrivi (partenze); ~ t i arrivare E, venire E;
kada ~ s ta autobusas? quando arriva Páutobus?;
iš kur ~ s ú ? da dove vieni'*; sveiki ■
—ę! benvenuti!
(benarrivati!)
atvilgyti bagnare A, ammollire A, am morbidire A
atvílió ¡Iti allettare A, attirare A, invogliare A ; j(
~ jo melagingais pažadais lo allettárono con falše
promesse
atvilk||ti p o rtare trascinando, trascinare A; vyrai
~ o rąstą gli uomini hanno trascinato un tronco
atvingiuoti avvicinarsi serpeggiando, serpeggiare A
atvynioti spacchettare A, svólgere A, distėndere A,
spiegare A, aprire A; a. paketą aprire un pacco;
a. (siūlų) kamuolį svólgere un gomitolo
atviplĮti, atvypti schiūdersi, aprirsi; ~ m s i lūpa lab-
bro cascante
atviraiprv. sinceram ente, francamente; a. sakant a
diria sch ietta, p arlan d o fran cam en te, chiara-
m ente
átvir jas 1. (neužstotas) aperto, scoperto, libero;
durys p o rta ap erta; ~ a zona zona libera;

atvirinti
muziejus po ~ u dangumi museo all’aperto; lingv.'.
~ o s skiem uo sillaba aperta; 2. (viešas ) aperto,
d ich iarato , palese, evidente; ~ a s balsavim as
votazione palese; ~ i priešai nemici dichiarati; 3.
(nuoširdus) sincero, franco, schietto; ~ a širdim i
con cuore sincero, aperto; ~ a šir d is , -ė persona
dal cuore aperto, buonuom o m
atvirinti far bollire di nuovo, ribollire A
atvirkščiai prv. al (in) contrario, inversamente, in
modo opposto, a rovėscio; a. suprasti intėndere a
rovėscio; a. daryti fare ii contrario
a tv irk šč||ia s 1. co n tra rio , opposto, inverso, ro-
vesciato; apsirengti megztinį ~ ia p u s ė m ėttersi ii
maglione alla rovėscia; 2. prk. (užsispyręs) osti­
nato, capárbio, cocciuto
atvirkštin is m at. inverso; ~ ė teorem a teorem a
inverso
atvirsti 1. cadere all’indietro, m ėttersi supino; 2.
(kuo) ritrasformarsi, riacquistare l’aspetto prece­
dente
atvirti finiré di bollire; m ėttersi a bollire
atvirüküas c a rto lin a /; atsiųsk mán m ándam i
una cartolina; Vilniaus miesto ~ a i cartoline ¡Ilús­
trate di Vilnius
atvirumas sinceritá/, franchezza/, schiettezza/
atvy ||ti 1. far venire, costringere a venire; ~ k čia
šunį fa venire qui ii cane; 2. (atpalaiduoti) svól-
gere A, dipanare A, sgomitolare A, srotolare A;
~ t i siūlų sruogą districare una matassa
atvožti scoprire A, togliere ii copėrchio, aprire A;
a. dėžę scoprire una cassa
atzylióti accórrere sottraendosi agli assilli
atzvimbti arrivare in volo ronzando
atžaboti sbrigliare A; sngr.: arklys atsižabojo ii ca-
vallo si ė liberato daile briglie
atžadas rifiuto m , rinūncia/
atžagariai prv. al contrario, all’inverso, con osti-
nazione
atžagar ias 1. opposto, co n trario , ritroso; eina
~ i a s va a ritroso; 2. rovėscio, capovolto; ~ i ą
knygą la ik a i hai ii libro a rovėscio; 3. prk. (a t­
kaklus) scontroso, ostinato; ~ ió m (is ) prv. 1. a
ritroso, all’indietro; 2. prk. (nenorom is) mal vo-
lentieri; —ióti fare ii contrario (per ripicca)
a tža g a ris, -ė perso n a te sta rd a , cocciuta, disub-
bidiente
atžaibuoti avvicinarsi folgorando
a tž a lįa 1. b o t. pollone m, germ oglio m; išleisti
atžalą germ ogliare A/E, germ inare A/E; 2. prk.
72
(p alik u o n is) ram p o llo m , d iscen d en te m ; k il­
mingos šeimos ~ a rampollo di una nóbile stirpe;
~ y n a s 1. po llo n eto m , gióvane bosco; 2 . p rk .
discendenti m pl, la nuova generazione
atžan g||a regresso m; ~ i n is , ~ ü s retro ced en te,
regressivo; ~ iim a s regressione /
atžar iümas villanía/, sgarberia/, m aleducazione/;
~ ü s sgarbato, villano, scortese, rozzo
atželdinti fare, lasciare créscere; sngr.: atsizéldinti
barzdą farsi ricréscere la barba
atžėlim as ricréscita /
atželti ricréscere E; žole atžėlė l’erba ė cresciuta di
nuovo
atžeūgti arrivare di buon passo
atžygiuoti arrivare a passo di marčia
atžindyti risucchiare A, far poppare di nuovo (dal
seno m aterno)
atžingsniuoti arrivare di buon passo, andaré al passo
atžvalg||a sguardo volto aH’indietro; bėgti be ~ ó s
córrere senza voltarsi; ~ ü s guardingo, aw eduto,
accorto
atžvangėti avvicinarsi tintinnando
a tž v ilg is rapporto m , confronto m , punto di vista;
šiuo ~ iu sotto questo aspetto, a questo riguardo;
visais ~ ia is da tutti i punti di vista, sotto tutti i
rapporti
audėjas, -a tessitore m , tessitric e/
audekl as tessuto m , stoffa/; ~ i n is di tessuto
audieñcij a udienza /; paskirti ~ ą accordare, con-
cedere un’udienza
aud ykla tessitoria/, opificio di tessitura; ~ im a s 1.
(veiksmas) tessimento m; tessitura/; 2. ( audinys )
tessuto m, stoffa /
audinė zool. visone m
a u d in ||ys 1. tessu to m , stoffa /; lin in is, šilkin is,
trikotažinis ~ y s tessuto di lino, di seta, a máglia;
m argas ~ y s tessu to fantasía; ~ i ų p ardu otu vė
negózio di tessuti; 2. biol. tessuto m; raumenims
~ y s tessu to m uscolare; 3. p rk . tessu to m , in-
treccio m , tr a m a /; sudėtingas drám os ~ y s in-
treccio complicato di un dramm a
auditórij ia 1. (patalpa ) aula/, auditorio m; 2. (klau­
sytojai) uditório m: kreiptis į ~ ą rivólgersi all’udi-
tório; negausi, atidi ~ a uditório scarso, attento
áudmenys dgs. tram a /, complesso dei fili
áudr||a tem p esta/, burrasca/, bufera f\ jūroje siau­
čia ~ a ii m are ė in burrasca; prk.: káro ~ o s bu-
fere della g u erra; plojim ų ~ a scróscio di ap-
plausi; 0 ~ ą kélti fare tumulto, agitarsi, infuriarsi
73
a u d rá ||p au k štis p ro c e llá ria /, uccello delle te m ­
peste; ~ ša u k lis 1. žr. audrapaukštis; 2. prk. pro ­
feta di gravi turbam enti
a u d rin gi!ai prv. b u rra sco sa m e n te, tem pestosa-
mente; ~ a s 1. tempestoso, burrascoso; ~ a jū ra
m are in tem pesta, m are grosso, agitato; 2. prk.
(smarkus) tum ultuoso, turbolento, im petuoso;
~ a s susirinkim as riunione turbolenta; ~ i p lo ­
jim a i applausi scroscianti, fragorosi
a u d rin p s temporalesco; ~ ia i debesys nuvole tem-
poralesche
á u d rin p i 1. agitare A, (per)turbare A; 2 .prk. (jau­
dinti) eccitare A, stim olare A , d estare A; ~ t i
jausm us eccitare i sensi;i«gr.: širdis ~ a s i 1’animo
si turba
audrUotas tem poralesco, tempestoso; ~ ó ta naktis
notte tempestosa; —óti far tempesta, ėssere agi­
tato, infuriato; lyja ir ~ ó ja piove e fa tem pesta;
~ ü s tempestoso, burrascoso
augalas p ianta/, vegetalem ; vienmetis, daugiametis
á. p ian ta ánnua, perenne; vaistinis, kultūrinis,
laukinis á. pianta officinale, coltivata, selvática;
vandens, dykumų á. pianta acquática, desértica
augaléd is erbivoro; ~ ž ia i gyvūnai animali erbivori
augalija žr. augmenija
áugalininkas coltivatore di piante
augalininkystė 1. coltivazione di piante; 2. (moks­
las) fitología /
augalini!is vegetale, vegetariano; ~ i s aliejus olio
vegetale; ~ ė dieta dieta vegetariana
augalotas di aha statura, alto, grande
augávieté luogo di créscita (dipiante), habitat m inv
augęs, -usi grande, adu lto ;/« ja ü á. žmogus persona
ormai adulta
augyklá allevam ento m (di piante o di anim ali);
viváio m; ungurių a. viváio per anguille
augim as c ré sc ita /, crescen za/, aum ento m, in­
crem en to m; vaiko ~ a s créscita del bam bino;
gamybos ~ a s aum ento della produzione; ~ v ie té
žr. augávieté
au gyn as viváio m , p ia n to n áio m; sėklin is a. se-
menzáio m
auginim as 1. (gyvulių) allevamento m; 2. (augalų)
co ltiv azione/, c o ltu ra /; 3. (vaikų, kadrų) edu-
cazione/, fo rm a zio n e/
auginys bot. talėa f, propággine/, piantone m
auginti allevare A , coltivare A; a. vaikus allevare
(fa r créscere, tira r su) i bam bini; a. daržoves
coltivare gli ortaggi; a. avis allevare pėcore
aukojim as
augintinis, -ė figlio adottivo, figlia adottiva
augintojas, -a allevatore m (f -trice), coltivatore m
( f -trice), agricoltore m, educatore m ( f -trice)
augl||ys 1. bot. tallo m, germoglio m, getto m, cima
gióvane, pollone m , ram pollo m; išleisti ~ iu s
em éttere germogli, getti; 2. med. tum ore m, Mas­
tom a m, neoplasm a m; gėrybinis, piktybinis ~ y s
tum ore benigno, maligno
au g m ||en ijá v e g e ta z io n e / , f lo r a /; sk u rd i a. ve-
getazione póvera; ~ u o 1. ir. augalas; 2. ir. aug­
lys 2
áug teléti créscere un po’; ~ t i 1. créscere E; vaikas
~ a ragazzo cresce; žole nebeáuga erba non cresce
piu; 2. a u m en ta re E, estén d ersi, esp án d ersi;
kainos ~ a i prezzi au m ėntano; m iestas ~ a la
cittá si estende; gyventojų skaičius ~ a la popola-
zione cresce; 3. prk. (tobulėti) migliorare E, pro-
gredire E/A; prosperare A
au gü m ías 1. statura /; didelio ~ o di alta statura; 2.
(amžius) eta f; jis tavo ~ o ė della tua eta
augūs 1. (vešlus) rigoglioso, vigoroso; 2. (augalotas)
alto, di alta statura
auk||a 1. vittim a/; karo aukos le vittime della guer­
ra; 2. sacrificio m, rin ü n c ia / ; yos gyven im as -
viena ~ a fa un a vita di sacrifici (non conosce
altro che sacrifici); didelių ~ ų káina a costo di
grandi sacrifici; 3. relig. o fferta/, dono m, óbolo
m, v ittim a /; riñ kti ~ a s raccógliere le offerte;
paaukoti dievams auką immolare, sacrificare una
vittima alie divinitá
aukákalnis istor. collina sacrifícale (dove si bru-
ciávano le offerte a una divinitá)
aukauti 1. fare le offerte; 2 . raccógliere le offerte
aukcion||as a sta/, véndita pübblica; parduoti iš ~ o
véndere all’asta
auklė bam bináia/, bália asciutta
auklė jim as educazione/, istruzione/, formazione
/; griežtas vaikų ~ jim a s educazione rígida (se­
vera) dei bam bini; ~ t i educare A, allevare A,
form are A; ~ t i jaunim ą educare i gióvani; ~ t i -
nis, -ė allievo m (f-a), collegialem ,/, educanda/;
~ to ja s , -a educatore m (f-trice), istitutore m (f
-trice)
aukó jjinias donazione /, elargizione/; sngr.: auko­
jim a sis šeim ai sacrificio p er la famiglia; ~ t ¡ 1 .
consacrare A, sacrificare A, dedicare A, im m o­
lare A; ~ í¿ savo gyvybę tėvynei im m olare la pró-
pria vita per la patria; sngr.-. tėvai ~ ja s i vaikams i
genito ri si sacrificano p e r i figli; 2. d o n are A,
auksaburnis
elargire A; ~ t i vargšams fare un’elargizione ai
poveri; 3. relig. sacrificare A, offrire in sacrificio,
immolare A
auksaj|burnis, -ė p rk . boccadoro m ; ~kalys, -ė
oréfice m, orafo m , gioielliere m; ~kalystė ore-
fice ria/ , g io ie lle ria/; ~kasys cercatore d’oro;
~plaūkis dai capelli d’oro
áuks||as oro m ;grynas, netikras ~ a s oro fino, falso;
~ o kasyklos m iniere d’oro; ~ o saugykla riserva
áurea; mokėti ~ u pagare in oro; 2. prk.: ~ o žm o­
gus un uomo (un cuore) d’oro; ~ o amžius sėcolo
d’oro; 0 ~ o kalnus žadėti prom etiere mari e mon-
ti; ~m apipilti pagare moltissimo, rėndere ricco;
ne viskas ~ a s, kas ~ u žiba non ė tu tt’oro quel che
lūccica
auksa spalvis di color d ’oro, aurato, dorato; —šir­
dis dal cuore d’oro
auksavimas (in )d o ra tu ra /
auksinas antica m oneta d’oro della Lituania
auksin||gas aurífero; ~ g a s smėlis sábbia aurífera;
~ is d’oro, áureo; ~ i s laikrodis orologio d’oro;
prk.: ~ ė s vestuvės nozze d’oro
áuksinj|ti (in)dorare A; ~tojas, -a (in)doratore m
(f -trice)
auksúo ||tas (in)dorato, placcato in oro; ~ t i (in)do-
rare A; paveikslo rėmus dorare una cornice;
prk.: saulė ~ ja kalnų viršūnes ii solé indora le eime
dei monti; ~tojas, -a (in)doratore m ( f -trice)
aukščiamatis tech. altím etro m
aukščiaū 1. prl. (su kilm .) sopra, oltre; skrenda a.
debesų vola sopra le nubi; a. jū ro s lygio sopra ii
livello dėl m are; a. kėlių sopra ii ginócchio; a.
nulio sopra lo zero; 2. p rv . (a n k sčia u ) sopra,
p recedentem ente; kaip a. m inėta com e ė stato
detto sopra; a. nurodytas sopraindicato, summen-
zionato
aukšlė zool. (žuvis) leucisco m
aukšliagrybiai dgs. bot. ascomiceti m p i
aukšlys 1. bot. asco m; 2. (indas) recipiente fatto di
cortéccia
aukštai prv. (in) alto, (di) sopra; a. skristi volare in
alto; iš a. dall’alto; teñ a. la in alto, lassū; gyvena
aukštu aukščiaū abita ai piano di sopra
aukštai čiai dgs. etnogr. abitanti della A ukštaitija
(cioė della Lituania alta, che costituisce la parte
orientale del territorio); ~ciúoti usare espressioni
p eculiari dei dialetti della A ukštaitija; ~tybė
p ecu liaritá lingüística dei dialetti della A ukš­
taitija; ~tiškas peculiare della Aukštaitija
74
aukštakaktis dalia fronte alta
aukštškrosn||ė alto forno, forno fusório; ~ininkas
fonditore m
aukštapelkėgeogr. palude torbosa (alimentata daile
piogge)
1 aūkštįas 1. soffitta/, sottotetto m, soláio m; lipk
ant ~ o vai nella soffitta; 2. piano m; kelintame
gyveni? a che piano ábiti?; 3 .geol. piano m; livel­
lo m
2 aukšt jas 1. alto; ~ i k a ln a i m ontagne alte; j i s
~ ėsn is už manė lui ė piü alto di me; 2. alto, ele-
vato, ingente, im portante; ~ a s spaudim as pres-
sione alta; ~ o s kainos prezzi elevati; ~ o lygio di
alto livello; ~ a s balsas voce alta, acuta; ~ a s is
išsilavinimas istruzione superiore; aukščiausiasis
teism as Corte suprem a; aukščiausios kokybės di
óttim a qualitá; gram .: ~ e sn y sis laipsn is grado
comparativo
aukšta || stiėbis dall’alto stelo (fusto); ~ stiėbis laivas
nave dal alto álbero; ~ūgis di alta statura, alto
aukšt(en)ybė 1. altezza /, elevatezza/, sublimitá /;
2. ( titu lu o ja n t ) altezza /; karališkoji a. altezza
reale; Jūsų Aukštybe Sua Altezza
aukštėti diventare piū alto, créscere in altezza
aukštielninkas supino; a. apvirto e caduto supino
aukšti || kalne alta m ontagna; ~m atis ir . aukščia-
matis
aukštyn prv. in alto, sopra; rankas a.! mani in alto!;
0 a. nosį kelti ėssere orgogliosi di sé; a. kojom
visus namus apversti m éttere sottosopra tutta la
casa; niek.: a. kojas pastatyti moriré E
aukštinė m a t. altezza / ; p rizm ės a. altezza d ’un
prisma
aukštinimas 1. innalzam ento m, elevazione /; 2.
(garbinim as ) elogio m , glorificazione/
aukštinis apertura per ii fumo sul tetto delle case
antiche
aukštin|| ti 1. rėndere piū alto, alzare A, elevare A;
a. pylim ą alzare un terrapleno; 2. (garbinti) in-
nalzare A, esaltare A, celebrare A, onorare A;
a. ką nors be saiko alzare, esaltare qc. al cielo;
kás save ~ a , bus pažem in tas chi si esalta sará
um iliato; sngr.: nėra čia kó ~ t i s non c’ė da in-
superbirsi; 3. (d u o ti aukštesnes p a reig a s) pro-
muóvere A
aūkš ||tis 1. altezza/, elevatezza/; kas p er ~ tis šito
statinio! q u a n t’é alta questa costruzione!; trijų
m etrų ~ č io siena m uro alto tre m etri; 2. alti-
tūdine /, quota /, altezza /; lėktuvas skrenda dide-
 75
liamė ~ ty je l’aėreo vola ad alta quota; šuolis į ~ t į
salto in alto
aukštum||a 1. altu ra/, póggio m; añt ~ ó s su un’al-
tura; 2. altitü d in e/, elevatezza /, altezza /; prk:.
pasiekti (šlovės, karjeros) aukštumas raggiüngere
ii vértice, ėssere al cülm ine (della gloria, della
carriera)
aukštuomenė n obiltá/, aristocrazia/
aukštupys corso superiore di un fiume; Némuno a.
Palto Nemunas
aukštutinis superiore, di sopra
aükur|as istor. a ra /, altare m; senovės pagonių ~ a i
gli antichi altari pagani
aūl as gambale m; batai ilgais ~ a is stivali m p l
aulas villággio m (nel Cáucaso o nell'Asia Centrale)
aulin||is stivale m; apsiauk ~ ia is (~ iu s) méttiti gli
stivali (le scarpe alte); ~ ü k a s scarpa alta, po-
lacchino m
aure dll. ecco, ecco la; a. jis ateina ėccolo che vie­
ne
aureolé 1. relig. aureola /, nimbo m ; 2. prk. (garbė)
splendore di gloria
ausdinti tėssere A
auseklis bigóncio m
auselė 1. m žb. orecchietta/; adatos a. cruna/; 2. kul.
chiácchiere f p l
ausyl¡|as di udito acuto; ~ü m as udienza/
a u sin įė cappello con paraorécchie; ~ ė s dgs. 1.
paraorécchie m; 2. cüffia /; radijas su ~ é m is ra­
dio a cüffia; ~ i s fornito di anse (di mánico, di
orécchio), ansato
aus||is 1. anat. orécchio m (pl orécchi, orécchie);
išorinė, vidinė ~ i s orécchio estern o , interno;
atlipusios aüsys orécchie a svéntola; viena ~ im i
negirdėti éssere sordo di (da) un orécchio; 2.
(daikto dalis) a n s a / (ąsočio), mánico m (puodo),
cruna f (adatos), tirante m (bato); 0 ik i ~ ų įsi­
mylėjęs innam orato cotto; ik i ~ ų prasiskolinęs e
fino ai colio nei dėbiti; ausys svyla arrossiscono
gli orécchi (dalla vergogna ); pro ~ i s praleisti non
fare attenzione, non badare a q.c.; kaip savo ~ is
m a tyti non vedere mai; klau sytis ištem pus ~ i s
d arė, p re sta re orécchio (stare con l’orécchio
teso, ėssere tu tt’orecchi); užsikimšti ~ i s turarsi le
o récch ie; tu rėti gerą au sį (gerai g ird ėti) avere
l’orėcchio fine; pro vieną aūsį įeina, pro kitą išeina
entra da un orécchio ed esce dall’altro; valgo net
aüsys linksta m angia con gran appetito; ~ y ta s
che ha orécchie
aüti
aúskarj|as orecchino m; gintariniai ~ a i orecchini
d’am bra
auskultúoti auscultare A
áusti 1. tėssere A; a. rankom is, m ašina tėssere a
mano, a mácchina; vóras audžia sávo voratinklius
ii ragno tesse la sua tela; 2. p rk . (sm a rk ia i ką
daryti) fare q.c. frettolosam ente; audžia ir audžia
durimis ė un continuo viavái alia porta
austinis tessuto; neaustinė m edžiaga tessuto non
tessuto
austyti džn. m éttere (tógliere) le scarpe (piu volte)
a u stralas, -ė australiano m (f-a ); ~ ų kalba lingua
australiana
áustrj|as, -ė austríaco m (f-a ); ~ ų valdymas domi-
nazione austríaca
aūstrė zool. óstrica /
austüvas piccolo telláio per tessitura
ausúo¡|tas che ha orécchie; ~ t i šnek. schiaffeggiare
A, prendere a sberle qc.
auš||alas refrig eran te m ; ~ ė t i raffred d a rsi (in-
tiepidirsi) lentam ente; ~yk lá lócale per la refri-
gerazione
1 aušimas raffreddam ento m, refrigerazione /
2 aušimas Palbeggiare, lo spuntar dėl giorno
aušin im asir. 1 aušimas; ~ t i raffreddare A, refri­
gerare A; ~ fj vandenyje karštą geležį raffreddare
nell’acqua un ferro rovente; 0 ~ ii bum ą parlare
a vánvera, a caso; ~tüvas tech. raffreddatore m,
refrigeratore m, refrigerante m
aušr||a a u ro ra / , alb a/, albore m \ su ~ á išvažiavo
partí sul far dell’alba (all’aurora, alio spuntar del
solé); 0 ~ ó s žvaigždė stella m attutina; ~ in é V e­
n e re /, stella Diana; ja ü ~ in ė užtekėjo D iana si ė
giá levata; ~ in is dell’alba; ~ín ¿ žvaigždė stella
m attutina; —óti spuntare Palba
1 auš [| ti raffreddarsi, intiepidirsi; arbata ~ ta il te si
raffredda
2 aūš jti albeggiare E, farsi giorno, schiarirsi; vasa­
rą anksti ~ t a in estáte si schiarisce presto; ja ü
~ ta albeggia, si fa giorno; atsikélti ~ ta n t levarsi
all’alba
aút as pezza da piedi; apvynioti kójas ~ a is aw ol-
gersi (fasciarsi) i piedi; 0 su m in ti ( ~ ą (sunie­
kinti) trattare qc. come una pezza da piedi
autėntišk||as auténtico, vero, reale; ~ ü m a s auten-
ticitá /
autgalys pezza da piedi m alandata
aú||ti calzare (scalzare), m éttere (tógliere) scarpe,
calze o pantaloni; ~ k is kójas m éttiti le scarpe;

aütkojis
namiškiai j į ir velka, ir ~ n a i familiari lo vėstono
e lo cálzano
aütkojis ir. aūtas
autoavárij la incidente stradale, infortunio m, si-
nistro m; nukentėti ~ o je rim anere vittima di un
incidente d’auto
autobazė rimessa /, depósito m (per autom obili )
autobiográfj|ija autobiografía/, curriculum vitae;
~ in is autobiográfico
autobus as áutobus m , autopullman m inv; reisinis
~ a s áuto b u s di linea, co rriera /; nespėti į ~ ą
pėrdere l’áutobus; ~ iiik a s (talpinantis 9 žm ones)
pulmino m
autochtonas, -ė autóctono m (f-a )
auto dromas autodrom o m; ~ g a ra ža s autorimes-
sa/, garage m inv
autogėninį|is autogeno; tech.: ~ i s suvirinimas sal-
datu ra autógena; p sic h .: ~ ė treniruotė training
autogeno
aotográf¡|as autografo m ; prašyti ~ o chiėdere un
autografo
autoįm onė azienda di autotrasporti
autoinspėkĮcija polizia stradale; ~ to r iu s agente di
polizia stradale
autokratįlas polit. autócrate m; —¡ja autocrazia/;
~ i n is autocrático
autolas lubrificante per motori
autom ašina automóbile /, veicolo a trazione mec-
cánica
autom at as 1. tech. autom a m , distributore auto­
mático, m ácchina distributrice, mácchina auto­
mática; telefonas ~ a s telefono pubblico; 2. kar.
m itra m , m oschetto autom ático; 3. prk. autom a
m , robot m; ~ é t i diventare automático; ~ ik a 1.
au to m ática f, scienza e tecnología d ell’auto-
m azione; 2. complesso di attrezzature autom á-
tiche; ~ in in k a s kar. mitragliatore m , fuciliere m:
~ i n i s autom ático; ~ in ė s durys chiusura a u to ­
mática; —inti rėndere automático
a u to m a tišk ||a i p rv. au to m ática m en te, in m odo
au to m ático ; ~ a s autom ático, m eccánico; ~ í
ju desiai gesti automatici; ~ ū m a s automaticitá /
au tom atiz || avim as a u to m az io n e/, autom atizza-
zione /; ~ ú o ti autom atizzare A
autom ėgėjas, -a am atore automobilista
autom obilį|įninkąs, -ė, ~ is ta s , -ė autom obilistam ,
/; ~ i n is automobilistico; ~ i s autom óbile/, auto-
mezzo m , autoveicolo m; lengvasis ~ i s mácchina
/, autom óbile/; važiuoti ~ iu andaré in mácchina;
76
~ ių gamykla fábbrica di automobili, stabilimento
automobilistico; ~ ių lenktynės corse (gare) auto-
mobilistiche; ~ iz m a s automobilismo m
autonom ija au to n o m ía/; išlaikyti savo ~ iją con­
servare la própria autonom ía; ~ in is autónomo;
~ in ė sritis regione autónom a; ~ i s t a s , -ė au to ­
nomista m , f
autopárkas autoparco m, parcheggio m, autosta-
zione /
autoportretas autoritratto m
autorális rally m inv
a u to r in is d ’autore; ~ ln ė s teisės diritti d’autore;
~ y s t é d iritto d ’au to re , p a t e r n itá /; išra d im o
~ ystė paternitá di un’invenzione
autoritarizmas polit. autoritarism o m
autoritėtįlas a u to ritá /, prestigio m , stirn a /; m o­
kytojo ~ a s mokiniams l’autoritá del maestro sugli
alunni; prarasti ~ ą pėrdere il próprio prestigio
autoritetingllas autorėvole, stimato; ~ a nuomonė
giudizio autorėvole
a u to r|| iu s, -ė autore m ( f -trice)', nežinomo ~ ia u s
kūrinys ópera di autore ignoto
au toriz ||avim as autorizzazione f, concessione dei
diritti d’autore; ~ ú o ti autorizzare A, concėdere
l’utilizzo dei d iritti d ’au to re; ~ i io ta s vertim as
traduzione autorizzata
autorogės dgs. autoslitta /
auto||servisas autoserviziom , autorim essa/; -^sto­
tis au to stazio n e/
autostrada autostrada /; mokam a a. au to strad a a
pedággio
autosugestija autosuggestione/'
autošaržas autocaricatura /
a u to||tran sp ortas au to trasp o rto m; ^ tr a u k in y s
autotreno m; ~tu r!zm as autoturism o m; ~ u k is
azienda per il autotrasporto
autskarys, aútskaris pezza da piedi, stráccio m
autuvas ir. avalynė
avá dll. tarm. ecco la
aval || as calzatura /; ~ y n ė calzatura /, ogni tipo di
scarpa; moteriška, vyriška ~ y n ė scarpe da donna,
da uomo; odinė, guminė ~ yn ė scarpe di cuoio, di
gomma; ~ yn ės parduotuvė negózio di calzature;
~ y n ė s fabrikas calzaturificio m; ~ y n ė s pram onė
industria calzaturiera; ~ y n in k a s calzaturiero m
avangard as avanguárdia/; būti ~ e ėssere all’avan-
guárdia; ~ i n i s d ’avanguárdia; ~ in ė meno m o­
kykla scuola artística d ’avanguárdia; ~ iz m a s
avanguardismo m
 77
aváns[¡as anticipo ra, acconto ra; gáuti, duoti, įmo­
kėti ~ ą darė, ricėvere, versare un acconto; išmo­
kėti ~ u pagare in anticipo; ~ á v im a s anticipa-
zione/; ~ ú o ti darė un acconto
avantiür||à aw en tu ra /; leistis į avantiūrą mėttersi
in un’avventura, avventurarsi; ~ is ta s , -ė avven-
turiero m ( f -a); ~ is tin is awenturistico; ~ iz m a s
aw enturism o m
avarija avaria /, guasto meccánico, infortunio m ,
incid en te m , sinistro ra; kelyje a tsitiko a. è ac-
caduto un incidente stradale; a. darbe infortunio
sullavoro
avàrin jis 1. che si trova in stato m alsicuro; ~ i s
pastatas edificio pericolante; 2. di soccorso; ~ ė
m ašin a autosoccorso ra; ~ i s stabdys freno di
em ergenza
avé[| ti 1. (batus, batais) calzare (le sca rp e)\ji visada
~ jo aukštakulniais batukais calzava sempre scar-
pe col tacco alto; sngr.: šitie bâtai g era iâvisi ques-
te scarpe càlzano bene; 2. tarm. (kelnes) indos-
sare i calzoni
aviacij a aviazione/, aeronáutica/; karinė, civilinė
~ a aviazione militare, civile; ~ o s mokykla scuola
aeronáutica
avialáineris aéreo passeggeri di linea interconti­
nentale
aviam ôdel||is aerom odello m; ~ iz m a s aeromodel-
lismo ra
aviatorius, -ė aviatore m (J'-trice), aeronauta m , f
avidė ovile ra
aviečiauti raccogliere lamponi
aviena carne ovina, agnello ra
avie||tėZ>oi. lampone ra; ~ č ių uogienė confettura di
lam poni; ~ t y n a s p osto in cui créscono m olti
lamponi; ~ t in is di lamponi; ~ tin ė spalva color
lampone, lampone rosso
avi galvis, -ė niek. testa d’àsino, persona stùpida, di
poco senno; ~ g a n is , -ė pecoràio m \ ~ g a n is šuo
cane da pastore; ~ ja u tis bue muschiato; ~ kailis
pelle di pécora; ~ k ir p is 1. dkt. tosatore m (di
pécore); 2. bdv. da tosare; ~ k irp ės žirklės le fór-
bici per la tosatura di pécore
avilÿs alveare m , á rn ia / , būgno m; rėm inis a. al-
veare a teláio; kelm inis a. alveare rústico, b ū ­
gno
ažūras
ávin||as 1. m ontonera; ~ o mėsa carne di montone;
2.prk. persona sciocca e stüpida; 3. asir, ariete ra;
4. (taranas) ariete ra
avynas psn. zio m aterno
avinėlis mžb. agnello m; bažn. Diévo a. l’agnello di
Dio
avinéti din. m éttere (tógliere) le scarpe (piú volte)
avin||íena žr. aviena; ~ iñ k a s 1. (avidė) ovile m; 2.
(prižiūrėtojas) pecoráio ra; (specialistas) ovicol-
tore ra; ~ inkysté ovicultura/
avinis ovino, pecorino; a. lájus grasso pecorino
av||is 1. zool. pécora/; ~ iu banda gregge di pécore;
~ ies (pieno) sūris formággio pecorino; ~ iė s mėsa
carne ovina; 2. prk. p ersona sciocca o débole;
nebūk kaip ~ i s non fare la pécora; 0 pasiklydusi
~ é lé pécora smarrita; vilkas ~ iė s kailyje un lupo
travestito da agnello
avitaminózé avitaminosi /
avitaukiai dgs. grasso di pécora
aviž||a avena /; ~ ų laukas campo di avena; ~ a ín is
1. dkt. pane bianco di fariñ a di avena; 2. bdv.
d ’avena; ~ íe n a cam po di avena (dopo la mie-
titura); ~ ié n é zuppa d ’avena; polenta di avena
m ondata; ~ in is d’avena; ~ in ia i dribsniai fiocchi
d’avena; ~ ó ja s stelo dell’avena
azalija bot. a z a le a /
azárt||as azzardo ra, fren esia/, passione/; imtis ko
nórs su ~ u mėttersi all’azzardo, prendere gusto a
q.c.; ~ in is : ~ in isža id im a s gioco d ’azzardo; ~ i š -
VsAprv. appassionatam ente, con frenesia
azerbaidžanietis, -ė azerbaigiano ra (f-a)
azijietis, -ė asiático ra (f-a)
azim utas astr. azimut ra
azot||as chem. azoto ra; ~ o rūgštis ácido nítrico
ažiotažas aggiotággio r a ;prk. grande agitazione,
turbam ento ra
ąžuol||as 1. bot. qu ércia/, róvere ra; kumštinis ~ a s
sūghero ra; šim tam etis ~ a s quércia secolare; 2.
prk. persona forte, robusta, famosa; vyras kaip
~ a s ė una quércia; mokslo ~ a s grosso esponente
della scienza; ~ y n a s q uerceto ra, rovereto m;
~ i n is di quércia, quercino; ~ in ė s grindys pavi­
mento in legno di quércia
ažurj|as ricam o a giorno o a intaglio; trafo ro ra;
~ in is traforato; prk/. ~ in is darbas opera fine

babaūžis
B
babaūžis tarm. ir. baūbas
babilonietis, -ė babilonese m , f
babséti b á tte re A, dare dei colpi; b. (su) lazda į
žemę báttere col bastone per terra
babtelėjiti dare un colpo, cadere con rumore; obuo­
lys ~ jo žemėn ė caduta a terra una mela
bacila biol. bacillo m
bád !| as 1. fam e/; kęsti ~ ą soffrire la fame; ~ u mirti
moriré di fame; ~ o streikas sciópero della fame; 2.
prk. (stoka) carestía/, scarsezza/, penuria/; pinigų
~ a s pen u ria di denaro; ~áu t¡ p atire la fame,
digiunare A; ~áutojas, -a digiunatore m , chi fa
sciópero della fame; ~§vimas digiuno m , in e d ia/
badéklis (gyvulys) che colpisce con le com a
badéti patire la fame
badik!|as ir. badéklis; —lis p u n ta /, s p in a /
bad ymas punzecchiatura/, incornata/; ~ yn ésd g s.
lo tta a co rnate; ~ in éti d in . d are u n a serie di
colpi; —yti 1. incornare A, dare cornate; sngr.:
ožkos ~ o s i le capre fanno alie cornate; 2. pün-
gere ripetutam ente, punzecchiare A; prk.: šaltis
~ o il freddo punge; 0 akis ~ y ti rimproverare A,
svergognare A
badmetis tem po di carestía; pó káro atėjo baisus b.
alia guerra seguí una spaventosa carestía
badmintonas sport, badm inton m inv, volano m
badmir||iáuti m en k. sen tire la fam e, vivere con
scarsitá di cibo, stare a stecchetto; ~ y s menk. chi
ė sem pre affamato, famélico
bad || üs 1. che colpisce con le corna; ~ i karvė mue­
ca che da cornate; 2. pungente, spinoso
bagaž|| as bagáglio m \ rankinis ~ a s bagáglio a m a­
no; ~ o saugykla depósito bagagli; atiduoti, atsi­
imti ~ ą consegnare, ritirare il bagáglio; siųsti ~ ü
spedire come bagáglio; prk.: žinių ~ a s bagáglio
di nozioni
bagažinė 1. (m ašinos, dviračio) bagagliáio m , por-
tabagagli m , portapacchi m; 2. (stoties) depósito
bagagli
bagetas bastoncino m, bacchetta /
baidar ė sport, canoa/; plaukti ~ ė andaré in canoa;
~ininkas, -ė canoista m , f
78
baid yklė spaventapásseri m , spaurácchio m ;p rk .
fantasm a m; —inéti d in . scacciare (piú volte)-,
—yti 1. (gąsdinti) spaventare A, im paurire A; jó
nebaido jó k s dárbas non lo spaventa nessun la-
voro; sngr.: visko baidosi si spaventa di tutto; 2.
(ginti) scacciare A, far scappare via; ~ y ti vištas iš
daržo scacciare le gailine dall’orto
baigena b. m enk. 1. persona sfinita, malaticcia; 2.
persona miserábile, meschina
baigiam asis conclusivo, finale, definitivo; ~asis
žodis (pvz., knygoje) parte conclusiva; (pvz., susi­
rinkime) discorso di chiusura; ~ á sis etapas tappa
finale; ~ íe ji (brandos) egzam inai esam i di ma-
turitá; ~ íe ji ( apdailos ) darbai finitura /, ritocco
m\ ~ybé, ~ümas finitezza/, co m pletezza/
baigimas atto del finiré, del term inare; conclusione
/, compimento m
baigm || ė sport. 1. finale m \ 2. (finišas) traguardo m;
~ u ó lingv. p arte finale di una p aro la o di una
síllaba
baig iti 1. finiré A, term inare A, ultim are A; smét-
tere A; ~ íi mokslus term inare gli studi; tarp musų
viskas ~ ta fra noi tutto é finito; baikite ginčytis
sm ettėtela di litigare; sngr.: kėlias čia ~ ia s i la
strada finisce (term iną) qui; vasarai ~ ia n tis sul
finiré (verso la fine) dell’estate; viskas gerai, kas
gerai ~ ia s i tutto ė bene quel che finisce bene; 2.
(varginti) to rm e n tare A, affliggere A; kosulys
manė ~ ia la tosse m i torm enta
1 baig tis 1. (dvėsti) m oriré E (detto d i animali)-,
karvė ~ ia s i la m ueca sta per m oriré; 2 . (nykti)
deperire E, scomparire E, andaré in rovina; m iš­
kas ~ ia s i il bosco sta scomparendo
2 baigt is fine m , esito m, risultato m \ rungtynių
~ l s ėsito di una partita; ~umas compimento m,
com pletamento m; ~ūvės dgs. fine m , term ine m
(di un lavoro)
baikščiai prv. paurosam ente, con paura, tím ida­
mente
baikšt||auti tem ere A, aver paura; —éti divenire
piu pauroso, piū tímido; ~ybė, ~ūm as timidezza
/ ; ~ in ti im paurire A, intim idire A; ~ u olis, -ė
 79
persona paurosa; ~ ū s pauroso, tim oroso; ~ ū s
žvilgsnis sguardo tim oroso; arklys cavallo
ombroso
bailėti intimidirsi
baíljliaipn'. vilmente, in modo vile, paurosamente;
~ ia i pabėgti fuggire vilmente; ~ ybė tim idezza/,
v ilta/; ~ y s vigliacco m , codardo m , šnek. fifone
m; pasielgei kaip ~ y s ti sei com portato da vile;
~ u m a s v ilta /, c o d a rd ia / ; ~ u s pauroso, vile,
codardo, pusillanime; ~ u s kareivis soldato vile
baim ||ė 1. paūra /, timore m , terrore tu; manė ima
baisi ~ ė mi entra addosso una trem enda paūra;
drebėti iš ~ ė s trem are p er la p a u ra ; ja u s ti ~ ę
provare timore; ~ ė s apim tas preso dal terrore; 0
~ ė turi dideles akis la paura ha cento occhi; 2.
prk. (daugybė) m oltitiidine f; ~ ė s žm onių buvo
c’era una m area di gente; 0 gyvá ~ ė moltissimo,
in gran num ero
baim ingllai p rv . p aurosam ente, tim orosam ente;
~ a s pauroso, timoroso; ~ u m as tim idezza/
báimin|| ti spaventare A, impaurire A, intimidire A;
šita kelionė manė ~ a questo viággio mi spaventa;
sngr.: ~ a s i dėl sveikatos tem e per la salute
baisenyb jė 1. orrore m , orridezza/, orribilitá/; ka­
ro ~ ė s gli orrori della guerra; 2. (pabaisa ) mostro
m, orco m , jū ros ~ ė mostro marino
baisėtis 1. provare orrore, inorridire E; 2.prk. (šlykš­
tėtis) provare disgusto; detestare A, aborrire A
baisiai prv. 1. terribilmente, orrendam ente; 2. prk.
(labai) assai, molto, eccessivamente; b. karšta fa
eccessivamente caldo; b. gražu ė bellissimo; esu b.
u žim tas šono estre m a m en te occupato; esu b.
alkanas ho una fame da lupo
baisyb||ė 1. terrore m, orrore m , orribilitá/; kas per
~ ė ! che orrore!; 2. (baidyk lė) spaurácchio m ,
fan ta sm a m ; 3. p rk . (d a u g yb ė) m o ltitu d in e /,
e n o r m itá /; tu riu ~ ę dárbo ho un m ūcchio di
lavoro
b aisin g||ai/w . terribilmente, in modo spaventoso;
~ a s terribile, spaventoso, orribile, trem endo;
~ a s griausmas boato spaventoso; ~ u m as orrore
m , terrore m
balsin |įti spaventare A, im paurire A; sngr.: ~ a s i
tamsos ha paura dėl buio
bais(|is, ~u m as paura /, tim ore m , orrore m; káro
~ u m a i gli o rro ri della guerra; ~ ū n a s, ~ u ó lis
spaurácchio m , mostro m , orco m
baisius 1. spaventoso, terribile, orrendo, mostruo-
so; ~ u s veidas viso orrendo; 2 .prk. (didelis) enor­
balana
me, eccessivo; ~ u s darbas lavoro enorm e; ~ l
nuobodybė una noia da moriré
bajan||as m uz. arm ónica a mántice; ~ ista s sona-
tore di armónica a mántice
bajinis di flanella, di ráscia
bajór||as istor. nóbitem ; —ijá nobiitá/, aristocrazia
/; ~ ystė titolo nobiliare; suteikti ~ y stę conferire
un titolo nobiliare; ~ išk a i prv. nobilm ente, si-
gnorilmente; ~ išk a s nóbile, nobiliare; ~ išk a šei­
m a famiglia blasonata; ~ iš k a s herbas stem m a
gentilizio (nobiliare)
bąjus flanella/, ráscia/
bakalėjllagėneri coloniali, derrate e spėzie; prekyba
~ a commėrcio di coloniali
bákas tánica/, serbatóio m
bák jinti, —yti šnek. 1. (ku m ščiu oti) p icchiettare
A, bastonare A; 2. (kimšti) rimpinzare A, riempi-
re A
baklažanas bot. m elan zan a/
baks||cióti, ~ ė n ti 1. tam burellare A, picchiettare
A; nebaksėnk pirštais į stalą non tamburellare con
le dita sul távolo; 2. (ragais) darė colpi con le
corna; ~ é ti, ~ n ó ti punzecchiare A, báttere A;
~ n ó ti alkūnėmis daré gomitate
bakstelėti daré un colpo
bakter||ija biol. batterio m; ~ ¡n is batterico
bakteriológllas batteriólogo m; ~ ija batteriologia
/; ~ in is batteriológico; ~ í n « káras guerra bat-
teriológica
bala 1. pozzánghera/; 2. (pelkė) pantano m , palude
/; įklim pti į balą finiré in un pantano; 0 gyvá b.
u n ’infinitá, un m ücchio, un sacco; p a la id a b.
confusione/, caos m \ b. žino non si sa, chissá; b.
nem atė lasciam o p ėrd e re ; k a ip iš bálos in ab-
bondanza, copiosam ente; kaip į balą (išm esti)
inútilm ente, senza utilita; k a d tave (jį) b.! ma-
ledizione!, mannaggia!
baladė lit. ballata/
balado ||ti 1. b u ssare A, far ru m o re; į du ris
bussare alia porta; 2. šnek. (taukšti) dire scioc-
chezze; —tis 1. rum oreggiare A; 2. šnek. (bas­
tytis) gironzolare E
balagánj|as 1. (statinys) b aracca/, baraccone m; 2.
prk. (maivymasis) b uffonata/, farsa/; ~ininkas,
-ė baracconista m , Į
balalaik ą m uz. balalaica /; ~inin k as sonatore di
balalaica
balana 1. album o m; 2. (skala) sverza/ , schiappa/;
3. lume m

balanda
balanda bot. chenopódio m
balan įdėlis 1. mžb. (paukštis) piccioncino m, co­
lom bina/; 2. kul. involtino di verža con ripieno di
carne tritata e riso; 3. (kreipiantis) mio caro, mia
cara; ~ deli tu mano tesoruccio mio; ~ d íe n a car­
ne di piccione
balandiniai dgs. bot. chenopodiácee/p/
b a la n į| dinė colom báia /, piccionáia/; ~ dininkas
allev ato re di colom bi; ~ d in in k y s tė colom bi-
co ltu ra/; ~ d is 1. zool. colombo m, piccione m;
pašto ~ d is piccione viaggiatore; taikos ~ d is co-
lom ba della pace; burkuoja kaip du ~ d žia i tū-
bano com e due colom bi; 2. (mėnuo) aprile m;
~ džio mėnesį in aprile; ~džio pirmosios pokštas
pesce d’aprile
baláns(|as biláncio m; pateikti mėtinį ~ ą presentare
ii biláncio annuale; ~ ú o t i 1. equilibrare A, bi-
lanciare A; 2. fare ii biláncio
bálüas grado m ( d ’intensita di un fenomeno); še­
šių ~ ų žemės drebėjimas te rre m o to del sėsto
grado
balastas 1. (tvirtinamasis sluoksnis) m assicciata/,
ballast m\ 2. (krovinys) zavorra /; 3 . prk. cosa
ingombrante, di poco valore
balažin prv. šnek. chissá, non si sa
balčius anímale (domestico) bianco
baldakim as baldacchino m
bald as mobile m; ~ ų parduotuvė negozio di m o­
bili; senoviški ~ a i mobili di antiquariato; sve­
tainė« ~ ų komplektas mobilia da salotto; butas su
~ a is appartam ento ammobiliato; ~ in in k a s mo-
biliere m
1 bald yti bussare A, báttere A, rum oreggiare A;
sngr.: kás ten —osi? chi sta bussando la?
2 baldyti žr. baltinti
baid ytis l. žr. 1 baldyti; 2. šnek. gironzolare A,
bighellonare A
baidžius mobiliere m
balerina ballerina/
baletu as balletto m, bailo m; ^ m e iste ris maestro
di bailo, coreógrafo m
baliklis candėggio m, sbianca/
balvnas luogo paludoso o con molte pozzánghere
balinim as im biancatura f candėggio m
1 b alin is di palude, palustre; b. paūkštis uccello
palustre
2 balín iis di, da bailo; ~ ė suknelė vestito da bailo
balinti 1. imbiancare A, sbiancare A, candeggiare
A; 2. aggiungere latte o panna, macchiare A
80
balion as 1. (indas) bóm bola/; dujų ~ a s bombola
del gas; 2. (pūslė) palloncino m\pripūsti ~ ą gon-
fiare un palloncino
b a listp k a balística /; ~ in is balístico; ~ in ė raketa
missile balístico
bal || ius festa /, ricevimento m; surengti ~ ių darė,
organizzare una festa; kviesti į ~ ių invitare a una
festa; kaukių ~ iu s bailo in maschera
baliustrada b alau stra ta/
balkonas balcone m, terrazzino m; teatr. balconata
/, loggione m
balkšvas biancastro, bianchiccio
balnakilp ė staffa /; sutrumpinti, pailginti ~ es ac-
corciare, allungare le staffe
1 baln jas sella/; sėsti į ~ ą m ontare in sella
2 balnas dalla schiena bianca (detto di anímale)
balnelis (dviračio sėdynė) sella/, seilino m
balneologj|as specialista di b aln eo terap ia; ~ i j a
balneoterapia f
balnis, -ė anímale (domestico) con la schiena bian­
ca
balnius selláio m
balnó||ti 1. sellare A; ~ ti arklius sellare i cavalli;
~jam as arklys cavallo da sella; 2. šnek. (mušti)
picchiare A, percuótere A
balo kšnis pozzánghera /; ~ t a s pieno di pozzáng­
here, paludoso
b a lo tirú o ||ti m é tte re al ballottággio; sngr.: ~ tis
kandidatu presentarsi al ballottággio
b aís || as 1. v o c e /; kimus, šaižus ~ a s voce roca,
stridula; ~ o stygos corde vocali; pažinti iš
riconóscere dalla voce; netekti ~ o p e rd e re la
voce; 0 ~ ą pakelti fare la voce grossa, alzare la
voce; nesavu ~ ú surikti gridare, urlare a squar-
ciagola; vienu a un a voce; 2. muz. v o c e /;
pirmu ~ u dainuoja ha voce di soprano; jis neturi
~ o ė stonato; kūrinys keturiems ~ ám s ópera per
quattro voci; 3. prk. (nuomonė) opinione m, pa-
rere m, v o ce/; liaudies ~ a s voce del pópolo; 4.
(balsuojant) voto m; atiduoti ~ ą votare A, daré il
próprio voto; gáuti daüg ~ u ottenere molti voti;
skaičiuoti ~ u s fare il cóm puto (lo spóglio, lo
scrutinio) dei voti
balsáskylé anat. glóttide /
balsávimi|as votazione/, voto m; slaptas, viešas ~ a s
votazione segreta, palese; ~ o teisė diritto di voto;
susilaikyti nuó ~ o astenersi dal voto; spręsti ~ o
keliu m éttere ai voti, sottoporre a votazione
balsė lingv. vocale / (segno gráfico)
 81
balsiaiprv. ad alta voce, alto
balsynas lingv. vocalismo m
balsing as sonoro, squillante; ~ a s choras coro con
voce robusta; ~ a dairia canzone sonora; ~ümas
so n o ritá /
baís is lingv. vocale/ (suono); ilgieji, trumpieji ~ ia i
vocali lunghe, brevi
baisumas so n o ritá /
balsúo||ti votare A; ~ ti už, prieš votare a favore di,
contro qc.; ~ ti pakeliant rankas votare per alzata
di mano; ~ toj as elettore m
balsus sonoro, sonante; b. juokas riso sonoro
baísv||as biancastro, bianchiccio; —éti 1. tendere al
colore bianco, biancheggiare A; 2. (apie plaukus)
divenire bianco di capelli; —inti far diventare
bianco; ~úoti apparire bianco, biancheggiare A
balta ¡|baízdis dalla b arb a bianca; ~dañtis dai
denti bianchi; ~duónis, -ė menk. scansafatiche
m ,f; ~gaívis dalla testa bianca, canuto
1 bált |ai dgs. báltici m pi; ~ ų kalbos lingue báltiche
2 baltai prv. di, in bianco; b. apsirengusi vestita di
bianco
balt(a) || káklis dai eolio bianco; ~káktis dalla fron­
te b ian ca, con u n a chiazza b ian ca in fro n te ;
~kartis dalla criniera bianca
baltakė šnek. acquavite/, grappa /
baltakelnis dai pantaloni bianchi
balták||is dagli occhi bianchi; ~iúoti guardare di
traverso
baltakraujystė med. le u ce m ia /
báltalksnis bot. ontano m, alno m
balt(a)nugáris 1. dalla schiena bianca; 2. prk. (tin­
ginys) fannullone m, bighellone m
baltaodis 1. bdv. dalla pelle bianca; 2. dkt. bianco
m, appartenente alia razza bianca
baltajlplaúkis dai capelli bianchi, biondi; ~pukis
dalle pium e bianche; ~rañkis, -ė 1. dalle mani
bianche; 2. menk. scansafatiche m ,f
baltarusybé lingv. bielorussismo m
baltaruses, -ė bielorussom (f-a); ~iukalbá lingua
bielorussa, bielorusso m
bált | as 1. bianco, cándido; ~ ó ji lelija ninfea bian­
ca; ~ a s (žilas) žmogus uomo canuto; 2. (švarus)
pulito, bianco, nítido; 3. (užbaltintas) condito con
latte o panna, m acchiato; 4. flk. (mielas) caro,
am ato; 0 ~ á várna m osca bianca; ~ osios eilės
versi sciolti; med.: ~ ó ji karštligė delirium tre-
mens; vidury ~ ó s dienos in pieno giorno; ~ásis,
-óji dkt. uomo, donna di razza bianca
baltükas
balta¡|skruóstis dalle guanee bianche; ~snükis dai
muso bianco; ~sparnis dalle ali bianche; ~sák-
nė bot. poligonato m; ~uodégis dalla coda bian­
ca; ~veídis dai viso bianco; ~ žiėd is dai fiori
bianchi
bálteglé bot. 1. abete bianco; 2. p ic e a /, abete di
Moscovia
baltéj|ti imbiancarsi, imbianchire E; laukai ~ ja nuó
sniego i campi si imbiáncano di neve
bálti 1. diventare bianco, sbiancarsi; 2. imbiondirsi;
javai saulėje bąla ii grano si imbiondisce ai sole; 3.
ineanutire E; plaukai bąla i capelli ineanutiseono;
4. (blykšti) impallidire E
balt||ybė žr. baltum as; ~ ieji, baltosios dgs. žaid.
pezzi bianchi degli scacchi o della dama
baltikas bot. (grybas) tricoloma m
baltymai í4'.í. biol. albúm ina/; sudėtiniai b. proteine
coniugate
báltym|as 1. (kiaušinio) albume m; šnek. bianco m,
chiara/; 2. (akies) ii bianco dell’ócchio; ~ ė mac-
chia bianca
baltyminĮ gas ricco di albúmina, albuminoso; ~ is
contenente albúm ina; proteico; daüg ~ ių me­
džiagų turintys produktai alimenti ad alto conte-
nuto proteico
baltiniai dgs. b ian ch eria/; apatiniai b. biancheria
intima; lovos b. biancheria da letto
báltin imas im b ia n c a tu ra /, im biancam ento m,
candėggio m; sienų ~ im a s im biancatura delle
parėti; ~ t i 1. imbiancare A, candeggiare A, sbian-
care A; ~ ti baltinius candeggiare la biancheria;
obelis darė l’antiparassitário ai mėli, incalci-
nare i mėli; 2. aggiūngere latte o panna, macchia-
re A; ~ ta kava caffe macchiato; ~tojas imbian-
catore m
1 baltis (baltumas) bianchezza/, biancore m, can-
dore m
2 baltis, -ė animale (o uccello) bianco
baltistas baltista m, studioso di filología báltica;
~istika filología báltica; ~izmas lingv. prestito
dalle lingue báltiche
baltmargis bianco con chiazze di altro colore
baltmé med. vitiligine/
bálttlmilčiai dgs. fariñ a b ian ca di prim a scelta;
~miškis bosco di fogliferi; ~m olis argilla bian­
ca; ~sm élis sábbia bianca
balt||ükas zool. p ié rid e /; ~ulys mácchia bianca;
~um á luogo bianco, biancume m\ ~ümas bian­
chezza /, candore m; akinantis ~urnas candore

baltžemis
accecante; ~uólis cosa o ėssere bianco; ~úoti
biancheggiare A, apparire bianco
baltžemis terreno mescolato con sábbia bianca
balzam as bálsamo m; ~ávimas imbalsamazione/;
~ūoti imbalsamare A
balzgan as biancastro, bianchiccio; ~ ú oti bian­
cheggiare A, biondeggiare A \ j a v a i ~ ú o ja le
messi biondéggiano
balzginti 1. šnek. bussare A, picchiare A; 2. versare
un po’ di latte
bamblį a 1. ombelico m; plikas iki ~ o s scoperto fino
all’ombelico; 2.prk. ( iškilimas ) ingrossam entom ,
escrescenza/; ~agyslė cordone ombelicale
b am b alas šnek. ch iacchierone m , ciarliero m;
~iúot¡ ir. bambėti
bamb||álius, —ékiis šnek. brontolone m, borbot-
tone m
bambė jimas borbottio m , brontolio m \ ~ ti šnek.
brontolare A, borbottare A
bambinti 1. šnek. suonare A, rintoccare E/A; 2. ir.
bam bėti
bamblé ljimas bot. accestim ento m \ ~ t i accestire
E, far cesto
bamblys 1.b o t. nodo m, nócchiom ; 2 .fam . persona
panciuta, grossa; 3. šnek. brontolone m
bamblį sėti 1. báttere A, bussare A, tamburellare A;
2. šn ek. ( k a lb ėti ) p a rlo tta re A, farfugliare A,
borbottare A; ~ sóti šnek. poltrire A, oziare A
bambtelėti 1. darė un colpo; 2. dire qualche parola
in modo indistinto
bambük|| as bot. bam bu m; ~ in is di bambu
banal || ėti ėssere banale, cadere nella banalitá; —iai
p rv. b an alm en te; ~ybė b an alitá / , trivialitá /;
kalbėti ~ yb es dire delle banalitá
banal IIinti banalizzare A, rėndere banale; ~ūmas
b an alitá/; ~ ū s banale, triviale
banan as 1. bot. (m ed is) b anano m; 2. (vaisiu s)
b a n a n a /; paslysti añt ~ o žievės scivolare su una
büccia di b an a n a; 3. (p o licin in k o la zd a ) sfol-
lagente m inv
1 banda branco m, m andria /, gregge m; ganyti avių
bandą páscere un gregge di p ėcore; karvių b.
m andria di mucche
2 band já p ag n o tta /; iškepė d vi ~ a s ragaišio ha
sfornato due pagnotte
3 banda b an d a /, cricca /; plėšikų b. banda di rapi-
natori
bandažas 1. m ed. bendaggiom , fasciatura/; 2. tech.
fáscia /
82
bandelė focáccia /, brioche /
banderol jė plico m , pacco m; p a sių sti knygą ~ e
spedire un libro sottofáscia
bandiklis tech. provacircuiti m
bandymas prova/, sággio m, esperimento m , tenta­
tivo m; atsparumo b. prova di resistenza; laborato­
rinis b. esperim ento di laboratorio; lėktuvo b. col-
laudo di un aėreo; nepavykęs b. tentativo fallito
bandinys campione m; paim ti bandinį prelevare un
campione
banditas bandito m, brigante m, delinquente m
bandyti 1. provare A, sperim entare A, saggiare A,
collaudare A; b. mašiną provare una mácchina; b.
savo jėgas saggiare le próprie forze; b. kieno nors
kantrybę m éttere alla prova la pazienza di qc.;
bandomasis laikotarpis periodo di prova; 2. te n ­
tare A, cercare A, provare A; b. pabėgti cercare di
fuggire; b. laimę tentare la fortuna
banditizmas banditism o m , brigantággio m , scia-
callággio m
bandytojas sperim entatore m , collaudatore m
bandonija muz. bandonion m inv
bandótakis tratturo m
bandšunis cane pastore
bandūra muz. bandūra /
bang ia 1. o n d a /, flutto m , o n d a ta /; ~ d s viršūnė
cresta dell’onda; bangos putoja, daužosi f uolas le
onde spum éggiano, si infrángono sugli scogli;
didžiulė jū ro s ~ a m aroso m, cavallone m; prk. :
~ o m ls sušukuoti plaukai capelli piegati a onde; 2.
fiz. onda /; garso, šviesos bangos o nde sonore,
luminose; trumposios, Ilgosios bangos onde corte,
lunghe; 3.p rk . (pasmarkėjimas) o n d a/, o n d ata/;
karščio ~ á on d ata di caldo; ~ávim as ondula-
zione/, ondeggiamento m , vibrazione /
banginpai dgs. zool. cetácei m pl\ ~ is zool. balena
/; mėlynasis ~ i s balenóttera azzurra
bango laužis frangiflutti m , frangim are m, fran-
gionde m; ~m atis 1.fiz. ondam etro m; 2. ondó-
grafo m
banguo tas 1. ondoso; ~ t a jū ra m are ondoso; 2.
(kalvotas) ondulato, mosso; ~ t a s paviršiu s su ­
perficie ondulata; ~ ti ondeggiare A, fluttuare,
oscillare; ežeras ~ ja nel lago flüttuano le onde;
javų laukas ~ ja il campo di spighe ondéggia (al
vento)
bánk||as 1. b a n c a /; tarnautojas bancário m\
turėti sąskaitą ~ e avere un conto in banca; duo­
menų ~ a s banca dei dati; 2. (kortuojant) banco m
 83
banketj|as banchetto m , convito m , sim posio m;
~ ų salė sala dei conviti; dalyvauti ~ ė partecipare
a un banchetto
bankininkas banchiere m
banknotas banconota /; šimto litų b. banconota da
cento litai
b an k rót[|as b a n c a ro tta /, fallim ento m; ~ o p a ­
skelbimas dichiarazione di fallimento
b an k ru t||avim as ir . bankrotas; ~ ú o t i fare b a n ­
carotta, falliré E; ~ a v ę s verslininkas imprendi-
tore fallito
baobábas bot. baobab m inv
b ap t¡listas, -ė b attistam ,/; ~ iz m a s movimento dei
battisti
barakas baracca/, capanno m
1 báras 1. (žem ės) appezzam ento m , lotto m (di
terreno)', 2. kar. z o n a /, se tto re m \ pu olim o b.
settore di attacco; 3. prk. (veikimo sritis) campo
m , ám bito m , ram o m , sfera /; m okslinių ty ri­
nėjimų b. campo (settore) della ricerca scientifica
2 bár as 1. bar m inv, caffetteria/; išgerti ~ ė kavos
prendere un caffė ai bar; 2. (baldas) bar m inv
3 baras jiz. bar m inv
baravyk||as bot. porcino m; tikrin is ~ a s porcino
edule; ~ á u t i andaré per porcini; ~ y n a s luogo
dove crėscono porcini
barbar || as barbaro m; —éti imbarbarire E; ~ y b ė 1.
barbarie f inv, inciviltá /; 2. ferócia /, efferatezza
/; ~ iš k a i prv. barbáricam ente, in modo barbaro;
~ iš k a s barbárico, barbaro; ~ iš k i p apročiai co-
stumi bárbari; ~ išk ū m a s barbarie /, crudeltá /;
~ iz m a s lingv. barbarismo m
barb enti bussare A, tam burellare A; lietus ~ ėn a Į
stogą la pióggia ta m b u rella sul tetto ; ~ é t ¡ 1.
tintinnare E/A; 2. šnek. (bam bėti) borbottare A
barbinti tam burellare A, bussare A
bardas lit. bardo m
bardišius istor. scure d ’arme, azza/
barelis barile m (unitą d i misura)
bareljefas bassorilievo m
barikad a barricata/, kovoti barikadose com batiere
sulle barricate; ~ á v im a s barricam ento m; ~ ú o ti
barricare A, sbarrare A; ~ i lo ti gatvę barricare
una strada
b arim ||as sg rid a ta /, rim próvero ra; ~ a s is b is tic -
cio m
baris chem. bario m
bariton as m uz. baritono m; dainuoti ~m cantare
da baritono
barškinti
barjeras b a r r ie r a /, sbarram ento m , steccato m;
m uitų b. b arriera doganale; garso b. m uro dėl
suono
barkarolė muz. b a rc a ro la /
barkásas 1. scialuppa/; 2. láncia/, b arca/; burinis,
motorinis b. lancia (barca) a vela, a m otore
barkš || čioti, —éti risonare E, tin tin n are E (ogni
tanto); ~ n ó ti báttere fittam ente
barkšo ¡Iti spórgere E, affiorare E, risaltare A; ~ jo
sudžiūvusi žole risaltava l’erba secca
b ark štelėti em éttere un leggero suono, fare un
tintín
barkšti 1. ir. barškėti; 2. muóversi con rum ore
barn||ingas litigioso, rissoso; ~ in iñ k a s , -ė attac-
cabrighe m ,f in v
barn |is lite/, litigio m , bisticcio m; kélti venire a
litigio; ~ ü s litigioso
barokámera camera iperbárica
barok as barocco m; ~ o menas arte barocca
barometras baróm etro m
baron ías istor. barone m; ~ íe n é b aro n e ssa/
baístalas mangime sfuso
barst |inéti d in . (co)spárgere A; ~ in é ti gėlės spár-
gere i fiori; —yti 1. džn. (co)spárgere A, spán-
dere A; ~ y t i sm ėliu taką spárgere di sábbia il
sentiero; 2. p rk . (išleisti) scialacquare A, sper-
perare A, dissipare A; pinigus ~ y ti sperperare il
denaro; ~ y tü v a s tech. m ácchina p er spándere
q.c.; trąšų , m ėšlo ~ y tú v a s sp an d ico n cim e m ,
spandiletam e m; ~ ü s che si sparge fácilmente
barsukas zool. tasso m
barščiai dgs. m inestra di barbabietole
b a r šk a la s 1. sonáglio m, bübbolo m; 2. šnek. (ple­
pėjim as) chiácchiera /, ciarla /, ciáncia /; gana tiį
~ ų ! basta con le chiácchiere!; 3. šnek. (plepys)
chiacchieronem , ciarlonem ; ~ y n ėšn ek. 1. ciarla
/, chiácchiera/; 2. chiacchierone/n, blaterone m\
—iúuti 1. tintinnare E, risuonare E; 2. (plepėti)
chiacchierare A, ciarlare A, blaterare A
barškalius šnek. chiacchierone m
baršk|| énti bussare A, tam burellare A, ticchettare
A; ~ e s y s rum ore m , strepito m , b u ssa ta /, tic-
chettio m; grandinių ~ e sy s strep ito di catene;
—éti 1. rum oreggiare A, ticch ettare A; dañtys
barška nuó šalčio i denti báttono per il freddo; 2.
šnek. (p lep ėti) ciarlare A, cianciare A; liau kis
~ ėjęs smetti di cianciare; ~ y n ė žr. barškalas
barškinti bussare A, báttere A, tam burellare A; b.
į duris bussare alia porta; pirštais b. į stalą tam-
barškuolė
burellare con le dita sul tavolo; grandinėm is b.
scatenacciare A
barškuolė zool. serpente a sonagli, crótalo m
barsk üs rum oreggíante, tintinnante; ~ ü tis 1.
sonáglio m ; 2. chiacchierone m
bár||ti sgridare A, rimproverare A, riprendere A,
ammonire A; ~ t i už blogą pažym į sgridare per un
brutto voto; —tis bisticciarsi, litigare A
barzd||á 1. barba/; auginti barzdą lasciarsi créscere
la barba; skustis barzdą rádersi, farsi la barba; 2.
prk. (sm akras) mentó m; 3. prk. (kas panašu į
barzdą) barba /, barbetta /; rakto ~ a fernetta /;
išleisti ~ a s (šaknis) méttere le barbe; ~áplaukis
pelo di barba; ~askutys barbierem; ~yla, ~očius
šnek. uomo barbuto; ~ ótas barbato, barbuto;
prk. (tankus) folto
barzdukas mit. gnomo m
barža chiatta /, barcone m
basakojis che ha i piedi nudi
bas as scalzo; vaikščioti ~ o m ls kojomis camminare
scalzo (a piedi nudi, a piedi scalzi); ~ ie ji kar­
melitai i carmelitani scalzi
basčioti punzecchiare A, sforacchiare A, bacchia-
re A
basein |as 1. (indas) vasca/, serbatóio m; 2. (plau-
kykla) p iscin a /; uždaras, a tv ira s ~ a s piscina
coperta, scoperta; m audytis ~ e fare ii bagno in
piscina; 3. geogr., geol. bacino m; akmens anglių
~ a s bacino carbonífero
basius, -ė 1. chi ė scalzo; 2. prk. menk. (nuskurėlis)
straccione m
basi||ys 1. palom, piolo m, picchettom; sukalti baslį
į žemę conficcare un palo nei terreno; 0 eina lyg
baslį prarijęs va come se avesse ingoiato un palo;
2. prk. šnek. (apkiautėlis) uomo rozzo e stupido;
eik tú, ~ y ! ma va, testa di legno!
bas jnirčias che m ette le scarpe senza calze;
~6m (Is) prv. a piedi scalzi
bastelėti pungere A, toccare A (leggermente)
bastymasis vagabondággio m
bastionas bastione m
bast¡lytis vagabondare A, vagare A, errare A, gi-
ronzolare A; ~ y tis po pasaulį vagare per ii mon­
do; bastosi nuo ryto ik i vakaro girónzola dalia
mattina alia sera; ~unas vagabondo m
basutė sandalo m
batalija knyg. battáglia/
batalionas kar. battaglione m; pėstininkų b. bat-
taglione di fanteria
84
bat Įas scarpa/; aū tis ~ ù s m éttersi, infilarsi le
scarpe; nusiaük ~ ù s lèvati (tôgliti) le scarpe; ~ ų
parduotuvė negôzio di calzature; ~ ų tepalas lu­
cido da scarpe; kóks tàvo ~ ų num eris? che nu­
mero di scarpe hai?; ~ a i spaudžia le scarpe šono
strette (fanno malė); nunešioti, p a ta isy ti ~ u s
consumare, aggiustare le scarpe; 0 ~ « s laižyti
leccare i piedi a qc.
baterij a 1. kar. batteria /; priešlėktuvinė ~ a bat­
teria contraèrea; 2. tech. p ila /, batteria/; ~ ą
įkrauti, išeikvoti caricare, scaricare una batteria
batika batik m inv
batiskáfas tech. batiscafo m
bátist jas batista/; ~ ín is di batista
batlaižÿs, -é niek. leccapiedi m, f inv, adulatore m
batonas filone di pane bianco
bât ¡Iraištis làccio, stringa da scarpe; susirlšk ~ ra iš-
čius allàcciati le scarpe; ~siuvÿs calzolàio m;
~siuvÿsté mestiere di calzolàio; verstis ~siuvystė
fare il calzolàio; ~úotas che porta le scarpe;
~ ú o ta s katinas gatto con gli stivali
batuta muz. bacchetta/ (da direttore d ’orchestra)
batutas trampolino elástico
batvinis žr. burokas
baü dll. tarm. forse, difficilmente; vargu b. suspėsiu
užbaigti difficilmente riuscirô a finiré; b. tú neži­
nai? forse non lo sai?
baüb||as bau m, babàu m, spauràcchio m; gąsdinti
vaikus ~ ù impaurire i bambini con il babàu
baubį|čioti muggire A (di tanto in tanto)-, ~ én ti
muggire piano
1 baublys zool. tarabuso m
2 baublys grosso àlbero cavo
baubóti žr. baubti
baublį ti 1. muggire A, mugghiare A; ja u čia i ~ i a i
buoi muggiscono; 2. menk. vociare A, urlare A
baudi!à 1- m ulta/, am m end a/; paskirti, užmokėti
baudą infliggere, pagare una multa; ~ à už m a­
šinos p a lik im ą drau džiam oje vietoje multa per
divieto di sostą; 2. sport, fallo m, punizione/; ~ ó s
metim as tiro di punizione; ~ ô s aikštelė área di
rigore; ~inys (futbole) calcio di rigore
baudžiamasis 1. punitivo, di punizione; b. būrys squa-
dra punitiva; 2. penale; b. kodeksas códice penale
baudžiauninkas, -ė istor. servo (serva) della gleba
baūdžiav || a istor. servitù della gleba, corvé/; ~ ą eiti
prestare un servizio obbligatório, una corvé;
~ininkas feudatario m; ~!nis, ~iškas feudale;
~(‘n¿ santvarka regime feudale
 85 begalė
baugin¡|imas intim idazione /; ~ t i intim idire A, 2 be dll. 1. mica, per caso; be nėsergi? non sei mica
in c u te re tim o re o sp avento; sn g r .: be reikalo am m alato?; 2. giá, orm ai; kóks iš j ó be d a rb i­
~ a tė s vi spaventate per niente ninkas ormai non ė piu un buon lavoratore
baugštinti intimidire A, intim orire A, im paurire beaistris impassibile, imperturbabile
A; sngr.: nėra kó ~ in tis non c’ė niente p er cui bealkoholinis analcólico; b. gėrim as b ib ita anal-
im paurirsi; ~ ū s pauroso, tim oroso; ~ u s arklys cólica
cavallo ombroso beasmėn||is gram . im personale; ~ i a i veiksm ažo­
baugūs 1. ( bailu s ) pauroso, tim oroso, tim ido; 2. džiai verbi impersonali
prk. (lepus) delicato, grácile, dėbole; 3. (baisus) beatodairiškas deciso, riso lu to , inflessibile, ir-
terribile, spaventoso removibile
bausmė p u n izio n e/ , castigo m , p e n a /; m irties b. bebaimis intrépido, impávido, audace, coraggioso
p en a di m o rte; g á u ti peln ytą bausm ę subirę ii bebalsis senza voce, áfono
m eritato castigo; bausm ei liksi nam ie per puni­ bebarzdis 1. senza barba, sbarbato; 2. che non ha
zione resterái a casa ancora la barba, imberbe
baüsti 1. puniré A, castigare A, multare A; b. pin i­ bėbr||as zo o l. castoro ra; ~ en a (k a ilis) pelle di
ginė bausmė puniré con una sanzione pecuniaria, castoro; ~enos (kailin iai) pelliccia di castoro;
m u ltare; b. kalėjim u p u n iré con il cárcere; b. ~ in is di castoro; ~ in ė kepurė cappello di cas­
m irtim i condannare a morte; nusikaltėlius reikia toro; ~iūkas gióvane castoro
b. i colpėvoli vanno puniti; 2. (b a u g in ti ) in ti­bėdjįa 1. (nelaimė) sfortuna / , disgrázia /, guáio ra;
midire A, sgridare A; 3. tarm. (versti) obbligare ~ o sė prapulti ėssere in un mare di guái; ta i ~ a !
A, costringere A, forzare A che sfortuna!; 2. (vargas) fatica/, difficoltá/, p e­
bazaltas geol. basalto m na /; 3. (kaltė) colpa/; bėdą versti añt kó scaricare la
baz||ė 1. (pam atas ) base/, fondam ento m; 2. (vieta) própria colpa su qc.; bedą mesti (kaltinti) incolpare
base / , depósito m, stazione /; karinės ~ ės basi A; 0 kas táu (mán) ~ á non é affare tuo (mio); pu­
militari; turizmo ~ ė stazione turística; prekių ~ ė sė ~ ó s é sopportábile; iš ~ ó s in caso di necessitá
d epósito delle m erei; 3. (a tra m a ) sostegno m , bedalis sfortunato, disgraziato
zóccolo m , basam ento m; kolonos ~ ė zóccolo di bedañtis senza denti, sdentato
una colonna bedarb||is, -ė disoccupato m (f-a ); ~ ių skaičius il
bazilika archit., bažn. b asílic a/ núm ero dei disoccupati
bazilikas bot. basilico m bedievllybė, ~ysté ateísmo m
baz inis fo n d am e n tale, essenziale, principale; bediév||is, -ė ateo m , senzadio m; ~iškas ateístico
~ in ė stovykla cam po base; ~ ú otis 1. (rem tis) bėd Įingas m isero, sventurato, infelice; ~ ó ti la­
basarsi, fondarsi; 2. (telktis) disporsi, collocarsi m entara, lagnarsi, dolersi
bažny||čia chiesa /; eiti Į ~ č ią andaré in (frequen- bedügn é abisso m , precipizio m , vorágine/ ; prk.:
tare la) chiesa; ~ tin is di chiesa, ecclesiastico, atsidurti añt ~ ė s krašto trovarsi sulPorlo dell’abis-
religioso; ~ tin ia i drabu žia i ábiti ecclesiástici; so; ~ is senza fondo, sfondato; prk.: ~ i s ežeras
~ tin ė m uzika m úsica sacra; ~ tin ė teisė diritto lago molto profondo
can ó n ico; ~ tin ė s apeigos funzione religiosa; bedumis senza fumo
~tkaimis villággio con chiesa beduón||é mancanza di pane, carestía/; —is, -ė chi
1 be prl. (su kilm.) 1. senza, meno; be pinigų senza non ha pane
soldi; be eilės senza fare la coda; be penkių (m i­ bedvasis 1. senza ánima, senza spirito; 2. senza vita,
nučių) trys le tre meno tinque; be mano žinios a inanimato, esánime
mia insaputa; apsieisiu ir be tavęs faro a meno di bedžioti d in . ficcare A, p ian tare A (piu volte); b.
te; 2. oltre; be mūsų niekas kitas šito nearto oltre a kuolelius į žemę ficcare paletti nei terreno
noi nessun altro ne ė al corrente; be tó oltre a ció, bėdžius šnek. poveráccio m , miserábile m , f
inoltre; 0 be galo senza fine, molto; be skaičiaus beformis senza forma, informe
m oltissim o, in gran quantitá; be perstojo senza bėgai || ė notévole quantitá, gran num ero; pateikti
sostą, senza tregua; be ábejo (abejones) senza ~ ę klausimų fare un sacco di domande; ~ ė žm o­
dūbbio, certam ente nių m area di gente
 86
begalybė
bėgai||ybė in fin ita/; ~ in is infinito, eterno, inter- beglob is abbandonato, trascurato, derelitto; ~ ia i
minábile; prk.: b. gražumas bellezza infinita vaikai bam bini abbandonati; ~iškumas abban-
be galo prv. molto, moltissimo, assái, parécchio, in dono m, trascuratezza/, incuria /
grande misura bėglus veloce, rápido; b. arklys cavallo veloce
begalvis 1. bdv. senza capo, acéfalo; 2. dkt.prk. bégóm(is) prv. di corsa, di (gran) carriera, molto
stüpido m, imbecille m velocemente
begarsis senza suono, silenzioso, muto; b. pistoletas begonija bot. begonia/
pistola con silenziatore bėgsena m odo di córrere; arklio b. an d atu ra del
bėgč||ia, ~i6m (is) pn>. di (gran) corsa, con molta cavallo
fretta, in modo precipitoso bėgsmas co rsa/, andam ento m
begėd||is, -ė svergognato m (f-a), impudente m, f, bėgli ti 1. córrere E/A; iš visų jėgų ~ ti córrere a piü
spudorato m (f-a); ~ išk a i prv. spudoratam ente, non posso; ~ t i šuoliais (apie arklį) an d a ré al
senza vergogna, sfacciatamente; ~iškas svergog­ galoppo; ~ ti lenktynių gareggiare nella corsa; 2.
nato, im pudente; ~iškas melas m enzogna spu- (sprukti) fuggire E, scappare E, darsi alia fuga,
dorata; ''-iškilnias spudoratezza / dársela a gam be; ~ t i iš kalėjimo fuggire dalla
begemotas zool. ippopótamo m prigione; 3. (tekėti) fluiré E, (s)córrere E, gron-
bėgikas 1. sport, co rrid o re m; ilgų distancijų b. dare E; laikas ~ a il tem po corre; prakaitas ~ a
corridore di fondo, fondista m\ trumpų distancijų gronda il sudore; iš púodo vanduo ~ a l’acqua
b. velocista m; 2. zool. tram poliere m trabocca dalla péntola; stógas ~ a il tetto perde;
bėgim as 1. sport, corsa/; ~ o varžybos gara di corsa táu nósis ~ a (varva) ti gócciola il naso; 4. (irti)
(di velocitá); ~ a s su kliūtimis corsa a ostácoli; 2. smagliarsi, sfilacciarsi; ~ o kojinės äkys le calze si
(sprukimas) fuga /, evasione /; ~ a s į Egiptą la sm agliano; 5. (tirpti) sciógliersi, d isp érd ersi;
fuga in Egitto; 3. (tekėjimas) corso m, andamento ~ ty n é s dgs. gara di corsa; ~ u n a s 1. tarm. (žir­
m, flusso m; upės ~ a s corso di un fiume; laiko gas) tro ttato re m ; 2. (sukyné) carosello m, gios-
~ a s flusso del tempo tra / (sul ghiáccio); 3. (durų vyris) b a n d e lla /,
bėginė || ti džn. 1. córrere qua e la, scorrazzare E; cärdine m
kieme ~ ja vaikai i ragazzi scorrázzano nel cortile; bégviné tech. grosso chiodo a becco, arpione m
2. (triūsti) occuparsi con prem ura di q.c., affac- bei jng. e; tėvas bel mótina padre e madre; tú bel aš
cendarsi; ~ t i apié puodus affacendarsi intorno tu ed io
alie péntole beíc [as 1. mordente per la colorazione del legno; 2.
begiñklis 1. (nuginkluotas) disarm ato; 2. (bejėgis) disinfettante p er i semi; ~ávim as 1. m orden-
inerme, indifeso zatura /; 2. disinfezione/; ~úoti 1. m ordenzare
beginti 1. (versti bėgti) far córrere; 2. (leisti lietis) A, tra tta re con m o rd en te; 2. d isin fettare A (i
lasciare uscire (detto di liquidi) semi)
bégió iti džn. 1. scorrazzare E, córrere E; prk.: šiur­ beidéj||inis, ~iškas senza idee, senza ideali; ~iškas
puliai ~ ja pó kūną i brividi córrono per il corpo; 2. kūrinys ópera priva d’idee; ~iskümas assenza di
(apie namus) affaccendarsi, affrettarsi; —tis (ru­ principi e di ideali
joti) andaré in calore, in frególa (detto di animali) beydis ineccepibile, irreprensibile, perfetto
bėg is 1. (bėgimas) corso rn, andam ento m, flusso beisbolas sport, baseball m inv
m; amžių ~yje nel corso dei sécoli; 2. (sija) rotáia bejausmis insensibile, indifferente
/; geležinkelio ~ ia i ro ta ie f p l , binari m p l; nu­ beje dll. a propósito, tra l’altro, inoltre
važiuoti nuo ~ ių deragliare E/A; 3. šnek. (pavara) bejėgps, ~ išk as débole, im potente, fiacco; ~¿s
cambio m, m arčia/; rankinis ~ is cambio a mano; pyktis ira impotente; ~iškai prv. im potentem en­
atbulinis ~ is retrom arčia /; perjungti ~ į cam ­ te, debolmente; ~iskümas debolezza/, im poten­
biare marčia za/
bėgi ||ys fuggiasco m, prófugo m, fuoruscito m, bejungtükis gram, asindético
evaso m\ káro ~ ia l prófughi di guerra; policija bejuókprv. senza scherzi, sul serio, d aw ero
pagavo du ~ iu s (iš kalėjimo) la polizia ha cat- bekalbis 1. bdv. taciturno, di poche parole; 2. dkt.
turato due evasi m uto m
 87
bekampis, -ė senzatetto m ,fin v
bekaūlis 1. privo di ossa (di spine); 2. prk. (lanks­
tus) ágile, flessibile, elástico
bekeínis 1. senza calzoni, piccolo (di eta); 2. prk.
(nusigyvenęs) póvero, indigente
bekepūris, -ė 1. chi ė senza cappello; 2. prk. (nu­
skurdėlis) póvero m, indigente m, f
bekilm is chi non ha patria, chi rinnega la própria
patria
bekirtis gram. senz’accento, átono
beklás||is non diviso in classi; ~ ė visuomenė societá
senza classi
bekojis senza gambe, senza piedi
bekonas 1. maiale gióvane (fino a 100 kg di peso); 2.
carne di maiale gióvane
bekonfliktis senza conflitto
bekótis senza mánico; b. lapas fóglia senza picciolo
bekraíté che non ha dote
bekraštis illimitato, infinito, sconfinato
bekraujis privo di sángue, esángue
b ek ú n p s incorpóreo, imm ateriale; ~ ė dvasia áni­
ma incorpórea
bekvapis senza odore, inodore
belaidis senza fili, senza cavi; b. ryšys communica-
zione via ėtere
belaik is prem aturo; ~ ė mirtis m orte prem atura
belaisv¡|is, -ė prigioniero m (f-a); karo ~ ių stovykla
campo per prigionieri di guerra
belañg|| ė šnek. prigione /, cárcere m, galera /; sėdi
~ ėje ė rinchiuso in prigione
belapis privo di foglie, afilio
beletristu as prosatore m, narratore m; ~ ik a 1. lit.
prosa / , narrativa /; 2. prk. menk. letteratura di
poco valore; chiácchiere/ pl\ ~ in is letterário
belg as, -ė belga m ,f ( p lm belgi); ~ ų tautá pópolo
belga
belytis 1. senza sesso, asessuato; 2. asessuale, agá-
mico
b é lilstelėti bussare A (leggermente); ~ s t i 1. bussa-
re A, b áttere A, picchiare A; į langą bus­
sare alia finestra; 2. (triukšmauti) rum oreggiare
A, far chiasso; ~ s t i s šnek. andaré, m éttersi in
viaggio; kurių galų teñ ~diesi? che diávolo vai a
fare la?
beluñm is non diviso in ceti
bem arškinis senza camicia
bemat, bem atant prv. súbito, im m ediatam ente, in
un áttimo; b. sugrįšiu torno súbito; b. sutémo in un
áttimo diventó buio
bendratis
bemátis smisurato
bemaž, bemeñkpn'. quasi, (all’)incirca, appena, per
poco; b. užbaigiau ho quasi finito; b. neparvirtaü
per poco non cadevo; b. vienodi (sono) pressapo-
co uguali
bentiégjlis insonne; naktis notte bianca (inson-
ne)
bemokslis ignorante, incolto, illetterato
bemolis muz. bemolle m inv
bemotoris senza motore; b. skridimas volo a vela
bemultis esente dal dázio doganale
benam is, -ė 1. dkt. senzatetto m ,fin v; 2. bdv. privo
di una casa; senza padrone; b. šuo cañe randágio
benaudis inútile, infruttuoso
bendraamžininkas, -ė, bendraam žps, -ė coetáneo
m (f -a); jó ~ ia i i suoi coetanei
bendraautor is, -ė coautore m, co au trice/; ~ y s tė
collaborazione letterária
bendrabutis convitto m, pensione/; studentų b. casa
dello studente
bendrabūvis convivenza /, vita com unitaria
bendradarbpáuti collaborare A; ~iáuja laikraštyje
collabora a un giornale; ~ iáujant su... in colla­
borazio n e con...; ~ iá v im a s collab o razio n e f,
cooperazione /
bendradarbis, -ė collaboratore m ( f -trice), collega
m, f; mokslinis b. ricercatore (scientifico)
bendrai prv. in com une, insiem e, assiem e; gyve­
name b. viviamo insieme
bendra Hkaibis, -ė interlocutore m ( f -trice); ~ kal­
tis, -ė cóm plice m, f , correo m; ~ k e le lv is , -ė,
~ k e lió n is, -ė compagno (compagna) di viággio;
~ k l á s is , -ė com pagno (com pagna) di classe;
~ m á tis della stessa misura; ~ m iñ tis, -ė chi con-
divide le stesse idee, seguace m, f; ~p a v a rd is, -ė
chi ha lo stesso cognome, omonimo m
1 beñdr jas 1. comune, collettivo; ~ a s turtas bene
comune; ~ a s darbas lavoro collettivo; ~ o nau­
dojimo di uso collettivo; ~ ojo lavinimo mokykla
scuola dell’óbbligo; gram.: ~ 6 ji giminė genere
comune; 2. generale, genérico, vago; ~ a s susi­
rinkimas riunione generale; ~ o s kalbos discorsi
genėrici; ~ a i s bruožais a grandi linee, sulle ge-
nerali; 3. globale, totale, complessivo; ~ a suma
somma totale; ~ 6 ji produkcija produzione glo­
bale
2 bendras, -ė compagno m (f-a), cómplice m, f
bendrataūtis, -ė connazionale m, f
bendratis gram. infinito m
bendrauti
bendrauji ti frequentare A, ėssere ¡n contatto con
qc.; ~ ja su įvairiais žmonėmis frequenta diverse
persone
bendravaídis, -ė com proprietário m (f-a), condo­
mino m ( f -a)
bendravalstybinis statale, di Stato, nazionale
bendravardikllinti mat. ridurre ad un denom ina-
tore comune; ~ is mat. denom inatore comune
bendravardis, -ė chi ha lo stesso nome, omonimo m
bendravimas relazioni f pi, rapporti m pi, kultūrinis
tautų b. rapporti culturali tra i pópoli
bendražygis, -ė compagno d’armi, compagno (com-
pagna) di lotta
bendr||ybė com unanza/, affinitá/; kalbinės ~ybės
affinitá linguistiche; ~ijá societá/, associazione
/, com unitá/; sportinė ~ ijá societá sportiva; teis.:
nusikalstama ~ įja associazione per delinquere
beñdrininkas, -ė cómplice m, f; correo m (f-a);
nusikaltimo ~ a s cóm plice di un reato; ~ á u ti
com partecipare A; ~ávimas compartecipazione
/, complicitá /
bendrin iis com une, collettivo; ~ ė kalbá lingua
comune
beñdrinti uniré A, fóndere A, collegare A; b. turtą
uniré i beni
bendrystė com unanza / , amicizia /
bendrovė so c ie tá /, consórzio m, co rp o raz io n e/;
akcinė b. societá p er azioni; žemės ūkio b. con­
sórzio agrario
bendruomenė co m u n itá /, societá /; pirmykštė b.
societá primitiva; káimo b. com unitá contadina
bendruomeninis della com unitá, com unitario; b.
žemės valdymas godimento comune della térra
bene dll. forse; com e se; b .jis ką žino? forse sa
qualcosa?
bengalas, -ė bengalese m, f, abitante del Bengala
beñt dll. almeno; b. kartą galėtum manęs paklausyti
potresti ubbidirmi almeno una voltą; ta i b. medis!
questo ė un albero come si deve!
benzin||as benziną/; įsipilti ~ o fare benziną, far ii
pieno; ~in is: ~ in is variklis m otore a benziną;
~úotas sporco di benziną; ~vežis autocisterna/
(di benziną)
benzolas chem. benzolo m
beor |is vuoto, vacuo; ~ ė erdvė vuoto m, spázio
privo di m ateria
bepiėnė periodo senza latte (di una mucca)
bepig(u) prv. fácile, cómodo; b. táu kalbėti ė fácile
per te parlare
88
bepinigis privo di den aro ; b. atsiskaitymas ban-
cogiro m
bepirštis senza dita
bepluñksn||is implume; ~iaipaukščiai uccelli im-
plumi
beprasmybė assurditá /, insensatezza /
beprasm es, ~iškas assurdo, insensato, inūtile;
~iškos pastangos sforzi inutili; ~ ia i žodžiai p a­
role prive di senso; ~išk ai prv. assurdam ente,
inútilmente; ~iškumas a ssu rd itá /
beprecedentis senza precedenti
beprincipis senza principi
bepročiauti far pazzie, far sciocchezze
beprošvaistis oscuro; prk. disperato; b. gyvenimas
vita senza speranze
beprotyb||ė p a z z ia /, fo llia/ , dem enza / ; iki ~ ė s
(fino) alla follia
beprotyis, -ė pazzo m (f -a), m atto m (f-a), d e ­
m ente m, f; ~ystė fo llia/, p azzia/; —iškai prv.
pazzamente, follemente; prk.: ~ iškai mylėti am a­
re alla follia; ~iškas pazzo, insensato; prk. ecces-
sivo, smisurato, enorme; ~iškumas pazzia/, de­
m enza/, follia /
bėra (beyra) c’ė (ancora); maža b. vilties c’ė poca
speranza
beragis privo di com a
béralas biáda /, forággio m, granáglie / p i
berankis 1. m utilato alie bráccia, moneo; 2. prk.
(nugrubnagis) im branato, con le m ani di pasta
frolla
bėras (apie arklį) baio; b. arklys baio m
beraštis analfabeta, ignorante, illetterato
beregint prv. in un b atter d ’ócchio, in un áttim o,
imm ediatamente, súbito
bereík|| (al) prv. inútilmente, invano
bereikaiing||as inütile, vano; ~ o s kalbos discorsi
inütili
bereikšmis insignificante; b. žvilgsnis occhiata insi­
gnificante
beretė basco m, berretta /
bergž Įdiinias sterilitá /, infeconditá/; ~džiai prv.
inútilmente, invano
bergžj|džias 1. stėrile, infecondo, non fertile; 2.prk.
(tuščias) vano, inūtile; ~ t i 1. (būti bergždžiai)
ėssere stėrile; 2. tarm. (nokti) m aturare E, giun-
gere a maturazione; 3. šnek. (eikvoti) sperperare
A, scialacquare A
berib jis infinito, illim itato, sconfinato; ~ ė erdve
spázio infinito
 89
bersimas spargim ento m; ~inÿs cio che è sparso
bėris baio m
bernapalaikis m enk. ragazzaccio m
bernas 1. šnek. ragazzo m , giovanotto m; 2. p sn .
bracciante m , giornaliero m
bernliauti 1. èssere scàpolo, non am m ogliato; 2.
psn. fare il bracciante, servire A; ~áutinis rela­
tivo ai tempi da bracciante (o al tempo giovani-
le); ~âvimas 1. vita da scàpolo; 2 .psn. braccian-
tato m ; —élis m alon. giovanotto m; ~iôkas l.
tarm. ragazzotto m; 2. psn . bracciante m; ~ÿstè
1. vita da scàpolo; 2. psn . bracciantato m; ~ÿtis
m alon . giovanotto m ; ~iùkas 1. ( va ik a s ) ma-
schietto m , bambino m , ragazzo m , fanciullo m;
2. (jaunikaitis ) gióvane m , giovanotto m; 3. (kor­ besparnis privo di ali, senza ali
ta ) fante ra; ~iukštis menk. ragazzaccio m
berods dll. da quanto pare, a quanto sembra
ber IIti 1. spàrgere A, versare A; prk. : ~ t i žodžius
parlare in fretta; 2. ( vėtyti ) vagliare A, m ondare bestiébis privo di fusto (di stelo); bot.: b. augalas
A; 3. (sėti) sem inare A, spàrgere A; 4. (spuogais
versti) coprirsi di herpes (di vescicole); man lūpas
bëria mi si sta form ando un herpes sulle labbra;
~tuvë 1. (vėtyklė ) màcchina vagliatrice; 2. (indas)
recipiente per grano o farina
bervid||iniai dgs. bot. scrofulariàcee f p l\ ~ is bot. besvori! is senza peso; ~ ė padėtis assenza di gravita
scrofulària /
beržas bot. betulla/; b. svyruoklis betulla piangente bešaknis privo di radici
berž;Jynas bosco di betulle; ~in is di betulla; 0 ~ iW
košė punizione a colpi di verga, vergata /, basto-
nata /
besaik||is, ~išk as eccessivo, sm isurato, enorm e;
"■'iškas gobšum as avidità sm isurata; ~iškumas
smisuratezza /, eccessività /
besąlyginis, besąlygišk||as incondizionato, asso- beširdi is, ~iškas senza cuore, duro, spietato; ~ys-
luto; besąlyginė kapituliacija resa incondizionata
(a discrezione); ~ a i prv. incondizionatam ente,
senza riserve
besanduris privo di giuntura
besarmatis svergognato, spudorato, impudente
besąžinis privo di coscienza, disonesto, sfacciato,
sfrontato
besėklis privo di semi, aspermo
besielis inanimato, esànime
besiulis senza cucitura, senza saldatura
beskatikis, -ė chi è senza un soldo, pôvero m , indi­
gente m , f
beskausmis indolore; b. gim dymas parto indolore
beskiautéris senza cresta (detto di uccelli)
beskirtis imparziale, èquo
bèt
beskónjis, ~iškas senza gusto, insípido; ~iškai
prv. senza gusto; ~ išk a i rengtis vestirsi di cattivo
gusto
besmegenis scervellato, stupido; 0 senis b. pupazzo
di neve
besniegis senza neve
besót||é m ancanza di sazietá; —is, -ė persona in-
saziábile; ~ystė insaziabilitá /; ~iškas insaziá-
bile, inappagábile; ~ iš k a s troškim as desidėrio
insaziábile; ~iškumas insaziabilitá/
bespalvis 1. privo di colore, incolore; b. vanduo
ácqua incolore; 2. prk. (neryškus) scialbo, m onó­
tono, senza espressione, privo di personalitá (di
caráttere)
bespyglis privo di spine, senza spine
besti ficcare A, piantare A; b. baslį Į žemę ficcare un
palo in terra
pianta acaule
bestygis privo di corde, senza corde
bestubur||iai dgs. zool. invertebrati m p i, ~ is privo
di schėletro, invertebrato
besveikatis senza salute, infermo, dėbole
bešakis privo di rami
bešalps, ~išk as im parziale, spassionato, ėquo,
giusto; ~ i s teisėjas giiidice im parziale; ~ išk a s
spren dim as giudizio sp assio n ato ; ~ išk a i p rv.
imparzialmente, in modo spassionato; ~iškiimas
im parzialitá/, equitá/, giu stizia/
bešeimis senza famiglia
tė, ~iškūmas durezza di cuore (d ’ánimo), spie-
tatezza /; ~iškai prv. con durezza, crudelmente,
spietatam ente
bet 1.jng. ma, ma anche, pero, bensi, invece; netik,
bet ir non solo, ma anche; nereikia atidėlioti, bet
reikia veikti non bisogna indugiare, bensi agire; 2.
(kaip sudėtinė dalis): bet kadá prv. a qualunque
ora, in ogni m om ento; bet kaip prv. in qualche
modo, con negligenza; bet kas nežym. įv. chiun-
que, chicchessia; bet ką dėl jó padaryčiau per lui
farei qualsiasi cosa; bet katras nežym. įv. ognuno
(di am bedue); bet kiek prv. a volontá, non im ­
porta quanto; bet kóks nežym . įv. qualche, qu a­
lunque, qualsiasi; bet kókia káina a qualunque
costo; bet kuomet žr. bet kada; bet kur prv. dap-

betáktis
pertutto, dovunque, non im porta dove; bet kuris
nežym. įv. qualunque, qualsiasi; bet kuris iš mūsų
ognuno di noi
betáktis privo di tatto, sconveniente
b eta rp es, ~ iš k a s diretto, immediato, spontáneo;
~ iš k i san tykiai relazione d iretta; ~ i š k a i prv.
direttam ente, imm ediatam ente, spontaneam en-
te; ~ ¡sk ü m a s im m ediatezza/, sp o n ta n eitá/
betaütis senza nazionalitá
beteis || ís, ~ iš k a s privo di diritti; ~ išk u m a s man-
canza di diritti
betėvis órfano di padre o dei genitori
betgi jng. pero, raa, tuttavia, eppure; b. aš táu buvaü
sakęs eppure te lo avevo detto
betikslis inütile, senza scopo
b e tó n 'a s calcestruzzo m , cem ento m; ~ á v im a s
cem entazione/, rivestitura di calcestruzzo; ~ in is
di cemento; ~ in is tiltas ponte in cemento armato;
~ m a išė betoniera /; ~ ú o ti rivestire di calcestruz­
zo, cem entare A; ~ ú o to ja s cementista m, beto-
nistaw ; ~ v e ž is autocisterna f (per calcestruzzo)
betriüksm is privo di rumori, silenzioso
beturtis póvero, indigente, nullatenente
betvarkė disórdine m , confusione /; čia baisi b. qui
c’ė un gran disórdine
betvarki!is, ~ iš k a s disordinato, scompigliato; ~ is -
kas gyvenimas vita disordinata; ~ i š k a iprv. disor-
dinatam ente, senza órdine
beuodegis senza coda
beūsiai dgs. zool. proturi m p l
beūsis senza baffi
bevaik is senza figli; ~ y s t é mancanza di figli
bevaíris senza timone, senza manubrio
bevaís||is 1. stérile, infecondo, non fértile; 2. (tuš­
čias) vano, infruttuoso, inütile; ~ i s dárbas fatica
infruttuosa; ~ iš k a i prv. inútilm ente, infruttuo-
sam ente, senza u tilitá ; ~ i š k a s žr. bevaisis 2;
—iškurnąs sterilita/, infeconditá/, infruttuositá/
b ev a íd ||is senza p o te re ; ~ y s t é vuoto di po tere,
a n a rc h ia /
beval is, ~ i š k a s déb o le di ca rá tte re , indeciso;
~ isk ü m a s m ancanza di volontá; m ed. a b u lia /
bevandénis privo d’ácqua, árido
bevard||is senza nome; ~ i s pirštas anulare m\gram.\
~ ė gimine genere neutro
beveidis privo di personalitá, amorfo
bevéik prv. quasi, circa, pressoche; láukiu b. valandą
attendo da quasi un’ora; dárbas b. baigtas il lavo-
ro ė pressoche term inato
90
bevertis di poco valore
bevielis senza fili
bevilti!is, -ė disperato m ( f -a)\ ~ iš k a i prv. dispe-
ratam ente, alia disperata; ~ iš k a s senza speran-
za, disperato; ~ išk a s ligonis m alato incurábile;
~ išk ū m a s d isp erazio n e/, aw ilim ento m; a i š ­
kumo apim tas preso dalla disperazione
bežadis privo di favella, muto, silenzioso
beždžionė zool. scimmia/; prk.: maivosi kaip b. fa lo
scimmiotto
beždžion ei! farsi simile alie scimmie; ~ iá u ti scim-
m iottare A, imitare A; ~¡ávim as scim m iottatura/
beždžion iškas scimmiesco, di scimmia; ~ ž m o g is
spec. antropoide m
bežemis privo di terra, senza terra
bežiedis privo di fiori
bežiėvis privo di cortéccia
bežiūrint prv. in un b atter d’ócchio, in un attimo,
imm ediatamente, súbito
bežodis privo della parola, privo della favella, senza
parole
bežvaigždis senza stelle
biatlonas sport, biathlon m
bibli ja bibbia /; ~ jo s tekstas testo bíblico; ~ n is
bíblico
bibliofilas, -ė bibliofilo m (f-a )
bibliográfll as, -ė bibliografo m (f-a ); —ija biblio­
grafía/; ~ in is bibliográfico; ~ in is aprašas bol-
lettino bibliográfico
biblioteka biblioteca/; viešoji b. biblioteca pübblica
bibliotekininku as, -ė bibliotecario m (f-a ); ~ y s t ė
bibliología/, biblioteconom ia/
b ičiu l lliáuti 1. ( draugauti su k u o ) fare am icizia
(essere in amicizia) con qc., ėssere amico di qc.;
2. (bitininkauti) allevare api in societá con qc.;
~ iá v im a s(is) am icizia/
bičiul IIis, -ė 1. amico m (f -a) ;su ju d esame geri ~ ia i
io e lui siamo buoni amici; 2. com proprietário di
api; ~ y s t ė am icizia/; 0 sueiti į ~ y stę allacciare
u n ’am icizia; ~ i š k a i p rv . am ichevolm ente, in
modo amichévole; ~ iš k a s amichévole, da amico;
~ iškaspoelgis com portam ento amichévole; ~ i š -
kūmas amichevolezza /
bidonas bidone m
bidzenti šnek. andaré a passi piccoli
bienalė biennale /
bifšteksas kul. b istec ca/
bigė šnek. 1. co ltello ottu so ; 2 . og g etto mozzo,
troncato
 91 biígzti
bijo jimas pau ra/, tim ore m; ~ ti 1. temere A, aver bylus loquace
p a u ra (tim o re ) di q.c. o di qc.; ~ t i egzaminų biñibal ías 1. zool. tafan o m, assillo m; 2. šnek.
avere tim ore degli esami; bijau, kad pavėluosime į (verksnys) piagnucolone m; ~ (i)ú o ti 1. (bimbti)
traukinį tem o che farem o tardi al treno; bijau ronzare A; 2. (zylioti) smaniare A
suklysti tem o di sbagliare; sngr.: bijosi ir savo b im b e sy s, ~ im a s ronzio m
šešėlio ha pau ra anche della própria om bra; 2. bimbinėti žr. bindzinėti
(nepakęsti) soffrire A, risentire A; ~ ti kutenimo bimbsóti žr. bam bsėti
soffrire ii sollėtico; ~ ti šalčio non sopportare ii b im b |ti 1. ronzare A; musės ~ i a le mosche rón-
freddo zano; 2. šnek. (zyzti) piagnucolare A, frignare A
bijūnas bot. peonía/ bindzinėti šnek. andaré a zonzo, bighellonare A,
byl||á 1. teis. causa /, processo m, azione /; iškelti gironzolare A
(vėsti) bylą in te n ta re (fare, m uóvere) causa a biñdzinti šnek. camminare a stento, trascinarsi
qc. (contro qc.); baudžiamoji, civilinė ~ á causa binoklis binócolo m
penale, civile; 2. (dokumentų rinkinys) atti m pi, binonias mat. binomio m
fascicolo m, incartam ento m; asmens ~ a fasci- bint as b e n d a /, fáscia /; ~ á v im a s bendággio m,
colo personale; 3. (kalba) discorso m, conver- fasciatura/; ~ ú o ti bendare A, fasciare A; ~úoti
sa zio n e/, intervento m; 4. tarm. (metas) tempo žaizdą bendare una ferita
m; nakties ~ ojė nottetem po, durante la notte bio įchemija biochimica /; ~ fiz ik a b io física/
bild ėjimas, ~énimas rum ore m, strépito m, rim ­ b iografías, -ė biografo m (f-a); —ija b io g rafía/;
bom bo m; ~én t¡ 1. bussare A (leggermente); 2. ~ in is biográfico; ~ in ia i duomenys dati biográfici
ru m o reg g iare A, to n a re A; far strép ito (delle b iolog 'as, -ė biologo m ( f- a); ~ i j a bio lo g ía /;
ruóte); keliu ~ én a si sen te uno strép ito sulla bendroji ~ ija biología generale; ~ i n is biológi­
strada; ~esys frastuono m, fracasso m, strépito co
m; ~ éti rumoreggiare A, rimbombare E/A bio || ritmas bioritmo m; ~ sfe r a biosfera /
bildinti 1. bussare A, báttere A; 2. fare q.c. rumo- b ira i||a i dgs. áridi m pi; ~ in is pag ato in grano;
reggiando ~ in ė rinkliava tributo in grano
bildukas mit. spirito doméstico, diavoletto m birb||esys, ~ im a s ronzio m, rimbombo m; motoro
biliárd ¡as (žaidimas) biliardo m; ~ in ė (patalpa) ~ esys ronzio di un m otore
biliardo m birbyn ė i . muz. zufolo m, pifferom ; 2. šnek. (rėks­
bilietl as 1. biglietto m; traukinio ~ a s biglietto fer­ nys) piagnucolone m, frignone m; 0 ~ ę paleisti
roviario; loterijos ~ a s biglietto della lotteria; mė­ méttersi a piángere; ~ in in k a s suonatore di zu-
nesinis ~ a s abbonam ento mensile; 2. (dokumen­ folo (di piffero); ~ i ú o t i suonare lo zufolo (ii
tas) téssera /, libretto m; partinis ~ a s téssera di piffero)
p artito ; studento ~ a s libretto universitario; 3. birbinti 1. (groti) suonare lo zufolo (ii piffero); 2.
(egzamino) biglietto con le dom ande dell’esame; šnek. fare q.c. rumoreggiando
jis ištraukė lengvą ~ ą gli šono capitate domande birbti 1. (dūduoti) žr. birbinti 1; 2. (bimbti) ronzare
facili A; 3. (ūžti) rom bare A, fare strépito; 4. (mykti)
bilijonas bilione m rugliare A, b elare A; 5. šnek. (verkti) p iag n u ­
bylinė jimasis causa/, contesa/, questione/; ~ tis colare A
ėssere in causa con qc. b iren ti 1. uscir fuori un p o ’ alla voltą (detto di
bilingvizmas bilingüismo m áridi); 2. prk. piovigginare E/A; nevischiare E
bylo ti 1. p sn . arpoet. parlare A, dire A, raccontare byré||ti 1. versarsi, cadere E, venir giu (detto di áridi
A; 0 daūg žinok, maža ~ k dėvi sapere m olto e o di oggetti minuti); sau si lapai byra cádono le
p a rla re poco; 2. prk. (rodyti) testim o n iare A, foglie secche; 2. prk. (duoti derlių) venire rac-
dim ostrare A colto; šįm et m a ža i ~ jo q u est’anno ė stato rac-
bils mas frastuono m, fracasso m, strépito m; ~nóti colto poco grano
picchiettare A, rum oreggiare A birgzti 1. ronzare A, rom bare A, rum oreggiare A;
bilstelėjti em éttere un rum ore leggero; ~ jo durys ausyse birzgia si sente un ronzio alie orécchie; 2.
si ė sentita sbáttere la porta šnek. (bambėti) brontolare A, borbottare A

birti
birti cadere E, venir fuori (detto di áridi o di oggetti
minuti); prk:. žodžiai birtė byra le parole ėscono
l’una dopo l’altra
b ir||ü s friábile, granuloso, farinoso; ~ i uoliena
roccia friábile; ~ « s sniegas neve farinosa; ~ i
žem ė te rre n o sciolto; birios m edžiagos áridi m
P1
birzgjėlė 1. ( vabzdys ) assillo m , tafano m; 2. šnek.
(karštuolis) persona irascibile; —éti 1. ronzare
A, ru m o reg g iare A; 2. (spirgėti) sc o p p iettare
A, sfriggere A; 3. ( verkti ) piagnucolare A, fri-
gnare A; ~ im a s ronzio m; ~ y n ė 1. (žaislas) trot-
tola/; 2. m enk. (zurza) brontolone m, borbotto-
ne m
b irzgin ti p ro d u rre uno stridio; sm uiką b. strim -
pellare ii violino
birž||a borsa /; prekių ~ a borsa merei; darbo ~ a
ufficio di collocam ento; kurso kilim as, kritim as
~ o je rialzo, ribasso in borsa
biržė (ruožas ) appezzam ento di terreno agricolo o
di bosco cėduo
biržei |is giugno m; ~ i o mėnesį ( ~ į ) nei mese di
giugno (in giugno)
biržyti 1. segnare i margini; 2. šnek. cam m inare a
passi larghi; 3. šnek. picchiare A
b i s a s bis m; kviesti ~ u i chiėdere un bis
biskvituas biseotto m; ~ i n is biscottato; ~ in is p y ­
ragaitis pasticcino di pasta frolla
bism utas chem. bismuto m
bisúoti bissare A, fare ii bis, replicare A
bit(|ė 1. zool. a p e /, pécchia /; naminė ~ ė ape d o ­
mestica; bičių motina ape regina; ~ ė darbininkė
ape operáia; ~ ė s kopinėti (im ti m edų ) smielare
A; 0 vargo ~ ė lė persona laboriosa; 2. prk. (barz­
delė) mosca / , pizzetto di barba; ~ in a s ape re ­
gina; ~ y n a s apiario m \ ~ in in k a s apicoltore m;
~ in in k á u ti allevare le api, dedicarsi all’api-
coltura; ~in in k ávim as, ~ in in k y stė apicoltura/;
~ k o p is sm iela tu ra/; ~ k o r is 1. (korys) favo di
miele; 2. (sutrešęs m edis) álbero márcio
bitumas bitum e m
biudžet as bilancio ra, budget m inv, šeim os ~ a s
bilancio familiare; ~ i n is di biláncio; ~ in ia i mė­
tai anno finanziário
b iu letėn p s 1. bollettino ra; informacinis ~ i s bollet-
tino d ’inform azione; m ėtin is ~ i s bilancio an-
nuale; 2. (balsavim o) scheda elettorale, módulo
m; 3. šnek. (nedarbingumo) certificato di malat-
tia; ji s turi ~ į t in congedo per m alattia
92
biuras 1. (įstaiga ) ufficio m, servizio m; informacijos
b. ufficio inform azioni; civilinės m etrikacijos b.
ufficio di stato civile; laidojimo apeigų b. impresa
di pompe fünebri; 2. (organas) comitato m \p a r­
tinis b. com itato dėl partito
biurokrat jas buroerate m; —ija buroerazia/; ~ i š -
kai prv. in modo burocrático, burocráticam ente;
~ iš k a s burocrático; ~ iz m a s burocratism o m
biustas busto m (seultura)
biz a la s šn ek. b ro d ág lia /; ~ y t i šn ek. b ere con
aviditá
biznierius, -ė affarista m, f
bizn is affare m , business m inv; užsiim ti ~ iu darsi
agli affari; padarė ~ į ha fatto un affare
bizonas zool. bisonte m
bizun||as frusta/, sferza/ ; plakti (su) ~ u frustare A
bižuterija bigiotteria /, chincaglieria/
bjaurast is ca ttiv ėria/; nenoriu tos ~ iė s klausyti
non voglio sentire queste cattivérie
bjauratis maltempo m, cattiva stagione
bjaur Įėti 1. diventare b ru tto , im bruttirsi; 2. gua-
starsi, peggiorare E; oras ~ ė ja ii tem po peggiora;
—étis provare disgusto; ~ iú o s ijd elgesiu šono
disgustato per ii šuo com portam ento
bjauriai prv. 1. in modo ripugnante; 2. terribilmen-
te; intensam ente, assái; b. skauda fa molto malė
bjaurybė 1. (bjaurum as) b ru ttezza /; 2. ( bjaurus
daiktas) lo rd u ra /, sporcizia/; 3. (netikėlis) mas-
calzone m, vigliacco m , canaglia /
bjaurinti 1. abbruttire A; 2. lordare A, im brattare
A; 3. (kon eveikti) diffam are A, d iso n o rare A,
denigrare A
bjauroti 1. deturpare A, spregiare A; 2. sporcare A,
lord are A, insudiciare A; 3. (k eik tis) bestem -
miare A, dir malė di qc. o di q.c.
bjaur im a s b ru ttezza/, b ru ttu ra /; ~ ü s 1. brutto,
ripugnante, sgradėvole, disgustoso; ~ « s įprotis
brutto vizio; ~ « s kvapas odore sgradėvole; 2.prk.
(didelis) trem en d o , insopportábile; ~w s šaltis
freddo trem endo
bjürti peggiorare E, guastarsi; oras bjūra ii tempo si
sta guastando
b laiv||asžr. blaivūs; —éti 1. rasserenarsi, rischia-
rarsi; dangūs ~ é ja ii cielo si rischiara; 2 . (apie
girtą žm ogų) diventare sobrio; ~ i a i prv. ragione-
volmente, con razionalitá e chiarezza
blaiv ybė so b rie tá /; ~ yb ės draugija associazione
contro l’alcolismo; ~ y k la luogo per far passare
la sbórnia; ~in iftk a s astėmio m
 93 blikcióti
blaív|inti 1. far passare (sm altire) una sbórnia; 2. blaus|üs 1. (ūkanotas) nuvoloso, nebbioso; 2. (ne­
prk. (džiuginti) rasserenare A, réndere piü alle­ ryškus) fosco, cupo, tetro; ~ i šviesa luce fosca; 3.
gro; ~ystė ir. blaivybė; ~ytis 1. (giedrytis ) ras- (m atinis) opaco, tórbido, appannato; 4. (paniu­
serenarsi, rischiararsi; 2. diventare sobrio; ~ ü s ręs) scuro, turbato, spento; ~ u s žvilgsnis sguardo
1 . (giedras ) sereno, chiaro, límpido; ~ u s dangūs spento
cielo sereno; 2. ( negirtas ) sobrio; 3. p rk . (gal­ blauzda gamba /, polpáccio m; iki pusės fino a
vojantis) assennato, sensato, giudizioso, ragioné- mezza gamba, fino al polpáccio; 0 jó dár skystos
vole; ~ u s prótas m ente lucida blauzdos ė ancora dėbole, fiacco; ha le gambe di
blak ė zoo!, cimice /; patalinė ~ ė cimice dei letti; stoppa; ~ikaulis anat. tib ia /, stinco m; ~ in ė
~ ė s dgs. zool. em itteri m p l; ~ éta s cimicioso; ghetta / , gam baletto m
~yné cimiciáio m blefas bluff m inv, esagerazione/, m ontatura/ ; visa
blakstien a ciglio m; turėti ilgas ~ a s avere ciglia ta i - tik b. ė tutta una m ontatura
lunghe; 0 ~ a s su dėti ad do rm en tarsi, p ren d e r blerb||éti 1. risuonare E/A; trem are A (facendo
sonno; ~ a s šunims kapóti mendicare A, chiedere rum ore); stik la s blérba il vetro trem a; 2. šnek.
1’elemósina; —élé biol. ciglio vibrátile (plepėti) parlo ttare A, b o rb o ttare A; ~im as 1.
bland||á annebbiam ento m , offuscamento m , ran- tintinnio m , ronzio m; 2. borbottio m , frignio m
nuvolam ento m; ~ytis 1. (giedrytis) rasserenarsi, blerb || ti 1. rom bare A, ronzare A; 2. šnek. (plepėti )
rischiararsi; 2. (niauktis) rannuvolarsi, offuscarsi; ch iacch ierare A, cianciare A; niekus ~ i a sta
3. (atsigauti) riprėndersi, ricuperare vigore; ~ ü s dicendo sciocchezze; 3. šnek. (verkti) piagnuco-
1. (tirštas ) denso, spesso; 2. (tamsus) fosco, neb- lare A
bioso, offuscato blėsčioti 1. (rusenti) árd ere debolm ente; 2. prk.
blánk||as m ódulo m ; u žpildyti ~ ą com pilare un (žvilgčioti) daré un’occhiata, guardare A
módulo;/?™ «!!« ~ a s carta intestata blėsinti spėgnere A, estinguere A; b. ugnį estin-
blañkiai prv. scialbamente, in modo irrilevante guere le fiamme
blañk||inti réndere pállido; ~ t i 1. im pallidire E, blęs||ti 1. (maišyti) impastare A, amalgamare A; 2.
sbiancare E; 2. (temti, gesti) oscurarsi, spėgnersi, šnek. (lupti) picchiare A, prendere a botte; —tis
estinguersi; 3. prk. (m enkéti) affievolirsi, sbia- 1. (niauktis) rannuvolarsi, offuscarsi; 2. (šviestis)
dirsi; prisim inim ai ~ s ta i ricordi si sbiadiscono rasserenarsi
blank||ümas pallore m; prk. m ancanza di espres- blés || ti 1. spėgnersi, estinguersi; 2. p rk . (n ykti)
sione; ~ ü s 1. (blyškus) pállido, smorto, sbiadito, sfiorire E, sbiadire E, attenuarsi; grožis greitai
scialbo; ~ u s véidas viso pállido; ~ i spalva colore ~ ta la bellezza sfiorisce presto
scialbo; 2. p rk . (m en k a s) insignificante, tras- blésúoti 1. (rusenti) árdere debolmente; 2. (sunkiai
curábile, privo di interesse (di espressione); ~ u s kvėpuoti) ansare A, respirare con affanno
kūrinys ópera insignificante blevyzg||á 1. bestem m ia /, p aro lá cc ia/; 2. b. (kas
blaškllyti 1. agitare A, scuótere con forza; vėjas blevyzgoja) b estem m iato re m , m ald icen te m ,
blaško medžius il vento scuote gli álberi; 2. (taršy­ m alalingua/
ti) scompigliare A, sparpagliare A; 3 .prk. (eikvo­ blevyzgoti bestem m iare A, m aledire A, im preca­
ti) sperperare A, scialacquare A; ~ytis 1. agitar- re A
si, dimenarsi, dibáttersi; blaškėsi kaip patrakęs si blezdingėlė etnogr. bailo lituano raffigurante il volo
dim enava come un ossesso; 2. (bastytis) vagare di una róndine
A, errare A; ~ y tis pó pasaulį andar vagando per bliauk jti šnek. colare E, sgorgare E, grondare E;
il mondo prakaitas ~ ė per veidą il sudore grondava lungo il
blausá 1. rannuvolam ento m , foschia/; 2. (mieguis­ viso
tum as) sonnolenza /; 3. (apsiblausélis) persona bliauti 1. b elare A ( apie a vį, ožką); m uggire A,
inattiva, pigra mugghiare A (apie karvę, jautį); ragliare A (apie
blaüspai p rv . cupam ente, in m odo non chiaro; asilą); 2. menk. (verkti) piángere forte, urlare A
~ tis 1. rannuvolarsi, offuscarsi, incupirsi; óras blik cióti, ~ sé ti (silpn iau ) m andare (d i tanto in
~ ia s i il tem po si incupisce; 2. oscurarsi in viso, tanto) bagliori di luce, scintillare A, luccicare E/
accigliarsi A; žvaigždės bliksi le stelle scintillano
 94
blykčioti
blykį|čioti, —sėti (stipriau ) scintillare A, sfavillare peggiore dei casi; mán ~ a mi sentó maie; kàs čia
A; folgorare A, lam peggiare A; ugnis ~ čioja ~ o ? che maie c’è?
fuoco sfavilla; ~sejo žaibai lampeggiava blogė jim as peggioram ento m; ~ t i 1. peggiorare
blyksnis bagliore m, baleno m, folgore m, lampo m; E; santykiai ~ ja le relazioni peggiorano; 2. (silp­
šviesos b. lampo di luce nėti) aggravarsi, indebolirsi; ligonis ~ ja il malato
blyksėti tilücere debolm ente, biancheggiare A si aggrava; 3. (liesėti) dimagrire E
blykšti impallidire E, divenire pállido blogllÿbè maie ni, difetto m, cattiva abitùdine; linkti
blyn as 1. frittella /, crépe m inv; bulviniai ~ a i prié ~ÿbiu tendere al maie; ~ ÿ n prv. (in) pèggio;
frittelle di patate grattugiate; 2. šnek. (mušimas) reikalai eina vis ~ÿn le cose stanno peggiorando
m anata /, pacca/; užkirsti ~ ą darė una m anata b login ti p eggiorare A, aggravare A; b. situaciją
blindažas blindággio m, blinda/ aggravare la situazione
blinkčioti buttare A, gettare A (con rumore) blog is maie m , cattivèria /; išvengti ~ io fuggire il
bliovim as belato m, mugghio m, urlo m maie; 0 nėra tô ~ io, kàd neišeitų į géra non tutto
blyšk iai prv. vagamente; —inti rėndere (piū) pál­ il maie vien per nuocere
lido blôgti 1. (apie orą) peggiorare E; 2. (apie ligonį)
blyšk|| ūm as pallidezza/, pallore m; ~ ü s 1. pállido, aggravarsi; 3. (liesėti) dimagrire E
smorto, scialbo, sbiadito; ~ i spalva colore scial- blog umu, ~ ú o ju prv. con modi bruschi e minac-
bo; ~ i šviesa luce tėnue; 2. (neaiškus) incerto, ciosi; ~ úoju ar geruoju con le b uone o con le
vago; ~ i idėja idea vaga cattive; ~ ú o ti 1. (nesveikuoti) sentirsi maie, ės­
bliukš || ti sgonfiarsi, appiattirsi, schiacciarsi; votis sere indisposto; 2. (vemti) avere la náusea, vomi­
~ ta l’ascesso si sta sgonfiando tare A
b liurbėti šnek. 1. b o rb o tta re A, bisbigliare A; 2. blokada blocco m; ekonominė, karinė b. blocco eco­
(verdant) gorgogliare A, ribollire A nómico, bellico
bliūti ir. bliauti blok as 1. polit, blocco m, unio n e / , alleanza /;
bliüvas b. 1. (kas verkia) piagnucolone m , frignone politinis ~ a s blocco político; 2. stat. blocco m;
m; 2. (kas šūkauja) strillone m betono ~ a s blocco di cemento; pastatų ~ a s bloc­
bliu v jauti, —ó ti 1. b elare A, m uggire A, mug- co (complesso) di costruzioni; ~ in is : ~ in is na­
ghiare A, ragliare A; 2. šnek. (rėkauti) sbraitare mas casa in blocchi prefabbricati
A, vociare A, gridare A bloknotas block-notes m inv
blizgė 1. (žuvims) ésca artificíale, plugo m, cuc- blokšti 1. (sviesti) lanciare A, scagliare A, scara-
chiaino m\ 2. bot. lu n a ria/; 3.prk. (nerimta m o­ ventare A; 2.prk. (mušti) colpire A, picchiare A;
teris) lücciola/, p ro stitu ta / b. per žandą darė uno schiaffo
blizg liejimas, ~ e s y s lucidezza/, lucentezza/, splen- blokuoti 1. (stabdyti) bloccare A, ferm are A; 2.
dore m, bagliore m\ aukso ~esys splendore del- (jungti) fare blocco, concentrare A; b. politines
l’oro; —ėti luccicare E/A, brillare A, scintillare jėgas concentrare le forze politiche
A ;jó ákys ~ėjo gli luccicavano gli occhi; blizgantis blondin as, -ė biondo m (f-a), blondino m (f-a);
veidrodis spėcchio briliante graži ~ ė una bella bionda
blizgin|| ti 1. lucidare A, lustrare A; ~ ti batus luci- blukim as, blùkinim as scolorim ento m, sbianchi-
dare le scarpe; ~ ti vašku grindis lustrare ii pavi­ mento m
m ento con la cera; 2. (spiginti) abbagliare A, blukin ti scolorire A, stingere A, sbiadire A; saulė
accecare A; ~ tiiv a s (grindims) lucidatrice / ~ a ryškias spalvas il sole Stinge i colorí viví
blizgis 1. zool. calcófora/; 2. min. blenda/ bluk ti stingersi, scolorirsi, sbiadirsi; šitas audinys
blizg !| úoti luccicare E/A, scintillare A, brillare A; nebluūka questo tessuto non si scolorisce; ~ u s
~ ü s luccicante, lucido, splendente; blizgūs batai che perde fácilmente il colore; scolorito, stinto,
scarpe lūcide; ~ ū t is oggetto che lūccica smorto
blogai prv. malė; b. elgtis comportarsi malė blùostllas sonnellino m; 0 ~ ą sudėti chiùdere gli
blog Has cattivo, brutto; ~ a s oras brutto tempo; būti occhi, addorm entarsi per un po’
~ d s nuotaikos ėssere di cattivo umore; ~ 6 ji (iš­ blus Hà zool. p u lc e /; vandens ~ à pulce d’acqua; 0
virkščioji) pusė rovėscio m; ~ iáu siu atveju nei blusos numirė provare un grande spavento; ~ é ta s
 95
pulcioso; ~ y n ė pulciáio m; ~ i n é t i 1. cercare,
raccógliere le pulci; 2. šnek. (knibinėti) compor-
tarsi da pignolo
blüsius, -ė chi ė pieno di pulci
blužni|is anat. milza /; ~ iė s uždegimas infiamma-
zione della milza, sp le n ite /
bóbj|a 1. menk. d o n n a /, vecchia/, donnáccia/; 2.
menk. (apie vyrą) uom o da poco (da nulla); esi
tikras ~ a non ti comporti da uomo; 3. {pyragas)
dolce a form a di cüpola; 0 ~ ų vásara l’estate di
San M artino
bobausis bot. elvella /
bobéti diventare una donnáccia
b obiškį|as donnesco, da donna; ~ i d a rb a i\a.vof\
donneschi
bobšė menk. vecchia donna
bocm anas jür. nostram o m
bod jétis detestare A, provare ripugnanza per q.c.;
visi ju ó bodisi lo d e te sta n o tu tti; ~ žiū o si šito
valgio mi ripugna qu esto piatto ; ~ ü s noioso,
fastidioso
boginti šnek. portare A, trascinare A (confatica)
boikot as, ~ á v im a s boicottággio m; ~ ú o t i boi-
cottare A
bokál jas boccale m\ išgerti alaüs ~ ą bere un boc-
cale di birra
boks as p ugilato m, b o x e /m v ; ~ o varžybos in-
contro pugilistico; ~ in in k a s pugile m; ~ ú o ti(s)
praticare il pugilato
b okšt||as 1- to rre /; vandens ~ oí torre dell’acque-
dotto; varpinės ~ o s c a m p a n ile s; U a ch m . torre
/; ~ in is , ~ ú o ta s a torre, torreggiante
bolševjikas bolscevico m; ~ ik in is bolscevico; ~ iz -
m as bolscevismo m
boluoti biancheggiare A, farsi intravedere
bomba bom ba /; atominė, aviacinė b. bom ba ató ­
mica, bom ba d ’aéreo
bombard 1|ávimas bom bardam ento m; ~ ú o ti bom-
bardare A; ~ ú oti artilerijos sviediniais bombar-
dare con Partiglieria pesante
bom bonešis bom bardiere m, aereo da bom barda­
mento
bórj|as chem. boro m; ~ o rūgštis ácido bórico
bórtj|as bordo m, sponda/, lato estremo; laivo ~ as
bordo della nave; ~ in is : ~ in is sunkvežimis auto-
carro a cassone aperto
borüz ¡é zool. coccinella /; ~ é s dgs. zool. coccinel-
lidi m p l
1 bds||as muz. basso m; dainuoti ~ ü cantare da basso
branda
2 bósas žr. statinė
3 bós as boss m inv, capo m , padrone m; mafijos
~ a i i boss della mafia
botágüas frusta/, sferza/, scudiscio m \ mosuoti ~ ñ
far schioccare la frusta; ~ ú o t i frustare A, sfer-
zare A , scudisciare A
botanik a b o tá n ic a /; ~ o s sodas o rto (giardino)
botánico; ~ a s , -ė botánico m (f-a)
1 botas (batas) soprascarpa /; stivale di gomma da
donna
2 botas (laivas) battello m
botkotis mánico di frusta
bradá 1. luogo paludoso, pantanoso; 2 . (brasta)
guado m; p ereiti p e r bradą passare a guado; 3.
(brydė) pedata /, orma /, tráccia /
bradinys (tinklas) rete a stráscico
braidyti, braidžioti 1. camminare A (sprofondando
in q.c. di cedevole)-, 2. (mindyti) calp estare A,
scalpicciare A
bráizgéti sfilacciarsi, sciuparsi, logorarsi
b raižas 1. (rašysena) s c rittu r a / , c a llig ra fia f i j ó
gražus b. ha una bella scrittura; 2 . prk. (stilius)
modo di esprimersi, stile m
braiž yba disegno técnico, arte del disegnare; ~ y k -
lá studio técnico per il disegno; ~ ik lin é astüccio
per strum enti da disegno; —iklis strum ento da
disegno, tiralinee m inv
braižym|| as atto del disegnare; ~ o lenta távolo da
disegno
1 braižy ti 1. (draskyti) graffiare A , g ra tta re A ,
raschiare A; peiliuku sieną ~ t i graffiare il muro
con un tem perino; 2. (degtukus) (s)freg are A;
~ tis šnek. (baidytis) bighellonare A, gironzolare
A
2 braiž yti disegnare A , fare un disegno industrí­
ale; braižomoji geometrija geom etría descrittiva;
~ y to j a s , -a diseg n ato re m (f -trice); ~ y tü v a s
strum ento da disegno
b rak on ierp áu ti cacciare A (o pescare) di frodo;
~ iá v im a s bracconággio m
brakonierius bracconiere m, cacciatore di frodo
brakštelėti fare trac
brand|já 1. (derlius) racco lta/, raccolto m; tikėtis
gerós ~ ó s sperare in un buon raccolto; 2. (su­
brendimas) m atu razio n e/; pieninė grūdų ~ a il
prim o stád io nella m atu razio n e del grano; 3 .
m aturitá /; a testatas certificato (diplom a
statale) di m aturitá; ~ in t i far m aturare, far cre-
scere
brandum as
brandumas m aturitá /, m aturazione/
branduolin|is nucleare; ~ ia i ginklai armi nucleari
branduolys 1. biol. nócciolo m, núcleo m; 2. ftz.
núcleo m\ atom o b. núcleo dell’átom o; 3. prk.
(svarbiausia dalis) gruppo m, reparto m, núcleo m
brandūs 1. m aturo, m aturato; brandūs grūdai grano
m aturo; 2. šnek. (riebus) grasso; 3. prk. (subren­
dęs) m aturo, ponderato, approfondito
brangakmenis pietra preziosa, gemma /
brangenybė 1. (daiktas) cosa preziosa, gioiello m,
tesoro m\ 2. (brangumas) prezzo eccessivamente
caro; kas p er b. tó daikto! ma quant’e cara questa
cosa!
brangéti crėscere di prezzo, rincarare E
brangiai prv. caro, a caro prezzo; b. mokėti pagare
caro
brangiakaílis dalla pelle pregiata; b. žvėris anímale
da pelliccia
brangim||as rincaro m , aum ento dei prezzi; su ­
sta b d a i pragyvenimo ~ ą frenare il rincaro della
vita
brangymetis carovita m
brangininkas, -ė chi vende a caro prezzo
branginllti 1. (kelti kainą) alzare il prezzo, far
pagare molto; sngr.: per daüg ~ ie si chiedi troppo;
2. (vertinti) valutare A, apprezzare A, stimare
reikia ~ t i sávo sveikatą bisogna tenersi cara la
salute; ~ tis (atsikalbinėti) farsi desiderare
brangti rincarare E, diventare piú caro
brang||umá, ~üm as 1. caro m, prezzo alto; butų
~ ú m a s il caro degli alloggi; 2. carovita m\ ~umy-
nas cosa preziosa, gioiello m\ ~ ü s 1. caro, cos­
toso, dispendioso; ~ ü s pragyvenimas vitto caro;
~ i kelionė viaggio costoso; 2. prk. (mielas) caro,
am ato, gradevole; ~ u s draugas caro amico; 3.
prk. (vertingas) caro, prezioso, im portante; ~ íe ji
metalai metalli preziosi
branksóti spórgere E, affiorare E
brañktas bilancino m (di carrozza, áratro e sim.)
brantas bot. c u sc u ta /
brás|| as sport, rana / (stile di nuoto); plaukimas ~w
nuoto a rana
brasta guado m \ pereiti per brastą passare a guado,
guadare A
brašk Įė bot. frág o la/; ~ ių uogienė m arm ellata di
frágole
brašk ėjimas, ~esys crepitio m, cigolio m, scop-
piettio m; ~ é ti 1. crepitare A, scricchiolare A,
cigolare A; kėdė braška la sėdia scricchiola; 2 . prk.
96
(šalti) gelare fortem ente; 3. šnek. (negaluoti) star
male, sentirsi indisposto
brašk||iáuti raccógliere le frágole; ~ynas fragole-
to m
braškin|| ti 1. far stridere, far scroccare; šaltis tvorą
~ a il gėlo fa stridere lo steccato; 2. šnek. (vežti)
portare q.c. faticosamente
braškus croccante, stridente
braukyti 1. (trinti) strofinare A, (s)fregare A, stro-
picciare A; b. (m asažuojant) kójas fre g are le
gam be; 2. (traukti) tó gliere A, staccare A; 3.
(minti linus) scotolare A
braukštelėti (suduoti) colpire A, sculacciare A
brauktė stat. sparviero m (tavoletta usata dal mura-
tore)
braukti 1. (traukti) strofinare A, tergere A, tógliere
A; b. voratinklius tógliere le ragnatele; b. ranká
p e r veidą p assare la m ano sul viso; 2. (brėžti)
so tto lin eare A; cancellare A; b. iš sąrašo can-
cellare dalla lista; 3. (linus) stigliare A, pettinare
A; 4. šnek. (eiti) andaré frettolosam ente; 0 asaras
b. piángere A; b. prakaitą (sunkiai dirbti) lavorare
sodo; b. p er dantis (šaipytis) prendere in giro
brauktüv |aií/gí. (linams) pėttine m, cardo m, scar-
dasso ra; ~ a s, ~ ė (linams) stigliatrice/, scotola /,
A; g ram o la/
brauningas pistola/, browning/i'nv
brautis introdursi a stento, spingersi avanti, cercare
di en trare (o di uscire); b. p rié durų farsi largo
verso la porta
brazdas cortėccia di mezzo, album o m
brazd||ėnimas, ~esys rum ore m, strépito m; ~ėn-
ti, —éti, brazdinti 1. rum oreggiare A, frusciare
A; stre p ita re A; 2. šnek. (važiuoti) an d a ré E,
girare A (facendo rumore)
brazduoti 1. (grandyti) scortecciare A, raschiare A;
2. (graužti) rosicchiare A, rosicare A; 3. (tarkuoti)
grattugiare A
brązgėti scricchiolare A, crocchiare A
brazilas, -ė brasiliano m (f-a)
brėkš ||ti 1. (švisti) albeggiare E, farsi giorno; ~ ta n t
sul far dell’alba, alio spuntare dell’alba; 2. (temti)
imbrunire E, farsi sera, annottare E
bręs|įti 1. (nokti) m aturare E, diventare m aturo;
ja v a i ~ ta il grano matura; prk:. sumanymas ~ ta ii
propósito sta m aturando; 2 . (apie žmogų) m a­
turare E, giúngere alia m aturitá; dár nebrėndęs
non ė ancora m aturo
brevijorius bažn. breviario m
 97 brošiūra

brezeñtas olona /, tela catram ata b r it||a s, -ė b rita n n o m (f-a); ~ ų kalbos lingue
brėžiklis strum ento da disegnare, tiralinee m inv britanniche
brėžinys disegno técnico; námo b. p ia n ta di un brizas geogr. brezza / ; jūros, kranto b. brezza di
edificio mare, di terra
brėžis 1. (įbrėžimas) gráffio m, graffiatura /, un- bryzas šnek. pezzo di lardo, di carne
gh iata/; 2. (linija) tratto m, lin e a / brizgalas stráccio m , cencío m, brandello di stof-
brėžtas arnese dėl falegname fa
brėž iti 1. disegnare A, traeciare A; ~ ti liniją trac- brizgi!||as 1. freno m; 2. rė d in e / , b rig lia/; paimk
ciare una linea; 2. (drėksti) graffiare A, scalfire ~ u s prendí le rėdini
A, scrostare A; kate ~ ia (su) nagais ii gatto gráf- brizgūs 1. (irus) che sí sfiláccia fácilmente; 2. (leng­
fia con le ūnghie; 3. (braukti) strofinare A, (so re­ vai šimpantis) che perde ¡1 filo in fretta
gare A; ~ tu v a s strum ento per (di)segnare brok||as 1. difetto m , im perfezione /; gamybinis
b r ia u n įa spigolo m, ángolo m, bordo m , orio m; ~ a s difetto di fabbricazione; 2. (brokuotas ga­
aštri ~ á ángolo vivo; atsitrenkti į stalo briaūną minys) scarto m; ~ á v im a s verifica della qualitá,
báttere contro lo spigolo del távolo; ~ a ín is mat. collaudo m, scarto m; ~ d a r y s, -ė chi lavora malė,
p o lie d ro m ; ~ ó t a s a fac cette, (s)fa c c e tta to ; acciabattone m
~ 6tas kristalas cristallo sfaccettato brokeris broker m inv
brydė tráccia /, orma /, pedata / brokuojiti giudicare difettoso, scartare A; ~ ta s
brydoti stare nell’ácqua darbas lavoro difettoso
bried || ė zoo/, femm ina dell’alce; ~ e n á pelle d ’alce; brolėj|čia nipote /, figlia dėl fratello; ~ n a s nipote
~ íe n a carne d’alce; ~ i s zool. alce m \prk. uomo m, figlio dėl fratello
forte b rol¡liau tis fra te rn iz z a re A, strin g e re ra p p o rti
briedkriaunis coltello con mánico di corno d’alce fraterni; ~ iáu jasi su visais fraternizza con tut-
briedžiūkas 1. (jauniklis) nato d’alce; 2. bot. spug- ti; ~ ia v a ik is figlio dėl fratello; ~ iá v im a s is at-
nola / to dėl fraternizzare; ~ y b ė f r a te r n itá /, fratel-
brigada 1. kar. brigata / ; pėstininkų b. brigata di lanza /
fanteria; 2. (darbo) squadra/; darbininkų b. squa- brol ienė cognata / , móglie dėl fratello; ~ i j á 1.
dra di operai fratelli e sorelle; 2. istor. associazione artigiana;
b rigad in in k as, -ė 1. caposquadra m; 2. kar. bri- 3. bažn. confratėrnita/, com unitá religiosa
gadiere m bról || is 1. fratello m ; vyresnysis, jaunesnysis ~ is
b rigzti 1. (irti) sfilacciarsi, scucirsi; 2. (trupėti) fratello maggiore, minore; tikras (tų pačių tėvų)
spezzarsi, fendersi; 3. (šipti) sfilarsi ~ is fratello germano; 2. prk. (bičiulis) fratello m,
brika, brikas (spėcie di) calesse m amico stretto; nelaimės ~ ia i fratelli di sventura;
b riketjas m attonella f (usata come combustibile); 3. bažn. confratello m, frate m, fratello m; ~ y stė ,
~ ú o ti produrre m attonelle ~ išk u m a s fratellanza /, fraternitá /; ~ iš k a i prv.
briliántas brillante m, diam ante m fraternam ente
brinkinti bagnare A, m acerare A, ammollare A; b. bról ¡¡iškas fraterno; ~ iška meilė am ore fraterno;
sausas pupelės m éttere i fagioli secchi a molio ~ iú o tis žr. broliautis
brinksóti poltrire A brolvaikis figlio dėl fratello
blinktelėti cadere alPimprowiso brolžudys, -ė fratricida m, f
brink ti 1. (pūstis) gonfiarsi; medis nuó drėgmės brolžudiškas fratricida; b. karas guerra fratricida
~ sta con l’um iditá ii legno si gónfia; 2. (džiūti) bromas chem. bromo m
asciugarsi, prosciugarsi; kėlias ~ sta la strada si bronch as anat. bronco m; ~ it a s med. b ro n c h ite /
sta asciugando brónz¡|a bronzo m; ~ o s milteliai pólvere di bronzo;
bristi 1. guadare A, attraversare A (un luogo bag- ~ á v im a s b ro n z a tu ra /; ~ i n i s di bronzo, brón-
nato, paludoso o coperto di ne ve); b. per upę gua­ zeo; ~ in ė statula státua brónzea; ~ ú o ti bronzare
d are (a piedi) un fiume; prk.: [ skolas b. indebi- A, rivestire di bronzo
tarsi; 2. (žvejoti) pescare A (con rete a stráscico) brošiūr||a brossura/, opiiscoio m; ~ ú o t¡ (ri)legare
bristi žr. brinkti in brossura
brovim asis 98

brovim asis intrusione/, ingerenza / irruzione / bruzgllai dgs., ~ y n a s boscaglia/

brózdinti 1. far rum ore; 2. (d rėk sti ) sfregare A, bruž |as, —eklis, ~ y k lė įima /
scrostare A; itebrózdink kėde sienos non sfregare ii brūžiklis 1. (šveitimui) spugna abrasiva, paglietta di
muro con la sėdia ferro; 2. (dildė) raschietto m , ra s p a /
bruceliozė vet. brucellosi / brūžinti fregare A, strofinare A, strusciare A; b.
brugzti ronzare A, rom bare A, strepitare A kojomis Į grindis strusciare i piedi sul pavimento
brūklys 1. (lazda) bastone m , mazza /; 2. (užšovas) bružk||osi/g.v. etnogr. mangano m (per stirare); ~ ú o ti
chiavistello m , spranga / 1. stirare con mangano; 2. (brūžinti) fregare A,
brūkn jė b o t. m irtillo rosso; ~ i á u t i raccógliere strusciare A
mirtilli rossi; ~ iė n ė m arm ellata di mirtilli rossi; brūžuoti 1. ( trinti) strofinare A, fregare A; 2. šnek.
~ y n a s luogo in cui crėscono i mirtilli rossi (landžioti) star sempre tra i piedi
brūkšnHelis 1. mžb. lin e e tta /, trattino m; 2. lingv. bubauti muggire A, mugghiare A
(skyrybos žen klas) lin eetta /; —inis: ~ in ė tiese bub jénti, ~ ė t i 1. rim bom bare E, rin tro n are E,
linea discontinua (interrotta); ~ in ia i rašmenys risuonare E; visą dieną ~ ė n o perkū n as i tuoni
scrittura lineare; ~ y s 1. tratto m , lin e a/, rig a/; hanno rimbombato tutto ii giorno; 2. žr. bam bėti
brėžti brūkšnį tracciare una linea; 2. lingv. lineet­ būb||inti, ~ y t i 1. picchiettare A, b áttere A, per-
ta / cuótere A; būgną ~ in ti suonare ii tam burello,
brū k šn iu otas a tratti, a righe; rigato; b. audinys tambureggiare A; 2. šnek. fare q.c. in gran fretta
tessuto a righe bubsėti (silpniau), bubsėti (stipriau) báttere A, darė
brūkšniuotė linea a tratti dei colpi
brūkšniuoti fare dei tratti, tratteggiare A būbtelėti (silpniau), bubtelėti (stipriau) 1. cadere E
brūkštelėti fare uno o piu sfreghi (tratti); 0 b. porą (con rum ore); 2. (su du oti) scagliare A, g ettare
žodžių buttare giu due righe contro
brūk||ti 1. (kišti) ficcare A, cacciare dentro, intro- buč iavim as(is) atto dėl baciare, baciam ento m;
d u rre A; ~ t i į kišenę pin igu s ficcare i soldi in ~ in y s bario m; apipilti ~ in ia ls coprire di baci;
tasca; 2. (siūlyti) imporre A, insistere A; 3. (grūs­ ~ iū o ti baciare A; ~ iú o ti į kaktą, į lūpas baciare
ti) condurre A; spingere A; s n g r ~ t i s prie durų in fronte, sulle labbra
spingersi verso l’uscita; 4. (lin u s) stigliare A, bučius (žuvims) nassa/
dicanapulare A; ~ tu v ė stigliatrice / būčk is šnek. bario m; duokš mán ~ į dam m i un
brunėt jas, -ė bruno m ( f -a); ~ ė s ir blondinės le bario
brune e le bionde būda 1. (pastogė) casotto m , capanno m; sargo b.
bruñgzti ronzare A, rom bare A, fare strėpito casotto dėl custode; 2. (šuns) cūccia /; į būdą! a
brunzgim as ronzio m cüccia!; 3. (karietos dangtis) co p e rtu ra di car-
bruožas 1. (lin ija) tra tto m , lin e a /, segno m; 2. rozza, mántice m
(ypatybė) tra tto ca ratte ristic o , p artico la ritá /, bud||as 1. caráttere m, Índole/, tem peram ento m ,
peculiaritá / n a tu ra /; būti tvirto ~ o ėssere di caráttere forte;
b ru tal ia i p rv . b ru ta lm e n te , in m odo b estiale; j i s ta ik a ü s ~ o ha u n ’indole pacifica; 2. tarm .
~ ū m a s brutalitá /, violenza /, b estia litá /; ~ ū s (išvaizda) aspetto m , ap p arenza/; 3. (priem onė )
brutale, feroce, violento m odo m , m ezzo m , m a n ie r a /; vartojim o ~ a s
bruto nkt. bdv., prv. (ai) lordo; b. svoris peso lordo; m odalitá d ’impiego;yóW« in nessun modo,
b. pajam os incasso lordo per nessuna ragione; tokiu ~ u in questo (in tai)
bruzd ||ėjimas, ~ e s y s agitazione/, tum ultom ; ~ ė t i m odo, cosí; kókiu ~ u in che m odo; išban dyti
1. tum ultuare A , agitarsi, turbarsi; minia ~ é jo la visus ~ ü s tentare ogni mezzo (tutti i modi); gyve­
folla tum ultuava; 2. (skubėti) fare q.c. affretta- nimo ~ a s modo di vivere; gram:. ~ o aplinkybė
tam ente, affaccendarsi com plem ento di m odo; 4. (paprotys) m odo m,
brūzd||inti šnek. 1. incitare A, stim olare A; ~ /n ii abitúdine/, u sa n z a /
prie mokslų incitare alio stūdio; 2. (gabenti) por­ būdė co te/, m ola/, affilatóio m
tare A , recare A; ~ ū s sbrigativo, svelto, fretto- budėjim ||as guardia/, vėglia/, turno di sorveglian-
loso za; ~ o grafikas orário dei turni
 99
būdelė m žb. casotto m; cab in a/; telefono b. cabina
telefónica
büdelis 1. bóia m inv, carnėfice m ; 2.prie. persona
erudele, torm entatore m
budėti 1. stare di guardia, ėssere di turno; b. sar­
gyboje fare la guardia, stare di sentinella; b. prie
ligonio assistere un am m alato; 2. (n em iegoti)
vegliare A, stare vigile; b. prie mirusiojo vegliare
un morto
budėtojas, -a chi ė di servizio, guardiano m
būdlng|ai/wv. in modo caratteristico, típicamente;
~ a s caratteristico, peculiare, próprio, tipico; ~ i
požym iai segni earatteristici; ~ a s lietuvių bruožas
- vaišingum as l’ospitalitá ė própria dei lituani;
~ūmas caratteristica/, p ec u lia ritá/
būdinys gram . form a verbale lituana indecliná-
bile esp rim en te la nozione di in tensitá; bėgte
(bėga) corre velocem ente; šaukte (šaukia) grida
forte
budinti 1. svegliare A, destare A; nebudink manęs
viduty nakties non destarmi nei cuore della notte;
2. p rk . eccitare A, scuótere A, ravvivare A; b.
žmones Iš sustingimo scuótere dal torpore la gen­
te
būdinti caratterizzare A, descrivere A
büdintps di guardia, di tu rn o , di servizio; ~ is
gydytojas médico di guardia; ~ i vaistinė farmacia
di turno
bud (listas, -ė buddista m , f; ~izmas buddismo m
budrpaiprv. con accortezza, con vigilanza; ~ūmas
vigilanza/, avvedutezza /; ~ ū s 1. vigile, svėglio;
2. (apdairus) acuto, perspicace, accorto
buduaras salottino m , boudoir m inv
būdvardy ėjimas trasformazione in aggettivo; ~ ėti
diventare aggettivo; ~ in is aggettivale
būdvar dis gram . aggettivo m; kokybiniai ~ d ž ia i
aggettivi qualificativi
buferinis di tam pone
buferis respingente m , tam pone paracolpi
bufėt||as 1. (ba ld a s) c re d e n z a /, buffet m inv; 2.
(užkandinė) caffė ristoratore, bar m inv, buffet m
inv; 3. (prekystalis) banco m; ~ininkas, -ėbarista
m , f; barm an m inv
bugienis bot. agrifóglio m , alloro spinoso
būgnĮas 1. m uz., tech. tam būro m ; ~ ą m ušti b at­
iere, suonare ii tam būro; stabdžių ~ a s tam būro
del freno; 2. (kortų) quadri m p i; ~ ų dam a la
regina di quadri; ~ é lis 1. m žb. tam burello m ,
tam buretto m; 2. anat. tim pano m; ~ijim as rullo
buksyras
di tambūro; ~ininkas tam burino m , tam būro m;
~yti, ~ūoti 1. báttere ii tambūro, tambureggiare
A; 2. šnek. (skelbti ) diffóndere A, divulgare A
bugštau|ti tem ere A, avere ii sospetto; ~ ju dėl jo
sveikatos temo per la sua salute
bugštūs pauroso, timoroso; (apie arklį) ombroso
buhalterija 1. (apskaita ) co n tab ilita/; 2. (skyrius)
ragioneria /
buhalteris, -ė ragioniere m (f-a ), contábile m , f
buitininkas chi scrive sui costum i e la vita quo-
tidiana
buit inis di vita q u o tid ian a; ~ is condizione di
vita; vita quotidiana; reikia gerinti žm onių buitį
occo rre m ig lio rare la co n d izio n e di vita del
pópolo; ~ y jė naudojam i d a ik ta i oggetti di uso
quotidiano
buivolas zool. búfalo m
bukagalvis persona di poca intelligenza, testa d’ási-
no
bukaiprv. ottusam ente
bukakampis ottusángolo
bukandsis col naso a patata
bukaprot jybė, ~ystė ottusitá di m ente
bukaprotps, -ė m enk. persona priva di acutezza
m entale; šnek. testa di legno, di rapa; ~iškas
insensato, duro di mente, tonto; ~iškūmas o ttu ­
sitá di mente, stu p id itá /
1 bük||as 1. ( nesmailus ) spuntato, ottuso, smussato;
mat.: ~ á sis kampas ángolo ottuso; 2. prk. (negud­
rus) stolto, sciocco, duro di testa
2 būk||as bot. fággio m; ~ ų giraitė faggeto m
bukasnukis dal muso schiacciato
būkinimas ottundim ento m, affievolimento m
bukinistas, -ė com m erciante di libri vecchi, anti-
quário m
bükinti 1. spuntare A, rintuzzare A, smussare A; 2.
prk. (silpninti) affievolire A, attenuare A, ottün-
dere A; b. protą ottūndere la mente
būklė stato m, situazione/, posizione/, condizione
/; sveikatos b. stato di salute; ekonominė šalies b.
situazione económica di un paese
bukletas dėpliant m inv
buki||ybė, ~ystė, ~ümas astūzia/, furberia/, scal-
trezza/; ~ ü s sagace, astuto
buksávimas slittam en to m (delle ru ote d i au to-
veicolo)
buksyr||as 1. (laivas) rim orchiatore m; 2. (lynas)
rim orchio m , cavo m ; vilkti ~ ü p ren d ere a ri-
mórchio; ~ūoti rim orchiare A
büksm edis 100

büksmedis bot. bosso m buom as 1. sb a rra /, a s ta /, leva/, stan g a/ ; pakelti

buksuoti slittare E/A , scivolare E/A (su superfici (geležinkelio) pervažos ~ ą alzare la sb arra del
bagnate o gelate) passággio a livello; 2. sport, trave /, a s s e /
bükti 1. spuntarsi, smussarsi, sfilarsi\ peilis buñka il buožė 1. (bumbulas) nodo m, pomo ra; 2. (lazda)
coltello si sta smussando; 2. prk. (silpnėti) affie- m azza/, mazza ferrata; 3. (spragilas) correggiato
volirsi, attenuarsi, offuscarsi; atmintis su metáis m; 4. (svarstyklės dalis) stad era/; 5. (šautuvo ga­
buñka col passare degli anni la m em oria si of- las) calcio m; 6. (ūkininkas) contadino benestan-
fusca te, kulak m
bulbė ir. bulvė buožgalvis zool. girino ra
buldogas bulldog m inv buožulas pomo m, nodo m
buldozeris bulldozer m inv, livellatrice / būras, -ė istor. contadino della cosiddetta “Piccola
bulgár||as, -ė bulgaro m ( f -a); ~ išk as bulgaro, Lituania”
della Bulgaria burb ėjimas b o rb o ttio m , b ro n to lio m; ~ ek lis
bulius toro m brontolone m, borbottone m; —éti 1. borbottare
buljonas brodo m; daržovių b. brodo di verdure A, brontolare A; 2. (kunkuliuoti) barbugliare A,
bulvar as viale m, passeggiata/; ~inis 1. di viale; gorgogliare A
2. prk. (prastas) volgare, triviale; ~ in is romanasbūrbin j| ti 1. šnek. (skubant daryti) fare q.c. in fretta;
rom anzo d ’appendice (rispondente al gusto del ~ k į maišą infila nei sacco; 2. (burzginti) rumo-
grosso púbblico) reggiare A, ronzare A
būlv ė bot. p a ta ta /; ~ esskústi sbucciare le patate; burblys šnek. brontolone m, borbottone m
virtos, keptos ~ ė s p atate lesse, fritte; ~ ių košė burbtelėti dire fra i denti, grugnire A
purė m burbti 1. (burgzti) ro n zare A; 2. (murmėti) b o r­
bülviaü kasė cavatüberim ; ~kasis raccolta di pata­ bottare A
te; ~ k asys, -é chi raccóglie le p atate ; ~sodė burbulas bolla f, mullo b. bolla di sapone; prk.: Iš to vi­
p ian tatrice di patate; ~sod is p ia n tatu ra delle so tik b. (niekai) ė finito tutto in una bolla di sapone
patate 1 burbulis bot. tróllio m
bulv||íena cam po di p atate ; ~ iėn ė m in estra di 2 burbulis, -t šnek. 1. brontolone m (f-a); 2. (sto­
patate rulis) grassone m (f-a)
bulvienojas fusto di patata burbuliúo||ti 1. form are le bolle; 2. bollire molto
būlvinė ripostiglio per le patate forte; 3. (gurgėti) gorgogliare A, b ro n to lare E;
bulviniai dgs. bot. solanácee f pi mano pilvas ~ ja mi bróntola la pancia; 4. šnek.
bulvininkystė pataticoltura / (murmėti) m orm orare A, b o rb o tta re A; 5. (ul­
bulvinps di, da patate; ~ ė košė purė m bėti) gloglottare A (detto di tacchini)
bumas boom m inv burbuolė 1. bot. pannócchia/, tirso m, spiga/; 2. žr.
bum b||ėti ir. bam bėti; ~ s ė ti 1. ir. bubsėti; 2. rim ­ bumbulas
bom bare A, tuonare A; tolumoje ~sėjo patrankos bür||é vela/; iškelti ~ ės alzare, issare le vele; nuleisti
i cannoni tuonávano in lontananza; 3. ir. bam b­ ~ ė s calare le vele; išskleisti, atleisti ~ ę aprire,
sėti 2 sciogliere la vela
būmbtelė||ti 1. fare rum ore; ~ jo šūvis si ė sentito būrelis gruppo m, circolo m, capannello m; me­
uno sparo; 2. (burbtelėti) dire due parole džiotojų b. circolo di cáccia; literatų b. cenácolo
bumbulas pom o m, fiocco m, nodo m; lazdos b. letterario; smalsuolių b. capannello di curiosi
pom o del bastone; kepurės b. fiocco dėl cappel- bur gzti ronzare A, rom b are A; musės ~ zg ia le
lo mosche rónzano
bum buras 1. ir. bum bulas; 2. (pumpuras) bulbo buriávim || as lo sport della vela; ~ o varžybos gara di
m, germóglio m\ ~ a i sprogsta ant medžių gli al- vela
beri germogliano būrimas incantėsimo m, predizione/, divinazione/;
bumerangas boom erang m inv, bum erang m b. iš kortų carto m an zia/
bunker||is 1. bunker m; užsidaryti ~ yje chiudersi būrininkas 1. (laivas) nave a vela, veliero m; 2.
nei bunker; 2. (dėžė) tramóggia / (buriuotojas) velista m, f
 101
burininkas kar. caposquadra m, sottufficiale m
būrinis di, a vela; vélico; b. ¡aivas nave a vela
būr ¡ys 1. branco m, štorm o m, stuolo m, fro tta /,
sciame fi gerbėjų ~ ys stuolo di ammiratori; paukš­
čių ~ y s štorm o di uccelli; avių ~ y s branco di
pécore; ~ iú (~ iais) in gran quantitá, a sciami, a
m iriadi, in branco, in frotta; 2. kar. reparto m,
drappello m, distaccam ento m; smogiamieji ~ ia i
repartí d ’assalto; 3. zool. ordine m
buriuoti navigare a vela, veleggiare A
büriúo||ti(s) 1. affollarsi, accalcarsi, stiparsi, adu-
narsi; prie teatro ~ ja si žmonės la gente si affolla
davanti ai te atro ; 2. (niaukstytis) annuvolarsi,
annebbiarsi
buriuotojai dgs. zool. papiliónidi m p i
buriuotojas, -a velista m, f
burkavimas ii tubare
burkimas ii gonfiarsi, gonfiore m
bufkti gonfiarsi, aum entare di volume
burkúo||ti tubare A; prk.: ~ ja kaip du baiandeUai
tübano come due colombi
bür jlaivis nave (barca) a vela, veliero m; ~ len tė
távola a vela, windsurf m inv
burmistras borgom astro m
burnja 1. bocca/; išžioti bumą aprire la bocca; ~ d s
ertmė cavitá orale; 2. (veidas) viso m, fac cia /;
nusiprausk bumą lávati la faccia; 3. prk. (šeimos
narys) m em bro della famiglia; 4. prk. (stiklelis)
bicchierino m (di bevanda alcólica); 0 bumą au­
šinti parlare a vánvera; bumą laikyti non aprire
bocca; bumą užimti (užkišti) chiudere (tappare,
cucire) la bocca; burną paleisti (plūsti) essere
larghi di bocca; pusė ~ d s a mezza bocca; pilna
burna (sočiai) a sazietá; pilna burna (laisvai) li-
beram ente; į bumą neimti non bere alcolici
burnoti sparlare A, m aledire A, bestem m iare A
burnót||inia¡ dgs. bot. am arantácte. f pi; ~ i s bot.
am aranto m
b u r o k a s bot. barb ab iéto la/, b iė to la /; pašariniai,
valgomieji ~ a i barbabiétola da forággio, da orto;
—élis bot. barbabiétola rossa da orto; ~ėlių sa­
lotos insalata di barbabiétoie; ~ la p is foglia di
barbabiétola
bürstiebis álbero che sostiene una vela
b ü rt||a i dgs. 1. sorte / , sortéggio m; mesti, traukti
~ u s tirare a sorte, sorteggiare A; ~ ų keliü per
sortéggio; 2. (magija) sortilegio m , magia /, in-
cantésimo m; pasakų ~ a i incantésimo delle fia-
be; ~ až o d is parola mágica
būti
1 bürti 1. (spręsti) sorteggiare A, tirare a sorte; 2.
(kerėti) incantare A, ammaliare A, affatturare A;
3. (spėti) divinare A, predire il futuro; b. iš kortų
leggere le carte
2 bürüti riu n ire A, ra d u n a re A, assem b rare A;
sngr. :paukščiai ~ iasi gli uccelli si radunano
bürtininkas, -ė 1. mago m (f-a), stregone m, strega
/ , in c an ta to re m (f-trice); 2. prk. p erso n a in-
cantévole
burzd ėjimas, ~ e s y s žr. bruzdesys; ~ é t¡ l.žr. bruz­
dėti; 2. žr. burzgéti 2
burzg esys, ~ ¡m a s ronzio m, rum ore m; motoro
~esys ronzio di un m otore; ~ ė ti 1. ronzare A,
rom b are A; 2. šnek. (murmėti) b o rb o tta re A,
morm orare A
buržua nkt. dkt. istor. borghese m
buržuaz |ija borghesia/; stambioji ~ ija l’alta bor-
ghesia; ~ in is borghese; ~ in ė visuomenė societá
borghese
būsena stato m, condizione/, situazione/; psichinė
b. stato psichico; apsvaigimo b. sta to d ’ubria-
chezza
busim || as futuro, venturo, próssimo; ~osios kartos le
generazioni future; gram.: ~ásis laikas futuro m
bustas c a s a /, ab itaz io n e/, alióggio m, d im o ra /,
appartam ento m
būsti (ri)svegliarsi, destarsi; prk.: gamta bunda la
natura si sta risvegliando
būstinė luogo m, se d e/, residenza /; kariuomenės
vado b. q u artiere g en erale; rinkimų b. seggio
elettorale
butaforija 1. teatr. oggetti p er la scena, accessori
teatrali; 2. oggetti pósticci (della pubblicitá); 3.
pik. (netikra prabanga) falsa apparenza
būt||as appartam ento m, alióggio m; trijų kambarių
~ a s ap p artam en to di tre stanze; nuomotis ~ ą
affittare un appartam ento
būtel||is bo ttig lia/; atkimšti ~ į stappare una bot-
tiglia; litrinis ~ is bottiglia da un litro; apipintas
~ is (vynui) fiasco m; gerti iš viso ~ io bere a colio
(a fiasco); ~iūk as mžb. bottiglietta/; b o ccetta/,
flaconcino m; kvepalų ~iukas boccetta di profu-
mo
būtent/«#. 1. (išvardijant) cioé, ossia, vale a dire; 2.
(paaiškinant) precisamente, appunto, próprio; b.
apie ta i ir gaivójau stavo ap p u n to p en san d o a
questo
bu || ti 1. (egzistuoti) essere E, esistere E; ~ ti pačiu
savimi essere se stesso;jis buvo geras su manimi ė
būtybė
stato buono con me; nėra saulės non c’e sole; 2.
(iturėti vietą) essere E, stare E, trovarsi; ~ k šalia
manęs sta’ accanto a me; vakarais ~ n ū namie di
serą šono a casa; ku r m es esam e? dove ei tro-
viamo?; 3. (vykti) succėdere E, accadere E, aver
luogo; kur bus koncertas? dove avra luogo ii con-
certo?; visaip būna (ėsti) gyvenim e succede di
tutto nella vita; tebūnie (taip) cosi šia; 4. (lankytis)
essere E, venire E; ar esi kada buvęs Italijoje? sei
mai stato in Italia?; vakar buvo daktaras ieri ė
venuto ii dottore; 5. (kaip pagalbinis veiksm ažo­
dis) buvau beišeinąs stavo per uscire; buvo visiį
mylimas era am ato da tutti; ~ siu ja ū viską paruo­
šęs kelionei avro gia predisposto tutto per ii viag-
gio; 6. (kaip sudėtinio tarinio jungtis) tėvas buvo
teisūs ii padre aveva ragione; buvo girdėti šunys
lojant si sentiva l’abbaiare dei cani; 0 buvęs nebu­
vęs non ė necessario
būtyb ė essere m , creatura /; gyvos ~ ė s gli ėsseri
viventi
bū tin ai p rv. necessariam ente, p er necessita, per
forza; b. turiu su g rįžti devo n ecessariam en te
tornare
būtin as necessario, indispensabile;y«gM bus ~ a in
caso di necessita; ~ y b ė , ~ ū m a s necessita /, bi-
102
sogno m, occorrenza / ; p irm ojo ~ u m o dalykai
gėneri di prim a necessita; jau čiau ~ y b ę kalbėti
sentivo ii bisogno di parlare
būtis essere m , esistenza/ , realtá/; kiekvienas daik­
tas tūri savo būtį ogni cosa ha ii šuo essere
būtpinigiai dgs. rimborso delle spese per l’alloggio,
diaria m
buvein||ė se d e/, residenza/ , d im o ra/; įsitaisyti ~ ę
stabilire la propria dimora
buvęs ex, giá; b. prezidentas ex presidente
buviné||ti stare, trovarsi; j i vis namie ~ ja sta sem-
pre a casa
buv||is 1. essere m, esisten za/, v ita/; kovoti už ~ į
lottare per l’esistenza; 2. (stovis ) stato m , condi-
zione /; karo ~ i s stato di guerra; 3. (laikas) flus-
so m , an d am en to m, lo sco rrere; am žių ~ y je
coll’andar dei sėcoli
buvoti essere E, stare E; fermarsi, trattenersi; mán
teko b. šiose vietose mi ė capitato di ferm arm i in
questi posti
buz||á 1. (gyvuliams ) beverone m, beverággio m; 2.
(žm on ėm s) b ro d a /, cibo m \ 3. šnek. (purvynė)
fanghiglia /, m elm a /; ~ ó t i šn ek. sp o rcare A,
im brattare A
 1 0 3 cerem ónytis
C
cak||nót¡, —sėti 1. (tiksėti) ticchettare A; laikrodis
caksi l’orologio fa tic tac; 2. (lašnoti) gocciolare
E, stillare E
caktelėti 1. colpire all’improvviso; 2. darė un mor-
so
campinéti, campinti ir. cimpinėti, cimpinti
capénti šnek. camminare a piccoli passi
caplys 1. (lašas) goccia/; 2. (varveklis) ghiacciolo m
c a p n ó ti, ~ sén ti, ~ s é ti 1. (lašėti) gocciolare E; 2.
(bidzenti) andaré a piccoli passi
captelėti afferrare A, acchiappare A; c. už rankovės
afferrare qc. per una mánica
carj|as zar m\ ~ ie n ė z a rin a /; ~ in is zarista; ~ in ė
valdžia le autoritá zariste; ~izm as zarismo m
eėcž nkt. dkt. zool. mosca tse-tse
cėch Įas 1. istor. corporazione/, associazione pro-
fessionale; 2. rep a rto /n, officina/; surinkimo ~ a s
re p a rto di m ontággio; liejimo ~ a s fo n d e ria /;
~ in is 1. di reparto; l.p rk . knyg. (užsidaręs) di
gruppo, ristretto, corporativo
ceitnotas šachm. esaurim ento dėl tem po a dispo-
sizione
celė c e lia /
celibatas celibato m
celiulioz jė ce llu lo sa/, cellulósio m; ~ in is cellu-
lósico
celofanu as cėllofanm in v; ~ in is di cėllofan
cemeñt||as cemento m; ~ o gamykla cementificio m;
~ á v im a s cem entazione /; ~ b eto n is cem ento
arm ato; ~ininkas cementista m
cem entjinis di cem ento; ~ in is tiltas ponte in ce­
m ento arm ato; ~ ú o ti 1. cem entare A, rivestire
di cemento; 2.prk. (jungti) consolidare A, rinfor-
zare A, rinsaldare A
ceñt||as centesim o m; kelis ~ u s temokėjau ho pa-
gato pochi centėsimi
centim ėtr Įas 1. centim etro m; dviejų ~ ų pločio
juostelė nastro largo due centim etri; 2. šnek. (li­
niuotė) righello centim etrato
centneris quíntale m
centraliz||ácija, ~ ávim as centralizzazione/ , ac-
centram ento m
centraliz mas centralismo m; —úuti centralizzare
A, accentrare A
ceñtr¡|as 1. (susikirtimo taškas) cen tro m; svorio
~ a s centro di gravita; 2. (vidurys) centro m, pun­
to (zona) centrale; gyvenu miesto ~ ė abito nei
centro della cittá; būti dėmesio ~ ė ėssere ai cent­
ro dell’attenzione; polit. : ~ o partija p artito di
centro; 3. (svarbiausias punktas) centro m, com-
plesso m, p u n to fo n d am en tale; prekybos ~ a s
centro commerciale; 4. šnek. sport.: ~ o puolėjas
centrattacco m, centravanti m (futbole), pivot m
inv (krepšinyje); ~ áv im as c e n tra tu ra /, centra-
mento m
centrifugj|a 1. tech. centrifuga /; 2. (pienui) scre-
m atrice /; ~ a v im a s c e n trifu g a z io n e /; ~ ú o ti
centrifugare A; ~úoti pieną scremare ii latte
centrin jis centrale, principale, fondam entale; ~ ė
stotis stazione centrale; ~ i s šildymas riscalda-
m ento centrale; ~ is bankas la sede principale
della banca
centruoti centrare A, fissare nei centro
ceñzas censo m , requisito m, titolo m; mokslo c.
grado d ’istruzione (titoli accadėm ici); turto c.
condizione económica; amžiaus c. censo d ’etá
ceñzorius censore m
cenzūr ja censura/; spaudos ~ á censura sulla stam-
pa (su tęsti scritti); ~ ú o ti censurare A, sotto-
porre a censura; ~ úoti laiškus censurare la cor-
rispondenza
cepelinas 1. dirigibile m, zėppelin m inv, 2. žr. didž­
kukulis
cerata psn. továglia d’incerata
ceremonialas cerimoniale m, rituale m
ceremonij||a 1. cerim ónia/; vestuvių ~ a cerimónia
nuziale; priesaikos davimo ~ a cerimónia del giura-
mento; 2. menk cerim ónie/p/, convenévoli m; lai­
kytis ~ ų stare sulle cerimónie (sui convenévoli)
ceremoningllaiprv. in modo cerimonioso, cerimo-
niosamente; ~ a s cerimonioso; menk.: nebūk tóks
~ a s non ėssere cosi cerimonioso
ceremónytis far cerim ónie; menk.: nesiceremónyk
senza tante cerimónie
 104
ceris
chlórjas chem. cloro m; ~ávimas trattam ento con
ceris chem. cerio m
cloro, clorurazione /
cerkvė chiesa ortodossa
chlorėlė Íwí. clo re lla /
cėzis chem. cėsio m
chloro filas bot. clorofilla/; ~ formas cloroformio
cezfirá lit. cesura /
chalatas 1. (kambarinis ) accappatóiom , vestáglia/; m , triclorom etano m
2. (darbo) cámice m , camiciotto m , sopravveste/;
chloruoti trattare con cloro, clorurare A
baltas ch. cámice bianco; 3. (rytietiškas) caffet- cholera med. c o le ra /
cholėri||kas, -ė collėrico m (f -a)\ ~ šk as collėri-
tano m
co, irascibile; ~ šk a s būdas tem peram ento collė­
chalva khalva (spėcie di dolce glutinoso)
chamas persona rozza, villana rico
chameleonas zool. camaleonte m cholesterolis colesterolo m
chor as 1. muz. coro m \ dain u oti can tare in
chanas khan m inv , can m
coro; 2. archit. coro m\ raižyto medžio ~ a s coro di
chao¡|sas 1. caos m; 2. prk. confusione/, disordine
legno intagliato; (vns. įnag.) prv. ~ ü in coro, a
m', —tiškai prv. caóticam ente, in modo caótico,
~tiškas caótico, confuso, disordinato; ~ tišk a s una voce
eismas tráffico caótico; ~tiškumas stato caótico
chord||a anat. corda /; ~ in ia i dgs. zool. cordati m
pi, ~inis prow isto di corda dorsale
charakteringi\ai prv. in modo típico, caratteristica-
mente; ~ a s caratteristico, peculiáre, próprio, tí­ choréjas lit. coreo m, trocheo m
choreográfllija coreografía/; ~ in is coreográfico
pico; ~ i bruožai segni caratteristici; ~iimas as-
chorinis di, da coro, córale; ch. dainavim as canto
petto caratteristico, p ec u lia ritá/
charákter jis 1. ca rátte re m , índole m , te m p era­ córale
chorįlįstas, -ė corista m , f; ~vedyba direzione di
m ento m; žm ogus su ~ iu (be ~ io ) un uom o di
caráttere (senza, privo di caráttere); ~ iiį nesude­ coro; ~vedys maestro di coro
rinam um as incom patibilitá di caráttere; 2. (kū­
chrestomátpja crestom azia/, antología/, florilegio
m; ~ in is 1. di, da crestomazia, antológico; 2.prk.
rinio veikėjas) caráttere m , personággio m
charakteristika 1. (apibūdinim as ) caratterizzazione (jįprastas ) comune, banale, convenzionale
/, profilo m; švietimo epdchos ch. profilo dell illu- chrizantema bot. crisantemo m
minismo; dárbo ch. curriculum professionale, 2. chromas 1. chem. cromo m \ 2. (oda) pelle conciata,
(dokum entas) dichiarazione/, referenza /, attes- camoscio ra
chromátinps cromático; muz. : ~ ė gama scala cro­
tato m; 3. mat. caratteristica/
charakterizuoti ca ratterizzare A, descrivere A, mática
chromavimas 1. c ro m a tu ra /; 2. (o d o s) concia ai
definire A, qualificare A; glaustai ch. žmogų con
pochi tratti caratterizzare una persona cromo, scamosciatura /
chromosoma biol. crom osom a ra; lytinės chrom o­
chartija ca rta/; žmogaus teisių ch. la carta dei diritti
somos cromosomi sessuali
dell’uomo
chėmijila chim ica/; ~ o s pramonė indūstria chimica chromuoti 1. cromare A; 2. (odą) conciare A, sot-
chemikalas prodotto chimico toporre a concia
chrdnišk||as crónico; p rk . : ~ a (nuolatinė)yda vizio
chėmilkas, -ė chimico m (f -a)\ ~ n is, ~škas chi­
mico; ~ n ė analizė análisi chimica; 0 ~ n is pieš­ crónico (permanente)
chronológpja c ro n o lo g ía /; ~ in is, ~ išk as cro ­
tukas m atita copiativa; ~škai pn>. chimicamente
nológico; ~ iškai prv. cronológicamente, secondo
chemiz||ácija, ~ávim as uso di prodotti chimici;
~úoti usare prodotti chimici l’órdine cronológico
chronometras cronóm etro m
chimera chimera /
chuligán||as tep p ista m , vándalo ra; ~iškai prv.
chimėri Įnis, ~škas chimėrico, fantástico, ¡Ilusorio
teppisticam ente; ~iškas di, da teppista, teppis-
chininas farm. chinino m
tico; ~ išk a s veiksmas atto di teppism o; a išk u ­
chiromantija chirom anzia/
mas, ~i/.mas teppismo m; kovóti su ~ izm ú com ­
chirūrgį|as, -ė chirurgo m (f-a ); ~ ija chirurgia/;
~ in is chirurgico; ~ in ė operacija intervento chi- batiere il teppismo
ciánas chem. cianógeno m
rurgico
 105
cib||ė«ie&. c a p ra /; ~énti, ~nóti chiam are la cap-
ra
cieksėti, ciepséti pigolare A, pipiare A; viščiukai
ciepsi i pulcini pigolano
ciferblatas quadrante m; laikrodžio c. quadrante
(m ostra) dell’orologio
cigar as sigaro m; ~ ėtė sigaretta/; per dieną surū­
kyti pakelį ~ėčių fumare un pacchetto di sigarette
al giorno; ~in ė portasigari m inv
cikada zool. eieala /; cikados svifpia le cicale frini-
scono
ciklamėnas bot. ciclamino m
cikl as ciclo m ; gam ybos ~ a s ciclo produttivo;
saulės ~ a s ciclo solare; ~ in is, ~ išk as cíclico;
~ím¿ eigá andam ento cíclico; ~iškai prv. cícli­
cam ente, a fasi alterne; ~iskümas ciclicitá/
ciklonas eiclone m , tifone m; tropin is c. ciclone
tropicale
ciklopas 1. žr. kiklopas; 2. zool. ciclope m (cros-
táceo)
cikorija cicória /
ciksėti ticchettare A; laikrodis ciksi l’orológio fa
tic-tac
cilindr as 1. m a t., tech. cilindro m , tam būro m;
~ o tūris cilindrata /; 2. (skrybėlė ) cappello a ci­
lindro, stáio m , tu b a /; 3. (lem pos stiklas) vetro
di u n a lám pada a petró lio ; ~ in is, ~ išk a s ci­
lindrico
cimbinti žr. cimpinti
cimbdl¡| ai dgs. muz. cémbalo ad arco; ~ininkas, -ė
c e m b a lista m ,/
cimpinéti šnek. bighellonare A, gironzolare A
cimpinti šnek. camminare a stento
cinamonas bot. cannella/
cingsé jiinas tintinnio m; ~ t i tintinnire E/A
cingteléti daré un tintinnio
cinija žr. gvaizdüné
cinjiikas, -é p e rso n a cínica; ~ išk a i prv. cínica­
m ente, con cinismo; ~iškas cínico, impudente;
~iskümas cinismo m, impudenza /
cink||asc/iwi. zincow; ~ávimas zincatura/; ~ográ-
fija zincografía /, zincotipía /; ~úotas zincato;
~úoti zincare A
cyp įauti, ~cioti pigolare A, squittire A, strídere A;
pelė ~ čio ja il topo squittisce; ~avimas, ~čioji-
mas squittio m , cigolio/w, strídom; vaikų ~avim ai
strida di bambini; ~dyti far pigolare, squittire
cypllė šnek. cárcere m , p rig io n e /, g a le ra /; šnek.:
sėdėti ~ ė je stare in gattabüia
ciucė
cipénti šnek. cam m inare a passi piccoli e veloci,
sgam bettare A
cyp||esys, ~ím as pigolio m , squittio m , stridio m
cypinti žr. cypdyti
cypl||ė zool. ánatra selvática (fischione); ~ys šnek.
pigolone m , piagnucolone m
cypsėsimas pigolamento m , squittio m , ~ ti pigo­
lare A, pipiare A, squittire A
ciptelėti (silpniau), cyptelėti (stipriau) m andare un
breve pigolio, uno strido
cyp|| ti 1. pigolare A, squittire A; 2. cigolare A, scri-
cchiolare A; ratas ~ ia ruota cigola (geme); snie­
gas po kojomis ~ ia la neve scricchiola sotto i piedi
cip ūkas, ~ iilisšn e k . pulcino m
cypus stridulo, acuto; c. balsas voce stridula
cirk as circo m; ~ o vaidinimas spettácolo circense;
~ininkas, -ė attore (attrice) di circo
cirkui||iácija, ~iávimas circo lazio n e/; ekon.: p i­
nigų ~ iá c ija circolazione m o n etaria; —iúoti
circolare E; kraūjas ~ iū o ja gyslomis sángue cir-
cola nelle vene
cirkumflėksas lingv. accento circonflesso
cirozė med. cirrosi/; kepenų c. cirrosi epática
cirp iauti, —sėti cinguettare A, trillare A
cirp || ti grillare A, frinire A; cikados ~ i a le cicale
friniscono
cista med. cisti/; cistos sienelė párete cistica
cisterna 1. cisterna /, serbatoio m; 2. šnek. au to ­
cisterna /, vagone cisterna
citadelė 1. kar. cittadella /, fortezza /; 2. prk. ( atra­
m a ) baluardo m , sostegno m
citata citazione /; šitame rašinyje daūg citatų questo
scritto ė pieno di citazioni
eito || logija citología/; ~plazma biol. citoplasma m
citra muz. cetra/
citrin||a bot. (m edis ir vaisius) limone m; arbata su
~ a te ai limone; citrinų auginimas coltivazione di
limoni, lim onicoltura/; ~ in is di limone; ~¿/iés
spalvos drabužis vestito color limone; ~ ¡W rūgštis
ácido cítrico
citrinine ||dis álbero dėl limone; ~ d ž ių plantacija
limoneto m
citrus įai/jpr dgs. agrumi m pi, ~inis: ~ iniai auga­
la i agrumi m p i, ~ in ių kultūrų auginim as colti­
vazione degli agrumi, agrum icoltura/
cituoti citare A, riportare A; c. ištrauką iš Dantės
citare un passo di Dante
citvaras bot. santónico m
ciucė, ciuckis (vaikų kalboje) cañe m
civilinis
civllin !|is civile, civico, borghese; ~ ė aviacija avia-
zione civile; ~ ė m etrikacija m atrim onio civile;
~ k h s drabužiais in borghese (in abito civile)
civili/.] ácija civiltá/, civilizzazione/ ; pasiekti aukštą
~ á c ijo s lygį raggiüngere un elevato grado di
civiltá; ~ avimas incivilimento m; ~ ú o ta s civile,
civilizzato; ~ ú otas pasaulis mondo civile; ~ ú o ti
civilizzare A, incivilire A
cokolis archit. zoccolo m , basam ento m , piedistal-
lo m
cól |inis di póllice; ~ i s pollice m; dviejų ~ ių lenta
távola di due póllici
cukrainė pasticceria /
cukraligė med. diabete m
cūkranendrė bot. canna da zucchero
cukréti ir cukrúotis
cū k rin ||as cosparso di zucchero; ~ ė zuccherrie-
ra/
106
cukring||as zuccheroso; ~ ü m a s presenza di zūc-
chero
cukrin is di, da zucchero, zuccheriero; ~ i a i run­
keliai barbabiėtole da zucchero
cukrúo|¡tas cosparso di zucchero; ~ t i (in)zuc-
ch erare A, dolcificare A; —tis cristallizzarsi,
trasformarsi in cristalli di zucchero; medus ~ ja s i
ii miele si cristallizza
cūkr Jus zūcchero m\ smulkusis, gabalinis ~ u s ztic-
chero in pólvere, in zollette (a quadretti); ~ a u s
pudra zūcchero a velo; ~ a u s fa b rik a s zucche-
rificio m
tv a k sėti 1. ticch ettare A, fare tic tac; 2. (lašėti)
gocciolare E/A
cvaktelė||ti darė un colpetto, un morso; kažjkas ~ jo
mán į petį ho sentito una puntura a una spalla
cvangtelėti, cvingtelėti darė un colpetto, pungere
leggermente
 107
čaižyti fru stare A , sferzare A, fustigare A; č. iki
kraujo frustare a sángue
čaižūs sferzante, tagliente, aspro, pungente; č. lie­
tu s pioggia sferzante; č. balsas voce aspra, stri-
dula
čeburėkas kul. pasticcio im b o ttito con carne di
agnello
čėk||as, -ė ceco m (f-a ); ~ ų kalba lingua ceca
čėkĮ|is 1. (banko) assegno m (bancário ); ~ ių kny­
gelė lib retto degli assegni; neužpildytas ~ i s as­
segno in bianco; kelioninis ~ i s traveller’s cheque; čėženį|a 1. (skeveldra) schėggia/, fram m ento m; 2.
2. (kasos) scontrino m , buono di cassa, biglietto (kevalas) gūscio m , scorza/; ~ o t i sgusciare A,
di ricevuta; išmušti ~ į fare lo scontrino
čekj|sėti, ~ š n o t i mangiare in modo rumoroso čež jėnti, —ėti frusciare A, stormire A; lūpai ~ ėn a
čekštelėti dare un colpo secco; č. žirklėmis dare una
forbiciata
čem er||ys 1. bot. veratro m; 2. šnek. (keikiant) diá-
volo m; eikit visipó ~ials! al diávolo tutti quanti!
čėmpė pantófola di maglia
čem pinti šnek. camminare pian piano, strascicare i
piedi
čem pion Įas, -ė cam pione m , cam pionessa /; Eu-
ropos bdkso ~ a s cam pione europeo di pugilato;
~ á t a s cam pionatom ; dviračių sporto ~ á ta s cam-
pionato di ciclismo
cem póti šnek. 1. camminare in modo goffo; 2. man­
giare in m aniera sm odata
čėploti šnek. 1. m asticare adagio; 2. im brattare A,
sporcare A
čepsėti mangiare rumorosamente; č. lūpomis schioc-
care con le labbra
čerkasas etnogr. m ezzalana/(/iifta in casa)
čerkšėti 1. (žvangėti) risonare E/A, tintinnare E/A;
č. žirklėm is dare dei colpi con le fórbici; 2. (grik­
šėti) scricchiolare A, crocchiare A
čerkštelėti em éttere un breve suono secco
čerkšti stridulare A, garriré A, stridere A; pjūklas
čerškia sega stride
čėrp ||ė tégola / , ém brice m ; ~ i n is : ~ í n /s stógas
tetto ricoperto da tegole
čeršk||ėjim as 1. (žvangėjimas) tintinnio/n; 2. (čiul­
bėjimas) cinguettio m , cicalėccio m; žvirblių ~ ėji-
čiaum oti
c ■v
m as cicalėccio dei pásseri; ~ ė t i 1. (žvan gėti)
tintinnare E/A, (ri)sonare E/A; 2. ( čiulbėti ) cin-
g u e tta re A, g arriré A, strid u la re A; kregždės
čerška le ró ndini g arrisco n o ; 3. prk. (k a lb ėti)
cicalare A, blaterare A; ~ im a s , ~ e s y s stridio m,
cinguettio m , cicalėccio m , garrito m
čėrškinti 1. far tintinnare; 2. far pigolare
česnakj|as bot. áglio m \ ~ o skiltelė spicchio d’áglio
čežėjimas fruscio m, stropiccio m; šilko č. fruscio di
seta
scorzare A, sgranare A
le foglie stormiscono; šilkas čeža seta früscia
čežinti 1. produrre fruscio; 2. (lukštenti ) sgusciare
A, sgranare A
čia l.p rv . qui, qua; ateikite č. venite qua; a š č. p a t
(arti) gyvenu abito qui v irin o ;/» iš č. kilęs ė di qui;
eik iš č. vieni via di qua; 2. jng. ora; č. juokiasi, č.
verkia o ra ride ora piange; 3. dll. (reikšm ei p a ­
brėžti)'. kas č. per lietūs ma che pioggia ė questa;
kur č. nė! m a va la!, ma no!
čia||būvis indígeno m , aborigeno m , autóctono m;
~ g im is nativo m , indígeno m
čiaudj|ėjimas starnuto m; —ėti starnutire A; ~ u li-
n is starn u tató rio ; ~ u lin ė s dujos gas starn u ta-
tório; ~ u ly s starnuto m; sulaikyti ~ u lį soffocare
uno starnuto
čiaukšėti 1. (čiulbėti) cinguettare A, garriré A; 2.
(tauškinti) schioccare A, scoppiettare A; č. žirk­
lėm is darė forbiciate; 3. (pliaukšėti) frustare A,
sferzare A
čiaukšlys šnek. chiacchierone m, ciarlone m , cica-
lone m
čiaukšnoti mangiare rum orosam ente
č ia u k šte lė ti d arė un colpo secco; č. botagu far
schioccare la frusta
čiaūkšti 1. mangiare rum orosam ente; 2. chiacchie-
rare A, cicalare A; niekūs č. raccontare, dire ciance
čiaum oti 1. m angiare in m aniera sm odata; 2. (ter­
lioti) sporcare A, im brattare A
čiaupas
čiaupti as rubinetto m\ vandentiekio, dujų ~ a s rubi-
n e tto d e ll’acqua, del gas; u žsu kti, a tsu k ti ~ ą
chiūdere, aprire ii rubinetto
čiaupytis šnek. far smórfie; baik č.! sm etti di fare
quede smórfie!
čiaupsėti mangiare rum orosam ente
čiaupti stringere A, chiūdere A, serrare A; i. lūpas
stringere le labbra
čia u šk a la s 1. (plepalai) chiácchiera / , c iá n c ia /,
c ia rla /; 2. (kas daug šneka) chiacchierone m,
cicalone m, blaterone m
čiaušk aliusž/: čiauškalas 2; ~ e s y s 1. chiacchierio
m, ciealio m\ 2. cinguettio m\ —éti 1. einguettare
A, trillare A; žvirbliai čiauška i pásseri cinguėt-
tano; 2. (kalbėti) cicalare A, ciarlare A
čiauškinti 1. mangiare con rumore; 2. (pliauškinti)
schioccare A, scoppiettare A
čiaušk||us ciarliero, loquace; ~ ü t is , -ė chiacchie-
rino m (f-a)
čiauž|| inėti, čiaužioti, ~ y t i 1. scivolare sul ghiáccio,
pattinare A; 2. camminare strascicando i piedi
čiaūž||ti 1. (čiuožti) scivolare E/A; ~ t i sniegu sci­
volare sulla neve; 2. (šliaužti) strisciare A; ~ ia
gyvatė ii serp en te striscia; 3. prk. (tylomis eiti)
camminare silenziosamente
čyburiuoti (apie vieversį) trillare A (detto di allodola)
cieksėti, čiepsėti pigolare A, pipiare A; paukščiukai
čiepsi gli uccelletti pigolano
čigd n ||as, -ė zíngaro m (f -a)\ ~ i š k a i prv. zinga-
rescam ente; ~ iš k a i gyventi fare la vita da zín­
garo; ~ iš k a s da zíngaro, zingaresco; ~ iš k i p a ­
pročiai usanze zingaresche
ciksėti 1. ticchettare A; 2. (čerškinti) schioccare A,
picchiettare A; 3. (svirpti) grillare A, frinire A
č in č ib e r a s bot. ipecacuana/; ~ in ia i dgs. bot. loga-
niácee f p l
činksėti tintinnare E, (ri)suonare E/A
čink(š)telėti daré un colpo secco
činš as istor. tributo al signore per la térra; ~ in in -
kas chi paga tale tributo
čiobrelis bot. timo m, serpillo m
čidbrinti šnek. camminare a stento, strascicarsi
čion, čionai prv. qui, qua, da questa parte
čionykš ||tis di qui, di qua, del luogo, lócale; ~ č ia i
žmonės gente lócale
čypauti, čypti žr. cypauti, cypti
čiren ti 1. ein g u ettare A, trillare A; pau kščiu kai
čirena gli uccellini cinguėttano; 2. (prastai groti)
strim pellare A
108
čyrinti šnek. (griežti) suonare A, strim pellare A;
smuiku č. strimpellare ii violino
čirkšlys 1. žr. švirkštas; 2. žr. svirplys; 3. (rėksnys)
pigolone m, piagnucolone m
č ir jjkšti 1. einguettare A, stridulare A, frinire A;
žiogai ~ šk ia i grilli stridulano; 2. (girgždėti) stri-
dere A, cigolare A, scricchiolare A; 3. (birbti)
suonare E, squillare E; ~ šk ia telefdnas suona ¡1
telefono; 4. (kepant) sfriggere A, sfrigolare A;
aliejus ~ šk ia keptuvėje l’olio sfrigge nella padella;
5. (trykšti) sgorgare E; 6. prk. (bambėti) bronto-
lare A, borbottare A
čirpauti einguettare A, stridere A, stridulare A
čirpinti 1. (griežti) suonare A, strim pellare A; 2.
(erzinti) stuzzicare A, irrita re A; nečirpink to
vaiko non stuzzicare quel bambino
čirpti 1. (čirkšti) einguettare A, frinire A, stridulare
A; 2. (griežti) strim pellare A; 3. (girgždėti) cigo­
lare A, scricchiolare A; 4. (verkti) piagnucolare A
čirškllauti ein g u ettare A, g arriré A, strid ere A;
~ éjim a s, ~ e s y s 1. cinguettio m, garrito m, stri-
dío m, cicaléccio m; 2. (girgždėjimas) stridore m,
scricchiolio m, cigolio m; 3. (spirgėjimas) sfrigolio
m, gorgoglio m; —éti 1. einguettare A, garriré A;
Žvirbliai ~ a i pásseri cinguėttano; 2. (spirgėti)
sfriggere A, sfrigolare A; 3. (girgždėti) scricchio­
lare A, cigolare A, crocchiare A; 4. prk. (kalbėti)
p ad a re a voce alta e stridula; —inti 1. (griežti)
strimpellare A; smuiku ~ in ti strimpellare ii vio­
lino; 2. (erzinti) stuzzicare A, irritare A; 3. (spir­
ginti) friggere A, arrostire A
čyruoti 1. (griežti) strim pellare A; 2. (čiulbėti) cin-
guettare A, garriré A; 3. prk. (pjauti) segare A,
tagliare con un attrezzo ottuso
čirvai dgs. (kortų rūšis) cuori m p i
čiučėnti 1. (šlamenti) frusciare A, storm ire A; 2.
(šnibždėti) sussurrare A
čiūč ia išt.: ~ ia liūlia (supant vaiką) ninna nanna;
~ iú o t i 1. (supti) eullare A, n in n are A; 2. (sū-
puotis) dondolarsi, muóversi oscillando
čiukė šnek. maiale m
čiuksėti 1. (eiti, velkant kojas) strascicare i piedi; 2.
(pūškuoti) sbuffare A
čiukštelėti 1. (paslysti) scivolare E/A, sdrucciolare
E/A; 2. (šliūkštelėti) versare, far sgorgare un po’
di liquido
čiukuras colmo m (dėl tetto)
č iu lb ||ėjim as, ~ e s y s cinguettio m, trillo m; lakš­
tingalų ~ éjim a s trillo (canto) degli usignoli; —éti
 109 čyžti
1. cinguettare A, trillare A; vieversėliai čiulba le č iu r k š ė ti scrosciare E/A, gorgogliare A; ~ l ė getto
allodole trillan o ; 2. prk. p arla re dolcem ente; m , zampillo m \kraujo ~ le getto di sángue; ~ n ó ti
~ u o n ė lis, -ė, ~ u tis , -ė canterino m , uccello can- 1. ir. čiurkšėti; 2. (sroventi) scórrere E, fluiré E
taiolo (rumoreggiando)-, 3. (gerti) bere succhiando
čiulkinys (valgis ) pappa di fiocchi d ’avena ed aitri čiu rk šti sg o rg are E, sc atu rire E, zam p illare E;
ingredienti kraujas čiurškia iš žaizdos ii sángue sgorga dalia
čiulpai dgs. anat. midollo osseo ferita
čiu lp sėti em éttere un suono del succhiare; č. lū­ čiurlenim as mormorio m, sussurrio m
pom is schioccare le labbra čiurlenti 1. scórrere m orm orando, gorgogliare A;
čiulpyti succhiare A, poppare A, assorbire A; ~ t i čiurleno šaltinis la fontana gorgogliava; 2. (čiren­
saldain į succhiare una caram ella; 0 kraują ~ t i ti) cinguettare A, trillare A
sfru ttare A; pirštu s ~ t i (gailėtis) ram m aricarsi, čiurlys zool. rondone m
sentire rincrescimento; ~ tü k a s tettarella/, ciūc- čiurna anat. tarso m
cio m ; ~ t ü v a s , ~ t u v é lis zool. succhiatóio m , čiurškinti 1. far uscire a getto (detto d i liquidi ); 2.
spirotrom ba / šnek. (m elžti) mungere A
čiuopti 1. (griebti ) acchiappare A, afferrare A; 2. čiiirti sporcarsi, imbrattarsi
med. palpare A, tastare A čiūst||yti šnek. 1. (puošti) adornare A, agghindare
čiu ož||ėjas, -a, ~ ik a s , -ė pattin ato re m ( f -trice)-, A; sngr.-.jl ilg a i ~ ija s i p erd e m olto tem p o ad
~ y k la pista di pattinággio; ~ im a s pattinággio agghindarsi; 2. (valgyti) mangiare con appetito
m; dailusis ~ lm a s pattinággio artístico; ~ in é t i čiūžauti 1. (brūžinti) stro fin are A, strusciare A,
pattinare A, scivolare E; vaikai ~ in ėja nuo šlaito fregare A; 2. (čežėti ) frusciare A, stormire A
i ragazzi scivolano lungo una china čiūžž 1. (šliūžė) tráccia/, orm a/, im pronta/; rogių č.
čiuožti pattinare A, scivolare E/A; č. ant ledo pat­ ant sniego tráccia di una slitta sulla neve; 2. (pa­
tinare su ghiáccio čiūža) veicolo a páttini per trasportare l’áratro e
čiup iklis ir. čiuptūvas; —inėti tastare A, toccare l’ėrpice
rip e tu ta m e n te ;/« net nepačiupinėjo knygos non čiužjėnti 1. frusciare A, storm ire A; lapai ~ ėn a le
ha toccato nem m eno ii libro; ~ in é tis šnek. pėr- foglie storm iseono; 2. (trypti) p estare A, scal-
dere tempo, ėssere lento; na ir ilgai ~inėjiesi! ma pitare A; ~ e s y s , ~ ė jim a s , ~ č n im a s fruscio m ,
q u an to ei m etti!; ~ n ó t i tasta re A, toccare A; stropiccio m \ drabužių ~ e sy s fruscio degli ábiti;
~ n ó tis ėssere lento nei fare q.c. ~ é t i frusciare A, storm ire A; gyvatė čiuža ta ip
čiu p telėįti afferrare A, acchiappare A; ~ jo mane lapų la šerpe frūscia tra le foglie
už skverno m ’afferro per un lembo della giacca čiužinėti 1. p attin are A, scivolare sul ghiáccio; 2.
čiupUti afferrare A, acchiappare A; ~ t i iižplaukų camminare strisciando i piedi
afferrare p er i capelli; 0 ~ t i ja u tį iiž ragų pren­ čiužinys materasso m\ ašutų prikim štas č. materasso
dere ii toro per le corna di erine
čiu p t Į|ukas, ~ ü v a s , ~ u v ė lis zool. a n te n n a /, an- čiūžuoti andaré lentam ente, strascicarsi, strasci-
té n n u la /, tentácolo m ; bitės ~ u k a i le antenne narsi
dell’ape; aštuonkdjo ~ u v a i i tentácoli dėl polpo čivylis zool. fanello m
čiurenti ir. čiurlenti čiviruoti ( apie vieversį) cinguettare A, trillare A
čiurinti 1. šnek. lasciar fluiré i liquidi; 2. (juodinti) čyž||ti 1. (mušti) frustare A, sferzare A; 2. (smarkiai
sporcare A, insudiciare A lyti) pióvere forte; lietus ~ ia piove a dirotto
dabar
D
dabar prv. adesso, orą; d. geriau jaučiuosi ora sto
meglio; ką tik d. proprio adesso, or ora; nuo d. fin
d ’ora, d ’o ra in poi; iki d. finora, fino a questo
m om ento
dabartelės, dabartės prv. šnek. ora, adesso
d a b a r tin p s attuale, presente, di oggi; ~ ia i įsta­
tymai le leggi attuali; ~ is direktorius direttore in
carica
dabart||is tempo odierno, época attuale; ~ iėsja u ­
nimas gioventü di oggi (d’adesso)
dabin¿!|ti din. ir. dabinti; sn grm erginos ~ ja si le
ragazze si fanno belle
dabin limas agghindamento m, ornam ento m; ~ y s
ornam ento m, addobbo m, gingillo m; ~ t i ag-
ghindare A, ornare A, abbellire A; ~<i jaunąją
agghindare la sposa
dab |išius, ~ i t a bellimbusto m, dam erino m
daboklė psn. celia per detenuti
daga 1. (kaitra) grande caldo, afa /; 2. (dygimas)
atto del germinare
dagilis zool. cardellino ra, capirosso ra
dagllynas campo di cardi; ~ y s 1. bot. cardo ra; 2.
prk. (pikčiurna) brontolone m, cattivo m
dagóti fare ii raccolto
dagtis lucignolo ra, stoppino m
1 d agu s 1. com b u stib ile, in fiam m ábile; 2. prk.
(ūmus) focoso, irascibile
2 dagus t. spinoso; 2. tagliente, m ordace; dagūs
žodžiai parole mordaci
daiga periodo dėl germogliare, germinazione /
daig ias 1. germ óglio m, gem m a / , sem enzale ra;
bulvės ~ a i gem m e, occhi delta p atata ; 2. prk.
(pradm u o) germ e m, radice / , origine /; civi­
lizacijos ~ a i germ e della civiltá; ~ y n a s semen-
záio m., piantonáio m ; ~ ln t i far germinare
dáigUyti sentire fitte, punture; man po krūtinė ~ o
sento delle punture ai cuore
daigóti šnek. ammazzare A, sterm inare A
d á ig s t || as p u n to rad o (di cucitura); ~ y t i 1. im-
bastire A, orlare A; 2. piantare germogli; 3. sen-
tire (ogni tanto) delle punture
daigllüm as p o te re germ inativo, g erm in ab ilitá/;
110
~ ú o ta s gem mifero, con le gemme; ~ ü s germi-
nábile
daikt as 1. oggetto m, ro b a /, co sa/; susitvarkykite
sávo ~ u s riordinate le vostre cose; medinis ~ a s
oggetto di legno; valgomas ~ a s cosa, roba da
mangiare; 2. (reikalas) co sa/, fatto m ;pasakysiu
tau vieną ~ ą ti d iró un a cosa; 3. šnek. (vieta)
posto m, luogo m; šitam mán skaüda mi fa
mate da questa parte; 0 aiškus ~ a s é chiaro, ė
ów io; didelis (čia) ~ a s non im porta, fa niente;
galimas ~ a s puó darsi, probabilmente; negirdėtas
~ a s inverosimile; žioplas ~ a s persona sciocca;
nuó ~ o (iš eilės) consecutivam ente, di seguito;
prie ~ o (kartu) insieme
daik tavard ||ėjim as gram. sostantivazione /; —éti
diventare sostantivo A; ~ in is : ~inės kilmes būd­
vardis aggettivo denom ínale
daiktavardi!is gram. sostantivo m, nome m; bendri­
nis, tikrinis ~ is nom e comune, próprio; ~ iš k a i
prv. in funzione di sostantivo; ~ is k a s sostantivato
daikt éti m aterializzarsi; ~ i n is m ateriale, effet-
tivo; ~ ln is turtas bene m ateriale; ~ in is įrodymas
prova oggettiva
d á ik t !|in ti m aterializzare A; ~ i š k a s m a teriale;
~ išk u m a s m aterialítá/, sostanzialítá/
dail ė a r te /; ~ e s akademija accadėm ia di Belte
Arti; liaudies ~ ė arte popolare; taikomoji, vaiz­
duojamoji ~ ž arte ap p licata, figurativa; ~ é t i
diventare piū bello
dailėtyrį|a critica d’arte; ~ in in k a s critico d ’arte
dailiai prv. bene, graziosamente, con cura
dailid||ė falegname m, carpentiere m; ~ y s t ė mes-
tiere dėl falegname, falegnam eria/; ~ ž ia u ti fare
ii falegname
dailinim as abbellimento m, finimento m
d a ilin in k llas, -ė p itto re m (f -trice), artista m, f,
šiuolaikinis ~ a s p itto re m oderno; ~ ų sąjunga
associazione degli artisti
dailin ti 1. abbellire A, guarniré A, rifinire A; 2.
(lyginti) lisciare A, levigare A, limare A; ~ ti medį
levigare ii legno; ~ t i s 1. farsi bello; 2. (gerintis)
rėndersi bene accetto, ingraziarsi
 111
dailyraštis calligrafia/
dail umas bellezza /, finezza/; ~ ü s 1. bello, fine,
grazioso; ~ u s darbas lavoro ben fatto; 2. (lygus)
piano, liscio, levigato; 0 ~ u sis čiuožimas patti-
nággio artístico; ~ ióji lytis gentil sesso
d ain a canzone /, canto m; skam bi d. canto m e­
lodioso; liaudies dainos canti popolari; užstalės
d. canzone convivíale; 0 sena d. la sólita canzo­
ne
dainavedys, -ė prim a voce
dainavim as canto m\ solo m\ chorinis ~ a s canto
córale; ~ o mokytojas m aestro di canto
dainelė mžb. canzonetta/; 0 d. sudainuota ė finita,
non c’ė piū niente da fare
dainynas raccolta di canti, canzoniere m
d ain in g įas 1. ricco di canzoni; 2. (skambus) ca­
noro, melodioso; ~ ü m a s c a n o ritá /
d ain in iñ k as, -ė cantante m , f ; óperos, estrados d.
c a n ta n te lirico (d ’o p era ), ca n ta n te di m üsica
leggera
d a inius com positore di canzoni; prk.: liaudies d.
poeta popolare
dainótyr||a stüdio dei canti; ~ in in k a s studioso di
canti
dainúo||ti 1. cantare A; ~ ja tenoru canta da tenore;
s n g r šiandien mán nesidainúoja non mi riesce
(non mi va) di cantare oggi; 2. (vaizduoti) decan­
tare A, celebrare A
dainuška canzonetta/, b u r la /
d air||inétis din., ~ y tis 1. guardarsi intorno (in gi­
ro), cercare di orientarsi; dairosi aplinkui si guar­
da intorno; 2. (ieškoti) cercare da tutte le partí;
~ ü s accorto, guardingo
dáktar jas 1. dottore m;jiloldgijos mokslų ~ a s dot-
to re in scienze filológiche; suteikti garbės ~ o
laipsnį conferire un dottorato honoris causa; 2.
šnek. (gydytojas) médico m; buvaü pás ~ ą sono
stato dal médico
daktaratas ir. doktoratas
d ak tarj|áu ti šnek. p ra tic a re la m edicina, fare il
médico; ~ y s t ė šnek. esercitazione della profes-
sione di médico
daktarišk|| as di, da médico; prk:. ~ a dešra salame
cotto
daktilis lit. dáttilo m
daktiloskópija dattiloscopia/
dálba leva/ , stanga/, puntello m
d alb in ti abbassare A; d. akis stare con gli occhi
bassi
dalinti
dalbstytis šnek. 1. (dairytis) guardarsi in giro; 2.
(tinginiauti) oziare A, poltrire A
dalél |ė, ~ y t ė mžb. particina/; fíz.. gram. particella
/; elementariosios particelle elem entari
dalgelė etnogr. falcetto m, falciola /
dalgiá ||kirvis alabarda/; ~ k o tis mánico di falce
daíg||is falce/; ~ i s šienuipjáuti falce fienáia, frul-
lana /; ~ į pustyti affillare una falce; pjáuti ~ iu
žolę falciare l’erba
d a ilia destino m, sorte/, fo rtu n a/; kéiktisávo dalią
imprecare contro la sorte, préndersela col desti­
no; ~ io s ieškoti cercare la fortuna
dalyb||a 1. mat. divisione /; ~ o s ženklas segno di
divisione; 2. dgs. (turto) spartizione/, divisione/,
ripartizione /; turto ~ o s divisione dei beni
dalijam asis mat. dividendo m
dalijim as divisione /, frazionam ento m; palikimo
~ a s frazionam ento di un’ereditá; kortų ~ a s d¡-
stribuzione delle carte; ~ a s i s biol. scissione j\fiz.
fissione /; ląstelės ~ a sis scissione della céllula
dalyk as 1. (atsitikimas) cosa/, fatto m, awenimen-
to m; atsitiko baisus ~ a s é accaduta una cosa ter-
ribile; meñkas ~ a s cosa da niente; 2. (reikalas)
affare m, cose / pi; ta i rimtas ~ a s sono cose gros-
se; nė távo ~ a s sono cose che non ti riguárdano;
tikras ~ a s dato di fatto; ~ a s tas, kád il fatto ė (il
fatto sta) che; 3. (daiktas) oggetto m, articolo m\
prabangos ~ a i oggetti di lusso; 4. (objektas) tema
m, argom ento m; dėstomieji ~ a i m atérie d ’in-
segnam ento (oggetto di studio); 0 aiškus ~ a s é
chiaro, é evidente; ~ in is di materia; ~ in ė rodyklė
índice degli argomenti
dalykišk ai/?™ , in modo concreto, prático; ~ a s de-
term inato, concreto, prático; ~ a s žmogus uomo
prático; ~ ü m a s senso prático
d a lik lis m at. divisore m\ bendras didžiausias d.
mássimo común divisore
d alin ai prv. in parte, parzialm ente
dalinė ti din. distribuiré A, dividere A (piu volte)\
visiems ~ ja savo nuotraukas da a tutti le próprie
foto
dalingas fortunato, favorito dalla sorte
d alin iñ k ||as, -ė socio m (f -a), collaboratore m (f
-trice), partecipante m ,f\flrm os ~ a i soci dell’im-
presa; nelaimės ~ a s fratello di sventura
dalinis parziale; d. saulės užtemimas eclisse parziale
dalinys 1. kar. plotone m;pėstininkų d. plotone di
fantería; 2. mat. dividendo m
dalinti žr. dalyti

dalis
dailiis 1. parte /; padalin ti į ~ i s (sud)dividere in
parti; būti neatskiriama ko nórs ~ im i ėssere parte
integrante di q.c.; trijų ~ ių romanas romanzo in
tre parti;gram.: kalbos dálys le parti, categorie dėl
discorso; 2. (gabalas) pezzo m; atsarginės (maši­
nos) dálys pezzi di ricambio; sudužti į daūg ~ ių
andaré in pezzi; trijų ~ ių kostiumas com pleto a
tre pezzi; 3. (palikimas) e re d itá /, d o te /; arklį į
dalį gávo come ereditá ha ricevuto un cavallo; 4.
(dalia) destino m , so rte/; tokia ja u ~ l s ii destino
ha voluto cosi; 5. kar. u n itą / , form azione/; 0 iš
~ ié s in parte; didžioji ~ l s la maggior parte; d i­
džia ~ i m l in gran p a rte ; lygia ~ i m i dėl pari,
ugualmente
daly ||ti 1. dividere A, frazionare A, spartire A;
pu siau dividere a (per) m eta; sngr.: ~ t is grobį
spartirsi la preda; 2. distribuiré A, assegnare A;
~ t i kortas d istribuiré le carte; sngr. p rk .: ~ t is
įspū džiais scam biarsi im pressioni; ~ t is skaus­
m ais ir džiaugsmais condividere dolori e gioie; 3.
mat. dividere A; dešim t ~ t i iš penkių dividere
dieci per tinque; ~ tojas chi distribuisce, distri-
b u tore m
dalytūvas tech. divisore m; dažnio d. divisore di
frequenza
dalyv'jauti p a rte c ip a re A, con co rrere A; ~ á u ti
kongrese, konkurse partecipare a un congresso, a
una gara; sutikti, atsisakyti ~ á u ti darė, rifiutare la
p ró p ria adesione; ~ a v im a s p artecipazione /,
adesione /; tavo ~& vim as būtinas la tua parteci­
pazione ė indispensabile
dalvvĮin is gram. participiale; ~ i s 1 .gram. p a rti­
cipio m; veikiamosios rūšies ~ i s participio attivo;
2. partecipante m; šventės ~ ia i i partecipanti alla
festa
dalm uo mat. quoziente m
daltonikas, -ė daltónico m (f-a)
daltonizm as daltonism o m
dal|| ūmas divisibilitá/; ~ u s mat. divisibile
dam a 1. istor. n o b ild onna / , s ig n o ra /; 2. (šokio
partnerė) d am a/; 3. (kortų) regina /, dam a f ; pikų
d. regina di picche; 4. (šaškių) dam a/
dam ástas damasco m
dámba tech. diga/, árgine m, terrapleno m
dám bra muz. 1. stru m e n to p o p o la re a fiato; 2.
armónica a bocca
dan jas, -ė danese m, f; mokytis ~ ų kalbos studiare
ii danese
dančiasnapis zool. smergo m
112
danga 1. (apdaras) abbigliamento m, vestiario m; 2.
(sluoksnis) co p ertu ra/, strato m, manto m \ kelio
d. manto stradale; sniego d. manto, coltre di neve;
medžio d. copertura di legno; nepėršlampama d.
rivestimento impermeábile
dangalas anat. m em brana /; smegenų d. dura m e­
ninge, dura madre
danginis žr. dafigiškas 1
d anginjti (tras)portare A, rimuóvere A; sngr.: ~ tis
į kitą vietą trasferirsi in un altro posto
dañgisk||as 1. (apie spalvą) celeste, azzurro; ~ o s
akys occhi celesti; 2. prk. (puikus) divino, eccel-
lente, magnifico
dangoraižis grattacielo m
dangos dgs. diaframma m
dangsty ti din . 1. coprire A, aw ó lg e re A; sngr.:
~ tis nuo saulės difėndersi dal sole; 2.prk. (slėpti)
occultare A, nascóndere A; ~ t i tiesą nascóndere
la veritá
d añ gt is copérchio m; uždėti ~ į m e tte re ii co-
pėrchio
dang lüs cielo m\ debesuotas, g iedras ~ « s cielo
nuvoloso, sereno; pó atviru ~ u m i a cielo aperto;
~ a ū s karalystė ii regno dei cieli; 0 ~ a ū s ašarėlės
(neužmirštuolė) occhi della Madonna; ~ a ü s ju os­
ta arcobaleno m; dangų rem ti ėssere molto alto;
dangų su žemė sumaišyti imperversare A (detto di
elementi natūrali)-, kaip Iš ~ a ū s nukristi pióvere
dal cielo; ja u stis kaip septintam e ~ u jė ėssere ai
settim o cielo, toccare ii cielo con un dito; šuns
balsas į dangų neina ráglio d ’ásino non sale ai
cielo
danielius zool. daino m
dantažolė bot. dentaria /
dantenos dgs. gengiva /
danting as 1. dai m olti denti, dentato; ~ a žuvis
pesce con bocca d en tata; 2. prk. (sąmojingas)
spiritoso, di lingua pungente
dantinis 1. fornito di denti, dentato; 2. lingv. den-
tale; d. priebalsis consonante dentale
dantiraštis scrittura cuneiforme
dant !|is 1. dente m \ p ien in iai, nuolatiniai dantys
denti caduchi (da latte), perm anenti; proto ~ i s
d e n te del giudizio; iltin ia i, k rū m in ia i da n tys
denti canini, molari; dirbtinis, sugedęs ~ i s dente
a rtific ía le, ca riato ; gyd ytis ~ l s farsi c u ra re i
denti; ištrau kti dan tį tógliere un d ente; vaikui
dygsta dantys ii bam bino m ette i denti; 2. tech.
d e n te m; pjū k lo dan tys i d en ti di un a sega; 0
 113
~ im is kalen ti b á tte re i denti; ~ i s sukandus a
denti stretti; dantį griežti, galĄsti añt kó avere ii
d e n te avv elen ato c o n tro qc.; p e r ~ i s tra u k ti
p ren d e re in giro; dan tį atkusti restare a bocca
asciu tta (a denti secchi); už ~ ų liežu vį laikyti
tenere a freno la lingua
dantist as, -ė dentista m , f, odontoiatra m ,/; ~ o
kabinetas gabinetto dentistico
dantyįtas dentato, dentellato; ~ t i ašm enys lama
dentata; ~ t a form a form a a denti; ~ t i 1. m on­
tare i denti; ~ t i grėblį m ontare i denti a un ras­
trelio ; 2. (pjau styti d a n tim is) d e n tellare A; 3.
(aštrinti) aguzzare A
dañt joblis tech. piala a denti; ~ratis ruota dentata,
ingranággio m
dantuotas žr. dantytas
dár prv. 1. ancora, fino a ora, per ora J i d J a u n a ė
ancora giovane; d. nė non ancora; d. caro laikais
giá ai tem pi degli zar; 2. (pridedant ) ancora, di
nuovo, un’altra voltą; d. nori trupučiuką? ne vuoi
ancora un po’?; 3. (laipsniuojant) ancor piū, piii;
d. geriaū už j į p a d a rei hai fatto ancor meglio di
lui; p a sid a rė d. geresnis ė diventato ancor piū
buono; 0 d. d. in qualche modo, bene o malė
darbádien||is 1. giorno feríale; 2. istor. giornata
lavorativa di un kolchoziano; m okėti už ~ iu s
retribuire un kolchoziano
dárb||as 1. lavoro m , a ttiv itá /, fu n zio n e/ ; rankų
(fizinis), proto (protinis) ~ a s lavoro m anuale,
intellettuale; namų ruošos, žemės ~ a l lavori do-
mėstici, dei campi; priverstiniai ~ a l lavori for­
zad; spec.: širdies ~ a s funzione dėl cuore; imtis
m ettersi ai lavoro; užbaigti pradėtą ~ ą ulti­
m are, p o rta re ai term in e ii lavoro iniziato; 2.
(tarnyba) lavoro m , impiego m , mestiere m , occu-
pazione/; siuvėjo ~ a s mestiere di sarto; padienis,
valandinis, pam aininis ~ a s lavoro a giornata, a
ore, a turni; pastovūs, laikinas ~ a s impiego fisso,
precario; ~ o stažas anzianitá di lavoro; ~ o p a ­
siūla, paklausa offerta, dom anda di lavoro; likti
be ~ o restare senza lavoro (senza impiego); 3.
(veiklos vaisius) lavoro m , ó p e ra /, prodotto m;
méno ~ a l le opere d’arte; mokslinis ~ a s lavoro
scientifico; namų ~ o drabužis vestito fatto in casa
(fatto a m ano); 0 jėga m a n o d ó p e ra /; ~ a s
krinta iš rankų ii lavoro non riesce bene; kas man
~ o ! non me ne importa!; ~ a s meistrą giria Pope­
ra lodą ii maestro; gera pradžia - pusė ~ o chi ben
comincia ė alla m eta dell’opera
daryba
darbá || stalis banco da falegname; ~vietė žr. darbo­
vietė
darb|| davys datore di lavoro; ~ėm ys lavoratore
retribuito; ~ymetis periodo di grossi lavori
darbingi as 1. (ga lin tis d irb ti) a tto ai lavoro, in
grado di lavorare; 2. (našus) produttivo; 3. (darbš­
tus) laborioso, operoso; ~ a tauta pópolo labo­
rioso; ~ümas capacita lavorativa
darbiniñk||as, -ė lavoratore m ( f -trice), operáio m
( f - a ) ,- ~ ų klasė classe lavoratrice; kaim o, p ra ­
monės ~ a s lavoratore agricolo, d ell’industria;
statybų ~ a i operai ėdili; namų ~ ė dom estica /,
donna di servizio; prk.: bitė ~ ė ape operáia; y/s
didelis ~ a s ė un gran lavoratore
darbininkija classe lavoratrice, massa operaia
darbininkiškas di, da lavoratore
darbinps di, da lavoro; ~ i a i drabužiai vestiti da
lavoro; ~£s arklys cavallo da tiro
darbo||tvarkė ordine dėl giorno; ~vietė posto di
lavoro, ufficio m
darbš jčiai p rv . o p ero sam en te, laboriosam ente;
~tümas laboriositá/, o p e ro sitá /
darbšt juolis, -ė persona laboriosa; ~ ü s laborioso,
operoso; ~ i šeima famiglia operosa
darbúo ||tis lavorare A, essere affaccendato, occu-
parsi; ~ t is p ó nam us svólgere lavori domestici;
~ ja s i m okslinių tyrinėjim ų srityje si óccupa di
ricerche scientifiche
darbuotojas, -a lavoratore m (f-trice), impiegato m
( f - a) ; prek ybo s d. la v o ra to re del com m ercio;
partinis d. funzionário di partito
darbus laborioso
dard || ėjimas, ~énimas, ~esys fracasso m , frastuo-
no m; ratų ~ éjim a s rum ore delle ruóte; ~énti,
—éti 1. rumoreggiare A, rin tronare A; 2. andaré
facendo rum ore
dargana maltempo m, intem perie f p l
dargano || tas brutto, fosco, nebbioso; ~ t i fare brut-
to tem po; kur eisi taip ~ ja n t? dove andrai col
tempo cosí brutto?
dárgi prv. ancora, persino, nemmeno; d. net nepra­
dėjau non ho nem meno iniziato
darg||ti 1. guastarsi, peggiorare E (detto del tempo)-,
2. (paikti) diventare monello
dargus 1. žr. darganotas; 2. (šlykštus) ripugnante,
disgustoso
daryb||a derivazione /, formazione /; lingv.: žodžių
~ a form azione delle p aro le; ~ in is derivato;
~ in ia i veiksmažodžiai verbi derivad
 114
darydinti

darydinti fare A, produrre A darželis giardino di fiori (coltivatopresso la casa); 0

darykla fábbrica/; alaus d. birrificio m vaikų d. asilo d’infánzia, scuola m aterna
darymas fabbricazione /, produzione/, esecuzione daržinė fienile m, fie n á ia /
/; valgio d. p rep arazio n e del cibo, ¡1 cucinare; daržininkas, -ė 1. orticoltore m; l.p s n . (mažaže­
pamokų d. il fare i compiti mis) contadino con poca térra
darinėti džn. 1. lavorare A, fare A (saltuariamen- daržinink||auti o ccuparsi di o rtic o ltu ra; ~ y sté
te); 2. (mėsinėti) sbudellare A, sventrare A; d. o rtic o ltu ra/
vištą sventrare un polio; 3. (pjaustyti) tagliare A, darž6v||ė ortággio m, v erdura/, ankštinės ~ ė s legu-
puliré A; 4. (varstyti) aprire e chiüdere continua­ mi m pl\ ~ ių sriuba m inestra di verdure; ~inin-
m ente kas, -ė ortolano m ( f - a )
darinllys derivato m \ naftos ~ i a i derivati del pe- dašis bot. saturėia /, santoréggia /
trolio dat ||á d a ta /; užrašyti, paskirti datą m éttere, fissare
daryti 1. (gaminti) fare A, fabbricare A, produrre la data; ~ávimas datazione /
A; d. baldus fabbricare i mobili; d. vyną produrre datulė bot. 1. (medis) palma da dátteri (dattilifera)-,
il vino; d. valgyti fare da m angiare; s n g r rasa 2. (vaisius) dáttero m
darosi sta formandosi la rugiada; darosi tamsu si datuoti datare A; d. laišką datare una lettera
fa buio; 2. (atlikti, ruošti) fare A, preparare A; d. daubjá 1.geogr. aw allam ento m, depressione/; 2.
mankštą fare la ginnástica; d. įspūdį fare impres- v alle/, co n ca/; šlaitai i fianchi della valle;
sione; d. gedą far vergognare; d. pranešimą tenere ~ótas dirupato, scosceso
una conferenza; d. vestuvės celebrare un m atri­ daübti žr. duobti
m onio; d. kliūtis ostacolare A; d. bandymą spe- daudytė muz. etnogr. lungo stru m en to a fiato in
rim en tare A; 3. (elgtis, veikti) fare A, agire A, legno
operare A; d. gera fare il bene; nėra kas bedaryti daügprv. 1. molto, parėcchio, tanto; turėti d. draugų
non c’ė niente da fare; daryk, kaip išm a n a i fa, avere m olti amici; sių sti d. linkėjim ų m andare
com e vuoi; sngr.: kas čia darosi? cosa sta suc- tanti saluti; turiu d. dárbo ho molto da fare; kiek
cedendo?; 4. (verti) chiūdere A; 5. (rengti) vestire d. žmonių! quanta gente!; 2. (gerokai) molto, piü,
A; 6. (dažyti) tingere A, colorare A maggiormente; d. anksčiau molto prima; jis mán
darkymas storpiam ento m , deturpazione / labai d. padėjo mi ė stato di molto aiuto; d. kaip
darky ti 1. storpiare A, deturpare A; ~ f i žodžius prv. in diversi, vari modi; d. kas nežym. įv. (in)
sto rpiare le parole; 2. (plūsti) denigrare A, ca- molti, tanti, parecchi; d. kas j į matė l’hanno visto
lunniare A, diffamare A; —tis 1. vestirsi in modo in parecchi; d. kur prv. da molte parti; daugiaū
disgustoso; 2. (maivytis) comportarsi da monello, (di) piü; daugiaū a r mažiau piü o meno; daugiaū
far moine nenoriu non ne voglio piu; daugiausia modai, in
darküs brutto, ripugnante gran p arte, per lo piü, di sólito, abitualm ente
d a rn ||á, ~ ü m a s a rm o n ía /, conco rd an za / , coor- daugių daugiausia uždirbs 100 litų al massimc
d inazione/; spalvų ~ á arm onía di colori;/i«/es¿íf prenderá 100 litai
~ ú m a s coordinazione dei movimenti daugėjimas aum ento m, accrescim ento m , incre­
d a r n ||ia ip n \ armónicam ente, in modo armonioso; m ento m
~ ü s arm onioso, arm ónico; ~ í m uzika música daugel prv. molto, parėcchio, tanto; d. mėtų praėjo
arm oniosa šono passati tanti anni; ~ is molti, tanti, parecchi;
darūs lingv. produttivo; dariosios priesagos suffissi ~ is iš mūsų molti di noi; vienas iš ~ i o uno dei
produttiví tanti; ~ i s (žmonių) ta i žino molti (molte persone)
darvin istas, -ė darvinista m ,f\ ~!zmas darvinis­ lo sanno
mo m daugerióp||ai pr\’. in vari, tanti modi; ~ a s m ulti­
daržj|as orto m \ kasti, ravėti ~ ą vangare, sarchiet- forme, vario, differente; ~ o s prasm ės žodžiai pa­
tare Torto; ~ o kultūros ortaggi m p l role con piü signíficati
daržavietė ortaglia/ daugé || ti m oltiplicarsi, accrescersi; gyventojų vis
darželiniikas, -ė alunno (alu n n a) di una scuola ~ j a il num ero degli ab itan ti cresce co n tin u a­
m aterna mente; vandeñs upėje ~ ja sale il livello del fiume
115
daugiai! amžis (pluri)secolare; ~aūkštis a moiti
piani; ~baísis a molte voci, polifónico; ~ b a lsis
dainavim as canto polifónico; ~branduólis biol.
polinucleato; ~briaünis poliédrico, multiforme;
~bùtis: ~ b ù tis nâmas condominio m; ~ciliñd-
ris: ~ c iliñ d r is variklis m otore di grossa cilin-
drata; ~ d ién is di molti giorni; ~ diévis poli-
teistico; ~fázis polifase; ~gaívis dalle molte
teste; ~irklis a piú ordini di remi
1 daugiakalbis bdv. 1. {plepus) loquace; 2. multi­
lingue
2 daugiakalbis, -ė dkt. 1. {plepys) chiacchierone m\
2. poliglotta m, f
daugiakam iénis a più tronchi (d ’àlbero)
1 daugiakampis bdv. poligonale
2 daugiakampis dkt. geom. poligono m
daugiaü kanâlis multicanale; ~ kartis reiterato
daugiakov ė sport, gara in più prove; ~ in in k a s
decatleta m
daugiakraštis poliédrico; ~laipsnis a più gradi,
multigrade; ~lápis che ha molte foglie; —ląsčiai
dgs. zool. metazôi m pi, ~ląstis biol. pluricellu-
lare; ~laūkis: ~ laū kė sėjomaina rotazione agra­
ria; ~lÿpis m oltèplice, plùrimo; ~m ëtis 1. di
molti anni, annoso; ~ m ê tis ąžuolas quèrcia an-
nosa; 2. bot. perenne; ~ m ė č ia i au g a la i piante
perenni; ^milijoninis di molti milioni, plurimi-
lionàrio; ~molekùlis polimero; ~nacionálinis
pluriètnico, multinazionale
1 daugiânaris dkt. mat. polinomio m
2 d au gianar įis bdv. múltiplo; ~ ė žvaigžde Stella
múltipla
daugiaįlpakopis multistàdio, pluristàdio; ~pakôpè
raketà razzo pluristàdio; ~ p r á s m is žr. daugia­
reikšmis; ~ p ù s is k a s multilatérale; ~ r e ik šm is
polisèm ico, ambiguo; ~ re ik šm is žo d is parola
polisèmica
1 daugiasienis mat. dkt. poliedro m
2 daugiasienis bdv. poliédrico
daugia || skiemenis polisillabo, plurisillabo; —skiltis
multifido, multilobo; ^sluoksnis di molti strati,
di molte sfóglie; ~spaívis multicolore; ~stÿgis
muz. dalle molte corde; ~šakis dai molti rami;
~sáknis dalle molte radici; ~ sâlis multilatérale,
plurilaterale; ~ š ū lė su ta rtis accordo multila­
térale; ~seím is con numeróse famiglie; ~taūtis
plurinazionale, multinazionale; ~tiražis ad alta
tiratura; ~tôm is in molti volumi; ^tūkstantinis
di molte migliàia
daugumas
daugiau, daugiausia žr. daug
daugiaįvagis: ~ v á g i s plūgas ára tro polivom ere;
~vaík is con una prole num erosa; ~v eíd is p o ­
liédrico, vario; ~ v e íd is žm ogus individuo p o ­
liédrico; ~veíksm is in piú atti, parti; ~ v e rslis
che com prende piú mestieri; ~v iétis che ha mol­
ti posti; ~žefiklis di molte cifre; —ziédis multi-
floro; ~ žodis verboso, prolisso
daugiažodžpauti éssere verboso; ~iávim as verbo-
sita /, loquacitá /, prolissitá /
daugyb a mat. m oltiplicazione/; ~<w lentelė távola
pitagórica; ~ o s ženklas segno di moltiplicazione;
~ é m o ltitü d in e /, gran d e q u an titá; j i tu ri ~ ę
knygų ha moltissimi libri
daugiklis mat. moltiplicatore m , fattore m
daugyn prv. (sempre) piú; eiti d. créscere di núm e­
ro
dáugin||amasis mat. m oltiplicandom ; ~ im a s mol­
tiplicazione /; ~ im a sis generazione /, riprodu-
zione/; biol.: nelytinis ~ im a sis riproduzione agá-
mica
dauginis 1. moltéplice, num eroso; 2 .gram . form a
di plurale usata con “plurália tantum ”
dauginys mat. moltiplicando m
dáugin||ti 1. m a t. m oltiplicare A; du ~ t i iš trijų
moltiplicare due per tre; 2. {gausinti) aum entare
A, riprodurre A; sngr.: vabzdžiai greitai ~ a s i gli
insetti si riprodücono in fretta
daügis m oltitüdine/, gran q u a n titá /
daugiskait||a gram. plurale m; ~ in is gram . che si
usa so ltan to al p lurale; ~ in ia i d a ik ta va rd žia i
“plurália tantum ”
daugkart prv. molte volte, a piü riprese
daugkartinis frequente, ripetuto molte volte, mol­
téplice
daugmažprv. grosso modo, piü o meno, all’incirca;
d. paskaičiuoti fare un cálcolo approssimativo
daugmuó žr. dauginys
daugóka(i) prv. 1. in grande quantitá; parécchio; 2.
un po’ troppo
daugpatystė po lig am ia/
daugsyk prv. spesso, molte volte
daugtaškis gram. puntini di sospensione
dauguma 1. m aggioranza /; turėti balsų daugumą
avere la maggioranza dei voti; spręsti balsų dau­
guma decidere a maggioranza; nežymi d. maggio­
ranza esigua, scarsa; 2. (daugybė) m o ltitü d in e /
daugümas 1. žr. daugum a 1; 2. n u m ero sitá/, mas-
sa /

daugus___________________ ________________
daugius numeroso, copioso; ~ iáu sia dalis pasilieka
la gran parte rimane
daugj valdystė poliarchia/; ~vyrysté p o lia n d ria/
daüsinti šnek. vagare A, errare A
dausióti šnek. bighellonare A
dausos dgs. 1. (padan gė) aria / , volta celeste, 2.
paesi tropicali; 3. (rojus) paradiso m
daužė || ti 1. (trūkinėti) screpolarsi, incrinarsi, fén-
dersi; oda nuo šalčio ~ ja col freddo la pelle scré-
pola; 2. (plyšti) lacerarsi, stracciarsi
daužiklis (šautuvo ) percussore m
daužymas 1. (skaldym as) frantum azione m , spez-
zatura /; 2. (trankymas ) p ercussione/
daužinėti džn. frantum are A, spezzare A (piü vol­
te)
daužyti ti 1. (trupinti ) róm pere A, spezzare A, fran­
tum are A; ~ t i stiklus róm pere i vetri; 2. (tran­
kyti) b áttere A, percuótere A; ~ t i kumščiais ([)
stalą percuótere coi pugni la távola; 3. (sklaidyti)
sp á rg e re A; ~ t i šien ą (iš pra d a lg ių ) spárgere
falciate d’erba (perfarla essiccare)-, —tís 1. (muš­
tis) picchiarsi, báttersi; ~ t is vienas su kitu pic-
chiarsi l’un l’altro; ~ tis Į krūtinę báttersi il petto;
prk.\ (m an o) širdis daužosi mi batte il cuore; 2.
(blaškytis) agitarsi, dim enarsi, dibáttersi; ~ íis
narve, tinkle dibáttersi nella gábbia, nelle máglie
di u n a rete; 3. šnek. (bastytis) vagabondare A,
gironzolare A
daūžįti 1. (skaldyti ) spaccare A, róm pere A, divi-
dere A; ~ t i akmenį, riešutus spaccare una pietra,
schiacciare le noci; 2. (su du oti ) colpire A, daré
un colpo; ~ t i lazdá d aré una b asto n ata; ~ tis
šnek. andaré a gran velocitá
davatka b. m enk. bigotto m (f-a ), baciapile m , f
davatkišk||aiprv.: ~ a i elgtis fare il bigotto; ~ a s
bigotto; ~üm as bigottismo m
davėjas, -a datore m (f-trice), donatorem (f -trice)-,
vekselio d. traente m (di una cam bíale)
daviklis tech. trasduttore m , rilevatore m
davinėti džn. daré A, offrire A (piü volte)
davinys razione / , porzione /; dienos d. razione
giornaliera; (sausas) maisto d. razione viveri (al
sacco); kareivio d. rancio m
dažai dgs. colore m , tin tu ra /, v ern ic e/; aliejiniai,
vandeniniai d. colore a olio, ad acqua; sintetiniai
d. vernice sintética; d. p lau kam s tin tu ra p e r i
capelli
dažalas 1. colorante m \ 2. (padažas) salsa/, sugo m
dažykla tintoria /
116
dažymas colorazione / , v e rn ic ia tu ra / , tinteggia-
tura /, tin (g i)tu ra/; audinio d. colorazione di un
tessuto; steną d. (baltai) im biancatura de He p a­
rėti
dažinps tintório; ~ ia i augalai piante tintórie
dažinys 1. ció che viene colorato; 2. (padažas) salsa
/, sugo m
dažy ti 1. colorare A, tingere A, pitturare A; ~ t i
sienas (kalkėmis) imbiancare le parėti; ~ t i mėly­
n ai colorare di blü; ~ to blondinė (apie plaukus)
bionda ossigenata; šviežiai ~ ta ! vernice fresca!;
sngr.: ~ t is pláukus tingersi i capelli; ~ t i s akis
truccarsi gli occhi; ~ fis lūpas darsi il rossetto alie
labbra; 2. ( vilgyti) intingere A, inzuppare A; —ti
plunksną Į rašalą intingere la penna nell’inchio-
stro; '■"tojas, -a 1. (audinių) tintore m (f-a)', 2.
(sienų ir p a n .) imbianchino m , verniciatore m ;jis
dirba ~ to ju fa l’imbianchino
dažnai prv. spesso, di frequente, sovente; d. susi-
tiñkame ci incontriamo spesso
dažn||as 1. frequente; ~ i lietūs piogge frequenti; 2.
(dau g k a s) m olti, tan ti; ~ a s taip galvoja tan ti
pensano cosi; ~ é ti divenire piü frequente
dažniamatis tech. frequenzim etro m , frequenzió-
m etro m
dažnpausiai p rv. p erlo p iü , in g enere, di sólito;
~ in is frequentativo; gram.: būtasis ~ in is laikas
passato iterativo
dažnpnti rén d e re p iü freq u en te; ~ is spec. fre-
quenza /; elektromagnetinių bangų ~ i s frequenza
delle onde elettrom agnétiche
dažn okai p rv. abbastanza spesso; ~ókas abba-
stanza frequente; ~üm as frequenza/; ~ u m ų žo­
dynas dizionario delle frequenze
dažuotas macchiato di vernice
debát||ai dgs. dibáttito m , discussione/ , d isp u ta/;
dalyvauti ~u ose partecipare a un dibáttito; pó ilgų
~ ų dopo un lungo dibáttito; nutraukti ~ ú s chiü-
dere il dibáttito
dėbčioti guardare di traverso
debes || ynas nuvoláglia /; ~ingas nuvoloso; -bin­
gumas nuvolositá/; ~ is , —ys n ü v o la /, n u b e /;
aukšti, žem i debesys nubi alte, basse; kam u oli­
niai debesys cúm uli m p i; plu n k sn in ia i debesys
cirri m pi; lietaus ~ i s nem bo m; prk.: dulkių ~ i s
nüvola di pólvere; mašalų ~ i s sciame di mosce-
rini; 0 iš didelio debesio m ažas lietus molto fumo
e poco arrosto; ~(i)úotas nuvoloso, coperto di
nubi; —(i)úoti(s) annuvolarsi, annebbiarsi; dan-
 117
gus ~ iú oja ii cielo si annūvola; ~ u o tū m a s nu-
v o lo sitá/; nepastovūs ~uotúmas nuvolositá va-
riábile
d ėb et|a s/w i. debito m; užrašyti į ~ ą addebitare A
debitas tech. p o rtata/, volume m; upės d. portata di
un fiume
debitorius fin. debitore m
debiutantas, -ė debuttante m, f, esordiente m, f
debiutas 1. debutto m, esórdio m; ta i buvo puikus d.
ė stato un debutto strepitoso; aktoriaus d. teatre
prim a apparizione sulle scene di un attore
debiutuoti debuttare A, esordire sulle scene
dėbsoti guardare con insistenza, non levar gli occhi
di dosso
dėbtelėti gettare uno sguardo cattivo
decentraliz|¡ácija, ~ á v im a s decentralizzazione/,
decentram ento m; ~ ú o ti decentralizzare A, de-
centrare A
decilibelas décibel m; ~ m ė tr a s decimetro m
dedamoji mat. addendo m
dėdė 1. zio m; 2. šnek. signore anziano
dedéklé gallina che fa molte uova
dédervin||é érpete m, herpes m inv; ~ é ta s , ~ iú o ta s
chi ė affetto da herpes; ~ iú o t¡ essere colpito da
affezione cutánea
dedešva bot. m alva/; aukštoji d. altea /, alcėa/
dedėšviniai dgs. bot. malvácee f pi
d ėd ien ė 1. (dėdės žm ona) zia /; 2. šnek. signora
anziana
dedik jácija dėdica /; ~ ú o ti dedicare A, donare A
dėdinėti žr. dėlioti
deduk||cija d eduzione/; ~ c in is deduttivo; ~cinis
metodas m etodo deduttivo; ~ ú o t i ded u rre A,
ricavare per deduzione
dėdžius šnek. zio m
de(ekt||as difetto m , im perfezione/ ; ~ in is , ~ y v u s
d ifettoso, im perfetto, anorm ale; ~ in is knygos
egzempliorius copia (del libro) difettosa; ~yvús
vaikas bam bino con un difetto físico o insuffi-
cienza mentale; ~ ú o ti stabilire un difetto, un’im-
perfezione
deficit||as 1.fin. déficit m inv, disavanzo m, pérdita
/; 2. (trūkumas) insufficienza/, carenza/, penuria
/ , scarsitá / ; 3. šnek. oggetto o p ro d o tto assai
rich iesto e m olto ricercato; ~ ¡ n i s 1. (nuosto­
lingas) deficitario, in disavanzo; 2. (trūkstamas)
m ancante, scarseggiante; ~ in ės prekės prodotti
molto ricercati
definicija definizione f determ inazione /
degti
deformj|ácija deformazione /; ~ ú o t i deform are A,
sformare A
degalai dgs. combustibile m, carburante m; skystieji,
dujiniai d. combustibili liquidi, gassosi
degalinė distributore di benziną
d égam ||as in fiam m an te, infiam m ábile; ~ ü m a s
infiammabilitá /
d egaz ||arija degassificazione / , degassam ento m;
~ á to r iu s (aparatas) degassatore m; ~ ú o t¡ de-
gassificare A, degassare A
degener acija degenerazione /; ~ á ta s degenerato
m; ~ ú o ti degenerare A
degės is ppr. dgs. cosa bruciata; ~ « h quanto resta
dopo un incendio
degykla fo rn a c e /
degiklis tech. becco m, bruciatore m; dujų d. becco
a gas (becco di Bunsen)
degim ja s 1. (veiksmas) com bustione/; vidaus ~ o
variklis motore a combustione interna; 2. (plytų ir
p an .) c o ttu r a /; kalkių ~ a s c a lc in a z io n e /; 3.
(vieta) luogo bruciato
deginėti džn. accéndere A (piú volte)
deginim as 1. (veiksmas) bruciam ento m; šiukšlių d.
bruciam ento di immondizie; 2. (pojūtis) bruciore
m; saulės d. lo scottare dėl sole
deginys chem. ossido m; anglies d. óssido di car-
bónio
dėgin || ti 1. bruciare A, árdere A; ~ ti malkas bru-
ciare la legna; ~ ti (eretikus) ant laužo árdere sul
rogo (gli erėtici)-, 2. (žibinti) te n ere acceso; 3 .
(svilinti) bruciare A, inaridire A, seccare A; saulė
~ a laukus ii sole b ru cia i cam pi; 4. (graužti)
m ordere A; actas ~ a lupas aceto m orde le lab-
bra; ~antis šaltis freddo m ordente, pungente
degióti accėndere A (piu volte)
1 deglas fiáccola/, to rc ía /
2 deglas (apie kiaulę) pezzato
degradj|ácija deg radazione/ , d ecad en za/; ~ á v i-
mas degradamento m, decadenza/; ~ ú o t¡ degra-
darsi, decadere E; ~ i lojanti tauta pópolo deca­
dente
dėg||ti 1. árdere E, bruciare E; krosnyje dega mál-
kos la legna arde nella stufa; 2. (kurti) accėndere
A; ~ t i degtuką a c cė n d ere un fiam m ifero ; 3.
(degimu gaminti) cuocere A, calcinare A; ~ ta
plyta m a tto n e co tto ; 4. (šviesti) á rd e re E, ri-
splėndere E; 5. (būti karštam) bruciare E, scot­
tare E/A; (mano) kakta dega mi scotta la fronte;
6. (džiūti) seccarsi, inaridirsi; 7. (svilti) bruciare

degtindaris
E, sentire ii dolore; burna dega brucia ii palato;
8. prk. ( būti sku biam ) ėssere urgente; degantys
re ik a la i problem i sc o tta n ti (i bisogni che ūr-
gono); 0 darbas déga jó rañkose lavora con gran­
de fervore; ~ t i iš gėdos b ruciare di vergogna;
pykčiu -~ti árdere d ’ira
degtindaris chi produce acquavite in casa
degtinė acquavite /, vodka /, grappa /; kvietinė d.
acquavite di cereali
degtin is cotto; ~ ė s plytos m attoni cotti
degtuk as fiam m ifero m; brėžti ~ ą (s)fregare un
fiam mifero
degtüvas 1. bruciatore m \ 2. kar. innesco m
degümas infiammabilitá /
deguon is chem. ossigeno m; ~ ie s ju n gin iai com-
posti ossigenati
degüs infiammábile, combustibile; nedegi medžiaga
sostanza ininfiammábile
d egust acija d eg u sta z io n e /, assággio s ; ~ ú o t i
degustare A
degüt as catram e m , pece liquida; tepti ~ u spal-
m are di catram e -Juodas kaip ~ a s ñero come la
pece; ~ i n é luogo in cui viene prodotto (o con­
servato) il catrame; ~ in is catramoso
degutuo t a s m acchiato di pece, di catram e; ~ t i
catram are A
dehum anizj|ácija disumanizzazione /; ~ ú o ti disu-
manizzare A/E
deim antas diam ante m; nugludintas d. brillante m
d e im a n tin p s 1. di diam ante; ~ i s vėrinys collana
di diam anti; 0 ~ ė s vestuvės nozze di diam ante;
2. p rk . (žėrin tis ) adam antino, b rillante, splen-
dente
deivė divinitá femminile, dea /
1 deja (bėda) sventura / , guaio m
2 deja jst. purtroppo; d., turiu išvažiuoti purtroppo
devo partiré
dej || avim as, ~ 5 n ė lam ento m , gémito m; širdį dras­
kanti ~ ó n é lam ento straziante
dėjim as ( veiksm as ) posa /, collocazione /; pirm os
plytos d. posa della prim a pietra; skyrybos ženklų
d. interpunzione/, punteg g iatu ra/
dejuoti lamentarsi, gėmere E/A; nedejuok dėl tokio
nieko non lam entarti per un nonnulla
dėka 1. (padėka ) ringraziamento m, gratitūdine/; 2.
(m alonė) (ppr. vartojama kaippolinksnis): grazie
a, per m érito di, con l’aiuto di, a causa di; tik jó d.
viskas gerai baigėsi tutto ė andato bene solo gra­
zie a lui; nė tavo d. non per m érito tuo
118
dekada 1. d ė c a d e /; pirm ąją mėnesio dekadą nella
prim a dėcade del mese; 2. m anifestazione cul­
túrale di dieci giorni
dek ad || ansas decadenza / , declino m; ~ e ñ ta s , -ė
d e c a d e n tis ta s ,/; ~ e ñ tin is decadentistico; ~ e n -
tizmas decadentismo m
dekalitras decalitro m
dekanas 1. p r é s id e s (di u nafacoltá universitaria);
2. bažn. decano s
dekanatas 1. p re s id e n z a /(d í una fa co ltá univer­
sitaria)', 2. bažn. decanato s
dėkingi!ai prv. con ánimo grato; ~ a s grato, rico-
noscente; esu táu la b a i ~ a ti šono molto grata;
~ ü m a s gratitūdine/, riconoscenza f, jausti ~ ūmą
serbare gratitūdine
d ėk lam ||ácija, ~ á v im a s d eclam azione/ , re c ita /;
~ á t o r iu s , -ė, ~ ú o to j a s , -a d ec la m ato re s ( f
-trice); ~ ú o t i d eclam are A, re c ita re A ; ja u s ­
mingai ~ ú o ti eilėraštį recitare con molto senti­
mento una poesía
d ek laracija l . p o l i t . c a r ta /, sta tu to s ; žm ogaus
teisių d. la carta dei d iritti d e ü ’uom o; 2. spec.
dichiarazione /; muitinės d. dichiarazione doga-
nale
deklaratyv iiaí prv. dichiarativam ente; ~ ü s 1. di-
chiarativo; 2. prk. (tuščiažodis ) vano, insincero
deklar ||ávim as dichiarazione/, d en ü n zia/; ~ ú o t i
dichiarare A, proclamare A, denunziare A; ~ ú o -
ti sávo pajam as dichiarare il próprio réddito
dėklas astüccio s , custodia /; odinis d. pistoletu i
fondina /
dėklas || avim asis degradazione /, aw ilim ento m o­
rale; ~ ú o tis degradarsi, subiré un declassamento
deklinacija 1. astr. declinazione /; 2 .fiz. inclinazio-
n e /; 3. lingv. flessio n e/
dėkojimas ringraziam ento s
dekolonizacija decolonizzazione /
dekoltė nkt. dkt. scollatura/ , décolleté s inv; apvali
d. scollatura (ro)tonda
dekorácij la 1. decorazione/; teatro ~ o s scen e f p l ,
scenografia/; 2. prk. falsa apparenza
dekorą ||tyviaiprv. decorativam ente; ~ ty v in is d e­
corativo; ~ tyvin ė dailė pittura decorativa; ~ tyvi-
niai augalai piante ornam entali; ~ ty v ü m a s de-
corativismo s ; ~ ty v ü s decorato, ornato
d ek or || ávim as o rn am e n taz io n e/ , d ec o razio n e/;
~ ú o t i d ec o rare A, ad o rn a re A, ab b ellire A;
~ ú o ti salę o rn are u n a sala; ~ ú o to j a s , -a de-
coratore s (f -trice)
 119
dėkoti (kam ) ringraziare A, esprim ere gratitudine
(a qc.)\ d. iš visos širdies ringraziare di tutto ii cuore
dekret as decreto m\ ~ in is conforme a decreto; 0
~ in ė s atostogos congedo per m aternita
dėkui jst. grazie; d. už viską grazie di tutto
dėl prl. (su kilm .) 1. (žym int priežastį) per, a causa
di, per colpa di; d. ligos neatėjo era assente per
motivi di salute; d. tavo kaltės p er colpa tua; 2.
(žym int tikslą) per; kovoti d. laisvės com batiere
per la liberta; gyvena tik d. pinigų vive solo per ii
denaro; 3. (žymint nuolaidą) per ció che riguarda,
(in) quanto a; d. manęs gali miegoti per quel che
mi riguarda, puoi dorm iré; dėl k ó prv. perché,
per quale ragione; dėl kó nepaskambinai? perché
non hai telefonato?; dėl 16 prv. perció, per questa
ragione; dėl visa kó prv. caso mai, per ogni eve-
nienza; dėl visa kó pasiim k raktus per sicurezza
prendí la chiave
delbti 1. (žem yn leisti) abbassare A, chinare A; d.
akis chinare lo sguardo; 2 .prk. (m ušti) picchiare
A, bastonare A
delčia fase decrescente della luna; šiąnakt d. questa
notte c’ė la luna calante
dėlė zool. sanguisuga/; d. įsisiurbė si é attaccata una
sanguisuga
delegilñcija delegazione /; priim ti, pasių sti ~ a c iją
ricėvere, inviare una delegazione; ~ a ta s , -ė dele­
gato m (f-a)', konferencijos ~&tas convegnista m;
—úoti delegare A, incaricare A, darė la dėlega
dėlei prl. žr. dėl
d e lfín ¡|as 1. zool. delfino m ; 2. sport.: plaukti ~ u
nuotare a delfino
delikačiai prv. con delicatezza
delikatesas cibo prelibato, squisito
d e lik a tü m a s d e lic a te z z a /, g en tile zz a/; ~ ū s 1.
delicato, gentile, raffinato; 2. (reikalingas ja u t­
rum o) delicato; ~ u s reikalas faccenda delicata
dėlioti sistemare A, disporre A (piu volte); d. knygas
į lentynas disporre i libri negli scaffali
délnjlas palm o m , paima /; paim ti Į ~ ą prendere
q.c. nella paim a della m ano; ploti, m u šti ~ a is
báttere le mani; 0 kaip añt ~ o in modo evidente;
~ a is sumušti darsi la mano in segno d ’accordo
d elsjá rr. delsimas; ~ ė j a s , -aperso n a lenta, tarda;
~ im a s indūgio m, ritardo m , dilazione/
delspinigiai dgs. am m enda/, m u lta /
delsti indugiare A, tardare A; d. atsakyti indugiare
a rispóndere
delsūs lento, tardo
demonstrantas
delta geogr. delta m inv
dėlto dll. ep p u re, tu ttav ia, ció n o n o stan te; d. g i
paklausė jis manęs tuttavia m’ha dato ascolto
d em a g o g ia s, -ė dem agogo m ( f -a); —-ija d em a­
gogia/; ~ in is , ~ iš k a s demagógico ~ išk a kalba
discorso demagógico
demarkácijlla d em arcazione/; ~ o s linija linea di
demarcazione
demársas teis. passo diplomático, dem arche
dem ask avim as sm ascheram ento m; ~ ú o t i sma-
scherare A; ~ ú o to j a s , -a sm asch erato re m (f
-trice)
demblys stuóia/, stoino m
dėmė m ácchia/, chiazza/, alone m; riebalų d. mác-
chia di unto; išvalyti dėmę smacchiare A; saulės d.
mácchia solare; 0 anat.: geltonoji d. mácula lútea
démesingllaiprv. attentam ente, con prem ura; ~ a s
atten to , prem uroso; ~ a s žvilgsnis sguardo at-
tento; ~ ü m a s attenzioni//?/, riguardo affettuoso
dėmesys attenzione /; būti dėmesio centré éssere al
centro dell’attenzione; sutelkti dėm esį concent­
rare l’attenzione; dėmesio! attenzione!
dém é||tas 1. (nešvarus) m acchiato, sporco; 2. (su
taškais) marezzato, pezzato; ~ ta sis élnias renna
pezzata; 0 med.: ~ to ji šiltinė tifo petecchiale; ~ t¡
macchiare A
démé tis ferm are l’attenzione, osservare A; ~ k is,
kur eini osserva la strada che fai
d em ilitarizj|ác ija d em ilitarizzazio n e /, sm ilita-
rizzazione/; ~ ú o ti demilitarizzare A, smilitariz-
zare A
deminutyvas lingv. diminutivo m
dem isezoninis da mezza stagione
dem obilizj|ácija sm obilitazione/; ~ ú o t i smobili-
tare A
demografija d em o g rafía/
demokrat as, -ė dem ocrático m (f-a ); ~ ų partija
partito democrático; ~ é t i democratizzarsi
dem okrat ija d em ocrazia/; konstitucinė ~ ija de-
m ocrazia co stituzionale; ~ i n i s d em o crático ;
~ in ė valstybė stato democrático; ~ in t i democra-
tizzare A; ~ iš k a i prv. dem ocráticam ente; ~ i š -
kas democrático; ~ iš k i įstatymai leggi democrá-
tiche; ~ isk ü m a s dem ocraticitá /; ~ iz á c ija de-
mocratizzazione /; ~ iz m a s democratismo m
demonas bažn. demonio m
dem on stracija m anifestazione /; protesto d. ma-
nifestazione di protesta
dem onstrantas, -ė manifestante m , f
dem onstratyviai
d em on stratyvp ai prv. ostentam ente, dim ostrati-
vam ente; ~ ū m a s ostentazione / , esibizione / ,
m o stra/; ~ ū s ostentato, provocatorio
dem onstr avim as dim ostrazione /, illustrazione/,
rappresentazione f; filmo ~ávim as proiezione di
un film; ~ ú o ti 1. (di)m ostrare A, presentare A,
¡Ilustrare A; ~ ú oti mašinos veikimą ¡Ilustrare ii
funzionam ento di una m ácchina; 2. (dalyvauti
eitynėse) prendere parte a una m anifestazione,
m an ifestare A; 3. rivelare A, palesare A, m a­
nifestare A; ~ ú o ti savo jausm us m anifestare i
propri sentimenti
demont avim as smontággio m, smantellam ento m;
~ ú o t i sm ontare A, sm antellare A, scomporre A
d em oraliz acija dem oralizzazione /, scoraggia-
m ento m ; ~ ú o t i dem oralizzare A, scoraggiare
A, avvilire A
dem pingas ekon. dumping m inv
dėm uo 1. (sandas) com ponente m, parte costitu-
tiva; 2. mat. addendo m
dėmžti šnek. 1. (mušti) picchiare A; 2. (eiti) andaré
in fretta
denatūr a ta s alcool denatūrato; ~ a v im a s denatu-
razione /; ~ ú o ti denaturare A
dendrologija den d ro lo g ía/
deng||ėjas, -a sport, marcatore w, difensorem; ~ !k a s
(stogo) copritore di tetti; ~ im a s 1. coprim ento
m, rivestimento ra; 2. sport, m arcamento m, cont­
rallo ra; ~ in y s stat. copertura/, tetto ra, te ttó ia /
deñgljti 1. coprire A, m ėttere sopra;prk.: stalą ~ ti
ap p a recc h ia re la távola; 2. (gobti) coprire A,
aw ólgere A, am m antare A; sniegas ~ ia viršūnes
la neve am m anta le eime; 3. (rengti) vestire A,
fo rn ire gli in d u m en ti necessari; 4. (ginti) di-
fėndere A, sostenere A, protėggere A; 5. sport.
marcare A; ~ ti varžovą marcare un aw ersário
den ]]is coperta/, palco ra, ponte m ; visi į ~ į! tutti in
coperta!
d e n o n s !|avim as d e n u n c ia /, d is d e tta /; sutarties
~ávim as denuncia di un trattato; ~ ú o ti denun­
ciare A, disdire A
dentinas d e n tin a /
departam eñtas dipartim ento ra, ministero ra
d ep as 1. dep ó sito ra, rim essa / (per locom otive
ferroviarie); 2. (gaisrinė) sede dei vigili del fuoco
depesá teis. dispáccio ra, comunicazione scritta
d epon ||ávim as deposizione /, depósito ra; ~ e ñ ta s ,
-ė depositante ra ,/; ~ ú o t i depositare A, affidare
in depósito
120
depozitas depósito ra, oggetto o somma depositata
depresij la dep ressio n e/; med.: ja u sti ~ ą sentirsi
depresso
deputatas, -ė deputato ra (f-a); seimo d. deputato
dėl parlam ento
deramas adatto, conveniente, appropriato
1 derėjim as attitüdine/, idoneitá/; ~ a sis contrat-
tazione /, mereanteggiamento m
2 derėjimas fruttificazione /
1 derėti 1. ( lygtis ) c o n tra tta re A, neg o ziare A,
mereanteggiare A; sngr.: nupirko nesideredamas
ha acquistato senza tirare sul prezzo; 2. (lažin­
tis) scom m éttere A; d. iš dešimt litų scom m éttere
dieci litai; 3. (sutarti) andaré d’accordo; 4. (tikti)
addirsi, convenire E; šitas drabužis táu labai dera
questo vestito ti sta molto bene; nederantis elge­
sys atteggiam ento che non conviene (alia situa-
zione)
2 derė|įti darė ii raccolto, fruttificare A; šiemetja v a i
gerai ~ jo quest’anno c’ė stato un buon raccolto
di grano
dergij|á¿>. sudicionera (f-a), sporcaccione ra (f-a);
~ ióti 1. sporcare A, im brattare A; 2. prk. (plūsti)
diffamare A, calunniare A
dergti 1. (darganoti) fare tem po brutto, nevischiare
E; 2. (teršti) lo rd are A, im b ra tta re A; 3. prk.
(eikvoti) sp erp erare A, scialacquare A; 4. prk.
(šmeižti) denigrare A, calunniare A
derybpninkas, -ė negoziatore ra (f-trice)\ ~ o s dgs.
1. negoziato ra, trattativa/; vėsti ~<ts su kuo nórs
ėssere in trattativ e con qc.; užbaigti, nutraukti
~ a s conclüdere, in terró m p ere un a trattativ a;
taikos ~ o s trattativ a p e r la pace; 2. (lygimas)
contrattazione f (sul prezzo)
derinimas 1. coordinazione/; veiklos d. coordina-
zione di attivitá; 2. gram. concordanza /; 3. muz.
accordatura /
derinys 1. combinazione /, unione /; spalvų d. com-
binazione di colori; 2. mat. com binazione /; 3.
sport, intesa /, collaborazione /
derin ti 1. concordare A, concillare A; d. kalbos
dalis concordare le parti del discorso; sngr.: nesi­
derinančios spalvos tin te che discó rd an o (stó-
nano, c o n trá sta n o ); 2. m uz. acco rd are A, in-
tonare A; 3. (lygti) (con)trattare A, m ereanteg­
giare A; ~tojas, -a muz. accordatore ra (f -trice),
intonatore ra ( f -trice)
derlingllas 1. fėrtile, fecondo, produttivo; ~ a žemė
terreno fėrtile; ~ i mėtai buona annata; 2. (veš-
 121
lūs) copioso, ricco, abbondante; ~ ū m a s fertilitá
/ , p ro d u ttiv itá /; žemės ~ u m as fertilitá di una
térra
derl||ius raccolto m; gausūs, menkas ~ iu s raccolto
abbondante, scarso; tikėtis gero ~ iaus sperare in
un buon raccolto
derl||üm as fertilitá/; ~ ü s 1. ir. derlingas; 2. (rie­
bus) grasso
dermjjé 1. concordia /, intesa /; gyventi ~ėjė vivere
in concordia, in pace; 2. muz. arm onía/, concor-
danza f; ~ in g a s 1. armonioso, concorde; 2. pa­
cifico; ~ in g ü m a s arm o n ía/, concordanza/
dėrti (apie akis) chiüdersi
derva 1. (sakai) re s in a /; 2. (degutas) catram e m,
pece liquida
dervadegys ir. derviniñkas
derv||ási&lis spago impeciato; —éti diventare cat­
ram e; ~ in g a s resinoso, resinífero, resináceo;
~ in iñ k a s distillatore di resina; ~ i n is catramoso;
~ ó t a s zr. dervingas; ~ ú o ta s sporco di catrame;
~ ú o ti incatram are A; valtį ~ úoti incatram are la
barca
d e sá n t||a s 1- sbarco m; 2. tru p p e da sbarco; iš­
laipinti ~ ą sbarcare truppe; ~ in in k a s , -ė solda-
to delle tru p p e di sbarco, p ara cad u tista m ,f;
~ i n is di, da sbarco; ~ in ė kariuomenė truppe da
sbarco
dėsčioti din. disporre A, collocare A (piú volte)
desertu as kul. dessert m inv, frutta e dolce; ~ in is
di, da dessert; ~ in is vynas vino da dessert
dėsi || ūm as capacita di produrre molte uova; ~ ü s
ovaiolo
dėsningi!as regolare, consueto; ~ a s reiškinys fenó­
m eno regolare; ~ u m a s regolaritá /
d é sn |is legge /, no rm a/; traukos ~ is legge di gra­
vita; riñkos ~ is legge del mercato; gamtóí ~ ia i le
leggi natūrali
desperan cija disperazione /; patekti [ ~ ciją ėssere
in p red a alia disperazione; ~ tiš k a i prv. dispe-
ratam ente; ~ tiš k a s disperato
despot||as déspota m; ~ iš k a s dispótico, tiránnico;
~ išk ū m a s qualitá di ció che ė dispótico; ~ lz m a s
dispotismo m
d¿stym ||as 1. disposizione / , sistem azione/; 2. in-
segnam ento m, esposizione / ; ~ o metodas m é­
todo d ’insegnam ento
déstinéti din. disporre A, sistemare A (piú volte)
déstis dll. secondo, dipende (da)
déstysena modo di insegnare
dešinė
dėstyti 1. (dėlioti) disporre A, sistemare A; d. kortas
ant stálo disporre le carte sulla távola; 2. (pasa­
koti) raccontare A, narrare A; d. savo bėdas rac-
contare i propri guai; 3. (mokyti) insegnare A;
dėsto istdrįją insegna stória
dėstytojas, -a insegnante m ,f, docente m ,f
d estrü k | cija d is tru z io n e /; ~ t y v ia í distru ttiv a-
mente; ~ ty v u s distruttivo
dešimt nkt. kiek. sktv. dieci; būsiu už d. minučių saró
qui fra dieci minuti
dešim ta Į| dalis decim a p arte, décimo m ; ~ d ie n is
dėcade /, periodo di dieci giorni
dešim tain||is decimale; ~ ė trupmena frazione deci-
male
dešimtakė (korta) dieci m; pikų d. ii dieci di picche
dešim t||as klnt. sktv. décimo, dieci; ateik ~ ą valan­
dą vieni alle (ore) dieci; atbėgo ~ a s é arrivato d é­
cimo; ~am ė puslapyje nella pagina (número) die­
ci
d ešim tėrgis di dieci anni, decenne (detto di ani-
mali)
dešimteriopu aiprv.: ~ a i daugiau dieci volte tanto;
~ a s décuplo
dešim tiese prv. in dieci
dešim tin jėutor. 1. misura agraria pari a 1,0925 ha;
2. décima / (dovuta alia Chiesa o al feudo)
dešim tininkas caposquadra m , soprintendente m
dešim j|tis kiek. sktv. dieci, decina /; dešimtį kartų
sakiau l’ho detto una decina di volte; dešimčia
centimetrų ilgesnis ė piū lungo di dieci centimetri;
ta i buvo penkių ~ čių mėtų žmogus era un uomo
sui cinquant’anni
dešimtkart prv. dieci volte
dešim tkartis décuplo
dešim tkoj||is a dieci zampe; z o o l ~ a i vėžiagyviai
crostácei decápodi
dešimtkovė sport. dėcat(h)lon m
1 dešim tm etis dkt. decénnio m
2 dešim tm etis bdv. decenne, di dieci anni
dešim tjokas, -ė alunno (alunna) della decima clas-
se (in Italia: studente di seconda superiore); ~ ū k a s
1. gru p p o di dieci p erso n e, d e c in a /; 2. šnek.
treno o áutobus delle (ore) dieci; áutobus o tram
núm ero dieci
dešin||ė 1. (pusė) d e s tra /; sukti į dešinę voltare a
destra; ~ėjė pusėje sulla, alia destra; laikytis ~ ės
tenere la destra; 2. (ranka) destra/; spausti dešinę
stringere la destra; ~ ė ti polit. tendere verso la
destra; ~ ia ū prv. piū a destra
d ešin in is
dešininis di destra; lingv.: d. kirtis accento acuto
dešin |ys 1. destro; ~ e ranka m ano destra; ~ ė jė
gatvės pusėje sul lato destro della strada; 2. polit.
destro m; ~ ių jų pažiūrų žmogus persona di d e­
stra
d ešra salam e m; rūkyta, virta, nam inė d. salam e
affumicato, cotto, casalingo
dešragalys pezzo di salame
dešrainis hot dog m inv
dešrelė salsiccia/, wurstel m inv
dešrinė salumeria /
dešrininkas chi produce o vende salumi, salumie-
re m
d e š r in p s di, da salum e (salsiccia); ~ ė s žarn os
budella da salsicce
detal lé 1. tech. pezzo m, elem ento m; atsarginės
~ ė s pezzi di ricambio; 2. (smulkmena) dettáglio
m, particolare m; nereikšminga ~ ė particolare
insignificante; išdėstyti reikalą su visomis ~ ė m is
esporre una vicenda in tutti i suoi dettagli; ~ i a l
prv. dettagliatam ente
detaliz Į| avim as descrizione minuziosa; ~ ú o ti det-
tagliare A, particolareggiare A, descrivere minu-
ziosam ente
detalūs dettagliato, particolareggiato
det jas (trovandosi) ai posto di; m anim i ~ a s, kiek­
vienas taip pasielgtų ai mio posto ognuno si com-
p o rtereb b e cosi; tavim ~ a , aš būčiau išėjusi se
fossi sta ta in te sarei uscita; 0 kuo a š čia ~ a s ?
cosa c’entro io?
detektyvj|as 1. (seklys) detective m inv, investi-
gatore m; 2. (kūrinys) giallo m; ~ i n is investiga-
tivo; ~ in is film as film giallo (poliziésco)
detektorius tech. detector m inv, rivelatore m
determ in i|avim as d e te rm in a z io n e /; ~ íz m a s /¡7 .
d eterm inism o m; ~ ú o t i d eterm in a re A, deli­
berare A
dėti 1. m ėttere A, porre A, collocare A; d. daiktus į
lagaminą m éttere le cose nella valigia; d. pinigus
į banką depositare i soldi in banca; sngr.: dėtis
kepurę mėttersi ii cappello; 2. (įrašyti) m ėttere A,
aggiūngere A, inserire A; d. parašą m ėttere la
firma; d. skelbimą f laikraštį inserire un annuncio
sul giornale; 3. (įtvirtinti) m ontare A; d. grindis
pavim entare A; 4. (dauginti) aum entare A, ag­
giūngere A; akis d. (mezgant) aum entare le m a­
güe; 5. (eikvoti) consum are A, sprecare A; jis tik
p in ig u s deda spreca solo d en aro ; 6. (gam inti)
p re p a ra re A, fare A; kopū stu s d. p re p a ra re i
122
crauti (tagliando le foglie da fa r fermentare col
sale)-, 1. (nustatyti) stabilire A, im p o rre A; 8 .
(smogti) colpire A; į ausį d. darė uno schiaffo; 9.
(lyginti) paragonare A, m éttere a confronto; 10.
(kiaušinius) deporre (le uova); 0 viltis d. Į ką nors
riporre in qc. le próprie speranze; pastangas d.
sforzarsi, impegnarsi; d. visas jėg a s m ėttercela
tu tta; galvą d. afferm are con certezza, scom-
m éttere la testa
d ėtin p s (arte)fatto; ~ ia i dantys denti artificial!
dėtis 1. žr. dėti; 2 . (dingti) nascóndersi, an d a r a
finiré; nežinojo, kur d. iš gėdos non sapeva dove
nascóndersi dalla vergogna; 3. (apsimesti) farsi
passare, spacciarsi per; dėdasi dideliu ponu si
spaccia per gran signore; 4. (jungtis) unirsi, as-
sociarsi, aggregarsi (a); 5. (atsitikti) avvenire E,
succėdere E; kas čia dėdasi? che cosa sta suc-
cedendo?; 6. (trauktis) coprirsi, formarsi; 0 d. į
širdį prėndersi a cuore; d. Įgalvą imprimersi nella
mente; preoccuparsi
dėtys dgs. (paukščių) ováia f, ováio m
deton acija 1. tech. d e to n a z io n e /; 2. muz. sto-
natura /; ~ ú o t¡ 1. detonare A, esplódere E/A; 2.
muz. stonare A
dėtuvė tech. involucro m
devalv acija svalutazione f, ~ ú o ti svalutare A
dėvė Ujimas atto e modo del portare; ~ t i portare A,
avere indosso; kailinius (kailiniais) ~ t i portare la
pelliccia; ~ tin is ordinario, quotidiano
devynakė (korta) nove; būgnų d. nove di quadri
devyn[| balsė zool. Silvia/; ~ b a ¡s is a pili voci; ~ d a r -
bis iron. dai mille lavori; ~ e i l i s di nove versi;
~ ė r g is (apie gyvulius) di nove anni
devynerj|i, devynerios daug. sktv. nove (con i “plu-
ralia tantum "); ~ i marškiniai nove camicie; ~ ia ip
prv. in nove modi; ~ ió p a i prv. nove volte di piū;
—lopas di nove tipi
devynetas kuop. sktv. (gruppo di) nove; d. kareivių
nove soldati
devyngalvis a nove teste
devyni, devynios kiek. sktv. nove; devynis kartus
nove volte; 0 devynios galybės notėvole quantitá,
moltissimo; suk tave devynios lasciamo pėrdere,
sará quel che sará
devyn(ia)aūkštis di nove piani
devyniasdešim t nkt. kiek. sktv. novanta ;jám d. mėtų
ha novant’anni
devyniasdešim tas klnt. sktv. novantėsimo, novanta;
d. puslapis pagina novanta
 123
devyniese prv. in nove
devyniolika kiek. sktv. diciannove
devyniolik|| (a)m etis, -ė, ~ i n is , -ė diciannovenne
m, f
devyniolikt as klnt. sktv. diciannovėsimo, dician­
nove; gegužės ~ a ii diciannove di mággio
devynis||kart, ~ sy k p rv . nove volte
devynlinkas nónuplo, piegato nove volte
devynmetis novenne
devintádalis la nona parte
deviñt||as klnt. sktv. nono; ~ ó ji simfónija la nona
sinfonía; ~ a s autobusas áutobus num ero nove;
lygiai ~ ą valandą alie nove in punto; 0 ~ ó ji ban­
ga onda decumana; ~ ą prakaitą braukti lavorare
duram ente
D eviñtinés dgs. bažn. Corpus domini; 0 še táu, boba,
d.! siamo rovinati!
devint okas, -ė alunno ( alunna ) della nona classe
(iin Italia: studente di p rim a superiore); ~ ü k a s
šnek. áutobus delle (ore) nove; áutobus o filobús
num ero nove
devizas m otto m , parola d’órdine, slogan m inv
dezaktyv||ácija decontam inazione/; ~ ú o ti disat-
tivare, decontam inare A
d ezertyr||as 1. d ise rto re m ; 2. p rk . tra d ito re m ,
tran sfu g a m , f \ ~ á v im a s diserzione / ; ~ ú o t i
disertare A, abbandonare A
dezinfekavimas disinfestazione /
dezinfekcija disinfezione /
dezinfekuoji ti disinfettare A, disinfestare A; ~ t i
žaizdą disinfettare una ferita; ~ ja m o ji priemonė
disinfettante m; ~ to ja s, -a disinfettore m
dezinformjlácija disinformazione /; ~ ú o ti diffón-
dere disinformazione
dezodor||ántas deodorante m; ~ ú o ti deodorare A
dezorganiz acija disorganizzazione/; ~ ú o t i dis-
organizzare A
d ezorient acija d isorientam ento m ; p rk . confu­
sione /, sm arrim ento m; ~ ú o t i disorientare A;
prk. sconcertare A, confóndere A
dėžė cassa/, scatolone m\ šiukšlių d. pattu m iera/,
cassetta della spazzatura, bidone delle immon-
dizie; spec.: greičių d. cambio di velocitá
d e zu rá v im a s servizio di turno, assistenza/; ~ ú o ti
essere di servizio, assistere A, vigilare A; ~ ú o -
tojas, -a vigilatore m (f-trice)
dėžutė m žb. cassetta / , scátola /; pašto d. cassetta
póstale, buca delle lėttere; saldainių d. scátola di
cioccolatini
didėti
diabetas m ed. diabete m
diadem a diadem a m
diafilmas film in a/
diafragma anat., tech. diafram ma m
diagno stika d iag n ó stica/; ~ z é m ed. d iág n o si/;
nustatyti ~ zę form ulare una diágnosi; ~ z ú o t¡
diagnosticare A
diagonálas (audinys ) tessuto diagonale
diagrama diagramma m, rappresentazione gráfica
diakonas bažn. diácono m
dialektas dialetto m
dialekti ka ///, dialėttica /; ~ n i s dialėttico
dialektizmas dialettismo m , dialettalismo m
dialektolog||as, -ė dialettólogo m (f-a ); ~ i j a dialet-
to lo g ia/
dialog as diálogo m \ pradėti ~ ą avviare un diálogo
con qc.
diam etral iai prv. d iam etralm ente, in totale op-
posizione; ~ / a í priešin gos nuom onės opinioni
antitėtiche; ~ ü s antitético, opposto
diam etras m at. diám etro m
diapazón jas 1. muz. diapasón m, registro m, esten-
sione/; plataus ~ o balsas voce di ampio registro; 2.
tech. banda di frequenza; 3. prk. (apimtis ) volume
m , quantitá/; žinių ~ a s corredo di cognizioni
diapozityvas diapositiva/
diaskopas diascópio m
dičkis, -ė grande m ,f\ grandone m
didákt as, -ė didatta m ,f; ~ ik a 1. didáttica/; 2. prk.
(pam okym ai) rimpróvero m , ramanzina /; ~ in is
didáttico
didburé vela principale, m a e stra /
didėjim as crėscita /, aum ento m , increm ento m;
svorio d. aum ento di peso; gyventojų (skaičiaus) d.
incremento della popolazione
didel ia i p rv. tarm . m olto, assai; ~ i s 1. grande,
grosso, ampio; laim ė grossa fortuna; 2. (su ­
augęs ) adulto, m aturo, grande; k a i būsiu ~ i s da
grande; 3. (gausus) numeroso, grande; 4. (smar­
k u s) g ran d e, forte; ~ i s ša ltis gran fred d o ; 5.
(svarbu s) im p o rtan te, rilevante; ~i.s rašytojas
scritto re fam oso; 0 ( n e ) ~ is (čia) d a ik ta s non
importa
didenybė grandezza /, m aestá /; Jo (Jūsų) d. Sua
(Vostra) M aestá
didé||ti crėscere E, aum entare E; triukšm as ~ ja il
rum ore aum enta; ~ ja n čia tvarka in ordine cre-
scente; m at.: ~ ja n č io ji progresija progressione
crescente
didybė
didyb i| ė 1. grandezza /, grandiosita /; 2. (kilnumas)d id v y r p s, -ė ero e m , ero in a /; žū ti —io m irtim i
nobiltá/, eccellenza/; dvasios —ė m agnanim ita/;
3. {puikybė) fasto m , p o m p a /, onori m pi; —ės sato; ~ iš k a i prv. eroicam ente, da eroe; ~ iš k a s
manija manie di grandezza; 0 Jó ~ ė Sua Maestá
didikjl as, -ė nóbile m, f; karaliaus dvaro —ai i nóbili
della corte
didyn prv:. eiti d. diventare sempre piu grande
diding || ai p rv . grandiosam ente, m aestosam ente;
~ a s grandioso, maestoso; —as vaizdas panora­
m a maestoso; ~ ü m a s maestositá /, imponenza /
d id in jim a s aum ento m , increm ento m , accresci-
mento m; kainų ~ im a s aum ento dei prezzi, rin-
caro m; ~ t i aum entare A, increm entare A, in-
g ran d ire A; —ti atlygin im ą au m en ta re lo sti-
pėndio; —ti gam ybą increm entare l’attivitá in-
dustriaie; —amasis stiklas lente d’ingrandimento;
~ tü v a s fot. ingranditore m
d id p s 1. grande; —y sis kam barys soggiorno m ,
salotto m; —žiosios raidės le lėttere maiuscole;
—žioji dalis la m aggior parte; 2. (stiprus) forte,
grande; šaūkė —žiū balsu gridava a gran voce; 3.
(garsus ) grande, im portante, famoso; —žiosios
valstybės grandi potenze; 0 bažn. D idysis penk­
tadienis ii V enerdi Santo; D idysis kunigaikštis
granduca m; —ysis pirštas dito m edio (rankos),
dito grosso (kojos); —žioji kinų siena la G rande
M uraglia ciñese; —žiu neštis farsi grande, van-
tarsi
dy ;| dis 1. grandezza /, dim ensione/, misura /; p a ­
matuok kojos —dį prendi la misura dėl piede; na­
tū ra la u s ~ d ž io in g ran d e zza n a tu ra le ; kokio
—džio šitas butas? qu an t’e grande questo appar-
tam ento?; 2. m at. q u a n titá /, valore m; nežino­
m asis —dis incógnita/; kintam asis —dis variabi-
1e /
didystė žr. didybė
didm eistris gran m aestro (di scacchi o dam a)
didm enininkas, -ė grossista m , f
didm enin es: —ė prekyba commercio all’ingrosso
didm en os d g s.: p a rd u o ti ~ o m is v ėndere all’in­
grosso
didm iestis m etropoli /
did okas piuttosto grande; ~ u m a maggioranza /;
''--ūmas grandezza/, grossezza/; šuo —ūmo sulig
veršiu cane grande come un vitello; ~ ú o m e n é
n o b iltá/, aristocrazia/; ~ ü s 1. grandioso, m ae­
stoso; 2. (išdidus) superbo, altero
didvakaris etnogr. sera del giovedi prim a del m a­
trimonio
124
m oriré da eroe; praeities —iai gli eroi del pas-
eróico; —iškas poelgis azione eróica; ~ išk u m a s
eroicitá /
didžia ¡Iákis dagli occhi grandi; ~ b a ís is da voce
forte; ~ d a r b is gran lavoratore; ~ d v á sis m agná­
nimo, generoso; ^ d v a sišk a i p rv. m agnánim a­
mente; ~d vasišk u m as magnanim itá/, grandezza
d’ánimo
did(žia)gaivis dalla testa grossa
didžia |gefklis.w<?A\ sbraitone/n, strillone m; ~gürk-
lis gozzuto
didžiai prv. molto, assai; d. gerbiamas (kreipiantis)
rispettábile, onorėvole, ¡Ilustre
d id ž ia ¡Ijégis fo rte , p o te n te ; —p iiv is p an c iu to ;
~ re ík sm is im portante, significativo; ~ r ü s is psn.
(grande) russo; ~ tu r tis ricco; ~v a lsty b in is knyg.
di grande potenza; ~ valstybinė politika política
dei grandi
didžiavim asis orgoglio m , fierezza /; d. savim i va-
naglória/, albagia /
didžiažėmis, -ė latifondista m , f
didžiažiėdis dai fiori grossi
didžiul Iis 1. immenso, enorm e, ingente; —iai rū­
m ai palazzo enorm e; —ia i turtai ricchezze im-
mense; —iai nuostoliai danni ingenti; 2. (stiprus)
forte, profondo; —is skausmas dolore profondo;
3. (svarbus) im portante, vasto; —iai sum anymai
idee vaste
didžiuma žr. diduma
didžiūnas, -ė nóbile m , f
didžiuo jtis 1. (puikuotis) m ontarsi la testa, esal-
tarsi, insuperbirsi; nėra kó —tis non c’ė da in-
superbirsi; 2. (jausti pasitenkinim ą) ėssere fiero,
an d a r su p erb o , gloriarsi di; —tis savo vaika is
andaré superbo dei propri figli; —ja m ės pergale
siamo fieri della vittória
didžkukulis kul. involtino di patate grattugiate con
ripieno di carne o ricotta
d ie g ią s 1. germ óglio m ; —ą leisti e m éttere ger-
móglio, germogliare A; 2. prk. (apie žm ogų) im-
broglione m , impostore m
dieglys dolore acuto, fitta /, puntura /
dieg ti 1. (sodin ti ) piantare A, far germogliare; 2.
prk. ( ugdyti) introdurre A, inculcare A, inserire
A; —ti vaikams pareigos jausm ą inculcare nei figli
ii senso dėl dovere; 3. (gelti) sentire dolori; mán
nugarą —ia sentó fitte alla schiena
 125
diem edis bot. abrótano m
dien||á 1. giorno m, giornata/; saulėta ~ á giorno di
sole; dienos ilgėja, trumpėja le giornate si allūn-
gano, si accórciano; darbo ~ a giorno feríale,
giornata lavorativa; šventinė ~ a giorno festivo;
~ d s uždarbis guadagno giornaliero; dieną ir naktį
giorno e notte; dienai brėkštant sul far dėl giorno,
all’alba; labą dieną buongiorno; 2. (data) giorno
m ; kokia šiandien ~ á ? che giorno ė oggi?; 3.
(amžius) tem po m , giovinezza /; mūsų ~ o m is ai
nostri tempi; 0 ~ d s didvyris uomo dėl giorno; ~ a
į dieną, ~ a iš ~ d s di giorno in giorno, ogni gior­
no;./» dienos suskaitytos ha i giorni contati; gyventi
šia ~ á vivere alla giornata; iš mažiį ~ ų da pic-
colo; vidury baltos ~ d s in pieno giorno; aišku kaip
dieną chiaro come la luce del giorno
diendaržis recinto per gli animali (domėstici)
dienynas registro giornaliero, diario m; mokinio d.
diario scolástico
dieninga grávida, incinta
dieniniñkas, -ė giornante m , f
d ie n in p s d iurno, di giorno; ~ i s spektaklis spet-
tácolo diurno; ~ ė pam aina turno di giorno
d ie n ó r a s tp s diario m ; rašyti, vėsti ~ į te n ere un diezas muz. díésis m
diario; kelionės ~ i s diario di viággio; laivo ~ i s
diario di bordo
dienoti 1. (aušti) albeggiare E, farsi giorno; 2. (šilti)
farsi caldo
dienotvarkė ordine del giorno
dienóvi||dinis geogr. meridiano m; dangaüs ~ d in is
m eridiano celeste; ~ d i s mezzogiorno m; ~ d žio
karštis caldo meridiano
dienpelnys, -é bracciante m
dienpinigiai dgs. diaria/ , indennitá di trasferta
d ien raš tis quotidiano m ; nepriklaüsom i ~ č ia i i difuzija fiz. diffusione /
quotidiani indipendenti
dieta dieta /; laikytis dietos stare a dieta
d iėtin ||is dietético; ~ i a i produktai prodotti dietéti-
ci
dievadirbys m aestro dell’arte popolare che scol-
pisce immágini sacre in legno
d ievagó||jim asis giuram ento m; ~ t i s giurare nel
nom e di Dio
dievaitis, -ė 1. dio (dea) della religione pagana; 2.
prk. idolo m
D iév||as vns. relig. Dio m\ tikėti į ~ ą crédere in Dio;
~ o apvaizda prow idenza di Dio; 0 tepadeda ju m s
~ a s che Dio vi assista; dėl ~ o (meilės) per l’amor
di Dio; dúok Dio voglia, Dio volesse che
dygliakiaulė
diév||as relig., mit. dio m; lietuvių mitologijos ~ a i gli
dei della m itología lituana; 0 ~ o karvytė coc-
cinella /; ~ a i žino non si sa, chissá; ~ a í nematė
non im porta
dievaž, dievaži jst. veramente, sul serio
dievažijimasis žr. dievagójimasis
dievažin prv. šnek. chissá, non si sa
dievažytis žr. dievagótis
dieveris cognato m, fratello del marito
dievybė divinitá/, dio m
diévin imas divinizzazione/, deificazione /; ~ t i 1.
divinizzare A, deificare A; ~ t i gamtos reiškinius
divinizzare i fenómeni della natura; 2.prk. (aukš­
tinti) esaltare A, glorificare A
diėvišk||ai prv. divinam ente, in m odo eccellente;
~ a s 1. divino; ~ a s gailestingumas m isericordia
divina; 2. prk. (puikus) straordinário, eccellente;
~ ü m a s qualitá di ció che ė divino
d ievobáim ingllai prv. p íam en te, con devozione;
~ a s pío, devoto; ~ ü m a s dev o zio n e/
dievótU ai prv. religiosam ente; ~ a s religioso, pió,
devoto; ~ ü m a s religiositá/, dev o zio n e/
dievukas statuetta religiosa
diferenciacija differenziazione/
d iferen cia l || as m a t., tech. differenziale m \ ~ i n i s
differenziale; ~ in ė lygtis eq u azio n e d iffe ren ­
ziale
diferencijuoti 1. differenziare A, distinguere A; 2.
m at. differenziare A, calcolare il differenziale
difereñ cin is differenziale; d. tarifas tariffa diffe­
renziale
diftėr||ija, ~ it a s med. d ifte rite /
diftongas gram. dittongo m
dygčioti sentire (ogni tanto) dolore acuto
dygė ti 1. sentire dolore; 2. (perštėti) sentire p ru ­
rito; (man) nósis dygi mi p ru d e il naso; 3. prk.
(imti norui) aver desidério di fare q.c.; —tis pro­
vare disgusto, ripugnare A
dygiai prv. in modo pungente
dygialápis con le foglie spinose
dygiaó ldis echinoderm a m; ~ d ž ia i dgs. zool. echi-
nodermi m p l
dygllys bot. spina/; rožės ~ i a i le spine della rosa
dyglė zool. spinarello m
dyglia || kiaulė zool. porcospino m, istrice m; ~ k r ü -
mis bot. acanto m; ~ v in é fermaglio m, giunto m;
~ž u v ė s dgs. zool. gasterosteiformi m p l
dyglys
dyglllys sp in a /, acúleo m; ~ ių vainikas corona di
spine; ~ iú o ta s spinoso
dygliuótis zool. istrice m
dygminas bot. cártam o m , zafferano falso
digresija lit. digressione /, divagazione /
dygséti sentire (ogni tanto) fitte, punture
dygsniavim as im p u n titu ra/
d y g s n p s punto m; siū ti d id elia is ~ ia is cucire a
punti lunghi
dygsniuoti im puntire A, trapuntare A; d. apykaklę
impuntire ii bávero
dyg||ti 1. spuntare E, náscere E, germogliare E/A,
g erm inare E/A; j a v a i ~ s ta grano germ oglia;
dantys ~ s t a stanno sp untando i denti; 0 ~ s ia
kaip grybai pó lietaus vėngono su (crėscono, nás-
cono) come i funghi dopo la pióggia; 2 .prk. (ras­
tis) sórgere E, apparire E; ~ s ta nam ai sórgono le
case
dygulys 1. (dyglys) sp in a / , acúleo m ; 2. (dieglys)
fitta /, dolore acuto
dyg us 1. pungente, acuto; ~ l rugiena stóppia che
punge; 2 .p rk . offensivo, mordace
dykaduon iauti oziare A, poltrire A, bighellonare
A; ~ iá u to ja s, -a ir. dykaduonis; ~ iá v im a s ožio
m, inattivitá/
dykaduonis, -ė bighellone m (f-a ), perdigiorno m, f
dykai prv. gratis, gratuitam ente; d. dirbti lavorare
senza compenso
dykarágiai dgs. zool. cavicorni m p i
dyk|| as 1. (tu ščia s) vuoto, deserto; ~ o s kišenės
tasche vuote; la u k a i cam pi deserti; ~ o m is
rankom is a m ani vuote; 2. (be pra sm ės) vacuo,
insignificante; ~ a kalba discorso vacuo; 3. (ne­
m okam as) gratüito; 4. (laisvas ) libero, non occu-
pato; nusibosta ~ á m būti é noioso restare senza
far niente; 0 už ~ a gratis
dykjiáuti ir. dykinėti; ~ áv im a s ózio m , inoperositá/
dikcija dizione/; taisyklinga d. dizione corretta
dyk¡| ėjim as vuotam ento m \ ~ ė t i vuotarsi; ~ y n ė 1.
terreno, cam po incolto; 2. luogo disabitato, de­
serto m
d y k in ė s im a s ózio m, in a ttiv itá /; ~ t i oziare A,
poltrire A, bighellonare A; nedykinék! non fare il
poltrone (non stártene con le mani in m ano)!;
~ to ja s, -a bighellone m (f -a), poltrone m (f-a )
1 dykinti (tuštinti) vuotare A , svuotare A; d. vežimą
scaricare il carro
2 dykinti (lepinti) viziare A, vezzeggiare A; d. vaiką
viziare un bambino
126
dykysté vita oziosa, inattivitá /
dykom, dykomis prv. 1. (tuščiom is) a vuoto, senza
cárico o passeggeri; d. važiuoti viaggiare a vuoto;
2. (n e m o k a m a i ) gratis, g ra tu ita m e n te ; 3. (be
naudos) invano
dykrá distesa deserta
diksilendas dixieland m inv
d ik ta n ta s dettato m; taisyti ~ ą corrėggere il det-
tato
d iktat as 1. dik tat m inv; 2. p rk . (įsa k in ėjim a s)
ordine m, imposizione /; nepakęsti ~ o non tol-
lerare imposizioni; ~ o r iu s dittatore m
d ik ta tū r||a p o lit. d itta tu ra f; įvesti, nuversti ~ ą
instaurare, abbáttere una dittatura
dykti viziarsi, contrarre cattive abitūdini
diktorius, -ė annunciatore m ( f -trice), speaker m
inv; radijo, televizijos d. annunciatore radiofónico,
televisivo
diktuoti 1. dettare A; d. laišką dettare una lėttera;
2. (įsakinėti) im porre A, d ettare A, prescrivere
A; d. savo sąlygas d ettare le próprie condizioni
dykum |a deserto m; ~ o s klimatas, augalija clima
desértico, vegetazione del deserto
dykümas 1. (tuštum as) vuoto m; 2. ( neveiklum as )
inattivitá/, ózio m
dykūnas, -ė fannullone m (f-a ), poltrone m (f-a )
dykúoti (apie žem ę) rim anere incolto
dykvietė luogo deserto
dilba 1. persona bürbera e poco sociėvole; 2. p er­
sona goffa e sgraziata
dilbakiúoti guardare di traverso
dilbčioti guardare qc. con occhi truci
diíbinti šnek. muóversi con lentezza a capo chino
dilbis anat. avambráccio m
dilbséti guardare di traverso
dild||é, ~ é k lis lim a/, rasp a/
dildyti 1. limare A, raspare A; 2. prk. consumare A,
attutire A; 0 d. slenkstį frequentare, venire spesso
dilem a dilemma m ;prk.: (m u m s) iškilo tokia d. ei
troviamo di fronte a questo dilemma
diletánt||as, -ė dilettante m , f; ~išk a ip rv . da dilet­
tante; ~ iš k a s dilettantistico; ~ išk u m a s, ~ iz m a s
dilettantism o m
dilgčioti sentire (ogni tanto) fitte, punture
dilgė, dilgei || ė bot. ortica /; nesusidilgink į dilgėles
non púngerti con le ortiche; ~ y n a s orticáio m;
~ i n é med. o rtic á ria /; ~ y n é orticáio m; ~ in ia i
dgs. bot. urticácee f p l; ~ i n is di, da ortica; ~ in ü -
kas zool. vanessa urticáia
 127
dilgéti 1. sentire prurito; 2. prk. (rūpėti) non resis-
tere, aver voglia di fare q.c.
dilgin ti 1. darė prurito, püngere A (con ortica);
dilgėlės kójas ~ a le ortiche pungono i piedi; 2.
prk. (erzinti) irritare A, stimolare A; 0 ~ t i liežuvį
sforzarsi di tacere; širdį ~ t i emozionare A
dilgsėti sentire dolori pungenti
dilgtelėti sentire una fitta
dilgus urticante, irritante, pungente
dylinéjljim as šnek. in attiv itá/, p o ltro n e ría /; ~ t i diñgIJti sparire E, svanire E, dileguarsi; ~ o minioje
šnek. bighellonare A
dilinti 1. strofinare A, sfregare A; 2. tagliare con
fatica
diližanas istor. diligenza /
dilti 1. consumarsi, strüggersi, logorarsi; 2. (nykti)
sco m p arire E, dileguarsi; p r k . : d. iš a tm in ties dioptrija fiz. diottria /
cancellarsi dalla m ente; 3. šnek. (gaišti) indu- diplom antas, -ė 1. laureando m (f-a ); 2. persona
giare, tardare a fare q.c.; 4. šnek. (skursti) vivere
nelle strettezze
d ylúoti 1. tag liare con un attrezzo sm ussato; 2.
šn ek girellare A
dilüs che si smussa, perde il filo fácilmente
dim as etnogr. disegno di un tessuto, tessuto stesso
dim binti šnek. camminare a stento, trascinarsi
dim ensija dim en sio n e/
d im is ijla d im issio n e /; ~ o s generólas gen erale
dimissionário
dinam a dinam o f in v
dinam ika dinám ica/; ~ išk a ip r u dinámicamente,
in modo dinámico; ~ iš k a s dinám ico; prk.: ~ iš -
kas gyvenimas vita dinámica, movimentata; ~ i š -
kümas d in am icitá/
dinam itas dinamite /
dinam izm as dinamismo m
dinam óm etros dinam óm etro m
dinaras 1. istor. diñar m; 2. dinaro m
dinast ija dinastía/; ~ i n is dinástico
diñderfjis šnek. bighellone m, vagabondo m; 0 ~ ;
mušti pėrdere il tempo senza conclüdere nulla
dindéti tintinnare E, suonare E; varpas diñdi cam­
pana suona
din dinti tin tin n are A, risonare A; varpeliu d. far
tintinnare un campanello
dingas (šuo) dingo m
dingčioti, dings !éti, —óti stare in pensiero per q.c.,
ėssere irrequieto; galvoje vis dingsi toji mintis non
riesco a levarmi dalla testa quel pensiero
dingo¡|ti p rese n tire A, intuiré A; sngr. : j i s ~ jo s i
miegąs credeva di dormiré
dirbti
d in g s t ¡Iis 1. (m in tis) p ensiero m , sospetto m \ 2.
(pretekstas) pretesto m , scusa/; gera ~ i s išeiti una
buona scusa per andársene; tá ~ im i col pretesto
(con la scusa) di; 3. (proga) occasione /; nereikia
praleisti ~ ié s non bisogna pėrdere (lasciar sfug-
gire) un’occasione
d in g te lė ti passare p er la m ente; ~ jo į galvą, kad
nesibaigs geruoju mi balenó un sospetto che non
sarebbe finita bene
spari tra la folla; ~ o bet kokia viltis ogni speranza
ė svanita; 0 din k iš akių! sparisci (v átten e sú ­
bito)!; kur ~ s i non c’ė niente da fare
dinozauras zool. dinosauro m
diodas tech. diodo m
prem iata con un riconoscimento
diplomas diploma m; aukštosios mokyklos baigimo d.
diplom a di láurea; d. u ž nuopelnus diplom a di
benem erenza
d ip lo m a b a s diplom ático m; ~ i j a d ip lo m az ia/;
~ i n i s diplom ático; ~ in ia i sa n tyk ia i rap p o rti
diplomátici; ~ iš k a i prv. diplom áticam ente, con
diplomazia; ~ iš k a s diplom ático, ábile, avvedu-
to
diplom inis di láurea; d. darbas tesi di láurea
d iplom uotas diplom ato; d. inžinierius ingegnere
con láurea
diptichas dittico m
dirbdam as lavorábile; ~ d in ti fabbricare A, pro-
durre A
dirbim as lavorazione / ; žem ės d. coltivazione dėl
terreno
dirbinėti lavoricchiare A; po namus d. fare le fac-
cende di casa
d irb in ||ys m anufatto m , oggetto m, p ro d o tto m \
medžio ~ i a i oggetti di legno
dirb ti 1. lavorare A; sunkiai ~ t i lavorare sodo;
~ t i fa b rik e, firm o je lav o rare in un a fábbrica,
presso u na d itta; ~ a gydytoju, m ūrininku fa il
medico, Iavora come m ura tore; ~ t i pamainomis,
ištisą parą lavorare a tum i, ventiquattro ore su
ventiquattro; 2. (gaminti) fabbricare A, produrre
A; ~ a langus fábbrica finestre; 3. (žem ę) colti-
vare A; 4. (o d ą ) conciare A; 5. (teršti) sporcare
A, lordare A; 6. (plūsti) infam are A, screditare
A; 0 liežuviu ~ t i (plepėti) chiacchierare molto;
kailį ~ t i (m ušti) picchiare A
dirbtinai
dirbtinai prv. artificiosamente
d irb tin p s 1. artificíale, finto; ~ i s ežeras lago arti­
ficíale; ~ i s kvėpavim as respirazione artificíale;
~ i s deimantas diam ante sintético; l.p rk . (nenuo­
širdus) artificioso, falso; ~ ė s manieros m aniere
artificióse; ~ ė šypsena sorriso falso; ~ ü m a s arti-
ficiosítá /
dirbtuvė offic in a /, laboratorio m; remonto d. of-
ficina di riparazione; staliaus d. bottega del fale-
gnam e; batsiu vio d. c a lz o le ria /; dailin in k o d.
stúdio di un pittore
direkcijlla d irez io n e/, am m inístrazione/; užeiti į
recarsi in direzione
direktyva direttiva/; laikytis direktyvų attenersi alie
direttive
direktyvin is direttivo; ~ é nuostata norma direttiva
direktoriáu||ti dirigere A, fare il d ire tto re ;/« ~ ja
mokykloje ė préside di una scuola
direktor ius, -é direttorem (f -trice); mokyklos ~ iu s
préside m; ~ ia u s kabinėtas d irez io n e/
dyréti šnek. 1. osservare A, sbirciare A; 2. stare
inattivo, celato
dirgesys irritazione/, stim olazione/
dirgiklis stimolo m, eccitante m
d irg in sim a s irritazione /, eccitam ento m\ ja ü s ti
~ im ą provare irritazione; ~ t i 1. irritare A, ecci-
tare A; ~ t i odą irritare la pelle; 2. (erzinti) in-
nervosire A; šnek. : ~ r t nervus irritare i nervi
dirgliai prv. in modo sensibile
dirgl üm as irritabilitá / , ec citab ilitá/; ~ ü s irri-
tábile, eccitábile, sensibile; ~ i oda cute irritábile
dirgti 1. reagire all’irritazione, irritarsi; 2. (apie orą)
guastarsi, rannuvolarsi
dirig íávim as direzione d ’orchestra; ~ e ñ ta s diret-
tore d’orchestra; ~ ú o t i 1. dirigere A, guidare un
complesso musicale; l.p r k . com andare A
dyrinti camminare a capo chino
dirižablis dirigibile m
dirs jcioti guardare di sfuggita, sbirciare A; —telėti
daré un’occhiata
dirti 1. (lupti) spellare A, sc(u)oiare A; d. veršiui
kailį scuoiare un vitello; 2. (plėšti) consumare A,
logorare A; 3. (m ušti) picchiare A, bastonare A
dirvá 1. terreno m, campo m; apsėti dirvą seminare
un cam po; 2. (dirvožem is) suolo m , terreno m;
n a ši d. suolo fėrtile ; 3. prk. (sritis) cam po m ,
terreno m , ámbito m
d ir v a ž o lė erba di campo; ~ i n is di campo; ~ in ė
našlaitė viola arvense
128
d ir v ó d a r a costituzione (geológica ) del terreno;
—k šlis, ~ k š n is piccolo pezzo di té rra m agra;
~ n a s cam po incolto, maggese m ;p rk .: mokslo
~ n a i i campi delta scienza; ~ n in is di maggese;
~ n ú o ti 1. ėssere incolto; 2. prk. (būti netyrinė­
tam ) éssere sconosciuto alle ricerche scientifiche;
~ ty r a agrología /; ~ žem ininkas esperto di agro­
logía; ~ ž e m is terren o m , suolo m ; ~ že m io a li­
nimas impoverimento di un terreno
dirvuolė bot. agrimonia /, eupatorio m
dirž||as 1. c in tu ra /, cinghia/; užsegti, suveržti ~ ą
allacciare, stringere la cintura; saugos ~ a s cin­
tura di sicurezza; 0 gáuti ~ o prendere cinghiate;
2. mech. cinghia/, nastro m \ ~ ė l is mžb. cinturino
m; laikrodžio ~ ėlis cinturino dell’orológio
dirž | éti 1. d iv en tare rüvido, co rru g arsi; l.p r k .
(aptingti) impigrirsi, impoltronirsi; 3. prk. diven­
tare insensibile; ~ in g a s 1. duro, rüvido; ~ in g a
óda pelle rüvida; 2. prk. (stiprus ) robusto, forte;
~ in is : ~ in ė pavara trasmissione a cinghia
diržti rassodarsi, raffermarsi
disciplin |¡á disciplina/; humanistinės disciplinos dis­
cipline umanistiche; laikytis disciplinos tenere la
disciplina; ~ ú o t a s disciplinato; ~ ú o t i discip­
linare A, sottoporre alia disciplina
disertáciji|a dissertazione/, tesi di dottorato; ginti
daktarinę ~ ą discütere una tesi p er il titolo di
dottore in scienze
disertantas, -ė dottorando m (f-a )
d ish arm on ija d isc o rd a n za/; prk. disaccordo m ,
contrasto m
disideñtas, -ė dissidente m , f
d isím il ||iácija dissim ilazione/; ~ iú o t i dissimila-
re A
diskantas muz. voce bianca
disk as disco m\ mėnulio ~ a s disco lunare; sport.:
~ o m etikas discóbolo m ; ~ i n i s a disco; ~ / n ís
pjūklas segatrice a disco
diskoteka d isc o te c a / (lócale)
d is k r e d ita v im a s discrédito m ; ~ ú o t i (dis)cre-
ditare A, esautorare A
disk rėtišk ||as discreto, riservato; ~ ü m a s discre-
tezza /
diskrim in acija discrim inazione/; rasinė ~& cija
discrim inazione razziale; ~ ú o t i discrim inare
A
disku sija discussione /, dibáttito m; pradėti, už­
baigti ~ s iją aprire, chiüdere una discussione;
~ sijo s metu nei corso del dibáttito; ~ s in is discu-
 129
tibile, discusso; ~ t ú o t i discütere A, fare una
discussione con qc.; apie ta i nėra kó ~ tú o ti su ció
non c’e da discütere
diskvalifik||ácija squalifica /; ~ ú o ti squalificare A
dislokjácija dislocam ento m; kariuomenės ~ á cija
disiocamento di truppe; ~ ú o t¡ dislocare A
d isonánsas muz. dissonanza / ; prk. discordanza/,
disaceordo m
dispanseris dispensario m; tuberkuliozės d. dispen­
sario antitubercolare
d is p a n s e r iz p c ija assistenza dispensariale, cura
p ro filáttica; ~ ú o t i offrire assistenza d isp e n ­
sariale
dispečer||inė centrale /; ~ i n is centralizzato
dispečeris, -ė addetto (adetta) alia centrale
displėjus tech. display m inv
disponúoti disporre A, avere a disposizione, pos-
sedere A; d. turtu disporre di ricchezze
dispozicija 1. disposizione/, possibilitá di disporre
di q.c.; 2. kar. disposizione/, dislocamento m
disproporcija sproporzione /
disprozis chem. disprósio m
disputas discussione/, dibáttito m
disputúoti discütere A, polemizzare A; d. aktualiu
klausimu discütere su un problem a scottante
distánci{Jja distanza/, intervallo m; sport.: ilgų ~ jų
bėgimo varžybos gara su lunga distanza; ~ n i s a
distanza, distanziale; ~ w s valdymas com ando a
distanza, telecom ando m
d is t il ¡¡ iácija distillazione / ; ~ iú o t i distillare A;
~ iú o ta s vanduo acqua distillata
ditiram bas lit. ditiram bo m
diversantas, -ė sabotatore m (f -trice)
d ivėrsi||ja kar. diversione / , sabotággio m; ~ n i s
diversivo; ~ n is ūktas azione diversiva
d ivertism eñ tas divertim ento m (musicale o teat­
rale)
divideñdas ekon. dividendo m
d iv lz i ||ja kar. divisione / ; tan kų , pėstin in k ų ~ j a
divisione corazzata, di fanteria; ~ o n a s kar. grup-
po, divisione (navale)
dizáin||as (graphic, industrial) design m inv; ~ e r is,
-ė designer m inv
dyzelinis diesel; d. traukinys locomotore diesel
dyzelis m otore diesel, diesel m inv
dizenterija med. d issen teria/
dyžti šnek. 1. (dėvėti) consum are A, logorare A; d.
batus logorare le scarpe; 2. (mušti) picchiare A,
bastonare A; 3. (skubėti) affrettarsi
dominó
dobil as bot. trifóglio m; —élis 1. mžb. trifoglietto
m\ 2. (kreipiantis): ~ e li tu mano caro mio; ~ ie n a
campo di trifóglio; ~ y n a s trifogliáio m; ~ i n is di
trifóglio; ~ ú o ta s mescolato con trifóglio
dóbti šnek. colpire A, bastonare A
doceñt||as, -ė professore associato, docente m ,f;
~ á u ti éssere professore associato; ~ ü r á libera
docenza; įsigyti ~ ū rą o tten ere la libera docen-
za
dogas alano m
dogm |á dogma m; tikėjim o ddgmos i dogm i della
fede; ~ á tik a dogm ática /; ~ á tik a s , -ė dogma-
tista m ,f; ~ á tin is , ~ á tis k a s dogmático; ~ á tin é
teologija teología dogmática; ~ a tiš k a i prv. dog­
m áticam en te, in m odo dogm ático; ~ a tiz m a s
dogmatismo m
dogminis dogmático
dók||as bacino m, dársena/; ~ in in k a s portuale m,
scaricatore del porto
dóklas etnogr. cesta/, corbello m
d o k to r || a n ta s, -ė d o tto ra n d o m (f-a ); ~ a n tü r á
corsi di dottorato; ~ á ta s 1. diploma di dottorato;
2. dissertazione di dottorato
doktrina dottrina /
dokument [ácija documentazione/, ~a listik a scien-
za della docum entazione; ~ a lü s docum éntale;
~ a lu s įrodymas prova docum éntale
dokumeñt||as 1. docum ento m; apskaitos ~ a s docu­
mento contábile; asmeñs ~ a s docum ento d’iden-
titá; 2. (žinių šaltinis) testim onianza stórica, m a­
teriale docum entarlo; ~ á v im a s docum entazione
/; ~ i n is docum entarlo; ~ in is film a s docum en­
tarlo m; ~ iš k a i prv. in m aniera d ocum entata;
~ iš k a s docum entário, docum éntale
dokum entúo||ti docum entare A; ~ to ja s , -a docu­
mentalista m ,f
doler || is dóllaro m; pririšti litą prie ~ io ancorare il
litas al dóllaro
dolomitu as geol. dolomite m; ~ ¡ n is dolomitico
d om ¡įėjimasis, ~ e s y s interesse m; ~ ejim a sis menú
interesse per l’arte; ~ é t is interessarsi (a, di q.c.),
m ostrare interesse (per q.c.); ~ é tis įvykiais in ­
teressarsi agli aw enim enti; ji s dom isi m uzika si
interessa di müsica
dominavimas dom inazione/, dominio m
dominija istor. dominion m inv
dom inik5nj|as dom enicano m; ~ ų ordinas órdine
domenicano
domino nkt. dkt. dómino m inv (máschera e gioco)
dominti
dómin¡|ti interessare A; šitie klausim ai ~ a visus
questi problem i interėssano tutti
dominuo ti dom inare A, prevalere E/A; ~ ja n ti
spalva colore dominante
domkratas tech. cricco m , m artinetto m
domüs interessato, attento
donkichotas donchisciotte m
donoras, -ė donatore m (f-trice); kraujo d. donatore
di sangue
donžuanas dongiovanni m
dopingas doping m inv
dor||á o n e s tá /, re ttitü d in e /; didžios ~ ó s žmogus
persona di grande onestá; ~ a í prv. onestam ente,
re tta m e n te ; ~ a i gyven ti vivere o n estam en te ,
condurre una vita onesta
dor as 1. onesto, retto; ~ o s miñtys pensieri onesti;
2. buono, idóneo; nieko ~ o neradau non ho tro-
vato niente di buono; ~ éti diventare (piü) ones­
to; ~ybė 1. v irtü /; turėti daüg ~ y b iu possedere
molte virtü; 2. onestá /, m oralitá /
dorybingü ai prv. onestam ente; ~ a s onesto; ~ümas
virtuositá/, o n e s tá /
doríngllaiprv. onestam ente; ~ a s onesto
dorinti rėndere piü onesto
doró Ujimas 1. elab o razio n e / ; 2. (m ėsin ė jim a s )
sbudellam ento m; ~ t i 1. ( tvarkyti) elaborare A,
p rep arare A; ~ t i duom enis elaborare i dati; 2.
(m ėsinėti) sbudellare A, squartare A; ~ t i veršį
sbudellare un vitello; 3. (im ti nuo laukų) fare ii
raccolto; 4. (stengtis įveikti) com batiere A, lottare
A; 5. (godžiai valgyti) mangiare con voracitá
doróv||é m oralitá / , m orale /; laužyti, p a žeisti ~ ę
offėndere la moralitá; ~ingai prv. onestam ente;
~ingas di alta moralitá, onesto
doróvinįlinkas, -ė m oralista m ,/; ~ is morale; ~ /s
auklėjimas educazione morale; ~ t i form are mo­
ralm ente, moralizzare A
dor | ūmas o nesta/, rettitüdine/; ~úoju prv. con le
buone, con modi cortesi
dosniai prv. generosam ente, con prodigalitá
dosnįybė, ~üm as generositá/, m unificenza/, libe-
ralitá/; ~ ü s generoso, m unífico;/» ~ i ranka ha
la mano larga (ė largo di mano)
dotacija dotazione/, finanziamento m , sowenzione/
dovan||á 1. regalo m , dono m \ vestuvinė ~ á regalo
di nozze; dúo ti ~ ų knygą daré in regalo un libro;
gáuti, p riim ti dovaną ricėvere, accettare un re ­
galo; l.p r k . (gabum as) dono m , virtü / , dote /;
turėti iškalbos dovaną avere il dono della parola
130
dovanai prv. inútilmente, invano, senza scopo
dovanas 1. gratüito; 2. invano, inütile
dovanojimas 1. donazione /; 2 . (atleidim as) p e r­
dono m , gražia/; kaltės d. condono m
dovanóm(is)prv. 1. (dykai) gratis, gratuitam ente; 2.
(tuščiai) invano, inútilmente
dovanó || ti 1. regalare A, donare A; ~ t i atm inčiai
reg alare p er ricordo; 0 ~ ta m a rk liu i Į d a n tis
nežiūri a caval donato non si guarda in bocca; 2.
(atleisti) perdonare A, scusare A; ~ k ite už (su)-
trukdymą scusate il disturbo; tó já m niekada nedo­
vanosiu non gliela perdoneró mai; (ne)dovanotina
klaida errore (im)perdonábile; ~tojas, -a dona­
tore m ( f -trice)
dozá || torius dosatore m; ~vimas dosággio m
doz||ė dose /, q u an titá /, razione /; m ažomis ~ ė m is
a piccole dosi; ~im étras dosím etro m; ~ ú oti
dosare A; ~ ilo ti vaistus dosare un fármaco (una
medicina)
drabn'ja šnek. nevischio m; ~ ü s 1. fiacco, moscio;
2. (tvankus) afoso
drabstyti schizzare A, sprizzare A; 0 d. p u rva is
diffamare A, denigrare A
drabužinė guardaroba m
drabužininkas, -ė guardarobiere m (f-a )
drabužin es 1. che serve per i vestiti; ~ ė spinta ar­
madlo per il vestiario; 2 . (audeklinis) di tela, di
tessuto
drabūž is vestito m , indum ento m , abito m; darbo
~ i s vestito da lavoro; išeiginis ~ i s abito della
festa; apatiniai ~ i a i indum enti intimi; padėvėti
~ i a i vestiti usati; ~ i ų pa rd u o tu vė negózio di
vestiario
dragūnas kar. dragone m , soldato di cavalleria
draikalas 1. ció che ė buttato all’aria; 2. prk. testo
scritto in m aniera disordinata, scarabócchio m
draik yti spárgere A, scompigliare A, arruffare A;
vėjas draiko p lau ku s il vento arru ffa i capelli;
~ytis 1. spárgersi, arruffarsi; 2. (maišytis) ėssere
tra i piedi a qc., disturbare A; 3. (valkiotis) giron-
zollare A; 4. (rujoti) andaré in calore (detto dei
cani); ~ ü s 1. che si arruffa fácilmente; 2. (einan­
tis pažem e) strisciante
draiskanas menk. stráccio m , céncio m; ~iúotas
lacero, stracciato
draiskálius, -ė straccione m , pezzente m , f
drákaliuoti šnek. non riuscire a stare fermo
drakonas drago m; zo o l. : d. skraiduolis drago vo­
lante
 131
drama l.lit. dram m a m \ istorinė d. dramma stórico;
dram os teatras teatro di prosa; 2. prk. (nelaim ė )
dram m a m , vicenda dolorosa
dramát||inis, ~išk as dram m atico; ~ iš k a padėtis
situazione dram m ática; ~ in ti rė n d e re d ram ­
matico o trágico; ~ išk a i prv. dramm aticam ente;
~iškiim as dram m aticita / ; ~izávim as dram -
m atizzazione/; ~izm as tensione dram m ática;
~izúoti dramm atizzare A; prk. esagerare la gra­
vita di un fatto
dramaturgos, -ė dram m aturgo m; ~ ija dramma-
turgia /
drambaiai dgs. šnek. deposito m , sedimento m
drambl||iáligé med. elefantiasi/; ~¡nis di elefante,
elefantiaco
dramblj|inti šnek. ir. drambloti; ~ y s zool. elefante
m; ~ i o M ulas avório m; zool. :jū rų ~ y s elefante
marino; 0 Iš musės ~ į padaryti fare di una mosca
un elefante
drambl || iškas, ~ótas goffo, sgraziato, impacciato;
~ ó ta eisena andatura goffa; ~ótaiprv. goffamen-
te; ~ ó ti cam m inare in m odo goffo; ~otüm as
goffággine /, gro sso lan itá/
drámin||is drammático; form a form a dram m á­
tica; ~ t i dram m atizzare A, ridurre in form a di
dram m a
drangj|á in tem p erie/p /, maltempo m; ~ ü s brutto,
piovoso,fosco
drapana šnek. vestito m , abito m
dráp||as tessuto di lana, drappo/n; ~ín is di drappo
drapir uotė drappéggio m , tenda /; ~úoti drap-
peggiare A
drąs || á corággio m , audacia/; turėti ~ ó s ką padaryti
avere il corággio di fare q.c.; p a ro d yti pilietinę
drąsą m ostrare corággio civile; netekti ~ d s per-
dersi d ’ánimo; ~ é ti diventare piü coraggioso
drąsiai prv. con corággio, audacem ente
d rą s in ||ti incoraggiare A, incitare A; sngr.: ~ o s i,
kad nebijotų s’incoraggiava per non aver paüra
dráskym ||as strappam ento, graffiamento m; ~ a s is
bisticeio m , litigio m
d rask y llti 1. (p lėšyti ) sb ra n a re A, strap p a re A,
lacerare A; ~ t i f gabalus far a pezzi; 0 širdį ~ t i
strap p a re il cuore; ak ls ~ t i dire q.c. in m odo
sgarbato; 2. ( braižyti ) graffiare A, g rattare A;
sngr.: nesidraskyk taip sm arkiai non grattarti cosi
forte; 3. prk. (akėti) erpicare A; —tis 1. žr. dras­
kyti; 2. šnek. ( bartis ) bisticciare A, litigare A; 3.
šnek. (smarkiai ką daryti) sforzarsi, strapazzarsi
drausmė
drastišk|| ai prv. drásticam ente; ~ a s drástico, de-
ciso
drąs Įūmas žr. drąsa; ~ u olis, -ė p erso n a corag-
giosa; ~ u s coraggioso, ardito; ~ u s poelgis atto
ardito; drąsūs žmonės gente coraggiosa
draud a prem io di assicurazione; ~ éjas, -a as-
sicurante m ,f; ~ikas, -ė assicuratore m , societá
assicuratrice; ~yklé segno di divieto
draudimu as 1. divieto m , proibizione fi uždėti ~ ą
porre, m é tte re un divieto; n esilaikyti ~ o non
osservare il divieto; 2. assicurazione/; privalomas
~ a s assicurazione obbligatória; ~ o įstaiga so ­
cietá d’assicurazione; asm eñs, turto ~ a s assicu­
razione sulla vita, sui beni
draūdžiani Įas vietato, proibito; rūkyti vietato
fumare
draüg||as, -ė 1. am icom (f -a); vaikystės ~ a s amico
d’infánzia;p a ti geriausia ~ ė l’amica del cuore; 2.
com pagnom (f -a); klasės ~ a s compagno di ciasse
draugau ti ėssere am ico, vivere in am icizia ;jié
seniai ~ ja sono amici di vecchia data
draugavimas amicizia /
drauge prv. 1. (kartu) insieme, assieme; eisiu d. su
tavim i verró assieme a (insieme con) te; 2. (vienu
m etu) contem poráneam ente, sim ultáneam ente
draug ė 1. circolo m , gruppo m \ visi ~ ė jė gyvena
vivono tutti assieme; 2. tarm. famiglia /
draugija 1. associazione /, sodalizio m; priklausyti
(meno, sporto) draugijai far parte di u n ’associa-
zione (artística, sportiva); M ilano kalbininkų d.
sodalizio glottológico m ilanese; 2 . adunanza /,
com pagnia/; linksma d. allegra compagnia
drauging¡Iai prv. am ichevolm ente; ~ a s am ichė-
vole, sociévole
draugys jtė 1. am icizia /; gyven ti ~ tė je vivere in
amicizia; užmegzti, nutraukti ~ tę allacciare, róm-
pere (troncare) l’amicizia; 2. com pagnia/; vengti
blogų ~ i i ų evitare le cattive compagnie
draūgišk||ai p r v am ichevolm ente; ~ a s 1. ami-
chévole, benigno, affábile; ~ a s žmogus persona
affábile; ~ o s (sporto) rungtynės partita amichė-
vole; ~ümas am ichevolezza/, affabilitá/, bene-
volenza /
draugóv jé associazione/, sq u a d ra/; ~ininkas, -ė
istor. membro di squadra di volontari per il man-
tenim ento dell’órdinc pübblico
draugūs sociévole, amichévole
drausm||é d isc ip lin a/; laikytis ~ ė s te n ere la d i­
sciplina; įvesti, pažeisti drausmę im porre, violare
d rausm inim as
la disciplina; geležinė ~ e disciplina férrea; ~ in g a i
prv. disciplinatamente; ~ in g a s disciplinato; ~ in -
gūmas disciplinatezza /
draūsm įinim as disciplinam ento m; ~ ín is discip­
linare; ~ ln ė nuobauda sanzione disciplinare;
~ in t i disciplinare A; ~ in ti klasę disciplinare una
scolaresca
draü||sti 1. proibire A, vietare A; ~ džiu (tau) išeiti
ti proibisco di uscire; ~ s ti įstatymu vietare per
legge; ~ džiam a rūkyti vietato fum are; 2. tann.
(sulaikyti) trattenere A, fermare A; 3. (apdrausti)
assicurare A; ~ s ti namus nuo ugnies assicurare
una casa contro gli incendi; sngr.: ~ stis nuo ne­
laimės assicurarsi contro gli infortuni
1 draustinis riserva/; medžioklės d. riserva di caccia
2 draustinis vietato, proibito
drėbė Ujimas trem o re m, trepidazione / , ansia /;
žemės ~jim as terrem oto m, movimento sísmico;
~ t i 1. (virpėti) trem are A, trepidare A, trem olare
A; ~ ti Iš šalčio, iš pykčio trem are per ii freddo,
per la rábbia; 2. prk. (bijoti) aver paūra, ėssere in
ansia; 3 .prk. (gailėti) ėssere avaro; ~ ti dėl skatiko
lesinare ii centesimo
drebinti scuótere A, agitare A, far trem are
d r ė b i || iai prv. goffam ente, in m odo im pacciato;
~ u s fiacco, floscio
d rėbtas 1. (stambus) grosso, grossolano; 2. (at­
loštas) piegato all’indietro
drėbtelėti 1. lanciare A, gettare A; 2. prk. (pasakyti)
dire uno sproposito
drėb||ti 1. (krėsti) versare A, spruzzare A (detto di
sostanze dense)-, ~tipu rvais schizzare di fango; 2.
(daryti iš molio) costruire con argilla; 3. (snigti)
nevischiare E/A; 4. (sviesti) gettare A, lanciare A;
0 teisybę į akis ~ ti dire q.c. chiaro e tondo; ~ tin is
1. d ’argilla; 2. (dramblotas) grossolano, robusto
drebūčĮiairfgs. kul. gelatina/; žuvis ~iuose pesce in
gelatina; vaisių ~ ia i gelatina di frutta
d reb u l||ė bot. p ioppo trém ulo; ~ y n a s bosco di
pioppi trėmuli; ~ i n is di pioppo trém ulo
drebulys trem ito m, brivido m; j į krėtė d. fu preso
da un trem ito
drėgm ||ė u m id itá /; saugoti nuo ~ e s p rotėggere
dall’umiditá
drėgm em atis misuratore dell’umidita
d r ė g m in g a s ūmido; ~ ū m a s umidezza /
drėgnai prv. in modo ūmido
drėgn||as ūmido; ~ a s óras aria ūm ida; ~ ė t i inu-
midirsi; ~ i n t i umidificare A; ~ ó k a s umidiccio;
132
~ u m á 1. um iditá/; 2. luogo ūmido; ~ u m a s ūmi-
d itá /, ūmido m; ~ ú o ti inumidirsi
dreif|| as deriva f (dėl jūros srovės), scarróccio m (dėl
vėjo)-, ~ ú o ti derivare E, andaré alia deriva, scar-
rocciare A
drėkintas inumidimento m
drėkin am as umidificazione/ , irrigazione /; ~im<>
kanalas canale d’irrigazione; ~ t i umidificare A,
bagnare A; ~ ti lūpas bagnare le labbra; ~ tí žemę
irrigare un terreno; ~ tü v a s 1. um idificatore m;
2. (griovys) fosso d ’irrigazione
drėkstelėti graffiare A , intaccare A (leggermente)
drėksti 1. graffiare A, scalfire A, scrostare A; katė
dréskia nagais gatto gráffia; 2. (plėšti) lacerare A,
strappare A
drékstüvas tech. pialla /, raspa /
drėkti inumidirsi
drembti 1. (minti) pestare A , calpestare A; 2. šnek.
(jaukti) scompigliare A
dren || á tubo di drenággio; ~ á v im a s, ~ á z a s dre-
nággio m
1 drengti šnek. 1. consum are A , logorare A; batüs
d. logorare le scarpe; 2. (bėgti) andaré in fretta
2 drengti nevischiare E/A
drenuoti drenare A, prosciugare A
dres (ir) || avim as, dresūra addestram ento m, am-
m aestram ento m; ~ ú o t i ad d estrare A , am ma-
estrare A; ~ ú o to ja s, -a addestratore m (f -trice),
am m aestratore m (f-trice); liūtų ^úotojas am-
m aestratore di leoni
drev||ė 1. cavitá/, buco m (di un álbero)-, 2. etnogr.
alveare m (nell’álbero)-, ~ é t a s dalle molte cavitá,
buche; ~étas (medžio) kamienas tronco pieno di
cavitá; ~ ė t i m arcire E, diventar cavo (detto di
álberi)
drevinink as psn. apicoltore m; ~ y s t é etnogr. api-
c o ltu ra /
dreziná carrello per veicoli ferroviari
drtbció ti 1. schizzare A (ogni tanto); purvai ~ ja
nuo ratų le ruóte schizzano fango; 2. (bėgti) cór-
rere pigram ente
drib||nóti trotterellare E/A; —sėti muóversi trabal-
lando
dribsm ėlis sábbie mobili, melma /
dribsn iai dgs. falda /, fiocco m; avižų ~ ia i fiocchi
d’avena; sninga dideliais ~ ia is nėvica a larghe
falde
dribsnóti 1. andaré a piccolo trotto; 2. nevischia­
re E
 133 drugiai
drybsoti 1. (riogsoti) poltrire A; 2. (karoti) pėndere dryžinys tessuto rigato, rigatino m
A; plaukai drybso ant akių i capelli cádono sugli dryžis riga /, striscia /, stria /
occhi dryžuo tas a righe, a strisce, rigato, zebrato; ~ tos
drib telėti 1. cadere E; cascare E; 2. prk. (dosniai kelnės pantaloni rigati; ~ t i rigare A
duoti) d arė con p rodigalitá; ~ t i 1. cadere E; drób||é 1. (audeklas) tessuto m, te la/; nebalinta ~ é
cascare E; ~ t i nuo dviračio cadere dalia bicic- tela greggia, rozza; nubalęs kaip ~ ė ė bianco co­
letta; 2. (sm ukti) scėndere E, traboccare E; 3. me un panno lavato; 2. (paveikslas) tela /, qua-
(glėbti) indebolirsi, infiacchirsi dro m; ~ ė l ė 1. tela casalinga; 2. tela di cotone;
d riėk |a n a 1. ció che ha form a sottile e allungata, ~ in is di tela; ~inėpaklodė lenzuolo di tela; ~ ü lé
filo m; 2. bot. briónia/; ~ t i 1. (tęsti) stėndere A, etnogr. 1. lenzuolo m, telom ; 2. (skara) scialle m;
allungare A; sngr.: miestas ~ ia si iki juros la cittá 3. (staltiesė) tovaglia di tela
si stende sino ai m are; ~ tis žeme (apie augalą) drov||á, ~ é jim a s is tim idezza/; —étis vergognarsi
serp eg g iare A; 2. (skleisti) sp árg ere A, spar- di q.c.; ~¿tis viešumds vergognarsi del pübblico;
pagliare A drovisi kalbėti ha vergogna di parlare
driežai dgs. zool. lacėrtidi m pi dróv ia i/v u tímidamente, vergognosamente; ~ in -
driežas zool. lu c ė rto la / gas, ~ ü s tímido, vergognoso, schivo; ~ ú s vaikas
1 drign ė bot. giusquiamo m\ 0 ~ ių apsiėsti uscire bam bino vergognoso; ~ ü m a s tim idezza /, ver­
di senno gogna/, soggezione/; parausti iš ~úm o arrossire
2 drignė corona/ (solare o lunare) per (di, dalla) vergogna
d r y k č io ti, ~ s ė ti šnek. salte(re)llare A, balzella- drožėjas, -a: medžio d. scultore (di státue) in legno
re A drožyba arte dello scolpire, intáglio m; medžio d.
dryksóti šnek. ėssere (di)steso, pėndere A scultura in legno
drikstelėti (lengvai) 1. scucirsi, strapparsi; 2. graf- drožiklis scalpello per legno, sg ó rb ia /
fiare A, scrostare A; 3. darė un colpetto drožinė ju džn. 1. ap p u n tare A, aguzzare A (piu
d r y k ste lė ti (stipriau) 1. stracciare A, lacerare A; 2. volte)-, baslį ~ ti aguzzare un palo; 2. scolpire A,
graffiare A, scrostare A; 3. colpire A; ~ jo diržu intagliare A; statulėlės ~ ja scolpisce statuette (di
ha dato una cinghiata legno)
driksti consumarsi, andaré in brandelli drožinys intáglio m, s c u ltu r a /(in legno)
d rikti 1. (veltis) scom pigliarsi, aggrovigliarsi; 2. drožlė trüciolo m; muilo drožlės trücioli di sapone
(sklisti) sparpagliarsi d r o ž lp u o ti p iallare A; ~ ü s che si scolpisce, si
dryk||ti 1. fuoriuscire E; seilės ~ sta iš burnos viene pialla fácilmente
la bava alia bocca; 2. (tįsti) allungarsi, accréscersi drožti 1. (lyginti) piallare A; d. lentą piallare un’asse
in altezza di legno; 2. (smailinti) appuntire A, tem perare A;
drim ba b. menk. p ersona goffa; šnek. salam e m, d. pieštuką tem p erare u na m atita; 3. (gaminti)
orso m fabbricare in legno, scolpire A; 4. (mušti) colpire
drim b(l)inti šnek. camminare in modo goffo A; d. per ausį daré uno schiaffo; 5. (kalbėti) p ar­
d riók stelé || ti 1. rim bom bare E/A, risonare E/A; lare A, dire A; teisybę į akis d. dire q.c. chiaro e
~ jo šūvis si ė udito uno sparo; 2. (virsti) cadere di tondo; 6 . šnek. (valgyti) m angiare (o bere) con
schianto voracitá; 7. cam m inare a g ran passi, fare q.c.
drįsim as a u d a c ia / frettolosam ente; šnek.: drožk iš čia! váttene via!
d risk ¡¡alas stráccio m , vestito lógoro; ~ i u s , -ė drožtūj|kas tem perino m, tem p eram atite m inv;
menk. straccione m (f-a ), pezzente m ,f ~ v a s scalpello m, p ia lla /
drįs ti ardire A, osare A; nedrįso prieštarauti non drūčkis, -i šnek. grassonem (f-a), ciccionem (f-a)
ardiva p ro te sta re ; kaip ~ t i taip mán kalbėti? d r u g p a i dgs. zool. lep id ó tteri m pi, farfalle f pi;
come osi parlarm i cosí? ~ iá u ti acchiappare le farfalle; ~ i n is malárico,
driüksóti šnek. 1. (stūksoti) spórgere E, affiorare E; febbrile; d. uodas zanzara anófele; ~ y s 1. zool.
2. (drybsoti) poltrire A, oziare A farfalla /; naktinis d. farfalla notturna, falena /;
d ry ž||as a righe, listato; ~ a s audeklas tessuto a 2. (liga) m alaria /; 3. (drebulys) trem ore m, trė-
righe; ~ a kate gatto striáto mito m
dru m stas
drum stį|as 1. tórbido, sporco; ~ a s vanduo acqua
tórbida; 2. (blausus) fosco, cupo; ~ o sá k y s sguar-
do fosco
drum stėjas, -a: ramybės d. perturbatore della quie­
te
drum stéti 1. intorbidarsi; 2. offuscarsi
drum s ti 1. intorbidare A; 2. prk. (trikdyti) turbare
A, sconvólgere A; ~ t i m intis turbare la m ente;
~ tim a s perturbazione /, agitazione/
1 drum s ¡|tis 1. (n iauktis) offuscarsi, annuvolarsi;
óras ~ č ia s i ii te m p o s’annūvola; 2. ( n erim ti )
agitarsi
2 drum st is med. m ácula / , macchia cutánea; ra­
genos ~ i s m ácula corneále; ~ ü m a s o p a c itá /,
torbidezza /
drum zlės dgs. sedim ento m , deposito m ; vyno d.
depósito del vino
drum zlė || tas žr. drumzlinas; ~ t i 1. intorbidarsi; 2.
offuscarsi, incupirsi
drum zlinas 1. tórbido, melmoso; d. vanduo acqua
tórbida; 2. (blausus) fosco, cupo; d. dangus cielo
fosco
drum zlinti 1. intorbidare A; 2. oscurare A
druntzlüs ir. drumzlinas
d ruñgnjlas 1. tiépido; 2. fresco; ~ é t i d iventare
fresco, intiepidire E
drunyti 1. ir. trūnyti; 2. šnek. (drybsoti) poltrire A,
oziare A
druska sale m; valgomoji d. sale da cucina; stambi,
sm ulki d. sale grosso, fino; įberti žiupsnį druskos
m éttere un pízzico di sale; trūksta (užtenka) drus­
kos m anca ii sale (ė giusto, va bene di sale); 0
žemės d. sale della terra
druskė t a s salino; ~ t i impregnarsi di sale
druskinas cosparso di sale
druskynas salina /, miniera di sali
druskinė saliera /
drusking Įas salífero, salino; ~ a s klodas giacimento
salífero; ~ ü m a s sa lin itá /
drüsk inįlinkas, -ė istor. salináio m; ~ i s di, da sale
druskó||m atis salinómetro m; ~ ž e m is terreno salí­
fero
d ru sk ú o||tas cosparso di sale; ~ t i cospárgere di
sale, salare A; ~ t i žuvį salare ii pesce
drūtaiprv. fortem ente, bassamente; d. kalba parla a
voce bassa
d ru t||as 1. grosso, grande; 2. forte, robusto; 3. (apie
balsą) basso, grave; —ėti 1. (storėti) ingrassare E;
2. (tvirtėti) rinforzare E; ~ galys pedale m, parte
134
superiore (piū grossa) di q.c.; ~ y b ė grossezza/,
robustezza /
drut in ti 1 . rėn d e re piū grosso; 2 . ré n d e re piū
forte; ~ u m á 1. grossezza/; 2. robustezza/, forza
/; ~ u o lis , -ė 1. ciccione m; 2. persona forte, ro ­
busta
druzg ai dgs. 1. (šiukšlės) spazzatura /; 2. (šukės)
schegge f p į cocci m p i; į ~ u s sudužti andaré in
frantumi
ėrva\\ešnek. striscia/, fascia/, riga/; ~ ė t a s a righe,
a strisce
dū, dvi kiek. sktv. due; išsirikiuotipó dü méttersi in fi­
la per due; valgyti už du mangiare per due; viena iš
dviejų una delle due; 0 du vienu in due; nei du, nei
vienas non éssere ben definito (né carne nė pesce)
dual ||istas, -ė/?/, dualista m, f; ~ iz m a s dualismo m
duba žr. duoba
dubė conca /, avvallamento m
dubenėlis mžb. scodellino m
dubl |eris, -ė controfigura/, doppiatore m ( f -trice);
~ ė t a s doppione m; ~ iá v im a s 1. duplicazione /;
2. doppiággio m; ~ ik á ta s duplicato m; ~ iú o ti 1.
duplicare A, raddoppiare A; 2. doppiare A; fil­
m as ~ iú o ta s į lietu vių kalbą film d o p p ia to in
lituano; 3. (būti dubleriu) sostituire A; ~ iú o to ja s,
-a doppiatore m ( f -trice)
dubsėti sprofondare E
dūbsoti ėssere cóncavo, sprofondato
dubtelė||ti infossarsi, incavarsi; ~ ję skruostai guan­
ee incavate
dubti 1. infossarsi, avvallarsi; žemė dumba ii terreno
si avvalla; j d sk ru o sta i ėm ė d. le guanee gli si
andávano infossando; 2. (klimpti) affondare E,
sprofondare E; d. smėlyje affondare nella sábbia;
3. (griūti) cadere E
dubuma 1.geogr. depressione/, avvallamento m; 2.
fossa/, cavo m
dubumas cavitá /
dubuo 1. (indas) scodella/, ciótola /, catino m; 2.
anat. bacino m, pelvi/; 3. geogr. bacino m
duburjys 1. (dauba) co n ca/, bacino m; 2. (duobė)
fossa / , bucą / (sul fondo di un fium e o lago);
~ iú o ta s con molte buche
dub||üs 1 . (pro)fondo; ~ i lėkštė p iatto fondo; 2.
(erdvus) am pio, vasto; 3. (tuščias) cavo, vuoto;
~ws medis álbero cavo
d ūd||a m uz. tr o m b a /; g ró ti (su) ~ á su o n a re la
tromba; vargonų dūdos canne dell’órgano; 0 dūdą
(~ a s ) paleisti m éttersi a piángere, scoppiare in
 135
lacrim e; į vieną dūdą p ū sti an d aré d ’accordo;
pagal (kieno) ~ ė lę šokti agiré secondo le direttive
di un altro
dud jénti 1. (belsti) báttere A, picchiettare A, tam-
b u rellare A; 2. (grumėti) rim bom bare E, rin-
tronare E; griaustinis ~ ė n a ii tuono rintrona; 3.
(važiuoti) andaré rum oreggiando; 4. šnek. (kal­
bėti) parlottare A
dūd jininkas, -ė trom bettista m, f; ~m aišis muz.
zam pogna/; ~úoti 1. suonare la tromba; 2. šnek.
(raudoti) piángere A
dudūtis zool. ū p u p a /
duetas muz. duétto m
dügnjjas 1. (apačia) fondo m\ šulinio ~ a s fondo di
un pozzo J ū ro s ~ ė in fondo ai mare; iki ~ o fino
in fondo; 2. tarm. (dangtis) copėrchio m; 3. (fo­
nas) sforido m, fondo m; baltam e ~ ė su fondo
bianco; 4. šnek. (užpakalis) sedere m; 5. (lentelė)
tagliere m; daržoves sm ulkinti añ t ~ o trita re la
verdura sul tagliere
dugnini ė 1. pianale di un carro; 2. (meškerė) canna
p er pescare a fondo; 3. šnek. sedere m; ~ is dėl
fondo; ~ ė s žuvys pesci che vivono sui fondali
dūgzti ro n zare A, rom bare A; bitės dūzgia le api
rónzano
1 düiti 1. (trauktis) annebbiarsi; 2. (kvaišti) perdere
ii lume della ragione
2 dūiti šnek. (dumti) córrere a gambe levate
dujingas gassoso, ricco di gas naturale
dūjinink|as gasista m; ~ystė técnica della distri-
buzione del gas
düjin||is: ~ ė viryklė fornello a gas; ~ t i 1. gasificare
A; 2. gasare A; ~tūvas tech. gasógeno m
dujofik jácija 1. installazione del gas; 2. gasifica-
zio n e/; ~úot¡ 1. installare ii gas; 2. gasificare A
dujókaita gasdinámica /
dujokaukė máschera antigás
dujómatis tech. apparecchio p er m isurare la per-
dita di gas
düj||os dgs. gas m; gamtinės, nuodingosios ~ o s gas
natūrali, tóssici; ašarinės ~ o s Iacrimógeni m pl;
~ ų mišinys miscela gassosa; ~ ų kámera camera
a gas; uždegti ~ á s aecendere il gas; mokėti už ~ á s
pagare la bolletta del gas; ~ ų skaitiklis contatore
del gas
dujó¡|svaidis lanciafiamm e m inv\ ~tiekis gasdot-
to m
dukartprv. due volte; d. daugiau due volte di piü; d.
dú due per due
duíksmas
dūkas šnek. fu ria/, smania fijá m d. užėjo l’ha preso
la smania
dukatas istor. ducato m
1 dūkinti 1. far evaporare; 2. (erzinti) irritare A,
stuzzicare A
2 dukinti menk. (eiti be tikslo) girellare senza sco-
_p o
dūkis l.žr. dūkas; 2. (siautimas) baccano m, confu­
s io n e /
dukr a figlia /; —áité ñipóte /
dukslūs (apie drabužius, avalynę) cóm odo, largo,
ampio
dūksoti 1. tarm. (vadėtis) evaporare E; 2. žr. dunk­
sėti; 3. poltrire A
dukt jž figlia /; išleisti dukterį už vyro m aritare la
figlia; krikšto ~ é figlióccia /; ~ e rė č ia nipote /
(figlia dėlfratello o della sorella)\ ~ er!n is di figlia,
filiale; ~ erin ė įmonė filiale di un’azienda
dukj|ti 1. (kvėptis) evaporare E, svanire E; 2. (niršti)
adirarsi, infuriarsi; 3. (kvaišti) confóndersi, pėr-
dere il lume della ragione; 4. (siausti) strepitare
A; ~ u ly s furia /, fu ro re m, sm ania / ; ~ ū s fu­
rioso, impulsivo
dūlėsiai dgs. putridūm e m
dūlė||ti 1. (trūnyti) im putridire E, m arcire E, de-
com porsi; 2. (smilkti) árd e re deb o lm en te, fu ­
m igare A; šlapios m alkos ~ j a (dūla) la legna
ūmida fūmiga; 3. prk. (senti) invecchiare E, de-
perire E
dūl inti 1. žr. dulyti; 2. šnek. cam m inare a stento;
—yti affumicare (un alveare)
dūlk||ė 1. ppr. dgs. pólvere /; p a k e lti ~ i ų debesį
sollevare, alzare una nüvola di pólvere; padengti
~ ė m is coprire di pólvere; nukratyti ~ e s scuótere
la pólvere; ~ ių siurblys aspirapólvere m; 2. (žie­
dadulkė) ppr. dgs. pólline m; 3. prk. (truputis)
briciola/; 4.prk. (niekas) nullitá/; 0 į ~essum áU i,
sutrinti ridurre qc. in pólvere
dulk¿||tas polveroso, impolverato; ~ ta s kėlias stra-
da polverosa; ~ to s knygos libri impolverati; ~ t i
1. im polverarsi; 2. šnek. (bėgti) an d aré veloce-
mente
dulkinas žr. dulkėtas
dulkinę bot. antera /
dūlkin || ti 1. im p o lv erare A; scu ó tere, alzare la
pólvere; 2. bot. im p o llin are A; 3. šnek. (vyti)
incalzare A; 4. šnek. (skubinti) affrettare A; ~tü-
vas 1. spolveratore m; 2. polverizzatore m
duíksmas 1. pólvere/, polverío m\ 2. žr. dulksna

dulksna
dulksnilá piovischio m, pioviggine/ —óti 1. piovig-
g inare E/A; 2. nevischiare E/A; ~ ü s 1. polve-
roso; 2. (sm ulkus) m inuto, piccolo, fino; ~ ū s
lietūs pioggia minuta
1 dulkti piovigginare E/A
2 dulkti impolverarsi
duísti žr. duslėti
dulsv as bianchiccio, pállido, fioco, grigiastro; ~ a
šviesa luce fioca
dūluoti 1. apparire confusamente, delinearsi; 2. žr.
dūlinti 2
durn as ppr. dgs. fumo m; tiršti ~ a i fumo denso; 0
~ a is paleisti m andare in fumo; ~ u s į akis leisti
(pūsti) gettare ii fumo negli occhi
dūmavam zdis tech. tubo di fiamma
dumbl jas m elm a/, limo m, fanghiglia/; upės ~ a s
m elma di un fiume; 0 s« ~ a is sumaišyti diffama-
re, calunniare qc.
dum blė Ujimas processo del diventare m elm oso;
sedim entazione lacustre; ~ t i coprirsi di melma
dum blinas 1. žr. dumbluotas; 2. prk. (blausus) fos­
co, cupo
dumblynas terreno coperto di melma, fa n g á ia /
d u m b lin lti im m elm are A; —tis offuscarsi, oscu-
rarsi
dumbli! is bot. alga [Jū rų ~ ia i álghe marine
dum bloti andaré (con fatica) attraverso un luogo
melmoso
dum blúo||tas melmoso, limoso, fangoso; ~ tas van­
duo acqua limosa; —ti(s) žr. dumblinti(s)
d u m Hinė affum icatore m (per alveari); ~ i n is di, da
fum o, fum ógeno; ~ in ė pirkia casa rurale con
stufa senza fumaiólo; ~ y t i 1. (leisti dūmus) affu-
m icare A; 2. fum are A; ~ y ti pypkę fum are la pi-
pa
dum plės dgs. m ántice m, soffiétto m; vargonų d.
m ántice dell’órgano
dum pliúoti 1. usare il mántice; 2.prk. ansimare A,
sbuffare A
dum šlė grinza /, crespa /, piega f ( d i un tessuto)
dum takis canna fumaria
düm ||ti 1. soffiare A, spirare A; vejas ~ ia sóffia il
vento; 0 akis ~ ti cercare di ingannare qc., rac-
contare baile; 2. (dumplėmis) soffiare l’ária col
m ántice; 3. (kvėpuoti) ansare A, ansim are A; 4.
(bites) affum icare A; 5. šnek. (bėgti) an d ar di
corsa
dum traukis fumaiólo m, comignolo m
dumtuvės dgs. žr. dumplės
136
d ū m ū o||tas 1. pieno di fum o, fum oso; 2. (parū­
kavęs) nebbioso, oscuro; ~ t i 1. fum are A, m an­
dar fum o; fabriko kam inas ~ j a la cim iniera di
un a fábbrica fum a; 2. (blausūs) rannuvolarsi,
offuscarsi
dund|| ėjim as, ~ é n im a s, ~ e s y s rimbombo m, fra-
casso m, strėp ito m; griaustinio ~ é n im a s rim ­
bom bo del tuono; ~ é n t i 1. rim bom bare E/A ,
rintronare E/A; 2. (belsti) bussare A, picchiettare
A; 3. (važiuoti) andaré rum oreggiando; 4. (šne­
kučiuoti) parlottare A; —éti 1. rim bom bare E/A,
risonare E/A; tolumoje ~ é jo patrankos i canoni
rim bom bávano in lontananza; 2. andaré rum o­
reggiando; 3. parlare a voce alta
dündinti žr. dundenti
dundulė 1. (pintinė) cesta di vimini; 2. tech. parte
superiore di una caldáia a vapore
1 dundülis šnek. tuono m
2 dundülis, -ė 1. (tuščiakalbis) chiacchierone m (f
-a); 2. (storulis) grassone m ( f- a )
dungúotis rannuvolarsi, rabbuiarsi
dünks cioti, - é n t i , —éti, ~ n ó t i tam burellare A,
picchiettare A, bussare A; širdis ~ i il cuore batte
dunksėti m ostrarsi appena, delinearsi
duoba 1. (drevė) cavitá (di un álbero); 2. tarm. Ųau-
ja) aia /
duob ė 1. fossa /, buca /, scavo m; kasti duobę sea-
vare una fossa, buca; atmatų ~ ¿ mondezzáio m\
2. (įdubimas) cavo m, c a v itá /; akiés ~ é cavitá
dell’ócchio; 3. (rūsys) luogo sotterráneo, cantina
/, bulvių ~ é depósito delle patate; 4.prk. (kapas)
to m b a/, sepoltura/; 0 oro ~ e vuoto d’aria
duobėtas con buche, accidentato; d. kėlias strada
piena di buche
du5bkasé mácchina scavatrice
duobkasys, -ė becchino m, necróforo m
duobti incavare A, scavare A; d. medį incavare un
tronco
dúokl||é 1. istor. trib u to m, im p o sta /; mokėti ~ ę
pag are il trib u to ; 2.p rk . (indėlis) ap p o rto m,
(con)tributo m; ~ ėpažan gai tributo al progresso;
~ in in k a s, -ė tributario m
duom uó dato m; ~ en ų apdorojimas elaborazione
dei dati
dúon |a 1. pane m; ruginė, kvietinė ~ a pane di sé-
gale, di frum ento; šviežia, sužiedėjusi ~ a pane
fresco, stantio; ~ o s m inkštim as, plu ta mollica,
crosta di pane; ~ o s parduotuvė p an e tte ria/; ~ o s
kepykla forno m\ 2. (pramitimas) vitto m, pane w,
 137 dustelėti

užsidirbti ~ a i guadagnarsi ii pane; O lengva ~ a dúr||is 1. (dūrim as ) puntura /; ádatos ~ i s puntura

vita cómoda, guadagno fácile; svetimą ~ ą valgyti d’ago; 2. (dygsnis) punto m; reti ~ i a i punti radi
m angiare ii pane a ufo, vivere a sbafo; nė viena dürkl||as pugnale m ;perverti ~ u trafiggere con un
~ a žmogus gyvas l’uom o non vive di solo pane pugnale; ~ o kirtis pugnalata/
duondavys, -ė sostegno della famiglia, nutritore m durnaropė bot. d atu ra /, stram ónio m
( f -trice) dúrp lés dgs. torba /; ~ ių sluoksnis strato di torba
duoneliáu||ti chiėdere 1’elemósina; ~ to ja s, -a men­ durpé itas torboso; ~ t i diventare torboso
dicante m, f, accattone m (f-a ) durpynas to rb ie ra /
duoniėnė zuppa di pane durpinė 1. (kur kasam a) luogo di estrazione della
duonj|inė 1. šnek. (parduotuvė ) p an e tte ria/, forno torba; 2. (kur laikom a) depósito di torba
m; 2. (indas) portapane m; ~ !n g a s fėrtile, ab- durpllyné terreno torboso; ~ ín g a s torboso, ricco di
b o n d an te (d i pan e); ~ i n is di, da pane; ~ in ia itorba
ja v a i cereali m p i, granáglie / p i dürpininkas, -ė operáio (operáia) di una torbiera
duon kep ė fo rn o (a legna) p er ii pane; ~ y s , -ė durpininkystė industria dell’estrazione della to r­
fornáio m (f-a ), panettiere m (f-a ) ba
d u on k u b ilis recipiente (in legno) p er l’im pasta- dürp||inis di torba, torboso; ~ m ilč ia i dgs. pólvere
m ento del pane; mádia / di torba; ~ ž e m is terreno ricco di torba
dúon || m edis bot. álbero del pane; ~ m ilč ia i dgs. fa­ dúrstjleléti püngere appena; ~ y t i džn. 1. (badyti)
riña di grano per ii pane püngere ripetutam ente, punzecchiare A; 2. (dieg­
duonpelnys, -é chi m antiene la famiglia ti) sentire dolori, fitte; 3. (jungti) uniré A; 0 galą
d ú on ¡|riek is coltello da pane; ~ v a b a lis insetto sú galu ~ y ti vivere in condizioni miserábili
della fariña; ~ v e ž is camioncino per ii trasporto dür||ti 1. püngere A, pizzicare A; ~ í i (su) adata
del pane püngere con un ago; 2. (diegti) sentire punture,
dúo || ti 1. daré A, consegnare A, rilasciare A; ~ f í fitte; mán šoną ~ i a sen tó una fitta al fianco;
gérti daré da bere; ~ t i pavyzdį daré un esémpio; ~ ia n tis skausm as dolore lancinante; 3. (jungti)
~ í í sáugojim ui daré in custodia; 2. ( leisti ) per- uniré A, m éttere insieme; 4. šnek. (skubėti ) cor­
m é tte re A, lasciare A, concédere A; ~ k mán reré E/A; 0 tamsu, nórs (pirštu į) akį ~ k ė buio
pagalvoti lásciami pensare;./«« nedavė kalbėti non pešto; ~ t in is 1. che punge, trafigge; ~ tin ė žaizda
gli hanno perm esso di parlare; ~ t i suprasti far ferita da coltello; 2. (sudurtas ) com posto; ~ t i s
capire; nesiduok apgaunamas non farti ingannare; confinare A; ~ tu v a s baio n étta/; ~ tu v ų kautynės
3. (leisti už vyro) daré in moglie (in sposa), mari- com battim ento alia baionétta
tare A; 4. šnek. (trenkti) colpire A, urtare A; ~ fi d u sa u ||ti 1. sospirare A; kó ~ j i ? che hai da so-
( ausį daré uno schiaffo; sngr.: davėsi į sieną ha spirare?; 2. žr. dūsuoti
urtato contro un muro; 5. šnek. (daryti) fare q.c. dusia zool. ditisco m
con gran im pegno, im perversare A; lietus davė dusykprv. due volte; d. daugiau due volte di piü, il
visą n a k tį la pioggia ha im perversato tu tta la doppio
notte; 0 ~ t i ¡ kójas m ėttersi a fuggire; galvą ~ t i düsinti 1. soffocare A; m ed. asfissiare A; 2. šnek.
sc o m m é ttere la te sta ; ~ t i į ūkį dorm iré pro- (varginti) strozzare A
fondam ente; neduok Diéve Dio ce la mandi buo- dusléjljimas assordamento m; ~ t i assordarsi
na dusliai prv. sordam ente
durin inkas, -ė portináio/n (f-a); ~ i s di, da porta duslinti assordare A
dūrinys lingv. parota composta duslintuvas 1. tech. silenziatore m , m a rm itta /; 2.
dūrinti šnek. camminare col capo chino muz. so rd in a /
dürllys dgs. po rta / , úscio m \ suveriam osios ~ y s dusl||üm as lingv. sorditá/; ~ ü s sordo, cupo, smor-
porta a doppio batiente; užrakinti ~ i s chiüdere zato; ~ ú s balsas voce cupa; lin g v.’. ~ i e ji p rie ­
la porta a chiave; belsti į ~ i s bussare alta porta; balsiai consonanti sorde
trenkti ~ im is sbáttere l’üscio; mašinos ~ y s por- dusnus afoso, soffocante; d. óras aria soffocante
tiera di un autoveicolo; 0 ~ i s parodyti indicare la d ü sUtėlėti tirare un sospiro, riprėndere fiato; ~ t i 1.
porta a qc.; uždaromis ~ im is a porte chiuse (stigti oro) soffocare E, rim anere senza fiato; 2.
dusulys
(gesti) guastarsi, m arcire E, im putridire E; žuvis
greit dūsta ii pesce imputridisce Tapidamente
dusulys soffocamento m; med. asfissia /
dūsuoti 1. ansim are A, affannare E; 2. (dejuoti)
sospirare A, lamentarsi
duš||as doccia/; palįsti pö ~ ü farsi la doccia
dūzg enim as, ~ e s y s , ~ im a s ronzio m, m orm ono
m; ~ ė n t i 1. ronzare A, rom bare A; bitės ~éna le
api ronzano; 2. (belsti) bussare A, picchiettare A;
—éti fare ronzio, strėpito
duzginti rum oreggiare A
dūženos dgs. frammenti m pi, frantumi m pi; laivo d.
relitto, avanzo di naufragio
d u ž ||is colpo m, bättito m; kūjo ~ is colpo di mar-
telio; laikrodžio ~ ia i bättiti dell’orolögio
duž |ti 1. rómpersi, (in)frängersi; nedūitamas stiklas
vetro infrangibile; 2. (kiurti) sciuparsi, consu-
marsi; ~ ü m a s fragilitä f (dėl vetro); •—-üs fragile,
frangibile
dvail Įas (ra d )d o p p ia to , accoppiato; ~ ų arklių
traukiamas vežimas tiro a due (cavalli); —intt
appaiare A, accoppiare A
dvaras 1. te n u ta / , latifondo m; 2.p sn . (rūmai)
palazzo m
d v a r in in k įa s , -ė la tifo n d ista m, f , p ro p rie tä rio
fondiärio; ~ i j á la classe dei latifondisti
dvariškis, -ė 1. servo della gleba; 2. (rūmininkas)
cortigiano di corte
dvár||laukis cam po latifondiärio; ~ p o n is , -ė lati­
fondista m ,f; ~ v ie tė ex latifondo
dvas||iä 1. (kvėpimas) respiro m, fiato m, älito m;
gaudyti dvasią riprėndere fiato, raccögliere Fali­
to; be dvasios likti rim anere senza fiato; paskutinę
dvasią išleisti m andare l’ültim o respiro; 2. (psi­
chinė jėga) spirito m, animo m; nerami ~ ia spi­
rito inqu ieto ; kelti dvasią sollevare lo spirito;
neprarasti dvasios non p ėrdersi d ’änim o; prk.:
laiko ~ ia spirito dei tempi; 3. bažn. anim a/; ~ ia
ir kūnas l’anima e ii corpo; pikta ~ iá anima dan-
nata; ~ in g a s spirituale; ~ inga kalba discorso
ispirato; ~ in g u m a s spiritualitä /
dvásinink||as sacerdote m, prete m; -—-ija clero m
dvasin is 1. spirituale; ~ ės vertybės valori spirituali;
2. religioso, ecclesiästico; akademija sem i­
nario m
1 dvasinti ispirare A, animare A, sollevare A
2 dvasinti affamare A
dvasišk|| ai prv. spiritualmente; ~ a s spirituale; ~ a
meilė am ore spirituale; ~ ü m a s spiritualitä /
138
dvas na 1. niek. m o rte /, decesso m; 2. (dvėsena)
carogna /; 3. menk. catórcio m, stecco m; ~ ú o t¡
ansimare A, affannare E; ~ u s malaticcio, stec-
chito
d v a zg ||éti brillare A, scintillare A; ~ ü s lúcido,
splendente
dveigys (ppr. apie arklį) di due anni
1 dveja dūbbio m
2 dveja prv. due volte; d. tiek didesnis due volte piu
grande
dvejaip prv. in due modi, am biguamente
dvéjlletas kuop. sktv. due; ~ e ta s arklių paio di
cavalli; ~ ė t i raddoppiare E/A
dvejj|i, dvejos daug. sktv. due; mėtai due anni;
dvejos durys due porte
dvejyb)|ė doppiezza /; ~ i n is doppio; ~ in ė buhal­
terija doppia contabilitá
dvėjin jti raddoppiare A, duplicare A; sngr.: mán
akyse ~ a si vedo tutto doppio
dvejóks žr. dvejopas
dvejojim as, dvejon Įė dūbbio m , incertezza /; be
jokios ~ ės senza ombra di dūbbio; išblaškyti ~ ės
dissipare ogni dūbbio
dvejóp lai prv. in due modi, am biguamente; ~ a s di
due tipi, ambiguo; pirkti ~ ų dažų com prare colo­
rí di due tipi diversi; ~ ū m a s doppiezza /, ambi-
g u itá /
dvejoti dubitare A, diffidare A; d. dėl savo sugebė­
jim ų dubitare delle proprie capacita; nėra ko d.
non c’ė motivo di ėssere incerti
dvelkimas, dvelksmas sóffio m ,poet. álito m
dvėlktelė || ti alitare A; ~ jo lengvas vėjelis si senti un
lieve sóffio di venticello
dvelk ti 1. (pūsti) spirare A, alitare A (di vento); 2.
(kvepėti) m andare odore; ~ i a namais si sente
odore della própria casa
dvésávimas respiro affannoso, affanno m
dvės||eliena, ~ e n a carogna/; prk. catórcio m, stec­
co m; ~ in é t i, —ióti crep are uno dopo l’altro;
~ in t i žr. dvasinti; ~ t i 1. m oriré E (detto di ani-
mali); paršeliai labai dvesia i maialini muoiono in
gran núm ero; 2. niek. crepare E; 3. šnek. (alkti)
soffrire la fame
dvėsuoti ansimare E, respirare con fatica
dviakė (korta)', pikų d. ii due di picche
dvi ąsis a due anse; ~ a š is a due assi; ~ a šm e n is a
due tagli (a doppio taglio); ~ a ū k štis di due piani
dvibalsė Ujimas lingv. dittongazione /; ~ t i ditton-
gare A
 139
1 dvibalsis dittongo m
2 dvibalsis muz. a due voci
dvibradis (tinklas ) vangaióla/, rete a strascico
dvi jbriaūnis a due bordi, a due facce; —colis di
due póllici
dvideginis chem. bióssido m; anglies d. bióssido di
carbón io
dvidešim t kiek. sktv. venti
dvidešim t !| as klnt. sktv. ventėsimo; ~ a m e amžiuje
nei ventėsim o sėcolo; ~ a m ė puslapyje a pagina
venti; liepos ~ ą ii venti luglio
1 d videšim tm etis 1. (laikotarpis) ventėnnio m\ 2.
(sukaktis) ventennale m
2 dvidešim tm etis, -ė ventenne m , f
dvi dicnis di due giomi; ~ d ū g n is a doppio fondo
1 dvieilis lit. distico m
2 dvieilyis a doppia fila; ~ f s švarkas giacca a dop­
pio p etto ; ~ ė arm onika fisarm ónica a doppia
tastiera
dviese prv. in due; likome d. siamo rimasti in due
d vigaiv||is bicéfalo; ~ ė pabaisa m ostro bicéfalo;
~ i s erelis (herbuose) áquila bicípite
dvigarsis lingv. dittongo m
dvigeí||dis bivalve; ~ d ž ia i dgs. zool. bivalvi m p i
dvigubįl ai prv. doppiam ente, due volte; sveria ~ a i
daugiau už mané pesa ii doppio di me; ~ a s dop­
pio; gauti ~ ą pdrciją ricėvere una doppia razio-
ne; ~ i langai finestre con doppi vetri; ~ ė t i rad-
doppiare E; ~ in t i raddoppiare A, duplicare A
dvigul is a due piazze; ~ ė lova letto matrimoniale
dviirklis a due remi
d vikalb||is bilingüe; ~ i s žodynas dizionário bilin­
güe; ~ y s tė , ~ išk u m a s bilingüismo m
dvi jkam iénis con due tronchi; lingv. a due temí;
~ k iñ k is : ~ k iñ k is vežim as tiro a due; ~ k ó j is
bípede
d vikov||a duello m ; p rk . c o n te s a /, contrasto ra;
~ in in k a s, -ė 1. duellante m , f; 2. partecipante di
una gara sportiva com prendente due prove
dvi||kryptis a due sensi; ~ k ü p r is zool. cammello ra;
~ la íd is bifilare
dvylas (apie galvijus) rossiccio, bruno
dvylék||ispsn. soldo di poco valore; né ~ io nevertas
non vale un centesim o bucato; 0 k išti sávo ~ j
mischiarsi, ingerirsi in affari altrüi
dvylika kiek. sktv. dódici; d. mėnesių dódici mesi
dvylikametis, -ė dodicenne ra, /
dvylikapiršt is (largo) dódici dita; anat .: ~ ė žarna
duodėno m
dviskaita
d v y lik ta s klnt. sktv. dodicėsimo; ~ a m e skyriuje nei
dodicėsimo capitolo; ~ a valanda le (ore) dódici
dvilinkas doppio, piegato in due; d. siūlas filo dop­
pio
dvylinti šnek. andaré adagio a testa bassa
dvilypis 1. doppio, ambiguo; 2 .p rk . falso, infido
dvylis, -ė bovino di colore bruno
dvi Hlytis bot. bisessuale, ermafrodito; ~ liz d is a due
nidi
dvilk čioti, ~ s é t i guardare di traverso
dvi || lupis bot. bilabiáto; ~ m a tis a due misure
1 dvimetis dkt. biėnnio m
2 dvim etis bdv. b iennale, bienne di due anni; d.
augalas pianta bienne
dvij|m otoris bim otore; ~ n á g is bidente; ~ n á m is
bot. dioico
1 dvinaris dkt. m at. binomio m
2 dvinar is bdv. binomiale, binario; ~ ė s žvaigždės
stelle binárie
dvyn||ys, ~ u k a s gemello m , jie ~ i a i (~ u k a i) šono
gemelli (gemellini)
dvipatystė b ig a m ia /
dviprasmyb||ė am biguitá/, equivoco m; vengti ~ ių
scansare ogni equivoco
dviprásm ||is, ~ iš k a s ambiguo, equivoco; ~ is a ts a ­
kym as risposta ambigua; ~ iš k a i prv. am bigua­
mente, equívocamente; ~ išk a i kalbėti parlare in
m odo equivoco; ~ iš k ū m a s a m b ig u itá /, equi-
v o c itá /
d vip ü sp s bilaterale; ~ i s eismas tráffico a due sen-
si; ~ ė s durys porta a due battenti
dvi ragis bicorne; ~ r a ñ k is a due maní; con due
mánici
dviratininkas, -ė ciclista m, /; sport, velocista m, f
1 dvira ||tis d kt. b icicletta /; šnek. bici /; važiuoti
~ č iu andaré in bicicletta; vaikiškas, lenktyninis
~ tis bicicletta da bambino, da corsa; ~ č ių spór-
tas ciclismo m
2 dviratis bdv. a due ruóte
dvi||rázis bidente; ~ ra žė s šakės forca a due rebbi;
~ r e ik š m is a doppio senso, am biguo; ~ s a v á ¡-
tinis bisettimanale
dviséda prv. (seduti) in due
d v isién is a d o p p ie p a rė ti, a due facce; m at.: d.
kampas diedro m
dvi skaita gram. duale m \ ~ sk ie m é n is bisillabo;
~ sk ie m é n ia i žo d žia i p aro le bisillabe; —sk iltis
bot. bilobato, bilobo; ~ s lu ó k s n is a due strati;
~sluóksnis plūgas áratro a due vómeri; ~ sp a lv is
dvisti
bicolore; ~ sp a rn ia i dgs. zool. ditteri m pi; ~ sp a r -
nis a doppia ala
dvisti 1. putrefarsi, darė cattivo odore; 2. (gesti)
spėgnersi, estinguersi
dvi jstiėbis (apie laivą) a due álberi; ~ sty g is muz. a
due corde
dvišakas biforcuto, biforcato; d. kamienas tronco
biforcato
dvišakymas biforcazione /, biforcamento m; kelių d.
bivio m
dvišakuma, dvišakumas biforcazione/
dvi||šalis bilaterale; ~ šalė sutartis patto, accordo
bilaterale; ~ š la it is : ~šlaitis stogas te tto a due
falde; ~ š 6 n i s a due lati; ~ t á k t is tech. a due
tempi, fasi
dvitaškis l.gram. due punti; 2. sport, canestro da due
1 dvitomis dkt. ópera in due volumi
2 dvitomis bdv. in due volumi
dvi || trynis uovo con doppio tuorlo; ~ v á g is áratro a
due vómeri
dvivald Įa, ~ y s tė dualismo del potere
1 dvivamzdis dkt. d o p p iė tta /
2 dvivamzdis bdv. a due canne
d v iv eid p s, -ė sim ulatore m (f -trice); ~ iš k a i prv.
doppiam ente, in modo falso; ~ iškai elgtis agire
doppiam ente; ~ iš k a s am biguo, falso, doppio;
~ išk u m a s am biguitá/, doppiezza /, simulazione /
dviveiksm jis in due atti; ~ ė komedija commėdia in
due atti
dvivėr||is che si chiude da entram bi i lati; ~ ės durys
porta a due battenti
dvivėžis a doppio binario
dvi||vietė sport, canoa a due vogatori; ~ v iė tis a due
posti; ~viėtis lėktuvas biposto m inv; ~ žefik lis di
due cifre
dvók||as, ~ im a s puzza/, fetore m, lezzo m
dvoklinéti, dvoklinti šnek. gironzolare A, bighel-
lonare A
dvokti puzzare A, m andar cattivo odore; d. pra­
kaitu puzzare di sudore
d v o k u ly s ir. dvokas; ~ u s puzzolente, fetente
dzagnóti šnek. trotterellare A/E
dzim binti šnek. camminare a stento
d z in g é t i, ~ s é t i tintinnare E/A; —üliai dgs. būb-
bolo m, sonagliėra /; ~ u liú o ti suonare i sonagli,
tintinnare E/A
dzirinti, dzyrúoti šnek. 1. tagliare, segare con un
attrezzo ottuso; 2. (griežti) strim p ellare A; 3.
(čirkšti) stridulare A
140
dziudo nkt. dkt. sport, judo m inv
dzuk||as, -ė abitante della D zūkija (regione sudo-
rientale della Lituania); ~ ú o ti usare espressioni
peculiari dei dialetti della Dzūkija
dzvaktelė||ti šnek. pūngere A; man širšė ~ jo mi ha
punto una vespa
džemas confettura/, m a rm ella ta /
džentelm enas gentiluomo m; elgiasi kaip tikras d. si
com porta da vero gentiluomo
džer||gžti cigolare A, scricchiolare A; ~ š k ė t i tintin­
nare E, suonare E; stiklaidiėrška i vetri suonano
džėrškinti far (ri)sonare
d ž ia ū g s m a s gioia /, letizia /, allegria /; ~ u nesi­
tverti non stare in sé (ėssere fuori di sé) dalla
gioia; pašokti iš ~ o saltare per la gioia; verkti ~ o
ašaromis piángere lacrime di gioia
džiaugsmingĮI ai prv. g io io sam en te, lietam en te;
~ a s gioioso, lieto; ~ a s įvykis evento gioioso;
~ ü m a s gioiositá/, giocondita /
džiaūg tis gioire A, rallegrarsi; ~ tis pergale gioire
della vittória; ~iúosi tave matydamas šono lieto
di vederti
džiau || styti džn. stėndere A (piū volte); ~ t i 1. (ka­
binti) stėn d ere A, sciorinare A; ~ t i skalbinius
saulėje stėndere ii bucato ai sole; 2. šnek. (smogti)
colpire A; 3. šnek. (vogti) rubare A
džiaz as muz. jazz m inv; ~ o muzika música jazz;
~ o orkestras jazz-band; —ininkas jazzista m
džinas 1. (gėrimas) gin m; 2 . (dvasia) spirito m ,
genio m
d žing Hsėti ir. dzingsėti; ~ u l i s muz., etnogr. so-
náglio m
džins ai jeans m pi, blue-jeans m pi; ~ i n is jeans;
~ in is audinys tela di jeans, jeans m inv; ~ ú o ta s
vestito di jeans
džiova 1. (sausra) arid itá/, siccitá/, cal(d)ura /; 2.
med. tisi/, tubercolosi/; kaulų, plaučių d. tuber-
colosi óssea, polmonare
džiov||ykla stenditóio m (drabužių), seccatóio m
(daržovių), essicatóio m (grūdų); —ik lis essi-
catore m, essicante m, composto siccativo; m in i­
mas essicazione /, prosciugamento m
džiovininkas, -ė tubercoloso m (f-a)
džiovini!ti 1. seccare A, asciugare A, essiccare A;
saulė ~ a laukus ii sole asciuga i campi; ~ f i grybai
funghi secchi; sngr.: ~ tis plaukus asciugarsi i
capelli; 2. (mėsą) affumicare A
džiovintuvas asciugatrice / , asciugatóio m, essic-
catóio m; d. plaukams asciugacapelli/
141
džirinti, džyruoti ir. dzirinti, dzyrúoti
džiūgauti esultare A; d. dėl pergalės esultare per la
vittoria
d ž iu g e s y s gioia / , allegria /; džiugesio apimtas
preso dalia gioia; —iai prv. gioiosamente
džiuginti rallegrare A, m ėttere allegria; d. akį ral-
legrare la vista
d žiugjlum as g io io sitá /, g io c o n d itá /; ~ ü s gáio,
gioioso, allegro, lieto; ~ i žinia notizia gioiosa;
mán ~ u tai žinoti šono lieto di saperlo
džiiiktelėti darė un colpetto
d žiu n gi||ės dgs. giungla /; ~ ių įstatymas la legge
della giungla
d žiū sn a, d žiu sn iu s, -ė p ersona m olto magra; jis
tikras džiūsna ė ridotto a uno schėletro
džokeris
džiutas bot. corcoro m (augalas); i u t a / (žaliava)
džiu||ti 1. asciugarsi, proseiugarsi, seccare E; skal­
biniai ~ s ta i panni stanno asciugando; šulinys
~ sta ii pozzo si sta prosciugando; (man) burna
~ sta ho la gola secca; 2. (vysti) ap p assire E,
avvizzire E; prk.: jaunystė ~ sta giovinezza ap-
passisce; 3. (tiesėti) dimagrire E, deperire E;prk.:
~ ti Iš meilės striiggersi d’amore
džiūtis l.zr. džiova; 2. med. tab e/; nugaros smegenų
d. tabe dorsale
džiūv Įėsis crostino m, pane abbrustolito; ~ im a s
asciugamento m, prosciugamento m; tokią dieną
giras ~ im as asciuga bene in una giornata cosi
džokeris (korta) jolly m inv, m atta f

E,Ę,Ė
6, ė, ė jst. eh, ehi, ohi; e, ateik čia! ehi, vieni qui!
echolotas scandáglio acústico
ėdal as pastone m\ duoti kiaulėms ~ o darė ii pasto-
ne ai maiali
ėdal ius, -ė ir. ėdūnas; ~ ú o ta s sporco di pastone
ėdesys cibo anímale, forággio m
ėd ik as, -ė 1. m angiatore m ( f -trice)-, 0 širdžių ė.
ru b acu o ri m; 2. p rk . ( en gėjas) opp resso re m ,
sfruttatore m
ediktas istor. editto m , ordine m
ėdim as 1. atto dėl m angiare (detto d i animali)-, 2.
cibo anímale
ėdinėti d in . mangiucchiare A (detto d i animali)
ėdmenys dgs. menk. bocca/, denti m p i
ėdr||inėtižr. ėdinėti; ~ ü m a s voracitá/, insazietá/;
~ u n a s , -ė m angione m ( f - a ) , divoratore m (f
-trice)-, ~ ü s vorace, ingordo, insaziábile
ėduonis m ed. carie f in v
ėdūs 1. (kan du s) acre, m ordace, pungente; ėdūs
dūm ai fumo acre; 2. ir. ėdrūs
ė d ž p a b. 1. divoratore m; 2. sfruttatore m\ ~ i o s
dgs. m angiatoia/, grėppia/
efekt||as effetto m, risultato m , gydymo ~ a s effetto
di u na cura; šviesos ~ a i effetti di luce; ~ in g a s
ricco di forza espressiva, efficace; ~ in g a scena
scena d’effetto; ~ in g ü m a s efficácia/; ~ y v ia iprv.
efficacemente, con efficácia; ~y v ū m a s efficácia
/, efficienza /; ~ y v u s efficace, efficiente, effet-
tivo; ~ y v i priemonė rimėdio efficace
efem ėrišk||as effimero; ~ ü m a s qualitá di cío che ė
effimero
ėgi, ėgi dll. ecco, ebbene
eg ip tiė ||tis, -ė egiziano m ( f - a ) , egizio m ( f -a)\
~ č ių menas arte egizia
ėgi Hė bot. abete m\ baltoji ~ ė abete bianco; ~ ė t a s
(apie audinio raštą) a spinapesce, a punto erba;
~ y n a s bosco di abeti, abetáia /
eglynas tarm. ginepráio m
eglinis di abete; e. stalas távolo d’abete
ėglis bot. tarm. ginepro m
ėgli || šakė ram o d’abete; ~ tv o r ė siepe di abeti
eglunas bot. tamerice /, tamarisco m
142
egl&t||ė 1. m ib . piccolo abete; 2. (kalėdinė) álbero
di N atale; 3. (raštas): siu vin ėti ~ ė ricam are a
spinapesce
eg o ilistas, -ė egoísta m ,/; ~ s tin is , ~ stišk a s egoís­
tico, egoísta; ~ s t iš k a i prv. egoísticam ente, da
egoísta; ~ z m a s egoísmo m
egzalt acija esaltazio n e/, eccitazione /; ~ ú o t a s
esaltato, eccitato
egzam in||as esame m , prova/; stojamieji, keliamieji
~ a i esami d ’am missione, di prom ozione; rašo­
mieji, atsakomieji ~ a i prove scritte, orali; laikyti
~ u s sostenere gli esami; ~ ų kom isija commis-
sione esam inatrice; ~ a to r iu s , -ė, ~ ú o to ja s , -a
esam inatore m (f -trice), esaminante m, f; ~ ú o ti
esam inare A; ~ ú o ti m okinius iš istorijos esami-
nare gli scolari in stória
egzek u ||cija istor. esecuzione capitale; —toriu s
esecutore di giustizia, carnėfice m
egzėkvij||os dgs. bain . esequie f p l\ laikyti ~ a s ce­
lebrare le esequie
egzema m ed. eczėma m
egzėminis eczematoso, eczemático
egzem p lior iu s esem plare m , copia /; p riva lo m i
~ ia i esemplari d’óbbligo; šimto ~ ių tiražas una
tiratura di cento copie
egzist || avim as, ~ e ñ c ija esistenza / , vita /; ~ ú o t i
esistere E, ėssere E, vivere E; teisė ~ ú o ti diritto
all’esistenza
e g z ó tp k a esotism o m , ca rátte re esotico; ~ i n is ,
~ iš k a s esotico, strano, originale; ~ in ia i vaisiai
frutti esotici; ~ iš k a i prv. esoticam ente; ''-iškil­
nias esoticitá /
ei, ei jst. ehi, ehilá, ohe, ohi; ei, saugokis! ehi, štai
attento!
ė ib |ė 1. (daugybė ) ir. aibė; 2. (žala) danno m , malė
m , pridaryti ~ ių far danni; ~ in in k a s, -ė danneg-
giatore m ( f -trice)
eld in ||ė arnbio m , a m b ia tu ra / ; ~ iñ k a s (arklys)
ambiatore m
eigjįa 1. andam ento m , svolgimento m , (de)corso
m; ligós ~ á decorso (andam ento) di una malat-
tia; amžių ~ o jė nei corso dei sėcoli; 2. tech. moto
 143
m , funzionam ento m , marčia /; tuščioji ~ a m ar­
čia in folie (a vuoto); Ogram.: ~<w veikslas aspet-
to imperfettivo
eigastis an d a tu ra/, passo m
eigų || liauti fare ii guardaboschi; —lys guardaboschi
m , guardia forestale; ~ v á 1. área di bosco affi-
data ad una guardia forestale; 2. ispettorato fo­
restale
e ík l||in ti re n d e re veloce, am m aestrare A; ~ ü s
veloce, ágile, svelto
eikš, eikš || eñ liep. vieni qua; ~ é n k it(e ) liep. venite
qua
eikvo jim a s consumo m , spreco m , p érd ita/; laiko
~ jim a s p erditem po m inv; ~ t i consum are A,
sprecare A, dissipare A; ~ fi pinigus sprecare il
denaro; ~ ti sávo jėgas sciupare le próprie forze;
~ to ja s , -a dissipatore m ( f -trice), scialacquatore
m {f-trice)
e il||é 1. (greta) f ila /, rig a / , co d a/; sėdėti pirm oje
~ ė jė sedere in prim a fila; stóti į eilę m éttersi in
fila (in coda); stovėti ~ ė jė fare la fila (la coda);
sėti ~ é m is seminare a righe; medžių ~ e filare di
álberi; 2. (darym o tvarka) turno m , órdine m ,
v o ltą /; iš ~ e s a turno; d a b a r távo ~ ė ė il tuo
tu rn o (tocca a te); p asako ti iš ~ ė s narrare per
ordine; 3. (sluoksnis) strato m; dėti ~ ė m is m et­
iere a (per) strati; 4. (karta) generazione/; antros
~ ė s pusbrolis cugino di secondo grado
eilėdara lit. versificazione/ , técnica del verso
eilėraštinis in versi
eilėraš ||tis poesia/, versi m pi; rašyti ~ iiu s scrivere
poesie, poetare A
eil ės dgs. versi m p i, poesia /; baltosios ~ ė s versi
sciolti (liberi); skaityti ~ e s lėggere poesie
eilia || dirbys, ~ k a ly s menk. rimatore m, poetastro m
eiliavim as versificazione /, composizione in versi
1 eilinis 1. (einantis iš eilės) (sus)seguente, di turno;
2. (paprastas ) sólito, ordinario, regolare; e. žm o­
gus uomo qualsiasi
2 eilinis, -ė kar. gregario m, soldato semplice
eiliškum as ordine di successione, turno m
e iliu o tas in versi, rim ato; ~< a p a sa k a fiaba in
versi; ~ t i 1. (rikiuoti) m éttere in fila (in riga); 2.
(rašyti) com porre in versi, scrivere poesie, poe­
tare A
eilu ||tė 1. (rašto linija) rig a / , lin e a /; skaityti tarp
~ č ių lėggere tra le righe; perkelti (žodį) į kitą ~ tę
andaré a capo (alia riga seguente); 2. lit. verso m;
keturių ~ č ių posm as strofa di q u attro versi; 3.
ėjikas
(kostiumas ) abito completo (da uom o), vestito m;
4. spec. serie f inv, successione/, se q u e n z a /
einam ||ásis presente, attuale, in corso; einamosios
pareigos funzione attu ale; ~ ó j i sąskaita conto
corrente; 0 gram.: ~ a s is vidaus vietininkas caso
¡Ilativo
éinis zool. otarda /
eisen||a 1. andatura / , passo m; pažįstu tave iš ~ o s ti
riconosco d all’an datura; 2 . (eitynės) corteo m ,
processione /; laidotuvių ~ a corteo fúnebre
eism llas tráffico m , circolazione strad ale; laivų,
traukinių ~ a s tráffico m arittim o, ferroviario;
kelių ~ o taisyklės códice stradale; važiuoti p rieš
~ ą andaré contro mano
elj|ti 1. (pėsčiom is) andaré E, camminare E, rnuo-
versi; ~ tf į mokyklą, pas gydytoją andaré a scuola,
dal dottore; ~ n u pasivaikščioti vado a spasso; ~ t i
į svečius andaré a trovare qc., fare una visita a
qc.; ~ t i dideliais žingsniais cam m inare a grandi
passi; 2. (važiuoti) andaré E, partiré E; kada ~ n a
trau kin ys? q u an d o p arte il tren o ?; 3. (slin kti)
passare E, (tra)scórrere E/A; laikas ~ n a ii tem ­
po passa; metams ~ n a n t con Pandare degli anni;
4. (veikti) funzionare A; laikrodis neina l’orologio
non va piū; 5. (atlikinėti) svólgere A, fare A; ~ t i
sargybą fare (m ontare) la guardia; prie pir-
mdsios komunijos fare (ricėvere) la prim a comu-
nione; ~ i i aukštas pareigas rivestire una carica
im portan te; ~ t i lažą p resta re un servizio o b ­
lig a to rio (gratuito); 6. (m okytis) studiare A; ką
~ n a te iš istdrijos? che cosa statė stu d ian d o di
stória?; 7. (tekėti už vyro) sposare A, m aritarsi;
kas ~ s u ž tókio? chi lo sposerá m ai?; 8. (tilpti)
entrare E, starci; 9. (tęstis) estėndersi, allungarsi;
10. (sklisti) diffóndersi, spárgersi; ~ n a kalbos si
sparge la voce; 11. (žaisti) giocare A; ~ t i slėpynių
giocare a nascondino; 12. (sektis) procėdere E/A,
andaré avanti; reikalai kol kas ~ n a gerai gli affari
per ora vanno bene; ~ t i geryn andaré in meglio,
m igliorare; sn gr:. kaip ~ n a s i? com e va?; 0 už
nieką ~ t i andaré in rovina; ~ft‘ iš proto perdere il
senno, impazzire E; galvomis (sienomis) ~ t i fare
un baccano infernale; pagaugais ~ t i far venire i
brividi; eik (įaū) eik! Eik tu! m a va la!
eitynės dgs. 1. corteo m , processione / , manifesta-
zione/; 2. cam m inata/, m a rč ia /
ėiž ||ena, ~ ė t iž r . aiž||ena, ~ ė ti
ė j|| ikas, -ė 1. cam m inatore m; 2. sport, m arciatore
m ( f -trice); ~ im a s 1. sport, m arčia / ; 2. (a tli­

eketė
kim as) andam ento m , svolgim ento m, funzio-
n am en to m\ pareigų ~ lm a s svolgim ento delle
funzioni (m ansioni); 3. (sprendimas) movimen-
to tá ttic o , m a n o v ra /, m ossa /; gudrūs ~ im a s
m ossa intelligente; —finas, -ė šnek, vagabondo
m (f-a )
eketė buco m, foro m, apertura/ (in unfiume o lago
ghiacciato)-, (iš)kirsti lede eketę fare un buco nei
ghiáccio
ekipa 1. équipe/i'nv; 2. sport, sq u a d ra /
ekipažas equipággio m; lėktuvo e. equipággio di un
aereo
ek lėk tp k a eclettism o m; —ikas, -ė eclėttico m (f
-a); ~ i š k a s eclėttico; —išk ū m as e c le ttic itá /;
—izm as eclettismo m
ekliptika astr. eclittica /
ek o lo g ||a s, -ė ecólogo m ( /- a ) ; ~ i j a e c o lo g ía /;
~ i n is ecológico
ekonom ||as, -ė ecónom o m (f-a ), am m inistratore
m ( f -trice)-, —ija ec o n o m ía /, rispárm io m; po­
litinė ~ ija econom ía política; —ika economía /;
kapitalizmo (rinkos) ~ ika economía capitalistica
144
ekskurs ija escursione/, gitą /; turistinė ~ ija gitą
turística; ~ in in k a s , -ė žr. ekskursantas; ~ ú o t i
fare escursioni
ek slib ris ¡Ias ex libris m inv\ ~ ų kolekcionavimas
collezionismo exlibristico
ekspans įija espansione /; ~ io n is ta s , -ė espansio-
nista m, f-, ~io n iz m a s espansionismo m; ~ y v ia i
prv. in modo espansivo; ~y v ü m a s espansivitá/;
~ y v ū s espansivo
ekspedi||cija spedizione/; dalyvauti ~cijoje parte-
cipare a una spedizione; ~ c in in k a s, -ė chi p ren­
de parte a una spedizione; ~ c in is di spedizione;
~cinė tarnyba agenzia di spedizione; ~ ja v im a s
spedizione/; —júoti spedire A, inviare A, m an­
dare A; —torius speditore m, m ittente m
eksperim eñt¡|as esperim ento m; —avim as speri-
mentazione /; —inis sperim entale; —úoti speri-
m entare A, verificare con esperim enti; —úoto-
ja s, -a sperim entatore m ( f -trice)
ekspertu as, -ė esperto m (f -a),juridinis ~ a s esper­
to legale; ~ i z ė perizia / , consulenza técnica;