You are on page 1of 2

Alvydas Butkus (g. 1950 m. liepos 9 d.

Kaune) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, Vytauto Didžiojo


universiteto Lietuvių kalbos katedros profesorius, Letonikos centro vadovas, asociacijos „Lietuvos
ir Latvijos forumas“ pirmininkas.

Biografija
1968 m. baigė Kauno I vidurinę mokyklą (dab. „Aušros“ gimnazija) ir kurį laiką dirbo pagalbiniu
darbininku statybose. 1969-1975 m. dirbo Lietuvos miškų institute laborantu, studijavo lituanistiką
Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete (VU KVF). 1975 m. – Kauno prekybos reklamos
biuro redaktorius. 1976-1990 m. dirbo VU KHF Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, dėstė
lietuvių dialektologiją, leksikologiją, akcentologiją, kalbos kultūrą, latvių kalbą. Nuo 1976 m.
asistentas, nuo 1986 m. vyr. dėstytojas, nuo 1989 m. docentas. 1984 m. apgynė filologijos mokslų
kandidato disertaciją „Lietuvių pravardės“.

1988 m. aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, buvo Kauno iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio I
Seimo narys (1988–1990). Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamosios tarybos, vėliau
Atkuriamojo Senato narys (1990-1996). Inicijavo lituanistikos studijų atkūrimą (1990) ir Letonikos
centro įkūrimą (1995) Vytauto Didžiojo universitete.

1990-1993 m. vadovavo VDU Lituanistikos katedrai, 1993-1995 m. – Lietuvių kalbos katedros


pagrindinėms studijoms, nuo 1995 m. vadovauja VDU Letonikos centrui. 2009 m. atliko
habilitacijos procedūrą (gintasis darbas – „Nominacija ir identitetas“). Rūpinasi VDU ir Latvijos
universitetų studentų mainais – pirmieji įvyko 1991 m. pavasarį. Nuo to laiko VDU pasirašė sutartis
su Latvijos universitetu, Latvijos kultūros akademija, Daugpilio universitetu, Rėzeknės aukštąja
mokykla, Liepojos universitetu, taip pat su Stokholmo universitetu. Yra skaitęs paskaitų minėtuose
universitetuose, taip pat Tamperės (Suomija) universitete.

Užsienio stažuotės

Latvijos universitetas (1980, 1998, 2004).


Tartu universitetas (1984)
Upsalos universitetas (1992)

Kita visuomeninė veikla

Domisi folkloru. 1979 m. VU KVF įkūrė studentų folklorinį ansamblį (vėliau pavadintą „Uosinta“)
ir kurį laiką jam vadovavo. 1990 m. įkūrė VDU folklorinį ansamblį. Su VU KVF ir VDU studentais
surengė apie 50 dialektologinių, vardyno, tautosakos ekspedicijų Lietuvoje; keletas jų vyko
Latvijoje ir Baltarusijoje.
Buvo vienas iš Lietuvos ir Latvijos forumo įkūrimo iniciatorių (2005). Nuo 2007 m. vadovauja
asociacijai „Lietuvos ir Latvijos forumas“.
Nuo 2011 m. yra Tautininkų sąjungos ir jos tarybos narys.

Valstybiniai apdovanojimai

2000 m. – Lietuvos Nepriklausomybės medalis


2000 m. – Latvijos Trijų Žvaigždių ordinas (Karininko kryžius)
2003 m. – Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ (Riterio kryžius)
2011 m. – Baltijos Asamblėjos medalis
Užsienio stipendijos

Švedų instituto (Swedish Institute) stipendija metinei stažuotei Upsalos universitete (1992).

Darbai
Paskelbė per 120 straipsnių onomastikos, kalbos kultūros, kalbos politikos, tautinių mažumų
politikos, tarpvalstybinių santykių klausimais.

Išleistos knygos: Mūsų broliai latviai (1990), Lietuvių pravardės (1995), Lietuvių-latvių kalbų
vadovas (1987, 1996, 2002; pirmieji du leidimai parengti drauge su dr. Albertu Sarkaniu), Latviai
(1995), Latvių-lietuvių kalbų žodynas (2003), Latvių kalba: gramatika ir pratimai (2005, 2008),
Čekų-latvių-lietuvių kalbų vadovas (2008; bendraautoriai A. Sarkanis, D. Šelelyová), Baltiškos
impresijos (elektroninis leidimas 2008, spaustuvinis leidimas 2012), Sparnuotieji žodžiai
(elektroninis ir spaustuvinis leidimas 2009), Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas (elektroninis
leidimas 2009), Nominacija ir identitetas (elektroninis leidimas 2009), Lietuvių-latvių, latvių-
lietuvių kalbų žodynas (2011).

Verčia latvių grožinę literatūrą. Pirmieji vertimai iš latvių kalbos periodikoje pasirodė 1976 m.
Paskelbė I. Zieduonio, E. Rudzyčio, J. Laganovskio ir kt. autorių kūrinių. Išleido H. Galinio
apysaką „Laikas sėti rugius“ (1986), latvių novelių rinkinį jaunimui „Namas su kiškio ausimis“
(2001).

Kita informacija pateikta http://lt.wikipedia.org/wiki/Alvydas_Butkus.

You might also like