Regina Kvašytė

TARP LIETUVOS IR LATVIJOS:

LINGVISTINES
PARALELĖS
STARP LIETUVU UN LATVIJU:
LINGVISTIŠKAS PARALELES
 ŠIAULIŲ U N I V E R S I T E T A S
HUMANITARINIS FAKULTETAS

нимлмт.шюишм '
i.MttRsrr.mssui/.Nsis

Šiauliai, 2012
 UDK 811.172
KV-19

Recenzentai / Recenzenti:
asoc. prof. dr. Laimutė Baluodė (Latvijos universitetas, H e l s i n k i o univer­
sitetas) / asoc. prof. dr. Laimute Baiode (Latvijas Universitäre, H e l s i n k i !
Universitnte),
doc. dr. Vigmantas Butkus (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas,
Šiaulių universitetas) / doc. dr. Vigmants Butkus (Lietuviešu literatūras
un folkloras institūts, ŠauĮu Universitete).

Mokslinių straipsnių rinkinyje gretinamos lietuvių ir latvių kalbos: nuo

geolingvistikos (tyrinėjama Latvijos lietuvių kalba) ir etnolingvistikos (aprašomi
tautinių realijų pavadinimai ir jų vartojimas) pereinama prie taikomosios lingvistikos
(nagrinėjami vertimai, leksikografijos ir terminografijos šaltiniai, tikrinių žodžių
perteikimas) ir sociolingvistikos (aptariami visuomenės gyvenimo pokyčių atspindžiai
žodynuose, metakalbiniai komentarai). Tai padeda geriau pažinti ne tik abiejų šalių
kalbas, bet ir kultūras.

Zinätnisko rakstu krajums veltlts lietuviešu un latviešu valodu sastatljumam:

no geolingvistikas (petita Latvijas lietuviešu valoda) un etnolingvistikas (aprakstlti
tautas realijų nosaukumi un to lietošana) pärejot pie lietiškas valodniecibas
(analizėti tulkojumi, leksikografijas un terminogräfijas avoti, Ipašvardu atveide) un
sociolingvistikas (aplūkoti sabiedriskäs dzfves pärmainu atspogu|ojums värdnfcäs,
metalingvistiskie komentäri). Tas palldz labäk iepazit abu vaistu valodas un kultūrų.

Spausdinama Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto tarybos 2012 m. gegu­

žės 14 d. nutarimu (protokolo Nr. 6) / Rakstu kriijumu izdod ar Šau|u Universitates
Humanitaras fakultates padomes 2012. g. 14. maija lėmumu (protokolą Nr. 6).

Leidybą r ė m ė arba iš dalies finansavo /

Izdošanu atbalstija vai duĮčji fiitanseįa:

Lietuvos nii>kilinlnki|
stilingai SaIJutifs
URM «kyrlui / Lietuvai
Zlnätnjekii liivlcnibas
UEIUVOS-UIVIIOS fOiUMJS
Ury(/*S.LltrUVUS fOKUMS SatJmits nodu|j

I S S N 1822-7287
I S B N 978-609-430-177-3
O Itegina Kvašytė, 2012
© Šiaulių universitetas, 2012
O VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2012
 TURINYS / SATURS

Įvadas П

Ievads 14

Geolingvistika / Ceolingvisiika 17
Литовцы в Латвии: социолингвистический и лингвистический
аспекты 18
Lietuviai Latvijoje: sociolingvistinis ir lingvistinis aspektai
(Santrauka) 29
LietuvieŠi Latvija: sociolingvistiskais un lingvistiškais aspekts
(Kopsavilkums) 30
Lithuanians in Latvia: Sociolinguistic and Linguistic Aspects
(Summary) 31
Zemgales lictuvieši u n to valodas specifika 33
Žiemgalos lietuviai ir jų kalbos specifika (Santrauka) 39
Zemgales lictuvieši un to valodas specifika (Kopsavilkums) 40
The Lithuanians of Semigallia and the Specifity of Their Language
(Summary) 41
D i e L e x i k der Litauer Lettlands: Erscheinungen der
Sprachkontaktc 42
Latvijos lietuvių leksika: kalbų kontaktų raiška (Santrauka) 50
Latvijas lietuviešu leksika: valodu kontaktu izpausmes
(Kopsavilkums) 50
Lexis of Latvian Lithuanians: Manifestations of Language Contacts
(Summary) 51
A p i e kai kurias latvybes Latvijos lietuvių kalboje 52
Apie kai kurias latvybes Latvijos lietuvių kalboje (Santrauka) 61
I'ar dažiem leticismiem Latvijas lietuviešu valodä (Kopsavilkums) 62
O n Some Latvian Borrowings in the Language of Latvian
Lithuanians (Stimmury) 63
Besonderheiten der Umgangssprache der Litauer Lettlands:
Gebrauch der Präpositionen 66
Latvijos lietuvių šnekamosios kalbos specifika: prielinksnių
vartojimas (Santrauka) 78
 Latvijas lietuviešu sarunvalodas specifika: prievärdu lietošana
(Kopsavilkums) 79
Linguistic Peculiarities of Latvian Lithuanians: Prepositional
Constructions (Summary) 80
Функционирование топонимов и этнонимов в речи литовцев
Латвии 81
Toponimų ir etnonimų funkcionavimas Latvijos lietuvių šnekoje
(Santrauka) 93
Toponimu un etnonlmu funkciončšana Latvijas lietuviešu runa
(Kopsavilkums) 94
The Functioning of Toponyms and Ethnonyms in the Speech of
Latvian Lithuanians (Summary) 95
Названия реалий общественной жизни в речи литовцев
Латвии 96
Visuomeninio gyvenimo realijų pavadinimai Latvijos lietuvių
šnekoje (Santrauka) 106
Sabiedriskäs dzives realijų nosaukumi Latvijas lietuviešu runa
(Kopsavilkums) 106
The Names of Public Life Realias in the Speech of Latvian
Lithuanians (Summary) 107

Etnolingvistika 109
Tautinės realijos: pavadinimai, terminai ir jų vartojimas 110
Tautinės realijos: pavadinimai, terminai ir jų vartojimas
(Santrauka) 120
Tautas realijas: nosaukumi, termini un to lietošana (Kopsavilkums) ..121
National Realia: Names, Terms and Their Usage (Summary) 122
Latvių tautinės realijos kitų kalbų šaltiniuose 123
Latvių tautinės realijos kitų kalbų šaltiniuose (Santrauka) 136
Latviešu tautas realijas citvalodu avotos (Kopsavilkums) 137
Latvian National Realia in the Sources of Other Languages
(Summary) 138
Latvijos g y v e n i m o realijos lietuviškuose šaltiniuose 139
Latvijos gyvenimo realijos lietuviškuose šaltiniuose (Santrauka) 153
Latvijas dzives realijas lietuviešu avotos (Kopsavilkums) 154
The Realia of Latvian Life i n Lithuanian Sources (Summary) 155
Lietuviešu tautas realijas latviešu avotos 156
Lietuvių tautinės realijos latviškuose šaltiniuose (Santrauka) 167
Lietuviešu tautas realijas latviešu avotos (Kopsavilkums) 168
Lithuanian Realia in Latvian Sources (Summary) 169
 Latvių Joninės lingvistiniu aspektu 170
Latvių Joninės lingvistiniu aspektu (Santrauka) 183
Latviešu Jani lingvistiška aspektą (Kopsavilkums) 184
The Linguistic Aspect of Latvian St Johns Feast (Summary) 185
Pasvarstymai apie beekvivalentę leksiką, arba Joninės Latvijoje
lietuviškai 186
Pasvarstymai apie beekvivalentę leksiką, arba Joninės Latvijoje
lietuviškai (Santrauka) 195
Pärdomas par bezckvivalenta leksikų jeb Jäni Latvija lietuviški
(Kopsavilkums) 195
Considerations on Non-equivalent Vocabulary, or Latvian
St John's Feast in Lithuanian (Summary) 196

T a i k o m o j i lingvistika / Lietiškū valodnieciba 197

Latviešu autoru daiĮdarbu t u l k o j u m i lietuviešu valodä 198
Latvių autorių grožinių kūrinių vertimai į lietuvių kalbą
(Santrauka) 218
Latviešu autoru daiĮdarbu tulkojumi lietuviešu valodä
(Kopsavilkums) 219
Translations of Fiction by Latvian Authors into the Lithuanian
Language (Summary) 220
Latvių Joninių dainos ir jų vertimo specifika 222
Latvių Joninių dainos ir jų vertimo specifika (Santrauka) 236
Latviešu Janu tautasdziesmas un to atdzcjošanas specifika
(Kopsavilkums) 237
;

Latvian Folk Songs of St John's Feast and the Specificity of Their

Translation (Summary) 238
Latviešu tautasdziesmas lietuviški: valodnieciskais aspekts 239
Latvių liaudies dainos lietuviškai: kalbinis aspektas (Santrauka) 252
Latviešu tautasdziesmas lietuviški: valodnieciskais aspekts
(Kopsavilkums) 252
The Linguistic Aspect of Translating Latvian Folk Songs
(Summary) 253
A n t h r o p o n y m s and Phytonyms i n Latvian Literary Fairy
Tales and T h e i r Lithuanian Translations (Flowers: Fairy
Tales by A n n a Sakse) 254
Antropouimai ir fitonimai latvių literatūrinėse pasakose ir jų
vertimuose į lietuvių kalbą (Ana Saksė. Pasakos apie gėles)
(Santrauka) 267
 Antroponlmi un fitonlmi latviešu literärajäs pasakas un to
tulkojumos lietuviešu valodä (Anna Saksc. Pasakas par zicdiem)
(Kopsavilkums) 268
Anthroponyms and Phytonyms in Latvian Literary Fairy Tales
and Their Lithuanian Translations (Flowers: Fairy Tales by Anna
Sakse) (Summary) 269
Pastabos dėl latvių kalbos žodyno Latviešu literūrūs valodas
vūrdnica 271
Pastabos dėl latvių kalbos žodyno Latviešu literūras valodas
värdnTca (Santrauka) 285
Piezlmes par latviešu valodas värdnlcu Latviešu literūras valodas
vūrdnica (Kopsavilkums) 286
Some Comments on the Latvian Dictionary Latviešu literūras
valodas vūrdnica (Summary) 287
Žodžių su šaknimi tirg- semantika ir paplitimas latvių kalboje 288
Žodžių su šaknimi tirg- semantika ir paplitimas latvių kalboje
(Santrauka) 302
Vardu ar sakni tirg- semantika un izplatiba latviešu valodä
(Kopsavilkums) 303
Semantics and Distribution of Words Having the Root tirg- in the
Latvian Language (Summary) 304
Lietuvių t'r latvių tarmės: terminija ir žodynai 305
Lietuvių ir latvių tarmės: terminija ir žodynai (Santrauka) 318
Lietuviešu un latviešu izloksnes: terminologija un värdnlcas
(Kopsavilkums) 318
Lithuanian and Latvian Dialects: Terminology and Dictionaries
(Summary) 319
Lietuviešu un latviešu terminogräfijas jaunumi 320
Lietuvių ir latvių terminografijos naujovės (Santrauka) 326
Lietuviešu un latviešu terminogräfijas jaunumi (Kopsavilkums) 327
What is New i n the Lithuanian and Latvian Terminography?
(Summary) 328
Lietuvių ir latvių ekonomikos terminijos anglybės 329
Lietuvių ir latvių ekonomikos terminijos anglybės (Santrauka) 346
Lietuviešu un latviešu ekonomikas terminologijas anglistui
(Kopsavilkums) 346
Anglicisms in Lithuanian and Latvian Economic Terminology
(Summary) 347
Latvių asmenvardžiai Lietuvos spaudoje 348
Latvių asmenvardžiai Lietuvos spaudoje (Santrauka) 355
 Latviešu personvärdi Lietuvas prese (Kopsavilkums) 356
Latvian Personal Names in the Lithuanian Press (Summary) 356
Lietuvių asmenvardžiai Latvijos spaudoje 357
Lietuvių asmenvardžiai Latvijos spaudoje (Santrauka) 365
Lietuviešu personvärdi Latvijas prese (Kopsavilkums) 365
Lithuanian Personal Names in Latvian Press (Summary) 366
Latvių tikriniai žodžiai Šiaulių dienraščiuose 367
Latvių tikriniai žodžiai Šiaulių dienraščiuose (Santrauka) 377
Latviešu Tpašvardi ŠauĮu Iaikrakstos (Kopsavilkums) 377
Latvian Proper Names in Šiauliai Newspapers (Summary) 378
Latvijos vietovardžiai Lietuvos spaudoje 380
Latvijos vietovardžiai Lietuvos spaudoje (Santrauka) 385
Latvijas vietvärdi Lietuvas prese (Kopsavilkums) 386
Latvian Place Names in the Lithuanian Press (Summary) 386
Dėl Latvijos vietovardžių vartojimo Šiaulių spaudoje 387
Dėl Latvijos vietovardžių vartojimo Šiaulių spaudoje (Santrauka) 396
Par Latvijas vietvardu lietošanu ŠauĮu prese (Kopsavilkums) 397
The Use of Latvian Place-Names in Šiauliai Press (Summary) 398
Par Žemgali lietuviški: vietvardu atveide 399
Apie Žiemgalą lietuviškai: vietovardžių perteikimas (Santrauka) 412
Par Žemgali lietuviški: vietvardu atveide (Kopsavilkums) 413
About Semigallia in Lithuanian: Rendering Place-Names
(Summary) 414
Par Latgali lietuviški: vietvardu atveide 415
Apie Latgali} lietuviškai: vietovardžių perteikimas (Santrauka) ..429
Par Latgali lietuviški: vietvardu atveide (Kopsavilkums) 430
About Latgale in Lithuanian: Rendering Place-Names (Summary) 431
Latviški simboliniai pavadinimai Lietuvos spaudoje 433
Latviški simboliniai pavadinimai Lietuvos spaudoje (Santrauka) 439
Latviešu simboliskie nosaukumi Lietuvas prese (Kopsavilkums) 440
Latvian Symbolic Names in the Lithuanian Press (Summary) 440
Lietuviešu simboliskie nosaukumi latviešu tėkštos 442
Lietuviški simboliniai pavadinimai latviškuose tekstuose (Santrauka) .449
Lietuviešu simboliskie nosaukumi latviešu tėkštos (Kopsavilkums) 450
Lithuanian Symbolic Names in the Latvian Texts (Summary) 450
Lietuviešu tin latviešu personvärdu atveides gramatiskie aspekti 451
Lietuviu ir latvių asmenvardžių perteikimo gramatiniai aspektai
(Santrauka) 460
Lietuviešu un latviešu personvärdu atveides gramatiskie aspekti
(Kopsavilkums) 460
 Grammatical Aspects of Rendering Personal Names in Lithuanian
and Latvian (Summary) 461

Sociolingvistika 463
Visuomenės socialinių pokyčių atspindžiai latvių kalbos
žodynuose 464
Visuomenės socialinių pokyčių atspindžiai latvių kalbos
žodynuose (Santrauka) 480
Sabiedribas sociälo pärmainu atspoguĮojums latviešu valodas
värdnlcäs (Kopsavilkums) 480
Reflections of Society's Social Changes in Dictionaries of the
Latvian Language (Summary) 481
Latviešu literäräs valodas värdnlcäs leksikas aktualizäcija 483
Žodyno Latviešu literäräs valodas värdnica leksikos aktualizäcija
(Santrauka) 493
Latviešu literäräs valodas värdnlcäs leksikas aktualizäcija
(Kopsavilkums) 494
Actualization of Vocabulary in the Dictionary Latviešu literäräs
valodas värdmca (Summary) 495
Metakalbiniai komentarai sociolingvistiniu aspektu (lietuvių kaip
(pa)sakytų... ir latvių kū teiktu (sacitu)...) 496
Metakalbiniai komentarai sociolingvistiniu aspektu (lietuvių kaip
(pa)sakytų... ir latvių kä teiktu (sacitu)...) (Santrauka) 517
Metalingvistiskie komentäri sociolingvistiskä aspektu (lietuviešu
kaip (pa)sakytų .. un latviešu kä teiktu (sacitu) ..) (Kopsavilkums) 518
The Sociolinguistic Aspect of Meta-Linguistic Commentaries
(Lithuanian kaip (pa)sakytų... and Latvian kä teiktu (sacitu)...)
(Summary) 519

S u t r u m p i n i m a i / SaTsinüjumi 520

Š a l t i n i a i / Avoti 526

Literatūra 531

R o d y k l ė s / Räditäji 552
Asmenvardžiai / Personvärdi 552
Realijų pavadinimai / Realijų nosaukumi 561

B i b l i o g r a f i n ė s pastabos / liibliogrūfiskūs plezimcs 564

 ĮVADAS

L i e t u v ą i r Latviją n u o s e n o sieja a r t i m a s b e n d r a v i m a s , glaudūs

ryšiai, m e z g a m i i r p l ė t o j a m i įvairūs dvišaliai s a n t y k i a i . A b i e m šalims
b e n d r a d a r b i a u t i p a d e d a lietuvių i r latvių, t. y. b a l t ų , k a l b ų g i m i n i n ­
g u m a s . V i s u o t i n a i tai pripažįstama, tačiau k o l kas n e g a l i m a p a s i g i r t i
a b i e j ų k a l b ų g r e t i n i m u i skirtų m o k s l i n i ų t y r i m ų gausa, todėl l a i k y ­
tinas s v a r i u įnašu s i e k i a n t pažinti kalbas i r tautas k i e k v i e n a s t o k i o
p o b ū d ž i o darbas - išsamiau s u p a ž i n d i n a n t i s s u lietuvių i r latvių k a l b o ­
m i s šias k a l b a s m o k a n č i u s ar j ų b e s i m o k a n č i u s kitataučius, s k a t i n a n ­
tis l i n g v i s t i n i ų paralelių t y r i m u s .
T e m i n i u p a g r i n d u parengtas m o k s l i n i ų straipsnių r i n k i n y s Tarp
Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės suskirstytas į keturis s k y ­
rius - einama nuo geolingvistikos ir etnolingvistikos prie taikomosios
lingvistikos, o baigiama sociolingvistika. Taikomosios lingvistikos sky­
r i u s didžiausias pagal apimtį, tačiau jį b ū t ų g a l i m a s u s k i r s t y t i į k e t u r i s
p o s k y r i u s : č i a sudėti v e r t i m ų kalbą, l e k s i k o g r a f i j o s i r t e r m i n o g r a f i j o s
t y r i m u s , taip pat a b i e j ų k a l b ų t i k r i n i ų žodžių p e r t e i k i m ą k i t a k a l b a
a n a l i z u o j a n t y s s t r a i p s n i a i . D a u g e l i s straipsnių y r a Š i a u l i ų u n i v e r s i t e t o
H u m a n i t a r i n i o fakulteto Lietuvių kalbotyros ir k o m u n i k a c i j o s kated­
ros m o k s l i n ė s t e m o s Lietuvių ir latvių kalbų paralelės tyrimų išdava.
Dažniausiai a p t a r i a m o s a b i g r e t i n a m o s k a l b o s , t i k k e l i u o s e s t r a i p s ­
n i u o s e a p s i r i b o j a m a v i e n a k u r i a n o r s k a l b a , tačiau i r tada s t e n g i a m a s i
rasti sąsajų s u antrąja, i e š k o m a p a n a š u m ų i r s k i r t u m ų .
G e o l i n g v i s t i k o s s k y r i u j e n a g r i n ė j a m a L a t v i j o s lietuvių s i t u a c i j a ,
jų g i m t o s i o s k a l b o s y p a t u m a i , a p t a r i a m i k a l b ų k o n t a k t ų atspindžiai,
įvairių s e m a n t i n i ų g r u p i ų ž o d ž i ų , p r i e l i n k s n i n i ų k o n s t r u k c i j ų v a r t o j i ­
m a s L a t v i j o j e g y v e n a n č i ų lietuvių k a l b o j e .
E t n o l i n g v i s t i k o s s k y r i u j e d a u g i a u s i a d ė m e s i o t e n k a tautinių r e ­
alijų p a v a d i n i m a m s : tiek t e o r i n e i ( t e r m i n o l o g i n e i ) šio r e i š k i n i o apžval­
g a i , t i e k lietuvių realijų pavadinimų v a r t o j i m u i latvių k a l b a arba l a t ­
vių realijų - lietuvių k a l b a . Išskirtos J o n i n ė s k a i p v i e n a iš svarbiausių
latvių š v e n č i ų , a p t a r i a m a su j o m i s susijusi b e e k v i v a l e n t ę l e k s i k a ir jos
v a r t o j i m a s lietuvių k a l b o j e .
 T a i k o m o s i o s l i n g v i s t i k o s s k y r i u s p r a d e d a m a s latvių autorių
k ū r i n i ų v e r t i m ų į lietuvių kalbą apžvalga. T a i l a b i a u k u l t ū r o l o g i n i s
n e i l i n g v i s t i n i s t y r i m a s , s u t e i k i a n t i s g a l i m y b i ų pažinti išverstą į l i e ­
tuvių k a l b ą latvių literatūrą, ieškoti jos sąsajų savos šalies k u l t ū r i n i a ­
m e g y v e n i m e . K a l b i n i u požiūriu n a g r i n ė j a m i išversti tekstai - latvių
l i a u d i e s d a i n o s J o n i n i ų t e m a t i k a i r A n o s S a k s ė s literatūrinių pasakų
c i k l a s Pasakos apie gėles. Leksikografijos, kaip taikomosios lingvisti­
kos s u d e d a m o s i o s dalies, p o s k y r y j e ž v e l g i a m a į latvių k a l b o s ž o d y ­
nus - išsamiau n a g r i n ė j a m a s latvių k a l b o s Žodynas Latviešu literūras
valodas vūrdnica. R e m i a n t i s šiuo ir kitais žodynais a p t a r i a m a žodžių
su š a k n i m i tirg- įvairovė, s e m a n t i k a , taip pat m i n i m i a b i e j ų kalbų
t a r m i ų žodynai, jų k l a s i f i k a c i j a , drauge g r e t i n a n t i r t a r m i n i ų ž o d y n ų
terminiją. D a r nagrinėjama senesnė ir šiuolaikinė e k o n o m i k o s t e r m i ­
n i j a , atėjusi iš anglų k a l b o s . Ž v e l g i a m a j tai, k a i p p e r t e i k i a m a s v a r d y ­
nas: g r e t i n a m a latvių asmenvardžių, vietovardžių i r s i m b o l i n i ų p a v a ­
d i n i m ų v a r t o s e n a lietuviškai, tikrinių lietuvių k a l b o s žodžių p e r t e i k i ­
m a s latviškai. A t s k i r u o s e s t r a i p s n i u o s e išsamiai a n a l i z u o j a m a s dviejų
L a t v i j o s r e g i o n ų - Ž i e m g a l o s i r L a t g a l o s - vietovardžių p e r t e i k i m a s
lietuviškai.
Sociolingvistikos skyriuje aptariami visuomenės socialinių p o ­
kyčių atspindžiai i r l e k s i k o s a k t u a l i z a c i j a latvių k a l b o j e , n a g r i n ė j a m i
abiejose k a l b o s e paplitę panašaus t u r i n i o ir sandaros m e t a k a l b i n i a i
komentarai.
R i n k i n y j e nėra lietuvių i r latvių kalbų g r e t i n i m u i s t i l i s t i n i u a s p e k ­
t u skirtų straipsnių, n o r s s t i l i s t i k a taip pat galėtų būti v i e n a iš m o k s ­
linių t y r i m ų k r y p č i ų . T a i p d a r o m a todėl, k a d k a i k u r i e s t r a i p s n i a i
s k e l b t i 2 0 0 6 m . pasirodžiusiame b e n d r a m e a b i e j ų šalių m o k s l i n i n k ų
l e i d i n y j e Lietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai. Lietuviešu
un latviešu sastatūmūs stilistikas jautūjumi, k u r i o sudarytoja ir atsako­
m o j i redaktorė - šio straipsnių r i n k i n i o a u t o r ė .
J r i n k i n į sudėti lietuvių i r latvių kalbų g r e t i n i m u i r e i k š m i n g e s ­
ni Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Vokietijos m o k s l o l e i d i ­
n i u o s e n u o 1999 m . s k e l b t i s t r a i p s n i a i . T o k s s u m a n y m a s k i l o n o r i n t
s u k a u p t i į v i s u m ą p u b l i k a c i j a s , k u r i o s y r a s k i r t i n g o s t e m a t i k o s , bet
j u n g i a m o s lietuvių i r latvių k a l b ų . D a u g u m a straipsnių parašyti l i e ­
tuviškai arba latviškai, t o d ė l jie b u s l e n g v i a u p r i e i n a m i l i t u a n i s t a m s ,
l a t v i s t a m s ( b a l t i s t a m s ) , s k a i t a n t i e m s š i o m i s baltų k a l b o m i s . K e l e t a s
straipsnių s p a u s d i n a m i v o k i e č i ų , a n g l ų arba rusų k a l b o m i s - taip,
k a i p jie b u v o s k e l b t i . P o straipsnių p a t e i k t o s santraukos lietuvių, l a t ­
vių ir anglų k a l b o m i s .
L y g i n a n t su p i r m i n ė m i s p u b l i k a c i j o m i s straipsniuose yra tam
tikrų p a k e i t i m ų : s i e k t a ištaisyti n e t i k s l u m u s , j e i g u tokių būta, at­
sižvelgti j n e p a s t e b ė t u s d a l y k u s . K a i k u r i e t a i s y m a i , p a t i k s l i n i m a i ar
k o m e n t a r a i p a t e i k i a m i išnašose, t e c h n i n i a i i r r e d a k c i n i o p o b ū d ž i o d a ­
l y k a i s u t v a r k y t i i r n e n u r o d o m i . K a d r i n k i n y s būtų v i e n t i s a s i r n u o s e k ­
l u s t i e k t u r i n i o , t i e k f o r m o s atžvilgiu, pakeistas, pavyzdžiui, nuorodų
p a t e i k i m a s : v i s u o s e s t r a i p s n i u o s e pavardės s k l i a u s t u o s e r e t i n a m o s , p o
jų rašomi m e t a i , p o k a b l e l i o p u s l a p i s , t. y. d a r o m a taip, k a i p įprasta
Acta humanitarica universitatis Saulensis b i b l i o t e k o s serijoje. K n y g ų
ir k i t i p a v a d i n i m a i rašomi k u r s y v u , k a d b ū t ų rečiau v a r t o j a m o s k a ­
b u t ė s , kurių rašyba s k i r i a s i . K a b u t ė s e r a š o m o s t i k citatos, o žodžių
reikšmės - viengubose kabutėse. V i s u o s e straipsniuose s u v i e n o d i n t a
vardų i r pavardžių rašyba: m i n i n t p i r m ą kartą rašomas visas vardas
ir pavardė, t o l i a u tekste - i n i c i a l a s i r pavardė ( t o k i a m b ū d u i a u t o r ė
t e i k i a p i r m e n y b ę ) . K i t ų kalbų asmenvardžiai tekste p e r t e i k t i atsižvel­
g i a n t į jų t a r i m ą o r i g i n a l o k a l b a , o p i r m ą kartą s k l i a u s t u o s e p a t e i k i a ­
ma originalo forma.
K i e k v i e n a m e straipsnyje atsisakyta s u t r u m p i n i m ų , šaltinių i r l i ­
teratūros sąrašo, nes k a i k u r i o s p o z i c i j o s panašios t e m a t i k o s straips­
n i u o s e k a r t o j o s i . V i s a ši i n f o r m a c i j a a p i b e n d r i n t a i r p a t e i k i a m a l e i ­
d i n i o gale. P r i d e d a m o s asmenvardžių i r tautinių realijų pavadinimų
rodyklės.
K n y g o s viršelį puošia Lielvardės juostos (Lielvclrdes jostas)\ Kiek­
v i e n a iš šių j u o s t ų u n i k a l i . S a k o m a , k a d į juostų o r n a m e n t ą įaustas
y p a t i n g a s k o s m i n i s k o d a s . Lielvardės juosta y r a r e i k š m i n g a tradi­
c i n ė s latvių kultūros v e r t y b ė , jos raštai pasaulyje s i m b o l i z u o j a L a t ­
viją i r latviškumą, o juostos m o t y v a i dažnai n a u d o j a m i š i u o l a i k i n ė j e
kultūrinėje aplinkoje.
Nuoširdžiai d ė k o j u už paramą v i s i e m s , k u r i e p a t i k ė j o , k a d r e i k i a
išleisti tokį m o k s l i n i ų straipsnių r i n k i n į , ačiū v i s i e m s už palaikymą,
taip pat t i e s i o g i n ę ir n e t i e s i o g i n ę , m o r a l i n ę i r materialiąją pagalbą s u n ­
k i a m e , bet g r a ž i a m e i r k u p i n a m e į k v ė p i m o k e l y j e į knygą!

Autorė

1
1'ortalo delfi.lv nuotraukoje - Lielvardės juostų fragmentai iš Latvijos nacio­
nalinio istorijos muziejaus fondų.
 1EVADS

L i c t u v u u n L a t v i j u kopš s e n i e m l a i k i e m saistą t u v i k o n t a k t i , cieši

s a k a r i , dibinätas u n uzturč'tas dažadas d i v p u s e j a s a t t i c c i b a s . A b ä m
v a l s t l m sadarboties p a l l d z lietuviešu u n latviešu resp. b a l t u v a l o d u
r a d n i e c i b a . F a k t s plaši atzlts, taču l l d z šim n e v a r a m l e p o t i e s ar l i e l u
a b u v a l o d u s a s t a t l j u m a m v e l t l t u zinätnisko pūtljumu d a u d z u m u , tapčc
katrs Šada veidą darbs uzskatäms par i e g u l d l j u m u , i e p a z i s t o t v a l o d a s
u n tautas. Tas a r i plašak i e p a z l s t i n a ar lietuviešu u n latviešu v a l o d u
cittautiešus, k u r i pärvalda v a i mäcäs šis v a l o d a s , u n r o s i n a lingvistiško
paralčĮu p č t i j u m u s .
P č c t e m a t i s k ä p r i n c i p ą sakärtotais z i n ä t n i s k o r a k s t u k r ä j u m s Starp
Lietuvu un Latviju: lingvistiškas paraleles i e d a l l t s č e t r a s nodajäs, — iets
n o g e o l i n g v i s t i k a s u n e t n o l i n g v i s t i k a s p i e lietiškas v a l o d n i e c l b a s , b e t
n o b e i g t s ar s o c i o l i n g v i s t i k u . Lietiškas v a l o d n i e c l b a s n o d a j a i r lieläkä
р ё с a p j o m a , taču t o varčtu i c d a l l t četras apakšnodajas: a p k o p o t i r a k s t i ,
kas v e l t l t i tulkojumu valodai, leksikografijas u n terminogräfijas
p č ' t i j u m i e m , kä a r i a b u v a l o d u Ipašvardu a t v e i d e i oträ valodä. D a u d z i
k r ä j u m a r a k s t i i r S a u j ų U n i v e r s i t a t e s H u m a n i t a r a s fakultätcs L i e t u v i e š u
v a l o d n i e c l b a s u n k o m u n i k a c i j a s katedras z i n ä t n i s k o p e t l j u m u temas
Lietuviešu un latviešu valodu paraleles rezultäts. V i s b i e ž a k rakstos
aplūkotas abas sastatämäs v a l o d a s , atseviškos - petita viena no
m i n ė t a j a m v a l o d ä m , taču a r i tad mčginats atrast s a i k u i ar o t r u v a l o d u ,
m e k l č t a s l l d z l b a s u n atškirlbas.
Ceolingvistikas nodaja analizūta Latvijas lietuviešu s i t u a c i j a
u n v i n u dzimtäs v a l o d a s s p e c i f i k a , aplūkots v a l o d u k o n t a k t u a t s p o -
g u j o j u m s , d a z a d u s e m a n t i s k o g r u p u värdu, prievärdu k o n s t r u k c i j ų
l i e t o j u m s L a t v i j a d z l v o j o š o lietuviešu valodä.
Etnolingvistikas nodaja galvena uzmaniba veltita tautas
( n a c i o n ä l o ) realijų n o s a u k u m i c m : g a n t e o r ė t i s k a m ( t e r m i n o l o g i š k a m )
šis parädlbas a p s k a t a m , g a n lietuviešu realijų n o s a u k u m u lietošanai
latviešu valodä v a i latviešu realijų - lietuviešu valodä. Tpaša v ė r l b a
p i e v č r s t a J ä n i e m kä v i e n i e m n o svarlgäkajiem latviešu svč'tkiem -
analizčta ar t i e m saistltä b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a u n täs l i e t o j u m s
lietuviešu valodä.
L i e t i š k a s v a l o d n i e c l b a s nodaja säkta ar a p s k a t u par latviešu
a u t o r u d a i j d a r b u t u l k o j u m i e m lietuviešu valodä. T a s i r vairäk k u l -
t u r o l o g i s k s , ne l i n g v i s t i s k s p č t l j u m s , k u r s s n i e d z i e s p č j u l i e t u v i e š i e m
dzimtajä valodä iepazlt latviešu literatūrų u n m e k l č t täs paraleles savas
valsts kultūras d z l v e . T ä l ä k lingvistiška s k a t l j u m ä analizčti t u l k o t i e
(vai a t d z e j o t i e ) t e k s t i - Jänu t e m a t i k a s latviešu t a u t a s d z i e s m a s un
A n n a s S a k s e s literäro pasakų e i k i s Pasakas par ziediem. Rakstos
par leksikografijų kä lietiškas v a l o d n i e c l b a s sastävdaju galvena
u z m a n l b a pievčrsta latviešu v a l o d a s v ä r d n l c ä m — plašak aplūkota
Latviešu literūras valodas vūrdnica. N e m o t par p a m a t u šo u n eitas
värdnlcas, analizčta v a r d u ar s a k n i tirg- dažadlba u n to s e m a n t i k a ,
runäts par a b u v a l o d u izlokšnu v ä r d n l c ä m , to klasifikacijų u n ar
v ä r d n l c ä m saistlto t e r m i n o l o g i j ų . V e l analizčta s e n ä k ä u n mūsdienu
e k o n o m i k a s t e r m i n o l o g i j a , kas aizgūta n o a n g j u v a l o d a s . L i e l a v e r l b a
v e l t l t a Tpašvardu a t v e i d e i : sastatlta latviešu p e r s o n v ä r d u , vietvärdu u n
s i m b o l i š k o n o s a u k u m u lietošana lietuviški u n lietuviešu Tpašvardu
a t v e i d e latviški. A t s e v i š k o s rakstos detalizčti analizčta d i v u Latvijas
r e g i o n u — Z e m g a l e s u n L a t g a l e s — vietvärdu a t v e i d e lietuviški.
S o c i o l i n g v i s t i k a s n o d a j a aplūkots s a b i e d r i b a s s o c i ä l o p ä r m a i n u
atspogujojums u n l e k s i k a s aktualizäcija latviešu v a l o d a s värdnlcas,
kä a r i a p r a k s t l t i g a n lietuviešu, g a n latviešu v a l o d a s i z p l a t i t i e l l d z l g a
satura u n s t r u k t ū r a s m e t a l i n g v i s t i s k i e k o m e n t ä r i .
K r ä j u m ä nav r a k s t u , kas v e l t l t i lietuviešu u n latviešu v a l o d u
s a s t a t l j u m a m stilistiška aspektą, k a u t s t i l i s t i k a a r i varčtu būt v i e n s
no zinätnisko pčtljumu virzieniem, jo atseviški raksti publicčti
2 0 0 6 . g . iznäkusajä a b u v a i s t u z i n ä t n i e k u k o p k r ä j u m ä Lietuvių ir latvių
gretinamosios stilistikos klausimai. Lietuviešu un latviešu sastatūmūs
stilistikas jautūjumi, k u r a sastädltäja u n atbildlgä r e d a k t o r e i r ši r a k s t u
kräjuma autore.
K r ä j u m ä a p k o p o t i lietuviešu u n latviešu v a l o d u s a s t a t l j u m a m
v e l t i t i nozTmlgäkie r a k s t i , kas p u b l i c č t i k o p š 1 9 9 9 . g . L i e t u v a s , L a t v i j a s ,
Polijas, S l o v č n i j a s i m V ä c i j a s zinätniskajos i z d e v u m o s . Š I i e c e r e radäs
ar n o l ū k u a p k o p o t v i e n u v i e t atškirlgas t e m a t i k a s p u b l i k a c i j a s , k o
v i e n o lietuviešu u n latviešu v a l o d a . T a r a k s t i kjūs v i e g l ä k p i e e j a m i
l i t u ä n i s t i e m , l e t o n i s t i e m ( b a l t i s t i e m ) u n v i s i e m , k u r i lasa abäs b a l t u
v a l o d a s . Daži r a k s t i ir v ä c u , a n g j u v a i k r i e v u valodä, t. i . , kurä tie b i j a
 p u b l i c ć t i . R a k s t i e m p i e v i e n o t i k o p s a v i l k u m i lietuviešu, latviešu u n
a n g j u valodä.
R a k s t o s i e s p č j a m a s atseviškas i z m a i n a s , s a l l d z i n o t ar p i r m p u -
b l i c e j u m i e m . Tas darits ar n o l ū k u i z l a b o t p a m a n l t ä s nepreeizitätes.
D a j a l a b o j u m u , p r e c i z e j u m u vai k o m e n t a r u d o t i parindös, savukärt
tehniskas un redakeionälas dabas nepreeizitätes i z l a b o t a s , Tpaši
nenorädot. L a i kräjums būtu v i e n o t s u n l o g i s k s g a n satura, g a n
f o r m a s zinä, m a i n l t a , p i c m č r a m , n o r a ž u l i e t o š a n a : v i s o s rakstos u z -
värdi uzrädlti iekaväs retinäti, a i z t i e m rakstits gads, bet täläk a i z
k o m a t a - l a p p u s e resp. darits tä, kä p i e n e m t s i z d e v u m ä Acta huma-
nitarica universitatis Saulensis u n tä b i b l i o t e k a s serija. G r ä m a t u u . c.
n o s a u k u m i v i s u r r a k s t l t i kurslvä, l a i tekstą i z v a i r l t o s n o p č d i n a m , jo
atskiras to r a k s t l j u m a p r a k s e dazädäs valodäs. P ė d i n ą s rakstlti t i k a i
citäti, bet värdu n o z l m e s — vienpödinäs. V i s o s rakstos vienädots
värdu u n uzvärdu r a k s t i j u m s : m i n o t p i r m o r e i z i , k r ä j u m ä rakstits
p i l n s värds u n uzvärds, bet täläk tekstä — inieiälis u n uzvärds ( t ä d a m
v e i d a m d o d p r i e k š r o k u a u t o r e ) . C i t v a l o d u personvärdi tekstä a t v e i d o t i
р ё с i z r u n a s originälvalodä, bet, p i r m o r e i z l i e t o j o t , iekaväs norädlta
originälvalodas f o r m a .
N o l e m t s a t t e i k t i e s n o saisinäjumu, a v o t u u n literatūras s a r a k s t i e m
katrä rakstä. V i s a i n f o r m a c i j a apkopota kräjuma beigäs. Papildus
p i e v i e n o t i a r l personvärdu u n tautas rcäliju n o s a u k u m u räditäjs.
1
G r ä m a t a s väku rotä Lielvardės jostas . K a t r a n o šim j o s t ä m i r
unikäla. A p g a l v o , k a j o s t u o r n a m e n t ą ieausts Ipašs k o s m i s k s k o d s .
Lielvardės josta i r atzlta par n o z l m l g u tradicionäläs latviešu kultūras
v e r t l b u u n i r i e k j a u t a Latvijas kultūras k a n o n ą . T ä s r a k s t i pasaulč
k a i p o kä Latvijas u n l n t v i s k u m a s i m b o l s , bet jostas m o t l v u s bieži
izmanto mūsdienu kultūrvide.
SirsnTgi p a t e i c o s par atbalstu v i s i e m , kas n o t i c č j a šada zinätnisko
rakstu kräjuma izdošanas nepieciešamibai, paldies visiem par
u z m u n d r i n ä j u m u , kä a r i tiesu u n pastarpinätu, m o r a l u u n m a t e r i a l u
p a l l d z l b u grūtaja, bet skaistajū u n i e d v e s m a s pilnąja cejä u z g r ä m a t u !

Autore

1
Portalą delfi.lv fotografija - Lielvardės jostu fragtnenti no Latvijas Nacionälä
vestures nuizeja kräjumiem.
GEOLINGVISTIKA
CEOLINGVISTIKA
 Литовцы в Латвии: социолингвистический
и лингвистический аспекты

По национальному состапу населения Латвия — многонацио­

нальное государство. Данные переписи населения показывают,
ч т о на е е т е р р и т о р и и п р о ж и в а ю т п р е д с т а в и т е л и б о л е е 1 0 0 н а ц и о ­
нальностей. Среди жителей Латвии близкородственные латышам
литовцы всегда занимали и в настоящее время занимают су­
щ е с т в е н н о е м е с т о . С к о н ц а X I X в е к а ч и с л о п р о ж и в а ю щ и х на
территории Латвии литовцев колебалось в пределах 1,2-1,5 %
о т в с е г о н а с е л е н и я : 1897 г. - 2 6 т ы с . (1,4 % ) , 1 9 3 5 г. - 2 2 , 8 т ы с .
( 1 , 2 % ) , 1 9 5 9 г. - 32,4 т ы с . ( 1 , 5 % ) , 1 9 7 9 г. - 37,8 т ы с . (1,5 % ) ,
1989 г. - 3 4 , 6 т ы с . ( 1 , 3 % ) , 1992 г. - 34,1 т ы с . ( 1 , 3 % ) , 1 9 9 3 г. -
33,6 т ы с . (1,3 %) ( B u t k u s 1995, 70). Согласно статистическим
д а н н ы м за 1997 год, в Л а т в и и п р о ж и в а л и 34 8 9 3 л и т о в ц а , или
1.4 % в с е х ж и т е л е й с т р а н ы . В н а с т о я щ е е в р е м я э т о ш е с т а я п о
к о л и ч е с т в у п р е д с т а в и т е л е й н а ц и о н а л ь н о с т ь u Л а т в и и , или п я т о е
национальное меньшинство, у с т у п а ю щ е е по численности латы­
ш а м (1 3 8 2 ООО - 5 6 , 7 % ) , р у с с к и м ( 7 4 1 9 8 0 - 3 0 , 2 % ) , б е л о р у с а м
( 1 0 4 2 1 3 - 4 , 2 % ) , у к р а и н ц а м (68 173 - 2,8 %) и п о л я к а м ( 6 2 182 -
2.5 %) ( D r u v i e t e 1 9 9 8 , 7 9 ) .
Литовцы селились в Латвии по различным причинам и в
р а з л и ч н ы е п е р и о д ы в р е м е н и . «На т е р р и т о р и и Л а т в и и , о с о б е н н о
в Южной Латгале, есть литовские села. Часть литовских
сел - это остатки древней этнографической территории литов­
цев, часть — колонии литовцев, а отдельные островки возни­
к л и в 1921 г о д у п о с л е у с т а н о в л е н и я г р а н и ц м е ж д у д в у м я г о с у ­
дарствами» ( B u t k u s 1995, 73). П о подсчетам латышского
историка Э . Дунсдорфса, в конце X V I I I века в Латвии постоянно
проживало около 3 0 0 0 л и т о в ц е в ( T r e i j a, D r i b i n s 1998,
43). М а с с о в о е переселение литовцев в Латвию в поисках работы
началось приблизительно 150 л е т т о м у назад п о т о й п р и ч и н е ,
что Латвия, точнее, Курляидскан и Лнфляндская губернии, у ж е
тогда были э к о н о м и ч е с к и более привлекательным р е г и о н о м . В
вышеуказанные губернии т а к ж е бежали от у г р о ж а в ш и х им расп­
рав у ч а с т н и к и в о с с т а н и й 1831 и 1 8 6 3 г о д о в ( B u t k u s 1995, 73).
В последней четверти X I X века, когда в Латвии было построено
большое количество промышленных предприятий, в Ригу,
Л и е п а ю , Е л г а в у , В е н т с п и л с у с т р е м и л и с ь т ы с я ч и л ю д е й из с е л и
г о р о д к о в Л и т в ы , в о с н о в н о м л и т о в ц ы из о к р е с т н о с т е й Ш я у л я й ,
П а н я в е ж и с а , Т я л ь ш я й , Зарасай, а т а к ж е из В и л ь н ю с а и д а ж е
из С у в а л к а й . П р е д п о л а г а е т с я , ч т о с 1880 п о 1905 г о д в Л а т в и ю
п р и б ы л о о к о л о 100 ООО л и т о в ц е в , но не в с е они о б о с н о в а л и с ь в
Л а т в и и на п о с т о я н н о е ж и т е л ь с т в о . В к о н ц е X I X в е к а в Л а т в и и
постоянно проживало приблизительно 30 0 0 0 литовцев, или
о к о л о 1,5 % о т в с е г о н а с е л е н и я . На т о т м о м е н т 5 8 5 3 ж и т е л я
называли литовский язык своим родным языком, хотя были
с р е д и л и т о в ц е в и т а к и е , к о т о р ы е о б щ а л и с ь на п о л ь с к о м я з ы к е .
Национальное самосознание литовцев постепенно укреплялось,
и в 1 9 1 3 г о д у у ж е 2 5 8 2 4 р и ж а н и н а (5,5 % о т о б щ е г о к о л и ч е с т в а
жителей Риги и 75 % литовцев Р и г и ) утверждали, что в с е м ь е
они г о в о р я т п о - л и т о в с к и ( T r e i j a, D r i b i n s 1998, 44). По
социальному статусу большинство поселившихся в Латвии
литовцев были рабочими. В 1895-1910 гг. к а ж д ы й пятый
р а б о ч и й на п р е д п р и я т и я х Риги — литовец. Они работали на
заводе резиновых изделий, на в а г о н о с т р о и т е л ь н о м з а в о д е , на
лесопилках, в ж е л е з н о д о р о ж н ы х мастерских, в порту. Обычно
по причине низкого уровня образования и незнания языка
литовцев посылали на с а м ы е т я ж е л ы е и низкооплачиваемые
р а б о т ы , т е м не м е н е е , они с э т и м с п р а в л я л и с ь и д а ж е п о м о г а л и
оставшимся в Литве членам семьи и родственникам. В Латвию
также приезжали продавшие свои хутора литовцы, которые
там начинали заниматься предпринимательством, например,
открывали лавки, магазины. Перед Первой мировой войной
о к о л о 3 0 0 л и т о в ц е в с т а л и с р е д н и м и д о м о в л а д е л ь ц а м и . В начале
XX века сформировалась и литовская интеллигенция: свыше
100 к а т о л и ч е с к и х с в я щ е н н и к о в , н е с к о л ь к о д е с я т к о в у ч и т е л е й ,
адвокаты, врачи, работники государственных учреждений и
самоуправлений (Ibid., 4 4 - 4 5 ) . Интересно сравнить распределе­
ние л и т о в ц е в п о р о д у з а н я т и й в к о н ц е X X в е к а : р а б о ч и е - 6 1 , 6 % ;
 служащие - 14,3 %; с е л ь х о з р а б о ч и е - 23,5 %; частные пред­
приниматели - 0,6 % . Л и т о в ц ы работали в промышленности
( 2 7 , 7 % ) , в с е л ь с к о м х о з я й с т в е ( 3 0 , 1 % ) , на с т р о и т е л ь с т в е ( 8 , 9 % ) ,
в т о р г о в л е и о б щ е п и т е ( 8 , 0 % ) , на т р а н с п о р т е (6,1 % ) , в с и с т е м а х
п р о с в е щ е н и я (4,7 % ) , м е л и ц и н с к о г о и с о ц и а л ь н о г о о б е с п е ч е н и я
(3,3 % ) , в р у к о в о д я щ и х с т р у к т у р а х ( 2 , 5 % ) . В н е к о т о р ы х д р у г и х
сферах деятельности удельный вес литовцев не превышал 1 %
или з а ч а с т у ю и не д о с т и г а л е г о ( B u t k u s 1995, 7 4 - 7 5 ) .
В первой половине X X века литовцы отличались от других
национальных меньшинств наличием относительно большого
к о л и ч е с т в а не г р а ж д а н - в 1 9 3 5 г о д у т о л ь к о 5 4 , 2 3 % л и т о в ц е в
были гражданами Латвии. Гражданство Литвы сохранили в о с н о в ­
ном работники сельского хозяйства, семьи которых проживали
в Литве. Около 60 % литовцев Латвии не б ы л и уроженцами
Латвии. В 3 0 - ы е годы X X века 86 % литовцев владели л а т ы ш с к и м
я з ы к о м — это был самый высокий показатель среди национальных
меньшинств Латвии. Приблизительно половина литовцев з а к л ю ­
чила браки с л а т ы ш а м и , ч е м о б ъ я с н я е т с я у м е н ь ш е н и е к о л и ч е с т в а
л и т о в ц е в , т. к. в о в р е м я п е р е п и с и н а с е л е н и я 1 9 3 5 года д е т и из
смешанных семей часто называли себя латышами ( T r e i j а,
D rib ins 1998, 50).
Очень важным представляется вопрос о возможности и
у р о в н е п о л у ч е н и я о б р а з о в а н и я . Л и т о в ц ы , как и п р е д с т а в и т е л и
других национальных меньшинств в Латвии, получили право
на с о з д а н и е н а ц и о н а л ь н ы х ш к о л . П е р в а я ч а с т н а я ш к о л а с л и ­
т о в с к и м я з ы к о м о б у ч е н и я п о я в и л а с ь в Р и г е о с е н ь ю 1918 г о д а .
В 1919 году открыли вторую л и т о в с к у ю школу - это у ж е была
не ч а с т н а я , а г о р о д с к а я ш к о л а (впоследствии частная школа
т а к ж е ф и н а н с и р о в а л а с ь с а м о у п р а в л е н и е м ) . Д о 1921 г о д а в Р и г е
были созданы еще две литовские школы, по одной - в Лиепае и
Е л г а в е . С 1922 г о д а н а ч а л а с ь п о д г о т о в к а у ч и т е л е й д л я л и т о в с к и х
школ. В а ж н ы м центром л и т о в с к о г о просвещения стала Р и ж с к а я
л и т о в с к а я г и м н а з и я , о с н о в а н н а я в 1 9 2 3 г о д у . Н е с м о т р я па н а л и ­
чие у литовцев в о з м о ж н о с т и получить в Латвии образование
на родном языке, большинство литовских детей посещали
л а т ы ш с к и е ш к о л ы , т. к. р о д и т е л и х о т е л и , ч т о б ы и х д е т и у ч и л и с ь
иа г о с у д а р с т в е н н о м я з ы к е . П о н а з в а н н о й причине количество
учащихся в литовских школах во второй половине 3 0 - ы х годов
X X в е к а не д о с т и г а л о 6 0 0 ч е л о в е к ( I b i d . , 5 0 - 5 1 ) .
В т о р а я волна литовцев хлынула в Латвию после Второй
м и р о в о й в о й н ы , к о г д а м н о г и е л и т о в ц ы п о к у п а л и или занимали
приграничные усадьбы, опустевшие по причине эмиграции
их владельцев или сталинских репрессий в отношении них
в послевоенный период. Впоследствии их ряды пополнили
и л и т о в ц ы , не и м е в ш и е права на в о з в р а щ е н и е в р о д н ы е м е с т а
и на р е г и с т р а ц и ю в Л и т в е . Э т и л ю д и ч а с т о с е л и л и с ь б л и ж е к
Р о д и н е : на т е р р и т о р и и Л а т в и и , Б е л о р у с с и и , Калининградской
области ( B u t k u s 1995, 73). В 5 0 - 6 0 - ы е годы X X века ли­
товцы вновь отдавали предпочтение Латвии в качестве м е с т а
постоянного проживания по э к о н о м и ч е с к и м соображениям —
п о д о б н ы х л ю д е й насчитывалось о к о л о 20 %. В годы с о в е т с к о й
в л а с т и не м о г л о б ы т ь и р е ч и о п о л у ч е н и и о б р а з о в а н и я на я з ы к е
н а ц и о н а л ь н о г о м е н ь ш и н с т в а — л и т о в с к и е ш к о л ы на т е р р и т о р и и
Латвии были закрыты в 1 9 4 6 - 1 9 4 8 гг. Т а к а я ж е участь постигла
литовские культурные объединения и общества, существовавшие
до В т о р о й мировой войны, а т а к ж е выпускаемые ими печатные
издания. Литовцы Латвии подвергались русификации. Если
в 1959 г о д у 7 6 , 5 % и з н и х о б щ а л и с ь в с е м ь е на с в о е м р о д н о м
языке, то в 1989 году и х количество сократилось до 64 %, х о т я
в ц е л о м л и т о в ц е в на т е р р и т о р и и Л а т в и и с т а н о в и л о с ь б о л ь ш е .
Изменилась потребность и в знании л а т ы ш с к о г о языка: если в
1940 г о д у о к о л о 9 0 % л и т о в ц е в в л а д е л о л а т ы ш с к и м я з ы к о м , т о в
1989 г о д у - т о л ь к о 4 0 , 3 % ( T r с i j a, D r i b i n s 1 9 9 8 , 5 3 - 5 4 ) .
Сведения В с е с о ю з н о й переписи населения 1989 года о т р а ­
ж а ю т национальные особенности городских и сельских жите­
лей. Зафиксировано, ч т о 1,0 % ж и т е л е й г о р о д а и 2,1 % ж и т е ­
лей сел были литовцами. В Риге— 7 0 1 2 ( 0 , 8 % ) человек, в
Л и е п а е - 2 6 6 3 (2,3 %) ч е л о в е к а , в Д а у г а в п и л с е - 1 118 (0,9 %)
ч е л о в е к , в Е л г а в е - 9 2 7 ( 9 1 , 3 %) ч е л о в е к , в Ю р м а л е - 5 4 1 ( 0 , 9 %)
человек, в Веитсиилсе - 3 3 9 (0,7 %) ч е л о в е к , в Р е з е к н е - 102
(0,2 %) ч е л о в е к а . В с е л ь с к о й м е с т н о с т и б о л ь ш и н с т в о литовцев
к о н ц е н т р и р о в а л о с ь в Б а у с к с к о м р а й о н е - 3 5 3 7 ( 6 , 3 %) ч е л о в е к ,
в Л и е п а й с к о м р а й о н е — 3 2 3 2 ( 6 , 0 %) ч е л о в е к а , в С а л д у с с к о м
районе - 2 8 0 8 (7,1 % ) ч е л о в е к , в Д о б е л ь с к о м р а й о н е - 2 180
( 4 , 9 % ) ч е л о в е к , в Р и ж с к о м районе— 1 4 9 8 ( 1 , 0 %) ч е л о в е к , в
А й з к р а у к л ъ с к о м р а й о н е — 1 2 8 8 ( 9 2 , 9 %) ч е л о в е к , в Е л г а в с к о м
районе- 1 2 7 6 (3,3 %) ч е л о в е к , в Е к а б п и л с с к о м р а й о н е - 991
(1,6 %) ч е л о в е к , в Д а у г а в п и л с с к о м р а й о н е —793 ( 9 1 , 7 %) ч е л о в е к а ,
в К у л д и г с к о м р а й о н е - 7 5 1 (1,5 %) ч е л о в е к ( B u t k u s 1995, 73).
В настоящее время количественное соотношение изменилось,
однако, предположительно, общая тенденция сохранилась. По
д а н н ы м П е р е п и с и н а с е л е н и я 1989 г о д а , 6 3 , 9 % л и т о в ц е в у к а з а л и
родным литовский язык, 23,8 % литовцев — латышский язык,
1 1 , 9 % литовцев - р у с с к и й я з ы к ( E g 111 e 1992, 71). В х о д е
социолингвистического исследования (опроса национальных
меньшинств Латвии) 1995 года 80 % литовцев р о д н ы м языком
назвали л и т о в с к и й я з ы к , 12,3 % л и т о в ц е в — л а т ы ш с к и й я з ы к и
7,7 % л и т о в ц е в - р у с с к и й я з ы к ( D r u v i e t e 1998, 83).
П о с л е восстановления независимости в государствах в 1990
году удельный вес литовцев среди ж и т е л е й Латвии значительно
уменьшился по нескольким причинам. П р е ж д е всего, данный
процесс м о ж н о объяснить изменениями как демографической,
так и политико-экономической ситуации в целом. Многим
литовцам представилась возможность вернуться на Родину.
Статистические данные отражают определенные миграционные
процессы среди населения Латвии, например, в 1993 году
из Латвии на постоянное жительство а Литву переселились
346 человек, а из Литвы в Л а т в и ю — 148 ( B u t k u s 1995,
6 8 ) . Б е з у с л о в н о , с л е д у е т о т м е т и т ь , ч т о ни в т о м , ни в д р у г о м
случае не указывается, представители какой национальности
сменили место жительства, поэтому отсутствуют основания
для утверждения, что все они являются литовцами. Тем не
м е н е е , очевидно, что из Латвии больше в ы е х а л о , ч е м прибыло.
Н е о б х о д и м о п р и н и м а т ь во в н и м а н и е и п р о б л е м у г р а ж д а н с т в а . И з
34 8 8 1 п р о ж и в а в ш е г о на т е р р и т о р и и Л а т в и и па 1997 г о д л и т о в ц а
12 2 0 4 , или 3 4 , 9 9 % , б ы л и г р а ж д а н а м и Л а т в и и , а 2 2 6 7 7 л и т о в ц е в ,
или 6 5 , 0 1 % , - не г р а ж д а н а м и . В 1 9 9 8 г о д у у ж е 3 9 , 2 % л и т о в ц е в
имели гражданство Латвии, а о к о л о 3 % были гражданами Лит-
пы. П о с т е п е н н о происходит п р о ц е с с натурализации, который
о с л о ж н я е т с я т е м , что часть ж и в у щ и х в Латвии литовцев п л о х о
владеет л а т ы ш с к и м я з ы к о м (для натурализации н е о б х о д и м о сдать
экзамен по л а т ы ш с к о м у языку), особенно это касается людей
с т а р ш е г о в о з р а с т а ( Т г e i j a, D r i b i n s 1 9 9 8 , 5 6 ) . B 1995 г о д у
л а т ы ш с к и м я з ы к о м владели 6 2 , 2 % л и т о в ц е в ( D r u v i e t e 1 9 9 8 ,
87). После восстановления Латвией и Литвой независимости
в н о в ь п о я в и л а с ь в о з м о ж н о с т ь п о л у ч е н и я о б р а з о в а н и я на я з ы к а х
н а ц и о н а л ь н ы х м е н ь ш и н с т в — в 1991 г о д у в Р и г е о т к р ы т п е р в ы й
л и т о в с к и й к л а с с , в к о т о р о м и з н а ч а л ь н о б ы л о т о л ь к о 12 у ч е н и к о в ,
но постепенно их количество росло. С 1995 года с у щ е с т в у е т
литовская школа. Литовские классы есть и в других городах,
в которых проживают литовцы. Вновь создаются культурные
общества, издаются газеты на литовском языке, действуют
художественные коллективы. Несмотря на вышесказанное,
с л е д у е т п о д ч е р к н у т ь , ч т о д е я т е л ь н о с т ь л и т о в ц е в за пределами
столицы и крупных городов является м е н е е активной.
Рассмотренные выше социолингвистические вопросы, а так­
ж е экскурс в историю переселения литовцев в Латвию имеют
непосредственное отношение к наблюдениям в ходе двух диалек­
тологических экспедиций, предпринятых студентами Шяу­
л я й с к о г о п е д а г о г и ч е с к о г о и н с т и т у т а ( с 1997 г о д а — Ш я у л я й с к о г о
у н и в е р с и т е т а ) . У ч а с т н и к и э к с п е д и ц и й п о с е т и л и п р о ж и в а ю щ и х на
п р и г р а н и ч н ы х т е р р и т о р и я х Л а т в и и л и т о в ц е в . В 1993 г о д у б ы л а
организована первая экспедиция в К у р з е м е (Салдусский район), в
1 9 9 5 г о д у в т о р а я — в З е м г а л е ( Д о б е л ь с к и й р а й о н ) ( с м . 1-ую карту
на с т р . 6 5 ) . На д а н н ы х т е р р и т о р и я х , п о с т а т и с т и ч е с к и м д а н н ы м
1989 г о д а , п р о ж и в а л о в Букайши (Добельский район) 13,9 %
литовцев и в Рубе (Салдусский район) - 27,7 % ( В u t k u s 1995,
73). Следует отметить, что в Букайши положение кардинально
и з м е н и л о с ь : п о л у ч е н н ы е на м е с т е д а н н ы е с в и д е т е л ь с т в у ю т о т о м ,
ч т о в д а н н о й м е с т н о с т и в 1993 г о д у п р о ж и в а л и в с е г о 1 0 5 3 ж и т е л я
и о к о л о 30 % из н и х б ы л и л и т о в ц а м и — э т о в т о р а я п о ч и с л е н н о с т и
после латышей национальность. Подобные расхождения м о ж н о
объяснить отношением к национальной принадлежности в со­
в е т с к и е г о д ы : в е р о я т н о , на э т о м а л о о б р а щ а л и внимание - не
н а з ы в а л а с ь или в о о б щ е не у к а з ы в а л а с ь и с т и н н а я н а ц и о н а л ь н о с т ь .
Б о л ь ш и н с т в о л и т о в ц е в , п р о ж и в а ю щ и х на и с с л е д о в а н н ы х т е р р и ­
ториях, поселилось в Латвии в 50-60-ые годы X X века. В о
время экспедиции в Букайши выяснилось: многие литовцы-
п е р е с е л е н ц ы не и м е л и г р а ж д а н с т в а Л а т в и и , р а в н о как и и х д е т и ,
родившиеся в Л а т в и и , т а к как г р а ж д а н с т в о Л а т в и и получали
т о л ь к о ж и т е л и , я в л я в ш и е с я гражданами Латвии д о 1940 года, и
их наследники. Сейчас положение изменилось — литовцы и м е ю т
право путем натурализации стать гражданами Латвии. Эта
проблема часто упоминалась респондентами как одна из причин
недовольства ж и з н ь ю в независимой Латвии и в определённой
степени в л и я л а на и х о т н о ш е н и е к государственному языку.
Абсолютное большинство опрошенных литовцев свободно вла­
д е л о л а т ы ш с к и м я з ы к о м , а с и т у а ц и я с р о д н ы м , т. е. л и т о в с к и м ,
я з ы к о м была иной. О с н о в н о й целью п р о в е д е н н ы х экспедиций и
являлся сбор информации о знании л и т о в с к о г о языка.

Материалы, собранные в ходе данных экспедиций, переданы

в общую картотеку диалектологического материала Института
л и т о в с к о г о я з ы к а в В и л ь н ю с е , а ч а с т ь из н и х х р а н и л а с ь в Д и а л е к ­
тологическом центре Шяуляйского университета. Студенты
университета пытались систематизировать и описать собранный
материал. В о п р о с ы о положении и состоянии литовского языка
за п р е д е л а м и Литвы до с и х пор недостаточно исследованы —
собраны немногочисленные факты, и м е ю т с я лишь отдельные
п у б л и к а ц и и на д а н н у ю т е м у , н а п р и м е р , и с с л е д о в а н и я п о ф о н е ­
тике и грамматике литовского языка жителей Даугавпилса
( G r i n a v e c k i e n ė 1980; 1983) и д р . На б а з е полученных
во время экспедиций д а н н ы х с д е л а н о н е с к о л ь к о д о к л а д о в на
конференциях языковедов, диалектологов и геолингвистов в
Каунасе, Риге, Люблине, а т а к ж е опубликованы тезисы докладов
(К v a š y t ė 1994; 1995; 2000а) и одна статья (К v а š у t ė
1997). В в ы ш е у к а з а н н ы х работах, п о м и м о собранного в х о д е
экспедиций материала, и с п о л ь з у ю т с я личные наблюдения автора
в Р и г е за р е ч ь ю л и т о в ц е в в п о в с е д н е в н ы х с и т у а ц и я х , а т а к ж е
на мероприятиях Литовского культурного общества Латвии,
с о з д а н н о г о в 1988 г о д у в Р и г е .
 Проживание в иноязычном окружении и непосредственные
к о н т а к т ы с п р е д с т а в и т е л я м и д р у г и х н а ц и о н а л ь н о с т е й на б ы т о в о м
у р о в н е о к а з а л и в л и я н и е не т о л ь к о на о б р а з ж и з н и , но и на р е ч ь
л и т о в ц е в . И н т е р ф е р е н ц и я как р е з у л ь т а т я з ы к о в ы х к о н т а к т о в —
я в л е н и е з а к о н о м е р н о е . На р о д н о й я з ы к п р о ж и в а ю щ и х в Л а т в и и
литовцев существенно влияют латышский язык как язык
коренного населения и русский язык, в определенной степени
в о з д е й с т в у ю щ и й и па л а т ы ш с к и й я з ы к . О с о б е н н о э т о к а с а е т с я
литовцев, ж и в у щ и х обособленно от с в о и х соотечественников
и о б щ а ю щ и х с я на р о д н о м языке в о с н о в н о м в кругу семьи,
если члены семьи — литовцы. Данное обстоятельство является
предпосылкой того, что они легче подвергаются влиянию
чуждого языкового окружения. Интерференция наиболее замет­
на в р а з г о в о р н о й р е ч и , т . к. в ней г о в о р я щ и й м е н ь ш е в н и м а н и я
у д е л я е т п о д б о р у п о д х о д я щ е г о с л о в а или в ы р а ж е н и я , е г о б о л ь ш е
интересует с а м процесс передачи информации и обмена е ю .
В с л е д с т в и е экстралингвистических факторов иная картина
н а б л ю д а е т с я на т а к н а з ы в а е м ы х о с т р о в к а х , где на к о м п а к т н о й
территории проживает большое количество литовцев. В основном
э т о п р и г р а н и ч н ы е р а й о н ы , где и п р о в о д и л и с ь э к с п е д и ц и и . П р е ж ­
де всего, следует у п о м я н у т ь о т о м , что т а м больше в о з м о ж н о с т е й
с л ы ш а т ь л и т о в с к у ю речь - с м о т р е т ь телепередачи, слушать радио,
ч и т а т ь п р е с с у (правда, м н о г и е р е с п о н д е н т ы именно нехватку
г а з е т или и х н е р е г у л я р н у ю д о с т а в к у назвали о д н о й и з п р и ч и н ,
по которой постепенно забывается родной язык). Не последнее
место занимают возможность общения с соседями и посещение
родственников. Х о т я языковая ситуация в Рубе и Букайши с у ­
щественно отличается от ситуации в Риге и других крупных
г о р о д а х , и на э т и х т е р р и т о р и я х проявляется интерференция в
речи. Э т о м у с п о с о б с т в у ю т такие факторы, как: публичная речь,
т е л е в и д е н и е , п е ч а т н ы е и з д а н и я , л и т е р а т у р а на л а т ы ш с к о м и р у с с ­
к о м я з ы к а х ( и м е н н о э т и два я з ы к а и с о з д а ю т т о я з ы к о в о е о к р у ­
ж е н и е , к о т о р о е с у щ е с т в е н н о в л и я е т на л и т о в с к и й я з ы к в Л а т в и и ) ,
а т а к ж е о б у ч е н и е в ш к о л е на л а т ы ш с к о м я з ы к е .
Б о л ь ш и н с т в о р е с п о н д е н т о в р о д о м из Ж я м а й т и и , террито­
риально близкого к Рубе и Букайши этнографического региона
Литвы. Они переселились в Латвию в основном в 5 0 - 6 0 - ы е годы
X X в е к а из б л и з л е ж а щ и х р а й о н о в Л и т в ы . Н е к о т о р ы е р е с п о н д е н т ы
были в ы х о д ц а м и из Средней и В о с т о ч н о й Литвы - чаще в с е г о э т о
ж е р т в ы с т а л и н с к и х р е п р е с с и й , л и ш ё н н ы е права или в о з м о ж н о с т и
в е р н у т ь с я на с в о ю Р о д и н у . Т е м не м е н е е , б о л ь ш и н с т в о р е с п о н ­
д е н т о в назвали о с н о в н о й п р и ч и н о й п е р е с е л е н и я в Л а т в и ю б о л е е
высокий уровень жизни и экономики в Латвии по сравнению с
Литвой. Интересно, что в книге о жямайтской письменности
исследователи литовских говоров Л . Гирдянис и IO. Пабрсжа
упоминают исследованный регион и подчеркивают, что живущие
н е п о д а л е к у о т М а ж е й к я й на т е р р и т о р и и Л а т в и и в С а л д у с с к о м
р а й о н е л и т о в ц ы г о в о р я т на с в о е о б р а з н о м ж я м а й т с к о м говоре
и плохо понимают литературный литовский язык, настолько
п л о х о , ч т о д а ж е не с м о т р я т т е л е п е р е д а ч и на л и т о в с к о м я з ы к е
(Girdenis, Pabrėža 1998; G r i n a v e c k i e n ė 1983).
Вышесказанное в большей степени относится к ж и т е л я м стар­
ш е г о п о к о л е н и я - с о х р а н я я с в о й г о в о р па б ы т о в о м у р о в н е , они
не пользуются литературным литовским языком, поэтому и
в л и я н и е б л и з к о р о д с т в е н н о г о л а т ы ш с к о г о я з ы к а на и х р е ч ь не
столь ощутимо.
Наблюдения показали, что знание языка и уровень интер­
ференции связаны с возрастом людей. С т а р ш е е поколение (60
л е т и с т а р ш е ) , п р о ж и в а ю щ е е в Л а т в и и 30 и б о л е е л е т , с о х р а н и л о
свой язык (зачастую - родной говор) достаточно хорошо. Это
о б ъ я с н я е т с я т е м , ч т о они выучили родной язык в Литве, в
исконной языковой среде. В их речи чаще всего отмечается интер­
ф е р е н ц и я на у р о в н е л е к с и к и : у п о т р е б л е н и е и с л и т о в с к н х н а з в а ­
ний п р е д м е т о в и я в л е н и й , п о я в и в ш и х с я с р а в н и т е л ь н о недавно
или а к т у а л и з и р о в а н н ы х в последнее время. В данном случае
м о ж н о проследить аналогию с процессом проникновения новых
заимствований в любой язык и поддержать выдвинутый литовским
с о ц и о л и н г в и с т о м С. К а р а л ю н а с о м тезис о т о м , что «значительно
легче вместе с новым полученным предметом или понятием
з а и м с т в о в а т ь и г о т о в о е с л о в о , н е с м о т р я па т о , ч т о о н о ч у ж о е »
(Karaliūnas 1 9 9 7 , 4 1 ) . Л и т о в с к о е н а з в а н и е не б ы л о и не м о г ­
ло быть з н а к о м о респондентам по той причине, что неактуальной
является сама реалия. Латышское наименование является едннс-
т в е н н ы м и з в е с т н ы м или, по к р а й н е й м е р е , п е р в и ч н ы м при з н а ­
комстве с нововведением. Впоследствии возможно появление и
литовского наименования, но латышское слово у ж е закрепилось
в речи, и л и т о в с к о м у э к в и в а л е н т у о т д а е т с я п р е д п о ч т е н и е т о л ь к о
в случае наличия времени для обдумывания высказывания. Т а к
как р а з г о в о р н а я р е ч ь х а р а к т е р и з у е т с я ч а щ е в с е г о с п о н т а н н о с т ь ю ,
закономерным представляется использование наиболее легко
в о с п р о и з в о д и м о г о с л о в а . Н а п р и м е р , jaunsaimnieks — так в Латвии
н а з ы в а ю т з е м л е в л а д е л ь ц е в , в е р н у в ш и х с е б е з е м л ю или к у п и в ш и х
её и начинающих заниматься фермерской д е я т е л ь н о с т ь ю ( л и т о в с ­
кий э к в и в а л е н т - ūkininkas / n a u j a k u r y s / ) , zcmessargi — это члены
о р г а н и з а ц и и по з а щ и т е с в о е г о края ( л и т о в с к и й э к в и в а л е н т — kraš­
to apsaugos kariai). Понятия административно-территориального
д е л е н и я Л и т в ы б ы л и и з в е с т н ы д о В т о р о й м и р о в о й в о й н ы как в
Л а т в и и , так и в Л и т в е , з а т е м о н и п е р е ш л и в п а с с и в н у ю л е к с и к у :
pagasts (литовский эквивалент - valsčius), aprinkis (литовский
э к в и в а л е н т - apskritis) и т . д.
Среднее поколение - от 40 до 60 лет — и молодые люди,
р о д и в ш и е с я в Л а т в и и или п р и е х а в ш и е т у д а в р а н н е м в о з р а с т е ,
говорят по-литовски относительно плохо, однако в данном слу­
чае с л е д у е т у ч и т ы в а т ь и с у б ъ е к т и в н ы е ф а к т о р ы - с о с т а в с е м ь и
и особенно отношение семьи к изучению родного языка ро­
д и т е л е й (или о д н о г о из р о д и т е л е й ) . М н о г и е л и т о в ц ы в с т у п и л и
в брак с латышами, русскими или представителями других
национальностей, поэтому в некоторых смешанных с е м ь я х обща­
ю т с я т о л ь к о на л а т ы ш с к о м я з ы к е , в н е к о т о р ы х - на р у с с к о м
я з ы к е . В с м е ш а н н ы х с е м ь я х , в к о т о р ы х о д и н из ч л е н о в с е м ь и
является латышом, прослеживается тенденция к принятию
латышского языка в качестве языка общения в с е м ь е . О с о б е н н о
ярко это проявляется именно в браках с литовцами и поляками
( E z e r a, Z v i d r i n š 1994, 33). Д а н н ы е о б с т о я т е л ь с т в а о к а з а л и
значительное влияние на знание литовского языка, однако
д а ж е в т о м с л у ч а е , е с л и л и т о в ц ы Л а т в и и п о л н о с т ь ю не з а б ы л и
свой родной язык, качество владения им заметно ухудшилось:
ч а с т о в р е ч и н а б л ю д а е т с я и н т е р ф е р е н ц и я , т . е. з а и м с т в у ю т с я из
л а т ы ш с к о г о или р у с с к о г о я з ы к о в к о н с т р у к ц и и , используются
в а р в а р и з м ы иди с о ч е т а н и я с е м а н т и ч е с к и взаимоисключающих
 слов. Э т о детерминировано тем, что процесс мышления проис­
х о д и т на л а т ы ш с к о м или р у с с к о м я з ы к а х , з а т е м о с у щ е с т в л я е т с я
п е р е в о д на л и т о в с к и й я з ы к . Д а н н ы й п е р е в о д з а ч а с т у ю я в л я е т с я
буквальным.
Латышский язык различным о б р а з о м в л и я е т на о т д е л ь н ы е
я з ы к о в ы е у р о в н и . Б о л ь ш и н с т в о р е с п о н д е н т о в р о д о м из Ж я м а й -
тии, жямайтский говор литовского языка намного ближе к
латышскому языку, чем остальные говоры Литвы, поэтому
отсутствуют основания говорить о влиянии латышского языка
на п р о и з н о ш е н и е : в ж я м а й т с к о м г о в о р е , как и в литературном
латышском языке, ударным является в о с н о в н о м первый слог. В
данном случае менее вероятно проявление воздействия л а т ы ш с ­
к о г о я з ы к а , ч е м при и з у ч е н и и р е ч и н о с и т е л е й д р у г и х л и т о в с к и х
говоров.
На у р о в н е л е к с и к и и н т е р ф е р е н ц и я л а т ы ш с к о г о я з ы к а п р о ­
является достаточно разнообразно. Следует отметить, что
интерферентные явления, в первую очередь, проявляются в р е ­
чи о т д е л ь н ы х и н д и в и д о в , л и ш ь с о в р е м е н е м они м о г у т с т а т ь
распространёнными среди большего количества людей или д а ж е
стать типичными. В разговорной речи достаточно часто в м е с т о
литовского слова говорящий выбирает латышское наименование
я в л е н и я , т. к. о н л и б о з а б ы л л и т о в с к и й э к в и в а л е н т , л и б о е г о не
знает вообще. Часто используются фонетически близкие слова
или н е с у щ е с т в е н н о в и д о и з м е н ё н н ы е л а т ы ш с к и е с л о в а , н а п р и м е р ,
с о к р а щ а ю т с я долгие латышские гласные. О т м е ч е н ы т а к ж е случаи
обращения к близким по форме, но различным по семантике по
сравнению с литовскими словами латышским словам, вследствие
чего подобная замена является неправомерной. Так, очень
п о х о ж и е по форме прилагательные в литовском и латышском
языках и м е ю т разные значения, например: латышскому слову
lepns ' г о р д ы й ' в л и т о в с к о м я з ы к е с о о т в е т с т в у е т э к в и в а л е н т išdidus
( с р . л и т о в с к и й lepus ' и з б а л о в а н н ы й , х р у п к и й ' ) или л а т ы ш с к о м у
Įauns ' з л о й ' - э к в и в а л е н т piklas, ( с р . л и т о в с к и й liaunas 'стройный').
Часто в литовской речи литовцев Латвии встречаются
л а т ы ш с к и е с л о в а с л и т о в с к и м и с л о в о о б р а з о в а т е л ь н ы м и аффик­
сами. Респонденты также прибегают к калькированию, т . е.
к буквальному переводу соответствующих латышских слов.
Иногда под влиянием латышского языка к литовским глаголам
присоединяются префиксы, несвойственные глаголам л и т о в с к о г о
языка в определенном значении. В речи литовцев имеют
м е с т о и нехарактерные для литовского языка синтаксические
конструкции.
Исследование показало, что латышский язык оказал более
сильное влияние на разговорную речь молодого поколения,
р о д и в ш е г о с я в Л а т в и и и п л о х о в л а д е ю щ е г о р о д н ы м , т. е. л и ­
т о в с к и м , я з ы к о м . О с о б у ю группу составляют перешедшие в
общении п о л н о с т ь ю на л а т ы ш с к и й или на р у с с к и й я з ы к ли­
товцы. М е н е е в с е г о глубинной интерференции иностранного
(в д а н н о м с л у ч а е л а т ы ш с к о г о ) я з ы к а п о д в е р ж е н о с т а р ш е е п о ­
коление. Степень распространённости интерферентных явле­
ний з а в и с и т о т р а з л и ч н ы х факторов: от возраста, уровня об­
разования, рода занятий респондентов, продолжительности
проживания на территории Латвии, национального состава
с е м ь и и т. д. С у щ е с т в е н н о е в л и я н и е и м е е т и п с и х о л о г и ч е с к а я
предрасположенность к восприятию чужого языка — насколько
человек открыт для в о з м о ж н ы х интерферентных явлений. С л е ­
довательно, тесно переплетаются лингвистические и экстра­
лингвистические факторы, п о э т о м у считаем правомерным изу­
чение литовцев Латвии и состояние их родного я з ы к а как в
социолингвистическом, так и в лингвистическом аспектах. ,

L I E T U V I A I L A T V I J O J E : S O C I O L I N G V I S T I N I S IR
LINGVISTINIS A S P E K T A I

Santrauka

N u o X I X a. pabaigos gyvenančių kaimyninėje Latvijoje lietuvių skai­

čius svyruoja nuo 1,2 i k i 1,5 proc. A p s i g y v e n i m o šioje šalyje priežasčių įvai­
riu metu būta tiek ekonominių (gyvenimo lygis ir pramonės išsivystymas
Latvijoje buvo aukštesnis), tiek politinių (grįžusiems iš tremties lietuviams
nebuvo leista apsigyventi tėvynėje), taip pat ir asmeninių (santuokos su Lat­
vijos gyventojais). Visais laikais lietuviams svarbus klausimai buvo pilietybė
ir gimtoji kalba kaip tautinės savimonės rodiklis - galimybė jos mokytis,
kalbos mokėjimo lygis ir kalbos kokybė.
 Gyvenimas kitos, nors ir giminiškos, kultūros ir kalbos aplinkoje veikia
ir gimtosios kalbos vartoseną. Tyrimas atliktas, remiantis Saldaus ir D u o ­
belės rajonuose gyvenusių respondentų apklausa. Dialektologinių ekspedi­
cijų 1993 m . ir 1995 m . metu surinkti duomenys rodo, kad Latvijos lietu­
viai šnekamojoje kalboje drauge pavartoja ir latvių kalbos žodžių, kartais
prie latviškų žodžių prideda lietuvių kalbos darybos afiksų, kuria kalkes,
t. y. pažodžiui verčia atitinkamus latvių kalbos žodžius, taip pat kartais dėl
latvių kalbos poveikio prie veiksmažodžių prideda priešdėlių, nebūdingų
atitinkama reikšme vartojamiems lietuvių kalbos veiksmažodžiams. Latvijos
lietuvių šnekoje pasitaiko ir nebūdingų lietuvių kalbai sintaksinių konstruk­
cijų.
Tyrimas parodė, kad latvių kalba stipriai paveikė jaunosios kartos, g i ­
musios Latvijoje ir prastai mokančios gimtąją lietuvių kalbą, šnekamąją
kalbą. Mažiausiai užsienio (kalbamuoju atveju - latvių) kalbos interferen­
cijos paveikta yra vyresniosios kartos kalba. Atskirą grupę sudaro lietuviai,
bendraujantys tik latvių arba rusų kalba. Interferencijos reiškinių paplitimo
mastą lemia įvairūs veiksniai: respondentų amžius, išsilavinimo lygis, veiklos
pobūdis, g y v e n i m o Latvijoje trukmė, šeimos tautinė sudėtis ir pan. Svarbus
ir psichologinis nusiteikimas svetimos kalbos atžvilgiu - ar žmogus atviras
galimiems interferencijos reiškiniams. Glaudžiai susipynus lingvistiniams ir
ekstralingvistiniams veiksniams, galima tirti Latvijos lietuvių gimtosios k a l ­
bos būklę tiek sociolingvistiniu, tiek lingvistiniu aspektais.

LIETUVIEŠI LATVIJA: SOCIOLINGVISTISKAIS U N

LINGVISTIŠKAIS A S P E K T S

Kopsavilkums

Kopš X I X gs. beigam lietuviešu skaits Latvijas teritorija svarstąs no 1,2

lidz 1,5%. Iemesli, lai apmestos u z dzivi kaitninvalstl, dažados laikos biju.ši gan
ekonomiški (dzives un rūpniecibas attistibas limenis Latvija bija augstäks),
gan politiški (tiem lietuviešiem, kas bija atgriezušies no izsfltljuma, nebija
Įauts apmesties uz dzivi dzimtenč), kfi ari personigi (laulibas ar Latvijas
iedzivotäjicm). Visos laikos lietuviešiem svarigi jautfijumi bija pilsoniba un
dzimtū valoda - kä nacionäläs pašapzinas räditäjs, iespėja valodu niäcities,
valodas prasmes limenis i m täs kvalitäte.
Dzivošana svešas, lai ari radnieclgas, kultūras un valodas vidė ietekmė
ari dzimtäs valodas lietošanu. l'ėtljums balstits uz Saldus un Dobeles rajonus
dzlvojušo respondentu aptauju, kas veikta 1993. un 1995. g. Dialektologijas
ekspedicijų laikä saväktie dati räda, ka Latvijas lictuvieši sarunvalodä lieto
latviešu valodas vardus; reizčm, izmantojot lietuviešu valodas värddarinäsanas
afiksus, veido kalkus, resp. burtiski tulko atbilstošus latviešu valodas
vardus, kä ari reizčm latviešu valodas ietekme darbibas värdiem pievieno
priedekĮus, kas nav raksturlgi attiecigä nozimč lietotiem lietuviešu valodas
darbibas vardiem. Latvijas lietuviešu runa sastopamas ari lietuviešu valodai
neraksturigas sintaktiskas konstrukcijas.
Pćtljums parada, ka latviešu valoda stipri ietekmejusi jaunäkäs paaudzes
resp. to lietuviešu, k u r i ir dzimuši Latvija un slikti prot dzimto valodu, r u n u .
Vismazäk svešvalodas (šaja gadijumä latviešu valodas) interference jūtama
vecäkäs paaudzes runa. Atsevišku grupu veido lietuvieši, kuru sazina pilnlbä
noris latviešu vai k r i e v u valodä. Interferences parädlbu izplatlbas apjomu
ietekme dažadi faktori: respondentu vecums, izglltlbas limenis, darbibas
joma, Latvijas teritorija nodzivotais laiks, gimenes nacionälais sastävs u . t m l .
Svarlga n o z i m e ir psihologiskajai gatavibai pienemt svešvalodu, - vai cilvčks
ir atvčrts iespejamäm interferences parädibäm. Tätad cieši sasaistljušies
lingvistiskie u n ekstralingvistiskie faktori, täpec ir pamats petit Latvijas
lietuviešus un v i n u dzimtäs valodas stävokli gan sociolingvistiskä, gan
lingvistiška aspektą.

L I T H U A N I A N S IN L A T V I A : S O C I O L I N G U I S T I C A N D
LINGUISTIC ASPECTS

Summary

Since the end of the 19th century the number of Lithuanians in the
neighbouring territory of Latvia ranges from 1.2 to 1.5 per cent. T h e reasons
of settlement i n this country i n various periods varied from economic
(standard of living and industrial development i n Latvia was higher) to
political (Lithuanians w h o returned from exile were not allowed to live i n
the homeland), and personal (marriages with citizens of Latvia). In all times
important issues for Lithuanians have been the issues of citizenship and the
native language as an indicator of national identity, i.e. possibility to learn
the native language, its proficiency level and quality.
L i v i n g in the environment of another culture and language, though
kin to Lithuanian lias an impact on the usage of the native language. T h e
research is based on the survey of respondents l i v i n g in Saldus and Dobele
regions w h i c h was performed i n 1993 and 1995. T h e data of dialectological
expeditions show that Lithuanians in Latvia use Latvian words i n the colloquial
speech, sometimes adding Lithuanian derivational affixes, sometimes
creating loan-translations, i.e. translating word by word, and sometimes
due to the impact of the Latvian language adding prefixes to verbs w h i c h
are not c o m m o n for Lithuanian verbs. Lithuanians i n Latvia sometimes use
syntactic constructions w h i c h are not c o m m o n i n the Lithuanian language.
T h e data of the research show that the Latvian language had a great
influence on the language of the generation of Lithuanians who were b o r n
i n Latvia and whose the knowledge of mother tongue, i.e. Lithuanian is
poor. T h e least impact of the foreign language (Latvian i n this case) is
observed i n the speech of older generation. There is a separate group of
Lithuanians who use Latvian or Russian languages for c o m m u n i c a t i o n . T h e
spread of the interference phenomena is determined by various factors:
the age of respondents, the level of education, occupation, and duration
of living i n the territory of Latvia, ethnic composition of a family and so
on. Psychological disposition to adopt a foreign language, i.e. whether a
person is open for interference phenomena, plays a significant role as well.
A s linguistic and extra-linguistic factors closely interrelate it is possible to
analyse sociolinguistic and linguistic aspects of Lithuanians and the state of
their native language i n Latvia.
 * Zemgales lietuvieši un to valodas
8 specifika
-л

D a ž a d u l a i k p o s m u tautas skaitišanu d a t i l i e c i n a , k a L a t v i j a kä
daudznacionälä valsti v i e n a n o m a z ä k u m t a u t l b ä m i r lietuvieši. T o
skaits L a t v i j a s t e r i t o r i j a v i e n m e r svärstljies n o 1,2 l i d z 1,5% n o i e d z l -
votäju k o p s k a i t a : 1 8 9 7 . g . L a t v i j a registrčti 2 6 tūkst. ( 1 , 4 % ) lietuviešu,
1 9 3 5 . g . - 2 2 , 8 tūkst. ( 1 , 2 % ) , 1 9 5 9 . g . - 3 2 , 4 tūkst. ( 1 , 5 % ) , 1 9 9 3 . g. -
33,6 tūkst. ( 1 , 3 % ) u . t m l . ( B u t k u s 1995, 70). Р ё с jaunäkajiem
PilsonTbas u n m i g r a c i j a s l i e t u pärvaldes Iedzlvotäju registrą d a t i e m ,
2 0 0 6 . gada 1. janvärl L a t v i j a d z l v o j a 31 3 0 7 lietuvieši resp. 1,4% n o
v i s i e m valsts iedzlvotäjiem (NP).
L a t v i j a lietuvieši g a l v e n o k ä r t a p m e t u š i e s u z d z l v i R i g a u n eitas
lieläkajäs pilsetäs - DaugavpilT, Liepäjä, Jelgava, kä ari Lietuvas
p i e r o b e ž a s p i l s e t u u n l a u k u t e r i t o r i j a s . Säds n o L i e t u v a s i e c e j o j u š o
iedzlvotäju i z v i e t o j u m s i r s a p r o t a m s : pilsčtūs b i j a v i e g l ä k s a m e k l e t
d a r b u , Ipaši r ū p n i e c i b a s u z n e m u m o s ( T r e i j a , D r i b i n s 1998,
4 4 - 4 5 ) , savukärt p i e r o b e ž a s a p v i d u i z v e l i n o t e i c a t u v u m s d z i m t e n e i
u n iespeja uzturėt s a k a m s ar t u r p a l i k u š a j i e m t u v i n i e k i e m . T e i k t a i s
attiecas Ipaši u z t i e m l i e t u v i e š i e m , kas c e l u š i e s n o b l a k u s e s o š a j i e m
L i e t u v a s a p g a b a l i e m . T ä d s geografiški L i e t u v a i t u v s r e g i o n s i r Z e m g a l e ,
t ä p e c g a n täs c e n t r a Jelgava, g a n Jelgavas, D o b e l e s u n B a u s k a s rajona
d z l v o d a u d z l i e t u v i e š u . P č c k a r a gados šadas d z l v e s v i e t a s i z v e l e s i e m e s l i
bijuši t i k l a b politiški (tie, k u r i e m n e b i j a dotas t i c s l b a s apmesties
u z d z l v i L i e t u v a , р ё с atgriešanas n o izsūtljuma m e k l e j a d z i m t e n e i
t u v ä k u d z l v e s v i e t u ) , kä a r i e k o n o m i š k i (tie, k u r i augstäk v e r t ė j a labäk
n o d r o š i n a t u d z l v i , centas iegūt labäkus d z i v e s apstäkjus). S a s t o p a m i
ari e i t i , individuäläki i e m e s l i , p i e m e r a m , l a u l l b a s ar latviešiem v a i
L a t v i j a s i e d z l v o t ä j i e m , n o r i k o j u m s darbä, k a r a d i e n e s t s , taču v a i r u m s
aptaujäto lietuviešu tiesi m i n ė t o s p i r m o s d i v u s i e m e s l u visbiežak
u z s v e r kä g a l v e n o s . T ä 1 9 7 9 . g . statistikas d a t i l i e c i n a , k a Jelgava i r
c e t u r t ä p i l s e t a р ё с R i g a s , Liepäjas u n D a u g a v p i l s , k u r registrėts l i e l s
lietuviešu tautlbas iedzlvotäju s k a i t s - 1 100 c i l v e k u (TLE II 4 8 4 ) .
D o m ä j a m s , k a l i d z l g a s i t u a c i j a ir a r i pašlaik.
 Ärpus Lietuvas teritorijas dzlvojošie lietuvieši ir interesants
p č t l j u m u o b j e k t s . L a t v i j a s l i e t u v i e š u s d a ž a d o s a s p e k t o s i r aprakstljuši
ne v i e n dažadu n o z a r u L i e t u v a s u n L a t v i j a s z i n ä t n i e k i , bet a r i paši
Latvijas lietuvieši. Pėdčja desmitgade iznäkusas vairäkas lieläka
a p j o m a zinätniskas u n populäras p u b l i k a c i j a s , kuräs aplūkota lietuviešu
ieceloŠana, i e s a k n o š a n a s u n d z i v e s apstakji, a r i kultūras d z l v e L a t v i j a
( B u d z i n a u s k i e n ė 2001; Garšva 2004; j ė k a b s o n s
2003; K v a š y t ė 2001c; M e r k i e n ė 2 0 0 5 ; T r e i j a, D r i b i n s
1998).
A p m e š a n a s u z d z i v i eitas valsts t e r i t o r i j a i r saistlta ar dažadam
p ä r m a i n ä m , tostarp j o t i s v a r i g o v a l o d a s j a u t ä j u m u - v a l o d a i r v i e n s
n o svarlgäkajiem L a t v i j a s lietuviešu e t n i š k a s pašapzinas rädltäjiem.
V a l o d a s p ė t n i e k i e m visbiežak i r rūpėjis lietuviešu i z l o k š n u stävoklis,
tapčc u z m a n l b a g a l v e n o k ä r t v e l t l t a f o n e t i k a s u n f o n o l o g i j a s l l m e n i e m
(Garšva 2001a; 2001b; 2004; 2005; G r i n a v e c k i e n ė 1980),
jo „ i z l o k š n u atškirlbas visspilgtäk izpaužas f o n e t i k a , v a l o d u k o n t a k t i —
ari leksika, sintakse" ( G a r š v a 2 0 0 5 , 15). Ir p a m a t s a p g a l v o t , k a
dazädäs Latvijas teritorijas dzivojoŠo lietuviešu v a l o d a s l e k s i k a , m o r ­
f o l o g i j a u n s i n t a k s e petita retäk, t o m e r p i l n l g i novärtä n a v atstätas a r i
täs ( G a r š v a 1986; G a r š v a , J a c k u t ė, V e n s k a u s k a i t ė
1988; G r i n a v e c k i e n ė 1983). U z d i v u Šauju Universitätes
studentu ekspedicijų materialu väkumiem Saldus u n D o b e l e s rajonu
apdzlvotajas vietas, k u r s a m č r a k o m p a k t i d z l v o lietuvieši - a t t i e c l g i
R u b ä ( 1 9 9 3 ) u n B u k a i š o s ( 1 9 9 5 ) , kä a r i u z R i g a dzivojošu lietuviešu
r u n a s v e r o j u m i e m pärsvarä b a l s t i t i L a t v i j a s l i e t u v i e š u l e k s i k a s p e t l j u m i
( K v a š y t ė 2 0 0 3 d ; K v a š 11 e 2 0 0 2 ; 2 0 0 6 ; K n а ш и т e 2 0 0 3 ) . Š I
raksta ietvaros analizčta Z e m g a l e s lietuviešu v a l o d a s s p e c i f i k a b a l s t l t a
u z 1 9 9 5 . g . e k s p e d i c i j a s gaitä k o n s t a t č t a j i e m f a k t i e m (sk. 1. k a r t i
6 5 . Ipp.).
Laika, kad vairums aptaujäto lietuviešu apmetąs uz dzivi
L a t v i j a resp. pčekara u n 5 0 . - 6 0 . gados publiskäs sazinas v a l o d a b i j a
jäizvelas starp latviešu u n k r i e v u v a l o d u . Latviešu v a l o d a s zinašanas
l i e t u v i e š i e m v i e n m e r i r bijušas s a m č r a labas, p i e m č r a m , p i r m s k a r a
gados 8 6 % lietuviešu prata latviešu v a l o d u - tä bija mazäkumtautlba,
k u r a s latviešu v a l o d a s zinašanas b i j a vislabäkäs ( T r e i j a, D r i b i n s
1998, 5 0 ) . A r i včlak latviešu v a l o d a s zinašanas bija p i e t i e k a m a s . T a č u
šo zinašanu apgūšana u n täs rezultatą l a b a latviešu v a l o d a s p r a s m e
i e t e k m e j a l i e t u v i e š u d z i m t o v a l o d u - g a n täs m a c č š a n u k o p u m ä , g a n
v a l o d a s kvalitäti.
L i e t u v i e š u v a l o d a s kvalitäte u n täs m a c č š a n a lietuviešu vidū
atskiras dažadu i e m e s l u d e j , p i e m e r a m , t i e m , kas a p m e t ą s u z d z i v i
L a t v i j a p a d o m j u l a i k p o s m ä , n e b i j a i e s p č j u m ä c l t i e s lietuviešu v a l o d u
s k o l a , jo t o l a i k L a t v i j a s t e r i t o r i j a (kä j e b k u r ä citä r e p u b l i k a ) n e b i j a
mazäkumtautlbu skolų. L i e t u v i e š i , kas ieradäs Latvija brieduma
gados, s a v u l a i k bija a p m e k l č j u š i skolų L i e t u v a , a t t i e c l g i v i n i e m b i j a
i z g l l t l b a s p a m a t i v a i a r i v i n i b i j a beiguši dažadu l i m e n u mäclbas
lietuviešu valodä. Täpec v i n u un jau L a t v i j a dzimušo lietuviešu
dzimtäs v a l o d a s kvalitäte kä atskaitęs p u n k t s i r Joti atškirlga. T i k p a t
svarlgs i r g i m e n e s n a c i o n ä l a i s sastävs, kä ari p e r s o n l g a i s cilveku
s k a t l j u m s u z s a v u d z i m t o v a l o d u : v a i tä t i e k u z s k a t l t a par v e r t l b u , v a i
ari n a c i o n ä l ä i d e n t i t ä t e n a v n e k ä v e r t a , jo v a l o d a „ t i e k užtverta kä
etniškas atškirlbas p a m a t i e z l m e u n e t n i š k a v č r t l b a " ( A p у т ю н я н,
Д р о б и ж е в а , С у с о к о л о в 1 9 9 9 , 153). T ä p e c Ipaši svarlgs i r
t u v i n i e k u u n sazinas p a r t n e r u s k a t l j u m s u z c i t v a l o d i s k o p e r s o n ų : v a i
v i n i p i e n ė m v a i n o l i e d z cittautieša d z i m t o v a l o d u kä v e r t l b u .
l e s p č j a l i e t o t d z i m t o v a l o d u c i t v a l o d u v i d e saistlta vairäk ar
individuäläm n e k ä ar s a b i e d r i s k a j ä m sazinas f u n k c i j ä m . „ L i e t u v i e š u
v a l o d a L a t v i j a a r v i e n vairäk kjūst p a r mäjas v a l o d u . T ä jau H d z
1 9 9 1 . g a d a m b i j a attälinäjusies n o publiskäs d z i v e s , jo n e b i j a apstäkju
to plaši l i e t o t " ( M e r k i e n ė 2 0 0 5 , 6 4 ) . V i s b i e ž a k tä i r s a r u n v a l o d a
resp. „literäräs v a l o d a s p a v e i d s , k o l i e t o i k d i e n a s saziiiä u n kam
r a k s t u r l g a s specifiškas i e z l m c s , k o n o s a k a lietošanas sfera .. L i e h t
i e t e k m i u z literäro s a r u n v a l o d u atstäj lietuviešu v a l o d a s i z l o k s n e s "
(LKE 6 2 4 ) . T a d a s v a l o d a s vispärlgäs i e z l m e s — brlväks l i e t o j u m s , n e
t i k s t i n g r a v a l o d a s kultūras p r a s l b u ieverošana.
D z l v o j o t c i t v a l o d u v i d e , dzimtäs valodas ( k o n k r e t i lietuviešu)
zinašanu v a i r s n e p i e t i e k pilnvčrtlgai s a z i u a i sabiedrlbä, jo apzinäti
ir jfūzvelas izteiksmes forma, un pašsaprotami, ka sadzlves,
i k d i e n a s r u n ä n e b u s n e v i e t a , ne l a i k s k o n s e k v e n t i to d a r l t . I e t e k m i
atstäj a r i s a r u n u p a r t n e r i s . Turklät j ä n e m v e r a , k a c i l v č k i , kas n a v
macljušies skola, nevar piliivertigi mäcet literäro v a l o d u , - vinu
v a l o d a i v i e n m č r p i e m i t l s s a r u n v a l o d a s nokräsa v a i tajä būs izlokšnu
 i n k r u s t a c i j a s , jo nacionäläs m i n o r i t ä t e s v a l o d a n e v c i c visas v a l o d a i
raksturlgas sab i e d r is k ä s f u n k c i j a s . Turklät literärä v a l o d a i r j ä m ä c ä s ,
bet s a r u n v a l o d a t i e k n o d o t a n o v i e n a s p a a u d z e s n ä k a m a i u n vairäkas
paaudzes var to saglabät, pat n e d z l v o j o t savas tautas valodiskajä v i d e .
V i s u t e i k t o var attiecinät u z L a t v i j a d z l v o j o š o lietuviešu v a l o d u : tä
v i s b i e ž a k i r runas f o r m a saglabäta v i r i u v e c ä k u v a l o d a . Pašlaik n o t i e k
z i n ä m a s p ä r m a i n a s šaja j o m ä - р ё с 1 9 9 0 . g. dazädäs Latvijas pilsetäs
( R i g a , Jelgava, B a u s k ä , D a u g a v p i l T ) i r i z v e i d o t a s lietuviešu s k o l a s ,
s v e t d i e n a s skolas, n o d i b i n ä t a s lietuviešu b i e d r l b a s , darbojas mäkslas
k o l e k t i v i u . tml. (sk. B u d z i n a u s k i e n ė 2001; j ė k a b s o n s
2003; M e r k i e n ė 2 0 0 5 ) . T o m e r iespeja Iietot d z i m t o v a l o d u
c i t v a l o d u v i d e pärsvarä saistlta ar individuäläm u n g i m e n e s , n e l i e l a
d r a u g u l o k a v a j a d z l b ä m ( m a z l i e t plašaka ši iespeja i r t e r i t o r i j a s , k u r
lietuvieši d z l v o k o m p a k t i ) . T a p č c Latvijas lietuviešu starpä visvairäk
i z p l a t i t a lietuviešu s a r u n v a l o d a resp. literäräs v a l o d a s p a v e i d s , kas t i e k
lietots i k d i e n a s sazinä u n k a m r a k s t u r l g a s sazinas sferas nolemtas
iezimes.
N o k l a u s o t i e s ekspedicijų ierakstus, var konstatet: r e s p o n d e n t ! joti
c e n š a s literäri p a r e i z i runät u n bieži v i e n a t k a r t o , k a n e z i n a v a j a d z l g o
lietuviško v a r d u v a i paši noräda, v e r t e , k a jau n e m ä k runät lietuviški.
Tädöjädi var a p g a l v o t , k a iztaujätäji n e i e t e k m ö r e s p o n d e n t u r u n a š a n u
tiesi, taču v i n i i e t e k m e p s i h o l o g i s k i . A d e k v ä t ä k i reztiltäti t i k t u iegūti,
ja r e s p o n d e n t u v a l o d u varčtu p i e r a k s t l t , v i n i e m to n e ž i n o t . Sädu
stävokli i r p a m a n l j u š i v a l o d n i e k i a r i e i t o s s o c i o l i n g v i s t i s k o s p č t l j u m o s :
„ m e t o d o l o g i š k a s p r o b l e m a s s o c i o l i n g v i s t i k ä i r saistltas ar d a b i s k a s ,
nepiespiestas runas d a t u iegūšanu. S a r u n v a l o d a s m a t e r i a l u iegūšanai
n a v i z m a n t o j a m a s formälas i n t e r v i j a s u n atkläti l i e t o t s m i k r o f o n s
ieraksta veikšanai. J o p r o j ä m aktuäls i r V. L a b o v a f o r m u l e t a i s n o v e r o t ä j a
paradokss (observer's paradox): sociolingvistikas petljuma merkis
i r n o s k a i d r o t , kä r u n ä c i l v e k i , k a d v i n i n a v s i s t e m ä t i s k a p e t l j u m a
o b j e k t s , bet šadi dati i e g ū s t a m i t i k a i s i s t e m ä t i s k u n o v e r o j t i m u cejä
( L a b o v 1972: 181)" ( L a u ž e 2 0 0 4 , 2 3 ) . M i n ė t a s e k s p e d i c i j a s laika
tädti iespöju n e b i j a .
R u n ä j o t par k o n k r e t u v a l o d a s m a t e r i a l u , i n t e r e s a n t i ir v e i d i , kä
latviešu v a l o d a i e t e k m e j u s i lietuviešu r u n u . V i s p i r m s t i e i r atseviški
värdi, kas paradas l i e t u v i s k a j o s t e i k u m o s - Ipaši javėrš u z m a n i b a
 j e d z i c n i e m , k u r i k j u v a a k t u a l i p e c n e a t k a r l b a s atjaunošanas u n k u r u s
n o s a u k t dzimtajä valodä rodąs g r ū t i b a s . T a s i z s k a i d r o j a m s tädejädi, k a
jaunäkäs paaudzes c i l v e k i šos v a r d u s lietuviški n e z i n a , savukärt vecäkäs
p a a u d z e s var b ū t aizmirsuši. J e d z i e n i i e n ä k v a l o d a ar latviešu valodas
s t a r p n i e c i b u , t ä p e c s a r u n v a l o d a tos viegläk i r v i s p i r m s m i n e t latviški.
T i k a i t a d , ja i r l a i k s v a i n e p i e c i e š a m l b a p ä r d o m ä t v a l o d a s l l d z c k j u
i z v e l i , t i e k atrasts p i e m i r s t a i s dzimtäs v a l o d a s e k v i v a l e n t s . T e i k t a i s
galvenokärt attiecas u z sabiedriskäs d z i v e s u n i k d i e n a s d z i v e s reälijäm,
kä a r i u z sadzives p r i e k š m e t i e m u . t m l . T ä B u k a i š u t e r i t o r i j a aptaujätie
lietuvieši d i e z g a n bieži l i e t o j a l i e t u v i s k o t a s v a r d u valdiba, pagasts,
robežsargi, muitą u . t m l . f o r m a s : Gal pas jus v a l d y b a yra geresnė
[Varbūt p i e j u m s v a l d i b a i r labäka] (liet. vyriausybė); Štampeliuojapasą,
kai eini per muitą [ Z i m o g o pasi, k a d ej p a r i robežai [= c a u r i m u i t a i ]
(liet. muitinė; muitas - atškiriba n o latviešu v a l o d a s tie i r škirami
j e d z i e n i : p i r m a i s a p z l m e v i e t u , otrais - m a k s ä j u m a v e i d u ) ; Senesnių
[pastatų] nėr mūsų p a gas t e [Vecäku Jeku] nav m ū s u pagastä]
( l i e t . valsčius); Ein pas j a u n s a i m nieką ir dirb kaip nori [let p i e
j a u n s a i m n i e k i e m u n strädä, k a d g r i b ] ( l i e t . naujakurys) (sastopams
a r i b u r t i s k s s a l i k t e n a t u l k o j u m s ar v ä r d k o p u , taču tad teksts kjūst
p ä r p r o t a m s - l a i to saprastu, n e p i e c i e š a m s plašaks k o n t e k s t s : Tiems
jauniems ūkininką m s yr bloga [ T i e m j a u n i e m s a i m n i e k i e m
ir s l i k t i ] ) ; Ruobežsargai gaudo, neleidpereit sieną [Robežsargi
k e r , nejauj päriet r o b e ž u ] ( l i e t . pasieniečiai) (sal. Užtaisė rub e ž i ų,
nėr kaip nuvažiuot [pas g i m i n e s ] [Uztaisija r o b e ž u , n a v i e s p č j a m s
a i z b r a u k t [pie r a d i e i n ] ; Čia visi pro tą r u b e ž i ų apein [Šeit v i s i to
r o b e ž u apiet]). U z m i n e t a j i e m p i e m e r i e m var būt a t t i e c i n ä m s täläk
t e i k t a i s par lietuviešu s a r u n v a l o d a s u n / v a i i z l o k s n e s i e t e k m i , jo
lietuviešu literärajä valodä lietojarns värds siena, savukärt z i n ä m s a r i
slävu c i l m e s b a r b a r i s m s rubežius). V i s i iepriekš aplūkotie p i e m e r i
n e m t i n o B u k a i š o s pierakstltfi materialą, t o m e r tas n e n o z i m e , ka
šada latviešu v a l o d a s v a r d u i n k r u s t a c i j a r a k s t u r l g a t i k a i Z e m g a l e s
lietuviešu r u n a i - l i d z l g i v ä r d l i e t o j u m i s a s t o p a m i a r i c i t u r (par to i r
b i j u s i i z d e v l b a pärliecinäties g a n e k s p e d i c i j a s l a i k a K u r z e m e - R u b ä ,
g a n R i g a , k o n t a k t č j o t i e s ar t u r i e n e s I i e t u v i e š i e m ) .
L e k s i k a s l i m e n i i z p l a t l t i a r i g a d l j u m i , k a d t i e k l i e t o t i it kä n o
latviešu v a l o d a s aizgūti värdi. T a č u tä varškist t i k a i pirmąja a c u m i r k l i -
 i e d z i j i n o t i e s näkas konstatet, k a tädi paši värdi i r i z p l a t l t i lietuviešu
i z l o k s n č s , t ä p e c i r grūti n o t e i k t t o a v o t u - latviešu v a l o d a v a i dzimtū
1
i z l o k s n e (plašak sk. K v a š y t ė 2 0 0 1 b ) : / zupę įdėdavau grybų
[ Z u p a l i k u senes] (liet. sriuba / d i a l , zupė); Kai buvo vakaruškos,
z ėn a i at ėj iš toliau [ K a d bija b a l l i t e s , puiši паса n o tälienes]
(liet. berniukas, vaikinas I d i a l , zėnas). Jäsaka g a n , k a a r i latviešu
valodä atseviški värdi i r r a k s t u r l g i t i k a i s a r u n v a l o d a i resp. u z l ū k o j a m i
par b a r b a r i s m i e m : Matau, kad z a p t ę valgei [ R e d z u , k a z a p t i edi]
(latv. icvūrijums I sarunv. zapte; liet. uogienė I d i a l , zaptė); Ans nors
š n a b e s gert [ V i n š g r i b šnabi dzert] (latv. degvins / sarunv. šnabis;
liet. degtinė / d i a l , šnapsas, šnapsė); S v a k a i ji gird su ausim [Svaki
v i n a d z i r d ar a u s i m ] (latv. slikti, vūji / sarunv. švaki; liet. silpnai,
prastai / d i a l , švakus).
Nobeigumä j ä s e c i n a , k a c i t v a l o d u v i d e pastävlgi dzlvojošiem
c i l v č k i e m a r v i e n näkas apzinäti i z v e l č t i e s sazinas v a l o d u (ja v i n i p r o t
vairäk n e k ä v i e n u - d z i m t o - v a l o d u ) u n k o n k r č t a s v a l o d a s i z t e i k s m e s
formų. Ekspedicijų pierakstos atrodami fakti, ka respondenti joti cenšas
runät pareizä (tä, kä v i n i to saprot) lietuviešu valodä u n bieži u z s v e r ,
k a n e z i n a l i e t u v i š k o värdu vajadzigäs realijas n o s a u k š a n a i u n v a i r s
n e p r o t runät lietuviški. T a t a d var s e c i n ä t , k a iztaujätäji p s i h o l o g i s k i
i e t e k m e r e s p o n d e n t u r u n u , k a u t a r i to n e l a b o u n n e v e r t ė täs kvalitäti.
D o m ä j a m s , k a v i s u v a l o d a s l i m e n u I p a t n l b u fiksešanai v i s l a b ä k d e r täds
v a l o d a s pieraksts, k a d c i l v č k a r u n a tiek v č r o t a , v i n a m n e ž i n o t . T o m e r
saväktais m a t e r i a l s l i e c i n a , k a i n t e r e s a m s p e t l j u m u o b j e k t s i r l e k s i k a .
T ä s p e t l j u m i Įauj konstatet, kädas i e t e k m e s u z r a d n i e c l g o lietuviešu
v a l o d u atstäjusi dzlvesvietä izplatltäs latviešu v a l o d a s a p k a i m e . T o m e r
nav p a m a t ą a p g a l v o t , k a Z e m g a l e s r e g i o n ą lietuviešu v a l o d a s t i p r i
atskiras n o eitas Latvijas vietas dzlvojošu lietuviešu runätäs v a l o d a s .
Sis atškirlbas visvairäk i e t e k m e pašu iedzlvotäju dzimtä izloksne
u. t m l . Savukärt sociolingvistiskajä skatljumä lietuviešu dzi mt äs
v a l o d a s kvalitäti i r i e t e k m č j u Š i l a i k p o s m s , k a d u n kädä vecumä
persona apmetusies uz dzivi L a t v i j a , g i m e n e s n a c i o n ä l a i s sastävs
u n p e r s o n l g a i s s k a t l j u m s u z d z i m t o v a l o d u kä v č r t i b u . T ä p e c Tpaši
svarlga i r a r i t u v i n i e k u u n sazinas p a r t n e r u a t t i e k s m e pret c i t v a l o d i s k i
runajošu p e r s o n ų u n v i n a d z i m t o v a l o d u .

1
Z r . šiame rinkinyje p. 5 2 - 6 5 .
 Ž I E M G A L O S L I E T U V I A I IR J Ų K A L B O S S P E C I F I K A

Santrauka

(vairių laikotarpių gyventojų surašymų duomenys rodo, kad Latvijoje,

daugiatautėje šalyje, viena iš tautinių mažumų yra lietuviai (jų skaičius v i ­
sada svyravo tarp 1,2 ir 1,5 p r o c ) . A p s i g y v e n i m o kitos šalies teritorijoje
priežastys įvairios. Daugiausia lietuvių Latvijoje apsigyvenę Rygoje ir k i t u o ­
se didesniuose miestuose, o pasienio teritorijų pasirinkimą lėmė galimybė
palaikyti ryšius su gimtinėje likusiais giminaičiais. Toks Lietuvai geografiškai
artimas yra ir Žiemgalos regionas.
Vienas iš svarbiausių Latvijos lietuvių etninės savimonės rodiklių yra
kalba. Apklausų duomenys atskleidžia: kai lietuviai persikėlė gyventi į Lat­
viją, t. y. pokariu ir X X a. šeštame-septintame dešimtmetyje, viešai bendrau­
jant buvo galima rinktis latvių ir rusų kalbą. Tačiau abiejų kalbų vartojimas
paveikė lietuvių gimtąją kalbą - ir jos mokėjimą apskritai, ir kalbos kokybę.
Kitakalbėje aplinkoje nuolat gyvenantys žmonės visada turi sąmoningai pa­
sirinkti bendravimo kalbą (jeigu jie m o k a daugiau nei vieną, t. y. gimtąją,
kalbą) ir konkrečios kalbos raiškos formą. Galimybių vartoti gimtąją kalbą
atsiranda bendraujant su šeimos nariais, draugais ar pažįstamais. Dažniausiai
tai šnekamoji kalba, kurios pagrindiniai požymiai — laisvesnis vartojimas, ne
toks griežtas kalbos normų laikymasis.
Ekspedicijos metu surinkta kalbinė medžiaga rodo, kad informatyvus
tyrimo objektas yra leksika. Jos tyrimai leidžia nustatyti, kokią įtaką lietuvių
kalbai turėjo gyvenamojoje aplinkoje paplitusi latvių kalba. V i s dėlto nėra
pagrindo teigti, kad Žiemgalos regiono lietuvių kalba ryškiai skiriasi nuo
kalbos, kokia šneka kitose Latvijos vietose gyvenantys lietuviai. Šiuos s k i r t u ­
mus labiausiai lėmė pačių gyventojų gimtoji tarmė ir kt. Vertinant socioling­
vistiniu aspektu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad lietuvių (gimtosios) kalbos
kokybę paveikė įvairūs veiksniai: kada ir kokio amžiaus asmuo apsigyveno
Latvijoje, šeimos tautinė sudėtis, asmeninis požiūris į gimtąją kalbą kaip ver­
tybę. Drauge labai svarbus ir giminaičių ar bendravimo partnerių požiūris į
kitakalbį ir jo gimtąją kalbą.
 Z E M G A L E S LIETUVIEŠI U N T O VALODAS SPECIFIKA

Kopsavilkums

Dažadu laikposmu tautas skaitišanu dati liecina, ka Latvija kä

daudznacionälä valsti viena no mazäkumtautlbäm ir lietuvieši (viriu skaits
vienmer svärstljies no 1,2% lidz 1,5% no iedzlvotäju kopskaita). Latvija
lietuvieši galvenokärt apmetušies u z d z l v i R i g a u n citäs lieläkajäs pilsetäs,
savukärt pierobežas apvidtt izvčli noteica tuvums dzimtenei u n iespeja
uzturčt sakams ar tur palikušajiem t u v i n i e k i e m . Täds geografiški Lietuvai
-tuvs regions ir Zemgale.
Apmešanas uz dzlvi eitas valsts teritorija ir saistlta ar dazädäm
pärmainäm, tostarp Joti svarigs ir valodas jautäjums - valoda ir viens no
nozimfgäkajiem Latvijas lietuviešu etniškas pašapzinas rädltäjiem. Laikä, kad
vairums aptaujäto lietuviešu apmetąs uz dzlvi Latvija resp. pčekara gados u n
5 0 . - 6 0 . gados, publiskäs sazinas valodas izvčle bija starp latviešu u n krievu
valodu. Latviešu valodas zinašanas lietuviešiem v i e n m e r ir bijušas samörä
labas. Taču šo zinašanu apgūšana u n täs dčĮ laba latviešu valodas prasme
ietekmčja lietuviešu dzimto valodu - gan täs macčšanu kopumä, gan valodas
kvalitäti. C i t v a l o d u vide pastävlgi dzlvojošiem c i l v e k i e m arvien näkas
apzinäti izvčleties sazinas valodu (ja v i n i prot vairäk nekä vienu — d z i m t o —
valodu) u n konkretäs valodas izteiksmes formų. Iespeja lietot dzimto valodu
ir galvenokärt sazinä ar gimenes locekjiem, draugiem, pazinūm. Visbiežak
tä ir sarunvaloda, kuras vispängäs iezlmes - briväks lietojums, ne tik stingra
valodas kultūras prasibu ieverošana.
Ekspedicija saväktais materials liecina, ka interesants pčtljumu objekts
ir leksika. Täs pčtijumi jauj konstatčt, kädu ietekmi uz radnieclgo lietuviešu
valodu atstäjusi dzlvesvietä dominčjoša latviešu valoda. T o m e r nav pamatą
apgalvot, ka Zemgales regioną lietuviešu valoda stipri atskiras no eitas
Latvijas vietas dzlvojošu lietuviešu runätäs valodas. Šis atškiribas visvairäk
ietekme pašų iedzlvotäju dzimtä izloksne u. t m l . Savukärt sociolingvistiskajä
skatijumä lietuviešu dzimtäs valodas kvalitäti ir ietekinčjuši vairäki faktori:
laikposms, kad u n kädä vecumä persona apmetušies uz d z l v i Latvija,
gimenes nacionälais sastävs i m personlgais skatljimis uz d z i m t o valodu kä
včrtibu. Täpec Ipaši svarlgi ir ari tuvinieku u n sazinas partneru skatljums uz
citvalodiski rtinajošu personų u n vina d z i m t o valodu.
 T H E LITHUANIANS OF SEMIGALLIA A N D T H E SPECTFITY
OF THEIR LANGUAGE

Summary

T h e data of population census of various periods show that in Latvia as

a multinational country one of the national minorities is Lithuanians (their
number has always ranged from 1.2 to 1.5 per cent). In Latvia Lithuanians
mostly settled in Riga and other bigger towns, the choice of border territory
was determined by the closeness of the native land and the possibility to
keep i n touch with relatives there. T h e region of Semigallia is one of the
regions geographically close to Lithuania.
T h e settlement in the territory of a foreign country is related to various
changes; the question of language becomes very important as language is
one of the most important indicators of Lithuanian ethnic self-awareness
in Latvia. A t the time when the majority of Lithuanian respondents
moved to Latvia, i.e. after the war and in sixth-seventh decades, for public
c o m m u n i c a t i o n it was possible to choose the Latvian and Russian. However,
the skills of these languages and good knowledge of Latvian affected the
native language: the knowledge of Lithuanian i n general and its quality. T h e
possibility to use the native language i n the environment of other languages
is related more to the functions of individual not a public c o m m u n i c a t i o n .
M o s t often this is conversational language the c o m m o n feature of which is
the freer use, less strict requirements of language culture.
People l i v i n g in the environment of other languages have always to
choose consciously the language for c o m m u n i c a t i o n (if they k n o w not o n l y
the native language) and the expression form of the particular language.
The collected language data show that lexis is a very interesting subject of
investigation. It allows to note the impact of the Latvian language o n the
related Lithuanian language. However, there is no reason to state that the
Lithuanian language i n Semigallia differs greatly from the language spoken
by Lithuanians l i v i n g in other places of Latvia. The differences were mostly
determined by the native dialect. In turn, socio-linguistically the quality
of the native Lithuanian language was influenced by the period, when and
at what age a person moved to Latvia, the national structure of the family,
and the personal attitude to the native language as a value. That is why the
attitude of relatives and c o m m u n i c a t i o n partners to the speaker of other
language is very important as well.
 i Die Lexik der Litauer Lettlands:
9 Erscheinungen der Sprachkontakte

A u f unterschiedliche politische u n d wirtschaftliche B e d i n g u n g e n

ist es z u r ü c k z u f ü h r e n , dass s i c h e i n b e t r ä c h t l i c h e r A n t e i l d e r L i t a u e r
v o n alters h e r i n L e t t l a n d a n g e s i e d e l t hat. A u c h h e u t z u t a g e s c h l a g e n
die Litauer ihren W o h n s i t z i m diesem benachbarten Staat auf, der
i n s e i n e r n a t i o n a l e n Z u s a m m e n s e t z u n g z i e m l i c h v e r s c h i e d e n ist —
i n L e t t l a n d w o h n e n d i e V e r t r e t e r v o n c a . 100 N a t i o n a l i t ä t e n . Laut
A n g a b e n d e r i m Jahre 1 8 9 7 i n R u s s l a n d d u r c h g e f ü h r t e n V o l k s z ä h l u n g
(hierzu kamen auch in das damalige Gouvernement Kurland
eingegliederte u n d heutzutage unter L i t a u e n fallende U m g e b u n g e n
von Palanga, andererseits wurde hierzu ein Teil von Aknysta
A m t s b e z i r k , d e r e i n T e i l des d a m a l i g e n G o u v e r n e m e n t K a u n a s w a r
u n d h e u t z u t a g e u n t e r L e t t l a n d fällt, n i c h t m i t g e z ä h l t ) gab es 2 4 5 0 7
E i n w o h n e r , d i e das L i t a u i s c h e als i h r e M u t t e r s p r a c h e bezeichneten
(J ё k a b s o n s 2 0 0 3 , 11). D i e A n g a b e n d e r seit A n f a n g des 2 0 . Jhs.
auf d e m T e r r i t o r i u m des j e t z i g e n L e t t l a n d s geführten Volkszählungen
s p i e g e l n g a n z ausführlich die Z a h l e n der i n Lettland w o h n e n d e n
L i t a u e r w i d e r u n d v e r a n s c h a u l i c h e n i h r e V e r ä n d e r u n g e n (s. T a b e l l e ,
die Z a h l e n s i n d hier i n T s d . angeführt).

fali r e Alle Einwohner Litauer %

1935 1905,9 22,8 1,2
1959 2093,5 32,4 1.5
1979 2502,8 37,8 1.5
1989 2666,6 34,6 1,3
1992 2657,0 34,1 1,3
1993 2606,2 33,6 1.3
1997 2444,9 34,9 1,4
2000 2377,4 33,4 1,4

D i e M e h r z a h l d e r L i t a u e r ist i n d e r H a u p t s t a d t Riga und in

e i n i g e n a n d e r e n S t ä d t e n - Liepäja, D a u g a v p i l s , Jelgava - k o n z e n t r i e r t ,
 os g i b t aber a u c h e i n z e l n e D ö r f e r , w o d i e L i t a u e r k o m p a k t l e b e n -
a m m e i s t e n s i n d das d i e D ö r f e r d e r G r e n z g e b i e t e . In L e t t l a n d g i b t es
aber a u c h l i t a u i s c h e D ö r f e r , d i e i n h o h e r Z a h l i n L a t g a l e n v e r t r e t e n
sind, i m südöstlichen Teil Lettlands. E i n Teil davon s i n d die alten
etnographischen Territorien Litauens, einige Dörfer stellen w i e d e r u m
l i t a u i s c h e S i e d l u n g e n dar, n o c h a n d e r e S p r a c h i n s e l n h a b e n s i c h n a c h
d e r F e s t l e g u n g d e r G r e n z e n z w i s c h e n b e i d e n S t a a t e n i m Jahre 1921
herausgebildet ( B u t k u s 1 9 9 5 , 7 3 ) . U n g e f ä h r v o r 150 J a h r e n setzte
e i n sehr a k t i v e r M i g r a t i o n s p r o z e s s e i n . D i e L i t a u e r s i e d e l t e n s i c h i n
L e t t l a n d z u v e r s c h i e d e n e n Z e i t e n aus v e r s c h i e d e n e n Gründen an.
D a s d a m a l i g e L e t t l a n d w a r ö k o n o m i s c h v i e l stärker e n t w i c k e l t u n d
das w a r a u c h e i n b e d e u t e n d e r G r u n d , d e r d e n M i g r a t i o n s p r o z e s s i n
d e r z w e i t e n Hälfte des 2 0 . Jhs. b c e i n f l u s s t hat. A b e r d i e m e i s t e n s i c h
damals i n Lettland angesiedelten Litauer waren die Repressionsopfer
des s o w j e t i s c h e n R e g i m e s . N a c h d e r R ü c k k e h r aus d e r V e r b a n n u n g
u n d n a c h d e r F r e i l a s s u n g aus d e n L a g e r n w u r d e i h n e n k e i n e E r l a u b n i s
zugestanden, i n L i t a u e n ihren ständigen W o h n s i t z aufzuschlagen.
D e s w e g e n s u c h t e n sie s i c h s o l c h e n W o h n o r t aus, d e r s i c h m ö g l i c h s t
nahe i h r e m H e i m a t l a n d Litauen befinde. Ungefähr 20 Prozent der
litauischen E i n w a n d e r e r verfolgten die ö k o n o m i s c h e n Z i e l e , weitere
15 P r o z e n t h a t t e n i n L e t t l a n d i h r e n A u s b ü d u n g s - o d e r S t u d i e n p l a t z
oder wurden ins T e r r i t o r i u m L e t t l a n d s aus b e r u f l i c h e n Gründen
versetzt ( T r e i j a, D r i b i n s 1 9 9 8 , 5 4 ) . N a c h d e r W i e d e r h e r s t e l l u n g
der U n a b h ä n g i g k e i t i n b e i d e n S t a a t e n i m Jahre 1 9 9 0 v e r ä n d e r t e s i c h
d i e A n z a h l d e r L i t a u e r i n L e t t l a n d . I n d i e s e r Z e i t b o t s i c h für v i e l e
Litauer die Gelegenheit, in ihre Heimat zurückzukehren - diese
günstige M ö g l i c h k e i t wurde v o n m a n c h e n L i t a u e r n ergriffen.
D i e Lebensverhältnisse der Litauer i n der fremden Umgebung
sowie unmittelbare Kontakte zu den Letten und ihrer Sprache
( o b w o h l das L i t a u i s c h e u n d L e t t i s c h e e n g v e r w a n d t e S p r a c h e n s i n d )
ü b e n E i n f l u s s auf d i e Q u a l i t ä t i h r e r M u t t e r s p r a c h e aus. M a n k a n n
die Ergebnisse der Expeditionen von Studenten aus Šiauliai i m
B e z i r k S a l d u s ( i m Jahre 1993) u n d i m B e z i r k D o b e l e ( i m Jahre 1995)
1
sowie einige persönliche B e o b a c h t u n g e n der Sprache der Litauer,
die in R i g a leben, analysieren. O b w o h l sich die L e b e n s b e d i n g u n g e n

1
D i e A u t o r i n ist auch eine Litauerin Lettlands, die i n Lettland geboren
wurde und fast 30 Jahre in Rigas U m g e h u n g e n gewohnt hat.
 in kompakt v o n Litauern besiedelten Territorien i n R u b a (Bezirk
2
Saldus) u n d i n Bukaiši (Bezirk D o b e l e ) von den Lebensbedingungen
i n R i g a u n d i n a n d e r e n S t ä d t e n u n t e r s c h e i d e n , ist es z u b e m e r k e n ,
dass das auf d i e Qualität d e r s p r a c h l i c h e n I n t e r f e r e n z k e i n e n g r o ß e n
Einfluss ausübt. D i e litauische Sprache w i r d i n b e i d e n Fällen v o n
der lettischen Sprache beeinflusst. D i e i n G r e n z g e b i e t e n w o h n e n d e n
L i t a u e r h a b e n m e h r M ö g l i c h k e i t e n die M u t t e r s p r a c h e z u h ö r e n , z. В . ,
in den Rundfunkübertragungen oder i n den Fernsehsendungen,
- a u c h k ö n n e n sie s i c h öfter m i t d e n i n d e r N a c h b a r s c h a f t w o h n e n d e n
Landsleuten unterhalten. D i e in Riga wohnenden L i t a u e r treffen
s i c h s e l t e n e r , sie b e d i e n e n s i c h d e r M u t t e r s p r a c h e h a u p t s ä c h l i c h i n
d e r F a m i l i e , falls alle F a m i l i e n m i t g l i e d e r sie b e h e r r s c h e n , u n d das
beschränkt die sozialen F u n k t i o n e n der Sprache. V i e l e Befragten
führen als e i n e n d e r G r ü n d e für d i e s c h l e c h t e r g e w o r d e n e Qualität
des L i t a u i s c h e n a u c h d i e T a t s a c h e a n , dass sie irregulär d i e l i t a u i s c h e
Presse b e k o m m e n . ( B e s o n d e r s ist das für d i e P e r i o d e n a c h der
Wiederherstellung der Unabhängigkeit kennzeichnend). Der
ö f f e n t l i c h e S p r a c h g e b r a u c h , Presse u n d B ü c h e r , S c h u l u n t e r r i c h t e
auf Lettisch o d e r R u s s i s c h beeinflussen ebenso die Qualität der
Muttersprache v o n Litauischstämmigen.
E s lässt s i c h feststellen, dass alle S p r a c h e b e n e des L i t a u i s c h e n
als M u t t e r s p r a c h e u n t e r d e m E i n f l u s s des L e t t i s c h e n s t e h e n , d . h , ,
die erlernte Sprache w i r d v o n derjenigen Sprache beeinflusst, die
s i c h zuerst a n g e e i g n e t w u r d e . B e s o n d e r s stark k o m m t d i e I n t e r f e r e n z
in der L e x i k z u m A u s d r u c k . Dieses T h e m a wurde s c h o n m e h r m a l s
i n w i s s e n s c h a f t l i c h e n K o n f e r e n z e n b e h a n d e l t , es s i n d a u c h e i n i g e
ausführliche P u b l i k a t i o n e n e r s c h i e n e n ( K v a š y t ė 2001b; 2003d;
K v a š 11 e 2002; K n а ш и т e 2003). Diesmal richtet m a n die
Aufmerksamkeit auf solche Wörter, die v o m Lettischen in die
litauische Umgangssprache gelingen, weil eben die Umgangssprache
für L e h n w ö r t e r a m m e i s t e n a u f n a h m e f ä h i g ist - sie ist s p o n t a n u n d
w e n i g e r g e n o r m t . W e n n d e r S p r e c h e r ü b e r m e h r Z e i t für d i e r e i c h l i c h e
Ü b e r l e g u n g d e r A u s s a g e verfügt, k a n n er das r i c h t i g e W o r t w ä h l e n .
G e g e n s ä t z l i c h w i r d i n d e r U m g a n g s s p r a c h e s o l c h e s W o r t gewählt, das

2
D i e Beispiele werden weiter im Text entsprechend mit Abkürzungen К
(für Kuba) u n d U (für Bukaiši) angeführt, bei den in Riga aufgeschriebenen
Beispielen steht die Abkürzung R g . (s. Karte 1 auf S. 65).
am meisten i n den Sprechakten v o r k o m m t oder a m leichtesten i m
S p r e c h p r o z e s s r e p r o d u z i e r b a r ist.
Vielfältig s i n d d i e E n t l e h n u n g e n aus d e m L e t t i s c h e n i n d e r
Umgangssprache v o n L i t a u e r n L e t t l a n d s . D a s s i n d zuerst solche
W ö r t e r , d i e i m L e t t i s c h e n als B a r b a r i s m e n ( v o r n e h m l i c h E n t l e h n u n ­
gen aus d e m D e u t s c h e n ) g e l t e n , dafür aber i n d e r U m g a n g s s p r a c h e
sehr p o p u l ä r s i n d . D a d i e K o m m u n i k a t i o n m e i s t e n t e i l s auf d i e s e m
N i v e a u stattfindet, versteht es s i c h v o n selbst, dass insbesondere
s o l c h e r W o r t s c h a t z s e h r oft z u m V o r s c h e i n k o m m t , w i e , z. В . , šiberis,
šnabė: Visus š y b c r i u s taisydavau kietai [ A l l e O f e n s c h i e b e r h a b e
)
i c h [ i m m e r ] fest z u g e s c h o b e n ] В ( L e t t , šiberis / skurstena aizbTdnis
' O f e n s c h i e b e r ' ; L i t . kamino kaištis). H i n u n d w i e d e r k a n n das e i n
aus d e r M u n d a r t ü b e r n o m m e n e s W o r t s e i n — m a n c h e G e r m a n i s m e n
s i n d i m L i t a u i s c h e n v e r b r e i t e t , b e s o n d e r n s i n d e n M u n d a r t e n , aber
i n d i e s e m F a l l ist es s c h w e r das f e s t z u s t e l l e n , w e i l es k e i n e g e n a u e n
A n g a b e n über die litauische Basismundart der Respondenten gibt.
D i e s e G e r m a n i s m e n aus d e m D e u t s c h e n k ö n n e n sogar d e r l e t t i s c h e n
S t a n d a r d s p r a c h e a n g e h ö r e n , z. В . , zupa, nikis, d a g e g e n s i n d sie n u r
i n l i t a u i s c h e n M u n d a r t e n v e r b r e i t e t : / z u p ę įdėdavau grybų [Ich
habe [ i m m e r ] P i l z e i n d i e S u p p e h i n e i n g e l e g t ] В ( L e t t , zupa 'Suppe';
A
L i t . sriuba I D i a l . zupė ); Mana toks n i k i s yr [Ich h a b e s o l c h e
L a u n e [ C a p r i c e ] В ( L e t t , nikis ' L a u n e , C a p r i c e , l a u n i s c h e r E i n f a l l ' ;
L i t . įnoris, užgaida, kaprizas / D i a l , nikis). A b e r g a n z oft w e r d e n d i e
Wörter der deutschen Herkunft i m Lettischen z u den Barbarismen
z u g e o r d n e t , w e i l es l e t t i s c h e E n t s p r e c h u n g e n für diese R e a l i e n g i b t ,
i m L i t a u i s c h e n s i n d das e i n d e u t i g e D i a l e k t i s m e n , z. В . , s o l c h e G e r ­
m a n i s m e n w i e zaptė, riktingas, švakus: Matau, kad z a p t ę valgei
[Ich sehe, das d u E i n g e m a c h t e s gegessen hast] В ( L e t t , zapte 'Saft' /
ievärijums ' E i n g e m a c h t e s , M a r m e l a d e ' ; L i t . uogienė I D i a l , zaptė); Ans
nor 5 n a b e gert [ E r w i l l S c h n a p s t r i n k e n ] В ( L e t t , šnabis I dcgvTns
'Schnaps*; L i t . degtinė I D i a l , šnapsas, -ė (vgl. D L K Ž šnapsas));
Ankstinu če r i k t i n g i žemaite gyvena [Früher w o h n t e n hier echte
S c h a n i a i t e n ( N i e d e r l i t a u e r ) ] R ; Jonui pas latvius rik ting a šventė

3
N e b e n dein lettischen Barbarisuuis wird nach zwei Schrägstrichen die
genormte F o r m der lettischen Standardsprache angeführt.
4
N e b e n d e m Wort aus tier litauischen Standardsprache wird nach einem
Schrägstrich die mundartliche F o r m des Litauischen angegeben.
 [Johannistag ist b e i d e n L e t t e n e i n r i c h t i g e s Fest] R ( L e t t . riktTgs /
fsfs ' r i c h t i g , e c h t ' ; L i t . tikras I D i a l , riktingas); S v a k a i jis gird su
ausim [ E r ist jetzt g a n z s c h w e r h ö r i g ] B ; Mums baise š v a k e bova
Lietuvuo [ W i r h a t t e n es ganz s c h l e c h t i n L i t a u e n ] R ; Neimk to peile,
ons š v a k u s yra [Lass dieses M e s s e r , es ist n i c h t s c h a r f [ u n t a u g l i c h ] ]
R ( L e t t , švaki ' s c h w a c h ' / slikli, ш / 7 ' s c h l e c h t , u n t a u g l i c h ' ; L i t . silpnai,
prastai I Dial, švakus).
Das k ö n n e n auch Wörter sein, die neu entstandene oder lange Z e i t
v e r g e s s e n e u n d n u r i m passiven W o r t s c h a t z e n t h a l t e n e B e n e n n u n g e n
v o n R e a l i e n b e z e i c h n e n . D i e s e r W o r t s c h a t z ist b e s o n d e r s i m l e t z t e n
Jahrzehnt aktuell geworden, w e n n sich nach der W i e d e r h e r s t e l l u n g
der Unabhängigkeit das politische und gesellschaftliche Leben
v e r ä n d e r t hat u n d d i e früher b e k a n n t e n R e a l i e n w i e d e r i n d e n U m g a n g
z u r ü c k k o m m e n . D a s ist s o w o h l ü b e r d i e a d m i n i s t r a t i v e E i n t e i l u n g
des L a n d e s z u s a g e n , als a u c h ü b e r d i e F o r m e n d e r B a u e r n w i r t s c h a f t
und über Neues im Haushalt, z. В . , L e t t , jaunsaimnieks 'Bauer'
( L i t . ūkininkas), L e t t , robežsargs 'Grenzschutzsoldat' (Lit. pasienietis),
L e t t , pagasts ' G e m e i n d e ' ( L i t . vaisaus): Mes, lietuviai, pilsonybės
čia neturim [Wir, Litauer, haben hier keine Staatsangehörigkeit]
R ( L e t t , pilsoniba 'Staatsangehörigkeit'; L i t . pilietybė); Gal pas jus
valdyba yra geresnė [Vielleicht ist bei euch die Regierung
etwas besser] В (Lett, valdiba 'Regierung'; Lit. vyriausybė);
Ruobežsargai gaudo, nelcid pereit sienq [Grenzschutzsoldaten
fangen, erlauben nicht, [illegal] ü b e r die Grenze zu gehen] B ,
/au vaikele iš ruobežsarga atvažiavo [Da sind die lieben
Kinder aus dem Grenzgebiet angekommen] R (Lett, robežsargi
' G r e n z s c h u t z s o l d a t e n ' ; L i t . pasieniečiai); Čia pat p a r u b c ž ė j mes
ir gyvenam [ H i e r i m G r e n z b e z i r k w o h n e n w i r ] R ; Užtaisė r u b e ž i ų,
nėr kaip nuvažiuot [pas g i m i n e s ] [ D i e G r e n z e w u r d e g e s c h l o s s e n , m a n
к а п п n i c h t z u d e n V e r w a n d t e n fahren] B ; Čia visi pro tą r u b c ž i ų
apein [Alle gehen hier illegal über die G r e n z e [verletzen hier die
G r e n z e ] ] 13 ( L e t t , robeža ' d i e G r e n z e ' ; L i t . siena I v g l . D i a l , rubežius);
Starnpeliuoja pasą, kai eini per m u i t ą [ D e r Pass w i r d abgestempelt,
w e n n d u d u r c h das Z o l l a m t gehst] В ( L e t t , muitu 'das Z o l l a m t ; d e r
Z o l l ' ; L i t . muitini!; muifns); Senesnių [pastatų) nėr mūsų p a gas t a
[ A l t e r e [ G e b ä u d e ] g i b t es n i c h t i n u n s e r e r G e m e i n d e ] В ( L e t t , pagasts
'die Gemeinde'; L i t . valsčius); Zerns arge gaudą, neleid pereit
sienas [ L a n d w e h r m ä n n e r fangen, erlauben nicht über die G r e n z e z u
gehen] R ( L e t t , zemessargi ' d i e L a n d w e h r l e u t e ' ; L i t . krašto apsaugos
kariai, apsaugininkai); Ein pas j a u n s a i m n i e k a ir dirb kaip nori
[ G e h t z u m B a u e r u n d arbeitet, w i e [er] w i l l ] B ; Tiems jauniems
ūkininkams yra blogai [ D i e s e N e u b a u e r h a b e n es n i c h t l e i c h t ]
B ; Gen tuos žmones lauk, parein ūkininką [Diese Leute werden
a u s g e w i e s e n , da k o m m e n d i e B a u e r [ G r u n d s t ü c k b e s i t z e r ] zurück] R
( d i e s m a l w u r d e a u c h l i t a u i s c h e s W o r t ūkininkai verwendet); Pernai
keturias š e i m i n i n k y s t e s sudegino [ I m l e t z t e n Jahr h a b e n v i e r
Bauernhöfe z u A s c h e verbrannt] R ( L e t t , jaunsaimnicks 'der Neu­
b a u e r ' ; L i t . ūkininkas); saimnieciba ' B a u e r n h o f ( L i t . ūkis). I m Satz
w i r d das l e t t i s c h e W o r t saimnieciba i n das L i t a u i s c h e als šeimininkystė
ü b e r t r a g e n , was i m L i t a u i s c h e n n i c h t ü b l i c h ist. M i t d e r g e g e n w ä r t i g e n
gesellschaftlichen Ordnung, Veränderungen im gesellschaftlichen
L e b e n u n d mit neuen Umständen sind auch die B e n e n n u n g e n v o n
anderen E r s c h e i n u n g e n u n d H a n d l u n g e n z u v e r b i n d e n . N i c h t selten
s i n d das d i e E r s c h e i n u n g e n des religiösen Lebens - aus diesem
G r u n d e , dass d i e K i r c h e eins v o n d e n O r t e n ist, w o m a n d i e L a n d s l e u t e
treffen k a n n u n d m i t i h n e n auf M u t t e r s p r a c h e K o n t a k t e a n k n ü p f e n
u n d p f l e g e n k a n n , b e s o n d e r s für d i e älteren M e n s c h e n g i l t das als
e i n a k t u e l l e s G e s p r ä c h s t h e m a : Latvių k a t и о I i ų kitokia kapų šven­
tė [ D i e K a t h o l i k e n L e t t l a n d s h a b e n e i n a n d e r s a r t i g e s A l l e r h e i l i g e n ]
R , Vaikus pradėjau leisti į k a t u o l i ų mokyklų sekmadieniais [Ich
lasse m e i n e n K i n d e r n d i e k a t h o l i s c h e S o n n t a g s s c h u l e b e s u c h e n ] R g
( L e t t , katoji ' d i e K a t h o l i k e n ' ; L i t . katalikai); Niicin į bažnyčų tie latve
ir užperk koki m i s j [ G e h e n z u r K i r c h e diese L e t t e n u n d k a u f e n e i n e
M e s s e auf] R , Užperk kokj m i s į tic latve? [ K a u f e n e i n e M e s s e diese
L e t t e n auf?] R ( L e t t , mise ' d i e M e s s e ' ; L i t . mišios); D ie v k a lp o t i
R ( L e t t , dievkalpojums 'der Gottesdienst'; L i t . pamaldos) ist eine
Lehnübersetzung aus dem dt. der Gottesdienst; Ales jau laukiam
ta pastar d i en a ( W i r w a r t e n s c h o n auf d e n J ü n g s t e n Tag] В
( L e t t , pastardiena ' d e r J ü n g s t e T a g ' ; L i t . pasaulio pabaiga).
Solche Benennungen werden i m letzten Jahrzehnt nach der
Wiederherstellung der Unabhängigkeit in den beiden Staaten
aktualisiert, deshalb k e n n e n die Litauer, die schon lange außerhalb
 ihrer Heimat leben, keine entsprechenden litauischen Wörter.
D i e s e W ö r t e r d r i n g e n i n i h r e n W o r t s c h a t z d u r c h das L e t t i s c h e e i n -
vermutlich haben sie n a c h r e i c h l i c h e r Ü b e r l e g u n g das litauische
Äquivalent erwählt. D i e s e S i t u a t i o n ist b e s o n d e r s a k t u e l l b e i d e n
Litauern der jüngsten G e n e r a t i o n , die ihre Muttersprache schwach
beherrschen. Solche litauische Wörter können nur durch V e r m i t t l u n g
l i t a u i s c h e r Presse ( d o c h u n t e r d e n v o r w a l t e n d e n U m s t ä n d e n b e s i t z e n
n i c h t alle L i t a u e r d i e M ö g l i c h k e i t , s o l c h e Presse z u bekommen)
h i n e i n k o m m e n . A l s eine weitere Q u e l l e soll m a n Fernsehsendungen
bzw. Rundfunkübertragungen erwähnen. Dieser nichtlitauische
Wortschatz wird nach den phonetischen und grammatischen
Forderungen der litauischer Sprache gestaltet - mit litauischen
Endungen u. dgl.
Andererseits k a n n m a n über die Interferenz i n der L e x i k der
Litauer auch hinsichtlich ihrer lexikalischen Semantik sprechen.
In d i e S p r a c h e d e r L i t a u e r L e t t l a n d s k o m m e n a u c h s o l c h e W ö r t e r ,
d i e s e m a n t i s c h d e n K o n t e x t n i c h t w i d e r s p i e g e l n , w e i l es d e m K l a n g
und/oder F o r m ähnliche Wörter auch i n der litauischen Sprache
gibt, nur die lettischen Wörter weisen die unterschiedliche Semantik
auf. S o l c h e W ö r t e r w e r d e n i n i h r e r g r a m m a t i s c h e n F o r m an das
L i t a u i s c h e angepasst, sie k ö n n e n v e r s c h i e d e n e W o r t a r t e n d a r s t e l l e n :
s o w o h l S u b s t a n t i v e , als a u c h A d j e k t i v e u n d V e r b e n : Šiemet atvežėm
kūdros, bus gers bulvių derlius [In d i e s e m Jahr h a b e n w i r T o r f
herbeigeführt, so w i r d e i n e gute K a r t o f f e l e r n t e sein] R (Lett, kūdra
I L i t . durpės ' T o r f ; L i t . kūdra ' k l e i n e r T e i c h ' (DLKŽ 3 3 8 ) ; Ten nėr,
kaip čia, veikalo [ D o r t g i b t es k e i n Geschäft, n i c h t w i e h i e r ]
R ( L e t t , veikals I L i t . parduotuvė ' G e s c h ä f t ' ; L i t . veikalas 'Ergebnis
des Schaffens, W e r k ' (DLKŽ 917); Latviai yr laba lep n i žmonės
[ D i e L e t t e n s i n d seht s t o l z e M e n s c h e n ] R ( L e t t , lepns I L i t . išdidus
' s t o l z ' ; L i t . lepus ' 1 . v e r w ö h n t , z u m s c h m a c k h a f t e n Essen und B e ­
q u e m l i c h k e i t e n n e i g e n d , m ü h s a m e A r b e i t v e r m e i d e n d ; 2. schwach,
s c h w e r e L e b e n s b e d i n g u n g e n n i c h t e r t r a g e n d ' (DLKŽ 362), L i a u n i
žmonės yr palikę dabar [ B ö s e s i n d jetzt d i e M e n s c h e n g e w o r d e n ] R
( L e t t , {aims I L i t . piktas ' b ö s e ' ; L i t . liaunas ' 1 . geschmeidig, biegsam,
d ü n n ; 2 . s c h l a n k ; 3. s c h w a c h ' (DLKŽ 3 6 3 ) ; Daktarai tikrai labai mažų
algų s u i m [ D i e A r t z t e b e k o m m e n w i r k l i c h e i n sehr k l e i n e s G e h a l t ]
 Rg ( L e t t , sancmt I L i t . gauti 'bekommen, erhalten'; L i t . suimti
' 1 . g r e i f e n ; 2 . s i c h a n k l a m m e r n ; 3. etwas e r l e d i g e n , f e r t i g w e r d e n
mit etw.; 4. v e r h a f t e n , festnehmen 5. b e e i n f l u s s e n , beherrschen'
(DLKŽ 753).
D i e B e o b a c h t u n g e n z e u g e n d a v o n , dass d i e Sprachkenntnisse
und der Einfluss der lettischen Sprache mit dem Lebensalter
des M e n s c h e n eng verbunden sind. D i e Sprachkontakte finden
hervorragend i n d e r U m g a n g s s p r a c h e statt, w e i l b e i dieser Form
weniger Aufmerksamkeit der Auswahl der sprachlichen Mittel
gewidmet wird - d e r G r u n d z w e c k ist I n f o r m a t i o n s a u s t a u s c h . Der
Einfluss des Lettischen ist von verschiedenen Faktoren - vom
L e b e n s a l t e r , v o n d e r B i l d u n g , B e s c h ä f t i g u n g , D a u e r des A u f e n t h a l t e s
i n L e t t l a n d , d e m N a t i o n a l b e s t a n d d e r F a m i l i e u . a. m . - abhängig.
D i e l e t t i s c h e S p r a c h e k a n n jedes S p r a c h e b e n e der Muttersprache
der Litauer verschiedenartig beeinflussen. Vorwiegend stehen
i n d e r L e x i k d e r L i t a u e r L e t t l a n d s B e n e n n u n g e n für R e a l i e n des
Gesellschaftslebens (die Termini der Staatsverwaltung) und des
G e m e i n s c h a f t s l e b e n s u n t e r d e m E i n f l u s s des L e t t i s c h e n . D i e S p e z i f i k
d e r L e x i k k a n n i n d e r S p r a c h e v o n v e r s c h i e d e n e n I n d i v i d u e n als
lexischer oder semantischer Okkasionalismus ihren Ausdruck
f i n d e n , a b e r m i t d e r Z e i t k a n n er s i c h a u c h i n g r ö ß e r e n G e m e i n s c h a f t
v e r b r e i t e n . B e i m S p r e c h e n wählt d e r L i t a u e r statt des passenden
l i t a u i s c h e n W o r t e s das l e t t i s c h e - e n t w e d e r aus d e m G r u n d e , dass er
das l i t a u i s c h e Ä q u i v a l e n t v e r g e s s e n hat o d e r ü b e r h a u p t es n i c h t k e n n t .
D i e W a h l des W o r t e s v e r u r s a c h t a u c h das, w e l c h e r G e n e r a t i o n d i e
Person zugeordnet w i r d . Für die jüngere Generation der Litauer sind
d i e R e a l i e n des e n t s p r e c h e n d e n gesellschaftlichen Lebens weniger
b e k a n n t , w e i l sie n i c h t z u d i e s e n Z e i t e n gelebt h a b e n , w e n n diese
R e a l i e n u n d i h r e B e n n e n n u n g e n e x i s t i e r t e n . D a s ist e i n f a c h n i c h t
a k t u e l l e , h i s t o r i s c h e L e x i k , d e s w e g e n fällt es i h n e n l e i c h t e r i n b r e i t e r
U m g e b u n g gebrauchte lettische W o r t z u v e r w e n d e n . N i c h t selten
k o m m e n d i e P r o b l e m f ä l l e v o r , w e n n es u m d i e W a h l des s e m a n t i s c h
genauen A u s d r u c k e s geht.
 LATVIJOS LIETUVIŲ LEKSIKA:
KALBŲ KONTAKTŲ RAIŠKA

Santrauka

Straipsnyje aptariami Latvijoje gyvenančių lietuvių kalbos ypatumai.

Kalbų kontaktai aiškiausiai pasireiškia šnekamojoje kalboje, nes kalbant
mažiau dėmesio kreipiama į kalbinių priemonių pasirinkimą - tikslas yra
keistis informacija. Lietuvių kalboje akivaizdi latvių kalbos jtaka, priklausan­
ti nuo įvairių veiksnių: kalbančiųjų amžiaus, išsilavinimo, veiklos pobūdžio,
gyvenimo Latvijoje trukmės, šeimos tautinės sudėties ir kt. Latvių kalba
veikia visus kalbos lygmenis. Straipsnyje nagrinėjamas lengviausiai paveikia­
mas, t. y. leksikos, lygmuo. Šnekamosios kalbos leksikoje daug barbarizmų,
dažnai jie yra pasiskolinti iš vokiečių kalbos. Tokių barbarizmų esama ir
latvių kalboje, ir lietuvių tarmėse. Tiriamojoje medžiagoje išsiskiria kita l e k ­
sikos dalis — buvusi pasyvioji leksika, pastaruoju metu aktualizuota, nes į
vartoseną grįžta ir ja pavadintos realijos. Lietuviai dažnai kalboje vartoja
visuomeninio gyvenimo reiškinių, pavyzdžiui, administracinių teritorinių
vienetų, pavadinimus. Pastebėta, kad kalbėdami Latvijos lietuviai vietoj r e i ­
kiamo lietuviško žodžio pavartoja latvišką atitikmenį. Taip atsitinka dėl to,
kad kalbantysis pamiršta lietuvišką žodį ir neturi laiko pagalvoti, prisiminti
jį arba tiesiog nežino, kadangi ir patys reiškiniai jam svetimi (pavyzdžiui,
asmenys, gyvenę sovietiniu laikotarpiu, nežino tarpukario realijų lietuviškų
pavadinimų). Pasitaiko sunkumų, kaip tinkamai vartoti lietuvių ir latvių k a l ­
boje pagal formą panašius, bet semantiškai skirtingus žodžius - tai dar v i e ­
nas Latvijos lietuvių leksikos ypatumas.

LATVIJAS LIETUVIEŠU LEKSIKA:

V A L O D U K O N T A K T U IZPAUSMES

Kopsavilkums

Raksta analizėta Latvija dzivojošo lietuviešu valodas specifika. Valodu

kontakti visspilgtäk izpaužas sarunvaloda, jo runa mazak uzmanibas pievėrš
valodas ifdzekĮu izvėlei - merkis ir aptnainlties ar informacijų. A c i m r e d z a m a
ir latviešu valodas ietekme, kas atkarfga no dažadiem faktoriom: runätäju
vecuma, izglitibas, nodarbošanfis, dzlvošanas i l g u m a Latvija, gimenes
nacionälä sastäva u . c. Latviešu valoda atstfij iespaidu uz visiem valodas
l i n i e n i e m . Raksta analizets visvieglfik iotekmčjnmnis resp. leksikas llmenis.
Sarunvalodas leksika daudz barbaristuu, bieži v i e n tie ir vficu eiliuos. Šfuli
barbarismi sastopatni gan latviešu valodfi, gan lietuviešu izloksnės. Analizėtajfi
materialą izceĮas eita leksikas daja - bijusl pasivä leksika, kas šobrid ir
aktualizčta valodä, jo apritč atgriezušas ar to nosauktäs realijas. Bieži vien
lietuvieši savä runä lieto sabiedriskäs dzives parädibu nosaukumus, piemčram,
administrativ! teritoriälo vienlbu nosaukumus. Konstatets, ka nereti Latvijas
lietuvieši attieclgä lietuviešu valodas vardą vieta pasaka tä latviško atbilsmi.
Tä notiek täpec, ka runätäjs aizmirsis lietuviško vardu u n viriam nav laika
padomät u n to ateereties, - vai ari vienkarši to nezina, jo ir svešas pašas
parädibas (piemčram, personas, kuras dzivoja padomju laikposmä, nezina
starpkaru periodą izplatito realijų lietuviškos nosaukumus). Täpat medz būt
grūtlbas adekvati izvelčties lietuviešu u n latviešu valodä pec formas lfdzigus,
bet semantiski atškirigus vardus, - tä ir vel viena Latvijas lietuviešu leksikas
specifiška iezime.

LEXIS OF LATVIAN LITHUANIANS:

MANIFESTATIONS OF L A N G U A G E C O N T A C T S

Summary

T h e article deals with the linguistic peculiarities of Lithuanians residing

in Latvia. T h e contacts of languages arc most evident in spoken language
as less attention is paid to the choice of linguistic means while speaking
the main aim being the information exchange. T h e impact of the Latvian
language is obvious and depends on various factors (the speakers' age,
education, activity, period of residence in Latvia, national composition of
the family, etc.). Latvian affects all linguistic levels but the article deals
w i t h tiie most easily affectable one, namely, the lexical level. T h e spoken
lexis contains numerous barbarisms, often of G e r m a n o r i g i n . T h i s k i n d of
barbarisms is present i n the Latvian language as well as Lithuanian dialects.
A n o t h e r part of lexis stands out i n the analyzed material, namely, the former
passive lexis, presently actualized because of the re-entrance of the realia it
refers to the usage. The Lithuanians often employ the Latvian names of
social phenomena (e.g. names of administrative territorial units) in their
language. It has been noticed that while speaking Latvian Lithuanians often
employ Latvian equivalents instead of Lithuanian words. T h i s occurs when
the speaker forgets the Lithuanian word and has no time to remember it or
simply does not k n o w the word as the p h e n o m e n o n itself (e.g. individuals
who lived in the Soviet period or the Lithuanian names for the interwar
realia) are strange to h i m / h e r . Difficulties i n using the words of similar
form but different meaning in the Lithuanian and Latvian languages occur
as well.
 Apie kai kurias latvybes Latvijos lietuvių
kalboje

L a t v i j o j e g y v e n a apie 100 tautybių ž m o n i ų , tarp jų p a g a l g y v e n ­

tojų skaičių šešta v i e t a t e n k a l i e t u v i a m s . S t a t i s t i k o s d u o m e n y s r o d o ,
k a d 1997 m . jų būta 34 8 9 3 , t. y. 1,4 p r o c . visų L a t v i j o s g y v e n t o j ų .
Daug lietuvių įsikūrę sostinėje Rygoje ir didesniuose miestuose
( L i e p o j o j e , D a u g p i l y j e , Jelgavoje), tačiau n e m a ž a i g y v e n a k a i m o v i e ­
t o v ė s e , ypač p a s i e n i o r a j o n u o s e . Pavyzdžiui, 1 9 8 9 m . S a l d a u s r a j o ­
ne ( K u r ž e m ė ) g y v e n o 2 8 0 8 (7,1 p r o c . ) l i e t u v i a i , o D u o b e l ė s rajone
( Ž i e m g a l a ) - 2 1 8 0 ( 4 , 9 p r o c . ) lietuvių. P a s t a r u o j u m e t u šie skaičiai
n e b e a t i t i n k a tikrovės, tačiau b e n d r a t e n d e n c i j a n e p a k i t o . T a r p v i e t o ­
vių, k u r i o s e 1989 m . lietuvių b u v o d a u g i a u n e i 5 p r o c . visų g y v e n ­
tojų, minėtinos ir Saldaus rajono (10,4 proc. lietuvių) gyvenvietė
R u b a - 2 7 , 7 p r o c . lietuvių D u o b e l ė s r a j o n o ( 6 , 3 p r o c . l i e t u v i ų ) B u ­
1
k a i č i a i 13,9 p r o c . lietuvių ( B u t k u s 1 9 9 5 , 7 3 - 7 4 ) . B ū t e n t šias v i e ­
toves a p l a n k ė g r u p ė t u o m e t i n i o Š i a u l i ų p e d a g o g i n i o i n s t i t u t o ( n u o
1997 m . Šiaulių universiteto) studentų dialektologinių ekspedicijų
2
m e t u : 1993 m . vasarą S a l d a u s r a j o n o R u b o s a p y l i n k e s i r 1995 m . v a ­
sarą D u o b e l ė s r a j o n o B u k a i š i ų valsčių (žr. 1 ž e m ė l a p į p. 6 5 ) . V i e t o s
savivaldybės p a t e i k t a i s d u o m e n i m i s , 1993 m . iš 1 0 5 3 ž m o n i ų , g y v e ­
nusių t u o m e t u B u k a i š i u o s e , apie 30 p r o c . b u v o l i e t u v i ų , o tai a n t r a
didžiausia g r u p ė p o latvių (67 p r o c ) .
K a d a n g i lietuviai Latvijoje gyvena svetimos, nors ir giminiškos
( l a t v i ų ) k a l b o s a p s u p t i , jų g i m t o j i k a l b a p a t i r i a įvairių p o v e i k i ų . K i t a ­
kalbėje aplinkoje, k u r v i s u o m e n i n i a m e , o neretai ir k a s d i e n i n i a m e
g y v e n i m e b e n d r a u j a m a ne gimtąja k a l b a , a t s i r a n d a i n t e r f e r e n c i j o s g a ­
l i m y b i ų . T o k i a padėtis susiklostė i r L a t v i j o j e - t e n g y v e n a n č i ų l i e t u ­
vių g i m t a j a i k a l b a i poveikį daro p i r m i a u s i a latvių, k a i p p a g r i n d i n ė s

1
Vietos lietuviai Latvijos teritorijoje, apie 4 k m nuo Lietuvos sienos, netoli
Žagarės esančius Bnkaišius (latv. Bukaiši) vadina Bukaičiais pagal lietuvišką
vietovardžių tradiciją, tačiau straipsnyje išlaikytas originalo kalbos pavadini­
mas su lietuviška galūne.
2
R u b a - vietovė pasienyje, netoli Mažeikių rajono Laižuvos miestelio (kai
kurie respondentai buvo ir iš gretimai esančios Rengės (latv. lienge).
 tautos, k a l b a , o šiuo m e t u i r valstybinė k a l b a , tačiau gana didelė y r a
i r rusų k a l b o s įtaka. T i k rusų k a l b a taip pat s m a r k i a i y r a p a v e i k u s i i r
latvių kalbą, todėl s u n k u įvertinti, ar ši k a l b a y r a t i e s i o g i a i p a v e i k u s i
lietuvių kalbą. I n t e r f e r e n c i j o s apraiškos įvairiuose k a l b o s l y g m e n y s e
y r a s k i r t i n g o s . V i e n a s iš l e n g v i a u s i a i p a v e i k i a m ų l y g m e n ų - l e k s i k a .
D a u g i a u s i a d ė m e s i o straipsnyje s u t e l k t a į t a m tikrą l e k s i k o s sluoksnį,
t. y. į l a t v y b e s L a t v i j o s lietuvių k a l b o j e .
L a t v i j o j e g y v e n a n č i ų l i e t u v i ų k a l b o j e p a s t e b ė t u s latviškus žodžius
g a l i m a s u s k i r s t y t i p a g a l jų paplitimą. P i r m i a u s i a m i n ė t i n o s latvybės,
v a r t o j a m o s lietuvių k a l b o s t a r m ė s e ar n e t g i p a p l i t u s i o s , ž i n o m o s v i ­
soje L i e t u v o j e . Š i u o atveju v a r g u ar g a l i m a kalbėti apie specifinę lat­
vių k a l b o s įtaką L a t v i j o j e g y v e n a n č i ų lietuvių k a l b a i . K a i p t e i g i a l i e ­
tuvių k a l b o s t y r i n ė t o j a i , „ b e v e i k v i s i lietuvių t a r m ė s e p a s i t a i k a n t y s
3
l e t i c i z m a i s u s i t e l k ę p a l e i L a t v i j ą " (LKE 3 6 6 ) . T e n k a t i k spėlioti, ar
t o k i o s latvybės atėjusios iš lietuvių g y v e n t o j ų g i m t o s i o s t a r m ė s , ar
4
atsiradusios jau g y v e n a n t L a t v i j o j e . „ L a t v i z m ų lietuvių k a l b o j e n e ­
d a u g . B e n d r i n ė j e k a l b o j e jų v o s k e l i : apluokas 'žardis', burė, laidaras
'žardis' i r dar gal k o k s v i e n a s k i t a s . K i e k d a u g i a u latvizmų pasibarstę
p o m ū s ų šiaurines t a r m e s , p i g . : cyrulis ' v i e v e r s y s ' ( ž e m . ) , čiukė 'čiukė,
k i a u l ė ' ( B r ž ) , čiupa ' k r ū v a ' ( A k m , Š k n , L ž ) , duncis ' d u o n r i e k i s p e i l i s '
( A k m , B r ž ) , lieta ' d a i k t a s , d a l y k a s , n a u d a ' ( A k m , M ž k , S k d ) , pločiais
' s k r y l i s , p a p l o t ė l i s ' ( B r ž , G r ž , JnŠk, V š k i r k t . ) , sominis 'žiemvakarių '
v ė j a s ' ( K i p , N d ) , sprigulis ' s p r a g i l a s ' ( B r ž ) . D a l i s tokių latvizmų y r a
g e r m a n i š k o s ar finiškos k i l m ė s , pvz.igant ' j u k , t i k r a i ' ( B r ž ) , kanas, kū­
nelis ' b i d o n ė l i s ' ( B r ž , P s i r k t . ) , kukainis ' r u p ū ž ė ' ( Y l ) , nuūžė 'dvaras;
baudžiava; n a m ų r u o š a ' ( P l n , U ž v , V a m ) , riktingas, riktigas 'geras,
teisingas, š a u n u s ' ( A k m , B r ž , [nš, R d i r k t . ) , starkas ' g a n d r a s ' ( B r ž , P n
i r k t . ) , švakus ' s i l p n a s , prastas' ( B r ž i r k t . ) , uorė ' v e ž i m a s šienui vežti'
( B r ž , Ps i r k t . ) , zaptė ' u o g i e n ė ' ( B r ž ) , zėnas, zenkis ' v a i k i n a s , b e r n i u ­
kas' ( J n š , B r ž i r k t . ) " ( B u t k u s 1 9 9 5 , 171).
Latvių k a l b o j e g e r m a n i š k o s k i l m ė s s k o l i n i a i ( d a u g u m a jų iŠ v o ­
k i e č i ų k a l b o s ) dažnai paplitę b ū t e n t š n e k a m o j o j e k a l b o j e . Panašiai
jie v a r t o j a m i i r lietuvių k a l b o j e . K a i p l a t v y b e s t o k i u s s k o l i n i u s iš v o -

5
Terminas Icticizmas kai kurių autorių vartojamas kaip tarptautinis lietu­
viškojo atitikmens latvybė sinonimas (plg. K'l'Z 113).
* A l v y d o Butkaus pavartotas terminas latvybėms pavadinti - hibridinis dari­
nys: lietuviška šaknis + tarptautinė priesaga -izmas.
 k i e č i ų k a l b o s m i n i d a u g e l i s lietuvių d i a l e k t o l o g u i r leksikografų - dėl
k a i k u r i ų iš k a l b a m ų j ų žodžių v i s i v i e n o s n u o m o n ė s , pavyzdžiui,
d a u g e l y j e šaltinių a p t i k t i žodžiai zaptė, zenkis. T a č i a u y r a žodžių, k u ­
r i u o s t i k v i e n a s kitas k a l b i n i n k a s p r i s k i r i a t i e s i o g i a i iš v o k i e č i ų k a l ­
b o s p a s i s k o l i n t a i l e k s i k a i arba l a t v y b ė m s . P a r i b i o t a r m e s t y r i n ė j a n ­
tis K a z i m i e r a s Garšva t v i r t i n a , k a d „ S i a u r ė s L i e t u v o j e y r a apie 100
b e n d r i n i ų ž o d ž i ų , atėjusių p e r latvių k a l b ą ( g e r m a n i z m a i , s l a v i z m a i )
arba iš latvių k a l b o s <...> Greičiausiai b e n d r i lietuvių i r latvių k a l b ų
t a r m i ų žodžiai y r a (liktas ' s t i p r u s ' , ėsti ' v a l g y t i ' , gyti ' v a r y t i ' , kūtė ' t v a r ­
tas', lėnas ' l ė t a s ' , raibti ' s u k t i s , s v a i g t i ' , starkas ' g a n d r a s ' , uorė 'šieno
v e ž i m a s ' . Lygmalas 'pilnas' greičiau yra latvybė. G e r m a n i z m a i , p a ­
plitę v i s o j e L i e t u v o j e ( p v z . , zupė ' s r i u b a ' ) ar d i d e l ė j e d a l y j e (dubultas
' d v i g u b a s ' , kanelis ' i n d a s p i e n u i ' ) , a t ė j o tiesiai iš v o k i e č i ų k a l b o s , o
s k o l i n i a i , esantys p a r i b y j e su L a t v i j a (biza ' k a s a ' i r t. t.), g a l ė j o a t e i t i
p e r latvių k a l b ą " ( G a r š v a 1 9 9 8 , 9 - 1 0 ) . T a i p pat dėl latvių k a l b o s
įtakos paplitę žodžiai lupata ' s k u d u r a s ' , rikti(n)gai 'smarkiai', švakus
'silpnas' ( G a r š v a 1997, 277). K a l b i n i n k a s A l d o n a s P u p k i s pastebi,
k a d „lietuvių k a l b o s t a r m ė s e y r a i r k i e k l e t i c i z m ų (duncis - p e i l i s , t u ­
tinas; blukis - rąstas, sija, t r i n k a ; zaptė- u o g i e n ė ; zenkis - v a i k i s , b e r ­
nas), bet jie į b e n d r i n ę kalbą n e p a t e n k a i r k o k i o s įtakos jai n e d a r o "
(Pupkis 1 9 8 0 , 104).
5
K a i k u r i o s minėtos latvybės aptiktos ir R u b o j e , ir Bukaišiuose
g y v e n a n č i ų lietuvių š n e k a m o j o j e k a l b o j e . Y p a č išskirtinas s k o l i n y s
iš v o k i e č i ų k a l b o s zupė, k a d a n g i šis žodis plačiai paplitęs i r L i e t u v o s
lietuvių k a l b o j e s r i u b a i , ėdalui, p u t r a i p a v a d i n t i (LKZ X I X 1092). Lat­
vių k a l b o j e tai visiškai n e u t r a l u s , n o r m i n ė s b e n d r i n ė s k a l b o s žodis:
zupa ' v i r t a s skystas v a l g i s , p a g a m i n t a s iš m ė s o s , žuvies, daržovių n u o ­
v i r o ; v i r a l a s ' (LLVV 8 6 6 8 ) , p v z . : Į z u p c įdėdavau grybų B \ Kaip
t e i g i a latvių e t i m o l o g i j ą t y r i n ė j ę s K o n s t a n t i n a s K a r u l i s ( K o n s t a n t i n s
K a r u l i s ) , šis s k o l i n y s iš v o k i e č i ų Suppe į latvių kalbą a t ė j ę s i k i X V I I a.,
tačiau dažniau pradėtas v a r t o t i t i k X I X a. (LEV II 5 6 8 ) . L a b a i dažnai
iš v o k i e č i ų k a l b o s p a s i s k o l i n t i žodžiai latvių k a l b o j e t u r i š n e k a m o s i o s
k a l b o s atspalvį, pavyzdžiui, žodis nikis. L i e t u v i ų t a r m ė s e šis s k o l i n y s

5
Šiose vietovėse užrašyti pavyzdžiai atitinkamai pažymėti didžiosiomis
raidėmis R - K u b a arba B - Bukaišiai.
6
Straipsnyje nagrinėjama leksika, pavyzdžiai pateikiami ne fonetine transk­
ripcija. K a i kurie tarimo ar konstrukcijų ypatumai išlaikyti, tik neaiškinami.
 taip pat v a r t o j a m a s - apie Joniškį, Ž a g a r ę , Vaškus (LKŽ VIII 794):
Mana toks nikis yr B . L a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n e nikis p a t e i k i a ­
mas su p a ž y m a šnek., o lietuvių k a l b o j e s i ū l o m i net k e l i a t i t i k m e n y s :
įnoris, užgaida, aikštis, kaprizas (LLKŽ 1 9 7 7 , 4 1 4 ) . Dabartinės lietuvių
kalbos žodyne išskiriamos t o k i o s r e i k š m ė s : nikis 'l. blogas įprotis, y d a ;
2. užsispyrimas' (DLKŽ 4 2 5 ) . P a m i n ė t i n a i r t a i , k a d latvių k a l b o j e
šio žodžio r e i k š m ė praplėsta, jis y r a tapęs savotiška ž a r g o n i n ė s l e k s i ­
kos s u d ė t i n e d a l i m i - taip p a v a d i n a m a s ž m o g u s , t u r i n t i s t a m tikrų
savybių: nikis - nikiga persona ' k a p r i z i n g a s a s m u o ' (LŽV 9 8 ) . T a i nėra
labai senas s k o l i n y s , nes paplitęs latvių k a l b o j e X I X a., siejamas s u
d v i e m l e k s e m o m i s : v o k i e č i ų ž e m a i č i ų nūkk(e) 'paslėpta b l o g y b ė , k l a s ­
ta, n e d r a u g i š k a pažiūra' arba v o k i e č i ų Nücke ' k a p r i z a s ' (LEV I 629).
L a b a i dažnai įvairūs šaltiniai m i n i v o k i e č i ų k i l m ė s l a t v y b e s zėnas (ar
jo v a r i a n t u s zenkis) i r zaptė k a i p y p a č p a p l i t u s i a s b ū t e n t Š i a u r ė s L i e ­
t u v o s t a r m ė s e ( p l g . zaptė ' u o g i e n ė ' ( B r ž ) , zėnas, zenkis ' v a i k i n a s , b e r ­
niukas' (Jnš, B r ž ir kt.) ( B u t k u s 1 9 9 5 , 1 7 1 ; P u p k i s 1 9 8 0 , 104).
Š i o s l e k s e m o s p a t e k o i r į Lietuvių kalbos žodynų: zėnas (latv. zčns <
g e r m . ) (LKŽ X I X 1 0 1 9 ) , zaptė ( I b i d . , 1 0 0 0 ) . L a t v i j o s l i e t u v i a i taip pat
vartoja šį žodį: Kai buvo vakaruškos, z ė n a i atėj iš toliau B . Ž o d i s zčns
latvių k a l b o j e k i l d i n a m a s iš v o k i e č i ų v i d u r i o ž e m a i č i ų sohn 'sūnus'
( v o k . Sohn). S k o l i n y s m i n ė t a s X V I I - X V I I I a. latvių k a l b o s ž o d y n u o ­
se (LEV II 5 5 5 ) . K i t a l e k s e m a - zaptė: Matau, kad z a p t ę valgei B .
Latvių k a l b o j e žodis zapte b ū d i n g a s šnekatnajai k a l b a i i r l a i k o m a s b a r ­
b a r i z m u , k u r i o b e n d r i n ė s k a l b o s a t i t i k m u o ievūnjurns 'uogienė'. Taip
pat šiaurinėse lietuvių t a r m ė s e paplitęs g e r m a n i z m a s šybcris (šiberis)
' k r o s n i a k a i š t i s ' (LKŽ X I V 7 3 1 ) : Visus š y b c r i u s taisydava kietai B
( l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n e m i n ė t i v a r i a n t a i krosnies užkaištis, kros-
niadangtė (LLKŽ 1 9 7 7 , 6 4 5 ) . K a l b a m a j a m e ž o d y n e žodis šiberis pa­
teiktas s u p a ž y m a šnek., jis įtrauktas i r į latvių k a l b o s ž a r g o n o žodyną,
k u r m i n i m o s net trys šio žodžio r e i k š m ė s : ' 1 . šokis (dažniausiai f o k s t ­
rotas) žr. svings;2. i n v a l i d o n a k t i p u o d i s ; 3. k a m i n o kaištis (latv. skurs­
tamą uizbidnis)' (LŽV 143). D a r v i e n a s žodis, paplitęs latvių š n e k a m o ­
joje k a l b o j e , L a t v i j o s lietuvių k a l b o j e , taip pat i r šiaurinėse lietuvių
t a r i n ė s e , y r a šnabė: Ans nor š n a b c s išgert B . Latvių k a l b o j e v a r ­
t o j a m i šio ž o d ž i o v a r i a n t a i šnabis, šnabis ( p l g . liet. šnapsas, šnupsė
(LKŽ X V 124). T a i s k o l i n y s iš v o k i e č i ų Schnaps ' d e g t i n ė ' , jis p a s i -
 s k o l i n t a s X I X a. p a b a i g o j e . I k i t o l l a t v i a i d e g t i n ę v a d i n d a v o taip pat
s k o l i n t o m i s l e k s e m o m i s brand(a)vTns (iš v o k i e č i ų ž e m a i č i ų ) i r votka,
vodka (iš r u s ų ) , o b e n d r i n ė s k a l b o s žodis degvins padarytas p a g a l g e r ­
m a n ų brandvTns pavyzdį X I X a. p a b a i g o j e . Ž o d i s šnabis i k i šiol v a r t o j a ­
m a s š n e k a m o j o j e k a l b o j e i r p r a s t a k a l b ė j e (LEV II 3 6 4 ) . Latvių k a l b o s
ž a r g o n o ž o d y n e p a t e i k i a m a s f r a z e o l o g i z u o t a s žodžių j u n g i n y s šnabja
deguns ' a s m u o , k u r i s m ė g s t a išgerti' (LZV 147). L a t v i j o j e g y v e n a n t y s
l i e t u v i a i vartoja i r daiktavardį lupata: Kaiminka vaikšto kokį lupatą
apsivilkus R ; Tada galėjai lupatų mieste nusipirkti B . Pavyzdžiuose
jis pavartotas žodžių skarmalas i r skuduras antrosiomis reikšmėmis
'suplyšęs drabužis' (DLKŽ 3 7 5 ) arba t i e s i o g m e n k i n a m a i d r a b u ž i a m s
p a v a d i n t i ( p l g . antrasis p a v y z d y s ) . T e i g i a m a , k a d šis žodis lietuvių k a l ­
boje paplitęs dėl latvių k a l b o s įtakos ( G a r š v a 1997, 27). Lietuvių
kalbos žodyne žodis lupata a i š k i n a m a s taip: ' 1 . s k a r m a l a s , s k u d u r a s ;
2. sudėvėti, suplyšę drabužiai; 3. l ū š n e l ė ; 4 . scom. prk. n u s k u r ę s , a p s i ­
leidęs, n i e k a m tikęs ž m o g u s ar prastas, liesas a r k l y s ' (LKŽ V I I 6 9 7 ) .
Latvių e t i m o l o g i j o s t y r i n ė t o j a s K . K a r u l i s sieja šį žodį s u lietuvių lupa­
ta, aiškina jį taip pat, k a i p LKŽ, i r l a i k o tai v e i k s m a ž o d ž i o lupt ' l u p t i '
vediniu, k u r i o pirminė reikšmė 'atlupusi, nusilupusi dalis, sluoksnis
( p v z . , ž i e v ė ) ' (LEV I 5 4 9 - 5 5 0 ) .
V o k i e č i ų k i l m ė s y r a i r k a i k u r i e būdvardžiai i r iš j ų p a d a r y t i p r i e ­
v e i k s m i a i , n u g i r s t i tiek L a t v i j o s lietuvių k a l b o j e , t i e k lietuvių t a r m ė s e ,
pavyzdžiui, riktingas, riktigas 'geras, t e i s i n g a s , š a u n u s ' (Butkus
1 9 9 5 , 1 7 1 ) . Š i e k tiek k i t o k į p r i e v e i k s m i o r e i k š m ė s a i š k i n i m ą p a t e i ­
k i a K . Garšva - rikti(n)gai 'smarkiai' ( G a r š v a 1997, 27): Anksčiau
če r i k t i n g i žemaite gyvena R ; fonai pas latvių rik t ing a šventė
R . T a i taip pat b a r b a r i z m a s , k u r i o a t i t i k m u o lietuvių k a l b o j e tikras
(LLKŽ 1 9 7 7 , 5 5 9 ) . E t i m o l o g i j o s ž o d y n e t e i g i a m a , k a d skolinį riktigs
iš v o k i e č i ų richtig X X a. pradžioje n u k o n k u r a v o latviškas žodis pa-
reizs ' t e i s i n g a s , tikras, t i k s l u s ' (LEVU 2 1 ) , tačiau š n e k a m o j o j e k a l ­
boje jis v a r t o j a m a s i k i šiol. L i e t u v i ų k a l b o j e šis s k o l i n y s iš v o k i e č i ų
k a l b o s t u r i d v i r e i k š m e s : ' 1 . p r i d e r a m a s , t i k r a s , geras; 2 . teisingas*
(LKŽ X I 6 1 6 - 6 1 7 ) . L a t v y b e l a i k o m o s i r būdvardis švakus 'silpnas,
prastas'(Butkus 1 9 9 5 , 171), švakus 'silpnas' ( G a r š v a 1997,27):
S v a k a i ji gird su ausim B (latv. švaki ' s i l p n a i , prastai'); Mums baise
š va k c bova Lietuvuo R ; Neimk to peile, ons š va k rus yr R . L i e t u -
vių k a l b o j e v a r t o j a m o s f o r m o s švakas, Švakrus ' t u r i n t i s mažai fizinės
j ė g o s ar s v e i k a t o s , s i l p n a s ; prastas, n e t i k ę s , m e n k a s , s u n k u s , v a r g i n ­
gas' (LKŽ X V 4 3 9 ) . Latvių k a l b o j e šis žodis p r i s k i r i a m a s š n e k a m a j a i
k a l b a i i r įtrauktas į latvių k a l b o s ž a r g o n o ž o d y n ą : švaks ' l . silpnas,
sulysęs, išdilęs; 2 . b l o g a s ' (LŽV 152). L a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų žodyne
p a t e i k t i šio žodžio a t i t i k m e n y s b e n d r i n ė j e lietuvių k a l b o j e silpnas,
prastas (LLKŽ 1 9 7 7 , 6 5 1 ) . K a d a n g i v i s i Šie žodžiai paplitę i r lietuvių
t a r m ė s e (ypač j e i g u tai k a l b ė t o j o g i m t o j i t a r m ė ) , i r latvių k a l b o j e ,
jų v a r t o t i n e v e n g i a i r L a t v i j o j e g y v e n a n t y s l i e t u v i a i . Dažniausiai res­
p o n d e n t a i b u v o v y r e s n i o amžiaus žmonės, gyvenantys k a i m e ir m e n ­
k i a u išsilavinę, t o d ė l jų l e k s i k o j e a p t i k t a n e m a ž a i š n e k a m o s i o s k a l b o s
žodžių, o b ū t e n t š n e k a m o j o j e latvių k a l b o j e i r y r a l a b i a u s i a i paplitę
s k o l i n i a i iš v o k i e č i ų k a l b o s ( d a l i s jų l a i k o m i b a r b a r i z m a i s i r n o r m i n e i
bendrinei kalbai neteiktinais skoliniais).
K i t a latvybių g r u p ė , kurią r e i k ė t ų n a g r i n ė t i aptariant lietuvių
kalbą, - tai L a t v i j o s g y v e n i m u i b ū d i n g ų realijų p a v a d i n i m a i . S i l e k s i ­
k a n ė r a v i e n a l y t ė , p a g a l s e m a n t i n i u s p o ž y m i u s g a l i m a s k i r t i net k e l e t ą
g r u p i ų . S u s i d u r i a m a i r su specifinių tautos g y v e n i m u i b ū d i n g ų rea­
lijų p a v a d i n i m a i s , „ k u r i e m s iš v i s o s u n k u rasti e k v i v a l e n t ų k i t o j e k a l ­
b o j e , nes k i t o s t a u t o s g y v e n i m e n ė r a p a v a d i n a m ų daiktų ar reiškinių.
S i l e k s i k a , kurią g a l i m a būtų v a d i n t i b e e k v i v a l e n t e , l a b a i s v a r b i t a u ­
tos m a t e r i a l i n e i i r d v a s i n e i kultūrai p a ž i n t i " ( G u d a v i č i u s 2000,
7 9 - 8 0 ) . T o k i a leksika kalbinėje literatūroje v a d i n a m a ir lakūnomis,
l a k ū n i n e l e k s i k a : „ L a k ū n o s (iš l o t . lacuna) yra kurios nors kalbos lek-
siniai vienetai, neturintys tiesioginio leksinio semantinio atitikmens
kitoje kalboje" (H a n k a v s 2 0 0 1 , 9 ) . K a r t a i s t a i k o m a s taip pat t e r ­
m i n a s ctnografizmus - „ k u r i o s n o r s t a u t y b ė s m a t e r i a l i n ė s ar dvasinės
kultūros realijos p a v a d i n i m a s , p a t e k ę s į l i t e r a t ū r i n ę kalbą: lietuviški
t a r m i ų žodžiai <...> iš kitų k a l b ų p a s k o l i n t i ž o d ž i a i " (KTŽ 60), o tiek
lietuvių, t i e k latvių kalbų ž o d y n u o s e v a r t o j a m a p a ž y m a ctnogr. arba
d / i . - ' e t n o g r a f i j a ' ( p l g . LLKŽ; DLKŽ; LLVV). Neretai kalbinėje lite­
ratūroje ta pačia r e i k š m e v a r t o j a m a s ir t e r m i n a s cgzotizmas, egzotinė
leksika - „žodžiai ar specialūs žodžių j u n g i n i a i , p a i m t i iš t o l i m ų , mažai
žinomų k a l b ų , n o r i n t s u t e i k t i s t i l i u i y p a t i n g ą k o l o r i t ą " (KTŽ 55).
T a č i a u t e r m i n a i ctnograftztnus i r cgzotizmas t u r i t a m tikrų s e m a n t i n i ų
skirtumų (plg. M i g l a 1 9 9 6 , 2), jie n e t a i k y t i n i latvių i r lietuvių k a l -
b o m s , nes tai a r t i m i a u s i o s g i m i n i š k o s k a l b o s . Iš visų m i n ė t ų variantų
k a i p t i n k a m i a u s i a s p a s i r i n k t a s t e r m i n a s beekvivalentę leksika. „Beek­
vivalentę l e k s i k a a p i m a t o k i a s sritis: 1) n a c i o n a l i n ė v i r t u v ė , 2) rūbai,
3) m u z i k o s i n s t r u m e n t a i , 4) t a u t i n i a i šokiai, 5) t r a d i c i j o s i r papročiai,
6) t a u t o s a k a i r m i t o l o g i j a , 7) tautos i s t o r i j o s d a l y k a i . Č i a taip pat p r i ­
k l a u s o tautos g y v e n a m o s i o s a p l i n k o s - g e o g r a f i n i ų o b j e k t ų , g y v ū n i j o s
b e i a u g a l i j o s , k l i m a t i n i ų g a m t o s reiškinių p a v a d i n i m a i b e i n e v i e n o d a s
tų p a v a d i n i m ų d e t a l u m o l a i p s n i s " ( G u d a v i č i u s 2000, 7 9 - 8 0 ) .
Latvių kalbininkas Andrejis Bankavas (Andrejs Bankavs) skirsto
l a k ū n i n ę l e k s i k ą į „ a b s o l i u č i a s ir r e l i a t y v i a s lakūnas", o pirmąsias iš jų
d a r „ g a l i m a s k i r s t y t i j k e l i s p o g r u p i u s : e t n o g r a f i n e s lakūnas (balzams,
sagša, sakta, LTgo vakars, lats, auseklius, dainas, Pčrkons, suitu sievas)
i r l i n g v i s t i n e s lakūnas <...> P a g a l paplitimą l a k ū n o s s k i r s t o m o s j n a ­
c i o n a l i n e s (balzams, GNP, kokie) i r r e g i o n i n e s (kefirs, kvass, kimelis,
rupįmaize)" ( B a n k a v s 2001, 9-10).
{ b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s g r u p ę p a t e n k a ir k a i k u r i e L a t v i j o s l i e t u ­
vių v a r t o t i žodžiai: Tada atėjo a i z s a r g a i - išvarė B (latv. aizsargi).
L a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e aizsargs pateiktas s u p a ž y m a ist. ( ' i s t o ­
r i z m a s ' ) i r s u l i e t u v i n t a g a l ū n e , o s k l i a u s t e l i u o s e a i š k i n a m a jo r e i k š m ė .
D e j a , a i š k i n i m a s a t i t i n k a ž o d y n o s u d a r y m o l a i k o t a r p i o požiūrį i r t u r i
n e i g i a m ą k o n o t a c i j ą : aizsargas ' b u r ž u a z i n ė s L a t v i j o s fašistinės k a r i n ė s
o r g a n i z a c i j o s n a r y s ' (LLKŽ 1 9 7 7 , 3 9 ) . Panašiai r e i k š m ė atskleista i r
latvių k a l b o s žodyne:'buržuaziskfis Latvijas m i l i t a r i fašistiškas o r g a n i ­
zacijas b i e d r s ' [buržuazinės L a t v i j o s s u k a r i n t o s fašistinės o r g a n i z a c i j o s
narys] (LLVV 1 108); d a b a r „pusiau s u k a r i n t a o r g a n i z a c i j a L a t v i j o s
R e s p u b l i k o j e " (EV 1 15). K i t a s b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s p a v y z d y s - tai
v a l g i o p a v a d i n i m a s skūbputra:S k a b p u t r o s tokios padės ant stalo
ir būk patenkintas R . N e t u r i n t p l a t e s n i o k o n t e k s t o s u n k u p a s a k y t i , ar
šis žodis pavartotas t i e s i o g i n e r e i k š m e , t. y. p a v a d i n a n a c i o n a l i n į l a t ­
vių valgį ( b ū d i n g ą K u r ž e m ė s r e g i o n u i ) - k r u o p i e n ę s u rūgusiu p i e n u
(LLKŽ 1 9 7 7 , 6 1 3 ) ( p l g . skūbputra 'rauginta miežinių kruopų košė,
v a l g o m a šalta' (LLVV 1' 4 9 3 ) . Latvių k a l b o j e žodis skūbputra nere­
tai v a r t o j a m a s i r p e r k e l t i n e r e i k š m e s k y s t a m v i r a l u i a p i b ū d i n t i , įgyja
m e n k i n a m ą j į atspalvį. T i e s i o g i n e r e i k š m e pavartotas žodis patektų į
r e g i o n i n i o p a p l i t i m o etnografinės beekvivalentės leksikos grupę. Lat­
vių k a l b o s l a k ū n ų k l a s i f i k a c i j o j e į e t n o g r a f i n ė s l e k s i k o s g r u p ę į t r a u k -
tas i r š v e n t ė s p a v a d i n i m a s LTgo vakars ( g a l i m i v a r i a n t a i LTgo, Ligo
sveiki, LTgosvčtki, Ligo diena) ( p l g . B a n k a v s 2 0 0 1 , 10). L a t v i j o s l i e ­
tuvių k a l b o j e aptiktas i r šių š v e n č i ų p a v a d i n i m ų , i r jų m e t u a t l i e k a m ų
v e i k s m ų a p i b ū d i n i m a s latviškais žodžiais, jie taip pat p a t e n k a į b e e k -
vivalentės l e k s i k o s g r u p ę : Liuob ateis l y g u o šventė, tai jau neleis
i lietuviams meigot R ; Pirma diena Lygu o, antra- fonai B ; Plėšdavo
akordeonų ir dainuodavo lyguo lyguo B . Latvių-lietuvių kalbų
ž o d y n e žodis ligo a p i b ū d i n a m a s k a i p e t n o g r a f i z m a s ( p a ž y m a etnogr.):
„lyguo" - ' p r i e d a i n i s latvių l i a u d i e s d a i n o s e , k u r i o s d a i n u o j a m o s per
„ L y g u o " š v e n t ę ( j o n i n e s ) ' ; LTgo svčtki 'etnogr. „ L y g u o " šventė, j o ­
n i n ė s ' . T a i p pat ž o d y n e a i š k i n a m a s i r v e i k s m a ž o d i s ligot 'etnogr. d a i ­
n u o t i „ l y g u o " d a i n a s ' ( v i s i LLKŽ 1 9 7 7 , 3 5 5 ) . Latvių k a l b o s ž o d y n e
taip pat a i š k i n a m a s žodis ligo 'vasaros s a u l ė g r į ž o s ( l y g u o š v e n t ė s ) p a ­
pročių i r b u i t i n i ų dainų refrenas' i r ' t o k s , k a d a pagal tradiciją d a i n u o j a
dainas s u t o k i u refrenu (dažniausiai apie laiką, l a i k o t a r p į ) ' , p a t e i k i a m i
žodžių j u n g i n i a i LTgo diena; LTgo vakars; LTgo svčtki, iTgosvetki. Taip
pat ž o d y n e gausu i r kitų s u šiuo v e i k s m u arba šiuo l a i k o t a r p i u s u s i j u ­
sių žodžių: iTgodzicsma 'vasaros s a u l ė g r į ž o s ( l y g u o š v e n t ė s ) papročių
ir b u i t i n ė d a i n a s u refrenu „ I l g o " ' , iTgotūjs ' L y g u o šventės dalyvis;
d a i n u o j a n t i s l y g u o d a i n a s ' , iTgotncs ' L y g u o d a i n o s ' (LLVV 4 691). Šios
f o r m o s a t s i r a d i m a s latvių k a l b o j e siejamas s u v e i k s m a ž o d ž i o ligot v i e ­
na iš r e i k š m i ų ' d a i n u o t i l y g u o d a i n a s ' ( I b i d . , 6 9 1 ) . I žodį d ė m e s į a t k r e i ­
p i a i r latvių e t i m o l o g i j o s t y r i n ė t o j a s K . K a r u l i s : „ V e i k s m a ž o d ž i o iTgot
r e i k š m ė ' d a i n u o t i J o n i n i ų dainas; l i n k s m i n t i s J o n i n i ų n a k t į ' s u s i f o r ­
m a v u s i ne v i e n dėl vasaros s a u l ė g r į ž o s m i t o l o g i n i ų vaizdinių, bet i r
dėl s e n o v i n i o s u p r a t i m o apie d a i n a v i m ą b e i y p a t i n g ą d a i n a v i m o b ū d ą
k a i p b a l s o l i n g a v i m ą ; s e m a n t i n e s paraleles s u k u r i a v e i k s m a ž o d ž i o
lodt v a r t o j i m a s . N e p r i k l a u s o m a i n u o J o n i n i ų tradicijų iTgot r e i k š m ė
' d a i n u o j a n t džiūgauti' <...> Iš t o k i o d a i n a v i m o b ū d o p a v a d i n i m o išsi­
r u t u l i o j a i r žodžio Ilgo r e i k š m ė : tai v e i k s m a ž o d ž i o k a i t y m o f o r m a ,
k u r i f u n k c i o n u o j a k a i p d a i n o s refrenas b e i k a r t u y r a i r d ž i ū g a v i m o
išraiška." T a č i a u K . K a r u l i s t e i g i a , k a d p a v a d i n i m a s LTgo diena arba
LTgo svčtki утл pseudolatviškas v o k i e č i ų k i l m ė s a u t o r i ų d a r i n y s , iš d a ­
lies p a k e i t ę s pavadinimą Janu vakars 'Joninių i š v a k a r ė s ' ( L E V I 533).
Latvių k a l b o j e p o p u l i a r u s m o t e r s vardas LTgu taip pat k i l d i n a m a s iš
latv. iTgot (Ll'V 215). L a t v i j o s lietuvių k a l b o j e a p t i k t a i r m i š r i o s d a -
 r y b o s v e i k s m a ž o d ž i o f o r m a lygaut - b a n d y m a s s u l i e t u v i n t i latvišką
v e i k s m a ž o d į : Latve, pradėję lygaut, sulauk rytmetį R.
S i e k t i e k k i t a i p v e r t i n t i n i kitų L a t v i j o s š v e n č i ų p a v a d i n i m a i , k u ­
r i u o s taip pat m i n ė j o r e s p o n d e n t a i t i e k R u b o j e , t i e k B u k a i š i u o s e - Jo­
n i n ė s , Kalėdos i r Velykos. V i s o s minėtos šventės švenčiamos ir L i e t u ­
v o j e , lietuvių k a l b o j e y r a a t i t i n k a m i jų p a v a d i n i m a i . T o k i a s l a t v y b e s
g a l i m a l a i k y t i k o n t e k s t i n ė m i s ( s i t u a c i n ė m i s ) l a t v y b ė m i s , nes k a l b ė j i ­
m o p r o c e s e jų v a r t o j i m ą l e m i a ne e k v i v a l e n t o n e b u v i m a s lietuvių
k a l b o j e , o g r e i č i a u k a l b ė t o j o noras s p e c i a l i a i p a v a r t o t i latvišką žodį,
k a d k l a u s y t o j a s jį išgirstų i r s u ž i n o t ų , arba t i e s i o g nekritiškai p a s i r i n k ­
tas k a l b i n ė j e a p l i n k o j e l a b i a u s i a i paplitęs žodis. V a s a r o s saulėgrįžos
š v e n t ę r e s p o n d e n t a i v a d i n o įvairiai - i r v e r t i n i u iš latvių k a l b o s Jonai
( p l g . latv. Jani), i r lietuvių k a l b o j e v a r t o j a m u j u n g i n i u Jono šventė, ir
lietuvišku Joninės: Jonai pas latvių riktinga šventė R ; Apie Jono
šventę ciela mėnesi kalb B . Latvių-lietuvių kalbų žodyne Jani
apibūdinamas pažyma etnogr. ' j o n i n ė s , J o n o š v e n t ė ' (LLKŽ 1977,
2 8 7 ) ; Per J u o n i n e s pradies lyguoti, dainuot R ; Per J u o n i n e s su
čermuksles doris apkaišą R ; Ugnis kūrendavo per Jonines B. Popu­
l i a r i a u s i a s latvių vyrų vardas, davęs p a v a d i n i m ą saulėgrįžos š v e n t e i ,
Janis k i l d i n a m a s iš Johanncss, Januss. Latvių a s m e n v a r d ž i u s t y r i n ė j ę s
K l a v a s Š i l i n i s ( K l ä v s S i l i n š ) rašo: „ L a t v i a m s tai g a m t o s d e r l i n g u m o
ir gyvybinių jėgų p e r s o n i f i k a c i j a <...> Visoms krikščioniškoms
t a u t o m s Janis datuotas b i r ž e l i o 24 d . k a i p J o n o K r i k š t y t o j o a t m i n i ­
m o d i e n a . K a t a l i k ų b a ž n y č i a 3 5 4 m . nustatė Jėzaus g i m i m o d i e n a
g r u o d ž i o 25 d . , n e n u g a l i m o j o saulės d i e v o M i t r o s š v e n t ė s l a i k u a r ­
ba ž i e m o s saulėgrįžos l a i k u , k a r t u j i nustatė i r J o n o K r i k š t y t o j o g i ­
m i m o d i e n ą p e r vasaros saulėgrįžą, nes p a g a l B i b l i j o s tradicijas J o ­
nas b u v ę s p u s e m e t ų v y r e s n i s už J ė z ų . T o k i u b ū d u b u v o s u n a i k i n t i
s e n i e j i s a u l ė g r į ž o s š v e n č i ų p a v a d i n i m a i . L a t v i j o j e vardas Janis įsit­
v i r t i n o n u o X I I I i k i X V I a . " (LPV 174). K i t o m s d i d ž i o s i o m s m e t ų
š v e n t ė m s - K a l ė d o m s - p a v a d i n t i L a t v i j o s l i e t u v i a i taip pat kartais
r i n k d a v o s i l a t v y b ę : Z i c m s v c t k u o s c latviai taip pat eglutę rėdo
R . P a b r ė ž t i n a , k a d latvių k a l b o j e l y g i a g r e č i a i v a r t o j a m i d u v a r i a n t a i
Zicmassvčtki i r Zicmsvčtki, jie m i n i m i i r ž o d y n u o s e ( p l g . d v i k a l b i a m e
ž o d y n e zicmassvetki žr. zicmsvčtki; zicmsvčtki ' k a l ė d o s ' (LLKŽ 1977,
7 2 2 - 7 2 3 ) , o latvių kalbos žodyne zicmsvčtki 'l. rcl. J ė z u s Kristus
 dzimšanas s v č t k i ; Z i e m a s s v e t k i 2. Ž i e m a s saulgriežu svčtki; Zie­
m a s s v e t k i ' (LLVV 8 6 3 0 ) i r ziemassvetki - a i š k i n i m a s t o k s pat ( I b i d . ,
6 2 7 ) . D a r v i e n ų š v e n č i ų - Velyki} p a v a d i n i m a s taip pat v a r t o j a m a s
r e s p o n d e n t ų : Velykos pas latvius y(r) L i cl d i e n a s R . Š i u o a t v e j u
g a l i m a įžvelgti t a m tikrą m e t a k a l b i n į k o m e n t a r ą - k a l b ė t o j a s n o r i p a ­
aiškinti, k a i p v i e n a ar k i t a realija v a d i n a m a latviškai. „ M e t a k a l b i n i u
k o m e n t a r u v a d i n a m a s k a l b o s arba t e k s t o k a l b i n ė s raiškos a p t a r i m a s ;
v e r t i n i m a s , v a r t o j i m o m o t y v u o t o , šaltinio n u o r o d a i r p a n . " ( Z u p e r -
k a 1 9 9 8 b , 3 5 ) . Latviškas V e l y k ų p a v a d i n i m a s Lieldienas - 'Jėzaus
K r i s t a u s p r i s i k ė l i m o š v e n t ė ' (LLVV 4 6 7 2 ) - y r a „dūrinys, padarytas
p a g a l s e n o v ė s rusų великодепь, великъ день 'didžioji diena* pavyzdį,
o tai a t i t i n k a graikų megcilč hčmera tos p a č i o s r e i k š m ė s pavyzdį. R u s ų
k a l b o j e t o k s š v e n t ė s p a v a d i n i m a s vartotas i k i X V I a., latvių k a l b o j e
p a v a d i n i m a s p a d a r y t a s p r i e š X I I I a." (LEV I 524).
S t r a i p s n y j e išsamiau a p ž v e l g t o s t i k k a i kurių l e k s i n i ų s e m a n t i n i ų
g r u p i ų l a t v y b ė s , a p t i k t o s L a t v i j o s lietuvių k a l b o j e , taip pat p a n a g ­
rinėtas jų s a n t y k i s lietuvių i r latvių k a l b o s e . D a l i s v a d i n a m ų j ų tikrųjų
Iatvybių dažniausiai y r a s k o l i n i a i iš v o k i e č i ų k a l b o s , latvių k a l b o j e
l a b i a u paplitę š n e k a m o j o j e k a l b o j e ar n e t g i p r i s k i r t i n i ž a r g o n i n e i l e k ­
s i k a i . A t s k i r ą g r u p ę s u d a r o b e e k v i v a l e n t ė l e k s i k a i r jai a r t i m a s e m a n ­
tinė g r u p ė - š v e n č i ų p a v a d i n i m a i . R u b o s i r B u k a i š i ų g y v e n t o j ų l i e t u ­
vių k a l b o j e latviškų žodžių a p t i k t a k u r kas d a u g i a u .

APIE KAI KURIAS LATVYBES

LATVIJOS LIETUVIŲ K A L B O J E

Santrauka

Kitakalbėje aplinkoje, kur v i s u o m e n i n i a m e , o neretai ir kasdieniniame

gyvenime bendraujama ne gimtąja kalba, atsiranda interferencijos galimybių.
Latvijoje gyvenančių lietuvių gimtajai kalbai poveikį daro pirmiausia latvių,
kaip pagrindinės tautybės, kalba, o šiuo metu ir kaip valstybinė kalba, tačiau
gana didelė ir rusų kalbos įtaka. Interferencijos apraiškos įvairiuose kalbos
lygmenyse yra skirtingos. Vienas iš lengviausiai paveikiamų lygmenų - lek­
sika. Daugiausia dėmesio straipsnyje sutelkta į tam tikrą leksikos sluoksnį,
t. y. į latvybės, Saldaus rajono Kuboje ir Duobelės rajono Bukaičiuose gyve­
nančių lietuvių kalboje.
 Pirmiausia minėtinos latvybės, vartojamos kai kuriose lietuvių kalbos
tarmėse ar netgi paplitusios ir žinomos visoje Lietuvoje. Šiuo atveju vargu
ar galima kalbėti apie specifine latvių kalbos įtaką Latvijoje gyvenančių lie­
tuvių kalbai, tai labiau tarmės apraiškos. Latvių kalboje germaniškos kilmės
skoliniai (dauguma jų iš vokiečių kalbos) dažnai paplitę būtent šnekamojoje
kalboje. Panašiai jie vartojami ir lietuvių kalboje.
K i t a latvybių grupė - Latvijos gyvenimui būdingų realijų pavadinimai.
Si leksika nėra vienalytė, pagal semantinius požymius galima skirti net k e ­
letą grupių. Esama ir specifinių tautai būdingų realijų pavadinimų, kuriems
apskritai sunku rasti ekvivalentų kitoje kalboje, nes kitos tautos gyvenime
nėra pavadinamų daiktų ar reiškinių. { beekvivalentės leksikos grupę paten­
ka kai kurie Latvijos lietuvių pavartoti žodžiai (aizsargai, skabpulra, šventės
pavadinimas Lyguo).
Kitaip vertintini kai kurių Latvijos švenčių, paminėtų respondentų tiek
Ruboje, tiek Bukaišiuose, pavadinimai. Joninės, Kalėdos ir Velykos švenčia­
mos ir Lietuvoje, todėl lietuvių kalboje esama atitinkamų pavadinimų. T o ­
kias latvybes galima laikyti kontekstinėmis (situacinėmis) latvybėmis, nes
jų vartojimą lemia ne ekvivalento nebuvimas lietuvių kalboje, o greičiau
kalbėtojo noras specialiai pavartoti latvišką žodį, kad klausytojas jį išgirstų
ir sužinotų, arba tiesiog nekritiškai pasirinktas kalbinėje aplinkoje labiausiai
paplitęs žodis.
Straipsnyje išsamiau apžvelgtos tik kai kurių leksinių semantinių g r u ­
pių latvybės, aptiktos Latvijos lietuvių kalboje, panagrinėtas tokių žodžių
santykis lietuvių ir latvių kalbose.

PAR DAŽIEM L E T I C I S M I E M
LATVIJAS LIETUVIEŠU V A L O D A

Kopsavilkums

Citvalodas vidė, kur sabiedriskajä dzivė, bet nereti ari ikdienä sazina
nenotiek dzimtaja valoda, rodąs interferences iespėjas. Latvija dzivojošu
lietuviešu dzimto valodu ietekmč galvenokart latviešu kfi pamatiedzlvotfiju
valoda, pašreiz ari valsts valoda, taču lidztekus jūtama ari krievu valodas
ietekme. Interferences izpausmes dažados valodas limenus ir atškirlgas,
piemčram, viegläk ietekmėjams valodas limenis ir leksika. Galvena uzmaniba
rakstä veltlta vienam no leksikas sianiem resp. leticismiem. To pėtijums
balstits uz Saldus rajona Rubä un Dobeles rajona Ilukaišos dzivojošu
lietuviešu valodas materialą anallzi.
 V i s p i r m s jämin tädi lcticismi, kas lietoti atseviskäs lietuviešu valodas
izloksnčs vai pat izplatlti un zinämi visu Lietuvas teritorija. Šoreiz nav
pamatą runät par specifišku latviešu valodas ietekmi uz Latvija dzlvojošu
lietuviešu valodu, täs ir izloksnes izpausmes. Latviešu valodä germanu d i m e s
a i z g u v u m i (pärsvarä no väcu valodas) bieži vien izplatlti tiesi sarunvaloda.
LIdzIgi tie lietoti ari lietuviešu valodä.
C i t u leticismu grupu veido Latvijas dzivei raksturigu realijų nosaukumi.
ST leksika nav viendnbiga; pčc semantiskajäm pazlmčm var izdallt vairäkas
grupas. V i s p i r m s järunä par specifišku, kädas tautas dzivei raksturigu, realijų
nosaukumiem, k u r i e m ir grūti atrast ekvivalentus citä valodä, ja eitas tautas
dzivč nav tädu nosaukto priekšmetu vai parädibu. Pie bezekvivalenta leksikas
grupas pieder ari vairäki Latvijas lietuviešu runä fiksčti värdi (aizsargi,
skabputra, svčtku nosaukums LTgo).
N e d a u d z citädi včrtčjami citu Latvijas svčtku nosaukumi, kurus minėja
respondenti gan K u b a , gan Bukaišos, - Jäni, Ziemassvetki u n Lieldienas. Tä
kä visi šie svčtki tiek svinčti ari Lietuva, lietuviešu valodä tiem ir atbilstoši
nosaukumi. Tadus leticismus var uzskatTt par kontekstuäliem (situatTviem)
leticismiem, jo runas procesą to izvčli nosaka nevis ekvivalentą neesamlba
lietuviešu valodä, bet drlzäk runätäja včlme speciali lietot latviešu vardu, lai
klausltäjs to dzirdčtu u n ievčrotu. Vai ari nekritiški ticis pämemts valodiskajä
vide visizplatltäkais värds.
Kakstä sikäk aplūkoti tikai dažu leksiski semantisko grupu lcticismi, kas
konstatčti Latvijas lietuviešu valodä, kä ari analizčtas to attieksmes lietuviešu
un latviešu valodä.

O N S O M E L A T V I A N B O R R O W I N G S IN T H E L A N G U A G E
OF LATVIAN LITHUANIANS

Summary

In the environment of other languages, where in social and everyday

activities the native language is not used for c o m m u n i c a t i o n , there is a
possibility for interference. T h e native language of Lithuanians living in
Latvia is influenced by the Latvian language as the language of the majority
and the official language, however, the influence of the Russian language
is felt as well. Interference manifestations in different levels of language
are different. Vocabulary is one of the most easily affected levels. T h e
present article focuses on a particular level of the vocabulary, i.e. on Latvian
borrowings in the language of Lithuanians living in R u b a , Saldus district
and Bukaiši, Dobele district.
 First of all Latvian borrowings used in some Lithuanian dialects or w e l l -
known and used in whole Lithuania should be mentioned. In this case it is
hardly possible to speak about specific Latvian influence on the language of
Lithuanians living i n Latvia; it is rather a manifestation of a dialect. In the
Latvian language the borrowings of G e r m a n i c origin (the majority of them
from G e r m a n ) are usually c o m m o n in the conversational language. T h e y are
used in a similar way in the Lithuanian language as well.
A n o t h e r group of Latvian borrowings is the names of Latvian realia.
•This vocabulary is not homogeneous; according to the semantic features
some groups can be distinguished. There are also specific realia for w h i c h it
is difficult to find equivalents i n other languages, as other nations have no
such things or phenomena. Some words used by Latvian Lithuanians belong
to this group (aizsargai, skabputra, Lyguo).
A little different assessment is given to the names of Latvian holidays
(Feast of St John, Christmas, and Easter) that were mentioned by the
respondents i n Ruba and i n Bukaiši. A l l these holidays are celebrated i n
Lithuania as well; the Lithuanian language has equivalent names for them.
Such Latvian borrowings can be considered contextual (situational),
because their use is determined not by the absence of the equivalent in the
Lithuanian language, but rather by the speakers desire to use the Latvian
word purposely for the listener to hear and learn it, or simply chosen i n the
conversational environment the most c o m m o n word.
T h e article reviews the Latvian borrowings of some lexical semantic
groups found in the Lithuanian language in Latvia, their relation in Latvian
and Lithuanian is analyzed.
 'pol. s e i m s , s a e i m a (parlaments)' (LLV 1 9 9 5 , 4 3 9 ) . Latvių kalboje
žodis seims l a i k o m a s s k o l i n i u ' ( l e n k ų sejm) aukščiausia v a l s t y b i n ė į s t a ­
t y m ų l e i d y b o s valdžios įstaiga L e n k i j o j e i r L i e t u v o j e ' (SV 7 0 6 ) , tačiau
įtrauktas į latvių k a l b o s ž o d y n ą 'aukščiausias val s t ybi nės valdžios i r
į s t a t y m ų p r i ė m i m o organas ( L e n k i j o s L i a u d i e s R e s p u b l i k o j e ) <...>
ist. L u o m ų a t s t o v y b ė s organas ( L e n k i j o s - L i e t u v o s v a l s t y b ė j e ) ; ist. P a r ­
l a m e n t o palata ( b u r ž u a z i n ė j e L e n k i j o j e ) ' (LLVV 7, 3 7 4 ) . L i e t u v i š k a ­
m e Tarptautinių žodžių žodyne t o k i o ž o d ž i o n ė r a , o Lietuvių kalbos
žodyne jis a i š k i n a m a s k a i p ' 1. islor. L i e t u v o s D i d ž i o s i o s K u n i g a i k š t y s t ė s
ir Ž e č p o s p o l i t o s aukščiausiasis į s t a t y m ų l e i d i m o i r valstybės v a l d y m o
organas, v e i k ę s X V I - X V 1 I I a., taip pat j o suvažiavimas; 2 . p a r l a m e n ­
tas; 3. s u s i r i n k i m a s , s u ė j i m a s ' (LKŽ X I I 3 1 1 - 3 1 2 ) , o Istorijos žodyne
apie S e i m ą s a k o m a , k a d t a i „ L D K ( n u o X V a.), L e n k i j o s - L i e t u v o s
( 1 5 6 9 - 1 7 9 5 ) p a r l a m e n t a s <...>" ( / s / Ž 3 6 1 ) . Š i s v i s u o m e n i n į g y v e ­
n i m ą a p i b ū d i n a n t i s žodis ypač dažnas p u b l i c i s t i n i o s t i l i a u s t e k s t u o s e ,
dažniausiai p e r t e i k i a m a s b ū t e n t l i e t u v i a m s g e r i a u ž i n o m u a t i t i k m e ­
n i u (beje, rašomas i r didžiąja, i r mažąja r a i d e ) : Buvęs Seimo komisi­
jos pirmininkas Janis Adamsonas „Lietuvos rytui" pareiškė, kad pritaria
versijai, jog A. Meinartas buvo spaudžiamas atšaukti apeliaciniame skun­
de išdėstytus faktus L R 2 0 0 0 12 13; Socialdemokratų frakcija Latvijos
seimui vakar pateikė reikalavimų, kad atsistatydintų ekonomikos mi­
nistras Aigaras Kalvytis R 2001 04 28. Kitas aptariamos grupės lat­
viškas žodis satversme, p r i e s a g o s v e d i n y s iš p r i e š d ė l i n i o veiks­
m a ž o d ž i o satverl ' s u k u r t i , s u t v e r t i ' , latvių k a l b o s ž o d y n e n e t u r i j o k i o s
p a ž y m o s , n o r s t a i t o paties l a i k o t a r p i o , P i r m o s i o s L a t v i j o s R e s p u b l i ­
k o s laikų, v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o realijos p a v a d i n i m a s : ' 1 . V a l s t y b ė s
p a g r i n d i n i s į s t a t y m a s , k o n s t i t u c i j a . Satversmcs sapulce „Steigiamasis
s u s i r i n k i m a s " - r e n k a m a s atstovų organas, p a r l a m e n t i n ė įstaiga, k u ­
rios pagrindinė u ž d u o t i s dažniausiai y r a k o n s t i t u c i j o s p a r e n g i m a s '
(LLVV 7, 3 2 1 ) . L a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n u o s e satversme 'konstitu­
cija; ~ s m e s s a p u l c e - s t e i g i a m a s i s s u s i r i n k i m a s ' (LLKŽ 1977, 598;
LLKŽ 2 0 0 3 , 6 5 1 ) . Lietuvių šaltiniuose a p t i n k a m a i r k i t o k i ų j u n g i n i ų :
/Сош mėn. įvestas latviškas rublis (1922. VIII.3 - lutas), balandžio mėn.
išrinktas Steigiamasis s e i m as (152 deputatai) D M 75. P a ­
našiai a t s i t i n k a i r s u v a l d y m o instituciją p a v a d i n a n č i u žodžiu dome -
' į s t a t y m ų l e i d i m o arba s a v i v a l d o s organas. V a l s t y b ė s d ū m a - į s t a t y m ų
1 žemėlapis. Lietuvos ir Latvijos pasienis (SIA „Jana seta")
 S c h u l e n für n a t i o n a l e M i n d e r h e i t e n gab. W e n n also d i e P e r s o n i n
reifem A l t e r auswanderte, ist es a n z u n e h m e n , dass sie i n L i t a u e n
den litauischen Schulunterricht besuchte u n d entsprechend ihre
Grundausbildung oder die A u s b i l d u n g einer höheren Stufe auf
Litauisch v o l l z o g e n hat. Nicht weniger Unterschiede verursacht
die nationale Zusammensetzung der Familie wie auch die
persönliche E i n s t e l l u n g der Menschen zu ihrer Muttersprache,
n ä m l i c h , o b diese als W e r t e m p f u n d e n w i r d . D i e S p r a c h e w i r d ja
als H a u p t k r i t e r i u m für e t h n i s c h e B e s o n d e r h e i t u n d als e t h n i s c h e r
Wert verstanden ( А р у т ю н я н , Дробижева, С у с о к о л о в
1 9 9 9 , 1 5 3 ) . D e s w e g e n ist d i e E i n s t e l l u n g v o n M i t m e n s c h e n u n d
K o m m u n i k a t i o n s p a r t n e r n zu der Person mit anderer Muttersprache
sehr w i c h t i g : o b sie A n e r k e n n u n g o d e r A b w e h r g e g e n ü b e r ihrer
M u t t e r s p r a c h e als W e r t z e i g e n . W e n n m a n ü b e r S p r a c h w e c h s e l i m
A l l g e m e i n e n s p r i c h t , b e g i n n t m a n z w a r b e i m I n d i v i d u u m , hat aber
A u s w i r k u n g e n auf die gesamte Sprachgemeinschaft. Wenn immer
m e h r Sprecher die Sprache nicht m e h r benutzen, finden diejenigen,
d i e sie n o c h s p r e c h e n , i m m e r w e n i g e r K o m m u n i k a t i o n s p a r t n e r , m i t
d e n e n sie diese S p r a c h e v e r w e n d e n k ö n n e n . I n v i e l e n F ä l l e n findet e i n
G e n e r a t i o n s w e c h s e l statt, d . h . d i e j ü n g e r e n G e n e r a t i o n e n s p r e c h e n
d i e a n g e s t a m m t e S p r a c h e bereits n i c h t m e h r ( R i e h l 2 0 0 4 , 160).
Denjenigen, die keinen litauischen Schulunterricht i n Lettland
h a t t e n , fällt d i e e i n w a n d f r e i e B e h e r r s c h u n g der Standardsprache
schwer - ihre Sprache w i r d i m m e r d u r c h die Umgangssprache u n d
d i e M u n d a r t e n geprägt b l e i b e n , w e i l e i n e M i n d e r h e i t e n s p r a c h e n i c h t
alle d e r S p r a c h e e i g e n e n g e s e l l s c h a f t l i c h e n F u n k t i o n e n a u s ü b t . E i n
e n t s c h e i d e n d e r F a k t o r ist d a b e i d i e G r ö ß e d e r Sprachgemeinschaft.
D i e S p r a c h e ist e i n e r d e r w i c h t i g s t e n I n d i k a t o r e n des ethnischen
Selbstbewusstseins bei den L i t a u e r n Lettlands. A b e r wegen seines
S t a t u s als M i n d e r h e i t e n s p r a c h e s i n k t das L i t a u i s c h e i n L e t t l a n d i m m e r
häufiger z u r S p r a c h e , d i e i m H a u s h a l t g e b r a u c h t w i r d ( M e r k i e n ė
2 0 0 5 , 6 4 ) . S c h o n v o r 1990 w i c h es aus d e m ö f f e n t l i c h e n L e b e n i n
L e t t l a n d , w e i l es für e i n e b r e i t e r e A n w e n d u n g k e i n e B e d i n g u n g e n
mehr gab. In der jüngsten Zeit geschehen nur unbedeutende
Änderungen dieser Situation. Nach der Wiederherstellung der
Unabhängigkeit Lettlands 1990 e n t s t a n d e n in einigen lettischen
 Städten (Riga, Daugavpils (Dünaburg), Liepäja (Libau), Jelgava
(Mitau), Bauska) litauische Schulen, Sonntagsschulen etc. Die
Möglichkeit zur V e r w e n d u n g der M u t t e r s p r a c h e i n anderssprachiger
U m g e b u n g steht i n V e r b i n d u n g m i t B e d ü r f n i s s e n des I n d i v i d u u m s ,
der Familie oder des engen Freundeskreises. So ist u n t e r den
Litauern Lettlands am meisten das gesprochene Litauische
verbreitet, d . h . d i e j e n i g e Varietät d e r S t a n d a r d s p r a c h e , d i e für d i e
A l l t a g s k o m m u n i k a t i o n b e s t i m m t ist u n d d e m z u f o l g e entsprechende
M e r k m a l e aufweist. E s ist a u c h d e r g r o ß e E i n f l u s s v o n l i t a u i s c h e n
M u n d a r t e n a u f d i e g e s p r o c h e n e S t a n d a r d s p r a c h e h e r v o r z u h e b e n (das
ist a u c h für d i e i n L i t a u e n g e s p r o c h e n e l i t a u i s c h e U m g a n g s s p r a c h e
charakteristisch) (LKE 624). Das kennzeichnende Merkmal einer
solchen Sprache der A l l t a g s k o m m u n i k a t i o n ist keine strenge
N o r m i e r u n g u n d B e f o l g u n g v o n S p r a c h k u l t u r n o r m e n , d i e für e i n e
solche K o m m u n i k a t i o n s a r t teilweise nicht v o n B e d e u t u n g sind.

3. K o r p u s u n d M e t h o d e n d e r Forschung
Das zur U n t e r s u c h u n g zusammengestellte Korpus wurde vor
m e h r als 10 J a h r e n a n l ä s s l i c h v o n F e l d f o r s c h u n g e n d e r Studenten
der Universität Šiauliai in Grenzgebieten im Süden Lettlands
gesammelt - in den Bezirken D o b e l e u n d Saldus (Frauenburg), die
geographisch d e m nördlichen Litauen naheliegen, wo sich auch die
1
Stadt Šiauliai b e f i n d e t (s. K a r t e 1 a u f S. 6 5 ) . D a s K o r p u s ist n i c h t s e h r
u m f a n g r e i c h , u n d deshalb zielt die A n a l y s e n i c h t auf ausführliche
S c h l u s s f o l g e r u n g e n , s o n d e r n auf d i e H e r a u s a r b e i t u n g v o n T e n d e n z e n .
Dennoch sind bestimmte Änderungen in der Verwendung der
Muttersprache in anderssprachiger Umgebung festzustellen.
A u ß e r d e m b e s i t z e n das L e t t i s c h e u n d das L i t a u i s c h e als v e r w a n d t e ,
einzig erhaltene baltische Sprachen viele G e m e i n s a m k e i t e n ; deswegen
ist es n i c h t i m m e r l e i c h t , d e n w a h r e n U r s p r u n g e i n e r E r s c h e i n u n g
h e r a u s z u f i n d e n , d . h . f e s t z u s t e l l e n , o b es s i c h u m e i n e F o l g e des
lettischen Einflusses handelt.
Die Tatsache, dass Menschen in einer anderssprachigen
U m g e b u n g bewusst i h r e K o m m u n i k a t i o n s s p r a c h e (falls sie m e h r e r e
Sprachen als n u r die Muttersprache beherrschen) wie auch die

1
D i e Beispiele werden weiter i m Text entsprechend mit Abkürzungen R für
R u b a (Bezirk Saldus) u n d В für Bukaiši (Bezirk Dobele) angeführt.
A u s d r u c k s f o r m ihrer k o n k r e t e n Sprache wählen müssen, w i r d nicht
bezweifelt. G e n a u s o selbstverständlich ist es, dass b e i m a l l t ä g l i c h e n
Gespräch weder Zeit noch Raum für die W a h l der genormten
Standardsprache sein wird. A b e r b e i m Durchhören der bei den
Feldforschungen gemachten Tonaufnahmen w i r d e r s i c h t l i c h , dass
die Befragten sich um eine korrekte Sprache (ihrer Vorstellung
eines k o r r e k t e n L i t a u i s c h e n f o l g e n d ) b e m ü h e n ; sie w i e d e r h o l e n oft,
dass sie das l i t a u i s c h e W o r t n i c h t k e n n e n o d e r sie m e r k e n selbst,
dass sie n i c h t m e h r Litauisch sprechen können. Deswegen kann
m a n b e h a u p t e n , dass d i e F r a g e n d e n p s y c h o l o g i s c h d i e S p r a c h e d e r
B e f r a g t e n b e e i n f l u s s e n , a u c h w e n n sie diese n i c h t d i r e k t k o r r i g i e r e n .
Z u r Aufnahme von Besonderheiten auf a l l e n E b e n e n ( a u ß e r der
phonetischen) dient a m besten eine Vorgehensweise, bei der der
B e f r a g t e n i c h t w e i ß , dass s e i n e S p r a c h e b e o b a c h t e t w i r d .
B e i der D a t e n a u f n a h m e wurden Informanten veschiedenen A l ­
ters u n d u n t e r s c h i e d l i c h e r B i l d u n g a u s g e w ä h l t . Ihre A u s w a n d e r u n g s ­
gründe nach Lettland waren auch u n t e r s c h i e d l i c h . D i e M e t h o d e war
das s o z i o l i n g u i s t i s c h e I n t e r v i e w , das s i c h frei e n t w i c k e l t e .

4. D i e E r f o r s c h u n g d e r L i t a u i s c h e n M i n d e r h e i t e n s p r a c h e
in Lettland
D i e Erforschung der litauischen Minderheitensprache i n Lettland
wird nicht hinreichend konsequent u n d ausführlich betrieben. Bis
jetzt galt das F o r s c h u n g s i n t e r e s s c vor allem den Mundarten der
außerhalb Litauens w o h n e n d e n Litauer; deswegen wurde den E b e n e n
d e r P h o n e t i k u n d P h o n o l o g i c v i e l A u f m e r k s a m k e i t g e w i d m e t (z. В . ,
G r i n av e c k i e n ė 1980; G a r š v a 2005), weil Unterschiede
i n E b e n e d e n M u n d a r t e n i h r e n A u s d r u c k a m stärksten auf d i e s e m
Sprachebene finden, während sich Sprachkontakte i n Wortschatz u n d
S y n t a x e r k e n n e n lassen. S e l b s t v e r s t ä n d l i c h fällt es m m s c h w e r , i n
einer fremden S p r a c h u m g e b u n g die Einflüsse v o n anderen S p r a c h e n
zu v e r m e i d e n . I m gegebenen Fall k a n n die Muttersprache der Litauer
stark v o m L e t t i s c h e n b e e i n f l u s s t s e i n ; i n d e r s o w j e t i s c h e n Periode
w u r d e sie ( g e n a u s o w i e das L e t t i s c h e selbst s o w i e das L i t a u i s c h e i n
Litauen) v o n der russischen Sprache beeinflusst. D i e Besonderheiten
i n d e r L e x i k des L i t a u i s c h e n i n L e t t l a n d w u r d e n s c h o n mehrmals
diskutiert (z.B., Kvašytė 2001b; 2006a; K vaši t e 2002;
К в а ш и т e 2 0 0 3 ) ; d i e s m a l g i l t das Interesse d e r S y n t a x , w e i l d e r
G e b r a u c h v o n P r ä p o s i t i o n e n i m S a t z G e g e n s t a n d d e r S y n t a x ist ( d i e
F o r m des K a s u s u n d d e r P r ä p o s i t i o n ist G e g e n s t a n d d e r M o r p h o l o g i e )
(Šukys 1998, 7).

5. P r ä p o s i t i o n e n i n d e r U m g a n g s p r a c h e d e r L i t a u e r
Lettlands
In d e r U m g a n g s p r a c h e d e r L i t a u e r L e t t l a n d s w u r d e e i n e g r o ß e
V i e l f a l t v o n P r ä p o s i t i o n e n f e s t g e h a l t e n . Insgesamt w u r d e n i m K o r p u s
16 u n t e r s c h i e d l i c h e P r ä p o s i t i o n e n des L i t a u i s c h e n v e r w e n d e t .
B e s o n d e r s häufig erscheinen 4 litauische Präpositionen (Ta­
b e l l e 1):

Litauisch į (Richtung) iš po (temporal) SU

dt. Äquivalent nach von, aus nach mit

D a n e b e n s t e h e n n o c h 12 l i t a u i s c h e P r ä p o s i t i o n e n , d i e n i c h t so
oft, a b e r d o c h v e r w e n d e t w e r d e n ( T a b e l l e 2 ) :

Litauisch ant apie dėl 4 nuo pas

dt. Äquivalent auf über, um wegen bis von zu; bei

Litauisch per prie prieš pro u2 virš

dt. Äquivalent über, durch neben gegen durch hinter über

Im Korpus wurden auch 3 Präpositionen des Lettischen

festgestellt ( T a b e l l e 3):

Lettisch par pirms pret

Litauisch apie prieš priešais
dt. Äquivalent über vor gegen

6. G e b r a u c h d e r P r ä p o s i t i o n e n
Deutlich unterscheiden sich folgende F ä l l e des Präpositio­
nengebrauchs:
 1) g e w ö h n l i c h e r , dem Standardlitauischen entsprechender
Gebrauch von Präpositionen;
2) n i c h t d e n N o r m e n des S t a n d a r d l i t a u i s c h e n entsprechender
Gebrauch v o n Präpositionen, d. h . V e r l e t z u n g der Normen der
S p r a c h k u l t u r o d e r E i n f l u s s d e r M u n d a r t e n ( z w e i f e l l o s ist e i n e s o l c h e
B e u r t e i l u n g für diese K o m m u n i k a t i o n s a r t n i c h t a k t u e l l ) ;
3) v o n d e r f r e m d s p r a c h i g e n U m g e b u n g , d. h . v o m Lettischen
beeinflusster G e b r a u c h .
6.1. E i n T e i l d e r i m K o r p u s v o r h a n d e n e n Präpositionen folgt
s o w o h l i h r e r F o r m als a u c h i h r e r B e d e u t u n g ( o d e r Bedeutungen)
nach dem Standardlitauischen, deshalb kann man von einem
gewöhnlichen, d e m Standardlitauischen entsprechenden Gebrauch
v o n P r ä p o s i t i o n e n s p r e c h e n . Ihre R e k t i o n z e i c h n e t s i c h a u c h d u r c h
k e i n e B e s o n d e r h e i t e n aus, d e s w e g e n w e r d e n i n d i e s e m A r t i k e l n u r
e i n z e l n e B e i s p i e l e des L i t a u i s c h e n i n L e t t l a n d e r w ä h n t .
D i e Präposition / ' n a c h ' w i r d m i t A k k u s a t i v v e r w e n d e t u n d g i b t
m e i s t e n s d e n O r t , g e n a u e r gesagt, d i e R i c h t u n g a n . G e w ö h n l i c h z i e l t
diese R i c h t u n g n a c h i n n e n : Pinigų nemokėjo [ L i e t u v o j e už darbą], dėl
to ir ėjome čia, į Latviją [ M a n z a h l t e k e i n G e l d [ i n L i t a u e n für
d i e geleistete A r b e i t ] , d e s w e g e n z o g e n w i r h i e r h i n , n a c h L e t t l a n d ]
R ; Per šventes, atsimenu, kad reikėjo eiti į bažnyčių... [ Z u den
Feiertagen, erinnere i c h m i c h , sollte m a n i n die K i r c h e gehen] B .
D i e P r ä p o s i t i o n iš ('aus'; ' v o n ' ) w i r d m i t G e n i t i v g e b r a u c h t und
steht häufig in Konstruktionen mit unterschiedlicher Semantik.
M e i s t e n s b e z e i c h n e n s o l c h e K o n s t r u k t i o n e n d e n O r t , aus dessen
Innerem o d e r v o n dessen R a n d d i e B e w e g u n g n a c h a u ß e n geht,
m a n c h m a l s t e l l e n sie d e n O r t , das H a u s , die V e r a n s t a l t u n g dar, d i e
gerade verlassen w e r d e n : Mano tėvas buvo iš L i c t u v o s, ir moti­
na - i š Ig n a l i n o s... [ M e i n V a t e r s t a m m t e aus L i t a u e n , M u t t e r
a u c h - aus Ignalina] B ; Kad iš ūkio nieko negali gauti (uždirbti)
[Aber v o m B a u e r n h o f k a n n m a n nichts b e k o m m e n (verdienen)] B .
G e n a u s o k a n n m i t d e r a r t i g e n K o n s t r u k t i o n e n dargestellt w e r d e n ,
w o v o n d i e H a n d l u n g a b h ä n g t o d e r w i e etwas z u b e r e i t e t w i r d : Bct
iš direktoriaus gavau tokj raštų, kad mano visi vaikai čia yra
pabaigė mokyklas... [Aber v o m D i r e k t o r b e k a m i c h eine U r k u n d e
d a r ü b e r , dass alle m e i n e K i n d e r h i e r d i e S c h u l e n a b s o l v i e r t h a b e n ]
 B ; Taip jau nebuvo, nepirkdavo krautuvėje tokių gėrimų, kad galėtų
pasigert, taisydavo alų iš m i e ž i ų... [So w a r es n i c h t , m a n kaufte
solche Getränke nicht i m Geschäft, u m sich z u b e t r i n k e n , braute
m a n B i e r aus W e i z e n ] B .
E i n e der i m gesprochenen Litauischen Lettlands häufigeren
P r ä p o s i t i o n e n ist su ( ' m i t ' ) . S o l c h e K o n s t r u k t i o n e n d r ü c k e n Bezie­
hungen des Zusammenseins, der gemeinsamen Teilnahme an
etwas aus: Jeigu nepriėmė tėvai, reikėjo eiti tarnauti su v a i k u...
(apie n e t e k ė j u s i a s m o t e r i s su v a i k a i s ) [ W e n n d i e E l t e r n e i n e n n i c h t
aufnahmen, musste m a n z u s a m m e n m i t d e m K i n d d i e n e n gehen...
(über unverheiratete F r a u e n , die K i n d e r haben)] B ; S u latviais
gali geriau sutarti nei su lietuviais [ M i t L e t t e n k a n n m a n besser
z u e i n e m E i n v e r s t ä n d n i s k o m m e n als m i t L i t a u e r n ] B .
E i n e ä h n l i c h e S c h a t t i e r u n g ist a u c h d a n n v o r h a n d e n , w e n n d i e
K o n s t r u k t i o n e n m i t su d i e A r t u n d W e i s e b e s c h r e i b e n , i m B e s i t z
w e l c h e n G e g e n s t a n d s d i e P e r s o n i h r e H a n d l u n g ausführt: Pradėjau
girdėt, kad s u rusų pasu nebeleis nuo pirmos [per sieną į L i e t u v ą -
n u o r u g p j ū č i o 1 d.] [Ich h a b e g e h ö r t , dass m a n m i t e i n e m r u s s i s c h e n
Pass ab d e m ersten [1. A u g u s t ] n i c h t m e h r d i e l i t a u i s c h e G r e n z e
passieren kann] B .
A u c h K o n s t r u k t i o n e n m i t d e r P r ä p o s i t i o n per ( ' d u r c h ' ; ' ü b e r ' )
s i n d i m g e s a m m e l t e n K o r p u s häufig. S o l c h e K o n s t r u k t i o n e n d r ü c k e n
d e n O r t aus - sie b e z e i c h n e n i r g e n d e i n T e r r i t o r i u m , e i n e F l ä c h e ,
auf d e r s i c h j e m a n d v o n e i n e r S e i t e z u a n d e r e n b e w e g t , m a n c h m a l
w i r d a u c h gesagt, w e l c h e s H i n d e r n i s ü b e r w u n d e n w i r d : Eikit drąsiai
per kiemą, anas ( š u o ) nieko nedarys [ G e h e n sie o h n e A n g s t ü b e r
d e n H o f , d e r H u n d t u t n i c h t s ] R ; Štcmpeliuoja pasą, kai eini per
muitinę [Sie s t e m p e l n d e n Pass ab, w e n n m a n ü b e r d i e G r e n z e
geht] R .
Konstruktionen m i t per drücken auch die Zeit aus - den
Z e i t a b s c h n i t t o d e r d i e D a u e r : Mano mama verpdavo, ausdavo per
naktį [ M e i n e M u t t e r spann, webte über die N a c h t ] B .
Unterschiedliche Bedeutungen haben Konstruktionen mit
Präposition nuo ('von'), die lokale, temporale, modale, kausale
B e z i e h u n g e n ausdrücken; i m Lettischen entspricht dieser meistens
a u c h d i e P r ä p o s i t i o n no. In d e r U m g a n g s s p r a c h e d e r L i t a u e r L e t t l a n d s
gab es s o l c h e B e i s p i e l e , z . B . d e r e r w ä h n t e S a t z : Pradėjau girdėt,
 kad su rusų pasu nebeleis nuo pirmos [per sieną j Lietuvą - n u o
r u g p j ū č i o 1 d.] [Ich h a b e g e h ö r t , dass m a n m i t e i n e m r u s s i s c h e n Pass
ab d e m e r s t e n [1. A u g u s t ] n i c h t m e h r d i e l i t a u i s c h e G r e n z e passieren
kann] B .
Eine b e s o n d e r s häufige Präposition i n den Aufzeichnungen
d e r U m g a n g s s p r a c h e d e r L i t a u e r L e t t l a n d s w a r pas ( ' b e i ' ) : Esu pas
gaspadorių ir tris metus išbuvusi, i po metus [Ich b i n b e i m
H a u s h e r r d r e i Jahre g e b l i e b e n , a b e r a u c h je e i n ]ahr] B ; Kai tarnavau
pas tokį g i r i n i n k ų, tai man liepė dažyti (kiaušinius) [Als i c h b e i
e i n e m F ö r s t e r d i e n t e , b e f a h l er m i r , E i e r z u b e m a l e n ] B .
W i e s c h o n früher e r w ä h n t , w u r d e n i n d e r g e s p r o c h e n e n Sprache
der Litauer Lettlands unterschiedliche Präpositionen aufgezeichnet.
6.2. N e b e n d e n a n a l y s i e r t e n F ä l l e n g i b t es s o l c h e , d i e v o n d e m
t r a d i t i o n e l l e n A n s i c h t s p u n k t aus d e n N o r m e n n i c h t entsprechen,
ihr G e b r a u c h spiegelt die V e r l e t z u n g v o n N o r m e n der S p r a c h k u l t u r
oder den Einfluss der M u n d a r t e n wider. E i n solcher Gebrauch kann
aufgrund von Normverletzung entstehen (für s o z i o l i n g u i s t i s c h e
F o r s c h u n g e n ist s o l c h e I n t e r p r e t a t i o n nicht aktuell) oder Einfluss
d e r M u n d a r t e n s e i n , a b e r m a n darf d e n l e t t i s c h e n E i n f l u s s n i c h t
a u s s c h l i e ß e n , w e n n es ü b e r ä h n l i c h e K o n s t r u k t i o n e n verfügt.
Im Standardlitauischen wird die Präposition per bei der
W i e d e r g a b e e i n e s Z e i t a b s c h n i t t s n i c h t d u r c h d i e P r ä p o s i t i o n / ersetzt,
w e n n etwas g e g e n B e z a h l u n g getan w i r d ; i m L i t a u i s c h e n L e t t l a n d s
a b e r w u r d e n s o l c h e S ä t z e a u f g e z e i c h n e t (sie s i n d a u c h i m L i t a u i s c h e n
L i t a u e n s v e r b r e i t e t ) : Pensijų kartų į m ė n e s į gaunu [Ich b e k o m m e
die Rente monatlich] В .
I m L i t a u i s c h e n ist als L e l m ü b e r s e t z u n g i n der B e d e u t u n g 'an
E x i s t e n z g l a u b e n ' d i e K o n s t r u k t i o n e n tikėti į kų v e r b r e i t e t , o b w o h l
i m k o d i f i z i e r t e n L i t a u i s c h e n tikėti o h n e Präposition mit Akkusativ
v e r w e n d e t w i r d : Latviai, kaip ir lietuviai, į d i e v ų tiki [ D i e L e t t e n
wie auch die Litauer glauben an Gott] B .
In diesem Fall kann man eindeutig behaupten, dass die
U r s a c h e dafür n i c h t d e r l e t t i s c h e E i n f l u s s ist, w e i l i n d e r l e t t i s c h e n
K o n s t r u k t i o n e n t s p r e c h e n d das V e r b licet m i t D a t i v o h n e Präposition
ist. D e r s e l b e S a t z k l i n g t a u f L e t t i s c h s o : Lntvieši, tūpat kū lietuvieši,
tic dievam. V i e l l e i c h t hat d a b e i d i e r u s s i s c h e S p r a c h e mitgewirkt
( v g l . верить в кого).
 E s wurde ein Beispiel beobachtet, bei d e m eine K o n s t r u k t i o n
m i t der P r ä p o s i t i o n iš ('aus') das O b j e k t d a r s t e l l t , z. В . , w i r d d a m i t
das M a t e r i a l b e z e i c h n e t , aus w e l c h e m etwas h e r g e s t e l l t ist: Tuos
linus reikėdavo daužyti tokiu, kaip aš galiu pasakyti, tokiu pagaliu i š
med žio... [Dieses L e i n e n m u s s t e m a n m i t e i n e m s o l c h e n , w i e s o l l
i c h es sagen, e i n e m s o l c h e n S t o c k aus H o l z s c h l a g e n ] B .
Das kodifizierte L i t a u i s c h e aber verfügt z u r W i e d e r g a b e des
M e r k m a l s ü b e r K o n s t r u k t i o n e n m i t G e n i t i v (medžio pagalys) oder
A d j e k t i v e m i t d e m S u f f i x -inis (medinis pagalys). Z u m V e r g l e i c h : In
a n a l o g e n K o n s t r u k t i o n e n des L e t t i s c h e n würde statt des A d j e k t i v s e i n
substantivischer Genitiv verwendet, deswegen k a n n m a n behaupten,
dass e i n e n zusätzlichen Einfluss auf die E n t s c h e i d u n g auch das
L e t t i s c h e a u s ü b e n k o n n t e (aber a u c h d o r t o h n e P r ä p o s i t i o n ) .
Konstruktionen mit der Präposition su ('mit') bezeichnen,
b e s o n d e r s i n freien S p r a c h s t i l e n , häufig a u c h e i n e M a ß n a h m e z u r
Handlungsdurchführung - anhand v o n A n g a b e n der litauischen
M u n d a r t e n ist z u s e h e n , dass s o l c h e K o n s t r u k t i o n e n oft i n N o r d ­
westlitauen gewählt werden, d. h . von in der Nähe Lettlands
w o h n e n d e n Litauern. S o l c h e K o n s t r u k t i o n e n mit der Präposition
su, die dem Standardlitauischen su entsprechen, sind in den
n ö r d l i c h e n M u n d a r t e n d e r A u k s c h t a i t e n ( L i t . šiaurės aukštaičiai) in
verschiedenen B e d e u t u n g e n analysiert ( T u m ė n a s 1 9 8 7 , 174).
In d e r U m g a n g s s p r a c h e d e r L i t a u e r L e t t l a n d s w u r d e e i n s o l c h e r
G e b r a u c h a u c h b e i d e n auf d e r l e t t i s c h e n S e i t e w o h n e n d e n L i t a u e r n
b e m e r k t : Sūnus nuvežė s u ta m а š i n ė l с - autobusas nebeina, s u
k o j o m i s nebegaliu benueit [ M e i n S o h n hat m i c h m i t d e m A u t o
g e b r a c h t - d e r B u s fährt n i c h t m e h r , z u F u ß schaffe i c h es n i c h t
mehr] B .
E i n e n d e r a r t i g e n G e b r a u c h k a n n m a n als l e t t i s c h e n Einfluss
betrachten, weil i m Lettischen die K o n s t r u k t i o n mit Präposition
ar ( ' m i t ' ) s e h r v e r b r e i t e t ist - das ist d i e g e w ö h n l i c h e F o r m des
I n s t r u m e n t a l i s : Svakai ji girdi s и а и s im [ S c h w a c h h ö r t sie m i t
d e m O h r e n ] B ; Mes s u k o j o m į Žagarę eidavom [Wir gingen zu
F u ß nach Zagare] B .
In der gesprochenen Sprache der Litauer Lettlands gibt solche
S ä t z e m i t P r ä p o s i t i o n e n , i m S t a n d a r d l i t a u i s c h e n o h n e , d . h . ausimis,
kojomis.
 I m L i t a u i s c h e n w e r d e n K o n s t r u k t i o n e n m i t su z u r B e z e i c h n u n g
der Krankheitsursache verwendet - i m kodifizierten Standardlitauis­
c h e n sind i n solchen Aussagen Präpositionen entbehrlich (Šukys
2003, 214). Ihre Verwendung konnte zusätzlich das Lettische
b e e i n f l u s s e n - w e g e n seines E i n f l u s s e s s i n d s o l c h e K o n s t r u k t i o n e n
i m K o r p u s b e s o n d e r s häufig: S u gripu sirgome šių žiemų visi [Im
W i n t e r e r k r a n k t e n a n G r i p p e alle] R ( v g l . L e t t , saslimt ar gripu).
Auch Konstruktionen mit der Präposition per sind häufig
im Korpus vorhanden. In manchen Mundarten dienen solche
K o n s t r u k t i o n e n s o w o h l z u r B e z e i c h n u n g des Z u s t a n d e s ( b e s o n d e r s
z u r B e z e i c h n u n g des B e r u f e s ) als a u c h des O b j e k t e s , m i t w e l c h e m
v e r g l i c h e n w i r d . In f r e i e r e n S p r a c h s t i l e n k a n n das n o c h geduldet
werden. A b e r i n der Standardsprache verfestigte sich eine andere
A u s d r u c k s w e i s e : P e r jį senesnių [ ž m o n i ų ] nėra mūsų kaime [ A l t e r e
als d i e s e n M e n s c h e n g i b t es i n u n s e r e m D o r f n i c h t ] B .
I m L i t a u i s c h e n d r ü c k e n K o n s t r u k t i o n e n m i t nuo ('von') den
ä u ß e r e n G r u n d eines Z u s t a n d e s aus. A b e r w e n n d i e U r s a c h e i n n e r l i c h
o d e r o b j e k t i v i m m e r v o r h a n d e n ist, s i n d K o n s t r u k t i o n e n m i t d i e s e r
Präposition unpassend. Derartige Sätze finden sich auch i m K o r p u s :
Tėvas nuo k r e n k i ų paliko durnas [Vater w u r d e v o n d e n S o r g e n
verrückt] B .
6.3. W i e oben bereits erwähnt, verbinden sich manchmal
im Litauischen Lettlands Verstöße gegen die S p r a c h n o r m e n des
Standardlitauischen mit d e m lettischen Einfluss. M a n c h e Beispiel­
sätze für diese E r s c h e i n u n g w u r d e n s c h o n b e s p r o c h e n - s o l c h e , w o
überwiegend litauischer Einfluss zu vermuten ist. E s g i b t j e d o c h
a u c h B e i s p i e l e , w o d e r l e t t i s c h e E i n f l u s s v i e l d e u t l i c h e r ist.
In d e r P r ä p o s i t i o n iš ('aus') findet s i c h e i n c h a r a k t e r i s t i s c h e r F a l l
für d i e L i t a u e r L e t t l a n d s , b e i d e m d i e l e t t i s c h e K o n s t r u k t i o n m i t по
wortwörtlich übersetzt w u r d e - e n t s p r e c h e n d d e r Präposition iš: I š
galvos sunkiai kų nors atsiminti [Es ist s c h w i e r i g , s i c h aus dem
G e d ä c h t n i s a n etwas z u e r i n n e r n ] R ( v g l . L i t . atmintinai).
A l s b e s o n d e r s interessant e r w e i s e n s i c h B e i s p i e l e für Kons­
truktionen mit lettischen Präpositionen. Es fanden sich drei solche
Präpositionen, zwei davon - pret u n d pirms - sind nicht häufig.
D i e lettische Präposition pret i n d e r B e d e u t u n g ' g e g e n ' w i r d zur
B e z e i c h n u n g des T a u s c h e s gebraucht, darüber hinaus auch zum
Ausdruck der Gegensätzlichkeit oder des Widerstand gegen
bestimmte H a n d l u n g e n : Maine du šimtus [rublių] p r e t v ien q
[lata] [ W e c h s e l t e z w e i h u n d e r t [ R u b e l n ] g e g e n e i n s [Lats]] B ; Vietiniai
jau čia nieko blogo p r e t mus neturi ką pasakyti [Die Einheimis­
c h e n h a b e n n i c h t s S c h l e c h t e s g e g e n u n s z u sagen] B .
D i e P r ä p o s i t i o n pirms w i r d i m L e t t i s c h e n a u c h i n d e r B e d e u t u n g
'prieš' ('vor') verwendet, aber n u r w e n n über die Z e i t gesprochen
w i r d : Čia [Latvijoje] ūkininkai p irm s kara irgi gyvena geriau...
[ H i e r [ i n L e t t l a n d ] l e b e n d i e L a n d w i r t e v o r d e m K r i e g a u c h besser...]
R.
Im sprachlichen S i n n e v i e l interessanter ist d i e Präposition
par, deren Gebrauch dem l i t a u i s c h e n apie ('über') entsprechen
k a n n : Anūkai vis prašo - baba, papasakok par jaunystę [Die
E n k e l k i n d e r b i t t e n i m m e r - O m a , erzähl ü b e r d i e Jugend] B .
Diese Präposition bezeichnet Ort, Entfernung, Zeit, Hand­
l u n g s w e i s e , V e r g l e i c h , g e n a u s o k a n n sie G e w e r b e , B e r u f b e n e n n e n . I n
den nördlichen M u n d a r t e n der A u k s c h t a i t e n stößt die präpositionalc
Konstruktion par mit Akkusativ (in der Bedeutung 'während')
d e n I n s t r u m e n t a l i s w e g . E s ist d i e z u n e h m e n d e V e r w e n d u n g der
P r ä p o s i t i o n par z u b e o b a c h t e n ( T u m ė n a s 1 9 8 7 , 173). S e l t e n w i r d
diese P r ä p o s i t i o n als e i n e b e s o n d e r e , n i c h t k o d i f i z i e r t e V a r i a n t e des
l i t a u i s c h e n per i n t e m p o r a l e r B e d e u t u n g ( Z e i t a b s c h n i t t o d e r D a u e r )
gebraucht. D a s ist i n d e n litauischen M u n d a r t e n möglich, aber
i m v o r l i e g e n d e n F a l l ist l e t t i s c h e r E i n f l u s s w a h r s c h e i n l i c h e r : Buvo
atvažiavę par žiemą visi ( v a i k a i ) [Im W i n t e r w a r e n alle ( K i n d e r )
gekommen] B.
G e n a u s o wurde die Präposition par ('für') im gesprochenen
L i t a u i s c h e n L e t t l a n d s statt d e r P r ä p o s i t i o n už v e r w e n d e t : Du mėnesius
negavau pinigų par pieną [ Z w e i M o n a t e b e k a m i c h k e i n G e l d für
die M i l c h ] B .
In e i n i g e n l i t a u i s c h e n M u n d a r t e n w e r d e n d i e K o n s t r u k t i o n e n
m i t par z u r B e z e i c h n u n g des Z u s t a n d e s ( b e s o n d e r s des B e r u f e s , d e r
B e s c h ä f t i g u n g ) v e r w e n d e t . In d e r U m g a n g s s p r a c h e w i r d das a u c h i n
L i t a u e n g e d u l d e t . T r o t z d e m ist a n z u n e h m e n , dass das L e t t i s c h e i n
Sätzen mit ähnlicher B e d e u t u n g i m Litauischen Lettlands den G e b ­
r a u c h d e r P r ä p o s i t i o n par b e e i n f l u s s t hat. F ü r diese S p r a c h e ist b e s o n -
 ders f o l g e n d e A u s d r u c k s w e i s e k e n n z e i c h n e n d — i n d e r K o n s t r u k t i o n
kįilt(macTties) parko ( ' w e r d e n , l e r n e n ' ) ist d i e P r ä p o s i t i o n o b l i g a t o r i s c h
( v g l . L i t . tapti (mokytis) kuo): Rygoje mokinosi par g i r i n i n k u
[In R i g a w u r d e er z u m F ö r s t e r a u s g e b i l d e t ] B .
D i e Präposition ant ('auf') wird in Konstruktion mit unter­
schiedlicher Semantik gebraucht, welche für das Litauische
k e n n z e i c h n e n d sind. Allerdings k o m m e n dabei F o r m e n vor, bei
d e n e n l e t t i s c h e r E i n f l u s s z u v e r m u t e n ist, z. В . , statt d e r ü b l i c h e n
K o n s t r u k t i o n o h n e P r ä p o s i t i o n w e r d e n w o r t w ö r t l i c h für das L e t t i s c h e
t y p i s c h e v e r b a l e V e r b i n d u n g m i t d e r P r ä p o s i t i o n uz übernommen:
... alų darydavo ant Ve Iу к ų, a n t Kalėdų [Bier braute m a n
z u O s t e r n , z u W e i h n a c h t e n ] ( v g l . L i t . Velykoms, Kalėdoms) B; Man
vaikai padovanojo ant gimtadienio tų paveikslų [ M i r haben
d i e K i n d e r dieses B i l d z u m G e b u r t s t a g g e s c h e n k t ] В ( v g l . L i t . gimta­
dienio proga).
A u ß e r d e m ist i n d e r l i t a u i s c h e n S p r a c h e d e r L i t a u e r L e t t l a n d s d e r
G e b r a u c h d e r P r ä p o s i t i o n ant i n K o n s t r u k t i o n e n z u b e o b a c h t e n , d i e
i m L i t a u i s c h e n der K o n s t r u k t i o n m i t / i n verschiedenen B e d e u t u n g e n
e n t s p r e c h e n : ant baigų [ ' z u m S c h l u s s ' ] ( v g l . L i t . / pabaigų), eiti ant
bažnyčios ['in d i e K i r c h e g e h e n ' ] ( v g l . L i t . eiti į bažnyčių). In d i e s e m
F a l l k ö n n t e das a b e r als W i d e r s p i e g e l u n g d e r n i c h t k o d i f i z i e r t e n
l i t a u i s c h e n K o n s t r u k t i o n g e l t e n , d e n n d i e K o n s t r u k t i o n e n m i t ant
s i n d erst d a n n d u r c h L o k a t i v e z u e r s e t z e n , w e n n das S u b s t a n t i v e i n
K o n k r e t u m ist u n d n i c h t ü b e r d i e O b e r f l ä c h e , s o n d e r n ü b e r d e n O r t
gesprochen wird.
W e g e n des l e t t i s c h e n E i n f l u s s e s k a n n statt d e r l i t a u i s c h e n P r ä ­
p o s i t i o n /'s d i e P r ä p o s i t i o n nuo v e r w e n d e t w e r d e n , d i e d e m l e t t i s c h e n
no e n t s p r i c h t : Kartais n и о dar bo pareini, tai dar parduotuvė
dirba [ M a n c h m a l , w e n n m a n v o n d e r A r b e i t z u r ü c k k o m m t , hat das
Geschäft n o c h offen] B .
Einen lettischen Einfluss spiegelt (man kann aber darin
Gemeinsamkeiten mit d e m Russischen sehen) der G e b r a u c h der
P r ä p o s i t i o n pri w i d e r ( m e i s t e n s e n t s p r i c h t sie d e m l i t a u i s c h e n pas):
Kai apsivedėm, tarnavau p r i g a s p a d o r i a u s [Als w i r heirateten,
diente ich b e i m Landwirt] B .
E s w i r d a n g e n o m m e n , dass d i e l e t t i s c h e P r ä p o s i t i o n pie a u c h i n
a n d e r e n F ä l l e n E i n f l u s s a u s g e ü b t hat, o b w o h l i h r e r B e d e u t u n g n i c h t
m e h r pas, s o n d e r n prie ( ' b e i ' ) e n t s p r i c h t (mit einem ähnlicheren
K l a n g ) : faunam žmogui, kas pripratęs p r i darbą, blogai jau nėra
niekur [ E i n e m j u n g e n M e n s c h e n , d e r a n d i e A r b e i t g e w ö h n t ist, geht
es n i r g e n d w o s c h l e c h t ] B .

7. Z u s a m m e n f a s s e n d e S c h l u s s f o l g e r u n g e n
Für die litauische Sprache, die von der litauischen
Sprachminderheit in Lettland gesprochen wird, ist eine große
V i e l f a l t v o n präpositionalen K o n s t r u k t i o n e n charakteristisch. N a c h
ihrem A u s d r u c k kann man dreierlei Gebrauch v o n Präpositionen
u n t e r s c h e i d e n — 1) m i t d e r l i t a u i s c h e n S t a n d a r d s p r a c h e zusammen­
f a l l e n d ; 2) w i e i n d e r n i c h t k o d i f i z i e r t e n l i t a u i s c h e n S t a n d a r d s p r a c h e
und 3) v o m Lettischen beeinflusst (oder dadurch zusätzliche
Bedeutung erhaltend). Solche Veränderungen der litauischen
Muttersprache entstanden in fremdsprachiger U m g e b u n g aufgrund
u n t e r s c h i e d l i c h e r U r s a c h e n . D a s i c h d i e F u n k t i o n e n des L i t a u i s c h e n
als M i n d e r h e i t e n s p r a c h e i n L e t t l a n d v e r e n g t h a b e n — diese S p r a c h e
d i e n t n u r z u r A l l t a g s k o m m u n i k a t i o n ( a u c h für d i e B e d ü r f n i s s e der
l i t a u i s c h e n G e m e i n s c h a f t , aber a u c h h i e r ist d i e U m g a n g s s p r a c h e n i c h t
genormt) - , s i n d die i n der Sprache vorhandenen Veränderungen
m e h r als i n d i v i d u e l l z u b e z e i c h n e n . S e i n e n E i n f l u s s hatte u n d übt
i m m e r n o c h das L e t t i s c h e aus, g e n a u s o g i b t es für das gesprochene
Litauische charakteristische B e i s p i e l e für eine nicht kodifizierte
Sprache.

LATVIJOS LIETUVIŲ ŠNEKAMOSIOS K A L B O S SPECIFIKA:

PRIELINKSNIŲ VARTOJIMAS

Santrauka

Kalba yra vienas iš svarbiausių Latvijos lietuvių etninės savimonės ro­

diklių. Lietuvių, kaip vienos iš tautinių mažumų Latvijoje, kalbos funkcijos
yra siauros, t. y. ši kalba vartojama tik kasdieniniam bendravimui, kadangi
gimtosios kalbos vartojimas kitakalbėje aplinkoje dažniausiai yra susijęs su
i n d i v i d o , šeimos ar mažos draugų grupės poreikiais. Rečiau lietuvių kalba
tenkina visuomeninės veiklos poreikius (kalbamuoju atveju pabrėžtinas įlaly-
vavimas vietinių lietuvių draugijų veikloje). Latvijos lietuviams būdingesnė
gimtosios kalbos atmaina - šnekamoji kalba.
Iki šiol daugiausia tyrinėti Latvijos lietuvių leksikos ypatumai. L i e t u ­
vių gimtajai kalbai būdinga ir prielinksninių konstrukcijų įvairovė. Pagal jų
raišką galima išskirti trejopą prielinksnių vartojimą: kaip lietuvių bendrinėje
kalboje; kaip šnekamojoje kalboje ar tarmėse; kaip latvių kalboje (ar p a p i l ­
domai veikiamoje latvių kalbos). Tokie pokyčiai lietuvių gimtojoje kalboje
atsirado svetimos kalbos aplinkoje dėl įvairių priežasčių. įtakos turėjo i r vis
dar turi latvių kalba; be to, nemažai pasitaiko konstrukcijų, būdingų lietuvių
šnekamajai kalbai.

LATVIJAS LIETUVIEŠU S A R U N V A L O D A S SPECIFIKA:

PRIEVÄRDU LIETOŠANA

Kopsavilkums

Valoda ir viens no svarlgäkajiem Latvijas lietuviešu etniškas pašapzinas

räditäjiem. Lietuviešu valodas funkcijas Latvija ir šauras - kä vienai no
nacionäläs minoritätes valodäm. Resp. ši valoda pärsvarä tiek izmantota
ikdienas sazinai, jo dzimtäs valodas lietošana citvalodu vidč ir saistita ar
individą, gimenes vai šaura draugu loka vajadzibäm, retäk apmierina
sabiedriskäs dzives vajadzibas (lietuviešu gadijumä galvenokärt runa ir
par piedališanos nacionälo biedribu darbä). Täpec Latvijas lietuviešiem
raksturlgais dzimtäs valodas paveids ir sarunvaloda.
L i d z šim visvairäk petita Latvijas lietuviešu valodas specifika leksikas
l i m e n i . Taču lietuviešu dzimtajai valodai raksturiga ari dažadiba k o n s t r u k c i ­
jas ar prievärdiem. Atkaribä no to izteiksmes var runät par trejädu prievarčiu
lietošanu: kä lietuviešu literärajä valodä; kä sarunvaloda vai izloksnčs; kä
latviešu valodä (vai ir nepärprotama latviešu valodas papildu ietekme). Tädas
izmainas lietuviešu dzimtajä valodä, dzivojot svešas valodas vidč, radušas
dažadu icmeslu dčj. Kopumä jäsecina, ka nozimlga bijusi latviešu valodas
ietcknie, taču ir samčra daudz ari konstrukcijų, k u r u rašanos ietekmėjusi
lietuviešu sarunvaloda.
 LINGUISTIC PECULIARITIES OF LATVIAN LITHUANIANS:
PREPOSITIONAL CONSTRUCTIONS

Summary

A language is one of the most important indexes of ethnical awareness

of Latvian Lithuanians. Societal functions of the Lithuanian language as the
one of the ethnical m i n o r i t y i n Latvia are narrowed, i.e. this language serves
only for everyday c o m m u n i c a t i o n because a possibility to use one's mother
tongue i n a different language environment is l i n k e d more with individual,
family, and the needs of a small circle of friends (more rarely, for the needs
of c o m m u n i t y activities, i n case of Lithuanians for the activities of a certain
local associations). Thus, among Latvian Lithuanians, a spoken language is
more c o m m o n .
T h e linguistic peculiarities of Lithuanians living i n Latvia have been
mostly investigated o n the lexis level until now. However, a great variety of
prepositional constructions is noticeable i n the mother tongue of Lithuanians.
A c c o r d i n g to their expression, the three-fold usage can be singled out: as i n
the Lithuanian literary language; as i n spoken language or dialects; and as i n
the language impacted by the Latvian language (or undergoing its additional
impact). S u c h changes of the native Lithuanian language have occurred
in the environment of the foreign language due to different reasons. The
Latvian language has made and still makes a great influence; also, some
constructions peculiar to the spoken Lithuanian language are present.
 Функционирование топонимов и
этнонимов в речи литовцев Латвии

Вводные замечания
Т е н д е н ц и я п е р е с е л я т ь с я и з р о д н ы х м е с т не о б о ш л а с т о р о н о й
и питомцев, к о р е н н ы х ж и т е л е й Л и т в ы — в р а з л и ч н ы е и с т о р и ч е с к и е
периоды времени часть из них избрала н о в ы м м е с т о м с в о е г о
проживания соседнее государство - Латвию. Больше всего литов­
цев переселялось в крупные города (Ригу, Лиепаю, Елгаву) и
другие регионы Латвии в 1 8 8 0 - 1 9 1 4 гг. ( G a r š v a 2005, 20).
Данный процесс проистекал особенно интенсивно после Второй
мировой войны, зачастую по э к о н о м и ч е с к и м (уровень жизни в
Латвии в то время был в ы ш е ) и политическим ( м н о г и м литовцам
не р а з р е ш а л о с ь в о з в р а щ а т ь с я на р о д и н у из с с ы л к и и п о с л е о т б ы ­
тия срока в лагерях в годы сталинских репрессий) мотивам, п о э т о ­
м у с р е д и п р е д с т а в и т е л е й о к о л о 100 н а ц и о н а л ь н о с т е й , п р о ж и в а ю ­
щих в Латвии, были и литовцы. Как показывают новейшие
д а н н ы е У п р а в л е н и я п о с т а т и с т и к е , на н а ч а л о 2 0 0 9 г. к о л и ч е с т в о
л и т о в ц е в в Л а т в и и с о с т а в л я л о 30 4 1 5 ч е л о в е к , т. е. о к о л о 1,3 %
в с е г о н а с е л е н и я с т р а н ы (2 2 6 1 2 9 4 ч е л о в е к а ) , - это пятое по
ч и с л е н н о с т и н а ц и о н а л ь н о е м е н ь ш и н с т в о Л а т в и и (CSP). Больше
всего литовцев проживает в столице и в других крупных городах
Латвии, что объясняется, в первую очередь, экономическими
ф а к т о р а м и — в о з м о ж н о с т ь ю у с т р о и т ь с я на р а б о т у и получить
ж и л ь е , а т а к ж е в п р и г р а н и ч н ы х с Л и т в о й р а й о н а х но п р и ч и н е и х
территориальной близости к родному краю.
С н а у ч н о й т о ч к и з р е н и я , п р о ж и в а ю щ и е за п р е д е л а м и с в о е й
страны люди я в л я ю т с я интересным о б ъ е к т о м для исследования,
о с о б е н н о в а с п е к т е и з у ч е н и я я з ы к а как в а ж н е й ш е г о п о к а з а т е л я
этиичпостн. Подобные исследования позволяют выяснить,
насколько u в каком качестве сохранился родной литовский язык
(диалект) и каковы возможности и условия его функционирова­
ния. Чаще всего внимание лингвистов привлекают фонетика
как и н д и к а т о р у с т о й ч и в о с т и я з ы к о в о й с и с т е м ы р о д н о г о я з ы к а ,
 и очень подверженный изменениям другой языковой уровень —
лексика. Кроме того, и м е ю т с я отдельные публикации и о других
аспектах родного языка п р о ж и в а ю щ и х в Латвии литовцев ( G r i -
n a v e c k i e n ė 1980; G a r š v a 2005). Следует также отметить
тот факт, ч т о д а н н ы м и вопросами интересуются в основном
л и т о в с к и е я з ы к о в е д ы , но н а у ч н ы е т р у д ы п у б л и к у ю т с я на р а з ­
личных языках: литовском, латышском, русском, немецком. Так,
например, лексика литовцев Латвии анализировалась автором
настоящей статьи через призму отражения я з ы к о в ы х контактов
(К v а š у t ė 1997; 2 0 0 6 а ; К v а š T t e 2 0 0 2 ; 2 0 0 7 с ) или н а л и ч и я
в ней з а и м с т в о в а н н ы х из л а т ы ш с к о г о я з ы к а с л о в ( К v а š у t ė
2001b). Нами отдельно описывалось функционирование наиме­
нований р е а л и й о б щ е с т в е н н о й ж и з н и ( К в а ш и т e 2 0 0 3 ) , т а к ж е
изучались социолингвистический и лингвистический аспекты
речи (К v а š у t ė 2003d). Новейшая публикация автора нас­
тоящей статьи посвящена вопросам синтаксиса — употреблению
предлогов (К v а š у t ė 2009).

Цель, методика n материал исследования

Данная статья посвящена лексическому уровню языка,
о д н а к о в н и м а н и е с о с р е д о т о ч е н о на в з а и м о с в я з а н н ы х с п е ц и ф и ­
ческих пластах словарного состава — названиях стран, городов
( т о п о н и м а х ) и т . п. и н а и м е н о в а н и я х национальностей (этно­
нимах). Цель данного исследования — установить, насколько
регулярны в разговорной речи литовцев Латвии географические
названия и наименования различных национальностей и в к а к о м
контексте они функционируют. Исследование проводилось
м е т о д а м и качественного, л е к с и к о - с е м а н т и ч е с к о г о анализа (не
и с п о л ь з о в а л с я м е т о д к о л и ч е с т в е н н о г о а н а л и з а , т . к. в ы я с н е н и е
частотности употребления т о г о или д р у г о г о с л о в а н е в х о д и л о
в з а д а ч и н а с т о я щ е г о н а у ч н о г о с о ч и н е н и я , о д н а к о при описании
частотность учитывалась). Материал для исследования соби­
р а л с я в о с н о в н о м на п р и г р а н и ч н ы х с Литвой территориях (в
Салдусском районе, возле М а ж е й к я й , и в Д о б е л ь с к о м районе,
в о з л е Ж а г а р е ) , где » 1 9 9 3 и 1 9 9 5 г г . п р о в о д и л и с ь экспедиции
с т у д е н т о в Ш я у л я й с к о г о п е д а г о г и ч е с к о г о и н с т и т у т а ( с 1 9 9 7 г. -
 Шяуляйского университета), а также использовались отдельные
зафиксированные в 1993—2003 гг. л и ч н ы е н а б л ю д е н и я автора
с т а т ь и за р е ч ь ю п р о ж и в а ю щ и х в г о р о д е Р и г е л и т о в ц е в . Т а к и м
образом, часть материала собрана в районах достаточно к о м ­
пактного проживания литовцев (в приграничье), другая часть
материла — у порознь проживающих в столице информантов,
которые имеют более ограниченные возможности общаться
на р о д н о м я з ы к е . И с п о л ь з о в а н и е п о д о б н о й н е о д н о р о д н о й вы­
б о р к и д а н н ы х не д а е т о с н о в а н и й д л я с е р ь е з н ы х о б о б щ е н и й , но
позволяет выявить некоторые тенденции функционирования
данного пласта лексики.
При дальнейшем анализе примеры условно обозначаются
соответствующими названиям местностей на латышском (и
литовском) языке буквами латинского алфавита: В — Bukaiši
(Букайши - населенный пункт в 7 к м от границы с Жагаре), R -
1
Ruba ( Р у б а — н а с е л е н н ы й п у н к т в 3 к м о т г р а н и ц ы с Л а й ж у в о й )
и R g — Riga (Рига — столица Латвии). Статистические данные
свидетельствуют о т о м , что многие литовцы Латвии проживают
и м е н н о в Д о б е л ь с к о м р а й о н е (6,3 % ) , а в с е л е Б у к а й ш и 13,9 %
населения составляют литовцы ( B u t k u s 1995, 73).

Топонимы и их конкуренты в речи литовцев

Топонимика как совокупность географических названий
какой-либо местности (СЛT 477) делится в зависимости от
р а з м е р а н а з ы в а е м ы х о б ъ е к т о в на д в е г р у п п ы : м а к р о - и м и к р о -
т о п о н и м ы . М а к р о т о п о н и м ы ( о т г р е ч . makros - « б о л ь ш о й » , topos -
«место», «местность» и опута — «имя») — имена собственные
к р у п н ы х г е о г р а ф и ч е с к и х о б ъ е к т о в , н а п р и м е р , с т р а н или и с т о ­
рических областей. В свою очередь, мнкротопонимы (от
г р е ч . mikros — « м а л ы й » , topos — « м е с т о » , « м е с т н о с т ь » и опута —
«имя») - имена собственные небольших географических
о б ъ е к т о в , т а к и х к а к : луг, п а с т б и щ е , к о л о д е ц , т о п ь , в ы г о н и т о м у
подобные ( О ) . Анализ собранного материала показал, что среди
м а к р о т о п о н и м о в д о м и н и р о в а л и н а и м е н о в а н и я д в у х с т р а н , т. е.
Латвия и Литой, что часто употреблялись наименования Сибирь
и Россия в качестве обобщенных обозначений мест ссылки. В ходе
1
С м . 1-ую карту на стр. 65.
 работы выяснилось, что собранный материал нецелесообразно
группировать на наименования крупных и мелких объектов
(анализировать м а к р о - и м и к р о т о п о н и м ы ) , что классификация в
зависимости от территориальной принадлежности конкретного
топонима является более правомерной. Т а к и м образом, данная
с о в о к у п н о с т ь л е к с и к и м о ж е т б ы т ь р а с п р е д е л е н а на н е с к о л ь к о
групп по различным критериям. В о - п е р в ы х , информанты часто
упоминали в своей речи название и населенные пункты страны
п р о ж и в а н и я (Latvija). В о - в т о р ы х , зафиксированы названия с т р а ­
н ы , где р о д и л и с ь и н ф о р м а н т ы (Lietuva), и населенные пункты
Л и т в ы , и, в - т р е т ь и х , е д и н и ч н ы н а з в а н и я м е с т с с ы л к и или з а к л ю ­
ч е н и я , а т а к ж е д р у г и е м е с т а п р о ж и в а н и я за п р е д е л а м и Л и т в ы и
Латвии.

Название страны проживания (в р а с с м а т р и в а е м ы х я з ы к а х

д а н н ы й т о п о н и м и м е е т о д и н а к о в у ю ф о р м у Latvija) и населенные
п у н к т ы Л а т в и и - э т о м е с т н о с т ь , где п р о ж и в а ю т информанты,
или р а с п о л о ж е н н ы е п о б л и з о с т и м е с т н о с т и , с к о т о р ы м и т а к или
иначе с в я з а н а и х ж и з н ь , н а п р и м е р , м е с т а , в к о т о р ы х п р о ж и в а ю т
или р а н ь ш е п р о ж и в а л и они с а м и или и х р о д с т в е н н и к и , т. к.
р а с с к а з в о с н о в н о м с т р о и л с я на л и ч н ы х в о с п о м и н а н и я х и т . п.
По указанной причине в речи п р о ж и в а ю щ и х в Букайши литовцев
Латвии чаще всего в с т р е ч а ю т с я т о п о н и м ы Д о б е л ь с к о г о района,
а п р о ж и в а ю щ и х в Рубе - С а л д у с с к о г о района. К р о м е т о г о , все
информанты достаточно часто употребляли название с т о л и ц ы
Латвии - города Риги ( л а т . Riga; л и т . Ryga): Pinigų nemokėjo
[ L i e t u v o j e už darbą], dėl to ir ėjome čia, j L a t v i j q [ Д е н е г не п л а т и ­
2
ли [в Л и т в е за р а б о т у ] , п о э т о м у и шли с ю д а , в Л а т в и ю ] R ; R у g о -
/ e mokinosi par girininku [ В Р и г е у ч и л с я на л е с н и ч е г о ] В ; Pas mus
R и k ai č i u o s e sutiksi daug lietuvių [У нас в Б у к а й ш и в с т р е т и ш ь
м н о г о л и т о в ц е в ] В ; Sienų visai prie mūsų padarė, R u boj e gyvena­
me [ Г р а н и ц у с о в с е м р я д о м с н а м и с д е л а л и , в Р у б е ж и в е м ] R ; Kas
neina į mokyklų čia, mokinasi Л u g s t k a l n ėį [ К т о не х о д и т в
ш к о л у з д е с ь , у ч и т с я в Л у г с т к а л н е ] В; Į D и о b с I ę ne kasdien gali

2
Данные литовские предложения информантов переведены на русский
язык » основном дословно для ознакомлении читателя с содержанием
высказывания.
nuvažiuoti, kai turi kokį gyvulį namuose [ В Д о б е л е не к а ж д ы й д е н ь
м о ж е ш ь поехать, если имеешь дома какую-нибудь скотину] В .
В п р и в е д е н н ы х в ы ш е п р е д л о ж е н и я х н е к о т о р ы е из т о п о ­
нимов употреблены в характерной для литовского языка фор­
м е , н а п р и м е р , Bukaičiai имеет свойственный для формы м н о ­
ж е с т в е н н о г о ч и с л а л и т о в с к и х н а з в а н и й с у ф ф и к с -aičiai, в свою
очередь, для л а т ы ш с к о г о языка характерным является суффикс
-aiši. В д а н н о м с л у ч а е в л а т ы ш с к о м названии с л е д о в а л о и з м е н и т ь
о к о н ч а н и е Bukaišiai. Другие топонимы часто и м е ю т свойствен­
ную для разговорной речи форму с у с е ч ё н н ы м окончанием в
м е с т н о м п а д е ж е : Augstkalnėj вместо Augstkalnėje.
В з а п и с я х , с д е л а н н ы х в Р у б е и Б у к а й ш и , п о ч т и не у п о м и н а ­
лись микротопопимы. В е р о я т н о , информанты предполагали, что
интервьюеры недостаточно хорошо знакомы с окрестностями,
п о э т о м у старались меньше употреблять географические назва­
ния — иногда з а м е н я л и имена собственные номенклатурными
а п п е л я т и в а м и , н а п р и м е р , miškas ( л е с ) , ežeras ( о з е р о ) , upė ( р е к а ) .
В с в о ю очередь, в х о д е наблюдений за р е ч ь ю проживающих
в Риге литовцев удалось установить случаи использования
м и к р о т о п о н и м о в - названий р а й о н о в г о р о д а (Imantą (Иманта),
Pliavniekai ( л а т . Pįavnieki; Плявниеки), Kypsala (лат. KTpsala;
К и п с а л а ) и о к р е с т н о с т е й Р и г и (Baluožiai ( л а т . Baloži; Баложи),
Kekava ( л а т . Kckava; К е к а в а ) , Ramava ( л а т . Rūmava; Рамава)), а
т а к ж е н а з в а н и я у л и ц : Anksčiau, kai gyvenom Imante, mes dažniau
susitikom [Раньше, когда жили в Иманте, м ы чаще встречались] R g ;
Nesulaukiu, kada pagaliau Virgis parduos butų P l i a v n i e k u o s [Не
д о ж д у с ь , когда Внргнс, наконец, продаст квартиру в Плявниеки]
R g ; Ar tau negaila gyvenimo R a m a v o j? [ Н е ж а л ь ли т е б е ж и з н и
в Р а м а в е ? ] R g ; Kaip К i p s a l a dabar išsimainė, negali nieko pažinti
[Как Кипсала теперь изменилась, ничего узнать нельзя] R g ;
Atsimeni, važiuodavome Л p ü z es gatve pas mus [Помнишь,
ездили по улице Аиузес к нам] R g .
П е р в ы й п р и м е р и л л ю с т р и р у е т , ч т о г о в о р я щ и й на л и т о в с к о м
языке информант употребляет вместо названия, которое в
латышском языке ж е н с к о г о рода (Imantą - местный падеж
įmanioje), с у щ е с т в и т е л ь н о е м у ж с к о г о р о д а (Imantas - местный
 п а д е ж Imante). Другие микротоиоиимы могут иметь варианты
в зависимости от точности передачи латышской формы слова в
р е ч и на л и т о в с к о м я з ы к е ( н а п р и м е р , з а ф и к с и р о в а н ы д в е ф о р м ы
названия KTpsala: с д о л г и м (Kypsala) и кратким гласным (Kipsala)
в корне топонима).
Кроме очень частотных в рассказах литовцев и наблюдениях
за и х р е ч ь ю т о п о н и м о в с т р а н ы ( м е с т а ) п р о ж и в а н и я , выявлены
т а к ж е названия с т р а н ы и н а с е л е н н ы х п у н к т о в Л и т в ы , о т к у д а
р о д о м и н ф о р м а н т ы (Lietuva): Mums baise švake bova L i e t u v и о
[ Н а м о ч е н ь х у д о б ы л о в Л и т в е ] R ; Mano tėvas buvo iš L i e t и v о s,
ir motina - iš I g n a l i n o s... [ М о й о т е ц б ы л из Л и т в ы , и м а т ь - и з
И г н а л и н ы . . . ] В ; Mes su kojom į Z a g a r с eidavom [Мы пешком
х о д и л и в Ж а г а р е ] В ; Viena atėjo iš toliau, iš Akmenės miesto
atvažiavo [ О д н а п р и ш л а и з д а л е к а , из г о р о д а А к м я н е приехала]
В; ... žiūrėjom, kaip išvežė, išvežė į Mažeikius, ten tardė...
[... с м о т р е л и , как у в е з л и , у в е з л и в М а ж е й к я й , т а м допрашива­
ли...] В .
В записях речи информантов д о м и н и р у ю т географические
н аз в ан и я , к о т о р ы е р а с к р ы в а ю т и х л и ч н ы й о п ы т , т. е. н е п о с р е д с т ­
в е н н о к а с а ю т с я и х с а м и х или ч л е н о в и х с е м е й . П р е ж д е в с е г о
это места рождения и проживания или населенные пункты,
находящиеся рядом с м е с т о м настоящего проживания. В при­
веденном выше примере актуализируется название города
Akmenė ( А к м я н е ) , основанного в начале X V I века. С л е д у е т о т ­
м е т и т ь , ч т о т о п о н и м о в , и м е ю щ и х к о р е н ь akmcn-, в Литве насчи­
тывается несколько сотен. Несомненно, что большинство из
н и х я в л я ю т с я п р о и з в о д н ы м и о т с л о в а akmuo («камень»), однако
некоторые их них могут иметь гидронимное происхождение.
Т е м не м е н е е , о т с у т с т в у ю т о с н о в а н и я д л я у т в е р ж д е н и я о т о м ,
что к ним относится и у п о м и н а е м о е в речи п р о ж и в а ю щ и х в
п р и г р а н и ч ь е л и т о в ц е в Л а т в и и н а з в а н и е г о р о д а па с е в е р е Л и т в ы
( V a n a g a s 1 9 9 6 , 15). Д р у г о й т о п о н и м - Ignalina (Игиалина) -
н а з ы в а е т о д и н из с а м ы х м о л о д ы х г о р о д о в Л и т в ы . В п е р в ы е е г о
название упоминается в 1 8 1 0 г. и, в е р о я т н о , происходит от
антропонима - уменьшительной формы м у ж с к о г о имени Ignas
Ignelis ( И г н а с - И г н я л н с ) . В о з м о ж н о , ч т о т о п о н и м Ignalina связан
с и м е н е м п о м е щ и к а Т и з е н г а у з е н а ( л и т . Ignas Tyzenhauzas) (Ibid.,
77). Название Žagarė (Жагаре) упоминается в исторических
и с т о ч н и к а х в 1 2 5 3 или 1254 г. П о - в и д и м о м у , д а н н ы й топоним
является производным с л о в о м от литовского аппелятива žagaras
(«хворостина»). Предположительно, первичным значением было
«место, где м н о г о хвороста» (Ibid., 2 9 7 - 2 9 8 ) .
Б отражающей функционирование топонимов выборке иног­
д а в с т р е ч а ю т с я и н а з в а н и я м е с т с с ы л к и или з а к л ю ч е н и я . В с в о и х
р а с с к а з а х и н ф о р м а н т ы ч а щ е в с е г о у п о м и н а л и названия к р у п н ы х
г е о г р а ф и ч е с к и х о б ъ е к т о в : Sibiras ( С и б и р ь ) и Rusija (Россия),
р е ж е — к о н к р е т н ы е м е с т а п р о ж и в а н и я : Parei iš to S i b i r e, kur
dėsies [ В е р н у л и с ь из С и б и р и , к у д а д е н е ш ь с я ] В ; Sunku mums
R и s iį оj buvo, net prisiminti nesinori [ Т р у д н о н а м в Р о с с и и б ы л о ,
д а ж е в с п о м и н а т ь не х о ч е т с я ] R g ; . . . žiūrėjom, kaip išvežė, išvežė j Ma­
žeikius, ten tardė, nu ir paskum išvežė {Archangelską [... с м о т ­
рели, как вывозили, вывозили в М а ж е й к я й , т а м допрашивали, а
п о т о м у в о з и л и в А р х а н г е л ь с к ] В ; Taip mes ir susipažinome lageryje,
Intoje [Так м ы и познакомились в лагере, в Инте] R g .
В ходе опроса информантов и наблюдений за и х спон­
танной разговорной речью выявлено функционирование слов,
з а м е н я ю щ и х названные конкретные топонимы (считаем у м е с т ­
н ы м и с п о л ь з о в а н и е в д а н н о м с л у ч а е з а и м с т в о в а н н о г о из с т и ­
листики термина конкуренты (Z u p e r k a 1995b). Следует
подчеркнуть, что конкуренты названий м е с т проживания не
отличаются разнообразием. Чаще всего в подобной функции
в ы с т у п а ю т о б с т о я т е л ь с т в а м е с т а čia ( « з д е с ь » ) , /с/i ( « т а м » ) : liet iš
direktoriaus gavau tokį raštą, kad mano visi vaikai č i a yra pabaigę
mokyklas... [Но у директора получила такое свидетельство, что все
м о и д е т и з д е с ь з а к о н ч и л и ш к о л ы . . . ] В ; Čia [Latvijoje] ūkininkai
pirms karą irgi gyvena geriau... [ З д е с ь [в Л а т в и и ] х о з я е в а д о в о й н ы
т о ж е ж и л и л у ч ш е . . . ] R ; Kaip jūs t e n gyvenate dabar - seniai nebuvau
[Как вы т а м ж и в е т е с е й ч а с - д а в н о не б ы л ] R g .
Хотя данные слова-конкуренты не представляют собой
особого интереса, названная антонимическая пара обладает
определенной спецификой: в зависимости от страны (стороны)
отсчета анализируемые обстоятельства места могут обозначать
 как Л а т в и ю , г д е п р о ж и в а ю т и н ф о р м а н т ы , т а к и Л и т в у , о т к у д а
они родом. Более точная идентификация в о з м о ж н а лишь в
контексте.
Несмотря на преобладание в изученном материале наз­
ваний населенных пунктов Латвии (чаще всего мест нас­
тоящего проживания информантов), частотными являются и
географические названия м е с т Литвы — названия м е с т , откуда
р о д о м и где ж и л и информанты или ж и в у т их родственники.
Характерно, что третья группа т о п о н и м о в представлена н е м н о ­
гочисленными примерами. Лишь в отдельных случаях инфор­
манты уточняли, конкретизировали место пребывания, пос­
к о л ь к у м н о г и е из н и х с ч и т а л и э т о н е а к т у а л ь н ы м и н е в а ж н ы м д л я
интервьюеров. При с к р ы т о й записи речи информантов м о г л о бы
быть зафиксировано упоминание конкретных географических
названий.

Этнонимы и их конкуренты в речи литовцев Латвии

Другой пласт исследования — этнонимика, т. е. «раздел
антропонимии, изучающий н а з в а н и я н а р о д о в » (СЛТ 529). На­
именования народов (этнонимы) обычно соотносятся с мак­
ротопонимами, т. е. являются мотивированными названиями
стран. М о ж н о предположить, что « м н о ж е с т в е н н о е число пер­
вично для этнонимов» ( Г p и щ e и к о, И н к о л и н а 2006,
175), поэтому в речи информантов редко актуализируется
форма единственного числа с о о т в е т с т в у ю щ и х с л о в (чаще всего
в т е х случаях, когда речь идет о к о н к р е т н о м ч е л о в е к е ) , х о т я
в литовском языке обычно именно единственное число имеет
о б о б щ ё н н о е значение и используется в о т н о ш е н и и как группы
людей, так и отдельного индивида.
В функционировании данного пласта лексики чётко про­
является оппозиция «свой-чужой». Информанты рассказывают о
своей национальности, в большинстве случаев с положительной
оценкой. Подобная точка зрения обусловлена тем, что «всем
народам свойственен этноцентризм - приоритет системы с о б ­
ственных ценностей по отношению к другим культурам, что
о с н о в ы в а е т с я на о ч е н ь у п р о щ е н н ы х к а т е г о р и ч е с к и х у с т а н о в к а х ,
 называемых стереотипами» ( A n g 1 i с к i e n ė 2006, 65). Н е ­
обходимо подчеркнуть, что только более широкий контекст
даёт представление об отношении говорящего к содержанию
высказывания и к употребленному этнониму, в частности.
Выборка материала раскрывает особенности функциони­
рования этнонимов-названий своей национальности. Х о т я офи­
циальное ее название - производное от названия страны Lietuva
с л о в о lietuviai («литовцы»), информанты называли её различным
о б р а з о м : Mes, l i e t u v i u i, pilsonybės čia neturim [Мы, литовцы,
гражданства з д е с ь не и м е е м ] R ; L i e t u v i a i dabar turi savo
draugiją — vaikštau ir aš į susirinkimus [Литовцы сейчас имеют
с в о е о б щ е с т в о — х о ж у и я на с о б р а н и я ] R g ; Ankstinu če riktingi
žemaite gyvena [Раньше здесь настоящие ж я м а й т ы жили] R ;
Kas tu esi par l e i t i s [ К а к о й т ы л и т о в е ц ] В .
В определенном смысле представляет интерес анализ
и с п о л ь з о в а н н ы х в п р и в е д е н н ы х в ы ш е с л о в žemaičiai («жямайты»)
и leisi ( ф о р м а е д и н с т в е н н о г о ч и с л а leitis п е р е в о д и т с я на р у с с к и й
я з ы к как литовец) в качестве конкурентов. В первом случае
э т н о н и м является производным от названия жителей этногра­
фического региона Жямайтпя ( л и т . Žemaitija) и носителей
ж я м а й т с к о г о д и а л е к т а . С л е д у е т а к ц е п т и р о в а т ь т о т факт, что
некоторые жители данного региона считают себя отдельным
народом, что в различные периоды истории Литвы имели
место попытки создания самостоятельного государства, что
диалект называют языком, который имеет письменную форму
ф у н к ц и о н и р о в а н и я и т. п. О д н а к о из к о н т е к с т а в ы т е к а е т , ч т о
данное с л о в о употреблено информантом обобщенно - в значении
«литовец».
Согласно утверждению латышского фольклориста Яниса
Р о з е н б е р г с а (Janis R o z e n b e r g s ) , с к у л ь т у р о л о г и ч е с к о й и л и н г в и с ­
т и ч е с к о й т о ч е к з р е н и я с л о в о leitis — « с а м ы й д р е в н и й этноним,
используемый для обозначения наших южных соседей»
(R о z e n b e r g s 2005, 21). О н о м о ж е т употребляться в качестве
н а и м е н о в а н и я п р о ж и в а ю щ е г о в Л и т в е народа в м е с т о с о в р е м е ­
нного с л о в а lietuvieši. Предлагается не р а с с м а т р и в а т ь данное
с л о в о как э л е м е н т « р а з г о в о р н о г о я з ы к а с пренебрежительным
о т г о н н о м » , а, н а о б о р о т , в о з в р а т и т ь « э т о м у к р а с и в о м у с л о в у / m i '
 его былую д о б р у ю славу, которая навеки закреплена в л а т ы ш с к и х
н а р о д н ы х п е с н я х . Б у д е м у п о т р е б л я т ь с л о в о Iciši б е з о г о в о р о к не
т о л ь к о в п о в с е д н е в н о й ж и з н и , н о и в н а у ч н ы х трудах!» ( I b i d . , 2 1 ) .
Однако данный этноним воспринимается м н о г и м и литовцами,
проживающими на т е р р и т о р и и Латвии и (или) владеющими
л а т ы ш с к и м я з ы к о м , как у н и ч и ж и т е л ь н о е и п р е н е б р е ж и т е л ь н о е
слово. Следовательно, зафиксированные случаи употребления
и н ф о р м а н т а м и с л о в а leisi м о г у т и м е т ь как п о л о ж и т е л ь н у ю , т а к и
отрицательную (см. пример выше) коннотацию.
В д р у г и х с л у ч а я х а к т у а л и з и р у е т с я н а з в а н и е народа с т р а н ы
п р о ж и в а н и я - п р о и з в о д н о е о т н а з в а н и я с т р а н ы Latvija ( « Л а т в и я » )
слово latvietis («латыш») (во множественном числе latvicši
(«латыши»). Кроме того, в разговорной речи функционирует
м о т и в и р о в а н н о е н е м е ц к и м н а з в а н и е м л а т ы ш е й Letten ( н а з в а н и е
страны — Lettland) слово letinš (во множественном числе
lėtini). В ы б о р данного слова детерминирован тем, что латыши
п о д о б н ы м о б р а з о м сами н а з ы в а ю т с е б я в различных с и т у а ц и я х (в
литовском и русском языках отсутствуют соответствия, поэтому
используется транслитерация — « л е т н и й » ) : fonai pas l a t v i it s
riktinga šventė [Иванов день у латышей — настоящий праздник]
R; L a t v i a i уг laba lepni žmonės [Латыши - очень гордые люди]
R ; Toks l a t v i s mus priėmė, kai čia atvažiavome [ Т а к о й л а т ы ш нас
п р и н я л , к о г д а с ю д а п р и е х а л и ] В ; Sėdasi lėtiniai prie stalo ir
alaus bokalus kilnoja, dainas dainuoja [ С а д я т с я л а т ы ш и за с т о л и
б о к а л ы пива п о д н и м а ю т , п е с н и н о ю т ] R .
Д а н н ы е п р и м е р ы и л л ю с т р и р у ю т , как п о с р е д с т в о м с р а в н е н и я
л и т о в ц е в и л а т ы ш е й р е а л и з у е т с я о п п о з и ц и я «спой—чужой». Н а м и
о т м е ч е н а как п о л о ж и т е л ь н а я , т а к и о т р и ц а т е л ь н а я о ц е н о ч н о с т ь
л и т о в ц а м и Л а т в и и с в о е г о народа, т а к ж е п р о я в л я е т с я о с н о в а н н о е
на и х л и ч н о м о п ы т е о т н о ш е н и е к п р е д с т а в и т е л я м д р у г и х н а р о д о в .
«Члены общества могут придерживаться многих различных
установок в отношении различных групп, к о т о р ы е п р о я в л я ю т с я
в повседневной жизни, влияют на поведение и поступки,
о с о б е н н о в с м е ш а н н о й м н о г о н а ц и о н а л ь н о й с р е д е . Т е м не м е н е е ,
о н и м о г у т не р е а л и з о п ы в а т ь с я в п о в с е д н е в н о й ж и з н и <...> Ч а с т о
высказывания т е х ж е с а м ы х людей логически противоречат друг
д р у г у , т. к. они в б о л ь ш и н с т в е с л у ч а е в о б у с л о в л е н ы к о н к р е т н ы м и
ситуациями, контекстом, в котором актуализируется та или
иная у с т а н о в к а » ( Л n g 1 i с k i e n ė 2006, 68). П о д о б н ы е случаи
имели м е с т о и в и с с л е д у е м о м материале, когда, с одной стороны,
свой народ превозносился, а с другой — подвергался критике
( с м . п е р в о е п р е д л о ж е н и е ) : Su latviais gali geriau sutarti nei
su l i e t u v i a i s [С л а т ы ш а м и л е г ч е найти о б щ и й я з ы к , ч е м с
л и т о в ц а м и ] В; L a t v i a i, kaip ir l i e t u v i o i, j dievą tiki [ Л а т ы ш и ,
как и л и т о в ц ы , в б о г а в е р я т ] В ; Par Kalėdas l a t v i a i taip pat eglutę
turi [На Р о ж д е с т в о л а т ы ш и т а к ж е е л к у и м е ю т ] R g .
Сравнение м о ж е т быть имплицитным, т. е. ф о р м а л ь н о не
выраженным пли описательно выраженным (см. последнее
п р е д л о ж е н и е ) . Другие в с т р е ч а ю щ и е с я в речи литовцев этно­
нимы непосредственно связаны с народами, представители
к о т о р ы х п р о ж и в а ю т в м е с т е с литовцами, а т а к ж е с такими на­
родами, которые и м е ю т устойчивые традиции проживания в
определенном регионе в определенную историческую эпоху
или т е с н ы е к о н т а к т ы с л и т о в ц а м и ( и н о г д а и с л а т ы ш а м и ) . В
данном случае речь идет о двух народах и называющих их
э т н о н и м а х с о о т в е т с т в е н н о — rusai ( « р у с с к и е » ) и žydai («евреи»):
Pradėjau girdėt, kad su rusą pasu nebeleis nuo pirmos [per sieną i
Lietuvą — n u o rugpjūčio 1 d.] [Стала слышать, что с русским
п а с п о р т о м не б у д у т п р о п у с к а т ь ч е р е з границу с п е р в о г о [ ч е р е з
г р а н и ц у в Л и т в у - с 1-ого а в г у с т а ] В ; Žydai važinėjo su arkliu
odas supirkdami [ Е в р е и е з д и л и на л о ш а д я х и с к у п а л и к о ж у ] В .
В приведенных выше предложениях функционируют
нейтральные э т н о н и м ы . С л е д у е т отметить, что название žydas
( м н о ж е с т в е н н о е ч и с л о žydai) в л и т о в с к о м я з ы к е не и м е е т п р и ­
сущей для других языков, например, русского, негативной
коннотации и пренебрежительного, враждебного оттенка в
отношении д а н н о г о парода. « О д н о й из п р и м е т я з ы к а вражды
служат уничижительные наименования представителей другого
этноса, распространенные в жаргоне, арго, просторечии, раз­
г о в о р н о й р е ч и <...> Уничижительные номинации лиц другой
национальности отражают нетерпимость говорящих, тяготею­
щ у ю над н и м и в л а с т ь п р е д р а с с у д к о в , с у е в е р и й , э т н о к у л ь т у р н ы х
с т е р е о т и п о в » ( Г p п щ о п к о, 11 и к о л и и а 2 0 0 6 , 175).
 В качестве примера подобной уничижительной номинации
м о ж н о рассматривать в с т р е ч а ю щ у ю с я в речи литовцев Латвии
(как, в частности, и литовцев, п р о ж и в а ю щ и х в Л и т в е ) производ­
н у ю ф о р м у с с у ф ф и к с о м -к- ruskis (ruskiai) для обозначения р у с с ­
ких. Данная форма близка по своей структуре к р у с с к о м у этнони­
м у , но в л и т о в с к о м я з ы к е о н а я в л я е т с я р а з г о в о р н о м а р к и р о в а н н о й
и табуированной в нормативном языке. Следовательно, подобное
с л о в о м о ж н о анализировать n качестве используемого с ц е л ь ю
привнесения в текст определенной экспрессивности конкурен­
та нейтральному этнониму. «Возникновение э к с п р е с с и в н о с т и у
этнонимов невозможно без субъективно-эмоционального отно­
шения к этим этносам, а субъективно-эмоциональное отношение
зависит от социально-политической истории» (Ibid., 177). Как
у т в е р ж д а ю т у ч е н ы е , «в о с н о в у э к с п р е с с и в н о г о э т н о н и м а м о г у т
быть п о л о ж е н ы различные мотивировочные признаки, связанные
с языковыми стереотипами, доминирующими в т о т или иной
исторический период. Особенности номинации представителей
народов обусловлены общекультурпой оппозицией «своп— ч у ­
жой» и обычно отражают конфликты, с у щ е с т в у ю щ и е м е ж д у э т ­
ническими группами» (Ibid., 184).
Б о л е е д а л ё к и е , т. е. не о с н о в а н н ы е на у п о т р е б л е н и и раз-
ноструктуриых однокоренных слов конкуренты этнонимов за­
фиксированы в записях, в которых встречается слово vietiniai
( « м е с т н ы е » ) в п о в е с т в о в а н и и о п р о ж и в а ю щ и х на т о й ж е тер­
р и т о р и и л ю д е й : Vietiniu i jau čia nieko blogo pret mus neturi ką
pasakyti [ М е с т н ы е з д е с ь н и ч е г о п л о х о г о п р о т и в пас н е и м е ю т
сказать] В .
Безусловно, данное слово нельзя безоговорочно считать
конкурентом конкретному этнониму, т. к. на определенной
территории проживают представители различных националь­
ностей. Информанты выбирали данное слово либо осоз­
н а н н о , ч т о б ы не у т о ч н я т ь н а ц и о н а л ь н о с т ь людей, либо спон­
т а н н о , не з а д у м ы в а я с ь о т о м , ч т о д а н н о е с л о в о я в л я е т с я пенн-
формативиым.

Заключительные замечании
В ходе проведённого исследования топонимов установлено,
ч т о с п е к т р т о п о н и м о в я в л я е т с я не о ч е н ь ш и р о к и м , ч т о д о м и -
пируют названия д в у х г о с у д а р с т в (Latvija «Латвия» и Lietuva
«Литва»), м е с т а проживания и территориально близкие к ним
населенные пункты. Достаточно редко упоминаются названия
к о н к р е т н ы х м е с т с с ы л к и или з а к л ю ч е н и я , а т а к ж е д р у г и е м е с т а ,
связанные с личным опытом информантов.
Функционирование этнонимов выявляет интересные тен­
денции реализации оппозиции «свой-чужой». Информанты
преимущественно положительно высказывались о своей нацио­
н а л ь н о с т и , т . е. о л и т о в ц а х (lietuviai). Т е м не м е н е е , о ч е в и д н о ,
что только более широкий контекст м о ж е т дать адекватное
представление об отношении говорящего к названному этно­
н и м о м народу. Часто у п о м и н а ю т с я коренные ж и т е л и Латвии,
с о с е д и п о м е с т у ж и т е л ь с т в а , - л а т ы ш и (latviai). Выборка мате­
риала п о з в о л и л а у с т а н о в и т ь , как п о с р е д с т в о м с р а в н е н и я о п и с ы в а ­
ю т с я литовцы и латыши. К р о м е т о г о , в речи литовцев встреча­
ю т с я названия т е х народов, представители к о т о р ы х п р о ж и в а ю т
вместе с литовцами, а т а к ж е т е х народов, с которыми сложились
устойчивые традиции общения. В данном случае речь идет о двух
э т н о н и м а х - rusai ( « р у с с к и е » ) и žydai («евреи»).
В качестве немногочисленных конкурентов функционируют
в основном универсальные лексемы, используемые для обо­
з н а ч е н и я л ю б о г о народа пли м е с т а ж и т е л ь с т в а ( м е с т о и м е н и е jie
«они», с у щ е с т в и т е л ь н о е vietiniui «местные», антонимическая пара
о б с т о я т е л ь с т в м е с т а čia «здесь» и ten « т а м » ) .

T O P O N I M Ų IK E T N O N I M Ų F U N K C I O N A V I M A S
LATVIJOS LIETUVIŲ ŠNEKOJE

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama Latvijos lietuvių leksika daugiausia dėmesio

skiriant d v i e m specifiniams leksikos sluoksniams: geografiniams ir tautybių
pavadinimams, t. y. toponimams ir etnonimams. T y r i m o tikslas - parodyti
toponimų ir etnonitnų populiarumą; taip pat siekta išsiaiškinti, kuo galima
šiuos žodžius pakeisti (įvardyti jų konkurentus). T y r i m o medžiaga rinkta
pasienio su Lietuva teritorijoje (Saldaus ir Duobelės rajonuose), buvo panau­
doti ir Rygoje gyvenančių lietuvių šnekos užrašai.
 Nustatyta, kad toponimų spektras nėra labai platus: dažniausiai vartoja­
m i abiejų šalių pavadinimai {Latvija ir Lietuva), rasta ir gyvenamosios vietos
(konkrečių gyvenviečių), artimų vietovių pavadinimų. Konkretūs tremties
ar įkalinimo vietų, kitų su asmenine patirtimi susijusių vietovių pavadinimai
buvo m i n i m i gerokai rečiau.
Etnonimų vartojimas atskleidžia tendencijas, apibūdinančias opoziciją
„savas-svetimas". D a u g u m a respondentų kalba apie savo tautą, t. y. lietu­
vius, teigiamai. A k i v a i z d u , kad tik platesnis kontekstas atskleidžia tikrąjį
kalbėtojo požiūrį į konkrečiu e t n o n i m u pavadintą tautą. Dažnai m i n i m i Lat­
vijos gyventojai. Surinkta medžiaga leidžia sužinoti, kaip lietuviai ir latviai
apibūdina vieni kitus. B e to, Latvijos lietuvių kalboje rasta kai kurių kartu su
lietuviais gyvenančių ir su jais bendraujančių tautų pavadinimų - k a l b a m u o ­
ju atveju tai etnonimat rusai ir žydai.
Tiriamojoje imtyje rastos kelios konkurentų funkcijas atliekančios u n i ­
versalios leksemos, tinkančios bet kuriai tautai ar gyvenamajai vietovei pava­
dinti (įvardis jie, daiktavardis vietiniai, vietą žymintys antoniminiai prieveiks­
miai čia, ten).

TOPONIMU UN ETNONIMU FUNKCIONEŠANA

LATVIJAS LIETUVIEŠU R U N A

Kopsavilkums

Rakstä analizėti divi specifiški leksikas släni - geogräfiskie nosaukumi

un tautu nosaukumi resp. t o p o n m i i u n c t n o n i n i i . Petljuma merkis i r paradit
toponimu u n etnonimu dažadibu un to popularitfiti Latvijas lietuviešu runa,
kä ari vėlčšanas noskaidrot, ar kädiem värdiem runätäji tos aizstäj (nosaukt
to konkurentus). Materials pėtijumam väkts Lietuvai piegulosajä Latvijas
pierobežas teritorija (Saldus rajona un Dobeles rajona), izmantoti a r i Riga
dzlvojošu lietuviešu runas pieraksti.
Konstatėts, ka t o p o n i m u spektrs nav Joti plašs: visbiežak lietoti abu
vaistu nosaukumi (Latvija u n Lietuva); reizėm minėti dzivesvietas (konkretu
apdzivotu vietų) vai tani tuvu esošu vietų nosaukumi. Konkreti izsūtijuma
vai apeietinäjuma vietų, kä ari citu vietų, kas saistitas ar personlgo piered/.i,
nosaukumi minėti daudz retäk.
E t u o n l n u i lietošana atkläj interesantas tendences, kas raksturo
opozicijų „savs-svešais". Vairäkums respondentu runa par savu tautu
resp. lietuviešiem pozitlvi. Taču aclturedzains, ka tikai plašftks konteksts
atkläj Tsto runätäja skatijumu uz etnonlnm nosaukto tautu. Bieži tiek minėti
Latvijas pamatiedzlvotäji - latvieši. Saväktais materials d o d iespėju u/./.inät,
 ka lietuvieši u n latvieši raksturo cits eitu. Latvijas lietuviešu runä konstateti
ari etnonirni krievi u n ebreji kä tautu, kas dzivo Latvija kopa ar lietuviešiem,
nosaukumi.
Petljuma kopä konstatetas vairäkas universalas leksemas (konkurenti):
jebkuru tautu var nosaukt ar vietniekvärdu vini vai lietvärdu vietčįie, bet
apdzTvotu vietų - ar a n t o n i m i s k i e m apstakĮa värdiem šeit, tur.

T H E FUNCTIONING OF TOPONYMS AND ETHNONYMS

IN T H E S P E E C H O F L A T V I A N L I T H U A N I A N S

Summary

T h e article deals with the research of lexis of Lithuanians in Latvia:

attention is paid to two specific layers of vocabulary, i.e. toponyms and
ethnonyms. T h e a i m of the research is to indicate how popular geographical
names and nationality titles are; moreover, to find out what words can
substitute them in speech. T h e research was carried out o n the material
collected i n the borderland territory with Lithuania (Saldus District and
Dobele District) as well as o n the recorded speech of Lithuanians living i n
Riga.
D u r i n g the research of toponyms, it was found out that the spectrum
of toponyms was not very wide, the names of both states dominated (Latvia
and Lithuania); names of settlements and locations close to them were found
as well. Exact place names of exile or imprisonment like any other places
that are related to personal experiences of the respondents are mentioned
quite seldom.
F u n c t i o n i n g of ethnonyms discloses interesting tendencies manifesting
the opposition "native-outlandish". T h e majority of respondents talk about
their nationality, i.e. Lithuanian, in a positive context. S t i l l , it is obvious that
only a wider context presents the attitude of a speaker towards the nation
named by an ethnonym. Native inhabitants of Latvia, Latvian neighbours are
often mentioned. Selected material provides an opportunity to find out how
Lithuanians and Latvians are characterized through comparisons. Besides,
names of nationalities whose representatives live together with Lithuanians
and those who maintain stable traditions of c o m m u n i c a t i o n are found in the
speech of Lithuanians. In this case, two ethnonyms are considered, i.e. the
Russians anil Jewry.
A m o n g few competitors, the most universal lexemes that suit for
naming any nation or populated location exist (pronouns they, nouns locals,
autonymotis modifiers of place here, there).
 Названия реалий общественной жизни
в речи литовцев Латвии

По данным различных переписей населения Латвии, близ­

кородственные латышам литовцы занимают значительное м е с т о
.среди представителей более 100 национальностей. С конца
X I X в е к а ч и с л о п р о ж и в а ю щ и х на т е р р и т о р и и Л а т в и и л и т о в ц е в
к о л е б а л о с ь о т 1,2 % д о 1,5 % о т о б щ е г о к о л и ч е с т в а н а с е л е н и я .
В 1 9 9 7 г о д у в Л а т в и и п р о ж и в а л и 34 8 9 3 л и т о в ц а ( 1 , 4 % ж и т е л е й
Латвии).
На т е р р и т о р и и Л а т в и и , о с о б е н н о в Ю ж н о й Л а т г а л е , и м е ­
ю т с я литовские сёла. Часть литовских сёл - остатки древней
этнографической территории литовцев, другая часть - колонии
литовцев, а отдельные островки возникли в 1921 г о д у п о с л е
установления границ между двумя государствами ( B u t k u s
1995, 73). М а с с о в о е переселение литовцев в Л а т в и ю в п о и с к а х
р а б о т ы н а ч а л о с ь п р и б л и з и т е л ь н о 150 л е т т о м у назад, п о т о м у ч т о
Латвия, точнее, Курляндская и Лифляпдская губернии, у ж е в то
время были экономически более привлекательными районами.
В вышеуказанные губернии, пытаясь избежать расправ, бежали
также участники восстаний 1831 и 1863 годов. В последней
четверти X I X века, когда в Латвии было построено большое
количество промышленных предприятий, в Ригу, Лиепаю,
Елгаву, Вентснилс устремились жители сёл и городков Литвы,
о с н о в н у ю ч а с т ь к о т о р ы х с о с т а в л я л и л и т о в ц ы из о к р е с т н о с т е й
Ш я у л я й , П а н я в е ж и с а , Т я л ы н я й , З а р а с а н , а т а к ж е из В и л ь н ю с а и
д а ж е и з С у в а л к а й ( T r e i j a, D r i b i n s 1 9 9 8 , 4 4 ) .
Вторая волна литовцев хлынула в Латвию после Второй
м и р о в о й в о й н ы , к о г д а м н о г и е л и т о в ц ы п о к у п а л и или занимали
опустевшие вследствие сталинских репрессий или эмиграции
п р и г р а н и ч н ы е у с а д ь б ы . П о з д н е е и х р я д ы п о п о л н и л и л ю д и , не
и м е в ш и е права па в о з в р а щ е н и е в р о д н ы е м е с т а и па п о с т о я н н у ю
прописку в Литве. В 5 0 - 6 0 - ы е годы литовцы (их насчитывалось
о к о л о 2 0 %) п р е д п о ч и т а л и Л а т в и ю п о э к о н о м и ч е с к и м с о о б р а ­
ж е н и я м . В г о д ы с о в е т с к о й в л а с т и не м о г л о б ы т ь и р е ч и о п о -
 лучении образования на языке национальных меньшинств —
л и т о в с к и е ш к о л ы на т е р р и т о р и и Л а т в и и з а к р ы л и в 1 9 4 6 - 1 9 4 8 гг.
Такая ж е участь постигла объединения и культурные общества
литовцев, существовавшие до В т о р о й мировой войны в Латвии,
а т а к ж е издававшиеся ими печатные издания. Перечисленные
в ы ш е о б с т о я т е л ь с т в а о к а з а л и з н а ч и т е л ь н о е в л и я н и е на у р о в е н ь
знания родного языка литовцами Латвии. Е с л и в 1959 году 76,5 %
л и т о в ц е в Л а т в и и г о в о р и л и в с е м ь я х на р о д н о м я з ы к е , т о в 1989
году - 64 %, х о т я о б щ е е к о л и ч е с т в о л и т о в ц е в на т е р р и т о р и и
Л а т в и и у в е л и ч и в а л о с ь (Ibid., 5 3 - 5 4 ) .
После восстановления независимости в обоих государствах
в 1990 году среди ж и т е л е й Латвии доля литовцев существенно
уменьшилась по нескольким причинам. П р е ж д е всего, данный
процесс м о ж н о объяснить изменениями как демографической,
так и политико-экономической ситуации: многим литовцам
п р е д с т а в и л а с ь в о з м о ж н о с т ь в е р н у т ь с я на р о д и н у . П о с л е о б р е ­
тения Латвией и Литвой независимости вновь стало в о з м о ж н ы м
получение образования на я з ы к а х н а ц и о н а л ь н ы х меньшинств,
в том числе па л и т о в с к о м языке. В 1991 г о д у в Р и г е был
о т к р ы т п е р в ы й л и т о в с к и й к л а с с , па б а з е к о т о р о г о постепенно
с ф о р м и р о в а л а с ь ш к о л а ( ф у н к ц и о н и р у е т с 1995 г о д а ) . В н а с т о я ­
щ е е в р е м я с у щ е с т в у ю т л и т о в с к и е к л а с с ы и в д р у г и х г о р о д а х , где
проживает м н о г о литовцев. С о з д а ю т с я культурные общества,
и з д а ю т с я г а з е т ы на л и т о в с к о м я з ы к е , д е й с т в у ю т х у д о ж е с т в е н н ы е
коллективы, однако вышесказанное в основном касается столицы
и крупных городов Латвии, деятельность литовцев в других
регионах является менее активной.
В х о д е двух диалектологических экспедиций студентов Ш я у ­
л я й с к о г о п е д а г о г и ч е с к о г о и н с т и т у т а ( с 1997 г о д а - Шяуляйс­
кого университета) были изучены две местности компактного
проживания литовцев. В 1993 году участники экспедиций
п о с е т и л и п р о ж и в а ю щ и х на п р и г р а н и ч н ы х т е р р и т о р и я х Латвии
1
литовцев в Курземе ( С а л д у с с к и й р а й о н ) , а и 1995 г о д у - в
З е м г а л е ( Д о б е л ь с к и й р а й о н ) ( с м . 1-ую карту на с т р . 6 5 ) . По
с т а т и с т и ч е с к и м д а н н ы м 1989 г о д а , в Б у к а й ш и ( Д о б е л ь с к и й р а й о н )
1
Современная территории Латвии делится па 4 этнографических
региона: Курземе (лат. Kurzcmc), Земгале (лат. Zcmgulc), Видземе (лат.
Vidžeme) и Л а п а л о (лат. Latgali').
 п р о ж и в а л о 13,9 % л и т о в ц е в , в Р у б е ( С а л д у с с к и й р а й о н ) - 2 7 , 7 % .
В 1993 году в Букайши проживало 1053 ж и т е л я , о к о л о 30 %
которых — литовцы. Э т о вторая по численности национальность
после коренных жителей — латышей. Большинство литовцев,
п р о ж и в а ю щ и х на и з у ч е н н ы х т е р р и т о р и я х , п о с е л и л и с ь в Л а т в и и
в 5 0 - 6 0 - ы е годы X X века.
Проживание в иноязычной среде и непосредственные пос­
тоянные контакты с представителями других национальностей
о к а з а л и в л и я н и е н е т о л ь к о на о б р а з ж и з н и , н о и на р е ч ь л и т о в ц е в .
Интерференция как результат взаимодействия языков — явление
объективное. Система первого, усвоенного в детстве, языка
формирует программу языкового поведения человека, которая
зафиксирована в подсознании. При актуализации второго (изу­
ченного) языка говорящие ориентируются на с и с т е м у р о д н о г о
я з ы к а , о д н а к о т о л ь к о , на п е р в ы й в з г л я д , и н т е р ф е р е н ц и и н а и ­
более подвержен изучаемый язык. IIa с а м о м деле именно род­
ной язык испытывает значительное влияние неродного языка
(Karaliūnas 1997, 348). Следовательно, закономерно,
что в родном языке проживающих в Латвии литовцев очень
чувствуется влияние латышского языка как языка коренного
населения. Кроме того, ощущается т а к ж е воздействие русского
языка, которому в определенной степени подвергся и латышс­
кий я з ы к . В н а и б о л ь ш е й м е р е э т о к а с а е т с я л и т о в ц е в , ж и в у щ и х
обособленно от своих соотечественников и общающихся на
родном языке в основном в семье, если члены семьи - литовцы.
Иитерферентные явления легче всего проникают и разговорную
р е ч ь , т . к. в ней г о в о р я щ и й у д е л я е т м е н ь ш е в н и м а н и я подбору
подходящего слова или выражения, его больше интересует
сам процесс передачи и обмена информацией. Э т о является
п р е д п о с ы л к о й т о г о , ч т о ч у ж а я я з ы к о в а я с р е д а с к а з ы в а е т с я на
родной речи представителей некоренных национальностей.
Вследствие экстралингвнетическнх факторов иная картина
н а б л ю д а е т с я на т а к н а з ы в а е м ы х о с т р о в к а х , м е с т а х к о м п а к т н о г о
проживания большого количества литовцев. В основном это
приграничные районы, в которых и проводились экспедиции.
Т а м имеется больше возможностей сталкиваться с литовской
речью: с м о т р е т ь телевизионные передачи, слушать радио, читать
печатные издания (правда, м н о г и е респонденты именно нехватку
г а з е т и ж у р н а л о в или и х н е р е г у л я р н у ю д о с т а в к у н а з в а л и о д н о й
из п р и ч и н , в с л е д с т в и е к о т о р о й п о с т е п е н н о з а б ы в а е т с я р о д н о й
язык). Не последнее м е с т о занимают и возможность общения
на р о д н о м я з ы к е с с о с е д я м и , и п о с е щ е н и е р о д с т в е н н и к о в . Х о т я
языковая ситуация в Рубе и Букайши существенно отличается от
п о л о ж е н и я л и т о в ц е в в Р и г е или в д р у г и х к р у п н ы х г о р о д а х , т а м
в речи м е с т н ы х литовцев т а к ж е могут проявляться иитерферент-
н ы е я в л е н и я . Э т о м у с п о с о б с т в у ю т т а к и е ф а к т о р ы , как: п у б л и ч н ы е
выступления, телевидение, печатные издания, литература на
л а т ы ш с к о м или р у с с к о м я з ы к а х , а т а к ж е о б у ч е н и е в ш к о л е на
латышском языке.
Наши наблюдения показали, что знание языка и степень
интерференции связаны с в о з р а с т о м людей. В речи старшего
поколения, п р о ж и в ш е г о в Латвии 30 и больше лет, проявляется
родной говор и зафиксировано достаточно хорошее знание
родного я з ы к а , т. к. р о д н ы м я з ы к о м данные люди овладели
в Литве, в исконной языковой среде. У них интерференция
п р о я в л я е т с я ч а щ е в с е г о на л е к с и ч е с к о м у р о в н е , т . е. они у п о ­
требляют иелитовские названия предметов и явлений, по­
явившихся сравнительно недавно или актуализированных в
последнее время. В данном случае м о ж н о проследить аналогию
с процессом проникновения новых заимствований в любой
язык и согласиться с тезисом литовского социолингвиста
С. Каралюпаса о т о м , что «намного легче заимствовать в м е с т е
с н о в ы м п р е д м е т о м или п о н я т и е м и готовое слово, хотя оно
и чужое» ( K a r a l i ū n a s 1994, 41). Л и т о в с к о е название яв­
ляется незнакомым или забытым респондентами но причине
н е а к т у а л ь н о с т и или н е и з в е с т н о с т и с а м о г о я в л е н и я или п о н я т и я ,
а л а т ы ш с к о е н а з в а н и е в ы с т у п а е т е д и н с т в е н н ы м или, но к р а й н е й
мере, первым в ходе ознакомления с неологизмом. Впоследствии
б л а г о д а р я п е ч а т н ы м С М И , р а д и о п е р е д а ч а м на л и т о в с к о м я з ы к е
возможна актуализация литовского названия, но латышское
с л о в о у ж е з а к р е п и л о с ь в р е ч и . Т о л ь к о при наличии в р е м е н и па
обдумывание высказывания м о ж е т быть отдано предпочтение
соответствующему литовскому эквиваленту. Разговорная речь
чаще всего характеризуется спонтанностью, поэтому зако­
номерно использование легко воспроизводимого слова. Ранее
известные литовцам реалии, забытые вследствие и з м е н и в ш е г о с я
общественного строя или по другим причинам, становятся
актуальными при п р о ж и в а н и и в Латвии и воспринимаются, в
первую очередь, посредством латышского языка. Следовательно,
представляется закономерной актуализация латышской л е к с е м ы
в речи литовцев Латвии. Основная цель коммуникации — обмен
информацией, поэтому отбору языковых средств уделяется
меньше внимания, воспроизводится первое пришедшее на ум
слово, зачастую именно латышское, иногда аналогичное по
ф о р м е с л о в у на р о д н о м я з ы к е .
На у р о в н е л е к с и к и в л и я н и е л а т ы ш с к о г о я з ы к а отличается
достаточным разнообразием. Следует отметить, что интер-
ферентные явления эксплицируются прежде всего в речи от­
дельных индивидов ( э т о с в о е г о р о д а л е к с и ч е с к и е или семан­
тические окказионализмы), только со временем они могут
стать распространёнными среди большего числа носителей
языка или даже стать типичными. В разговорной речи до­
вольно часто вместо нужного литовского слова говорящий вы­
бирает латышское название явления — либо потому, что он
забыл литовский эквивалент, либо потому, что он не знает
его вообще. Предпочтение в использовании лексемы может
детерминироваться возрастом респондентов. Представители
м о л о д о г о п о к о л е н и я м о г у т не з н а т ь названий с о о т в е т с т в у ю щ и х
р е а л и й о б щ е с т в е н н о й ж и з н и на л и т о в с к о м я з ы к е : в е д ь о н и не
жили в то время, когда существовали данные реалии. М о ж н о
выделить несколько л е к с и к о - с е м а н т и ч е с к и х групп, в которые
входит так называемая безэквивалентная лексика: названия
национальных праздников, специфических национальных блюд,
о д е ж д ы и т. д . ( G u d a v i č i u s 2 0 0 0 , 7 9 - 8 0 ) , а т а к ж е н а з в а н и я
реалий о б щ е с т в е н н о й жизни, которые и являются объектом
нашего исследования.
Различные поколения литовцев часто употребляют в своей
речи латышские слова, которые с л ы ш а т в повседневной жизни
по телевидению, радио, а т а к ж е читают в газетах — средства
м а с с о в о й и н ф о р м а ц и и на л а т ы ш с к о м я з ы к е о к а з ы в а ю т п р я м о е
влияние на в ы б о р с л о в . Г о в о р я о г р а ж д а н с т в е , респонденты
употребляют л а т ы ш с к о е с л о в о pil so nib а ' г р а ж д а н с т в о ' в м е с т о
л и т о в с к о г о э к в и в а л е н т а pilietybė: Mes, lietuviai, pilsonybės čia
2
neturim [ М ы , л и т о в ц ы , г р а ж д а н с т в а з д е с ь не и м е е м ] R . Л а т ы ш с ­
кое с л о в о ж е н с к о г о рода приобрело в литовской речи окончание
-ė, что также является грамматическим показателем женского
р о д а в л и т о в с к о м я з ы к е , т . е. э л е м е н т ч у ж о й грамматической
с и с т е м ы подчинён г р а м м а т и ч е с к и м н о р м а м родного языка. Т а к и м
образом, слово грамматически освоено и склоняется. Интересно
о т м е т и т ь , ч т о в л а т ы ш с к о м я з ы к е с л о в о pilsonis 'гражданин', от
к о т о р о г о с п о м о щ ь ю с у ф ф и к с а о б р а з о в а н о с л о в о pilsoniba, создал
3
Атис Кронвалдс при п е р е в о д е в 1 8 6 9 г о д у н е м е ц к о г о Burger
' г р а ж д а н и н ' (LEV II 52).
Рассказывая о своих буднях, респонденты нередко упоми­
нали правительство, употребляя при этом латышское слово
valdiba 'правительство' вместо литовского vyriausybė, напри­
м е р : Gal pas jus valdyba yra geresnė [ М о ж е т б ы т ь у вас п р а в и ­
4
тельство лучше] В . В данном случае правомерно считать, что
имеет м е с т о не лексическая, а семантическая или лсксико-
с е м а н т и ч е с к а я и н т е р ф е р е н ц и я , т. к. в л и т о в с к о м литературном
я з ы к е н а л и ч е с т в у е т а н а л о г и ч н о е с л о в о valdyba в значении 'прав­
ление'. Латышское valdiba 'высший орган государственной
и с п о л н и т е л ь н о й в л а с т и ' (LLVV 8 2 7 4 ) - п р о и з в о д н о е о т глагола
valdit 'править*. Исследователь латышской этимологии К. К а -
рулис мотивирует происхождение данного слова литовским
valdyti ' п р а в и т ь ' , п р у с с к и м waldüns 'наследник', древнерусским
власти, р у с с к и м владеть. С л о в о valdiba - н о в о о б р а з о в а н и е 8 0 - ы х
г о д о в X I X в е к а , п о я в и в ш е е с я в г а з е т е Peterburgas Avižes (LEV II
475). Подобная этимологическая связь латышского и литовского

2
Условное обозначение примеров, записанных в окрестностях Рубы
(лат. Ruba) (Салдусский район).
5
Атис Кронвалдс (Atis Krotivalds, 1837-1875) - педагог, общественный
деятель, публицист, языковед (LRB 176).
4
Условное обозначение примеров, записанных в окрестностях Букайши
(лат. Bukaiši) (Добельский район).
с л о в д а е т о с н о в а н и е р а с с м а т р и в а т ь д а н н ы й с л у ч а й как п р и м е р
переноса значения.
В речи литовцев Латвии достаточно часто встречается
с л о в о robežsargi 'пограничники', которому в литовском языке
с о о т в е т с т в у е т э к в и в а л е н т pasieniečiai: R uobežsargai gaudo,
neleid pereit sieną [Пограничники ловят, не разрешают перейти
границу] В ; Jau vaikele iš ruobežsarga atvažiavo [Уже детки
от пограничника приехали] R . На с л о в о у п о т р е б л е н и е может
влиять и то обстоятельство, что в л а т ы ш с к о м языке, кроме
с л о в а robežsargs ' в о е н н о с л у ж а щ и й п о г р а н и ч н ы х в о й с к ' (LLVV 6
674), и м е е т с я т а к ж е с л о в о robežsardze 'охрана государственной
г р а н и ц ы ' . В д а н н о м с л у ч а е на п о я в л е н и е в л и т о в с к о й р е ч и ф о р м
с к о р н е м robež- оказывает определенное воздействие и литовский
язык, точнее, его говоры, в которых употребляется слово rubežius
( л и т е р а т у р н ы й э к в и в а л е н т - siena ' г р а н и ц а ' ) . С л е д у е т п о д ч е р к ­
нуть, ч т о на н а с т о я щ и й м о м е н т в о п р о с о б у с т а н о в л е н и и в л и я н и я
т о г о или и н о г о я з ы к а о с т а ё т с я о т к р ы т ы м в с л е д с т в и е н е д о с т а т о ч ­
н о с т и н а л и ч е с т в у ю щ е г о у нас м а т е р и а л а . П о - в и д и м о м у , в д а н ­
ном случае имеет м е с т о смешанная и н т е р ф е р е н ц и я : Čia pat
p а г и b e ž e į mes ir gyvenam [Здесь ж е в приграничье м ы и ж и в ё м ]
В ; Užtaisė r и b e ž i ų, nėr kaip nuvažiuot [pas g i m i n e s ] [ С д е л а л и
границу, н е т в о з м о ж н о с т и [к р о д с т в е н н и к а м ] с ъ е з д и т ь ] В ; Čia
visi pro tą [mišką] r u b e ž i ų apeina [Здесь все через э т о т [лес]
г р а н и ц у п е р е х о д я т ] В . Н е о б х о д и м о о б р а т и т ь в н и м а н и е на т о , ч т о
л а т ы ш с к о е robeža - з а и м с т в о в а н и е из д р е в н е р у с с к о г о я з ы к а : рубеж
' в ы р у б л е н н ы й з н а к ' , п р о и з в о д н о е о т г л а г о л а рубить. К. К а р у л и с
п р о с л е ж и в а е т в з а и м о с в я з ь с и н д о е в р о п е й с к и м и к о р н я м и remb- I
romb- 'рубить' ( L E V II 126-127). Следовательно, появляются
аргументы в пользу семантической интерференции.

В определённый период новым, возникшим после уста­

новления границ м е ж д у независимыми государствами, явлением
в общественной жизни стала т а м о ж н я . Название данной реалии
т а к ж е зафиксировано в речи респондентов. В настоящее время
в л а т ы ш с к о м я з ы к е из а к т и в н о г о у п о т р е б л е н и я вышло слово
muitmca ' т а м о ж н я ' , ранее обозначавшее данное учреждение. Е г о
в ы т е с н и л о с л о в о muitą, имеющее в современном латышском
языке два значения: ' l . Платеж г о с у д а р с т в у за и м п о р т , экс­
порт или транзит товаров. 2. Г о с у д а р с т в е н н о е учреждение,
контролирующее все перевозимые через границы предметы,
согласно с у щ е с т в у ю щ и м законам об экспорте и импорте товаров,
и облагающее их налогом; помещение, в котором работает такое
учреждение' (LLVV 5 283-284). Заимствованное латышским
языком до XIII в. с л о в о muitą восходит к древнерусскому,
б е л о р у с с к о м у myto 'дань, н а л о г ' и в п е р в ы е у п о м и н а е т с я в с л о ­
в а р я х X V I I в. (LEV I 604). В отличие от литовских слов muitinė
'таможня' и muitą 'таможенная пошлина' латышское слово
muitą является многозначным, что способствует путанице в
з н а ч е н и я х и в ы б о р у с е м а н т и ч е с к и не о п р а в д а н н о г о варианта:
Stampeliuoja pasą, kai eini per muitą [Ставят печать в паспорт,
когда проходишь т а м о ж н ю ] В . В данном случае, несомненно,
речь идет об учреждении, которое в л и т о в с к о м языке называется
muitinė, но п о д в л и я н и е м л а т ы ш с к о г о я з ы к а р е с п о н д е н т выбрал
неправильный эквивалент.
Название административно-территориальной единицы в с о в ­
ременной Л а т в и и pagasts ' в о л о с т ь ' не я в л я е т с я н е о л о г и з м о м :
т а к н а з ы в а л и с 1866 п о 1949 гг. с о с т а в н у ю часть у е з д а (LLVV 6 ]

136). В л и т о в с к о м я з ы к е п о д о б н у ю т е р р и т о р и а л ь н у ю структуру
именовали valsčius. Литовцы Латвии часто используют
л а т ы ш с к о е с л о в о : Senesnių [pastatų] nėr mūsų p ag a s tа [Более
старых [построек] нет в нашей волости] В . Э т о слово латыши
з а и м с т в о в а л и из о б щ е с л а в я н с к о г о я з ы к а (LKE 366-367). Эти­
м о л о г и ч е с к и о н о в о с х о д и т к д р е в н е р у с с к о м у погость от гость.
Семантика с л о в а pagasts претерпела изменения: 'место, где
гостили прибывшие гости' - 'место остановки правителей и
ч и н о в н и к о в , к о г д а они п р и б ы в а л и с о б и р а т ь д а н ь ' - 'региональный
центр (где платили дань)' — 'регион' и 'дань'. С л о в о заимствовано
л а т ы ш с к и м я з ы к о м п р и б л и з и т е л ь н о в X I I в., к о г д а в В о с т о ч н о й
Л а т г а л е , как и в Н о в г о р о д е , б ы л и с о з д а н ы м е с т а д л я сбора
дани. В начале X I X в е к а в К у р з е м е э т о - 'административная
единица самоуправления крестьян', а с 1918 г о д а - 'единица
т е р р и т о р и а л ь н о г о с а м о у п р а в л е н и я ' (LEV II 8). В н а с т о я щ е е в р е ­
м я т е р р и т о р и я Л а т в и и д е л и т с я на у е з д ы и в о л о с т и , п о э т о м у
с т а л и а к т у а л ь н ы м и т е р м и н ы pagasts и aprinkis 'уезд', отмеченные
 и в р е ч и л и т о в ц е в Л а т в и и при о п и с а н и и и х п о в с е д н е в н о й ж и з н и
на т е р р и т о р и и Л а т в и и с у ч ё т о м н о в о й с т р у к т у р ы администрати­
вно-территориального деления страны.
В речи литовцев Латвии зафиксировано также слово
zemessargi - в л и т о в с к о м я з ы к е krašto apsaugos kariai 'военно­
с л у ж а щ и е по охране края'. Л а т ы ш с к о м у с л о в у отдаётся пред­
почтение, п о т о м у что оно короче и удобнее для употребления:
Zcm essarge pas mus daba yra [Военнослужащие по охране
края у нас с е й ч а с е с т ь ] R . В с л о в а р е л а т ы ш с к о г о л и т е р а т у р н о г о
языка данное слово имеет помету ist. (историзм), однако в
п о с л е д н и е г о д ы о н о п р о ч н о в о ш л о в л а т ы ш с к и й я з ы к но п р и ч и н е
создания институции, з а н и м а ю щ е й с я охраной края. В л а т ы ш с к о -
литовском словаре предлагаются 2 эквивалента слова zemessargs:
apsauginis и apsaugos pulkų karys (LLKŽ 1977, 721), а производный
т е р м и н zemessardze также маркирован п о м е т о й ist. ( и с т о р и з м )
'добровольные нерегулярные войска' (Ibid., 721).
Изменения в общественно-экономической жизни затронули
и формы ведения хозяйства в сельской местности Латвии. М н о г и е
респонденты тесно связаны с сельским хозяйством, поэтому в их
речи сравнительно часто встречались слова, называющие реалии
хозяйственной жизни. Иногда литовцы Латвии употребляли х а ­
р а к т е р н о е д л я л и т о в с к о г о я з ы к а с л о в о ūkininkas: Gen tuos žmones
lauk, parein ūkininką [Выгоняют этих людей, возвращаются
хозяева] R, достаточно часто употребляли латышское слово:
Ein pas jaunsaimniekq ir dirb kaip nori [ И д у т к х о з я и н у и
р а б о т а ю т , как и м х о ч е т с я ] В . Л а т ы ш с к о е с л о в о - производное
о т п р и л а г а т е л ь н о г о jauns ' н о в ы й , м о л о д о й ' и с у щ е с т в и т е л ь н о г о
saimnieciba 'хозяйство'. В литовском языке латышскому сло­
ву jaunsaimnieks с о о т в е т с т в у е т с л о в о naujakurys 'заново у с ­
т р о и в ш и й с я ' . В с л о в а р е с л о в о jaunsaiinnieeiba д а е т с я с п о м е т о й ist.
( и с т о р и з м ) , a naujakurystė — 'приобретенный земельный участок'
(LLKŽ 1 9 7 7 , 2 8 9 ) . Л а т ы ш с к о е с л о в о jaunsaimnieks имеет значе­
ние ' в л а д е л е ц н о в о г о х о з я й с т в а ' (LLVV А 4 0 ) , jaunsaiinnieeiba -
' н е б о л ь ш о е и н д и в и д у а л ь н о е х о з я й с т в о на с е л е (в Л а т в и и ) , с о з ­
данное в результате аграрной реформы 1920 года' (Ibid., 39).
Производное слово saimnieks ('хозяин'), а также saimnieciba
('хозяйство') известны с X I X века, вошли в литературный
 5
я з ы к в 1862 г. б л а г о д а р я Ю р и с у А л у п а н с у (LEV II 142). Н а м и
отмечены также кальки: Tiems jauniems ūkininkams
yr blogai [Тем новым хозяевам плохо] В . Употребленное n ре­
чи словосочетание jauniems ūkininkams с комбинированной
структурой является калькой латышского слова jaunsaimnieks,
т. к. в л и т о в с к о м я з ы к е л а т ы ш с к о м у прилагательному jauns
с о о т в е т с т в у ю т к а к jaunas ' м о л о д о й ' , т а к и naujas 'новый'. В да­
нном случае речь идет о н о в ы х фермерах, которые начинают
заниматься сельскохозяйственной деятельностью. Под влиянием
семантики латышского прилагательного респондент употребил
не подходящее по значению с л о в о . С р . : jaunas 'небольшого
возраста, меньше по возрасту по сравнению с другими' (DLKŽ
266). Интерференция иного типа наблюдается в предложении
Pernai keturias š eim in in k у s t es sudegino [В прошлом году
ч е т ы р е х о з я й с т в а с о ж г л и ] R . Л и т о в с к о е с л о в о šeimininkystė также
испытало влияние л а т ы ш с к о г о языка по аналогии с л а т ы ш с к и м
с л о в о м saimnieks и е г о л и т о в с к и м э к в и в а л е н т о м šeimininkas. В
л а т ы ш с к о м я з ы к е от данного слова м о ж н о образовать название
saimnieciba ( ' х о з я й с т в о ' ) с п о м о щ ь ю с у ф ф и к с а -Iba ( с р . : русск.
хозяин — хозяйство), а в литовском языке производное от слова
šeimininkas отсутствует. В данном случае имеет м е с т о буквальный
перевод латышского слова с использованием нетипичной для
литовского языка формы.
Нами рассмотрены только некоторые наименования реалий
общественной жизни, выявленные в речи жителей Рубы и Б у ­
кайши. Анализ случаев проявления интерференции показывает,
что в спонтанную разговорную речь литовцев Латвии проникают
латышские слова, поскольку лексика в наибольшей степени
п о д в е р г а е т с я в л и я н и ю ч у ж о й я з ы к о в о й с р е д ы . Т е м не м е н е е ,
следует отметить, что интерференция па уровне лексики —
явление неоднородное: наблюдаются как чисто лексическое
влияние (проникновение слов чужого языка), так и семантическое
замещение слов.

5
Юрнс Алуплнс (Juris Aliinäns, 1832-1864) - поэт, публицист (LRU
25).
 VISUOMENINIO G Y V E N I M O REALIJŲ PAVADINIMAI
LATVIJOS LIETUVIŲ ŠNEKOJE

Santrauka

Dviejų Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m . - Šiaulių u n i v e r s i ­

teto) studentų dialektologinių ekspedicijų metu tirta Lietuvos ir Latvijos pa­
sienio regionuose kompaktiškai gyvenančių lietuvių kalba. 1993 m . aplanky­
ta Rubos vietovė Saldaus rajone (Kuržemė), o 1995 m . - Dukaišių vietovė
Duobelės rajone (Žiemgala). Kalbamosiose Latvijos teritorijose dauguma
lietuvių apsigyveno X X a. šeštame-septintame dešimtmetyje. Gyvenimas
kitakalbėje aplinkoje ir nuolatiniai kontaktai su kitų tautybių žmonėmis pa­
veikė tiek jų g y v e n i m o būdą, tiek gimtąją kalbą.
Išnagrinėti tik kai kurių v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o realijų pavadinimai,
išgirsti Rubos ir Bukaišių gyventojų šnekoje. Interferencijos atvejų analizė
rodo, kad į spontanišką Latvijos lietuvių šneką patenka latvių kalbos žodžių,
nes būtent leksika yra tas kalbos lygmuo, kurį lengviausiai veikia svetima
kalba. V i s dėlto tenka pripažinti, kad interferencija leksikos l y g m e n i u nėra
vienalytis reiškinys: konstatuotinas tiek grynai leksinis poveikis (svetimos
kalbos žodžių įsiskverbimas), tiek semantinis gimtosios kalbos žodžių k e i t i ­
mas kitos kalbos žodžiais.

SABIEDRISKÄS DZIVES REALIJŲ NOSAUKUMI

LATVIJAS LIETUVIEŠU R U N A

Kopsavilkums

D i v u dialektologijas ekspedicijų laika petita Lietuvas un Latvijas

pierobežas regionos kompakti dzlvojošo lietuviešu valoda. To iepazit bija
devušies Saujų pedagogiška institutą (kopš 1997. g. - ŠauĮu Universitätes)
studenti: 1993. g. apmeklėta R u b a Saldus rajona (Kurzeme), bet 1995. g. -
Bukaiši Dobeles rajona (Zemgale). Minėtajas Latvijas teritorijas lietuvieši
apmetäs uz dzivi galvenokärt X X gs. 5 0 . - 6 0 . gados. Dzlvošana citvalodu
vidė u n pastävlgi kontakti ar eitu tautibu pärstävjiem ietekmėja kä v i n u
dzivesveidu, tä ari dzimto valodu.
Izanalizėti tikai dažu sabiedriskäs dzives realijų nosaukumi, kas
konstatčti Rūbas un Bukaišu iedzivotäju runa. Interferences gadijunui analize
liecina, ka spontänä Latvijas lietuviešu runa ienfik latviešu valodas värdi,
jo tiesi leksika ir tas valodas limenis, k u r u visviegläk ietekmū svešvaloda.
Tomėr jäatzist, ka ari interference leksikas l i m e n i nav viendablga parädiba:
konstatets gan tiri lcksiska iedarbiba (svešas valodas vardu izmantošana), gan
semantiska dzimtäs valodas vardu aizstašana ar citvalodas värdiem.

T H E N A M E S O F P U B L I C L I F E R E A L I A S IN T H E S P E E C H O F
LATVIAN LITHUANIANS

Summary

D u r i n g two dialectological expeditions the students of Šiauliai

Pedagogical Institute (since 1997 Šiauliai University) investigated the
speech of Lithuanians living in the regions of Lithuanian-Latvian border.
In 1993 they visited R u b a in Saldus district (Curonia), in 1995 Bukaiši i n
Dobele district (Semigallia). T h e majority of Lithuanians settled i n these
regions of Latvia in the sixth and seventh decades of the 20th century. L i v i n g
in the environment of another language and constant contacts with people
of other nations influenced their way of living and the native language as
well.
O n l y some names of public realia found i n the speech of Lithuanians
living in R u b a and Bukaiši were analysed. T h e analysis of interference cases
shows that the spontaneous speech of Latvian Lithuanians includes Latvian
words as lexis is the level of language which is most easily influenced by
a foreign language. However, it should be recognized that interference on
the lexis level is not a homogeneous p h e n o m e n o n : purely lexical impact
(penetration of foreign words) and semantic replacing of native language
words with the words of another language was observed.
ETNOLINGVISTIKA
 Tautinės realijos: pavadinimai, terminai
ir jų vartojimas

Į v a d i n e s pastabos
B e n d r a v i m a s p a d e d a pažinti kitų tautų kultūrą, d r a u g e p o p u ­
l i a r i n t i savo tautos k u l t ū r ą . K a l b a n t apie tautos k u l t ū r o s reiškinius
svarbus v a i d m u o t e n k a k a l b i n e i raiškai. P i r m i a u s i a d ė m e s y s k r y p s t a
j s k i r t i n g o stiliaus - m o k s l i n i u o s e , m o k s l o p o p u l i a r i n i m o , p u b l i c i s t i ­
niuose, grožiniuose - tekstuose ir skirtingais tikslais vartojamą lek­
siką, k u r i a i b ū d i n g a s t a u t i n i s k o l o r i t a s . T o k i o s l e k s i k o s e s a m a v i s o s e
k a l b o s e . K i e k v i e n o s k a l b o s vartotojas p i r m i a u s i a {gyja žinių apie s a ­
v o tautą i r jos g y v e n i m o realijas, vėliau susipažįsta su s v e t i m ų tautų
kultūra. T a u t i n į k o l o r i t ą t e k s t u i s u t e i k i a v a r t o j a m i t i k r i n i a i žodžiai
(asmenvardžiai, vietovardžiai, s i m b o l i n i a i p a v a d i n i m a i ) i r b e n d r i n i a i
žodžiai ( m a t e r i a l i o s i o s i r dvasinės k u l t ū r o s realijų, reiškinių i r kt. p a ­
v a d i n i m a i ) . T o k i e b e n d r i n i a i žodžiai straipsnyje v a d i n a m i tautinių
realijų, t. y. t a u t i n i u s a v i t u m u p a s i ž y m i n č i ų realių m a t e r i a l i o s i o s i r
dvasinės k u l t ū r o s daiktų i r reiškinių, p a v a d i n i m a i s . Jie i r p a s i r i n k t i
t y r i m o , k u r i o t i k s l a s — savos k a l b o s i r kitų k a l b ų p o ž i ū r i u a p t a r t i t e r ­
m i n i j ą , įvardijančią tautinių realijų p a v a d i n i m u s , o b j e k t u . T e o r i n ė j e
apžvalgoje r e m i a m a s i p u b l i k a c i j o m i s lietuvių ir užsienio k a l b o m i s ,
o iliustracinių pavyzdžių šaltiniai - įvairūs d v i k a l b i a i i r a i š k i n a m i e j i
žodynai.

T a u t i n i ų realijų klasifikavimas
T e i g i a m a , k a d „žodžio s e m a n t i k o s y p a t y b ė s konkrečiame šne­
kos akte nėra b e r e i k š m ė s - jos p a d e d a sužadinti v i e n u s ar k i t u s v a i z ­
d i n i u s , šiek t i e k s k i r t i n g a i a k t u a l i z u o t i k a l b a n č i ų j ų sąmonės turinį.
<...> L e k s i n i s fonas t u r i t a u t i n e specifiką, nes s k i r t i n g o s e kalbose
ekvivalentiški žodžiai g a l i k e l t i s k i r t i n g a s asociacijas <...> Šiek tiek
kitas d a l y k a s y r a ž o d ž i o s e m a n t i n ė s a u r e o l ė s , m a i t i n a m o s t a u t o s a k o s
t e k s t ų , tautos k u l t ū r o s t r a d i c i j o s , i s t o r i n ė s p r a e i t i e s š a k n ų " ( G u d a -
v i č i u s 2 0 0 0 , 8 4 - 8 5 ) . V i s a s t a u t i n e s realijas p a g a l p a v a d i n a m u s o b ­
j e k t u s g a l i m a s u s k i r s t y t i į t a m tikras g r u p e s . E t n o l i n g v i s t a s A l o y z a s
G u d a v i č i u s išskyrė t o k i a s b e n d r e s n e s tautinės l e k s i k o s v a r t o j i m o s r i ­
tis: n a c i o n a l i n ė v i r t u v ė , rūbai, m u z i k o s i n s t r u m e n t a i , t a u t i n i a i šokiai,
t r a d i c i j o s i r papročiai, t a u t o s a k a ir m i t o l o g i j a , tautos i s t o r i j o s d a l y ­
k a i ( I b i d . , 7 9 - 8 0 ) . V ė l i a u a u t o r i u s šį s k i r s t y m ą p a t i k s l i n o , k a d „ p a ­
vyzdžiais, atspindinčiais m a t e r i a l i o s i o s kultūros specifiką", gali būti:
1) n a c i o n a l i n ė s virtuvės valgiu, i r g ė r i m ų p a v a d i n i m a i ; 2) m u z i k o s
i n s t r u m e n t ų p a v a d i n i m a i ; 3) r ū b ų i r apavo p a v a d i n i m a i ; 4 ) n a m ų a p y ­
v o k o s daiktų i r įrankių p a v a d i n i m a i i r 5) b u i t i e s k u l t ū r o s i r v i s u o m e n i ­
nio g y v e n i m o reiškiniai" ( G u d a v i č i u s 2009, 94). G a l i m a sutikti
dėl k e t u r i ų pirmųjų m i n ė t ų s e m a n t i n i ų g r u p i ų , k a d tai t i k r a i tautos
m a t e r i a l i o s i o s k u l t ū r o s d a l y k a i , bet p a s k u t i n ė s g r u p ė s , t. y. b u i t i e s
kultūros i r v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o reiškinių, p a v a d i n i m a i a t s p i n d i
„dvasinės k u l t ū r o s r e i š k i n i ų sferą". T o l i a u išvardijami p i r m i a u s i a l i a u ­
dies kultūros d a l y k a i . K a i p pavyzdžius Л . G u d a v i č i u s p a t e i k i a š oki ų
p a v a d i n i m u s (bet neišskiria dainų, n o r s m i n i i r sutartinę, ir dainavi­
m o b ū d u s raliuoti, valiuoti), taip pat „ m i t o l o g i n i ų b ū t y b i ų , pasakų
veikėjų p a v a d i n i m u s b e i kitą t a u t o s a k i n ę leksiką, pavyzdžiui, krivis
' s e n o v ė s lietuvių d v a s i n i n k a s , ž y n y s ' , romuva 'baltų š v e n t o v ė ' , alkas
'šventa a u k o j i m o v i e t a ' ; pasakiškos b ū t y b ė s aitvaras, kaukas, giltinė,
laumė" ( I b i d . , 9 4 - 9 5 ) . A t r o d y t ų , k a d b u i t i e s kultūros i r v i s u o m e n i n i o
g y v e n i m o reiškinių g r u p e i p r i s k i r t i rūpintojėlis i r koplytstulpis turėtų
p a t e k t i į m a t e r i a l i o s i o s kultūros realijų g r u p ę . K i t a išskiriama g r u p ė -
tai t r a d i c i j o s , r i t u a l a i , l i a u d i e s š v e n t ė s ( p a t e i k t i pavyzdžiai r o d o , k a d
t i k s l i a u b ū t ų kalbėti a p i e š v e n t ė m s b ū d i n g u s r e i š k i n i u s ) ( I b i d . ) . T a i p
pat tautinį savitumą atskleidžiančiais žodžiais l a i k o m i „tautos g y v e n a ­
m o s i o s aplinkos - geografinių objektų, gyvūnijos b e i augalijos, k l i ­
m a t i n i ų g a m t o s reiškinių p a v a d i n i m a i b e i n e v i e n o d a s tų pavadi ni mų
detalumo laipsnis" ( G u d a v i č i u s 2000, 80). Remiantis A . G u d a ­
vičiaus s k i r s t y m u , t i k šiek t i e k p a k o r e g a v u s sukurtą klasifikaciją, t a u ­
t i n i u k o l o r i t u nuspalvintą l e k s i k ą p a g a l s e m a n t i k ą g a l i m a s u s k i r s t y t i į
3 g r u p e s : 1) m a t e r i a l i o s i o s l i a u d i e s kultūros realijos; 2) dvasinės l i a u ­
dies k u l t ū r o s realijos ir 3) tautos i s t o r i j o s realijos. K i e k v i e n ą iš šių
grupių g a l i m a s k a i d y t i į a r t i m e s n ė s s e m a n t i k o s g r u p e s , pavyzdžiui,
m a t e r i a l i o s i o s k u l t ū r o s realijų g r u p ė j e akivaizdžiai išsiskiria rūbų, a v a ­
l y n ė s , papuošalų, įrankių, valgių, g ė r i m ų ir kt. pavadi ni mų grupės.
D v a s i n ė s kultūros r e a l i j o m s tiktų p r i s k i r t i d a inų, d a i n a v i m o b ū d ų ,
šokių, ž a i d i m ų , š v e n č i ų , tradicijų, papročių i r kt. p a v a d i n i m u s . B e
abejo, k l a s i f i k a c i j o s d e t a l u m a s p r i k l a u s o n u o p o r e i k i o išskirti l e k s i k o s
v i e n e t u s k a i p t a m t i k r o s v i s u m o s dalis. Pavyzdžiui, įrankių p a v a d i n i ­
m u s g a l i m a s u s k i r s t y t i pagal sritis, k u r i o s e jie n a u d o j a m i : kalvystės,
puodininkystės, a u d i m o , kryždirbystės i r p a n . , o tradicijų — pagal
k a l e n d o r i n e s š v e n t e s ar p a n . T o k i u b ū d u i š p l ė t o j a m a h i e r a r c h i n i a i s
ryšiais s u s i j u s i k l a s i f i k a c i j o s s c h e m a , k u r i , r e i k a l u i esant, g a l i būti dar
p l e č i a m a . Ji g a l i būti t a i k o m a i r savos, i r s v e t i m o s kultūros r e a l i j o m s
ir reiškiniams - etnografizmams, egzotizmams - analizuoti.

Savos k a l b o s t a u t i n i ų r e a l i j ų k l a s i f i k a v i m o terminai
Etnografizmais, t. y. žodžiais, pavadinančiais k u r i o s n o r s
tautos m a t e r i a l i o s i o s ar dvasinės kultūros realijas i r p a t e k u s i a i s į b e n ­
d r i n ę k a l b a ( p l g . etnografizmas „ k u r i o s n o r s t a u t y b ė s m a t e r i a l i n ė s ar
dvasinės kultūros realijos p a v a d i n i m a s , p a t e k ę s į literatūrinę k a l b ą
<...>" (KTŽ 6 0 ) , t i k s l i a u s i a b ū t ų v a d i n t i savos tautos realijas. Kalbo­
tyros terminų žodyne p a t e i k t o s apibrėžties t e i g i n y s , k a d taip p a v a d i n a ­
m o s „ k u r i o s n o r s t a u t y b ė s " realijos, leidžia m a n y t i , j o g ž i ū r i m a tarsi
iš v i d a u s , v e r t i n a m a k a l b o s , apie kurią k a l b a m a , p o ž i ū r i u . Ž o d y n u o s e
t o k i a i s atvejais n e r e t a i v a r t o j a m o s p a ž y m o s etnogr. arba ein. išskiria
etnografijos e l e m e n t u s k a l b o j e ( p l g . etnografija ' l . mokslas, tiriantis
tautas i r kitas e t n i n e s b e n d r i j a s , jų m a t e r i a l i n ę b e i dvasinę kultūrą;
2. tautų, kitų e t n i n i ų b e n d r i j ų m a t e r i a l i n ė s i r dvasinės kultūros faktų
r i n k i m a s , aprašymas, k a u p i m a s ' (TŽŽ 2 2 0 ) . D ė l t o k i ų žodžių v a r t o j i ­
m o savos k a l b o s tekste dažniausiai p r o b l e m ų n e k y l a arba jos s u s i j u ­
sios su rašybos ar k a l b o s kultūros d a l y k a i s . Pavyzdžiui, lietuvių k a l b o ­
je k u l i n a r i j o s g a m i n i u i p a v a d i n t i dažniau v a r t o j a m a s žodis cepelinas
n e i didžkukulis (DLKŽe; KP 3 6 ) , o latvių k a l b o j e y p a t i n g a s latviškas
sūris, ' g a m i n a m a s iš varškės i r p i e n o , p r i d e d a n t s v i e s t o , kiaušinių,
d r u s k o s , dažnai i r k m y n ų ; j a m n e r e i k i a specialaus n o k i n i m o p e r i o d o '
(LLVV 4 2 6 ) , v a d i n a m a s d ū r i n i u jūmisiers ir daugiskaitos arba v i e ­
n a s k a i t o s k i l m i n i n k o j u n g i n i a i s s u šalutiniu d ė m e n i u e i n a n č i u t i k r i ­
n i u žodžiu: Jänu siers, Jana siers [ J o n i n i ų sūris - R . K . J . Panašių t a u ­
t i n i ų realijų p a v a d i n i m ų vartosenos ypatumų ar v a r i j a v i m o g a l i m a
rasti i r k i t o s e k a l b o s e . T a č i a u t e r m i n a s etnografizmas netinkamas ta­
d a , k a i r e i k i a a p i b ū d i n t i , pavyzdžiui, savos tautos i s t o r i j o s reiškinius,
 t a u t i n i u s j u d ė j i m u s i r p a n . , k u r i e taip pat p r i k l a u s o tautinį savitumą
išreiškiančiai l e k s i k a i . T o k i a l e k s i k a l a i k y t i n a i s t o r i n e .
Istorinė leksika, arba i s t o r i z m a i , k a i p pasenusių rea­
lijų p a v a d i n i m a i „paprastai p r i s i m e n a m i , k a i r e i k i a įvardyti praėjusių
laikų d a i k t u s , reiškinius. I s t o r i z m a i m e n a s e n o v ę (romuva „senovės
baltų g e n č i ų š v e n t o v ė , jų k u l t ū r i n i o g y v e n i m o židinys", krivis „se­
n o v ė s lietuvių p a g o n i ų d v a s i n i n k a s , ž y n y s " ) " (LK 4 1 ) . K a i k u r i e i s t o ­
r i z m a i įtraukiami i r į a i š k i n a m u o s i u s , i r į v e r č i a m u o s i u s žodynus, p a ­
vyzdžiui, apibrėžtasis i s t o r i z m a s krivis l i e t u v i ų - a n g l ų kalbų ž o d y n e
aprašomas k a i p ' L i t h u a n i a n p a g a n p r i e s t ' (NLAKŽ 3 7 0 ) . T a i p pat e l ­
g i a m a s i i r l i e t u v i ų - r u s ų kalbų ž o d y n e , t i k dar p r i d e d a m a a t i t i n k a m a
i s t o r i z m o p a ž y m a 'istor. ( л и т о в с к и й ) я з ы ч е с к и й ж р е ц ' (LRKŽ 370).
Akivaizdžią k i t o lietuvių k a l b o s i s t o r i z m o knygnešys tautinę specifiką
taip pat a t s p i n d i d v i k a l b i a i žodynai. L i e t u v i ų - l a t v i ų kalbų ž o d y n e šis
žodis apibrėžtas a p r a š o m u o j u b ū d u : 'vest. g r ä m a t u iznesätäjs; ( a i z l i e g -
tu) g r ä m a t u izplatltäjs' [ist. knygų išnešiotojas, (uždraustų) knygų p l a ­
1
tintojas] (LLV 1 9 9 5 , 2 3 5 ) , t e n pat panašiai apibūdintas i r v e d i n y s
knygnešystė '(сага cenzūras aizliegtu) g r ä m a t u iznėsašana (izplatlšana)'
[(caro cenzūros uždraustų) knygų išnešiojimas (platinimas)]. K u r s y ­
v o v a r t o j i m a s r o d o , k a d k a i k u r i e apibrėžties e l e m e n t a i p a t e i k i a m i
k a i p k o m e n t a r a i . Ž o d i s knygnešys i r lietuvių k a l b o j e y r a i š g y v e n ę s
t a m t i k r u s r e i k š m ė s p o k y č i u s : reiškęs „slaptą lietuviškų k n y g ų g a b e n ­
toją p e r sieną", vėliau i m t a s v a r t o t i r e i k š m e „knygų p l a t i n t o j a s " (se­
n e s n ė r e i k š m ė jau v i r t o s e m a n t i n i u i s t o r i z m u ) ( P a l i o n i s 1979,
2
3 0 1 ) . B ū t e n t tai i r b a n d o p a r o d y t i c i t u o t o ž o d y n o s u d a r y t o j a i , v i s
d ė l t o p a l i k d a m i g a l i m y b ę šį žodį v a r t o t i šiuolaikiškesne r e i k š m e , k u ­
ri m a t o m a , atmetus komentarus ir pažymą. Anglų kalbos žodyne
jau s k i r i a m o s š i u o l a i k i n ė i r i s t o r i n ė šio žodžio r e i k š m ė s : ' 1 . (knygų
platintojas) bookdistributor; 2. ist. b o o k spreader; book-hawker'
(NLAKŽ 3 5 6 ) . L i e t u v i ų - r u s ų k a l b ų ž o d y n e s u pažyma istorija p a t e i k ­
tas t i k v e r t i n y s книгоноша (LRKŽ 3 5 7 ) . K i t ų šalių istorizmų r a n d a ­
m a i r lietuvių k a l b o s v a r t o t o j a m s s k i r t u o s e ž o d y n u o s e , pavyzdžiui,
l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n e k a i p i s t o r i z m a i f i k s u o t o s t o k i o s L a t v i j o s

1
Latvių kalbos žodžių reikšmių aiškinimai šiame straipsnyje verčiami į lie­
tuvių kalbą.
2
Plačiau žr. K v a š y t ė, Č e p a i t i e n ė, Ž u p e r k a 2006; taip pat
žr. V i 1 k a i t ė, K v a š y t ė 2006.
 g y v e n i m o realijos: jaunlatvieši 'ist. j a u n a l a t v i a i (XIX a. šeštojo ir sep­
tintojo dešimtmečių kultūrinio-nacionalinio sąjūdžio Latvijoje dalyviai)'
(LLKŽ 2 0 0 3 , 3 0 8 ) ; jaunsträvnieki'isl. latvių inteligentijos demokratinio
„Naujosios srovės" sųjūdžio XIX a. paskutiniojo dešimtmečio dalyviai
( I b i d . ) . Iš pastarojo pavyzdžio m a t y t i , k a d i s t o r i z m a s n e i v e r č i a m a s ,
n e i rašomas s u l i e t u v i n t a f o r m a ( t o k i a g a l i m y b ė b u v o — r e i k ė j o t i k p a ­
k e i s t i g a l ū n ę ) - p a t e i k i a m a s t i k k o m e n t a r a s ( p l g . latvių k a l b o s ž o d y n e
3
'vest. Jaunas strävas d a l l b n i e k i ' [ N a u j o s i o s srovės d a l y v i a i ] (LLVV 4
4 0 ) . Kitų kalbų šaltiniuose, pavyzdžiui, latvių-rusų kalbų žodyne,
p a t e i k i a m i latviškųjų dūrinių v e r t i n i a i su k o m e n t a r a i s s k l i a u s t u o ­
se ( ' м л а д о л а т ы ш и (прогрессивные деятели национального анти­
феодального и просветительского двшкения XIX века в Латвии)'
(LKV 1 487), 'новотеченцы (участники демократического дви­
жения интеллигенции в 90-ые годы XIX века в Латвии)' (Ibid.,
4 8 8 ) . T a m tikrą R u s i j o s i s t o r i j o s tarpsnį i l i u s t r u o j a n t i s p i n i g i n i o v i e ­
n e t o p a v a d i n i m a s červoncas įtrauktas i r į lietuvių, i r į latvių k a l b ų t a r p ­
tautinių žodžių ž o d y n u s : ' 1 . rusiškas a u k s i n ė s m o n e t o s p a v a d i n i m a s
( n u o X V I I a.); 2 . S S S R valst. b a n k o b i l i e t a s , l y g u s 10 rb, b u v ę s a p y ­
vartoje 1 9 2 2 - 1 9 4 7 ; 3. 1923 išleista S S S R a u k s i n ė m o n e t a ( d a u g i a u s i a
a t s i s k a i t y m a m s s u k t . v a l s t y b ė m i s ) ' (TŽŽ 142) ( p l g . ž o d ž i o červones
a p i b r ė ž t į latvių k a l b a : ' 1 . K r i e v i j ä ( l i d z 1 9 1 7 . g.) z e l t a m o n e t a 3
r u b j u vėrtlba. 2. P a d o m j u S a v i e n l b ä ( n o 1 9 2 2 . l i d z 1 9 4 7 . g.) - n a u -
d a s z l m e 10 rubĮu v ė r t i b a ' [1. R u s i j o j e ( i k i 1917 m . ) 3 rublių vertės
a u k s i n ė m o n e t a . 2. S o v i e t ų S ą j u n g o j e ( n u o 1 9 2 2 i k i 1 9 4 7 m . ) - 10
rublių vertės p i n i g i n i s ženklas] (SV 1 2 9 ) . R u s ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y ­
ne f i k s u o t o s net 3 m i n ė t o rusų k a l b o s ž o d ž i o r e i k š m ė s i r t i k v i e n a
iš jų p e r t e i k i a m a t r a n s k r i b u o t a f o r m a : ' 1 . r a u d o n a s i s (Rusijos auksinė
A
moneta iki 1917 v. )\ 2. č e r v o n c a s [išretinta s t r a i p s n i o a u t o r ė s ] ,
d e š i m t r u b l i n ė ( 1 9 2 2 - 1 9 4 7 m . ) ; 3. šnek. d e š i m t r u b l i ų ' (RLKŽ 834),
o į rusų-latvių kalbų ž o d y n ą šis žodis neįtrauktas. A p t a r t i atvejai
leidžia t e i g t i , k a d p r a g m a t i n i s požiūris į i s t o r i z m u s s k i r i a s i .

3
A p i e Latvijos realijų pavadinimus, tarp jų ir istorizmus, plačiau žr. K v a -
š y t ė 2005a (žr. šiame rinkinyje p. 139-155).
* Tikėtina, kad žodyne korektūros klaida - turėtų būti H I .
 S v e t i m ų kalbų t a u t i n i ų realijų klasifikavimo terminai
S v e t i m ų kalbų s p e c i f i n i a m s d a l y k a m s p a v a d i n t i v a r t o t i n a s t e r ­
minas egzot izm as — „svetimžodis, skolinys, reiškiantis ne­
pažįstamą, s v e t i m a i (ypač t o l i m a i ) šaliai b ū d i n g ą b u i t i e s ar kultūros
realiją" (TŽZ 190). L i n g v i s t i n ė j e literatūroje k a i p v i e n t i s i n i o t e r m i n o
s i n o n i m a s (jo d a u g i s k a i t o s a t i t i k m u o ) vartojamas i r sudėtinis t e r m i ­
nas egzotinė leksika ( k a i k a l b a m a apie t o k i ų žodžių v i s u m ą ) :
„ Ž o d ž i a i ar specialūs žodžių j u n g i n i a i , p a i m t i iš t o l i m ų , mažai ž i n o m ų
k a l b ų , n o r i n t s u t e i k t i s t i l i u i ypatingą k o l o r i t ą <...>" (KTŽ 5 5 ) . Kal­
botyros terminų žodyne p a t e i k t a apibrėžtis a k c e n t u o j a t o k i ų tautinių
realijų v a r t o j i m o tikslą. K a i p t e i g i a rusų s o c i o l i n g v i s t ė N i n a M e č k o v -
skaja ( Н и н а М е ч к о в с к а я ) , „ e g z o t i z m a i ne t i e k atskleidžia ar aiškina
s v e t i m ą kultūrą, k i e k ją s i m b o l i z u o j a " ( M е ч к о в с к а я 2 0 0 0 , 52).
T e r m i n a s egzotizmas, priešingai n e i prieš tai aptartasis etnografizmas,
vartojamas kitų k a l b ų r e a l i j o m s p a v a d i n t i , tačiau su t a m t i k r o m i s i š l y ­
g o m i s - artimiausių g i m i n i š k ų kalbų i r kultūrų, pavyzdžiui, lietuvių
ir latvių, realijas p a v a d i n a n t i e m s ž o d ž i a m s įvardyti t e r m i n a s egzotiz-
mas n e t i n k a , nes m i n ė t ų tautų realijos, n o r s i r y r a n e ž i n o m o s , nėra
e g z o t i n ė s tikrąja šio žodžio p r a s m e .
Y r a p a g r i n d o t e i g t i , k a d aprašytieji t e r m i n a i etnografizmas ir eg-
zotizmas s u d a r o t a m tikrą a n t o n i m ų porą k l a s i f i k u o j a n t tautinių r e a ­
lijų p a v a d i n i m u s p a g a l p r i k l a u s y m ą savo ar s v e t i m a i k a l b a i . O k a i p
r e i k ė t ų v a d i n t i tokią leksiką, k a i verčiant j i iš o r i g i n a l o k a l b o s p e r k e ­
liama į kitos kalbos tekstą?
V i s a , ką k i t o s k u l t ū r o s atstovas p a s t e b ė j o , bet k o n e s u p r a t o , kas j a m
a t r o d o k e i s t a i r r e i k a l a u j a i n t e r p r e t a c i j o s , y r a signalas, k a d tekste esa­
m a specifinių tos kultūros, kurią a t s p i n d i s u k u r t a s tekstas, e l e m e n t ų ,
lingvokultūrologės V a l e n t i n o s M a s l o v o s (Валентина М а с л о в а ) v a d i ­
namų lakūnomis ( М а с л о в а 2 0 0 1 , 111). S u s i a u r i n a n t šį t e i g i n į
i k i l e k s i k o s l y g m e n s g a l i m a t e i g t i , k a d lakūnas, arba I a k ū n i n ė
l e k s i k a , - tai k u r i o s n o r s k a l b o s l e k s i n i a i v i e n e t a i , n e t u r i n t y s t i e ­
sioginio leksinio semantinio atitikmens kitoje kalboje (B a n k a v s
2 0 0 1 , 9 ) . T e i g i a m a , k a d t e r m i n a s lakūną būdingas frankofoniškosios
k u l t ū r o s t r a d i c i j a i ( И в а н о в 2 0 0 6 , 7 9 ) , o p i r m i e j i šį t e r m i n ą k a l ­
b o t y r a i pritaikė K a n a d o s m o k s l i n i n k a i Ž a n a s P o l i s Vine ( J e a n - P a u l
V i n a y ) i r Ž a n a s D a r b e l n ė (Jean D a r b e l n e t ) ( Д у н ь 2 0 0 7 , 135). Т е г -
 m i n a s lakūną vartojamas d a u g e l y j e k a l b ų , tarp jų a n g l ų , p r a n c ū z ų , l a t ­
vių ( B a n k a v s 2 0 0 6 ) , rusų ( С т е п а н о в 2002; М у р а в ь е в
1 9 7 5 ) i r k t . T a č i a u l i e t u v i š k a m e Tarptautinių žodžių žodyne pateiktas
lotyniškos k i l m ė s žodžio lakūną a p i b r ė ž i m a s '[lot. lacuna - į d u b i m a s ,
spraga] teksto spraga, p r a l e i d i m a s , t r ū k s t a m a v i e t a ' (TZ Z 425) sutei­
k i a p a g r i n d ą s u a b e j o t i t u o , k a d šis t e r m i n a s t i n k a m a s m i n ė t a i l e k s i k a i
p a v a d i n t i . T e i g i a m a , k a d t a u t i n i s kultūrinis s a v i t u m a s gali a t s i s k l e i s t i
ne t i k specifinių žodžių b u v i m u , bet i r t o k i ų žodžių s t y g i u m i k i t a
k a l b a išreikštoms r e i k š m ė m s p e r t e i k t i . T a i g i , t o k i o s „spragos", „ b a l ­
tos d ė m ė s k a l b o s s e m a n t i n i a m e ž e m ė l a p y j e " v a d i n a m o s t u o pačiu t e r ­
minu ( С т е п а н о в 2 0 0 2 , 120). „ V i e n u atveju l a k ū n ų atsiradimą
l e m i a a t i t i n k a m ų kultūrų s k i r t u m a i <...>. K i t u a t v e j u l a k ū n ą l e m i a
ne v i e n o s k a l b o s a t i t i n k a m o d e n o t a t o t r ū k u m a s , o tai, k a d k a l b a i tar­
si n e s v a r b u s k i r t i t a i , ką s k i r i a k i t a k a l b a " ( M е ч к о в с к а я 2000,
5 3 ) . Latvių k a l b i n i n k a s A n d r e jis B a n k a v a s ( A n d r e j s B a n k a v s ) tokią
leksiką s k i r s t o į a b s o l i u č i a s i r r e l i a t y v i a s lakūnas, o pirmąsias dar į
d u p o g r u p i u s : „ e t n o g r a f i n e s lakūnas (balzams, sagša, sakta, LTgo va­
kars, lats, auseklTtis, dainas, Pčrkons, suitu sievas) <...> i r l i n g v i s t i n e s
lakūnas <...>. P a g a l paplitimą l a k ū n o s s k i r s t o m o s į n a c i o n a l i n e s (bal­
zams, GNP, kokie) ir r e g i o n i n e s (kefirs, kvass, kimelis, rupjmaize)"
(Bankavs 2 0 0 1 , 9 - 1 0 ) . A k i v a i z d u , k a d tas pats žodis g a l i a t i t i k t i
k e l i s k l a s i f i k a c i j o s t i p u s , pavyzdžiui, balzams patenka ir į etnografi­
nių, i r į n a c i o n a l i n i ų l e k s i n i ų v i e n e t ų g r u p e . T a č i a u t o k s s k i r s t y m a s
gana s u d ė t i n g a s , nes ne v i s a d a l e n g v a p r i s k i r t i v i e n ą ar kitą žodį t i k
v i e n a m p o g r u p i u i . T a i g i latvių k a l b o s ž o d i s balzams ( j e i g u tai n e
k o n k r e t a u s Latviją r e p r e z e n t u o j a n č i o g a m i n i o Rigas melnais balzams
p a v a d i n i m o g i m i n i n i s žodis, k u r i s dažnai p r a g m a t i n i a i s s u m e t i m a i s
atstoja visą g a m i n i o pavadinimą) galėtų b ū t i i r r e g i o n i n ė lakūną, nes
panašių g ė r i m ų g a m i n a m a i r k i t u r , ne t i k L a t v i j o j e ( p l g . Bitnerio bal­
zamas i r k t . ) arba net n e t u r ė t i t a u t i n i o k o l o r i t o ( p l g . s k o l i n i o iš graikų
k a l b o s balzamas r e i k š m e s „fgr. balsamon - a r o m a t i n ė derva] 1. g a m ­
tinių arba s i n t e t i n i ų d e r v ų tirpalas e t e r i n i u o s e a l i e j u o s e ; g a m t i n i a i
~ a i y r a augalų a p y k a i t o s p r o d u k t a s ; 2. farm, g y d o m o j i arba k o s m e t .
p r i e m o n ė , p a g a m i n t a iš t o k i o t i r p a l o ; 3. s t i p r u s a l k o h o l i n i s g ė r i m a s ,
sutaisytas su b a l z a m o ekstraktais arba a l i e j a i s " (TZZ 9 0 ) . Latvių k a l ­
b o s p o ži ū r i u , s k o l i n i u iš graikų k a l b o s p a v a d i n t a realija p r i s k i r t i n a
 e t n o g r a f i z m a m s , todėl lakūną s u p r a n t a m a d v e j o p a i : tai v i e t a tekste,
kurią r e i k i a užpildyti, k i t a v e r t u s , tai realiją, kurią r e i k i a apibūdinti
k i t o s k a l b o s p r i e m o n ė m i s , p a v a d i n a n t i s t e r m i n a s . V i s d ė l t o esama
ir k i t o k i o s n u o m o n ė s , pavyzdžiui, A . G u d a v i č i u s pabrėžia, k a d „ l a ­
5
kūną ž y m i ž o d ž i o n e b u v i m ą v i e n o j e k a l b o j e ( a n g l . lack 'trūkumas,
s t o k a ' ) k i t o s k a l b o s atžvilgiu, k a i a b i e j ų k a l b ų a t s p i n d i m o j e tikrovėje
a t i t i n k a m a s daiktas, reiškinys i r p a n . e g z i s t u o j a . T a i g i lakūnų b u v i m o
priežastis y r a n e r e a l i o j o p a s a u l i o įvairovė, o p a s a u l i o k a t e g o r i z a c i j o s
ypatumai kalboje" ( G u d a v i č i u s 2007, 93).
K i t i a u t o r i a i specifinių tautinių realijų p a v a d i n i m u s sieja s u e k v i ­
v a l e n t i š k u m u : „ s u n k u rasti ekvivalentų k i t o j e k a l b o j e , nes k i t o s t a u ­
tos g y v e n i m e nėra pavadinamų daiktų ar reiškinių. Š i l e k s i k a , kurią
galima būtų vadinti b e e k v i v a l e n t ę [išretinta m a n o - R . K . ] ,
labai s v a r b i tautos m a t e r i a l i n e i i r d v a s i n e i kultūrai p a ž i n t i " ( G u d a ­
vičius 2 0 0 0 , 7 9 ; G u d a v i č i u s 2 0 0 9 , 9 3 - 9 4 ) . Iš l o t y n ų k a l b o s
žodžio ekvivalentas „[lot. aeąuivalens ( k i l m . aeąuivalentis)] lygiaver­
tis, l y g i a r e i k š m i s daiktas; t o l y g i v e r t ė , t o l y g u s d y d i s ; l y g m u o , a t i t i k ­
m u o " (TZZ 198) kilęs t e r m i n a s tradiciškai vartojamas įvairių šalių
k a l b i n i n k ų d a r b u o s e , n o r s jo r e i k š m ė g a l i v a r i j u o t i ( Č e r n ė 2 0 0 6 ;
P a p a u r ė l y t ė - K l o v i e n ė 2007; P o l k o v n i k o v a 2006;
Влахов, Флорин 2006; И в а н о в 2006; C a e в и ч 1999
ir k t . ) . K i t a s darybiškai a r t i m a s santykį s u e k v i v a l e n t i š k u m u nusa­
k a n t i s t e r m i n a s lietuvių k a l b o j e - n e e k v i v a l e n t i n ė leksi­
ka— a p i b r ė ž i a m a s k a i p „ o r i g i n a l o k a l b o s žodžiai ar žodžių jungi­
n i a i , reiškią d a i k t u s , procesus, reiškinius ar k i t u s g y v e n i m o faktus,
n e t u r i n č i u s v e r t i m o k a l b o j e e k v i v a l e n t ų " ( A m b r a s ą s-S a s n a v a
1978, 132). V i s d ė l t o p a t o g e s n i s v a r t o t i y r a t r u m p e s n i s , t. y. p a d a ­
rytas s u priešdėliu be-, s u d ė t i n i o t e r m i n o šalutinis d ė m u o . Iš d a i k ­
tavardžių s u priešdėliu be- p a d a r y t i „santykiniai būdvardžiai žymi
y p a t y b e , k y l a n č i ą iš n e t u r ė j i m o p a m a t i n i u daiktavardžiu įvardijamo
dalyko" ( K e i n y s 1999, 8 0 ) . B e e k v i v a l e n č i a i s g a l i m a l a i k y t i i r et-
nografizmus, ir egzotizmus, jeigu tautiniu koloritu nuspalvinta leksi­
ka v e r t i n a m a k a l b o s , į kurią v e r č i a m a , požiūriu. N e t g i s i ū l o m a tokią
leksiką a t s k i r t i n u o a p s k r i t a i k a l b o j e ekvivalentų n e t u r i n č i o s l e k s i k o s
( В л a x о в, Ф л о р и и 2 0 0 6 , 5 6 ) .
5
Л. Gudavičius vartoja rašybos variantą lakuna ( G u d a v i č i u s 2007,
93).
 Panašia r e i k š m e k a i p beekvivalcntė leksika latvių l i n g v i s t i n ė j e l i ­
teratūroje vartojamas t e r m i n a s regioninė geografinė lek­
sika (latv. regionūlgeogrūfiskū leksika). Jj vartoja L a t v i j o s realijų
p e r t e i k i m ą v o k i e č i ų k a l b a n a g r i n ė j a n t i latvių k a l b i n i n k ė Ilga M i g l a
( M i g 1 a 1996, 2 ) . Š i u o t e r m i n u a k c e n t u o j a m a s t e r i t o r i n i s - ne se­
m a n t i n i s ar e k v i v a l e n t i š k u m o - d ė m u o . N a u j a j a m e latvių k a l b o t y r o s
terminų ž o d y n e (Valodniecibas pamatterminu skaidrojošū vūrdnica)
leksika, kuriai perteikti nerandama savos k a l b o s žodžių, vadina­
ma k u l t ū r i n i a i s s k o l i n i a i s (latv. kultūraizguvumi). Iš
apibrėžties m a t y t i , k a d tai o r i g i n a l o k a l b o s (latv. avotteksts) žodis,
p o s a k i s ar f r a z e o l o g i z m a s , k u r i s , jei n e r a n d a m a t i n k a m o e k v i v a l e n t o
v e r t i m o k a l b o j e (latv. mėrkteksts), p e r k e l i a m a s į ją ( j e i g u tai v i e n o s
abėcėlės kalba - transliteruojamas, jeigu skirtingos - transkribuoja­
mas). B e to, t e n pat dar n u r o d o m a , k a d t o k i ų s k o l i n i ų s l u o k s n i s y r a
jau m i n ė t i e t n o g r a f i z m a i (VPSV 1 9 8 ) . N o r s i r p a t o g u s v a r t o t i , latvių
k a l b o s d ū r i n y s nėra t o b u l a s t u r i n i o p r a s m e , nes p a b r ė ž i a m a s v i e n a s
t o k i o s tautinės l e k s i k o s p e r t e i k i m o — t i e s i o g i n i o p e r k ė l i m o — b ū d ų ,
o p r a g m a t i n i u požiūriu g a l i būti p a s i r e n k a m i i r k i t o k i e k a l b a m o s i o s
l e k s i k o s p e r t e i k i m o b ū d a i , pavyzdžiui, k o m e n t a v i m a s , aiškinimas,
p a k e i t i m a s i r p a n . , t. y. i e š k o m a k i t o k i ų e k v i v a l e n t ų , n e a p s i r i b o j a m a
t r a n s l i t e r a v i m u arba t r a n s k r i b a v i m u . V a r t o t i v i e n šj t e r m i n ą nebūtų
t i k s l u (be to, lietuvių k a l b o j e Šis sudėtinis t e r m i n a s n e t u r i v a r t o s e n o s
tradicijų, p a t o g u m o atžvilgiu nusileidžia latvių k a l b o s n a u j a d a r u i ) .
K a r t a i s a p s k r i t a i nėra p a g r i n d o kalbėti a p i e s k o l i n i ų atsiradimą.

S k i r t i n g o t o k i o s beekvivalentės leksikos f i k s a v i m o pavyzdžių r a n d a ­

6 7
m a įvairiuose ž o d y n u o s e - i r a i š k i n a m u o s i u o s e , i r v e r č i a m u o s i u o s e .
Jų a u t o r i a i ž o d ž i o tautinį k o l o r i t ą s t e n g i a s i atspindėti komentaruose
arba n o r s p a ž y m o j e . Pavyzdžiui, dvasinės l i a u d i e s kultūros realijų
g r u p ė j e l i e t u v i a m s ypač b ū d i n g a s d a i n a v i m o b ū d o p a v a d i n i m a s sutar­
tinė p a t e i k i a m a s l i e t u v i ų - l a t v i ų kalbų ž o d y n e su t a m t i k r a p a ž y m a .
Pats žodis n e v e r č i a m a s , r a š o m a s t i k k o m e n t a r a s : 'folk, s u t a r t i n e (lie­
tuviešu tautas dzicsmu žanrs)' (LLV 1 9 9 5 , 4 9 5 ) , o anglų k a l b a l i e t u ­
viškąjį žodį atstoja aprašymas: 'flk. L i t h u a n i a n p o l y p h o n i c p a r t - s o n g '
6
Plačiau apie liaudies šokių ir žaidimų pavadinimus žr. Č e r n ė 2006.
7
Plačiau apie latvių kalbos realijas kitų kalbų žodynuose žr. K v a š y t ė
2003c, apie lietuvių kalbos realijas latvių kalba žr. K v a š 11 e 2005b (žr.
šiame rinkinyje p. 123-138; 156-169).
(NLAKŽ 7 6 8 ) , taip pat i r l i e t u v i ų - r u s ų k a l b ų ž o d y n e , , ' с у т а р т и н е ' ,
м н о г о г о л о с а я х о р о в а я л и т о в с к а я н а р о д н а я п е с н я " (LRKŽ 802).
L i e t u v i ų - l a t v i ų k a l b ų ž o d y n e fiksuotas s p e c i f i n i o v a l g i o - k e p i n i o -
pavadinimas šakotis '2. kul. šakotis (lietuviešu nacionūlais zarains
pirūgs no oläm)' (LLV 1995, 5 0 2 ) perrašytas lietuviškai, o a n g l a k a l -
b i a i s u p a ž i n d i n a m i , k a i p šakotis a t r o d o : 'kul. p y r a m i d a l cake (resem­
bling the tree-trunk with spikes)' (NLAKŽ 7 7 8 ) ; n u o r o d ų j išvaizdą esa­
m a i r L i e t u v i ų - r u s ų kalbų ž o d y n e : ' 3 . kul. п е с о ч н ы й т о р т в ф о р м е
е л к и ' (LRKŽ 816). Rusų-lietuvių kalbų žodyne transliteruotu e k v i ­
v a l e n t u p e r t e i k i a m a s rusų l i a u d i e s m u z i k o s i n s t r u m e n t o p a v a d i n i m a s
балалайка'muz. b a l a l a i k a ' ( R L K Ž 2 6 ) , panašiai d a r o m a ir r u s ų - l a t v i ų
kalbų ž o d y n e ' b a l a l a i k a ' (KLV 2 5 ) , o p a p i l d o m a i i r lietuvių, i r latvių
k a l b o s e (arba v i e n o j e iš j ų ) a i š k i n a m i t o k i e žodžiai k a i p l i a u d i e s d a i ­
n o s p a v a d i n i m a s частушка 'častuška (humoristinė rusų liaudies daina)'
(RLKŽ 8 8 3 ) ; 'častuška (kricvu tautas dziesma)' (KLV 5 6 3 ) ar m o t e r ų
galvos a p d a n g a l o p a v a d i n i m a s кокошник - ' k o k o š n i k s (krievu sieviešu
tautasterpa galvasrota)' [kokošnikas (rusų m o t e r ų galvos apdangalas)]
( I b i d . , 196). K a i p m a t y t i iš a p i b r ė ž č i ų , be b e n d r o j o a i š k i n i m o , k a d tai
rusų l i a u d i e s d a i n a , l i e t u v i a i dar p a t i k s l i n a jos p o b ū d į - humoristinė.
Visiškai j o k i o s u ž u o m i n o s apie t a u t i š k u m ą n e l i e k a , k a i rusų k a l b o s
e t n o g r a f i z m a s самовар lietuvių k a l b a p e r t e i k i a m a s žodžiu virdulys
(RLKŽ 722). T o paties rusiško e t n o g r a f i z m o a t i t i k m u o latvių k a l b a
y r a d ū r i n i o v e r t i n y s patvūris (KLV 4 6 5 ) [tas, k u r i s pats verda] - iš
dalies išsaugo rusų kultūrai b ū d i n g ą atspalvį. T a i išlaikyta i r latvių
kalbos žodyne:'pärnösäjama tčjas gatavošanas ierlce, k u r a ūdeni
k a r š ė k u r t u v e v a i e l e k t r i s k s silditajs' [ n e š i o j a m a s v a n d e n s šildymo
į r e n g i n y s , k u r i a m e v a n d u o š i l d o m a s k ū r y k l o j e arba e l e k t r i n i u šildy­
t u v u ] , o v i s i i l i u s t r a c i n i a i pavyzdžiai susiję s u R u s i j a (LLVV 6, 5 3 3 ) .
T i e m s , kas pažįsta rusų kultūrą, šis daiktas asocijuojasi su specifinės
f o r m o s i r p a s k i r t i e s d a i k t u , tačiau tokių a s o c i a c i j ų be p l a t e s n i o k o n ­
teksto n e k y l a , išgirdus ar perskaičius lietuvišką žodį virdulys. Kalbos
p r a k t i k o s l e i d i n i u o s e pateiktas žodis samovaras vertinamas kaip ne­
t e i k t i n a s v e t i m y b ė (KP 9 9 ) .

Dalis tokios beekvivalentės leksikos - jos statusas a r t i m e s n i s

s k o l i n i a m s - b ū n a įtraukta į tarptautinių žodžių žodynus: balalaika
' s t y g i n i s rusų l i a u d i e s m u z i k o s i n s t r u m e n t a s , t u r i n t i s 3 stygas, t r i ­
k a m p į korpusą; s k a m b i n a m a pirštais' (TŽŽ 8 8 ) , kokošnikas 'l. seno-
v i n i s ištekėjusių rusių šventinis g a l v o s apdangalas; 2. d e k o r a t y v i n i s
profiliuotas arkos p a v i d a l o rusų cerkvių architektūros elementas'
( I b i d . , 3 7 8 ) , častuška ' k r i e v u tautas m u t v a r d u daijradė - įsa d z i e s m a
(parasti č e t r r i n d e ) ar a k t u a l u s a t u r u ' [rusų l i a u d i e s s a k y t i n ė j e k ū r y b o ­
je - t r u m p a aktualaus t u r i n i o d a i n a (dažniausiai k e t u r e i l ė ) ] (SV 128—
129). A k i v a i z d u , k a d k i e k v i e n a k a l b a ( i r k o n k r e t a u s ž o d y n o s u d a r y t o ­
jai) r e n k a s i būdą, k a i p f i k s u o t i t o k i u s t a u t i n i o k o l o r i t o n u s p a l v i n t u s
žodžius.

Išvados
A p i b e n d r i n a n t g a l i m a k o n s t a t u o t i , k a d savos k a l b o s i r s v e t i m ų
k a l b ų tautinių realijų k l a s i f i k a v i m o t e r m i n a m s b ū d i n g a įvairovė. T e r ­
m i n a i etnografizmas i r egzotizmas, kaip tam tikra antonimų pora, yra
svarbūs k a l b a n t apie t a u t i n i u s a v i t u m u p a s i ž y m i n č i ą leksiką savos
k a l b o s požiūriu. Ž o d y n ų s u d a r y m o a r b a p l a t e s n i o — t a r p k u l t ū r i n i o
b e n d r a v i m o - t i k s l u v a r t o j a m a i l e k s i k a i įvardyti įvairių šalių k a l b i n i n ­
k a i vartoja t e r m i n u s lakūną, regioninė geografinė leksika, kultūriniai
skoliniai, beekvivalentė leksika ir kt. Lietuvių kalbotyroje t i n k a m i a u s i u
l a i k y t i n a s t e r m i n a s beekvivalentė leksika, n o r s t e n k a pripažinti, k a d jis
taip pat sąlygiškas ( d e r ė t ų p r i m i n t i , k a d a p s k r i t a i t e r m i n ų v a r t o j i m a s
y r a s u s i t a r i m o d a l y k a s ) : k i e k v i e n u atveju e k v i v a l e n t ą b ū t i n a rasti, t i k
nėra t i e s i o g i n i o l e k s i n i o a t i t i k m e n s k i t a k a l b a . O e k v i v a l e n t o p a s i r i n ­
k i m a s p r i k l a u s o n u o įvairių a p l i n k y b i ų i r sąlygų, pavyzdžiui, v e r t i m o
k a l b o s g i m i n i š k u m o , t e k s t o p o b ū d ž i o , k o n k r e t a u s žodžio v a r t o j i m o
tradicijų i r tikslų.

TAUTINĖS REALIJOS: PAVADINIMAI, T E R M I N A I

IR J Ų V A R T O J I M A S

Santrauka

T y r i m o objektu pasirinkti tautos g y v e n i m o , jos tradicijų ir aplinkos sa­

vitumą atspindintys bendriniai žodžiai - tautinių realijų pavadinimai. Straips­
nio tikslas - paanalizuoti tokiems pavadinimams įvardyti tinkamą terminiją
ir aptarti vartoseną. V i e n i autoriai visa, kas kitos kultūros atstovui atrodo
keista ir reikalauja interpretacijos, kas tekste atspindi kultūrai, kurioje s u -
 kurtas tekstas, būdingas realijas, vadina lakūnotnis. K i t i jas sieja su ekviva­
lentiškumu. S u n k u rasti ekvivalentų kitoje kalboje, kai ja kalbančios tautos
gyvenime nėra atitinkamų daiktų ar reiškinių, todėl yra pagrindo tokig lek­
siką vadinti beekvivalentė leksika. Kalbinėje literatūroje vartojami ir kiti ter­
minai. Pavyzdžiui, egzotizmas, egzotinė leksika laikytini netinkamais kalbant
apie giminiškas kalbas. Terminas etnografizmas, pavadinantis kurios nors tau­
tos materialiosios ar dvasinės kultūros realijas, patekusias į bendrine kalbą,
nėra tinkamas pavadinti tautos istorijos reiškiniams, tautiniams judėjimams
ir pan., kurie taip pat patenka į specifinės tautinės leksikos sluoksnį. Be to,
etnografizmas pirmiausia apibūdina savos tautos realijas, dėl kurių vartojimo
tekste dažniausiai problemų nebūna. Sudėtingiau įvardyti svetimų kultūrų
reiškinius, tokius žodžius versti.
Galima daryti išvadą, kad tautinėms realijoms įvardyti labiausiai tinka
terminas beekvivalentė leksika, nors tenka pripažinti, kad jis taip pat sąly­
giškas, nes, verčiant tekstą, ekvivalentą rasti būtina. Ekvivalento p a s i r i n k i ­
mas priklauso nuo daugybės aplinkybių ir sąlygų, pavyzdžiui, vertimo k a l ­
bos giminiškumo, teksto pobūdžio, taip pat konkretaus žodžio vartojimo
tradicijų ir tikslų.

T A U T A S REALIJAS: N O S A U K U M I ,
TERMINI U N T O LIETOŠANA

Kopsavilkums

Par petljuma objektu izvėlčti sugasvärdi, kas atspoguĮo tautas dzives, täs
tradicijų un vides specifikų. Raksta merkis - noskaidrot, kä preclzäk šaukt
leksikų, kas nosnnc kädas tautas (nacionäläs) realijas. V i e n i autori visu, kas
eitas kultūras pärstävim liekas divains u n prasa interpretacijų, kas citvalodas
tekstä atspogujo täs kultūrai raksturlgas realijas, sauc par lakūnam. Savukärt
eiti täs saistą ar ekvivalentiškumu. Tä kä grūti atrast ekvivalentu citä valodä,
kad tąja runajošas tautas dzlvė nav attieclgu priekšmetu vai parädlbu, ir
pamats tädu leksikų šaukt par bezekvivalcnia leksikų. Lingvistiškąja literatūra
tiek lietoti ari eiti t e r m i n i . Piemėram, eksotisms, eksotiskū leksika nav
piemčroti, runäjot par radnieclgäm valodäm. Bet ar t e r m i n u ctnogrūfisms,
kurs nosauc kädas tautas materialas vai garlgäs kultūras realijas, kas ienakušas
literärajä valodä, nav logiški šaukt tautas vestures panulibas, tautas kustibas
u. t m l . , kas ari iek|autas tautiški (nacionäli) specifiškas leksikas slfml. Turklät
etnograf isms vispirms raksturo savas tautas realijas, kuru lietošana tekstä
parasti problemas nerodas. Sare/gltäk ir ar svešu kultūrų parädibäm u n to
nosaukiiinu tulkošanu.
 Įasecina, ka tautas realijų apzlmčjošas leksikas nosaukšanai vispie-
merotäkais ir termins bezekvivalenta leksika, kaut gan jäatzlst, ka tas ari ir
nosaclts, jo, tulkojot tekstu, käds ekvivalents jäatrod. Bet ekvivalentą izvele
atkarlga no daudziem apstakĮiem u n n o t e i k u m i e m , piemčram, mčrkvalodas
radnieclguma, tekstą veidą, kä ari no konkreta vardą lietošanas tradicijas un
nolūka.

NATIONAL REALIA: NAMES, T E R M S A N D

THEIR USAGE

Summary

The object of this research is appellative nouns w h i c h reflect the

peculiarities of life, traditions and environment of a certain nation. T h e a i m
of the article is to find a term that is the most appropriate for n a m i n g of
such national realia. Some authors use the term lacuna when n a m i n g things
w h i c h seem unusual to a representative of other culture and which require
interpretation. Other authors relate them with equivalency. Since it is
sometimes difficult to find equivalents in a language when the speakers of it
are not familiar with certain things or phenomena existing i n other culture,
the term nan-equivalent lexis can be used. In linguistic literature some other
terms are used, for example cxotism and exotic vocabulary, though they are
not suitable for closely related languages. T h e term cthnographism which
names some national realia is not suitable for describing national historical
events, national movements and other things the names of which belong
to the specific national lexis. M o r e o v e r , etluiographisms first of all denote
national realia which do not cause problems for native speakers when used
in a text. It is more difficult with foreign cultural phenomena and translation
of their names.
A conclusion c o u l d be drawn that the most suitable term for the lexis
referring to national realia is non-equivalent lexis. Is has to be admitted
that this term may not always be applicable because it is necessary to find
equivalents while translating a text. T h e choice of the equivalent depends on
many things, for example the affinity of the source language, the character
of the text and the traditions and intentions of the usage of a particular
word.
 Latvių tautinės realijos kitų kalbų
šaltiniuose

K i e k v i e n a tauta t u r i t i k jos kultūrai b ū d i n g ų realijų i r jas p a v a d i ­

n a n č i ų specifinių ž o d ž i ų . K a i s u t o k i a l e k s i k a s u s i d u r i a k i t o s k a l b o s ,
k i t o s k u l t ū r o s ž m o g u s , k u r i a m s v e t i m i patys reiškiniai i r jų p a v a d i n i ­
m a i , t e n k a spręsti d i l e m ą , k a i p savos k a l b o s p r i e m o n ė m i s p e r t e i k t i
tokį t a u t i n i u s a v i t u m u p a s i ž y m i n t į reiškinį ar realiją. T a i ypač a k t u ­
a l u , k a i r e i k i a v e r s t i tekstus - k y l a n e m a ž a i n e a i š k u m ų . K a i p t e i g i a
latvių k a l b i n i n k a s Janis S y l i s (Janis S l l i s ) , „plataus v e r t i m o s u n k u m ų
spektro s u v o k i m a s verčia mūsų dienų translatologus kreipti d a u g i a u
1
d ė m e s i o į „ e r d v ę " tarp kultūrų i r v e r č i a m u m o diskursą k a i p tiltą
p e r šią „erdvę". V e r č i a m u m o t i k s l a s y r a s u p r a t i m a s , taikūs kultūrų i r
kalbų k o n t a k t a i " ( S l l i s 2002a, 52).
Lingvokultūrologijos teorijoje teigiama, kad „tam tikro etnoso
k u l t ū r i n ė sfera t u r i s t e r e o t i p i n i o p o b ū d ž i o e l e m e n t ų , kurių d a ž n i a u ­
2
siai n e s u v o k i a kitų kultūrų atstovai. J. S o r o k i n a s i r I. M a r k o v i n a tai
v a d i n a l a k ū n o m i s : v i s a , ką k i t o s kultūros r e c i p i e n t a s p a s t e b ė j o , bet
k o n e s u p r a t o , kas a t r o d o j a m k e i s t a i r r e i k a l a u j a i n t e r p r e t a c i j o s , y r a
signalas, k a d tekste esama specifinių n a c i o n a l i n i ų tos kultūros, k u r i o ­
je s u k u r t a s tekstas, e l e m e n t ų , t i k s l i a u , l a k ū n ų " ( M а с л о и a 2 0 0 1 ,
111). Latvių l i n g v i s t i n ė j e literatūroje t o k i a l e k s i k a taip pat v a d i n a ­
m a l a k ū n o m i s , l a k ū n i n e l e k s i k a : „ L a k ū n o s (iš l o t . lacuna) yra kurios
nors kalbos leksiniai vienetai, neturintys tiesioginio leksinio seman­
tinio atitikmens kitoje kalboje" ( B a n k a v s 2 0 0 1 , 9). L o t y n i š k o s
k i l m ė s t a r p t a u t i n i s žodis lakūną ( l o t . lacuna ' į d u b i m a s , spraga') k a l ­
b o t y r o j e v a r t o j a m a s r e i k š m e „ t e k s t o spraga, p r a l e i d i m a s , t r ū k s t a m a
1
Terminas tulkojamiba kol kas neturi tvirtų tradicijų latvių kalbos t e r m i n i j o ­
je, žymiai plačiau vartojami tulkošana (procesas) arba tulkojums (rezultatas).
Lietuvių terminas vcrčiaimnnas atitinka latviškąją sąvoką - žymi tam tikrą
savybę, tačiau taip pat nėra įprastas.
:
Valentina Maslova (Валентина Маслона) remiasi monografija IO. А. С о р о ­
кин, И. А. Маркошша. Национально-культурная специфика художест­
венного текста. Москна, 1989.
 v i e t a " (TŽŽ 4 2 5 ) , todėl abejotinas m i n ė t o t e r m i n o t a i k y m a s p a č i a m
kalbiniam vienetui pavadinti. Kaip t e i g i a lietuvių etnolingvistas
A l o y z a s G u d a v i č i u s , specifinių realijų p a v a d i n i m a m s „ s u n k u rasti e k ­
vivalentų k i t o j e k a l b o j e , nes k i t o s tautos g y v e n i m e nėra pavadinamų
daiktų ar reiškinių. S i l e k s i k a , kurią g a l i m a b ū t ų v a d i n t i b e e k v i v a l e n ­
tė, labai s v a r b i tautos m a t e r i a l i n e i ir d v a s i n e i kultūrai p a ž i n t i " ( G u -
davičius 2000, 7 9 - 8 0 ) . Sociolingvistikoje aptariami santykiai
tarp b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s i r l a k ū n ų : „ S k i r t u m a i tarp k a l b ų , k u r i u o s
l e m i a kultūrų s k i r t u m a i , aiškiausiai atsiskleidžia iš l e k s i k o s i r f r a z e o l o ­
gijos, nes n o m i n a c i n ė s k a l b o s p r i e m o n ė s l a b i a u s i a i s us i j us i os su n e k a l ­
b i n ę t i k r o v e . T a i v a d i n a m o j i b e e k v i v a l e n t ė l e k s i k a , dažniausiai - s p e ­
cifinių v i e t i n ė s k u l t ū r o s reiškinių p a v a d i n i m a i " ( M e ч к о в с к а я
2 0 0 0 , 5 2 ) . K a l b ė d a m a apie b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s dalį n a c i o n a l i ­
niuose žodynuose N i n a Mečkovskaja (Нина М е ч к о в с к а я ) pateikia
3
rusų k a l b o s t y r i n ė t o j ų J. V e r e š č i a g i n o i r V . K o s t o m a r o v o duome­
n i s , k a d t o k i e žodžiai ar k o n s t r u k c i j o s k a i p сельсовет, воскресник,
гармошка, народоволец, бить челом, толстый журнал i r kt. s u d a ­
ro 6 - 7 p r o c . b e n d r i n ė s rusų k a l b o s l e k s i k o s . A p i b e n d r i n a n t t v i r t i n a ­
m a , k a d „ n a c i o n a l i n i s k u l t ū r i n i s l e k s i k o s s a v i t u m a s gali a t s i s k l e i s t i ne
t i k specifinių žodžių b u v i m u , bet i r t o k i ų žodžių n e b u v i m u k i t a k a l b a
i š r e i k š t o m s r e i k š m ė m s p e r t e i k t i . T o k i o s „spragos", „ b a l t o s d ė m ė s k a l ­
bos semantiniame žemėlapyje" v a d i n a m o s lakūnomis ( С т е п а н о в
4
1 9 6 5 , 1 2 0 ) . V i e n u atveju l a k ū n ų atsiradimą l e m i a a t i t i n k a m ų kultūrų
s k i r t u m a i <...>. K i t u atveju l a k ū n ą l e m i a n e v i e n o s k a l b o s a t i t i n k a ­
m o d e n o t a t o t r ū k u m a s , o t a i , k a d k a l b a i tarsi n e s v a r b u s k i r t i tai, ką
s k i r i a k i t a k a l b a " ( I b i d . , 5 3 ) . K a r t a i s k a l b i n ė j e literatūroje ta pačia
r e i k š m e v a r t o j a m a s ir t e r m i n a s egzotizmas, egzotinė leksika — 'žodžiai
ar s p e c i a l ū s žodžių j u n g i n i a i , p a i m t i iš t o l i m ų , mažai ž i n o m ų k a l b ų ,
n o r i n t s u t e i k t i s t i l i u i y p a t i n g ą k o l o r i t ą ' (KTŽ 55) ( p l g . egzotizmas
' s v e t i m ž o d i s , s k o l i n y s , reiškiantis n e p a ž į s t a m ą , s v e t i m a i (ypač t o l i ­
m a i ) šaliai b ū d i n g ą b u i t i e s ar k u l t ū r o s r e a l i j ą ' ( T Ž Ž 190). K a i p t e i g i a
N . M e č k o v s k a j a , „ e g z o t i z m a i ne t i e k atskleidžia ar aiškina s v e t i m ą
kultūrą, k i e k ją s i m b o l i z i i o f a " ( M e ч к о и с к а я 2 0 0 0 , 5 2 ) . V a r t o j a ­
m a s taip pat t e r m i n a s etnografizmas, pavadinantis kurios nors tautybės

3
D u o m e n y s imti iš leidinio Перешагни lü. M . , Костомаров В . Г . Язык и
культура. Москва, 1976 (р. 83).
4
Степанов Ю. С. Французская стилистика. Москва, 1965.
 m a t e r i a l i o s i o s ar dvasinės k u l t ū r o s realijas, p a t e k u s i a s į literatūrine
kalbą (tarp jų ir s k o l i n t u s ž o d ž i u s ) (KTZ 60) (plg. žodynuose varto­
j a m ą p a ž y m ą etnogr. a r b a etn. ' e t n o g r a f i j a ' (žr. L L V ; L L K Ž ; D L K Ž ;
5
L L V V ) . T a č i a u t a m tikrų s e m a n t i n i ų s k i r t u m ų t u r i n t y s t e r m i n a i etno­
grafizmas ir egzotizmas n e t a i k y t i n i n e i latvių, n e i lietuvių k a l b o m s ,
nes tai a r t i m i a u s i o s g i m i n i š k o s k a l b o s (žr. M i g l a 1996, 2 ) . Latvių
k a l b i n i n k ė Ilga M i g l a , apžvelgusi įvairių autorių v a r t o j a m o s t e r m i n i ­
jos s k i r t u m u s , latvių k a l b a p a s i r e n k a t e r m i n ą regionälgeogräfiskä leksi­
ka (t. y. r e g i o n i n ė g e o g r a f i n ė l e k s i k a ) . T a i t i k d a r kartą p a t v i r t i n a , k a d
kalbininkai neturi vienos nuomonės dėl t o k i ų l e k s e m ų t e r m i n i n i o
p a v a d i n i m o , lš visų aptiktų variantų k a i p t i n k a m i a u s i a s p a s i r i n k t a s
t e r m i n a s beekvivalentę leksika (išskyrus t u o s atvejus, k a i c i t u o j a m a
kitų a u t o r i ų nuomonė).
K a l b a n t apie k i t o s šalies ( š i u o a t v e j u L a t v i j o s ) kultūrą, p i r m i a u s i a
r e i k i a įvardyti realijas, p a t e n k a n č i a s į b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s g r u p ę .
Pasak latvių k a l b i n i n k o A n d r e j o B a n k a v o ( A n d r e j s B a n k a v s ) , tokią
leksiką g a l i m a s k i r s t y t i į a b s o l i u č i a s i r r e l i a t y v i a s lakūnas, o pirmąsias
dar „į k e l i s p o g r u p i u s : e t n o g r a f i n e s lakūnas (balzams, sagša, sakta,
Ligo vakars, lats, aitseklitis, dainas, Pčrkons, suitu sievas) — k u r i o s
p a s t a r u o j u m e t u l a b i a u s i a i rūpi, i r l i n g v i s t i n e s l a k ū n a s <...>. P a g a l
paplitimą l a k ū n o s s k i r s t o m o s į n a c i o n a l i n e s (balzams, GNP, kokie)
ir r e g i o n i n e s (kefirs, kvass, kimelis, rupjmaize)" (Bankavs 2001,
9 - 1 0 ) . V i s d ė l t o n e r e t a i s u n k u n u b r ė ž t i r i b ą t a r p šių ž o d ž i ų g r u p i ų ,
į t i k i n a m e s n i s p a s i r o d ė s k i r s t y m a s p a g a l įvardijamąjį o b j e k t ą i r ž o d ž i o
p a p l i t i m o sritį. Pasak A . G u d a v i č i a u s , šios l e k s i k o s v a r t o j i m o s r i ­
tys - tai: „ 1 ) n a c i o n a l i n ė virtuvė, 2) rūbai, 3) m u z i k o s i n s t r u m e n t a i ,
4) t a u t i n i a i šokiai, 5) t r a d i c i j o s i r papročiai, 6 ) tautosaka i r m i t o l o g i j a ,
7) tautos i s t o r i j o s d a l y k a i . Č i a taip pat p r i k l a u s o tautos g y v e n a m o s i o s
aplinkos - geografinių objektų, gyvūnijos bei augalijos, klimatinių
g a m t o s reiškinių p a v a d i n i m a i b e i n e v i e n o d a s tų p a v a d i n i m ų detalu­
m o laipsnis" ( G u d a v i č i u s 2000, 79-80).
Latvių k a l b o s l e k s i k o j e , k u r i o s pavyzdžiais remiamasi, esama
k i t o s e k a l b o s e , tarp jų i r g i m i n i n g o j e lietuvių k a l b o j e , a t i t i k m e n s
(ekvivalento) neturinčių leksemų. K a i kurie ekvivalento neturintys
žodžiai f i k s u o j a m i d v i k a l b i u o s e ir b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n u o s e . Š i s
žodyno sluoksnis reikalauja ypatingo leksikologų ir leksikografų
' S u t r u m p i n i m u s žr. šaltinių sąraše.
 d ė m e s i o . T o k i a i s atvejais n e a p s i e i n a m a be t a m tikrų n u o r o d ų j v a r t o ­
j i m o sritį - dažniausiai tai b ū n a p a ž y m o s . Pavyzdžiui, l a t v i ų - l i e t u v i ų
kalbų ž o d y n e b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s pavyzdžių a p t i k t a s u p a ž y m o ­
m i s arch, ' a r c h a i z m a i ' ; dial, ' d i a l e k t i z m a s ' ; etnogr. ' e t n o g r a f i j a ' ; ist. ' i s ­
t o r i j a ' ; kul. ' k u l i n a r i j a ' ; liet. 'lietuviškai'; mit. ' m i t o l o g i j a ' ; muz. 'muzi­
k a ' ; poez. ' s u p o e t i n i u a t s p a l v i u ' (LLKŽ 1977) (įvairiuose ž o d y n u o s e
p a ž y m o s gali s k i r t i s ) . P a s i r i n k t a latvių k a l b o s m e d ž i a g a straipsnyje
klasifikuojama pagal leksinius semantinius požymius.
D a ž n a i b e e k v i v a l e n t ė l e k s i k a esti tautinių valgių i r g ė r i m ų p a v a ­
d i n i m a i . T a i p a t v i r t i n a i r ž o d y n ų , i r tekstų m e d ž i a g a . B ū n a a t v e j ų , k a i
p a v a d i n i m a i p e r t e i k i a m i s u l i e t u v i n t u latvišku žodžiu i r n e ž i n a n t i e m s
latvių k u l t ū r o s realijų lietuvių k a l b o s v a r t o t o j a m s n e s u t e i k i a j o k i o s
i n f o r m a c i j o s apie t a m tikrą reiškinį. R e i k a l i n g a s platesnis k o m e n t a ­
ras - praktiškai n e r e t a i taip i r d a r o m a . L a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e
n e f i k s u o t a s žodis sklandrauši ( v a r i a n t a i sklandurauši, sklandu rausi)
p a v a d i n a v i e n ą iš tipinių latviškų patiekalų - 'pyragėlį s u s u s m u l k i n t ų
6
m o r k ų , bulvių į d a r u ' ( L L V V 7 5 2 9 ) . Latviją p o p u l i a r i n a n č i a m e l e i d i ­
}

nyje p i r m ą kartą šis s u l i e t u v i n t a s p a v a d i n i m a s rašomas kabutėse:

7
„Sklandų rausia i" - kuršininkų patiekalas V P L 5 , o vėliau
jau įtraukiamas į tekstą be s k i r i a m ų j ų ž e n k l ų : S k l a n d ų rausius
galima kepti ir vien su morkų mase, viršų aptepus medumi V P L 5. P a ­
s t e b ė t i n a , k a d l a t v i ų - r u s ų k a l b ų ž o d y n e tai n e t i k s l i a i p e r t e i k t a a t i t i k ­
m e n i m i s , mažai ką sakančiais apie latvių tautinį patiekalą: ватрушка;
пирог с овощами (LKV 2 4 7 9 ) . Latvių k a l b o s ž o d i s skabputra pavadi­
n a latvių valgį, b ū d i n g ą K u r ž e m ė s r e g i o n u i , - k r u o p i e n ę s u r ū g u s i u
p i e n u (LLKŽ 1 9 7 7 , 6 1 3 ) . Š i s žodis užrašytas i r L a t v i j o s lietuvių k a l b o ­
8
j e , tačiau latvių k a l b o j e žodis skabputra neretai vartojamas ir p e r k e l t i ­
ne r e i k š m e s k y s t a m v i r a l u i a p i b ū d i n t i , įgyja m e n k i n a m ą j į atspalvį.
T i e s i o g i n e r e i k š m e pavartotas žodis, r e m i a n t i s Л . B a n k a v o s i ū l o m o s
k l a s i f i k a c i j o s p r i n c i p a i s , patektų į r e g i o n i n i o p a p l i t i m o e t n o g r a f i n ė s

6
Aiškinimai iš latvių kalbos žodyno verčiami į lietuvių kalbą, kad skaitytojui
būtų geriau suprantami, o rusų ir kitų užsienio kalbų komentarai pateikiami
originalo kalba.
7
Po citatos pateikiamas leidinio pavadinimo sutrumpinimas ir puslapis
(žr. šaltinių sąrašą).
я
Plačiau apie beekvivalentės leksikos vartojimą Latvijos lietuvių kalboje
žr. K v a š y t ė 2001b (žr. šiame rinkinyje p. 5 2 - 6 5 ) .
b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s g r u p e : skūbputra 'rauginta miežinių kruopų
košė, v a l g o m a šalta' (LLVV 7 4 9 3 ) . B e j e , taip p a v a d i n t a s i r V i l i a u s
M i z a r o s t r a i p s n i s dienraštyje Šiaulių naujienos, pasakojantis L a t v i j o s
l i e t u v i o įspūdžius a p i e t a u t i e č i u s s v e t u r i r k e l i o n e s į Š i a u l i u s . T o l i a u
c i t u o j a m a i l g e s n ė ištrauka iš m i n ė t o s t r a i p s n i o , k u r i p u i k i a i i l i u s t r u o ­
ja v i e n ą iŠ b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s p e r t e i k i m o b ū d ų : 0 iš tikrųjų dabar
Latvijoje — s k a b p u t r a. Jei kas nežino, kas tai per daiktas, tuoj pa­
aiškinsiu. Latviškai žodis skabs [latviškai r a š o m a skūbs - R. K.] reiškia
rūgštų, o putra ir yra putra. S k a b p u t r a - Kuržemės valstiečių val­
gis. Kai kam jis patinka, kai kam ne. Jei norite, duosiu receptų, gal jums
patiks. Reikia išvirti miežines kruopas ir dar į karštų košę nemaišant pilti
rūgusį pienų. Pienų turi sutraukti. Laikyti Šiltoje vietoje, kol surūgs visas
kokteilis. Prieš valgant pridėti grietinės ar pasukų ir sumaišyti. Anksčiau
skabputrą kaip egzotišką patiekalą duodavo Rygos centre Pieno res­
torane V M 9. K a i p m a t y t i iš citatos i r v i s o s t r a i p s n i o t e k s t o , šis žodis
įgauna i r kitą r e i k š m ę - p e r k e l t a s į v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o sritį jis
p a v a d i n a s u m a i š t į , s u i r u t ę , n e a i š k u m u s ar p a n . (tiesa, n e p a s t e b ė t a ,
kad tokia vartosena būdinga latvių k a l b a i ) . P l g . t o l i a u ; Atgaivinti
seną/į patiekalą tarptautiniu lygiu, nors ir kiek kitoje plotmėj, šiemet
birželio 9 nutarė susirinkę Rygoje visų Baltijos valstybių užsienio reikalų
ministrai. Tą dieną jie pasirašė susitarimą apie bevizį režimą visose trijo­
se šalyse <...> būtų numatę, kokią skabputrą jie užvirs <...> Latvi­
jos pilietybės įstatymas ir jo priėmimo istorija irgi primena skabputrą
ar ilgų anekdotų V M 9. L a t v i ų - r u s ų k a l b ų ž o d y n e p a t e i k i a m a s i r t r a n ­
s l i t e r u o t a s latviškas žodis, o g r e t a rusiškas s i n o n i m a s скабпутра,
коаша s u realiją a t s k l e i d ž i a n č i u k o m e n t a r u (жидкая ячневая каша с
простоквашей - латышское шщиоиалышс блюдо) (LKV2 473), о
v o k i e č i ų k a l b a - v e r t i n y s Sauergrützc(LV 7 2 2 ) ( d ė m u o sauer 'rūgštus',
t. y. latvių k . skūbs, o Grütze ' k o š ė ' , t. y. latvių k . putra). Populiarus
latvių d e s e r t i n i s p a t i e k a l a s v a d i n a m a s debes(s)manna. Ž o d y n e lat­
viškojo ž o d ž i o manna l i z d e aptiktas j u n g i n y s debess manna (galimas
variantas debesų manna) ir jo lietuviškas a t i t i k m u o dangaus mana,
tačiau tai p e r k e l t i n e r e i k š m e v a r t o j a m a s f r a z e o l o g i z m a s . Latvių k a l ­
bos f r a z e o l o g i z m ų ž o d y n e jis a i š k i n a m a s k a i p ' k a ž k a s g e r o , g e i d ž i a ­
m o , be pastangų g a u n a m o ; D i e v o g a i l e s t i n g u m o apraiška' (LFV 653).
P a t i e k a l o p a v a d i n i m a s nepaaiškintas i r latvių k a l b o s ž o d y n e , nes de-
 bessmanna y r a liaudiškas p a v a d i n i m a s . B e n d r i n ė j e k a l b o j e tai uzpute-
nis ' s a l d u s i s p a t i e k a l a s iš m a n ų košės ar kiaušinių b a l t y m ų i r vaisių,
vaisių s u l č i ų m a s ė s , ją išplakant' (LLVV 8 178) ( p l g . kul. mušas,
putėsiai (LLKŽ 1 9 7 7 , 6 8 4 ) . V i s d ė l t o t e k s t u o s e b u v o aptiktas l a t v i š k o ­
jo p a t i e k a l o liaudiško p a v a d i n i m o v e r t i m a s , beje, rašomas k a b u t ė s e :
Nors atrodo, kad nėra dviejų panašesnių šalių už Lietuvą ir Latviją, Rūta
vis tik patyrė naujovių: Lietuvoje niekada nebuvo mačiusi tekšiu -gardžių,
į avietes panašių miškouogų, niekada neragavo patiekalo „D a n g i š k o -
į i man a" V P L 7. S p e c i f i n i ų latvių v i r t u v e i ypač b ū d i n g ų sausainių
p a v a d i n i m a s piparkūkas k e i č i a m a s d v i e m a t i t i k m e n i m i s tešlainis, me­
duolis (LLKŽ 1977, 521). Tačiau abu siūlomi atitikmenys netiksliai
o r i e n t u o j a , nes meduolis - tai ' k e p i n y s s u m e d u m i ' (DLKŽ 389),
tešlainis - 'saldžios tešlos k e p i n y s ' ( I b i d . , 8 4 2 ) . Latvių k a l b o s ž o d y n e
k a i p išskirtinis b r u o ž a s n u r o d y t a , k a d tai ' s a u s a i n i s , k u r i s p a g a m i n t a s
iš k o č i o t o s tešlos, į kurią pridėta pipirų i r kitų aštrių prieskonių'
(LLVV 62 1 9 9 ) . P r a k t i k o j e greta latviškojo p a v a d i n i m o dažnai m i n i ­
m a s jo v e r t i m a s : Populiarus savitas Kalėdų patiekalas P ip ar k ti­
4
kas —pipiriniai sausainiai, įvairių dydžių ir formų, tradi­
ciškai užgeriami karštu vynu K P 2 8 - 2 9 ; Be latviškų odinių, lininių,
megztų dirbinių, dar galima būtų rekomenduoti tradicinį Rygos bal­
zamą - likerį, pagamintą iš įvairių žolelių mišinio, jau minėtus pipiri­
nius sausainius (Piparkūkas), kuriuos patogiausia pirkti
firminėse pakuotėse, suvenyrinius „Laimos" saldumynus (šokoladai sko­
niu šiek tiek nusileidžia lietuviškiems, bet pakuotės su miesto vaizdais -
tikrai geri suvenyrai) K P 3 3 . R e i k i a p a s a k y t i , k a d n e t i k s l u s y r a i r šių
sausainių p a v a d i n i m o p e r t e i k i m a s rusų k a l b a - пряник (LKV 2 272),
k u r i s p r i a r t i n a p r i e rusų t a u t i n i o k e p i n i o . V o k i e č i ų k a l b o s a t i t i k m e ­
n y s Pfefferkuchen, Lebkuchen (LV 6 1 1 ) a t s p i n d i latviškąją realiją, j u o ­
l a b k a d V o k i e t i j o j e taip pat paplitę t o k i e k e p i n i a i (latvių k u l t ū r o j e jie
p e r i m t i iš v o k i e č i ų ) . A n g l ų k a l b a tai peppered gingerbread; ginger-snap
(LAV 4 0 9 ) . D a b a r a t s i r a n d a naujų a t i t i k m e n ų , pavyzdžiui, ant Šių s a u ­
sainių p a k e l i o g a m i n t o j a i lietuviškai rašo imbieriniai sausainiai (vienas
iš p r i e s k o n i ų iš tikrųjų yra imbieras). Specifinis latviškas sūris
jūnusiers ( p a v a d i n i m o v a r i a n t a i Janu siers, Jana siers) 'sūris, g a m i n a ­
m a s iš varškės i r p i e n o , p r i d e d a n t s v i e s t o , kiaušinių, d r u s k o s , dažnai

9
Tikslinu lietuviškai turėtų būti rašoma piparkūkas, nes lietuvių kalboje yra
atitinkama ilgoji balsė.
ir k m y n ų , j a m n e r e i k i a specialaus n o k i n i m o p e r i o d o ' (LLVV 4 26) i r ­
g i patektų j e k v i v a l e n t o n e t u r i n č i ų žodžių k a t e g o r i j ą . K a d a n g i jo p a ­
v a d i n i m ą l e n g v a v e r s t i , p r a k t i k o j e taip i r d a r o m a . V i s d ė l t o n e t e n k a ­
m a t a m t i k r o t a u t i n i o s a v i t u m o , pavyzdžiui, l i e t u v i a m s v e r t i n y s Joni­
nių sūris a s o c i j u o j a s i t i k su data i r p r o g a , k u r i a i sūris skirtas, o n e su
paties p r o d u k t o išvaizda ir s k o n i u . L a t v i a m s jis k e l i a b ū t e n t t o k i ų a s o ­
c i a c i j ų : Žolynų mugėje būna ir ilgi stalai, prie kurių galima paragauti
Latvijos maisto produktų gamintojų suvežtų gėrybių - Joninių
sūrio, medaus, ruginės duonos, alaus V P L 18. T o k s pats sūris v a d i n a ­
m a s i r p a g a l d e d a m ų p r i e s k o n i ų p a v a d i n i m ą kimenu siers - t o k i u a t v e ­
10
j u jis v e r č i a m a s t a i p : Kmynų sūris, alus, pyragai ir kiti tradici­
niai gardumynai tiktai priedas dainuojant Lyguo dainas, šokinėjant per
laužų ir ieškant paparčio žiedo - neatskiriamo Joninių nakties misterijos
papročio V P L 18. T o k s a t i t i k m u o s i ū l o m a s i r rusų k a l b a : тминный
сыр, bet komentuojama 'латышский национальный сыр, изго­
товляемый из молока и тмина' (LKV 1 4 8 3 ) . Latvių k a l b i n i n k a s
J. S y l i s m i n i atvejį, k a i p a v a d i n i m a s Janu siers a n g l ų k a l b a p e r t e i k i a ­
mas aprašomąja k o n s t r u k c i j a „ n a m i n i s sūris s u k m y n ų s ė k l o m i s , k u ­
ris a n k s č i a u b u v o v a l g o m a s dažniausiai per vasaros saulėgrįžos š v e n č i ų
i š k i l m e s " ( S 11 i s 2 0 0 2 b , 107).

L i a u d i e s š o k i ų , ž a i d i m ų , dainų p a v a d i n i m a i taip pat p a t e n k a į b e ­

e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s k a t e g o r i j ą . L a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e jų a p t i k ­
ta n e d a u g : ačfcups 'etnogr. ačkupas (latvių liaudies šokis)'(LLKŽ 1977,
2 7 ) . Latvių k a l b o s ž o d y n e jis a p i b ū d i n a m a s k a i p 'latvių l i a u d i e s šokis
su t a m t i k r u s k a i č i u m i p o r ų ' (LLVV 1 38), o latvių-rusų kalbų žody­
ne p a t e i k i a m a t r a n s l i t e r u o t a f o r m a ачкуп su k o m e n t a r u 'латышский
народный танец' (LKV 1 22). S k i r i a m o s d v i žodžio jandūlinš
r e i k š m ė s : p i r m o j i - 'jandalinis (latvių liaudies šokis)', t i k tada a n t r o ­
ji - š n e k a m o s i o s k a l b o s žodžiai maišatis, sambrūzdis (LLKŽ 1977,
2 8 7 ) . R e i k i a p a m i n ė t i , k a d , ž o d y n o d u o m e n i m i s , latvių k a l b o j e v a r ­
t o j a m i d u tos p a č i o s š a k n i e s žodžiai: jandūls ir deminutyvas jandūlinš,
a b u jie p a t e n k a į b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s g r u p ę : jandūls 'kadrilio
t i p o k e t u r i ų ar dviejų porų latvių l i a u d i e s š o k i s ' , jandūlinš 'neribo­
to skaičiaus porų latvių l i a u d i e s šokis žaidimas „ T ū d a l i ų , t a g a d i n ' "
(LLVV 4 2 5 ) . M i n ė t a s d e m i n u t y v a s - tai v e d i n y s iŠ ž o d ž i o jandūls,

10
Tikslinu būtų pyragėliui, nes kalbama apie latvių tautinei virtuvei būdin­
gus pyragėlius su įdaru - dažniausiai su lašinukais (latv. spcha pirūgi).
 k i l d i n a m o , pasak latvių e t i m o l o g i j o s t y r i n ė t o j o K o n s t a n t i n o K a r u l i o
( K o n s t a n t i n s K a r u l i s ) , iš estų k a l b o s įandal 'senas šokis; pokštas, s i u t i ­
mas, k v a i l i o j i m a s * (LEV I 3 4 9 ) . L a t v i ų - r u s ų kalbų ž o d y n e n u r o d y t a s
latvių l i a u d i e s š o k i o p a v a d i n i m o a t i t i k m u o яндалинь (латышский
народный manei}) (LKV 1 4 8 3 ) , l a t v i ų - a n g l ų kalbų ž o d y n e - Yanda-
lin (Latvian folk-dance) (LAV 4 0 9 ) , o l a t v i ų - v o k i e č i ų kalbų ž o d y n e -
Jandalin (LV 3 1 9 ) . L i a u d i e s šokių p a v a d i n i m ų esama i r d a u g i a u , bet
jie neįtraukti į l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n ą , pavyzdžiui, ypač p o p u ­
l i a r u s šokis sudmalinas 'latvių l i a u d i e s š o k i s , kurį p a k a i t o m i s šoka
p o r o m i s , k e t u r i e s e ; šio š o k i o m u z i k a ' (LLVV1 г 269). Ž o d i s sudmatas,
k u r i o d e m i n u t y v a s i r y r a š o k i o p a v a d i n i m a s , latvių k a l b o j e a i š k i n a ­
m a s s k i r t i n g a i , k a l b i n i n k a i n e s u t a r i a dėl jo k i l m ė s . L a b i a u s i a i t i k ė t i ­
n a , k a d tai susiję su m a l i m u i r v a n d e n i u ar g a r u (latv. suta) sudmalas
' m a l ū n a s ' (LEVU 3 1 8 ) . L a t v i ų - r u s ų kalbų ž o d y n e y r a судмалиияс
(латышский национальный танец) (LKV 2 529), о latvių-vokiečių
kalbų ž o d y n e jo nėra. T a i p pat l i a u d i e s š o k i o p a v a d i n i m a s rucavietis
neįtrauktas n e i į l a t v i ų - l i e t u v i ų , n e i į l a t v i ų - v o k i e č i ų kalbų ž o d y n u s ,
n o r s jis gana p o p u l i a r u s L a t v i j o j e : ' R u c a v o s r e g i o n o latvių l i a u d i e s
daugiafigūris š o k i s , kurį šoka 4 ar 8 p o r o s ; šio š o k i o m u z i k a ' (LLVV 6 2

7 0 3 ) . G a l i m a spėti, k a d taip y r a t o d ė l , j o g p a v a d i n a n t t e n k a t i k s u l i e t u ­
v i n t i latviškąjį žodį, o n e ieškoti a t i t i k m e n s . R u s ų k a l b a m i n ė t o š o k i o
p a v a d i n i m a s t r a n s l i t e r u o j a m a s : руцаоиетис (латышский народный
танец) (LKV 2 362). K i t o m s tautoms nebūdingų d a i n a v i m o būdų
p a v a d i n i m a i , a t i t i n k a m o s d a i n o s taip pat y r a b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s
dalis, pavyzdžiui, apdziedašanūs 'flk. dainavimas pakaitomis vie­
n i e m s k i t u s p a j u o k i a n t (ppr. e k s p r o m t u ) ' ; apdziedašanūs dziesmas
'flk. talalinės d a i n o s ' (LLKŽ 1 9 7 7 , 5 2 ) , panašiai i r l a t v i ų - r u s ų kalbų
ž o d y n e : ' f o l k , о б о ю д н о е ( в з а и м н о е ) опепанне; apdziedašanūs dzies­
mas - о п е в а л ь н ы е п е с н и ' ; apdziedūt - 'folk, о п е в а т ь ' (LKV 1 77).
K i t o t i p o dainų p a v a d i n i m a s — rotūšanūs dziesmas - aptiktas i r t e k s ­
t u o s e ( p a t e i k i a m a s p l a t e s n i s k o n t e k s t a s ) : Tam tikrą pavasario dainų
grupę sudaro vadinamosios ru o toį im o (la. rotäsanäs,) d a i n o s,
turinčios priedainį r u o t a (plg. la. rotfit 'puošti'). Jos pradedamos dainuo­
ti anksti pavasarį, vos nutirpus sniegui, tyliais šiltais vakarais, gamtoje,
aukštumose ar prie upės, ežero - taip toliau aidi, toliau žmonės girdi. Šio­
mis dainomis kviesti pavasarį pradėdavo nuo Velykų ir ruotodavo beveik
iki foninių. Beje, Lielvardėjc ru o toj im o dainos dainuotos ir per
fonines, tik priedainis r u o t a keistas priedainiu l y g u o A B 133. Žymiai
vėliau L a t v i j o s m u z i k i n ė j e k u l t ū r o j e atsiradęs reiškinys y r a zinges,
kurių p a v a d i n i m a s taip pat n e t u r i a t i t i k m e n s k i t o s e k a l b o s e (beje,
jo k i l m ė nėra latviška): Atskirų latvių liaudies dainų sluoksnį sudaro
vadinamosios z i n g ė s (la. z i n g e s ; iš vok. s i n g e n 'dainuoti') A B 139.
R u s ų k a l b a šis p a v a d i n i m a s ne p e r r a š o m a s , t i k p a l i e k a m a s a p r a š o m a ­
sis k o m e n t a r a s 'сентиментальный народный романс' (LKV 2 704).
T a u t i n i ų d r a b u ž i ų , jų detalių, taip pat papuošalų p a v a d i n i m a i -
dar v i e n a b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s s e m a n t i n ė g r u p ė . Ž o d i s sagša lat­
v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e p e r t e i k i a m a s a t i t i k m e n i u skara s u k o m e n ­
tarais: '(didelė, vilnonė, apsigobiamoji) skara (nacionalinio latvių moterų
kostiumo dalis)' (LLKŽ 1 9 7 7 , 5 7 2 ) , o latvių k a l b o s ž o d y n e a i š k i n a m a
kaip 'keturkampė ant p e č i ų g o b i a m a skara (dažniausiai moteriškų
tautinių rūbų s u d e d a m o j i d a l i s ) ' (LLVV 7 102). T a i v e d i n y s iš v e i k s ­
m a ž o d ž i o segt ' d e n g t i , k l o t i ' , įvykus š a k n i n i o b a l s i o k a i t a i ( L E V II
142; 164). L a t v i ų - r u s ų k a l b ų ž o d y n e p a t e i k i a m a t r a n s l i t e r u o t a f o r ­
m a сагша s u k o m e n t a r u '(большой тканый шерстяной платок -
принадлежность латышского национального костюма)' (LKV 2
385). Latvių-vokiečių kalbų žodyne yra bendresnis pavadinimas, n e -
atskleidžiantis tautinės spcciiikos:[wollene] Umschlagetuch (LV 6 7 4 ) ,
o l a t v i ų - a n g l ų k a l b ų ž o d y n e a t i t i n k a m a i plaid, wrap (LAV 457). M o ­
terų t a u t i n i o k o s t i u m o e l e m e n t a s y r a i r villaine - 'didelė v i l n o n ė s k a ­
ra' (LLKŽ 1 9 7 7 , 7 1 2 ) . į d o m u , k a d latvių b e n d r i n ė s k a l b o s a i š k i n a m a ­
jame ž o d y n e n ė r a j o k i o s n u o r o d o s į šios realijos tautiškume-} - k a d j i
b ū d i n g a latvių m o t e r ų t a u t i n i a m s r ū b a m s , tai t i e s i o g 'didelė v i l n o n ė
pečių skara' ( L L V V 8 4 8 9 ) . B e j e , a i š k i n a m o j o ž o d y n o iliustracinėje
dalyje a p t i k t a citata, siejanti žodžius villaine i r sagša, nes iš tikrųjų
p a n a š u m ų , bent jau pagal f o r m ą , tarp jų e s a m a : Viena seniausių ap­
rangos dalių, saugojusių kūnų nuo šalčio, lietaus, vėjo, yra pečių ska­
ra- „villaine", kurių vadino ir „sagša", „sedzene"... - citata iš 1977 m .
g a m t o s i r i s t o r i j o s k a l e n d o r i a u s (latv. Dabas un vestures kalcndūrs)
( I b i d . , 4 8 9 ) . T a i v e d i n y s villaine < vilnainc iš būdvardžio vilnains
'iš v i l n o s p a g a m i n t a s ' (LEV II 5 3 1 ) . T e k s t u o s e šios realijos p a v a d i n i ­
mas p e r t e i k i a m a s įvairiai: Beje, d id i iu lė g o biu m oj i v il -
n o n ė s k a r a (la. villaine, vilnainc, vilnūne) yra viena būdingiausių
 latvės drabužių detalių A B 9 8 ; Baltumo pomėgis primena tradicinę mo­
terų tautinio kostiumo dalį —baltų, pečius apgaubiančią
skarų B M 8 3 . Į d o m u p a l y g i n t i , k a i p s u m i n ė t u žodžiu e l g i a m a s i
kitų kalbų ž o d y n u o s e . Pavyzdžiui, l a t v i ų - r u s ų k a l b ų ž o d y n e žodis
villaine n e i v e r č i a m a s , n e i rusiškai p e r r a š o m a s , jis t i k k o m e n t u o j a ­
m a s 'наплечная шерстяная шаль - принадлежность латышского
национального костюма' (LKV 2 678). Latvių-vokiečių kalbų žody­
ne tai wollenes Umlegetuch (LV 8 4 0 ) ( p l g . sagša - ten Umschlagetuch),
o latvių—anglų k a l b ų ž o d y n e - woolen shawl (LAV 589). Papuošalo
p a v a d i n i m a s sakta - sakta, sagtis (latvių moterų nacionalinio kostiumo
papuošalas) (LLKŽ 1 9 7 7 , 5 7 7 ) 'papuošalas ( E u r o p o s t a u t ų ) r ū b a m s ,
jų d a l i m s s u s e g t i ' (LLVV 7' 153). Latvių k a l b o s e t i m o l o g i j o s ž o d y ­
ne a i š k i n a m a s šio ž o d ž i o ryšys su panašios r e i k š m ė s žodžiais baltų
k a l b o s e : lietuvių sagtis, prūsų sagis, o jų p a g r i n d a s i n d o e u r o p i e č i ų
*seg- ' s e g t i , p a k a b i n t i ; p a l i e s t i ' (LEV II 1 4 6 ) . L i e t u v i ų - l a t v i ų k a l b ų
ž o d y n e tai sagės a t i t i k m u o : etn. sakta (LLV 1 9 9 5 , 4 3 2 ) . Š i o s realijos
p a v a d i n i m a s aptiktas i r t e k s t u o s e : Be to, saulės įvaizdis paryškina latvių
liaudies meno (audinių, metalo kalybos) ir žodžio sųsajas: antai būdin­
gas latvių papuošalas segė (sakta), gaminama iš sidabro, žalvario
ir kitų metalų, yra apskritimo, ovalo formos, primenančios saulės ir kitų
dangaus kūnų įsivaizduojamus pavidalus B M 8 3 - 8 4 . Žodis nėra tiks­
l i a i p e r t e i k t a s ( p l g . segė - akis (LLV 1 9 9 5 , 4 3 9 ) , t a č i a u tai galėtų būti
ir k l a i d a . L a t v i ų - r u s ų k a l b ų ž o d y n e sakta - 'сакта (круглая брошь -
принадлежность латышского национального костюма)' (LKV 2
3 9 7 ) , о l a t v i ų - v o k i e č i ų k a l b ų ž o d y n e : Sakta, lettische Spange (Fibel)
(LV 6 8 0 ) . A n g l ų k a l b o s ž o d y n e y r a t i k a t i t i k m u o brooch (LAV 462), о
tai a t i t i n k a šios realijos k a i p E u r o p o j e p a p l i t u s i o p a p u o š a l o , n a u d o t o
r ū b a m s s u s e g t i , a i š k i n i m ą (EV 2 1 5 9 ) .

Reikia paminėti i r k e l i s latvių t a u t i n i o o r n a m e n t o pavadini­

m u s , taip pat p r i s k i r t i n u s b e e k v i v a l e n t e i l e k s i k a i , pavyzdžiui, uguns-
krusts, Pirkonkrusts: Iš atskirų elementų viena pirmųjų vietų tenka
vadinamajam u g n i c s, a r b a Per k ū n o, k r y ž i u i (la. tigunsk-
rusts, Pčrkonkrusts), kurį mes įpratę vadinti svastikos vardu ir kurio
simbolikų suteršė hitlerininkų piktadarystės A B 103-105. Latvių-rusų
k a l b ų ž o d y n e t a i p i r v e r č i a m a : ugunskrusts - соастика (LKV 2 611),
o l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n e šis žodis n e a p t i k t a s , k a i p i r l a t v i ų - v o -
k i e č i ų , l a t v i ų - a n g l ų k a l b ų ž o d y n u o s e . K i t a s p o p u l i a r u s latviškojo o r ­
n a m e n t o e l e m e n t a s , n e t g i latvių t a u t i n i s s i m b o l i s y r a auseklis: Į ją
[saulutę] panaši ir aštuonkampė žvaigždutė auseklis
(la. auseklis, auseklius) A B 106; <...> kryželį nesunku perdirbti į A u -
seklį, pats A u s e k l i s turi kryžiaus formą A B 113. Sis o r n a m e n ­
tas sietinas s u r y t o žvaigždės Aušrinės vardu. T a i įdomiai atspindi
literatūrinių slapyvardžių v a r t o j i m a s : Toksai artimiausias A. Pumpuro
veiklos kontekstas, todėl įdomi vardų (ir slapyvardžių) sąšauka - Pum­
puras (bundančio augalo ženklas) ir A u s e k l i s (Aušros, Aušrinės
vardo forma) B M 8 7 ; Šviesiausi, ryškiausi tos aušros ženklai - rašyto­
jai Pumpuras ir Auseklis, beje, abu nacionalinio atgimimo iniciatoriai.
Net abiejų pavardės reiškia pavasarį bei pabudimą: Pumpuras - medžio
pabudimo ženklas - A u s e k l i s - latviška Aušrinės forma G 72;
Pats I. Ranka šį dainų sodą traktuoja kaip simbolišką dedikaciją Sau­
lei, Perkūnui ir R y t o žvaigždei Aušrinei, kuri emociona­
liai atitinka Švelnumą, Jėgą ir Viltį <...> G 3 6 . P a s a k y t i n a , k a d t i k ši
p o e t i n ė r e i k š m ė atspindėta l a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e : auseklis -
'tik sing. poez. aušrinė [žvaigždė/ (LLKŽ 1977, 99). Taip daroma ir
l a t v i ų - r u s ų k a l b ų ž o d y n e : 'poėt. утренняя звезда' (LKV 1 158) b e i
l a t v i ų - v o k i e č i ų k a l b ų ž o d y n e - Morgenstern (LV 112), o apie o r n a ­
m e n t ą net n e u ž s i m e n a m a .
V i e n a s iš r e i k š m i n g i a u s i ų m u z i k o s i n s t r u m e n t ų a p i b ū d i n i m o as­
p e k t ų - jo l ek si n ių r e i k š m i ų s t r u k t ū r o j e esanti n a c i o n a l i n ė k u l t ū r i n ė
sema ( C a e n и ч 1 9 9 9 , 107). Latvių l i a u d i e s m u z i k o s i n s t r u m e n t ų
pa v ad i n i m ų g r u p ė j e išskirtinė v i e t a t e n k a žodžiui kokie, k u r i s įvai­
r i u o s e ž o d y n u o s e , t e k s t u o s e t r a k t u o j a m a s s k i r t i n g a i : etnogr. kanklės
(LLKŽ 1 9 7 7 , 3 1 5 ) ( p l g . kanklės, ~iai-dsk. kokie (LLV 1995, 2 1 3 ) .
A b i e j ų - lietuvių ir latvių - k a l b ų tarptautinių žodžių žodynai p a t e i ­
k i a šiuos žodžius k a i p t a r p t a u t i n i u s i r l y g i n a s u savo tautai būdingais
m u z i k o s i n s t r u m e n t a i s : kanklc '(lici. kankles) muz. lietuvių l i a u d i e s
s t y g i n i s g n a i b o m a s i s i n s t r u m e n t a s , panašus į k u o k l ę ' (SV 335) bei
kuoklė '(latvių kokie) s t y g i n i s latvių l i a u d i e s m u z i k o s i n s t r u m e n t a s ;
kanklių t i p o ; t u r i 5 - 2 7 s t y g a s ' ( T Ž Ž 4 1 7 ) . į d o m u , k a d , K . K a r u l i o m a ­
n y m u , latviškasis kokie kilęs iš lietuvių kanklės, kankliai, o jo p a g r i n ­
das - i n d o e u r o p i e t i š k a šaknis *kan- ' d a i n u o t i , s k a m b ė t i ' , tačiau esama
ir kitokių n u o m o n i ų (LEV 1 4 1 3 ) . K a i p r o d o tekstų analizė, šio m u z i -
 kos i n s t r u m e n t o p a v a d i n i m a s p e r t e i k i a m a s lietuviškai įvairiai, kartais
net k o m e n t u o j a m a s t a r i m a s - šiuo atveju tai t i k r a i s v a r b u : Latvių
kanklės (k o k l e s) - tik Pabaltijui būdingi styginiai instrumentai,
jų „sritis apima vakarų ir šiaurės Lietuvą, Latviją, Estiją, šiaurės vakarų
Rusiją, Karelijos sųsmaukų ir gretimus Suomijos bei Karelijos rajonus
<...>. Tad šį plotų galima vadinti „kanklių kultūra" <...> Kanklių papli­
timo srityje yra ir Baltijos finų ir latvių žemės" (R. Apanavičius) B M 85;
Tačiau nei lankas, nei pūslinė nebuvo tokie populiarūs kaip kanklės
(la. kokie, tariama k u o k l e), kurios ir šiandien yra populiariau­
sias etnografinis instrumentas A B 1 2 1 ; Latvių k u o k l ė identiška lietu­
vių kanklėms ir visų Pabaltijo finų kantelei(kantele), karelų ir vepsų kan-
delei (kandeleh, kandel) A B 123. L a t v i ų - r u s ų k a l b ų ž o d y n e p a v a d i n i ­
mas t r a n s l i t e r u o j a m a s - 'кокле (латышский народный музыкальный
инструмент)' (LKV 1 158), о l a t v i ų - v o k i e č i ų k a l b ų ž o d y n e - Kokie
(LV 3 4 9 ) . K i t a s latvių l i a u d i e s i n s t r u m e n t a s , k u r i o p a v a d i n i m a s a p t i k ­
tas l a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e , trideksnis - 'trideksnis (latvių nacio­
nalinis mušamasis muzikos instrumentas)' (LLKŽ 1977, 667) (plg. lat­
vių l i a u d i e s m u z i k o s i n s t r u m e n t ų apraše f o r m a trideksnis lietuviškai
v e r č i a m a džiugulis: Iš idiofonu Latvijoje iki šiol paplitęs džiugulis
(la. trideksnis) - vertikali lazda ar lazdelė, kurios viršuje prika­
binėta vario plokštelių. Stuksint lazda į žemę (lazdele-į stalą ar delną),
plokštelės žvanga. <...> D ž i n g u l i o variantai yra eglutė (la. cglite),
puškaitis (la. puškaitis), čakanas (la. čakans, čokens, čagana) A B 113.
Pastebėtina, kad lietuvių-latvių kalbų žodyne lietuviškojo p a v a d i ­
n i m o džiugulis (džingulis) a t i t i k m e n y s y r a zvaninš, zvūrgulis, pulks-
temtis (LLV 1 9 9 5 , 117). L a t v i ų - r u s ų k a l b ų ž o d y n e aptiktas t r a n s l i t e ­
ruotas a t i t i k m u o 'тридекашс (латышский национальный ударный
музыкальный инструмент с колокольчиками)' (LKV 2 594). Taip
pat m i n ė t i n a s jo variantas črkulis (LLVV 2 5 0 7 ) , k u r i s lietuvių k a l ­
ba p e r t e i k i a m a s s u l i e t u v i n t a i - 'erkulis (latvių liaudies mušamasis mu­
zikos instrumentas)' (LLKŽ 1 9 7 7 , 182). Jo n e m i n i latvių tradicijas i r
papročius t y r i n ė j ę s A l v y d a s B u t k u s . K i t ų k a l b ų ž o d y n u o s e minėto
m u z i k o s p a v a d i n i m o taip pat n e a p t i k t a , tačiau pats žodis įtrauktas
( p l g . кудель (прикрепленная к прялке) (LKV 1 101); l a t v i ų - v o k i e č i ų
kalbų ž o d y n e Rocken ( L V 2 0 1 ) , o latvių k a l b o s e t i m o l o g i j o s ž o d y n e
g a l i m a sužinoti t i k ž o d ž i o k i l m ę (LEV I 269-270).
 P a p r o č i ų , apeigų i r jų dalyvių p a v a d i n i m a i taip pat p a t e n k a į
b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s g r u p ę . D a ž n a i greta s k l i a u s t e l i u o s e (kartais
i š n a š o s e ) , dažniau nei kitose beekvivalentės leksikos semantinėse
g r u p ė s e , p a t e i k i a m a s e k v i v a l e n t o n e t u r i n č i o žodžio aiškinimas ar
k o m e n t a r a s , k o k i a tai y r a realija i r k u r i a i tautai b ū d i n g a . A p t i k t a i r
aprašomųjų k o n s t r u k c i j ų , k u r n e m i n i m a s latviškas žodis, t i k iš t u r i ­
n i o ( k o n t e k s t o ) g a l i m a spręsti, k a d k a l b a m a apie b e e k v i v a l e n t į žodj.
L a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e esantis budelis -'elnogr. užgavėnių k a r ­
n a v a l o d a l y v i s , k a u k i n i n k a s ; ~jos iet - d a l y v a u t i užgavėnių k a r n a v a l e
(su k a u k e ) ' (LLKŽ 1 9 7 7 , 123) tekstuose taip pat vartojamas: Įvairio­
se Latvijos vietose kaukių eitynių dalyvius vadindavo nevienodai. Kuršo
pietvakariuose apie Liepoją pcrsirengėlius vadino žodžiu k e k a t n i e k i , Lat­
galoje- k a l a d n i e k i , o minėtoje Kuršo ir Žiemgalos dalyje- b u d e j i , jų
dainas - b u d ė j u d z i e s m a s A B 132; Dainos tekste yra žodžiai čigonas,
č i g o n ė . Aukšžemėje taip vadinti karnavalinių eitynių persirengėliai, ne
tik persirengę čigonais. Iš Čia kilęs posakis iet č i g a n o s V/7/ čigonais', t. y.
dalyvauti karnavale. Kur persirengėliai vadinami budeliais, ten sakoma
iet b u d ė j o s A B 133 ( p l g . l a t v i ų - a n g l ų k a l b ų ž o d y n e etn. Mummer,
masker (LAV 8 9 ) , o k i t u o s e šaltiniuose f i k s u o t a f o r m a budelis - l a t ­
vių—rusų kalbų žodyne etn. ряженый; budėjos iešana — ряженье
(LKV 1 1 9 8 ) , l a t v i ų - v o k i e č i ų k a l b ų ž o d y n e etn. Vermummter; budėjos
iešana - Mummenschanz, Mummerei (LV 138). K i t a s citatoje m i n ė t a s
p a v a d i n i m a s kekatnieki lietuvių k a l b a p e r t e i k i a m a s taip pat, o p o s a ­
k i s iet kekatūs 'etnogr. d a l y v a u t i užgavėnių k a r n a v a l e ' (LLKŽ 1977,
338). Latvių-anglų ir latvių-rusų kalbų žodynuose fiksuotas toks
pats k a l b a m o j o ž o d ž i o a t i t i k m u o k a i p žodžio budelis, o susijęs žodis
kekatas v e r č i a m a s mummery, morris dancing (LAV 2 4 0 ) , rusų k a l b a -
'etn. у ч а с т в о в а т ь в ш е с т в и и р я ж е н ы х ' (LKV 1 580), vokiečių kalba
a t i t i n k a m a i Fastnuchtsnarr'ctn. Fastnacht l a u f e n ' ( L V 375). Pavasariui
b ū d i n g a s reiškinys, s e n o v i n ė t r a d i c i j a y r a rumules. Lietuvių k a l b a šis
žodis t i k a i š k i n a m a s : 'tik pl. l a i s t y m a s i s v a n d e n i u , k a i pavasarį pirm.-}
kartą g e n a m i g a l v i j a i ' (LLŽ 1977, 563). Latvių-rusų kalbų žody­
ne a p t i k t i v e i k s m a ž o d ž i a i rumulčt - 'обливать водой (старинный
латышский обряд)' i r rumulčlies - ' о б л и в а т ь д р у г друга водой
(старинный латышский обряд)' (LKV 2 364), о latvių-vokiečių ir
l a t v i ų - a n g l ų k a l b ų ž o d y n u o s e šio žodžio nėra.
 A p ž v e l g t a t o l i gražu n e visa b e e k v i v a l e n t ę latvių k a l b o s l e k s i ­
ka, a p t i n k a m a lietuviškuose tekstuose — žodynuose ir publikacijose
apie Latviją, jos kultūros, t a u t i n e s realijas, t a i p pat a n g l ų , rusų i r
v o k i e č i ų kalbų ž o d y n u o s e . N e g a l i m a t e i g t i , k a d t o k i o s l e k s i k o s y r a
g a u s u , g r e i č i a u tai v i e n e t i n ė v a r t o s e n a . įvairių k a l b ų šaltinių g r e t i n i ­
mas leidžia d a r y t i prielaidą, k a d k i e k v i e n a k a l b a s v e t i m o m s r e a l i j o m s
ieško a t i t i k m e n ų savo t a u t i n i u o s e p a p r o č i u o s e , t r a d i c i j o s e , r e a l i j o s e .
T a i reiškia, k a d b e e k v i v a l e n t ę l e k s i k a n ė r a v i e n a l y t ė , jos p e r t e i k i m o
būdo pasirinkimas priklauso n u o adresanto kalbos. Jeigu lygiaverčio
a t i t i k m e n s k i t o s tautos k a l b o j e n ė r a , i e š k o m a kitų g a l i m y b i ų , k a i p
p e r t e i k t i kalbamąją realiją. B ū d ų e s a m a j v a i r i ų : p a l i e k a m a o r i g i n a ­
l o f o r m a (kartais p a p i l d o m a i a i š k i n a m a ž o d ž i o k i l m ė ar jo r e i k š m ė
latvių k a l b a ) arba j i p r i t a i k o m a p r i e a t i t i n k a m o s k a l b o s s i s t e m o s , p a ­
vyzdžiui, p r i d e d a m o s g a l ū n ė s ; p a s i t e l k i a m a s k o m e n t a r a s - ką ž y m i
v i e n a s ar kitas s v e t i m a s žodis; n e r e t a i žodis visiškai n e b e m i n i m a s - jis
pakeičiamas aprašomuoju a t i t i k m e n i u . Nėra vienodų nuostatų, kaip
tai turėtų būti d a r o m a , t o d ė l k i e k v i e n u k o n k r e č i u a t v e j u p a s i r i n k i m a s
priklauso n u o autoriaus. P e r t e i k i m o būdo pasirinkimą l e m i a teksto
pobūdis ir paskirtis.

LATVIŲ TAUTINĖS REALIJOS KITŲ

KALBŲ ŠALTINIUOSE

Santrauka

Kiekviena tauta turi tik jos kultūrai būdingų realijų, jas pavadinančių
specifinių žodžių, kuriuos tenka perteikti rašant apie svetimą kultūrą ar
verčiant tekstus. Kalbant apie Latvijos kultūrą, pirmiausia privalu {vardyti
realijas, patenkančias j beekvivalentės leksikos grupę. K a i kurie ekvivalentų
neturintys žodžiai fiksuojami dvikalbiuose ir bendrinės kalbos žodynuose,
neapsieinama be tam tikrų nuorodų į vartojimo sritį - dažniausiai reikia įvai­
rių pažymų.
Straipsnyje nagrinėjama leksika, pavadinanti latvių tautinius patiekalus,
šokius, žaidimus, dainas, drabužius, jų detales, papuošalus, kelis ornamentus
ir muzikos instrumentus. D a r viena semantinė grupė - papročių, apeigų ir jų
dalyvių pavadinimai. Apžvelgta dalis beekvivalentės latvių kalbos leksikos,
aptinkamos lietuviškuose tekstuose - žodynuose ir publikacijose apie Latviją,
jos kultūrą, taip pat jų analogai anglų, rusų, vokiečių kalbų žodynuose. Įvai-
rių kalbų šaltinių gretinimas rodo, kad kiekviena kalba ieško svetimų realijų
atitikmenų savo tautiniuose papročiuose, tradicijose, realijose. Tai reiškia,
kad beekvivalentė leksika nėra vienalytė, jos perteikimo būdo pasirinkimas
priklauso nuo adresanto kalbos. Jeigu lygiaverčio atitikmens kitos tautos k a l ­
boje nėra, ieškoma kitokių galimybių, kaip perteikti kalbamąją realiją. Būdų
esama įvairių: paliekama originalo kalbos forma (kartais papildomai aiški­
nama žodžio kilmė ar jo reikšmė latvių kalba) arba ji pritaikoma prie kitos
kalbos sistemos, pavyzdžiui, pridedamos galūnės; pasitelkiamas komentaras,
ką žymi svetimas žodis; neretai žodis visiškai nebeminimas - jis pakeičiamas
aprašomuoju a t i t i k m e n i u . Nėra vienodų nuostatų, kaip tai turėtų būti daro­
ma, todėl k i e k v i e n u konkrečiu atveju pasirinkimas priklauso nuo autoriaus.
Perteikimo būdo pasirinkimą lemia teksto pobūdis ir paskirtis.

LATVIEŠU T A U T A S REALIJAS
CITVALODU AVOTOS

Kopsavilkums

Katrai tautai ir ari tikai täs kultūrai raksturlgas specifiškas realijas u n täs
nosaucoši värdi, kurus näkas atveidot, rakstot par svešu kultūrų vai tulkojot
tekstus, kuros šada leksika lietota. Runäjot par Latvijas kultūrų, vispirms
jnizcej realijų n o s a u k u m i , kas pieder bezekvivalenta leksikai. Atseviški värdi,
k u r i e m nav ekvivalentą, tiek iekjauti divvalodu u n vispärlietojamäs valodas
värdnlcäs, neiztiek bez dažadiem komentäriem par to lietošanas jonui -
parasti täs ir dažadas norädes.
Rakstä analizėta leksika, kas nosauc nacionälos ėdienus, tautas dejas,
rotaĮas u n dziesmas, tautas terpus un to detaĮas, rotaslietas un dažus latviešu
tautas ornamentus u n muzikas instrumentus. Vėl viena semautiskä grupa ir
ioražu, tradicijų u n to dalibnieku n o s a u k u m i . Aplūkota daĮa latviešu valodas
bezekvivalenta leksikas, kas konstatėta lietuviešu tėkštos - värdnlcäs u n
publikacijas par Latviju un täs kultūrų, kä ari analogi angĮu, krievu, väcu
valodas värdnlcäs. Dažadu valodu avotu sastatišana Įauj izteikt pienėmumu,
ka katra valoda svešam reälijäiu meklč analogus savas tautas ieražas,
tradicijas un realijas. Tas no/.Iniė, ka bezekvivalenta leksika nav viendabiba,
täs atveides veidą izvėle ir atkariga no adresanta valodas. Ja lldzvčrtlgas
atbilsmes kädas tautas valodä nav, tiek meklėti eiti veidi, kä atveidot minėtas
realijas nosaukumu. Veidi ir dažadi: atstäta originälvalodas forma (reizėin
papildinäta ar vardą eilines vai no/.imes latviešu valodä skaidrojumu) vai
tä pielägota atbilstošas valodas sistemai, p i e m e n i u i , pievienojot galotnes;
izmaiitots komentärs, precizėjot, ko apzimė viens vai otrs svešs värds; nereti
 värds vispär netiek minčts - to aizstäj aprakstoss ekvivalents. Taču nav
vienädu noteikumu, kü būtu jädara, täpec katra konkretu gadljumä izvöle
ir atkariga по autora. Atveides veidą izvčli ietekme ari tekstą raksturs u n tä
merkis.

L A T V I A N N A T I O N A L R E A L I A IN T H E S O U R C E S
OF O T H E R LANGUAGES
Summary

E v e r y nation has realia peculiar only to its culture, specific words

naming them, which have to be somehow rendered while translating texts
about the culture of that nation. Speaking about Latvian culture firstly
we need to identify tiie names of realia that belong to the group of n o n -
equivalent vocabulary. S o m e of words having no equivalents are recorded in
bilingual dictionaries and the dictionaries of standard language, references
to the field of usage are given.
T h e article analyses the words n a m i n g Latvian national dishes,
dances, games, songs, clothes and their details, jewelry, some ornaments
and musical instruments. Customs, rituals and the names of people
participating i n them comprise another semantic group. The article reviews
the part of non-equivalent Latvian vocabulary found i n Lithuanian texts,
i.e. i n dictionaries and publications about Latvia, its culture, as well as
their analogues in E n g l i s h , Russian, G e r m a n dictionaries. C o m p a r i s o n of
the sources of different languages suggests that every language tries to find
equivalents for foreign realia in their national customs, traditions, and realia.
T h i s means that the non-equivalent vocabulary is not homogeneous; the
way of its rendering depends o n the language of an addresser. If there is no
appropriate equivalent in the target language, other ways have to be found
how to render the realia spoken about. There are various ways: the original
form is used (sometimes supplementary explanation about the o r i g i n or the
meaning in the Latvian language is presented) or it is adjusted to the system
of the target language, for example, inflection is added; the comment on
the meaning of the word is given; sometimes the original word it not used:
it is changed by a descriptive equivalent. There are no u n i f o r m rules how
it should be done, that is why the choice of every particular case depends
o n the author. T h e way of rendering is determined by the character and the
purpose of the text as well.
 Latvijos gyvenimo realijos lietuviškuose
šaltiniuose

T a u t i n į savitumą atskleidžia i r t i k r i n i a i žodžiai (asmenvardžiai,

vietovardžiai), i r k a i k u r i e b e n d r i n i a i žodžiai - įvairių dvasinės i r
m a t e r i a l i o s i o s k u l t ū r o s reiškinių p a v a d i n i m a i i r p a n . T o k i a l e k s i k a
į t r a u k i a m a į ž o d y n u s , taip pat a p t i n k a m a m o k s l i n i u o s e , m o k s l o p o p u ­
l i a r i n i m o , p u b l i c i s t i n i u o s e t e k s t u o s e . T e i g i a m a , k a d „žodžio s e m a n t i ­
kos y p a t y b ė s k o n k r e č i a m e š n e k o s akte nėra b e r e i k š m ė s - jos p a d e d a
sužadinti v i e n u s ar k i t u s v a i z d i n i u s , šiek t i e k s k i r t i n g a i a k t u a l i z u o t i
1
k a l b a n č i ų j ų s ą m o n ė s t u r i n į . <...> L e k s i n i s f o n a s turi tautinę s p e c i ­
fiką, nes s k i r t i n g o s e k a l b o s e ekvivalentiški žodžiai g a l i k e l t i s k i r t i n g a s
asociacijas <...> Š i e k t i e k kitas d a l y k a s y r a ž o d ž i o s e m a n t i n ė s a u r e ­
o l ė s , m a i t i n a m o s t a u t o s a k o s t e k s t ų , tautos k u l t ū r o s t r a d i c i j o s , i s t o ­
rinės praeities š a k n ų " ( G u d a v i č i u s 2 0 0 0 , 8 4 ) . K i e k v i e n o s tautos
k a l b o j e e s a m a l e k s i k o s , k u r i o s p e r t e i k i m a s k i t a k a l b a k e l i a t a m tikrų
s u n k u m ų . T a i ypač a k t u a l u verčiant iš v i e n o s k a l b o s į kitą, nes o r i g i ­
n a l o k a l b o s l e k s i n e s t r u k t ū r ą n e taip l e n g v a p r i t a i k y t i v e r t i m o k a l b o s
r e i k a l a v i m a m s . K a i p t e i g i a Jūdžinas N a i d a ( E u g e n Л . N i d a ) , s k i r i a m i
trys p a g r i n d i n i a i l e k s i n i a i l y g m e n y s : 1) p a v a d i n i m a i , k u r i e m s l e n g v a
surasti a t i t i k m e n i s ; 2) p a v a d i n i m a i , ž y m i n t y s d a i k t u s , s k i r t i n g u s įvai­
r i o s e k u l t ū r o s e , tačiau m a ž d a u g tapačius p a g a l savo f u n k c i j a s ; 3) įvai­
rių specifinių a t r i b u t ų p a v a d i n i m a i ( H а й д а 1 9 7 8 , 1 3 0 ) . Pastarajam
l e k s i k o s s l u o k s n i u i a p i b ū d i n t i l i n g v i s t i n ė j e literatūroje g a n a plačiai
v a r t o j a m a s t e r m i n a s beekvivalentę leksika ( p l g . neckvivalerttinė leksika
„ o r i g i n a l o k a l b o s žodžiai ar žodžių j u n g i n i a i , reiškią d a i k t u s , p r o c e ­
sus, r e i š k i n i u s ar k i t u s g y v e n i n i o faktus, n e t u r i n č i u s v e r t i m o k a l b o j e
ekvivalentų" ( Л m b r a s a s-S a s n a v a 1 9 7 8 , 132), v i s d ė l t o v i e ­
n i n g o s n u o m o n ė s t e r m i n i j o s k l a u s i m u nėra (plačiau a p i e t e r m i n i j o s
2
įvairovę žr. K v a š y t ė 2 0 0 3 c ) . G a l i m a p a s i r i n k t i k e l i s tokių žodžių

1
„Rusų kalbininkai E . Vereščiaginas ir V. Kostomarovas su žodžiu susiju­
sias asociacijas, su pavadinamu daiktu ar reiškiniu susijusią informaciją k a l ­
bančiųjų žmonių sąmonėje vadina lėksimu fonu (Vcreščiagin 1990, 4 3 ) "
( G u d a v i č i u s 2000, 84).
2
Žr. šiame rinkinyje p. 123-138 (taip pat p. 110-122).
 p e r t e i k i m o b ū d u s : „ S u b s t i t u c i j a , t. y. p a k e i t i m a s v i e t i n e a n a l o g i j a , t i n ­
ka ten, k u r b e n d r o j o koncentracija vis dėlto gana stipri, t r a n s k r i p c i ­
ja - ž o d ž i o užrašymas sava k a l b a u ž s i e n i o k a l b o s f o r m a - reikalinga
t e n , k u r sąvoka, t. y. b e n d r u m o v e i k s n y s , visiškai d i n g s t a " ( Л e н ы fi
1974, 123). P o ž i ū r i s į m i n ė t a s realijas, j jas p a v a d i n a n č i u s žodžius i r
jų v a r t o s e n ą p r i k l a u s o n u o t e k s t o p o b ū d ž i o , t a i p pat n u o a u t o r i a u s p a ­
s i r i n k i m o , k a i p jas p e r t e i k t i . V i s d ė l t o e s a m a b e n d r o j o p o b ū d ž i o p a t a ­
r i m ų v e r t ė j a m s ar r a š a n t i e s i e m s a p i e kitų tautų r e i š k i n i u s : „ 1 . D a i k t ų ,
kurių nėra lietuvių k a l b o j e i r kurių n e g a l i m a p a ž y m ė t i neutraliais
žodžiais, p a v a d i n i m a i t r a n s k r i b u o j a m i p a g a l b e n d r a s lietuvių k a l b o s
t a i s y k l e s , p r i d e d a n t p r i e jų vyriškos ar m o t e r i š k o s g i m i n ė s g a l ū n e s
<...>. 2. J e i g u d a i k t o p a v a d i n i m a s v a r t o j a m a s t i k v i e n ą kartą, tai jis
a r b a g a l i b ū t i pakeistas išplėstu p a a i š k i n i m u , visiškai n e m i n i n t s v e t i ­
3
m y b ė s , arba jos t r a n s k r i p c i j a a i š k i n a m a t i k tekste ( k a i šis žodis v a r t o ­
jamas ne t i e s i o g i n ė j e , o a u t o r i a u s k a l b o j e ) . O j e i g u realijos p a v a d i n i ­
m a s tekste k a r t o j a s i i r y r a f u n k c i o n a l u s , tai t r a n s k r i p c i j a turėtų būti
aiškinama išnašoje, pabrėžiant specifines s v e t i m o objekto savybes.
3. N e a i š k i n a m o s galėtų l i k t i tos s v e t i m y b ė s , k u r i o s y r a p a k a n k a m a i
p a p l i t u s i o s n e t i k g r o ž i n ė j e l i t e r a t ū r o j e , bet i r p e r i o d i n ė j e s p a u d o j e ,
vadovėliuose, publicistikoje ir pan." ( K o b e c k a i t ė 1980, 262).
V i s a tai p a s a k y t a a p i e v e r t i m u s , tačiau b e n d r u o s i u s p r i n c i p u s g a l i m a
p r i t a i k y t i i r įvairių stilių t e k s t a m s , k u r i u o s e r a š o m a a p i e t a m t i k r a s
n a c i o n a l i n e s realijas. M a ž d a u g tų pačių b e n d r ų j ų nuostatų reikėtų
l a i k y t i s i r rašant a p i e latvių realijas lietuvių k a l b a .
K a i p v i e n a iš t e m i n i ų g r u p i ų išsiskiria t a u t i n i u s a v i t u m u p a ­
s i ž y m i n t y s v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o realijų p a v a d i n i m a i . D a l i s j ų y r a
n e a k t u a l ū s š i u o l a i k i n e i k a l b a i , tačiau a p t i n k a m i i s t o r i j o s š a l t i n i u o s e ,
t e k s t u o s e a p i e v i e n o s ar k i t o s s r i t i e s raidą ( t o l i a u v a d i n a m i i s t o r i n e
l e k s i k a ) , k i t i - iš i s t o r i z m ų k a t e g o r i j o s sugrįžę į aktualiąją v a r t o s e n ą
( t o l i a u - a k t u a l i z u o t a l e k s i k a ) . D a ž n i a u s i a i tai žodžiai, p a v a d i n a n t y s
organizacijas ir judėjimus, ūkininkavimo formas, asmenis (veikėjus),
v a l d y m o institucijas, p i n i g i n i u s vienetus - visa, k u o skiriasi vienos
šalies v i s u o m e n i n i s g y v e n i m a s n u o k i t o s . A p i e šias žodžių grupes
straipsnyje ir k a l b a m a , remiantis Latvijos v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o re­
alijų p a v a d i n i m ų v a r t o j i m o lietuvių k a l b a pavyzdžiais.
I s t o r i n e l e k s i k a - tai žodžiai, „labai glaudžiai susiję su v i s u o ­
m e n ė s i s t o r i j a , s u e k o n o m i n i o i r k u l t ū r i n i o g y v e n i m o r a i d a įvairiose
3
Šis žodis citatoje vartojamas platesne prasme: ne barbarizmui (KTŽ 35), o
iš svetimos kultūros (ir kalbos) atėjusiam reiškiniui pavadinti.
s r i t y s e . K a i p savo l a i k o realijų v i e n i n t e l i a i p a v a d i n i m a i , jie n e t u r i s i n o ­
n i m ų d a b a r t i n ė j e k a l b o j e , todėl k a i k u r i e y r a tapę i s t o r i j o s t e r m i n a i s "
( L a u a 1 9 8 1 , 169). Panašiai k a i p latvių l e k s i k o l o g e A l i s ė L a u a ( A l i s e
L a n a ) t e i g i a lietuvių l e k s i k o l o g e E v a l d ą J a k a i t i e n ė : „ I s t o r i z m a i y r a
žodžiai, pasitraukę j pasyviąją atsargą t o d ė l , k a d išnyko tos sąvokos,
k u r i a s jie ž y m ė j o . B e t i s t o r i z m a i y r a v i e n i n t e l i a i tų sąvokų reiškėjai,
t o d ė l , k a l b a n t apie p r a e i t i e s reiškinius, b e jų n e g a l i m a išsiversti <...>
T o k i e žodžiai d a b a r paprastai v a r t o j a m i k a i p i s t o r i j o s , e t n o g r a f i j o s ar
kitų praeitį t y r i n ė j a n č i ų m o k s l ų t e r m i n a i " ( J a k a i t i e n ė 1980,
8 5 ) . L e k s i k o l o g ė s J a n i n o s B a r a u s k a i t ė s t e i g i m u , i s t o r i z m a i „paprastai
p r i s i m e n a m i , k a i r e i k i a įvardyti praėjusių laikų d a i k t u s , r e i š k i n i u s . Is­
t o r i z m a i m e n a s e n o v ę (romuva „ s e n o v ė s baltų g e n č i ų š v e n t o v ė , jų
k u l t ū r i n i o g y v e n i m o židinys", krivis „ s e n o v ė s lietuvių p a g o n i ų d v a s i ­
n i n k a s , ž y n y s " ) , dvarų e p o c h ą (bajoras, baudžiava, činšas, gubernija,
mezliava, tijūnas), v ė l e s n i u s l a i k u s (anstolis, apskritis, kumetis, kumety­
nas). V i e n i i s t o r i z m a i y r a s o c i a l i n i a i , k i t i k a r y b o s , r e l i g i j o s t e r m i n a i "
(LK 41). P a s t e b ė t i n a , k a d p e r p a s t a r u o s i u s p e n k i o l i k a m e t ų pasikeitė
k a i k u r i ų m i n ė t ų žodžių statusas - d a b a r t i n ė j e k a l b o j e d a l i s jų p a t e n ­
ka į a k t u a l i z u o t o s l e k s i k o s g r u p ę (žr. t o l i a u ) . T a r p i s t o r i z m ų , p a v a d i ­
n a n č i ų latvių v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o realijas, e s a m a i r b e e k v i v a ­
l e n t ės l e k s i k o s , pavyzdžiui, i s t o r i z m a i , p a v a d i n a n t y s L a t v i j o j e v e i k u ­
sias o r g a n i z a c i j a s , j u d ė j i m u s ar d r a u g i j a s . T o k i ų žodžių r a n d a m a d v i ­
k a l b i u o s e ( š i u o atveju l a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ) ž o d y n u o s e , k u r jie n e r e ­
tai p a t e i k i a m i s u p a ž y m a ist. (LLKŽ 1977; 2 0 0 3 ) . T i e s a , p a ž y m ų v a r ­
t o j i m a s įvairiuose ž o d y n u o s e esti s k i r t i n g a s , iš d a l i e s susijęs s u a t i t i n ­
k a m o l a i k o t a r p i o p o ž i ū r i u į t a m tikrą reiškinį. T a i p a s a k y t i n a i r apie
latvių k a l b o s ž o d y n o l e k s i k ą (plačiau a p i e š i a m e ž o d y n e f i k s u o t u s i s ­
t o r i z m u s žr. K v a š y t ė 2 0 0 3 a ) . Iš i s t o r i z m ų p r i e b e e k v i v a l e n t ė s l e k ­
s i k o s p r i s k i r t i n a s žodis jaunstrūvnieki, kuris latvių-lietuvių kalbų
ž o d y n e t i k k o m e n t u o j a m a s , net n e t r a n s k r i b u o j a m a s lietuviškai'/sf. lat­
vių inteligentijos demokratinio „Naujosios srovės" sųjūdžio XIX a. pas­
kutiniojo dešimtmečio dalyviai' (LLKŽ 2003, 308; panašiai ir
LLKŽ 1 9 7 7 , 2 8 9 ) \ Latvių k a l b o s ž o d y n e žodis taip pat t u r i a t i t i n ­
5
k a m ą pažymą:'ist. N a u j o s i o s srovės d a l y v i s ' , be t o , į šį ž o d y n ą k a r t u

* Žodynuose apibrėžimas rašomas kursyvu.

5
Aiškinimai iš latvių kalbos žodyno verčiami į lietuvių kalbą, kad skaitytojui
būtų geriau suprantami, kitų užsienio kalbų komentarai pateikiami originalo
kalba.
 su daiktavardžiu įtrauktas būdvardis jaunstrūvniecisks 'ist. susijęs su
Naująja srove, N a u j o s i o s srovės d a l y v i a i s ; b ū d i n g a s N a u j a j a i s r o v e i ,
N a u j o s i o s srovės d a l y v i a m s ' (LLVV A 4 0 ) . M i n ė t a s latviškas žodis į
lietuvių kalbą pažodžiui v e r č i a m a s k a i p „ n a u j a b a n g i n i n k a i " arba „ n a u -
j a s r o v i n i n k a i " , nes sträva - srovė, banga ( p l g . l a t v i ų - r u s ų kalbų ž o d y ­
n e новотеченцы (участники демократического движения инте­
ллигенции в 90-ыс годы XIX века о Латвии) (LKV 1 488). Tačiau
šiuo atveju t i k s l i a u b ū t ų išlaikyti latviškąjį žodį, nes k a l b a m a apie s p e ­
cifinį latvių sąjūdį. Iš p i r m o žvilgsnio panašios s t r u k t ū r o s k i t o v i s u o ­
m e n i n i o j u d ė j i m o p a v a d i n i m a s jaunlatvicši jau s u l i e t u v i n t a s , įgavęs
lietuvišką g a l ū n ę i r j u n g i a m ą j ą b a l s ę : jaunalalviai 'ist. (XIX a. šeštojo
ir septintojo dešimtmečio pažangaus antifeodalinio kultūrinio-nacionali-
nio sąjūdžio Latvijoje dalyviai)" (LLKŽ 1 9 7 7 , 2 8 8 ) arba '(XIX a. šeštojo
ir septintojo dešimtmečio kultūrinio-nacionalinio sąjūdžio Latvijoje daly­
viai)' (LLKŽ 2 0 0 3 , 3 0 8 ) ( p l g . latvių k a l b o s ž o d y n e 'ist. 19 a. б - o j o i r
7 - o j o d e š i m t m e č i o latvių b u r ž u a z i n i o n a c i o n a l i n i o j u d ė j i m o i d e o l o ­
gai, k u r i e pasisakė p r i e š v o k i e č i ų b a r o n ų e k o n o m i n e s i r p o l i t i n e s p r i ­
v i l e g i j a s ' (LLVV A 3 6 ) . G a l i m a įžvelgti a n a l o g i j ą su lietuvių k a l b o j e
v a r t o j a m a i s t e r m i n a i s , s u d a r y t a i s d ū r y b o s b ū d u iš būdvardžio i r d a i k ­
tavardžio jaunalietuviai, jaunaturkiai „ X I X a. pab. - X X a. pr. O s ­
manų imperijos reformatorių europietiškas pavadinimas <...>"
(IstŽ 183). B e to, atsiskleidžia i r a b i e j ų kalbų s e m a n t i n i a i s k i r t u m a i :
latvių k a l b o s ž o d ž i o jauns a t i t i k m e n y s lietuvių k a l b o j e y r a i r jaunas,
i r naujas. T e k s t u o s e apie Latviją k a l b a m i e j i b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s
žodžiai v a r t o j a m i įvairiai - su k o m e n t a r a i s ar be j ų . K a d a n g i v i s i n a g ­
rinėti tekstai y r a o r i g i n a l ū s , rašyti lietuvių k a l b a , p e r t e i k i m o b ū d o
p a s i r i n k i m a s p r i k l a u s o n u o a u t o r i a u s n u o s t a t ų , taip pat n u o teksto
p a s k i r t i e s , s t i l i a u s , pavyzdžiui, v a d o v ė l i u o s e k o m e n t a r a i n e t g i b ū t i n i :
/ a u n a l a t v i ų f j a u n l a t v i e š i / ' veiklos pradžia XIX a. šeštojo dešimt­
mečio viduryje laikoma esminiu lūžiu Latvijos gyvenime <...>. Beje,
reikėtų nepamiršti, kad tas pats G. Brase yra ir termino ja u n a 1 a t -
v i a i ( J u n g l e t t e n ) autorius. Jis šj žodį sudarė pagal analogijų su termi­
nu J a u n o j i V o k i e t i j a (Junges D e u t s c h l a n d ) ir pavartojo norėdamas
pašiepti, sumenkinti savo kritikuojamus oponentus, o pastarieji tokį pava-

'' Straipsnyje citatos iš įvairių šaltinių rašomos kursyvu, todėl originale kursy­
vu užrašyta dalis nerašoma kursyvu, kad atspindėtų grafikos skirtumus (taip
pat ir toliau).
 7
clinimq priėmė kaip savo skiriamąjį ženklą V B 2 6 - 2 7 ; Jauni latvių stu­
dentai K. Valdemaras, K. Baronas, J. Alunanas, kurie ir buvo pavadinti
„j a u n a 1 a t v i a i s", nusiteikė sąmoningam darbui savo tautai: žadin­
ti jos savimonę, grąžinti istorinę atmintį, šviesti, ugdyti latvius, puoselėti
visas kultūros apraiškas, ypač pratinti latvius prie savojo savivardžio,
prie savo kalbos B M 7 1 . M o k s l i n i o s t i l i a u s t e k s t u o s e šis i s t o r i z m a s
dažniau a p t i n k a m a s be j o k i ų k o m e n t a r ų t i k r i a u s i a i dėl to, k a d a t i t i n ­
k a lietuvių k a l b o s žodžių d a r y b o s i r v a r t o s e n o s r e i k a l a v i m u s : A Pum­
puro epe, išaugusiame iš į a u n a l a t v i ų judėjimo ir orientuoto į bal­
tiškąjį patriotizmą, perkurti senieji lietuvių-latvių mitai, kuriuos tuo me­
tu ir vėliau perkuriu ne vienas latvių bei lietuvių rašytojas G 2 1 ; Dar
XX a. pradžioje nedidelės latvių tautininkų partijos, pretendavusios tęsti
ja u n a l a t v i ų tradicijas, vadovas F. Veinbergas piktinosi kaltinimu,
kad „tarsi latvių n a c i o n a l i s t a i s u k u r s t ė liaudį n a i k i n t i carų p o r t r e t u s !
N u o pat savo a t s i r a d i m o latvių n a c i o n a l i s t a i b r a n d i n o d v i p a g r i n d i n e s
idėjas: priešintis latvių v o k i e t i n i m u i i r iškelti caro a u t o r i t e t ą " S P 4 2 .
M i n ė t a s žodis taip pat įtrauktas į kitų k a l b ų ž o d y n u s : l a t v i ų - v o k i e č i ų
kalbų ž o d y n e s u a t i t i n k a m a p a ž y m a ist. Junglettcn (LV 3 2 1 ) , o l a t v i ų -
rusų k a l b ų ž o d y n e s u k o m e n t a r u 'младолатыши (прогрессивные
деятели национального антифеодального и просветительского
движения 50-70.Х годов XIX века в Латвии)' (LKV 1 4 8 7 ) . Istorinės
leksikos sudėtyje esama ir nelatviškos kilmės Latvijoje gyvavusių
j u d ė j i m ų p a v a d i n i m ų . V i e n a s jų — hernhūtieši, k u r i s lietuvių šalti­
n i u o s e l i e t u v i n a m a s hcrnhūtiečiai. M o k s l i n ė j e literatūroje a t s k l e i d ž i a ­
m a paties r e i š k i n i o , o k a r t u i r ž o d ž i o k i l m ė b e i m o t y v a c i j a : Kitas
stiprus baudžiavinės savimonės nykimą spartinęs veiksnys - religinis
h c r n h ū t i e č i ų sąjūdis. Tai buvo Čekijoje husitų laikais susikūręs
vadinamųjų „čekų brolių" religinis sąjūdis. XVIII a. pradžioje jį globojo
grafas N. Zinzendorfas, priglaudęs jo dalyvius savo dvare Saksonijoje,
kuris vadinosi „Ilcrnhūtas". XVIII a. iš ten „brolių", arba pagal jų veik­
los bazę - „h e r n h ū t i e č i ų", sąjūdis pasiekė ir latvių valstiečius.
II e r n h ū t i c č i ų pasekėjų skaičius tarp latvių valstiečių ypač augo
iškart po Napoleono karų. 1828 m. Livonijoje jų telkėsi apie 40 000, ir
šis skaičius žymiai padidėjo per paskutiniuosius kelerius metus. Anot lat­
vių h c r n h ū t i e č i ų kultūrinį palikimų tyrinėjusio Aleksejaus Apy-

1
I'o citatos pateikiamas leidinio pavadinimo sutrumpinimas ir puslapis
(žr. šaltinių sąrašą).
 nio, latvių valstiečius ir miestiečius h e r n h ū t i z m a s pirmiausia pri­
traukė demokratiškais organizacijos principais, kurie buvo paveldėti iš
„čekų brolių" S P 3 0 . Latvių k a l b o s ž o d y n e a p t i n k a m a v i e n a s k a i t o s f o r ­
m a hernhūtietis, a p i b ū d i n a m a k a i p 'ist. b r o l i ų sąjūdžio n a r y s ' (LLVV 3
195). T e n taip pat m i n i m a s i r v e d i n y s hcrnhutisrns 'ist. k r i k š č i o n i ų
r e l i g i n i s sektantiškas j u d ė j i m a s , k u r i s 18 i r 19 a. ( L a t v i j o j e , E s t i j o j e )
v i r t o valstiečių v i s u o m e n i n ė s p o l i t i n ė s p a k r a i p o s j u d ė j i m u , taip pat
brolių sąjūdis' ( I b i d . , 195), lietuvių šaltiniuose v a d i n a m a s hernhūtiz-
mas. V i s d ė l t o k i t u o s e l i e t u v i š k u o s e š a l t i n i u o s e a p t i n k a m a lietuvių
k a l b a i įprastesnė k a l b a m o j o r e i š k i n i o p a v a d i n i m o f o r m a : Re/ormaci-
ja, davusi postūmį latviškos spaudos vystymuisi, skatino liuteroniškos
latvių kultūros raidų, kurių savaip įtakojo h crn h u t erių brolijų
įsikūrimas Vidžemėje B M 6 7 . T a m t i k r u l a i k o t a r p i u p a s i s k o l i n t u iš v o ­
k i e č i ų k a l b o s žodžiu landtägs b u v o vadinama v a l d y m o institucija:
' 1 . A t s k i r ų teritorijų r i n k t a s a t s t o v y b ė s organas ( p v z . , V o k i e t i j o s F e ­
d e r a c i n ė j e R e s p u b l i k o j e ) ; į s t a t y m u s leidžiantis o r g a n a s ( A u s t r i j o j e ) .
2. ist. L u o m ų atstovų s u s i r i n k i m a s ( v o k i e č i ų f e o d a l i n ė s e v a l s t y b ė s e ) '
( L L V V 4 5 9 2 ) : Ne tik bajorai, o ir kiti Pabaltijo vokiečiai ėmė vadintis
baltais, baltvokiečiais, taip žengdami pirmų jį žingsnį nuo grynai luominės
prie teritorinės ir tautinės savimonės <...> Šį naujai skiepijamų tapatybės
supratimų buvo stengiamasi ir politiškai įtvirtinti: 1862 m. Livonijos
landtagas nutarė siekti atskiro aukščiausiojo teismo Baltijos guber­
nijose (prie senato kasacinio departamento) bei jungtinio visų trijų guber­
nijų landtago S P 6 1 . Sis žodis y r a p a t e k ė s i r į ž o d y n ą : landtagas
(LLKŽ 1 9 7 7 , 3 4 5 ) . V i s i k a l b a m i e j i žodžiai p r i s k i r t i n i i s t o r i n e i l e k s i ­
k a i , jų v a r t o j i m o sritis g a n a siaura - m o k s l i n ė , m o k s l o p o p u l i a r i n a m o ­
ji literatūra. T a i k n y g i n ė s l e k s i k o s žodžiai, d a l i s jų - t e r m i n a i . Ir jie
b e v e i k v i s i l i e t u v i n a m i (tiesa, ž o d ž i o juunstrūvnicki lietuviškosios for­
m o s n e p a v y k o a p t i k t i ž o d y n u o s e , tačiau jis taip pat turėtų įgyti l i e t u ­
višką g a l ū n ę i r n e t e k t i latviškos i l g o s i o s b a l s ė s ) .

A k t u a l i z u o t a l e k s i k a - b u v ę i s t o r i z m a i , sugrįžę į v a r t o s e n ą dėl
to, k a d atsirado a t i t i n k a m ų reiškinių i r sąvokų (apie latvių l e k s i k o s
aktualizaciją plačiau žr. K v a š 11 e 2 0 0 3 " ) . P r i e a k t u a l i z u o t o s b e e k v i ­
v a l e n t ė s l e k s i k o s r e i k ė t ų p r i s k i r t i t a m t i k r u s a s m e n i s pavadinantį žodį
dievturis ' d i e v t u r i ų j u d ė j i m o šalininkas, šio j u d ė j i m o d a I y v i s ' ( L L V V 2

K
Žr. šiame rinkinyje p. 4 8 3 - 4 9 5 .
339), k u r i o nėra d v i k a l b i u o s e verčiamuosiuose latvių-lietuvių kalbų
ž o d y n u o s e . T a i d ū r i n y s iš dviejų p a m a t i n i ų latviškų žodžių - d a i k ­
tavardžio dievs ' d i e v a s ' i r g a l ū n ė s v e d i n i o iš v e i k s m a ž o d ž i o turėt ' l a i ­
k y t i , turėti'. { latvių k a l b o s ž o d y n ą įtrauktas i r j u d ė j i m o p a v a d i n i m a s
dievturiba ' b u r ž u a z i n ė j e L a t v i j o j e - r e a k c i n i s j u d ė j i m a s , k u r i o tikslas
b u v o a t n a u j i n t i s e n o v ė s latvių religiją', taip pat šio j u d ė j i m o d a l y v i s
( v e i k ė j a s ) ( I b i d . , 3 3 9 ) , tačiau kartais j u d ė j i m u i p a v a d i n t i v a r t o j a m a
a s m e n i s įvardijanti d a u g i s k a i t o s f o r m a dicvturi. Tekstuose kalbamasis
žodis l i e t u v i n a m a s - jis įgauna lietuvišką g a l ū n ę i r a t i t i n k a m a i l i n k s ­
n i u o j a m a s : Verta paminėti dar vieną religiją, tiksliau - sąjūdį: diev tū­
rius (la. d i e v t u r i ) . Tai latvių pagonybės gaivintojai. Judėjimas atsirado
mūsų amžiaus trečiame dešimtmetyje kaip tautinio romantizmo išdava.
D i e v t u r i a i stengiasi atgaivinti senuosius papročius, šventes, gilina­
si} tautinę simboliką, tautodailę, folklorą. Sąjūdžio tėvu laikomas Ernes­
tas Brastinis A B 88.
K a i kurie Latvijos v i s u o m e n i n i a m g y v e n i m u i būdingi ekviva­
lentų n e t u r i n t y s žodžiai d v i k a l b i u o s e ž o d y n u o s e a i š k i n a m i a p r a š o m u o ­
ju b ū d u , n e p a t e i k i a n t s u l i e t u v i n t ų f o r m ų , pavyzdžiui, zemessardze
'savanoriška n e r e g u l i a r i o j i krašto apsaugos k a r i u o m e n ė ' {LLKŽ 2003,
7 9 0 ) a r b a 'ist. savanoriška n e r e g u l i a r i n ė k a r i u o m e n ė ' (LLKŽ 1977,
7 2 1 ) . Latvių k a l b o s ž o d y n o aiškinimas išsamiau atskleidžia žodžio t u ­
r i n į : ' ! . L a t v i j o s R e s p u b l i k o s g i n k l u o t ų j ų pajėgų s u d ė t i n ė dalis, j u n ­
g i a n t i s a v a n o r i u s , a k t y v i a j a i k a r o t a r n y b a i nepavaldžius piliečius v a l s ­
t y b e i g i n t i , v i d a u s t v a r k a i i r s a u g u m u i užtikrinti. 2 . ist. S a v a n o r i š k ų
laikinų k a r i u o m e n ė s b e i g i n k l u o t ų j ų pajėgų p a p i l d o m i būriai k a r o
m e t u iš n e m o b i l i z u o t i n ų g y v e n t o j ų ' (LLVV 8 6 0 4 ) , panašiai i r šios k a ­
r i u o m e n ė s k a r y s , latviškai v a d i n a m a s zemessargs: ' a p s a u g i n i s , krašto
apsaugos pulkų k a r y s ' (LLKŽ 2 0 0 3 , 7 9 0 ) (senesniajame ž o d y n e s u
p a ž y m a ist. (LLKŽ 1 9 7 7 , 7 2 1 ) , o latvių k a l b o s ž o d y n e d v i r e i k š m ė s ,
a t i t i n k a n č i o s a b i prieš tai m i n ė t o žodžio zemessardze r e i k š m e s - šios
t a r n y b o s k a r y s (LLVV S 604).
A k t u a l i z u o t o s l e k s i k o s pavyzdžiu gali būti i r veikėją įvardijantis
latvių k a l b o s žodis aizsargs, n e t u r i n t i s a t i t i k m e n s lietuvių k a l b o j e v i e ­
na iš savo r e i k š m i ų . Latvių k a l b o s žodis padarytas g a l ū n i n i u b ū d u iš
latviško p r i e š d ė l i n i o v e i k s m a ž o d ž i o aizsargūt ' a p s a u g o t i ' . Š i u o atveju
ir ž o d y n u o s e , i r k i t u o s e l i e t u v i š k u o s e šaltiniuose jis s u l i e t u v i n a m a s -
p r i d e d a m a g a l ū n ė -as'.aizsargas'i. ist. (buržuazinės Latvijos fašistinės
karinės organizacijos narys)' (LLKŽ 1977, 39). Žodyno sudarymo lai­
k o t a r p i o požiūrį a t i t i n k a i r a i š k i n i m a s , t u r i n t i s n e i g i a m ą k o n o t a c i j ą .
T o n e b e l i k o n a u j a u s i a m e l a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų l e k s i k o g r a f i j o s šaltiny­
je: aizsargas (Latvijos karinės organizacijos narys) (LLKŽ 2003, 30).
B e j e , panašiai k a i p 1 9 7 7 m . ž o d y n e r e i k š m ė atskleista i r latvių k a l b o s
žodyne:aizsargs ' b u r ž u a z i n ė s L a t v i j o s s u k a r i n t o s fašistinės o r g a n i z a c i ­
jos n a r y s ' (LLVV 1 1 0 8 ) . L a t v i ų - r u s ų k a l b ų ž o d y n e latviškasis žodis
t r a n s k r i b u o j a m a s : айзсарг '(член фашистской военизированной
организации в б у р ж у а з н о й Л а т в и и ) ' (LKV 1 4 9 ) . L a t v i j o s v i s u o ­
m e n i n i a m g y v e n i m u i b ū d i n g o s realijos p a v a d i n i m a s y r a p a t e k ę s i r į
naująją L i e t u v o j e l e i d ž i a m ą e n c i k l o p e d i j ą : a i z s a r g a i (lat. a i z s a r -
gi), latv. šaulių org-ja. Įk. 1919. Sudarė apsaugos rinktinės, veikusios
valsčiuose. Kovojo su nusikalstamumu, palaikė tvarkų. Dalyvavo kovo­
se su bermontininkais. A. nariai — vyrai nuo 21 metų. 1921 a. perorga­
nizuoti j savanorių org-jų. Sudarė 19 pulkų (pagal apskričių skaičių).
Turėjo sporto būrelius. 1923 suformuoti gynybos būriai, 1939- a. jau­
nimo org-ja - jaunsargai. Nuo 1925 bendradarbiavo su liet. šauliais.
1928 org-ja apginkluota, kai kurie pulkai turėjo kulkosvaidžių. Dalyva­
vo 1934 05 15-16 valst. perversme. 1940 01 a. turėjo 31 900 narių, iš
jų gynybos būriuose— 14 800, jaunsargų ~ 14 000. Po sov. okupacijos
1940 a. org-ja likviduota. Per nacistinę okupacijų 1943-44 vėl veikė.
Po II pasaul. karo dalis a. buvo ginki, antisov. pasipriešinimo dalyviai.
1990 05 atkurta neginkluota a. org-ja. Turi uniformų. Priimami tik LaR
piliečiai. Leidžia mėnraštį A i z s a r g s . 2000 vid. buvo 100-150 narių.
9
Vadas A. Brasovas V L E I 2 0 7 - 2 0 8 . j aktualizuotos leksikos grupę
patektų i r žodis jaunsargs, minėtas apibrėžime. Deja, jo nėra n e i
v i e n a m e l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n e , taip pat n ė r a i r latvių k a l b o s
ž o d y n e . P a g a l a n a l o g i j ą s u m i n ė t a i s pavyzdžiais jis turėtų b ū t i l i e t u -
v i n a m a s (jaunsargas), j u o l a b k a d a t i t i n k a m o s d a r y b o s žodžių e s a m a
i r lietuvių k a l b o j e (žr. a n k s č i a u aptartą įaunlalvieši). Pastebėtina, k a d
d ė m u o jaun- l a b a i p r o d u k t y v u s latvių k a l b o s d ū r i n i a m s d a r y t i . P r i e
v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o realijų, k u r i o s tapo a k t u a l i o m i s p a s i k e i t u s
e k o n o m i n e i ir p o l i t i n e i situacijai, g a l i m a priskirti su k a l b a m u d ė m e -
n i u p a d a r y t u s žodžius įaunsaininieciba 'ist. n e d i d e l i s i n d i v i d u a l u s
ž e m ė s ūkis ( L a t v i j o j e ) , k u r i s b u v o s u k u r t a s p o 1 9 2 0 m . a g r a r i n ė s
r e f o r m o s ' ( L L V V 4 3 9 ) i r jaunsainmieks 'ist. t o k i o ū k i o s a v i n i n k a s '

* Išlaikyta e n c i k l o p e d i n i o straipsnio kalbos specifika.

( I b i d . , 4 0 ) . Latvių k a l b i n i n k o i r e t i m o l o g i j o s ž o d y n o a u t o r i a u s K o n ­
s t a n t i n o K a r u l i o ( K o n s t a n t i n s K a r u l i s ) t e i g i m u , žodis saimnieks y r a se­
nas latvių v e d i n y s , taip pat saimnieciba — ž i n o m i jau n u o X V I I I a., bet
1 0
b e n d r i n ė j e k a l b o j e jį išplatino Juris A l u n a n a s ( 1 8 6 2 ) ( L £ V I I 142).
D v i k a l b i u o s e žodynuose remiantis substitucijos p r i n c i p u pateikti k a l ­
bamųjų žodžių lietuviški a t i t i k m e n y s naujakuryslė ('įsigytas ž e m ė s
s k l y p a s ' ) i r naujakurys ( ž e m ė s ū k y j e ) (LLKŽ 1 9 7 7 , 2 8 9 ; LLKŽ 2003,
3 0 8 ) , k u r i e a t i t i n k a Lietuvių kalbos žodyne f i k s u o t o žodžio naujaku­
rys i r naujakurystė a p i b r ė ž i m u s : 'kas įsikuria naujoje v i e t o j e g y v e n t i
(ppr. apie n a u j a i g a v u s i u s ar įsigijusius ž e m ė s v a l s t i e č i u s ) , ' 1 . n a u j a k u ­
r i o b ū k l ė ; 2 . n a u j a k u r i o įsigytas ž e m ė s s k l y p a s ' (LKŽ VIII 583).
K a i k u r i e a k t u a l i z u o t o s l e k s i k o s žodžiai latvių k a l b o j e t u r i t a m
tikrą r e i k š m ė s atspalvį, n e b ū d i n g ą lietuvių k a l b a i . P r i e tokių p r i s k i r ­
tinas i r į l i e t u v i ų - l a t v i ų k a l b ų ž o d y n ą įtrauktas s k o l i n y s skauts 'skau­
tas ( j a u n i m o o r g a n i z a c i j o s n a r y s ) ' (LLKŽ 2003, 670) (plg. anksčiau
skautas (buržuazinės jaunimo organizacijos narys) (LLKŽ 1977, 615).
Lietuvių kalbos žodyne y r a m i n ė t a s žodis r e i k š m e 'burž. skautų or­
g a n i z a c i j o s n a r y s ' i r jo v e d i n i a i skautija ' s k a u t a i , skautų draugija',
skautininkas 'skautų v y r e s n y s i s ' , skautystč 'skautų v e i k l a ' , skautiškas
' b ū d i n g a s s k a u t a m s ' (LKŽ X I I 7 8 6 ) , o Dabartinės lietuvių kalbos žody­
ne — ' v a i k a s ar j a u n u o l i s , į s i j u n g ę s į o r g a n i z u o t ą p a v y z d i n g o p i l i e č i o
a u k l ė j i m o s i s t e m ą ' , skautininkas 'skautų v a d o v a s ' (DLKŽ 700). S k o ­
l i n y s iš a n g l ų k a l b o s ( a n g l . scout — žvalgas) aiškinamas l i e t u v i š k a m e
Tarptautinių žodžių žodyne: 'vaikai ir jaunuoliai, suorganizuoti pagal
tam tikrą n e m o k y k l i n i o auklėjimo s i s t e m ą ; skautų organizacijos
(įk. 1 9 0 7 - 0 8 D . B r i t a n i j o j e , 1 9 2 0 p a s k e l b t a p a s a u l i n e ) n a r i a i ' , taip pat
skautininkas 'skautų v y r e s n y s i s v a d o v a s ' ( T Ž Ž 6 8 5 ) . S i s t a r p t a u t i n i s
žodis iš dalies s u t a m p a su latvių k a l b o s t a r p t a u t i n i u žodžiu, k u r i u o
v a d i n a m i t i k b e r n i u k a i i r j a u n u o l i a i : skauti ( a n g l . scout ' ž v a l g a s ' ) ' b e r ­
n i u k ų i r j a u n u o l i ų o r g a n i z a c i j a , k u r i atsirado D i d ž i o j o j e B r i t a n i j o j e
1 9 0 7 - 1 9 0 8 m . , vėliau p a p l i t o b e v e i k v i s a m e pasaulyje ( L a t v i j o j e o f i ­
c i a l i a i n u o 1921 m . ) ; šios o r g a n i z a c i j o s n a r y s ' , latvių k a l b o s t a r p t a u t i ­
nių žodžių ž o d y n e taip pat y r a v e d i n y s skuutisms (< skauti)'\. skautų
o r g a n i z a c i j o s e p r a k t i k u o j a m a paauglių i r j a u n i m o a u k l ė j i m o s i s t e m a ,
g r i n d ž i a m a ž m o n i ų natūralių g a l i m y b i ų p l ė t o j i m u i r t v i r t o c h a r a k -

'" Juris Ahuinuas (Juris Aliinfuis, 1832-18G4) - latvių nacionalinės poezijos

pagrindėjas ir pradininkas, jaunalatvis (LRH 25).
t e r i o f o r m a v i m u ; 2. skautų o r g a n i z a c i j o s v e i k l a , skautų judėjimas'
( S V 7 3 0 ) . T a i a t s i s p i n d i i r latvių k a l b o s ž o d y n e : skauti ' 1 . B e r n i u k ų
o r g a n i z a c i j a , kurią 2 0 a. pradžioje įkūrė D i d ž i o j o j e B r i t a n i j o j e i r k u ­
r i vėliau įsikūrė d a u g e l y j e šalių; 2 . Š i o s o r g a n i z a c i j o s n a r y s ' i r skau-
tisms ' S k a u t ų o r g a n i z a c i j o s v e i k l a , šios v e i k l o s tikslų, idėjų v i s u m a '
(LLVV 7 526). A t i t i n k a m a mergaičių ir merginų organizacija Latvijo­
1

je v a d i n a m a gaidas. T o k s r e i k š m i ų s k y r i m a s fiksuotas l i e t u v i ų - l a t v i ų
kalbų ž o d y n e p r i e ž o d ž i o skautas 'skauts, g a i d a (skautu organizacijas
loceklis, -e); ~ ų s t o v y k l a - s k a u t u n o m e t n e ; s k a u č i ų s k i l t i s - gaidų p u l -
c i n š ' (LLV 1 9 9 5 , 4 4 8 ) ( p l g . skauts, gaida (buržuūziskas jaunatnes or­
ganizacijas loceklis) (LLV 1964, 6 2 5 ) . T a č i a u šio latviško ž o d ž i o nėra
nei viename latvių-lietuvių k a l b ų ž o d y n e , o latvių k a l b o s ž o d y n e
jis p a m i n ė t a s su a t i t i n k a m o ž o d y n o t o m o l e i d i m o m e t u g a l i o j u s i a
n u o r o d a 'neakt. P a g a l skautų pavyzdį į k u r t o s r e a k c i n ė s m e r g a i č i ų o r ­
g a n i z a c i j o s n a r ė ' (LLVV 3 2 5 ) . T a i g i p e r t e i k i a n t latvių k a l b o s žodžius
skauti i r gaidas b ū t i n a a t k r e i p t i d ė m e s į , k a d pirmąjį a t i t i n k a skautai,
o antrąjį — skautės.
A k t u a l i z u o t ų v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o realijų pavadinimų v a r t o j a ­
m a i r p u b l i c i s t i n i o s t i l i a u s t e k s t u o s e . T a i į aktyviąją vartoseną sugrįžę
žodžiai, k u r i u o s iš d a l i e s b ū t ų g a l i m a l a i k y t i i r b e e k v i v a l e n t ę l e k s i k a ,
b ū d i n g a L a t v i j o s g y v e n i m u i , pavyzdžiui, Saeima, Satversme. Kartais
lietuvių š a l t i n i u o s e i š l a i k o m a f o r m a , a t i t i n k a n t i latvių k a l b o s o r i g i ­
nalą: Latvijos Satversmės 74 straipsnis numato, kad įstatymas ar
jo pataisos gali būti atšauktos, jei už jas balsuos 50 % prieš tai vykusiuo­
se S a e i m o s rinkimuose dalyvavusių rinkėjų" - teigė Latvijos vyriau­
siosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Amis Cimdaras
K D 1999 0 2 15. T a č i a u tai d a r o m a retai, n o r s prielaidų taip e l g t i s esa­
m a - p l g . kitų šalių aukščiausių v a l d y m o i n s t i t u c i j ų p a v a d i n i m ų v a r t o ­
j i m ą Rusijos dūmą, Danijos rigsdagas (žr. TZZ 1 8 3 ; 6 4 7 ) , taip pat Uk­
rainos rada i r p a n . P e r i o d i n ė j e s p a u d o j e dažniau e l g i a m a s i taip pat,
k a i p i r v e r č i a n t , k a i „ o r i g i n a l o tekstas p r a g m a t i n i u p o ž i ū r i u a d a p t u o ­
jamas: d a r o m o s k a i k u r i o s pataisos, p a p i l d y m a i , p a k e i t i m a i . S i o s p a t a i ­
sos atsiranda ne šiaip sau, o atsižvelgiant į socialinius-kultūrinius,
psichologinius, etninius, e k o n o m i n i u s ir k i t o k i u s skirtumus, amžių
amžiais susidariusius tarp o r i g i n a l o ir v e r t i m o kalbos teksto p r i ė m ė j ų "
( A m b r a s a s - S a s n a v a 1 9 8 4 , 8 0 ) . S t e n g i a m a s i „rasti ne p i r m u s
pasitaikančius p r a s m i n i u s e k v i v a l e n t u s , t. y. v i e n e t u s , reiškiančius
tuos p a č i u s tikrovės reiškinius, o t u o s f u n k c i n i u s a t i t i k m e n i s , g a ­
l i n č i u s k i t a k a l b i u i s k a i t y t o j u i p r i ė m ė j u i s u k e l t i reakciją, panašią j tą,
kurią sukeltų k a l b a m a s i s p r a n e š i m a s , s k a i t o m a s o r i g i n a l o k a l b a . <...>
s u g r e t i n a m o s n e v i e n d v i k a l b o s s t r u k t ū r o s , bet dažnai i r s k i r t i n g o s
kultūros, kurių atstovai tas pačias sąvokas gali išreikšti ne t i k s k i r t i n g o ­
m i s g r a m a t i n ė m i s f o r m o m i s , bet i r visiškai s k i r t i n g a i s l e k s i n i a i s v i e n e ­
tais" ( I b i d . , 8 0 ) . T o d ė l rašant apie k i t a i tautai b ū d i n g a s realijas žymiai
dažnesni atvejai, k a i p a s i r e n k a m a s u b s t i t u c i j a - latviškieji p a v a d i n i ­
m a i k e i č i a m i l i e t u v i a m s l a b i a u ž i n o m a i s a t i t i k m e n i m i s Seimas i r kon­
stitucija (beje, pastarasis t a r p t a u t i n i s žodis latvių k a l b o j e taip pat y r a ,
tačiau jis n e v a r t o j a m a s L a t v i j o s p a g r i n d i n i a m įstatymui p a v a d i n t i ) .
Ž o d i s saeima latvių k a l b o s ž o d y n e a i š k i n a m a s k a i p ' l . į s t a t y m ų l e i d i ­
m o valdžios organas b u r ž u a z i n ė j e L a t v i j o j e ( n u o 1 9 2 2 i k i 1934 m e t ų )
<...>. 2 . J u n g i n y j e Latvijos Liaudies saeima: įstatymų l e i d i m o valdžios
o r g a n a s L a t v i j o j e ( n u o 1 9 4 0 m . l i e p o s 21 d . i k i r u g p j ū č i o 2 5 d . , k a i
jis p a s i s k e l b ė L a t v i j o s T a r y b ų S o c i a l i s t i n ė s R e s p u b l i k o s Aukščiausiąja
T a r y b a ' (LLVV 7, 8 5 ) . L a t v i j o s R e s p u b l i k o s P a r l a m e n t a s b u v o v a d i n a ­
mas šiuo žodžiu n u o 1922 m . , o 1 9 9 0 m . a t k u r t o j i n e p r i k l a u s o m a
valstybė jį vėl susigrąžino. Ž o d i s saeima - v e i k s m a ž o d ž i o iet ' e i t i ' v e d i ­
nys - y r a J. A l u n a n o s u k u r t a s naujadaras sacims 'valstybės t a r y b a ,
ž e m ė s t a r y b a ' , vėliau i m t a s v a r t o t i f o r m a saeima s u t a m t i k r u r e i k š m ė s
p r a p l ė t i m u ' s u s i r i n k i m a s , s u s i ė j i m a s , p a s i t a r i m a s ' (LEVU 141). T a i ,
k a d šis ž o d i s p a t e n k a į a k t u a l i z u o t o s l e k s i k o s g r u p e , y r a p a s t e b ė j ę s
latvių k a l b i n i n k a s Janis L o j a ( J ä n i s L o j a ) : „Saeimos žodis m ū s ų d i e n o ­
m i s n e l a i k y t i n a s i s t o r i z m u . T a i p a l i u d i j a , pavyzdžiui, L a t v i j o s L i a u ­
dies F r o n t o i n f o r m a c i n i o b i u l e t e n i o „ A t m o d a " 1989 m . r u g p j ū č i o
21 d . n u m e r y j e išspausdintas L a t v i j o s R e s p u b l i k o s K o n s t i t u c i j o s p r o ­
jektas, k u r s a k o m a , k a d „aukščiausia valstybinės valdžios i n s t i t u c i j a
y r a s a e i m a " ( E n d z e 1 I n s 1 9 9 1 , 11). L a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y ­
n u o s e Saeima 'polit. S e i m a s (Latvijoje); ~as deputäts - S e i m o d e p u t a ­
tas; ~as priekšsėdėtajs (priekšsčdis) - Seimo pirmininkas; ~as
včle.Šanas - S e i m o r i n k i m a i ' (LLKZ 2 0 0 3 , 6 2 0 ) , a n k s č i a u be k o m e n ­
tarų, bet s u p a ž y m a ist. (LLKZ 1977, 570). Lietuvos v i s u o m e n i n i o
g y v e n i n i o realiją p a v a d i n a n t i s žodis seimas latviškai k e i č i a m a s d v i e m
a t i t i k m e n i m i s : 'pol. s e i m s ; (burŽ. Latvijoje) s a e i m a ' (LLV 1964, 6 1 1 ) ,
'pol. s e i m s , s a e i m a (parlaments)' (LLV 1 9 9 5 , 4 3 9 ) . Latvių kalboje
žodis seims l a i k o m a s s k o l i n i u ' ( l e n k ų sejm) aukščiausia v a l s t y b i n ė įsta­
t y m ų l e i d y b o s valdžios įstaiga L e n k i j o j e i r L i e t u v o j e ' (SV 7 0 6 ) , t a č i a u
įtrauktas į latvių k a l b o s ž o d y n ą 'aukščiausias v a l s t y b i n ė s valdžios i r
įstatymų p r i ė m i m o o r g a n a s ( L e n k i j o s L i a u d i e s R e s p u b l i k o j e ) <...>
ist. L u o m ų a t s t o v y b ė s organas ( L e n k i j o s - L i e t u v o s v a l s t y b ė j e ) ; ist. P a r ­
l a m e n t o palata ( b u r ž u a z i n ė j e L e n k i j o j e ) ' (LLVV 7, 3 7 4 ) . L i e t u v i š k a ­
m e Tarptautinių žodžių žodyne t o k i o ž o d ž i o n ė r a , o Lietuvių kalbos
žodyne jis a i š k i n a m a s k a i p ' 1. istor. L i e t u v o s D i d ž i o s i o s K u n i g a i k š t y s t ė s
ir Ž e č p o s p o l i t o s aukščiausiasis į s t a t y m ų l e i d i m o i r valstybės v a l d y m o
organas, v e i k ę s X V I - X V I I I a., taip pat jo suvažiavimas; 2. p a r l a m e n ­
tas; 3. s u s i r i n k i m a s , s u ė j i m a s ' (LKŽ X I I 3 1 1 - 3 1 2 ) , o Istorijos žodyne
apie S e i m ą s a k o m a , k a d tai „ L D K ( n u o X V a.), L e n k i j o s - L i e t u v o s
( 1 5 6 9 - 1 7 9 5 ) p a r l a m e n t a s <...>" (IstŽ 361). Šis visuomeninį g y v e ­
n i m ą a p i b ū d i n a n t i s žodis ypač dažnas p u b l i c i s t i n i o s t i l i a u s t e k s t u o s e ,
dažniausiai p e r t e i k i a m a s b ū t e n t l i e t u v i a m s g e r i a u ž i n o m u a t i t i k m e ­
n i u (beje, rašomas i r didžiąja, i r mažąja r a i d e ) : Buvęs Seimo komisi­
jos pirmininkas Janis Adamsonas „Lietuvos rytui" pareiškė, kad pritaria
versijai, jog A. Meinartas buvo spaudžiamas atšaukti apeliaciniame skun­
de išdėstytus faktus L R 2 0 0 0 12 13; Socialdemokratų frakcija Latvijos
seimui vakar pateikė reikalavimų, kad atsistatydintų ekonomikos mi­
nistras Aigaras Kalvytis R 2001 04 28. Kitas aptariamos grupės lat­
viškas žodis satversme, priesagos v e d i n y s iš p r i e š d ė l i n i o veiks­
m a ž o d ž i o satvert ' s u k u r t i , s u t v e r t i ' , latvių k a l b o s ž o d y n e n e t u r i j o k i o s
p a ž y m o s , n o r s tai to paties l a i k o t a r p i o , P i r m o s i o s L a t v i j o s R e s p u b l i ­
k o s laikų, v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o realijos p a v a d i n i m a s : ' 1 . V a l s t y b ė s
p a g r i n d i n i s įstatymas, k o n s t i t u c i j a . Satvcrsmcs sapulce „Steigiamasis
s u s i r i n k i m a s " - r e n k a m a s atstovų o r g a n a s , p a r l a m e n t i n ė įstaiga, k u ­
rios pagrindinė užduotis dažniausiai y r a k o n s t i t u c i j o s p a r e n g i m a s '
(LLVV 7 3 2 1 ) . L a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n u o s e satversme 'konstitu­
cija; ~ s m e s s a p u l c e - s t e i g i a m a s i s s u s i r i n k i m a s ' (LLKŽ 1977, 598;
LLKŽ 2 0 0 3 , 6 5 1 ) . Lietuvių š a l t i n i u o s e a p t i n k a m a i r k i t o k i ų j u n g i n i ų :
Kovo mėn. įvestas latviškas rublis (1922. VIII.3 - lutas), balandžio men.
išrinktas Steigi a m a s is s c i m a s (152 deputatai) B M 75. Pa­
našiai a t s i t i n k a ir s u v a l d y m o instituciją pavadinančiu žodžiu dome -
' { s t a t y m ų l e i d i m o arba s a v i v a l d o s o r g a n a s . V a l s t y b ė s d ū m a - į s t a t y m ų
l e i d i m o organas p r i e š r e v o l i u c i n ė j e R u s i j o j e ( n u o 1906 i k i 1917 m . ) .
M i e s t o d ū m a - m i e s t o s a v i v a l d o s organas ( p r i e š r e v o l i u c i n ė j e R u s i j o ­
je, b u r ž u a z i n ė j e L a t v i j o j e ) ' (LLVV 2 377). Minėtos v a l d y m o instituci­
jos analogas L i e t u v o j e y r a t a r y b a , tačiau latvių k a l b o s žodis b ū n a p e r ­
t e i k i a m a s žodžiu dūma, pavyzdžiui: Lietuvių žurnalistus sutikęs Jūrma­
los miesto dūmos pirmininkas ir meras Juris Hlevickis teigė, jog į se­
niausių Latvijos kurortų, skaičiuojantį 150-metj, verta atvykti ir dar dėl
kelių privalumų <...> K M 2 0 0 4 / 5 , 2 7 . Užtat l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų
ž o d y n e pramaišiui p a t e i k i a m a i r dūma, i r taryba:'polit. dūma; taryba;
valsts d . - valstybės d ū m a ; pilsčtas d . - m i e s t o t a r y b a ; ~es deputäts -
d ū m o s deputatas; - n i e k s - šnek. d ū m o s deputatas' (LLKZ 2 0 0 3 , 171)
(labai panašiai b u v o i r a n k s č i a u , t i k s u pažyma, k a d tai i s t o r i z m a s
(LLKZ 1 9 7 7 , 162). V i s d ė l t o s p a u d o j e dažnesnis galėtų būti l i e t u ­
viškasis substitutas taryba (straipsnyje v a r t o s e n o s d a ž n u m a s nenag­
rinėjamas).
P r i e v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o realijų p r i s k i r t i n i i r p i n i g i n i ų v i e ­
n e t ų p a v a d i n i m a i , taip pat p a t e n k a n t y s į a k t u a l i z u o t o s l e k s i k o s g r u p ę .
Š i u o atveju s u b s t i t u c i j a n e t a i k o m a — n a c i o n a l i n ė s v a l i u t o s p a v a d i n i ­
m a i išlieka autentiški v i s u o s e t e k s t u o s e . T a i p i r m i a u s i a s t a m b e s n ė s
v a l i u t o s p a v a d i n i m a s lats, a p i b ū d i n a m a s latvių k a l b o s ž o d y n e k a i p
' p i n i g i n i s v i e n e t a s (buržuazinėje Latvijoje); atitinkamas piniginis žen­
klas, m o n e t a ' (LLVV Л 6 0 9 ) , o p e r t e i k i a m a s lietuvių k a l b a , pridėjus
a t i t i n k a m ą lietuvišką g a l ū n ę , i r k o m e n t u o j a m a s : latas '(burž. Latvijos
p i n i g i n i s v i e n e t a s ) ' (LLKZ 1 9 7 7 , 3 4 6 ) , dabar latas (Latvijos piniginis
vienetas, 100 santimų) (LLKZ 2 0 0 3 , 3 7 3 ) . P e r i o d i n ė j e spaudoje n e r e ­
tai žodis k e i č i a m a s s a n t r u m p o m i s (arba v a r t o j a m i a b u v a r i a n t a i ) - k a r ­
tais latviška Ls, kartais t a r p t a u t i n e LVL. S m u l k i ų j ų pinigų p a v a d i n i ­
m a s santims ' p i n i g i n i s vienetas (buržuazinėje Latvijoje, Prancūzijoje,
L i u k s e m b u r g e , Šveicarijoje); atitinkamas p i n i g i n i s ženklas, m o n e t a '
(LLVV 7, 2 1 2 ) lietuvių k a l b a t i k įgauna vyriškosios g i m i n ė s g a l ū n ę :
santimas (LLKZ 1 9 7 7 , 5 8 4 ) ; santimas (šimtoji lato dalis) (LLKŽ 2003,
6 3 5 ) . įvairiose p u b l i k a c i j o s e a p i e Latviją dėl k a l b a m ų j ų žodžių v a r ­
t o j i m o n e k y l a j o k i ų p r o b l e m ų : Bilietas į vandens parkų suaugusiam
kainuoja 8 l a t u s (4 vai), 5 Ls (savaitgaliais) - 2 vai.; vaikams iki
6 metų - nemokamai, vyresniems - atitinkamai б l a t a i ir 3,6 lato
K M 2 0 0 4 / 5 , 2 9 ; Turistinės klasės kambariai viešbutyje kainuoja nuo
25 l a t ų parai, verslo klasės - 65 Ls K M 2 0 0 4 / 5 , 2 7 ; Vietos gyvento­
jai juo [ l y n o k e l i u ] vyksta į darbą (bilieto kaina į vieną pusę - 1 L V L),
vaikai- į mokyklą (0,75 L V L), ekstremalaus sporto mėgėjai savaitga­
liais su guma į Gaujos slėnį (15 LV L) K M 2 0 0 4 / 6 , 39; fis [ k a s i n i n k a s ]
lyg pilies gynėjas įsikūręs beveik siauriausioje kelio vietoje, sąžiningai
„ima muitą" - po 30 s a n t i m ų (1,6 lito) K M 2 0 0 4 / 8 , 2 1 . S k i r t i n ­
ga y r a šių latviškų p i n i g i n i ų v i e n e t ų p a v a d i n i m ų a t s i r a d i m o i s t o r i j a .
P i r m a j a i L a t v i j o s o f i c i a l i a j a i v a l i u t a i p a v a d i n t i b u v o v a r t o j a m a s žodis
franks, nes tai b u v o v a l i u t o s m a t o v i e n e t a s , [ v e r t i n u s , k a d m i n ė t a s p a ­
v a d i n i m a s mažai susijęs s u L a t v i j a , g a l u t i n i a m e n u t a r i m e dėl L a t v i j o s
p i n i g i n i o v i e n e t o p a v a d i n i m o p r i i m t a s žodis lats (iš ž o d ž i o Latvija),
p a l i e k a n t t i k s m u l k i e s i e m s p i n i g a m s pavadinimą santims iš p r a n c . cen­
times ( V ё c i n š 1993, 7 8 - 7 9 ) .
Latvių tautos s a v i t u m ą a p i b ū d i n a n č i ų t a m tikras tautines, tarp
jų i r v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o , realijas ž y m i n č i ų žodžių a p t i n k a m a i r
ž o d y n u o s e , i r įvairių stilių t e k s t u o s e . K a i k u r i e v i s u o m e n i n i o g y v e ­
n i m o realijų p a v a d i n i m a i p r i s k i r t i n i i s t o r i n e i l e k s i k a i , t o d ė l jų v a r t o ­
j i m o sritis gana siaura - m o k s l i n ė , m o k s l o p o p u l i a r i n i m o literatūra.
T a i k n y g i n ė s l e k s i k o s žodžiai, tapę t e r m i n a i s , pavyzdžiui, judėjimų
p a v a d i n i m a i jaunstrūvnieki, jaunlatvieši. D a l i s b u v u s i o s istorinės l e k ­
sikos pastaruoju m e t u a k t u a l i z u o t a , t o d ė l v a r t o j a m a d a u g plačiau.
Š i o j e g r u p ė j e e s a m a n e m a ž a i i r b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s pavyzdžių:
zemessargs, aizsargs, lats, santims. Dažniausiai t o k i e latvių k a l b o s
žodžiai l i e t u v i n a m i , t. y. j i e m s p r i d e d a m o s lietuviškos g a l ū n ė s , k a r ­
tais r e i k š m ė k o m e n t u o j a m a - s k l i a u s t u o s e , tekste ar išnašose. T a i p
daroma straipsniuose ir knygose, periodinėje spaudoje tokių k o m e n ­
tarų b e v e i k n e a p t i k t a , nes tie patys v i s u o m e n i n i ų realijų p a v a d i n i m a i
n u o l a t k a r t o j a m i ir p o t e n c i a l i a m s k a i t y t o j u i ž i n o m i . S p a u d o j e p a s i t e l ­
k i a m a s u b s t i t u c i j a , pavyzdžiui, v i e t o j ž o d ž i o saeima v a r t o j a m a s žodis
seimas, v i e t o j satversme - konstitucija.
 LATVIJOS G Y V E N I M O REALIJOS
LIETUVIŠKUOSE ŠALTINIUOSE

Santrauka

Tautinį savitumą atskleidžia tikriniai žodžiai (asmenvardžiai, v i e t o ­

vardžiai) ir kai kurie bendriniai žodžiai: įvairių dvasinės, materialiosios
kultūros reiškinių pavadinimai ir pan. Tokia leksika įtraukiama į žodynus,
taip pat aptinkama mokslo, mokslo p o p u l i a r i n i m o , publicistiniuose tekstuo­
se. Kaip viena iš teminių grupių išsiskiria tautiniu savitumu pasižymintys v i ­
suomeninio g y v e n i m o realijų pavadinimai, kai kurie neaktualūs šiuolaikinei
kaibai, tačiau aptinkami istorijos šaltiniuose arba tekstuose apie kurios nors
srities raidą (istorinė leksika), kiti - iš istorizmų kategorijos sugrįžę į aktu­
aliąją vartoseną (aktualizuota leksika). Dažniausiai tai žodžiai, pavadinantys
organizacijas ir judėjimus, ūkininkavimo formas, asmenis (veikėjus), v a l d y ­
mo institucijas, piniginius vienetus - visa, k u o skiriasi vienos šalies v i s u o m e ­
ninis gyvenimas nuo kitos. Tokios žodžių grupės straipsnyje ir aptariamos,
remiantis Latvijos v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o realijų pavadinimų vartojimo l i e ­
tuvių kalba pavyzdžiais.
Latvių tautos savitumą apibūdinantys ir tam tikras tautines, tarp jų ir
v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o , realijas žymintys žodžiai aptinkami ir žodynuose,
ir įvairių stilių tekstuose. Tai istorinės, knyginės leksikos žodžiai. Dalis jų
yra tapę terminais, pavyzdžiui, judėjimų pavadinimai jaunstrūvnieki, jaunlat-
vieši. Pastaruoju metu aktualizuota buvusi istorinė leksika vartojama daug
plačiau. Šioje grupėje esama nemažai ir beekvivalentės leksikos pavyzdžių:
zanessargs, aizsargs, lats, santims. Dažniausiai tokie latvių kalbos žodžiai
lietuvinami, t. y. jiems pridedamos lietuviškos galūnės, kartais komentuoja­
ma reikšmė (skliaustuose, tekste ar išnašose). Taip daroma straipsniuose ir
knygose, o periodinėje spaudoje tokių komentarų beveik neaptikta, nes v i ­
suomeninių realijų pavadinimai nuolat kartojami ir potencialiam skaitytojui
žinomi. Spaudoje pasitelkiama substitucija, pavyzdžiui, vietoj žodžio saeima
vartojamas žodis seimas, vietoj satversme - konstitucija.
 LATVIJAS D Z I V E S REALIJAS
LIETUVIEŠU AVOTOS

Kopsavilkums

Tautas savdablbu atkläj gan Ipašvardi (personvärdi, vietvärdi), gan

atseviški sugasvärdi - dažadu garigäs u n materialas kultūras parädibu
nosaukumi u . t m l . Täda leksika iekĮauta värdnlcäs, to var atrast zinätniskos,
populärzinätniskos u n publicistikas tėkštos. Kä viena no tematiskajäm
grupäm izce]as nacionäli iekräsoti sabiedriskäs dzives realijų nosaukumi.
Da|a no tiem ir neaktuali mūsdienu valodai, taču atrodami vestures avotos
vai tėkštos par atseviŠku dzives j o m u attistibu (vėsturiska leksika), eita
daĮa - no historismu kategorijas ienäkusi atpakaĮ aktuälajä apritė (aktualizėta
leksika). Visbiežak tie nosauc organizacijas un kustibas, saimnickošanas
veidus, personas, pärvaldes institucijas, naudas vienibas - visu, ar ko atskiras
vienas valsts sabiedriskä dzive no eitas. Par šim värdu grupäm runäts rakstä,
riemot par pamatu Latvijas sabiedriskäs dzives realijų nosaukumu lictošanu
lietuviešu valodä.
Värdi, kas raksturo latviešu tautas specifikų u n nosauc nacionälas,
tostarp ari sabiedriskäs dzives realijas, atrodami gan värdnlcäs, gan dažadu
stilu tėkštos. Tä ir vėsturiska leksika, daĮa no täs kĮuvusi par t e r m i n i e m ,
piemėram, kustibu nosaukumi jaunstrūvnieki, jaunlatvicši. Pčdėja laika
vėsturiska leksika lietota daudz plašak, aktualizėta. Saja grupä ir diezgan
daudz bezekvivalenta leksikas piemėru: zemessargs, aizsargs, lats, santims.
Visbiežak tädus latviešu valodas vardus lietuviško resp. t i e m pievieno
lietuviešu valodas galotnes, reizėm to n o z i m e tiek komentėta - ickaväs,
tekstä vai parindės. Tä darits rakstos u n grämntäs, bet periodiškąja prese tfidu
komentaru gandrfz nav, jo šo sabiedrisko realijų nosaukumi bieži atkartoti
un potencialam lasitäjam tie zinämi. Reizčm prese izmanto substitucijų
(kultūraizstašanu), piemėram, vardą sucima vieta lieto seimas, satversme
vieta - konstitucija.
 T H E REALIA O F L A T V I A N LIFE
IN L I T H U A N I A N S O U R C E S

Summary

T h e national identity is revealed both by proper names (personal names,

toponyms), and some appellative words: the names of the phenomena of
various spiritual, material culture and so o n . T h i s vocabulary is included in
dictionaries; it is also used in science, popular science, and journalistic texts.
O n e of the thematic groups is the names of social life realia having national
identity. Some of them are not relevant to the m o d e r n language, however,
they are found i n historical sources o r texts o n the development of some field
(historical vocabulary), and others are historical categories used i n nowadays
(actualized vocabulary). M o s t often these are words n a m i n g organizations
and movements, forms of farming, people (characters), governmental
institutions, monetary units, i.e. everything i n what the social life of one
country differs from the life of another country. These word groups are
analyzed in the article, the analysis is based o n the examples of the use of
the names of Latvian social life realia i n the Lithuanian language.
T h e words defining the Latvian identity and some particular national,
social life a m o n g them, realia are found i n dictionaries and texts of various
styles. T h e field of use of historical vocabulary is quite narrow, i.e. it is
used i n science and popular science literature. These are bookish words that
are used as terms, for example, the names of movements jaunstriivnieki,
jaunlatvicši. The historical vocabulary is used m u c h wider. T h i s group has
a lot of examples of non-equivalent vocabulary: zcmcssargs, aizsargs, lats,
sanlTms. M o s t often these words are adjusted to the system of the Lithuanian
language, i.e. Lithuanian inflections are added, and sometimes the meaning
is explained i n brackets, text or footnotes. T h i s is c o m m o n to articles and
books, in periodicals such comments are not detected as the same names
of social realia are constantly repeated and are k n o w n for readers. In press
substitution is used, for example, sci/nas is used instead of saeima; konstitucija
is used instead of satversme.
 Lietuviešu tautas realijas latviešu avotos

Tautas n a c i o n ä l o s a v d a b l b u r a k s t u r o g a n Ipašvardi (personvärdi,

v i c t v ä r d i ) , g a n sugasvärdi, kas n o s a u c dažadas tautas garigäs u n
m a t e r i a l a s kultūras realijas. Sädas l e k s i k a s a t v e i d o š a n a citä valodä s a -
gädä grūtlbas attiecigäs tautas kultūras s p e c i f i k a s n e z i n ä t ä j i e m u n k o n -
kretäs n a c i o n ä l ä s v a l o d a s n e p r a t e j i e m . T u l k i e m u n t u l k o t ä j i e m b i e ž i
v i e n näkas sastapties ar tä s a u c a m o t u l k o j a m i b a s p r o b l e m u , saprotot
ar t o „ k o n k r č t a s n o z l m e s ( n o z i m j u k o m p l e k s ą ) parcelšanu n o v i e n a s
v a l o d a s ( u n täs lietotäju kultūras) oträ v a l o d a ( u n täs lictotäju k u l t ū r a )
b e z šis n o z l m e s radikalam i z m a i n ä m " ( S l l i s 2 0 0 2 b , 1 0 2 ) . Jo täläkas
kultūras u n v a l o d a s p č c savas c i l m e s , jo šis g r ū t l b a s lieläkas, taču a r i
r a d n i e c l g u v a l o d u l e k s i k a i r s a s t o p a m i kultūrspecifiski n o s a u k u m i ,
k a m näkas m e k l e t a t b i l s m e s t u l k o j u m v a l o d ä v a i tos a t v e i d o t ar e i t i e m
lldzekliem.
Atveides principu i z v č l e v a r p a l i d z e t dažadu v a l o d u p r a k s e s
a n a l i z e . R a k s t ä aplükots, kä latviešu t ė k š t o s atspoguĮotas lietuviešu
tautas d z i v e s realijas: a v o t v a l o d a ( o r i g i n ū l t e k s t a v a l o d a ) šaja g a d l j u m ä
ir lietuviešu v a l o d a , bet latviešu v a l o d a - m č r k v a l o d a ( t u l k o t ä tekstą
valoda) ( S l l i s 2 0 0 2 a , 5 2 ) . S i s v a l o d u d a l l j u m s p ó c t o statusą
škiet piemčrots, kaut g a n rakstä analizč'tie p i e m ó r i ne v i e n m e r
n e m t i n o t u l k o t a s literatūras - tie v a r būt a r i latviški p a r L i e t u v u
rakstlti t e k s t i ) . V a l o d n i e c l b a s t e o r i j a , a r i sastatämajä lietuviešu u n
latviešu v a l o d a , n a v v i e n o t a v i e d o k j a p a r šadas n a c i o n ä l i specifiškas
leksikas terminologiško n o s a u k u m u . V i e n i a u t o r i „kädas valodas
l e k s i s k a s v i e n i b a s , k u r ä m n a v tiesas l e k s i s k i s e m a n t i s k a s a t b i l s m e s
citä v a l o d ä " d č v e p a r lakūnam (13 a n k a v s 2 0 0 1 , 9 ) . S a s k a n ä ar
lingvokulturologijas teorijų lakūnas ir viss, k o citkultūras tekstą
r e c i p i e n t s ievėrojis, bet nesaprot, kas l i e k a s v i n a m d l v a i n s u n k a m
v a j a d z l g a i n t e r p r e t a c i j a , k a i p o p a r signalu, k a tekstą i r tekstą radltäjas
kultūras n a c i o n ä l i specifiški elementi ( Mа с л o n a 2 0 0 1 , 111).
Tadčjadi v a r a p g a l v o t , k a m i n ė t a i s jč-dziens i r n t t i e c i n ä m s n e t i k a i uz
l e k s e m ä m . A r i svešvardu värdnlcas s k a i d r o j u m s , k a n o l a t l i i u v a l o d a s
 lacuna 'padzijinäjums; i e b r u k u m s ' celies värds n o s a u c „izlaidumu
kädä t e k s t ä " (SV 4 2 4 ) , Jauj apšaublt ši t e r m i n ą p i e m e r o t i b u tiesi
l e k s i k a s v i e n i b a s n o s a u k š a n a i . P e t l j u m o s par latviešu realijų a t v e i d i
citäs valodäs šada l e k s i k a d e v e t a par regionūlgcogrūfisko leksikų — tä
„raksturo k ä d a m r e g i o n a m v a i valstij r a k s t u r l g a s specifiškas parädibas,
ta i r l e k s i k a , kas saistita ar šis valsts geografijų, v e s t u r i , k u l t ū r ų
un iedzlvotäjiem. Regionälgeogräfiskajai leksikai p i e m l t nacionäli
kulturälie k o m p o n e n t i " ( M i g 1 a 1 9 9 6 , 1). Š i s j č d z i e n s i r plašaks,
jo a p t v e r jau iepriekš m i n ė t o s Tpašvardus, bet šaja rakstä tie n e t i k s
aplūkoti. I z v č l č t a o b j e k t ą sakarä i r v č r t s aplūkot t e r m i n u s eksotiskū
leksika ( v a i eksolisms kä v a l o d a s v i e n l b a ) , etnogrūfisrns u n noskaidrot
to savstarpejäs a t t i e k s m e s : „ E k s o t i s m u s l i e t o , rakstot par svešam
ž e m ė m u n etnografiškiem jčdzieniem. Tos raksturo piederlba pie
kädas n o t e i k t a s kultūras u n valsts - šaja g a d i j u m ä a t t i e k s m ö pret v ä c u
v a l o d u - p i e latviešu kultūras. E k s o t i s m u s t u l k o j o t , zūd specifiskie
semantiskie komponenti .. Termini etnogrūfisms un eksotiskū
leksika i r cieši saistlti. T o m e r starp t i e m pastäv būtiskas atškiribas.
Latviešu valodä värdi klėts, pastalas i r e t n o g r ä f i s m i , to t u l k o j u m i citä
valodä ar latviškas c i l m e s a i z g u v u m u i r e k s o t i s m i " ( I b i d . , 2 ) . T o m e r
valodnieclbas t e r m i n u värdnlcäs fiksetais k r i e v u valodas termins
эгзотическая лексика 'värdi u n i z t e i c i e n i , aizgūti n o m a z p a z i s t a m ä m
v a l o d ä m , parasti n e i n d o e i r o p i e š u , k o l i e t o , l a i p i e s k i r t u r u n a i Tpašu
k o l o r i t u ' (СЛТ 214) v a i b e z n o r ä d e s u z p i e d e r l b u i n d o e i r o p i e š u v a l o ­
d u s a i m e i (СРЯ 6 1 1 ) jauj konstatet, k a m i n e t o t e r m i n u n e v a r a t t i e c i -
nät u z b a l t u kä r a d n i e c f g u i n d o e i r o p i e š u v a l o d u l e k s i k ų . L i e t u v i e š u
valodnieki šadas leksikas nosaukšanai pärsvarä lieto terminus
bezekvivalenta leksika ( l i e t . beekvivalentė leksika) (Gudavičius
2 0 0 0 , 7 9 - 8 0 ) , a r i neekvivulenla leksika ( l i e t . ncckvivalentinė leksika)
resp. „ o r i g i n ä l v a l o d a s värdi vai värdkopas, kas a p z ū n č priekšmetus,
p r o c e s u s , parädibas v a i eitus d z i v e s faktus, k a m n a v e k v i v a l e n t ą
t u l k o j u m v a l o d ä " ( Л m b r a s ą s-S a s n a v a 1 9 7 8 , 132). B a l s t o t i e s
u z dažadu v a l o d u ( k r i e v u , b u l g a r u , v ä c u ) l e k s i k a s p č t n i e k u t e o r i -
jäni, v a r s e c i n ä t , k a „parasti ar t e r m i n u bezekvivalenta leksika sa-
prot l e k s i s k a s v i e n i b a s , kuräin nav l e k s i s k o e k v i v a l e n t u kädä no
sastatitajäm v a l o d ä m " ( M i g 1 a 1 9 9 6 , 5). R a k s t a vajadzibäm i z v č l č t s
tiesi šis t e r m i n s , kaut a r i tas ir n o s a c l t s , jo, t u l k o j o t v a i aprakstot kädu
 parädlbu, e k v i v a l e n t s (värds, aprakstoša k o n s t r u k c i j a v a i eita atveides
i e s p č j a ) j e b k u r a m j e d z i e n a m i r jäatrod (plašak par t c r m i n o l o g i s k a j i e m
v a r i a n t i e m , a r i par latviešu tautas reälijäm lietuviešu u n e i t u v a l o d u
1
avotos sk. K v a š y t ė 2 0 0 3 c ) .
Interese par b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k ų Ipaši pastiprinäjusies pč-
dejä l a i k a . S i s l e k s i k a s p e t l j u m i „cieši saistąs ar l e k s i s k o stilistikų,
leksikografijų u n t r a n s l a t o l o g i j u " ( B a n k a v s 2 0 0 1 , 9), täs a n a l i z e
sastopama e t n o l i n g v i s t u , a r i sastatämäs valodnieclbas specialistu
darbos. Tä ir an l i n g v o k u l t u r o l o g i j a s kä s a m č r a jaunas nozares
pčtijumu o b j e k t s . A c l m r e d z a m s , k a b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a s slänis
n a v v i e n d a b l g s , šo leksikų var klasificet p č c d a ž a d i e m kriterijiem.
V a l o d n i e k s A n d r e j s B a n k a v s latviešu valodä m i n absolütäs un relatives
lakūnas ( l i e t o t s a u t o r a t e r m i n s ) , k u r a s savukärt i e d a l a slkäkäs g r u p ä s
u n apakšgrupas: absolūtūs a t t i e c l g i etnogrūfiskajūs un lingvistiskajūs,
k u r a s slkäk afiksūlajūs, leksiskajūs u n paremiologiskajūs, bet relativūs -
vcktoriūlūs, aspektuūlūs, kontekstuūlūs, nacionūlūs u n regionūlūs (Ibid.,
9—10). V e l ä k l e k s i k o g r a f i j a s t e r m i n u värdnlcä i e k j a u t i šadi lakūnu
v e i d i : absolutu, etnografišku, valodnieciskū u n relativū (Bankavs
2 0 0 2 , 17). S a v u k ä r t lietuviešu e t n o l i n g v i s t s A l o l z s G u d a v i č s ( A l o y z a s
Gudavičius) b e z e k v i v a l e n t a leksikų klasificč p č c to semantikas:
n a c i o n ä l i e č d i e n i u n d z č r i e n i , a p g e r b i , m u z i k a s i n s t r u m e n t i , tautas
dejas, tradicijas u n paražas, folklorą u n m i t o l o g i j a , tautas vestures
realijas. B e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a i p i e s k a i t ä m i a r i tautas d z l v e s v i d e s -
geografiško o b j e k t u , d z l v n i e k u u n a u g u valsts, k l i m a t i s k o dabas
parädlbu - nosaukumi (Gudavičius 2000, 79-80). Tiesi
semantiskä skatljumä tiks klasificčta latviešu avotos kons t at et ä
kultūrspecifiska lietuviešu tautas l e k s i k a . Vairäku a p l ū k o t o leksiski
s e m a n t i s k o g r u p u v a r d u a t v e i d e sastatämajä m e r k v a l o d ä resp. latviešu
valodä i r atškirlga ( t e i k t o a c l m r e d z o t v a r e t u attiecinät a r i u z e i t a m
v a l o d ä m ) . A t v e i d e s p r i n c i p u izvūle a t k a r l g a n o avota, kurä k o n k r č t a
l e k s i k a s v i e n l b a fiksč'ta - v a i tä ir m ä c l b u g r ä m a t a , preses i z d e v u m s
vai zinätnisks d a r b s . T a č u pagaidäm n a v p i e t i e k a m i d a u d z m a t e r i a l ą
šadai diferencūtai p i e e j a i , tapčc g a l v e n a vūriba t i k s pievčrsta ne
dažadu stillt t e k s t u a v o t i e m , bet a t v e i d e s l i k u i n s a k a r i b ä m . M a t e r i a l s
n e m t s pärsvarä n o p o p u l f i r i e m u n p o p u l ä r z i n ä t n i s k i e m i z d e v u m i e m ,
enciklopedijäm u . t m l . , ari no tūristiem paredzetiem i n f o r m a t l v i e n i
izdevumiem.

1
S k . ši kräjumä 123.-138. Ipp.
 Latviešu avotos galvenokärt sastopama šada bezekvivalenta
l e k s i k a , kas a t s p o g u | o lietuviešu tautas d z i v e s realijas: 1) v č s t u r i s k o
realijų n o s a u k u m i ; 2 ) e t n o g r a f i š k o r e g i o n u u n t o iedzlvotäju n o s a u ­
k u m i ; 3) tautas m u z i k a s i n s t r u m e n t u , d e j u u n d z i e s m u n o s a u k u m i ;
4) t r a d i c i o n ä l o čdienu u n dzčrienu nosaukumi. Aplūkojot sikäk,
j ä k o n s t a t e , k a visplašako g r u p u v e i d o v č s t u r i s k o r e a l i j ų n o s a u k u m i ,
kas savukärt iedalämi diväs apakšgrupas: h i s t o r i s m i u n aktualizėta
l e k s i k a . P i e d e n b a v i e n a i n o m i n ė t a j a m apakŠgrupam päräk n e i e t e k m č
atveides p a n e m i e n u izvčli; v i e n l g i aktualizėta l e k s i k a Iietojama biežak
u n dažados t ė k š t o s , t ä p e c täs a t v e i d e i r stabiläka u n m a z ä k v a r i a b l a .
N e m o t v e r a , k a v ė s t u r i s k o realijų n o s a u k u m i ( p e r s o n a s , o r g a n i z a c i j a s ,
sabiedriskäs u n politiškas k u s t l b a s u . t m l . visbiežak i r vestures t e r m i n i ,
m e r k v a l o d ä t o s vajadzčtu censties a t v e i d o t р ё с iespčjas v i e n ä d ä k , taču
prakse l i e c i n a , k a tä nav. V i e n s n o visdaudzveidTgäk atveidotajiem
n o s a u k u m i e m i r lietuviešu kunigaikštis — 4. vest. k a r a v a d o n i s u n
apgabala v a l d n i e k s senąja L i e t u v a u n eitas ž e m e s ; 2 . augsts m a n t o j a m s
vai par s a s n i e g u m i e m p i e š k i r a m s bajäru t i t u l s ; p e r s o n a , k a m p i e d e r
šis t i t u l s ' (DLKŽ 3 4 1 ) u n tuvas n o z l m e s v ä r d k o p n o s a u k u m s didysis
kunigaikštis. Izvelčtajos avotos v a r saskatlt vairäkas pieejas tä
latviskošanai. Lietuviešu—latviešu värdnicä piedäväts t o t u l k o t g a n
ar v a r d u kunigaitis, g a n knazs (LLV 1 9 9 5 , 2 5 0 ) , t o m č r jäuzsver, k a
pedčjais e k v i v a l e n t s vairäk a s o c i č j a s ar s l a v u kultūrų - s a l . kunigaitis
'vest. k a r a v a d o n i s , a p g a b a l a , n o v a d a v a l d n i e k s (feodälajä Lietuva)'
(LLVV 4 4 9 0 ) , bet knazs 'vest. k a r a s p e k a v a d o n i s u n kädas t e r i t o r i j a s
v a l d n i e k s (slavu u n dažas eitas ž e m e s n o 9 . l i d z 1 6 . g a d s i m t a m ) ; ši
v a l d n i e k a t i t u l s ' (LLVV 4 285).
T e k s t u a u t o r i parasti izvčlas v i e n u n o piedävätajiem v a r i a n t i e m
( r e t ä k i z m a n t o abus v a r d u s - o t r u kä s i n o n i m u iekaväs): Visinte-
resantūkais no tiem [ r i t u a l u a p r a k s t i e m j sniegts Dubnicas kronika, par
miera iTguma slegšanu (1351) starp Lietuvas kunigai ti Kęstuti
un Ungūrijas karali Ludviku M i t E II 2 4 1 ; Krivu vccūkais Lizdeika
nėmies to izskaidrot šūdi: k u n i g a i t i m šaja vieta jūccj pils, ta būšot
tik stipru kū dzclzs, un tas slavu izplatTsies tūlu un tuvu AKL 5; 9-
2
12. gs. visa Lietuvas / f r i / Į o r i j a ] izplatijūs tinimu rtvn/cĮopIba], atdalijūs
« w « / n [ i e c l b a ] un / / n / r / i Į i e c i b a ] , izveidojūs / c o J Į a l a s ] attiecibas; radus
pirmie valstiskie veidojumi (žemes) - Deltuva, Karšuva, Lietuva u. c.,

' KuciklopC'dijä salsinfitie värdi citejuinos papildinäti kvndrätiekaväs.

 kuru priekšgalū bija k u n i g a i š i (k n a z i) L P E V I 1 5 7 (sal. täläk
a r v i e n biežak l i e t o t s v a i r s t i k a i knazi- 13. gs. 30-60. gados Mindaugs
pakĮūva eitu k n a z u žemes L P E V I 157).
Värdkopnosaukuma didysis kunigaikštis a t v e i d e Ipaši v a r i e .
V i s b i e ž a k izvčlas s a l i k t e n i , p i e t a m p i r m a i s k o m p o n e n t s salikteni
m č d z b ū t g a n Ipašlbas värds ar poetišku n o k r ä s u dižs, g a n neiträlais
liels (värdkopäs - a r i t o f o r m a s ar n o t e i k t o g a l o t n i dižais, ličiais):
Ša uzskata [par v i e n d i e v l b u ] pamatu ir Lietuvas dižkunigaiša
Cedimina včstule pavesta delegūtiem, kas rakstita 14. gadsimta pirmąja
trešdaĮū, un tąja vinš ir uzsvčris domu par vienu dievu, ko ikviena
tauta pielūdz sava veidu S 1 5 1 ; Tajū [katedräle] svimgi tika krončti
Lietuvas dižkunigaiši, sakot ar Vitautu un bcidzot ar ZTgimantu
Augustu AKL 5. R e i z č m variė" s ä k u m b u r t a r a k s t i b a : ViĮna pirmo
reizi včsturiskaįos avotos - Dižkunigaiša Cedimina včstulčs -
mineta 1323. gada, bet pec septiniem gadicm tai pieškirts gerbonis,
kura bija attelots lietuviešu teiku stiprinieks Alkis. Vinš uz pleeiem puri
upei nesa savu sievu Janteriti. Kad Lietuva oficiali pienčma kristietibu,
pilsčtas gerbom parūdijus Sv. Kristaps (Kristofors) ar Jezus beminu uz
pleeiem AKL 2; Traku Salas pili 1430. gada oktobri nomira Lietuvas
lielkunigaitis Vitauts A K L 1 7 . R e t ä k izvčlas värdkopu, kas
atbilst a v o t v a l o d a s f o r m a i : Legenda vesta par Vifnas dibinūtūju dižo
Lietuvas k u n i g a i t i Cediminu, kurs redzčjis sapni- uz viena
no uzkalniem stūv un gaudo dzclzs vilks A K L 5. M e r k v a l o d a s tekstą
izdeväs konstatet a r i s a l i k t e n a ar p a m a t k o m p o n e n t u knazs l i e t o j u m u :
Ga/n[enais] l i e l k n a z a varas balsts bija / e o J [ ä l ä s ] zemes Tpašnicki
L P E V I 157; L i c l k n a z s Jagailis noslčdza ar Poliju Krčvas ūniju
(1385) L P E V I 154. A r šo n o s a u k u m u saistämais senäs L i e t u v a s valsts
n o s a u k u m s Lietuvos Didžioji Kunigaikštija tiek atveidots tikpat
dažadi, pat v i e n a latviešu v a l o d a s tekstą (sal. latviešu valodä f o r m a
kunigaitiste 'vėst. t e r i t o r i j a , kurä v a l d a k u n i g a i t i s ' (LLVV 4 490),
knaziste 'vest. t e r i t o r i j a , kurä v a l d a k n a z s ' ( L L V V 4 2 8 5 ) : Ap 1240
radus /t'e/[uviešu] agrū /eo(7[älä] valsts - Lietuvas l i cl k n a z is tc
L P E V I 1 5 7 ; Lietuvas statuti - Lietuvas l i c l k n u z i s t es feodalo
tiesibu kodeksi 3 redakcijūs (1529., 1566. un 1588.) L P E V I 169
(turpat e n c i k l o p e d i j a i r a r i atsevišks škirklis Lietuvas I i eik n a z i s t e
155); 1562. gada martū pčdčjais Livonijas ordena mestrs Golhards
 Kellers Rigas pili svinigi nolika savas pilnvaras un nodeva uzticibas
zverestu Polijas karaįa pūrstūvim - Lietuvas lielknazistes
(lielkunigaitijas) liclkancleram un Vijnas vojevodam Nikolajam
Radzivilam Melnaįam E J 7. [ašaka g a n , k a t u r p m ä k autors tekstä abas
f o r m a s l i e t o atseviŠki: Tädejädi Pärdaugavas hercogiste apvicnojūs ar
Poliju, tomer ari turpmūkmūsdienuLatvijas teritorija darbojūsgalvenokärt
lietuviešu augstmani un Lietuvas liek n a z is tes karaspčks
E J 8; 1605. gada seplembri pie Salaspils Lietuvas hetmana fana Karola
Hodkčviča komandčtie 4000 Lietuvas lielkunigaitijas
karaviri smagi sakūva 11 000 viru lielo Zviedrijas karaįa armijų, kas bija
ieradusies ienemt Rigu E J 9. Valsts n o s a u k u m ä sastopams a r i s a l i k t e n i s
ar atkarigo komponentu diž- un attieclga värdkopa: Tagadejäs
Lietuvas gerbonis saknoįas tūlajos viduslaikos un lietuviešiem atgädina
par kūdreizčjo Lietuvas D i ž k u n i g a i t i į a s varenibu A K L 2;
Dievnamu [Pažaislū] 17. gs. benediktiešu mukiem uzcčla Lietuvas
D iž ū s k u n i g a i t i į a s kanclers ŽTgimants Pacs, un tä ir
viena no skaistäkajäm baroką arhitcktūras ccltnčm Lietuva A K L 10.
Vienä gadljumä, runäjot par L i e t u v a s valsti, konstatėts saliktena
p a m a t k o m p o n e n t a hercogiste-'vest. h e r c o g ą valsts; atseviška feodalas
valsts da[a' (LLVV 3 194) - l i e t o j u m s : Včlūk Lietuva apvicnojūs ar
Poliju, izveidojot Lietuvas l i e l h e r c o g i s t i , kas savos žiedu
laikos pietūs no Baltijos jūras lidz Meiliajai jūrai S 125. S t a r p L i e t u v a s
v č s t u r i s k a j a m reälijäm s a v d a b l g s i r l e k s e m a s knygnešys atveidojums
caurskatltajos t ė k š t o s : N o t c i k t i včrts apskatit.. kieti Ustrones cicma, kur
ickūrlots cara laika a i z 1 i e g t o grämatu i z p l a t It ä j a
J. Tuma-Vaižganta muzcjs A K L 15. Tulkojošaja värdnlcä tas atveidots
ar värdkopu 'vest. g r ä m a t u iznüsätäjs; ( a i z l i e g t u ) g r ä m a t u izplatitäjs'
(turpat m i n ö t s ari atvasinäjums knygnešyste ar plasäku komentaru
'(cara cenzūras aizliegtu) g r ä m a t u iznčsašana (izplatT.šana)' (LLV 1995,
2 3 5 ) . V i s i aplūkotie p i e m e r i l i e c i n a , k a nav v i e n o t a s nostäjas, kä
a t v e i d o t c i t t a u t u vestures realijų i i o s a u k i i t n i i s .
D a j a sabiedriskäs d z i v e s realijų n o s a u k u m u , atškiriba n o iepriekš
a p l ū k o t a j i e m h i s t o r i s m i e m , i r a k t u a l i z e j u š i e s m ū s d i e n u apstäkjos, l i d z
ar to tie d a u d z plašak s a s t o p a m i dažados t ė k š t o s . Šaja grupä iek]ūst
g a n valsts s i i n b o l u n o s a u k u m i , gan a d m i n i s t r a t l v i teritoriälä d a l i j u m a
v i e n i b u n o s a u k u m i u . t m l . M e r k v a l o d a s tėkštos sastopami Lietuvai
 r a k s t u r l g u b i j u š o ( a r i e s o š o a k t u a l i z č t o ) partijų n o s a u k u m i , p i e m e r a m ,
liaudininkai'vest. J a u d i n i n k i ( J a r b a tautas partija Lietuva)' (LLV 1995,
2 6 3 ) ; s a l . l i e t . liaudis - tauta; par värda tauta a t b i l s m č m l i e t u v i e š u u n
latviešu valodä sk. L e o n a v i č i u s 1 9 9 7 ) , tautininkai 'tautininki
(politiška partija Lietuva)' (LLV 1 9 9 5 , 522):Maijū notika visu partijų un
biedribu parstūvju tikšanūs (kreisos pūrstaveja biedriba „Giedra", Rigas
lietuviešu savieniba, socialist! { au d i n i n k i un sociäldemokräti),
kurä tika meginäts vienoties par delegatu nosūtišanu uz Lietuviešu
Seimu Petrogradą Щ 4 9 ; Lietuvas KP izvčrsa cinu pret klerikäliem un
į a u d i n i n k i e m .. L P E V I 160; Į a u d i n i n k i- Lietuvas liberali
buTz[uäziska] partija (1922-36); o//c[iälais] n o s [ a u k u m s ] - Lietuvas
Zemnieku / a u d i n i n k u savieniba. Part[i\as\ n o s [ a u k u m s ] cčlies no
liet. l i a u d i n i n k a s - tautas partijas biedrs L P E V I 2 7 9 ; 1926. 17. XII
tautininki kopa ar KristTgo demokratu part[\)\x] izdarija
valsts apversumu un nodibinūja A. Smetonas /aš[istisko] diktatūrų
L P E V I 159; 1927 atlaida seimu, 1936 aizliedza visas burz[uäziskas]
partijas, iznemot tautininkus LPEVI 159; tautininki
(liet. t a u t i n i n k a s nacionūlists) reakcionūras Lietuvas pilsčtu un lauku
buržuazijas po/ir[iskas] partijas [Tautininku s a v [ i e n I b a],
dib[imta] 1924 VIII) biedri L P E I X 542. Citčtajos teikumos jau
minč'tais L i e t u v a s p a r l a m e n t a n o s a u k u m s Seimas c č l i e s n o p o j u sejm
'augstäkä valsts l i k u m d e v č j v a r a s iestäde Polijä u n L i e t u v a * (SV 706)
u n to a t t i e c i n a u z L i e t u v a s valsts s t r u k t ū r v i e n l b u : Vel pčc pūrsimt
metriem atrodąs Neatkaribas laukums (Nepriklausomybės aikštė), kur
atrodąs Lietuvas Seimą eka A K L 6. N a v gadljies r e d z e t , k a cittautas
realijas n o s a u k š a n a i latviešu valodä l i e t o t u Latvijas realijas e k v i v a l e n t u
Saeima ( k o nevar t e i k t par lietuviešu v a l o d u , k u r L a t v i j a s p a r l a m e n t a
nosaukšanai j o t i r e t i l i e t o šo b e z e k v i v a l e n t a v a r d u , v i s b i e ž a k to aizstäj
ar l i e t u v i e š i e m p i e r a s t o e k v i v a l e n t u Seims - par to sk. K v a š y t ė
3
2 0 0 5 a ) . A k t u a l i z č t s i r L i e t u v a s valsts g e r b o n a n o s a u k u m s Vytis
( s a l . ' V i t i s (Lietuvas valsts gerbonis')', t u r p a t a r i Vyčio kryžius - 'Viša
( V i t a ) k r u s t s (Lietuvas ordenis)' (LLV 1 9 9 5 , 5 8 3 ) : Vit is -ta lietuvieši
sauc savu galvena heraldiska žirni - ir įūtnieks sudraba brunūs uz sarkano
fona ar sudraba zobenu, paccltu virs galvas A K L 2 . Š i s Ipašvards bieži
figure a r i dažadu o r g a n i z a c i j ų s i m b o l i s k a j o s n o s a u k u m o s : Plaša bija
Latvijas lietuviešu sportu apvieniba „Vytis" („Jūtnieks"- Lietuvas

3
S k . ši kräjumä 139.-155. Ipp.
simbols) .. M V L 5 2 . T o ipaši i e m i l o j u š i lietuvieši arpus L i e t u v a s
r o b e ž a m , p i e m č r a m , ar n o s a u k u m u Vytis ( s i m b o l i s k a j o s n o s a u k u m o s
v i s b i e ž a k l i e t o j a m a avotvalodas f o r m a ) pastäv sportą k l u b s T o r o n t o ,
K a n a d a (KLOŽ 2 2 4 ) , a r i Jelgavas lietuviešu b i e d r i b a L a t v i j a ( £ / 1 1 7 ) .
A k t u a l i z č t s i r a r i n o s a u k u m s šauliai ' 3 (sal. brivprätlgas militäras
o r g a n i z a c i j a s ( L i e t u v a s šauįu s a v i e n i b a s ) b i e d r s ' (DLKŽ 801). S i m
v a r d a m tulkojošaja värdnlcä dotas t i k a i p i r m o d i v u n o z l m j u latviškas
atbilsmes '1. šavejs; 2. mit. s t r e l n i e k s ' (LLV 1995, 504), savukärt
trešas e k v i v a l e n t s b ū t u l a t v i s k o t s a v o t v a l o d a s v ä r d s : . . Tpaša draudziba
izvcidojūs ar Klaipedas š a u į iem un Vitauta Liclū gimnazijas
audzčkniem un skolotūjicm, pie kuriem Licpūjas nodaĮas sportisti un
koris vairūkkūrt vicsojūs E J 8 2 (jäpiebilst, k a o r g a n i z a c i j a s n o s a u k u m s
mčrkvaloda i r h o m o n l m s pilsčtas SauĮi nosaukumam - lietuviešu
valodä tos škir m l k s t i n ä j u m a z i m ę , kas zūd latviešu valodä: šauliai
un Šiauliai). L i e t u v a s a d m i n i s t r a t l v i teritoriälä dalTjuma v i e n l b a s
n o s a u k u m s seniūnija aktualizčta v i e n a n o s a v a m n o z l m e m ' l . mazäkä
administrativä v i e n i b a — pagasta daja, c i c m s v a i vairäki c i e r n i , ко
pärvalda v e c ä k a i s ' (DLKZ 6 8 6 ) u n tėkštos a t v e i d o t s ar l a t v i s k o t u
a v o t v a l o d a s värdu: Krckenavas rcgionūlū parka teritorija abpus Nevčžas
ielejai aptver daju Krckenavas, Upites, Naujamiesta un RamTgalas
senu n ij u Panevčžas rajona un dalu Survilišku s en ū n ij a s
Kčdainu rajonu A K L 15.
L i e t u v a s e t n o g r a f i š k o r e g i o n u u n tajos d z l v o j o š o lietuviešu
n o s a u k u m i p i e d e r p i e b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a s , taču to a t v e i d e n a v
gandriz nekädu grūtlbu - visbiežak tos nosauc ar l a t v i s k o t i e m
lietuviešu valodas värdiem. Tradicionäli Lietuva tiek iedalita 4
r e g i o n o s — Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija: lhivdabas
muzeįa svangūkic eksponūti ir dzivojamūs un saimniccibas ėkas, kū
ari sadzTvcs prickšmcti, kas atgūdūti no visiem Lietuvas novadiem:
Л u k š t a i t i j a s, Ž c m a i t i j a s, S u v a l k i j a s un Dzūkijos
A K L 17. S o r e g i o n u i e d z l v o t ä j i e m piedevč zinämas rakstura v a i
eitas Tpašibas, p i c m č r n m , v a l o d a s Ipatnlbas, p č c k u r ä m n e r e t i v i r i u s
var salidzinät ar e i t u t a u t u g r u p ä m . P a r t o r e i z č n i t i e k i n f o r m e l l
a r i c i t t a u t u , šoreiz latviešu lasitäji: D z ū k i tapot kū lotgaji, tiek
uzskatiti par nabadzTgicm materialu zinū, bet ir sirsmgi, ieįūtTgi,
droudzTgi un dzivespriecigi Įaudis. Viiji literūras valodas mikstos „d" un
 „f" vietä izrunū „dz" un „с" - D z i e v a s , d z i e n a , ciltas ( D i e v a s , d i e n a ,
tiltas) - no tä ari cčlies novada nosaukums A K L 18; Kū jau gudri
Įaudis, s u v a l k i e š i prot labi rčkinūt, tūpec pūrejie lietuvieši vinus
mčdz pavilkt uz zoba un joko, ka saviem cieminiem gaida pasniedzot
tikai dzivus tilarus, lai tie „maltites beigūs nolasitu drupačas no gaida"
A K L 2 0 ; Pūrčįo novadu iedzTvotäji ž e m a i š u s raksturo kū seviški
spitigus, padrūmus, leriigus, toties godigus un drošsirdigus cilvčkus.
Z e m a i š i par sevi tū ari saka - „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis
nepražus" (Lai notiek kas notikdams, bet žemaitis nepazudis).
Vai tas neatgūdina kurzemnieka portretu? Sis ipašibas nav svešas
ari lūčiem - varbūt tūpec ž e m a i š i to ielikuši sava novada gerboni
A K L 2 1 . N o v i s i e m r e g i o n i e m z i n ä m a s p r o b l e m a s rada Aukštaitijas
n o s a u k u m s — lietuviešu valodä tas c e l i e s n o vardą aukštas (latviška
a t b i l s m e augsts), t ä p e c v a r i e tä r a k s t i b a latviešu valodä. T o m e r r e g i o n ą
nosaukumä būtu s a g l a b ä j a m s o r i g i n a l ą pamatvärds kä specifiška
kultūras u n d z l v e s v i d e s realija: A u k š t a i t i j a s nosaukums celies
no vūrda „augsts" A K L 16; Panevčžieši, kū jau a u k š t a i š i, domo, ka
viniem pieder Eiropas senukais un garūkais šaursliežu dzelceįa iecirknis
A K L 15. T a č u biežak tas t i e k pilnibä l a t v i s k o t s (ari geogräfiskajos
u n s e n o cilšu n o s a u k u m o s ) : Saudzčjami dabas kompleksi, rakstungūs
Augs t ai t i jas augs/[ienes] ainavas: morenų pauguri, ezeri, upes
L P E V I 1 6 9 ; Lfc/[äkä] dafa ežeru Augštaitijas augstienč LPE VI
156; 1. gs. m. e. izveidojas lielas cilšu savienibas - žemaiši, a ug š ta i -
š i, jūtvingi LPEVI 157; 1. gs. 2. puse m. č. Lietuvas /er/7[orijas]:
lielūkaįū, dafa izveidojas ciltis un cilšu savienibas: a u g š t a i š i,
žemaiši.. L P E V I 170; Dažūda veidą sakari starp baltu ciltim (latviešu
senčiem — zemgajiem, kuršiem, sčjiem, latgajiem un lietuviešu senčiem —
a u g š t a i š i e m un žemaišiem) pastūvčja jau lūlz 12.-13. gadsimtam
E J 7; Mūsu eras pirmąja gadu tūkstoti no senajiem baltiem izveidojas
vairūkas cilšu apvienibas: au gs t a iš i un žemaiši - tagadčjūs Lietuvas
teritorijū, kurši, žemgali, sčji un latgali — Latvijas zemč M V L 4 3 ; Daudz
dalu lietuviešu mitologijas izpčtei sniedz a ug š ta iš u un žemaišu
folklorą, tautas mūksla, arheologija, valodas un etnogrūfijas materiali
M i t E II 2 3 9 . R t i n ä j o t par lietuviešu v a l o d a s i z l o k s n č m , l i e t o j u m ä
ari varie n o s a u k u m u formas augštaišu un aukštaišu, piemčram,
e n c i k l o p e d i j a n o s a u k u m s l a t v i s k o t s : Divi dialckti: a ug š ta iš u un
žemaišu dialekts L P E V I 170; iVac[ionälä] ///[erärä] valoda veidojusies
19. gs. uz r i e t u m a u g š t a i š u dienvidizlokšnu pamatą L P EVI
170. B e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a s p i e m e r s i r ar v i e n u n o e t n o g r ä f i s k a j i e m
r e g i o n i e m saistltais žirgu sugas n o s a u k u m s žemaitukas 'Žemaitija
izveidojušas sugas n e l i e l s i z t u r i g s žirgs' (DLKŽ 952); sal. 'žemaituks
(žemaišu sugas žirgs)' (LLV 1 9 9 5 , 5 8 8 ) , kas latviešu tekstä n o s a u k t s
aprakstoši: Kad barons Minhauzens no Karaįaučiem devūs uz Krieviju,
vinš cejoja caur Žemaitijas pilsčtu Tauragi. Droši vien tur vinš ari
icgädajäs savu brinumaino lietuviešu žirgu. Loti iespejams, ka tas bija
žemaišu sugas z i r g s .. A K L 2 1 .
Latviešu avotos fiksčta a r i b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a , kas n o s a u c
lietuviešu tautas m u z i k a s i n s t r u m e n t u s , dejas u n dziesmas.
T i e latviešu valodä v i s b i e ž a k a t v e i d o t i , i z m a n t o j o t avotvalodas v a r d u
(sutartinos u . c ) , t i k a i to a t t i e c l g i l a t v i s k o j o t resp. p i e v i e n o j o t g a l o t -
nes, l a i v a r e t u šo värdu l o c l t : LTdzäs vienbalsigajam tautasdziesmūm
senuko vokalas muzikas folkloras släni pärstäv savdabigs dziesmu
žanrs- sutartines, kuru pamatu ir kanonveida dziedūjums ar
pastūvlgu paralelo sekundų skančįumu L P E VI 167; Pazistamūkūs
[lietuviešu] tautas dejas: suktinis, oželis, klumpakojis
L P E V I 3 6 7 ; [Lietuviešu] tautas muzikas instrumenti: k ankle (kokles
paveids), ožragis (ūžraga pavcids), s k u d u Čs (Pūna flautas
paveids), trideksnis L P E V I 167. N o m i n e t a j i e m m u z i k a s i n s t r u m e n t a
nosaukumicm latviešu avotos v i s b i e ž a k sastopams i r kankle- tas
fiksets a r i latviešu v a l o d a s svešvardu värdnlcä kä 'muz. lietuviešu
tautas s t r i n k š k i n a m a i s s t l g u i n s t r u m e n t s , kas l l d z l g s k o k l e i ' [pareizäk
b ū t u l i e t o t d a u d z s k a i t l l - s a l . lietuviešu kanklės] (SV 335), lai gan
e t n o m u z i k o l o g i n e r e t i to u z s k a t a p a r a n a l o g u latviešu k o k l e i . Р ё с
Konstantina Karu]a domäm, latviešu kokie ir cčlics no lietuviešu
kanklės, kankliai, k u r a pamatä i r i n d o e i r o p i e š u sakne *kan- 'dziedät,
skanet' ( L E V I 4 1 3 ) . S o l l d z i b u lietuviešu valodä, r a k s t l d a m s par
latviešu tautas k u l t ū r ų , a k c e n t e A l v l d s B u t k u s ( A l v y d a s B u t k u s ) :
latviešu kitokie identiška lietuviešu kanklės u n v i s u Baltijas s o m ų
kantclci (kantete), karėju un vepsu kandclei (kundelcli, kundel)
(B u t k u s 1 9 9 5 , 123). V ä r d s kanklės i z m a n t o t s a r i kä s i m b o l i š k a i s
lietuviešu n o s a u k u m s , biežak gan a r p u s L i e t u v a s r o b e ž a m : 1904. guda
janvūri pčc Rigas lietuviešu pulidzibas biedribas biedni iniciativas
 tika izveidota nelieta .. lietuviešu dziedūšanas un muzikas biedriba
„K a n k t e s" („Kokie") E J 22. Simboliška n o s a u k u m a funkcija figure
t a u t a s d z i e s m u žanrą n o s a u k u m s - šaja vardą (Sutartinė) ir nosaukts
d z i e s m u a n s a m b l i s K a n a d a , T o r o n t o (KLOZ 169); s a l . sutartinė 'folk.
s u t a r t i n e (lietuviešu tautas dziesmu žanrsf (LLV 1995, 495).
V e l v i e n a b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a s g r u p a , k u r a s p i e m č r u s izdeväs
k o n s t a t č t latviešu a v o t o s , i r tradicionälo edienu un dzerienu
nosaukumi. G a l v e n o k ä r t v i s o s t ė k š t o s runä par t r a d i c i o n ä l o e d i e n u ,
k o lietuviški sauc cepelinai (te g a n jäpiebilst, k a lietuviešu v a l o d a s
kultūras speciälisti šo värdu uzskata par barbarismu un iesaka
aizstät ar didžkukuliai — b u r t i s k i lietas klimpas —, taču p r a k s č , Ipaši
s a r u n v a l o d a , tä n o t i e k r e t i ) . L i e t u v i e š u - l a t v i e š u värdnlcä ar norädi
kul. iekĮauti a b i šie värdi u n a b u t u l k o j u m s sakrlt - cepelins (LLV 1995,
8 6 ; 101). A n a l i z č t i e t e k s t i l i e c i n a , k a latviešu t ė k š t o s šo n a c i o n ä l o
č d i e n u ne v i e n m č r n o s a u c vienädi (tiesa g a n , r e i z č m n e n o r ä d o t , k a
tas i r lietuviešu tautas č d i e n s , k a u t n o s a u k u m u raksta pčdirms, tätad
a k c e n t o tä s v e š u m u ) : Slaveni ir lietuviešu c e p e t T n i, kurus lietuvieši
äd nevis vai nu ar krčjumu, vai grauzdetu speki, bet gan ar abiem kopa!
S 130; Apstūties, izvingrinūt kūjas, noteikti nobaudit slavenos Panevčžas
cepelinus, un.. kas to lai zina, ieraugot kūdu no izklaides vai sportą
pasäkumu afišūm- palikt te [ P a n e v č ž a ] pa nakti A K L 15; Ar putu
smejamo karoti „cepelinus" iznem no katla, liek sasilditū škivi
un pūrliek ar spėka gabaliniem, kas sacepti kopa ar sipolu un krčjumu
N M \ЪЪ; Riv ätu k a r t up ej u k t i m p a s, c e p e I in i. 200 g
za\u kartupeju, 50 g vantų kartupeĮu, 15 g sviesta, sūls, 30 g kūpinūta
spėka, 30 g biezpiena, 10 g sipolu, nvmaize. Vantos kartupcĮus karstus
sastrūda masū. ZaĮos kartupeįus sariväar smalko rivi. SarTväto kartupeju
masu nospiežcaur marli. Sulu atstūjcietes nostūdišanai. Rivčto kartupelu
masai pievieno vūrito kartupeju masu, sali un cieti, kas nostūjusies zern
sulas (sulu nolej). Masu labi samica, tad veido 5-6 cm liekis plūcenišus,
uz kuriem liek pildijumu (biezpienam pievieno kubinos sagrieztu speki,
taukos saceptu sipolu). Veido klimpas (cepelinus - cigarą
veidu). Klimpas patur karštąja škidrumū zem veika vėl 5-10 min.
Pasniedz ar senu vai kräjuma marei G E II 6 0 3 . A t s e v i š k i e m L i e t u v a s
r e g i o n i e m , l i d z l g i kä L a t v i j a , r a k s t u r l g i specifiški č d i e n i u n d z č r i e n i ,
k o n e v i s i pärejäs L i e t u v a s iedzlvotäji p r o t pagatavot u n i r garšojuši.
Ipaši ar to izcejas D z ū k i j a : Esot Dzūkija, noteikti nobaudiet unikało
vietejūs virtuves maltiti -g rik u „b a b k a s" (s a t d a i s p t r ū g s),
senu salotus vai sautčtu vistas gaju ar gailenčm L 18; Ne velti viens no
populäräkajiem mūsu uznčmuma [a/s „ A l i t a " ] produkticm, ko tik Įoti
iccientįuši ūrzemnieki, ir tradicionūlais dzūku m ūj a s d c gvT n s
„Samanė" („Kamene") A K L 18. Domäjams, ka nosaukums
babka saistäms ar slävu v a l o d u i e t e k m i ( D z ū k i j a s r e g i o n s r o b e ž o j a s
ar Baltkrieviju), savukärt par alkoholiskä dzčriena nosaukuma
samanė c i l m c s s a i s t l b u ar kamcnes värdu (literärajä valodä to saue
kamanė) n e g r i b č t o s p i e k r i s t . K a u t g a n a r i värdnlcä kä v i e n s no
samanė t u l k o j u m i e m i r kamene (LLV 1 9 9 5 , 4 3 4 ) , taču, balstoties
u z lietuviešu v a l o d a s värdnlcäs f i k s č j u m u samanė 'l. sk. k a m a n ė ;
2 . sarunv. m ä j a s d e g v l n s ' (DLKŽ 6 7 3 ) , vairäk t i c a m a škiet v e r s i j a , kas
i z p l a t l t a tauta u n saistą šo n o s a u k u m u ar värdu samana resp. sūnas.
l e s p ė j a m s , k a to varėtu s k a i d r o t ar d e g v l n a s l e p e n u dzlšanu, pat m e ž a
u . t m l . apstakĮos.
Sastatämajäs valodäs nav ne v i e n o t a s t e o r e t i š k a s pieejas šis
l e k s i k a s nosaukšanai (rakstä i z v č l ė t s t e r m i n s bezekvivalenta leksika),
ne täs praktiškai a t v e i d e i . A p l ū k o t a j o s avotos - p u b l i k a c i j a s latviešu
valodä par L i e t u v u un täs tautas vestures un kultūras reälijäm,
pärsvarä p o p u l ä r z i n ä t n i s k a j o s i z d e v u m o s , e n c i k l o p e d i j a s , a r l t ū r i s t i e m
paredzėtajos i n f o r m a t l v a j o s i z d e v u m o s — visbiežak s a s t o p a m i vestures
realijų (gan h i s t o r i s m u , g a n aktualizėtas l e k s i k a s ) , e t n o g r a f i š k o r e g i o n u
u n to iedzlvotäju, n a c i o n ä l o č d i e n u u n d z č r i e n u , tautas m u z i k a s
i n s t r u m e n t u , d e j u t i n d z i e s m u n o s a u k u m i . A t v e i d e var būt a t k a r l g a
n o avota, kurä käda n o šis l e k s i k a s v i e n l b ä m fiksčta, taču pagaidäm
n a v p i e t i e k a m i d a u d z dažadu s t i l u t e k s t u materialą, t a p č c g a l v e n a
v e r i b a t i k a p i c v č r s t a atveides p r i n c i p i e m : m e k l č t a s I i k u m s a k a r l b a s ,
kas r a k s t u r o t u lietuviešu tautas realijų f i k s č j u m u latviešu avotos.
Pärsvarä m i n č t i e n o s a u k u m i i r l a t v i s k o t i lietuviešu v a l o d a s värdi,
kaut g a n r e i z č m tekstä k o n s t a t č t i a r i paskaidrojoši k o m e n t ä r i .

LIETUVIŲ TAUTINĖS REALIJOS

LATVIŠKUOSE ŠALTINIUOSE

Santrauka

K i e k v i e n a i tautai būdingos tam tikrą specifiką atspindinčios realijos,

išreiškiamos tikriniais žodžiais (asmenvardžiais, vietovardžiais) ir bendriniais
 žodžiais, fiksuojamais dvikalbiuose žodynuose. M o k s l i n i n k a i nesutaria dėl
kalbamojo leksikos sluoksnio pavadinimo - straipsnyje vartojamas terminas
beekvivalentė leksika. Šie žodžiai, kaip ir jomis pavadintos realijos, sunkiai s u ­
prantami kiti} kultūrų atstovams. Dar sudėtingiau tokius žodžius perteikti k i ­
ta kalba - ypač šia problema domisi vertimo teorija. Straipsnyje nagrinėjama
iš mokslinių, mokslo p o p u l i a r i n i m o ir publicistinių tekstų latvių kalba apie
Lietuvą ir lietuvius surinkta leksika. Tokia beekvivalentė leksika suklasifi­
kuota pagal semantiką: liaudies istorijos realijos (jos atitinkamai suskirstytos
į istorizmus ir aktualizuotą leksiką), Lietuvos etnografinių regionų ir jų g y ­
ventojų pavadinimai, lietuvių liaudies muzikos instrumentų, šokių ir dainų,
tradicinių patiekalų ir gėrimų pavadinimai. Nustatyta, kad dažniausiai l i e ­
tuviški pavadinimai vartojami sulatvinti, t. y. pridedamos latviškos galūnės.
Šių žodžių reikšmės komentuojamos (tai daroma skliaustuose arba išsamiau
tekste, taip pat išnašose). Kartais tokių komentarų nėra. Tai rodo, kad adre-
santas (straipsnio autorius) mano, jog adresatui (potencialiam skaitytojui) Ši
leksika yra suprantama. Trūksta teorinių nuostatų, kaip turėtų būti perteikta
tokia beekvivalentė leksika. Iš dalies tai priklauso nuo konkretaus teksto sti­
liaus, taip pat - nuo autoriaus nuovokos.

LIETUVIEŠU T A U T A S REALIJAS LATVIEŠU A V O T O S

Kopsavilkums

Katrai tautai raksturlgas realijas, kuras atspogu|o zinämu specifikų u n

k u r u nosaukumus var izteikt ar Ipašvardiem (personvärdi, vietvärdi) u n
sugasvärdiem, kas fiksėti divvalodu värdnlcäs. N a v vienota viedokja par
ši leksikas släna nosaukumu - rakstä lietots termins bezekvivalenta leksika.
Šos värdus, täpnt kä ar tiem nosauktäs realijas, grūti saprast citu kultūrų
pärstävjiem. Vėl sarežgltak tos atveidot eita valoda - Ipaši par šo problemu
interesčjas tulkošanas teorija. Rakstä analizėta latviešu valodä saväktä
leksika no zinätniskiem, populärzinätniskiem un publicistikas tėkštiem par
Lietuvu u n lietuviešiem. Šada bezekvivalenta leksika aplūkota u n klasificėta
pėc semantikas: tautas vestures realijas (täs attieclgi sadalitas bistorismos
un aktualizėta leksika), Lietuvas etnografiško regionu un to iedzlvotäju
nosaukumi, lietuviešu tautas muzikas instrumentu, deju un dziesmu,
tradicionnlo čdienu un dzėrienu n o s a u k u m i . Konstatčts, ka visbiežak
lietuviskie nosaukumi lietoti latviskoti resp. pievienotas latviškas galotnes.
Šo värdu nozlmes koinentėtas (tas darits iekaväs vai slkäk tekstä, kä ari
parindės). Reizėm tadu komentaru nav, - tas liecina, ka adresants (raksta
autors) uzskata: adresatam (potenciälajam lasltäjam) ši leksika ir saprotama.
Jäsecina, ka trūkst teoretiško normų, kä būtu jäatveido šada bezekvivalenta
leksika. Dajčji tas atkarlgs no konkrčta tekstą stila, bet ne mazäk - no autora
nostäjas.

L I T H U A N I A N R E A L I A IN L A T V I A N S O U R C E S

Summary

E a c h nation has certain specific realia expressed by proper nouns

(personal names, place-names) and appellatives recorded i n bilingual
dictionaries. Scholars do not reach the agreement regarding the name of
the layer of the lexis under consideration; the term used i n the article is
non-equivalent lexis. T h e words, as the realia denoted by them, are difficult
to understand to the representatives of other cultures. To express them i n
another language is even a more difficult task; the p r o b l e m gets a lot of
attention i n translation theory. T h e article analyses the lexis collected from
the scientific and publicist texts o n Lithuania and Lithuanians written i n
the Latvian language. S u c h non-equivalent lexis was classified according to
semantics: the realia of folk history (randomly classified into historicisms
and actualized lexis), names of Lithuania's ethnographic regions and their
residents, names of Lithuanian national musical instruments, songs and
dances, traditional national dishes and drinks. T h e analysis showed that most
frequently used Lithuanian names are made Latvian; i.e. Latvian endings are
added to them. T h e meanings of the words are c o m m e n t e d on (in brackets
or comprehensively in the text or in footnotes). However, sometimes no
comments are present; this shows that the addresser (the author of the article)
is of the o p i n i o n that the addressee (the potential reader) understands the
lexis. It could be stated that there is a lack of theoretic provisions on how
the non-equivalent lexis should be rendered, w h i c h , in part, depends on the
style of the text in which the lexis is used and also, to no lesser extent it
depends on the perception of the author.
 Latvių Joninės lingvistiniu aspektu

Didžiausia i r r e i k š m i n g i a u s i a vasaros saulėgrįžos šventė J o n i n ė s

(latviškai Jani) ž i n o m a i r k i t o m s i n d o e u r o p i e č i ų t a u t o m s . N u o s e n o
d o m ė t a s i m i n ė t u t r a d i c i n ė s l i a u d i e s k u l t ū r o s reiškiniu. S a u l ė g r į ž o s
š v e n t ė s v a r b i i r l i e t u v i a m s , tačiau L a t v i j o j e ji pasižymi ypač d i d e l e
v e i k s m ų , apeigų įvairove. Latvių J o n i n ė s t y r i n ė t o s įvairiais l a i k a i s i r
aprašytos įvairiais aspektais dažniausiai e t n o k u l t ū r o s , tautosakos, m i ­
t o l o g i j o s , m u z i k o l o g i j o s , literatūros specialistų ( D r I z u 1 e 1991;
K a r a š a 1 9 9 1 ; MitE II; R ū k e - D r a v i n a 1991; S e n k ė v i č a
1992; S m i t s 1 9 4 0 i r k t . ) . K a i k u r i e reiškiniai plačiau t i r t i ir l i n g ­
vistiniu aspektu ( O z o 1 s 1993; V i 1 s o n s 1984). Šios šventės
s u d e d a m o s i o s d a l y s y r a žolių r i n k i m a s , ą ž u o l o i r gėlių vainikų p y ­
n i m a s , k i e m o , pastatų, gyvulių p u o š i m a s , J o n i n i ų laužų kūrenimas,
lyguo (latv. ligo) dainų d a i n a v i m a s . R i t u a l a s n e a p s i e i n a be tradicinių
vaišių — s ū r i o , m i e ž i n i o alaus (EVI 2 6 9 ) . K i e k v i e n a s J o n i n i ų apeigų
d a l y v i s ar reiškinys latvių k a l b a t u r i t a m tikrą pavadinimą. T o k i u s p a ­
v a d i n i m u s ( g a u s y b ę jų v a r i a n t ų ) a t s p i n d i i r d a i n o s - specifinė l i a u d i e s
k ū r y b o s f o r m a . Latvių l i a u d i e s d a i n o s dažniausiai b ū n a k e t u r e i l i a i , t u ­
r i n t y s tikslų m e t r ą — d v i s k i e m e n ę pėdą c h o r ė j ą ( t r o c h ė j ą ) ( B u t k u s
1 9 9 5 , 128). Š i ų dainų tekstai p r i e i n a m i t y r i n ė t o j a m s K r i š j a n i o B a r o ­
n o ( K r i š j a n i s B a r o n s ) , ž y m i o j o latvių D a i n ų t ė v o (latv. Dainų tčvs),
dėka. T a u t o s a k i n i n k a s K . B a r o n a s s u r i n k o ir sutvarkė v i e n ą iš d i d ž i a u ­
sių l i a u d i e s dainų r i n k i n i ų p a s a u l i n ė j e literatūroje ( 2 1 7 9 9 6 tekstai)
(Л r ä j s 1 9 8 3 , 5), n o r s iš v i s o jo s u r i n k t a dainų i r jų variantų žymiai
daugiau.
R e m i a n t i s m i n ė t o m i s latvių l i a u d i e s d a i n o m i s , l i n g v i s t i n i u as­
p e k t u g a l i m a tyrinėti įvairiuose L a t v i j o s r e g i o n u o s e užrašytą leksiką.
D a u g i a u s i a d ė m e s i o k r e i p i a m a į tuos J o n i n i ų apeigų reiškinius, kurių
p a v a d i n i m u o s e y r a d ė m u o Janis. Tokią s u J o n i n ė m i s susijusią leksiką
galima skirstyti į keletą leksinių semantinių grupių, toliau a p i b e n d r i n ­
tai v a d i n a m ų s u b j e k t a i s i r o b j e k t a i s . S u b j e k t a i s l a i k y t i n i š v e n č i ų p a -
g r i n d i n i s v e i k ė j a s (latv. Janis), namų, k u r vyksta šventė, šeimininkai
(latv. Jana mate i r Jana tčvs) ir jų svečiai j o n i n i n k a i (latv. Janu berni).
O b j e k t a i s k i r s t y t i n i j p a t i e k a l ų , augalų i r p u o š y b o s e l e m e n t ų p a v a d i n i ­
m u s (latv. Janu siers, Janu zūles, Janu ugunis i r k t . ) .
S a u l ė g r į ž o s šventei pavadinimą davęs, beje, v i e n a s iš p o p u l i a r i a u ­
sių latvių vyrų vardų funis k i l d i n a m a s iš Johanness (hebrajų Johūnūn,
Jehohūnūn ' J a h v ė p a s i g a i l ė j o ' ) (LPV 181) ar Januss (romėnų mitolo­
g i n ė s b ū t y b ė s Janus - l o t . Januarius ' r o m ė n ų saulės i r šviesos d i e v u i
Janusui priklausantis') (Ibid., 175) ( p l g . l i e t . Jonas iš s u l o t y n i n t o
hebr. Joannes, Johannes iš h e b r a j ų Johūnūn '(dievas) J a h v ė išklausė,
J a h v ė m a l o n i n g a s ' (LVKZ 2 0 8 ) . Latvių asmenvardžius t y r i n ė j u s i o i r
jų ž o d y n ą p a r e n g u s i o k a l b i n i n k o K l a v o Š i l i n i o ( K l ä v s S i l i n š ) t e i g i ­
m u , „ l a t v i a m s tai g a m t o s d e r l i n g u m o i r g y v y b i n i ų j ė g ų p e r s o n i f i k a ­
cija <...> V i s ų k r i k š č i o n i š k ų j ų tautų Janis p a g a l k a l e n d o r i ų š v e n č i a ­
mas b i r ž e l i o 24 d . k a i p J o n o K r i k š t y t o j o a t m i n i m o d i e n a . Katalikų
b a ž n y č i a 354 m e t a i s nustatė Jėzaus g i m i m o d i e n a g r u o d ž i o 25 d.
k a i p n e n u g a l i m o j o saulės d i e v o M i t r o s š v e n t ė s laiką arba ž i e m o s
saulėgrįžos laiką, k a r t u j i nustatė ir J o n o K r i k š t y t o j o g i m i m o d i e n ą
p e r vasaros saulėgrįžą, nes p a g a l B i b l i j o s tradicijas Jonas b u v ę s puse
m e t ų v y r e s n i s už J ė z ų . T o k i u b ū d u b u v o s u n a i k i n t i s e n i e j i saulėgrįžos
š v e n č i ų p a v a d i n i m a i . L a t v i j o j e vardas Janis į s i t v i r t i n o n u o X I I I i k i
X V I a." (LPV 174). K o n s t a n t i n a s K a r u l i s ( K o n s t a n t i n s K a r u l i s ) į ž v e l ­
g i a m i n ė t o a s m e n v a r d ž i o ryšį su latvių jut ' j o t i ' i r t v i r t i n a , k a d „tos
pačios k i l m ė s k a i p jūt y r a i r latvių m i t o l o g i j o s ir t a u t o s a k o s Janis,
k u r i s a t i t i n k a l o t . Iūnus (Iūnis). Šių f o r m ų p a g r i n d a s i d e . *iū-no-s
' ė j i k a s ' (su m o r f o l o g i n i a i s v a r i a n t a i s ) <...> Įvedant krikščioniškąjį
t i k ė j i m ą B i b l i j o s l e g e n d ų v e i k ė j ą J o h a n a n ą ( h e b r . Jochanūn 'Dievas
y r a g a i l e s t i n g a s ' ) > v o k . Johan, Johannes vertimuose pervadino Janiu
(latviškai Janis Ųanis)" (LEV I 350). Šis asmenvardis p a g r i n d i n i a m
šventės v e i k ė j u i įvardyti plačiai vartojamas latvių l i a u d i e s d a i n o s e :

Eita, berni, lūkoties, Eikim, vaikai, žiūrėti,

Ko dar J ū n i s aplokū. Kų Janis apluoke daro.
Pitin pina, vitin vija Pintin pynė, vytin vijo
1
Meitūm govu slauktuviti. L D 32421 Mergoms karvių melžtuve. RK
1
Autorės pažodinis vertimas. Toliau tokiais atvejais pridedama santrumpa
R K . A p i e tai, ar atitinka vertimas originalo kalbos formas, straipsnyje kalba­
ma nebus.
 N e r e t a i l i a u d i e s dainų t e k s t u o s e v a r i j u o j a asmenvardžio l i n k s n i a ­
v i m a s . L a i k a n t i s tradicinių latvių k a l b o s g r a m a t i k o s n o r m ų Jänis, ja k a ­
m i e n o a s m e n v a r d i s , l i n k s n i u o j a m a s p a g a l d a b a r t i n ė s latvių k a l b o s a n t ­
rosios l i n k s n i u o t ė s (daiktavardžių su g a l ū n e -is) r e i k a l a v i m u s , tačiau
kartais, p r i k l a u s o m a i n u o teksto r i t m i k o s p o r e i k i ų , m a i š o m o s p i r m o ­
sios (a k a m i e n o ) i r a n t r o s i o s l i n k s n i u o t ė s f o r m o s , pavyzdžiui, v a r t o ­
j a m a n a u d i n i n k o f o r m a Janam v i e t o j Jänim ir pan. Kamienų mišimo
reiškinys latvių ( k a i p i r l i e t u v i ų ) k a l b o j e p a s t e b i m a s jau raštų k a l b o s
pradžioje (MSA). K a l b a n t apie l i a u d i e s dainas, k a m i e n o m i š i m o at­
vejų p i r m i a u s i a a t s i r a n d a dėl s p e c i f i n ė s r i t m i k o s r e i k a l a v i m ų . B e j e ,
šis reiškinys paplitęs t a r m ė s e , o tai t i k dar l a b i a u įtvirtina minėtų
formų vartojimo dėsningumą liaudies kūryboje:

J ū n i m sieva pazudusi, Janio žmona dingo

Janu nakti ligojot; Janių naktį bešvenčiant;
Janu berni uzgajuši, Janių vaikai aptiko
Janu zūles lasidami. L D 32983 Janių žoles berinkdami. RK

Janam govis, Janam verši, Janio karvės, Janio veršiai,

Janam širmi kumelini. Janio širmi žirgužiai.
Dicvs dod man ličiai augt, Dievas duos ir aš užaugsiu,
Es buš' Jana ligavina. L D 33100 Būsiu Janio žmonytėlė. S G 111 2

T a č i a u l i a u d i e s d a i n o s e y r a n e m a ž a i i r kitų a s m e n v a r d ž i o Janis
f o r m ų . Y p a č paplitę d e m i n u t y v a i , pavyzdžiui, r e g u l i a r u s iš a n t r o s i o s
l i n k s n i u o t ė s daiktavardžių s u v i e n a s k a i t o s v a r d i n i n k o g a l ū n e -is s u
p r i e s a g a -it- padarytas v e d i n y s ( K a b e l k a 1 9 8 7 , 9 9 ) Jūnitis i r jo v a ­
riantas Jūnits, a t s p i n d i n t i s k a m i e n o m i š i m ą . Tokį d e m i n u t y v ų p a s i r i n ­
k i m ą l i a u d i e s d a i n o s e l e m i a ne d e m i n u t y v ų r e i k š m ė , o f o r m a . D e m i ­
n u t y v a s l i a u d i e s d a i n o s e k a i p stilistinė p r i e m o n ė dažniausiai t e n k i n a
r i t m i k o s p o r e i k i u s , o ne e m o c i n i o t u r i n i o raišką, n e s u t e i k i a m a l o n i n i o
a t s p a l v i o m a ž y b i n e f o r m a išreikštam žodžiui ( O z o 1 s 1 9 9 3 , 3 1 ) . T a i
m a t y t i i r dažniau v a r t o j a m ų f o r m ų p a s i r i n k i m o atveju - peržiūrėjus
įvairių l i a u d i e s dainų tekstus g a l i m a t e i g t i , k a d dažniau a p t i n k a m a
deminutyvų:

2
Sigito Gedos vertimas (Lekia mano žirgelis. Latvių dainos. V i l n i u s : Vyturys,
1989) - santrumpa S G ir puslapio numeris.
 SvTst gaismina, lec saulite, Aušra švinta, saulė teka,
DrTz J ä n T t i s projūm brauks, Greit J a n y t i s išvažiuos,
Šeši simti melnu žirgu, Šeši šimtai juodbėrių,
Šimts karišu turėtoju. L D 33212 Šimtas vyrų laikančių. S G 113

Par gadinu J ū n i t s nūca, Visus metus f a n y t i s ėjo,

Kū mes Jani mielosim? Kaip mes Janį vaišinsim?
Sildūm pienu, cepam raušus, Šildom pienų, kepam bandas,
Ta mes Jūni mielosim. L D 32318 Taip mes Janį vaišinsim. RK

J u o n e iš a m daudzi dūlu, J a n y č i o daug sūnų,

Vysim pliki viederini; Visų pliki pilvai;
Kad atnouce Juonu dina, Kai atėjo Janių diena,
Vysim suknes mugurū. L D 53995 Visi apsirengę. RK

M i n ė t i d e m i n u t y v a i t a i p pat p a s i ž y m i l i n k s n i a v i m o įvairove — p a ­
gal a n t r o s i o s l i n k s n i u o t ė s r e i k a l a v i m u s l i n k s n i u o j a m a s d e m i n u t y v a s
Jūmtis ( v a r d i n i n k a s ) — JūnTtim ( n a u d i n i n k a s ) , o f o r m o s Jūnlts vartoji­
mas jau a t i t i n k a p i r m o s i o s l i n k s n i u o t ė s r e i k a l a v i m u s , n o r s a t s p i n d i
d a b a r t i n ė s latvių k a l b o s antrajai l i n k s n i u o t e i a p s k r i t a i b ū d i n g ą p r i e ­
balsių kaitą - Jūmšam, t. y. taip pat pasireiškia k a m i e n ų m i š i m a s :

Pavaicūju J ū n T t i m, Aš paklausiau J a n y č i o,
Kuru zūli pirmo raut. Kurių žolę pirma skint.
- Rauj papriekšu buldurjūni, - Kalakutžolę pirmiausia,
Pčc sarkanu ūbolinu. L D 32393 Tada rausvų dobilėlį. S G 107

Es uzliku J ū n Tš a m Aš uždėjau Ja ny č iu i
Zaj' ozola vainacinu: Žalių ųžuolo vainikų:
Lai Dicvs dod J ū n Tš a m Te Dievas duoda Ja ny čiu i
Labas bites ozolū. L D 32697 Geras bites ųžuolc. RK

Liaudies dainose aptinkamas ir saulėgrįžos šventės pavadinimas -

a s m e n v a r d ž i o Janis d a u g i s k a i t o s f o r m a Jani. B e j e , ši f o r m a f i k s u o t a
įvairiuose latvių k a l b o s i r v e r č i a m u o s i u o s e ž o d y n u o s e , dažniausiai s u
pažyma etnogr. ar etn. (etnografizmas), pavyzdžiui: Jūni 'pl. etnogr. J o -
 n i n e s , J o n o š v e n t ė , R a s o s ; ~ n o s , pa ~niem - p e r J o n i n e s ' (LLKZ 2003,
3 0 6 ) ( p l g . liet. foninės 'dsk. etn. Jani dsk.; Janu d i e n a ; LTgo v a k a r s '
(LLV 1995, 204). R e č i a u minėta reikšme liaudies dainose vartojamas
deminutyvas fūniši:

f ū n i, f ä n i šovakar, f a n i a i, f a n i a i šįvakar,
Kam tie f ū n i piedereja? Kam tie f a n i a i priklauso?
Moderėm, raganom, Melžėjoms, raganoms,
Tam tie Jani piedereja. L D 32481 Joms tie Janiai priklauso. R K

Iestūdiju ozolinu Pasodinau ąžuolėlį

Jana tęva pagalmū, Janio tėvo kieme,
Lai tas auga, lai zaįoja Tegul auga, te žaliuoja
LTdz eitiem f ū n T š i c m. L D 3 2 8 6 0 Iki kitų J a n y č i ų. R K

V i s d ė l t o t e n k a p a s t e b ė t i , k a d žymiai dažniau latvių l i a u d i e s d a i ­

n o s e šventės a p e i g o s i r v e i k s m a i a p i b ū d i n a m i p a g a l t a i , k u r i u o p a ­
ros m e t u v e i k s m a s a t l i e k a m a s ar k a d a t a m tikras reiškinys b ū d i n g a s .
P l a č i a u n e i a p i b e n d r i n t a s š v e n t ė s p a v a d i n i m a s Jūni v a r t o j a m i d ė m e n y s
rytas (latv. Jūnu rits), diena (latv. Jūnu diena) (šis j u n g i n y s g a l i būti i r
s i n o n i m i š k a s b e n d r a j a m š v e n t ė s p a v a d i n i m u i ) , vakaras (latv. Jūnu va­
kars) i r naktis (latv. Jūnu nakts, r e č i a u nakte) arba a t i t i n k a m o s d e m i n u ­
tyvų f o r m o s ritins, dienina, vakarius, naksninu. K a i k u r i o s šių f o r m ų
f i k s u o j a m o s i r ž o d y n u o s e , pavyzdžiui, fanu diena - J o n i n i ų š v e n t ė ,
J o n i n ė s ; fanu nakts - J o n i n i ų n a k t i s (LLKZ 2 0 0 3 , 3 0 6 ; p l g . l i e t . foni­
nių naktis - Janu nakts (LLV 1995, 204). Liaudies dainose vartojamuo­
se j u n g i n i u o s e l a b a i dažnai v a r i j u o j a b e n d r o j o šventės p a v a d i n i m o
Jūni v i e n a s k a i t o s i r d a u g i s k a i t o s k i l m i n i n k o f o r m o s Jūnu / Jana diena;
Jūnu / Jana nakts i r p a n .

Gauži raud dzimavinas, Gailiai verkia malūnas,

Jū n a ritu nepuškotas; Ja n io ryt ų nepapuoštas;
Ko darija snaudulite, Ką veikė snaudalė,
Jū n a r T t u ganidama? L D 32330 / a n i ų ryt ų ganydama? RK
Jana cl i e na, J ci n a cl i e n a, Janio diena, Janio diena,
Šis pats Jana va k a r i n š, Patsai Janio vakaras,
Pats Jūnitis danei veda Pats Janytis šokį vedė
Apkąri kuplu ozolinu. L D 32918 Aplink kuplų ąžuolėlį. S G 111

Es sasčju Helu sieru, Didelį sūrį suspaudžiau,

Jänu dienas gaidūlama: Janių dienos belaukdama:
Jä n u dienu izdaliju Janių dienų padalinau
Pa maziemi gabaliem. L D 32312 Mažais gabalais. RK

Juoneišam daudzi dūlu, Janyčio daug sūnų,

Vysim pliki viederini; Visų pliki pilvai;
Kad atnouce J u o n u din a, Kai atėjo Janių diena,
Vysim suknes mugurū. L D 53995 Visi apsirengę. RK

Sper, рёгкоп, kad sperdams, Trenk, Perkūne, kada nori,

Nesper J ä n u vakar ū; Netrenk Janių vakare,
Tev pieder viss gadins, Tau priklauso visi metai,
Man tas J a n i ų vakari n š. Man tas J a n i ų vakarėlis.
L D 33170 S G 112

Jauni puiši, jaunas meitas, Jauni bernai, jaunos mergos,

Jana n a k t i neguliet, Janio naktį ncgulkit,
Tad rita redzčsict, Tada rytų regėsit,
Kū saulite rotäjäs. L D 33209 Kaip saulelė žaidžia. S G 113

Ai, jūs puiši, ai, jūs meitas, Ai jūs bernai, ai jūs mergos,
Jä n u n a k t i neguįat; Ja n ių n a k tį nemiegokit,
Kas gulėja J ū Ų U n a k t i, Kas miegojo Janio n a k t j,
Visu gadu snauduĮoja. L D 33179 Visus metus snūduriavo. S G 112

Tris dieninas velčjos, Tris dieneles skalbiausi,

Jana nakti gaidtdumn; Janių nakties belaukdama;
Kad atnūca Jä n a n a k t c, Kai atėjo J a n i о na к t i s,
Halts kreklinis mugurū. L D 32346 Apsivilkau baltais marškiniais. RK
 Visas lauku pukes zied, Visos pievų gėlės žydi,
Papardite, tä nezied; Papartėlis tik nežydi;
Tä zied Jänu n a k s n i n ū, Jis sužydi Janių n a k t į,
Kad fautini neredzčja. L D 32411 Kai žmonės nemato. R K

S u b j e k t ų leksinės semantikos grupėje veikėjų pavadinimams

padaryti labai t i n k a m i šeimyninius santykius ir giminystės ryšius
atskleidžiantys žodžiai tėvas (latv. tčvs), motina (latv. mate), vaikai
(latv. berni), k u r i e „patriarchalinių santykių a m ž i u j e t a r n a v o i r k a i p
3
v i s u o m e n i n i a i k r e i p i n i a i ( v i e t o j v ė l e s n i ų k a p i t a l i s t i n i ų kungs, kundze
i r jaunkundze) a p s k r i t a i . B e t o , žodžiai tčvs, mate i r berni t i k o i r s p e c i ­
finių p a p r o č i ų k o l e k t y v ų n a r i a m s p a v a d i n t i k a i p Jana tčvs, Jana mate,
Jänu bėrni" ( O z o 1 s 1 9 9 3 , 6 1 ) . T o k i ų j u n g i n i ų g a u s u latvių l i a u d i e s
d a i n o s e , jie įtraukti i r į ž o d y n u s (beje, 2 0 0 3 m . l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų
žodyno l e i d i m e ir vienaskaitos, ir daugiskaitos k i l m i n i n k o formos m i ­
n i m o s p a g r e č i u i , o 1977 m . l e i d i m e t i k d a u g i s k a i t o s k i l m i n i n k a s ) ,
pavyzdžiui: Janis, Jūnitis: Jana (~nu) berni - j o n i n i n k a i {Joninių vaikšty­
nių dalyviai); Jana (~nu) mate— š e i m i n i n k ė , vaišinanti j o n i n i n k u s ;
fūna(~nu) tčvs — š e i m i n i n k a s , vaišinantis j o n i n i n k u s ; arba įūnubčrni —
J o n i n i ų š v e n t ė s d a l y v i a i , j o n i n i n k a i (LLKŽ 2 0 0 3 , 3 0 6 ) ( p l g . lietuvių
jonininkai dsk. ein. J ä n u b ė r n i (ligotūji) (LLV 1995, 204). Liaudies
dainų t e k s t u o s e b e v e i k t o l y g i a i a p t i k t a i r d a u g i s k a i t o s , i r v i e n a s k a i ­
tos k i l m i n i n k o v a r t o j i m o atvejų j u n g i n y j e fanu / /äna mate.-Kitaip
y r a s u k i t a i s d v i e m j u n g i n i a i s . K a l b a n t apie š e i m i n i n k ą i r j o n i n i n k u s
dažniau v a r t o j a m a v i e n a s k a i t a - f äna tčvs i r Jana berni. Tai rodo,
k a d a p i b e n d r i n a n t dažniau p a s i r e n k a m a v i e n a s k a i t o s f o r m a :

/ ä /i a m ū t c sieru sėja / a n io mot ė sūrį spaudė

Deviniem(i) stūrišiem; Devyniais kampeliais;
Šim stūritis, tam stūritis, Tam kampelis, tam kampelis,
Man pasam vidueitis. L D 32314 O man patsai vidurėlis. S G 107

L a t g a l o j e užrašytas tos p a č i o s d a i n o s variantas ( K u r s 7 t e, S t a -

f e c k a 2 0 0 3 , 101):

3
Toks vertinimas atitinka Л. U o z u o l o t y r i m o parašymo laiką (1961 m.).
 Ju o n u m и о t e sint sėja
Deveniin stcureišim;
Sam stcurcits, tam steureits,
Man pošais vyduceits.

Laba laba Jana mate, Gera gera Janio motė,

Vel labūks Jana t ė v s: Dar geresnis Janio tėvas:
Jana mate sieru dcva, Janio motė sūrio davė,
Jana t čv s alutinu. L D 3 2 7 8 7 Janio tėvas alučio. RK

Sieru, sieru, Jana mate, Sūrio, sūrio, Janio mote,

Tev bij govis laidaru; Tavo karvės laidare;
Alu, alu Jana t čv (i) s, Alaus, alaus, Janio tėve,
Tev bij mieži tinimu. L D 3 2 8 0 4 Tavo miežiai lauke. S G 110

Guli, guli Jana mate, Gulėk, gulėk, Janio močia,

Nav tev klūtu gulėtūja: Nėra tavo gulėjėlio:
Jūnu tčv s pirtinū Janio tėvas pirtyje
GuJ ar ciema mcitinūm. L D 16461 Gul su kaimo mergužėlėm. A B 93 4

Sit, Jūniti, vara bungas Mušk, Janyti, vario būgnus

Vartų stabą galinu, Vartastulpio viršuje,
Lai ccjūs J ū n a m ū t e, Tegu kelias Janio mot ė,
Lai sanema Jūnu b č r n u s. Tcsurenka Janio v a i k u s.
L D 32638 S G 109

Vakar mūsu J ū n u m ū t c Vakar mūsų J a n i ų motė

Jū n u b č r n u s aicinūja; Ja n ių vaikus kvietė;
Kad atnūca J ū n u b č r n i, Kai atėjo J a n i ų v a i k a i,
Pate bčdza aizkrūsnč. L D 3 2 6 0 0 - 0 Pati spruko užkrosnin. RK

R o č i a u l i a u d i e s d a i n o s e a p t i n k a m a kitų g i m i n y s t ė s ryšius įvardi­

j a n č i ų žodžių, pavyzdžiui, ligava (ligavina), sieva:

4
Lietuviškas vertimas iš A l v y d o Butkaus knygos Latviai (Kaunas, 1995) - su­
trumpintai A B ir puslapis.
 Kas to celinu Kas tą kelelį
Sudrabiem nolčja? Sidabru padabino?
J ū niša lig a v a, f a ny č io žmonelė,
Ūdeni nešdama. L D 32616 Vandenį nešdama. RK

/änam govis, fanam verši, Janio karvės, fanio veršiai,

fanam širmi kumelini. Janio širmi žirgužiai.
Dievs dod man lielai augt, Dievas duos ir aš užaugsiu,
Es b ūš' f ä n a li g a v i n a. Būsiu Janio ž m o n y t ė l ė.
L D 33100 S G 111

Jūnu diena, Jūnu diena, Janio diena, Janio diena,

Nu pats Jūnu vakarinŠ; Patsai Janių vakaras;
Pats Jūnitis zūbakos, Pats Janytis su batais,
Jana s iev a kurpites. Janio ž m o n a su bateliais.
L D 32974 RK

Objektus pavadinančios semantinės grupės žodžius galima

k l a s i f i k u o t i s m u l k i a u p a g a l t a i , k u r i e o b j e k t a i įvardijami, tačiau t o ­
k i u o s e p a v a d i n i m u o s e ne v i s a d a a t s i s p i n d i p a g r i n d i n i o v e i k ė j o v a r ­
das. K a r t a i s a p s i r i b o j a m a v i e n p a t i e k a l o , papuošalo ar puošybos
elemento gimininiu (nomenklatūriniu) pavadinimu, pavyzdžiui,
sūris (latv. siers), alus (latv. alus), vainikas (latv. vainags), ųžuolas
(latv. ozols), gėlės, žolynai (latv. zūles), ugnis, laužas (latv. uguns) ir
p a n . L i a u d i e s d a i n o s e d a u g i a u p a s i t a i k o d e m i n u t y v ų ar šiaip įvaires­
nių v i e n o i r to paties g i m i n i n i o ž o d ž i o variantų, dažnai tai l e m i a
liaudies dainos užrašymo ir p a p l i t i m o vietovė: tradicinis saulėgrįžos
šventės m e d i s ųžuolas (latv. ozols; d e m i n u t y v a i ozolinš, ozulinš); vai­
nikas (latv. vainags; d e m i n u t y v a i vainadzinš, vainacinš, vainacinš; bar­
b a r i z m a s kronis), laužas (latv. uguns; d e m i n u t y v a s uguntina). Liaudies
d a i n o s e e s a m a n e m a ž a i t a r m i n i ų f o r m ų , k a i p , beje, i r g r o ž i n ė s l i t e ­
ratūros k ū r i n i u o s e , k u r s u J o n i n i ų v e i k s m a i s susiję a s m e n y s , d a i k t a i
ir v e i k s m a i pasižymi t a m t i k r a r e g i o n i n e s p e c i f i k a . Š i u o s y p a t u m u s
p a s t e b i tokių k ū r i n i ų r i n k i n į s u d a r i u s i ž y m i latvių k a l b i n i n k ė V e l t a
R ū k ė - D r a v i n i a ( V e l t a R ū k e - D r a v i n a ) : pit vainagu, vit vainagu, vainagi
i r vainagi, vainoki i r vainoki ir pan. ( R ū k e - D r a v i n a 1991, 8).
 G r e t a t i e s i o g i a i su šia švente susijusių reiškinių pavadinimų m i n i m a i r
n e m a ž a i b u i t i e s realijų pavadinimų, todėl V. R ū k ė - D r a v i n i a teisi s a k y ­
d a m a , k a d „ k a l b o s m o k s l u i literatūriniai J o n i n i ų vakaro p r i s i m i n i m ų
v a i z d a v i m a i su gausiai įterptais senaisiais r e g i o n ų žodžiais s u t e i k i a
vertingų papildymų latvių k a l b o s žodynui, taip pat į d o m i ų duomenų
apie specialiąją šios srities t e r m i n i j ą , a t s p i n d ė d a m a i r senųjų papročių
variacijas, ir atskleisdama senuosius lokalinių tarmių skirtumus"
(Ibid., 8).

Ai, faniša vakarius, Ai Janyčio vakarėlis,

O z ul i n a tčretūjs Ą ž u o l ė l i o puslytojas
Grib daržini, tirumini, Nori sodai, nori dirvos,
Grib meilinąs v a i n a c i n u. Nori mergos vainikėlio.
L D 32320 S G 107

Es uzliku Janišam Aš uždėjau Janyčiui

Zaf ozola v a i n a c i n u: Žalią ąžuolo v a i n i k q:
Lai Dievs dod Janišam Te Dievas duoda Janyčiui
Labas bites ozolū. L D 32697 Geras bites ąžuole. RK

V i s d ė l t o k a i kurių J o n i n i ų apeigų o b j e k t ų p a v a d i n i m a i l a b i a u
išplėtoti, o k e l i a t s i s p i n d i net ž o d y n u o s e : j ä nu guns 'etnogr. J o n i n i ų
u g n i s ( l a u ž a s ) ' ; jänfujzäles 'etnogr. žolynai, g ė l ė s , s k i n a m o s J o n i n i ų
v a i n i k a m s p i n t i ; kūpoliai, k ū p o l ė s dial. 2. žolynai, L a t v i j o j e žydintys
per J o n i n e s ( p v z . , k ū p o l i s , l i p i k a s ) ' (LLKŽ 2 0 0 3 , 306) (plg. Joninių
laužas - j ä n u g u n s (LLV 1 9 9 5 , 2 0 4 ) . Latvių l i a u d i e s d a i n o s e o b j e k t ų
esama žymiai d a u g i a u , jų pavadinimų įvairovė taip pat d i d e s n ė (iš d a ­
lies tai s i e t i n a su d a i n o s u ž r a š y m o v i e t o v ė s t a r m e ) . Ž o d y n e fiksuotų
d ū r i n i ų n e a p t i k t a t e k s t u o s e : r e i k i a m a n y t i , k a d tai naujesnis l e k s i k o s
s l u o k s n i s - n o r m a l i k a l b o s e i g a sąlygoja žodžių j u n g i n i o susiliejimą į
v i e n ą žodį, dėl to a t s i r a n d a g a l i m y b ė t r u m p i n t i k a l b o s išteklius. T a i p
a t s i t i k o i r s u m i n ė t o s s e m a n t i n ė s grupės n a r i a i s . L i a u d i e s d a i n o s e a p ­
t i n k a m a aptariamų realijų pavadinimų įvairovė, pavyzdžiui, užrašyti
net k e t u r i J o n i n i ų šventės išvakarėse s k i n a m ų gėlių p a v a d i n i m o v a ­
r i a n t a i . M i n ė t o žodžių j u n g i n i o p a g r i n d i n i s d ė m u o y r a v i e n a s k a i t o s
(zūle) arba d a u g i s k a i t o s (zūlcs) f o r m o s , o p a ž y m i n y s v i e n a s k a i t o s arba
d a u g i s k a i t o s k i l m i n i n k a s : Jana I Janu zūle / zūles:
Visa laba Jana z ä l e, Iš visų gėlių geriausios,
Ко гаи) Jana vakaru; Skintos Janio vakare:
VJbotmte, papardite, Kietužėlis, papartėlis,
Sarkanajis ūbolinš. L D 32402 Raudonasis dobilėlis. S G 108

List', lietin, kad lidams, Lyk, lietuti, kada lyji,

Nelist' Jana vakarä, Nelyk Janio vakare,
SalijTs Jana z ä l e s, Suliįusios Janio žolės,
SalTsJana papardites. Sulis Janio papartėlis.
L D 32388 S G 107

Augstu metu Jūnu z ä l e s, Aukštai mečiau Janių gėles,

Lai telites lietas auga, Tegul telyčios didelės auga,
Lai telites lielas auga, Tegul telyčios didelės auga,
Lai tas pulką pieną deva. L D 3 2 4 1 9 Tegul daug pieno duoda. R K

Iemetam Jūnu z ū Ies Meskim j o n ž o lių kuokštelį

Jauna puiša gultinū: Bernužėlio patalan:
Dievs dod tam eitu gadu Duok, Dievuli, jam po metų
Otru jaunu guletūįu! L D 16077 Jaunų gražių gulėjėlę! A B 95

Lietinš Uja Jūnu dienu, Lietutis lijo Janių dienų,

Lietinš Jūnu vakaru, Lietutis Janių vakare,
Sali/" mana Jūnu rota, Sulijo mano Janių puošmena
Jūnu viti v a i n a d z i n i. Jani ų pinti vainikai.
L D 33151 RK

Kas tur spid, kas tur mirdz Kas ten šviečia, kas ten mirga
Vinū biržes galinu? Anam beržyno gale?
Mūsu puiši ligodami Mūsų bernai jonininkai
Dedzin Jū n a u g u n t i n u. Kūrena Janio u g n e l ę.
L D 32896 RK

įsa, Tsa Jūnu nakts Trumpa, trumpa Janių naktis

Par visum naksninūm: Už visas nakteles:
Te satumsa, te izausa Čia sutemo, čia išaušo
Pie J ū niš a u g u n t i n a s. Prie J a n y č i o ugnelės.
L D 32891 RK
 D a r v i e n a s p r i v a l o m a s latvių J o n i n i ų švenčių o b j e k t ų leksinės
s e m a n t i n ė s g r u p ė s p a v a d i n i m a s - patiekalas, b e n d r i n ė j e k a l b o j e net
v a d i n a m a s p a g a l šių š v e n č i ų pavadinimą (latv. jänusiers; pavadinimo
v a r i a n t a i Jänu siers, Jana siers) arba p a g a l j jį d e d a m ą p r i e s k o n į - sūris
su k m y n a i s (latv. Ытещ siers). S p e c i f i n i s latviškas sūris jänusiers 'ga­
m i n a m a s iš varškės i r p i e n o , p r i d e d a n t s v i e s t o , kiaušinių, d r u s k o s ,
dažnai i r k m y n ų , j a m n e r e i k i a specialaus n o k i n i m o p e r i o d o ' (LLVV 4
2 6 ) . Ž o d i s jūnsicrs patenka į vadinamosios beekvivalentės leksikos
k a t e g o r i j ą , t. y. l e k s i k o s , n e t u r i n č i o s a n a l o g ų kitų tautų k u l t ū r o j e i r
s u d a r a n č i o s t a m tikrų s u n k u m ų n o r i n t p e r t e i k t i ją k i t a k a l b a ( G u d a ­
vičius 2 0 0 0 , 7 9 - 8 0 ) . L a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e žodžio siers
l i z d e pateiktas j u n g i n y s Jänu siers - Joninių suris (LLKŽ 2003, 662).
Neretai beekvivalentės leksikos vertimai būna netiksliai orientuojan­
tys arba r e i k a l a u j a n t y s k o m e n t a r ų (apie tai plačiau žr. K v a š y t ė
5
2 0 0 3 c ) . A p s k r i t a i s u s i d u r i a m a s u p r o b l e m a : ar g a l i m a išversti į kitą
kalbą latvių l i a u d i e s dainas i r ar t o k i e v e r t i m a i p a t i k i m i , tikslūs? L a t ­
vių k a l b i n i n k a s Janis S y l i s (Janis S l l i s ) m i n i atvejį, k a i p a v a d i n i m a s
Jänu siers anglų k a l b a p e r t e i k i a m a s aprašomąja k o n s t r u k c i j a „ n a m i n i s
sūris s u k m y n ų s ė k l o m i s , k u r i s a n k s č i a u b u v o v a l g o m a s dažniausiai
p e r vasaros s a u l ė g r į ž o s š v e n č i ų i š k i l m e s " ( S T 1 i s 2 0 0 2 b , 107). L a t ­
vių l i a u d i e s d a i n o s e toks p a v a d i n i m a s s u d ė m e n i u Janis nėra dažnas,
t e k s t u o s e l a b i a u paplitęs žodis siers:

Dod, mūmina, J ū n u siera Duok, mamyte, J a n i ų sūrio

Jcle vienu gabalinu; Nors vienų gabalėlį;
Es picvilšu Jänu nakti Aš prisiviliosiu Janių naktį
Dižano tęva dčlu. L D 33112,3 Kilnųjį bernelį. RK

L i a u d i e s d a i n o s e g a l i m a a p t i k t i i r n e m a ž a i laisvųjų, a t s i t i k t i n a i
b ū t e n t k o n k r e t a u s t e k s t o r e i k m ė m s sudarytų žodžių j u n g i n i ų su as­
menvardžiu Janis ar m i n ė t o asmenvardžio d e m i n u t y v u , pavyzdžiui,
o b j e k t ų p a v a d i n i m a i kepurė, kambarys, papartis, žirgas (latv. dažni au­
siai d e m i n u t y v a i Jana I Jūniša ccpurite, istabina, paparditc, kumelius) i r
p a n . , tačiau t o k i ų j u n g i n i ų a p t a r i m a s būtų jau k i t o s t r a i p s n i o t e m a .
R e i k i a p a m i n ė t i , k a d neretai saulėgrįžos švenčių išvakarės l a t ­
viškai v a d i n a m o s i r k i t a i s vardais. „Ją dar v a d i n a Lyguo švente ( l a . LTgo
5
Žr. šiame rinkinyje p. 123-138.
svėtki), o d a i n o s e jos s i n o n i m a i y r a Žolių, arba Žiedų, šventė, Žolių,
Žiedų vakaras" (Butkus 1995, 9 2 ) . P a v a d i n i m a s Ligo svetki (arba
jo v a r i a n t a i Ligo, Ligo vakars) taip pat p a t e n k a į b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i ­
kos, k a i kurių k a l b i n i n k ų v a d i n a m o s l a k ū n o m i s , g r u p ę ( B a n k a v s
2 0 0 1 , 9). Ž o d i s Ilgo labai plačiai v a r t o j a m a s latvių J o n i n i ų r i t u a l u o s e ,
tačiau jj s u n k u išversti j lietuvių kalbą. N o r s jo p a g r i n d i n ė r e i k š m ė s i e ­
t i n a s u linguoti, suptis, v i s d ė l t o J o n i n i ų a p e i g o s e tai v e i k s m a i , t u r i n t y s
g i l e s n ę p r a s m ę . Š i e J o n i n i ų šventės p a v a d i n i m ų v a r i a n t a i atspindėti
i r ž o d y n u o s e , pavyzdžiui, žodžio zūle l i z d e : zūįu diena 'etnogr. Joni­
nių išvakarės; zūįu vakars etnogr. vakaras prieš J o n i n e s ' (LLKŽ 2003,
7 8 7 ) . T o k i ų p a v a d in im ų esama ir l i a u d i e s d a i n o s e :

Z ū f u dienas vakaru Žolių dienos vakarų

Jaunas meitas kronus pin, Jaunos mergos vainikus pina,
Žiemas svčtku vakaru, Kalėdų vakarų
Tad vel vinus galvū liek. L D 3 2 3 3 6 Dar juos ant galvų deda. R K

R e m i a n t i s i š n a g r i n ė t a m e d ž i a g a m a t y t i , k a d latvių l i a u d i e s d a i n o ­
se o b j e k t ų pavadinimų l e k s i n ė s s e m a n t i k o s g r u p ė j e v a r i j u o j a J o n i n i ų
š v e n č i ų p a v a d i n i m o Jūni v i e n a s k a i t o s i r d a u g i s k a i t o s f o r m o s , t a č i a u
s u n k u įžvelgti t a m tikrų d ė s n i n g u m ų . G a l i m a d a r y t i prielaidą, k a d
t a m t i k r o s f o r m o s p a s i r i n k i m a s susijęs s u r e i k š m ė s a p i b e n d r i n i m o
l a i p s n i u : tai pabrėžia asmenvardžio v i e n a s k a i t o s k i l m i n i n k o v a r t o j i m a s
(Jūna), o švenčių kaip visuotinio r e n g i n i o atspindėjimą - d a u g i s k a i ­
ta (Jūnu). Ž o d y n u o s e l i n k s t a m a f i k s u o t i a p i b e n d r i n t ą f o r m ą , dažniau
dūrinį, tačiau l i a u d i e s d a i n o s e esama įvairių apžvelgtų leksinių s e m a n ­
tinių grupių pavadinimų variantų. Iš d a l i e s tokią įvairovę gali l e m t i
ir dainų u ž r a š y m o , jų p a p l i t i m o v i e t a . J o n i n i ų , vasaros s a u l ė g r į ž o s
šventės reiškinių n o m i n a c i j o s s i s t e m a latvių k a l b o j e l a b i a u išplėtota
n e i lietuvių k a l b o j e . N e r e t a i p a v a d i n i m a i r e i k a l a u j a k o m e n t a r ų , ypač
k a i r e i k i a juos f i k s u o t i kitų kalbų v e r č i a m u o s i u o s e ž o d y n u o s e , t o d ė l
dalį šios l e k s i k o s g a l i m a l a i k y t i b e e k v i v a l e n t ę l e k s i k a (tai p a t v i r t i n a i r
l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n e p a t e i k i a m i t o k i ų žodžių a t i t i k m e n y s ) .
 LATVIŲ JONINĖS LINGVISTINIU A S P E K T U

Santrauka

Didžiausia ir reikšmingiausia vasaros saulėgrįžos švente Joninėmis

(latv. fani) nuo seno domėtasi kaip tradiciniu liaudies kultūros reiškiniu.
Saulėgrįžos šventė svarbi ir lietuviams, tačiau Latvijoje ji pasižymi ypač dide­
le veiksmų, apeigų įvairove. Joninių reiškinių nominacijos sistema latvių k a l ­
boje labiau išplėtota nei lietuvių kalboje - kiekvienas Joninių apeigų dalyvis
ar reiškinys turi tam tikrą latvišką pavadinimą. Tokius pavadinimus, gausybę
jų variantų atspindi ir dainos - specifinė liaudies kūrybos forma. Remiantis
minėtomis latvių liaudies dainomis, lingvistiniu aspektu galima tyrinėti įvai­
riuose Latvijos regionuose užrašytą leksiką. Straipsnyje daugiausia dėmesio
kreipiama į tuos Joninių apeigų reiškinius, kurių pavadinimuose yra dėmuo
Janis. Tokią su Joninėmis susijusią leksiką galima skirstyti į keletą leksinių
semantinių grupių, vadinamų subjektais ir objektais. Subjektais laikytini: pa­
grindinis švenčių veikėjas (latv. Janis), namų, kur vyksta šventė, šeimininkai
(latv. Jana mate ir Jūna tevs) ir jų svečiai jonininkai (latv. Janu bčrni). Objek­
tai skirstytini į patiekalų, augalų, puošybos elementų pavadinimus (latv. Jūnu
siers, Jūnu zūles, JŪŲU ugunis ir kt.).
Remiantis išnagrinėta medžiaga matyti, kad latvių liaudies dainose
objektų pavadinimų leksinės semantikos grupėje varijuoja Joninių švenčių
pavadinimo Jani vienaskaitos ir daugiskaitos formos, tačiau sunku įžvelgti
dėsningumų. G a l i m a daryti prielaidą, kad tam tikros formos pasirinkimas
yra susijęs su reikšmės apibendrinimo laipsniu: tai pabrėžia asmenvardžio
vienaskaitos k i l m i n i n k o vartojimas (Jūna), o švenčių kaip visuotinio r e n g i ­
nio atspindėjimą - daugiskaita Ųūnu). Žodynuose linkstama fiksuoti apiben­
drintą formą, dažniau dūrinį, tačiau liaudies dainose esama įvairių apžvelgtų
leksinių semantinių grupių pavadinimų variantų, lš dalies tokią įvairovę gali
lemti dainų užrašymo, jų paplitimo vieta. Neretai pavadinimai reikalauja
komentarų, ypač kai tenka juos įtraukti į kitų kalbų verčiamuosius žodynus,
todėl dalį šios leksikos galima laikyti beekvivalentę leksika (tai patvirtina ir
latvių-lietuvių kalbų žodyne pateikiami tokių žodžių atitikmenys).
 L A T V I E Š U JÄNI L I N G V I S T I Š K A A S P E K T Ä

Kopsavilkums

Interese par lieläkajiem un nozimlgäkajiem vasaras saulgriežu

svčtkiem - (äniem - kä par tradicionälu tautas kultūras parädibu bijusi kopš
seniem laikiem. Saulgriežu svčtki svarlgi ir ari lietuviešiem, taču Latvija tiem
raksturiga ipaši liela darbibti u n tradicijų dažadlba. A r i šo svčtku parädibu
nominacijas sistema latviešu valodä ir daudz vairäk attlstita - katram Jänu
ritualą dalibniekam vai parädibai latviešu valodä ir attieclgs nosaukums. Š o
nosaukumu un to variantu daudzveidibu atspoguĮo ari dainas - specifiška
latviešu tautas mutvärdu daijrades forma. Rakstä galvena veriba pievčrsta täm
Jänu parädibäm, kuru nosaukumu sastävä ir komponents fänis. A r Jäniem
saistltu leksikų var iedalit vairäkäs leksiski semantiskäs grupas, nosaclti
nosaucot täs par subjektiem u n objektiem. Par subjektiem uzskatämi - svčtku
galvena persona fänis, mäju, kur svinami svčtki, saimnieki Jana mate u n f äna
tevs, kä ari v i n u vieši fänu berni. O b j e k t u grupä ir iedalämi edienu, augu u n
rotäjumu elementu nosaukumi - fanu siers, fämi žales, fanu ugunis u . c.
Izanalizčjot materialu, secinäts, ka latviešu dainas objektu nosaukumu
leksiski semantiskajä grupä varič svčtku nosaukuma Jani vienskaitja un
daudzskaitĮa formas, taču grūti saskatit to varičšanas likumsakaribas. Var
izteikt piejävumu, ka noteiktas formas izvčle saistlta ar nozlmes vispärinäjuma
pakäpi: to akcente personvärda vienskaitja genitiva fäna lietojums, bet
svčtku kä vispärlga pasäkuma atspoguĮojumu - daudzskaitja genitivs fänu.
Kaut gan värdnlcäs ir tendence fiksčt vispärinätu formų, visbiežak salikteni,
dainas konstatčti dažadi aplūkoto leksiski semantisko grupu nosaukumu
varianti. Dajčji dažadibu ir varčjusi ietekmčt ari dainų pieraksta vai izplatibas
vieta. Nereti nepieciešami papildu komentäri, ipaši iekĮaujot tos citvalodu
tulkojošajas värdnlcäs, tapčc daĮu šadas leksikas var uzlūkot kä bezekvivalenta
leksikų (to apliecina ari tädu värdu atbilsmcs latviešu-lietuviešu valodas
värdnicä).
 T H E LINGUISTIC A S P E C T
OF L A T V I A N S T JOHN'S F E A S T

Summary

T h e m a i n and the most important Latvian St John's (Latv. Jam) feast

since o l d times has been studied as traditional folk culture p h e n o m e n o n .
S u m m e r solstice feast is also important for Lithuanians, but i n Latvia it is
distinctive for the variety of the ceremonies. T h e system of vocalulary related
to St John's feast is more elaborated i n Latvian than i n Lithuanian: every
participant and p h e n o m e n o n of the feast has certain name i n Latvian. These
names and their variants abound i n folk songs. T h e article studies these
names used in Latvian folk songs that are the specific form of folklore. O n
the basis of these Latvian folk songs it is possible to investigate linguistically
the lexis recorded in various regions of Latvia. T h e article focuses on
phenomena the names of which include the word Janis. T h e lexis referring
to St John's feast can be divided into several lexico-semantic groups: the
names of people (the main character Jam's, the hosts of the house where
the festival takes place Jana tevs, Jana mate and their guests Janu berni), and
objects {fanu siers, Janu zūles, fanu nulinis).
A c c o r d i n g to the studied materials it can be stated that in Latvian folk
songs singular and plural forms of the name of the feast fam' vary i n different
combinations of words but it is difficult to discern certain reguliarities. It
can be assumed that the choice of a certain form is determined by the
degree of meaning generalization: this is highlighted by the use of singular
genctive form {Jana), and the plural Ųūmi) reflects the feast as a global
event. Dictionaries tend to present a generalized form, but folk songs
contain various name forms of the analyzed lexical semantic groups. Partly
the variety may be determined by the place where the song was recorded.
Very often the names require comments, especially i n the dictionaries of
other languages. In some cases the lexis of St John can be considered as
having no equivalents in Lithuanian.
 Pasvarstymai apie beekvivalentę leksiką,
arba Joninės Latvi/oje lietuviškai

Į v a d i n ė s pastabos
Pastaruoju m e t u v i s daugiau dėmesio skiriama tautinei specifi­
k a i i r jos apraiškoms k a l b o j e — įvairiose p u b l i k a c i j o s e i r t e o r i n i u , i r
p r a k t i n i a i s aspektais a p t a r i a m a b e e k v i v a l e n t ę l e k s i k a , n o r s dažnai t o ­
k i e žodžiai v a d i n a m i t i e s i o g r e a l i j o m i s . T a i u n i k a l ū s m a t e r i a l i o s i o s
ir dvasinės kultūros e l e m e n t a i , b ū d i n g i t a m t i k r a i tautai, šaliai ar p a ­
s a u l i o r e g i o n u i , dažniausiai n e t u r i n t y s a t i t i k m e n į ; k i t o s e k u l t ū r o s e i r
kalbose (plg. B a l č i ū n i e n ė 2005; K v a š y t ė 2009b; M i k u -
t y t ė 2 0 0 5 ) . S i s l e k s i k o s s l u o k s n i s į d o m u s i r savitas, n e v i e n o d a i g e ­
rai pažįstamas i r k a l b a n t i e s i e m s gimtąja k a l b a . T o k i a l e k s i k a j i e m s
y r a e t n o g r a f i z m a i , kartais t u r i n t y s t a r m i n į atspalvį. K i t o s tautos tų
kultūros e l e m e n t ų nepažįsta, n e t u r i žodžių j i e m s p a v a d i n t i . V i s dėlto
r e i k i a pripažinti, k a d k a l b a m a s i s k a i kurių lietuvių i r u ž s i e n i o autorių
v a r t o j a m a s t e r m i n a s n ė r a b e priekaištų. S a v a i m e s u p r a n t a m a , v i s a d a
būtina rasti būdą, k a i p tautines realijas p e r t e i k t i , net j e i g u nėra t i k s ­
laus a t i t i k m e n s , k a l b a n t i e s i e m s k i t o m i s k a l b o m i s . S i s k l a u s i m a s l a b a i
svarbus v e r t ė j a m s .
Beekvivalentę leksika nebūtinai apibūdina tolimų, egzotinių
kraštų g y v e n t o j ų materialiąją i r d v a s i n e kultūrą. S t r a i p s n y j e p r a g m a ­
t i n i u a s p e k t u a p t a r i a m a t o k i a l e k s i k a artimiausių lietuvių kaimynų
latvių k a l b o j e . L a t v i a i v a l g o s p e c i f i n i u s p a t i e k a l u s (jūnusiers, skūbput­
ra, piparkūkas), groja savitais m u z i k o s i n s t r u m e n t a i s (kokie), šoka
l i a u d i e s šokius (jandūlinš, ačkups), r e n g i a s i išskirtiniais t a u t i n i a i s d r a ­
bužiais ar puošiasi papuošalais (villaine, sakta), atsiskaito n a c i o n a l i ­
n e v a l i u t a (lats, santūns), t u r ė j o i r t e b e t u r i įvairių religinių i r t a u t i ­
nių j u d ė j i m ų (dievturi, įaunlalvieši, jaunstrūvnieki) i r p a n . (išsamiau
1
žr. K v a š y t ė 2 0 0 3 c ) .

1
Žr. šiame rinkinyje p. 123-138.
 B e e k v i v a l e n t ė s leksikos p e r t e i k i m o kita kalba g a l i m y b ė s
P r a g m a t i n i s t y r i m a s r o d o , k a d ne v i s a d a paprasta savos k a l b o s p r i e ­
m o n ė m i s a t s k l e i s t i s v e t i m a i šaliai i r tautai b ū d i n g u s d a l y k u s taip, k a d
k i t a k a l b i a i suprastų. G a l i m a r i n k t i s iš kelių b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s
p e r t e i k i m o b ū d ų . T a u t i n e s realijas įvardijančių žodžių v a r t o s e n a p r i ­
k l a u s o n u o t e k s t o p o b ū d ž i o i r n u o a u t o r i a u s p o ž i ū r i o į t o k i ą leksiką.
V i s d ė l t o e s a m a b e n d r ų p a t a r i m ų v e r t ė j a m s ar a u t o r i a m s , r a š a n t i e m s
apie kitų tautų reiškinius: „ D a i k t ų , kurių nėra lietuvių k a l b o j e i r k u ­
rių n e g a l i m a p a ž y m ė t i n e u t r a l i a i s žodžiais, p a v a d i n i m a i t r a n s k r i b u o j a ­
m i p a g a l b e n d r a s lietuvių k a l b o s t a i s y k l e s , p r i d e d a n t p r i e jų vyriškos
ar m o t e r i š k o s g i m i n ė s g a l ū n e s <...>. 2 . J e i g u d a i k t o p a v a d i n i m a s v a r ­
tojamas t i k v i e n ą kartą, tai jis arba g a l i būti pakeistas išplėstu paaiški­
2
n i m u , visiškai n e m i n i n t s v e t i m y b ė s , arba jos t r a n s k r i p c i j a a i š k i n a m a
t i k tekste ( k a i šis žodis v a r t o j a m a s ne t i e s i o g i n ė j e , o a u t o r i a u s k a l b o ­
je). O j e i g u realijos p a v a d i n i m a s tekste k a r t o j a s i ir y r a f u n k c i o n a l u s ,
tai t r a n s k r i p c i j a turėtų b ū t i a i š k i n a m a išnašoje, pabrėžiant s p e c i f i n e s
s v e t i m o o b j e k t o s a v y b e s . 3. N e a i š k i n a m o s galėtų l i k t i tos s v e t i m y b ė s ,
k u r i o s y r a p a k a n k a m a i p a p l i t u s i o s n e t i k g r o ž i n ė j e literatūroje, bet i r
periodinėje spaudoje, vadovėliuose, publicistikoje ir p a n . " ( K o b e e -
kaitė 1 9 8 0 , 2 6 2 ) . K a i k u r i a i s atvejais g a l i m a p a s i t e l k t i substituciją,
t. y. p a k e i t i m ą v i e t i n e a n a l o g i j a . B e j e , naujajame latvių k a l b o t y r o s t e r ­
minų žodyne fiksuotas tokią vertėjo strategiją apibūdinantis terminas
kultūraizstūšana, k u r i u o vadinamas veiksmas, k a i vertėjas gali pasi­
n a u d o t i p a g a l f u n k c i j a s panašiu realijos p a v a d i n i m u i r p a k e i s t i j u o o r i ­
g i n a l o k a l b o s p a v a d i n i m ą (tai a t i t i n k a s u b s t i t u c i j o s , a r b a p a k e i t i m o ,
b ū d ą ) (VPSV 198). T a i g i t r a n s k r i p c i j a — s v e t i m o ž o d ž i o užrašymas
sava k a l b a - r e i k a l i n g a t e n , k u r sąvoka, t. y. b e n d r u m o v e i k s n y s , v i ­
siškai d i n g s t a ( Л e и ы й 1974, 123).
S t r a i p s n y j e p a s i r i n k t a a p t a r t i latvių k a l e n d o r i n ė s š v e n t ė s - Joni­
nių (latv. Jūni) — l e k s i k a . Š i o s š v e n t ė s a p r a š y m u o s e g a l i m a rasti įvai­
rių t e m i n i ų grupių b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s : a s m e n ų , a t r i b u t ų p a v a ­
3
d i n i m ų i r k t . (plačiau žr. K v a š y t ė 2 0 0 4 c ) . T i k s l a s - p a s v a r s t y t i ,
k a i p b e e k v i v a l e n t ę l e k s i k a p e r t e i k i a m a verčiant į lietuvių k a l b ą l a t ­
viškai parašytus g r o ž i n i u s tekstus - prozą i r poeziją. A p s i r i b o t a v i e n o s

2
Sis žodis citatoje vartojamas platesne prasme: ne barbarizmui (KTŽ 35), o
iš svetimos kultūros (ir kalbos) atėjusiam reiškiniui pavadinti.
1
Žr. šiame rinkinyje p. 1 7 0 - 1 8 5 .
 šventės l e k s i k a , nes rasta n e m a ž a i g r o ž i n ė s literatūros tekstų v e r t i m ų
pavyzdžių.

K a l b i n ė s raiškos savitumas
P i r m i a u s i a v e r t a susipažinti su p a g r i n d i n i a i s šventės kalbinės
raiškos e l e m e n t a i s . R e i k i a p a s t e b ė t i , k a d latviškai ši š v e n t ė dar v a d i n a ­
m a LTgo svetki arba LTgo vakars, t. y. Lyguo šventė, Lyguo vakaras. Taip
pat vasaros saulėgrįžos š v e n t ė s s i n o n i m a i y r a Zūju svetki, Zū\u vakars.
Žiedu svetki, Žiedu vakars (lietuviškai Žolių, arba Žiedų, šventė, Žolių,
arba Žiedų, vakaras). K a i t o k i a pavadinimų įvairovė, vertėjui g a l i t e k t i
p a s v a r s t y t i , k a i p v a d i n t i š v e n t ę lietuviškai.
K i e k v i e n a s š v e n t ė s d a l y v i s a t l i e k a t a m tikrą v a i d m e n į ( i n d i v i d u a ­
lizuotą arba a p i b e n d r i n t ą ) , k u r i s t u r i i r savo pavadinimą. B e p a g r i n d i ­
n i o v e i k ė j o , latviškai v a d i n a m o Janis, svarbūs veikėjai y r a n a m ų š e i m i ­
n i n k a i — Jūna tevs i r Jana mate. P a ž o d i n i s v e r t i m a s Jono tėvas i r /0/10
motina k l a i d i n a . T a i p v a d i n a m i n e J o n o tėvai, o n a m ų , k u r š v e n č i a ­
m o s J o n i n ė s , š e i m i n i n k a i , pas j u o s p e r š v e n t e s a t ė j ę ž m o n ė s v a d i n a m i
Janu bčrni (gali būti v a r t o j a m a s i r d ū r i n y s jūnabčrni), pažodžiui Jo­
no vaikai. Latvių k a l b i n i n k a s A r t u r a s U o z u o l a s ( A r t u r s O z o l s ) y r a
p a b r ė ž ę s , k a d š e i m o s , g i m i n y s t ė s ryšius įvardijantys žodžiai tevs, mate
ir bčrni t i k o i r specifinių papročių b e n d r u o m e n i ų nariams pavadinti
(Ozols 1 9 9 3 , 6 1 ) . P a ž y m i n y s Jana I Jūnu rodo asmenis, k u r i e per
J o n i n e s (latviškai š v e n t ė v a d i n a m a a s m e n v a r d ž i o d a u g i s k a i t a Jūni) pri­
i m a svečius arba e i n a į s v e č i u s .
Joninių šventės latviškasis pavadinimas LTgo svetki „Lyguo
š v e n t ė " s i e t i n a s s u J o n i n i ų d a i n o m s b ū d i n g u p r i e d a i n i u lyguo, kurio
s e m a n t i k a n ė r a visiškai aiški. Ir p r i e d a i n i s , i r š v e n t ė s p a v a d i n i m a s , k i ­
ti tos pačios šaknies žodžiai, pavyzdžiui, v e i k ė j ų p a v a d i n i m a s iTgotūji
ar dainų p a v a d i n i m a s iTgotnes, s u n k i a i v e r č i a m i i r t a i p pat p a t e n k a
į beekvivalentės leksikos grupę (plg. B a n k a v s 2 0 0 1 , 10). L a t ­
v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n e LTgo svetki - 'etnogr. L y g u o š v e n t ė , R a s o s
(Joninių išvakarės)', o iTgotnc - ' l y g u o t n ė , „ l y g u o " ( J o n i n i ų ) d a i n a '
(LLKŽ 2 0 0 3 , 3 8 3 ) . Š i o s f o r m o s a t s i r a d i m a s latvių k a l b o j e siejamas
su v i e n a iš v e i k s m a ž o d ž i o ligot r e i k š m i ų . J šį žodį d ė m e s į a t k r e i p i a
i r latvių l e k s i k o s e t i m o l o g i j o s t y r i n ė t o j a s K o n s t a n t i n a s K a r u l i s ( K o n ­
stantins K a r u l i s ) : „ V e i k s m a ž o d ž i o iTgot r e i k š m ė <...> s u s i f o r m a v u s i
ne v i e n dėl vasaros saulėgrįžos m i t o l o g i n i ų vaizdinių, bet i r dėl se­
n o v i n i o s u p r a t i m o apie d a i n a v i m ą i r y p a t i n g ą d a i n a v i m o b ū d ą k a i p
balso l i n g a v i m ą ; s e m a n t i n i ų paralelių s u k u r i a v e i k s m a ž o d ž i o hat
v a r t o j i m a s . <...> Iš t o k i o d a i n a v i m o b ū d o p a v a d i n i m o išsirutulioja
ir žodžio ligo r e i k š m ė : tai v e i k s m a ž o d ž i o k a i t y m o f o r m a , k u r i f u n k ­
c i o n u o j a k a i p d a i n o s refrenas, k u r i k a r t u y r a i r d ž i ū g a v i m o išraiška"
(LEV I 5 3 3 ) . V i s i šie p a v a d i n i m a i y r a l y g i a t e i s i a i . T a i atspindėta i r
latvių k a l b o s s i n o n i m ų ž o d y n e : ligotoji — jänaberni, jūnubčrni, taip pat
ligoclziesmas - ligotnes, Janu dziesmas, jūnudzicsmas (SinV 2 0 7 ) . Juos
vartoja i r rašytojai, todėl g r o ž i n ė s literatūros ar latvių l i a u d i e s dainų
v e r t ė j a m s t e n k a rasti t i n k a m i a u s i ą b ū d ą , k a i p a t s k l e i s t i teksto s u b t i l y ­
bes, k a d l i e t u v i a i suprastų, apie ką k a l b a m a .
P r i v a l o m a s š v e n č i ų a t r i b u t a s - J o n i n i ų išvakarėse s k i n a m o s g ė l ė s ,
latvių k a l b a v a d i n a m o s Janu zciles, t. y. Joninių žolės. Latvių-lietuvių
kalbų ž o d y n a s šj žodį p a t e i k i a su aprašomaisiais a t i t i k m e n i m i s , k o m e n ­
tarais i r n u o r o d o m i s : jūn[u]zūles - 'bot. 1. etnogr. ž o l y n a i , g ė l ė s , s k i n a ­
m o s J o n i n i ų v a i n i k a m s p i n t i , k ū p o l i a i , k u p o l ė s dial.; 2. ž o l y n a i , L a t v i ­
joje žydintys p e r J o n i n e s (pvz.: kūpolis, lipikas)' (LLKŽ 2 0 0 3 , 3 0 6 ) . Iš
tikrųjų „labai neaiški y r a n u o m o n ė dėl to, k o k i o s gėlės l a i k y t i n o s t i k ­
r o s i o m i s Janio g ė l ė m i s . ( N e s u t a r i a m a net dėl ž o d ž i o rašybos - rašoma
ir mažąja, i r didžiąja r a i d e , i r d v i e m žodžiais, i r v i e n u ) . Dažniausiai
Janių ž o l ė m i s - žodžio plačiąja p r a s m e - v a d i n a m i v i s i a u g a l a i , k u ­
r i u o s j o n i n i n k a i s k i n a Janių vakarą <...>" ( R ū k c - D r a v i n a 1 9 9 1 ,
19). T a i išsamiai aptaria lietuvių k a l b i n i n k a s A l v y d a s B u t k u s : „ K u r š e
i r Ž i e m g a l o j e , taip pat k u r ne k u r V i d ž e m ė j e tikrąja J o n i n i ų ž o l e
l a i k y t a s lipikas ( l a . madarą, l o . Galium L.). V i d ž e m ė j e , KurŠe i r L a t ­
galoje v e r t i n t a s t a i p o g i kūpolis ( l a . nūrbulis, zilgalvite, lo. Mclampy-
rum nemorosum), tačiau L a t g a l o j e p i r m e n y b ę t e i k ė paprastai jonažolei
(la. asinszūle, l o . Hypericum perforatum). [Latviai jonažole (jūnzūle)
paprastai v a d i n a bet kurią p e r J o n i n e s s k i n a m ą ar t u o l a i k u ž y d i n č i ą
žolę. Asinszūle pažodžiui reiškia 'kraujažolė', tačiau kraujažolę
(lo. Achillea) l a t v i a i v a d i n a žodžiu pelaški* V i s u r Latvijoje svarbiausia
J o n i n i ų ž o l e b u v o l a i k o m i kiečiai ( l a . vibotnes, l o . Artemisia vulgaris),
paparčiai ( l a . papardes, l o . Filicinae) i r raudonieji dobilai (la. sarkanie
ūbolini, l o . Trifolium pratensc)" ( B u t k u s 1995, 95).

4
Citatos autoriaus komentaras.
 Latvių J o n i n i ų b e e k v i v a l e n t e i l e k s i k a i p r i k l a u s o dar k a i k u r i e p a ­
v a d i n i m a i — š v e n č i ų m e t u k ū r e n a m i laužai, v a d i n a m i jūnugunis, ga­
m i n a m a s š v e n t i n i s sūris įūnusiers. K i t i šventės a t r i b u t a i , pavyzdžiui,
alus, v a i n i k a i , k u r i a i s p u o š i a m a s i , ąžuolas, iš k u r i o šakų i r lapų p i n a ­
mas v a i n i k a s J a n i u i , dažniausiai v a d i n a m i g i m i n i n i a i s ( n o m e n k l a t ū r i ­
niais) žodžiais, t o d ė l jų v e r t i m a s didelių s u n k u m ų n e k e l i a .

Joninės latvių prozos lietuviškuose vertimuose

A t s i t i k t i n a i p a v y k o rasti k e l i s į lietuvių k a l b ą išverstus p r o z o s
kūrinius, k u r i u o s e p a s a k o j a m a apie L a t v i j o j e š v e n č i a m a s J o n i n e s .
V i e n a s jų y r a J a n i o A k u r a t e r i o (Janis A k u r a t e r s ) a p s a k y m a s Kalpa
zčna vasara, parašytas 1908 m . , o išverstas j lietuvių k a l b ą net d u
k a r t u s . P i r m a s i s v e r t i m a s , k u r i o a u t o r i u s K o s t a s K o r s a k a s , išleistas
1972 m . ( K K ) , o antrą kartą vertė A l f r e d a s Stratas ( A S ) - 2 0 0 7 m .
V e r t i m u o s e esama nemažai skirtumų pradedant p a v a d i n i m u (atitin­
k a m a i Samdinio bernioko vasara i r Kumečio bernioko vasara), bet čia
v e r t i m o k a l b a n e b u s a p t a r i a m a . Š j k a r t d ė m e s y s sutelktas t i k į J o n i n i ų
šventei s k i r t a m e s k y r i u j e v a r t o j a m ą b e e k v i v a l e n t ę leksiką. O r i g i n a l o
fragmentas apie J o n i n i ų išvakares išverstas s k i r t i n g a i : J ū n d i e n a ir
klät un es taisu daneošanu kopa ar Andru Kūrklinu uz mūsu saimnie-
ka kula. <...> Minna šodien ir prieciga — vina būs bailes saimniece un
es tas kungs; p l g . liet. 1) Ateina jon i n ė s, ir aš kartu su Andriumi
Karkliniu rengiu šeimininko klojime vakaruškas. <...> Vis dėlto tai juk
joninių i š v a k a r ė s, o ir aš pats Jonas <...> Ji [ M i n a ] Šiandien
tokia linksma - ji bus vakaruškų š c i m i n i n k ė, o aš - tas š e i m i -
n i n k a s K K 5 2 - 5 3 ; 2) J o n i n ė s arti ir aš rengiu šokius kartu su
Andriumi Karkliniu mūsų šeimininko duoboje. <...> Ir taip pat diena
prieš J o n i n e s, ir aš gi pats esu Janis A S 39. V e r t i m u o s e v a ­
r i j u o j a šventės p a v a d i n i m a i , net jų rašyba didžiąja ar mažąja raide
( p l g . joninės i r Joninės, joninių išvakarės i r diena prieš Jonines). įvairuo­
ja i r š v e n t ė s dalyvių p a v a d i n i m a i . V a r t o j a m i n o m e n k l a t ū r i n i a i žodžiai
šeimininkas i r šeimininkė, t i k p a t i k s l i n a m a , k a d tai vakaruškų (arba
baliaus) š e i m i n i n k ė . Iš šio s a k i n i o m a t y t i i r t a i , k a d š e i m i n i n k ė y r a
m e r g i n a , k u r i a i patikėta š e i m i n i n k a u t i , o p a g r i n d i n i o v e i k ė j o vardas
Jūnis (antrajame v a r i a n t e - t i e s i o g ponas).

S k i r t i n g a i v e r č i a m a s vardas Jūnis ( t i k r i n i a i daiktavardžiai taip pat

p r i s k i r i a m i p r i e realijų, žr. M i k u t y t ė 2 0 0 5 ) . K . K o r s a k o jis v a r t o -
 jamas i r lietuviška, i r latviška f o r m a : ir aš pats Jonas K K 5 2 ( m a t y t ,
d e r i n a m a s i p r i e k o n t e k s t o - čia pat m i n i m a s šventės p a v a d i n i m a s fo­
ninės), p l g . k i t u r : Jani, užteks, aš daugiau nebegaliu! Susimildamas,
mielas Jan i! Liaukis, nebegaliu... K K 58. E s a m a nuomonių, kad „ek­
vivalentą g a l i m a v a r t o t i tada, k a i s u t a m p a a b i e j ų žodžių r e i k š m ė s a b i e ­
jose k u l t ū r o s e . Iš dalies e k v i v a l e n t a i s l a i k y t i n i Jani ir Johannis [vo­
kiečių k. - R . K . ] " ( M i g 1 a 1 9 9 6 , 6), bet latvišku v a r d o v a r i a n t u
t i k r i a u s i a i s i e k i a m a išlaikyti k u l t ū r i n ę tautos, k u r i o s tekstai v e r č i a m i ,
specifiką.
J. A k u r a t e r i o a p s a k y m o v e r t i m u o s e s k i r t i n g a i p e r t e i k t a s p a v a d i n i ­
mas Janu zūle, p l g . : Es nocčrtu ari pa ozola zaram vai sčrmūkšai, - vi­
sa laba Janu z ū le - l) Nukertu ir keletą ąžuolo bei šermukšnio
šakų - viskas tinka joninių šventei K K 5 3 ; 2) Aš nukertu ir po
3
ąžuolo šaką bei šermukšnį - visai gera Joninių žolė A S 39.
A p s a k y m o tekste pavartota i r v e i k s m ą - f o n i n ė m s b ū d i n g ų dainų
dainavimą - n u s a k a n t i v e i k s m a ž o d ž i o f o r m a : Un nemanot meitas un
puiši, meitas un puiši. Citi li go d a m i, eiti klaigūdami, meitas ik katra
arpukčm. Ir vėl s k i r i a s i v e r t i m a s . K . K o r s a k o p a s i r i n k t a f o r m a r a š o m a
su k a b u t ė m i s - taip a t k r e i p i a m a s d ė m e s y s į šio žodžio savitumą, n o r s
nėra l a b a i aišku, ką tai reiškia: Nepastebimai ima rinktis mergos ir ber­
nai, bernai ir mergos. Vieni „l y g u o d a m i", kiti šūkaudami, ir kiekvie­
na mergina su g ė I ė m i s K K 5 6 . O A . Stratas pabrėžia š i o m s latvių
š v e n t ė m s b ū d i n g ų dainų d a i n a v i m ą : Ir netikėtai merginos ir vaikinai,
vėl merginos ir vaikinai. Vieni „Lygu o" dainas dainuodami, kiti
klegėdami, merginos kiekviena su gėlėmis A S 41.
K i t a s išverstas p r o z o s tekstas, k u r i a m e aprašytas J o n i n i ų metas, -
A n o s S a k s ė s ( A n n a S a k s e ) c i k l o Pasakas par ziediem (PZ) (Pasakos
apie gėles, v e r t ė R e n a t a Z a j a n č k a u s k a i t ė ; P G ) v i e n a iš pasakų Nakts-
vijole (liet. Raganiuke). Tekste kelis kartus minėti šventės dalyviai:
Jūnu vakaru ligotūji pulcčjūs baros, jo, liekot daudzas balsis kopa, atbal­
sis atsaucas no liclūkiem tūlumiem <...> Bet, kū katrų Janu nakti, vinu
traucėja skajie ligotūji i r Vinš sugerbus un paganu ceju, slapstidamics no
jaulrajiem Jū n u b č r n i e m, iemanijūs Melnajū silū ( a b u pavyzdžiai
iš P Z 113). V e r č i a n t a t i t i n k a m a i p a s i r i n k t a s t o k s p e r t e i k i m o b ū d a s : / o -
n in ių vakare I y g u o t o į a i būriavosi pulkeliais, nes sudėjus
daug balsų krūvon aidas atsimuša iš didesnių tolių <.„> Tačiau, kaip ir
5
Šio žodžio pasirinkimas gerokai keičia originalo mintį.
 kiekvieną Joninių naktį, jam nedavė ramybės skardžiabalsiai lyguo-
tojai P G 110; Jis apsirengė ir genėsiu, slapstydamasis nuo linksmųjų
j o n v a i k i ų, nusigavo į Juodąjį šilą P G 110. Š i u o s e pavyzdžiuose m a ­
t y t i vertėjos b a n d y m a s t r a n s k r i b u o t i latviškosios realijos pavadinimą
(ligotūji - lyguotojai) arba v e r s t i d ū r i n i o d ė m e n i s (jūnabčrni - jonvai-
kiai). Ir v i e n u , i r k i t u atveju p a s i r i n k i m a s abejotinas. Š v e n t ė s dalyvių
p a v a d i n i m a s lyguotojai lietuvių s k a i t y t o j u i s v e t i m a s , t o d ė l be v e r t ė j o s
p a a i š k i n i m o n e r e k o m e n d u o t i n a jo v a r t o t i . V e r t i n y s jonvaikiai taip pat
n e l a b a i t i n k a m a s , nes d ė m u o vaikai leidžia m a n y t i , k a d čia k a l b a m a
apie v a i k u s , o taip nėra. T u r b ū t t i k s l i n g i a u būtų b u v ę r i n k t i s n e u t r a ­
l e s n i u s a t i t i k m e n i s , pavyzdžiui, šventės dalyviai, švenčiantieji Jonines
arba jonininkai ( p l g . LLKŽ 2003, 306).
Ž i n o m a , t o k i e pasiūlymai g a l i n e t i k t i p o e t i n i a m t e k s t u i - v e r č i a n t
k i e k v i e n u atveju išeities reikėtų ieškoti i n d i v i d u a l i a i , išskirtinai.

Joninės latvių poetinių tekstų lietuviškuose vertimuose

R e i k ė t ų a t k r e i p t i d ė m e s į i r į p o e t i n i u s tekstus, šiuo atveju l i a u ­
dies dainų v e r t i m u s , nes e i l i u o t a m e tekste a t s k l e i s t i tautinę specifiką
y r a s u n k i užduotis. A p r a š o m ą j į p r i n c i p ą arba p a p i l d o m u s k o m e n t a ­
rus, k u r i e galėtų būti p a s i t e l k i a m i p r o z o s tekstuose, p o e t i n i u o s e t e k s ­
tuose p r i t a i k y t i s u n k u .
K r i š j a n i o B a r o n o ( K r i š j a n i s B a r o n s ) s u r i n k t ų latvių l i a u d i e s dainų
( L D ) , tarp jų i r J o n i n i ų , į lietuvių kalbą y r a vertęs poetas S i g i t a s G e ­
da ( S G ) , k a l b i n i n k a s A l v y d a s B u t k u s ( A B ) (plačiau žr. K v a š y t ė
6
2 0 0 4 d ) . L i e t u v i š k u o s e J o n i n i ų dainų v e r t i m u o s e išlaikoma s u l i e t u v i n ­
ta šventės p a v a d i n i m o f o r m a , t. y. be latviškų diakritinių ž e n k l ų su l i e ­
tuviška g a l ū n e - Janiai (latv. Jani), b e v e i k n e v a r t o j a m a s lietuviškas a t i ­
t i k m u o Joninės. A k i v a i z d u , k a d taip s i e k i a m a išlaikyti latvių k u l t ū r i n ę
specifiką. G a l i m a įžvelgti i r f o r m a l i ą priežastį: dėl s k i e m e n ų skaičiaus
p a s i r i n k t a t r u m p e s n ė d v i s k i e m e n ė f o r m a leidžia išsaugoti v e r t i m o p a ­
n a š u m ą į o r i g i n a l ą . S. G e d o s v e r t i m u o s e n u o s e k l i a i v a r t o j a m a f o r m a
Janiai, o A . B u t k u s pramaišiui r e n k a s i i r sulietuvintą latvišką a s m e n ­
vardį, i r jo lietuvišką a t i t i k m e n į Jonas, su k u r i u o s u d a r o j u n g i n i u s :

6
Žr. šiame rinkinyje p. 2 2 2 - 2 3 8 .
Ai, jūs puiši, ai, jūs meitas, Ai jūs bernai, ai jūs mergos,
Jūnu n a k t i negujat; Janių naktį nemiegokit,
Kas gulėja Jūnu n a k t i, Kas miegojo Janio naktį,
Visu gadu snaudujoįa. L D 33179 Visus metus snūduriavo. S G 112

Kas gulėja Jūnu n a k t i, Kas miegojo Jono naktį

Lai gulėja vaidėdams; Tegu miega dejuodamas;
Es neguju Jūnu n а к t i, Aš nemiegu Jono n a k t į,
Man do Laima veselibu. L D 16936 Man duo Laima sveikatėlę. A B 93

Latviškas a s m e n v a r d i s Jūnis paplitęs ir k i t u o s e žodžių j u n g i n i u o ­

se, k u r i ų v e r t i m u o s e taip pat išlaikoma s u l i e t u v i n t a latviško a s m e n ­
vardžio f o r m a Janis:

Sit, Jūniti, vara bungas Mušk, Janyti, vario būgnus

Vūrtu stabą galinu, Vartastulpio viršuje,
Lai cejūs Jūna mūte, Tegu kelias Janio mot ė,
Lai sančma Jūna bernus. Tesu renka Janio vaikus.
L D 32638 S G 109

P r i e b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s p r i k l a u s a n t i s p a v a d i n i m a s Jūnu zūle
l i a u d i e s d a i n o s e v e r č i a m a s įvairiai, p a s i t a i k o i r k e i s t e s n i ų a t i t i k m e n ų ,
kurių p a s i r i n k i m ą g a l ė j o n u l e m t i p o e t i n i o teksto s p e c i f i k a :

Visa laba Jūna zūle, Iš visų gėlių geriausios,

Ko rauį Jūna vakaru: Skintos Janio vakare:
Vibotnite, papardite, Kictužėlis, papartėlis,
Sarkanajis ūbolinš. L D 32402 Raudonasis dobilėlis. S G 108

List', lietin, kad lidams, Lyk, lietuti, kada lyji,

Nelist' Jūna vakaro, Nelyk Janio vakare,
Sulips J ū n a z ū l c s, Sulijusios Janio žolės,
Šalis Jūna paparditcs. L D 32388 Sulis Janio papartėlis. S G 107

Icmetam J ū n u z ū le s Meskim j on žolių kuokštelį

Jauna puiša gultirju: Bernužėlio patalan:
Dicvs dod tam eitu gadu Duok, Dievuli, jam po metų
Otru jaunu gulėtųjų! L D 16077 Jaunų gražių giilėjėlę! A B 95
 Labvakar, Jana mate, Labqvakar, Janio mote,
Vai gaidiji Jana bernus? Ar tu laukei Janio vaikų?
Jana bčrni atnešusi Janio vaikai tau atnešė
Trejdevinas Jana z dies. Trejetą devynerių.
L D 32683 S G 110

S k a i t a n t išverstas latvių l i a u d i e s dainas s u s i d a r o įspūdis, kad

vertėjai v e n g i a t o k i ų dainų, k u r i o s e y r a žodis ligo. P a v y k o a p t i k t i t i k
v i e n ą pavyzdį, k u r versta a p y t i k r i a i tapačių v e i k s m a ž o d ž i u , t i k s l i a u ,
n u s a k a n t v i e n ą iš galimų v e i k s m ų :

Kas gulėja Janu nakti, Kas miegojo Jono naktį,

Mūžam vira nedabūs. Niekad vyro nebegaus.
Es ligo j u Jūnu nakti, Aš dainavau Jono naktį,
Man būs kūzas šoruden. L D 1 6 9 2 6 Man - vestuvės rudenį. A B 93

Apibendrinamosios pastabos
įvairūs grožiniai i r l i a u d i e s k ū r y b o s t e k s t a i , tarp jų i r l i a u d i e s
d a i n o s , p a d e d a g e r i a u pažinti tautinį savitumą. J o n i n i ų , k a i p v i e n o s
iš r e i k š m i n g i a u s i ų latvių k a l e n d o r i n i ų š v e n č i ų , l e k s i k o j e i r apeigų d a i ­
nose g a u s u k i t o m s t a u t o m s n e ž i n o m ų e l e m e n t ų — b e e k v i v a l e n t ė s l e k ­
s i k o s . Apžvelgti pavyzdžiai r o d o , k a d dažniausiai lietuvių v e r t i m u o s e
v a r t o j a m a s i r lietuviškas a t i t i k m u o Joninės, i r s u l i e t u v i n t a s latviškas
švenčių p a v a d i n i m a s Janiai. D i d e l e a t i t i k m e n ų įvairove p a s i ž y m i p a ­
v a d i n i m o Janu zūles v e r t i m a i . Y p a t i n g a vieta šioje leksikos grupėje
t e n k a k i t a m s a u l ė g r į ž o s Šventės p a v a d i n i m u i - LTgo šventė. Pagrindą
s u d a r a n t i s v e i k s m a ž o d i s iTgot v e r č i a m a s s k i r t i n g a i , o l i a u d i e s dainų s u
šiuo žodžiu v e r t i m ų b e v e i k n e a p t i k t a .
 PASVARSTYMAI APIE BEEKVIVALENTĖ LEKSIKĄ, A R B A
JONINĖS LATVIJOJE LIETUVIŠKAI

Santrauka

Pastaruoju metu vis labiau domimasi tautine specifika ir jos apraiško­

mis kalboje - įvairiose publikacijose ir teoriniu, ir praktiniu aspektu apta­
riami unikalūs materialiosios ir dvasinės kultūros elementai, būdingi tam
tikrai tautai, šaliai ar pasaulio regionui, dažniausiai neturintys atitikmenų
kitose kultūrose ir kalbose (vadinamoji beekvivalentė leksika). Savoje kalbo­
je tokia leksika laikytina etnografizmais, kartais turinčiais tarminį atspalvį.
Klausimas, kaip tautinių realijų pavadinimus perteikti kalbantiesiems k i t o ­
mis kalbomis, net jeigu nėra tikslaus atitikmens, labai svarbus vertėjams.
Straipsnyje pragmatiniu aspektu aptariama tokia leksika artimiausių lietuvių
kaimynų - latvių kalboje.
įvairūs grožiniai ir liaudies kūrybos tekstai, tarp jų ir liaudies dainos,
padeda geriau pažinti tautinį savitumą. Joninių, kaip vienos iš reikšmingiau­
sių latvių kalendorinių švenčių, leksikoje ir apeigų dainose gausu kitoms tau­
toms nežinomų elementų. Apžvelgti pavyzdžiai rodo, kad vertimuose į l i e ­
tuvių kalbą vartojamas ir atitikmuo Joninės, ir sulietuvintas latviškas švenčių
pavadinimas Janiai. D i d e l e atitikmenų įvairove pasižymi pavadinimo Janu
žales vertimai. Ypatinga vieta šioje leksikos grupėje tenka kitam saulėgrįžos
šventės pavadinimui - Lyguo šventė (latv. Ligo svčtki). Pagrindą sudarantis
veiksmažodis ligot prozos tekstuose verčiamas skirtingai, o liaudies dainų su
Šiuo žodžiu vertimų beveik neaptikta.

P Ä R D O M A S PAR B E Z E K V I V A L E N T A L E K S I K Ų JEB
JANI L A T V I J A L I E T U V I Š K I

Kopsavilkums

Pčdėja laika nrvien vairäk uzmanibas tiek veltlts tautas specifikai un

täs izpausmėm valodä - dazädäs publikacijas gan teoretiška, gan praktiška
skatljumä analizėti unikali konkrčtai tautai, valstij vai pasaulės regionam
raksturlgi materialas u n garlgäs kultūras elementi, k a m parasti nav
atbilsmju eitas kultūras i m valodäs (tä snucanift bezekvivalenta leksika).
Savä valodä šada leksika uzskatäma par etnogräfismiem, reizėm ar dialektälu
nokräsu. Jautäjums, kä kädas tautas realijų nosaukunius atveidot citvalodu
runätäjiem, pat ja nav simtprocentlgi preclzas atbilsmes, Įoti svarlgs tulkiem
un tulkotäjiem. Rakstä pragmatiška skatljumä aplūkojama bezekvivalenta
leksika tuväko lietuviešu kaimirni latviešu valodä.
Dažadi daiĮliteratūras un tautas daijrades teksti, tostarp ari latviešu
tautasdziesmas (dainas), palldz labäk iepazit nacionalo savdabibu. Jarui
kä vienu no nozlmigäko latviešu tautas kalendäro svčtku leksika un
ritualu dziesmäs ir daudz eitam tautam nepažįstamu elementu. A n a l i z e
liecina, ka lietuviešu tulkojumos lietota gan lietuviška atbilsme foninės,
gan lietuviskotais latviešu svčtku nosaukums faniai. A r lieläku atbilsmju
dažadlbu izceĮas nosaukuma fanu žales tulkojumi. Ipaša vieta šis leksikas
grupä ir eitam saulgriežu svčtku nosaukumam - LTgo svetki. Tä pamatä
esošais darbibas värds ligot prozas tėkštos tulkots dažadi, savukärt atdzejotas
latviešu tautasdziesmas ar šo vardu gandrlz nav konstatčtas.

CONSIDERATIONS O N NON-EQUIVALENT VOCABULARY,

O R L A T V I A N S T J O H N ' S F E A S T IN L I T H U A N I A N

Summary

Recently more and more attention is paid to the national specificity

and its manifestation i n language - various publications discuss theoretical
and practical aspects of unique elements of material and spiritual culture,
characteristic of a particular nation, country or region i n the world, most often
having no equivalents i n other cultures and languages (the so-called n o n -
equivalent vocabulary). In the native language this vocabulary is considered
to be ethnographisms sometimes having dialectal colouring. T h e question
how to render the names of national realia for foreign language speakers,
even if there are no straight equivalents, is of paramount importance to
translators. T h e article discusses the pragmatic aspect o f this vocabulary i n
the language of Latvia that is the closest Lithuanian neighbour.
Various fiction and folk texts, folk songs among them, help to k n o w
better national distinction. T h e songs of St [ohn's feast, one of the most
important calendar feasts i n Latvia, abound i n the elements not k n o w n to
other nations. T h e collected examples show that in Lithuanian translations
the Lithuanian equivalent foninės and the adjusted Latvian name faniai arc-
used. T h e translation o f the phrase Jūnu zūles exhibits great variety. A special
place i n this vocabulary group is given to the name of the feast of solstice
LTgo svetki. T h e underlying verb ligot in prose is translated differently, the
translations of folk songs w i t h this word were not found.
TAIKOMOJI LINGVISTIKA
LIETIŠKA VALODNIECIBA
 Latviešu autoru daildarbu tulkojumi
lietuviešu valodä

C i t t a u t u literatūras t u l k o j u m u apzinašana u n t o a n a l i z e i r j o m a ,
kas interese d a u d z u s p e t n i e k u s : tos peta g a n l i t e r a t i , g a n a v o t v a l o d a s
u n m č r k v a l o d a s , kä a r i c i t u n o z a r u s p e c i a l i s t ! . L a t v i j a s u n L i e t u v a s
sadarblbas k o n t e k s t ą p a r p e t l j u m a o b j e k t u i z v č l e t i latviešu a u t o r u
d a i j d a r b u t u l k o j u m i l i e t u v i e š u valodä, kas iznakuši p č c n e a t k a r i b a s
atjaunošanas l i d z 2 0 0 7 . g . [ ä k o n s t a t e , k a latviešu literatūra n e p i e d e r p i e
plaši t u l k o t ä m lietuviešu valodä, t o m e r latviešu a u t o r i u n t o d a i ] d a r b i
z i n ä m i L i e t u v a . Atseviški t u l k o j u m i t i e k p u b l i c č t i a r i p e r i o d i s k a j o s
preses i z d e v u m o s , taču šis raksta ietvaros t i e n a v n e m t i verä. Plašaku
p e t l j u m u p a r latviešu daijliteratūras t u l k o j u m i e m i r sagatavojis u n
publicešanai Latvija iesniedzis lietuviešu literatūrzinatnieks Silvestrs
1
Gaižūns (Silvestras Gaižiūnas) .
N o 1990. lidz 2 0 0 7 . g. pavisam iznakušas45 grämatas(sadalljumu
pa ž a n r i e m s k . 1. t a b u l a ) .

1. t a b u l a
T u l k o j u m u i z d e v u m i p a ž a n r i e m (1990-2007)

Proza + Dzeja -f Tautas

Proza Dzeja Drama Kopa
dzeja dräma pasakas
33 3 2 1 1 5 45

Protams, nav pamatą vispärinät šadas a n a l i z e s gaitä iegūtos

datus, jo g r ä m a t a s izdošanas gads n e v i e n m e r a t s p o g u Į o daiĮdarba
tulkošanas l a i k u - r e i z e m l i d z g r ä m a t a s klajä laišanai paiet i l g s l a i k s .
T a č u , v č r t e j o t р ё с izdošanas g a d i c m , s i t u a c i j a i r fiksčta 2 . t a b u l a .
S k a i t j i l i e c i n a , k a interese p a r latviešu literatūrų L i e t u v a ši l a i k p o s m a
1
Raksta autorei personlgi izdevies apzinät 188 latviešu autoru tulkojumu
grämatas (vecäkä no täm izdota 1907. g.). Šoreiz konkreti skaitĮi nav Ipaši
svarlgi, jo runa i r par noteikta laikposma ( 1 9 9 0 - 2 0 0 7 ) i z d e v u m i e m , nevis
par visiem t u l k o j u m i e m , taču kopėja kontekstą pärzinäsana v i e n m e r noder.
S. Gaižūna raksts jau publicčts (sk. G a i ž ū n s 2008).
 vidū bija j ū t a m i n o p l a k u s i , p i e m ė r a m , 1 9 9 1 . , 1 9 9 5 . , 1 9 9 9 . , 2 0 0 0 . , a r i
2 0 0 2 . g . n a v iznäcis n e v i e n s t u l k o j u m s , bet 2 0 0 1 . , 2 0 0 3 . g . p a v i e n a i
n o latviešu v a l o d a s t u l k o t a i g r ä m a t a i . Savukärt pedejä laikä t u l k o j u m u
skaits säk pieaugt (sal. 2 0 0 5 . g. - 5, 2 0 0 6 . g . - 6, bet 2 0 0 7 . g . - j a u 9
grämatas).

2. t a b u l a
T u l k o j u m i z d e v u m i p a ž a n r i e m u n g a d i e m (1990-2007)

1 1 1 1 1 1 1 2 2 2 2 2 2
9 9 9 9 9 9 9 0 0 0 0 0 0
9 9 9 9 9 9 9 0 0 ü 0 0 0
0 2 3 4 6 7 8 1 3 4 5 6 7
Proza 5 3 2 2 1 2 1 1 2 3 5 6
Dzeja
- 1 — 1 1 —
Proza + Dzeja
- - - - - - - - 2
Drama 1
Dzeja + 1
Drama
Tautas 1 1 1 — — 1 1
pasakas
- - -
Kopa 5 4 2 1 3 2 3 1 1 3 5 6 9

V e i d o j o t bibliografijų u n a n a l i z č j o t t o , n a v n c m t a s verä i c s k a n o t ä s
u n B r a i l a rakstä izdotäs t u l k o j u m u g r ä m a t a s . JäatzTst, k a latviešu
literatūra L i e t u v a t i e k p o p u l a r i z č t a a r i starp n e r e d z l g a j i e m , n o šaja
l a i k p o s m a iznäkusajäm grämatäm B r a i l a rakstä i z d o t a , p i e m ė r a m ,
M a r g a r i t a s Stärastes Žili brinumi zajū dūrzii ( l i e t . Stebuklai žaliam
darže. 2 0 0 2 ) , b e t i e s k a n o t a s L a i m a s M u k t u p ä v e l a s Šampinjonu deriba
(liet. Pievagrybių testamentas. 2 0 0 3 ) , Ingas Abeles Uguns nemodina
( l i e t . Ugnis nepabudins. 2 0 0 7 ) u . c.
U z m a n i b u piesaista fakts, k a r e i z e m t u l k o j u m s lietuviešu valodä
iznäk v i e n ä grämatä k o p a a r o r i g i n ä l t e k s t u . M i n ė t ą j a l a i k p o s m a i r
paradijušies 2 tädi d z e j o j u k r ä j u m i : U l d a B ė r z i n a Vabzdžių žingsniai.
Kukainu soji ( 1 9 9 7 ) i m K m i t a S k u j e n i e k a aš esu toli viešėjęs / cs pabiju
tūlos ciemos ( 2 0 0 4 ) [sk. 1. att.]. I n t e r e s a n t i , k a iznäk k r ä j u m i , k u r o s
a p k o p t i dažadu žanru d a r b i . T a d a s p u b l i k a c i j a s šaja l a i k p o s m a bijušas
3: R a i n a dzejas u n d r a m a s (liet. Poezija. Dramos. 1998), D a g n i j a s
 2
D r e i k a s u n A s t r i d e s Ivaškas p r o z a s u n dzejas kräjumi (liet. Vėjo
juokas. 2 0 0 7 ; Skraidantis ežeras. 2 0 0 7 ) [sk. 2 . u n 3. att]. V e l k o p ė j a
kontekstą t e m a t i s k i u n žanriski izcejas m ä c l t ä j a Jura R u b e n a u n
mäkslinieka M a r a Subača grämatas. K a u t mäkslinieks vienä n o täm
t i e k rädlts kä grämatas l i d z a u t o r s [sk. 4 . att.], sajä rakstä, r u n ä j o t p a r
a u t o r i e m , M . S u b a č a uzvärds n e t i k s m i n e t s .
Aplūkojot latviešu autoru tulkojumizdevumus pa gadiem,
redzams, k a tulkotäji a r v i e n b i c z ä k pieveršas jaunäkajai latviešu
literatūrai. Nereti tikai nesen latviešu valodä iznäkusi grämata
pärtulkota lietuviešu valodä, piemčram, L . Muktupävelas romäns
Šampinjonu deriba ( 2 0 0 2 ; l i e t . Pievagrybių testamentas. 2 0 0 3 ) , täpat
rakstnieces otrais r o m ä n s Cilpa ( 2 0 0 3 ; liet. Kilpa. 2 0 0 6 ) [sk. 5. u n
6. att.], I. Ä b e l e s Uguns nemodina ( 2 0 0 1 ; l i e t . Ugnis nepabudins. 2007)
[sk. 7. att.], N o r a s Ikstenas Jaunavas mäciba (2001; liet. Gyvenimas
yra gyvenimas yra gyvenimas. 2 0 0 4 ) , Jura Z v i r g z d i n a Tobiasa blčnu
stūsti ( 1 9 9 9 ; liet. Tobijo paistalai. 2 0 0 6 ) [sk. 8 att.] u . t m l . T a č u šis
fakts n a v uzskatäms p a r n o r m ų : t i e k t u l k o t i a r i agräk rakstltie d a i j d a r b i
3
(3. tabula sk. tulkoto autoru sadalljumu pa g a d i e m u n ž a n r i e m ) .

3. t a b u l a
T u l k o t i e a u t o r i p a g a d i e m u n ž a n r i e m (1990-2007)

Proza + Dzeja + Ko­

Proza Dzeja Drama
dzeja drama pa
1990 Andrejs DRIPE 8
Regina E Z E R A
Andris J A K U B A N S
Janis
JAUNSUDRABIr^Š
Martins
KALNDRUVA
Laimonis PURS
Andris P U R I A S
Margens ZARINŠ
1992 Alberts HELS 3
Regina E Z E R A
Vilis Z E M G A R S

2
Pie prozas pieskaitlti ari eseju t u l k o j u m i .
3
T ä kä iizskaitlti atseviški kräjumos publicčtie autori, lietuviški t u l k o ­
to latviešu autoru skaits nesakrit ar raksta säkumä mineto izdoto tulkoto
grämatu skaitlį.
1993 Anatols I M E R M A N I S 2
Anna S A K S E
1996 Anita LIEPA 2
Janis P O R U K S
1997 Kärlis S K A L B Ė Uldis B E R - 2
ZINŠ
1998 Zenta M A U R I N A Jänis 3
Margarita RAINIS
STARASTE
2001 Jänis B A L T V I L K S 10
Rudlte K A L P I N A
Nellija K O V A L E V S -
КЛ
Viktors LAGZDINŠ
Licnlte M E D N E
Andra N E I B U R G A
Andris P U R I N S
Eva R U B E N E
Vija U P M A L E
Dagnija Z I G M O N T E
2003 Laima 1
MUKTUPAVELA
2004 Nora I K S T E N A Knuts S K U - 3
Iuris R U B E N I S JENIEKS
2005 Vladimirs K A I J A K S Janis R O K - Mära 5
Eva M A R T U Ž A PELNIS ZALI-
Anna S A K S E TE
2006 Laima M U K T U ­ 5
PAVELA
Juris R U B E N I S
Maris R U N G U L I S
Imants Z I E D O N I S
Juris ZVIRGZDINŠ
2007 Inga A B E L E Dagnija 9
Jänis A K U R A T E R S DREI-
Zenta M A U R I N A КЛ
Andrejs M I G L A Astride
Juris R U B E N I S IVAŠ­
Valdis R Ū M N I E K S KA
Kärlis S K A L B E
46 3 2 1 1 53
 Sajä laikposmä, täpat kä visa no latviešu valodas tulkoto
d a i j d a r b u izdošanas periodą kopumä, d o m i n e p r o z a . VienTgä Saja
laikä iznäkusl d r ä m a M . Zälltes Margareta (1999; liet. Margarita.
2 0 0 5 ) jau g u v u s i popularitäti L i e t u v a eita veidą v e l p i r m s grämatas
izdošanas. 2 0 0 4 . g. to P a n e v č ž a s drämas teätrl iestudėja režisors
Albins K e l e r s ( A l b i n a s K e l e r a s ) , bet Margaretas (liet. Margarita)
l o m a s atveidotäjas A s t a s P r e i d i t e s ( A s t a P r e i d y t ė ) v e i k u m s 2 0 0 6 . g.
tika novėrtėts ar a p b a l v o j u m u par labäko sieviešu l o m u . Runäjot
par d z e j n i e k u d a i j r a d i , jäsecina, k a n e l i e l a i s šo t u l k o j u m u skaits
a p l i e c i n a gan kopėjas t u l k o į u m i z d e v u m u izdošanas l i k u m s a k a r i b a s ,
gan m ū s d i e n a m raksturigäs t e n d e n c e s m a z ä k i n t e r e s ė t i e s par d z e j u .
V ė l v i e n s fakts, k o var s e c i n ä t n o 3. tabulas, - i r t i k a i 7 latviešu
r a k s t n i e k i , k u r i e m minėtąja laikposmä iznakušas vairäkas grämatas
lietuviešu valodä. T i e i r J. R u b e n i s , Z . M a u r i n a , L . M u k t u p ä v e l a ,
R . E z e r a , A . P u r i n s , A . S a k s e u n K . S k a l b ė . I z d o t i 3 J. R u b e n a eseju
g r ä m a t u t u l k o j u m i (liet. Dešimt Dievo įsakymų. 2004; 365pasakojimai
kiekvienai metų dienai: kelionė į Emausų. 2 0 0 6 ; Aštuntoji diena. 2007),
2 Z . M a u r i n a s grämatas (liet. Knyga apie žmones ir daiktus. 1998;
Tremties tragizmas. 2 0 0 7 ) [sk. 9. u n 10. att.] u n 2 L . M u k t u p ä v e l a s
r o m ä n i (liet. Pievagrybių testamentas. 2 0 0 3 ; Kilpa. 2 0 0 6 ) . A . Sakses
u n K . S k a l b ę s literäro pasakų t u l k o j u m i (vai to izlases) iznäk kä
a t k a r t o t i i z d e v u m i , p i e m ė r a m , A . Sakses Pasakas par ziediem (1966)
lietuviški p i r m o r e i z i O n a s B o r u t i e n e s ( O n a B o r u t i e n ė ) tulkojumä
izdotas 1 9 6 9 . g., bet 2 0 0 5 . g. iznäk to otrais i z d e v u m s , savukärt
K . S k a l b ę s pasakų Aukso obelis t u l k o j u m s p i r m o r e i z iznäca 1 9 3 8 . g .
(täs i r t u l k o t a s n o k r ä j u m ä Gara pupa ( 1 9 3 7 ) . R . E ž e r a s u n A . P u r i n a
d a r b u t u l k o j u m i i r divöjädi: pa v i e n a i patstävTgai grämatai - a t t i e c l g i
d i v i vienä grämatä apvienoti R . Ežeras romäni Varmūciba (1982)
u n Nodeviba ( 1 9 8 4 ) (liet. Prievarta. Išdavystė. 1992) u n A . P u r i n a
r o m ä n s Zella zirneklis smejas ( 1 9 8 1 ; l i e t . Aukso voras juokiasi. 1990)
[sk. 11. att.] u n p a v i e n a m stästam ( n o v e l e i ) krūjumos Keturios latvių
apysakos ( 1 9 9 0 ) - R . E ž e r a s Nakts bez mėnesnicas ( 1 9 7 1 ) (liet. Naktis
be mėnulio) - u n Namas su kiškio ausimis ( 2 0 0 1 ) - A . P u r i n a Pukudobe
( l i e t . Gėlių lysvė).

Latviešu d a i j d a r b u t u l k o j u m u a n a l i z e s n o l ū k s bija a r i n o s k a i d r o t ,
kädu r a k s t n i e k u d a r b u s izvčlas lietuviešu tulkotäji: vai priekšroka t i e k
d o t a m ū s d i e n u a u t o r i e m , v a i u z m a n i b a p i e v č r s t a a r i latviešu k l a s i k a i .
4. t a b u l a rädlts t u l k o t o d a r b u a u t o r u s a d a l i j u m s р ё с v e c u m a , n e m o t
vera a r i d z i m u m u ( t o v a r u z s k a t l t p a r p a p i l d i n f o r m ä c i j u , kas n a v
būtiska, runäjot p a r t u l k o j u m i e m , taču i z r a i s a i n t e r e s i ) .
4. t a b u l a
4
Tulkotie autori р ё с d z i m u m a u n vecuma (1990-2007)

Dzi- lTdz
lidz 1900. g. lidz 1940. g. lTdz 1970. g.
muši 2000. g.
Sic- 1 7 10 1
vietes Z c n t a Regina E Z E R A Dagnija D R E I K A Inga
19 МАШПУЛ 1930-2002 1951 ABELE
1897-1978 Astride Nora I K S T E N A 1972
IVAŠKA 1969
1926 Rudite K A L P I N A
Anita LIEPA 1966
1928 Nellija
Anna S A K S E KOVALEVSKA
1905-1981 1958
Margarita Eva MARTUŽA
STÄRASTE 1954
1914 Lienite M E D N E
Vija U P M A L E 1956
1932-1996 Laima
Dagnija MUKTUPÄVELA
ZIGMONTE 1962
1931-1997 Andra N E I B U R G A
1957
Eva R U B E N E
1962
Mära Z Ä L I T E
1952

4
L)nti par autoriem galvenokärt no izdevtuna LRR.
 VTric- 6 11 9 —
si Jänis Alberts B E L S Jänis B A L T V I L K S
26 1938 1944-2003
Andrejs D R I P E Uldis BERZINŠ
1929 1944
Anatols Andris
- IMERMANIS JAKUBÄNS
1914-1998 1941
Vladimirs Andris P U R I N S
KAIJAKS 1950
1930 Jänis R O K P E L N I S
Martins 1945
KALNDRUVA Juris R U B E N I S
1916-1992 1961
Viktors Valdis R Ū M N I E K S
LAGZDINŠ 1951
1926 Märis R U N G U L I S
Andrejs M I G L A 1950
1940 Juris Z V I R G Z D I N Š
L a i m o n i s P U R S 1941
1922
Knuts
SKUJENIEKS
1936
Margens
ZARINŠ
1910-1993
Imants
ZIEDONIS
1933

A n a l i z ö j o t tabula a p k o p o t o s datus, j ä s e c i n a , k a izvelt'tajä l a i k p o s ­

m ä g a l v c n o k ä r t t u l k o t i X X gs. otrajä puse u n veläk literatūra i e n ä k u s i e
a u t o r i ( a t t i e c l g i 18 dzimuši l l d z 1 9 4 0 . g. u n 19 - l l d z 1 9 7 0 . g.), bet
a u t o r u sieviešu u n a u t o r u vlriešu skaits i r g a n d r l z v i e n ä d s . T e i k t a i s
l i c c i n a , k a izškirošais kritürijs, i z v e l o t i e s daiĮdarbu tulkošanai, n a v n e
v e c u m s , ne d z i m u m s . A c T m r e d z o t svarlgäka i r t e m a s aktualitäte, d a r b a
popularitäte v a i e i t i k r i t č r i j i , droši v i e n a r i subjektTvais s k a t l j u m s (ja
tas n a v p a s ū t l j u m d a r b s ) . I e s p č j a m s , k a s v a r i g a , i z v e l o t i e s d a i j d a r b u
tulkošanai, i r a r i tä m č r k a u d i t o r i j a . N o 4 5 g r ä m a t ä m , kas izdotas šaja
laikposma, 5 ir b č r n i e m u n jauniesiem adresčtas prozas grämatas.
V i e n a i r noveĮu k r ä j u m s j a u n i e s i e m , kurä a p k o p o t a s 17 n o v e l e s ,
k o uzrakstljuši 10 a u t o r i . Lietuviški k r ä j u m s n o s a u k t s Namas su
kiškio ausimis ( 2 0 0 1 ; Maja ar zaka ausim) - n o s a u k u m a m i z m a n t o t a
D. Z i g m o n t e s novele [sk. 12. att.]. V e l tulkoti šadi jauniesiem
adreseti prozas d a r b i : Л . D r i p e s Kolonijas audzinätäja piezimes (1975;
liet. Auklėtojo užrašai. 1 9 9 0 ) , V . K a i j a k a Melnais kamols-amols-mols
(liet. Juodasis kamuolys. 2 0 0 5 ) [sk 13. att.] Л . P u r i n a Zelta zirneklis
smejas (1981; liet. Aukso voras juokiasi. 1990) un M . Runguja
Sirsninsalas ( 2 0 0 5 ; liet. Širdelių salos ( 2 0 0 6 ) ) [sk. 14. att.]. M i n č t i e
t u l k o j u m i d o m ä t i atškirlga v e c u m a a u d i t o r i j a i . B e r n u u n jauniešu
literatūrai var p i e s k a i t l t a r i pasakas: i z d o t a s 5 latviešu tautas pasakų
grämatas u n 7 literäro pasakų grämatas. T u l k o t i vai a t k a r t o t i i z d o t i
darbi g a n sen p a ž į s t a m i e m literäro pasakų a u t o r i e m , tädiem kä
A . S a k s e (liet. Milžino šauksmas. 1 9 9 3 ; Pasakos apie gėles. 2005)
[sk. 15. att.], K . S k a l b ė (liet. Pasakos. 2 0 0 7 — kräjuma a p k o p o t a s 57
pasakas) [sk. 16. att.], M . S t ä r a s t e (liet. Stebuklai žaliam darže. 1998),
I. Z i e d o n i s ( l i e t . Spalvotos pasakos. 2 0 0 6 ) , g a n a r i l i d z šim m a z ä k
z i n ä m i e m a u t o r i e m - J. Z v i r g z d i n š ( l i e t . Tobijo paistalai. 2006).
T i e s i pasakų g r ä m a t a s p a m u d i n ä j a pievčrst u z m a n l b u L i e t u v a s
gramatizdevėju s k a t l j u m a m uz t u l k o t o i z d e v u m u ilusträcijäm. Seit
a c l m r e d z a m a s šadas ilustrčšanas t e n d e n c e s : 1) tulkotajäs grämatas
saglabä täs pašas iliustracijas, kädas bijušas latviešu o r i g i n a l ą ( b i e ž i
v i e n täs ilustrčjuši d a i j d a r b u a u t o r i ) ; 2) t u l k o j u m u s ilustrč c i t s latviešu
m ä k s l i n i e k s ; 3) t u l k o j u m u s ilustrč lietuviešu m ä k s l i n i e k s . V i s i m i n č t i e
ilustrčšanas v e i d i s a s t o p a m i ši l a i k p o s m a t u l k o j u m i z d e v u m u k o p u m ä .
Latviešu mäkslinieku darbu reprezentč, piemėram, J. Z v i r g z d i n a
Tobiasa blčnu stūsti ( 1 9 9 9 ) (liet. Tobijo paistalai. 2006), k u r u ilustrč-
jusi S i g n e E r m a n e - L i t v i n a . K . S k a l b ę s pasakų grämatu lietuviešu
valodä Aukso obelis ilustrejis Nikiävs Strünke- ši mäkslinieka
d a r b i ir v i s o s pasakų g r ä m a t a s lietuviešu i z d e v u m o s , jo tulkotäju
O. B o r u t i e n i u n vinas v l r u rakstnieku K a z i B o r u t ų (Kazys B o r u t a )
ar N . S t r u n k e s g i m e n i saistlja cieša d r a u d z l b a - n o t i e m l a i k i e m , k a d
 B o r u t ų g i m e n e dzTvoja R i g a ( S k a l b ė 1 9 9 7 , 126) [sk. 17. att.].
P a r J. R u b e n a u n m ä k s l i n i e k a M . S u b a č a s a d a r b l b u jau m i n ė t s raksta
s ä k u m ä (lietuviški iznäkusas 3 v i n u k o p d a r b l b a s rezultatu tapusäs
g r ä m a t a s , bet latviešu valodä tädu i r vairäk). A u t o r e s ilusträcijas ir
saglabätas M . Stärastes grämatas (liet. Stebuklai žaliam darže. 1998)
[sk. 18. att.], savukärt lietuviešu m ä k s l i n i e k u ilusträcijas i r K . S k a l b ę s
g r ä m a t ä ( l i e t . Pasakos. 2 0 0 7 ) - t o ilustrčjusi D o v i l e T o m k u t c ( D o v i l ė
T o m k u t ė ) . P ä r d o m a s p a r tekstą u n ilusträciju s a d e r i b u varėtu rasties
tajos g a d l j u m o s , k a d g r ä m a t u originälvalodä i r ilustrėjis autors, bet
lietuviešu tulkojumu - cits latviešu (vai l i e t u v i e š u ) mäkslinieks.
Ilusträcija uzskatäma par n e a t n e m a m u g r ä m a t a s sastävdaju, täpec
p a m a t o t a škiet v ė l m e saglabät o r i g i n a l ą ilusträcijas, tädöjädi u z t v e r o t
to kä v i e n o t u tėlu. T o m ė r s a p r o t a m s , k a dažadu i e m e s l u de] n e v i e n m ė r
to i e s p ė j a m s i z d a r l t ( j ä n e m vėra a u t o r t i e s i b a s u . t m l . lietas). Š i e m
j a u t ä j u m i e m t i e k v e l t l t a u z m a n i b a a r i g r ä m a t u recenzijas: „ S t a r p e i t u ,
lasot [grämatu] „ T o b i j o p a i s t a l a i " [Tobiasa b l e n u stästi], v ė r t s pievėrst
u z m a n l b u g r ä m a t a s i z s k a t a m . I z d e v n i e c l b a , kas n o s a u k u s i s e v i Neko
nopietnu [liet. Nieko rimto] n e s o l o š a värdä, u z i z d e v ė j d a r b i b u raugas
loti nopietni. Salldzinot ar o r i g i n a l u , gliti atdzivinäts, uzlabots
g r ä m a t a s väks. Ilusträcijas - tädas pašas kä originalą, tajäs sasniegta
tekstą u n z i m ė j u m a v i e n i b a , bet tas i r Joti s v a r i g i . Jo g r ä m a t a adresėta
lasTtäjam, k a m v i e n l l d z svarlgs teksts u n ilusträcija, to s a b a l a n s č t i b a .
Grämata bernam - kä rotajlieta, kuras včrtibu nosaka ne vien
n e i z s m e j a m a s spėlėšanas iespėjas to lasot, bet a r i vizuälä puse: f o r m a t s ,
v ä k s , priekšlapas, m a k e t s , p a p l r a kvalitäte, i c s č j u m s u . c. .. „ T o b i j o
p a i s t a l a i " - samčra pievilclga u n teiktu, v e i k s m l g a grämata gan n o
satura, g a n n o n o f o r m ė j u m a v i e d o k Į a " ( V a i č i u l y t ė 2006).

L l d z šim rakstä aplūkota lietuviški izdotä latviešu daiĮliteratūra

p ė c täs a u t o r i e m resp. latviešu r a k s t n i e k i e m , taču ne m a z ä k svarlgs,
runäjot p a r t u l k o j u m i c m , i r tulkotäju darbs. Tiesi tulkotäji padarą
cittautu lasltäjiem pieejamu un saprotamu jebkuru svešvaloda
r a k s t l t u daiĮdarbu. Aplūkotajas 4 5 grämatas a t r o d a m i 3 0 tulkotäju
uzvärdi, - d a u d z i n o t i e m i r tulkojuši t i k a i prozų v a i t i k a i d z e j u , bet
literatūrzinatnieks S. G a i ž ū n s šaja l a i k p o s m ä i r t u l k o j i s g a n p r o z ų ,
g a n d r a m ų u n d z e j u ( Z . M a u r i n a s Trimdas tragiku, M . Zälltes drämu
Margareta u n A . Ivaškas d z e j u ) . P a r k r ä j u m u Skraidantis ežeras (2007),
kurä p u b l i c ė t a Л . Ivaškas dzeja, jäsaka, ka to t u l k o j u š o p e r s o n ų l o k s
ir plašs u n a r i a v o t v a l o d a s dažadas, tapėc to i r grūti a n a l i z e t . V i s p i r m s
jäuzsver fakts, k a grämatas a u t o r i i r latviete ( Л . Ivaška) u n i g a u n i s
5
(Ivars I v a s k s ) , tąja i e k j a u t i latviešu u n i g a u n u literatūras t u l k o j u m i .
Latviešu t e m a t i k a i v e l t u o s d a r b u t u l k o j u m u s v e i k u s i 5 tulkotäji:dzejas
u n eseju (prozas) k r ä j u m u sastädija u n d z e j u atdzejoja S. G a i ž ū n s ,
dzejas atdzejoja ar! E r i k a D r u n g l t e ( E r i k a D r u n g y t ė ) u n i e v ė r o j a m a i s
Kanada dzlvojušais lietuviešu d z e j n i e k s H e n r i k s N a g i s ( H e n r i k a s N a g y s
1 9 2 0 - 1 9 9 6 ) , bet eseju „ L a t v i ų p o e z i j o s k e l i a i " ( I v a š k a , Ivask
2007, 1 5 - 3 6 ) n o angju valodas tulkoja A n g e l e Šimaitlte (Angelė
S i m a i t y t ė ) , savukärt tajä c i t ė t o a u t o r u d z e j o j u f r a g m e n t u s n o latviešu
v a l o d a s - Z i n a K a t i l i š k i e n e ( Z i n a K a t i l i š k i e n ė ) . V i s i m i n ė t i e tulkotäji
i e k j a u t i kopėja tulkotäju skaitą, taču n e v i s u v i n u d e v u m s latviešu
literatūras popularizėšana L i e t u v a i r vienädi n o z l m l g s . l e g u l d l j u m s , k o
devuši d a u d z i eiti tulkotäji n o latviešu v a l o d a s , i r d a u d z n o z l m l g ä k s .
Visvairäk šaja laikposmä i z d o t o prozas g r ä m a t u i r t u l k o j u s i R e n a t a
Z a j a n č k a u s k a i t e ( Z a j a n č k a u s k a i t ė ) - 10 resp. g a n d r i z c e t u r t o daju n o
t u l k o j u m i z d e v u m u k o p s k a i t a , D z i n t r a E i g a I r b l t e ( I r b y t ė ) - 6, B r o n e
B a l č i e n e ( B r o n ė B a l č i e n ė ) - 3, A r v l d s V a j o n i s ( A r v y d a s V a l i o n i s ) - 3,
pa 2 g r ä m a t ä m V e r o n i k a A d a m o n i t e ( A d a m o n y t ė ) , V i l m a K a l a d l t e
(Kaladytė) un Irena Sisaite (Sisaitė), eiti tulkotäji pa grämatai
(sk. 5. t a b u l u u n t u l k o j u m u bibliografijų raksta b e i g ä s ) . Jäpiebilst, k a
Ipašu v i e t ų šaja tulkotäju g r u p ä i e n e m lietuviešu v a l o d n i c k s A l v l d s
B u t k u s ( A l v y d a s B u t k u s ) , k u r a uzvärds g a n r e d z a m s v i e n ä grämata,
taču tajä a p k o p o t i p a v i s a m 10 latviešu a u t o r u 17 noveįu t u l k o j u m i .
Savukärt latviešu d z e j u lietuviški atdzejojuši d z e j n i e k i A l b i n s B e r n o t s
(Albinas Bernotas), V l a d s Brazjūns (Vladas Braziūnas), Sigits G e d a
( S i g i t a s G e d a ) , Jons S t r i e l k ū n s (Jonas S t r i e l k ū n a s ) , literatflrzinätnieks
Kėstutis N a s t o p k a ( K ę s t u t i s N a s t o p k a ) u . c. B e z i e p r i e k š minėta esejas
t u l k o j u m a n o a n g j u v a l o d a s j ä m i n vėl v i e n a grämata, kas izcejas kopėja
t u l k o j u m u kontekstą: Ajgirds PekeĮūns (Algirdas Pekeliūnas) A n a t o l a
I m e r m a n a r o m a n u Vicsmcas „Holivudą" rčgi ( 1 9 7 0 ) (liet. „Holivudo"
viešbučio vaiduokliai. 1993) tulkojis no krievu valodas. Latviešu
r a k s t n i e k u u n d z e j n i e k u d a i j r a d i L i e t u v a p o p u l a r i z e gan literati, gan

5
Ivnrs Ivasks ( 1 9 2 7 - 1 9 9 1 ) kä autors rakstä netiek nemts vera neviena
analizčjamaja aspektą, taču grämata kä latviešu literatūras reprezentante
analizčjama.
v a l o d n i e k i u n p e d a g o g i , d a u d z i tulkotäji i r f i l o l o g i р ё с i z g l l t l b a s , kä
a r i c č l u š i c s n o L a t v i j a s pierobežas, p i e m ė r a m , V. B r a z j ū n s n o Pasvales,
R . Zajančkauskaite n o B i r ž i e m , bet B . B a l č i e n e u n Л . V a j o n i s n o
B i r ž ų rajona, D z . Irblte n o J o n i š k i e m u . t m l .
Dažadi t u l k o j u m i t i e k laisti klajä galvenokärt izdevniccibas,
k a s atrodąs V i l n ä u n K a u n a , t i k a i v i e n a o t r a g r ä m a t a šaja l a i k p o s m a
parädljusies eitas Lietuvas pilsetäs: D. Dreikas un J. A k u r a t e r a
tulkojumizdevumi - Saujos universitätes izdevnieclbä (liet. Vėjo
juokas u n Kumečio bernioko vasara - abas 2 0 0 7 ) u n J. P o r u k ą Pčrfu
zvejnieks - i z d e v n i e c l b ä Saulės delta (liet. Perlų žvejys. 1 9 9 6 ) [sk.
19. att.], savukärt K l a i p e d a s i z d e v n i e c l b ä Nieko rimto - J. Z v i r g z d i n a
t u l k o j u m s (liet. Tobijo paistalai. 2 0 0 6 ) . 5. t a b u l a a p k o p o t i dati p a r
V i j n ä u n K a u n ä izdotajäm g r ä m a t ä m k o n k r e t ä s i z d e v n i c c i b a s .
Kä l i e c i n a 5. tabulas d a t i , p a v i s a m a p l ū k o t o 18 g a d u laikä latviešu
t u l k o j u m u s L i e t u v a izdevušas 2 0 dažadas i z d e v n i c c i b a s , starp t ä m 12
V i l n ä u n 5 K a u n ä . T a č u i r vairäkas i z d e v n i c c i b a s , k u r u p i a n o s latviešu
literatūra i r n e v i e n u v i e n g a d u , p i e m ė r a m , s a m e r ä a k t l v i aplūkojama
l a i k p o s m a s ä k u m ä t o i z d e v a i z d e v n i e c l b ä Vyturys, kas pašreiz vairs
nepastäv, kä a r i i z d e v n i e c l b ä Vaga. ŠI izdevnieclbä turpina izdot
latviešu a u t o r u t u l k o j u m u s (sk. 2 0 0 5 . - 2 0 0 7 . g.), taču Ipašu i n t e r e s i
p a r šiem t u l k o j u m i e m izräda i z d e v n i e c l b ä Alma littcra.
5. t a b u l a
I z d e v n i c c i b a s p a p i l s c t ä m u n to d e v u m s p a g a d i e m
(1990-2007)

Gadi ViĮna Kauna

1990 M i n t i s ; Vaga (2); Vyturys (2) Šviesa
1992 Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla; S E G R O ;
Vaga; Vyturys
1993 Vyturys (2)
1994 Vyturys
1996 Šviesa (2); Vaiga
1997 Baltos lankos; Vaga
1998 Lietus; Vaga Markas
2001 Aesti
2003 Mintis
2004 A l m a littera; Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla;
Mintis
 2005 A l m a littera; Petro ofsetas; Vaga (2); Vilniaus
spaustuvė (Sirokas)
2006 A l m a littera; Pasviręs pasaulis; Vaga (2) U A B Jana seta ir
Ко
2007 A l m a littera (3); Pasviręs pasaulis (2); Vaga (2);
Versus aureus

T u l k o j u m i jau aplūkoti n o dažadiem v i e d o k Į i e m , taču l i d z šim

t i e m netika pieversta u z m a n i b a valodnieciskä skatljumä. Raksta ap-
j o m s nejauj to i z d a r l t detalizėti, t ä p e c var dot t i k a i n e l i e l u i e s k a t u . Saja
sakarä rodąs vairäki j a u t ä j u m i , kas i r s v a r i g i , g a n t u l k o j o t dai j dar bus ,
g a n tos i z d o d o t . S a l i d z i n o t p ė d ė j o s gados iznakušos latviešu a u t o r u
t u l k o j u m u s ar agräk p u b l i c ė t a j i e m , j ä s c c i n a , k a to a u t o r u värdi u n
uzvärdi a r v i e n biežak paradas originälvalodä nekä l i e t u v i s k o t i . P ė t o t
c i t v a l o d u Ipašvardu atveides t e n d e n c e s lietuviešu valodä, ir s k a i d r s ,
ka atškirlba n o e i t a m svešvalodam latviešu v a l o d a l i d z šim b i j u s i
iznemuma stävokll: latviešu Ipašvardi vienmėr tikusi lietuviskoti
(par š i e m j a u t ä j u m i e m plašak sk. K v a š i t e 2005a), kamer citu
v a l o d u - l i e t o t i originalą. Sis j a u t ä j u m s l a i k u p a l a i k a m izraisa s a m č r a
asas d i s k u s i j a s lietuviešu sabiedribä. L a i rastu risinäjumu, j ä n e m vera
t e k s t u s t i l u dažadiba u n e i t i n o s a c i j u m i . R u n ä j o t par daijliteratūras
stila t ė k š t i e m , i r s k a i d r s , k a tajos n e t i e k lietotas originälvalodas f o r m a s :
latlnalfabetiskäs rakstibas v a l o d u personvärdi u n vietvärdi d a i j d a r b o s
rakstämi a d a p t e t i resp. рёс i z r u n a s (LKKN 67). Taču neatrisinäts
p a l i e k j a u t ä j u m s par d a i j d a r b u a u t o r u värdiem u n u z v ä r d i c m . Pedejä
laika v e r o j a m a t e n d e n c e p i e m ė r o t c i t u svešvalodu Ipašvardu atveides
p r i n c i p u s resp. rakstlt originälvalodä - latviški. L i d z ar to lasltäjiem
grūtlbas sagädä to p a r e i z a izlaslšana ( i z r u n a š a n a ) , r e i z e m tie t i e k
i z k r o p j o t i , p i e m ė r a m , N o r a s l k s t e n a s värdu latviešu v a l o d a s neprateji
izrtinä ar p a t s k a n i o - tä, kä u z r a k s t l t s u z grämatas väka, Märas
Z ä l i t e s - ar į s i e m p a t s k a n i e m u . t m l . [sk. 2 0 . u n 2 1 . att.].

N e m a z ä k svarlgs ar tulkošanu saistlts j a u t ä j u m s i r par d a i j d a r b u

n o s a u k u m i e m - v a i j a c e n š a s рёс iespčjas tureties p i e originalą, v a i i r
piejaujams tulkotäja v a r i a n t s resp. c i k b r l v s i r tulkotäjs savä izvėle.
S o j a u t ä j u m u a k t u a l i z e ari dažu latviešu a u t o r u grämatas lietuviešu
valodä, p i r m a m kärtäm N . Ikstenas r o m ä n a Jaunavas mäciba (2001)
tulkojums, kas lietuviški iznäcis ar nosaukumu Gyvenimas yra
gyvenimas yra gyvenimas ( 2 0 0 4 ) . R o m a n u t u l k o j u s i j a u n a tulkotäja
V. A d a m o n T t e - ši g r ä m a t a i r g a n v i n a s kä tulkotäjas, g a n N . Ikstenas
kä latviešu autores d e b i j a L i e t u v a . K o p u m ä abas debijas t i e k v e r t ė t a s
kä s a m č r a s e k m l g a s , t o m č r par pašu grämatu viedoklis nav tik
p o z i t l v s : „Jäsaka, k a lietuviešu i z d e v u m a n o s a u k u m s , väks, f o r m a t s u n
anotacija väka m u g u r p u s ė i r b e z c e r i g i k o m e r c i ä l i , o r i e n t ė t i u z parastu
grämatu gadatirgus adresatu. Arėjais n o f o r m č j u m s un virsraksts
i e p a z l s t i n a auditorijų ar d a i j d a r b u , bet šaja g a d l j u m ä a r i r e p r e z e n t ė
Latvijas a u t o r i , k u r u d a u d z i nav n e v i e n lasljuši, bet pat n a v p a r v i n u
dzirdčjuši. N e n e m o t v e r a autores g r i b u , tulkotäja ( v a i i z d e v n i e c l b a )
preclzu un pilnlgi motivėtu originälnosaukumu „Jaunavas m ä c i b a "
n o m a i n l j a pret n e ė r t u un neizteiksmlgu „Gyvenimas yra gyvenimas
y r a g y v e n i m a s " [ D z l v e i r d z l v e i r d z l v e ] (tä, starp e i t u , n o s a u k t a
latviešu k r i t i k a G u n t a B e r e j a r e c e n z i j a , kurä v i n š Sos v a r d u s u z s k a t a
par romäna smagumpunktu, taču pieškirt tulkotäm grämatäm
r e c e n z i j ų v a r d u s - m a z l i e t d i v a i n a p r a k s e ) . V e l jo vairäk täpöc, k a
anotacijas u n r e k l a m a s b u k l e t o s eitas v a l o d a s ( a n g Į u , franču, v ä c u )
saglabäts originälnosaukuma variants. Latviešu izdevuma väkam
izvėlėtais X V I I gs. gležnas „Jaunavas m ä c i b a " f r a g m e n t s a r i , škiet,
d a u d z adekvätäk atspogujo g r ä m a t a s b ū t l b u n e k ä Dajas D u b o n i e n e s
raiba kolažas k o m p o z i c i j a . T e k s t ą v a d m o t l v s - maclšana, gudrlbas
nodošana n o paaudzes paaudzė, „dzlvlbas gramatika", tapėc uz
latviešu väka telotä s i e v i e t e , kas n o atvertas g r ä m a t a s m ä c a m e i t e n i , u n
m i n ė t a s E l i o t a r i n d a s v ė l r e i z a p l i e c i n a ši e p i c e n t r i s k ä tola s v a r l g u m u
.. S k a i d r i r e d z a m s , k a lietuviešu n o s a u k u m a k o r e k c i j a g a n desakralizė
b l b e l i s k o l i m e n i , g a n rada alūzijas t i k a i ar p r o f a n u i k d i e n a s p i e r e d z i "
(L a u r u š a i t ė 2005).
P a r t u l k o j u m u n o s a u k u m i e m rodąs pärdomas ari Vladimirą
Kaijaka romäna Melnais kamols-amols-mols sakarä. PieredzėjusI
tulkotäja B . B a l č i e n e daĮėji saglabä o r i g i n a l ą n o s a u k u m u (liet. Juodasis
kamuolys, 2 0 0 5 ) , bet n e a t s p o g u j o v a r d u spčli, kas i e t v e r t a latviškąja.
T a č u tada i z v č l e i r p a m a t o t a , j o n e k a t r a v a l o d a s v a r d u spėle pakjaujas
atveidei citä valodä. Skatot eitus t u l k o j u m u s , var vėl konstatčt
n e l i e l u s o r i g i n ä l n o s a u k u m a m a i n a s g a d l j u m u s , taču tie nav t i k s p i l g t i
 kä aplūkotaja N . Ikstenas r o m ä n ä , p i e m ė r a m , l a i k a m a i n ą I. A b c l e s
romäna nosaukumä: latviški tagadne, bet lietuviški - näkotne
(sal. Uguns nemodina; Ugnis nepabudins), vardą izvčle R . E ž e r a s
stästam Nakts bez mčncsmcas - liet. Naktis be mėnulio, k a u t lietuviešu
valodä i r e k v i v a l e n t s mėnesiena), vardą i z l a i d u m s A . D r i p e s r o m a n ą
Kolonijas audzinätäja piezimes nosaukumä (liet. Auklėtojo užrašai)
u. t m l .
Interesants škiet fakts, k a 2 0 0 7 . g. parädljies kärtejais J. A k u r a -
tera Kalpa zčna vasaras i z d e v u m s , t i k a i jauna t u l k o j u m ä , k u r a autors
ir A l f r e d s Strats ( A l f r e d a s Stratas). LTdz š i m šis darbs lietuviški i z d o t s
1972. g . , u n to t u l k o j i s K o s t s K o r s a k s ( K o s t a s K o r s a k a s ) , j a u n a j a m
t u l k o j u m a m , kä to prieksvärdä pasaka tulkotäjs, par p a m a t u į i e m t s
1996. g. latviešu i z d e v u m s , bet grämatas n o s a u k u m ä tulkotäjs i z v č l č -
jies värdu kumetis i e p r i e k š lictotä samdinys v i e t a (sal. liet. Samdinio
bernioko vasara u n Kumečio bernioko vasara). A b i m i n č t i e lietuviešu
värdi p č c s k a i d r o j u m a varčtu būt u z l ū k o j a m i par s i n o n l m i e m : kumetis
'istor. s a m d o m a s i s dvaro d a r b i n i n k a s ' (DLKŽ 341) un samdinys
pirmąja nozlmč 'samdomas kaimo darbininkas' (Ibid., 673). A b o s
gadijumos runäts par laukos algotiem strädniekiem, kaut vienä
d e f i n i c i j a m i n e t a m u i ž a (liet. dvaras), bet oträ l a u k i (liet. kaimas). Tas
ienes būtiskas n o z l m e s nianses, jo realijas i r atškirlgas. A r i s i n o n i m u
värdnlcä p i e värda samdinys kä s i n o n l m s kumetis nav minčts - tas
vispär n a v iekjauts šaja värdnlcä (Sinz 357).
V i s b e i d z o t j a u t ä j u m s , kas a r v i e n i r rūpčjis g a n t u l k o t ä j i e m , g a n
tulkotäs literatūras lasltäjiem: tekstą v a l o d a s kvalitäte. A t b i l d i u z šo
j a u t ä j u m u rast n a v v i e g l i , turklät to izklästlt v i e n a raksta ietvaros -
n e i e s p č j a m i . P a r a n a l i z č j a m a l a i k p o s m a t u l k o j u m u t ė k š t i e m ir näcies
dzirdčt dažadus v i e d o k Į u s (balstoties u z v i e n u o t r u i z l a s l t o t u l k o j u m u ,
veidojas a r i p e r s o n l g a i s priekšstats). Jäatzlst, k a t u l k o j u m o s paradas
dazädas v a l o d i s k a s nepreeizitätes, täs piejauj a r i j o t i p r o d u k t l v i u n
ne v i e n u v i e n g r ä m a t u tulkojuši u n izdovuši tulkotäji. T a č u jäatzlst
a r i fakts, k a d a i j d a r b u tulkošana i r grūts darbs, kas prasa dazädas
iemanas.
A p k o p o j o t v i s u iepriekš t e i k t o , j ä s e c i n a , k a latviešu literatūra tiek
t u l k o t a lietuviešu valodä s a m č r a a k t l v i , taču ne p i e t i e k a m i . S t a r p 4 5
l a i k p o s m a n o 1 9 9 0 . lidz 2 0 0 7 . g. iznäkusajäm t u l k o j u m u g r ä m a t ä m
domine prozas d a r b i , p č d č j a laika v č r o j a m a t e n d e n c e t u l k o t jaunus,
nesen latviešu valodä u z r a k s t i t u s d a r b u s ( L . M u k t u p ä v e l a , N . I k s t e n a ,
I. A b e l e , M . R u n g u l i s , J. R u b e n i s u . c ) . Sajä j o m ä i z v e i d o j i e s pastävl-
gotulkotäjuloks.visvairäkprozasgrämatutulkojusasR. Zajančkauskai­
te (10) u n D z . IrbTte (6), savukärt d z e j u d a u d z atdzejojuši V . B r a z j ū n s ,
S. G e d a . S t a r p i z d e v n i e c l b ä m j ä m i n V i j n a s i z d e v n i e c l b a s Vaga, Alma
littera, agräk a r i Vyturys. T a g a d latviešu t u l k o j u m i z d e v u m u s i z d o d
a r v i e n jaunas i z d e v n i e c l b a s ne t i k a i V i j n ä u n K a u n a , p i e m č r a m , dažas
grämatas i r iznakušas Š a u Į o s u n K l a i p e d a . R u n ä j o t par t u l k o j u m u
kvalitäti, j ä n e m verä dažadi j a u t ä j u m i , kas saistlti gan ar latviešu
a u t o r u u n v i n u d a r b u izvėli, gan ar tulkotäja i n t e r e s e m u n v a l o d a s
zinäsanäm u n l l d z ar to a r i ar t u l k o j u m u v a l o d a s kvalitäti. Pėdėja
laika L i e t u v a aktuäläks kjūst j a u t ä j u m s par a u t o r u värdu u n uzvärdu
r a k s t l b u originälvalodas f o r m a v a i l i e t u v i s k o t i .

Tulkojumu bibliografija
1. A B E L E Inga. Ugnis nepabudins: romanas [Uguns nemodina] / Vertė
Veronika Adamonytė. V i l n i u s : Versus aureus, 2007, 226 p.
2. A K U R A T E R S Jänis. Kumečio bernioko vasara: prisiminimų užrašai
[Kalpa zena vasara] / Vertė Alfredas Stratas. Šiauliai: Šiaulių universite­
to leidykla, 2007, 70 [1] p.
3. B E L A S Albertas. Žmonės valtyse: d u romanai [Cilvėki laivas] / Vertė
A r v y d a s Valionis. V i l n i u s : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992,
223 p.
4. B E R Z I N I S U l d i s . Vabzdžių žingsniai. Kukainu soji/ Vertė Kęstutis
Nastopka et. al. V i l n i u s : Baltos lankos, 1997, 307 p.
5. D R E I K A Dagnija. Vėjo juokas: proza ir poezija [Veja smiekli] / Vertė
Dzintra E i g a Irbytė. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007, 174 p.
6. D R I P Ė Andrejis. Auklėtojo užrašai [Kolonijas audzinätäja piezlmcs] /
Vertė Renata Zajančkauskaitė. [Serija: Namų židinys]. Kaunas: Šviesa,
1990, 271 p.
7. E Z E R A Regina. Prievarta. Išdavystė: romanai [Varmäciba. N o d c v i b a ] /
Vertė Renata Zajančkauskaitė. V i l n i u s : Vaga, 1992, 333 p.
8. Gražiausios latvių pasakos [Skaistäkäs latviešu pasakas] / Vertė Vytautas
Martišius. D a i l . Edita Žumbakytė. Kaunas: Vaiga, 1996, 191 p.
9. Gražiausios mano vaikystės pasakos. Latvių pasakos [Manas bėmibas
skaistäkäs pasakas] / Vertė Bronė Balčienė. S u d . Kristine Skrivele.
D a i l . A g i j a Stakė. V i l n i u s : A l m a littera, 2007, 64 p.
10. I K S T E N A N o r a . Gyvenimas yra gyvenimas yra gyvenimas: romanas
 [Jaunavas mäclba] / Vertė Veronika Adamonytė. [Serija: Šiuolaikinis
Europos romanas]. V i l n i u s : M i n t i s , 2004, 208 p.
11. IVAŠKA Astride, I V A S K Ivar. Skraidantis ežeras: poezija ir eseistika.
S u d . Silvestras Gaižiūnas. [5еща:Baltoskandijos tiltai]. Dai\. Algimantas
Vaitkus. V i l n i u s : Pasviręs pasaulis, 2007, 152 p.
12. I M E R M A N I S Anatolis. „Holivudo" viešbučio vaiduokliai [Viesnicas
„Holivudą" regi] / Iš rusų kalbos vertė Algirdas Pekeliūnas. V i l n i u s :
Vyturys, 1993, 291 [2] p.
13. J A U N S U D R A B I N 1 S Janis. Žalioji knyga: apsakymų romanas [Zajä
grämata] / Vertė Henrikas Cigriejus. V i l n i u s : Vyturys, 1990, 430 p.
14. K A I J A K S V l a d i m i r s . Juodasis kamuolys: nykštukų nuotykių romanas
[Melnaiskamols - a m o l s - m o l s ] / V e r t e Bronė Balčienė. Iliustr. Viesturs
Grants. V i l n i u s : A l m a littera, 2005, 222 p.
15. Kaip šuo su vilku kariavo: latvių pasaka / Vertė Sigita Brazaitytė.
D a i l . Lilita Riekstina. Kaunas: U A B Jana seta ir K o , 2006, [20] p.
16. Keturios latvių apysakos. S u d . Irena Sisaitė. V i l n i u s : Vaga, 1990, 310 p.
[ K A L N D R U V A M a r t i n i s . Šaltinis [Avots] / Vertė Irena Sisaitė; E Z E R A
Regina. Naktis be mėnulio [Nakts bez mėnesnicas] / Vertė Irena Sisaitė;
Z A R I N I S Margeris. Kanklininkas požemio karalystėje: Opera proza
[Koklčtajs pažemes karalistė] / Vertė Lina Balčiūtė; J A K U B A N I S
A n d r i s . Tango [Tango] / Vertė A r v y d a s Valionis].
17. Latvių liaudies pasakos [Latviešu tautas pasakas]. 3-ias leid. V i l n i u s :
S E G R O , 1992, 94 [2] p.
18. L I E P A A n i t a . Ekshumacija: dokumentinis romanas [Ekshumacija] /
Vertė Vyrautas Pranciškus Būda. Kaunas: Šviesa, 1996, 487 p.
19. M A R T U Z A Eva. Išravėta širdis: romanas, bet gali būti ir dienoraštis
nuo praėjusių metų gruodžio 17 d. i k i šių metų birželio 15-os [Izravėta
sirds] / Vertė Dzintra E i g a Irbytė. V i l n i u s : V i l n i a u s spaustuvė (Sirokas),
2005, 288 p.
20. M A U R I N I A Zenta. Knyga apie žmones ir daiktus [Grämata par cilvėkiem
un lietam] / Vertė Renata Zajančkauskaitė. Kaunas: Markas, 1998,
231 p.
21. M A U R I N I A Zenta. Tremties tragizmas: Švedijos dienoraščiai (Trimdas
tragika] / Vertė Silvestras Gaižiūnas. [Serija Baltoskandijos tiltai].
V i l n i u s : Pasviręs pasaulis, 2007, 288 p.
22. M U K T U P A V E L A Laima. Kilpa: romanas-raga ĮCilpa] / Vertė Dzintra
Eiga Irbytė. V i l n i u s : Vaga, 2006, 239 p.
23. M U K T U P A V E L A Laima. Pievagrybių testamentas: juodieji baltai pas
keltus: romanas [Šampinjonu deriba] / Vertė D z i n t r a Eiga Irbytė.
V i l n i u s : M i n t i s , 2003, 384 p.
24. Namas su kiškio ausimis: latvių novelės jaunimui [Maja ar zaka ausini] /
 Vertė Alvydas Butkus. D a i l . Daiva Šulgaitė. Kaunas: Aesti, 2001, 157
p. [ B A L T V I L K A S Janis. Varna. Purmaliuose. Krankliai. KALPINIA
Rudytė. Storulė. Kvepalai mylimai merginai. K O V A L E V S K A Nelija.
Mudvi su Aha. L A G Z D I N I S Viktoras. Fokas. Išmėginimas. PURINIS
A n d r i s . Gėlių lysvė. M E D N Ė Lienytė. Amuletas. N E I B U R G A A n d r a .
Švietė saulė. Elina yra laiminga. U P M A L Ė V i j a . Vienintelė. Z I G M O N T Ė
Dagnija. Namas su kiškio ausimis. Barkarolė. Avietės. R U B E N Ė E v a .
Trys dienos laisvės],
25. P O R U K A S Janis. Perlų žvejys: fantazija [Perju zvejnieks] / Vertė Renata
Nausėdaitė. Šiauliai: Saulės delta, 1996, 96 p.
26. P Ū R A S Laimuonis. Kryžius virš piliakalnio: romanas [Krusts virs
pilskalna] / Vertė Laimonas Radzinis. V i l n i u s : M i n t i s , 1990, 236 p.
27. P U R I N I S A n d r i s . Aukso voras juokiasi: romanas [Zelta zirneklis
smejas] / Vertė Bronė Balčienė. V i l n i u s : Vyturys, 1990, 285 p.
28. R A I N I S Janis. Poezija. Dramos [Dzeja. Dramas] / Vertė Albinas
Bernotas et. al. S u d . Kęstutis Nastopka. D a i l . A r v y d a s Každailis. [Serija:
Pasaulinės literatūros biblioteka. XX a. literatūra]. V i l n i u s : Vaga, 1998,
798 p.
29. R O K P E L N I S Janis. Lyrika: eilėraščių rinktinė / Vertė Vladas Braziūnas.
V i l n i u s : Petro ofsetas, 2005, 345 [14] p.
30. R U B E N I S Juris. Dešimt Dievo įsakymų: esė [Desmit baušji] / Vertė
Renata Zajančkauskaitė. Iliustr. M a r i s Subačs. V i l n i u s : A l m a littcra,
2004, 47 [1] p.
31. R U B E N I S Juris. 365 pasakojimai kiekvienai metų dienai: kelionė j Emausą
[CeĮš uz Emavu] / Vertė Renata Zajančkauskaitė. Iliustr. M a r i s Subačs.
V i l n i u s : A l m a littera, 2006, 216 p.
32. R U B E N I S Juris, S U B A Č S M a r i s . Aštuntoji diena [Astotä diena.
Domas] / Vertė Renata Zajančkauskaitė. Iliustr. M a r i s Subačs. V i l n i u s :
A l m a littera, 2007, 78 [2] p.
33. R Ū M N I E K S Valdis, M I G L A Andrejs. Kuršių vikingai: romanas [Kuršu
vikingi] / Vertė Dzintra Eiga Irbytė. V i l n i u s : Vaga, 2007, 440 p.
34. R U N G U L I S M a r i s . Širdelių salos [Sirsninsalas] / Vertė Dzintra Eiga
Irbytė. V i l n i u s : Vaga, 2006, 110 p.
35. S A K S Ė A n a . Milžino šauksmas: pasakos [Kalčjdčls Kaspars u . c.] / Vertė
Renata Zajančkauskaitė. Iliustr. R i m a Stasiūnaitė. V i l n i u s : Vyturys,
1993, 173 [3] p.
36. S A K S Ė A n a . Pasakos apie gėles [Pasakas par ziediem) / Vertė Renata
Zajančkauskaitė. V i l n i u s : Vaga, 2005, 222 p.
37. S K A L B Ė Karlis. Aukso obelis: pasakos [Versta iš Gara рчра] I Vertė O n a
 Borutienė. Iliustr. Nikiavas Strünke. 2-as leidimas. V i l n i u s : Vaga, 1997,
127 p.
38. S K A L B Ė Karlis. Pasakos [Pasakas] / Vertė Renata Zajančkauskaitė.
D a i l . Dovilė Tomkutė. V i l n i u s : A l m a littera, 2007, 328 p.
39. S K U J E N I E K S Knuts, aš esu toli viešėjęs: eilėraščių rinktinė, 1963—
2003 / es pabiju tūlos ciemos: dzejoju izlase, 1963-2003 / S u d . Vladas
Braziūnas; vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas.
V i l n i u s : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004, 359 p.
40. S T A R A S T Ė Margarita. Stebuklai žaliam darže [Zili brinumi zajä därzä] /
Vertė V i l m a Kaladytė. Iliustr. autorės. V i l n i u s : Lietus, 1998, 40 p.
41. Vilko popieriai: latvių liaudies p a s a k a / Vertė Vytautas Martišius.
Iliustr. R . Lėlytė. V i l n i u s : Vyturys, 1994, [16] p.
42. Z Ä L l T E Mära. Margarita: 2 dalių kamerinė pjesė (Goethes Fausto
motyvais) / Vertė Silvestras Gaižiūnas. V i l n i u s : Vaga, 2005, 96 p.
43. Z E M G A R S V i l i s . Kai bunda bronza: romanas [Kad mostas bronza] /
Vertė Renata Zajančkauskaitė. V i l n i u s : Vyturys, 1992, 125 p.
44. Z I E D O N I S Imants. Spalvotos pasakos [Kräsainäs pasakas) / Vertė
A r v y d a s Valionis. Dailininkė ir dizainerė Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė.
V i l n i u s : Pasviręs pasaulis, 2006, 71 [1] p.
45. Z V I R G Z D I N I S Juris. Tobijo paistalai: pasakos [Tobiasa blėnu stästi] /
Vertė V i l m a Kaladytė. Iliustr. Signė Ermanė-Litvina. Klaipėda: N i e k o
rimto, 2006, 42 p.

L att. Knuts Skujeiiieks. 2. att. Dagnija Druika. 3. att. Astride Ivaška,

«š esu toli viešėjęs, es Veja smiekli Ivars lvasks. [Lutojošais
pabiju tälos ciemos c;ers\
 • '.365- -1 Laima Muktup&vela lAlM^MpXIUPAVElA i

PIEVAGRYBIU
-TESTAMENTAS

i'--'

Kilpa
4. att. Juris Rubenis, 5. att. Laima Muktupavela. 6. att. Laima
Maris Subačs. Cejš uz Šampinjonu Deńba Muktupavela. Cilpa
Emavu

jI j!

I,. KNYGA

;
»ZMON E*S

DAIKTUS

7. att. Inga Abele. 8. att. Juris Zvirgzdinš. 9. att. Zenta Maurina.

Ugtins ncmodina Tobiasa Ыёпи stästi Grämata par cilvčkiem
un lietam

Tnnoiznns

10. att. Zenta Maurina. 11- att. Andris Purius. 12. att. Noveles Mt'ija ar
Tritndas tragika Zella zimcklis smejas zaka austin
13. att. Vladimirs Kaijaks. 14. att. Maris Kungulis. 15. att. Anna Sakse.
Meinais kamols-amols- Sirsninsalas Pasakas par ziecliem
mols

K A K I IS s k A l Hf.

П
All О 1)Г' - ČAUAM DARIE

16. att. Kärlis Skalbė. 17. att. Kärlis Skalbė. 18. att. Margarita Stäraste.
Pasakas [Zella ubcle] Žili brinumi zajū dūrzū

!
* : " : ' i m

MARGARITA

19. att. Jänis l'oruks. 20. att. Nora Ikstona. 21. utt. Mära Zälite.
1'ėrĮu zvcjnicks faunaixis mäciba Margarete
 LATVIŲ AUTORIŲ GROŽINIŲ KŪRINIŲ V E R T I M A I \
LIETUVIŲ KALBĄ
Santrauka

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo kontekstas inspiravo t y r i m o o b ­

jektu pasirinkti latvių autorių grožinių kūrinių vertimus į lietuvių kalba.
N u o 1990 m . i k i 2007 m . iš viso išleistos 45 knygos, dominuoja prozos
kūriniai (išleisti 3 poezijos rinkiniai). Pastaruoju metu pastebima tenden­
cija versti naujus, neseniai latvių kalba parašytus kūrinius, kurių autoriai
Laima Muktupavela (Laima Muktupavela), N u o r a Ikstena (Nora Ikstena),
Inga A b e l e (Inga A b e l e ) , M a r i s R u n g u l i s ( M a r i s Ruugulis), Juris Rubenis
ir kt. Kartais vienoje knygoje skelbiamas verstinis tekstas ir jo originalas
(tokios yra Uldžio Beržinio (Uldis Bėrzinš) ir K n u t o Skujenieko (Knuts S k u -
jenieks) poezijos rinktinės), keliose knygose spausdinami dviejų žanrų kūri­
niai. Vienintelė j lietuvių kalbą išversta drama - M a r o s Zalytės (Mära Zälite)
Margarita - pastatyta 2004 m . Panevėžio dramos teatre.
Kalbamuoju laikotarpiu daugiausia versti X X a. antroje pusėje ir vėliau
į literatūrą atėjusių autorių kūriniai. T a i rodo, kad pasirenkant, kurį grožinį
kūrinį versti, lemiamas kriterijus nėra nei autoriaus amžius, nei lytis, svar­
besnis yra temos aktualumas, darbo populiarumas ar kiti kriterijai, tikėtina,
kad ir subjektyvus požiūris. Svarbi pasirenkant kūrinį yra ir tikslinė a u d i t o r i ­
ja - per šį laikotarpį išleistos 5 knygos, skirtos vaikams ir jaunimui. Išversti
arba pakartotinai išleisti taip pat seniai žinomų autorių ( A n a Saksė ( A n n a
Sakse), Karlis Skalbė (Kärlis Skalbė), Margarita Starastė (Stäraste), Imantas
Z i e d u o n i s (Imants Z i e d o n i s ) literatūrinės pasakos ir i k i šiol mažiau žinomų
autorių (Juris Z v i r g z d i n i s (Juris Zvirgzdinš) kūriniai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kaip Lietuvos knygų leidėjai renkasi versti­
nių leidinių iliustracijas. M a t o m o s tokios iliustravimo tendencijos: 1) vers­
tinėse knygose lieka tos pačios iliustracijos, kurios buvo latviškame o r i g i n a ­
le (dažnai jas būna iliustravę kūrinių autoriai); 2) vertimus iliustruoja kitas
latvių dailininkas; 3) vertimus iliustruoja lietuvių dailininkas. Visų minėtų
iliustravimo būdų pavyzdžių rasta kalbamojo laikotarpio verstinėje literatūro­
je.
jau susiformavo ir nuolatinių vertėjų būrelis: daugiausia prozos knygų
yra išvertusi Renata Zajančkauskaitė (11) ir Dzintra E i g a Irbytė (6), daug
poezijos išvertė Vladas Braziūnas ir Sigitas Geda. Iš leidyklų, spausdinančių
vertimus iš latvių kalbos, minėtinos V i l n i a u s leidyklos Vaga ir Alma littera,
anksčiau leido Vyturys, kelios knygos yra pasirodžiusios Šiaulių ir Klaipėdos
leidyklose.
 Kalbant apie vertimus svarbūs dalykai, susiję su latviij autorių ir jų
kūrinių pasirinkimu, su vertėjų susidomėjimu, jų kalbos įgūdžiais, taip pat
galimybė kritiškai vertinti vertimų kalbos kokybę. Lietuvoje aktuali autorių
vardų ir pavardžių rašymo originalo kalbos forma ar sulietuvintai problema.

LATVIEŠU A U T O R U DAILDARBU T U L K O J U M I
LIETUVIEŠU VALODÄ
Kopsavilkums

Latvijas u n Lietuvas sadarblbas kontekstą par petljuma objektu izvčlėti

latviešu autoru daiĮdarbu tulkojumi lietuviešu valodä. N o 1990. g. lidz
2007. g. pavisam iznakušas 45 grämatas; d o m i n e prozas darbi (izdoti 3 dzejas
kräjumi). Pėdėja laika vėrojama tendence tulkot jaunus, nesen latviešu valodä
uzrakstltus darbus (autori: Laima M u k t u p a v e l a , N o r a Ikstena, Inga A b e l e ,
M a r i s Rungulis, Juris Rubenis u. c ) . R e i z e m vienä grämata tiek publicėts
tulkotais teksts u n tä originals (tädas ir U l d a Bčrzina u n K n u t a Skujenieka
dzejas izlases). Vairäkäs grämatas publicėti divu žanru daiĮdarbi, bet
vienTgä lietuviški tulkotä dräma — Märas Zälites luga Margarete - iestudčta
2004. g. Panevčžas drämas teätri.
Izvčlčtaja laikposma galvenokärt tulkoti X X gs. otrajä pusė u n vėlak
literatūra ienakušie autori, taču izškirošais kritėrijs, izvėloties daiĮdarbu
tulkošanai, nav ne vecums, ne d z i m u m s . Tas liecina, ka svarlgäka ir temas
aktualitäte, darbą popularitätc vai eiti kritėriji, droši vien ari subjektlvais
skatijums. Iespčjams, ka svarlga, izvėloties tulkošanai daiĮdarbu, ir ari tä
potencialą mčrkauditorija, - šaja laika izdotas 5 bčrniem u n jauniesiem
adresčtas prozas grämatas. Tulkoti vai atkartoti izdoti gan sen pažįstamu
literäro pasakų autoru ( A n n a Sakse, Kärlis Skalbė, Margarita Stäraste, Imants
Ziedonis) darbi u n lidz šim mazäk zinäma autora Jura Z v i r g z d i n a darbs.
Tiesi pasakų grämatas pamudinäja pievėrst u z m a n l b u Lietuvas
gramatizdevėju skatljumam uz tulkoto i z d e v u m u ilusträcijäm. Skaidri
redzamas šūdas ilustrėšanas tendences: 1) tulkotajäs grämatas saglabä täs pašas
iliustracijas, kädas bijušas latviešu originalą (bieži vien täs ilustrėjuši daiĮdarbu
autori); 2) tulkojumus ilustrč cits latviešu mäkslinieks; 3) tulkojumus ilustrč
lietuviešu mäkslinieks. V i s i minčtie ilustrčšanas veidi sastopami ši laikposma
tulkojuinizdevumu kopimui.
Ir izveidojies pastävlgo tulkotäju puirius: visvairäk prozas grämatu
tulkojušas Renata Zajančkauskaite (11) un Dzintra E i g a lrblte (6), savukärt
daudz atdzejojuši Vlads Brazjūns (Vladas Braziūnas) un Sigits Geda (Sigitas
 Geda). Starp izdevniecibäm, kas izdod tulkojumus, vispirms jämin Vijnas
izdevniccibas Vaga, Alma littera, agräk ari Vyturys, dažas grämatas ir
iznakušas ŠauĮu u n Klaipėdas izdevniccibas.
Runäjot par tulkojumu kvalitäti, jänem verä dažadi aspekti, kas saistlti
gan ar latviešu autoru un vinu darbu izvėli, gan ar tulkotäju interesem un
valodas prasmes l i m e n i , kä ari kritiški javčrtė tulkojumu valodas kvalitäte.
Pčdėja laika Lietuva arvien aktuäläka kĮūst problema par autoru värdu u n
uzvärdu rakstibu - originälvalodas forma vai tomėr lietuviskoti?

TRANSLATIONS OF FICTION BY LATVIAN A U T H O R S INTO

T H E LITHUANIAN LANGUAGE
Summary

In the context of the cooperation between Latvia and Lithuania,

translation of fiction by Latvian authors into the Lithuanian language
was selected to be the object of the research. In the period from 1990
to 2007, 45 books were published; prose is predominant among these
works (3 collections of poetry were published). Recently, the number of
translations has increased; moreover, the tendency for translation of new,
recently written works by Latvian authors (Laima M u k t u p a v e l a , N o r a
Ikstena, Inga A b e l e , M a r i s Rungulis, Juris Rubcnis, etc.) is observed.
Sometimes, translations into Lithuanian are published together with texts
in the original language (collections of poetry by Uldis Bčrzinš, K n u t s
Skujenieks). Collections are issued encompassing pieces of two genres. T h e
only translated drama Margarita by M a r a Zälitc was staged at Panevėžys
Drama Theatre in 2004.
T h e m a i n criterion i n selection of fiction works to be translated is
neither the age of writers nor their gender; relevance of the theme, popularity
of the work and other criteria are more important. The target audience
of readers may be important as well, e.g. children and the youth. Literary
talcs of both w e l l - k n o w n authors ( A n n a Sakse, Kärlis Skalbė, Margarita
Stäraste, Imants Z i e d o n i s ) and not w e l l - k n o w n authors (Juris Zvirgzdinš)
as well as folk tales are being translated and repeatedly published. T h e
analysis of translations of tales encouraged paying attention to the attitude
of Lithuanian book publishers towards illustration of translated books.
Three illustration tendencies are obvious: 1) illustrations of the translated
books are kept the same as i n Latvian originals (these may be illustrations
of the authors themselves); 2) translations are illustrated by other Latvian
illustrators; 3) translations are illustrated by Lithuanian artists.
Л group of regular translators from the Latvian language has formed;
the greatest amount of books has been translated by Renata Zajančkauskaitė
(11) and Dzintra Eiga Irbytė (6); and the following publishing houses
issued the greatest number of translations of Latvian fiction: Vaga, Alma
littera, Vyturys in V i l n i u s ; however, new publishers occur, e.g. i n Šiauliai,
Klaipėda.
T h e analysis of translations from the linguistic point of view allows
raising several questions which are important in further publishing of
translated books. T h e books issued within the mentioned period, first of
all, raise the question concerning spelling the names and surnames of the
authors (whether they can be written in the original or adjusted to the
Lithuanian language); also, it concerns titles of fiction works (whether the
author's variant should be followed or the translator is free to choose and
suggest other ones). T h e question of the linguistic quality of translation is
very important, too.
 Latvių Joninių dainos ir jų vertimo specifika

Liaudies dainos kaip viena reikšmingiausių n a c i o n a l i n i o savitu­

m o raiškos f o r m ų y r a d i d e l i s latvių tautos turtas. „ N e v e l t u i s a k o m a ,
k a d ryškiausias krašto i r tautos v e i d r o d i s y r a d a i n a . L e i s d a m i e s i k e ­
l i o n ė n į latvių l i a u d i e s dainę, kaskart s u s i d u r i a m e s u ta pačia s t e b i ­
n a n č i a v i d i n e įvairove. Č i a i r t ū k s t a n t m e t ė s i a u r o d i a p a z o n o a r c h a i k a ,
i r l e n g v a i l a i g a n t y s a r b a ž e m ę t r e m p i a n t y s š o k i o r i t m a i , i r bravūriški
l ė b a v i m o garsai arba tęstinis m a u d u l y s . K i t a t a u č i u s s t e b i n a tos d a i ­
n o s d a u g i a s l u o k s n i š k u m a s <...>" ( S k u j e n i e k a s 1 9 8 9 , 5). N o r s
i r k i t o s tautos t u r i savų e i l i u o t ų tautosakos žanrų, šiuo atveju s u s i ­
d u r i a m a s u y p a t i n g u reiškiniu. „ L a t v i ų d a i n o s pamatas - k e t u r e i l i s ,
k u r i s su k i t a i s k e t u r e i l i a i s j u n g i a s i taip pat l e n g v a i , k a i p l e n g v a i n u o
jų i r a t s i s k i r i a " ( I b i d . , 7 ) . N e m a ž a i t o k i ų d v i s k i e m e n e pėda c h o r ė j u
( t r o c h ė j u ) parašytų ketureilių s u r i n k o ž y m u s latvių t a u t o s a k i n i n k a s
Krišjanis B a r o n a s ( K r i š j a n i s B a r o n s ) , l i a u d y j e v a d i n a m a s D a i n ų t ė v u
(latv. Dainų tčvs). „ V i s o jo g y v e n i m o darbas y r a m o n u m e n t a l u s l i a u ­
d i e s dainų sąvadas ( 3 1 8 0 0 0 d a i n ų ) , antrašte „ L a t v i ų d a i n o s " [Latvju
dainas — R . K . ] . K l a s i f i k u o d a m a s m e d ž i a g ą pagal ž m o g a u s g y v e n i m o
kelią, jis sukūrė i r savo a s m e n y b ė s nušviestą v i e n i n g ą m e n o k ū r i n į ,
i r paruošė moksliškai r e i k š m i n g ą , funkciškai p r a s m i n g a i sutvarkytą
r i n k i n į . T a i savotiškas l y r i n i s epas, k u r i o k o m e n t a r a i išsaugo s m u l ­
k i a u s i u s d a i n o s n i u a n s u s . Daina - lietuvių žodis, ž y m i n t i s n e t i k t a u ­
tosakinį, tačiau i r bet kurį dainuojamąjį pasaulietinį k ū r i n į . P r a ė j u s i o
a m ž i a u s [ X I X a. - R . K . ] gale, k a i pradėjo k i l t i d i d y s i s m ū s ų f o l k l o r i s ­
t i k o s pastatas, L i e t u v o s i s t o r i j a i r priešistorė g y v a v o latvių i n t e l i g e n ­
tijos širdyse b e i p r o t u o s e . T a i p m ū s ų l i a u d i e s d a i n a gavo savotišką
poetinį sinonimą, k u r i o pačioje liaudies dainoje ir kalboje visai nėra"
(Ibid., 26).

L i a u d i e s dainų t e m a t i k a a p i m a visą ž m o n i ų g y v e n i m ą , tačiau

n e m a ž a dainų dalis s u s i j u s i s u k a l e n d o r i n ė m i s š v e n t ė m i s , tarp jų i r
s u didžiausia latvių k a l e n d o r i n e š v e n t e - Joninėmis (latv. Jani). D a r
šventė v a d i n a m a Lyguo švente, Lyguo vakaru (latv. LTgo svėtki, LTgo
vakars), o l i a u d i e s d a i n o s e vasaros s a u l ė g r į ž o s šventės s i n o n i m a i y r a
Žolių, Žiedų šventė, Žolių, Žiedų vakaras (latv. Zūju svetki, Zciju va­
kars, Žiedu svetki, Žiedu vakars). „Vasaros saulėgrįža ž y m i takoskyrą
ir p a č i o j e g a m t o j e , i r ž e m d i r b i o d a r b o m e t u o s e . G a m t o j e tai i l g i a u s i a
d i e n a , t r u m p i a u s i a n a k t i s <...>. P r i e š J o n i n e s jau užbaigti a r i m o i r
sėjos d a r b a i , p o J o n i n i ų p r a s i d e d a i n t e n s y v u s d e r l i a u s ė m i m o l a i k o t a r ­
pis; jis p r a d e d a m a s š i e n a p j ū t e , p o to p j a u n a m i r u g i a i , vasarojai. T a d
L y g u o vakaras y r a p a s k u t i n ė s latvių ž e m d i r b i o p o i l s i o , d ž i a u g s m o a k i ­
m i r k o s prieš i n t e n s y v ų , s u n k ų d a r b y m e t į . T o d ė l i r švęsti J o n i n e s r e n ­
g i a m a s i k a i p didžiulę š v e n t ę — s k u b a m a nuravėti i r s u t v a r k y t i daržus,
v a l o m i k i e m a i i r k a m b a r i a i , p u o š i a m i b e r ž e l i a i s , v a i n i k a i s i r žolynais
pastatai. V a s a r o s saulėgrįža, n a k t i s iš b i r ž e l i o 2 3 - o s i o s į 2 4 - ą j ą , y r a
t r u m p o s i o s šiaurės vasaros k u l m i n a c i j a , g y v y b ė s j ė g ų , p o t r a u k i ų p a s i ­
r e i š k i m o m e t a s " ( R ū k e - D r a v i n a 1 9 9 1 , 5). V i s a tai k o n c e n t r u o ­
tai išreikšta i r l i a u d i e s d a i n o s e .
Latvių J o n i n i ų d a i n o s v e r č i a m o s į kitas k a l b a s , taip pat i r į lietuvių
kalbą. D a l į l i a u d i e s d a i n ų , tarp jų i r J o n i n i ų , į lietuvių kalbą išvertė
poetas S i g i t a s G e d a ( S G ) , k a i k u r i o s išverstos A l v y d o B u t k a u s ( A B ) .
B ū t e n t šie v e r t i m a i i r p a s i r i n k t i t y r i n ė j i m o šaltiniais. P a m i n ė t i n a , k a d
be v i s o s k i t o s s p e c i f i k o s , k u r i a išsiskiria latvių l i a u d i e s d a i n o s , J o n i n i ų
d a i n o s e v a r t o j a m a n e m a ž a i su a p e i g o m i s susijusių žodžių, n e t u r i n č i ų
a n a l o g ų k i t o s e k a l b o s e , t o d ė l v e r s t i b ū n a ypač s u d ė t i n g a . Žodynuose
t o k i e žodžiai l a i k o m i e t n o g r a f i z m a i s i r p e r t e i k i a m i a p r a š o m o s i o m i s
k o n s t r u k c i j o m i s , o l i n g v i s t i n ė j e literatūroje n e r e t a i k a l b a m a apie b e ­
e k v i v a l e n t ę leksiką, l a k ū n a s . T a č i a u aprašomąjį p r i n c i p ą a r b a k o m e n ­
tarus s u n k u p r i t a i k y t i p o e t i n i u o s e t e k s t u o s e . S t r a i p s n y j e d a u g i a u s i a
d ė m e s i o k a i p t i k ir s u t e l k t a į l e k s i n i u s v i e n e t u s , k u r i ų sudėtyje y r a
a s m e n v a r d i s Jonas (latv. Jūnis), iš k u r i o k i l d i n a m a s š v e n t ė s p a v a d i n i ­
mas, pavyzdžiui, Jūna incite — š e i m i n i n k ė , vaišinanti j o n i n i n k u s ; Jūnu
berni - j o n i n i n k a i (Joninių vaikštynių dalyviai); Jūnu zūles — žolynai,
gėlės, s k i n a m o s J o n i n i ų v a i n i k a m s p i n t i .
S u b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s p e r t e i k i m o s u n k u m a i s s u s i d u r i a įvai­
rių kalbų v e r t ė j a i . K a i p t e i g i a specifinės latvių l e k s i k o s p e r t e i k i m ą v o ­
kiečių k a l b a tyrinėjusi k a l b i n i n k ė Ilga M i g l a , „su v a r d u Jūnis išversto­
se l i a u d i e s d a i n o s e esama tokių žodžių j u n g i n i ų : die Jūnisnachl (Janu
nakts), der Jūnistag ( J ä n u d i e n a ) , das Jūnisfeuer (Janu ugunskurs),
das fäniskraut (Janu zäles), die fünismuttcr (Jana m ä t e ) , der Jūnisvater
(Jana tevs), die Jūniskinder (Jana b e r n i ) , der Jciniskäse (Jana siers). P i r ­
m u o s i u o s e latvių l i a u d i e s dainų v e r t i m u o s e d a u g i a u s i a v i e t o j vardų
Janis, Jūnit's v a r t o j a m a v o k i e č i ų k a l b o s f o r m a Johannes. T i k 1896 m e ­
tais išleistame r i n k i n y j e V . A n d r e j a n o v a s savo l i a u d i e s dainų v e r t i m e
a t s k i r i a Jani, Jūnu vakars ( š v e n t ė ) — das Johannis, der Johannisabend ir
Jūnis, Jūna mäte, Jūna tevs - Jahnis, die Jahnismutter, der Jahnisvater.
T a i p a u t o r i u s akivaizdžiai s k i r i a sąvokas, k u r i o s ž i n o m o s v o k i e č i a m s
i r l a t v i a m s <...>. Š i u o l a i k i n i u o s e l e i d i n i u o s e n u o s e k l i a i v a r t o j a m a
f o r m a Jūnis" ( M i g 1 a 1996, 11). A n g l ų k a l b o s specialistas Janis S y ­
lts (Jänis S l l i s ) , a p i b ū d i n d a m a s s u n k u m u s , su k u r i a i s s u s i d u r i a latvių
l i a u d i e s dainų vertėjai, išskiria tris priežastis, dėl kurių šis darbas l a ­
b a i s u n k u s : „ 1 . latvių t a u t o s a k o s realijos n e t u r i t e r m i n o l o g i n i ų a t i t i k ­
m e n ų a n g l o f o n i š k o j e k u l t ū r o j e i r jos tautosakoje, todėl t e n k a p a s i t e n ­
k i n t i a i š k i n a m u o j u v e r t i m u ; 2. v a d i n a m o s i o m s s i n t e t i n ė m s k a l b o m s
priklausančios latvių k a l b o s d e m i n u t y v ų sufiksai neturi atitikmenų
anglų k a l b o j e , k u r i p r i k l a u s o a n a l i t i n ė m s k a l b o m s , t o d ė l neįmano­
m a adekvačiai išreikšti d e m i n u t y v a i s ž y m i m ą m e i l u m ą , n u o š i r d u m ą :
latvių dievins, papardite, galotnitc angliškas v e r t i m a s su little (small,
tiny, miniature i r pan.) n u r o d o t i k į n e d i d u m ą , g e r i a u s i u atveju - į
s m u l k u m ą , t r a p u m ą , grakštumą; 3. anglų k a l b o j e n e į m a n o m a n a u d o ­
tis v e r t i m o b ū d u , n o r i n t a t k u r t i latvių l i a u d i e s d a i n o s pėdą - t r o c h ė j ą
i r daktilį (ji a t s i r a d u s i dėl b ū d i n g o p i r m o j o s k i e m e n s a k c e n t a v i m o
latviškuose ž o d ž i u o s e ) , t o d ė l latvių l i a u d i e s d a i n o s v i s a d a v e r č i a m o s
pažodžiui" ( S l l i s 2 0 0 2 b , 107). S u n k u m a i l a u k i a i r latvių l i a u d i e s
dainų v e r t ė j ų į g i m i n i n g ą lietuvių kalbą - ypač tai p a s a k y t i n a apie l e k ­
siką, n e t u r i n č i ą ekvivalentų lietuvių k a l b o j e . Jos esama įvairios: pats
š v e n t ė s p a v a d i n i m a s i r jo v a r i a n t a i , s u b j e k t a i a r b a š v e n č i ų v e i k ė j a i , o b ­
j e k t a i arba š v e n č i ų a t r i b u t a i - p a t i e k a l a i , p u o š y b o s e l e m e n t a i i r p a n .

S a u l ė g r į ž o s š v e n t ė m s p a v a d i n t i l i e t u v i š k u o s e J o n i n i ų dainų v e r t i ­
m u o s e išlaikoma s u l i e t u v i n t a , t. y. be latviškų diakritinių ž e n k l ų i r su
lietuviška g a l ū n e , f o r m a Janiai (latv. Jūni). L i a u d i e s dainų v e r t i m u o s e
b e v e i k nevartojamas lietuviškas a t i t i k m u o Joninės, n o r s esama n u o m o ­
nės, k a d „ekvivalentą g a l i m a v a r t o t i tada, k a i s u t a m p a a b i e j ų žodžių
r e i k š m ė s abiejose k u l t ū r o s e . Iš d a l i e s e k v i v a l e n t a i s l a i k y t i n i Jūni ir
Johannis [vokiečių k. - R . K . ] " ( M i g l a 1996, 6). T ą patį būtų g a l i -
m a p a s a k y t i apie lietuvių i r latvių š v e n č i ų pavadinimų santykį, tačiau
latvišku žodžiu s i e k i a m a išlaikyti k u l t ū r i n ę specifiką tautos, k u r i o s
tekstai v e r č i a m i . G a l i m a įžvelgti i r formalią priežastį: dėl s k i e m e n ų
skaičiaus p a s i r i n k t a t r u m p e s n ė f o r m a leidžia išsaugoti v e r t i m o p a ­
n a š u m ą į o r i g i n a l ą . T o k i u atveju t e n k a atsisakyti galinčių s u g r i a u t i
d a i n o s struktūrą p a k e i t i m ų , k u r i e y r a p e r i l g i a r b a p e r t r u m p i ( l i e t u ­
viškas a t i t i k m u o foninės v i e n u s k i e m e n i u i l g e s n i s n e g u latviškas p a ­
v a d i n i m a s ) . V i s d ė l t o p a v y k o a p t i k t i i r t o k i o v e r t i m o pavyzdį, taip
pat mišrų darinį — lietuviško asmenvardžio p a g r i n d u sudarytą latviško
p a v a d i n i m o analogą:

Kas dos manim fanu nakti Kas duos f o n i n i ų naktelę

faunu puisi klat gulėt, fauną berną man miegoti,
Tam es došu rita agri Tam aš duosiu ankstų rytą
Pilnu gläzi brandavina. L D 17014 Pilnų kaušą arielkėlės. A B 92

Kas gulėja fänu nakti, Nutrauk, Dieve, rankas, kojas,

Lauz tam kūju, otru roku! Kas per Joną jaunas miega;
Dievs pasargi tėvu, mūti, Gailėk, Dieve, tėvo, motės,
Tie gulėja Janu nakti. Jie seni per Joną miega.
L D 33187 A B 93

Š i p a v a d i n i m o f o r m a išlaikoma i r j u n g i n i u o s e , pavadinančiuose
šventės dalis p a g a l paros, k a d a v y k s t a v e i k s m a s , m e t ą : rytas I diena I
vakaras I naktis (latv. Jūnu rits,Jūnu diena, Jūnu vakars, Jūnu nakts), k i ­
tus v a r i a n t u s , ypač d e m i n u t y v u s : Jūnu dienina I vakarius / naksnina I
nakie. G a l i m a t i k p a s a k y t i , k a d l i a u d i e s d a i n o s e tokių pavadinimų g a u ­
s u , k a i p i r v a r i j a v i m o tarp latvių k a l b o s asmenvardžio Jūnis kilminin­
ko vienaskaitos ir daugiskaitos formų pirmajame j u n g i n i o dėmenyje
Jūna / Jūnu, tačiau į tai straipsnyje d ė m e s y s n e k r e i p i a m a s :

/ ū n a d i e n a, J ū n a die n a, / a n i o d i e n a, J a n i o die n a,
Sis pats Jūna vakari n š, Patsai Janio vakaras,
Pats Jūnitis danei veda Pats Janytis šokį vedė
Apkūrt kuplu ozolinu. L D 32918 Aplink kuplų ąžuolėlį. S G 111
 Ai, jūs puiši, ai, jūs meitas, Ai jūs bernai, ai jūs mergos,
fanu n a k t i negufat; f a n ių naktį nemiegokit,
Kas gulėja fänu n a k t i, Kas miegojo f a n i o naktį,
Visu gadu snauduįoja. L D 33179 V i s u s metus snūduriavo. S G 112

S. G e d o s v e r t i m u o s e n u o s e k l i a i v a r t o j a m a f o r m a faniai, о Л. But­
k u s pramaišiui r e n k a s i i r sulietuvintą latvišką asmenvardį, i r jo l i e t u ­
višką a t i t i k m e n į fonas, su k u r i u o s u d a r o j u n g i n i u s :

Kas gulėja fanu n a k t i, Kas miegojo fono naktį,

Lai gulėja vaidčdams; Tegu miega dejuodamas;
Es neguĮu fanu n a k t i, Aš nemiegu fono naktį,
Man do Laima veselibu. L D 1 6 9 3 6 Man duo Laima sveikatėlę. A B 93

Latviškas a s m e n v a r d i s fänis paplitęs ir k i t u o s e žodžių j u n g i n i u o ­

se, s u d a r a n č i u o s e latvių tautos kultūrai b ū d i n g o s b e e k v i v a l e n t ė s l e k ­
s i k o s s l u o k s n į , pavyzdžiui, s u b j e k t ų arba v e i k ė j ų p a v a d i n i m u o s e . T o ­
k i e m s p a v a d i n i m a m s d a r y t i l a b a i t i n k a m i š e i m o s i r g i m i n y s t ė s ryšius
įvardijantys žodžiai, k u r i e „patriarchalinių s a n t y k i ų a m ž i u j e t a r n a v o
1
ir k a i p v i s u o m e n i n i a i k r e i p i n i a i ( v i e t o j v ė l e s n i ų kapitalistinių kungs,
kundze i r jaunkundze) a p s k r i t a i . B e t o , žodžiai tevs, mate i r berni t i k o i r
specifinių papročių b e n d r u o m e n i ų n a r i a m s p a v a d i n t i k a i p fana tevs,
Jana mate, Jänu berni" ( O z o 1 s 1 9 9 3 , 6 1 ) . L i a u d i e s dainų v e r t i m u o ­
se šių v e i k ė j ų , arba, k i t a i p tariant, s u b j e k t ų , p a v a d i n i m u o s e taip pat
išlaikoma s u l i e t u v i n t a latviško a s m e n v a r d ž i o f o r m a Janis:

Sit, Jäniti, vara bungas Mušk, Janyti, vario būgnus

Vartų stabą galina, Vartastulpio viršuje,
Lai cejäs Jana mate, Tegu kelias Janio motė,
Lai sančma Jana bernus. Tesurenka Janio vaikus.
' L D 32638 S G 109

Guli, guli Jana mute, Gulėk, gulėk, Janio močia,

Nav tev klūtu gulėtąja: Nėra tavo gulėjėlio:
J ū n u tčvs pirtimi f a n io tėvas pirtyje
Guį arciema meitinūm. L D 16461 Gul su kaimo mergužėlėm. A B 93

1
Toks vertinimas atitinka A . U o z u o l o t y r i m o parašymo laiką (1961 m.).
 P a s t e b ė t a s atvejis, k a i v i e t o j j u n g i n i o Jana tevs v e r t i m e pavartotas
t i k a s m e n v a r d i s . T a i p sutapatinamas n a m ų š e i m i n i n k a s i r p a g r i n d i n i s
šventės v e i k ė j a s Jonas, n o r s tai n e b ū t i n a i v i e n a s i r tas pats a s m u o :

Dievs Jod mūsu Jana t dv a m Duok, Dievuli, mūsų Jonu i

Kuplu kuplu vasarinu: Kuplią kuplią vasarėlę:
Kartupeįus tä kä käjus, Bulves tokias kaip griežčiai,
Kajus tä kä vägu ratus. Griežčius didelius kaip ratai.
L D 16814 A B 94

K a i p m a t y t i iš pateiktų s u b j e k t ų p a v a d in im ų lietuviškuose v e r t i ­
m u o s e v a r i j u o j a p a g r i n d i n i s j u n g i n i o d ė m u o , pavyzdžiui, v a r t o j a m i
to paties latviško žodžio mate s i n o n i m a i motė i r močia. Lietuvių kalbos
sinonimų žodyno d u o m e n i m i s , i r motė, i r močia yra giminystės t e r m i n o
motina s i n o n i m a i , t i k pasižymi t a m t i k r a i s s t i l i s t i n i a i s atspalviais - p i r ­
masis y r a t a r m y b ė , antrasis vartojamas šiurkščiau k a l b a n t (SinZ 264).
Ž o d i s motina k a i p latviškojo mate a t i t i k m u o d a i n o s e nevartojamas,
nes y r a p e r ilgas a r b a p e r o f i c i a l u s , o s i n o n i m ų p a s i r i n k i m a s l i a u d i e s
dainų v e r t i m u o s e s u d a r o t a m t i k r o s k a l b i n ė s raiškos įvairovės įspūdį.
B e s u b j e k t u s pavadinančių žodžių, dar n e m a ž ą J o n i n i ų dainų l e k ­
sikos s l u o k s n į s u d a r o o b j e k t ų p a v a d i n i m a i . J e i g u t o k i u o s e p a v a d i n i ­
m u o s e n e a t s i s p i n d i p a g r i n d i n i o š v e n č i ų d a l y v i o ( v e i k ė j o ) vardas, o
a p s i r i b o j a m a jo n o m e n k l a t ū r i n i u p a v a d i n i m u , k a i p d a i n o s e neretai
b ū n a , pavyzdžiui, vainikas (latv. vainags), ąžuolas (latv. ozols), papar­
tis (latv. paparde) i r p a n . , n e k y l a j o k i ų v e r t i m o s u n k u m ų . T a i g i nėra
p a g r i n d o kalbėti apie l e k s i k o s b e e k v i v a l e n t i š k u m ą , nes tai nėra s p e ­
cifinių, v i e n latvių J o n i n ė m s b ū d i n g ų realijų p a v a d i n i m a i . L i a u d i e s
d a i n o s e d a u g v i e n o i r to paties žodžio variantų, dažnai tai n u l e m i a
l i a u d i e s d a i n o s p a p l i t i m o , u ž r a š y m o v i e t o v ė : t r a d i c i n i s saulėgrįžos
šventės m e d i s ąžuolas (latv. ozols; d e m i n u t y v a i ozolinš, ozulins); vaini­
kas (latv. vainags; d e m i n u t y v a i vainadzinš, vainacinš, vainacinš; barba­
r i z m a s kronis), laužas (latv. uguns; d e m i n u t y v a s uguntinu). Nemažai
l i a u d i e s d a i n o s e a p t i n k a m a t a r m i n i ų f o r m ų , k a i p , beje, i r g r o ž i n ė s
literatūros k ū r i n i u o s e , k u r su J o n i n i ų a p e i g o m i s susiję a s m e n y s , d a i k ­
tai, v e i k s m a i pasižymi t a m t i k r a r e g i o n i n e s p e c i f i k a : pit vainagu; vit
vainagu; vainagi i r vainagi, vainaki i r vainuki ir pan. ( R ū k e - D r a -
 vina 1 9 9 1 , 8). V e r t i m u o s e dažniausiai p i r m e n y b ė t e i k i a m a žodžiui,
t i n k a n č i a m pagal f o r m a l i u o s i u s k r i t e r i j u s . J e i g u tai b e n d r i n ė s k a l b o s
žodis, n e i e š k o m a t a r m i n i ų pakaitų. T a i p pat n e a t s i ž v e l g i a m a j šių
žodžių f o r m o s a t i t i k i m u s latvių i r lietuvių k a l b o s tekstuose:

Ai, Jūmša vakarius, Ai fanyčio vakarėlis,

0 z u l i n a teretūjs Ą ž u o l ė l i o pustytojas
Grib daržini, lirumirti, Nori sodai, nori dirvos,
Grib meilinąs v a i n a c i n u. Nori mergos vainikėlio.
L D 32320 S G 107

fanu nakti nepažinu, Janio naktį neatskyriau,

Kura sieva, kura meita: Kur žmona, kur mergužėlė:
1 sieväm(i), i meitäm(i) Kas mergelė, kas martelė,
Zajš o z о Ia vainadzinš. Žalias ąžuolo vainikas.
L D 33148 S G 112

J o n i n i ų vaišės n e į s i v a i z d u o j a m o s b e dviejų p a g r i n d i n i ų dalyki}

( o b j e k t ų ) - alaus i r s ū r i o , k u r i e „ s u d a r o p r i v a l o m ą š v e n č i ų g ė r i m o i r
v a l g i o p o r ą " ( R fl k e - D r a v i n a 1 9 9 1 , 2 6 ) . L e k s i n i s v i e n e t a s , p a v a ­
d i n a n t i s J o n i n i ų sūrį (latv. Jana siers), p r i s k i r t i n a s p r i e b e e k v i v a l e n t ė s
2
leksikos ( K v a š y t ė 2 0 0 3 c , 1 8 ) . O šių š v e n č i ų p r o g a d a r o m a m a l u i
p a v a d i n t i n e s a m a stabilaus j u n g i n i o , nes tat n ė r a s p e c i a l i , t i k š i o m s
š v e n t ė m s s k i r t a alaus rūšis. N o r s , be a b e j o n ė s , g a l i būti vartojamas i r
j u n g i n y s Jūnu alus, t i k J o n i n i ų d a i n o s e t o k i o v a r t o j i m o atvejų rasti
n e p a v y k o . B e t o , d a i n o s e aiškiai atspindėtas t r a d i c i n i s darbų p a s i s k i r s ­
t y m a s , k a i š e i m i n i n k ė , t. y. J a n i o m o t ė , rūpinasi sūriu, o š e i m i n i n k a s ,
t. y. Janio tėvas, a l u m i ( R ū k e - D r a v i n a 1 9 9 1 , 15):

S i e r u, s i e r u, Jana mäte, S ū r i o, s ū r i o, Janio mote,

Tev bij govis laidaru; Tavo karvės laidare;
Al u, a l u Jūna tėv(i)s, A l a u s, a l a u s, Janio tėve,
Tev bij mieži ttrumū. L D 32804 Tavo miežiai lauke. S G 110

2
Žr. šiame rinkinyje p. 1 2 8 - 1 2 9 .
Jana mate s i e г u sėja Janio motė sūrį spaudė
Deviniem(i) stūrišiem; Devyniais kampeliais;
Šim stūritis, tam stūritis, Tam kampelis, tam kampelis,
Man pasam viducitis. L D 32304 O man patsai vidurėlis. S G 107

P r i v a l o m a s š v e n č i ų atributas - J o n i n i ų išvakarėse s k i n a m o s gėlės,

latvių k a l b a v a d i n a m o s Jänu zūles. L a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų žodynas šį
žodį p a t e i k i a su aprašomaisiais a t i t i k m e n i m i s , k o m e n t a r a i s i r n u o r o ­
d o m i s : jän[ujzäles'bot. 1. etnogr. žolynai, g ė l ė s , s k i n a m o s J o n i n i ų v a i ­
n i k a m s p i n t i , kūpoliai, kupolės dial.; 2. ž o l y n a i , L a t v i j o j e žydintys
p e r J o n i n e s (pvz., kūpolis, lipikas)' (LLKŽ 2 0 0 3 , 3 0 6 ) . Iš tikrųjų „ l a ­
bai neaiški y r a n u o m o n ė dėl to, k o k i o s gėlės l a i k y t i n o s t i k r o s i o m i s
Janių g ė l ė m i s . ( N e s u t a r i a m a net dėl paties žodžio rašybos - rašoma
i r mažąja, i r didžiąja r a i d e , i r d v i e m žodžiais, i r v i e n u . ) Dažniausiai
Janių ž o l ė m i s — ž o d ž i o plačiąja p r a s m e — v a d i n a m i v i s i a u g a l a i , k u ­
r i u o s j o n i n i n k a i s k i n a Janių vakarą <...>, žodžio siaurąja p r a s m e t i k ­
rosios j o n a ž o l ė s nėra v i e n a i r ta p a t i gėlė v i s u o s e L a t v i j o s r e g i o n u o ­
se" ( R ū k e - D r a v i n a 1 9 9 1 , 19). T a i išsamiai aprašo A . B u t k u s :
„Kurše i r Ž i e m g a l o j e , taip pat k u r n e k u r V i d ž e m ė j e tikrąja J o n i n i ų
žole l a i k y t a s lipikas ( l a . madarą, l o . Galium L.). V i d ž e m ė j e , Kurše i r
L a t g a l o j e v e r t i n t a s t a i p o g i kūpolis ( l a . nūrbulis, zilgalvite, lo. Melampy-
rum nemorosum), tačiau L a t g a l o j e p i r m e n y b ę t e i k ė paprastai jonažolei
(la. asinszūle, l o . Hypericum perforatum). [Latviai jonažole (jänzäle)
paprastai v a d i n a bet kurią p e r J o n i n e s s k i n a m ą ar t u o l a i k u žydinčią
žolę. Asinszūle pažodžiui reiškia 'kraujažolė', tačiau kraujažolę
(lo. Achillea) l a t v i a i v a d i n a žodžiu pelaški]*. V i s u r Latvijoje svarbiau­
sia J o n i n i ų ž o l e b u v o l a i k o m i kiečiai ( l a . vibotnes, l o . Artemisia vulga­
ris), paparčiai ( l a . papardes, l o . Filicinae) i r raudonieji dobilai ( l a . sar­
kanie ūbolini, l o . Trifolium pratense)" (Butkus 1995, 95). D a u g e ­
lis šių e l e m e n t ų a t s i s p i n d i i r l i a u d i e s d a i n o s e , todėl i r lietuviškuose
v e r t i m u o s e Šis J o n i n i ų apeigų atributas p e r t e i k i a m a s l a b a i įvairiai, o
b e e k v i v a l e n t e i l e k s i k a i p r i k l a u s o t i k a p i b e n d r i n t a s p a v a d i n i m a s , nes
k o n k r e t ū s a u g a l a i lietuvių k a l b o j e t u r i savus pavadinimų a t i t i k m e n i s :

5
Citatos autoriaus komentaras.
 Pavaicčįu Jūnitim, Aš paklausiau Janyčio,
Kuru z ūl i pirmo raut. Kurią žolę pirma skint.
— Rauj papriekšu buldurjūni, - Kalakutžolę pirmiausia,
Pec sarkanu ūbolinu. L D 32393 Tada rausvą dobilėlį. S G 107

Visa laba Jana žale, Iš visų gėlių geriausios,

Ko rauj Jana vakaru: Skintos Janio vakare:
Vibotnite, papardite, Kietužėlis, papartėlis,
Sarkanajis ūbolinš. L D 32402 Raudonasis dobilėlis. S G 108

List', lietin, kad lidams, Lyk, lietuti, kada lyji,

NelTst' Jana vakarą, Nelyk Janio vakare,
SalijTs Jana z ūl e s, Sulijusios Janio žolės,
Šalis Jūna papardites. L D 32388 Sulis Janio papartėlis. S G 107

Iemetam Jūnu žales Meskim j o n ž o lių kuokštelį

Jauna puiša gultinū: Bernužėlio patalan:
Dievs dod tam eitu gadu Duok, Dievuli, jam po metų
Otru jaunu guletūju! L D 16077 Jauną gražių gulėjėlę! A B 95

Labvakar, Jūna mūte, Labųvakar, Janio mote,

Vaigaidiji Jana bernus? Ar tu laukei Janio vaikų?
Jana bėrni atnešusi Janio vaikai tau atnešė
Trejdevinas Jūna z ūl e s. Trejetą d e u y n e r i ų.
L D 32683 S G 110

Apžvelgti foninių dainų pavyzdžiai r o d o , k a d d a i n o s e a p t i n k a m a

k a l b a m ų j ų realijų p a v a d i n i m ų variantų įvairovė i r pačia o r i g i n a l o k a l ­
b a , pavyzdžiui, J o n i n i ų š v e n t ė s išvakarėse s k i n a m ų gėlių p a v a d i n i m o
p a g r i n d i n i s d ė m u o latvių k a l b a y r a v i e n a s k a i t o s (zūle) arba d a u g i s k a i ­
tos (zūles) f o r m o s , o p a ž y m i n y s taip pat esti v i e n a s k a i t o s arba d a u ­
g i s k a i t o s k i l m i n i n k a s : Jūna / Jūnu zūle I zūles. T a č i a u tai n e a t s i s p i n d i
v e r t i m u o s e , nes n e v i s a d a v e r č i a m a a t i t i n k a m u žodžių j u n g i n i u .
D a r v i e n a s objektas, be k u r i o n e į s i v a i z d u o j a m a J o n i n i ų š v e n t ė ,
y r a laužas (arba u g n i s ) , latvių k a l b a dažniausiai v a d i n a m a s jūnugunis,
bet t u r i n t i s ir kitų p a v a d i n i m ų . „ K a r t a i s už įvairių pavadinimų slypi
s k i r t i n g i u g n i e s ( l a u ž o ) k ū r e n i m o būdai, kartais v a r i j u o j a t i k r e g i o n i ­
nis p a v a d i n i m a s , n o r s k a l b a m a apie tą patį reiškinį. U g n i s v i e n o k i u
ar k i t o k i u p a v i d a l u p r i k l a u s o p r i e J o n i n i ų švenčių a p e i g ų " ( R ū k e-
D r a v i n a 1 9 9 1 , 2 2 - 2 3 ) . Ž o d y n u o s e fiksuotas d ū r i n y s januguns 'et­
nogr. J o n i n i ų u g n i s ( l a u ž a s ) ' (LLKZ 2 0 0 3 , 306) ( p l g . Joninių laužas -
j ä n u g u n s (LLV 1 9 9 5 , 2 0 4 ) tekstuose neaptiktas. R e i k i a m a n y t i , k a d
tai naujesnis l e k s i k o s s l u o k s n i s — n o r m a l i k a l b o s r a i d a l e m i a žodžių
j u n g i n i o s u s i l i e j i m ą į v i e n ą žodį, dėl to a t s i r a n d a g a l i m y b ė mažinti
k a l b o s išteklius i r s i e k t i g l a u s t u m o ( p l g . taip pat jänfujzüles). Liaudies
d a i n o s e dažniau vartojamas žodžių j u n g i n y s . N e r a s t a v e r t i m ų dainų,
k u r i o s e b ū t ų pavartotas j u n g i n y s Jūnu ugunis ar jo v a r i a n t a i , todėl
k a i p p a v y z d y s p a t e i k i a m a s t i k v i e n a s latviškas k e t u r e i l i s i r jo p a ž o d i ­
nis vertimas:

įsa, Tsa Janu nakts Trumpa, trumpa Janių naktis

Par visam naksninūm: Už visas nakteles:
Te satumsa, te izausa Čia sutemo, čia išaušo
Pie J ä niš a u g u n t i n a s. Prie J a n y č i o ugnelės.
L D 32891 RK

J o n i n i ų šventės p a v a d i n i m a s Lyguo šventė (latv. LTgo svetki) s i e t i ­

nas su J o n i n i ų d a i n o m s b ū d i n g u p r i e d a i n i u lyguo, kurio semantika
nėra visiškai aiški. T i e k p r i e d a i n i s , t i e k šventės p a v a d i n i m a s i r k i t i tos
pačios šaknies žodžiai, pavyzdžiui, iTgolūji, iTgotnes, s u n k i a i v e r č i a m i
ir taip pat p a t e n k a į b e e k v i v a l e n t ė s l e k s i k o s g r u p ę ( p l g . B a n k a v s
2 0 0 1 , 10). L a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n e iTgo a p i b ū d i n a m a s k a i p e t n o ­
g r a f i z m a s 'etnogr. „ l y g u o " - p r i e d a i n i s latvių l i a u d i e s d a i n o s e , k u r i o s
d a i n u o j a m o s p e r „ L y g u o " š v e n t ę ( j o n i n e s ) ' ; LTgo svčtki 'etnogr. „ L y ­
g u o " š v e n t ė , j o n i n ė s ' . T a i p pat ž o d y n e aiškinamas i r v e i k s m a ž o d i s
iTgot 'etnogr. d a i n u o t i „ l y g u o " d a i n a s ' ( v i s i LLKZ 1977, 355). Beje,
naujajame latvių-lietuvių kalbų ž o d y n e p a k e i č i a m a LTgo svčtki 'et­
nogr. L y g u o š v e n t ė , R a s o s (Joninių išvakarės)', o iTgotne ' l y g u o t n ė ,
„ l y g u o " ( J o n i n i ų ) d a i n a ' (LLKZ 2 0 0 3 , 3 8 3 ) . Latvių k a l b o s ž o d y n e
t a i p pat a i š k i n a m a s žodis ligo 'vasaros saulėgrįžos ( l y g u o š v e n t ė s ) p a ­
pročių i r b u i t i n i ų dainų refrenas' i r ' t a i , k a d a p a g a l tradiciją d a i n u o j a
dainas su t o k i u refrenu (dažniausiai apie laiką, l a i k o t a r p į ) ' , p a t e i k i a m i
 žodžių j u n g i n i a i LTgo diena, LTgo vakars, LTgo svetki, iTgosvetki. Taip
pat ž o d y n e g a u s u i r kitų su šiuo v e i k s m u arba šiuo l a i k o t a r p i u s u s i j u ­
sių žodžių: iTgodziesma 'vasaros saulėgrįžos ( l y g u o š v e n t ė s ) papročių
ir b u i t i n ė d a i n a su r e f r e n u „ l i g o " ' ; iTgoiūjs ' L y g u o šventės dalyvis;
d a i n u o j a n t i s l y g u o d a i n a s ' ; iTgotnes ' L y g u o d a i n o s ' ( L L V V 4 6 9 1 ) .
Š i o s f o r m o s atsiradimas latvių k a l b o j e siejamas su veiksmažodžio
iTgot v i e n a iš r e i k š m i ų ' d a i n u o t i l y g u o d a i n a s ' ( I b i d . , 6 9 1 ) . { šį žodį
d ė m e s į a t k r e i p i a latvių l e k s i k o s e t i m o l o g i j o s t y r i n ė t o j a s K o n s t a n t i n a s
K a r u l i s ( K o n s t a n t i n s K a r u l i s ) : „ V e i k s m a ž o d ž i o iTgot r e i k š m ė ' d a i n u o t i
J o n i n i ų dainas; l i n k s m i n t i s J o n i n i ų n a k t į ' s u s i f o r m a v u s i n e v i e n dėl
vasaros saulėgrįžos m i t o l o g i n i ų vaizdinių, bet i r dėl s e n o v i n i o s u p r a t i ­
m o apie d a i n a v i m ą i r y p a t i n g ą d a i n a v i m o b ū d ą k a i p b a l s o l i n g a v i m ą ;
s e m a n t i n e s paraleles s u k u r i a v e i k s m a ž o d ž i o locTt v a r t o j i m a s . N e p r i ­
k l a u s o m a i n u o J o n i n i ų tradicijų ligot r e i k š m ė ' d a i n u o j a n t džiūgauti'
<...> Iš t o k i o d a i n a v i m o b ū d o p a v a d i n i m o išsirutulioja i r ž o d ž i o iTgo
r e i k š m ė : tai v e i k s m a ž o d ž i o k a i t y m o f o r m a , k u r i f u n k c i o n u o j a k a i p
d a i n o s refrenas b e i k a r t u y r a i r d ž i ū g a v i m o išraiška" (LEV I 533).
A p i e žodžio iTgot k i l m ę i r r e i k š m ę išsamiau k a l b a i r A l f o n a s V i l s o n a s
( A l f o n s V i l s o n s ) ( V i I s o n s 1 9 8 4 ) . „ J o n i n i ų dainų p r i e d a i n i o lyguo
' l i n g u o k , l i n g u o j a ' s e m a n t i k o j e , be kitų m o t y v ų , į ž v e l g i a m a s i r e r o t i ­
nis elementas" ( B u t k u s 1995, 92). Pastebėta, kad v e n g i a m a versti
t o k i a s dainas, k u r i o s e y r a Šis žodis. P a v y k o a p t i k t i t i k v i e n ą pavyzdį,
k u r versta a p y t i k r i a i tapačių v e i k s m a ž o d ž i u , t i k s l i a u , v i e n u iš g a l i m ų
v e i k s m ų n u s a k y m o variantų. K i t a s p a v y z d y s — tai pažodinis v e r t i m a s ,
k a i p u s d a l y v i s ligodami, t. y. d a l y v a u d a m i J o n i n i ų a p e i g o s e , k e i č i a m a s
a r t i m o s r e i k š m ė s daiktavardžiu:

Kas gulėja Janu nakti, Kas miegojo fono naktį,

Mūžam vTra nedabūs. Niekad vyro nebegaus.
Es l T g o j u Janu nakti, Aš dainavau fono naktį,
Man būs kūzas šoruden. L D 16926 Man - vestuvės rudenį. A B 93

Kas tur spid, kas tur mirdz Kas ten šviečia, kas ten mirga
Vinci biržes galina? Anam beržyno gale?
Mūsų puiši lig od a m i Mūsų bernai j o n i n i n k u i
Dedzin fūna uguntinu. L D 32896 Kūrena Janio ugnelę. RK
 L a b a i p a m ė g t a k a l b i n ė s raiškos p r i e m o n ė tautosakoje y r a d e m i ­
nutyvai, kurie kaip „ekspresinės-emocinės kalbos priemonė kuria
savitą stilių, k u r kas t u r t i n g e s n į ir sudėtingesnį negu šnekamosios
k a l b o s s t i l i a i , kurių p a g r i n d u ji s u s i d a r ė " ( A l e k s y n a s 1 9 7 1 , 10; c i t . iš
M a c i e n ė 2 0 0 2 , 8 1 ) . A p s k r i t a i latvių l i a u d i e s d a i n o s e , taip pat i r
j o n i n i ų d a i n o s e , g a u s u d e m i n u t y v ų . T a i „dar v i e n a s latvių l i a u d i e s
dainų b r u o ž a s , k u r i s l i e k a „daiktu savyje", b e v e i k n e s i d u o d a v e r č i a ­
mas. T a i savotiška „ m a ž i n i m o " a t m o s f e r a , k a i į bet kurį daiktą, į bet
kurią sąvoką ar reiškinį g a l i m a k r e i p t i s d e m i n u t y v u . G y v e n i m a s ,
m i r t i s , d a n g u s , ž e m ė , d r a u g a s , priešas, b r o l i s , e n g ė j a s , m o t i n a i r p a ­
m o t ė - v i s a stilistiškai s u š v e l n i n a m a , v i s a įvardijama mažybinėmis
f o r m o m i s . S v a r b i a u s i a šio r e i š k i n i o priežastis ar n e b u s t i k m e t r i n i s
k a n o n a s , r e i k a l a u j a n t i s sklandžiai p r i p i l d y t i preciziškas r i t m o a t k a r ­
pas, nes k i e k v i e n a s t o k s s u m a ž i n i m a s d u o d a v i e n ą , d u , net tris p a ­
p i l d o m u s s k i e m e n i s . <...> Tačiau liaudies kūrybą r e d u k u o t i vien į
formos dalykus nebūtų teisinga. Tiksliai nugludinta „mažinimo" sis­
tema nedaro n e i s a l s v u m o , nei v y p č i o j i m o įspūdžio, l a t v i u i ji nežadi­
na j o k i ų ekstravagantiškų a s o c i a c i j ų . N e t i e s i o g i a i , gal net n e s ą m o n i n ­
gai m a ž y b i n i a i žodžiai leidžia dar s t i p r i a u pajusti p a s a u l i o v i e n o v ę ,
dialektinį g ė r i o i r b l o g i o ryšį, g y v e n i m o p r o b l e m ų s u d ė t i n g u m ą ir
n e v i e n a r e i k š m i š k u m ą . M a ž y b i n i ų f o r m ų y r a b e v e i k visų tautų f o l k l o ­
re, jų g r a m a t i n i s arsenalas, t a r k i m , l i e t u v i ų , u k r a i n i e č i ų ar p o r t u g a l ų
k a l b o s e d a u g p l a t e s n i s , bet s t i l i s t i n i u v a r t o j i m u latvių fantaziją kažin
ar kas p r a l e n k t ų " ( S k u j e n i e k a s 1 9 8 9 , 1 9 - 2 0 ) . Latvių l i a u d i e s
dainų k a l b ą t y r i n ė j ę s k a l b i n i n k a s A r t u r a s U o z u o l a s ( A r t u r s O z o l s )
taip pat t v i r t i n a , k a d dažniausiai t o k į d e m i n u t y v ų p a s i r i n k i m ą l i a u ­
dies d a i n o s e l e m i a n e d e m i n u t y v ų reikšmė, o forma. D e m i n u t y v a s
l i a u d i e s d a i n o s e k a i p stilistinė p r i e m o n ė dažniausiai t e n k i n a r i t m i k o s
p o r e i k i u s (tai s ą l y g o j a m a p ė d o s r e i k a l a v i m ų ) , o n e e m o c i n i o t u r i n i o
raišką, n e s u t e i k i a m a l o n i n i o a t s p a l v i o m a ž y b i n e forma išreikštam
žodžiui ( O z o l s 1 9 9 3 , 3 1 ) . T a i m a t y t i i r a n a l i z u o j a n t latvių k a l b o j e
p a s i r e n k a m a s f o r m a s . P a l y g i n u s įvairių l i a u d i e s dainų tekstus g a l i m a
t e i g t i , k a d d a ž n i a u a p t i n k a m i , pavyzdžiui, s u b j e k t o - v e i k ė j o p a v a ­
d i n i m o d e m i n u t y v a i . L i e t u v i š k u o s e v e r t i m u o s e , j e i g u tai n e g r i a u n a
d a i n o s struktūros, d e m i n u t y v a s taip pat p e r t e i k i a m a s a t i t i n k a m u d e ­
minutyvu:
 Jan its jūja rudzit lauku Per rugius J a n y t i s jojo
Ar peleku mčteliti, Su pilku apsiaustėliu,
Lai zied mana rudzu druva Tcpražysta rugių laukas
Pelčkiem ziediniem. L D 32546 Pilkaisiais žiedužiais. S G 109

V i s dėlto pastebėta, k a d neretai vertiniuose d e m i n u t y v a i keičiami

n e d e m i n u t y v i n ė m i s f o r m o m i s . T a i p a s a k y t i n a i r apie asmenvardžius
JänTtis (variantas Jūnits), žodžių j u n g i n i u s su šventės p a g r i n d i n i o
v e i k ė j o v a r d u , i r apie kitų žodžių d e m i n u t y v u s (tačiau tai nėra šio
s t r a i p s n i o objektas):

Jūnits sčž kalninū, Janis sėdi kalnely,

Zūju našta mugurū; Žolių plekas ant pečių,
Cik zūlišu nastinū, Kiek žolyčių tam pleke,
Tik telišu kutina. L D 32433 Tiek veršelių kūtėje. S G 108

Žiedu, žiedu Jūnits nūca, Žiedu, žiedu Janis ėjo,

Lapu, lapu Pčtcrits. Lapu, lapu Peteris,
Aiz Petera lapinam Pro Peterio lapužius
Neredz Jūna kumelinu. L D 33074 Janio žirgo neregėt. S G 111

L a b a i retas atvejis, k a i latviška n e d e m i n u t y v i n ė f o r m a v e r č i a n t

p e r t e i k i a m a lietuvišku d e m i n u t y v u :

Kas dos manim Jūnu nakti Kas duos Joninių naktelę

Jaunu puisi klūt gulėt, Jaunų bernų man miegoti,
Tam es došu rita agri Tam aš duosiu ankstų rytų
Pilnu glūzi brandavina. L D 17014 Pilnų kaušų arielkėlės. Л В 92

L i a u d i e s k ū r y b o s tekstai, tarp jų i r l i a u d i e s d a i n o s , p a d e d a g e ­
r i a u pažinti tautos savitumą. J o n i n i ų , k a i p v i e n o s iš r e i k š m i n g i a u s i ų
latvių tautinių k a l e n d o r i n i ų š v e n č i ų , l e k s i k o j e i r s u j o m i s susijusių
apeigų d a i n o s e g a u s u k i t o m s t a u t o m s n e ž i n o m ų e l e m e n t ų . D a l i s jų
a t s i s p i n d i i r l i a u d i e s d a i n o s e - p i r m i a u s i a tai straipsnyje n a g r i n ė t a b e ­
ekvivalentę leksika: subjektų (šventės veikėjų) ir objektų (patiekalų,
p u o š y b o s e l e m e n t ų ) p a v a d i n i m a i . S u jų p e r t e i k i m o s u n k u m a i s s u s i ­
d u r i a jvairių k a l b ų , tarp jų i r lietuvių, v e r t ė j a i . Apžvelgti pavyzdžiai
r o d o , k a d dažniausiai l i e t u v i š k u o s e v e r t i m u o s e v a r t o j a m a s s u l i e t u v i n ­
tas latviškų Švenčių p a v a d i n i m a s Janiai - tai p a s a k y t i n a i r apie š v e n č i ų
pavadinimą, i r apie j u n g i n i u s , k u r i ų s u d ė t y j e y r a šis t i k r i n i s žodis
(Janio arba Janių tėvas, Janio arba Janių naktis i r p a n . ) . K u r kas įvairiau
v e r č i a m i dainų tekstai, k u r i u o s e esama o b j e k t ų pavadinimų. Jeigu
jie l a t v i š k a m e tekste v a d i n a m i g i m i n i n i u ( n o m e n k l a t ū r i n i u ) p a v a d i n i ­
m u , v e r t i m a s n e k e l i a j o k i ų s u n k u m ų . T a č i a u j e i g u jų s u d ė t y j e y r a v a r ­
das Jänis, vertėjai r e n k a s i a t i t i k m e n i s i r p a g a l jų s e m a n t i k ą , i r p a g a l
f o r m a l i u s , t. y. d a i n o s r i t m i k o s , r e i k a l a v i m u s ( d i d e l e a t i t i k m e n ų įvai­
rove p a s i ž y m i p a v a d i n i m a s Janu zūles). Y p a t i n g a vieta šioje leksikos
g r u p ė j e t e n k a k i t a m s a u l ė g r į ž o s šventės p a v a d i n i m u i LTgo svetki. N o r s
jo p a g r i n d ą s u d a r a n t i s v e i k s m a ž o d i s iTgot v e r č i a m a s įvairiai, v i s d ė l t o
p a s t e b i m a t e n d e n c i j a a p s k r i t a i v e n g t i v e r s t i t o k i a s dainas - vertimų
b e v e i k n e a p t i k t a . K a i p l i a u d i e s dainų refrenas žodis v a r t o j a m a s s u l i e ­
t u v i n t a f o r m a lyguo, t i k to n e a t s p i n d i dainų t e k s t a i , jų v e r t i m a i . T a i p
pat latvių J o n i n i ų d a i n o s e g a u s u d e m i n u t y v ų , net i r b e e k v i v a l e n t ė s
l e k s i k o s g r u p ė j e , pavyzdžiui, JūnTts, kurių v e r t i m a s į lietuvių kalbą
taip pat esti s k i r t i n g a s . N o r s t o k i o s d a r y b o s žodžiai nėra s v e t i m i l i e t u ­
vių k a l b a i ( p l g . , pavyzdžiui, su a n g l ų k a l b a ) , l i a u d i e s dainų v e r t i m u o ­
se ne v i s a d a latviškuosius d e m i n u t y v u s p a v y k s t a p e r t e i k t i a t i t i n k a m o s
f o r m o s žodžiais. T a č i a u i r latvių k a l b o j e d e m i n u t y v a i n ė r a v a r t o j a m i
v i e n t i k s e m a n t i n i a i s t i k s l a i s — dažnai jų p a s i r i n k i m ą l e m i a f o r m a l i e j i
d a i n o s k e t u r e i l i o r i t m i k o s p o r e i k i a i . T a i g i i r verčiant d e m i n u t y v i n ė ar
n e d e m i n u t y v i n ė f o r m a p a s i r e n k a m a , n o r i n t išsaugoti s t r u k t ū r i n į a r t i ­
m u m ą o r i g i n a l o t e k s t u i . J o n i n i ų dainų v e r t i m a i y r a n e l e n g v a s darbas,
jų m e d ž i a g a į d o m i i r v e r t i n g a įvairiems t y r i m a m s .
 L A T V I Ų J O N I N I Ų D A I N O S IR J Ų
V E R T I M O SPECIFIKA

Santrauka

Liaudies kūrybos tekstai, tarp jų ir liaudies dainos, padeda geriau pažin­

ti tautos savitumą. Joninių, kaip vienos iš reikšmingiausių latvių tautinių
kalendorinių švenčių, leksikoje ir su jomis susijusių apeigų dainose gausu
kitoms tautoms nežinomų elementų. Dalis jų atsispindi ir liaudies dainose -
pirmiausia tai straipsnyje nagrinėta beekvivalentė leksika: subjektų (šventės
veikėjų) ir objektų (patiekalų, puošybos elementų) pavadinimai. S u jų pertei­
k i m o sunkumais susiduria įvairių kalbų, tarp jų ir lietuvių, vertėjai. Apžvelgti
pavyzdžiai rodo, kad dažniausiai vertimuose į lietuvių kalbą vartojamas sulie­
tuvintas latviškų švenčių pavadinimas Janiai - tai pasakytina ir apie švenčių
pavadinimą, ir apie junginius, kurių sudėtyje yra šis tikrinis žodis (Janio arba
Janių tėvas, Janio arba Janių naktis ir pan.). K u r kas įvairiau verčiami dainų
tekstai, kuriuose esama objektų pavadinimų. Kai jie latviškame tekste vadina­
m i g i m i n i n i u (nomenklatūriniu) pavadinimu, vertimas nesukelia jokių s u n ­
kumų. Tačiau jeigu junginyje yra vardas Janis, vertėjai renkasi atitikmenis ir
pagal jų semantiką, ir pagal formaliuosius, t. y. dainos ritmikos, reikalavimus
(didele atitikmenų įvairove pasižymi pavadinimas Jänu zäles).
Ypatinga vieta šioje leksikos grupėje tenka kitam saulėgrįžos šventės
pavadinimui LTgo svčtki. N o r s jos pagrindą sudarantis veiksmažodis ligot
verčiamas nevienodai, vis dėlto pastebima tendencija apskritai vengti versti
tokias dainas - vertimų beveik neaptikta. Kaip liaudies dainų refrenas var­
tojama sulietuvinta forma lyguo, tik to neatspindi dainų tekstų užrašai, jų
vertimai. Taip pat latvių Joninių dainose gausu deminutyvų, net ir b e e k v i ­
valentės leksikos grupėje, pavyzdžiui, Jänits, kurie verčiami į lietuvių kalbą
taip pat nevienodai. N o r s tokios darybos žodžiai nėra nebūdingi lietuvių
kalbai (plg., pavyzdžiui, su anglų kalba), liaudies dainų vertimuose ne visada
latviškuosius deminutyvus pavyksta perteikti atitinkamos formos žodžiais.
Ir latvių kalboje deminutyvai nėra vartojami vien tik semantiniais tikslais -
dažnai jų pasirinkimą lemia formalieji dainos ketureilio ritmikos poreikiai.
Taigi ir verčiant deminutyvinė ar nedeminutyvinė forma pasirenkama, n o ­
rint išsaugoti struktūrinį panašumą į originalo tekstą. Joninių dainų vertimas
yra nelengvas darbas, medžiaga įdomi ir vertinga įvairiais t y r i m o aspektais.
 LATVIEŠU JÄNU TAUTASDZIESMAS
U N T O ATDZEJOŠANAS SPECIFIKA

Kopsavilkums

Tautas daiĮrades teksti, starp tiem ari tautasdziesmas, palfdz labäk

iepazlt tautas nacionälo savdablbu. Jänu kä vienu no nozimlgäko latviešu
tautas kalendäro svčtku leksika u n ar tiem saistlto ritualu dziesmas daudz
citäm tautäm nezinämu elementu. V i e n a to daja atspoguĮota tautasdziesmas.
Vispirms tä ir bezekvivalenta leksika: subjektu resp. svčtku norisčs iesaistito
personų n o s a u k u m i Jana tčvs, Jana mute, Jänu berni u n objektu (edienu,
rotäjumu u . tml.) n o s a u k u m i . A r to atveides grūtlbam saskaras dažadu valodu,
tostarp ari lietuviešu, tulkotaji. A n a l i z e liecina, ka visbiežak atdzejojumos
lietots lietuviskots latviešu svčtku nosaukums Janiai, - tas sakäms kä par
pašu svčtku nosaukumu, tä par värdkopäm, k u r u sastävä ir šis personvärds
(Janio vai Janių tėvas, Janio vai Janių naktis u . tml.). Atdzejojumu dažadiba
ir lieläka tautasdziesmäm ar attieciga objektą nosaukumu: ja ieklauts
personvärds Jänis, tulkotaji meklč ekvivalentus gan pčc to semantikas, gan
pčc formaliem kritčrijiem resp. dziesmu ritmikas prasibäm (ar lielu dažadibu
izcejas objektą nosaukums JŪŲU zäles).
Ipaša vieta šaja leksikas grupä ir eitam saulgriežu svčtku nosaukumam
LTgo svčtki. Kaut gan täs pamatą esošo darbibas värdu ligot tulko dažadi,
tomčr fiksčta tendence izvairities no šūdu tautasdziesmu atdzejošanas - to
gandriz nav konstatčts. Kä tautasdziesmu refrenu lieto lietuviskotu formų
lyguo, tikai to neatspoguĮo ne tautasdziesmu pieraksti, ne to atdzejojumi.
Täpat latviešu Jänu dziesmäs bagätigi lietoti d e m i n u t i v i , pat bezekvivalenta
leksikas grupä, k u r i lietuviešu valodä atdzejoti atškirlgi. Kaut gan šadi darinäti
värdi nav sveši a r i lietuviešu valodai (sal., piemčram, ar angju valodu),
tautasdziesmu atdzejojumos ne vienmčr izdodas latviešu deminutivus
atveidot ar atbilstošas formas värdiem. Taču ari latviešu valodä deminutivus
nelieto tikai semantiskä nolūka - bieži v i e n to izvčli formali motive dziesmas
četrrindes ritms. Tapčc ari atdzejojot deminutiva vai nedeminutlva formų
izvčlas, lai saglabätu strukturälo atbilstlbu avotvalodas tekstam. Atdzejot
Jänu dziesmas nav viegls darbs, turklät täs ir interesants u n včrtlgs dažadu
pčtijumu materials.
 L A T V I A N F O L K S O N G S O F ST JOHN'S F E A S T A N D T H E
SPECIFICITY OF THEIR TRANSLATION

Summary

Folk texts, folk songs among them, help to understand better national
identity of the people. T h e lexis of St John's (Lat. Jäni) feast, one of the most
important calendar feasts i n Latvia, and the songs related to the feast contain
a lot of words unfamiliar to other nations. T h e present article analyses the
non-equivalent lexis: the names of characters participating in the feast and
the names of objects (dishes, decorative items). T h e y are difficult to render
in other languages, and the Lithuanian language among them. T h e collected
examples show that most often the translations into Lithuanian contain the
Lithuanized Latvian feast name Janiai; this is true for the feast name and for
the phrases with this proper name (Janio or Janių tėvas [Janis father], Janio or
Janių naktis [Janis night], etc.). T h e translations of folk song texts containing
the names of objects are more varied. If the Latvian text contains cognate
(nomenclature) names, translators have no difficulties to render them. B u t
if the phrase contains the proper name funis, translators use equivalents
according to their semantics and according to formal, e.i. rhythm of a song,
requirements (the phrase Jūnu zūles has a lot of variants in translation).
A special place i n this semantic group has another name of the solstice
feast Ligo svčtki. T h o u g h the base verb ligot is translated differently, the
tendency to avoid translating such songs is observed. T h e Lithuanized
form lyguo is used as refrain of the folk songs, but this is not reflected
in the recordings and translations of the songs. Diminutives abound i n
Latvian St John's feast songs but even in the group of non-equivalent
lexis, for example, Jūnits, they are translated into Lithuanian differently as
well. T h o u g h diminutives are c o m m o n i n the Lithuanian language (cf. for
example, English), i n the translations of folk songs it is not always possible
to render Latvian diminutives by the words of appropriate form. However,
the use of diminutives is determined not only by their diminutive meaning,
but by their form as well that is more suitable for folk rhythm. So, the
diminutive or n o n - d i m i n u t i v e form is chosen in order to preserve the
structural closeness to the original text. Translation of Latvian St John's feast
songs is not an easy job but they are interesting and valuable for various
research.
 Latviešu tautasdziesmas lietuviški:
valodnieciskais aspekts

Icvads
T a u t a s d z i e s m a s kä v i e n a n o n o z l m l g ä k a j ä m n a c i o n ä l ä s s a v d a -
b l b a s i z p a u s m e s f o r m ä m i r Hela latviešu tautas b a g ä t l b a . L i e l a daja
tautasdziesmu aptver dažadus c i l v e k a d z i v e s p o s m u s , taču ir ari
samčra daudz četrrinžu, kas v e l t l t a s k a l e n d ä r a j i e m svėtkiem. It
Ipaši l i e l ä k a j i e m latviešu tautas s v č t k i e m - J ä n i e m , s a u k t i e m a r i p a r
LTgo svčtkiem, LTgo vakaru, Jūna dienu, bet t a u t a s d z i e s m a s vasaras
saulgriežu s v č t k u s i n o n l m i ir Zūįu svčtki, Zūįu vakars, Žiedu svčtki,
Žiedu vakars.
Jani g a n p č c s v i n č š a n a s l a i k a , g a n p č c n o s a u k u m a (tas c i l d i n ä m s
n o personvärda Jūnis, kas savukärt c e l i e s n o e b r e j u c i l m e s vardą
Johanness (ebr. Johūnūn, Jehohūnūn 'Jahve ir apžčlojies'), romiešu
Januss ( r o m . m i t . Janus) (LPV 174; 1 8 1 ; 175)) ir d a u d z u r a d n i e c l g u
i n d o e i r o p i e š u t a u t u s v e t k i , k a m r a k s t u r l g a s senas t r a d i c i j a s . „ I n d o -
eiropieši Jäni saistą ar dabas a u g l i b u u n d i n a m i k ų vasaras s a u l g r i e ž o s "
( I b i d . , 1 7 4 ) . „Vasaras saulgrieži i e z i m ė škirtni g a n paša dabä, g a n
zemkopja darbą gada. D a b ä tä i r garäkä d i e n a , Isäkä n a k t s : „te
satumsa, te u z a u s a p i e Janlša u g u n t i n a s " . P i r m s J ä n i e m i r jau b e i g t i
aršanas u n sčšanas d a r b i , p č c J ä n i e m säkas s p r i e g s ražas novakšanas
p o s m s ; to i e v a d a s i e n a pjauja, p č c t a m seko r u d z u u n vasaräja
novakšana. Ligo vakars tädejädi latviešu z e m n i e k a m ir pčdčjais
atelpas u n p r i e k a b r l d i s p i r m s i n t e n s l v a , grūta darbą c č l i e n a . T a d ė J
ari u z Jänu svinešanu pošas kä u z l i e l i e m s v č t k i e m , s t e i d z o t izravet
u n apkopt daržus, tirot p a g a l i n u s u n istabas, i z p u š k o j o t č k a s ar
m e i j ä m u n v a i n a g i e m u n j ä n u z ä l e m . Vasaras s a u l g r i e ž i , nakts no
2 3 . u z 2 4 . j ū n i j u , i r z i e m e Į u įsas vasaras k u l m i n e j u m s , d z l v l b a s spėkų
u n džinu a p l i e c i n ä j u m a Įniks" ( R ū k e - D r a v i n a 1 9 9 1 , 5).
V i s a šo latviešu tautas s v č t k u gaita, tajos valdošas n o s k a n a s u n
tradicijas k o n c e n t r č t i paustas a r i t a u t a s d z i e s m a s .
 Tautasdzicsmu atdzejojumi
Latviešu t a u t a s d z i e s m u a t d z c j o š a n a citäs v a l o d a s , tostarp l i e t u ­
viešu, prasa l i e l u d a r b u u n i r b e z g a l a sarežglta u n grfita. L i e t u v i e š u
valodä daju latviešu t a u t a s d z i e s m u atdzejojis d z e j n i e k s S i g i t s G e d a
( S i g i t a s G e d a , t u r p m ä k tekstä S G ) , dažas savu g r ä m a t u u n r a k s t u
vajadzibäm - v a l o d n i e k s A l v l d s B u t k u s ( A l v y d a s B u t k u s , t u r p m ä k
tekstä A B ) . Tiesi šie a b u a u t o r u p u b l i c č t i e č e t r r i n ž u atdzejojumi
izvėlėti par pėtljuma avotu. Latviešu tautasdziesmas izcejas ar
d a z ä d ä m I p a t n i b ä m , v i e n a n o t ä m - Jänu d z i e s m ä s t i e k l i e t o t s ne
m a z u m s ar tradlcijäm, paražam saistitu värdu, k a m nav a n a l o g u eitas
v a l o d a s , t a p ė c atdzejot täs i r Tpaši sarežglti. V ä r d n l c a s tädus värdus
n e r e t i m a r k e kä e t n o g r ä f i s m u s , bet lingvistiškąja literatūra mėdz
d č v č t par b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k ų , a r i par l a k ū n a m (raksta vajadzibäm
izvėlėts t e r m i n s bezekvivalenta leksika, bet plašak par šo u n e i t u
aplūkojamo leksikų nosaucošu terminu lietošanu sk. B a n k a v s
1
2 0 0 1 ; K v a š y t ė 2 0 0 3 c ) . A t v e i d o j o t bezekvivalenta leksikų, reizčm
näkas izlldzėties ar aprakstošam k o n s t r u k e i j ä m vai pat k o m e n t ä r i e m ,
lai cittautu lasltäjam būtu skaidräks priekšstats, par k ä d u lietu,
parädlbu u . t m l . i r r u n a .
Salldzinäjumam v i s p i r m s verts ielūkoties latviešu-lietuviešu
värdnlcas, k u r s a s t o p a m i vairäki m i n ė t a s s e m a n t i k a s latviešu n o s a u k u ­
m u t u l k o j u m i lietuviešu valodä, p i e m ė r a m , fanu mate ' š e i m i n i n k ė ,
vaišinanti j o n i n i n k u s ' [ s a i m n i e c e , kas c i e n ä Janu b e r n u s ( l l g o t ä j u s ) ] ;
fänu bčrni'jonininkai (joninių vaikštynių dalyviai)' [ligotaji (Jūnu svčtku
gūjiena dalibnieki)] (LLKŽ 1 9 7 7 , 2 8 7 ) (sal. jūnubčrni 'Joninių šventės
d a l y v i a i , j o n i n i n k a i ' [Jūnu s v ė t k u d a l i b n i e k i , llgotäji] (LLKŽ 2003,
3 0 6 ) . T a č u šadu aprakstošo p r i n c i p u v a i k o m e n t a r u s grūti p i e m ė r o t
p o ė t i s k a j o s tėkštos, täpöc a t d z e j o t ä j i e m j a m e k l ė eita pieeja šis l e k s i k a s
a t v e i d e i . R a k s t ä g a l v e n a v ė r l b a pievėrsta l e k s i s k a j ä m v i e n l b ä m , Ipaši
t ä m , k u r u sastävä ir personvärds Jūnis ( l i e t u v i e š u a n a l o g s Jonas), kas i r
šo s v č t k u n o s a u k u m a pamatä. R a k s t ä a p l f l k o t i s v č t k u u n atsevišku šo
s v č t k u daju n o s a u k u m i Jūni, Jūnu diena, Jūnu vakars u. t m l . , subjektu
resp. s v ė t k u n o r i s ė s iesaistlto p e r s o n ų n o s a u k u m i Jūna tevs, Jūna mūte,
Jūnu bčrni u n o b j e k t u ( ė d i e n u , r o t ä j u m u u . t m l . ) n o s a u k u m i jūnasiers,
Jūnu zūles, Jūnu ugunis latviešu tautasdziesmas ( a r i tos nosaucoši
n o m e n k l a t ū r a s värdi) u n to atbilstošais t u l k o j u m s lietuviešu valodä
1
Sk. ši kräjumä 123.-138. lpp.
(plašak par v a l o d n i e c i s k o s k a t i j u m u u z s u b j e k t i e m u n o b j e k t i e m , k a
2
tie n o s a c l t i s a u k t i šaja rakstä, sk. K v a š y t ė 2 0 0 4 c ) .

S v č t k u n o s a u k u m ä atveide
A r b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a s k o p u m ä u n šo s v č t k u n o s a u k u m u
atveides p r o b l č m a m saskaras dažadu v a l o d u t u l k o t a j i . T ä kä s v č t k u
n o s a u k u m s i r d a u d z u c i t u n o s a u k u m u sastävdaja, v i s p i r m s i r s v a r l g i
n o s k a i d r o t tä atveides iespčjas. Kä a p g a l v o šadas l e k s i k a s ' a t v e i d i väcu
valodä p č t l j u s l latviešu v a l o d n i e c e Ilga M i g l a , „ar Jana värdu tulkotajäs
tautasdziesmas i r šadi värdu s a v i e n o j u m i : die Jūnisnacht (Jänu nakts),
der Jūnistag (Jänu d i e n a ) , das Jūnisfeuer (Jänu ugunskurs), das
Jäniskraut ( J ä n u zäles), die fūnismutter (Jana m ä t e ) , der Jänisvater (Jana
t č v s ) , die Jäniskinder (Jana b e r n i ) , der fäniskäse (Jana siers). P i r m a j o s
latviešu t a u t a s d z i e s m u t u l k o j u m o s pärsvarä värdu funis, Jūnit's vietä
l i e t o v ä c u f o r m ų Johannes. T i k a i V . A n d r e j a n o v s [1896. g. izdotajä
kräjuma - R . K . ] škir Janus, Janu vakaru ( s v č t k u s ) — das Johannis, der
Johannisabend u n Janis, Jäua mute, Jana tčvs - Jahnis, die Jahnismultcr,
der Jahnisvater. T ä a u t o r s a c l m r e d z o t škir j č d z i e n u s , kas i r pazlstamäki
v a c i e š i e m u n latviešiem .. M ū s d i e n u i z d e v u m o s konsekventi tiek
l i c t o t a f o r m a Janis" (Migla 1 9 9 6 , 11). T i e k m i n č t s a r i fakts, k a
1 9 8 5 . g . izdotajä t a u t a s d z i e s m u väciskajä a t d z e j o j u m ä p a r i n d č s s n i e g t i
k o m e n t ä r i par J ä n i e m , kä a r i par ar š i e m s v č t k i e m saistltäm reälijäm,
kas i r svešas väcu lasltäjiem ( M i g 1 a 1 9 9 3 , 6 4 ) .
A r g r ū t i b a m saskaras šis t e m a t i s k ä s k o p a s t a u t a s d z i e s m u (täpat
kä latviešu t a u t a s d z i e s m u k o p u m ä ) atdzejotäji radnieclgajä lietuviešu
valodä. K a u t g a n ari lietuvieši s v i n šos vasaras saulgriežu s v č t k u s ,
d a u d z a s realijas, k a m latviešu valodä i r Ipaši n o s a u k u m i , v i n i nepažįst.
G a l v e n o k ä r t tie i r s u b j e k t u jeb s v č t k u d a l l b n i e k u u n o b j e k t u jeb
s v č t k u a t r i b u t u - e d i e n u , r o t ä j u m u u . t m l . - n o s a u k u m i , taču grūtlbas
sagädä a r i s v č t k u n o s a u k u m ä u n tä v a r i a n t u a t v e i d e .
Saulgriežu svčtku nosaukšanai tautasdziesmu lietuviskajos
a t d z e j o j u m o s t i e k saglabäta l i e t u v i s k o t a resp. b e z latviešu d i a k r i t i s k a -
j ä m z l m č m u n ar lietuviešu vlriešu d z i m t e s lietvärdu daudzskaitja
g a l o t n i -ai a t v e i d o t a f o r m a Janiai. Analogišku svčtku nosaukums
lietuviešu valodä i r Joninės resp. n o personvärda Jonas ar piedčkli
2
Sk. ši kräjuma 170.-185. Ipp.
3
A u t o r e to sauc par regionälgeogräfisko leksikų (plašak sk. M i g l a
1996).
 -in- atvasinäts lietvärds, taču tas g a n d r l z nav sastopams latviešu
tautasdziesmu atdzejojumos. Kaut gan pastäv viedoklis, ka
„ekvivalentu var l i e t o t t i k a i tad, ja sakrlt a b u värdu n o z l m e s abäs
kultūras. D a į č j i e k v i v a l e n t i i r Jani u n Johannis" ( M i g 1 a 1996, 6),
novčrtčjot lietuviešu un latviešu svčtku nosaukumu savstarpčjo
a t t i e k s m i , r e d z a m s , k a šis p r i n c i p s n e t i e k i e v č r o t s . V a r piejaut, k a ,
n o v i e n a s puses, ar l i e t u v i s k o t o latviešu n o s a u k u m ä variantu tiek
4
m č g i n a t s saglabät t u l k o j a m ä tekstą resp. a v o t v a l o d a s kul t ūr s peci f i ku,
no. otras puses, v a r saskatlt f o r m a l u šadas a t v e i d e s i e m e s l u : z i l b j u s k a i ­
tą d e l izvčlčta Isäkä f o r m a |auj saglabät t u l k o j u m a l l d z l b u o r i g i n a l a m .
Sajä gadljumä näkas atteikties n o j e b k ä d a s m a i n a s , kas sagrautu
d z i e s m a s struktūrų — lietuviška f o r m a Joninės i r par v i e n u zilbi
garäka n e k ä latviškais s v č t k u n o s a u k u m s . T o m č r izdeväs k o n s t a t č t
piemčrus (tikai Л. Butkus tulkojuma), kuros lietota lietuviška
f o r m a , a r i h i b r i d f o r m a - lietuviška sakne u n latviška g a l o t n e (pat ne
d a u d z s k a i t j a , bet v i e n s k a i t j a f o r m a ) — Jonas. Z i l b j u skaitą n e s a k r i t i b u
k o m p e n s č c i t u värdu i z l a i d u m s :

Kas dos manim Jänu nakti Kas duos Joninių naktelę

Jaunu puisi klät gulėt, Jauną bernų man miegoti,
Tam es došu rita agri Tam aš duosiu ankstų rytų
Pilnu gläzi brandavina. L D 1 7 0 1 4 Pilną kaušą arielkėlės. A B 92

Kas gulėja Jänu nakti, Nutrauk, Dieve, rankas, kojas,

Lauz tam kūju, otru roku! Kas per Joną jaunas miega;
Dievs pasargi tėvu, mäti, Gailėk, Dieve, tėvo, motės,
Tie gulėja Jänu nakti. Jie seni per Joną miega.
L D 33187 A B 93

ŠI n o s a u k u m ä f o r m a t i e k saglabäta s a v i c n o j u m o s , kas n o s a u c
s v č t k u dajas p č c d i e n n a k t s l a i k a , kurä v e i c a m a v a i n o t i e k v i e n a
v a i o t r a d a r b l b a : Jänu rits / diena I vakars I nakts- Janio v a i Janių
rytas / diena I vakaras I naktis, a r i nakte u n e i t i täs pašas s e m a n t i k a s
v a r i a n t i , Ipaši d e m i n u t l v i , p i e m ė r a m , dienina, vakarius, naksnina.
V a r a p g a l v o t , k a tautasdziesmas tädu i r j o t i d a u d z , täpat kä latviešu
v a l o d a s personvärda Janis v i e n s k a i t j a u n d a u d z s k a i t j a g e n i t l v a f o r m ų
4
T e r m i n i avotvaloda un mčrkvaloda rakstä lietoti pčc valodnieka Jana Sija
parauga (S 11 i s 2002b).
dažadlba pirmąja s a v i e n o j u m a k o m p o n e n t a Jūna / Jūnu, taču šim
atškiribam latviešu t a u t a s d z i c s m u t ė k š t o s v č r l b a n e t i e k p i c v č r s t a :

Jana diena, Jana diena, Janio diena, Janio diena,

Šis pats Jana v a k a r i n š, Patsai Janio vakaras,
Pats Janius danei veda Pats Janytis šokį vedė
Apkąri kuplu ozolinu. L D 32918 Aplink kuplų ąžuolėlį. S G 111

Ai, jūs puiši, ai, jūs meitas, Ai jūs bernai, ai jūs mergos,
Jūnu nakti neguĮat; Janių naktį nemiegokit,
Kas gulėja Jūnu nakti, Kas miegojo Janio naktį,
Visu gadu snaudu\oja. L D 33179 Visus metus snūduriavo. S G 112

Jäpiebilst, k a S. G e d a a t d z e j o j u m o s konsekventi lieto formų

Janiai, bet Л . B u t k u s pamišus izvčlas gan lietuviskotu latviešu
personvärdu, g a n tä lietuviško e k v i v a l e n t u Jonas, ar k u r u v e i d o v a r d u
savienojumus:

Kas gulėja Jūnu nakti, Kas miegojo Jono naktį

Lai gulėja vaidėdams; Tegu miega dejuodamas;
Es neguja Jūnu nakti, Aš nemiegu Jono naktį,
Man do Laima veselibu. Man duo Laima sveikatėlę.
L D 16936 A B 93

Subjektu n o s a u k u m u atveide
Latviešu personvärds Jūnis i z p l a t i t s a r i s a v i e n o j u m o s , kas v e i d o
e i t u latviešu tautas kultūrai raksturigäs b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a s släni,
piemčram, subjektu resp. s v č t k u norises dalibnieku nosaukumos.
T ä d u n o s a u k u m u veidošanai j o t i n o d e r i g i i r värdi tevs, mute, bčrni,
kas n o s a u c r a d n i e c i b u , k u r i , p č c A r t u r a O z o l ą a p g a l v o j u m a , s a v u l a i k
k a l p o j a kä s a b i e d r i s k a s u z r u n a s vispär (veläk tos n o m a i n l j a kungs,
kundze u n įaunkundze), bet tie „ n o d e r č j a a r i Ipašu ieražu k o l e k t i v u
l o c e k j u a p z i m č š a n a i , kä Jūna tčvs, Jūna mūte, Jūnu bčrni" (Ozols
1993, 61).
T a u t a s d z i c s m u a t d z e j o j u m o s šo s v č t k u n o r i s e s iesaistito p e r s o n ų
n o s a u k u m o s täpat saglabäta latviešu personvärda Jūnis lietuviskota
f o r m a Janis, savukärt n o m e n k l a t ū r a s värdi tčvs u n bčrni t i e k a t v e i d o t i
ar lietuviešu valodas e k v i v a l e n t i e m :
Sit, Jūniti, vara bangas Mušk, Įanyti, vario būgnus
Vūrtu stabą galina, Vartastulpio viršuje,
Lai ceĮūs Jūna mate, Tegu kelias Janio motė,
Lai sanėma J ū n a bernus. Tesurenka Janio vaikus.
L D 32638 S G 109

Guli, guli Jana mäte, Gulėk, gulėk, Janio močia,

Nav tev klūtu guletūja: Nėra tavo gulėjėlio:
Jūnu tčvs pirtinū Janio tėvas pirtyje
Guj ar ciema meitinūm. L D 16461 Gul su kaimo mergužėlėm. A B 93

T a č u lietuviešu t ė k š t o s kä s a v i e n o j u m a p a m a t k o m p o n e n t i t i e k
l i e t o t i v i e n a u n tä paša latviešu värda mate s i n o n i m i motė un močia.
P č c lietuviešu v a l o d a s s i n o n i m u v ä r d n l c a s d a t i e m , g a n motė, gan močia
ir r a d n i e c i b a s t e r m i n ą motina s i n o n l m i , t i k a i atskiras to stilistiška
nokräsa - p i r m a i s (motė) i r i z l o k s n e s värds, otrais (močia) raksturigs
skarbäkai i z t e i k s m e i (SinZ 2 6 4 ) . L e k s e m a motina, kas i r latviška mūte
e k v i v a l e n t s , t a u t a s d z i e s m a s n e t i e k l i e t o t a , a c l m r e d z o t tapčc, k a i r p a r
g a r u vai par o f i c i a l u . Turklät s i n o n i m u i z v č l e rada z i n ä m a s valodiskäs
i z t e i k s m e s dažadlbas i e s p a i d u .
Sastatämajä m a t e r i a l ą k o n s t a t č t s g a d i j u m s , k a d s a v i e n o j u m a Jūna
tčvs vietä a t d z e j o j u m ä l i e t o t s t i k a i personvärds. Šads atdzejojums
liecinätu, ka mäju saimnieks un galvena svčtku persona Jūnis
u z l ū k o j a m i p a r v i e n u u n to pašu p e r s o n ų , k a u t g a n ne v i e n m č r tä i r :

Dievs dod mūsu Jūna t čv a m Duok, Dievuli, mūsų Jonui

Kuplu kuplu vasarinu: Kuplių kuplių vasarėlę:
Kartupejus tū kū kūjus, Bulves tokias kaip griežčiai,
Kūjus tū kū vūgu ratus. Griežčius didelius kaip ratai.
L D 16814 A B 94

J ä s e c i n a , k a s u b j e k t u n o s a u k u m o s atdzejotäji l i e t o g a n lietuviški
transliterčtu latviešu personvärdu, gan tä l i e t u v i š k o e k v i v a l e n t u ,
savukärt, i z v č l o t i e s n o m e n k l a t ū r a s v a r d u s , atkläj l i e t u v i e š u v a l o d a s
s i n o n l m i j a s iespčjas.

O b j e k t u n o s a u k u m u atveide
Samčra lielu tautasdziesmu leksikas siani v e i d o svčtku objektu
n o s a u k u m i . T o s n o s a c i t i var d a l i t 2 g r u p ä s - tädi, k u r n o s a u k š a n a i
 izmantots tikai nomenklatūras värds, u n analitiškas l e k s e m a s , k u r
lTdz ar n o m e n k l a t ū r a s värdu f u n k c i o n e a r i personas värds. T u l k o j o t
p i r m a s g r u p a s v a r d u s , p i e m ė r a m , vainags (liet. vainikas), paparde
(liet. papartis) u . t m l . , n e r o d a s nekädu g r ū t l b u . T ä t a d nav pamatą
runät par šis l e k s i k a s b e z c k v i v a l e n t i s k u m u , jo täs n a v specifiškas,
v i e n latviešu t a u t a s d z i e s m ä m raksturlgas realijas. P i e m ė r a m , v i e n s
n o o b j e k t i e m , k o v i s b i e ž a k tautasdziesmas, täpat kä eitos t ė k š t o s ,
n o s a u c ar n o m e n k l a t ū r a s värdu, i r o z o l s ( l i e t . ąžuolas). Kä konstate
V e l t a R ū k e - D r a v i n a , g a n epitetos, gan k o k u s i m b o l i k a lietuviešu u n
latviešu folklorą var saskatit d a u d z u s k o p l g u s e l e m e n t u s , kaut i r ari
atškiribas ( R ū k e - D r a v i n a 1 9 8 6 , 32), pasus n o s a u k u m u s nav
grūti a t v e i d o t oträ b a l t u valodä. T a č u tautasdziesmas sastopams d a u d z
v i e n a u n tä paša vardą v a r i a n t u , bieži v i e n to n o s a k a tautasdziesmas
p i e r a k s t a v a i i z p l a t i b a s v i e t a : tradicionälais saulgriežu s v e t k u k o k s
ozols (tä n o s a u k u m ä v a r i a n t i latviešu valodä - d e m i n u t l v i ozolinš, ozu-
linš); vainags ( v a r i a n t i - d e m i n u t l v i vainadzinš, vainacinš, vainacinš;
b a r b a r i s m s kronis); uguns ( v a r i a n t i - d e m i n u t i v s uguntina). Samerä
d a u d z tautasdziesmas ir izlokšnu formų, täpat kä, starp c i t u , a r i
daijliteratūra, k u r ar Jänu r i t u ä l i e m saistltäm p e r s o n a m , p r i e k š m e t i e m
vai d a r b i b ä m p i e m i t z i n ä m a r e g i o n ä l a s p e c i f i k a : pit vainagu; vit vaina­
gu; vainagi u n vainagi, vainaki u n vainaki u . t m l . ( R ū k e - D r a v i n a
1991, 8). T u l k o j u m o s visbiežak priekšroka tiek dota v a r d a m , kurs der
р ё с f o r m a l i e m k r i t e r i j i e m , - ja tas ir literäräs v a l o d a s värds, n e t i e k
m e k l e t s e k v i v a l e n t s i z l o k s n č s . Turklät n e t i e k n e m t a s v e r a a r i šo värdu
f o r m ų a t b i l s m e s latviešu u n lietuviešu t ė k š t o s :

Ai, fūniša vakarinš, Ai Janyčio vakarėlis,

O z u l i n a tčrčtūjs Ą ž u o l ė l i o pilstytojas
Grib daržini, tirumini, Nori sodai, nori dirvos,
Grib meilinąs vai пас i n u. Nori mergos v a i n ikėl i o.
L D 32320 S G 107
Jūt}u nakti nepažinu, Janio naktį ncatskyriau,
Kuru sieva, kura meita: Kur žmona, kur mergužėlė:
I sievūm(i), i mcitūm(i) Kas mergelė, kas murtelė,
Zajš o z ola vainudz i n š. Žalias ąžuolo vainik a s.
L D 33148 S G 112
 fänu mielasts n a v i e d o m ä j a m s b e z d i v i e m g a l v e n a j i c m o b j e k t i e m -
alus u n siera, k u r i „ v e i d o o b l i g ä t o s v ė t k u d z ė r i e n a u n ė d i e n a p a r i "
(R ü k e - D r a v i n a 1 9 9 1 , 2 6 ) . D z i e s m ä s s k a i d r i atspogujots darbu
s a d a l l j u m s : s a i m n i e c e resp. Jana m u t e , gada par s i e r u , bet s a i m n i e k s
resp. Jana tevs, par a l u ( I b i d . , 15). L e k s i s k ä v i e n i b a , kas n o s a u c v i e n u
n o t i e m - Jana siers - p i e s k a i t ä m a b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a i ( K v a š y t ė
2 0 0 3 c , 18). B e t a l u m , kas t i e k b r ū v e t s p a r g o d u š i e m s v č t k i e m , n a v
stabila s a v i e n o j u m a , jo tä nav speciäla, t i k a i š i e m s v č t k i e m p a r e d z č t a
alus š k i r n e . N a v šaubu, k a varčtu t i k t l i e t o t a a r i värdkopa Jänu alus,
taču tautasdziesmas täda l i e t o j u m a p i e m č r u n a v k o n s t a t č t s .

S i e r u, s i e r u, Jana mäte, S ü r i o, s ū r i o, Janio mote,

Tev bij govts laidaru; Tavo karvės laidare;
A I и, a I u Jana tėv(i)s, Alaus, alaus, Janio tėve,
Tev bij mieži ttrumū. L D 32804 Tavo miežiai lauke. S G 1 1 0

Jana mäte sieru sėja Janio motė sūrį spaudė

Deviniem(i) stūrišiem; Devyniais kampeliais;
Sim stūritis, tam stūritis, Tam kampelis, tam kampelis,
Man pasam vidučius. L D 32304 O man patsai vidurėlis. S G 107

Citėtaja p i e m č r a u n tä a t d z e j o j u m ä i r m i n e r s siers, n e v i s Jarui

siers, kas l l d z ar to vardą l i m e n i i r e k v i v a l e n t s . Atskiras k u l t u r o l o g i s k ä
k o n o t a c i j a . Latviešu valodä Jūnu siers u n tä įsais v a r i a n t s siers i r
l i n g v o k u l t u r č m a , savukärt lietuviešu valodä nav. T ä t a d lietuvieši to
užtvers vienkarši kä pärtikas p r o d u k t u — s i e r u .
Obligäts svčtku atribūts - Jänu priekšvakara plūcamas Jūnu
zūles. Tulkojošaja värdnlcä ši l e k s e m a d o t a ar aprakstošam a t b i l s m č m
vai komentäriem un norädöm: jūn[u]zūles 'bot. 1. etnogr. ž o l y n a i ,
gėlės, s k i n a m o s J o n i n i ų v a i n i k a m s p i n t i , kupolini, kupolės dial.
[zäles, p u k e s , k o p l ū c Jänu v a i n a g i e m pit]; 2. žolynai, Latvijoje
žydintys p e r Jonines (pvz., kūpolis, lipikas)' [zäles, kas L a t v i j a z i e d
J ä n o s (piem., nūrbulis, madarą)] (LLKZ 2 0 0 3 , 3 0 6 ) . Patieslbä „stipri
svärstlgi i r latviešu tautas u z s k a t i p a r t o , k u r a s p u k e s i r Istäs j ä n u
zäles. ( V i e n v e i d l b a s trūkst jau paša „ j ä n u z ä j u " rakstlbä, rakstot g a n ar
m a z o , g a n ar l i e l o b u r t u , rakstot d i v o s värdos v a i v i e n a ) . V i s b i e ž a k
par j ä n u z ä l c m - värda plašakaja n o z l m č - d č v č v i s u s a u g u s , k o llgotäji
p l ū c Jänu vakarą, taču seviški i e c i e n l t a s i r papardes, v i b o t n e s , baltais
c e j m a l a s a b o l i n š , sarkanais a b o l i n š , p l p e n e s , madaras, z i l g a l v l t e s . ..
T u r p r c t i m värda sauräkä n o z l m č Tstäs jänuzäles nav v i e n a u n ta pati
puke visos Latvijas apgabalos" ( R ū k e - D r a v i n a 1 9 9 1 , 19). A r i
v a l o d n i e c e Inese E d e l m a n e a p g a l v o , k a vairäkos L a t v i j a s n o v a d o s par
Istajäm j ä n u z ä l e m uzskata kädu v i e n u k o n k r e t u a u g u : „Lieläkajä dajä
V i d ž e m ė s i z l o k š o u Šads a u g s i r m a d a r a s ( G a l i u m ) , dažas L a t g a l e s u n
A u g š z e m e s i z l o k s n č s d i v š k a u t n u asinszäle ( H y p e r i c u m p e r f o r a t u m ) .
A r i lietuviešu v a l o d a s i z l o k s n č s u n v ä c u valodä a u g u Hypericum
p e r f o r a t u m n o s a u k u m i saistiti ar Jana värdu — j o n a ž o l ė , J o h a n n i s k r a u t .
K u r ž e m ė s i z l o k s n č s p a r j ä n u z ä l e m v i s b i e ž a k d č v č b i r z t a l u närbuli
( M e l a m p y r u m n e m o r o s u m ) l t d z l g i kä dažas lietuviešu i z l o k s n č s -
J o n o žolės, retäk a r i eitas M e l a m p y r u m sugas, p i e m ė r a m , V i r g a u n
L i e l g r a m z d ä - p j a v a s närbuli ( M e l a m p y r u m p r a t e n i e ) " ( E d e 1 m a n e
1 9 7 4 , 6 2 - 6 3 ) . A . B u t k u s , a p l ū k o d a m s latviešu Jänu tradicijas, u z s v e r ,
k a K u r ž e m e u n Z e m g a l č , kä a r i v i e t ä m V i d ž e m e par Tsto jänuzäli
5
u z s k a t i t a madarą ( l i e t . lipikas) . V i d ž e m e , K u r z e m e u n Latgalč včl
t i e k v č r t č t s nūrbulis jeb zilgalvTte (liet. kūpolis), bet L a t g a l č priekšroka
d o d a m a asinszūlei (liet. jonažolė). V i s u r L a t v i j a par svarlgäko Jänu
zäli t i k a uzskatltas vibotnes (liet. kiečiai), papardes (liet. paparčiai)
u n sarkanais abolinš ( l i e t . raudonieji dobilai) (Butkus 1995, 95).
D a u d z i n o m i n č t a j i e m o b j e k t i e m atspoguĮojas tautasdziesmas, t a p č c
ari lietuviešu atdzejojumos Šis Jänu ritualą atributą nosaukums
t i e k a t v e i d o t s Joti dažadi, savukärt bezekvivalenta leksikai pieder
tikai visparinošais nosaukums, jo konkrčto augu nosaukumus
n a v grūti pärtulkot lietuviešu valodä (te faktiški i r tas s a v d a b l g a i s
g a d i j u m s tulkošana, k a l a k ū n ą nav v i s a l e k s e m a ) . T ä d c j ä d i j ä s e c i n a ,
ka kulturologiskä k o n o t a c i j a i r v i e n a i n o s č m a m , jo p a m a t s č m a i r
i d e n t i š k a . Tas savukärt var radit p ä r p r a t u m u s : adresäts užtvers to
n o z l m i , k u r a z i n ä m a , bet n e u z t v e r s latviešu tautasdziesmas i z m a n t o t o
k u l t u r o l o g i s k o s č m u . LTdz ar to t u l k o t ä j a m , n o v i e n a s puses, it kä nav
p r o b l e m u pärtulkot, jo värds i r m e r k v a l o d ä , bet, n o otras puses, i r
v e r a n e i n a m a p r o b l e m a : kä radit to k u l t ū r t č l u , kas i r latviešu valodä
u n k o i k v i e n s l a t v i e t i s u z t v e r b e z s k a i d r o j u m a . Ja skatäm to e t n o s ą
p a s a u l a i n a s kontekstą, tad zinätuiskä, reälä p a s a u l a i n a sakrlt, atskiras
kultūras u n dajčji - v a l o d a s p a s a u l a i n a .

5
Tä kä publikacija ir lietuviešu valoda, autors i n i n lietuviškos augu nosau­
kumus kä pirmos; šaja rakstä tie saglabäti iekaväs.
 Pavaicäju Jänitim, Aš paklausiau Janyčio,
Kuru zūli pirmo raut. Kurią žolę pirma skint.
— Rauj papriekšu buldurjūni, — Kalakutžolę pirmiausia,
Pčc sarkanu ūbolinu. L D 32393 Tada rausvą dobilėlį. S G 107

V i s a laba Jana z ūle, Iš visų gėlių geriausios,

Ko rauj Jana vakarą: Skintos Janio vakare:
VTbotntte, papardite, Kietužėlis, papartėlis,
Sarkanajis ūbolinš. L D 32402 Raudonasis dobilėlis. S G 108

List', lietin, kad lidams, Lyk, lietuti, kada /y/7,

NelTst' Jana vakarą, Nelyk Janio vakare,
SalifTs Jana zäles, Sulijusios Janio žolės,
Salts Jana papardttes. L D 32388 Sulis Janio papartėlis. S G 107

Iemetam Jänu zäles Meskim j o n ž o lių kuokštelį

Jauna puiša gultinū: Bernužėlio patalan:
Dievs dod tam eitu gadu Duok, Dievuli, jam po metų
Otru jaunu gulčtūju! L D 16077 Jaunų gražią gulėįėlę! A B 95

Labvakar, Jana mäte, Labąvakar, Janio mote,

Vai gaidį ji Jana bernus? Ar tu laukei Janio vaikų?
Jūna bčrni atnešusi Janio vaikai tau atnešė
Trejdevinas Jūna zūles. Trejetą devynerių.
L D 32683 S G 110

Pėdėja atdzejojumä minėtajam jėdzienam trejdevinas (trejos

devynerios v a i , kä t u l k o j u m ä , trejetų devynerių) lietuviešu valodä
p i e m l t s i m b o l i š k a n o z l m e . S e n a j i e m l i e t u v i e š i e m šis apzlmėjums
n o z l m ė j i s „Įoti d a u d z " , jo t o l a i k p i e t i c i s saskaitlti l l d z d e v i n i , bet täläk
teikt vienkarši „daudz". T r l s r e i z d e v i n i i r d i v d e s m i t s e p t i n i - mėness
kalendära m ė n e s i s , - kas s e n č u apdziedäts kä tris o z o l i ar d e v i n i e m
z a r i e m . P a m a t o j o t i e s u z šo s i m b o l i k ų , t a u t a s d z i e s m a s atdzejojumä
6
izmantotais jčdziens v i s p i r m s akcente d a u d z u m u ,
Aplūkotie tautasdzicsmu picmūri liecina, ka dziesmäs sastopami
dažadi m i n ė t o realijų n o s a u k u m u v a r i a n t i a r i paša originälvalodä,
6
M ū s d i e n u lietuviešu lnsltnjam gan šads nosaukuma tulkojuins var asocičties
ar alkoholisko dzčricnu - no daudziem augiem pagatavotu balzamu Trejos
devynerios.
 piemeram, Jänu priekšvakara plūcamo augu nosaukuma pamat-
e l e m e n t s latviešu valodä i r v i e n s k a i t l a (zūle) vai daudzskaitja (zäles)
f o r m a , savukärt a p z l m ė t a j s i z t e i k t s g a n ar v i e n s k a i t l a , g a n d a u d z s k a i t j a
g e n i t l v u : / ü n a / Jūnu zūle / zūles. T a č u tas neatspogujojas a t d z e j o j u m o s ,
jo ne v i e n m č r i z m a n t o a t t i e d g u v ä r d k o p u .
V ė l v i e n s o b j e k t s , b e z k u r a nav i e d o m ä j a m i Jäni - u g u n s k u r s v a i
u g u n s - , latviešu valodä v i s b i e ž a k t i e k saukts par jūnugunim, taču i r
s a s t o p a m i vel eiti n o s a u k u m i . „ R e i z č m a i z dažadajiem apzlmčjumiem
slčpjas a r i atškirlgs ugunošanas veids, reizčm varie tikai lokälais
n o s a u k u m s , l a i g a n r u n a par to pašu p a r ä d l b u . U g u n i s v i e n a v a i oträ
veidä p i e d e r a s p i e Jänu s v č t k u izdaribäm v i s u r " ( R ū k e - D r a v i n a
1 9 9 1 , 2 2 - 2 3 ) . D i v v a l o d u tulkojošajas värdnlcas fiksčtais s a l i k t e n i s
įūnuguns 'etnogr. J o n i n i ų u g n i s ( l a u ž a s ) ' [Jänu u g u n s (ugunskurs)]
(LLKŽ 2 0 0 3 , 3 0 6 ) (sal. Joninių laužus - j ä n u g u n s (LLV 1995, 204)
t ė k š t o s n a v k o n s t a t č t s . J ä d o m ä , k a tas i r j a u n ä k s l e k s i k a s slänis —
n o r m ä l a v a l o d a s a t t l s t i b a n o s a k a värdkopas saplūšanu v i e n ä värdä,
kas jauj s a m a z i n a t v a l o d a s l l d z e k j u s k a i t u u n t i e k t i e s p č c l a k o n i š k u m ą
(sal. a r i jūn[u]zūles). Latviešu tautasdziesmas biežak tiek lietota
värdkopa, n a v k o n s t a t č t a s a r i č e t r r i n d e s , k u r a s b ū t u l i e t o t a värdkopa
Jūnu ugunis v a i täs v a r i a n t i , t u l k o j u m i , tapčc i l i u s t r a c i j a i t i k a i v i e n a
č e t r r i n d e u n täs b u r t i s k s p a r c č l u m s lietuviešu valodä:

įsa, Tsa Jūųu nakts Trumpa, trumpa Janių naktis

Par visum naksninūm: Už visas nakteles:
Te satumsa, te izausa Čia sutemo, čia išaušo
Pie J ū niš a u g u n t i n a s. LD 32891 Pricjanyčio ugnelės. RK

DcminutTvi tulkojumos
L o t i i e c i e n l t s v a l o d a s i z t e i k s m e s l l d z e k l i s folklorą i r d e m i n u t l v i ,
k u r i „kä e k s p r e s l v i e m o c i o n a l i v a l o d a s lTdzekĮi rada s a v d a b i g u s t i l u ,
d a u d z bagätäku u n sarežgltaku n e k ä s a r u n v a l o d a s štili, u z k u r u p a m a t ą
tie i z v e i d o j a s " ( A l e k s y n a s , 1 9 7 1 , 1 0 - c i t . p č c M a c i e n ė 2002,
8 1 ) . Latviešu t a u t a s d z i e s m a s k o p u m ä , kä a r i a p l ū k o j a m a s tematikas
dziesmäs, d e m i n u t l v i i r Joti izplatfti (R ū k e - D r a v i n a 1959,
3 8 2 - 3 8 9 ) . T a č u t a u t a s d z i e s n u i v a l o d u pčtljušais v a l o d n i e k s A . O z o l s
a p g a l v o , k a tädu d e m i n u t i v u izvčli t a u t a s d z i e s m a s „ n o s a k a v i s p i r m s
n e v i s d e m i n u t i v u n o z l m e , bet forma. DeminutTvs tautasdziesmas
 kä stila l l d z e k l i s k a l p o g a l v e n o k ä r t p a n t m č r a vajadzibäm u n n e v i s
e m o c i o n ä l a satura i z t e i k s m e i , n e v i s m i l i n ä j u m a nokräsas pieškiršanai
ar pamazinäjuma formu izteiktajam värdam. Täpcc klasiskajäs
tautadziesmäs, k u r u z to d z i e s m a s idėjiškais saturs n e s p i e ž , d e m i n u t l v s
u z t v e r a m s b e z d e m i n u t i v a n o z l m e s " ( O z o l s 1 9 9 3 , 31). D e m i n u t l v s
folklorä, kä l i e c i n a g a n senäki, gan mūsdienu pčtljumi dazädas
valodäs, i r d i e z g a n sarežglta un nozlmiga vienlba, - deminutlvs
t i e k uzskatlts par p o l i s ö m i s k u , jo n e r e t i tiešam i r i z v č l č t s atbilstoši
p a n t m č r a vajadzibäm, bet b i e z ä k t o m e r pauž a t t i e k s m i u n v č r t č j u m u .
A r d e m i n u t i v u i z s a k a gan m i j u m u , g a n ž č l u m u , g a n s i r s n l g u m u ,
g a n l l d z v č r t l g u m u , g a n augstäko v č r t l b u . A r to n o s a u c m a ž u l i , k o
m a z u u n a r i j o t i l i e l u . A r to p i e k l u s i n a s k a r b u m u , n e p a t i k u u . t m l .
(Vuläne 2002, 11-12).
T o a p l i e c i n a a r i latviešu valodä l i c t o t o f o r m u i z v č l e : i z s k a t o t
dažadu t a u t a s d z i e s m u tekstus, var a p g a l v o t , k a biežak s a s t o p a m i ,
piemėram, subjektą nosaukumä d e m i n u t l v i . Lietuviešu atdzejojumos,
ja tas n e g r a u j d z i e s m a s s t r u k t ū r ų , d e m i n u t i v u a t v e i d o ar attieclgas
f o r m a s värdu:

/ ä n T t s jūja rudzu lauku Per rugius J a n y t i s jojo

Ar peleku mėteliti, Su pilku apsiaustėliu,
Lai zied mana rudzu druva Tcpražysta rugių laukas
Pelčkicm ziedinicm. L D 32546 Pilkaisiais žiedužiais. S G 109

T o m e r konstatets, k a n e r e t i lietuviešu tekstä d e m i n u t l v i aizstäti

ar n e d e m i n u t l v u f o r m ä m . T o var t e i k t g a n par p e r s o n v ä r d u fūnitis
( v a r i a n t s Jūnits) u n v ä r d k o p ä m ar s v č t k u g a l v e n a s d a r b o j o š a s p e r s o n a s
värdu, g a n par c i t u värdu d e m i n u t l v i e m , taču šoreiz g a l v e n a v č r l b a
pievčrsta tiesi ar Jana värdu s a i s t l t i e m n o s a u k u m i e m :

Jūnits sėž kaltūnu, J ci n i s sėdi kalnely,

Zūju našta mugurū; Žolių plekas ant pečių,
Cik zūlišu nastinū, Kiek žolyčių tam pleke,
Tik tcltšu kutina. L D 32433 Tiek veršelių kūtėje. S G 108

Žiedu, žiedu Jūnits nūca, Žiedu, žiedu J a n i s ėjo,

Lapu, lapu Pčtertts. Lupu, lapu Peteris,
Aiz Petera lapinam Pro Peterio laptižius
Ncrcdz Jana kumclinu. L D 33074 Janio žirgo neregėt. S G 111
 L o t i retos g a d i j u m o s latviška n e d e m i n u t l v a v a r d k o p a s e l e m e n t ą
f o r m a lietuviešu v a l o d a s a t d z e j o j u m ä t i e k a t v e i d o t a ar d e m i n u t i v u :

Kas dos manim Janu n a k t i Kas duos Joninių naktelę

Jaunu puisi klūt gulėt, Jauną berną man miegoti,
Tam es došu rita agri Tam aš duosiu ankstų rytą
Pilnu glazi brandavina. L D 17014 Pilną kaušą arielkėlės. A B 92

Secinäjumi
Tautas daiįrades t e k s t i , starp t i e m a r i t a u t a s d z i e s m a s , p a l l d z labäk
i e p a z l t tautas n a c i o n ä l o s a v d a b l b u . V i e n u n o n o z l m l g ä k a j i e m latviešu
tautas k a l e n d ä r o s v č t k u J ä n u l e k s i k a u n ar t i e m saistlto r i t u a l u d z i e s m a s
d a u d z c i t ä m t a u t ä m n e z i n ä m u e l e m e n t u . V i e n a t o d a l a atspogujota
t a u t a s d z i e s m a s - v i s p i r m s tä i r b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a : s u b j e k t u resp.
s v č t k u n o r i s č s iesaistlto p e r s o n ų n o s a u k u m i Jana tčvs, Jana mate, Janu
berni u n o b j e k t u ( č d i e n u , r o t ä j u m u u . t m l . ) n o s a u k u m i . A r t o a t v e i d e s
grūtlbam saskaras dažadu v a l o d u , tostarp a r i l i e t u v i e š u , tulkotaji.
Aplūkoto četrrinžu analize liecina, ka visbiežak atdzejojumos lietots
l i e t u v i s k o t s latviešu s v č t k u n o s a u k u m s Janiai - tas s a k a m s par paŠu
s v č t k u n o s a u k u m u u n par v ä r d k o p ä m , k u r u sastävä i r šis p e r s o n v ä r d s
(Janio v a i Janių tėvas, Janio v a i Janių naktis u. tml.). Atdzejojumu
dažadiba i r lieläka caiirasdziesmäm, kuräs i r o b j e k t u n o s a u k u m i : ja to
sastävä i r p e r s o n v ä r d s Jūnis, atdzejotäji m e k l č e k v i v a l e n t u s g a n p č c
to s e m a n t i k a s , g a n p č c f o r m a l i e m k r i t č r i j i e m resp. d z i e s m u r i t m i k a s
p r a s l b ä m (ar l i e l u dažadlbu izcejas o b j e k t ą n o s a u k u m s Jūmi zūles).
Latviešu t a u t a s d z i e s m a s d a u d z i r d e m i n u t i v u , pat b e z e k v i v a l e n t a
l e k s i k a s g r u p ä , p i e m č r a m , Jūnits, k u r u t u l k o j u m s lietuviešu valodä
täpat m č d z būt dažads. K a u t g a n šadi darinäti värdi n a v sveši lietuviešu
v a l o d a i (sal., p i e m č r a m , ar angĮu v a l o d u ) , t a u t a s d z i e s m u a t d z e j o j u m o s
ne v i e n m č r latviškos d e m i n u t i v u s i z d o d a s aizstät ar atbilstošas f o r m a s
v ä r d i e m . T a č u a r i latviešu valodä d e m i n u t l v i n e v i e n m č r l i e t o t i t i k a i
semantisko apsvčrumu dč] - bieži v i e n to izvčli n o s a k a č e t r r i n d e s
p a n t m č r a formäläs vajadzlbas. T ä d c j ä d i d e m i n u t i v a v a i n e d e m i n u t l v a
forma i z v č l č t a , saglabäjot strukturälo tuvlbu originalą tekstam.
T a u t a s d z i e s m u a t d z e j o š a n a n a v v i e g l s darbs, savukärt kä m a t e r i a l s to
teksti i r interesants u n v č r t l g s p č t l j u m u o b j e k t s .
 LATVIŲ LIAUDIES DAINOS LIETUVIŠKAI:
KALBINIS ASPEKTAS

Santrauka

Latvių liaudies dainų vertimas į kitas kalbas, tarp jų ir j lietuvių, r e i ­

kalauja kruopštumo ir yra sudėtingas, sunkus darbas. Į lietuvių kalbą l i a u ­
dies dainų yra išvertęs poetas Sigitas Geda, kai kurias pasirinktinai pagal
savo knygų ir straipsnių poreikius išvertė kalbininkas A l v y d a s B u t k u s . Tarp
išverstų dainų išskirtina ir didžiausiai latvių liaudies šventei - joninėms -
skirtų liaudies dainų imtis. Kalbamosiose dainose, be specifinės leksikos,
kuria pasižymi visos latvių liaudies dainos, vartojama nemažai su tradicijo­
mis, papročiais susijusių žodžių, neturinčių analogų kitose kalbose, todėl
versti šios teminės grupės tekstus yra nelengva. Straipsnyje nagrinėjami sub­
jektų (šventėje dalyvaujančių asmenų) ir objektų (patiekalų, papuošalų ir
pan.) pavadinimai latvių liaudies dainose ir jų vertimas j lietuvių kalbą. Jeigu
subjektų arba objektų pavadinimuose yra asmenvardis Jūnis, vertėjai ieško
ekvivalentų tiek pagal jų semantiką, tiek pagal formos, t. y. eilėdaros, reikala­
vimus. Latvių liaudies dainose įvairiai vartojami deminutyvai, tai daroma ir
semantiniais tikslais, vis dėlto dažnai jų pasirinkimą lemia dainos ketureilio
ritmika ar kiti formos reikalavimai. Lietuviškuose vertimuose deminutyvus
ne visada pavyksta pakeisti atitinkamomis leksemomis. Liaudies dainos ir jų
vertimai yra įdomi ir vertinga įvairiems t y r i m a m s medžiaga.

LATVIEŠU TAUTASDZIESMAS LIETUVIŠKI:

VALODNIECISKAIS ASPEKTS

Kopsavilkums

Latviešu tautasdziesmu atdzejošana eitas valodas, tostarp lietuviešu,

prasa Helu darbu u n ir sarežglta. Lietuviešu valodä daĮu tautasdziesmu
atdzejojis dzejnieks Sigits Geda, dažas savu grämatu u n rakstu vajadzibäm
valodnieks A l v l d s Butkus. Starp tulkotajäm ir ari lieläkajiem latviešu tautas
svėtkiem - Janiem - veltltu tautasdziesmu kopa. Tajäs lidzäs specifiškai,
visäm latviešu tautasdziesmam raksturlgai leksikai lietots ne mazutus ar
tradicijäm, paražam saistitu värdu, k a m nav analogu eitas valodas, tapčc tulkot
šis tematiskäs grupas tekstus ir Ipaši grūti. Rakstä aplūkoti subjektu (svėtku
norisės iesaistlto personų) un objektu (edienu, rotäjumu u . tml.) nosaukumi
latviešu tautasdziesmas u n to atdzejojums lietuviešu valodä. Ja subjektu vai
objektu nosaukumos ir personvärds Jūnis, atdzejojumos meklėti ekvivalenti
gan рёс to semantikas, gan рёс formäläm resp. pantmera prasibäm. Latviešu
tautasdziesmas daudzveidigi lieto deminutlvus: semantisko apsverumu de|,
nereti to izveli nosaka dziesmas četrrindes pantmčra formälas vajadzibas.
Lietuviešu tulkojumos deminutlvus ne vienmčr izdodas aizstät ar atbilstošam
leksemam. Tautasdziesmas u n to atdzejojumi ir interesams u n vertlgs dažadu
pčtljumu materials.

T H E LINGUISTIC A S P E C T OF TRANSLATING
LATVIAN FOLK SONGS

Summary

Translating Latvian folk songs into other languages, i n c l u d i n g

Lithuanian, requires diligence and is complicated, hard work. S o m e folk
songs were translated into Lithuanian by poet Sigitas Geda, some for the
needs of his books and articles were translated by linguist A l v y d a s B u t k u s .
A m o n g the translated songs the songs of St John's feast make up the greatest
number. In these songs along with the specificity c o m m o n to all Latvian
folk songs words related to traditions, customs, having no equivalents i n
other languages are used, that is why to translate the songs of this group is
very difficult. T h e article analyses the names of individuals participating in
the feast and the names of objects (meals, jewellery and so on) i n Latvian
folk songs and their translation into the Lithuanian language. If the names
of the individuals or objects contain a personal name funis, translators
try to find the equivalents both according to their semantics, and formal,
i.e. versification requirements. Latvian folk songs are full of diminutives;
they are used for semantic purposes, however very often their choice is
determined by rhythmic or other formal requirements. In Lithuanian
translations it is not always possible to change diminutives by appropriate
lexemes. F o l k songs and their translations are interesting and valuable
material for various investigations.
 Anthroponyms and Phytonyms in
Latvian Literary Fairy Tales and Their
Translation in Lithuanian (Flowers:
Fairy Tales by Anna Sakse)

Introduction
There is a n u m b e r of publications, including fairy tales,
a d d r e s s e d to v a r i o u s age g r o u p s ( c h i l d r e n a n d y o u n g p e o p l e b e i n g
a m o n g t h e m ) that are translated a n d p u b l i s h e d i n L i t h u a n i a n (see
1
G a i ž ū n s 2 0 0 8 ; K v a š T t e 2 0 0 8 b , to f i n d o u t m o r e a b o u t the
translations of Latvian literary works into Lithuanian). F o r instance,
s i n c e 1 9 9 0 five f o l k a n d s e v e n l i t e r a r y fairy tale b o o k s have b e e n
translated from Latvian a n d / o r repeatedly p u b l i s h e d . S o m e o f t h e m
have b e e n w r i t t e n b y w e l l - k n o w n L a t v i a n fairy tale a u t h o r s s u c h as
Kärlis S k a l b ė (Pasakas - L i t h . Pasakos. 2 0 0 7 , c o n t a i n i n g 5 7 fairy
tales), A n n a S a k s e (Kalčįdčls Kaspars - L i t h . Milžino šauksmas. 1993;
Pasakas par ziediem — L i t h . Pasakos apie gėles. 2005), Margarita
S t ä r a s t e (Žili brinumi zajū dūrza - L i t h . Stebuklai žaliam darže. 1998),
I m a n t s Z i e d o n i s (Krūsaincis pasakas - L i t h . Spalvotos pasakos. 2006);
s o m e talcs b e l o n g to t h e p e n o f n o t so p o p u l a r w r i t e r s , f o r i n s t a n c e ,
Juris Z v i r g z d i n š (Tobiasa blčnu stūsti - L i t h . Tobijo paistalai. 2006).
L i t e r a r y fairy tales a n d t h e i r t r a n s l a t i o n s m a k e a s t i m u l a t i n g m a t e r i a l
for s t u d y ; also, it is i n t e r e s t i n g t o e x a m i n e h o w L i t h u a n i a n c h i l d r e n
p e r c e i v e texts that o r i g i n a l l y have b e e n w r i t t e n f o r L a t v i a n c h i l d r e n .

A i m of the study, motivation and methods

T h e a i m o f this s t u d y is to f i n d o u t l a n g u a g e c o n f o r m i t i e s a n d
p e c u l i a r i t i e s i n the L i t h u a n i a n t r a n s l a t i o n o f t h e fairy tale c y c l e b y
A . S a k s e Flowers: Fairy Tales (Pasakos apie gėles). S i n c e it is i m p o s s i b l e
to c o v e r a l l c h a r a c t e r i s t i c s o f the t r a n s l a t i o n i n o n e a r t i c l e , the a u t h o r
s h a l l f o c u s o n o n e o f the p r o p e r n a m e g r o u p s - p e r s o n a l names
( a n t h r o p o n y m s ) , a n d a p p e l l a t i v e s - p l a n t n a m e s that are r e l a t e d t o

1
See p. 198-221 i n this collection.
 2
t h e m ( p h y t o n y m s ) . E a c h fairy tale i n the c y c l e is d e d i c a t e d to o n e o r
several p e r s o n i f i e d flowers, therefore it is of great interest to analyse
t h e p e r s o n a l n a m e s g i v e n t o t h e fairy tale c h a r a c t e r s t o see and
3
c o m p a r e h o w the t r a n s l a t o r has r e c o n s t r u c t e d t h e m i n L i t h u a n i a n .
T h i s s t u d y is b a s e d o n l i t e r a r y o n o m a s t i c s , i . е., the theory
and practice of using anthroponyms, t o p o n y m s and other proper
n a m e s i n f i c t i o n . L i t e r a r y a n t h r o p o n y m s have a s p e c i f i c f u n c t i o n :
they characterise story characters, relationships between them,
g i v e a l o c a l l y t e m p o r a l c h a r a c t e r i s a t i o n , etc. ( B o r m a n e 2006,
14). H o w e v e r , so far r e l a t i v e l y few s t u d i e s have b e e n c a r r i e d o u t
o n the t r a n s l a t i o n of a n t h r o p o n y m s . T h e t h e o r e t i c s t a t e m e n t that
a n t h r o p o n y m s (as w e l l as o t h e r p r o p e r n a m e s ) n e e d n o t b e t r a n s l a t e d
i n f i c t i o n b u t o n l y a d a p t e d to the g r a m m a t i c a l s y s t e m of t h e target
l a n g u a g e is t o o s i m p l i f i e d a n d n o t a l w a y s a p p l i c a b l e o r e v e n g r o u n d e d .
" R e p r o d u c t i o n of a n t h r o p o n y m s i n a l i t e r a r y text c a n n o t be e x a m i n e d
separately f r o m the i n t r o d u c t i o n of the w o r d i n the o r i g i n a l ; that is
w h y b o t h the translator's strategy a n d the h i e r a r c h y o f e q u i v a l e n t s i n
r e p r o d u c i n g l i t e r a r y p r o p e r n a m e s are c l o s e l y l i n k e d w i t h the a u t h o r ' s
i n t e n t i o n s . T h e translator's tasks (for i n s t a n c e , w h e n t r a n s l a t i n g fairy
tales, c h i l d r e n ' s b o o k s , d i f f e r e n t l i t e r a r y texts) i n c l u d e also d e v e l o p i n g
the a b i l i t y to sense c o n n o t a t i o n s related to p r o p e r n a m e s " ( I b i d . , 16).
G r a m m a t i c a l transfer of a w o r d that has b e e n p u r p o s e f u l l y c h o s e n o r
c o i n e d b y the a u t h o r a n d has a s y m b o l i c m e a n i n g , a c c e n t u a t i n g s o m e
p e c u l i a r traits of a c h a r a c t e r o r o t h e r features etc. w o u l d o n l y result
i n a loss o f the m e a n i n g . T h e o r e t i c s t u d i e s a n d t r a n s l a t i o n p r a c t i c e
l e a d towards several m e t h o d s f o r r e p r o d u c i n g p r o p e r n a m e s . After
analysing Latvian translations of A l e x a n d e r Pushkin's works, B o r m a n e
d e s c r i b e s a n d uses several r e p r o d u c t i o n types o f f e r e d b y J e r m o l o v i č :
1) d i r e c t transfer o f the i n i t i a l f o r m o f the w o r d i n t o the t r a n s l a t i o n ;
2) c h o i c e o f a n o n o m a s t i c e q u i v a l e n t ( t r a n s c r i p t i o n , t r a n s l i t e r a t i o n o r
a t r a d i t i o n a l e q u i v a l e n t ) ; 3) t r a n s l a t i o n w i t h a c o m m e n t ; 4 ) s p e c i f i e d
t r a n s l a t i o n (an o n o m a s t i c e q u i v a l e n t is s p e c i f i e d w i t h the h e l p of
2
In Latvian, a phylonym is a proper name that denotes a particular plant
(usually, a tree) (VPSV 114), however, this term is also used to refer to ap-
pelatives - plant names - in other sources ( G r i t ė n i e u ė 2006).
3
Л bachelor paper o n the above-mentioned theme was presented in the
Šiauliai University ( V a 1 u t y t ė 2007).
 o n e o r several e x p l a n a t o r y w o r d s i n the v e r y text); 5) d e s c r i p t i v e
t r a n s l a t i o n (the m e a n i n g o f the p r o p e r n a m e is r e p r o d u c e d w i t h the
h e l p o f a c o m m o n n o u n o r a phrase); 6) t r a n s f o r m i n g t r a n s l a t i o n
( a n o t h e r p r o p e r n a m e is u s e d ) ( I b i d . , 1 4 - 1 5 ) . T h i s m e t h o d c a n be
p a r t i a l l y c o m p a r e d to c u l t u r a l s u b s t i t u t i o n , i . е., a m e t h o d "that is
used i n the translation process i n order to describe an u n k n o w n
object, a p h e n o m e n o n o r a process m e n t i o n e d i n the s o u r c e text: the
t r a n s l a t o r uses a f u n c t i o n a l l y s i m i l a r n a m e o f the r e a l i t i e s , d e s c r i p t i o n s
etc. e x i s t i n g i n the target l a n g u a g e . . . " ( V P S V 198). T h e a b o v e m e t h o d
b e c o m e s e s p e c i a l l y i m p o r t a n t w h e n the s t o r y tells a b o u t a f o r e i g n
cultural environment or w h e n u n k n o w n reality and names connected
w i t h it c o m e i n t o p l a y , these b e i n g h a r d to r e p r o d u c e i n a n o t h e r
l a n g u a g e . S e v e r a l of the m e t h o d s m e n t i o n e d have b e e n u s e d i n the
L i t h u a n i a n t r a n s l a t i o n o f t h e f a i r y tales b y A . S a k s e .
T o c a r r y o u t the present s t u d y c o n t r a s t i v e a n a l y t i c a l , d e s c r i p t i v e
a n d i n t e r p r e t a t i o n m e t h o d s were u s e d .

Materials of the s t u d y : Flowers: Fairy Tales by Anna

S a k s e . T h e c y c l e c o m p r i s e s 33 f a i r y tales ( 1 9 6 6 ) : Sniegpulkstcnite
4
(Snieguolė) , Forstcriūna (Forsleriana), Picncnitc (Pienė), Kirsis (Vyš­
nia), CūkausTtis (Kiaulausiukas), Narcisc (Narcizas), Hiacinte (Hia­
cintas), Zaka kūposti (Zuikio kopūstai), Jasmins (Jazminas), Persijos
cerius (Persijos alyva), Vijolite (Kvaputė), Magonc (Aguona), Lapsaste
(Lapių uodegos), Kurpites (Kurpelės), Kamelija (Kamelija), Saulgrieze
(Saulėgrąža), Lotoss (Lotosas), Naktsvijole (Raganiuke), Czi-Czina
(Czi Czina), Mežaroze un Ritavėjš (Erškėtrožė ir Ryto Vėjas), Lauztū
}
sirds (Širdelės), Gladiola (Gladiolės), I uku zirnitis (Žirniukas), Titcnis
(Vijoklis), Sausziedis (Sausažicdis), Dzegužasara (Gegutės ašaros),
Ūdcnsroze (Vandens lelija), Lilija (Lelija), Orhideja (Orchidėja),
Balzamine (Balzaminą), Granūtkoks (Granatmedis), Pconi/a (Pinavijo),
Magnolija (Magnolija). " N o t i c i n g m a n y similarities between natural
a n d s o c i a l p h e n o m e n a (Titenis, Sausziedis) as w e l l as c h a r a c t e r i s t i c s
o f f l o w e r s , b i r d s a n d trees that appear also i n the n a t u r e o f a h u m a n
b e i n g (Dzegužasara, Vijolite) A . S a k s e d r a w s the t w o w o r l d s c l o s e r .
T h e b o r d e r b e t w e e n t h e m has b e e n left o p e n , a n d the r e l a t i o n s h i p s
4
T h e name of the respective fairy tale from the Lithuanian edition is given
in brackets (2005).
b e t w e e n the real a n d fantastic get d i f f u s e d (Pienenite), thus g i v i n g
b i r t h to a s s o c i a t i o n s a n d s u b t e x t s , a n d l i t e r a l l y i m p l e m e n t i n g the
i d i o m "flowery speech" (Y) a n e b e r g a 1 9 9 0 , 107). E a c h o f the tales
has a n o r i g i n a l i n t e r p r e t a t i o n o f the o r i g i n o f v a r i o u s flowers o r o t h e r
b l o o m i n g p l a n t s ( b u s h e s , trees) a n d t h e i r n a m e s . " O u t e r r e s e m b l a n c e
relates f l o w e r fairy tales b y A n n a S a k s e w i t h a e t i o l o g i c a l f o l k tales
a n d l e g e n d s e x p l a i n i n g the o r i g i n o f v a r i o u s n a t u r a l p h e n o m e n a . N o t
o n l y i n l e g e n d s , b u t i n the w r i t e r ' s fairy tales, t o o , d o u n s e e n f l o w e r s
start b l o s s o m i n g i n places w h e r e h e r o e s have d i e d i n a futile attempt
to attain t h e i r a i m s t h e y have b e e n s t r i v i n g f o r " ( I b i d . , 108).
T h e w r i t e r tells us a b o u t p l a n t s o f l o c a l o r i g i n a n d f o r e i g n
o r e x o t i c p l a n t s . T h e different c u l t u r a l e n v i r o n m e n t s are r e v e a l e d
t h r o u g h a n t h r o p o n y m s as w e l l as p l a n t s s y m b o l i s i n g realities o f a
p a r t i c u l a r n a t i o n a n d its e n v i r o n m e n t . " O n e c a n c o m e across stories
a n d m o t i v e s f r o m b o t h L a t v i a n a n d f o r e i g n f o l k l o r e (for i n s t a n c e :
Naktsvijole, Puku zirnitis, Persijos cerinš, Kurpites, Hiacinte and
Narcisc); characters f r o m w o n d e r f a i r y tales, f o r i n s t a n c e , dwarfs i n the
tale Kurpites o r a d r a g o n i n Persijos cerinš)..." ( I b i d . , 108). T h e v i s u a l
i m a g e o f the b o o k is the first to c a p t u r e the reader's a t t e n t i o n . B o t h
the L a t v i a n a n d L i t h u a n i a n e d i t i o n s a n a l y s e d have b e e n i l l u s t r a t e d
w i t h p h o t o g r a p h s w h e r e a s the o r i g i n a l e d i t i o n i n L a t v i a n c o n t a i n s
i l l u s t r a t i o n s b y the f a m o u s L a t v i a n p a i n t e r Kärlis S ū n i n š .
T h e first e d i t i o n o f the fairy tales b y A . S a k s e i n L i t h u a n i a n was
p u b l i s h e d i n L i t h u a n i a i n 1 9 6 9 u n d e r t h e t i t l e Pasakos apie gėles;
the s e c o n d e d i t i o n c a m e o u t i n 2 0 0 5 . It was t r a n s l a t e d b y R e n a t a
Z a j a n č k a u s k a i t ė , a n e x p e r i e n c e d translator, w h o a d m i t s she is a fan
of the f a i r y tale g e n r e (she has also t r a n s l a t e d fairy tales f r o m F r e n c h )
a n d c o n s i d e r s the a u t h o r ' s r i c h a n d b e a u t i f u l l a n g u a g e a d e c i s i v e
factor for the s e l e c t i o n o f a text to be translated ( K a n o p k a i t ė
2 0 0 9 ) . T h e f l o w e r tales appear to be a l u c k y c h o i c e .
Part o f the fairy tales are easily p e r c e i v e d a n d u n d e r s t o o d b y
c h i l d r e n ; s o m e o f t h e m t e l l a b o u t c h i l d r e n , for i n s t a n c e , Cūkausitis,
Pienemte, Zaka kaposti. Puku zirnitis, Kirsis. T h e rest, o n the o t h e r
h a n d , are a d d r e s s e d to v a r i o u s age g r o u p s , therefore before c h o o s i n g
a fairy tale o n e s h o u l d c o n s i d e r b o t h the text a n d the addressee.
In t h i s s t u d y the c o r r e l a t i o n b e t w e e n the p l o t o f the tale a n d the
 addressees' age g r o u p s h a l l n o t be c o n s i d e r e d specifically. T h e m a i n
interest of the researcher lies i n the c h o i c e o f a n t h r o p o n y m s , t h e i r
r e l a t i o n to p h y t o n y m s i n L a t v i a n a n d the w a y s t h e y are d e p i c t e d i n
the L i t h u a n i a n t r a n s l a t i o n .
Anthroponyms and phytonyms of foreign origin. When
a n a l y s i n g the L a t v i a n text a n d its t r a n s l a t i o n i n t o L i t h u a n i a n , o n e
c a n see that the greatest c h a l l e n g e is p o s e d b y the g e n d e r d i f f e r e n c e
b e t w e e n the a n t h r o p o n y m a n d p h y t o n y m ( i . е., a p p e l l a t i v e ) . T h e
differences c a n be seen i n the f a i r y tales that have p h y t o n y m s o f
5
f o r e i g n o r i g i n : Narcise (PZ 38-43) a n d Hiacinte (PZ 44-49). The
m a i n characters o f b o t h fairy tales are b o y s - N a r c i s s u n H i a k i n t s : Kad
upes dievam Keßsam un nimfai Leiriopei piedzima dels Narciss, vini
nevarčja vien nopriecätiespar skaisto, veseligo bernu. -Manu baltvaidzit,
manu spulgacit, manu sproggalvit, - tä Leiriope milinädamäs sauca savu
zenu P Z 3 9 ; Kädreiz likäs, ka nav tädas varas, kas spetu iedragät dievą
Apoloną un valdnieka dila H i a k i n t a draudzibu P Z 45.
T h e personai name Narciss has originated from the Greek
language: "Narkissos [gr.: narke 'sleep, numbness'...] - myth, a
y o u n g m a n r e n o w n e d for h i s b e a u t y w h o saw h i s o w n r e f l e c t i o n i n
a p o o l , m a d l y fell i n l o v e w i t h it, a n d w a s t e d a w a y to d e a t h ; a f l o w e r
c a l l e d narcissus g r e w i n that p l a c e " (LPV 246). T h e name of the
s e c o n d m a n also c o m e s f r o m t h e G r e e k l a n g u a g e : "Hiakints (-k : c-)
gr. Hyakinthos - a b e a u t i f u l y o u n g m a n a n d l o v e r o f the g o d A p o l l o
w h o , as the m y t h tells, was a c c i d e n t a l l y k i l l e d b y A p o l l o w h e n h e
was t h r o w i n g a d i s c u s ; a s w e e t - s m e l l i n g f l o w e r g r e w f r o m h i s s p i l l t
b l o o d " ( L P V 153). T h e p l a n t s that g r e w after the d e a t h o f b o t h y o u n g
m e n have b e e n u s e d i n the f e m i n i n e f o r m s ( o b v i o u s l y , the L a t v i a n
n o m e n c l a t u r e w o r d for f l o w e r puke has i n f l u e n c e d t h i s a p p r o a c h ) .
Y e t , it s h o u l d be a c k n o w l e d g e d that the n a m e o f t h e f l o w e r Narciss
is n e v e r m e n t i o n e d i n the text ( e i t h e r L a t v i a n o r L i t h u a n i a n ) ; it is
related to the p e r s o n a l n a m e o n l y i n a d e s c r i p t i v e w a y : . . lai nezustu
Narcisa piemina, iestädija vina bojäejas vietä p u k i, k a s u z z ie -
d č j a b a 11 a k ū Narcisa v a i g s P Z 43.
T h e e n d i n g o f the o t h e r fairy tale c o n t a i n s a p h y t o n y m : Apo-
lons, neieguvis Dafni, arvicn vel juta grcizsirdibu pret H i a k i n t и...
5
P Z stands for Pasakas par ziecliern and P G for Pasakos apie gėles; the ab­
breviation is followed by the page number.
svecTtcs uzziedeja kä pukes un liesmu vietū virmoja smaržas, spčcigas kä
ncizdzTvotas jaunibas saucicns pčc laimes. H i a c i n t e s P Z 4 9 .
I n L i t h u a n i a n , h o w e v e r , the o r i g i n o f b o t h G r e e k a n t h r o p o n y m s
a n d p h y t o n y m s c o r r e s p o n d : the w o r d Narcizas ( P G 3 7 - 4 3 ) a n d the
n a m e o f the flower narcizas; s i m i l a r l y , Hiacintas ( P G 4 4 - 4 9 ) and
hiacintas. T h a t is w h y there are n o d i f f i c u l t i e s i n r e p r o d u c i n g t h e m
i n the t r a n s l a t i o n .
A s it c a n b e seen f r o m the fairy tales r e f e r r e d to before, the
"geographical h o m e l a n d " of Anna Sakse's stories varies: it is
U z b e k i s t a n f o r Forsteriäna, I n d i a for Lotoss, Japan for Kamelija etc.)
( D a n e b e r g a 1 9 9 0 , 108). T h e characters have b e e n g i v e n n o t
o n l y a c t u a l l y e x i s t i n g n a m e s o f f o r e i g n o r i g i n b u t also p e r s o n i f i e d
a p p e l l a t i v e s . F o r i n s t a n c e , the p h y t o n y m lotoss that c o m e s f r o m the
G r e e k w o r d lotos has b e e n u s e d for the a b o v e p u r p o s e i n the fairy tale
Lotoss ( P Z 1 0 6 - 1 1 1 ) . T h i s is the n a m e g i v e n to a water p l a n t that is
k i n d r e d to w a t e r l i l i e s a n d has large leaves a n d m a g n i f i c e n t b l o s s o m s
( S V 4 4 4 ) . T h e fairy tale tells a b o u t a g i r l w h o has b e e n g i v e n this
n a m e , h o w e v e r , there is a g r a m m a t i c a l c o n t r a d i c t i o n as i n L a t v i a n
lotoss is a m a s c u l i n e n o u n ( m o s t p r o b a b l y the c h o i c e o f the n a m e
is c o n n e c t e d to the s p l e n d o u r o f the b l o s s o m a n d the places w h e r e
the p l a n t g r o w s ) : TveicTgä vasaras nakti radžas m eita Lotoss
izgūja pils därzä pastaigūties P Z 107.
It is h a r d to u n d e r s t a n d f r o m the text h o w the a n t h r o p o n y m has
b e e n i n f l e c t e d . J u d g i n g f r o m the v a r i o u s f o r m s o f i n f l e c t i o n s u s e d
t h r o u g h o u t the t e x t , it c o u l d be e i t h e r the m a s c u l i n e n o u n o f (i)o-
o r i g i n o r a f e m i n i n e n o u n o f i o r i g i n . S o m e t i m e s it is a n i n d e c l i n a b l e
w o r d - t h i s is the case w h e n it is u s e d i n a g r o u p o f w o r d s w h e r e the
basic c o m p o n e n t is i n f l e c t e d : - Es näku, es steidzos, es tūlit būšu pie
tevis, ~ bija princeses Lotoss pčdčjie värdi.. Kopš tä laika Gan­
gu saka augt pukc, kas atgūdina p r in c cs i Lotos u... P Z 1 1 1 .
I n the text o f the Lithuanian t r a n s l a t i o n Lotosas ( P G 104—
109), t h e r e is n e i t h e r g r a m m a t i c a l n o r n o t i o n a l u n c o n f o r m i t y ( i n
L i t h u a n i a n the p h y t o n y m lotosas is a m a s c u l i n e n o u n ) s i n c e the
t r a n s l a t o r has g i v e n the c h a r a c t e r a p h o n e t i c a l l y s i m i l a r n a m e that has
no etymological relation: r a d ž o s d u k t ė Lotu [the d a u g h t e r
of rajah L o t a j P G 104; gėlė, kuri primena princesę Lotą [a
flower r e s e m b l i n g p r i n c e s s L o t a ] P G 109.
 A s the f e m a l e n a m e Lote has o r i g i n a t e d f r o m the n a m e Šarlote,
w h i c h , i n its t u r n , c o m e s f r o m the m a l e p e r s o n a l n a m e Saris, d e r i v e d
f r o m Karls (тот A n c i e n t H i g h G e r m a n karl'a d e c e n t m a n ' , also F r a n k
carel 'a m a n ' (LPV 2 2 0 ; 3 0 0 ; 191), the d i r e c t l i n k w i t h the c u l t u r a l
e n v i r o n m e n t d e s c r i b e d i n the f a i r y tale has b e e n lost. H o w e v e r , it
is not the m o s t i m p o r t a n t aspect i n this case. T h e n a m e o f p r i n c e s s
Lota (the d i c t i o n a r y of L i t h u a n i a n p e r s o n a l n a m e s d o e s n o t e n l i s t
this s h o r t e n e d f o r m ) s o u n d s a l i e n ; t h e r e is o n l y a f o r m a l c l o s e n e s s
b e t w e e n the a n t h r o p o n y m a n d the p h y t o n y m . H o w e v e r , s i n c e the
n a m e is s h o r t e r t h i s k i n d o f s u b s t i t u t i o n a l l o w s L i t h u a n i a n readers,
i n c l u d i n g c h i l d r e n , to p e r c e i v e the text m o r e easily.
C o n f o r m i t i e s between the p h y t o n y m s of local a n d f o r e i g n
o r i g i n . T h e m o t i v a t i o n of u s i n g the p h y t o n y m of f o r e i g n o r i g i n i n
the f a i r y tale Gladiola ( P Z 1 4 6 - 1 5 1 ) is n o t r o o t e d i n the characters'
n a m e s b u t i n t h e i r o c c u p a t i o n . T h e r e is a d i f f e r e n c e b e t w e e n the
a p p e l l a t i v e s i n L a t v i a n a n d L i t h u a n i a n . T h e f a i r y tale tells a b o u t t w o
y o u n g m e n — Teress a n d S e v t s — w h o b e c a m e g l a d i a t o r s a n d w e r e
later k i l l e d because o f r e b e l l i n g . F r o m the swords that t h e y s t u c k
i n t o t h e g r o u n d t h e r e g r e w f l o w e r s : . . zeme iedurtie zobeni saka zaįot,
tiem parūdijus pumpuri un užplauką ziedi. Šis pukes nosauca par
gladiolūm P Z 151.
T h e n a m e of the f l o w e r c o m e s f r o m the L a t i n w o r d gladiolus 'a
s m a l l s w o r d ' (after s w o r d - s h a p e d leaves) — b o t . is a g e n u s o f p e r e n n i a l
b u l b o u s f l o w e r i n g p l a n t s i n the i r i s f a m i l y ( a r o u n d 2 0 0 species),
calescent plants w i t h large, b e a u t i f u l b l o s s o m s p i k e s ( 5 V 2 5 0 ) . I n
t h e L i t h u a n i a n t r a n s l a t i o n t h e f a i r y tale has a s i m i l a r t i t l e - Gladiolės
( P G 1 4 6 - 1 5 1 ) , m o s t p r o b a b l y w i t h a n a i m to p r e s e r v e the f o r e i g n
e n v i r o n m e n t a n d a t m o s p h e r e , as w e l l as a n o c c u p a t i o n c h a r a c t e r i s t i c
o f R o m a n E m p i r e ( c o m p , gladiatorius): <...> / žemę įbesti kardai
sužaliavo, išsprogo pumpurai ir prasiskleidė žiedai. Tos gėlės buvo
pavadintos g l a d i o l ė m i s P G 151.
However, Lithuanians use the local word kardelis 'a little
s w o r d ' m o r e o f t e n t h a n t h e f o r e i g n w o r d gladiolė (reference gladiolė
žr. kardelis exists, for i n s t a n c e , i n the d i c t i o n a r y o f m o d e r n L i t h u a ­
nian language (DLKZe), whereas the d i c t i o n a r y o f f o r e i g n w o r d s
g i v e s ntk. (neteiktinas) - ' u n d e s i r e d ' ( T Z Ž 2 7 1 ) . Bilingual dictionaries
d i s p l a y a s i m i l a r p i c t u r e : gladiola "bot. k a r d e l i s , gladiolė (Gladiolus)"
 (LLKŽ 2 0 0 3 , 2 1 3 ) a n d kardelis -gladiola (LLV 1995, 2 1 5 ) . A c c o r d i n g
to the L i t h u a n i a n p h y t o n y m researcher G r i t ė n i e n ė , the n a m e s of the
flower i n m a n y d i a l e c t s are c o n n e c t e d w i t h swords ( i n L i t h u a n i a n
kardas, kalavijas) d u e to t h e plant's l o n g a n d n a r r o w leaves. T h e i n i t i a l
s o u r c e of s u c h m o t i v a t i o n was the L a t i n l a n g u a g e (Gritėnienė
2 0 0 6 , 6 8 ) . T a k i n g i n t o c o n s i d e r a t i o n the fact that flowers g r e w f r o m
swords s t u c k i n t o the g r o u n d , it w o u l d be i n a c c u r a t e to relate t h e i r
n a m e w i t h the w o r d kardas b y a d d i n g the d i m i n u t i v e c l e m e n t -elis
that g i v e s a c e r t a i n c o n n o t a t i o n of w a r m t h . Y o u n g readers w o u l d
have a p p r e c i a t e d a m o r e p o p u l a r L i t h u a n i a n w o r d .
T h e fairy tale Lilija ( P Z 1 8 2 - 1 8 7 ) tells a b o u t f o r e i g n c o u n t r i e s . It
is s h o w n b o t h b y the f e m a l e n a m e Lilija of L a t i n o r i g i n , as w e l l as the
n a m e o f h e r b e l o v e d Žaks. T h i s F r e n c h p e r s o n a l n a m e has o r i g i n a t e d
f r o m the H e b r e w Jakobs (LPV 3 4 0 ; 173): Žakam bija jūdodas kara uz
tälu, svcšu zemi, bet vina ligavai Lilija i jūpaliek Francijū P Z 183;
No šis sirds izauga puke, ko vel tagad sauc par l i i i j u. Ligavu rota un
kapu puke, uzticibas, nevainibas un cčluma simbols P Z 187.
" I n m o s t cases (Astra, Dalija, Lilija, Kamelija, a n d Roze) it is
d i f f i c u l t to tell w h e t h e r the person's n a m e has b e e n b o r r o w e d f r o m
o t h e r l a n g u a g e s o r it has b e e n c o i n e d f r o m the L a t v i a n n a m e o f the
c o r r e s p o n d i n g f l o w e r i n L a t v i a n ( c o m p , astra, dalija, lilija, kamelija,
roze); most likely, i n Latvian they are borrowings" (B a 1 o d i s
2 0 0 8 , 2 8 ) . T h e L a t v i a n f e m a l e n a m e Lilija has o r i g i n a t e d f r o m the
L a t i n lilium ' l i l i j a ' (LPV 2 1 5 ) , w h e r e a s t h e n a m e Lelija i n L i t h u a n i a n
is c o n s i d e r e d a L i t h u a n i s e d f o r m o f a L a t i n w o r d (LVKŽ 243).
T h u s , despite the fact that Lelija i n L i t h u a n i a n has o r i g i n a t e d f r o m
L a t i n it is c o n s i d e r e d a n a t i v e w o r d ; h e n c e a s l i g h t d i s c r e p a n c y i n
the t r a n s l a t i o n . C o n s e q u e n t l y the f o r e i g n n e s s p e r v a d i n g the plot
dissipates. N e v e r t h e l e s s , the c u l t u r a l s u b s t i t u t i o n i n this p a r t i c u l a r
t r a n s l a t i o n c a n be j u s t i f i e d s i n c e it c o r r e s p o n d s to "people's n o t i o n s
a b o u t the s y m b o l i c m e a n i n g o f flowers ( < „ . > Lilija - innocence,
faithfulness)" i n A n n a Sakse's f a i r y tales ( D a n e b e r g a 1990,
108).
A n o t h e r tale f r o m the c y c l e is c o n n e c t e d w i t h the p h y t o n y m
a n a l y s e d , e v e n t h o u g h it is n o t related to the s o u r c e l a n g u a g e : i n
L i t h u a n i a n t r a n s l a t i o n Ūdensrozc ( P Z 1 7 6 - 1 8 1 ) has b e c o m e Vandens
lelija ( P G 1 7 3 - 1 7 9 ) . B y t r a n s f o r m a t i o n o f t h e f a i r y tale, the t r a n s l a t i o n
tells a b o u t the d a u g h t e r Lelija i n s t e a d of Roze: Topavasar viss pagasts
posūs käzäm. Un kū nu ne - staltäkais un jauträkais puisis Jukums bija
mainijis gredzenus ar skaistoko un krietnūko meitu R o z i P Z 177;
Tą pavasarį visa apylinkė taisėsi į vestuves. Kurgi ne— dailiausias
ir linksmiausias jaunikaitis Jukumas mainė žiedus su gražiausia ir
šauniausia mergele Lelija P G 173.
T h i s k i n d o f c u l t u r a l s u b s t i t u t i o n is m o t i v a t e d b y the fact that
the p l a n t c a l l e d ūdensroze i n L a t v i a n (the basic c o m p o n e n t o f the
c o m p o u n d is roze), is m o r e o f t e n r e f e r r e d t o as lilija b y L i t h u a n i a n s
(vandens lelija). I n L a t v i a n , t o o , e s p e c i a l l y i n d i a l e c t s , o n e c a n hear
the e q u i v a l e n t ūdenslilija. T h e d i c t i o n a r y o f s y n o n y m s of the L a t v i a n
l a n g u a g e g i v e s the f o l l o w i n g s y n o n y m s for the w o r d ūdensrozes: lėpes,
ezerrozes, ūdenslilijas a l o n g w i t h t w o p r o v i n c i a l i s m s — laiksnes a n d laiški
(Sin V 4 3 3 ) . T h e d i c t i o n a r y of L a t v i a n p l a n t n a m e s g i v e s v a r i o u s o t h e r
n a m e s o r t h e i r v e r s i o n s , i n c l u d i n g w o r d s that c o n t a i n the c o m p o n e n t
lilija ( E d e l m a n e, O z o l a 2 0 0 3 , 3 9 5 - 3 9 7 ) ( c o m p , lilija 'Peren­
n i a l b u l b o u s plants i n the l i l y f a m i l y w i t h s w e e t - s m e l l i n g b e l l - s h a p e d
b l o s s o m s . . . W a t e r l i l y - ū d e n s r o z e ' (LLVVA 7 1 2 ) ) . In L i t h u a n i a n
d i a l e c t s , t o o , rožė a n d lelija are u s e d i n t e r c h a n g e a b l y , h o w e v e r , i n t h e
l i t e r a r y l a n g u a g e the p h y t o n y m vandens lelija has b e e n a c c e p t e d as a
n o r m ( o n the p a r a l l e l s o f t h i s p l a n t n a m e i n L i t h u a n i a n a n d L a t v i a n
c h i l d r e n ' s p o e t r y see also M a s k u l i ū n i e n ė , Kvašytė 2010).
A t the e n d o f the tale the a u t h o r i n t r o d u c e s the w o r d ezerroze as a
s y n o n y m for ūdensroze ( b o t h r e l a t e d to water) t h u s a c c e n t u a t i n g the
place w h e r e the p l a n t g r o w s : Ūdensroze, ezerroze -tū cilvėki
iesauca šo pu ki P Z 1 8 1 .
In the t r a n s l a t i o n the reference to the p l a c e w h e r e the plant
g r o w s w i t h an a d d e d a t t r i b u t e defines the n a m e o f the f l o w e r m o r e
a c c u r a t e l y so that it c o u l d be d i s t i n g u i s h e d f r o m o t h e r types o f l i l i e s :
Tą gėlę žmonės pavadino lelija —vandens lelija P G 179.
In the f a i r y tale Vijolite (PZ 68-73) the depicted girl has
b e e n g i v e n a n a m e that has a l l u s i o n s b o t h w i t h the t i m e w h e n the
flower vijolite b l o o m s ("a g e n u s o f f l o w e r i n g p l a n t s i n the v i o l e t
family Violaceae with violet, more seldom, white or various colour
b l o s s o m s " ) , as w e l l as w i t h an o c c u p a t i o n , i.e., t h e n a m e o f the m u s i c a l
i n s t r u m e n t vijole ("the h i g h e s t - p i t c h e d m e m b e r of the v i o l i n f a m i l y
of s t r i n g i n s t r u m e n t s w i t h f o u r s t r i n g s " (LLVV 8 4 7 3 ) ) : Vina ieradūs
agrū pavasari — тага, sika meitenite ar žilu vijoli paduse. Kad vina säka
spčlčt, putni apklusa un klausijūs briniškigajas skanäs P Z 69.
In L a t v i a n the a n t h r o p o n y m Vijolite has o r i g i n a t e d f r o m the
w o r d Vijole ( L a t i n vijolite (a flower), b u t Vijole f r o m Violeta; Latin
vijole (a s t r i n g i n s t r u m e n t ) , w h e r e a s Violeta f r o m L a t i n Viola ' v i j o l i t e '
(LPV 3 2 5 ; 3 2 9 ) . T h e translator has u s e d the l o c a l w o r d Kvaputė
for the t i t l e of the f a i r y tale ( P G 6 9 - 7 3 ) , a n d the first a s s o c i a t i o n
that c o m e s i n t o m i n d i n L i t h u a n i a n is a scent kvapas 'a scent'. T h e
d i m i n u t i v e f o r m e d w i t h the the suffix -utė s h o w s that it is a s t o r y
a b o u t s o m e t h i n g s m a l l , y o u n g a n d dear, i n this case, a l i t t l e g i r l .
It has to be n o t e d , t h o u g h , that the c o l o u r d e s c r i b i n g the flower
appears i n the m a s c u l i n e f o r m , i.e., w i t h the e n d i n g -utis; the w o r d
kvaputis has b e e n c o i n e d f r o m the s a m e s t e m ( p o s s i b l y , it is a s p e l l i n g
m i s t a k e ) . J u d g i n g f r o m the p h o t o g r a p h s i n the L a t v i a n a n d L i t h u a n i a n
e d i t i o n s , the same f l o w e r is m e a n t despite t h e i r appellatives that are
n o t t o o c o n v i n c i n g . T h e c o r r e s p o n d i n g f o r m of the L a t v i a n vijolite i n
L i t h u a n i a n is našlaitė (Viola), a n d the species a r e : s m a r z T g ä vijolite and
kvapioji našlaitė (V. odorata) (LLKŽ 2 0 0 3 , 7 7 8 ) . T h e a t t r i b u t e of the
species m i g h t be the basis for the n a m e i n the L i t h u a n i a n t r a n s l a t i o n :
the explanation i n the L i t h u a n i a n d i c t i o n a r y states that kvaputė
r e a l l y is ' k v a p i o j i našlaitė' (LKŽe). T h e same p h y t o n y m c a n be f o u n d
i n the d i c t i o n a r y of L a t v i a n plant n a m e s ( Ё d e 1 m a n e, Ozolą
2 0 0 3 , 4 2 7 ) . It b e c o m e s c l e a r w h y the translator has n o t c h o s e n the
p h y t o n y m našlaitė. N o r m a l l y , L i t h u a n i a n s k n o w a different plant
b y this n a m e - atraitnTtcs (a p a n s y ) (LLV 1995, 296), however, the
m e a n i n g o f the L i t h u a n i a n w o r d našlaitė is also an o r p h a n , a n d there
is n o a s s o c i a t i o n of the k i n d i n the o r i g i n a l f a i r y tale. P o s s i b l y , the
c h o i c e o f the w o r d is related to d i a l e c t v o c a b u l a r y .
In the fairy tale Naktsvijole ( P Z 1 1 2 - 1 2 1 ) we c o m e across a
f a m i l i a r p l o t i n L a t v i a n f o l k l o r e : t h e r e is a b e w i t c h e d g i r l that c a n be
saved o n l y b y a y o u n g m a n w h o p i c k s the flower. I n contrast to f o l k
fairy tales w h e r e g o o d gets the better o f e v i l , a n d a g i r l is e v e n t u a l l y
saved f r o m the m a g i c p o w e r , Jänis i n Л . Sakse's s t o r y has t o o m u c h
s y m p a t h y for the t e n d e r a n d fragile flower; as a result Z a n e w h o has
b e e n t u r n e d i n t o a b u t t e r f l y o r c h i d m u s t r e m a i n i n the forest forever.
T h e e n d o f the tale is p o l y s e m a n t i c . It m a k e s the reader t h i n k a b o u t
 l a c k o f s e l f - c o n f i d e n c e , i n s u f f i c i e n t b e l i e f i n o n e s e l f that w o u l d l e a d
away f r o m the g o a l , a d r e a m that c a n be m a d e t r u e o r d e s t r o y e d i n a
sway" ( D a n e b e r g a 1 9 9 0 , 104). T h e n a m e o f the m a i n c h a r a c t e r
Z a n e is n o t d i r e c t l y l i n k e d to the d e s c r i b e d p h y t o n y m ; n e v e r t h e l e s s ,
t r a n s f o r m a t i o n of the s t o r y i n t h e s o u r c e a n d target texts: Ap Jäniem,
kad ziedeja smaržigūs naktsvijoles, virtu pärnema dtvains nemiers
P Z 114; Kad tu oträ naktį viens pats mani meklčįi un biji jau tuvumū,
Mežagars parverta mani n a k t s v i j o l e, lai paglūbtu no tavam acim.
Tev vajadzeja toreiz puki noplūkt, tad es a t kai būtu pärverlusics Zane
P Z 120.
T h e translator has e n t i t l e d the f a i r y tale Raganiuke ( P G 110—
119) t e l l i n g a s t o r y a b o u t a f l o w e r w i t h the s a m e n a m e . In L a t v i a n ,
naktsvijoles (butterßy orchids (Platanthera) a n d t w o of t h e i r species -
lesser butterfly orchids a n d greater butterfly orchids (correspondingly,
Platanthera bifolia o r Orchis bifolus a n d Platanthera chlorantha); there
are m o r e t h a n 30 different n a m e s o r t h e i r v a r i a t i o n s , h o w e v e r , o n l y
sptgana ( i n c l u d e d i n Latvijas flora by K . Ašmanis', published i n
1923) ( E d e l m a n e, O z o l a 2003, 2 3 4 - 2 3 5 ) forms associations
w i t h the n a m e o f a witch. T h e L a t v i a n d i c t i o n a r y of s y n o n y m s g i v e s
the f o l l o w i n g w o r d s as s y n o n y m s for the w o r d naktsvijole: baltas
dzegužpukes, dzegužpieši, kreima pukes and spiganas (SinV 229),
the latter b e i n g closest to the i m a g e o f a w i t c h . C o m p , sptgana "a
m y t h o l o g i c a l creature, a w o m a n g l e a m i n g a n d d e l u d i n g , s e d u c i n g
p e o p l e ; also, a w i t c h " (LLVV7 2 115). Zajziedu naktsvijole is also
s o m e t i m e s c a l l e d zajgana sptgana o r kalna sptgana ( Ё d e 1 m a n e,
O z o l a 2 0 0 3 , 2 3 5 ) . T h e L i t h u a n i a n - L a t v i a n d i c t i o n a r y , o n the o t h e r
h a n d , g i v e s the f o l l o w i n g w o r d s f o r naktsvijole: blandis and vakarutė
(LLKŽ 2 0 0 3 , 2 1 3 ) , w h e r e a s the w o r d raganiuke has n o t b e e n i n c l u d e d .
T h u s , a l i n k has to be s e a r c h e d for w i t h the w o r d ragana ( w i t c h ) s i n c e
the title o f the f a i r y tale i n L i t h u a n i a n has the d i m i n u t i v e f o r m o f
the respective w o r d w i t h the e n d i n g -(i)ukė. The Lithuanian-Latvian
d i c t i o n a r y d o e s not g i v e the w o r d blandis, however, this p h y t o n y m
c a n be f o u n d i n the D i r e c t o r y o f L i t h u a n i a n H e r b s ( V i 1 k o n i s
2 0 0 1 , 3 4 0 ) . O n e c a n c o n c l u d e that t h e translator's c h o i c e is b a s e d
o n a s s o c i a t i o n s that d o n o t c o r r e s p o n d to the a c t u a l p h y t o n y m ; the
m o t i v a t i o n lies i n the p l o t o f the f a i r y tale: raganiuke 'a s m a l l w i t c h ' .
 Difference in the phytonym genders. When analysing
the t r a n s l a t i o n o f the L a t v i a n text i n t o L i t h u a n i a n , o n e m u s t take
into c o n s i d e r a t i o n the g r a m m a t i c a l peculiarities of the two related
l a n g u a g e s ; o n e o f t h e m is the d i f f e r e n c e i n n o u n g e n d e r s . S o m e t i m e s ,
a n u n s u c c e s s f u l l y c h o s e n w o r d i n the t r a n s l a t i o n destroys the i m a g e
c o d e d i n the f a i r y tale, i n s u c h a w a y r u i n i n g the s t o r y d e v e l o p m e n t
s y s t e m a n d l o g i c s . T h i s has h a p p e n e d to the t r a n s l a t i o n o f the f a i r y
tale Kirsis ( P Z 2 8 - 3 1 ) - Vyšnia ( P G 2 9 - 3 1 ) . T h e m a i n character of
the tale is a b o y w h o i n the c o u r s e o f events is c o n v e r t e d i n t o a c h e r r y
tree. T h i s k i n d o f a c h a n g e is p r o v o k e d b y the boy's n a u g h t i n e s s . T h e
c h e r r y tree n a m e d after the b o y is c o n n e c t e d w i t h the g r a m m a t i c a l
s y s t e m o f t h e l a n g u a g e as cherry i n L a t v i a n is a m a l e n o u n : Därznieka
dolens Kirsis patlaban sėdėja vartu staba galä un uzmanija leva
dūrzu, kad pčkšni ieraudzTįa tuvojamies jauno Ziemejveju.. „Ko darit, ka
nosargat leva därzu?" domäja Kirsis un ötrumä eita nckä nevarėja,
kū panemt akmcntinu un iesviest Ziemelim burda P Z 2 9 .
I n L i t h u a n i a n the p h y t o n y m vyšnia is a f e m i n i n e n o u n , t h e r e f o r e
it d o e s n o t s u i t for a boy's n a m e . T h e translator c h o o s e s to t e l l a s t o r y
a b o u t a g i r l , yet the p e r c e p t i o n o f the f a i r y tale d o e s n o t b e n e f i t f r o m
a t r a n s f o r m a t i o n o f the k i n d s i n c e t h e r e is a s o u n d s t e r e o t y p e i n t h e
reader's m i n d : a c t i v i t i e s u n d e r t a k e n b y the characters o f the s t o r y are
t y p i c a l f o r b o y s . It is d i f f i c u l t to l i n k the e q u i v a l e n t n a m e o f the c h a r a c t e r
i n L i t h u a n i a n w i t h the events d e s c r i b e d i n the f a i r y tale. P r o b a b l y , it
w o u l d have b e e n m o r e s u i t a b l e to use w o r d f o r m a t i o n p o t e n t i a l i t y . A n
o p t i o n c o u l d h a v e b e e n the d e r i v a t i o n o f t h e d i m i n u t i v e n o u n i n t h e
m a s c u l i n e g e n d e r f o r m Vyšniukas (the d i m i n u t i v e s u f f i x -ukas is o n e
o f the m o s t p r o d u c t i v e suffixes for w o r d f o r m a t i o n o f t h i s c a t e g o r y i n
L i t h u a n i a n ) ( M a c i e n ė 2 0 0 2 , 7 4 ) : Vyšniukas w o u l d c o r r e s p o n d to
the L a t v i a n kirsitis. O n e c a n n o t m i s s the d i v e r s i t y o f d i m i n u t i v e f o r m s
u s e d i n the t r a n s l a t i o n . T h e y p r o v e the p o t e n t i a l o f w o r d f o r m a t i o n i n
L i t h u a n i a n : Vyšnia - Vyšnelė - Vyšnaitė. It is i n t e r e s t i n g to n o t e that
the d i m i n u t i v e is n o t o n c e u s e d i n the o r i g i n a l f a i r y tale, e v e n t h o u g h
the a u t h o r m i g h t have c a l l e d the tree kirsitis. A t the e n d o f the tale
the n a m e o f the tree is e m p h a s i z e d p o i n t i n g to its o r i g i n a n d l i n k to
the t i t l e o f the fairy tale w h i c h is a c h a r a c t e r i s t i c feature o f a l l tales i n
the c y c l e : - K i r s i, mans nujotais dels! - ta dūrznieks katrų pavasari
uzrunä koku, un tas ar pumpuriem piebriedušu zarinu noglauda tęva
grumbainos vaigus P Z 31.
In the t r a n s l a t i o n , the g a r d e n e r r e s p e c t i v e l y addresses h i s b e l o v e d
d a u g h t e r : Vy š n i a, mano mylima dukrele P G 31.

Conclusions
After summarising observations about the fairy tale cycle
Pasakas par ziediem b y A n n a S a k s e a n d its t r a n s l a t i o n i n t o L i t h u a n i a n
Pasakos apie gėles (translator Renata Zajančkauskaitė), it c a n be
c o n c l u d e d that the o r i g i n a l text w i t h the a n t h r o p o n y m s a n d t h e i r
p h y t o n y m s d e p i c t c u l t u r a l e n v i r o n m e n t s o f v a r i o u s c o u n t r i e s o f the
w o r l d . S o m e o f the f a i r y tales are a d d r e s s e d to c h i l d r e n a n d t e l l a b o u t
t h e m , yet t h e r e is a c o n s i d e r a b l e n u m b e r o f stories m e a n t for readers
o f o l d e r age g r o u p s . T h e r e f o r e t h e r e c a n n o t be the s a m e standard
of the e x p r e s s i v e n e s s o f l i n g u i s t i c m e a n s . T h e r e are tales i n w h i c h
a n t h r o p o n y m s are l i n k e d w i t h p h y t o n y m s d i r e c t l y : the n a m e s c a n be
either actual personal names or personified appellatives, for instance,
Lilija, Vijolite, Kirsis, Jasmins, Pienenite. In o t h e r f a i r y tales the l i n k is
i n d i r e c t , for i n s t a n c e , Roze a n d Jukums ( f a i r y tale Ūdensroze), Zanc
a n d Jänis (fairy tale Naktsvijole). T h e t r a n s l a t e d texts present the
same p e r s o n a l n a m e s a n d / o r p l a n t n a m e s as the s o u r c e texts, for
i n s t a n c e , i n the f a i r y tale Gladiolės (Gladiola i n the o r i g i n a l ) . A l s o
cases o f c u l t u r a l s u b s t i t u t i o n c a n be f o u n d , f o r i n s t a n c e , i n the f a i r y
tale Ūdensroze the character's n a m e is n o t Roze as i n the o r i g i n a l b u t
Lilija (Vandens lelija i n the t r a n s l a t i o n ) . O c c a s i o n a l l y the n a m e s i n the
t r a n s l a t i o n differ f r o m those i n L a t v i a n ; this a p p r o a c h is j u s t i f i e d a n d
n e c e s s a r y because o f the g r a m m a t i c a l g e n d e r d i s t i n c t i o n i n L a t v i a n
and L i t h u a n i a n w h i c h makes a literal translation impossible. F o r
i n s t a n c e , i n t h e f a i r y tale Lotoss the t r a n s l a t o r tells a b o u t princess
Lota i n s t e a d o f Lotosas; it has to be n o t e d t h o u g h that i n L a t v i a n ,
t o o , it is a m a s c u l i n e n o u n a n d was n o t it a p p r o p r i a t e for t h e n a m e
o f a p r i n c e s s . T h e gardener's d a u g h t e r is c a l l e d Vyšnia, instead of
h i s s o n as i n the o r i g i n a l tale Kirsis. T h e r e are fairy tales t r a n s l a t e d
i n t o L i t h u a n i a n not because the n a m e s o f the p l a n t s c o r r e s p o n d but
b e c a u s e o f the p l o t o r s p e c i a l a s s o c i a t i o n s : Kvaputė ( f a i r y tale Vijolite),
Raganiuke (fairy tale Naktsvijole). In g e n e r a l o n e m a y c o n c l u d e that
the t r a n s l a t i o n d e m o n s t r a t e s a creative approach u s i n g a language
a p p r e c i a t e d b y L i t h u a n i a n readers, c h i l d r e n i n c l u d i n g .

A N T R O P O N I M A I IR F I T O N I M A I L A T V I Ų L I T E R A T Ū R I N Ė S E
P A S A K O S E IR J Ų V E R T I M U O S E J L I E T U V I Ų K A L B Ą
( A N A S A K S Ė . PASAKOS APIE GĖLES)

Santrauka

Lietuvių skaitytojams p r i e i n a m i Karlio Skalbės (Kärlis Skalbė), A n o s

Saksės ( A n n a Sakse), Margaritos Starastės (Margarita Stärastc), Imanto Z i e -
duonio (Imants Z i e d o n i s ) , Jurio Z v i r g z d i n i o (Juris Zvirgzdinš) pasakų v e r t i ­
mai. Literatūrinės pasakos ir jų vertimai yra įdomi įvairių tyrimų medžiaga,
taip pat ir nagrinėti, kaip lietuvių vaikai suvokia latvių vaikams rašytus teks­
tus. T y r i m o pagrindas yra literatūrinė onomastika kaip antroponimų, topo­
nimų ir kitų tikrinių žodžių vartojimo teorija ir praktika. Nagrinėjama viena
iš tikrinių žodžių grupių - nntroponimai - ir su jais susiję apeliatyvai - fito-
n i m a i . T y r i m o tikslas yra išsiaiškinti, kaip lietuvių skaitytojai suvokia latvių
rašytojos literatūrinių pasakų vaizdinį pasaulį, orientuotą į savo etnosą, ypač
į kaime gyvenančius vaikus, taip pat į suaugusiuosius, kurie visavertiškai s u ­
vokia pasakų simboliką ir gali ją išaiškinti savo vaikams. Nagrinėjama, kokie
kalbiniai atitikmenys, ypatumai svarbūs verčiant latvių literatūrines pasakas
į lietuvių kalbą, kad jos būtų geriau pritaikytos įvairaus amžiaus kito etnoso
skaitytojams.
T i r i a m o j i medžiaga - A . Saksės pasakų ciklas Pasakas par zicdiem ir jų
vertimas į lietuvių kalbą Pasakos apie gėles (vertė Renata Zajančkauskaitė).
Tyrimas atliktas gretinamuoju analitiniu, aprašomuoju ir interpretacijos
metodais. Atrankos būdu nagrinėtos atskiros cikio pasakos - tos, kuriose
pastebimas neatitikimas tarp antroponimų ir fitonimų originalo ir vertimo
kalbose. Pasirenkant pasakas atkreiptas dėmesys ir į tai, kokio amžiaus skaity­
tojams jos skirtos, t. y. įvertinta vaiko s u v o k i m o specifika.
Konstatuota, kad autorės vartoti antroponimai ir su jais susiję fitonimai
atspindi įvairių pasaulio valstybių kultūrinę erdvę. Dalis pasakų adresuota
vaikams ir pasakoja apie vaikus, todėl reikia įvertinti atitinkamo amžiaus
tarpsnio skaitytojų gebėjimą patiems suprasti arba gauti atitinkamus k o m e n ­
tarus. Pirmiausia tai priklauso nuo vertėjo, kuris yra tarpininkas tarp auto­
riaus ir skaitytojo (vaiko). N u o to, kaip vaikas skaitys pasaką: vienas, kartu su
vyresniu žmogumi arba jam ta pasaka bus skaitoma, tikėtina, kad k o m e n t u o -
 ti galėtų ir kitas asmuo. A . Saksė tiesiogiai arba netiesiogiai su fitonimais de­
rina įvairius antroponimus - tiek realius asmenvardžius, tiek personifikuotus
apeliatyvus. Išverstuose pasakų tekstuose rasti tokie pat antroponimai ir (ar­
ba) fitonimai kaip ir originalo tekste. Kartais asmenvardžių pakeitimas m o t y ­
vuotas, nes latvių ir lietuvių kalbose skiriasi žodžių giminė, dėl to neįmano­
ma juos versti pažodžiui. Šiame cikle esama pasakų, sulietuvintų remiantis
ne fitonimų atitikmenimis, o siužetu arba išskirtinėmis asociacijomis. Rasta
ir kai kurių kultūrinės substitucijos (pakeitimų) atvejų. Pasakos išverstos
kūrybiškai, lietuvių skaitytojams, tarp jų ir vaikams, suprantama kalba.

ANTROPONlMI U N FITONlMI LATVIEŠU LITERARAjAS

PASAKAS U N T O T U L K O J U M O S LIETUVIEŠU VALODÄ
( A N N A S A K S E . PASAK/IS PAR ZIEDIEM)

Kopsavilkums

Lietuviešu lasitäjiem ir pieejami KūrĮa Skalbęs, A n n a s Sakses, Margaritas

Stärastes, Imantą Z i e d o n a , Jura Z v i r g z d i n a pasakų tulkojumi. Literäräs pasakas
un to tulkojumi ir interesants materials dažadiem pčtljumiem, ari analizei, kä
lietuviešu bčrni uztver latviešu bčrniem rakstitos tekstus. Pčtljuma pamatą
ir literärä onomastika kä a n t r o p o n i m i i , t o p o n i m u u . c. Tpašvardu lietošanas
teorija u n prakse. Analizčta viena no Tpašvardu grupäm - a n t r o p o n i m i -
un ar tiem saistltic apelatlvi - fitonlmi. Pčtljuma merkis ir noskaidrot, kä
lietuviešu lasltäju auditorija užtvers u n izpratls latviešu rakstnieces literäro
pasakų tčlaino pasauli, kas vairäk orientčta uz sava etnosą bčrniem (it Tpaši
laukos dzlvojošiem), ari pieaugušajiem, k u r i pilnvčrtlgak uztver pasakų
simbolikų u n var to izskaidrot saviem bčrniem. Galvena včrlba pievčrsta
tam, kädas valodas atbilsmes un Ipatnlbas nemtas včra, tulkojot latviešu
literäräs pasakas lietuviešu valodä, lai täs būtu piemčrotas eita etnosą dažada
vecuma lasitäjiem.
Pčtljuma materials ir A . Sakses pasakų eikis Pasakas par zicJicm un
to tulkojums lietuviešu valodä Pasakos apie gėles (tulkotäja Renata Zajanč­
kauskaite). PčtTjums veikts, izmantojot sastatämi analitiško, deskriptive u n
interpretacijas metodi. Izlases veidä analizčtas atseviškas ciklą pasakas - täs,
kuräs včrojamas neatbilstibas starp a n t r o p o n i m i o m u n fitonimiem avotvalodä
un mčrkvaloda. Pasakų atlasė pievčrsta uzinaniba ari tam, käda vecuma
lasitäjiem täs ir adresčtas resp. neuita vera bčrna užtveręs specifika.
Apkopojot analizčto materialu, var secinät, ka autores izmantotie
 antroporiTmi un ar tiem saistitie fitonlmi atspoguĮo dažadu pasaulės vaistu
kultūrvidi. Daja pasakų ir adresčta bčrniem u n stästa par bčrniem, täpec
janovčrtč attiecigas vecumgrupas lasitäju spčjas tekstu pašiem saprast vai
sanemt attieclgus komentarus. V i s p i r m s tas atkarlgs no tulkotäja kä starpnieka
starp autoru u n lasltäju (bernu). Svarfgi, kä b č m s lasis pasakų: viens pats,
kopa ar picaugušu cilvčkti vai viriam to lasis priekša, - piejaujams, ka
komentčt varčtu ari eita persona. A . Sakse saistą antroponlmus, kas var būt
gan reäli personvärdi, gan personificčti apelativi, ar fitonlmiem vai nu tiesi,
vai pastarpinäti. Tulkotajos pasakų tėkštos sastopami tädi paši antroponlmi
un / vai fitonlmi kä avottekstä. Reizčm personvärdu mainą pamatota ar to,
ka latviešu un lietuviešu valodä atskiras vardu dzimte un tapčc nav iespčjams
to burtisks parcčlums. Sajä ciklä ir pasakas, kuras lietuviskotas, balstoties
nevis uz fitonlmu atbilsmėm, bet gan uz sižeta pavčrsieniem vai Fpašam
asociäcijäm. Sastopami ari atseviški kultūraizstašanas gadljumi. Jäsecina,
ka pasakų tulkojums ir veikts radosi u n lietuviešu lasitäjiem, ari bčrniem,
saprotamä valodä.

A N T H R O P O N Y M S A N D P H Y T O N Y M S IN L A T V I A N L I T E R A R Y
FAIRY T A L E S A N D T H E I R T R A N S L A T I O N IN L I T H U A N I A N
(FLO WEHS: FAIR Y TALES BY A N N A SAKSE)

Summary

Lithuanian readers can enjoy the translations o f fairy tales by the Latvian
authors Kärlis Skalbė, A n n a Sakse, Margarita Stäraste, Imants Z i e d o n i s and
Juris Zvirgzdinš. Literary fairy tales and their translations make interesting
material for study; also, it is i n t r i g u i n g to consider how texts written for
Latvian children are perceived by Lithuanian children.
T h e a i m of this study is to find out what language conformities and
peculiarities have been taken into consideration in the process of translating
Latvian literary fairy tales into Lithuanian. A t t e n t i o n is focused on one of
the proper name groups - anthropoiiyins, as well as appellatives related to
them - phytonyms.
T h e study material includes the cycle of fairy tales Flowers: Fairy
Tales by A. Sakse and their translation into Lithuanian (translator Renata
Zajančkauskaitė). T h e study has been carried out by coutrastive analytical,
descriptive and interpretation methods. M a i n l y fairy tales with certain
discrepancies between the anthroponyms and phytonyms in the source and
target languages were selected for the present analysis.
T h e analysis allows c o n c l u d i n g that the anthroponyms and phytonyms
used by the author reflect the cultural environment of various countries of
the world. Л. Sakse links anthroponyms with phytonyms either directly (the
words can be either actual people's names or personified appellatives) or i n
a more or less indirect manner. In the translated fairy-tale texts the reader
can find the same anthroponyms and / or phytonyms as in the source text,
however, one can identify also cases of cultural substitution. Sometimes
the choice of a different personal name can be justified by the fact that
the gender of the word differs i n Latvian and Lithuanian, and therefore a
literal transfer is not possible. T h e cycle contains fairy tales that have been
translated into Lithuanian not because their phytonyms match but because
of the development of the plot or associations i m p l i e d .
 Pastabos dėl latvių kalbos žodyno
Latviešu literäräs valodas värdnlcä

Lietuvių i r latvių l e k s i k o g r a f i j o j e m a ž d a u g t u o pačiu metu

pradėti s u d a r y t i f u n d a m e n t a l ū s a i š k i n a m i e j i ž o d y n a i : Lietuvių kalbos
žodynas ( 1 9 4 1 - 2 0 0 2 ) i r latvių M E i r E H (žr. literatūros sąrašą). N o r s
ir s k i r i a s i šių ž o d y n ų „ a p i m t i s , t o m ų skaičius, a i š k i n a m o j i k a l b a (lat­
vių ž o d y n e a i š k i n a m a vokiškai, t o d ė l k a i kas l i n k ę s M E l a i k y t i d v i k a l ­
b i u ž o d y n u ) , v i s d ė l t o žodžių a t r a n k o s b e i k o m e n t a v i m o p r i n c i p a i
panašūs <...> A b i e j u o s e ž o d y n u o s e p a t e i k i a m o s t i e k b e n d r i n ė s k a l ­
b o s , t i e k i r t a r m i n ė s l e k s e m o s su v i s o m i s r e i k š m ė m i s i r pavyzdžiais
iš g y v o s i o s k a l b o s arba iš g r o ž i n ė s literatūros š a l t i n i ų " ( B a 1 u o d ė
1999, 7). Tačiau latviai t u r i žodyną, k o k i o n e t u r i l i e t u v i a i , - tai
1972 m . pradėtas l e i s t i l e k s i k o g r a f i j o s l e i d i n y s Latviešu literäräs va­
lodas vūrdnica ( t o l i a u tekste LLVV). P a s k u t i n i s , 8-asis, LLVV tomas
pasirodė 1 9 9 6 m . , o iš v i s o jj s u d a r o 10 k n y g ų - 6-asis i r 7-asis t o m a i
išleisti p o d v i k n y g a s . S t r a i p s n y j e įvairiais aspektais n a g r i n ė j a m a s k a l ­
bamasis žodynas, jame fiksuota leksika.
P i r m i a u s i a a p t a r i a m i p a g r i n d i n i a i t e r m i n a i , v a r t o j a m i latvių k a l ­
b o s ž o d y n o p a v a d i n i m e . T e r m i n o žodynas (latv. vūrdnica) atsiradimas
lietuvių k a l b o j e i r jo a t i t i k m e n y s k i t o s e k a l b o s e aprašyti l e k s i k o l o g ė s
E v a l d o s J a k a i t i e n ė s : „{vairios tautos ž o d y n ą v a d i n a dažniausiai l o ­
tynų k i l m ė s žodžiais: a n g l a i dictionary, i s p a n a i diecionario, italai vo-
cabolario, prancūzai vocubiilairc; lotynišką b a i g m e n į t u r i i r rusiškas
t e r m i n a s словарь. Germanų kalbose žodynų pavadinimai sudurtiniai:
v o k i e č i ų Wörterbuch, n y d e r l a n d ų woordenboek, n o r v e g ų i r švedų ord-
bok, danų ordbog. Š i ų p a v a d i n i m ų a t i t i k m e n i s s u p r i e s a g o m i s pasidarė
l a t v i a i (vūrdnica), č e k a i (slovnik) i r l e n k a i (słownik)" (J a k a i t i e n ė
2 0 0 3 , 9 ) . Latvių k a l b o s žodžių e t i m o l o g i j o s t y r i n ė j i m a i r o d o , k a d
žodis vūrdnica k a i p vūrds ( l i e t . žodis) v e d i n y s y r a X I X a. a š t u n t o j o
1
d e š i m t m e č i o naujažodis, kurį s u d a r ė K r i š j a n i s V a l d e m a r a s ( i r F r i -

1
Krišjanis Valdemaras (Krišjanis Valdemärs, 1825-1891) - vienas iš jaunalat-
vių sąjūdžio pradininkų, publicistas (LRU 6 0 8 - 6 0 9 ) . Jaunalatviai (latv. jaim-
latvieši) - X I X a. šeštojo ir septintojo dešimtmečio kultūrinio ir nacionalinio
sąjūdžio Latvijoje dalyvai (LLKŽ 2003, 308).
 2 3
cis B r y v z c m n i e k a s ar kitas t a l k i n i n k a s ) p a g a l A č i o K r o n v a l d o nau-
jažodį burtnice [liet. sąsiuvinis]. T a i p r i e s a g o s -nic- v e d i n y s iš burtš
[liet. raidė]. A n k s č i a u b u v o vartojamas p a v a d i n i m a s „žodžių k n y g a " ,
t. y. pažodinis v o k i e č i ų k a l b o s d ū r i n i o Wörterbuch [Wörter- žodžiai;
Buch - k n y g a ] v e r t i n y s (LEV I 4 8 6 - 4 8 7 ) . P a s t e b ė t i n a , k a d latvių k a l ­
4
boje „ X I X a. š e š t a j a m e - s e p t i n t a j a m e d e š i m t m e č i a i s J u r i o A l u n a n o
v e i k l o s dėka ypač p r o d u k t y v i a p r i e s a g a tapo -nic-. Tuo laikotarpiu,
taip pat i r vėliau šie v e d i n i a i v a r t o t i s u g a l ū n e -e <...> X I X a. p a b a i ­
goje m i n ė t u s v e d i n i u s pradėta v a r t o t i s u g a l ū n e -a" (MSA 26). Kitas
ž o d y n o LLVV p a v a d i n i m e pavartotas latvių k a l b o s t e r m i n a s , j k u r j
b ū t i n a a t k r e i p t i d ė m e s j , y p a č rašant lietuviškai, tai literūrū valoda.
L i e t u v i ų k a l b o j e y r a a n a l o g i š k a s t e r m i n a s literatūrinė kalba - „pavyz­
d i n ė , s u n o r m i n t a , standartinė nacijos ar tautos k a l b a <...>", tačiau
k a i p s i n o n i m a s s i ū l o m a s t e r m i n a s bendrinė kalba (KTŽ 119), paste­
b i m a t e n d e n c i j a v a r t o t i pastarąjį. V i s d ė l t o n o r i n t išlaikyti o r i g i n a l o
k a l b o s tradiciją, citatose ar aptariant latvių k a l b i n i n k ų n u o m o n ę dėl
k a l b a m o j o ž o d y n o b u s v a r t o j a m a s t e r m i n a s literatūrinė kalba.
M a ž d a u g n u o X I X a. p a b a i g o s į LLVV įtraukta l e k s i k a , taip pat
b e v e i k 2 5 m e t u s t r u k u s i ž o d y n o l e i d y b a l ė m ė t a m tikrą žodžių f i k ­
s a v i m o b ū d ą , požiūrį į jų vartoseną. Pasirodžius ž o d y n o p i r m a j a m
t o m u i , LLVV b u v o vertinamas kaip dabartinės kalbos n o r m i n i s aiški­
namasis žodynas, k u r i o šiuolaikiškumą atspindi ir medžiagos atran­
ka, i r i n t e r p r e t a c i j a , o n o r m i n i s požiūris į leksiką atsiskleidžia p e r
žodžių stilistinę i r f u n k c i n ę c h a r a k t e r i s t i k ą ( V e i d e m а n e 1973,
3). V i e n a iš ž o d y n o a u t o r i ų , r e d a k t o r i ų k o l e g i j o s narė i r p a s k u t i n i o
5
t o m o atsakomoji redaktorė M e l i t a Stengrevica tvirtina, kad nepai­
sant visų p o l i t i n i ų a p l i n k y b i ų , turėjusių s k i r t i n g o s įtakos ž o d y n o r e n ­
g i m u i , visi L L V V - p i r m o j o d a u g i a t o m i o f i l o l o g i n i o t i p o literatūrinės
k a l b o s ž o d y n o - t o m a i „yra v i e n t i s a s l e i d i n y s , k u r i a m e n u o p i r m o s
iki paskutinės knygų išlaikyti vienodi leksikografijos principai"

2
Fricis Bryvzemniekas (Fricis B r l v z e n m i c k s , 1846-1907) - poetas, vertėjas,
tautosakininkas (LRR 106-107).
3
A t i s Kronvaidas (Atis Kronvalds, 1 8 3 7 - 1 8 7 5 ) - pedagogas, visuomenės
veikėjas, publicistas, kalbininkas (LRU 320).
4
Juris A h m a n a s (Juris Alunäns, 1832-1864) - poetas, publicistas (LRR 25).
5
L L V V atsakomasis redaktorius buvo Laimduotas Ceplytis (Laimdots
Ceplitis, 1930-1992).
( S t e n g r e v i c a 1 9 9 8 , 117). T o k s požiūris n u l ė m ė i r visų ž o d y n o
leksikografinių parametrų - žodžių atrankos, s e m a n t i n ė s struktūros i r
a p i b r ė ž i m ų , p a ž y m ų s i s t e m o s , p o ž i ū r i o į k a l b o s kultūrą i r p a n . - p a ­
s i r i n k i m ą . K a d a n g i LLVV y r a „ f i l o l o g i n i o t i p o aiškinamasis žodynas,
tai, s a v a i m e s u p r a n t a m a , apibrėžimai y r a f i l o l o g i n i o p o b ū d ž i o , t. y.
a p i b r ė ž i a m o s žodžių r e i k š m ė s , o ne a p r a š o m o s a t i t i n k a m o s realijos.
Ir v i s d ė l t o esama l e k s i k o s g r u p i ų , kurių a p i b r ė ž i m u o s e semantinio
a s p e k t o d o m i n a v i m a s neleidžia f i l o l o g i n i o e l e m e n t o s u a b s o l i u t i n t i "
( I b i d . , 117).
LLW p a t e i k i a m a v i s o k e r i o p a i n f o r m a c i j a apie latvių kalbos
žodžius. Š į tikslą į g y v e n d i n t i p a d e d a išsami p a ž y m ų s i s t e m a , a p i b ū d i ­
n a n t i žodžius, pavyzdžiui, p a g a l jų p r i k l a u s y m ą t a m t i k r a i profesinės
v e i k l o s sričiai ar f u n k c i n e i k a l b o s a t m a i n a i , pagal žodžių vartosenos
a k t y v u m ą ar p a s y v u m ą , pagal s t i l i s t i n i u s a t s p a l v i u s , taip pat p a t e i ­
k i a n t i k a i k u r i a s g r a m a t i n e s c h a r a k t e r i s t i k a s i r p a n . Išsamiausia LLVV
y r a profesinės p r i e s k y r o s p a ž y m ų s i s t e m a . T a m t i k r a i profesinės v e i k ­
los sričiai p r i s k i r i a m i žodžiai ž y m i m i a t i t i n k a m ų m o k s l o ir p r a m o n ė s
šakų p a v a d i n i m ų s u t r u m p i n i m a i s , kurių iš v i s o p a t e i k t a 6 6 ( t o l i a u jie
6
surašyti abėcėlės t v a r k a ) : agr. - agrotehnika , anat. - anatomija,
antr. - a n t r o p o l o g i j a , arheol. - a r h e o l o g i j a , arhit. - arhitektūra, astr. -
a s t r o n o m i j a , av. - a v i a c i j a , bakt. - b a k t e r i o l o g i j a , biokim. - bioklmija
[biochemija], biol. - biologija, biškop. - biškoplba [bitininkystė],
bot. - b o t a n i k a , būvn. - b ū v n i e c l b a [statyba], ckon. - e k o n o m i k a , cl. -
e l e k t r o t e h n i k a , cnt. - e n t o m o l o g i j a , farm. - farmakologija,/i'/ог. - f i -
7
l o z o f i j a , fin. - finansų / finansų t e r m i n s , fiz. - f i z i k a , fiziol. - f i z i o l o ­
gija, fizk. - fiziška kultūra u n sports [ k ū n o kultūra i r sportas], folk!. -
folklorą [tautosaka], fot. - f o t o t e h n i k a , glczn. - g l e z n i e c l b a [tapyba],
grūmatv.- grämatvediba [ b u h a l t e r i j a ] , gcod.- geodezija, gcogr.-
geogräfija, geol. - g e o l o g i j a , gcom. - g e o m e t r i j a , hidrotchn. - hidro-
t e l m i k a , hist. - historiogräfija, attiecas u z vestures zinätni [ i s t o r i o g r a ­
fija, susiję s u i s t o r i j o s m o k s l u ] , Uit. - i h t i o l o g i j a , įur. — j u r i s p r u d e n c e ,
jūrn. - j ū r n i e c l b a [jūreivystė], kalnr. - k a l n r ū p n i e c i b a [kalnakasyba],

'' Sričių pavadinimai surašyti latvių kalba, nes dauguma jų - tarptautiniai

žodžiai; laužtiniuose skliaustuose verčiami tik tie, kurie gali būti nesupranta­
m i skaitytojui arba turi kitokią tradiciją lietuvių kalboje.
7
Latvių kalboje susiduriama su skirtingomis termino finalises daugiskaitos
k i l m i n i n k o formomis.
 kibern.- k i b e r n e t i k a , kul.- kulinarija, kim.- klmija [chemija],
lauks. - l a u k s a i m n i e c l b a [ ž e m ė s ū k i s ] , literat. - literatūrzinatne [ l i t e -
ratūrologija], log. - logika, mat. - m a t e m a t i k a , med. - medicina,
medn. - m e d n i e c l b a [ m e d ž i o k l ė ] , meh. - m e h ä n i k a , meteorol. - me­
t e o r o l o g i j a , mežs. - m e ž s a i m n i e c l b a [ m i š k i n i n k y s t ė ] , mil. — militäräs
zinätnes [ k a r y b a ] , min. - m i n e r a l o g i j a , mit. - m i t o l o g i j a , mūz. - m u z i ­
k a , omit. - o r n i t o l o g i j a , paleont. - p a l e o n t o l o g i j a , pol. - p o l i t i k a , po-
ligr. - p o l i g r a f i j a , psih. - p s i h o l o g i j a , rel. - r e l i g i j a , lehn. - t e h n i k a ,
tekst. - t e k s t i l r ū p n i e c i b a [tekstilės p r a m o n ė ] , telev. - t e l e v i z i j a , tčln. -
t e l n i e c i b a [skulptūra], vai. - v a l o d n i e c l b a [ k a l b o t y r a ] , vel. - v e t e r i n a r i ­
ja, zool. — z o o l o g i j a , zvejn. - z v e j n i e c l b a [ ž v e j y b a ] . P a s t e b ė t i n a , k a d
t o k i a s pažymas t u r i įvairių k a l b o s dalių žodžiai, tačiau dažniausiai j o ­
m i s ž y m i m i daiktavardžiai. G a l i m a d a r y t i išvadą, k a d p a ž y m a y r a t i e ­
s i o g i a i s u s i j u s i s u t a m t i k r o s srities t e r m i n i j a (kartais tai a t s i s p i n d i i r
p a ž y m o s p a a i š k i n i m e , pavyzdžiui, „finansų t e r m i n a s " ) , nes tradiciškai
t e r m i n a i s l a i k o m i daiktavardžiai ar j u n g i n i a i , k u r i ų p a g r i n d i n i s d ė m u o
d a i k t a v a r d i s . T o k i o s p a ž y m o s LLVV d e d a m o s p r i e v i e n o s ar k e l i ų
žodžio r e i k š m i ų , j e i g u jos p r i s k i r i a m o s tai pačiai ar s k i r t i n g o m s v e i k ­
los s r i t i m s , arba p r i e a t i t i n k a m o s d a u g i a r e i k š m i o ž o d ž i o r e i k š m ė s ,
pavyzdžiui, gludspiede [plokščiaspaudė] 'poligr. M a š i n a i e s p i e d d a r b u
veikšanai gludspieduma tehnika' [Mašina poligrafijos darbams
8
plokščiaspaudės t e c h n i k a a t l i k t i ] (3 1 0 6 ) ; gremde [ p u o l a m a s i s ( k e r t a ­
masis) smūgis] 'fizk. Speclgs, uz leju virzits b u m b a s sitiens (piemėram,
volejbolä, tenisa)' [Stiprus, nukreiptas žemyn smūgis k a m u o l i u (pa­
vyzdžiui, t i n k l i n y j e , tenise)] (3 137); vaditspeja [ l a i d u m a s ] 'fiz. Mate­
rialas v i d e s spėja n o d r o š i n a t ( k ä , parasti käda veidą energijas) p a r n e š i '
[ M e d ž i a g o s a p l i n k o s g e b ė j i m a s g a r a n t u o t i ( k o , dažniausiai k o k i o n o r s
t i p o e n e r g i j o s ) perdavimą] (8 238); apraksts [ a p r a š y m a s ] ' 2 . literai. Pro­
zas žanrs, k a m pamatą ir dokumentalitäte u n kas m ä k s l i n i e c i s k ä
v i s p ä r i n ä j u m ä attėlo realus faktus u n p e r s o n a s ; ši žanrą s a c e r č j u m s '
[2. P r o z o s žanras, k u r i o p a g r i n d ą s u d a r o d o k u m e n t a l u m a s i r k u r i s
m e n i n i o a p i b e n d r i n i m o f o r m a v a i z d u o j a r e a l i u s faktus i r a s m e n i s ; š i o
žanro kūrinys] (1 2 4 9 ) ; klasifikators [ k l a s i f i k a t o r i u s ] ' 3 . kalnr. Aparäts

8
Laužtiniuose skliaustuose - ir latviško žodžio, ir jo apibrėžimo lietuviški
vertimai. Kadangi visi pavyzdžiai imti iš LLVV, nurodomas tik žodyno to­
mas ir puslapis. Kita informacija iš LLVV neperrašoma, jeigu to nereikia
aptariamam reiškiniui paaiškinti.
s a s m a l c i n ä t u g r a u d a i n u m a t e r i a l u škirošanai р ё с l i e l u m a , formas,
b l l v u m a ' [3. A p a r a t a s s u s m u l k i n t a i g r ū d ė t a i medžiagai rūšiuoti pagal
dydį, f o r m ą , tank}] (4 2 4 7 ) . A t s k i r o s d a u g i a r e i k š m i ų žodžių r e i k š m ė s
LLVV f i k s u o t o s ir s u kelių s k ir tin g ų v e i k l o s sričių p a ž y m o m i s , p a ­
vyzdžiui, konstrukcija '2. tchn. D a l a , e l e m e n t s , iekärta, ietaisc, i e r l c e
(piemčram, celtnei, mašinai, priekšmetam); <...> 5. vai. V a l o d a s
v i e n i b u ( p i e m č r a m , v ä r d u ) s a v i e n o j u m s ( r u n ä , tekstä), k a m i r n o t e i k -
tas gramatiškas Tpašibas' [2. D a l i s , e l e m e n t a s , įrenginys, įtaisas, apara­
tas (pavyzdžiui, pastato, m a š i n o s , d a i k t o ) ; <...> 5. K a l b o s v i e n e t ų ( p a ­
vyzdžiui, ž o d ž i ų ) s u j u n g i m a s ( š n e k o j e , tekste)] (4 3 4 7 ) ; kivcte [ k i u -
v e t ė ] ' l . fot. S e k l s t r a u k s ( p i e m č r a m , fotoplašu apsträdei); 2 . kim. N e -
liels (parasti č e t r s t ū r a i n s ) stiklą t r a u k s (optiskajä aparatūra š k i d r u m u
Tpašibu p č t i š a n a i ) ' [1. N e g i l u s i n d a s (pavyzdžiui, f o t o p l o k š t ė m s a p d o ­
r o t i ) ; 2 . N e d i d e l i s (dažniausiai k e t u r k a m p i s ) s t i k l i n i s i n d a s ( o p t i n ė j e
aparatūroje s k y s č i ų s a v y b ė m s tirti)] (4 2 3 7 ) . K a r t a i s sąsaja su k o n ­
k r e č i a v e i k l o s s r i t i m i t a m p a aiški t i k iš a p i b r ė ž i m o , nes ne v i s a d a
p a ž y m ų v a r t o s e n a pasižymi n u o s e k l u m u , pavyzdžiui, akvarelis [akva­
relė] ' 1 . G l e z n i e c i b a s t e h n i k a , kurä i z m a n t o ū d e n l škidinatas akvareja
knisas <...>; 2 . Sädä t e h n i k ä darinäts m ä k s l a s darbs' [1. T a p y b o s t e c h ­
n i k a , k u r i o j e n a u d o j a m a s i v a n d e n y j e ištirpintais a k v a r e l i n i a i s dažais;
2. T o k i a t e c h n i k a atliktas m e n o kūrinys] (1 153); jezuits [jėzuitas]
' 1. K a t o Į u m ū k u o r d e n a - J ė z u s b i e d r l b a s - l o c e k l i s ' [Katalikų v i e n u o ­
lių o r d i n o - Jėzaus d r a u g i j o s - narys] (4 4 7 ) ; kiegelis [plyta] ' C e l t -
n i e c i b a s m a t e r i a l s - n e l i e l s , parasti taisnstūrains, v e i d o j u m s , parasti
n o kädas m i n e r ä l v i e l a s , p i e m č r a m , n o m a l a ' [ S t a t y b i n ė m e d ž i a g a - n e ­
d i d e l i s , dažniausiai s t a č i a k a m p i s , d a r i n y s , paprastai iš k o k i o s n o r s m i ­
n e r a l i n ė s m e d ž i a g o s , pavyzdžiui, iš m o l i o ] (4 5 4 1 ) ; konts [sąskaita
(banke)] 'Grämatvedibas forma, pančmienu kopums (piemčram,
u z n č m u m a , iestädes) finansiälo o p e r a c i j ų sistemätiskai u z s k a i t e i u n
kontrolei' [Buhalterijos forma, priemonių visuma (pavyzdžiui,
įmonės, įstaigos) finansinėms operacijoms sistemingai apskaityti ir
k o n t r o l i u o t i ] (4 3 5 5 ) . B e t o , profesinės v e i k l o s p a ž y m o s d e d a m o s i r
p r i e kitų k a l b o s dalių, pavyzdžiui, p r i e būdvardžių ir p r i e v e i k s m i ų
(šios k a l b o s d a l y s LLVV dažnai j u n g i a m o s į v i e n ą ž o d y n o straipsnį -
antraštiniu žodžiu e i n a būdvardis, p o jo p a ž y m a apst., ž y m i n t i p r i e ­
v e i k s m į , i r p r i e v e i k s m i o f o r m a ) : ilcvcrbūls [ d e v e r b a l i n i s ] 'vai. N o v e r -
ba atvasinäts' [Iš v e i k s m a ž o d ž i o išvestas] (2 3 1 7 ) ; niväls, apst. niväli
[ n i v a l i n i s ] 'meteoro!. Saistlts ar s n i e g u , t a m r a k s t u r i g s ' [ S u s i j ę s su s n i e ­
g u , j a m b ū d i n g a s ] (5 4 8 4 ) ; sarmains, apst. sūrmaini [šarminis, š a r m i n -
gas] 'kim. T ä d s , k a m i r š a r m a Tpašlbas; täds, kas i r r a k s t u r i g s š a r m a m ;
täds, kas satur š a r m u ' [ T o k s , k u r i s t u r i š a r m o savybių; t o k s , k u r i s
būdingas šarmui; toks, k u r i o sudėtyje yra šarmo] (7, 253). M i n ė t o s
p a ž y m o s v a r t o j a m o s i r p r i e v e i k s m a ž o d ž i ų ar jų f o r m ų , n o r s d a u g
rečiau: uzganit [įganyti, atganyti] 'lauks. Ganot uzbarot' [Ganant n u ­
p e n ė t i ] (8 123); determine! [ d e t e r m i n u o t i ] 'filoz. Cėloniski nosacit
( p i e m ė r a m , kädu p a r ä d i b u ) ' [Priežastingai n u l e m t i (pavyzdžiui, t a m
tikrą reiškinį)] (2 3 1 6 ) ; apgrozūms [apyvartinis] ' 2 . ekon. T ä d s , kas p i e -
daläs aprites p r o c e s ą ' [2. T o k s , k u r i s d a l y v a u j a apyvartos procese]
(1 2 0 8 ) . T o k i a k l a s i f i k a c i j a ž o d y n e g a n a įvairi, n o r s k a i k u r i a i s a t v e ­
jais g a l i m a s u a b e j o t i jos t i k s l i n g u m u - ar v i s a d a į m a n o m a a t s k i r t i a r ­
t i m ų sričių leksiką, pavyzdžiui, ar žodis v a r t o j a m a s e k o n o m i k o s , f i ­
n a n s ų , ar b u h a l t e r i j o s t e k s t u o s e (jis g a l i būti b ū d i n g a s v i s i e m s ) . T o ­
k i u atveju t i k s l i n g a n u o r o d ą į v e i k l o s sritį p a t e i k t i a p i b r ė ž i m e , k a i p tai
dažnai d a r o m a , a r b a r i n k t i s b e n d r e s n ę p a ž y m ą - k a l b a m u o j u atveju
ekon.: aprite [apyvarta] 'ekon. P i l n s e i k i s , kas p e r i o d i š k i atkärtojas'
[ P i l n a s c i k l a s , k u r i s periodiškai kartojasi] (1 2 5 7 ) . Š i ą n u o r o d ų grupę
n e d a u g paveikė ž o d y n o r e n g i m o t r u k m ė - LLVV f i k s u o t a profesinė
l e k s i k a mažai p a k i t u s i i k i šių d i e n ų . V i s d ė l t o k a i k u r i a i s atvejais, y p a č
k a l b a n t apie p o l i t i k o s , e k o n o m i k o s , g r e t u t i n i ų sričių žodžius, jų
s e n ė j i m ą ar d a b a r t i n ė s v a r t o s e n o s n e a t i t i k i m ą atskleidžia žodžių a i š k i ­
n i m a s i r p a t e i k t a iliustracinė m e d ž i a g a , pavyzdžiui: krūjkase [taupo­
m o j i kasa] ' 1 . ekon. S o c i ä l i s t i s k a j ä s valstis - kreditiestäde, kas k o n -
c e n t r e iedzlvotäju u z l a i k u b r l v o s n a u d a s l i d z e k j u s , i z d a r a dazädas
norėkinu operacijas; 2. neakt. U z n e m u m s , kas p i e n ė m naudas ka­
pitalą n o g u l d i j u m u s , tirgojas ar to, kä a r i i z d a r a eitas finansų o p e r a c i ­
jas' [1. S o c i a l i s t i n ė s e v a l s t y b ė s e - k r e d i t o įstaiga, k u r i k o n c e n t r u o j a
g y v e n t o j ų l a i k i n a i laisvas p i n i g i n e s lėšas, a t l i e k a įvairias a t s i s k a i t y m o
operacijas; 2. Į m o n ė , k u r i p r i i m a p i n i g i n į kapitalą, p r e k i a u j a j u o , taip
pat atlieka kitas finansines operacijas] (4 3 9 1 ) ; banka [bankas]
' 1 . ekon. S o c i ä l i s t i s k a j ä s valstls - valsts kreditą iestäde, kas k o n c e n t r ė
b r i v o s naudas l l d z e k j u s , k r e d i t e u n finanse u z n e m u m u s , o r g a n i z e n a u ­
das n o r e k i n u s u n m a k s ä j u m u s tautas s a i m n i e c l b ä , r e g u l e n a u d a s a p -
 g r o z l b u ; 2 . neakt. U z n ė m u m s , kas realize s t a r p n i e c i b u starp k r e d i t o -
r i e m u n a i z n č m č j i e m , kä a r i tirgojas ar n a u d a s k a p i t a l u ' [ 1 . S o c i a l i s ­
t i n ė s e valstybėse - valstybinė k r e d i t o įstaiga, k u r i k o n c e n t r u o j a l a i s ­
vas p i n i g i n e s lėšas, k r e d i t u o j a i r f i n a n s u o j a į m o n e s , o r g a n i z u o j a p i n i ­
g i n i u s a t s i s k a i t y m u s i r m o k ė j i m u s l i a u d i e s ū k y j e , r e g u l i u o j a pinigų
apyvartą; 2 . į m o n ė , k u r i t a r p i n i n k a u j a tarp kreditorių ir paskolos
ė m ė j ų , taip pat p r e k i a u j a p i n i g i n i u k a p i t a l u ] (2 3 6 ) . A b i e j ų žodžių
a p i b r ė ž i m a i panašūs i r sandara, i r raiška. D a b a r t i n ę latvių literatūrinės
k a l b o s l e k s i k o s v a r t o s e n ą t i k s l i a u a t s p i n d i p a s k u t i n i a i d u t o m a i , išleis­
ti 1991 i r 1 9 9 6 m . (ypač pastarasis).
D i d e l e p a ž y m ų įvairove išsiskiria p a s y v i o s i o s arba t a m tikrą l a i ­
kotarpį n e a k t u a l i o s l e k s i k o s s l u o k s n i s - t o k i e žodžiai š i a m e latvių
k a l b o s ž o d y n e ž y m i m i p a ž y m o m i s kap. — attiecas u z kapitalistiško
iekärtu, kapitalistiško s a b i e d r i b u [būdinga k a p i t a l i z m o s a n t v a r k a i , k a ­
p i t a l i s t i n e i v i s u o m e n e i ] , neakt. — neaktuäls [ n e a k t u a l u s ] , novec. - n o -
v e c o j i s , n o v e c o j o š s [pasenęs, senstantis] i r vest. — vėsturisks, attiecas
u z agräkajicm l a i k i e m [istorinis, būdingas senovei]. Toks skaidymas
k e l i a t a m tikrų a b e j o n i ų : k a i k u r i u o s žodžius g a l i m a ž y m ė t i i r v i e n a ,
i r k i t a a t i t i n k a m o s s i s t e m o s p a ž y m a . P a s i r i n k i m ą b a n d o m a pagrįsti
t u o , k a d „kartais t o k i a p a ž y m ų s i s t e m a leidžia pažvelgti į v i e n o s sąvo­
kos pavadinimų pokyčius kalbos raidos aspektu" (S t c n g r e v i c a
1 9 8 6 , 8 6 - 8 7 ) . V i s d ė l t o pripažįstama, k a d k a l b a m o s i o s p a ž y m o s „yra
l a b a i a r t i m o s , nes v i s o s trys a p i b ū d i n a leksiką, k u r i iš šių laikų a k ­
t u a l i o s v a r t o s e n o s d i n g o dėl t o , k a d išnyko a t i t i n k a m a realija. V i s a
ši l e k s i k a p a v a d i n a t a m t i k r u i s t o r i j o s l a i k o t a r p i u egzistavusias r e a l i ­
jas", tačiau p a b r ė ž i a m a : „ n e t j e i g u kartais panašaus p r o f i l i o žodžiai
ž y m ė t i s k i r t i n g o m i s p a ž y m o m i s , tai n e r e i k ė t ų l a i k y t i k l a i d a ar l e k s i ­
k o g r a f i n i u n e n u o s e k l u m u , o šios s p e c i f i n ė s ž o d y n i n ė s s u d ė t i e s dalies
f u n k c i n i ų g a l i m y b i ų įvairove, b ū d i n g a n a u j a u s i e m s l a i k a m s " ( I b i d . ,
8 7 ) (plačiau apie i s t o r i n ę leksiką LLVV žr. K v a š y t ė 2 0 0 3 a ) . Dalį
p a s e n u s i o s ar n e a k t u a l i o s l e k s i k o s pažymas LLVV turinčių latvių k a l ­
b o s žodžių p a s t a r u o j u m e t u g a l i m a p r i s k i r t i v a d i n a m a j a i a k t u a l i z u o t a i
l e k s i k a i - y p a č tai p a s a k y t i n a a p i e v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o realijas
pavadinančius žodžius, pavyzdžiui, jaunbagūtnieks [tškilėlis, n u v o -
rišas (staiga p r a t u r t ė j ę s ž m o g u s ) (LLKZ 2 0 0 3 , 3 0 7 ) ' ; pažodžiui: n a u -

Toliau po vertinių iš 2003 i n . latvių-lietuvių kalbų žodyno nurodomas tik

puslapis.
 jasis t u r t u o l i s - R . K . ] 'kap. C i l v ė k s , kas t i k k o vai n e s e n i r i e g u v i s
b a g ä t l b u u n c e n š a s i e k l ū t lielburžuazijas a p r in d ä s ' [ Ž m o g u s , k u r i s k ą
t i k arba n e s e n i a i į g i j o t u r t u s i r s t e n g i a s i p a t e k t i į s t a m b i o s i o s b u r ž u a z i ­
jos s l u o k s n į ] (4 3 3 ) ; korupcija 'kap. D i e n e s t a stävokla izmantošana
savtigos n o l ū k o s ; a m a t p e r s o n u , s a b i e d r i s k o u n politiško d a r b i n i e k u
uzpirkšana, p i e k u k u l o š a n a ; a m a t p e r s o n u , s a b i e d r i s k o u n p o l i t i š k o d a r ­
b i n i e k u p ė r k a m l b a ' [ T a r n y b i n ė s padėties n a u d o j i m a s a s m e n i n i a m s
t i k s l a m s ; p a r e i g ū n ų , v i s u o m e n ė s v e i k ė j ų i r politikų p a p i r k i m a s , kyšių
j i e m s d a v i m a s ; p a r e i g ū n ų , v i s u o m e n ė s v e i k ė j ų i r politikų p a p e r k a ­
m u m a s ] (4 3 8 1 ) ; aprinkis [apskritis] 'neakt. A d m i n i s t r a t i v ! teritoriäla
v i e n l b a ' [ A d m i n i s t r a c i n i s - t e r i t o r i n i s vienetas] (1 2 5 6 ) ; jaunsaimnieciba
[ n a u j a k u r i o ūkis] 'vest. N e l i e l a individuäla l a u k u s a i m n i e c l b a ( L a t ­
vija), kas t i k a i z v e i d o t a 1 9 2 0 . g. burzuäziskäs agräräs r e f o r m a s r e z u l ­
tatą' [ N e d i d e l i s i n d i v i d u a l u s k a i m o ūkis ( L a t v i j o j e ) , k u r i s atsirado k a i p
1 9 2 0 m . b u r ž u a z i n ė s a g r a r i n ė s r e f o r m o s rezultatas] (4 3 9 ) . N e a p t i k t a
n e i v i e n o a k t u a l i z a c i j o s atvejo tarp p a ž y m a novec. p a ž y m ė t ų žodžių -
tai dažniausiai visiškai p a s e n ę žodžiai ( l a t v i ų k a l b o j e t o k i e m s įvardyti
vartojamas t e r m i n a s vecvūrdi) (L a u a 1 9 8 1 , 168) arba b a r b a r i z m a i ,
k u r i e m s latvių k a l b o j e e s a m a t i n k a m ų pakaitų: tiesasvirs 'novec. T i e s -
n e s i s ' [Teisėjas] ( 7 5 2 3 ) ; istabene
2 [kambarinė] 'novec. K a l p o n e , kuras
u z d e v u m s i r u z k o p t istabas' [ T a r n a i t ė , k u r i o s u ž d u o t i s y r a t v a r k y t i
k a m b a r i u s ] (3 4 8 0 ) ; bode 'novec. V e i k a l s ' [ P a r d u o t u v ė ] (2 107); plcti-
zeris 'novec. G l u d e k l i s ' [ L y g i n t u v a s ] ( 6 2 7 1 ) . V i s d ė l t o LLVV
2 esama
žodžių, n e t u r i n č i ų n u o r o d o s į pasyvią vartoseną, n o r s jų r e i k š m ė i r
b e n d r o s i o s n u o s t a t o s t o k i o s l e k s i k o s p a t e i k i m o atžvilgiu t o reikalautų
(jie y r a p a t e k ę į p r o f e s i n e i v e i k l a i p r i s k i r t i n ų žodžių g r u p ę , o t a m t i k ­
ro l a i k o t a r p i o v a r t o s e n o s t i k s l i n i m u s atskleidžia a p i b r ė ž i m a s ) ( p l a č i a u
1 0
apie LLVV žodžių aktualizäcija žr. K v a š 11 e 2 0 0 3 ) .

Ž o d ž i a i , a p i b ū d i n a m i p a g a l šaltinį ar b e n d r e s n ę v e i k l o s sritį, iš
k u r i o s jie p a t e k o į l i t e r a t ū r i n ę kalbą k a i p savitas l e k s i k o s s l u o k s n i s ,
LLVV žymimi k e l i o m i s p a ž y m o m i s : apv. - apvidvärds, dialektäla
n o z l m e , n o z l m e s nianse [tarmybė, tarminė reikšmė, reikšmės n i u a n ­
sas], bibl. - b i b l i s m s [ b i b l i n č s k i l m ė s ] , etn. - e t n o g r a f i j a , folk. - fol­
klorą [tautosaka]. Y p a č dažnai ž o d y n o s u d a r y t o j a i f i k s a v o t a r m i n i u s
žodžius, todėl šios p a ž y m o s iliustracinių pavyzdžių a p t i n k a m a gana
l e n g v a i i r įvairių: virsaine 'apv. V i r s o t n e <...>' [ V i r š ū n ė ] (8 5 1 5 ) ; ap-
10
Žr. šiame rinkinyje p. 4 8 3 - 4 9 5 .
rika 'apv. N o v i s a klaipą n o g r i c z t s m a i z e s r i e c i e n s ' [ N u o v i s o k e p a ­
l o atpjauta d u o n o s r i e k ė ] (1 2 5 5 ) ; čakūrnis 'apv. S a k ä r n i s ' [Kerplėša,
šiekštas] ( 2 2 1 2 ) . T a i p pat p a s i t a i k o e t n o g r a f i z m ų i r tautosakos k a l ­
b o s v i e n e t i į , pavyzdžiui: kckatas [ U ž g a v ė n i ų karnavalas] 'etn. 1. M a s -
k u gäjiens ( n o mäjas u z m a j u , p i e m č r a m , Vastslävjos, M ä r t i n o s , ž i e ­
m a s s a u l g r i e ž o s ) ar apdziedašanos u n dazädäm izdaribäm; 2. K e k a t ­
n i e k i ' [1. P e r s i r e n g ė l i ų e i t y n ė s ( i š n a m ų į n a m u s , pavyzdžiui, p e r
U ž g a v ė n e s , M a r t y n o dieną, ž i e m o s saulėgrįžos š v e n t ę ) s u d a i n o m i s
ir įvairiais pokštais; 2. Persirengėliai] ( 4 5 3 0 ) ; mujkitis [kvailelis]
' 2 . folk. Pasakų tėls — trešais tčva dels' [Pasakų personažas — trečiasis
tėvo sūnus] (5 2 8 9 ) .
L L V V p a ž y m o s leidžia atpažinti i r t a m tikrų f u n k c i n i ų k a l b o s at­
m a i n ų l e k s i k ą . T o k s žodžių ž e n k l i n i m a s p a d e d a p e r p r a s t i s e m a n t i n i u s
ir f u n k c i n i u s k a l b o s v a r t o s e n o s aspektus, o t a i ypač s v a r b u p a ž e n g u ­
s i e m s m o k a n t i s latvių k a l b o s . J m i n i m ą k a t e g o r i j ą p a t e n k a žodžiai, t u ­
r i n t y s p a ž y m a s hum. — h u m o r i s t i s k a ekspresTva nokräsa [ h u m o r i s t i n i s
e k s p r e s i n i s a t s p a l v i s ] , iron. - ironiška ekspresTva n o k r ä s a [ironiškas
e k s p r e s i n i s a t s p a l v i s ] , niev. - n i e v l g a ekspresTva nokräsa [ m e n k i n a m a ­
sis e k s p r e s i n i s a t s p a l v i s ] , ncvčl. — literärajä valodä n e v ė l a m s [ n e t e i k t i ­
nas literatūrinei k a l b a i ] , pūru, - parnešta n o z i m č [ p e r k e l t i n e r e i k š m e ] ,
poet. - p o e t i š k a stilistiška nokräsa [ p o e t i n i s s t i l i s t i n i s atspalvis], sal. -
salldzinäjums [ p a l y g i n i m a s ] , sar. - s a r u n v a l o d a s stilistiška nokräsa
[ š n e k a m o s i o s k a l b o s s t i l i s t i n i s a t s p a l v i s ] , t. počt. - tautas p o č t i s m s ,
f o l k l o r a s v a l o d a i r a k s t u r i g a stilistiška n o k r ä s a [ l i a u d i e s p o e t i z m a s , t a u ­
t o s a k a i b ū d i n g a s s t i l i s t i n i s a t s p a l v i s ] , vienk. — v i e n k a r š r u n a s stilistiška
n o k r ä s a [ š n e k a m o s i o s k a l b o s s t i l i s t i n i s atspalvis; t i k s l i a u būtų kalbėti
apie prastakalbę - R . K . ] . K a l b a m o s i o s g r u p ė s p a ž y m ų a p t i k t a p r i e
įvairių k a l b o s dalių žodžių, tačiau d a u g i a u s i a jų t u r i daiktavardžiai:
izmisa 'počt. I z m i s u m s ' [ N e v i l t i s ] (3 6 1 4 ) ; mclnsvūrcis [juodaskvernis]
'niev. G a r l d z n i e k s ' [ D v a s i n i n k a s ] (5 151); prūtvčders [ g u d r e i v a , g u d r a ­
g a l v i s , g u d r i n i n k a s , g u d r u o l i s ; galvočius (578)] 'iron. C i l v č k s , k a m i r
t i e k s m e i z t e i k t i e s (parasti pärgudri); a r i p ä r g u d r s c i l v č k s ' [ Ž m o g u s ,
k u r i s t u r i p o l i n k į kalbėti (dažniausiai p e r d a u g g u d r i a i ) ; taip pat g u d ­
r a g a l v i s ž m o g u s ] ( G , 3 4 4 ) ; pujenc 'sar. P e o t i i j a ' [ B i j ū n a s ] ( 6 , 4 2 3 ) ;
nullūps [kvaiša, p u s g a l v i s , m u l k i s , s t u o b r y s , m o l i o m o t i e j u s , d r i m b a
(422)] 'vienk. Tuja, I e m p i s ' [gaišlys, gaišuolis, d r i m b a , l i u r b i s ( 7 3 4 ) ,
l i u r b i s , d r i m b a , gvėra (376)] (5 2 8 5 ) i r p a n . P a s t e b ė t i n a , k a d š n e k a ­
m o s i o s kalbos pažyma neretai rašoma prie barbarizmų, pavyzdžiui,
grūpis [katilas] 'sar. K a t l s (parasti n o č u g u n a , ar apaju, i z l i e k t u d i b e -
n u ) ' [ K a t i l a s (dažniausiai iš ketaus, a p v a l i u , i š l e n k t u d u g n u ) ] (3 127);
kmpstangas 'sar. K n a i b l e s ' [ š / ? e £ . Ž n y p l ė s ] (4 2 8 3 ) . Ž o d y n e L L V V v i e ­
n u m e t u v a r t o j a m o s k e l i o s stilistinį atspalvį a p i b ū d i n a n č i o s p a ž y m o s ;
mikstčaulis [lepūnas, l e p ū n ė l i s , išlcpėlis, m a z g o t ė (žmogus be charakte­
rio) (414)] 'sar.; nicv. C i l v ė k s , kas i r g j ė v s , k a m n a v s t i n g r a r a k s t u r a ;
a r i izlutinäts c i l v č k s " [ Ž m o g u s , k u r i s y r a ištižęs, t o k s , k u r i s n e t u r i
t v i r t o c h a r a k t e r i o ; taip pat išlepintas ž m o g u s ] (5 2 2 1 ) . K a r t a i s v i e t o j
pažymos pasitelkiamas ilgesnis apibūdinimas (analogo sutrumpinimų
s i s t e m o j e nerasta): mämina [ m a m y t ė , m a m u t ė ] 'ar s i r s n i g u e m o c i o n a ­
l u n o s k a n u . 1. M a t e . 2. V e c a s i e v i e t e ' [su nuoširdžiu e m o c i n i u a t s p a l ­
v i u 1. M o t i n a . 2 . S e n a m o t e r i s ] . S u t o k i u pat išsamiu k o m e n t a r u p a ­
t e i k i a m i i r k i t i ž o d ž i o mate ar jo š n e k a m o s i o s k a l b o s a t i t i k m e n s mam­
ma [ m a m a ] d e m i n u t y v a i : mammina; mammite; mammucite; mämulina
[motulė, motutė, motinėlė, mamytė, mamutė, mamelė]; mūmulite;
mämuja [1. m o t i n ė l ė , m a m e l ė , m a m u t ė , m a m y t ė ; 2 . s e n e l ė , s e n o l ė ,
s e n o l ė l ė , m o č i u t ė , b o b u t ė ] (5 7 7 ) " .

LLVV, kaip apskritai būdinga literatūrinės kalbos žodynams,

p a t e i k i a m a i r t a m t i k r a i n f o r m a c i j a apie g r a m a t i n ę ž o d ž i o c h a r a k ­
teristiką ( p a s k i r s t y m a s p a g a l k a l b o s d a l i s , s i n t a k s i n i s j u n g l u m a s i r
p a n . ) . P a p i l d o m a i m i n i m o s i r k a i k u r i o s žodžių f o r m o s , pavyzdžiui,
vardažodinių k a l b o s dalių moteriškosios giminės galūnės, kilmi­
n i n k o i r (arba) d a u g i s k a i t o s g a l ū n ė s , o v e i k s m a ž o d ž i ų - k a i k u r i ų
laikų i r a s m e n ų f o r m o s . G r a m a t i n ė i n f o r m a c i j a a t s k l e i d ž i a m a per
įvairias p a ž y m a s . Ž o d y n o įvade jos p a t e i k i a m o s a b ė c ė l ė s t v a r k a , o
š i a m e straipsnyje n o r ė t a visas LLVV vartojamas t o k i o tipo pažymas
apžvelgti k o m p l e k s i š k a i , t o d ė l t i n k a m i a u s i a s pasirodė jų s k i r s t y m a s
pagal žodžių klases. P i r m i a u s i a m i n ė t i n o s p a ž y m o s , apibūdinančios
ž o d y n e f i k s u o t u s žodžius p a g a l k a l b o s d a l i s : adj. - a d j e k t l v s [būdvar­
dis], apst. - apstäk]a värds [ p r i e v e i k s m i s ] , izsauk. - i z s a u k s m e s värds
[jaustukas; ištiktukas], lietv. - lietvärds [ d a i k t a v a r d i s ] , part. - par-
tikula [ d a l e l y t ė ] , priev.- prievärds [prielinksnis], skaii,- skaitja

" Lietuviški žodžio nuimiiia ir kitų tos pačios reikšmės vedinių atitikmenys
(jeigu tokių būta) pateikiami iš latvių-lietuvių kalbų žodyno (LLKŽ 2003).
värds [skaitvardis], vietn. - v i e t n i e k v ä r d s [įvardis], taip pat s k i r i a m a
v i e n a ž o d ž i o d a l i s , t. y. pried. - p r i e d č k l i s [priesaga]: vakarnakt [va­
k a r y k š č i a naktį] 'apst. l e p r i e k š č j a , pagajušajn n a k t į ' [ P r a ė j u s i ą n a k t į ]
(8 2 6 7 ) ; picspicdus [ p r i v e r s t i n a i ] 'apst. P r e t paša g r i b u ; p č c pavėles,
r l k o j u m a ' [ P r i e š savo valią; pagal į s a k y m ą , n u r o d y m ą ] ( 6 2 135); plink
'izsauk. L i e t o , l a i atdarinätu Tslaiclgu, parasti a u g s t u , s k a n u , k o rada,
piemčram, stlgu instruments' [Vartojama norint pavaizduoti t r u m ­
palaikį, dažniausiai a u k š t ą garsą, kurį s u k e l i a , pavyzdžiui, s t y g i n i s
i n s t r u m e n t a s ] ( 6 , 2 7 8 ) ; varbilt [galbūt] 'part. L i e t o , l a i n o r ä d l t u , k a
i z t c i k u m a saturs n a v drošs' [ V a r t o j a m a n o r i n t p a r o d y t i , k a d dėl p a s a ­
k y m o t u r i n i o abejojama] (8 2 9 6 ) ; zem [po] 'priev. ar gen. 1. N o r ä d a
u z o b j e k t u , vietų, apakš k u r a v a i z e m ä k par k u r u kas atrodąs, n o t i e k ,
n o r i s ' [1. N u r o d o į o b j e k t ą , vietą, p o k u r i a ar ž e m i a u k u r i o s kas y r a ,
v y k s t a ] (8 5 9 5 ) i r p a n . T i e s a , k a i k u r i o m s k a l b o s d a l i m s LLVV skiria­
m a d a u g i a u d ė m e s i o , nes a p i b ū d i n a m o s a t s k i r o s jų rūšys, pavyzdžiui,
greta p a ž y m o s vietn. - v i e t n i e k v ä r d s [įvardis] m i n i m o s i r p a ž y m o s
atgr. - a t g r i e z e n i s k a i s [sangrąžinis], jaut. - j a u t ä j a m a i s [ k l a u s i a m a s i s ] ,
noruti. — n o r ä d ä m a i s [ p a r o d o m a s i s ] , nolicdz. — noliedzamais [neigiama­
sis], noteic. — n o t e i c a m a i s [ p a ž y m i m a s i s ] , picdcr. — p i e d e r l b a s [ s a v y b i ­
n i s ] , vispūrin. — vispärinämais [apibendrinamasis]. Rečiau išskiriamos
kai k u r i ų k a l b o s dalių f o r m o s , pavyzdžiui, v e i k s m a ž o d ž i ų - Divd.,
divd. - d i v d a b i s [ d a l y v i s ] , itnperf. - i m p e r f e k t l v a f o r m a , trans. - t r a n -
s i t l v s ; daiktavardžių - Dem., dem. - d e m i n u t l v s . K i t a p a ž y m ų d a l i s
a p i b ū d i n a žodžių g r a m a t i n e s s a v y b e s . T a i vardažodžių k a t e g o r i j a s at­
s p i n d i n č i o s p a ž y m o s , ž y m i n č i o s l i n k s n i u s : akuz. - a k u z a t l v s [ g a l i n i n ­
kas], dat. - d a t l v s [ n a u d i n i n k a s ] , gen. - g e n i t l v s [ k i l m i n i n k a s ] , instr. -
Instrumentalis [ į n a g i n i n k a s ] , lok. - l o k a t i v s [ v i e t i n i n k a s ] , nom. - n o -
m i n a t l v s [ v a r d i n i n k a s ] ; g i m i n e -kopdz. - k o p d z i m t e s (lietvärds) [ben­
d r o s i o s g i m i n ė s , a r b a substantivum commune], s. - sieviešu d z i m t e
[ m o t e r i š k o j i g i m i n ė ] , v. - vlriešu d z i m t e [vyriškoji g i m i n ė ] , k i t o s s a ­
v y b ė s - nelok. - n e l o k ä m s (värds) [ n e k a i t o m a s ( ž o d i s ) ] , nenot. - n e n o -
teiktä ( g a l o t n e ) [ n e į v a r d ž i u o t i n ė ( g a l ū n ė ) ] , not. - n o t e i k t ä ( g a l o t n e )
[įvardžiuotinė ( g a l ū n ė ) ] . V e i k s m a ž o d ž i ų k a t e g o r i j a s a t s p i n d i p a ž y m o s
in(r<i/is. - Intransitivs, konj. - k o n j u g a c i j a [ a s m e n u o t ė ] , mik. - n ä k o t -
n e [ b ū s i m a s i s laikas], Nol. - n o l i e g u m s , n o l i e g t s ( v a r d a m ar p r i e d č k l i
ne-) [ n e i g i m a s , n e i g i a m a s (žodis s u priešdėliu ;ii'-)], pag. - pagätne
 [būtasis laikas], pers. — p e r s o n a [ a s m u o ] , Ref L, refl. - reflekslvs
(verbs) [sangrąžinis ( v e i k s m a ž o d i s ) ] , tag. - tagadne [esamasis lai­
kas], taip pat b e n d r o s vardažodžių i r v e i k s m a ž o d ž i ų k a t e g o r i j o s , p a ­
vyzdžiui, skaičius: divsk. - d i v s k a i t l i s [ d v i s k a i t a ] , dsk. - d a u d z s k a i t l i s
[ d a u g i s k a i t a ] , vsk. - v i e n s k a i t l i s [ v i e n a s k a i t a ] . B e t o , L L V V y r a i r f o r ­
malių arba struktūrinių pažymų, k u r i o s n i e k u o nesiskiria n u o kituose
ž o d y n u o s e e s a n č i ų : Sk. - skaties [ ž i ū r ė k ] , u. tml. - u n t a m l l d z i g i [ir
p a n . ] , utt. - u n tä täläk [ir t. t.], var. - v a r i a n t s . M i n ė t i n i k a i k u r i e g r a ­
m a t i n i ų p a ž y m ų v a r t o j i m o pavyzdžiai: amplua [ a m p l u a ] 'nelok. Lomu
tips ar n o t e i k t ä m m ä k s l i n i e c i s k ä m I p a t n l b ä m ; s k a t u v e s m ä k s l i n i e k a
spėjas, kas lauj spėlėt käda t i p a l o m a s ' [ V a i d m e n ų tipas, p a s i ž y m i n t i s
t a m t i k r a i s m e n i n i a i s y p a t u m a i s ; a r t i s t o s u g e b ė j i m a i , leidžiantys a t l i k t i
t a m t i k r o t i p o v a i d m e n i s ] (1 168); dajge '-es, dsk. gcn. - g u , s.; apv. I z -
k a p t s ' [ D a l g i s ] (2 2 4 7 ) ; vainagoties [ v a i n i k u o t i s ] 'parasti 3. pers., -ojas,
pag. -ojas; refl. B e i g t i e s , t i k t p a b e i g t a m ar, parasti p o z i t l v u , r e z u l t a t u '
[ B a i g t i s , b ū t i b a i g t a m , dažniausiai t e i g i a m u r e z u l t a t u ] (8 2 5 0 ) .
LLVV dar išskirtinos p a ž y m o s , a p i b ū d i n a n č i o s t a m t i k r o ž o d ž i o
(dažniau ž o d ž i o dalies) funkciją: salon- [salono; saloninis] 'saliktenu
pirma daĮa; savienojumū ar lietv. N o r ä d a , k a otrajä dajä nosaukta-
jai parädibai mäkslä, m ä k s l a s d a r b a m i r r a k s t u r i g a käda l a i k p o s m a
(parasti 19. g a d s i m t a b c i g u u n 2 0 . g a d s i m t a š a k u m a ) s k a i s t u m ą e t a ­
l o n a m atbilstoša arėją t č l u i d e a l i z a c i j a , dažadu s t i l u u n v i r z i c n u i z -
m a n t o j u m s , izklaidėjoša i e v i r z e ' [dūrinio p i r m o j i d a l i s ; j u n g i n y j e s u
d a i k t . r o d o , k a d d ū r i n i o a n t r o j o j e d a l y j e p a v a d i n t a m m e n o reiškiniui,
m e n o k ū r i n i u i b ū d i n g a t a m t i k r o l a i k o t a r p i o (dažniausiai X I X a. p a ­
b a i g o s i r X X a. pradžios) g r o ž i o e t a l o n ą a t i t i n k a n č i o i š o r i n i o v a i z d o
i d e a l i z a c i j a , įvairių stilių i r k r y p č i ų n a u d o j i m a s , p r a m o g i n ė p a k r a i p a ]
(7, 177); minimai- 'saliktenu pirma da\a; savienojumū ar lietv. Noräda,
k a s a l i k t e n a otrajä dajä n o s a u k t a j a m i r joti m a z a , a r i v i s m a z ä k ä ( s k a i t -
liskä) v č r t l b a ' [ R o d o , k a d tai, kas p a v a d i n t a d ū r i n i o antrąja dalimi,
t u r i mažą, net mažiausią ( k i e k y b i n ę ) v e r t ę ] (5 2 3 9 ) . T o k i o p o b ū d ž i o
dėmenų k a l b a m a j a m e ž o d y n e a p t i n k a m a n e m a ž a i (komerc-, mini-,
miniatur- i r k t . ) , o a p i b ū d i n a m i jie panašiai.
M i n ė t i n i atvejai, k a i tas pats žodis LLVV žymimas skirtingų g r u ­
pių p a ž y m o m i s v i e n u m e t u , pavyzdžiui, noalgot [nusamdyti] 'trans.,
ncakt. Icsaistlt darbä, m a k s ä j o t n o t e i k t u a t l i d z i b u , a l g u ' [įtraukti į d a r -
bą m o k a n t t a m tikrą a t l y g i n i m ą , algą] (5 4 8 8 ) ; noaloties 're/i, novec.
N o m a l d i t i e s ' [Pasiklysti] (5 4 8 8 ) ; piespčlčt [ p e r d u o t i ] 'trans, fizk. S p o r ­
tą spėlės - p i e v i r z l t ( p i e kä, k a m klät, a r i k a m tuväk, p i e m č r a m , b u m -
b u , r i p u ) ' [ S p o r t i n i u o s e ž a i d i m u o s e - p r i a r t i n t i ( p r i e k o , k a m i r arčiau
k o , pavyzdžiui, kamuolį, ritulį)] ( 6 134). D a ž n i a u s i a i
2 derinamos
g r a m a t i n ė s p a ž y m o s i r i n f o r m a c i j a apie stilistinį ar profesinį ž o d ž i o
a p i b ū d i n i m ą , tačiau p a s i t a i k o i r kelių profesinės v e i k l o s p a ž y m ų d e r i ­
nių: modernisms [ m o d e r n i z m a s ] ' 3 . rel.; filoz. R e l i g i j a s u n filozofijas
v i r z i e n s , kas cenŠas a p v i e n o t m ū s d i e n u z i n ä t n e s (it Ipaši d a b a s z i n ä t n u )
atzinas ar r el i g i j as d o g m ä m ' [ R e l i g i j o s i r filosofijos p a k r a i p a , k u r i s i e ­
k i a s u j u n g t i š i u o l a i k i n i o m o k s l o ( y p a č g a m t o s m o k s l ų ) nuostatas s u
r e l i g i j o s d o g m o m i s ] ( 5 2 5 7 ) . D a u g i a u k a i p dviejų p a ž y m ų b u v i m a s
y r a gana retas reiškinys: picnapuika [ p i e n b u r n i s ] 'v.; sar.; niev. [ a i m s ,
n e z i n o š s , n e p i e r e d z ė j i s v l r i e t i s ' [Jaunas, n e i š m a n a n t i s , nepat yr ęs v y ­
ras] ( 6 9 0 ) , pirmsdienesta [prieŠtarnybinis] 'gen.; nelok.; mil. T ä d s ,
2

kas pastäv, n o r i s p i r m s d i e n e s t a b r u n o t a j o s s p ė k o s ' [ T o k s , k u r i s e g z i s ­

t u o j a , v y k s t a prieš t a r n y b ą , k a r i n ė s e p a j ė g o s e ] ( 6 2 1 9 ) .
Ž o d y n o s t r a i p s n i u o s e m i n i m i i r k a i k u r i e plačiai v a r t o j a m i j u n g i ­
n i a i s u antraštiniu ž o d ž i u . E s a m a atvejų, k a i žodžių j u n g i n i a i a i š k i n a ­
m i - dažniausiai t o k i e j u n g i n i a i t u r i s p e c i f i n ę r e i k š m ę .
P a t y s žodžių a i š k i n i m a i a t s p i n d i v i e n o ar k i t o ž o d y n o t o m o s u d a r y ­
m o m e t u galiojusį požiūrį į k i e k v i e n o ž o d ž i o r e i k š m ę . Iš e s m ė s k i t o k s ,
atitinkantis dabartinę vartoseną reikšmių aiškinimas pateikiamas tik
p a s k u t i n i a m e LLVV t o m e , nes t o m a s parengtas l e i d y b a i jau a t k ū r u s
nepriklausomybę (šiek tiek pakeista ir vartojamų pažymų sistema, p a ­
vyzdžiui, atsisakyta p a ž y m o s кар.). I l i u s t r a c i n ė m e d ž i a g a i r g i p a t e i k i a ­
m a įvairesnė — i r iš tų šaltinių, k u r i e t a r y b i n i a i s m e t a i s b u v o d r a u d ž i a ­
m i . I š s a m e s n i s šios m e d ž i a g o s n a g r i n ė j i m a s jau b ū t ų k i t o s t r a i p s n i o
objektas. K a l b a n t apie žodžių a p i b r ė ž i m u s vertėtų a t k r e i p t i d ė m e s į ,
k a d LLVV dažnai r e k o m e n d u o j a m a n a u d o t i s n u o r o d o m i s į žodį, iš
k u r i o k i l d i n a m a s ar s u k u r i u o siejamas antraštinis žodis ( y p a č t a i
b ū d i n g a v e d i n i a m s s u p r i e s a g o m i s -iba, -ums, -Sana, taip pat s u k a i
k u r i o m i s g a l ū n ė m i s ) , pavyzdžiui, nobide [ n u o s t ū m i s ] 'fiz.; telm. P r o ­
cess, a r i rezultäts -> n o b u l l t ( 3 ) ' [Procesas, taip pat rezultatas ->
n u s t u m t i (ką n o r s į šalį)]; nobidijnms [ n u s t ū m i m a s ] 'fiz.; lehn. P a v e i k ­
ta d a r b l b a , rezultäts -> n o b I d I t ( 3 ) ' [ A t l i k t a s v e i k s m a s , rezultatas
-> n u s t u m t i (ką n o r s į šalį)] (5 4 9 6 ) .
 LLW — v i e n i n t e l i s išsamus latvių k a l b o s v a r t o t o j a m s skirtas l e k ­
sikografijos l e i d i n y s p a s t a r u o j u m e t u ( j o k i u b ū d u n e m e n k i n a n t v i e n a -
t o m i o ž o d y n o Latviešu valodas vūrdnica {LVV) s v a r b o s ) . Ir p a s i k e i t u s i
L a t v i j o s v i s u o m e n i n ė , p o l i t i n ė s i t u a c i j a , i r p a m ą s t y m a i apie k a l b a m o ­
jo ž o d y n o turinį r o d o , k a d r e i k i a n a u j o , š i u o l a i k i n i u s r e i k a l a v i m u s
atitinkančio ir kalbos vartojimo aplinkybių pokyčius atspindinčio
ž o d y n o . T a i Mūsdienu latviešu valodas vūrdnica (MLVV) [Dabartinės
latvių k a l b o s ž o d y n a s ] , kurį šiuo m e t u r e n g i a Latvių k a l b o s i n s t i t u ­
t o Ž o d y n ų s k y r i a u s d a r b u o t o j a i . D a r b a s p r i e šio ž o d y n o pradėtas
1997 m . sausio m ė n . „ V a r t o t o j ų p a t o g u m u i šis ž o d y n a s , k a i p i r L V V ,
b u s v i e n o t o m o . L L V V y r a m a ž d a u g 8 0 0 0 0 antraštinių žodžių, o
M L V V n u m a t y t a m a ž d a u g 7 5 0 0 0 antraštinių žodžių straipsnių <...>
N o r ė d a m i tokį k i e k į i n f o r m a c i j o s s u t a l p i n t i į v i e n ą t o m ą , naujojo
ž o d y n o a u t o r i a i atsisakė literatūrinių citatų, žodžių funkcionavimą
s a k i n y j e i l i u s t r u o d a m i žodžių j u n g i n i a i s . S u d a r o m i i r t r u m p e s n i , b e n ­
d r e s n i a p i b r ė ž i m a i , f r a z e o l o g i z m a i i r žodžių j u n g i n i a i a p i b r ė ž i a m i t i k
v i e n ą kartą, p r i e p a g r i n d i n i o ž o d ž i o <...> Vietą sutaupyti padės ir
reguliarių tipinių v e d i n i ų s u -unis, -iba, -šana, -iens i r k t . t e i k i m a s
p a g r i n d i n i o antraštinio ž o d ž i o s t r a i p s n y j e " ( Z u i c e n a 1 9 9 8 , 122).
MLVV „ b u s s u d a r o m a s p a g a l t a r p t a u t i n i u s standartus, k a i k o n c e n t r u o ­
ta f o r m a v i e n a m e l e i d i n y j e į m a n o m a g a u t i r e i k i a m o s i n f o r m a c i j o s
apie žodį: i r jo t a r i m ą , i r g r a m a t i n e s s a v y b e s , i r l e k s i n ę b e i stilistinę
charakteristiką, taip pat ž o d ž i o s e m a n t i n į a p i b ū d i n i m ą ir t r u m p u s
d u o m e n i s apie jo k i l m ę " ( I b i d . , 123). S i a m e n a u j a m e ž o d y n e „ i š l i ­
k u s i L L V V v a r t o t a l e k s i n i ų i r stilistinių p a ž y m ų s i s t e m a , įtrauktas t i k
v i e n a s p a p i l d y m a s . Ž o d i s , ž o d ž i o r e i k š m ė ar žodžių j u n g i n y s , t u r i n t i s
š n e k a m o s i o s k a l b o s atspalvį, j e i g u tai nėra latvių l i t e r a t ū r i n ė s k a l b o s
l e k s i k a , ž y m i m a s p a ž y m a sar. nelit. [ n e l i t e r a t ū r i n ė š n e k a m o j i k a l b a ] .
P r i e šios g r u p ė s p r i s k i r i a m i k a i k u r i e ž a r g o n i z m a i ( p v z . : foršs, fcins,
kolosūls, baigi = Į o t i ) , k u r i e p a s t a r u o j u m e t u taip plačiai v a r t o j a m i ,
kad y r a išėję už ž a r g o n i n i a m s ž o d ž i a m s b ū d i n g ų s o c i a l i n i ų g r u p i ų
ribų i r tapę š n e k a m o s i o s k a l b o s ž o d ž i a i s " ( Z u i c e и a 2 0 0 0 , 124—
125). T a č i a u m i n ė t a s ž o d y n a s r e n g i a m a s g a n a lėtai, t o d ė l s u n k u p a s a ­
k y t i , k a d a l e i d i n y s p a s i e k s v a r t o t o j ą i r ar tada dar b u s g a l i m a ž o d y n ą
v a d i n t i dabartinės k a l b o s l e k s i k o g r a f i j o s šaltiniu. A t s i s a k y t a a n k s č i a u
s u m a n y t o p a v a d i n i m o Aktuūlūs leksikas vūrdnica [Aktualiosios leksi-
 kos ž o d y n a s ] , „ k u r i s galėtų s u k l a i d i n t i s k a i t y t o j ą " ( I b i d . , 1 2 3 ) . B e j e ,
į d o m i p a t i r t i s rusų leksikografų, kurių ž o d y n a s y r a b ū t e n t t o k i o t i ­
p o - tai a i š k i n a m a s i s X X a. p a b a i g o s rusų k a l b o s ž o d y n a s , k u r i a m e
p a t e i k i a m a i n f o r m a c i j a apie naujų žodžių fiksavimą, j ų aktualizäcija
arba t a p i m ą pasyviąja l e k s i k a (ТСРЯ).
R e i k i a pripažinti, k a d LLVV k o l kas y r a v i e n i n t e l i s d a u g i a t o m i s
latvių k a l b o s l e k s i k o g r a f i j o s l e i d i n y s , k u r i a m e g a u s u l i t e r a t ū r i n ė s k a l ­
bos žodžių, jų a p i b r ė ž i m ų i r įvairios p a p i l d o m o s i n f o r m a c i j o s , taip
pat i l i u s t r a c i n ė s m e d ž i a g o s . D i d e l ė y r a i r ž o d y n e v a r t o j a m ų p a ž y m ų
įvairovė. N o r s d a l i s jų n e b e a t i t i n k a š i u o l a i k i n ė s k a l b o s v a r t o s e n o s r e i ­
k a l a v i m ų , p a s i t a i k o ir n u k r y p i m ų n u o pačių ž o d y n o s u d a r y t o j ų d e k l a ­
r u o t ų p r i n c i p ų , iš e s m ė s k a l b a m a s i s ž o d y n a s t e n k i n a d a u g e l i o latvių
kalbos vartotojų p o r e i k i u s .

PASTABOS D Ė L LATVIŲ K A L B O S ŽODYNO

LATVIEŠU LITERÄRÄS VALODAS VÄRDNICA

Santrauka

Lietuvių ir latvių leksikografijoje maždaug tuo pačiu metu pradėti reng­

ti pagrindiniai, fundamentalūs abiejų kalbų aiškinamieji žodynai: Lietuvių
kalbos žodynas ir latvių k a l b i n i n k o Karlio M y l e n b a c h o (Kärlis M i l e n b a h s )
pradėtas žodynas Latviešu valodas vūrdnica, šio žodyno p a p i l d y m a i ir taisy­
mai. Tačiau latviai turi ir žodyną, kokio neturi lietuviai: nuo 1972 m . i k i
1996 m . išleistas 8 tomų (10 knygų) leksikografijos leidinys - aiškinamasis
latvių kalbos žodynas Latviešu litcrūrūs valodas vūrdnica. Straipsnyje įvai­
riais aspektais nagrinėjamas kalbamasis žodynas, jame fiksuota leksika ir jos
žymėjimo ypatumai.
Žodyne vartojamos labai skirtingos pažymos. Jos suteikia įvairios infor­
macijos apie latvių kalbos žodžius, pavyzdžiui, apibūdina žodžius pagal jų
priklausymą tam tikrai profesinės veiklos sričiai ar funkcinei kalbos atmai­
nai, pagal žodžių vartosenos aktyvumą ar pasyvumą, pagal stilistinius atspal­
vius, taip pat pateikia kai kurias gramatines charakteristikas ir pan. Išsamiau­
sia yra profesinio priklausymo pažymų sistema, nemažai esama ir stilistinius
atspalvius žyminčių pažymų. Tenka pripažinti, kad k o l kas tai yra vienintelis
tokios apimties daugiatomis latvių kalbos leksikografijos leidinys, k u r i a m e
gausu literatūrinės kalbos žodžių, jų apibrėžimų ir įvairios papildomos infor-
 mncijos, taip pat iliustracinės medžiagos. N o r s dalis žodžių nebeatitinka šiuo­
laikinės kalbos vartosenos reikalavimų, taip pat pasitaiko ir nukrypimų nuo
pačių žodyno sudarytojų deklaruotų principų, iš esmės kalbamasis žodynas
tenkina daugelio latvių kalbos vartotojų poreikius. N u o 1997 m . rengiamas
dabartinės latvių kalbos žodynas Mūsdienu latviešu valodas vūrdnica.

PIEZIMES PAR LATVIEŠU VALODAS VÄRDNlCU

LATVIEŠU LITERÄRÄS VALODAS VÄRDNICA

Kopsavilkums

Lietuviešu u n latviešu leksikografija apmėram vienlaikus sakias vcidot

fundamentales abu valodu skaidrojošas värdnlcäs: lietuviešu Lietuvių kalbos
žodynas u n latviešu valodnieka KärIa M i l e n b a h a aizsäktä Latviešu valodas
vūrdnica, kä ari šis värdnlcäs papildinäjumi un iabojumi. Taču latviešu valodä
ir ari värdnlcä, kädas nav lietuviešu valodä: no 1972. l i d z 1996. g. iznäcis
8 sčjumu (10 grämatas) leksikografijas i z d e v u m s - skaidrojoša Latviešu
litcrūrūs valodas vūrdnica. Rakstä dažados aspektos analizeta minėtąja vär­
dnlcä iekjautä leksika u n täs noražu sistemas specifika.
Värdnlcä lietotajäm norädöm raksturiga liela dazädiba. Täs sniedz
daudzpuslgu informacijų par latviešu valodas värdiem, piemėram,
raksturo värdus рёс to piederibas notciktai profesionalas darbibas jomai
vai funkcionälajam valodas pavcidam, pčc vardu lietošanas aktivitätes
vai pasivitätes, рёс stilistiškajam nokräsäm, kä ari satur dažu gramatisko
raksturojumu u. t m l . Visdetalizetäkä ir profesionalas piederibas noražu
sistema, samčra daudz ir noražu, kas raksturo värdu stilistiškas nianses.
Jäatzlst, ka ši värdnlcä pagaidäm ir vicnlgais tik apjomigs daudzsėjumu latvie­
šu valodas leksikografijas izdevums, kurä lidzäs literäräs valodas värdu kräju-
m a m u n to nozimju skaidrojumiem ir daudz u n dazädas papildinformäcijas,
kä ari iliustratlvä materialą. Kaut gan da]a no tiem neatbilst mūsdienu valodas
lietošanas prasibäm, sastopamas ari atkäpes no pašu värdnfcas sastäditäju
dcklarčtiem p r i n c i p i e i n , pčc bütibas minetä värdnlcä apmierina daudzo
latviešu valodas lietotäju vajadzibas. Kopš 1997. g. notiek Mūsdienu latviešu
valodas vūrdniccis gatavošana.
 SOME C O M M E N T S ON T H E LATVIAN DICTIONARY
LATVIEŠU LITERÄRÄS VALODAS VÄRDNICA

Summary

Lithuanian and Latvian lexicographers began to compile major

explanatory dictionaries at roughly the same time: Lietuvių kalbos žodynas
(The D i c t i o n a r y of the Lithuanian Language), the dictionary Latviešu
valodas vūrdnica by Kärlis M i l e n b a h s and supplements and corrections
of this dictionary. However, the Latvians also have a dictionary that the
Lithuanians do not: an eight-volume (ten-book) lexicographical work
published from 1972 to 1996, i.e. the explanatory dictionary of the Latvian
literary language Latviešu litcrūrūs valodas vūrdnica (LLVV). T h i s article
examines this dictionary i n its various aspects as well as the lexis recorded
in it and how this lexis is labeled.
T h e labels used i n the LLVV are notable for their great variety. T h e y
provide multifaceted information about the Latvian lexis, e.g. they classify
words according to the b e l o n g i n g to a certain field of professional activity or
to a functional variety of the language, by their active or passive use, and by
their stylistic nuances as well as provide some grammatical characteristics,
etc. T h e system of professional labels is most thorough i n the LLW; there
are also many labels that denote stylistic nuances. O n e should acknowledge
that this dictionary is so far the only m u l t i v o l u m e Latvian lexicographical
publication containing an abundance of literary words with their definitions,
additional information about them, and illustrative materials. A l t h o u g h some
of these entries no longer meet the demands of contemporary linguistic
usage, and there also occur deviations from the principles declared by the
compilers of this dictionary, in general this dictionary satisfies the needs of
many Latvian speakers. In 1997 a dictionary of m o d e r n Latvian Mūsdienu
latviešu valodas vūrdnica was started.
 fi v

S- Žodžių su šaknimi tirg- semantika ir

paplitimas latvių kalboje

Į v a d i n ė s pastabos
Latvių k a l b o s žodis tirgus, k u r i o šaknis p a s i r i n k t a t y r i m o o b j e k ­
t u , y r a t r e č i o s i o s l i n k s n i u o t ė s d a i k t a v a r d i s . Šiai l i n k s n i u o t e i „ p r i s k i r i a ­
m i vyriškosios g i m i n ė s daiktavardžiai, k u r i ų n o m i n a t y v a s t u r i g a l ū n ę
-us, p v z . , tirgus, alus, Mikus, Saldus etc. K l a s ė nėra p r o d u k t y v i "
(R o s i n a s 2 0 0 5 , 2 8 ) . Latvių k a l b o j e tai „ s e n o j o u k a m i e n o d a i k t a ­
vardžiai, k u r i e i r lietuvių k a l b o j e t u r i g a l ū n ę -us" ( K a b e l k a 1987,
8 1 ) . Š i o k a m i e n o žodžių daugumą s u d a r a n t y s vyriškosios giminės
daiktavardžiai y r a l i n k ę p e r e i t i į o k a m i e n ą (MSA 2 4 ) , tačiau s t r a i p s ­
nyje n a g r i n ė j a m i e m s k l a u s i m a m s t o k s k a m i e n ų k i t i m a s n ė r a s v a r b u ,
nes t i e k u k a m i e n o f o r m a tirgus, t i e k a k a m i e n o f o r m a tirgs, jeigu
t o k i a i r v a r t o j a m a , t u r i tą pačią šaknį.
Latvių k a l b o j e v a r t o j a m a s ne t i k šaknį tirg- t u r i n t i s žodis tirgus.
P r i e š i n g a i n e i t r e č i o s i o s l i n k s n i u o t ė s , k a l b a m o s i o s šaknies žodžių, t. y.
įvairių d a r i n i ų , y r a g e r o k a i d a u g i a u . S t r a i p s n y j e s e m a n t i n ė s analizės
m e t o d u s i e k i a m a t o k i o t i k s l o - i š n a g r i n ė t i šaknies tirg- (taip pat jos
v a r i a n t o tirdz-) paplitimą i r s e m a n t i k o s įvairovę latvių k a l b o j e . N a g ­
r i n ė j a n t šios šaknies žodžių a t i t i k m e n i s , jų s a n t y k i u s latvių i r lietuvių
k a l b o s e , t a i k o m a s g r e t i n a m a s i s m e t o d a s . T y r i m o m e d ž i a g a r i n k t a iš
įvairių d a b a r t i n ė s latvių b e n d r i n ė s k a l b o s i r specialiųjų - sinonimų,
t e r m i n ų , f r a z e o l o g i z m ų - ž o d y n ų , o g r e t i n a n t r e m i a m a s i dvikalbių
ž o d y n ų d u o m e n i m i s (žr. šaltinių sąrašą).

Ž o d i s tirgus latvių kalbos leksikoje

Ž o d i s tirgus kaip seno E u r o p o s kultūros reiškinio pavadinimas,
r e m i a n t i s e t i m o l o g i j o s ž o d y n o d u o m e n i m i s , latvių k a l b o j e l a i k y t i n a s
s e n u o j u s k o l i n i u . R e i k š m e ' p r e k y b a , aikštė p r e k i a u t i ' žodis k i l d i n a ­
mas iš slavų arba skandinavų kalbų ir d a t u o j a m a s m a ž d a u g I X - X I a.,
k a i b u v o i n t e n s y v i a i p r e k i a u j a m a su Rytų šalimis, o pats žodis y r a
s e n e s n ė s k i l m ė s . V i e t o v i ų p a v a d i n i m u o s e jis fiksuotas jau m ū s ų eros
pradžioje Italijoje ( m i e s t o p a v a d i n i m a s Tcrgcsti (dabar Triestas), taip
pat a p t i n k a m a s šiaurėje - S k a n d i n a v i j o j e ( k a l n o p a v a d i n i m a s N o r v e g i ­
joje Torghūttan). P a g r i n d a s - i n d o e u r o p i e č i ų *ter- garsams a t k a r t o t i .
Panašios f o r m o s i r r e i k š m ė s žodžių esama i r k i t o s k a l b o s e : lietuvių
turgus, rusų, u k r a i n i e č i ų торг ' p r e k y b a , p r e k i a v i m a s ; (arch.) turgus;
(dgs.) v a r ž y t i n ė s ' ( s e n o v ė s rusų; s e n o v ė s slavų d a r i r ' ž m o n i ų s u s i b ū r i ­
m a s ' ) , b u l g a r ų търг 'varžytinės, p r e k y b a ' , č e k ų trh ' t u r g u s ' , islandų,
švedų torg, d a n ų torv < s e n o v ė s s k a n d i n a v ų torgh ' t u r g u s , p r e k y b o s
a i k š t ė ' , a l b a n ų treg ' t u r g u s ' . Latvių k a l b o j e išskiriama i r šio žodžio
šalutinė r e i k š m ė ' ( d a u g , garsiai) k a l b ė t i ' ( L E V II 4 1 0 - 4 1 2 ) .
Latvių k a l b o s ž o d y n e Latviešu literäräs valodas vūrdnica (LLVV)
žodis tirgus fiksuotas d v i e m r e i k š m ė m i s : ' 1 . L a u k u m s , Ipaša c e l t n e ,
a r i t e l p a , k u r plaši perk u n pärdod l a u k s a i m n i e c l b a s v a i r ū p n i e c l b a s
preces; šadu p r e č u plaša pirkšana u n pardošana <..> 2. T i r d z n i e c l b a s
s i s t e m a ; p r o c e s u , a t t i e c l b u k o p u m s t i r d z n i e c l b ä ' [1. A i k š t ė , s p e c i a l u s
pastatas, taip pat p a t a l p a , k u r plačiai p e r k a i r p a r d u o d a ž e m ė s ū k i o ar
p r a m o n i n e s p r e k e s ; t o k i ų prekių p i r k i m a s i r p a r d a v i m a s < „ . > 2. P r e ­
1
k y b o s s i s t e m a ; p r o c e s ų i r s a n t y k i ų v i s u m a p r e k y b o j e ] (LLVV 7 550).
2

T a i g i s e m a n t i š k a i latvių k a l b o j e žodžiu tirgus p i r m i a u s i a p a v a d i n a m a

v i e t a , taip pat a b s t r a k t i sąvoka - p r o c e s ų v i s u m a . T e r m i n a s tirgus n a u ­
j a u s i a m e e k o n o m i k o s t e r m i n ų ž o d y n e a p i b r ė ž i a m a s t a i p : ' 1. D a r l j u -
m u v i e t a , kurä satickas p r e č u v a i p a k a l p o j u m u piedävätäji u n p i r c č j i ,
n o t i e k m a i n a s d a r l j u m i , kä a r i v e i d o j a s p r e c e s c e n a , kas i r a t k a r i g a
n o p i e d ä v ä j u m a u n p i e p r a s l j u m a <..> 2 . N o r o b e ž o t a t e r i t o r i j a , k u r a i
pieškirts Ipašs statuss u n kurä n o t i e k p r e č u pardošana < „ > ' [1. S a n ­
d o r i o v i e t a , k u r s u s i t i n k a prekių ar paslaugų teikėjai i r pirkėjai, v y k s ­
ta m a i n ų s a n d o r i a i , taip pat f o r m u o j a s i p r e k ė s k a i n a , k u r i p r i k l a u s o
n u o pasiūlos i r p a k l a u s o s <...> 2 . A p r i b o t a t e r i t o r i j a , k u r i a i suteiktas
s p e c i a l u s statusas i r k u r v y k s t a prekių p a r d a v i m a s <...>] ( E S V 5 0 4 ) .
P a l y g i n u s žodžio ir t e r m i n o reikšmes matyti, k a d terminų žodyne d i ­
f e r e n c i j u o t a , t. y. s u s k a i d y t a , j d v i dalis p i r m o j i žodžio r e i k š m ė , bet
n e t e r m i n i z u o t a a n t r o j i . T a i p pat latvių k a l b o s ž o d y n e L L V V f i k s u o ­
ta p e r k e l t i n ė r e i k š m ė p a ž y m i n t , k a d tai š n e k a m o s i o s k a l b o s atspalvį
1
t u r i n t i s žodis 'pūru.; sar. T r o k s n i s , k n a d a ' [ T r i u k š m a s , sambrūzdis]

1
Čia ir toliau laužtiniuose skliaustuose po originalo pateikiami išversti į lie­
tuvių kalbą apibrėžimai.
1
Pažymų ir kt. sutrumpinimų sąrašą ir jų vertinius žr. r i n k i n i o gale.
 (LLVV 7 2 5 5 0 ) . Š i s e n o j i latvių k a l b o s ž o d ž i o r e i k š m ė s u s i j u s i s u
v e i k s m a ž o d ž i o tirgoties p e r k e l t i n e r e i k š m e 'pärn.; sar. R a d l t t r o k s n i ,
k n a d u , a r i skaji strldėties' [ K e l t i t r i u k š m ą , s a m b r ū z d į , taip pat g a r s i a i
ginčytis] (Ibid., 550).
G r e t i n a n t išryškėja, k a d latvių k a l b o s ž o d ž i o tirgus a t i t i k m e n y s
l i e t u v i ų k a l b o j e y r a net t r y s : turgus, mugė, rinka. O šios š a k n i e s d a r i ­
n i u s , apie k u r i u o s k a l b a m a t o l i a u , a t i t i n k a i r k i t i žodžiai. T a i p a t v i r ­
t i n a t o k i e l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n e p a t e i k t i j u n g i n i a i k a i p gada
tirgus - m u g ė; noieta tirgus e k o n . - r e a l i z a v i m o r i n k a ; tirgus lau-
kums - turgavietė, p r e k y v i e t ė ; tirgus cena - t u r g a u s (rinkos)
k a i n a ; tirgus ekonomika e k o n . , p o l i t . - r i n k o s e k o n o m i k a ; tirgus
paviljons - turgaus p a v i l j o n a s ( h a l ė ) (LLKZ 2003, 725). Kaip m a ­
t y t i iš pateiktų pavyzdžių, a t i t i k m u o mugė vartojamas verčiant k o n ­
kretų j u n g i n į , o a t i t i k m u o rinka dažniausiai p a s i r e n k a m a s tada, k a i
latvių k a l b o s j u n g i n y s įvardija rūšinę e k o n o m i k o s ar a r t i m o s s r i t i e s
sąvoką i r l a i k y t i n a s t e r m i n u .

Ž o d ž i ų su š a k n i m i tirg- i m t i s
Iš įvairių latvių k a l b o s ž o d y n ų išrinkti 4 3 šaknį tirg- turintys
žodžiai, tačiau atsižvelgiant į š a k n i e s p a p l i t i m ą tai n ė r a b a i g t i n i s
skaičius. T y r i m a s p a d e d a apžvelgti t a m t i k r a s t e n d e n c i j a s , bet n e p r e ­
t e n d u o j a į išsamų latvių k a l b o s l e k s i k o s v a i z d o a t s k l e i d i m ą . Naujų
darinių, taip pat įvairių j u n g i n i ų s u d a r y m o g a l i m y b i ų g a u s u , nes š a k ­
n i s latvių k a l b o j e darybiškai p r o d u k t y v i . A b ė c ė l ė s t v a r k a į latvių k a l ­
b o s ž o d y n ą įtraukta v i e n u o l i k a ž o d y n o straipsnių, k u r i ų antraštiniai
žodžiai t u r i šaknį tirg- (LLVV 7 г 5 4 8 - 5 5 0 ) . Šią imtį sudaro tokios
1
k a l b o s d a l y s : aštuoni daiktavardžiai (tirdzinieks , tirdzinš, tirdznieciba,
4
tirgonis, tirgotūjs, tirgotava, tirgus, tirgussoma), du veiksmažodžiai
5
(lirgot, tirgoties), p o v i e n ą būdvardį (tirdzniccisks) ir prieveiksmį
(tirdznieciski). T y r i m e d a u g i a u s i a d ė m e s i o s k i r i a m a daiktavardžiams,
3
Nagrinėtos tik vyriškosios giminės formos, nors asmenų pavadinimų
grupėje greta vyriškosios giminės visada yra moteriškosios giminės daikta­
vardis. Straipsnio tikslas nereikalauja atskirai aptarti žodžių formas pagal
lytį. Skaičiuoti taip pat tik vyriškosios giminės žodžiai.
4
Vienas jų sangrąžinis, kitas nesangrąžinis, įtraukti kaip atskirų straipsnių
antraštiniai žodžiai.
5
Žodyne jie fiksuoti viename straipsnyje - prie būdvardžio, bet aptariant
skirtingas kalbos dalis svarbu buvo paminėti juos atskirai.
todėl jų i m t į r e i k ė t ų p r i s t a t y t i šiek t i e k išsamiau. V i s i jau p a m i n ė t i
daiktavardžiai, išskyrus tirgus, y r a p r i e s a g i n ė s d a r y b o s , tarp j ų v i e ­
nas d e m i n u t y v a s (tirdzinš), tik vienas kitokios darybos - dūrinys
tirgussoma. D a r k e l i antraštiniai daiktavardžiai LLVV pateikti prie
kitų a b ė c ė l ė s raidžių, nes šaknis tirg- dažniausiai y r a d ū r i n i o a n t r o j o
d ė m e n s d a l i s . T o k i ų sudurtinių daiktavardžių iš v i s o rasta 11: p o 4 su
tirdznieciba (lieltirdznieciba, mazumtirdzniedba, siktirdznicciba, vairum-
tirdznicciba) ir s u tirgotūjs (licltirgotūjs, siktirgotūjs, sikumtirgotūjs, vai-
rumtirgotūjs), 1 s u p a m a t i n i u žodžiu tirgus (gadatirgus, sikumtirgus) ir
1 s u tirgotava (siktirgotava). D a r 15 k a l b a m o s i o s š akni es daiktavardžių
rasta e k o n o m i k o s t e r m i n ų r i n k i n i u o s e (bnvtirgotūjs, mazumtirgotäjs,
privūttirgotūjs, tirgspčįa, tirgdarbiba, tirgvediba, tirgziniba, licltirgotava,
vairumtirgotava, brivtirdznicciba, izbraukumtirdznicciba, iznčsūjumtir-
dznieciba, izncsumtirdznicciba, sūlTjumtirdznicdba, tranzittirdznieciba),
o 4 — latvių k a l b o s s i n o n i m ų ž o d y n e a b ė c ė l ė s t v a r k a arba s i n o n i m ų
eilėse (siktirgonis, tirdzčns, tirgošanūs, ututirgus). Iš v i s o tiriamąją i m t j
s u d a r o 39 daiktavardžiai - p a p i l d o m a i įtraukta ž o d y n u o s e n e f i k s u o t a
f o r m a tirgošana, nes s u priesaga -šana g a l i m a p a d a r y t i daiktavardžių
b e v e i k iš k i e k v i e n o v e i k s m a ž o d ž i o .
E s a m a įvairių šaknį tirg- t u r i n č i ų žodžių analizės g a l i m y b i ų , p a ­
vyzdžiui, g a l i m a išsamiai aptarti jų darybą (kartais tai a k c e n t u o j a m a
ir š i a m e straipsnyje), tačiau d a u g v e r t i n g e s n ė a t r o d o s e m a n t i n ė k a l ­
b a m ų j ų žodžių analizė, taip pat k a i kurių latvių k a l b o s žodžių i r jų
a t i t i k m e n ų lietuvių k a l b a g r e t i n i m a s . S e m a n t i š k a i daiktavardžių su
š a k n i m i tirg- i m t i s s k y l a į tris g r u p e s : 1) v e i k s m ų i r (arba) abstraktų
p a v a d i n i m a i ; 2) v e i k ė j ų p a v a d i n i m a i ; 3) vietų i r (arba) r e n g i n i ų p a v a ­
d i n i m a i (žr. l e n t e l e ) . U ž š i o s k l a s i f i k a c i j o s ribų l i e k a v i e n i n t e l i s d a i k t a ­
vardis - k o n k r e t a u s d a i k t o p a v a d i n i m a s tirgussoma ' t u r g i n i s krepšys'.
 L a t v i ų k a l b o s d a i k t a v a r d ž i a i su š a k n i m i tirg-
pagal s e m a n t i k ą

Vietų
V e i k s m ų ir (arba) Veikėjų ir (arba)
a b s t r a k t ų pavadinimai pavadinimai renginių
pavadinimai
Tirgošana, tirgošanas, tirdznieciba, Tirdzens, tirdzi- Gadatirgus,
brivtirdznicciba, izbraukumtirdz- nieks, tirgonis, tirgus, sikum-
nieciba, iznčsajumtirdznieciba, iz- siktirgonis, tirgotūjs, tirgus, ututir-
nesumtirdzniectba, lieltirdznieciba, brivtirgotūjs, liel- gus, tirgotava,
mazumlirdznieciba, siklirdznieciba, tirgotūjs, mazum- lieltirgotava,
sūtijumtirdznieciba, tranzittirdz- tirgotūjs, privūttir- siktirgotava,
nieciba, vairumtirdznieciba, tirg- gotūįs, siktirgotūjs, vairumtirgota-
darbiba, lirgspčja, tirgvediba, tirg- sikumtirgotūjs, vai- va, lirdzinš.
ziniba. rumtirgotöjs.

V e i k s m ų ir (arba) a b s t r a k t ų pavadinimai
Didžiausia ž o d ž i ų s u š a k n i m i tirg- s e m a n t i n ė g r u p ė - v e i k s m ų
i r (arba) abstraktų p a v a d i n i m a i . Š i o s s e m a n t i k o s ž o d ž i ų t i r i a m o j o j e
žodžių i m t y j e y r a 17. Aiškiausią v e i k s m o s e m a n t i k ą t u r i n t i s žodis
m i n i m o j e g r u p ė j e y r a v e d i n y s tirgošana, kuris remiasi veiksmažodžiu
tirgot. T o k i a s e m a n t i k a b ū d i n g a i r s a n g r ą ž i n i a m v e d i n i u i tirgošanas.
Latvių k a l b o s v e i k s m a ž o d y j e tirgoties, iš k u r i o atsiradęs m i n ė t a s d a i k t a ­
vardis, atsispindi senesnė šaknies s e m a n t i k a 'triukšmauti', 'triukšmin­
gai k a l b ė t i ' . D a i k t a v a r d i s s u -Sanas įtrauktas į l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų
ž o d y n ą , l i e t u v i ų k a l b o j e s k i r i a m o s d v i jo r e i k š m ė s ( a n t r o j i r e i k š m ė
iš d a l i e s p e r t e i k i a sąsajas s u senesne ž o d ž i o r e i k š m e ) : 1. ' p r e k i a v i m a s ,
p r e k y b a ' ; 2 . šnek. ' k a u l i j i m a s , d e r ė j i m a s i s ' (LLKŽ 2003, 725). Toks
žodis, beje, y r a i r latvių k a l b o s s i n o n i m ų ž o d y n e greta ž o d ž i o tir­
dznieciba (SinV426), kuris bus nagrinėjamas toliau.
T e r m i n i j o s e l e m e n t u tapes k a l b a m o s i o s š a k n i e s žodis tirdznieciba
p i r m i a u s i a l a i k y t i n a s a b s t r a k t u , n o r s p a v a d i n a i r v e i k s m ą - tai m a t y t i
iš a n t r o s i o s r e i k š m ė s a p i b r ė ž i m o : ' 1 . Tautas s a i m n i e c l b a s n o z a r e , kas
i e t v e r p r e č u a p g r o z i b u , to k u s t l b u n o ražošanas sferas u z patėrešaiias
sferų. 2. P r e č u pardošana u n pirkšana, p r e č u i e g u v e u n to piegadašana
p a t ė r ė t a j i e m ' [1. L i a u d i e s ū k i o šaka, k u r i a p i m a prekių apyvartą, jų
j u d ė j i m e iš g a m y b o s srities į v a r t o j i m o sritį. 2 . P r e k i ų p a r d a v i m a s i r
p i r k i m a s , prekių į g i j i m a s i r jų p r i s t a t y m a s v a r t o t o j a m s ] (LLVV 7' 5 4 9 )
( p l g . e k o n o m i k o s t e r m i n ų ž o d y n e ' T a u t s a i m n i e c l b a s n o z a r e <...>, kas
n o d r o š i n a p r e č u m a i n u , to v i r z l b u n o pardevėja p i e p i r c ė j a . T. var n o -
t i k t , m a i n o t p r e c i pret p r e c i v a i pėrkot u n p ä r d o d o t to par n a u d u <..>'
[ L i a u d i e s ū k i o šaka <...>, k u r i užtikrina prekių m a i n u s , jų j u d ė j i m ą
n u o pardavėjo pas pirkėją. P. g a l i v y k t i k e i č i a n t p r e k ę į p r e k ę arba p e r ­
k a n t i r p a r d u o d a n t už p i n i g u s <...>] (ESV 5 0 0 ) . J lietuvių kalbą žodis
v e r č i a m a s a t i t i k m e n i u prekyba (LLKŽ 2 0 0 3 , 7 2 5 ) . Iš šio p r i e s a g i n i o
v e d i n i o latvių k a l b o j e y r a p a d a r y t a d ū r i n i ų , k a i k u r i e įtraukti į lat­
vių k a l b o s ž o d y n ą LLVV, pavyzdžiui, a n t o n i m ų p o r o s lieltirdznieciba
'Plaša a p j o m a t i r d z n i e c i b a ' [Plataus m a s t o p r e k y b a ] (LLVV 4 679) ir
siktirdznicciba ' N e l i e l a apjoma t i r d z n i e c i b a ' [ N e d i d e l i o masto p r e k y ­
ba] (LLVV 7j 4 3 6 ) , mazumtirdznieciba ' P r e č u pärdosana i e d z l v o t ä j i e m
personlgä pateriria vajadzibäm' [Prekių pardavimas gyventojams asme­
n i n i a m v a r t o j i m u i ] ( L L V V 5 128) ( p l g . lietuviškai ekon. mažmeninė
(mažmenų) prekyba (LLKŽ 2 0 0 3 , 4 0 4 ) i r vairumtirdznieciba 'Pirksanas
vai pardošanas d a r i j u m s , k o slėdz par v i e n v e i d l g u p r e č u d a u d z u m u '
[ P i r k i m o arba p a r d a v i m o s a n d o r i s , s u d a r o m a s dėl v i e n o p o b ū d ž i o p r e ­
kių k i e k i o ] ( L L V V 8 2 5 9 ) . P a s t a r o j i t e r m i n ų p o r a a t s p i n d i latvių ter­
m i n ų sandaros raidą, k a i v i e t o j j u n g i n i o a t s i r a n d a d ū r i n y s ( p l g . p i r m a ­
j a m e latvių m o k s l i n ė s t e r m i n i j o s ž o d y n e , išleistame R y g o j e 1922 m . ,
fiksuoti šiuolaikinei t e r m i n i j a i nebebūdingi j u n g i n i a i su v i e t i n i n k u
tirdznieciba mažuma i r tirdznieciba vairumu (ZTV 2 1 ; 30). G r e t i n a n t
latvių k a l b o s žodžius s u lietuvių k a l b a r e i k i a a t k r e i p t i d ė m e s į , k a d
ir lieltirdznieciba, i r vairumtirdznieciba verčiami v i e n o d a i - didmeninė
prekyba (LLKŽ 2 0 0 3 , 3 8 2 ; 7 5 7 ) , n o r s tapačios d a r y b o s žodis vairum-
tirgotūjs turi d u a t i t i k m e n i s - didmenininkas, urmininkas (plačiau
žr. apie v e i k ė j ų s e m a n t i n ę g r u p ę ) . N a u j a u s i u o s e latvių k a l b o s t e r ­
minų žodynuose g a u s u darinių su antruoju dėmeniu tirdznieciba
(brivtirdznicciba, izbraukumtirdznicciba, iznčsūjumtirdznicciba, izne-
sumtirdznieciba, privūttirdznieciba, sūtijumtirdznieciba), a t s i r a n d a net
trijų d ė m e n ų d ū r i n y s sikvuirumtirdznicciba (ELDO 4 1 7 ) . K a i k u r i e iš
jų y r a naujų arba aktualizuotų sąvokų p a v a d i n i m a i .

P a s t a r u o j u m e t u šaknis tirg- ypač a k t u a l i z u o t a k u r i a n t naujus t e r ­

m i n u s . V i e n a s iš pavyzdžių - e k o n o m i k o s srities sąvokos, angliškai
v a d i n a m o s marketing, a t i t i k m e n y s latvių k a l b o j e . K a i p t e i g i a s k o l i -
 n i u s iš a n g l ų k a l b o s t y r i n ė j ę s latvių l e k s i k o l o g a s i r t e r m i n o l o g a s J u ­
ris B a l d u n č i k a s (Juris B a l d u n č i k s ) , marketings (arba marketings) - t a i
' E k o n o m i š k u p a s ä k u m u k o m p l e k s s - p i e p r a s l j u m a pėtišana, t i r g u s u n
ražošanas o r g a n i z a c i j a sadarblbä ar r e k l a m ų ' [ E k o n o m i n i ų v e i k s m ų
kompleksas — paklausos tyrimas, rinkos i r gamybos organizavimas
b e n d r a d a r b i a u j a n t s u r e k l a m a ] , p a t e i k i a m a s jis latvių k a l b o j e 1 9 8 1 m .
e k o n o m i n ė s geografijos t e r m i n ų žodyne, 1985 m . enciklopedijoje
( B a l d u n č i k s 1989, 292). Ši svetimybė vartojama sakytinėje k a l ­
b o j e , n e r e t a i i r s k e l b i m u o s e , r e k l a m o j e , p a s i t a i k o i r prasčiau s u t v a r ­
k y t u o s e r a š y t i n i u o s e t e k s t u o s e , tačiau dažniau ją k e i č i a latvių k a l b o s
n a u j a d a r a i - iš ž o d ž i ų tirgus ' t u r g u s ; r i n k a ' i r vediba (: vest ' v e s t i ' ) ar
ziniba (: zinät ' ž i n o t i ' ) s u d a r y t i dūriniai tirgvediba ' r i n k o d a r a ' (ELDO
4 1 8 ; ESV508) i r tirgziniba ' r i n k o t y r a ' ( E L D O 4 1 8 ; ESV5W). ELDO
abu terminai pateikiami kaip daliniai sinonimai, aiškinamajame žody­
n e (ESV) t i k s l i n a m a , k a d r i n k o t y r a y r a m o k s l a s a p i e r i n k o d a r a . N a u ­
j a u s i u o s e šaltiniuose d a r p a t e i k i a m a s panašios s a n d a r o s naujadaras
tirgdarbiba ' r i n k o s v e i k l a ' , s u d a r y t a s pagal aptartų d ū r i n i ų a n a l o g i j ą
( K r ū m i n a, S k u j i n a 2 0 0 2 , 112). R e i k i a p a s t e b ė t i , k a d e k o n o ­
m i k o s t e r m i n i j o j e g a u s u s u d ė t i n i ų t e r m i n ų , k u r i ų šalutinis d ė m u o
y r a tirgvediba, pavyzdžiui, tirgvedibas informacijas sistema, tirgvedibas
koncepcija, tirgvedibas organizešana, tirgvedibas pasūkumi, tirgvedibas
plans, tirgvedibas principi, tirgvedibas specialists, tirgvedibas struktūra
(ESV 5 0 8 - 5 1 0 ) . L a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e ž o d i s t a i p pat y r a -
ekon. rinkodara (LLKZ 2 0 0 3 , 7 2 5 ) , nes i r l i e t u v i ų k a l b o j e v i e t o j a n ­
glybės marketingas ( a n g l . marketing < market ' r i n k a ' ) , Tarptautinių
žodžių žodyne ž y m i m o s p a ž y m a ntk., s i ū l o m a s dūrinys, k u r i o p i r m a s i s
d ė m u o - rinka: rinkodara (TŽŽ 4 5 9 ; taip pat VKNS 1 0 4 - 1 0 5 ) . K a i p
t e i g i a Jonas K l i m a v i č i u s , 1994 m . i š l e i s t a m e l i e t u v i ų - a n g l ų k a l b ų t e r ­
m i n ų ž i n y n e (žr. BBBTZ) f i k s u o t a s t e r m i n a s „mišrusis marketingas -
marketing mix ( a p i m a : produktų pateikimų, kainų, vietų, rinkos forma­
vimų). Ar r e i k i a aiškinti, k a d b e to p a s k u t i n i o d a l y k o n i e k o n e b ū t ų ?
A r r e i k i a aiškinti, k a d rinkos formavimas - tai rinkodara? T a i gal jau
n e b ū t ų k e i s t e n y b ė , absurdas, n e s ą m o n ė , j e i rinkodarų s i ū l y t u m e v i s o
marketingo arba a t i t i k m e n i u , arba net p a k a i t u ? " ( K 1 i m a v i č i u s
1996, 8 ) . E k o n o m i k o s t e r m i n ų ž o d y n e lietuvių t e r m i n a s rinkodara
a i š k i n a m a s k a i p ' R i n k o s t y r i m o p r i e m o n i ų s i s t e m a i r į m o n ė s b e i jos
tarpininkų g a m y b i n ė s i r k o m e r c i n ė s v e i k l o s strategija b e i t a k t i k a ,
s k i r t a atskirų v a r t o t o j ų grupių p o r e i k i a m s t e n k i n t i ; s i s t e m i n g a s d u o ­
m e n ų , susijusių s u r i n k o d a r o s p r o b l e m o m i s , r i n k i m a s , k a u p i m a s i r
a p d o r o j i m a s ' (AfVTZ 1 5 3 ) , tačiau k i t u o s e ž o d y n u o s e a p t i k t a i r f o r ­
m a marketingas ' k o k i o s n o r s k o n k r e č i o s r i n k o s p o r e i k i ų v a l d y m o p r o ­
cesas, t. y. realių ar p a s k a t i n t ų v a r t o t o j o p o r e i k i ų n u s t a t y m o i r tos
p a k l a u s o s p a t e n k i n i m o p e r susijusias g a m y b o s , p a s k i r s t y m o , kainų
n u s t a t y m o i r s k a t i n i m o f u n k c i j a s ' (ETZ 1 3 4 ) ( t e n pat i r marketingo
sandara; tiriamasis marketingo darbas) ( I b i d . , 134; 255). Vėliau j l i e ­
tuvių e k o n o m i k o s t e r m i n i j ą a t ė j o i r d i f e r e n c i j u o t o s r e i k š m ė s n a u j a ­
daras rinkotyra (plačiau a p i e šių i r kitų a n g l y b i ų g r e t i n i m ą latvių i r
6
lietuvių e k o n o m i k o s t e r m i n i j o j e žr. K v a š y t ė 2 0 0 4 b ) . P a s t a r u o j u
m e t u L i e t u v o j e r e i k a l a u j a m a p a t i k s l i n t i įsigalintį t e r m i n ą rinkodara i r
sugrąžinti s v e t i m y b ę marketingas - t o k i o s d i s k u s i j o s k y l a spaudoje,
i n t e r n e t e ( p l g . p o r t a l o Dclfi s t r a i p s n i s D ; N o r v i 1 a i t ė 2 0 1 0 ) . R e i ­
k i a p a s t e b ė t i , k a d latvių k a l b o j e s ė k m i n g a i i š n a u d o j a m o s galimybės
k u r t i naujus t e r m i n u s s u d ū r i m o b ū d u . P a g a l tą patį m o d e l į s u k u r t a s
ir d a r v i e n a s naujas latvių k a l b o s e k o n o m i k o s t e r m i n a s - dūrinys,
k u r i o antrasis d ė m u o spėja ' g e b ė j i m a s ' y r a g a l ū n ė s v e d i n y s iš v e i k s ­
m a ž o d ž i o spčt ' g e b ė t i ' — tirgspeja. T a i ' T i r g u s Ipašiba, kas izpaužas tä
spėja s e k m l g i v e i k t savu d a r b i b u , paplašinaties' [ R i n k o s s a v y b ė , p a s i ­
reiškianti g e b ė j i m u s ė k m i n g a i v y k d y t i savo veiklą, plėstis] (ESV 5 0 4 )
( p l g . a n g l . market ability).

Veikėjų pavadinimai
K i t a s e m a n t i n ė g r u p ė - v e i k ė j ų p a v a d i n i m a i ( t o k i ų iš v i s o rasta
12)- išsiskiria t u o , k a d žodžiai t u r i a b i e j ų g i m i n i ų f o r m a s , k u r i o s
latvių k a l b o j e s k i r i a s i g a l ū n e ( t a i g a l i b ū t i -a arba -e) arba p r i e s a g a
(beje, latvių k a l b o j e v y r i š k o s i o s g i m i n ė s priesagą -(i)nicks a t i t i n k a
m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s p r i e s a g a -(i)nicce), pavyzdžiui, tirdzinieks, lir-
dziniece ' C i l v č k s , kas tirgū k o p e r k v a i p ä r d o d ' [ Ž m o g u s , k u r i s t u r g u ­
je k ą n o r s p e r k a ar p a r d u o d a ] (LLVV 7 5 4 8 ) . Į šią g r u p ę p a t e n k a i r
2

latvių k a l b o s s i n o n i m ų ž o d y n e k a i p ž o d ž i o tirdzinieks s i n o n i m a s ras­

tas p r i e s a g o s v e d i n y s tirdzčns (Sin V 4 2 6 ) , k u r i s , n o r s i r n e t u r i š i a m e
ž o d y n e j o k i o s p a ž y m o s , v i s d ė l t o galėtų b ū t i p r i s k i r t a s š n e k a m o s i o s
k a l b o s l e k s i k a i i r net v e r t i n a m a s k a i p p a s e n ę s žodis.

'' Žr. šiame rinkinyje p. 3 2 9 - 3 4 7 .

 V e i k ė j a m s p a v a d i n t i v a r t o j a m i žodžiai tirgonis ' C i l v č k s , kas n o -
darbojas ar t i r d z n i e d b u ; c i l v ė k s , k a s tirgojas ar p r e c ė m ; a r i tirgotäjs'
[ Ž m o g u s , k u r i s užsiima p r e k y b a ; ž m o g u s , k u r i s p r e k i a u j a p r e k ė m i s ;
taip pat prekiautojas] (LLVV 7 5 4 9 ) i r j o a p i b r ė ž i m e p a m i n ė t a s tir-
2

gotcijs, j kurį n u k r e i p i a m a ieškoti a t i t i k m e n s l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų

ž o d y n e (LLKŽ 2 0 0 3 , 7 2 5 ) ( p l g . tirgotäjs ' C i l v ė k s , k a s n o d a r b o j a s ar
t i r d z n i e d b u ; c i l v č k s , kas pärdod preces' [ Ž m o g u s , k u r i s u ž s i i m a p r e ­
k y b a ; ž m o g u s , k u r i s p a r d u o d a prekes] (LLVV 7 5 4 9 ) . G a l i m a p a l y ­
2

g i n t i s u lietuviškais a t i t i k m e n i m i s prekiautojas, prekybininkas, p r i e

kurių p a t e i k t i i r d u j u n g i n i a i . N o r s t a i n ė r a a p t a r i a m o s š akni es žodžių
j u n g i n i a i , a b u j i e r e i k a l a u j a t a m tikrų k o m e n t a r ų : gajas tirgotäjs -
7 8
mėsininkas , prekiautojas mėsa; tirgotäju kärta ist. - pirklių luomas
(LLKŽ 2 0 0 3 , 7 2 5 ) . K a i p m a t y t i iš latvių k a l b o s ž o d y n o apibrėžimų,
daiktavardžiai tirgonis i r tirgotäjs b e v e i k n e s i s k i r i a , t a i g i j i e l a i k y t i ­
n i s i n o n i m a i s . Š i e žodžiai j t r a u k t i j latvių k a l b o s s i n o n i m ų žodyną.
S i n o n i m ų eilės d o m i n a n t e l a i k o m a s žodis tirgotäjs, iš v i s o t u r i n t i s
10 s i n o n i m ų , kurių d a u g u m a p a t e i k i a m i s u į v a i r i o m i s s t i l i s t i n ė m i s
p a ž y m o m i s . V i s i j i e y r a s k ir tin g ų šaknų, pavyzdžiui, rebinieks niev.,
andelmanis barb., bodnieks novec., todėl n e p a t e n k a į k a l b a m ų žodžių
imtį (SinV 4 2 6 ) . V i s d ė l t o , r e m i a n t i s latvių k a l b o s e k o n o m i k o s t e r ­
m i n ų ž o d y n o d u o m e n i m i s , t e r m i n u l a i k y t i n a s t i k tirgotäjs ( p l g . ' P e r ­
s o n a , kas pe]nas iegūšanas n o l ū k a n o d a r b o j a s a r p r e č u pirkšanu u n
pardošanu (sk. v i d u t ä j s ) ' [ A s m u o , k u r i s , s i e k d a m a s p e l n o , u ž s i i m a
prekių p i r k i m u i r p a r d a v i m u (žr. t a r p i n i n k a s ) ] (ESV 5 0 4 ) . Ž o d i s p r o ­
d u k t y v u s i r naujų žodžių d a r y b o s a s p e k t u . V i s i a p t a r t i e j i v e i k ė j ų p a v a ­
d i n i m a i y r a priesagų v e d i n i a i .

D a u g u m a žodynuose rastų d a r in ių , įvardijančių v e i k ė j u s , y r a

dūriniai. T o k i ų iš v i s o rasta б - brivtirgotūjs, lieltirgotūjs, mazumtir-
gotäjs, privätlirgotäjs, siktirgotūjs, vairurntirgotūįs. K e l i j ų y r a nauji,
k i t i a t s p i n d i pakitusį r e i š k i n i o ar sąvokos v e r t i n i m ą . P i r m i a u s i a s v a r ­
b u p a m i n ė t i p o ž i ū r i o į dūrinį lieltirgotūjs p o k y t į : latvių k a l b o s ž o d y n e

7
Šis atitikmuo tik iš dalies atitinka latvių kalbos junginį gajas tirgotäjs, nes
nebūtinai prekiauja tas žmogus, „kas dirba mėsos pramonėje ar prekyboje"
(DLKŽ).
8
Istoriniuose tekstuose tirgotäjs - pirklys (LLKŽ 2003, 725).
 9
jis fiksuotas s u p a ž y m a kap. ' C i l v č k s , kas n o d a r b o j a s ar plaša a p j o m a
t i r d z n i e c l b u ' [ Ž m o g u s , k u r i s v e r č i a s i p l a t a u s m a s t o p r e k y b a ] (LLVV 4
679), o šiuolaikinėje e k o n o m i n ė j e situacijoje virtęs t e r m i n u , k u r i a m
a n t o n i m i š k a s kitas d ū r i n y s - siktirgotäjs (žr. ELDO 4 1 8 ) . Pastarasis
įtrauktas i r į latvių k a l b o s s i n o n i m ų ž o d y n ą ( S i 7 i V 3 8 2 ) k a i p d o m i ­
n a n t ė , k u r i o s v i e n a s iš s i n o n i m ų — k a l b a m o s i o s š a k n i e s žodis siktirgo-
nis ( f i k s u o t i 9 s i n o n i m a i , d a u g u m a j ų s u s t i l i s t i n ė m i s p a ž y m o m i s sar.
ir novec). T a m tikrą priešpriešą s e m a n t i n i u p o ž i ū r i u s u d a r o i r k i t i
d ū r i n i a i : vairumtirgotä/'s ' T i r g o t ä j s v a i r u m t i r d z n i e c l b ä ' [Prekiautojas
u r m u ] ( L L V V 8 2 5 9 ) i r mazumtirgotäjs ' T i r g o t ä j s , kurs n o d a r b o j a s a r
m a z u m t i r d z n i e c i b u ' [Prekiautojas, kuris užsiima mažmenine p r e k y ­
ba] ( i T S V 2 9 7 ) . Jie taip pat y r a latvių t e r m i n i j o s d a l i s . J l i e t u v i ų k a l b ą
lieltirgotūjs v e r č i a m a s ž o d ž i u didmenininkas (LLKZ 2 0 0 3 , 3 8 2 ) , k a i p i r
kitas latvių k a l b o s t e r m i n a s vairumtirgotciįs ( p l g . ' F i z i š k a v a i j u r i d i š k a
p e r s o n a , kas perk n o p r e č u ražotaja, i m p o r t č t a j a p r e c e s u n p č c t a m täs
pärdod m a z u m t i r g o t ä j a m ' [ F i z i n i s a r j u r i d i n i s a s m u o , k u r i s p e r k a iš
p r e k i ų g a m i n t o j o , i m p o r t u o t o j o p r e k e s i r p o t o jas p a r d u o d a s m u l k i a m
p r e k i a u t o j u i ] (ESV 526) (jis dar i r urmininkas (LLKŽ 2 0 0 3 , 7 5 7 ) . lš
gretinimo matyti, k a d pateikiami keli sinonimiški atitikmenys, taigi
g a l i m a d a r y t i prielaidą, k a d lietuvių k a l b o j e r e i k š m ė s n e d i f e r e n c i j u o ­
j a m o s taip griežtai k a i p latvių k a l b o j e . E k o n o m i k o s t e r m i n ų žody­
ne rasti d a r d u t e r m i n a i : bnvtirgotūjs i r privättirgotäjs (ELDO 4 1 8 ) ,
tačiau j u o s s u n k u išsamiau n a g r i n ė t i , n e s n ė r a a p i b r ė ž č i ų , g a l i m a t i k
n u j a u s t i , k u r i o s e k o n o m i k o s sąvokos jais p a v a d i n t o s . B e j e , p i r m a s i s
1
į ž o d y n ą įtrauktas s u n u o r o d a ' s k . brivtirdzniccibas piekritejs [žr. l a i s ­
vosios prekybos šalininkas]. D a u g u m o s kalbamųjų dūrinių pirmasis
d ė m u o y r a būdvardis, t i k vairumtirgolūįs i r mazumtirgotäjs sudaryti
r e m i a n t i s d v i e m daiktavardžiais (tai išsamiau paaiškinta aptariant a n a ­
l o g i š k o s s a n d a r o s t e r m i n u s venrumtirdznieciba i r tnazumtirdzniedba).

N o r s s t r a i p s n y j e a t s i s a k y t a aptarti s u d ė t i n i u s p a v a d i n i m u s , b e t o ,
š i o j e s e m a n t i n ė j e g r u p ė j e jų n e d a u g , n o r ė t ų s i a t k r e i p t i d ė m e s į į v i e n ą
iš į d o m e s n i ų pavyzdžių. T a i š n e k a m o j o j e k a l b o j e v a r t o j a m a s j u n g i n y s
tirgus sieva - ' S i e v i e t e , kas tirgojas t i r g ū ' [ M o t e r i s , k u r i p r e k i a u j a t u r ­
guje] ( L L V V 7 , 5 5 0 ) . į lietuvių kalbą j u n g i n y s v e r č i a m a s d v e j o p a i :
t i e s i o g i n e r e i k š m e t a i turgaus prekiautoja, o p e r k e l t i n e r e i k š m e tur-

Si pažyma atitinka žodyno sudarymo laikotarpiu (4-asis tomas išleistas

1980 m.) gyvavusį požiūrį į v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o realijas.
gaus boba (LLKŽ 2 0 0 3 , 7 2 5 ) . N o r s n e i latvių, n e i lietuvių k a l b o s f r a ­
z e o l o g i z m ų ž o d y n u o s e t o k s j u n g i n y s nėra p a t e i k i a m a s , tačiau t o k i u
b ū d u y r a išreiškiamas ryšys s u senąja ž o d ž i o r e i k š m e ' t r i u k š m a u t i ' ,
šiuo atveju taip v a d i n a m a s ž m o g u s , m ė g s t a n t i s d a u g i r g a r s i a i k a l b ė t i ,
k e l t i t r i u k š m ą . A k i v a i z d u , k a d taip gali būti v a d i n a m i t i e k m o t e r i s ,
tiek vyras.

V i e t ų i r (arba) r e n g i n i ų pavadinimai
B e ž o d ž i o tirgus, k u r i s išsamiai aptartas s t r a i p s n i o p r a d ž i o j e ,
šiai s e m a n t i n e i g r u p e i p r i s k i r t i n i i r k e l i dūriniai, kurių d ė m u o y r a
šis žodis. P i r m i a u s i a m i n ė t i n a s žodis gadatirgus 'l. P e r i o d i š k i o r g a -
nizėts (parasti s t a r p t a u t i s k s ) p a s ä k u m s , k u r t i r d z n i e c l b a s o r g a n i z a c i ­
jas u n r ū p n i e c i b a s u z n č m u m i , k o m e r s a n t i , rūpnieki v a i r u m ą p ä r d o d
u n i e p č r k dažadas p r e c e s p č c izstūdltajiem p a r a u g i e m . 2 . Plašs t i r g u s ,
k o o r g a n i z e v i e n u v a i dažas reizes gada, parasti l a u k u c e n t r e s ' [1. P e ­
riodiškai o r g a n i z u o t a s (dažniausiai t a r p t a u t i n i s ) r e n g i n y s , k u r i a m e
prekybos organizacijos ir pramonės įmonės, komersantai, p r a m o n i ­
n i n k a i u r m u p a r d u o d a i r s u p e r k a įvairias p r e k e s p a g a l e k s p o n u o t u s
pavyzdžius. 2 . P l a t a u s m a s t o t u r g u s , kurį o r g a n i z u o j a v i e n ą a r k e l i s
k a r t u s p e r m e t u s , dažniausiai k a i m i š k ų v i e t o v i ų c e n t r u o s e ] (LLVV 3
2 3 ) . B e j e , m i n ė t a s i s d ū r i n y s , atsiradęs iš ž o d ž i ų j u n g i n i o gada tirgus
' m e t i n i s t u r g u s ' , kartais t o k i a f o r m a g a l i b ū t i pavartotas latvių t e k s ­
tuose. G r e t i n a n t reikia pastebėti, k a d latvių-lietuvių kalbų žodyne p a ­
t e i k t i net 3 a t i t i k m e n y s : mugė, mctturgis, metinis turgus (LLKŽ 2 0 0 3 ,
2 0 3 ) . G a l i m a d a r y t i prielaidą, k a d mugė galėtų būti t i n k a m e s n i s a t i t i k ­
m u o pirmąja r e i k š m e , o j u n g i n y s metinis turgus arba iš j o p a d a r y t a s
d ū r i n y s mctturgis - antrąja.
Š i o j e s e m a n t i n ė j e g r u p ė j e e s a m a d a r i r kitų d ū r i n i ų , tačiau j i e
n ė r a t o k i e r e i k š m i n g i k a i p aptartasis. Pavyzdžiui, sikumtirgus ' T i r g u s ,
a r i t i r g u s daja, k u r t i r g o j a s a r d a ž a d i e m s l k i e m , m a z v č r t l g i e m , a r i
v e c i c m , l i e t o t i e m p r i e k š m e t i e m ' [ T u r g u s , taip pat t u r g a u s d a l i s , k u r
p r e k i a u j a m a įvairiais s m u l k i a i s , taip pat senais, n a u d o t a i s d a i k t a i s ]
(LLVV7, 4 3 7 ; SinV 3 8 2 ) i r jo s i n o n i m a s ututirgus (SinV 382). Latvių
k a l b o s f r a z e o l o g i z m ų ž o d y n e j i s f i k s u o t a s k a i p j u n g i n y s utu tirgus
s u p a ž y m a , k a d y r a p a s e n ę s : 'novec. V i e t a , k u r pärdod dažadus l i e -
t o t u s p r i e k š m e t u s ' [ V i e t a , k u r p a r d u o d a įvairius n a u d o t u s daiktus]
(LFV 1255). S i n o n i m i š k a s y r a i r j u n g i n y s krūmu tirgus (SinV 382),
k u r i s taip p a t p a v a d i n a vietą, b e t o , g a l i b ū t i v a r t o j a m a s k a i p s u d u r ­
t i n i s ž o d i s . Jis taip p a t t u r i š n e k a m o s i o s k a l b o s atspalvį: krūmu tir­
gus 'sar. V i e t a , k u r p r i v ä t p e r s o n a s p ä r d o d dažadus, parasti l i e t o t u s ,
p r i e k š m e t u s ' [ V i e t a , k u r privatūs a s m e n y s p a r d u o d a įvairius, d a ž n i a u ­
siai n a u d o t u s d a i k t u s ] (LLVV 7 , 5 5 0 ) . R e i k i a p a s t e b ė t i , k a d pasta­
r u o j u m e t u šios sąvokos, o k a r t u i r j ų p a v a d i n i m a i , sugrįžta, a k t u a ­
lizuojami.
V i e t ų i r (arba) r e n g i n i ų p a v a d i n i m ų g r u p ė j e , b e aptartųjų dūri­
nių, e s a m a i r priesagų v e d i n i ų , tarp jų i r d e m i n u t y v a s . P o p u l i a r u s
p r i e s a g o s v e d i n y s y r a tirgotava ' T e l p a , a r i c e l t n e , k u r ( k o ) pärdod;
v e i k a l s ' [ P a t a l p a , taip p a t pastatas, k u r ( k ą ) p a r d u o d a ; p a r d u o t u v ė ]
(LLVV 7 5 4 9 - 5 5 0 ) . L i e t u v i ų k a l b o j e šio ž o d ž i o a t i t i k m e n y s y r a par­
2

duotuvė, krautuvė (LLKŽ 2 0 0 3 , 7 2 5 ) , k u r i e į latvių k a l b ą v e r č i a m i

žodžiu veikals. T a i g i a t s i ž v e l g i a n t į latvių k a l b o s ž o d y n o a p i b r ė ž i m ą i r
į g r e t i n i m o d u o m e n i s , g a l i m a d a r y t i prielaidą, k a d latvių k a l b o j e žodis
tirgotava y r a ž o d ž i o veikals s i n o n i m a s . T a i p iš tiesų i r y r a — t a i p a t v i r ­
t i n a s i n o n i m ų ž o d y n o d u o m e n y s . S i n o n i m ų e i l ė j e veikals, pūrdotava;
bode novec, magaziną novec, kiosks, tirgus būda; (neliela) piparbodite
sar., niev. (SinV 4 2 6 ) jis i r pateiktas p i r m a s . T a č i a u k a l b a m ą j ą šaknį
t u r i t i k d o m i n a n t ė tirgotava i r p i r m a s i s j u n g i n i o tirgus būda žodis ( g a ­
l i b ū t i i r d ū r i n y s ) , o d a u g e l i s kitų s i n o n i m ų y r a n u s p a l v i n t i stilistiškai.
Beje, s i n o n i m ų žodyne atspindėtas i r atvirkštinis santykis: prie žodžio
veikals k a i p p i r m a s i s s i n o n i m a s p a m i n ė t a s tirgotava ( I b i d . , 4 4 8 ) . B e
to, k a l b a m a s i s žodis v a r t o j a m a s i r savarankiškai, i r k a i p d ū r i n i ų d a l i s .
D a u g u m a s i n o n i m ų y r a tapę e k o n o m i k o s t e r m i n a i s , pavyzdžiui, liel-
tirgotava ' L o t i l i e l s pašapkalpošanas v e i k a l s , kurä t i e k pärdots plašs i k -
dienä p a t ė r e j a m u p r e č u Sortiments ( p i e m . , pärtika, m ä j s a i m n i e c l b a s
p i e d e r i i m i , apgerbs)' [Labai didelė savitarnos parduotuvė, k u r p a r d u o ­
d a m a s p l a t u s k a s d i e n v a r t o j a m ų prekių a s o r t i m e n t a s ( p v z . , maistas,
ū k i o r e i k m e n y s , rūbai)] (ESV 2 6 9 ) . T o k i a pačia r e i k š m e v a r t o j a m a s i r
d ū r i n y s lielveikals, v e r č i a m a s į lietuvių k a l b ą k a i p didžioji parduotuvė,
supermarketas šnek. (LLKŽ 2 0 0 3 , 382). R e i k i a pastebėti, k a d žodžio
lieltirgotava š i a m e d v i k a l b i a m e ž o d y n e nėra, n e s t a i g a n a naujas d a r i ­
n y s . A t s i r a d i m o p a g r i n d a s - noras p a k e i s t i angliškąjį s k o l i n į supermar­
ketas, taip pat a n a l o g i š k i d a r i n i a i s u būdvardžiu liels: lieltirdznieciba
ir lieltirgotūjs (apie j u o s j a u k a l b ė t a ) . Š a l t i n i u o s e rasti taip pat vietą
p a v a d i n a n t y s žodžiai siktirgotava i r vairitmtirgotuva.
 D e m i n u t y v a s tirdzinš t u r i k a l b a m ą j ą šaknj i r priesagą -inš; latvių
k a l b o s ž o d y n e p a t e i k i a m a s t a i p : ' 1 . D e m . -> tirgus. 2. parasti savieno-
jumū ar apzlmetūju. N e l i e l a TslaicTgas s p e c i a l i z č t u p r e č u pardošanas
v i e t a , a r i t e l p a , c e l t n e (grämatu tirdzinš, eglišu tirdzinšy [ 1 . Ž o d ž i o
tirgus d e m i n u t y v a s . 2 . dažniausiai junginyje su pažyminiu. N e d i d e l ė
t r u m p a l a i k i o s p e c i a l i z u o t ų p r e k i ų p a r d a v i m o v i e t a , taip pat p a t a l p a ,
pastatas (knygų turgelis, eglučių turgelis)] (LLVV7 2 54 8-549). Kaip
m a t y t i iš p a t e i k t o a p i b r ė ž i m o v e r t i m o , latvių k a l b o s i l i u s t r a c i n i u o s e
j u n g i n i u o s e pavartotą ž o d ž i o turgus d e m i n u t y v ą i r į lietuvių k a l b ą
g a l i m a išversti d e m i n u t y v u (tai a t i t i n k a pirmąją šio ž o d ž i o r e i k š m ę ) ,
tačiau l a t v i ų - l i e t u v i ų k a l b ų ž o d y n e k a i p jo a t i t i k m u o pateiktas t i k
žodis mugė ( p l g . grämatu tirdzinš - knygų mugė; Ziemsvčtku tirdzinš-
kalėdinė mugė (LLKZ 2 0 0 3 , 7 2 5 ) . N e l e n g v a apibrėžti, k a d a r i n k t i s
v i e n ą ar kitą lietuvių k a l b o s a t i t i k m e n į , tačiau a t r o d y t ų , k a d m a ž e s ­
nio m a s t o ar paprasčiau įrengtas p r e k y b o s vietas ar o r g a n i z u o t u s
r e n g i n i u s t i n k a v a d i n t i turgeliais, k a i p t a i d a b a r d a r o m a Lietuvoje.
Pavyzdžiui, latvių k a l b o s ž o d y n e c i t u o t a s s a k i n y s iš laikraščio Ciną,
k u r i a m e g r e t a d ū r i n i o gadatirgus (lietuviškas a t i t i k m u o iš tikrųjų y r a
mugė) p a v a r t o t i n e t d u j u n g i n i a i s u d e m i n u t y v u tirdzinš (beje, šie
j u n g i n i a i j a u įgavę stabilią r e i k š m ę ) : Vajadzigi ne tikai g a d a t i r g i,
bet ari pirms mūcibu gada šakuma t i r d z i n i skaleniem. Jūatjauno
Zicmassvčtku t i r d z i n i ne tikai Riga, bet ari eitas pilsčius [ R e i k a l i n ­
gos n e t i k m u g ė s , bet i r prieš m o k s l o m e t ų pradžią m o k i n i a m s s k i r t i
t u r g e l i a i . R e i k i a a t n a u j i n t i k a l ė d i n i u s t u r g e l i u s ne t i k R y g o j e , bet i r
k i t u o s e m i e s t u o s e ] (LLVV 3 2 3 ) .
Š i o j e s e m a n t i n ė j e g r u p ė j e n o r ė t ų s i išsamiau a p t a r t i i r d a r v i e n ą
j u n g i n į , k u r i o p a g r i n d i n i s d ė m u o y r a k a l b a m o s i o s š a k n i e s žodis. T a i
melnais tirgus 'sar. v i e t a , k u r n o t i e k n e l e g ä l a t i r d z n i e c i b a ' [vieta, k u r
vyksta nelegali prekyba] ( L L V V 7 2 5 5 0 ) , latvių-lietuvių kalbų žody­
ne fiksuotas k a i p f r a z e o l o g i z m a s . T o k s š i o j u n g i n i o v a i d m u o d a r l a ­
b i a u a k c e n t u o t a s įtraukiant į f r a z e o l o g i z m ų ž o d y n ą , k u r j a m taip pat
p r i s k i r t a s Š n e k a m o s i o s k a l b o s a t s p a l v i s : melnais tirgus 'sar. N e a t j a u t a ,
n e l i k u m l g a tirgošanfis v i e t a ; n o l i k u m l g a t i r d z n i e c i b a ' [ N e l e i s t i n a , n e ­
teisėta p r e k y b o s v i e t a ; n e l e i s t i n a p r e k y b a ] (LFV 1 2 5 4 ) , tačiau šiam
m e t a f o r i š k a m j u n g i n i u i a t s i r a d o v i e t a t i e k latvių, t i e k lietuvių t e r m i ­
n i j o j e . T e r m i n u juodoji rinka v a d i n a m a ' n e o f i c i a l i , n e l e g a l i r i n k a , k u -
rioje už d i d e s n ę kainą g a l i m a n u s i p i r k t i deficitinių (tai b ū d i n g a p l a n i ­
n e i e k o n o m i k a i ) arba d r a u d ž i a m ų p r e k i ų <...>' ( V a i n i e n ė 2005,
121) ( p l g . anglų black market).

Išvados
K a i k u r i e š i u o l a i k i n ė j e latvių k a l b o j e v a r t o j a m i žodžiai su š a k n i ­
m i tirg- p a t e i k t i latvių k a l b o s ž o d y n e , k i t i - s p e c i a l i u o s e ž o d y n u o s e .
Iš v i s o iš įvairių šaltinių s u šia š a k n i m i s u r i n k t i 4 3 s k i r t i n g i žodžiai,
kurių semantika: veiksmų i r (arba) abstraktų pavadinimai, veikėjų
p a v a d i n i m a i , v i e t ų i r (arba) r e n g i n i ų p a v a d i n i m a i . Š a k n i s y r a p a t o ­
g i d a r y b o s p o ž i ū r i u , todėl g a l i būti naujų darinių p a g r i n d a s . L e n g ­
va s u d a r y t i žodžių d a r y b o s e i l e s , pavyzdžiui, tirgotäjs - lieltirgotūjs,
mazumtirgolūjs, vairumtirgotūjs; tirdznieciba - lieltirdznieciba, vairum­
tirdznieciba i r p a n . K i e k v i e n o j e s e m a n t i n ė j e g r u p ė j e n e s u n k u išskir­
ti žodžių d a r y b o s p o ž i ū r i u panašias, bet p r i e š i n g o s r e i k š m ė s poras:
mazumtirgotūjs- vairumtirgotūjs (tirgotäjs); lieltirdznieciba- siktir-
dznieciba (: tirdznieciba) i r p a n . K a i k u r i e t o k i e žodžiai (arba t a m t i k r o s
jų r e i k š m ė s ) y r a virtę t e r m i n a i s . B e t o , s u š a k n i m i tirg- p a d a r y t i n a u j i
v i e n t i s i n i a i latvių k a l b o s t e r m i n a i , pavyzdžiui, tirgziniba, tirgvediba ir
tirgdarbiba k a i p n e t e i k t i n o s k o l i n i o iš anglų k a l b o s marketingas pakai­
tai, t a i p pat tirgspčja, k u r i u o g a l i m a k e i s t i market ability.
Latvių k a l b o j e n e m a ž a i k a l b a m ų j ų žodžių t u r i s i n o n i m u s , d a u ­
g e l i s jų y r a s u s t i l i s t i n ė m i s p a ž y m o m i s . S e n ą j ą r e i k š m ę ' t r i u k š m a u t i ,
k e l t i s a m b r ū z d į ' y r a i š s a u g o j ę s žodis tirgošanas, o j u n g i n i u i tirgus sie-
va, k u r i s v a r t o j a m a s d v i e m r e i k š m ė m i s , b ū d i n g a d a r i r tai, k a d jis t i n ­
kamas i r m o t e r i a i , ir v y r u i apibūdinti. Perkeltinės reikšmės junginys
melnais tirgus y r a tapęs e k o n o m i k o s t e r m i n u .
Ž o d i s tirgus g a l i būti v e r č i a m a s į lietuvių kalbą a t i t i k m e n i m i s tur­
gus, mugė, rinka (pastarasis - k a i p e k o n o m i k o s t e r m i n a s ) . N a g r i n ė j a n t
šios šaknies žodžių a t i t i k m e n i s , jų s a n t y k i u s latvių i r lietuvių k a l b o s e
rasta a t v e j ų , k a i latvių k a l b o s žodį a t i t i n k a k e l i lietuviški žodžiai, p a ­
vyzdžiui, tirgotava - parduotuvė, krautuvė ( j ų a t i t i k m u o latvių k a l b o j e
y r a veikals). S u d ė t i n g a s s a n t y k i s tarp latvių k a l b o s žodžių gadatirgus
ir tirdziiiš i r jų a t i t i k m e n s mugė: v i e t o j jo k a i k u r i a i s atvejais būtų t i k s ­
l i n g a r i n k t i s d e m i n u t y v ą turgelis, tačiau tai n e n u r o d o m a l a t v i ų - l i e t u ­
vių k a l b ų ž o d y n e .
 Ž O D Ž I Ų S U Š A K N I M I TIRG- S E M A N T I K A IR
PAPLITIMAS LATVIŲ K A L B O J E

Santrauka

Straipsnyje aptariamas šaknies tirg- (taip pat jos varianto tirdz-) papliti­
mas ir semantikos įvairovė latvių kalboje. T y r i m o medžiaga rinkta iš įvairių
dabartinės latvių bendrinės kalbos ir specialiųjų - sinonimų, terminų, fra­
zeologizmų - žodynų. Tiriamąją imtį sudaro 39 daiktavardžiai, dauguma yra
dūriniai arba priesagų vediniai.
Semantiškai daugiausia rasta veiksmų ir (arba) abstraktų pavadinimų
(17), veikėjų pavadinimų (12) ir vietų ir (arba) renginių pavadinimų (9).
Už šios klasifikacijos ribų lieka vienintelis daiktavardis - konkretaus daik­
to pavadinimas tirgussoma 'turginis krepšys'. Žodynuose fiksuoti moteriško­
sios ir vyriškosios giminės veikėjų pavadinimai. Kiekvienoje semantinėje
grupėje nesunku išskirti žodžių darybos požiūriu panašias, bet priešingos
reikšmės poras: mazumtirgotūjs - vairumtirgotūjs (: tirgotäjs); lieltirdznieciba -
siktirdznieciba (: tirdznieciba) ir pan. K a i kurie žodžiai (arba tam tikros jų
reikšmės) yra virtę terminais. Be to, pasidaryta naujų vientisinių latvių k a l ­
bos terminų (tirgziniba, tirgvediba, tirgdarbiba, tirgspčja), kurie sėkmingai
pakeitė skolinius iš anglų kalbos marketing, market ability.
Latvių kalboje nemažai kalbamųjų žodžių turi sinonimus, daugelis jų
yra su stilistinėmis pažymomis. Senąją reikšme 'triukšmauti, kelti sambrūzdį'
išsaugojo žodis tirgošanas, o junginiui tirgus sieva, vartojamam dviem
reikšmėmis, būdinga dar ir tai, kad perkeltine reikšme jis tinkamas ir m o ­
teriai, ir v y r u i apibūdinti. Perkeltinės reikšmės junginys melnais tirgus yra
tapęs ekonomikos t e r m i n u .
Žodis tirgus gali būti verčiamas į lietuvių kalbą atitikmenimis turgus,
mugė, rinka (pastarasis ypač produktyvus kaip ekonomikos terminas). N a g ­
rinėjant šios šaknies žodžių atitikmenis, jų santykius latvių ir lietuvių k a l ­
bose, rasta atvejų, kai latvių kalbos žodį atitinka keli lietuviški žodžiai, pa­
vyzdžiui, tirgotava - parduotuvė, krautuvė (jų atitikmuo latvių kalboje yra
veikals). Sudėtingi ryšiai tarp latvių kalbos žodžių gadatirgus ir tirdzinš ir jų
atitikmens mugė: vietoj jo kai kuriais atvejais būtų tikslinga rinktis d e m i n u ­
tyvą turgelis, tačiau tai nenurodoma latvių-lietuvių kalbų žodyne.
 V Ä R D U A R S A K N I TIRG- SEMANTIKA
U N IZPLATIBA LATVIEŠU VALODÄ

Kopsavilkums

Rakstä analizčta saknes tirg- (kä ari täs varianta tirdz-) izplatlba un
semantikas dažadlba latviešu valodä. Materials pčtijumam väkts no mūsdienu
latviešu vispärlietojamäs valodas u n speciälajäm - s i n o n i m u , t e r m i n u ,
frazeologismu - värdnlcäm. Analizčto vardu k o p u veido 39 lietvärdi,
vairäkums no tiem ir salikteni vai atvasinäjumi ar piedčkjiem.
Pčc semantikas visvairäk konstatets darbibu u n / vai abstraktu
nosaukumu (17), personų nosaukumu (12) un vietų u n / vai pasäkumu
nosaukumu (9). A r p u s klasifikacijas paliek vienigais lietvärds - konkrčta
priekšmeta nosaukums tirgussoma. Värdnlcas fiksčti sieviešu u n viriešu
dzimtes personų nosaukumi. Katrä semantiskajä grupä nav grūti izdalit pčc
värddarinäsanas modeja Ifdzigus, bet pretčjas nozlmes pärus: mazumtirgo­
täjs- vairumtirgotäjs (: tirgotäjs); licltirdznieciba - siktirdznieciba (: tirdznieci­
ba) u . t m l . D a | a šadu värdu (vai atseviškas to nozlmes) kjuvušas par
t e r m i n i e m . Turklät radlti jauni vienvärda latviešu valodas t e r m i n i (tirgziniba,
tirgvediba, tirgdarbiba, tirgspčja), kas veiksmlgi aizstäj aizguvumus no angju
valodas marketing, market ability.
Latviešu valodä samčra daudziem no minčtajiem värdiem ir s i n o n i m i ,
lielai dajai no tiem piemit stilistiška nokräsa. Seno n o z i m i 'radit troksni,
knadu, a r i skaji stridčties' saglabäjis värds tirgošanas, bet värdkopai tirgus
sieva, ko lieto diväs nozlmes, raksturlgi, ka pamesta nozlmč tä ir piemčrota
gan sievietes, gan vlrie.ša raksturošanai. Savukärt parneštas nozlmes värdkopa
melnais tirgus ir kjuvusi par ekonomikas t e r m i n u .
Värdu tirgus var tulkot lietuviešu valodä ar ekvivalentiem turgus,
mugė, rinka (šis Tpaši produktlvs kä ekonomikas termins). Analizejot šis
saknes värdu atbilsmes u n to savstarpčįas sakaribas latviešu u n lietuviešu
valodä, konstatčti gadljumi, kad latviešu valodas vardam atbilst vairäki värdi
lietuviešu valodä, piemčram, tirgotava- parduotuvė, krautuvė (to atbilsme
latviešu valodä ir veikals). Sarežgitas ir attieksmes starp latviešu valodas
värdiem gadatirgus un tirdzinš u n to ekvivalentu mugė: tä vietä atseviškos
gadljumos būtu mčrktiecigi izvčlčties d e m i n u t i v u turgelis, taču latviešu-
lietuviešu valodas värdnicä tas nav konstatčts.
 SEMANTICS A N D DISTRIBUTION OF WORDS HAVING
T H E R O O T TIRG- IN T H E L A T V I A N L A N G U A G E

Summary

The article attempts to analyze distribution of the root tirg- (and its
variant tirdz-) and the diversity of semantics in the Latvian language. The
research material was collected from various dictionaries of the contemporary
c o m m o n Latvian language and special dictionaries of synonyms, terms,
phraseologisms. T h e scope of the research is 39 nouns, majority of w h i c h
are compounds or suffixal derivatives.
F r o m the semantic point of view, the majority of examples denote
actions a n d / or abstract phenomena (17), characters (12) and places a n d /
or events (9). The dictionaries have fixed titles of both male and female
characters. E v e r y semantic group has easily noticeable pairs of words w h i c h
are similar i n their composition but have opposite meanings: mazumlirgo-
täjs - vairumtirgotäjs (: tirgotäjs); lieltirdznieciba - siktirdznieciba (: tirdzn
ba), etc. A part of such words (or their particular meanings) have become
terms. M o r e o v e r , recently coined Latvian terms (tirgziniba, tirgvediba,
tirgdarbiba, tirgspčja) have successfully substituted borrowings from the
English language marketing, market ability.
In Latvian, many of the mentioned words have synonyms the majority
of which are stylistically marked. T h e word tirgošanas has retained the o l d
meaning o f ' m a k i n g noise, causing fuss'; the c o m p o u n d tirgus sicva w h i c h is
used i n two meanings also includes a figurative meaning for characterization
of a woman or a man. T h e c o m p o u n d melnuis tirgus having a figurative
meaning has become an e c o n o m i c term.
The word tirgus can be translated into Lithuanian by equivalents turgus,
mugė, rinka (the latter one is a term of economics). W h i l e investigating the
equivalents of words having this root as well as their relations i n the Latvian
and Lithuanian languages, some cases were found when a Latvian word had
several equivalent words i n Lithuanian, e.g. tirgotava- parduotuvė, krautuvė
(their equivalent i n Latvian is veikals). A complicated relation is between
the Latvian words gadatirgus and tirdzinš and their Lithuanian equivalent
mugė: i n some cases, instead of it, a diminutive turgelis should be chosen;
however, this is not recorded i n the dictionary of the Latvian and Lithuanian
languages.
 j Lietuvių ir latvių tarmės:
E terminija ir žodynai

T a r m ė s n u o s e n o t y r i n ė j a m o s įvairiais aspektais, t o d ė l d a u g e l y j e
p a s a u l i o k a l b ų , tarp j ų lietuvių i r latvių, y r a s u s i f o r m a v u s i t a m t i k r a
k a l b i n i ų p r i e m o n i ų v i s u m a t a r m ė m s įvardyti. V i e n a s iš šio s t r a i p s n i o
tikslų - s u g r e t i n t i k a i k u r i u o s t e r m i n u s , v a r t o j a m u s dviejų gyvųjų
baltų k a l b ų d i a l e k t o l o g i j o j e , arba t a r m ė t y r o j e . K i t a s tikslas - a p ž v e l g ­
ti išliekamąją v e r t ę t u r i n č i o rašytinio p a l i k i m o dalį - t a r m ė s ž o d y n u s .
P a s t a r i e s i e m s iš b e n d r o s i o s ž o d y n ų i r jų s u d a r y m o teorijos išskirti
tiktų t e r m i n a s tarminė leksikografija (latv. dialektūla leksikografija).
T r u m p e s n i s t a r p t a u t i n i s t e r m i n a s dialektografija (latv. dialektogrūfija)
s u d a r y t a s p a g a l a n a l o g i j ą s u l e k s i k o s ar t e r m i n ų ž o d y n ų v i s u m o m s p a ­
v a d i n t i abiejose k a l b o s e v a r t o j a m a i s t e r m i n a i s leksikografija (latv. lek­
sikografija), terminografija (latv. terminogräfija), k a l b o t y r o s t r a d i c i j o ­
je y r a sinonimiškas t e r m i n u i lingvistinė geografija (latv. lingvistiška
geografija), t. y. p a v a d i n a m o k s l ą , tiriantį f o n e t i k o s , g r a m a t i k o s , l e k ­
s i k o s reiškinių geografinį paplitimą (apie šių t e r m i n ų vartoseną, jų
apibrėžtis žr. KTŽ 1 1 7 ; LPE 2 5 2 5 ; LPE 6 1 9 4 ; TŽŽ 1 6 4 ) , t o d ė l jį
v a r t o j a n t n e p a v y k t ų išvengti d a u g i a r e i k š m i š k u m o , o tai nėra t i n k a m a
nei v i e n o s srities t e r m i n i j a i .
Ir lietuvių, i r latvių k a l b o s e p a s t e b i m a n e m a ž a t a r m ė t y r o s , k a i p
v i e n o s iš k a l b o s m o k s l o atšakų, t e r m i n i j o s įvairovė: e s a m a k e l e t o t e r ­
m i n ų , pavadinančių t a m t i k r o j e t e r i t o r i j o j e v a r t o j a m o s k a l b o s a t m a i ­
nas ar s m u l k e s n e s j ų d a l i s . P i r m i a u s i a m i n ė t i n a s t a r p t a u t i n i u tapęs
graikiškos k i l m ė s (< gr. dialektos) t e r m i n a s dialektas (latv. dialckts),
kurį lietuvių k a l b i n ė j e literatūroje a t i t i n k a s i n o n i m i š k a s savos k a l b o s
1
t e r m i n a s tarmė . S m u l k e s n ė m s jos a t m a i n o m s p a v a d i n t i v a r t o j a m i l i e ­
tuviški t e r m i n a i patarmė, šnekta, pašnektė. N o r s teoriškai t o k s s k i r s t y -

1
Tai susiję tik su teritoriniais dialektais, nes esama ir kitų, pavyzdžiui, socia­
linis dialektas (dar vadinamas trumpiniu sociolcktas), o socialinė dialektologija
sudaro atskirą dialektologijos dalį (KTŽ 189). Latvių kalbininkai taip pat s k i ­
ria šią dialekto formą: „Kalba, turinti tam tikrų ypatybių, dažniausiai leksiko­
je ir frazeologijoje, būdinga kokiai nors socialinei žmonių grupei, vadinama
socialiniu, arba klasių, dialektu" (R u d z T t e 1964, 13).
 mas y r a pagrįstas i r t u r i senas tradicijas, įvairiuose š a l t i n i u o s e a t s i ž v e l ­
g i a m a i r į tai, k a i p jie v a r t o j a m i p r a k t i k o j e . T e i g i a m a , k a d k a l b a m i e j i
t e r m i n a i „dažniausiai v a r t o j a m i sąlygiškai, t. y. t a m t i k r o p l o t o k a l b a
p r i r e i k u s gali būti p a v a d i n t a i r k i t u t e r m i n u , s v a r b u t i k , k a d , plotą
s m u l k i n d a m i , l a i k y t u m ė s n u r o d y t o s i o s e i l ė s . Ž i n o m a , didesnį plotą
u ž i m a n t į kalbinį v i e n e t ą paprastai v a d i n a m e t a r m e , m a ž e s n į - š n e k ­
ta. T o l i a u dar s m u l k i n a m e į p a t a r m e s resp. p a š n e k t e s " ( Z i n k e ­
vičius 1978, 17). T a i p pat t e i g i a m a i r Lietuvių kalbos enciklopedi­
joje: „didesnė t a r m ė d a r s k i r s t o m a į p a t a r m e s , š n e k t a s , p a š n e k t e s i r
kitas m a ž e s n e s a t m a i n a s , bet praktiškai n e v i s a d a l a i k o m a s i t o k i o j ų
laipsniško s k i r s t y m o - v i s o s tos a t m a i n o s t a i p pat dažnai v a d i n a m o s
t a r m ė m i s " (LKE 6 3 1 ) . G a l i m a n u s t a t y t i visų savos k a l b o s d a r i n i ų a u ­
t o r y s t ę . „ T e r m i n ą tarmė lietuvių d i a l e k t o l o g i j o j e p r a d ė j o v a r t o t i A n t a ­
nas B a r a n a u s k a s , p a ė m ę s jį iš K o n s t a n t i n o S i r v y d o ž o d y n o , k u r i a m e
tarmė y r a l a i k o m a žodžių kalba, kalbėjimas, žodis, žadas sinonimu"
( I b i d . , 6 3 2 ) , kitų lietuviškų t e r m i n ų a u t o r i a i s l a i k y t i n i K a z i m i e r a s J a u ­
n i u s , pradėjęs v a r t o t i t e r m i n u s patarmė i r šnekta (Ibid., 464; 624), ir
A n t a n a s S a l y s , sudaręs p a g a l K a z i m i e r o J a u n i a u s naujadarą patarmė
t e r m i n ą pašnektė (Ibid., 464).
Latvių k a l b o s t e r m i n i j o j e didžiausiai t e r i t o r i n e i a t m a i n a i p a v a d i n ­
ti vartojamas t a r p t a u t i n i s t e r m i n a s dialekts, o latviškos k i l m ė s d a r i n y s
izloksne t a i k o m a s s m u l k e s n e i a t m a i n a i , t. y. p a t a r m e i , p a v a d i n t i . K i ­
t o m s t e r i t o r i n ė m s k a l b o s a t m a i n o m s latvių k a l b a v i e n t i s i n i ų t e r m i n ų
1
n e t u r i - v a r t o j a m i žodžių j u n g i n i a i izlokšnu grupa, izloksnes variacija .
Latvių k a l b o s t e r m i n o izloksne a u t o r i u s taip pat ž i n o m a s - šį naujadarą
3
s u k ū r ė A t i s K r o n v a l d a s . X I X a. žodis vartotas p l a t e s n e p r a s m e , taip
pat ir t a r m e i p a v a d i n t i (LEV I 3 4 7 - 3 4 8 ) . T a i p r i e s a g o s -sn- vedinys
(MSA 125) iš v e i k s m a ž o d ž i o locit, t u r i n č i o h o m o n i m i n e s r e i k š m e s
' 1 . l a n k s t y t i , l e n k t i , r i e s t i , raityti* i r ' 2 . l i n k s n i u o t i , a s m e n u o t i ; k a i t y t i '
(LLKŽ 2 0 0 3 , 3 8 7 - 3 8 8 ) . K a i p i r lietuvių k a l b o j e , latvių k a l b o j e n e s a ­
m a v i e n i n g o s n u o m o n ė s dėl kalbamųjų t e r m i n ų vartojimo. T a i atsi­
s p i n d i s k i r i a n t i r s k a i d a n t pačias t a r m e s . Latvių k a l b o j e s k i r i a m o s t r y s
t a r m ė s , arba d i a l e k t a i : „vidus d i a l e k t s , l i b i s k a i s djialekts] ( a b i k o p a

2
Šis terminas nėra labai vykęs, tinkamesnis atrodytų priešdėlio vedinys
apakšizloksne, atitinkantis lietuviško darinio patarmė sandarą.
3
Atis Kronvaldas (Atis Kronvalds, 1 8 3 7 - 1 8 7 5 ) - pedagogas, visuomenės
veikėjas, publicistas, kalbininkas (LRU 176).
 aptver l e j z e m n i e k u i z l o k s n č s ) u n a u g š z e m n i e k u dfialckts]. Vidus
djialektä] izškir V i d ž e m ė s v i d u s , z e m g a l i s k o (ar z c m g a j u valfodas]
p ė d a m ) u n k u r š i š k o (ar kursu valfodas] p ė d a m ) izlokšnu g r u p u ; l l b i s -
kajä dįialekta] (ar libiešu valjodas] substratu) - V i d ž e m ė s libjiskaja]
u n K u r ž e m ė s llbfiskajä] j e b t ä m n i e k u izlĮokšnu] g r [ u p u ] ; a u g š z e m ­
n i e k u djialektä] - l a t g a l i s k o u n s č l i s k o (ar sėju val[odas] pėdam)
4
izlĮokšnu] g r [ u p u ] " (LPE 2 5 2 5 - 5 2 9 ) . Lietuviškai apie latvių kalbą
rašęs Jonas K a b e l k a latvių k a l b o s t a r m e s ar s m u l k e s n e s j ų a t m a i n a s
v a d i n a taip: „ v i d u r i o t a r m ė , l a . vidus dialekts, lyviškoji t a r m ė , l a . libis-
kais dialekts, i r aukštaičių t a r m ė , l a . augšzemnieku dialekts. K a d a n g i
aukštaičių t a r m ė t i e k savo f o n e t i k a , t i e k g r a m a t i k o s i r l e k s i k o s y p a ­
t y b ė m i s g e r o k a i s k i r i a s i n u o kitų dviejų t a r m i ų , t a i kartais k a l b a m a
5
apie aukštaičių t a r m e s , l a . augšzemnieku izluoksnes i r ž e m a i č i ų t a r ­
m e s , l a . lejzemnieku izluoksnes, į k u r i a s t o k i u atveju įeina v i d u r i o b e i
lyviškoji t a r m ė " ( K a b e l k a 1 9 8 7 , 11). T o l i a u latvių k a l b o s t a r m ė s
s k i r s t o m o s s m u l k i a u - v i d u r i o t a r m ė j e y r a „dvi patarmių g r u p ė s : 1) v i -
d u r i e č i ų p a t a r m ė s , l a . vidieniešu izluoksnes - V i d ž e m ė s v i d u r y j e i r
Ž i e m g a l o s v i d u r y j e b e i v a k a r u o s e i r 2) kuršiškosios patarmės, l a . kur­
šiškas izluoksnes - pietų K u r š e " ( I b i d . , 13). „ S k i r i a m o s d v i lyviškosios
6
t a r m ė s p a t a r m i ų g r u p ė s : 1) t a m n i e k ų p a t a r m ė , l a . tämnieku izluoks­
nes — Kurše i r 2 ) V i d ž e m ė s lyviškosios p a t a r m ė s , l a . Vidžemės libiskūs
izluoksnes" ( I b i d . , 14) i r „dvi p a g r i n d i n ė s aukštaičių t a r m ė s p a t a r m i ų
g r u p ė s : 1) g i l i o s i o s , arba r y t i e č i ų , p a t a r m ė s , l a . dziįūs jcb austrumu
izluoksnes i r 2 ) n e g i l i o s i o s , a r b a vakarų, aukštaičių p a t a r m ė s , l a . ne-
dziįūs jeb rielumu izluoksnes. K i e k v i e n a iš šių p a t a r m i ų savo r u o ž t u
d a r s k i r i a m a į p o g r u p i u s : a) sėliškosios p a t a r m ė s , l a . seliskäs izluoks-
4
Aiškumo dėlei tekste palikta latviška citata, laužtiniuose skliaustuose
užrašant sutrumpintus žodžius. Lietuviškas vertimas: „vidurio tarmė, lyviško­
ji tarmė (abi kartu apima žemaičių patarmes) ir aukštaičių tarmė. V i d u r i o
tarmėje išskiriamos Vidžemės v i d u r i o , Žiemgalos (su žiemgalių kalbos lieka­
nomis) ir Kuršo (su kuršių kalbos liekanomis) patarmės; lyviškajame dialek­
te (su lyvių kalbos substratu) - Vidžemės lyviškoji ir Kuršo lyviškoji, arba
tamniekų, patarmės; aukštaičių dialekte - latgališkoji ir sėliškoji (su sėlių
kalbos liekanomis) patarmės."
5
Latviškai rašoma izloksnc; tekste atspindėtas latvių kalbos tarimas.
6
Italų kalbininkas Džakomo Devoto ( G i a c o m o Devoto) lyviškąją tarmę vadi­
na tamniekų tarme ir m i n i ją greta v i d u r i o ir aukštaičių tarmių ( D e v o t o
2004. 69).
 nes i r b ) n c s ė l i š k o s i o s , arba latgališkosios, p a t a r m ė s , l a . neseliskäs jeb
7
latgaliskäs izluoksnes" ( I b i d . , 1 5 ) (žr. ž e m ė l a p i u s s t r a i p s n i o gale).
N o r i n t g r e t i n t i lietuvių i r latvių t a r m i ų ž o d y n u s s v a r b u išsiaiškinti
ir a b i e j ų kalbų t e r m i n ų a t i t i k m e n i s . R e m i a n t i s t u r i m a i s d u o m e n i m i s
tai turėtų a t r o d y t i t a i p : l i e t . tarmė, dialektas I latv. dialekts ( j e i g u t a r t u ­
m e , k a d lietuvių k a l b o j e a b u m i n ė t i e j i t e r m i n a i y r a a b s o l i u t ū s s i n o n i ­
m a i (KTŽ 205) - patarmė / izloksne - šnekta / izlokšnu grupa, kituose
šaltiniuose izloksnes variacija — pašnektė / sikäkä izloksnes variacija.
Tačiau p r a k t i k a r o d o , k a d e s a m a t a m t i k r o j v a i r a v i m o : t a i p a t v i r t i n a l i e ­
t u v i ų - l a t v i ų i r l a t v i ų - l i e t u v i ų kalbų ž o d y n a i . Pavyzdžiui, l i e t u v i ų - l a t ­
vių kalbų ž o d y n e p a t e i k i a m i a t i t i k m e n y s dialektas - vai. d i a l e k t s
(greta m i n i m a , k a d t e k s t u o s e šia r e i k š m e i r valoda ' k a l b a ' ) ; tarmė -
d i a l e k t s ; aukštaičių ~ės patarmės - aukstaišu dialektą i z l o k s n e s ; ~ybė -
8
d i a l e k t i s m s , izlokšnu värds ( i z t e i c i e n s ) ; ~inis - i z l o k s n e s - ; a p v i d u s - ;
~tyra sk. d i a l e k t o l o g i j a ; patarmė —vai. i z l o k s n e s variacija; šnek-
t a - vai. i z l o k s n e s v a r i a c i j a ( t a č i a u t o l i a u i l i u s t r a c i n i s j u n g i n y s s u
k o m e n t a r u zanavykų šnekta - z a n a v i k u i z l o k s n e (dienvidaukštaišu
izlokšnu grupas sikūks iedalijums); pašnektė - vai. slkäkä i z l o k s ­
nes v a r i a c i j a (LLV 1 9 9 5 , 3 5 8 ) . O n a u j a u s i a m e latvių-lietuvių kalbų
ž o d y n e dialekts - lingv. d i a l e k t a s , t a r m ė ; ~ Tpatnibas - tarmės
( d i a l e k t o ) y p a t y b ė s ; ~u karte - t a r m i ų ( d i a l e k t o l o g i n i s ) ž e m ė l a p i s ; i z -
l o k s n e - 1. lingv. patarmė; libiskajū dialektu ir divas galvenas ~šnu
grupas - tämnieku un Vidžemės libiskäs ~snes - lyviškają t a r m ę s u d a ­
ro d v i p a g r i n d i n ė s p a t a r m ė s - t a m n i e k ų i r V i d ž e m ė s lyviškoji; ~snes
värds - t a r m y b ė , d i a l e k t i z m a s ; ~ s n u Tpatnibas - t a r m i n ė s y p a t y b ė s
(LLKŽ 2 0 0 3 , 2 8 4 ) . K a d a n g i latvių k a l b a k o l kas n ė r a a i š k i n a m o j o k a l ­
9
b o t y r o s t e r m i n ų ž o d y n o , taip pat i r k a l b o s e n c i k l o p e d i j o s , r e m i a m a s i
a p i b r ė ž t i m i s iš e n c i k l o p e d i j o s (beje, d a r t a r y b i n i ų l a i k ų ) , k u r i o s p a ­
t v i r t i n a , k a d izloksne - tai tarmės smulkiausia, pagal kalbos ypatumus
toliau neskaidoma sudėtinė dalis (LPE 4 378), t. y. p a t a r m ė . K a l b a m a i r
apie s m u l k e s n į j ų s k i r s t y m ą , k u r i s n e s u t a m p a s u m i n ė t a i s verčiamųjų
7
Toks detalus latvių tarmių s k y r i m o aiškinimas skirtas latvių kalbos terminų
sistemai ir jų lietuviškiems atitikmenims perprasti.
8
A p i e terminus tarmybėms pavadinti bus kalbama, aptariant jų pateikimą
bendrinės kalbos žodynuose.
9
Taip buvo rašant straipsnį. R i n k i n i o sudarymo metu jų jau esama, tačiau
duomenys iš jų šioje publikacijoje n e m i n i m i .
ž o d y n ų a t i t i k m e n i m i s : „ValĮodas] ziiyä tuvas u n p a l a i k a m teritoriäli
neskirtas i [ z l o k s n e s ] a p v i e n o i [ z l o k š n u ] grupäs, täs savukärt d i a l e k t o s .
Tuvas ifzlokštiu] g r u p a s u n dialĮektus] n o s a c l t i v a r i e d a l l t d i a l [ e k t u ]
z o n a s , p i e m . , latv[iešu] val[odas] l e j z e m n i e k u izlokšnu z o n a ( v i d u s
d i a l e k t s kopa ar l l b i s k o ) u n a u g š z e m n i e k u izlokšnu z o n a (sk. a r i kur­
šiškas izloksnes, latgaliskäs izloksnes; libiskäs izloksnes; sčliskas izloks­
10
nes; tämnieku izloksnes, zemgaliskäs izloksnes)" ( I b i d . , 3 7 8 ) .
Grįžtant p r i e t a r m i n ė s l e k s i k o g r a f i j o s p i r m i a u s i a b ū t i n a p a m i n ė t i ,
k a d t a r m y b ė s įtrauktos į a b i e j ų k a l b ų didžiuosius ž o d y n u s LKŽ i r
1 1
ME (B a 1 u o d ė 1 9 9 9 , 6 - 7 ) . Ir lietuvių, i r latvių k a l b o s e esama
įvairių t e r m i n ų tarminės l e k s i k o s ž o d ž i a m s p a v a d i n t i , pavyzdžiui,
ne t i k ž o d ž i a m s t a i k o m i t e r m i n a i tarmybė, dialcktizmas - „fonetinė,
g r a m a t i n ė , l e k s i n ė ar žodžių d a r y b o s y p a t y b ė , b ū d i n g a k u r i a i n o r s
t a r m e i , bet n e į ė j u s i į l i t e r a t ū r i n ė s k a l b o s n o r m ą i r v a r t o j a m a k i t o j e
k a l b i n ė j e a p l i n k o j e - paprastai l i t e r a t ū r i n ė s k a l b o s v a r t o t o j ų , kilusių
iš tos t a r m ė s <...>. G r o ž i n ė j e literatūroje t a r m y b ė s v a r t o j a m o s k a i p
s t i l i z a c i j o s p r i e m o n ė " (KTŽ 2 0 5 ) , a t s k i r a i tarminis žodis - „ t a m t i k r o ­
je t a r m ė j e v a r t o j a m a s žodis, s k i r i a m a s literatūrinės k a l b o s a t ž v i l g i u "
( I b i d . , 2 0 5 ) . Latvių k a l b o j e t e r m i n a s dialektisms taip pat t u r i platesnę
r e i k š m ę . T a i „ k a l b o s reiškinys, y p a t y b ė , b ū d i n g i t a m t i k r a i t a r m e i
(ar t a r m ė m s ) " (LLVV 2 3 2 3 ) arba „ l i t e r a t ū r i n ė j e k a l b o j e a p t i n k a m a s
jos n o r m ų neatitinkantis teritorinių tarmių ir patarmių reiškinys"
( S V 1 5 1 ) , o iš rusų k a l b o s i š v e r s t a m e literatūros t e r m i n ų žodyne
g r e t a jo a t s i r a n d a latvių k a l b a i n e l a b a i b ū d i n g a s s i n o n i m a s provin-
ciūlismi jeb dialektismi (ILTV 1 8 9 ) . B e t o , latvių k a l b a plačiai vartoja
savą d ū r i n į apvidvūrds - „ t a m t i k r o s t a r m ė s ž o d i s " (LLVV 1 2 9 6 ) .
N e m a ž a i t e r m i n ų , skirtų t a r m i ų ž o d ž i a m s apibūdinti, p a t e i k t a l a t v i ų -
rusų k a l b o t y r o s t e r m i n ų ž o d y n e : apvidvūrds - областное слово; dia­
lektisms, dialektą värds - диалектизм, диалектное слово; izloksnes
värds - слово говора, диалектное слово, диалектизм, įvardijama i r
10
Lietuviškas vertimas: „Kalbos atžvilgiu artimos ir kartais teritoriškai n e ­
atskirtos patarmės jungiamos į patarmių grupes, šios į dialektus. Artimas
patarmių grupes ir tarmes sąlygiškai galima skirti į tarinių zonas, pavyzdžiui,
latvių kalbos žemaičių patarmių zoną ( v i d u r i o tarmė kartu su lyviškąja) ir
aukštaičių patarmių zoną." Į enciklopediją taip pat įtraukti duomenys apie
toliau m i n i m a s patarmes.
" Būtų galima atskirai paminėti ir Eli - tai 2 tomai ME papildymų.
žodžių v i s u m a : dialektą leksika - диалектная лексика; izloksnes lek­
sika- лексика говора, диалектная лексика (VTV). { d o m u t a i , k a d
jų rusiški a t i t i k m e n y s ne v i s a d a s u t a m p a s u rusų k a l b o j e p a p l i t u s i a i s
ir k a l b o t y r o s t e r m i n ų ž o d y n u o s e f i k s u o t a i s t e r m i n a i s ( p l g . диалект,
говор, наречие, поднаречие (СЛТ).
Iš aptartų t e r m i n ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n u o s e p a s i r i n k t o s t a m
t i k r o s p a ž y m o s : dial. - d i a l e k t i z m a s ( t a r m i n i s žodis, t a r m i n ė f o r m a ,
t a r m i š k a i ) (LKŽ), tačiau kartais k a l b a m a j a m e ž o d y n e l e k s i k a t u r i i r
12
kitų p a ž y m ų . S u t r u m p i n i m ų s ą r a š e r a n d a m a p a g a l k o n k r e č i a s tar­
m e s ar p a t a r m e s s k i r i a m ų žodžių: dz. - d z ū k ų , r. - aukštaičių r y t i e č i ų
( ž o d y n o tekste); suv. - s u v a l k i e č i ų ( a u k š t a i č i ų v a k a r i e č i ų , p i e t i e č i ų ,
k a i s m u l k i a u n e ž i n o m a v i e t a ) ; f. — ž e m a i č i ų [LKŽ I n ė r a ] ; p a g a l v i e ­
toves: Lz - L a z / d / ū n a i , B a l t a r u s i j o s T S R , į v i j o s r. (LKŽ XX- Laz/
d / ū n a i , Y v i j o s г., G a r d i n o s r i t i s , B a l t a r u s i j a ) ; Zt - Z i e t e l a ( s l . D z i a t -
l o v o ) (LKŽ I n ė r a ) i r k t . ; p a g a l šaltinį, k u r i a m e t a m t i k r a s žodis jau
fiksuotas: DūnŽ - šiaurės rytų d o n i n i n k ų ž o d y n a s ; ZtŽ - Z i e t e l o s
ž o d y n a s (žr. t a r m i ų ž o d y n ų b i b l i o g r a f i j ą ) , be t o , dar v a r t o j a m a s s u ­
t r u m p i n i m a s nj. - b e n d r i n ė s k a l b o s p a g r i n d u n a u j a i atsiradęs ž o d i s
t a r m ė s e (LKŽ I n ė r a ) . T a i g i p a ž y m ų įvairovė d i d e l ė , kažin ar v i s a d a
p a t e i s i n a m a — ypač a b e j o t i n a s ž o d y n ų n u o r o d ų t i k s l i n g u m a s , j u o l a b
kad, pavyzdžiui, Z i e t e l o s š n e k t o s žodžiai i r i k i t o l b u v o f i k s u o j a m i .
Didžiausias latvių t a r m i n ė s l e k s i k o s r i n k i n y s — k a l b i n i n k ų K a r l i o M y -
l e n b a c h o ( K ä r l i s M i l e n b a h s ) pradėtas i r J a n i o E n d z e l y n o ( J ä n i s E n -
dzelfns) pabaigtas s u d a r y t i ž o d y n a s ME- aiškinamasis verčiamasis
13
ir e t i m o l o g i n i s ž o d y n a s ( K a g a i n e 2002, 36). „Šis žodynas yra
o r i g i n a l i a i sudarytas - įvairi raštų k a l b o s , t a u t o s a k o s , t a r m i ų i r i s t o ­
r i n ė l e k s i k a , gana s m u l k u s r e i k š m i ų s k i r s t y m a s i r e t i m o l o g i n ė s p a ­
stabos. Ž o d y n o 5 4 8 0 puslapių s u k a u p t a m a ž d a u g 120 0 0 0 ž o d ž i ų "
(Roze 1988, 3 2 - 3 3 ) . V i s dėlto k a l b a m u o s i u o s e žodynuose nesa­
m a specialių p a ž y m ų t a r m i n e i l e k s i k a i ž y m ė t i , p a t e i k i a m o s v i e n g e o ­
grafinės n u o r o d o s a p i e žodžių p a p l i t i m ą t a m t i k r o j e v i e t o v ė j e (ME;
EU). T e i g i a m a , k a d ž o d y n o a u t o r i a i n e į s t e n g ė „sukaupti visų atskirų
r e g i o n ų savitų ž o d ž i ų , be to, ME t a r m y b i ų p o ž i ū r i u y r a t a m t i k r a
p r a s m e v i e n p u s i š k a s , nes dėl įvairių p r i e ž a s č i ų ir tikslų iš l i a u d i e s

12
Peržiūrėti LKŽ I ir X X tomų (išleistų atitinkamai 1968 ir 2002 m.) s u t r u m ­
pinimų sąrašai.
13
Kalbama apie ME.
 lūpų r i n k t a dažniausiai s u k a i m o g y v e n i m u s u s i j u s i l e k s i k a , p a l i e k a n t
nuošaly namudininkų ir miesto darbininkų kalbą. D a u g tarmybių ir
š n e k a m o s i o s k a l b o s žodžių š i a m e ž o d y n e n e g a l ė j o būti i r t o d ė l , k a d
k a l b a i n u o l a t p l ė t o j a n t i s jie atsiradę t i k v ė l i a u " ( R a g e 2003, 337).
K a i k u r i o s t a r m y b ė s įtrauktos i r į b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n u s , k u r jos
taip pat ž y m i m o s : Dabartinės lietuvių kalbos žodyne vartojama žodžio
p o ž y m į a p i b ū d i n a n t i p a ž y m a tarm. - t a r m i n i s (DLKŽ). Tačiau tai taip
pat n e v i e n i n t e l ė p a ž y m a - be jos, panašiai k a i p LKŽ, dar v a r t o j a m o s
aukšt. - aukštaičių; dz. - d z ū k ų ; ryt. - rytų aukštaičių; vak. - vakarų
aukštaičių; žem. - ž e m a i č i ų . Latvių k a l b o s ž o d y n e ž o d ž i o tipas n u s a ­
k o m a s p a ž y m a apv. - apvidvärds, dialektäla n o z l m e , n o z l m e s n i a n s e
(LLVV 1 17) arba apv. - apvidvärds; s a r u n v a l o d a s värds v a i n o z l m e ,
k a m dajėji v e l p i e m l t apvidvärda r a k s t u r s (LVV 13) (plačiau žr. L a -
z a u s k a i t ė 1998; K a g a i n e 2002).
N o r s kalbamuosiuose žodynuose tarmių leksikos fiksuota n e ­
mažai, v i s d ė l t o X X a. a š t u n t a j a m e d e š i m t m e t y j e i r L i e t u v o j e , i r L a t ­
v i j o j e pradėti l e i s t i s p e c i a l i a i t e r i t o r i n ė m s k a l b o s a t m a i n o m s s k i r t i
l e k s i k o g r a f i j o s l e i d i n i a i , kurių p a v a d i n i m u o s e taip pat a t s i s p i n d i jau
a p t a r t o j i t e r m i n i j o s įvairovė. K o n k r e t a u s t e r m i n o p a s i r i n k i m ą šio t i p o
žodynų antraštėms l e m i a skelbiamos medžiagos pobūdis (objektyvus
v e i k s n y s ) i r a u t o r i a u s požiūris ( s u b j e k t y v u s v e i k s n y s ) . Dažniausiai
ž o d y n a m s p a v a d i n t i p a s i r e n k a m i lietuviškos k i l m ė s tarmė i r latviškos
k i l m ė s izloksne ( l i e t u v i ų k a l b a taip pat paplitęs i r s m u l k e s n ė s t e r i t o r i ­
n i o v i e n e t o l e k s i k o s p a v a d i n i m a s šnekta) (žr. t a r m i ų ž o d y n ų b i b l i o g r a ­
fiją s t r a i p s n i o gale).
S k i r t i n g ų n u o m o n i ų e s a m a dėl lietuvių i r latvių t a r m i n ė s l e k s i ­
kografijos leidinių p r i s k y r i m o t a m t i k r a i ž o d y n ų g r u p e i : v i e n i k a l b i ­
n i n k a i juos p r i s k i r i a b e n d r i e s i e m s , k i t i - s p e c i a l i e s i e m s , pavyzdžiui:
„ b e n d r u o s i u o s e , arba v i s u o t i n i u o s e , ž o d y n u o s e p a t e i k i a m i b e n d r i n ė s
k a l b o s ar k i t o k i o s s i s t e m o s , p v z . , t a r m ė s , žodžiai <...>" (LK 7 0 ) .
T o k i o s pat n u o m o n ė s y r a i r Jonas P a l i o n i s , n o r s i r n e p a s a k ę s t o t i e ­
s i o g i a i , - j o m a n y m u , t i e ž o d y n a i n e p a t e n k a į specialiųjų žodynų
a p i b ū d i n i m ą : „tai k u r i o s n o r s atskiros m o k s l o ar t e c h n i k o s šakos ž o ­
džius, d a u g i a u s i a t e r m i n u s , f i k s u o j a n t y s ž o d y n a i . T o d ė l j i e paprastai
v a d i n a m i t e r m i n o l o g i n i a i s ( p v z . , f i z i k o s , c h e m i j o s , tekstilės, s p o r t o ,
l i n g v i s t i k o s i r t. t. ž o d y n a i s ) " ( P a l i o n i s 1985, 224). Tačiau esa-
 ma ir kitos nuomonės: „specialiuosiuose žodynuose y r a fiksuojami
žodžiai, s u d a r a n t y s a t s k i r u s l e k s i k o s s l u o k s n i u s . Iš l a b i a u s i a i p a p l i t u ­
sių specialiųjų ž o d y n ų g a l i m a p a m i n ė t i šiuos: t a r m i n i a i , s i n o n i m ų ,
f r a z e o l o g i j o s , tarptautinių žodžių, tikrinių vardų, k i r č i a v i m o i r t. t."
(Jakaitienė 1 9 8 0 , 118). R e m i a n t i s KTŽ g a l i m a t e i g t i , k a d tar­
m i ų žodynai l a i k y t i n i savarankiškais, nes šis tipas p a m i n ė t a s greta
b e n d r ų j ų i r specialiųjų ž o d y n ų - p a g a l t a i , kas juose p a t e i k i a m a , t a i
y r a „ b e n d r i e j i , literatūrinės k a l b o s , t a r m ė s (ar t a r m i ų ) , s p e c i a l i e j i ( i r
terminų), frazeologijos, antonimų, h o m o n i m ų , sinonimų, naujadarų
( i r n e o l o g i z m ų ) , a t s k i r o šaltinio ar a u t o r i a u s (pavyzdžiui, r a š y t o j o ) ,
asmenvardžių, vietovardžių i r įvairūs k i t i ž o d y n a i " (KTŽ 2 4 0 ) . Latvių
l e k s i k o l o g i j o j e a p s k r i t a i k a l b a m a apie f i l o l o g i n i u s ž o d y n u s , k u r i e s k i r s ­
t o m i į b e n d r u o s i u s (latv. vispärigäs) i r s p e c i a l i u o s i u s (latv. specialūs)
( L a u a 1 9 8 1 , 2 1 2 - 2 1 3 ) . T a r m i ų ž o d y n a i a t s k i r a i n e m i n i m i , tačiau
pagal a p i b ū d i n i m ą a t i t i n k a paskutinį tipą. K a r t a i s k a l b a m a n e apie t a r ­
m i ų , o apie dialektologinius žodynus (Palionis 1 9 8 5 , 2 2 7 ) . Panašiai
i r latvių kalboje - dialektologiskū vūrdnica - диалектологический
словарь ( V T V 4 0 ) ( p l g . t e n pat dialektu atlants, dialektologiskais at-
lants), k a l b i n ė j e literatūroje v a r t o j a m a f o r m a dialektūlū vūrdnica (L o -
j a 1 9 6 8 , 166; T i m u š k a 1 9 9 8 , 188), b e t p a t e i k i a m a s i r t e r m i n a s
izlokšnu vūrdnica - словарь говоров ( V T V 58). Rusų kalbotyros ter­
m i n i j o j e taip pat esama kelių t e r m i n ų : диалектологический словарь,
диалектный словарь, областной словарь (СПT 4 2 1 ) . L a b i a u paplitę
savos k a l b o s dvižodžiai t e r m i n a i tarmės ( t a r m i ų ) žodynas ir izloksnes
(izlokšnu) vūrdnica.
P i r m a s i s žodynas lietuvių tarminėje l e k s i k o g r a f i j o j e pasirodė
1 9 7 6 m . (DūnŽ), t u o pačiu m e t u išėjo i r p i r m o j o latvių t a r m i ų ž o d y ­
no - E i g o s Kagainės ( E i g a K a g a i n e ) i r Silvijos Ragės (Silvija Rage)
Ergemes izloksnes vūrdnica p i r m a s i s t o m a s ( i k i 1 9 8 3 m . išleisti v i s i 3
t o m a i ) (LVBR). I k i šiol lietuvių t a r m i n ė j e l e k s i k o g r a f i j o j e e s a m a 6
ž o d y n ų ( p a s t a r u o j u m e t u leidžiamas 3 t o m ų zanavykų š n e k t o s ž o d y ­
nas - išėję 2 ) , o latvių - 4 ž o d y n a i , tačiau 3 iš jų - Ė r g e m ė s (EIV),
K a l u p ė s (KIV) i r Vainižių ( V / V ) - y r a kelių t o m ų . L e i d ž i a m a n e m a ž a i
p a t a r m i ų i r š n e k t ų aprašų, įvairių tekstų s u d i d e s n ė s ar m a ž e s n ė s a p i m ­
ties ž o d y n ų p r i e d a i s . D i d ž i a u s i a s latvių dialektologu darbas p a s t a r u o ­
ju m e t u - d i d y s i s t a r m y b i ų ž o d y n a s Latviešu izlokšnu vūrdnica. Apie
 tai s k a i t o m i p r a n e š i m a i k o n f e r e n c i j o s e i r s k e l b i a m i s t r a i p s n i a i , v y k s t a
14
p r a k t i n i s p a s i r e n g i m a s (žr. K a g a i n e 2 0 0 2 ; T i m u š к a 1 9 9 8 ) .
N o r i n t p a r e n g t i i r išleisti k u r i o s n o r s t a r m ė s ar s m u l k e s n ė s jos
a t m a i n o s l e k s i k o s sąvadą, t e n k a apsispręsti dėl t a r m i ų ž o d y n o t i p o .
Kiekvienu k o n k r e č i u atveju šį p a s i r i n k i m ą lemia tarminės leksi­
k o s įvairovė, jos gausa i r ž o d y n ų a u t o r i ų n u o s t a t o s , t i k s l a i . T a r m i ų
ž o d y n ų t i p a i plačiai n a g r i n ė t i , išsamiai aprašyti abiejose k a l b o s e : tai
padarė lietuvių d i a l e k t o l o g a s i r t a r m i ų ž o d y n ų a u t o r i u s V y t a u t a s V i t ­
k a u s k a s ( V i t k a u s k a s 1 9 7 0 ) , latvių d i a l e k t o l o g ė s B . B u š m a n ė i r
E . K a g a i n ė ( B u š m a n e, K a g a i n e 1 9 8 0 ) , pastaroji taip pat y r a i r
dviejų t a r m i ų ž o d y n ų a u t o r ė . P i r m i a u s i a s v a r b u n u s t a t y t i , k o k i u p r i n ­
c i p u ž o d y n a i s k i r s t o m i : p a g a l t e r i t o r i n į p r i n c i p ą tai a t s k i r o s t a r m ė s ,
tarmių grupės, patarmių i r š n e k t ų ar visų v i e n o s k a l b o s t a r m i ų i r
p a t a r m i ų žodynai ( I b i d . , 6 0 ) . Ž o d y n ų p a v a d i n i m u o s e dažniausiai at­
sispindi vietovė, k u r i o s leksika fiksuojama. Lietuvių kalbos tarmių
žodynai s k i r t i dviejų t a r m i ų ( D r u s k i n i n k ų i r L a z ū n ų ) (DrskZ; LzZ),
dviejų atskirų š n e k t ų ( Z i e t e l o s i r z a n a v y k ų ) (ZtZ; ZanZ), po vieną
ž o d y n ą s k i r t a šiaurės rytų d ū n i n i n k ų š n e k t o m s (DūnŽ) ir Daukšių
krašto l e k s i k a i (DaukšZ). V i s i latvių k a l b o s v a d i n a m i e j i t a r m i ų ž o d y ­
nai iš tikrųjų v a d i n t i n i p a t a r m i ų (latv. izloksne) ž o d y n a i s . Ir v i s i jie —
p a v i e n i ų t a r m i ų žodynai (apie Ė r g e m ė s i r K a l u p ė s ž o d y n u s - Ibid.,
6 0 ) . P a g a l m e d ž i a g o s a p i m t į t a r m i ų žodynai b ū n a išsamieji (latv. pilna
tipa izlokšnu vūrdnica) i r d i f e r e n c i n i a i (latv. diferencialą tipa izlokšnu
vūrdnica) ( I b i d . , 6 2 ) . Latvių k a l b i n i n k a s Janis L o j a ( J ä n i s L o j a ) taip
pat k a l b a apie d i f e r e n c i n i u s (latv. diferenciūla vūrdnica) ir išsamiuosius
( i n t e g r a l i u o s i u s ) (latv. pilniga (integralą) vūrdnica) tarmių žodynus
(Loja 1 9 6 8 , 166). L i e t u v i ų t a r m ė t y r o j e taip pat s k i r i a m i išsamieji
(kartais v a d i n a m i n e d i f e r e n c i n i a i s - P a 1 i o n i s 1 9 8 5 , 2 2 7 ) i r d i f e ­
r e n c i n i a i žodynai ( V i t k a u s k a s 1970). „Diferenciniai a p i m a tik
t u o s žodžius, k u r i e s k i r i a s i n u o literatūrinės k a l b o s l e k s i k o s , o n e d i f e -
r e n c i n i a i - v i s u s t a m t i k r o j e t a r m ė j e ar Š n e k t o j e v a r t o j a m u s ž o d ž i u s "
( P a 1 i o n i s 1 9 8 5 , 2 2 7 ) . Y p a č s u d ė t i n g a s darbas l a u k i a a u t o r i ų , p a ­
siryžusių r e n g t i išsamųjį t a r m i ų ž o d y n ą : „Ir m e d ž i a g o s r i n k ė j a m s , i r
ž o d y n o s u d a r y t o j u i r e i k i a gerai išmanyti krašto istoriją, etnografiją,
y p a t y b e s , materialiąją kultūrą, r e i k i a įsigilinti į t a r m ė s ar š n e k t o s r a i -

u
N u o 2005 m . , kni buvo paskelbtas straipsnis, duomenys apie žodynus abie­
jose kalbose yra gerokai pasikeitę.
 d o s p r o c e s u s , k a d būtij g a l i m a a t s k i r t i tai, kas tipiška t a r m e i , n u o
okazionalizmų, naujadarų, i n d i v i d u a l i o s vartosenos (ir apibūdinti
juos ž o d y n e a t i t i n k a m o m i s p a ž y m o m i s ) " ( B u š m a n e, K a g a i n e
1 9 8 0 , 6 2 ) . Ž o d y n ų t i p a i dažniausiai b ū n a įvardijami pačių ž o d y n ų
p r a t a r m ė s e . L i e t u v i ų k a l b o s išsamieji žodynai y r a Z / Z , DrskZ, o dife­
r e n c i n i a i - DūnZ i r DaukšZ. P r a t a r m ė s e n i e k o n e p a s a k y t a apie LzZ
ir ZanZ l e k s i k o s r i n k i n į , tačiau p a g a l v i s u s p o ž y m i u s jie panašesni į
d i f e r e n c i n i u s ž o d y n u s . Latvių k a l b o s d i f e r e n c i n i o t i p o y r a Vainižių
ž o d y n a s : „ < . . . > š i a m e ž o d y n e l e k s i k a atspindėta a t r a n k o s b ū d u . į
ž o d y n ą d a u g i a u s i a įtraukta ta l e k s i k o s d a l i s , k u r i n e p a t e n k a į latvių
b e n d r i n ę kalbą; t a r m e i i r b e n d r i n e i k a l b a i b e n d r ų žodžių n u r o d y t o s
t i k tos r e i k š m ė s i r r e i k š m i ų a t s p a l v i a i , kurių šie žodžiai n e t u r i L L V V "
( V / V I V ) . Tokį p a s i r i n k i m ą n u l ė m ė t e i g i a m a p a t i r t i s , įgyta s u d a r a n t
15
EIV, todėl b u v o n u t a r t a i r kitą latvių t a r m i ų žodyną - V a i n i ž i ų - s u ­
d a r y t i k a i p d i f e r e n c i n i o t i p o ž o d y n ą ( K a g a i n e, T i m u š k a 1 9 9 8 ,
2 8 ) . K a l u p ė s ž o d y n a s taip pat y r a šio t i p o . Iš kitų išsiskiria naujausias
t a r m i n ė s l e k s i k o g r a f i j o s l e i d i n y s , k o k i o n e s a m a lietuvių t a r m ė t y r o j e :
1 6
tai v i e n o s p a t a r m ė s - S i n u o l ė s - frazeologinis palyginimų žodynas
(SISV). K a i p t e i g i a v i e n a s iš jo a u t o r i ų , t a m t i k r o a s p e k t o ž o d y n a i y r a
v e r t i n g i dėl d i d e l i o jų i n f o r m a t y v u m o i r v a r t o s e n o s s p e c i f i k o s ( T i -
muška 1 9 9 8 , 188).

T a i g i i r lietuvių, i r latvių d i a l e k t o l o g a i t u r i d a u g dar n e i š n a u ­

dotų g a l i m y b i ų r e n g t i t a r m i ų ž o d y n u s . K o l kas k o n s t a t u o t i n a , k a d
t a r m i n e l e k s i k o g r a f i j a abiejose k a l b o s e d o m i m a s i v i s l a b i a u — iš v i s o
i k i 2 0 0 5 m . išleisti 6 t a r m i ų žodynai lietuvių k a l b a i r 4 latvių k a l b a .
T a č i a u r e i k i a pripažinti, k a d s u s i d u r i a m a s u t a r m i ų s r i t i e s t e r m i n ų
p a s i r i n k i m o , jų v a r t o s e n o s įvairove. T a r m i ų ž o d y n ų t i p o p a s i r i n k i m ą
p i r m i a u s i a l e m i a s u k a u p t o s m e d ž i a g o s p o b ū d i s , t a i p pat a u t o r i ų n u o ­
statos i r k e t i n i m a i .

15
Vainižių patarmė (latv. Vainižu izloksne) priklauso Vidžemės lyviškosios
tarmės patarmėms ( K a g a i n e, T i m u š k a 1998, 27).
16
Sinuolės patarmė (latv. Sinoles izloksne) priklauso pereinamosioms pa­
tarmėms tarp Vidžemės v i d u r i o tarinės patarmių ir aukštaičių tarinės.
T a r m i ų žodynų bibliografija
Lietuvių
DaukšŽ - Vitas Labutis. Daukšių krašto žodynas. V i l n i u s : A l m a littera, 2002,
176 p.
DrskŽ- Gertrūda Naktinienė; A l d o n a Paulauskienė, Vytautas Vitkauskas.
Druskininkų tarmės žodynas. V i l n i u s : Mokslas, 1988, 485 [1] p.
DūnŽ - Vytautas Vitkauskas. Šiaurės rytų dūnininkų šnekių žodynas. V i l n i u s :
Mokslas, 1976, 559 p.
LzŽ - Jonas Petrauskas; Aloyzas V i d u g i r i s . Lazūnų tarmės žodynas. V i l n i u s :
M o k s l a s , 1985, 298 p.
ZtŽ - Aloyzas V i d u g i r i s . Zietelos šnektos žodynas. V i l n i u s : M o k s l o ir encik­
lopedijų leidybos institutas, 1998, 846 [1] p.
ZanŽ - Zanavykų Šnektos žodynas. 3 t. (išleisti 2). V i l n i u s : M o k s l o ir e n c i k l o ­
pedijų leidybos institutas. 1. t. ( A - K ) . V y r . red. Aldonas Pupkis. 2003,
830 p.; 2. t. ( L - R ) . R e d . V i l i j a Sakalauskienė, K l e m e n t i n a Vosylytė.
2004, 595 p.

Latvių
El V - Eiga Kagaine; Silvija Rage. Ergemes izloksncs vūrdnica. 3 sėj. Riga:
Zinätne, 1977.-1983. 1. sėj. ( A - l ) , 1977, 536 1pp.; 2. sėj. ( J - P ) , 1978,
591 lpp.; 3. sėj. ( P - Ž ) , 1983, 800 lpp.
K1V- A n t o n i n a Rekėna. Kalupes izloksncs vūrdnica. 2 sėj. Riga: Latviešu v a ­
lodas institūts, 1998. 1. sėj. ( A - M ) , 631 lpp.; 2. sėj. ( N - Ž ) , 601 lpp.
S/S V ' - M a i g a Putnina; A g r i s Timuška. Sinoles izloksncs sulidzinūjumu
vūrdnica. Riga: L U L V I , 2001, 293 lpp.
V / V - Eduards Adamsons; Eiga Kagaine. Vainižti izloksnes vūrdnica. 2 sėj.
R i g a : L U Latviešu valodas institūts, 2000. 1. sėj. ( A - M ) , 543 lpp.; 2. sėj.
( N - Ž ) , 567 lpp.
E^yj Kuršiškosiospatarmes Vidžemės lyriškosiospatarmės

į=Ą ViOuriečią patarmės Sėliikosios patarmės

lllllll Tamnitkų patarmės ЩЦ latgaliikosios patarmh

Latvių kalbos tarmės

1 pav. Jonas Kabelka. Latvių kalba. V i l n i u s : M o k s l a s , 1987,
 лГЛЦ
Dundaga

Ventspilis А

Liepoja

R'jcava
[ Vidurio tarmes
Į Kuršo patarmė
I ViduriotarmcsŽicmgalos
I ir Vidžemės patarmės
I LyviSkosios tarmes
I Kuršo patarmė (tamnickai)

2 pav. A l v y d a s B u t k u s . Latviai. Kaunas: A e s t i , 1995, p. 207

 LIETUVIŲ IR LATVIŲ TARMĖS:
TERMINIJA IR ŽODYNAI
Santrauka

Vienas iš straipsnio tikslų - sugretinti kai kuriuos terminus, vartojamus

lietuvių ir latvių kalbų dialektologijoje (tarmėtyroje). Kitas tikslas - apžvelg­
ti išliekamąją vertę turinčio rašytinio palikimo dalį - tarmių žodynus. Ir lie­
tuvių, ir latvių kalbose pastebima nemaža šios kalbos mokslo atšakos t e r m i n i ­
jos įvairovė. T a m tikroje teritorijoje vartojama kalbos atmaina lietuvių kalba
vadinama graikiškos kilmės t e r m i n u dialektas, kurį atitinka sinonimiškas
savos kalbos terminas tarmė, o smulkesnės atmainos vadinamos lietuviškais
terminais patarmė, šnekta, pašnektė. Latvių kalboje atitinkamai vartojami
tarptautinis terminas dialekts, o smulkesnei atmainai, t. y. patarmei, pavadin­
ti latviškos kilmės darinys izloksne. K i t o m s teritorinėms kalbos atmainoms
pavadinti latvių kalba vientisinių terminų neturi, todėl vartojami žodžių
junginiai izlokšnu grupa, izloksncs variacija. Skirtingų nuomonių esama dėl
lietuvių ir latvių kalbų tarminės leksikografijos leidinių, jų p r i s k y r i m o tam
tikrai - bendrųjų ar specialiųjų - žodynų grupei. Abiejose kalbose tarmių
žodynų tipai plačiai nagrinėti, išsamiai aprašyti. N o r i n t parengti ir išleisti
kurios nors tarmės ar smulkesnės jos atmainos leksikos sąvadą, tarmių žody­
n o tipo pasirinkimą lemia tarminės leksikos įvairovė, jos gausa ir žodynų
autorių nuostatos, tikslai. K o l kas konstatuotina, kad tarmine leksikografija
abiejose kalbose d o m i m a s i vis labiau - i k i 2005 m . išleisti 6 tarmių žodynai
lietuvių kalba ir 4 latvių kalba. Tačiau ir lietuvių, ir latvių dialektologai, reng­
dami tarmių žodynus, turi dar daug neišnaudotų galimybių.

LIETUVIEŠU UN LATVIEŠU IZLOKSNES:

TERMINOLOGIJA UN VARDNlCAS
Kopsavilkums

Viens no raksta mčrkiem -sastatit atsevišktis terminus, ko lieto lietuviešu

un latviešu valodas dialektologija. Cits mėrlęis ir aplūkot n o z i m i g u rakstitä
mantojuma daĮu - izlokšnu värdnlcas. G a n lietuviešu, gan latviešu valodä
konstatėta samčra liela šis valodnieclbas nozares terminologijas dažadiba.
Konkrčta teritorija lietojamo valodas paveidu lietuviešu valoda nosauc ar
grieku eilines terminu dialektas, kuram atbilst sinonlmisks pašvalodas termins
tarmė, bet sikäkos paveidus nosauc ar lietuviškiem terininiein patarmė,
šnekta, pašnektė. Latviešu valoda attiecigi lieto internacionalo terminu
dialekts, bet sikäku paveidu nosauc ar latviškas cilmes atvasinäjumu izloksne.
C i t u teritorinio paveidu nosaukšanai latviešu valodä vienvärda terminu
nav, täpec lieto värdkopas izlokšau grupa, izloksnes variacija. At.Škirlgi ir
viedokĮi par lietuviešu u n latviešu dialektäläs leksikografijas i z d e v u m i e m
un to piederibu konkretai - vispärlgo vai speciälo - värdnlcu grupai. Abäs
valodas šo värdnlcu tipi plaši analizčti u n aprakstiti. Ja ir včlčšanas sagatavot
u n izdot kädas izloksnes vai sikäka täs paveida leksikas kräjumu, dialektäläs
värdnlcäs tipa izvčli nosaka leksikas dažadlba, täs daudzums u n värdnlcäs
autoru nostädnes, m e r k i . S o b r i d var konstatet, ka interese par dialektälo
leksikogräfiju abäs valstls ir arvien lieläka - lidz 2005. g. iznäkusas 6 izlokšnu
värdnlcäs lietuviešu valodä u n 4 latviešu valodä. Taču gan lietuviešu, gan
latviešu dialektologiem, gatavojot dialektäläs värdnlcäs, ir daudz neizmantotu
iespeju.

LITHUANIAN A N D LATVIAN DIALECTS:

TERMINOLOGY A N D DICTIONARIES

Summary

O n e of the aims of this article is to bring together some terms used

in the field of dialectology (dialect studies) i n the Lithuanian and Latvian
languages. A n o t h e r a i m is to review the residual value of the written legacy -
dialect dictionaries. In both Lithuanian and Latvian there is a noticeable
variation of t e r m i n o l o g y i n this field of linguistic science. In Lithuanian,
the variety of language used i n a particular area is called dialect, a term of
Greek o r i g i n w h i c h is synonymous with the Lithuanian term tarmė, and
finer distinctions are made using the Lithuanian terms patarmė, šnekta or
pašnektė. In Latvian the corresponding international term is dialect, and
further distinctions are made (e.g. for sub-dialect) by using the Latvian
term izloksne. In Latvian there are no paradigmatic terms to denote other
territorial variations i n language, hence the expressions izlokšnu grupa and
izloksnes variacija are used. There are divergent opinions about Lithuanian
and Latvian dialect dictionaries a n d their classification as cither general or
specialized dictionaries. T h e article broadly discusses and copiously writes
about the types of dialect dictionaries in both languages. W h e n an author
or authors are i n t e n d i n g to prepare or publish a lexical guide of a dialect or
sub-dialect, the choice of type of dialect dictionary w i l l be determined by
the e.xtensiveness and diversity of the dialects lexicon and by the aims and
attitudes of the author or authors of the dictionaries. It cannot be denied
that the interest in dialectal lexicography in both languages is growing: by
2005 there were 6 dialect dictionaries published for Lithuanian and 4 for
Latvian. However, there remain many as yet unrealized opportunities for
both Lithuanian and Latvian dialectologists to prepare dialect dictionaries.
 Lietuviešu un latviešu terminogräfijas
^ jaunumi

Terminologiška leksikografija jeb terminogräfija kä noteikts

leksikografijas p a v e i d s pastäv g a n lietuviešu, g a n latviešu valodä.
T e r m i n u värdnTcu gatavošana u n p a v e i k t a i s šaja j o m ä , to s p e c i f i k a
a p l ū k o t a a r i atseviškas p u b l i k a c i j a s ( Г p а б и с 1973; K p у о n а с,
Г а й n e u u с 1 9 7 3 ; latviešu u n lietuviešu - B a 1 u o d ė 1 9 9 9 ) . P a r
zinätniskäs t e r m i n o g r ä f i j a s säkotni abäs valstls v a r u z s k a t l t X X gs.
s ä k u m u , k a d p i r m ä s v ä r d n l c a s i z d e v a I z g l l t l b a s m i n i s t r i j a s pakIautlbä
izveidotäs T e r m i n o l o g i j a s k o m i s i j a s ( T K - L i e t u v a dibinäta 1 9 2 1 . g . ,
1
atjaunota 1 9 4 5 . g., L a t v i j a attiecigi 1919. g. u n 1 9 4 6 . g. ) (ZTV;
TKĮ). T a č u v ä r d n l c a s ar t e r m i n o l o g i š k o m a t e r i a l u iznäk a r i agräk.
L a t v i j a X I X gs. 8 0 . g a d o s „ t i e k p u b l i c č t a s p i r m ä s v ä r d n l c a s ar latviešu
t e r m i n i e m : 1881. g. — K . Valdemarą „Jūrnieclbas värdnlca" (viena
n o 11 v a l o d ä m šeit i r latviešu v a l o d a ) , 1 8 8 4 . g . - J. l i s t e r a b o t a n i k a s
v ä r d n l c a , k a m s e k o v i r k n e e i t u värdnTcu" ( S k u j i n a 1992, 23).
Lietuva neliela apjoma krievu-lietuviešu un lietuviešu-krievu
t e r m i n u k o p o j u m i iznäk g a d s i m t a s ä k u m ä : a u g u ( 1 9 0 7 ) , m a t e m a t i k a s
(1919; 1920), karalietu (1919), zoologijas (1920), telmikas (1920)
värdnlcas. P č c T K atjaunošanas gan L i e t u v a , gan Latvija izdots ne
m a z u m s dažadu n o z a r u t e r m i n u värdnTcu — t u l k o t u n o k r i e v u v a l o d a s
u n lietuviešu / latviešu valodä sagatavotu. T K vadibä L i e t u v a H d z
1 9 8 0 . g . i z d o t s vairäk n e k ä 3 0 dažadu n o z a r u t e r m i n u värdnlcu:
tieslietu, fizikas, muzikas, melioracijas, khnijas, informatikas,
geografijas, e k o n o m i k a s u . c. (J a k a i t i e n ė 1 9 8 0 , 128). P č c k a r a
gados k o p u m ä L i e t u v a i z d o t s vairäk n e k ä 150 dažadu n o z a r u Hulaka v a i
mazaka apjoma värdnlcu ( G a i v e n i s 2 0 0 2 , 72). Savukärt Latvija,
sakot n o 1 9 4 9 . g . , i z d o t i 58 T K t e r m i n u b i j e t e n i ( v e l 5 p č c 1 9 9 0 . g.)
u n 15 t e r m i n u v ä r d n l c a s ( S k u j i n a 2 0 0 2 , 1 9 8 - 2 0 0 ) . L i e t u v a s u n
Latvijas t e r m i n o g r ä f i j a p a v e i k t o n a v i e s p č j a m s izsmeĮoši aplūkot v i e n a
1
Rakstä netiks aplūkotas šo komisijų pakjautibä un darbibä notikušas
pärmaiiias.
 raksta, t a p č c šoreiz vairäk par lietuviešu u n latviešu terminogräfijas
a t t l s t i b u p č c neatkaribas atjaunošanas 1 9 9 0 . g., pievčršot galveno
včrlbu biežak sastopamo t e r m i n u värdnlcu t i p i e m .
Terminu värdnlcu tipus kopumä plašak raksturojuši krievu
t e r m i n o l o g i , izvčrstu t i p o l o g i j ų p č c d a ž a d i e m klasifikacijas k r i t č r i j i e m
izsträdäjis Sergejs Grinovs (Сергей Гринев) ( Г р и н е в 1986;
С е р г е е в 1 9 7 3 ) . T r a d i c i o n ä l i v i s u s terminogräfijas izdevumus
i e d a l a 3 grupas: tulkojošas, skaidrojošas u n e n c i k l o p ö d i s k ä s värdnlcäs
( G a i v e n i s 2 0 0 2 , 7 2 ) . Säda n o s a c l t a k l a s i f i k a c i j a d e r a r i a n a l i z č j a m a
l a i k p o s m a i z d e v u m i e m , lai gan katrai no värdnlcäm raksturiga zinäma
s p e c i f i k a , absolūti v i e n ä d u s i z d e v u m u s būs grūti atrast. Tapčc šo
t r l s k o m p o n e n t u struktūrų naksies paplašinat u n k o r i g č t .
I l g u l a i k u populäräkais t e r m i n u värdnlcu tips bija tulkojoša
värdnlcä ( l i e t . verčiamasis žodynas); to i z d o t s d a u d z vairäk nekä
skaidrojošo un enciklopčdisko. Pašreizeja laikposma proporcijas
ir mainljušas, bet tulkojošas t e r m i n u värdnlcäs v č l j o p r o j ä m plaši
izplatltas. T ä s v a r klasificčt p č c t u l k o j u m v a l o d u skaitą: d i v v a l o d u ( a r i
d i v v i r z i e n a resp. v i e n a värdnlcä a p v i e n o t i a b u pušu t e r m i n u saraksti),
trlsvalodu un vairäkvalodu (šados gadijumos biežak pievieno
c i t v a l o d u t e r m i n u e k v i v a l e n t u räditäjus). N o t u l k o j o š a j a m v ä r d n l c ä m ,
kas i z d o t a s L i e t u v a k o p š 1 9 9 0 . g . , p i e labäk sagatavotajäm p i e s k a i t a :
d i v v a l o d u B i t i n a i t ė V . Mokomasis anglų-lietuvių kalbų teisės terminų
žodynas ( 1 9 9 8 ) , Anglų-lietuvių kalbų statybos terminų žodynas (1993),
Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai (1998;
2
latv.—liet. ), Geležinkelininko žodynėlis (1993; kr.—liet., liet.—kr.);
t r l s v a l o d u Civilinės aviacijos terminų žodynas (1996; l i e t . - a n g l . - k r . ) ,
Matematikos terminų žodynas (1994; l i c t . - k r . - a n g l . ) ; daudzvalodu
Elektrotechnikos terminų žodynas (1999; liet.-v.-angl.-fr.-kr.),
Botanikos vardų žodynas (1998; l a t . - l i e t . - v . - a n g l . - k r . ) ( G a i v e n i s
2002, 76). Latviešu terminogräfijä par kvalitativi sagatavotäm
uzskatämas tulkojošas divvalodu un daudzvalodu värdnlcäs,
piemčram, Kricvu-latvicšu politehniskei vūrdnica (2000), Pūrtikus
rūpniecibas terminu vūrdnica (1998; l a t v . - a n g l . - k r . ) , Ekonomikas,
lietvcdibas un darbą organizacijas termini (1995/1996/1997; latv.-
a n g l . - v . - k r . ) , Muzcologijas terminu vūrdnica (1997; a n g l . - l a t v . - k r . -

1
Ja värdnlcäs nosaukumä nav minėtas valodas (vai ari täs ir lietuviški), rakstä
visur lietoti to latviskie salsinäjumi (sk. kopsarakstä).
v . ) , Mežtehnikas, mežsaimniecibas un kokrūpniecibas terminu värdnlca
( 1 9 9 8 ; l a t v . - a n g l . — v . - f r . - k r . ) . Pašlaik i r n o t i k u s i t u l k o j u m v a l o d a s
mainą - lldz tam izplatltos krievu valodas ekvivalentus aizstäjusi
a n g j u v a l o d a : gan L i e t u v a , g a n L a t v i j a tä d o m i n e dažadu n o z a r u
tulkojošajas värdnlcas: AngĮu-latvicšu muitas terminu vūrdnica ( 1 9 9 7 ) ,
Angįu-latviešu autocefu terminu tehniskū vūrdnica ( 1 9 9 9 ) , Latviešu-
angįu robežsardzes terminologijas vūrdnica ( 2 0 0 1 ) , Anglų-lietuvių
kalbų teisės žodynas ( 1 9 9 8 ) , Anglų-lietuvių kalbų jūrų technikos,
laivybos, žvejybos žodynas ( 2 0 0 1 ) . Atseviškas n o z a r č s v i s m a z kä v i e n a
no tulkojumvalodäm saglabäta krievu v a l o d a (Tpaši daudzvalodu
i z d e v u m o s ) : Krievu-latviešu celtniecibas terminu vūrdnica ( 1 9 9 8 ) ,
Lietuvių-rusų kalbų statybos terminų žodynas ( 1 9 9 2 ; liet.—kr.), Ostu
celtniecibū lietotie termini krievu-latviešu-angju valoda ( 2 0 0 1 ) , Rusų-
lietuvių kalbų geležinkelio transporto žodynas ( 1 9 9 7 ; kr.—liet.), Krievu-
latviešu dzelzceja terminu vūrdnica ( 1 9 9 8 ) u . c. N o e i t a m svešvalodam
populäri v ä c u u n franču v a l o d a s e k v i v a l e n t i , savukärt L i e t u v a i z d o d
a r i värdnlcas ar p o j u u . c. v a l o d u e k v i v a l e n t i e m ( r e i z č m tulkojoši
skaidrojošas): Lietuvių-lenkų, lenkų-lietuvių kalbų matematikos
terminų žodynas ( 2 0 0 1 ; l i e t . - p . , p.—liet.), Trumpas olandų-lietuvių,
lietuvių-olandų kalbų žodynėlis automobilistams ( 1 9 9 4 ; h o l . - l i e t . ,
liet.—hol.). M e d i c i n a , v e t e r i n a r i j a u n botanika j o p r o j ä m aktuäla l a t l n u
v a l o d a : K i l i n s k a s S. Vaistingųjų augalų lotynų-lietuvių-rusų kalbų
žodynas ( 1 9 9 3 ; lat.—liet.—kr.), Veterinarinės anatomijos, histologijos ir
embriologijos terminai ( 1 9 9 8 ; lat.—liet.), Augu un dzivnieku nosaukumi
(1990; kr.-latv.-lat.). Retos gadijumos oträs valodas terminiem
tulkojošajas värdnlcas p i e v i e n o t i įsi s k a i d r o j u m i , drlzäk komentäri.
Runäjot par t e r m i n u izkärtojumu, tulkojošajas värdnlcas tas i r v a i
n u p č c alfabetą, v a i p č c l i g z d u principą. D a u d z retäk tajäs s a s t o p a m s
sistemiškais k ä r t o j u m s resp. t e r m i n i sakärtoti p č c svarlgäkajäm n o z a r e s
j č d z i e n u g r u p ä m ( r e i z č m tas atspogujots nosaukumä): Petružis G .
Medžioklės žodynas ( 1 9 9 7 ; l i e t . - a n g l . - v . - f r . - k r . ) , Sisteminis dir-
votyros terminų žodynėlis ( 1 9 9 7 ; l i e t . - a n g l . - v . - k r . - p . ) , G r a u d o n i s J.
Arheologijas terminu vūrdnica ( 1 9 9 4 ; l a t v . - k r . - v . - a n g l . ) .
S k a i d r o j o š a j a s v ä r d n l c a s ( l i e t . aiškinamasis žodynas) t e r m i n i
t i e k definčti, taču d e f i n i c i j a s parasti m č d z b ū t s a m č r a įsas, d a u d z
retäk - plašas, izvčrstas. P i e m č r a m , abäs v a l o d a s i z d o t a s l i k u m o s
s a s t o p a m o t e r m i n u u n j e d z i e n u d e f i n i c i j ų värdnlcäs - ar n o r ä d e m u z
konkrčtiem l i k u m u t ė k š t i e m : M o c k e v i č i u s R . Lietuvos Respublikos
įstatymuose vartojamų sųvokų žodynas (2000), Likumu terminu
vūrdnica ( 1 9 9 9 ) . S k a i d r o j o š a s värdnlcäs ( b i e ž i v i e n tas pateikts j a u
n o s a u k u m ä ) v a r b ū t g a n v i e n v a l o d a s , kä i e p r i e k š m i n č t a s , g a n ar c i t u
v a l o d u , v i s b i e ž a k angĮu, v ä c u , k r i e v u u n / v a i franču, e k v i v a l e n t i e m :
Bankininkystės ir komercijos terminų aiškinamasis žodynas (1997;
l i e t . - a n g l . ) , Chemijos terminų aiškinamasis žodynas (1997; liet.—kr.—
angl.), Automobilių kelių terminų aiškinamasis žodynas (1995; liet.—
k r . - a n g l . - v . ) , Sociūlūs nodrošinūšanas terminu skaidrojošū vūrdnica
anglu un latviešu valoda ( 1 9 9 8 ) , Mehūnikas pamatterminu skaidrojošū
vūrdnica ( 2 0 0 1 ; l a t v . - a n g l . - v . - k r . ) , Ekonomikas skaidrojošū vūrdnica
(2000; l a t v . - a n g l . - v . - f r . - k r . ) u . c. L i d z 1990. g. skaidrojošo t e r m i n u
v ä r d n l c u tips n e b i j a p o p u l ä r s , j o „tajäs p i r m ä v a l o d a varčja b ū t t i k a i
n a c i o n ä l ä v a l o d a ( s k a i d r o j u m s vajadzlgs šis v a l o d a s l i e t o t ä j a m ) , b e t
t o l a i k d a u d z v i e g l ä k b i j a i z d o t värdnlcäs ar k r i e v u v a l o d a s t e r m i n i e m "
( G a i v e n i s 2 0 0 2 , 7 3 ) . Pašlaik abäs valstls ŠI t i p a värdnlcäs izdod
a r v i e n biežak. T e r m i n u s tajäs izkärto р ё с alfabetą — v ä r d k o p t e r m i n i
( a p a k š t e r m i n i ) v a r b ū t kopėja alfabetą v a i izkärtoti р ё с l i g z d u p r i n c i p ą
resp. a p a k š t e r m i n i р ё с alfabetą a p k o p o t i v i r s t e r m i n a ligzdä. Pirmąja
g a d l j u m ä t i e k s k a i d r o t s katrs t e r m i n s , b e t otrajä - t i k a i v i r s t e r m i n s v a i
ari a p a k š t e r m i n a definicijų saskano ar v i r s t e r m i n a definicijų. I z d e v i e s
k o n s t a t č t a r i j a u k t a t i p a t e r m i n u v ä r d n l c u - skaidrojoši sistemiško:
Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas ( 2 0 0 0 ) . Lietuviešu
t e r m i n i tąja t e m a t i s k i s a d a l l t i 7 nodajäs u n sakärtoti р ё с alfabetiška
l i g z d u principą.
Terminogräfijas praksč sastopamas a r i a b u iepriekš aplūkoto
t e r m i n u värdnlcu tipu apvienojums - s k a i d r o j o š i t u l k o j o š a v ä r d ­
n l c ä ( l i e t . aiškinamasis verčiamasis žodynas) v i e n l a i k u s ( k o m p o n e n t u s
v a r e t u izkärtot a r i oträdä s e c i b ä : tulkojoši s k a i d r o j o š a ) . K ä v i e n s n o
r e t a j i e i n t i p i s k i e m s k a i d r o j o š i tulkojošas v ä r d n l c a s p i e m e r i e m lietuviešu
terminogräfijä t i e k m i n e t a k a r a l i e t u v ä r d n l c ä S m e t o n a Л . Karybos
žodynas ( 1 9 9 5 ) ( I b i d . , 7 9 ) . T ä s pirmąja dajä i r lietuviešu terminu
s k a i d r o j u m i , bet otrajä - l i e t u v i e š u - k r i e v u - a u g j u terminu tulkojumi
u n a t t i e c l g o svešvalodu e k v i v a l e n t u räditäji. T o m e r d o m ä j a m s , k a p i e
ši t i p a v a r p i e s k a i t l t täs skaidrojošas värdnlcäs, kuräs lldzäs n a c i o n ä l ä s
 v a l o d a s t e r m i n a m u n tä s k a i d r o j u m a m i r v i s m a z v i e n a s svešvalodas
e k v i v a l e n t s . T o i r d a u d z vaiiakiAiškinamasis medienos terminų žodynas
( 1 9 9 8 ; l i e t . - k r . - v . - a n g l . ) . Š I t i p a v ä r d n l c u kjūst a r v i e n vairäk p e d e j ä
l a i k a lietuviešu u n latviešu t e r m i n o g r ä f i j ä : Kartografijos ir geodezijos
terminų aiškinamasis žodynas ( 2 0 0 0 ; a n g l . - l i e t . ) , Aplinkos apsaugos
terminų žodynas ( 2 0 0 0 ; l i e t . - a n g l . - k r . ) , Automobilių kelių terminų
aiškinamasis žodynas ( 1 9 9 5 ; l i e t . - k r . - a n g l . - v . ) , Vides politika un vides
tiesibas ( 1 9 9 8 ; v . - l a t v . ) , Starptautiskūs civilūs aviacijas terminologija,
terminu definicijas un saisinūjumi (1998; angl.-latv., latv.-angl.),
Personūlie datori. Angju-latviešu-krievu skaidrojošū vūrdnica (1998),
Pedagogijas terminu skaidrojošū vūrdnica (2000; latv.-angl.-v.-kr.)
u . c. R e i z e m sastopamas värdnlcäs ar t e r m i n u s k a i d r o j u m i e m vairäkäs
valodas, piemėram, Kvalitūtes terminu vūrdnica (2003; latv.-angl.,
angl.-latv.).
Enciklopediskajäs värdnlcä (liet. enciklopedinis žodynas)
g a n s k a i d r o t i j e d z i e n i , gan aprakstlta to v e s t u r e , r e i z e m i l u s t r e j o t
ar forogräfijäm, zlmejumiem u. tml. Lietuva par populäräkajiem
uzskata šadus izdevumus: Kavaliauskas Č. Trumpas teologijos
žodynas (1992); Vaitekūnas S. Enciklopedinis geografijos žodynas
(1994), Krikščioniškosios ikonografijos žodynas (1997). ŠI tipa
värdnlcäs n e m e d z j o t i s t i n g r i i e v e r o t praslbas, r e i z e m tajos täpat kä
skaidrojošajas värdnlcäs s a s t o p a m i Joti įsi s k a i d r o j u m i , a r i р ё с t e r m i n u
n o r m a t l v u m a pakapes täs i r l l d z l g a s ši t i p a v ä r d n l c ä m ( I b i d . , 7 9 - 8 0 ) .
T o t i e s atškirlba n o e n c i k l o p e d i j ä m , k u r t e r m i n i iekjauti atsevišku
realijų škirkjos, šeit tie v e i d o patstävlgus t e r m i n u škirkjus u n tajos
tiek skaidrota jedzienu vesture. Lietuva i z d o d daudz specializetu
n o z a r u e n c i k l o p e d i j ų , p i e m ė r a m , Žurnalistikos enciklopedija (1997),
Lietuvių kalbos enciklopedija ( 1 9 9 9 ) , Žemės ūkio enciklopedija (1998),
Muzikos enciklopedija ( 2 0 0 0 ) , Technikos enciklopedija (2000). Latviešu
terminogräfijä šis t e r m i n u v ä r d n l c u tips n a v p i e t i c k a m i p o p u l ä r s ,
p a g a i d ä m šadi v e i d o t a s t i k a i dažas värdnlcäs, p i e m ė r a m , Vecinš Ё.
Naudas lietas ( 1 9 9 3 ) ( l a i g a n n o s a u k t a par s k a i d r o j o š o v ä r d n l c u , tä
t u v a e n c i k l o p e d i s k a j a m t i p a m , jo t e r m i n u škirkji satur s a m č r a d a u d z
p a p i l d i n f o r m ä c i j a s par j č d z i e n i e m ) .
Pašlaik L i e t u v a u n L a t v i j a populäräkäs t e r m i n o l o g i j a s nozares
i r täs, kas radušas n o jauna v a i kuras i r n o t i c i s visvairäk p ä r m a i n u :
ekonomika, uznčmejdarblba, tieslietas, informatika, radiotehnika,
energetika, vieles aizsardzTba, celtnieclba, jūrnieclba, militärä
joma. Piemčram, lietiškaja sfera l i e t o j a m o ( e k o n o m i k a s , finansų,
g r ä m a t v e d l b a s , t i e s l i e t u u n s a s k a r n o z a r u ) t e r m i n u värdnlcu n o p i r ­
m a s ZTV iznakšanas l l d z 2 0 0 0 . g. L a t v i j a i z d o t s ap 4 0 (sk. K v a š 11 c
1999, 9 5 - 9 8 ) , p č d č j o s gados to skaits vel palielinäjies. L i e t u v a kopš
1 9 9 0 . g. i z d o t a s ap 30 ar šo d a r b i b a s sferų saistitu t e r m i n u värdnlcu.
T a č u i r a r i atseviškas n o z a r e s , k a m vairäk pievčrsuŠies lietuviešu
v a i latviešu t e r m i n o l o g i . L i e t u v a täs i r b o t a n i k a , mäksla, religija,
literatūra, b e t L a t v i j a - m e ž s a i m n i e c l b a , pärtikas r ū p n i e c l b a , t ū r i s m s ,
m u z e j n i e c i b a . Interesanti, k a a r i s p e c i a l i s t u rūpės par v a l o d n i e c l b a s
terminologijų lieläkas i r bijušas L i e t u v a , k u r värdnlca Kalbotyros
terminų žodynas i z d o t a 1990. g., bet L a t v i j a l l d z š i m i z m a n t o 1 9 6 3 . g.
izdevumu (sk. a r i B a l u o d ė 1999, 11). K ä n e l i e l s iznėmums
j ä m i n A . B a n k a v a sagatavotä Leksikografijas terminu vūrdnica franču—
latvicšu-angju valodu, kurä i e k j a u t i a p m ė r a m 8 3 0 šis v a l o d n i e c l b a s
5
apakšnozares t e r m i n i ( B a n k a v s 2002) .
Specifiška mūsdienu lietuviešu un latviešu terminogräfijas
i e z l m e — l i e l s r e s o r i z d e v u m u skaits. Savas n o z a r e s m ä c l b u t e r m i n u
värdnlcas v a i v ä r d n l c i n a s i z d o d augstskolas, zinätniskäs p č t n i e c l b a s
institūti, m i n i s t r i j a s u n u z n č m u m i . Jäsaka, k a lietuviešu terminogräfija
n o s a u k u m s žodynėlis ' v ä r d n l c i n a ' sastopams s a m č r a bieži ( r e i z č m
p i e v i e n o p a s k a i d r o j u m u trumpas 'Iss'): Rusų ir lietuvių kalbų prekybos
terminų žodynėlis ( 1 9 9 1 ; kr.—liet.). Trumpas olandų-lictuvių, lictuvių-
olandų kalbų žodynėlis automobilistams ( 1 9 9 4 ; h o l . - l i e t . , liet.—hol.),
Jūreivystės terminų trumpas enciklopedinis žodynas ( 1 9 9 1 ) . L a t v i j a šadi
r a k s t u r o j u m i n o s a u k u m ä s a s t o p a m i r e t i : / s « krievu-latviešu energetikas
terminu vūrdnica ( 1 9 9 0 ) , Osle ja I. Franču-latviešu ekonomikas terminu
mazū vūrdnica ( 1 9 9 8 ) . L i e t u v a i z d o d d i e z g a n d a u d z t e r m i n u värdnlcu,
kas paredzčtas s k o l ä m v a i m ä c l b u n o l ū k i e m : M o k y k l i n i s lenkų-lietuvių,
lietuvių-lenkų kalbų fizikos terminų žodynas ( 1 9 9 9 ; p.—liet., l i e t . - p . ) ,
Mokomasis anglų-lietuvių kalbų teisėtvarkos žodynas (2001; a n g l . -
l i e t . ) u . c. L a t v i j a vairäk s t u d e n t i e m : Skaidrojošū vūrdnica ekonomikas
bakalauram (1994). jäpiemin ari lietuviešu terminu kultūras
j a u t ä j u m i e m v e l t l t a i s i z d e v u m s Terminologijos taisymai ( 1 9 9 2 ) , käda
nav latviešu valodä. Saja i z d e v u m a a p k o p o t i dažadu n o z a r u t e r m i n i , k o

1
Rakstu kräjumä publicėšanas laika jau ir iznäkusi Vuloilniccibas pamatter-
mitiu skaidrojošū vūrdnica (Riga, 2007).
 n e p a r e i z i l i e t o prakse, u n sniegtas t o n o r m a t i v e s a t b i l s m e s . V e l v i e n a
svarlga i e z l m c , r a k s t u r i g a t i k a i lietuviešu t e r m i n o g r ä f i j a i , — värdnlcäs
n e r e t i t e r m i n i e m s a l i k t i u z s v a r i , jo lietuviešu v a l o d a s a k c e n t o l o g i j a s
s i s t e m a i r p i e t i e k a m i sarežglta u n sagädä grūtlbas dažadu n o z a r u
speeiälistiem.
Informacijų par L i e t u v a j a u n i z n a k u š a j a m terminu värdnlcäm
4
var iegūt periodiškąja i z d e v u m ä Terminologija (iznäk kopš 1 9 9 7 . g . ) .
Sajä izdevumä publicėti ari d a t i par Latvija izdotajäm terminu
värdnlcäm (Kvašytė 1996b; 2001a). Savukärt Latvija saraksts,
kurä a p k o p o t a s visas T K apstiprinätas v a i ar T K I č m u m i e m saskanotas
t e r m i n u p u b l i k a c i j a s , parädljäs 2 0 0 2 . g . , k a d säka iznäkt periodiškais
i z d e v u m s Terminologijas Jaunumi (TJ 2 7 - 3 1 ) . T a č u l i d z šim vien-
k o p u s nav p i e e j a m a i n f o r m a c i j a p a r v i s i e m , a r i r e s o r i z d e v u m i e m u n
eitiem t e r m i n u i z d e v u m i e m . ŠI mūsdienas terminogräfijas praksei
r a k s t u r i g a i e z l m e , k a värdnlcäs i z d o d dazädas iestädes, l i e c i n a par
lieläm t e r m i n o g r ä f i j a s attlstlbas p o t e n e č m g a n L i e t u v a , g a n L a t v i j a .
V č r o j a m a liela värdnlcu t i p u dažadlba u n to variėšana atkarlbä no
n o z a r u s p e c i a l i s t u v ė l m ė m u n vajadzibäm.

LIETUVIŲ IR LATVIŲ TERMINOGRAFIJOS NAUJOVĖS

Santrauka

Terminologinė leksikografija, arba terminogräfijä, kaip tam tikra l e k s i ­

kografijos atmaina egzistuoja i r lietuvių, ir latvių kalbose. Mokslinės t e r m i -
nografijos pradžia abiejose šalyse galima laikyti X X a. pradžią, tačiau žody­
nai, kuriuose esama terminologinės medžiagos, pradėti leisti gerokai seniau.
Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos ir Latvijos terminografijos raida, atkūrus
nepriklausomybę, t. y. nuo 1990 m .
Pastaruoju metu Lietuvoje ir Latvijoje populiariausios tos t e r m i n o l o g i ­
jos sritys, kurios yra naujos arba kuriose įvyko daugiausia pokyčių: e k o n o ­
mika, verslas, teisė, informatika, radiotechnika, energetika, aplinkosauga,
statyba, jūreivystė, karyba. Esama ir atskirų sričių, kurių terminiją labiau
tvarkė vienos ar kitos šalies terminologai. Lietuvoje tai botanika, dailė, r e l i -

' Izdota anotčta lietuviešu valodas 1900.-2005. g. terminu värdnlcu b i b ­

liografija ( G a i v e n y t ė-H u 11 e r, K e i n y s, N o r e i k a i t ė 2008).
gija, literatūra, o Latvijoje - miškininkystė, maisto pramonė, turizmas, m u -
ziejininkystė.
Specifinis šiuolaikinės lietuvių ir latvių terminografijos bruožas - žiny­
binių leidinių gausa. Savos srities mokomuosius terminų žodynus arba
žodynėlius leidžia aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų institutai, m i n i s ­
terijos, įmonės. T i k lietuvių terminogräfijai būdinga, kad žodynuose neretai
terminai sukirčiuoti, nes lietuvių kalbos kirčiavimo sistema yra gana sudėtin­
ga, kelia sunkumų įvairių sričių specialistams.
Informacijos apie Lietuvoje išleistus naujausius terminų žodynus gali­
ma rasti periodiniame leidinyje Terminologija (eina nuo 1997 m.). Latvijoje
sąrašas, kuriame apibendrintos visos Terminologijos komisijos patvirtintos
ar šios komisijos nutarimus atitinkančios terminų publikacijos, pasirodė
2002 m . , kai pradėtas leisti periodinis leidinys Terminologijas faunumi [Ter­
minologijos naujienos]. Tačiau i k i šiol nėra informacijos apie visus, tarp jų
žinybinius ir kitus, terminų leidinius. Sis šiuolaikinės terminografijos prak­
tikai būdingas bruožas, kad žodynus leidžia įvairios įstaigos, rodo dideles
terminografijos plėtojimo galimybes tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Pastebi­
ma didelė žodynų tipų įvairovė atsižvelgiant j skirtingų sričių specialistų
poreikius.

LIETUVIEŠU U N LATVIEŠU TERMINOGRÄFIJAS JAUNUMI

Kopsavilkums

Terminologiška leksikografija jeb terminogräfija kä noteikts leksi­

kografijas paveids pastäv gan lietuviešu, gan latviešu valodä. Par zinätniskäs
terminogräfijas säkotni abäs valstls var uzskatit X X gs. šakumu, taču
värdnlcas ar terminologiško materialu iznäk ari agräk. Rakstä apliikots
paveiktais Lietuvas u n Latvijas terminogräfija рёс neatkarlbas atjaunošanas
1990. g.
Pašlaik Lietuva u n Latvija populäräkäs terminologijas nozares ir täs,
kuras radušas no jauna vai kuräs ir noticis visvairäk pärmainu: ekonomika,
uzučmčjdarbiba, tieslietas, informatika, radiotehnika, energetika, vides
aizsardziba, celtnieciba, jūmieciba, militärä joma. Ir ari atseviškas nozares,
kam vairäk pievčrsušies vai nu lietuviešu, vai latviešu t e r m i n o l o g i . Lietuva
täs ir botanika, mäksla, religija, literatūra, bet Latvija - mežsaiinnieciba,
pärtikas rūpnieciba, tūrisms, inuzejuieciba.
Specifiška mūsdienu lietuviešu i m latviešu terminogräfijas i e z i m e -
liels resori/.devumu skaits. Savas nozares mäclbu terminu värdnlcas vai
värdnicinas izdod augstskolas, zinätniskäs pčtniecibas institūti, ministrijas
un uznčmumi. Tikai lietuviešu terminogräfijai raksturlgs, ka värdnlcas
nereti t e r m i n i e m salikti uzsvari, jo lietuviešu valodas akcentologijas sistema
ir pietiekami sarežglta u n sagädä grūtlbas dažadu nozaru speciälistiem.
Informacijų par Lietuva jauniznäkusajäm t e r m i n u värdnicäm var iegūt
periodiškąja izdevuma Terminologija (iznäk kopš 1997. g.). Savukärt Latvija
saraksts, kurä apkopotas visas Termnologijas komisijas apstiprinätas vai ar
šis komisijas l e m u m i e m saskanotas terminu publikacijas, parädijäs 2002. g.,
kad säka iznäkt periodiškais izdevums Terminologijas Jaunumi. Taču lldz
šim vienkopus nav pieejama informacija par visiem — ari resorizdevumiem
un eitiem - terminu i z d e v u m i e m . ŠI mūsdienas terminogräfijas praksei
raksturigä iezlme, ka värdnlcas i z d o d dažadas iostädes, liecina par licläm
terminogräfijas attlstlbas potenečm gan Lietuva, gan Latvija. Verojama liela
värdnlcu tipu dažadiba atkarlbä no nozaru specialistu vajadzibäm.

W H A T IS N E W IN T H E L I T H U A N I A N A N D L A T V I A N
TERMINOGRAPHY?

Summary

Scientific terminography both in Lithuania and Latvia counts its history

since the b e g i n n i n g of the 20th century. T h e popular R u s s i a n - L i t h u a n i a n
(Latvian) - Russian dictionaries of the terms have be substituted currently
by the E n g l i s h as well as G e r m a n and F r e n c h equivalents rendering
dictionaries. N e w fields of the terminology as well as those w i t h the most
number of changes - economics, business, informatics, radio engineering,
environment protection, b u i l d i n g , law, military science - are the most popular
in both countries. However some special fields, that have attracted larger
attention of the Lithuanian or Latvian terminologists, are as follows: botany,
arts, religion sciences, literature in Lithuania, forestry, foodstuff industry,
tourism, and museum business i n Latvia. There are m u c h more explanatory
and multi-language as well as encyclopaedic dictionaries according to their
structure. T h e distinctive feature of current state of the terminography is a
lot of departmental publications: training dictionaries or vocabularies are
published by each higher school, scientific institute, ministry or company,
covering their field respectively.
 Lietuvių ir latvių ekonomikos terminijos
anglybės

1. Į v a d i n ė s p a s t a b o s
Dabartinės kalbos terminija kaip nacionalinės kalbos leksikos d a ­
lis, a t s p i n d i n t i s o c i a l i n i o g y v e n i m o p o k y č i u s , y r a n e v i e n o d o s k i l m ė s :
greta savos k a l b o s žodžių v a r t o j a m a n e m a ž a i įvairiais l a i k o t a r p i a i s p a ­
siskolintų t e r m i n ų , k u r i e p a g a l a s i m i l i a v i m o s i laipsnį dažniausiai s k i ­
r i a m i į s e n u o s i u s t i k r u o s i u s s k o l i n i u s , t a r p t a u t i n i u s žodžius i r s v e t i m y ­
bes, a r b a b a r b a r i z m u s ( G a i v e n i s 2 0 0 2 , 58). Lietuvių ir g i m i n i n ­
goje latvių k a l b o j e d a u g i a u s i a t a r p t a u t i n i ų t e r m i n ų esama graikiškos
arba l o t y n i š k o s k i l m ė s . T a č i a u t a r p t a u t i n i a i s y r a virtusių n e m a ž a i r
kitų k a l b ų , tarp j ų i r a n g l ų k a l b o s , žodžių ( J a k a i t i e n ė 1980,
6 0 ; LK 3 6 ; L a u a 1 9 8 1 , 116). S k o l i n i u s iš a n g l ų k a l b o s latvių k a l b o ­
je išsamiai t y r i n ė j ę s k a l b i n i n k a s Juris B a l d u n č i k a s (Juris B a l d u n č i k s )
1
pripažįsta, k a d n e r e t a i a n g l y b ė s s u v o k i a m o s kaip tarptautinė l e k s i ­
ka, todėl per daug nesipriešinama jų p a t e k i m u i i r į b e n d r i n ę kalbą
a p s k r i t a i , i r į profesinę leksiką. B ū t e n t jų p r i k l a u s y m a s p r i e t a r p t a u ­
t i n ė s — d a u g e l y j e k a l b ų p a p l i t u s i o s — l e k s i k o s y r a v i e n a s iš p a g r i n d i ­
nių s k o l i n i m o s i m o t y v ų . Y p a č tai p a s a k y t i n a apie p r i e vadinamųjų
didžiųjų kalbų n e p r i k l a u s a n č i a s k a l b a s : latvių, l i e t u v i ų , č e k ų , s u o m i ų
ir p a n . T o k i ų žodžių p a t e k i m ą į m ū s ų k a l b a s s k a t i n a i r t a i , k a d jie a p ­
t i n k a m i didžiosiose k a l b o s e (rusų, v o k i e č i ų ) ( B a l d u n č i k s 1989,
11). Panašiai a n g l y b i ų p l i t i m ą grindžia i r lietuvių t e r m i n o l o g a i : „ j o s
ateina k a r t u s u n a u j o m i s s ą v o k o m i s i r k a i k u r i o s esti l a b a i panašios į
tarptautinius žodžius" ( G a i v e n i s 2002, 58). Pastaruoju m e t u r i n -

1
Latvių kalbininkai nesutaria dėl paties termino - konkuruoja formos яп-
glicisms ( В а 1 d u n ė i k s 1989) ir anglisms (S k u j i n a 1993). „Ter­
m i n o anglicisms raidžių samplaika (priesaga) ic neturi semantinio krūvio,
todėl, remiantis terminams keliamais reikalavimais ir atsisakant n e m o t y v u o ­
tos kitų kalbų įtakos, pirmenybė suteikiama trumpesnei formai auglisins"
(K r ū m i Ų a, S k u j i n a 2002, 113). Lietuvių kalbotyros terminijoje s i -
iioninūškai vartojami terminai anglicizintis, unglizmus (KTŽ 1990), taip pat
anglyti- ( D r o t v i n a s 1988, 50). Pastarasis vartojamas ir straipsnyje.
 k o s e k o n o m i k o s s ą l y g o m i s i r p l ė t o j a n t i s v e r s l u i anglų k a l b a v i s l a b i a u
skverbiasi į nacionalines kalbas.
{ lietuvių i r į latvių k a l b ą a n g l y b i ų — t a r p t a u t i n i ų ž o d ž i ų , o j n e ­
n o r m i n ę vartoseną i r a n g l i š k o s k i l m ė s s v e t i m y b i ų - p a t e k o s k i r t i n g u
l a i k u i r dėl skirtingų priežasčių, todėl jų v e r t i n i m a s e k o n o m i k o s i r
2
g r e t u t i n i ų sričių t e r m i n i j o j e n e g a l i būti v i e n o d a s . Latvių t e r m i n o -
logė V a l e n t i n a S k u j i n i a ( V a l e n t i n a S k u j i n a ) pabrėžia, k a d dėl n a c i o ­
n a l i n i o s a v i t u m o s k o l i n i a i iš anglų k a l b o s (ypač angliškos k i l m ė s t e r ­
3
m i n a i ) latvių k a l b o j e p a t e n k a n e j i n t e r n a c i o n a l i z m ų , o j iš k i t o s
k o n k r e č i o s k a l b o s skolintų žodžių kategoriją, taip pat k a i p s k o l i n i a i
iš rusų, v o k i e č i ų ar k u r i o s k i t o s n a c i o n a l i n ė s k a l b o s . T o k i e žodžiai l a t ­
vių k a l b o j e dažniausiai y r a v e r č i a m i , j e i g u nėra k o k i ų n o r s y p a t i n g ų
p a p i l d o m ų priežasčių jų s k o l i n i m u i s i ( S k u j i n a 1 9 9 7 , 4 1 ) . P a s t e b i ­
m a , k a d k a l b o s s i s t e m o j e g e r i a u s i a i p r i g y j a tie angliškos k i l m ė s t a r p ­
t a u t i n i a i žodžiai, k u r i ų tartis y r a a r t i m e s n ė jų rašybai, o tos a n g l y b ė s ,
kurių t a r i m a s l a b a i s k i r i a s i n u o rašymo, t i k sąlygiškai a t l i e k a t a r p t a u ­
tinių žodžių f u n k c i j a s . Š i o s n u o s t a t o s g a l i o j a n e t i k b e n d r i n ė s k a l b o s
l e k s i k a i , bet i r t e r m i n i j a i . A n g l y b ė s p l i t o i r lietuvių, i r latvių k a l b ų
e k o n o m i k o s t e r m i n i j o j e s e n i a u , p l i n t a dar i r dabar gana sparčiai, ypač
tai p a s a k y t i n a apie s k o l i n i ų v a r t o s e n ą s a k y t i n ė j e k a l b o j e .

2. T a r p t a u t i n i a i t e r m i n a i , a t e i n a n t y s p e r a n g l ų k a l b ą
E s a m a atvejų, k a i a n g l ų k a l b a d a l y v a v o t e r m i n ų s k o l i n i m o s i p r o c e ­
se k a i p t a r p i n i n k ė - t o k i ų pavyzdžių g a l i m a a p t i k t i i r e k o n o m i k o s t e r ­
m i n i j o j e . P r i e s e n i a u iš a n g l ų k a l b o s pasiskolintų, visiškai a s i m i l i u o t ų ,
t a r p t a u t i n i a i s tapusių t e r m i n ų i r lietuvių, i r latvių k a l b o s e p r i s k i r t i n i
p i r m i a u s i a p e r anglų kalbą p a t e k ę l o t y n i š k o s arba graikiškos k i l m ė s
e k o n o m i k o s t e r m i n a i (tiesa, k a i k u r i e šaltiniai juos t r a k t u o j a k a i p
t i e s i o g i a i iš klasikinių k a l b ų p a s i s k o l i n t u s ) : l i e t . kapitalas ( a n g l . capi­
tal < l o t . capitalis ' p a g r i n d i n i s ' ) T Ž Ž 2001 - 'indėlis į gamybą, inves­
tuojant į materialųj] kapitalą ( p v z . , j m o n e s , įstaigas, įrangą, įrankius)

2
Toliau apibendrintai vadinama ekonomikos terminija.
3
Latvių kalbotyroje plačiai vartojamas terminas intcrnacionūlisms, o lietu­
vių kalboje terminai internacionalizmas ir internucionalybė yra lietuviškojo
tarptautinis žodis s i n o n i m a i (KTZ 207). Beje, teigiama, kad lietuvių kalboje
terminas internacionalizmai „jau buvo ėmęs stumti įprastinį terminą tarptau­
tiniai žodžiai" ( K l i m a v i č i ų s 2001, 16).
 ir i n t e l e k t i n į kapitalą ( p v z . , bendrąjį išsilavinimą, profesinį p a s i r e n ­
g i m ą ) < . . . > ' A J V T Z 2 0 0 0 [senesniuose tarptautinių žodžių ž o d y n u o ­
se, pavyzdžiui, S N Z Z 1 9 0 7 ; S T Z Ž 1 9 2 3 , n u r o d y t a , k a d t a i l o t y n i š k o s
k i l m ė s žodis; n e r e t a i m i n ė t a s t e r m i n a s aiškintas lietuvišku a t i t i k m e ­
n i u turtas L 1 9 1 5 ; L L 1922] - latv. kapitäls ( v o k . Kapital, a n g l . ca­
pital < l o t . capitale ' n u o s a v y b ė ' ) , o h o m o n i m a s - būdvardis kapitäls
iš l o t . capitalis ' p a g r i n d i n i s ' S V 1 9 9 9 ; l i e t . eksportas ( a n g l . export <
lot. exporto ' i š v e ž u ' ) T Z Z 2 0 0 1 - ' p r e k i ų , paslaugų i r p a g r i n d i n i o k a ­
p i t a l o p a r d a v i m a s užsienio š a l i m s <...>' A J V T Z 2 0 0 0 . L i e t u v i ų k a l ­
b a šis žodis a p t i n k a m a s įvairiuose X X a. pradžios ž o d y n u o s e , tačiau
k a i k u r i u o s e l e k s i k o g r a f i j o s š a l t i n i u o s e jį a t i t i n k a lietuviški v e d i n i a i
išgabenimas L 1 9 1 5 arba išvežimas S N Z Z 1907. Atsisakyti šio tarp­
t a u t i n i o ž o d ž i o i r verstis a p r a š o m o j o p o b ū d ž i o k o n s t r u k c i j o m i s pre­
kių išvežimas į užsienį; į užsienį išvežamosios prekės arba g a l ū n ė s v e ­
d i n i u išvaža y r a siūles Pranas S k a r d ž i u s L T Ž A 1 9 7 3 . Latvių k a l b o s
a n g l y b i ų ž o d y n e m i n i m a , k a d p i r m ą kartą t e r m i n a s latv. eksports
1
p a t e k o į 1 8 9 1 m . išleistą e n c i k l o p e d i n i o ž o d y n o sąsiuvinį' , tačiau jis
vartotas, k a i p r o d o i l i u s t r a c i n i a i pavyzdžiai, d a u g a n k s č i a u A 1 9 8 9 ;
liet. importas ( a n g l . import < l o t . importo 'įvežu') T Z Z 2001 - 'pre­
kių, paslaugų i r p a g r i n d i n i o k a p i t a l o p i r k i m a s iš u ž s i e n i o šalių <...>'
A Į V T Z 2 0 0 0 . L i e t u v i ų k a l b o j e šis t a r p t a u t i n i s žodis, beje, l a i k o m a s
t i e s i o g l o t y n i š k o s k i l m ė s , įtrauktas jau į 1 9 0 7 m . tarptautinių žodžių
žodynėlį S N Z Z 1907 i r kitus vėlesnių metų žodynus S T Z Ž 1923;
T Ž Ž 1 9 3 6 . V i s d ė l t o 1938 m . i š l e i s t a m e p r e k y b o s k o r e s p o n d e n c i j o s
ž o d y n e šio t e r m i n o nėra - jį k e i č i a lietuviškas įvežimas P K Ž 1938.
P. S k a r d ž i a u s m a n y m u , t e r m i n ą taip pat b ū t ų g a l i m a p e r t e i k t i savais
žodžių j u n g i n i a i s prekių įvežimas iš kitų kraštų, įvežamosios prekės
ar g a l ū n ė s v e d i n i u įvaža L T Ž A 1 9 7 3 . Latv. imports S V 1999, kaip
ir a n t o n i m i n ė s r e i k š m ė s t e r m i n a s eksports, pateko į 1891 m . žodyną
A 1 9 8 9 . A p t a r t i e j i l o t y n i š k o s k i l m ė s p e r anglų k a l b ą a t ė j ę t a r p t a u t i ­
n i a i žodžiai t u r i savos k a l b o s a t i t i k m e n i s i r latvių k a l b o j e : eksports - iz-

4
E n c i k l o p e d i n i s žodynas Konvcrsūcijas vūrdnica pradėtas leisti atskirais sąsiu­
viniais. Pirmasis leidėjas - Jėkabas Dravniekas (Jčkabs Dravnieks, 1858—
1927). N u o 1891 i k i 1898 m . Jelgavoje išėjo 27 sąsiuviniai. N u o 1904 m .
žodynas leidžiamas Rygoje: Konvcrsūcijas vūrdnica 1-99, 1 9 0 4 - 1 9 2 1 ; Lat­
viešu konvcrsūcijas vūrdnica 1-21, 1921-1940.
 3
vedums ' i š v e ž i m a s ' , imports - ievcdums ' į v e ž i m a s ' . X X a. d e š i m t o j o
d e š i m t m e č i o t e r m i n ų žodynai r o d o , k a d latviški a t i t i k m e n y s v a r t o j a ­
m i k a i p t e r m i n a i arba k a i p sudurtinių t e r m i n ų d ė m e n y s : ievedums;
ievedmuita ' į v e ž i m o m u i t a s ' ; izvedums; izvedmuita 'išvežimo muitas'
E L D O 1995; E S V 2 0 0 0 . T a i p pat latvių e k o n o m i k o s t e r m i n i j o j e p l i n ­
ta n a u j i sudėtiniai t e r m i n a i : ieveduma ierobcžošana 'įvežimo apriboji­
m a s ' , ieveduma kvota ' į v e ž i m o k v o t a ' , ieveduma pievienotūs včrtibas
nodoklis ' į v e ž i m o p r i d ė t i n ė s vertės m o k e s t i s ' , izvedsubsidija 'išvežimo
s u b s i d i j a ' , izveduma kvota ' i š v e ž i m o k v o t a ' , izveduma un ieveduma cc-
nu attieciba'išveiimo i r į v e ž i m o kainų s a n t y k i s ' E S V 2 0 0 0 . N a u j a u s i a ­
m e a i š k i n a m a j a m e latvių e k o n o m i k o s t e r m i n ų ž o d y n e n e t g i p a s t e b ė t a
t e n d e n c i j a a t s i s a k y t i s v e t i m o s k i l m ė s t e r m i n ų : eksports žr. izvedums
ir imports žr. ievedums E S V 2 0 0 0 . Lietuvių terminijoje v y k s t a p a ­
našūs p r o c e s a i — g r e t a t e r m i n i } eksportas; grynasis eksportas; importas
R E T Ž 1994; B B B T Ž Ž 1 9 9 4 ; M T Ž 2 0 0 2 ; importo muitas E T Ž 1994;
eksporto I importo kvota; eksporto / importo licencija A Į V T Ž 2000,
n o r s d a u g rečiau, v a r t o j a m i lietuviški a t i t i k m e n y s įvežimas; išvežimas
B B B T Ž Ž 1 9 9 4 . L i e t u v i š k o s k i l m ė s t e r m i n ų išvežimas i r įvežimas arba
a t i t i n k a m ų v e i k s m a ž o d ž i ų įvežti, išvežti formų pasitaiko ir aiškinant
k a i kurių į s t a t y m ų sąvokas j V S Ž 2 0 0 0 .
T a r p i n i n k ė s v a i d m e n į anglų k a l b a a t l i e k a i r tada, k a i a k t u a l i z u o ­
j a m i k a i k u r i e iš klasikinių k a l b ų kilę t e r m i n a i , pavyzdžiui, liet. audi­
tas ( l o t . auditus 'klausymas') T Ž Ž 2001 - 'oficialus nepriklausomos
į m o n ė s b u h a l t e r i n ė s a p s k a i t o s b e i finansinės a t s k a i t o m y b ė s p a t i k r i ­
n i m a s i r išvadų p a t e i k i m a s . P a g r i n d i n i s a u d i t o tikslas - įvertinti, ar
finansinė a t s k a i t o m y b ė r o d o tikrąją į m o n ė s v e i k l o s b ū k l ę , ar ši a t s k a i ­
tomybė parengta pagal galiojančius buhalterinės apskaitos n o r m a t y v i ­
n i u s aktus. A u d i t a s a t l i e k a m a s p a g a l a u d i t o į m o n ė s i r ū k i o s u b j e k t o
( u ž s a k o v o ) sutartį. A u d i t o r e z u l t a t a i į f o r m i n a m i a u d i t o ataskaitoje,
k u r i o j e p a t e i k i a m a i r išvada a p i e finansinės a t s k a i t o m y b ė s t e i s i n g u m ą '
A Į V T Ž 2 0 0 0 , audilorius'asmuo, t u r i n t i s a u d i t o r i a u s kvalifikaciją, l e i ­
d i m ą ir teisę a t l i k t i auditą b e i d i r b a n t i s a u d i t o į m o n ė j e , į r e g i s t r u o t o ­
je L i e t u v o s R e s p u b l i k o s į m o n i ų r e g i s t r e ' A Į V T Ž 2 0 0 0 . Š i e žodžiai
X X a. pradžioje p a s i ž y m ė j o t a m t i k r a lietuviškų a t i t i k m e n ų įvairove:
audit - peržiūrėjimus, perkratymas rokundų (taip pat auditor - revizo-

5
Latvių kalbos terminų pažodiniai vertimai žymimi viengubomis k a b u ­
tėmis.
 riiis, peržiūrėtojas rokundų) L 1 9 1 5 ; auditoras 'l. l i g i X V I I I a. p a b a i ­
gos L i e t u v o s k a r o t e i s m u o s e tardytojas i r p r o k u r o r a s ; 2 . s e n o s i o s e m o ­
k y k l o s e v y r e s n y s i s m o k i n y s ; 3. k a n o n ų t e i s ė j e i n s t r u k c i n i s teisėjas,
k u r i s p r o c e s e v e d a tardymą, bet pats n e t e i s i a ' T Z Z 1 9 3 6 . D a b a r t i n ė j e
k a l b o j e audit b u h . - patikrinimas, revizija, auditas D A L K Z 2000; ter­
minų žodynuose audit - revizija E T Z 1994; auditas (t. p. apskaitos
patikrinimas I kontrolė I revizija) B B B T Z Z 1994. A r reikia skolintis
šį t e r m i n ą , latvių k a l b o s e k o n o m i k o s s p e c i a l i s t a i b e n d r o s nuomonės
n e t u r i - v i e n i jų l i n k e įsileisti į savo k a l b ą a n g l y b ę , k i t i siūlo v a r t o t i
s e n i a i ž i n o m ą taip pat l o t y n i š k o s k i l m ė s t e r m i n ą revizija, motyvuoda­
m i , k a d tai tas pats reiškinys: audits sk. revizija; auditors sk. revidents;
auditorfirma sk. revidentfirma E S V 2 0 0 0 . A n g l ų - l a t v i ų kalbų ž o d y n e
šio žodžio a t i t i k m e n y s y r a (norėkinu, pūrskatu) pūrbaude; revizija ' ( a t s i ­
s k a i t y m ų , ataskaitų) p a t i k r i n i m a s ; r e v i z i j a ' A L V 1 9 9 7 . L a t v i j o s m o k s l ų
a k a d e m i j o s T e r m i n o l o g i j o s k o m i s i j a y r a p a t e i k u s i oficialų šių t e r m i n ų
s k i r t u m ų a i š k i n i m ą , k u r t e i g i a m a , k a d t e r m i n a i revizija i r revidents lat­
vių k a l b o j e v a r t o j a m i jų t r a d i c i n e r e i k š m e , o t e r m i n a i audits i r auditors
p a s i s k o l i n t i iš anglų k a l b o s X X a. d e š i m t a j a m e d e š i m t m e t y j e s k i r t i n ­
g i e m s n u o revizija, revizorius, n o r s iš d a l i e s i r s u s i j u s i e m s , p r o c e s u i i r
v e i k ė j u i įvardyti: auditas - „ p r o c e s a s , kurį i n i c i j u o j a įstaiga, į m o n ė ar
f i z i n i s a s m u o , p a k v i e s d a m i k o m p e t e n t i n g ą specialistą ( a u d i t o r i ų ) , k a d
jis nustatytų įstaigos, į m o n ė s ar f i z i n i o a s m e n s ū k i n ė s v e i k l o s b ū k l ę ,
g a l i m u s t r ū k u m u s i r p a n . , i r gautų p a t a r i m ų b ū k l e i p a g e r i n t i ; auditas
a t l i e k a m a s , k l a u s a n t i s r e i k i a m o s i n f o r m a c i j o s a r b a r e n k a n t ją iš d o ­
k u m e n t ų i r p a n . ; a u d i t o t i k s l a s - n e l e i s t i įstaigai, į m o n e i ar f i z i n i a m
a s m e n i u i b a n k r u t u o t i , ū k i n e i v e i k l a i s m u k t i i r p a n . i r l a i k u pašalinti
g a l i m a s k l i ū t i s " (TJ 3, 2 1 - 2 2 ) , o auditorius - „ a s m u o , kurį k a i p l a ­
b a i k o m p e t e n t i n g ą specialistą pakviečia p a t i k r i n t i t a m t i k r o s įstaigos
ar p a r e i g ū n o veiklą, k a d nustatytų padėtį ar patikslintų artimiausią
veiklos programą" ( K i r T t e 1995). E k o n o m i k o s instituto direktorė,
Latvijos terminologijos komisijos E k o n o m i k o s terminijos pakomisio
p i r m i n i n k ė R a i t a K a r n y t ė ( R a i t a K a r n l t e ) įžvelgia, k a d a n g l y b ė n e r e i ­
k a l i n g a i r lygiavertė t e r m i n u i revizija: „ n ė r a p a g r i n d o s k i r t i n g a i v e r s t i
ir aiškinti šiuos t e r m i n u s , revizija i r audits yra sinonimai, vienodai
t i n k a m i v i e n a m i r t a m p a č i a m p r o c e s u i a p i b ū d i n t i <...> Atitinkamai
auditor v e r č i a m a s k a i p revidents jeb auditors'' i r tai y r a a s m u o , k u r i s

'' Latvių kalboje jeb visada jungia tik lygiaverčius žodžius, t. y. absoliučino-
sius sinonimus.
 t u r i teisę a t l i k t i reviziją arba a u d i t ą " ( Г / 8, 2 0 ) . P a s t e b ė t i n a , k a d rusų
k a l b a p i r m ą kartą šis t e r m i n a s fiksuotas a i š k i n a m a j a m e X X a. p a b a i ­
gos l e k s i k o s ž o d y n e r e i k š m e „ n e p r i k l a u s o m a į m o n ė s finansinių a t a ­
skaitų e k s p e r t i z ė , kurią a t l i e k a k v a l i f i k u o t i s p e c i a l i s t a i ( a u d i t o r i a i ) " ,
o veikėją p a v a d i n a n t i s t e r m i n a s auditorius j a u b u v o k i t u o s e pastarojo
d e š i m t m e č i o rusų k a l b o s ž o d y n u o s e (ТСРЯ 2000).
P e r a n g l ų kalbą k a i p t a r p i n i n k ę i r lietuvių, i r latvių k a l b o s e k o ­
n o m i k o s t e r m i n i j o j e atsirado klasikinių kalbų k i l m ė s t e r m i n ų - k a i
k u r i e j a u n u s i s t o v ė j ę , dėl jų n e k y l a j o k i ų a b e j o n i ų , kitų v a r t o s e n ą v i s
dar b a n d o m a t i k s l i n t i .

3. A n g l i š k o s k i l m ė s t a r p t a u t i n i a i t e r m i n a i
D a l i s plačiai ž i n o m ų ir vartojamų tarptautiniais pripažįstamų
e k o n o m i k o s t e r m i n ų y r a t i e s i o g i a i p a s i s k o l i n t i iš a n g l ų k a l b o s i r s u ­
l i e t u v i n t i ar s u l a t v i n t i , t. y. a t i t i n k a lietuvių ar latvių k a l b ų n o r m a s :
l i e t . boikotas ( a n g l . boycott) TŽŽ 2 0 0 1 - 'visiškas arba d a l i n i s e k o n o ­
m i n i ų santykių s u p a r t n e r i u ( v a l s t y b e , f i r m a , o r g a n i z a c i j a , a s m e n i u )
n u t r a u k i m a s , a t s i s a k y m a s p i r k t i t a m tikrų prekių i r d i r b t i s u t a m t i k r a
jo p r o d u k c i j a , d a l y v a u t i r e n g i n i u o s e , b e n d r a u t i ' A Į V T Ž 2 0 0 0 ( a p t i k ­
tas S N Ž Ž 1 9 0 7 ; S T Ž Ž 1 9 2 3 ; S N Ž Ž 1 9 2 4 ; T Ž Ž 1936) - latv. boikots
S V 1 9 9 9 fiksuotas 1904 m . latvių e n c i k l o p e d i n i a m e ž o d y n e , o t e k s ­
tuose š i o ž o d ž i o v e d i n i a i - j a u X I X a. p a b a i g o j e A 1 9 8 9 ; l i e t . čekis
( a n g l . cheque, check) T Ž Ž 2 0 0 1 - ' p i n i g i n i s d o k u m e n t a s , p a g a l kurį
b a n k a s t u r i išduoti p i n i g u s iš e i n a m o s i o s a s m e n s sąskaitos, i r k v i t a s ,
p a t v i r t i n a n t i s , k a d k l i e n t a s juos gavo; a p y v a r t o s i r į m o k ų , k r e d i t o , taip
pat n e p i n i g i n i ų a t s i s k a i t y m ų , k a d č e k i ų p a r e i k a l a v i m a i a b i p u s i a i į s k a i ­
t o m i i r l i k v i d u o j a m i , d o k u m e n t a s < . . . > ' A Į V T Ž 2 0 0 0 (plg. ' 1 . įstaty­
mo n u s t a t y t o s f o r m o s rašytinis į s a k y m a s b a n k u i išduoti arba į kitą
sąskaitą p e r k e l t i t a m tikrą p i n i g ų s u m ą iš č e k į pasirašiusio asmens
e i n a m o s i o s sąskaitos; 2 . kasos talonas, k u r i a m e n u r o d y t a už p r e k e s
gauta arba kasai m o k a m a s u m a ' T Ž Ž 2 0 0 1 ) . S e n e s n i u o s e š a l t i n i u o s e
šio ž o d ž i o f o r m a b u v o čekas ' b a t i k o s išduotas raštelis, s u k u r i u o ž m o ­
gus g a l i iš k i t o s b a n k o s a t s i i m t i p i n i g u s , į n e š t u s p i r m o j o n b a n k o n '
S N Ž Ž 1 9 0 7 arba čekas S N Ž Ž 1 9 2 4 , o a-Jfeis - L 1 9 1 5 ; T Ž Ž 1 9 3 6 ;
PKŽ 1938 - latv. čeks ( S V 1 9 9 9 ) . J. H a k l u n č i k o konstatuota, k a d
pirmąja r e i k š m e šis t e r m i n a s latvių k a l b o s tarptautinių žodžių ž o d y ­
n e y r a j a u 1 8 8 6 т . , o a n t r o j i f i k s u o t a 1934 m . Л 1 9 8 9 ; liet. dempin-
gas ( a n g l . dumping ' n u m e t i m a s ' ) T Ž Ž 2 0 0 1 - ' t a r p t a u t i n i u o s e prekių
m a i n u o s e , s i e k i a n t įgyti g e r e s n i u s šansus kitų šalių r i n k o s e , užsienyje
parduodamoms prekėms nustatoma žemesnė kaina nei parduodant
jas šalyje, n o r s t o k i a k a i n ų p o l i t i k a i r y r a d r a u d ž i a m a ' A Į V T Ž 2 0 0 0 .
L i e t . dempingas v a r t o j a m a s dar i r r e i k š m e ' v a l i u t o s ar v e r t y b i n i ų p o ­
pierių r e a l i z a v i m a s ž e m e s n i u n e g u r i n k o s k u r s u , paprastai s i e k i a n t
n u m u š t i kainą' T Ž Ž 2 0 0 1 — latv. dempings — tik prekių p a r d a v i m u i
a p i b ū d i n t i S V 1 9 9 9 ; A 1 9 8 9 . K a i k u r i o s s e n o s i o s a n g l y b ė s lietuvių
ir latvių k a l b o s e y r a s k i r t i n g ų g r a m a t i n i ų k a t e g o r i j ų , pavyzdžiui, s k i ­
riasi jų g i m i n ė : liet. banknotas ( a n g l . bank-note) T Ž Ž 2 0 0 1 - 'šalies
e m i s i n i o n a c i o n a l i n i o ( c e n t r i n i o ) b a n k o išleisti k r e d i t i n i a i p i n i g i n i a i
ženklai, atstojantys m e t a l i n i u s p i n i g u s k a i p c i r k u l i a c i j o s i r m o k ė j i m o
p r i e m o n e s ' A Į V T Ž 2 0 0 0 - latv. banknote ( a n g l . bank note) S V 1 9 9 9 .
L i e t u v i ų k a l b a šis t e r m i n a s f i k s u o t a s X X a. pradžios ž o d y n u o s e —
S T Ž Ž 1 9 2 3 ; T Ž Ž 1 9 3 6 , tačiau jo būta i r m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s f o r ­
m o s - banknotą L 1 9 1 5 ; L L 1 9 2 2 . Latvių k a l b o s tarptautinių žodžių
ž o d y n e šis žodis j a u b u v ę s n u o 1878 m . , p i r m ą kartą fiksuotas 1850 m .
A 1989.
Ir lietuvių, i r latvių k a l b ų e k o n o m i k o s t e r m i n i j o j e e s a m a iš a n g l ų
k a l b o s t i e s i o g i a i pasiskolintų realijų p a v a d i n i m ų , jau s e n i a i tapusių
s u d ė t i n e k a l b o s d a l i m i - tai s u l i e t u v i n t i ar s u l a t v i n t i i r plačiai v a r t o j a ­
m i t a r p t a u t i n i a i t e r m i n a i , n e t u r i n t y s savos k a l b o s a t i t i k m e n ų .

4. A n g l i š k o s k i l m ė s s v e t i m y b ė s
A n g l i š k o s k i l m ė s ž o d ž i ų , y p a č naujų r e i š k i n i ų i r realijų p a v a ­
d i n i m ų , lietuvių i r latvių e k o n o m i k o s t e r m i n i j o j e p a s t a r u o j u metu
daugėja. N a u j a s sąvokas įvardijančios a n g l y b ė s , j e i g u tai n e t a r p t a u t i ­
n i a i žodžiai, i r l i e t u v i ų , i r latvių t e r m i n i j o j e v e r t i n a m o s a t s a r g i a i . K a i
naujieji p a v a d i n i m a i pripažįstami s v e t i m y b ė m i s ( p o ž i ū r i s į s v e t i m y ­
bes iš e s m ė s abiejose k a l b o s e n e s i s k i r i a ) , j o m s i e š k o m a t i n k a m ų a t i t i k ­
m e n ų - p i r m i a u s i a savos k a l b o s l e k s i k o j e , nes n e v i s u o m e t n a u j u s k o ­
l i n i u įvardijamas d a l y k a s y r a išties naujas) - kartais j a m p a v a d i n t i n e ­
p r i r e i k i a naujo žodžio. „Nepriklausomybės dešimtmečiu naujiesiems
t a r p t a u t i n i a m s ž o d ž i a m s - t i k r i e m s , dažniau t a r i a m i e m s - šiokį t o k į
užkardą padarė V a l s t y b i n ė l i e t u v i ų k a l b o s k o m i s i j a n u t a r i m u N r . 4 2
„ D ė l n e v a r t o t i n ų naujųjų s v e t i m y b i ų sąrašo", vėliau į t r a u k t o į b e n d r ą
 Didžiųjų k a l b o s klaidų sąrašą ( L K K N 1 9 9 8 : 1 3 0 - 1 3 2 ) ; pažymėtinas
v i e n a s s p e c i a l u s darbas - V K N S 1 9 9 8 , t a i p pat p l a t i t e r m i n o g r ä f i j a ,
gausūs s t r a i p s n i a i " ( K l i m a v i č i u s 2 0 0 1 , 16). A p i e k a i k u r i u o s
reiškinius, abiejose g i m i n i n g o s e k a l b o s e s u s i j u s i u s su k a l b ų k o n t a k t ų
p a d a r i n i a i s , rašyta jau a n k s č i a u ( K v a š y t ė 1996).
N e m a ž a i a n g l y b i ų , k u r i o m s s i ū l o m i lietuviški ar latviški p a k a i t a i ,
yra veikėjų pavadinimai. Tačiau ne visus juos g a l i m a vertinti tik n e i g i a ­
7
m a i . A n t a i liet. brokeris ( a n g l . broker) T Z Z 2 0 0 1 - ' a s m u o , n e t u r i n ­
tis p r e k ė s s a v i n i n k o teisių. Jo p a g r i n d i n ė f u n k c i j a y r a s u v e s t i pirkėja i r
pardavėją, padėti j i e m s s u s i t a r t i ' A J V T Z 2 0 0 0 ; p l g . ' b i r ž o s t a r p i n i n k a s
(agentas), t a r p i n i n k a u j a n t i s tarp p i r k ė j o i r pardavėjo, draudžiamojo
(draudėjo) i r draudiko, laivo savininko ir f r a c h t u o t o j o ' T Z Z 2 0 0 1 . N e ­
retai k a i p a n g l y b ė s a t i t i k m u o m i n i m a s s k o l i n y s iš v o k i e č i ų k a l b o s mak­
leris ( v o k . Makler) S E T E Z 1991 ' b i r ž o s tarnautojas - biržos s a n d o r i ų
t a r p i n i n k a s ' M T Z 2 0 0 2 . Ž o d į brokeris greičiau būtų galima laikyti
s u a k t u a l i n t u , o n e n a u j u s k o l i n i u , nes jis fiksuotas d a u g s e n e s n i u o ­
se šaltiniuose, bet a i š k i n a m a s k a i p tarpininkas, makleris T Z Z 1936,
k a i k u r i u o s e šaltiniuose g r e t i n a m a s su žodžiu agentas, o apibrėžtyse
sakoma, k a d tai 'prekių biržos d a l y v i s , tarpininkaujantis užmezgant
k o n t a k t ą tarp pardavėjo i r pirkėjo. S k i r t i n g a i n u o a g e n t o , b r o k e r i s
n e d a l y v a u j a i l g a l a i k i u o s e p r e k y b i n i u o s e s a n t y k i u o s e s u pirkėjais b e i
pardavėjais i r d i r b a p a g a l į s i p a r e i g o j i m u s ' R E T Ž 1 9 9 4 . T a i p t r u m p a i
a i š k i n a m a i r Dabartinės lietuvių kalbos žodyne: brokeris ' b i r ž o s t a r n a u ­
tojas - p i r k ė j o i r pardavėjo t a r p i n i n k a s ' , makleris - ' b i r ž o s sandorių tar­
p i n i n k a s ' D L K Z 2 0 0 0 . V i s d ė l t o įvairiuose t e r m i n o g r a f i j o s š a l t i n i u o s e
k a l b a m ų v e i k ė j ų pavadinimų v a r t o j i m a s n e p a s i ž y m i n u o s e k l u m u : bro­
keris - ' b i r ž o s agentas', o vertybinių popierių I fondų I kapitalų biržos
brokeris žr. finansinis makleris; makleris - broker ( b i r ž o s ) J A V ; dealer;
š n e k . jobber; biržos makleris - stock jobber ( p p r . a t l i e k a n t i s operacijas
savo r i z i k a ) ; finansinis makleris - stock(-)brokcr; salės makleris-floor
trader D B I 3 T Ž Ž 1994. Ir k i t u o s e ž o d y n u o s e t e r m i n o makleris atitik­
m u o n e v i s a d a b ū n a broker, o, pavyzdžiui, jobber E T Z 1994. P a s t e b ė t i ­
n a , k a d jau 1 9 1 5 m . ž o d y n e k a i p broker a t i t i k m e n y s m i n ė t i meklerius;
faktorius, o jobber - mcklcris; perpirklis L 1 9 1 5 . Latv. brokers p i r m a s

7
K a d būtų lengviau orientuotis lietuvių ir latvių kalbos pavyzdžiuose, p i r ­
miausia pateikiamos anglybės, o jų pakaitai ir vartojimo variantai aptariami
tekste.
 žodžio p a m i n ė j i m o p a v y z d y s - iš 1908 m . šaltinio, o e k o n o m i k o s t e r ­
m i n ų ž o d y n e jis fiksuotas 1975 m . Л 1 9 8 9 . P a g a l į s t a t y m u o s e v a r t o j a ­
m o t e r m i n o apibrėžtį tai y r a ' l i c e n c i j u o t a s f i z i n i s a s m u o , k u r i s v e r t y ­
binių popierių rinkoje atlieka t a r p i n i n k a v i m o sandorius' L T V 1999.
T a č i a u latvių k a l b o j e taip pat ž i n o m a s t e r m i n a s makleris S V 1999.
F o r m a mäklers latvių k a l b o j e f i k s u o t a G e o r g o M a n c e l i o ( G e o r g s M a n -
celis) 1 7 8 9 m . ž o d y n e , 1935 m . p r e k y b o s t e r m i n ų ž o d y n e v o k i e č i ų
k a l b o s t e r m i n o Broker a t i t i k m u o y r a mäklers, o Makler - mäklers,
starpnieks ' t a r p i n i n k a s ' V L T T 1 9 3 5 . Ž o d i s makleris su pažyma kap.
(t. y. „susijęs s u k a p i t a l i s t i n e s a n t v a r k a , k a p i t a l i s t i n e v i s u o m e n e " )
p a t e i k i a m a s i r latvių k a l b o s ž o d y n e r e i k š m e ' p r e k y b o s i r biržos s a n ­
dorių t a r p i n i n k a s ' L L V V 5. N a u j a u s i u o s e ž o d y n u o s e a p t i k t a n e m a ž a i
s u d ė t i n i ų t e r m i n ų , kurių p a g r i n d i n i s d ė m u o y r a m i n ė t a a n g l y b ė : ap-
drosinūšanas brokers; muitas brokers; biržas brokers L T V 1999; biržas
mäklers N L 1 9 9 3 . Latvių d o k u m e n t ų kalbą reglamentuojančiame
l e i d i n y j e s i ū l o m i net trys k a l b a m o s i o s a n g l y b ė s a t i t i k m e n y s , d i f e ­
r e n c i j u o j a m a jų r e i k š m ė : broker - starpnieks 'tarpininkas'; makleris
( p v z . , b i r ž o j e ) ; agents ( p v z . , d r a u d i m e ) (NA 112). T a i , k a d m i n ė t o j i
anglybė neprilygsta tikriesiems tarptautiniams terminams, patvirtina
kitų k a l b ų a t i t i k m e n y s , p l g . a n g l . broker, v o k . Makler, prane, courtier,
agent, r u s . брокер E S V 2000. Naujausiame žodyne ir anglų, ir v o ­
k i e č i ų k a l b o s s k o l i n i u i s i ū l o m a s latviškas pakaitas starpnieks 'tarpinin­
kas' E S V 2 0 0 0 . Latvių a n g l y b i ų ž o d y n e fiksuotas ir panašios s e m a n ­
t i k o s d ū r i n y s bilbrokers (variantas billbrokers) ( a n g l . bill-broker) 'vek­
selių m a k l e r i s ' A 1 9 8 9 , e n c i k l o p e d i n i a m e ž o d y n e ( 1 9 2 8 - 1 9 2 9 m . )
ir 1975 m . e k o n o m i k o s t e r m i n ų ž o d y n e bilbrokers (vckscĮu mäklers)
E T 1 9 7 5 . Latvių k a l b o j e k y l a n e m a ž a i rūpesčių dėl paties t e r m i n o
f o r m o s p a s i r i n k i m o : brokers A L V 1997; P V 1 9 9 5 ; N L 1 9 9 3 ar broke­
ris. T e r m i n o l o g i j o s k o m i s i j o s n u t a r i m a s r e i k a l a u j a n o r m i n e pripažinti
a n g l y b ė s f o r m ą brokeris E T V U 1997; E L D O 1995. Varijuoja ir forma
makleris P V 1 9 9 5 ; 1 3 T V 1 9 9 9 ; E T V U 1997; J T V U 1997 ar mäklers
E T 1 9 7 5 . S i ų t e r m i n ų p a g r i n d u latvių k a l b o j e a t s i r a n d a naujų d a r i ­
nių, pavyzdžiui, makleriais ' b i r ž o s m a k l e r i ų g r u p ė ( s k y r i u s ) , k u r i s v e i ­
kia kaip biržos struktūrinis vienetas' L T V 1999.
Ekonomikos terminų žodynuose pateikiamas liet. dileris
( a n g l . dealer) ' f o n d ų b i r ž o s n a r y s (atskiras a s m u o arba f i r m a ) , b a n k a s ,
 k u r i s p e r k a i r p a r d u o d a v e r t y b i n i u s p o p i e r i u s , valiutą, b r a n g i u o s i u s
m e t a l u s ' A į V T Ž 2 0 0 0 , dileris B B B T Ž Ž 1 9 9 4 ; prekybos agentas I di-
leris S E T E Ž 1 9 9 1 . V i s d ė l t o n a u j a u s i a m e l i e t u v i ų k a l b o s Tarptauti­
nių žodžių žodyne šis žodis fiksuotas k a i p n e t e i k t i n a s v a r t o t i : 'ek. ntk.
p r e k y b o s t a r p i n i n k a s , p r e k y b o s agentas; f i r m o s atstovas' T Ž Ž 2 0 0 1 .
A n g l , dealer 1 9 1 5 m . ž o d y n e - dalytojas; pirklys, vertelga L 1 9 1 5 . D a ­
b a r t i n ė s k a l b o s n o r m i n t o j a i šiai a n g l y b e i siūlo p a k a i t u s tarpininkas,
prekybos agentas, kartais firmos atstovas V K N S 1 9 9 8 . A n g l ų - l i e t u v i ų
.kalbų ž o d y n o d u o m e n i m i s , t a i d a u g i a r e i k š m i s ž o d i s : ' l . p r e k i a u t o j a s ,
p i r k l y s ; 2 . (narkotikų) /per/pardavinėtojas; 3. t a r p i n i n k a s , p r e k y b o s
agentas; 4 . kortų d a l i n t o j a s ' D A L K Ž 2 0 0 0 . X X a. d e š i m t o j o d e š i m t ­
m e č i o rusų k a l b o s ž o d y n u o s e fiksuotas žodis дилер, o j o apibrėžtis l a ­
b a i panaši j брокер — tai ' a s m u o a r b a f i r m a , t a r p i n i n k a u j a n t i b i r ž o j e a r ­
b a p r e k y b o j e tarp p i r k ė j o i r pardavėjo, p e r k a n t ar p a r d u o d a n t p r e k e s ,
v e r t y b i n i u s p o p i e r i u s i r p a n . ' Т С Р Я 2 0 0 0 . L a t v . dilers p i r m ą kartą
paminėtas 1975 m . e k o n o m i k o s t e r m i n ų ž o d y n e A 1 9 8 9 . T e r m i n u
dilers v a d i n a m a s ' b i r ž o s tarnautojas, k u r i s y r a f o n d ų b i r ž o s n a r y s i r
a t l i e k a operacijas s u v e r t y b i n i a i s p o p i e r i a i s pats savo r i z i k a , s k i r t i n ­
gai n e i b r o k e r i a i , k u r i e y r a s a n d o r i ų t a r p i n i n k a i i r a t l i e k a operacijas
biržos v a r d u . D i l e r i a i n e t u r i teisės s u d a r y t i t i e s i o g i n i ų s a n d o r i ų s u
k l i e n t a i s , k a i p tai d a r o b r o k e r i a i . D i l e r i ų p e l n a s s u s i d a r o iš a k c i j ų p i r k i ­
m o i r p a r d a v i m o kursų s k i r t u m o ' N L 1 9 9 3 . N e s u t a r i a m a d ė l t e r m i n o
f o r m o s - k o n k u r u o j a b a i g m e n y s -ers i r -eris: dilers A 1 9 8 9 ; N L 1 9 9 3
ar dileris B T V 1 9 9 9 ; S V 1 9 9 9 .
V e i k ė j o p a v a d i n i m a s l i e t . sponsorius ( l o t . sponsor 'laiduotojas')
p a t e i k i a m a s s u p a ž y m a ntk. (finansinis) rėmėjas, mecenatas TŽŽ 2001.
K i t u o s e lietuvių k a l b o s šaltiniuose jis l a i k o m a s s k o l i n i u iš anglų k a l ­
bos ( a n g l . sponsor) i r k e i č i a m a s jau m i n ė t a i s lietuviškais p a k a i t a i s .
A n g l , sponsor y r a t u r ė j ę s k i t o s r e i k š m ė s lietuviškus a t i t i k m e n i s : pa-
rankininkas, paranka L 1 9 1 5 . S u p r i e s a g a -yst- padarytą v e d i n į [ „ r e ­
m i a s i daiktavardžiais (paprastai a s m e n ų p a v a d i n i m a i s ) <...> v e d i n i a i
l a b a i dažnai ž y m i t o k i ų a s m e n ų b ū v į , u ž s i ė m i m ą , verslą, v e i k l o s s r i t į "
(Keinys 1 9 9 9 , 45)] sponsorystė arba s u p r i e s a g a -im- padarytą
v e i k s m o pavadinimą sponsoriavimas siūloma keisti terminais parama,
rėmimas, mecenavimas V K N S 1998. Šis žodis y r a patekęs ir į naujau­
sių n e v a r t o t i n ų s v e t i m y b i ų sąrašą (LKKN 132). Latv. sponsors laiko-
m a s n a u j u s k o l i n i u iš anglų k a l b o s - a n g l y b i ų ž o d y n e p a t e i k t i X X a.
d e v i n t o j o d e š i m t m e č i o i l i u s t r a c i n i a i pavyzdžiai A 1 9 8 9 . Ž o d i s f i k s u o ­
tas i r latvių k a l b o s ž o d y n e L L V V 7 , i r t e r m i n ų ž o d y n u o s e . S i ū l o ­
m i latvių k a l b o s p a k a i t a i pabalstitūjs, labdevis ' p a r ė m ė j a s , geradavys'
E L D O 1 9 9 5 , k i t a m e ž o d y n e su n u o r o d a žr. finansiälais pabalstTtöjs 'fi­
n a n s i n i s p a r ė m ė j a s ' E S V 2 0 0 0 . V i s d ė l t o latvių k a l b o s p r a k t i k a r o d o ,
k a d k a l b ė t o j a i dažniau p a s i r e n k a darybiškai panašų tos p a č i o s šaknies
v e d i n į , bet su k i t u priešdėliu - albalslJtäjs ' r ė m ė j a s ' . R u s ų k a l b o j e ši
a n g l y b ė taip pat f i k s u o t a n a u j a u s i u o s e ž o d y n u o s e Т С Р Я 2 0 0 0 .
Ekonomikos terminijoje paplitusi anglybė liet. menedžeris
( a n g l . manager) B B B T Ž Ž 1994. Šiam t e r m i n u i pakeisti pasirinktas
p r i e s a g i n i u d a r y b o s b ū d u padarytas a t i t i k m u o vadybininkas, kurio
p a g r i n d a s y r a t e r m i n a s vadyba (žr. t o l i a u menedžmentas). Dažnai
naujieji s k o l i n i a i k e i č i a m i r e m i a n t i s o r i g i n a l o k a l b o s žodžio r e i k š m e
( a n g l . manager < manage ' v a l d y t i ' ) . T a i p pat s i ū l o m a šį a s m e n į v a ­
d i n t i vadovu, valdytoju, direktoriumi V K N S 1 9 9 8 . T a i taip pat nėra
n a u j i a t i t i k m e n y s - a n g l . manager- i r valdytojas L 1 9 1 5 . Latv. me­
nedžeris k e i č i a m a s t e r m i n a i s vaditūjs ' v a d o v a s ' , pūrvaldnicks 'valdyto­
jas' E L D O 1 9 9 5 . P a s t a r u o j u m e t u p l i n t a n a u j i sudėtiniai t e r m i n a i ,
k u r i e m s r e i k i a rasti p r i i m t i n u s i r t i k s l i u s a t i t i k m e n i s , pavyzdžiui,
a n g l . marketing manager latvių k a l b o j e s i ū l o m a k e i s t i d ū r i n i u komerc-
direktors ' k o m e r c i j o s d i r e k t o r i u s ' N A 2 0 0 2 , 112. A p s k r i t a i dūrinių
d a r y m a s y r a l a b a i dažnas, latvių k a l b a i ypač b ū d i n g a s a t i t i k m e n ų k ū r i ­
m o būdas.
A n g l i š k o s k i l m ė s s v e t i m y b i ų n e m a ž a i e s a m a i r tarp e k o n o m i k o s
t e r m i n ų , k u r i u o s sąlygiškai b ū t ų g a l i m a p a v a d i n t i p r o c e s ų i r abstrakčių
sąvokų g r u p e . K a i k u r i o s jų susijusios su jau n a g r i n ė t a i s v e i k ė j ų p a ­
v a d i n i m a i s , pavyzdžiui, l i e t . menedžmentas ( a n g l . management) ntk.
vadyba ' v e r s l o o r g a n i z a v i m a s i r v a l d y m a s ; jo p r i n c i p ų , m e t o d ų p r i e ­
m o n i ų i r f o r m ų v i s u m a ' T Z Z 2 0 0 1 . Lietuviška f o r m a vadyba fiksuota
PKŽ 1938. D a b a r t e r m i n a s vadyba aiškinamas k a i p ' v a l d y m o , vadova­
v i m o m o k s l a s . A p i m a s o c i a l i n i ų o r g a n i z a c i j ų , s i s t e m ų valdymą; t a m
t i k r o l a i k o t a r p i o praktinių šalies v a l d y m o m e t o d ų i r tradicijų v i s u m a ;
tai g a m y b o s p r o c e s o k o o r d i n a v i m o v e i k l a s i e k i a n t o p t i m i z u o t i e k o n o ­
m i n i ų išteklių n a u d o j i m ą ' A Į V T Ž 2 0 0 0 . K a i k u r i a i s atvejais a n g l . ma­
nagement sudėtiniuose t e r m i n u o s e p e r t e i k i a m a s lietuvišku t e r m i n u
 valdymas, pavyzdžiui, valdymo apskaita - management accounting; val­
dymo išpirkimas -management buy-outETZ 1994.Latv. menedžments
k e i č i a m a s savos k a l b o s d a r i n i a i s p ū r v a l d i b a , vadibziniba'valdyba, vady-
b i n i n k y s t ė ' E L D O 1 9 9 5 ; N A 2 0 0 2 , 1 1 2 , n o r s v a r t o s e n o j e n e r e t a i jų
trūksta. V i e t o j a n g l y b ė s l i e t . marketingas B B B T Z Z 1994, Tarptau­
tinių žodžių žodyne ž y m i m o s pažyma ntk., s i ū l o m a s d ū r i n y s rinkoda­
ra T Ž Ž 2 0 0 1 ; taip pat V K N S 1 9 9 8 . T e r m i n o l o g o J o n o K l i m a v i č i a u s
t e i g i m u , jau B B B T Z Z 1 9 9 4 „mišrusis marketingas - marketing mix
( a p i m a : produktų pateikimų, kainų, vietų, rinkos formavimą). A r reikia
aiškinti, k a d b e to p a s k u t i n i o d a l y k o n i e k o n e b ū t ų ? A r r e i k i a aiškinti,
k a d rinkos formavimas - ta i rinkodara?" ( K l i m a v i č i u s 1996, 8).
T e r m i n a s rinkotyra y r a v i s a i k i t o s r e i k š m ė s , beje, l a b a i aiškiai m o t y ­
v u o t a s naujadaras. V a d y b o s s p e c i a l i s t a m s n e v i s a d a p a v y k s t a aiškiai i r
t i k s l i a i apibrėžti e k o n o m i k o s sąvokas, pavyzdžiui, rinkodara — 'rinkos
t y r i m o priemonių sistema ir įmonės b e i jos tarpininkų gamybinės i r
k o m e r c i n ė s v e i k l o s strategija b e i t a k t i k a , s k i r t a atskiri] v a r t o t o j ų g r u ­
pių p o r e i k i a m s t e n k i n t i ; s i s t e m i n g a s d u o m e n ų , susijusių s u r i n k o d a -
ros p r o b l e m o m i s , r i n k i m a s , k a u p i m a s i r a p d o r o j i m a s ' A J V T Z 2 0 0 0 .
A n k s č i a u b u v o v a r t o t a s v e t i m y b ė marketingas - 'kokios nors kon­
k r e č i o s r i n k o s p o r e i k i ų v a l d y m o procesas, t. y. realių a r paskatintų
v a r t o t o j o p o r e i k i ų n u s t a t y m o i r tos p a k l a u s o s p a t e n k i n i m o p e r s u s i j u ­
sias g a m y b o s , p a s k i r s t y m o , kainų n u s t a t y m o i r s k a t i n i m o f u n k c i j a s '
E T Z 1 9 9 4 . Latv. marketings E T V U 1 9 9 7 taip pat v a r t o j a m a s p r a k t i ­
k o j e , ypač s a k y t i n ė j e k a l b o j e , neretai i r s k e l b i m u o s e , r e k l a m o j e , n o r s
dažniau k e i č i a m a s latvių k a l b o s žodžių tirgus ' t u r g u s ; r i n k a ' i r ziniba
(: zinūt ' ž i n o t i ' ) , vediba (: vest ' v e s t i ' ) d ū r i n i a i s tirgziniba, tirgvediba
' r i n k o t y r a , r i n k o d a r a ' E L D O 1995; E S V 2 0 0 0 , o naujausiuose šalti­
n i u o s e d a r i r panašios s a n d a r o s n a u j a d a r u tirgdarbiba 'rinkos veikla'
N A 2002, 112.
T e r m i n u l i e t . lizingas ( a n g l . leasing) „vadinama v i e n a n u o m o s
rūšių, k a i m a š i n o s , į r e n g i m a i , g a m y b i n ė s p a t a l p o s i r k t . i š n u o m o j a m a
i l g e s n i a m n e g u šešių m ė n e s i ų l a i k u i . Lietuviški šio t e r m i n o a t i t i k m e ­
nys būtų ilgalaikė nuoma i r išperkamoji nuoma" ( G a i v e n y t ė 1993,
44). T a i p a t v i r t i n a i r t e r m i n ų ž o d y n ų d u o m e n y s : lizingas žr. ilgalaikė
nuoma „ilgalaikė į r e n g i n i ų n u o m a (dažniausiai n u o šešių m ė n e s i ų i k i
k e l e r i ų m e t ų ) " A J V T Ž 2 0 0 0 . K i t u r jį s i ū l o m a k e i s t i t i e s i o g nuoma
ETŽ 1 9 9 4 . S e n i a u v a r t o t a i r a n g l y b ė B B B T Ž Ž 1 9 9 4 . Latv. Ikings
a t i t i k m u o izpirkuma noma ' i š p e r k a m o j i n u o m a ' pateiktas d a u g e l y j e
terminų žodynų ( E L D O 1995; E S V 2 0 0 0 - dūrinys izpirkumnoma),
rečiau lizings E T V U 1 9 9 7 , greta a n g l y b ė s pateiktas latviškas j u n g i n y s
ilglaiciga noma 'ilgalaikė n u o m a ' L L K Ž 2 0 0 3 - lietuvių e k o n o m i k o s
terminijoje paplitusios formos atitikmuo.
Savos k a l b o s s u d ė t i n i u t e r m i n u abiejose k a l b o s e k e i č i a m a a n g l y b ė
liet. bartcris ( a n g l . barter) Š E T E Ž 1991, R E T Ž 1 9 9 4 - ntk. natūri­
niai prekių mainai TŽŽ 2 0 0 1 ( V K N S 1998 - d ė m u o prekių fakultaty­
v u s ; taip pat i r LKKN 1 3 0 ) arba žr. natūriniai mainai B B B T Ž Ž 1 9 9 4 ,
rečiau a n g l y b ė s u p a a i š k i n i m u „natūriniai m a i n a i " M T Ž 2 0 0 2 . Pats
a t i t i k m u o mainai [ir mainų prekyba - barter (trade)] pateiktas jau
P K Ž 1 9 3 8 , o dar a n k s č i a u - mainai; mainykavimas; perkmainiavimas
L 1 9 1 5 . Latv. barters — Ipreč/mainas dariįums 'prekių mainų sando­
ris' E L D O 1995; N A 2002, 1 1 2 - 1 1 3 , o naujausiame aiškinamajame
t e r m i n ų ž o d y n e jau v i e n a ž o d i s t e r m i n a s d ū r i n y s prečmaina 'prekių
mainai' E S V 2000.
Ekonomikos t e r m i n a s l i e t . overdraftas ( a n g į . overdraft) TŽŽ
2 0 0 1 — žr. sumos perviršis B B B T Ž Ž 1 9 9 4 . L i e t u v i ų k a l b o j e esama i r
kitų pakaitų - s u d ė t i n i ų t e r m i n ų : kredito viršijimas, arba banko paskola
( a n g l . bankhan)ETŽ 1 9 9 4 . K i t u o s e šaltiniuose p a l i e k a m a s a t i t i k m u o
kredito viršijimas: „anglai šiuo žodžiu v a d i n a s u m a , k u r i g a u n a m a p a ­
gal č e k į virš e i n a m o s i o s sąskaitos l i k u č i o , arba b a n k o s u t e i k i a m o k r e d i ­
to viršijimą. T a i g i lietuviškas š i o t e r m i n o a t i t i k m u o kredito viršijimas.
K i t u atveju g a l i m a b ū t ų v a r t o t i naujadarą viršsumė" (Gа i v e n y t ė
1 9 9 3 , 4 4 ) . X X a. pradžios ž o d y n e žodis overdraw aiškinamas k a i p ' p a ­
d a r y t i vekselį a n t s u m o s v i r š i j a n č i o s kreditą ( b a n k e ) ; perdėti' L 1 9 1 5 .
Latv. overdrafts ( a n g l . overdraw ' v i r š y t i ' ) N L 1 9 9 3 k e i č i a m a s panašiu
k a i p lietuvių k a l b o j e t e r m i n u kreditu pūrsniegšana ' k r e d i t o viršijimas'
E L D O 1 9 9 5 . K i t u o s e š a l t i n i u o s e p a s t e b ė t a d a u g i a u variantų, tarp jų
ir a n g l y b ė : overdrafts; kreditu pūrsniegšana banku ' k r e d i t o viršijimas
b a n k e ' ; parūds bankai ' s k o l a b a n k u i ' В Т V 1 9 9 9 .
N e mažiau a k t u a l i e k o n o m i k o s t e r m i n i j o j e a n g l y b ė y r a liet. hol­
dingas Š E T E Ž 1 9 9 1 , taip pat holdingo kompanija R E T Ž 1994, „ak­
c i n ė b e n d r o v ė , t u r i n t i kitų b e n d r o v i ų akcijų k o n t r o l i n i u s p a k e t u s .
S i ū l o m a t o k i ą k o m p a n i j ą v a d i n t i kontroliuojančiųjų bendrove" (Ga i -
venytė 1 9 9 3 , 4 3 ; taip d a r o m a i r B B B T Ž Ž 1 9 9 4 ) ; p l g . a u g i . hol­
ding - laikymas; valdymas; valdyba L 1 9 1 5 . Latv. holdings ( a n g l . hol-
ding < hold ' l a i k y t i ' ) N L 1993 - kontrolakciju turešana 'kontrolinių
akcijų l a i k y m a s ' E L D O 1 9 9 5 , o holding company — kontrolakciju sa-
biedriba ' k o n t r o l i n i ų a k c i j ų b e n d r o v ė ' N A 2 0 0 2 , 1 1 2 , s u d ė t i n i s t e r m i ­
nas holdingsabiedriba, taip pat kontrolakciju sabiedriba E S V 2000. Tai
dar kartą p a t v i r t i n a m a T e r m i n o l o g i j o s k o m i s i j o s kas ketvirtį l e i d ž i a ­
m a m e i n f o r m a c i n i a m e b i u l e t e n y j e , k u r p a t e i k t i k a i kurių aktualių a n ­
gliškų t e r m i n ų latviški a t i t i k m e n y s ( Т / 2, 2 5 ) .
Naują sąvoką p a v a d i n a i r e k o n o m i k o s t e r m i n a s l i e t . / a f t f o r i n -
gas ( a n g l . factoring) TŽŽ 2001 - 'įmonės įsipareigojimų perėmimas
( i n k a s a v i m a s ) i r šių į s i p a r e i g o j i m ų valdymas faktoringo bendrove.
F a k t o r i n g o b e n d r o v ė p e r k a s u s i t a r i m u nustatyta k a i n a p a r t n e r i o į s i ­
p a r e i g o j i m u s ' A į V T Z 2 0 0 0 ( p l g . 'ek. atsiskaitymų s i s t e m a , e l i m i n u o ­
j a n t i m o k ė j i m ų riziką: teisės išieškoti skolas p a r d a v i m a s , k o m e r c i n i ų
o p e r a c i j ų v y k d y m a s p a g a l į g a l i o j i m u s i r t. t.' T Ž Ž 2 0 0 1 ) . S i a n g l y b ė
fiksuota daugelyje terminų žodynų ( Š E T E Ž 1991; B B B T Ž Ž 1994),
n o r s s u n o r m i n t o j e lietuvių e k o n o m i k o s t e r m i n i j o j e ją s i ū l o m a k e i s ­
ti s u d ė t i n i u t e r m i n u faktorijos operacijos E T Ž 1 9 9 4 . Latv. J"aktorings
k e i č i a d ū r i n y s faktūrkreditešana 'faktūrinis k r e d i t a v i m a s ' E S V 2 0 0 0 ,
d a b a r dar i r faktūrdarijums 'faktūrinis s a n d o r i s ' N A 2 0 0 2 , 112. T e r ­
m i n o l o g i j o s k o m i s i j o s b i u l e t e n y j e p a t e i k t i trys k a l b a m o s i o s a n g l y b ė s
a t i t i k m e n y s : fakturčšana ' f a k t u r a v i m a s ' ; faktūrdarijums; faktūrkre­
ditešana (T] 2, 2 5 ) .
N a u j a m s k o l i n i u i iš anglų k a l b o s bid, k u r i s d a r nėra l a b a i į s i ­
galėjęs n e i lietuvių, n e i latvių k a l b o s e , šiuo m e t u s i ū l o m i t o k i e p a ­
k a i t a i : lietuvių k a l b o j e trižodis t e r m i n a s siūlomoji pirkėjo kaina, t. y.
' 1 . v i e n o s k o m p a n i j o s p a s i ū l y m a s k i t a i p i r k t i visas jos akcijas i r p e r ­
i m t i vadovavimą į savo rankas, tapus d a u g u m o s akcijų s a v i n i n k u ;
2 . noras p i r k t i t a m tikrą p r e k ę už t u o m e t u v y r a u j a n č i ą kainą. T a i
g a l i b ū t i varžytinės, k a i d a u g p i r k ė j ų s i ū l o k a i n a s už p a r d u o d a m ą
p r e k ę , o p r e k ė a t i t e n k a t a m , k u r i s d u o d a didžiausią kainą, išskyrus
t u o s atvejus, k a i didžiausia k a i n a b ū n a n u m a t y t a iš a n k s t o , bet t o ­
k i o s k a i n o s pirkėjas n e p a s i ū l o ' E T Ž 1 9 9 4 . Latvių k a l b a k a i p bid p a ­
k a i t a i m i n i m i konkursizsolc; izsole ' k o n k u r s i n ė s varžytinės, v a r ž y t i n ė s '
N A 2 0 0 2 , 112; t i k konkursizsolc (Tf 2, 2 4 ) . A n g l , bidding keičiamas
į Įizjsolišana 'išvaržymas' N A 2 0 0 2 , 112; taip pat (TJ 2, 2 4 ) . V i s d ė l t o
r e i k i a pastebėti, k a d tai nėra visiškai naujos sąvokos: bid - „siulijimus;
pasiūla", o bidding - „siulijimas; pakvietimas; užkvictimas; užprašymas;
liepimas; prisakymas" L 1915.
P a s i s k o l i n t a s iš a n g l ų k a l b o s e k o n o m i k o s t e r m i n a s liet. onkolis
( a n g l . on call ' p a g a l p a r e i k a l a v i m ą ' ) - ' l . e i n a m o j i sąskaita b a n k e , a t i ­
d a r o m a į k e i č i a n t p r e k e s , v e r t y b i n i u s p o p i e r i u s a r b a kitas v e r t y b e s ;
2. n e t e r m i n u o t a s t r u m p a l a i k i s b a n k i n i s k r e d i t a s , kurį gavėjas t u r i
grąžinti, k a i t i k p a r e i k a l a u j a k r e d i t o r i u s ' T Ž Ž 2 0 0 1 . T e r m i n ų ž o d y ­
n u o s e rasti sudėtiniai t e r m i n a i s u šiuo d ė m e n i u : onkolinis sandoris
žr. įkaitinis sandoris i r onkolinė paskola žr. paskola iki pareikalavimo
B B B T Ž Ž 1 9 9 4 . Latv. onkolkredits N L 1993 naujausiuose e k o n o m i ­
k o s t e r m i n ų ž o d y n u o s e s i ū l o m a k e i s t i latviškais a t i t i k m e n i m i s - d ū r i ­
n i u ar dvižodžiu s u d u r t i n i u t e r m i n u : pieprasijumkredits, pieprasijuma
kredils; pieprasijumkonts, pieprasijuma konts ' k r e d i t a s / sąskaita i k i p a ­
r e i k a l a v i m o ' E S V 2 0 0 0 ; p l g . pieprasijuma konts ' p a r e i k a l a v i m o sąskai­
ta ( b a n k e ) ' E L D O 1 9 9 5 . Latvių a n g l y b i ų ž o d y n o d u o m e n y s p a t v i r t i ­
n a , k a d tai ne naujas žodis - onkolkonts ' o n k o l i n ė sąskaita ( b a n k e ) ' ,
onkolrčkins ' o n k o l i n ė sąskaita ( d o k u m e n t a s ) ' y r a 1911 m . tarptautinių
žodžių ž o d y n e A 1 9 8 9 , taip pat e k o n o m i k o s t e r m i n ų i r k i t u o s e ž o d y ­
nuose E T 1975; P V 1995; S V 1999.
P o ž i ū r i s į e k o n o m i k o s srityje p l i n t a n č i a s angliškas s v e t i m y b e s i r
lietuvių, ir latvių k a l b o s e y r a panašus - j o m s s t e n g i a m a s i rasti k a l b o j e
jau įsitvirtinusių pakaitų arba savos k a l b o s d a r y b o s p r i e m o n ė m i s p a s i ­
d a r y t i naujadarų. S i s procesas v y k s t a n u o l a t . B e j e , k a i k u r i e pasiūlyti
žodžiai l a i k u i b ė g a n t k e i č i a m i g e r e s n i a i s , j e i g u t o k i ų a t s i r a n d a .

5. S e m a n t i n i a i i r s t i l i s t i n i a i a n g l y b i ų s k i r t u m a i
T e r m i n a i dažniausiai b ū n a stilistiškai neutralūs, s t i l i s t i n i a i a t s p a l ­
viai nebūdingi ir tarptautiniams žodžiams. K a i kurios e k o n o m i k o s s r i ­
tyje v a r t o j a m o s a n g l y b ė s , p r e t e n d u o j a n č i o s į tarptautinių t e r m i n ų sta­
tusą, p a s i ž y m i p a p i l d o m a i s e k s p r e s y v i a i s k o m p o n e n t a i s , pavyzdžiui,
žodis bizness t u r i š n e k a m o s i o s k a l b o s atspalvį (jis i r latvių k a l b o s
ž o d y n e p a t e i k i a m a s su a t i t i n k a m a n u o r o d a sar. ( š n e k a m o j i kalba)]
(L a u a 1 9 8 1 , 1 1 8 ) . T o k i e s k i r t u m a i l e m i a ir ne v i s a i tikslią v i e n o s
ar k i t o s a n g l y b ė s v a r t o s e n ą . K a i p pažymi latvių t e r m i n o l o g ė V . S k u -
j i n i a , „ d e z o r i e n t u o j a n t y s tekstų v e r t i m u o s e b ū n a internacionalizmų
s e m a n t i k o s s k i r t u m a i įvairiose k a l b o s e , kas, deja, y r a gana paplitęs
reiškinys, p v z . , a n g l ų business - 1) u ž s i ė m i m a s , profesija; 2) reikalas;
 3) p r e k y b a , k o m e r c i j a , b i z n i s ; 4) p r e k y b o s j m o n ė , f i r m a ; 5) p a r e i ­
ga, teisė i r k t . L a t v i ų k a l b o j e ž o d i s bizness turi reikšmę „pelningas
s a n d o r i s " ( L L V V 2 ) , k a i bet k o k i o m i s p r i e m o n ė m i s s i e k i a m a p e l n o .
A t i t i n k a m a i anglų i r latvių ž o d ž i o (business - bizness) sąvokų n e s u d e ­
r i n a m u m a s iškreipia v e r t i m o turinį, j e i g u a n g l ų business v i s a d a p e r t e i ­
k i a m a latviškai bizness, t. y. i r „ u ž s i ė m i m a s " , i r „sandoris", a p s k r i t a i ,
„ f i r m a " i r k t . r e i k š m e s . B ū t e n t dėl šių p r i e ž a s č i ų , s k o l i n a n t i s anglišką
t e r m i n ą , r i m t a i r e i k i a pamąstyti a p i e s k o l i n i m o s i m o t y v a c i j ą ypač
s e m a n t i n i u a s p e k t u , k a d dėl a n g l y b ė s v a r t o j i m o n e p a k i s t ų t u r i n y s "
(S k u j i n a 1 9 9 7 , 2 4 1 - 2 4 2 ) . T o k i ą n u o s t a t ą a t i t i n k a i r lietuvių l e k -
s i k o l o g ė s E v a l d o s J a k a i t i e n ė s n u o m o n ė dėl r e l i a t y v a u s tarptautinių
žodžių s e m a n t i k o s b e n d r u m o ( J a k a i t i e n ė 1980, 60). Terminas
biznis k e i č i a m a s savos k a l b o s d a r i n i a i s verslas, o biznesmenas ( a n g l . bu­
sinessman)- verslininkas E T Z 1 9 9 4 . Jų apibrėžtys a t i t i n k a t i k v i e n ą
anglų k a l b o s ž o d ž i o r e i k š m i ų : ' v e i k l a , susieta su prekių g a m y b a , p r e ­
k y b a b e i paslaugų t e i k i m u , s i e k i a n t g a u t i p e l n o ' , o v e i k ė j ą p a v a d i ­
nančiu t e r m i n u įvardijamas'asmuo, organizuojantis verslo įmonę (ga­
m i n a n č i ą p r o d u k c i j ą ar t e i k i a n č i ą paslaugas) savo l ė š o m i s i r s i e k i a n t i s
g a u t i p e l n o ' A J V T Z 2 0 0 0 . Š i s s k o l i n y s įtrauktas i r į D i d ž i ų j ų k a l b o s
klaidų sąrašą (LKKN 130), n o r s D L K Z 2 0 0 0 be j o k i ų p a p i l d o m ų k o ­
m e n t a r ų f i k s u o t i a b u m i n ė t i žodžiai: biznis ' d u o d a n t i p e l n o v e i k l a , v e r ­
s l a s ' i r biznierius 'kas b i z n į d a r o , v e r t e i v a ' . R e i k i a m a n y t i , D L K Z 2 0 0 0
jie s u p r a n t a m i ne k a i p t e r m i n a i , o k a i p p a p r a s t i e j i žodžiai. B a n d y m ų
aiškinti arba k e i s t i šį a n g l i š k o s k i l m ė s žodį b ū t a jau ž y m i a i a n k s č i a u ,
pavyzdžiui, business - užsiėmimas; darbas; amatas; vertelgystė; daly­
kas L 1 9 9 5 ; biznis ' g u d r u s v e r t i m a s i s k u o n o r s , p e l n i n g a s u ž s i ė m i m a s '
S N Z Z 1 9 2 4 ; prekyba, verslas T Z Z 1 9 3 6 . Latv. bizness i r biznesmenis
taip pat k e i č i a m i panašios k a i p lietuvių k a l b o j e r e i k š m ė s d a r i n i a i s -
d ū r i n i u uznėmejdarbiba ' v e r s l i n i n k y s t ė ' i r v e d i n i u uznėmčjs 'verslinin­
kas' E S V 2 0 0 0 , n o r s latvių t e r m i n ų ž o d y n u o s e f i k s u o t o s i r f o r m o s
bizness; biznesmenis B T V 1999; E T V U 1997. Pažymėtina, k a d infor­
m a c i n i a m e b i u l e t e n y j e p a t e i k t a d a u g i a u a t i t i k m e n ų , vartotinų v i e t o j
angliškos s v e t i m y b ė s : business - komeredarbiba 'komercinė veikla';
uznėmejdarbiba 'verslininkystė'; dariįumdarbiba 'sandorių veikla';
г / л п / ш ш ' s a n d o r i a i ' , o businessman - komersants (TJ 2, 2 4 ) . N a u j a u ­
s i a m e rusų k a l b o s ž o d y n e žodis бизнесмен p a ž y m ė t a s k a i p grįžtantis
į aktyvią vartoseną, t u r i n t i s d v i r e i k š m e s , a n t r o j i jų - b ū t e n t š n e k a m o -
sios k a l b o s ' a p i s . s u k č i ų ' , o p i r m o j i n e u t r a l i o s r e i k š m ė s ' v e r s l o o r g a n i ­
z a t o r i u s ; v e r s l i n i n k a s , k o m e r s a n t a s ' Т С Р Я 2 0 0 0 . K a i k u r i a i s atvejais
tarp a n g l ų k a l b o s i r iš jos pasiskolinusių k a l b ų žodžių g a l i m a p a s t e b ė t i
t a m tikrų s e m a n t i n i ų i r (ar) stilistinių s k i r t u m ų - tai p a p i l d o m a s v e i k s ­
nys, l e m i a n t i s savos ar s v e t i m o s k i l m ė s žodžių (taip pat i r n o r m i n i ų
terminų) pasirinkimą.

6. A p i b e n d r i n a m o s i o s p a s t a b o s
S t r a i p s n y j e apžvelgta s v a r b i d a l i s lietuvių i r latvių k a l b ų e k o n o ­
m i k o s terminijos anglybių - plitimas, formų kaita, leksikologų ir ter-
m i n o l o g ų požiūris į jas. M a t y t i , k a d y p a č p a s t a r u o j u m e t u jų t i k r a i
g a u s u abiejose k a l b o s e , o požiūris į a n g l y b ė s i r lietuvių, i r latvių k a l ­
bose iš e s m ė s n e s i s k i r i a . P e r a n g l ų k a l b ą k a i p t a r p i n i n k ę e k o n o m i k o s
t e r m i n i j o j e atsirado k l a s i k i n i ų k a l b ų k i l m ė s t e r m i n ų . K a i k u r i e jau
n u s i s t o v ė j ę i r dėl jų n e k y l a j o k i ų a b e j o n i ų , kitų v a r t o s e n ą v i s d a r
b a n d o m a t i k s l i n t i , pavyzdžiui, latvių k a l b o s t e r m i n ą audits. T a i p pat
abiejose k a l b o s e e s a m a iš a n g l ų k a l b o s t i e s i o g i a i pasiskolintų sąvokų
p a v a d i n i m ų . A t i t i n k a m a i s u l i e t u v i n t i ar s u l a t v i n t i i r plačiai v a r t o j a m i
t a r p t a u t i n i a i t e r m i n a i , n e t u r i n t y s savos k i l m ė s a t i t i k m e n ų , jau s e n i a i
tapę s u d e d a m ą j a k a l b o s d a l i m i (boikotas, čekis, banknotas).
A n g l i š k o s k i l m ė s s v e t i m y b ė m s i r l i e t u v i ų , i r latvių k a l b o s e s t e n ­
g i a m a s i rasti k a l b o j e jau įsitvirtinusių pakaitų arba savos k a l b o s d a r y ­
b o s p r i e m o n ė m i s p a s i d a r y t i naujų t e r m i n ų . T a i g a l i b ū t i t i k r i e j i d a r y ­
b i n i a i n a u j a d a r a i ( v e d i n i a i , dūriniai - v i e n a ž o d ž i a i t e r m i n a i ) , n e r e t a i
j u n g i n i a i ( s u d ė t i n i a i t e r m i n a i ) . S i s procesas v y k s t a n u o l a t - žodžiai
keičiami geresniais, jeigu tokių atsiranda.
K a i k u r i a i s atvejais tarp a n g l ų k a l b o s i r iš jos pasiskolinusių k a l b ų
žodžių g a l i m a p a s t e b ė t i t a m tikrų s e m a n t i n i ų i r (ar) stilistinių s k i r ­
t u m ų , pavyzdžiui, a n g l . business / liet. biznis / latv. bizness vartoji­
mas, y p a č s a k y t i n ė j e k a l b o j e .
 k

L I E T U V I Ų IR L A T V I Ų E K O N O M I K O S T E R M I N I J O S
ANGLYBĖS

Santrauka

Straipsnyje aptariamos lietuvių ir latvių kalbų ekonomikos terminijos

anglybės: plitimas, formų kaita, leksikologų ir terminologų požiūris j jas.
M a t y t i , kad ypač pastaruoju metu jų tikrai gausu abiejose kalbose, o požiūris
į anglybės ir lietuvių, ir latvių kalbose iš esmės nesiskiria. Per anglų kalbą
kaip tarpininkę ekonomikos terminijoje atsirado klasikinių kalbų kilmės ter­
minų. K a i kurie jau nusistovėję ir dėl jų nekyla jokių abejonių, kitų varto­
seną vis dar bandoma tikslinti, pavyzdžiui, latvių kalbos terminą audits. Taip
pat abiejose kalbose esama iš anglų kalbos tiesiogiai pasiskolintų sąvokų pava­
dinimų. S u l i e t u v i n t i ar sulatvinti ir plačiai vartojami kai k u r i e tarptautiniai
terminai, neturintys savos kilmės atitikmenų, jau seniai tapę sudedamąja
kalbos dalimi (boikotas, čekis, banknotas).
Angliškos kilmės svetimybėms ir lietuvių, ir latvių kalbose stengia­
masi rasti kalboje jau įsitvirtinusių pakaitų arba savos kalbos darybos prie­
monėmis pasidaryti naujų terminų. Tai gali būti tikrieji darybiniai naujada­
rai (vediniai, dūriniai - vienažodžiai terminai), neretai junginiai (sudėtiniai
terminai). Sis procesas vyksta nuolat - kai kurie žodžiai keičiami geresniais,
jeigu tokių randama.
Esama atvejų, kai tarp anglų kalboje ir iš jos žodį pasiskolinusiose k a l b o ­
se vartojamų terminų galima pastebėti tam tikrų semantinių ir (ar) stilistinių
skirtumų, pavyzdžiui, angl. business I liet. biznis I latv. bizness vartojimas,
ypač sakytinėje kalboje.

LIETUVIEŠU U N LATVIEŠU EKONOMIKAS

TERMINOLOGIJAS ANGLISMI

Kopsavilkums

Rakstä aplūkota da]a lietuviešu un latviešu valodas ekonomikas

terminologijas anglistnu:izplatiba, formų mainą, leksikologu u n terminologii
skatljums uz a n g l i s m i e m . Kä zinäms, tad ipaši pčdčja laika tie bagätigi
izplatäs abäs valodas, bet skatijums uz anglismiein gan lietuviešu, gan
latviešu valodä principą neatškiras. C a u r angĮu valodu kä starpniekvalodu
ekonomikas terminologija ienakuši klasiško valodu eilines t e r m i n i . Da|a no
tiem jau ir nostiprinäjusies u n par tiem nerodas nekädu šaubu, eitu lietošanu
joprojäm mėgina precizčt, piemčram, t e r m i n u audits latviešu valodä. Täpat
abäs valodas sastopami no angju valodas tiesi aizgūtu jčdzienu nosaukumi.
AttiecTgi lietuviskoti vai latviskoti un plaši lietojami internacionäli t e r m i n i ,
kuriem nav pašvalodas atbilsmju, tapčc tie jau sen kjuvuši par neatnemamu
valodas sastävdaju (boikots, čeks, banknote).
A n g j u cilmes barbarismiem gan lietuviešu, gan latviešu valodä m ė ­
gina meklčt valodä jau nostiprina/ušos aizsta/čjus vai ar pašvalodas värd-
darinašanas lidzekjiem atvasinät jaunus terminus. T i e var būt Istie jaun-
darinäjumi (atvasinäjumi, salikteni - vienvärda t e r m i n i ) , nereti värdkopas
(värdkoptermini). Šis process notiek nepärtraukti - atseviški varianti tiek
mainlti pret labäkiem, ja tädi rodąs.
R e i z u m i s värdu lietojumä starp angju valodu u n aizguvejvalodäm var
pamanit zinämas semantiskas un / vai stilistiškas atškirlbas, piemčram, t e r m i ­
ną angį. business / liet. biznis / latv. bizness iietojums, Ipaši mutvärdos.

A N G L I C I S M S IN L I T H U A N I A N A N D L A T V I A N
ECONOMIC TERMINOLOGY

Summary

U n d e r the terms of the present market and expanding business i n the

Lithuanian and Latvian t e r m i n o l o g y the E n g l i s h language gains supremacy,
therefore the majority of e c o n o m i c terms are borrowed from E n g l i s h . In the
article the o r i g i n , form and meaning of economic terms of both cognate
languages, i.e. Lithuanian and Latvian, are being compared. T h e terms
borrowed from the English language earlier, i.e. fully assimilated terms
whose o r i g i n of b o r r o w i n g is Latin or Greek and the source of b o r r o w i n g is
English such as kapitalas, eksportas, importas are being analysed as well as
terms borrowed from E n g l i s h directly, e.g. boikotas, dempingas, banknotas.
A l o n g s i d e with established and recognized terms in the contemporary
Lithuanian and Latvian economic t e r m i n o l o g y many foreignisms are being
used. In the standard t e r m i n o l o g y it has been proposed to replace them by
analogues already k n o w n earlier, e.g. brokeris - makleris as well as neologisms
(marketingas-rinkodara; rinkotyra). Nevertheless in the practical usage of
the Lithuanian and Latvian languages auglicisms are mute often perceived
as international lexis and therefore they are acceptable.
 Latvių asmenvardžiai Lietuvos spaudoje

Latvių k a l b o s tikrinių žodžių - vietovardžių i r asmenvardžių - p e r ­

t e i k i m u d o m i m a s i i r teoriškai, i r praktiškai. Dažniausiai aptariamas
asmenvardžių p e r t e i k i m a s , nes tai s p a u d o j e l a b i a u s i a i paplitę t i k r i n i a i
žodžiai. Š i a m e straipsnyje n a g r i n ė j a m a latvių asmenvardžių v a r t o s e n a
n u o 2 0 0 0 m . L i e t u v o s r e s p u b l i k i n i u o s e ir v i e t i n i u o s e d i e n r a š č i u o s e i r
jų p r i e d u o s e , kultūros savaitraščiuose, taip pat ž u r n a l u o s e .
S k i r t i n g a i n e i k a i kurių kitų u ž s i e n i o k a l b ų t i k r i n i a i žodžiai, l a t ­
vių k a l b o s asmenvardžiai v i s a d a r a š o m i pagal t a r i m ą , t. y. l i e t u v i n a -
mi.
Latvių k a l b o s t r u m p u o s i u s b a l s i u s ž y m i n č i o s raidės visiškai a t i ­
t i n k a lietuvių k a l b o s raidyną, todėl jas n e s u n k u p e r t e i k t i . D a u g i a u
rūpesčių k e l i a i l g i e j i b a l s i a i . N o r s raidžių j i e m s ž y m ė t i e s a m a i r
lietuvių k a l b o j e , n e r e t a i latvių k a l b o s i l g i e j i balsiai lietuviškai p e r t e i ­
k i a m i ne v i s a i t i k s l i a i . Latvių ilgąjį balsį ž y m i n t i raidė ū l i e t u v i ų k a l ­
b o s p r a k t i k o j e v i s a d a k e i č i a m a paprastąja a: Antai ir žurnalo „Karogs"
redaktorė Mara Zalytė ( M ä r a ZälTte) konstatuoja, jog „atgavus
valstybinę nepriklausomybę, kultūrinių ryšių palaikymas vis dėlto netapo
valstybinės kultūros politikos sudėtine dalimi" L M 2 0 0 0 11 1 7 ' ; Frakci­
jos lyderis Janis Jurkūnas ( J ä n i s Jurkaus) neturi nei santaupų,
nei nekilnojamojo turto, nei automobilio L R 2001 04 04.
Latvių t i k r i n i ų žodžių p e r t e i k i m ą n a g r i n ė j u s i o k a l b i n i n k o A l e k s o
G i r d e n i o t e i g i m u , latvių ilgąją balsę č „patogiausia v i s a d a k e i s t i į ė"
(Girdenis 1 9 9 6 , 5). T a i p d a r o m a i r s p a u d o j e : Kaip ir buvo many­
ta, turtingiausias Latvijos politikas yra Liaudies partijos lyderis eksprem­
jeras Andris Skėlė ( A n d r i s Š k ė l e ) L R 2 0 0 0 0 4 0 4 . T a č i a u ši
balsė i r v a r d u o s e , i r pavardėse dažnai p e r t e i k i a m a k l a i d i n g a i : „Iš tiesų
aistruoliams mūsiškių pasirodymas tapo didžiule švente, bet tai nereiškia,

1
Cituojamuose sakiniuose retinami tik kalbamieji asmenvardžiai, o skliaus­
teliuose pateikiamas latviškas originalas; jeigu jis buvo perteiktas netaisyk­
lingai, nurodomas ir taisyklingas lietuviškas atitikmuo. Leidinių s u t r u m p i n i ­
mus žr. šaltinių sąraše.
 kad futbolas Latvijoje tapo populiariausia sporto šaka", - sakė Erikas
Strausas ( E r i k s Strauss; l i e t . Erikas Strausas) L R 2004 06 26;
Latvijos vidaus reikalų ministras Erikas fekabsonas (Eriks
J ė k a b s o n s ; liet. Erikas fekabsonas) nusprendė išbraukti žinomų Rusijos
dainininkų J. K. iš „juodojo surašo" S N 2 0 0 4 0 7 0 3 ; Rytoj jis susitiks su
<...> premjeru Andriu Beržiniu ( A n d r i s Bėrzinš; liet. Andris
Berzinis) ir užsienio reikalų ministru Induliu Beržiniu (Indulis Bėrzinš;
liet. Indulis Berzinis) L Ž 2 0 0 1 0 4 19.
Latvių k a l b o s balsė F n u o a t i t i n k a m o s lietuvių k a l b o s raidės s k i ­
riasi t i k savo g r a f i k a , įvairiose p o z i c i j o s e ją b ū t i n a p e r t e i k t i r a i d e y: To­
talitarizmo padarinių dokumentacijos centro vadovas Indulis Ža­
ly t is ( I n d u l i s ZälTtis) pareiškė nuomonę, kad sųrašų paskelbimas turi
prasmės tik tada, kai žmonių pavardės pateikiamos drauge nurodant ir
nusižengimus L R 2 0 0 0 0 3 0 2 . S p a u d o j e šio r e i k a l a v i m o dažnai n e p a i ­
s o m a , a s m e n v a r d ž i u o s e latvių k a l b o s F k e i č i a m a trumpąja /: Su Lie­
tuva atsisveikinantis Latvijos ambasadorius Atis S į a n itis (Atis
S j a n l t s ; l i e t . Atis Sjanytis) tikisi, kad po rudenį vyksiančių Seimo rin­
kimų Lietuvos užsienio kryptis nesikeis R 2000 08 22.
L e n g v a p e r t e i k t i i r latvių k a l b o s ilgąjį balsį ū, nes n e i jo t a r i m a s ,
n e i rašyba n e s i s k i r i a n u o a t i t i n k a m o s lietuvių k a l b o s balsės: Latvių
vartininkas Artūras I rb ė (Artūrs Irbe) visomis priemonėmis
gynė savo vartus V Z 2 0 0 1 0 5 0 2 . Latvių vyrų v a r d a i g a l i būti Artūrs
ir Arturs: a b i f o r m o s f i k s u o t o s vardų k a l e n d o r i u j e (VK 176), bet šio
ž y m a u s latvių l e d o r i t u l i n i n k o v a r d o b a l s ė y r a n.
D a u g i a u s i a s u n k u m ų i r įvairių p r o b l e m ų k e l i a latvių balsė o, nes
ji žymi t i e k trumpąjį i r ilgąjį b a l s i u s , t i e k i r dvibalsį. N o r i n t jį t i k s l i a i
p e r t e i k t i lietuviškai, r e i k i a žinoti a s m e n v a r d ž i o k i l m e : j e i g u vardas
t a r p t a u t i n i s , p a l i e k a m a raidė o, v i s a i s k i t a i s atvejais t u r i būti k e i č i a m a
d v i b a l s i u uo ( v i s d ė l t o e s a m a i r k a i kurių i š i m č i ų ) . S p a u d o j e t a r p t a u ­
t i n ė s k i l m ė s latvių v a r d a i i r pavardės dažniausiai r a š o m i su balse o:
Ministru ypatingiems pavedimams bendradarbiavimo su tarptautinėmis
finansų įstaigomis klausimais liko Robertas Zylė (Roberts
Zile) L R 2 0 0 0 0 5 0 6 ; Pasinaudodamas tinkamu momentu Latvijos
futbolo federacijos prezidentas G u n t is I n d rik s o n a s (Guntis
I n d r i k s o n s ) paragino politikus atsisukti į populiariausių pasaulyje, bet
ne Latvijoje sporto šakų L R 2 0 0 4 0 6 2 6 . Latviškų vardų i r pavardžių
balsė o t a i s y k l i n g a i p e r t e i k i a m a d v i b a l s i u uo: Žurnalo vyriausiojo re-
daktoriaus pavaduotojas Rimantas Zieduonis (Rimants
Z i e d o n i s ) „Mūzų malūnui" teigė, kad dar nepavyksta leidiniui gauti
valstybinį užsakymų L R 2 0 0 1 0 2 0 6 (latvių apeliatyvinės k i l m ė s as­
m e n v a r d i s Ziedonis g a l i būti i r vardas (LPV 3 3 6 ) , ir pavardė, rašymui
įtakos tai n e t u r i ) ; Literatūros premija apdovanotas latvių poetas Janis
Ruokpelnis (Janis R o k p e l n i s ) <...> L R 2 0 0 0 12 0 9 ; Latvijos ge­
neralinė prokuratūra trečiadienį iškėlė baudžiamųjų bylą Australijoje gy­
venančiam latviui K. U o z u o l u i (K. Ozols), kuris kaltinamas karo
nusikaltimais ir genocidu L R 2 0 0 0 0 3 10. V i s d ė l t o ši latvių k a l b o s
balsė dažnai p e r t e i k i a m a k l a i d i n g a i : Avarijoje sunkiai susižalojo kartu
važiavusi Latvijos pilietė N a talija O z o l i n i a (Natalija O z o l i n a ;
l i e t . Natalija Uozuolinia), kuri gydoma ligoninėje A E 2000 09 28; „Mes
investavome į miesto ateitį", - sakė viena Ventspilio atnaujinimo idėjos
autorių, vyriausioji miesto architektė Daiga D z i e d o n ė (Daiga
D z i e d o n e ; liet. Daiga Dzieduonė) L R 2 0 0 0 01 0 3 ; Latvijos pasienio
apsaugos viršininkas Gunaras D a b o l i n i s (Gunärs Dabolinš;
liet. Gunaras Dabuolinis) teigė, kad Markas Miloševičius nebuvo Lat­
vijoje nei šiais, nei praėjusiais metais R 2 0 0 1 0 3 0 2 . R e i k i a p a s a k y t i ,
k a d d v i b a l s i s uo g a l i atsirasti i r s e n u o s i u o s e latvių k a l b o s s k o l i n i u o s e ,
i r a t i t i n k a m a i iš jų k i l u s i u o s e v a r d u o s e , pavyzdžiui, Roze „žr. Roza
l o t . rosa ' r o ž ė ' " (LPV 2 7 9 ) . T a i n e t i k m o t e r s vardas, bet i r p a p l i t u s i
m o t e r ų i r vyrų pavardė, l i e t u v i n a m a Ruozė. K a i k u r i a i s atvejais v i s
d ė l t o p e r s i s t e n g i a m a - d v i b a l s i s uo a t s i r a n d a i r nelatviškos k i l m ė s as­
m e n v a r d ž i u o s e : Centras paprašė sostinės mero G u n d a r o B u oj a -
r o ( G u n d a r s Bojfirs; liet. Gundaras Bojaras) paveikti deputatus, kad
šie dalyvautų tikrinant L Z 2001 05 06.

M a ž i a u s u n k u m ų k y l a d ė l latvių k a l b o s p r i e b a l s i ų p e r t e i k i m o ,
nes jie panašūs į lietuvių p r i e b a l s i u s . T i k k e t u r i ų latvių priebalsių (n, Į,
k, g) m i n k š t u m ą ž y m i n t y s d i a k r i t i n i a i ž e n k l a i , j e i g u į m a n o m a , k e i č i a ­
m i ni, li, ki, gi ( č i a / a t l i e k a m i n k š t u m o ž e n k l o f u n k c i j a s ) . Y p a č dažna
latvių a s m e n v a r d ž i u o s e m i n k š t o j i p r i e b a l s ė n - ji k e i č i a m a ni: Psicho­
logė iš Rygos E g i d a P u t n i n i a ( E g i d a l ' u t n i n a ) su vyru Norman­
dii prisipažino, jog vienos šventės metu jiems pasidarė gėda, kad nemoka
šokti L R 2 0 0 1 0 3 0 5 ; Advokatė Ilzė Kraštiniu (Ilze K r a s t i n a )
pareiškė, kad jos klientas buvo nubaustas per griežtai R 2 0 0 1 01 0 4 .
P r i e š balsį i i r k i t u s priešakinės eilės b a l s i u s latvių m i n k š t o s i o s p r i e ­
balsės tiesiog perrašomos a t i t i n k a m o m i s lietuviškomis priebalsėmis:
<...> latvių kompozitorius Ugi s P r и и Iin is ( U g i s Praulinš) nu-
tarė pateikti savqjq ansamblio „Rygos kameriniai muzikantai" „gyvai"
atliktq muzikinę kino siurrealizmo manifesto versijq L R 2000 09 26;
Vienas jų - Vai d is Gylis ( V a l d i s G l l i s ) , deputato veiklą suderi­
nantis su dar keliais darbais sveikatos apsaugos bei elitiniuose poilsio klu­
buose L R 2 0 0 1 0 4 0 4 ; Dokumente minimas buvęs premjeras A n d ri s
Skėlė ( A n d r i s Š k ė l e ) L R 2 0 0 0 12 13. T a č i a u s p a u d o j e a p t i k t a i r
atvejų, k a i p r i e b a l s ė s m i n k š t u m a s n e p a ž y m ė t a s : Už prisirakinimą prie
Būtingės naftos terminalo plūduro 1999 metais iš Lietuvos deportuotas
Latvijos Žaliųjų partijos lyderis A s k o l d a s K la v in is (Askolds
KĮavinš; liet. Askoldas Kliavinis) vakar be jokių kliūčių Lietuvos pasie­
niečių buvo įleistas į šalį <...> L Z 2 0 0 1 0 3 2 4 .
R e i k i a a t k r e i p t i d ė m e s į į latvių k a l b o j e p a s i t a i k a n č i a s d v i g u b a s
p r i e b a l s e s ( g e m i n a t a s ) ir jų p e r t e i k i m ą . K a d a n g i lietuvių k a l b a i t o k s
priebalsių d v i g u b i n i m a s n e b ū d i n g a s , v i e t o j j ų r a š o m a v i e n a p r i e ­
balsė: Gaudama deputatės atlyginimų ir pensiją, Ana Seilė (Anna
S e i l e ) 2000-ųjų pabaigoje turėjo 3000 latų (beveik 19 tūkst. litų) skolų
L R 2001 04 04.
Latvių m o t e r ų i r vyrų vardų i r pavardžių g a l ū n e s l i e t u v i n t i taip
pat ne v i s a d a b ū n a l e n g v a . M o t e r ų pavardės n u o v y r ų pavardžių l a t ­
vių k a l b o j e s k i r i a s i g r a m a t i n e g i m i n e , t. y. t u r i m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s
g a l ū n e s . T a i g i m o t e r ų i r vardų, i r pavardžių p e r t e i k i m a s l i e t u v i ų k a l b a
y r a l a b a i panašus. B ū d i n g a m o t e r ų a s m e n v a r d ž i ų g a l ū n ė y r a -a. A t i t i n ­
k a m a g a l ū n ė išlieka i r juos p e r t e i k i a n t l i e t u v i ų k a l b a : Iki valios pašoku­
sioms valsų poroms Rygos studijos „Nianse" vadovė Juta Va naga
(Juta V a n a g ą ) pasiūlė pasimokyti salsos, pastaruoju metu sparčiai popu­
liarėjančios Vakarų Europos šalyse L R 2 0 0 1 04 14.
K i t a p a p l i t u s i m o t e r ų vardų i r pavardžių g a l ū n ė -e v i s a d a t u r i
b ū t i k e i č i a m a lietuviškąja -ė (beje, g a l ū n ė s -a i r -c b ū d i n g o s i r latvių
vyrų pavardėms - žr. t o l i a u ) : G u n dega R c p š ė (Gundega Repše)
(g, I960 m.) baigė Meno akademijos Meno istorijos ir teorijos skyrių bei
debiutavo 1987 metais apsakymų rinkiniu „Koncertas mano draugams
pelenų dėžėje" M 2 0 0 0 / 5 8 4 ; „Pirmieji du testai parodė, kad karvė nebu­
vo viruso nešiotoja, tačiau jai pasireiškė ligos simptomai", - sakė Žemės
ūkio ministerijos atstovė D ag n ij a M u c e n i e c ė (Dagnija M u c e -
n i e c e ) L R 2 0 0 1 04 2 0 .
P o p u l i a r i a u s i a latvių m o t e r i s , k u r i o s pavardė dažniausiai p a s i r o ­
do Lietuvos spaudos puslapiuose, - Latvijos R e s p u b l i k o s prezidentė
 Vairą V y k ė - F r e i b e r g a (latv. Vairą Vike-Freiberga). Atrodytų, kad k a i ­
m y n i n ė s šalies p i r m o j o a s m e n s pavardė turėtų būti nepriekaištingai
p e r t e i k i a m a , deja, i r šiuo atveju p a s i t a i k o jvairių n e t i k s l u m ų . S i p a ­
vardė y r a d v i g u b a ( p i r m o j i d a l i s — p r e z i d e n t ė s m e r g a u t i n ė pavardė,
a n t r o j i - v y r o pavardė), todėl a b u d ė m e n y s j u n g i a m i b r ū k š n e l i u . T a i p
dažniausiai d a r o m a i r lietuvių k a l b o j e : Aplankiusi karius Karmėlavoje ir
Rukloje V V y k ė-F r e i b e r g a iš Karmėlavos uosio išskrido j Palangą
L R 2001 03 16. L i e t u v o s s p a u d o j e p a s i t a i k o i r n e t a i s y k l i n g o p e r t e i k i ­
m o atvejų, pavyzdžiui, n e p a k e i s t a l i e k a p i r m o j o d ė m e n s g a l ū n ė : Tris
dienas iki praėjusio penktadienio Lietuvoje viešėjusi Latvijos prezidentė
Vairą V y k c-F r e i b e r g a pareiškė, kad būtų klaida per artimiau­
sių NATO plėtros etapų į Aljansų pakviesti tik Lictuvų V 2001 03 22, 6;
vartojamas t i k v i e n a s iš pavardės d ė m e n ų : Nors V. Freiberga yra
pirmoji Centrinės ir Rytų Europos prezidentė, ji sėkmingai įsiliejo į pasau­
lio šalims vadovaujančių moterų būrį V 2001 03 15, 38.
K u r kas s u d ė t i n g i a u p e r t e i k t i latvių vyrų asmenvardžių galūnes.
L a b i a u s i a i p a p l i t u s i vardų i r pavardžių g a l ū n ė -s t u r i būti p a k e i s t a
lietuvišku a t i t i k m e n i u - g a l ū n ė - s p o p r i e b a l s i o paprastai k e i č i a m a
į -as: Endzelynas (Endzelins), Uozuolas (Ozols), Vanagas (Vanags), o
atskirais atvejais į -is: Sudrabkalnis (Sudrabkalns), Akurateris (Akura-
ters) (LKKN 69). S p a u d o j e paprastai taip i r d a r o m a : Pagal naujausių
versijų, skandalo užsakovas yra Ventspilio meras Aivaras L em­
ber gas ( A i v a r s L e m b e r g s ) L R 2000 03 04; Pirmas reitingo sųrašc-
italas Frančeskas Kasagrandė, antras - vokietis Erikas Cabelis, trečias -
amerikietis Lensas Armstrongas, latvis R o m anas Va i n š t c i -
nas ( R o m a n s V a i n š t c i n s ) - šeštas R 2001 04 24; Tuo tarpu Latvijos
krepšinio veteranas Kar li s M u i ž niekas (Kärlis M u i ž n i e k s )
baigė krepšininko karjerų ir tapo trenerio A r m undo Kr a u l i -
n i o ( A r m a n d s Kraulius) padėjėju L R 2000 01 03. V i s d ė l t o n e v i s a ­
d a latvių k a l b o s g a l ū n ė s s u l i e t u v i n a m o s t a i s y k l i n g a i : Žemės ūkio mi­
nistru patvirtintas Atis Slaktcris ( A t i s S l a k t e r i s ) , švietimo - Ka rl is
Grciškalnas ( K ä r l i s G r e i š k a l n s ) <...> R 2000 05 06. Pavardės
Grciškalns antrasis d ė m u o s u l i e t u v i n t a s k a i p žodis kalnas, nors p a ­
gal analogiją, pavyzdžiui, Sudrabkalns - Sudrabkalnis (žr. LKKN 69)
2
turėtų būti Greiškalnis .

2
Tokia nuostata galiojo publikacijos skelbimo metu, dabar 2004 m . nutari­
mas pakeistas atvirkščiai.
 Latvių vyrų pavardžių p r i e s a g a -IIIŠ spaudoje taip pat dažniausiai
p a g a l r e i k a l a v i m u s k e i č i a m a į -inis: Latvijos ministras pirmininkas A n -
d ris Berzinis ( A n d r i s B ė r z i n š ) pageidauja kuo greičiau sudaryti
Latvijos ir Lietuvos sutartį dėl kompensacijų išmokėjimo ekologinių ava­
rijų atveju L R 2 0 0 1 0 3 0 9 ; Liaudies partijos nominuotas į merus Ed­
mundas Kraštinis ( E d m u n d s K r a s t i n š ) sakė, jog transporto
bilietas Rygoje vis dar kainuoja 18 santimų L R 2 0 0 1 0 3 13. N e p a k e i s ­
tos p a l i e k a m o s latvių vyrų asmenvardžių galūnės -is i r ~us, nes t o k i ų
esama i r lietuvių k a l b o j e : Tarnybinis automobilis, kuriuo važinėjo dar
buvęs prezidentas Guntis Ulmanis (Guntis Ulmanis), patikri­
nus pasirodė csųs labai blogos techninės būklės L R 2 0 0 0 10 2 1 ; Sovie­
tinį pasaulį sudrebinusios knygos apie seksą autorius latvis Janis Ža­
ly t is (Jänis Z ä l i t i s ) ir prieš dvidešimt metų, ir dabar kartoja tą patį:
pirmiausia turi mokėti mylėti ir būti laimingas meilėje L R 2 0 0 1 0 2 10;
Л nf rasis įtakingas nepilnamečių pornobiznio veikėjas Ingus Tunas
( I n g u s T ū n s ) dirbo Švietimo ministerijos tarptautinių ryšių departamen­
te TV 2 0 0 0 0 1 15.
K a i p jau b u v o m i n ė t a , latvių vyrų pavardės gali turėti i r m o t e ­
riškosios g i m i n ė s daiktavardžių g a l ū n e s -a arba -e. Jos p e r t e i k i a m o s
lietuviškai taip pat, k a i p a t i t i n k a m o s m o t e r ų asmenvardžių galūnės:
„Latvijos kelio" narys Umaras G e i g ė (Ilmärs Geige) nurodė
turįs 5000 latų (31,5 tūkst. litų) skolų L R 2 0 0 1 04 0 4 ; Latvijos amba­
sadorius Švedijoje Janis D r i p ė (Janis D r i p e ) pareiškė protestų dėl
filme pateikiamų komentarų tik praėjus dviem savaitėms po premjeros
Geteborgo festivalyje L R 2001 02 2 1 .
S v a r b u n e t i k t a i s y k l i n g a i p e r t e i k t i latvių asmenvardžių atskiras
balses, p r i e b a l s e s ar visas g a l ū n e s , bet i r juos l i n k s n i u o t i . J e i g u t a i s y k ­
l i n g a i p a s i r i n k t a asmenvardžio v a r d i n i n k o g a l ū n ė , a t i t i n k a m ą a s m e n ­
vardį l i n k s n i u o t i l e n g v i a u .
M o t e r ų vardų ir pavardžių l i n k s n i a v i m a s n ė r a sudėtingas i r p a ­
prastai a t i t i n k a lietuvių k a l b o s l i n k s n i a v i m o sistemą: Ruklos mokomo­
jo pulko kariai Jonavos rajone vakar surengė pietus Latvijos Prezidentei
Va i r a i V y k c i-F r ei b e r g a i L R 2 0 0 1 0 3 16; Tarp jų eksprem­
jero Vilio Krištopano žmona Aiįa, „Misis pasaulis'98" titulo laimėtoja
Ieva Bondarė, šalies prezidentės Va i r o s V y k ė s-F r e i b e r g o s
kanceliarijos vadovo Martinio Bondaro žmona T V 2 0 0 0 01 15; Prieš
inauguracijų prezidentė atėjo pas vienų populiariausių Rygos modcliuo-
 tojų A s n a t c S m e 11 e r ę ( A s n a t e S m e l t e r e ) , ir ši su savo pagal­
bininkėmis per naktį pasiuvo jai elegantiškų kostiumėlį S t 2 0 0 1 0 3 16;
Koncerto staigmena - jaunutės B a ibos Skridęs (Baiba Skridę),
vunderkindo iš Latvijos, atliekamas M. Brucho antrasis smuiko koncer­
tas L R 2 0 0 1 0 4 0 3 .
Vyrų vardų i r pavardžių l i n k s n i a v i m a s taip pat p r i k l a u s o n u o
galūnės p a r i n k i m o . Jeigu asmenvardžio vardininko forma taisyk­
linga, jokių l i n k s n i a v i m o sunkumų n e k y l a : Visuomenė dar nežino
'kai kurių parlamentarų — ekspremjero V ilio Krištopano (Vi-
lis Krištopans; liet. Vi7/s Krištopanas), stambaus verslininko A in a -
r o Š l e s e r i o ( A i n ä r s Š l e s e r s ; l i e t . Ainaras Šleseris) — dabartinės
turtinės padėties L R 2 0 0 1 0 4 0 4 ; Bet Mario Verpakovskio
( M a r i s V e r p a k o v s k i s ; l i e t . Maris Vcrpakovskis) įvarčiai per atrankos
varžybas ir čempionate Portugalijoje privertė politikus perkainoti verty­
bes S N 2 0 0 4 0 6 2 6 . P a s i t a i k o i r s u d ė t i n g e s n i ų p e r t e i k i m o atvejų: Sei­
mo pirmininkas A. P. susitiks su Užsienio reikalų bei Europos reikalų
komitetų nariais, gynybos ministru G irčiu K r i s t o v s k i u (Girts
K r i s t o v s k i s ) L Z 2 0 0 1 0 4 19. K a l b a n t apie latvių vyrų vardą Cirts, be­
je, kilusį iš Gerhards (LPV 1 4 6 ) , p a s t e b ė t i n a , k a d dėl j o s u l i e t u v i n t o s
f o r m o s s u t a p i m o su n e i g i a m o a t s p a l v i o lietuvišku būdvardžiu girtas
g a l i m a s v a r d o variantas su g a l ū n e -is — Girtis. J a m galėtų būti t e i k i a ­
m a p i r m e n y b ė , n o r s s p a u d o j e esama k i t o k i ų pavyzdžių: Latvijos gy­
nybos ministras Girtas Va l d i s K r i s t o v s k i s (Girts Valdis
K r i s t o v s k i s ; l i e t . Girtis Valdis Kristovskis) Švedijos žurnalistams sakė
neatmetąs galimybės, jog kai kurios tarnybos įvairiais būdais siekia papil­
dyti turimą informaciją L R 2 0 0 1 01 0 9 . K a i p n e t a i s y k l i n g o l i n k s n i a v i ­
m o s p a u d o j e p a v y z d y s m i n ė t i n a s atvejis, k a i p r i e latviškos v a r d i n i n k o
g a l ū n ė s p r i d e d a m a lietuviška a t i t i n k a m o l i n k s n i o g a l ū n ė : Netrukus
turi prasidėti kito pedofilijos tinklo organizatoriaus - Švietimo ministe­
rijos darbuotojo I ng u s o Tūno ( I n g u s T ū n s ; l i e t . Ingus Tunas,
k i l m . Ingaus Tūno) teismas L R 2 0 0 0 12 0 4 .
L i e t u v o s s p a u d o j e g a l i m a p a s t e b ė t i n e t i k s l u m ų , atsiradusių dėl
k a l b o s t a r p i n i n k ė s įtakos. T a i i r diakritinių ž e n k l ų p r a r a d i m a s , i r f o r ­
m o s b e g a l ū n ė s ar a n g l i š k o s f o r m o s v a r t o j i m a s : Jauna aktorė Santa
D i d z u s ( S a n t a D i d ž u s ; liet. Santa Didžus) pripažinta festivalyje ge­
riausia L M 2 0 0 0 11 2 4 ; Latviai savo garsenybę ir naująją R. Murtino
draugę manekenę ir aktorę Ines M i s a n (Inese M i s f m e ) laiko tik-
ra avantiūriste L R 2 0 0 1 0 3 17. Latvių k a l b o j e v a r d a i i r pavardės be
galūnių n e v a r t o j a m i , t a i g i greičiausiai š i a m e s a k i n y j e jie rašomi pagal
u ž s i e n i o Šaltiniuose vartojamas f o r m a s . R e m i a n t i s latviškuoju o r i g i ­
n a l u i r vardas, i r pavardė turėtų būti su g a l ū n e -ė: Latvijos modelio ir
aktorės tikrasis vardas yra I n e s ė M i s a n ė L R 2 0 0 1 0 3 17. A p ­
tiktas i r angliškai parašytas latviškas a s m e n v a r d i s : Latvių roko grupės
„Drainstorm" lyderis R ey n a rd a s Cow p e ris (Retiärs Kau­
pers; l i e t . Renaras Kauperis) neseniai buvo pripažintas Latvijos metų
europiečiu L R 2 0 0 0 12 2 7 .
A p i b e n d r i n a n t i š n a g r i n ė t u s pavyzdžius g a l i m a k o n s t a t u o t i , k a d
s u n k i a u s i a lietuviškai p e r t e i k t i latvių k a l b o s i l g u o s i u s b a l s i u s , net
jei a t i t i n k a m o s raidės y r a i r lietuvių k a l b o j e . D a u g i a u s i a pastebėta
balsės o p e r t e i k i m o klaidų, mat ji latviškos k i l m ė s asmenvardžiuose
t u r i būti k e i č i a m a d v i b a l s i u uo. N e l e n g v a b ū n a s u l i e t u v i n t i i r vyrų
asmenvardžių galūnes l i n k s n i u o j a n t asmenvardį, k a i r e i k i a p a s i r i n k t i
t i n k a m ą galūnę. K a d a n g i k a i k u r i e v a r d a i i r pavardės k e l i a u j a iš v i e ­
n o s p a u d o s l e i d i n i o į kitą, j ų p e r t e i k i m a s jau y r a gana nusistovėjęs,
mažiau b ū n a g a l i m y b i ų s u k l y s t i . K i t a v e r t u s , n e t a i s y k l i n g o s f o r m o s
t a i p pat p e r e i n a iš v i e n o l e i d i n i o į kitą — d a u g i a u s i a s u n k u m ų kelia
mažiau ž i n o m ų ar rečiau v a r t o j a m ų asmenvardžių rašymas.

LATVIŲ ASMENVARDŽIAI L I E T U V O S S P A U D O J E

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama latvių asmenvardžių rašyba Lietuvos respubli­

kinėje ir regioninėje spaudoje, pasirodžiusioje po 2000 m . Lietuvos spaudo­
je latvių asmenvardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos tarties taisykles. Išnag­
rinėjus pavyzdžius galima konstatuoti, kad sunkiausia lietuviškai perteikti
latvių kalbos ilguosius balsius, net jeigu atitinkamos raidės yra ir lietuvių
kalboje. Daugiausia pastebėta raidės o perteikimo klaidų, mat ji latviškos
kilmės asmenvardžiuose turi būti keičiama dvibalsiu i/o. Nelengva sulietuvin­
ti ir vyrų asmenvardžių galūnes - pasirinkti tinkamą galūnę, kad būtų galima
vardą taisyklingai linksniuoti. Kadangi kai kurie vardai ir pavardės keliauja
iš v i e n o spaudos leidinio į kitą, jų perteikimas jau yra gana nusistovėjęs ir
aiškus. Kita vertus, netaisyklingos formos taip pat pereina iš vieno leidinio
į kitą - daugiausia sunkumų kelia mažiau žinomų ar retesnių asmenvardžių
vartosena.
 LATVIEŠU PERSONVÄRDI LIETUVAS PRESE

Kopsavilkums

Rakstä analizčta latviešu personvärdu rakstlba Lietuvas republikäniskajä

un regionälajä presč, kas iznäkusi pčc 2000. g. Lietuvas prese latviešu
personvärdus raksta atbilstoši lietuviešu valodas izrunas normäm.
Izanalizčtie piemčri liecina, ka visgrūtak lietuviški atveidot latviešu valodas
garos patskanus, pat ja attieclgi burti ir ari lietuviešu valodä. Visbiežak
konstatčtas burta o atveides k|ūdas, jo tas latviešu cilmes personvärdos
jäatveido ar divskani uo. Nav viegli lietuviskot viriešu personvärdu galotnes -
izvčlčties piemčrotako galotni, lai pčc tam värdu varčtu pareizi loclt. Tä kä
atseviški värdi ceĮo no viena preses izdevuma eita, to atveide i r jau samčra
nostabilizčjusies. Turklät nepareizi atveidotas formas täpat päriet no viena
izdevuma näkamä. Presč vislieläkäs grūtlbas rada mazäk zinämu vai retäku
personvärdu lietošana.

L A T V I A N P E R S O N A L N A M E S IN T H E L I T H U A N I A N PRESS

Summary

T h e article analyses the spelling of Latvian personal names i n the

Lithuanian national and regional papers issued after 2000. Latvian personal
names are spelt according to the Lithuanian pronunciation rules i n the
Lithuanian papers. H a v i n g analyzed the cases a conclusion can be drawn
that Latvian l o n g vowels are the most difficult to convey i n the Lithuanian
language, even though respective letters exist i n Lithuanian as well. T h e
majority of mistakes were observed when transmitting a vowel о as it should
be replaced by a diphthong no in personal names of Latvian o r i g i n . It is
not easy to make endings of men's personal names sound Lithuanian and
select the right ending when inflecting the personal names. A s some names
and surnames are often used by many newspapers the transcription of such
names is already established. O n the other hand some irregular forms are
also passed from one publication to the other. Spelling of less used or less
known personal names causes most of the problems for the press.
 Lietuvių asmenvardžiai Latvijos spaudoje

V c r b a l i o s i n f o r m a c i j o s p a t e i k i m a s žiniasklaidos p r i e m o n ė s e -
rašytinėse ( s p a u d o j e ) arba sakytinėse ( t e l e v i z i j o j e , radijuje) - r e i k a l a u ­
ja jvairių sričių specialistų d ė m e s i o t i e k t u r i n i o , t i e k f o r m o s atžvil­
g i u . K a l b i n i n k a m s s v a r b i a u s i a teksto k a l b i n ė raiška, tinkamiausių
raiškos p r i e m o n i ų p a r i n k i m a s i r t a i s y k l i n g u m a s , n e r e t a i j ų d ė m e s y s
k r y p s t a j ž i n i a s k l a i d o j e v a r t o j a m ą specifinį l e k s i k o s sluoksnį - t i k r i ­
1
n i u s ž o d ž i u s . T i k r i n i ų žodžių p a p l i t i m a s i r p a t e i k i m a s b ū n a įvairus,
k a d a n g i v a r t o j a m i i r savos k a l b o s , i r iš kitų k a l b ų at ėj ę įstaigų, o r g a ­
n i z a c i j ų , leidinių, s p o r t o , m e n o k o l e k t y v ų i r k i t i p a v a d i n i m a i , taip
pat asmenvardžiai. R a š y t i n ė s i n f o r m a c i j o s šaltinių ( s p a u d o s ) analizė
r o d o , k a d asmenvardžiai b e n e l a b i a u s i a i paplitę laikraščiuose i r ž u r n a ­
l u o s e . K a l b o s s p e c i a l i s t a m s t e n k a rūpintis jų p e r t e i k i m o p r i n c i p a i s ,
s t e b ė t i , k a i p l a i k o m a s i p r i i m t ų taisyklių, t a i s y t i n e t a i s y k l i n g a s f o r m a s .
T a i y p a č s v a r b u s p a u d o j e , nes ji p r i e i n a m a plačiajai v i s u o m e n e i i r iš
dalies f o r m u o j a ž m o n i ų k a l b o s j a u s m ą - dažnai į spaudą ž i ū r i m a k a i p
į t a i s y k l i n g o s k a l b o s pavyzdį.
K a l b o s praktikoje šiems klausimams skiriama nemažai dėmesio
t i e k L i e t u v o j e , t i e k L a t v i j o j e , n o r s požiūris į kitų k a l b ų asmenvardžių
p e r t e i k i m ą r a š y t i n i a m e tekste abiejose k a i m y n i n ė s e šalyse y r a s k i r t i n ­
gas. L i e t u v i ų k a l b o j e n o r m a l a i k o m a s šių tikrinių žodžių (su k a i k u ­
r i o m i s i š i m t i m i s ) p a t e i k i m a s o r i g i n a l o k a l b o s f o r m a , kartais s k l i a u s ­
t u o s e t r a n s k r i b u o j a n t lietuviškai. P r i e o r i g i n a l o k a l b o s asmenvardžių
2
p o a p o st r o f o gali būti p r i d ė t o s lietuviškos g a l ū n ė s (LKKN 54-74) .
L a b i a u r e g l a m e n t u o t a s y r a n e l o t y n i š k o s a b ė c ė l ė s kalbų asmenvardžių
p e r t e i k i m a s lietuvių k a l b a - V a l s t y b i n ė lietuvių k a l b o s k o m i s i j a y r a
išleidusi k e l e t ą n o r m i n i ų aktų šiais k l a u s i m a i s (dėl k i n ų i r j a p o n ų s k i e -

1
Publikacijoje buvo vartotas terminas tikriniai vardui.
2
Publikacijoje visos nuorodos buvo straipsnio gale, bet šio r i n k i n i o struktūra
kitokia, todėl šaltiniai n u r o d o m i po citatų ar kiti) teiginių, o k o m e n t a r a i -
išnašose.
 m e n ų a t i t i k m e n ų , h e b r a j i š k ų r a š m e n ų - plačiau žr. LKKN). Išsamiau
nelietuviškų pavadinimų t r a n s k r i b a v i m a s lietuvių k a l b a r e g l a m e n t u o ­
tas e n c i k l o p e d i j o s r e i k m ė m s (NTVR).
Latvių k a l b o s nuostatos - p e r t e i k t i t i k r i n i u s žodžius taip, k a i p
t a r i a m a . Latvių k a l b i n i n k a i y r a p a r e n g ę kitų kalbų tikrinių žodžių
p e r t e i k i m o latvių k a l b a t a i s y k l e s i r išleidę n e m a ž a i i n s t r u k c i j ų dėl v o ­
k i e č i ų , p r a n c ū z ų , a n g l ų , ispanų, italų, estų, s u o m i ų , s e n o v ė s g r a i k ų ,
rusų, bulgarų, arabų k a l b ų , taip pat J A V geografinių pavadinimų ta­
r i m o i r rašybos (NCIP). P o i l g e s n ė s p e r t r a u k o s — 1993 m . — išėjo p a ­
k a r t o t a ( p a t o b u l i n t a ) rusų tikrinių žodžių rašybos i n s t r u k c i j a (KIP),
o naujausi šio c i k l o l e i d i n i a i apie l e n k ų ir v e n g r ų tikrinių žodžių p e r ­
t e i k i m o p r i n c i p u s išleisti 1 9 9 8 m . ( i n s t r u k c i j ų r e n g i m a s k e l e t ą m e t ų
3
b u v o n u t r ū k ę s ) . A t s i r a d u s b ū t i n y b e i k e i s t i L a t v i j o s g y v e n t o j ų pasus,
t e k o p a k o r e g u o t i k a i k u r i u o s asmenvardžių r a š y m o dėsnius i r išleisti
instrukciją pasų poskyrių d a r b u o t o j a m s (N). Š i u o m e t u parengtas at­
naujintas u ž s i e n i o kalbų asmenvardžių p e r t e i k i m o latvių k a l b a t a i s y k ­
lių r i n k i n y s , t i k k o l kas jis dar n e p a t v i r t i n t a s , todėl n e t u r i j u r i d i n ė s
galios i r y r a t i k r e k o m e n d a c i n i o p o b ū d ž i o (/). T a i s y k l ė s e k a l b a m a i r
apie lietuvių t i k r i n i u s žodžius, jų r a š y m o latvių k a l b a i n s t r u k c i j a b u v o
išleista 1961 m . ( L V / ) . Š i a m e l e i d i n y j e s u k a u p t a gana d a u g p r a k t i k o j e
reikalingų d u o m e n ų : dažniausiai v a r t o j a m i v a r d a i , pavardės, taip pat
vietovardžiai, todėl jis išlieka a k t u a l u s l i g šiol, n o r s a t s k i r u s p u n k t u s
yra tekę patikslinti.
Latvių k a l b a i b ū d i n g i d u p a g r i n d i n i a i vardų i r pavardžių var­
t o j i m o p r i n c i p a i : p i r m a , v a r d o i r pavardės t u r ė t o j o g i m i n ę t i e k l a t ­
viškos k i l m ė s , t i e k kitų kalbų k a i t o m u o s e asmenvardžiuose rodo
v y r i š k o s i o s arba m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s g a l ū n ė (išimtis - n e k a i t o m i
asmenvardžiai), antra, kitų k a l b ų asmenvardžiai latvių k a l b a p e r t e i ­
k i a m i r e m i a n t i s jų t a r i m u (ne rašyba) o r i g i n a l o k a l b a i r įtraukiami į
latvių k a l b o s g r a m a t i n ę s i s t e m ą . N a u j a u s i o s taisyklės, r e g l a m e n t u o ­
j a n č i o s vardų i r pavardžių v a r t o j i m ą L a t v i j o j e - Noteikumi par vardu
un uzvūrdu identifikacijų un pareizrakstibu dokumentos, patvirtintos
M i n i s t r ų k a b i n e t o 1 9 9 6 m . g e g u ž ė s 14 d . P a s t a r u o j u m e t u l e i d ž i a m a
į pasą ar kitą a s m e n s d o k u m e n t ą p a p i l d o m a i įrašyti asmenvardį o r i g i ­
n a l o f o r m a , j e i g u to r e i k a l a u j a a s m u o tais atvejais, k a i a s m e n v a r d ž i o
3
I'o 1999 m . pasirodė dar kitų kalbų tikrinių žodžių rašybos naujos ar at­
naujintos instrukcijos: anglų (2006), prancūzų (2004), kinų (2006), armėnų
(2009).
t a r i m a s ( a t i t i n k a m a i i r rašyba latvių k a l b a ) labai s k i r i a s i n u o o r i g i n a ­
l o k a l b o s grafinės f o r m o s . K a i p pavyzdžiai m i n ė t i Džons Raits (John
Wright) i r Sjū Ellena Dograna (Sue Ellen Beaugrande). Taip galima elg­
tis i r k i t o k i o p o b ū d ž i o tekstuose - p o pirmąkart p a m i n ė t o k i t o s k a l ­
b o s t i k r i n i o žodžio s k l i a u s t e l i u o s e patartina įrašyti o r i g i n a l o f o r m ą :
Rajs Oldridžs (Rye Aldrige) (I).
K a d a n g i latvių i r lietuvių k a l b o s y r a g i m i n i n g o s , lietuvių a s m e n ­
vardžiai latvių k a l b a p e r t e i k i a m i r e m i a n t i s ne o r i g i n a l o g r a f i k a , o t a ­
r i m u ( l i e t u v i ų k a l b o j e taip pat e l g i a m a s i i r s u latvių asmenvardžiais).
Šiais atvejais r e i k i a p a i s y t i t a m tikrų taisyklių, k a d būtų išlaikyta k u o
d i d e s n ė p a n a š u m o s u o r i g i n a l u f o r m a , bet t u o pačiu m e t u n e p a ž e i s ­
ti p e r t e i k i a m o s k a l b o s n o r m ų . N o r s lietuvių k a l b o s tikrinių žodžių
r a š y m o latvių k a l b a i n s t r u k c i j a išleista prieš d a u g i a u k a i p 50 m e t ų ,
p r a k t i k o j e i k i šiol k y l a įvairių p r o b l e m ų . A p i e latvių asmenvardžių
p e r t e i k i m ą lietuvių k a l b i n ė j e literatūroje rašyta ( S k a r d ž i u s 1998;
G r e n d a 1970; G i r d e n i s 1 9 9 6 ; R a d z i n i s 1 9 9 3 ; G i r d v a i -
nytė, Kvašytė 1997; K v a š y t ė 1 9 9 8 ) , apie lietuvių tikrinių
žodžių p e r t e i k i m ą latviškuose tekstuose taip pat k a l b ė t a ne kartą ( В а -
lode 1982; B e r t u l i s 1 9 7 3 ; B 1 i n k e n а 1974), tačiau k a l b o s
p r a k t i k a r o d o , k a d šie k l a u s i m a i y r a aktualūs.
I n f o r m a c i j o s apie s v a r b e s n i u s įvykius L i e t u v o j e i r lietuvių p a s i e ­
k i m u s d a u g i a u s i a b ū n a d i d e s n i u o s e L a t v i j o s laikraščiuose - rašoma
apie r e i k š m i n g a s p o l i t i n i o , ū k i n i o g y v e n i m o naujienas (pavyzdžiui,
r i n k i m a i , vyriausybės n u t a r i m a i , įmonių veikla), kultūros ir sporto
r e n g i n i u s , šiaip iš p i r m o žvilgsnio n e r e i k š m i n g a s s m u l k m e n a s . K a r ­
tais g a l i m a a p t i k t i i r p r a n e š i m ų apie įvairias į d o m y b e s arba n e l a i m e s
L i e t u v o j e . Š i e k t i e k rečiau apie L i e t u v ą r a š o m a ž u r n a l u o s e - čia te­
m o s p a r i n k i m ą iš d a l i e s l e m i a a t s i t i k t i n u m a s . T a i g a l i būti i n t e r v i u su
garsiais, į d o m i a i s Ž m o n ė m i s j ų j u b i l i e j ų ar d i d e s n i ų l a i m ė j i m ų p r o g a ,
svarbesnių v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o įvykių apžvalga, tačiau dėl l e i d i ­
n i o s p e c i f i k o s j i n e b ū n a t o k i a o p e r a t y v i . Panašios i n f o r m a c i j o s g a l i m a
rasti i r įvairiuose r a j o n i n i u o s e , ž i n y b i n i u o s e laikraščiuose. D a u g i a u ­
sia lietuviškų asmenvardžių s u r i n k t a iš didžiausio L a t v i j o s dienraščio
Diena ( D ) , taip pat iš laikraščių Bizness & Baltija (BB), Literatūra.
Mūksla. Mes [Literatūra. M e n a s . M e s ] ( L M M ) i r ž u r n a l o Rigas Laiks
4
[ R y g o s laikas] ( R L ) .

4
Toliau pateikiama atitinkama pavadinimo santrumpa ir data - diena, mėnuo,
metai, t. y. taip, kaip rašoma latvių kalba, o žurnalo - metai ir numeris.
 Iš lietuviškų asmenvardžių L a t v i j o s s p a u d o j e d a u g i a u s i a a p t i n k a ­
m a populiarių p o l i t i k o s i r v i s u o m e n ė s v e i k ė j ų , taip pat ž y m i ų s p o r t i ­
n i n k ų i r m e n i n i n k ų vardų, pavardžių. Dažniausiai tai d a r o m a t a i s y k ­
l i n g a i , t. y. išlaikomas balsių i l g u m a s , priebalsių m i n k š t u m a s , o l i e t u ­
viškos g a l ū n ė s k e i č i a m o s latviškomis ( y p a č k a i lietuvių k a l b o j e v a r d o
galūnė -as a t i t i n k a latvių - s ) : ValJs Adamkus D 03.02.1999. (Valdas
A d a m k u s ) , Ajgirds Brazausks D 03.02.1999. (Algirdas Brazauskas),
VTtauts Landsbergis D 15.01.1998. (Vytautas Landsbergis), Aįgirds
Saudargs D 31.10.1997. ( A l g i r d a s Saudargas), Kęstutis Čilinsks
D 1 5 . 0 4 . 1 9 9 8 . ( K ę s t u t i s Č i l i n s k a s ) , Kęstutis Glavecks D 23.02.1998.
( K ę s t u t i s G l a v e c k a s ) , Violeta Gaižauskaite D 23.02.1998. (Violeta
5
G a i ž a u s k a i t ė ) , Vida Bielskite D 27.01.1999. (Vida Bielskytė), Aids
Palubinsks D 15.01.1998. ( A i d a s P a l u b i n s k a s ) , Laima Andrikiene
D 1 5 . 0 1 . 1 9 9 8 . ( L a i m a A n d r i k i e n ė ) , Rims Kurtinaitis D 18.04.1998.
( R i m a s K u r t i n a i t i s ) , Jons Kazlausks D 1 6 . 0 4 . 1 9 9 8 . (Jonas Kazlaus­
6
kas), Zigms Stonkus B B 20.10.1998. (Zigmas Stonkus) .
P a g a l naujausią i n s t r u k c i j ą lietuvių k a l b o s m i n k š t u m o ž e n k l ą i ,
m i n k š t i n a n t į prieš tai esantį priebalsį (latvių k a l b a i t o k i a g r a f e m o s /
f u n k c i j a n e b ū d i n g a ) latviškai g a l i m a p e r t e i k t i t r e j o p a i : 1) minkštąja
p r i e b a l s e ( p o priebalsių g, k, l, n ) ; 2) raide / ( p o priebalsių b, c, d,
m, p, r, s, /, v, z ) ; 3) paprasčiausiai praleidžiant ( p o priebalsių č, š,
ž, dz) (I 3 5 - 3 6 ) . A n t r a s i s p u n k t a s y r a n a u j o v ė , k a d a n g i l i g šiol l i e t u ­
viškosios g r a f e m o s / m i n k š t i n i m o f u n k c i j a latvių k a l b o j e atsispindėjo
t i k tais atvejais, k a i latvių k a l b o j e y r a a t i t i n k a m o s m i n k š t ų j ų p r i e b a l ­
sių raidės -g, k, /, n:Dainus Adomaitis D 18.04.1998. (Dainius A d o ­
m a i t i s ) , SauĮus Sondeckis R L 1 9 9 6 . 12. ( S a u l i u s S o n d e c k i s ) , Šarūns
Marčulonis D 1 8 . 0 4 . 1 9 9 8 . ( Š a r ū n a s M a r č i u l i o n i s ) . N o r s šis t e o r i n i s
p r i n c i p a s aiškus, p r a k t i k o j e jo ne v i s a d a p a i s o m a : Vidmants Stanulis
D 2 3 . 0 2 . 1 9 9 8 . ( V i d m a n t a s S t a n i u l i s ) - turėtų būti Stanulis, VTtauts
Pakalniškis D 07.03.1998. (Vytautas Pakalniškis) - Pakalniškis.
S p a u d o j e a p t i k t a įvairių asmenvardžių variantų - tai i r v i e n o as­
m e n s , i r skirtingų a s m e n ų v a r d a i , pavardės. P a s i t a i k o f o r m ų , k u r i a s
5
Naujesnės nuostatos leidžia šį lietuvių vyrų vardą keisti forma Aidis, kad
būtų išvengta h o m o n i m u o s su ligos pavadinimu aids.
6
Pateikiama tik po vieną skirtingą pavyzdį, nors tų pačių vardų Latvijos spau­
doje aptikta daugiau; čia tik norima iliustruoti tendencijas, nekalbama apie
asmenvardžių vartojimo dažnumą.
galima laikyti korektūros klaidomis, o kai kurie kiti variantai n u m a ­
t y t i taisyklėse, pavyzdžiui, minkštasis arba kietasis p r i e b a l s i s g , k v a r ­
tojamas prieš priešakinės eilės b a l s i u s /, / , y, e, ė, ę i r d v i b a l s i u s ie, ei
(I 35): Cintars Einikis D 1 8 . 0 4 . 1 9 9 8 . ( G i n t a r a s E i n i k i s ) , Gintauts Se­
reika D 2 7 . 0 1 . 1 9 9 9 . i r Cintauts Sereika D 29.01.1999. (Gintautas S e ­
r e i k a ) , Cintars Rinkevičs D 0 7 . 0 1 . 1 9 9 8 . ; R L 1996. 12 ( G i n t a r a s R i n ­
7
k e v i č i u s ) , tačiau O p e r o s t e a t r o programose ir skelbimuose neretai
l a t v i š k a m e tekste r a š o m a o r i g i n a l o f o r m a Gintaras Rinkevičius. Slavų
k i l m ė s p r i e s a g o s -avičius, -evičius, -ovičius galūnės balsis u latviškai
n e p e r t e i k i a m a s , o p r i e s a g i n i s balsis gali išlikti t r u m p a s arba pailgėti:
priesagoje -evičius, j e i g u lietuvių k a l b o j e e i l g i n a m a s t v i r t a g a l e p r i e ­
g a i d e , — č v i č s (I 38): Virginijs Praškevičs D 18.04.1998. (Virginijus
P r a š k e v i č i u s ) , Zigms Zinkcvičs D 15.04.1998. (Zigmas Zinkevičius),
Minelaugs Stankevičs D 15.04.1998. (Mindaugas Stankevičius). S p a u ­
doje a p t i k t a i r lietuviška p r i e s a g a -avičius, latviškai p e r t e i k t a s u ilgąja
balse: Jons Rudojūvičs B B 2 0 . 1 0 . 1 9 9 8 . (Jonas R u d o l i a v i č i u s ) .
[ v a i r i u o s e s t r a i p s n i u o s e p a s t e b ė t i net t r y s v a r d o Audrius ir d u pa­
vardės Butkevičius r a š y m o v a r i a n t a i : Audris Butkčvičs D 06.02.1998.,
AudrsButkevičsD 1 4 . 0 1 . 1 9 9 8 . - g e n . Audra Butkcviča D 31.10.1997.,
Audrus Butkčvičs (pagal naujausias i n s t r u k c i j a s t u r ė t ų būti Audr-
jus Butkčvičs arba Butkčvičs). S k i r t i n g a i rašomi i r k i t i v a r d a i , kurių
šaknyse y r a p r i e b a l s i s r i r m i n k š t u m o ž e n k l a s /: VTtcnis Andrukaitis
D 2 3 . 1 2 . 1 9 9 7 . ( V y t e n i s A n d r i u k a i t i s ) - p a g a l naujausias nuostatas
reikėtų rašyti Vitenis Andrjukaitis; Andris Kubilis D 31.10.1997. ( A n -
c\nusKubilius),bctAndrsMeškausksD 23.02.1998.(AndriusMeškaus-
kas). K a d a n g i i r latvių Andris, i r lietuvių Andrius yra bendros kilmės
( k i l e iš graikų andrcios - 'vyriškas, drąsus') (LVKŽ 7 4 ; LPV 5 6 ) , n e
v i s a d a p a v y k s t a p a s i r i n k t i i r p e r t e i k t i b ū t e n t tradicinę lietuvių k a l b o s
f o r m ą ; turėtų būti Andrjus. S k i r t i n g a i p e r t e i k t a s i r vardas Darius (pagal
naujausias t a i s y k l e s Darjus): Darus Tarasevičs D 15.01.1998. (Darius
T a r a s e v i č i u s ) , užtat Žalgirio k r e p š i n i n k o Dariaus Maskoliūno vardas
p e r t e i k t a s d v e j o p a i : t a i s y k l i n g a i (Darjus Maskojūns D 18.04.1998.), ir
p r i d ė j u s latvišką g a l ū n ę p r i e lietuviškos - Darjuss. T a i rodo spaudoje
a p t i k t a k i l m i n i n k o f o r m a Darjusa D 1 6 . 0 4 . 1 9 9 8 . Latviška vyriškosios
g i m i n ė s g a l ū n ė -s p r i e lietuviško a s m e n v a r d ž i o pridėta i r k i t a i s a t v e -

7
Kalbama apie Latvijos nacionalinę operą, kur dirigentu dirbo Gintaras R i n ­
kevičius.
 jais: Antonass Sutkus L M M 2 2 . 1 0 . 1 9 9 8 . , 15 ( A n t a n a s S u t k u s ) ( n e t a i ­
s y k l i n g a i perteiktas i r v a r d o k a m i e n a s - turėtų būti rašoma Antans),
Tomass Masjulis D 1 8 . 0 4 . 1 9 9 8 . ( T o m a s M a s i u l i s ) - latviškai vardas
p e r t e i k i a m a s Toms. P r a k t i k o j e t a m tikrų s u n k u m ų galėtų atsirasti dėl
šių v i e n o s k i l m ė s vardų ( l i e t u v i ų k a l b o j e jis k i l d i n a m a s iš h e b r a j ų
Те'от ' d v y n y s ' (LVKŽ 3 5 0 ) ; latvių k a l b o j e - siejamas su v a r d u To­
mass iš a r a m i e č i ų te'ūma ' d v y n y s ' (LPV 3 0 8 ) - tradiciškai tariamas
d v i b a l s i s uo, o lietuvių - t a i p , k a i p rašoma - t r u m p a s i s balsis o.
Jeigu abiejose k a l b o s e b e n d r o s k i l m ė s v a r d a i t u r i s k i r t i n g a s t r a ­
d i c i n e s f o r m a s , tai gali turėti įtakos f o r m o s p a r i n k i m u i . „ K l a u s i m ą
dėl to, k a i p rašyti v a r d u s , k u r i e a p t i n k a m i k e l i o s e k a l b o s e , reikėtų
spręsti pagal v i e n u s i r t u o s pačius k r i t e r i j u s . N u r o d y m u o s e dėl rusų
k a l b o s tikrinių žodžių r a š y m o latvių k a l b a , p v z . , y r a p a s a k y t a : „Ilga
balsė paprastai rašoma tuose rusų m o t e r ų i r vyrų v a r d u o s e , k u r i e y r a
t o k i e pat, k a i p latvių k a l b o j e . " M a n o m a , k a d panašiai reikėtų elgtis
rašant lietuvių v a r d u s , k u r i e v a r t o j a m i i r latvių k a l b o j e , p v z . , Adolfs,
Albins, Justins, Leokadija, Natalija i r p a n . " (13 ė r t u 1 i s 1 9 7 3 , 135).
V i s d ė l t o p a s t a r u o j u m e t u l a i k o m a s i n u o s t a t o s , k a d asmenvardžiai p e r ­
t e i k i a m i k u o arčiau o r i g i n a l o (/ 3 5 ) : latv. Kazimirs (žodyne fiksuota
i r f o r m a Kazimers; iš slavų kazili 'įsakyti' + mir ' p a s a u l i s ' ) , taip pat a t i ­
t i n k a m a s m o t e r s vardas Kazimira (LPV 193) - liet. Kazimieras (slavų
kaz- ' s a k y t i ' + meru 'garsus') (LVKZ 223). Spaudoje aptikti keli to­
k i e asmenvardžiai, tačiau jie p e r t e i k t i n e v i e n o d a i : Kazimirs Kovarsks
D 05.02.1998. ( K a z i m i e r a s K o v a r s k a s ) , bet Kazimiera Prunskiene
D 0 6 . 0 2 . 1 9 9 8 . ( K a z i m i e r a P r u n s k i e n ė ) . K a d a n g i s k i r i a s i t i k lietuvių
asmenvardžių g i m i n ė , latviškai jie turėtų būti p e r t e i k t i a t i t i n k a m a i Ka-
zimiers i r Kazimiera. Latv. Irena - liet. Irena (iš graikų cirčnč ' t a i k a ; r a ­
m y b ė ' ) (LVKŽ 198; LPV 168): IreneMilkcvičutc D 07.01.1998. (Irena
M i l k e v i č i ū t ė ) - i r garsios o p e r o s solistės vardas, i r jos pavardė latvių
k a l b a p e r t e i k t i n e t a i s y k l i n g a i (pavardės priesagoje t u r i b ū t i išlaikyta i l ­
goji b a l s ė , taip pat ž y m ė t a s priebalsių m i n k š t u m a s - Irena AliĮkevičūlc).
Latv. Arturs (kartais i r Artūrs) (iš keltų artos ' s t i p r u s ' + ur ' l o k y s ' )
(LVKŽ 8 0 ; LPV 7 0 ) - liet. Artūras: Artūrs Pauluusks D 29.01.1999.
( A r t ū r a s P a u l a u s k a s ) . Latv. Stanislaus - liet. Stanislovas (iš slavų sia­
ni 'stok!' 4- slavą ' š l o v ė ' ) (LVKŽ 3 3 5 ; LPV 2 9 7 ) : Stanislovs Ihtškėvičs
D 0 6 . 0 2 . 1 9 9 8 . ( S t a n i s l o v a s B u š k e v i č i u s ) , o k i t a m e straipsnyje p a v a r ­
totas šio a s m e n s v a r d o t r u m p i n y s - Stasis Ihiškevičs D 27.01.1999.
Latv. Aloizs - l i e t . Aloyzas (iš s e n o v ė s v o k . aukšt. al ' v i s a ' + wisi
'išmintingas') (LVKŽ 72; LPV 52): Aloizs Sakais D 29.01.1998.
( A l o y z a s S a k a l a s ) - a t i t i n k a m a i Aloizs Sakais. Latv. Valdcmūrs, Vol-
demūrs - l i e t . Valdemaras, Voldemaras (iš s e n o v ė s v o k . aukšt. waltan
' v a l d y t i ' + mari 'garsus, ž y m u s ' ) (LVKŽ 3 6 2 ; LPV 3 1 5 ) : ValdemūrsHo-
8
mičs D 16.04.1998. (Valdemaras Chomičius ) - Valdemars Homičs.
Latv. AlbTns - l i e t . Albinas (iš l o t . a/fcus 'baltas, s k a i s t u s ' ) (LVKŽ 64;
L P V 4 8 ) : AlbTns Zuzevičs D 1 7 . 0 3 . 1 9 9 8 . ( A l b i n a s Z u z e v i č i u s ) ; AlbTns
Januška D 2 3 . 0 2 . 1 9 9 8 . ( A l b i n a s J a n u š k a ) - t i k s l i lietuvių v a r d o f o r ­
m a latviškai - Albins. Latv. Egidijs - l i e t . Egidijus ( i š graikų aigis
( k i l m . a/£/(/os) ' e g i d a , D z e u s o s k y d a s ' ) (LVKŽ 132; LPV \07): Egidijs
Bičkausks D 1 7 . 0 3 . 1 9 9 8 . ( E g i d i j u s B i č k a u s k a s ) , Egidijs Bičkausks
D 2 7 . 0 1 . 1 9 9 9 . ; Egidijs Kūris D 07.01.1998. (Egidijus Kūris) - čia
n e t a i s y k l i n g a s t i e k v a r d o , t i e k pavardės p e r t e i k i m a s : Egidijus Kūris.
Latv. Pūvils - l i e t . P o u / / s ( i š l o t . paulus'mažas') (LVKŽ 2 9 8 ; LPV 2 5 9 -
260): Pūvils Gilis D 3 1 . 1 0 . 1 9 9 7 . ( P o v i l a s G y l y s ) - turėtų būti Povils
Cilis.
N e r e t a i t a m tikrų s u n k u m ų a t s i r a n d a n o r i n t a t k u r t i lietuviškos
pavardės o r i g i n a l ą , k a i latvių k a l b a j i rašoma s u g a l ū n e -is - l i e t u ­
viškai tai g a l i būti i r -is, i r -ys, pavyzdžiui, lietuvių k a l b o s pavardžių
ž o d y n e rastos k e t u r i o s m i n ė t o s pavardės f o r m o s : Gilis, Gilys, Gylis,
Gylys (LPŽ I 6 6 6 ) , o latvių k a l b a jos a t i t i n k a m a i p e r t e i k i a m o s f o r ­
m o m i s Gilis i r Gilis (arba Cilis i r Cilis). Panašių vardų, pavardžių
rasta i r k i t u o s e s p a u d o s š a l t i n i u o s e : Kazis Bobelis D 15.04.1998. ( K a ­
zys B o b e l i s ) ; Arūns Bubnis D 29.01.1998. (Arūnas B u b n y s ) ; Rimants
Dagis D 31.10.1997. (Rimantas Dagys). S u n k u m ų kalbos praktikoje
gali k i l t i i r dėl k a i kurių kitų v y r i š k o s i o s g i m i n ė s pavardžių galūnių
p e r t e i k i m o , pavyzdžiui, Babilis, Babilius (LPŽ I 146) - a t i t i n k a m a i i r
latvių k a l b o j e reikėtų išlaikyti d v i pavardės f o r m a s Babilis ir Babijus,
tačiau p r a k t i k o j e taip n e v i s a d a d a r o m a - v i e n o i r t o paties a s m e n s
pavardė p e r t e i k i a m a s k i r t i n g a i : Vines Babiįus B B 20.1.1998., Vines
Babilis D 23.02.1998. (Vincas Babilius).
S u n k u atpažinti a s m e n į i r p a s i r i n k t i taisyklingiausią v a r d o ar p a ­
vardės f o r m ą , j e i g u jis nėra p o p u l i a r u s . Latvių k a l b o j e nėra v a r t o j i ­
m o t r a d i c i j o s , nes i r lietuvių k a l b o j e g a l i m i asmenvardžių variantai

" Publikacijoje netikslus originalas, todėl nieko nepasakyta apie lietuvių ch

perteikimą.
su s k i r t i n g o m i s g a l ū n ė m i s ( v i s i iš LPŽ II): Stončys, Stončius (825);
Smalius, Smalys, Smalis ( 7 6 8 ) ; Radvila, Radvilas (554), Radživilas,
Radžvila, Radžvilas ( 5 5 8 ) , Stoma, Stomas ( 8 2 5 ) , Oleka, Olekas (346):
VTtauts Radžvils D 2 3 . 1 2 . 1 9 9 7 . ( V y t a u t a s R a d ž v i l a s ) , Jozs Oleks
D 2 9 . 0 1 . 1 9 9 9 . (Juozas O l e k a s ) . G a l i būti s k i r t i n g a i r šaknis: Rauką,
Raukas {LPŽ II 5 8 3 ) , Riauka (LPŽ II 6 0 2 ) . P i r m i a u s i a s v a r b u t i k s l i a i
išsiaiškinti a s m e n v a r d ž i o o r i g i n a l o f o r m ą i r t i k tada j ą p e r t e i k t i l a t ­
vių k a l b a . T a d a galbūt L a t v i j o s s p a u d o j e n e b ū t ų asmenvardžių p e r t e i ­
k i m o variantų: Jozs Gauduts D 1 7 . 0 3 . 1 9 9 8 . (Juozas G a u d u t i s ) - Jozs
Gaudutis.
T a m t i k r o s įtakos p e r t e i k i a n t lietuvių asmenvardžius g a l i turėti
i r k a l b o s t a r p i n i n k ė s , pavyzdžiui, k a i i n f o r m a c i j a g a u t a iš t a r p t a u t i ­
nių šaltinių. K a i lietuviški t i k r i n i a i žodžiai p a t e n k a į latvių kalbą ne
t i e s i o g i a i , o p e r kitas - dažniausiai p e r rusų arba a n g l ų — kalbas, jų
f o r m o s gali b ū t i iškraipytos, t o d ė l visų p i r m a r e i k ė t ų a t k u r t i o r i g i ­
nalą, p e r t e i k i a m ą latviškai. T i k r i a u s i a i dėl rusų k a l b o s įtakos g a l ė j o at­
sirasti f o r m o s Radzjavičus v i e t o j Radzevičs (Radzevičius), /. Raišjalis
B B 2 0 . 1 0 . 1 9 9 8 . (J. R a i š e l i s ) , Cedimins Miškins D 06.02.1998. (Gedi­
m i n a s M i š k i n i s ) — tai galėtų būti k o r e k t ū r o s k l a i d a arba panašios rusų
pavardės įtaka. Pavardę r e i k ė t ų rašyti Miškinis (arba Miškinis). Anglų
k a l b a g a l ė j o p a v e i k t i f o r m ų Kėstutis Šcstoks D 18.04.1998. (Kęstutis
Š e š t o k a s ) ; Sojūns D 2 9 . 0 1 . 1 9 9 8 . ( Š o l i ū n a s ) ; Slezcvics D 31.10.1997.
( Š l e ž e v i č i u s ) atsiradimą. Latvių k a l b a šias pavardes r e i k ė t ų rašyti a t i ­
t i n k a m a i Sofūns, Seštoks, Sležcvičs arba Slcžčvičs.
S v e t i m ų tikrinių žodžių (ypač a s m e n v a r d ž i ų ) perteikimas yra
gana svarbus įvairioms k a l b o m s . T i k r i n i ų lietuvių ( k a i p i r latvių)
k a l b o s žodžių p e r t e i k i m o k l a u s i m a i s d o m i m a s i i r r a š o m a t i e k latvių,
t i e k lietuvių k a l b i n ė j e literatūroje, s p a u d o j e , tačiau dar d a u g ką g a l i ­
m a t o b u l i n t i . Z i n i a s k l a i d o s d a r b u o t o j a m s r e i k ė t ų įsiklausyti į k a l b i ­
n i n k ų p a t a r i m u s , s k l e i s t i i n f o r m a c i j ą apie parengtas t a i s y k l e s k i t i e m s
i r p a t i e m s v a r t o t i tikslias asmenvardžių f o r m a s . D ė l asmenvardžių p e r ­
t e i k i m o k a l b o s p r a k t i k o j e a t s i r a n d a n e m a ž a i p r o b l e m ų i r juos rašant
o r i g i n a l o f o r m a , ir perteikiant pagal tarimą. V i s dėlto e i l i n i o skaity­
tojo, k a l b o s v a r t o t o j o atžvilgiu p r i i m t i n e s n ė y r a nuos t at a p e r t e i k t i
kitų k a l b ų asmenvardžius p a g a l jų tarimą. T a d a k i e k v i e n a s , s k a i t a n t i s
tekstą, galėtų i r atpažinti p a m i n ė t ą a s m e n į , ir t a i s y k l i n g a i ištarti jo
vardą b e i pavardę. N e m o k a n t u ž s i e n i o kalbų d a b a r tai ne v i s a d a į m a ­
noma.
 LIETUVIŲ ASMENVARDŽIAI LATVIJOS SPAUDOJE

Santrauka

T i k r i n i a i žodžiai pateikiami žiniasklaidos šaltiniuose įvairiai, nes vartoja­

m i ir savos kalbos, ir iš kiti} kalbų atėję įstaigų, organizacijų, leidinių, sporto,
meno kolektyvų ir kiti pavadinimai, taip pat asmenvardžiai. Rašytinės infor­
macijos šaltinių (spaudos) analizė rodo, kad asmenvardžiai bene labiausiai
paplitę laikraščiuose ir žurnaluose, todėl kalbininkams tenka rūpintis jų per­
teikimo principais, stebėti, kaip laikomasi priimtų taisyklių, taisyti netaisyk­
lingas formas.
Svetimų tikrinių žodžių (ypač asmenvardžių) perteikimas daugeliui
kalbų yra gana opi problema. Lietuvių (kaip ir latvių) kalbų tikrinių žodžių
perteikimo klausimais d o m i m a s i ir rašoma tiek latvių, tiek lietuvių kalbinėje
literatūroje, spaudoje, tačiau dar daug ką galima t o b u l i n t i . Žiniasklaidos
darbuotojams reikėtų įsiklausyti į kalbininkų patarimus, skleisti i n f o r m a ­
ciją apie parengtas taisykles kitiems ir patiems vartoti tikslias asmenvardžių
formas. Dėl asmenvardžių kalbos praktikoje kyla nemažai klausimų ir juos
rašant originalo forma, ir perteikiant pagal tarimą. V i s dėlto eilinio skaityto­
jo, kalbos vartotojo atžvilgiu priimtinesnė yra nuostata perteikti kitų kalbų
asmenvardžius pagal jų tarimą. Tada kiekvienas, skaitantis tekstą, galėtų ir
atpažinti paminėtą asmenį, ir taisyklingai ištarti jo vardą, pavardę. N e m o k a n t
užsienio kalbų dabar tai ne visada įmanoma.

LIETUVIEŠU PERSON VÄRDI LATVIJAS P R E S E

Kopsavilkums

Ipašvardu izplatlšan.ls un to rakstiba plašsazinas HdzekĮos mčdz būt

dažada, jo tajos lieto gan pašvalodas, gan citvalodu iestažu, organizacijų,
izdevvmui, sportą i m mäkslas k o l e k t i v u u n eitus nosaukumus, kä ar!
personvärdus. Rakstiskäs informacijas avotu (proses) analize liecina, ka
personvärdi ir visplašak izplatiti laikrakstos u n žurnalos. Valodas speeiälistiem
näkas rūpčties par to atveides p r i i i c i p i e m , včrot, kä iovčroti pieųemtie
n o t e i k u m i , un Iabot kĮūdainas formas.
Svešo Tpašvardu (IpaŠi personvärdu) atveide ir svariga datidziiiu
valodäm. Par lietuviešu (täpat kä latviešu) Tpašvardu atveides jautäjumiem
ir interese, u n par t i e m rakstits gan latviešu, gan lietuviešu valodnieciskajos
izdevumos un prese, taču šaja jomä vėl daudz darämä. Savukärt plašsazinas
lidzekju darbiniokiem vajadzčtu ioklausltios valodnieku padomos, i/.platlt
visiem informacijų par sagatavotiem n o t e i k u m i e m u n pašiem lietot pareizas
personvärdu formas. Personvärdu atveides prak.se rodąs ne mazums problemu
gan tos rakstot originälrakstlbä, gan atveidojot pčc izrunas originälvalodä.
Tomer no ierindas lasltäja un valodas lietotäja pozlcijäm pienemamäka ir
nostädne atvcidot citvalodu personvärdus pec to izrunas. Tad katrs, kas
lasis tekstu, varčtu gan identificet personų, gan pareizi izrunät täs värdu
un uzvärdu. Tagad tas ne vienmčr ir iespčjams, ja vien nepärvalda dažadas
svešvalodas.

L I T H U A N I A N P E R S O N A L N A M E S IN L A T V I A N P R E S S

Summary

Various proper nouns occur i n press as the native and foreign names of
institutions, organizations, publications, sports and art groups, and personal
names are used. T h e analysis of written sources of information (press) show
that personal names are mostly used i n newspapers and magazines, that
is why language specialists have to think of the rendering principles, to
observe the compliance with the adopted rules, to correct irregular forms.
T h e rendering of foreign proper nouns (especially personal names)
is quite important to various languages. T h e question of rendering proper
Lithuanian and Latvian nouns is discussed i n Latvian and Lithuanian
literature and press; however, there is still m u c h room for improvement.
M e d i a workers should consider the advice of linguists; disseminate the
information about the rules to others and to use the precise forms of personal
names themselves. R e n d e r i n g of personal names causes lot of problems
writing them i n the original language and rendering them according to
pronunciation. However, for the ordinary reader and user of the language
the way to render the personal names according to their pronunciation is
more acceptable. T h e n everybody reading the text could recognize the
person mentioned and to pronounce his/her name and surname correctly.
N o w it is not always possible if one does not know foreign languages.
 Latvių tikriniai žodžiai Šiaulių d i e n r a š č i u o s e

D o m ė j i m a s i s kitų kalbų tikrinių žodžių p e r t e i k i m u lietuvių k a l b a

n e m a ž ė j a , k a r t k a r t ė m i s grįžtama p r i e k e t i n i m ų p a t i k s l i n t i t e o r i n i u s
p r i n c i p u s . Š i u o požiūriu išsiskiria latvių k a l b o s t i k r i n i a i žodžiai. B e n t
jau teoriškai s u t a r i a m a : juos r e i k i a l i e t u v i n t i . A p i e t a i , k a i p šią t e o r i n ę
nuostatą p a v y k s t a į g y v e n d i n t i p r a k t i k o j e , r a š o m a i r k a l b i n ė j e l i t e ­
ratūroje (žr. p u b l i k a c i j a s k a l b a m a i s i a i s k l a u s i m a i s K v a š y t ė 2 0 0 3 b ;
K v a š y t ė 2 0 0 4 a ) . Latvių k a l b o s tikrinių žodžių v a r t o s e n a i aptarti
pavyzdžiai dažniausiai i m a m i iš L i e t u v o s r e s p u b l i k i n ė s s p a u d o s l e i d i ­
nių. K o k i o s r e g i o n i n ė s spavidos n u o s t a t o s šiuo k l a u s i m u , k a i p d i e n ­
raščiuose Šiaulių naujienos ( Š N ) i r Šiaulių kraštas ( Š K ) spausdinamuo­
se s t r a i p s n i u o s e apie Latviją v a r t o j a m i t i k r i n i a i ž o d ž i a i ? P u b l i k a c i j ų
( k a i p i r L i e t u v o s s p a u d o j e a p s k r i t a i ) a p i e k a i m y n i n ę šalį i r įvykius joje
nėra l a b a i d a u g , tačiau p a s i t a i k o straipsnių i r apie p o l i t i k ą ar e k o n o ­
m i k ą , ir apie v i e t i n e s į d o m y b e s , pavyzdžiui, s k e l b i n i ų apie šiauliečių
išvykas į Latviją ar b e n d r u s su l a t v i a i s r e n g i n i u s , y p a č dažnai — apie
s p o r t o varžybas.

Iš kitų k a l b ų t i k r i n i ų žodžių dažniausiai n a g r i n ė j a m a s asmen­

vardžių p e r t e i k i m a s , rečiau vietovardžiai i r b e v e i k n e n a g r i n ė j a m i s i m ­
b o l i n i a i p a v a d i n i m a i . K a l b a n t apie Š i a u l i ų krašto spaudą, p a s i r i n k t o s
aptarti v i s o s m i n ė t o s latvių t i k r i n i ų žodžių g r u p ė s . B e a b e j o n ė s , jas
dar b ū t ų g a l i m a s k a i d y t i s m u l k i a u ir ieškoti p a n a š u m ų ar s k i r t u m ų ,
t a č i a u šįkart - a p i e t r i s d i d e l e s g r u p e s .
A s m e n v a r d ž i ų g r u p ė j e dažniausiai n e t i k s l u m ų p a s i t a i k o p e r t e i ­
k i a n t i l g u o s i u s b a l s i u s Г i r č (lietuviškai y i r e) i r dvibalsį o (latvių
a b ė c ė l ė s raidė o ž y m i trumpąjį, ilgąjį b a l s i u s o ir dvibalsį uo - latviškos
k i l m ė s ž o d ž i u o s e ) . Š i ų raidžių g a u s u latviškuose i r s v e t i m o s k i l m ė s
latvių v a r d u o s e i r pavardėse - t i e k vyrų, t i e k m o t e r ų (pastebėtina,
k a d latvių m o t e r ų pavardės s k i r i a s i n u o vyrų pavardžių t i k g a l ū n e ) :
Latvijos Seimas ketvirtadienį didesne nei trijų ketvirtadalių balsų duu-
 ]
guma patvirtino Aigaro K a lv ič io (Aigars Kalvltis; = Kalvyčio)
(„Liaudies partija") suformuotų ministrų kabinetų S N 2 0 0 4 12 0 3 ;
Dėl to „nealkoholinis alus nėra alus" teigė Valstybės mokesčių tarny­
bos atstovė Agnesė Grinbergą (Agnese Grinbergą; = Grynberga)
Š N 2 0 0 4 0 5 2 2 ; Ministerijos atstovas įvaras Grinbergas (Ivars
G r i n b e r g s ; = Grynbergas) priminė, jog Baltijos šalių oro erdvės apsau­
gai pagal NATO standartus užtikrinti nuo kovo 29-osios <...> Belgija
perdavė NATO pajėgų Europoje vado žinion keturis karinius lėktuvus
<...> S N 2 0 0 4 0 4 15; Sviestų [kanapių] gaminantis Valkos apygardo­
je gyvenantis Janis Grinbergas (Janis G r i n b e r g s ; = Grynbergas)
laikraščiui pareiškė turįs visus būtinus leidimus S K 2 0 0 4 01 2 3 ; Šalies
Kelių eismo saugumo administracijos viešųjų ryšių atstovė Dzoana E g -
li t ė ( D ž o a n n a E g l l t e ; = Eglytė - apie v a r d o f o r m ą žr. t o l i a u ) sakė,
kad taisyklėse bus keli svarbūs pokyčiai Š N 2 0 0 4 0 3 2 3 ; Seimo užsienio
reikalų komisijos vadovas Richardas Pikas (Rihards Piks; = Pykas)
mano, jog D. Rogozinui nereikėtų išduoti vizos Š N 2 0 0 4 0 2 2 6 ; Gene­
ralinis prokuroras Janis M a iz it is (Janis M a i z i t i s ; = Maizytis)
trečiadienį nusprendė iš pareigų atleisti prokurorų Jurį Jekabsonų
(Juris J č k a b s o n s ; = Jekabsonų) <...> Š N 2 0 0 5 0 1 0 7 ; Latvijos vidaus
reikalų ministras E r i k a s J e k a b s o n a s (Eriks Jčkabsons; = Eri­
kas Jėkabsonas) nusprendė išbraukti žinomų Rusijos dainininkų Josifų
Kobzonų iš „juodojo surašo" Š N 2 0 0 4 0 7 0 3 ; Pirmadienį žurnalistams
Valstybinės policijos žiniasklaidos ir ryšių su visuomene biuro atstovas
Aigaras Berzinis ( A i g a r s B č r z i n š ; = Berzinis) papasakojo, kad įta­
riamieji buvo sulaikyti remiantis operatyvine informacija apie nusikals­
tamos grupuotės <...> veiklų Š K 2 0 0 4 0 8 0 3 ; Dokumentų Vašingtone
pasirašė JAV energetikos ministras Semiuclas Bodmcnas ir Latvijos aplin­
kos apsaugos ministras Raimondas Ve j u o n i s (Raimonds Včjonis;
= Vėjuonis) Š N 2 0 0 5 04 2 8 ; Garsus Latvijos režisierius ir pantomimos
meistras M o d r i s Tenisonas ( M o d r i s T e n i s o n s ; = Muodris) pašventė
savo gyvenimų judesio teatrui, kūno kalbai Š K 2005 07 20; / renginį
atvyko Akmenės latvių etnokultūros draugijos „Sakta", vadovaujamas
S p o d r o s Bogavičicnės (Spodra Bogavičienc; = Spuodros), svečiai iš
Latvijos Š K 2 0 0 1 01 0 4 ; Latvijoje yra maždaug 40 tūkst. narkomanų,

1
Latviškoji tikrinio žodžio forma vardininku pateikiama skliaustuose. Tekste
retinamas, o skliaustuose ženklu = žymimas ištaisytas lietuviškai netaisyklin­
gai pavartotas tikrinis žodis ar jo dalis.
 pirmadienį žurnalistams pareiškė šalies Valstybinio narkotikų centro
specialistas Guntaras Osiš ( G u n t a r s O s i š ; = Uosis) Š N 2 0 0 4 0 6 0 2 ;
Renginį paįvairino knygoje spausdinamų eilėraščių kūrėjų Uldžio O z o -
/ o ( U l d i s O z o l s ; = Uozuolo) ir Vitos Lazdinės bei jos šeimos atliekamos
dainos Š K 2 0 0 5 0 3 2 4 ; Latvijos ekipoje aktyviai žaidęs A. Va i r o g a s
( A . V a i r o g s ; = Vairuogas) per pirmųjį ketvirtį pelnė 16 iš 20 komandos
taškų Š K 2 0 0 5 10 2 1 . V i s d ė l t o esama i r t a i s y k l i n g o s , a t i t i n k a n č i o s v i ­
sus r e i k a l a v i m u s v a r t o s e n o s pavyzdžių, net i r tų pačių a s m e n ų , k u r i ų
vardai ar pavardės kartais p a v a r t o t i n e t a i s y k l i n g a i : Taip nuspręsta po to,
kai ministras pirmininkas Aigaras K a l v y t i s (Aigars Kalvitis) trečia­
dienio rytą išreiškė nerimų, kad renginio metu galimi neramumai <...>
Š K 2 0 0 5 0 7 2 1 ; Politologe Zanetė U oz u o lin ia (Zanete Ozolina)
pažymėjo, jog gegužės 9-osios klausimu Baltijos šalių prezidentai nebuvo
tvirtai susitarę, kad bus priimtas bendras sprendimas Š N 2 0 0 5 01 19.
Kalbant apie priebalses, dažniausiai pavyzdžiuose pastebėtas
n e t i n k a m a s š p e r t e i k i m a s , tačiau n e mažiau s u n k u m ų k y l a i r dėl
panašiu priebalsių raidžių ž, č, dž ( n o r s v i s o s šios priebalsės y r a i r
lietuvių a b ė c ė l ė j e ) . T a i g a l i būti dėl k i t o s užsienio k a l b o s , g r e i č i a u ­
siai a n g l ų , p o v e i k i o , k u r j l e m i a i n f o r m a c i j o s šaltinis: O transporto mi­
nistras Ainaras S les cra s ( A i n ä r s Š l c s e r s ; = Sleseras) antradienį
pareiškė, kad Latvija neketina kariauti, todėl jai karinis oro uostas ne­
reikalingas Š N 2 0 0 5 0 3 10; <...> Švietimo ir mokslo ministerijos vals­
tybės sekretoriaus pavaduotojas sporto reikalams Edgaras S n ep a s
( E d g a r s Š n c p s ; = Snepas) planuoja, kad investicijos į Rygos restoranų
„Light" <...> atsipirks po penkerių metų Š K 2 0 0 5 0 7 2 5 ; Šalies Kelių
eismo saugumo administracijos viešųjų ryšių atstovė D z o a n a Eglytė
2
( D ž o a n n a E g l i t e ; = Džoana) sakė, kad taisyklėse bus keli svarbūs po­
kyčiai Š N 2 0 0 4 0 3 2 3 . Latviškai su g e m i n a t a rašomas vardas ( k i l d i n a ­
m a s iš anglų Johanna (LPV 105) lietuviškai perteiktas t a i s y k l i n g a i -
r e i k a l a u j a m a v i e t o j dviejų priebalsių rašyti v i e n ą . S u n k u m ų gali k i l t i
ir dėl priebalsių m i n k š t u m o ž y m ė j i m o lietuvių k a l b a - latvių k a l b o s
m i n k š t i e j i p r i e b a l s i a i /, n, k ir g t u r i būti p e r t e i k t i . K a i k u r i a i s atvejais
taip d a r o m a : Tui naujienų agentūrai LETA pranešė Rygos kriminalinės
policijos viršininkas Intas K i u z i s (Ints K u z i s ) Š K 2 0 0 5 04 2 0 .
Šiaulių d i e n r a š č i u o s e p a v y k o n u s t a t y t i i r g a n retą asmenvardžių
v a r t o j i m o n e t i k s l u m ą : m o t e r ų pavardžių galūnių m o d i f i k a v i m ą pagal

2
A p i e pavardės rašybą žr. p. 368.
 kitų k a l b ų p e r t e i k i m o d ė s n i u s , t. y. jų rašymą be g a l ū n ė s (tai n e b ū d i n ­
ga latvių k a l b a i ) : Restoraną „Light" valdo bendrovė „DT Dukuri", ku­
rios 20 procentų kontroliuoja E. Snepas, 10 procentų turi Vita S t e l -
та h er (Vita Štelmahere; = Štelmaherė) <...> Š K 2005 07 25.
T o k i o lietuvių k a l b a i b ū d i n g o kitataučių m o t e r ų pavardžių rašymo
n e r e i k ė t ų t a i k y t i latvių pavardėms, nes latvių k a l b a net i r kitataučių
m o t e r ų pavardės (ar s v e t i m o s k i l m ė s pavardės) v i s a d a t u r i g a l ū n e s .
V i s d ė l t o tai nedažnas reiškinys, a p s k r i t a i m o t e r ų vardų i r pavardžių
galūnių v a r t o s e n a didelių s u n k u m ų n e k e l i a ( n e b e n t raidės c n e t i n k a ­
m a s p e r t e i k i m a s , t i k s l i a u , n e p e r t e i k i m a s lietuvių k a l b o s balse ė).
Vyrų pavardžių galūnių p e r t e i k i m o p r o b l e m a - n e t i n k a m a i v a r t o ­
j a m a latviška g a l ū n ė . N u t a r i m e dėl lietuvių k a l b o s rašybos i r s k y r y b o s
dar kartą a k c e n t u o t a , k a d „latvių k a l b o s asmenvardžių i r vietovardžių
g a l ū n ė -s p o p r i e b a l s i o k e i č i a m a į -as <...>. Pavardžių p r i e s a g a -inš
k e i č i a m a į -inis" (VLKK 169). T a i t i p i n ė s k l a i d o s , b ū d i n g o s v i s i e m s
L i e t u v o s s p a u d o s l e i d i n i a m s . Šiaulių s p a u d o j e t o k i ų pavyzdžių a p t i k ­
ta n e d a u g (klaidų esama i r l i n k s n i u o j a n t ) : Latvių komandoje sublizgėjo
E. S l e s e r s ( E . Š l c s e r s ; = Šleseras), kelis kartus įveikęs aukštaūgių
„Šiaulių" krepšininkų gynybą Š K 2 0 0 5 10 2 1 ; Pasak „VP Market" at­
stovo spaudai įvaro A n d i n o (Ivars A n d i n š ; = Andinis - Audinio),
gyventojai gali būgštauti dėl vyriausybės rengiamų reglamentų, kurie
ateityje leis įvežti tik joduotų druskų Š K 2 0 0 4 0 3 19. N e g a l i m a n e p a ­
s t e b ė t i , k a d p a s i t a i k o visiškai taisyklingų f o r m ų : „Lačplesa alus" eki­
pos treneris V K r ū m i n i s ( V . K r ū m i n š ) sakė, kad auklėtiniai sėkmin­
gai pradėjo rungtynes, tačiau vėliau įkrito į duobę, nepelnė taškų, labai
prastai gynėsi... Š K 2 0 0 5 10 2 1 ; URM valstybės sekretorius Maris
R i e k s t i n i s (Mūris Riekstinš) penktadienį oficialiai informavo apie
diplomato išsiuntimų Rusijos ambasadorių Latvijoje Igorį Studenikovų
<...> Š K 2 0 0 4 0 4 2 4 . G a l ū n e -is r e i k a l a u j a m a v a r t o t i vyrų pavardėse
su b a i g m e -kalns (LKKN 6 9 ) , tačiau V a l s t y b i n ė s lietuvių k a l b o s k o m i ­
sijos n u t a r i m ų p a k e i t i m u o s e (žr. VLKK) ši n o r m a n e b e t a i k o m a ( a b i e m
atvejais k a i p p a v y z d y s m i n ė t a ta p a t i , beje, garsaus latvių p o e t o , p a ­
vardė - v i e n o j e v i e t o j e ji r a š o m a Sudrabkalnis, kitoje Sudrabkalnas
( S u d r a b k a l n s ) . T a i g i g a l i m a t e i g t i , k a d naujausia t e n d e n c i j a y r a s u v i e ­
n o d i n t i vyrų pavardes s u g a l ū n e -s - jos v i s u r k e i č i a m o s -as: Tai ket­
virtadienį žurnalistams pranešė ministerijos atstovas Kristus L e i š k a l -
nas Š N 2004 07 0 3 . R e m i a n t i s t o k i u p a k e i t i m u praranda aktualumą
ir analogiškų pavardžių t a i s y m a i (žr. K v a š y t ė 2 0 0 4 a , 133). A b e j o ­
nių k y l a dėl k i t o galūnės -is p a v a r t o j i m o atvejo (gal i r č i a reikėtų v a r ­
t o t i -as): Pirmajam Rygos uosto keleivių terminalo statybos etapui reikės
maždaug 8 mln. latų, pranešė miesto Tarybos municipalinio komiteto
pirmininkas Andris A m erik is ( A n d r i s A m e r i k s ) Š N 2004 08 05.
P a v y k o a p t i k t i i r visiškai n e į t i k ė t i n ą p e r t e i k i m o atvejį - p r i e galūnės
-is pridėta lietuviška galūnė -as: Valmieros rajono policijos viršininkas
A l d i s a s Pažė ( A l d i s P a ž e ; = Aldis) pabrėžė, kad svarbiausia, jog
šios mašinos daugiau nevažinėja keliais <...> Š N 2 0 0 5 11 0 5 . Šiaulių
dienraščiai n e v e n g i a latviškojo vyrų v a r d o Cirts (kilęs iš Gerhards
(LPV 146) i r t a i s y k l i n g a i jį p e r t e i k i a f o r m a Girtas ( n o r s dėl h o m o n i -
m i š k o n e i g i a m o s k o n o t a c i j o s būdvardžio ją leidžiama k e i s t i f o r m a Gir­
tis): Darbininkai šioje įmonėje gaus apie 2 tūkstančius fAV dolerių mėne­
sinį atlyginimų, mat, aiškino „Bio-Venta" direktorius Girtas Fišeris
( G i r t s F i š e r s ) , gamybos operatoriai turės europinio lygio kvalifikaciją
Š K 2 0 0 5 0 5 0 6 . R e i k i a pastebėti i r t e i g i a m ų dalykų, b ū d i n g ų Šiau­
lių d i e n r a š č i a m s , pavyzdžiui, t a i s y k l i n g o n e k a i t o m ų vardų p e r t e i k i m o
pavyzdžių: Žurnalistas I v as Kiršblatas ( I v o Kiršblats) ir operatorius
Maris Jirgensonas Abrcnčs apylinkėse rengė siužetą apie Pergalės dieną
<...> Š N 2 0 0 5 0 5 12.
S u d ė t i n g a apsispręsti, k a i p rašyti, o ypač a t k u r t i o r i g i n a l o k a l b a
tuos latvių v a r d u s , k u r i e p a č i o j e o r i g i n a l o k a l b o j e t u r i variantų, t. y. jie
v a r t o j a m i i r su ilgąja, i r s u trumpąja b a l s ė m i s , tad jų p e r t e i k i m a s bus
ypač s u d ė t i n g a s : r e i k i a žinoti tikrąjį a s m e n s , apie kurį k a l b a m a , vardą,
n o r i n t jį t i k s l i a i p e r t e i k t i , pavyzdžiui, Inguna - Ingūna, Artūrs - Ar-
turs ( t o k i e latvių k a l b o s v a r i a n t a i f i k s u o t i vardų ž o d y n e (LPV 1990),
taip pat k a l e n d o r i u o s e ) : Žemės ūkio rinkos skatinimo centro direktorė
I n g u n a Gulbė ( I n g ū n a G u l b e ; = Ingūna) patvirtino, kad ketinama
įprastą valgomąją druską visiškai pakeisti joduota Š N 2 0 0 4 0 3 18. T a i
s v a r b u , k a i y r a g a l i m y b ė p a k e i s t i latvių a b ė c ė l ė s raidę lietuvišku a t i ­
t i k m e n i u , šiuo atveju u i r ū (arba / i r y ) , bet n e s v a r b u , j e i g u variantas
s k i r i a s i r a i d ė m i s a i r (7, nes i r v i e n u , i r k i t u atveju lietuvių k a l b a pagal
p e r t e i k i m o t a i s y k l e s jie būtų rašomi su a: Kitus krepšininkas -A in a -
ras Bugatskis ( A i n a r s B a g a t s k i s ) - tapo oficialiu Lietuvos sjiorto reik­
menų gamintojos „Tūta" atstovu Latvijoje Š K 2 0 0 5 0 7 25 ( p l g . A i n a r s
Šlesers).
 V i e t o v a r d ž i a i — k i t a t i k r i n i ų žodžių g r u p ė , k u r i p a g a l s e m a n ­
tiką dar g a l i būti s k i r s t o m a j e t n o g r a f i n i ų r e g i o n ų , m i e s t ų , m i e s t e l i ų ,
k a i m ų , upių, ežerų i r k t . v a r d u s . K a i k u r i e jų t u r i t r a d i c i n e s f o r m a s ,
k u r i o s i r r a š o m o s L i e t u v o s s p a u d o j e (ne išimtis Š i a u l i ų d i e n r a š č i a i ) ,
pavyzdžiui: Labiau į Vakarus išvykti norėjo <...> Kuržemės (Kur­
z e m e ) ir L a t g a l o s ( L a t g a l e ) gyventojai Š N 2 0 0 4 12 1 1 ; Benjamino
Zelkevičiaus treniruojama Liepojos ( L i e p ä j a ) „Metalurgs" ekipa po
Ilm baudinių serijos 5: 4 nugalėjo Rygos „Riga" (Riga) komandų
SN 2 0 0 4 0 8 10; Latvijos futbolo taurės varžybų ketvirtfinalyje sekma-
dienjSauliaus Sirmelio vadovaujama Ventspilio „ Ventspils" komanda na­
muose po pratęsimo nugalėjo Daugpilio (Daugavpils) „Dinaburg"
( = „ D i n a b u r g a " - apie s i m b o l i n i u s p a v a d i n i m u s žr. t o l i a u ) futbolinin­
kus 2: i Š N 2 0 0 4 0 8 10; Rygoje iš kvartalų, esančių prie Baltijos jūros ir
Dauguvos ( D a u g a v a ) upės, evakuojami gyventojai Š K 2 0 0 5 0 1 10.
K i t i e m s vietovardžiams p e r t e i k t i t a i k o m i t a m t i k r i r e i k a l a v i m a i , a p i ­
b e n d r i n t i Valstybinės lietuvių kalbos k o m i s i j o s n u t a r i m u o s e (LKKN;
VLKK). Praktikoje galioja dėsningumas: k u o geriau žinoma vietovė,
t u o d i d e s n ė t i k i m y b ė , k a d jos p a v a d i n i m a s b u s p e r t e i k t a s t a i s y k l i n ­
g a i . N o r s b ū n a i r k i t a i p . K e i s č i a u s i a , k a d ne p i r m ą kartą m i n i m a s
v i e t o v a r d i s kartais taip i š k r a i p o m a s , j o g b e l i e k a t i k s t e b ė t i s . P l g . tą
patį V i d ž e m ė s m i e s t o Valmiera pavadinimą: „Šiauliai", grjžę iš „FIBA
Europe" taurės turnyro Šiaurės konferencijos ketverto varžybų Mask­
voje, išvykoje nugalėjo Vai m iero s (Latvija) „Valmieras piens"
Š K 2 0 0 5 0 2 2 1 ; Vai m era ( = Valmiera) - maždaug penkiskart
mažesnis už Šiaulius miestelis, nepasižymintis nei įspūdingais kultūros
rūmais, nei ypatingais meno kolektyvais Š K 2 0 0 5 0 1 12. T a i t i k r a i ne
k o r e k t ū r o s k l a i d o s , k a i p kartais b a n d o m a t e i s i n t i s , nes straipsnyje net
keletą kartų pavartotas n e t a i s y k l i n g a s v i e t o v a r d i s . P e r t e i k i m o klaidų
e s a m a i r p a v a d i n a n t L a t v i j o s m i e s t ą Pįavinas: Latvijoje, Plovine
miestelyje (= Pliavinios; k i l m . Pliavinių) vykusio tarptautinio moterų
futbolo turnyro nugalėtoja topo Šiaulių „Gintros-Universiteto" komanda
Š K 2 0 0 5 0 5 0 7 ; Turnyre varžėsi Latvijos čempionė Saldaus „Saldus",
P I a v i n e „Plovine", Rygos „Ceriba" ir Lietuvos moterų čempionatui
besiruošianti pernai metų sidabro medalių laimėtoja „Gintra-Universitc-
tas " Š K 2 0 0 5 0 5 0 7 . K a i p v i e n a s iš pavyzdžių šis v i e t o v a r d i s m i n ė t a s
i r n u t a r i m u o s e : „ D a u g i s k a i t i n i ų latviškų vietovardžių g a l ū n ė s k e i č i a -
m o s a t i t i n k a m o m i s lietuvių k a l b o s d a u g i s k a i t o s g a l ū n ė m i s išlaikant
k a m i e n g a l i o p r i e b a l s i o k i e t u m ą a r b a m i n k š t u m ą <...> p o grafiškai
išreikštų minkštųjų priebalsių k, g, /, n <...> -as k e i č i a m a į -JOS"
(VLKK 169). B e t čia jau g a l i m a paaiškinti, k o d ė l taip įvyko. Š i s m i e s ­
telis nėra labai ž i n o m a s , tad i r jo pavadinimą ne taip dažnai t e n k a
rašyti lietuviškai. V i s d ė l t o j e i g u rašantysis pats y r a b u v ę s m i n i m a ­
m e m i e s t e , m a t ę s vietovardį latvių k a l b a i r girdėjęs tarimą latviškai,
turėtų s u g e b ė t i jį p e r t e i k t i (nes p e r t e i k i m a s b ū t e n t i r a t s p i n d i tarimą,
ne rašybą).
K a i p i r asmenvardžių g r u p ė j e , s u n k i a u s i a s u s i d o r o t i su latvių
raidės o p e r t e i k i m u , nes ne v i s a d a aišku, k a i p v i e t o v a r d i s tariamas.
Šiaulių dienraščiai pasižymi tokių vietovardžių įvairove - tie patys
arba t o k i e patys p a v a d i n i m a i v a r t o j a m i i r t a i s y k l i n g a i , i r n e t a i s y k l i n ­
gai: Šią karvę moteris išKuoknesės ( K u o k n e s e ) valsčiaus pardavė
naujiems šeimininkams <...> Š N 2 0 0 4 0 6 19; Lietuviškas dainas atliko
Duobelės ( D o b e l e ) lietuvių draugijos moterų vokalinis kolektyvas
Š K 2 0 0 5 0 3 2 4 ; Vakar Akmenės rajono kultūros darbuotojų patirtimi
domėjosi svečiavęsi jų kolegos iš Latvijos Respublikos Jelgavos ir D o -
belės (— Duobelės) rajonų Š K 2 0 0 5 0 5 2 5 ; Nuostolių patyrė ir Ma­
donos ( M a d o n a ; = Maduonos), Jekabpilio, Daugpilio bei Aizkrauklės
rajonų ūkininkai Š K 2 0 0 5 0 5 3 1 ; 1795 metais Rusijos imperatorienė Je­
katerina IIM e ž o t n č s ( M e ž o t n e ; = Mežuotnės) valdas padovanojo
savo anūkių auklei kunigaikštienei Šarlotei fon Liven Š K 2 0 0 4 0 9 30;
<...> tokiais greitkeliais (pavyzdžiui, Jūrmalos greitkeliu bei Rygos-
0 g r ė s ( O g r e ; = Uogrės) ir Rygos-Siguldos keliais) negalės važiuo­
ti dviračiai ir mopedai Š N 2 0 0 4 0 3 2 3 . K i t a v e r t u s , p a s i t a i k o i r kitų
balsių p e r t e i k i m o klaidų: Ir R e z c k n ė j e ( R ė z e k n e ; = Rėzeknėjc),
kur rinkimų rezultatai buvo anuliuoti prieš savaitę, ir Jūrmaloje rinkėjai
buvo papirkinėjami partijos „Naujasis centras" naudai Š N 2005 03 31;
Tarp miestų didžiausias nedarbas buvo užregistruotas Liepojoje ir R c -
z c k n e j e (Rėzekne; = Rėzeknėjc) - 11,7 proc. Š N 2 0 0 4 0 7 17;
Pirmadienio rytų tarptautinis traukinys Gomelis-Ryga pervažoje tarp
N tegalės ( N l c g a l e ; = Nycgalės) ir Serguntos stočių susidūrė su
sunkvežimiu iš Lietuvos Š N 2 0 0 4 0 7 2 7 . N e r e t a i n e l e n g v a n u s t a t y t i , ar
v i e t o v a r d i s y r a v i e n a s k a i t o s ar d a u g i s k a i t o s f o r m o s , a t i t i n k a m a i j u o s
p e r t e i k t i i r l i n k s n i u o t i : 30 metų Sergejus iš Ve c u m n i c k i o mieste-
Ho ( V e c u m n i e k i ; = Vecumniekai, k i l m . Vccumniekų) kalėjimo pabėgo
1999 metais <...> Š N 2 0 0 5 0 2 2 3 . Visiškai n e a i š k u , apie k o k j m i e s t ą
k a l b a m a k i t a m e p a v y z d y j e : Šiaulių jaunųjų turistų centro auklėtiniai da­
lyvavo tarptautinėse turizmo technikos varžybos Latvijoje (R u d z a č i o
mieste) <...> S K 2 0 0 5 10 15. G a l i m a t i k spėti, k a d latviškas v i e t o v a r ­
dis (tai ne miestas, g r e i č i a u m i e s t e l i s ) galėtų b ū t i Rudzūti, jį l i e t u v i n t i
r e i k ė t ų d a u g i s k a i t o s f o r m a Rudzatai (kilm. Rudzatų).
L a t v i j o s m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s vietovardžiai s u b a i g m e n i u -pils,
k u r i s lietuviškai k e i č i a m a s į -pilis (žr. VLKK 169), p e r e i n a į v y r i š k o ­
sios giminės linksniavimo paradigmą: S alas pil io (Salaspils)
branduolinis reaktorius buvo sustabdytas 1998 metais, bet šiame objekte
iki šiol laikomas apšvitintas kuras <...> Š N 2 0 0 5 0 4 2 8 ; Kai kuriuose
miestuose, pavyzdžiui, Ventspilyje ( V e n t s p i l s ) , gatvėse patruliuoja
daugiau policininkų < . . . > Š K 2 0 0 5 0 1 10. P a s i t a i k o i r b a l s i ų n e t a i s y k l i n ­
go p e r t e i k i m o atvejų, taip pat jau aptartų k a l b a n t apie a s m e n v a r d ž i u s :
Nuostolių patyrė ir Madonos, Jekabpilio (Jėkabpils; = Jekabpilio),
Daugpilio bei Aizkrauklės rajonų ūkininkai 2005 05 31.
S i m b o l i n i ų p a v a d i n i m ų Š i a u l i ų d i e n r a š č i u o s e a p t i k t a iš visų
tikrinių žodžių b e n e rečiausiai. Š i e p a v a d i n i m a i — tikrinių žodžių
rūšis, t. y. „žodis (paprastai d a i k t a v a r d i s ) arba ž o d ž i ų j u n g i n y s , esantis
a t s k i r u o j u k i e n o n o r s p a v a d i n i m u " (KTZ 212). S e m a n t i n i u aspektu
jie s k i r s t y t i n i į į m o n i ų , f i r m ų , p o i l s i o c e n t r ų , p r a m o g ų k o m p l e k s ų , fes­
tivalių i r k o n k u r s ų , m e n o k o l e k t y v ų , s p a u d o s l e i d i n i ų , s p o r t o k l u b ų
i r k o m a n d ų , taip pat g a m i n i ų i r k t . p a v a d i n i m u s . K a i kurių sudėty­
je g a l i būti tikrinių žodžių - asmenvardžių ar vietovardžių, tačiau
dažniau tai b ū n a b e n d r i n i a i žodžiai ar jų j u n g i n i a i . S k i r t i n g a b ū n a i r
s i m b o l i n i ų p a v a d i n i m ų grafinė raiška - t o k i e p a v a d i n i m a i r a š o m i i r
k a b u t ė s e , i r k u r s y v u . R e m i a n t i s įvairių k a l b ų p a v a d i n i m ų r a š y m o t e n ­
d e n c i j o m i s g a l i m a t e i g t i , k a d s i m b o l i n i u s p a v a d i n i m u s r e i k ė t ų rašyti
o r i g i n a l o k a l b a , tačiau p r a k t i k a r o d o , k a d k y l a d a u g y b ė s u n k u m ų . P i r ­
m i a u s i a s u s i d u r i a m a s u latvių r a i d y n o d i a k r i t i n i ų ž e n k l ų v a r t o j i m o
s u n k u m a i s : s u s i d a r o t o k s įspūdis, k a d rašant lietuviškai į juos n e d a u g
kreipiama dėmesio.
T r u m p a i apie k a i k u r i u o s s i m b o l i n i ų p a v a d i n i m ų perteikimo
atvejus. Latvių s p a u d o s leidinių p a v a d i n i m a i išsiskiria v i e n a t a i s y k ­
le - v i s i savarankiški žodžiai juose p r a d e d a m i rašyti didžiosiomis
r a i d ė m i s . Šią nuostatą reikėtų išlaikyti i r p e r t e i k i a n t jų p a v a d i n i m u s
 lietuviškai, tačiau t o n e p a i s o m a ( g a l kartais į ž v e l g i a m a s anglų kal­
bos įtakos pavojus): Rusija suinteresuota, kad Latvijoje būtų sudaryta
nestabili vyriausybė. Tai antradienį laikraštyje „Latvijas a v i z c"
(= Latvijas Aviže) išspausdintame interviu pareiškė šios Baltijos šalies gy­
nybos ministras Girtas Valdis Kristovskis Š N 2004 0 3 16. Kitas anglų
k a l b o s įtakos p a v y z d y s ( l a b i a u t i k ė t i n a ) — t a m tikrų latvių a b ė c ė l ė s
raidžių n e p e r t e i k i m a s lietuvių k a l b a , n o r s t o k i ų raidžių joje esama:
Iš pradžių keleivių terminalo operatorė „Rigas pasazieru t er -
m i n a l i s L t d." (= Rigas pasazieru terminūlis) planavo sukonstruoti
laikinų pastatų terminalui <...> S N 2 0 0 4 0 8 0 5 ; Rungtynės su Valmie-
ros „L a č p l e s a alaus" (= Lūčplčša alus) ekipa Dariui Pakama-
niui <...> buvo geriausios šį sezonų S K 2 0 0 5 10 21 ( į d o m u būtų aptarti
tokių s i m b o l i n i ų p a v a d i n i m ų l i n k s n i a v i m ą , tačiau tai n e š i o s t r a i p s n i o
tema).

S i m b o l i n i u o s e pavadinimuose negalioja nuostata, k a d reikia p a ­

gal t a r i m ą k e i s t i balsę o, t o d ė l t a i p , k a i p latvių k a l b a , j i t u r i būti
r a š o m a i r s v e t i m o s , i r latviškos k i l m ė s ž o d ž i u o s e : Vienas „Šiaulių"
krepšinio komandos lyderių Žydrūnas Urbonas kitų sezonų atstovaus
Rygos „Baro n s" ekipai S K 2 0 0 5 0 7 2 8 ; Jie prisiminė šiemet įvyku­
sius „Saktos" susitikimus, žiūrėjo vaizdajuostes apie pavasarį Akmenės
krašte viešėjusio Dobelės (= Duobelės) (Latvija) šokių kolektyvo „D o -
3
b c l n i e k s" koncertų Š K 2 0 0 0 11 0 2 . K a r t a i s s i m b o l i n i a i p a v a d i n i ­
m a i l i e t u v i n a m i - v e r č i a m i , n o r s taip n e t u r ė t ų būti d a r o m a : Kadangi
avarija įvyko dėl vairuotojo kaltės, bendrovė „Latvijos geležin­
keli s" (= „Latvijas dzclzccįš") ketina pareikalauti, kad jis atlygintų
lokomotyvui padarytų žalų Š N 2 0 0 4 0 7 2 7 . V i s d ė l t o žymiai d a ž n e s n i
atvejai, k a i taip pat b ū t ų g a l i m a pavadinimą a r j o dalį išversti, tačiau
p a l i e k a m a s latvių k a l b o s žodis ar žodžių j u n g i n y s : Antradienį Latvi­
jos banko „R i e t u m u bank a" filiale Rygoje apie 11 valandų buvo
rasti negyvi du banko darbuotojai <...> Š K 2 0 0 5 04 2 0 . Pateisinamas
v e r t i m o p a t e i k i m a s šalia latviškojo p a v a d i n i m o : Tai klubo „Lauma"
kasmet organizuojamas renginys „Deju r i t m i" („Šokių ritmai"),
į kurį kviečiami visi Latvijos šiuolaikinio, estradinio, klasikinio, kantri,
hipliopo ir kitų stilių šokių kolektyvai bei svečiai iš kaimyninių šalių
Š K 2 0 0 5 0 4 2 1 . M a t y t i , k a d dažniausiai latviški s i m b o l i n i a i p a v a d i n i -

3
Sakinyje netaisyklingai perteiktas miesto pavadinimas, o simbolinis pavadi­
nimas taisyklingas.
 m a i l i e t u v i š k a m e tekste s u p a p r a s t i n a m i , t. y. p e r r a š o m i l i e t u v i š k o m i s
raidėmis, n e k r e i p i a n t d ė m e s i o j d i a k r i t i n i a i s ženklais b e s i s k i r i a n č i a s
latvių k a l b o s raides: Kovo 17 d. 19.30 vai. „Juonė pastogėje" svečiuosis
paprasta latvių grupė „K a i m i n i" (= „Kaimini") S N 2 0 0 1 0 3 16 -
šiuo atveju p r i t a i k y t a s kitų tikrinių žodžių p e r t e i k i m o būdas. K a r t a i s
n e p a s i n a u d o j a m a g a l i m y b e t i k s l i a i perrašyti - j e i g u b ū t ų pavartoti
raidžių a t i t i k m e n y s , klaidų pavyktų išvengti: Šeštadienį „Šiaulių" fut­
bolininkai žaidė draugiškas rungtynes su Latvijos futbolo čempionato vi­
dutiniokais - Jūrmalos „J u r m a l a" Š K 2 0 0 5 10 10 ( p l g . apie tą patį
įvykį k i t a m e dienraštyje: Šiaulių „Šiaulių" futbolo komanda išmėgino
jėgas su Jūrmalos „J ū r m a l o s" vienuolikeišLatviįosŠN 2 0 0 5 10 10).
Keisčiausia, k a d k a l b a m a j a m e p a v y z d y j e m i e s t o p a v a d i n i m a s t a i s y k ­
l i n g a s , o t u o pačiu v a r d u p a v a d i n t o s k o m a n d o s s i m b o l i n i s p a v a d i n i ­
m a s - n e . B e a b e j o n ė s , v i s a d a išlieka k o r e k t ū r o s k l a i d o s t i k i m y b ė ,
n o r s k a i t a m e p a č i a m e straipsnyje net k e l i s k a r t u s p a s i t a i k o n e t a i s y k ­
l i n g o p e r t e i k i m o atvejų, v a r g u ar taip i r y r a . P r o b l e m i š k a s i r L a t v i j o s
s o s t i n ė s v a r d o Riga p e r t e i k i m a s , nes k a i p v i e t o v a r d i s jis lietuvių k a l b a
vartojamas t r a d i c i n e f o r m a , o k a i p s i m b o l i n i s p a v a d i n i m a s paklūsta
k i t i e m s d ė s n i a m s : Benjamino Zelkevičiaus treniruojama Liepojos „Me-
talurgs" ekipa po 11 m baudinių serijos 5 : 4 nugalėjo Rygos „R i g a"
(„Riga.") komandų ŠN 2 0 0 4 0 8 10; Dvejus metus Šiaulių „Šiaulius" tre­
niravęs Ramūnas Butautas pasirašė vienerių metų kontraktų su Latvijos
krepšinio klubu „R i g a" Š K 2 0 0 5 10 2 6 .
A s m e n v a r d ž i ų g r u p ė j e b ū d i n g i a u s i n e t i k s l u m a i susiję su balsių
ё i r I n e t a i s y k l i n g u p e r t e i k i m u , taip pat s u d v i b a l s i u o. N a g r i n ė j a n t
latvių k a l b o s balsių i r dvibalsių p e r t e i k i m ą t e n k a k o n s t a t u o t i : p e r t e i ­
k i a n t ilgąsias balses n e į s i g i l i n a m a , ką reiškia b r ū k š n e l i s virš raidės, tai
yra i l g u m o ženklas, o d v i b a l s i o netaisyklingą vartojimą (tiksliau - n e ­
v a r t o j i m ą ) n u l e m i a n e ž i n o j i m a s , k a i p tarti a t i t i n k a m ą ž o d į . T o k i ų
p e r t e i k i m o klaidų e s a m a i r vietovardžių g r u p ė j e . B e to, n e l e n g v a p a ­
s i r i n k t i t i n k a m a s g a l ū n e s . S k i r i a s i i r galūnių p e r t e i k i m a s , net i r n u ­
t a r i m u o s e k e i č i a m i r e i k a l a v i m a i , pavyzdžiui, d ė m e n s -kalns lietuvių
k a l b o s v a r i a n t a i -kulnis i r -kalnas. Vietovardžių grupėje daugiausia
s u n k u m ų k y l a dėl v i e n a s k a i t o s i r d a u g i s k a i t o s f o r m ų ( n e ) d i f e r e n c i j a -
v i m o ir t i n k a m o s galūnės p a s i r i n k i m o . S i m b o l i n i ų pavadinimų per­
t e i k i m o būdai dar nėra išsamiai a p t a r t i , todėl i r k a l b a m ų j ų tikrinių
žodžių n e t a i s y k l i n g o v a r t o j i m o įvairovė žymiai d i d e s n ė . K a i k u r i a i s
atvejais s u d ė t i n g a apsispręsti, kurią f o r m ą g e r i a u p a s i r i n k t i . T a d k a l b i ­
n i n k a m s v e r t ė t ų s v a r s t y t i šių s v e t i m o s k i l m ė s tikrinių žodžių r a š y m o
lietuvių k a l b a t e o r i n i u s r e i k a l a v i m u s .

LATVIŲ TIKRINIAI ŽODŽIAI ŠIAULIŲ DIENRAŠČIUOSE

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama latvių kalbos tikrinių žodžių vartosena regio­

ninėje spaudoje - dienraščiuose Šiaulių naujienos ir Šiaulių kraštas. Aptariant
kitų kalbų tikrinių žodžių perteikimą lietuvių kalba dažniausiai nagrinėjami
asmenvardžiai, rečiau vietovardžiai ir beveik nenagrinėjami simboliniai pava­
d i n i m a i . Iš Šiaulių krašto spaudos rinkti latvių tikrinių žodžių visų minėtų
grupių vartojimo pavyzdžiai, bet aptariami jie s k y r i u m . Asmenvardžių g r u ­
pėje būdingiausi netikslumai susiję su balsių č ir i, taip pat su raidės o netai­
syklingu perteikimu. Nagrinėjant latvių kalbos balsių ir dvibalsių perteikimą
tenka konstatuoti: perteikiant ilgąsias balses ne visai įsigilinama, ką reiškia
brūkšnelis virš raidės (tai yra i l g u m o ženklas), o dvibalsio netaisyklingą var­
tojimą (tiksliau - nevartojimą) nulemia nežinojimas, kaip tarti atitinkamą
žodį. Tokių perteikimo klaidų esama ir vietovardžių grupėje. Be to, neleng­
va pasirinkti tinkamas galūnes. Nustatyta, kad esama ir galūnių perteikimo
varijavimo, net ir norminamuosiuose nutarimuose keičiami reikalavimai,
pavyzdžiui, dėmens -kalus lietuvių kalbos variantai -kalnis ir -kalnas. V i e ­
tovardžių grupėje daugiausia sunkumų kyla dėl vienaskaitos ir daugiskaitos
formų (nc)skyrinio ir (ne)tinkamos galūnės pasirinkimo. Simbolinių pavadi­
nimų perteikimo būdai dar nėra tinkamai aptarti, todėl ir kalbamųjų tikrinių
žodžių netaisyklingo vartojimo įvairovė žymiai didesnė. K a i kuriais atvejais
sudėtinga apsispręsti, kurią formą geriau pasirinkti.

LATVIEŠU IPAŠVARDI ŠAULU LAI KRAKSTOS

Kopsavilkums

Rakstä aplūkota latviešu valodas Tpašvardu lietošana regionälajä prese -

\n\krak^osSiauliųnuujii4ms\mSiauliųkraštas.K\\niųo\ par citvalodu Tpašvardu
atveidi lietuviešu valoda, visbiežak analizėti personvärdi, retäk vietvärdi u n
gandrlz neanalizčti simboliskie nosaukumi. Šauju prose mekleti visu mineto
latviešu Ipašvardu grupu piemeri, analizčti tie atseviški. Personvärdu grupä
raksturlgäkäs nepreeizitätes ir saistitas ar patskanu č un f, kä ari ar divskana o
nepareizu atveidi. Analizejot latviešu valodas patskanu u n lldzskanu atveidi,
jäsecina, ka, atveidojot garos patskanus, nepietiekami izprasts, ko nozlmč
svltrina virs burta resp. garumzlme, bet divskana nepareizu lietojumu
(preclzäk - tä nelietošanu) ietekme nezinašana, kä izrunät attieclgo värdu.
Šadas atveides kjūdas sastopamas arl vietvärdu grupä. Turkiät nav vicgli
izveleties pareizas galotnes. Konstatets, ka iespejama arl galotnu atveides
variėsana, kad notoikumos mainitas prasibas, piemčram, komponenta -kalns
lietuviešu valodas varianti -kalnis un -kalnas. Vietvärdu grupä visvairäk
grūtibu rodąs vienskaitja u n daudzskaitja formų (ne)diferencūšanas un
(ne)atbilstošas galotnes izveles dej. Simboliško nosaukumu atveide vel nav
pietiekami labi izanalizčta, täpöc ari mineto Ipašvardu nepareizas lietošanas
dazädiba ir daudz lieläka. R e i z e m sarežgiti izlemt, k u r u formu labäk
izveleties.

L A T V I A N PROPER N A M E S IN ŠIAULIAI NEWSPAPERS

Summary

This article studies the treatment of Latvian proper names in the

regional press: in this case, the Šiauliai newspapers Šiaulių naujienos and
Šiaulių kraštas. Research into the rendering of names from other languages
into Lithuanian usually focuses on personal names, less often on place names
and hardly ever on 'symbolic names' [the names of companies and products,
institutions, organisations, sports teams, shops, clubs, etc.]. T h i s article deals
separately with the treatment of examples of each of these types of names
in the press of the Šiauliai region. In relation to personal names, the most
typical inaccuracies c o n c e r n the treatment o f the Latvian l o n g vowels č and
Г, also the incorrect transliteration of Latvian o, w h i c h is actually a d i p h t h o n g
(equivalent to Lithuanian i/o). T h e analysis of the treatment of Latvian vowels
and diphthongs makes it possible to state that there is no enough awareness
of what the title (vowel-lengthening diacritic mark) above the letter means;
and the incorrect use of the d i p h t h o n g но (more precisely its non-use) is
due to the lack of knowledge about how to pronounce the words in question.
Such transcription errors occur in relation to place names as well. There
seems to be difficulty in choosing the right case suffixes. Variation in the
use of case suffixes was noted, which may reflect changes in guidelines,
o.g. for the Latvian element -kalns to be rendered i n Lithuanian as -kalnis
rather than -kalnas. In regard to place names, the greatest difficulty seems
to be with (non-) differentiation of singular and plural forms and therefore
the choice of an appropriate case suffix. T h e treatment of ' s y m b o l i c names'
lias not been sufficiently discussed; this is reflected i n the great variation of
how these names are pronounced or mispronounced in spoken language. In
some cases it is complicated to decide w h i c h form is the best.
 Latvijos vietovardžiai Lietuvos spaudoje

L i g i šiol išsamiau n a g r i n ė t a s latvių asmenvardžių p e r t e i k i m a s l i e ­

tuvių k a l b a i r su t u o s u s i j u s i o s p r o b l e m o s ( G r e n d a 1970; G i r ­
denis 1996; G i r d v a i n y t ė , Kvašytė 1997), k i t i t i k r i n i a i
žodžiai a p t a r i a m i rečiau ( B a 1 u o d ė, G a r š v a 1985). Latvijos
vietų vardų v a r t o s e n a i apžvelgti p a s i r i n k t i k e l i L i e t u v o s s p a u d o s l e i d i ­
n i a i : laikraštis Šiaulių naujienos ( S N ) , žurnalai Kelionių magija ( K M ) ,
Kelionės ir pramogos ( K P ) . P e r ž v e l g t i L a t v i j o s vietovardžiai, įvardijan­
tys įvairius o b j e k t u s : e t n o g r a f i n i u s r e g i o n u s , m i e s t u s i r kitas g y v e n v i e ­
tes, v a n d e n s t e l k i n i u s - upes i r e ž e r u s .
K a i k u r i e L a t v i j o s , k a i p i r kitų šalių, y p a č didesnių ar r e i k š m i n ­
g e s n i ų L i e t u v a i v i e t o v i ų , vietovardžiai t u r i t r a d i c i n e s f o r m a s - tai n u o
s e n o lietuvių k a l b o j e įsigalėję m i e s t ų i r upių v a r d a i ( B a 1 u o d ė,
1
Garšva 1 9 8 5 ) , pavyzdžiui, Liepoja ( L i e p ä j a ) , Bauskė ( B a u s k a ) ,
Daugpilis ( D a u g a v p i l s ) , Dauguva ( D a u g a v a ) , Vadakstis (Vadakste). Jie
įtraukiami į įvairius lietuvių k a l b o s ž o d y n u s , žinynus (LTV; VKŽ).
Tradicinės formos pateikiamos i r d v i k a l b i u o s e žodynuose: v i e n a m e
ž o d y n e g e o g r a f i n i ų vardų sąrašuose L a t v i j o s vietovardžių y r a m a ž d a u g
5 5 0 (LLKŽ 1 9 7 7 , 7 3 1 - 7 5 8 ) , k i t a m e - 100 (LLV 1 9 9 5 , 6 0 1 - 6 0 2 ) .
T i k r i n i a i žodžiai a d a p t u o j a m i pagal t a m tikras t a i s y k l e s , k u r i o s
a p i b e n d r i n t o s e n c i k l o p e d i j o s i n s t r u k c i j o j e (NTVR). D a b a r l e i d ž i a m o s
Visuotinės lietuvių enciklopedijos t o m a i t u r i a t s k i r u s p r i e d u s (VLE) s u
a d a p t u o t a i s kitų k a l b ų asmenvardžiais i r vietovardžiais. T a i s y k l ė s p a ­
t e i k t o s L i e t u v i ų k a l b o s k o m i s i j o s n u t a r i m u o s e (LKKN), apie L a t v i ­
jos vietovardžių f o r m a s rašyta l e i d i n y j e Kalbos kultūra ( B a 1 u o d ė,
Garšva 1985). Tradicinės p a v a d i n i m o formos n e t u r i n t i e m s v i e t o ­
vardžiams p e r t e i k t i r e i k i a žinoti a t i t i n k a m a s latvių i r lietuvių k a l b o s
t a i s y k l e s : 1) latvių i l g o j i balsė ū l i e t u v i š k u o s e a t i t i k m e n y s e n e ž y m i ­
m a - ją a t i t i n k a a; i l g o s i o m s ė, ū i r Г ž y m ė t i lietuvių k a l b o j e y r a a t i t i n ­
k a m o s raidės ė, ū, y, pavyzdžiui: Lielvardė ( L i e l v ä r d e ) , Bėnė ( B e n e ) ,
Jūrmala ( J ū r m a l a ) , Lyvanai (Liväni), Viesylė ( V i e š i t e ) ; 2) latvių raidė o
1
Skliaustuose pateikiamos latviškos vietovardžių formos.
p e r t e i k i a m a įvairiai, nes ji ž y m i i r trumpąjį, i r ilgąjį balsį, i r dvibalsį —
p e r t e i k i a n t b ū t i n a ž i n o t i latviško vietovardžio t a r i m ą ; dažniausiai tai
b ū n a d v i b a l s i s , tačiau e s a m a i r i š i m č i ų : Maduona (Madona), Agluona
( A g l o n a ) , Duobelė ( D o b e l e ) , Uogrė ( O g r e ) , Uolainė (Olaine), Kuok-
nesė ( K o k n e s e ) , bet Kolka ( K o l k a ) ; 3) m i n k š t ų j ų p r i e b a l s i ų raidės s u
t a m t i k r a i s d i a k r i t i n i a i s ž e n k l a i s k e i č i a m o s l i e t u v i š k o m i s r a i d ė m i s be
diakritinių ž e n k l ų Kekava ( K e k a v a ) , Rengė ( R e n g ė ) arba s u p r i e b a l s i o
m i n k š t u m ą ž y m i n č i u i - Liauduona ( L a u d o n a ) , Gruobinia (Grobina).
L a b a i s v a r b u l a i k y t i s galūnių p a r i n k i m o taisyklių, b ū t e n t - latvių
vietovardžių m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s g a l ū n ė -a išlieka n e p a k i t u s i : Jel­
gava (Jelgava), Kraslava (Krfislava), o n e k i r č i u o t a g a l ū n ė -e i r ž o d ž i o
k a m i e n o i l g o j i e p e r t e i k i a m a l i e t u v i ų -ė: Alūksnė (Alūksne), Aucė
( A u c e ) , Aiviekstė ( A i v i e k s t e ) , Lielupė ( L i e l u p e ) , Rėzekne (Rėzekne),
m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s g a l ū n ė -s ( d ė m e n y j e -pils) p e r t e i k i a m a -is, o
pats v i e t o v a r d i s t a m p a v y r i š k o s i o s g i m i n ė s : Ventspilis ( V e n t s p i l s ) , Val-
demarpilis ( V a l d e m ä r p i l s ) . Latvių vietovardžių vyriškosios giminės
g a l ū n ė -s k e i č i a m a l i e t u v i ų k a l b o s g a l ū n e -as: Tukurnas (Tukums),
Kegumas ( K e g u m s ) . Išimtis b ū n a s u d u r t i n i a i vietovardžiai, k u r i ų a n t ­
rasis d ė m u o y r a -cicms, -gals, -kalns, -sils, -ezers, k a i k u r i e k i t i at­
vejai ( ž o d ž i ų b a i g m ė s -crs, -inš) - tada g a l ū n ė -s (ir -š) p e r t e i k i a m a
1
-is: Kalnelėmis ( K a l n c i e m s ) , Sakstagalis ( S a k s t a g a l s ) , Baltezeris (Balte-
zers), Melnsilis (Melnsils) ir pan.
Pagal taisykles „daugiskaitinių vietovardžių galūnės paprastai
k e i č i a m o s a t i t i n k a m o m i s lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis"
(LKKN 6 9 ) . M o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s d a u g i s k a i t i n i a i vietovardžiai nėra
l a b a i paplitę: Pliavinios ( P Į a v i n a s ) , Cėsys (Cėsis), o vyriškosios g i ­
m i n ė s d a u g i s k a i t i n i ų vietovardžių g a l ū n ė - i ' lietuviškai p e r t e i k i a m a
-(i)ai: Saulkrastai ( S a u l k r a s t i ) , Taisai ( T a l s i ) , Balvai (Balvi), Ainažiai
( A i n a ž i ) , Prciliai ( P r e i Į i ) . G e o g r a f i n i ų o b j e k t ų v a r d u o s e esantys g i m i ­
n i n i a i ( n o m e n k l a t ū r i n i a i ) žodžiai, pavyzdžiui, ezers, kalns, licis, šau­
naus, rags, v e r č i a m i , o pačių vardų galūnės l i e t u v i n a m o s : Raznos
ežeras ( R ä z n a s ezers), Durbės ežerus ( D u r b ė s ezers), Viskių ežeras
( V i š k u ezers), Guizinis arba Gaizinio kalnas (Gaižius, G a i z i n k a l n s ) ,
Rygos įlanka ( R i g a s l i c i s ) , Irbės sųsiauris (Irbes š a u r u m s ) , Kolkos ragas
( K o l k a s rags).

2
Ši n o r m a yra pasikeitusi - žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutari­
mo N r . 60 pakeitimus (VI.KK), apie tokius atvejus žr. ir toliau.
 T a i g i taisyklių y r a , o k a i p jų l a i k o m a s i L i e t u v o s s p a u d o j e ? P a s i ­
r i n k t u o s e šaltiniuose a p t i k t i L a t v i j o s vietovardžiai n a g r i n ė j a m i pagal
g r u p e s : e t n o g r a f i n i ų r e g i o n ų , m i e s t ų i r g y v e n v i e č i ų , upių i r e ž e r ų
vardai.
Etnografinių regionų vardams perteikti žodynuose pateikia­
m a net p o k e l i s to paties vietovardžio v a r i a n t u s lietuvių k a l b a : Kuršas,
Kuržemė ( K u r z e m e ) , Latgala, Latgalė ( L a t g a l e ) , Sėla, Sėliai (Sėlija)
(LLV 1 9 9 5 , 6 0 1 - 6 0 2 ) arba Sėliai ( S ė j i ) (LLKŽ 1977, 7 5 2 ) . B e n d r a s et­
nografinių r e g i o n ų vardų b r u o ž a s - l i e t u v i n a n t v i e t o j p r i e b a l s ė s z at­
s i r a n d a priebalsė f ( B a 1 u o d ė, G a r š v a 1985, 6 6 ) . S p a u d o j e m a ­
t o m a d i d e s n ė f o r m ų įvairovė - tai i r latviškai parašyti (net i r latviškai
l i n k s n i u o j a m i ) , i r latvių k a l b o s f o r m ų vietovardžiai: Vakarinė Latvijos
dalis vadinama Kuržemės regionu K M 2 0 0 2 / 4 3 5 ' ; Hercogo Jako­
bo [= J ė k a b o ] valdymo metu (1642-1682 m.) Kuldyga išgyveno didžiau­
sią miesto pakilimą, skverai garsėjo kaip turgaus vietos, kur prekyba vyk­
davo tiesiai iš vežimo. Nuo tą laikų Kuldyga tapo Kuržemės sostine
K M 2 0 0 2 / 4 37.
Miestų ir k a i kurių gyvenviečių vardai spaudoje p e r t e i k i a m i
taisyklingai - p i r m i a u s i a tai b ū d i n g a tradicines formas turintiems
m i e s t ų v a r d a m s : Dauguma gyventojų išsikėlė gyventi į Rucavų ir L i e -
p o j ų ( L i e p ä j a ) K P 2 0 0 0 / 4 2 5 ; Vienas didžiausių žemės ūkio technikos
muziejų yra arčiausiai Lietuvos pasienio, - netoli U a u s k ė s ( B a u s k a )
miestelio K M 2 0 0 2 / 6 - 7 46; Ryga ( R i g a ) mus pasitiko su vakaro sau­
le ir užtvindytomis gatvėmis K M 2 0 0 1 / 8 4 3 . Y r a vietovardžių, n e s u d a ­
rančių j o k i ų s u n k u m ų j u o s rašant lietuvių k a l b a - jų f o r m o s abiejose
k a l b o s e s u t a m p a : Dauguma gyventojų išsikėlė gyventi j R u c a v ą ( R u -
cava) ir Liepoją K P 2 0 0 0 / 4 25; S i g u l d a (Sigulda) - nacionalinio
parko centras, tačiau tokio informacijos centro kaip Cėsis [= C ė s y s ]
neturi K M 2 0 0 1 - 2 0 0 2 / 9 - 1 0 2 5 ; Jelgavą (Jelgava) puošia didingi
XVIII amžiuje italų architekto pastatyti barokiniai rūmai K M 2001/8
4 3 . T i e s a , kartais m i n i m a s i r į ž o d y n u s įtraukiamas senasis pastarojo
m i e s t o p a v a d i n i m a s Mintauja ( M l t a v a ) (LTV 138).
K a i r e m i a m a s i p e r t e i k i m o t a i s y k l ė m i s , n e u ž t e n k a v i e n žinoti t a i ­
s y k l e s , jas r e i k i a t i n k a m a i p r i t a i k y t i : K u l dyga (Kuldiga) - realiai
3
Po citatos nurodomas šaltinio sutrumpinimas ir data arba (žurnalų) metai,
numeris ir puslapis, o kalbamasis vietovardis retinamas, po jo skliaustuose
pateikiama latviška forma. K i t i netaisyklingai perteikti tikriniai žodžiai pa­
vyzdžiuose taisomi (tai žymima =).
egzistuojantis medinis viduramžių (XVII-XVIII a.) miestas K M 2 0 0 2 / 4
3 7 . Š i o m i e s t o vardas y r a tarp tų, k u r i ų p e r t e i k i m a s lietuvių k a l b a s u ­
daro s u n k u m ų : Ties Kuldiga [= Kuldyga] aplankysite tikrų Latvijos
įžymybę - daugiau negu šimto metrų ilgio urvus po žeme K M 2001/5
15. A p s k r i t a i p u b l i c i s t i k o s t e k s t u o s e n e m a ž a i atvejų, k a i taisyklių n e ­
s i l a i k o m a . N e r e t a i vietovardžiai n e l i n k s n i u o j a m i , jie n e t u r i lietuviškų
galūnių arba jos p a s i r i n k t o s n e t i n k a m o s : Rygiškių mėgstamas ir antras
pagal populiarumų kurortas S a u l k r a s t i ( S a u l k r a s t i ) [= Saulkras-
tai], esantis 30 kilometrų nuo centro K M 2 0 0 1 - 2 0 0 2 / 9 - 1 0 2 2 ; Už Lie­
pojos pasiekėme mažytį miestukų A i z p u t e ( A i z p u t e ) [liet. Aizpute;
= Aizpute], garsų XIV a. Livonijos pilimi, tačiau radome tik įspūdin­
gus jos griuvėsius K M 2 0 0 1 / 8 4 3 ; Pasienio poste A i n a ži (Ainaži)
[= Ainažiai] latviai su estais įvedę tvarkų: įvažiuojant į Estiįų aptarnau­
ja Estijos pasieniečiai, o grįžtant - Latvijos K M 2 0 0 1 - 2 0 0 2 / 9 - 1 0 23;
Dar neišvažiavę iš miestelio pasukite keliu M e ž u o t n e s ( M e ž o t n e )
[liet. Mcžuotnė; = Mežuotnės] link K M 2 0 0 2 / 6 - 7 4 6 - 4 7 ; Didžiausias
nedarbas Latvijoje- Ventspilio mieste ir Ta l s i o bei L i m b a z i o
rajonuose ( T a l s i , L i m b a ž i ) [liet. Taisai, Limbažiai; = Talsų, Limbažių)
Š N 1 9 9 9 01 0 8 . K a r t a i s tekste p a m i n ė t u s L a t v i j o s vietovardžius s u n ­
k u atpažinti - jie taip iškraipyti i r n u t o l ę n u o o r i g i n a l o formos, k a d
juos atpažinti gali t i k gerai pažįstantis Latviją ar b e n t jau m o k a n t i s l a t ­
vių kalbą ž m o g u s : Vakar miesto lopšelio-darželio „Kregždutė" grupėje
bei Centro pradinės ir Ragainės vidurinės mokyklos pirmosiose klasėse
lankėsi Liepojos rajono Kalėtos ( K a l ė t i ) [liet. Kalėtai; = Kalėtų)
pagrindinės mokyklos tarybos nariai Š N 1998 02 20; Sustojome
Y e r i k ė j e ( l e r i k i ) [liet. Ierikiai; = Ierikiuosc], kur pėsčiųjų takas pa­
keltas virššlapumos K M 2 0 0 3 / 2 15.

P r a k t i k o j e dažniausiai, k a i p i r r e i k a l a u j a taisyklės, sudurtinių

vietovardžių, kurių antrasis d ė m u o y r a -ciems, -kalns ir pan., galūnė
-s p e r t e i k i a m a -is: Cėsų [= Cėsių] miesto pakraštyje yra šiuo metu
sparčiausiai Latvijoje besiplečiantis slidinėjimo centras Ž ag a rk a l -
n is ( Ž a g a r k a l n s ) K P 2 0 0 3 / 1 - 2 5 4 . G a l ū n ę -is lietuvių k a l b o j e taip
pat įgauna m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s s u d u r t i n i a i vietovardžiai su d ė m e n i u
-pils, t i k jie p e r e i n a į v y r i š k o s i o s g i m i n ė s l i n k s n i a v i m o paradigmą -
tai r o d o i r s p a u d a : Ties S a l a s p i l i u ( S a l a s p i l s ) [liet. Salaspilis],
kirtome Dauguvos keliasdešimt kilometrų ilgio užtvankų su hidroelektri­
ne K M 2 0 0 1 - 2 0 0 2 / 9 - 1 0 2 5 . Tačiau kartais t o k i u o s e vietovardžiuose
p a s i t a i k o k i t o k i o p o b ū d ž i o n e t i k s l u m ų : Visas pajūris tarp J u r m a l -
c i e m i o ( f ū r m a l c i e m s ; liet. fūrmalcicmis) ir Papės ypatingai tylus
ir ramus K M 2 0 0 1 / 5 ; Iš Cesio [= C ė s i ų ] , Valmieros ir K o c e m i o
( K o c i e m s - t a r i a m a uo, todėl a d a p t u o j a n t b ū t i n a p e r t e i k t i Kuociemis)
miestų draugovių susibūrė 20 skautų ir drauge su vadovu Uldžiu Fanso-
nu pirmų kartą atvyko stovyklauti į Lietuvų S N 1 9 9 7 Об 2 8 .
V i e n a s iš s k i r t i n g i a u s i a i L i e t u v o j e p e r t e i k i a m ų Latvijos miestų
vardų y r a V i d ž e m ė s miestas Cėsis. S p a u d o j e a p t i k t a g a u s y b ė įvairių
jo p e r t e i k i m o variantų: Dvi dienas gražiose C ėsi o ( C ė s i s ) [liet. Cėsys;
= Cėsių] apylinkėse vyko tradicinis Lietuvos ir Latvijos moksleivių orien­
tavimosi sporto mačas S N 1994 0 9 2 8 ; Latvijoje, C i e s i o [= Cėsių]
apylinkėse, buvo surengtas tradicinis tarptautinis orientavimosi sporto
jaunių ir jaunimo mačas S N 1 9 9 6 10 10; Gaujos nacionaliniame parke
žiemų ar vasarų tiesiog būtinas lankymo objektas yra ant Gaujos krantų
išaugęs C ės ų [- Cėsių] miestelis, nutolęs nuo sostinės apie 75 km
K P 2 0 0 3 / 1 - 2 5 3 . T i k retais atvejais g a l i m a a p t i k t i t a i s y k l i n g a i p e r ­
teiktą f o r m ą Cėsys i r taisyklingą jos l i n k s n i a v i m ą ( ž o d y n u o s e net n u ­
r o d o m a k i l m i n i n k o g a l ū n ė Cėsių) (LTV 138).
Upių ir ežerų vardų s p a u d o j e taip pat a p t i k t a . K a i k u r i e jų
v a r t o j a m i tradiciškai: Ties Salaspiliu kirtome Dauguvos (Dauga­
va) [liet. Dauguva] keliasdešimt kilometrų užtvankų su hidroelektrine
K M 2 0 0 1 - 2 0 0 2 / 9 - 1 0 2 5 ; Galiausiai po pusvalandžio klaidžiojimų išvy­
dome milžinišką tiltą, D a u g u v ų ir senamiesčio bokštus K M 2001/8
4 3 . Kitų didesnių vandens telkinių vardai nesudaro b e v e i k jokių per­
t e i k i m o s u n k u m ų : Legenda pasakoja, kad gyveno dvi seserys — Gauja
(Gauja) ir T i r z a ( T i r z a ) (upė, įtekanti} Gaujų) K M 2 0 0 3 / 2 14; Salia
teka Lielupė ( L i e l u p e ) , remontuojamas tiltas ir prie jo pastatytas
pontoninis K M 2 0 0 1 / 8 4 3 , P r i e latviškojo vandenvardžio (ypač s u d u r ­
t i n i o , k u r i a m e jau y r a d ė m u o -upe arba d e m i n u t y v a s -upite) g a l i būti
p r i d e d a m a s g i m i n i n i s žodis upė: Miestelis garsėja Л Iek š u p y t ės
upe (AlekšupTte), tekančia tarp namų K M 2 0 0 1 / 8 4 3 . Kartais vartoja­
m a s stilistiškai n u s p a l v i n t a s ž o d i s upelis a r b a upeliukas: Per miestų teka
Aleksu p y t ės upeliukas, yra daugiau kaip dešimt arkinių til­
tukų K M 2 0 0 2 / 4 3 7 ; Akys karštligiškai ieško Л l e k š u p y t c up e -
liuko [= Alckšupytės] - dėl jo Kuldygu vadinama šiaurine Venecija
K M 2 0 0 2 / 4 3 5 . E ž e r ų vardų s p a u d o s p u b l i k a c i j o s e p a s i t a i k o rečiau:
Vieta, savotiškai dvelkianti mistika, tai— Araišių ežero (Araišu ezers)
gyvenvietė K M 2 0 0 3 / 2 15.
K a i k u r i a i s atvejais n e t a i s y k l i n g a s p e r t e i k i m a s g a l i atsirasti dėl k a l ­
bos t a r p i n i n k ė s . K a i v i e t o v a r d i s p e r t e i k i a m a s r e m i a n t i s k i t o s k a l b o s
(pavyzdžiui, anglų k a l b o s ) šaltiniu, p r a r a n d a m i d i a k r i t i n i a i ženklai,
k u r i e t u r i įtakos p e r t e i k i a m a i f o r m a i . T o d ė l v i s a d a s v a r b u žinoti o r i g i ­
n a l o (t. y. latvių) k a l b o s f o r m ą . D a u g i a u s i a s u n k u m ų k y l a p e r t e i k i a n t
i l g u o s i u s b a l s i u s , net j e i g u a t i t i n k a m o s raidės y r a i r lietuvių k a l b o j e .
T a i p pat n e l e n g v a p a s i r i n k t i t i n k a m ą vietovardžio g a l ū n ę , g i m i n ę (tai
ypač s v a r b u , k a i tikrinį žodį r e i k i a l i n k s n i u o t i ) .
L a t v i j o s vietovardžių p a p l i t i m a s L i e t u v o s spaudoje nėra vie­
n o d a s - didelių m i e s t ų ar upių v a r d a i v a r t o j a m i d a u g dažniau nei
m a ž e s n i ų v i e t o v i ų , jų v a r t o s e n a tradiciškai y r a įprasta. K u o retesnis
v i e t o v a r d i s , t u o l a b i a u t i k ė t i n a , k a d jo p e r t e i k i m a s s u k e l s t a m tikrų
sunkumų.

LATVIJOS VIETOVARDŽIAI LIETUVOS SPAUDOJE

Santrauka

L i g i šiol išsamiau nagrinėtas latvių asmenvardžių perteikimas lietuvių

kalba ir su tuo susijusios problemos, kiti tikriniai žodžiai aptariami rečiau.
Latvijos vietovardžių vartosenai apžvelgti pasirinkti keli Lietuvos spaudos l e i ­
diniai. Latvijos vietovardžių paplitimas Lietuvos spaudoje nėra vienodas - d i ­
delių miestų ar upių vardai vartojami daug dažniau nei mažesnių vietovių,
jų vartosena tradiciškai yra įprasta. K u o retesnis vietovardis, tuo labiau tikėti­
na, kad jo perteikimas sukels tam tikrų sunkumų. A p t a r i a m i vietovardžiai,
įvardijantys įvairius objektus: Latvijos etnografinius regionus, miestus, kitas
gyvenvietes, vandens telkinius - upes ir ežerus.
K a i kuriais atvejais netaisyklingai perteikiama dėl kalbos tarpininkės.
K a i vietovardis perteikiamas remiantis kitos kalbos (pavyzdžiui, anglų k a l ­
bos) šaltiniu, prarandami diakritiniai ženklai, turintys įtakos perteikiamai for­
mai. Todėl visada svarbu žinoti originalo (t. y. latvių) kalbos formą. D a u g i a u ­
sia sunkumų kyla perteikiant ilguosius balsius, net jeigu atitinkamos raidės
yra ir lietuvių kalboje, nelengva pasirinkti tinkamą vietovardžio giminę ir
galūnę (tai ypač svarbu, kai tikrinį žodį reikia linksniuoti).
 LATVIJAS VIETVÄRDI LIETUVAS P R E S E

Kopsavilkums

L l d z šim sikäk analizčta galvenokärt latviešu personvärdu atveide

lietuviešu valodä un ar to saistltäs problemas, eiti Ipašvardi aplūkoti retäk.
Latviešu Tpašvardu lietošanas apskatam izvčleti vairäki Lietuvas preses
i z d e v u m i , taču Latvijas vietvärdu izplatlba tajos nav vienäda - lielo pilsčtu vai
upju nosaukumus sastopami daudz biežak nekä mazäku geografiško objektu
nosaukumi, k u r u Iietojumam nav stabilu tradicijų, /о retäk lietots vietvärds,
jo lieläka ticamiba, ka tä atveide radis zinämas grūtlbas. Izanalizčti vietvärdi,
kas nosauc dažadus Latvijas objektus: etnografiškos regionus, pilsčtas, eitas
apdzTvotas vietas, ūdenstilpes - upes u n ežerus.
Atseviškos gadijumos nepareizas atveides iemesls ir starpniekvalodas
ietekme: vietvärdu atveidojot рёс eitas, piemčram, angju, valodas avota
parauga, tiek zaudčtas diakritiskäs zlmes, kuras ietekme atveidojamo
formų. Tapčc vienmčr ir svarigi zinät originälvalodas (resp. latviešu) formų.
Visvairäk grūtibu rodąs, atveidojot garos patskanus, pat ja lietuviešu rakstu
valoda attiecTgi burti ir. N a v viegli a r i izvčlčties atbilstošu vietvärda d z i m t i
un tä galotni (tas ir Tpaši svarigi, ja Tpašvards i r jäloka).

L A T V I A N P L A C E N A M E S IN T H E L I T H U A N I A N PRESS

Summary

Language practice gives a wide variety of spelling patterns of proper

names originating from other languages, like personal names, place names,
s y m b o l i c names etc. A review of Latvian place names used i n the Lithuanian
press (names of ethnic regions, cities and towns, rivers and lakes) has shown
that the majority of problems arise due to the violation of presentation rules.
It is not easy to make the place names Lithuanian by adding Lithuanian
flections, w h i c h involves choosing an appropriate e n d i n g and gender. It is
particularly important when choosing the declension and m a k i n g case forms.
The spread of Latvian place names i n Lithuania is not equally frequent i n
terms of categories of names - names of cities and rivers are m u c h m o r e
frequent than names of smaller objects. T h e less k n o w n the name is the
greater the probability is that its usage i n Lithuanian causes difficulties
because it is not yet well established and has no traditions.
 Dėl Latvijos vietovardžių vartojimo
v

Šiaulių spaudoje

U ž s i e n i o šalių vietovardžių - k a i p i r a p s k r i t a i užsienio kalbų

tikrinių žodžių - v a r t o j i m a s s u l a u k i a b e s i r ū p i n a n č i ų lietuvių k a l b o s
kultūra d ė m e s i o . Latvių k a l b o s t i k r i n i ų žodžių l i e t u v i n i m a s (tai a t i ­
t i n k a b e n d r u o s i u s latvių k a l b o s , s k i r t i n g a i n e i kitų u ž s i e n i o kalbų,
t i k r i n i ų žodžių p e r t e i k i m o r e i k a l a v i m u s ) n e kartą n a g r i n ė t a s , aptartas
1
ir jų v a r t o j i m a s Š i a u l i ų s p a u d o j e ( K v a š y t ė 2 0 0 6 b ) . Dažniausiai
k a l b a m a apie balsių i r priebalsių p e r t e i k i m ą , tačiau ne mažiau s v a r b u
t i n k a m a s galūnių p a r i n k i m a s , nes n u o to p r i k l a u s o i r l i n k s n i a v i m o
t a i s y k l i n g u m a s . S t r a i p s n y j e , r e m i a n t i s pastarųjų k e l e r i ų m e t ų Š i a u l i ų
m i e s t o i r a p s k r i t i e s p e r i o d i n ė s s p a u d o s l e i d i n i u o s e Šiaulių naujienos
( Š N ) i r Šiaulių kraštas ( Š K ) a p t i k t a i s L a t v i j o s vietovardžių v a r t o j i m o
atvejais, išsamiau n a g r i n ė j a m a s vietovardžių l i n k s n i a v i m a s .
D a l i e s L a t v i j o s vietovardžių f o r m a lietuvių k a l b a s k i r i a s i nuo
o r i g i n a l o , t. y. latvių k a l b o s . T o k i e vietovardžiai, pavyzdžiui, p a v a d i ­
n a n t y s L a t v i j o s e t n o g r a f i n i u s r e g i o n u s , taip pat k a i k u r i u o s m i e s t u s
ir v a n d e n s t e l k i n i u s , Š i a u l i ų s p a u d o j e dažniausiai v a r t o j a m i t a i s y k l i n ­
gai: Algimantas Vakarinas, vidaus reikalų ministro pavaduotojas, Šiau­
1
lių regiono ryšius su Latvijos Z c m gal o s ( Z e m g a l e ; liet. Žemgala)
regionu pateikė kaip gerų bendradarbiavimo pavyzdį Š K 2 0 0 8 01 18;
Tai didžiausia katalikiška Liepojos (Liepäja; l i e t . Liepoja) kated­
1
ra, Kuržemės ( K u r z e m e ; l i e t . Kuržemė) arkivyskupo rezidencija
Š K 2 0 0 8 0 6 2 6 ; Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis <...>
ir Latgalos ( L a t g a l e ; l i e t . Latgala) regionuose galima tikėtis net
35 laipsnių šalčio speigo Š K 2 0 0 6 01 21; K u r š a s - kadaise pirmasis
nepriklausomas teritorinis darinys Latvijos teritorijoje Š K 2 0 1 1 01 0 8 ;
1
Žr. šiame rinkinyje p. 3 6 5 - 3 7 9 .
2
R e g i o n o pavadinimas lietuvinamas d v i e m būdais - Žiemgala, Žemgala
(LLKŽ 2003, 804). Plačiau patį regiono pavadinimą ir šio regiono vieto­
vardžių rašymą lietuvių kalba žr. K v a š 11 e 2008a (žr. šiame rinkinyje
p. 399-414).
3
R e g i o n o pavadinimas lietuvinamas d v i e m būdais - Kuršas, Kuržemė
(LLKŽ 2003, 803).
 Baiminamasi, kad pirmadienio vakarą arba antradienį teršalai gali pa­
siekti Daugpilį ( D a u g a v p i l s ; l i e t . Daugpilis) Š K 2 0 0 7 0 3 2 7 ; Iš
Bauskės ( B a u s k a ; liet. Bauskė), Rygos ( R i g a ; liet. Ryga) ir kitų
miestų atvykę menininkai grožėjosi ir tapė Pakruojo dvaro sodybos vie­
tas <...> Š K 2 0 0 9 0 7 3 0 ; Dyzelinas užteršė Dauguvos (Daugava;
liet. Dauguva) upę Latvijoje Š K 2007 03 27.
V i s d ė l t o i r t o k i a i s atvejais, k a i lietuvių k a l b o j e e s a m a t r a d i c i n i ų
latvių k a l b o s vietovardžių f o r m ų , p a s i t a i k o n e t a i s y k l i n g o p e r t e i k i m o
ir l i n k s n i a v i m o pavyzdžių: Šiaulių apskrities viršininko administracijoje
lankėsi Latvijos Žiemgalės ( Z e m g a l e ; l i e t . Žiemgala = Žiemga-
losf regiono atstovai <...> Š K 2 0 0 8 0 5 0 6 ; Rygos Vidžemės (Vi­
d ž e m e ; liet. Vidžemė = Vidžemės) priemiestyje planuojama atidaryti
pirmų Latvijos sostinėje šunų paplūdimį Š N 2006 08 29.
L a t v i j o s vietovardžiai b ū n a i r v y r i š k o s i o s , i r m o t e r i š k o s i o s g i ­
m i n ė s v i e n a s k a i t o s i r d a u g i s k a i t o s f o r m ų , t u r i įvairias g a l ū n e s - k a i p
5
ir latvių k a l b o s daiktavardžiai a p s k r i t a i . J e i g u lietuvių k a l b a nėra t r a ­
d i c i n i ų f o r m ų , t o k i e vietovardžiai t i e s i o g t u r i b ū t i l i e t u v i n a m i , b e
visų kitų p a k e i t i m ų , p r i d e d a n t i r a t i t i n k a m a s lietuvių k a l b o s g a l ū n e s .
K a d tai būtų p a d a r y t a t a i s y k l i n g a i , r e i k i a šiek t i e k pastangų, t a č i a u
bet k u r i u o atveju s v a r b i a u s i a - ž i n o t i vietovardžio o r i g i n a l ą .
M o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s vienaskaita. D a u g u m a vienaskaitinių
L a t v i j o s vietovardžių y r a k e t v i r t o s i o s l i n k s n i u o t ė s , t. y. m o t e r i š k o s i o s
g i m i n ė s daiktavardžiai, t u r i g a l ū n ę -a. R e m i a n t i s lietuvių kalbos
rašybos i r s k y r y b o s n u t a r i m a i s , „vietovardžių, k u r i e b a i g i a s i n e k i r č i u o ­
tais -a, -ia (-ya), ž o d ž i o galas n e k e i č i a m a s i r jie l i n k s n i u o j a m i k a i p
a t i t i n k a m i lietuviški daiktavardžiai" (LKKN 6 9 ) . T a i paprasčiausia iš
visų g a l ū n i ų , nes visiškai s u t a m p a s u lietuvių k a l b o s m o r f e m a , todėl
dažniausiai s p a u d o j e l a i k o m a s i n u t a r i m u o s e m i n ė t o r e i k a l a v i m o : Pir­
f
moje rungtynių pusėje nesulaikomi buvo Va l m i e r o s (Valmiera) '
krepšininkai <...> Š K 2 0 0 6 0 1 19; Sign l d ų ( S i g u l d a ) daugelis ap­
lankiusiųjų vadina Latvijos Šveicarija. Šiauriniame Latvijos miestelyje

* Netaisyklingos formos taisomos skliaustuose po = ženklo.

5
Latvių kalbos daiktavardžiai skirstomi į 6 linksniuotes pagal giminę, re­
miantis vardininko galūnėmis: 1-3 vyriškosios giminės, -1-6 moteriškosios
giminės. A p i e tai išsamiau toliau.
6
Jeigu vietovardžio forma latvių ir lietuvių kalbomis sutampa, ji skliaustuose
rašoma vieną kartą.
 turistus pasitinka smiltainių olos, lynų kelias, Tu r a i d o s (Turaida)
senosios pilys, ramybė ir žaluma S K 2 0 0 6 0 9 0 1 ; Latviai įrodė, kad
skulptūrų parkas gali pritraukti minias žmonių. Tuo galima įsitikinti
važiuojant nuo Šiaulių katedros į A g l u o n o s ( A g l o n a ; liet. Agluo­
na) miestelį <...> Š K 2 0 0 7 10 13; H. Verbclis sakė, kad kvies šiauliečius
apsilankyti f e l g a v o j e (Jelgava) Š K 2 0 0 7 0 5 2 6 ; Dėl šios priežasties
[finansų krizės] populiarūs atlikėjai atsikrato nekilnojamojo turto Lat­
vijos kurorte Jūrmaloje ( J ū r m a l a ) <...> Š K 2 0 0 9 0 8 0 7 ; Ši ir ne­
maža dalis kitų slidinėjimo bazių stūkso vienos didžiausių Latvijos upių
Gaujos ( G a u j a ) slėnyje Š K 2010 02 05.
T a m tikrų i š i m č i ų , n e t a i s y k l i n g o l i n k s n i a v i m o atvejų greičiausia
pasitaikė dėl n e a p s i ž i ū r ė j i m o . Pavyzdžiui, t i k geras L a t v i j o s vietovių
žinovas galėtų n u s t a t y t i , apie kokį m i e s t ą k a l b a m a : Šiaulių tinklininkės,
treniruojamos Zofijos Guobytės, jėgas išmėgino ir Latvijoje, S k r u n -
dalė į e ( S k r u n d a ; liet. Skrunda = Skrundoje) vykusiame tarptautinia­
me merginų jaunučių tinklinio turnyre Š K 2 0 0 8 0 4 0 7 . A n k s č i a u straips­
nyje tas pats v i e t o v a r d i s k i l m i n i n k u pavartotas t i n k a m a i : Antrųjų vielų
pelnė Skrundos ekipa Š K 2 0 0 8 0 4 0 7 . G a l i m a d a r y t i prielaidą,
k a d s u p a i n i o t i d u s k i r t i n g ų l i n k s n i u o č i ų vietovardžiai i r jų linksnių
f o r m o s (beje, a t m e t u s pirmąsias d v i raides, p a v a d i n i m a i p a s i d a r o l a ­
bai p a n a š ū s ) : Skrunda - Skrundoje i r Rundalė- Rundalėje. Apsirik­
ta l i n k s n i u o j a n t p a s i e n i o su R u s i j a v i e t o v i ų p a v a d i n i m u s : Lietuvos
vežėjų asociacijos „Linava" duomenimis, sekmadienio rytų Tcrecho-
V o ( T e r e h o v a ; liet. Tcrechova = Terechovos) pasienio poste laukė apie
1300 vilkikų, dar maždaug 600 vilkikų stovi Grcbncvo (Grebneva;
liet. Grebneva = Grcbnevos) pasienio poste Š K 2 0 0 9 12 2 1 .
T a r p L a t v i j o s vietovardžių esama n e m a ž a i tokių moteriškosios
g i m i n ė s daiktavardžių, k u r i e v i e n a s k a i t o s v a r d i n i n k e b a i g i a s i g a l ū n e
- c ( p r i k l a u s o p e n k t a j a i l i n k s n i u o t e i ) . Dažniausiai jie t a i s y k l i n g a i s u ­
l i e t u v i n a m i p a k e i č i a n t į lietuvišką g a l ū n e -ė i r l i n k s n i u o j a m i k a i p
atitinkami lietuvių k a l b o s daiktavardžiai: Duobelės (Dobele;
l i e t . Duobelė) mieste įsikūręs selekcininko Peterio Upyčio alyvų sodas ir
memorialinis muziejus Š K 2 0 0 8 0 5 2 3 ; Leidiniai [„Eksporto ir i m p o r t o
o p e r a c i j o s L a t v i j a - H a l t a r u s i j a - L i e t u v a " ] buvo platinami baigiamosios
7
konferencijos Rėzeknėjc ( R ė z e k n e ; l i e t . Rėzekne = Rėzeknėjc)

7 :
Šio vietovardžio šaknies balsė č lietuviškai turi būti keičiama į c . Tokia klai­
da gana dažna perteikiant latvių tikrinius žodžius.
 (Latvija) dalyviams Š N 2 0 0 6 0 9 2 5 ; Pagal ją [sienos sutartį tarp L a t v i ­
jos i r R u s i j o s ] A b r e n ė s ( A b r e n e ; liet. Abrenė) regionas atiteko Ru­
sijai Š K 2 0 0 7 0 5 18; Kalbėta apie aplinkosauginių reikalavimų įgyven­
dinimų Lielupės ( L i e l u p e ; l i e t . Lielupė) baseine Š K 2008 05 06;
Vėliau aplankė įspūdingus smėlio urvus, išraustus žmonių aukštuose
skardžiuose prie Ventos intako R iež u p ės (Riežupe; liet. Riežupė)
Š K 2 0 0 7 0 8 0 1 ; Jie [upėtakiai] turi įveikti aukštų Alekšupytės
( A l e k š u p l t e ; l i e t . Alekšupytė) rumbą Š K 2 0 0 7 0 8 0 1 ; Latvijoje šios
savaitės pradžioje buvo pastebėti pirmieji paukščiai keliauninkai - būre­
lis dirvinių vieversių prie Papės ežero (Papes ezers; l i e t . Papės
ežeras) Š K 2007 02 27.
T a č i a u šioje g r u p ė j e pasitaikė i r n e s u l i e t u v i n t ų vietovardžių, jie
tekste l i n k s n i u o t i n e t a i s y k l i n g a i a r b a v i s a i n e l i n k s n i u o t i ( n o r s n e a t ­
m e s t i n a i r k o r e k t ū r o s k l a i d o s t i k i m y b ė ) : Sausio 4 d. SFA „Neapolis-
98" dalyvavo tarptautiniame futbolo turnyre S m i 11 e n e s (Smilte-
ne; liet. Smiltenė = Smiltenės) mieste (Latvijoje) <...> Š N 2 0 0 8 01 11;
Latvijoje, Tukumo rajone, netoli SI a m p e ( S l a m p e ; l i e t . Slampė =
Slampės) miesto esantį kino miestelį „Cinevilla" vietiniai gyventojai va­
dina Latvijos Holivudu Š K 2 0 0 8 0 5 2 3 . Š i s s a k i n y s i m t a s iš laikraščio
p i r m o j o p u s l a p i o , k u r a n o t u o j a m a s s t r a i p s n i s , o a n o t a c i j o j e prieš pat
straipsnį (p. 9) m i e s t o p a v a d i n i m a s jau l i n k s n i u o j a m a s ( p l g . Latvijoje,
Tukumo rajone, netoli S l a m p ė s esantį kino miestelį „Cinevilla" vieti­
niai vadina Latvijos Holivudu).
K i t a i s atvejais s u n k u atpažinti v i e t o v e , apie kurią k a l b a s t r a i p s ­
n i ų a u t o r i a i , n o r s dėl l i n k s n i a v i m o priekaištauti nėra p a g r i n d o : Trys
Kuršėnų komandos L i v e z ė s miestelyje (Latvija) varžėsi dėl Latvijos
virvės traukimo federacijos taurės Š K 2008 08 07. B ū t ų s u n k u pasa­
k y t i , k u r i s m i e s t e l i s turėtas o m e n y j e š i a m e s a k i n y j e , tačiau a r t i m i a u ­
sias pagal s k a m b e s į atrodė esantis p a v a d i n i m a s Lyvbėrzė (Llvbčrze).
Patikrinus prielaida pasitvirtino - interneto šaltiniuose rasta, kad
r u g p j ū č i o 2 d . L y v b ė r z ė j e (tai m i e s t e l i s Jelgavos rajone) v y k o t o k i o s
varžybos. L a b a i k e i s t a i s p a u d o j e sulietuvintas Latvijos vietovardis
Augsikalne - m i e s t e l i s D u o b e l ė s rajone, esantis p r i e pat L i e t u v o s s i e ­
n o s n e t o l i Ž a g a r ė s ( p l g . i r ž o d y n e fiksuotą iš d a l i e s išverstą variantą
Aukštkalnė (LLKZ 2 0 0 3 , 8 0 2 ) : „Aš esu lietuvis, tik gimiau Latvijoje", -
sako Žagarės gimnazijos devintokas Mantas Mažeika. Jis gyvena už sie-
 nos, prie Aukskalnės. Mantas pasakoja, kad Aukskalnėje
daug lietuvių, tačiau dabar jie savo vaikus vis dažniau leidžia j latviškų
mokyklų - taip arčiau ir patogiau. <...> Pavyzdžiui, Žagarės mokykla
draugauja su Aukskalnės gimnazija Latvijoje S K 2 0 0 7 12 2 1 .
K a d t o k s v a r t o j i m a s n ė r a a t s i t i k t i n u m a s , r o d o tai, j o g straipsnyje
d a u g y b ę kartų k a r t o j a m a s t o k s p a v a d i n i m o variantas. G a l i m a d a r y t i
prielaidą, k a d s t r a i p s n i o a u t o r i u s , užrašęs šį vietovardį p a g a l išgirstą
t a r i m ą , n e ž i n o j o o r i g i n a l o Augstkalne (beje, šis v i e t o v a r d i s siejamas
su žodžiu aukštas (latv. augsts), ne su auksas (latv. zclts), k a i p galėtų
a t r o d y t i p a g a l lietuvišką variantą), o tai s u l i e t u v i n t a i turėtų būti Augst­
kalne, t. y. t i k g a u t i lietuvišką g a l ū n ę -ė.
D a r viena moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko forma -
vietovardžiai, t u r i n t y s g a l ū n ę - s , t. y. šeštosios l i n k s n i u o t ė s d a i k t a ­
vardžiai. A p s k r i t a i latvių k a l b o j e t o k i ų daiktavardžių n ė r a d a u g , o k a l ­
b a n t apie vietovardžius - tai dūriniai su b a i g m e n i u -pils. Lietuvių k a l ­
b a j i k e i č i a m a į -pilis (VLKK 169). P r a k t i k o j e j o k i ų t o k i o s struktūros
vietovardžių l i n k s n i a v i m o klaidų n e p a s t e b ė t a (beje, v i e n a s jų - D a u g ­
p i l i s - p r i s k i r t i n a s nusistovėjusias f o r m a s lietuvių k a l b a t u r i n t i e m s
vietovardžiams — žr. pavyzdį s t r a i p s n i o p r a d ž i o j e ) . N o r s lietuvių k a l ­
b o j e ž o d i s pilis t a i p pat m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s , l i n k s n i u o j a n t t o k i u s
L a t v i j o s vietovardžius s v a r b u a t s i m i n t i , k a d jie p e r e i n a į vyriškosios
g i m i n ė s l i n k s n i a v i m o p a r a d i g m ą - tai aiškiai r o d o k i l m i n i n k o , n a u d i ­
n i n k o i r į n a g i n i n k o l i n k s n i ų f o r m o s (kitų l i n k s n i ų f o r m o s s u t a m p a ,
todėl s u n k u pasakyti, k u r i o s giminės daiktavardis linksniuojamas):
Ventspilio ( V e n t s p i l s ; liet. Ventspilis) "Vcntspils"* ekipa, kurioje
žaidžia du Lietuvos futbolininkai, svečiuose sužaidė lygiosiomis 3:3(1:
9
3) su D a u g p ii i o "Dinaburg" komanda Š N 2 0 0 6 11 0 7 ; Šiaulių
„Šiaulių" futbolininkai savaitgalį dalyvaus draugiškame turnyre Latvijo­
je, S a l a s p i l i o ( S a l a s p i l s ; liet. Salaspilis) mieste Š K 2 0 1 0 0 2 2 7 ;
Ventspilyje (Latvija) vykusiose Latvijos virvės traukimo čempio­
nato baigiamojo, trečiojo, etapo varžybose sėkmingai pasirodė Kuršėnų
sportininkai <...> Š K 2 0 0 8 0 7 19; Po to laikraščių platintojai patraukė
į gėlių sostinę Ve n t s p i l j Š K 2 0 0 7 0 8 0 1 .

" Lietuviškame leidinyje šiame pavyzdyje paliktos nelietuviškos kabutės.

v
S i m b o l i n i s komandos pavadinimas - tai senasis Daugpilio miesto pavadini­
mas Dinaburga, k u r i u o ir dabar jį vadina kitataučiai, ypač slavai.
 V i s d ė l t o pasitaikė a t v e j ų , k a i s u n k u atpažinti panašios s t r u k t ū r o s
L a t v i j o s m i e s t ą p a g a l lietuviškai parašytą vietovardį, n o r s jis ir l i n k s ­
n i u o t a s t a i s y k l i n g a i : Kuršėnų [virvės t r a u k i k ų ] komandos rugpjūčio
2 dienų Jakabspilyje ( J ė k a b p i l s ; l i e t . Jekabpilis = Jekabpilyje)
varžysis Latvijos taurės turnyre Š K 2 0 0 8 0 7 19. B ū t e n t šis v i e t o v a r ­
dis k e l i a d a u g s u n k u m ų r a š a n t i e m s lietuvių k a l b a - tai jau t e k o p a ­
stebėti ne kartą. N e dėl s u d ė t i n g o l i n k s n i a v i m o , o dėl balsių p e r t e i ­
k i m o (dažniausiai b ū n a r a š o m a Jekabpilis, t. y. n e a t s p i n d i m a š a k n i n ė
balsė č). T a č i a u t o k i o s f o r m o s , k a i p š i a m e p a v y z d y j e , d a r n e t e k o m a ­
t y t i . P a v a d i n i m a s kilęs iš v y r o v a r d o Jėkabs, k i l d i n a m o iš žydų Jakobs
(LPV 177), t. y. ' J ė k a b o p i l i s ' , i r p r i e b a l s ė s t a r p d ū r i n i o d ė m e n ų n e ­
t u r i būti ( p l g . a n a l o g i š k ą d ū r i n į , kilusį iš a s m e n v a r d ž i o : Valdemūrpils
< Valdemūrs).
T a i g i iš visų trijų latvių k a l b o s m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s v i e n a s k a i ­
tos v a r d i n i n k o g a l ū n i ų (-a, -e i r -s) dažniausios y r a p i r m o s i o s d v i , bet
d a u g i a u s i a s u n k u m ų k y l a v a r t o j a n t i r l i n k s n i u o j a n t vietovardžius s u
g a l ū n e -e. O vietovardžiai s u g a l ū n e - s , t. y. s u b a i g m e n i u -pils, links­
n i u o j a m i k a i p lietuvių k a l b o s v y r i š k o s i o s g i m i n ė s daiktavardžiai, n o r s
v a r d i n i n k o l i n k s n i u šį b a i g m e n į d ū r i n i u o s e a t i t i n k a lietuvių k a l b o s
m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s d a i k t a v a r d i s pilis.
M o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s d a u g i s k a i t a . T a i nėra dažnos Lat­
v i j o s vietovardžių f o r m o s , tačiau t o k i e vietovardžiai latvių kalbo­
je g a l i turėti g a l ū n ę -as ( k e t v i r t o s i o s l i n k s n i u o t ė s daiktavardžiai),
pavyzdžiui, Pįavinas, a r b a g a l ū n ę -is ( š e š t o s i o s l i n k s n i u o t ė s d a i k ­
tavardžiai), pavyzdžiui, Cėsis. S u l i e t u v i n t i juos būna sudėtinga, j e i ­
g u p a m i r š t a m a , k a d tai y r a d a u g i s k a i t i n i a i daiktavardžiai. B e n e d a u ­
giausia sunkumų keliantis Latvijos vietovardis - minėtas Vidžemės
etnografiniame r e g i o n e esantis miestas Cčsis. Apie šį vietovardį
rašyta d a u g ( K v a š y t ė 2 0 0 3 b , 118; taip pat a k c e n t u o j a m a n u t a r i ­
m u o s e - žr. VLKK 169). S u l i e t u v i n t a f o r m a t u r i b ū t i Cėsys ir tik ta­
d a jį g a l i m a t i n k a m a i l i n k s n i u o t i . T a č i a u p r a k t i k a r o d o , k a d dažnai
į tai n e k r e i p i a m a d ė m e s i o - s p a u d o j e a p t i k t a d a u g y b ė s k i r t i n g ų v a ­
riantų. Pavyzdžiui, Š i a u l i ų s p a u d o j e jis vartotas k a i p v i e n a s k a i t i n i s
v i e t o v a r d i s : C e s y į e ( C ė s i s ; liet. Cėsys = Cėsyse) pasiruošėme pri­
pučiamas valtis kelionei <...> Š K 2 0 0 7 0 5 18; Savaitgalį Savivaldybės
Kūno kultūros ir sporto bei miesto planavimo ir statybos skyrių atstovai
apžiūrėjo pagrindines Latvijos BMX trasas Jelgavoje, C ė s y į e, Valmie-
rojc Š K 2 0 0 6 0 9 2 0 . P a v y k o rasti i r t a i s y k l i n g o v a r t o j i m o atvejį: „ О г о / -
kalns" slidinėjimo trasa jrengta už 50 kilometrų nuo Rygos esančiame
Cėsių miestelyje Š K 2 0 1 0 0 2 0 5 . T a č i a u tai g a l i būti i r s u t a p i m a s ,
nes t i e k m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s , t i e k v y r i š k o s i o s g i m i n ė s d a u g i s k a i t o s
k i l m i n i n k a s turi vienodas galūnes. V i s dėlto reikia pasakyti, kad k l a i ­
d i n g a s šio vietovardžio l i n k s n i a v i m a s nėra išskirtinis Šiaulių krašto
s p a u d o s b r u o ž a s - panašių i r dar įvairesnių f o r m ų t e n k a m a t y t i d a u g e ­
lyje spaudos leidinių.
G a l i m a a p i b e n d r i n t i , k a d t o k i o t i p o vietovardžių y r a l a b a i n e d a u g ,
tačiau j u o s s u l i e t u v i n t i b ū n a s u n k u . D a u g i a u s i a l i n k s n i a v i m o klaidų
a t s i r a n d a dėl t o , k a d n e į v e r t i n a m a , j o g vietovardžiai y r a d a u g i s k a i t i ­
n i a i , t o d ė l t u r i b ū t i l i n k s n i u o j a m i k a i p d a u g i s k a i t o s daiktavardžiai. O
p r a k t i k o j e t u r b ū t v e i k i a tai, k a d p i r m u o j u a t v e j u (Pjavinas) galūnė
panaši į lietuvių k a l b o s v y r i š k o s i o s g i m i n ė s v i e n a s k a i t o s g a l ū n e , o
a n t r u o j u (Cėsis) — ir į moteriškosios, ir į vyriškosios giminės v i e n a ­
skaitos g a l ū n e s .
V y r i š k o s i o s g i m i n ė s vienaskaita. Vyriškosios giminės vie­
tovardžių s u g a l ū n e -s, t. y. p i r m o s i o s l i n k s n i u o t ė s daiktavardžių,
p a s i t a i k o retai. P e r t e i k t i lietuvių k a l b a , įgyja g a l ū n ę -as. Jie i r l i n k s ­
n i u o j a m i p a g a l t a i s y k l e s - k a i p lietuvių k a l b o s v y r i š k o s i o s g i m i n ė s
daiktavardžiai s u g a l ū n e -as: Tukumo ( T u k u m s ; l i e t . Takumas) mieste
vykusiame Latvijos Respublikos kiokušin karatė atvirajame čempiona­
te iš kovojusių 17 akmeniškių dauguma pateko ant prizininkų pakylos
Š K 2 0 0 8 12 0 8 .
L a b a i r e t i L a t v i j o j e v y r i š k o s i o s g i m i n ė s vietovardžiai s u g a l ū n e
-us. A p s k r i t a i Šių t r e č i o s i o s l i n k s n i u o t ė s daiktavardžių latvių k a l b o j e
labai nedaug, tačiau k a i p t i k toks y r a K u r ž e m ė j e esančio m i e s t o p a ­
v a d i n i m a s Saldus. R e m i a n t i s v i e n a iš v e r s i j ų , šio vietovardžio k i l m ė
s i e t i n a s u lietuvių k a l b o s būdvardžiu saldus (LEV II 149). V a r t o j i m a s
lietuvių k a l b a b ū n a n e t i n k a m a s , k a i n e l i n k s n i u o j a m a : 640 kg svorio
kategorijoje pradiniame etape kuršėniškiai 2: 1 įveikė daugkartinius Lat­
vijos čempionus Saldus ( S a l d u s ; l i e t . Saldus = Saldaus) virvės trau-
kikus Š K 2 0 0 8 0 7 19.
V y r i š k o s i o s g i m i n ė s v i e n a s k a i t o s vietovardžiai nėra paplitę L a t v i ­
joje, pavyzdžiui, tarp miešti) pavadinimų dažniausi s u g a l ū n e - s , t. y.
 p i r m o s i o s l i n k s n i u o t ė s , daiktavardžiai. V a n d e n s t e l k i n i ų i r k i t o s e v i e ­
tovardžių g r u p ė s e p a s i t a i k o p a v a d i n i m ų i r s u k i t o m i s g a l ū n ė m i s , p a ­
vyzdžiui, Inesis [ežeras] i r kt. T a č i a u l i e t u v i n a n t d a u g i a u s i a s u n k u m ų
g a l i k i l t i b ū t e n t dėl p i r m ų j ų p e r t e i k i m o , nes g a l ū n ė -is y r a i r lietuvių
k a l b o j e - jos n e r e i k i a k e i s t i .
V y r i š k o s i o s g i m i n ė s d a u g i s k a i t a . Iš daugiskaitinių Latvijos
vietovardžių k a i p g a u s i a u s i a g r u p ė m i n ė t i n i v y r i š k o s i o s g i m i n ė s v i e ­
tovardžiai s u g a l ū n e - i . T a i v i e n i n t e l ė v y r i š k o s i o s g i m i n ė s d a u g i s ­
k a i t o s g a l ū n ė , nes visų l i n k s n i u o č i ų daiktavardžiai d a u g i s k a i t o j e t u r i
v i e n o d ą g a l ū n ę . T a č i a u jos l i e t u v i n i m a s b ū n a s k i r t i n g a s : „ D a u g i s k a i ­
tinių latviškų vietovardžių g a l ū n ė s k e i č i a m o s a t i t i n k a m o m i s lietuvių
k a l b o s d a u g i s k a i t o s g a l ū n ė m i s išlaikant k a m i e n g a l i o p r i e b a l s i o k i e ­
t u m ą arba m i n k š t u m ą ; p o k i e t o j o p r i e b a l s i o -i k e i č i a m a j -ai <...>
p o grafiškai išreikštų m i n k š t ų j ų priebalsių k, g,}, n, priebalsių š, ž, č,
dž i r k a i k u r i a i s k i t a i s retais atvejais -/ k e i č i a m a į -iai" (VLKK 169).
T a č i a u t e n k a pripažinti, k a d t e o r i n i ų nuostatų praktikoje laikomasi
ne visai nuosekliai. Šiaulių spaudos l e i d i n i u o s e aptikta t a i s y k l i n g o ir
n e t a i s y k l i n g o v a r t o j i m o pavyzdžių: Keturi mirtinai sušalę asmenys bu­
vo rasti Rygoje, kiti du mirė P r e i 1 i ų ( P r e i j i ; liet. Preiliai) ir Liepojos
rajonuose Š K 2 0 0 6 01 2 1 . N e t a i s y k l i n g a i v a r t o j a m a , k a i v i e t o v a r d i s
n e s u l i e t u v i n a m a s i r dėl t o tekste n e l i n k s n i u o j a m a s : Tokiu būdu diskri­
minuojami ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių vežėjai, kurie šiuo metu
laukia Įvažiavimo į Latvijos teritorijų Smėlynės-M e d u m i (Medumi;
l i e t . Medumai = Medumų) pasienio ruože Š N 2 0 0 6 11 2 8 .
A p i b e n d r i n a n t g a l i m a p a s a k y t i , k a d vyriškosios g i m i n ė s g a l ū n e
-i latvių k a l b o j e t u r i n t y s L a t v i j o s vietovardžiai lietuvių k a l b a t u r i būti
v a r t o j a m i s u g a l ū n e -ai, t i k r e i k i a įvertinti k a m i e n g a l i o p r i e b a l s i ų k o ­
k y b ę i r p a s i r i n k t i lietuvišką variantą s u m i n k š t u o j u ar k i e t u o j u p r i e ­
balsiu.
L a t v i j o s vietovardžiai taip pat v a r t o j a m i s i m b o l i n i u o s e p a v a d i n i ­
m u o s e , ypač dažnai s p o r t o k o m a n d ų i r k l u b ų , s v e i k a t i n g u m o k o m ­
p l e k s ų ar p o i l s i o bazių p a v a d i n i m u o s e ir p a n . T o k i a i s atvejais j i e m s
k e l i a m i k i t o k i e r e i k a l a v i m a i , t. y. jie n e l i e t u v i n a m i , o rašomi o r i g i n a ­
l o k a l b a , todėl n e a p t a r i a m i š i a m e straipsnyje. G a l i m a t i k p a s t e b ė t i ,
k a d i r šio r e i k a l a v i m o p r a k t i k o j e n e s i l a i k o m a arba įsivaizduojama,
k a d r a š o m a o r i g i n a l o f o r m a , o iš tikrųjų t i k l o t y n i š k o s i o s a b ė c ė l ė s
r a i d ė m i s , užmirštant latvių a b ė c ė l ė s d i a k r i t i n i u s ž e n k l u s .
 A p i b e n d r i n a n t g a l i m a s a k y t i , k a d d a u g i a u s i a L a t v i j o s vietovardžių
y r a m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s i r g a l i turėti net p e n k i a s s k i r t i n g a s g a l ū n e s
(tris v i e n a s k a i t o s i r d v i d a u g i s k a i t o s ) , o v y r i š k o s i o s g i m i n ė s r o d i k l i s
y r a trys g a l ū n ė s , iš jų d v i v i e n a s k a i t o s i r v i e n a d a u g i s k a i t o s . V e r t i n a n t
v a r t o j i m o t a i s y k l i n g u m o p o ž i ū r i u d a u g i a u s i a s u n k u m ų k y l a dėl m o ­
teriškosios g i m i n ė s g a l ū n ė s -e ( l i e t u v i ų k a l b a a t i t i n k a m a i -ė) i r dėl
visų m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s d a u g i s k a i t o s f o r m ų , n o r s vietovardžių, t u ­
r i n č i ų t o k i a s g a l ū n ė s , y r a l a b a i mažai (žr. Pjavinas, Cėsis). Iš visų l a t ­
vių k a l b o s m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s v i e n a s k a i t o s f o r m ų vietovardžiai s u
g a l ū n e - s , t. y. s u b a i g m e n i u -pils, l i n k s n i u o j a m i k a i p lietuvių k a l b o s
vyriškosios g i m i n e s daiktavardžiai. V y r i š k o s i o s g i m i n ė s v i e n a s k a i t o s
vietovardžiai n ė r a paplitę L a t v i j o j e , tačiau l i e t u v i n a n t d a u g i a u s i a s u n ­
k u m ų g a l i k i l t i b ū t e n t d ė l latvių k a l b o s g a l ū n ė s -s p a k e i t i m o l i e t u ­
vių k a l b o s g a l ū n e -as. L i e t u v i n a n t vyriškosios giminės daugiskaitos
g a l ū n ę - / latvių k a l b o j e t u r i n č i u s vietovardžius, r e i k i a pridėti a r b a
g a l ū n ę -ai, a r b a -iai, o p a s i r i n k i m ą l e m i a k a m i e n g a l i o priebalsių k i e t u ­
m a s ar m i n k š t u m a s . A p s k r i t a i d a u g i a u s i a l i n k s n i a v i m o klaidų a t s i r a n ­
d a dėl t o , k a d n e į v e r t i n a m a , k o k s y r a v i e t o v a r d i s : v i e n a s k a i t i n i s ar d a u ­
g i s k a i t i n i s , taip pat n e a t s i ž v e l g i a m a į latvių k a l b o s o r i g i n a l ą . D a u g e l i s
Š i a u l i ų s p a u d o j e aptiktų pavyzdžių r o d o , k a d straipsnių autoriams
n e l a b a i rūpi t i k s l i n i i r t a i s y k l i n g a i lietuviškai v a r t o t i L a t v i j o s v i e t o v i ų
p a v a d i n i m u s : n e r e t a i jie r a š o m i iškraipytai a r b a e i n a m a l e n g v i a u s i u
(bet ne v i s a d a t a i s y k l i n g i a u s i u ) k e l i u - vietovardžiai n e l i n k s n i u o j a m i ,
kartais jie i r n e l i e t u v i n a m i .

K a i k u r i u Latvijos m i e s t ų p a v a d i n i m ų taisyklingos f o r m o s
(pagal regionus abėcėlės tvarka)
Latvių k . Lietuvių k.
Kurzeme - Kuržemė, Kuršas
Edole - Ėduolė
K u l d i g a -• K u l d y g a
N i c a -• N y c a
Koja - Kuoja
L a t g a l c -- L a t g a l a
Aglona - Agluona
LTvfmi - L y v a n a i
 Madona - Maduona
Rčzekne - Rėzekne
Vidžeme — Vidžemė
Cėsis - Cėsys
Kemeri - Kemeriai
Pjavinas - Pliavinios
Ogre - Uogrė
Olaine - Uolainė
Zemgalc - Žiemgala, Žemgala
Dobele - Duobelė
Jėkabpils - Jekabpilis
LTvbčrze - L y v b ė r z ė
Mežotne - Mežuotnė
Platone - Platuonė
1 0
Tėrvete - Tėrvetė

D Ė L LATVIJOS VIETOVARDŽIŲ VARTOJIMO

ŠIAULIŲ SPAUDOJE

Santrauka

Straipsnyje, remiantis pastarųjų kelerių metų Šiaulių miesto ir apskri­

ties periodinės spaudos leidiniuose Šiaulių naujienos ir Šiaulių kraštas aptik­
tais Latvijos vietovardžių vartojimo atvejais, išsamiau nagrinėjamas jų l i n k s ­
niavimas.
A p i b e n d r i n a n t galima pasakyti, kad daugiausia Latvijos vietovardžių
yra moteriškosios giminės ir gali turėti net penkias skirtingas galūnes (tris
vienaskaitos ir d v i daugiskaitos), o vyriškosios giminės rodiklis yra tik trys
galūnės, iš jų d v i vienaskaitos ir viena daugiskaitos. Vertinant vartojimo tai­
s y k l i n g u m o požiūriu, daugiausia sunkumų kyla dėl moteriškosios giminės
galūnės -e (lietuvių kalba atitinkamai -ė) ir dėl visų moteriškosios giminės
daugiskaitos formų, nors vietovardžių, turinčių tokias galūnes, yra labai
mažai (žr. Pfavinas, Cėsis). Latvių kalbos moteriškosios giminės vienaskai­
tiniai vietovardžiai su galūne -s, t. y. su baigmeniu -pils, linksniuojami kaip
10 7
Šis vietovardis ir j žodyną įtrauktas, nesulietuvinus šaknyje balsės c , kaip to
reikalauja dėsniai: Tervvtė (LLKŽ 2003, 804) (plg. aprašytą vietovardį Jėkab­
pils - Jekabpilis).
lietuvių kalbos vyriškosios giminės daiktavardžiai. Vyriškosios giminės vie­
naskaitos formos vietovardžiai nėra paplitę Latvijoje, tačiau lietuvinant d a u ­
giausia sunkumų gali kilti būtent dėl latvių kalbos galūnės -s pakeitimo
lietuviška galūne -as. Lietuvinant vyriškosios giminės daugiskaitos galūnę
-/ latvių kalboje turinčius vietovardžius, reikia pridėti arba galūnę -ai, arba
-iai, o pasirinkimą l e m i a kamiengalio priebalsių kietumas ar minkštumas.
Apskritai daugiausia linksniavimo klaidų atsiranda dėl to, kad neįvertinama,
koks vietovardis: vienaskaitinis ar daugiskaitinis, taip pat neatsižvelgiama į
latvių kalbos originalą. Daugelis Šiaulių spaudoje aptiktų pavyzdžių rodo,
kad straipsnių autoriams nelabai rūpi tiksliai ir taisyklingai lietuviškai varto­
ti Latvijos vietovių pavadinimus: neretai jie rašomi iškraipytai arba einama
lengviausiu (bet ne visada taisyklingiausiu) keliu - vietovardžiai n e l i n k s n i u o ­
jami, kartais jie ir n e l i e t u v i n a m i .

PAR LATVIJAS V I E T V Ä R D U L I E T O Š A N U Š A U L U P R E S E

Kopsavilkums

Rakstä, balstoties uz vairäku pčdčjo gadu Šauju pilsčtas u n aprinka

periodiškas preses izdevumos Šiaulių naujienos un Šiaulių kraštas konstatč-
tiem Latvijas vietvärdu l i e t o j u m i e m , sikäk analizčta to loclšana.
Kopumä skatot, Latvijas vietvärdi pärsvarä ir sieviešu dzimte, u n tiem
var būt pat piecas dažadas galotnes (tris vienskaitja u n divas daudzskaitja),
bet vlriešu dzimtes räditäjs ir tikai tris galotnes, no täm divas vienskaitĮa u n
viena daudzskaitja galotne. Včrtčjot lietošanas pareizumu, visvairäk grūtibu
rada sieviešu dzimtes galotne -c (lietuviešu valodä attiecigi -ė) u n visas
sieviešu dzimtes daudzskaitja formas, kaut vietvärdu ar tädäm galotnčm ir joti
maz (sk. įlavinąs, Cčsis). Latviešu valodas sieviešu dzimtes vienskaitlinieki
vietvärdi ar galotni -s (resp. ar beigu komponentu -pils) Iokämi kä lietuviešu
valodas vlriešu dzimtes lietvärdi. Vietvärdi vlriešu dzimtes vienskaitja forma
Latvija nav izplatiti, taču lietuviskojot visvairäk grūtibu rodąs tiesi latviešu
valodas galotnes -s atveide ar lietuviešu galotni -as. Lietuviskojot vlriešu
dzimtes vietvärdus, kam ir daudzskaitja galotne -/, jäpievieno vai nu galotne
-ai vai -/<»', bet i/.včli nosaka celma lidzskana cietums vai mikstums.
Kopumä visvairäk locišanas kjfidu rodąs tapčc, ka netiek pienäcigi
novčrtčti vietvärda raksturlielumi: vionskaitlinieks vai daudzskaitlinieks, kä
ari nav ųemts vera latviešu valodas originals. Vairums Šauju preses piemčru
räda, ka rakstu autoriem päräk nerūp precizi un pareizi lietuviešu valodä
 atveidot Latvijas vietų nosaukumus: nereti tos raksta sagrozlti vai iet pa
viegläko (bet ne vienmčr pareizäko) ceĮu - vietvärdus vispar neloka, reizčm
tos ari nelietuviško.

T H E U S E O F L A T V I A N P L A C E - N A M E S IN Š I A U L I A I P R E S S

Summary

The article analyses the declension of Latvian place-names found i n

recent newspapers of Šiauliai and Šiauliai district Šiaulių naujienos and
Šiaulių kraštas.
In summary it c o u l d be said that the majority of Latvian place-names
are of feminine gender and can have even five different inflections (three in
singular and two i n plural); the masculine gender has o n l y three inflections:
two i n singular and one i n plural. In terms of the correct usage the majority
of problems arise due to the feminine inflection -e (in Lithuanian -ė) and
all feminine plural forms, though there are very few place-names with
such inflections (see PĮavinas, Cčsis). T h e Latvian singular place-names
of feminine gender with the inflection -s, i.e. with the ending -pils, are
declined as Lithuanian nouns of masculine gender. Singular place-names of
masculine gender are not c o m m o n in Latvia; however, w r i t i n g i n L i t h u a n i a n
the majority of problems can arise due to changing Latvian inflection -s by
Lithuanian -as. W r i t i n g i n Lithuanian Latvian place-names with the plural
inflection - i ' of masculine gender the inflection - a i or -iai should be added,
the choice is determined by the hardness or softness of thematic consonants.
In general a lot of inflecting errors occur m a i n l y when the n u m b e r of the
place-name is not determined, and the original form is not considered.
T h e examples i n Šiauliai press show that the authors of the articles do not
care to use correctly the Latvian place-names: very often their spelling is
distorted or they are not declined, sometimes they are presented i n the
original form.
 Par Ž e m g a l i lietuviški: vietvardu atveide

V i e t v ä r d i jeb t o p o n l m i ( p i l s e t u , dažadu a p d z l v o t u v i e t ų , u p j u ,
e ž e r u , k a l n u u . t m l . n o s a u k u m i ) kä v i e n a n o Ipašvardu s e m a n t i s k a j ä m
g r u p ä m lidzäs p e r s o n v ä r d i e m jeb a n t r o p o n l m i e m (värdi, uzvärdi,
iesaukas, p s e i d o n l m i ) u n s i m b o l i s k a j i e m n o s a u k u m i e m ( u z n e m u m u ,
firmu, izsträdäjumu, preses i z d e v u m u , mäkslas kolektlvu, sporta
k o m a n d u u . с. n o s a u k u m i ) dajčji r a k s t u r o a r l n a c i o n ä l o specifikų.
R ū p ė t i e s par savas valsts ( u n v a l o d a s ) Ipašvardu l i e t o š a n u , to v e i d o š a n u ,
kopšanu u n p o p u l a r i z e š a n u i r katras tautas u z d e v u m s , taču n e m a z ä k
s v a r l g i i r c e n s t i e s p a r e i z i u n р ё с iespejas p r e c i z i a t v e i d o t savä valodä
c i t v a l o d u Ipašvardus. L a i t o i z d a r l t u , n e p i e c i e š a m i n o t e i k t i p r i n c i p i ,
par k u r u izsträdi u n p o p u l a r i z e š a n u a t b i l d l g i v a l o d n i e k i .
L a t v i j a t e o r e t i š k a s n o s t ä d n e s , k a c i t v a l o d u Ipašvardi jäatveido р ё с
i z r u n a s , i r nostiprinäjusäs u n täs s e k m l g i Isteno. T i e k i z d o t a s dazädas
instrukcijas u . c. palIglidzckĮi, kas a t v i e g l o šo d a r b u , piemėram,
kopš I 9 6 0 , g. Norūdiįumi par citvalodu ipašvardu pareizrakstibu un
parcizrunu latviešu literūrajū valoda, n o k u r i e m katrs i z d e v u m s i r
veltlts kadai n o s v e š v a l o d a m [ 1 9 6 0 . g . i g a u n u , v ä c u ; 1 9 6 1 . g . č e h u
u n s l o v a k u , lietuviešu, p o j u , a n g j u ( 2 . i z d e v u m s 2 0 0 6 . g.), sparui;
1962. g. A S V geogräfiskie nosaukumi; 1963. g. franču, somu;
1966. g. k r i e v u ( 2 . i z d e v u m s 1 9 9 3 . g.); 1 9 6 7 . g . italiešu; 1974. g .
s e n g r i e k u ; 1978. g. b u l g a r u ; 1982. g. arabu; 1998. g. poĮu, ungäru;
2006. g. klniešuj, iznakušas a r i dažadu iestažu, piemeram, pasu
1
nodaju, vajadzibäm sagatavotas apkopojošas instrukcijas . R e i z e m
p r a k s e šo t e o r e t i š k o n o s t ä d n u I s t e n o š a n a sagädä g r ū t i b a s , taču paši
a t v e i d e s p r i n c i p i n e t i e k apšaublti.
Savukärt L i e t u v a s s a b i e d r i b a s u n v a l o d n i e k u u z m a n i b a s lokä
c i t v a l o d u e i l i n e s Ipašvardu a t v e i d e s lietuviešu valodä j a u t ä j u m i i r
j o p r o j ä m . L a i k u pa l a i k a m t i e k atjaunota d i s k u s i j a par to a t v e i d e s
p r i n c i p i e n i , jo i r g a n o r i g i n ä l r a k s t i b a s , g a n a d a p t ė t u f o r m ų p i e k r i t č j i

1
l'reclzfikus datus var atrast latviešu valodniecibas bibliografijas.
 (jaunäkä publikacija, kurä atspogujota viedokįu nesaskanotlba,
iznäkusi ar i n t r i g e j o š u n o s a u k u m u Lietuvių kalbos išdavystė [Lietuviešu
v a l o d a s n o d e v l b a ] - sk. U r b u t i s 2 0 0 7 ) . Š I interese par c i t v a l o d u
Tpašvardu a t v e i d i i r g a n teoretiška, g a n praktiška, p i e m č r a m , i z d o t a s
instrukcijas vai pallglldzekji e n c i k l o p č d i s k o i z d e v u m u vajadzibäm
(NTVR; VLE). Latviešu Tpašvardu atveides lietuviešu valodä
teoretiškas n o s t ä d n e s atskiras n o e i t a m svešvalodam. Parasti c i t v a l o d u
c i l m e s Ipašvardi t i e k l i e t o t i o r i g i n ä l v a l o d a s f o r m a , r e i z č m p i e l i e k o t
aiz apostrofa lietuviškas g a l o t n e s (LKKN 5 4 - 7 4 ) , savukärt latviešu
Ipašvardus raksta atbilstoši i z r u n a i resp. lietuviško. T e i k t a i s attiecas
2
galvenokärt uz personvärdiem . Lietuviešu lingvistiskajäs, Ipaši
v a l o d a s kultūras, p u b l i k a c i j a s l l d z šim plašak a n a l i z č t a tiesi latviešu
personvärdu a t v e i d e , d a u d z retäk u z m a n l b a p i e v č r s t a vietvärdiem,
bet v i s m a z ä k r e g l a m e n t č t a Tpašvardu g r u p a p a g a i d ä m i r s i m b o l i s k i e
nosaukumi.
Vietvärdi i r specifiška Tpašvardu grupa. Vispirms tapčc, ka
a t s e v i š k i e m Latvijas v i e t v ä r d i e m raksturTgas tradicionälas f o r m a s , kä tos
pierasts šaukt lietuviešu valodä, kas vairäk v a i m a z ä k atskiras n o latviešu
v a l o d a s vietvärda formäm, piemčram, pilsčtu nosaukumi Liepoja
(liet. Liepoja), Bauska (liet. Bauskė), Daugavpils (liet. Daugpilis),
u p j u n o s a u k u m i Daugava (liet. Dauguva), Mūsa ( l i e t . Mūša). Saja
g a d l j u m ä näkas saskarties ar e k s o n l m i e m resp. k o n k r č t a j a i v a l o d a i
t r a d i c i o n ä l i e m eitas v a l o d a s lietošanas t e r i t o r i j a esošu geografiško
objektu nosaukumiem, kuru fonemų sastävs, i z r u n a u n rakstlba
n e s a k r l t ar šo o b j e k t u n o s a u k u m i e m m ū s d i e n u f o r m ų originalvalodä
3
(Podojska 1988, 149; c i t . p č c 13 u š s 2007, 152) . Atseviškas
tradicionälas L a t v i j a s vietvärdu f o r m a s lTdzäs c i t v a l s t u v i e t v ä r d i e m
i r iekjautas g a n spcciäläs värdnlcas (LTV 1 3 8 - 1 3 9 ; VKŽ 1994), gan
latviešu u n lietuviešu d i v v a l o d u värdnTcu geografiško n o s a u k u m u
p i e l i k u m o s , k u r parasti p č c i z r u n a s a t v e i d o t i plašak izplatTtie vietvärdi
(LLV 1964, 8 4 2 - 8 6 0 ; LLV 1 9 9 5 , 6 0 1 - 6 0 2 ; LLKŽ 1971, 731-758;
LLKŽ 2003, 802-804).

2
Pedejä laika verojamas tendences atveidot latviešu Ipašvardus täpat kä eitu
svešvalodu Ipašvardus (tas, p i e m e n i u i , redzains daiĮliteratūras tulkojumu a u ­
toru värdu u n uzvärdu rakstibä).
3
Onomastikas - Tpašvardu petniecibas - specialist! turpina diskutėt par ter­
miną eksonims izpratni, taču šo terminologiško neskaidribu risinašana nav
raksta merkis.
 Šaja rakstä analizčta v i e n a Latvijas r e g i o n ą — Z e m g a l e s - vietvärdu
lietošana lietuviešu valodä. Izveletie analizes avoti ir jaunäkäs
l i e t u v i e š u - l a t v i e š u u n l a t v i e š u - l i e t u v i e š u värdnlcäs ( a t t i e c l g i 1 9 9 5 .
u n 2 0 0 3 . g . i z d e v u m i ) , dažadi pedejä l a i k a L i e t u v a s preses i z d e v u m i ,
a r i t ū r i s m a cejveži u n i n f o r m a t l v i e i z d e v u m i par r e g i o n u , kä a r i
atseviški l i e t o j u m a g a d l j u m i i n t e r n e t ä . N o m i n e t a j i e m a v o t i e m t i k a
väkti p i e c u Z e m g a l e s r e g i o n u v e i d o j o š o Latvijas r a j o n u vietvärdi.
T ä l ä k tekstä l i e t o t i to salsinäjumi: A i z k r a u k l e s rajons [ A ] , B a u s k a s
rajons [ B ] , D o b e l e s rajons [ D ] , Jelgavas rajons [)] u n J e k a b p i l s rajons
[Jp] (sk. 2. k a r t i ) .
Jäsaka, k a a p l ū k o t a j i e m a v o t i e m n a v r a k s t u r i g a vietvärdu dažadlba
u n to k o p s k a i t s n a v l i e l s , t a č u atsevišku v i e t ų n o s a u k u m u lietošanas
b i e ž u m s , ja tas t i k t u aprekinäts, b ū t u liels. Tas i z s k a i d r o j a m s tädejädi,
k a t i e k rakstits par Z e m g a l e s v i e t ä m , kas ir i e v e r o j a m a s ar s a v u
v e s t u r i , populäras u n piesaista t u r i s t u s . Savukärt v ä r d n l c u apjoms
nejauj joti bagätlgi atspogujot geografiškos n o s a u k u m u s . Š k i e t , k a
Šeit b ū t u Istä v i e t a iekjaut tos vietvärdus, k u r u a t v e i d e varčtu sagädät
grūtibas, t o m e r biežak i z v e l e t i lieläku p i l s e t u u n a p d z l v o t u v i e t ų , kä
a r i lieläku u p j u n o s a u k u m i (jäatzlst, k a a r i šada pieeja i r p a m a t o t a ) .
Kopumä lietuviešu-latviešu värdnlcä starp a p m e r a m 100 L a t v i j a s
n o s a u k u m i e m i r 18 Z e m g a l e s vietvärdu, g a n to t r a d i c i o n ä l o f o r m ų ,
g a n a t v e i d o t o , i e s k a i t o t dažus vėsturiskos n o s a u k u m u s (15 a p d z l v o t u
vietų: Aizkrauklė— Aizkrauklė, A k n T s t e — Aknysta, Aknystė,
A u c e — Aucė, B a u s k a - Bauskė, D o b e l e— Duobelė, E leja -
Elėja, Iecava*, jau n) eiga v a, jekabpils - Jekabpilis;
Jelgava (Mintauja), K o k n e s e - Kuoknesė, Mil ava -
Mintauja, Pjavinas — Pliavinios, S k a i s t k a l n e — Skaistkalnė,
Viešite - Viesytė u n 3 u p j u n o s a u k u m i : Lielupe — Lielupė,
Mūsa - Mūša, Nemunėlis, M ėmei e - Mėmelė) ( L L V 1995,
601-602), savukärt latviešu-lietuviešu värdnlcä no apmeram
235 Latvijas geogräfiskajiem nosaukumiem 39 ir no Zemgales
regioną (33 apdzlvotu vietų: A i z k r a u k l ė - Aizkrauklė,
A knis t e - Aknysta, Annen i e k i - Aneniekai, A u ce - Aucė,
A ug s tk a ln e - Aukštkalnė, B a u s k a - Bauskė, D o b eIe -
Duobelė, El c j a - Eleja, Elėja, G r c n c t ū I e - Grenctalė, I eca -
v a, J a u n j e l g a v a, J a u n s a u l e - Jaunsaulė, Jekabpils -

* Šcit un turpinfik vietvärdi, kuru forma latviešu u n lietuviešu valodä

neatškiras, netiek atkartoti.
2. k a r t e . Z e m g a l e s r e g i o n s ( S I A „Jana sėta")
Jekabpilis; Jelgava, K a ln c iem s - Kalnkiemis, K o k n es e -
Kuoknesė, К гu s tp ils - Krustpilis, M ež o t n e - Mežuotnė,
Mitava - Mintauja, Nereta - Neretos, O z o ln ick i -
Uozuolniekai,P ё t e r n i e k i —Pėterniekai, P Įa v in a s —Pliavinios,
R u n d ū le - Rundalė, S ei p i l s - Sėlpilis, Skaistkalne -
Skaistkalnė, S k r iv er i - Skryverai, T čr v et e - Tervetė,
Ve c a u c e - Vecaucė, Ve c s а и I e - Vecsaulė, Ve c u m nieki -
Vecumniekai, Viešite - Viesytė, V i r c a v a un 6 upju nosaukumi
В ё r z t e l e - Beržtalis, I e c a v a, Lielupe- Lielupė, M ёm ele—
5
Nemunėlis, Mūsa - Mūša, Nereta (LLKŽ 2003, 802-804).
T ä t a d abäs värdnlcäs Z e m g a l e s vietvärdu i r a t t i e c l g i a p m e r a m 18%
u n 16% n o i e k j a u t o Latvijas vietvärdu k o p s k a i t a .
N e l i e l s L a t v i j a s vietvärdu lietuviško a t v e i d o j u m u saraksts (ar
latviškam u n k r i e v i s k ä m vietvärdu f o r m ä m u n k o n k r č t a Latvijas rajona
norädi, kas jauj nekjūdTgi identifiečt vietvärda p i e d e r i b u Z e m g a l e s
regionam) ir publicčts v a l o d n i e k u Laimutes Dalodes u n K a z i m i e r a
Garšvas ( K a z i m i e r a s Garšva) raksta p i e l i k u m ä (Baluodė.Garšva
1 9 8 5 ) . Tajä i r a t r o d a m i 4 9 Z e m g a l e s a p d z l v o t u vietų n o s a u k u m i ( c i t u
s e m a n t i s k o g r u p u vietvärdi n a v i e k j a u t i vispär): Aknysta Jp, Asarė
Jp, Aucė, Aukė D , Bauskė B , Bėnė D , Berstelė B , Bileikiai D, Biržai
Jp, Brunava B , Bukaičiai D , Duobelė D , Dunava, Duonuva Jp, Elėja
J, Elksniai, Alksniai Jp, Garšvinė Jp, Iecava B , Indonys Jp, YsHkis B,
6
Jaunjclgava S , Jekabpilis Jp, Jelgava, s e n . Mintauja J, Kalncicmis J,
Kuoknesė S, Mcitinė J, Mežuotnė B , Neretos S, Namikiai, sen. Numikiai
D , Platuonė J, Pliavinios S, Riūkos Jp, Rubinai Jp, Sauka, Saukas Jp,
Sėlpilis Jp, Skaistkalnė B , Skardupys Jp, Skyronys B , Skryveriai S,
7
Stučka S, Susėja S, Šaukšteliai D , Scsava J, Tervetė D , Tunkūnai B,
Ukrai D , Vecsaulė B , Viesytė Jp, Vilcė J, Vytinė D . K o p ä sarakstä to i r

5
Atškiriba no pilsėtas nosaukumä, kas lietuviešu valodä atveidojams sieviešu
dzimtes daudzskaitĮa forma Neretas, upes nosaukums saglabäts vienskaitli
Nereta.
f
' Tagadöjais Zemgales regioną esošais Aizkraukles rajons raksta publicėšanas
laika bija Stučkas rajons, täpec pie vietvärdiem ir atbilstošs salsinäjums S.
7
Bez vietvärda galvenas funkcijas „resp. adreses funkcijas, proti,
identifiečt konkretu geografiško objektu .. tani piemit divas papildfunk-
cijas .. 2) ideologiška funkcija - parädit un izcelt kädas valsts, religijas vai
ideologijas tiesibas uz teritorijų" ( K a v a c s 2007, 238). Tiesi ši p a p i l d -
funkcija attiecinänia u/, nosaukumu Stučka.
 172, tätad Z e m g a l e i p i e d č v č j a m i a p m ö r a m 2 8 % n o k o p e j ä vietvärdu
skaitą. T a č u , a p l ū k o j o t s a r a k s t u , r e i z č m rodąs šaubas par p i e r a k s t a
t i c a m l b u - i e s p č j a m s , k a rakstä var būt ieviesušas k o r e k t ū r a s kjūdas,
v č l jo vairäk täpöc, k a v i e t v ä r d i e m a t z l m e t i u z s v a r i , kas t e h n i s k i varčja
i z k r o p j o t p i e r a k s t u . Turklät a c l m r e d z a m s , k a atseviški vietvärdi a t s k i ­
ras n o šobrid l i e t o t a j i e m , t a p č c b ū t u p a p i l d u s jäpeta, kä u n kädu v i e t ų
n o s a u k u m u v a i to lietuviška a t v e i d e , s a l l d z i n o t ar latviško o r i g i n a l u ,
m a i n l j u s i e s šajos 2 0 g a d o s k o p š raksta p u b l i c č š a n a s . Säda d e t a l i z č t a
i z p č t e n a v raksta m e r k i s , š o r e i z i r v č l m e aplūkot k o p i g o s a t v e i d e s
p r i n c i p u s u n to i e v č r o š a n u v a i n e i e v č r o š a n u m ū s d i e n u p r a k s č .
V ä r d n l c a s vietvärdi a t v e i d o t i divčjadi: „ 1 ) d o d a m a s lietuviškas
f o r m a s , k o l i e t o v i e t č j i e lietuvieši, u n 2) t r a n s k r i b č j a m a s latviškas
formas, k a d l i e t u v i š k o a t b i l s m j u n a v v a i a r i täs n a v p i e t i e k a m i
pärbaudltas, m a z i z p l a t l t a s " ( I b i d . , 6 4 ) . V i s p i r m s japieverš u z m a n i b a
pasam r e g i o n ą n o s a u k u m a m . V ä r d n l c a s tas a t v e i d o t s Žiemgala
(LLV 1 9 9 5 , 6 0 2 ) u n Ž i e m g a l a, Ž e m g a l a (LLKŽ 2003, 804).
Säda atveides f o r m a varčtu b ū t saistäma ar paša n o s a u k u m a Zemgale
c i l m i . Jo d o m ä j a m s , k a „visciešakais sakars pastäv starp värdiem
Zemgale u n žiema. Te j ä n e m verä, k a - i c - värdä žiema veidojies no
senäkä -ei- (kä to räda, p i e m č r a m , s e n g r i e k u n e i m a ' ž i e m a ; a u k s t u m s ' ) ,
u n värds Zemgale r e s p e k t i v i zemgaji i r radies n o šis s e n ä k ä s f o r m a s ..
Parasti u z s k a t a , k a s a k n e z i e m - te patieslbä n o z l m č j u s i ziemeji u n šads
n o s a u k u m s radies t a p č c , k a z e m g a j i dzlvojuši u z z i e m e j i e m n o p ä r e j ä m
s e n o b a l t u c i l t i m . T a č u i e s p č j a m s a r i citäds s k a i d r o j u m s , k a s zemgaju
värdu v i s p i r m s saistą ar kädu n o upes n o s a u k u m i e m L i e t u v a , kas sakas
ar Žeim- ( z e m g a j i tätad b ū t u šis n o upes kraštu i e d z i v o t ä j i ) . U p e s
värds savukärt varčtu būt c č l i e s n o s e n ä k a , r e k o n s t r u o j a m a lietuviešu
v a l o d a s vardą *žeima, kas varbūt a t t i e c l g ä novadä nozlmčjis ari
' a u k s t u m s ' " ( B u š s 2 0 0 3 , 3 0 ) . N o t r a d i c i o n ä l a j ä m vietvärdu f o r m ä m
j ä m i n Z e m g a l e s p i l s e t u n o s a u k u m i Bauska - B a u s k ė B, Aknistc-
Aknysta (bet b l a k u s axiAkny st č (LLV 1995, 601), - izveloties
ši vietvärda f o r m a s , j ä n e m verä, k a „Tsti lietuviški n o s a u k u m i i r t ä m
v i e t ä m , kas bija lietuviešu etnogräfiskajäs teritorijas v a i pat K a u n a s
g u b e r n a s sastävä: Aknysta, Garšvinė, Neretos, Skyronys, Subačius,
Uodegėnai u . c. Š a j o s g a d l j u m o s l i e t o t n o latviešiem p ä r n e m t ä s f o r m a s
(Aknystė, Garsenė, Nereta, Škiranai, Subatė, Vuodigčnai utt.) nav
obligäti" ( B a l u o d ė , G a r š v a 1 9 8 5 , 6 4 ) fp, Nereta -Neretos
Jp, bet b e z i z m a i n ä m a t v e i d o t i t i e vietvärdi, k u r o s n a v n e k ä d u latviešu
v a l o d a i r a k s t u r i g u d i a k r i t i s k o z l m j u : I ec a v a B , Jaurtjelgava
A, Jelgava J (sal. Mitava - tradicionälä forma Mintauja),
V i r c a v a J, savukärt n o s a u k u m a atveides v a r i a n t s E l ė j a J, kas
fiksčts lldzäs ierastajam pilsčtas n o s a u k u m a m EI c)a (LLV 1 9 9 5 ,
6 0 2 ) , a c l m r e d z o t saistlts ar t r a d i c i o n ä l o f o r m ų ( s a l . L . B a l o d e s u n
K . Garšvas sarakstu). Latviešu v a l o d a s garo p a t s k a n u atveides p r i n c i p i
i r vairäki - v i s i tie k o n s t a t e t i värdnlcas: garais ū lietuviešu valodä
n e t i e k a t v e i d o t s , jo n a v t a m atbilstoša b u r t a , p i e m č r a m , Grenctūle -
G r e n c t a l ė B , Rundūle - R u n d a l ė B , bet parčjie g a r i c p a t s k a n i
a t v e i d o t i ar a t t i e c l g i e m garo p a t s k a n u b u r t i e m : Sčlpils - S ėlp ilis
Jp, Pčternieki - P ė t er niekai Jp, Skriveri - S k r y v e r a i A,
Viešite- Vi esy tė J p . Sajä zinä i z n ö m u m s i r vietvärds Tervete,
kas värdnlca fiksčts kä Tervete D , kaut g a n p č c analogijas būtu
jabūt T ė r v e t ė (jäsaka, sajä zinä prakse a p s t e i g u s i leksikografijas
izdevumu - t u r bieži sastopams tiesi šads a t v e i d o j u m s ) . LTdzIgi
n o t i c i s a r i ar Jekabpils- Jekabpilis (jabūt Jekabpilis). Šadu
p a t s k a n a ё a t v e i d i lietuviešu valodä i r a r g u m e n t č j i s A l e k s s G i r d e n i s
(Aleksas Girdenis) ( G i r d e n i s 1996, 5). Problemätiskäkä ir
latviešu d i v s k a n a uo, kas a p z l m č j a m s ar b u r t u o, a t v e i d e : Dobele-
Duobelė D , Koknese -Kuoknesė A , Mcžotnc - M ez u o t n ė
B, Ozolnicki - U o z и о I niekai J. N o l l d z s k a n i e m japievčrš
u z m a n i b a m l k s t i n ä t a j i e m l l d z s k a n i e m , k a m lietuviešu valodä atbilst
vai n u s a v i e n o j u m s ar i kä m i k s t i n ä j u m a z l m i (täda f u n k c i j a savukärt
nav pažįstama latviešu v a l o d ä ) , d u b u l t l l d z s k a n i e m , k u r i lietuviešu
valodä n e t i c k l i c t o t i . S t a r p värdnlcas fiksčtajiem vietvärdiem Z e m g a l e s
r e g i o n a m p i e d e r t i k a i Annenicki - A n e n i c k a i D . Rtmäjot par
g a l o t n u a t v e i d i , v i e n s n o p r i n c i p i e m , k o atspogujo j a u iepriekš m i n č t i e
piemčri - latviešu valodas lietvärdu sieviešu dzimtes vienskaitja
g a l o t n e -e lietuviešu v a l o d a a t v e i d o j a m a ar -ė: Aucc- A u c ė (ari
Vecauce -Ve c a u c ė) D , faunsaule -f a u n s a u l ė B , Skaistkalnc -
S k a i s t k a I n ė B . B e t sieviešu d z i m t e s g a l o n e -s vietvärdos ar o t r o
s a l i k t e n a k o m p o n e n t u -pils lietuviešu valodä iegūst g a l o t n i -is, kas
atbilst a t t i e c l g a j a m lietuviešu v a l o d a s sugasvärdam pilis: Krustpils -
K ru s tp i Iis Jp. T a č u jäpiebilst, k a šadi a t v e i d o t i e vietvärdi t i k a i
 n o m i n a t l v ä saglabä a t b i l s t l b u — l o c l t i tie tiek jau р ё с viriešu d z i m t e s
lietvärdu p a r a u g a (sal. lietuviešu sugasvärda u n lietuviški atveidotū
L a t v i j a s vietvärdu l o c i š a n a s p a r a d i g m ų : N . pi-lis I Krustpil-is, G . pil­
ies I Krustpili-o, D . pil-ij / Krustpili-ui, A . p/7-/ / Krustpil-į, I. s u pil-
%
imi / su Krustpili-u, L . pil-yje / Krustpil-yje ). Daudzskaitja galotnes
t i e k atveidotas р ё с lietuviešu v a l o d a i raksturigäm n o r m ä m - viriešu
d z i m t e s d a u d z s k a i t j a g a l o n e i r -ai, bet sieviešu -os (ari -ys, piemėram,
Latvijas vietvärds Cėsis a t v e i d o j a m s lietuviški Cėsys — šis V i d ž e m ė s
pilsötas n o s a u k u m ä atveide rada lielas grūtibas p r a k s e , bet tas nav
a p l ū k o j a m a r e g i o n ą vietvärds; par t o plašak s k . K v a š y t ė 2003b):
Vecumnieki- Ve c u m n i e k a i B , Skriveri - Skryverai A,
Pjavinas - P l i a v i n i o s A . V i s i iepriekš a p l ū k o t i e vietvärdi bija
a t v e i d o t i v a i n u atbilstoši to t r a d i c i o n ä l a j ä m , kopš s e n i e m l a i k i e m
pažįstamam f o r m ä m , v a i atbilstoši latviešu n o s a u k u m u i z r u n a i . B e t
atrasti a r l d i v i l i e t u v i s k o t i n o s a u k u m i . T i e i r a p d z l v o t u vietų n o s a u k u m i
Augstkalne — Aukštkalnė D u n Kalnelėms — Kai n к iem i s
J. Jäsaka, k a šadas f o r m a s n e p a v i s a m n a v parastas u n i z p l a t l t a s , jo
uzlūkojamas par h i b r l d i e m — latviška un lietuviška komponentu
s a l i k u m u , k a m nav pamatą. N e š k i e t p a m a t o t s ne s a l i k t e n a p i r m a
k o m p o n e n t a augsts t u l k o j u m s lietuviešu valodä aukštas, ne a t t i c c l g i
oträ k o m p o n e n t a ciems a t v e i d e ar kiemas (šeit pat n e t i e k t u l k o t s , jo
n o z l m e s i r atškirigas - ciems ' k a i m a s ' , bet kiemas 'seta, p a g a l m s ' - ,
taču c i l m e s zinä saistltas). P a r t o , k a v i e t v a r d u saknes l l d z s k a n i s,
z, c nav jäaizstäj ar lietuviškajam a t b i l s m e m , rakstljuši a r i L . B a l o d e
u n K . Garšva: „rakstäms Augstkalne (ne Augštkalnė, sal. aukštas),
Svitenė (ne Švitenė, sal. Svitinys), Žemytė (ne Žemytė, s a l . žemė), Vilcė
(ne Vilkė). Р ё с tradicijas ž rakstäms t i k a i Latvijas daju n o s a u k u m o s :
Augšžemė, Kuržemė, Vidžemė, Žiemgala" ( B a 1 u o d ė, Garšva
1 9 8 5 , 6 6 ) . P a r s a l i k t e n u k o m p o n e n t u -ciems (täpat kä -kalns, -gals)
jäsaka, k a n o r m a s i r m a i n l j u š a s . C i t č j a m a raksta a u t o r i a p g a l v o , k a
to „ g a l o t n e iespraužams p a t s k a n i s i:.. Kalnciems - Kalnelėmis, Saksta-
gals- Sakstagalis)" ( I b i d . , 6 7 ) (täda p r a s l b a fiksčta a r i LKKN 69),
8
Dažas formas sakrlt ar sieviešu dzimtes locljumu galotnčm, bet galotne -is
lietuviešu valodä ir gan sieviešu dzimtes, gan viriešu dzimtes lietvärdietn,
piemėram, pilis (sieviešu dzimte), peilis 'nazis' (viriešu dzimte). Burtš i
lietuviešu valodä ir ari mikstinäjuma zlme, rapčc tas nepieder galotnei, bet
iepriekščjam lldzskanim.
 taču 2 0 0 4 . g . n o t e i k u m u g r o z i j u m o s teikts, k a „ 6 . 4 . Latviešu v a l o d a s
p e r s o n v ä r d u u n vietvärdu g a l o t n e -s a i z l l d z s k a n a aizstäjama ar -as,
p i e m . : .. Sudrabkalnas (Sudrabkalnsf, i z n e m o t tos g a d l j u m u s , k a d
v i e t v a r d u otrais k o m p o n e n t s -pils aizstäjams ar -pilis, p i e m . : Jekabpilis
(Jekabpils), Bčrzpilis (Bčrzpils), Sėlpilis (Sčlpils) .." (VLKK 169). N o
Z e m g a l e s u p ė m izvčlčtajas värdnlcäs i e k l a u t i 6 n o s a u k u m i attieclgä
atveidojumä I e c a v a, Nereta, Lielupe - Lielupė, Mūsa -
Mūša, Berztele - B e r ž t a l i s, Mčmele — Nemunėlis (ari
M ė m e l ė (LLV 1 9 9 5 , 6 0 3 ) . V i s i m i n č t i e u p j u n o s a u k u m i i r vai n u
tradicionälas lietuviešu f o r m a s (sal. Mūša, Nemunėlis), vai atveidoti
atbilstoši n o t e i k u m i e m (sal. Lielupė). P i e t r a d i c i o n ä l a j i c m vietvärdiem
jäpieskaita a r i Beržtalis, jo tä tek a r i tagadčja L i e t u v a s t e r i t o r i j a . T a p č c
upes n o s a u k u m s i r vairäk l i e t u v i s k o t s , n e k ä tas b ū t u darits, par p a m a t u
n e m o t Latvijas realijų.
Lietuvas preses izdevumos - galvenokärt Šauju aprinka
laikrakstä Šiaulių kraštas [ Š K ] u n pilsčtas laikrakstä Šiaulių naujienos
[ S N ] , a r i r e p u b l i k a s laikrakstä Lietuvos rytas [ L R ] , c e j o j u m u žurnalos
Kelionių magija [ K M ] u n Kelionės ir pramogos [ K P ] — sastopami gan
r e g i o n ą n o s a u k u m s , g a n tä p i l s e t u u n u p j u n o s a u k u m i ( c i t u o b j e k t u
n o s a u k u m u n a v ) . N o diväm r e g i o n ą n o s a u k u m ä atveides formäm
prese sastopama pärsvarä Žiemgala: Pirmadienį Šiaulių apskrities
viršininks Alvydas Šedžius ir Žiemgalos (Latvija) regioninės
1 0
plėtros tarybos vicepirmininkas bei Dobelės [= D u o b e l ė s ] miesto
meras Andris Elksnitis [= E l k s n y t i s ] pasirašė bendradarbiavimo
sutartį Š K 2005 07 05; Gamtos parko pasakų pasaulis patenka į
Žiemgalos lankomiausių objektų trejetukų K M 2007/8, 30.
Värdnlcä minėtais otrais v a r i a n t s Žemgala konstatčts tikai viena
preses publikacija: Algimantas Vakariuos, vidaus reikalų ministro
pavaduotojas, Šiaulių regiono ryšius su Latvijos Ž cm g a lo s regionu
pateikė kaip gerų bendradarbiavimo pavyzdį Š K 2 0 0 8 01 18. K o n k r č t o
a p d z l v o t o v i e t ų u n u p j u n o s a u k u m u atveides g a d i j u m i i r dažadi.
D e t a l i z č t u a n a l l z i v č r t s säkt n o p r e c l z i i e v č r o t a m atveides n o r m ä m ,

9
Tiesi šis personvärds LKKN bija niinčts kä salikta Tpašvarda piemčrs ar ga-
lotni lietuviešu valodä ir -is.
1 0
Nepareizi atveidotas vietvardu u n personvärdu formas seit i m turpmäk
tiks labotas. Savukärt izdevumä nosaukumu un preclzäkas ziuas sk. avotu
sarakstä.
p i e m e r a m , Lietuviškas dainas atliko Duobelės [Dobele] lietuvių
draugijos moterų vokalinis kolektyvas S K 2005 03 24; Trečiadienį
keturi bendri lietuvių ir latvių policijos pareigūnų ekipažai budėjo
Joniškio, Jelgavos bei Duobelės rajonų Lietuvos-Latvijos
pasienio ruožuose Š K 2 0 0 7 12 14; Šią karvę moteris išKuoknesės
valsčiaus pardavė naujiems šeimininkams, gyvenantiems už 15 kilometrų
nuo jos sodybos Š N 2 0 0 4 0 6 19; „Šiek tiek pašvęsime savame rate.
Niekas nevažiuos namo, nes visi esame iŠ Jelgavos",- netrukus
įvyksiančio vakarėlio Šengeno erdvės plėtros proga neslėpė Latvijos
M e i t e n ė s posto vadas L R 2 0 0 7 12 2 2 ; Keliaudami į Latviju Via
B a l t i c a magistrale pro Saločių pasienio postą, pirmiausia atvyksite į
Bauskę- miestą Mūšos ir M ė m e I ė s (Nemunėlio) upių
santakoje K M 2 0 0 7 / 7 , 18; Pailsėję apžiūrime B a u s k ė s pilį, stovinčių
tarp dviejų iš Lietuvos atitekančių Nemunėli o-M ėm elės ir
Mūšos upių K P 2 0 0 7 / 1 0 , 7 6 ; Per senųjį T ė r v e t ė s upės slėnį
veda daugybė tiltelių ir takelių į miško pasakų, kurioje pasitinka medžio
skulptūros - garsios latvių rašytojos Anos Brigaderės pasakų herojai
K M 2 0 0 7 / 8 , 3 0 - 3 1 ; Lipame į vienų didingiausių ir įspūdingiausių ne
tik Žiemgaloj e, tačiau ir baltų žemėse T ėrv et ės piliakalnį
K P 2 0 0 7 / 1 0 , 7 6 ; Didžiulį darbų išsaugant ir atkuriant R u n d a lė s
rūmus, nuveikė Imantas Lancmanis, vadinamas R u n d a lės legenda
K M 2007/7, 18; Atvykstame į Latvijos Versalį - Pilsrundalę
K P 2 0 0 7 / 1 0 , 7 6 ; Nakvynė už Valės ( V a l i o ) " bažnytkaimio, XIX a.
latvių režisieriaus ir aktoriaus Alfredo Briedičio [Briedltis; Briedytis =
B r i e d y č i o ] sodyboje, buvo puiki K P 2 0 0 7 / 1 0 , 7 6 .
T ū r i s m a c e l v e ž o s u n dažados i n f o r m a t l v a j o s b u k l e t o s s a s t o p a m a
t i k a i v i e n a r e g i o n ą n o s a u k u m a f o r m a : Z i e m g a l a, apimanti Bauskės,
Jelgavos ir Duobelės rajonus, lietuviams geriausiai pažįstamas kraštas
12
V P L 1 2 ; Latvijos pietuose, toje vietoje, kur Žiemgalos derlingoji
lyguma pereina į Rytų Kuršo aukštumą, yra Duobelės rajonas P V Z 2.
S a v u k ä r t vietvärdu, s a l l d z i n o t ar preses i z d e v u m i e m , i r vairäk u n tie
ir dazädäki - n o s a u c o b j e k t u s , kas interese t u r i s t u s u n atrodąs dazädäs
Z e m g a l e s vietas: P u o k a i n i ų miškas - tai paslaptimis ir legendomis
" Šads pieraksts bija cejveža rakstä.
12
Sajä citūtaja t e i k t u m sniegtä informacija par Žemgali pamatojas uz Sėlijas
kä lidztiesTga etnografiška regioną izdališami - Aizkraukles u n Jekabpils ra-
joni ietilpst tajä, tapčc nav minėti kä Zemgales sastävdaja.
 apipinta vieta, viliojanti neaiškios kilmės įvairaus dydžio akmenų
krūvomis, šaltiniais, nuostabiais vaizdais V P L 13; Ypač daug lietuvių
gyvena Latvijos pasienio kaimuose Skaistkalnėje (16 procentų)
ir M i s o j c (18 procentų) V P L 13; Bauskės piliakalnį supa dvi iš
Lietuvos tekančios upės -Mūša ( M ū s a ) ir M ė m e l ė ( M ė m e l e )
V P L 12; Patys įspūdingiausi - R u n d a l ė s rūmai, stovintys žalioje
kalvotoje vietovėje, į pietus nuo Rygos S L 5; Senkapiai prie Klaba-
t ė n ų irKakužėnų Jaunsvirlaukos valsčiaus teritorijoje
liudija, kad žalvario (1500-500 m. pr. Kr.) ir senesniojo geležies (500
m. pr. Kr.) amžiais Lielupės krantai buvo apgyventi V I A 3-4;
Archeologiniai radiniai leidžia daryti išvadas, jog tankiausiai apgyventos
buvo E m bu r go s, j a u n s v i r l a u kos, V i rcavos, Li el vi r ca vos,
Sesavos, Lielsesavos, EI ėjos, P l a t u o n ė s, Lielplatuonės,
Vile ė s bei Zaleniekų apylinkės V I A 4; Rajone [ D u o b e l ė s ] yra 15
valsčių, 1 regionas ir 2 miestai — A u c ė ir D u o b e l ė PVZ 2; Tarp
S v ė t ė s ir Z ė b r u s o ežerų, maždaug 20 m aukštyje virš pelkėtos
apylinkės iškyla Alkų kalnas P V Z 25. V i s i m i n ė t i e p i e m ė r i l i e c i n a ,
ka g a n l a i k r a k s t u u n žurnalu i z d e v u m o s , g a n t ū r i s m a c e j v e ž o s u n
i n f o r m a t l v a j o s b u k l e t o s Z e m g a l e s vietvärdi a t v e i d o t i p r e c l z i .
T o m ė r s a m ė r a bieži v i s o s m i n ė t a j o s i z d e v u m o s näkas sastapties
ar n e p r e c i z u v a i pat p a v i s a m kjūdainu L a t v i j a s vietvärdu atveidi,
r e i z ė m pat grūti p a t e i k t , kä v i e n u v a i o t r u v i e t ų d ė v ė latviešu valodä.'
Lieläkäs grūtlbas sagädä b u r t u o u n č a t v e i d e , p i e m ė r a m : Vakar
Akmenės rajono kultūros darbuotojų patirtimi domėjosi svečiavęsi
jų kolegos iš Latvijos Respublikos Jelgavos ir D o b e l ė s [Dobele;
D u o b e l ė = Duobelės] rajonų ŠK 2005 05 25; Jie prisiminė šiemet
įvykusius „Saktos" susitikimus, žiūrėjo vaizdajuostes apie pavasarį
Akmenės krašte viešėjusio D o b c l ė s [Dobele; Duobelė = Duobelės]
(Latvija) šokių kolektyvo „Dobelnicks" koncertų ŠK 2000 11 02;
1795 metais Rusijos imperatorienė Jekaterina H M e ž o t n ė s [Mežot-
ne; M e ž u o t n ė = Mežuotnės] valdas padovanojo savo anūkių auklei
kunigaikštienei Šarlotei fon Liven ŠK 2004 09 30; O z o 1 n i c k u o s e
[ O z o l n i e k i ; U o z u o l n i e k a i = Uozuolniekuosc] (Latvija) vyko atvirojo
Latvijos virvės traukimo čempionato pirmojo etapo iš trijų numatytų
varžybos ŠK 2007 07 07; Ten, kur ties J e k abp iii u [Jekabpils;
Jekabpilis = Jekabpiliu] susitinka Žiemgalos, Latgalos, Vidžemės ir
Sėlijos žemės, jau nuo XIII a. stovi Krustpilio pilis K M 2007/7, 21;
Nuostolių patyrė ir Madonos [Madona; M a d u o n a = Maduonos],
Jekabpilio [Jekabpils; J e k a b p i l i s = Jekabpilio], Daugpilio bei
Aizkrauklės rajonų ūkininkai S K 2 0 0 5 0 5 3 1 ; Mokytojai laukia: kai
atidarys sienas [įsigalios Š e n g e n o sutartis], galės su vaikais važiuoti
į vos už kelių kilometrų esantį pilnų atrakcijų Ter v et ės [Tervetė;
T e r v e t ė = Tėrvetės] miškų Latvijoje <...> Š K 2 0 0 7 12 2 1 ; Važiuojant
į Duobelės pusę šalia Ylos [Tie; Y l ė = Ylės] liuteronų bažnyčios
pasukti į dešinę, lauko keliukas veda tiesiai prie piliakalnio P V Z 8;
T erv ct ės [ T ė r v e t c ; T e r v e t ė = Tėrvetės] parkas yra nebudingoje
Žiemgalai kalvotoje vietoje V P L 13; Šalia Duobelės-liauskės plento,
primindamas apvalų duonos kepalų, T er v ct cs [Tervetė; T e r v e ­
tė = Tėrvetės] upės vingyje snaudžia K l u o s t ė r k a l n i s [Kloster-
kalns; = Kluostėrkalnis arba Kluosterkalnas] P V Z 5; Augstkalnės
centre tarp medžių vos galima pastebėti M ėž m u iž os [Mežmuiža;
= Mežmuižos] bažnyčių, pastatytų 1648 m. P V Z 12. R e t ä k n e p r e c i z i
t i k u š a s a t v e i d o t a s v i e t v a r d u g a l o t n e s : 3 0 metų Sergejus iš V e c u m n i e -
k io miestelio [ V e c u m n i e k i ; V e c u m n i e k a i = Vecumniekų] kalėjimo
pabėgo 1999 metais <...> Š N 2005 02 23. Tas attiecas ari uz
t r a d i c i o n ä l a j ä m vietvärdu f o r m ä m : Pakeliui pravažiuodami apžiūrime
B aus kos [ B a u s k a ; B a u s k ė = Bauskės] pilį K M 2 0 0 7 / 8 , 8 1 . Grūti
pazit lietuviški r a k s t i t u L a t v i j a s pilsčtas Pjavinas n o s a u k u m u , jo tąja
nav a t v e i d o t i n e m i k s t i n ä t i e l i d z s k a n i , ne sieviešu d z i m t e s d a u d z s k a i t j a
galotne: Latvi/oje, P la v in e miestelyje [Pjavinas; Pliavinios
= Pliavinių] vykusio tarptautinio moterų futbolo turnyro nugalėtojomis
tapo Šiaulių „Gintros-Universitcto" komanda Š K 2005 05 07; Turnyre
varžėsi Latvijos Čempionė Saldaus „Saldus", P l a v i n e „P l avi n c"
[Pjavinas; Pliavinios = Pliavinių; „Pjavinas"], Rygos „Ccriba"
[= „Ccriba"] ir Lietuvos moterų čempionatui besiruošianti pernai metų
sidabro medalių laimėtoja „Gintra-Univcrsitctas" Š K 2005 05 07. L o t i
Ipatnėji prese a t v e i d o t s Augstkalnės n o s a u k u m s (sal. a r i värdnlcäs
v a r i a n t u Aukštkalnč): „Aš esu lietuvis, tik gimiau Latvijoje", - sako
Žagarės gimnazijos devintokas Mantas Mažeika. Jis gyvena už sienos,
prie A u k s k a l n ė s. Mantas pasakoja, kad Л u k s k a l n ė j e daug
lietuvių, tačiau dabar jie savo vaikus vis dažniau leidžia į latviškų
mokyklų- taip arčiau ir patogiau Š K 2 0 0 7 12 2 1 ; Pavyzdžiui,
Žagarės mokykla draugauja su А u k s k a l n ė s gimnazija Latvijoje
S K 2 0 0 7 12 2 1 . D o m f i j a m s , k a raksta a u t o r s p i e r a k s t l j i s šo vietvärdu
р ё с i z r u n a s u n n a v zinäjis o r i g i n a l ą f o r m ų Augstkalne, kas lietuviški
atveidojama Augstkalne.
R u n ä j o t p a r i n t e r n e t a a v o t i e m , v i s p i r m s jaškir g a d i j u m i , k a d
vietvärdi l i e t o t i k o m e n t ä r o s v a i eitos neoficälas sazinas t ė k š t o s , k u r
r e i z č m vispär n e t i e k rakstltas diakritiskäs zTmes - l i d z ar t o runät
par atveides p r i n c i p u i e v č r o š a n u n a v p a m a t ą . P a v i s a m eita l i e t a , k a d
vietvärdi l i e t o t i oficiälos t ė k š t o s v a i oficiäläs mäjaslapäs. Interneta
e n c i k l o p e d i j a Vikipčdiįa atrasti Z e m g a l e s vietvärdi Kalnciemas
( a t š k i n b a n o v ä r d n l c a s f i k s č j u m a , tas šeit atspogujo a t v e i d e s p r i n c i p u s ) ,
B c r ž t a l i s. Saja i n t e r n e t a e k c i k l o p e d i j ä kä škirkja värdi a t r o d a m i
precTzi lietuviskoti šadi Z e m g a l e s vietvärdi: regioną nosaukums
Žiemgala, pilsčtu un rajonu nosaukumi A i z k r a u k l ė ,
A k n y s t a, A u c ė, Bauskė, Duobelė, f a u n j e l g a v a,
P l i a v i n i o s, V i e s y t ė. T a č u pärsvarä šie šldrkji sastäv t i k a i n o
n o s a u k u m a u n faktą k o n s t a t č j u m a , k u r atrodąs m i n e t a pilsčta, t a p č c
par vietvärdu dažadlbu runät n a v p a m a t ą . Iznčmumi ir Bauskas
u n P J a v i n u a p r a k s t i , k u r s a s t o p a m i a r i e i t i vietvärdi: Bauskėje
Mūša ir N e m u n ė l i s įteka į L i el u p ę W; P l i a v i n io s—
miestas Latvijoje, vakaruose ribojasi su K l i n t a i n ė s valsčiumi,
šiaurėje su A i v i e k s t ė s valsčiumi, pietuose už A i v i e k s t ė s
yra Jekabpilio [Jekabpils; Jekabpilis = Jekabpilio] rajono
K r u s t p i l i o valsčius, už Dauguvos - S ė l p i l i o valsčius W (ari
eitos t ė k š t o s , k u r m i n e t a ši rajona pilsčta, täs n o s a u k u m s lietuviešu
valodä t i e k rakstlts täpat, p i e m č r a m , škirk]os Aknysta un Viesytė).
T ä kä p i e m e n į n o i n t e r n e t a n a v d a u d z , grūti i r i z d a r l t v i s p a r i n o š u s
s e c i n ä j t i m u s , k o n s t a t č t s t i k a i v i e n s otrs k j ū d a i n s l i e t o j u m s .
S e c i n ä j u m i . A t š k i r l b a n o e i t u svešvalodu Ipašvardiem, latviešu
Ipašvardus lietuviešu v a l o d a s praksč p i e n e m t s l i e t u v i s k o t (täpat kä
latviešu valodä lietuviešu Ipašvardus l a t v i s k o t ) . S e n z i n ä m i a r i p a t s k a n u ,
l l d z s k a n u u n Tpašvardu g a l o t i u i a t v e i d e s p r i n c i p i , k a u t g a n p č d č j a laika
v č r o j a m a s zinänias i z m a i n a s (tas vairäk attiecas u z p e r s o n v ä r d i e m ) .
P u b l i k a c i j ų p a r Ž e m g a l i L i e t u v a s preses i z d e v u m o s n a v Ipaši d a u d z ,
taču i r stabilas temas, p a r k o rakstlts n e v i e n u v i e n r e i z i , tapčc plaši
i z p l a t l t i atseviški vietvärdi. A p l ū k o t i e preses i z d e v u m i , kä a r i t ū r i s m a
c e j v e ž i , i n f o r m a t l v i e b u k l e t i u n icskats i n t e r n e t u Jauj s e c i n ä t , k a praksč
sastopamas a r i atkäpes n o t e o r č t i s k i n o t c i k t ä m atveides normäm.
K o n s t a t č j a m a k o p l g a t e n d e n c e : jo retäks v a i m a z ä k z i n ä m s i r vietvärds,
jo lieläka iespčja kjūdities, to a t v e i d o j o t . S a v u k ä r t , ja k o n k r č t i e värdi
bieži parädäs publikacijas u n k|ūst vispärzinämi, par to a t v e i d i n a v
Ipaši j ä d o m ä . P r o t a m s , ar n o s a c i j u m u , k a iesaknojas p a r e i z i a t v e i d o t a s
f o r m a s . R e i z č m n e p r e c i z i a t v e i d o t i e vietvärdi izplatäs n o v i e n a avota
citä, p i e m č r a m , n o s a u k u m s Tervete (seit z i n ä m u i e t e k m i varčtu būt
atstäjis ari värdnlcas i e t e i k u m s , kas n e a t b i l s t n o r m a i , k a latviešu
garais p a t s k a n i s č lietuviešu valodä a t v e i d o j a m s ar ė). D a u d z v e i d l g ä s
Z e m g a l e s vietvärdu lietošanas kjūdas l i e c i n a , k a tie, täpat kä e i t u
Latvijas v i e t ų värdi, l l d z šim sagädä g r ū t l b a s .

APIE ŽIEMGALĄ LIETUVIŠKAI:

VIETOVARDŽIŲ PERTEIKIMAS

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas vieno Latvijos regiono - Žiemgalos (latv. Zem­

gale) - vietovardžių vartojimas lietuvių kalba. Šaltiniai - naujausi lietuvių-
latvių ir latvių-lietuvių kalbų žodynai (atitinkamai 1995 m . ir 2003 m . l e i ­
dimai), įvairūs pastarojo meto Lietuvos spaudos leidiniai, informaciniai l e i ­
diniai turistams ir informacija apie regioną, taip pat kai kurie pavyzdžiai iš
i n t e r n e t e Iš minėtų šaltinių rinkti penkių Žiemgalos regioną sudarančių
Latvijos rajonų vietovardžiai.
Kitaip nei kitų užsienio kalbų tikrinius žodžius, latvių kalbos tikrinius
žodžius lietuvių kalbos praktikoje įprasta lietuvinti (taip pat, kaip latvių k a l ­
boje lietuvių kalbos tikrinius žodžius latvinti). Seniai žinomi balsių, priebal­
sių ir tikrinių žodžių galūnių perteikimo principai, nors dabar matoma tam
tikrų pakeitimų (tai pasakytina pirmiausia apie asmenvardžius). Skelbinių
apie Žiemgalą Lietuvos spaudos leidiniuose nėra labai daug, tačiau esama
dalykų, apie kuriuos rašoma nuolat, todėl kai kurie vietovardžiai paplitę.
Tyrinėti spaudos leidiniai, taip pat turistams skirti informaciniai leidiniai ir
bukletai ir pasižvalgymas po internetą leidžia daryti išvadą, kad praktikoje pa­
sitaiko ir nukrypimų nuo teorinių perteikimo normų. liendra tendencija to­
kia: k u o retesnis ar mažiau žinomas vietovardis, tuo didesnė tikimybė suklys­
ti jį perteikiant. Jeigu konkretūs pavadinimai dažnai vartojami publikacijose
 ir yra visuotinai žinomi, apie jų perteikimą nebereikia daug galvoti. Aišku,
su sąlyga, kad įtvirtinamos taisyklingai perteiktos formos. Kartais netiksliai
perteikti vietovardžiai plinta iš vieno Šaltinio j kitą, pavyzdžiui, pavadinimas
Tervete (tam tikros įtakos gali būti turėjusi ir n o r m o s neatitinkanti žodyno re­
komendacija, kad latvių ilgasis balsis e lietuvių kalboje keičiamas ė). įvairios
Žiemgalos vietovardžių vartosenos klaidos rodo, kad šie vietovardžiai, kaip
ir kitų Latvijos vietų vardai, i k i šiol kelia sunkumų.

PAR Ž E M G A L I LIETUVIŠKI:
VIETVÄRDU ATVEIDE

Kopsavilkums

Rakstä analizčta viena Latvijas regioną - Zemgales - vietvärdu

Iietošana lietuviešu valodä. Izvčlčtie analizes avoti ir jaunäkäs Iietuviešu-
latviešu u n latviešu-lietuviešu valodas värdnlcas (atticclgi 1995. u n 2003. g.
izdevumi), dažadi pėdčja laika Lietuvas preses i z d e v u m i , ari tūrisma cejveži
un informativie i z d e v u m i par regionu, kä ari atseviški lietojumi interneta.
N o minötajicm avotiem tika väkti piecu Latvijas rajonu vietvärdi.
Atškiriba no eitu svešvalodu ipašvardiem, latviešu valodas Ipašvardus
lietuviešu valodas praksč pienemts lietuviskot (täpat kä latviešu valodä
lietuviešu valodas Ipašvardus latviskot). Sen zinämi ari patskanu, lldzskanu
un Tpašvardu galotnu atveides p r i n c i p i , kaut gan pčdėja laika včrojamas
zinärnas izmainas (täs vairäk attiecas uz personvärdiem). Publikacijų par
Žemgali Lietuvas preses izdevumos nav Ipaši daudz, taču ir stabdąs temas,
par ko rakstlts ne vienu vien reizi, tapčc plaši izplatlti ir atseviški vietvärdi.
Aplūkotie preses i z d e v u m i , kä ari tūrisma ceĮveži, informativie bukleti u n
ieskats interneta Įauj secinät, ka praksč sastopamas ari atkapos no teorčtiski
noteiktäm atveides normäm. Konstatčjama kopiga tendence: jo retäks
vai mazäk zinäms ir vietvärds, jo lieläka iespčja kĮūdities, to atveidojot.
Savukärt, ja konkrčtie värdi bieži paradas publikacijas un kjūst vispärzinämi,
par to atveidi nav Ipaši jädomä. Protams, ar nosacijumu, ka iesaknojas
pareizi atveidotas formas. Reizčm neprecizi atveidotie vietvärdi izplatäs no
viena avota eita, piemčram, nosaukums Tervete (seit zinämu ietekmi varčtu
būt atstäj is ari värdnlcas ieteikums, kas neatbilst n o r m a i , ka latviešu garais
patskanis e lietuviešu valodä atveidojams ar ė). Datidzveidigäs Zemgales
vietvärdu lietošanas kĮūdas liecina, ka to atveide lldz šim sagädä grūtlbas -
täpat kä eitu Latvijas vietų värdi.
 A B O U T S E M I G A L L I A IN L I T H U A N I A N :
RENDERING PLACE-NAMES

Summary

Place-names as one of groups of proper names along with personal

and symbolic names partially disclose national specificity. O n the one hand,
the objective of every nation is to take care of usage of own country's (and
language's) proper names, their formation, regulation and popularisation;
o n the other hand, the objective is to try to render proper names of other
languages by means of one's mother tongue as correctly as possible.
Differently from other foreign languages, Latvian proper names are written
in Lithuanian on the base of their pronunciation. S o m e Latvian place-names
are peculiar with traditional forms which more or less differ from the c o m m o n
form of Latvian place-names; while others are adjusted to the Lithuanian
language with regard to general requirements. T h e article investigates
rendering and usage of place-names of one of Latvian regions Semigallia
in Lithuanian. T h e sources for analysis are recent Lithuanian-Latvian and
Latvian-Lithuanian dictionaries (issues of 1995 and 2003 respectively),
various recent Lithuanian publications and booklets for tourists as well as
cases of usage o n the Internet.
There are not many publications on Semigallia i n Lithuanian press;
however, there exist constant themes being written on for several times, that
is why some particular place-names are spread wider, e.g. names of places
worth visiting. T h e press articles, booklets for tourists as well as the Internet
data analysed allow us drawing a conclusion that theoretical requirements
for rendering place-names are not always followed. A general tendency is to
be stated: the rarer or less k n o w n a place-name is, the greater probability is
to make a mistake i n rendering it. In turn, if particular names often occur
in publications and become widely known, their rendering does not evoke
m u c h trouble. Sometimes incorrectly rendered place-names move from one
source to another, e.g. the local name Tirvctc (here, a certain influence can
be traced due to a fixed dictionary's suggestion which does not correspond
to a contemporary provision that a Latvian long vowel č i n Lithuanian is
rendered through a vowel č). Various mistakes of rendering Semigallian
place-names into Lithuanian show that they like other Latvian place-names
still cause difficulties for those writing i n other languages.
 Par Latgali lietuviški: v i e t v ä r d u atveide

Ievads
Dazädas publikacijas, m i n o t c i t v a l s t u geografiškos o b j e k t u s , näkas
sastapties ar n e p i e c i e š a m i b u tos n o s a u k t resp. rakstlt savä valodä.
C i t v a l o d u Ipašvardu ( o n T m u ) a t v e i d e i r „kädas v a l o d a s Ipašvardu
r a k s t l b a citä valodä saskanä ar šis v a l o d a s g r a m a t i s k o s i s t e m ų u n
p a r e i z r a k s t l b a s n o t e i k u m i e m " (VPSV 165), taču katra valsti atskiras
g a n t e o r e t i š k a s n o s t ä d n e s , g a n to praktiška I s t e n o š a n a . L i e t u v a Valsts
lietuviešu v a l o d a s k o m i s i j a (VLVK, liet. Valstybinė lietuvių kalbos
komisija) r e g l a m e n t e , k a c i t v a l o d u Ipašvardi daijliteraturä, populäros
u n b č r n i e m a d r e s č t o s i z d e v u m o s rakstämi р ё с i z r u n a s , t a č u eitos
tėkštos, piemčram, zinätniskajä literatūra, reklamas, informacijas
u n s p e c i ä l o s t ė k š t o s originälvalodä (LKKN 6 7 ) . Jäsaka g a n , k a šis
praslbas ne v i e n m č r t i e k p r e c l z i ieverotas, t ä p e c praksč v e r o j a m a l i e l a
c i t v a l o d u Ipašvardu dažadiba. B i e ž i v i e n tas izraisa n e a p m i e r i n ä t l b u ,
u n l a i k u p a l a i k a m sabiedrlbä j o p r o j ä m izeejas s a m e r ä asas d i s k u s i j a s
p a r š i e m j a u t ä j u m i e m . T a m v e l t l t a pat atseviška g r ä m a t a , kuras a u t o r s
par Ipašvardu rakstlšanu o r i g i n ä l v a l o d ä r u n ä kä par lietuviešu v a l o d a s
nodevlbu ( U r b u t i s 2007), kaut gan L i e t u v a ir ari ne m a z u m s
šadas pieejas p i e k r i t e j u .
S k a t l j u m s u z latviešu v a l o d a s Ipašvardu a t v e i d i L i e t u v a i r atškirlgs,
u n m i n ė t a s d i s k u s i j a s v i s m a z pagaidäm to skar m a z , jo lietuviški tie
t i e k rakstlti p č c i z r u n a s originälvalodä u n l i e t u v i s k o t i . Š I n o s t ä d n e gan
n a v s p e c i a l i atrunäta minėtąja I e m u m ä , taču i z s e c i n ä m a n o t u r p a t täläk
sniegtä apraksta, kä l i e t o t adaptčtu personvärdu u n vietvärdu g a l o t n e s
(LKKN 69-70), kä a r i l e m u m a g r o z l j u m o s (VLKK). T a č u grūtibas
rodąs p r a k s č , k a d teoretiškas n o s t ä d n e s j ä l s t e n o . Turklät j ä k o n s t a t e ,
ka a r v i e n biežak näkas sastapties ar Ipašvardu originälrakstlbu,
p i e m č r a m , u z to päriet daijliteratüras t u l k o j u m u i z d e v e j i - grämatu
a u t o r u värdus u n uzvärdus raksta latviešu valodä.
S a l i d z i n ä j u m a m jäatgädina, k a latviešu valodä k o p u m ä c i t v a l o d u
Ipašvardu a t v e i d e iratrisinäta u n teorčt i s k i g r ū t i b a s n e r a d a , jo n o s t ä d n e s
s k a i d r a s : g a n personvärdi, gan vietvärdi parasti l a t v i s k o j a m i р ё с i z r u n a s .
L a i a t v i e g l o t u šo u z d e v u m u , kopš 1 9 6 0 . g. t i e k i z d o t a s svešvalodu
Ipašvardu atveides i n s t r u k c i j a s , p a r šiem jautäjumiem teoretiška
u n praktiška s k a t l j u m ä p u b l i c e t s ne m a z u m s rakstu (sk. j a u n ä k o s
publicejumus Latvija - A h e r o 2006; B a 1 o d e 2009; B a 1 o d e
2010; B a n k a v a 2004; S a 1 m i n a 2009; S t a b u r o v a 2006
u . c ) . R e i z e m d i s k u s i j a s L i e t u v a t i e k a k c e n t e t a Latvijas nostäja šajos
j a u t ä j u m o s : to kä p o z i t l v u p i e m e r u m i n täs p i e k r i t e j i , savukärt k r i t i ­
k i - kä n e g a t l v u (dažkart deve p a r v i e n l g o v a l s t i , k u r t i k p a t v a j l g i
rlkojas ar c i t v a l s t u I p a š v a r d i e m ) . Pedejä laikä g a n a r i L a t v i j a i z t e i k t a s
p ä r d o m a s par šiem j a u t ä j u m i e m , p i e m ė r a m , v a l o d n i e k a Ojära Buša
„ a t t i e k s m e pret šobrid spėka e s o š a j i e m c i t v a l o d u personvärdu latviškas
atveides p r i n c i p i e m i r v i s a i k r i t i š k a " ( B u š s 2 0 0 8 , 9 5 ) . T a č u t u r p a t
täläk atzlts, k a „sekot a l t e r n a t l v a j a m p r i n c i p a m — originälrakstlbas
c i t e j u m a p r i n c i p a m - nav atlauts, u n škiet a r i Joti a p š a u b a m s , v a i
Strauja principu mainą [autora i z c e l u m s ] u n päreja u z c i t v a l o d u
Ipašvardu originälrakstlbu b ū t u labs r i s i n ä j u m s . V a r d i e z g a n droši
p r o g n o z č t ( u n par t o l i e c i n a ari lietuviešu p i e r e d z e , kas l l d z l g u päreju
t i k a l s t e n o j u s i 2 0 gs. 9 0 . g a d o s ) , k a v i s m a z pirmąja laikä (t. L . p i r m a j o s
1 0 - 1 5 gados) b ū t u d i e z g a n lielas jukas, jo valodä tradicionälajä
a t v e i d o j u m ä jau i r nostabilizejušies t ū k s t o š i e m Ipašvardu .." ( I b i d . ,
9 5 - 9 6 ) . K a u t r u n a i r g a l v e n o k ä r t par p e r s o n v ä r d i e m , t e i k t o tikpat
l a b i var attiecinät u z v i e t v ä r d i e m .
R a k s t ä aplūkota v i e n a Latvijas r e g i o n ą - Latgales - vietvärdu
lietošana lietuviešu valodä. P e t l j u m a m e r k i s - n o s k a i d r o t , kädas i r
Latgales vietvärdu lietošanas t e n d e n c e s . A n a l i z ė t s , k a d i sešu L a t g a l e s
1
r a j o n u - B a l v u , D a u g a v p i l s , Kräslavas, L u d z a s , P r e i j u u n R e z e k n e s -
vietvärdi iekjauti divvalodu värdnlcäs: latviešu-lietuviešu 1977.
un 2 0 0 3 . g. u n lietuviešu-latviešu 1964. u n 1995. g. izdevumä,
kä tie l i e t o j a m i t ū r i s m a c e j v e ž o s u n i n f o r m a t l v o s i z d e v u m o s par
r e g i o n u , kä a r i L i e t u v a s prese ( g a l v e n o k ä r t ŠauĮu a p r i n k a laikrakstä
Šiaulių kraštas [ Š K ] u n pilsetäs laikrakstä Šiaulių naujienos [ŠN], ari
l a i k r a k s t o s Lietuvos rytas [ L R ] u n Mokslo Lietuva [ M L ] , ceĮojumu
žurnalą Kelionės ir pramogos [ K P ] u n žurnalą Veidas [ V ] ) , kä ari

1
Materials säkts väkt p i n u s Latvijas teritorijas iedalljuma novados, tapėc par
pamatu saglabäts Latvijas administratlvais dalijums planošanas regionos lidz
2009. g. 1. jūlijam (sk. 3. karti).
vairäkos t ū r i s m a c e j v e ž o s (sk. a v o t u sarakstu). N o š i e m i z d e v u m i e m
m č g i n a t s iegūt p č c iespöjas vairäk atškirlgas i n f o r m a c i j a s resp. n a v
n e m t s verä vietvärdu lietošanas b i e ž u m s . PčtTjums v e i k t s ar aprakstošo
u n sastatämo m e t o d i , bet d i v v a l o d u värdnlcäs iekĮautie vietvärdi pa
semantiskajäm grupäm ari saskaitlti.

Latvijas v i e t v ä r d u atveide l i e t u v i e š u v a l o d ä
N o v i s i e m latviešu Tpašvardiem visvairäk u z m a n l b a s l i d z šim i r
b i j i s v e l t i t s p e r s o n v ä r d u ( a n t r o p o n i m ų ) a t v e i d e i lietuviešu v a l o d a , bet
Latvijas vietvärdi ( t o p o n l m i ) t i k a i r e i z e m n o n a k u š i v a l o d n i e k u i n t e r e s u
lokä ( B a 1 u o d ė, G a r š v a 1 9 8 5 ; K v a š y t ė 2 0 0 3 b ; K v a š 11 e
2 0 0 5 a ; 2 0 0 8 a ) . A r i pati vietvärdu g r u p a n a v v i c n d a b l g a : tie i r g a n
pilsetu u n apdzlvotu vietų n o s a u k u m i , gan upju u n ežeru n o s a u k u m i
( h i d r o n i m u paveidi - p o t o n i m i u n l i m n o n i m i ) , gan k a l n u n o s a u k u m i
( o r o n l m i ) , savukärt р ё с tä, kädu o b j e k t u n o s a u k u m i t i e k a n a l i z e t i ,
var runät par m a k r o t o p o n l m i e m u n äru v ä r d i e m ( m i k r o t o p o n l m i e m )
( V P 5 V 2 2 5 ; 47). R e i z e m no piederibas vienai vai otrai semantiskajai
g r u p a i a t k a r l g a a t v e i d e . T a č u v e l svarigäks i r s k a t l j u m s u z c i t v a l o d u
v i e t v ä r d i e m kä c k s o n l m i e m [„vietvärds, kas i r n o geografiška o b j e k t ą
n o s a u k u m ä o r i g i n ä l r a k s t l b a s atškirigs a t v e i d o j u m s citä v a l o d ä " ( I b i d . ,
102)] u n e n d o n i m i e m [„vietvärds, kas i r käda geografiška o b j e k t ą
n o s a u k u m ä originälrakstibai i d e n t i s k s a t v e i d o j u m s citä v a l o d ä " ( I b i d . ,
106)], k u r u a t v e i d e parasti nesagädä grūtibas. S k a t o t i e s n o lietuviešu
v a l o d a s p o z l c i j ä m , L a t v i j a s vietvärdu k o p u m ä var atrast e k s o n l m u (to
i r vairäk), g a n e n d o n l m u p a r a u g u s .
Lietuviešu valodä Latvijas vietvärdi parasti atveidojami
divejädi: 1) m i n ė t a s lietuviešu f o r m a s , k o l i e t o v i e t č j i e lietuvieši,
u n 2 ) t r a n s k r i b č t a s latviešu f o r m a s - ja l i e t u v i š k o f o r m ų n a v v a i a r i
täs n a v p i e t i e k a m i pärbauditas, i r m a z i z p l a t i t a s . DaĮa l i e t u v i s k o t u
n o s a u k u m u i r tädi, k o z i n a u n l i e t o v a i r u m s lietuviešu, piemėram,
Daugpilis (latv. Daugavpils) ( B a 1 u o d ė, G a r š v a 1 9 8 5 , 6 4 ) . Kaut
a r i kopėjas v i s u Latvijas vietvärdu atveides n o s t ä d n e s ir vienädas,
L a t g a l e s r e g i o n ą sastopams saničra d a u d z tiesi p i r m a s g r u p a s vietvärdu
resp. tädu, k u r i t i e k devčti s e n ä k o s šo v i e t ų lietuviškos n o s a u k u m o s .
„ T i r i lietuviški i r to v i e t ų , kuras atradäs lietuviešu etnogräfiskajäs
teritorijas v a i pat K a u n a s g u b e r n ä , n o s a u k u m i : Aknysta, Garšvinė,
 2
Neretos, Skyronys , Subačius, Uodegėnai u . c. Š a j o s g a d l j u m o s l i e t o t
n o latviešiem p ä r n e m t ä s f o r m a s (Aknystė, Garsenė, Nereta, Škiranai,
Subatė, Vuodigėnai utt.) n a v obligäti, v e l jo vairäk t a p č c , k a latvieši
šajas vietäs säka a p m e s t i e s t i k a i р ё с 1 8 5 0 . g a d a " ( I b i d . , 6 4 ) . S v a r i g i ,
ka lietuviškas formas plašak z i n ä m a s Lietuvas iedzlvotäjiem un
pažįstamas n o r a k s t i e m ( k ä r e d z a m s n o citata, r u n a i r g a l v e n o k ä r t
par Z e m g a l e s u n L a t g a l e s v i e t v ä r d i e m , k u r u f o r m a s i r lietuviskäkas
salldzinäjumä ar e i t u L a t v i j a s r e g i o n u v i e t v ä r d i e m ) . T i k a i j ä n e m verä,
k a „presč biežak n o n ä k lieläku v i e t ų n o s a u k u m i , bet c i e m i t i e k m i n ė t i
m a z ä k v a i ari vispär n e t i e k m i n ė t i " ( I b i d . , 6 5 ) , t a p č c to n o s a u k u m i i r
vai n u jäzina, v a i p r e c l z i jäatveido, i e v č r o j o t spėka esošas n o r m a s .

Regioną nosaukums
Visäs minčtajas diwalodu värdnlcas atrodams regioną
n o s a u k u m s , taču l a t v i e š u - l i e t u v i e š u värdnlcu a u t o r i piedävä tikai
1
v i e n u resp. t r a d i c i o n ä l o f o r m ų Latgala (LLKŽ 1 9 7 7 , 7 4 3 ; LLKŽ 2003,
8 0 3 ) , savukärt v i e n ä l i e t u v i e š u - l a t v i e š u värdnlca i r f o r m a Latgalė
(LLV 1964, 8 5 1 ) , bet jaunäkajä i e k l a u t a s abas f o r m a s - g a n Latgala,
g a n latviešu vietvärdam tuväka Latgalė (LLV 1995, 602).
Parlūkotajos tūrisma cejvežos lietuviešu valodä lietojams
n o s a u k u m s Latgala, turklät j ä s e c i n a , k a ŠI f o r m a a r i p a r e i z i l o c i t a (tä
kä g a l o t n e -a i r r a k s t u r l g a a r i lietuviešu v a l o d a s l i e t v ä r d i e m , n e r o d a s
nekädas grūtlbas šadu p a r e i z i a t v e i d o t u vietvärdu l o c l t ) ; Latgala —
žydrųjų ežerų kraštas. Taip Latgala vadinama Latvijoje... V P L 14;
1786 metais ji [ K r a s l a v o s b a ž n y č i a ] tapo Latgalos katalikų vysku­
po sostu V P L 14; Siūlome pažinti Baltijos ežerų kraštų - La t galų
Latvijoje ir Rytų Aukštaitiįų Lietuvoje L A ; Daugiausia katalikų gyvena
Latgaloje, pačiuose šalies rytuose S L 17.
L i e t u v a s p r e s e n o diväm i e s p e j a m ä m r e g i o n ą n o s a u k u m a f o r m ä m
sastopama galvenokärt Latgala: Latgala ilgokai buvo Pskovo
įtakoje... M L 2 0 0 9 10 15; Be visokių duonos istorijų, čia [ A g l u o n o s
d u o n o s m u z i e j u j e ] bus galima paragauti tradicinių Latgalos krašto
valgių V 2 0 0 9 0 5 18, 7 7 ; Pakeliauti po La t gal ų traukė noras iš

2
V i s i četri vietvärdi ir no Zemgales (par to plašak sk. K v a š 11 e 2008a;
sajä kräjumä 3 9 9 . - 4 1 4 . lpp.).
3
Rakstä minėti tikai Latgales geogräfiskie nosaukumi lietuviešu valodä, ja
plašakai analizei vai sastatljumam nav nepieciešams latviškais vietvärds.
 naujo atrasti tokią artimą Latviją.. K P 2 0 1 0 / 0 8 , 58. Taču reizčm tiek
l i e t o t a f o r m a ar lietuviško g a l o t n i -ė Latgalė, kas a r i praksč nekädas
4
grūtlbas nesagädä: Anot B. Paševicos, Rezeknės [= Rėzcknės] krašte
nedarbo lygis viršijo 30 procentų, L a t g a l ė j e - 20 S K 2 0 0 9 12 0 9 .
Izdeväs atrast dažus p i e m č r u s , k a d m i n ė t a i s vietvärds i z m a n t o t s eitos
Ipašvardos - simboliskajos nosaukumos. Atbilstoši nostädnei, ka
s i m b o l i s k i e n o s a u k u m i rakstämi originälvalodä (LKKN 7 3 ) , tä t i e k
darlts a r i ar n o s a u k u m u Latgalė: Čempionato bronzos medalius iškovojo
pirmenybių debiutante Daugpilio „L a t g a l e" ekipa L R 2 0 0 6 0 3 2 2 .

Pilsčtu un apdzivotu vietų nosaukumi

Sis semantiskäs grupas vietvärdi domine visas diwalodu
värdnlcas. Lietuviešu-latviešu värdnlcas 1964. g. i z d e v u m a visi
c i t v a l s t u geogräfiskie n o s a u k u m i sakärtoti kopöjä alfabetą (LLV 1964,
5
8 4 2 - 8 6 0 ) . S t a r p a p m č r a m 4 0 Latvijas v i e t v ä r d i e m tikai viens ir n o
Latgales — pilsčtas n o s a u k u m s Daugpilis. S a v u k ä r t 1 9 9 5 . g . värdnlca,
k u r p a v i s a m i e k j a u t i 9 8 Latvijas vietvärdi [seit jau atseviški i z d a l l t i
L i e t u v a s u n Latvijas geogräfiskie n o s a u k u m i (LLV 1995, 6 0 1 - 6 0 2 ) ] ,
i r 14 L a t g a l e s pilsčtu u n a p d z i v o t u v i e t ų värdi. Pärsvarä minėtas
Latgales r a j o n u pilsčtas (Balvai, Daugpilis, Kraslava, Ludza, Preiliai,
Rėzeknė) u n dažas eitas a p d z l v o t a s vietas, kuras dažadu i e m e s l u
dčĮ varčtu b ū t svarlgas lietuviešu lasltäjam, p i e m č r a m , Agluona kä
n o z l m l g s k r i s t i e t l b a s c e n t r s , Zilupė kä K r i e v i j a s pierobežas pilsčta,
v č l s e n o e t n o g r a f i š k o z e m j u vietvärdi - tradicionälä f o r m a llūkšta
(sal. latv. Ilūkste) u n Subatė, kä a r i pilsčtas n o s a u k u m s Lyvanai. Taču
sajä värdnlca a t r o d a m i a r i d i v i n o s a u k u m i , k u r u atveide nesagädä
n e k ä d a s grūtlbas: e n d o n l m i Ludza u n Malta ( š o vietvärdu v a r t i k a i
sajaukt ar h o m o n i m u salas n o s a u k u m u , taču ar a t v e i d i t a m n a v
6
n e k ä d a sakara). Turklät värdnlcas a u t o r i noräda, k a tas i r p i l s č t a s
n o s a u k u m s , k a u t tä sauc a r i t i p i . Säda pieeja - m i n e t a t i k a i v i e n a n o
4
K|ūdaini ntveidotie ipašvardi, pat ja tie nav raksta analizčjamo objektu n o ­
saukumi, citčtajos piemčros laboti.
5
Reizčm grūti noteikt, vai konkrčtais vietvärds attiecinäms uz Latviju,
piemčram, Bullijas jūra, liultijas valslis (tie netikn pieskaititi), Priekule, Seda
(tädas pilsčtas ir ari Lietuva), Venta (tada upe ir ari Lietuva) u . t m l .
'' Värdnlcas izdošanas laika M a l t a bija pilsčtciemats, savukärt tagad täs sta-
tuss - ciems.
 7
vairäkäm s e m a n t i s k a j ä m g r u p ä m — k o p u m ä r a k s t u r i g a šai v ä r d n i c a i ,
taču, a t v e i d o j o t tos lietuviešu valodä, a r l tarn n a v lielas nozTmes —
parasti n o s a u k u m ä f o r m a neatškiras.
1 9 7 7 . g. l a t v i e š u - l i e t u v i e š u värdnlcä p a v i s a m k o p e j ä alfabetą
s e c l b ä i e k j a u t i a p m e r a m 5 6 2 Latvijas vietvärdi, n o t i e m 6 0 i r L a t g a l e s
pilsetu un a p d z l v o t u vietų nosaukumi (LLKŽ 1977, 731-758),
bet jaunäkajä izdevumä (LLKŽ 2003, 802-804) no 232 Latvijas
geogräfiskajiem n o s a u k u m i e m 31 ( t e m a t i s k i divas g r u p a s — 26 p i l s e t u
u n a p d z l v o t u vietų u n 5 to d a l u n o s a u k u m i ) . S a l T d z i n o t ar j a u n ä k o
värdnlcäs i z d e v u m u , pirmąja n e b i j a trijų D a u g a v p i l s d a j u n o s a u k u m u
( m i n e t a t i k a i Gryva) u n vietvärdu Laukesa, Naujinis, Uodegėnai,
kä a r i SUaįaniai u n Vecpilis. Savukärt 2 0 0 3 . g. izdevumä sastäditäji
atteikušies n o t ä d i e m v i e t ų v ä r d i e m kä Audriniai (kaut g a n vietvärda ar
i z s k a n u -ini a t v e i d e bieži sagädä g r ū t i b a s ; s a l . latv. Audrini), Baltinava,
Dvietė, Eglainė, Feimaniai, Felicianova, Indra, Lyksna, Nautrėnai,
Ornicanai, Pasienis (viriešu d z i m t e s lietvärds; s a l . latv. Pasiene), Pildą,
Rudzėtai, Rugajai, Rundėnai, Spruževa, Tilža, Vecslabada, Viskiai.
I n t e r e s a n t i , k a 1 9 7 7 . g. värdnlcä lidzäs r a j o n u c e n t r u n o s a u k u m i e m
kä patstävigas v i e n i b a s i e r a k s t i t i a r i a t t i e c l g o r a j o n u n o s a u k u m i : Balvų
rajonas, Daugpilio rajonas, Kraslavos rajonas, Ludzos rajonas, Preilių
rajonas u n Rėzeknės rajonas. T ä d c j ä d i v ä r d n l c u a u t o r i paradljuši, kä
l o c i t lietuviški a t v e i d o t o s vietvärdus värdkopäs. 2 0 0 3 . g. värdnlcä
m i n ė t i a r i vairäku m a z ä k u a p d z l v o t u v i e t ų n o s a u k u m i , turklät daži n o
t i e m t i k a i t r a d i c i o n ä l ä s f o r m a [(Kalkuonė; s a l . Kalkūnai LLKŽ 1977;
3
latv. Kalkime), Laukesa (latv. Laucese), Medumas (latv. Medumi;
sal. LLKŽ 1977 latviešu valodä ir forma Medums), Naujinis
(latv. Naujene), Ciskodas (sal. Tiskadai LLKŽ 1 9 7 7 ; latv. Tiskūdi),
Uodegėnai (latv. Vodigčni)]. C i t i n o s a u k t i vairäkäs, parasti tradicionälä
u n atveidotä f o r m a vai divcjädäs tradicionäläs f o r m a s , piemčram,
Alūksta, Ilūkšta (sal. Ilūkstė LLKŽ 1977; latv. Ilūkste), Izvallas,
Užvalda (latv. Izvalta), Subatė, Subačius (latv. Subatc). N o p i l s e t u daju
n o s a u k u m i e m m i n ė t i D a u g a v p i l s vietvärdi Cietuoksnis, Esplanade
(täds pats n o s a u k u m s i r a r i R i g a ) , Gryva, Mežciemis u n nepareizi

7
Ja bija ziiiäms, ka konkrčtais vietvärds pieder vairäkäm semantiskajäm
grupäm, tas ari tika ickjatits abäs grupäs.
8
Pčc nomenklatūras vardą miestas, kurs lietuviešu valodä ir viriešu dzimtes,
ari citvalstu pilsetu nosaukumi reizem atveidoti viriešu dzimtes vienskaitli.
a t v e i d o t a i s vietvärds Gajuokas (sal. latviešu f o r m a Gajoks izrunäjama
ar o). A c l m r e d z a m s , k a 2 0 0 3 . g . värdnlca papildinäta galvenokärt ar
tradicionälajäm f o r m ä m u n / v a i p a r a l e l f o r m ä m , k u r u n e b i j a agräk.
N e l i e l s L a t v i j a s vietvärdu lietuviško a t v e i d o j u m u saraksts (ar
latviškam u n krieviskäm vietvärdu formäm u n konkreta Latvijas
rajona norädi, kas Jauj nekjūdlgi i d e n t i f i c e t vietvärda piederibu
Latgalei) publicets valodnieku Laimutes Balodes un Kazimiera
Garšvas ( K a z i m i e r a s Garšva) raksta p i e l i k u m ä ( B a l u o d ė , Garšva
1985). Sarakstä a t r o d a m i 54 Latgales pilsčtu u n a p d z i v o t u v i e t ų
n o s a u k u m i , v e l 3 paskaidrojumos (eitu semantisko g r u p u vietvärdi
tajä nav i e k j a u t i ) . K ä l i e c i n a ši m a t e r i a l ą a n a l i z e , Latgalė i r vietas,
k u r u nosaukšanai lietuvieši var izvėlėties n o d i v i e m v a i pat trim
n o s a u k u m i e m , p i e m č r a m , Kalkuonė, Kalkūnai (latv. Kalkūne); Kalupė,
Kalupis (latv. Kalupe); Karsava, Karšuva (latv. Kärsava); Kraslava,
Krosluva (latv. Kraslava); Lyvanai, Lyvonai (latv. Livūni) (abos ga-
d l j u m o s oträs atveides f o r m a s p a m a t ą b i j u s i i z l o k s n e ) ; Skrudaliena,
Skrudelynė (latv. Skrudaliena); Ilūkšta, Alūksta, Alukšta (latv. Ilukste).
Reizčm lietuviešu nosaukums tiek pärnemts latviešu valodä,
piemčram, Misiūnai (latv. Misjūni), Vanagiškiai (latv. Vanagiški).
Latviešu u n lietuviešu n o s a u k u m u atškirlbas izpaužas a r i g r a m a t i s k i :
eksistč sieviešu u n vlriešu d z i m t e s paralčlformas — Dvietė, Dvietas
(sal. latv. Dviete); var būt mainlta dzimte, piemčram, Subačius
(latv. Subatė), Naujinis (latv. Naujene), tradicionälä lietuviešu f o r m a
ir ar g a l o t n i -ė: Baltmuižė (latv. Baltmuiža), Tilžė (latv. Tilža). Šis
l i e t u v i s k o t a i s vietvärds i r h o m o n l m s senajam K a j i n i n g r a d a s apgabala
pilsčtas S o v e t s k a s n o s a u k u m a m , kaut gan värdnlcas ir atrodams
e n d o n l m s Tilža (LLKZ 1 9 7 7 ) . F i k s č t i a r i n o s a u k u m i , k u r o s lietuviešu
valodä jäatveido m l k s t i n ä t i e l l d z s k a n i (Preiliai, Priekuliai, Viliaka,
Vilianai, Zyguriai) v a i garie p a t s k a n i (Rudzėtai, Gryva, Lyksna).

P i l s č t u u n a p d z i v o t u vietų n o s a u k u m i visbiežak s a s t o p a m i a r i
t ū r i s m a c e j v e ž o s . Te ir gan l a b i z i n ä m i , värdnlcas i e k j a u t i vietvärdi,
gan m a z ä k u vietų n o s a u k u m i , k u r u s a u t o r i e m näkas a t v e i d o t atbilstoši
k o p ė j a m l i k u m s a k a r i b ä m , par k u r ä m var uzzinät V L V K norädljumos
(LKKN; VLKK) v a i atseviškas publikacijas ( G i r d e n i s 1996;
Kvašytė 2 0 0 3 b ) . D a u d z o s g a d l j u m o s Latgales vietvärdi a t v e i d o t i
p r e c l z i : Kiekvienais melais rugpjūčio 15 d., per Žolinę, Švč. Mergelės
 Marijos ėmimo į dangų dienų, Agluonos katedra sutraukia daugiau
nei 200 ООО tikinčiųjų. 1993 m. Agluonoje lankėsi Popiežius fonas
Paulius II S L 17; Latvijoje labai mėgiamos sūrio šventės. Pati žymiausia —
P r eilių sūrio šventė S L 18; Šiandien stiklo fabrike Lyvanuose
kiekvienas pats gali savo akimis stebėti, kaip randasi stiklo dirbiniai
V P L 14; O mūsų dienomis Kraslavos rajonas išgarsėjo egzotika —
Ruobežniekų valsčiuje „Viesturiuose" yra stručių ferma V P L 14;
- Daugpilis— R a n d en ė - Šventė (Šventės katalikų
kapinėse yra Latvijos išvadavimo kovose kritusių lietuvių karių kapų,
vienas karys palaidotas prie Šventės katalikų bažnyčios tvoros
vakarų pusėje) - Šventės ežeras - 11 ū k s t ė - Pilskalnės
S i g и I d i n i a — E gl a i n ė (Senojo Stenderio gimtieji namai) —
Červonkos kapai (lietuvių karių kapai su paminklu) —S u b a t ė
(katalikų kapinėse dviejose vietose palaidota 10 Latvijos išvadavimo
kovose kritusių Lietuvos armijos karių) V P L 14. Latvijas—Lietuvas
p a r r o b e ž a s sadarblbas p r o j e k t ą ietvaros i z d o t a j o s b u k l e t o s a r i i r d a u d z
Latgales vietvärdu u n daja n o t i e m a t v e i d o t a p r e c l z i : 11 ū k s t ė s
(Al ūk s t o s) katalikų bažnyčia T; V i l i a k o s katalikų bažnyčia T.
T a č u n e p a t l k a m i pärsteidz t i k j a u n o s i z d e v u m o s n e v i e n u v i e n r e i z i
k o n s e k v e n t i s a s t o p a m ä kjūdaina g e n i t l v a f o r m a B a l v i ų [= Balvų;
latv. Balvi] L A 4 ; 18; 3 4 ; B a lv i ų kraštas muziejus; B a lv i ų dvaro
pastatai T , Poilsiavietė prie B a l v i ų ežero T , kä a r i eitas kjūdas.
L i e t u v a s p r e s e s a s t o p a m i p a r e i z i a t v e i d o t i L a t g a l e s pilsetu u n
c i t u a p d z l v o t u v i e t ų n o s a u k u m i (tas Ipaši attiecas u z plašak z i n ä m i e m
vietvärdiem, kuru atveide nostiprinäjusies): Nuostolių patyrė ir
Madonos [= Maduonos], Jekabpilio [= Jekabpilio], Daugpilio bei
Aizkrauklės rajonų ūkininkai Š K 2 0 0 5 0 5 3 1 ; Keturi mirtinai sušalę
asmenys buvo rasti Rygoje, kiti du mirė P r e i I i ų ir Liepojos rajonuose
Š K 2 0 0 6 0 1 2 1 ; Kuo sk iriasi latviška duona nuo lietuviškos, sužinosime
Agluonos duonos muziejuje.. V 2 0 0 9 0 5 18, 7 7 ; K r a s l a v a —
latviškosios Romeo ir Džiuljetos dramos miestas K P 2009/3, 31;
11 ūk s t ė s miestelis nelabai kuo skiriasi nuo Lietuvos pasienio gy­
venviečių.. K P 2 0 0 7 / 1 0 , 7 2 ; Ties M e durnu pasukame j kairę..
K P 2 0 0 7 / 1 0 , 7 2 ; Obelių-S u ba t ės pasienio kontrolės punkte eilėje
stovėjo 80 automobilių.. Š N 2 0 0 6 11 2 5 . T a č u jäsaka, k a prese näkas
saskarties ar n e p a r e i z i a t v e i d o t u (vai vispär n e l i e t u v i š k o m ) vietvärdu
loclšanas p r o b l e m u . B i e ž i v i e n tie n e t i e k l o c i t i : Originalių suvenyrų,
išpuoštų varnelėmis, teks ieškoti Peterio [= Peterio] Gailumo keramikos
dirbtuvėse, nuvykus į j a u n g a i l u m i [= Jaungailumų] gyvenvietę
Rezeknės [= Rėzeknės] rajone V 2009 05 18, 77; Už 10 km
nuo Pilskalnės pasiekiame L a š i [= Lašių] dvarvietę K P 2007/10,
74; Tokiu būdu diskriminuojami ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių
vežėjai, kurie šiuo metu laukia įvažiavimo į Latvijos teritorijų Smėlynės-
Medumi [= Medumo v a i Medumų, ja šis vietvärds b ū t u a t v e i d o t s
d a u d z s k a i t l l ] pasienio ruože Š N 2006 11 28; Lietuvos vežėjų asociacijos
„Linava" duomenimis, sekmadienio rytų Terechovo [— Terechovos;
latv. Terehova] pasienio poste laukė apie 1300 vilkikų, dar maždaug 600
vilkikų stovi Grebnevo [= Grebnevos; latv. Grebneva] pasienio
poste Š K 2009 12 21. L a t g a l e s vietvärdos lietuviešu valodä i r n e p a r e i z i
a t v e i d o t i latviešu garie p a t s k a n i v a i d i v s k a n i s , k o rakstos a p z i m e ar
burtu o: P i l s k a l n ė s S ig u l d i n a [= Pilskalnės Siguldinia;
latv. Pilskalnės Siguldina] - tai buvęs sėlių gynybinis, kultūrinis ir
religinis centras... K P 2007/10, 74. Jäatzlst, k a Ipaši d a u d z i r kjūdainu
n o s a u k u m u Aglona u n Rėzekne l i e t o j u m u (gadäs a r i v i e n a tekstą v a i
pat v i e n a t e i k u m a i e t v a r o s ) : Pasiekus Rezeknę[= Rėzekne], saulė
apšviečia auksinį kryžių, iškilusį virš paminklo „ Vieningi dėl Latvijos"
K P 2010/08, 61; Leidiniai [„Eksporto ir i m p o r t o operacijos L a t v i j a -
Baltarusija-Lietuva"] buvo platinami baigiamosios konferencijos
Rėzeknėjc [= Rėzeknėjc] (Latvija) dalyviams Š N 2006 09 25; Su
Vilniaus mokytojų namų turistų klubu lankantis Agluonoje, gidas
papasakojo, kad galimoje Mindaugo kapavietėje senoliai tikrai dar dėdavo
gėles. Nuorašas, kuris publikuojamas ne tik minėtuose docento [Alvydo
Butkaus] straipsniuose ir knygose, bet ir buklete apie A g l o n o s
[= Agluonos] katedrų, skamba gana įtikinamai M L 2009 10 15.
Pärsteidza n e g a i d i t s u n vel apspelčts piemörs cejojumu žurnalą,
k u r a u t o r s v i e n u raksta Trys dienos Latvi/oje nodaju nosaucis Preila,
bet ne prie jūros u n säk to ar sadu t e i k u m u : Dar vienas „lietuviškas"
vietovardis- P r c i l a K P 2010/08, 59. P i e Baltijas jūras Lietuva
patiešam i r täda v i e t a , taču j ä n e m v e r a , k a Latgales vietvärds i r viriešu
d z i m t e s d a u d z s k a i t l i n i e k s u n lietuviški tas a t v e i d o j a m s d a u d z s k a i t l l
Prciliai (par to informacijų v a r atrast a r i lietuviešu värdnlcäs;
sk. VŽ 298).
 Upju un ezeru nosaukumi
Visäs v ä r d n l c a s i r fiksčti a r i h i d r o n i m u s e m a n t i s k ä s grupas
vietvärdi, taču to skaits j ū t a m i atskiras. P i e m č r a m , jaunäkajä l a t v i e Š u -
lietuviešu värdnlca i r 8 n o s a u k u m i , n o t i e m 5 e z e r u n o s a u k u m i
(LLKZ 2 0 0 3 , 8 0 2 - 8 0 4 ) . T o t i e s d a u d z lieläks i r bijis šis s e m a n t i k a s
vietvärdu skaits 1 9 7 7 . g . värdnlca: 8 upes Aiviekstė, Dvina, Indra,
Laukesa (latv. Laukesa), Malta, Rėzeknė, Tirza, Tilža (vairäku n o täm
n o s a u k u m i s a k r i t ar pilsčtu n o s a u k u m i e m , kas ne v i e n m č r atspogujots
värdnlca) un 37 e z e r i , p i e m č r a m , Dagdos ežeras, Drydžio ežeras
(latv. Dridzis, Dridža ezers; s a s t o p a m a a r i f o r m a Dridža), Ežežerys
(latv. Ežezers), Feimanių ežeras, lizo (Ilžo) ežeras (latv. Ilzas (Ilžas)
9
ezers), Lubano ežeras (latv. Lubänas ezers) , Ludzos ežeras, Medumo
ežeras, Pildos ežeras, Raznos ežeras, Tiskado ežeras [ l a t v i s k i e ši ezera
n o s a u k u m u v a r i a n t i i r dažadi: Tiskädu ezers ( a r i Tiskada ezers, Ciskodu
ezers, Ciskada ezers, Tiskada ezers, Tiskades ezers) (W), Viliakos
ežeras, Viskių ežeras, Ziležeris (latv. Zilezers) (LLKZ 1977).
Savukärt lietuviešu—latviešu värdnlcas Latgales h i d r o n i m u ir
p a v i s a m m a z : 1 9 6 4 . g . värdnlca t i k a i d i v i täs pašas upes n o s a u k u m i
(Dauguva u n Dvina) u n v i e n s e z e r a n o s a u k u m s (Lubano ežeras)
(LLV 1964). Jaunäkajä izdevuma ši semantiskä grupa mazliet
papildinäta. B e z jau m i n ė t a s D a u g a v a s i r iekjautas v ė l divas upes —
Aiviekstė u n Dubna - , kä a r i 5 e z e r u n o s a u k u m i (gan ar n o m e n k l a t ū r a s
värdu ezers, g a n b e z t ä ) : Cirytis, Ciryčio ežeras; Dridzis, Dridzio ežeras;
Lubanas, Lubano ežeras; Raznos ežeras u n Viskių ežeras (LLV 1995).
T ū r i s m a c e j v e ž o s atrasti lieläko L a t g a l e s r e g i o n ą u p j u u n e z e r u
n o s a u k u m i : Dar kadaise Dauguvos upe, ant kurios išaugo Rygos
miestas, keldavosi į Konstantinopolį keliaujantys Skandinavijos vikingai
ir variagai S L 2; Tarp jų du didžiausi, turtingiausi žuvų Latvijos ežerai -
R a z n a ir L i u b a n a s [= Lubanas], taip pat kiti itin tinkantys
meškerioti bei poilsiauti V P L 14. T a č u r e i z č m s a s t o p a m i a r i m a z ä k
z i n ä m i : Daugpilis - Randenė- Šventė (Šventės katalikų kapinėse yra
Latvijos išvadavimo kovose kritusių lietuvių karių kapų, vienas karys
palaidotas prie Šventės katalikų bažnyčios tvoros vakarų pusėje) -
Šventės ežeras.. V P L 14. Ipaši d a u d z šis g r u p a s vietvärdu
atrasts L a t v i j a s - L i c t u v a s p a r r o b e ž u s a d a r b i b a s p r o j e k t ą i z d e v u m o s ,

9
Šis ezers atrodąs uz Rčzekncs un M a d o n a s rajonu robežas, taču pčtljuma
uzskatits par Latgales vietvärdu.
piemėram, A k menu p ė (latv. Akmenupe) L A 84; Drydzio
ežeras L A 86 (sal. Dridzis, Dridzio ežeras LLKŽ 1977, taču,
ja n e m t u verä n o s a u k u m ä Dridža ezers a t v e i d o j u m u , s a k n č varčtu
būt a r i garais p a t s k a n i s ) ; N i r z o s ežeras L A 88; S t r u o p ų
ežeras L A 82; Z v i r g z d e n ė s ežeras L A 81; E ž e ž e r i s
L A 8 2 (sal. Ežežerys LLKŽ 1 9 7 7 ) . D i e m ž č l šajos i z d e v u m o s tie i r
a r i kjūdaini a t v e i d o t i , p i e m ė r a m , В a I v i ų [= Balvų] ežeras T;
L A 8 0 . S a v u k ä r t u p j u n o s a u k u m i fiksčti divejädi: l i e t u v i s k o t i v a i
upju nosaukumiem, kuri latviešu valodä ir salikteni, pievienots
nomenklatūras värds upe (pirmais komponents loclts), tikai ne
v i e n m e r p r e c l z i a t v e i d o t a latviešu r a k s t l b a : Pelnupė L A 81 vai
P eIn up ės upė T ; B o l u p ė s [= Buolupės] upė T.
Prese kopumä včrojama samčra liela hidronimu dažadiba,
tiesa g a n , atrasts t i k a i v i e n s upes n o s a u k u m s : Mus supa nuostabi
panorama - tarp Latgalos kalnelių ir miškų vinguriuoja Dauguva..
K P 2009/3, 30-31; Už miesto [Daugpilio], Dauguvos upės
kilpoje, kadaise stovėjo Dinaburgo pilis K P 2 0 0 9 / 3 , 3 0 . T o t i e s ežeru
n o s a u k u m u i r d a u d z vairäk, a r i tädu, k u r i nav i e k j a u t i värdnlcäs,
p i e m ė r a m , Po miesto karščio atsipučiama prie Stropų [= Struopų]
ežero.. K P 2 0 1 0 / 0 8 , 5 9 ; Rytuose tyvuliuoja Šventės ežeras
K P 2 0 0 7 / 1 0 , 7 2 ; S a salių ežeras nedidelis, greta Daugpilio-
Ilūkstės kelio.. K P 2 0 0 7 / 1 0 , 7 2 (sal. latv. Sasaįu ezers); Čia [Latgaloje]
telkšo du didžiausi Latvijos ežerai - L u b a n a s ir R a z n a
K P 2 0 1 0 / 0 7 , 3 6 . P e d č j a i s n o m i n e t a j i e m e z e r i e m sastopams ari s i m ­
boliškąja n o s a u k u m ä , t i k a i šoreiz tas nav p a r e i z i a t v e i d o t s resp. nav
o r i g i n ä l r a k s t l b ä : Laikas apsistoti nakvynei. Tad sukame prie prie plataus
R a z n o e ž e r o [= Raznos ežeras], j poilsinę „R a z n o s gul b i s"
[= „Rūznas gulbis"] K P 2010/08, 61.

Kalnu nosaukumi
Gan lietuviešu-latviešu, gan latviešu-lietuviešu värdnlcäs
atrodams viens Latgales kaina nosaukums: Saulės kalnas
(latv. Saulcskalns) (LLKŽ 1 9 7 7 , 7 5 2 ; LLKŽ 2 0 0 3 , 8 0 3 ; LLV 1995,
6 0 2 ' ° ) . A t v e i d o j o t šis n o s a u k u m s i r pärtulkots, k a u t g a n latviškais
saliktenis Sauleskalns pčc analogijas ar lldzlgas struktūras
nosaukumiem ar b e i g u da]u -kalns būtu j ä a t v e i d o kä s a l i k t e n i s .

'" 1964. g. värdnlcä ši k a l i u nosnukuuia nav.

A g r ä k tie t i k a a t v e i d o t i ar -kulnis, bet р ё с j a u n ä k a j ä m n o r m ä m t i e m
p i e v i e n o j a m a g a l o t n e -as (VLKK 169). D i e m ž e l neizdeväs atrast šo
vietvärdu l i e t o j u m ä , t a p č c grūti pateikt, v a i praktiški ši j auna p r a s l b a
t i e k i e v č r o t a , kä r e d z a m s värdnlca.
Lietuviešu valoda Latgales kalnu nosaukumi atrasti tikai
LA tūrisma c e j v e ž o s . T u r to i r s a m č r a d a u d z , bet l i e l a daja n o
t i e m a c l m r e d z o t i r v i e t č j a s n o z l m e s . P a r atveides p r i n c i p i e m var
spriest t i k a i p č c tä, k a t u r p a t b l a k u s i r latviešu teksts, k u r m i n ė t i
a t t i e c l g i e n o s a u k u m i originälvalodä. Tas Įauj k o n s t a t č t , k a a t v e i d e s
dažadlba i r l i e l a : Aukščiausi teritorijos taškai yra Didžiajame
Li e p ūk ainy j e, M a k u o n k ainyje, K a ra ta v ų kalne
L A 79; Eglių kalnas (latv. Egjukalns) L A 83; Didysis
Liepų kalnas (latv. Lielais Licpukalns) L A 91; Grėblio
kalnas (latv. Grebja kalns) L A 92. Daži no minčtajiem
nosaukumiem škiet s a m č r a n e k o r e k t i a t v e i d o t i , taču a r i latviešu
avotos tie i r dažadi fiksčti, p i e m č r a m , Lielais Liepų kalns un Lielais
Licpukalns W , turklät n e v a r atmest a r i k o r e k t ū r a s kjūdas t i c a m i b u .
Savukärt p r e s e šis s e m a n t i s k ä s g r u p a s vietvärdu dažadlba ir
lieläka n e k ä värdnlca, bet m a z ä k a n e k ä c e j v e ž o s , p i e m č r a m , Vieškelis
geresnis, nuotaika taip pat, važiuojame į E g l i u k a l n ų, iškilusį 220 m
virš jūros lygio K P 2 0 0 7 / 1 0 , 7 2 . Ipaši interesanta ir Mūkonkalna
n o s a u k u m a atveide ( t ū r i s m a c e j v e d l tas a t v e i d o t s kä Makuonkalnis):
Rytų bangos teliūskuojasi į didelius pakrantės akmenis, iš miglų išnyra
Debesų kalnas kitame ežero krante K P 2010/08, 6 1 . Šis
sauktais k a i n a n o s a u k u m s i r pärtulkots (sal. latviešu v a l o d a s värds
mūkonis lietuviški v i e n s k a i t l l i r debesis, kas p č c f o r m a s i r h o m o n i m s
latviešu d a u d z s k a i t l i m debesis). V e l viens nosaukums, Melnais
kalns, pieder pie vietvärdiem, kurus bez priekšzinašanam grūti
attiecinät u z kädu k o n k r e t u v i e t ų , jo tädä värdä var tikt s a u k t i d a u d z i
o b j e k t i . T a č u šoreiz tas n e m t s n o raksta, kurä i r r u n a par L a t g a l i ,
t a p č c iekĮauts p e t ä m a j ä vietvärdu k o p u m ä : M cinais k a l n s -
Juodajamc piliakalnyje yra buvusi alkavictė, greta auga seni ųžuolai
K P 2 0 0 7 / 1 0 , 7 4 . Kä r e d z a m s citetajä t e i k u m ä , tä l i e t o j u n i s atskiras
no iepriekš aplūkotajiem vietvärdiem ar t o , k a v i s p i r m s t e i k u m ä
m i n e t a originälvalodas f o r m a , bet p č c t a m tas pärtulkots lietuviški,
turklät - precizčjot kaina veidu - p a te ik ts , ka tas ir pilskalns.
 A t r a s t s a n n o s a u k u m s , k u r s tekstä n e t i k a n e a t v e i d o t s , n e l o c l t s :
Įdomesnis Lašukalns [= Lašukalnas], ant kurio XIX a. pradžioje
stovėjusi puošni neogotikinė angliško stiliaus barono Tyzenhauzo pilis
K P 2007/10, 74.

Secina/umi
Latviešu-lietuviešu u n lietuviešu-latviešu värdnTcu materialą
a n a l i z e l i e c i n a , k a dažadu L a t g a l e s vietvärdu semantisko g r u p u -
pilsčtu u n apdzTvotu v i e t ų , u p j u u n e z e r u u n k a l n u - n o s a u k u m i i r
i e k j a u t i visäs četras värdnlcas. T a č u a c l m r e d z o t l i e l a n o z l m e i r b i j u s i
geografiško o b j e k t u n o s a u k u m u dajas a p j o m a m . L a t v i e š u - l i e t u v i e š u
värdnlcas šis dajas lieläkas, t a p č c a r i L a t v i j a s vietvärdu tajos vairäk:
attiecTgi 562 Latvijas vietvärdi, tostarp 98 n o L a t g a l e s (LLKZ 1977) u n
231, n o k u r i e m 41 Latgales (LLKZ 2003). N e m a z ä k svarlgs faktors,
kurs varčja i e t e k m č t vietvärdu s k a i t u — v a l o d a , tulkošanai n o k u r a s
värdnlca i r paredzčta, resp. Latvijas vietvärdu vairäk i r n o latviešu
v a l o d a s tulkojošaja värdnlca. S a v u k ä r t l i e t u v i e š u - l a t v i e š u värdnlca
ir p a v i s a m 39 L a t v i j a s vietvärdi u n t i k a i 4 n o Latgales (LLV 1964),
bet jaunäkajä i z d e v u m a 98 L a t v i j a s u n n o t i e m 24 Latgales vietvärdi
(LLV 1995). Turklät k o n s t a t č t s , k a sajä värdnlca n e v i e n m e r p r e c i z i
norädTts, kädu objektu nosauc konkretais vietvärds, - reizčm
a p r o b e ž o j a s t i k a i ar v i e n u norädi.
Atškiriba no eitiem Latvijas vietvärdiem Latgalė ir vairäk
n o s a u k u m u , k u r i l i e t o j a m i lietuviskotäs f o r m a s , jo t o v č s t u r i s k a s
attistlbas gaita i r citädäka nekä pärejä Latvija. Tas skaidrojams
ar v č s t u r i s k i i z v e i d o j u š o s k o p l b u ar L i e t u v u , t a p č c a r i t o a t v e i d e
izplatitas t r a d i c i o n ä l a s formas, i r iespėja izvčlčties n o vairäkäm
paralčlformam.
R e g i o n ą n o s a u k u m s lietuviešu valodä v a r t i k t a t v e i d o t s divčjadi,
t a č u populäräka i r t r a d i c i o n ä l ä f o r m a Latgala. V i e n l g i atseviškas preses
i z d e v u m u p u b l i k a c i j a s k o n s t a t č t a f o r m a Latgalė, bet simboliskajos
n o s a u k u m o s l i e t o t a latviška f o r m a Latgalė.
Latgales pilsčtu u n apdzTvotu v i e t ų n o s a u k u m i värdnlcas fiksčti
gan tradicionälas, g a n citädi atveidotäs formas (nereti minėtas
vairäkas), taču t o praktiška lietošana j o p r o j ä m m č d z b ū t kjūdaina,
jo a c l m r e d z o t p a r m a z t i e k ievčrotas t e o r e t i š k a s n o s t ä d n e s , kä a r i
 i z m a n t o t a s v ä r d n l c ä s . P r e s e näkas saskarties ar n e p a r e i z i a t v e i d o t u
(vai vispär n e l i e t u v i š k o m ) vietvärdu l o c l š a n a s p r o b l e m u , kä a r i ar
atsevišku b u r t u nepareizu atveidošanu. Samėra daudz izkropĮotu
vietvärdu ir t ū r i s m a c e j v e ž o s .
Upju un ežeru nosaukumu semantiskäs grupas vietvärdu
värdnlcäs i r Joti m a z ( v i e n l g i 1 9 7 7 . g . l a t v i e š u - l i e t u v i e š u värdnlcä
to bija 35). S a v u k ä r t prese u n t ū r i s m a c e j v e ž o s to skaits i r lieläks,
Ipaši d a u d z i r e ž e r u n o s a u k u m u (tä a c l m r e d z o t m č g i n a t s p a r a d u , k a
L a t g a l e tiešam i r e ž e r u z e m e ) .
K a l n u n o s a u k u m i , k a u t a r i to n a v d a u d z , a t v e i d o t i Ipaši r a d o s i :
g a n t u l k o t i , g a n l i e t o t a o r i g i n ä l f o r m a lldzäs a t v e i d o t a j a i . A t r o d a m a s
dazädas tä paša n o s a u k u m ä f o r m a s , t a č u ne visas atbilst t e o r č t i s k a j a m
atveides n o r m ä m . S ä d u dažadlbu varėja v e i c i n ä t a r i v a r i a n t u pastä-
vėšana latviešu valodä.

APIE LATGALĄ LIETUVIŠKAI:

VIETOVARDŽIŲ PERTEIKIMAS

Santrauka

Straipsnyje aptariamas vieno Latvijos regiono - Latgalos - vietovardžių

vartojimas lietuvių kalba. T y r i m o tikslas - išsiaiškinti Latgalos vietovardžių
vartojimo tendencijas. Analizuota, kurie 6 Latgalos rajonų - Balvų, D a u g ­
pilio, Kraslavos, Ludzos, Preilių ir Rėzeknės - vietovardžiai įtraukti į lat­
vių-lietuvių kalbų (1977 m . ir 2003 m.) ir lietuvių-latvių kalbų (1964 m .
ir 1995 m.) žodynų leidinius, taip pat kaip vietovardžiai vartojami Lietuvos
spaudoje ir turistams skirtuose leidiniuose. Tyrimas atliktas aprašomuoju ir
gretinamuoju metodais, į dvikalbius žodynus įtraukti vietovardžiai pagal se­
mantines grupes dar ir suskaičiuoti.
Latvių-lietuvių ir lietuvių-latvių kalbų žodynų medžiagos analizė rodo,
kad įvairių Latgalos vietovardžių semantinių grupių - miestų, gyvenamųjų
vietovių; upių, ežerų; kalnų - pavadinimai įtraukti į visus žodynus. Tačiau
akivaizdu, kad daug ka lėmė geografinių objektų pavadinimų priedo apimtis.
Latvių-lietuvių kalbos žodynuose šios dalys didesnės, todėl ir Latvijos vieto­
vardžių daugiau. N e mažiau svarbus veiksnys, galėjęs paveikti vietovardžių
skaičių, - kalba, iš kurios versti skirtas žodynas. Latvijos vietovardžių d a u ­
giau latvių-lietuvių kalbų žodyne. Lietuvių-latvių kalbų žodyne ne visada
tiksliai nurodyta, kurį objektą pavadina vienas ar kitas vietovardžiai - kartais
pasitenkinama tik viena nuoroda.
Skirtingai nei kitose Latvijos vietose, Latgaloje yra daugiau vietovių
pavadinimų, vartojamų tradicine sulietuvinta forma, nes Latgalos istorinė
raida kitokia nei visos Latvijos. Tai aiškintina istoriškai susidariusia bendrys­
te su Lietuva, todėl ir vietovardžių grupėje esama nemažai tradicinių formų,
galima rinktis iš kelių formų.
R e g i o n o pavadinimas lietuvių kalba gali būti perteikiamas dviem
būdais, tačiau populiaresnė tradicinė forma Latgala. T i k atskiruose spaudos
leidinių skelbiniuose rasta forma Latgalė, o simboliniuose pavadinimuose
vartotas latviškas pavadinimas Latgalė. Latgalos miestų ir gyvenamųjų v i e ­
tovių pavadinimai žodynuose pateikti tiek tradicinėmis, tiek pagal p e r t e i k i ­
mo nuostatas sulietuvintomis formomis (neretai minėtos kelios), tačiau jos
vis dar vartojamos klaidingai. A k i v a i z d u , kad per mažai laikomasi teorinių
nuostatų, mažai naudojamasi žodynais. Spaudoje tenka pastebėti netaisyklin­
gai perteiktų (arba ir visai nesulietuvintų) vietovardžių linksniavimo, atskirų
raidžių netaisyklingo perteikimo atvejų. Gana daug iškraipytų vietovardžių
esama turistams skirtuose leidiniuose. Vietovardžių žodynuose upių ir ežerų
pavadinimų semantinės grupės pavyzdžių yra mažai. Spaudoje ir i n f o r m a ­
ciniuose leidiniuose turistams jų skaičius didesnis, esama ypač daug ežerų
pavadinimų (taip tikriausiai norėta parodyti, kad Latgala iš tikrųjų yra ežerų
kraštas). Kalnų pavadinimai, nors jų ir nedaug, perteikti ypač kūrybingai:
ir verčiami, ir greta sulietuvintos vartojama forma originalo kalba. Rasta
skirtingų to paties pavadinimo formų, tačiau ne visos atitinka teorines per­
teikimo normas. Tokią įvairovę galėjo lemti tai, kad ir latvių kalboje esama
vietovardžių variantų.

PAR L A T G A L I LIETUVIŠKI: V I E T V Ä R D U A T V E I D E

Kopsavilkums

Raksta aplūkota viena Latvijas regioną - Latgales - vietvärdu lietošana

lietuviešu valodä. Pčtljuma merkis - noskaidrot, kädas ir Latgales vietvärdu
lietošanas tendences. Analizčts, kadi б Latgales rajonu - B a l v u , Daugavpils,
Kräslavas, Ludzas, Prei|u u n Rčzeknes - vietvärdi iekĮauti latviešu-lietuviešu
(1977. un 2003. g.) un lietuviešu-latviešu (1964. un 1995. g.) värdnlcu
izdevumos, kä ari Lietuvas presč un tūrisma ceĮvežos. Pčtljums veikts ar
aprakstoŠo un sastatfuno metodi, bet divvalodu värdnlcas iekjautie vietvärdi,
klasificčjot seinantiskajäs grupäs, ari saskaitlti.
 Latviešu-lietuviešu un lietuviešu-latviešu värdnlcu materialą analize
liecina, ka dažadu Latgales vietvärdu semantisko grupu - pilsčtu, apdzTvotu
vietų; upju, ezeru; kalnu - nosaukumi ir iekjauti visas 4 värdnicäs. Taču
aclmredzot liela nozlme ir bijusi geografiško objektu nosaukumu dajas
apjomam. Latviešu-lietuviešu värdnTcäs šis dajas lieläkas, tapčc ari Latvijas
vietvärdu tajos vairäk. N e mazäk svarlgs faktors, kas varčja ietekmčt vietvärdu
skaitu, ir valoda, no kuras tulkot värdnlca ir paredzčta resp. Latvijas vietvärdu
vairäk ir no latviešu valodas tnlkojošaja värdnlca. Konsratčts, ka lietuviešu-
latviešu värdnlca ne vienmčr preclzi norädits, k u r u objektu nosauc konkrčtais
vietvärds - reizčm aprobežojas tikai ar vienu norädi.
Atškiriba no eitiem Latvijas vietvärdiem Latgale ir vairäk nosaukumu,
kurus lieto lietuviskotäs formas, jo to včsturiskas attTstlbas gaita ir citädäka
nekä pärcjä Latvija. So faktu izskaidro včsturiski izveidojusies kopiba ar
L i e t u v u , täpöc a n vietvärdu atveidč izplatltas tradicionälas formas, ir iespčja
izvčlčties no vairäkäm paralčlformam.
Regioną nosaukumu lietuviešu valodä var atveidot divčjadi, taču p o -
puläräka ir tradicionälä forma Latgala. VienTgi atseviškas preses i z d e v u m u
publikacijas konstatčta forma Latgalė, bet simboliskajos nosaukumos lietota
latviška forma Latgale. Latgales pilsčtu un apdzivotu vietų nosaukumi
värdnTcäs fiksčti gan tradicionälas, gan citädi atveidotäs formas (nereti
minėtas vairäkas), taču to praktiška lietošana joprojäm mčdz būt kjūdaina,
jo aclmredzot par maz tiek ievčrotas teoretiškas nostädnes, kä ari izmantotas
värdnlcas. Presč näkas saskarties ar nepareizi atveidotu (vai vispär
nelietuviškom) vietvärdu locišanas problemu, kä ari ar atsevišku burtu
nepareizu atveidi. Samčra daudz izkropjotu vietvärdu ir tūrisma cejvežos.
U p j u u n ezeru n o s a u k u m u semantiskäs grupas vietvärdu värdnTcäs ir maz.
Savukärt presč un tūrisma cejvežos to skaits ir lieläks, ipaši daudz ir ezeru
nosaukumu (tä aclmredzot mcginäts parädit, ka Latgale tiešam ir ezeru
zeme). K a l n u n o s a u k u m i , kaut ari to nav daudz, atveidoti Tpaši radosi: gan
tulkoti, gan lietota originälforma Ildzäs atveidotajai. Atrodamas dažadas tä
paša nosaukuma formas, taču ne visas atbilst teorčtiskajam atveides normäm.
Šadu dažadibu, iespčjams, varčja veicinät ari variantu pastavčšana latviešu
valodä.

A B O U T L A T G A L E IN L I T H U A N I A N :
RENDERING PLACE-NAMES

Si/;iiii!«ry

T h e article analyses rendering Latvian place-names of Latgale into

Lithuanian. T h e purpose of the study is to find out the trends in use of the
 Latgale place-names. The place-names of Balvi, Daugavpils, Kraslava, Ludza,
Preiji and Rezekne included in bilingual L a t v i a n - L i t h u a n i a n dictionaries
were analysed. The article also presents how these names are used i n travel
guides and newsletters about the region, as well as in the Lithuanian press.
Descriptive, contrastive, and statistic methods were used.
The analysis of the material in the L a t v i a n - L i t h u a n i a n and the
L i t h u a n i a n - L a t v i a n dictionaries show that the names of various semantic
groups of Latgale place-name (towns, settlements, rivers, lakes, and
mountains) are included in all four dictionaries. But apparently the amount
of the names of geographical objects is of considerable significance. In
L a t v i a n - L i t h u a n i a n dictionaries these groups are larger; therefore there are
more Latvian place-names i n them. A n o t h e r important factor that c o u l d
affect the number of place-names is the source language, i.e. there are more
Latvian place-names i n the the L a t v i a n - L i t h u a n i a n dictionary.
Latvian place-names usually are rendered in Lithuanian in two ways:
1) Lithuanian forms which are used by local Lithuanians are presented, and
2) when there are no Lithuanian forms or if they are not sufficiently tested
or frequently used, transcribed Latvian forms are given. To the first group
belong the names that are k n o w n and used by the majority of Lithuanians,
for example, Daugpilis (in Latvian Daugavpils). There are more names in
Latgale that are used in Lithuanized forms due to the historical development
that has been different from the rest of Latvia.
T h e name of the region may be rendered i n two ways, however, the
traditional form Latgala is more popular. O n l y some press publications used
the form Latgalė, but i n the titles the Latvian form Latgale is found. The
dictionaries present the names of Latgale towns and settlements b o t h i n
traditional and adjusted Lithuanian forms (very often more than one form is
presented), but their practical use still tends to be inaccurate, since obviously
theoretical approaches are insufficiently taken into account or dictionaries
used. There are few names of rivers and lakes in the dictionaries. W h i l e in
the press and travel guides their numbers are m u c h higher, the range of the
names of lakes is especially wide (apparently attempts are made to show that
Latgale is really the land of lakes). T h e names of mountains, though there
are not many of them, are presented in a particularly creative way: both the
translated and original forms are given. Various forms of the same name
are found, but not all of them meet the requirements of rendering rules. It
could be accounted for the existence of variants in Latvian.
 Latviški simboliniai pavadinimai Lietuvos
spaudoje

Latvių kalbos tikrinių žodžių (asmenvardžių ir vietovardžių)

v a r t o j i m o lietuvių k a l b a t a i s y k l i n g u m a s jau n a g r i n ė t a s (apie p e r t e i ­
k i m o r e i k a l a v i m u s , d a ž n e s n e s k l a i d a s plačiau žr. K v a š y t ė 2 0 0 3 b ;
1
K v a š y t ė 2 0 0 4 a ) , bet š i u o a s p e k t u b e v e i k n e t i r t i s i m b o l i n i a i p a ­
v a d i n i m a i . Š i a m e straipsnyje a p t a r i a m i L a t v i j o s g y v e n i m o realijas at­
s p i n d i n t y s s i m b o l i n i a i p a v a d i n i m a i i r jų p e r t e i k i m a s lietuvių k a l b a .
Pavyzdžiai d a u g i a u s i a r i n k t i iš pastarųjų m e t ų respublikinių i r v i e t i ­
n i ų laikraščių (žr. šaltinių sąrašą).
S i m b o l i n i a i p a v a d i n i m a i „ į m o n e s , įstaigas i r o r g a n i z a c i j a s n u s a ­
k o p e r k e l t i n ė s r e i k š m ė s žodžiais ar žodžių j u n g i n i a i s " ( K n i ū k š t a
2 0 0 4 , 2 0 ) . Šiai g r u p e i p r i s k i r t i n i i r m e n o k o l e k t y v ų , s p o r t o k l u b ų i r
k o m a n d ų , s p a u d o s leidinių p a v a d i n i m a i . P e r i f e r i n ė v i e t a t e n k a n a m ų
v a r d a m s — tai L a t v i j a i b ū d i n g a t r a d i c i j a , k u r k i e k v i e n a s o d y b a t u r i
savo vardą ( L i e t u v o j e n e p a p l i t u s i ) ( K v a š y t ė 2 0 0 1 c , 18). Į Šiuos
s i m b o l i n i u s p a v a d i n i m u s taip pat b ū t i n a k r e i p t i d ė m e s į , nes s u jais s i e ­
tinas kitų s i m b o l i n i ų p a v a d i n i m ų a t s i r a d i m a s : iš n a m ų vardų d a r o m i
p r a m o g ų k o m p l e k s ų , v i e š b u č i ų , užeigų ir p a n . p a v a d i n i m a i . S t r a i p s ­
nyje a p ž v e l g i a m a t i k k a i k u r i ų k a l b a m ų j ų p a v a d i n i m ų k a l b i n ė raiška
ir jų v a r t o s e n a L i e t u v o s s p a u d o j e , retais atvejais p a v a d i n i m a i d i f e r e n ­
cijuojami pagal semantiką.
S i m b o l i n i ų p a v a d i n i m ų sandara i r lietuvių, i r latvių k a l b o s e p a ­
naši. Juos s u d a r o a t s k i r i žodžiai ar ž o d ž i ų j u n g i n i a i , č i a „pagrindiniai
žodžiai y r a t o k i e daiktavardžiai, k u r i e reiškia v e i k l o s d a i k t u s ar sritį
i r v i e n i patys s i m b o l i n i a i s vardais n e i n a . S i m b o l i n e r e i k š m ę j u n g i ­
n i u i s u t e i k i a (jį s i m b o l i n i u p a v a d i n i m u daro) p r i k l a u s o m a s i s žodis -
dažniausiai v i e t o v a r d i s , r e č i a u t i k s l i n a m o s i o s r e i k š m ė s b e n d r i n i s d a i k ­
tavardis, retkarčiais i r a s m e n s v a r d a s " ( K n i ū k š t a 2 0 0 4 , 2 4 ) . Įvairi
ir s i m b o l i n i ų p a v a d i n i m ų grafinė raiška - dažniausiai t o k i e p a v a d i n i ­
m a i v a r t o j a m i k a b u t ė s e , s k i r i a m i k i t u šriftu arba r a š o m i d i d ž i o s i o m i s
raidėmis (pasirinkimą l e m i a autoriaus norai ir techninės galimybės).
1
Žr. šiame rinkinyje p. 3 8 0 - 3 8 6 ir p. 3 4 8 - 3 5 6 .
 B e t k u r i u o atveju jie išskiriami iš b e n d r o j o o r i g i n a l o k a l b o s t e k s t o ,
tad šios n u o s t a t o s p a g e i d a u t i n a l a i k y t i s i r p e r t e i k i a n t k i t a k a l b a .
R e i k a l a v i m a s kitų k a l b ų s i m b o l i n i u s p a v a d i n i m u s rašyti o r i g i n a l o
k a l b a įtvirtintas V a l s t y b i n ė s lietuvių k a l b o s k o m i s i j o s n u t a r i m o N r . 6 0
„ D ė l lietuvių k a l b o s r a š y b o s i r s k y r y b o s " , p r i i m t o 1 9 9 7 m . b i r ž e l i o
19 d . , 1 1 - a m e s k y r i u j e „ D ė l n e l i e t u v i š k ų simbolinių pavadinimų
formų". S k e l b i a m a : „ L o t y n i š k o p a g r i n d o r a š m e n i s v a r t o j a n č i ų k a l b ų
nelietuviški p e r i o d i n i ų leidinių, o r g a n i z a c i j ų , s p o r t o , m e n o i r k i t o k i ų
kolektyvų, firmų, firminių gaminių ir kiti oficialiai vartojami s i m b o l i ­
n i a i p a v a d i n i m a i <...> r a š o m i o r i g i n a l o rašyba be lietuviškų g a l ū n i ų "
(LKKN 7 3 ) . T o l i a u ( 1 1 . 2 p u n k t a s ) s a k o m a : „ P r i e k a i kurių p a p l i t u ­
sių v i e n a ž o d ž i ų n e l i e t u v i š k ų p a v a d i n i m ų , y p a č tų, k u r i e b e n d r i n ė j e
k a l b o j e t u r i a t i t i k m e n ų , g a l i būti p r i d e d a m o s lietuviškos g a l ū n ė s "
( I b i d . , 7 3 ) . N i e k o n e p a s a k y t a apie atvejus, k a i s i m b o l i n i u o s e p a v a d i ­
n i m u o s e y r a raidžių, t u r i n č i ų specifinių diakritinių ž e n k l ų . L a i k a n ­
tis b e n d r o s i o s n u o s t a t o s , ž e n k l u s r e i k ė t ų išsaugoti ( b e n t jau n i e k u r
n e p a s a k y t a k i t a i p ) . K i t o k s latvių k a l b o s specialistų p o ž i ū r i s : latviška­
m e tekste g a l i m a raides, kurių n ė r a latvių k a l b o s a b ė c ė l ė j e , p a k e i s t i
l a t v i š k o m i s , o k a i p pavyzdžiai p a m i n ė t i lietuviški p a v a d i n i m a i (tiesa,
2
v i e n a s jų n e t i k s l u s ) „Nerys" [= N e r i s ] - „Neris" i r „Snaigė" - „Snai­
ge" ( S k u j i n a 1 9 9 3 b , 18). V i s d ė l t o k a l b o s p r a k t i k a r o d o , k a d n e
v i s k a s v y k s t a sklandžiai i r v i e n o j e k a l b o j e , i r k i t o j e . A p ž v e l g u s latvių
kalbos simbolinių pavadinimų vartojimą lietuviškoje spaudoje susida­
ro įspūdis, k a d a p s k r i t a i s p a u d o s l e i d i n i u o s e n e d a u g d ė m e s i o k r e i p i a ­
m a į jų p e r t e i k i m ą . G a l dėl t o , k a d a b i k a l b o s g i m i n i n g o s , a t r o d o , k a d
v i s k a s panašu.
P i r m i a u s i a r e i k ė t ų a t k r e i p t i d ė m e s į į d i a k r i t i n i u s ž e n k l u s . Jų l i e t u ­
vių i r latvių k a l b o s e y r a i r tapačių ( s u t a m p a p r i e b a l s i ų raidės č, š, f, clž
ir i l g o j o b a l s i o raidė ū), i r s k i r t i n g ų (latvių i l g o s i o s b a l s ė s ū, č, Г, taip
pat m i n k š t o s i o s priebalsės g, k, {, n). P a s t a r o s i o s i r s u d a r o d a u g i a u s i a
sunkumų. Nedažnai s i m b o l i n i u o s e pavadinimuose lietuviškame teks­
te g a l i m a p a m a t y t i latvių k a l b a i b ū d i n g a s balses i r p r i e b a l s e s s u v i ­
sais d i a k r i t i n i a i s ž e n k l a i s : Beje, greta vandens pramogų parko dar yra

2
Jeigu kalbama apie upės vardo pavartojimą s i m b o l i n i a m e pavadinime,
turėtų būti Neris - tuo atveju nekiltų jokių sunkumų (beje, tradicinė lie­
tuvių vietovardžio forma latviškai - Nčrc). Kitaip yra dėl galūnės -ys, k u r i
latvių kalboje atitinka -is.
 3
ir vaikų žaidimų miestelis „Pa s a c i n a" ( P a s a c i i i a ) P 2 0 0 0 / 1 2 , 2 5 .
D a u g d a u g i a u a p t i k t a atvejų, k a i latvių k a l b o s balsių i r priebalsių d i a ­
k r i t i n i a i ženklai n e ž y m i m i .
K a d a n g i tarp s i m b o l i n i ų p a v a d i n i m ų y r a n e m a ž a i pavadinimų,
sudarytų iš vietovardžių i r asmenvardžių (arba k a l b a m i e j i t i k r i n i a i
žodžiai v a r t o j a m i k a i p j u n g i n i ų d ė m e n y s ) , g a l i m a s a k y t i , k a d j i e m s
t a i k o m i tų t i k r i n i ų žodžių p e r t e i k i m o dėsniai (į j u o s n e ž i ū r i m a k a i p
j v i e n t i s u s p a v a d i n i m u s ) : Modernus biurų pastatas Rygoje „Va l d e -
тага c e n t r s" (Valdemarą centrs), kaip ir „Verslo centras 2000"
Vilniuje, konferencijoje buvo minimi kaip su rinkos paklausa prasilenkę
investiciniai projektai L R 2 0 0 1 0 5 0 7 ; <...> Latvijos degtukų gamin­
tojų bendrovių „Komet a" (Kometa) ir „L i e p a j a s s erk oci -
n i" (Liepaįas sčrkocini) į Lietuvų įvežamiems degtukams nebebus tai­
komi laikinieji antidempingo muitai L Ž 2 0 0 1 0 3 16; Rygiečiai ne veltui
didžiuojasi ir savo svečiams siūlo „R i d z e n ę" (viešbutis - Ridzene)
V 2 0 0 1 / 1 2 , 4 4 ; „Latvijas balzams", kuri sujungė šampano ir vyno ga­
mybos įmones „R i g a s v i n i" (Rigas vini - v i e t o v a r d y j e t u r i išlikti
o r i g i n a l o k a l b o s balsė Г, j i n e t u r i būti k e i č i a m a i r lietuvišku a t i t i k m e ­
n i u , k a i p paprastai e l g i a m a s i s u vietovardžiais) ir „Bravo", priklauso
Latvijos ekspremjero Andrio Škėlės koncernui NTBDC L R 2 0 0 0 12 0 6 .
V i s d ė l t o k a i k u r i a i s atvejais latviška raidė k e i č i a m a lietuviška, t. y.
t r a n s l i t e r u o j a m a : S e i m o nario žmonai Lygai Krisbergai, kuri buvo ben­
drovės „A u s e k l y t i s" (Auseklitis) buhalterė, teismas priteisė 100 mi­
nimalių algų baudų <...> L R 1998 0 6 0 3 . T r a n s l i t e r a c i j a , t. y. „žodžio
ar t e k s t o , užrašyto v i e n a a b ė c ė l e , perrašymas kita abėcėle" (KTŽ
2 1 6 ) , arba t r a n s k r i p c i j a - „apytikslis kitų k a l b ų žodžių, taip pat įvairių
s u d ė t i n i ų pavadinimų užrašymas p a g a l tarimą savo k a l b o s r a š m e n i m i s
ir rašybos t a i s y k l ė m i s : „Cynia" (iš latvių k. „ C I n a " ) " (KTŽ 215-216)
galėtų būti v i e n a s iš n e l i e t u v i š k ų pavadinimų p e r t e i k i m o b ū d ų , tačiau
tai turėtų apibrėžti taisyklės. N u o s e k l i a i k o n k r e t u s b ū d a s n e t a i k o m a s ,
nustatyti tik kai k u r i e vartosenos p o l i n k i a i .

T a i p pat n e t i k s l i a i p e r t e i k i a m o s balsės i r p r i e b a l s ė s s i m b o l i n i u o ­
se p a v a d i n i m u o s e , s u d a r y t u o s e iš b e n d r i n i ų daiktavardžių: Lietuviai
geriausiu atveju nuvažiuoja iki fūrmalos, papramogauja didžiausiame
3
Cituojamuose sakiniuose retinami simboliniai pavadinimai, o skliaustuose
pateikiamas latviškas originalas; rašoma be kabučių, nes latviškosios kabutės
yra kitokios.
 ir moderniausiame Baltijos šalių regiono vandens atrakcionų parke
„L i v u" (Livu - tai iš tautovardžio lyviai (latv. livi) s u d a r y t a s s i m b o ­
l i n i s p a v a d i n i m a s ; d a u g i a u pavyzdžių žr. t o l i a u ) ir- atgal namučio
K M 2 0 0 4 / 6 , 3 7 ; Bendrovės „Hermis fondų valdymas" generalinis di­
rektorius Nerijus Dagilis patvirtino, kad tai buvo atpirkimo (repo) san­
doris, kuriuo bendrovės dukterinė įmonė „įvesta" iš Rygos bendrovės
„Saules investicijas" (Saules investicijas) susigrųžino turėtas
elektronikos įmonės akcijas L R 2001 04 0 1 . P a v a d i n i m e pavartotas
t a r p t a u t i n i s žodis investicija ( v o k . Investition < l o t . investio TŽŽ 330;
SV 3 1 8 ) , k a i p i r a n k s t e s n i a m e p a v y z d y j e kometa (gr. komeles (astčr)
TŽŽ 3 8 4 ; SV 3 7 1 ) , y r a s k i r t i n g a i p r i t a i k y t i p r i e savos k a l b o s n o r m ų ,
tad p a g a l bendrąsias nuostatas jie rašytini latvių k a l b o s f o r m a : kometa,
investicijas. „P e r k o n k r u s t s" (Pčrkonkrusts) organizacija Latvijo­
je pagarsėjo išpuoliais prieš rusakalbius Latvijos gyventojus bei žydus
R 2 0 0 1 01 0 4 .
Spaudoje aptikta ir netaisyklingos priebalsių perrašos at­
v e j ų : Liepos ir rugpjūčio mėnesių renginiai <...> humoro festivalis
„J ū r m a l i n a 2 0 0 4" (Jūrmalina 2004), „Dzintari" koncertų salė
K M 2 0 0 4 / 5 , 2 9 ; Kovo 17 d. 19.30 vai. „Juonė pastogėje" svečiuosis
paprasta latvių grupė „K a i m i n i" (Kaimini) S N 2 0 0 1 0 3 16; Šiose
gražiose apylinkėse, 3 km nuo Valmieros miesto centro, yra garsiau­
sias ir kol kas geriausias Latvijos slidinėjimo centras Baili (Baiji)
K P 2 0 0 3 / 1 - 2 , 5 5 . N a m ų v a r d a i taip pat p e r t e i k t i n i o r i g i n a l o k a l b o s
f o r m a , tačiau s p a u d o j e a p t i k t a pavyzdžių, k a i šios n u o s t a t o s l a i k o m a s i
t i k iš d a l i e s - p a l i k t o s latviškos g a l ū n ė s , o b a l s ė s i r p r i e b a l s ė s s u l i e t u ­
v i n t o s (tiesa, v i e n u atveju lietuviškai n e t a i s y k l i n g a i p e r t e i k t a i l g o j i
b a l s ė ) : Kiekviena sodyba turėjo savo vardų - Vytuolnieki (VTlolnieki),
Liurki (Lurki), Jurnieki (Jūrnieki), Klibi (Klibi - šio p a v a d i n i m o o r i g i n a ­
4
las t i k s p ė j a m a s ) K P 2 0 0 0 / 4 , 2 5 .
B e diakritinių ž e n k l ų p e r t e i k i m o įvairovės, L i e t u v o s s p a u d o j e d a r
p a s i t a i k o žodžių i r jų f o r m ų v a r t o j i m o s k i r t y b i ų . Pavyzdžiui, s k i r t i n ­
g u o s e šaltiniuose s i m b o l i n i u o s e p a v a d i n i m u o s e g r e t a latviškų f o r m ų
v a r t o j a m o s i r lietuviškos f o r m o s - i r L a t v i j o s , i r kitų šalių v i e t o v e s
ž y m i n t y s žodžiai: Lankantis Jūrmaloje, Majori, Jūros gatvėje (Nr. 56)
duris atvėrė stilingas ir jaukus viešbutis „E i r o p a" su restoranu, sau­
na, sukarinę vonia, siūlantis itin komfortabilų poilsį keliose medinėse vi-
4
Tekste namų vardai išskirti k u r s y v u .
lose K M 2 0 0 4 / 5 , 2 8 ; Netikėtai teko būti naujo viešbučio „E u r o p a"
(Eiropa - t o k s balsių s u k e i t i m a s gali būti i r k o r e k t ū r o s k l a i d a ) atida­
rymo liudininkais K P 2 0 0 4 / 7 , 18. D i d e l ė L a t v i j o s vietovardžių, beje,
dažniausiai n e s u l i e t u v i n t ų , įvairovė s p o r t o k l u b ų i r k o m a n d ų s i m b o l i ­
n i u o s e p a v a d i n i m u o s e ( l a b a i dažnai jie v i e n a ž o d ž i a i ) : Latvijos futbolo
taurės varžybų ketvirtfinalyje sekmadienį S. S. vadovaujama Ventspilio
„Ve n t s p i l s" (Ventspils) komanda namuose po pratęsimo nugalėjo
Daugpilio „Dinaburg" futbolininkus 2 : 1 Š N 2 0 0 4 0 8 10; B. Z. tre­
niruojama Liepojos „Metalurgs" ekipa po 11 m baudinių serijos <...>
nugalėjo Rygos „R i g a" (Riga) komandų Š N 2 0 0 4 0 8 10; Per antras
Latvijos vyrų krepšinio lygos rungtynes dėl 3 vietos „Valmieras
p i e n s" (Valmieras piens) ekipa <...> įveikė Gulbenės „Bumerangs I
ASK" komandų R 2005 05 21.
Lietuvių skaitytojams artimesnis ir geriau suprantamas s u l i e t u ­
v i n t a s arba išverstas p a v a d i n i m a s - t o k i ų v a r t o s e n o s pavyzdžių taip
pat a p t i k t a s p a u d o j e : Dabar statomas R. P. muzikos centras „Ve r ni­
ša ž a s" (Vernisūža), kuriame jis aktyviai darbuojasi kaip prezidentas
R 1998 0 8 2 9 ; Kadangi avarija įvyko dėl vairuotojo kaltės, bendrovė
„Latvijos geležinkelis" (Latvijas dzelzcejš) ketina pareika­
lauti, kad jis atlygintų lokomotyvui padarytų žalų Š N 2 0 0 4 0 7 2 7 ; Fon­
do „Gelbėkite vaikus" (Glūbict bernus) pirmininkė I. Ė. sakė, jog žinių,
kad Ainažių našlaičių namuose auklėtoja seksualiai išnaudojo auginti­
nius, buvo ir anksčiau L R 2 0 0 0 0 3 0 4 ; <...> latvių kompozitorius U. P.
nutarė pateikti savųjų ansamblio „Rygos k a m erin ia i muzi­
kantą i" (Rigas kamermūziki) „gyvai" atliktų muzikinę kino siurrealiz­
mo manifesto versijų L R 2 0 0 0 09 2 6 . T a č i a u taip p r a r a n d a m a sąsaja s u
L a t v i j o s g y v e n i m o reiškiniais i r be k o n t e k s t o gali a t r o d y t i , k a d k a l b a ­
m a apie L i e t u v ą (atpažinti p a d e d a vietovardžiai).
A t s k i r a i r e i k i a p r i m i n t i latviškų s p a u d o s leidinių pavadi ni mų
rašymą: juose v i s i žodžiai p r a d e d a m i d i d ž i o s i o m i s r a i d ė m i s . T o k i a
n u o st a t a įsitvirtino X X n. t r e č i ą - k e t v i r t ą d e š i m t m e č i a i s - tada p a s i ­
rodė p i r m i e j i p a t a r i m a i n o r m i n t i laikraščių i r žurnalų pavadinimų
rašybą (13 e r g m а n e, 13 1 i n k e n а 1986, 1 8 6 - 1 8 7 ) . T a i g i p e r t e i ­
k i a n t L a t v i j o s s p a u d o s leidinių p a v a d i n i m u s lietuviškai s i m b o l i n i s p a ­
v a d i n i m a s turėtų būti perrašytas taip, k a i p jis vartojamas o r i g i n a l o
k a l b a , atsižvelgiant i r į didžiųjų raidžių v a r t o j i m ą : Komitetas panoro
pamatyti protokolus, kai užsienio reikalų ministras I. B. pareiškė Latvijos
laikraščiui „L a u k u Avi z e" (Lauku Aviže), kad su šiais dokumen­
tais galima susipažinti prezidento kanceliarijoje L R 2 0 0 1 0 3 0 8 ; Latvi­
jos žaliųjų protesto akcijas prieš Būtingės naftos terminalų finansavo su
Lietuva konkuruojantis latvių naftos eksporto verslas. Tai teigia Latvijos
laikraštis „Jauna A v i z e" (Jaunu Aviže) L R 2 0 0 0 0 3 0 9 ; Kaimy­
ninėje Latvijoje šiuo metu leidžiami trys kultūriniai leidiniai: žurnalas
„Karogs", savaitraštis „Literatūra u n M a k s l a" (Literatūra
un Mūksla) ir rusų kalba keturis kartus per metus pasirodantis žurnalas
„Daugava" L R 2 0 0 1 0 2 0 6 . T a č i a u l a b a i dažnai n e s i l a i k o m a r e i k a l a v i ­
m o rašyti v i s u s savarankiškus ž o d ž i u s d i d ž i o s i o m i s r a i d ė m i s (užtat k a i
k u r i a i s atvejais t i k s l i a i p e r t e i k t o s b a l s ė s ) : Mėnesinis žurnalas „Karogs",
laikinai nėjęs, bet dabar vėl pradėtas leisti savaitinis laikraštis „L i t e -
r a t ū r a u n mūksla" (Literatūra un Mūksla), naujai pasirodęs
laikraštis „Literatūras aviže" (Literatūras Aviže), jaunųjų
kūrybai skirtas naujosios literatūros žurnalas „Luna" ir kultūrologinis
žurnalas „Kentaurs" - štai ir viskas, kur gali publikuotis latvių rašytojai
L M 2 0 0 0 01 15; Vėliau interviu dienraščiui „Rigas bals s" (Rigas
Balss) J. A. paminėjo dar vienų pavardę R 2 0 0 0 0 8 0 3 .
N e m a ž a i s u n k u m ų k y l a dėl s i m b o l i n i ų p a v a d i n i m ų vartojimo
tekste iš d a l i e s dėl n e t i n k a m o s žodžių tvarkos p a s i r i n k i m o . Šiuo
atžvilgiu L i e t u v o s s p a u d o j e latviški s i m b o l i n i a i p a v a d i n i m a i vartoja­
m i n e v i e n o d a i . P a g r i n d i n ė n u o s t a t a turėtų b ū t i t o k i a - pradėti n u o
k i l m i n i n k o ( k a b u t ė s e ) , p o to rašyti g i m i n i n į p a v a d i n i m ą : Juos [ l i e t u ­
vius] vilioja ne tiek platūs Jūrmalos paplūdimiai, kiek naujasis „L i v u"
vandens pramogų parkas K M 2 0 0 4 / 5 , 2 7 ; Privažiuojant
Lielupės tiltų j Jūrmalų iš tolo šviečia spalvoti „L i v u" v a n d e n s
parko nusileidimo takeliai (vamzdžiai) K M 2 0 0 4 / 5 , 2 8 . Jeigu s i m ­
b o l i n i s p a v a d i n i m a s v a r t o j a m a s v a r d i n i n k u , g e r i a u g i m i n i n į ž o d į ar
j u n g i n į rašyti p r i e š jį - taip k a r t a i s d a r o m a : Šiemet baigiami renovuoti
keli viešbučio „L i e l u p e" aukštai K M 2 0 4 / 5 , 2 7 ; Valmieroje
įsikūrusiame paslaugų centre „E ž i" nuomojami ne tik dvi­
račiai <...> K M 2 0 0 4 / 6 , 4 1 ; Я Rygos į Jūrmalų kursuoja g a r l a i -
v i s „J ū r mai a" K P 2 0 0 4 / 7 , 17; Dešimt kartų žurnalo „K a -
r o g s" originaliosios literatūros konkursų finansuoja verslininkas R. G.
L R 2001 02 06.
 V i s d ė l t o dažniau a p t i n k a m a s s i m b o l i n i o p a v a d i n i m o v a r d i n i n ­
kas p r i e š g i m i n i n į žodį ar j u n g i n į , o tai n e l a b a i t i n k a n o r m i n e i k a l ­
b a i , nes pavadinimą r e i k i a l i n k s n i u o t i , tačiau tai nėra l e n g v a p a d a r y t i :
Pavažiavus už Rygos vos keliasdešimt minučių lengvuoju automobiliu
Siguldos-Adaži kryptimi laukia pirma stotelė. Tai Gaujos pakrantėje
įsikūręs „R am kai n i" <...> centras K M 2 0 0 4 / 6 , 3 7 ; Be to,
Jūrmala žavi savo architektūra, garsiųįa šiemet atnaujinta „D z i n t a -
r i" koncertų sale bei puikiomis aktyvaus poilsio galimybėmis
K M 2 0 0 4 / 5 , 2 7 . D a r s u n k i a u s u v o k t i tekstą, j e i g u p a v a d i n i m a s p a ­
rašytas be k a b u č i ų : Baili centras veikia visą parų K P 2003/1-
2, 5 5 .
A p i b e n d r i n a n t latviškų s i m b o l i n i ų p a v a d i ni mų p e r t e i k i m ą L i e t u ­
v o s s p a u d o s l e i d i n i u o s e g a l i m a t e i g t i , k a d dažniausiai nesugebama
t i k s l i a i p e r t e i k t i tų diakritinių ž e n k l ų , k u r i e s k i r i a lietuvių i r latvių
k a l b a s — ilgųjų balsių i r m i n k š t ų j ų p r i e b a l s i ų . T a i p pat n e l e n g v a p a s i ­
r i n k t i t i n k a m ą žodžių tvarką s a k i n y j e . A p s k r i t a i s u s i d a r o įspūdis, k a d
į latviškų s i m b o l i n i ų p a v a d in im ų rašybą s p a u d o j e n e d a u g k r e i p i a m a
d ė m e s i o , o kartais t i e s i o g trūksta k o m p e t e n c i j o s .

LATVIŠKI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI

LIETUVOS SPAUDOJE
Santrauka

V i e n o s latvių kalbos tikrinių žodžių grupės - simbolinių pavadinimų -

perteikimas lietuvių kalba kol kas mažai nagrinėtas. Straipsnyje aptariami
per pastaruosius metus Lietuvos spaudos leidiniuose aptikti latviški s i m b o ­
liniai pavadinimai. Šiai grupei priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų, b e n ­
drovių, firmų, poilsio centrų, pramogų kompleksų, taip pat sporto klubų
ir komandų, spaudos leidinių ir kt. pavadinimai. Periferijoje lieka namų
vardai (tai Latvijai būdinga tradicija). Straipsnyje apžvelgiama tik kai kurių
kalbamųjų pavadinimų kalbinė raiška ir vartosena Lietuvos spaudoje, retais
atvejais diferencijuojant juos pagal semantiką. Įvairi simbolinių pavadinimų
grafinė raiška - jie išskiriami iš originalo kalbos bendrojo teksto kabutėmis,
didžiosiomis raidėmis ar kitu šriftu. Šios nuostatos pageidaujama laikytis ir
perteikiant juos lietuvių kalba.
 A p i b e n d r i n a n t Lietuvos spaudos leidiniuose aptiktus latviškų s i m b o ­
linių pavadinimų vartojimo pavyzdžius galima teigti, kad kyla jvairių s u n ­
kumų. Dažniausiai susiduriama su negebėjimu tiksliai perteikti tuos diak­
ritinius ženklus, kurie skiria lietuvių ir latvių kalbas - balsių ilgumą ir p r i e ­
balsių minkštumą. Nelengva pasirinkti ir tinkamą žodžių tvarką sakinyje.
Apskritai susidaro įspūdis, kad s i m b o l i n i u s pavadinimus perteikti spaudoje
tiksliai nelabai rūpinamasi.

LATVIEŠU SIMBOLISKIE N O S A U K U M I LIETUVAS PRESE

Kopsavilkums

Vienas latviešu valodas Tpašvardu grupas - simboliško nosaukumu -

atveide lietuviešu valodä lTdz šim maz petita. Rakstä analizėti pėdeja laika
Lietuvas preses izdevumos konstatėtie latviešu simboliskie n o s a u k u m i .
Pie šis grupas pieder uznčmumu, iestažu, organizacijų, sabiedribu, firmų,
atpūtas centru, izklaides k o m p l e k s u , kä ari sportą k l u b u u n k o m a n d u ,
preses i z d e v u m u u . c. n o s a u k u m i . Periferija paliek mäjvärdi (tä ir Latvijai
raksturlga tradicija). Rakstä aplūkota tikai atsevišku minėto n o s a u k u m u
verbälä izteiksme un to lietošana Lietuvas prese, retumis diferencčjot tos
pėc semantikas. Dažada ir simboliško nosaukumu grafiška izteiksme - tie
avotvalodas tekstä rakstiti pėdinąs, ar lielajiem b u r t i e m vai eita šriftą. Včlams
šis nostädnes ari ievčrot, atveidojot tos lietuviešu valodä.
Izanalizėjot Lietuvas preses izdevumos atveidotos latviškos simboliškos
nosaukumus, var apgalvot, ka rodąs dažadas grūtlbas. Visbiežak näkas
saskarties ar nespėju precizi atveidot täs diakritiskäs zimes, kuras atškir
lietuviešu un latviešu valodu - garos patskanus u n mikstinätos lidzskanus.
Nav viegli ari izvėlėties pareizäko värdu kärtu teikumä. Kopumä rodąs
iespaids, ka simboliško nosaukumu atveidei presu netiek pievėrsts pietiekami
daudz uzmanibas.

L A T V I A N S Y M B O L I C N A M E S IN T H E L I T H U A N I A N PRESS

Summary

T h e rendering of one of the types of Latvian proper names, i.e.

'symbolic names' into Lithuanian is a field that has been little studied so far.
O n this occasion the author of the article has chosen to discuss these Latvian
'symbolic names' that reflect the reality of Latvian life. T h e research corpus
used consisted mostly of L a t v i a n ' s y m b o l i c names'that have been mentioned
over the last years i n the Lithuanian press. These consist of the names of
companies and products, institutions, shops, organizations, associations,
firms, leisure centres, entertainment complexes, sports teams and clubs,
press publications, etc. Л peripheral place goes to house names (which is a
typical Latvian tradition). T h e article analyses the linguistic expression of
some of these names and their use i n the L i t h u a n i a n press, however rarely
differentiating them semantically. T h e typographic presentation o f ' s y m b o l i c
names' varies: in Latvian they are made to stand out from the rest of the text
by the use of inverted commas, capital letters or a different font. These
conventions should be maintained w h e n they are rendered i n Lithuanian.
In general, it can be said that there are various difficulties i n the field of
the Lithuanian press' rendering of Latvian ' s y m b o l i c names' in its pages. T h e
most frequent difficulty is the inability to correctly transliterate the Latvian
diacritics that do not exist in Lithuanian: those that mark the long vowels
and palatalized consonants. It is not easy to choose a suitable word order
(when the name composed of several words) as well. Generally speaking, it
should be stated that not m u c h attention is paid to the issue of rendering
Latvian ' s y m b o l i c names' i n the Lithuanian press.
 Lietuviešu simboliskie nosaukumi
latviešu tėkštos

Lietuviešu v a l o d a s Ipašvardu a t v e i d e i latviešu valodä uzmanlbas

nav trūcis: visbiežak pragmatiškąja aspektą aplūkoti p e r s o n v ä r d i , retäk
u z m a n l b a pievčrsta v i e t v ä r d i e m . S a v u k ä r t trešas Ipašvardu g r u p a s -
s i m b o l i š k o n o s a u k u m u - a t v e i d e latviešu valodä l i d z šim g a n d r l z n a v
analizčta (teiktais attiecas u z dažadu v a l o d u , tostarp a r i l i e t u v i e š u ,
nosaukumiem). Salldzinäjumam var m i n č t , k a latviešu simboliško
n o s a u k u m u lietošana lietuviešu valodä aplūkota vairäkäs p u b l i k a c i j a s
1
(K v a š y t ė 2005b ; Jocaitė, Kvašytė 2 0 0 6 ) . Šaja rakstä
analizčta lietuviešu s i m b o l i š k o n o s a u k u m u lietošanas prakse dažados
2
p č d č j a laika izdotajos L a t v i j a s preses i z d e v u m o s . P e t l j u m a m e r k i s
ir k o n s t a t č t , k a d i n o s a u k u m i u n kä t i e k a t v e i d o t i , n e n e m o t vera
k o n k r ö t o värdu lietošanas b i e ž u m u . P a r p e t l j u m a a v o t u i z v č l č t i t e k s t i
n o preses i z d e v u m i e m , jo tie i r plaši p i e e j a m i u n i e s p a i d o s a b i e d r i b a s
vispärcjäs v a l o d a s kultūras l i m e n i , savukärt p č t l j u m s v e i k t s , i z m a n t o j o t
sastatljuma u n aprakstošo m e t o d i .
Vienu no mazäk petitam Ipašvardu grupäm - simboliškos
n o s a u k u m u s - kä j a u n u l e k s i k a s släni v e i d o sugasvärdi, Ipašvardi, kä
ari iepriekš m i n e t o värdu s a v i e i i o j u m i (plašak sk. S k u j i n a 1993b,
2 2 - 2 3 ) . T a č u v i s u s i m b o l i š k o n o s a u k u m u m e r k i s - atskirt o b j e k t u
n o e i t i e m l l d z l g i e m resp. n o s a u k t to. Turklät n o s a u k u m s i r n o s a c l t s
( s a i k n e ar i z v č l č t o v a r d u n o z l m i var būt t i k a i pastarpinäta, a s o c i a t l v a
v a i a r i täs v a r n e b ū t n e m a ž ) . S i m b o l i š k o n o s a u k u m u k o p u m s n a v
v i e n d a b l g s . Tas d i f e r e n c č j a s dazädas s e m a n t i s k ä s grupäs: u z n č m u m u ,
mäkslas k o l e k t l v u , sportą k o m a n d u , izsträdäjumu (reizčm saucaini
par p r e č v a r d i e m ) u . t m l . n o s a u k u m i .
Runäjot par citvalodu simboliskajiem nosaukumiem un
to lietošanu latviešu valodä, fragmentam informacijų var atrast

1
Sk. šaja kräjuniä 4 3 3 . - 4 4 1 . lpp.
2
Attiecigais saisinfijunis uorädits aiz Ipašvarda, blakus datčjums vai žurnalą
nuniurs un lnppuse (atšifrčjuniu sk. avotu sarakstfi).
 galvenokärt valodas kultūrai veltltajos i z d e v u m o s , taču tä nav
s i s t e m a t i z e t a , täpec n e v a r t i k t u z s k a t l t a par r e g l a m e n t č j o š u . L i e t u v i e š u
valodä atškirlba n o latviešu v a l o d a s šis a t v e i d e s process i r skaidräk
reglamentčts, kaut kopumä jautäjumi par visu veidu citvalodu
Ipašvardu lietošanu lietuviešu valodä ir diskutėjami joprojäm.
S k a t l j u m s u z t i e m b ū t i s k i atskiras n o L a t v i j a spėka esošas t r a d i c i j a s
(par latviešu Ipašvardu a t v e i d i lietuviešu valodä sk. K v a š 11 e 2 0 0 5 a ) .
L i e t u v i e š u v a l o d a s p a r e i z r a k s t l b a i veltltajä Valsts lietuviešu v a l o d a s
k o m i s i j a s [liet. Valstybinė lietuvių kalbos komisija] lemumä teikts, k a
latlnalfabetiskäs rakstlbas v a l o d u p e r i o d i š k o i z d e v u m u , o r g a n i z a c i j ų ,
sportą, m ä k s l a s u . c. k o l e k t l v u , f ir m ų , f i r m a s izsträdäjumu u n eiti
o f i c i a l i l i e t o j a m i s i m b o l i s k i e n o s a u k u m i ( b i e ž i v i e n ar n u m u r i e m v a i
c i t ä m s p e c i ä l ä m n o r ä d c m ) rakstämi o r i g i n ä l r a k s t l b ä b e z lietuviešu
g a l o t n č m . T ä p a t b e z lietuviešu g a l o t n č m rakstämi t r a n s k r i b č t i un
transliterčti n e l a t l n a l f a b č t i s k a s rakstlbas v a l o d u a t t i e c l g i e n o s a u k u m i
(LKKN 7 3 ) . T o pašų - k a s i m b o l i s k i e n o s a u k u m i jänoraksta b u r t i s k i -
apgalvo ari lietuviešu valodnieks Prans Knūkšta (Pranas Kniūkšta)
(Kniūkšta 2 0 0 4 , 3 3 ) . S a v u k ä r t latviešu valodä s a s t o p a m a n o r ä d e ,
ka pieĮaujams mainit pierakstu (sal. „fa simboliška nosaukumä
o r i g i n ä l v a l o d ä i r latlnalfabetiskäs rakstlbas v a l o d a , n o s a u k u m u p a t u r
o r i g i n ä l r a k s t l b ä , p i e m č r a m , a v i o s a b i e d r l b a „ L u f t h a n s a " [ir p i e j a u j a m s
b u r t u s , k u r u n a v latviešu alfabetą, aizstät ar l a t v i s k a j i e m ( p i e m č r a m ,
3
n o lietuviešu „ N e r y s " - „ N e r i s " , „ S n a i g ė " - „ S n a i g e " ( S k u j i n a
1 9 9 3 b , 18)]), k a s p č c b ū t i b a s i r d i s k u t č j a m s j a u t ä j u m s .
L i e t u v i e š u s i m b o l i s k i e n o s a u k u m i , k o l i e t o latviešu t ė k š t o s , p č c
u z b ū v e s u n sat ura i r dažadi. N o p r a g m a t i k a s v i e d o k j a v i s v i e n k a r š a k i e
i r s i m b o l i s k i e n o s a u k u m i , k u r o s n a v värdu ar a v o t v a l o d a i s p e c i f i š k a m
diakritiskajäm z l m č m (vai a r i täs i r tädas pašas kä latviešu v a l o d ä ) .
T ä d i p i e m č r i s a s t o p a m i starp latviešu t ė k š t o s l i e t o t a j i e m L i e t u v a s

3
Minėta k|ūdaina avotvalodas forma. Lietuviešu Ipašvards Nėris - upes
nosaukums un ilzejnieces Salomčjas Haeinskaites-Hučienes (Salomėja
Hačinskaitė-Huticnė) pseidonlnis - latviskojams kä Nėrė (sal. V I / I K I , Nčrcs
upes labąja knista, kurgandriz desmit gailus stiivčja pussagriivis luuns, ko piecu
gailus rcmontčja un atjauno/a, šovasar durvis virusi Nachmühl mäkslas galerija
K 2 0 0 9 / 8 , 185), savukärt simboliškąja nosaukumä tas paliek nemainits.
 4
d z i v e s realijų n o s a u k u m i e m : .. tika nodibinäta biedriba Žalgiris ,
kuras merkis ir cinities par Lietuvas nacionūlo neatkaribu finalises ..
R L 2 0 0 9 / 1 1 , 12; Uz ViĮnas milzigo tirdzniecibas un izklaidcs centru
A k r o p o l i s laucinicki braue ekskursijas .. N 2 2 . - 2 8 . 0 2 . 2 0 0 3 . , 14;
B o n n i e r E n t e r t a i n m e n t menedžmentą direktors Torsens Larsons inter-
vija laikrakstam R e s p u b l i k a nolicdza baumas .. D 1 9 . 1 2 . 2 0 0 3 . ;
Lietuvas gazes tirgū teoretiski monopolstūvoklis ir uznčmumam
L i e t u v o s d u j o s . . D 1 2 . 1 2 . 2 0 0 6 . Kä l i e c i n a m i n č t i e p i e m č r i ,
s i m b o l i s k i e n o s a u k u m i n e t i e k aizstäti ar latviešu v a l o d a s a n a l o g i e m
pat tad, k a d tädi v i e g l i s a m e k l č j a m i (parasti n o c i t ä m v a l o d ä m aizgūti
atškirlgi savas v a l o d a s s i s t e m a i pielägoti värdi), p i e m č r a m , Akropole,
republika. N e t i e k m a i n l t a a r i loclšanas s i s t e m a .
Latviešu valodä vairäk g r ū t i b u sagädä s i m b o l i s k i e n o s a u k u m i ,
kuros sastopami värdi ar lietuviškam diakritiskajäm zlmčm. Te
j a a k c e n t č atsevišku p a t s k a n u a p z l m č š a n a lietuviešu valodä [ „ g a r a j i e m
q, ę, j, ų apakša i r käsltis u n tie izrunäjami l l d z l g i atbilstošajiem
latviešu g a r a j i e m p a t s k a n i e m " ( B u t k u s 2 0 0 2 , 16), „patskanis ė
i r šaurs u n g a r š " ( I b i d . , 16), garä p a t s k a n a T a p z l m ė j u m s ar b u r t u y]
u n b u r t a i l i e t o j u m s l l d z s k a n u m l k s t i n a š a n a i [ „ B u r t u i n e i z r u n ä , ja
tas atrodąs p a t s k a n a a, q, o, u, ų, ū priekša kä l l d z s k a n a m l k s t i n ä t ä j s "
(Ibid., 16)]. V i s i šie s p e c i f i s k i e g a d l j u m i j ä n e m verä, atveidojot
s i m b o l i š k o s n o s a u k u m u s . P r a k s č tä t i e k darlts s a m č r a r e t i , i z n e m o t
m l k s t i n ä j u m a b u r t a i a t v e i d i . S ä d s p a r a d o k s s i z s k a i d r o j a m s ar t o , k a
latviški rakstošie, kas nepärzina lietuviešu v a l o d a s s p e c i f i k ų , u z t v e r i'
kä j e b k u r u e i t u b u r t u , turklät b e z diakritiskäs z l m e s , u n n e r e d z p a m a t ą
n o tä atteikties: Vina [prezidentą R o l a n d a Paksa] pcrsonūžs nekaveįotics
tika ieviests humoristiskajū raidijumū D v i r a č i o žinios N 22.-
2 8 . 0 2 . 2 0 0 3 . , 9; Koncernu M G B a l t i c ietilpst 29 uziičmumi, kuru vidū
ir alkohola rūpnica Stumbras, M i n e r a l i n i a i v a n d e n y s,
A p r a n g a u. c. D 1 9 . 1 2 . 2 0 0 3 . S a v u k ä r t d a u d z biežak näkas k o n s t a t č t ,
k a tiesi šis g r u p a s s i m b o l i s k i e n o s a u k u m i a t v e i d o t i , n e n e m o t verä
lietuviešu v a l o d a s specifikų resp. atbilstoši i e t e i k u m a m aizstät tädus
b u r t u s ar l l d z l g i e m b e z diakritiskajäm z l m č m , p i e m č r a m , S a j ū d i s

4
Tä kä visi pienieri rakstä tiek rakstiti slfprakstä, tie värdi, kas originältekstä
bija sliprakstä, seit pärrakstiti stävrakstä. Aplūkojainie simboliskie nosau­
k u m i retinäti.
 5
[liet. Sąjūdis] ir aktivs priekšvelešanu konsultants - icsaka, par ko būtu
verts balsot D 2 0 . 0 8 . 2 0 0 9 . ; .. par 7. vietų [clnlsies] Rigas Remus -
Kaunas Ąžuolas [liet. Ąžuolas] D 0 5 . 0 9 . 2 0 0 5 . ; Рёс laikraksta
Valstiečiu laikraštis [liet. Valstiečių laikraštis] komentčta-
jas Linas Pcčcfūnienes domūm, nav šaubu parKrievijas specdienestu ietek­
mi Lietuvas politikei D 1 2 . 1 2 . 2 0 0 6 . ; Pic icejas [ m č b e j u izstädö] lieläkic
stendi ir Lietuvas mčbefu ražotūjiem - D a 1 i а, V o k e I I I [liet. Vokė
III],M a g r e s b a l d a i [liet. Magrėsbaldai],V i1 n ia u s b a l d u
k o m b i n a t a s [liet. Vilniaus baldų kombinatas] D 24.09.2003.
Ipaša uzmanlba pievčršama Tpašvardiem, kas tiek lietoti
s i m b o l i s k a j o s n o s a u k u m o s . „ V ä r d s v a i värdkopa, kas n o s a u c v i e n u
o b j e k t u , i z d a l o t to n o vairäkiem p i e v i e n a s u n täs pašas o b j e k t u
klases piederigajiem" ( V P S V 1 6 5 ) un „kas sakotnčji dots käda
v i e n a individuäla o b j e k t ą n o s a u k š a n a i , v č l a k var klūt par p a v i s a m
eitas o b j e k t u g r u p a s individualu nosaukumu .. u n atškirlbas šo
värdu lietošanas v a i n e l i e t o š a n a s n o s a c i j u m o s — s a k o t n č j o vietvärdu
vai p e r s o n v ä r d u pėdinąs n e r a k s t a , p a r č j o s g a d i j u m o s parasts l i e t o t
pėdinąs" (Bergmane, B 1i n k c n a 1986, 180). Rakstljums
p č d i n a s , i z m a n t o j o t m ū s d i e n u t e h n i k a s i e s p č j a s , var t i k t aizstäts ar
e i t i e m v e i d i e m : sliprakstä, ar l i e l a j i e m b u r t i e m , eita šriftą u . t m l .
(teiktais attiecas u z v i s i e m s i m b o l i s k a j i e m n o s a u k u m i e m , ne t i k a i
u z t i e m , k u r u sastävä i r IpaŠvardi). R u n ä j o t par a t v e i d i , j ä n e m verä,
ka simboliskajos nosaukumos vietvärdi lietojami originälformäs
resp. L i e t u v a s vietvärdi atškiriba n o latviešu valodä eitos tėkštos
p i e n e m t a j ä m to latviskotajäm f o r m ä m rakstämi lietuviški (tas pats
attiecas u z Ipašvardiem k o p u m ä - sk. K v a š i t e 2007a): Ramūną
Butautą vadibū Šiauliai komanda divūs pčdčjūs sezonus izdnija
Lietuvas čempionūta bronzas medaĮas D 2 6 . 1 0 . 2 0 0 5 . ; Piemčram, jau
fcbruūrl įaudas palielinūs V i l n i a u s b a 1 d a i .. D 2 3 . 0 1 . 2 0 0 6 . ]
.. Rigū viesosies Kaunas klubs Laisve un L K K A-K a u n a s
D 1 2 . 1 1 . 2 0 0 5 . T o m č r p č t l j u m a m a t e r i a l s l i e c i n a par e i t u t e n d e u c i , -
vietvärds a t v e i d o t s v a i a r i rakstlts b e z vajadzlgajäm diakritiskajäm
z l m č m ( n e r e t i saglabäjot t i k a i m l k s t i n ä j u m a b u r t u ) : Kū nekä Pakss
sastuedza politišku popularitūtes Olimpu tiesi 1999. gada rudeni, kad,
protestčjot pret a/s M a ž e ik iu naftas [liet. Mažeikių nafta]

5
Kvadrätiokaväs aiz anali/ėjama simboliška nosaukiuna ar no radi //V/. sniegtä
lietuviešu valodas forma ir maus papildinäjums - R . K .
 privatizacijas dokumentu parakstišanu, vinŠ atkapos no premjera
amatą N 2 2 . - 2 8 . 0 2 . 2 0 0 3 . , 9; Prokurorus Ipaši interese mčginūjums
izdarit spiedienu uz privūtuznčmumiem Ž e m a i t i j o s k e l i a i
un Š i a u l i ų plentas [liet. Šiaulių plentas] D 27.01.2004.
S a s t o p a m i p a v i s a m k u r i o z i l i e t o j u m a g a d l j u m i , p i e m č r a m , veselas 3
reizes įsa i n f o r m a c i j a kįūdaina f o r m a atkärtots n o s a u k u m s : 20 000
tonnas. Tik ieverojamu asfaltbetona pasutijumu sančmis Lietuvas celu
būvės uznčmums Z e m a i t i o s K e l i o [liet. Žemaitijos keliai] ..
N 2 5 . 0 8 . 2 0 0 8 . , 6.
A n a l i z č j o t a t v e i d i tekstä, aktuäls i r a r i j a u t ä j u m s par s i m b o l i š k o
n o s a u k u m u loclšanu. Vislabäk citvalodu c i l m e s n o s a u k u m u s lietot
tädä f o r m a , kädä t i e v e i d o t i resp. n e l o c l t . V e l labäk b ū t u pirms
nosaukumä pievienot nomenklatūras värdu un rikoties täpat kä
l i d z l g o s g a d l j u m o s ar latviešu s i m b o l i s k a j i e m n o s a u k u m i e m (plašak
sk. S k u j i n a 1993b, 22-25). Pievienot nomenklatūras värdu
aiz nosaukumä nav l o g i š k i , jo täds l i e t o j u m s n c a t b i l s t latviešu
valodä ierastajai värdu k a r t a i : Ramūną Butautą vadibū Šiauliai
komanda divūs pčdčjūs sezonas izeinija Lietuvas čempionatą
bronzas medajas D 2 6 . 1 0 . 2 0 0 5 . Kä l i e c i n a i e p r i e k š c i t č t i e p i e m č r i ,
r e i z e m t i e k sajaukti dažadi a t v e i d e s p r i n c i p i . P i e m č r a m , a n a l i z č j o t
k o n s t r u k c i j a s a/s Mažeikiu naftas l i e t o j u m u , j ä s e c i n a , k a n e s k a t o t i e s
uz nomenklatūras värdu a/s (akcijų sabiedriba) minčšanu teikumä
l o c l t s a r i pats n o s a u k u m s . Pareizäk b ū t u bijis s i m b o l i š k o n o s a u k u m u
n e l o c l t , bet atstät f o r m ų Mažeikių nafta. R e i z e m Joti grūti a t t e i k t i e s
n o v č l m e s l a t v i s k o t s i m b o l i š k a n o s a u k u m ä f o r m ų , it Ipaši ja värdu
v i e g l i l o c l t p č c latviešu v a l o d a s p a r a d i g m a s . T ä i z d a r l t s šaja p i e m č r a :
Saujų Aušras [liet. Šiaulių „Aušros" muziejus] muzeįū 9. novcmbri
atklūja latviešu glezniccibas klasika Cedcrta Eliasa (1887-1975) darbu
izstūdi K 2 0 0 9 / 1 2 , 184.
Latviešu t ė k š t o s s a s t o p a m i a r i visdazädäko lietuviešu s i m b o l i š k o
n o s a u k u m u aizstašanas resp. tulkošanas p i e m č r i . ja tfulu n o s a u k u m u
sastävä i r Ipašvūrdi, tie l a t v i s k o t i : . . ir bažus, ka tas [viesnlcas] akcijas
Brazausku gimene sančmusi kū ieprickščju samaksu par valdibas pianiem
pūrdot M a ž e ik u naft u [liet. Mažeikių nafta] Kricvijas naftas
koncernam L U K o i l D 26.10.2005. (iepriekš minčtajos piemčros lietota
dajčji lietuviška vietvärda f o r m a ; s a l . Mažeikiai - Mažciki (LLV 1995,
5 9 9 ) . Ipaši p r o d u k t l v a i r i z v č r s t a k u , t i e š a j i e m n o s a u k u m i e m p č c
struktūras tuväku simboliško nosaukumu tulkošana: 24. Jūtvinga
titulu un naudas premijų, kas tradicionūli tiek pieškirta par pėdėjū gada
nopelniem, šoreiz ieguvis dzejnieks, eseists un literatūras kritikis Aids
Mareens, kįūstot an par septembra beigūs notikušū XIX starptautiskū
literatūras festivūla D r u s k i n i n k u d z e ja s rudens
[liet. Druskininkų poezijos ruduo; sal. Druskininkai - Druskininki
(LLV 1 9 9 5 , 5 9 8 ) - r e d z a m s , k a vietvärda f o r m a n e a t b i l s t värdnlcas
fiksčtajai] laureatu K 2008/11, 186; Kernave jūlija sūkumū notika
10. starptautiskais eksperimentūlūs arheologijas festivūls D zIv ä s
a r h e o l o g i j a s dienas K e r n a v e [liet. Gyvosios archeo­
logijos dienos Kernavėje; s a l . Kernavė- Kernavė (LLV 1995, 599;
värdnlca korektūras kjūda - galotnei būtu jabūt -e)] K 2008/8,
190. S a v u k ä r t s i m b o l i s k a j o s n o s a u k u m o s a p v i e n o t i e sugasvärdi ir
s e m a n t i s k i j o t i dažadi - nosauc uznčmumus, partijas, i z d e v u m u s
u . t m l . : Atmodas laiku [Arvlds Jozaitis] bijis S a jū ž a z i n u
[liet. Sųjūdžio žinios] redaktors .. K 2 0 0 9 / 1 0 , 198; Lietuvas partijas
K ä r tTb a u n t a i s n T g u m s [liet. Tvarka ir teisingumas] lideris
Rolands Pakss ierodas uz visiem viriam veltitūs filmas Pilots seansiem
.. D 2 9 . 0 9 . 2 0 0 8 . ; . . Lietuvas vūrda tūkstošgades svinibas noslčdzagalve-
nais pasūkums - Dziesmu svėtku G a d si m ta s a d z i e d asanas
[liet. Amžių sutartinė] noslėguma koncerts K 2 0 0 9 / 8 , 1 8 5 . Te jäpiebilst,
ka lietuviešu simboliškąja nosaukumä m i n ė t a i s värds sutartinė, kas
t i e k u z s k a t l t s par b e z e k v i v a l e n t a l e k s i k a s p a r a u g u ( K v a š T t e 2 0 0 5 b ,
2 9 6 - 2 9 7 ) , v c i k s m l g i aizstäts ar d e v e r b ä l o lietvärdu sadziedūšanūs. Tä
kä n o s a u k u m ä pamatä i r d a u d z n o z T m l g s lietuviešu d a r b l b a s värds
sutarti, kas var t i k t t u l k o t s g a n kä satikt, sadzivot, g a n norunūt, sarunūt,
g a n būt saskanū (tiesi šajū n o z l m č kä p i e m č r s v ä r d n l c a m i n č t s sutarti
dainuojant - sadziedūties) (LLV 1995, 495). Varčtu vionlgi mėginat
i e b i l s t pret lietvärda v i e n s k a i t j a f o r m a s izvčli, - labäk b ū t u d e r č j i s
daudzskaitlis gadsimtu.
S a s t o p a m i g a d l j u m i , k a d lTdzäs t i e k l i e t o t i a b u v a l o d u s i m b o l i s k i e
n o s a u k u m i . Šada pieeja c i t v a l o d u Tpašvardu a t v e i d e i i r a p s v e i c a m a .
P i e m č r a m , Ipaši populäri tas i r m č n e š r a k s t a Karogs i n f o r m a c i j a s par
L i e t u v a s kultūras d z i v e s a k t u a l i t a t č m , eitos preses i z d e v u m o s retäk.
Latviški t u l k o t a i s n o s a u k u m s , ar k o aizstäj a v o t v a l o d a s s i m b o l i š k o
 n o s a u k u m u , var t i k t rakstits iekaväs a i z o r i g i n ä l f o r m a s : Sabiedris­
ko organizacija L i e t u v i š k i o s k n y g o s (Lietuviešu
grämatas) [liet. Lietuviškos knygos; diemžčl šada kjūdaina
6
f o r m a rakstä a t k a r t o t a 5 reizes] šoruden svin savu desmit gadu jubileju
K 2 0 0 8 / 1 1 , 187. S a s t o p a m i a r i citä s e c i b ä i z v i e t o t i n o s a u k u m i : lldzäs
l a t v i s k o t a m n o s a u k u m a m rakstita o r i g i n ä l f o r m a : Jau vairäk nekä simt
gadu marta pirmas nedeįas nogale Viįnū tradicionūli notiek K a z j u k a
g a d a t i r g u s {Kaziuko m u g ė) K 2 0 0 9 / 4 , 1 9 1 .
A r c i t v a l o d u s i m b o l i š k o n o s a u k u m u r a k s t l b u latviešu valodä cieši
saistfti vairäki j a u t ä j u m i , kas, k a u t a r i u z l ū k o j a m i par t e h n i s k i e m , i r
p ä r d o m u v e r t i . P i r m k ä r t , r u n a i r p a r p e d i n ä m kä i n t e r p u n k c i j a s z l m i .
Ja s i m b o l i s k i e n o s a u k u m i t i e k r a k s t l t i p e d i n ä s , j ä d o m ä p a r to f o r m ų , jo
atskiras p ė d i n u k o n f i g ū r a c i j a lietuviešu u n latviešu valodä. Jäpiebilst,
k a lietuviešu valodä i r spėka s t i n g r a p r a s l b a rakstit pėdinąs atbilstoši
s t a n d a r t i e m ( „ " ) , k o n c v a r č t u t e i k t par latviešu v a l o d u . D o m ä j a m s ,
k a pėdinąs b ū t u jäuztver kä n e a t n e m a m a avotvalodas nosaukumä
sastävdaja u n järaksta tä, kä p i e n e m t s tajä, taču atbilstošu p i e m e n į
atrast neizdeväs, - v i s i n o s a u k u m i izskatltajos preses i z d e v u m o s r a k s t l t i
sliprakstä. S ä d a i z v e l e d o d iespeju atrisinät n e g a i d l t i radušos t e h n i s k u
problemu. Otrkärt, japievčrš uzmaniba lielo burtu lietojumam.
Atškiriba n o latviešu v a l o d a s tradicijas [sal. „ L a i k r a k s t u u n žurnalu
nosaukumos lielo säkumburtu rakstlba katrä nosaukumä värdä
n o s t a b i l i z č j a s m ū s ų g a d s i m t a [ X X gs. - R . K . ] 2 0 . - 3 0 . gados, k a d
d o t i a r i atbilstoši n o r m a t i v i i e t e i k u m i " ( B e r g m a n e, B 1 i n k e n a
1986, 186)], preses izdevumu nosaukumos lietuviešu valodä ar
lielo säkumburtu raksta t i k a i p i r m o värdu (ja n o s a u k u m ä n a v c i t u
Ipašvardu), - tä a r i b ū t u j ä a t v e i d o , n e m a i n o t l i e l o b u r t u r a k s t l j u m u :
Kricvija .. ir nopirkusi vienu no ieteknugūkajiem laikraksticm -
L i e t u v o s r y t a s D 20.08.2009. R e i z e m tomčr tiek piemerotas
latviešu v a l o d a s n o r m a s : No L i e t u v o s Rytas [liet. Lietuvos
rytas] 21. septembra publikacijas „Cik mūkslinickam vajag? Cigaretėm,
kufijai un vinam naudas pietiks", ironizč kultūras ministrs Remigijs
Vilkaitis, komentejot par 26 miljoniem litu (5,3 mil j. lutu) samuzinūto
valsts kultūras budžeta duju K 2009/10, 197. T e i k t a i s attiecas a r i
u z e i t i e m n o s a u k u m i e m , k u r r e i z e m pavisam įiepamatoti mainlts

6
Domäjams, k a tä v a r o t u būt korektūras kĮūda, taču d a u d z r e i z atkartota
l i e c i n a p a r n e u z m a i ū g t i tekstą s a k a r t o š a n u .
sakumburtu r a k s t l j u m s : Kas slčpjas aiz V i l n i a u s P r e k y b a
[liet. Vilniaus prekyba] (VP M a r k e t mūtesfirma) veikalu tikla mugu-
ras .. N 2 2 . - 2 8 . 0 2 . 2 0 0 3 . , 14.
S e c i n a j u m i . A p k o p o j o t a n a l i z e s datus par lietuviešu s i m b o l i š k o
nosaukumu a t v e i d i latviešu valodä, jäsecina, ka kopumä domine
tendence tos rakstit originälvalodä, taču neatveidot specifiškas
diakritiskäs z i m e s ( i z n e m o t m i k s t i n ä j u m a b u r t u i'). A c l m r e d z o t šeit
sava l o m a i r t a m , k a latviešu valodä tädu funkcijų šis b u r t š n e v e i c ,
t a p č c lietuviešu v a l o d a s n e p r a t č j i e m tas a s o c i č j a s ar parastu p a t s k a n a
b u r t u . T i k r a d n i e c l g u v a l o d u , kädas i r latviešu u n lietuviešu v a l o d a s ,
m a t e r i a l ą a n a l i z e l i e c i n a , k a i r v i e g l ä k i z v č l č t i e s p i e m ö r o t ä k o atveides
p a n e m i e n u , taču j ä n e m verä, k a pastäv iespčja kĮūdlties. A p s v e i c a m a
i r i z v č l e latviešu tekstä lldzäs l i e t o t a b u v a l o d u f o r m a s , ja n o s a u k u m i
tiek tulkoti.

LIETUVIŠKI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI

LATVIŠKUOSE TEKSTUOSE

Santrauka

Straipsnyje aptariamas lietuviškų simbolinių pavadinimų vartojimas

įvairiuose Latvijos spaudos pastarojo meto leidiniuose. T y r i m o tikslas -
išsiaiškinti, kokie pavadinimai ir kaip vartojami (neatsižvelgiama į konkrečių
pavadinimų dažnumą). T y r i m o šaltinis - tekstai iš spaudos leidinių, nes jie
labiau prieinami ir turi įtakos visuomenės kalbos kultūros l y g i u i . T y r i m u i
atlikti pasitelkti gretinamasis ir aprašomasis metodai.
Apibendrinant lietuviškų simbolinių pavadinimų perteikimo latvių k a l ­
ba tyrimą galima daryti išvadą, kad apskritai vyrauja tendencija pavadini­
mus rašyti originalo kalba, tačiau neperteikti specifinių diakritinių ženklų
(išskyrus minkštumą žyminčią raidę i'). Tikėtina, kad tam įtakos turi faktas,
jog latvių kalboje ši raidė tokios funkcijos neatlieka, todėl lietuvių kalbos ne­
mokantiems asmenims ji asocijuojasi su balse. Giminingų latvių ir lietuvių
kalbų duomenų analizė rodo, kad lengva pasirinkti tinkamiausią perteikimo
būdą, tačiau reikia įvertinti tikimybę suklysti. Jeigu pavadinimai verčiami,
sveikintinas pasirinkimas latviškame tekste šalia pateikti abiejų kalbų for­
mas.
 LIETUVIEŠU SIMBOLISKIE NOSAUKUMI
LATVIEŠU TĖKŠTOS

Kopsavilkums

Rakstä analizčta lietuviešu simboliško nosaukumu lietošanas prakse

dažados Latvijas preses izdevumos, kas izdoti pčdčja laika. Pčtljuma merkis
ir konstatčt, kadi nosaukumi un kä tiek atveidoti, nenemot verä konkrčto
värdu lietošanas biežumu. Par pčtljuma avotu izvčlčti teksti no preses
i z d e v u m i e m , jo tie ir plaši pieejami u n iespaido sabiedribas vispärcjäs
valodas kultūras l i m e n i , savukärt pčtljums veikts, izmantojot sastatljuma u n
aprakstošo metodi.
Apkopojot izanalizčtos lietuviešu simboliškos nosaukumus latviešu
valodä, jäsecina, ka atveide kopumä d o m i n e tendence tos rakstit originälva­
lodä, taču neatveidot specifiškas diakritiskäs zlmes (iznemot mlkstinäjuma
z i m i i). A c l m r e d z o t šeit sava l o m a ir tam, ka latviešu valodä tädu funkcijų
šis burtš neveic, tapčc lietuviešu valodas nepratčjiem tas asocičjas ar parastu
patskana burtu. RadniecTgo latviešu u n lietuviešu valodu materialą analize
liecina, ka ir viegläk izvčlčties piemčrotako atveides panemienu, taču jänem
vera, ka pastäv iespčja kĮūdlties. Apsveicama ir izvčle latviešu tekstä lldzäs
lietot abu valodu formas, ja nosaukumi tiek tulkoti.

L I T H U A N I A N S Y M B O L I C N A M E S IN T H E L A T V I A N T E X T S

Summary

Presenting symbolic names, a group of Lithuanian proper names in

Latvian has hardly been investigated at a l l . T h e article focuses on s y m b o l i c
names reflecting the life of Lithuania. T h e focus is o n the Lithuanian
symbolic names of the last years used in the Latvian press. T h e symbolic
names under investigation include the names and titles of companies, sport
clubs, and teams, newspapers and other. G r a p h i c expression of symbolic
names varies from inverted commas to capital letters of different fonts.
The results of the overview show that the Latvian press faces a number
of problems. T h e most frequent of them is a failure to preserve the diacritic
marks, particularly those that discriminate Lithuanian l o n g vowels, etc.
A general impression is that the Latvian press is not interested in g i v i n g
symbolic names in the most precise manner. It is possible to find different
incorrect variants of Lithuanian symbolic names in Latvian texts.
 Л Lietuviešu un latviešu personvärdu atveides
к gramatiskie aspekti

S t a r p v a l s t u u n s t a r p k u l t ū r u k o n t a k t u apstäkjos Ipašvardiem u n t o
a t v e i d e i i r n o z l m l g a l o m a v a i s t u valodas p o l i t i k a , jo „Ipašvardi i r v i e n i
n o svarigäkajiem g a n i n d i v i d u a l s , g a n etniškas identitätes rädltäjiem —
it Ipaši p e r s o n v a r d i " ( B u š s 2 0 0 8 , 9 2 ) . T o atveides p r i n c i p i e m u n
lietošanai dažados runätajos u n rakstltajos t ė k š t o s , tostarp plašsazinas
l l d z e k j o s , u z m a n l b u pievčrš g a n L a t v i j a , g a n L i e t u v a . N a v i z n č m u m s a r i
savstarpčjas Tpašvardu a t v e i d e s - lietuviešu latviešu valodä u n latviešu
r r
lietuviešu valodä - t e o r i j a u n p r a k s e ( L a t v i j ä A C / P ; A ; / ; L i e t u v ä N T V ß ;
LKKN; VLKK). V a l o d n i e k u publikacijas lldz šim visbiežak teorčtiski
a n a l i z č t a a b u v a l o d u personvärdu a t v e i d e (lietuviški sk. G r e n d a
1970; G i r d e n i s 1996; G i r d v a i n y t ė , Kvašytė 1997;
Kvašytė 1 9 9 9 ; 2 0 0 4 a ; R a d z i n i s 1993; S k a r d ž i u s 1998;
latviški s k . B a 1 o d e 1982; 2009; B e r t u l i s 1 9 7 3 ; K v a š 11 e
2 0 0 0 ; 2 0 0 5 a ; 2 0 0 7 a ; S k u j i n a, B a 1 o d e, M o o r s 2 0 0 0 u . c ) .
P č t l j u m a m e r k i s i r sastatlt a b u b a l t u v a l o d u personvärdu savstarpčjas
a t v e i d e s g r a m a t i š k o s a s p e k t u s - g a l o t n u , i z s k a n u u . t m l . a t b i l s m e s , kä
ari aplūkot n o t e i k u m o s a p r a k s t l t o l i k u m s a k a n b u i e v č r o š a n u p r a k s č .
Rakstä, izmantojot divas metodes - sastatljuma un aprakstošo,
analizčti p i e m č r i n o dažadiem p č d č j a l a i k a L i e t u v a s u n Latvijas preses
izdevumiem.

Lietuviešu personvardi latviški

V l r i e š u värdi un uzviirdi. L i e t u v i e š u valodä t i e m i r g a l o t n e s
-as, -is, -ys u n -its (värdi Jonas, Kazys, Vilius; uzvärdi Jankauskas,
Stalionis, Balys, Šimkus), kä a r i sieviešu d z i m t e s lietvärdiem raksturlgas
g a l o t n e s -a u n -č uzvärdos (Dimša, Ropė). Latviškai a t v e i d e i visvairäk
grūtibu sagädä g a l o t n e -as. A t b i l s t o š i a t v e i d e s l i k u m s a k a r l b ä m tä
latviešu valodä aizstäjama ar -s. T ä n e r e t i tiek darlts preses i z d e v u m o s :
 Ramūns Butaiits ( R a m ū n a s B u t a u t a s ) D 2 6 . 1 0 . 2 0 0 5 . \ Rolands Pakss
( R o l a n d a s Paksas) D 2 9 . 0 9 . 2 0 0 8 . I z n č m u m a g a d l j u m o s , ja värds i r
nelabskanlgs vai h o m o n l m s eitam jčdzienam, piejaujams galotni
-as m a i n l t pret -is. P i e m č r a m , vardą Aidas, kas radies n o lietuviešu
v a l o d a s a p e l a t l v a aidas 'atbalss' (LVKŽ 6 2 ) , latviškais a t v e i d o j u m s i r
h o m o n l m s s l i m l b a s n o s a u k u m a m aids, t a p č c p i e Į a u j a m a f o r m a Aidis.
G r a m a t i s k i p a r e i z i i r a b i v a r i a n t i , t o a t s p o g u j o vardą f o r m a s L a t v i j a s
preses i z d e v u m o s : Aids Mareens ( A i d a s M a r č ė n a s ) K 2 0 0 8 / 1 1 , 186,
Aidis Šopis ( A i d a s Suopis) N 2 2 . - 2 8 . 0 2 . 2 0 0 3 . , 12.
Lietuviešu viriešu värdu u n uzvärdu g a l o t n e s -is u n -ys, atveidojot
täs latviešu valodä, abas kĮūst p a r -is: Ccdimins Pavirzis (Gediminas
Paviržis) D 2 6 . 0 4 . 2 0 0 3 . , Vidmants Žiemelis (Vidmantas Žiemelis)
D 1 1 . 0 3 . 2 0 0 5 . , Mečis Laurinkus (Mečys Laurinkus) D 05.12.2003.,
Raimunds Šūkis ( R a i m u n d a s Š u k y s ) D 0 9 . 0 3 . 2 0 0 3 . Izdeväs k o n s t a t č t
šis n o r m a s n e i e v ė r o š a n a s g a d l j u m u : T V z i n u raidljumä lietuviešu
uzvärds Žulys bija a t v e i d o t s Žuliss (07.12.2006.)- aclmredzams,
latviški saglabäta lietuviešu uzvärda g a l o t n e ar garo Г, p i e l i e k o t t a m
latviešu g a l o t n i (latviški p a r e i z i Žulis).
S a v u k ä r t g a l o t n i - u s , kas i r r a k s t u r i g a a b u s a s t a t ä m o v a l o d u v i r i e š u
d z i m t e s l i e t v ä r d i e m , a t v e i d o v i s a i dažadi. B i e ž a k s a s t o p a m a g a l o t n e -s:
Remigijs Vilkaitis ( R e m i g i j u s V i l k a i t i s ) K 2 0 0 9 / 1 0 , 1 9 7 , Egidijs Kūris
( E g i d i j u s K ū r i s ) D 0 9 . 0 3 . 2 0 0 3 . , VTtauts Bikulčs (Vytautas Bikulčius;
= VTtauts Bikulčus) K 2009/8, 186, tomčr avotvalodas galotne
-us r e i z e m t i e k saglabäta: Vitafus Zaikausks (Vitalius Zaikauskas)
D 11.03.2005., Nerijus Numavičs (Nerijus Numavičius) N 22.-
2 8 . 0 2 . 2 0 0 3 . , 14, VTtauts Greičus (Vytautas Greičius) D 09.03.2003.,
Valds Adamkus (Valdas A d a m k u s ) D 22.02.2002. Domäjams, ka
latviški atveidotos lietuviešu v a l o d a s p e r s o n v ä r d o s tä varčtu tikt
saglabäta (/ 3 8 ) .

1
N o preses citčti tikai personvärdi noininatlvä, neatkarlgi no tä, kädä
locljumä bijuši tekstä, izneniot gadljuniiis, kad plašaks konteksts palidz
labäk atklät analizes aspektu. Teikumos attiecigais Ipašvards retinäts.
Kvadrätiekaväs minėta avotvalodas forma u n aiz zlmes = pareizais atvei­
dojums, ja personvärds nepareizi atveidots. Täläk salsinäjums, datčjums
atbilstoši izdevumä valodai vai numurs u n lappuse; atšifrčjuinu sk. avotu
sarakstä.
 Lietuviešu vlriešu vūrdos u n uzvärdos ar g a l o t n i -us i z p l a t l t s i r
rakstos ar i a p z i m č t a i s l l d z s k a n a m l k s t u m s resp. šis b u r t š lietuviešu
valodä v e i c a r i m l k s t i n ä j u m a z i m e s funkcijų. ŠI t i p a vlriešu p e r s o n v a r d i
ir p o p u l ä r i u n plaši i z p l a t l t i L i e t u v a . N e värdu, n e uzvärdu atveide
nesagädä lielas g r ū t l b a s , ja latviešu valodä i r atbilstoši mlkstinätie
l l d z s k a n i : SauĮus Žuks ( S a u l i u s Ž u k a s ) K 2 0 0 8 / 1 1 , 187, Antans Gai­
lus ( A n t a n a s G a i l i u s ) K 2 0 0 8 / 1 1 , 187. P a v i s a m eita l i e t a värdi, k u r o s
sajä p o z i c i j a i r l l d z s k a n i s r. Audrius, Darius, Giedrius, Marius, Andrius.
P i e m č r a m , šobrld L i e t u v a s m i n i s t r u p r e z i d e n t s i r Andrius Kubilius
( р ё с c i l m e s värds i r a n a l o g s latviešu v a r d a m Andris - a b i celušies
n o g r i e k u v a l o d a s andreios 'vlrišklgs, d r o s m l g s ' (sal. l i e t . Andriejus -
LVKZ 7 5 ; latv. Andrejs ~ LPV 5 6 ) , taču a t v e i d o j o t lietuviško värdu
2
ši a n a l o g i j a n a v s p e k ä ) . S a s k a n ä ar atveides normäm ieteicams
mlkstinäjuma z l m i aizstät ar l l d z s k a n i /, kas Jautu tuvinät latviško
f o r m ų a v o t v a l o d a i (sal. LVI, k u r bija praslts atteikties n o i u n N, k u r
p i e j a u j a m s m a i n l t šo n o r m ų - tä ari b ū t u i e t e i c a m s darlt, jo l l d z s k a n u
m i j a i raksturlgä / ieviešana t u v i n a p e r s o n v ä r d u s lietuviškajai i z r u n a i ) .
Saväktais m a t e r i a l s l i c e i n a , k a p r e s č t i e k lietotas dažadas, turklät gan
pareizas [Andrjus Kubijus ( A n d r i u s K u b i l i u s ) K 2 0 0 9 / 8 , 185], gan
n e p a r e i z i atveidotas f o r m a s : Andrjuss Kubijus K 2 0 0 9 / 6 , 195, Audrus
Kubilus D 1 1 . 0 3 . 2 0 0 5 . , AndrsKubiJs D 2 6 . 1 0 . 2 0 0 5 . , Andrus Kubijus
D 29.09.2008., Andrus Navicks (Andrius Navickas; = Andrjus)
D 1 1 . 0 3 . 2 0 0 5 . , Darus Kolis ( D a r i u s K u o l y s ; = Darjus)D 12.12.2006.,
Darjus Remeika ( D a r i u s R e m e i k a ) D 2 9 . 0 7 . 2 0 0 3 . , Cicdrus Karsoks
(Giedrius Karsokas) D 12.11.2005., Mariuss Jovaiša (Marius
Jovaiša; = Marjus) I 3 0 . 0 7 . 2 0 0 8 . S a s t o p a m i a r i Ildzlgas struktūras
uzvärdi: VTtcnis Andrukaitis (Vytenis Andriukaitis; = Andrjukaitis)
D 26.10.2005.
L i e t u v i e š u uzvärdos izplatltas i r s l a v u c i l m e s izskanas, k u r ä m
p i e v i e n o t a g a l o t n e -us:-avičius, -evičius, -ovičius. L l d z ši m täs latviški
a t v e i d o salsinäti resp. g a l o t n i -us aizstäj ar -s ( a c l m r e d z o t i e t e k m č j i s
krievu valodas personvärdu atveides princips - pie slaviškas
2
Svešcilines personvardi, k u r u forma latviešu un lietuviešu valoda tikai
nedaudz atskiras, jäsaglabä pčc icspčjas tuväk avotvalodai, picmeram, k u l n u
cilmes Justinas (sal. juslius), slavu cilmes Kazimieras (sal. Kazimirs), latinizėta
grieku cilmes Kristina (sal. Kristine), lietuviešu cilmes Birutė (sal. liiriita)
(LVKŽ 216, 223, 237, 99; L l'V 187, 193, 201, 84) u . t m l .
 izskanas, kas avotvalodū i r b e z g a l o t n e s , p i e v i e n o latviško g a l o t n i ) .
Piejaujamas šadu uzvärdu p a r a l č l f o r m a s g a n ar į s o , g a n ar garo
p i r m o p a t s k a n i izskanä (garais p a t s k a n i s p r e c l z ä k a t v e i d o i n t o n a c i j a s
ietekme pagarinäta p a t s k a n a i z r u n u - sk. LVI; I): Aįgirds Butkevičs
(Algirdas Butkevičius) N 04.12.2006., 1 1 , Jons Culevičs (Jonas
Č i u l e v i č i u s ) N 2 2 . - 2 8 . 0 2 . 2 0 0 3 . , 9, Cintars* Marcinkevičs (Gintaras
M a r c i n k e v i č i u s ) N 2 2 . - 2 8 . 0 2 . 2 0 0 3 . , 13, Justins Marcinkevičs (Justinas
M a r c i n k e v i č i u s ) K 2 0 0 9 / 8 , 186, Gintars Beresnėvičs (Gintaras Beres­
n e v i č i u s ) K 2 0 0 8 / 1 1 , 187, Lolita Varanavičiene (Lolita Varanavičie­
n ė ) K 2 0 0 8 / 1 1 , 187. D o m ä j a m s , k a b ū t u n e p i e c i e š a m s šo normų
pärskatlt, l a i saglabätu a v o t v a l o d a i t u v ä k u f o r m ų resp. ar g a l o t n i -us.

S i e v i e š u v ä r d i u n u z v ä r d i . L i e t u v i e š u sieviešu v ä r d i e m i r divas
g a l o t n e s — a (Rasa, Rūta) u n -ė (Saulė, Birutė), savukärt uzvärdiem
t i k a i -ė, taču j ä n e m v e r a , k a atskiras p r e c ė t o u n n e p r e c č t o lietuviešu
sieviešu uzvärdu i z s k a n a s . A t v e i d o j o t latviški, jäsaglabä precėto
sieviešu uzvärdu i z s k a n a s -ienė u n n e p r e c č t o - y / ė , -aitė, -u/ė, -ūtė
( k a t r a n o t ä m atbilstoši l i e t u v i e š u v a l o d a s g r a m a t i k a s n o r m ä m tiek
p i e v i e n o t a atškirlga c e l m a u z v ä r d i e m ) . T r a d i c i o n ä l i , ja g i m e n e s g a l v a
i r Jankauskas (Stalionis, Balys, Jankus, Kubilius), sievas uzvärds i r
Jankauskienė (Stalionienė, Balienė, Jankienė v a i Jankuvienė, Kubilienė),
bet meitas - Jankauskaitė (Stalionytė, Balytė, Jankutė, Kubiliūtė).
K a u t g a n paša L i e t u v a l a i k u p a l a i k a m atskan i e b i l d u m i pret šo s e n o
tradicijų - i r c i l v č k i , kas v e l ė t o s , l a i uzvärdi n e a t s p o g u j o t u sieviešu
g i m e n e s stävokli u n tädcjädi t i k t u n o v č r s t a sieviešu d i s k r i m i n č š a n a - ,
aclmredzams, k a mūsdicnas to pčc uzvärdu izskanäm vairs nevar
noteikt. Nereti pčc preclbäm sieva saglabä savu meitas uzvärdu
l i d z ar a t t i e c l g o i z s k a r m ( j o t i bieži tä r l k o j a s s a b i e d r l b ä populäras
p e r s o n a s - žurnalistes, m ä k s l i n i e c e s , a k t r i s e s u . t m l . ) . G a l o t n e - ė g a n
värdos, g a n uzvärdos latviški a t v e i d o j a m a ar -e ( i z s k a n ä -ytė b u r t š y
a p z l m č garo p a t s k a n i , kurs latviški v i e n m č r j ä a t v e i d o ar b u r t u i):Da(a
Gribauskaite ( D a l i a G r y b a u s k a i t ė ) D 1 9 . 0 8 . 2 0 0 9 . , Angele Višnauskaitc
( A n g e l ė V y š n i a u s k a i t ė ) K 2 0 0 9 / 9 , 199, Rasa Riukštitc-Šakniciic (Rasa
P a u k š t y t ė - Š a k n i e n ė ) K 2 0 0 9 / 9 , 199. A t v e i d o j o t i z s k a n u -ūtė, ja tä i r
a i z l l d z s k a n i e m č, š, ž, lietuviešu rakstos ar / a p z l m č t u mikstinäjuma
z i m i näkas izlaist (eitas p o z i c i j a s aiz š i e m l l d z s k a n i e m täpat; sk. / ) .

3
Pitfjntijanii lietuviešu vänin Gintaras lntviskoti varianti Gintars u n QinUirs
(litlzigi Gcclimins u n Ccdimins u . c ) .
Picmeram, l a i k r a k s t a Diena korespondente Vijnä ilgu laiku bija
Aušra Radzcvičute (Aušra R a d z e v i č i ū t ė ) . K ä l i e c i n a lietuviešu sieviešu
uzvärdu materials no Latvijas preses i z d e v u m i e m , ne vienmėr
lietuviešu izskanas tiek saglabätas: Kristine Brazauską (Kristina
B r a z a u s k i e n ė ; = Kristina Brazauskiene) D 2 6 . 1 0 . 2 0 0 5 . T o m e r šobrid
trūkst p i e m č r u , l a i b ū t u p a m a t s a p g a l v o t , k a tä i r visparčja t e n d e n c e .
J a u n ä k a j o s , 2 0 0 3 . g. apstiprinätajos valsts lietuviešu v a l o d a s k o m i s i j a s
n o t e i k u m o s fiksčta iespčja s i e v i e t č m a t t e i k t i e s n o tradicionälajäm
izskanäm u n i z v ė l č t i e s g a l o t n i -ė, kas neatkläj juridiško statusu,
p i e m č r a m , vlrieša uzvärds i r Jankauskas (Dimša) - sievietes Jankauske
[Dimšė - n e r a u g o t i e s u z t o , k a g a l o t n e - a i r r a k s t u r l g a a r i sieviešu
p e r s o n v ä r d i e m , uzvärdä tä j ä m a i n a pret -ė) (MPD)]. P a r šadu f o r m ų
izvčli j o p r o j ä m d i s k u t č prese, savukärt valodnieciskajäs publikacijas,
p i e m č r a m , t i e k spriests p a r t o , kä m a i n a s šadu uzvärdu u z s v a r i (plašak
sk. S t u n d ž i a 2 0 1 0 ) . Uzvärdu ar j a u n o g a l o t n i -ė a t v e i d o j u m i
latviešu t ė k š t o s v ė l n a v k o n s t a t č t i .
Loclšanas Tpatnibas. Ja p a r e i z i atvcidota galotne, viegläk
atbilstoši latviešu v a l o d a s l o c l j u m u p a r a d i g m a i lietuviešu Ipašvardus
iesaistlt tekstä. Preses i z d e v u m o s r e i z č m p r o b l e m a s rada latviški
a t v c i d o t i e lietuviešu vlriešu värdi u n uzvärdi, k u r i latviešu valodä
p i e d e r l g i III d e k l i n a c i j a i . P a r to l i e c i n a atškirigs to pasu v a i g r a m a t i s k i
l l d z l g u personvärdu l i e t o j u m s : So organizacijų [Lietuviškos k n y g o s ]
1998. gada nodibinūja izdevčja Lolita Varanavičiene un S a u J u s Žuks
[liet. Saulius Žukas; n o m . ] , arirakstnieks un tulkotūjs Antans G a iĮu s
[liet. Antanas Gailius; n o m . ] ar tūlaika Kultūras ministra S a u į a
Šattčna [liet. Saulius Šaltenis; = Saujus; gen.] atbalstu K 2008/11,
187. U z p e r s o n v ä r d u l o c l š a n u i e t e k m i atstäj a r i n e v i e n ä d ä to a t v e i d e
resp. tie paŠi lietuviešu värdi u n uzvärdi var t i k t l o c l t i atškirlgi, ja
a t v e i d o t i , n e i e v č r o j o t pastavošas l i k u m l b a s , p i e m č r a m , Л. K u b i j a
[gen. n o Kubijs; gen. no Kubijus = Kubijus] pūlini kompromatu
mcklčšanū ir bezeerigi D 2 6 . 1 0 . 2 0 0 5 . ; 1997. gadū parlamenta depulūti
gribčja utnemt deputata mandatu A u d rim [dat. n o Audris; dat. n o
Audrjus = Audrjum] Butkcvičam, kuru Lietuvas tiesa noticsūja par
kukulncmšnnas mčginūjumu D 19.12.2003.
Ja personvärds i r salikts resp. rakstlts ar defisi, saskauä ar
n o t e i k u m i e m lokami a b i tä k o t u p o n e n t i , k a u t g a n praksč s a s t o p a m i
a r i e i t i p i e m č r i : Tradicionälo septito Joza Tu m o - Va i ž g a n t a
[liet. Juozas Tumas-Vaižgantas; = Jozs Tums-Vaižgants - gen. Tuma-
Vaižganta] literäro premijų šogad sanema medike, rakstniece,
Lietuvas Žurnalistu savienibas locekle Fiomena Taunite-Paškoniene
[liet. Filomena Taunytė-Paškonienė; = Filomena] par grämatu Cik
sver d v č s e l e ? Joza Tumo- Va i ž g a n t a literärä premija dibinūta
2002. gada, alzimejot Lietuvas Rakstnieku un žurnalistu savienibas
80.gadadienu K 2 0 0 8 / 1 1 , 187.

Latviešu personvärdi lietuviški

Viriešu värdi un uzvärdi. Lietuviški a t v e i d o j a m o s viriešu
personvärdos v č r o j a m s p r e t č j s process - g a l o t n e -s aizstäjama ar
lietuviško -as: Raimondas Paulas ( R a i m o n d s Pauls) S K 2008 06 26
(tiesa g a n , lietuviški j o p r o j ä m näkas dzirdčt u n laslt Paulsas, kaut
värdä parasti nekjūdas), Aivaras Lembergas (Aivars Lembergs)
S K 2 0 0 6 0 3 0 3 . R e i z č m p i e j a u j a m s g a l o t n i -as m a i n l t pret -is (tä
paša i e m e s l a dčj kä i e p r i e k š a p l ū k o t a j o s l i e t u v i e š u p e r s o n v ä r d o s —
ja tie i r n e l a b s k a n l g i v a i h o m o n l m i e i t a m j č d z i e n a m ) , p i e m č r a m ,
Cirts — Girtis (sal. lietuviešu valodä Ipašlbas värds girtas 'piedzčries').
P r e s e s i z d e v u m o s i r k o n s t a t č t s a b č j a d s ši vardą l i e t o j u m s : Girtas
Valdis Kristovskis (Girts Valdis Kristovskis) L R 2001 01 09, Girtas
Fišeris (Cirts F i š e r s ) Š K 2 0 0 5 0 5 0 6 u n Girtis Kalkis (Cirts K a j k i s )
ŠK 2010 02 05.
G a l o t n e s -is u n -us t i e k saglabätas g a n värdos, g a n uzvärdos
(VLKK 169): Kartis Ulmanis ( K ä r l i s U l m a n i s ) Š K 2 0 1 1 01 0 8 , un
lieläkas grūtibas ar t ä m n e r o d a s ( t a č u latviešu p e r s o n v ä r d o s , a t v e i d o j o t
lietuviški, neparädlsies lietuviešu v a l o d a s g a l o t n e -ys).
V e l v i e n a viriešu värdu u n uzvärdu l i e t u v i š k a s a t v e i d e s I p a t n l b a , -
n e l o k ä m o g a l o t n i - o n e l a t v i s k a s c i l m e s p e r s o n v ä r d o s aizstäj g a l o t n e
-as: Gvido - Gvidas; Stavro - Stavras. K a u t g a n šadi värdi n a v Ipaši
i z p l a t l t i , t o m č r prese izdeväs atrast šada l i e t o j u m a p i e m e n į : Ivas
Kiršblatas (Ivo K i r š b l a t s ) Š N 2 0 0 5 0 5 12. P č c b ū t i b a s iebilstams
n e b ū t u nekas pret šadu a t v e i d i , jo Ipašvards kjūst p a r l o k ä m u . Tas,
k a latviešu valodä lietotas a b e j ä d a s p e r s o n v ä r d u formas - gan ar
l o k ä m o , g a n n e l o k ä m o g a l o t n i , p i e m č r a m , Amis u n Arno ( s a l . Л г и is
Terzens u n Arno Jundze) —, n e k ä d a s g r ū t i b a s n e r a d l s , jo g a l o t n e - i s
a r i lietuviški t i k s a t v e i d o t a täpat, bet - o aizstäta ar -as. M i n e t a n o r m a
 g a n a t t i e c i n ä m a t i k a i u z viriešu u z v ä r d i e m , savukärt sieviešu uzvärdos
jäsaglabä n e l o k ä m ä g a l o t n e ( G i r d e n i s 1 9 9 6 , 8 ) .
S a v u k ä r t uzvärdi, k u r i v e i d o t i n o Tpašibas v ä r d i e m ar n o t e i k t o
g a l o t n i -ais, -ū, p i e m ė r a m , Caklais, Čakla, lietuviški atbilstoši a t v e i d e s
n o t e i k u m i e m rakstämi ar i z s k a n u -ajis, -aja: Čaklajis, Čaklaja (Ibid.,
8 ) . Jäpiebilst, k a j a u n ä k ä s a t v e i d e s t e n d e n c e s i r a t t e i k t i e s n o i z s k a n a s ,
kas j a u t u atpazlt n o t e i k t o g a l o t n i , saglabäjot t i k a i n e n o t e i k t o g a l o t n i .
T a č u tas u n i f i c ė t u atškirlgo t i p u uzvärdus, t ä p e c n e b ū t u p i e j a u j a m s .
Uzvärdu i z s k a n u -inš u n -ina a t v e i d e lietuviški sagädä daudz
grūtlbu. Plašsazinas lldzekjos preclzs atveidojums konstatėjams
samerä r e t i : Marckas Seglinis (Mareks S e g l i n š ) Š K 2 0 0 9 0 8 12,
Solvita Abuoltinia ( S o l v i t a A b o l t i n a ) K l 2 0 1 0 0 3 19, Lyga Zarinia
( L i g a Z a r i i i a ) Š K 2 0 0 6 0 2 0 4 . Š i s uzvärdu i z s k a n a s a t v e i d e s n o r m a
Ipaši u z s v č r t a a r i l č m u m a par a t v e i d i g r o z l j u m o s (VLKK 169), taču
tas n e t r a u c ė l i e t o t kjūdainas f o r m a s : Andris Ozolinš (Andris Ozolinš;
= Uozuolinis) S K 2 0 0 9 0 7 2 2 , Ginta Lapiną ( G i n t a Lapiną; = Lapinio)
ŠK 2006 08 01.
N e m a z ä k n o p i e t n a s p r o b l e m a s sagädä i z s k a n a s -crs a t v e i d e . P a r to
L i e t u v a s prese i r j a u rakstits (sk. G i r d e n i s 2 0 0 7 ) , jo šis j a u t ä j u m s
aktualizejäs laikä, k a d par L a t v i j a s p r e z i d e n t u k j u v a V a l d i s Z a t l e r s .
V i s b i e ž a k L i e t u v a s prese s a s t o p a m ä f o r m a bija Valdis Zatlcras (Valdis
Z a t l e r s ; = Zatlcris) R 2 0 1 1 0 2 11. K a u t g a n e i t i v ä c u c i l m e s uzvärdi
a t v e i d o t i lietuviški p a r e i z i - ar i z s k a n u -eris, p i e m ė r a m , Robertas
Štclmaheris ( R o b e r t s Š t e l m a l i e r s ) Š N 2 0 0 5 0 9 12.
S a v u k ä r t izskanä -cvies, -cvičs latviešu uzvärdos n e r e t i i r päräk
l i e t u v i s k o t a resp. p i e s k a n o t a p i r m s t a m a p l ū k o t a j i e m lietuviešu u z v ä r ­
d i e m ar l l d z l g ä m i z s k a n ä m : Umaras Rimševičius (Ilmärs Rimščvics;
= Rimšcvicas) Š K 2009 05 27.
Latviešu uzvärdos, k u r u b e i g u daja i r -kalns, р ё с a n a l o g i j a s ar
v i e t v f i r d i e m , g a l o t n e -s t i k a aizstäta ar -is: Kristas Lciškalnis (Krists
Leiškalns) Š N 2004 0 7 0 3 , Teodoras Zalkalnis (Teodors Zajkalns)
Š K 2 0 1 1 0 8 13. J a u n ä k a n o r m a ir aizstät ar g a l o t n i -as, piemėram,
Sudrabkalnas (VLKK 169), kas p č c b ū t i b a s i r tuväk avotvalodai
(sal. Kalns - Kalnas), taču šada t i p a uzvärdi n a v Ipaši i z p l a t l t i u n tädu
a t v e i d e s p i e m č r u a n a l i z ė j a m a m a t e r i a l ą nav.
Sieviešu värdi un u z v ä r d i . T o g a l o t t i u -a un -e atveide
lietuviešu valodä nerada nekädas grūtibas, vienlgi jäatceras, ka
šeit spėka i r p r e t č j s process resp. -e jäaizstaj ar lietuviešu g a l o t n i
-ė (VLKK 169): Baiba Paševica ( B a i b a P a š e v i c a ) Š K 2 0 0 9 12 0 9 , Ilzė
Jansone (Ilze Jansone) Š K 2 0 0 8 0 6 2 6 , Lyga Krapanė (Liga Krapäne)
K l 2 0 1 0 0 3 19. T ä p a t ar g a l o t n i -e t i e k darlts vlriešu uzvärdos: Ernestas
Kalvė ( E r n e s t s K a l v e ) Š K 2 0 1 0 0 2 2 5 , Einaras Repšė (Einärs Repše)
Š k r 2 0 0 9 12 0 3 .
Latviešu v a l o d a s V I d e k l i n a c i j a s lietvärdu g a l o t n e -s atbilstošos
uzvärdos (gan sieviešu, g a n v l r i e š u ) , a t v e i d o j o t tos lietuviški, j ä m a i n a
pret g a l o t n i -is: Klints - Klintis. A t v e i d e k o p u m ä n a v sarežglta, t i k a i
p r o b l e m a t i š k a i r vlriešu uzvärdu l o c l š a n a (par to sk. t ä l ä k ) .
Locišanas Ipatnibas. Runäjot par vlriešu uzvärdiem, kuri
cčlušies no sieviešu dzimtes apelativiem (sal. Klints - Klintis),
lietuviešu valodä tos vajadzčtu l o c i t „Klintis- Klinties- Klinčiai-
Klintį, Zuosis - Zuosies — Zuosiui - Zuosį, taču, tä kä tä l o k ä m u s a v u
uzvärdu m u m s g a n d r l z v a i r s n a v , n e b ū t u liela kĮūda, ja tos pärceltu
pirmąja deklinacija u n t e i k t u v a i r a k s t l t u , p i e m č r a m , Klintis - Klinčio,
Zuosis - Zuosio" ( G i r d e n i s 1996, 8).
Patlkami, ka reizčm sastopami pareizi atveidoti u n attieclgi
loclti par problematiškiem uzskatämie uzvärdi ar izskanu -eris:
Šiaulių apskrities latvių bendruomenė turėjo progos susitikti su Lietuvoje
viešėjusiu Latvijos prezidentu Valdžių Z a 11 c r i u [latv. V a l d i s Z a t l e r s ;
Valdis Zatlcris, a k u z . ] Š K 2 0 1 1 0 2 19.
N e r e t i latviešu v a l o d a s p e r s o n v ä r d i e m t i e k p i e m č r o t a s täs pašas
praslbas kä e i t u svešvalodu personvärdiem, kas lietuviešu valodä
parasti l i e t o t i o r i g i n ä l f o r m ä . P i e m č r a m , v i e n a n o n o r m ä m i r rakstlt
lietuviško g a l o t n i a i z apostrofa (LKKN 71; K n i ū k š t a 2001, 523).
T ä m ė g i n a darlt a r i ar latviešu p e r s o n v ä r d i e m : Vos prieš savaitę Latvijoje
pasirodžiusi knyga „Laisvės vardu" su šalies prezidentės Va iros
V y k c's-F r e i b e r g o s [latv. Vairą V l k e - F r o i b e r g a ; = Vairu Vykė-
Freiberga; g e n . Vykės-Frcibcrgos] atvaizdu viršelyje populiarumu
nurungė visus kitus leidinius V 2 0 0 1 0 3 15 (sal. Vairu Vykė-Frcibcrga
Š K 2 0 0 7 11 0 2 ) ; Greta pilies ant kalvelės įkurtas šiuolaikinio latvių
menininko I n d u lio R a n k'o s [latv. I n d u l i s R a n k a ; = Indulis
Ranka; g e n . Rankos] „Liaudies dainų purkas" .. K M 2 0 0 4 / 6 , 4 0 .
P č d č j a laikä b i e ž a k n e k ä a g r ä k näkas saskarties ar o r i g i n ä l r a k s t i b ä
l i e t o t i e m v a i n e l o c l t i e m p e r s o n v ä r d i e m . D i v a i n i , ka v i e n s n o t i e m -
parasti värds - t i e k l o c l t s , bet o t r s - parasti uzvärds - ne: Dirigentas
 iš Rygos U ld is K o k a r s [latv. U l d i s K o k a r s ; = Kokaras] sutiko
fotografuotis bulvare... Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija"
} svečius pasikvietė dirigentų iš Latvijos U ldj K o k a rs [akuz. =
Kokarų] Š K 2 0 0 9 12 10; Honkonge sutikau Marį Martinsons
[latv. M a r i s M a r t i n s o n s ; = Martinsonas; a k u z . Martinsonų], kuris yra
gimęs tais pačiais metais, tų patį mėnesį ir netgi tų pačių dienų! Taigi
pasaulyje yra du M a r i a i Martinsons [= Martinsonai], argi
ne keista? Ž 2 0 0 9 0 5 2 8 , 2 5 ; .. Andrio Mil er s [latv. A n d r i s
M i l l e r s ; = Andris Mileris*, g e n . Milerio] tapybos parodos atidarymas
Š N 2 0 0 8 0 3 1 2 ; . . parodos „AtdžioKlavinš [latv. A l d i s KJavinš;
= Aldis Kliavinis, g e n . Kliavinio] gyvenimas UI d ž i o Briedžio
[latv. U l d i s B r i e d i s ; = Uldis Briedis, gen.] nuotraukose" atidarymas
Š K 2 0 0 8 10 2 4 .
Vel v i e n s kjūdainas loclšanas paraugs - p i e latviešu valodas
nominatlva galotnes pievienota vajadzlgä locljuma lietuviešu
v a l o d a s g a l o t n e (var būt a r i a i z apostrofa), piemčram, Gundarsui
Kalniniai (Gundars Kalninš; = Gundams Kalninis; dat. Gundanti)
Š K 2 0 0 8 0 6 0 9 , Imanto Purinšo ( I m a n t s P u r i n s ; = Imantas Purinis;
g e n . Purinio) F V 2 0 0 4 / 4 , 2 1 , Vladislovo Pattrso (Vladislavs Paurs;
= Vladislovas Pauras; g e n . Paura) Š K 2 0 0 8 0 3 19, Janio Akuraterso
( J ä n i s A k u r a t e r s ; = / « n i s A k n r a f e r i s ; g e n . Akuraterio) Š K 2010 03 05,
K. Barons'ui ( K [ r i š j f m i s ] B a r o n s ; = K[rišjanis]Baronas;dūl. Kįrišjaniui]
Baronui) K M 2004/6, 40.
Jäsaka, ka ar dlvainäm atveides noteikumu modifikäcijäm
näkas sastaptics ari zinätniskajä literatūra, piemčram, pie latviešu
v a l o d a s p e r s o n v ä r d a k o m p o n e n t a — v i e n a s s a l i k t a uzvärda da]as —
originälrakstlbä p i e v i e n o t a lietuviška g e n i t l v a g a l o t n e : Vairos VTkės-
Frcibcrgos (šis p i c m č r s n e m t s n o D a i v a s V a i t k e v i č ū t e s monografijas
Uguns metaforas [ V a i t k e v i č i ū t ė D . Ugnies metaforos. Vilnius, 2001,
24]).
Viens no svarlgäkajiem Ipašvardu atveides gramatiskajiem
a s p e k t i e m i r sieviešu u n viriešu p e r s o n v ä r d u g a l o t n u (ari i z s k a n u )
a t v e i d e , ttz k o baJstlta to precTza lietošana, tostarp ari l o c l š a n a . T i k
r a d n i e c l g u v a l o d u , kädas i r latviešu u n lietuviešu v a l o d a s , m a t e r i a l ą
analize liecina, ka ir viegläk izvčlčties piemčrotako atveides p a n č m i e -

4
Lietuviešu valodai nav raksturigi lidzskami d u b u l t o j i u u i , tfipėc, atveidojot
latviešu personvfirdus, tie netiek dubultoti.
 n u , t o m ö r pastäv iespčja kjūdlties. „ S a m č r a labs r i s i n ä j u m s būtu
l i e t o t p a r a l e l i abas f o r m a s - p č c i z r u n a s a t v e i d o t o u n o r i g i n ä l r a k s t i b a i
atbilstošo" (B u š s 2 0 0 8 , 9 6 ) . P a g a i d ä m Latvijas p r e s č tas n a v parak
i z p l a t l t s p a n č m i e n s , - p a t l k a m s i z n č m u m s i r žurnals Karogs. Savukärt
Lietuva, kaut d o m i n e p e r s o n v ä r d u o r i g i n ä l r a k s t l j u m s , p r e s č näkas
saskarties ar dažadiem a t v e i d e s p a n č m i c n i e m .

L I E T U V I Ų IR L A T V I Ų A S M E N V A R D Ž I Ų P E R T E I K I M O
GRAMATINIAI ASPEKTAI

Santrauka

T y r i m o tikslas - palyginti abiejų baltų kalbų asmenvardžių perteikimo

gramatinius atitikmenis: galūnes, priesagas ir kt., taip pat išnagrinėti, kaip
taisyklėse aprašytų normų laikomasi praktikoje. Straipsnyje, remiantis greti­
namuoju ir aprašomuoju metodais, nagrinėti pavyzdžiai iš jvairių Lietuvos ir
Latvijos spaudos pastarųjų metų leidinių.
Vienas iš svarbiausių tikrinių žodžių perteikimo gramatinių aspektų
yra moterų ir vyrų asmenvardžių galūnių (ir priesagų) perteikimas, tikslus
vartojimas, linksniavimas. Tokių giminingų kalbų, kokios yra latvių ir l i e ­
tuvių kalbos, medžiagos analizė rodo, kad lengva pasirinkti tinkamiausią
perteikimo būdą, bet esama galimybių suklysti. Tinkamas sprendimas būtų
šalia vartoti abi - pagal tarimą originalo kalba perteiktą ir originalo rašybą
atitinkančią - formas. K o l kas Latvijos spaudoje tai nėra labai paplitęs būdas,
m a l o n i išimtis yra žurnalas Karogs. Lietuvoje, nors vyrauja originali asmen­
vardžių rašyba, spaudoje randama skirtingų perteikimo būdų.

LIETUVIEŠU U N LATVIEŠU PERSONVÄRDU ATVEIDES

GRAMATISKIE ASPEKTI

Kopsavilkums

Pčtljuma merkis ir sastatit abu baltu valodu personvärdu savstarpčjas

atveides gramatiškos aspektus - galotmi, izskami u . t m l . atbilsmes, kä ari
aplūkot noteikutnos aprakstito likumsakaribu ievčrošanu praksč. Rakstä,
izmantojot sastatijuma u n aprakstošo m e t o d i , analizčti piemčri no dažadiem
Lietuvas u n Latvijas pėdčja laika preses i z d e v u m i e m .
 Viens no svarlgäkajiem Tpašvardu atveides gramatiskajiem aspektiem ir
sieviešu u n vTriešu personvärdu galotnu (ari izskanu) atveide, u z ko balstlta
to preclza lietošana, tostarp ari loclšana. T i k r a d n i e d g u valodu, kädas ir
latviešu u n lietuviešu valoda, materialą analize liecina, ka salldzinoši ir
viegläk izvčlčties piemčrotako atveides panemienu, tomčr pastäv iespčja
kĮūdities. Samčra labs risinäjums būtu lietot paraleli abas - pčc izrunas
atveidoto u n originälrakstibai atbilstošo - formas. Pagaidäm Latvijas presč
tas nav päräk izplatlts pančmiens, - patlkams iznčmums ir žurnals Karogs.
Savukärt Lietuva, kaut d o m i n e personvärdu originälrakstljums, presč näkas
saskarties ar dažadiem atveides pančmieniem.

GRAMMATICAL ASPECTS OF RENDERING

P E R S O N A L N A M E S IN L I T H U A N I A N A N D L A T V I A N

Summary

T h e article analyses and compares grammatical aspects of the usage

of Lithuanian and Latvian personal names. T h e purpose of this research
is by referring to the theoretical provisions of rendering personal names
of the other language to establish their practical application in both Baltic
languages. T h e material for research was selected from various recent press
publications from both Lithuania and Latvia. T h e research was carried out
by a p p l y i n g comparative and descriptive methods.
O n e of the major aspects of grammar is conveying the endings of personal
names. We separately analysed the principles of rendering Lithuanian and
Latvian surnames having various endings and suffixes into other languages.
C l o s e l y connected to the rendering of endings is the declension of personal
names, i.e. their usage: if the e n d i n g is properly rendered, it is easy to apply
it to the paradigm of declensions in another language.
SOCIOLINGVISTIKA
 V i s u o m e n ė s socialinių pokyčių atspindžiai
latvių kalbos žodynuose

V i s u o m e n ė s s o c i a l i n ė s r a i d o s n u l e m t i p o k y č i a i - tai t i e s i o g i n e
įtaką k a l b a i t u r i n t y s n e k a l b i n i a i ( e k s t r a l i n g v i s t i n i a i ) v e i k s n i a i . K a l ­
b a s k e l b i a m a i n f o r m a c i j a apie v i s u o m e n ė s raidą, t a i g i k a l b a i r v i ­
s u o m e n ė glaudžiai s u s i j u s i o s . A t v i r i a u s i a s , į išorės įtaką j a u t r i a u s i a i
1
reaguojantis yra leksikos posistemis. Leksikoje pirmiausia atsispin­
d i tautos i š g y v e n i m a i i r i s t o r i j o s įvykiai, ji a t s p i n d i v i s u o m e n ė s p r o ­
gresą (arba regresą) i r idėjų kaitą ( K a r a l i ū n a s 1997, 67). N y k s t a
s e n i žodžiai, n u o l a t r a n d a s i naujų, l a b i a u n e i bet k u r i s kitas k a l b o s
reiškinys į tautos i s t o r i j o s raidą r e a g u o j a ž o d ž i o r e i k š m ė . O v i e n a s iš
šaltinių, galinčių s u t e i k t i i n f o r m a c i j o s apie s o c i a l i n e raidą b e i jos p a ­
d a r i n i u s , - ž o d y n a i , k a d a n g i juose f i k s u o j a m a t a m t i k r o l a i k o t a r p i o ,
g y v e n t o j ų s l u o k s n i o ar v e i k l o s srities l e k s i k a . „ L e k s i k o s sudėtis k i n t a
d v i e m k r y p t i m : p i r m a , j i n u o l a t p a s i p i l d o naujais žodžiais, t. y. v y k s t a
l e k s i k o s p a s i p i l d y m o , t u r t ė j i m o procesas; antra, iš v a r t o s e n o s t r a u k i a ­
si p a s e n ę , n e r e i k a l i n g i žodžiai, t. y. v y k s t a žodžių n y k i m o ir m i r i m o
procesas. D ė l šių n e n u t r ū k s t a m ų v y k s m ų l e k s i k o s s u d ė t y j e v i e n u m e ­
t u e g z i s t u o j a d u žodžių s l u o k s n i a i : a k t y v i o j i i r p a s y v i o j i l e k s i k a " ( J a ­
kaitienė 2 0 0 5 , 2 4 9 - 2 5 0 ) . T o d ė l s k i r t i n g u l a i k u išleistuose ž o d y ­
n u o s e , be plačiai v a r t o j a m ų žodžių ( a k t y v i o j i l e k s i k a ) , p r i k l a u s o m a i
n u o leksikografinio l e i d i n i o paskirties ir pobūdžio aptinkama i r visai
n e b e v a r t o j a m ų žodžių ( p a s y v i o j i l e k s i k a ) arba žymiai s u m a ž ė j u s i o a k ­
t y v u m o žodžių. Y p a t i n g a s v a i d m u o t e n k a į vartoseną grįžtantiems
ž o d ž i a m s ( a k t u a l i z u o t a i l e k s i k a i ) (apie a k t u a l i z a c i j o s sąvoką plačiau
2
žr. K v a š i t e 2003 ).
Laikotarpiais, kai sparčiai keičiasi visuomenės gyvenimas,
g r e i č i a u k i n t a i r l e k s i k a . Latvių l e k s i k o l o g e A l i s ė L a u a ( A l i s e L a u a )

1
Siinns Karaliūnas vartoja terminą žodynas, tačiau kaip daugiareikšmė sąvo­
ka šis homonimas nėra tinkamas straipsniui, kai kalbama apie žodynus kaip
leksikografijos šaltinius.
2
Žr. šiame rinkinyje p. 4 8 3 - 4 9 5 .
 išskiria t o k i u s t a r p s n i u s L a t v i j o s i s t o r i j o j e k a i p jaunalatvių i r N a u j o ­
3
sios s r o v ė s j u d ė j i m o l a i k a i , t a r y b i n ė s santvarkos k ū r i m o s i i r įsitvirti­
n i m o laikotarpis ( L a u a 1 9 8 1 , 4 3 ) . V e r t i n a n t pastarojo l a i k o t a r p i o
atžvilgiu, b ū t i n a k r e i p t i d ė m e s į į X X a. p a b a i g o j e L a t v i j o j e įvyku­
sius s o c i a l i n i u s p o k y č i u s , t. y. n e p r i k l a u s o m o s L a t v i j o s R e s p u b l i k o s
a t k ū r i m ą 1990 m . T a i taip pat turėjo įtakos l e k s i k o s r a i d a i . K a l b a m i e ­
ji v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o p o k y č i a i iš dalies a t s i s p i n d i latvių k a l b o s
ž o d y n e Latviešu literäräs valodas värdnlca [Latvių literatūrinės k a l b o s
4
ž o d y n a s ] , k u r i s leistas n u o 1972 i k i 1 9 9 6 m . (8 t o m a i , 10 k n y g ų ) .
Pasirodžiusį pirmąjį šio ž o d y n o t o m ą k a l b i n i n k a i v e r t i n o k a i p n o r ­
m i n į aiškinamąjį d a b a r t i n ė s k a l b o s ž o d y n ą , k u r i o „šiuolaikiškumas
pasireiškia i r m e d ž i a g o s a t r a n k a , i r i n t e r p r e t a c i j a , o n o r m i n i s požiūris
į leksiką atsiskleidžia iš žodžių stilistinės b e i f u n k c i n ė s c h a r a k t e r i s t i ­
kos" ( V e i d e m a n e 1 9 7 3 , 3 - 4 ) . J LLVV pateko leksika, būdinga
l a i k o t a r p i u i n u o X I X a. a š t u n t o j o d e š i m t m e č i o i k i X X a. d e š i m t o j o
d e š i m t m e č i o , t. y. d a u g i a u n e i 100 m e t ų , o ž o d y n o a p i m t i s - m a ž d a u g
8 0 0 0 0 žodžių lizdų ( Z u i c e n a 2000, 123-124). Visuomenės so­
c i a l i n i a m s p o k y č i a m s a t s k l e i s t i p a s i t e l k i a m i įvairūs būdai: p a t e i k t i
iliustracinę m e d ž i a g ą iš a t i t i n k a m ų šaltinių, p a s i r i n k t i tokį aiškinimą,
k a d b ū t ų atskleistas ž o d y n o autorių požiūris į v i e n ą ar kitą žodį ar
net jo v e r t i n i m a s (tai g a l i būti s u b j e k t y v u , j e i g u v i e n o a u t o r i a u s s u d a ­
rytas žodynas, gali atspindėti d i d e s n ė s v i s u o m e n ė s dalies n u o m o n ę ,
t. y. būti o b j e k t y v e s n i s , jei darbas autorių k o l e k t y v o ) .

N o r s s o c i a l i n e i r a i d a i apibūdinti v a r t o j a m o s įvairios k a l b i n ė s p r i e ­
m o n ė s , l a b i a u s i a i šiam t i k s l u i t i n k a o f i c i a l i a i b e n d r a u j a n t vartojami
5
e k o n o m i k o s , teisės, finansų ir g r e t u t i n i ų sričių t e r m i n a i , taip pat s u ­
siję v e i k s m a ž o d ž i a i ar k i t o s k a l b o s d a l y s . T y r i m o o b j e k t u p a s i r i n k t a
latvių k a l b o s ž o d y n e f i k s u o t a l e k s i k a , n o r s esama n u o m o n i ų , kad,
įtraukus t e r m i n i j ą į b e n d r i n ė s k a l b o s leksiką, t a m t i k r a p r a s m e p r a r a n ­
d a m a terminų funkcinė ir kalbinė specifika, vis dėlto nepateisinamas

3
ĮaunalntvitĮ (latv. jaunlatvicši) veiklos pradžia - X I X a. šeštojo dešimtmečio
viduryje. Veikla tęsėsi i k i X X a. pradžios, o Naujosios srovės (latv. Janiui
strūva) mokykla ėmė stipriai reikštis paskutiniaisiais X I X a. metais.
4
Toliau tekste L L V V . Šio ir kitų sutrumpinimų aiškinimus žr. literatūros ir
šaltinių sąraše.
5
Straipsnyje terminais laikomi daiktavardžiai (vientisiniai terminai) ar jų
junginiai su kitomis kalbos dalimis (sudėtiniai terminai).
 ir jų išskyrimas iš v i s u o t i n ė s l e k s i k o s , i r n a g r i n ė j i m a s a t s k i r a i n u o
tam tikros kalbinės sistemos ( Д а n и л e н к о 1 9 7 7 , 7). N a g r i n ė j a ­
m i taip pat m i n ė t ų j ų sričių latvių t e r m i n ų ž o d y n ų d u o m e n y s , o patys
t e r m i n a i pagal f u n k c i o n a v i m o sferą sąlygiškai v a d i n a m i d a l y k i n i a i s
6
t e r m i n a i s . T y r i m o tikslas - išsiaiškinti, k a i p i r k o k i a l e k s i k a ž o d y n u o ­
se a t s p i n d i v i s u o m e n ė s s o c i a l i n i o g y v e n i m o p o k y č i u s .
P a s i r i n k t a s l a i k o t a r p i s y r a pravartus s o c i a l i n ę raidą i l i u s t r u o j a n č i ų
k a l b i n ė s raiškos p r i e m o n i ų s t u d i j o m s , nes X X a. pradžioje pradėta s i s ­
t e m i n g a i k u r t i latvių n o r m i n ę t e r m i n i j ą , taip pat pradėti l e i s t i s t a n d a r ­
t i z u o t o s t e r m i n i j o s ž o d y n a i . 1 9 1 8 m . įkūrus L a t v i j o s R e s p u b l i k ą k i l o
b ū t i n y b ė plėtoti n a c i o n a l i n į m o k s l ą i r kultūrą, todėl 1919 m . Š v i e t i m o
m i n i s t e r i j o s i n i c i a t y v a b u v o įsteigta T e r m i n o l o g i j o s k o m i s i j a , k u r i o s
užduotis - k u r t i i r t v a r k y t i s u v i e n o d i n t ą t e r m i n i j ą . 1921 m . b a l a n d ž i o
m ė n e s į T e r m i n o l o g i j o s k o m i s i j o s v e i k l a n u t r ū k o dėl b i u d ž e t o lėšų s t y ­
7
g i a u s . K o m i s i j o s v e i k l o j e d a l y v a v o i r ž y m ū s latvių k a l b i n i n k a i Janis
E n d z e l y n a s (Janis E n d z e l T n s ) , P e t e r i s Š m i t a s ( P e t e r i s Š m i t s ) , E r n e s ­
tas B l e s ė ( E r n e s t s B i e s e ) , J ė k a b a s D r a v n i e k a s ( J ė k a b s D r a v n i e k s ) . P i r ­
masis m o k s l i n i a i s p a g r i n d a i s p a r e n g t a s latvių k a l b o s t e r m i n ų žodynas
Zinūlniskūs terminologijas vūrdnica [Mokslinės terminijos žodynas]
išleistas 1922 m . i r y r a šios k o m i s i j o s d a r b o rezultatų a p i b e n d r i n i m a s .
Jame s u k a u p t i latvių k a l b o s t e r m i n a i , j ų a t i t i k m e n y s rusų i r v o k i e č i ų
k a l b o m i s , iš v i s o 19 s r i č i ų , tarp jų i r t y r i n ė j i m ų o b j e k t ą a t i t i n k a n t y s
l i a u d i e s ū k i o b e i finansų i r teisės t e r m i n a i . K a l b a m a j a m e ž o d y n e d a l y ­
k i n i a i t e r m i n a i , a t i t i n k a m a i finansų i r ū k i o b e i teisės s k y r i a i , l a i k o m i
g e r i a u s i a i parengtais, jų a p i m t i s taip pat s o l i d i (31 p u s l a p i s iš 162
ž o d y n o puslapių - is v i s o 1346 t e r m i n a i ) ( B 1 i n k e n a 1 9 9 6 , 37).
T a i p i r m a s b e s i f o r m u o j a n č i ą savarankiškos valstybės e k o n o m i n ę i r p o ­
litinę santvarką a t s p i n d i n č i o s s p e c i a l i o s i o s l e k s i k o s r i n k i n y s .
T e r m i n ų ž o d y n u o s e s u n k u rasti n u o r o d ų apie l e k s i k o s a k t y v u m ą
ar pasyvumą, todėl t i k žinant v i s u o m e n ė s r a i d o s a p l i n k y b e s g a l i m a
įvertinti t e r m i n i j o s a k t u a l u m ą ar n e a k t u a l u m ą . L e n g v i a u tai p a d a r y ­
t i a i š k i n a m u o s i u o s e ž o d y n u o s e - iš sąvokos a p i b r ė ž i m o išryškėja t e r -

6
Tai daroma remiantis šioje veiklos srityje vartojamos kalbos funkcinės at­
mainos latviškojo pavadinimo lietiškais stils ir atitinkamai lietiškie termini
vertimu.
7
Terminologijos komisija buvo vėl įkurta 1946 m . , jau prie Latvijos mokslų
akademijos.
 m i n u p a v a d i n t o r e i š k i n i o p r i k l a u s y m a s v i e n a i ar k i t a i e k o n o m i n e i i r
p o l i t i n e i s a n t v a r k a i . T e n k a a p g a i l e s t a u t i , k a d per visą latvių k a l b o s
t e r m i n i j o s n o r m i n i m o istoriją t o k i o t i p o žodynai n e b u v o i t i n p o p u ­
liarūs. T i e s a , t a m t i k r o s p a p i l d o m o s i n f o r m a c i j o s apie požiūrį į įvai­
r i u s reiškinius g a l i m a rasti e n c i k l o p e d i n i o p o b ū d ž i o l e i d i n i u o s e , k u r
atskleidžiamas sąvokos t u r i n y s . L i g šiol p o p u l i a r i a u s i a s latvių k a l b o s
terminų žodynų tipas - dvikalbis (rečiau keliakalbis) verčiamasis
žodynas, k u r i a m e k e i č i a m a a n t r o j i k a l b a . D ė l istoriškai s u s i k l o s č i u ­
sių a p l i n k y b i ų L a t v i j o j e i l g a i d o m i n a v u s i ą v o k i e č i ų kalbą t a r y b i n i a i s
m e t a i s p a k e i t ė rusų k a l b a , o p a s t a r u o j u m e t u populiarėja anglų k a l b a ,
todėl p r a d e d a n t X X a. p a b a i g a dažniausiai leidžiami d v i k a l b i a i latvių
ir anglų k a l b ų dalykinių t e r m i n ų ( k a i p i r d a u g e l i o kitų s r i č i ų ) ž o d y ­
n a i . Latvių k a l b o s d a l y k i n i a i s t e r m i n a i s d o m ė t a s i visais l a i k a i s , tačiau
p a s t a r u o j u m e t u tai v y k s t a y p a č a k t y v i a i , t o d ė l plečiasi šių sričių t e r ­
m i n ų ž o d y n ų l e i d y b a . N u o 1922 m . , k a i b u v o išleistas m o k s l i n ė s t e r ­
8
m i n i j o s ž o d y n a s , pasirodė jau p e r 5 0 dalykinių t e r m i n ų ž o d y n ų - tai
s k i r t i n g o s struktūros, p a s k i r t i e s ( v i e n o s k a l b o s , dvikalbių, trikalbių i r
p a n . v e r č i a m ų j ų i r (arba) a i š k i n a m ų j ų ) t e r m i n ų r i n k i n i a i . Jų d u o m e ­
n y s , y p a č k i t o s k a l b o s e k v i v a l e n t ų p a t e i k i m a s taip pat leidžia d a r y t i
t a m t i k r a s išvadas apie p a k i t u s i a s v i s u o m e n ė s g y v e n i m o sąlygas.
B e v e i k 2 5 m e t u s t r u k ę s didžiausio i r k o l kas r e i k š m i n g i a u s i o b e n ­
d r i n ė s latvių k a l b o s l e k s i k o g r a f i j o s šaltinio, k o k s y r a LLVV, leidimo
l a i k o t a r p i s s a v a i m e l e m i a skirtingą požiūrį į ū k i n i o i r v i s u o m e n i n i o
g y v e n i m o realijas. P a s k u t i n ė s d v i ž o d y n o k n y g o s išėjo j a u p o L a t ­
v i j o s R e s p u b l i k o s n e p r i k l a u s o m y b ė s a t k ū r i m o - a t i t i n k a m a i 1991 i r
1 9 9 6 m . , tačiau t i k p a s k u t i n i a m e t o m e a t s i s p i n d i pasikeitęs požiūris
į d a l y k i n i u s t e r m i n u s ir netgi pakoreguota pažymų sistema. Kalbant
apie LLVV b ū t i n a a t k r e i p t i d ė m e s į , k a d ž o d y n o s u d a r y t o j a i išsamiai
k l a s i f i k u o j a i r ž y m i žodžius - p a g a l p r i k l a u s y m ą t a m t i k r a i v e i k l o s
sričiai ar s t i l i u i . K a d a n g i t y r i m o o b j e k t u p a s i r i n k t i d a l y k i n i a i t e r m i n a i
ar š i o j e srityje v a r t o j a m i kitų k a l b o s dalių žodžiai, p i r m i a u s i a d ė m e s y s
4
k r e i p t i n a s į žodžius, t u r i n č i u s p a ž y m a s fin. - finansų tcrmins 'finansų
t e r m i n a s ' , ekon. - ekonomika ' e k o n o m i k a ' , grūmatv. - grūmatvediba

8
Plačiau apie latvių dalykinių terminų žodynus ir jų bibliografiją
žr. K v a š T t e 1999.
4
Taisyklingai latvių kalba turėtų būti finansų, tačiau forma finansų gana
paplitusi.
 ' b u h a l t e r i j a ' , jur. — jurisprudence ' t e i s ė ' , nes t o k i ų žodžių a i š k i n i m u o ­
se t i e s i o g i a i ar n e t i e s i o g i a i a t s i s p i n d i e k o n o m i n i o i r s o c i a l i n i o g y v e ­
n i m o sąlygotas požiūris j pavadintą realiją, pavyzdžiui: v e i k s m a ž o d i s
bankrotcl ' b a n k r u t u o t i ' „ 1 . ekon. T a p t i n e m o k i a m , n u t r a u k t i m o k ė t i
į s i p a r e i g o j i m u o s e n u m a t y t a s į m o k a s (apie kapitalistinių šalių ūkio
1 0
įmones ir v e r s l i n i n k u s ) " i r t e n pat t e r m i n a s bankrots 'bankrotas'
(2 37); deflūcija ' d e f l i a c i j a ' „ekon. Apyvartoje esančių popierinių p i ­
n i g ų k i e k i o , t a i p pat n e k e i č i a m ų b a n k n o t ų s k a i č i a u s s u m a ž i n i m a s ( k a ­
pitalistinėse v a l s t y b ė s e ) " (2 2 8 9 ) ; dempings ' d e m p i n g a s ' „ekon. Kapi­
talistinėse valstybėse - e k s p o r t a v i m a s už k a i n a s , ž e m e s n e s n e i s a v i k a i ­
n a " (2 3 0 7 ) ; konkurence ' k o n k u r e n c i j a ' „ 2 . ekon. K o v a tarp privačių
p r e k i ų g a m i n t o j ų , tarp atskirų kapitalistų, jų s u s i v i e n i j i m ų ar k a p i ­
talistinių valstybių dėl p a l a n k e s n i ų prekių g a m i n i m o ar r e a l i z a v i m o
sąlygų, dėl didžiausio p e l n o " (4 3 4 0 ) .
Šiame žodyne neretai pasitaiko žodžių, kurie neturi jokios
p a ž y m o s , v i s d ė l t o j i e , be j o k i o s a b e j o n ė s , p r i s k i r t i n i d a l y k i n i a m s t e r ­
m i n a m s , nes ž y m i t a m t i k r a s d a l y k i n i a m b e n d r a v i m u i svarbias sąvo­
kas. T a r p tų n e ž y m ė t ų žodžių p a s i t a i k o i r t o k i ų , k u r i ų aiškinimas
atskleidžia santykį s u s o c i a l i n ė s a p l i n k o s , s a n t v a r k o s p o k y č i a i s . Ž o d y ­
n o r a š y m o m e t u t o k i e žodžiai b u v o p a s y v i o s i o s l e k s i k o s d a l i s , dažnai
būdinga kapitalistinei santvarkai, o atkūrus nepriklausomybę dauge­
lis jų a k t u a l i z u o t i , pavyzdžiui, bezdarbnieks 'bedarbis' „Žmogus, ne­
r a n d a n t i s a p m o k a m o d a r b o (kapitalistinėse v a l s t y b ė s e ) " (2 6 6 - 6 7 ) ;
frakcija „ 2 . Kapitalistinėse valstybėse - v i e n o s p o l i t i n ė s partijos ar k e ­
lių politinių partijų narių o r g a n i z u o t a g r u p ė ( p a r l a m e n t e , s a v i v a l d o s
įstaigose, o r g a n i z a c i j o s e ) savo p a r t i j o s ar partijų p o l i t i k a i į g y v e n d i n ­
t i " (2 5 4 4 ) . [ šią g r u p ę p a t e n k a i r vėl į apyvartą sugrįžusios Latvi­
jos n a c i o n a l i n ė s v a l i u t o s p a v a d i n i m a s lats Matas' „ P i n i g i n i s v i e n e t a s
( b u r ž u a z i n ė j e Latvijoje)", t. y. i k i 1940 m . (4 6 0 9 ) .
Santykis tarp Latvijos v i s u o m e n i n i o g y v e n i m o raidos pokyčių
p e r X X a. paskutinį dešimtmetį i r k a l b i n ė s raiškos aiškiausiai at­
s k l e i d ž i a m a s LLVV vartojant p a ž y m a s neakt. - neaktuūls 'neaktualus',
10
Čia ir toliau pateikiami latvių kalbos žodžių apibrėžimų vertimai į lietuvių
kalbą, kad skaitytojui būtų lengviau suprasti tekstą. Vietos taupymo sume­
timais latvių kalbos originalas nepateikiamas. Viengubose kabutėse - lietu­
viškas žodžio atitikmuo. Nurodomas tomas ir puslapis, žodyno s u t r u m p i n i ­
mas LLVV praleidžiamas.
vest. - včsturisks, attiecas uz agrūkajiem laikiem 'istorinis, būdingas
a n k s t e s n i e m s l a i k a m s ' , novec. - novecojis, novecojošs 'pasenės, sens­
tantis', kap. — attiecas uz kapitalistiško iekärtu, kapitalistiško sabiedribu
'būdingas kapitalistinei santvarkai, kapitalistinei v i s u o m e n e i ' . K a i k u ­
r i e d a l y k i n i a i t e r m i n a i k a l b o s ž o d y n e t u r i keletą r e i k š m i ų i r t i k t a m
t i k r o s iš jų a t s p i n d i s o c i a l i n i u s p o k y č i u s . R a s t a žodžių, k u r i ų s k i r t i n ­
gos r e i k š m ė s p a ž y m ė t o s s k i r t i n g o m i s p a ž y m o m i s : kraįkase 'taupomoji
kasa' „ 1 . ekon. S o c i a l i s t i n ė s e valstybėse - k r e d i t o įstaiga, k u r i k o n c e n ­
t r u o j a g y v e n t o j ų l a i k i n a i l a i s v u s p i n i g u s , a t l i e k a įvairias a t s i s k a i t y m o
operacijas. 2 . ncakt. į m o n ė , k u r i p r i i m a p i n i g i n i o k a p i t a l o indėlius,
jais p r e k i a u j a , taip pat a t l i e k a kitas f i n a n s i n e s operacijas" (4 391);
pcfna ' p e l n a s ' „ 1 . ekon. Ū k i n ė s apskaitos į m o n ė s g r y n o s pajamos, k u ­
rias s u d a r o s k i r t u m a s tarp p r o d u k c i j o s r e a l i z a v i m o k a i n o s i r p r o d u k c i ­
jos s a v i k a i n o s . 2 . kap. P a j a m o s , k u r i a s n u o k a p i t a l o n a u d o j i m o g a u n a
k a p i t a l i s t a s " (7 { 602-603).
LLVV pažyma neakt. t a i k o m a d a l y k i n i a m s t e r m i n a m s , p a v a d i ­
n a n t i e m s e k o n o m i n i o g y v e n i m o p r o c e s u s ar jų p a d a r i n i u s ž y m i n č i a s
sąvokas, pavyzdžiui, izsole 'varžytinės' „ 2 . neakt. Viešas (darbų at­
l i k ė j o teisių) s u t e i k i m a s , k u r i a m e ( t e i s ė ) s u t e i k i a m a t a m , k u r i s a p ­
s i i m a a t l i k t i d a r b u s už ž e m i a u s i ą k a i n ą " (3 6 7 6 ) ; labdariba 'labdara'
„Materiali pagalba nepasiturintiems, rūpinimasis nepasiturinčiais,
f i l a n t r o p i j a " (4 5 5 0 ) ; apelcicija ' a p e l i a c i j a ' „ 2 . B u r ž u a z i n ė j e teiseno-
je - n u o s p r e n d ž i o a p s k u n d i m a s a u k š t e s n e i teisės i n s t a n c i j a i , k u r i t u ­
r i teisę kasacijos tvarka iš e s m ė s svarstyti b y l ą " (1 199); izpūrdošana
'išpardavimas' „ 2 . Praėjusių s e z o n ų prekių p a r d a v i m a s mažesnėmis
k a i n o m i s t a m tikrą laiką; prekių, daiktų pardavimas likviduojant,
p v z . , p r e k y b o s į m o n ę , ū k į " ( 3 6 2 6 ) , taip pat v e i k ė j ų p a v a d i n i m u s p a ­
gal jų v e i k l o s p o b ū d į : icrčdnis 'valdininkas' „Apmokamas (valstybės,
savivaldybės, p r i v a t a u s k a p i t a l o ) įstaigos a d m i n i s t r a c i j o s darbuotojas,
k u r i s a t l i e k a protinį ar t e c h n i n į d a r b ą " (3 3 4 3 ) ; kalpotūjs 'tarnautojas'
„ 3 . Ž m o g u s , d i r b a n t i s a p m o k a m ą darbą buržuazinės santvarkos įstai­
goje; ž m o g u s , k u r i s d i r b a t a r n a u t o j u " (4 108); akcionūrs 'akcininkas'
„ A k c i j ų s a v i n i n k a s " (1 143); nomnieks 'nuomininkas' „Žmogus, k u ­
ris n u o m o j a s i n e k i l n o j a m ą j į t u r t ą " (5 6 1 5 ) . S u pažyma ncakt. LLVV
pateikia ir kai k u r i u o s vertybinių popierių, mokesčių formų pavadi­
n i m u s , pavyzdžiui: dividende 'dividendas' „Akcinės bendrovės pelno
 dalis, k u r i p a d a l i j a m a p a g a l a k c i j a s " (2 3 6 0 ) ; asignäcija 'asignacija'
„ P o p i e r i n i s p i n i g i n i s ž e n k l a s " (1 3 2 5 ) ; akcize ' a k c i z a s ' „ N e t i e s i o g i n i s
m o k e s t i s , k u r i u o kapitalistinėse valstybėse a p d e d a m o s šalyje p a g a m i n ­
tos plataus v a r t o j i m o p r e k ė s i r k u r i s į s k a i č i u o j a m a s į p r e k i ų k a i n ą "
(1 143), taip pat įstaigas: birža ' b i r ž a ' „Įstaiga, p e r k a n t i i r p a r d u o d a n t i
v e r t y b i n i u s p o p i e r i u s , taip pat s u d a r a n t i u r m i n ė s p r e k y b o s sutartis; i r
pastatas, k u r i a m e įsikūrusi ši įstaiga", i r žodžių j u n g i n y s darbą birža
' d a r b o birža' „Įstaiga, k u r i r e g i s t r u o j a b e d a r b i u s i r t a r p i n i n k a u j a tarp
darbininkų i r v e r s l i n i n k ų sudarant d a r b o s u t a r t i s " (2 9 5 ) ; civiltiesa
' c i v i l i n i s t e i s m a s ' „ T e i s m a s , sprendžiantis c i v i l i n e s b y l a s " (2 2 0 8 ) ; ap-
gabaltiesa 'apskrities teismas' „Svarbesnių bylų p i r m o s i o s instancijos
teismas i r s m u l k e s n i ų a n t r o s i o s i n s t a n c i j o s t e i s m a s b u r ž u a z i n ė j e L a t ­
vijoje i r i k i r e v o l i u c i n ė j e R u s i j o j e " (1 2 0 1 ) . D a u g u m a d a l y k i n i ų t e r ­
m i n ų , k u r i e LLVV p a ž y m ė t i k a i p n e a k t u a l ū s , p e r pastarąjį d e š i m t m e t į
sugrįžo į v a r t o s e n ą i r tapo s u d ė t i n e a k t y v i o s i o s l e k s i k o s d a l i m i . Latvių
leksikografų užduotis - j u o s k o d i f i k u o t i i r išleisti naują aiškinamąjį
b e n d r i n ė s k a l b o s žodyną, k u r i o t u r i n y s atitiktų d a b a r t i n ę s o c i a l i n ę i r
e k o n o m i n ę šalies padėtį i r būtų adekvačiai atspindėtas ( Z u i c e n a
1998, 121). Š i u o m e t u tai d a r o m a - r e n g i a m a s d a b a r t i n ė s latvių k a l ­
b o s ž o d y n a s , t i k darbas v y k s t a lėtai.
N o r i n t p a ž y m ė t i ž o d ž i o specifinį ( n e š i u o l a i k i n į ) v a r t o j i m ą , p r i e
dalykinių t e r m i n ų d e d a m a p a ž y m a vest. (vesturisks ' i s t o r i n i s ' ) . Latvių
l e k s i k o l o g i j o j e t o k i e žodžiai dažnai v a d i n a m i i s t o r i z m a i s (latv. histo-
risms) i r t e i g i a m a , k a d jie „labai glaudžiai susiję s u v i s u o m e n ė s i s ­
t o r i j a , s u e k o n o m i n i o i r k u l t ū r i n i o g y v e n i m o r a i d a įvairiose s r i t y s e .
K a i p savo l a i k o realijų v i e n i n t e l i a i p a v a d i n i m a i j i e n e t u r i s i n o n i m ų d a ­
b a r t i n ė j e k a l b o j e , t o d ė l d a l i s y r a tapę i s t o r i j o s t e r m i n a i s , pavyzdžiui,
dzimtbfišana, dzimteilveks, dzimtjaiidis, landtags, cunfte, gildė, rate,
rūtsnams, landesvers. I s t o r i z m a m s p r i s k i r i a m i i r a n k s t e s n i ų laikų a d m i ­
n i s t r a c i n i o s k i r s t y m o p a v a d i n i m a i , p v z . , guberna, aprinkis, pagasts, pa-
gastskola, pagasttiesa, pagastvatdc <...>" ( L a u a 1 9 8 1 , 169). LLVV
i s t o r i z m ų pažymą t u r i n t y s žodžiai s k i r s t y t i n i į d v i k a t e g o r i j a s - a k t u ­
a l i z u o t o j i l e k s i k a i r išlikusi i s t o r i n ė l e k s i k a (žr. taip pat K v a š y t ė
2003a; V i l k a i t ė , K v a š y t ė 2 0 0 6 ) . Pastarajai priklausytų se­
n o v ė s b u i č i a i ir ū k i n i n k a v i m u i b ū d i n g ų realijų p a v a d i n i m a i , n e b e ­
aktualūs i r n e b ū d i n g i k a p i t a l i z m u i , dažniau f e o d a l i z m o l a i k o t a r p i o
sąvokos: guberna 'gubernija' „Pagrindinis administracinis teritorinis
v i e n e t a s p r i e š r e v o l i u c i n ė j e R u s i j o j e n u o X V I I I a., T a r y b ų S ą j u n g o ­
je i k i 1 9 3 0 m . " (3 165); natūrmaksa 'natūrinė a p m o k a ' „Mokėjimas
n a t ū r a " (5 3 3 6 ) ; vagars ' p r i e v a i z d a s ' „ B a u d ž i a u n i n k ų d a r b o p r i ž i ū r ė t o ­
jas, kurį d v a r i n i n k a s p a s k i r d a v o iš valstiečių t a r p o " (8 2 4 1 ) ( l a t v i ų - l i e ­
tuvių k a l b ų ž o d y n e i r g i su p a ž y m a isf. (LLV 1 9 9 5 6 9 0 ) . Latvių l e k s i ­
k o s t y r i n ė t o j a Л . L a u a t e i g i a , k a d i s t o r i z m a i s n e r e i k ė t ų l a i k y t i žodžių,
k u r i e ž y m i m ū s ų d i e n o m i s r e t e s n i u s , bet nesenoje praeityje visiškai
įprastus reiškinius, pavyzdžiui: pastalas ' n a g i n ė s ' , vizes ' v y ž o s ' , orma-
nis ' v e ž i k a s ' , augįotūjs ' l u p i k a u t o j a s ' , baznica ' b a ž n y č i a ' , altäris 'alto­
r i u s ' , bibele ' b i b l i j a ' , rėure/ze'tėve m ū s ų ( m a l d a ) ' , zi'cmsučr/ei'Kalėdos',
taip pat žodžius, ž y m i n č i u s k a p i t a l i s t i n e i s a n t v a r k a i b ū d i n g u s reiški­
n i u s , pavyzdžiui: ūtrupe 'varžytinės', bezdarbs ' n e d a r b a s ' , bezdarbnieks
' b e d a r b i s ' , policists ' p o l i c i n i n k a s ' , vekselis ' v e k s e l i s ' . „Istorizmai y r a
p a s e n u s i ų , n e b e a k t u a l i ų , dažnai i s t o r i j o s d a l i m i tapusių reiškinių p a ­
vadinimai" (L a u a 1981,169).
B e k a i kurių iš LLVV p a ž y m a vest. ž y m ė t ų žodžių dabartinė d a ­
l y k i n ė t e r m i n i j a neišsiverstų, nes jie grįžo į aktyviąją leksiką i r ž y m i
Šiuolaikinio g y v e n i m o reiškinius ar o b j e k t u s , pavyzdžiui, jaunsaim-
nicclba ' n a u j a k u r i o ūkis' „ N e d i d e l i s i n d i v i d u a l u s k a i m o ūkis ( L a t v i j o ­
je), atsiradęs p o 1920 m . b u r ž u a z i n ė s a g r a r i n ė s r e f o r m o s " (4 3 9 - 4 0 )
( p a s t a r u o j u m e t u L a t v i j o s k a i m u o s e taip pat dažnas ū k i n i n k a s y r a
n a u j a k u r y s ) ; v a l d y m o struktūros i r a d m i n i s t r a c i n i a i t e r i t o r i n i a i v i e ­
n e t a i : aprinkis ' a p s k r i t i s ' (LLVV s u pažyma neakt.) „Administracinis
t e r i t o r i n i s v i e n e t a s " (I 2 5 6 ) ; pagasts 'valsčius' „ 2 . A d m i n i s t r a c i n i s
t e r i t o r i n i s v i e n e t a s a p s k r i t y j e ( L a t v i j o j e n u o 1 8 6 6 m . i k i 1949 m . ) "
(6, 1 3 6 - 1 3 7 ) ; dome ' d ū m a ' „ į s t a t y m ų l e i d i m o arba s a v i v a l d o s o r g a ­
nas. Valstybės dūma - įstatymų l e i d i m o organas priešrevoliucinėje
R u s i j o j e ( n u o 1906 i k i 1917 m . ) . Miesto dūma - miesto savivaldos o r ­
ganas ( p r i e š r e v o l i u c i n ė j e R u s i j o j e , b u r ž u a z i n ė j e L a t v i j o j e ) " (2 3 7 7 ) ;
sneima ' s e i m a s ' „ 1 . į s t a t y m ų l e i d i m o valdžios o r g a n a s buržuazinėje
L a t v i j o j e ( n u o 1922 m . i k i 1934 m . ) " ( 7 , 8 5 ) . N u o 1 9 2 2 m . L a t v i ­
jos R e s p u b l i k o s p a r l a m e n t a s b u v o v a d i n a m a s žodžiu Saeima, atkur­
toji n e p r i k l a u s o m a valstybė žodį vėl susigrąžino. Saeima - tai v e i k s ­
m a ž o d ž i o iet ' e i t i ' v e d i n y s . Latvių n a c i o n a l i n ė s p o e z i j o s p r a d i n i n k o ,
1 1
jaunalatvio furio A l u n a n o s u k u r t a s naujadaras sacims 'valstybės t a ­
r y b a , ž e m ė s t a r y b a ' vėliau i m t a s v a r t o t i f o r m a saeima su tam t i k r u

11
Juris Alunanns (Juris Alunäus, 1832-1864).
 r e i k š m ė s praplėtimu ' s u s i r i n k i m a s , s u s i ė j i m a s , p a s i t a r i m a s ' ( L £ V I I
141). K a d šis žodis t i n k a , neprieštaravo i r ž y m u s i s latvių k a l b i n i n k a s
Janis E n d z e l y n a s (Janis E n d z e l l n s ) : „ P r i e saeimos ž o d ž i o m e s iš f o r ­
m a l i o s pusės n e t u r i m e k u r p r i k i b t i " ( E n d z e l l n s 1 9 9 1 , 10). K a d
ž o d i s saeima n e p r i s k i r t i n a s i s t o r i z m a m s , pasisakė i r latvių k a l b i n i n k a s
Janis L o j a (Janis L o j a ) : „Saeimos žodis m ū s ų d i e n o m i s n e l a i k y t i n a s
istorizmu. Tai paliudija, pvz., Latvijos liaudies fronto i n f o r m a c i n i o
b i u l e t e n i o „ A t m o d a " 1989 m . r u g p j ū č i o 21 d . n u m e r y j e išspausdin­
tas L a t v i j o s R e s p u b l i k o s K o n s t i t u c i j o s p r o j e k t a s , k u r s a k o m a , k a d
„aukščiausia v al st y b in ė s valdžios i n s t i t u c i j a y r a s a e i m a " (LEV II
11). T a r p t a u t i n i o t e r m i n o konstitucija latviškas a t i t i k m u o satversme
LLVV n e t u r i j o k i o s p a ž y m o s , n o r s tai t a i p pat iš p i r m o s i o s L a t v i j o s
R e s p u b l i k o s laikų p e r i m t a p o l i t i n i o g y v e n i m o realija: „ 1 . V a l s t y b ė s
p a g r i n d i n i s įstatymas, k o n s t i t u c i j a . Satvcrsmes sapulce 'Steigiamasis
s u s i r i n k i m a s ' — r e n k a m a s atstovų organas, p a r l a m e n t i n ė įstaiga, k u ­
r i o s p a g r i n d i n ė u ž d u o t i s dažniausiai y r a k o n s t i t u c i j o s p a r e n g i m a s " .
Jos turinį atskleidžia i r ž o d ž i o l i z d o i l i u s t r a c i n i s s a k i n y s : „1922. gada
15. februärakopsede.. LatvijasSatversmesSapulcepienemaLatvijasRe-
publikasSatversmi, tas ir, Konstitucijų . . " ' 1 9 2 2 m e t ų v a s a r i o 15 d . b e n ­
d r a m e p o s ė d y j e <...> L a t v i j o s S t e i g i a m a s i s S u s i r i n k i m a s p r i ė m ė L a t ­
12
vijos R e s p u b l i k o s Konstituciją <...>' (7 3 2 1 ) . L L V V p a s k u t i n i a m e
t o m e s u p a ž y m a vest. jau p a t e i k i a m a s kitas, t. y. t a r y b i n ė s s a n t v a r k o s ,
žodis vissavienibas ' v i s a s ą j u n g i n i s ' - „ T o k s , k u r i s a p i m a visą T a r y b ų
S ą j u n g ą " (8 5 4 3 ) , nes a k t u a l u m ą p r a r a d o p a t i sąvoka — n e b e l i k o v a l s ­
t y b ė s ( T a r y b ų S ą j u n g o s ) , n e b ė r a p r a s m ė s k a l b ė t i apie jai b ū d i n g u s
reiškinius. A r t i m i i s t o r i z m a m s y r a žodžiai, t u r i n t y s LLVV p a ž y m ą no­
vec. (novecojis 'pasenęs'). A . Lauos t e i g i m u , leksikografijos praktikoje
p a s e n ę žodžiai p a t e i k i a m i įvairiai: a r c h a i z m a i dažniausiai s u p a ž y m a
novec, o i s t o r i z m a i s u p a ž y m a vest. arba v i s a i be p a ž y m o s ( L a u a
1 9 8 1 , 171). T a i s atvejais, k a i b ū n a s u n k u a t s k i r t i a r c h a i z m u s i r i s t o r i z ­
m u s , latvių k a l b o j e v a r t o j a m a s b e n d r e s n i s t e r m i n a s vecvūrdi (Ibid.,
170). S u p a ž y m a novec b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n e a p t i k t a i r keletas
dalykinių t e r m i n ų , aktualizuotų p a s t a r u o j u m e t u , pavyzdžiui, lūgum-
raksts- „ P a r e i š k i m a s " (4 7 4 9 ) ( p l g . /rakstisks/ lūgums, lūgumruksts
(ELDO 2 2 0 ) ; sūtnicciba ' p a s i u n t i n y b ė ' „ A m b a s a d a ; taip pat d i p l o m a ­
tinė misija" ( 7 291). 2

12
Sakinys iš žurnalo Zvuigznc [Žvaigždė], 1978, 10.
 P a ž y m a kap. taip pat a p t i n k a m a LLVV (beje, ji n e b e v a r t o j a m a
p a s k u t i n i a m e LLVV t o m e ) , ja p a ž y m ė t a n e m a ž a i d a l y k i n i ų t e r m i n ų ,
p a s t a r u o j u m e t u įgavusių a k t u a l i z u o t o s l e k s i k o s statusą ar perėjusių į
aktyviąją leksiką. K a p i t a l i s t i n e i ū k i n i n k a v i m o f o r m a i LLVV priskirti
t o k i e t e r m i n a i k a i p komersants ' k o m e r s a n t a s ' „ Ž m o g u s , k u r i s užsii­
m a d i d e l i o m a s t o privačia p r e k y b a " (4 3 1 3 ) ; kontrolpakete 'kontroli­
n i s paketas' „ A k c i j ų v i s u m a , užtikrinanti jų s a v i n i n k u i l e m i a m ą įtaką
a k c i n ė s b e n d r o v ė s v e i k l o j e " (4 3 5 4 ) ; monopolcena 'monopolinė kai­
n a ' „ S p e c i a l i r i n k o s k a i n a , k u r i dažniausiai b ū n a a u k š t e s n ė už p r e k ė s
v e r t ę i r užtikrina m o n o p o l i u i a n t p e l n į " (5 2 6 5 ) ; kurtūža 'kurtažas'
„ A t l y g i s m a k l e r i u i už t a r p i n i n k a v i m ą p e r s a n d o r į " (4 5 1 0 ) ; koncerns
'koncernas' „Monopolistinis s u s i v i e n i j i m a s , kurį sudaro daugelis
p r e k y b o s ar p r a m o n ė s į m o n i ų , t u r i n č i ų b e n d r ą finansinį v a l d y m ą
ir dažniausiai pavaldžių finansinių m a g n a t ų g r u p e i " (4 3 3 0 ) . P a s t a ­
r u o j u m e t u d a u g u m a s t o k i ų žodžių p a t e n k a į aktyviąją l e k s i k ą i r
f i k s u o j a m a įvairiuose t e r m i n ų ž o d y n u o s e ; komersants (ELDO 179)
(aiškinamajame e k o n o m i k o s terminų žodyne su n u o r o d a į tirgotäjs
' p r e k e i v i s ' (ESV 2 2 8 ; 5 0 4 ) ; kontrolpakete (ESV 239; 20); monopolce­
na (ESV 3 0 7 ) ; koncerns (ELDO 183; ESV 2 3 3 ) ; kurtaŽa (ELDO 201).
A i š k i n a m a j a m e ž o d y n e ESV m i n ė t a s s k o l i n y s iš p r a n c ū z ų k a l b o s p a ­
t e i k i a m a s s u n u o r o d a į s u d ė t i n į t e r m i n ą komisijas atlTdziba ' k o m i s i n i s
a t l y g i n i m a s ' (ESV 2 5 6 ; 2 2 8 ) . R e i k i a pripažinti, k a d tai n ė r a visiškai
naujas t e r m i n a s - n o r m i n ė s t e r m i n i j o s k ū r i m o p r a d i n i a m e etape šalia
t e r m i n o kurtaža m i n ė t a s i r s i n o n i m a s maklera atlidziba ' m a k l e r i o a t l y ­
g i n i m a s ' (ZTV 15), t a i g i i r n u o r o d a iš e s m ė s l i k o ta p a t i .
K a l b a n t apie s o c i a l i n i ų p o k y č i ų atspindžius ž o d y n u o s e , būtina
išskirti d a r v i e n ą l e k s i k o s s l u o k s n į - iš anglų k a l b o s a t ė j u s i u s d a l y k i ­
n i u s t e r m i n u s . S v a r b u išsiaiškinti i r požiūrį į j u o s p e r pasirinktą l a i k o ­
13
tarpį, t. у. X X a. K a i k u r i o s a n g l y b ė s taip pat f i k s u o t o s l e k s i k o g r a ­
fijos šaltiniuose - i r t e r m i n ų , i r b e n d r i n ė s latvių k a l b o s ž o d y n u o s e .
S i s k o l i n t i n ė l e k s i k o s d a l i s y r a s u l a u k u s i d i d e l i o latvių k a l b i n i n k ų s u ­
sidomėjimo ( B a l d u n č i k s 1989; S k u j i n a 1993; Z a u b e r -
g a 2 0 0 1 ; V e i s b e r g s 2 0 0 1 i r k t . ) , angliškos k i l m ė s s k o l i n i a i l a t ­
vių k a l b o j e n a g r i n ė t i i r k a l b o s kultūros a s p e k t u ( K v a š y t ė 1996a;

13
Latvių kalbininkai nesutaria dėl paties termino - latvių kalboje k o n k u r u o ­
ja dvi formos: unglicisms (В a I d u n č i k s 1989) ir anglistus (S k u j i Ų a
1993a). A p i e atitinkamus terminus lietuvių kalba žr. KTŽ 1990.
 1 4
2 0 0 4 b ; K v a š 11 e 1997 i r k t . ) . A n g l y b ė s į latvių kalbą p a t e k o s k i r ­
t i n g u m e t u i r dėl skirtingų priežasčių, todėl jų v e r t i n i m a s n e g a l i būti
v i e n a r e i k š m i s . J e i g u t e r m i n a s p a s i s k o l i n t a s tuščiai v i e t a i n o m i n a c i j o s
s i s t e m o j e užpildyti, tai visiškai n o r m a l u s reiškinys. V i s a i kas k i t a , jei
a n g l y b ė išstumia jau csantj i r v i s u s r e i k a l a v i m u s atitinkantį latvišką ar
latvių k a l b o j e jau paplitusį žodį. K a d a n g i r i n k o s e k o n o m i k o s s ą l y g o ­
m i s i r plėtojant verslą anglų k a l b a įgauna v i s d i d e s n ę v e r t ę , visiškai
s u p r a n t a m a , kodėl b ū t e n t iš anglų k a l b o s d a u g i a u s i a s k o l i n a m a s i d a ­
lykinių t e r m i n ų . A n g l i š k u s s k o l i n i u s latvių k a l b o j e t y r i n ė j ę s Juris
B a l d u n č i k a s (Juris B a l d u n č i k s ) pripažįsta, k a d neretai a n g l y b ė s s u v o ­
k i a m o s k a i p t a r p t a u t i n ė l e k s i k a , todėl p e r d a u g n e s i p r i e š i n a m a jų p a t e ­
k i m u i t i e k į b e n d r i n ę kalbą a p s k r i t a i , t i e k į profesinę leksiką. B ū t e n t
jų p r i k l a u s y m a s i n t e r n a c i o n a l i n e i i r d a u g e l y j e kalbų p a p l i t u s i a i l e k s i ­
k a i y r a v i e n a s iš p a g r i n d i n i ų skolinimosi motyvų (Baldunčiks
1 9 8 9 , 11). D a b a r t i n ė j e latvių k a l b o j e d a u g e l i s angliškos k i l m ė s d a ­
lykinių t e r m i n ų k e i č i a m i latviškais a t i t i k m e n i m i s , pavyzdžiui, hol­
dings ( a n g l . holding) - kontrolakciju turčšana (ELDO 669) (vartoja­
m a s i r sudėtinis t e r m i n a s holdingsabiedriba - kontrolakciju sabiedriba
(ELDO 173); tenders ( a n g l . tender) - piedūvūjums 'pasiūlymas'
(ELDO 6 5 0 ; ESV 493); barters ( a n g l . barter) - [prečjmainas darijums
'prekių m a i n ų s a n d o r i s ' (ELDO 6 2 4 ; ES V 6 5 - jau v i e n a ž o d i s t e r m i ­
nas prečmaina), supermarkets ( a n g l . supermarket) - lieltirgotava 'stam­
b i p r e k y v i e t ė ' ( £ S V 4 8 0 ; 2 6 9 ) ( p l g . LLVV a n a l o g i š k u s d a r i n i u s liel­
tirdznieciba ' s t a m b i p r e k y b a ' i r lieltirgotūjs 'stambus prekybininkas'
su pažyma kap. (4 6 7 9 ) . P a s i t a i k o atvejų, k a i v i e n a m e ar k e l i u o s e
ž o d y n u o s e p a t e i k i a m i n o r m i n i a i t e r m i n a i ( a n g l y b ė su n u o r o d a į t a i ­
s y k l i n g ą t e r m i n ą ) , o k i t u o s e - p r a k t i k o j e p a p l i t u s i o s , tačiau neteik­
t i n o s a n g l y b ė s : charter- kravas ligums ' k r o v i n i o sutartis' ( E S V 9 5 ;
2 4 8 ) i r carters (ETVU 17); business - uznčmčjdarbibu 'verslininkystė'
( E S V 7 5 ; 5 1 7 ) ; businessman - uznčmčjs ' v e r s l i n i n k a s ' (ESV 75; 518)
i r bizness, biznesmenis (BTV 36; ETVU 14); leasing - izpirkuma noma
' i š p e r k a m o j i n u o m a ' (ELDO 5 3 0 ; ESV 275; 2 0 1 d ū r i n y s izpirkumno-
ma) i r lizings (BTV 113; ETVU 5 1 ) ; marketing - tirgziniba; tirgvediba
' r i n k o t y r a ; r i n k o d a r a ' (ELDO 5 3 3 ; ESV 289; 508; 510) ir marketings
(BTV 130; ETVU 5 4 ) . K a i kurių angliškos k i l m ė s dalykinių terminų
p a t e i k i m a s ž o d y n u o s e t u r i t a m tikrą istoriją, pavyzdžiui, klirings'k\i-

14
Žr. šiame rinkinyje p. 3 2 9 - 3 4 7 .
r i n g a s ' „ a t s i s k a i t y m ų (valstybės vidinių ar tarptautinių atsiskaitymų)
s i s t e m a n e n a u d o j a n t g r y n ų j ų pinigų, k u r i r e m i a s i s u i n t e r e s u o t ų p u ­
sių p r e t e n z i j ų i r į s i p a r e i g o j i m ų t a r p u s a v i o u ž s k a i t y m u be g r y n ų j ų p i ­
n i g ų " (ETSV 1 0 4 - 1 0 5 ) . J. B a l d u n č i k o d u o m e n i m i s , p i r m ą kartą šis
t e r m i n a s fiksuotas 1 9 3 3 m . , o latvių k a l b o j e f o r m a kllrings (arba jos
variantas klirings) v a r t o j a m i n u o 1958 m . 1 9 7 5 m . e k o n o m i k o s t e r ­
m i n ų ž o d y n e dar b u v o klirings (taip pat banku klirings) (ET 379).
S i f o r m a išlieka i r k a i k u r i u o s e p a l y g i n t i n a u j e s n i u o s e t e r m i n o g r a ­
fijos š a l t i n i u o s e (ETVU 4 2 ) , taip pat fiksuotas latvių k a l b o s ž o d y n e
(4 2 6 8 ) . V i s d ė l t o n a u j a u s i u o s e t e r m i n ų r i n k i n i u o s e š i l d o m a šį t e r ­
m i n ą k e i s t i s u d ė t i n i u dvižodžiu t e r m i n u mijieskaita norėkini 'tarpusa­
v i o u ž s k a i t y m u a t s i s k a i t y m a i ' (ELDO 519; E S V 222; 302). D a l y k i n i s
t e r m i n a s brokeris ( a n g l . broker) (BTV 34; ETVU 15) p l i n t a dėl anglų
k a l b o s įtakos, n o r s ši sąvoka latvių k a l b o j e t u r ė j o s e n e s n į p a v a d i ­
n i m ą - s k o l i n į iš v o k i e č i ų k a l b o s makleris ( v o k . Makler). Terminas
mäklers latvių k a l b o j e fiksuotas jau G e o r g o M a n c e l i o ( G e o r g s M a n c e -
lis) 1 7 8 9 m . ž o d y n e , o 1935 m . p r e k y b o s t e r m i n ų ž o d y n e pateiktas
v o k i e č i ų k a l b o s t e r m i n o Broker a t i t i k m u o mäklers, taip pat Makler -
mäklers, starpnieks ' t a r p i n i n k a s ' (VLTT 9; 2 2 ) . Š i s žodis su p a ž y m a
kap. p a t e i k i a m a s i r LLVV- ' p r e k y b o s ir biržos sandorių tarpininkas'
(5 6 0 ) . N e g a l i padėti apsispręsti i r kitų k a l b ų pavyzdžiai, nes jie įvai­
r u o j a - p l g . a n g l . broker, v o k . Makler, prane, courtier, agent, г. брокер
( E S V 469). N a u j a u s i a m e žodyne ir anglų, ir vokiečių kalbos s k o l i n i u i
s i ū l o m a s latviškas pakaitas starpnieks ' t a r p i n i n k a s ' (ES V 8 0 ; 2 8 4 ) . T e r ­
m i n a s sponsors ( a n g l . sponsor) fiksuotas i r t e r m i n ų žodynuose, ir
bendrinės kalbos žodyne - „Organizacija, įmonė, asmuo, materialiai
s k a t i n a n t y s ( k o k į r e n g i n į ) " ( 7 , 133). ELDO terminų žodyne pateikti
s i n o n i m i Š k i a t i t i k m e n y s pabalstitūjs, labdevis (ELDO 636), o kituose
šaltiniuose s u n u o r o d a sponsors sk. finansiniais pabalstitūjs ( E S V 467;
154). K a l b o s p r a k t i k a r o d o , k a d dažniau p a s i r e n k a m a s pakaitas - tos
pačios šaknies, tik kito priešdėlio veiksmažodžio priesaginis vedinys
atbalstitūjs ' r ė m ė j a s ' . B ū t i n a p a m i n ė t i , k a d lietuvių k a l b i n i n k a i taip
pat m a t o k a i kurių n e p a g e i d a u j a m ų a n g l y b i ų , tarp jų i r dalykinių
t e r m i n ų , s k v e r b i m ą s i į lietuvių kalbą i r siūlo j i e m s p a k a i t u s (VKNS).
X X a. p a b a i g o j e sustiprėjęs j u d ė j i m a s dėl L a t v i j o s į s t o j i m o į p a s a u l i ­
nes p r e k y b o s , v e r s l o plėtros o r g a n i z a c i j a s , taip pat jos t a p i m a s E u r o -
p o s S ą j u n g o s n a r e a t s i l i e p i a i r ateityje atsilieps k a l b a i — anglų k a l b o s
įtaka v i s stiprės. N o r i n t supažindinti šalies v i s u o m e n ę s u įvairiais t o ­
kių organizacijų d o k u m e n t a i s , juos r e i k i a v e r s t i į latvių kalbą, o tai
įpareigoja i r v e r t ė j u s , i r t e r m i n o l o g u s rūpintis latvių n a c i o n a l i n e t e r ­
minija ( Z a u b e r g a 2001; V e i s b e r g s 2001).
D a l i s latvių k a l b o s l e k s i k o s , l i g šiol b u v u s i aktyviąja jos d a l i m i ,
sulaukė p r i e š i n g o l i k i m o — p a s t a r u o j u m e t u į pasyviąją leksiką p e r e i ­
n a t a r y b i n ė s santvarkos l a i k o t a r p i u , k a i L a t v i j a b u v o v i e n a iš 15 T a ­
r y b ų S o c i a l i s t i n i ų R e s p u b l i k ų S ą j u n g o s respublikų ( n u o 1940 m . i k i
1990 m . ) , v a r t o t i d a l y k i n i a i t e r m i n a i (arba k e i č i a m i jų a p i b r ė ž i m a i ) .
T u o m e t u d i e g t a s o c i a l i s t i n ė ū k i o s i s t e m a k a i p visiška p r i e š i n g y b ė k i ­
t u r pasaulyje g y v a v u s i a i k a p i t a l i s t i n e i s i s t e m a i r e i k a l a v o naujų žodžių
s ą v o k o m s i r r e i š k i n i a m s įvardyti. T o k i u s ū k i n i n k a v i m o b ū d ų s k i r t u ­
m u s a t s p i n d i , pavyzdžiui, Ekonomikas terminu skaidrojošū vūrdnica
( E k o n o m i k o s t e r m i n ų aiškinamasis ž o d y n a s ) . T a i iš rusų k a l b o s v e r s ­
tas m o k y k l i n i s žodynas, k u r g r e t a t e r m i n o a i š k i n i m o p a t e i k i a m i i r
p a p i l d o m i d u o m e n y s apie pavadinamą reiškinį. A i š k i n i m a s atskleidžia
ryšį su k a p i t a l i s t i n e ar s o c i a l i s t i n e ū k i n i n k a v i m o f o r m o m i s , net p a t e i ­
k i a t i k s l i a s n u o r o d a s . K a r t a i s tai m a t y t i iš t e r m i n o ž o d i n ė s s t r u k t ū r o s ,
pavyzdžiui, p r i e š i n g y b ę r o d a n t y s s a n d a i : daiktavardžiai socialisms 'so­
c i a l i z m a s ' i r a t i t i n k a m i jo l i n k s n i a i sociūlisma (kilm.) / sociūlismū
( v i e t . ) , komunisms ' k o m u n i z m a s ' i r kapitūlisms 'kapitalizmas' / ka-
pitūlismū ( v i e t . ) a r b a būdvardžiai sociūlistisks, komunistisks ir kapitūlis-
tisks: sociūlisma ekonomikas pamatlikums 'socializmo ekonomikos pa­
1 5
g r i n d i n i s d ė s n i s ' (ETSV 2 6 3 ) ; attistita sociūlistiska sabiedriba 'brandi
socialistinė v i s u o m e n ė ' ( 2 0 ) ; sociūlistiska sacensiba 'socialistinis lenk­
t y n i a v i m a s ' ( 2 6 7 ) ; darbą alga sociūlismū 'atlyginimas s o c i a l i z m e ' (35);
komunisma materiali tchniskū būze ' k o m u n i z m o m a t e r i a l i n ė techninė
b a z ė ' ( 1 1 2 ) ; komunistiška darbą skola ' k o m u n i s t i n i o d a r b o m o k y k l a '
( 1 1 4 ) ; darbą alga kapitūlismū 'atlyginimas kapitalizme'(33); kapitūlis-
ma vispūrčjū krize ' v i s u o t i n ė k a p i t a l i z m o k r i z ė ' ( 1 0 1 ) ; kapitalistiškais
valsts ipašums ' k a p i t a l i s t i n i s v a l s t y b i n i s turtas' ( 1 0 3 ) . P r i k l a u s y m ą t u o
m e t u g y v a v u s i a i s a n t v a r k a i r o d o ir k i t i d ė m e n y s , a p t i n k a m i v i e n t i s i ­
n i a i t e r m i n a i ar sudėtinių t e r m i n ų s a n d a i : kolhozs ' k o l ū k i s ' ( 1 0 7 ) ; pa-
domju saimnieciba ' t a r y b i n i s ūkis' ( 1 6 4 ) - b e n d r i n ė j e k a l b o j e ši ž e m ė s

15
Tolinu pateikiami pavyzdžiai iš to paties žodyno, todėl nurodyti tik pusla­
piai.
 ū k i n i n k a v i m o f o r m a v a d i n a m a i r s k o l i n i u iš rusų k a l b o s s o u / ? o z s ' s o v -
7
h o z a s ' ( 2 7 7 ) ( p l g - m s ų совхоз — советское хозяйство). Bejc, sinoni-
miškai šie t e r m i n a i p a t e i k i a m i i r p o l i t i n ė s e k o n o m i k o s ž o d y n e (PET
4 7 ) . T a r p dalykinių t e r m i n ų p a p l i t u s i o s s a n t r u m p o s (jų r e i k š m ę at­
s k l e i s t i g a l i padėti latvių k a l b o s s a n t r u m p ų ž o d y n a s ) PSKP (Padomju
Savienibas Komunistiška Partija 'Tarybų Sąjungos Komunistų Partija')
ir PSRS (Padomju Sociūlistisko Republiku Savieniba 'Tarybų Socialisti­
nių R e s p u b l i k ų S ą j u n g a ' ) ( B a n k a v s 1994, 5 8 ) : P S K P a g r ä r ä p o l i t i ­
ka ' T S K P a g r a r i n ė p o l i t i k a ' ( 1 8 8 ) ; PSKP ekonomiška strategija 'TSKP
ekonominė strategija' ( 1 9 1 ) , PSRS ekonomiškas sistemas pamats
' T S R S e k o n o m i n ė s s i s t e m o s p a g r i n d a s ' ( 1 9 3 ) , PSRS tautas saim­
nieciba ' T S R S l i a u d i e s ūkis' ( 2 0 5 ) . T o k i e t e r m i n a i a p t i n k a m i i r k i t u o ­
se ž o d y n u o s e , pavyzdžiui, p e n k i ų kalbų p o l i t i n ė s e k o n o m i k o s ž o d y ­
ne: soeiälistiskäs uzkrūšanas likums 'socialistinio k a u p i m o įstatymas'
(PET 6 3 ) , PSRS galvcnais ekonomiškais uzdevums ' T S R S pagrindinis
e k o n o m i k o s uždavinys' (PET 5 4 ) , pasaulės kapitalistiškus saimniecibas
sistema ' p a s a u l i o k a p i t a l i s t i n i o ū k i o s i s t e m a ' (PET 47). Minėtame
ETSV žodyne yra ir nemažai kapitalistinį ū k i n i n k a v i m ą apibūdi­
nančių t e r m i n ų : kapitäls ' k a p i t a l a s ' ( 1 0 3 - 1 0 4 ) , infläcija 'infliacija'
( 9 1 - 9 2 ) , dividende ' d i v i d e n d a s ' ( 6 5 - 6 6 ) , birža (29), investicija 'investi­
c i j a ' ( 9 4 ) , dempings ' d e m p i n g a s ' ( 6 4 - 6 5 ) , rentabilitūte 'rentabilumas'
( 2 3 2 - 2 3 3 ) , vekselis ( 3 0 4 ) , deflūcija'defliacija'(61). Šiuolaikinėje daly­
k i n ė j e t e r m i n i j o j e v i s i m i n ė t i t e r m i n a i y r a tapę aktualiąja l e k s i k a i r
plačiai v a r t o j a m i . N a u j a u s i u o s e t e r m i n ų ž o d y n u o s e šie t e r m i n a i f u n k ­
cionuoja ir kaip sudėtinių terminų dėmenys, p l g . l a t v i ų - a n g l ų - v o -
k i e č i ų - r u s ų kalbų ž o d y n e Ekonomikas, lietvcdibas un darbą organizaci­
jas termini ( E k o n o m i k o s , raštvedybos i r d a r b o o r g a n i z a v i m o t e r m i ­
n a i ) : banku investicijas ' b a n k ų i n v e s t i c i j o s ' (ELDO 1 4 4 ) , iemaksäto pa­
jų dividende 'įmokėtų dalių d i v i d e n d a s ' ( 9 5 ) , noprotestčts vekselis
'užprotestuotas vekselis' (439) ir pan. K a i k u r i o s minėtos sąvokos
a i š k i n a m o s t e r m i n ų ž o d y n e Ekonomikas skaidrojošū vūrdnica latviški,
angliški, vūeiski, franciski, krieviski (Latvių, anglų, vokiečių, prancūzų,
rusų kalbų a i š k i n a m a s i s e k o n o m i k o s ž o d y n a s ) , jau nebepabrėžiant
ryšio s u k a p i t a l i s t i n e v i s u o m e n e : investicijas ' i n v e s t i c i j o s ' (ESV 193)
(beje, su n u o r o d a į latvišką a t i t i k m e n į kapitūlieguldijumi 'kapitaliniai
į d ė j i u i a i ' ) „lėšų p a n a u d o j i m a s m a t e r i a l i o s i o m s i r n e m a t e r i a l i o s i o m s
v e r t y b ė m s įsigyti, e k o n o m i n e i ar s o c i a l i n e i n a u d a i g a u t i " ( E S V 2 1 3 ) .
P l g . investicija „kapitalo i l g a l a i k i s į d ė j i m a s į a t i t i n k a m o s valstybės ar
k u r i o s n o r s užsienio valstybės į m o n ę ( p r a m o n ė s , ž e m ė s ū k i o , t r a n s ­
p o r t o , p r e k y b o s , b a n k ų ) p e l n u i g a u t i " (ETSV 9 4 ) . Iš p i r m o žvilgsnio
š i a m e a p i b r ė ž i m e nėra sąsajos s u k a p i t a l i s t i n e s i s t e m a , tačiau r e i k i a
p r i s i m i n t i , k a d t e r m i n ą kapitūls, k u r i s y r a šio a i š k i n i m o s u d ė t i n ė d a ­
lis, ETSV ž o d y n a s aiškina t a i p : „vertė, d u o d a n t i k a p i t a l o s a v i n i n k u i
pajamų (pridėtinės vertės), eksploatuojant samdytus darbininkus
<...> kapitalas y r a n e daiktas ar daiktų v i s u m a , o e k o n o m i n i s , g a m y ­
b i n i s s a n t y k i s tarp kapitalistų klasės i r s a m d o m ų d a r b i n i n k ų k l a s ė s "
(ETSV 1 0 3 - 1 0 4 ) , t a i g i g a l i m a d a r y t i išvadą, k a d t e r m i n a s investicija
taip pat gali būti p r i s k i r i a m a s k a p i t a l i z m o e k o n o m i k a i . T a i p pat t e r m i ­
n o dividende aiškinimas „ p a j a m o s už akciją, g a u n a m o s iš a k c i n ė s b e n ­
drovės p e l n o . D i v i d e n d a s dažniausiai i š m o k a m a s p i n i g a i s . T a p a j a m ų
dalis, kurią g a u n a d a r b i n i n k a i už savo akcijas, y r a m e n k a . P a j a m ų
didžiąją dalį g a u n a s t a m b ū s k a p i t a l i s t a i - p a g r i n d i n ė s a k c i j ų m a s ė s
s a v i n i n k a i " (ETSV 6 5 - 6 6 ) atskleidžia ryšį s u k a p i t a l i s t i n i u ū k i n i n k a ­
v i m u . K a i kurie terminai vartojami ir kapitalizmo, ir socializmo eko­
n o m i k o j e , tačiau j ų s a m p r a t a s k i r t i n g a , t o d ė l ž o d y n o a u t o r i a i d i f e r e n ­
cijuoja šias r e i k š m e s v i e n a m e termino l i z d e , pavyzdžiui, kredits
„Vertės j u d ė j i m o s p e c i a l i f o r m a , k a i v y k s t a prekių p a r d a v i m a s p a i l g i ­
n a n t m o k ė j i m o t e r m i n u s arba pinigų s k o l i n i m a s t a m t i k r a m l a i k u i .
Kapitalistinėje visuomenėje kreditas yra s k o l i n t o kapitalo judėjimo
f o r m a ; t a i reiškia, k a d v i e n a s k a p i t a l i s t a s p e r d u o d a savo kapitalą k i t a m
k a p i t a l i s t u i s u sąlyga, k a d p a s k o l a b u s grąžinta n u m a t y t u l a i k u , taip
pat s u m o k ė t i p r o c e n t a i už ją <...>. S o c i a l i s t i n ė j e v i s u o m e n ė j e k r e d i ­
tas reiškia t o k i u s e k o n o m i n i u s s a n t y k i u s , k a i valstybė, p a s i n a u d o d a ­
m a savo k r e d i t a v i m o s i s t e m a ( b a n k a i s , t a u p o m o s i o m i s k a s o m i s ) , v y k ­
d o valstybinių i r k o o p e r a t i n i ų į m o n i ų , o r g a n i z a c i j ų i r g y v e n t o j ų l a i k i ­
n a i laisvų lėšų m o b i l i z a v i m ą <...>" (ETSV 115-116). Aiškinamaja­
m e e k o n o m i k o s t e r m i n ų ž o d y n e kredits - t a i „ p i n i g ų ar prekių p a s k o ­
la, už kurią r e i k i a m o k ė t i p a s k o l i n i u s p r o c e n t u s " (ESV 2 5 2 ) . LLVV
m i n ė t o d a l y k i n i o t e r m i n o r e i k š m ė s taip pat d i f e r e n c i j u o j a m o s , n o r s
žodis kredits n e t u r i j o k i o s p a ž y m o s , tačiau s u d ė t i n i s t e r m i n a s komer-
ciūlais kredits ' k o m e r c i n i s k r e d i t a s ' a i š k i n a m a s taip: „ P r e k i ų p a r d a v i ­
m a s arba patarnavimų t e i k i m a s p a i l g i n u s m o k ė j i m o t e r m i n ą ( k a p i t a -
listinėse valstybėse, i k i 1931 m . T a r y b ų S ą j u n g o j e ) " ( 4 1 6 ) . Į a k t u a l i ­
zuotą leksiką p a t e n k a i r sąvoka akcijų sabiedriba 'akcinė bendrovė',
išsamiai a i š k i n a m a t e r m i n ų ž o d y n e : „ K a p i t a l i s t i n ė j m o n ė , k u r i o s k a p i ­
talą s u d a r o dalių s a v i n i n k ų ( a k c i n i n k ų ) į m o k o s . A k c i n ė s b e n d r o v ė s
steigėjai išleidžia akcijas; a k c i n ė s b e n d r o v ė s pajamos paskirstomos
m o k a n t d i v i d e n d u s už k i e k v i e n ą akciją <...>" (ETSV 14). J d o m u ,
k a d t e r m i n a s aitcija m i n ė t a m e ž o d y n e t a i p pat n e t u r i t i e s i o g i n ė s sąsa­
jos su kapitalistine e k o n o m i k a - tik per kitus terminus galima
išsiaiškinti ž o d y n o s u d a r y m o m e t u gyvavusį požiūrį į šią sąvoką: „ A k ­
cija - v e r t y b i n i s p o p i e r i u s , kurį išleidžia a k c i n ė b e n d r o v ė i r k u r i s l i u ­
d i j a , k a d a k c i j o s s a v i n i n k a s ( a k c i n i n k a s ) y r a šios b e n d r o v ė s d a l i n i n k a s
<...>" (ETSV 14).
Savaime suprantama, k a d t a m tikra dalis bendrinės kalbos ir
t e r m i n ų ž o d y n ų m e d ž i a g o s l a i k u i b ė g a n t pasensta ar k i t a i p keičiasi.
X X a. p a b a i g o j e v i s u o m e n ė s g y v e n i m e į v y k ę p o k y č i a i l a b i a u s i a i a t s i ­
s p i n d i d a l y k i n ė j e t e r m i n i j o j e , t o d ė l praėjusių laikotarpių e k o n o m i k o s
i r g r e t u t i n i ų šakų t e r m i n i j ą b ū t i n a v e r t i n t i kritiškai. D a l į t u o m e t u
n e p r i p a ž i n t ų i r nevartotų t e r m i n ų (arba vartotų t i k i s t o r i n i u o s e t e k s ­
t u o s e ) g a l i m a rasti latvių k a l b o s ž o d y n e , k u r j ų p a ž y m o s j a u n e b e a t i ­
t i n k a tikrovės, n e a t s p i n d i s o c i a l i n ė s r a i d o s įtakos. L a t v i j o s e k o n o m i ­
k a i atsisakius s o c i a l i s t i n i o ū k i n i n k a v i m o , dabar, k a i v e i k i a r i n k o s e k o ­
n o m i k o s dėsniai, vėl a t s i r a n d a p o r e i k i s v a r t o t i tuos pačius t e r m i n u s ,
t o d ė l d ė s n i n g a , k a d j i e iš p a s y v i o s i o s l e k s i k o s , k o k i a b u v o a p i e 5 0
m e t ų , vėl t a m p a aktyviąja l e k s i k a . D ė s n i n g a i keičiasi i r sąvokų a i š k i n i ­
m a s . Latvių l e k s i k o g r a f a i p a s t a r u o j u m e t u r e n g i a s i l e i s t i naują a k t u a ­
l i o s i o s l e k s i k o s ž o d y n ą , k u r i s atspindės pasikeitusią padėtį ( Z u i c e -
n a 2 0 0 0 ) . K a i k u r i o s e k a i m y n i n ė s e šalyse t o k s l e k s i k o g r a f i n i s d a r ­
bas v y k s t a žymiai sparčiau i r šiuolaikiškiau n e i L a t v i j o j e . Pavyzdžiui,
naujausias rusų k a l b o s ž o d y n a s , k u r i o a p i m t i s 5,5 t ū k s t a n č i ų žodžių,
f i k s u o j a b ū t e n t įvykusius k a l b i n i u s p o k y č i u s . L e k s i k a j a m e s k i r s t o m a
į k e l i a s g r u p e s : sugrįžę į aktyviąją leksiką, a k t u a l i z u o t i , p a t e k ę į p a ­
syviąją leksiką, taip pat f i k s u o t i X X a. p a b a i g o s ž o d y n u o s e ar p i r m a
kartą užrašyti žodžiai - tai naujas i r v e i k s m i n g a s l e k s i k o s k l a s i f i k a v i ­
m o būdas, d u o d a n t i s n a u d o s ž o d y n o s k a i t y t o j a m s (ТСРЯ). Lietuvoje
p a k a r t o t i n a i l e i d ž i a m a s Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, kurio pa­
t a i s y m a i atskleidžia v i s u o m e n ė s r a i d o s p o k y č i u s , taip pat r e n g i a m a s
bendrinės kalbos žodynas.
 VISUOMENĖS SOCIALINIŲ POKYČIŲ ATSPINDŽIAI
LATVIŲ K A L B O S ŽODYNUOSE

Santrauka

Visuomenės socialinės raidos n u l e m t i pokyčiai - tai tiesioginę įtaką k a l ­

bai turintys nekalbiniai (ekstralingvistiniai) veiksniai. Atviriausias, į išorės
įtaką jautriausiai reaguojantis yra leksikos posistemis. Leksikoje pirmiausia
atsispindi tautos išgyvenimai ir istorijos įvykiai: nyksta seni žodžiai, n u o ­
lat randasi naujų. Labiau nei bet kuris kitas kalbos reiškinys į tautos isto­
rijos raidą reaguoja žodžio reikšmė. Straipsnio tikslas yra aptarti žodynus,
galinčius suteikti informacijos apie socialine raidą ir jos padarinius, nes
žodynuose fiksuojama tam tikro laikotarpio, gyventojų sluoksnių ar veiklos
srities leksika. Skirtingu metu išleistuose žodynuose, priklausomai nuo leksi­
kografinio leidinio paskirties ir pobūdžio, aptinkama ir visai nebevartojamų
žodžių arba žymiai sumažėjusio aktyvumo žodžių (pasyvioji leksika), taip
pat plačiai vartojamų žodžių (aktyvioji leksika), tačiau ypatingas vaidmuo
tenka į vartoseną grįžtantiems žodžiams - aktualizuotai leksikai. X X a. pa­
baigos visuomenės g y v e n i m o pokyčiai labiausiai atsispindi dalykinėje ter­
minijoje, todėl būtina kritiškai vertinti praėjusių laikotarpių ekonomikos ir
gretutinių šakų terminiją, pateikiamą įvairiuose žodynuose. Dalį tuo metu
nepripažintų ir nevartotų terminų (arba vartotų tik istoriniuose tekstuose)
galima rasti ir žodyne Latviešu literäräs valodas vūrdnica ( 1 9 7 2 - 1 9 9 6 ) , kur jų
pažymos jau nebeatitinka tikrovės. Rengiamasi leisti dabartinės latvių kalbos
leksikos žodyną.

SABIEDRIBAS SOCIÄLO P A R M A 1 N U ATSPOGULOJUMS

LATVIEŠU VALODAS VÄRDNlCAS

Kopsavilkums

Sabiedribas sociäläs attlstlbas determinetas pärmainas ir nevalodiski

(ekstralingvistiski) faktori, kas tiesi ietekme valodu. Atvcrtäkä apakšsistėma,
kas visjutlgäk reagč uz arėjo ietekmi, ir leksika. Tajä vispirms atspogu|ojas
tautas pärdzivojumi un vėsturiskie uotikunū: kopa ar reälijäm noveco u n
izzūd veci värdi, rodąs arvien jauni. U z tautas vestures attlstibu vairäk пока
eitas valodas parädibas rengė värdu nozfmes. Raksta merkis ir aplūkot vienu
no avotiem, kas var sniegt informacijų par socialu attlstibu un täs sekam, -
värdnlcäs, jo tajäs fiksčta konkrčta laikposma, iedzivotäju släna vai darbibas
jomas leksika. Dažados laikos izdotajäs värdnlcas - atkaribä no leksikografijas
izdevuma adresata u n tä veidą — var konstatčt gan vairs nelietojamus vai
jūtami samazinätas aprites värdus (paslvä leksika), gan plaši lietojamus
värdus (aktiva leksika), taču ipaša loma ir värdiem, kas atgriežas aktlvä
apritč - aktualizčtai leksikai. X X gs. beigäs notikušas pärmainas sabiedribas
dzTvč visspilgtäk atspoguĮo lietiška terminologija, tapčc kritiški javčrtč
pagajušo laikposmu ekonomikas u n saskarnozaru terminu fiksčšana dazädäs
värdnTcäs. DaĮu tolaik neatzito un nclietoto (vai lietotu tikai včsturiskos
tėkštos) t e r m i n u var konstatčt Latviešu literäräs valodas vūrdnica ( 1 9 7 2 -
1996), kur to norades jau neatbilst IstenTbai. N o t i e k darbs pie mūsdienu
latviešu valodas leksikas värdnTcäs.

R E F L E C T I O N S O F S O C I E T Y ' S S O C I A L C H A N G E S IN
DICTIONARIES OF T H E LATVIAN L A N G U A G E

Summary

T h e changes in society determined by social evolution are non-linguistic

factors that have a direct impact on language. T h e part of language that is the
most open to outside influence and reacts most sensitively to it is the lexical
sub-system. It is i n the lexicon that the nation's experiences and historical
events are first reflected; the l e x i c o n reflects society's progress (or regress)
and the development of ideas. O l d words fall out of use, new words come
into circulation; the meanings of words react to historical developments
more so than any other aspect of language. T h e purpose of this article is
to discuss one of the sources that can provide us with information about
social developments and their consequences: dictionaries, since these fix
the vocabulary of a certain period, or a certain group of people or field
of activity. In dictionaries published in various periods, depending on the
lexicographical nature and intent of the publication, one encounters words
that have completely fallen out of use and words that are m u c h reduced in
their usage (passive lexicon), likewise words that are widely used (active
lexicon). A special role is played by words that are c o m i n g back into use
(actualized lexicon). T h e changes that occurred i n the life of the c o m m u n i t y
at the end of the 20th century are best reflected in specialized terminology;
therefore, w h e n new dictionaries are being prepared, a critical look needs
to be taken at the terminology of economics and associated fields of bygone
periods. S o m e of the terms that were not recognized in their own period
and are not recommended for use now (or recommended for use only
when writing historical texts) can be found in Latviešu literäräs valodas
vūrdnica [Dictionary of the Latvian Literary Language] (1972-1996), where
their annotations no longer match reality. A t the present time Latvian
lexicographers are preparing to publish a dictionary of contemporary
Latvian lexicon.
 Latviešu literäräs valodas värdnicas
leksikas aktualizäcija

S a b i e d r l b a s politiškas, e k o n o m i š k a s u n kultūras d z i v e s p ä r m a i n a s
u n attlstlba kä e k s t r a l i n g v i s t i s k i e f a k t o r i tiesi i e t e k m e v a l o d u , savukärt
ar v a l o d a s s t a r p n i e c l b u p a r Šo a t t l s t l b u u z z i n a s a b i e d r l b a . Arėjai
i e t e k m e i visvairäk p a k j a u t a ir leksika - värdu kräjumä „vispirms
atspogujojas tautas pärdzlvojumi u n vestures n o t i k u m i , tas atkläj
sabiedrlbas progresu (vai regresu) u n ideju m a i r i u " (Karaliūnas
1 9 9 7 , 6 7 ) . I n f o r m a c i j ų par s o c i ä l o a t t l s t l b u u n täs rczultätiem a p k o p o
u n uzkräj värdnlcas, jo tajäs atkaribä n o leksikogräfiskä izdevuma
m ö r k a u n veidą t i e k fiksčti g a n plaši l i e t o j a m i värdi resp. aktlvä l e k s i k a ,
g a n paslvä v a i mazaktlvä noteikta laikposmä v a i darblbas jomas
l e k s i k a , kä a r i täda l e k s i k a s daja, k u r a s p i e d e r l b a aktlvajai v a i paslvajai
l e k s i k a i a t k a r l g a n o s o c i ä i a j i e m apstäkjiem: tä a i z i c t n o l i e t o f u m a vai
atgricžas aktlvä a p r i t č , t i e k aktualizčta. T e r m i n ą aktualizäcija izvčle
balstlta u z d a r b l b a s vardą aktualizčt n o z l m i 'padarlt a k t u a l u ' (franču
actualiser < lat. activus ' r o s l g s , d a r b l g s ' ) ( S V 37) (sal. a r i lietuviešu
v a l o d a s svešvardu värdnlca m i n e t o aktualizäcija n o lat, actualis 4sts,
reals' - ' 1 . kjūšana par m ū s d i e n a s s v a r i g u , a k t u a l u ' (TZZ 2 9 ) . Tas
atzlts dažadu v a l o d u v a l o d n i e c l b a s t e r m i n o l o g i j a , par к о l i e c i n a a r i
f i k s č j u m i šis n o z a r e s t e r m i n u värdnlcas (KTZ 15; ССЛТ 18), kä a r i
eitas n o z a r e s , piemčram, psihologijä (Vaitkevičiūtė 2001,
52).
Apjomlgäkajä mūsdionu latviešu leksikografijas izdevuma -
skaidrojošaja värdnlca Latviešu literäräs valodas värdnlca (täläk
LLVV) - i r sakopots v č r t l g s m a t e r i a l s , kas jatij spriest p a r l e k s i k a s
aktivitäti v a i pasivitäti u n par l e k s i k a s aktualizäciju. Leksika, kas
LLVV sastadlšanas l a i k a u z s k a t l t a par v č s t u r i s k u , n e a k t u a l u v a i citädi
m a z l i e t o j a m u , a k t u a l i z č j o t i e s n o paslväs l e k s i k a s pašreizčjos apstäkjos
k j u v u s i par a k t l v o leksikų. V ä r d n l c a iekjauta a p m č r a m 100 g a d u i l g a
l a i k p o s m ä - X I X gs. 7 0 . g a d i - X X gs. 9 0 . g a d i - l e k s i k a ( Z n i c e n a
2 0 0 0 , 1 2 3 - 1 2 4 ) . S a k o t n č j i L L V V t i k a v e i d o t a k ä n o r m a t i v a skaidrojoša
värdnlca (par to sk. C e p 111 i s 1 9 7 0 , 5 - 6 ; V e i d e m a n e 1 9 7 3 , 3 -
7; S t e n g r e v i c a 1986, 7 8 - 8 7 ) . T a č u n o p i r m a s č j u m a iznakšanas
 1 9 7 2 . g . l i d z p č d č j a m s č j u m a m 1 9 9 6 . g . pagäja g a n d r i z 2 5 g a d i , t a p č c
„ši värdnlcä a t s p o g u j o sava - p a d o m j u - l a i k a latviešu v a l o d a s l e k s i s k o
s i s t e m ų . Š o d i e n m e s d z l v o j a m v a l s t l ar p i l n l g i c i t u p o l i t i š k o i e k ä r t u u n
c i t u e k o n o m i š k o s i s t e m ų . V ä j i n ä j u s i e s k r i e v u v a l o d a s i e t e k m e , taču
tagad tas v i e t a latviešu v a l o d u j o t i i e s p a i d o a n g j u v a l o d a . V c i d o j o t i e s
tirgus e k o n o m i k a i , jaunai b a n k u sistemai, rodoties jaunäm attieclbäm
sabiedrlbä, izveidojoties jaunäm zinätnes un tehnikas nozarčm,
p i e m č r a m , d a t o r t e h n i k a i , latviešu valodä radušies u n j o p r o j ä m n ä k klät
d a u d z j a u n u , agräk m ū s u valodä n e b i j u š u värdu. M a i n i j i e s a r i dažu
värdu statuss. SobrTd latviešu valodä i r a k t u a l i z č j u š i e s vairäki värdi,
k u r i a s t o n s ö j u m u Latviešu literäräs valodas värdnlcä d o t i ar norädi —
neaktuäls värds, p i e m č r a m , benefice, birža, bezpajumtnieks, krupjeu. с.
S a v u k ä r t v e s e l a v i r k n e värdu, kas a p z l m č tipiški p a d o m i s k ä s realijas,
savu aktualitäti pašreiz pakäpeniski z a u d č . P i e šis g r u p a s v a r p i e s k a i t i t
v a r d u s kolhozs, sovliozs, pionieris, oktobrčns u . c." ( Z u i c e n a 1 9 9 8 ,
121). L l d z T g u situacijų k o n s t a t č a r i l i e t u v i e š u v a l o d n i e k i : „ L e k s i k a —
kä v i e n ä n o m a i n l g ä k a j ä m v a l o d a s sistemas dajäm - visuzskatämäk
var redzčt, kä v i e n i värdi izzūd n o l i e t o j u m a , bet to v i e t a rodąs
j a u n i , agräk n e l i e t o t i ( p i e m . , tagad izzūd no lietuviešu valodas
p a v i s a m n e s e n p a d o m j u laika l i e t o t i e kolūkis ['kolhozs'], kolūkietis
['kolhoznieks'] un izplatäs a g r ä k e k s i s t č j u š i e bendrovė ['biedriba;
s a b i e d r i b a ' ] , ūkininkas ['lauksaimnieks; zemkopis; zemturis']; pčdčjais
1
pat i z s t u m j v a r d u valstietis ['zemnieks'] " ( P a l i o n i s 1999, 29).
Šis i z m a i n a s atspogujojas m ū s d i e n u lietuviešu valodas v i e n s č j u m a
värdnlcä Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, kuras pirmais i z d e v u m s
n ä c a klajä 1 9 5 4 . g . u n k o p š tä l a i k a ar a t t i e c l g i e m l a b o j u m i e m i z d o t s
atkartoti 1972., 1993. u n 2 0 0 0 . g. (izdoti ari 2 elektroniški - 2 0 0 3 .
u n 2 0 0 6 . g.). M ū s d i e n u latviešu v a l o d a s situacija n a v l e k s i k o g r a f i j a s
avota, kas fiksčtu n o t i e k o š a s p ä r m a i n a s , tostarp a r i aktualizäcijas
gaitä m a i n l j u š o s l e k s i k ų , t a č u darbs p i e tädas värdnlcäs n o t i e k (par
to sk. Z u i c e n a 1998, 1 2 1 - 1 2 6 ; Z u i c e n a 2000, 123-127).
SalTdzinäjumam jäsaka, k a k r i e v u l e k s i k o g r a f u izdotajä X X gs. b e i g u
k r i e v u v a l o d a s skaidrojoša värdnlcä aktualizäcijas p r o c e s u a t s p o g u j o
attiecTgas n o r ä d e s par l e k s i k a s aktivitäti v a i pasivitäti, - lldzäs n o r ä d c m
aiziešana pasivä u n atgriešanūs aktivä i z m a n t o a r l norädi aktualizäcija
{ТСРЯ 32).

1
Lietuviško värdu ntbilsmes noräditas pčc izdevuina LLV 1995.
 Skaidrojosajä värdnlca nosauktäs realijas p i c d e r i b u k o n k r č t a i
sabiedriski ekonomiskajai formacijai atkläj jčdziena definicija,
bet n o täs i z r i e t s e c i n ä j u m s par l e k s i k a s r a k s t u r u u n täs i e s p č j a m o
a k t u a l i z č š a n o s . LLVV a u t o r i , atskatoties u z d a r b u p i e šis värdnlcas,
konstate, ka „cenzūras smagä roka jūtama pat värdu atlase un,
protams, sabiedriski politiškas leksikas vienlbu skaidrojumos"
( S t e n g r e v i c a 1998, 117). Parlūkojot LLVV m a t e r i a l u , var
redzčt, k a a r i pieeja šadas s a v u l a i k par n e a k t u a l u v a i s a i m n i e k o š a n a s
s i s t e m a i n e a t b i l s t o š u uzskatltas l e k s i k a s fiksčšanai minėtąja värdnlca
n a v b i j u s i vienäda. B i e ž i v i e n täs i r attieclgas n o r ä d e s p i e värda v a i
kädas n o tä n o z l m č m : l e k s i k a , kas š o b r i d i r aktualizčjusies, k o n s t a t č t a
ar n o r a d č m neakt. — neaktuūls; vest. — vesturisks, attiecas uz agrūkajiem
laikiem; novec. — novecojis, novecoįošs; kap. - attiecas uz kapitalistiško
iekūrtu, kapitalistiško sabiedribu.
A k t u a l i z ä c i j a i r skärusi a r i l e k s i k ų , kas p i e d e r k a d a i n o n o z a r č m ,
ipaši l i e l a v č r l b a Sajä s k a t l j u m ä japievčrš to n o z a r u l e k s i k a i , kas a t s p o -
g u j o notikušas sociäläs p ä r m a i n a s - e k o n o m i k a s , finansų, g r ä m a t v e d l -
bas u n j u r i d i š k i e m t e r m i n i e m . T a p č c lldzäs ar iepriekšminčtajam
n o r a d č m fiksčtajiem värdiem t i k s aplūkoti värdi, kas LLVV iekjauti
1
ar n o r a d č m fin. - finansų termins , ekon. - ekonomika, grūmatv. -
grūmatvediba, jur. - jurisprudence, kä a r i atseviški šo n o z a r u t e r m i n i b e z
Tpašam n o r a d č m . A k t u a l i z ä c i j a s p r o c e s u g a n d r l z n e a t s p o g u j o t e r m i n u
v ä r d n l c u m a t e r i a l s , jo v i s a latviešu v a l o d a s t e r m i n u n o r m č š a n a s gaitä
skaidrojošū t e r m i n u v ä r d n l c u l l d z š i m nav i z d o t s d a u d z ( v i e n a n o
t ä d ä m - tulkotä e k o n o m i k a s t e r m i n u skaidrojoša värdnlca ETSV).
T a č u tädas paradas a r v i e n biežak p č d č j a laika, p i e m č r a m , ESV;
ETVU; JTVU. Aplūkojot šobrid aktualizčjušos terminus, mūsdienu
l i e t o j u m a ilusträcijai i z m a n t o t a s l i k u m u t e k s t u t e r m i n u d e f i n i c i j a s ,
k a s s a k o p o t a s l i k u m u t e r m i n u värdnlca ( L T V ) .
LLVV kä s a v u l a i k n e a k t u a l i ar a t t i e c l g u norädi i e k j a u t i t e r m i n i ,
kas n o s a u c a d m i n i s t r a t l v i teritoriälä d a l l j u m a v i e n l b a s , iestädes u n
struktūrvienlbas, d o k u m e n t u s u n včrtspaplrus, maksäjumu veidus,
s a i m n i e c i s k ä s d a r b l b a s v e i d u s , p e r s o n a s p č c n o d a r b o š a n a s v a i profesijas
u . c : a p r in k is 'neakt. A d m i n i s t r a t l v i teritoriälä d a l l j u m a v i e n i b a '
(1 2 5 6 ) ; s a l . Administrativa teritorija, kas sastūv no novadicm, pilsetūm
un pagasticm, rcpublikas pilsetūm, iznemot ltfgu (Administratlvi
2
Värdnlcas saisinäjtunu sarakstä forma finansų termins.
 3
teritoriäläs r e f o r m a s l i k u m s L T V 1 6 ) ; birža 'neakt. Iestäde, k u r
p e r k u n pärdod včrtspaplrus, kä a r i n o s l č d z v a i r u m t i r d z n i e c l b a s
d a r l j u m u s ; ari ё к а , kurä atrodąs ši iestäde' (2 9 5 ) ; s a l . Akcijų sabiedriba,
kas veicina tirdzniecibu ar precčm, včrtspapiriem, valūtu un nekustamo
Tpašumu (pirkšanu-pūrdošanu), rikojot publiskas izsoles, kuras piedaläs
birža registrčtie brokeri (Par biržam L T V 32); apgabaltiesa
' 2 . neakt. S v a r i g ä k o l i e t u p i r m ä s i n s t a n c e s tiesa u n slkäko l i e t u oträs
instances tiesa burzuäziskajä Latvija u n pirmsrevolūcijas Krievijä'
( l 2 0 1 ) ; c i v i 11 i e s a neakt. T i e s a , k a s i z s k a t a c i v i l l i e t a s ' ( 2 2 0 8 ) ,
taču p i e värda civUIieta i r t i k a i n o z a r e s n o r ä d e 'jur. 1. T i e s a s l i e t a
civiltiesiskä p r o c e s ą ' (2 2 0 8 ) ; akcize 'neakt. N e t i e š a i s n o d o k l i s , k o
kapitalistiška valsts užliek i e k š z e m ė r a ž o t a m plaša p a t č r i n a p r e c č m
u n k o i e s k a i t a pärdosanas c e n ä ' (1 143). Sis värds kä v ä r d k o p t e r m i n u
k o m p o n e n t s plaši i z p l a t l t s l i k u m u t ė k š t o s : akcTzes nodokfa maksätäji,
akcTzes nodokja marka, akcizes preču noliktava, akcTzes preču noliktavas
turetäjs L T V 8. S k a i d r o j u m ä i z m a n t o t s j e d z i e n s kapitälistisks Jauj
d o m ä t , k a l i k u m s a k a r i g a b ū t u attieclgas n o r ä d e s kap. i z v č l e ( l l d z l g i
ari eitos g a d l j u m o s ) ; akcija 'neakt. V č r t s p a p l r s , kas a p l i e c i n a
z i n ä m a s s u m m a s i e m a k s u kapitalistiška u z n č m u m a u n d o d i e s p č j u
včrtspaplra I p a š n i e k a m p i e d a l l t i e s pejnas s a n e m s a n ä , kä a r i i z m a n t o t
eitas a k e i o n ä r u tieslbas' (1 1 4 3 ) , savukärt jaunäkajä ekonomikas
t e r m i n u värdnlca akcija ' 1 . V č r t s p a p l r s , kas a p s t i p r i n a tä I p a š n i e k a
( a k e i o n ä r a ) l l d z d a l l b u a k c i j ų s a b i e d r i b a s pamatkapitälä, d o d tieslbas
piedallties sabiedribas parvaldč un sariemt sabiedribas pejnas
daju - d i v i d e n d i ' E S V 19; sal. VčrtspapTrs, kas apstiprina akciondra -
akcijų ipašnieka - lidzdalibu akcijų sabiedribas pamatkapitälä un dod
vinam tiesibas piedallties sabiedriba parvaldč un sanemt sabiedribas
pelnas daju - dividendi (Par biržam; Par akcijų sabiedribäm L T V 7);
dividende 'neakt. Akcijų s a b i e d r i b a s pejnas daja, ko sadala
p č c a k e i j ä m ' ( 2 , 3 6 0 ) ; s a l . Akcijų sabiedribas tiras pejnas daĮa, kuru
sanem akeionärs; Kooperativäs sabiedribas pejnas daja, kuru izmaksū
kooperativūs sabiedribas biedram atbilstoši vina pajų včrtibai; Ienčmumi
no valsts kapitula izmantošanas, neskaito! procentu maksūjumus (Par
akcijų sabiedribäm; Kooperatlvo sabiedrlbu likums; Likums par

3
Visas likunios lietoto terminu definicijas no Likumu terminu vūrdnicus
( L T V ) ; minets likunia nosaukums u n lappuse avotii. Citfiti kursiva, dažado
avotu ilustrativais materials atdalits ar senūkolu.
b u d ż e t u u n finansų v a d l b u L T V 5 4 ) ; akcionärs 'ncakt. A k c i j ų
I p a š n i e k s ' (1 143); sal. Fiziška vai juridiška persona, kas noteiktä
kärtibä iegädäjusies akcijų sabiedribas akcijas (Par akcijų sabiedrlbäm
L T V 7); k a l p o t ä j s ' 2 . neakt. C i l v e k s , kas strädä a l g o t u d a r b u
(kädä g i m e n č , mäjas apstäkjos, parasti pilsčta); 3. neakt. C i l v e k s ,
kas strädä algotu darbu burzuäziskäs iekärtas iestäde; cilveks,
kas strädä par i e r č d n i ' (4 108); i e r ё d n i s 'neakt. A l g o t s (valsts,
pašvaldibas, privätkapitälistiskas) iestädes a d m i n i s t r a t e s d a r b i n i e k s ,
kas veic garigu vai tehnisku d a r b u ' (3 343); sal. Persona, kas
nokūrtojusi valsts civildienesta ierčdnu kvalifikacijas eksämenu un
uz notciktu vai nenotciktu laiku iecelta kädä no valsts civildienesta
ierčdnu amatu sarakstū minčtajiem ierčdnu amatiem (Par valsts
civildienestu L T V 7 8 ) ; i z sol e '2 neakt. P u b l i s k a (darbą veicčja
t i e s i b u ) pieškiršana, kurä (tieslbas) iegūst tas, kas a p n e m a s darbu
v e i k t par v i s z e m ä k o s a m a k s u ' (3 6 7 6 ) ; sal. Valsts vai pašvaldibas
pasūtijuma Ilguma slčgšanas tiesibu publisku tam piegädätäjam vai
darbu izpilditajam, kas apnemas valsts vai pašvaldibas pasūtijumu veikt
ar valstij vai pašvaldibai visizdevigūkajicm noteikumicm, turklät šo
notcikumu izpildes izdeviguma včrtčšanas kritčriji tiek iepriekš noteikti
izsoles nolikumä ( P a r valsts u n pašvaldibas pasūtijumu L T V 89);
izpūrdošana '2. neakt. I e p r i e k š č j o s e z o n u p r e č u pardošana par
p a z e m i n ä t ä m c e n ä m n o t e i k t a l a i k u p o s m ä ; p r e č u , m a n t u pardošana,
Iikvidčjot, piemčram, tirdznieclbas u z n č m u m u , s a i m n i e c i b u ' ( 3 626);
a p c1ä c ij a '2. neakt. B u r z u ä z i s k a j ä tiesvedlbä - s p r i e d u m a parsū-
dzčšana augstäkas i n s t a n c e s tiesä, k a m i r tieslbas n o j a u n a i z s k a t l t
l i e t u p č c b ū t l b a s ' (1 199) s a l . Atkartota sūdzibas izskutišana augstūkū
instance ( P a r a t b i l s t l b a s n o v č r t č š a n u L T V 15). Aktualizäcijai p a k j a u t i
dazädas s e m a n t i k a s s a l i k t e n i ar k o m p o n e n t u k o m e r c-. K a u t g a n
pats atkarigais k o m p o n e n t s m i n č t s b e z attieclgas n o r ä d e s - 'noräda,
k a s a l i k t e n a otrajä dajä n o s a u k t a i s attiecas u z t i r d z n i e c l b u , i r saistlts
ar t i r d z n i e c l b u ' ( 4 3 1 2 ) - , s a l i k t e n o s tas iegūst neaktuäläs l e k s i k a s
statusu, p i e m č r a m , k o m c r c b a n k a 'neakt. T i r d z n i e c l b a s b a n k a '
(4 3 1 2 ) ( m ū s d i e n u t e r m i n u värdnlcäs s k a i d r o j u m s i r k o n k r e t i z č t s :
'banka, kas piedävä plašu finansų pakalpojumu spektru, seviški
rčkinu atvčršana un k r e d i t u pieškiršana' E T V U 42 v a i pat joti
izvčrsts E S V 2 2 7 ; k o m c r c t i c s i b a s 'neakt. T i r d z n i e c l b a s t i e -
sibas; objektive», parasti valsts, n o r m č t o tiesiško n o r m ų kopums
p e r s o n a m , l i e t a m , t i e s i š k a m a t t i e c l b ä m t i r d z n i e c l b a s j o m ä ' (4 3 1 3 ) .
L I d z i g i kä n e a k t u a l i LLVV m a r k e t i a r i e i t i s a l i k t e n i ar šo k o m p o n e n t u :
komercveikals, komercizglitiba, komerevertiba
u . c. J a u n ä k a j o s l i k u m u t ė k š t o s plaši i z p l a t l t s р ё с ši m o d e l a darinäts
t e r m i n s komerekila. S a l . Kilas tiesiba, kas šajū likumu noteiktajū kärtibä
registreta komerekilu registru ( K o m e r c k l l a s l i k u m s L T V 9 7 ) , savukärt
t e r m i n u värdnlcas s a s t o p a m i t e r m i n i komeredarijums, komeregrafiks,
komerekredits, komercnoslepums, komereradio, komerctelevTzija
E S V 227-228; komercpilnvaroįums E S V 227; ari E T V U 42. N e
visi minetie termini šajas värdnlcas vertėti viennozlmlgi, - pie
vairäkiem i r n o r ä d e u z i e t e i c a m ä k u a t b i l s m i , p i e m e r a m , komereagents
sk. tirdzniecibas agents; komeredarbiba s k . tirdznieciba; komerezinibas
sk. tirgziniba E S V 227-228.
LLVV ar norädi vest. (vesturisks, attiecas uz agrūkajiem laikiem)
s a s t o p a m i g a n h i s t o r i s m i - daja n o t i e m n e päräk r a k s t u r i g i L a t v i j a s
apstäkjiem - , g a n daži m ū s d i e n u valodä p a r b a r b a r i s m i e m uzskatämi
värdi, p i e m e r a m , galvasnauda (3 6 3 ) ; guberna (3 1 6 5 ) ; dzimtnoma
(2 4 5 5 ) ; stūrastija, stūrasts (7 2 1 7 1 ) ; ukazs (8 7 8 ) ; vagars (8 2 4 1 ) ;
vaivadija (8 2 5 9 ) ; vasalis (8 3 2 4 - 3 2 5 ) ; virstiesa (8 5 2 6 ) ; sogis
( 7 6 8 ) . T i k a i daja LLVV
2 ar šo norädi m a r k č t o värdu aktualizäcijas
rezultatą kjuvusi par mūsdienu terminologijas sastävdaju -
galvenokärt administratlvi teritoriälä dalljuma vienlbu, iestažu,
dienestu u n saimnieciskäs darblbas veidu n o s a u k u m i : p a g a s t s
'vest. 1. F e o d ä l i s m ä - f e o d ä l i m pakjautä z e m n i e k u o r g a n i z a c i j a s u n
n o d e v u vakšanas f o r m a ; a t t i e c l g a feodälä rente, feodalais n o d o k l i s ; a r i
väka. 2 . A d m i n i s t r a t l v i teritoriälä v i e n l b a a p r i n k i ( L a t v i j a n o 1 8 6 6 . g a ­
d a l l d z 1 9 4 9 . g a d a m ) ' ( 4 136); pagastvalde 'vest. Pagasta pärval-
des o r g a n s ' (4 1 3 6 ) ; pagasttiesa 'včst. T i e s a p i c pagastvaldes'
(6j 137); sal. Pagasttiesa - tiesu sistemai piederiga iestūdc, kura pagasta
veic būrintiesas uzdevumus, kū art eitas tai ar likumu uzliktas funkcijas
( P a r t i e s u v a r u L T V 154); Pagasta pašvaldibas izveidota iestūdc, kuru
pagasta administrativajū teritorija veic būrintiesas uzdevumus, pildą šajū
likumu paredzčto notariūlo funkcijų, sniedz Civillikuma paredzčtajos
gadijumos palidzibu mantojuma lietu kūrtošanū un steidzumos gadijumos
veic mantojuma apsardzibu ( P a r b ä r i n t i e s ä m u n pagasttiesäm L T V 1 5 1 ) ;
 dome 'vest. L i k u m d o š a n a s v a i pašvaldibas organs .. Pilsetäs dome-
pilsčtas pašvaldibas o r g a n s ( p i r m s r e v o l ū c i j a s K r i e v i j ä , burzuäziskajä
Latvija)' (2 377); c i v i l d i e n e s t s 'vest. C i v i l a i s valsts d i c n e s t s
(pretstatä k a r a d i e n e s t a m ) ' (2 2 0 7 ) ; sal. l i k u m s Par valsts civildienestu;
jaunsaimnieciba 'vest. N e l i e l a individuäla l a u k u s a i m n i e c l b a
( L a t v i j a ) , kas t i k a i z v e i d o t a 1 9 2 0 . gada burzuäziskäs agräräs r e f o r m a s
r e z u l t a t ą ' ( 4 3 9 ) . Sajä grupä i e t i l p s t a r i t e r m i n s k a d a s t r s, k u r a divas
n o z i m e s , kas fiksčtas LLVV, n o k u r ä m t i k a i v i e n a i r ar norädi vest.,
mūsdienu t e r m i n o l o g i j a vairs n e t i e k skirtas: ' 1 . F a k t u sakopojums
par ž e m e s p l a t i b ä m , ū d e n i e m ( p i e m ė r a m , t a u t s a i m n i e c l b a s v a j a d z i ­
b ä m ) . 2 . vest. F a k t u s a k o p o j u m s p a r feodälä v a i kapitalistiška ž e m e s
Ipašuma l i e l u m u , včrtlbu u n ienäkumiem n o tä (valsts n o d o k j u
a p r č k i n a š a n a i ) ' (4 7 6 ) . T o m e r jaunäkajä e k o n o m i k a s t e r m i n u värdnlcä
izškir a r i v č s t u r i s k o t e r m i n ą kadastrs n o z l m i - ' l . Včsturiski: personų
saraksts, k u r ä m jämaksä galvasnauda. 2. A r n o d o k j i e m a p l i e k a m o
o b j e k t u saraksts u n n o v č r t č j u m s (izŠkir ž e m e s k a d a s t r u , a m a t n i e c l b a s
k a d a s t r u u . c . ) ' E S V 2 0 8 ; s a l . Žemes kadastrs - datu sakopojums par
visas žemes dabisko, saimniccisko un tiesiško stūvokli, kū ari žemes
paraugvčrtibu un žemes realo vertibu uzskaites dati ( P a r ž e m e s r e f o r m ų
L a t v i j a s R e p u b l i k a s pilsetäs L T V 2 4 9 ) .
A r norädi novec. 'novecojis' s a s t o p a m i g a l v e n o k ä r t tä s a u c a m i e
n o v c c o j u š i e s värdi jeb vecvärdi ( L a u a 1 9 8 1 , 1 6 8 - 1 6 9 ) (atskirlbä
n o h i s t o r i s m i e m , kas bieži v i e n f u n k c i o n č kä vestures t e r m i n i ) v a i
barbarismi, izrcntčt 'novec. I z n o m ä t (parasti saimnieclbu, zemi)'
(3 6 4 8 ) ; bode 'novec. V e i k a l s ' u n bodnicks 'novec. Veikalą Ipašnieks,
kas pats pärdod p r e c e s ' ( 2 1 0 7 ) ; dicninicks '2. novec. A l g ä d z i s , kas
s a l l d z i s strädät n o t e i k t u d i e n u s k a i t u u n s a n e m s a m a k s u p a r katrų
n o s t r ä d ä t o d i e n u ' (2 3 3 3 ) ; aizgūds 'novec. R e z e r v e s ( naudas , m a n t a s ,
p a r t i k a s ) k r ä j u m s ' (1 6 3 ) ; amatvirs ' A m a t p e r s o n a ' (1 1 6 5 ) ; sūtnieciba
'novec. V č s t n i e c l b a ; a r i diplomatiška m i s i j a ' (7, 291); ticsasvirs
'novec. T i e s n e s i s ' ( 7 , 5 2 3 ) . A r š o norädi LLVV sastopamiy värdi
n e t i e k p a k j a u t i aktualizäcijai - parasti m ū s d i e n u v a l o d a t i e m i r eitas
a t b i l s m e s . Ipaši t e i k t a i s attiecas u z b a r b a r i s m i e m , kas p a r t ä d i e m kĮuva
р ё с t a m , k a d šo a i z g u v u i n u vietä radäs latviešu v a l o d a s värdi.
Aplūkoti aktualizäcijas rezultatą aktlvajä leksika at gr i ezuš i es
värdi, k u r u r a k s t u r o j u m a m i z m a n t o t a s 3 ar v č s t u r i s k o m a i n l g u m u
saistitas n o r ä d e s : neakt., vest. u n novec. V i e n a n o LLVV autorėm M e -
 lita S t e n g r e v i c a , m o t i v č j o t m i n e t o noražu i z v č l i , a p g a l v o , k a „dažkart
šada noražu s i s t e m a Jauj i c s k a t l t i e s v i e n a n o j č g u m a a p z l m č j u m a m a i n ą
v a l o d a s attlstlbas gaitä .. T o m e r a r i šai g a d l j u m ä jäuzsver, k a norüdes
vest., neakt. u n novec. i r Joti tuvas, j o v i s a s tris r a k s t u r o l e k s i k ų , kas
n o m ū s d i e n u aktuälä l i e t o j u m a aizgäjusi sakarä ar attieclgas realijas
z u d u m u m ū s d i e n u apstäkjos. V i s a ši l e k s i k a a p z l m č kädä aizgäjusä
vestures p o s m ä eksistčjušas realijas, tätad attiecas u z s e n ä k i e m l a i k i e m
u n m ū s d i e n a s i r neaktuäla; tas savukärt Jauj iekjaut to n o v e c o j u š a s v a i
n o v e c o j o š a s l e k s i k a s s l ä n l j a u n ä k a l a i k a v a l o d a s s i s t e m a . N o r ä d e s izvčli
n o s a k a katrä k o n k r č t a g a d l j u m ä leksikografą riclbä esoša vėsturiska u n
lingvistiška i n f o r m a c i j a , kas i z v i r z a prieksplänä v i e n u n o m i n č t a j i e m
r a d n i e c l g a j i e m a s p e k t i e m . Tadel, ja a r i dažkart a p l ū k o j a m a s g r u p a s
l l d z l g a p r o f i l a värdi r a k s t u r o t i ar atškirigam n o r a d č m , to nevajadzčtu
u z s k a t l t p a r kjūdu v a i leksikogräfisku n e k o n s e k v e n c i , bet g a n par šis
savdablgäs värdu k r ä j u m a dajas f u n k e i o n ä l o i e s p č j u d a u d z v e i d i b u
jaunäkä laika valodä" ( S t e n g r e v i c a 1986, 8 6 - 8 7 ) . Pašreizčjos
apstäkjos visa ar minėtajam noradčm markötä leksika kritiški
p a r l ū k o j a m a , jo tiesi šos värdus visvairäk skäris aktualizäcijas p r o ­
cess.

LLVV s a s t o p a m a a r l n o r ä d e kap. (attiecas uz kapitalistiško iekartu,

kapitalistiško sabiedribu), k a u t g a n tä n a v Joti i z p l a t i t a ( p č d č j a s č j u m a ,
kas i z d o t s 1 9 9 6 . g . , täs vairs n a v ) . Värdi ar šadu norädi n o s a u c p e r s o n a s
p č c to n o d a r b o s a n ä s , maksäjumu veidus, saimnieciskäs darbibas,
p i e m č r a m , komersants 'kap. C i l v e k s , kas n o d a r b o j a s ar l i e l a
a p j o m a p r i v ä t t i r d z n i e c l b u ' ( 4 3 1 3 ) ; k u r t ū ž a 'kap. A t l T d z i b a m ä k l e -
r i m p a r s t a r p n i c c l b u d a r i j u m ä ' ( 4 5 1 0 ) , savukärt e k o n o m i k a s t e r m i n u
v ä r d n l c ä kä i e t e i c a m ä k s m i n ö t s v ä r d k o p t e r m i n s : kurlūža sk. komisijas
atliilziba E S V 2 5 6 ; komisijas atlidziba 'atlldziba starpniekam, veicot
biržas d a r i j u m u s ' E S V 2 2 8 ; korupcija 'kap. D i e n e s t a stävokja
i z m a n t o š a n a savtlgos n o l ū k o s ; a m a t p e r s o n u , s a b i e d r i s k o u n p o l i t i š k o
d a r b i n i e k u uzpirkšana, p i e k u k u j o š a n a ; a m a t p e r s o n u , s a b i e d r i s k o u n
p o l i t i š k o d a r b i n i e k u p č r k a m i b a ' (4 3 8 1 ) ; s a l . Valsts amatpersonas
dienesta stūvokĮa pretlikumTga izmantošana nohlkū gūt materialu vai
eita rakstura labumu ( K o r u p c i j a s n o v č r š a n a s l i k t i n i s L T V 102). T o m č r
j a k o n s t a t č , k a biežak par s a i s t i b u ar k a p i t ä l i s m u l i e c i n a n e v i s a t t i c c l g a
n o r ä d e , bet g a n k o m e n t ä r i v a i d e f i n i c i j a s i e t v e r t i e n o r ä d l j i i m i (sk. ari
i e p r i e k š ar norädi neakt. a n a l i z č t o s t e r m i n u s u n v a i n i k u s b e z n o r a d č m
fiksčtos v a r d u s ) .
 LLVV lldzäs n o z a r e s norädei, kas pati par s e v i u z l e k s i k a s a k t u a l i -
täti v a i neaktualitäti norädit n e s p č j , kä p a p i i d e l e m e n t s a r i i z m a n t o t s k o -
mentärs, piemėram, b a n k r o t s 'l. ekon. M a k s a t n e s p č j a , k a r t o j a m o
maksäjumu partraukšana (kapitälistiskajäs valstls); saimniecisks
s a b r u k u m s ' (2 3 7 ) . Jaunäkajä skaidrojošaja ekonomikas terminu
värdnlcä bankrots i r s k a i d r o t s kä ' u z n e m u m a m a k s a t n e s p č j a , kam
var būt dažadi c č l o n i : katastrofas, n e s a i m n i e c i s k u m s u . c. Izškir d i v u
v e i d u b a n k r o t u : 1) paša u z n e m u m a a t z l t u m a k s ä t n e s p e j u , ja par savu
[b.] tiesas i e s t a d č m p a ž i n o u z n e m u m a ipašnieks; 2) p i e s p i e d u [b.], ja
ar praslbäm tiesä i r griezušies m a k s ä t n e s p e j i g ä u z n e m u m a k r e d i t o r i '
E S V 6 3 ; sal. Maksūtnespejas stūvokįa risinūjums, kad kreditiestūde
tiek likvidčta un no lidzekįiem, kas iegūti maksūtnespejas procesą,
atsavinot kreditiestūdes mantu šaja likumu neteiktąja kūrtiba, tiek
apmierinūti likumigie kreditoru prasijumi; Maksūlnespeįiga uznemuma
piespiedu atsavinūšana vai likvidacija nolūkū iegūt lidzekjus kreditoru
likumpamatoto prasijumu apmierinūšanai; Maksūtnespejas stūvokja
risinūjums, kas izpaužas ka parūdnieka likvidacija un kreditoru prasijumu
apmierinūšana no lidzekįiem, kuri iegūti likvidacijas procesu, atsavinot
parūdnieka mantu šaįū likumu noteiktajū kūrtibū (Kreditiestažu l i k u m s ;
Latvijas J ū r n i e c l b a s n o t e i k u m i (Jūras k o d e k s s ) ; P a r u z n č ' m u m u un
uznčmejsabiedribu maksätnespeju L T V 104); konkurence
'2. ekon. O n a starp p r i v ä t i c m preču ražotajiem, starp atseviškiem
kapitälistiem, to a p v i e n i b ä m v a i kapitalistiškajam v a l s t l m par i z d e -
v l g ä k i c m p r e č u ražošanas u n realizešanas apstakĮiem, par vislieläkäs
pejnas i e g ū š a n u ' (4 3 4 0 ) . V ä r d s banka attieclgä s č j u m a rakstlšanas
laikä d i f e r c n c č t s p č c p i e d e r i b a s k o n k r č t a i s a i m n i e k o š a n a s s i s t e m a i —
atbilstoši t a m n o z l m e s ir ar atškirigam n o r a d č m : ' l . ekon. S o c i ä l i s ­
tiskajäs valstls — valsts k r e d i t u iestäde, kas k o n c e n t r č b r l v o s naudas
l i d z e k j u s , k r e d i t e u n finanse u z n č m u m u s , o r g a n i z e n a u d a s n o r č k i n u s
un maksäjumus naudas saimniecibä, regule naudas apgrozibu;
2. neakt. U z n č m u m s , kas realize starpniecibu starp kreditoriem
un a i z n č m č j i e m , kä a r i tirgojas ar n a u d a s k a p i t a l u ' (2 3 6 ) (sk. ari
E T S V 28). Ievčrojot notikušo būtu mainämas nozTmju norädes,
jo p č d č j a laikä p i r m ä n o z l n i e i r k j u v u s i neaktuäla, savukärt oträ
lietojama mūsdienu ekonomikas terminą nozTmč. Sädas i z m a i n a s
a p l i e c i n a j a u n ä k ä s t e r m i n u värdnlcäs: banka 'iestäde, kas n o d a r b o j a s
 ar u z n č m u m u un iedzlvotäju brivo naudas lTdzekju uzglabašanu
( n o g u l d l j u m u veidą), k r e d i t u izsniegšanu, s t a r p n i e k o p e r ä c i j u vcikŠanu
savstarpčjos uznčmumu, kä ari uznčmumu un fiziško personų
norčkinos . . ' E S V 61.
B e z n o z a r e s n o r ä d e s , taču ar a t t i e c i n ä j u m u uz kapitalistiško
sabiedrlbu LLVV iekjauts värds b c z d а r b nieks ' c i l v č k s , kas
n e a t r o d sev a l g o t u d a r b u (kapitälistiskajäs v a l s t l s ) ' ( 2 6 6 ) m ū s d i e n u
t e r m i n o l o g i j a a k t u a l i z č j i e s - tas i r ' d a r b s p č j l g s c i l v č k s , kas zaudčjis
d a r b u ' E S V 6 7 ; s a l . Par bezdarbnieku atzTstams darba spejTgs Latvijas
Republikas pilsonis vai ärvalstnieks (bezvalstnieks), kurs sanemis
pastūvigas uzturčšanūs atjauju vai kuram pase ir Icdzivotūju registrą
atzime ar personas kodu un kurs nestrūdū, ir darbspejas vecuma, neveic
uznčmejdarbibu, meklč darbu, ir registrets nodarbinūtibas valsts dienestū
pčc pieraksta vietas un vismaz reizi menes! griežas šajū dienestū (Par
n o d a r b i n ä t l b u L T V 30). A r i t e r m i n ą bezdarbs d e f i n i c i j a LLVV ir
i n f o r m a c i j a par s a i s t l b u ar kapitälismu, bet atškiriba n o vardą bez-
darbnieks tas v a i r s n a v iekaväs m i n č t s k o m e n t ä r s : ' 1 . K a p i t ä l i s t i s k a -
jai iekärtai r a k s t u r l g a parädlba, k a d kapitälisma e k o n o m i š k o l i k u m u
d a r b l b a s rezultatą daja darbajaužu n e a t r o d sev a l g o t u d a r b u ' (2 6 7 ) .
S a s k a n ä ar m ū s d i e n u e k o n o m i k a s t e r m i n ą s k a i d r o j u m u bezdarbs ir
' t i r g u s e k o n o m i k a s parädlba, k a d daja iedzlvotäju darbspejas v e c u m a
v a i n u n e v a r d a b ū t d a r b u sava profesija, v a i a r i to n e a t r o d vispär'
E S V 67. A r attieclgu komentaru par piederlbu kapitälistiskajai
s a i m n i e k o š a n a s s i s t e m a i fiksčti a r i värdi a i z s a r gm u ita 'Muitą,
k o užliek i m p o r t p r e c ö m ( k a p i t ä l i s m a a p s t ä k j o s ) , l a i v e i c i n ä t u ražošanas
a t t l s t l b u i e k š z e m č ' ( l 107); b a n k i c r i s ' B a n k a s Ipašnieks, a k e i o n ä r s
(kapitälistiskajäs v a l s t l s ) ' (2 37). B e z n o z a r e s n o r ä d e s LLVV iekjauts
pašlaik a k t u a l i z č j i e s u n par n e a t n e m a m u aktlväs l e k s i k a s u n ter­
m i n o l o g i j a s sastävdaju k j u v i s värds k r cdi ts ' 1 . Naudas lldzek-
Ju, p r e č u , p a k a l p o j u m u s n i e g š a n a u z p a r a d a , u z n o m a k s u ; sädä
veidä s n i e g t i n a u d a s l i d z e k j i , preces, p a k a l p o j u m i . .. Komcrciūlais
kredits - p r e č u pardošana vai p a k a l p o j u m u s n i e g š a n a ar pagarinätu
samaksas t e r m i n u (kapitälistiskajäs valstls, l l d z 1 9 3 1 . g a d a m P a d o m j u
S a v i e n i b a ) ' (4 4 1 6 ) ; s a l . Atlidzibas darijums, kuru kreditiestūde uz
rakstveida Ilguma pamatu nodod klientam naudu vai eitas lietas un kurs
klientam ruda tiesibas nkoties ar tam un pienūkumu noteiktū laiku un
kclrtibä atclot kredttiestūdei naudu vai eitas lietas ( K r e d l t i e s t a ž u l i k u m s
L T V 104). T e r m i n u värdnlca komerekredits 'aizdevums preču veidä
jeb p r e č u piegäde u z kreditą: preču s a n č m č j s par p r e c č m samaksä
p č c n o t e i k t a l a i k a . Juridiški šadus d a r l j u m u s n o f o r m č , i z s n i e d z o t
v e k s e l i ' E S V 2 2 7 . D e f i n i c i j a m i n ė t a i s t e r m i n s vekselis vairs neiekjūst
aktualizčtaja l e k s i k a , jo p u b l i c č t s LLVV pčdčja sčjuma:'včrtspaplrs-
l i k u m ä n o t e i k t a s f o r m a s d o k u m e n t s , kurä i e t v e r t a n a u d a s s a i s t l b a '
(8 3 6 3 ) , taču tulkotäja e k o n o m i k a s t e r m i n u värdnlcas skaidrojumä
a t r o d a m a s tä k ä d r e i z c j ä s n e a k t u a l i t ä t e s a p l i e c i n ä j u m s ( E T S V 3 0 4 ) .
A k t u a l i z ä c i j a i r skärusi s a v u l a i k z i n ä m o , bet LLVV rakstišanas u n
täs izdošanas laikä ( 1 9 7 2 - 1 9 9 6 ; i z n e m o t p č d č j o u n dajčji p r i e k š p č d č j o
s č j u m u , k u r i iznäca a t t i e c l g i 1 9 9 1 . u n 1 9 9 6 . g.) valdošas politiškas u n
s a i m n i e c i s k ä s s i s t e m a s d č | n o aktlväs a p r i t e s i z s t u m t o l e k s i k ų . D a u d z i
kä n e a k t u a l i , v č s t u r i s k i , k a p i t ä l i s m a m r a k s t u r i g i (gan ar noradčm
ncakt., vest., kap., gan b e z a t t i e c l g ä m n o r a d č m ) LLW fiksčtie värdi
p č d č j a laikä a k t u a l i z č j u š i e s u n i e k j a u t i jaunäkajäs t e r m i n u värdnlcas,
kä a r i t i e k plaši l i e t o t i dažados lietiškajos t ė k š t o s . M ū s d i e n u apstäkjos
aktualizčjušies ir termini, kas nosauc administratlvi teritoriälä
d a l l j u m a v i e n l b a s , d o k u m e n t u s u n včrtspaplrus, m a k s ä j u m u v e i d u s ,
p e r s o n a s p č c to n o d a r b o š a n a s v a i profesijas, iestädes, s t r u k t ū r v i e n l b a s ,
s a i m n i e c i s k ä s d a r b l b a s v e i d u s . K a m e r nav j a u n u latviešu valodas
l e k s i k o g r a f i j a s i z d e v u m u , j ä i z m a n t o l l d z š i n č j i e , kritiški v č r t č j o t tajos
fiksčto värdu k r ä j u m u , taču v a l o d a s i z t e i k s m e s l l d z e k j u aktualizäcijas
procesą rezultatu fiksčšana ir neatliekams mūsdienu latviešu
leksikografijas u z d e v u m s .

Ž O D Y N O L/iTVIEŠU LITERÄRÄS VALODAS VÄRDNICA

LEKSIKOS AKTUALIZÄCIJA

Santrauka

Didžiausiame šiuolaikinės latvių leksikografijos leidinyje - aiškinama­

jame žodyne Latviešu literūras valodas vūrdnica (LLVV) - sukaupta vertinga
medžiaga, leidžianti vertinti leksikos aktyvumą ar pasyvumą ir leksikos aktu­
alizäcija. Dabartinėje latvių kalboje nėra leksikografijos šaltinio, fiksuojančio
vykstančius pokyčius, tarp jų ir aktualizavimosi metu pasikeitusią leksiką.
 Aiškinamajame žodyne realijos priklausymą tam tikrai visuomenės e k o n o m i ­
nei santvarkai atskleidžia sąvokos apibrėžimas, iš k u r i o galima daryti išvadą
apie leksikos pobūdį i r jos galimą aktualizavimąsi.
Aktualizäcija apima anksčiau žinomą, bet LLVV rašymo ir leidimo metu
( 1 9 7 2 - 1 9 9 6 ; išskyrus paskutinį ir iš dalies priešpaskutinį tomus, kurie išėjo
atitinkamai 1991 m . i r 1996 m.) dėl valdančios politinės ir ūkininkavimo
sistemos iš aktyvios vartosenos išstumtą leksiką. Daugelis kaip neaktualūs,
istorizmais laikomi, kapitalizmui būdingi (tiek su pažymomis neakt., vest.,
kap., tiek be atitinkamų pažymų) į LLVV įtraukti žodžiai per pastaruosius
dešimtmečius aktualizuoti ir perkelti į naujausius terminų žodynus, taip pat
plačiai vartojami įvairiuose dalykiniuose tekstuose. Šiuolaikinėmis sąlygo­
mis aktualizuoti i r terminai, pavadinantys administracinio teritorinio suskirs­
t y m o vienetus, dokumentus ir vertybinius popierius, mokėjimo rūšis, asme­
nis pagal jų veiklą arba profesiją, įstaigas, struktūrinius padalinius, ūkinės
veiklos formas. K o l nėra naujų latvių kalbos leksikografijos leidinių, tenka
naudotis anksčiau išleistaisiais, kritiškai vertinant į juos įtrauktus žodžius.
Kalbinės raiškos priemonių aktualizacijos rezultatų fiksavimas yra neatidėlio­
tina šiuolaikinės latvių leksikografijos užduotis.

LATVIEŠU LITERÄRÄS VALODAS VÄRDNICAS

LEKSIKAS AKTUALIZÄCIJA

Kopsavilkums

A p jomlgäkajä mūsdienu latviešu leksikografijas izdevuma -skaidrojošajii

värdnlca Latviešu literūras valodas vūrdnica (LLVV) ir sakopots včrtigs
materials, kas |auj spriest par leksikas aktivitäti vai pasivitäti u n par leksikas
aktualizäciju. Mūsdienu latviešu valodas situacija nav leksikografijas avota,
kas fiksėtu notiekošas pärmainas, tostarp ari aktualizäcijas gaitä mainTjušos
leksikų. Skaidrojošaja värdnlca nosauktäs realijas piederibu konkretni
sabiedriski ckonomiskajai formacijai atkläj jėdziena definicija, bet no täs
izriet secinäjums par leksikas raksturu u n täs iespėjamo aktualizėšanos.
Aktualizäcija ir skärusi savulaik zinänio, bet LLVV rakstlšanas u n
täs izdošanas laika ( 1 9 7 2 - 1 9 9 6 ; izuemot pčdčjo un dajėji priekšpčdčjo
sėjumu, k u r i iznäca attieclgi 1991. un 1996. g.) valdošas politiškas u n
saimnieciskäs sistemas dėĮ no aktlväs aprites izstumto leksikų. D a u d z i kä
neaktuali, včsturiski, kapitälismam raksturigi (gan ar norädöm neakt., včst.,
kap., gan bez attieclgäm norädem) LLVV fiksčtie värdi pėdėjas desmitgades
laika aktualizėjušies un iekĮauti jaunäkajäs terminu värdnlcas, kä ari tiek
plaši lietoti dažados lietiškajos tėkštos. Mūsdienu apstäkjos aktualizejušies ir
t e r m i n i , kas nosauc administrativ! teritoriälä dalljuma viembas, dokumentus
un vertspapirus, maksäjumu veidus, personas рёс to nodarbošanas vai
profesijas, iestädes, struktūrvienibas, saimnieciskäs darbibas veidus. K a m e r
nav jaunu latviešu valodas leksikografijas i z d e v u m u , jäizmanto lldzšinejie,
kritiški vörtejot tajos fikseto värdu kräjumu, taču vaiodas izteiksmes lidzekju
aktualizäcijas procesą rezultatu fiksčšana ir neatliekams mūsdienu latviešu
leksikografijas uzdevums.

A C T U A L I Z A T I O N O F V O C A B U L A R Y IN T H E D I C T I O N A R Y
L/ITVIEŠULITERÄRÄS VALODAS VÄRDNICA

Summary

T h e largest m o d e r n Latvian lexicographical work, i.e. explanatory

dictionary Latviešu litcrūrūs valodas vūrdnica (LLVV) contains valuable
material that allows to judge on the activity or passivity of the vocabulary and
about the actualization of the vocabulary. In the m o d e r n Latvian language
situation there is no lexicographical source that records the changes,
a m o n g them the vocabulary changed i n the process of actualization. In the
dictionary b e l o n g i n g of the realia to the particular social e c o n o m i c system
is revealed by the definition, from which the c o n c l u s i o n can be drawn about
the nature of the vocabulary and its possible actualization.
Actualization has affected the previously k n o w n vocabulary ejected from
the active usage due to the governing political and economic system. A lot
of words characteristic of capitalism and (with markings neakt,, vest., kap., or
wothout them) included in LLVV i n recent decades have became important
and are included in the newest term dictionaries, widely used i n various
special texts. In the m o d e r n environment the terms n a m i n g the entities of
territorial division, documents and securities, types of payment, professions
and activities, institutions, structural divisions, forms of e c o n o m i c activities
are actualized. In the absence of new Latvian lexicographical works, the o l d
ones have to be used with critical assessment; however, the recording of the
results of vocabulary actualization process is the urgent task for m o d e r n
Latvian lexicography.
 Metakalbiniai komentarai sociolingvis­
tiniu aspektu (lietuvių kaip (pa)sakytų..
ir latvių kä teiktu (sacitu)...)

Įvairių k o m e n t a r ų v a r t o j i m a s p a d e d a Įveikti b e n d r a u j a n t k a l b a at­

sirandančius s u n k u m u s : k a l b a n t i s su v a i k u , u ž s i e n i e č i u ar bet k u r i u o
ž m o g u m i , ne v i s a i gerai m o k a n č i u kalbą, n e l a b a i i š m a n a n č i u jos s t i l i s ­
tines ar p r o f e s i n e s a t m a i n a s , ž a r g o n ą i r p a n . T o k i u b ū d u s t e n g i a m a s i
nuspėti g a l i m ą k a l b o s n e s u p r a t i m ą i r įtraukti į savo kalbą a t i t i n k a m u s
1
paaiškinimus, v a d i n a m u o s i u s m e t a k a l b i n i u s k o m e n t a r u s . M e t a k a l b i ­
n i a i k o m e n t a r a i ( t o l i a u tekste — M K ) p a d e d a ne t i k paaiškinti v i e n ą
ar kitą s v e t i m ą sąvoką, pasirinktą specifinį žodį i r p a n . , jais „ k a l b ė t o ­
jai taip pat g a l i v e r t i n t i žodį a r b a jo t i n k a m u m ą š n e k o j e , m o t y v u o t i
savo s p r e n d i m o p a s i r i n k i m ą , a k c e n t u o t i i n d i v i d u a l i u s r e i k š m ė s n i u ­
ansus" ( M e ч к о в с к а я 2000, 20). M K kaip tam tikra m e t a k a l b i -
n i ų v i e n e t ų raiškos f o r m a s u l a u k i a v i s d a u g i a u k a l b i n i n k ų d ė m e s i o .
Lietuvių k a l b o t y r o j e tokią raišką t y r i n ė j a s t i l i s t i k o s specialistas K a z i ­
mieras Župerka ( Ž u p e r k a 1 9 8 7 ; 1995a; 1 9 9 5 b ; 1998a; 1 9 9 8 b ;
1 9 9 9 ; 2 0 0 0 ; 2 0 0 3 ; 2 0 0 6 ; M a c i e n ė, Ž u p e r k a 2 0 0 6 ; Ž u p e r ­
k a , I n č i ū r i e n ė 2 0 0 5 ) , o latvių k a l b o s M K t y r i m ų b e v e i k nėra,
išskyrus gretinamąjį lietuvių i r latvių k a l b o s e t i k e t o situacijų a p t a ­
r i m ą ( K v а š T t e, Č e p а i t i e n e, Z u p e r к а 1 9 9 9 ; 2 0 0 6 ) i r v i e ­
n o t i p o M K s o c i o l i n g v i s t i n e analizę ( K v a Š I t e 2 0 0 7 b ) . S i t u a c i j ų ,
k a i k a l b a n t y s i s (ar rašantysis), t. y. adresantas, v e r t i n a savo kalbą arba
a p i b ū d i n a t a m t i k r o s raiškos p r i e m o n ė s p a s i r i n k i m ą , b ū n a d a u g i r įvai-

1
„Drauge su komentuojamąja teksto d a l i m i , su vertinamomis kalbos p r i e ­
monėmis metakalbinis komentaras sudaro melakalbinį vienetų, pastarasis
terminas - O. Darabanščikovos" ( Ž u p e r k а, I n č i ū r i e n ė 2005,
507)). Tai siejama su sąvoka metakalba (angl. metalanguage; rus. метаязык;
vok. Metasprache) kaip „antros pakopos kalba (taip pat aprašymo kalba 11 c-
schreibungssprache), k u r i padeda aprašyti natūralią kalbą (taip pat objekto
kalba Objcktspraclic)" (13 u (i m a n n 2002, '133) ir metulingvistiniui viene­
tai (C/IT 230). Pagal analogiją ir komentarai vadinami inetalingvistiniais,
pavyzdžiui, latv. metalingvistiskais komentūrs.
 rių. K a i p t e i g i a K . Ž u p e r k a , „ M K v a r t o j i m a s r o d o k a l b i n ė s raiškos
sąmoningumą, pasakymo a k t u a l i z a v i m ą " [retinimas a u ­
toriaus] ( Ž u p e r k a 1 9 8 7 , 1 9 7 ) . Š i o s t r a i p s n i o tikslas - s u g r e t i n t i
lietuvių i r latvių n e l i n g v i s t i n i u o s e t e k s t u o s e v a r t o j a m u s M K , kurių
v i e n a s iš d ė m e n ų y r a t a r i a m o s i o s n u o s a k o s k o n s t r u k c i j a kaip (pa)sa-
kytų... I kä teiktu (sacitu)— Tokie pasakymai visada rodo M K vartoto­
jo d ė m e s j n e t i k k o m e n t u o j a m o s frazės i n f o r m a c i j a i , bet i r k a l b i n e i
raiškai, s a v i t u m u i , s t i l i u i . T y r i m a s atliktas g r e t i n a m o s i o s analizės i r
a p r a š o m u o j u m e t o d a i s , o pavyzdžiai r i n k t i iš dabartinės lietuvių i r
latvių p u b l i c i s t i k o s . P u b l i c i s t i k a i p r i s k i r i a m i i r i n t e r n e t e s u r i n k t i p a ­
2
v y z d ž i a i , nes n o r ė t a k o n s t a t u o t i p a č i ų M K , t i k s l i a u , d ė m e n ų , įvai­
rovę n e d i f e r e n c i j u o j a n t jų v a r t o j i m o s r i č i ų .
M K tekste a t l i e k a m a s f u n k c i j a s iš d a l i e s atskleidžia jo p o z i c i j a m e -
t a k a l b i n i a m e v i e n e t e , pavyzdžiui, j e i g u M K y r a p o d ė m e n s , kurį k o ­
m e n t u o j a ( p o s t p o z i c i j o j e ) , jis i n f o r m u o j a a p i e t a i , kas b u v o pasakyta;
t a m t i k r a p r a s m e tai b a i g i a m i e j i M K ( Ž u p e r k a 2 0 0 6 , 179); j e i g u
M K y r a p r o p o z i c i j o j e — a t k r e i p i a d ė m e s į ( s a k y t i n ė j e k a l b o j e tai gali at­
spindėti i r t a m t i k r a i n t o n a c i j a ) į t o l i a u p a t e i k i a m ą i n f o r m a c i j ą , s u t e i ­
k i a p a p i l d o m ą r e i k š m ę t o l i a u p a v a r t o t a m v i e n e t u i . Panaši b ū n a i r M K
f u n k c i j a , k a i M K įsiterpia tarp m e t a k a l b i n i o v i e n e t o d ė m e n ų . T o k i u s
M K K . Ž u p e r k a v a d i n a „ p a s a k y m o strategijos s i g n a l u " ( I b i d . , 179),
tačiau p a g a l a n a l o g i j ą s u m i n ė t a i s b a i g i a m a i s i a i s M K jie galėtų būti
v a d i n a m i i r įvadiniais M K . P a g a l s i n t a k s i n e s f u n k c i j a s M K l a i k o m i
įterpiniais (tai p a s a k y t i n a apie a b i g r e t i n a m a s k a l b a s ) , k u r i e k a i p g r a ­
m a t i n i a i reiškiniai n a g r i n ė j a m i sintaksės t y r i n ė t o j ų ( p v z . , S i r t a u ­
tas, G r e n d a 1988, 1 3 6 - 1 3 9 ) . T o k i o s formulės tyrinėtos ir kaip
parentezės elementai ( A k e l a i t i s 1 9 8 6 ) . Latvių s i n t a k s ė j e taip
pat a p r a š o m i panašūs įterpiniai (latv. iespraudums) ar įterptos s a k i n i o
d a l y s (MLLVG 5 6 6 - 5 7 9 ) , p r i e kurių p r i s k i r i a m o s i r „ n u o r o d o s į t a m
t i k r o a s m e n s p a s a k y m ą " kū .. mčdz teikt ' k a i p m ė g s t a s a k y t i ' , kū ..
mčdza .. teikt ' k a i p m ė g o s a k y t i ' , kū.. mčdza .. šaukt 'kaip mėgo vadin­
t i ' , kū .. mčdz šaukt ' k a i p m ė g s t a v a d i n t i ' ir kt. ( I b i d . , 5 7 9 ) .

2
Iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro teksty-
no (http://donelaitis.vdu.lt) rinkti pavyzdžiai žymimi <t>, o prie pavyzdžių
iš paieškos sistemos www.google.lt (Latvijos - www.google.lv) nuorodos ne­
pateikiamos, nes įvairių interneto puslapių adresų sąrašas išplėstų straipsnio
apimtį. Lietuvių kalbos pavyzdžiai tekste pažymėti *, o latvių - **.
 P i r m i a u s i a reikėtų a t k r e i p t i d ė m e s į į pasirinktą t y r i n ė t i latvių k a l ­
bos M K f o r m u l i ų įvairovę: d ė m e n y s teiktu i r sacitu (veiksmažodžių
teikt i r sacit t a r i a m o s i o s n u o s a k o s f o r m o s ) v a r t o j a m i s i n o n i m i š k a i ,
nes patys v e i k s m a ž o d ž i a i y r a s i n o n i m a i (Sin V 4 2 3 ) . T o d ė l latvių M K
t y r i m a s r e m i a s i a b i e j ų tipų pavyzdžiais, taip pat i r jų v a r i a n t a i s be
j u n g t u k o kū, j e i g u n e p a s t e b ė t a s e m a n t i n i ų s k i r t u m ų ( l i e t u v i ų k a l b o s
pavyzdžiai be j u n g t u k o kaip taip pat n a g r i n ė j a m i ) . B e t o , lietuvių k a l ­
bos t y r i m u i i m a m i i r M K kaip pasakytų..., nes didesnių s k i r t u m ų tarp
abiejų k o n s t r u k c i j ų - s u priešdėliniu v e i k s m a ž o d ž i u i r be p r i e š d ė l i o -
dažniausiai n e m a t y t i . T o k i a f o r m u l i ų įvairovė, k a i p i r g a l i m y b ė r i n k ­
tis k e l i s b ū d u s t a m t i k r a m t u r i n i u i reikšti, y r a v i e n a iš k o n k u r e n c i j o s
apraiškų. K a l b a m o j i sąvoka r e m i a s i t u o , k a d s k i r t i n g i k a l b ė t o j a i v i e n ą
i r tą pačią m i n t į gali išreikšti įvairiais žodžiais, p o s a k i a i s , taip pat p a s i ­
t e l k d a m i kitų a s m e n ų išsakytus k o m e n t a r u s i r k t . citatas.
M K y r a d v i n a r i s v i e n e t a s įvairiomis p r a s m ė m i s : jį s u d a r o k a l ­
b a m o s i o s f o r m u l ė s i r t a m t i k r i p a p i l d y m a i , praplečiantys M K . K i t a
v e r t u s , s a k i n y j e (tekste) p a t e i k i a m a i n f o r m a c i j a , kurią komentuoja
m i n ė t a s M K i r k u r i taip pat gali būti dvinarė - k a i r e a l i a i įvardijami
žodžiai ar frazės, k e i č i a m o s ar t i k s l i n a m o s v i e n a k i t a , arba p o t e n c i a l i a i
leidžiama spėti, ką būtų g a l i m a p a s a k y t i k i t a i p ( n u m a n o m a ) ( Z u -
perka 1 9 8 7 , 195). T a č i a u k o n k u r e n c i j a a k i v a i z d i i r tarp p a č i ų M K ,
k a i adresantas r e n k a s i k o m e n t a r ų f o r m u l e s , t u r i n č i a s tą pačią paskirtį
ir s e m a n t i k ą , b e s i s k i r i a n č i a s t i k k a l b i n e raiška. L i e t u v i ų k a l b a p a p l i ­
t u s i b e a s m e n ė f o r m u l ė kaip sakoma, taip pat įvairios v e i k s m a ž o d ž i o
sakyti a s m e n u o j a m o s i o s f o r m o s (kaip sako / sakė / sakydavo...) ar­
b a k i t o s k o n s t r u k c i j o s (kaip mėgstama I mėgsta I mėgo sakyti...; kaip
priimta sakyti) i r p a n . Latvių k a l b a taip pat esama įvairių panašios
s e m a n t i k o s M K : kū saka I sacija.., kū teica.. I (tiek) teikts I mčdz teikt
(sacit) ' k a i p sako / sakė / s a k o m a / m ė g s t a m a s a k y t i ' i r p a n . G a l i m a
tą pačią r e i k š m ę išsakyti taip pat d a u g y b e kitų M K - i r v i e n o j e , i r k i ­
toje k a l b o j e esama a u t o r i ų , k u r i e t e k s t u o s e j u o s dažnai vartoja i r t u r i
pamėgtų M K .
Nagrinėjamų M K- lietuviško įterpinio kaip (pa)sakytų... ir
struktūros ir semantikos požiūriu analogiško latviško kū teiktu
(sacitu)... - p a s k i r t i s y r a k o m e n t u o t i , v e r t i n t i situaciją, v e i k s m ą ( v y k s ­
m ą ) i r (arba) š n e k ą (tai, kas s a k o m a ) r e m i a n t i s kitų pasakytais žodžiais
ar t e i g i n i a i s . Ir lietuvių k a l b o s M K kaip (pa)sakytų..., i r latvių kū teik-
tu (sacitu)... dažniausiai r e i k a l a u j a p a p i l d y m o ( k a i k u r i e iš anksčiau
m i n ė t ų M K taip p a t ) , p a t i k s l i n i m o - b ū t e n t šie M K p a p i l d y m a i y r a
į d o m u s s o c i o l i n g v i s t i n i o t y r i n ė j i m o objektas: k o n s t r u k c i j ą p a p i l d a n ­
tys a s m e n s , l a i k o t a r p i o i r k t . p a v a d i n i m a i . D ė l t o k i ų p a t i k s l i n i m ų p a ­
s a k y m a s t a m p a i š s a m e s n i s , g e r i a u s u p r a n t a m a s a d r e s a t u i , taip pat gali
įgyti t a m tikrų e m o c i n i ų atspalvių (ypač j e i g u s u k u r i a asociacijas s u
k o n k r e č i u a s m e n i u ar s p e c i f i n e s i t u a c i j a , k u r i o j e p a s a k y m a s p a v a r t o ­
tas i r paplitęs). T o l i a u M K sąlygiškai s u s k i r s t y t i į 3 g r u p e s (jos išsa­
m e s n ė s s o c i o l i n g v i s t i n ė s analizės m e t u s k a i d o m o s d a r s m u l k i a u ) :
1. A s m e n y s pagal profesiją, v e i k l o s sritį, pareigas ar p a n .
2. A s m e n y s p a g a l t a u t y b ę , k a l b ą arba g y v e n a m ą j ą vietą.
3. A s m e n y s p a g a l a m ž i ų arba laikas k a l b a m o j o l a i k o t a r p i o a t ž v i l ­
giu (dabartiškumas ir senoviškumas).
1. Ir lietuvių, i r latvių M K p a p i l d y m u o s e dažnai įvardijami
įvairūs a s m e n y s p a g a l j ų veiklą, profesiją, pareigas, taip pat partinę
ar r e l i g i n ę p r i k l a u s o m y b ę i r p a n . J ų parašytais ar pasakytais žodžiais
( k a l b a , š n e k a ) ar k i t o m i s s a v y b ė m i s k o m e n t u o j a m a , l y g i n a m a ar k i ­
taip p a p i l d o m a t a i , k ą t e i g i a adresantas. T a č i a u ši g r u p ė nėra v i e n a ­
lytė - antrasis M K d ė m u o s k i r i a s i t i e k p a g a l m i n ė t ų a s m e n ų veiklą,
t i e k p a g a l n o r i m a s s u k e l t i asociacijas ar pačią k a l b i n ę raišką. A b i e j ų
k a l b ų pavyzdžiai atskleidžia platų a s m e n ų spektrą.
1.1. P a s a k y m a s r e m i a s i realių, dažniausiai a p i b e n d r i n t a i pavadintų
asmenų pavadinimais - M K dėmenyje gali nebūti jokios p a p i l d o m o s
i n f o r m a c i j o s . K a i a s m e n ų pavadinimų a p i b e n d r i n a m a s i s p o b ū d i s a k i ­
v a i z d u s , dažniausiai p a s i r e n k a m a v e i k ė j u s pavadinančių daiktavardžių
d a u g i s k a i t a : * Nes grėsmės valstybės ir jos visuomenės saugumui kyla ne
vien išorėje, bet ir viduje... Ir Rusijos politikaitaigeraisuvokia, o suvokda-
mi-laukia. Arba, kaip sakytų medžiotojai, -tyko...; * Tai
buvo paprastas, storas mano vaikystės metų sąsiuvinis. Kadaise žalsvais,
didelio rūgštingumo kartono, kaip pasakytų re stau ra to­
ri a i, viršeliais, jau pageltusiais nuo laiko ir nuo tos prakeiktos rūgšties;
* Liberalų demokratų partijos praba, k a i p pasakytų j u v ely -
r a i, tapo aukštesnė; * K a i p sakytų horoskopų suda­
rinėtoja i, jiems jicpalankios visos metų dienos <t>; * ...bažnytines
bendruomenes suvarius, kaip katalikai sakyt ų, j zakristiją
<t> // ** Supasgcnčtiskais arsenais, k ū teiktu biolog i, pieder
 sieviešu dzimtei...; * * Bus milžu cinas - batls. k ū teiktu reperi
[apie Google i r Microsoft k o m p a n i j a s ] ; ** Nevis Alvja Hermana talanta
dė\, kurs, k ä teiktu k l a s ik i, varetu iestudčtpat telefonu numū­
ru grämatu. bet tä Ledus satura dčj, kurs vel arvien nav izrunäts... jeigu
v a r t o j a m a v i e n a s k a i t a , g a l i m a spėti, k a d v i s d ė l t o r e m i a m a s i k o n k r e ­
taus a s m e n s p a s a k y m u : * Be to, vienas iš asmenų, artimų imperatoriui.
kaip pasakytų klasikas, nupirko man ir mano draugei Liu­
dai lėktuvo bilietus... II** At kai termodinamika cinas ar kinetikų k ä
s a cit u fizikai ki miki s. C i t a t o s v a r t o j i m a s greta a s m e n s p a ­
v a d i n i m o d a u g i s k a i t a taip pat leidžia m a n y t i , k a d r e m t a s i k o n k r e č i u
kūriniu ar k o n t e k s t u (situacija): ** Sievietes kermeni vislabäk eksponč
čnu spėle, k ä teiktu mokslas kritiki, ..tumsas un gaismas
sastapšanas". T a i p pat šiai g r u p e i p r i s k i r t i n i M K , k u r i u o s e n e m i n i m i
a s m e n y s pagal jų v e i k l o s sritj, bet p a t e i k i a m a s t a m t i k r o s srities p a v a ­
dinimas: * * K ä teiktu z i n ä t n e, mums ir divi nezinūmie. bet
šeit mums ir sinergija, mes gustam labumu gan no tä, ka esam NATO
un ES dalibvalsts... (jis gali būti pakeistas a s m e n s p a v a d i n i m u - k a l b a ­
m u o j u atveju zinūtnieki 'mokslininkai').
N e r e t a i k o m e n t u o j a n t į d o m e s n į ar r e č i a u v a r t o j a m ą žodį M K l i e ­
tuvių k a l b a p a s i t e l k i a m a s j u n g t u k a s arba, o latvių k a l b a a b u d ė m e n y s
s i e j a m i j u n g t u k u jeb (beje, šis j u n g t u k a s - išskirtinis latvių a b s o l i u č i ų -
jų s i n o n i m ų r o d i k l i s ) . Š i u o atveju k a l b a m a a p i e r e a l i o s i o s k o n k u r e n ­
cijos pavyzdžius, t. y. k a i įvardijami a b u t a r p savęs k o n k u r u o j a n t y s
žodžiai ( p a s a k y m a i ) : * Lieka tik atvaizdo idėja, kaip sakytų fi­
losofas, arba idealas, kaip gal manyčiau aš...; * ... reikšmę meninėje
kūryboje turi naujoviškumas, netikėtumas, iššūkis arba, kaip sa­
kytų kai kurie oponentai, noras priblokšti bei nustebinti
bet kokiom priemonėm <t> / / ** Tur cilveku pilns ar smaržkociniem
jeb, k ū t e i k t u kr ištiesi, m irrem rokäs...; * * Vadijos pčc intuici­
3
jas jeb, k ä l i eIi n i ek i t e i k t u, pčc rcvolucionūrūs pūrliecibas.
M K p a p i l d y m a i g a l i būti išsamūs i r i l g i - n o r i n t s u t e i k t i ekspresinį
ar e m o c i n į ( n e r e t a i ironišką, pašaipų) atspalvį, kartais p a s i r e n k a m i
ir ne i t i n įprasti arba t a m tikrą atspalvį t u r i n t y s žodžiai, š m a i k š č i a i
3
Latvių kalba taip pat vartojamas žodis bojšcviks, bet kaip jo sinonimas ir
savos kalbos vedinys lielinicks (išverstas rusų большой - licls + asmenį n u r o ­
dant priesaga -(i)nieks). Tai šnekamosios kalbos atspalvį turintis žodis, mažai
tikėtinas oficialiojoje kalboje.
a p i b ū d i n a m i a s m e n y s , kurių i š s a k y t o m i s m i n t i m i s r e m i a m a s i : * Pa­
prasta buitis su visais jos malonumais arba, kaip sakytų nuo
komforto itin p r i k l a u s a n č i o s personos, nepa­
togumais [apie įspūdžius J a p o n i j o s k a i m e l y j e ] ; * Klausimas, kaip
pasakytų koks nors užkietėjęs biurokratas,
tebėra „atviras": kiek tiflopedagogų ar šiaip paprastų žmonių žino apie
šios knygos [P. N a v a l i n s k o k n y g a a k l i e s i e m s „ R e l j e f i n i s piešinys"] eg­
zistavimų; * f jį [sąsiuvinį] dailininkas klijavo viskų, kas patraukė jo
akis: <...> dangtelis nuo latviškų sardinių dėžutės, atrodantis šiame kon­
tekste, kaip pasakytų mandruolis kritikas, tarsi
užsienietis...; ** Bet tiesi tur jau ta problema, k ä sacitu z i nu
c i l v ё k i*.
1.2. M i n i m i realūs, v i s u o m e n e i g e r a i ž i n o m i a s m e n y s - j i e v a ­
d i n a m i vardais i r (ar) pavardėmis. T a i ž y m ū s p a s a u l i o , L i e t u v o s ( l i e ­
tuvių k a l b a ) a r L a t v i j o s (latvių k a l b a ) ž m o n ė s , dažniausiai rašytojai,
kultūros v e i k ė j a i , įvairių sričių m o k s l i n i n k a i , taip pat populiarūs p o ­
l i t i k a i - i s t o r i n ė s a s m e n y b ė s i r šiuolaikiniai v e i k ė j a i , išsiskiriantys t e i ­
g i a m u arba n e i g i a m u įvaizdžiu. V i s d ė l t o ši g r u p ė nėra v i e n a l y t ė ,
nes n e g a l i m a v i e n o d a i v e r t i n t i savos tautos i r užsienio a s m e n ų p a ­
m i n ė j i m ą M K j a u v i e n d ė l t o , k a d adresantai r e m i a s i skirtingų o r i g i ­
n a l o k a l b ų šaltiniais i r g a l i j u o s p e r t e i k t i savaip. T a m tikrų a b e j o n i ų
g a l i k i l t i d ė l c i t u o j a m o žodžio ar frazės p e r t e i k i m o t i k s l u m o - t a i g a l i
būti susiję i r s u jų v e r t i m u iš u ž s i e n i o k a l b o s , i r s u a t p a s a k o j i m u ar i n ­
terpretacija, k a i p a t s i m e n a M K a u t o r i u s . T a č i a u k i e k v i e n a s adresantas
g a l i laisvai r i n k t i s k a l b i n ė s raiškos b ū d ą ( š i u o atveju n e k a l b a m a apie
tikslų a u t o r i a u s žodžių c i t a v i m ą ) .
1.2.1. M K p a p i l d y m ų kitų tautų ar šalių a s m e n i m i s būta n e m a ž a i ,
o t a i r o d o , k a d i r v i e n o s , i r k i t o s tautos adresantai susipažinę s u p a ­
s a u l i o k u l t ū r a arba t u r i p a m ė g t ų p a s a u l i o k u l t ū r i n i o i r v i s u o m e n i n i o
g y v e n i m o asmenybių. C i t u o j a m a nemažai vokiečių, amerikiečių,
rusų i r kitų tautų atstovų ( k a i k u r i e j ų dažnai k a r t o j a m i įvairiuose
tekstuose): * Verčiau reiktų sakyti ne „suinterpretavot", bet įžvelgei lie­
b
tuvių liaudies pasakose užkoduotų dvasinį lietuvio arcliitipų . k ui p
sakytų ponas j u n g a s [ Š v e i c a r i j o s p s i c h o l o g a s , psichiatras

* Greičiausiai kalbama apie žurnalistus, nors „žinių žmonėmis" (latv. zimi

cilvėki) būtų galima vadinti ir tiesiog daug žinančius.
5
Taip buvo parašyta internete.
 K a r l a s G u s t a v a s Jungas / 1 8 7 5 - 1 9 6 1 / (VLE V I I I 7 7 3 ) ] ; * Taigi svajo­
nių visuomenėje, kaip pasakytų C. G. f u n g a s, jūs perkate
archetipų: * Meno kūrinys Heideggeriui nėra, kaip sakytų Hė­
gelis ar klasikiniai filosofai, idealo įkūnijimas [vo-
k i e č i ų filosofas G e o r g a s V i l h e l m a s F r y d r i c h a s H ė g e l i s / 1 7 7 0 - 1 8 3 1 /
(VLE V I I 4 3 8 ) ] ; * V i s o s kitos [dienos] buvo vėjuotos (kaip pa­
sakytų Salvadoras D a l i - tikra ..tramontana" - vėjas,
varantis žmogų iš proto), lietingos ir vėsios... [ispanų tapytojas, grafi­
kas S a l v a d o r a s D a l i / 1 9 0 4 - 1 9 8 9 / (VLE I V 4 2 8 - 4 2 9 ) ] ; * Ir, k a i p
pasakytų Michailas Gorbačiovas, ..proces pašol":
kažkas tyliai atvežė ypatingai nuodingo raketinio kuro ir jį pakūrė miestų
ir miestelių katilinėse... [ S o v i e t ų S ą j u n g o s vadovas, k u r i o v a d o v a v i m o
l a i k o t a r p i s v a d i n a m a s perestroika ( p e r s i t v a r k y m a s ) ] ; * Tačiau pažemin­
tieji ir nuskriaustieji, kaip pasakytų Dostojevskis, yra
ne tik mokytojai, dėstytojai ir gydytojai, bet ir policininkai... [aliuzija j
analogiško p a v a d i n i m o romaną] / / * * K ū teiktu Dostojev­
skis -būt cilvėkam cilvčku vidū... [rusų rašytojas F i o d o r a s D o s t o j e v ­
skis / 1 8 2 1 - 1 8 9 1 / ( V L E V 9 3 ) ] ; ** Visūdi citūdi kū teiktu Re­
ni ark s „Rietumu fronte bez pūrmainūm". jo pūrčjie reitingfavoriti
tika pie saviem punktiem [vokiečių rašytojas E r i c h a s M a r i j a R e m a r ­
kas / 1 8 9 8 - 1 9 7 0 / (PRŽ 6 0 8 - 6 0 9 ) ] ; ** Kū teiktu To m as s
Manns -iestūjusies ..asinainū milestiba pret cilvčei" [vokiečių rašyto­
jas T o m a s M a n a s / 1 8 7 5 - 1 9 5 5 / (PRŽ 4 7 1 - 4 7 2 ) ] ; ** Kū teiktu
m ūs u iedvesmotūjs Alberts Einsteins: ..Cilvėka
vislabūkais pavadonis ir kopa ar eitiem pūrdzTvoti prieki un bedas"
[ J A V fizikas, v i s u o m e n ė s veikėjas A l b e r t a s E i n š t e i n a s / 1 8 7 9 - 1 9 5 5 /
(VLE V 367)]: ** Un ..tas joti var būt" (k ū sacitu Voltėrs),
ka latgaliešu valoda ir seniskūka par latviešu valodu [prancūzų s a t y r i k a s
i r filosofas V o l t e r a s / 1 6 9 4 - 1 7 7 8 / (PRŽ 766)]. Tokių M K pasirinkimą
galėjo n u l e m t i s t i l i s t i n i a i s u m e t i m a i - kontrastas tarp p a s a k y m o t u r i ­
n i o i r k o m e n t a r o a u t o r i a u s : v i e n a s jų savas, kitas - s v e t i m a s . P a b r ė ž t i ­
na, k a d p a s i t a i k o l a b a i išprususiam a d r e s a t u i skirtų M K . R e i k i a p r i ­
pažinti, k a d šios g r u p ė s p a s a k y m a i ypač m ė g s t a m i abiejose g r e t i n a ­
m o s e k a l b o s e . K a r t a i s t i k r a j a m a s m e n i u i sužinoti b ū t i n a s platesnis
k o n t e k s t a s , nes M K p a p i l d y m u o s e jis gali b ū t i įvardytas metaforiškai,
v a i z d i n g a i : * Vadinasi, yra meilės ir mirties opozicija, eros ir thanatos.
kaip pasakytų gudragalvis P a r y ž i a u s i n t c -
Ick t ua las [prancūzų poetas G i j o m a s A p o l i n e r a s (Guillaurne
Apollinaire) / 1 8 8 0 - 1 9 1 8 / (VLE I 6 5 9 ) ] .
1.2.2. M i n i m i lietuvių ar latvių visuomenei žinomi asme­
nys, neretai jų žodžiai t i k s l i a i c i t u o j a m i : * Taigi, kaip sakytų
Vaižgantas, ..ir iuodadarbė. ir deimančiukų ieškotoja"... [apie
knygą] [ p r o z i n i n k a s , p u b l i c i s t a s , literatūros i s t o r i k a s , k r i t i k a s V a i ž g a n ­
tas / 1 8 6 9 - 1 9 3 3 / (LLE 5 2 7 - 5 2 8 ) ] ; * Įsivaizduoti, kad kas nors galėtų
ąžuolui aukoti ožį — tai košmaras, kaip sakytų C h u rg i n a s
[poetas i r vertėjas A l e k s y s C h u r g i n a s / 1 9 1 2 - 1 9 9 0 / (VLE I V 115)];
* K a i p sakytų A. J. Greimas, ..įtvinkes" objektas, prikaus­
tantis žvilgsnį. Gulbių fone makabriškai suskamba ir paukščių gripo
motyvas [semiotikas, mitologas, k a l b i n i n k a s A l g i r d a s Julius G r e i m a s
/1917-1992/ (VLEVII 128)]; * Kaip sakytų Vytautas
Mačernis, „paskendęs vakaro rimty, mąstau / Apie šią žemę ir kal­
vas suartas. / Ir iš storu sienojų pastatytus šiuos namus" [poetas V y t a u ­
tas M a č e r n i s / 1 9 2 1 - 1 9 4 4 / ( L L E 303)]; * <...> veikia tie patys, kaip
G u d a v i č i u s sakytų, kiaulystės ir išganymo dėsniai ar išgany­
mo siekio dėsniai [istorikas E d v a r d a s G u d a v i č i u s / g . 1 9 2 9 / ( V L E V I I
255)] / / ** Brinumainū karta Stokholmas teūtris Orions it kū pūrcėlūs
uz Rigu pilnigi - ar visu gaisotni, atmosfairu. kū teiktu Zen­
ta Maurina, ar iekšūm, picbilstu es... [rašytoja eseistė Z e n t a
M a u r i n i a / 1 8 9 7 - 1 9 7 8 / (LRB 3 9 1 - 3 9 3 ) ] ; ** DaĮa Irnieku, kĮuvuŠipar
Ipašniekiem, spėį mainit domūšanas veidu un uznemties pilnu atbildibu
par savu Tpašumu. R. B l a u m a n i s teiktu:.. Vinos ir saimnie-
ka gars" [rašytojas R u d o l f a s B l a u m a n i s / 1 8 6 3 - 1 9 0 8 / (LRB 2 0 0 3 ,
9 2 - 9 3 ) ] ; ** Dziesmu včrtčšanū bija sūkusics punktu sistema, sirdij. k ū
teiktu Aleksandrs C a k s, paliekot uz trotuarą... [poetas
A l e k s a n d r a s Č a k a s / 1 9 0 1 - 1 9 5 0 / (LRB 1 2 8 - 1 3 0 ) ] ; * * Cilveks, kam
kūdū jautūjumū ir savi uzskati, parasti tos mainą lėni un apdomigi (]o
neva r m a i n i t n e k o pret n e k o , k ū teiktu Ojūrs Va c ietis)
[poetas O j a r a s V a c i c t i s / 1 9 3 3 - 1 9 8 3 / (LRB 6 0 4 - 6 0 5 ) ] . G a l i m a į ž v e l g ­
t i k e l i s s k i r t u m u s , pavyzdžiui, lietuvių k a l b a dažniau m i n i m a t i k a s ­
m e n s pavardė arba p r i d e d a m a s k r e i p i m o s i ar pagarbą reiškiantis žodis
( n o r s kartais jis g a l i būti pavartotas s u t a m t i k r u a t s p a l v i u , pavyzdžiui,
n o r i n t pašiepti). A b i e j o s e k a l b o s e taip pat n e m a ž a i M K , kurių p a p i l ­
d y m a i l a b a i išsamūs - p a s a k o m a a s m e n s profesija ar v e i k l o s sritis arba
 k i t o k i u p o ž i ū r i u s u p a ž i n d i n a m a s u j u o : * Klausimas už du tūkstančius
litų, kaip sakytų Vaitiekūnas [žurnalistas, T V ž a i d i m o
„ K a s l a i m ė s m i l i j o n ą " v e d ė j a s H e n r i k a s V a i t i e k ū n a s ] ; Pasirodo, mūsų
broliai šiaurėje [latviai] įsitikinę, kad Lietuvoje klesti tikra tango indust­
6
rija su milongom , baliais, seminarais ir šou; * Mes iš tikrųjų, kaip
sakytų gerbiamasis A. E n d r i u k a i t i s , dirbam nevo­
kiškai... [ p o l i t i k o s v e i k ė j a s A l g i r d a s E n d r i u k a i t i s / g . 1 9 3 6 / (VLE V
5 0 8 ) ] ; * Kai p sakytų Rusiją ne juokais mylintis
V y tenis Povilas A n d r i u k a i t i s, jie [rusai] yra mūsų
..strateginiaipartneriai"... [ p o l i t i k a s , g y d y t o j a s / g . 1 9 5 1 / (VLE I 4 9 9 ) ] ;
* Kaip sakytų ž u r n a l i s t i n i „pažyba" Arnas
K l e v e č k a - nusišvilpt jai [valdžiai] ant mūsų žemiškų reikalų iš de­
vinto aukšto balkono [ T V žurnalistas]; K a i p pasakytų Lietu­
vos dainų dešimtuko vertinimo komisijos
p i r m i n i n k a s p. V y t e n i s P a u l i u k a i t i s , kaip gražu,
kaip modernu, kaip puiku... // ** Dzirdčts ari, ka NSS vaditūju Viktoru
Birzi (Biržes tėvu, k ū t e i k t u n ela ikis Uld is Q črm a -
n is) varčtu tiesūt par vina TEIKTO... [rašytojas, i s t o r i k a s , p u b l i c i s ­
tas U l d i s G e r m a n i s / 1 9 1 5 - 1 9 9 7 / (LRB 2 3 3 ) ] ; ** Tajū [ A i d a J u r i s o n a
skandarba], k ū teiktu muzikas vesturnieks, pro -
f es or s O. G r a v i t is, ..pirmo reizi latviešu muzikas vesture'
simfoniskū orkestrą sastūvū ir akordeons [muzikos istorikas Olgertas
G r a v y t i s ] ; ** Patiess prieks par Radu Poklitaru lielisko ideju titullomai
izvčloties balerinas, kas klasiskajū baletu var cerčt tikai uz raksturlomam
jeb, k ū t e i k t u š äg a d a j u b i l ä r e Helena T a n gi -
į e v a - B i r z n i e c e — ..peji. žurki. vabuįi un nevis gulbis" [baleto
šokėja H e l e n a Tangijeva-Birzniecė]. R e i k i a pasakyti, k a d nepavyko
a p t i k t i n e i v i e n o pavyzdžio, k u r b ū t ų m i n ė t i g r e t i n a m a i k a l b a i ( i r
šaliai) atstovaujantys a s m e n y s — tai r o d o , k a d n e d a u g e s a m a l i e t u v i ų ,
ž i n o m ų L a t v i j o j e , taip pat latvių, gerai ž i n o m ų L i e t u v o j e , a r b a t i e s i o g
n ė r a b u v ę p a k a n k a m a i progų išgirsti i r į s i m i n t i j ų k a l b ė j i m ą .

1.3. M K r e m i a s i v i s u o m e n e i g e r a i ž i n o m a i s a s m e n i m i s , ( n e ) m i -
n i n t vardų, dažniau p e r t e i k i a n t asociacijas s u t a m t i k r u į v y k i u , p a ­
p l i t u s i u p o s a k i u ar p a n . : * Bet tikiuosi šitą barjerą peršoksi... kaip

6
Milonga - argentiniečių šokis, panašus į tango (TŽŽ 482), vis dėlto atrodo,
kad tekste šis žodis pavartotas kita reikšme: kaip tam tikro pobūvio, kuriame
šokamas tango, pavadinimas.
 sakytų a. a. G i n t a r a s išmokęs atskirti dvasias [religijotyri­
n i n k a s , rašytojas G i n t a r a s B e r e s n e v i č i u s / g . 1 9 6 1 / (VLE III, 2 0 0 3 ,
8 0 ) , m i r ę s 2 0 0 7 ] ; * Nuo kalno atsiveria tikrai niablopas vaizdialis.
kaip pasakytų ponas A g u r k i c h; * K a i p pasa­
kytų A g u r k i c h, Lietuvoje kol kas - ..nikoks vaizdialis": * Taigi
visai ne 74 %, tūpas žurnaliste, kaip pasakytų Kėdainių
k n i a z i u s . .?//** K ū teiktu mūsų valsts prezi­
dente, pierūdiet pretčio. ia varat! Turklūt ar darbiem, nevis vūrdiem!
[iki 2 0 0 7 m . vasaros b u v u s i L a t v i j o s p r e z i d e n t ė Vairą V y k ė - F r e i b e r -
ga / V a i r ą V l k e - F r e i b e r g a / ] ; ** K ä teiktu k ä ds z in ä m s
Martini: ..Kas var būt labūks par šo?" [užsienio l a t v i s M a r t i n i s
R y t i n i s / M a r t i n s R i t i n s / , L a t v i j o s T V vesdavęs k u l i n a r i j o s l a i d a s , r e s ­
t o r a n o s a v i n i n k a s ] . P r i e lietuviškų pavyzdžių n o r ė t ų s i p a m i n ė t i i r M K
su šiek t i e k k i t o k i a f o r m u l e , k u r i ą b e j o k i ų s e m a n t i n i ų atspalvių b ū t ų
g a l i m a p a k e i s t i k a l b a m ą j a : * N e s grėsmės valstybės ir jos visuomenės
saugumui kyla ne vien išorėje, bet ir viduje. ..Mūsyse". kaip saky­
davo atstatydintasis P r e z i d e n t a s [buvęs L i e t u v o s
p r e z i d e n t a s R o l a n d a s Paksas]. Iš realių a s m e n ų dažniausiai minimi
tie ž m o n ė s , k u r i u o s išpopuliarina žiniasklaida — t o k i u b ū d u j ų k a l b ė j i ­
m a s p a s i e k i a v i s u o m e n ę i r t a m p a p o p u l i a r i u M K šaltiniu.
1.4. D a ž n a i p a s i r e n k a m a s M K p a p i l d y m a s - realūs, k a l b a n t i e ­
s i e m s ( r a š a n t i e s i e m s ) a s m e n i š k a i pažįstami a s m e n y s , kartais v a d i n a m i
vardais, b e t dažniau a p i b ū d i n a m i s a n t y k i a i s s u a d r e s a n t u . T a i a d r e -
s a n t a m s a r t i m i ž m o n ė s - š e i m o s n a r i a i ar d r a u g a i . K a d a n g i t i e s i o g
n u s a k o m i g i m i n y s t ė s t e r m i n u , n e b ū t i n a jų k o n k r e t i n t i , n o r s kartais
a s m e n i n i s ryšys p a b r ė ž i a m a s , p v z . , v a r t o j a m i įvardžiai m o n o ar mūsų.
P a s a k y m a s įgauna p a p i l d o m ą p r a s m ę , j e i g u šiuos ž m o n e s a s m e n i š k a i
pažįsta i r adresatas: * Kraujas Įpareigoja, kaip sakytų mūsų
tėvas; * Tai [ d a i n a v i m a s c h o r e ] mano pašaukimas, mano laisvalai­
kis, gyvenimo būdas, mano draugai, mano ..sekta", kaip pasakytų
tėtis...; * Nusipirkau begalę naujų drabužių ir k a i p pasakyt ų
m ano a m ž i n a t i Is ė m a m a .Pasikeičiau
r iš esmės": * Na
jūs tik nesupykite, bet kaip jūs tuos kalmarus galite valgyti - man jie

1
Pastaruosiuose 3 sakiniuose kalbama apie vieną ir tą patį asmenį - Viktorą
Uspaskichą: vienur jis vadinamas T V humoro laidos „Dviračio žynios" s u ­
kurto personažo vardu, o kitur metafora remtasi gyvenamąja vieta (Kėdai­
niai) ir tautybe (rusas).
 tokie... na neskaniai atrodo (kaip pasakytų mano duk­
ra)... II ** Es vienkūrši eksistčju — vegetčiu. k ä teiktu mans
b r ä l i s; ** Kura ir įūsu sapnu vieta? Andu kalni. Amazone. Un
Dienvidamerika! Seno inku vietas. Ncnormūla. vai ne, k ä teiktu
mana m ä s a! [iš i n t e r v i u s u geografijos m o k y t o j a I n d r a S e d u ­
la]; * * Tä čdiena garša man vel tagad, k ä teiktu t c t i nš, ..mute
stäv". bet šis atminąs joproįūm silda sirdi. Kartais tokie M K būna l a ­
bai išsamūs, bet juose m i n i m i a s m e n y s n e b e taip a r t i m a i susiję s u
a d r e s a n t u , nėra jų g i m i n a i č i a i : * Darbas nestovi vietoje, kaip pa­
sakytų mano senamadiškas šefas; * Kaip pa­
sakytų viena mano bičiulė: ..Gyvenimo skoniui aštrių
prieskonių nestigo" II * * Paris reižu uizbraucu uz pareizticTgo Moste­
ri, un laikam, k ä teiktu mans g a r ig a is skolotäjs
arhimandrits T i h o n s — ..blagodatj kosnulasi": ** Sveiks,
šodien sveiks, k ä teiktu k ä d s pasniedzčjs no ma­
nas fak u 11 ä t e s ar interesantu i e s a u k u, kuru
gan neatklūšu, jo man vel pic vina jämäcäs...
1.5. L a b a i m ė g s t a m i M K d ė m e n y s y r a išgalvotų, n e r e a l i ų as­
m e n ų p a v a d i n i m a i — p a s a u l i o a r b a l i e t u v i ų / latvių l i t e r a t ū r i n i ų ( i n s ­
c e n i z u o t ų , e k r a n i z u o t ų ) k ū r i n i ų h e r o j ų v a r d a i i r p a n . Jie atskleidžia
a b i e j ų tautų s k a i t y m o , filmų, s p e k t a k l i ų , t e l e v i z i j o s laidų ž i ū r ė j i m o
įpročius, k i t a v e r t u s , tai i r m a d o s reikalas - pasirodžius ar i š p o p u ­
liarėjus t a m t i k r a m k ū r i n i u i , j o v e i k ė j ų k a l b a t a m p a m ė g s t a m u c i t a v i ­
m o šaltiniu. R e a l ū s a s m e n y s b u v o s u s k i r s t y t i į d v i g r u p e s (žr. 1.2.1
i r 1.2.2), panašiai e l g i a m a s i i r s u įvairių k ū r i n i ų - u ž s i e n i o i r savų
a u t o r i ų — veikėjais.
1.5.1. M K p a p i l d o m i t o k i a i s v e r s t i n ė s literatūros, u ž s i e n i o filmų
i r p a n . v e i k ė j ų p a v a d i n i m a i s , k u r i e gerai ž i n o m i d a u g e l i u i ž m o n i ų
( p o p u l i a r u s šaltinis y r a vaikų literatūra). K ū r i n i ų p e r s o n a ž ų k a l b a c i ­
t u o j a m a n e t i k v e r s t i n e , bet i r o r i g i n a l o f o r m a , todėl p a t e i s i n a m a s
u ž s i e n i o k a l b o s žodžių ar frazių į t e r p i m a s į tekstą. D e t o , g a l i m a
įžvelgti i r k a l b o s s k a m b e s i o atspindį - k a i k u r i e p a s a k y m a i k i t a k a l b a
„ s k a m b a " g e r i a u , n e i išversti į lietuvių ar latvių kalbą: * to be priva­
tised or not to be privatised [ L i e t u v o s avialinijas], k a i p s a k y tų
II a m I e t a s, jeigu nuo jo kas nors priklausytų [anglų dramaturgo
i r rašytojo V i l j a m o Š e k s p y r o / 1 5 6 4 - 1 6 1 6 / d r a m o s „ H a m l e t a s " p e r ­
sonažas (PRZ 6 6 6 - 6 6 7 ) J ; * Gyvenkite draugiškai, k a ip s a k y t ц
Leopoldas [ a n i m a c i n i o f i l m o h e r o j u s katinas L e o p o l d a s - p e r f r a ­
zuotas jo m ė g s t a m a s Ребята, давайте жить дружно. B e j e , latvių
s a k y t i n ė j e k a l b o j e tai taip pat p o p u l i a r u s p a s a k y m a s , t i k dažniausiai
o r i g i n a l o kalba] <t>; * Tokia proga [ s u k a k o 5 0 m e t ų n u o k n y g o s p a s i ­
r o d y m o ] tikrai verta sukirsti didžiulį gimtadienio tortą su penkiasdešimt
žvakučių. Arba, geriau, kaip pasakytų Karlsonas, -pen­
kiasdešimt tortų su viena žvakute... [švedų rašytojos A s t r i d o s L i n d g r e n
/ 1 9 0 7 - 2 0 0 2 / s u k u r t a s h e r o j u s (PRŽ 4 3 8 - 4 3 9 ) ] ; * Kaip pasa­
kytų Mikė Pūkuotukas: „Išeina tas pats"; Kaip pa­
sakytų Mikės P ū k u o t u k o draugas Paršelis,
..kokia nauda iš visokių potvynių ar kitokių įdomių dalykų, jei neturi
su kuo apie juos pasišnekėt"... [anglų rašytojo A l e n o A l e k s a n d r o M i l -
n o / 1 8 8 2 - 1 9 5 6 / personažai (PRŽ 5 0 5 ) ] ; Bet k a i p pasakytų
O. Benderis - ..gandai apie mano mirtį šiek tiek perdėti". Nors
tikrai yra pavojaus signalų; Taigi, kaip pasakytų didysis
seklys S e r l o k a s H o l m s a s, „tai visiškai paprasta, Vatso­
nai!" - mat tiek Kazimira Prunskienė, tiek konservatorių vadovybė, nors
ir sukandę dantis, tačiau gali susibičiuliauti, jei reikalas - valstybinės
svarbos / / * * „ T a s ir elementari. Vatson". k ū teiktu S er l o k s
Holms [anglų rašytojo A r t ū r o K o n a n o D o i l i o / 1 8 5 9 - 1 9 3 0 / r o m a ­
n o p e r s o n a ž a s ( V L E V 4 9 ) ] ; ** Atbildeatnūcapati!K ū teiktu O s -
taps Benders — uz škh>Tša ar žilu malinu... [rusų rašytojų Iljos
lifo / 1 8 9 7 - 1 9 3 7 / ir Jevgenijaus Petrovo / 1 9 0 3 - 1 9 4 2 / romanų „ D v y ­
l i k a k ė d ž i ų " i r „ A u k s o veršis" v e i k ė j a s O s t a p a s B e n d e r i s (VLE VII
7 6 5 ) ] ; ** Otrdicn, 22. martū, plkst. 14.00 uz Ventspils kultūras narna
„Jūras vūrti"skatuves rosisies aktieri, kas mažos skatitūjus aicinūs-k ū
teiktu l ä c is P ū k s* - atpazitics ar vecūku iemijotu varoni
suniti Pifu; ** ..Ja kūds šaubūs pur manu patiesiami, es varu teikt tikai
to. ka man žčl par vina ticibas trūkumu", k ū teiktu M i n h a u -
zen s... [baronas M i u n h a u z e n a s ] .

1.5.2. B e v e i k nerasta savos k a l b o s M K pavyzdžių, k a i p v i e n a s

iš n e d a u g e l i o lietuvių k a l b a m i n ė t i n a s T V l a i d o s „ D v i r a č i o ž y n i o s "
h e r o j u s : * Kai p sakytų S u r s k i s... laukiau šito atsakymo (iš
d a l i e s šiai g r u p e i būtų g a l i m a p r i s k i r t i M K su p e r s o n a ž u Agurkich,

H
Mikė Pūkuotukas latviškai vadinamas Vinnijs Pūkš arba lūcitis Pūks ( \ V i n -
nie-the-Pooh).
 k u r i o p r o t o t i p a s y r a V i k t o r a s U s p a s k i c h a s , įvardijimu - žr. 1.3). Y r a
p a m ė g t ų h e r o j ų i r iš latvių literatūros kūrinių - v i e n a s jų n e a b e j o t i n a i
K e n c i s ( K e n c i s ) - brolių R e i n i o i r M a t y s o K a u d z y č i ų r o m a n o „ M a t i ­
9
n i n k ų l a i k a i " veikėjas, s p a l v i n g a a s m e n y b ė , išsiskirianti savo e l g e s i u
ir k a l b ė j i m o b ū d u , dėl to į s i m i n ę s s k a i t y t o j a m s (beje, tai p r i v a l o m a s
m o k y k l o s k u r s o k ū r i n y s ) : ** Jūs gatavojat dažūdus kremus, kurus var
lietot no viena gala lidz otram. k ū teiktu Kencis...
1.5.3. E s a m a tokių M K , k u r i e r e i k a l a u j a gero i š m a n y m o arba
platesnio konteksto, kitaip lieka v i e n pasakymai, neturintys gilesnės
prasmės (arba adresantas i r adresatas t u r i turėti g a l i m y b ę viską
išsiaiškinti): * Tiesiog vieną vakarą gražiai išryškėjo ir kino, ir muzikos
prioritetas: kaip sakytų kai kurie ekrane matyti
kino herojai, ..tenkinti kolektyvinio laisvalaikio leidimo porei­
kius" [apie festivalį „ G a i d a " ] ; * Stai kodėl, mano manymu, Jaunimo te­
atro „Dėdė Vania", kaip pasakytų trys seserys, pasenęs:
* Visą vasarą lauktas lietus pagaliau prapliupo, bet, kaip pasa­
kytų vieno multfilmo herojus, ..pačiu įdomiausiu
momentu", kai [ s k l a n d y m o ] varžybos tik tik prasidėjo... II ** Nūciet
un, k ū teiktu k ä d a s konkrčtas filmas galvena
v a r o n e, — ..kustiniet savus kūju ikškus!": * * Padomūiict par to.
kū teiktu k ū d s i z c ils rakstnieks, kas n es e n
parcčlies u z labokiem m e d Jb u laukiem. Sunku
p a s a k y t i , ar v i s i p a t e i k t i pavyzdžiai y r a lietuviški / latviški - k a i k u r i e
M K g a l i būti p a r e m t i u ž s i e n i o šaltiniais.
2. M K p a p i l d o a s m e n s ar - a p i b e n d r i n t a i - a s m e n ų g r u p ė s p a v a ­
d i n i m a s , k u r i s sieja t e i g i n i o ar t a m t i k r o p a v i e n i o ž o d ž i o p a r i n k i m ą
su k i t o m i s t a u t o m i s ( t a u t y b ė m i s ) , apibūdina t a u t i n i u s k a l b ė j i m o y p a ­
t u m u s (dažnai k a i p k o n k u r e n t a i įterpiami kitų kalbų ž o d ž i a i ) .
2 . 1 . M i n i m a k o n k r e t i tauta ar k u r i o s n o r s šalies g y v e n t o j a i , k a r ­
tais tautą p a v a d i n a n t i s d a i k t a v a r d i s p a k e i č i a m a s p r i e v e i k s m i u . D e j a ,
n e p a v y k o a p t i k t i M K su m i n i m a i s l a t v i a i s lietuvių tekste ar l i e t u ­
v i a i s latvių tekste. T i k v i e n a s lietuvių M K p a v y z d y s , k u r i a m e m e ­
taforiškai b a n d o m a r o d y t i l a t v i u s (tiesa, i n t e r n e t u g a l i m y b ė s r i b o j a
šį b a n d y m ą - be a t i t i n k a m ų diakritinių ž e n k l ų n e p a v y k s t a a t s k l e i s t i

9
I3rn|i Kaudzites. Mčrnieku laiki. Romanas išleistas 1879 m . , jo autoriai
broliai Reinis Kaudzite / 1 8 3 9 - 1 9 2 0 / ir Matiss Kaudzite / 1 8 4 8 - 1 9 2 6 /
(LRR 2 9 0 - 2 9 1 ) .
 lietuvių i r latvių k a l b o s s k i r t u m ų , k u o r e m i a s i šis M K ) : * Liepoja...
Liepaia. kaip pasakytų vietiniai b r a i i u k a i... t. y.
l a t v i a i ; latv. Liepūja; iš latvių k a l b o s ž o d ž i o brūji p a g a l lietuvių k a l b o s
darybos modelį padarytas deminutyvas; p l g . broliukai].
2 . 1 . 1 . A b i e j ų k a l b ų M K dažnai m i n i m i a r t i m i k a i m y n a i : r u s a i ,
estai ( n o r s l i e t u v i a m s jie nėra k a i m y n a i t i e s i o g i n e ž o d ž i o p r a s m e , t i k
panašaus l i k i m o B a l t i j o s šalies g y v e n t o j a i ) . B e j e , t a i , k a d M K dažnai
m i n i m i r u s a i , g a l i m a aiškinti i r e k s t r a l i n g v i s t i n ė m i s , i r l i n g v i s t i n ė m i s
a p l i n k y b ė m i s : tai k a i m y n i n ė s šalies g y v e n t o j a i ( t a i g i d o m i n u o j a g e o g ­
rafinis v e i k s n y s ) , k i t a v e r t u s , tai ž m o n ė s , k a l b a n t y s u ž s i e n i o k a l b a ,
kurią m o k ė j o i r v i s dar t e b e m o k a d a u g u m a lietuvių i r latvių. R u s ų
k a l b o s žodžiai ar p a s a k y m a i dažniausiai u ž r a š o m i lotyniškais r a š m e ­
n i m i s ( t r a n s l i t e r u o j a m i ) , rečiau r a š o m i k i r i l i k a , kartais greta p a t e i k i a ­
m a s lietuviškas / latviškas v e r t i m a s : * <...> žiūrėk, susitinki kelionėje
kokį žmogų, atrodo, skiriasi intelektas, pažiūros, gyvenimiškoji patirtis,
o išsikalbėjus (kaip rusai sakytų po dušam)...: * Tie žmonės
[rašantys b l o g u s „ U n d e r g r o u n d " m u z i k o s t e m o m i s ] , kaip pasa­
kytų rusai, yra „plačiai žinomi siauruose sluoksniuose" /1 * * K ä
teiktu įgauni, Dievs ir latvietis. jo nūkamais prezidentūras ap-
lis var pienūkt pčc joti foti ilga laika... [apie L a t v i j o s p r e z i d e n t a v i m ą
]0
Europos Taryboje]; * * K ä teiktu k r i e v i - „sovkovoje" po­
koleń ije... kaut ari klicdzūt, ka esam ES... padomju domūšana un iera-
dumi latviešu tautai pamatu paliks...; * * Proti, k ū k r i e v i t e ik -
t u, krcpkii hozįaistvcnnik Krištopana victū, kura spčjas, škiet, neapšau-
ba pat jūsų pretinieki... [apie L a t v i j o s p r e m j e r ą A n d r į S k ė l ę / A n d r i s
Š k ė l e / ] . Latvių k a l b o j e esama pavyzdžių, k a i t a u t o v a r d i s ( e t n o n i m a s )
pakeistas p r i e v e i k s m i u - a k c e n t u o j a m a s k a l b ė j i m o b ū d a s , ne p o s a k i o
būdingumas t a m t i k r a i tautai ( n o r s t e i g i n i a i v i e n a s k i t o n e n e i g i a ) :
* * Un tūdus vieglus opusus, kuri skar Kinu, Vūciju, Krieviju, k ū teik­
tu kricviski - галопом по Европе I* ..aulekšiem pa Eiropu"/.
valdibas pūrstūvji, protams, at Jauties nevaręs. R e i k i a pasakyti, kad kaip
k a l b a m o j o t i p o M K šaltinis lietuvių k a l b a n e s i r e n k a m a a r t i m i a u s i ų
kaimynų lenkų kalba.

10
Rusų kalba būdvardis соокочьш kildinamas iš совок, o jo reikšmė, žodyne
pažymėta kaip šnekamosios kalbos ir turinti menkinamąjį atspalvį, siejama
su Sovietų Sąjunga, t. y. tai, kas būdinga Sovietų Sąjungai, sovietinei santvar­
kai (ТСРЯ 5 9 7 - 5 9 8 ) .
 2 . 1 . 2 . Iš kitų u ž s i e n i o kalbų M K p a p i l d y m a m s m ė g s t a m a r i n k ­
tis anglų k a l b o s žodžius ar p o s a k i u s , nes ši k a l b a a p s k r i t a i p o p u l i a r i
abiejose šalyse. A n g l ų k a l b o s c i t a v i m o pavyzdžių b u v o i r a n k s č i a u
aptartuose kitų tipų pavyzdžiuose (žr. 1.5.1), beje, jie dažniausiai
cituojami originalo kalba. Įdomu, kad M K kalba diferencijuojama -
p a b r ė ž i a m a s i r A n g l i j o s (ar plačiau - B r i t a n i j o s ) , i r A m e r i k o s v a r i a n ­
tas: * fos [prancūzų m e n i n i n k ė s , d a u g m e t ų g y v e n u s i o s N i u j o r k e ,
L o u i s s e B o u r g e o i s ( g . 1911)] kūrybingumas ir nuopelnai, rodos, buvo
tinkamai įvertinti, kaip sakytų anglai, „vyresnės moters" (el­
derly woman) statusu...; * Augo lietuvių literatūra, stiprėjo estetinė sa­
vimonė, formavosi mada bei tradicija vartoti slapyvardžius, pen-name.
kaip pasakytų anglą i...; * f j domino ir išradimai: vandeny
pjaunantis pjūklas, savijudis ratas (amžina svajonė apie p e r p e t u u m m o ­
1
b i l e ] ir, k a i p sakytų amerikiečiu i, gadgets} ...; * Dabar
jis yra sau susikūręs, kaip a m e r i k i e č i a i sakytų, ..comfort
zone", ir deda visas pastangas, kad ji liktų; * Klausimas, kaip to­
n
kiais atvejais sakytų amerikoną i, vertas milijo­
no II ** N o k i a jaunuku N serijas brinuma N-95(ar 5 megapikseju ka­
merų, GPS, HSDPA mobilo internetu un eitiem zvaniem un svilpTtčm I
bells and whistles, k ū a m er ik ä n i teiktu)palaišana ASVtirgū
aizkavčjusies...

2.1.3. M K papildymams populiaru rinktis prancūzų kal bą.

Dažniausiai tai b ū n a žodžiai ar p o s a k i a i , tapę š a b l o n i n i a i s , ž i n o m i
net i r n e m o k a n t i e m s tos k a l b o s , arba jų lietuviški / latviški e k v i v a l e n ­
tai: * Už to veltiniu iškloto traukinio vagono, kuriuo Lui važiuoja į savo
gimtų jį miestelį, turėtų tvyroti bobų (indėnų, p r a n c ū z a i sakytų)
vasaros spalvos [apie G i n t a r o V a r n o spektaklį „ T o l i m o j e š a l y j e " ] ;
* Toks gyvenimas, kaip sakytų prancūzą i. Tikiu, kad mo­
kyklų bendruomenės nepamirš savo buvusių mokytojų <t> / / ** Taču,
e'est la vie kū s a cit u franci. Pilna pūrpratumu un misčkju.
Bet vai bez tiem dzive vispūr būtu dzlve? Tū būtu tik abstrakto un gor-
laiciga pilniba', ** Galu golū, varčtu atzimčt, ka Brisele ir pilsčta, kuru ir
įūpazist (k a franci te i k t u ir jūbūt ..connoisseur"), lai to varčtu
sūkt baudit, un man ir pricks, ko man tas ir izdevies; ** Bet ko Jūs teiktu
11
Gadgets - (naujas) įtaisas, prietaisas (DALKŽ 373).
12
Veikėją pavadinantis priesagos -onas vedinys amerikonas būdingas išeivijos
lietuvių kalbai (plg. amerikiečiai).
 par iespejii verot magu burvestibas tuvplana, turklat vel palielinajuma uz
u
liela ekraną? Aci pret aci jeb k ū teiktu f r a n c ū ž i - ..Tete-A-
Tete".
2 . 1 . 4 . D a r M K p a v y k o a p t i k t i i r kitų tautų ( k a l b ų ) pavadi ni mų
(jų įvairovė galėtų būti d i d e s n ė , j e i g u pavyzdžių i m t i s padidėtų):
* K a ip sakytų gruzinai, ..kam kalbėti apie vynuoges, ap­
lankykime mano vynuogynų"...; * Viskas vyksta, kaip pasakytų
patys i t a l a i , laroo tempu. „Negi jie taip vangiai ir gros", - pa­
galvoju. Apsirinku II ** M o d u s v i v e n d i , k ä teiktu sen i e
l a t T n i, — zclta viclusceĮš. Es centišos no visas sirds [ L a t v i j o s S a e i m o s
deputatas O s k a r a s K a s t ė n a s / O s k a r s K a s t e n s / ] ; * Kad tik Trifunčikui
[?] nugara nesuskaustų, nes tie trenerių keitimai duoda naudos ne.
kaip sakytų vokiečiai. T a i p pat pasitaikė a t v e j ų , k a i tautą
pavadinantį daiktavardį k e i č i a p r i e v e i k s m i s : ** „augšas" tiek pienemts
galigais risinäjums, Endlösung, k ä s a cit u v ä c i s k i... { d o m u ,
k a d v o k i e č i ų k a l b a , glaudžiai s u s i j u s i s u latvių k a l b o s r a i d a , turėjusi
jai d i d e l e įtaką, nėra m ė g s t a m a s M K p a p i l d y m ų šaltinis — iš jos k i l ę
n e m a ž a i b a r b a r i z m ų , k u r i e v a r t o j a m i be k o m e n t a r ų (gali būti r e m i a ­
m a s i k o n k r e č i ų a s m e n ų p a v a d i n i m a i s , žr. 1.2.1).
2 . 2 . P a s i t a i k o M K , k u r i u o s e a k c e n t u o t a s a s m e n i n i s ar k i e n o n o r s
k i t o (plačiąja p r a s m e - v i s o s tautos) s a n t y k i s s u p a v a d i n t a tauta ar t a u ­
t y b e : * Nemuškit, bet šį ketvirtadienį dar neatnešiu [pažymėjimų] kaip
sakytų vienas p a ž į s t a m a s estas,..Momentomnemoz-
no: situacija takoj" II * * Un tad, k ä teiktu m ū s u d ra u gs
a u s t r i et is — icstäjäs Schaisc auf zwei Tape: * * Sįūkas kungs vi­
sai piesardzigi ar dzelzi aizsita bumbinu kädus 100 m un tä apstäjäs
färveja mala. Täläkais, k ä teiktu k ä d a k a i m i n u tau­
ta - Vopross Tchniki.
2 . 3 . T a u t ų ( t a u t y b i ų ) g r u p ė j e b ū t i n a išskirti l i e t u v i u s / l a t v i u s ,
k a i adresą n tai M K jų k a l b ė j i m ą r e n k a s i k a i p k o m e n t a r o šaltinį.
D a ž n i a u s i a i t o k i e M K b ū n a k o n k u r e n t a i tikrąja Šio ž o d ž i o p r a s m e ,
t. y. d ė m e n y s j u n g i a m i j u n g t u k a i s arba i r jeb: * <...> apie poetinę pa-
suulėvokų, kuri iš tikrųjų yra kosminė, lietuviai s a k y t ų - ii
žvaigždžių <t>. M K , k u r i u o s e minėti latviai, atsispindi Latvijoje ir
išeivijoje g y v e n a n č i ų latvių k a l b o s ( k a l b ė j i m o b ū d o ) diferencijavi-

" Prancūzijos (latv. Frtmciįa) gyventojai latviškai vadinami ir franci, ir

fruncūzi.
 mas: ** Vismazūk vinš velėjus redzčt atškaiditu kristictibu, saskanä ar
kuru Debesis mūjo kūds jauks „dievs" (vai, k ä l a t v i cš i t eik -
t u, ..dievins"): ** Viens vcids, ka uzturet sakarus starp latviešu sabied-
ribu Latvija un arzemes — aboncjiet bczmaksas interneta apkartrakstu
LATVIJA/LETTLAND/LATVIA (latviešu, vacu un anglu valoda), ko
var pasutit(a r z e m j u latviesi teiktu— pašutinai), ja raks­
u
ta uz e-pasta adresi...
2.3.1. Kartais pabrėžiamas p a s a k y m o tautiškumas (arba liaudišku­
m a s — k a l b a m u o j u atveju m i n ė t o s sąvokos šįkart n e s k i r i a m o s ) arba
tautos p a v a d i n i m a s k e i č i a m a s įvardžiu mes ( b e n d r a s i s p a s a k y m o k o n ­
tekstas r o d o , k a d t u r i m i o m e n y j e l a t v i a i - t o k i ų lietuvių k a l b o s p a ­
vyzdžių nerasta): * Ir vėl apie „Microsoft": teisminio proceso metu kar­
tas nuo karto paaiškėja įdomių faktų, arba, kaip sakytų l i a u -
d i s, iš maišo išlenda yla... / / ** Nelielūs jukas, k ū tauta teik­
tu, ir visai stripainas; ** Pčdčjo rcizi kopėjas dušas nacūs apmeklčt
dienot Padomju Armija, bet tas jau bija tik sen, ka t a u t ä teiktu
„ta nav taisniba"; ** Francijū ir tada tradicija, ka Zicmassvėtku blukis
ir jūapėd. Taču frančiem Zicmassvėtku blukis ir rulete jeb, k ū m ё s
teiktu, rolbiskvits: ** Priekšsedčtūįs bija valsts kanclers, k ū mes
1 5
sacit u , ministru prezidents.
2 . 3 . 2 . Š i o j e s e m a n t i n ė j e g r u p ė j e k a i p a t s k i r a g r u p ė išskirtini t a r ­
m i n i a i p a s a k y m a i , b ū d i n g i lietuvių k a l b o s M K ( t o k i o p o b ū d ž i o latvių
k a l b o s M K nerasta; g a l i m a s d a i k t a s , k a d panašūs p a s t e b ė j i m a i r e i š k i a ­
m i k i t o m i s k o n s t r u k c i j o m i s ) . P o p u l i a r i a u s i a s lietuvių k a l b o s M K p a ­
p i l d y m ų šaltinis y r a ž e m a i č i ų t a r m ė - beje, kartais m e t a k a l b i n i a m c
v i e n e t e n o r i m a išsaugoti t a r m ė s tarties y p a t u m u s : * Jis nori tiesos ir tei­
singumo iki smulkmenų, iki pašaknų. kaip sakytų žemaitis,
toks jau žmogus [ b u v ę s s a v a n o r i s , Juro A b r o m a v i č i a u s bendražygis
V l a d a s V a ž n e v i č i u s ] ; * Ne ulžis. kaip sakytų žemaičio i, ne
tinginys. Visokios kitų rašytojų knygelės yra žaisliukai, palyginus su PD
[apie N a c i o n a l i n ė s kultūros i r m e n o p r e m i j o s laureatą Petrą D i r g ė l ą ] ;
* Vištoms juokas, kaip sakytų žc m a i č i a i; * Žagariui [kai-

u
Išlaikyta internetui būdinga rašyba, t. y. be diakritinių ženklų.
1 5
Minėtas sakinys traktuotinas dvejopai: tai gali būti ir vietinių gyventojų
kalbos [mes kaip šioje šalyje gyvenantys), ir pastarojo laikotarpio (mes kaip
dabar gyvenantys) įvardijimas. Keiksme tiksliau nustatyti padėtų platesnis
kontekstas.
 mas S e i n ų krašte] uis dar lietuviški. O kaip ilgai bus tokie, tai tik ..Pons
Dievs žino" - k a i p pasakytų žemaičiai; * ... merginos
skrabėdamos klumpėm puošė sakyklų vingiuotu pataisų (žemaičio i
sakytų ..šundraikif") vainiku <t>; * Bulves (kaip sakytų
tikrų žemaite ) sukriušame (padarome bulvių košę), praskiedžia­
me pienu (grietinėle) iki lieso jogurto skystumo, dar padruskiname, deda­
me ant ugnies; * Taigi kaip pasakytų dzūkelis: „Šventas,
cik ne cūdaunas"... [apie D a r b o partijos l y d e r i o V i k t o r o U s p a s k i c h o
į s i p a r e i g o j i m ą „atnešti saulę į L i e t u v ą p e r 111 d i e n ų " ] .
2 . 4 . [ šią k l a s i f i k a c i j o s g r u p ę p a t e n k a i r a s m e n ų p a v a d i n i m a i p a ­
gal v i e t o v e s . Č i a t a i p pat p a s t e b i m a , k a d adresantai m ė g s t a p a r i n k t i
žodžius, k u r i e y r a s i n o n i m i š k i i r atskleidžia v i e n o s ar k i t o s šalies k a l ­
b o s p o k y č i u s (latvių k a l b a jie j u n g i a m i j u n g t u k u jeb, lietuvių - arba):
* Kaip visada, taip ir šiuo atveju savivaldybės atstovė spaudai Jolanta
Braukylienė tyli. Joniškyje sakytų: dirba kaip su svetimais na­
gais: * Tik „91" nepatiko, o „Galera" [ B l a c k / d e a t h metalo grupė]
ridina, kaip pasakytų k a u n i e č i a i...; * K a i p sakytų
v i l n i e č i a i , ..kas čia pas mumi krūčiausias"? Prieš dešimtmetį vyra­
vo gana paprastas, primityvokas tipažas; * Apiekų tu čia vis'namiokuoįi
[rus J. kaip sakytų tikras v i l n i e t i s . Miesto ir kaimo s u ­
g r e t i n i m a s taip pat a t s i s p i n d i M K : * Bet kad šito žodyno autoriai - kom­
piuterininkai (kai kurie netgi programavimo vadovėlių parašę), tik viena
kalbininkė, kaip kaime sakytų, dėl kvapo... Latvių k a l b o s
M K pavyzdžiai dažniau esti s u šalies ar r e g i o n o p a v a d i n i m u : ** Alek-
sandrs Čapenko ir jaunus paaudzes krievu včsturnicks, vestures zinūtnu
kandidūts jeb, kū teiktu Latvija, dok tors...: ** Interneta at-
kariba tūdčjūdi varčtu tikt atzita par slimibu, par kuru atlaist no darbą,
kū Latvija t e i k t u . ..ar pantu" būs daudz grūtūk: ** Kopš Su.
Magdalenas bazmeū kantora jeb, k ū E irop ä teiktu, muzikas
direktora pienūkumi uzticčti [ K i l i a r d a m ] Dubram, še ar muzika uzsūkta-
jiem psulmiem ieciemti dziedošie dicvkalpojumi.
3. M K savitai a t s p i n d i santykį tarp k a l b ė t o j o i r (arba) p e r t e i k i a ­
m o s i n f o r m a c i j o s i r M K m i n ė t o a s m e n s pagal jų a m ž i ų arba p a s a k y ­
m o d a b a r t i š k u m ą ar s e n o v i š k u m ą :
3.1. A p i b e n d r i n t a i m i n i m a s asmuo kaip t a m tikros kartos atsto­
vas. T a i p pat p a s i r e n k a m i daiktavardžiai, kurie a p i b u d i n a veikėjų
a m ž i ų ar jų p r i k l a u s y m ą t a m t i k r a i a m ž i a u s g r u p e i : * Masinės, populia-
riosios ir rimtosios kultūros mišinys, arba, kaip sakytų jauni­
mas, ..miksas", didelis triukšmas Šiuolaikinio meno centre, savitas jau­
nimo požiūris į naujus kultūros reiškinius, negebėjimas skirti popkultūros
nuo rimtesnių dalykų [apie „Pravdos" naujokų apdovanojimus];
* Jaučiu kaifų. kaip pasakytų j a u n i m a s . Užsileidžiu mu­
zikų ir važiuoju...; * Pradžiai- tas mano kvailas slapyvardis (niekas
kaip sakytų Jaunimėlis)... (žr. 4 ) . M ė g s t a m a parodyti
taip pat savo s a n t y k į su k a r t a , p r i k l a u s y m ą arba n e p r i k l a u s y m ą jai -
latvių k a l b o j e dažniausiai tai pabrėžia įvardis mūsu: ** BaznTcas drau-
dzes locekji bija tik satraukti, ka izcčlūs liels skandūls, kurs, k ū teik­
tu mūsu laikabiedri, nevilšus kalpoja par labu reklūmu:
** K ū t e i k t u mūsu s e n č i. darbs dara daritūju - tas ir labukais
veids, lai kĮūtu par ekspertu skūpstišanūs lietūs; * * Laiks pagūja ūtri jeb,
k a teiktu mūsu s e n č i, aiztraucūs veja spūrniem. un pirmais
Jauno Itderu skolas II seminūrs jau bija noslčdzies; ** V i s a s prognozes
rūda, ka jau sestdien atkal būs saule un lietus. Mūsu s en č i teik-
t u, ka vinu laikei tū nebija un ka bija bargas žiemas...
3.2. K a i k u r i e išreiškia a s m e n i n i u s s a n t y k i u s - tada m e t a k a l b i -
n i s v i e n e t a s b ū n a išsamesnis: * * Viss plauką un zčla - k ä teiktu
mani s en č i pa mates linijų, tajū laika lauksaimnieki?
Jeb tomčr nebija viss tik daiji. k ū teiktu mani s e n č i pa
t i v a li n i j u...; ** Labi teikis, mums nav ko piebilst, mčs klusčjam.
K ū teiktu mans v e c t ё v s, ..tūdu pudrinieku mūsu sinagoga
vel nav redzčjusi."
3.3. N e r e t a i p a b r ė ž i a m a s l a i k a s , iš k u r i o pozicijų k o m e n t u o j a m a ,
nepatikslinant kalbėtojo, tokiu būdu konkurentų p a s i r i n k i m o motyvas
y r a p o s a k i o ( v e r t i n i m o i r p a n . ) d a b a r t i š k u m a s ( š i u o l a i k i š k u m a s ) arba
senumas (senoviškumas). Dabartinės (šiuolaikinės) kalbos vienetais
„įvardijami t a r p t a u t i n i a i i r k i t o k i e s v e t i m i žodžiai, k n y g i š k i p a s a k y ­
mai, nauji pavadinimai. A p i b e n d r i n t a i galima sakyti, kad daugiausia
pastebima kalbos intelektualizacija" ( Z u p e r k a 1995a, 27). T o k i u s
MK p a p i l d o žodžiai dabar / mūsdienūs 'šiais l a i k a i s ' , tagad 'dabar',
šodien ' š i a n d i e n ' : Pasikartosiu: bent man visa tai - na, kaip dabar
sakytų - ..rodė" jau vienodai: * <...> lengviau jų dispozicijon atiduo­
ti ne patį save, o savo fantomų, kaip dabar s a k y t ų - ..susikur­
ti įvaizdį masiniam vartojimui": * <...> dėl geresnės vietos turgaus patvo-
 ry (d ab ar sakytų, ..dėl palankesnių rinkos sąlygų") // ** Bija,
k ū mūsdienūs teiktu, vizija, bija skaidri definčti merki, bija
pa piccgadčm sadalits plans kū šo merki sasniegt; ** Par to, cik smags
bija darbs, ar lūpstūm vien rokot dikus un grūvjus, liecina kaut vai tas, ka
apvidus, pirms to iekopa, bija tik aizaudzis, purvaitis, ka nūcūs visu par­
ka teritorijų, k ū mūsdienūs t e i k i u , meliorėt; * * Ibsena He­
da, kū zinūms, tiecas dzivot grezni. Mūsdienūs t e i k t u - stiligi:
* * 1990. gada - Rigas izpildkomitejas prickšsedetūjs jeb, kū teiktu
t aga d, Rigas mčrs [ A l f r e d s R u b i k s ] ; * * Jä, bija täds ellTgs gadijums
filmu „Pčdčįais blčdis" ... Es tur skaitijos, kä t ag a d teiktu,-
nkošanas menedžera paligs: ** Latvijas Rcpublikas Ministru kabinets
1919. gada 20. augusta iecčla akademiki Vilhelmu Purviti par Mūkslas
akademijas direktoru (t a gad t e i k t u - rek toru)...: ** Bet pavisam
vienkūrši runūjot, manas draudzenes dčlam bija problemas, šod ien
t e i k t u , vinš ir bčrns ar Tpašūm vajadzibūm. Kartais laikotarpis nusa­
k o m a s t i k s l i a u : * Džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda tokių žmonių,
negailinčių atiduoti kitiems savo įgytas teorines žinias, patirtį, o tai yra
tikra gamtos dovana(sakytų lietuviai pagonybės me­
t a i s ) [apie b i t i n i n k ų sukurtą i n t e r n e t o svetainę] / / * * Pėc sarunas
ar savu mammu ncdėįas nogale Pranciška nolemį ..nemodinūt gulošos
vilkus", kū teiktu v ecaį os laikos.
4 . A t s k i r a i norėtųsi išskirti g r u p ę pavyzdžių, k u r i u o s e d e r i n a m i
k e l i M K p a p i l d y m ų t i p a i , todėl juos s u n k u p r i s k i r t i t i k v i e n a i k l a s i ­
fikacijos g r u p e i . V i e n a m e p a s a k y m e g a l i būti m i n i m a , pavyzdžiui,
v e i k l a arba a s m e n s p a v a d i n i m a s p a g a l profesiją i r p a n . i r l a i k o t a r p i s :
* Karas baigėsi (k a i p sakytų šiandien oficialūs as­
u i cny s), kartu baigėsi pirmųjų miestovaizdžio elementų diktatūra;
* Na ar nėra jokių minčių dėl displėjaus (gal vaizduoklio. kaip da­
bar k a l b i n i n k a i sakytų)//** Vakar ..izgūiu ielūs". kū
to teiktu mūsdienu jaunieši...; ** Kū sacilu
mūsdienu p u s a u d z i s: tuviešu samanis atpūšas [par T v e r a s
folkloras kolcktlva „Meža" kekatniekiem].

Baigiamosios pastabos
P a s i r i n k t i n a g r i n ė t i M K s u tariamąja n u o s a k a kaip (pa)sakytų... /
kū teiktu (sueitu)... v i s a d a r o d o M K v a r t o t o j o d ė m e s į ne t i k i n f o r m a c i ­
jai, bet i r jos k a l b i n e i raiškai, s a v i t u m u i , s t i l i u i . K a l b a m ų j ų M K tikslas
y r a k o m e n t u o t i , v e r t i n t i situaciją, v e i k s m ą ( v y k s m ą ) i r (arba) š n e k ą
(tai, kas s a k o m a ) iš k a l b ė t o j ų p o z i c i j ų : s k i r t i n g i k a l b ė t o j a i v i e n ą i r
tą pačią m i n t į g a l i išreikšti, v a r t o d a m i s k i r t i n g u s žodžius, p o s a k i u s ,
net c i t u o d a m i kitų a s m e n ų išsakytas m i n t i s i r k t . (šie įterpiniai g a l i
būti grafiškai paryškinti tekste - parašyti k a b u t ė s e ar k u r s y v u ) . T o ­
k i e M K r e i k a l a u j a p a p i l d y m o , p a t i k s l i n i m o - dažnai k o n s t r u k c i j ą p a ­
p i l d o a s m e n s , l a i k o t a r p i o i r k t . p a v a d i n i m a i , t. y. p a t i k s l i n i m a s , k u ­
ris k o n k r e t i z u o j a p a s a k y m ą , p a d a r o jį i š s a m e s n į , t a i p pat e m o c i š k a i
n u s p a l v i n a (ypač tada, k a i s u k u r i a asociaciją su į d o m i u a s m e n i u ar
s p e c i f i n e s i t u a c i j a , k u r i o j e p a s a k y m a s pavartotas pirmąkart i r v ė l i a u
paplitęs p l a č i a u ) . V i s i n a g r i n ė t i M K , p r i k l a u s o m a i n u o f o r m u l ė s kaip
(pa)sakytų... / kä teiktu (sacitu)... p a p i l d y m ų , sąlygiškai s u s k i r s t y t i į
3 g r u p e s : 1) a s m e n y s p a g a l jų veiklą, profesiją, pareigas i r p a n . ; 2) a s ­
m e n y s pagal t a u t y b ę ar g y v e n a m ą j ą vietą; 3) a s m e n y s p a g a l a m ž i ų
arba pabrėžiant a t i t i n k a m ą laikotarpį, k a i galėtų būti pavartota frazė.
A t l i k u s t y r i m u s g a l i m a k o n s t a t u o t i , k a d dažnai M K t i k s l a s y r a a k c e n ­
t u o t i p o s a k i o l i e t u v i š k u m ą / l a t v i š k u m ą ar jo s v e t i m u m ą , t a i p pat
p r i k l a u s y m ą k i t a i k a l b a i ( y p a č išsiskiria n a g r i n ė t i a n t r o s i o s grupės
M K ) , m i n ė t a s p a l y g i n t i platus ž y m i ų a s m e n ų , įskaitant g r o ž i n i ų k ū r i ­
nių p e r s o n a ž u s , būrys ( p i r m o j i M K g r u p ė ) , dažnai pasitelkiamos
u ž s i e n i o a u t o r i ų ar jų s u k u r t ų v e i k ė j ų išsakytos m i n t y s . P a s t e b i m a
ir k a l b o s i n t e l e k t u a l i z a c i j a , pavyzdžiui, k a i p t i k r i e j i k o n k u r e n t a i ( j u n ­
g i a m i j u n g t u k a i s arba I jeb) v a r t o t i t a r p t a u t i n i a i žodžiai ar t e r m i n a i
( t o k i ų atvejų p a s i t a i k o v i s o s e g r u p ė s e ) . G a l i m a d a r y t i išvadą, k a d M K
yra įdomi ir vertinga sociolingvistinių tyrinėjimų medžiaga, k u r i lat­
vių k a l b o j e d a r t u r i būti įvairiais aspektais n a g r i n ė j a m a išsamiau.
 METAKALBINIAI K O M E N T A R A I SOCIOLINGVISTINIU
A S P E K T U (LIETUVIŲ KAIP (PA)SAKYTŲ... IR LATVIŲ
KÄ TEIKTU (SACITU)...)

Santrauka

Pasirinkti nagrinėti metalingvistiniai komentarai ( M K ) su tariamąja

nuosaka kaip (pa)sakytų... I kū teiktu (sacitu)... visada rodo, kad M K varto­
tojui rūpi ne tik informacija, bet ir jos kalbinė raiška, savitumas, stilius. K a l ­
bamųjų M K tikslas yra komentuoti, vertinti situaciją, veiksmą (vyksmą) ir
(arba) šneką (tai, kas sakoma) įvairių kalbėtojų požiūriu: skirtingi kalbėtojai
vieną ir tą pačią mintį gali išreikšti, vartodami skirtingus žodžius, posakius,
net cituodami kitų asmenų išsakytas mintis (šie įterpiniai gali būti grafiškai
paryškinti tekste - parašyti kabutėse ar kursyvu). Tokie M K reikalauja pa­
p i l d y m o , patikslinimo - dažnai konstrukciją papildo asmens, laikotarpio ir
kt. pavadinimai, t. y. patikslinimas, konkretizuojantis pasakymą, darantis jį
išsamesnį, taip pat emociškai nuspalvinantis (ypač tada, kai sukuria asocia­
ciją su įdomiu asmeniu ar specifine situacija, kurioje pasakymas pavartotas
pirmąkart, o vėliau paplitęs plačiau). V i s i nagrinėti M K , priklausomai nuo
formulės kaip (pa)sakytų... I kū teiktu (sacitu)... papildymų, sąlygiškai s u ­
skirstyti į 3 grupes: 1) asmenys pagal jų veiklą, profesiją, pareigas ir pan.;
2) asmenys pagal tautybę ar gyvenamąją vietą; 3) asmenys pagal amžių arba
pabrėžiant atitinkamą laikotarpį, kada galėtų būti pavartota k u r i nors frazė.
A t l i k u s tyrimus galima konstatuoti, kad dažnai M K tikslas yra akcentuoti
posakio lietuviškumą / latviškumą ar jo svetimumą, taip pat pavartoti kitos
kalbos frazę (ypač tuo išsiskiria nagrinėti antrosios grupės M K ) . Minėtas pa­
lyginti didelis žymių asmenų, įskaitant grožinių kūrinių personažus, būrys
(pirmoji M K grupė), dažnai pasitelkiamos užsienio autorių ar jų sukurtų
veikėjų išsakytos mintys. Kartais pastebima kalbos intelektualizacija, pa­
vyzdžiui, kaip tikrieji konkurentai (jungiami jungtukais arba I jeb) pavartoti
tarptautiniai žodžiai ar terminai (tokių atvejų pasitaiko visose grupėse). G a l i ­
ma daryti išvadą, kad M K yra įdomi ir vertinga sociolingvistiniu tyrinėjimų
medžiaga.
 METALINGVISTISKIE KOMENTÄRI SOCIOLINGVISTISKÄ
ASPEKTĄ (LIETUVIEŠU KJUP (PA)SAKYTŲ.. UN LATVIEŠU
KÄ TEIKTU (SACITU) ..)

Kopsavilkums

Rakstä analizčtie metalingvistiskie komentäri ( M K ) ar včlčjuma

izteiksmes konstrukcijų kaip (pa)sakytų .. I kū teiktu (sacitu) .. signalize, ka
M K lietotäjs pieverš u z m a n i b u ne tikai informacijai, bet a n täs verbälajai
izteiksmei, specifikai, stilam. M i n e t o M K merkis ir komentčt, vertėt situacijų,
darblbu (norisi) u n / vai r u n u (to, kas sakams) no dažadu runätäju viedok|a:
vienu un to pasu d o m u var izteikt, lietojot atškirigus vardus, izteicienus,
pat citčjot citu personų izteiktas domas u. t m l . (šie iespraudumi var tikt
grafiški izcelti tekstä - rakstlti pėdinąs vai kurslvä). Tädi M K ir jäpapildina,
japrecizč, - bieži vien šadu konstrukcijų papildina personas, laikposma
u . c. nosaukumi resp. precizejumi, kas konkretizė i z t e i k u m u , padarą to
izsmejošaku, kä ari emocionali iekräso (ipaši tad, ja rada asociacijas ar kädu
interesantu personų vai specifišku situacijų, kurä viens vai otrs izteikums
lietots pirmoreiz). V i s i analizčtie M K atkarlbä no formulas kaip (pa)sakytų
.. / kä teiktu (sacitu) .. papildinäjuma (personas) nosaclti iedaliti 3 grupäs:
1) personas pčc viriu nodarbošanas, profesijas, amatą u . t m l . ; 2) personas
pčc tautlbas vai dzlvesvietas; 3) personas pčc vecuma vai uzsverot atticclgo
laikposmu, kad varčja būt lietota käda fräze. Petljuma gaitä secinäts, ka bieži
M K merkis ir uzsvčrt izteikuma lietuviškumu / latviskumu vai tä svcšumu,
kä ari lietot svešvalodas fräzi (Ipaši ar to izceĮas oträs grupas M K ) . Minčts
salidzinoši plašs ievčrojamu personų loks, ieskaitot daiĮdarbu personažus
(pirma M K grupa), bieži citčtas ärzemju autoru vai to radlto varonu
izteiktas domas. R e i z e m včrojama valodas intelektualizäcija, piemčram, kä
Istie konkurenti (saistlti ar saikĮicm arba I jeb) lietoti svešvardi vai t e r m i n i
(tädi piemčri ir visäs grupäs). Var secinät, ka M K ir interesants u n včrtigs
sociolingvistisko pčtijurnu materials.
 T H E SOCIOLINGUISTIC ASPECT OF M E T A L I N G U I S T I C
C O M M E N T A R I E S ( L I T H U A N I A N KAIP (PA)SAKYTŲ...
A N D L A T V I A N KÄ TEIKTU (SACITU)...)

Summary

Lithuanian and Latvian meta-linguistic commentaries ( M C s ) in

subjunctive m o o d kaip (pa)sakylų... / kū teiktu (sacitu)... ("as one would
say") are chosen to be investigated in the present article; these commentaries
always give a signal of attention of an M C user not only towards information
of a phrase to be commented, but also towards linguistic expression,
distinction, style. T h e examples were collected from fiction and publicist
texts as well as from the Internet. T h e purpose of the M C s mentioned
is to comment, assess a situation, action (process) and / or speech (what
is being said) from various positions of speakers: different speakers may
express the same thought by using different words, sayings, even by citing
thoughts pronounced by other people, etc. (these inserts may be singled
out graphically i n a text, i.e. put i n quotation-marks or written in Italic).
S u c h M C s require some addition, specification, even though an appropriate
impersonal formula kaip sakoma ("as it is said") is used in Lithuanian, too
(in Latvian it w o u l d correspond to kū tick teikts and sometimes to kū saka).
Actually, these additions to M C s are an interesting object of sociolinguistic
research, often, such construction is complemented by titles of a person,
period, etc., i.e. a specification which makes an utterance concrete, more
comprehensive, as well as provides an emotional c o l o u r i n g (especially when
associations with an interesting person o r a specific situation when the saying
was pronounced for the first time and spread widely later are created). A l l
investigated M C s according to additions to the formula kaip sakytų ... / kū
teiktu ... were relatively d i v i d e d into 3 groups: 1) individuals with regard to
their activities, profession, position, etc.; 2) individuals according to their
nationality or the place of residence; 3) individuals with regard to their
age or by u n d e r l i n i n g a particular period when a certain phrase c o u l d be
used. Often, the purpose of M C s is to highlight Lithuanian / Latvian or,
in contrast, foreign character as well as different language of a saying (it is
especially characteristic to M C s of the second group); a rather wide circle of
famous people, i n c l u d i n g fiction characters, are mentioned (the first group
of M C s ) , among them, thoughts of foreign authors or their characters are
used. Sometimes, intellectualisation of speech is observed, e.g. international
words or terms are used as competitors (such cases are noticed in all M C
groups).
 SUTRUMPINIMAI / S AIS IN AJ UM

a. - a m ž i u s
adj. - a d j e k t l v s / būdvardis
agr. — a g r o t e h n i k a
Akm - Akmenė
akuz. - a k u z a t l v s [ g a l i n i n k a s ]
anat. — a n a t o m i j a
angl. - a n g l ų k a l b a / a n g j u v a l o d a
antr. - a n t r o p o l o g i j a
apst. - apstäkja värds [ p r i e v e i k s m i s ]
apv. - apvidvärds, dialektäla nozlme, nozlmes nianse [tarmybė,
t a r m i n ė r e i k š m ė , r e i k š m ė s niuansas]
arch. / arh. - a r c h a i z m a s / a r h a i s m s
arheol. - a r h e o l o g i j a
arhit. - arhitektūra
astr. - a s t r o n o m i j a
aukšt. - aukštaičiai
av. - aviacija
B - Bukaiši
bakt. - b a k t e r i o l o g i j a
barb. - b a r b a r i z m a s / b a r b a r i s m s
bibl. - b i b l i s m s / b i b l i n ė s k i l m ė s
biokim. - b i o k l m i j a [biochemija]
biol. - b i o l o g i j a
biškop. - biškoplba [bitininkystė]
bot. - b o t a n i k a
Brž — Biržai
būvn. - b ū v n i e c l b a [statyba]
Cf. - c o n f o r o [lot. p a l y g i n t i , p l g . ]
cit. - c i t č t s / c i t u o t a
daikt. - d a i k t a v a r d i s
dat. - d a t l v s [ n a u d i n i n k a s ]
dcm. - d e m i n u t l v s
dgs. / dsk. - d a u g i s k a i t a / d a u d z s k a i t l i s
dial. — d i a l e k t i z m a s / d i a l e k t i s m s
divd. — d i v d a b i s [dalyvis]
divsk. - d i v s k a i t l i s [dviskaita]
DūnŽ - S i a u r ė s rytų d ū n i n i n k ų ž o d y n a s
dz. - dzūkai
e.g. - e x e m p l i gratia [lot. pavyzdžiui, p v z . ]
cbr. — e b r e j u v a l o d a [hebrajų kalba]
скоп. - ekonomika
el. - e l e k t r o t e h n i k a
cnt. - e n t o m o l o g i j a
etn. / etnogr. - e t n o g r a f i j a / etnografija
farm. - farmakologija
filoz. - filozofija
fin. - finansų termins
fiz. - f i z i k a
fiziol. - f i z i o l o g i j a
ßzk. - fiziška kultūra u n s p o r t s [ k ū n o kultūra i r sportas]
folk. / folki. - folklorą / tautosaka
fot. - f o t o t e h n i k a
fr. - franču v a l o d a [prancūzų kalba]
g. - gads
gen. - g e n i t l v s [ k i l m i n i n k a s ]
geod. — g e o d e z i j a
gcogr. - geografija
geol. - g e o l o g i j a
gcom. - geometrija
glczn. - g l e z n i e c T b a [tapyba]
grämo/u. - g r ä m a t v e d i b a [buhalterija]
Grž - Grūžiai, P a s v a l i o г.
gs. - g a d s i m t s [amžius]
liidrolchn. - hidrotelmika
hist. - historiogräfija, attiecas uz vestures zinfitni [istoriografij
susijęs su i s t o r i j o s m o k s l u ]
hist. - h i s t o r i s m s [ i s t o r i z m a s ]
/10/. - h o l a n d i e š u v a l o d a [olandų kalba]
 ide. — i n d o e u r o p i e č i ų / i n d o e i r o p i e š u
i.e. - i d est [lot. tai y r a , t. y.]
iht. - i h t i o l o g i j a
imperf. - i m p e r f e k t l v a f o r m a
instr. - Instrumentalis [įnagininkas]
intrans. - Intransitivs
ist. - istorija [vesture]
izsauk. - i z s a u k s m e s värds [jaustukas; ištiktukas]
Yl - Y l a k i a i , S k u o d o r.
/nš — Joniškis
Jnšk - J o n i š k ė l i s , P a s v a l i o r.
jur. - j u r i s p r u d e n c e [teisė]
jūrn. - j ū r n i e c l b a [jūreivystė]
kalnr. - k a l n r ū p n i e c l b a [kalnakasyba]
kap. - attiecas u z kapitalistiško i e k ä r t u , kapitalistiško s a b i e d r l b u /
susijęs su k a p i t a l i z m o s a n t v a r k a , k a p i t a l i s t i n e v i s u o m e n e
kibern. - k i b e r n e t i k a
kim. - k l m i j a [chemija]
KIp — Klaipėda
konj. — k o n j u g a c i j a [ a s m e n u o t ė ]
kopdz. - k o p d z i m t e s (lietvärds) [ b e n d r o s i o s g i m i n ė s , arba substantiva
communia]
kr. - k r i e v u v a l o d a [rusų kalba]
kt. - k i t i [eiti]
kul. - k u l i n a r i j a / k u l i n a r i j a
lał.- l a t l n u v a l o d a [lotynų kalba]
latv. - latvių k a l b a / latviešu v a l o d a
lauks. - l a u k s a i m n i e c l b a [ ž e m ė s ūkis]
Lett. - L e t t i s c h [ v o k . latvių]
liet. - lietuvių k a l b a / lietuviešu v a l o d a
lictv. - lietvärds [daiktavardis]
Lit. - L i t a u i s c h [ v o k . lietuvių]
literat. - literatürzinätne [literatūrologija]
log. - l o g i k a
lok. - l o k a t l v s [ v i e t i n i n k a s ]
lot. - l o t y n ų k a l b a [ l a t l n u v a l o d a ]
Lz - L a z / d / ū n a i , B a l t a r u s i j o s T S R , įvijos r. (LKŽ X X- Laz/d/ūnai,
Y v i j o s r., G a r d i n o s r i t i s , B a l t a r u s i j a )
Lž - Laižuva, M a ž e i k i ų r.
m. - m e t a i
mat. - m a t e m a t i k a
med. - m e d i c i n a
medn. - m e d n i e c l b a [ m e d ž i o k l ė ]
meh. - m e h ä n i k a
meteorol. — m e t e o r o l o g i j a
mežs. — mežsaimnieclba [miškininkystė]
mil. — militäräs z i n ä t n e s [karyba]
min. — mineralogija
mi'/. - m i t o l o g i j a / m i t o l o g i j a
muz. I muz. — m u z i k a / m u z i k a
Mžk - Mažeikiai
nah. - n ä k o t n e [būsimasis laikas]
Nd - N i d a
neakt. - n e a k t u ä l s / n e a k t u a l u s
nclok. — n e l o k ä m s (värds) [ n e k a i t o m a s ( ž o d i s ) ]
ncnot. - n e n o t e i k t ä ( g a l o t n e ) [ n c j v a r d ž i u o t i n ė ( g a l ū n ė ) ]
nicv. — n i e v l g i [ m e n k i n a m a i ]
nj. ~ b e n d r i n ė s k a l b o s p a g r i n d u t a r m ė s e n a u j a i atsiradęs žodis
nol. - nolicgums, noliegts (vardam ar priedčkli ne-) [neigimas,
n e i g i a m a s (žodis su priešdėliu ne-)]
nom. - n o m i n a t l v s [ v a r d i n i n k a s ]
not. - n o t e i k t ä ( g a l o t n e ) [įvardžiuotinė ( g a l ū n ė ) ]
novec. - n o v c c o j i s , n o v e c o j o š s [pasenęs, senstantis]
ntk. - n e t e i k t i n a s
omit. - o r n i t o l o g i j a
p. - p o ] u v a l o d a [lenkų kalba]
pag, - p a g ä t n e [būtasis laikas]
puleont. - p a l e o n t o l o g i j a
pan. - panašiai
pūrn. - pamesta nozTmė [ p e r k e l t i n e r e i k š m e ]
part. - p a r t i k u l a [dalelytė]
pers. - p e r s o n a [asmuo]
piem. - p i e m č r a m [pavyzdžiui]
plg. - p a l y g i n t i
Pin - P l u n g ė
Pn - P a n e v ė ž y s
poez. - su p o e t i n i u a t s p a l v i u , t i k p o e z i j o j e v a r t o j a m a s žodis
pol. - p o l i t i k a
poligr. - p o l i g r a f i j a
polit. - p o l i t i k a
pricd. — p r i e d ė k l i s [priesaga]
priev. — prievärds [ p r i e l i n k s n i s ]
prk. — p e r k e l t i n ė s r e i k š m ė s žodis
proc. - p r o c e n t a s
Ps — Pasvalys
psih. - p s i h o l o g i j a
pvz. — pavyzdžiui
R - Ruba
r. — aukštaičiai rytiečiai
Rd - Radviliškis
re/7. - r e f l e k s l v s (verbs) [sangrąžinis ( v e i k s m a ž o d i s ) ]
rel. - r e l i g i j a
resp. - r e s p e k t l v i [tai y r a , t. y ]
Rg - R i g a
ryt. - rytų aukštaičiai
rom. - r o m i e š u [ r o m ė n ų ]
s. - sieviešu d z i m t e [ m o t e r i š k o j i g i m i n ė ]
sal. — salldzinät
sar. I sarunv. - s a r u n v a l o d a s värds [ š n e k a m o s i o s k a l b o s žodis]
sk. - skatit [žiūrėti]
skait. — skaitĮa värds [skaitvardis]
Skd - S k u o d a s
suv. - suvalkiečiai
Škn - Š a k y n a , Š i a u l i ų r.
šnek. - š n e k a m o s i o s k a l b o s žodis
/. y. - tai y r a
tag. — t a g a d n e [esamasis laikas]
tarnu - t a r m i n i s
lehn. - t e h n i k a
tekst. - t e k s t i l r ū p n i e c i b a [tekstilės p r a m o n ė ]
tclev. — t e l e v i z i j a
tein. - t č l n i e c l b a [skulptūra]
trans. — t r a n s i t l v s
Tsd. - T a u s e n d [ v o k . tūkstantis]
u. c. - u n e i t i [ir kt.]
u. tml. - u n t a m l l d z l g i [ir pan.]
litt. - u n tä täläk [ir t. t.]
Užv — U ž v e n t i s , K e l m ė s r.
v. - v ä c u v a l o d a [ v o k i e č i ų kalba]
vak. - vakarų aukštaičiai
vai. - v a l o d n i e c l b a [ k a l b o t y r a ]
var. - v a r i a n t s / v a r i a n t a s
vest. - v č s t u r i s k s , attiecas u z a g r ä k a j i e m l a i k i e m [ i s t o r i n i s , b ū d i n g a s
senovei]
vet. — v e t e r i n a r i j a
vieln. - v i e t n i e k v ä r d s [įvardis]
vir. — vlriešu d z i m t e [vyriškoji g i m i n ė ]
vsk. — v i e n s k a i t l i s [vienaskaita]
Všk - Vaškai, P a s v a l i o r.
z. B. - z u m B e i s p i e l [ v o k . pavyzdžiui, p v z . ]
zool. - z o o l o g i j a
Zt - Z i e t e l a ( s l . D z i a t l o v o )
ZtZ - Z i e t e l o s ž o d y n a s
zvejn. - z v c j n i e c i b a [žvejyba]
ž. I žem. - ž e m a i č i ų [ t a r m ė ] / ž e m a i š u [dialekts]
žr. — žiūrėti
г. - г о д [rus. metai]
напр. - н а п р и м е р [rus. pavyzdžiui, p v z . ]
см. - с м о т р е т ь [rus. žiūrėti, žr.]
epaau. - с р а ш ш т ь [rus. p a l y g i n t i , p l g . ]
т.е. - т о е с т ь [rus. tai y r a , t. y.]
 ŠALTINIAI / AVOTI

A - Juris Baldunčiks, Anglicismi latviešu valodä, Riga: Zinätne, 1989.

A B - Alvydas Butkus, Latviai, Kaunas: Aesti, 1995.
A E - Autoekspresas [laikraštis / laikraksts].
A J V T Z - Bronislovas M a r t i n k u s ; Bronius Neverauskas; Algimantas Sakalas;
Rimantas Vcnskus; Vytautas Žilinskas, Aiškinamasis įmonės vadybos
terminų žodynas, Kaunas: Technologija, 2000.
A K L - Apraugi kaiminus lietuvicšus! Informatlvs izdevums, 2003.
A L V - AngĮu-latviešu värdnica, Riga: Jana seta, 1997.
A S - Jänis Akuraters, Kumečio bernioko vasara, lš latvių kalbos vertė Alfredas
Stratas, Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2007.
B B - Bizness & Baltija [laikraksts / laikraštis].
B B B T Ž Ž - Antanas Buračas, Bronius Svecevičius, Licluvių-anglų-lictuvių
biznio, bankų, biržos terminų žodynas-žinynas, V i l n i u s : Žodynas, 1994.
B M - Birutė Masionienė, Baltijos tautos. Kultūros istorijos metmenys,
V i l n i u s : A i d a i , 1996.
B T V - Valentina Agamdžanova; Elza Laurenoviča; Ingrida Keviša; Sandra
Kraže; A n n a Pavlovska, Angju-latviešu-kricvu biznesa terminu vūrdnica,
Riga: Jumava, 1999.
D - Diena [laikraštis / laikraksts].
DALKŽ - Bronislovas Piesarskas, Didysis anglų-lietuvių kalbų žodynas,
V i l n i u s : A l m a littera, 2000.
D L K Ž - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. V y r . red. Stasys Keinys, V i l n i u s :
M o k s l o ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.
D L K Ž e - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Šeštasis (trečiasis elektroninis)
leidimas. A t s . red. Stasys Keinys, V i l n i u s : Lietuvių kalbos institutas,
2006.
EJ - Griks Jčkabsons, Lietuvieši Latvija, Riga: E l p a , 2003.
E L D O - Ekonomikas, lietvcdibus un darbą organizacijas termini latviški,
krieviski, angliški, vūeiski. Sast. aut. k o l . Valentinas Skujinas vad-, Riga,
1995.
E S V - Ekonomikas skaidrojošū vūrdnica latviški, angliški, vūeiski, franciski,
krieviski. Sast. aut. k o l . Rūtas Grčvinas vad., Riga: Zinätne, 2000.
E T - Ekonomikas termini (Sėr. Terminologija 11), RIga:Avots, 1975.
E T S V - Anatolijs Moisejevs; Kärntens Petrosjans; Nikolajs P i | i p e n k o , Eko­
nomikas terminu skaidrojošū vūrdnica, Riga: Zvaigzne, 1981.
 E T V U - Ekonomiško terminu vūrdnica uznemejdarbibai (latviešu-an-
gju). Sast. darbą gr. N o r m u n d a Grostiria u n A t a P u d u l a vad., Riga:
Ekonomiško reformų institūts, 1997.
E T Z - Kristoferis Pasas; Brajenas Louzas; Lcslis Deivis, Ekonomikos terminų
žodynas, V i l n i u s : Baltijos B i z n i s , 1994.
F V - Foto Vyzdys [žurnalas / žurnals].
G - Silvestras Gaižiūnas, Kultūros tradicijos baltų literatūrose. X X a. paralelės
ir kontaktai, V i l n i u s : Vaga, 1989.
G E - Cimenes enciklopedija, 2 sčj., R i g a : Latvijas enciklopedijų redakcija,
1990.
I - Ieva [žurnalas / žurnals].
Į V S Z - Remigijus Mockevičius, Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojamų
sųvokų žodynas, V i l n i u s : V j Teisinės informacijos centras, 2000.
JA - Janis Akuraters, Kalpa zčna vasara [prieiga internete <www.letonika.
lv>J.
J T V U - Juridiško terminu vūrdnica uznemejdarbibai. Sast. Vidaga Skuja,
Riga: Ekonomiško reformų institūts, 1997.
K - Karogs [mėnesinis žurnalas / mėnešrakstsj.
K A - Dainas: Krišjana Barona „Latvju dainų" izlase. Sast. Kärlis Aräjs,
Riga: Zinätne, 1983.
K D - Kauno diena [dienraštis / dienraksts].
K K - Janis Akurateris, Samdinio bernioko vasara. Iš latvių kalbos vertė Kostas
Korsakas, V i l n i u s : Vaga, 1972.
K l - Klaipėda [laikraštis / laikraksts].
K L O Ž - Kanados lietuvių organizacijų žinynas, Torontas: I C L B , 2002.
K L V - Kricvu-latviešu vūrdnica. Izlabots un papildinäts otrais izdevums,
R l g a : A v o t s , 1988.
K M - Kelionių magija [žurnalas / žurnals).
K P - Kelionės ir pramogos [žurnalas / žurnals].
L - Lietuviškos ir angliškos kalbų žodynas. Sutaisė Antanas Lalis.
C h i c a g o : Turtu ir Spauda „Lietuvos", 1915.
L A - Tavas skaistūkūs brivdicnas Latgalč un Aukštaitija. Jūsų geriausias
poilsis Latgaloje ir Aukštaitijoje. 2 0 0 7 - 2 0 1 3 m . Latvijos ir Lietuvos
bendradarbiavimo per siena programos projekto leidinys.
L D - Krišjanis Barons; Henrijs Visendorfs, Latvju dainas, Jelgava &
Petrogradą, 1 8 9 4 - 1 9 1 5 .
L F V - A l i s e Latin; A n i t a F.zerinn; Silvija Veinberga, Latviešu frazeologijas
vūrdnica, Riga: Avots, 2000.
L K K N - Lietuvių kalbos komisijos nutarimai. 1977-1998. S u d . Regina
Dobelienė, V i l n i u s : M o k s l o ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.
 L K V - Latviešu-krievu valodu värdnlca, R i g a : Avots, 1979.
L L - Lenkų ir lietuvių kalbos žodynas. Surengė Antanas Lalis, W i l n o : D r u k
J. Zawadzkiego, 1922.
LLKŽ 1977 - Jonas Balkevičius; Jonas Kabelka, Latvių-lietuvių kalbų
žodynas, V i l n i u s : Mokslas.
LLKŽ 2003 - Latvių-lietuvių kalbų žodynas. S u d . A l v y d a s Butkus, Kaunas:
Aesti.
L L V 1964 - A p o l o n i j a Bojäte; Valters Subatnieks, Lietuviešu-latviešu
värdnlca. R e d . Jons Balkevičs, Riga: Latvijas Valsts izdevnieciba.
L L V 1 9 9 5 - Jons Balkevičs; Laimute Balode; A p o l o n i j a Bojäte; Valters
Subatnieks, Lietuviešu-latviešu vūrdnica, Riga: Zinätne.
L L V V - Latviešu literūras valodas vūrdnica, 1.-8. sčj., Riga: Zinätne, 1972—
1996.
L M - Literatūra ir menas [savaitraštis / nedčjas laikraksts].
L M M - Literatūra. Mūksla. Mes [savaitraštis / nedčjas laikraksts].
L P E - Latvijas padomju enciklopedija, R i g a : Galvena enciklopedijų redakcija,
6. sėj., 1985; 9. sčj., 1987.
L R - Lietuvos rytas [dienraštis / dienrakstsj.
L R K Ž - Antanas Lyberis, Lietuvių-rusų kalbų žodynas, V i l n i u s : M o k s l o ir
enciklopedijų leidybos institutas, 2001.
L T V - Likumu terminu vūrdnica, Riga: Bizncsa komplekss, 1999.
LTŽA - Pranas Skardžius, Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys, Chicago,
1973.
LŽ - Lietuvos žinios [laikraštis / laikraksts].
M - Metai [žurnalas / žurnals].
M B - Algirdas Sabaliauskas, Mes baltai, V i l n i u s : Gimtasis žodis, 2002.
M i t E - Mitologijas enciklopedija, 2 sčj., Riga: Latvijas enciklopedija, 1994.
M L - Mokslo Lietuva [laikraštis / laikraksts].
M T Ž - Jonas Tamulevičius, Muitinės terminų žinynas, V i l n i u s : Rosma,
2002.
M V L - Mazūkumtautibu vesture Latviju. Sast. Leo D r i b i n s , Riga: Zvaig/.ne
A B C , 1998.
N - Nedija [savaitinis žurnalas / nedč|as žurnals],
N A - Velta Krūmiua; Valentina Skujina, Normativo aktu izstrūdcs
rokasgrūmuta, Riga: Valsts kanceleja, 2002.
N L - Evalds Včcinš, Naudas lietas. Skaidrojoša värdnlca, Riga: Zvaig/.ne,
1993.
N L A K Ž - Bronius Piesarskas; Bronius Svecevičitis, Naujasis lietuvių-anglų
kalbų žodynas, V i l n i u s : Žodynas, 2002.
N M - N i n a Masijūne, Ikdicnai un svčtku galduni, Riga: Avots, 1982.
P - Pipiras [žurnalas / žurnals].
P E T - Politiškus ekonomijas termini latviešu, krievu, angju, väcu un franču
valodä. Sast. A u s m a Briede, Jänis Porietis, Riga: Latvijas Valsts
universitäte, 1975.
P G - A n a Saksė, Pasakos apie gėles. Iš latvių kalbos vertė Renata
Zajančkauskaitė, V i l n i u s : Vaga, 2005.
P K Z - Antanas Salys; Leonardas Dargis, „Prekybinės korespondencijos
žodynėlis", i n : Antanas Salys, Raštai I, R o m a , 1979, 4 5 5 - 4 8 4 .
P V - Latviešu valodas pareizrakstibas un pareizrunas värdnlcä, Riga: Avots,
1995.
P V Ž - Pažink Vakarų Ziemgalų! 9 turizmo maršrutai Duobelės, Akmenės ir
Joniškio rajonuose. Leidėja Duobelės rajono taryba, 2006.
P Z - A n n a Sakse, Pasakas par ziedietn. 2. izdevums, Riga: Zvaigzne A B C ,
[b. g.].
R - Respublika [dienraštis / dienraksts].
R E T Ž - Rinkos ekonomikos terminų žodynėlis. Parengė Auksė Norkuvicnė,
Šiauliai: Š P I , 1994.
R L - Rigas Laiks [žurnals / žurnalas].
R L K Ž - Chackelis Lemchenas; Jonas Macaitis, Rusų-lietuvių kalbų žodynas,
Trečiasis leidimas, V i l n i u s : M o k s l o ir enciklopedijų leidybos institutas,
2003.
S - Šarūnas IV. Lekcijas u n diskusijas. Sast. Helena Demakova, Riga: Jauna
akademija, 2003.
S G - Lekia mano žirgelis, Latvių dainos. Iš latvių kalbos vertė Sigitas Geda,
V i l n i u s : Vyturys, 1989.
S i n V - E l z a Grinbergą; Oskars Kalncicms; Gustavs Lukstinš; Jänis Ozols;
A n i t r a Parupę; Eižens Rauhvargers, Sinonimu vūrdnica. 3., papild. un
pärstr. i z d . , Riga: Avots, 2002.
S L - Susipažink su Latvija, Latvijos turizmo plėtros agentūra, 2004.
S N Ž - Jonas N o r k u s , Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis, Kaunas:
„Vaivos" b-vė, 1924.
S N Ž Ž - Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. Skaitytojams palen­
gvinimas. S u d . Jurgis Šlapelis, Tilžė: Šviesa, 1907.
S P - Saulius Pivoras, Lietuvių ir latvių pilietinės savimonės raida.
X V I I I a. pabaiga - X I X a. p i r m o j i pusė (Lyginamasis aspektas), Kaunas:
Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2000.
St - Stilius, dienraščio Lietuvos rytas priedas [laikrakstä pielikums].
S T Ž Ž - M . ir S. Svetimų ir turptautiškų žodžių žodynėlis, Šiauliai: „Vilties"
d-ja, 1923.
S V - Svešvūrdu vūrdnica. D r . p h i l o l . Jura BaldunČika red., Riga: Juniava,
1999.
ŠA - Šiaurės Atėnai [laikraštis / laikraksts].
ŠETEŽ - Petras Auštrevičius; Dainius Pupkevičius; Dalia Treigienė,
Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinis žodynas lietuvių-anglų-
vokiečių-rusų kalbomis, V i l n i u s : Lietuvos komersantas, 1991.
ŠK - Šiaulių kraštas [laikraštis / laikraksts].
Škr - Šiaurės kryptis [laikraštis / laikraksts].
ŠN - Šiaulių naujienos [laikraštis / laikraksts].
T - Turizmas Rytų Aukštaitijoje ir Latgaloje. Vandens malonumai. Tūrisms
Rytu Aukštaitija [= Austrumaukštaitija] un Latgali. Ūdens prieki. 2 0 0 7 . -
2013 m . Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos
projekto leidinys.
T V - TV antena, dienraščio Lietuvos rytas priedas [laikrakstä pielikums],
T Ž Ž 1936 - Tarptautinių žodžių žodynas. S u d . Kazys Boruta, Pranas Č e p ė ­
nas, A l b i n a Sirutytė-Čepėnienė, Kaunas: Sakalas, 1936.
T Ž Ž 2001 - Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. Algimantas Kinderys,
V i l n i u s : A l m a littera, 2001.
V - Veidas [žurnalas / žurnals].
V B - Vigmantas Butkus, Latvių literatūros eskizai: iki XIX a. pabaigos,
Šiauliai: Šiaulių universitetas, 1998.
V I A - VIA Hanseatica 2000. Projekto P H A R E C R E D O leidinys.
VKNS - Vida Rudaitienė; Vytautas Vitkauskas, Vakarų kalbų naujieji
skoliniai, V i l n i u s : E n c i k l o p e d i j a , 1998.
V L E - Visuotinė lietuvių enciklopedija I - X X I , V i l n i u s : M o k s l o ircnciklopedijų
leidybos institutas, 2 0 0 1 - 2 0 1 2 .
VLTT - Elvira Dravnieks, Vūcu-latviešu tirdznieciskū terminologija,
R i g a : Grafika, 1935.
V M - V i l i u s Mizaras, „Skabputra", Šiaulių naujienos, 1995-07-22.
V P L - Vadovas po Latvijų. Pažvelk į kaimynus latvius. Idea M e d i a , 2002.
V Ž - Vakaro žinios [laikraštis / laikraksts].
W - Wikipedia [prieiga internete / pieejams internets: <www.wikipedia.
org>].
ZTV - Zinūtniskūs terminologijas vūrdnica, Riga: Izglltlbas ministrijas
izdcvnieciba, 1922.
Ž - Žmonės [žurnalas / žurnals].
ТСРЯ - Толковый словарь русского языка Komja XX в. Языковые из­
менения. Под ред. Галины Скляровской, Санкт-Петербург: Ф о л н о -
Пресс, 2000.
 LITERATŪRA

A h e r о 2006 - Antonija A h e r o , Angju tpašvardu atveide latviešu valodä,

Riga: Zinätne.
AjVTŽ - Bronislovas M a r t i n k u s ; Bronius Neverauskas; Algimantas Sakalas;
Rimantas Venskus; Vytautas Žilinskas, Aiškinamasis įmonės vadybos
terminų žodynas, Kaunas: Technologija, 2000.
A k e l a i t i s 1986 - Gintautas Akelaitis, „Jterpiniai ir kiti parentezės
elementai", Lietuvių kalba mokykloje, Kaunas: Šviesa, 3 7 - 5 3 .
A m b r a s ą s-S a s n a v a 1978 - Kazimieras Ambrasas-Sasnava, Vertimo
mokslas, V i l n i u s : Mokslas.
A m b r a s ą s-S a s n a v a 1984 - Kazimieras Ambrasas-Sasnava, Vertimo
tyrinėjimai, V i l n i u s : Mokslas.
A n g l i c k i e n ė 2006 - Laima Anglickienė, Kitataučių įvaizdis lietuvių
folklore, V i l n i u s : Versus aureus.
А г ä j s 1983 - Dainas. Krišjana Barona „Latvju dainų" izlase. Sast. Kärlis
Aräjs, Riga: Zinätne.
B a l č i ū n i e n ė 2005 - Irena Balčiūnienė, Apie realijų vertimų [prieiga
internete <www.llvs.lt>; žiūrėta 2010-08-11].
B a l d u n č i k s 1989 - Juris Baldunčiks, Anglicismi latviešu valodä, Riga:
Zinätne.
В а 1 o d e 1982 - Laimute Balode, „Včlreiz par lietuviešu Tpašvardu atveidi
mūsu prese", Lufuicšii valodas kultūras jautūjumi 17, Riga: Avots, 7 9 . -
84.
Balode 2009 - Laimute Balode, „Dažas pärdomas par lietuviešu
personvärdiem latviešu valodä", Valodas praksč: včrojumi un ielcikumi
4, Riga: L U Akademiškais apgäds, 100.—111.
B a l o d e 2 0 1 0 - Ineta Balode, „Citvalodu personvärdu atveide latviešu
valodä: problemas un risinäjimii", Valodas praksč: včrojumi un ieteikumi
5, Riga: L U Akademiškais apgäds, 4 . - 1 3 .
В а 1 o d i s 2008 - Rauls Bnlodis, Latviešu personvärdu etimologiškas
semantikas teorčtiskais modelis un tū realizacija. Fromocijas darbą
kopsavilkums, Riga: Latvijas Universitäte.
B a 1 u o d ė 1999 - Laimutė Baluodė, „Leksikografinės paralelės X X a.
Latvijoje ir Lietuvoje", Acta lialtica'99, Kaunas: Aesti, 6 - 1 1 .
 B a l u o d ė , G a r š v a 1985 - Laimutė Baluodė; Kazimieras Garšva,
„Latvijos gyvenamųjų vietų vardų lietuviškieji atitikmenys", Kalbos
kultūra 49, 63-73.
B a n k a v a 2 0 0 4 - B a i b a B a n k a v a , Francu ipašvardu atveide latviešu
valodä. Franci/a. Bejgija, Šveice. Kanada, R i g a : Z i n ä t n e .
B a n k a v s 1 9 9 4 - A n d r e j s B a n k a v s , Saisinäjumi, R i g a : A v o t s .
B a n k a v s 2 0 0 1 - A n d r e j s B a n k a v s , „ L a k ū n a s l a t v i e š u v a l o d ä " , Leksika:

včsturiskais un aktuūlais. A k a d e m i k a J a n a E n d z e l i n a 1 2 8 . d z i m š a n a s
dienas ateeres starptautiskas zinätniskas k o n f e r e n c e s materiali, Riga:
L U L a t v i e š u v a l o d a s institūts, 9.-10.
B a n k a v s 2002 - Leksikogräßas terminu vūrdnica (franču-latviešu-angju
valodä). S a s t . A n d r e j s B a n k a v s , R i g a : L U L a t v i e š u v a l o d a s institūts.
B a n k a v s 2006 - Franču-latviešu-angĮu leksikogrūfjas terminu värdnlcä.
Sast. A n d r e j s B a n k a v s , R i g a : Latvijas Universitäte.
BBBTŽŽ - A n t a n a s B u r a č a s ; B r o n i u s S v e c e v i č i u s , Lietuvių-anglų-lietuvių
biznio, bankų, biržos terminų žodynas-žinynas, V i l n i u s : Ž o d y n a s , 1 9 9 4 .
B e r g m a n e , B l i n k e n a 1986 - Anna Bergmane; Aina Blinkena,
Latviešu rakstlbas attistiba, Riga: Zinätne.
B e r t u l i s 1973 - Reinis Bertulis, „Lietuviešu Ipašvardu atveidojumi
latviešu valodä", Latviešu valodas kultūras jautūjumi 9 , Riga: Liesma,
133.-143.
B l i n k e n a 1974- Aina Blinkena, „Citvalodu nosaukumu un apzl-
m č j u m u lietošanas p r o b l e m a s latviešu valodä", Latviešu valodas kultūras
jautūjumi 10, Riga: Liesma, 175.-194.
B l i n k e n a 1996 - A i n a B l i n k e n a , „1922. gada 'Zinätniskas t e r m i n o l o ­
gijas värdnlcä' m ū s d i e n u skatijumä", Nacionūlū terminologija: vesture,
lagadne un perspektivas. R e f e r a t u t e z e s , R i g a : L a t v i e š u v a l o d a s institūts,
37.-38.

B o r m a n e 2006 - Žanna Bormane, Antroponimi literūrū tekstą

tulkojumu (A. Puškiną daifrade latviešu un vūcu valodä). P r o m o c i j a s
darbą kopsavilkums, R i g a : Latvijas Universitäte.
BTV- Valentina Agamdžanova; E l z a Laurenoviča; Ingrida Keviša; S a n d r a
Kraže; A n n a Pavlovska, AngĮu-lalviešu-kricvu biznesa terminu vūrdnica,
Riga: Jumava, 1999.
B u d z i n a u s k i e n ė 2001 - Jovita B u d z i n a u s k i e n ė , Latvijos lietuvių
bendruomenė. I s t o r i j o s ir v e i k l o s apžvalga, V i l n i u s : V o r u t a .
B u š m a n e, K a g a i n e 1980 - Brigita Bušmane; Eiga Kagaine,
„Izlokšnu värdnlcu tipi un latviešu dialektälo värdnlcu veidošanas
jautäjumi", Latvijas PSB Zinūtmi Akademijas Vestis 8 (397), 5 9 . - 7 5 .
Bušs 2003 - Ojärs Bušs, „Zemgale", Personvardi, vietvärdi un eiti
värdi: izpetes pakäpieni, Riga: L U Latviešu valodas institūts, 3 0 . - 3 1 .
B u š s 2007 - Ojärs Bušs, „Par dažu valodnieclbas terminu traktėjumu un
definicijų (konteksts; dzimtū valoda; eksonims u n endonūnsy, Linguistica
Lettica 16, Riga: L U Latviešu valodas institūts, 146.-160.
Bušs 2008 - Ojärs Bušs, „Ipašvardi kä problema valodas politika",
ElniskumsEiropä: soeiälpolitiskieun kultūras procesi, Rėzekne: Rėzeknes
Augstskola, 9 2 . - 9 6 .
B u t k u s 1995 - A l v y d a s Butkus, Latviai, Kaunas: Aesti.
B u t k u s 2002 - A l v y d a s Butkus, Lietuvių-latvių kalbų vadovas.
Lietuviešu-latviešu ccjvedis, Kaunas: Aesti.
B u ß m a n n 2002 - H a d u m o d Bußmann, Lexikon der Sprachwissenschaft.
Dritte, aktualisierte u n d erweiterte Auflage, Stuttgart: Alfred Kröner
Verlag.
C e p 1 T t i s 1970 - Laimdots Ceplitis, „Pirma latviešu valodas skaidrojoša
värdnlca", Latviešu valodas kultūras jautūjumi 6, Riga: Liesma, 1970,
5.-6.
CSP - Centrala statistikas pärvalde [pieejams interneta <http://data.csb.gov.
lv/Dialog/Save-show.asp>; skatits 29.11.2009.].
Č e r n ė 2006 - V i o l e t a Č e r n ė , „Beekvivalentę leksika aiškinamuosiuose
žodynuose", Leksikografą ir leksikologija I. Aiškinamųjų bendrinės kalbos
žodynų aktualijos. S u d . Ritutė Petrokienė, V i l n i u s : Lietuvių kalbos
institutas, 1 9 2 - 2 0 8 .
D- „Prašo legalizuoti 'marketingą'" [prieiga internete <www.delfi.lt>;
žiūrėta 2010-03-04].
DALKŽ - Bronius Piesarskas, Didysis anglų-lietuvių kalbų žodynas. Trečias
pataisytas leidimas, V i l n i u s : A l m a littera, 2000.
D a n e b e r g a 1990 - Mära Daneberga, Latviešu literūrū pasaka (žanrą
attistiba proza). Disertacija filologijas zinätnu kandidatą gräda iegūšanai,
Riga.
D c v o t o 2004 - G i a c o m o Devoto, „Latvių kilmė ir kalba", Baltistikos
raštai, V i l n i u s : Tyto alba, 6 5 - 8 1 .
DLKŽ 2000 - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. V y r . red. Stasys Keinys,
V i l n i u s : M o k s l o ir enciklopedijų leidybos institutas.
DLKZc- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Šeštas (trečias elektroninis)
leidimas. A t s . red. Stasys Keinys, V i l n i u s : Lietuvių kalbos institutas,
2006.
D r I z u 1 e 1991 - Rita D r i z u l e , „Mits un rituals Jänu dziesmäs", Karogs
5-6, 203.-216.
D r o t v i n a s 1988 - Vincentas Drotvinas, „Dėl skolintinės leksikos
sąvokų ir terminų", Kalbos kultūra 54, 4 8 - 5 6 .
D ruviete 1998 - Ina Druviete, Lalui jas valodas politika Eiropas
Savienibas kontekstą, Riga: L Z A E k o n o m i k a s institūts.
E d e 1 m a n c 1974 - Inese E d e l m a n e , „Augu nosaukumi u n personvärdi",
Latviešu valodas kultūras jautūjumi 10, Riga: Liesma, 6 2 . - 6 5 .
Edelmane, Ozolą 2003 - Inese Edelmane; A r i j a Ozolą, Latviešu
valodas augu nosaukumi, Riga: Augsburgas institūts.
Edelmane, Ozolą 2007 - Inese Edelmane; Arija Ozolą, Latviešu
valodas augu nosaukumi. Pielikums. Augu nosaukumu alfabetiškais
rūditūjs, Riga: L U Latviešu valodas institūts.
E g 1 T t e 1992 - Pärsla Eglite, „Latviešu valodas izplatlba cittautiešu vidū",
Valodas politika Baltiįas valstls: konferences materiali, Riga: Valsts
valodas centrs, 7 0 . - 7 9 .
EH - Jänis E n d z e l i n s ; Edite Hauzenberga, Papildinūjumi un laboįumi
K. Miilenbacha „Latviešu valodas värdnicai", 1.-2. s č j . , R i g a , 1 9 3 4 . -
1946.
ELDO - Ekonomikas, lictvedibas un darbą organizacijas termini latviški,
angliški, vūciski, krieviski. A u t . kol. Valentinas Skujinas vad., Riga,
1995.
E n d z e l i n s 1991 - Jänis E n d z e l i n s , „Par näkamä parlamenta värdu",
Latviešu valodas kultūras jautūjumi 26, Riga: Avots, 9.-10.
ESV - Ekonomikas skaidrojošū vūrdnica latviški, angliški, vūciski, franciski,
krieviski. Sast. aut. k o l . Rūtas Grėvinas vad., R i g a : Zinätne, 2000.
ET - Ekonomikas termini (Ser. Terminologija 11), Riga: Avots, 1975.
ETSV- Anatolijs Moisejevs; K a r m l e n s Petrosjans; Nikolajs Pi|ipenko,
Ekonomikas terminu skaidrojošū vūrdnica, Riga: Zvaigzne, 1981.
ETVU - Ekonomiško terminu vūrdnica uznemejdarbibai latviešu un angju
valodū. Sast. darbą grupa N o r m u n d a Grostina u n A t a P u d u l a vad.,
Riga: Ekonomiško reformų institūts, 1997.
ETZ - Kristoferis Pasas; Drajcnas Laužas; Leslis D e i v i s , Ekonomikos terminų
žodynas, V i l n i u s : Baltijos Biznis, 1994.
EV-Enciklopčdiska vūrdnica, 2 sej., Riga: Latvijas enciklopedijų redakcija,
1991.
E z e r a, Z v i d r i n š 1994 - Ligita Ezera; Peteris ZvidrinŠ, „Etniškas
asimiläcijas izpete Latvija", Latvijas Zinūtnu Akademijas Vestis 11/12,
31.-39.
G a i v e n i s 2002 - Kazimieras Gaivenis, Lietuvių terminologija: teorijos ir
tvarkybos metmenys, V i l n i u s : Lietuvių kalbos institutas.
G a i v e n y t ė 1993 - Jolanta Gaivenytė, „Keletas mūsų ekonomikos
terminijai nereikalingų angliškų skolinių", Kalbos kultūra 65, 4 3 - 4 4 .
G a i v e n y t ė - B u t i e r, K e i n y s , N o r e i k a i t ė 2008 - Jolanta
Gaivenytė-Butler; Stasys Keinys; Adelė Noreikaitė, Lietuvių kalbos
terminų žodynai. A n o t u o t a 1900-2005 m . bibliografijos rodyklė,
V i l n i u s : Lietuvių kalbos institutas.
G a i ž ū n s 2008 - S i l v e s t r s Gaižūns, „Latviešu literatūra Lietuva", Latvieši,
igauni un lietuvieši: lilerärie un kultūras kontakti. A t b . red. Benedikts
Kalnačs, Riga: L U Literatūras, folkloras u n mäkslas institūts, 9 5 0 . -
1026.
G a r š v a 1986 - Kazimieras Garšva, „Latvijos lietuvių tarmių sintaksės
ypatybės ir tekstai", Lietuvių kalbotyros klausimai X X V , Lietuvių kalbos
sintaksės tyrinėjimai, V i l n i u s : Mokslas, 2 1 8 - 2 4 1 .
G a r š v a 1997 - Kazimieras Garšva, „Sėlių, žiemgalių, kuršių ir latvių
kalbų reliktai Siaurės Lietuvoje", Acta Baltica'94, Kaunas: Aesti, 2 4 -
27.
Garšva 1998 - Kazimieras Garšva, „Siaurės Lietuvos latvybės, kiti
skolintiniai ir bendri žodžiai", Tarmės: tyrimas ir perspektyva. Pranešimų
tezės, Šiauliai, 9 - 1 0 .
Garšva 2 0 0 1 a - Kazimieras Garšva, „Latvijos l i e t u v i ų - Skyronių,
Neretų ir Aknystos - šnektų fonetika", Lituanistica 1 (45), 7 3 - 7 9 .
G a r š v a 2001b - Kazimieras Garšva, „Kraslavos rajono lietuvių šnektos",
Lituanistica 4 (48), 7 1 - 8 5 .
Garšva 2004 - Kazimieras Garšva, „Latvijos lietuvių telkiniai: istorija ir
kalba", Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 24, 245-262.
Garšva 2005 - Kazimieras Garšva, Lietuvių kalbos paribio šnektos
(fonologija), V i l n i u s : Lietuvių kalbos institutas.
G a r š v a , J a c k u t ė , V e n s k a u s k a i t ė 1988 - Kazimieras Garšva;
Rita Jackutė; Eugenija Venskauskaitė, „Uodegėlių šnektos fonetika,
morfologija ir leksika dvikalbystės sąlygomis", Lietuvių kalbotyros
klausimai X X V I I , Lietuvių kalba ir bilingvizmas, V i l n i u s : Mokslas, 7 3 -
106.
G i r d e n i s 1 9 9 6 - A l e k s a s Girdenis, „Darirdarapic latvių asmenvardžius",
Gimtoji kalba 2, 4 - 1 0 .
G i r d e n i s 2007 - Aleksas Girdenis, „Ne tik pravardžiuojame, bet ir
kalbą gadiname", Respublika, 2007-11-05.
G i r d e n i s, P a b r ė ž a 1998 - Aleksas Girdenis; Juozas Pabrėža,
Žemaičių rašyba, Vilnius—Šiauliai.
G i r d v n i n y t ė, K v a š y t ė 1997 - Auksė Girdvainytė; Regina K v a ­
šytė, „Apie latvių asmenvardžių perteikimo netikslumus spaudoje",
Kalbos aktualijos I V , 2 7 - 3 2 .
G r e n d a 1970 - Cėsys Grenda, „Latviškų pavardžių transkribavimo
 j lietuvių kalbą klausimai", Вопросы балтийской и славянской
антропонимики, Шяуляй, 8 - 1 1 .
G r i n a v e c k i e n ė 1980 - Elena Grinaveckienė, „Daugpilio
apylinkių lietuvių šnektos fonetika", Lietuvių kalbotyros klausimai X X ,
V i l n i u s : Mokslas, 2 2 3 - 2 3 8 .
G r i n a v e c k i e n ė 1983 - E l e n a Grinaveckienė, „Kai kurios D a u g p i l i o
lietuvių šnektos gramatikos ypatybės", Lietuvių kalbotyros klausimai
X X I I I , Kalbu kontaktai Lietuvos TSR, V i l n i u s : M o k s l a s , 1 0 7 - 1 2 3 .
G r i t ė n i e n ė 2006 - A u r e l i j a Gritėnienė, Augalų pavadinimų motyvacija
šiaurės panevėžiškių patarmėje, V i l n i u s : Lietuvių kalbos institutas.
G r u m a d i e n ė 1994 - Laima Grumadienė, „Sociolingvistika ir kalbos
kultūra", Sociolingvistika ir kalbos kultūra, V i l n i u s : G i m t o j i kalba, 5 -
13.
G u d a v i č i u s 2000 - Aloyzas Gudavičius, Etnolingvistika, Šiauliai: VšJ
Šiaulių universiteto leidykla.
Gudavičius 2007 - Aloyzas Gudavičius, Gretinamoji semantika,
Šiauliai: VšJ Šiaulių universiteto leidykla.
Gudavičius 2009 - Aloyzas Gudavičius, Etnolingvistika (Tauta
kalboje), Šiauliai: VšJ Šiaulių universiteto leidykla.
/ - Instrukcija par vardu un uzvärdu lietošana un rakstibu latviešu literūrajū
valodä, R i g a : L R Valsts valodas centrs, 1998.
I v a š k a , I v a s k 2007 - Astride Ivaška; Ivar Ivask, Skraidantis ežeras.
S u d . Silvestras Gaižiūnas, V i l n i u s : Pasviręs pasaulis.
IZ- Idėjų žodynas. Parengė O w e n A d i k i b i , Bernard Balleine, Elizabeth
Breuilly et. al., V i l n i u s : A l m a littera, 2001.
IstZ - Nelė Asadauskienė ir kt. Istorijos žodynas, V i l n i u s : Vaga, 2003.
ILTV - Leonids Timofejevs; Natans Vengrovs, įsa literatūrzinatnisko terminu
värdnlcä, Riga: Latvijas Valsts izdevnieclbä, 1957.
Jakaitienė 1980 - Evaldą Jakaitienė, Lietuvių kalbos leksikologija,
V i l n i u s : Mokslas.
Jakaitienė 2003 - Evaldą Jakaitienė, „Šiuolaikinės leksikografijos
tikslai ir uždaviniai", Leksikografijos ir leksikologiįos problemos, V i l n i u s :
Lietuvių kalbos instituto leidykla, 9 - 1 4 .
J a k a i t i e n ė 2005 - Evaldą Jakaitienė, Leksikografui, V i l n i u s : M o k s l o ir
enciklopedijų leidybos institutas.
J ė k a b s o n s 2003 - E r i k s Jčkabsons, Lictuvieši Latvija, Riga: E l p a .
J o c a i t ė, K v a š y t ė 2006 - Gintarė Jocaitė; R e g i n a Kvašytė, „Latviškų
simbolinių pavadinimų vartosena lietuvių kalba", Jaunųjų mokslininkų
darbai A (U), 31-34.
K a b e l k a 1987 - Jonas Kabelka, Latvių kalba. 2-asis pataisytas leidimas,
V i l n i u s : Mokslas.
K a g a i n e 2002 - Eiga Kagaine, „Izlokšnu materialu publicėjums M E u n
E H u n tä izmantošanas iespėjas mūsdienu dialektälajä leksikografija",
Leksikologuos ir leksikografios problemos. Tezės, Vilnius: L K I leidykla,
35.-36.
K a g a i n e, T i m u š k a 2000 - E i g a Kagaine; A g r i s Timuška, ,,'Vainižu
izloksnes värdnlcä' kä specifiškas valodas apakšsistėmas leksikogräfisks
atspulgs", Tarmės: tekstų ir žodynų rengimo problemos, Šiauliai: ŠU
leidykla, 2 6 . - 3 3 .
K a n o p k a i t ė 2009 - Rūta Kanopkaitė, „Latvių kalba lydėjo nuo lopšio",
Šeimininkė, 2009-10-16 [prieiga internete <http://gyvenimas.delfi.lt/
archive/article.php?id=24699681>; žiūrėta 2010-05-30].
Karaliūnas 1994 - Simas Karaliūnas, „Tauta, visuomenė ir lietuvių
kalbos vartojimas", Lietuvių kalbotyros klausimai X X X , Kalbos norma­
lizacijos klausimai, V i l n i u s : Mokslas, 2 6 - 5 0 .
K a r a l i ū n a s 1997 - Simas Karaliūnas, Kalba ir visuomenė. Psichoso-
ciologiniai ir komunikaciniai kalbos vartojimo bruožai, V i l n i u s : Lietuvių
kalbos institutas.
Karaša 1 9 9 1 - Diana Karaša, Latviškas sadzives tradicijas un godi,
Riga: Zinätne.
K a v a c s 2007 - Jurgis Kavacs, „Lietiškas toponimikas vispäröjä teorija
un termini", Onomastica Lettica 3, R i g a : L U Latviešu valodas institūts,
237.-263.
Keinys 1999 - Stasys Keinys, Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba,
Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
KIP - Krievu ipašvardu pareizrakstiba un pareizruna latviešu valoda. Otrais,
pnpildinätais izdevums. Sast. Rudolfs Grabis u n Tamara Ponte, Riga:
Zinätne, 1993.
K l i m a v i č i u s 1996 - Jonas Klimavičius, „Kuo prasikalto 'mūsų k a l ­
bininkai' ir rinkodara?", Gimtoji kalba 8, 5 - 8 .
K l i m a v i č i u s 2001 - Jonas Klimavičius, „Ką Jablonskis padarė geo­
grafijai ir kas su tuo daroma". Terminologija 8, 7 - 2 7 .
KLV- Krievu-latvicšu vūrdnica. Izlabots u n papildinäts otrais izdevums,
Riga: Avots, 1988.
K n i ū k š t a 2001 - Pranas Kniūkšta, „Svetimžodžių gramatinimas ir
apostrofas", Kalbos vartosena ir tvarkyba, V i l n i u s : Lietuvių kalbos insti­
tuto leidykla, 5 2 3 - 5 2 7 .
Kniūkšta 2004 - Pranas Kniūkšta, Įstaigų, įmonių ir organizacijų
pavadinimai. Darybos ir vartosenos aptarimai, V i l n i u s : Lietuvių kalbos
institutas.
K o b e c k a i t ė 1980 - Halina Kobeckaitė, „Nacionalinis koloritas ar
balastas?", Meninio vertimo problemos, V i l n i u s : Vaga, 2 5 7 - 2 6 7 .
KP - Kalbos patarimai 4. Leksika: skolinių vartojimas (svetimybės, tarptauti­
niai žodžiai) (L I). S u d . Danguolė Mikulėnienė, V i l n i u s , 2005.
K r ū m i n a, S k u j i n a 2002 - Velta Krūmina; Valentina Skujina,
Normative aktu izstrūdes rokasgrämata, Riga: Valsts kanceleja.
KTZ - Kazimieras Gaivenis; Stasys Keinys, Kalbotyros terminų žodynas,
Kaunas: Šviesa, 1990.
Kursite, Stafecka 2003 - Janina Kursite; A n n a Stafecka, Lat­
gale: valoda, literatūra, folklorą, Rėzekne: Latgales kultūras centra
izdevnieclba.
K v a š 11 e 1997 - Regina Kvašite, „Nesaskanotiba terminu lietošana
normatlvajos dokumentos", Savai valodai: Latvijas Zinätnu akademijas
G o d a l o c e k l i m R u d o l f a m G r a b i m veltits pieminas kräjums, Riga: Latvijas
Zinätnu Akademijas Vestis, 150.-164.
K v a š i t e 1999 - Regina Kvašite, „Lietiškie t e r m i n i dazädäs värdnlcas",
Linguistica Lettica 4, R i g a : Latviešu valodas institūts, 8 5 . - 9 9 .
Kvašite 2000 - Regina Kvašite, „Pčdčjais piliens, jeb A t k a l tie
lietuvieši", Latvijas Včstnesis 4 2 / 4 3 , 10. 02. 2000.
K v a š i t e 2002 — Regina Kvašite, „Latvijas lietuviešu leksikas Ipatnibas",
Valoda-2002. Valoda dažadu kultūrų kontekstu. 1. d. Va/odas
lingvistiskie aspekti. Humanitaras fakultätes X I I zinätniskie lasljumi.
A t b . red. Svetlana Muräne, Daugavpils: Saule, 4 7 . - 5 3 .
Kvašite 2003 - Regina Kvašite, „'Latviešu literäräs valodas värdnlcas'
leksikas aktualizäcija", Vūrds un tū pčtišanas aspekti 7, Liepäja: L i e P A ,
330.-340.
K v a š i t e 2005a - Regina Kvašite, „Latviešu Tpašvardu lietošana lietuviešu
valodä", Valoda-2005. Valoda dažūdu kultūrų kontekstu. Zinätnisko
rakstu kräjums X V . A t b . red. Svetlana Muräne, Daugavpils: Saule, 4 1 . -
46.
K v a š i t e 2005b - Regina Kvašite, „Lietuviešu tautas realijas latviešu
avotos", Vūrds un tū pčtišanas aspekti: Rakstu kräjums 9, Liepäja: L i e P A ,
290.-299.
Kvašite 2006 - Regina Kvašite, „Die L e x i k der Litauer Lettlands:
ri
Erscheinungen der Sprachkontakte", Proceedings of 4 International
Congress of Dialcctologists and Gcolinguists, Riga: L U L V I , 313.-318.
Kvašite 2007a - Regina Kvašite, „Lietuviešu Tpašvardu lietošana
latviešu valoda", Valoda-2007. Valoda dažūdu kultūrų kontekstu.
Zinätnisko rakstu kräjums X V I I . A t b . red. Svetlana Polkovnikova,
Daugavpils: Daugavpils Universitätes Akademiškais apgäds „Saule",
169.-175.
Kvašite 2007b - Regina Kvašite, „Metalingvistiskais komentärs kū teiktu
.. sociolingvistiskajä skatljumä", Mūsdienu valoda mūsdienu sabiedriba.
 Sociolirtgvistika un sinhronä valodnieciba. Akademika Jana Endzellna
134. dzimšanas dienas atceres starptautiskäs zinätniskäs konferences
materiali, R i g a : L U Latviešu valodas institūts, 4 0 . - 4 5 .
K v a š i t e 2007c - Regina Kvašite, „Zemgales lietuvieši u n to valodas
specifika", Raksti III. Starptautiskäs zinätniskäs konferences Lielupės
upes baseins: kultūrvčsturiska nozlme un geografiškais faktors, kopigais un
atškirigais roferäti, Jelgava: Gederta Eliasa Jelgavas vestures un mäkslas
muzejs, 4 1 . - 4 5 .
K v a š i t e 2008a - Regina Kvašite, „Par Žemgali lietuviški: vietvärdu
atveide", Raksti V. Starptautiskäs zinätniskäs konferences Zinätniskie
lasijumi C. Eliasa Jelgavas vestures un mäkslas miizejä materiali,
Jelgava: Gederta Eliasa Jelgavas vestures u n mäkslas muzejs, 1 2 1 . - 1 3 0 .
K v a š i t e 2008b - Regina Kvašite, „Latviešu autoru daiĮdarbu t u l k o j u m i
lietuviešu valodä", Latgale kū kultūras pierobeža, Daugavpils: Daugavpils
Universitätes Akademiškais apgäds „Saule", 2 2 9 . - 2 4 5 .
K v a š i t e , Č e p a i t i e n e, Z u p e r k a 1999 - Regina Kvašite; Giedre
Čepaitiene; Kazimiers Župerka, „Metalingvistiskie valodas etiketes
komentäri", Linguistica Lettica 5, Riga: Latviešu valodas institūts, 186.—
195.
K v a š i t e , Č e p a i t i e n e , Ž u p e r k a 2006 - Regina Kvašite; Giedre
Čepaitiene; Kazimiers Župerka, „Metalingvistiskie valodas etiketes
komentäri" Lietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai. Lietuviešu
un latviešu sastatūmūs stilistikas jautūjumi. S u d . ir ats. red. Regina
Kvašytė, Šiauliai: VšJ Šiaulių universiteto leidykla, 4 1 0 . - 4 1 8 .
Kvašytė 1994 - R e g i n a Kvašytė, „Kalbu sąveika Latvijos lietuvių
šnekamojoje kalboje", / konferencija „Lictuva-Latvija: praeitis, dabartis,
ateitis". Pranešimų tezės, Kaunas, spalio 2 0 - 2 2 d., 24.
Kvašytė 1995 - R e g i n a Kvašytė, „Die Eigenart der Muttersprache v o n
Litauern in Lettland", The first Conference on Baltic Studies in Europe.
Linguistics: Abstract, R i g a , 16-18 June, 17.
Kvašytė 1996a - R e g i n a Kvašytė, „Svetimybės latvių ir lietuvių
dalykinėje kalboje", Kalbos kultūra 68, 6 6 - 7 0 .
Kvašytė 1996b - R e g i n a Kvašytė, „Terminologija Latvijoje", Termi­
nologija 3, 7 0 - 7 8 .
Kvašytė 1997 - Regina Kvašytė, „Latvijos lietuvių šnekamosios kalbos
ypatumai", Acta Baltica'94, Kaunas: Aesti, 3 3 - 3 7 .
K v a š y t ė 1998 - Regina Kvašytė, „Lietuviškų tikrinių vardų perteikimas
Latvijos spaudoje", Konferencijos Lietuva ir Latvija XX amžiuje tezės,
Kaunas, 3 4 - 3 5 .
Kvašytė 1 9 9 9 - Regina Kvašytė, „Lietuvių asmenvardžiai Latvijos
spaudoje", Actu Hallica'V'J, Kaunas: Aesti, 2 9 - 3 6 .
Kvašytė 2000a - R e g i n a Kvašytė, „Die Eigenart der Umgangssprache
von Litauern in Lettland", 3rd International Congress of Dialectologists
and Geolinguists: Abstract Book, L u b l i n , July 2 4 - 2 9 , 74.
K v a š y t ė 2000b - R e g i n a Kvašytė, „Kaip rašoma apie Latviją ir latvius",
Literatūra ir menas, 2000-02-18.
Kvašytė 2 0 0 0 c - R e g i n a Kvašytė, „Latvių asmenvardžiai lietuviškai",
Draugas, 2000-10-28.
Kvašytė 2 0 0 1 a - R e g i n a Kvašytė, „ 1 9 9 6 - 2 0 0 0 m . Latvijoje išleistų
terminų žodynų bibliografija", Terminologija 8, 1 5 2 - 1 5 7 .
K v a š y t ė 2001b - R e g i n a Kvašytė, „Apie kai kurias latvybes Latvijos
lietuvių kalboje", Paribio tarmių ir kalbų problemos. Tarptautinės
mokslinės konferencijos, skirtos Europos kalbų metams, pranešimai,
Šiauliai, 8 4 - 9 6 .
K v a š y t ė 2001c - R e g i n a Kvašytė, „Jie gyvena kaimynystėje - Latvijoje",
Šiaurės Lietuva. S u d . ir red. Stasys Tumėnas, Šiauliai: Šiaurės Lietuva,
17-19.
Kvašytė 2003a - R e g i n a Kvašytė, „Istorinė leksika latvių bendrinės
kalbos žodyne", Kalbos aktualijos V I I , 4 - 9 .
Kvašytė 2003b - R e g i n a Kvašytė, „Latvijos vietovardžiai Lietuvos
spaudoje", Kalbos kultūra 76, 114-120.
Kvašytė 2 0 0 3 c - R e g i n a Kvašytė, „Latvių nacionalinės realijos kitų
kalbų šaltiniuose", Filologija 8, Šiauliai, 1 5 - 2 4 .
Kvašytė 2003d - R e g i n a Kvašytė, «ЛИТОПЦЫ II Латвии: с о ц и о ­
J
лингвистический и лингвистический аспекты», Proceedings of 3'
International Congress of Dialectologists and Geolinguists. E d . by Ste
Warchoł, L u b l i n : M a r i a C u r i e - S k l o d o w s k a University Press, 3 9 5 - 4 0 5 .
Kvašytė 2004a - R e g i n a Kvašytė, „Latvių asmenvardžiai Lietuvos
spaudoje", Kalbos kultūra 77, 129-137.
K v a š y t ė 2004b - R e g i n a Kvašytė, „Lietuvių ir latvių kalbų ekonomikos
terminijos anglybės", Terminologija 11, 3 1 - 5 1 .
Kvašytė 2004c - R e g i n a Kvašytė, „Latvių Joninės lingvistiniu aspektu",
[storiniai tekstai ir vietos kultūra. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas
Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. S u d . Janina Švambarytė-
Valužienė (ats. red.), Rita R e g i n a Trimonienė, R e g i n a Kvašytė,
Šiauliai-Ryga: Lucilijus, 9 0 - 9 9 .
K v a š y t ė 2004d - R e g i n a Kvašytė, „Latvių Joninių dainos ir jų vertimo
specifika", Filologija 9, 1 6 - 2 3 .
K v a š y t ė 2005a - R e g i n a Kvašytė, „Latvijos g y v e n i m o realijos lietuvių
šaltiniuose", Filologija 10, 5 7 - 6 4 .
Kvašytė 2005b - R e g i n a Kvašytė, „Latviški s i m b o l i n i a i pavadinimai
Lietuvos spaudoje", Kalbos kultūra 78, 1 7 5 - 1 8 2 .
 K v n š y t ė 2006a - Regina Kvašytė, „Die Lexik der Litauer Lettlands:
lh
Erscheinungen von Sprachkontakten", Proceedings of the 4 Congress
of Dialectologists and Geolinguists, Riga: Latvian Language Institute of
University of Latvia, 3 1 3 . - 3 1 8 .
Kvašytė 2006b - R e g i n a Kvašytė, „Latvių tikriniai vardai Šiaulių
dienraščiuose", Kalbos aktualijos VIII, 4 2 - 5 2 .
K v a š y t ė 2009a - R e g i n a Kvašytė, „Besonderheiten der Umgangssprache
der Litauer Lettlands: Gebrauch der Präpositionen", Dialectologia and
Geolinguistica. V o l . 17, Is. 1, 3 8 . - 5 1 .
Kvašytė 2009b - Regina Kvašytė, „Tautinės realijos: pavadinimai,
terminai ir jų vartojimas", Terminologija 16, 5 6 - 6 7 .
K v a š y t ė , Č e p a i t i e n ė , Z u p e r k a 2006 - R e g i n a Kvašytė;
Giedrė Čepaitienė; Kazimieras Župerka, „Istorija kaip kalbos ir raštijos
stilistinio savitumo veiksnys (lietuvių ir latvių paralelės)", Lietuvių ir
latvių gretinamosios stilistikos klausimai. Lietuviešu un latviešu sastatūmūs
stilistikas jautūjumi. S u d . ir ats. red. R e g i n a Kvašytė, Šiauliai: VšJ
Šiaulių universiteto leidykla, 4 0 - 5 3 .
K i r 11 e 1995 — M a r i k a K i n t e , „Jaunäkais terminologija", Labrit,
07.02.1995.
L - Ligo, Riga: Liesma, 1988.
L a u a 1981 - Alise Laua, Latviešu leksikologija. 2., papild. i z d . , Riga:
Zvaigzne.
L a u r u š a i t ė 2005 - Laura Laurušaitė, „Mokytis ar mylėtis?", Siaurės
Atėnai 739, 2005-03-05 [prieiga internete <www.culture.lt/satenai/>;
žiūrėta 2007-11-17].
L a u ž e 2004 - Linda Lauže, Ikdienas saziiia: vienkūršs teikums latviešu
sarunvalodū, Liepäja: L i e P A .
LAV- Eiženija Turkina, Latvicšu-angju vūrdnica, Riga: Avots, 1982.
Lazauskaitė 1998 - V i l i j a Lazauskaitė, „Dėl tarmybių pateikimo
'Dabartinės lietuvių kalbos žodyne'", Lietuvių kalbotyros klausimai
X X X I X , 228-239.
LD - Krišjanis Barons; Ilenrijs Visendorfs, Latvju dainas. Z i u . kons. Kärlis
Aräjs, 5. s č j . Riga: Zinätne, 1994.
Leonavičius 1 9 9 7 - V i l i u s Leonavičius, „Sociologinės pastabos
apie latvių ir lietuvių kalbos žodžio tauta raida", Acta Baltica'94,
Kaunas: A e s t i , 3 8 - 4 2 .
LEV-Konstantins Karulis, Latviešu etimologijas vūrdnica, 2 sčj., Riga: Avots,
1992.
LPV- A l i s e Laua; A n i t a Ezoritia; Silvija Veinberga, Latviešu frazeologijas
vūrdnica, Riga: Avots, 2000.
LK - Janina Barauskaitė; Giedrė Čepaitienė; Danguolė Mikulėnienė; Juozas
Pabrėža; R e g i n a Petkevičienė, Lietuvių kalba I. Leksikologija, fonetika,
akcentologija, dialektologija, rašyba, V i l n i u s : M o k s l o ir enciklopedijų
leidykla, 1995.
LKE - Lietuvių kalbos enciklopedija. Parengė Kazys Morkūnas. R e d . Vytautas
Ambrazas, V i l n i u s : M o k s l o ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999.
LKKN- Lietuvių kalbos komisijos nutarimai 1977-1998. Sud. Regina
Dobelienė, V i l n i u s : M o k s l o ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.
LKV- Latviešu-krievu vūrdnica, 2 sčj., Riga: Avots, 1979.
LKŽ - Lietuvių kalbos žodynas, 1 - X X , Vilnius: M i n t i s , 1968-2002.
LKŽe - Lietuvių kalbos žodynas [prieiga internete <www.lkz.lt>].
LLE- Lietuvių literatūros enciklopedija, V i l n i u s : Lietuvių literatūros ir tau­
tosakos institutas, 2001.
LLKZ 1977 - Jonas Balkevičius; Jonas Kabelka, Latvių-lietuviu kalbų
žodynas, V i l n i u s : Mokslas.
LLKŽ 2003 - Latvių-lietuvių kalbų žodynas. Sud. Alvydas Butkus, Kaunas:
Aesti.
LLV 1964 - Apolonija Bojäte; Valters Subatnieks, Lietuviešu-latviešu
vūrdnica, Riga: Latvijas Valsts izdevnieciba.
LLV 1995 - Jons Balkevičs; Laimute Balode; A p o l o n i j a Bojäte; Valters
Subatnieks, Lietuviešu-latviešu vūrdnica, Riga: Zinätne.
LLVV- Latviešu literūras valodas vūrdnica, 8 sčj., Riga: Zinätne, 1 9 7 2 -
1996.
L o j a 1968 - Jänis Loja, Valodnieclbas pamatjautūjumi. 2., pärsträd. i z d . ,
Riga: Z v a i g z n c .
LPE- Latvijas padomju enciklopedija. Galv. red. Peteris Jcräns, l O j S č j . ,
Riga: Galvena enciklopedijų redakcija, 1981-1988.
LPV - Klävs Silinš, Latviešu pcrsonvūrdu vūrdnica, Riga: Zinätne, 1990.
LPŽ - Lietuvių pavardžių žodynas. 2 t., Vilnius, 1985-1989.
LRU - Latviešu rakstnieciba biogrūfjūs. Otrais, pärsträdätais u n papildinėtais
izdevums, Riga: Zinätne, 2003.
LTV- Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto,
Latvijos ir Lenkijos), V i l n i u s : M o k s l o ir enciklopedijų leidybos institutas,
2002.
LV- Latviešu-vūcu vūrdnica, A i z p u t e : Apgäds „Harro von Ilirscblieydt",
1994.
LVUR - Latviju izdotūs latviešu valodas vūrdnicas. Bibliogräfisks räditäjs
(1900-1994). Sast. Mära Banga, Gaida C a k u l e , S a m i a KĮaviya, Baiba
Mūrniece, Skaidrite Z a r i n a . R e d . Baiba Mūrniece, Riga: Latvijas
Universitäte, 1995.
 LVI-N'orädijumi par citvalodu ipašvardu pareizrakstibu un parcizrunu latviešu
literūrajū valoda IV. Lietuviešu valodas Ipašvūrdi. Sast. Tamara Ponte,
Riga: L P S R Zinätnu akademijas izdevnieclbä, 1961.
LVKŽ - Kazys Kuzavinis; Bronys Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas,
V i l n i u s : M o k s l o ir enciklopedijų leidykla, 1994.
LVV - Latviešu valodas vūrdnica, Riga: Avots, 1987.
LŽV- Latviešu žargoną vūrdnica. Sast. Ivars M i r o v i c s , Aivars Dubaus,
Australija: apgäds A I V A , [b. g.].
M a c i e n ė 2002—Jurgita Macienė, „lš lietuvių ir latvių kalbų deminutyvų
t y r i m o istorijos", Linguistica Lettica 10, Riga: L U Latviešu valodas
institūts, 7 3 . - 9 1 .
M a c i e n ė , Z u p e r k a 2006 — Jurgita Macienė; Kazimieras Zuperka,
„Kas lietuvių kalboje švelnu (visuomenės požiūrio analizė)", Pasaulio
vaizdas kalboje. I V tarptautinės mokslinės konferencijos programa ir
pranešimų santraukos, Šiauliai: VšJ Šiaulių universiteto leidykla, 3 6 -
37.
M a s k u 1 i ū n i e n ė, Kvašytė 2010 - Džiuljeta Maskuliūnienė;
R e g i n a Kvašytė, „Gėlių pavadinimų semantika Janinos Degutytės ir
Artūro Guobos poezijoje vaikams", Filologija 16, 9 9 - 1 1 3 .
ME- Kärlis Mülenbachs, Latviešu valodas vūrdnica. Redigčjis, papildinnjis,
tttrpinäjis Janis Endzelins. 1-4, R i g a : Kultūras fondą izdevums, 1 9 2 3 . -
1932.
MitE -Mitologijas enciklopedija. 2 sčj., Riga: Latvijas enciklopedijų redakcija,
1994.
Merkienė 2005 - Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška, etninės
ir kultūrinės orientacijos; monografija. S u d . Irena R e g i n a Merkienė,
V i l n i u s : Versus aureus.
M i g l a 1 9 9 3 - Ilga M i g l a , „Lettische Volkslieder in der deutschen
Sprache", Sprachkontuktc zwischen dem Mittelniederdeutschen und dem
Lettischen 4. M r g . Horst Kreye, B r e m e n : Universitätsverlag Bremen,
59.-73.
Migla 1996 - Ilga M i g l a , Latvijas rcgionūlgeogrūftskū leksika vūcu
valodū. Disertacijas kopsavilkums filologijas doktora gräda iegūšanai,
RTga: Latviešu valodas institūts.
M ikn tytė 2005 - Jurgita Mikntytė, Realijų rūšys ir vertimo būdas.
Pranešimas, skaitytas 2005-05-07 konferencijoje Sava ar svetima
[prieiga internete <\v\vw.llvs.lt>; žiūrėta 2010-08-11].
MLLVG - Mūsdienu latviešu litcrūrūs valodas gramatika II, Sintakse,
Riga: L P S R Zinätnu akademijas izdevuieciba, 1962.
MFD - Dėl moterų pavardžių darymo. Asmenvardžiai. Nutarimai. Valstybinė
lietuvių kalbos komisija [prieiga internete <http://www.vlkk.lt>;
žiūrėta 2011-04-30].
MSA - Latviešu literäräs valodas morfologiškas sistemas attisliba: Lokämäs
vūrdškiras. A t b . red. Kornelija Pokrotniece, Riga: L U Latviešu valodas
institūts, 2002.
N - Norädijumi par värdu un uzvärdu lietošanu un rakstibu latviešu valodä,
Riga, [b. g.].
NCIP- Norädijumi par citvalodu ipašvardu parcizrakstibu un pareizrunu
latviešu valodä. Riga, 1960.-1982.
NLAKŽ - Bronius Piesarskas; Bronius Svecevičius, Naujasis lietuvių-anglų
kalbų žodynas, V i l n i u s : Žodynas, 2002.
N o r v i 1 a i t ė 2010 - Giedrė Norvilaitė, „'Marketingas' ar 'rinkodara'",
Šiaulių kraštas, 2010-03-17.
NP - Natūralizacijas pärvaldes interneta mäjaslapa (Latvijas iedzivotäji)
[picejams interneta <http://www.pmlp.gov.lv/lv/statistika/iedzivotaju.
html>].
NTVR — Nelietuviškų tikrinių vardų rašymas „Lietuviškoje tarybinėje
enciklopedijoje", V i l n i u s : Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
Ozols 1993 - Arturs Ozols, Latviešu tautasdziesmu valoda. 2., lab. izd.,
R i g a : Zvaigzne.
Palionis 1979 - Jonas Palionis, Lietuvių literatūrinės kalbos istorija,
Vilnius: Mokslas.
P a l i o n i s 1985 - Jonas Palionis, Kalbos mokslo pradmenys, V i l n i u s :
Mokslas.
P a l i o n i s 1999 - Jonas Palionis, Kalbos mokslo pradmenys, V i l n i u s :
Jandrija.
P a p a u r ė l y t ė-K 1 o v i e n ė 2007 - Silvija Papaurėlytė-Klovienė,
Lingvistinės kultūrologijos bruožai, Šiauliai: VšJ Šiaulių universiteto l e i ­
dykla.
PET - Politiškus ekonomijas termini latviešu, krievu, anglu, vūcu un franču
valodū. Sast. A u s m a Briede, Jänis Porietis, Riga: Latvijas Valsts u n i ­
versitäte, 1975.
P o 1 k o v n i k o v a 2006 - Svetlana Polkovnikova, „Latviešu valodas
bezekvivalenta runas verbi kontrastlvä aspektą", Valoda-2006.
Valoda dažadu kultūrų kontekstu. Zinätnisko rakstu kräjums X V I ,
Daugavpils: Daugavpils Universitätes apgäds „Saule", 4 9 . - 5 6 .
PRŽ - Kas kada kieno parašyta: pasaulio rašytojų žinynas, V i l n i u s : M o k s l o ir
enciklopedijų leidybos institutas, 2002.
P u p k i s 1980 - A l d o n a s Pupkis, Kalbos kultūros pagrindai, V i l n i u s :
Mokslas.
R a d z i n i s 1993 - Laimonas Radzinis, „Kaip rašome ir tariame latvių
tikrinius vardus", Gimtoji kalba 4 / 5 , 3 2 - 3 3 .
Rage 2003 - Silvija Rage, „K. M i l e n b a h a u n J. E n d z e l i n a 'Latviešu
valodas värdnlca' u n latviešu apvidvärdu värdnlcas", Darbu izlase, Riga:
L U Latviešu valodas institūts, 3 3 7 . - 3 5 3 .
R i e h l 2004 - Claudia M a r i a R i e h l , Sprachkontaktforscliung. Eine
Einführung, Tübingen: Gunter N a r r Verlag.
RLKŽ - Chackelis Lemchenas; Jonas Macaitis, Rusų-lietuvių kalbų žodynas.
Trečiasis leidimas, V i l n i u s : M o k s l o ir enciklopedijų leidybos institutas,
2003.
R o sin a s 2005 - Albertas Rosinas, Latvių kalbos daiktavardžio
linksniavimo sistema. Sichronija ir diachronija, V i l n i u s : M o k s l o ir
enciklopedijų leidybos institutas.
R o z e 1988 - Liene R o z e , „Latviešu leksikografijas 350 gadi", Latviešu
valodas kultūras jautūjumi 24, Riga: Avots, 2 2 . - 3 3 .
R o z e n b e r g s 2005 - Jänis Rozenbergs, „Aizdaugavas leisi latviešu
tautasdziesmas un v i n u etniška piederiba", Tautas un žemes latviešu
tautasdziesmas, Riga: Zinätne, 9 . - 2 1 .
R u d z T t e 1964 - M a r t a Rudzite, Latviešu dialektologija, Riga: Latvijas
Valsts izdevnicclba.
R ū k e - D r a v i n a 1959 - Velta Rūke-Dravina, Diminutive im Lettischen,
L u n d : A B P h . Lindstedts U n i v . - B o k h a n d e l .
R ū k e - D r a v i n a 1986 - Velta Rūke-Dravina, Cilvčks un daba latviešu
tautasdziesmas, Stokholmą: Artilett.
R ü k e - D r a v i n a 1991 - Velta Rūke-Dravina, Jūni latviešu literatūra,
Riga: Liesma.
Sabaliauskas 1990 - Algirdas Sabaliauskas, Lietuvių kalbos leksika,
V i l n i u s : Mokslas.
S a 1 m i Ų a 2009 - Valda Salmina, Armčnu ipašvūrdu atveide latviešu
valodu, Riga: L U Latviešu valodas institūts.
S e n k č v ič a 1992 - Biruta Senkėviča, Jūni- vasaras saulgrieži,
Riga: Zinätne.
S l l i s 2002a - Janis Silis, „Tulkojamibas problema 'netnlkojamos' tėkštos
un latviešu folkloras realijas", Valodas vienibu semantika un tas izpčtes
aspekti. A k a d e m i k a Jana E n d z e l i n a 129. dzimšanas dienas ateeres
starptautiskäs zinätniskäs konferences materiali, Riga: L U Latviešu
valodas institūts, 5 2 . - 5 3 .
Sllis 2002b - Jänis Silis, „Tulkojamibas problema 'įietulkojamos'
tėkštos un dažas latviešu folkloras realijas", Linguislica Lcttica 10,
Riga: L U Latviešu valodas institūts, 102.-116.
 SinV- Elza Grinbergą; Oskars Kalnciems; Gustavs Lukstinš; Jänis Ozols;
Anitra Parupę; Eižens Rauhvargers, Latviešu valodas sinonimu vūrdnica.
3., papild. un pärstr, i z d . , Riga: Avots, 2002.
SinZ- Antanas Lyberis, Sinonimų žodynas, V i l n i u s : M i n t i s , 1981.
Sirtautas, G r e n d a 1988 - Vytautas Sirtautas; Česys Grenda,
Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Mokslas, 136-139.
S k a l b ė 1997 - Karlis Skalbė, Aukso obelis, V i l n i u s : Vaga.
Skardžius 1998 - Pranas Skardžius, „Dėl latvių pavardžių rašymo",
Rinktiniai raštai 3, V i l n i u s : M o k s l o ir enciklopedijų leidybos institutas,
88.
S k u j e n i e k a s 1989 - Knutas Skujeniekas, „Dainų balnas", Lekia mano
žirgelis. Latvių dainos, V i l n i u s : Vyturys, 5 - 2 7 .
S k u j i n a 1992 - Valentina Skujina, „Ieskats terminologijas teoretiškas
domas attistibä Latvija", LZA Vestis. A daja. N r . 7 (540), 2 3 . - 2 6 .
Skujina 1993a - Valentina Skujina, Latviešu terminologijas izstrūdes
principi, Riga: Zinätne.
Skujina 1993b - Valentina Skujina, Valsts valodas prasmei lietvcdibas
dokumentos, Riga: Biznesa komplekss.
Skujina 1 9 9 7 - Valentina Skujina, „Terminu veidošanas principi
tulkošanas aspektą", Linguistica Lettica 1, Riga: L U Latviešu valodas
institūts, 2 3 6 . - 2 4 5 .
Skujina 2002 - Valentina Skujina, Latviešu terminologijas izstrūdes
principi, Riga: Latviešu valodas institūts.
Skujina, Balode, M o o r s 2000 - Valentina Skujina; Laimute
Balode; Gunärs M o o r s , „Kä saucam kaiminus Lietuva", Latvijas
Včstnesis 316/317, 12. 09. 2000.
S t a b u r o v a 2006 - Jejena Staburova, Kiniešu valodas Tpašvūrdi un to
atveide latviešu valodä. Teorčtiskie un praktiskic aspekti, Riga: Jana Rožes
apgäds.
S t e n g r e v i c a 1986 - M e l i t a Stengrevica, „Leksikas hronologiskais
raksturojums värdnlcas", Latviešu valodas kultūras jautūjumi 22, Riga:
Avots, 7 8 . - 8 7 .
S t e n g r e v i c a 1998 - M e l i t a Stengrevica, „Daži värdi par 'Latviešu
literäräs valodas värdnlcu' (sakarä ar pčdčja sčjurna iznakšanu - pčcvarda
vieta)", Linguistica Lettica 2, 115.-120.
Stundžia 2010 - Bonifacas Stundžia, „Kaip kirčiuoti šeiminės padėties
nerodančias moterų pavardes", Gimtoji kalba 4, 8 - 1 1 .
SV - Svešvūrdu vūrdnica. D r . p h i l o l . Jura Baldunčika red., Riga: Jumava,
1999.
Š m i t s 1940 - Peteris Smits, Latviešu tuntas licėjumi, 2 s č j . , Riga: Latviešu
folkloras krätuve.
Šukys 1998 - Jonas Šukys, Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai:
vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa.
Šukys 2003 - Jonas Šukys, Kalbos kultūra visiems, Kaunas: Šviesa.
T i m u š k a 1998 - A g r i s Timuška, „Dialektälu aspektą värdnlcu izveides
aktuälas problemas", Linguistica Lettica 2, Riga: L V I , 188.-196.
T] - Terminologijas Jaunumi 1-17, 2002-2012.
TKĮ - [vardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos. Kaunas, 1924.
TLE - Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 2. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų
redakcija, 1986.
Treija, D r i b i n s 1998 - A l d o n a Treija; Leo D r i b i n s , „Lietuvieši",
Mazūkumtautibu vesture Latvija. Sast. Leo Dribins, Riga: Zvaigzne
A B C , 43.-61.
TT— Terminologijos taisymai. Parengė Kazimieras Gaivcnis ir kt., V i l n i u s :
Mokslas, 1992.
Tumėnas 2 9 8 7 - Stasys Tumėnas, „Dėl pn'elinksiiinių konstrukcijų
išplitimo šiaurinėse aukštaičių tarmėse", Lietuvių kalbotyros klausimai
X X V I , Lietuvių kalbos sandaros tyrinėjimai, Vilnius: Mokslas, 171-176.
TŽŽ - Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. Algimantas Kinderys, Vilnius:
A l m a littera, 2001.
U r b u t i s 2007 - Vincas Urbutis, Lietuvių kalbos išdavystė, V i l n i u s : M a r g i
raštai.
V a i č i u l y t ė 2006 - Ramunė Vaičiulytė, „Latvių meškiukas atvyko į
Lietuvą", Rubinaitis 3 (39) [prieiga internete <http://rubinaitis.lnb.lt>;
žiūrėta 2007-11-17].
Vainienė 2005 - Rūta Vainienė, Ekonomikos terminų žodynas,
V i l n i u s : Tyto alba.
Vaitkevičiūtė 2001 - Valerija Vaitkevičiūtė, Tarptautinių žodžių
žodynas, V i l n i u s : Žodynas.
V a 1u t y t ė 2007 - Audronė Valutytė, Asmenvardžiai Anos Saksės
„Pasakose apie gėles". Bakalauro darbas, Šiauliai: Šiaulių universitetas.
Vanagas 1 9 9 6 - Aleksandras Vanagas, Lietuvos miestų vardai,
V i l n i u s : M o k s l o ir enciklopedijų leidykla.
V č c i Ųš 1993 - Evalds Vėciuš, Naudas lietas: skaidrojoša värdnlcä,
Riga: Zvaigzne.
Void email e 1973- Ruta Veideinane, „jauna pakape latviešu
leksikografijas attlstibä", Latviešu valodas kultūras jautūjumi 9, Riga:
Liesma, 3.-6.
V e i s b e r g s 2 0 0 1 - Andrejs Veisbergs, „Latviešu juridiškas valodas
veidošana - 2000. gaila rezultäti", Linguistica Lettica 8, Riga: Latviešu
valodas institūts, 2 8 . - 3 8 .
 V i 1 k a i t ė, K v a š y t ė 2006 - Irena Vilkaitė; Regina Kvašytė, „Pasyvioji
leksika lietuvių-latvių ir latvių-lietuvių žodynuose", Lietuvių ir latvių
gretinamosios stilistikos klausimai. Lietuviešu un latviešu saslalūmūs
stilistikas jautūjumi. S u d . ir ats. red. Regina Kvašytė, Šiauliai: VšJ
Šiaulių universiteto leidykla, 2 2 5 - 2 4 3 .
V i 1 k o n i s 2001 - Kęstutis Vilkonis, Lietuvos žaliasis rūbas, Kaunas:
Lututė.
V i 1s o n s 1984 - A l f o n s V i l s o n s , „Par värda ligot c i l m i u n n o z i m i " ,
Latviešu valodas kultūras jautūjumi 19, Riga: Avots, 7 8 . - 8 9 .
V i t k a u s k a s 1970 - Vytautas Vitkauskas, „Tarminių žodynų tipai ir
sudarymo principai", LTSR Mokslų akademijos darbai, A serija, 2 (33)
t., 153-170.
VK - Vūrdadienu kalcndūrs 2000-2003, Riga, 1999.
VKNS- V i d a Rudaitienė; Vytautas Vitkauskas, Vakarų kalbų naujieji
skoliniai, V i l n i u s : Enciklopedija, 1998.
VKŽ - Vietovardžių kirčiavimo žodynas. Sud. Marija Razmukaitė, Vytautas
Vitkauskas, V i l n i u s : Kultūra, 1994.
VLE- Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: M o k s l o ir enciklopedijų
leidybos institutas (priedai), 2 0 0 1 - 2 0 1 2 .
VLKK - „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos
Seimo 1997 m . birželio 19 d. nutarimo N r . 60 'Dėl lietuvių kalbos
rašybos ir skyrybos'pakeitimo", Kalbos kultūra 77, 2004, 169-170.
VLTT - Elvira Dravnieks, Včcu-latviešu tirdznieciskū terminologija,
Riga: Grafika, 1935.
VP - Valodas prakse: včrojumi un ieteikumi: populärzinätnisku rakstu kräjums
6, Riga: Latviešu valodas agentūra, 2011.
VPSV- Valodniecibas pamattcrminu skaidrojošū vūrdnica. Sast. aut. kol.
Valentinas Skujinas vad., Riga: L U Latviešu valodas institūts, 2007.
VTV — Valodniecibas terminu vūrdnica. Sast. Rudolfs Grabis, Dzidra Barbare,
A n n a Bergmane, Riga: Latvijas Valsts izdevnieciba, 1963.
V u 1 ä n e 2002 - A n n a Vuläne, „Deminutivu konotacija latviešu
tautasdziesmas", Лексикология и лексикография балтийских язы­
ков. Материалы X X X I мсжиузонской научно-методической кон­
ференции. Секция балтистнкн. Тезисы докладон, Санкт-Петербург,
11-12.
VZ- Vietovardžių žodynas. S u d . A l d o n a s Pupkis, V i l n i u s : M o k s l o ir
enciklopedijų leidybos institutas, 2002.
Z a u b e r g a 2001 - Ieva Zauberga, „Latviešu valoda Eiropas Savienibas
standartizacijas prasibu kontekstä", Linguistica Lettica 8, Riga: Latviešu
valodas institūts, 15.-27.
Zinkevičius 1978 - Zigmas Zinkevičius, Lietuvių kalbos dialek­
tologija, V i l n i u s : Mokslas.
ZTV - Zinätniskäs terminologijas vūrdnica, Riga, 1922.
Z u i c e n a 1998 - Ieva Z u i c e n a , „Mūsdienu latviešu valodas värdnlca:
Projekts un tä realizacija", Linguistica Lettica 2, Riga: L U Latviešu
valodas institūts, 121.-126.
Z u i c e n a 2000 - Ieva Z u i c e n a , „'Mūsdienu latviešu valodas värdnlca'
un 'Latviešu literäräs valodas värdnlca'", Linguistica Lettica 7, Riga: L U
Latviešu valodas institūts, 123.-127.
Župerka 1987 - Kazimieras Župerka, „Stilių normų atspindys
metakalbiniuose komentaruose", Lietuvių kalbotyros klausimai X X V I ,
Lietuvių kalbos sandaros tyrinėjimai, Vilnius: Mokslas, 194-198.
Župerka 1995a - Kazimieras Župerka, „Dviprasmiai pasakymai su anot
ir pasak". Gimtoji kalba 4, 11-12.
Župerka 1995b - Kazimieras Župerka, Kalbos priemonių konkurencija
kaip lietuvių kalbos stilistikos objektas; habilitacinis darbas, Šiauliai.
Župerka 1998a - Kazimieras Župerka, „Kalbos priemonių dvejybių
tipai abipus grupės kitaip sakant metakalbinių komentarų", Filologija
1(4), 6 2 - 6 5 .
Župerka 1998b - Kazimieras Župerka, „Tarmybės su metakalbinių
komentaru nelingvistiniuose tekstuose", Tarmės: tyrimas ir perspektyva.
Pranešimų tezės, Šiauliai, 3 5 - 3 6 .
Župerka 1999 - Kazimieras Župerka, „Neigiamas kalbinės raiškos
vertinimas nelingvistiniuose tekstuose", Tekstas: turinys ir forma.
Tarptautinės konferencijos tezės, Šiauliai: Šiaulių universitetas, 6 4 - 6 5 .
Ž u p e r k a 2000 - Kazimieras Župerka, „Kalbos dabartiškumo nuorodos
nelingvistiniuose tekstuose", Lietuvių kalbotyros klausimai = Acta
Linguistica Litliuanica X L I I . V i l n i u s , 1 2 4 - 1 3 1 .
Z u p e r k a 2003 - Kazimieras Župerka, „Kas šiurkštų lietuvių kalboje
(Visuomenės nuomonės analizė)", Valoda-2003. Valoda dažūdu kultūrų
kontekstu. Zinätnisko rakstu kräjums. X I I I , Daugavpils: Saule, 184.—
189.
Ž u p e r k a 2006 - Kazimieras Župerka, „Tarminės šnekos komentavimas
nelingvistiniuose tekstuose", Ada humanitarica tiniversitatis Saulcnsis:
mokslo darbai. Skiriama Šiaulių universiteto H u m a n i t a r i n i o fakulteto
50-mečiui. S u d . Džiuljeta Maskuliflnienė, Kazimieras Župerka.
Ats. red. Bronius Maskuliūnas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto l e i ­
dykla, 1 7 8 - 1 9 1 .
Ž u p e r к a, I n č i ū r i e n ė 2005 - Kazimieras Župerka; Sigita Inčifl-
rienė, „Teigiamas kalbinės raiškos vertinimas nelingvistiniuose teks-
 tuose", Suvažiavimo darbai X I X . L K M A metraščio priedas. I k n . ,
Vilnius, 505-515.
A p y T ю и я II, Д p o 6 и ж e n а, С у с о к о л o n 1999 - Юрик
Арутюнян; Лсокадия Дробижева; Александр Сусоколов, Этно-
социология, Москва: Аспект Пресс.
В л а х о в , Ф л о р и н 2006 - Сергей Влахов; Сидер Флорин, Непе­
реводимое в переводе. Издание третье, i i c u p . и доп., Москва: Изд-во
«Р. Валент».
Г p а б и с 1973 - Рудолфс Грабнс, «Разработка и составление тер­
минологических словарей в Латвийской С С Р » , Вопросы разработки
научно-технической терминологии, Рига: Зинатне, 5 - 2 2 .
Гринев 1986 - Сергей Гринев, Введение о терминологическую
лексикографию, Москва: М Г У им. Ломоносова.
Г p и щ e H к о, II и к о л и H а 2006 - А. Грнщеико; Н. Николина,
«Экспрессивные этнонимы как приметы языка вражды», Язык
вражды и язык согласия в социокультурном контексте совре­
менности: коллективная монография. Отв. ред. И. Вепрева, Н. Ку­
пина, О. Михайлова, Труды Уральского М И О Н а . Вып. 20. Е к а ­
теринбург: Изд-во Урал, ун-та, 175-187.
Д a H и л e H к о 1977 - Валерия Даниленко, Русская терминология.
Опыт лингвистического описания, Москва: Наука.
Дунь 2007 - И. Дунь, «Интралингвальные лакуны в лексической
системе русского языка», Вкиик СумДУ. C c p i n Фшолопн,
№ 1. Т о м 1, 135-141 [prieiga internete <visnyk.sumdu.edu.ua/
a r h i v / 2 0 0 7 / l / 1 0 2 _ l ) 2 4 _ D u n . p d f > ; žiūrėta 2009-12-08].
И в а н о в 2006 - Алексей Иванов, Безэквивалсптпая лексика: учебное
пособие, Санкт-Петербург: Изд-во С.-Петерб. ун-та.
К в a HI и т e 2003 - Регина Квашите, «Названия реалии общественной
жизни в речи литовцев Латвии», Języki mniejszości i języki regionalne.
[Serija Język na pograniczah 24]. R e d . Elžbieta Wrocławska; Jadwiga
Z i e n i u k o w a , Warszawa: Slawistyczny Ośrodek W y d a w i c z n y , 4 2 9 - 4 3 9 .
K p y o II а с, Г а й в e н и с 1973 - И о н а с К р у о п а с ; К а з н м е р а с Г а й в е н и с ,
«Терминологическая работа и подготовка терминологических
словарей в Литовской С С Р » , Вопросы разработки научно-техни­
ческой терминологии, Рига: Знпатпе, 2 3 - 3 6 .
Л е в ы й 1974 - Иржн Левый. Искусство перевода, Москва: Прогресс.
M а с л о в а 2001 - Валентина Маслова, Лингвокультурологии, Моск­
ва: A c a d e m i a .
M e ч к о в с к а я 2000 - Нина Мечковская, Социальная лингвистика.
Изд. 2-е, исправленное, Москва: Аспект Пресс.
 М у р а в ь с в 1975 - В . Муравьев, Лексические лакуны (на материале
лексики французского и русского языков), Владимир.
И айда 1978 - Юджни Найда, «К пауке переводить. Принципы
соответствий», Вопросы теории перевода в зарубежной лингвистике,
Москва: Международные отношения, 114-137.
О- Ономастика [доступ к Интернету <family-history.ru/material/
onomnstics/spravka/>; с м . 2 9 - 1 1 - 2 0 0 9 Į .
С а e в и ч 1999 - И. Саевич, «Пезэквивалентная лексика в темати­
ческой группе названий музыкальных инструментов», Нацио­
нально-культурный компонент в тексте и языке: материалы М е ж ­
дународной научной конференции. Ч. 3, Минск, 1 0 7 - 1 1 1 .
Сергеев 1973 - В . Сергеев, «О типах современных термино­
логических словарей», Вопросы разработки научно-технической
терминологии, Рига: Знпатие, 190-200.
СЛТ- Ольга Ахмаиова, Словарь лингвистических терминов. Издание
2-е, стереотипное, Москва: Едиторнал У Р С С , 2004.
СРЛ - Дитмар Розенталь; Маргарита Теленкова, Справочник по
русскому языку. Словарь лингвистических терминов, Москва: О О О
«Издательский дом «ОНИКС 21 век: О О О «Издательство «Мир и
Образование», 2003.
ССЛТ-Дитмар Розенталь; Маргарита Теленкова, Словарь-справочник
лингвистических терминов, изд. 2-ое, Москва: Просвещение,
1976.
Степанов 2002 - Юрий Степанов, Французская стилистика (в
сравнении с русской), Москва: Едиторнал У Р С С .
ТСРЯ - Толковый словарь русского языка конца XX в. Языковые измене­
ния. Под ред. Галины Скляровской, Санкт-Петербург: Фолио-
Пресс, 2000.
 RODYKLĖS /
ASMENVARDŽIAI /
A Balkevičius, Jonas (Balkevičs, Jons)
A b e l e , Inga (Abele, Inga) 199, 200,
201, 203, 211, 212, 216, 218,
219, 220
Adamonyte, Veronika (Adamonlte,
Veronika) 207, 210, 212, 213
Adamsons, Eduards 315
A d i k i b i , O w e n 536
Agamdžanova, Valentina 526, 532
A h e r o , Antonija 416, 531
Akelaitis, Gintautas 497, 531
Akuraters, Jänis (Akurateris, Janis)
190, 191, 201, 204, 208, 211,
212, 526, 527
Aleksynas, Konstantas 233, 249
Alunäns, Juris (Alunanas, Juris)
105, 147, 149, 272, 471
Ambrasas-Sasnava, Kazimieras 117,
139, 148, 157, 531
Ambrazas, Vytautas 542
Andrejanovs, V i k t o r s 224, 241
Anglickienė, Laima 89, 91, 531
Aräjs, Kärlis 170, 527, 531, 541
Asadauskienė, Nelė 536
Ašmanis, Kärlis 264
Auštrevičius, Petras 530
В Berelis, G u n t i s 210
Baičienė, Bronė 207, 208, 210, 212,
213,214
Balčiūnienė, Irena 186, 531
Balčiūtė, Lina 213
Baldunčiks, Juris (Baldunčikas,
Juris) 294, 329, 334, 473, 474,
475, 483, 526, 529, 531, 546
RÄD1TÄJI
PERSONVÄRDI
528, 542
Balleine, Bernard 536
Balode, Ineta 416, 531
Baiode, Laimute (Baluodė,
Laimutė) 271, 309, 320, 325,
359, 380, 382, 403, 405, 406,
416, 417, 421, 451, 528, 531,
532, 542, 546
Balodis, Pauls 261, 531
Baltvilks, Jänis (Baltvilkas Janis)
201, 204, 214
Banga, Mära 542
Bankava, Baiba 416, 532
Bankavs, Andrejs (Bankavas,
Andrejis) 57, 58, 59, 115, 116,
123, 125, 126, 156, 158, 182,
188, 231, 240, 325, 477, 532
Barabanščikova, O. 496
Baranauskas, Antanas 306
Barauskaitė, Janina 141, 542
Barbare, D z i d r a 548
Barons, Krišjanis (Baronas,
Krišjanis) 143, 170, 192, 222,
527, 531, 541
Bels, Alberts (Belas, Albertas) 200,
204, 212
Bergmane, A u n a 437, 445, 448,
532,548
Bernotas, A l b i n a s (Bernots, A l b i n s )
207, 214
Bertulis, Reinis 359, 451, 532
Bėr/.inš, U l d i s (Berzinis, U l d i s ) 199,
201. 204, 212, 218, 219, 220
Bitinaitė, V i t a 321 Č
Biese, Ernests 466 Čepaitienė, Giedrė (Čepaitiene,
B l i n k e n a , A i n a 359, 437, 445, 448, Giedre) 113, 496, 539, 541,
466,532 542
Bojäte, A p o l o n i j a (Bojatė, Čepėnas, Pranas 530
Apolonija) 528, 542 Černė, V i o l e t a 117, 118, 533
B o r m a n e , Z a n n a 255, 532 Čigriejus, Henrikas 213
Boruta, Kazys (Boruta, Kazis) 205,
530 D
Borutienė, O n a (Borutiene, Ona) Daneberga, Mära 257, 259, 261,
202, 205, 215 264,533
Brazaitytė, Sigita 213 Darbelnė, Žanas (Darbelnet, Jean)
Braziūnas, Vladas (Brazjūns, Vlads)
115
207, 208, 212, 214, 215, 218,
Dargis, Leonardas 529
219
Davies, Leslie žr. Deivis, Leslis
B r e u i l l y , Elizabeth 536
Degutytė, Janina 543
Briede, A u s m a 529, 544
Deivis, Leslis (Davies, Leslie) 527,
Brivzemnieks, Fricis
534
(Bryvzemniekas, Fricis) 272
Demakova, Helena 529
Būda, Vytautas Pranciškus 213
Budzinauskienė, Jovita 34, 36, 532 Devoto, G i a c o m o (Devoto,
Buračas, Antanas 526, 532 Džakomo) 307, 533
Bušmane, Brigita (Bušmanė, Dobelienė, Regina 527, 542
Brigita) 313, 314, 532 Dravnieks, E l v i r a 530, 548
Bušs, Ojärs (Bušas, Ojaras) 400, Dravnieks, Jėkabs (Dravniekas,
404, 416, 451, 460, 533 Jėkabas) 331, 466
Butkus, A l v y d a s (Butkus, Alvfds) Dreika, Dagnija 200, 201, 203, 208,
18, 19, 20, 21, 22, 23, 33, 43, 212, 215
52, 53, 55, 56, 83, 96, 134, D r i b i n s , Leo 18, 19, 20, 21, 23, 33,
165, 170, 177, 182, 189, 192, 34, 43, 96, 528, 547
207, 214, 223, 226, 229, 232, D r i p e , Andrejs (Dripė, Andrejis)
240, 242, 243, 247, 252, 253, 200, 204, 205, 211, 212
317, 423, 444, 526, 528, 533, D r l z u l e , Rita 170, 533
542 Drotvinas, Vincentas 329, 533
Butkus, Vigmantas 530, Drungytė, E r i k a (Drunglte, E r i k a )
Bu(huaun, I l a d u m o d 496, 533 207
Druviete, Ina 18, 22, 23, 534
C
Dubaus, Aivars 543
C a k u l e , Gaida 542
Dubonienė, Dalia ( D u b o n i e n e ,
Ceplitis, Laimdots (Ceplytis,
DaĮa) 210
Laimduotas) 272, 483, 533
C u r i e - S k l o d o u ' s k a , M a r i a 540, 564
 E Goba, A r t u r s (Guoba, Arturas) 543
Edelmane, Inesc 247, 262, 263, Grabis, Rudolfs (Грабис, Рудолфс)
264, 534 320, 537, 538, 548, 550
Egllte, Pärsla 22, 534 Grants, Viesturs 213
Eliass, Gederts 539, 564, 567 Graudonis, Jänis 322
Eliots, Tomass S t ė m s s (Eliot, Grenda, Česys 359, 380, 451, 497,
Thomas Stearns) 210 535, 546
Endzellns, Jänis (Endzelynas, Janis) Grėvina, Ruta 526, 534
149, 310, 466, 472, 532, 534, Grinaveckienė, Elena 24, 26, 34,
539, 545 69, 82, 536
E r m a n e - L i t v i n a , Signe ( E r m a n ė - Grinbergą, Elza 529, 546
Litvina, Signė) 205, 215 G r i n o v s , Sergejs (Гринев, Сергей)
Ezera, Ligita 27 321, 550
Ezera, Regina (Ezera, Regina) 200, Gritėnienė, Aurelija 255, 261, 536
202, 203, 211, 212, 213 Grostinš, N o r m u n d s 527, 534
Ezeriiia, A n i t a 527, 541 Grumadienė, Laima 66, 536
Gudavičius, Aloyzas (Gudavičs,
G A l o l z s ) 57, 58, 100, 110, 111,
Gaivenis, Kazimieras (Ганвепис, 117, 124, 125, 139, 157, 158,
Казимерас) 320, 321, 323, 181, 536
329, 534, 538, 547, 550
Gaivenytė-Iiutler, Jolanta 326, 340, II
341, 534, 535
Hauzenberga, Edite 534
Gaižiūnas, Silvestras (Gaižūns,
Silvestrs) 198, 206, 207, 213,
I
215, 254, 527, 535, 536
Ikstena, N o r a (Ikstena, Nuora) 200,
Garšva, Kazimieras (Garšva,
201, 203, 209, 210, 2 1 1 , 212,
Kazimiers) 34, 54, 56, 69, 8 1 ,
217, 218, 219, 220
82, 380, 382, 403, 405, 406,
Ilsters, Jänis 320
417, 421, 532, 535
Iniermaiiis, Anatols (Iinermanis,
Geda, Sigitas (Geda, Sigits) 172,
Anatolis) 201, 204, 207, 213
192, 207, 212, 215, 218, 219,
Inčiūrienė, Sigita 496, 549
220, 223, 226, 240, 243, 252,
Irbytė, Dzintra Eiga (Irbite, Dzintra
253, 529
Eiga) 207, 208, 212, 213, 214,
Gelažiūtė-Potrauskienė, Eglė 215
218, 219, 221
Girdenis, Aleksas (Гирдяппс,
Ivaška, Astride 200, 201, 203, 206,
Ллексас) 26, 348, 359, 380,
207, 213, 215, 536
405, 421, 451, 457, 458, 535
Ivasks, Ivars 207, 213, 215, 536
Girdvainytė, Auksė 359, 380, 451,
)
535 Jackutė, Rita 34, 535
Jakaitienė, Evaldą 141, 271, 312,
320, 329, 344, 464, 536
Jakubäns, A n d r i s (Jakubnnis,
A n d r i s ) 200, 204, 213
Jaunius, Kazimieras 306
Jaunsudrabinš, Jänis
(Jaunsudrabinis, Janis) 200,
204, 213
Jökabsons, E r i k s 34, 36, 42, 526,
536
Jöräns, Peteris 542
Jermolovičs, Dmitrijs (Ермолонич,
Дмитрий) 255
Jocaitė, Gintarė 442, 536
K KĮavina, Šarma 542
Kabelka, Jonas 172, 288, 307, 316,
528, 536, 542
Kagaine, E i g a (Kagaine, Eiga) 310,
311, 312, 313, 314, 315, 532,
537
Kaijaks, V l a d i m i r s 201, 204, 205,
210, 213, 217
Kaladytė, V i l m a (Kaladite, V i l m a )
207, 215
Kalnačs, Benedikts 535
Kalnciems, Oskars 529, 546
Kalndruva, Märtins ( K a l n d r u v a ,
Martinis) 200, 204, 213
Kalpina, Rudlte (Kalpinia, Rudytė)
201, 203, 214
Kanopkaitė, Rūta 257, 537
Karaliūnas, Simas (Каралюиас, C i i -
мас) 26, 98, 99, 464, 483, 537
Karaša, Diana 170, 537
K a n n t e , Raita 333
Karulis, Konstantins (Карулис,
Константине) 54, 56, 59, 102,
130, 133, 147, 165, 171, 188,
232, 541
Katiliškienė, Z i n a (Katiliškiene,
Zina) 207
Kaudzlte, Matiss (Kaudzytė, M a t y -
sas) 255
Kaudzlte, Reinis (Kaudzytė, Reinis)
255
Kavacs, Jurgis 403, 537
Kavaliauskas, Česlovas 324
Každailis, A r v y d a s 214
Keinys, Stasys 117, 326, 338, 526,
533, 535, 537
Keleras, A l b i n a s (Kelers, A l b i n s ) 202
Keviša, Ingrida 526, 532
Kilinskas, Stanislovas 322
Kinderys, A l g i m a n t a s 530, 547
Klimavičius, Jonas 294, 330, 336,
340, 537
Kniūkšta, Pranas (Knūkšta, Praus)
433, 443, 458, 537
Kobeckaitė, Halina 140, 187, 537
Korsakas, Kostas (Korsaks, Kosts)
190,191,211,527
Kostomarovas, Vitalijus ( К о с т о ­
маров, Виталий) 124, 139
KovaĮevska, Nellija (Kovalevska,
Nelija) 201, 203, 214
Kraže, Sandra 526, 532
Kreye, Horst 543
Kronvalds, A t i s (Kronvaldas, Atis)
101, 272, 306
Kröner, Alfred 533
Krūmina, Velta 294, 329, 528, 538
Kruopas, Jonas (Kpyouac, Иопас)
320, 550
Kursite, Janina 176, 538
Kuzavinis, Kazys 543
Kvašytė, Regina (Kvašite, Regina;
Квашнте, P e r i m a ) 24, 34, 38,
44, 70, 82, 113, 114, 118, 126,
 139, 141, 144, 158, 162, 181, M
186, 187, 192, 209, 228, 240, Macaitis, Jonas 529, 545
241, 246, 254, 262, 277, 278, Macienė, Jurgita 233, 249, 265,
295, 325, 326, 336, 359, 367, 496,543
371, 380, 387, 392, 406, 417, Malakauskas, Algirdas 567
418, 421, 433, 442, 443, 445, M a n c e l i s , Georgs 337, 475
447, 451, 464, 467, 470, 473, M a r k o v i n a , Irina (Марковина,
474, 496, 535, 538, 539, 541, Ирина) 123
543, 548, 550, 565, 566 M a r k u s , Dace 566
M a r t i n k u s , Bronislovas 526, 531
К Martišius, Vytautas 212, 215
Martuža, Eva (Martuža, Eva) 201,
K i r l t e , M a r i k a 333, 541
203, 213
Masijūne, N i n a 528
L
Masionienė, Birutė 526
Labovs, Viljams (Labov, W i l l i a m ) Maskuliūnas, Bronius 549, 568
36 Maskuliūnienė, Džiuljeta 262, 543,
Labutis, Vitas 315 549, 566, 568
Lagzdiriš, V i k t o r s (Lagzdinis, Maslova, Valentina (Маслова,
Viktoras) 201, 204, 214 Валентина) 115, 123, 156
Lalis, Antanas 527, 528 M a u r i n a , Zenta ( M a u r i n i a Zenta)
Laua, Alise 141, 278, 312, 329, 201, 202, 203, 206, 213, 216
343, 464, 465, 470, 471, 472, Mečkovskaja, N i n a (Мсчковская,
489, 527, 541
Нина) 115, 116, 124, 550
Laurenoviča, Elza 526, 532
M e d n e , Lienite (Mednė, Lienytė)
Laurušaitė, Laura 210, 541
201, 203, 214
Lauže, Linda 36, 541
Merkienė, Irena Regina 34, 35, 36,
Lazauskaitė, V i l i j a 311, 541
67, 543
Lėlytė, Rūta 215
M i g l a , Andrejs 201, 204, 214
Lemchenas, Chakelis 529, 545
M i g l a , Ilga 57, 118, 125, 157, 191,
Leonavičius, V i l i u s 162, 541
223, 224, 241, 242, 543
Levis, Iržis (Левый, Иржи) 140,
Mikulėnienė, Danguolė 538, 542
187, 550
Mikutytė, Jurgita 186, 190, 543
Liepa, A n i t a 201, 203, 213
M i l e n b a l i s (Mülenbaclis), Kärlis
Lyberis, Antanas 528, 546
( M y l c u b a c l i a s , Karlis) 285,
Loja, Jänis (Loja, Janis) 149, 312,
286. 287. 310, 534, 543, 545
313, 472
M i r o v i c s , Ivars 543
Louzas, Brajenas (Lowes, 13ryan)
Mizaras, V i l i u s 127, 530
527, 534
Mockevičius, Remigijus 323, 527
Lukstinš, Gustavs 529, 546
Moisejevs, Anatolijs 526, 534
M o o r s , Gunärs 451, 546
Morkūnas, Kazys 543
Muktupavela, Laima (Muktupavela,
Laima) 199, 200, 201, 202,
203, 212, 213, 216, 218, 219,
220
Muräne, Svetlana 538, 566
Mūrniece, Baiba 542
N Petkevičienė, Regina 542
Nagys, Henrikas (Nagis, Henriks)
207
Naida, Jūdžins ( N i d a Eugen A . ;
Найда, Юджин) 139, 551
Naktinienė, Gertrūda 315
Narr, Gunter 545
Nastopka, Kęstutis (Nastopka,
Kėstutis) 207, 212, 214
Nausėdaitė, Renata 214
Neiburga, A n d r a 201, 203, 214
Nėris (Bačinskaitė-Bučienė),
Salomėja (Nore, Salomėja) 443
Neverauskas, Bronius 526, 531
Noreikaitė, Adelė 326, 535
Norkuvienė, Auksė 529
Norvilaitė, Giedrė 295, 544
O Preidytė, Asta (Preidite, Asta) 202
Ošleja, Irina 325
Ozolą, A r i j a 262, 263, 264, 534
Ozols, Arturs (Uozuolas, Arturas)
170, 172, 176, 188, 226, 233,
243, 249, 250, 544
Ozols, Jutus 529, 546
P Purs, Laimonis (Pūras, Laimuonis)
Pabrėža, Juozas (Пабрежа, Иозас)
26, 535, 542
Palionis, Jonas 113, 311, 312, 313,
484,544
Papaurėlytė-Klovienė, Silvija 117,
544
Parupę, A n i t r a 529, 546
Pasas, Kristoferis (Pass,
Christopher) 527, 534
Paulauskienė, A l d o n a 315
Pavlovska, A n n a 526, 532
Pekeliūnas, Algirdas (Pekejūns,
A l g i r d s ) 207, 213
Petrauskas, Jonas 315
Petrokienė, Ritutė 533, 566
Petrosjans, Karmlens 526, 534
Petružis, Gediminas 322
Piesarskas, Bronius 526, 528, 532,
544
PiĮipenko, Nikolajs 526, 534
Pivoras, Saulius 529
Podojska, Natalija (Подольская,
Наталия) 400
Pokrotniece, Kornelija 544
Polkovnikova, Svetlana 117, 538,
544, 567
Porictis, Jänis 529, 544
Porite, Tamara 537, 543
Poruks, Jänis (Porukas, Janis) 201,
204, 208, 214, 217
Puduls, A t i s 527, 534
Pupkevičius, Dainius 530
Pupkis, Aldonas 54, 55, 315, 544,
548
Purins, A n d r i s (Purinis, A n d r i s )
200, 201, 202, 204, 205, 214,
216
200, 204, 214
Putikis, Gints 567
Putnina, M a i g a 315
Puškins, Aleksandrs (Pushkin,
Alexander) 255, 532
 R 191, 201, 202, 203, 205, 214,
Radzinis, Laimonas 214, 359, 4 5 1 ,
545
Rage, Silvija (Ragė, Silvija) 311,
312, 315, 545
Rainis, Janis (Rainis, Janis) 199,
201, 204, 214
Rauhvargers, Eižens 529, 546
Razmukaitė, M a r i j a 548
Rekėna, A n t o n i n a 315
R i e h l , Claudia M a r i a 67, 545
Riekstina, Lilita 213
Rinkevičius, Gintaras 361
Rokpelnis, Janis 201, 204, 214, 350
Rosinas, Albertas 288, 545
Roze, Jänis 546
Roze, Liene 310, 545
Rozenbergs, Jänis (Розеибергс,
Янне) 89, 545
Rubene, Eva (Rubenė, Eva) 201,
203, 214
Rubenis, Juris 200, 201, 202, 204,
206, 212, 214, 216, 218, 219,
220
Rudaitienė, V i d a 530, 548
Rudzite, Marta 305, 545
Rūke-Dravina, Velta ( R ū k ė -
Dravinia, Velta) 170, 178, 179,
189, 223, 227, 228, 229, 231,
239, 245, 246, 247, 249, 545
Rūmnieks, Valdis 201, 204, 214
Rungulis, M a r i s (Rungulis, Maris)
201, 204, 205, 212, 214, 217,
218, 219, 220
S
Sabaliauskas, Algirdas 528, 545
Sakalas, Algimantas 526, 531
Sakalauskienė, Vilija 315
Sakse, A n n a (Saksė, A n a ) 12, 15,
217, 218, 219, 220, 254, 256,
257, 259, 261, 263, 266, 267,
268, 269, 270, 529, 566
Salmina, Valda 416, 545
Salys, Antanas 306, 529
Savukynas, Bronys 543
Senkėviča, Biruta 170, 545
Silinš, Klävs (Šilinis Klavas) 60,
' 171, 542
Silis, Jänis (Sylis, Janis) 123, 129,
156, 181, 224, 242, 545
Sirtautas, Vytautas 497, 546
Sirutytė-Čepėnienė, A l b i n a 530
Sirvydas, Konstantinas 306
Sisaitė, Irena (Sisaite, Irena) 207,
213
Skalbė, Kärlis (Skalbė, Karlis) 201,
202, 204, 205, 206, 214, 215,
217, 218, 219, 220, 254, 267,
268, 269, 546
Skardžius, Pranas 331, 359, 451,
528, 546
Skrlvele, Kristine 212
Skuja, V i d a g a 527
Skujcnieks, Knuts (Skujeniekas,
Knntas) 199, 201, 204, 215,
218, 219, 220, 222, 233, 546
Skujina, Valentina (Skujinia,
Valentina) 294, 320, 329, 330,
343, 344, 434, 442, 443, 446,
451, 473, 526, 528, 534, 538,
546
Smetona, Antanas 323
Sorokinas, Jurijus (Сорокин,
Юрии) 123
Staburova, Jejena 416, 546
Stafecka, A u n a 176, 538, 566
Stake, Agija 212
Stäraste, Margarita (Starastė,
Margarita) 199, 201, 203, 205,
 206, 217, 218, 219, 220, 254,
267, 268, 269
Stasiūnaitė, R i m a 214
Stengrevica, M e l i t a 272, 273, 277,
483, 485, 490, 546
Stepanovs, Jurijs (Степанов,
Юрий) 116, 124, 551
Stratas, Alfredas (Strats, Alfreds)
190, 191, 211, 212, 526
Strielkūnas, Jonas (Strielkūns, Jons)
207, 215
Strünke, Niklävs (Strünke,
Nikiavas) 205, 215
Stundžia, Bonifacas 455, 546
Subačs, M a r i s 200, 206, 214, 216
Subatnieks, Valters (Subatniekas,
Valteris) 528, 542
Sūninš, Kärlis 257
Svecevičius, Bronius 526, 528, 532,
544
Sylis, Janis žr. Silis, Jänis
Š Valutytė, Audronė 255, 547
Simaitytė, Angelė (Šimaitite,
Angele) 207
Šlapelis, Jurgis 529
Šmits, Peteris 170, 466, 546
Šukys, Jonas 70, 75, 547
Šulgaitė, Daiva 214
Švambarytė-Valužienė, Janina 540,
565, 566
T
Tamulevičius, Jonas 528
Timofejevs, Leonids 536
Timuška, A g r i s 312, 313, 314. 315,
537, 547
Tomkutė, Dovilė 206, 215
Treigienė, Dalia 530
Treija, A l d o n a 18, 19, 20, 21. 23,
33. 34, 43, 96. 547
Trimonienė, Rita Regina 540, 565
Tumėnas, Stasys 74, 76, 540, 547
Turkina, Eiženija 541
U
Uozuolas, Arturas žr. Ozols, Arturs
Upmale, V i j a (Upmalė, Vija) 201,
203, 214
Urbutis, Vincas 400, 415, 547
Uspaskichas, Viktoras 505
V
Vaičiulytė, Ramunė 206, 547
Vainienė, Rūta 301, 547
Vaitekūnas, Stasys 324
Vaitkevičiūtė, Daiva 459
Vaitkevičiūtė, Valerija 483, 547
Vaitkus, Algimantas 213
Valdemärs, Krišjanis (Valdemaras,
Krišjanis) 271, 320
Valionis, A r v y d a s (Vajonis, A r v i d s )
207, 208, 212, 2 1 3 , 2 1 5
Vanagas, Aleksandras 86, 547
Vėcinš, Evalds (Vėcinis, Evaldas)
152, 324, 528, 547
Veidemane, Ruta 272, 465, 483, 547
Veinberga, Silvija 527, 541
Veisbergs, Andrejs 473, 476, 547
Vengrovs, Natans 536
Venskauskaitė, Eugenija 34, 535
Venskus, Rimantas 526, 531
Vereščiaginas, Jevgenijus ( В е р е ­
щагин, Евгений) 124, 139
V i d u g i r i s , Aloyzas 315
Vike-Preiberga, Vairą (Vykė-
Preiberga, Vairą) 352
Vilkaitė, Irena 113, 470, 548
V i l k o n i s , Kęstutis 264, 547
Vilsons, Alfons 170, 232, 548
Vinė, Žanas Polis ( V i n a y , Jean-
Paul) 115
Visendorfs, Henrijs 527, 541
Vitkauskas, Vytautas 313, 315, 530,
548
Vosylytė, K i e m e n t i n a 315
Vuläne, A n n a 250, 548
W
Warchoł, Stefan 540, 564
Wrocławska, Elžbieta 550, 564
Z Ахманопа, Ольга 551
Zajančkauskaitė, Renata
(Zajančkauskaite, Renata) 191,
207, 208, 212, 213, 214, 215,
218, 219, 221, 257, 266, 267,
268, 270, 529
Zälite, Mära (Zalytė, Mara) 201,
202, 203, 206, 209, 215, 217,
218, 219, 220
Zarina, Skaidrite 542
Zarinš, M a r g e n s (Zarinis,
Margeris) 200, 204, 213
Zauberga, Ieva 4 7 3 , 476, 548
Zemgars, V i l i s 200, 204, 215
Ziedonis, Imants ( Z i e d u o n i s ,
Imantas) 201, 204, 205, 215,
218, 219, 220, 254, 267, 268,
269
Z i e n i u k o w a , Jadwiga 550, 564
Z i g m o n t e , Dagnija (Zigmontė,
Dagnija) 201, 203, 205, 214
Zinkevičius, Zigmas 306, 361, 549
Z u i c e n a , Ieva 284, 465, 470, 479,
483, 484, 549
Zvidrinš, Peteris 27, 534
Zvirgzdinš, Juris (Zvirgzdinis,
Juris) 200, 201, 204, 205, 208,
215, 216, 218, 219, 220, 254,
267, 268, 269
Ž
Žilinskas, Vytautas 526, 531
Žogla, Irena 565
Žumbakytė, Edita 212
Župerka, Kazimieras (Župerka,
Kazimiers) 6 1 , 87, 113, 496,
497, 498, 514, 539, 541, 543,
549, 568
***
Арутюняи, IOpiiK 35, 67, 550
Вепрева, И. 550
Верещагин, Евгений žr. Vereščia-
ginas Jevgenijus
Влахов, Сергей 117, 550
Гайвенис, Казимерас žr. Gaivenis,
Kazimieras
Гнрдянис, Алексас žr. Girdenis,
Aleksas
Грабис, Рудолфс žr. Grabis,
Rudolfs
Гринев, Сергей žr. Grinovs,
Sergejs
Грнщепко, А. 88, 9 1 , 550
Даннленко, Валерия 466, 550
Дробижева, Леокадня 35, 67, 550
Дунсдорфс, Эдуарде 18
Дунь, И. 115, 550
Ермоловнч, Дмитрий žr. Jermo-
lovičs, Dmitrijs
Иванов, Алексей 115, 117, 550
Каралючас, Симас žr. Karaliūnas,
Simas
Карулнс, Константине žr. Karulis,
Konstatins
Квашите, Регина žr. Kvašytė, R e ­
gina
Костомаров, Виталий
žr. Kostomarovas, Vitalijus
 Круоиас, Йонас žr. Kruopas, jonas
Купина, H . 550
Левый, Иржи žr. Levis, Iržis
Ломоносов, Михаил 550
Марковнна, Ирина žr. M a r k o v i n a
Irina
Маслова, Валентина žr. Maslova,
Valentina
Мечковская, Нина
žr. Mečkovskaja, N i n a
Михайлова, O . 550
Муравьев, B . 116, 551
Найда, Юджин žr. Naida, Jūdžins
Ннколина H . 88, 9 1 , 550
Пабрежа, Йозас žr. Pabrėža, Juozas
Подольская, Наталия žr. Podoįska,
Natalija
Розенбергс, Янис žr. Rozenbergs,
Jänis
Розенталь, Дитмар 551
Саевич, И. 117, 133, 551
Сергеев, В . 321, 551
Скляровская, Галина 530, 551
Сорокин, Юрий žr. Sorokinas,
Jurijus
Степанов, Юрий žr. Stepanovas,
Jurijus
Сусоколов, Александр 35, 67, 550
Теленкова, Маргарита 551
Флорин, Сидер 117, 550

L A T V I Ų REALIJOS / LATVIEŠU REALIJAS

ačkups 129, 186 192, 222, 225, 241, 242

aizsargs 58, 62, 63, 64, 145 Jänu bėrni (jänubörni) 176, 188,
apdziedäsanäs [dziesma] 130 189, 1 9 1 , 2 2 3 , 226, 243
auseklis (auscklltis) 116, 125, 133 Jäyu dziesma 189
balzams 116, 125 jänusiers 112, 129, 181, 186, 190,
budeji 135 228,246
daina 116, 125 jäyuguns 179, 190, 231, 249
debessmanna 127 jäy[u]zäles 179, 189, 191, 223, 229,
dievturiba 145 246, 249
diovturis 144, 186 jaunlatvietis 114, 142, 186
domo 150, 471 jaunsaimnieeiba 47, 104, 146
ėrkulis 134 jaunsaimnieks 27, 47, 104, 146
gaida 148 jaunsargs 146
liornhūtietis 143 jaunsträvnieks 114, 141, 186
liernhūtisms 144 kokle 116, 125, 133,
jandaliuš 129, 186 kekatas 135, 279
jandäls 129 kokatnioki 135
Jana mate 176, 188, 223, 226, 243 kimelis 116, 125
Java tčvs 176, 188, 226, 243 landtägs 144
Jäyi (Jäyu diena; Jäyu nakts; Jäyu lats 116, 151, 186
rits; Jävn vakars) 59, 60, 173, Lieldienas 61
 Lielvärdes josta 13, 16 satversme 148, 150, 472
ligo 182, 189, 191, 194 skäbputra 58, 62, 63, 64, 126, 186
ligodziesma 59, 189 skauts 147
LTgo (LTgo diena, LTgo svetki, LTgo skland[u]rauši 126
vakars) 59, 62, 63, 64, 116, sudmalinas 130
125, 182, 188, 222, 231 suitu sievas 116, 125
llgotäji 59, 188, 189, 231 trideksnis 134
ligotne 59, 188, 189, 231 ugunskrusts (Perkonkrusts) 132
Perkonkrusts sk. ugunskrusts villaine 131, 186
Perkons 116, 125 Zäju svetki (Zäju vakars) 182, 188,
piparkūka 128, 186 223
rotäsanäs [dziesma] 130 zemessardze 104, 145
rucavietis 130 zemessargs 27, 104, 145
rumulcs (rumulėšanas) 135 Žiedu svetki ( Z i e d u vakars) 188,
sagša 116, 125, 131 223
sakta 116, 125, 132, 186 Ziem[as]svėtki 60
saeima 148, 471 zinge 131
santlms 151, 186

L I E T U V I Ų R E A L I J O S / LIETUVIEŠU REALIJAS

aitvaras 111 krivis 113, 141

alkas 111 kunigaikštis 159
Aukštaitija 163, 164 laumė 111
aukštaitis 166 liaudininkas 162
babka 167 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
cepelinas 112, 166 160
didysis kunigaikštis 160 oželis 165
didžkukulis 112, 166 ožragis 165
dzūkas 163 romuva 113
Dzūkija 163 rūpintojėlis 111
giltinė 111 samanė 167
kanklės 165 seimas 149, 162
kaukas 111 seniūnija 163
klumpakojis 165 skudutis 165
knygnešys 113, 161 suktinis 165
knygnešystė 113, 161 sutartinė 118, 165, 447
koplytstulpis 111 suvalkietis 164
Suvalkija 163 Vytis 162
šakotis 119 žemaitis 164
šaulys 163 Žemaitija 163
tautininkas 162 žemaitukas 165

K I T O S R E A L I J O S / CITAS REALIJAS

balalaika (балалайка) 119 балалайка žr. balalaika

častuška (частушка) 119, 120 воскресник 124
červoncas (červoncs, червонец) 114 гармошка 124
kefirs 116, 125 кокошник žr. kokošnikas
kokošnikas (kokošniks, кокошник) народоволец 124
119 самовар žr. virdulys
kvass 116, 125 сельсовет 124
patväris žr. virdulys толстый журнал 124
virdulys (patväris, самовар) 119 частушка žr. častuška
червонец žr. červoncas
 BIBLIOGRAFINĖS PASTABOS
BJBLIOGRÄFISKÄS PIEZ1MES

GEOLINGV1STIKA / GEOLINGVISTJKA

«Литовцы в Латвии: социолингвистический и лингвистичес­

кий а с п е к т ы » , i n : Proceedings of the Third International Congress of
Dialectologists and Geolinguists, L u b l i n , 2 4 - 2 9 July, 2000. E d . b y
Stefan W a r c h o ł . V o l . 1. L u b l i n : M a r i e C u r i e - S k l o d o w s k a U n i v e r s i t y
Press, 2 0 0 3 , 3 9 5 - 4 0 5 .

„Zemgales lietuvieši un to valodas specifika", in: Raksti

III, Starptautiskäs zinätniskas konferences Lielupės upes baseins:
kultūrvesturiska nozime un geografiškais faktors, kopigais un atškirigais
referäti, Jelgava: C . E l i a s a Jelgavas vestures i m mäkslas m u z e j s , 2 0 0 7 ,
41.-45.

„ A p i e k a i k u r i a s latvybės L a t v i j o s lietuvių kalboje", i n : Paribio

tarmių ir kalbų problemos. Tarptautinės mokslinės konferencijos,
s k i r t o s E u r o p o s kalbų m e t a m s , pranešimai, Šiauliai, 2 0 0 1 , 8 4 - 9 6 .

„Die Lexik der Litauer Lettlands: Erscheinungen von

th
S p r a c h k o n t a k t e " , i n : Proceedings of the 4 International Congress of
Dialectologists and Geolinguists, Riga: L U L V I , 2006, 3 1 3 - 3 1 8 .

„Besonderheiten der Umgangssprache der Litauer Lettlands:

Gebrauch d e r Präpositionen", i n : Dialectologia et Gcolinguistica,
V o l . 17, Is. 1. B e r l i n / N e w Y o r k : M o u t o n d e G r u y t c r , 2 0 0 9 , 3 8 . - 5 1 .

«Функционирование т о п о н и м о в и э т н о н и м о в n речи литовцев

Л а т в и и » , Slavia Centralis III/2 [2010], 1 4 8 - 1 5 8 .

«Названия реалии общественной жизни в речи литовцев

Л а т в и и » , i n : Języki mniejszości i języki regionalne. [Serija Język na
pograniczah, 24.] R e d . E l ž b i e t a W r o c ł a w s k a , Jadwiga Z i e n i u k o w a ,
Warszawa: Slawistyczny Ośrodek W y d a w i c z n y , 2003, 4 2 9 - 4 3 9 .
 ETNOLINGVISTIKA

„Tautinės realijos: p a v a d i n i m a i , t e r m i n a i i r jų vartojimas", i n :

Terminologija 16, V i l n i u s : L i e t u v i ų k a l b o s i n s t i t u t o l e i d y k l a , 2 0 0 9 ,
56-67.

„Latvių n a c i o n a l i n ė s realijos kitų kalbų šaltiniuose", i n : Filologija

8: P a s a u l i o v a i z d a s k a l b o j e i r t e k s t e , Š i a u l i a i : V š Į Š i a u l i ų u n i v e r s i t e ­
to l e i d y k l a , 2003, 1 5 - 2 4 .

„Latvijos g y v e n i m o realijos lietuvių šaltiniuose", m: Filologija 10,

Šiauliai: V š Į Šiaulių u n i v e r s i t e t o l e i d y k l a , 2 0 0 5 , 5 7 - 6 4 .

„Lietuviešu tautas realijas latviešu avotos", i n : Vūrds un tū

pčtišanas aspekti 9, Liepäja: L i e P A , 2 0 0 5 , 2 9 0 - 2 9 9 .

„Latvių Joninės lingvistiniu aspektu", i n : Istoriniai tekstai ir

vietos kultūra. M o k s l i n i ų straipsnių r i n k i n y s , skirtas L i e t u v o s v a r d o
paminėjimo tūkstantmečiui. S u d . Janina Švambarytė-Valužienė
(ats. r e d . ) , R i t a R e g i n a T r i m o n i e n ė , R e g i n a Kvašytė, Šiauliai, R y g a :
Lucilijus, 2004, 9 0 - 9 9 .

„Pasvarstymai apie b e e k v i v a l e n t ę leksiką, arba latvių Joninės

lietuviškai", i n : Gimtoji kalba, 10 ( 5 2 0 ) , 2 0 1 0 , 1 1 - 1 9 .

TAIKOMOJI LINGVISTIKA
LIETIŠKA LINGVISTIKA

„Latviešu autoru daiĮdarbu t u l k o j u m i lietuviešu valodä", in:

Latgale kū kultūras pierobeža, Daugavpils: Daugavpils Univcrsitätes
A k a d e m i š k a i s apgäds „ S a u l e " , 2 0 0 8 , 2 2 9 . - 2 4 5 .

„Latvių J o n i n i ų d a i n o s i r j ų v e r t i m o specifika", i n : Filologija

9: T e k s t o l i n g v i s t i k a i r p o e t i k a , Š i a u l i a i : V š Į Š i a u l i ų universiteto
leidykla, 2004, 16-23.

„Latviešu tautasdziesmas lietuviški: v a l o d n i e c i s k a i s aspekts", i n :

Pedagogija un skolotūįu izgliliba, Latvijas Univcrsitätes Raksti. 741. sčj.
G a l v . r e d . Irena Ž o g l a , R i g a : L U A k a d e m i š k a i s apgäds, 2 0 0 8 , 144.—
155.
 " A n t h r o p o n y m s a n d P h y t o n y m s i n the L a t v i a n L i t e r a r y F a i r y
T a l e s a n d T h e i r L i t h u a n i a n T r a n s l a t i o n s (Flowers: Fairy Talcs b y A n n a
S a k s e ) " , i n : Ad verba liberorutn: Linguistics & Pedagogy & Psychology.
E d i t o r - i n - C h i e f D a c e M a r k u s , R i g a : Rigas Pedagogijas u n izglltlbas
v a d l b a s a k a d e m i j a . V o l . 2, N r . 1, D e c e m b e r 2 0 1 0 , 7 9 - 9 1 .

„ P a s t a b o s dėl latvių k a l b o s ž o d y n o 'Latviešu literäräs valodas

värdnlca'", i n : Leksikografą ir leksikologija 1. Aiškinamųjų bendrinės
kalbos žodynų aktualijos. S u d . R i t u t ė P e t r o k i e n ė , V i l n i u s : Lietuvių
k a l b o s institutas, 2 0 0 6 , 2 2 1 - 2 3 7 .

„ Ž o d ž i ų su š a k n i m i tirg- s e m a n t i k a i r p a p l i t i m a s latvių kalboje",

i n : Acta humanitarica universitatis Saulcnsis. T. 10. Turgus kultūroje.
M o k s l o darbai. S u d . Džiuljeta Maskuliūnienė, Šiauliai: V š { Šiaulių
universiteto leidykla, 2010, 2 6 8 - 2 8 1 .

„ L i e t u v i ų i r latvių t a r m ė s : t e r m i n i j a i r žodynai", i n : Baltų kalbų

tarmės: rašytinis palikimas. S u d . Janina Švambarytė-Valužienė
(ats. r e d . ) , R e g i n a Kvašytė, A n a S t a f e c k a , Šiauliai: D i s c e n s , 2 0 0 5 ,
112-123.

„ L i e t u v i e š u un latviešu t e r m i n o g r ä f i j a s įaunumi", i n : Valoda-

2004: Valoda dažadu kultūrų kontekstu. Zinätnisko rakstu kräjums
X I V . A t b . red. Svetlana Muräne, Daugavpils: Saule, 2004, 121.-126.

„Lietuvių ir latvių ekonomikos terminijos anglybės", in:

Terminologija 11, Vilnius: Lietuvių k a l b o s i n s t i t u t o l e i d y k l a , 2 0 0 4 ,
31-51.

„Latvių asmenvardžiai L i e t u v o s spaudoje", i n : Kalbos kultūra 77,

V i l n i u s : Lietuvių k a l b o s i n s t i t u t o l e i d y k l a , 2 0 0 4 , 1 2 9 - 1 3 7 .

„ L i e t u v i ų asmenvardžiai L a t v i j o s spaudoje", i n : Acta Baltica'99,

Kaunas: A e s t i , 1999, 2 9 - 3 6 .
 „Latvių t i k r i n i a i v a r d a i Š i a u l i ų dienraščiuose", i n : Kalbos aktuali­
jos V I I I , Šiauliai: V š J Šiaulių u n i v e r s i t e t o l e i d y k l a , 2 0 0 6 , 4 2 - 5 2 .

„ L a t v i j o s vietovardžiai L i e t u v o s spaudoje", i n : Kalbos kultūra 76,

2003, 114-120.

„ D ė l L a t v i j o s vietovardžių v a r t o j i m o Š i a u l i ų krašto spaudoje", i n :

Kalbos aktualijos I X . S u d . i r ats. r e d . A l g i r d a s M a l a k a u s k a s , Šiauliai:
VšJ Šiaulių u n i v e r s i t e t o l e i d y k l a , 2 0 1 1 , 2 7 - 3 6 .

„Par Ž e m g a l i lietuviški: vietvärdu a t v e i d e " , i n : Raksti V. Starp­

tautiskäs zinätniskäs k o n f e r e n c e s Zinūtniskie lasT/umi C. Eliasa f eiguvas
vestures un mäkslas muzejä m a t e r i a l i . Sast. G i n t s P u t i k i s , Jelgava:
G . E l i a s a Jelgavas vestures u n mäkslas m u z e j s , 2 0 0 8 , 1 2 1 . - 1 3 0 .

„Par Latgali lietuviški: vietvärdu atveide", i n : Via Latgalica:

h u m a n i t a r o z i n ä t n u žurnals 3, R ė z e k n e : R č z e k n e s A u g s t s k o l a , 2 0 1 0 ,
36.-50.

„Latviški s i m b o l i n i a i p a v a d i n i m a i L i e t u v o s spaudoje", i n : Kalbos

kultūra 7 8 , V i l n i u s : Lietuvių k a l b o s i n s t i t u t o l e i d y k l a , 2 0 0 5 , 175—
182.

„ L i e t u v i e š u s i m b o l i s k i e n o s a u k u m i latviešu t ė k š t o s " , i n : Valoda-

2010. Valoda dažūdu kultūrų kontekstu. Zinätnisko rakstu kräjums
XX. A t b . red. Svetlana Polkovnikova, Daugavpils: Daugavpils
U n i v c r s i t ä t e s A k a d e m i š k a i s apgäds „ S a u l e " , 2 0 1 0 , 1 4 2 . - 1 4 9 .

„Lietuviešu un latviešu personvärdu atveides gramatiskie

a s p e k t i " , i n : Valoda-2011. Valoda dažūdu kultūrų kontekstu. Zinätnisko
rakstu kräjums X X I . A t b . red. Svetlana Polkovnikova, Daugavpils:
D a u g a v p i l s U n i v c r s i t ä t e s A k a d e m i š k a i s apgäds „ S a u l e " , 2 0 1 1 , 124.—
134.
 SOCIOLINGVISTIKA

„ V i s u o m e n ė s s o c i a l i n i u , p o k y č i ų atspindžiai latvių k a l b o s ž o ­
d y n u o s e " , i n : A eta humanitarica universitatis Saulensis. M o k s l o darbai.
S u d . Džiuljeta Maskuliūnienė, K a z i m i e r a s Z u p e r k a , Šiauliai: V š Į
Šiaulių u n i v e r s i t e t o l e i d y k l a , 2 0 0 6 , 7 5 - 8 7 .

„'Latviešu literäräs v a l o d a s v ä r d n l c ä s ' l e k s i k a s aktualizäcija", i n :

Värds un tä pčtišanas aspekti 7. R a k s t u k r ä j u m s , Liepäja: L i e P A , 2 0 0 3 ,
330.-340.

„Metakalbiniai komentarai sociolingvistiniu aspektu (lietuvių

kaip (pa)sakytų... i r latvių kä teiktu (sacitu)...)", i n : Acta humanitarica
universitatis Saulensis, Mokslo darbai. T. 3. Munera linguistica
Kazimieras Z u p e r k a dedicata. S u d . B r o n i u s Maskuliūnas, Šiauliai:
V š | Šiaulių u n i v e r s i t e t o l e i d y k l a , 2 0 0 7 , 7 9 - 9 6 .
 Kvašytė, Regina

Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės. Starp Lietuvu un Latviju:

lingvistiškas paraleles. Straipsnių rinkinys / Regina Kvašytė; Šiaulių
universitetas. - Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2012. 570 p.
(Bibliothcca actorum humanitaricorum universitatis Saulensis, knyga nr. 12

I S S N 1822-7287
I S B N 978-609-430-177-3 U D K 811.172
K V-19

Regina Kvašytė

T A R P L I E T U V O S IR LATVIJOS:
LINGVISTINĖS PARALELĖS
STARP LIETUVU UN LATVIJU:
LINGVISTIŠKAS PARALELES

Straipsnių r i n k i n y s

Redagavo Ona Laima Gudzinovičiūtė (lietuvių k.),

Eiga Skrūzmanė (latvių k.), Dalė Roikienė (anglų k.),
Svetlana Karavajeva (rusų k.), Reda Toleikienė (vokiečių k.)
Maketavo Laura Vilknnauskienė
Viršelio dailininkas Kęstutis Musnockis

SI. 843. 2012-12-31. 36 leidyb. apsk. I. T i r . i b s 150. U/sakyuias 122.

Išleido V5Į Šiaulių universiteto leidykla, I'. Višinskio g. 25, I.T-70351 Šiauliai.
EI. p. Ieidykla@ct.su.lt, tel. (8 41) 5У 57 У0, faks. (8 41) 52 09 80.
Internet» svetainė litt|>://leidykla.su.lt/
Spausdino U A I l „Ši.uilii| knygtišykla-spaustuvė", l'. Lukšio g. УЛ, I.T-70207 Šiauliai.