A.terleckas G.sidlauskas. Lietuvos Laisves Lyga

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS
DOKUMENTAI. KONFERENCIJOS MEDIAGA KALBOS. STRAIPSNIAI. BIBLIOGRAFIJA

DOKUMENTAI. KONFERENCIJOS MEDIAGA KALBOS. STRAIPSNIAI. BIBLIOGRAFIJA
VILNIUS 2004 3
UDK 329.7(474.5) Li279
Leidjai
ANTANAS TERLECKAS (tel. + 370 686 60083), GINTARAS IDLAUSKAS (tel. + 370 650 71654; el. p. gintarsid@centras.lt)
Sudarytojas ir redaktorius
GINTARAS IDLAUSKAS
Stilist
VILIJA DAILIDIEN
Virelio dailinink
AUDRON LASINSKIEN
Maketavo
SIGRIDA IMKNIEN
Knygos virelyje panaudotos nuotraukos i Lietuvos laisvs lygos 1987 m. rugpjio 23 d. mitingo Vilniuje, prie A.Mickeviiaus paminklo
Li279
Lietuvos laisvs lyga: nuo Laisvs auklio iki Nepriklausomybs. Dokumentai. Konferencijos mediaga. Kalbos. Straipsniai. Bibliografija. [Sudarytojas ir redaktorius G.idlauskas]. Vilnius : leidykla Naujoji Matrica, 2004. 522 p. ISBN 9986-645-15-8
Knygoje publikuojama Lietuvos laisvs lygos 25-eri met (19782003) sukakiai skirtos konferencijos mediaga, Lygos ir jos nari parengti dokumentai, pasakytos kalbos, pateikiami istorik vertinimai, analizuojamos LLL susikrimo prieastys. Dokumentuose galima susipainti su Lygos programinmis nuostatomis, keli laisv paiekomis. Atskiras knygos skyrius skirtas tautini santyki ir geopolitini svarstym problematikai. Publikuojama Laisvs lygos periodini ir vienkartini leidini bibliografija. Lyga, kovodama dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs, nuo pat pirmj savo egzistavimo dien pasirinko morali politik, besiremiani prigimtinmis teismis, civilizuotos tarptautins bendruomens visuotinai pripastamais principais, tarptautinje jurisdikcijoje sitvirtinusiomis nuostatomis. Dar antisovietinio pogrindio ir okupacijos slygomis Lygos suformuluoti programiniai tikslai, udaviniai ir idjos ilgainiui tapo atsikurianios Lietuvos valstybs oficialiosios politikos neatskiriama dalimi ir buvo skmingai gyvendintos. UDK 329.7(474.5)

DOKUMENTAI. KONFERENCIJOS MEDIAGA. KALBOS. STRAIPSNIAI. BIBLIOGRAFIJA
SL 172. 2004 05 25. 32,6 sp. l. Tiraas 1000 egz. Usakymo Nr. 51. Ileido UAB Naujoji Matrica, spausdino I Sauliaus Ratkeviiaus firma, Linkmen g. 28, LT08217, Vilnius
Antanas Terleckas, Gintaras idlauskas, leidjai, 2004 Audron Lasinskien, virelio dailinink, 2004 ISBN 9986-645-15-8 4
SUDARYTOJO ODIS Knygoje publikuojama Lietuvos laisvs lygos 25-eri met sukakiai (19782003) skirtos konferencijos, vykusios 2003 m. rugsjo 26 d., mediaga, svarbesns ilikusios LLL nari vairiomis progomis pasakytos kalbos, Lygos ir jos atskir nari reikmingesni 19761990 metais (nuo periodinio leidinio Laisvs auklio leidybos pradios iki Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo) parengti dokumentai (pareikimai, kreipimaisi, viei laikai, rezoliucijos). Juose galima susipainti su programinmis pogrindins ir legalios Lygos nuostatomis, keli laisv paiekomis, pastangomis ugdyti tautin smon, principing laikysen sovietins okupacijos slygomis. Lietuvos isilaisvinim LLL tiesiogiai susiejo su Soviet SjungosVokietijos smokslo prie Baltijos valstybes vieu iklimu ir pasmerkimu. Tai skatino nuosekliai rpintis Lietuvos valstybingumo atkrimo teisiniais aspektais, atsakingai parengti isivadavimo i okupacijos ir valstybingumo tstinumo koncepcij ir okupuotoje Lietuvoje iai politinei krypiai itikimai atstovauti. Lygos dokumentuose regime akivaizdias pastangas maksimaliai internacionalizuoti Lietuvos laisvs byl, tikintis, kad anksiau ar vliau ji neivengiamai bus svarstoma aukiausiuose tarptautiniuose forumuose. Lygos dokumentai kartu ir istorijos liudininkai, jos nari patirt persekiojim, drsos kvpt protest metratis. Didesns dalies LLL vardu parengt dokument autorius yra A.Terleckas. Daugelis knygoje publikuojam tekst vairiu laiku buvo paskelbti Lygos pogrindio ir legalioje spaudoje, kitoje tautinio ir katalikikojo pogrindio ir laisvos Lietuvos iniasklaidoje. Ruoiant anksiau skelbt mediag iai knygai, neymiai taisytos kalbos klaidos. Nemaai su LLL veikla susijusi autentik dokument saugomi Laisvs lygos, jos nari asmeniniuose archyvuose. Taiau daug pogrindio slygomis parengt dokument pateko KGB rankas ir negrtamai dingo. Konferencijos mediagoje spausdinami istorik, buvusi LLL nari praneimai, taip pat kai kuriuos ndienos reikinius apibendrinanios valgos. Atskiras knygos skyrius skirtas sudting tautini santyki ir geopolitini svarstym problematikai. Jame tolerantikai aptariami vairi tautybi Lietuvos gyventoj tarpusavio santykiai praeityje, ireikiamas poiris, kokie jie turt bti ateityje. iame skyriuje nemaai vietos skiriama Soviet Sjungos pavergt taut, taip pat Ryt Europos gyventoj padiai apvelgti ir pastangoms i tos bendros priklausomybs isivaduoti, aptariamas katastrofikas Lietuvos yd bendruomens likimas, iekoma bd (neretai nestandartini) atsikrusiai Lietuvos valstybei tvirtinti savo nepriklausomyb naujoje pasaulio politinje realybje, susidariusioje po sovietins imperijos lugimo. Knygoje publikuojama Laisvs lygos periodini leidini, jos nari privaiai ileist knyg, spaudini bibliografija. Istorik dmiam vilgsniui Laisvs lygos veikl, jos tak Lietuvos isivadavimo procesui atstovauja A.Liekio, J.R.Baguausko, A.Anuausko, A.Jakubionio tekstai. Laisvs lygos poir Lietuvai lemting 19871990 met vykius savo straipsnyje ireikia Lygos iniciatorius A.Terleckas. Knygoje rasite ir LLL susikrimo prieasi analiz. 5
Leidinyje nemaai vietos skiriama Laisvs lygos veiklai 19871990 metais. Tai buvo ios radikali metod nevengusios rezistencins organizacijos aktyviausios veiklos tarpsnis. Tuo metu Lyga atviromis priemonmis siek Soviet SjungosVokietijos nusikalstamo pakto slaptj susitarim padarini likvidavimo, okupacins armijos ivedimo, organizavo vieas ir demokratines pilietinio nepaklusnumo bei pasiprieinimo akcijas, aktyviai atstovavo Lietuvai TSRS taut demokratiniame judjime. Lyga, kovodama dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs, nuo pat pirmj egzistavimo dien pasirinko morali politik, besiremiani prigimtinmis teismis, civilizuotos tarptautins bendruomens visuotinai pripastamais principais, tarptautinje jurisdikcijoje sitvirtinusiomis nuostatomis. Dar antisovietinio pogrindio ir okupacijos slygomis Lygos suformuluoti programiniai tikslai, udaviniai ir idjos ilgainiui tapo atsikurianios Lietuvos valstybs oficialiosios politikos neatskiriama dalimi ir buvo skmingai gyvendintos. Lyga savo pagrindine priederme laik tiesos, nepaisant joki autoritet ir aplinkybi, sakym. Knygoje tilpo tik nedidel dalis mediagos, charakterizuojanios Lyg ir jos atliktus darbus. Ateityje, jei bus galimybi, tikimasi ileisti dar vien pana leidin, kuriame bt apvelgiamos Lietuvos laisvs lygos svarbiausios akcijos, publikuojami ioje knygoje netilp kiti ne maiau reikmingi dokumentai, pagerbiamos ios organizacijos ikiliausios asmenybs. Knygos leidjai dkoja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui .Jurnui, tarpininkavusiam gaunant Vyriausybs param iai knygai ileisti. GINTARAS IDLAUSKAS Vilnius, 2004 m. kovo 29 d.
LAISVS DEBESLIS
JULIUS SASNAUSKAS
penktadien Vilniuje veniamas Lietuvos laisvs lygos 25-metis. Kadaise igirdus t pavadinim vienus mu altas prakaitas, kiti negraiai isiviepdavo, o tretiems iburiai tviesk i aki, anot Maironio. iandien jau beveik nieko. Ne daugiau u ra paminklinje lentoje. Dl to ir galima dabar vsti. Netgi miesto Rotuje. Su visa oficialia pompa. Pats Antanas Terleckas, Lygos tvas, jau tik egzotika. Rao knygeles ir pardavinja gatvje po vien lit. .Jurnas spaudia rank, abipusiai komplimentai, abu ypsosi. Toks gyvenimas. Be abejo, geriau apsikabinti negu pulti atlapus. Vardan tos Lietuvos. Tokia proga turbt tikt papasakoti apie kvap gniauianias Laisvs lygos atsiradimo aplinkybes, bet atmintis, deja, nieko antgamtiko ar herojiko neufiksavo. Lygai ugimstant 78-j birel nepasirod joki enkl danguje ir emje. Nebuvo nei vaki viesos nutviekst veid konspiraciniame bute, nei priesaik prieais kryi, nei para krauju. Buvo du ar trys kaip daniausiai anais metais, kai niekas nenorjo ne tik mirti. Buvo labai nedaug laisvs, nedaug vilties ir nedaug provaisi k nors pakeisti. Tik drsos buvo daug, tarsi protui aptemus. Matyt, nuo odio laisv. Nusprsta, jog Lygos nariu gals save laikyti kiekvienas, kam brangi Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. Lietuva tuo metu stat naujus tiltus, ties kelius, savinosi taikj atom, veis nutrijas, vis variau kalbjo rusikai ir, kaip vliau suinojau, guodsi tylija rezistencija. Dabar galvoju, ar visa tai nebuvo panau aidim? Du trys sukuria pogrindio organizacij, du trys leidia laikratuk, du trys atstovauja lietuvi tautai, pakilusiai kov su okupantais. Televizoriai rod akmenin genseko veid, sustingus prie tave visiems laikams. Protingi mons nibdjo, jog galva sienos nepramui, ir sil tiesiog graiai gyventi, mokytis, auginti vaikuius ar lietuvikus dobilus. Kvailiausia, kad atremti tokios iminties nebuvo kuo. Siena i ties stovjo kaip stovjusi. Gyventi buvo galima, netgi surasti kakok aukso vidur. O ia rezultatai tie patys nauja krata ar baudiamoji byla. Ar iaip pagav kur nors paspardo, dl profilaktikos. KGB, deja, nebuvo links aisti. Niekas ir nelauk ko kito. Lentynoje nuolat buddavo visi trys kodeksai su komentarais. Kodl ta kaina neatrod per didel, kodl du trys tarsi gal veikti imperij, tikrai neinau. inoma, iandien galima pavanginti medaliais ir padeklamuoti k nors apie laimt laisvs kov ir sudt auk prasmingum. Lyga pirmoji ikl trispalv, suauk pirmj vie protesto miting, pirmoji be uuolank pareikalavo kariuomens ivedimo ir nepriklausomybs. ird glosto laisvs pionieri vardas, taiau negaliu tvirtinti ins, kas veda ir atveda tautas laisvn. Pranaai, karvediai, kovotojai, Viepaties ranka? 7
Veikiausiai pastaroji, nes tik ji, sako, nemanomus dalykus paverianti manomais. 78-j vasar net A.Terleckas nesvajojo kada nors matysis, kaip supasi danguje bekojis Leninas, anuomet stabiliai rods tinkamiausi viet Laisvs lygai ir panaiems j. Pogrindio spauda vis padejuodavo, kad ms inteligentija neteko stuburo, kad tauta keliaklupsiauja prie okupantus, kad sigali vergo mentalitetas. Kako, matyt nesuvokta, nenumatyta, nes vos tik tariam verg choras utrauk apie uolus, tris spalvas ar aar Dievo aky, viskas pasikeit. Stuburas atsirado. Be rsi Lygos atsiaukim. Dar prie Kovo 11-j gatvje susidriau su vienu i t, kuris lyg mras stovjo u nugaros N.Sadnaitei prie Mickeviiaus paminklo. Klausiu: kaip dabar viskas, ar nebijai? Nustemba it kdikis: O ko? A irgi u Lietuv! Pasirodo, jis tik ir lauks dienos, kada suskardens laisvs trimitai. Gerai, kad tuomet dar nebuvo mados paduoti teism u asmens garbs ir orumo eidim. Ne, ia jokia nuoskauda, joks piktas apmaudas, kad neieina dti ant svarstykli partizan vado ir kompartijos boso, disidento ir saugumieio. Tegul ponas Dievas tai daro, jeigu reikia. Senojo Testamento autoriams tikjimas slpiningu Apvaizdos planu leido net svetimal pagoni karali pavadinti Dievo sistuoju gelbtoju. Kuo prastesni visi kiti ne msikiai, aplinkybi traukti vent darb? Nesyk jau susigdau ar buvau sugdintas, kad nepasiseka umirti an laik, kad kyla pagunda brti rib. Vienas vyrukas, gims kitais metais po Lygos, tiesiai viesiai ir pareik, kad jam nusibodo visi buv kaliniai ir tremtiniai su savo pretenzijomis iskirtinius nuopelnus Lietuvos laisvei. Suprantu, negi jis prastesnis, kad nebuvo spardytas, trankytas po kaljimus? Kita vertus, nejaugi u tai reikalausi kompensacijos kaip u uns apkandiojim? Pasimeiau ir kit kart, kai reikjo vienoje laidoje atsakyti, kam priklauso teis atsiversti, o kam ne. Lyg ir buvo aiku, kur tas skirtumas galt bti, taiau staiga topteljo, kad ir pats neiojau raudon kaklarait, svajojau tapti kosmonautu, deklamavau tarybini poet eiles apie mlynas Iljiiaus akis. Kas gali atimti teis tapti kitokiam? Ir jei apatalas Paulius nemelavo, tai i ties, juo nevertesnis esi, juo daugiau ans pelnyti dangaus simpatijas ir praregti. Keista logika, taiau nepaneigsi jos, kaip ir daugybs t, kurie m ir atsivert. Man gelia tik dl Lygos ir dl viso to, kas buvo daroma neplanuojant triumfo valand, neturint po ranka laimingo scenarijaus. Beviltikoje situacijoje. Praradus bet kok sveik prot. Kam to aidimo reikjo? Kodl negaljai kitaip? Tiesiog gyventi. Vakar ir iandien auktai pakelta galva. Palaiminti, kurie persekiojami dl teisybs? Anuomet lengviau buvo tuos odius kartoti. iandien gyvi ilik 78-j mons, kad ir gav po ordin, i ties tinka gal tik dangaus karalystei. Daugum j iduoda, kaip ir anais laikais, atitrkimas nuo io pasaulio. Garsios megztosios berets ir juokingi senamadiki kostiumliai. Naivi patriotin retorika. Kompleksai. Kas teberao knygeles. Kas mgina politikuoti. Kas meldiasi. Kas nusivyls ilgisi an dien. Kas ugr. 8
JULIUS SASNAUSKAS. LAISVS DEBESLIS
Kas pyksta ir nusineka. Ne seimnai ir ne ministrai. Nevedioja ekskursij po lovingas kov ir kani vietas. Jiems negresia altori garb ir tautos sins vardas. Ai Dievui turbt. Antraip viskas pakvipt herojiku epu ir fanfarom. O to juk nebuvo prie 25-erius metus. Du ar trys kaip Viepaties ipranaauta. Darsyk ai jam. Kad Laisvs lyga uplauk 78-aisiais kaip lengvas, vos matomas vasaros debeslis. Toks ir sklando po iai dienai. Kuo kitu jai tapti nepavyko. A.Terleckas adjo j paalinti, vos tik Lietuva ikovos nepriklausomyb. Taiau debeslis liko. Jis turbt nepavaldus aplinkybms. Vis suvediojantis tuos, kas pakelia akis auktyn.
LAIKAS: [SAVAITRATIS] 2003 M. RUGSJO 26 D.
LIETUVOS LAISVS LYGOS SUSIKRIMAS

ANTANAS TERLECKAS
Sukurti pogrindin politin organizacij Lietuvos rezistentus paskatino daug vairi prieasi. Pirmiausia jiems kl nerim tai, kad ms inteligentija i esms susitaik su okupant vykdoma politika, nuolankiai prim sovietins valdios suteikt malon lietuvi kalba lovinti pavergjus bei j vadus ir, uuot aktyviai sijungusi pasiprieinimo judjim, pasyviai tenkinasi labai apribotomis savo intelektualins veiklos galimybmis. Daugelis Lietuvos inteligent su tokia padtimi susitaik gal ir nenoriai, gal ir prie savo vali, taiau tokia j laikysena demoralizavo ir taip per okupacijos deimtmeius susilpnjusi tautos pasiprieinimo dvasi. Paradoksalu, taiau pogrindin veikim skatino Lietuvos rusinimas atviromis ir drastikomis priemonmis. Tai sukl neivengiam atoveiksm, prieinimsi brutaliam spaudimui. Galvodami apie Lietuvos ateit, tautinio pasiprieinimo pogrindio lyderiai nuogstavo, kad ateityje Kremliaus vadovais tap lankstesni rus politikai pavirutinikomis reformomis ir neesminmis nuolaidomis gali patenkinti tautos laisvs trokim, kuris jau nebuvo toks stiprus kaip pirmaisiais okupacijos deimtmeiais. Pagrindiniu Soviet Sjungos valdios udaviniu Lietuvoje buvo galutinai palauti tautos vali prieintis ir priversti isiadti siekio gyventi nepriklausom nuo Rusijos gyvenim. Tada svarstme: kas vyks, Lietuvai gavus savivald? Kaip parod devintojo deimtmeio vykiai, savivaldos galimyb buvo pats didiausias pavojus, kurio masto daugelis dar ir iandien nesuvokia. Ikilo btinyb adinti tautos vilt, kad manoma atkurti Lietuvos valstybingum, tikinti j, kad nepriklausomyb Lietuva atgaus tik kovodama, kad tik nepriklausoma Lietuvos valstyb yra realus tautos materialins ir dvasins gerovs garantas. Pasirodius Lietuvos Katalik Banyios kronikai, siieb viltis, kad is pogrindinis leidinys atliks mintus udavinius. Deja, jau pirmieji numeriai tikino, kad leidjai nra pasiruo tokiai misijai. Tai aikintina tuo, kad rus okupantai sunaikino katalikikosios inteligentijos branduol. O likusiems gyviems neleido dstyti Kauno kunig seminarijoje, vykdyti akademin, vieiamj veikl. Katalikikame pogrindyje veik nemaai drsi kunig ir vienuoli. Pats gyvenimas, istorija sukr iai pogrindio krypiai gana palankias gyvenimo ir veikimo slygas. Katalikikojo pogrindio veikjai turjo keli imtmei veiklos patirt sukaupusi organizacij Banyi, kurios visikai likviduoti taktiniais sumetimais okupantai nedrso. Kunig ir vienuoli nekamavo nuolatin baim dl savo vaik ateities ir likimo, kova u bv j taip pat nevargino. Taiau katalikikas pogrindis neturjo intelektini pajg leisti solid, plat tem spektr aprpiant leidin. Tautos ir paios Banyios nelaim buvo ta, kad 10
ANTANAS TERLECKAS. LIETUVOS LAISVS LYGOS SUSIKRIMAS
didel ms dvasininkijos dalis antisovietin pogrind perkl priekarins Lietuvos partines rietenas, stereotipinius ideologinius nesutarimus. Save tradicikai laikydami krikionimis demokratais, pasaulieius pogrindininkus siaurai traktavo kaip tautininkus ir elgsi su jais ne visada pagarbiai ir imintingai. Ne tik nesuteik tautiniam pogrindiui pagalbos, taiau danai stabd jo veikl. Ne be katalikikojo pogrindio vadovaujani asmen nurodym tautikos pakraipos Laisvs auklys toliau Maskvos nenukeliavo. is pogrindio leidinys, publikavs aktuali mediag politinmis, visuomeninmis, istorinmis temomis, nepasiek ms emigrant, todl nebuvo skaitomas per Lietuvai transliuojamas usienio radijo stotis. LLL pogrindinio urnalo Vytis pirmojo numerio vedamajame Laisv reikia isikovoti apgailestaujant konstatuota: Visur tas pats susiskaldymas, parapinis patriotizmas. Opozicins grupels, i esms gana pajgios, neturi jokios pozityvios programos, danai laik ir jgas eikvoja tuioms diskusijoms. Visk udo tikjimas savo neklaidingumu, paprastos tolerancijos stoka. Atskiri pogrindins spaudos leidjai nenori skaitytis su kit nuomone, kiekvien pastab ar kritik priima kaip eidim. Reikt pagalvoti, ar i tikrj jie turi neklaidingumo dovan. Bdamas gerai informuotas apie katalik ortodoks ir tautikai nusiteikusi pasauliei nesutarimus, KGB juos gudriai skatino ir inaudojo lietuvikam antisovietiniam pogrindiui silpninti. Per savo agentr kunigijos tarpe sugebjo tikinti LKB kronikos leidjus, kad is pogrindinis leidinys apsiribot tik Katalik banyios ir tikinij teisi, teiss sins laisv gynimu. Tarp kunig ir vienuoli dominavo idja, kad tiktai katalikyb igelbsianti Lietuv. Be to, u katalikik pair skleidim bsi maiau baudiama negu u laisvs ir nepriklausomybs atvir reikalavim. Kronikos leidjai kakodl buvo pasiry surinkti po kiekvienu kunig protesto laiku kuo daugiau para. Pavirutinikai velgiant tai gal ir nebuvo blogas sumanymas, taiau uverbuoti kunigai KGB buvo pareigojami pasirainti po bet kokiu protesto dokumentu, taiau prie pasiraant taip j pataisyti, kad jame nelikt atri viet. Po toki redagavim Vakarus pasiekdavo dokumentai, i kuri kompromisinio turinio demokratikasis pasaulis padarydavo ivad, jog lietuvi tauta neturi sovietiniams okupantams dideli pretenzij. Galdavo atrodyti, jog valdiai leidus atidaryti vien kit banyi lietuvi tauta susitaikys su tuo, kad Lietuvos valstyb ibraukta i pasaulio emlapio. Tai stabd Lietuvos politinio statuso klausimo klim ir galimus svarstymus takinguose tarptautiniuose forumuose. Nedaug atsirado moni, kurie idrso kritikuoti LKB kronik. Priekaitauti kunigams, kurie, leisdami pogrindin leidin, rizikavo savo laisve ir net gyvybe, reikjo didels pilietins drsos. Taiau toki priekabij vienas kitas buvo. Kritikuojama buvo i ger paskat. Kritikai rodinjo, jog reikia patiems tikti ir kitus tikinti, jog btina religines idjas jungti su tautikomis. Juk tautikai smoningas asmuo, net tautai gero linkintis laisvamanis niekada nekovos prie Ba11
nyi, kadangi ji saugo ir puoselja tautos dvasinio gyvenimo pilnatv. O dvasikai usigrdinusiai tautai negrsmingos jokios okupant pastangos nudievinti ir nutautinti j. Pasaulieiai pogrindininkai ragino kunigus ir katalikikojo pogrindio vadovus kartu leisti bendr pogrindin urnal, kovojant u Banyios ir tautos teises ir laisv. Taiau ios pastangos buvo bevaiss. Kart LKB kronikos redaktorius atvirai pareik: Bsimai Nepriklausomai Lietuvai mes padovanosime didel politin kapital LKB kronik, o js, tautininkai, ateisite tuiomis rankomis. Tautininkams teko imtis istorinio liudijimo vaidmens. io teksto autorius, dviej biiuli konsultuojamas, para Kronikos leidjams ilg laik, kuris pirm kart ispausdintas tik 1993 metais Pozicijos laikratyje. Tiktasi, kad Kronikos leidjai bus priversti savo leidinyje toleruoti ir tautines idjas. Laikas buvo paraytas 17-os Lietuvos inteligent vardu. Kaip tik neseniai 17 Latvijos komunist buvo idst Kremliui savo pretenzijas dl Latvijos rusinimo (ta proga noriu terpti, kad toki drsuoli tarp Lietuvos komunist neatsirado n vieno). 17-os Lietuvos inteligent laikas buvo teiktas kunigui P.Rainui, 1975 met rugpjt vykstaniam JAV aplankyti motinos. Naiviai tiktasi, kad ieivijos kunigai intelektualai supras btinyb kelti ms pogrindinje spaudoje Lietuvos valstybingumo atkrimo idj ir j, ivertus pogrindio spaud usienio kalbas, iplatins Vakar pasaulyje. Laiko autoriai tada neinojo, kad kosmopolitins kun. F.Juceviiaus idjos yra uvaldiusios ir auktosios JAV lietuvi dvasininkijos protus. Jie ne peik, o gyr Kronikos leidjus u j atsiribojim nuo tautini idj. Pasak kun. P.Raino, kaip tik tarp JAV lietuvi kunig ir kilusi mintis leisti pogrindin Aur, kurios turinys turjo bti pasaulietikas. Auros leidjais buvo kunigai L.Kuneviius ir P.Rainas. Reikia pripainti, kad formaliai buvo atsivelgta 17-os inteligent laike pareiktas pagrstas pastabas. Deja, tik formaliai. Aur Lietuvoje buvo labai sunku gauti, nes katalikikasis pogrindis pagrindines jgas skyr Kronikai leisti ir platinti. Aura buvo leidiama tik 800 egz., o Kronika 5000 egz. tirau. Tai iliustruoja, kiek ms emigrantai buvo nutol nuo savo Tvyns politini problem. Galima daryti prielaid, kad ne tik Lietuvos, taiau ir ieivijos kunigai netikjo, jog Lietuvai pavyks atkurti nepriklausom valstyb. Prieingu atveju jie nebt Auros leid vos keli imt egzempliori tirau milijonui lietuvi, gyvenani laisvajame pasaulyje. Aura nebuvo veriama joki kit pasaulio kalb. Viena i daugelio prieasi, kodl Lietuvos nepriklausomyb 1990 m. nebuvo skubiai pasaulio pripainta de jure, yra ta, kad pasaulis nebuvo deramai supaindintas su Lietuvos politins ir tautins problematikos specifika. Ir Aur Katalik banyios atstovai leido vien savo jgomis Ypa silpni moksliniu ir politiniu poiriu buvo pirmieji io leidinio numeriai. Po antrojo numerio Auros leidimas buvo kuriam laikui nutrks. Auros leidjams para12
iau nauj kritin straipsn Naujos Auros belaukiant. Netrukus ir Aura pradjo vykdyti savo paskirt. Dl teisybs btina pastebti, kad kun. P.Rainas buvo didels religins bei tautins tolerancijos mogus. 1976 metais 21-ajame Kronikos numeryje jis ispausdino ilg mano laik SSRS KGB efui J.Andropovui, kuriame nebuvo beveik n odio apie religij ar tikjim. Vis vaizd apie lietuvikos mokyklos persekiojim, apie mokytoj kolaboravim galima susidaryti kaip tik i Kronikos. Todl bt neteisinga nevertinti Kronikos vaidmens kovojant u lietuvyb okupuotoje Lietuvoje. Taiau vis dlto Kronika literatrikai ir dalykikai galjo bti stipresn. iandien, aiku, tai pripasta ir patys Kronikos leidjai. Daugum ms inteligent gsdino mintis, kad KGB pagal straipsni, ispausdint pogrindinje spaudoje, turin gali nustatyti autori. Todl jie ivis nera pogrindin Lietuvos spaud. Tik dl inteligentijos nusialinimo pogrindin ms spauda savo turiniu buvo silpnoka. Iklaus pasauliei pastabas dl j pogrindins spaudos, kunigai daniausiai atrdavo: Leiskite savj! Teko paklusti iam arogantikam patarimui. 1976 m. vlyv ruden pasirod Lietuvos balsas, kuris, kelint kart j perredaguojant, tapo Laisvs aukliu. Vienu io leidinio iniciatori ir leidj buvo Kstutis Jokubynas, Igarkos tremtinys, per du kartus rus konclageriuose ikaljs 17 met. Vienokiu ar kitokiu bdu prie io leidinio daugiau ar maiau prisidjo Birut Burauskait, Vytautas Boguis, Jonas Pratuseviius, Romaldas Ragaiis, Dalia Sasnauskien, Julius Sasnauskas, Stasys Stungurys, Elena Terleckien, Antanas Terleckas, Andrius Tukus, Zita Vanagait ir Jonas Volungeviius. Taiau straipsnius jame ra tik J.Sasnauskas, A.Terleckas, K.Jokubynas. S.Stungurys para puik straipsn apie A.Tarabild. Laisvs auklio tikslus vardijo pirmojo numerio vedamasis Laisvieji lietuviai pavergtoje Tvynje: ms prietaringame ir keistame pasaulyje, kur baramasi, vaidijamasi ir net udomasi dl menkiausi dalyk, taiau kur vengiama kovoti u paias didiausias mogiksias vertybes laisv, taurum ir gr, pasirodo, yra laisv moni. () Laisv moni yra ne tik laisvajame pasaulyje, saugomame demokratik konstitucij, bet ir ten, kur bet koks laisvs trokimas slopinamas vinu, kaljimais, psichiatrinmis ligoninmis. Vergas yra tik tas, kuris susitaiko su savo vergika egzistencija ir nebejauia j kaustani grandini. Kas bijo tas nugaltas, tas lengvai pasiduoda ekonominei ir politinei pavergj eksploatacijai. Save gerbis mogus privalo nugalti gimt baims jausm, pakilti aukiau gamtos, rodyti sau ir aplinkiniams, kad yra vertybi, brangesni u gyvenim. Laisvas yra kiekvienas, kuris visomis igalmis prieinasi pavergjo pastangoms j nudievinti, numoginti ir nutautinti. i taisykl tinka ne tik atskiriems individams, bet ir visoms tautoms. Kiekviena tauta, kovojanti su pavergju laisva, nors jos teritorija ir yra okupuota. Praradusi iorin laisv, ji isaugoja vidin, dvasin. () Kauno muzikinio teatro sodelyje, kur prie 32 metus buvo 13
lykiausiai pasityiota i Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybs, suliepsnojo Romo Kalantos knas. uvo knas, bet liko dvasia, kad aminai gyvent tautoje, nuolat belstsi ms sin, kurstyt laisvs trokim. () Prie 37 metus dviej kruvin diktatori sandrio dka Lietuva prarado nepriklausomyb. () Demokratini ali palikta likimo valiai, lietuvi tauta nenulenk galvos. Ryt tironui prireik keliolikos met, kol jis pasiek fizin pergal. Dvasins pergals jis niekada nepasieks! inodami, kad nra kovos be auk, tikime, kad jokia auka, ypa kraujo ir kanios, nenueis veltui, bet skatins ir pareigos kovoti, kol skauds paniai nukris ir vaikams uteks nusiblaivs dangus. () Metame ik vienintelei ms planetoje ilikusiai kolonijinei imperijai, prie kurios karin gali dreba beveik visas pasaulis. () Tegul ie puslapiai bylos apie negstant tautos laisvs ilges, apie pastangas t moni, kurie nemanomiausiomis slygomis tsia laisvj lietuvi tradicijas. Kitame Laisvs auklio pirmojo numerio programiniame straipsnyje Ms udaviniai raoma: Yra manani, kad lietuviui pakanka gili religini sitikinim, kad giliai tikintis krikionis savaime taps smoningu lietuviu. Kiti tvirtina, kad pirmiausia reikia kelti tautin susipratim. () Mes stengiams sujungti ias abi nuomones. () Pirmiausia btina neutralizuoti jaunimo smonje tas piktas sklas, pastas mokytoj ateist, likviduoti t i mokyklos isineam nepasitikjim dvasininkais. () Ms laikratis () stiprins dvasinink ir pasauliei santarv. Taiau Laisvs auklys dvasinink buvo sutiktas su nepasitikjimu, net prieikumu. J ambicij galjo ugauti cituojamo straipsnio pabaiga: Mes vadovausims II Vatikano Susirinkimo priimtu Dekretu apie pasauliei apatalavim, kuriame pasaulieiai traktuojami pilnateisiais Banyios nariais, o dvasininkai pareigoti su atidumu Kristuje ir tvika meile svarstyti pasauliei pateiktus projektus, sugestijas, norus, pagarbiai pripainti t tikrj laisv, priklausani kiekvienam iame pasaulyje. io programinio straipsnio pabaigoje raginama rayti ms laikrat vis pair lietuvius. Mes spausdinsime tautinius ir religinius straipsnius, iskyrus tik tuos, kuriuos okupantas galt panaudoti prie ms taut ir Banyi. Vadovausims kriterijumi, kad tiesa yra aukiau u visus autoritetus ir todl kiekvienas yra laisvas visa kritikai vertinti. Laisvs auklio 1, 2 ir 5 numeriai 1977 m. pateko dor, greiiausiai iaurs ryt Lietuvos kunig rankas. Tie naujai pradt leisti Aurel 1978 m. vasario 16 d. sudjo mint numeri straipsnius. Aurel pasiek JAV. Keli Aurelje publikuoti Laisvs auklio straipsniai buvo perskaityti per usienio radij, ispausdinti usienio lietuvi spaudoje. Laisvs auklys suformavo Lietuvos laisvs lygos program, jo idjos po deimties met 1987 m. rugpjio 23 d. pakviet taut prie Adomo Mickeviiaus paminklo Vilniuje pirmj okupuotoje Lietuvoje vie protesto miting. Deklaratyvias solidarumo su pavergtomis tautomis idjas vangiai propagavs Vakar pasaulis pagarbiai baiminosi sovietins imperijos, uvis labiausiai rpi14
nosi savo interesais, vartotojika gerove ir greitai pamiro okupuotus Baltijos kratus. Toks gdingas susitaiklikumas, geopolitinis egoizmas ir Vakar vadov bailus elgesys privert i esms susimstyti: palaikyti pavergtj lietuvi vilt ir tikjim ateities laisve manoma tik savo pai kukliomis jgomis. Tad, nepaisant nieko, reikjo sukurti politin jg, kalbsiani pavergtos tautos ir okupuotos valstybs vardu. Prabilti ugniautosios Lietuvos vardu. Lietuvos laisvs lyg 1978 m. vasar kr dauguma Laisvs auklio leidj, iskyrus B.Burauskait ir Z.Vanagait. Dar prisijung Jonas Petkeviius, Leonora Sasnauskait, Vladas akalys. Konsultantu tapo buvs politinis kalinys, i Leningrado itremtas Valerijus Smolkinas. Labai ilgai iekota pogrindinei organizacijai pavadinimo, kol Lietuvos laisvs armija transformavosi Lietuvos laisvs lyg. LLL deklaracija buvo ispausdinta pogrindinje Auroje, neinomiems asmenims gerokai suvelninus antirusik deklaracijos ton. KGB neiaikino LLL, kol ji pati neijo i pogrindio ir nepradjo veikti vieai. Neiaikino greiiausiai todl, kad LLL savo periodiniame pogrindio leidinyje Vytis pra vis pogrindini leidini skelbti LLL dokumentus. Tokiu bdu KGB buvo sudarytas klaidingas spdis, kad Vytis spausdina LLL straipsnius, nepalaikydamas su ia organizacija joki tiesiogini ryi. Gydytojas A.Statkeviius savo iniciatyva pagamino LLL antspaud, ra LLL vardu straipsnius ir juos platino. Mes Vytyje spausdinome jo straipsnius visikai neinodami, kad tai vieno mogaus darbas. KGB 1979 m. kalinus pagrindinius Laisvs lygos veikjus, o V.akaliui 1980 m. perjus SSRSSuomijos sien, ios pogrindins organizacijos veikla beveik nutrko. KGB iaikino A.Statkevii, 1980 m. vasario 14 d. j aretavo ir 7 metus kankino erniachovskio bei Takento psichiatrinse ligoninse-kaljimuose. 19811982 m. buvo dar ileisti trys Laisvs lygos nelegalaus urnalo Vytis numeriai (46). Beruoiant septintj numer, visi jo straipsniai pateko KGB rankas. Lietuvos laisvs lygos veikla buvo visikai suparalyiuota. Lik laisvje Lygos nariai pasirainjo atskirus politinius dokumentus (J.Volungeviius, Lygos jaunimas). Laisvs lygos veikla buvo atnaujinta 1987 m. ankstyv pavasar. Lygos nariai pradjo platinti politinio turinio straipsnius, dokumentus, o rugpjio 23 d. sureng pirmj vie protesto miting. 1988 m. buvo atnaujintas Vyio ir Laisvs auklio (LLL informacinio biuletenio) leidimas. 1988 m. gegus mn. A.Statkeviius emigravo JAV. Pasigirdus Vakar radijo stoi praneimams apie vis labiau aktyvjani LLL veikl, sovietinis urnalas luota ironizuodamas paskelb, kad Lietuvos laisvs lyg sudaro vienintelaitis Algirdas Statkeviius, kuris buvo jos vieninteliu vadu, steigju ir nariu. Paskvil luota ubaig itaip: Gegus 21 d. Pan Ameriken kompanijos lktuvu Lietuvos laisvs lyga Algirdo Statkeviiaus asmenyje pakilo oro erdves ir pasuko Vakarus. Ta paia tema su rubrika Atsargiai: dezinfor15
macija praneim paskelb SSRS Komunist partijos oficiozas Pravda. Praneime paneigiama Vakar radijo stoi informacija apie tai, kad beveik deimt met pogrindyje veikusi LLL artimiausiu metu planuoja surengti masines protesto demonstracijas ir mitingus. Pakartodama luotos teiginius, Pravda suskubo paneigti usienio radijo stoi dezinformacij apie veikiani LLL: ita lyga susideda i vieno vienintelio asmens kakokio Algirdo Statkeviiaus. Pravda ramino save ir SSKP Politinio biuro bei CK narius tokiais odiais: tapo inoma, jog .m. gegus 21 d. kompanijos Pan Ameriken lktuvu visa lygos sudtis iskrido JAV. is praneimas Soviet Sjungos pagrindiniame spaudos organe pasirod minto Lygos skrydio ivakarse gegus 20 d. SSKP, LKP, Pravda ir luota, velniai tariant, paskubjo konstatuoti Lygos emigracij JAV, nes jau gegus 22 d. (!) Vilniuje, Gedimino aiktje, LLL sureng pirmj vie ir masin didij 1948 m. trmim 40-j metini paminjim, o A.Statkeviius JAV skmingai vykd LLL Tautins tarybos galiotinio lietuvi ieivijai funkcijas. LLL ijus i pogrindio, SSRS KGB labai stengsi j likviduoti, suskaldyti, sukompromituoti. Tenka pripainti, kad dal plan LLL atvilgiu KGB pavyko gyvendinti. 19871990 metai buvo LLL aktyviausios veiklos laikotarpis. Tuo metu Lyga idjiniu lygmeniu i esms vadovavo Lietuvos isivaduojamajam judjimui, kovojaniam u nepriklausomos valstybs atkrim. LLL pastangomis buvo sustabdytas Maskvoje suplanuotas Lietuvos okupacijos ir aneksijos teisinimo procesas. LLL nariai planavo, kad Lietuvai atkrus savo valstyb organizacija nutrauks savo veikl, nes jos tikslas bus pasiektas. Taiau atkurtos valstybs tikrov pasirod besanti tokia sudtinga ir prietaringa, kad LLL teko ir toliau aktyviai reiktis Lietuvos politiniame gyvenime. Pasiekus laisv ne maiau svarbiu udaviniu tapo kova u ties ir teisingum.
2003 M.
16
ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVS LYGA
LIETUVOS LAISVS LYGA

(I STUDIJOS ANTISOVIETINIS POGRINDIS IR LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB)
DR. ALGIMANTAS LIEKIS
1978 m. birelio 1415 dienomis iniciatyvin grup, apsvarsiusi tarptautin ir vidaus padt, nusprend sukurti nepartin, demokratiniais principais veikiani organizacij Lietuvos Laisvs Lyg (LLL). LLL tikslas Nepriklausomos Lietuvos atkrimas. LLL udaviniai: 1) Religins, tautins ir politins smons ugdymas; 2) Lietuvos laisvs klausimo klimas tarptautiniuose forumuose. LLL neturs organizacins struktros. Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali save laikyti LLL nariu, jeigu jis kovoja (pagal galimybes) u Lietuvos Laisvs Lygos tikslus. Aukiau nurodytiems udaviniams gyvendinti sukuriama aukiausia Lietuvos Laisvs Lygos institucija Tautin taryba. Usienyje Lietuvos Laisvs Lygai atstovaus Usienio taryba. KGB likvidavus Tautin taryb arba sutrikus jos veiklai dl kit prieasi, Tautins tarybos funkcijos pavedamos Usienio tarybai. LLL Usienio tautin taryba kreipiasi demokratini valstybi vyriausybes Europoje ir Amerikoje, taip pat Kinijos Liaudies Respublikos vyriausyb dl buvusio Taut Sjungos nario Lietuvos laisvs klausimo iklimo SNO Generalinje Asambljoje (). Praome Lietuvos pogrindin ir emigracin spaud paskelbti i deklaracij1 . Toks tekstas buvo paskelbtas pogrindinio Auros urnalo 12(52) numeryje 1978 m. rugpjio mnes. Deklaracij pasira Lietuvos Laisvs Lygos Tautin taryba. LLL krjas Antanas Terleckas apie tai i eilui autoriui yra pasakojs: Saugumui aretavus daugel ms pogrindinink, mm galvoti apie naujos, turinios aikius tikslus organizacijos sukrim. Reikjo, kad bt ir skambus pavadinimas, bet kad nekartot jau buvusi organizacij. Taip galv ir atjo trij LLL pavadinimas Lietuvos laisvs lyga. Rengiant jos krimo pamatus, nemaa konsultavausi su buvusiais politiniais kaliniais. Paruome deklaracij. Romaldas Ragaiis nuve deklaracij iaulius, Petkeviiams, perdavme Aur. Taiau deklaracij ispausdino gerokai apkarp, palik labai liberali. Perskaits net u galvos susigriebiau LLL greitai gan aktyviai sitrauk Romaldas Ragaiis, Angel Ragaiien, Elena Terleckien, Jonas Volungeviius, Algirdas Statkeviius, vliau Vladas akalys,
1
Aura, 1978, Nr. 12(52), p. 4750.
17
Julius Sasnauskas, Vytautas Boguis, Jonas Pratuseviius, Andrius Tukus ir daugelis kit. Nemaa dalis nari jau buvo teisti. Taip J.Pratuseviius u dalyvavim partizaniniame judjime buvo ikaljs 13 met, R.Ragaiis teistas 3 kartus, A.Terleckas irgi 3 kartus, J.Volungeviius kart ir pan. Kiti, kaip Valdas Anelauskas, Algimantas Baltruis, Antanas Grigas, Eugenijus Krukovskis, Edmundas Paulionis, Vaclovas Ralys, Leonora Sasnauskait, Genovait akalien sitrauk disidentin veikl. JAV, ikagoje, pirmj LLL grup 1988 m. liepos mnes kr imigrantai i SSRS, buv politiniai kaliniai Algirdas Statkeviius ir Kazys Eringis. Kiek vliau LLL Kalifornijoje kr Vladas akalys, neblogai savo veikl buvo pradjusi ir Australijos LLL grup. LLL toliau leido pogrindin laikrat Laisvs auklys (jus nuo 1976 m.), urnal Vytis (nuo 1978 m.), kai kuriuos kitus leidinius. LLL nuo daugelio kit pogrindini susibrim pirmiausia skyrsi savo radikalumu, drsa. Jos aktyvistai A.Terleckas, A.Statkeviius, R.Ragaiis pogrindio spaudoje, susirinkimuose drsiai kl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs idjas, smerk susitaiklikum. Laisvs auklyje, straipsnyje Atitieskim nugaras!, skaitome: Realistai yra sukr net savotik savs isaugojimo filosofin sistem (...). Nesupranta jie, kad dvasiniame pogrindyje bnant ir belaukiant dienos j stubur sugrau rdys, o irdys apaugs kerpmis ir pelsiais. Igird kovos trimit, jie nepajgs ussti ant kovos irg. Gi j vaikai iaugs visikai kurti tautos siekimams. () Pirmiausia patys isitieskime, o paskui padkime visai tautai religikai, tautikai ir politikai smonti. Tik smoninga, nesigailinti auk tauta verta laisvs2 . LLL buvo viena pirmj organizacij, vieai musi kelti VokietijosSSRS 1939 m. rugpjio slapt smoksl pasidalinti Baltijos valstybes. Artjant to suokalbio 40-meiui, LLL nusiunt pareikim SNO XXIV Generalins Asambljos sesijai: Vadovaudamasi imperialistine politika ir turdama pretenzijas pavergti kuo daugiau taut, komunistin TSRS vyriausyb 1939 m. rugpjio 23 d. ir rugsjo 28 d. pasira slapto suokalbio dokumentus su hitlerine Vokietija ir 1940 m. birelio viduryje okupavo Lietuv, Latvij ir Estij (). Mes norime, kad Js padtumte lietuvi, latvi ir est tautoms isilaisvinti i kolonijins vergijos3 Prie pareikimo buvo pridtas apie 80 mainraio puslapi Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei, kur pareng Algirdas Statkeviius. Keli jo egzemplioriai buvo iversti rus kalb ir pasisti Kremli. Jame raoma: Pabaltijo taut suverenum bei valstybin nepriklausomyb 1940 m. panaikino Taryb Sjunga, klastingu prievartiniu bdu prijungdama ias valstybes prie bolevikins Rusijos imperijos (). Nepriklausoma Lietuva pagal pagrindini teisi utikrinim jos pilieiams buvo viena i pirmaujani pasaulio valstybi ().
2 3
Laisvs auklys, 1976, Nr. 4, p. 23. LLL pareikimas SNO XXIV Generalins Asambljos sesijai, A.Liekio asmeninis archyvas.
18
Jeigu ne slaptas StalinoHitlerio smokslas, Lietuva ir ekonominiu bei kultriniu poiriu bt labai greitai pakilusi pirmaujani pasaulio ali tarp Ultimatume, remiantis istoriniais faktais, SSSR buvo lyginama su hitlerine Vokietija, parodoma, kokius milinikus nuostolius patyr lietuvi tauta sovietins okupacijos metais; rodoma, kad lietuvi tauta niekuomet nesusitaikys su okupacija, kad lietuvi tautos ginklas moralin jga. Mes manome, kad paios rus tautos interesai reikalauja, kol dar nevlu, sugrinti lietuvi tautai visas pagrindines teises, atimtas hitlerins Vokietijos ir stalinins Rusijos slapto suokalbio idavoje. Mes manome, kad tai prisids siekiant laisvs ir visoms kitoms, iki iol verg padtyje tebesanioms tautoms, neirint kokiame ms planetos kontinente jos iki iol tebevergaut. Todl mes manome, kad tuo atveju, jei Taryb Sjungos vyriausyb nepatenkint pavergt taut teist reikalavim, ji pateks totalins izoliacijos aklaviet ir tuo pasiskirs sau lugimo nuosprend4 Taiau vis dlto didesn pasaulio visuomens dmes atkreip vadinamasis 45-i pabaltijiei Kreipimasis SNO Generalin sekretori Kurt Waldheim, ali, pasiraiusi Atlanto chart, vyriausybes, VFR, VDR ir TSRS vyriausybes. Jis taip pat buvo nusistas HitlerioStalino suokalbio 40-meio ivakarse. Pareikime raoma: Nacionalinio suverenumo negalima nei suteikti, nei panaikinti; j galima paeisti ar atstatyti (). 1939 m. rugpjio 23 d. Vokietijos Reichas ir Taryb Sjunga sudar nepuolimo sutart. Prie jos buvo pridtas visikai slaptas Papildomasis protokolas dl Europos padalijimo vadinamas takos sferas. Konfidenciali pasitarim tarp TSRS usienio reikal ministro ir J. von Ribentropo objektu tapo Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Besarabija ir iaurs Bukovina (). 1939 m. rugsjo 28 d. TSRS ir Vokietija sudar draugysts ir tarpusavio sien nustatymo sutart. ia sutartimi Papildomasis 1939 m. rugpjio 23 d. pakto protokolas buvo pakeistas taip, kad Lietuva tapo patikta TSRS (). Rugpjio 23 d. mes laikome gdos diena5 . Toliau pareikime reikalaujama paskelbti MolotovoRibentropo pakt negaliojaniu nuo jo pasiraymo datos, ivesti okupacin kariuomen i Baltijos ali, utikrinti laisv Baltijos valstybi vystymsi ir t.t. Kreipimsi pasira 35 lietuvi disidentai, 6 latvi ir 4 est disidentai, taip pat pritar ir pasira Maskvos disidentai: Jelena Bonner, Andrejus Sacharovas, Malva Landa, Viktoras Nekipelovas, Jurijus Belovas, Tatjana Osipova, Ivanas Kovaliovas, Tatjana Velikanova, Irina alkovskaja-Ginzburg, Leonidas Ternovskis, Aleksandras Lavutas. Kreipimosi iniciatorius Antanas Terleckas pasakoja: Kreipimosi pirmj variant paraiau dar balandio mnes, tardamasis su Jonu Volungeviiumi. Po kiek laiko pirmj egzempliori padaviau LLL nariui Vytautui Basiui, ir pasirod, kad t pai dien jis atsidr ant KGB virininko J.Petkeviiaus stalo. Kadangi tai buvo tik pirmutiniai Kreipimosi apmatai, jis, ma4 5
Aura, ikaga, 1981, t. 4, p. 6391. Aura, t. 4, p. 119123.
19
tyt, nusprend palaukti, kas i to ieis vliau. Pasitar su vyrais, nutarme, kad dokument reikia pasirayti. Papraiau, kad vien galim variant parengt inomas est disidentas i Tartu Mart Niklus. Taiau jo nesulauk, rugpjio pradioje sukrme nauj. Kartu su Julium Sasnausku nuvaiavom Estij, pas Niklus. Jis pritar ms variantui ir pasira. Pasira ir latviai; sutiko pasirayti iaulieiai Jadvyga ir Jonas Petkeviiai, kunigai Vladas Bobinas, Algimantas Mocius, Napoleonas Norknas ir kt. Kad ms Kreipimasis bt svaresnis, reikjo ir inom Maskvos disident para. Rugpjio 21 d. nujau Vilniaus stot. Galvoju, jeigu tursiu dokument pas save, saugumieiai atims. Staiga moni spstyje pamatau su didiuliais ryuliais einani sen yd. Sakau, leiskite, padsiu paneti. Ji apsidiaug. O a nedamas jos ryul kiau ir Kreipimsi. Tik Maskvoje, prie ilipdamas, pasimiau atgal. Maskvoje susiradau Aleksandr Lavut, Irin Ginzburg, Tatjan Velikanov ir kitus. Visi pasira. Tik A.Sacharovo negaljau surasti. Taiau maskvieiai paadjo, kad j suras ir perduos ms Kreipimsi Vakarus. Rugpjio 23 d. vakare kartu su J.Sasnausku, V.akaliu drebaniom irdim sijungm Amerikos bals. Ir staiga girdime, skaito ms Kreipimsi ir vardina pasiraiusius, tarp j ir Jelen Bonner, Andrej Sacharov. Tai buvo viena laimingiausi mano gyvenimo dien LLL pareng per por deimi vairi kreipimsi, pareikim usienio valstybi, SSSR vyriausybms dl besitsianios Lietuvos ir kit Baltijos valstybi okupacijos, nacionalinio engimo. Saugumo kantryb trko po minto 45-i pabaltijiei Kreipimosi paskelbimo. Tiesa, jau ir prie tai retintos lygiei gretos. 1979 m. sausio 9 d. aretuotas Romaldas Ragaiis, rugsjo 1217 d. Vilniuje vyko jo teismas u tariam spekuliavim akiniais. Beveik savait trukusio teismo metu buvo stengiamasi rodyti, kad kaltinamasis per 5 darbo metus i parduotuvi nupirks 27 akini rmelius ir 55 akini linzes, sumontavs ir pardavs, turjs 23,50 rub. pelno. R.Ragaiis buvo nuteistas 1 metus ir 6 mnesius kalti grieto reimo pataisos darb kolonijoje. I dalies tokia bausm buvo savotikas saugumiei, grasinusi pasodinti maiausiai 5 metams, pralaimjimas. Mat R.Ragaiis dar 1961 m. buvo kalintas 4 metams u Trispalvs vliavos iklim Vasario 16-osios proga Vilniuje, ant Trij Kryi kalno; 1978 m. balandio 1213 d. ir gegus 6 d. R.Ragaiis buvo kvieiamas liudininku Lietuvos Helsinkio grups nario Viktoro Petkaus byloje. Taiau liudyti atsisak ir u tai 1978 m. rugsjo mnes buvo nubaustas 6 mnesiams pataisos darb. Nuteisus R.Ragai, t pai met spalio pabaigoje aretuotas Antanas Terleckas ir Julius Sasnauskas. A.Terleckui tai buvo jau ketvirtasis aretas. Pirmkart jis nuteisiamas u politinius nusikaltimus dalyvavim Vlini demonstracijoje, antisovietini dokument platinim, dalyvavim Lietuvos laisvs gynj sjungos veikloje. 1973 m. gegus 24 d. suimamas neva u valstybs turto grobstym Vilniaus valgykl ir restoran treste, kur jis dirbo sandlininku ir apkaltintas dl blogos konditerini gamini kokybs, nuteisiamas vieneriems metams laisvs atmimo grieto reimo lageryje. 20
1979 m. A.Terleckui ir J.Sasnauskui buvo pateikti tokie kaltinimai: var antitarybin propagand ir agitacij; gamino, daugino, kaup ir platino antitarybinio turinio leidinius, laikus, pareikimus, kuriuos reakcins usienio organizacijos panaudojo savo meiikikiems tikslams; 1975 m. lapkriio mn. Terleckas parao laik TSRS VSK dl tariamo jo persekiojimo, kuriame taip pat teigiama, kad TSRS mons persekiojami u savo politinius sitikinimus ir udaromi psichiatrines ligonines; 1979 m. paruo, daugino, platino, rinko paraus po Kreipimusi TSRS, VFR ir kit valstybi vyriausybes, organizacijas, kuriame teig, kad Lietuvos stojimas TSRS yra okupacija; Sasnauskas padaugino ir iplatino dokument lietuvi kalba, Terleckas ivert j rus kalb; Sasnauskas kartu su Terlecku paruo leidinio Vytis Nr. 2 ir Nr. 3 mediag, Vytyje ispausdinti ie antitarybiniai straipsniai: Laisv reikia isikovoti, Lazdijuose diskriminuojamas kun. Gustaiio atminimas ir kt.; 1979 m. vasario mn. Terleckas dalyvavo Ragaiiens bute vykusioje nelegalioje konferencijoje, kurioje pateik meiikik mediag apie tariam Lietuvos okupavim, persekiojimus, tai rodo liudytoj erepanovo ir Basio parodymai; kaltinamieji paruo ir iplatino Ragaiio teismo proceso apraym; Terleckas pateik mediag, o Sasnauskas paruo straipsn apie Vytauto paminklo bkl Jurbarke; Terleckas laik, platino vairius antitarybinius leidinius ir straipsnius, savo paruoto leidinio Laisvs auklys atskirus numerius, LKBK, Auros leidinius ir t.t. Atsivelgdamas tokius nusikaltimus, teismas A.Terleckui paskyr 3 metus grieto reimo lagerio ir 5 metus tremties; J.Sasnauskui 1,5 met grieto reimo lagerio ir 5 metus tremties. 1980 m. rugpjio 811 dienomis Vilniuje, LTSR Aukiausiajame teisme, nagrinta Lietuvos Helsinkio grups, LLL nario Algirdo Statkeviiaus byla. Taiau paties kaltinamojo teisme nebuvo teis u aki. Nieko neleido (nors teismo nutarime ir raoma vieame), iskyrus kaltinamojo mon, ir teismo sal. Rugpjio 11 d. teismas prim nutarim (baud. byla Nr. 82, 1980): Lietuvos TSR Aukiausiojo teismo teismin baudiamj byl kolegija, susidedanti i pirmininkaujanio teismo nario R.Andrikio, liaudies tarj E.Treiniens, R.Ruo, sekretoriaujant R.Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorui A.Kirijenko, gynjui A.Aperaiiui, ekspertui-psichiatrui N.Naujokaitytei, vertjui P.Frolovui, vieame teisiamajame posdyje inagrinjo baudiamj byl Statkeviiui Algirdui, Jono s., gimusiam 1923 m. balandio 1 d. Lietuvos TSR, aki raj., Pusderi km., TSRS pilieiui, lietuviui, nepartiniam, turiniam auktj isilavinim, vedusiam, teistam 1951 m. rugsjo mn. 15 d. pagal RTFSR BK 58-1 a str. laisvs atmimu 10 met, nuo bausms atleistam pagal TSRS ATP 1955 m. rugsjo mn. 17 d. sak panaikinant teistum, dirbusiam Vilniaus m. greitosios pagalbos stotyje gydytoju-psichiatru, gyv. Vilniuje, arno g. Nr. 18, bt. 21. Teismin kolegija nustat: A.Statkeviius, gyvendamas Vilniuje, nuo 1979 met, siekdamas susilpninti Taryb valdi, sistemingai gamino ir platino literatr, kurioje skleidiami tary21
bin vyriausyb ir visuomenin santvark eminantys meiikiki prasimanymai esant ioms aplinkybms: 1979 m. jis raomja mainle atspausdino savo sukurt meiikiko antitarybinio turinio krin Sofiokratija ir geodoroviniai jos pagrindai, kuriame niekina marksizmo-leninizmo teorij, neigia socialistins revoliucijos, tarybins valstybs ir visuomenins santvarkos vert. krin A.Statkeviius platino Vilniaus mieste pilname ir sutrumpintuose variantuose. Tais paiais metais A.Statkeviius platinimo tikslu para antitarybinio turinio krin Tarptautiniai vaik metai ir nepriklausoma Lietuva, kuriame meiiama tarybin valstybin ir visuomenin santvarka, i antitarybini pozicij nuvieiamas Taryb Lietuvos Respublikos sukrimas, raginama atkurti nepriklausom Lietuv. krin saugojimui jis buvo paliks B.aikauskiens bute. Tais paiais metais dar jis sijung antivisuomenins Helsinkio susitarim vykdymui remti Lietuvos visuomenins grups veikl ir jos vardu gamino ir platino meiikiko antitarybinio turinio dokumentus, kuriuose liaupsino u valstybinius nusikaltimus suimt ir kaltinam A.Terlecko, J.Sasnausko, T.Velikanovos, V.Skuodio, P.Paulaiio, ikeldinto i Maskvos A.Sacharovo antitarybin ir antivisuomenin veikl, i antitarybini pozicij nuviet valstybini nusikaltli nuteisim SR, vykius Afganistane, teig, jog TSRS persekiojami vokiei tautybs pilieiai. Dalis i dokument buvo persisti usien, kur antitarybins buruazins organizacijos panaudojo juos antitarybinei kampanijai prie TSRS vesti. A.Statkeviiaus padaryta pavojinga visuomenei veika rodyta (). A.Statkeviiaus psichin bsena ir padarytos visuomenei veikos pobdis rodo, kad jis yra itin pavojingas visuomenei. Todl A.Statkeviius, padars pavojing visuomenei veik nepakaltinamumo bsenoje, nuo baudiamosios atsakomybs atleistinas (Lietuvos TSR BK 12 str. 1 d.) ir jam taikytina priveriamoji medicininio pobdio priemon atidavimas specialaus tipo psichiatrin ligonin (Lietuvos TSR BK 59 str.). Daiktiniai rodymai saugotini prie bylos, iskyrus raomj mainl Erika, Nr. 1802071, kuri, kaip nusikaltimo rankis (ja buvo spausdinami antitarybinio pobdio dokumentai), konfiskuotina. Teismin kolegija, vadovaudamasi Lietuvos TSR BPK 360, 361 str., n u t a r : pripainti, kad Statkeviius Algirdas, Jono s., padar pavojing visuomenei veik, numatyt Lietuvos TSR BK 68 str. 1 str. Atleisti j nuo baudiamosios atsakomybs ir paskirti priveriamj medicininio pobdio priemon atidavim specialaus tipo psichiatrin ligonin. Kardomj priemon sumim panaikinti nuo A.Statkeviiaus pristatymo ligonin momento6 odiu, teismas nusprend udaryti pavojing nusikaltl psichiatrin erniachovskio ligonin neribotam laikui.
6
A.Liekio asmeninis archyvas.
22
Jau kit dien po teismo A.Statkeviius, suinojs apie sprendim, parao pareikim LTSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui A.Barkauskui, kuriame reikalauja perirti neteising teismo sprendim: A neusitarnavau, kad biau suimtas, o tuo labiau, kad iuo metu a, pilnai sveikas mogus, prievartiniu bdu ilgam laikui biau udarytas spec. tipo ligoninje. Mane stipriai mua saugumieiai, Aukiausiasis teismas, humanikum prarad medikai psichiatrai. Be gailesio mua visi ir n vienas nesako u k () Net vidurami inkvizitoriai, bausdami kitaminius, jiems pasakydavo, u k yra baudiami (). Todl kreipiuosi Jus ir praau: pateikti visus faktus, u kuriuos buvau u aki teisiamas; pareikalauti grinti i valstybs saugumo komiteto personaliai Jums .m. kovo mn. pasist mano pareikim, kuris ten pateko kaljimo administracijos savivaliavimo dka (). Kadangi Aukiausiasis teismas mano bylos svarstymo metu ties pateik u meit, o meit u ties, kadangi jis ypatingai iurkiu bdu paeid tarybin teistum, tai , buvus, mano teism praau laikyti fiktyviu ir jo sprendimus anuliuoti; remiantis gautu ikvietimu, praau leisti man ivykti JAV pas seser7 . Taiau tuomet A.Statkeviius jokio atsakymo nesulauk. iauriomis slygomis spec. psichiatrinje ligoninje jis buvo ilaikytas vos ne atuonet met. Mane met beprotnam, kur esu priverstas gyventi vienoje kameroje-palatoje su 4 mogudiais-recidyvistais. Esu apauktas socialiai pavojingu asmeniu (). Raau pasislps, nra galimybs net perskaityti, k paraau (), ra jis slapta i ligonins perduotame laikelyje8 . Reikalaujant pasaulio visuomenei, A.Statkeviius i psichiatrins ligonins buvo ileistas jau prasidjus pertvarkai duotas jam leidimas ivykti gyventi JAV. Kaip minta, ia, ikagoje, 1988 m. jis kr LLL grup. Saugumui aretavus ir nuteisus LLL aktyvistus, iki 1987 m. ir pati LLL kiek enklesns veiklos nebeparod. Pirmasis atgimusios LLL engtas ingsnis tai 1987 m. rugpjio 23 d. surengtas gedulo mitingas Vilniuje, prie A.Mickeviiaus paminklo. Mitinge buvo reikalaujama ivesti okupacin SSSR armij, leisti paiai lietuvi tautai apsisprsti, kurti ar ne nepriklausom, demokratin Lietuvos valstyb ir t.t. Sovietinje Lietuvos spaudoje renginys, ypa jo oratoriai, susilauk visuotino pasmerkimo. Paymtina, kad n vienas i j nra niekada dirbs visuomenei naudingo darbo, nieko nenuveiks nei materialios gamybos, nei kultrinio ar dvasinio gyvenimo srityse. Duon jie gauna i usienio nacionalistini centr, finansuojam CV. Tai erks ant sveiko ms visuomens kno, ra tuomet sovietinis oficiozas Tiesa. Ir kad bt svariau, dar pridjo: Rugpjio 23 d. sueigoje dalyvavo anksiau teisti u valstybs nusikaltimus ir antivisuomenin veikl buv nacionalistini gauj dalyviai tauragikis Leonas Laurinskas, iaulietis Jonas Petkeviius, vilnietis Jonas Pratuseviius ir kt. () Jauniausias ioje kompanijoje 27 met Kiaukli banyios zakristijonas Robertas Grigas, i7 8
Ten pat. Ten pat.
23
augs religini ekstremist eimoje, dalyvavo nelegaliuose nacionalist susibrimuose9 odiu, nors oficialiai jau vyko pertvarkos, demokratjimo ir vieumo procesai, taiau kaip ir ankstesniais metais kitaip galvojantys buvo beatodairikai puolami. Organizuotas ir visuotinis demonstracijos dalyvi pasmerkimas. monse, mokslo ir mokymo staigose vyko kolektyv susirinkimai. Vienas toki charaktering susirinkim buvo suorganizuotas 1987 m. rugsjo 10 d. Vilniaus valstybiniame Jaunimo teatre, skirtas pasmerkti demonstracijoje dalyvavus teatro technin darbuotoj Vytaut Bogu. Susirinkime kaltinimo kalbas r profsjungos, partins, komjaunimo organizacij lyderiai, partijos Vilniaus miesto komiteto atstovas, kiti aktyvistai. Teatro reisier Dalia Tamuleviit Literatros ir meno savaitratyje (rugsjo 19 d.) asmenikai pasmerk V.Bogu u dalyvavim rugpjio 23-osios demonstracijoje, es jis apskritai neturjo jokios teiss atstovauti ms kolektyvui10 V.Boguio atsakym laik ispausdino tik Pasaulio lietuvis t met treiajame numeryje: Gerbiama reisiere, nors Js savo paskvilyje Kieno vardu? atstovaujate teatro kolektyvui, bet nereikiate nuotaik t darbuotoj, kurie kalbjo rugsjo 10 d. KGB inspiruotame pasmerkime (). Rugpjio 23 d. tikrai niekas neatstovavo ir nekalbjo bailiosios inteligentijos vardu, o krybin inteligentija drsiai reikiasi spaudoje Tikrai neatstovavau Js kolektyvui ir niekas ten darbo kolektyvams neatstovavo tai juk ne masika demonstracija?! Apmaudu, kad bandos instinktas, baim taip giliai siaknijo net ir kultros krj smonje (). Teisinats, kad vykdte kakieno vali, to reikalavo Jaunimo teatro, Lietuvos interesai? O ar ne Taryb Lietuvos interes vardan imtai tkstani lietuvi buvo itremti Sibir (). Pasakojate, kad Js motina prakeik tiron Stalin. Nemanau, kad esate tokia naivi ir nesuprantate, jog Js simbolikas paskvilis gli puokt ant Stalino kapo!11 Stiprjant tautiniam judjimui, LLL 1988 m. liepos 3 d. pasiskelb, kad pradeda veikti atvirai; programinis organizacijos tikslas Lietuvos nepriklausomybs atkrimas. Tai sukl nema Lietuvos persitvarkymo sjdio aktyvist tarum, tuo metu tekalbjusi apie didesn Lietuvos politin, ekonomin ir kultrin savarankikum SSSR sudtyje, rmusi TSKP pradt socialistins visuomens pertvarkym12 Vienas i tuometini Sjdio lyderi Algimantas ekuolis interviu JAV lietuvi laikraiui Laisvoji Lietuva tada pareiks: Sjdis yra Gorbaiovo perestrojkos reikinys Lietuvoje (). Sjdis nra partija, nra organizacija, nra opozicija valdiai, nra nacionalistin organizacija. Ji nori tik ekonominio savistovumo Lietuvai Taryb Sjungos rmuose, ji siekia gyvendinti tik
9 10 11 12
tai jie, naujojo gyvenimo ir ms ateities prieai, Tiesa, 1987, rugpjio 25. D.Tamuleviit, Kieno vardu?, Literatra ir menas, 1987, rugsjo 19. Kieno vardu?, Pasaulio lietuvis, 1987, Nr. 12, p. 20. Lietuvos persitvarkymo sjdio Bendroji programa: Lietuvos persitvarkymo sjdis, Steigiamasis suvaiavimas, Vilnius, 1990, p. 203.
24
tikrj leninin taryb valdi.13 . Tad suprantama, kodl nuosaikieji vis labiau m vengti glaudesnio bendradarbiavimo su LLL, stengsi nuo jos atsiriboti. inoma, i dalies toki politik galima suprasti prisiminus to meto slygas: reikjo laviruoti, kad nebt duotas pretekstas aretuoti Sjdio branduol; o Sjdis buvo btinas taip pat kaip ir ekstremistin LLL, drsiai klusi vieum Lietuvos okupacijos faktus, raginusi nenuilstamai siekti Lietuvos nepriklausomybs. 1988 m. lapkriio 10 d. LLL Informaciniame biuletenyje paskelb programin kreipimsi, priimt 1988 m. spalio 20 d., kuriame ji vertino savo veikl per prajus deimtmet, numat gaires ateiiai. Lyga, sakoma kreipimesi, dirbdama pogrindyje, reng ir platino leidinius, demaskuojanius mogaus teisi paeidimus, rinko ir skelb faktus, atskleidianius lietuvi nutautinimo politikos antimogik esm, organizavo protesto akcijas, adino moni istorin atmint (). Dabar ji siekia, kad Lietuvoje bt gyvendinti SNO statai, SNO Generalins Asambljos rezoliucijos dekolonizavimo klausimu, Visuotin mogaus teisi deklaracija, Helsinkio baigiamojo akto nutarimai (). Lietuvos suverenitet LLL suvokia tik kaip visik Lietuvos nepriklausym nei nuo TSRS, nei nuo kit valstybi (). Lietuvos piliei teis savo nuoira nustatyti socialin, ekonomin sistem ir valdymo form gali bti realizuota tik paalinus i Lietuvos svetim kariuomen. LLL mano, kad: pirma, TSRS kariuomen buvo vesta Lietuv Stalino ir Hitlerio valia. TSRS kariuomens paalinimas i Lietuvos reikt Antrojo pasaulinio karo pasekmi likvidavim; antra () Mes neinome pasaulyje n vienos teisins valstybs, kuri prie kitos tautos vali laikyt jos teritorijoje savj kariuomen (). LLL kvieia Sjd ir kitas savaveiksmes organizacijas irgi reikalauti i TSRS vyriausybs itaisyti lietuvi tautai padaryt skriaud nurodyti okupacins kariuomens ivedimo i Lietuvos dat. LLL akcentuoja, kad pagrindinis jos tikslas Nepriklausomos Lietuvos demokratins respublikos atkrimas. Politin Lietuvos santvark nustatys tautos referendumas14 . Po keletos mnesi (gruodio 10 d.) LLL lyderis A.Terleckas, kalbdamas Vilniuje, Gaublio klubo susirinkime, paaikino, kad LLL politini tiksl siekia politinmis priemonmis. Ji savo veikloje vadovaujasi tarptautine teise, vis pirma Visuotine mogaus teisi deklaracija. LLL pagrindinis ginklas tiesos odis. LLL Lietuvoje drsiai skelb Nepriklausomos valstybs atkrimo btinum; iuo atvilgiu daug nuveik gyvenantys usienyje, pirmiausia JAV, Lygos atstovai organizavo para rinkim Lietuvai paremti, siunt ratus SNO, JAV Kongresui, demaskavo SSSR pastangas pridengti savo okupacinius siekius. LLL at13 14
Lietuvos nacionalistas praeities apvalga ir kas toliau, Laisvoji Lietuva, 1988, lapkriio 10. Lietuvos laisvs lyga. Informacinis biuletenis, 1988, Nr. 1, p. 2.
25
stovas ieivijoje Algirdas Statkeviius 1988 m. rugsjo 15 d. perskait praneim Vaingtone, Baltuosiuose rmuose vykusiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisijos posdyje. Praneime buvo rodyta, kad SSSR ir pertvarkos metais siekia senj tiksl: surusinti tautas, ugniauti Baltijos ir kit respublik laisvs ir nepriklausomybs siekim; prayta, kad JAV kartu su kitomis laisvojo pasaulio valstybmis kuo skubiau pareikalaut SSSR ivesti okupacin kariuomen i buvusi Taut Sjungos nari Lietuvos, Latvijos, Estijos ir padt ioms alims greiiau atstatyti nepriklausomas, demokratines valstybes. 1990 m. vasario pabaigoje irinkus naujj Aukiausij Taryb, LLL jau pirmosiomis dienomis pradeda reikalauti gyvendinti lietuvi tautos lkest paskelbti Nepriklausomybs atkrimo dat. Kovo 3 d. LLL paskelb kreipimsi Lietuvos visuomen: LLL nori paaikinti lietuvi ir kitoms pas mus gyvenanioms tautoms, kad Lietuva, turdama 700 met valstybingumo tradicijas, atkr savo nepriklausomyb 1918 m. Vasario 16 d. Aktu. Dar kart apsisprend 1941 m. birelio 23 d. sukilusi prie stalinin vergij, 19441954 m. partizaniniame kare paaukojusi bent 50 tkstani vyr ir moter. Neirint savj diplomat trukdymo, Lietuva savo ryt bti laisva ir nepriklausoma ireik imtatkstantiniuose mitinguose 19871990 m., 1989 m. surinkusi 1650 tkst. para, reikalaujant ivesti okupacin kariuomen. Tad koks dar apsisprendimas reikalingas ms Lietuvai?!15 Tarp labiausiai entuziastingai sutikusi 1990 m. kovo 11-j Lietuvos Nepriklausomybs atstatymo akto paskelbim buvo LLL.
NENUGALTOJI LIETUVA: [ANTISOVIETINIS POGRINDIS. KALBA DOKUMENTAI. SUDARYTOJAS ALGIMANTAS LIEKIS]. VILNIUS. 1993, T. 1, P. 6475.
15
Laisvs auklys, 1990, Nr. 20(25), p. 57.
26

(I PASIPRIEINIMO OKUPACIJOMS APVALGOS SUNKUS KELIAS LAISVN)
DR. ALGIMANTAS LIEKIS
Gili vag laikotarpiu iki atgimimo ivar Lietuvos laisvs lyga, turjusi tiksl atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb. LLL steigiamoji deklaracija paskelbta 1978 m. birelio 14 d. pogrindinje spaudoje. LLL krimo iniciatorius A.Terleckas, aktyvs dalyviai buvo R.Ragaiis, A.Ragaiien, E.Terleckien, J.Volungeviius, A.Statkeviius, J.Sasnauskas, V.Boguis, A.Tukus, J.Pratuseviius, A.Grigas, L.Sasnauskait, G.akalien, P.Peelinas ir daugelis kit. Nuo 1976 m. LLL leido pogrindin laikrat Laisvs auklys, o nuo 1979 m. urnal Vytis. LLL pasiymjo radikalumu ir drsa. Platinamuose lapeliuose, leidiniuose ji kl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs idjas, smerk susitaiklikum, viena pirmj vieai paskelb slaptuosius TSRSVokietijos 1939 m. protokolus. Artjant HitlerioStalino sandrio 40-meiui, LLL 1979 m. nusiunt pareikim JTO XXIV Generalins Asambljos sesijai. Prie pareikimo pridjo kelet egzempliori Moralinio ultimatumo SSSR vyriausybei (80 p.), parayt gyd. Algirdo Statkeviiaus. Iverst rus kalb t dokument kopijas pasiunt ir Kremli (rugpjio 3 d.). Ultimatume, remiantis istorijos faktais, stalinin TSRS lyginama su hitlerine Vokietija, parodomi miliniki nuostoliai, kuriuos patyr lietuvi tauta sovietins okupacijos metais. Jame raoma: Visoms lietuvi tautos patriotinms jgoms atstovaujanti LIETUVOS LAISVS LYGA, siekianti atstatyti Lietuvos valstybin nepriklausomyb ir lietuvi tautos suverenum, kurie StalinoHitlerio slapto susitarimo pagrindu 1940 m. birelio 15 d. buvo likviduoti, iuo savo Moraliniu ultimatumu kreipiasi TSRS KP CK Politin biur, TSRS Aukiausij Taryb bei TSRS Ministr Taryb ir pareikia: Iki Antrojo pasaulinio karo laisv ir nepriklausom Europos valstybi tarpe buvo ir trys Pabaltijo valstybs, Taut Sjungos nars Lietuva, Latvija ir Estija. Mint Pabaltijo taut suverenum bei valstybin nepriklausomyb 1940 metais panaikino Taryb Sjunga, klastingu prievartiniu bdu prijungdama ias valstybes prie bolevikins Rusijos imperijos. is agresyvus aktas buvo bolevikins Rusijos ir hitlerins Vokietijos labai slapto suokalbio pasekm, suokalbio, rodanio, kad abi ios imperialistins valstybs stengsi i anksto pasidalinti bei pavergti kaimynines alis ir tuo kurti nauj Europ. TSRS agresija Pabaltijo valstybi atvilgiu, jos bendravimas su hitlerine Vokietija, rengiant Antrj pasaulin kar, rodo, kad abi ios valstybs vadovavosi vienoda imperialistine ideologija, kuri galima pavadinti nacistine. itokia ideologija buvo bdinga ne tik vokiei nacionalistams, tiksliau nacionalsocialistams, bet ir rus bolevikams. Panaia grobuonika ideologija kaimynini taut 27
atvilgiu vadovavosi taip pat carin Rusija ir kaizerin Vokietija praeityje bei visos kitos neeiliniu agresyvumu pasiyminios imperialistins pasaulio valstybs, pradedant gilia senove ir baigiant naujaisiais amiais. Nacizmas tai ypatingai piktybika ovinistin pasiutlig. Tai labiausiai monikumui prietaraujanti beveik vis imperialist, taip pat ir daugumos totalitarist fundamentalioji ideologija, kuri visados yra dangstoma kita, dekoratyvin vaidmen atliekania ideologija, kartais net religine (kryiuoiai). Rusikiesiems lenininio-stalininio tipo imperialistams tokia dekoratyvine ideologija tarnavo ir tarnauja marksizmas-leninizmas. Vokikieji hitlerinio tipo imperialistai buvo maiau klastingi, nesinaudojo jokios dekoratyvins ideologijos paslaugomis ir veik daugiau atvirai. () Taryb Sjunga dabartiniu metu yra beveik vienintel stambi kolonialistin imperija pasaulyje, per imt taut laikanti politinio, ekonominio, kultrinio bei nacionalinio pavergimo slygomis. Tas tautas inaudodama, ji kuria savo ekonomin-karin gali bei aikiai neigiam vert turini kultr. () Mes, lietuviai, puikiai suprantame, kad iuo metu, turdami reikal su jumis, turime reikal su ypatingai ukietjusiais ir negirdtai liais, begdikais ir negailestingais vergvaldiais, su nusistebjim kelianiais numogintos dvasios monmis, kurie paios juodiausios vergijos nesidrovi vadinti laisve, kurie nuolatin vie ir slapt kar su savo pavergtaisiais bei numatytais pavergti milijardais vadina taika, kurie vis didesn moni numonjim vadina progresu. Mums aiku, kodl js visados buvote itikimi tik fundamentaliajai rusikj imperialist ideologijai nacizmui ir kodl niekados nebuvote itikimi tarptautiniams susitarimams ir sipareigojimams. Js atkaklus nenoras beslygikai utikrinti dabartins Taryb Sjungos teritorijoje esanioms tautoms ir monms j pagrindines teises tikinamiausiai rodo, kaip toli jums yra net iki minimalaus isiaukljimo, iki monikumo, iki paties elementariausio kultringumo, kaip toli js esate atsilik netgi nuo monikumo savybmis turtingo diungli laukinio. Mes puikiai suprantame, kad js iuo metu esate stiprs tik taut ir moni pagrindinms teisms likviduoti skirta fizine jga, karine galia. Daugiau niekuo. Prievartos bdu laikydami daug taut savo vergijoje ir stengdamiesi j traukti dar daugiau kol kas esani laisv taut, js norom nenorom esate priversti klastoti istorij, nesilaikyti Helsinkyje prisiimt sipareigojim ir tsti raudonojo nacizmo praktik. Tuo keliu einant, jums niekados neisiversti be plai apimt turinio Gulago salyno, be spec. beprotnami politiniams kaliniams. Js ideologinis bei politinis aklumas, monikumo reikalavim nepaisymas ir toliau visai dsningai gimdys kas metai milijoninius js konclageri kontingentus. Mes suprantame, kad jums bti antimonikiems iuo metu yra daug lengviau, negu bti monikiems. Bet kol dar nra per vlu, mes kvieiame jus pasukti monikumu pagrst keli, labiausiai garbing keli. Pasinaudokite ia proga. Pasekite imintingumo io imtmeio viduryje nebijojusiais ir mokjusiais pademonstruoti anglais, sugebjusiais be kraujo praliejimo likviduoti savo gigantik 28
imperij, visas kolonijines valdas. Atsisakykite klastos ir melo taktikos, viso pasaulio taut pavergimo strategijos, udarumo ir brutalios fizins jgos, kaip pagrindinio metodo visuomeninms problemoms sprsti. Grindami pavergtiesiems j teises, js patys tursite galimyb i civilizuoto laukinikumo perkopti monikum ir tapti kultringais, pagarbos vertais monmis. Laikas kiekvienam numogjusiam rusui (o toki didel daugyb) tapti normaliu mogumi, sugebaniu pripainti visiems monms, visoms tautoms laisvo, savarankiko gyvenimo teis. Didiosios tautos, sak M.Gorkis, gyvenimo meno turi mokytis i maj taut. Mes manome, jog tai labai verti dmesio odiai. Ypatingai jums rusams, paskutiniams vergvaldiams Europos kontinente. Atsiminkite, kad ateitis neskirs po saule vietos tiems, kurie mogikame kne ir toliau neios antimogik dvasi! Mes nesergame nacizmo liga ir neturime grobikik tiksl bei sieki. Todl ir jums beslygikai pripastame visus monikumui neprietaraujanius poreikius. Ir i js reikalaujame tiktai to paties. Nieko daugiau ir nieko maiau. Prajus 60 met po Lietuvos Nepriklausomybs atstatymo ir 38 metams nuo jos praradimo, mes kartojame Lietuvos usienio reikal ministro prof. A.Voldemaro, suaudyto Maskvos kaljime, odius: Nepriklausomyb privalo bti pripainta i anksto. Ji yra pagrindin tautos teis ir neprivalo bti diskusij objektas. Paiu nuoirdiausiu bdu mes kvieiame jus padaryti tai dabar, kai yra paskelbti kovos metai prie rasizm, aparteid bei kolonializm. Mes Lietuvoje nortume kiekvien rus matyti kaip ger kaimyn, kultring, nuo nacistini sieki isilaisvinus mog, bet ne neapykantos usitarnavus okupant pavergj. Todl baikite kaupti udymo priemones, stenkits kas dien tapti monikesni patys ir dkite pastangas, kad monikesni tapt kiti. Prisidkite prie ms akcijos ir pamatysite, kad pikt, klasting ir gding vergijos bei kar pasaul galima paversti garbingos laisvs pasauliu, taikos pasauliu. Susitaikyti su vergo padtimi, su rusikj nacist nebaudiamu plikavimu lietuvi tautos namuose mes nesiruoiame. Realizuodami StalinoHitlerio verg prekybos suokalb, js nepriklausomos Lietuvos vyriausybei davte devynias valandas laiko apsigalvojimui. Nepriklausomos Lietuvos atstatymo klausimui apsvarstyti mes duodame jums devyniasdeimt valand, pradedant 1979 m. rugpjio 3 d. 24 val. ir baigiant 1979 m. rugpjio 7 d. 18 val. Mes iandien pateikiame vien Moralin ultimatum (). Taiau su kiekviena diena laiko vis maja. Apsisprskite! Argi nieko nepamoko js buvusio sjungininko Hitlerio likimas?! Jei per t laikotarp js Pravdoje ir vis respublik centrinje spaudoje vieai paskelbsite StalinoHitlerio slapto suokalbio visus dokumentus, pasiraytus Molotovo ir Ribentropo, jei vieai atsipraysite visas tautas, kurioms padarte daug sunkiai apskaiiuojam skriaud, jei ikilmingai pasiadsite jas atitaisyti, mes patiksime js nuoirdiu noru tapti garbingais monmis. Patenkinimas ms 29
reikalavim bus enklas, kad atsisakte agresyvi ksl, nacizmo praktikos ir pasukote monikumo gerbimo keli. Po to ms tautos atstovai bus pasiruo vesti taikos derybas. Deryb pagrindas: 1920 met liepos 12 d. Lietuvos ir Taryb Rusijos taikos sutartis. Tuo mes reikalaujame, kad nepriklausoma Lietuva bt atkurta ioje sutartyje pripaintose etnografinse Lietuvos ribose, skaitant ir po karo kolonizuot Maj Lietuv. Prisimindami tos sutarties tekst, reikalaujame, kad Taryb Rusija atsisakyt Lietuv bet koki teritorini, ekonomini, politini pretenzij. ateit mes norime eiti, siekdami grio ir paangos, vis pagrindini teisi visiems monms ir tautoms utikrinimo. Trumpai tariant, pagrindinis lietuvi tautos interesas ir teis yra siekimas bti eimininkais savo namuose, bti savo likimo eimininkais, susigrinti likviduot nepriklausomyb, bti SNO nare ir tvarkyti savo gyvenim pagal Visuotin mogaus Teisi Deklaracij, Helsinkio susitarimus ir kitas auktas humanistines socialinio gyvenimo normas. Atsisakymas vykdyti pateiktus Moraliniame ultimatume reikalavimus dar kart parodys ne tik mums, bet ir visam pasauliui, kad pritariate StalinoHitlerio slapto sandrio vykdymui ir ateityje. Js tuo parodysite, kad TSKP tai vis pirma daugiaamio tradicinio rusikojo nacizmo ideal realizavimo siekianti partija. Reikalaujame nedelsti n vienos dienos, likviduoti vis grandiozin, per 100 taut apmusi kolonijinio engimo sistem! Reikalaujame paleisti i kaljim ir konclageri visus politinius kalinius. Nustokite trukdyti savo vergijoje laikomoms tautoms siekti nepriklausomybs. Nustokite udarinti kaljimus, konclagerius ir spec. beprotnamius tuos, kurie siekia mogaus ir taut teisi, kurie prisideda prie Helsinkyje prisiimt sipareigojim gyvendinimo. () Moralin ultimatum mes raome jums ne vien Lietuvos laisvs lygos vardu, ne vien lietuvi tautos vardu, bet ir latvi bei est taut vardu, vardu viso pasaulio moni, kuriems nieko nra brangesnio u pagrindini teisi turjim, u laisv ir teising taik. Kaip js, marksistai-leninieiai, su mumis kalbjots prie 39 metus, taip mes su jumis dabar kalbame i jgos pozicij. Skirtumas tik tas, kad js rmts fizine, brutalia jga, o mes remiams moraline jga, sveikam kultringumui bdinga jga. iuo poiriu jau dabar mes u jus esame nepalyginamai stipresni. Mes esame stiprs ta vienintele tikrai garbinga mogikja jga, kuri teistai gali egzistuoti pasaulyje, kuriai lemta vis didti, nuolat majant imperializmo dvasins atramos platformai nacizmo jgai. Laikas i moralin jg anksiau ar vliau pavers ir fizine jga. Be to, ms sjungininkai yra visi tie mons, visos tos tautos, kurios nra linkusios iduoti pai brangiausi vertyb pasaulyje monikum. Mes manome, kad sveikai galvoti sugebanti rus tautos dalis pads lietuvi tautai susigrinti visas pagrindines teises, atimtas dl hitlerins Vokietijos ir stalinins Rusijos slapto suokalbio. Mes manome, kad jie prisids siekiant laisvs ir visoms kitoms iki iol verg padtyje tebesanioms tautoms, kad ir kokiame ms planetos kontinente jos iki iol tebevergaut. 30
Todl mes manome, kad tuo atveju, jei Taryb Sjungos vyriausyb nepatenkins ms teist reikalavim, ji pateks totalins izoliacijos aklaviet ir tuo pasiskirs sau lugimo nuosprend. Vis dor pasaulio moni ir taut solidarumas su tais, kurie kovoja prie iuolaikinius vergvaldius dl savo nacionalini ir mogik teisi, gals duoti visa tai, kas teistai priklauso.
Kaunas, 1979 m. rugpjio 3 d. LIETUVOS LAISVS LYGOS TAUTIN TARYBA
Pasaulio demokratai ta paia proga susipaino ir su LLL parengtu Baltijos 3 ali 45 veikj Kreipimusi JTO generalin sekretori Kurt Waldheim, alis, pasiraiusias Atlanto chartij. Kreipimesi reikalauta TSRSVokietijos pakt paskelbti negaliojaniu nuo jo pasiraymo datos, beslygikai ivesti i Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSRS kariuomen, utikrinant toms valstybms laisv. Po kreipimusi pasira 38 lietuviai, t.p. latvi ir est, Maskvos disidentai. () Pirmas vieas LLL organizuotas mitingas vyko 1987 m. rugpjio 23 d. Vilniuje prie A.Mickeviiaus paminklo. Tai buvo pirmas drsus ikis susitaikliams ir valdiai. Gedulo mitinge pasmerkti TSRSVokietijos slaptieji protokolai, pareikalauta atkurti nepriklausom Lietuv, ivesti TSRS kariuomen. Daugelis to mitingo dalyvi susilauk valdios persekiojim, darbovietse partini-komjaunimo organizacij organizuot darbo kolektyv vieo pasmerkimo; nemaa dalyvi tardyti KGB, milicijoje. Po kiekvieno vieo kreipimosi, pareikimo, memorandumo KGB LLL aktyvistus aretuodavo, teisdavo (daniausiai u tariamus kriminalinius nusikaltimus. U juos buvo teisiami A.Terleckas, R.Ragaiis, J.Sasnauskas ir kiti). Bet papildydavo nauji nariai, vietoje suimtj, nuteistj stodavo nauji. Ir LLL, nieko nepaisydama, vis laik vieai reikalavo: Ivesti TSRS okupacin kariuomen ir paskelbti Lietuv nepriklausoma valstybe!
LIETUVI TAUTA: [TSTINIS MOKSLO LEIDINYS LIETUVI TAUTOS RAIDOS IR DABARTIES PROBLEMOMS GVILDENTI. AUTORIUS IR SUDARYTOJAS DR. ALGIMANTAS LIEKIS]. 3 KNYGA. VILNIUS. 1998, P. 7, 1823, 2627, 45. NENUGALTOJI LIETUVA: [ANTISOVIETINIS POGRINDIS. KALBA DOKUMENTAI. SUDARYTOJAS ALGIMANTAS LIEKIS]. VILNIUS. 1993, T. 2, P. 137, 159162.
Leidj pastaba. Pirm kart Lietuvos laisvs lygos Moralinio ultimatumo TSRS vyriausybei itraukos publikuotos pogrindins Auros 1979 m. rugpjio mn. Nr. 17(57) ir Lietuvos laisvs lygos periodinio leidinio Vytis 1979 m. rugpjiorugsjo mn. Nr. 3.
31
LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT LIETUVOS OKUPACIJOS IR ANEKSIJOS TEISINIM

ANTANAS TERLECKAS
1978 m. birelio mn. buvo paskelbta Lietuvos laisvs lygos Deklaracija, kurioje yra tokie odiai: mogaus teisi svoka turt apimti ne vien teis gyventi iapus grot, bet ir sukurti tautin valstyb. Deklaracijos pabaigoje akcentuojamas LLL tikslas Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimas. Per vis savo aktyvaus pasiprieinimo sovietinei okupacijai laik LLL buvo itikima iam tikslui, o jam tapus realybe, atjo metas vertinti LLL veikl naujausioje ms valstybs istorijoje. Danai pastebimos pastangos nutylti ar bent sumenkinti LLL, kit pogrindio rezistencini organizacij kovos u laisv ir ties reikm. Tai nra siningas ir garbingas poiris, bet jis bdingas kai kuriems istoriniuose vykiuose dalyvavusiems politikams. Mindami LLL krimo 25-sias metines ir matydami atskir istorijos tyrintoj (o i tikrj interpretatori) neobjektyv Lietuvos naujausios istorijos vyki ir fakt vertinim, netgi klastojim, LLL krjai sureng konferencij, skirt kuo objektyviau pavelgti antisovietinio pogrindio ir LLL veikl. Taiau i LLL krimo ir veiklos 25-eri met sukakiai skirta konferencija neaprp vis reikming tem, susijusi su Laisvs lygos atliktu darbu. Noriu irykinti, koki viet Lietuvos laisvs lyga um tarp kit takingiausi politini organizacij prajusio imtmeio 9-ajame deimtmetyje. Daugiausia naudojuosi istoriko doc. eslovo Bauos, kit jo koleg ivadomis, pateiktomis kolektyvinje monografijoje Lietuvos suvereniteto atkrimas 19881991 metais (Vilnius, 2000) ir kituose leidiniuose. Taip pat cituoju politikos analitik, stebtoj, visuomens veikj pastabas ir vertinimus. Vis pirma btina atsakyti klausim: kas i tikrj buvo ta vienintel visuomens vadovaujanti politin jga Lietuvos komunist partija, kuri nuo 1989 m. iradingai kaitaliojo savo pavadinimus, taiau niekada nebuvo praradusi savo realios valdios? Tenesieidia iai partijai priklaus asmenys, kuri tarpe buvo ir dor moni, taiau ios organizacijos adresu tenka pasakyti daug jiems nemaloni tiesos odi. Nemaai kritikos tenka skirti ir Lietuvos persitvarkymo sjdio vadovams. Su LPS save tapatino didel tautos dalis. Tuo didesn atsakomyb tenka ios organizacijos vadovybei u tai, kas buvo tikrai ne taip padaryta ir u tai, kas liko nepadaryta, paadta, taiau neitesta, nors tam ir slygos buvo, ir galimybi turta. Pateiksiu LKP ir LPS santyki 19881990 m. analiz ir ireikiu LLL poir i dviej, tuo metu realia valdia ir taka besidalinusi struktr veiksmus. Po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybs akto paskelbimo daugelis Lietuvos komunist (pirmiausia j lyderis Algirdas Mykolas Brazauskas) prabilo apie tai, 32
ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...
kad Lietuvos komunist partija nebuvo kolaborant organizacija, talkininkavusi sovietiniams okupantams, o prieingai sergjo Lietuvos valstybingum, gelbjo taut nuo asimiliacijos. Buvs LKP centro komiteto biuro narys Romualdas Ozolas 2001 m. kovo 10 d. Lietuvos istorijos institute vykusioje konferencijoje pripaino, kad didel nusikaltim atsikurianiai Lietuvai padar valdioje dalyvavusios nekomunistins jgos, kurios po Maskvos puo pralaimjimo 1991 m. rugpjio mn. neudraud LKP. Taiau jis pats 1989 m. gegus mn. Atgimimo redakcijoje Vilniaus vairi institucij partorgus sjdininkus ragino gelbti LKP, kuri patiria gili kriz ir neatsinaujinusi galinti i viso lugti. O kam tai trukdyti? R.Ozolo atsakymas jeigu LKP lugs, nuo jos bus nuimta atsakomyb u 50 met veikl. O i tikrj reikjo vykdyti partijos reabilitavimo technologij. Istorikas .Baua teigia, kad Lietuvos komunist partija, kaip regionin TSKP organizacija, buvo valdaniojo reimo politinis rankis okupuotame krate. Ji niekada nebuvo nei nacionalin organizacija, nei politin partija tikrja to odio reikme. Lietuvos kompartija visada save laik neatskiriama Rusijos ir tarptautinio komunistinio judjimo dalimi. V.Kapsuko ir Z.Angarieio Lietuvoje steigta komunistin organizacija nuo pat atsiradimo turjo srities organizacijos status ir buvo beslygikai pavaldi Rusijos kompartijos vadovybei. () 1940 m. inkorporavus Lietuv TSRS, LKP itisus 50 met veik kaip antinacionalin jga (nepaisant jos nari tautins priklausomybs), buvo vienintel reali tarybins valdios atrama krate (Lietuvos suvereniteto atkrimas 19881991 metais, p. 1415). .Baua cituoja pirmojo bei vienintelio TSRS prezidento M.Gorbaiovo odius, ufiksuotus io atsiminimuose: Lietuvos poligone i esms buvo sprendiamas alies (TSRS A. T.) likimas (Ten pat, p. 25). Mintos monografijos V skyriaus trys autors pripasta: 1988 m. vasar ir ruden didij miting laikotarpiu Sjdio vadov kalbose ir dokumentuose vyravo gana miglotas, pakankamai neutralus ir nepavojingas suvereniteto reikalavimas. () Jau Sjdio priesakuose XIX partins konferencijos delegatams buvo reikalaujama atkurti sjungini respublik ekonomin ir politin suverenitet leninins Taryb Sjungos sampratos pagrindu. () Stiprus centras reform, naujos sjungins sutarties, suvereniteto retorika dangst savo tikruosius vieningos valstybs sustiprinimo ir atnaujinimo tikslus. () Lietuvoje tuo metu nepriklausomybs reikalavim vieai kl tik LLL, kuri () sutapatino j su tarybins kariuomens visiku ivedimu. () Sjdiui tokia bekompromisin pozicija buvo nepriimtina (Ten pat, p. 173174). .Baua taip apibdina kolaborantin LKP: LKP niekada nevykd savarankikos politikos, nebuvo tikra valdanioji partija Jos organizacin administracin bei ideologin veikla () tebuvo TSKP politikos princip ir nuostat retransliavimas Lietuv ir beslygikas gyvendinimas vietoje. () Ji iugd okupaciniam reimui partin nomenklatr ir biurokratij, gausius tarybins administracijos kadrus. Prisitaiklikumas ir oportunizmas buvo bdingas dau33
gumai komunist, retai kada perengiani paklusnumo ir lojalumo tarybiniam reimui ribas (Ten pat, p. 202). Autorius valgiai pastebi, kuo LKP narius ilgainiui pavert paklusnumas sovietiniams okupantams: Nacionalkomunistai dl savo ilgalaikio konformistinio nusistatymo tarybinio reimo atvilgiu nebuvo nuosekls Lietuvos nepriklausomybs alininkai (), pritarim Lietuvos nepriklausomybei jie ireik daugiausia odiais, menkai suvokdami realius tautos siekius, tikrj isivadavimo nuo komunistins priespaudos perspektyv. () Komunistai rm tautin judjim dl nepriklausomybs tiek, kiek tai neprietaravo j pai politiniams siekiams, socialiniams interesams. () Jiems visikai pakako formalios politins Lietuvos nepriklausomybs, ireiktos () nuosavais pareignais, nacionaline valstybine atributika. Komunistai nebuvo suinteresuoti radikaliomis politikos, kio, socialinmis reformomis (Ten pat, p. 227). Nemanoma nesutikti su .Baua, payminiu, kad nemaai savarankikos LKP nari Lietuvos ateit siejo su atsinaujinusia TSRS. Kita dalis komunist apskritai nebuvo apsisprend Lietuvos nepriklausomybs klausimu arba link susitaikyti su bet kuria Lietuvos valstybingumo ir jos santyki su buvusia imperija forma. () Komunistin reform samprata apm eksperimentus ir pertvarkymus, nepaeidianius centralizuoto valdymo, valstybins nuosavybs ir iais principais pagrstos kio sistemos (Ten pat, p. 227). Per vis sovietin okupacij tik pavieniai eiliniai Lietuvos komunistai mgino prieintis svetimj pastangoms fizikai ir dvasikai sunaikinti lietuvi taut. LKP(b) vadovyb ne tik nesim joki atsakomj priemoni tautos rusifikavimui sustabdyti, taiau, prieingai pabrtinai ir perdtai uoliai tarnavo okupant imperialistiniams tikslams gyvendinti. Nebuvo jie kitokie ir vadinamajam persitvarkymui sibgjus. fakt patvirtina buvusio komunisto teisininko Narcizo Rasimaviiaus paliudijimas, jog LKP CK plenume 1988 m. vasario 21 d. sekretorius A.Brazauskas siekius atkurti Lietuvos valstybin nepriklausomyb pavadino avantira. Lietuvos nepriklausomybei prieikos Jedinstvos atstovai 1989 m. rugpjio 27 d. kreipsi visas aukiausias TSRS institucijas laiku, kuriame ra: Tikru kvietimu Lietuvai istoti i TSRS sudties ir Taryb valdiai demontuoti virto para rinkimas vadinamai okupacinei kariuomenei i Lietuvos ivesti (i para rinkimo akcij pradjo LLL A. T.). () Komunist partijos aktyvist grup i vairi socializmo pozicijas uimani visuomenini-politini jg, judjim ir formuoi atstovai .m. rugpjio 18 d. sudar Komitet Taryb valdiai Lietuvoje ginti (A.Liekis, LKP agonijos kronika, t. 1, Vilnius, 1996, p. 242245). Minimo komiteto veiklos kakodl nevertino ir nepasmerk nei LKP, nei Lietuvos persitvarkymo sjdio vadovybs. Istorikas humanitarini moksl daktaras Arvydas Anuauskas teigia: Radikali komunistini ar tiesiog antilietuvik grupuoi (Jedinstvo ir kt.) palaikymas virto vienu i kovos su tautiniu sjdiu metod (A.Anuauskas, KGB ir lietuvi visuomen, Darbai ir dienos, Kaunas, 2000, Nr. 21, p. 280). 34
LKP lyderiai visikai nesiek tikros nepriklausomybs Lietuvai, o tik laisvesni rank sau patiems centro atvilgiu, todl jie ir nori, kad ms alyje likt TSRS kareivins ir j galinga ginkluot (tarkim, sutari pagrindu), kad i esms tiek mieste, tiek kaime ilikt buvusi tvarka, kad bt isaugoti savo vietose tie patys valdininkai, tie patys prokurorai, teisjai, represins struktros, tie patys soviet pareignai ir idresiruoti mokytojai, profesoriai, rektoriai ir akademikai, tie patys i valdios delno pamaitinami ms poetai, raytojai, urnalistai (N.Rasimaviius, TSKP Lietuvoje perorganizavimas Lietuvos komunist partij ir jo pasekms, Klaipda, 2000, p. 14). N.Rasimaviius painojo nemaai ano meto partijos nari inteligent, jam yra tek artimai su jais bendrauti. I tos painties buvs komunistas padars lidn ivad: Kai kuriuos j Lietuvos nepriklausomyb baugino net ne todl, kad ne kart buvo palovin okupant, bet todl, kad jai atjus, skirtingai nei Rusijos raytojai, neturs ko itraukti i staliaus: juk nepriklausomyb buvo seniai palaidoj ne tik savo kriniuose, bet ir irdyse. Prisiminkim kad ir Justino Marcinkeviiaus talentingas istorines dramas: juk tai i esms rauda graudi, taigi rauda dl uvusios Lietuvos. Taiau be jokios vilties jai prisikelti i numirusij (Ten pat). Tuo metu TSKP ir KGB tebevykd totalin visuomens kontrol ir jokie esminiai kadr politikos klausimai nebuvo sprendiami be i represini organizacij pritarimo. Btent i jg statytinis buvo A.Brazauskas. Istorikas, buvs Moksl Akademijos istorijos instituto partins organizacijos sekretorius Algimantas Liekis tvirtina: LKP CK vis laik dirbo ranka rankon su KGB ir kitais represij vykdytojais (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 121). A.Brazauskas n karto nepasisak u Lietuvos nepriklausomyb. Visa jo politin veikla aktyvios pastangos isaugoti Lietuv Rusijos imperijos sudtyje. Tai patvirtina jo oficialios kalbos, interviu, pasisakymai: savarankikos Lietuvos valstybs idj a iriu neigiamai. A manau, kad tai nerealu (Argumenty i fakty, 1989, Nr. 47). LPS nariai, remdami Respublikos istojimo i TSRS idj, kuri aktyviai propaguoja antisocialistin Lietuvos laisvs lyga (), stumia Lietuv prat. () Pagrindin idja, kuri gali ir turi suvienyti komunistus, visus geros valios mones, Lietuvos suverenitetas TSRS sudtyje. Pirmiausia ekonominio savarankikumo koncepcijos gyvendinimas (A.Brazausko kalba LKP CK XVII plenume, Tiesa, 1989, vasario 22). Teorinis Taryb valdios demontavimas dabartinmis slygomis didiausias pavojus. Komunistai, visi smoningi mons turi kaip galima aktyviau tam prieintis (Ten pat). Respublikos vystymas turi bti siejamas tik su TSRS. () LKP toliau turi veikti TSKP sudtyje (Ten pat). Kuriame socializm TSRS sudtyje. Jokio kito kelio nra ir negali bti. () Kratutiniai lozungai istoti i Taryb Sjungos, paskelbti nepriklausom Lietuv mums nepriimtini (Tiesa, 1989, kovo 3). 35
Pasiklauss toki LTSR vadovo kalb, LTSR Raytoj sjungos partins organizacijos sekretorius Romas Gudaitis konstatavo: Katastrofikai smunka partijos autoritetas. () Rinkimuose () laukia aikus pralaimjimas. Triukinantis (Gimtasis kratas, 1989, Nr. 7). Dar keli A.Brazausko itikimybs sovietinei imperijai rodymai: Kai kurie asmenys atkakliai pera mums Lietuvos Respublikos atkrimo idj. Esame sitikin, jog nemanoma nutraukti penki deimtmei Taryb Lietuvos istorins raidos. Pagaliau nra ir pakankamai pagrst argument, kad tai daryti btina (odis Lietuvos komunistams, Komunistas, 1989, Nr. 9). Lietuvos vieta Taryb Sjungos sudtyje, sjungini respublik naujoje federacijoje. () Labai aktualus klausimas Lietuvos komunist partijos autonomija. () Joje mes velgiame vienintel keli atriboti iuolaikin LKP nuo kadaise padaryt klaid, leninini princip paeidim, padidinti partijos autoritet visuomenje (Tiesa, 1989, rugsjo 1). iia A.Brazauskas LKP nusikaltimus lietuvi tautai ir monikumui smoningai velniai vadina klaidomis. I tikrj vienas svarbiausi LKP atsiskyrimo (autonomijos) akstin noras paslpti tuos nusikaltimus, ivengti istorins ir teisins atsakomybs u lietuvi tautai padaryt neatitaisom al bendrininkaujant su VKP(b), TSKP, vykdant Lietuvos gyventoj genocid. Dl ios prieasties danai kaitaliotas pradinis Lietuvos kompartijos pavadinimas. Nesutikdama su tokiu jos nusikalstamos veiklos vertinimu, Lietuvos demokratin darbo partija (buvusi LKP) gindamasi perjo puolim ir buvo padavusi LLL u meit teism. Bsimasis Lietuvos Respublikos prezidentas A.Brazauskas mat toki Lietuvos ateit: Nra ir negali bti izoliuot, absoliuiai nepriklausom valstybi ir taut. () Kiekviena valstyb ir nacija tiek suvereni (), kiek ji savarankikai atsisako savo teisi visos sjungos tiksl labui. () To siekia ir Lietuvos TSR i TSRS (Tiesa, 1989, rugsjo 17). Apie kok istojim galima kalbti, jeigu Respublikos pramon beveik 100 procent apsirpina Sjungos metalu, nafta, dujomis, medvilne, vilna ir chemikalais (Ten pat). Mes esame slenkstis ant didelio kelio. Per j eng ir engs daugelis. Todl reikia labai gerai pagalvoti, ar vyti lauk okupacin kariuomen, ar gerai su ja sugyventi. Juk tarybin armija gyventi mums netrukdo. () Atsakykite man paprast klausim o kas gi gins Lietuv? (Lietuvos rytas, 1990, sausio 25). O kaip kitaip? Juk pulkininkas A.Brazauskas buvo Lietuvoje dislokuotos okupacins kariuomens ir Pabaltijo karins apygardos karini taryb narys (V.Genys, Paskutinysis Lietuvos kvislingas, Valstiei laikratis, 2000, rugsjo 19, Nr. 75). Ateityje Lietuvos Respublika pirmiausia turs gerai sugyventi su kaimynais. Kain ar tai pavyks, jei kelsime bals prie tarybin armij (Lietuvos rytas, 1990, sausio 25). 36
is mogus Lietuv gsdino, kad jos laukia sunks padariniai, jeigu ji atsiskirs nuo TSRS. Anot jo, Lietuvai teks mokti TSRS usienio skolos dal, Baltarusija pareik teritorini pretenzij. Po karo nra oficiali dokument, kuriais Klaipda ir Klaipdos kratas prijungtas prie Lietuvos teritorijos (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 272). Viena didiausi naujausios Lietuvos istorijos dezinformacij tvirtinimas, kad A.Brazausk TSKP vadovyb paskyr LKP CK pirmuoju sekretoriumi LPS vadovybei praant ar net reikalaujant. TSKP vadovybs sakymu Vilniaus Gedimino aiktje 1988 m. rugsjo 28 d. vykus LLL miting jga ivaik vidaus kariuomens ir specialiosios paskirties sukarinti milicijos daliniai. Kalt u i Kremliuje suplanuot politin provokacij buvo suversta tuometiniam LKP CK pirmajam sekretoriui R.Songailai, kurio politinis nelankstumas, komunistinis tiesmukikumas, nesugebjimas adekvaiai orientuotis pakitusioje visuomeninje situacijoje akivaizdiai trukd TSKP ilgalaikiams strateginiams tikslams Lietuvoje. TSKP pavedimams efektyviai gyvendinti reikjo komunikabilaus, ivaizdaus naujo tipo lyderio, u kur balsuot jo gerais ketinimais tikintos ir manipuliuojamos piliei minios. Tokio lyderio bruous turjo A.Brazauskas. Kaunietis Arnas Nesavas viename straipsnyje analizuoja KGB tak politinms permainoms Lietuvoje: iandien jau maai kas ginijasi, kad KGB buvo sudtin valdios dalis, kuri turjo visas galimybes pasirinkti sau protingus mones, dal kuri, sugebjusi rodyti, jog jie gali bti fanatikai, sitraukdavo savo irinktj tarp. Ir taip pat maai kas ginytsi, kad buvusios CK nomenklatros (trest valdytojai, prokurorai, teisjai, rajon valdia, ministrai, o k jau kalbti apie CK sekretorius) personalijos i anksto buvo derinamos KGB. () Ar KGB savo dmesiu galjo apeiti Lietuvos TSR mokslininkus, Moksl Akademij, kultros tarnautojus, sporto organizatorius, diplomatus, nusipelniusius raytojus ir vadovaujanius urnalistus, jei net kunig skirstymas po parapijas buvo j inioje? Ar galima patikti, kad turdamas tok bendradarbi ir bendramini br KGB nebt vyki prognozavs? Geriausias bdas paaukoti kai kuriuos labiausiai nepopuliarius, kaip R.Songaila, N.Mitkinas, R.Rimaitis, P.Staknas, savuosius palikti, kad bt galima isaugoti valdios perimamum. () Tuo metu, kai politiniai kaliniai dar sdjo kaljimuose, kai N.Sadnait () sdjo nam arete, birelio pradioje vieai susirinko grup moni (be KGB inios?) kurti Lietuvos persitvarkymo sjdio. Iniciatoriai inomi Lietuvos mons nusipeln raytojai, istorikai, urnalistai, akademikai, profesra, kultros formuotojai ir prokuratr darbuotojai, t.y. tie, kuriuos toms pareigoms jau buvo palaimins KGB. () A leidiu sau paklausti likusi gyv politini kalini, sukilli, partizan, prievartini emigrant, tremtini ir j uvusi ar mirusi likimo draug vaik ar js manot, kad Lietuvoje pasikeit valdia? (A.Nesavas, inau, bsiu puolamas, Kauno inios, 1990, rugsjo 8). Ikalbingas ir daug k paaikinantis faktas: LPS niciatyvin grup net dl priedangos netrauktas nei vienas rezis37
tentas, kalintas sovietiniuose lageriuose u reikalavim Lietuvai laisvs ir nepriklausomybs. Konservatori partijos Tvyns sjungos ini 2000 m. 2-ajame numeryje urnalistas Dalius Stancikas straipsnyje Pamirti demonai vienu LPS neakivaizdini krj laiko Lietuvos partizan krauju susitepus ekist J.Slavin. Pasak autoriaus, J.Slavinas Soviet Sjungos KGB ef Jurij Andropov dar gerokai iki perestrojkos oficialios pradios tikino, jog norint igelbti Rusijos imperij btina daug k skubiai pakeisti, kad viskas likt kaip anksiau. KGB parengtame imperijos reformavimo perestrojkos teorijos ir praktikos scenarijuje numatytas vienas svarbiausi udavini gerai suplanuotas ir kontroliuojamas politinis bei ekonominis chaosas, turs peraugti laukin kapitalizm. Ar ios KGB idjos nebuvo bent i dalies skmingai diegtos Lietuvoje? Vakaruose gyvenantis Rusijos disidentas, buvs politinis kalinys Vladimiras Bukovskis Ogonioko urnalui duotame interviu kalbjo: Atunt deimtmet ispausdinta Vakarus pabgusio ekisto Golicyno knygel. Joje raoma, kaip grius Berlyno siena, kaip leis susivienyti Vokietijai, kaip Lenkijoje bus leista organizuoti apskritj stal odiu, visas usienio politikos scenarijus. Knygel baigiasi lenininiu nepu ir bandymu atgaivinti socializm. inoma, jie praov. Visi tironai reformatoriai daro vien ir t pai klaid: pervertina savo valdios jg ir nevertina liaudies neapykantos. () Jie blogai pasta savo liaud ir nesigilina istorij. () Niekas nelauk tokio nacionalini jausm sprogimo (Ogoniok, 1991, balandis, Nr. 18). Monografijoje Lietuvos suvereniteto atkrimas 19881991 metais aptinkame toki mint: Lietuvos persitvarkymo sjdis, tarsi perms estafet i LKP, stengsi tobulinti socialistin santvark okupuotame krate (p. 152). Akademikas Antanas Buraas taip aprao LPS krimo tikrov: Prie gerus metus TSKP CK nutar stiprinti idjin darb tarybiniame Pabaltijyje. Ir tai vaisinga veikla dav brandi vaisi Estijos liaudies front, Lietuvos ir Latvijos demokratinio persitvarkymo sjdius (A.Buraas, Idjinis atgimimas ir ms udaviniai, Sjdio inios, 1988, rugpjio 18, Nr. 18). Dalis LKP CK nomenklatrinink Sjd laik vos ne savo kdikiu, pagalbininku, tad beveik visai nesivarydami leido jo lyderiams naudotis televizija, radiju, i dalies ir spauda, nebuvo daroma klii monms ir organizacijoms pervesti pinig Sjdio sskaitas. Vilniaus sjdio 1990 m. 7-ajame numeryje publikuotas grups sjdinink laikas. tai jo itrauka: Kremlius ir lietuvikieji jo talkininkai, suvokdami tautinio atgimimo neivengiamum, stengsi sukurti jam gorbaiovins perestrojkos rmus telpani alternatyv. Todl Sjdis nuo pat savo sikrimo pradios buvo ir iandien tebra kontroliuojamas organizacijos viduje esani kompartijos nari ir rmj, siekiani lietuvi atgimim nukreipti Kremliui pageidautina linkme. Todl Sjdis ne tik netapo rimta opozicija partinei valdininkijai, prieingai A.Brazausko vadovaujama LKP tam tikro populiarumo tautoje gijo 38
btent Sjdio padedama. Tuo tarpu mons, vis savo smoning gyvenim pavent kovai prie sovietin okupacij, paiais sunkiausiais Lietuvai metais nj kompromisus su sine, danai bdavo politikai izoliuojami. .Baua pastebi: kalbdami apie vliau isirutuliojusio Lietuvos persitvarkymo sjdio vaidmen, niekaip negalime pamirti, kad paskutinioji rezistencin ir pirmoji tautinio atgimimo organizacija Lietuvos laisvs lyga atvr keli naujajam judjimui: 1) memorandumais, pareikimais, peticijomis formuodama isivadavimo i okupacijos ir valstybingumo tstinumo koncepcij; 2) vieais veiksmais ir atvira konfrontacija su reimu plsdama kritiko mstymo ir legalaus veikimo zonas. () LLL, pirmoji veikusi legalios veiklos rib, atvr keli pakankamai atsargiam ir nuosaikiam inteligentijos laviravimui. () Nepriklausomybs sieki nuolatinis kartojimas LLL buvo kasdienyb. Sjdiui iki ios sampratos dar reikjo veikti netrump atstum (.Baua, Valstybingumo atkrimo vizija Sjdio dokumentuose, Lietuvos Sjdis ir valstybs ideal gyvendinimas, Vilnius, 1998, p. 270271). Cituot valg autorius mintame tekste tvirtina: Sjdis aikiai apibr politins autonomijos TSRS sudtyje reikalavim Sjdio steigiamajame suvaiavime () A.Terlecko, J.Okso kalbose buvo keliami () teisingi radikals reikalavimai, neturintys nieko bendro su kompromisine Sjdio programa. () A.Terleckas patvirtino LLL pozicij, jog Lietuva nesusitaik su Hitlerio ir Stalino primesta vergija ir reikalauja paskelbti MolotovoRibentropo pakt neturint teisins galios, ivesti okupacin kariuomen bei leisti lietuvi tautai paiai sprsti savo likim. J.Oksas pateik trump, taiau istoriniais faktais pagrst sovietins agresijos prie Lietuv panoram Suvaiavimo rengjai ir prezidiumas () vl visk pakreip pertvarkai lojalaus elgesio rmus. Taigi didiajame Sjdio forume kompromisin autonomijos idja, kaktomua susidrusi su Nepriklausomybs reikalavimu, vent pergal. Ko gero, tai buvo Pyro pergal (Ten pat, p. 274275). LPS savo politin neprincipingum, net savotik negali neretai stengsi kompensuoti ikilminga, danai patetika ar tiesiog neskoningai pompastika savo veiksm ir kalb reisra. Minioms tai dar stipr spd. Dar kelios citatos. Atvirus ir drsius Kauno sjdinink radikal pasisakymus, taip pat A.Terlecko kalb delegatai sutiko su baime, pasimet, taiau dalis moni jiems nuoirdiai plojo, skandavo pritarimo kius. Skirtingai nuo j, Sjdio iniciatyvins grups nariai sutriko jiems atrod, kad perengta legalumo riba ir mestas nereikalingas provokuojantis ikis Maskvai. () Be abejo, mintys apie tikrj Lietuvos suverenitet absoliuiai sjdinink daugumai buvo per ankstyvos ir per drsios, todl atmestos nesvarstant ir neatsispindjo suvaiavimo nutarimuose. () Sjdis visuomens demokratizavim sivaizdavo panaiai kaip komunist partija, pabrdama pertvarkos laik k Visa valdia taryboms! (Lietuvos suvereniteto atkrimas 19881991 metais, p. 154155). 39
Jau mintame Vilniaus sjdio numeryje R.Sabaliauskait ra: Mes inome tik be komunist Lietuva bus laisva, tik igujus bolevikinio mstymo liekanas galima demokratija. Jokie ekuoliai, prunskiens ir brazauskai neatne mums nepriklausomybs ant sidabrinio padklo. Jeigu komunistai mus ir toliau minkys kaip tel, ant padkliuko atsidurs pati Lietuva ir, papuota usienietikais garnyrais, pateks ventin Kremliaus ul stal. LPS vadovybs narys Virgilijus epaitis konstatavo, kad LPS savo veikla i esms vykd TSKP politik: riba tarp Komunist partijos ir Sjdio buvo neryki Net ir atrs nesutarimai su LKP, rengiant akcij prie Ignalinos AE ar protestuojant prie LLL mitingo ivaikym rugsjo 28 dien Vilniuje, dar nepavert Sjdio atskiru nuo kompartijos politikos veiksniu. Pakeitus LKP vadovyb ir A.Brazauskui tapus pirmuoju sekretoriumi, Sjdis () buvo beveik susiliejs su Komunist partija. () Dauguma Seimo tarybos nari sitikino, kad nra blog ir ger LKP sekretori, o yra tik TSKP politika, kuri blogiau ar prasiau pritaiko Maskvos vietininkai Vilniuje (V.epaitis, Sjdis ir LKP, Lietuvos Sjdis ir valstybs ideal gyvendinimas, p. 69). Vienas LKP vadov Vladimiras Beriozovas tvirtino: Atsinaujinusi savarankika Lietuvos Komunist partija tai ne tik natrali realaus, imintingojo Sjdio sparno sjunginink, bet ir, galima sakyti, jo dalis (Tiesa, 1990, vasario 27). LPS ir LKP susiliejim skatino politin realyb: abiej organizacij vadovybi didel dalis priklaus raudonajai buruazijai ir sovietinei nomenklatrai. Ilg laik KGB archyvus tyrinjusios istoriks Nijols Gakaits-emaitiens tvirtinimu, visa sovietin nomenklatra iaugo i paprast nip. Taigi socialins aknys gana panaios. Dar kelios istoriko .Bauos ivados: Sjdio iniciatyvin grup ir jai prijauianius mones subr ne Laisvs ir Nepriklausomybs idealai, o atsivrusios pozityvios visuomenins veiklos ir individualios saviraikos galimybs. Skirtingai nuo disident ir kratutini patriotini nuostat moni, ne kart patyrusi represini organ prievart anta, gsdinimus, bausmes, opozicikai mstanti, taiau atvirai antikomunistini pair nedemonstruojanti inteligentija naudojosi tam tikra krybini organizacij, draugij priedanga, ne vienu atveju partiniu bilietu, o apskritai kalbant, lojalaus santvarkai mokslininko, menininko imunitetu. () Sjdis tuo laikotarpiu buvo kur kas ariau gorbaiovins pertvarkos nubrt rm negu realius tautos lkesius ireikiani disident pair. Tuo tarpu LLL nariai be diplomatini vingrybi ir apskaiiavim daugiau intuityviai negu protu pajuto lemiam permain slinkt ir n u k nenorjo taikstytis su racionalia, taiau apsidraudlika Sjdio intelektual pozicija. () Sjdis () modeliavo labai atsargi taktik, kurios negaltume pavadinti netgi atvira opozicija LKP (.Baua, Valstybingumo atkrimo vizija Sjdio dokumentuose, Lietuvos Sjdis ir valstybs ideal gyvendinimas, p. 271273). Tuo metu visuomen dmiai stebjo LLL radikalius veiksmus ir valdios reakcijas juos, o Sjdio vadovai i dalies pagal rykjanias legalumo-nelegalumo ribas mode40
liavo savo ingsnius priek (Lietuvos suvereniteto atkrimas 19881991 metais, p. 140). Abiej politini organizacij (LPS ir LLL) poirio Lietuvos ateit takoskyr nulm ne tik politins pairos, bet ir moralins nuostatos, skirtinga gyvenimo patirtis, aplinka, kurioje brendo bsimieji LLL ir LPS nariai. LLL nariai idealistai, kurie vadovavosi ne alta galva, niekur nevedaniais sausais akademiniais ivediojimais, o kilniais (racionali apsidraudli poiriu naiviais) jausmais. J gyvenimo kelrode vaigde niekada nebuvo administracin ar mokslin karjera. Kas i tokios karjeros, jeigu vardan jos isiadama svarbiausi princip, mogaus prigimiai bdingo laisvs trokimo? kov u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb bsimuosius LLL narius stm tv ir seneli, Nepriklausomoje Lietuvoje baigusi mokyklas mokytoj, partizan, rezistent kvptas stiprus ir gilus Tvyns meils jausmas. Daugelis LLL nari patys buv partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai, alia j dl to paties tikslo darniai veik LLL jaunimas. Su LLL idrso eiti tik drsios asmenybs, ne kart dang velgusios pro grotas ar spygliuot viel tvor, ten isiugd nepakantum vergijai, priprat rizikuoti ne tik savo laisve ir gyvybe, bet ir jiems brangi, artim moni likimu, ne kart irj miriai akis, o tardytojams ir teisjams kaltinim, kodl kovojo prie svetim politin santvark, atsakydav Martyno Liuterio odiais: Kitaip negaljau! Jokiu bdu netvirtinu, kad LLL gretose buvo vien tik dori ir nesavanaudiki idealistai (pasitaik ir toki, kurie isiadjo jaunysts ideal, atskilo, atsiribojo vardan asmenini interes), o LPS tik karjeristai. Taiau LPS vadovybs vliavoje bent pusantr met buvo raytas lozungas Visa valdia taryboms! odiu, geresn sovietin valdia. LPS nariai inojo, kad jie beveik niekuo nerizikuoja. Dan j nuo galim persekiojim saugojo kompartijos nario bilietas, akademiko, profesoriaus titulas, raytojo vardas, takinga tv padtis sovietinje visuomenje. Jie vaizdavo kovotojus su biurokratija, gamtos niokotojais gerai inodami, kad toki veikl palankiai iri okupacin administracija, nes ji atitraukia taut nuo politins kovos, nuo reikalavimo atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb. I 35-i LPS iniciatyvins grups nari net 17 priklaus LKP, bent dauguma j gerai suvok, koki uduot vykdyti juos paauk LKP CK. Vliau paaikjo, kad keli j (nebtinai priklaus LKP) buvo uverbuoti Rusijos valgybos. Nemaa dalis svajojo tik apie asmenin gerov. O Lietuva? Todl daugelis i paauktj smoningai pasirinko LKP nurodyt keli. Buvo laikas, kai ms politiniai veikjai (kol siek karjeros) kalbjo gana atvirai. Dabar, tap tituluotais valstybiniais asmenimis, jie pasakyt: Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. O tada A.Brazauskas taip apibdino LPS: Sjdis buvo ir didel partijos dalis (A.Brazauskas, Lietuvikos skyrybos, Vilnius, 1992, p. 25). LPS iniciatyvin grup greit buvo pakviesta susitikti su LKP CK atstovais. CK sekretorius L.epetys net neband slpti nuo savo svei, kad ie privalo padti 41
kompartijai pertvarkyti Lietuv taip, kaip to nori Kremlius. L.epetys jiems kalbjo: J (LPS A. T.) slygoja didiuliai udaviniai. () Bsimi darbai yra tvirtose rankose Siekiama padti Michailui Gorbaiovui. () Sjdio grupje ikelti sumanymai, pasilymai turt bti pateikiami LKP Centro Komitetui, LTSR Ministr Tarybai ir kitoms organizacijoms aktyviam svarstymui (Susitikimas su L.epeiu, Sjdio inios, 1988, birelio 28, Nr. 3). iame susitikime sjdininkai pasiadjo padti paangiajai partijos daliai veikti konservatyvij (Ten pat). Labai valgus A.Brazausko pergals prie M.Burokevii (dalinantis kompartijos turtus, Lietuvos ekonomik) numatymas urnalistas L.alys konstatavo, kad LPS pralindo ir buvo smoningai infiltruota moni, turjusi uduot demoralizuoti, suskaldyti ir galiausiai sukompromituoti nacionalinio atgimimo judjim (Kauno diena, 1993, spalio 22). LLL nariai, kunigai ir katalikikojo judjimo atstovai 1988 m. liepos 26 d. kreipsi Lietuvos gyventojus, kviesdami rugpjio 23 d. susirinkti Vilniuje, Gedimino aiktje, ir gedulo mitinge paminti MolotovoRibentropo pakto metines. Kreipimesi rayta: Rusija, () 1940 m. birelio 15 d. okupuodama vis Lietuvos Respublikos teritorij, sulau () tarptautines sutartis Jau greitai 50 met kaip Lietuva nea svetimj jung Nusikalstamos Stalino usienio politikos padariniai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje nelikviduojami. Mes, emiau pasira, reikalaujame i TSRS vyriausybs paskelbti 1939 m. StalinoHitlerio suokalb Baltijos, Lenkijos ir Rumunijos taut atvilgiu tarptautiniu nusikaltimu su i to iplaukaniomis juridinmis pasekmmis. Reikalaujame, kad TSRS vyriausyb Lietuvoje vykdyt ias priemones: 1) ivest savo okupacin kariuomen; 2) imokt Lietuvos gyventojams kompensacij pinigais ar natra u prievarta ireikalautas rinkliavas; 3) umokt atimtos i gyventoj ems vert; 4) atlygint u sugriaut Lietuvos ekonomik, ivetas TSRS materialines vertybes, nuniokot gamt (Vytis: LLL periodinis leidinys, 1988, rugsjisspalis, Nr. 8). Lietuvos Respublikos Seimas atlyginti nuostolius i Rusijos pareikalavo tik 2000 metais is LLL mitingas ir politin Lietuvos moni demonstracija turjo pasmerkti rus ir vokiei imperializm bei pareikalauti MolotovoRibentropo pakto pasekmi panaikinimo, okupacins kariuomens ivedimo. Kai is kvietimas buvo paskelbtas per usienio radij, ikilo klausimas, koki pozicij ruoiamo mitingo atvilgiu turt uimti Lietuvos persitvarkymo sjdis. Rugpjio 9 d. LPS posdyje, dalyvaujant visuomens atstovams, buvo svarstoma, ar Sjdis parems mitingo organizavim. Kai kurie Sjdio iniciatyvins grups nariai pareik neigiam pozicij dl dalyvavimo ekstremist sambryje. Taiau jaunieji sjdininkai entuziastingai palaik mint rugpjio 23 d. rinktis Gedimino aiktje. Jie aikino, kad Sjdis neteks autoriteto tautos akyse, jeigu atsisakys dalyvauti MolotovoRibentropo pakto paminjime. Bals dauguma S42
jdio iniciatyvin grup nusprend paminti pakto metines ir kreiptis valdi praant leisti susirinkti Gedimino aiktje (Ten pat). Netrukus po io LLL ir katalik veikj plaiai nuskambjusio kreipimosi Vilni atvyko aukti TSKP CK pareignai. Rugpjio 9 d. vyko TSKP CK kultros skyriaus vedjo pavaduotojo A.Cvetkovo susitikimas su LPS aktyvu. Pasitarime dalyvavo ir draugai i LKP CK. A.Cvetkovas neslp partijos nuogstavim, kad gali atsitikti taip, jog ekstremistikai nusiteik elementai taps lyderiais, nustm inteligentus, kurie sjd pradjo. Taip () atsitiko Armnijoje. Tokio pavojaus galimybei neutralizuoti Vilni rugpjio 11 d. atskrido TSKP CK politinio biuro narys, TSKP CK sekretorius Aleksandras Jakovlevas. Jis paaikino LKP ir LPS vadovams, kad Maskva ruoia brolikoms respublikoms nauj status imperijoje, pagal kur bendra bsianti tik kariuomen ir dar is bei tas, o visa kita sprsianios paios respublikos. Ir negailjo patarim A.Jakovlevo susitikime su krybine inteligentija Algimantas ekuolis pabr: Sjd sukr komunistai, deputatai, raytojai, mokslininkai. Sukr tam, kad tvirtint partijos linij persitvarkym. Auktas sveias i Maskvos utikrino, jog artimiausiu metu vyks pokyiai, kurie paspartins politins bei ekonomins sistemos reformas (Krybins inteligentijos pareiga ir atsakomyb, Tiesa, 1988, rugpjio 14, Nr. 188). Ne be LPS veikl inspektavusio A.Jakovlevo takos netrukus buvo sulugdytas Laisvs lygos ir kunig rugpjio 23 d. planuotas mitingas Gedimino aiktje. LPS iniciatyvins grups narys A.Buraas pasitarime su LLL atstovu tikinjo, kad LLL ir LPS tikslas yra tas pats Lietuvos nepriklausomyb. Kadangi kompartija leidia LPS t pai dien surengti savo miting Vingio parke, bt imintinga LLL prisidti prie LPS. Ir pateik svar argument: Gedimino aiktje, kurioje LLL numat rugpjio 23 d. surengti savo miting, tilpt 50 tkstani demonstrant, tuo tarpu Vingio parke susirinks 100 tkstani ar net daugiau. Tad LLL mitingas Gedimino aiktje nereikalingas, o LLL atstovai gals pasisakyti LPS mitinge Vingio parke. Taiau is susitarimas buvo negarbingai sulauytas LLL atstovams ne tik kalbti, bet ir pakilti estrad, kurioje stovjo LPS organizuoto mitingo kalbtojai, buvo neleista. LKP vadovai baiminosi, kad, girdint 150 tkst. moni, LLL atstovas pareikalaus ivesti okupacin kariuomen. Mitinge kalbj LKP CK nariai ir LPS vadovai apsiribojo Stalino asmens, taiau ne imperins Soviet Sjungos politikos pasmerkimu. Jie aikiai pasisak u Lietuvos suverenitet TSRS sudtyje, j kalbose dominavo aptaks, nepareigojantys pasvarstymai apie ateit, Ezopo kalbai bdingos apsidraudlikos dviprasmybs, alegoriniai, net mistiniai vaizdiniai. Labiausiai jie kritikavo prie 35 m. mirus Soviet Sjungos diktatori J.Stalin ir Kremliaus toliaregikos kadr politikos aukas R.Songail bei N.Mitkin. Kitaip ir bti negaljo: LPS iniciatyvins grups nari 1988 m. rugpjio 12 d. prayme LKP CK leisti susirinkti ir pakalbti Vingio parke apgailestauta, kad Stalinas (), sunaikins lenininius TSKP kadrus, () pasuko alies usienio politik 43
voliuntaristini avantir kryptimi. Prayme pasipiktinta, kad Vokietija upuol Lenkij. MolotovoRibentropo nusikalstamas paktas LPS iniciatyvins grups nariams tik stalinistin socializmo princip idavyst Nesibodta pareikti: LPS mato Lietuvos buvim TSRS sudtyje kaip istorin realyb (Sjdio inios, 1988, rugpjio 13, Nr. 21). LLL nariams tai kl pagrst nerim: kas laukia Lietuvos? Vingio parke vykusiame mitinge politinei karjerai buvo palaiminti cinikai, kuri dauguma okupacijos metais kolaboravo. Vliau jie aktyviai veik kompromituodami kovotojus u Lietuvos laisv ir juos istm i atsikurianios Lietuvos politinio gyvenimo. iame mitinge eimininkavo tie, kurie vliau buvo paaukti LKP XX suvaiavime kurti dvi lygiagreias kompartijas LKP ir LKP (TSKP) tam, kad pastarajai suvertus visus okupacijos met nusikaltimus, pirmoji bt visikai reabilituota ir, bdama svetimos valstybs struktra, tapt demokratiniu bdu irinkta valdanija Lietuvos partija. Yra ilik bendrame LLL ir LPS mitinge turjusi kalbti LLL atstovo A.Terlecko ir jaunosios katalik kartos atstovo R.Grigo udraust perskaityti kalb tekstai: Reikalaujame Maskv vieai pripainti, kad TSRS 1939 m. rugpjio 23 d., rugsjo 28 d. ir 1940 m. birelio 15 d. vykd Lietuvos atvilgiu agresijos akt, paskelbti konkrei dat, kada bus likviduotos politins ir karins tos agresijos pasekms (A.Terlecko nepasakyta kalba, Vytis, 1988, rugsjisspalis, Nr. 8); mes turime iuo keliu eiti, iki nuvis tautos svajons visikos Nepriklausomybs diena. () Garantuotai pasieksime MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavim! Lietuva bus laisva! (R.Grigo nepasakyta kalba, Vytis, 1988, rugsjisspalis, Nr. 8). Nors LPS mitingas buvo LKP ir KGB sankcionuotas, represins struktros vadovus igsdino Vingio park susirinkusi moni patriotinis entuziazmas. KGB generolas E.Eismuntas ir pulkininkas E.Baltinas, prajus savaitei po rugpjio 23 d. mitingo, pasikviet LPS vadovus pasitarim (ne KGB rmus, o Dailinink sjungos patalpas). Vienas pagrindini pasitarimo klausim LPS ir LLL santykiai. E.Eismuntas priekaitavo LPS vadovams dl bandym (tegul ir nedrsi) bendradarbiauti su LLL: Mane domina ideologin, politin ir etin Sjdio slyio su Laisvs lygos nariais pus. Kas gali riti Jus, komunist arba tarybin mog, su tais monmis, kurie um antitarybines pozicijas, kurie kovoja prie taryb valdi? () A draugui Juozaiiui kaltinim neteikiu. Tiesiog klausiu kaip mogaus: kas j ria, kas draug Sku ria (jis bendravo su LLL Tarybos nariu A.Tukumi A. T.), kas kitus ria? Generolas A.Juozaiio reikalavo: js Sjdio iniose ir paraykite, kad Sjdis neturi joki reikal su Lietuvos laisvs lyga ir neprisideda prie j akcij, nepriimtina j programa, kurioje jie numat atstatyti Lietuv 1939 m. ribose. Laisvs lygos nariai puikiai supranta, kad j lozungas atstatyti buruazin Lietuv bus nepriimtinas, nepopuliarus (Kauno aidas, 1988, Nr. 8). LPS KGB apskritame stale dalyvavusiam poetui Sigitui Gedai paklausus KGB vadovo, kokia Saugumo komiteto pozicija dl Lietuvos ne44
priklausomybs, E.Eismuntas atsak: Kuomet siekiama atkurti buruazin santvark, tai yra antitarybin, antikonstitucin veikla (A.Kanaviius, Lietuvos atgimimo dienoratis, Kaunas, 1998, p. 48). TSRS KGB padalinio Lietuvoje vadovas susilaik neprimins, kad tokia veikla utraukia baudiamj atsakomyb pagal LTSR baudiamojo kodekso 68 straipsn, numatant laisvs atmim iki 7 met ir 5 metus tremties, o teistam antr kart, jei teistumas neinyks, atitinkamai 10 ir 5 metus. Profilaktinis pokalbis Dailinink sjungoje surengtas pagsdinti ir taip pilietine drsa nepasiyminius LPS vadovus, taip pat LPS nepartinius, kad ie nebendradarbiaut su LLL: Eismuntas grietai smerk LLL, kuri savo atvirais nepriklausomybs reikalavimais tuomet lenk Sjd (Lietuvos suvereniteto atkrimas 19881991 metais, p. 149). Svarbi buvo Lietuvos Katalik Banyios vadov pozicija. Vyskupai ir valdytojai 1988 m. rugsjo 11 d. atsiliepdami LTSR Vyriausybs, Moksl Akademijos ir Persitvarkymo sjdio raginim, kad pilieiai, organizacijos, visuomenins grups silyt, kaip patobulinti Lietuvos TSR pagrindin statym Konstitucij, kartu gerai paindami Lietuvos katalik dvasininkijos ir tikinij patirt, nusistatymus bei lkesius, savo ir j vardu pareikiame ir silome (Vytis, 1988, rugsjisspalis, Nr. 8). Po ios angos pateikti ilgi ir gauss silymai LTSR Aukiausiosios Tarybos prezidiumui apsiribojo nuolankiais praymais suteikti LTSR pilieiams sins, tikjimo laisv. Auktoji dvasininkija, demonstruodama stebtin nesiorientavim politinje Lietuvos tikrovje, sil, pritardama LKP, priimti LTSR konstitucij referendumu. Jeigu pasenusi bolevikini dogm veikiami TSKP CK politinio biuro kietakakiai nebt panikai bijoj net menkiausio pavergt valstybi gyventoj tautini jausm pasireikimo ir bt sutik leisti LKP, LPS ir LKB priimti patobulint LTSR konstitucij referendumu, Lietuvos aneksija bt gavusi teisin pagrind. Nieko stebtino: kardinolas Vincentas Sladkeviius labai gerb ir vertino LKP CK pirmj sekretori A.Brazausk. 1988 m. birelio 14 d. Vilniaus Gedimino aiktje, minint pirmj trmim 1941 m. Sibir metines, pirm syk okupacijos metais vieai suplevsavo Trispalv, kuri ikl LLL Tarybos nariai buvs partizanas Leonas Laurinskas, Bronius Pokus ir Genut akalien. Vieno LPS vadov, Gimtojo krato redaktoriaus A.ekuolio, vliau prisipainusio, kad bendradarbiavo su KGB, tvirtinimu, Gedimino aiktje beveik valand kabjo Tautin trispalv. Nepastebjau, kad tarybins santvarkos pamatai dl to bt sudrebj. Ar nevertt pagalvoti, kad btent trispalv tapt LTSR vliava? Atimtume paskutin simbol i ms separatist, nacionalist ir ekstremist, ragino jis (A.Kanaviius, Lietuvos atgimimo dienoratis, p. 24). LKP CK nurodymu ir LTSR AT prezidiumo 1988 m. spalio 6 d. nutarimu tautin Trispalv buvo nacionalizuota ir ikabinta alia raudonos okupacins vliavos. Kit dien paskubomis, kad nespt pasipiktinti ir pasiprieinti imtai okupacijos metais u Trispalvs iklim kalint lietuvi, ji buvo ikelta Gedimino 45
pilies bokte. Skubta dar ir todl, kad brutalia jga ivaikytame LLL mitinge 1988 m. rugsjo 28 d. pasigirdo raginimai nuplti Gedimino pilies bokte daug deimtmei kabani okupacin sovietin vliav. Atgautoji Trispalv skubiai, net lenktyniaujant ikelta ant sovietini valstybini ir administracini pastat. Visus aplenk LTSR KGB vadovai tautin vliava suplevsavo ant KGB rm, kuriuose kalinti, kankinti ir sunaikinti tkstaniai Lietuvos valstybs patriot. Trispalv, Vytis, Gediminaii stulpai, kiti legalizuoti tautiniai simboliai virto valstybiniais nepasiekus tautins nepriklausomybs. Todl jie pradjo tarnauti senajam kolonijiniam reimui. Taigi ij i pogrindio laisvs simboliai pateko nelaisv! (J.Tautginas, Esame ne aklavietje, o krykelje, Atgimimas, 1989, vasario 3, Nr. 5). 1988 m. spalio 12 d. spaudoje paskelbtas LPS Bendrosios programos projektas, sieks teisinti Lietuvos okupacij ir aneksij. Lietuvos persitvarkymo sjdis (), raoma programoje, remia ir gilina Taryb Sjungos Komunist partijos vadovybs pradt socialistins visuomens persitvarkym demokratijos ir humanizmo pagrindais. Vienas i programoje deklaruojam sieki Lietuvos TSR politinio, ekonominio, kultrinio suvereniteto atkrimas (Lietuvos persitvarkymo sjdio Bendroji programa, Komjaunimo tiesa, 1988, spalio 12, Nr. 195). Sekani dien Gimtojo krato redaktorius ispausdino profilaktik pagrmojim: Tie, kurie dabar pradeda kelti bals dl visiko Lietuvos atsidalijimo nuo TSRS (o tie tuomet buvo tik LLL nariai A. T.), kliudo iam procesui (palikti Lietuv Rusijos kolonija A. T.), vieninteliam realiai manomam, () neumirkite valstybi sienos, susiklosiusios Europoje po Antrojo pasaulinio karo, yra nekeiiamos (A.ekuolis, Trispalv Gedimino bokte, Gimtasis kratas, 1988, spalio 1319, Nr. 41). Tai buvo taip panau KGB generolo E.Eismunto nepriklausomybs alininkams skirt antauojant perspjim, kad baudiamojo kodekso 68 straipsnis (antisovietin agitacija ir propaganda) tebeveikia. LPS steigiamasis suvaiavimas 1988 m. spalio 23 d. TSKP generaliniam sekretoriui M.Gorbaiovui pasiunt LKP CK kabinetuose parengt telegram (jos teksto LPS steigiamojo suvaiavimo stenogram knygoje, ileistoje 1990 m., kakodl nra). ioje telegramoje rayta: Sjdis susiformavo 1988 m. birelio 3 d., taiau jo aknys giliai siekia istorij. persitvarkym mes engiame leninikai, per nacionalinio orumo susigrinim, su visiko Taryb respublikos suverenumo kiu. Todl Sjdis vienija praktikai visus gyventojus, tapo praktikiausia dalyvavimo Lietuvos visuomeniniame gyvenime forma. Sjdyje dalyvauja komunistai, inteligentija, darbininkai, valstieiai, lietuviai ir kit tautybi mons. Mes dirbame petys petin su partija. Mes siekiame Taryb Sjungos federacins santvarkos stiprindami Taryb Lietuv! Praome sprsti apie mus i ms konkrei veiksm ir praome prisidti prie Lietuvos apsisprendimo suvereni TSRS taut eimoje. LLL vadovavosi teisine logika: kadangi MolotovoRibentropo paktas nulm Lietuvos okupacij ir aneksij, btina pasiekti, kad is paktas bt pripaintas nusikalstamu, niekiniu ir negaliojaniu nuo jo pasiraymo momento, bei likvi46
duoti visas juridines bei faktikas to pakto pasekmes. Tai manoma tik ivedus i Lietuvos okupacin TSRS kariuomen. Vadovautis ia politine logika LPS vadovams trko sins ir drsos. Daug met truks nebylusis gyvenimas, kapituliantika rezignacija, prasmingas tyljimas, matant okupant niokojam Lietuv, neimok kai kuri LPS vadov mogikojo ir tautikojo orumo. Todl jie tik pra galiojim kai k daryti ir Lietuvoje. Tokia gudri diplomatija, siekiant asmenins naudos, karjeros, taiau nerizikuojant asmeniniu saugumu, i tikrj buvo labai pavojingas aidimas Lietuvos likimu. Susitaiklika, kartais tiesiog liokajika laikysena suteik TSRS vadovams pagrst teis tiktis, kad su LPS, pretenduojaniu vadovauti lietuvi tautiniam judjimui, apskritai galima nesiskaityti arba, M.Gorbaiovo deiniosios rankos A. Jakovlevo odiais tariant, susitarti, kad LPS reikalavimai nesiksins pakeisti Lietuvos politin status. Perestrojkos strategams pavyko panaudoti LPS vadovus stabdant isivaduojamj kov ir suskaldant opozicijoje okupaciniam reimui veikianias politines jgas. Tuo tarpu nemaai LPS eilini nari buvusi partizan, politini kalini, tremtini ir kit antisovietikai nusiteikusi moni pritar LLL reikalavimams ir net dalyvaudavo Lygos akcijose. Perestrojkos esm greitai suvok didesn dalis LPS Kauno skyriaus tarybos nari, kuri nuostatas LPS steigiamajame suvaiavime atvirai ireik R.Paulauskas: Kiek spding pergali, kiek vyki per kelis mnesius. Taip greitai ir taip lengvai nyksta klitys, kad net galva svaigsta. Lyg burt lazdele mosteljus, realybe tampa tai, kas vakar atrod nemanoma. Kodl Sjdiui rimtai nekliudoma tapti realia politine jga? Labai jau tartinai greitai pasiduoda bastionai. () Ir verta ia prisiminti posak kai nebra kur dtis, visada aukojami antriniai dalykai, kad bt isaugoti svarbiausi. () Reikia daug kur nusileisti ir persitvarkyti, kad tik bt isaugota esama valdios struktra ir pati Taryb Sjunga. () Atiduodama visa, k nesunkiai galima susigrinti. Lietuvos pilietyb, ekonominis savarankikumas ir kiti ms siekiai nra jau tokie gsdinantys, nes lengvai paveriami fikcija. () Sjdis, turdamas didel autoritet ir darydamas iandien lemiam tak tautos sprendimams, iki iol pasisak u Lietuvos buvim Sjungoje. ia ir slypi pergalingo ygiavimo prieastis. Matyt, tikimasi su Sjdio pagalba suvaldyti kylant politin moni aktyvum. () Tad gerai supraskime, u k balsuojame ir kas Sjdio programoje yra svarbiausia, kad savo rankomis neusinertume kilpos ant kaklo, kaip tai atsitiko su 1940 met Liaudies Seimu. O panaumas yra. () Vl kaip 19391940 metais visose trijose Pabaltijo respublikose kartojasi tas pats politinis spektaklis. Pagal vienod scenarij ir vienodai reisuojamas. () Ir nesunku prognozuoti, kad ms, iandien susirinkusij, vardu irgi gali bti spekuliuojama kaip liaudies vardu. () Ar verta palikti punkt, kuris kalba apie Lietuv, kaip vien i federacini respublik? Juk tuo mes pripastame 1940 met Seimo nutarimo dl stojimo Sjung teistum ir, kaip Sjdio rmj valios reikjai, tvirtiname okupacij (Lietuvos persitvarkymo sjdis: Steigiamasis suvaiavimas, Vilnius, 1990, p. 168169). 47
LTSR Aukiausiosios Tarybos sesijai 1988 m. lapkriio 17 d. pateikta tvirtinti akademiko Eduardo Vilko vadovaujamos darbo grups patobulinta LTSR konstitucija. Jos preambulje rayta: Lietuvi tauta () naujame istorins raidos etape TSRS sudtyje kuria socialistin teisin valstyb. tai k skelb io pagrindinio statymo 7 skirsnio straipsniai: Lietuvos TSR suvereni valstyb TSR Sjungoje. () Miriai Lietuvos TSR ir TSRS kompetencijai priskiriami bendrieji gynybos, usienio politikos ir sjunginio biudeto klausimai. () Lietuvos TSR suverenines teises saugo ir gina tiek pati Lietuvos TSR, tiek ir TSRS. Pagal LPS status Konstitucijos projekt pirmiausiai turjo apsvarstyti LPS Seimas. Taiau kakieno valia jos projektas perduotas LTSR Aukiausiajai Tarybai be jokio svarstymo. Lietuv tada igelbjo nerangs Kremliaus dogmatikai, kuriuos igsdino odis suvereni. Tiktina, kad jie ir nurod A.Brazauskui sulaikyti konstitucijos primim. LTSR konstitucijos tobulinim ir bandym j priimti istorikas A.Liekis pavadino milinika klaida (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 318). Verta atkreipti dmes ir ias A.Liekio mintis: 19891991 met Lietuvos patirtis sako: laimti nuolaidiaujant negalima, nemanoma. Taiau LPS vadovai daug kur pavojingai nuolaidiavo. Sjdis sikr kaip LKP pagalbininkas. () LKP CK, taip pat okupacin Lietuvos valdia planavo pajungti Sjd savo takai ir, jo remiamiems, tvirtinti savo vadovaujamj vaidmen. Tokiai LKP CK lyderi taktikai pritar ir vyresnysis brolis i Maskvos. Jis daug nepurktavo, kad Lietuva ryosi () vieai paskelbti slaptuosius Vokietijos ir TSRS 19391940 m. suokalbi dokumentus (), skelbti k: Lietuva be suvereniteto Lietuva be ateities visa tai neprietaravo M.Gorbaiovo propaguojamiems suvereni tarybini respublik federacijos principams. Negana to, tai galjo padti i tikro teisinti Lietuvos ir kit valstybi jungim TSRS ypa po to, kai numatyta pasirayti nauj Sjungos sutart. odiu, iki Kovo 11-osios akto paskelbimo visi tie pertvarkymai Lietuvoje, kl didiausi tautos euforij, buvo nepavojingi Maskvai (Ten pat, p. 320321). LKP vis laik buvo ir turjo toliau ilikti vieningos TSRS isaugojimo garantas (Ten pat, p. 322). O be tautos param turinio LPS pagalbos tai gyvendinti buvo nemanoma. Taiau Lietuvoje tuo metu veik ir kitos savo veikloje tarptautins teiss normomis besivadovaujanios organizacijos, jos ir sutrukd priimti patobulint LTSR konstitucij ir gyvendinti suvereniteto TSRS sudtyje sumanym. Tai Lietuvos laisvs lyga, vliau Tautinio jaunimo sjunga Jaunoji Lietuva, kur laik Lietuvos demokrat partija. 1990 m. pradioje Sjdio lyderis V.Landsbergis (tikriausiai savo paties nuostabai) jau idrso atvirai prabilti apie Lietuvos nepriklausomybs atstatym. Tuo metu net LKP CK retsykiais nedrsiai pavartodavo nepriklausomybs termin, kad gyt didesn moni pasitikjim. Taiau V.Landsbergis nepritar nepriklausomybinink ir radikali sjdinink reikalavimui Lietuvos statymus leidianij ir vykdanij valdias nesileisti komunist principingo LPS vadovo pareigos jam buvo aikiai per sunki nata. Nors komunist protegavimas buvo di48
diul klaida, vis dlto nevertt dl jos pernelyg kategorikai pasmerkti V.Landsbergio. Jis pagrstai nuogstavo, kad TSKP CK ir KGB gali neleisti vykti rinkimams LTSR AT, jeigu kandidat deputatus daugumos nesudarys komunistai. Kandidat komunist buvo pasilyta net 288, nepartini vos 139. ie skaiiai uprogramavo tolesn atkuriamos valstybs raid. Tokios prierinkimins statistikos, nulmusios ir rinkim rezultatus, pasekmes jauiame ir iandien. Taiau sugrkime kiek atgal. Pagrindin LPS siek jo Bendroji programa apibr taip: Lietuvos Persitvarkymo sjdis yra savaveiksmis pilietinis judjimas, kuris remia ir pltoja Taryb Sjungos Komunist partijos vadovybs pradt socialistins visuomens persitvarkym demokratijos ir humanizmo pagrindais (Lietuvos persitvarkymo sjdio Bendroji programa, Komjaunimo tiesa, 1988, spalio 12, Nr. 195). Panaia dvasia ireikti ir kiti pagrindiniai LPS tikslai vieumas, LTSR valstybinis, ekonominis, kultrinis suverenitetas, teisin socialistin valstyb (Ten pat). i konformistik pozicij suvok ir jai nepritar dalis ms tautiei usienyje. Kanados lietuvi spaudoje rayta: sigilinus to sjdio evoliucij, atrodo, kad tai () labai gudriai umaskuotas planas. () Sjdis visk daro su valdios pritarimu, nors vaidina, kad kovoja prie okupacin reim. Partija nustato leistinumo ribas, matyt, susitarusi su Saugumo organais darosi lidna ir juokinga irint tas bedvases ikamas, vakar liaupsinusias socializmo pasiekimus, kuris panaikino inaudojim ir atne visoms soviet tautoms laisv, o iandien giedanias nauj giesm. () Todl ikamos vl tamposi ant gyvenimo scenos, nordamos tikti ir tiems, ir aniems (Naujieji vykiai Baltijos valstybse ir k jie reikia?, Tviks iburiai, 1988, rugsjo 13, Nr. 37). Kiek vliau tame paiame Kanados lietuvi leidinyje konstatuota, kad LLL pasisako u visik Lietuvos nepriklausomyb, o LPS u ekonomin ir politin suverenitet leninins Taryb Sjungos sampratos pagrindu (J.V.Danys, Politin ieivijos veikla ir Lietuva, Tviks iburiai, 1988, lapkriio 8, Nr. 45). Politikos ir teiss moksl profesorius Aleksandras tromas, turdamas omenyje LLL inicijuot ir parengt 45-i pabaltijiei Memorandum, teig: 45 Pabaltijo disidentai i esms perm estafet i savo pirmtak partizan ir apsim nenuilstamai tsti kov u nepriklausomyb taiau, kart, vien tik taikaus pasiprieinimo bdu (A.tromas, Pabaltijo valstybi nepriklausomybs atstatymo galimybs, Atgimimas, 1989, birelio 2, Nr. 21). Kadangi Memorandumas buvo pasiraytas okupuotose Baltijos valstybse gyvenani lietuvi, latvi ir est tikromis pavardmis, jis pralau visuotinio abejingumo ledus pasaulyje. 1979 m. rugpjio 23 d. vakare Memorandum ir jo itraukas paskelb daugelio pasaulio valstybi radijo stotys. ms ieivi arba i Tvyns gautus skundus pasaulis beveik nereaguodavo, nes, pirma, pastarieji buvo anonimiki, o antra, takingi Vakar politiniai sluoksniai ieivius nepagrstai laik naci kolaborantais, neturiniais teiss kalbti lietuvi tautos vardu. Po Memorandumo tekstu pasira nemaai jaunosios laisvs 49
kovotoj kartos atstov, kuri niekaip neapkaltinsi kolaboravimu vokiei okupacijos metais. 1983 m. sausio 13 d. pirm kart po krimo Europos Parlamentas, apsvarsts okupuot Baltijos valstybi klausim (t svarstym pagrind sudar LLL inicijuotas 45-i pabaltijiei 1979 m. rugpjio 23 d. Memorandumas, reikalaujantis, kad SNO pripaint Baltijos tautoms apsisprendimo teis), prim rezoliucij, raginani panaikinti Pabaltijo krat kolonijin padt. KGB stengsi per savo agentus usienyje ir Lietuvoje ios rezoliucijos pareigojani gali panaikinti. I vis i pastang paminsiu tik vien. LPS galiojimus gavs Algis Klimaitis, KGB infiltruotas Europos Parlament (pastarasis teiginys priklauso A.Klimaiio nusikalstam veikl tyrusiam prokurorui J.Gauduiui), 1989 m. vasario 5 d. atlydjo Vilni Europos Parlamento delegacij, vadovaujam ultrakairij pair vokieio dr. H.J.Seelerio. KGB stengsi, kad sveiai vis laik praleist LKP CK ir LPS bstinje ir ia klausytsi gerai imokt kalb apie tai, kad lietuvi tauta tuoj pat apsiramint gavusi i Kremliaus ekonomin ir kultrin autonomij. Taiau Laisvs lygos sukviesti mons gatvje sveiams tiesiogiai bei vienareikmikai pareik ultimatyv reikalavim perduoti Europos Parlamentui, kad Lietuva trokta tik laisvs ir nepriklausomybs. LLL ir kitos patriotins organizacijos vasario 6 d. prie Vilniaus Katedros sureng didiul miting, reikalaujant Lietuvai laisvs, o vasario 7 d. manifestavo prie Lietuvos viebuio, kur buvo apgyvendinta europarlamentar delegacija. i Lygos organizuot akcij tikintas Lietuvos laisvs sieki tikrumu, delegacijos narys, buvs Pranczijos usienio reikal ministras Ph.Maland asmenine objektyvia ataskaita Europos Parlamentui sulugd KGB politin diversij. Akivaizdiausi vertybin skirtum tarp LLL ir LPS irykino nuo 1989 m. gegus 1 d. LLL vykdyta para rinkimo su reikalavimu ivesti i Lietuvos okupacin kariuomen akcija. io teksto autorius buvo ikviestas LPS bstin ir veriamas atsisakyti pragaitingos idjos. Kiek vliau LLL pagsdinus, kad jau surinkta per 500 tkst. para, LPS valdia, bijodama likti uodegoje, liepos mnes perm i LLL ios akcijos vykdym. Iki rugsjo mn. buvo surinkta 1 mln. 650 tkst. para. LLL galiotinio usienyje Algirdo Statkeviiaus iniciatyva tarptautin organizacija Tradition, Family and Property 26-iose pasaulio valstybse surinko daugiau kaip 5 mln. para su reikalavimu suteikti Baltijos tautoms nepriklausomyb. veicar kilms JAV istorikas A.E.Sennas patebjo: Vadovaujama Antano Terlecko, kaljim veterano, Lyga reikalavo Lietuvos nepriklausomybs. Sjdio lyderiai veng radikalij disident (). Ieivijos ini altiniai buvo link Sjd vadinti Vyriausybs sankcionuotu, tuo tarpu bdvard patriotikas taik Laisvs lygai ir jos alininkams (A.E.Sennas, Gorbaiovo neskm Lietuvoje, Vilnius, 1997, p. 19). Sjdio ir Laisvs lygos veiklos esminius ir principinius skirtumus yra analizavs .Baua: Atrodo, kad abiej judjim takoskyra galima laikyti ne vien j 50
taktikos nuostatas, bet ir skirtingas veiklos tradicijas. LLL, radikali metod alinink, buvo paskutin rezistencijos organizacija, kuri brenevins stagnacijos laikotarpiu atgaivino pasiprieinimo tradicij ir dvasi. Sovietinio reimo lugimo ivakarse veikdama nelegaliai ir pusiau nelegaliai, ji sulauk atgimimo epochos ir tapo pirmja nacionalinio isivadavimo organizacija. () Sjdis () savo tikslais ir idealais skyrsi nuo Lietuvos laisvs lygos, skelbusios bekompromisinius reikalavimus. Lietuvos mons pirmiausia vertina Lyg u indl, prisidjus prie ms tautins smons gaivinimo, pasiaukojamos kovos pogrindio slygomis, didelio pilietikumo ir drsos. Aiku, tuo nenorima paneigti Sjdio nuopeln, nors turime pripainti, kad jis rmsi jau kitokiomis nuostatomis (.Bauos pasisakymas konferencijos diskusijose, Penkeri Lietuvos valstybingumo atkrimo metai, Vilnius, 1997, p. 87). Augant nacionaliniam pasiprieinimui, stiprjant kovai u laisv ir nepriklausomyb, ypa po 1987 m. rugpjio 23 d. LLL pirmojo vieo protesto mitingo Vilniuje, prie A.Mickeviiaus paminklo, ir 1988 m. vasario 1316 d. vyki, TSKP CK ir KGB pareng kontrpriemoni plan. Apie tai rayta Rusijos politins valgybos raporte Rusijos Federacijos prezidentui Borisui Jelcinui (Veidas, 1994, Nr. 4). Lietuvai buvo numatytas politinis statusas, kuris bt artimas tam, kur vliau gijo Tatarstanas, Bakirstanas, Mordovija ir kitos Rusijos pavergtos teritorijos. Kai kurios charakteringos minto plano itraukos: Baltijos valstybse atvirai laikyti karines pajgas daug kainuoja. () Ms kareiviai i esms neduoda jokios naudos, iskyrus karin intervencij, kuri netarnauja ms interesams. () Mes siekiame sutrukdyti sikurti stipriai demokratijai. () Mums reikalinga apmirusi, korumpuota ir iek tiek autokratika sistema. () Pakirsti demokratines institucijas bei moni pasitikjim. Antras etapas sukurti autokratinius reimus, kurie neva nepriklausomi, o i tikrj pavalds ms interesams (Ten pat). N.Rasimaviius prisimena: Suinojome, kad skubiai iekoma vadinamj nacionalini kadr antilietuvikai, Lietuvos nepriklausomybei atvirai prieikai organizacijai. Ir toks sambris, pasivadins VienybJedinstvoJedno netrukus 1988 m. lapkriio 4 d. buvo uregistruotas. Aiku, kad jis negaljo atsirasti be kompartijos vadovybs pritarimo ir paramos (N.Rasimaviius, TSKP Lietuvoje perorganizavimas Lietuvos komunist partij ir jo pasekms, p. 14). Jedinstvo buvo uregistruota LTSR Ministr Tarybos pirmininko V.Sakalausko nurodymu. A.Liekis patvirtina, kad LKP CK, respublikos valdi turintieji nepasmerk neostalinini jg, susibrusi ekstremist susivienijimus, kaip Jedinstvo VienybJedno, t, kurie vieai ragino veikti prie nepriklausomos Lietuvos atkrim, prie lietuvi kalbos valstybin status ir kt. (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 3435). Jedinstvos 1988 m. lapkriio 11 d. paskelbta programin deklaracija nusako ios organizacijos prigimt: Nepaisant grubi ir nusikalstam socializmo krimo princip ikraipym praeityje, tik komunistin ideologija atspindi esminius darbinink klass ir valstietijos, inteligentijos, jaunimo, vairi tautybi ir religij mo51
ni, apskritai visos visuomens interesus. () Judjimas Vienyb be kompromiso kovoja su visomis ovinizmo ir nacionalizmo apraikomis (Ten pat, p. 31). Kai A.Liekis, atsiliepdamas i deklaracij, para straipsn Deklaratyvi pozicija, LKP CK spaudos organas Tiesa atsisak j ispausdinti. A.Liekis teig: Jedinstvo i pat pradi m organizuoti () rusakalbi mitingus () prie lietuvi kalbos paskelbim valstybine kalba ir kt. () LKP nomenklatrininkams, matyti, jedinstivinink veikla irgi buvo paranki, nes savo prieikum lietuvi tautos siekiams galjo teisinti masi pasiprieinimu. Jedinstvininkams didel moralin parama buvo LKP CK pirmojo sekretoriaus A.Brazausko kalba 1988 m. gruodio 16 d. tai k jis kalbjo minint taryb valdios paskelbimo Lietuvoje 70-sias metines: i vent mums labai brangi. Ji primena daugelio moni kart sudting kov u kilnius socializmo idealus, j ryt ir pasiaukojim. () Tik Taryb alies sudtyje lietuvi tauta galjo ilikti ir i ties iliko (Ten pat, p. 32). LPS vadovai oficialiai nepasmerk ios aikiai kolaboracionistins Lietuvos komunist efo nuostatos. O juk tokie jo odiai buvo atviras isityiojimas i lietuvi tautos kani, patirt okupacijos metais. A.Brazausko nuostatoms netiesiogiai pritardamas vienas Sjdio ideolog Arvydas Juozaitis pareik: Lietuvos komunistai tampa normalia partija (A.Juozaitis, Demokratija jau ne vien Sjdis, Komjaunimo tiesa, 1989, lapkriio 7, Nr. 213). ie odiai patvirtina A.Liekio ivad: Partin valdia tikjosi panaudoti Sjd saviems interesams (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 9). Po LPS vadov parengtos vadinamosios Nepriklausomybs deklaracijos tekstu tikriausiai nedvejodami bt pasira ir LKP CK nariai. J skaitant sal vilp. Kauno muzikiniame teatre LPS Seimo sesijoje, vykusioje 1989 m. vasario 1516 d., iai deklaracijai nepritar radikaliai nusiteik kai kurie sjdininkai ir LLL nariai, kurie pareikalavo MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavimo okupacins kariuomens ivedimo. Ypa principinga buvo kaunieio LPS Seimo nario R.Bartuseviiaus kalba, liudijanti, jog tuo metu nemaai eilini sjdinink politikai jau buvo subrend Lietuvos nepriklausomybs, o ne sovietins autonomijos reikalavimui: iuo metu Lietuva yra panaioje situacijoje kaip ir 1918 metais ir vl gali atgauti laisv. Ne dl ger nor, o dl gresianios ekonomins katastrofos Taryb Sjunga buvo priversta daryti didiules nuolaidas usienio politikoje. (...) Kai kuriuos ms apm tank baim, todl buvo nusprsta ingsniuoti smulkiais ingsneliais. () Buvo atsiadta nepriklausomybs siekio, nusprendus, kad tai nerealu. Buvo pasakyta, kad norime savarankikumo Taryb Sjungos sudtyje. () Iliuzijos isisklaid. Tapo aiku, kad Taryb Sjunga ir toliau liks valstyb, kurioje niekada mes netursime joki teisi. Todl mums nieko kito nelieka, kaip pabandyti ieiti i io taut kaljimo, kuriame mes udaryti nuo 1940 met. () Turime nedviprasmikai deklaruoti pagrindin lietuvi tautos siek atkurti nepriklausom demokratiniais pagrindais sutvarkyt valstyb su sostine Vilniumi ir atskirti t valstyb nuo prievarta primest ryi su Taryb Sjunga. () Atsiskyrimas nuo Ta52
ryb Sjungos yra ms konstitucin teis. () Tad kodl ja nesinaudojame? Ar uteks mums valios ir ryto gyvendinti amin lietuvi tautos nepriklausomybs siek? Ar reiks laukti, kol ateis nauja karta, norinti bti laisva ir nepriklausoma? Deja, paruotas iandieninis Seimo deklaracijos tekstas susirpinim patvirtina. Nepasitenkinim sukelia perdtas atsargumas. Tauta ir pasaulis laukia, kad Sjdio Seimas deklaruos nepriklausomybs siek. () iandien turime aikiai pasakyti, kad mes u Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrim (R.Bartuseviiaus kalba LPS Seimo sesijoje 1989 m. vasario 15 d., Sjdio inios, 1989, vasario 21, Nr. 68). LPS Seimo nariams Artrui Skuui ir Petrui Vaitieknui pasilius, bals dauguma buvo priimta nuostata, reikalaujanti traukti deklaracij teigin apie Lietuvos politins nepriklausomybs siek. Prasidjo ilgos ir sekinanios derybos tarp Kauno jaunj radikal ir Vilniaus akademini konformist. Gal gale nutarta pateikti Seimui kompromisin deklaracijos variant, kuriame i esms nebeliko nieko kaunietiko. Daugumai LPS Seimo nari laiku nesusiorientavus, kas i ties vyksta, vilnieiai draugai jiems balsavimu patvirtinti pakio Nepriklausomybs deklaracijos tekst, kuriame nra odio nepriklausomyb. A.E.Sennas akcentuoja, kad toji nepriklausomybs deklaracija nebereikalavo nepriklausomybs (A.E.Sennas, Gorbaiovo neskm Lietuvoje, p. 51). Kadangi daug svarbi Sjdio dokument yra neinia kur ding, nemanoma suinoti, kok i tikrj deklaracijos projekt vilnieiai draugai buvo atsive Kaun. Esama rimto pagrindo manyti, kad ir is Sjdio dokumentas slapta buvo derinamas su LKP CK. Usienio urnalist, kurie kr savo eimininkams sensacijas, taiau neusim objektyvia vyki analize, iplatinta sensacija apie Lietuvos nepriklausomybs deklaracij eilin kart igsdino TSKP CK politinio biuro marazmatikus senelius. A.Brazauskas LKP CK XVII plenume 1989 m. vasario 21 d. grmojo: Esame visikai netoli tos ribos, u kurios seka ypatinga valdymo forma ir sugrimas nirius praeities laikus. Jis gsdino, kad rytinga lietuvi tautos kova u laisv nustumt mus vienu deimtmeiu atgal. Girdi, to mums niekada neatleist vaikai ir ankai (A.Brazausko praneimas, Tiesa, 1989, vasario 22, Nr. 45). Kartu tai buvo ir netiesioginis kreipimasis ms ieivij, perspjant j tyliai sdti ir dl Lietuvos nepriklausomybs nesikreipti tarptautines institucijas. A.Brazauskas dar syk pasmerk LLL u atvir nepriklausomybs reikalavim. 1989 m. vasario 21 d. suaukt LKP CK plenum, kuriame pagrindin praneim perskait A.Brazauskas, filosofas sjdininkas B.Genzelis prisimena su neslepiamu kartliu: iame tautos juoduoju pavadintame plenume buvo pasmerktas Lietuvos nepriklausomybs siekis, kuris vertintas kaip avantirizmas, es neatitinkantis Lietuvos gyventoj interes (B.Genzelis, Sjdis: prieistor ir istorija, Vilnius, 1999, p. 94). Gsdinti ms ieivijos visai nereikjo. 1989 m. spalio mn. autorius, nuvyks JAV, sitikino, kad ne tik patys veiksniai ir vaduotojai beveik nieko apiuopiamo nedaro Lietuvos nepriklausomybs labui, taiau ir sveius i Lietuvos ragi53
na netrukdyti A.Brazauskui eiti laisvs link ingsnis po ingsnio. Kas tuo abejoja, tegul perskaito Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto vadovo telegram Vilni tuoj pat po LKP XX suvaiavimo. Ilg laik tampytasi stengiantis patobulinti LTSR konstitucij. Jos projektas paskelbtas spaudoje 1989 m. vasario 15 d. urnalistas A.Aubalis ra: Ar turime visas slygas ir pakankamai valios deklaruoti Lietuvos suverenitet, raydami tai Konstitucij? () Jame (konstitucijos projekte A. T.) atsispindi tik didesnio ekonominio, politinio ir kultrinio savarankikumo veikimas, ketinimai praplsti autonomijos ribas. (Atgimimas, 1989, kovo 31). Konstitucijos projekt rengsi apsvarstyti LPS Seimo sesija, taiau kai kuri LPS Seimo nari ir svei principins kalbos igsdino konstitucijos rengjus. Baim kl ir teisininko Kazimiero Motiekos analitinis vertinimas: Nelieiant istorikai melaging Lietuvos apsisprendimo, lygiateisikumo bei savanorikumo stojant TSRS pagrind, reikia pasakyti, kad i tarptautins teiss pagrindini princip yra inoma, jog federalinse valstybse kiekviena atskira valstyb, prieingai visiems jos konstitucijos tvirtinimams ir prieingai visiems ikilmingiems pareikimams, savo suvereniteto neisaugo. () Sjungin respublika netampa suvereni ir nepriklausoma. Ji neturi suvereni valdios ir valdymo institucij. () Silomo mums LTSR konstitucijos projekto 7 skirsnio nuostata (Lietuvos TSR suvereni valstyb TSR Sjungoje A. T.) yra ne kas kita, kaip priemon sudaryti regimyb Lietuvos suvereniteto, kurio faktikai nra ir net teorikai federalizmo slygomis negali bti (Universitas Vilnensis, 1989, sausio 27). Kuo stipriau pririti Lietuvai prie motinls Rusijos turjo pasitarnauti rinkimai TSRS liaudies deputatus, vyk 1989 m. kovo 26 d. A.Brazauskas, 1989 m. vasario 15 d. sugrs i eilinio instruktao Maskvoje, suinojo, kad Sigmos gamyklos vadovyb, partin organizacija ir profsjunga nesugebjo padaryti politinio spaudimo ir gamyklos kolektyvas pirmojo sekretoriaus kandidatros TSRS liaudies deputat rinkimams nepatvirtino. Igelbti smunkant LKP ir jos vadov autoritet galjo tik LPS. Tai patvirtina pats LKP CK pirmasis sekretorius: Tuomet, kada kai kas jau pradjo skeptikai irti persitvarkymo idjas ( suverenitet TSRS sudtyje A. T.), mums pagalb gana netiktai atjo Lietuvos persitvarkymo sjdis (A.Terleckas, Didysis smokslas prie Lietuv, Kaunas, 1996, p. 94). LPS Seimo taryba privert sjdininkus Arvyd Juozait ir Algimant Nasvyt atsiimti savo kandidatras LKP CK sekretori A.Brazausko ir V.Beriozovo naudai (Sjdio inios, 1989, kovo 7). Kodl LPS igelbjo LKP CK sekretorius A.Brazausk ir V.Beriozov, o LTSR AT pirminink Vytaut Astrausk ir LTSR MT pirminink Vytaut Sakalausk paaukojo? Kadr politik modeliavo ne LPS ir net ne LKP CK, o Kremlius. LPS vadovyb po 1989 m. kovo 26 d. vykusi TSRS liaudies deputat nuo Lietuvos TSR rinkim tikino, taiau patys vargu ar tuo tikjo, kad juos triukinaniai laimjo Sjdis. Juk A.Brazauskas, V.Beriozovas, LPS kandidatai Kazimiera Prunskien, E.Vilkas, A.ekuolis, Mindaugas Stakvileviius ir daugelis kit buvo 54
tos paios vienintels vadovaujanios partijos nariai. LKP CK pirmasis ir antrasis sekretoriai irinkti tik LPS aktyviai parmus j kandidatras. Nra jokios abejons, kad A.Juozaitis rinkimuose bt gavs daugiau rinkj bals u A.Brazausk, o A.Nasvytis u V.Beriozov. tai kaip rinkim TSRS liaudies deputatus rezultatus vertino LLL Tarybos narys Jurijus Radoviius: Tik Sjdis galjo pakviesti taut per v. Velykas ateiti prie urn. () Sjdis padjo partijai padidinti balsavusij skaii. Partija iandien gali girtis, kad tautos dauguma irinko deputatais 85% komunist (J.Radoviius, Dar kart apie rinkimus, Laisvs auklys, 1989, balandio 21). LLL vadovui buvo priekaitaujama, kad Laisvs lyga boikotuoja TSRS liaudies deputat rinkimus. Ypa aktyviai LLL kritikavo du kartus u politin veikl teistas Liudas Dambrauskas. Jam teko atsakyti tokiais odiais: Kaip mes vertintume savo tvus, jeigu jie vokiei okupacijos metais bt dalyvav Vokietijos Bundestago rinkimuose (jeigu Lietuva bt buvusi traukta Vokietijos Reicho sudt ir tokie rinkimai bt vyk)? Viena i prieasi (tegul ir ne pagrindin), kodl Lietuva po 1990 m. kovo 11 d. nesulauk skubaus usienio valstybi pripainimo de jure, buvo aktyvus lietuvi tautos dalyvavimas alies okupants aukiausiosios valdios rinkimuose, tuo pripastant tokios valdios teistum Lietuvoje. LTSR Aukiausioji Taryba 1990 m. vasario 7 d. prim rezoliucij, kuri A.Brazauskas idrso pavadinti Lietuvos nepriklausomybs aktu. Tai sukl daug diskusij ir klausim, pavyzdiui, ar Lietuvai btina skelbti Nepriklausomybs akt, kai galioja 1918 m. Vasario 16 d. aktas? Iklausykime A.Liekio nuomon apie tos diskusijos dalyvius: ie vyrai (kaip ir daugelis kit) buvo ne visai teiss, nes nesuvok, kas i tikro dedasi Lietuvoje ir visoje TSRS. () Okupantai veik pagal iankstin savotik scenarij, kurio vien variant dar 1989 m. vasario 4 d. buvo parengs tuometinis LKP CK, pasirayt A.Brazausko ir teikt M.Gorbaiovui. Scenarijuje rayta: LKP CK politin situacij respublikoje laiko labai tempta. () Sjdio veikla gerokai suaktyvino politin liaudies masi veikl, padjo jam paiam tapti politine jga. () Sekdami daugelio centrini leidini pavyzdiu, respublikos masiniai spaudos organai m vienaalikai nuviesti ir vertinti praeities ir dabarties visuomeninius politinius vykius, dl to pakito dalies gyventoj ideologins ir valstybins orientacijos. () Sjdio vadovai () tikisi laimti TSRS liaudies deputat rinkimus ir 1989 m. ruden vyksianius LTSR Aukiausiosios Tarybos rinkimus. Esant () masiniam tautins savimons pakilimui, gali sulaukti pritarimo ir raginimai istoti i TSRS ir sukurti nepriklausom valstyb. Tuo labiau, kad Sjdio ekstremistiniai elementai vis glaudiau bendrauja su antisocialistins pakraipos susivienijimais, kaip Lietuvos laisvs lyga. () Respublikos partiniai organai yra nepasireng ideologinei kovai su politiniais oponentais, prognozuoti vyki, laiku priimti optimalius sprendimus. Nepakankamas visuomenini judjim, j idj poveikio masms vertinimas buvo ta prieastis, dl kurios praradome politin 55
iniciatyv ir primme neteisingus sprendimus. Toliau LKP CK daro uuomin, kad reikia duoti Lietuvai real suverenitet, pripainti nuosavybs teis savo em, gamtos turtus, Lietuvos pilietyb, suteikti lietuvi kalbai valstybins kalbos status, teis palaikyti tiesioginius ryius su usienio valstybmis. K silo LKP nepalankiai politinei padiai Lietuvoje pagerinti? Viena svarbiausi priemoni turt bti i: Pritarti real valstybin suverenitet TSRS sudtyje tvirtinanios Lietuvos TSR Konstitucijos projektui. Taiau pati rimiausia priemon yra ita: Iplsti Lietuvos partins organizacijos status TSKP, nes jis dabar prilygsta krat ir srii partini organizacij statusui, nustatyti jos atstovavim TSKP CK. Vadinasi, nebuvo jokio praymo atsiskirti nuo TSKP, o tik iplsti kompartijos status. Cituojamo dokumento pabaigoje yra LKP CK pirmojo sekretoriaus A.Brazausko paraas (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 276280). A.Liekis reziumuoja: LKP CK, vykdydama suderint su Kremliumi politik, i tikro siek uliliuoti lietuvi taut neapibrtu kiu: Lietuva be suvereniteto Lietuva be ateities, ragino siekti to suvereniteto ingsnelis po ingsnelio, ir tiek eiti, kiek galingoji Maskva malons leisti. LKP CK Lietuvos suverenitetas buvo TSRS sudtyje; buvo pritariama TSRS pertvarkymui leninins federacijos principu, tokiu, kok deklaravo M.Gorbaiovas: suvereni respublik sjunga. I esms tai buvo ta pati TSRS (Ten pat, p. 291). A.Liekis itaip vertina LKP CK manevr: Sjdis, tautin euforija neregtas auktumas gali ikelti partijos autoritet, padaryti j vadovaujania jga ir moraline prasme! Praeis euforija, o partija liks kaip ir Lietuva TSRS sudtyje. Po kurio laiko, jei imperijos centrui ims trukdyti kokios nors suteiktos respublikai teiss, jas vardan internacionalizmo, vienybs bus galima bet kada panaikinti. Ir dar Lietuva niekada nebegals kelti balso, kad ji buvo okupuota, prievarta jungta TSRS sudt, nes ji bus pasiraiusi sutart kaip suvereni respublika Iki kovo 11 d. viskas madaug ir klostsi pagal mint scenarij (Ten pat, p. 280). Reikjo inscenizuoti LKP atsiskyrim nuo TSKP. 1972 m. i LKP nario bilieto inyko odiai Lietuvos komunist partija. Tad norint Lietuvos komunistams suteikti formali teis gyvendinti Lietuvos suverenitet TSRS sudtyje, pirmiausia reikjo sukurti savarankikos LKP regimyb. 1989 m. gruodio 19 d. Vilniuje prasidjo LKP XX suvaiavimas. LLL, vienintel i Lietuvos politini jg, sureng protesto miting, pareikalavus udrausti nepriklausomybei prieik LKP. Kaip ir reikjo tiktis, komunist suvaiavimo sprendimai buvo dviprasmiki, apgaulingi. Nutarimo dl LKP statuso 3 punktas skelb: Svarbiausias LKP tikslas nepriklausoma demokratin Lietuvos valstyb, humanistini socializmo ideal mogaus laisvs ir socialinio teisingumo gyvendinimas ir istorinio tstinumo slyg lietuvi tautai, visiems Lietuvos gyventojams sukrimas. LKP savarankikumo deklaracijoje jau atsitraukta per ingsn: Suvaiavimas kvieia respublikos komunistus vienytis, vienytis vardan bendro tikslo nepriklausomos Lietuvos valstybs ir demokratikos visuomens sukrimo. O LKP veiklos programoje aptinkame dar vien ingsn atgal: LKP tikslas 56
demokratin visuomen, kurioje bt gyvendinti pagrindiniai humanistiniai socializmo idealai mogaus laisv bei socialinis teisingumas. Suvaiavime n vienas komunistas nekalbjo apie Lietuvos istojim i TSRS. A.Brazauskas pareik, kad savarankikos LKP sikrimas jokiu bdu nereikia ryi su TSKP nutraukimo ir jos skaldymo (Ten pat, p. 68). TSKP CK 1989 m. gruodio 25 d. ikviet atsiskyrusios LKP lyderius plenum ibarti. Maskvoje A.Brazauskas ir V.Beriozovas negavo jokios partins nuobaudos, nes net ir CK ortodoksams jie nesunkiai rod, jog tiek triukmo per sovietins iniasklaidos priemones sukls atsiskyrimas buvo tik formalus, tiksliau politinis taktinis jimas. M.Gorbaiovas apie tai i anksto inojo. jo daugiau centro ortodoksams nuraminti skirt tiesmukik klausim, koks pagrindinis atsiskyrimo tikslas, A.Brazauskas atsak trumpai drtai: Kad partija ilikt vadovaujanti jga. tok abipus dviej partiei atvirum niekaip nesureagavo n vienas LPS vadovybs narys, nors visikai neseniai i LTSR konstitucijos buvo ibrauktas 6 straipsnis, atms i komunist partijos vienaalik teis tituluoti save vienintele vadovaujania visuomens politine jga. Plenume A.Brazauskas nuramino: TSKP sudtyje, kaip a suprantu, liksime (Ten pat, p. 73). 1989 m. v. Ki vakar i LPS centrinio tabo po vis Lietuv pasklido sakmus raginimas moraliai remti ir ginti Kremli ikviestus sudoroti A.Brazausk ir V.Beriozov, J.Paleck ir K.Glaveck. Kremli isista tkstaniai protesto telegram. Komunistai sjdininkai A.ekuolis ir Nijol Oelyt per Lietuvos radij ir televizij egzaltuotai kreipsi Lietuvos jaunim, ragindami j stoti atsinaujinusi LKP. LKP profesionaliai suvaidino atsiskyrimo dram ir gerokai pagerino savo vaizd 1990 m. sausio mn., palyginti su 1989 m. gruodio mn. pradia, LKP populiarumas iaugo nuo + 16 iki + 73, o Sjdio tik nuo + 60 iki + 65. Apklaustieji respondentai populiariausiais Lietuvos monmis nurod: A.Brazausk 73%, K.Prunskien 47%, V.Beriozov 37%, Just Vinc Paleck 26%, E.Vilk 21%, K.Motiek 15%, V.Landsberg 12% (Ten pat, p. 261262). TSKP CK politins manipuliacijos padjo Lietuvoje sukurti antr kompartij fanatikojo ir bolevikinms idjoms atvirai itikimo profesoriaus M.Burokeviiaus vadovaujam partij ant TSKP platformos. Kam ji ivis buvo reikalinga? J.Januiio tvirtinimu, tokia buvo Maskvos valia (J.Januitis, Uvakar ir iandien, Vilnius, 1998, p. 232). Taiau prajus () savarankikos LKP atsiskyrimo sukeltai euforijai ir tai partijai nestojant pirmsias kovotoj dl Lietuvos nepriklausomybs gretas, daugeliui m atrodyti, kad i esms niekas nepasikeit: LKP liko tokia pati, kokia buvusi Lietuvos okupant partija, melagi partija (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 270). Dar daugiau: atsinaujinusi LKP prieai galjo panaudoti amiams teisinti Lietuvos okupacij (Ten pat, p. 265). Kremliaus strategai beveik neapsiriko modeliuodami bsimuosius vykius. Po Maskvos puo pralaimjimo 1991 m. LKP ant TSKP platformos buvo suversti 57
visi Lietuvos komunist per sovietin okupacij vykdyti nusikaltimai. Platforma buvo udrausta, o atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid ir nusikaltimus prie monikum ivengusi J.Stalino ir V.Kapsuko kurtoji kompartija (buvusi savarankika LKP, vliau Lietuvos demokratin darbo partija) ir iandien jau Socialdemokrat partijos vardu valdo Lietuv. A.Brazauskas buvo ne tik teisus, bet ir valgus, atsakydamas M.Gorbaiovui: Kad partija ilikt vadovaujanti. Tai kartu atsakymas ir iandieniniams Lietuvos politins arenos cinikiems veidmainiams ir politiniams egoistams i vadinamosios deins ir centro deins, vykdantiems vairius patarnavimus (smoningai ar ne, iuo atveju net nelabai svarbu) vadovaujaniai partijai ir jos giminingiems dariniams. Beveik neabejotina, kad ir po 2004 m. Seimo rinkim partija iliks vadovaujanti. Poetas S.Geda prie keliolika met pranaavo: Kas liko i karali tautos, tai tik gaji komunistin veisl, hidra, kuriai vien galv nukirtus dar velniaiin kiek j ataugs. () Dabar jau labai aiku, kad Lietuv nusipirks tie, kurie ada jai Laisv ir Nepriklausomyb. () Vadai stiprs tik todl, kad j odis rado vent atliep ventoje tautos sieloje, ir niekam nevalia tuo spekuliuoti (Lietuv vis tiek nusipirks, Respublika, 1990, sausio 9, Nr. 5). Tuo lemiamu metu, kai buvo sprendiama Lietuvos kompartijos ateitis, t.y. ar ji ir toliau vadovaus Lietuvai ir uvaldys jos ekonomik, drums moni protus, ar vis dl to privals atsakyti u savo nusikaltimus, Lietuvos persitvarkymo sjdis labiausiai rpinosi, kaip tikti LKP. ito sunkiai paaikinamo reikinio, kur galima pavadinti nemeile Lietuvai, pasekms jauiamos iandien, jos mus persekios dar labai ilgai. Lietuvos laisvs lyga buvo pernelyg (organizacine ir intelektine prasme) silpna, kad apsaugot Tvyn nuo galingojo LKP-LPS politinio aljanso ir jo plano kuo skubiau visk pakeisti, kad viskas likt kaip anksiau. 1990 m. sausio 24 d. Tiesoje paskelbtas savarankikos LKP kreipimasis Lietuvos TSR rinkjus. Jame aptinkame po graiais odiais negrabiai umaskuotus tikruosius ketinimus: Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimas turi tam tikrus etapus. Tai raginimas eiti nepriklausomyb ingsnis po ingsnio. Vadovaujantis tokia LKP taktika, pasak A.Liekio, iki nepriklausomybs galima taip ir niekada nepriaugti (A.Liekis, LKP agonijos kronika, p. 265266). Koki grsm Lietuvos bsimam valstybingumui kl LPS vadov susitaiklikas nuolaidiavimas, V.Landsbergis pripaino tik prajus keleriems metams: 1990 m. vasar LKP vadovybje svarstyta, ar nepaskelbus kokios nors nepriklausomybs, ubgant vykiams u aki (Ten pat, p. 312). Ir: tarptautiniuose forumuose Maskva toki nepriklausomyb bt lengvai triukinusi (V.Landsbergis, Kovo 11-osios akt idjos, Penkeri Lietuvos valstybingumo atkrimo metai, p. 20). Apie koki nepriklausomyb LKP vadovyb kalbjo, atskleidia kitas prof. V.Landsbergio tekstas, raytas seniai, taiau lyg numatantis i dien: Su beteise vietini klik okdinama valstietija, girdoma iki visuotinio beviltikumo. () Su j bankais, be ms sien ir muit. Su Valstybs saugumo komitetu, pavaldiu 58
kitai valstybei. () Su transportu bei ryiais, kuriuos valdo kiti, neva mus aptarnaujantys Su statym leidiamja valdia, kuri nepajgia apginti savo piliei, gyvendinti lyg ir statymus. () Norite vadintis valstybe? vadinkits. Skelbiate, kad tai tokia js Nepriklausomyb? skelbkits, taip ir uraysim. () Juk jau esat patenkinti, veniat ir diaugiats, o svarbiausia, kad stabilumas liko nepaeistas (V.Landsbergis, Atgav vilt: Pertvarkos tekst knygel, Vilnius, 1990, p. 103104). TSKP CK Generalinis sekretorius 1990 m. rinkimus LTSR Aukiausij Taryb sankcionavo bdamas tikras, kad juos laims komunistai, o AT Prezidiumo pirmininku bus irinktas A.Brazauskas. M.Gorbaiovo sutikim leisti surengti rinkimus apiformino LTSR AT sesija, vykusi 1989 m. lapkriio 23 d. A.Brazausko tvirtinimu, 1990 m. vasario mn. sudaryta grup specialist Lietuvos Respublikos nepriklausomybs atkrimo koncepcijai parengti. Grupei specialist vadovavo vien komunistai LKP CK pirmasis sekretorius A.Brazauskas, akademikas A.ukauskas, filosofas R.Ozolas, poetas Just.Marcinkeviius (A.Brazauskas, Lietuvikos skyrybos, p. 101). 1990 m. vasario 7 d. vyko LTSR AT 11-ojo aukimo 17-oji sesija, paskelbusi, kad Lietuvos stojimo TSRS 1940 m. liepos 21 d. deklaracija ir TSRS 1940 m. rugpjio 3 d. statymas dl Lietuvos primimo TSRS yra neteisti ir juridikai negaliojantys. Nutarta paraginti TSRS vyriausyb pradti derybas su Lietuva dl jos nepriklausomybs atstatymo (A.Kanaviius, Lietuvos atgimimo dienoratis, p. 153154). Tame nutarime n odiu neusiminta apie madaug po trij savaii tursianius vykti naujus LTSR AT rinkimus, o tiesiog raginama be joki formalum pradti Lietuvos nepriklausomybs atstatymo darbus, kuriuos vykdyti sutarties ar sutari pagrindu. Turdamas omenyje nutarim A.Brazauskas 1992 m. idrso pareikti: 1990 met vasario 7 dienos nutarimu mes i esms paskelbme Lietuvos nepriklausomyb, nutiesme jai keli ir kovo 11 d. susirinkus naujai irinktai Aukiausiajai Tarybai beliko ikilms paskelbti ikilming akt ir apsikabinti (A.Brazauskas, Lietuvikos skyrybos, p. 98). B.Genzelis argumentuotai rodo, kad senojo aukimo LTSR AT neturjo jokios juridins teiss skelbti Lietuvos nepriklausomyb (B.Genzelis, Sjdis: prieistor ir istorija, p. 126127). Ji bt buvusi tiesiog nelegitimi, taiau moralin tokio sprendimo ala bt neapsakoma. Belieka priminti, kad LTSR Aukiausiajai Tarybai vasario 7 d. skelbiant Lietuvos nepriklausomyb, A.Brazauskas Maskvoje vykusiame TSKP CK plenume pareik: Mes irime Tarybin Armij, kuri dislokuota Respublikoje, kaip armij, kuri yra viena i jg, sprsiani ateityje Lietuvos kaip suverenios Respublikos Sjungoje klausimus. Tik toks kelias mums iandien atrodo realus (Tiesa, 1990, vasario 10, Nr. 34/35). Logik, nors iki galo ir neipltot, ivad pateikia .Baua: A.Brazauskas laik, kad senojo aukimo LTSR Aukiausiosios Tarybos vasario 7 d. aktas dl 1940 m. vadinamojo Liaudies seimo nutarim neteistumo yra teisingas ir pakan59
kamas. Todl jis sil ilgalaik pereinamj deryb laikotarp nepriimant kardinali politini sprendim (Lietuvos valstybingumo atkrimo akto primimo A. T.) (Lietuvos suvereniteto atkrimas 19881991 metais, p. 239). A.Brazauskas 1990 m. kovo 7 d. ivyko Maskv spti M.Gorbaiovo, jog naujai irinkta LTSR AT kovo 11 d. rengiasi paskelbti Lietuvos valstybingumo atkrimo akt. 1990 m. kovo 11 d., kai deputatams buvo pasilytos A.Brazausko ir V.Landsbergio kandidatros pirmininko pareigoms uimti, nemaa dalis net Kaune irinkt deputat nebuvo apsisprend, k rinkti AT Pirmininku. Buvo labai sunku tikinti net sjdininkus kaunieius nebalsuoti u A.Brazausk. Kai kurie apgailestavo, kad iuo svarbiu metu jie negali pasikonsultuoti su buvusiu Lietuvos Respublikos usienio reikal ministru J.Urbiu. O k jiems bt patars is garbingo amiaus sulauks mogus? inoma, balsuoti u komunist A.Brazausk. Dl ilgaamikumo ir buvusi pareig nepriklausomos Lietuvos vyriausybje J.Urbys sjdininkams buvo didelis autoritetas. Ne i blogos valios, greiiau veikiamas senatviko nesiorientavimo jis klaidino LPS vadovus, vliau naujai irinktos AT deputatus. Taiau politinis nevalgumas, panikierikumas, valstybins drsos stoka jam buvo bdingi ir dirbant paskutiniuoju Lietuvos Respublikos usienio reikal ministru 19391940 m. Susidar spdis, kad jis nebesuvok, jog dabar ne 19391940 m J.Urbys 1990 m. vasario 23 d. interviu Tiesai tikino skaitytojus, kad naujai irinktieji Aukiausiosios Tarybos deputatai pirmiausia turt pasirpinti ekonominiu savarankikumu. Atgimimo savaitraio kovo 5 d. numeryje J.Urbys ra: sudarant Vyriausyb geriausia sudaryti koalicin sjdio su komunist partija. Nesistengti ivaikyti mones, kurie imano savo darb, ypa ekonomikos srityje. Po keli dien visai sivaiuoja: naujas nepriklausomybs paskelbimas ne tik nereikalingas, bet bt alingas. K vietoje to jis silo? Ogi tartis su Maskva dl 1939 m. spalio 10 d. sutarties prtesimo ir patikslinimo. Vadinasi, siloma atnaujinti sutart, ibraukusi Lietuv i politinio pasaulio emlapio. Btent ito ir siek M.Gorbaiovas ir A.Brazauskas sutrukdyti Lietuvos valstybingumo atkrimo akto paskelbim. Tok pat kyr silym J.Urbys per prof. M.Lukien pateik 1990 m. kovo 8 d. ir LPS Seimo 13-ajai sesijai. AT deputatu irinktas V.Plekaitis taip pat nepritar skubotam nepriklausomybs deklaravimui, nes toks ingsnis dar prie derybas su Maskva turt beatodairikumo element. LLL vadovas tokios pozicijos skelbjus apkaltino bailumu (Atgimimas, 1990, kovo 1421, Nr. 11). Tiesoje tuo metu paskelbtas LKP CK nario, istoriko Liudo Truskos straipsnis Nepriklausomyb: skelbiama ar kuriama?. Autoriaus nuomone, Lietuvos nepriklausomybs paskelbimas gali net diskredituoti pai savarankikos valstybs idj. L.Truska teig, kad savotika finliandizacija iuo metu bt realiausias Pabaltijo klausimo sprendimo bdas (L.Truska, Nepriklausomyb: skelbiama ar kuriama?, Tiesa, 1990, kovo 7, Nr. 55). 60
To paties tikslo siekdama ir realizuodama ne kart mint scenarij, TSRS vadovyb nurod LKP CK propaguoti idj rinkti LTSR prezident, suprantama, turint Tatarstano valstybs galvos status. Komunistai, platindami specialius blankus, LTSR prezidentu sil rinkti vienintel kandidat A.Brazausk. 1990 m. vasario mn. iam silymui paremti surinkta daugiau kaip 400 tkstani para (A.Brazauskas, Lietuvikos skyrybos, p. 100). Tuo metu gyventoj apklausos rezultatai rod, kad po LKP atsiskyrimo u atsinaujinusi kompartij balsuos net 38% vis rinkj. Tuo tarpu u LPS tik 27%. Tai teik vili Kremliaus vadovams ir LKP CK, taiau kl didiul susirpinim Lietuvos patriotams. 1990 m. sausio 25 d. Vilniuje vyks Lietuvos politini partij, organizacij ir judjim konsultacinis susirinkimas kreipsi taut, ragindamas Aukiausij Taryb jokiu bdu nerinkti komunist. Btent itie rinkimai turjo nulemti Lietuvos ateit (A.E.Sennas, Gorbaiovo neskm Lietuvoje, p. 151). Verta dar kart priminti, kad kandidatais LTSR AT deputatus pasilyti net 288 komunistai, o nepartini vos 139 (Ten pat, p. 86). i komunistams palanki prierinkimin starto pozicija greiiausiai ir paskatino M.Gorbaiov atsisakyti kratutins priemons minto scenarijaus galutinio gyvendinimo. Taiau bta dar vienos svarios prieasties. Dar gerokai iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos politins patriotins jgos m akcentuoti btinyb suaukti Lietuvos Nepriklausomybs Sjdio suvaiavim. Tokio suvaiavimo idj LLL buvo iklusi dar 1989 m. liepos mn. Laisvs lyga teig, kad 1918 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybs Akt paskelb ne visos tautos rinkta, o i valsi atstov 1917 m. rugsjo mn. suformuota Tautos Taryba. Tokia idja buvo visikai nepriimtina ne tik TSKP (kas absoliuiai suprantama), bet ir LPS. Vienas Sjdio lyderi Aleksandras Abiala atvirai perspjo, kad btina skubinti LTSR AT rinkimus, prieingu atveju Lietuvos nepriklausomyb paskelbs gatv, kuri gali pradti konfrontuoti su LKP. O kuo pasibaigt i konfrontacija, niekas negaljo prognozuoti. Archyvai anksiau ar vliau atsakys klausim, kas paskatino M.Gorbaiov ir A.Brazausk paskutiniu momentu atsisakyti sankcionuoti ir legalizuoti 1990 m. vasario 7 d. paskelbt Lietuvos nepriklausomyb ir leisti 1990 m. vasario 24 d. surengti rinkimus LTSR AT? Beveik nemanoma paneigti, kad Lietuvos persitvarkymo sjdis buvo valdios inicijuota alternatyva Lietuvos laisvs lygai, kuri 19871988 m. realiai ir pagrstai pretendavo tapti Lietuvos isivadavimo procesui vadovaujania politine organizacija. LLL tak dainuojaniai revoliucijai A.Anuauskas apibdina iais odiais: Po 1987 m. rugpjio 23 d. mitingo Vilniuje prie A.Mickeviiaus paminklo, kuriame pirm kart vieai pasmerktos MolotovoRibentropo pakto pasekms, KGB susirpino savo veiklos efektyvumu ir pozicij isaugojimu paioje Lietuvoje (A.Anuauskas, KGB ir lietuvi visuomen, Darbai ir dienos, p. 252). KGB rpinosi Laisvs lygos diskreditavimu VLIKo akivaizdoje ir VLIKo pinig nukreipimu nuo politins veiklos finansavimo (Ten pat, p. 253). 61
Pasinaudodama Persitvarkymo sjdiu, kompartija daug nuveik neutralizuodama Laisvs lyg, suskaldydama tautinio pasiprieinimo judjim. Vis dlto btina pripainti ir tai, kad Sjdis prisidjo griaunant sovietin imperij. itai neigti nebt teisinga: juk Sjdis (plaija prasme) nebuvo vienalytikas, j sudar pai vairiausi nusiteikim mons, tarp j ir radikals nepriklausomybininkai, niekada neturj ryi su TSKP ir KGB. Jeigu ivis nebt buv Sjdio, okupantas greiiausiai bt likvidavs Laisvs lyg, dal jos nari fizikai sunaikins, o likusius kalins. M.Gorbaiovas apsiriko, neabejodamas, kad naujai irinktos AT Pirmininku btinai taps Lietuvos galutinio inkorporavimo TSRS alininkas. AT deputatais irinkti komunistai, KGB nipeliai, takos agentai, sovietinio reimo patikimi asmenys, net ir tie, vengdami galutinio isiifravimo ir tautos rstybs bei jiems nepalanki aplinkybi veriami, turjo balsuoti u Lietuvos valstybingumo atkrimo akt. Lietuvos laisvs lyga, kai kurios kitos patriotins tautins jgos savo idealistiniu nusiteikimu, nekompromisine laikysena, drsa, pasiaukojimu, radikaliu ir kategoriku nepriklausomos valstybs atkrimo siekiu ukrt daugum Lietuvos moni. Tad pasirinkimo i esms neturjo net tie, kurie atvirai ar slapia abejojo Nepriklausomybs akto primimo btinybe. Jei lietuvi tautai istoriniai sprendimai tada nebt buv priimti, ar j primimas bt kaip nors nepateisinamai vilkinamas, nepriklausomyb i tikrj bt deklaravusi gatv, t.y. patriotini tautini organizacij savarankikai suformuota aukiau minta alternatyva LTSR AT. LLL veikla buvo sovietins valgybos, KGB visomis priemonmis trukdoma, lugdoma, skaldoma ir bananais taloma. Dl ios prieasties Laisvs lyga nesteng sukurti laikinos atstovaujamosios demokratijos poymius turinios ir moraliniu autoritetu grindiamos institucijos, kuri bt paskelbusi Lietuv tikrai nepriklausoma, demokratine ir teisine valstybe ir pradjusi toki j kurti, t.y. prieing tai, kokia ji yra iandien. Nepriklausomos valstybs atkrimo laikotarpiu Maskvos imperininkai nepanaudojo totalins karins prievartos, nes tai bt galutinai diskreditav Vakar finansiniams sluoksniams adresuot perestrojkos ir glasnost politik. io teksto autorius turi pagrst teis save laikyti vienu grieiausi Sjdio ir jo vadov kritiku. Taiau po ilg apmstym ir svarstym pripasta, kad be LPS (kaip visuomens kompromiso, savotiko politinio amortizatoriaus) ir V.Landsbergio (kaip valgaus stratego, pasiymjusio 1990 m. kovo 11 d. 1991 m. rugpjio 22 d. laikotarpiu) geros valios pastang nebt atkurta Nepriklausoma Lietuvos valstyb. V.Landsbergio vadovaujama Lietuva 1990 m. kovo 11 d. itrko i Maskvos politins kontrols. Taip prasidjo sovietins imperijos gritis. Neretai sveiko proto ribas perengianti LLL politika sudar slygas LPS laviruoti, daryti kompromisus, kurie saugojo Sjd nuo jo veiklos sustabdymo dar neirinkus Lietuvos AT. Taiau jeigu tuo metu nebt buv Laisvs lygos ir jos 62
atstovaujamos nepriklausomybs ia ir dabar idjos, Sjdis nedvejodamas bt pasuks ingsnis po ingsnio keliu ir skmingai gyvendins TSKP ir LKP suvereniteto TSRS sudtyje scenarij. Soviet Sjungos ir Vokietijos diktatoriai, suplanav ir vykd Europos padalijim, nesteng nuslpti savo nusikaltimo pdsak ir paliko kalius Molotovo Ribentropo pakto slaptuosius protokolus. Maskva, panaudodama LKP ir LPS, siek paversti t pakt negaliojaniu, pasirayti nauj sjungin sutart ir ja teisinti Lietuvos aneksij. Btina pastebti, kad Kremliuje tuo metu dominavo bolevikiniai dogmatikai. Paradoksalu, taiau Lietuvai tai ijo tik gera. Jeigu ten bt netrukdomai eimininkav A.Jakovlevo tipo toliaregik ir politikai lanksi pair mons, jie tuoj pat bt paskelb MolotovoRibentropo pakt niekiniu ir negaliojaniu nuo jo pasiraymo dienos, leid LTSR AT priimti LTSR konstitucij, pasirayti sjungin sutart ir taip teisinti Lietuvos okupacij ir aneksij. is Lietuvos pavergimo teisinimo procesas buvo vykdomas mginant priimti LTSR konstitucij, LTSR referendumo, pilietybs, vadinamojo ekonominio savarankikumo statymus. Kremliaus imperininkai 1989 m. gruodio mn. pabaigoje pagaliau sutiko pripainti, kad MolotovoRibentropo paktas yra niekinis ir neteistas aktas nuo jo pasiraymo momento. TSKP CK politinio biuro vadovai tik apsimet nenor pripainti io fakto. Jau buvo pasiruota fakt pakeisti dar pavojingesniu Lietuvos laisvs bylai aktu vadinamja sjungine sutartimi. Kadangi MolotovoRibentropo pakt jga primet Vokietijos Reicho ir Soviet Sjungos vadovai, io sandrio pasmerkimas ir reikalavimas likviduoti jo pasekmes tapo galingu ginklu kovojant u Lietuvos laisv tarptautiniuose forumuose. Tuo tarpu pasirayt sjungin sutart pasaulis ivis nebt reagavs, nes TSRS vadovai bt nesunkiai tikin, kad t sutart pasira paios lietuvi tautos laisva valia irinkta Aukiausioji Taryba. Btent todl 1989 m. kovo 26 d. 1990 m. vasario 24 d. laikotarpiu TSRS vadovyb, LKP ir LPS infiltruotieji Lietuvos valstybingumui prieiki asmenys vykd gerai koordinuot agresyvi propagand, tikinjusi, kad Lietuvoje per vis jos istorij vyko patys demokratikiausi rinkimai. Btent todl tuos rinkimus leista stebti usienio valstybi, tarptautini institucij atstovams ir urnalistams, padedantiems vykdyti TSRS perestrojk, geriausiu atveju nesuvokiantiems sovietins propagandos melagingos prigimties. I tikrj svetimos karins jgos okupuotoje valstybje nebuvo manomi absoliuiai laisvi ir demokratiniai rinkimai. Nepaisant ios propagandos, okupantams ir kolaborantams nepavyko teisinti Lietuvos okupacijos ir aneksijos. Respublikos dienraio korespondentui A.ukui buvs M.Gorbaiovo komandos ir TSKP CK politinio biuro narys A.Jakovlevas prisipaino: Baltijos valstybi klausimas ypatingas. () A manau, kad savo veiklos pradioje Sjdis siek gantinai kukli tiksl. () Tie tikslai ir reikalavimai buvo visikai protingi, bet a tuo nesugebjau tikinti politinio biuro nari. Betgi tada buvo kalbama tik apie tam tikr status, politin savarankikum ir naudingus ekonominius ryius. 63
Tai viskas, ir nieko blogo. () Tai, k a tuomet pamaiau Vilniuje, mans nenustebino. () Bda, kad valstybs ir partijos vadovams nepakako socialins vaizduots paremti t judjim ir susitarti, kur jis turt sustoti. () Tada net kariausiuose ginuose niekas neauk apie ijim, apie ryi nutraukim. () Visos trys respublikos siek sau ypatingo statuso. Jos siek, kad Molotovo ir Ribentropo smokslas bt pripaintas nenormaliu. Kas keista, kad jos norjo savarankikumo? Ne Lietuva, Latvija ar Estija ijo i Sjungos, jas istm reimo agonija, jo bukumas, imperinis mstymas (Respublika, 1994, rugpjio 19). Galutines ivadas dl i Lietuvai lemting vyki vertinimo dar ankstoka daryti. Taiau kai k btina apibendrinti. Baltijos alyse perestrojka turjo vien ypating misij buvo tikimasi, kad euforijos metu naujai paskirti taut vadai pasirays nauj TSRS sutart. gyvendinus sumanym, netekt reikms slaptieji MolotovoRibentropo Europos pasidalijimo dokumentai ir Vakar paskelbta Baltijos valstybi okupacijos nepripainimo politika, o vergija juridikai tapt savanorika, rao KGB dokument rinkinio I naujausios Lietuvos istorijos leidjai (Kaunas, 1995, p. 3). io plano gyvendinim pavyko sutrukdyti. Utat skmingai gyvendintas kitas ne maiau svarbus perestrojkos projekto siekinys: 1985 m. TSKP CK Politinio biuro paskelbta revoliucin pertvarka nra naujas reikinys komunist partijos gyvenime. ios pertvarkos idjos ir uuomazgos atsirado dar 1918 m., kai bolevikai, baimindamiesi generol Denikino ir Judeniiaus armij puolimo, planavo privatizuoti prisiplt svetim turt ir taip silieti pasaulin rink. Jas rasime ir Lenino 1921 m. paskelbtame NEPe bei 1953 m. L.Berijos naujoje VKP(b) politikos koncepcijoje. Todl ir vadinamasis Lietuvos persitvarkymo sjdis M.Gorbaiovo perestrojkai remti, kaip ir kitose sovietinse respublikose sukurti judjimai, TSRS lyderiui tebuvo reikalingi tik dar vienai blogio imperijos reorganizacijai, kurios pagrindinis tikslas neokomunistiniais principais atliekama turto privatizacija. Btent u toki privatizacij ir u deklaruojam vieum bei mogaus teises partijos virn tikjosi bti leista visas tarptautines organizacijas, i Vakar gauti milijardines paskolas, modernias technologijas ir moralin param. Dar perestrojkos pradioje nuvyks Lenkij, Gorbaiovas ne kart pabr, kad Baltijos krat ir kit TSRS region liaudies frontai jam reikalingi kovai su ortodoksine partokratija, nepajgiania mstyti naujovikai (Ten pat). Kokia pavojingai veiksminga gali bti neokomunistin propaganda, grsmingai pademonstravo dar 1989 m. gruodio 26 d. savarankikos LKP surengt pergals prie TSKP miting Vilniaus Katedros aiktje susirinkusios minios elgesys. J tiesiog paverg vieno oratoriaus rusikai itartas tikros tarybini respublik federacijos paadas. Protu nesuvokiamo kvaitulio apimta minia sukl oratoriui peraugusi ovacijas plojim audr. i propaganda vliau skmingai pasitarnavo galutinai legalizuojant nusikalstam Lietuvos komunist partij, iki iol naujais pavidalais ilikusi valdanija jga, jos turt, populiarumo ir vadovavimo virnes ikeliant suvereniteto TSRS 64
sudtyje, o vliau ekonomins priklausomybs nuo artimojo usienio garant A.Brazausk. Energetin priklausomyb nuo Rusijos beveik absoliuti. Per keturiolika met nuo jos beveik n kiek neatsiplta. iandien Lietuvoje dar nra pilietins visuomens, viduriniojo sluoksnio. Valdomos demokratijos valstybje klesti korupciniai klanai, o prichvatizacijos ir kit nemokikai bei nusikalstamai vykdyt reform suprieintoje tautoje vis labiau rykja grsmingi socialiniai prietaringumai. Daugelis Lietuvos gyventoj rinkimuose balsuoja u populistus ne tiek dl to, kad jie kak jiems rinkimins kampanijos metu, nordami patikti, paada, o todl, kad iki j auktuose valstybiniuose postuose buv pareignai ir tautos numyltiniai savo paad ir priesaik netesjo. Visos be iimties Lietuvos valdios atkurt valstyb laik ir tebelaiko savo asmenini interes tenkinimo instrumentu. Dl ios prieasties Lietuvoje iandien tiek daug nusivylusij atgautja laisve, emigravusij. Buvs Sjdio aktyvus dalyvis Vytautas Radvilas prisimena: Dar tuo metu, kai daugyb Lietuvos moni gyn Parlament, po to prie jo itisus mnesius alo, keliuose valdios kabinetuose buvo rengiami bsimi Lietuvos ekonomikos pasidalijimo planai. I pradi visi ekonominiai pertvarkymai buvo orientuoti ta linkme, kad bt isaugotos ir net sustiprintos pozicijos t moni, kuriuos galima laikyti buvusios komunistins Lietuvos elitu. Dl i prieasi nebuvo manomos jokios gilios ir objektyvios valstybs reformos (Veidas, 2001, Nr. 12). Todl visi ligioliniai Lietuvos valstybs pasiekimai (tarp j ir tarptautiniai integraciniai) yra didesns ar maesns regimybs, taiau ne tikrai ir apiuopiamai saugios nepriklausomos valstybs poymiai. Todl Lietuvoje neivengiamai artinasi antrojo isivadavimo, kilsianio i visuomens gelmi, laikas. Neabejoju, kad Laisvs lyga prisids ir prie io isilaisvinimo. Tegul istorikai apibendrina Laisvs lygos vaidmen kovojant u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. Juozapas Romualdas Baguauskas ir A.Liekis rao: Politini reikalavim radikalumu, bekompromisine kova su okupaciniu tarybiniu reimu nuo anksiau pamint organizacij skyrsi Lietuvos laisvs lyga, sikrusi 1978 m. birelio 14 15 d. () Lygos steigimo iniciatorius buvo represini struktr persekiotas ir teistas nuoseklus antikomunistas A.Terleckas, veikloje dalyvavo Romaldas ir Angel Ragaiiai, Elena Terleckien, Jonas Volungeviius, Algirdas Statkeviius, Vladas akalys, Julius Sasnauskas, Vytautas Boguis, Jonas Pratuseviius, Andrius Tukus ir kt. Vliau LLL grups buvo kurtos Australijoje, JAV ikagoje (Algirdas Statkeviius, Kazys Eringis), Kalifornijoje. Lietuvos ilaisvinimo klausim LLL tiesiogiai susiejo su 1939 m. VokietijosTSRS suokalbio prie Baltijos valstybes vieu iklimu ir demaskavimu. itokia ieities pozicija buvo teisikai pagrsta ir, galima teigti, vliau Lietuvos Sjdio perimta ir skmingai gyvendinta. 1979 m., minint 40-sias MolotovoRibentropo pragaitingo Baltijos valstybms pakto pasiraymo metines, LLL kreipsi Jungtini Taut Generalin Asamblj, reikalau65
dama dekolonizuoti Lietuv, Latvij, Estij. reikalavim papild LLL nario A.Statkeviiaus parengtas Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei, kuriame pabriama, jog lietuvi tauta niekada nesusitaikys su okupacija, o tuo atveju, jei Taryb Sjungos vyriausyb nepatenkint pavergt taut teist reikalavim, ji pateks totalins izoliacijos aklaviet ir tuo pasiskirs sau lugimo nuosprend (). Lietuvos ilaisvinimo byl neivengiamai reikjo i rezistencins plotms perkelti tarptautins politikos srit. Didesn rezonans tarptautinje opinijoje turjo LLL nari A.Terlecko, J.Sasnausko ir kit parengtas 45-i pabaltijiei Kreipimasis JT Generalin sekretori K.Waldheim, Atlanto chartijos valstybi signatari, VFR ir VDR vyriausybes, kur pasira 38 lietuviai kartu su ymiais TSRS disidentais Andrejumi Sacharovu, Jelena Bonner ir kt. () I esms ji (LLL A. T.) buvo paskutin rezistencijos ir pirmoji tautinio isivaduojamojo judjimo politin organizacija. Pirmasis vieas radikalus ingsnis, ypa igarsins LLL 1987 m. rugpjio 23 d. mitingas Vilniuje prie A.Mickeviiaus paminklo. Jo metu susirinkusieji valdios slaptj agent akivaizdoje pasmerk slaptuosius Molotovo Ribentropo pasiraytos sutarties protokolus, pareikalavo ivesti okupacin kariuomen, leisti lietuvi tautai atkurti savo valstyb. Mitingas ir jo dalyviai vliau buvo visaip smerkiami Tiesos ir kit laikrai puslapiuose, demaskuojami daugelio komjaunimo, partini organizacij, darbo kolektyv susirinkimuose. Vis dlto io, tegul ir negausaus, taiau jau ne spontaniko, o organizuoto LLL renginio vaidmuo nepaprastai svarbus moni laisvjimo ir totalios baims veikimo prasme. (Lietuvos suvereniteto atkrimas 19881991 metais, p. 103105). Prie ios organizacijos (LLL A.T.) beatodairikos nesutaikomos opozicijos komunistiniam reimui nuopeln tenka priskirti ir tai, kad ji jau seniai (nuo 1979 m. Pabaltijiei memorandumo paskelbimo) rpinosi Lietuvos valstybingumo atkrimo teisiniais aspektais. Lietuvos valstybs atkrimo legitimumo paiek iniciator neabejotinai buvo LLL (Ten pat, p. 139). Kiek nelauktai breneviniu speigmeiu 1979 m. kaip ikis visuotinei abejingumo atmosferai buvo paskelbtas Baltijos taut 45 atstov memorandumas, kur () pareng ir pasaulio visuomenei vieai paskelb patriotikai nusistaiusios grups Lietuvos laisvs lygos branduolys. () io dokumento kertins nuostatos daugiau kaip po deimtmeio buvo panaudotos jau masinio judjimo Lietuvos sjdio politinje argumentacijoje. Memorandume suformuluota teisiniu ir praktiniu poiriu fundamentali ivada, jog nacionalinio suverenumo negalima nei suteikti, nei panaikinti; j galima paeisti arba atkurti. ia nuostata () teiss ekspertai ir politikai vadovavosi, atitinkamai ruodami Nepriklausomybs atkrimo dokument paket. () Memorandumo turinys () Lietuvos visuomeninio gyvenimo atmosferoje buvo bene vienintelis rykesnis tautins savimons blyksnis is ir vlesni LLL dokumentai per por deimi kreipimsi usienio valstybi ir TSRS vyriausybes dl sovietins okupacijos bei aneksijos padarini panaikinimo pranoksta kitus disident bei savilaidos leidinius, niekada nepasiekusius tokio politins minties brandumo. () Reikia pripainti, jog LLL po66
litini akcij prasm dar nra apmstyta ir objektyviai vertinta (.Baua, Valstybingumo atkrimo vizija Sjdio dokumentuose, Lietuvos Sjdis ir valstybs ideal gyvendinimas, p. 270). Neprisitaikiusij organizacija Lietuvos laisvs lyga, kovodama u nepriklausomos valstybs atkrim, vadovavosi politinio nuoseklumo ir bekompromisio principingumo, moralios politikos kriterijais, tarptautins teiss fundamentaliais postulatais, elementaria teisine logika ir sveika nuovoka. Laisvs lyga atliko istorikai svarbi misij kovojant u Lietuvos valstybin nepriklausomyb dar pogrindio slygomis ikl Lietuvos laisvs byl aukiausi tarptautin lygmen, deklaravo pavergtai tautai laisvs siek, ikentjo j kaljimuose, ijusi i pogrindio pateik bdus nepriklausomybei atgauti, aktyviai veik juos gyvendindama ir enkliai prisidjo sutrukdant imperininkams teisinti status quo, t.y. kart jau galutinai ir teistai tvirtinti Lietuvos prijungim.
2004 M.
67
LIETUVOS LAISVS LYGOS NARI KALBOS

ANTANO TERLECKO KALBA LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO STEIGIAMAJAME SUVAIAVIME 1988 M. SPALIO 22 D.
Lietuvos laisvs lyga sveikina Steigiamj sjdio suvaiavim. (Plojimai.) Sveikina ir televizijos irovus, kuriems viena i brangiausi vertybi yra Lietuvos likimas. Pavargus po nata Vergavimo dien, Atsikelia tauta Ir ilgisi sparn. Koks diaugsmas igyventi laik kaip realyb, matyti gyv tiek daug ikentjusi lietuvi taut. Kaip kakada kryiuoiai prsus, taip 1939-aisiais, o gal gerokai anksiau, ms Ryt kaimynas suman lietuvi taut paversti vergais, o j vaikus iauginti tautos duobkasiais. Kad iandien galiu kalbti i ios tribnos, ai lietuvei Motinai, uauginusiai laisv mylinius vaikus. (Plojimai, visi atsistoja.) O kaip jie nekent ms laisvs! Kad pat od umirtume, pirmiausia reikjo sunaikinti inteligentij ir dvasininkij. Ve ir ve Sibiro platybes, kad nebelikt Lietuvoj dor moni. Kitus suguld miestelio aiktse patyioms ir seserims neleido apraudoti j kapo. iandien sielojams dl dvasinio tautos nuopuolio. Kiek viesi mokytoj ir tauri kunig bt iaug i gimnazist, suguldyt Raini mikelyje! O kaip ilgus pokario deimtmeius jie mu ir mu kiekvien, kurio irdis jautresn, kurio galva kartesn! Ir vis dlto smaugj pykiui tauta liko gyva. Kiek laisvs meile degani aki matau ioje salje! (Plojimai.) Kaip nekenia ms laisvs iandieniniai tautos smaugjai, parod rugsjo 28-oji. Su kokia neapykanta baudjai dau mones, drask tautines vliavas, lupo nuo krtins Sjdio enklelius! Ne narkotikai, o baim juos stimuliavo. Jie man, kad guminiai vzdai privers mus isiadti paios laisvs idjos. Ai Dievui, iandien mes vis daniau prisimename Stasio alkauskio mintis: Ikls drsi idj ir kovodamas u j, laimsi daugiau, negu paskends kompromis line. (Plojimai.) Manau, kad ia kaip tik vieta pakalbti apie kompromis pavoj Lietuvos ateiiai. Lietuvos laisvs lyga pritaria Sjdio programai ekonomikos, ekologijos, kultros bei mogaus teisi srityje. Taiau prancziko odio suverenitetas reikm mes aikinams pagal Tarptautini odi odyn. Suverenitetas reikia vienos valstybs nepriklausym nuo kit valstybi tvarkant savo vidaus reikalus ir usienio santykius. (Plojimai.) Suverenitetas, arba tautai priklausani aukiau68
ANTANO TERLECKO KALBA LPS STEIGIAMAJAME SUSIRINKIME
sij teisi visuma, gali bti realizuotas tik paalinus i savo teritorijos svetim kariuomen. (Plojimai.) Teko girdti svok tarybinis suverenitetas. Ai! Stalinas apdovanojo mus tarybine valdia, tarybine teise, iugd tarybin buruazij. Tik neseniai suinojome, kad TSRS nra nei demokratijos, nei teiss ir net paios taryb valdios. (Plojimai.) Ar svoka tarybinis suverenitetas nra okupacijos sinonimas? (Plojimai.) K tik ispausdintame naujosios Konstitucijos projekte daug odi apie demokratins santvarkos sukrim, taiau visikai neusimenama apie partin pliuralizm. Lietuvos laisvs lygos nuomone, svokos viena .partija ir demokratija yra antipodai. (Plojimai.) Naivios yra diskusijos, kur daugiau suvereniteto sjungoje ar tarybini respublik federacijoje? Ms nuomone, TSRS iandien nei sjunga, nei federacija. Tai tipika unitarin valstyb. (Plojimai.) Maskva jau pasirengusi mums suteikti ekonomin bei kultrin autonomij. Autonomijos status Lietuvos laisvs lyga laiko jga primesta politine forma. Autonomija tik vienaal sutartis. Teisin sutartis galima tik tarp nepriklausom valstybi. Filosofas Arvydas Juozaitis savo paskaitoje tvirtino, kad (cituoju) neturinti savos valstybs tauta negali turti ir savo suvereniteto () Racionali savimon ir sveikas protas politiniame gyvenime tapt niekuo, jeigu juos knijantis subjektas tauta gyvent ne savo valia, nebt savoje teritorijoje visiku eimininku. Kad lietuvi tauta iandien nra eiminink savo namuose, rodo tkstaniai fakt. Manau, kad utenka vienos Ignalinos atomins elektrins. Lietuvi taut giliai skaudina usienio masins informacijos altini skleidiamas melas, es trys Baltijos tautos estai, latviai ir lietuviai per beveik 50 nelaisvs met susitaik su savo dalia ir tereikalauja i savo eiminink vien autonomijos principais tvarkyti kai kuriuos savo kinius reikalus. Lietuvos laisvs lygos vardu pareikiu, kad lietuvi tauta, turinti toki garbing istorij ir senas valstybingumo tradicijas, niekada nesusitaik su Hitlerio ir Stalino primesta jai vergija. (Plojimai, sal atsistoja, skanduoja: Lie-tu-va!). Lietuvos laisvs lyga reikalauja i Taryb Sjungos vyriausybs: Pirma. Paskelbti MolotovoRibentropo pakt neturiniu juridins galios. (Plojimai.) Antra. Ivesti i Lietuvos okupacin kariuomen. Palikti lietuvi tautai teis paiai sprsti savo likim. (Plojimai.) Tarybin spauda bando mus tikinti, kad esame nepilnaveriai, su Stalino ir Brenevo nuniokota Lietuvos ekonomika nepragyvensime. Kolonializmo adeptams diegta mintis, kad maos tautos be draugikos pagalbos negali engti n ingsnio. Gal metas mums susiprasti ir liautis bti nata ms geradariams i Maskvos? (Plojimai, ksniai.) Suvienytj Nacij Organizacijos narmis yra 159 valstybs. kvepiantis galt bti 62 valstybi, turini maesn gyventoj skaii negu Lietuva, pavyzdys. Jos atsisak didij valstybi pagalbos ir pasiskelb nepriklausomomis. Vienintel varg Rusija velka iki iol sunki mesianizmo nat. (Plojimai.) Suteikime jai internacionalin pagalb savo politin ir ekonomin nat nuo iol bandykime neti patys. (Plojimai.) 69
Nenorjau ia kalbti apie t negarbing KGB organizacij, taiau po gerbiamojo epaiio kalbos esu priverstas kai k pasakyti. Prie vienuolika met majoras Rimkus, iandien pulkininkas, kalbjo vienai i savo auk: Galvojate istorij patekti? Kiek pokario metais uvo ne toki kaip js didvyri! Kas juos iandien beprisimena, kur kabo j portretai? Supsite js kaljime ir niekas n vardo js neprisimins. (ksniai.) Koks esu laimingas, kad ioje salje sdi trys konclageriuose Stalino nesuspti supdyti Lietuvos partizanai Jonas Petkeviius, Jonas Pratuseviius ir Leonas Laurinskas, kuris persitvarkymo gadynje, i met birelio 14-j, pirmasis Gedimino aiktje ikl trispalv. (Plojimai.) Jeigu Lietuvoje nra tokios demografins krizs kaip Latvijoje ir Estijoje, ai pokario met pasiprieinimo judjimui. (Plojimai.) Lietuvos laisvs lyga linki Sjdio suvaiavimui iebti tvirt vilt, kad mes gyvensime nepriklausomoje Lietuvoje. (Ilgi plojimai, sal atsistoja.)
LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO STEIGIAMASIS SUVAIAVIMAS. VILNIUS, 1990 M.
ANTANO TERLECKO KALBA KAUNO TREMTINI KLUBE 1988 M. SPALIO 29 D.

Esu paskutinis i Magadano. Grau pernai, sausio mnes. Mano dukt lituanist ra man Kolym: Tveli, svarbiausia neparsivek i ten neapykantos. Labai diaugiuosi, kad jos neparsiveiau. Prisimenu 1978 m. kovo 1 d. Tiriant Viktoro Petkaus byl, buvau ikviestas pas kapiton Daugal. Girdjau, iandien jis pulkininkas. Kapitonas pateik man tok klausim: Kodl js akyse nra neapykantos mums, saugumieiams? Atsakiau: Nesuprantu, kaip galima js neapksti, juk darote savo, o a savo darb dirbu. Sugausit ir pasodinsit. Sugavo ir po pusantro mnesio pasodino. iandien mes kalbame apie stalinizmo iaurumus, taiau, manau, turiu moralin teis pareikti, jog dabar lageriuose, tremtyje yra net sunkiau, negu buvo Stalino laikais. Gaila, kad neturiu laiko apie tai papasakoti. Pats geriausias kaljimas iandien visgi Magadano, o baisiausi Smolensko, Irkutsko, Chabarovsko ir daugelis kit. ioje salje taip pat matau prokuror Bakuion. Jis mane kas mnes aplankydavo kameroje. Prokuroras prisimena, kad jam irgi neapykantos nejauiau. Mano neapykantos jis nemat ir Vasario 16-j, kai milicijos buvau nuvetas KGB rmus. Taiau tikiuosi, kad prajusi Vasario 16-oji buvo paskutin, kuri drausta vsti. Kalbjusieji ireik pageidavim grinti Lietuvon mirusij palaikus. Dieve mano, tai nemanoma! A buvau Omsukano rajone. Mirusieji buvo laidojami be karst, duobse, po akmenimis. Ten ilsisi iandien j kaulai. Per potvynius jie 70
ANTANO TERLECKO KALBA KAUNO TREMTINI KLUBE
iplaunami ir plaukia nuo kaln emyn, o mons (gaila, kad jaunimas) neioja kaukoles usikabin ant lazd. A jiems sakiau: K gi darot!? Jie teisinasi: Juk tai kaliniai! Paklausiau: Ar negalvojate, kad ir patys galite tapti kaliniais? Niekaip netikinau. Mes, vilnieiai, truput i aukto iki iol irjome kaunieius. Po tokio js elgesio pastarj etadien ir sekmadien iandien atsipraau vis. Ai, drsiausiai kalbjote. Ai u js vis drs! Prisimenu 1980 m. gruodio pradi. Kaljau KGB kaljime, prieais Konservatorij. Buvau ten vienas. Jeigu politin atmosfera pasikeis blogj pus, inau, kad daugelis ms sdsim! Steigiamasis Sjdio suvaiavimas parod, kad Stalinui visgi pavyko sualoti dalies ms tautos siel. Kai kurie delegatai ir sveiai audringai plojo paias drsiausias kalbas pasakiusiems Jurgiui Oksui, Audriui Butkeviiui, Rolandui Paulauskui, kitiems. Lygiai taip pat, kaip ir mint kauniei oponentams Algirdui Brazauskui, Vytautui Petkeviiui ir Vaclovui Daunorui. Atrodo, ms tauta i tikrj prarado realybs jausm. Jau nebejauia ribos tarp grio ir blogio. Tai sakyti yra labai skaudu. Tenka konstatuoti, kad mes dl savo politinio neiprusimo nesuvokiame gudraus staliniei manevro paskelbti tautin Trispalv valstybine. Kokia gali bti kalba apie valstybin vliav, kai nra paios valstybs. Mano nuomone, gelton-ali-raudon vliav skelbti Taryb Lietuvos vliava tolygu iniekinti j daug labiau negu stalininj epochoj. Lietuvos tautin vliava iki iol buvo ms laisvs ir nepriklausomybs simbolis. Suteikdami jai valstybin status stalinieiai atims i ms tautos vien pagrindini jos simboli. Nenoromis tauta ims irti savo vliav lygiai taip pat, kaip paleckin, kurios iandien gdijasi jau ir patys nusikaltliai. Per rusikas ventes mes, lyg gyvuli banda, bdavom varomi pro tribnas nusilenkti tiems, kurie dkodavo Stalinui ir jo mokiniams u Hitlerio ir Stalino suokalbio realizavim. iandien i veni scenarijus keiiamas. Mes vaikiosime kartu su funkcionieriais, taiau karinis paradas liks, siekiant pademonstruoti, kok suverenitet iandien mes turime teis. Kitaip io fakto nevertinu. Kam reikalingas tas karinis paradas? Kreipiuosi visus, kurie dalyvausite demonstracijose. Jokiu bdu nesinekite ten Trispalvs vliavos! Tai bt jos iniekinimas. Ai u dmes.
Leidj pastaba. i A.Terlecko kalb, kaip ir daugel kit, slapta ura KGB, o po to garso ra iifravo ir perspausdino raomja mainle. Kalbos tekstas surastas Lietuvos ypatingajame (buvusiame KGB) archyve.
71
ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, GEDIMINO AIKTJE, 1989 M. VASARIO 16 D.

Mieli tautieiai! Lietuvos laisvs lygos vardu sveikinu visus ioje ventoje vietoje susirinkusius Lietuvos Nepriklausomybs dienos proga. Kadangi Lietuva svetimo kareivio bato mindiojama, nejauiu savo sieloje ventikos nuotaikos. Labai skaudu matyti raudon vliav alia trispalvs. K simbolizuoja raudona vliava? Rusikj imperializm! Raudona vliava tarsi aukia trispalvei: Niekada tavs neileisiu i savo kaulto, lt mirt neanio glbio Prisimenu, kaip ventm Vasario 16-j 1944 m. Nuotaika t dien buvo labai prislgta. inojom, kad, vienam okupantui isinedinus, siver antrasis, dar iauresnis Per 45-erius metus sitikinom, kad ms bgtavimas isipild Vakar Kaune neeilinje Sjdio seimo sesijoje girdjome daug drsi kalb, reikalaujani Lietuvai politins nepriklausomybs. Turjome pagrindo tiktis, kad Seimo deklaracija atspinds tautos laisvs viltis. Deja, deklaracija sukurta dairantis LKP ir Maskv, joje neliko vietos svokai Lietuvos nepriklausomyb. Argi 1918 m. Vasario 16 d. Aktas neatskleid tiesos, kad svarbiausia kalbti savo taut? Nei Maskva, nei Vakarai ms laisvs idja nesiavi. Lietuvi tautos trokimas bti nepriklausomai nuo Rusijos imperijos yra Vakar kapitalistams klitis j ekonominiams planams realizuoti. Kapitalistai ir iandien iri Rusij, kaip pigios aliavos altin ir neribot rink usiguljusioms prekms realizuoti. Aiku, kad MolotovoRibentropo paktas nemalonus ir Vakarams. Greit, Vakar komersantams reikalaujant, jis bus paskelbtas neturiniu juridins galios nuo pat pasiraymo dienos. Taiau pasekms pasiliks niekas pasaulyje nepareikalaus ivesti i Pabaltijo valstybi Stalino vest kariuomen. Prieingai, visai realu, kad vl u est, latvi ir lietuvi taut nugaros bus sudarytas naujas slaptas suokalbis, naudingas Vakar valstybms ir Rusijos imperijai. Nusiminti neverta. 1918 m. politin lietuvi tautos padtis buvo dar sunkesn. Gerai pagalvoj sutiksime, kad iandien Lietuvos statusas daug palankesnis negu prie 70 met. Kas tada pasaulyje inojo apie Lietuv? O iandien jau ino! Bent jau yra girdj apie HitlerioStalino suokalb. Seserys ir broliai! Mes vienii buvom ir prie 70 met, taiau isikovojom Nepriklausomyb. Tad ir iandien irkime ateit su viltimi. Daugelis ms gyvename viltimi, kad Lietuva greit taps nepriklausoma valstybe. Taiau Lietuvos persitvarkymo sjdio seimo priimta deklaracija apipyl i vilt keliais alto vandens kibirais iandien televizija transliavo mokslin konferencij i Vilniaus dramos teatro. Girdjome dar drsesni kalb negu vakar Kauno muzikiniame teatre. Taiau iklausiau jas skeptikai. Kremlius teleidia mums tik isinekti, bet bijo net nekaliausi deklaracij, kurios galt turti juridin gali Kaip tik todl inakt 72
ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, GEDIMINO AIKTJE
buvo daromas spaudimas Sjdio seimui, nors jokia Seimo deklaracija nebt privertusi raudonj armij isinedinti Seserys! Broliai! Supraskite, kad pabuds ms tautinis smoningumas gudriai migdomas Palygins vakar transliuot Gorbaiovo demagogij ir ios dienos Dramos teatre rodom oratori drs, transliuot per televizij, negali suvokti, koks politinis aidimas su mumis aidiamas. Ar mes nieko nenulemiame tame stumdyme? iandien mes ia susirinkome ne rateli eiti. Diaugtis ankstoka. ia susirinkome deklaruoti savo pasiryim gyventi laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje. alin okupantus i Lietuvos! Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!
LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. KOVO 14 D., NR. 8(13).
GINTARO IDLAUSKO KALBA LLL MITINGE TELIUOSE 1989 M. VASARIO 23 D.

Gerbiami susirinkusieji! Nors is Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus mitingas vyksta vasario 23-ij lig iol oficialiai pripastam sovietins armijos dien, mes susirinkome ne solidarizuotis su ios dienos sovietine reikme, o pareikti savo protest prie tebesitsiani Lietuvos okupacij. Noriu atkreipti js dmes, kad iandien suvalstybinta trispalv (neturint valstybs) plaikstosi alia okupacins vliavos. Reikia pripainti, kad tai yra nacionalins vliavos paniekinimas. To nebuvo net tada, kai apkritai j buvo draudiama nebaudiamai ikelti. Jau pratome girdti, kad jaunuoliai i Lietuvos sovietinje armijoje pravardiuojami faistais ir kitaip terorizuojami. Kyla natralus klausimas, kur nortsi uduodi sovietins armijos generalitetui: ar ne laikas tiems faistams leisti kurti savj kariuomen? Nieko stebtino, kad jaunuoliai i Lietuvos, nepakeldami fizins ir psichologins prievartos, savanorikai pasitraukia i tarnybos sovietinje armijoje. Soviet Sjungos armija traukiasi i Afganistano, kaip ir buvo galima tiktis dar 1979 m., taip ir nesukrusi tenai kazarminio socializmo. Laisvieji afgan kalnieiai narsiai pasiprieino kariams internacionalistams. Labai gaila, kad Lietuvos jaunimas, mobilizuotas Afganistan, buvo priverstas dalyvauti ioje invazijoje. Sovietins armijos gul buvimas Lietuvoje jau tapo ms istorijos tragikja dalimi. Beveik nei vienas vadinamojo stalinizmo epochos stambesnio masto nusikaltimas ms krate neapsijo be sovietins armijos karini dali dalyvavimo. 73
Sovietin propaganda skelb, kad raudonosios armijos karins gulos buvo vestos Lietuvon, siekiant apsaugoti mus nuo galimos Vokietijos agresijos. Bent jau iandien net potenciali agresija i Vokietijos puss mums negresia, taiau k ia tebeveikia ivaduotojos daliniai? Tad nuo ko dar esame saugomi? Laikas jiems ruotis namo. Vien kart, o tai buvo 1941 m. birelyje, Lietuvos sukilliai, prasidjus karui, pakrikusi nenugalimj ivaduotoj igrdo i Lietuvos. pasiprieinim deimt met ts Lietuvos partizan sjdis. iandien tam tikslui naudotinos iimtinai taikios ir tarptautins teiss sankcionuotos priemons. Lietuvos laisvs lyga stengiasi atkreipti tarptautins bendruomens dmes tebesitsiani Baltijos valstybi okupacij ir aneksij bei nuolatiniais kreipimaisi ragina Baltijos valstybi atkrimo klausim principingai sprsti demokratini valstybi vyriausybse, tarptautinse organizacijose. .m. sausio 10 d. Laisvs lygos mitinge Kaln parke priimta rezoliucija, kuria kreiptasi SNO Dekolonizacijos komisij reikalaujant SNO Generalins Asambljos darbotvark traukti okupuot Baltijos valstybi dekolonizavimo klausim. Sovietins armijos pasitraukimas i Baltijos valstybi reikt Antrojo pasaulinio karo pabaig, MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavim. A raginu ia dalyvaujant jaunim atsisakyti minties kada nors atlikti vadinamj privalomj karin tarnyb sovietinje armijoje. Karins tarnybos boikoto teis jums suteikia civilizuotos bendruomens pripainti tarptautins teiss principai, vienareikmikai draudiantys okupuojaniai aliai jos karine jga uvaldytoje teritorijoje tos alies gyventojus imti privalomj karin tarnyb. Todl nedvejodami pasinaudokite ia teise.
LIETUVOS LAISVS LYGOS ARCHYVAS.
ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, KALN PARKE, 1989 M. BALANDIO 16 D.

Mieli Lietuvos gyventojai, gerbiami sveiai! iandien jau ir tarybin spauda nebijo vadinti reikinius tikraisiais j vardais. Net stalinist ausis pradeda priprasti prie odi okupacija ar aneksija. Spaudoje mes ne kart skaitme, kad Hitleris ir Stalinas buvo broliai dvyniai ir vald tais paiais metodais. Stalinas kai kuriais atvejais buvo net iauresnis. Mirtis prie Laptev jros ne maiau baisi negu duj kamerose. Skaitme, kad tiek Hitleris, tiek Stalinas siek Lietuvoje visikai analogik tiksl fizikai ir dvasikai sunaikinti ia gyvenusias tautas ir sukurti erdv naujosios Europos krjams, o antrasis kariams internacionalistams. Taiau kodl daugelis ms skirtingai elgms vokiei okupacijos slygomis, palyginus su iandiena? iandien mes, nors ir suprantame es svetimj pavergti, taiau, deja, iki galo nesuvokiame savo bkls. (Reikinius suprantame protu, o suvokiame juos visa savo esybe.) ioje ms 74
ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, KALN PARKE
esybje kakas jau vyko, kas gresia ms likimui. Vokiei okupacijos metais laikm save okupuotais ir elgms kaip okupuotieji. O iandien jau jauiams Rusijos pilieiais! Gerai pagalvokite! Antraip ar kilt mums mintis dalyvauti dar vienoje politinje komedijoje okupacins administracijos primestos mums instrukcijos svarstyme, instrukcijos, pavadintos skambiu konstitucijos vardu. Perskaitykite gerai i instrukcij. Ji tyiojasi i ms, elgiasi kaip su vergais. O mons, laik save inteligentais, politikais ir net lietuviais, ragina j tobulinti Kur mes, broliai ir sess, nujom? Prajus pirmadien man, kaip LLL atstovui, Kaune buvo mandagiai prikiama u prajusi rinkim boikot. Nuo savo oponent apsigyniau tokiu argumentu: kar laimjo Stalinas. Taiau labai nedaug betrko, kad bt laimjs Hitleris. Stalin igelbjo tik antgamtin jga. Paklausiau kauniei: Ar jums vokiei tank priirimiems bt kils noras rinkti Berlyno valdi? (Maiau, kad mano oponentai buvo priversti susimstyti) Baisu man buvo balandio 5 d. mitinge Kaln parke. Kai TSRS deputatas Algimantas ekuolis pasil palikti Lietuvoje 30.000 ia Stalino atsist kareivi, minia plojo. Dieve! Iki ko mes, lietuviai, nusiritome! Pabuskime! Dar lapkriio 26 d. Gedimino aiktje siliau galvoti, kam i oratori ploti, o k nuvilpti. Pripratom prie Stalino visiems ploti, plojam ir iandien Giriams, kad birelio 3 d. Sjdis ibudino tautin ms smon. Ne! Daugelio i smon suluointa. Apie tai byloja faktai, labai nemalons faktai. Mes kalbame apie Lietuvos Nepriklausomyb. ios Nepriklausomybs trokta bent 95 procentai lietuvi tautos. Taiau tauta gali tapti nepriklausoma tik bdama laisva. O mus, deja, Stalinas pavert vergais. Tragikiausia, kad to daugelis net nejauiame Mielieji! Bet kokia mums iandien perama konstitucija yra stalinist gerai smala trinta kilpa. Okupacin administracija nori teisinti MolotovoRibentropo pakto slaptuosius protokolus. Jeigu ant Lietuvos Respublikos 1938 met Konstitucijos bt udtas antspaudlis LTSR statymas, ir i Konstitucija tapt kilpa Lietuvai pasmaugti. Mes galtumm dalyvauti konstitucijos svarstyme tik su slyga, jeigu Gorbaiovas paadt po trejpenkeri met ivesti i Lietuvos savo kariuomen. Tada mes svarstytume pereinamojo i okupacijos nepriklausomyb laikotarpio konstitucij. Iki iol tokio paado mes nesam gav. mons, ragin svarstyti LTSR konstitucij, nors j norai naivs, turt bti traktuojami kaip lietuvi tautos prieai. LLL niekada nekviet jga nuversti okupacin Lietuvos santvark. Taiau iandien, manau, tinkamiausia proga priimti rezoliucij, reikalaujani i TSRS valdios nustatyti konkrei dat, kada i Lietuvos bus ivesta okupacin kariuomen. Manau, kad toki rezoliucij turi paruousi Lietuvos demokrat partija, nes tarp jos nari yra teisinink. O mes visi, tikiuosi, ieinani i Lietuvos Rusijos kariuomen ilydsime su glmis.
TEGYVUOJA NEPRIKLAUSOMA DEMOKRATIN LIETUVA!
LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. BALANDIO 21 D., NR. 10(15).
75
BUVUSIO PARTIZANO LEONO LAURINSKO KALBA VARNIUOSE 1989 M. GEGUS 7 D. ATIDENGIANT PIRMJ LIETUVOJE PAMINKL UVUSIEMS PARTIZANAMS
iandien mindami Motinos dien mes ia susirinkome i vairi Lietuvos viet pagerbti t motin sn, kurie paaukojo gyvybes ant Lietuvos Laisvs aukuro. Jie nesulauk io Laisvs brktanio ryto, bet savo gyvybs kaina mus pareigojo tsti pradt kov iki pergals. Partizanas yra nepalauiama tautos dalis. Kada tautos egzistencijai ikilo mirtinas pavojus, partizanas nesvyruodamas atstat krtin daug gausesniam prieui ir nesiskaitydamas su kovos pasekmmis aukojo savo gyvyb. () Tauta jau keliasi. Tai diugina kiekvieno susipratusio lietuvio ird. Brangs tvynainiai, bkime realistai, nemanykime, kad lengvai atgausime laisv. Tas kelias laisv dar problematikas ir iandien sunku numatyti, kokio masto auk pareikalaus. Bet itai neturi ms atbaidyti nuo siekiamo tikslo. emaii em ir visas ms kratas patyr daug vargo, daug kani. Per ms em jo ne viena okupacija ir, Dieve duok, kad i jau bt paskutin. () Diaugms kraujo kaina ikovota laisve. Du deimtmeius dirbome savo tv em, tikjome ateitimi. O tuo tarpu du didiausi pasaulyje tironai ruo ms tautai baisj kapinyn. Vienas pirko, kitas pardav mus ir ms valstyb. To niekingo suokalbio idava ms al upldo raudonj budeli ordos (). Miest gatvse guljo iniekinti partizan lavonai. Kiek motin turjo jgos susilaikyti nuo aar ir isiginti, kad nepasta ant gatvs grindinio gulinio snaus lavono. () Stribai ir uols aktyvistai, talkininkaudami prieui, dar istorijoje negirdtus nusikaltimus. Jie terorizavo gyventojus, plikavo, talkininkavo moni trmimuose. Pakelse ir sodybose aud kryius; iaudydavo gandrus lizduose. Buvo atvej, kai iaudydavo mones, o namus sudegindavo. () Suaud aminos atminties Teli vyskup Vincent Borisevii. Teli vyskup Prancik Ramanausk ilgus metus kankino konclageriuose. Vyskupas Meislovas Reinys baig gyvenimo dienas iauriame Vladimiro kaljime (). iandien apie tai rao spauda, bet visus tuos nusikaltimus priskiria vienam Stalinui. Stalino Lietuvoje nebuvo. Visk dar su savo parankiniais Lenino kurtoji imintingoji ir neklystanti komunist partija. Leninas sukr t pragar, o Stalinas buvo itikimas tsjas. () Lenino saku buvo suformuoti raudonieji smogikai, kurie vadinosi GPU ir K. () Leninui ir Stalinui vadovaujant buvo iudyta ir konclageriuose imarinta 40 milijon moni. Tai du kartus daugiau negu uvo Antrojo pasaulinio karo metu. itie duomenys ne igalvoti, taip raoma rus leidinyje Argumenty i fakty (1989, Nr. 5, p. 6). Hitleriniam nacizmui toli iki rusikojo komunizmo nusikaltim. Niurnbergo karo tribunolo teismas nacist partij pripaino nusikalstama organizacija. Kyla teistas klausimas: o Rusijos komunist partija ar nra ito paties nusipel76
LEONARDO VILKO KALBA VILNIUJE, KALN PARKE
niusi? Nacist partija siautjo tik 12 met. moni naikinimo meno moksi i rusikojo komunizmo, kuris jau 70 met daro nusikaltimus. Tai liudija i met balandio 9-osios dienos gruzin tautos tragedija. () Mes iandien susirinkome Varniuose, buvusiame emaii kultros centre. ia ilgus metus darbavosi ms tautos patriarchas Motiejus Valanius. Jis pradjo nelygi kov, gelbjo taut i girtuoklysts lino, ir t kov laimjo. Jis ruo taut nepriklausomam gyvenimui. iandien mes turime Teli vyskup Jo Ekscelencij Antan Vaii, kuris su Dievo pagalba teisingai orientuojasi io meto sudtingoje situacijoje. Brangus Lietuvos jaunime! Daug jaun veid matau ia. Jums buvo lemta ateiti pasaul sunkiu ms tautai metu. Js nematte nepriklausomos valstybs gyvavimo. Js nuo kdikysts dien patyrte brutal smurt. Jums prievarta buvo riami raudoni kaklaraiiai, js prievarta buvote raomi komjaunim. Jums buvo brukama svetima ideologija. Buvo meiiama tautos praeitis, falsifikuojama istorija ir teigiama, kad Lietuvos istorija prasidjo su kolchoz krimu. () Js esate tautos ateitis, nuo js priklauso tautos likimas. Bkite tvirtos dvasios, painkite ms tautos istorij. Bkite aktyvs blaivybs alininkai ir savo krato patriotai. Diugu girdti, kad yra jaunuoli, atsisakani komjaunimo bilieto. Garbingas Lietuvos jaunime, iandien kaip niekada reikalinga tavo energija ir protas prisikelianiai Lietuvai. Mes perduodame tavo rankas laisvs kovos estafet. Tegyvuoja laisva nepriklausoma Lietuva!
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. GEGUS 18 D., NR. 11(16).
LEONARDO VILKO KALBA VILNIUJE, KALN PARKE, ROMO KALANTOS AUKOS MINJIME 1989 M. GEGUS 14 D.
Mieli vilnieiai, sveiai i visos Lietuvos! Mes, visi ia susirink, esam giliai sitikin, jog iandien Lietuva yra Taryb Rusijos okupuota bei aneksuota valstyb. Visi, iskyrus tuos, kurie atjo i rm, kuriuos Leninas rodo ranka Mus ia surinko ne tik didiul pagarba Romo Kalantos asmeniui ir jo ygdarbiui, bet ir gilus susirpinimas Tvyns Lietuvos likimu. Nors mes gimme svetimj pavergtoje Tvynje, taiau tvai kvp mums gili meil Lietuvai. Okupantams ir j tarnams nepavyko iauklti ms panai homo sovieticus Mus ia sukviet i palauki ir pamiki surenkam ir kapinse laidojam Lietuvos partizan dvasia. Madaug 4050 tkstani uvusi ar nuudyt par77
tizan dvasia plevena ia, iame slnyje. Ir keli deimi tkstani nuo bado ir alio prie Laptev jros, Kolymoj, Sibire uvusij dvasia. Ne partija ir ne jos perestrojka ia sukviet mus. Ne! Mus ia sukviet ms tv, seser ir broli fizin bei dvasin kania. uv u Lietuvos laisv kuda mums aus, ird ir prot, praydami nepasiduoti prieo paadams, jo klastingoms vilionms. Ms prie klast liudija neseniai pasirods klastingas pilietybs projektas, gauss straipsniai tarybinje spaudoje apie konstitucija pavadint instrukcij. Koks i spausdini tikslas? Jie tikina naiviuosius, kad pati partija suvokia ms siekius pasinaudoti natralia mogaus ir tautos teise bti laisviems ir nepriklausomiems nuo atjn. Kad mes gudriai mulkinami, rodo ir vakar dienos Tiesoj ispausdintas interviu su Algirdu Brazausku. Jo esm madaug tokia: lietuvi! kuo nuolankesnis bsi, tuo daugiau tau partija leis kalbti, o paskui gausi riebesn trupin nuo valdios stalo! ia plevenanti Romo Kalantos ir imt tkstani lietuvi kania reikalauja pabriu, reikalauja nepasiduoti mulkinimui! Kovai u Lietuvos laisv iandien mums nereikia autuvo ar automato. Savo pergali apakinti broliai dvyniai Hitleris ir Stalinas paliko mums ginkl, labai pavojing internacionalizmo rbu apsirengusiam rusikajam imperializmui. Tai MolotovoRibentropo pakto trys slaptieji protokolai. Ms pareiga tinkamai pasinaudoti iuo ginklu. Visas pasaulis pripasta, kad Hitleris ir Stalinas su trimis Pabaltijo valstybmis Estija, Latvija ir Lietuva elgsi ypa cinikai. Smokslinink dokumentais privalome tinkamai pasinaudoti to smokslo 50-j metini proga. Kito tokio momento gali jau nebebti. Smoningai ir nesmoningai Lietuvos laisvs prieai silo mums neskubti. Es galima ibudinti rusikj imperializm, o is nuvers nuo sosto didj reformatori Gorbaiov. Seserys ir broliai! Rusikasis imperializmas visada budi. Jis pats ir pakviet pagalb perestrojk Rusijos imperijai igelbti. is imperializmas bijo tik jgos. Ms jga lietuvi tautos valia bti laisvai ir nepriklausomai. Mums silomi demokratiki LTSR AT rinkimai. Imperializmas niekada nesiskait su teise, morale, politine etika. Negi Js, seserys ir broliai, iki iol tuo dar nesitikinote? Negi jums neatvr aki prajusi met rugsjo 2829-oji Vilniuje ir i met balandio 9-oji Tbilisyje? O ar pagalvojame, kas bus, jei ms irinkti deputatai balsuos u aminus valstybinius ryius su Rusija? Kas atrakins tuomet mums kaljimo duris, jei mes patys jas i vidaus utrenkiame? Sakykime, kad LTSR AT pateks dori lietuviai ir jie balsuos u okupacins administracijos Lietuvoje likvidavim. Ar balandio pradioje gruzinai referendume (j demonstracijas tikrai galima pavadinti referendumu) neireik tautos valios bti nepriklausomiems nuo Rusijos? Maskva i vali laikinai sutramd kastuvliais. Be jokios abejons, LTSR AT vali koks nors maralas Ivanov Ivan Ivanovi atsakyt: Poli von, litovskije nacionalisty! Vadinasi, ir po tarybini rinkim 78
GINTARO IDLAUSKO KALBA TELIUOSE
lietuvi tauta susidurt su grsminga jga, kurios vardas okupacin Rusijos kariuomen! Tad gal jau iandien idrskime vieai pareikalauti ios armijos isinedinti namo! ito reikalauti lietuvi tauta turi moralin ir juridin teis. 1939 m. ruden ios armijos daliniai, pasikviet talk stalinin anta, sikraust Lietuv. Stalinas grubiai paeid tarptautin teis Estijos, Latvijos ir Lietuvos atvilgiu. Tad mes turime ne tik teis, bet ir pareig pareikalauti Stalino valdios paveldtoj itaisyti trims Pabaltijo valstybms padaryt skriaud. Kartoju po met pateikti tok reikalavim gali bti vlu. Tad skubkime. Mums silomas referendumas. Dar Leninas juoksi i referendumo okupacijos slygomis. Namibijos negrai sutinka su referendumu, bet tik su viena slyga referendum vykdyti ivedus okupacin PAR armij. Negi mes, lietuviai, esame maiau tautikai ir politikai susiprat u juos? Renkame paraus, reikalaudami TSRS vyriausybs ivesti i Lietuvos okupacin kariuomen. Suprantame, kad Maskva iandien ignoruos lietuvi tautos vali. Taiau kito kelio nra. Tegul pasaulis mato, kad mes norime nusikratyti vergijos pani. Dalyvaudami bsimuosiuose rinkimuose, mes dar kart parodysim blogai susipainusiam su tarybine tikrove pasauliui, kad Lietuvoje nra jokios okupacijos, kad Maskva leidia ms tautai paiai per rinkimus sprsti savo likim. Prisiminkime, k su mumis padar Stalinas vadinamojo Liaudies Seimo pagalba! rodykime, kad lietuvi tautos auka buvo giliai prasminga imok mus politikai mstyti. Para rinkimas igsdino Kremli. Dedamos pastangos sutrukdyti ms akcij. Esame giliai sitikin, kad Sjdis netaps aklu okupanto rankiu. Tegyvuoja tautinis lietuvi sjdis! Tegyvuoja Nepriklausoma Lietuva!
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. BIRELIO 8 D., NR. 12(17).
GINTARO IDLAUSKO KALBA TELIUOSE 1989 M. LIEPOS 21 D. MITINGE, SKIRTAME PAVERGT TAUT SAVAITEI PAMINTI
Gerbiami telieiai, miesto sveiai! iuo metu pasaulyje paymima Pavergt Taut savait. JAV prezidentas Dordas Buas, galiotas JAV Kongreso, kreipsi pavergtas tautas, deklaruodamas laisvojo pasaulio moralin param ir pritarim t taut laisvs siekiams. is ms susirinkimas ir yra atsiliepimas mint demokratinio pasaulio kol kas tik moralin param. 79
Js gerai inote Lietuvos valstybs inykimo i pasaulio politinio emlapio aplinkybes. inykim apiformino vadinamojo liaudies seimo 1940 m. liepos 21 d. nutarimas liaudies vardu prayti SSRS AT priimti Lietuv Soviet Sjung. itam melui apie toki liaudies vali jau beveik 50 met. LLL reikalauja liaudies seimo nutarimus, priimtus 1940 m. liepos 21 d., artimiausiu metu pripainti neteistais ir negaliojaniais (kaip MolotovoRibentropo pakto idav). Jau seniai nuplta udanga nuo 1940 m. liepos 21 d. politinio spektaklio scenos. Trumpam sugrkime anas dienas. Pacituosiu kelis to laikotarpio veikjus. J.Paleckis: Lietuva turs paraudonuoti, nes per daug jau buvo iblykusi. iandien galtume ir perfrazuoti iuos Stalino marionets odius. Koks Lietuvos komunist vaidmuo tragikuose 1940 m. vykiuose? Iki 1940 m. birelio mn. 15 d. Lietuvoje buvo priskaiiuojama iki 700 komunist. Iki mintos dienos tai buvo pogrindyje (kaip antivalstybin jga) veikiantys svetimos valstybs simpatikai, kai kurie j Soviet Sjungos spectarnyboms sipareigoj asmenys. 1940 m. komunistinje spaudoje su pasididiavimu rayta: Mes turime savo liaudies vyriausyb, kuri per 20 dien sugriov tai, kas per 20 met buvo padaryta. Deja, tai buvo tiesa. Po krimo ir statymo prasidjo griovimo ir naikinimo epocha. Kaip vyko 1940 m. liepos 21 d. politin afera, prisimena buvs liaudies seimo narys Garmus: Liaudies seimas tebuvo tik seimo parodija. Kaip jis smurtu ir apgavystmis buvo sudarytas, taip lygiai ir teroro spaudiamas jis atliko bolevik norimus darbus Lietuvoje. Liaudies seimas nieku bdu nra ireiks lietuvi tautos valios. Jis tegaljo ireikti tik keliolikos imt Lietuvos komunist ir Maskvos viepai vali. Kitas buvs liaudies seimo narys Liudas Dovydnas liudija: A, kaip buvusio liaudies seimo narys, esu ir buvau tik bolevizmo metod auka. Ir tvirtai sakau: nebuvome ir nesame mes nei Lietuvos liaudies, nei lietuvi tautos atstovai! Liaudies seimo nutarimas lietuvi tautos vardu prayti Lietuv priimti SSRS niekada neturjo ir neturs jokios juridins galios. is sprendimas padarytas okupacijos slygomis, grietos svetimos kariuomens kontrols ir prieiros slygomis. iuo metu Lietuvoje renkami paraai po reikalavimu ivesti i Lietuvos Soviet Sjungos okupacin karin kontingent. Tokiu bdu pareikiama tikroji, o ne suklastota tautos valia. para rinkim prie kelis mnesius pradjo Lietuvos laisvs lyga, o pastariosiomis dienomis Lygos akcij idrso paremti ir Sjdis. Tuo tarpu Lietuvos administracija pasmerk i piliei, kuriems i administracija neva tarnauja, valios iraik. Jeigu bus surinkti planuojami 2 milijonai para, a nesivaizduoju, k tada beliks smerkti? Negi tuos du milijonus, pareikusius nor gyventi atkurtoje nepriklausomoje valstybje? Lietuvos administracija, nors jos odiai skambs, tebestovi atsukusi nugar Lietuvai, o veid Maskvai. Laikas jau pakoreguoti t nuo 1940 m. tebesitsiani sustingusi stovsen. Neabe80
JURIJAUS RADOVIIAUS KALBA LDP STEIGIAMAJAME SUVAIAVIME
jotina jeigu iandien vykt referendumas, absoliuti Lietuvos gyventoj dauguma pasisakyt u nepriklausomos valstybs atkrim. Taiau teistas referendumas okupacijos slygomis yra negalimas, todl j laikinai pakeiia para rinkimo akcija. O referendum surengsime tada, kai legitimi ir Lietuvos piliei tiesioginius galiojimus turinti institucija deklaruos atkurianti nepriklausom Lietuvos valstyb. Vienas reikmingiausi ms ginkl ioje isilaisvinimo kovoje yra trys slaptieji MolotovoRibentropo pakto protokolai. Reikalavimas panaikinti io nusikalstamo tarptautinio sandrio pasekmes yra neuginijama ms teis. Scenarijaus ingsnis po ingsnio ideologai ragina mus neskubti, palaukti, dar nereikalauti nepriklausomybs, bti nuolaidesniems ir neprovokuoti imperinio centro. Kadangi jie atsisako prisidti prie valstybs atstatymo, tai belieka paprayti netrukdyti ir patylti, jei nieko konstruktyvaus neturi iuo klausimu pasakyti. Nuo 1940 m. birelio 15 d. Lietuvos teritorijoje priimti statymai tarptautins teiss poiriu yra negaliojantys. Juos vykdome tik paklusdami okupacins valdios administracinei, karinei ir psichologinei prievartai. iandien btina lauyti iuos statymus, ypa tuos, kurie ksinasi teisinti Lietuvos okupacij ir aneksij.
JURIJAUS RADOVIIAUS KALBA LIETUVOS DEMOKRAT PARTIJOS STEIGIAMAJAME SUVAIAVIME 1989 M. LIEPOS 29 D.
Gerbiamieji! iuo metu totalitarinis reimas savo protingiausi vadov asmenyje atlieka sudting politin manevravim, stengdamasis susikurti sau nauj, modernikesn socialinpolitin pagrind. vairi demokratjimo reikini imitacijomis norima apgauti tiek imperijos gyventojus, tiek (kas politiniam reimui yra svarbiausia) Vakar demokratijas. Be galo svarbu yra demaskuoti i beprecedentikai pavojing ir labai efektyvi taktik, sklaidyti totalinio melo ir provokacijos rk, garsiai sakyti ties. Demokrat partija tai viena i garbing tikrojo tautinio isivadavimo tradicij tsj, tikr lietuvi kultros ir civilizacijos tsj, viena i autentiko, liaudiko lietuvikumo tsj. O visuotinio blogio imperijoje i tradicij tsimas turi gyvybikai svarbi reikm. Visi Lietuvos laisvs lygos nariai diaugiasi, kad js esate ir veikiate, kad sukrte tikro brolikumo, demokratikumo, paprastumo atmosfer okupuoto krato teritorijoje. Ai jums, broliai! Lietuvos demokrat partija tai nepamainoma i met gegus 25 d. susikrusios Lietuvos Nepriklausomybs Sjungos atrama. 81
iuo metu protingiausi TSKP vadovai leido Lietuvos komunist partijai pamginti atlikti tok politin manevr, kurio prasm yra i: atimti i lietuvi tautos iniciatyv, siekiant tikros valstybins nepriklausomybs ir demokratijos. Tikriausiai nuo 1988 met rudens okupacin ir kolaboracin valdios pamat, kad nepriklausomybs trokimas Lietuvoje yra toks stiprus, kad sunku j numalinti be kraujo praliejimo, o pastarasis metodas yra kol kas nepageidaujamas, atsivelgiant glaudius Lietuvos ryius su Vakarais (pavyzdiui, Gruzija toki ryi, atrodo, neturi). Todl nutar griebtis vienos i savo niekik priemoni: pasinaudojant turima totalitarine valdia, masins komunikacijos priemoni kontrole ir pan., perimti visuomens ir opozicijos keliamus reikalavimus, plaiai ireklamuoti tai spaudoje, pasiskelbti didiausiais patriotais ir keli nepriklausomyb inovais bei specialistais. Tuo norima perbraukti vis rezistencijos, opozicijos, disidentinio judjimo nueit keli ir klastingai ikreipti jo tikslus, vl sukurti kakoki butaforin pseudotikrov. Jie taiko liaudies masi vis dar nepakankam kultrin ir politin iprusim, ir, deja, ne be pagrindo! Tam pasiprieinti galima tik drsiai ir nepaliaujamai kovojant, pasinaudojant visomis galimybmis demaskuoti bet kuri klast. Pavyzdiui, kalbant apie daugiapartin sistem, reikt aikinti monms, kad tai nebus beprasmiai taukalai tik komunist partijai patenkinus bent du reikalavimus. Pirma, ji turt tapti lygia tarp lygij, t.y. atsisakyti politins valdios ir ieiti i vis valstybs valdymo organ, i vis ministerij ir valstybini komitet (Plojimai). Galbt tai yra iuo metu nerealistika, nemanoma? Tai tuomet nereikalingi ir provokaciniai pokalbiai apie daugiapartin sistem. Ir, antra, turt bti atliktas labai grietas LKP valymas, kurio metu lemiamas odis priklausyt Lietuvos visuomenei. Kodl btent taip? Todl, kad Lietuvos komunist partija turi totalin valdi ir galimyb manipuliuoti savo vadinamja kadr politika, kurios nemano atsisakyti. Jos dka ji visas svarbesnes valstybines ir visuomenines organizacijas komplektuoja savo monmis ir kratosi netinkamais arba neparankiais. Po kruvinos karins jgos i leninin kadr politika tai antras svarbiausias totalitarizmo ramstis. Jis netgi svarbesnis u pirmj, nes yra kiek pridengtas pseudodalykikumu, skirtas klaidinimui: visi paskyrimai dabar motyvuojami ne tiek politiniais (priklausymas TSKP), kiek dalykiniais, technokratiniais sumetimais, teigiant, kad tas kadras turs darbo patirt, yra geras specialistas ir t.t. Bet politinis rezultatas yra tas pats partin mafija valdo vis ms gyvenim ir individ likimus. Taigi Lietuvos Nepriklausomybs Sjunga, ms manymu, turt nuolat demaskuoti LKP manevrus, nors ir labai nepatinka LNS Jedinstvai ir bukagalviams Maskvos stalinistams. Pastarieji kaip tik supranta, jog imperijai dabar gyvybikai btinas chameleonikas spalv kaitaliojimas, todl j programa imperijai nra perspektyvi. O k galtume pasakyti apie Lietuvos persitvarkymo sjd? Per vienerius savo gyvavimo metus jis atliko didiul organizacin darb, telkdamas taut kultros, ekonomikos, ekologijos problemoms sprsti. Usienyje jis yra suvokiamas kaip 82
JURIJAUS RADOVIIAUS KALBA LDP STEIGIAMAJAME SUVAIAVIME
istorinis didysis opozicinis liberalinis judjimas ir kaip tok j sveikina. Mintose srityse Sjdis atliko milinik ir gyvybikai svarb darb. Taiau jis nra ir negali bti didiuoju politiniu opoziciniu judjimu, kokiu j laiko Vakarai, remdamiesi savo pai politine patirtimi. Sjdis ir Liaudies frontai tai vis dlto tipikas tarybinis reikinys, kuriam analog nra, atrodo, net Azijos alyse. Visame pasaulyje opozicija visuomet stengiasi net ir paiomis sunkiausiomis slygomis eiti atvirai su savo vliava, bet apie Sjd tai sunku pasakyti. Ir toms abejonms pagrind, ms manymu, duoda ne vien tik pats Sjdio sisteigimo bdas nuoalje nuo ms tradicinio pasiprieinimo, disidentinio, mogaus teisi gynimo, Banyios ir tikinij teisi gynimo judjim. Ne vien tik A.ekuolio prie metus pasakyti odiai Sjdis turi apsivalyti nuo ekstremist. Ne vien tik tas faktas, kad paiu savo atsiradimu Sjdis suskald daugiau ar maiau viening tautinio judjimo srov, o dabar retkariais drsta primenanius apie tai kaltinti skaldytojikumu. Toms abejonms pagrind duoda Sjdio taktika. Maskvai Sjdis aikina, kad jis ir mintyse neturi istojimo i TSRS ir aiposi i neva per didelio Jedinstvos ir Maskvos stagnatori budrumo. O Lietuvos gyventojams jis silo netikti tais jo patikinimais, nes jie i tikrj neva reikalingi tik Maskvos budrumui umigdyti. O po to vl Maskv tikina, jog jie priversti taip elgtis, antraip Lietuvoje vir paims tikri nacionalistai, separatistai ir nepriklausomybs alininkai. Sjdis gsdina, neva prieingu atveju Maskva imsis siaubing represij. Taiau toki represij galima imtis esant masinms riaums, kuri Lietuvoje mes privalome neleisti. Esant ramiai padiai, gali nukentti tik opozicijos lyderiai. Tad Sjdiui visai niekas negresia. Gerbiamieji, kam gi reikalingi visi tie politiniai blefai, k tuo norima apgauti? Maskvos stagnatorius? Betgi jie nenaudingi ir paiam M.Gorbaiovui. O galbt pavykt tikinti Maskvos paangiuosius grinti nepriklausomyb? Bet argi tarybinje spaudoje, paties M.Gorbaiovo kalboje per Centrin TV i met liepos 1 dien nepabriama, kad niekam nebus leista ardyti TSRS vientisumo? Sjdis nurodo realius savo ir LKP pasiekimus respublikos suverenumo ir ekonominio savarankikumo srityje. Betgi tai nra joks ingsnis politin nepriklausomyb, nes ne tiktai totalitarizmo, bet ir bet kuriomis slygomis lemia politinis ir diplomatinis problemos isprendimas. Sjdis tikina dars visk, kad sukurt slygas tokio klausimo iklimui. Taiau kol egzistuoja totalitarizmas, jokios tos slygos nieko neduoda., kadangi visk lemia mons, o mones valdo TSKP, LKP, VSK, prokuratra, Vidaus reikal ministerija ir pan., o apie visa tai Sjdis nutyli. Ir todl gaunam vl t pat grynai tarybin rezultat: Sjdis savo dvilypumu neinia k mulkina (atleiskite u iurktum, bet Maskvos neapgausi, o tai naiviai liaudiai skiepyti iliuzik pasaulio suvokim, ypa naudojantis iuolaikinmis masins komunikacijos priemonmis, yra nesunku), visus metus aikiai veng per daug suartti su tradicinio nacionalinio isivadavimo judjimo atstovais, po to, nesuartdamas su jais, pavasar perima i j nepriklausomybs byl ir tik 83
po to silo jo atstovams susitikti prie apskritojo stalo, nemindamas, kad btent jie kelis kartus buvo jam itai sil. Taigi akivaizdus noras palikti juos u borto, itrinti j politin linij. Gerbiamieji, kam viso to reikia? Kodl toks yra j veikimo bdas, kodl jis visikai sutampa su Komunist partijos ir Saugumo metodais, kovoti ne tiek prie tam tikras idjas, kiek prie tam tikrus mones? Reimui svarbi ne ideologija, ne idjos, jos jam reikalingos tik kaip dvasinio, psichologinio viepatavimo instrumentai, utikrinantys paklusnum. Taiau, esant reikalui, reimas gali juos modifikuoti arba panaudoti kitus, svarbu jokiu bdu neleisti aktyviau pasireikti opozicijai, neleisti nepageidaujamiems monms ieiti platesn visuomenin aren, juos laikyti ublokuotus ir izoliuotus, vietoje j pakiti visuomenei kitus veikjus, juos ireklamuojant, o neparankius mones vaizduoti savanaudiais, egoistais, savimylomis. Kodl Sjdis dalyvauja itame aidime? Negalima ia nepaminti, kad tam gali nenorom talkininkauti ir dori, bet naivs mons. Pavyzdiui, gerbiamas poetas ir tremtinys Gintautas Iemantas straipsnyje Ar veiksime vieningai (Sjdio inios, Nr. 81) ra, kad reikia pakilti vir asmenini interes ir ambicij, kad bna graudu ir pikta, kai mons ginijasi dl prioriteto. Jis silo jungtis ne vien tarpusavyje, bet ir su tais, kurie iuo metu sugeba geriau kovoti u krato ateit, kurie turi tam ir tautos mandat (t.y. su Sjdiu). Gerbiamas G.Iemantas bt visikai teisus, jei mes btume Brit imperijos, demokratikos imperijos kolonija. Bet ms viepats tai blogio, neribotos provokacijos, sveiko proto ir logikos ikraipymo imperija. Norint pasiekti teigiam rezultat, privalome elgtis visikai skaidriai, permatomai aikiai. Arba i viso tylti! Taiau jokiu bdu nedidinti blefo kiekio, nes blefas sukuria baudjams papildom lauk manevrams. A jau nekalbu apie tai, kad pernelyg naivus yra supratimas, jog neva ginijamasi vien dl prioriteto ir pan. (Beje, o kas blogo ginti savo pavogt prioritet?) Kalbant apie vienyb norisi paklausti: kodl Sjdis paritetiniais pagrindais neprisijungia prie Lietuvos Nepriklausomybs Sjungos? Btent itai atskirame dokumente Sjdiui sil Demokrat partijos narys B.Bilotas. Juk tam i partij koalicija ir yra kurta, kad vienyt tiek senus, tiek naujus kovotojus. Mums atrodo, kad LNS galt kart jau oficialiai kreiptis Sjd. Tiesos odis reik vis daugiau. Jis yra vienintel priemon, skaidrinanti Lietuvos gyventoj smon ir bauginanti baudjus. Politins partijos taktika gali bti vairi, bet ji neturt bti blefuojanti. Kaip gerai, kad Lietuvos demokrat partija tai tikra, dora, principinga partija. I visos irdies linkime jai itverms ir ypa principingumo jos nelengvame kelyje.
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. RUGPJIO 21 D., NR. 17(22).
84
ANTANO TERLECKO KALBA 1989 M. GRUODIO 14 D. LIETUVOS OPOZICINI JUDJIM IR PARTIJ KONSULTACINIAME SUSIRINKIME, KURIAME JIS DALIJOSI SPDIAIS APIE SAVO VIENAG JAV
Amerik radau toki, koki sivaizdavau. Daugel ji pritraukia, mans ne. Esu ir toliau sitikins geriau dvejus metus pasdti sovietiniame konclageryje, negu vainti po Amerik. Ten, aiku, labai grau, bet ten, kur labai grau, ten ir daug blogo. Bet mes esame Lietuvoje gim, ia turime ir likti. Sutikau moni, kurie neseniai emigrav. Juos tikinau: nebkite idiotai, nelikite Amerikoje. Visi nusivyl, nra n vieno mogaus, kuris nebt nusivyls, nors daugelis neprisipasta, bet man viskas aiku. Tie, kurie ten seniai tie prisipasta. V.Peiulait paklausiau: Na k gi, draugui, teisus a buvau, kad tu ia atvaiavai be reikalo? Teisus atsak jis. Amerikoje pirmiausia reikia nemaai doleri turti. sitvirtinti, mainai nusipirkti reikia keliolikos ar net keliasdeimt tkstani doleri. O be mainos js ten ne mogus. tok i aukto irima. Be mainos tu nieko negali. Tu turi priklausyti nuo ko nors: turi prayti, skambinti, kad tave kur nors nuvet. Juk tai emina. Jautiesi mogus, kaip rusai sako, na pravach bednogo rodstvennika O kodl taip kalbu? Kad js ten neatsidurtumte (salje lengvas juokas). Kurie ten pabga, nusivilia. Na, nuvaiavau ten. K a ilgiau biau veiks? Na, metus pakalbjs ir visiems nusibods. Yra moni be joki princip jie rainja vairius meitus, vieni kitus kursto. Pastu tok neminsiu jo pavards. Tas dar laikosi i savo amato, nors jam primena, kad metas jam paiam pragyvenimui usidirbti, o ne valgyti kit sskaita. Bet is mogus be princip ir toliau visus meiia. Vien kart prie Lyg prinekjo, kit kart prie VLIK ir t.t. Ten svarbiausia turti 100 doleri. Tada rayk ir kalbk k nori. Vien dien laikraiai tave gali be jokio pagrindo igirti, kit dien be jokio pagrindo apspjaudyti. Autorius, kuris sigeid parayti straipsn (gali bti nors ir ekistas i Lietuvos), atvaiavs duos redaktoriui 100 doleri ir jo pageidavimas bus vykdytas. O u 500 doleri t straipsn kelis kartus perspausdins. Amerikietika moral tai leidia: imk pinigus ir spausdink meit. Buvo toks labai negraus straipsnis apie Andreik. A paklausiau redaktori: Kodl js nepatikrin fakt spausdinote? Lietuvoje bent patikrint Juk norta buvo tik suvesti sskaitas. Man asmenikai nepatinka Andreikos iurkios kalbos, a jam ir telefonu tai sakiau, nes u aki taip nesakyiau. Taiau jo meiti negalima. mogus daug 85
klydo, bet u tai kania sumokjo... emina tai tave ir organizacij, kuriai tu priklausai. Tvirtinti, kad Andreika konclageryje nedorai elgsi grynas melas. Mes LLL vardu ireikm jam nepasitikjim u atsisakym pritarti kovo 26 d. rinkim SSRS AT boikotui, bet tai nra pagrindas j meiti. Bet tai tarp kitko. Tarp Amerikos lietuvi padtis yra tragika. Dl sjdinink tai k pasakysiu. Bet kur jie? J ia nra. A, pavyzdiui, Amerikoje apie sjdininkus jiems nesant nekalbdavau. Neinau, kaip dabar elgtis juk j nra. K jie daro? Nuvaiuoja ir visur: pinig, pinig, pinig Tik nubalsuosim, Aukiausij Taryb irinksim ir Lietuva bus laisva Prisiminiau Broni Genzel. Paskaitykite prajusio etadienio (gruodio 9 d.) jo interviu Literatroje ir mene. Tai nuomon to lietuvio, kuris visai neseniai tvirtino, kad gda tokioje imperijoje gyventi. Dabar tvirtina, kad bt tragedija, jei Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba paskelbt nepriklausomyb. Kyla klausimas: gerbiamieji, kokiam velniui tada mes j renkame? Ir man nepatogu, kad js, vyrai, negalvojate. Visi btinai tik valdion, keliat savo kandidatras. Bkit imintingi. Ir Atgimimo banga suteikia ekran, nes visi kalba per Bang kokia yra gera komunist partija. Gink Dieve, a nesakau, kad kiekvienas komunistas yra nedoras. Tai nesininga. Yra dor komunist. Taiau doras mogus niekada nelenda vir. Jis apaioj sds, o mlas, mlas () vir ir aklai vykdys partijos, t.y. Kremliaus vali. Sako: LKP atsiskirs. Bet kaip ji atsiskirs? Gerai, atsiskirs. O ekoslovak KP ar nebuvo atsiskyrusi nuo TSKP? O kokias niekybes dar? O Honekeris su savo gauja ar nebuvo atsiskyrs? Tokias pat niekybes darys ir LKP. Imkim pat doriausi: tai Genzel minjau, dor komunist. Arba kitas labai doras komunistas, a u j net agitavau balsuoti, Raytoj sjungos partinis organizatorius Romas Gudaitis uprajusioje Atgimimo bangoje vienam ekonomistui pasil susilaikyti nuo tiesos pasakymo apie Maskvoje priimt ekonominio savarankikumo statym televizijos irovams. Tada ponas Gudaitis pasak: Nekalbkite! Neatimkite i tautos vilties! tai vilt pera: broliui lietuviui aukokite, aukokite. Ir dabar po Vaivilos kalbos ten tkstanius doleri suaukojo. Mes, pavyzdiui, su Viktoru, va, ir Jonas Mugeviius, niekas ms organizacijoms neaukojo, kadangi mes melavom: Broliai lietuviai, dar greit nematysime Lietuvos laisvs. Dolerius laikykite Nepriklausomai Lietuvai. O tie doleriai, kuriuos iandien aukojate, patenka kiaur Maskvos partijos kien. Nusikaltimas! O vakar (gruodio 13 d.) per Atgimimo bang girdiu, kiek ten tkstani doleri aukoja Amerikos lietuviai Sjdio rinkim propagandai. Jeigu Sjdis per kelias dienas neatsisakys t pinig, mes privalom priimti nutarim, pasmerkti Sjd u tai, kad jis ima savo propagandai kyius. Su Buo palaiminimu. inokite, kad Prezidentas Buas ir visi kiti nesuinteresuoti, jog Rusijos imperija subyrt. Jiems visiems rpi tik taut kaljim baltai perdayti ir isaugoti. Amerikos monopolijoms reikia pirmiausia rinkos, jiems nusispjauti ms tautines aspiracijas. 86
ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, KATEDROS AIKTJE
Amerikai visikai mes nerpim. Js paklausykit Amerikos balso, Laisvosios Europos. Pavyzdiui, Kstutis Jokubynas ten dirba, js girdit jo bals. A jam telefonu sakau: Mesk tu it stot, kuri bolevikin propagand kema Lietuvai. Mums pakanka savosios. tai jis atsako: Man reikia gyventi, netoli pensija. inau, jis priverstas dirbti u pinigus. Kiti mons, kurie ten gim, neturi jokio supratimo apie moral. Jie ten dirba dolerius. O idealistui Kstuiui Laisvoje Europoje labai sunku, moraliai sunku
LIETUVOS LAISVS LYGOS ARCHYVAS (IIFRUOTA I GARSO JUOSTOS).
ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, KATEDROS AIKTJE, 1990 M. SAUSIO 11 D. MITINGE, SKIRTAME M.GORBAIOVO VIZITUI LIETUVOJE
Gerbiami Lietuvos Respublikos pilieiai! Mieli sveiai! Ponios ir ponai! Visi iandien gerai inome, kokiomis aplinkybmis ms daug ikentjusi Lietuva tapo sovietine respublika. Ne lietuvi ir kit Lietuvoje gyvenusi taut valia, o didiausi pasaulio istorijoje tiron Stalino ir Hitlerio sandrio dka. Leiskite, gerbiamieji, pasidiaugti, kad Michailas Gorbaiovas gal gale Maskvos archyvuose po storu dulki sluoksniu surado MolotovoRibentropo pakto slaptj protokol egzistavimo rodym, taiau iki iol pasaulio istorijoje negirdtas tarptautins teiss paeidimas neitaisytas. Trims Pabaltijo valstybms nesugrinta politin Nepriklausomyb. Vietoj to, naivuoliai ar smoningi prieai nuo ryto iki vakaro pera Lietuvai neseniai i Maskvos parvet ekonominio savarankikumo fikcij. Jeigu tokiems pavykt pirti pana politin suverenitet Lietuv itikt neitaisoma tragedija. Neseniai per Maskvos televizij buvo parodytas neva dokumentinis filmas, kur laikau antausiu trims aneksuotoms Pabaltijo valstybms. Filmo autor bando rodyti, kad t nepriklausom valstybi gyventojai su glmis ir dainomis sutiko raudonj armij, grobik armij, pavergj armij. Pasaulio istorija neino fakt, bylojani apie tai, kad tautos diaugtsi ir buiuot rankas svetimtauiams, atneusiems grandines ir antrankius. Kad mes ne vergai ir nenorime toliau vergauti Rusijai, manau, Gorbaiovas tai supras, irdamas js veidus. Gaila, kad tiktai film irdamas. 1972 met gegus 14 dien Kaune susidegino Romas Kalanta. Paskutiniai jo odiai buvo Laisv Lietuvai! Laisvs Lietuvai mes visi reikalaujame. iandien svarbiausia neleisti apgaudinti save iliuzija, es Lietuvos likimas gero Rusijos valdovo rankose. iandien mes privalome ne prayti teiss istoti i TSRS, o reikalauti i Gorbaiovo sugrinti tai, k i ms pavog Stalinas. Bijodamas, 87
kad Gorbaiovo vertjai gali neteisingai iversti mano odius, noriu j kreiptis graiausia kalba pasaulyje, kuria kalbjo ir kurios moksi net Karolis Marksas. , . , , . , , , ! , . , , , , , . , , . , , , . , . , , . , , , . Ne taip seniai sugrau i Kolymos, i saultojo Magadano. Esu laimingas, galdamas pasakyti ties apie tai, kad rusai, ukrainieiai, baltarusiai ir kiti to atiauraus krato gyventojai elgsi su manimi labai graiai. Todl atsisveikindamas tariau: Ai, broliai slavai, u ger js elges su manimi. Labai nortsi sulaukti toki dien, kada lietuvis galt vadinti Rusij tikrai brolika alimi, vadinti tokia neveidmainiaudamas, neveriamas, kaip iki iol. Tai gali vykti tik tada, kada Michailas Gorbaiovas ives i Lietuvos okupacin savo kariuomen. I visos irdies linkiu Michailui Gorbaiovui politins iminties. Tegyvuoja laisva, Nepriklausoma Lietuva!
Leidj pastaba. Kalbos tekstas surastas Lietuvos ypatingajame (buvusiame KGB) archyve.
ANTANO TERLECKO KALBA LLL MITINGE VILNIUJE, NEPRIKLAUSOMYBS AIKTJE, 1990 M. GEGUS MN. 24 D.
BRANGS LIETUVOS PILIEIAI! MIELI SVEIAI! Lietuva iandien viso pasaulio dmesio centre. Su viltimi Rusijos pavergtos tautos iri kaip tik Lietuv. Tai nra atsitiktinumas ar istorijos idaiga. 1988 met pavasar ne vienas panekovas skundsi ms inteligentijos konformizmu, tautos bailumu. Remdamasis garbinga Lietuvos istorija, ilga jos kova u Nepriklausomyb, tikindavau juos, kad greit pasaulis igirs apie Lietuv. Po mnesio ms Tvyns vardas nuskambjo po vis em. U tai reikia dkoti Sauls, al88
ANTANO TERLECKO KALBA LLL MITINGE VILNIUJE, NEPRIKLAUSOMYBS AIKTJE
girio ir kituose istoriniuose miuose pralietam lietuvikam kraujui, 1794, 1830, 1863 met sukilli aukai, 19181920 met savanoriams, 19441954 met partizanams. Lietuvos istorija byloja apie gili kovos ir aukos prasm. Jeigu baili Lietuvos vyriausyb 1940 met birelyje nebt idavusi ms tautos, jeigu Lietuvos kariuomen bt pasiprieinusi, daugelis lietuvi bt igelbti. Jeigu Lietuva tada nebt priversta atsiklaupti prie Rusij, iandien Gorbaiovas neidrst cinikai tvirtinti, kad Lietuvos problema yra TSRS vidaus problema, jog Lietuva privalo paklusti Rusijos imperijos statymams. Tikjim kraujo aukos prasme buvau prarads pokario metais stebdamas, kaip bolevikai planingai skerdia ms taut. T tikjim buvau prarads dar i met kovo 9 d. Sjdio seimo sesijoje. Ms profesoriai, turavodami partins nomenklatros vadams, aikino, es Lietuvos ekonomika tiek sugriauta, kad iuo metu skelbti Lietuvos valstybingumo atkrim tolygu politinei saviudybei. Kokia laim, kad 1918 metais mes neturjome profesori, raginusi taut atiduoti karo sugriaut Lietuvos ekonomik Leninui ir Stalinui atkurti. Antraip iandien Vilniuje tiek skambt lietuvikas odis, kiek ir Gardine Kokia laim, kad ms parlamentas nepatikjo Gorbaiovui ne tik Lietuvos ekonomikos, bet ir politinio jos likimo sprsti! Kovo 11 d. Lietuvos Valstybingumo Atkrimo Akt pasiraiusij rankas vediojo ms protvi, seneli, tv, broli ir seser, uvusi vairiuose miuose u ms Laisv ir Nepriklausomyb, vls. Prisimins kovo 9 d. nuotaikas Sjdio Seime, visur iriu iracionali jg tak. Prajusi met pabaigoje ir i met pradioje atrodydavo, kad masinms informacijos priemonms gal gale pasisek apmulkinti ms taut. Taiau vis dlto tauta rado jg pasiprieinti masinio melo srautui, sugebjo atskirti gr nuo blogio. Gal retas ir iandien susimsto, kas bt vyk su ms Lietuva, jeigu vasario 24 d. rinkimus bt laimjusios Stalino tironijos pagimdytos ir ipuoseltos politins jgos. Tik iracionalios pastangos igelbjo Lietuv. Tik iracionali jg dka Lietuvos parlament pateko geriausi Lietuvos vyrai ir moterys. Taiau piktosios jgos nenori susitaikyti su savo pralaimjimu. Jau kovo 16 d. mitinge prie AT rm negaljau nepriminti tautai jos nedkingumo. Toji pati minia, kuri auk Kristui Osana!, po keli dien reikalavo prikalti j prie kryiaus. Ar ne t pat matome iandien? Be galo buvo skaudu matyti Lietuvos kultros kongreso nari elges ms valstybs vadov atvilgiu. Daugiau negu stebina ms auktj mokykl profesros elgesys. Mes nenorime didiuotis, kad nei Stalino, nei Chruiovo, nei Brenevo viepatavimo gadynje nesugebjome prisitaikyti prie bolevikins sistemos. Mums priekaitaujama u tai, kad savo elgesiu drumsiame tarybin ramyb. Es partija ir vyriausyb leidianti jiems dirbti ram, Lietuvos kultrai labai reikaling darb su slyga, jeigu jie bus paklusns tarybiniai pilieiai. Jie suprato, jog kaip lietuvis kalbs, taip ir galvos. Lietuvikieji partijos ir vyriausybs vadai abejingi ms tautos likimui ir todl, kad kalbjo rusikai lietuviku argonu. Caro laikais lietuvis, maiti89
sudau nugar, sprand, galv, nupl drabuius (). Milicijoje tardytojai elgsi labai grubiai (). VENESA ILIONYT: () Vienas uniformuotas milicijos pareignas iupo lauyti stend su tekstu Mes tsiame badavim u politini kalini ilaisvinim. Kadangi prie io stendo buvo pritvirtinta trispalv tautin vliava, puoliau j gelbti ir spjau itraukti i milicininko rank. U tai jis mane apkeik rusikais keiksmaodiais. Kitas, pamats, kad turiu vliav, norjo j atimti, () stm mane link akmeninio borto ir spyr. () alia ms pradjo purkti aarines dujas (). () Keletas pabgusi nuo milicijos moni palydjo traumatologijos punkt mergin, kuri nemat kelio, nes dujos jai buvo ipurktos tiesiai akis (). KSTUTIS KORSAKAS: () Milicininkai mane pagavo ir pradjo muti bei spardyti kojomis. A nugriuvau ir praiau milicinink, kad mans nemut, nes sergu Epi. Bet jie toliau mane dau ir spard. Paskui pakl u paast ir nutemp link autobuso, toliau mudami. Kai nutemp prie autobuso, durys buvo udarytos. Tada vienas milicininkas pagrieb mane u plauk ir pradjo dauyti galv autobuso duris sakydamas: ego ty, svolo, ne vlezaje? Atsidar durys ir milicininkai met mane autobus, kaip nustipus un. () Nuve milicijos skyri Kosciukos gatvje. () vedus kabinet, mane pradjo dauyti kapitonas Bernotas. Mudamas kalbjo: Vot tebe, golodajuaja svolo, cepeliniki. () Po to jo civiliai apsirengs tardytojas. Jie liep parayti pasiaikinim, bet kadangi mano ranka buvo sumuta, rayti negaljau (). ALGIMANTAS ANDREIKA: () Kapitonas Bernotas mu mane per veid, kumiu pairdius. Man parkritus ant grind ir pradjus auktis pagalbos, mintas kapitonas ir vienas jo draug smaug mane. Po to spard kojomis (). LIUDVIKAS PIPIRAS: Rugsjo 28-osios mitingui baigiantis Algimantas Andreika kreipsi susirinkusius aiktje mones. Jis skelb, kad su draugais lieka aiktje ir atnaujina bado streik. Pra, kad kas gali pasilikt ir apsaugot nuo galim ipuoli. Toki pirmosios akcijos metu bta. Nusprendiau pasilikti. Usiriau budtojo rait su Gedimino stulpais. Rugsjo 29-osios nakt apie 4 valand 30 minui ugeso ariausiai esantis elektros ibintas, o po koki 10 minui atvaiavo du autobusai ir dar kelios lengvosios mainos. Dar po keli minui mus m artti apsiginklav skydais, guminmis lazdomis milicininkai. Sunku pasakyti, kiek ten j buvo, man regis, daugiau negu 50. Kai kurie mons, pamat milicij, leidosi bgti. Milicininkai, prij prie ms, nespjo dl nieko, tik vienas pareik: My vam pokaem novyj Karabach.
90
ANTANO TERLECKO KALBA MITINGE, SKIRTAME LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBEI PAREMTI, 1990 M. BALANDIO 19 D. PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS RM
Gerbiami Nepriklausomos Lietuvos pilieiai! Ponios ir ponai! Kovo 14 dien atrod, jog LKP galutinai susitaik su mintimi, kad kova u valdi pralaimta. Ne kart reikiau diaugsm, kad lietuvi tauta atleido komunistams j partijos nusikaltimus (apie tai byloja rinkim rezultatai) ir kad jokiems ms prieams nepavyks iandien ar ryt iebti Lietuvoje pilietinio karo. Taiau balandio 9 d. laikratyje Veernij Tbilisi perspausdintas i Express Wieczorny straipsnis Dvivaldysts laikas? privert daug kuo suabejoti. Kakoks Bolieslaw Perowski tikina milijonus skaitytoj, es Lietuvoje () politiniai stebtojai atkreipia dmes, kad vyksta atitinkami politini nuotaik pasikeitimai. J nuomone, krinta Landsbergio ir jo komandos autoritetas (). Daugelis galvoja, kad politin tampa Lietuvoje dids tol, kol Landsbergis nepasiduos. Gal gale jis (Landsbergis A.T.) perduos savo galiojimus nuosaikesniam politikui. Taip bdavo kit krat istorijoje. Labai danai minimas A.Brazauskas, su kuriuo, kaip numatoma, M.Gorbaiovas tarsis. I kur tokios prognozs? Kas j dvasinis kvpjas? Balandio 17 d. deputatas Zigmas Vaivila akcentavo, kad egzistuoja kakoks gerai apmstytas Lietuvos destabilizavimo planas. Skleidiama labai daug dezinformacijos. Bent a iriu ia KGB rank. Toji pati ranka, kuri sutrukd patekti ms parlament tokiems principingiems monms, kaip profesoriai Stasys Uosis, Alfredas Smailys, buvs tremtinys teisininkas Jonas Gelaius ir kt., toliau visais bdais drumsia politinius Lietuvos vandenis. iems monms talkininkauja Tiesa. Atidiai perskaitykite io laikraio balandio 1718 d. antruosius puslapius. Panagrinkite Broniaus Genzelio straipsn Nepriklausomyb ir kas toliau. Autorius, Lietuvos AT deputatas, pera tautai mint, kad Lietuva privalo pasirpinti gynybiniais Rusijos interesais. Lietuva turi sudaryti su Rusija gynybines sutartis, tai yra nepaeisti jos gynybins sistemos (). Autoriaus nuomone, diskutuojant Lietuvos nepriklausomybs reikalu, btina () tuos klausimus aptarti, parodyti savo geranorikum. Kada gi Rusija buvo geranorika savo santykiuose su Lietuva? 1920 m. liepos 12-j? Negi profesorius neskait, kad pasiraydamas Maskvos Taikos sutart Leninas inojo, kad po dviej dien jo pasista kariauna ugrobs Vilni, o po savaits kitos bandys ukariauti vis Lietuv? Taiau deputatas idrsta tvirtinti: Lietuvai praeityje grs ne tik rusai (). Tarybin armija galinti bti kur laik skydu ir mums. Lietuvos istorija neino n vieno fakto, bylojanio, kad Rusija kada nors bt gynusi Lietuv nuo jos prie. Rusija buvo ir liko Lietuvos prieas Nr. 1. Tragika, kad po to, kai rusikasis bolevizmas sunaikino, itrm arba i91
var i Lietuvos tredal jos gyventoj, auktosios ms mokyklos profesorius pera tautai mint, kad Rusija ateityje gins Lietuv nuo anonimini prie. Apsaugok, Viepatie, nuo toki draug, kaip Rusija! O su savo prieais mes patys susidorosime! Deputato B.Genzelio, taip pat dar labiau gdingas Helmuto Arnaiaus straipsnis pasirod kaip tik balandio 17 d. visikai neatsitiktinai. Draugo H.Arnaiaus pastangomis naudojosi kadaise Brenevas. Tokiu pat ciniku H.Arnaius liko ir iandien. Btinai perskaitykite jo Lietuvos idavyste dvelkiant straipsn. Kaip tik balandio 17 d. Lietuvos reakcingos politins jgos ileido tribn Vladimir Beriozov. Jo kalba himnas Lietuvos vergijai. Tai ikis Lietuvos Nepriklausomybei. Atsakau ik. Draugas Beriozovas prisipaino, kad dar LKP XX suvaiavimo ivakarse jie, bolevikai, paruo strategin plan, kuris dar kart turjo apvainikuoti Lietuv erki vainiku su etikete federacija, sjunga. Kodl kompartija XX suvaiavime mulkino taut deklaracija apie tai, kad nuo iol ir partija kovos u Lietuvos valstybingumo atkrim? Btina sustoti prie V.Beriozovo plano likviduoti Kovo 11 dienos Akt aplinkiniu keliu. Draugas Beriozovas, vykdydamas savo koleg Vilniuje ir Maskvoje (taip, ir Maskvoje) umaias, itiesia gelbjimo rat draugams Jazovui ir Visockiui. tai jo odiai: () reikt silyti TSRS gynybos ministerijai formuoti atskirus dalinius pagrindinai i Lietuvos jaunuoli ir juos dislokuoti ms Respublikoje arba kiek manoma ariau jos. Draugas Beriozovas puikiai ino, kad Maskva, pasimokiusi i 1941 m. birelio 23 d. sukilimo, niekada neduos Lietuvos jaunimui ginklo rankas. ino, kad smoningai klaidina j atvirai ragina eiti rekrt punktus. Draugas Beriozovas kaip tik tokiu bdu siekia likviduoti Kovo 11 dienos Akt. Balandio 18 d. politin reakcija Tiesoje perspausdino i Novoje vremia Leonido Michailovo straipsn, nukreipt prie Lietuvos AT pirminink. Kaip tik t pai dien AT tribn toji reakcija ileido Morkn, kuris pasak kalb tiesiai Gorbaiovo aus. K mes galime atsakyti bolevikin smoksl? alin rankas nuo Lietuvos Laisvs ir Nepriklausomybs! iandien mes visi supratome, kad V.Landsbergis Nepriklausomybs simbolis. iandien be Vytauto Landsbergio nra kito mogaus, kuris taip sugebt ginti Lietuvos Laisv ir Nepriklausomyb. Todl mons, kurie dabar puola AT pirminink, yra Lietuvos prieai. Kovo 11-j buvau Lietuvos AT rmuose, todl padt gerai inau. Nors istorija nepripasta tariamosios nuosakos, taiau jeigu AT pirmininku bt taps politinis prof. V.Landsbergio oponentas, Kovo 11-osios Aktas niekada nebt priimtas. Ir jeigu prof. V.Landsbergis pralaims politinje kovoje, jo asmenin tragedija taps visos Lietuvos Respublikos tragedija. Suprantu Lietuvos bolevikus. Suprantu Sergej Pirokov. Jie gina savo klass ir Rusijos imperijos interesus. Rajkom sekretoriai ir j kompanija faktikai buvo vienvaldiai feodalai, kurie nieko nedirbdami gyveno komunizmo slygo92
ANTANO TERLECKO KALBA MITINGE, SKIRTAME AT VADOVYBEI PAREMTI
mis beveik visk gaudavo veltui i parduotuvi, ki, moni, organizacij. Aiku, kad iuos karaliukus siutino rinkj spyris minkt viet. Kur dingti tik auktsias partines mokyklas baigusiems? Neideg j klasta ir su para rinkimu, su referendumu. Todl ir griebiasi naujos klastos. Jie daro visk tautai bauginti. Tikisi, kad ji, tauta, dl benzino ir duj atsisakys laisvs. Seserys ir broliai! iandien Lietuva viso pasaulio dmesio centre. Jeigu mes pasiduotumm, atimtumm vilt i vis Rusijos pavergt taut artimiausioje ateityje isivaduoti. Nenusileisti Kremliaus antaui pra mus broliai gruzinai. Jeigu pakeltume rankas, mus niekint visas pasaulis, niekint ir ms prieai. O baisiausia greit imtumm niekinti ir patys save. Lietuvos Laisvs prieai ragina mus daryti kompromisus, politines nuolaidas. Tik nuolaidomis pavaiintas Gorbaiovas es ssis prie deryb stalo. Netiesa: vilkas suplo riuk visikai ne u jo elges, o todl, kad kraujo reikalauja vilkika prigimtis. Argi jau umirome, kur nuved ms nuolaidos 1939 m. spalio 10 d. ir 1940 m. birelio 15 d.? Bailios Lietuvos vyriausybs apgauti, vergikai nuolaidiavom. Nepaisydamas to, Stalinas ms nepasigailjo. Deputatai, gav lietuvi tautos mandat sprsti jos likim! Nedarykite esmini nuolaid Kremliaus vadovams. Nedarykite klaid, kurias dar Lietuvos valstyb 1939 ir 1940 metais. Tegul Maskva veda karo padt, prezidentin valdym, ivaiko ms parlament! Nebijokite! Tuo Rusija tik priartins savo imperijos gal. Feodalas niekad nesitardavo su baudiauninkais. Gorbaiovas gali tartis tik su lygiaveriais partneriais. Rusijos imperijos dispozicijoje didiul fizin jga. Galime priepastatyti jai tik tvirt laisvs trokim, ryt bti nepriklausomi, moralin ir tautin teis. Seserys ir broliai! iandien vis svarbiausia apginti Lietuvos AT pirminink prof. V.Landsberg. Gal reikt kiekvien dien 13.30 val. rengti prie AT rm piket ir gdinti nedorai besielgianius deputatus. Btina rengti mitingus Lietuvos parlamentui paremti kiekviename mieste bent kart per savait t pai valand. Tik i ms miting pasaulis igirdo Lietuvos laisvs bals. Mes ginkl neturime ir negalvojame jais kovoti su okupantu. Ms ginklas: vieniems ms pritarimo, o kitiems pasmerkimo odis. Tik odiu galime iandien apginti Lietuvos Nepriklausomyb. Tad visi mitingus ir demonstracijas!
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1990 GEGUS 10 D., NR. 21(26).
93
ANTANO TERLECKO KALBA SJDIO ANTRAJAME SUVAIAVIME 1990 M. BALANDIO 21 D.

Gerbiamasis suvaiavime! Lietuvos laisvs lyga sveikina Tave! Lygiai prie pusantr met kalbjau i ios tribnos. O visai neseniai LLL konfliktas su Sjdiu buvo toks gilus, kad dar kovo 10-j niekas i ms nesitikjo, kad vl ia, iuose rmuose, susitiksime. Meil Lietuvai, pareigos jausmas suvienijo mus. Vardan tos Lietuvos vienyb teydi! Dideli pavojai gresia Sjdiui, ms parlamentui ir kartu visai Lietuvai. Gaila, kad daugelis iuose rmuose sdini to nesuvokia iandien iekoti to, kas skiria LLL nuo Sjdio, bt tolygu nusikaltimui tiek moraline, tiek ir politine prasme. Mums labai malonu pripainti, kad dauguma Sjdio vadov puiks vyrai ir moterys. inoma, LLL nesutinka su tvirtinimu, es Sjdis 1988 met birelio 3 d. prikl ms taut. Mes buvome nepatenkinti tendencija sumenkinti vaidmen t, kurie per 50 okupacijos met nebuvo dvasikai ir politikai mir. Taiau nepatenkinti ne dl koki nors ambicij, o vardan teisybs. iandien diaugiams, kad Sjdiui padedant ne vienas rezistencijos dalyvis yra parlamento narys. Danai stebiu parlamento darb. Jam trukdo tie, kurie labai daug kalba apie rpinimsi darbo moni ir visos Lietuvos interesais. Tokie atvirai ruoiasi paversti ir Sjd politine opozicija Lietuvos parlamentui. Jie gali praudyti ne tik Sjd. Tokie vadovaujasi vien tik ugautomis savo ambicijomis. Daug kas tvirtina, es j vienokius ar kitokius veiksmus diktuoja politiniai sitikinimai. Kokie tai sitikinimai, jeigu jie veria daryti visk, kad bt atauktas Kovo 11 d. Aktas? Teisinamasi, kad politin situacija reikalauja kompromis. Atsipeikkime! Gorbaiovui reikia tik dviej dalyk: 1) panaikinti Kovo 11 d. Akt ir 2) neboikotuoti aukim soviet armij. Jokiais kitais kompromisais riukas nepatenkins vilko apetito. Pagalvokime, kas atsitikt, jeigu nusileistume tik dl antrojo armijos punkto. Tokiu atveju Kovo 11 d. Aktas virst popierine sovietine dekoracija. Tegul pilieiai i LKP neapsimeta, kad jie nesuprato Gorbaiovo klastos. Ir net po pamokos, kuri patyriau balandio 17 dien, klausydamas idavikik Beriozovo, Vilko, 18-j Stakvileviiaus, Morkno, 20-j Brazausko kalb, tvirtinu, kad LKP visgi yra dor moni. Nesiruoiu belstis aukiau ivardint sin. Nesibeldiu didiojo Sjdio reformatoriaus Vytauto Radvilos sin Kreipiuosi kitus AT deputatus komunistus. Js gerai suvokiate, kad TSKP Lietuvos organizacija buvo penktoji Maskvos kolona Lietuvoje. Tikiu, kad ir Jus apgavo LKP XX suvaiavimo deklaracija apie Lietuvos valstybingumo atkrim. Mano galva, Js visi gerai suvokiate, kokiu tikslu LKP dienratis Tiesa, o ypa balandio 20 d. numeris smoningai griauna Lietuvos Respublikos AT pirmininko prof. Vytauto Landsbergio autoritet, ragina pakeisti j LKP lyderiu. Tai sis94
DONATO DAUKOS KALBA VILNIUJE, NEPRIKLAUSOMYBS AIKTJE
monin kiekvienas i js prieisite prie ivados, kad LKP ir toliau lieka penktja kolona. Niekada nesmerkiau moni, anksiau stojusi TSKP. Taiau Maskvos politinio antao akivaizdoje kiekvienas doras LKP narys privalo palikti i organizacij. Toliau likti LKP reikt Lietuvos interes idavim. Daug kas jau seniai ragina komunistus atsisakyti partini biliet. A agituoju pirm kart. Agituoju visapusikai vertins daugelio Lietuvos komunist elges parlamente ir jo ukulisiuose. Talkininkauti Kremliui organizuojant ms parlamente intrigas yra politinis nusikaltimas. Tas intrigas rezga komunistai, perversm i esms ruoia irgi komunistai. Todl LKP yra antilietuvika organizacija. LLL nra nusistaiusi prie komunistus kaip asmenis, o tik prie LKP agresyvi politin jg. Esu gavs ne vien klausim: kas iandien pavojingesnis TSKP organizacija Lietuvoje ar LKP? Atsakydavau, kad LKP. LKP pavojingesn todl, kad ji, disponuodama masins dezinformacijos priemonmis, sukr Brazausko mit, o dabar su jo vliava ruoia perversm. Didiulis pavojus Lietuvos Nepriklausomybei reikalauja apie tai kalbti trumpai ir aikiai. Vakar enkavdistai smurtu ugrob spaustuv. Sumutieji kaltina u tai Burokevii ir Kuolel. Mano sitikinimu, ne maiau kalti ir LKP lyderiai. Brazausko, Beriozovo, Stakvileviiaus, Morkno, Vilko ir kit pozicija teikia Burokeviiui vili, jog jam pavyks paklupdyti lietuvi taut. Mintieji pilieiai aikiai skatina agresyvius Gorbaiovo veiksmus Lietuvoje. Paskutins rinkimins kampanijos metu Sjdis padar daug klaid. Tik todl parlament pateko ne vienas t, kurie iandien ruoiasi susprogdinti j i vidaus. Tikiuosi, kad Sjdis pasimok i savo klaid. Kas nori padti Sjdiui ir Lietuvai, tas privalo palikti t negarbing organizacij. Organizacij, kuri ruoiasi baisiam nusikaltimui. mons, nor isaugoti savo varias rankas, privalo iandien istoti i LKP. Tegyvuoja Laisva demokratin Lietuvos Respublika!
DONATO DAUKOS KALBA VILNIUJE, NEPRIKLAUSOMYBS AIKTJE, 1990 M. GEGUS 3 D.

Gerbiami Lietuvos Respublikos pilieiai! Ponios ir ponai! Silpnesni nerv mones apm nusivylimas, kad JAV ir kit Vakar valstybi vyriausybs, 50 met deklaravusios Lietuvos aneksijos nepripainim, paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymo Akt, atgr nugar Lietuvos Laisvei ir Nepriklausomybei. Gerbiami pilieiai, neverta nusiminti! Prieingai privalo95
me didiuotis, kad kaip tik Lietuva met ik Vakar pasauliui, prisiekinjusiam itikimyb vieiamajame amiuje gimusiems Laisvs, Lygybs ir Brolybs idealams. Nra laisva tauta, pavergusi kit taut. Tenka laikyti verg tauta ir t, kuri abejingai stebi kit vergij. I 160 Suvienytj Nacij Organizacijos nari net 62 gyventoj skaiiumi yra maesns u Lietuv. Greit ateis toji diena, kuomet Lietuvos Respublikos atstovas dirbs Jungtini Taut politinse organizacijose kartu su JAV, Didiosios Britanijos, Vokietijos ir kit valstybi atstovais. Esu sitikins, kad jiems bus gda dl i dien vyriausybi elgesio. Kai Vakar pasaulis, idavs Stalinui ne tik Pabaltij, bet ir Lenkij, Rumunij, Vengrij, ekoslovakij, Bulgarij, drebjo ir pataikavo didiajam pasaulio tironui Stalinui, Lietuva deimt met su ginklu rankoje kovojo prie blogio imperij, po tos kovos beveik 40 met aktyviai prieinosi okupantui kitomis kovos priemonmis. Lietuvis Kovo 11-j met ik ne tik Maskvai, bet ir Vaingtonui, Londonui, Paryiui, Bonai. Labai nepatogioje padtyje iandien atsidrs Vakar pasaulis kaltina Lietuv politiniu lumu. Garb Lietuvai! Garb Lietuvos parlamentui! Viduramiais Lietuva buvo didiausia Europos valstyb. Su ja buvo priverstas skaitytis visas to laiko pasaulis. Ir iandien mes turime moralin teis didiuotis savimi. Lietuva nupl nuo Soviet Sjungos prezidento veido kauk su urau: demokratas, kovotojas u taik ir laisv! Lietuva, irdama Vakar pasaulio vadovams akis, pareik: Karalius nuogas! Lietuva sudav mirtin smg gorbamanijai. Tegul Vakar pasaulis neapsimeta tvirtindamas, kad po 1990 m. kovo 11 d. niekas pasaulyje nepasikeit. Esu sitikins, kad gegus 30 d. prezidento Buo administracija neidrs sutikti Gorbaiovo su glmis. O jeigu idrst, pasaulis pamatys ant t gli Lietuvos partizan, rekrt, kalini krauj, Romo Kalantos, Stanislovo emaiio ir daugelio kit priemirtin kani, imt tkstani tremtini aaras ir prakait. Vakar valdovai ragina Lietuv dl Rusijos imperijos isaugojimo ir ventos Gorbaiovo ramybs atsisakyti nepriklausomybs. Vakarai teisinasi, kad jie dl taikos isaugojimo prival paaukoti Gorbaiovui Lietuv. 1938 met ruden dl to paties tikslo Vakarai padovanojo Hitleriui ekoslovakij. Tuo pat metu JAV pasiuntinys Maskvoje Harimanas vieai digavo, kad Rusija turi valdov Stalin Tikrai politinis libumas neturi rib. Vakar pasaulio elgesys su Lietuva byloja apie bendr civilizacijos ir dalin krikionybs tragedij Bent i katalikikos Italijos, Ispanijos ir Pranczijos Lietuva turjo sulaukti moralins ir politins paramos. Neverta nusiminti, juk krikionikasis pasaulis bailiai elgsi ir yd tautos tragedijos akivaizdoje. Istorija kartojasi: Kohlis, Mitterandas nusipeln, kad Lietuvoje jie bt vadinami poncijais pilotais. Jie idav Lietuv ir jos vyriausyb Gorbaiovui ir jo desantininkams nukryiuoti. Tenesitiki jie, kad pasaulio istorija atleis itiems ponams. Prisiminkime 1935 metus. Vakar pasaulis tada nuolai96
ALGIMANTO BALTRUIO NEPASAKYTA KALBA
diavo Hitleriui ir Musoliniui, pastarajam paaukodamas Abisinij. Didioji Britanija ir Pranczija 1938 metais padovanojo Hitleriui Austrij, Sudetus, o 1939 metais ekoslovakij. O 1940 metais ta pati Pranczija buvo Vokietijos praryta. Nedaug betrko, kad toks pat likimas bt itiks ir Didij Britanij. Ar Gorbaiovas, gavs Lietuv, Latvij ir Estij, nebus tiek pat dkingas JAV ir Vokietijai? Lietuva 1935 metais sureng hitlerininkams maj Niurnberg iandienin Lietuvos drsa atrodo politiniu lumu tik Vakar pasaulio vadovams, spjusiems pamirti t naci teism. Tegul ino bailusis Vakar pasaulis, kad jam nepavyks isaugoti Rusijos imperijos. Lietuva yra tas akmuo, ant kurio uvaiavs imperijos veimas greit apsivers ir subyrs Amina gda Vakar pasauliui! Niekada neisipildys Stalino, Suslovo trokimas, kad Lietuva bus, tik be lietuvi. Bkime ir toliau kovos u laisv pavyzdiu visoms pavergtoms Rusijos tautoms!

GERBIAMI TAUTIEIAI! Sulaukme dar vieno, paio tragikiausio savo pasekmmis jubiliejaus. 1939 m. rugsjo 28 d. Hitleris padovanojo Lietuv Stalinui. Penkt kart savo istorijoje Lietuva buvo padalinta ir paaukota raudonajam slibinui, kurio kraupios agonijos alsavim jauiame ir iandien. Mes inome, kokia tai buvo auka. Ir tik karas sutrukd gyvendinti StalinoSuslovo program: Lietuva be lietuvi! moni sielvartui nra rib. To meto atgarsius girdi kiekvienas doras mogus, ir dar ilgai bus girdima i lidna, ird verianti aimana. Kiek skausmo savyje sukaup i sielvarto giesm! Kiek kankini, vert ventj vardo, gyvena tarp ms ir kiek j liko tik ms atminty, o kiek j slepia istorijos dulki klodai! Saugokime j vent atminim, nes tai tyriausias tautos altinis, i kurio, malindami dvasin trokul, semiams jg tbtinei kovai u savo ir kit moni Laisv bei Nepriklausomyb, u dor mog, kurio tyrose akyse mes matytume tautos dvasinius lobius ir aminus simbolius. Ne u laikinas pseudovertybes, kuriomis maitino mus vairaus plauko avantiristai ir perjnai, liejosi i skausmo jra. Ne u tai, kad mes nuolankiai linksdami priimtume vadinamj partijos atgail. Ms protvi auksmas bunda mumyse, isiliedamas nenugalim nor gyventi dorai ir teisingai. Mums nereikalinga daugelio partiei apsimestin atgaila. Istorija juos pasmerk, sins ir tautos teismas dar laukia j. Tegul atleidimo maldavimas lydi juos vis gyvenim! 97
Su tyru vilgsniu, su dora irdimi tsiame savo tautos garbing istorij, ibrauk i savo atminties tuos, kurie pardav ms tv em okupantams. Tik tokia garbinga pozicija gali igelbti mus nuo spekuliacijos grio, tiesos, dvasingumo svokomis. Tokia yra Lietuvos laisvs lygos pozicija. Lyga atveria duris visiems gyvenantiems Lietuvoje ir u jos rib. Lyga turi aik tiksl. Jos programa atmeta kompromisinius Lietuvos ateities sprendimus. Tik be joki ilyg Nepriklausoma Lietuva yra ms isigelbjimas. Tik laisvas mogus, kuriam svetimi vergo kompleksai, yra pajgus kurti vertybes tautos ir visos monijos labui. LLL sveikina visus, atsikraiusius i kompleks, ir tuos, kurie turi tok nor, ir kvieia sitraukti jos veikl. Lygos ir Sjdio organizuoti mitingai rod, kad tautos branduolys yra sveikas. Intuityvus mogaus grio, tiesos, dvasini vertybi trokimas sudaro slygas tautos atgimimui. Daugelis jau inome, k reikia jausti alia stovinio bendraminio irdies plakim. Mumyse atsirado atsakingumo jausmas. Norime bti geresni ir tai natralus poreikis, kada atsiranda ird bei prot uvaldantis idealas. is idealas laisvas mogus laisvoje alyje, kuri vadinasi Lietuva. Demokratin visuomen, kurioje kiekvienas atrast save, yra ms ateitis. Tai bus visuomen, lygiateis Europos taut konfederacijoje, kurioje mogus susigrins prarast orum ir savigarbos jausm, prarastas dvasines vertybes ir normal mediagini vertybi poreik bei j patenkinim. Gr tikri mogaus vertinimo kriterijai, kurie taip baisiai deformuoti. Lietuvis savo darbtumu yra inomas daugelyje pasaulio ali ir kolaboracionalistai be reikalo mus gsdina aliav stoka. Dabar jau daugelis ino, k pasiek Lietuva tik per du Nepriklausomybs deimtmeius. Svarbu grinti lietuviui tik jo prigimiai bdingus taurius bruous, kuriuos per jungo laikotarp taip stengtasi inaikinti. Taiau, kaip parod mitingas Vingio parke, mes savo prigimties nepraradome. Tik dabar ji ymiai turtingesn, nes joje vieia dvasin kania. Atstatyti Lietuvos valstybingum kiekvieno doro Lietuvos gyventojo pareiga. Ms tautos garbinga istorija didia dalimi palengvina i sunk darb, bet kiekvienas turime jausti atsakomyb ir, savo galimybi ribose, paaukoti iam ventam reikalui dal savs. Tautin smon bunda. Aplinkoje jauiamos permainos, bet nereikia umirti, kaip jos pasiektos. Tik ne vyriausybs dka dabar matome plevsuojani ms tautos vliav, girdime giedant tautos himn. Prisiminkime 1987 met rugpjio 23 dien prie Adomo Mickeviiaus paminklo, kur, apsupti kariuomens, milicijos ir saugumiei, giedojome Lietuvos himn. Tai buvo pirmas mginimas pralauti blogio sien imperijoje. Gedimino aiktje vis akivaizdoje pirm kart mginta ikelti tautin vliav. Visi inome ms monopolistins spaudos reakcij ias akcijas. i ir daugel kit akcij organizavo Lietuvos laisvs lyga, kurios veiklos principai buvo ir bus bekompromisiai iki galutins pergals. Daugiau mums jau nra ko prarasti. Sutrypta ir paniekinta tauta savo didingos istorijos niekada neatsisakys. Auktindami savo taut, mes neame sa98
vo kukl indl pasaulio dvasin lobyn. Imok gerbti save, mes gerbsime ir kit taut tiesos ir grio trokim. Tai natralus kiekvienos tautos poreikis, kur taip gdingai stengiasi ikraipyti atgailaujanij frakcija, vadindama t poreik nacionalizmu, kurio svokos lig iol pilnutinai nenori suprasti. Jiems malonesnis vietinis rusikas ovinizmas, bet tik ne lietuvikas nacionalizmas. Tiesa, kuri sakoma ne puse lp, vadinama ekstremizmu. Ekstremistais vadinami ir tie, kurie idrso prie Mickeviiaus paminklo giedoti savo tautos himn, kurie pirmieji ikl tautin vliav. Tai tautos atgimimo pradininkai. Svarbu ne tai, kaip mes juos pavadinsime. Tai drss ir rytingi mons. Dauguma j priklauso LLL. Paprastas ir visiems suprantamas odis LAISV yra j simbolis ir kelrod vaigd. J gyvenimo palydovai ilg laik buvo kaljimai ir konclageriai, tremtini dalia. Dabar juos lydi persekiojimai bei monopolistins spaudos ugauliojimai. Per vis Lietuvos istorij daug kart buvome dalijami. Daug kart lietuvio darbtumu stengsi pasinaudoti svetimaliai. Tam buvo tinkamos visos priemons. Viena i grsmingiausi priemoni yra tautos skaldymas. Ms vis neatidliotina pareiga iandien giliai sismoninti, kad is baisus ginklas nuolat nukreipiamas prie mus. Atjo laikas, kada vardan Lietuvos Nepriklausomybs mes privalome paaukoti savo individualum. Tai btina auka, be kurios mes nieko nepasieksime, bet kartu tai ir laikina auka, nes nepriklausomoje demokratinje valstybje individualumui pasireikti bus visos slygos. mogus turi bti pats savimi, o ne partijos dalis. Ir kuo daugiau tauta turi asmenybi, tuo ji turtingesn. Nuomoni pliuralizmas, partij vairov ne skurdina taut, bet puoia j. Esm gldi tiesos iekojime, o ne spekuliacijoje tiesa. Garbinga doro mogaus pozicija yra pagrindas vis problem sprendimui. Baigdamas noriau palinkti visiems dalyvaujantiems Sjdio ir Lygos veikloje dvasios stiprybs ir auktos vidins kultros, taip btinos iandien, kad suprastume, kas mes esame ir ko norime. Telaimina mus Dievas ms ventoje kovoje u tautos Laisv ir Nepriklausomyb! Ir viesa, ir Tiesa ms ingsnius telydi!
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] 1988 M. RUGSJISSPALIS, NR. 8.
Leidj pastaba. i kalba turjo bti pasakyta 1988 m. rugsjo 28 d. Vilniuje, Gedimino aiktje Lietuvos laisvs lygos organizuotame mitinge, skirtame RibentropoMolotovo paktui ir jo slaptiesiems protokolams pasmerkti. Miting fizine jga ivaik SSRS vidaus reikal ministerijos kariuomens specialusis dalinys.
99
DOKUMENTAI
(PROGRAMOS, PAREIKIMAI, KREIPIMAISI, REZOLIUCIJOS, LAIKAI)
LIETUVIAI!
30 met niekas nebando atimti i nugaltoj grobio. Todl savo pergale jie vis labiau didiuojasi, vis maiau vietos palieka net bendr kov sjungininkams, be kuri pagalbos nebt buv ios pergals. Raudonos vliavos ir kiai umaskuoja jos esm, ikraipo prieastis ir tikslus. Taiau iandien niekam ne paslaptis, kad dl geopolitins padties Lietuvos laisv ir savarankikumas buvo parduoti slaptose diktatori derybose dar prie tai, kai ivaduotoj armijos pradjo trypti ms em. VokietijosLenkijos karui pasibaigus, Stalinas mainais lenk emes isiderjo i Hitlerio Lietuv, kuri MolotovoRibentropo paktu buvo atidavs Vokietijai. 1945 metais gegus 9-oji nieko nepakeit, o tik tvirtino sen diktatori sandr, sustiprint Ruzvelto ir kit trumparegi politik. Raudonieji okupantai niekad nepasiymjo kuklumu. Jie auk ir tebeaukia ne apie tkstantmet reich, o apie aminj. Rudj kslus ikeldinti nepatikimus lietuvius prie Uralo ie skmingai vykd, iblakydami dar toliau po vis Sibir. Kol kas neinomi slaptj nutarim tekstai, bet i nugaltoj lp kartais isprsta j turinys. Ms tautos likimas bolevik imperijoje uprogramuotas imtmeiui, todl ir atskiri ingsniai ne visada lengvai irimi. Taiau galima neabejoti, kad jis toks, apie kok prasitar pokario metais Maskvos emisaras Suslovas: Bus Lietuva, bet be lietuvi!, o retkariais pakartodavo ir tebekartoja tikrieji alies eimininkai ekistai. Tokia dalia jau itiko totorius ir kitas maas tautas, pakliuvusias bolevik imperijos orbiton. Nuo Lietuvos atplta ir perduota Baltarusijai ir Lenkijai 20 tkst. kv. km teritorijos, kuri Taryb Rusija jau yra pripainusi 1920 m. liepos 12 d. sutartimi. Karo skuryje Lietuva neteko apie 540 tkst. moni. Didesn j pus uvo po 1945 m. gegus 9-osios. Suslovas malino partizanin judjim ne tik ginklais. U kiekvien sugaut arba nukaut partizan mokjo po 600 rubli. 1959 metais, nors pripldo kolonizatori, Lietuvoje gyveno maiau moni negu 1913 metais. Stalino mirtis sutrukd programos gyvendinim. Taiau strategija nepakito, tik fizin genocid pakeit moralinis Todl klausydamiesi pagyrnik kalb apie didij pergal kreipkime dmes ne tai, kas nuobodiai kartojama, bet tai, kas nutylima. O nutylima iandien labai daug. Neminima (o juk tai pergals idava) deimtys tkstani uvusij, itremt, kalint, tebekalinam, persekiojam. Kalbama apie naujus namus ir rmus, bet nekalbama apie sugriautas sodybas, sunaikintus ir nykstanius architektros paminklus, grivanias banyias. Giriamasi krato supramoninimu 100
DOKUMENTAI (PROGRAMOS, PAREIKIMAI, KREIPIMAISI, REZOLIUCIJOS, LAIKAI)
(tuo pretekstu gabenama trkstama darbo jga i brolik respublik), bet nutylima apie gamtos alojim. Dujos parduodamos spekuliatyvinmis kainomis usienio alims, o Lietuvos ilumins elektrins turi krentis mazutu ir didinti aplinkos uterim. Kalbama apie tkstanius litr pieno, bet nutylima apie milijon litr alkoholio, kuris, valdiai palaiminus gamyb, padeda griauti tautos sveikat. aukiama apie kultros ir vietimo suklestjim, o vietimo, sveikatos apsaugos, socialinio aprpinimo ilaidos padengiamos i pelno, gauto u alkoholio pardavinjim. Knyg rinkoje vyrauja partin makulatra ir verstiniai leidiniai. Lituanistin literatra, pvz., Baranausko, Valaniaus, Pietario ratai, ileidiami nepilni ir vos keli tkstani egzempliori tirau, kurio didioji dalis propagandos tikslais iveama usien. Neleidiama originali knyg apie Lietuvos istorij. Rusikos mokyklos steigiamos Lietuvoje nepriklausomai nuo gyventoj rus skaiiaus. 170 tkst. lietuvi, gyvenani Sibire, Kazachstane, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, neturi nei vienos lietuvikos mokyklos. Drstama tvirtinti apie Lietuvos suverenum, kai 85 nuo. Lietuvos pramons gamykl priklauso Maskvai ir tik vietins pramons mons paliktos respublikos iniai. Lietuvos usienio reikal ministerijos veikla apsiriboja usienio lietuvi aprpinimu propagandine literatra. Kariniai komisariatai atlieka vien rekrt rinkim, kurie isklaidomi po sjungos gilum, nes propagandiniais tikslais karo metais sukurtos 16-osios divizijos nebra. Suverenin valstyb neturi teiss net politini kalini laikyti savo teritorijoje visus turistinius marrutus jungiamas Piriupis, bet maai kas suino, kad i tragedija Maskvos nurodymu buvo iprovokuota Sniekaus, Zimano ir umausko. Ar daug kas ino, kiek Lietuvoje yra Piriupi? Tik prie kelis metus Maskva prisimin Abling, o ant Alytuje suaudyt kap niekas negali padti gls, nes ten guli ir kelios deimtys partizan, ir du kunigai Visa tai nutylima, kaip nutylima kasdien net smulkmenos, jei jos neatitinka partijos linijos. Net apie nuo bgi nuvirtus traukin ar griuvus tilt nedrstama tiesos pasakyti aukiama apie derliaus gausum, bet neminima, kad vaisi duoda ne tik ivaduota, bet ir okupuota em. Jei iandien nestokojame duonos ir kit grybi nuopelnas ne ivaduotoj, o tos tautos dalies, kuri isaugojo vertybes bei gdius, tvirtintus tada, kai Lietuva gyveno be ilaisvintoj. Nutylima, jei ne apmeiiama visa, kas buvo gero, kilnaus, kuri likuiais tebesinaudojame dar ir iandien. Deja, tie daigai, nustelbiami nauj vj, blsta ir vis spariau linksta prie vienodos formos, be savito turinio Gegus 9-oji daugumai lietuvi gedulo diena, nes ji palaidojo ms viltis savarankik gyvenim. Taiau istorija rodo, kad subyra ir stipriausios imperijos, ypa jei j pamatuose tiek daug smlio melo. 1915 m. bgdami okupantai isive Jekaterin II ir Muravjov. Lenino statula Lietuvoje taip pat nestovs aminai Prisimindami visus tautieius, kurie prarado gyvyb raudonj bei rudj ivaduotoj sukeltuose skuriuose, sukaupkime jgas ilgam ibandymui. Neu101
mirkime tikrj nugaltoj ksl ir visomis igalmis prieinkims, kad karklai neugot, kad bolevikikas smlis neupustyt maos ms alies!
1975 m. gegus 7 d. LIETUVOS LAISVS DRAUGIJA
LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS] VILNIUS, 1976 M. BIRELIS, NR. 2.
Leidj pastaba. Teksto autorius Kstutis Jokubynas.
LAISVIEJI LIETUVIAI PAVERGTOJE TVYNJE

Ar tai tik ne naujas paradoksas, kad ms prietaringame ir keistame pasaulyje, kur baramasi, vaidijamasi ir net udomasi dl menkiausi dalyk, taiau kur vengiama kovoti u paias didiausias mogiksias vertybes laisv, taurum ir gr, pasirodo, yra laisv moni. O vis dlto tai ne paradoksas. Laisv moni yra ne tik laisvame pasaulyje, saugomame demokratini konstitucij, bet ir ten, kur bet koks laisvs trokimas slopinamas vinu, kaljimais, psichiatrinmis ligoninmis. Vergas yra tik tas, kuris susitaiko su savo vergika egzistencija, nebejauia j kaustani grandini. Kas bijo tas nugaltas, tas lengvai pasiduoda ekonominei ir politinei pavergj eksploatacijai. Save gerbis mogus privalo nugalti gimt baims jausm, pakilti aukiau gamtos, rodyti, kad yra siekim, brangesni u gyvenim. Laisvas yra kiekvienas, kuris visomis igalmis prieinasi pavergj pastangoms j nudievinti, numoginti, nutautinti. i taisykl tinka ir itisoms tautoms. Kiekviena tauta, kovojanti su pavergimu, laisva, nors jos teritorija ir yra okupuota. Praradusi iorin laisv, ji isaugoja vidin, dvasin. Lietuvi tautos pastarj deimtmei (nekalbant apie vis laikotarp nuo valstybinio savarankikumo praradimo) istorija tai tikinamai parod. Po iauriai numalinto 1863 met sukilimo kelis deimtmeius nebuvo aktyvesnio tautos pasiprieinimo. Bet vito Aura, Varpas, skelbdami dvasin lietuvi tautos atgimim. 1944 met sukilimas, truks 10 met, buvo numalintas dar iauriau. Atrod, kad teks laukti kelis deimtmeius, kol subrs naujos pasiprieinimo jgos. Taiau dar nenutilus partizan viams, 1956 met Vlini vakar Kauno miesto kapinse ikilo trispalv. Studentai, inteligentija, i Rusijos konclageri sugr kaliniai su aaromis akyse trauk Lietuvos himn, giedojo Marija, Marija, palengvink vergij. Skambjo kiai: Laisv Lietuvai!, Lauk rusikuosius okupantus!, lk akmenys ekistus. Vilniuje t pat vakar i Ras kapini isiliejs jaunimas, dainuodamas patriotines dainas, utvind gatves, keletui valand sustabdydamas eism.
102
imtai jaunuoli, student, buvusi kalini dardjo grotuotuose pulmanuose tuos paius lagerius, kuriuose tebesikankino per tkstant partizan, pogrindinink. Daug jaunimo buvo ivaryti rekrtus. 1970 met ruden Pranas ir Algirdas Brazinskai isiver Vakarus, pranedami pasauliui apie lietuvio irdyje teberusenant laisvs trokim. Po mnesio, iduotas ir sualotas, Simas Kudirka primin Vakar pasauliui jo abejingum pai skelbiamiems doroviniams idealams. 1972 met kovo mnes Lietuvos Katalik Banyios Kronika pradjo informuoti pasaul apie tikinij ir dvasinink persekiojim Lietuvoje. T pai met gegus 14 dien Kauno muzikinio teatro sodelyje, kur prie 32 metus buvo lykiausiai pasityiota i Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybs, suliepsnojo Romo Kalantos knas. uvo knas, bet liko dvasia, kad aminai gyvent tautoje, kad nuolat belstsi ms sin, kurstyt laisvs trokim. Romas Kalanta, gims nelaisvje, tapo laisvas. Jo auka isklaid engj mit, kad jaunoji karta, nuolat apipilama grai odi ir paad srautu, paklus prievartai ir itirps kolonizacijos tvane, umirusi lietuvi tautos dvasi. iandien laisvs kovos vliav jau perima jaunoji karta, nors ir gimusi vergovje, bet i savo tv paveldjusi laisvs ilges. Prie 37 metus dl dviej kruvin diktatori sandrio Lietuva prarado nepriklausomyb. U nedidel mokest i Vakar pliko j nupirko raudonasis Ryt feodalas. Demokratini ali palikta likimo valiai, lietuvi tauta nenulenk galvos. Ryt tironui prireik keliolikos met, kol jis pasiek fizin pergal. Dvasins pergals jis niekada nepasieks! inodami, kad nra kovos be auk, tikime, kad jokia auka, ypa kraujo ir kanios, nenueis veltui, bet skatins ir pareigos kovoti, kol skauds paniai nukris ir vaikams uteks nusiblaivs dangus. Todl drauge su laisvaisiais lietuviais, leidianiais LKB Kronik, Aur, Diev ir Tvyn, Varp, Lietuvos Bals ir kitus pogrindinius laikraius, metame ik vienintelei ms planetoje ilikusiai kolonijinei imperijai, prie kurios karin gali dreba beveik visas pasaulis. Dar kart kreipiams nekomunistinio pasaulio demokratus, kurie tik deklaruoja laisvs principus, bet lieka kurti pavergtj taut dejonms. Tegul ie puslapiai bylos apie negstant tautos laisvs ilges, apie pastangas t moni, kurie nemanomiausiomis slygomis tsia laisvj lietuvi tradicijas.
LAISVIEJI LIETUVIAI
LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS] VILNIUS, 1976 M. GEGU, NR. 1.
103
LAISVIEJI LIETUVIAI: MS UDAVINIAI

Lietuvos okupacija turi religin, tautin, politin ir ekonomin pobd. Apiuopiam naud okupantai gauna eksploatuodami Lietuvos k. Ekonomist tvirtinimu, i Lietuvos ems kio ir pramons gaunamas virpelnis skaiiuojamas milijardais rubli. Lietuvos sveikatos apsaugai ir vietimui Kremlius numeta trupinius. ymiausia Lietuvoje priplt pajam dalis sunaudojama karo pramons finansavimui ir priespaudos aparato ilaikymui (VSK, VRM, CK ir kt.). Lietuvoje pelnytus milijonus rubli okupantas vaisto antilietuvikai propagandai. Kasdien Lietuvos atmosfer imetamos tonos bolevikinio melo nuod, turini tiksl rauti i lietuvi smons tautins pasauljautos aknis, atrofuoti savarankiko mstymo sugebjim, umuti laisvs alkio jausm. Tik dl stebtino ms tautos gyvybingumo ir Dievo pagalbos mes dar neutrokome, isaugojome sveik tautin smon, nors paskutiniu metu Kremlius ypatingai suaktyvino genocido politik. Lietuvi prakaitu udirbtus milijonus Maskva isiunia usien ms emigrantams klaidinti, skaldyti, apkrsti pionomanija, nukreipti j veikl Maskvai pageidaujama kryptimi. Kuo kitu, jei ne saugumo rankos sikiimu galima paaikinti ms emigrant propagandos susilpnjim, sustabarjim, keliant kiekvienam galvojaniam lietuviui pavergtoje tvynje gil lides ir susirpinim. Todl ms pagrindinis tikslas kovoti su bolevikine dezinformacija visose jos reikimosi srityse. Yra manani, kad lietuviui pakanka gili religini sitikinim, jog giliai tikintis krikionis savaime taps smoningu lietuviu. Kiti tvirtina, kad pirmiausia reikia kelti tautin susipratim. Anot pastarj, net ateistas, bdamas tautikai susiprats, niekada nekovos prie Banyi. Mes stengsims sujungti ias abi nuomones. Racionalistinje ir ateistinje mokykloje iaukltas jaunimas maai domisi religine literatra. Be to, per 36 metus pogrindyje neijo nei vienos religins knygos, skirtos platesniam skaitytoj ratui. Jaunimas daugiau domisi pasaulietine literatra, gvildenania tautines problemas. Jaunimui reikalinga ir religin literatra. Bet pirmiausia btina neutralizuoti jaunimo smonje tas piktas sklas, pastas mokytoj ateist, likviduoti t i mokyklos isineam nepasitikjim dvasininkais. Lietuvai ypa pavojingas kosmopolitizmas, kur propaguoja okupantas ir, deja, net kai kurie dvasininkai. J dka religiniai motyvuoto tautins itikimybs nuvertinimo balsai skverbiasi ms tarp (Juozas Girnius. Idealas ir laikas, 1966 m., p. 52). Tautikai nusiteik inteligentai priekaitauja Lietuvos dvasininkams dl tautinio abejingumo, dvasininkai inteligentams dl Katalik Banyios reikms ignoravimo. Visa tai kelia pavoj tautinei vienybei. io pavojaus akivaizdoje ms laikratis kovos su kosmopolitizmo apraikomis, stiprins dvasinink ir pasauliei santarv. Mes vadovausims II Vatikano Susirinkimo priimtu Dekretu apie pasauliei apatalavim, kuriame pasaulieiai traktuojami pilnateisiais Banyios na104
riais, o dvasininkai pareigoti ...su atidumu Kristuje ir tvika meile svarstyti pasauliei pateiktus projektus, sugestijas, norus, pagarbiai pripainti t tikrj laisv, priklausani kiekvienam iame pasaulyje. Kvieiame rayti ms laikrat vis pair lietuvius. Mes spausdinsime tautinius ir religinius straipsnius, iskyrus tik tuos, kurios okupantas galt panaudoti prie ms taut ir Banyi. Vadovausims kriterijumi, kad tiesa yra aukiau u visus autoritetus ir todl kiekvienas yra laisvas visa kritikai vertinti.
LEIDJAI
LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS] VILNIUS, 1976 M. GEGU, NR. 1.
LKP CENTRO KOMITETUI

BOGUIO VYTAUTO, Vytauto s., gyv. Vilniuje, Gorkio g. 953,
PAREIKIMAS
A esu moksleivis i Vilniaus Antano Vienuolio vidurins mokyklos 10 d klass. Kur laik patarnaudavau miioms v. Mikalojaus Banyioje. Apie tai suinojo mokykloje. Ne kart teko kalbtis su mokyklos direktoriumi drg. Dziska, mokymo dalies vedja Raupiene ir aukltoja Falkauskiene. Visi grasino paalinti mane i mokyklos. Iki paskutini met mano motina buvo giliai religinga. Po pokalbi mokykloje tapo aktyvi ateist. Tvai sudegino mano maldaknyges ir ivar i nam. Teko paklusti grubiai tv ir mokytoj prievartai, paadti jiems atsisakyti Banyios. Taiau mano persekiojimas nesiliov. Klass aukltoja Falkauskien vieai klasje pravardiuodavo mane davatka, skleid gandus, kad tariamai a priklausau kakokiai baptist sektai, neva platinu antitarybin literatr. Aukltoja nuolat prikia man nacionalizm, kurio bacilomis a tariamai apkrts vis klas. Kur vis i kaltinim pagrindas? 1975 met vasario 15 dien atjau mokykl apsirengs baltais baltiniais, pasiris kaklarait. Buvusi mano aukltoja Baltrnien liep eiti namo ir persirengti. Mat ji tar, kad a demonstratyviai pasipuoiau lietuvi tautins vents ivakari proga. Nesijauiau niekuo kaltas ir sakymo nevykdiau. Kit dien mano tvas ir ketvirtoje klasje besimokantis broliukas Gintarlis atjo pasivaikioti Lokomotyvo stadion. Ras kapinse ant Centrins koplyios jie pastebjo plevsuojani lietuvi tautin vliav. Broliukas j nupie, o i seno urnalo nusira eilrat. Pastebjs broliuk, vartant bloknot, mokytojas 105
Kareckas atm ir atidav j mokyklos vadovybei. Mokyklos vadovyb be jokio pagrindo apkaltino mane, jog a paskatins broliuk nupieti vliav. Po keli dien buvo udrausta ivykti respublikines algirio bokso pirmenybes. Tvas ne kart buvo kvieiamas Saugum. Nuo i mokslo met pradios mokyklos vadovyb nusprend perauklti mane prievarta. Kai a atsisakiau stoti komjaunim, aukltoja Falkauskien perskait direktoriaus sakym, kuriuo Spalio veni demonstracijoje turjau neti raudon vliav. Tokia prievarta sukl tam tikr reakcij. U tai, kad nenujau demonstracij, teko kalbtis su mokyklos direktoriumi drg. Dziska, kuris vadino mane antitarybiniu jaunuoliu, valganiu psltomis darbinink rankomis udirbt duon, bet spjaudaniu raudon vliav. Jis sil nutraukti ryius su Juliumi Sasnausku ir Dainiumi epuiu, kurie irgi neva es nusiteik nacionalistikai. Mokymo dalies vedja ir aukltoja pasil ieiti kit mokykl. .m. vasario mnes lietuvi kalbos mokytoja dav uduot parayti rain tema Sekime komunist pavyzdiu. Moksleivi tarpe kilo diskusija dl paios temos pavadinimo, kodl privalome sekti vis komunist pavyzdiu? Net tarybinje spaudoje matyti, kad tarp j yra labai ideali moni, bet utenka baili, menkyst ir valstybinio turto grobstytoj. Ar ir pastaraisiais turime sekti? ias mintis ir idsiau rainyje. Mokytoja mano ir kai kuri draug raini nesugrino. Po keli dien mano elgesys buvo sumaintas iki 2. Savo iniciatyva mginau pereiti kitas mokyklas, bet ten neprim. Kovo 19 dien mokykl atvyko civilikai apsireng valdios pareignai ir be jokios prokuroro sankcijos su direktoriaus pavaduotojo drg. Dobino pagalba susodino lengvsias mainas mane ir iuos draugus: Kstut Subai, Vytaut Bidlausk, Daini eput, Juli Sasnausk ir nusive VRM Vilniaus miesto Spalio rajono skyri. Mus tard pareignai, kuri ymi dal teko matyti (vliau) VSK. Mane tard kapitonas Semionovas, perskait mano tvo pareikim, kuriame jis skundsi savo 17-meio snaus religinmis bei tautinmis pairomis, jas, jo manymu, suformavo kakokie buruazins atgyvenos. Tvai pra valdios staigas padti itraukti mane i nacionalistini pinkli. Semionovas tikino mane ir tv, kad a bendrauju su buvusiais lagerininkais. Kapitonas Semionovas liep aprayti mano santykius su kakokiu man nepastamu Viktoru. Jis parod kakokio mogaus nuotrauk, kuri es mano tvas ims i mano albumo ir jiems atnes. Tai ir ess Viktoras. Teig, jog jis mus moks Lietuvos istorijos ir ketvirtadieniais mus i jos egzaminuojs. Taip pat moks religijos ir savaitje vien kart mus i jos egzaminuojs. Pams raktus i klebono, mus vedioja po banyias. Kokias knygas ir koki literatr mums duoda skaityti? Kaip jis lygino priekarin ir dabartin Lietuv? Kaip vertino matytus teatrus bei oper pastatymus ir kino filmus? itokie klausimai kaip krua pasipyl ant mano galvos. Du tardytojai reikalavo, kad a prie kakok mog ratu parayiau savo kaltinimus. Atsisakiau, tada man akistaton atitemp tv. U at106
sisakym rayti parodymus prie Viktor kapitono Semionovo bendradarbis mano tvo akivaizdoje mane m keikti visokiais necenzriniais odiais, grasino lageriu, kolonija. Semionovas sak milicininkams udaryti mane kamer. Tvui aikino, kad mane ive kit dien Veliioni nepilnamei kolonij. Kadangi ten alta, maitina blogai, patar atneti iltus baltinius ir gerokai maisto. Tvas nusiemins dkojo pareignams, kad jie num nuo pei sunki nat. Kameroje radau du labai nesimpatikus tipus. Taiau po valandos mane i kameros ived ir vl m tardyti. Mane tikinjo, kad dauguma lagerinink dl j ilgo buvimo kaljimuose ir lageriuose (po 25 metus) es homoseksualistai. Klausinjo, ar a nepastebjs ko tartino Viktoro elgesyje. m teigti, kad jis man duods pinig cigaretms nusipirkti, vaiins alkoholiniais grimais, bent jau veni dienomis. Pareikiau, kad i viso su jais nekalbsiu, jei neleis man papietauti. Leido pusvalandiui ieiti ir pavalgyti su slyga, kad sugriu. Papietavs nesugrau. Kovo 24 dien mokykl atvyko tie patys pareignai su kapitonu Semionovu prieakyje. Be anksiau ivardint, tard dar iuos mokinius: Algird Masiulion, Andri Tuk, o po keli dien Lengvosios pramons technikumo aukltin Rim Ringel. I vis reikalavo pasiaikinim, kodl klauso usienio radijo ir eina banyi, taip pat parodym prie Viktor, kuris es save vadino Taryb Sjungos negru. Balandio 5 d. kapitonas Semionovas vl i mokyklos ived Juli Sasnausk, Algird Masiulion ir mane, tik kart Saugum. Mane tard kakoks Zajankovskis. Jis pareik, kad neturiu teiss vadintis tarybiniu pilieiu, nes mano pairos religins ir nacionalistins. Panaiai kaip ir Semionovas, grasino dti pastangas paalinti i mokyklos ir sutrukdyti stoti auktj mokykl. Reikalavo parodym prie patyrusius nacionalistus, kurie tariamai formuoja antitarybines pairas. Balandio 7 d. VSK buvo nuveti mokiniai Vytautas Bildauskas ir Dainius eputis. Mokyklos skelbim lentoje kabo direktoriaus sakymas, kuriuo man pareiktas grietas papeikimas su paskutiniu spjimu u mokinio taisykli lauym. Prie tv buto nuolat budi seklys, jis liai sekioja mane itis dien. Kartais lydi mane du sekliai. Ko tuo siekiama? bauginti mane? Bergdios pastangos. A nesijauiu kuo nors nusikalts tarybinei valstybei, galvoju, geriau vis gyvenim likti turiniu savo nuomon darbininku negu bailiu inteligentu. Iki iol Saugumas skelb kovojs su usienio nipais, diversantais. Savo kailiu patyriau, kad jie kovoja su ms pairomis. I ms ten reikalavo neteising parodym prie Viktor, t.y. meluoti, apkalbti. Visomis negarbingomis priemonmis Saugumas kovoja su Banyia, nors ji moko tik gera: mylti artim (net prie), nevogti, nekalbti netiesos ir t.t. Ko stengiasi imokyti mus Saugumas? skundinti, idavinti draugus. Mes nedavme joki parodym prie Viktor, nes tai bt melas. Taiau ms draugas apkalbjo mog, kuris, kaip girdjau, yra jam padars daug 107
gero. Saugumas pastmjo j moralins idavysts keli ir tik Saugumo dka jis mums dvasikai uvs mogus. Ar taryb valdiai reikalingi moralikai suluointi invalidai? Neseniai motina prisipaino, kad vien tik paskutiniu metu tvas buvo ikviestas Saugum septynis kartus, o ji pati kart. I tvo Saugumo sakymu buvo atimtas papildomas udarbis u ekskursij vediojim po Vilniaus Universitet. Udraud platinti jau atspausdint jo knyg i lietuvi kultros istorijos, grasino paalinti i darbo, jeigu jis neparays pareikimo prie jam visikai nepastam Viktor. Tvas pasidav spaudimui, pasmerk mog, kurio niekuomet net nemat. U paslaug iandien jis vl vedioja ekskursijas po Universitet. Mano tvas visai negeria degtins, taiau baims veriamas m bendradarbiauti su monmis, kurie dvasikai jam svetimi. Kaimynystje gyvenantis milicininkas Vytas Gedminas, pas kur lankosi jo draugai ekistai, Vladas Gulbinas tvus tampo po teatrus, koncertus, auklja juos, kad jie auklt savo sn. Negaliu viso to suprasti, pateisinti. Saugumas daro daug neproting ygi apsaugoti mus nuo aling idj ir todl deda visas pastangas apjuodinti senus Lietuvos inteligentus, kurie, Saugumo nuomone, yra t idj nejai. Kadangi mano tvai ir mokytojai nesugeba bti tikraisiais mano aukltojais, auklja pati gyvenimo tikrov, o ne kakoks Viktoras. Tvai, vartodami prievart, nra man autoritetas. Norjau kambaryje pasikabinti DLK Kstuio paveiksl, tvai udraud. Turjau 1937 m. Kauno dramos teatro program su stilizuota Vytimi. Tvas atm ir supl. Tiek pat netaktiki ir dauguma mano mokytoj. Mokytojas Paulinas atm i mans dvi nuotraukas su Dariumi ir Girnu. Kuo gali bti pavojingi taryb valdiai ie du lietuvi tautos didvyriai, igarsin Lietuvos vard pasaulyje? Mokytojai moko mus pamilti rus didvyrius Aleksandr Nevsk, Petr Didj, Suvorov, Kutuzov, Uakov, Pavlik Morozov ir kitus. O kodl negalima mylti savo tautos didvyri? Silo semtis dvasini jg i Maryts Melnikaits. Neseniai vienas zarasikis mgino tikinti mane, kad ji jokia Maryt ir Melnikait, o Maa Melnikova ar Melnik. Neinau, kuo tikti. tvus ir mokytojus bijau kreiptis. Per televizij maiau, kad Maskvoje ant Neinomojo kareivio kapo dedamos gls. Kaune bdamas suinojau, kad ir mes turjome Neinomojo kareivio kap, kuris Stalino sakymu buvo sulygintas su eme. Aplankiau ten kari kapines. Didvyrikiems rus kariams pastatytas graus paminklas, krenasi aminoji ugnis. 19191920 metais uvusij Lietuvos kari kapai paskend dilglse, ganosi okos. Prajusi met Vlinse su draugais buvau Vilniaus Ras kapinse. Mums atjus prie savanori kap, kakokie tipai m mus fotografuoti. .m. vasario 7 dien ventm klass draugo Dainiaus epuio gimimo dien. A ten igriau 200 gram sauso vyno ir nujau Jaunimo dramos teatr pasiirti spektaklio Prarastas rojus. Pirmos pertraukos metu nujau tualet. Trys girti rusikai kalb jaunuoliai pareikalavo cigarei. Kadangi nedaviau, apstumd mane. Nesusivalds vienam i j skliau antaus. Jie smarkiai sumu mane, 108
sukruvino. aibo greitumu i kakur atsirado draugovininkai ir milicija. Nors ir praiau nuveti mane pas tvus, nugabeno blaivykl. Kakas i atsaking karinink pareik, kad nepilnameio neturjo teiss atveti ionai. Taiau u nakvyn pareikalavo 15 rubli. fakt nuo tv nuslpiau. Kaimynystje gyvenantis milicijos kapitonas Gedmantas paadjo taip sutvarkyti, kad nei tvai, nei mokykla nesuinot. Taiau gegus pradioje gavau kvietim milicijos vaik kambar atvykti kartu su tvais. Darbuotoja Korotkova pam i mans ratik pasiadjim niekada nevartoti svaigal. Ji utikrino mane, kad a nebsiu trauktas vaik kambario skait. Taiau gegus 17 d. paauk vl kartu su tvais t pat milicijos kambar vaikams. Drg. Korotkova pareik, kad a esu trauktas milicijos vaik kambario skait. Nuo iol man taikomas toks reimas: neturiu teiss igerti net alaus, sugrti namus vliau kaip 22 valand, be milicijos leidimo ivykti i Vilniaus. io reimo vykdymas pavestas kontroliuoti draugovininkams. U reimo nesilaikym man buvo grasinama vaik kolonija. inokite, kad a jau suaugs, daug k matau ir suprantu. Mokytojai, pasitelk pagalb Saugum ir milicij, pademonstravo visik savo bejgikum, o gal stok argument mums peramai tiesai paremti. Saugumas man imetinjo, kad a esu nacionalist imokintas, nepasakoju nieko apie savo draugus ir pastamus, nepasirainju joki pasiaikinim ir protokol. Tai tra mano atsakymas tvams ir mokytojams, jie laiko mane pienburniu, kuris geriausiai supranta tik diro ir botago kalb. Tai atsakymas ir mano tv bendrameiams, jie irgi laiko mane vaikzu, su kuriuo negalima atvirai kalbti. Nelaikau savs absoliuiai teisiu. Taiau tikiu, kad tvai, mokytojai ir Saugumas negali mans priversti tikti brutalia teise. Visi jau nura mane taryb valdios prie eiles. Ar ne per anksti? Juk man tik septyniolika met. Nuoirdiai praau padti man.
Vilnius, 1976 m. gegus 25 d.
LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS] VILNIUS, 1976 M. LAPKRITISGRUODIS, NR. 5.
VYTAUTAS BOGUIS
LKP CK SEKRETORIUI P.GRIKEVIIUI

Antri metai bandau pasinaudoti visuotinai pripainta ir Helsinkio susitarimo I punkte dar kart patvirtinta piliei teise pakeisti gyvenamj viet ir ivykti pas savo brol Kanad. Taiau Lietuvos TSR VRM Viz ir registracijos skyrius be jokios prieasties atmetinja mano praymus. .m. birelio 21 d. buvo atmestas mano brolio pray109
mas ir mano pakartotinas pareikimas daugiau negu keistai motyvuojant: todl, kad ipildyti praym nra galimybi. Argi tai valstybins staigos atsakymas? Jeigu kas nors tvirtint, kad Lietuvos TSR dabar vyrauja vergovin santvarka, bt nubaustas u tarybins tikrovs meiim. Bet kokia gi kita visuomenin formacija neleisdavo savo pilieiams pakeisti gyvenam viet? Noriau inoti, pagal koki teis ir kok statym esu prirakintas prie ios alies?
KSTUTIS JOKUBYNAS Adresas: 232044 Vilnius, 1976 m. birelio 22 d.
AURA (LIETUVA) 1976 M. SPALIO 20 D., NR. 4(44).
vaigdi 4833
ATITIESKIME NUGARAS!
Dabartin Lietuvos padt galima visapusikai vertinti tik gerai istudijavus tas istorines slygas, kuriomis itisus imtmeius formavosi ir brendo ms tauta su jai bdinga psichologija ir savita dvasia. Buvs LSDP, vliau VLIKo pirmininkas Steponas Kairys prisiminimuose Lietuva budo (Niujorkas, 1957 m.) duoda puiki lietuvio charakteristik nacionalinio judjimo auroje. Jau Vytauto ir Jogailos laikais kunigaikiui ir bajorui pajungtas lietuvis artojas, po puspenkto imtmeio baudiavins vergijos taps politikai laisvas, turjo sualot bd. Baimingas klusnumas, slins lietuvio siel, sukprino j. Sutiks ekonomikai ir politikai galingesn, jis instinktyviai kl rank kepurs nusiimti. T rank jau kl ms proseneliai. Baudiava, skurdu pendama ms tautos kamien, sualojo j dvasikai. imtmeiais paklusnumo mokomas, baudiauninkas neteko savigarbos ir pasitikjimo savo jgomis, neteko drsos laisvai galvoti ir veikti. Jam jau stigo valios kovoti u mog savyje. Vergikumo, fatalizmo nuotaikos lietuviui buvo perduodamos i kartos kart per motinos pien. Lietuvis neteko senovje turtos iniciatyvos ir verlumo. Visas jo sielos protestas prie vergo dali virto pasyviu, dainon pintu skundu ir dejavimu. 1863 met sukilime uvo energingiausi lietuviai, rysi aukoti u tauriuosius tautos idealus savo laisv ir net gyvyb. Lik gyvi ir laisvi buvo apimti laidotuvi nuotaikos. Sukilimo pralaimjimas atm pasitikjim savo tautos jgomis, vilt kada nors isilaisvinti. paviri iplauk sukilime nedalyvav bailiai, agentai, dvasios liuai, pasalnai ir karjeristai. Praslinkus 35 metams, nebijodami uvusij mklos, jie 1898 met lapkriio 8 dien, Vilniuje ventinant paminkl Muravjovui, dalyvavo ikilmse lietuvi tautos budeliui pagerbti... Tos lyki liu saujels prieakyje stovjo realistai, band patenkinti savo interesus ne kovodami, bet buiuodami pavergjo pad. 110
Per Nepriklausomybs dvideimtmet sugebjome atsitiesti, atgauti savo mogikj orum. Taiau vokiei okupacija, ilgametis stalininis teroras, pakirts narsiausius ir pajgiausius tautos vyrus, vl prilenk lietuv prie ems. iandien, pasikviet pagalb taikius aukljimo metodus, paverg mus fizikai, okupantai deda visas pastangas pavergti ir dvasikai. Kovojant u sveik tautos dvasi pavojingiausias prieas yra ms pai baim ir nerytingumas. Lidna, kad pavergjai talkinink randa paioje tautoje. Vieni j talkininkauja smoningai, u trisdeimt Judo skatik, kiti dl savo ribotumo, sdami tautoje nevilt. Paskutinieji, deja, yra pavojingesni u pirmuosius. Dar Radievas yra pasaks: Vergams gimta matyti visus supaniotus. Vienoda dalia palengvina j likim, kuris nors pranaumas slegia j prot ir dvasi. Patys stokodami drsos ir ryto sijungti kov u ventas tautos teises, visais bdais stengiasi sulaikyti isioklius. Anot j, isiokliai trukd dirbti ymiai naudingesn kultrin darb. XX imtmeio realistai nenori suprasti, kad tik aktyviosios tautos dalies pasiprieinimo dka okupantas to kultrinio darbo nesiryta visikai nutraukti. Realistai yra sukr net savotik savs isaugojimo filosofin sistem. Pagal juos, niekas neprivalo rizikuoti nors ir vieno mogaus laisve ar gyvybe. Svarbiausia es kuo daugiau lietuvi isaugoti tinkamam momentui, dienai x. Nesupranta jie, kad dvasiniame pogrindyje bnant ir belaukiant dienos x, j stubur sugrau rdys, o irdys apaugs kerpmis ir pelsiais. Igird kovos trimit, jie nepajgs ussti ant kovos irg. O j vaikai uaugs visikai kurti tautos siekiams. Savs isaugojimo filosofijos nejai yra ymi dalis ms humanitarins inteligentijos. Kokia ironija: Lietuvos raytojai, tautinio atgimimo auroje savo plunksna adin lietuv, iandien uoliai stengiasi umigdyti ms tautin ir religin smon. Paskutinio Gruzijos raytoj sjungos suvaiavimo metu buvo girdimas ne vienas protesto balsas prie imperialistinius Rusijos planus asimiliuoti gruzin taut. Lietuvos raytoj sjungos valdybos pirmininkui A.Bieliauskui skaitant praneim V-ajame Lietuvos raytoj sjungos suvaiavime, Lietuvos raytojai protestavo... bufete, gerdami degtin ir pasakodami anekdotus apie tai, kaip A.Bieliauskui u valdikus pinigus pavyko pasistatyti vil su suomika pirtim ne tik sau, bet ir savo sugrovui Juozui Porai... Skaudiausia, kad taip protestuojani tarpe matme ir talentingiausi lietuvi novelist Juoz Aput. Savs isaugojimo filosofij bruka ir auktj mokykl dstytojai. Pavyzdiui, Konservatorijos docentas Kazlauskas neseniai perskait paskait cikl, kuriame tikino auditorij, kad visos lietuvi tautos nelaims kyla i ms nesugebjimo prisitaikyti prie istorini slyg. Docentui akyse suibdavo fariziejikos aaros pasakojant apie lietuvi tautos kanias stalininje eroje. Tkstaniai uv konclageriuose, deimtys tkstani partizan gretose, imtai tkstani tremtyje. Ir u tai kalta... pati tauta, nes nemokjo buiuoti pavergj koj. Kazlauskas ragino klausytojus pasekti ek ir slovak pavyzdiu. Tie mokj prisitaikyti ir prie vokiei, ir prie rus okupacij, o u socializmo pastatym sumokj tik 25 tkst. tremtini Sudetus. 111
Gaila, kad ms pogrindin spauda ne visada skiria reikiam dmes religiniam, tautiniam ir politiniam ms tautos smoningumui kelti. Dar lidniau, kad emigracins politins organizacijos gana silpnai tesuvokia iandienin Lietuvos padt ir savo radijo propaganda stumia taut abejingum ir desperacij. Danai deklaruojama, kad laisv ne imeldiama, o ikovojama, kad 1918 metais laisv gavome tik dideli ms tautos kani ir auk kaina. iandien gi siloma pasikliauti Lietuvos eurokomunist gera valia. Ieit, kad vis 20-met buv ms laisvs duobkasiais, 8-ajame io imtmeio deimtmetyje staiga tapo ms tautos gelbtojais. Koks nusikalstamas naivumas! K daryti? Pradkime nuo savs nuo pogrindini ir emigracini organizacij. Pirmiausia patys isitieskime. O paskui padkime visai tautai religikai, tautikai ir politikai smonti. Tik smoninga, nesigailinti auk tauta verta laisvs.
GINTAUTAS
LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS] VILNIUS, 1976 M. RUGSJISSPALIS, NR. 4.
Leidj pastaba. Teksto autoriai A.Terleckas ir J.Sasnauskas.
TSRS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKUI N.PODGORNUI

Pil. A.TERLECKO, gyv. Nemenins plento g. 68, 232016 Vilniuje, Lietuvos TSR,
PAREIKIMAS
1975 met lapkriio 23 d. paraiau TSRS KGB pirmininkui laik apie mano persekiojim. Po io laiko KGB m mane dar labiau persekioti. 1975 met gruodio 7 d. buvau atleistas i darbo, taiau tai buvo padaryta taip iurkiai, jog net liaudies teismas, triskart nagrinjs mano byl, turjo priimti labai nemalon KGB sprendim. Apie atleidim i darbo pirmkart suinojau KGB kabinete, nors formaliai jie nerenka Vilniaus valstybiniam operos ir baleto teatrui darbuotoj. 1975 m. gruodio 9 d. buvau sulaikytas Vilniaus geleinkelio stotyje vien todl, kad atjau sutikti savo pastam maskviei. Be jokios sankcijos buvau ilaikytas vis dien. 1975 met gruodio 12 d. KGB pulkininkas Kruglovas pasil man ger darb su slyga, kad apleisiu Lietuvos SSR Aukiausiojo Teismo pasta112
t, kuriame vyko atviras S.Kovaliovo bylos procesas ( teismo sal a nebuvau leistas). U neklausym teismo sal saugoj draugovininkai atvirai grasino susidoroti su manimi, gsdino nauju susitikimu su KGB. Kai buvo paskelbtas nuosprendis, salje su specialiaisiais leidimais sdj mons pagal pulkininko komand m visaip mane koneveikti, taryti uns dienas. Teatro vadovyb teismo sprendimo nepais ir mans ankstesnes ugniagesio pareigas negrino, o privert budti prie jimo. Antrj mano iekin teismas atmet. Netrukus suinojau, kad vyresnysis leitenantas Tienka-Gulbinas, danai ir kiti KGB darbuotojai po kelet kart per dien skambina teatr, liepdami sekti kiekvien mano ingsn. alia mans nuolatos budjo vienas arba du savanoriai i kolektyvo. Atmosfera tapo nepakeliama, todl 1976 met gegus 10 d. buvau priverstas ieiti i darbo. 1976 met lapkriio 5 d. 7.30 val. vaiavau miest nusipirkti vaist. Mane lydjo KGB darbuotojas, kur a pastu i matymo. Troleibus iede mans lauk trys. Susdo savo Volg ir vaiavo paskui mano troleibus. Mieste paskui bgiojo dvi damos. Nespjau grti nusipirks vaist, prie mans pristojo provokatorius vargoninkas M., kio man kelet provokacini pasilym. Tada atsiminiau, kad iandien technikos moksl kandidato M.Tomonio ties metins i met lapkriio 6 d. aplankme M.Tomonio kap. Paskui mus vaiktinjo duobkasiais persireng vakarykiai ekistai. Vakare iki troleibus stotels mane lydjo 15 draugovinink. Irkutsko srities Taieto ir unos miest lageriuose buvau laisvesnis nei ia, Lietuvoje. Po keli dien Lietuvos SSR raytoj sjungos narys G. man papasakojo, apie k jis kalbjosi su KGB papulkininkiais E.Baltinu ir J.esnaviiumi. ekistai j pra spti mane, kad liauiausi vars antitarybin veikl. Kitaip jiems teksi mane likviduoti (tuoj pat papulkininkis Baltinas, tarsi apsiriks, pasitais, vietoj likviduoti pavartojo od pasodinti). Nesuspjau atsipeikti, suvokti, k ie grasinimai reikia, kai vienas jaunuolis man prane, kad pas jo motin darb atjo tas pats E.Baltinas ir m j tikinti, kad jo snus es pateko pinkles araus nacionalisto Antano, kuris mgina traukti j antitarybin veikl ir taip praudyti. Papulkininkis atkakliai kalbinjo motin padti KGB mane demaskuoti. itaip daryti pastaruoju metu kalbinjo mano pastamus ir kiti KGB darbuotojai. iandien patu gavau anonimin laik ir suvokiau, kad KGB nusprend nuo grasinim pereiti prie konkrei veiksm. A nesergu persekiojimo manija. Kitados net trys psichiatr komisijos (tardytojui reikalaujant) tikrino mano sveikat ir pripaino esant psichikai sveik. Taiau po minto anoniminio laiko a miau pagrstai bgtauti dl savo gyvybs. Dar i met pavasar kakas paskleid gandus, kad KGB mans nearetavo u antitarybin laik KGB pirmininkui vien dl to, kad a esu valstybs saugumo komiteto agentas Su manim es susidorosis lietuvikasis pogrindis Anoniminiame laike tie tikintieji teigia, kad a KGB dirbu nuo 1948 met. Kelet syki buvau pasodintas, bet visada es ilipdavau sausas i vandens laik 113
lengvai gali panaudoti prokuratra ir dl mano ties apkaltinti pogrindininkus. Gyvenu priemiesio mike. Nuudyti mane labai lengva. Mano nervai be galo tempti. Bemiegmis naktimis, kai prisimenu visas paskutins bandeli bylos tyrimo smulkmenas, prieinu ivad, jog tai buvo pirmas mginimas mane nuudyti kriminalini nusikaltli rankomis. iandien kuriami nauji mano sunaikinimo planai. KGB man silo tris galimybes: nuudym, dar kart kaljim (esant dabartinei mano sveikatai itai tolygu miriai) ir emigracij. O a noriu gyventi ir tik Lietuvoje. Emigruoti nenoriu dl i motyv. Pirma, man bt didiausia tragedija, jeigu su savo vaikaiiais tekt kalbti svetima kalba. Antra, niekinu Vakarus u bailum, abejingum toms dorovinms vertybms, dl kuri kovojo monija Reformacijos metais, JAV nepriklausomybs kare, per Didij prancz revoliucij. S.Kovaliovo teismo metu pirm kart per 48-erius savo metus pasitaik proga pasikalbti su usienio korespondentu. Tai buvo ponas Deividas Levis i Toronto Star inteligentikas, simpatikas ir, kaip man pasirod, suvokis ms padt mogus. Jis daugel syki pagyr mus u laikysen teisme. Taiau labai greitai sitikinau, jog tai tipikas vakarietis. Viename Anglijos laikratyje jis para apie proces. Taiau jo straipsnyje nebuvo net odio Lietuva ir lietuviai. proces mgino atvaiuoti trys maskviets, taiau jos buvo sulaikytos Maskvos milicijos ir paleistos tik tada, kai traukinys ivyko Vilni. Apie tai suinojo visas pasaulis t pai dien. O kad trys vilnieiai vien dl to, kad norjo pasitikti maskvieius, buvo nuvesti KGB, ponas Levis pabijojo praneti savo skaitytojams Noriu gyventi tik Lietuvoje ir iki savo gyvenimo pabaigos likti itikimas savo idealui, kurio a nuo KGB neslepiu. tai jis laisvas mogus laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje. Taiau io siaubingo idealo a niekada nemginau kam nors primesti. Be to, nesu lozungo Lietuva tik lietuviams alininkas, kaip itai stengiasi rodyti KGB. Lietuvos istorija liudija, kad Lietuvoje kartu su lietuviais taikiai sugyveno ir tos tautins maumos, kurios gerb ms kultr, kalb ir tradicijas. Keletas odi apie mano poir SSRS demokratin judjim. io judjimo programos a niekada nepasirayiau, kadangi tai dar vienas mginimas aminti Rusijos imperij. Demokratinis judjimas SSRS pasmerktas lugti, kadangi SSRS liaudis tam nepasiruousi. Net politiniuose lageriuose retai buvau sutiks rus, kurie bent teorikai bt pasiruo pripainti kiekvienai tautai teis j apsisprendim. A palaikau asmeninius ryius su io judjimo atstovais tik todl, kad jie narss ir siningi mons. Man nepasisek tikinti KGB majoro J.Kalakausko, jog a ne tik nesiekiu susilpninti soviet valdios Lietuvoje, bet remiau stipri valdi, nebijani mogaus, kuris tra apsiginklavs odiu 114
Pagrindinis mano gyvenimo siekis savo pavyzdiu rodyti KGB, jog vis lietuvi bauginti nemanoma Daugiau man nereikia. Argi is mano siekis toks pavojingas js valdiai Lietuvoje? Neseniai js teisingumo ministro pavaduotojas pareik, kad niekas SSRS nepersekiojamas u savo politines pairas. itai rodyti Js galite nurod KGB, kad jis mans nepersekiot, nesityiot.
Vilnius, 1976 m. lapkriio 25 d. ANTANAS TERLECKAS
io pareikimo nuoraai isisti: 1. Helsinkio Baigiamojo akto laikymosi kontrols grups pirmininkui J.Orlovui. 2. SSRS generaliniam prokurorui Rudenkai. 3. Vilniaus miesto prokurorui Topoliui.
A.TERLECKAS. ODIU BEI PLUNKSNA U TIES IR LAISV. VILNIUS, 2000, T. 1.
Leidj pastaba. Laikas N.Podgornui tolesns desperacins A.Terlecko pastangos isigelbti nuo ekistinio likvidavimo. ios pastangos nebuvo bevaiss jam pavyko, pasak vieno Lietuvoje tarnaujanio ekisto, trypti vent tarybin Lietuvos em dar net ketverius metus jis buvo suimtas tik 1979 m. spalio 30 d. A.Terleckas laik norjo panaudoti politinei savigynai. Ne visikai pavyko. Rusijos disidentai jo nepublikavo nei SSRS, nei usienyje dl turinio laiko autorius pernelyg tiesmukai prikio jiems imperskije zamaki... 1977 m. pavasar A.Terleckas laik teik lietuvikajai pogrindinei spaudai. Irgi nespausdino. J pirm kart paskelb Vakarins naujienos tik 1994 m. Lietuvos laisvs lygos nariai A.Terleckas, J.Sasnauskas ir V.akalys laiksi nuomons, kad pogrindinje spaudoje ispausdinti ir usienio radijo bangomis Lietuv pasiek anonimiki tekstai nedaro visuomenei tokio psichologinio ir politinio poveikio, kaip tikromis pavardmis pasirayti. Lietuvoje (pogrindinje spaudoje ir per usienio radij) 19761979 m. buvo paskelbta daugiau nei 10 griet politini laik, pasirayt tikromis pavardmis. Visi tie pasirayti tekstai rod visuomenei pavyzd, ugd pilietin drs ir daugel tikino, kad Lietuvoje veikia gan stiprus pogrindis.
115
LIETUVOS TSR PROKURORUI

VOLUNGEVIIAUS JONO, s. Jokbo, gyv. Vilniuje, Varuvos g. 241,
PAREIKIMAS
.m. rugpjio 23 d. apie 14 val. Vilniaus autobus stotyje mane sulaik Saugumo komiteto majoras Trakimas su savo pagalbininku, kurio pavards neinau. Trakimas man sak eiti su jais. A, kaip neteistai sulaikytas, atsisakiau paklusti jo reikalavimui. Tada Trakimas ir jo pagalbininkas pagrasino jga nusivesti. Tokiu prievartos bdu buvau nuvestas Saugumo komitet. Saugume, nors protestavau, buvau irengtas iki nuogumo ir padaryta asmenin krata. Po to pokalbiui mane nusived saugumo darbuotojas Baltinas. Pokalbio metu jis primygtinai pra ir spjo, kad a nevaiuoiau Maskv. A to jam nepaadjau ir tik paklausiau, ar Maskva udraustas miestas, kur man negalima vaiuoti. Jis atsak, kad iuo metu taip. Saugume buvau ilaikytas penkias su puse valandos. Ileistas i saugumo buvau apstatytas sekliais, kuri kiekviename ingsnyje buvau eidinjamas nepagrstais kaltinimais, grasinimais ir t.t. Jei a eidamas aligatviu paspartindavau ingsn arba perbgdavau gatv, tuojau pasigirsdavo garsus ostanovis ir pasivij apsup trise aukdavo: My tebie nogi povykruivajem, esli bude biegat. Idi domoj ir sidi! Be to, pasipildavo necenzrik odi virtin. Kada a Gedimino aiktje kreipiausi milicinink ir praiau j pagalbos nuo persekiotoj, vienas i sulaikyt dviej saugumo darbuotoj parod milicininkui asmens liudijim ir pasak rodydamas mane On jest opasnyj ugolovnyj prestupnik, vedite jego v miliciju. Milicija atsisak t padaryti. ia pat prie milicininko saugumietis pareikalavo: Rasgovarivai na tom jazykie, na kokom ja choiu, btent rusikai, nes a kalbjau su juo lietuvikai. Praau Gerb. Respublikos prokuror paaikinti man, ar turi teis saugumo darbuotojai be prokuroro sankcijos sulaikyti mane gatvje, prievarta nusiveti ir padaryti krat? Ar leidiama saugumo darbuotojams grasinti isukinti kojas, apaukti pavojingu kriminaliniu nusikaltliu, kuriuo niekuomet nesu buvs, ir keikti necenzrikais odiais? Ar leidiama saugumo darbuotojams nurodyti, kur a galiu vaiuoti, kur ne? Ar jie visas ias priemones gali naudoti nebaudiami? A protestuoju prie neteist mans sulaikym ir krat. A protestuoju prie nemonik saugumo sekli elges su manimi. Protestuoju prie bet kok persekiojim. Tarybiniai statymai numato bausmes u grasinim, meit ir eidimus. Visu tuo nusieng sulaik ir persekioj mane saugumo darbuotojai. Jei jiems taikytini bendri TSRS statymai, tai a reikalauju, kad bt patraukti atsakomybn ir nubausti tie saugumo darbuotojai, kurie man grasino ir mane eidinjo.
1977 m. rugpjio 28 d.
A.LIEKIO ASMENINIS ARCHYVAS.
JONAS VOLUNGEVIIUS
116
LIETUVOS TSR PROKURORUI Nuoraas: LIETUVOS VISUOMENINEI GRUPEI HELSINKIO NUTARIMAMS VYKDYTI
VYTAUTO BOGUIO, gyv. Vilniuje, Saviiaus 138, JULIAUS SASNAUSKO, gyv. Vilniuje, Garelio 1515, KSTUIO SUBAIAUS, gyv. Vilniuje, Pionieri 61, ANDRIAUS TUKAUS, gyv. Vilniuje, altkalvi 686,
PAREIKIMAS
Mes, emiau pasiraiusieji, 1976 m. mokms Vilniaus A.Vienuolio mokyklos X klasje. U banyios lankym, tautines bei religines pairas ir paintis su buvusiais politkaliniais ne kart prievarta buvome nuveti saugum ir milicij ir kitais bdais persekiojami. Saugume mus vert duoti melagingus parodymus prie bendr pastam Viktor Petk. Petk mes pastame kaip puik, didels erudicijos ir auktos kultros mog. Saugumiei jam primetami kaltinimai buvo neteisingi, todl j nepatvirtinome. Ms persekiojimas tebesits ir mokykloje. Danai buvo prikaiiojama dl tariamai blogos takos kolektyvui. Birelio 17 d. vyko pedagog tarybos posdis, kuriame mokyklos direktorius pasil mus paalinti i mokyklos. io direktoriaus pasilymo pedagogai nepalaik. Neirint to, i mokyklos mes buvome paalinti. Nebuvo atsivelgta tai, kad 43 mokslo draugai pasira pareikim, kuriuo reikalavo mus mokykl sugrinti. Todl ms paalinim laikome neteisingu.
Vilnius, 1977 m. spalio 27 d.
LIETUVOS KATALIK BANYIOS KRONIKA LIETUVA, 1978 M. VASARIO 2 D., NR. 31.
V.BOGUIS, J.SASNAUSKAS, K.SUBAIUS, A.TUKUS
LIETUVOS TSR AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKUI DRG. A.BARKAUSKUI PAREIKIMAS

1976 m. vasar mes emiau pasiraiusieji, u savo tautines bei religines pairas buvome paalinti i Vilniaus Vienuolio v. vid. mokyklos. Ne kart prievarta buvome nuveti saugum ir milicij. Ms persekiojimas tebesitsia iki ios dienos. vairs pareignai grasino, kad bsime paimti kariuomen, o bet koks moks117
las auktojoje mokykloje bus ukirstas. Mes iais gsdinimais nepatikjome, nes demokratikiausia pasaulyje TSRS Konstitucija juk garantuoja visiems pilieiams teis moksl. Todl A.Masiulionis ir A.Tukus mgino stoti auktsias mokyklas. A.Masiulionis neperjo konkurso, o A.Tukus, skmingai ilaiks egzaminus ir surinks reikiam bal kiek, VVU Matematikos-mechanikos fakultet nebuvo priimtas. Prieastys oficialiai nebuvo nurodytos, taiau rektorius drg. Kubilius prasitar: Informacija i aukiau. V.Boguiui ir J.Sasnauskui, baigusiems VIII vakarin mokykl, buvo duotos tokios charakteristikos, su kuriomis jokia auktoji mokykla nepriimt studijuoti. tai itrauka i vienos j: Mokiniui trksta politinio smoningumo (), pairos daugel ms visuomens reikini yra nesveikos, nepagrstos. O A.Masiulionio charakteristika teig, kad mokinys neisivadavs nuo religini prietar. A.Tukus vliau band mokytis 31-oje technikos mokykloje, taiau ir ia atkeliavo visa galinti informacija i aukiau po poros dien jis buvo paalintas. Prieastis, anot direktoriaus pavaduotojo, pamestas A.Tukaus pareikimas. Komentarai, kaip sakoma, nereikalingi Mes tapome tarybiniais pilieiais ne savo valia ir noru, o tik todl, kad gimme Lietuvoje. Tarybin spauda tvirtina, kad tarnavimas tarybinje armijoje yra garbs dalykas, teikis kiekvienam jaunuoliui pasididiavimo jausm. Mes, deja, panaaus pasididiavimo nejauiame, nes tiek saugumas, tiek milicija tikinjo mus, kad kariuomen bus bausm u ms sitikinimus. Neirint to, mes neatsisakome tarnauti tarybinje armijoje. Mes tik praome, kad paliktumte mus tarnauti Lietuvoje. Tam yra prieasi: 1. Esame praktikuojantys katalikai. Tarnaudami Lietuvoje, tikims galsi ventadieniais dalyvauti v. Miiose ir naudotis v. Sakramentais. Turime piln teis reikalauti, kad ios slygos bt mums sudarytos. 2. Buvome tikinami, kad karin tarnyb atliksime picbergene ar prie Kinijos sienos. Yra pavyzdi, kai jaunuoliai grta i kariuomens dvasikai ir fizikai sualoti. Lietuvoje mus gals aplankyti tvai ir sekti, kokiose slygose mes gyvename. Liaudies raytojas J.Baltuis su pasididiavimu teigia, kad Lietuva iandien laisva, nepriklausoma. Kiekvienam aiku, kad laisvos valstybs pilieiai karin tarnyb atlieka savo tvynje. Net faistin Lietuva, visapusikai priklausiusi nuo usienio imperialist, savo kari nesisdavo atlikti tarnybos Vokietij ar Anglij. Patenkin ms praym, Js patvirtintumte J.Baltuio ir kit propagandist odius. Tad dar kart praome Tamst, kaip suverenios Lietuvos vadov, nesisti ms tarnauti svetim Rusij, bet palikti tarnauti Lietuvoje.
Vilnius, 1977 m. lapkriio 8 d. VYTAUTAS BOGUIS, gyv. Vilniuje, Saviiaus 138, ALGIRDAS MASIULIONIS, gyv. Vilniuje, Ramuni 29a, JULIUS SASNAUSKAS, gyv. Vilniuje, Garelio 1515, ANDRIUS TUKUS, gyv. Vilniuje, altkalvi 686
AURA (LIETUVA) 1978 M. SAUSIS, NR. 9(49).
118
LIETUVOS LAISVS LYGOS DEKLARACIJA

1975 m. rugpjio 1 d. 35 valstybi atstovai Helsinkyje pasira saugumo ir bendradarbiavimo Europoje Baigiamj akt. L.Brenevas ivakarse pareik, kad su pasitarimo rezultatais yra susij lkesiai ir viltys, kuri nebuvo suklusi n viena kita kolektyvin akcija nuo inom bendr pokario met sjunginink nutarim. Po Belgrado pasitarimo tapo aiku, kad Ryt Europos taut viltys ir lkesiai neisipild. Pasitarimo principai, nors ir dalinai, buvo gyvendinti tik eilje Azijos, Afrikos ir P.Amerikos ali. Ar JAV prezidentas D.Fordas ir rangu emesni politiniai veikjai tikjo, kad jo kolega Brenevas laikysis savo parau patvirtinto naujo tarptautinio sipareigojimo? Baigiamajame akte akcentuojama, kad mogaus teisi ir pagrindini laisvi srityje dalyvaujanios valstybs veiks pagal SNO stat tikslus bei principus ir pagal Visuotin mogaus teisi deklaracij. Vakar valstybi vadovams buvo inoma, kad Brenevas iki iol neidrso supaindinti piliei su Deklaracijos tekstu (Deklaracija buvo paskelbta tik pogrindinje spaudoje). Helsinkio pasitarimo Baigiamasis aktas skelb pasauliui, kad tarptautin dokument pasiraiusios alys vykdys savo pareigas, kaip jos nustatytos tarptautinse deklaracijose ir susitarimuose, ioje srityje skaitant ir tarptautinius paktus dl mogaus teisi. Vakar valstybms taiau buvo inoma, kad TSRS nesilaiko n vieno tarptautinio pakto, reikalaujanio gerbti pagrindines mogaus teises. Vakarai neturjo valios atsispirti naujam TSRS spaudimui pripainti visus jos ukariavimus Antrojo pasaulinio karo metu. D.Karteris pirmas tokios auktos morals JAV prezidentas. Taiau jam iki iol nepavyko savo morals suderinti su JAV usienio politika. Moral ir teis reikalauja ikelti SNO pavergt TSRS taut apsisprendimo klausim. Net Helsinkio pasitarim Baigiamasis aktas neatmeta valstybi sien pakeitimo taikiu bdu: sienos gali keistis sutinkamai su tarptautine teise, taikiu bdu ir pagal susitarim. VIII skyrius pripasta, kad visos tautos visada turi teis visikos laisvs slygomis usieniui nesikiant savo nuoira gyvendinti savo politin, ekonomin, socialin ir kultrin vystymsi. Kalbdami apie mogaus teisi paeidimus TSRS, Vakar veikjai pagrindiniu kriterijumi laiko sumim skaii. Reikia padkoti Vakar humanistams, kovojantiems u pavieni asmen laisv. J rytingi veiksmai igelbjo ne vien komunizmo auk. Taiau ar galima kalbti apie pilietines teises alyje, pavergusioje milijonus moni ir itisas tautas? mogaus teisi svoka turt apimti ne vien teis gyventi iapus grot, bet ir sukurti tautin valstyb. Vakaruose daug kalbama apie liberalizacijos ir demokratizacijos proces TSRS. Demokratin imperija yra tiek pat galimas reikinys kaip kartas sniegas. Politik-romantik veiksmai mogaus teisi srityje rodo, kad jie blogai imano politin Rusijos istorij, 119
XIX a. rus filosofin mint ir neturi aikios nuovokos apie dabartines socialines ir tautines raudonosios imperijos problemas. Minties, sins, religijos ir sitikinim laisve rusas naudojosi tik kelis mnesius po Vasario revoliucijos. Spalio kontrrevoliucija nustm ruso politin smon prajusius imtmeius. U savo piliei politin ir ekonomin nereiklum Rusijos carai dosniai mokjo ir moka teise mindioti ma taut laisv ir nepriklausomyb, didiuotis rus ginklo pergale, laikyti save didiosios (didels savo despotizmu) rus tautos snumis. io tkstantmeio pradioje rusai, apgyvendin nedidel Ryt Europos teritorij, per kelis imtmeius kolonizavo etadal pasaulio. Tai kelia ruso smonje pasididiavimo jausm. Gal tik vienas i 10 ar 100 tkstani rus pripasta imperijos nacionalinms maumoms savarankiko gyvenimo teis. Lietuvoje 250 tkst. rus Neteko girdti, kad nors vienas i j pasmerkt rusifikacin valdios politik Lietuvoje. Liberalizacija, demokratizacija reikt tarybins sistemos ir kartu Rusijos imperijos gal, nuo ko, sumaniai manipuliuodamas demagoginiais lozungais, 1917 m. igelbjo Leninas; vliau, gerai paindamas didiavalstybines rus ambicijas, suteik imperijai istorijoje negirdt galyb Stalinas. Taiau iandien rusikasis imperializmas pateko nauj kriz. Kremlius pralaimjo eil diplomatini mi. Komunistiniu rbu aprengtas imperializmas prarado savo buvus patrauklum. Nuo jo nusigr net Vakar liberalai, dar taip neseniai sveikin kruvinas Kremliaus pergales. Imperijoje isivyst opozicinis judjimas, isikristalizavs tris pagrindines sroves: socialistin, nacionalistin ir demokratin. Demokratinio judjimo siela A.Sacharovas. is judjimas vienija imtus idealist internacionalist. Savs isiadjimo kaina jiems pavyko priversti reim padaryti nemaa nuolaid. Taiau toliau Kremlius nesitraukia. Kadangi demokratinis judjimas turi tautin atspalv, kompartija laiko j pavojingiausiu ir kovoja su juo drakonikais metodais. Vakar imperializmas jau tapo istorija. Rusijos komunistin imperija taipogi neamina. Taiau ji savaime nesulugs. JAV kongresmenai, atsakydami Solenicyno priekaitus dl Indokinijos taut ivadavimo, teisinosi, kad ios tautos neparod valios bti laisvos. Lietuvi tautos kovos u savo laisv prajusiame ir dabartiniame imtmetyje, sudtos milinikos aukos ir kanios parod pasauliui lietuvio dvasios ryt ilikti savimi bet kokiomis slygomis, bet kokia kaina. Lietuvi tautos sukilimas 1941 m. birelyje, deimt met trukusi partizanin kova, 25 metus besitsis neginkluotas tautos pasiprieinimas rusikai-komunistinei okupacijai demonstruoja dabartiniam pasauliui tautos ryt bti laisvai. Tragika, kad lietuvi tauta iki iol negavo net moralins pasaulio valstybi paramos. 1978 m. birelio 1415 dienomis iniciatyvin grup, apsvarsiusi tarptautin ir vidaus padt, nusprend sukurti nepartin, demokratiniais principais veikiani organizacij Lietuvos Laisvs Lyg. Lietuvos Laisvs Lygos tikslas Nepriklausomos Lietuvos atkrimas. 120
Lietuvos Laisvs Lygos udaviniai: 1) Religins, tautins ir politins smons ugdymas. 2) Lietuvos laisvs klausimo klimas tarptautiniuose forumuose. Lietuvos Laisvs Lyga neturs organizacins struktros. Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali laikyti save LL Lygos nariu, jeigu jis kovoja (pagal galimybes) u LL Lygos tikslus. Aukiau nurodytiems udaviniams gyvendinti sukuriama aukiausia Lietuvos Laisvs Lygos institucija Tautin taryba. Usienyje LL Lygai atstovaus Usienio taryba. KGB likvidavus Tautin taryb arba sutrikus jos veiklai dl kit prieasi, Tautins tarybos funkcijos pavedamos Usienio tarybai. LLL Usienio taryba kreipiasi demokratini valstybi vyriausybes Europoje ir Amerikoje, taip pat Kinijos Liaudies respublikos vyriausyb dl buvusios Taut Sjungos nario Lietuvos laisvs klausimo iklimo SNO Generalinje Asambljoje. Kvieiame usienio lietuvius sudaryti LL Lygos Usienio taryb ir atstovauti LL Lygai usienyje. Praome Lietuvos pogrindin ir emigracin spaud paskelbti i deklaracij.
Vilnius, 1978 m. birelio 15 d.
AURA (LIETUVA) 1978 M., NR. 12(52).
LIETUVOS LAISVS LYGOS TAUTIN TARYBA
Leidj pastaba. Lietuvos laisvs lygos Deklaracija ispausdinta pogrindinje Auroje, jos leidjams gerokai suvelninus Deklaracijos antirusik ton. Lietuvai kalbjusios usienio radijo stotys kakodl nepavieino Lietuvos laisvs lygos sukrimo fakto. Deklaracij perskait tik Vatikano radijas. Kodl Lietuvos emigrantai nesuformavo Lietuvos laisvs lygos Usienio tarybos, nors buvo praomi tai padaryti, galima paaikinti nebent nesveikomis ambicijomis arba politins iminties ir atsakomybs stygiumi.
ROMALDO RAGAIIO TEISMAS

1978 m. rugsjo 14 d. Vilniuje buvo teisiamas Romas Ragaiis, gyvenantis Vilniuje, Margyts 196. R.Ragaiis apkaltintas tuo, kad jis, bdamas liudytoju Viktoro Petkaus byloje, atsisak duoti parodymus tiek saugumo tardytojui, tiek paiame teisme. V.Petkaus teisme daugelis liudytoj atsisak duoti parodymus, taiau byla kol kas ikelta tik vienam R.Ragaiiui. U k gi ikelta R.Ragaiiui byla? Nulm, matyti, tas, kad jis, bdamas liudytoju V.Petkaus teisme, tvirtai pareik, kad pasta V.Petk, laiko j geru mogumi, ino apie jo visuomenin veik121
l Helsinkio grupje, kad jis buvo labai naudingas ms visuomenei, nes gyn pilietines mogaus teises ir ikl kai kuriuos valstybini organ nusiengimus statymams. Toliau V.Petkaus teismo metu R.Ragaiis pareik, kad V.Petkus jokiems statymams nenusieng, o byl jam sufabrikavo saugumas. Dl tos prieasties, pasak R.Ragaiis, teisminiame V.Petkaus bylos nagrinjime dalyvauti atsisakau ir jokius klausimus neatsakinsiu. Teisjas dar band pateikti jam klausim, bet R.Ragaiis vl kategorikai pakartojo savo nusistatym. tai dl ko R.Ragaiiui buvo ikelta byla. R.Ragaiio procesas vyko Aukiausiajame teisme. Byl nagrinjo Baudiamj byl kolegija: Aukiausiojo teismo teisjas J.Jasiuleviius, liaudies tarjai: V.Kudabien ir .erniauskas, sekretor N.Vaigauskait, prokuroras J.Murauskas. Sekretorei pakvietus R.Ragai sal, kartu su juo sal band eiti ir jo draugai bei pastami. Taiau sekretor N.Vaigauskait pareik, kad teismas udaras ir niekam sal negalima eiti. Prie sals dur stovjo du saugumieiai su raudonais raiiais, kurie praleido tik R.Ragai. Paskui vis dlto leido jo mon Angel Ragaiien, lietuvikos Helsinkio grups nar kun. K.Garuck, A.Terleck ir kun. K.Vasiliausk. leistieji pamat, kad salje jau sdi nemaai moni. Tada A.Terleckas, protestuodamas, kad sal leidiami ne visi, i sals ijo. Prasidjus bylos nagrinjimui, R.Ragaiis atsisak teismo paskirto advokato. Advokatas ijo. Toliau R.Ragaiis protestavo, kad teismas paskelbtas udaru, kad sal neleisti jo draugai. Jeigu sal nebus leisti stovintys u dur, pasak jis, a nedalyvausiu bylos nagrinjime. Teisjas m aikinti, kad teismas atviras, bet salje nra laisv viet. Sekretor N.Vaigauskait isigyn, kad ji paskelbusi, jog teismas udaras. Salje buvusi R.Ragaiien suskaiiavo, kiek dar yra laisv viet, ir teisjui beliko duoti nurodym atidaryti duris Saugumieiai sal leido apie deimt laukusij. Vis dlto dalis dar liko u dur dl vietos stokos. Teismui buvo parinkta labai maa sal, kurioje nebuvo n 30 viet. Prasidjus bylos nagrinjimui, R.Ragaiis kaltu neprisipaino. Atsisakym duoti parodymus V.Petkaus byloje jis motyvavo tuo, kad tardytojas Daugalas klausinjs j apie Helsinkio grups dokument, lieiant sveiko politinio kalinio A.iprs neteist udarym lagerio psichin skyri. dokument pasiraiusij tarpe yra ir R.Ragaiis. Saugumas dokument vadina meiikiku, dl to ir j pasiraiusieji laikomi kaltinamaisiais, o statymai kaltinamojo nepareigoja duoti parodymus. Be to, tardytojas nepaaikins, kuo V.Petkus kaltinamas, o ito neinodamas, liudytojas ir nordamas negali papasakoti apie byl. statymas reikalauja, kad liudytojui prie apklaus bt praneta, dl ko jis iauktas ir bt pasilyta papasakoti visk, k jis ino apie bylos aplinkybes. Tardytojas Daugalas i karto pradjs klausimais ir tuo nusieng statymui. Tardytojas Daugalas protokolo apie atsisakym duoti parodymus nera ir R.Ragaiio liaudies teismui neperdav. Toliau R.Ragaiis pasak, kad V.Petkaus teisme jis atsisak duoti parodymus ir todl, kad V.Petkus statymams nenusieng ir byla jam sufabrikuota. V.Petkaus teisme jis taip pat nepasira spjimo pagal BK 189 ir 190 straipsnius, moty122
vuodamas, kad ie straipsniai teisina prievart, o jis ess prie bet koki prievart. Atsisakym dalyvauti V.Petkaus teismo procese, kalbjo Ragaiis, paskatino dar ir tai, kad ms eima jau senokai persekiojama. i met Vakarinse naujienose pasirod meiikiki straipsniai. Abu straipsniai itisai prasimanyti, o laikraio redaktorius pasiteiravus atsak, kad es toks nurodymas i aukiau. Be to, ir Taryb rajono liaudies teismas ne tik neatstat ms teisi dl buto, bet, prieingai, net atm i ms but. Milicija be ms inios mus net iregistravo i Vilniaus. Mudu gi su mona gyvename Vilniuje nuo pat vaikysts, o dabar tapome tremtiniais. Suprantama, kad tokie valdios organ veiksmai nekelia jais pasitikjimo. Nortsi tiktis, pasak R.Ragaiis, kad is teismas bus kitoks. Deja, R.Ragaiio linkjimas neisipild. Ir is teismas nesiskyr nuo ankstesni, kuriuose itisai buvo paeidinjamos ir ignoruojamos teiss. R.Ragaiio teism buvo ikviesta liudinink, jo bendradarb. Ji parod, kad R.Ragaiis geras darbuotojas ir geras mogus. Ir darboviets charakteristikoje nurodyta, kad jis gerai dirba. ito negaljo nutylti n prokuroras J.Murauskas. Savo kalboje jis pra teism bausti teisiamj u atsisakym duoti parodymus atsivelgiant lengvinani aplinkyb ger R.Ragaiio darb. Teismas taiau prokuroro pastab neatsivelg ir paskyr maksimali bausm 6 mn. pataisos darb, atskaitant i atlyginimo valstybs naudai 20 proc. Teismo nuosprendyje sufalsifikuoti ir R.Ragaiio parodymai. Visai ileisti jo nurodyti motyvai, dl ko jis atsisak duoti parodymus V.Petkaus teisme. Nepaminta, kad jo atsisakym paskatino taip pat ir jo eimos persekiojimai. Nerayta, kad R.Ragaiis gerai dirba. Nuosprendyje rayta, kad atsisakym duoti parodymus R.Ragaiis motyvavs tuo, kad BK statymai teisina prievart, o jis savo asmenybs prievartauti negali, nors i ties pana motyv R.Ragaiis tepanaudojo tik atsisakydamas pasirayti spjim dl liudytojo atsakomybs. U atsisakym pasirayti spjim statymai jokios sankcijos nenumato, todl ir io aikinimo R.Ragaiio nuosprendyje neturjo bti. Teisjas J.Jasiuleviius neidrso rayti tikras R.Ragaiio nurodytas prieastis. Paskelbus teismo nuosprend, didiausiam saugumiei nepasitenkinimui, ia pat teismo salje R.Ragaiiui mona teik gli puokt, ir jis, draug lydimas, paliko teismo rmus.
L.RASTEIKA
AURA (JAV) 1979 M., T. 3.
123
DL DRAUDIMO PAGERBTI TAUTOS DIDVYRIUS

VIEAS LAIKAS LKP CK ANTRAJAM SEKRETORIUI Grai tradicija Vlini dien pagerbti mirusius. Ji taip suaugusi su lietuvikosios kultros samprata, jog paios svokos ir prasms lietuviui aikinti nereikia. Jums, Lietuvos kompartijos vairuotojui, ios dienos prasm isiaikinti irgi nra sunku. Js aparate dirba ir nemaas skaiius lietuvikos kilms asmen, kurie nors dl darbo pobdio ir nutol nuo tautos tradicij, reikalui esant, galt nurodyti Jums informacijos altinius. Kiek gyvybinga Vlini tradicija, rodo tas faktas, jog partija nutar j teisinti. Taiau keletas fakt veria galvoti, jog tai padaryta ne tam, kad puoselt i tradicij, bet tam, kad paalint i jos gili prasm ir paverst valdik piligrim eityne prie administracijos mgstam ypat palaidojimo viet, idant takeliai mintas vietas neuelt dl entuziast stokos. Paliekant Vlines u valdikumo rib, susidaryt per daug rykus kontrastas tarp t, kuriuos nuoirdiai gerbia lietuvis, ir t, kuriuos privalt gerbti, sekdamas administracijos vesta simpatij skirstymo sistema. Todl ir stengiamasi bauginti Vlini dalyvius, atjusius pareikti pagarbos ir dkingumo tiems, kuri dka dar gyva lietuvi kalba, kultra ir pati Lietuva. ias mintis patvirtint paskutinij trej met Vlini Ras kapinse Vilniuje palyginimas. Prie dvejus metus, 1976 m. Vlini vakar, mes, keletas moksleivi, patraukme Ras kapines. Udegme vakutes ant Basanaviiaus kapo, prie uvusi u Lietuvos laisv kari kap. Kakas mus fotografavo, vliau pastebjome i paskos sekiojanius tipus. Buvo matyt, kad ne pagarba mirusiems juos ia atved. T pai met lapkriio 4 dien mane ibudino milicija. sak vaiuoti kartu. Vidaus reikal skyriuje liep rayti pasiaikinim, kur praleidau prajusias dienas. Atsisakiau. siut pareignai majoras ilmaras ir kriminalinio skyriaus inspektorius Machmudov paleido darb kumius ir met kameron su kriminalistais. Po kiek laiko ved pas kauus tardytoj Maciulevi, kuris vapaliojo, kad a nekenis taryb valdios ir nors grinti buruazin Lietuv. Kai atsisakiau rusikai su juo kalbti, parod savo koleg bandito ivaizda ir suriko: tai tavo rus kalbos mokytojas! Jis taip tave imokys, kad po dviej dien niekas neatskirs, rusas tu ar lietuvis. Paskui sek grasinimai, keiksmai ir vl kamera. Tsyk pirm kart a igirdau, jog kariuomen geriausiai sutvarko tokius, kaip a. I kameros paleido vakare, ilaik 12 val. Ijs supratau, o pasikartojus istorijai, ir visikai sitikinau, jog tai saugumas pasitelk milicij mus truput pamokyti. iemet kapines moni susirinko gausiai kaip niekad. Padjome vainikus. Net vaikai deg vakutes prie Basanaviiaus kapo. Diaugms, kad dar daug lietuvi gerbia ms tautos praeit. Taiau ne visi buvo tuo patenkinti. Aplink nuolat zujo skryblti tipai. Grasinanios ivaizdos rodyte rod, kas jie tokie. Nors 124
ir patys jie nesislp, atvirkiai visur demonstravo savo buvim. Ponai i KGB kart neband fotografuoti, o tik gsdino. kapines juos atved baim, kad per daug lietuvi pasiduoda nesveikiems religiniams ar tautiniams jausmams. Ne kart matydavau tose paiose Rasose prie Pilsudskio kapo gausiai susirinkusius lenkus. Net patriotins giesms skambdavo. Niekas t lenk nefotografavo, nevaik ir netamp po saugum. Ikyla klausimas, kodl taryb valdia nemgsta Basanaviiaus ir trukdo vieai j pagerbti? Kai 1977 m. vasario 16 dien su draugais nuneme gli ant jo kapo, pasirod saugumieiai norjo prievarta mus suimti. Vliau ta proga jie apgailestavo, kad Basanaviiaus mirtis nelaimingo atsitiktinumo dka sutapo su Lietuvos Nepriklausomybs diena. Negalite dovanoti Basanaviiui u Vasario 16-osios Akt, kuriuo Lietuva tapo nepriklausoma? Bet jei ne is dokumentas, Lietuva iandien bt Lenkijos provincija. Kain, ar tai neprietaraut Rusijos interesams ir Js asmenikai ar btumte patenkintas? I kur ta neapykanta tautos atgimimo skelbjams? Kodl Pilsudskis artimesnis Js administracijai? Ar ne todl, kad jis prievarta lenkino lietuvius, o Basanaviius adino tautos smon? Kiekvien kart, prie siuniant kapines ekist brigad, reikt pagalvoti, ar tai atne norim rezultat. moni vis tiek nepavyks nei bauginti, nei ataldyti. Prieingai daug kas juoksi, matydami apgailtinas skrybltj pon pastangas. Laikai keiiasi. Prie 20 met juk visai neleisdavote Vlines Ras kapinse paminti. iandien jau tkstaniai susirenka. O kas bus rytoj? Ar ne laikas atsisakyti senos praktikos? ekistams vertt surasti nauding darb, pavyzdiui, saugoti kapines nuo vagi ir niokotoj. Iki iol valdia tuo nesirpina. Grau bt ir naudinga Vlinse organizuoti Ras kapines moksleivi, student brius. Patys skundiats, kad jaunimas abejingas kilniems idealams. Gal ne vienas susimstyt prie Basanaviiaus, ibiro, Tarabildos kap. Girdjau, kad Vilniaus kratotyrininkai seniai yra paruo monografij apie Rasas, bet iki iol negauna leidimo j ileisti. Kuo tokia monografija galt pakenkti komunizmo statybai Lietuvoje? Pagarba mirusiems yra lietuvikosios kultros dalis. Ji kvepia ms tautai nenutrkstamumo jausm. Jausdami save ainiais tos tautos, kuri, i vis pusi puolama, ilaik ami negandas, mes Vlini tradicijoje matome lietuvi tautos gyvybingum. Be dkingumo ir pagarbos praeities didvyriams negalime kurti ateities. Pagarba praeiiai daro mus Piln, algirio kari ainiais, Valaniaus, Kudirkos, Basanaviiaus palikimo saugotojais. O ne tik mums iandien aiku, kad lietuvi tautos praeitis neprasideda kapsukinink darbais ir nesibaigia Antakalnio kapini vaigdtomis urnomis. Aiku, naivu bt i administracijos tiktis pritarimo Vlini dvasiai. Bet atkirtis jos siekiams duodamas pai dalyvi srauto didjimu. Dar Adomas Mickeviius, poemoje Vlins vaizduodamas tvyns persekiojim ir kani istorij, giliai velg i apeig prasm didiosios teisybs vilt. 125
Pavasario potvynis ne u kaln. Nebeutvenksi ups bgimo, tai ms vis atsakymas. did tikjim ir vilt lyg vakui viesas parsineme irdyje Vlini vakar.
Vilnius, 1978 m. lapkriio 16 d.
A.TERLECKAS. ODIU BEI PLUNKSNA U TIES IR LAISV. VILNIUS, 1999 M., T. 2.
JULIUS SASNAUSKAS
Leidj pastaba. Laikas priklauso J.Sasnausko, V.akalio ir A.Terlecko rayt vie laik serijai. Vienam raant, kiti du pastabomis, patarimais terpdavo ir savo mini.
DL GYVENTOJ SURAYMO
VIEAS LAIKAS LKP CK ANTRAJAM SEKRETORIUI N.DYBENKO .m. sausio 17 d. vyks naujas Lietuvos gyventoj suraymas. Jo laukiame su dideliu nepasitikjimu, kadangi ankstesnis, 1970 m. gyventoj suraymas, buvo vykdytas, siekiant grynai politini tiksl, ir atne al lietuvi kultrai. 1970 m. sausio mn. 6 d. Komjaunimo tiesa ispausdino plat redakcin straipsn 1970 m. gyventoj suraymas. Jame aikinama, kad bsimasis (1970 m.) gyventoj suraymas skirsis nuo prajusio (1959 m.) tuo, kad bus iplsta suraymo programa. Raoma: Kiekvienas nurodys ne tik savo gimtj kalb, bet ir tai, kuri kit ms alies kalb jis moka. Redakcija aikina, kad suraymo duomenys bus labai svarbs, toliau vystant kultr. Prajusiame gyventoj surayme svarbiausias klausimas ir buvo tas, kiek lietuvi moka rusikai. Suraymo programoje sutinkame svok laisvai moka antr TSRS taut kalb (skaitant ir rus). Kas gali tai nusprsti? Aiku, tik specialistai. Paliekant klausim gyventoj valiai, duomenys dl daugelio prieasi nebus objektyvs. Taiau suraymo iniciatoriams objektyvumas ir nerpjo. Jie, pasirodo, buvo suinteresuoti Lietuvoje rasti kuo daugiau mokani rusikai. Be to, ir patys suraintojai ne vien tiesiog ragino usirayti laisvai kalbaniu rusikai. Tokio suraymo rezultatai buvo stulbinantys. Lietuvos mokslinink lingvist sitikinimu, rusikai laisvai moka maiau kaip 10 nuoimi lietuvi. O suraintojai toki surado net 35,9 nuoimi! Sustokime. Vadinasi, lietuviai rusikai moka ne blogiau u ukrainieius (36,3 nuoimi) ir lenkus (37 nuoimiai). Juk tai nesmon vien dl to, kad lenk ir ukrainiei kalbos yra slavikos, taigi giminingos rus kalbai. O dar reikia neumirti tiek istorini, tiek politini aplinkybi. 126
Jei 35,9 nuoimi lietuvi laisvai kalba rusikai, reikia, jie gali puikiai apsieiti be gimtosios kalbos. Taip ipsti suraymo duomenys tapo formaliu pretekstu rus kalbos brukimui sustiprinti. Ypa ji uvald masines komunikacijos priemones. I trij televizijos kanal tik vienas lietuvikas. Bet ir jo ymi dal uima emo meninio lygio propagandiniai rusiki filmai. lovinama imperialistin car politika, u visk raginama dkoti didiajai rus tautai. Jaunimas, laisvalaik praleidiantis prie televizoriaus, jau kalba lietuviku-rusiku argonu. Tarybinj spaudoj kartais tvirtinama, kad tikru internacionalistu gali bti tik savo taut myls mogus. Deja, meil lietuvi tautai iandien ugdoma tik eimose. Daug k pasako ir toks faktas. Ilgus metus Lietuvos radijas vidurnakt skelbdavo Katedros varp diais. Neseniai juos pakeit Kremliaus kurantai ir TSRS himnas. Anksiau buvo akcentuojama, kad kiekvienas Lietuvoje gyvenantis kitatautis privalo pramokti lietuvikai. iandien apie tai jau tylima. Tlas rusas, igyvens Lietuvoje 30 met, visikai nemato reikalo mokytis kalb tos tautos, kurios duon valgo, dargi pasipiktina, kai rusikai su juo nekalbi. vairs perjnai m tiesiog reikalauti, kad visi kalbt na vsesojuznom jazyke. Taigi 1970 m. Lietuvos gyventoj suraymas buvo vykdytas tendencingai. Komjaunimo tiesos redakcija nesuklydo gyventoj suraymo duomenys buvo panaudoti vystant nacionalin kultr rusikj kultr Lietuvoje. Mes nesiruoiame detaliai nagrinti vis neigiam 1970 m. Lietuvos gyventoj suraymo pasekmi lietuvi kultrai. Ms tikslas priminti prajusio Lietuvos gyventoj suraymo eig ir padarinius, taip pat pasistengti ukirsti keli suraymo duomen klastojimui ir panaudojimui politiniams tikslams. inome, kad yra planuojama artimiausiu metu vidurinse mokyklose atskiras disciplinas dstyti rus kalba. Bijome, kad ikreipti gyventoj suraymo duomenys vl nebt tam formalus pretekstas. Todl praome Jus, naujj Lietuvos administratori, atsisakyti savo pirmtako Charazovo politikos. Ateinantis gyventoj suraymas neturi tapti politine akcija. I programos btina ibraukti klausim dl rus kalbos mokjimo, nes tai mokslinink, o ne suraintoj kompetencija. Praome ukirsti keli naujiems bandymams siaurinti lietuvi kalbos teises.
PETRAS CIDZIKAS, Vilnius, Nemenins plento 11 km, JULIUS SASNAUSKAS, Vilnius, Garelio 1515, 1979 m. sausio 1 d. VLADAS AKALYS, Vilnius, Uupio 1933
A.TERLECKAS. ODIU BEI PLUNKSNA U TIES IR LAISV. VILNIUS, 1999, T. 2.
127
LAISV REIKIA ISIKOVOTI

1939 met rugpjio 23 d. buvo sudarytas gdingas MolotovoRibentropo paktas, kuriuo abu diktatoriai pasidalino Europ takos sferomis, ir dl ko vliau siieb Antrasis pasaulinis karas. Taigi jau 40 met, kai iame grobuoni sandryje palaidota ir Lietuvos Nepriklausomyb. Istorijai tai nedidelis laikotarpis, taiau jame sutilpo imtmetinis ms tautos likimas priespaudoje gimstantis pasiprieinimas. Kakuriame savo pasisakyme Tomas Venclova ireik nuomon, kad LKB Kronika per daug dramatizuoja padt Lietuvoje. Jo manymu, Lietuva, palyginus su Latvija ir Estija, maiau kolonizuota, dalis rus sulietuvj, o miriose eimose gim vaikai kalba lietuvikai. Nenagrinsime T.Venclovos argument. Vis pirma, Kronika negvildena politini problem, todl sprsti i jos straipsni apie padt Lietuvoje bt netikslu. Antra vertus, padtis tikrai dramatika. Nutilus partizaninei kovai, mes dvideimt met traukms, lyg akmenys ritoms nuo princip kalno, ir tai atjo metas, kai trauktis jau nra kur. Todl ir jokio perdjimo nra, kai sakoma, kad ms tautai liko du keliai: ti arba prisikelti. Ne vienas galbt suabejos. Girdi, sistema pasikeit gerj pus, niekas masikai nekia kaljimus, netremia Sibir, lietuvi kultra klesti ir t.t. Taiau vien dalyk umirta toks optimistas: pasikeit tik sistemos taktika, metodai, o tikslai liko tie patys. Maa to, okupantai pasirinko daug rafinuotesnius, klastingesnius ir labiau umaskuotus kovos bdus, kas jau ne vien praeityje galbt nuoird patriot apgavo ir padar sistemos ramsiu. Tuo tarpu lietuvio dvasioje nuo pokario met vyko ymi pakitim. Svarbiausia, kad dalis apsiprato, susitaik su viskuo. Tokie visai nejausdami puia okupanto ddel, smerkia isioklius, priepastatydami ram gyvenim, tariamai lietuvik darb, savs bei savo vaik saugojim. Ant j sistema ir laikosi, sako tas pats T. Venclova. Padtis per daug rimta, kad galtume perdti. Atskir kovotoj, kalini, pogrindins spaudos dka pasaulis priverstas vis daniau minti Lietuvos vard. Taiau tai tik iorinis vaizdas, o ir pats paminjimas ne toks principialus ir kategorikas, kaip mes nortume ir kaip privalt patys Vakarai, vykdydami savo moralin pareig. Dar 1941 met rugpjio 14 d. JAV prezidentas Ruzveltas ir Didiosios Britanijos premjeras erilis paskelb Atlanto chart, prie kurios 1942 met sausio 1 d. prisijung dar 25 valstybs, tarp j ir Soviet Sjunga. Chart pasiraiusi valstybi vadovai pareik, kad po karo turi bti grintos vis pavergt taut suverenios teiss. Taiau karo svarstyklms pakrypus sjunginink pusn, Teherano ir Jaltos konferencijoje Chartos idjos buvo palaidotos. Tiesa, Vokietijos ugrobtos tautos po karo pasinaudojo Chartos paadais. Taiau niekas nepasikeit rus okupuotuose kratuose. 128
Prajusi iem Maskvoje akredituotas JAV urnalistas D.ifleris savo straipsniuose Pabaltijo okupacij vadina pai taut valios ireikimu. Panai nuomoni pasitaiko ir daugiau. Tai rodyt, kad Vakarai nekreipia ypatingo dmesio Soviet Sjungoje vykstant pasiprieinimo judjim, nesupranta jo ir nevertina. Tuo tarpu JAV administratoriai, esant reikalui, ikilmingai pareikia, kad JAV niekada nepripaino Pabaltijo inkorporacijos SSRS. Bet k mums duoda ie tuti odiai?! Reikia pripainti, kad Vakar antikomunistin propaganda yra labai silpna ir neturi jokios takos Rusijos engiam taut smonei. Kokios prieastys? JAV usienio politik formuoja monopolij tikslai. O monopolijos nra suinteresuotos silpninti Rusij, kaip galim rink JAV pramons produkcijai realizuoti. Apskritai didiosios Vakar valstybs bevelija turti politiniu ir prekybiniu partneriu imperialistin Rusij su stabiliu, nors iauriu totalitariniu reimu, negu turti reikal su valstybe, draskoma vidini aistr. Vakar pragmatizmas ia akivaizdus. Pavyzdiui, nei BBC, nei Deutsche Welle netransliuoja laid n viena Rusijos pavergt taut kalba. Arba dar vienas tipikas pavyzdys. 1978 met lapkriio 21 d. Pabaltijo valstybi emigracins organizacijos memorandumu kreipsi SNO Generalin Asamblj, praydamos ikelti Estijos, Latvijos ir Lietuvos klausim. Taiau neatsirado n vienos valstybs, sutikusios globoti i deklaracij ir perduoti j Generalin Asamblj. Prezidentas Karteris, pamats, kad jo pastangos ginti mogaus teises Ryt Europoje sukelia separatistines nuotaikas, pasitrauk i savo ankstesni pozicij. Karteris prie savo vali rod, kad moral nesuderinama su politika ir XX a. pabaigoje. Laisvs gynj rolje Vakarai atsiduria tik siekdami politins ar ekonomins naudos. O kadangi net maiausias Soviet Sjungos kolonij tautini aspiracij palaikymas Vakarams yra nuostolingas, tai jie visai ramiai usimerkia prie i problem. Pasitaiko nuomoni, kad mums belieka pasikliauti rus demokratais, kurie, subyrjus imperijai, pritardami taut apsisprendimo teisei, nesistengs sutrukdyti atgauti laisv. Tikrovje Rusijoje nra jokios opozicijos nei demokratins, nei nacionalins. Ta pati saujel disident susiskaldiusi atskiras sroves: demokratus, socialistus leninieius, krikionis demokratus, nacionalistus. Visi jie mgsta pafilosofuoti apie laisv. Bet kada ikyla rus tautos atsakomybs klausimas, jie visi pasidaro panas: dl Soviet Sjungos piktadarybi kalti ydai, latviai, dar kas nors, tik jokiu bdu ne rusai. J netikinsi, kad iandien rusai, kaip ir prie imt met, tebra, Lenino odiais, engianioji nacija. Disident nuomone, sudemokratintoje Rusijoje isisprs ir okupuot krat klausimas. Nuo Rusijos atsiskyrusiose respublikose es susikurs nacionalistiniai diktatoriniai reimai, kurie savo tautas engs dar daugiau, nei iandien Rusija. Analogij iekoma Afrikoje ir Azijoje. Tokia nuomon neilaiko jokios kritikos. Tik tautin valstyb yra nuosekliai suinteresuota ginti tautos interesus, nes tik tautinje valstybje manomas tautos ir vals129
tybs interes sutapimas. Kad valstyb galt pilnutinai atlikti savo paskirt, ji turi bti nepriklausoma. Disidentai supranta, kad sovietin imperija pergyvena atri kriz. Romos imperij sugriov barbarai. Maskva savo ekspansijos apyauryje buvo pasiskelbusi treija Roma. Iekant aptinkamos ir lugimo prieasi analogijos. Negrtamai prajo laikai, kada Rusijos kylanti galyb atrod nenugalima, kada jos tarptautinis antaas hipnotizavo pasaul. Tarptautin padtis klostosi Rusijos ekspansionizmo nenaudai. Kinija i paklusnaus satelito tapo prieu. Rusijai konfliktuoti prisieis su ymia pasaulio dalimi potencialiai su visu pasauliu. Totalitarin Rusija atsiduria totalitarins Hitlerio Vokietijos padtyje. Analogija labai grsminga. Karinis pranaumas truks tik aibiko karo etape. O kas toliau?.. Vidaus padties analiz taip pat nra diuginanti. Ideologin kriz, tikjimo viesiu komunizmo rytojumi praradimas, nepasitenkinimas materialine bkle; padt komplikuoja mokslo, technikos, pramons atsilikimas. Visa tai rodo, kad karas Rusijai bt dar tikresn katastrofa, negu buvo Vokietijai. Ypating problem sudaro pavergtos tautos. Nepasitenkinimas jauiamas ne tik Pabaltijyje ar Ukrainoje, o netgi Jakutijoje ir ypa Vidurinje Azijoje, kur nuolat didja islamo taka. Tautiniai judjimai yra didel jga, sugriovusi ne vien imperij. Viskas rodo, kad Rusijos imperijos irimo procesas buvo tik laikinai sustabdytas, vedus totalitarin reim. Jos neivengiamai laukia tas pats likimas, kuris itinka visas imperijas arba grti savo ribas, arba kovoti iki paskutinij ir subyrti, netenkant dalies savo tikrj emi ar net visai nustojant egzistuoti kaip valstybei. Hitlerin Vokietija pasirinko antrj keli; labai panau, kad is kelias bus pasirinktas ir rus imperializmo. ovinizmas per daug sigrs rus tautos dvasi, kad ji visikai sismonint savo padties katastrofikum. Kaip iandien stengiamasi stiprinti besilpstani sovietin imperij? Rus nacionalistai ieko efektyvesns ideologijos, kuri imperializmui suteikt nauj moralini jg. J nuomone, komunizmas jau susikompromitavo ir tik kenkia Rusijos prestiui. Ivada aiki: negalime dti vili nei Vakarus, nei rus disidentin judjim. Taiau savo kovoje mes nesame vienii. Nuosekliausi ms sjungininkai yra pavergtosios Rusijos imperijos tautos. Kiekvienas j pasiprieinimas yra parama mums, nes silpnina prie. Rusijos imperija ieities i krizs iekos kare prie vis pasaul. Jos prieai tam tikru mastu irgi taps ms sjungininkai. Kuo labiau Vakaruose dids rytas prieintis kylaniam pavojui, tuo labiau ten gauss jg, suinteresuot remti tautinio isivadavimo judjimus totalitarinje imperijoje. Taigi mes nesame ir nebsime vienii kovodami. Taiau i pagalba atne vaisius tik kovojant. Kiek mes esame pribrend pasiprieinimui? Pripaindami tautai primat, negalime nevertinti lietuvikosios emigracijos vaidmens. Vien jos egzistavimas teikia vilties, kad ms kultra neus. Jos pa130
stang dka okupacin valdia priversta galutinai neugniauti kultrinio darbo Lietuvoje. Taiau ilgainiui kiekviena emigracija atitrksta nuo tautos kamieno, pradeda nejausti tautos pulso. O jau prajo 35 metai! Tenka pastebti ir tai, kad emigrantai neturi vieningos krypties, susiskald teorini prietaravim draskomas partijas. Veltui A.tromas ragina vienytis, paruoti viening politin program. Taiau taip ir nra nei programos, nei vadovaujanios VLIKo rankos. Vienintel lietuvika tribna Laisvs radijo stotis patenka paprastai partikai nusistaiusi, nuo savo tautos gyvybini klausim atitrkusi moni rankas. Redakcija neturi jokio plano, neidirbusi ilgamets perspektyvos. Daug Lietuvai opi problem, ikelt pogrindinje spaudoje, negauna atgarsio lietuvikose radijo laidose dl emigracijos skepticizmo, abejingumo arba t problem neteisingo supratimo. Emigrantai nesupranta, kad pogrindin spauda Lietuvoje pasiekia toli grau ne kiekvien mog, ir vienintel galimyb suinoti, kas vyksta lietuvi pasiprieinimo judjime, yra usienio radijo laidos. Taiau i laid klausytojai yra geriau informuojami apie tai, kas vyksta ek ar lenk disident gyvenime (ir tai dar pus bdos), bet danai brangios minuts skiriamos tam, kad klausytojai Lietuvoje suinot, kok balet ruoiasi statyti okjas Barynikovas ir pan. Todl suprantamas ir moni nepasitenkinimas emigrant propaganda, kurioje labai maai informacijos apie Lietuvos reikalus. Lietuvoje padtis ne k geresn. Visur tas pats susiskaldymas, parapinis patriotizmas. Opozicins grupels, i esms gana pajgios, neturi jokios pozityvios programos, danai laik ir jgas eikvoja tuioms diskusijoms. Visk udo tikjimas savo neklaidingumu, paprastos tolerancijos stoka. Atskiri pogrindins spaudos leidjai nenori skaitytis su kit nuomone, kiekvien pastab ar kritik priima kaip eidim. Reikt pagalvoti, ar i tikrj jie turi neklaidingumo dovan. Neseniai viena Londono universiteto profesor kalbjo, kad lietuviams terpi tik minimali religijos laisv ir joki tautini aspiracij jie neturi. Emigracins partijos usienio kalbas veria tik savo pakraipos pogrindin spaud, tuo dar labiau didindamos susiskaldym ir klaidindamos Vakar visuomen. Tai, aiku, nepasitarnauja ms kovai. Prie imt met Lietuvos padtis buvo geresn ta prasme, kad ms atgimimo veikjai gerai inojo, kas yra pagrindinis Lietuvos prieas. T nusistatym ireik V.Kudirka: pavojingiausias ir svarbiausias prieas yra okupacin rus administracija. Deja, iandien lietuvikoji opozicija danai neino prie k kovoti. Vieniems prieas ekstremistai-nacionalistai, kitiems lietuviai ateistai, tretiems komunistai. Kaip ir prie imt met, pagrindinis ms vis prieas yra okupacin valdia. Tikslas nepriklausomos Lietuvos atkrimas. Tik savo valstybje mes isprsime visas kitas problemas religines, tautines, socialines. 1943 metais susikrs VLIKas prie vokiei okupantus kovon suvienijo visas Lietuvos partijas, iskyrus tik komunistus. iandien ms padtis yra tragika tuo, kad neturime vieningo fronto. 131
Taiau kiekvienas aktyvus pasiprieinimas stabdo okupant kslus, nes prievarta labiausiai klesti pasyvumo ir atsargumo atmosferoje. Asmenyb iandien galima ilaikyti tik prieinantis, nepaisant bausmi. Popieius Jonas Paulius II neseniai vykusiame vyskup simpoziume buvo paklaustas, ar Lenkijos Banyia yra laisva. Jis atsak: Laisv kiekvien dien reikia laimti, reikia isikovoti. Lietuvikasis pogrindis neturi pakankamai galimybi tautos politinei smonei formuoti. Tuo tarpu emigracija, kaip matme, danai nutolsta nuo ms gyvybini klausim. Ikilo btinyb pogrindines ir emigracines jgas suvienyti bendrai kovai. Kokiu bdu? Bent iki iol pogrindin spauda keisdavosi su emigracinmis organizacijomis vien abipusiais komplimentais. Lietuvi tautai i to maiausiai naudos. Todl mes dsime visas pastangas, kad bt pasiektas vaisingas bendradarbiavimas. Kadangi emigracijos politinms organizacijoms sunku objektyviai vertinti Lietuvos padt, ms laikratis spausdins aktualius straipsnius, kuriuos, leidj nuomone, turt atkreipti dmes emigrant propaganda. Kritikai vertinsime emigracijos politin veikl u tai praydami irgi patarim, bet ne kompliment. Ypatingai kreipsims tuos, kurie ikagoje nuo 1915 met leidia mnesin katalikiko jaunimo urnal, ms bendravard, Vyt. Galbt ms jgos per silpnos, taiau laikome btinybe isakyti savo pozicij. Ms laikratis neatstovauja visai lietuvi tautai, o tik maai leidj grupelei. Kvieiame paremti ms pastangas, nes nuo to priklausys, kiek ilgai gals is laikratis tsti savo darb. Ir jeigu, ileidus kelis numerius, j itiks toks pat likimas, koks jau itiko Lietuvi kultros archyv ir Laisvs aukl, mes vis tiek laikysime savo darb vykdyt. Vienas i Europos lietuvio leidj dr. Stasys Kuzmickas ra, kad, susikrus galingai Lietuvos valstybei, lietuvio gyvenimo esm ir turinys buvo kova su j puolusiais prieais. Tada buvo sukurtas savasis lietuvikas simbolis Vytis. Tuo tarpu, kai visos Europos tautos rinkosi savo simboliu erel arba lit, lietuviai pasirinko arkl ir mog jg ir mogikum. M.Birikos tvirtinimu, po XVII a. lietuvio gyvenimas susmulkjo iki parapijos rib. Tauta sugniudyta ir bejg, usidar savyje, savame skausme, nusivylime ir apmaude. Mes vergavome itisus amius klusns, nuolanks, graudias dainas dainuodami (A.Maceina). Pasimetusi, neberandanti vietos ant ems, lietuvi tauta sukr savo naujj simbol smtkel. Dr. St.Kuzmickas sitikins, kad smtkelis nra nei religinis, nei tautinis ms simbolis. Lietuvi tautos ateities simbolis yra vienas VYTIS. Tai drsa be baims velgti akis bet kuriam pavojui, rytas pavoj nugalti. Tik aktyviame pasiprieinime okupantams matydami lietuvi tautos dabart ir ateit mes ir pasirenkame savo laikraiui pavadinim VYTIS. iuo kovos simboliu tebus paenklintas vis ms darbas. Baltasis irgas su raiteliu nesunai132
kinami ir nenugalimi. Prajo imtmeiai, keitsi pats Lietuvos vardas, keitsi jos pavergjai, nesyk liepsnojo tvyns miestai ir kaimai, taiau kiekvien kart i pelen saujos, i pralieto kraujo pakildavo vl gyvas Baltasis Raitelis. Per audras, per sutemas jis skrieja ir iandien akinaniai baltas, su pakeltu kardu. Ateis tikrai diena, kai lietuvi tauta matys savo aminj simbol VYT ne vizijoj, bet tikrovje.
LEIDJAI
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. BIRELIS, NR. 1.
ABEJOJANTIEMS
tai jau devintosios metins, kai Lietuva pavergta, kai ji pakaitom vairiaspalvi barbar niokojama. Todl nenuostabu, kad atsiranda lietuvi, kuriuos ilgai trunkanti okupacija ivargino, nuslopino j dvasios budrum ir atm jiems isivadavimo vilt. mogui nra didesns nelaims, kaip netekti vilties. Mes niekuo negalime taip gerai pasitarnauti savo mirtaniam prieui, kaip netekdami isilaisvinimo vilties, kaip tapdami abejingi. Juk ar ne pilni jo laikraiai tikinjim, jog jis ia pasiliksis amius? Ar ne t pat jis kasdien kartoja per radij? Kai prarasime vilt, kai pavirsime abejingais avinais, tada jis mus gals sunaikinti, paversti jung traukianiais jauiais. Fizine jga mes pasiprieinti tuo tarpu negalime. Bet kiekvienas galime bti nepalauiamas dvasia. Ms valstybs fizin jga buvo silpna. Ji niekuomet negaljo prilygti didij pasaulio valstybi jgai. Ms niekas negyn. Per vien dien lugo ms valstyb. Bet ms dvasios dar, ai Dievui, prieas ir iki iol nepalau. Prieas gali mus audyti, gali tremti, bet nuslopinti ms laisvs trokimo nestengs. Jis gali mus iblakyti po visas savo stepes ir taigas, bet vos tiktai sugrius jo tvonika santvarka, vos tiktai jo geleinis kumtis nusvirs bejgis, tuoj i vis krat ilik lietuviai susirinks tvyn, kaip skruzdls idraskyt skruzdlyn. Atrodo, kam tikt labiau nusivilti, jei ne itremtajam? O a pastu senuk, kur ive vaiktant su ramentais, ir jis atsiunia dabar ilgiausius laikus, pilnus neapykantos prieui ir kupinus netolimo isivadavimo vilties. tai kur gyvena nepalauiama protvi dvasia, tai k pasiirjs turt susigsti abejojantis. Ndienos ms gyvenimas i kiekvieno, kieno krtinje plaka neparsidavusio lietuvio irdis, reikalauja kovos: kovoja, kas veriamas neiduoda savo tautieio, kovoja, kas neina susirinkim ir tuo nutolina kolektyvinio kio steigim, kovoja, kas nra uolus tarnautojas, kas kiek galdamas nestiprina prieo mediagins ir moralins galios. Isivaduosime tikrai. Tuo iandien abejoti gali vien tas, kas nebetrokta laisvs. Nusivilti per vlu, nes jau girdti artjanios laisvs ings133
niai. Saugokims, kad neklitume, bet nepamirkime tyliai kovoti. O abejoti ir nra prasms, ir neleistina.
A.UOSIS
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. BIRELIS, NR. 1. PERSPAUSDINTA I LEIDINIO: PARTIZANAS: [PIET LIETUVOS SRITIES ORGANAS] 1949 M. LIEPOS 1 D., NR. 1.
KREIPIMASIS LIETUVOJE GYVENANIUS RUSUS

Nuo seno lietuvi tauta pasiymjo tolerancija. Bdami pagonys, lietuviai savo sostinje Vilniuje leido tarpti vairioms religijoms. ia alia krikioni savo maldos namus turjo ydai, mahometonai, karaimai. Didysis Lietuvos kunigaiktis Algirdas buvo veds dvi monas staiatikes ir abiem Vilniuje pastat po cerkv. Visai prieing vaizd matome tuometinje Rusijoje. ia vien despotin reim keisdavo kitas, o kitaminiai buvo iauriausiai persekiojami. Gelbdamiesi jie bgdavo kaimynines alis Lenkij ir Lietuv. Lietuvoje ymi rus imigrant dal sudar religini persekiojim aukos, vadinamieji sentikiai. 1794 m. Suvorovui pasmaugus LietuvosLenkijos sukilim, ios alys prievarta buvo jungtos Rusijos imperijos sudt. Nuo iol ir prasidjo planingas Lietuvos kolonizavimas rusais. Rusijos istorija tai istorija alies, kuri kolonizuoja, ra istorikas V.Kliuevskis (Kurs russkoj istorii, 1937, t. 1, p. 1923). Iki 1938 m. tarybinje literatroje, spaudoje Rusija buvo traktuojama kaip imperialistin ir kolonijin valstyb. iandien apie tai ne tik tylima, bet prieingai i grobikik Rusijos kar siloma semtis dvasins stiprybs komunizmo statybai. O juk ir pats Leninas sak, kad Rusija taut kaljimas. Prijungus Lietuv prie Rusijos, vyko ne tik mogikj vertybi bei tautini, religini aspiracij paeminimas ir iniekinimas, bet ir plati Lietuvos kolonizacija. Skirtingai nuo Vakar, Rusija savo kolonijose pagrindin dmes skyr nerusik taut asimiliacijai. Lietuvos kolonizacija ypa sustiprjo po iauriai numalinto 1863 m. sukilimo. Itisi lietuviki kaimai (ypa Ryt Lietuvoje) bdavo tremiami Rusijos gilum, j vieton atklus kolonistus rusus. Nuo tol okupacin administracij Lietuvoje i esms sudar tik rusai, o j buvo madaug 8,5 proc. vis gyventoj. 1915 m. carinei kariuomenei bgant i Lietuvos, su ja kartu pasitrauk ir negro 271500 rus. Todl nepriklausomoje Lietuvoje, 1923 m. gyventoj suraymo duomenimis, rus tebuvo apie 50000, t.y. 2,3 proc. vis gyventoj. Taiau ir i saujel Lietuvoje naudojosi plaia autonomija. Kaune rusai turjo gimnazij, plai rusik spaud, o Vytauto Didiojo universitete rusai studentai 134
buvo susispiet tautines korporacijas. I valstybs biudeto staiatiki ir sentiki dvasikiai gaudavo algas. Taiau u i tolerancij ir draugikum lietuvi tautai buvo atlyginta tkstaniais nekaltai nuudyt, kalint, itremt moni. 1940 m. birelio 15 d. Raudonajai armijai okupavus Lietuv, vietiniai rusai sudar naujos okupacins administracijos branduol, ypa saugumo staig ir partinio aparato. Jau tais paiais metais Lietuv upldo nauja kolonist banga. 1944 m. vl sugr rusai deg dar didesne neapykanta. Vadinamosiose liaudies gynj gaujose susispiet apie 7000 kriminalinio elemento. ymi liaudies gynj dal sudar vietiniai rusai, mokantys lietuvikai, pastantys vietov. Oficialiais duomenimis, stribai nukov tik apie 20 proc. Lietuvos partizan (madaug 10000 i bendro 50000 skaiiaus). Likusius 80 proc. sunaikino reguliarioji tarybin kariuomen. Taiau ir vl buvo neapsieita be vietini strib pagalbos, kurie nurodydavo partizan bazavimosi vietas. Be strib, kariuomenei talkininkavo madaug 15000 ginkluoto partinio ir tarybinio aktyvo, kurio daugum sudar taip pat rusai, upld Lietuv po 1944 m. okupacijos. Daug dar kas prisimena, kokia btent kalba nekjo vairs finans inspektoriai ir pyliav surinkimo agentai, per savait po kelis kartus krt ms kaim, iekodami paslpt gyvuli, tutindami aruodus, gaudydami nuo sovietini rekrt pasislpusius vyrus. Tik dl didesnio lietuvi tautos pasiprieinimo Lietuva iandien maiau kolonizuota, palyginus su kaimynine Latvija ir Estija. Taiau reikia pastebti, kad Lietuva kolonizuota kur kas labiau negu caro laikais. Rus kolonist (drauge su aprusjusiais ukrainieiais ir baltarusiais) skaiius Lietuvoje siekia 300000, t.y. 10 proc. vis gyventoj. is procentas turi tendencij dar augti, kadangi kasmet Lietuv atvyksta nuo 5 iki 10 tkstani nauj kolonist. Savaime suprantama, kad ne visi Lietuv atvaiav rusai suvokia, kok vaidmen jie vaidina Kremliaus planuose. Daugelis rus atvyksta iekodami materialins gerovs. Taiau kad ir kokie yra subjektyvs rus kolonist tikslai, objektyviai jie yra rusikojo imperializmo rankis, padedantis vykdyti Lietuvos denacionalizavim. Pasistengsime konkreiai nusakyti, kokiais atvejais rus kolonist buvimas yra alingas Lietuvai. 1. Kremliaus valdovai gerai supranta, kad ir Rusijos imperijai anksiau ar vliau ateis galas. Paisant vien Rusijos interes, jau iandien atitinkami valdantys sluoksniai ruoiasi ant komunistins imperijos griuvsi pastatyti nauj, patikimesne ideologija pagrst valstyb. Todl pamau siekiama, kad ir Lietuvoje (kaip Latvijoje) rusai sudaryt pus vis gyventoj. Tuomet i gyventoj dalis formaliai turt teis reikalauti balso, sprendiant Lietuvos likim, tai yra vl j priliejant prie Rusijos, tariamai pasirinkusios demokratin keli. 2. Tikimasi, kad psichologikai apdorotas, tikintas prisijungimo naudingumu lietuvis ir savanorikai gali usikrauti nauj Rusijos jung. iame apdoroji135
mo procese ir vl neapsieinama be rus kolonist pagalbos. Pastebta, kad rusikas galvojimo bdas, rusikos tradicijos primetamos tuose kolektyvuose, kuriuose lietuviai jau iandien sudaro maum. Rus kolonist pagalba Lietuvoje kuriama lojalumo okupacinei sistemai atmosfera. 3. Rusai kolonistai, nepaksdami bet kokio lietuvikumo, nesimoko ms kalbos, be to, veria ir kitus kalbtis vairiose staigose tik rusikai. Po Takento konferencijos planuojama visai susiaurinti lietuvi kalbos teises, tarpusavio bendravimui pirti tik rus kalb. io plano vykdytojai yra rusai kolonistai. Pradedant vaik dareliais ir baigiant auktj mokykl auditorijomis, jie dstys rus kalb, platins rusik literatr. 4. TSRS konstitucijos teis mokyti savo vaikus gimtja kalba gali pasinaudoti vien rusai. Apie 200000 lietuvi Rytprsiuose (vad. Kaliningrado srityje), Latvijoje ir Sibire neturi n vienos lietuvikos mokyklos. Tuo tarpu Lietuvos provincij nuvyk rusai pirmiausiai reikalauja mokykl savo vaikams. Daug kur prie lietuvik mokykl steigiamos rusikos klass. Tuo skatinamas bendravimas su rusais, vliau mirios vedybos. Toki eim vaikai daniausiai nors ir kalba lietuvikai, taiau perima rusik galvojimo bd ir bna visikai indiferentiki lietuvi tautos atvilgiu. 5. Rus kolonistai silpnina fizin ms tautos potencial. Butais pirmiausia aprpinami demobilizuoti rus karininkai ir kareiviai. Tokia pat teise naudojasi ir i Rusijos atvyk auktai kvalifikuoti specialistai. i vaikai priimami auktsias mokyklas lengvatinmis slygomis. Lietuviai jaunavediai, stokodami but ir vaik dareli, yra priversti riboti vaik skaii. Tai jau atved prie natralaus gyventoj lietuvi prieauglio majimo, apie k aliarmuoja net tarybiniai lietuvi demografai. 6. Nors nelaikome savo tautos geresne u rus taut, taiau susidariusiomis slygomis tam tikras rus kolonist sluoksnis demoralizuoja ms taut. Imigruoja paprastai daugiausia emos morals mons, iekodami tik materialins gerovs. Ne iimtis ir kriminalinis elementas. 7. Atvyk i neaprpiam Sibiro plot, rusai kolonistai atsivea nepagarb gamtai. Nuniokoti ms priemiesi mikai tai kolonist rank darbas. Patek vadovaujanius postus, kolonistai be atodairos kerta Lietuvos mikus, teria vandenis ir t.t. 8. Lietuv atvyk rusai uima vadinamsias komandines auktumas. Jie beveik visikai uvald geleinkel, karo pramons mones, ryi sistem. Tariamai dl viet stokos lietuviai specialistai siuniami darbuotis (ir nutautti) brolikas respublikas. 9. I Rusijos Lietuv gabenama aliava ir ia perdirbama rus kolonist rankomis (Vilniaus krato pramons darbinink daugum sudaro rusai). Perdirbta aliava vl atgal keliauja metropolij. Ekonomin ala akivaizdi. Taiau j kompensuoja politin nauda lietuvio smonje brandinama mintis, kad nepriklau136
somoje Lietuvoje be rusikos aliavos sustos visos Lietuvos pramons mons, Maeiki naftos perdirbimo kombinatas, Ignalinos atomin elektrin ir kt. Rus kolonist Lietuvai neam al mato ir supranta ms tauta. Tai ugdo, ypa jaunimo, antirusikas nuotaikas, neapykant. Todl tarptautini ar vidini sukrtim atveju gali kilti ekscesai, kuri aukomis tapt Lietuvoje gyvenantys rusai. Nors lietuvi tauta, bdama taiki, yra prieinga bet kokioms udynms, taiau sulaikyti per ilgus metus susikaupusi neapykant kolonistams bt nemanoma. Vadovaudamiesi humanistiniais principais, mes kvieiame visus Lietuvoje gyvenanius rusus apleisti ms krat. Tai bt efektyviausia priemon apsisaugoti jiems nuo bereikalingo kraujo praliejimo. O kartu tai dalinai sustabdyt t al, kuri, kaip minjome, atnea Lietuvai rusai kolonistai. Be to, patariame jiems geriau sismoninti savo vaidmen Lietuvoje. Rusikai kalbanias usienio radijo stotis praome ms kreipimsi paskelbti Taryb Sjungai skirt laid transliacijos metu.
1979 m. birelio 15 d.
AURA (LIETUVA) 1979 M. RUGPJTIS, NR. 17(57).
UMIRTIEJI
Prisimenu, vienas pastamas pasakojo apie savo pokalb su saugumo majoru Rimkum. Kagbistas, kupinas piktdiugos, dsts: Be reikalo tikits, kad istorija vertins jus. Pokario metais uvo daugyb ne toki didvyri. O kas iandien juos prisimena, kieno butuose kabo j portretai? Panaus likimas laukia ir js: supsite kaljime, ir greit niekas n vardo neprisimins. i tirada, be abejo, buvo paruota, apsvarstyta ir surepetuota kokio nors virininko kabinete, o Rimkui beliko tik suvaidinti. Visikai aikus ir ios kolektyvins ekist krybos tikslas. Taiau ji paliet skaudi viet, ir jau reikia kalbti, nors ir kaip bt nemalonu. Nenorime nieko smerkti tik priminti. Pasiskubinome umirti didij tautos aizd, kai tkstaniai geriausi sn mikuose grmsi beviltikai kovodami u laisv. Okupantai iandien apsiputodami aukia, kad nebuvo jokio partizaninio karo, tik bandit, plik gaujos. i dd noriai puia kolaborantai, visokie baltuiai ir poros, o mes tylime. Ar tas tyljimas irgi nra nusikaltimas, okupant paskatinimas dar daugiau dergti ir klastoti ms praeit? Usienio radijo lietuvikose laidose (ypa Amerikos balso) jau pripratome girdti visai mums nereikmingas vakarietikas naujienas. Tokiose lietuvikose radijo laidose kartais n sykio net nepaminimas Lietuvos vardas Tvirtinama, 137
kad stoi eimininkai nenori erzinti visagalinio Kremliaus. Be to, kokia i to yra ekonomin nauda? Ai Dievui, Vakar pasaul pamau perpratome (tiesa, brangoka kaina). Taiau tenykius lietuvius suprasti ir pateisinti labai sunku. JAV valstybs departamentas udraud Laisvs radijui skaityti J.Lukos Partizanus u geleins udangos. Bet ms emigracins spaudos JAV administracija necenzruoja, taip pat nedraudia ms emigrantams ruoti protesto mitingus, demonstracijas. O kiek j tesulaukiame? Su pavydu klausoms apie ukrainieius ir ydus. Tik i met birelio 10 dien pagaliau igirdome, kad Otavoje prie TSRS ambasados keli imtai demonstrant reikalavo paleisti B.Gajausk ir V.Petk. Deja, tai tik menkas epizodas Tiesa, randame emigrantams ir pateisinani aplinkybi. Nuo 1944 met daug vandens nutekjo. Per t laik galjo ir idealizmas iblsti: vis lauki, lauki, o rodos, okupacijos galo ir nematyti. I svetur gimusi lietuvi reikalauti susipratimo bt naivu. Daugumai j Lietuva vien egzotikas pasak kratas. Jie jau msto kitomis kategorijomis, kitomis akimis iri tikrov. Todl ir nieko nuostabaus, kad nematoma, kas slypi u tarybinio agitpunkto fasado Persikelkime Lietuv, prie sav problem. 1977 m. balandio mnes aretavo Bal Gajausk. Jo senut motina itisus metus veltui sukiodavo radijo imtuv, iekodama nors menkos inuts apie savo sn. Danai ji girddavo abejing diktoriaus bals, pasakojant apie Vyto Gerulaiio sportinius laimjimus ir jo udirbtas doleri sumas. Tas pats balsas informuodavo pavergt Lietuv apie dviej garsi tenisinink vedybas, apie jaunosios temperament, vestuvins suknels kain, svei skaii ir t.t., ir t.t. O motinai norjosi igirsti nors vien paguodos od tokio skaudaus netekimo metu. Pagaliau gerokai pavlavs pasirod atsakymas B.Gajausko meijams Tiesoje. O jo likimu Vakaruose susirpinta visai neseniai, prajus vos ne dvejiems metams po areto. Viktorui Petkui iemet sukanka 50 met, liepos mnes bus lygiai metai nuo jo teismo. V.Petkus turbt vienintelis lietuvis, nuteistas jau ketvirt kart. Ir vargu ar kas nors kitas elgsi teisme taip drsiai ir bekompromisikai, kaip jis. Juk tai buvo pirmasis politinis procesas, kuriame auka neatsakinjo budeli klausimus. Isigando, pasimet saugumieiai: kas gi bus, jei visi Lietuvos disidentai paseks V.Petkaus pavyzdiu? Kiek nusikaltim liks neiaikinta! Kokio pasitenkinimo neteks ekistai, matydami, kad j aukos nedreba, iklausydamos paskutin iaurios teismo parodijos akt! Atrodo, nereikia dkingesns mediagos ms Lietuvai ir paiam V.Petkui igarsinti. Taiau veltui laukta. Pasirod vienas blankokas reportaas, liudinink parodym apraymas, kuriame akcentuojamas ne V.Petkaus elgesys, o savo pai imintis bei drsa. Kai kuriems liudininkams netgi etiketes prilipd giliai tikintis mogus. domu, kas imoko nustatyti, kiek kuris savyje turi religingumo, Dievo? Juokinga, jei nebt skaudu, kad tai ir visas dmesys V.Petkui Net ir ta spontanikai isiliejusi malda ant teismo laipt tokia nuoirdi ir jaudinanti liko nuoaly, liudinink lovs ely. Pasirodo, ne taip sunku teismo sal uanty sineti ro ir teikti j kankiniui, kad paskui galima bt pasigirti pogrindinje 138
spaudoje. Netruko paplisti ir V.Petkaus nuotrauka, tai dabar visi stengiasi pasikabinti j matomoj vietoj, demonstruoti savo solidarum su nuteistuoju. Tik tokia pagarba ir solidarumas n skatiko neverti! Gda darosi, skaitant esto M.Niklaus apybrai. Po teismo visas brys V.Petkaus draug iskubjo namo. Tik vienas svetimtautis M.Niklus vediojo po visas juridines staigas Viktoro brol eslov, vliau lydjo j pasimatym saugumo rmuose. Tas pats eslovas i met sausio 9 d. keliavo tolimj istopol ir trumpai pasimat su nuteistu broliu. Taiau n vienas i t, kuri butuose puikuojasi V.Petkaus portretai, nerado keli valand laiko aplankyti eslov, paskelbti jo spdius i pasimatymo. Viena moterl prie kelerius metus teisme musi krtin, taiau biiuliai netruko j paskelbti vos ne kankine. Uoliai registruojamas kiekvienas jos vietoj ir ne vietoj pasakytas odis, nuolat cituojamas spaudoj, garsinamas per radij. Ji jau seniai Lietuvoje, taiau kelint kart radijo bangomis atkeliauja tas pats jos laikas i lagerio. Susidaro spdis, kad visas solidarumas su V.Petkum taip ir igaravo paskutin jo teismo dien. iandien laukiame nauj teism, kad ir vl galtume pademonstruoti savo didvyrikum, nunedami jau po dvi roes. 1978 met ruden buvo paruotas protestas tarybinei administracijai, reikalaujantis paleisti V.Petk. Taiau kakokia neinoma ranka, galbt dar neseniai dosniai dalijusi gvazdikus V.Petkaus teisme, dabar nugnybo pareikim su pradtais rinkti paraais. Kodl? Sako, nepatiko ar tai pats V.Petkus, ar tai protesto organizatoriai O kaliausias turbt tas fanatikas bukumas, kur puikiai apibdina vienos moters odiai: Matai, Viktorui pirmiau buvo Lietuva, o ne Dievas. Kaip viskas aiku ir teisinga! Netrukus kiti mons para nauj protest, surinko daugiau kaip imt para. Jau bebaigiant sumanym, saugumas padar krat vieno vilnieio bute ir konfiskavo protest su visais paraais. Antrasis egzempliorius laimingai iliko, buvo perraytas, pridedant naujas pavardes, ir nusistas adresatui. Rodos, gavo j ir pogrindins spaudos redaktoriai. Taiau tai jau prajo kuris laikas, o is tikrai reikmingas dokumentas kaip vanden krito. Viename laike Tomas Venclova ra: Savo laiku jie (emigrantai ms past.) suruo geras kampanijas dl Kudirkos ir Sadnaits, o tai su Viktoru pasielg ioplikai. iuos odius T.Venclova taiko emigrantams, taiau lygia dalimi jie tinka ir mums. Kam nort, kad Vakarai rpintsi lietuvi kaliniais, jeigu mes patys jais nesirpinam?.. Umirtieji Prie por met kakur Jonavoj saugumas iauriai dorojo ikankint ir apleist Henrik Jakn, vien i legendinio Vorkutos sukilimo vadov. Teismo salje sdjo tik kviestin publika. Niekas ir roi nedovanojo iandien jo likimas visikai neinomas. Nuoaly liko ir lietuvikasis iljono kalinys Petras Paulaitis. Turbt niekas jam nesiunia i usienio nei laik, nei banderoli. Kas kaltas abejingumas ar partikumas?
DRAUGAI
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. LIEPA, NR. 2.
139
VILNIAUS MIESTO PROKURORUI

JULIAUS SASNAUSKO, gyv. Vilniuje, Garelio 1515,
PAREIKIMAS
.m. liepos 12 dien, 16 val., a buvau sulaikytas P.Cvirkos gatvje, fotografuojant Valstybs saugumo komitet. Trys mane sulaik asmenys (kaip vliau paaikjo KGB agentai) band jga atimti i mans fotoaparat, o nepavykus nusived saugum. Ten vis pirma stengiausi isiaikinti, kuo gi nusikaltau, taiau prie mans pristatytas tlas pareignas nesiteik ne tik paaikinti, bet ir slp savo pavard. Todl ir a atsisakiau leistis bet kokias kalbas su nepastamais tipais. Perpyks pareignas mgino iplti i rank fotoaparat. Nepasidaviau ir papraiau jo nusiraminti. Matydamas, kad smurtu nieko nepavyks laimti, pareignas pagaliau teiksi pristatyti: Majoras Pietaris. Pasisakiau ir a savo pavard. Netrukus majoras Pietaris islinko i kabineto ir grs uved ekistui visai nepritinkanias kalbas apie darb, moksl, alkoholinius grimus ir t.t. Kartu ragino geruoju iimti ir atiduoti foto juostel. Atsakiau, kad gerbiu tarybinius statymus ir noriau suinoti, kuris i j draudia fotografuoti KGB. Taiau majoras Pietaris tik numyk, kad ess toks slaptintas draudiam fotografuoti objekt sraas, tik jis neturs teiss jo parodyti. Man dar kelis kartus kategorikai atsisakius perduoti foto juostel, majoras Pietaris, pagrasins, jog teksi dl to dar verkti, kakur ijo. Prajus gerokam pusvalandiui, prisistat jau ne Pietaris, o dvi moterys ir dar trys vyrai. Nusived atskir kabinet, kur upild sulaikymo ir mano daikt apiros protokol. ia noriu atkreipti Prokuroro dmes tai, kad tuo paiu metu neinomas pareignas mane stumd, purt u varko, kirto per rankas. Visa tai mat ir protokol suras kapitonas Mieelis, ir abi kviestins Macerinskien ir Kuznecova. Fotoaparatas buvo jga ipltas, juostel iimta ir negrinta. Tik tada, apie 18 val., mane paleido namo. Vis pirma protestuoju prie neteist sulaikym. Iki iol neteko girdti, kad Valstybs saugumo rmai bt draudiami fotografuoti. Kakada netgi teko matyti atvirut, kur jie puikavosi Lenino paminklo antrajame plane. Kaip pastebjau, patys ekistai savo bstine labai didiuojasi. Pavyzdiui, mintas majoras Pietaris pripaino, kad KGB rmai ess architektros perlas. Noriau pridurti, kad jie perlas ne tik architektriniu poiriu. Juk savo laiku ia buvo sikrusi caro ochranka, paskui lenk defenzyva, karo metais gestapas. Tad ndien ia besidarbuojanti sauguminink armija paveldjo i savo pirmtak ne tik patogius rmus, bet ir j tradicijas. Galima drsiai tvirtinti, kad Vilniuje tarp kit tarybins administracijos staig Valstybs saugumo komitetas liaudies masse yra plaiau140
siai inomas. Todl man visai nesuprantamas sulaikymas ir net stumdymas, mginant aminti toki miesto ymyb. O jeigu i ties yra kakokia slaptinta instrukcija, draudianti fotografuoti KGB, tai labai praau Prokuror vieai su ja supaindinti, kad paskui, kaip rodo mano pavyzdys, netekt gaiti laiko tiek nekaltiems monms, tiek revoliucinio budrumo pripumpuotiems saugumo pareignams. Taip pat primygtinai reikalauju iaikinti ir nubausti t neinom saugumo darbuotoj, kuris, kaip jau minjau, elgsi tiesiog chuliganikai. U tokius veiksmus eilinis pilietis nesunkiai galt patekti u grot. Manau, kad statymas neturt aplenkti n saugumo pareign. Be to, praau atlyginti man padaryt materialin al 35 kap. u foto juost ir 20 kap. u kaset.
Vilnius, 1979 m. liepos 15 d.
JULIUS SASNAUSKAS
LIETUVOS POGRINDINS SPAUDOS LEIDJAMS

Grynai konspiraciniais sumetimais Lietuvos Laisvs Lyga neturi savo pastovaus organo. Tribnos ms leidiamiems dokumentams tenka iekoti kit pogrindini laikrai puslapiuose. Prajusi met birelio mnes, steigiant LLL, kreipms pogrindins spaudos leidjus, praydami paskelbti ms deklaracij. Bekeliaudama po Lietuv, deklaracija buvo madaug tredaliu sutrumpinta, neteko savo atresni viet, o visuma loginio vientisumo. Tok icenzruot tekst paskelb vienintel Aura (dkojame jos leidjams). Vliau j perskait ir Vatikano radijas, taiau LLL sisteigimas daugumai taip ir liko neinomas. Ms iniomis, Lietuvoje iandien kursuoja 13 pogrindini laikrai: LKB Kronika, Aura, Varpas, Dievas ir Tvyn, Rpintojlis, Lietuvi kultros archyvas, Tiesos kelias, Aurel, Perspektyvos, Alma Mater, Vytis, Ateitis ir alin vergij. Dauguma j dl suprantam prieasi ileidiami maais tiraais ir pasiekia vien labai siaur ir ribot moni grup. Todl ikyla reikalas svarbesnius pasiprieinimo sjdio dokumentus bei straipsnius skelbti visiems pogrindiniams laikraiams. Dar nepriklausomoje Lietuvoje reikmingesn mediag privaljo spausdinti visi didieji laikraiai ir urnalai. O iandien, pogrindio slygomis, tam ikyla dar didesnis btinumas. Tad kreipiams kiekvien pogrindin laikrat ir kvieiame prisidti prie pasiprieinimo sjdio mediagos efektyvesnio platinimo. ia vertt atsisakyti 141
udarumo ir ambicij. Ypa raginame tuos leidinius, kurie plaiausiai inomi u Lietuvos rib ir veriami usienio kalbas.
Kaunas, 1979 m. rugpjio 3 d.
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. RUGPJTISRUGSJIS, NR. 3.
SUVIENYTJ NACIJ ORGANIZACIJOS XXXIV GENERALINS ASAMBLJOS SESIJAI

SPECIALIAJAM KOMITETUI, SVARSTANIAM KLAUSIMUS, KAIP VYKSTA DEKLARACIJOS DL NEPRIKLAUSOMYBS SUTEIKIMO KOLONIJINMS ALIMS IR TAUTOMS GYVENDINIMAS
odis okupacija tarptautini odi odyne umimas svetimos teritorijos karine jga, siekiant patenkinti kurias nors pretenzijas. Vadovaudamasi imperialistine politika ir turdama pretenzij pavergti kuo daugiau taut, komunistin TSRS vyriausyb 1939 m. rugpjio 23 ir rugsjo 28 dienomis pasira slapto suokalbio dokumentus su hitlerine Vokietija ir 1940 m. birelio viduryje okupavo Lietuv, Latvij ir Estij. Ir nuo to laiko i ali tautos velka svetimali primest netiktinai sunk kolonializmo jung. Nuo to laiko komunistin TSRS vyriausyb su rezistencinmis lietuvi tautos suvereniteto ir valstybins nepriklausomybs siekianiomis jgomis kalba tik svetimus namus sibrovusio, ypatingai iauraus ir labai gerai ginkluoto pliko dialogu. Kolonijinio statuso panaikinimo siekianti ir Lietuvos nepriklausomybs atstatymu besirpinanti pogrindin organizacija Lietuvos Laisvs Lyga (LLL) yra pasiruousi taikiomis humanikomis priemonmis likviduoti susidariusi nenormali padt. Todl ji pasiunt TSRS vyriausybei Moralin ultimatum, kuriuo reikalavo per 90 valand nuo 1979 m. rugpjio 3 d. 6 val. iki rugpjio 6 d. 24 val. oficialioje spaudoje paskelbti iki iol slepiamus StalinoHitlerio smokslo dokumentus, atsiprayti lietuvi taut dl padaryt skriaud ir pasiadti atitaisyti Lietuvai padarytus nuostolius. io reikalavimo vykdymas turjo reikti, kad dabartin TSRS vyriausyb pasmerkia nusikalstamus slaptus sandrius, padarytus asmens kulto laikotarpio veikj su hitlerine Vokietija, kad ji jau yra atsisakiusi nuo laukinikumui bdingos politikos, sutinka vesti derybas su lietuvi tautos atstovais dl taikos sutarties pasiraymo, kad ji yra pasiryusi gerbti tokius svarbius dokumentus, kaip: Deklaracija dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms alims ir tautoms, Tarp142
tautinis paktas dl ekonomini, socialini ir kultrini teisi, Tarptautinis paktas dl pilietini ir politini teisi, Helsinkio susitarimo Baigiamasis Aktas, 1978 m. lapkriio 23 d. Maskvoje pasirayta Varuvos Sutarties valstybi Deklaracija, raginanti visas Europos ir viso pasaulio valstybes ir tautas kuo greiiausiai likviduoti paskutines kolonializmo liekanas, padaryti gal neokolonializmo inaudojimo politikai, kuris yra svarbiausias menko isivystymo altinis, irauti nacionalinio ir rasinio engimo aknis. Pagal mint Deklaracij, vis emyn tautos turi neatimam teis gyventi taikoje, nepriklausomybs ir laisvs slygomis. Taiau TSRS vyriausyb per mintas 90 valand oficialioje spaudoje nepaskelb aukiau mint dokument, nepaskelb StalinoHitlerio suokalbio ir tuo parod, kad atsisako patenkinti Moraliniame ultimatume ikeltus reikalavimus. Tuo parod, kad ji yra visikai itikima kolonialistinei-genocidinei asmens kulto laikotarpio politikai ir yra, kalbant K.Markso odiais, galvijikai nugar atsukusi visai tai politikai, kuri yra numat Tarptautiniai paktai dl mogaus teisi, Helsinkio susitarimo Baigiamasis Aktas ir kuri oficialiai propaguoja minta Varuvos Sutarties valstybi Deklaracija. Tuo taip pat rod, kad, garsiausiai deklaruodama odius taika ir monikumas, ji yra tvirtai nusistaiusi ir toliau eiti piktybikiausi agresij ir monikumo imtaprocentins idavysts keliu. Mes norime, kad Js padtumte lietuvi, latvi ir est tautoms isilaisvinti i kolonijins vergijos. Todl praome priimti visas reikiamas priemones, kad Deklaracija dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms alims ir tautoms bt gyvendinta pilnai ir artimiausiu laiku. Priedas: Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei (lietuvi kalba).
Vilnius, 1979 m. rugpjio 23 d.
AURA (LIETUVA) 1979 M. SPALIS, NR. 18(58).
Leidj pastaba. Prie io pareikimo buvo pridtas apie 80 mainraio puslapi apimties Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei (1979 m. rugpjio 3 d.), kur pareng Lietuvos laisvs lygos narys Algirdas Statkeviius. Keli jo egzemplioriai buvo iversti rus kalb ir pasisti Kremli. Prie Moralinio ultimatumo buvo pridtas priedas Hitlerio ir Stalino smokslo dokumentai.
143
KETURIASDEIMT PENKI PABALTIJIEI MEMORANDUMAS (BALTIJOS CHARTIJA)

TSRS VYRIAUSYBEI, VOKIETIJOS FEDERATYVINS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI, VOKIETIJOS DEMOKRATINS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI, ALI, PASIRAIUSI ATLANTO CHARTIJ, VYRIAUSYBMS, SNO GENERALINIAM SEKRETORIUI P. KURTUI WALDHEIMUI
Tarybinis teiss mokslas nacionalin suverenum supranta kaip visik nacijos valdi, jos politin laisv, reali galimyb pilnutinai ir itisai tvarkyti savo likim, pirmiausia turint galimyb apsisprsti, neiskiriant atsiskyrimo ir savarankikos valstybs sukrimo. Nacionalinis suverenumas lemia politin, teritorin, kultrin, kalbin tautos nepriklausomum, kuris reikiasi visikomis suvereniomis teismis ivardintose tautos socialinio gyvenimo srityse, utikrindamas kuo pilnesn j gyvendinim. Nacionalinio suverenumo negalima nei suteikti, nei panaikinti; j galima paeisti arba atkurti. 1919 metais Leninas pripaino de facto atsiskyrusi nuo Rusijos imperijos Estijos, Latvijos ir Lietuvos egzistavim. 1920 m. Taryb Rusija su iomis valstybmis sudar taikos sutartis, kurios reik Pabaltijo valstybi pripainim ir de jure. Tarybins vyriausybs vardu Leninas visiems laikams atsisak suvereno teisi Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Taiau po 19 met Stalinas ir Hitleris pasiksino i valstybi nepriklausomyb. i met rugpjio 23 d. sukanka 40 met nuo vadinamojo Molotovo Ribentropo pakto pasiraymo, kurio gyvendinimas Estijai, Latvijai ir Lietuvai reik nepriklausomybs netekim. 1939 m. rugpjio 23 d. Vokietijos Reichas ir Taryb Sjunga sudar Nepuolimo sutart. Prie jos buvo pridtas visikai slaptas Papildomasis protokolas dl Ryt Europos padalijimo vadinamsias takos sferas. Konfidenciali susitarim tarp TSRS usienio reikal komisaro V.M.Molotovo ir Vokietijos usienio reikal ministro J.von Ribentropo objektu tapo Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Besarabija ir iaurs Bukovina. Papildomuoju protokolu Suomijos, Estijos ir Latvijos likimas buvo pavestas Taryb Sjungai, o Lietuvos Vokietijos Reichui. 1939 m. rugsjo 28 d. TSRS ir Vokietija sudar Draugysts ir tarpusavio sien nustatymo sutart. ia sutartimi Papildomasis 1939 m. rugpjio 23 d. pakto protokolas buvo pakeistas taip, kad Lietuva tapo patikta TSRS, iskyrus eups kairiojo kranto teritorij, kuri specialij priemoni atveju turjo okupuoti vokiei kariuomen. 1940 m. birelio 1517 d. TSRS vyriausybs sakymu Raudonoji armija gyvendino specialisias priemones Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijose. Buvo pri144
jungta ir ta Lietuvos dalis, kuri pagal Stalino ir Hitlerio susitarim vokiei armija turjo prijungti prie Vokietijos. 1941 m. sausio 10 d. Vokietijos pasiuntinys TSRS von ulenbergas, i vienos puss, ir Liaudies komisar tarybos pirmininkas V.M.Molotovas, i kitos puss, pasira nauj slaptj protokol, kuriame mintoji Lietuvos teritorija tapo prekybos objektu. Vokietijos vyriausyb u pinigin kompensacij 7,5 milijono aukso doleri arba 31,5 milijono reichsmarki atsisak TSRS naudai teritorijos vakarus nuo eups. MolotovoRibentropo paktas tai dviej didiausi istorijoje tiron Stalino ir Hitlerio suokalbis prie taik ir mogikum, pradjs Antrj pasaulin kar. Rugpjio 23 dien mes laikome gdos diena. 1941 m. rugpjio 14 d. JAV prezidentas F.D.Ruzveltas ir Didiosios Britanijos ministras pirmininkas V.erilis pasira vadinamj Atlanto Chartij. ios Chartijos antrasis punktas skelbia, kad JAV ir Anglija nesutiks su jokiais teritoriniais pakeitimais, neatitinkaniais laisvos suinteresuot ali valios. Treiasis punktas: Jos gerbia vis taut teis pasirinkti valdymo form, kuriai esant jos nort gyventi; jos siekia atstatyti suverenum ir savivald t taut, i kuri jie buvo smurtu atimti. 1941 m. rugsjo 24 d. prie Chartijos prisijung ir TSRS. TSRS deklaracijoje sakoma: Taryb Sjunga savo usienio politikoje (...) vadovausis taut apsisprendimo principu. (...) Taryb Sjunga palaiko kiekvienos tautos teis valstybin nepriklausomyb ir teritorin alies nelieiamum, teis sukurti toki visuomenin santvark ir pasirinkti toki valdymo form, koki ji laiko tikslinga ir btina savo alies ekonominiam ir kultriniam suklestjimui. Primename, kad pagal tarptautin teis nemanoma gyvendinti taut apsisprendimo teiss, kai t taut gyvenamose teritorijose idstyta okupacin kariuomen. Tai pabriama ir Lenino Taikos dekrete, kuriame sakoma, kad jeigu tautai nesuteikiama teis laisvu balsavimu, visikai ivedus prijungianios ar apskritai galingesns valstybs kariuomen, be maiausios prievartos isprsti ios tautos valstybinio egzistavimo formos klausim, tai yra jos prijungimas ir aneksija, t.y.grobimas ir smurtas. 1938 m. rugsjo 29 d. Miuncheno susitarim pasekmes likvidavo pats karinis Vokietijos pralaimjimas Antrajame pasauliniame kare. Vokietijos Federatyvins Respublikos vyriausyb, ekoslovakijos visuomens nuomons veikiama, pripaino Miuncheno susitarim negaliojaniu nuo jo pasiraymo dienos. Taiau MolotovoRibentropo paktas, matyt, iki iol tebeturi juridin gali. Mes sitikin, kad pasaulio visuomens tyljimas skatina buvusius, esamus ir bsimus agresorius. Mes kreipiams: TSRS vyriausyb, praydami paskelbti vis MolotovoRibentropo pakto tekst ir visus papildomus slaptuosius jo protokolus. Primename, kad Taikos dekretas deklaravo tarybins vyriausybs visik atsisakym nuo slaptos diplomati145
jos. Taip pat praome paskelbti MolotovoRibentropo pakt negaliojaniu nuo jo pasiraymo dienos; VFR ir VDR vyriausybes, praydami vieai paskelbti MolotovoRibentropo pakt negaliojaniu nuo jo pasiraymo dienos ir padti TSRS vyriausybei likviduoti minto pakto pasekmes ivesti svetim kariuomen i Pabaltijo. io udavinio gyvendinimui reikt sudaryti TSRS, VFR ir VDR atstov komisij MolotovoRibentropo pakto pasekmms likviduoti; valstybi, pasiraiusi Atlanto Chartij, vyriausybes, praydami , kad jos i moralini pozicij rytingai pasmerkt MolotovoRibentropo pakt ir jo pasekmes. Primename, kad pagal tarptautin teis reikalai, savo esme ir kryptimi keliantys pavoj taikai ir saugumui, nelaikomi vidaus reikalais ir iurkiai paeidia visuotinai pripaintas tarptautines normas. Taut ir nacij apsisprendimo principas teisina visas kovos prie kolonializm, kuris yra tarptautinis nusikaltimas, formas ir metodus. Todl isilaisvinamoji kova susilaukia tarptautinio pritarimo. Dar daugiau pagal tarptautins teiss princip Deklaracij kiekviena valstyb privalo bendrais ir savarankikais veiksmais remti taut lygybs ir apsisprendimo princip gyvendinim; SNO Generalin Sekretori, primindami, kad i tarptautin organizacija perm Taut Lygos teises, kurios narmis iki specialij priemoni vykdymo buvo Estija, Latvija ir Lietuva. Todl js esate juridikai atsakingi u i valstybi likim. Mes praome artimiausioje SNO Asambljos sesijoje ikelti klausim dl MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavimo. Primename, kad nacij apsisprendimo princip patvirtino iuolaikin tarptautin teis. Tai skelbiama tokiuose svarbiausiuose dokumentuose, kaip SNO statuose (1, 13, 55, 76 str.); Deklaracijoje dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms valstybms ir tautoms, priimtoje Generalins Asambljos XV sesijoje 1960 m. gruodio 14 d.; Generalins Asambljos 1965 m. gruodio 20 d. rezoliucijoje, pripainusioje kolonijini valstybi kovos teistum; Tarptautinje konvencijoje dl vis form rasins diskriminacijos likvidavimo, patvirtintoje Generalins Asambljos XX sesijoje 1965 m. gruodio 21 d.; Tarptautiniuose mogaus teisi paktuose, priimtuose Generalins Asambljos XXI sesijoje 1966 m. gruodio 16 d.; Deklaracijoje apie tarptautins teiss principus, priimtoje Generalins Asambljos jubiliejinje XXV sesijoje 1974 m. spalio 24 d. iuose ir kituose SNO tarptautins teiss aktuose irykja iuolaikinis lygiateisikumo ir taut apsisprendimo princip turinys. Jis reikia: vis taut teis laisvai tvarkyti savo likim, t.y. pilnos laisvs slygomis nustatyti savo vidaus ir usienio politikos status be iorinio sikiimo ir savo nuoira pltoti savo politik, ekonomik, socialin ir kultrin gyvenim; vis taut teis laisvai tvarkyti savo gamtinius turtus ir iteklius; vis valstybi pareig savarankikai ir bendrais veiksmais remti taut lygiateisikumo ir apsisprendimo princip gyvendinim, atitinkant SNO status. 146
Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo Baigiamajame akte lygiateisikumas ir teis tvarkyti savo likim paskelbti svarbiausiu tarptautins teiss principu. Ir Jums, pone Generalini Sekretoriau, inoma, kad iuos ivardintus tarptautinius dokumentus, kuri laikytis privaloma, ignoruoja kai kurios valstybs SNO nars. Nortsi, kad kitoje SNO sesijoje bt nagrinjama Latvijos, Estijos ir Lietuvos padtis, kadangi i valstybi gyventojai neturi teiss ir galimybs tvarkyti savo likim.
ROMAS ANDRIJAUSKAS, STAS ANDRIJAUSKIEN, ALFONSAS ANDRIUKAITIS, EDMUNDAS BARTUKA, VYTAUTAS BASTYS, VYTAUTAS BOGUIS, KUN. VLADAS BOBINAS, ROMAS VITKEVIIUS, JONAS VOLUNGEVIIUS, JONAS DAMBRAUSKAS, ROMAS EIVYDAS, RIMAS UKAUSKAS, IVARS UKOVSKIS, ALFREDAS ZAIDEKS, JRIS ZIEMELIS, LIUTAURAS KAZAKEVIIUS, LEONAS LAURINSKAS, RIMAS MAUKNA, KUN. ALGIMANTAS MOCIUS, MART NIKLUS, KUN. NAPOLEONAS NORKNAS, SIGITAS PAULAVIIUS, ANGEL PAKAUSKIEN, KSTUTIS POVILAITIS, JONAS PRATUSEVIIUS, JADVYGA PETKEVIIEN, JONAS PETKEVIIUS, SIGITAS RANDIS, ENDEL RATAS, HENRIKAS SAMBORA, JULIUS SASNAUSKAS, LEONORA SASNAUSKAIT, ALGIS STATKEVIIUS, KSTUTIS SUBAIUS, ENN TARTO, ANTANAS TERLECKAS, ERIK UDAM, INTS CALITIS, PETRAS CIDZIKAS, ARVYDAS EKANAVIIUS, VLADAS AKALYS, JONAS ERKNAS, ZIGMAS IRVINSKAS, MEISLOVAS JUREVIIUS, KUN. VIRGILIJUS JAUGELIS
Pabaltijo respublikos Lietuva, Estija, Latvija jungtos TSRS sudt, nepaisant i ali taut valios, i esms TSRS kariuomen jas okupavo. Bdami taut lygiateisikumo ir apsisprendimo princip alininkai, gerbdami kiekvienos tautos apsisprendimo teis, mes manome, kad esant dabartinei istorinei aplinkybei Lietuvos, Latvijos ir Estijos apsisprendimo klausimas turi bti sprendiamas referendumu kiekvienoje i ali, suteikiant tautoms galimyb laisvai pareikti vali. Mes pritariame Lietuvos, Estijos, Latvijos atstov kreipimuisi dl i ali taut apsisprendimo ir teisi nepriklausomai tvarkyti savo likim paeidimo.
JELENA BONNER, ANDREJ SACHAROV, MALVA LANDA, VIKTOR NEKIPELOV, JURIJ BELOV, TATJANA OSIPOVA, IVAN KOVALIOV, TATJANA VELIKANOVA, IRINA ALKOVSKAJA-GINZBURG, LEONID TERNOVSKIJ, ALEKSANDR LAVUT
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. RUGPJTISRUGSJIS, NR. 3. AURA (LIETUVA) 1979 M. SPALIS, NR. 18(58).
147
AR LAISV TIK DIDIJ PRIVILEGIJA IR SPALVOTJ TEIS?

Vakar politiniai sluoksniai, nordami isaugoti pasaulyje status quo, eina miuncheninink O.emberleno ir E.Daladj pramintu keliu. Pataikaudami rusikajam imperializmui, jie ypa kratosi Pabaltijo problemos iklimo tarptautiniuose forumuose. Pernai SNO Dekolonizacijos komitete buvo svarstomas Puerto Riko klausimas. Uhipnotizuoti sovietinio imperializmo, laisv neseniai atgavusi ali atstovai smerk JAV vyriausyb u Puerto Riko pavergim. Sunku patikti, kad t ali atstovams bt neinoma, jog puertorikiei politinis statusas lietuviams, latviams ir estams telieka svajon. O JAV rusikajam tarptautins morals mokytojui taip ir neidrso priminti pavergto Pabaltijo. O reikjo! Prezidentas Karteris puertorikiei tautai vieai pripaino apsisprendimo teis, kai tuo tarpu mes ar galime laukti to i Brenevo? Kad Antrojo pasaulinio karo 40-j metini ivakarse Vakar spaudoje pasirod straipsni, pasakiusi dal tiesos apie tikrsias karo kilimo prieastis, u tai didia dalimi reikia dkoti negudriems Kremliaus propagandistams. Mat paskelb nemaai straipsni, mginusi btent Vakarus apkaltinti karo kurstymu. K gi, savo ruotu anie buvo priversti atsikirsti, kartu ukliudyti Kremliaus Achilo kuln MolotovoRibentropo pakt. Taiau ir tai buvo padaryta labai nenoromis, atsargiai, tarsi atsiprainjant savo prekybini ir finansini partneri. Laidose apie MolotovoRibentropo pakt pasistengta nutylti, kad dl io suokalbio daugiausia nukentjo kaip tik Pabaltijys. Lenkija iuose vykiuose neteko 20 % gyventoj. Tuo tarpu Lietuva beveik tredalio. O svarbiausia, Estija, Latvija ir Lietuva, vienintels i traukt kar ali, prarado politin nepriklausomyb. 1979 met rugpjio 23 d. keturiasdeimt penki pabaltijieiai kreipsi kai kuri ali vyriausybes bei SNO, praydami likviduoti MolotovoRibentropo pakto padarinius ir suteikti j tautoms apsisprendimo teis. kreipimsi palaik ir 12 ymi Maskvos mogaus teisi gynj. Vakarai buvo priversti prabilti Pabaltijo klausimu. (Jeigu ne akademiko A.Sacharovo paraas tame kreipimesi, vargu ar btume apie j igird) Taiau is svarbus ir precedento neturintis vykis buvo paverstas daugiau politine sensacija. Kreipimasis adresuotas, tarp kitko, ir Atlanto Chartijos signatarams, taigi vis pirma Didiosios Britanijos ir JAV vyriausybms. Taiau pastaroji net neidrso prisipainti, kad kreiptasi ir j, o vien kartojo seniai kyrjusius tuius odius: JAV niekada nepripaino ir nepripasta Pabaltijo inkorporavimo. Gal tuo tikimasi nusiplauti rankas ar sumainti savo kalt? 1942 met sausio 1 d. Atlanto Chartij buvo pasiraiusios 25 ali vyriausybs. Kur iandien j balsai? Kodl tyli Kinija vienintel valstyb, galinti bekompromisikai pasmerkti sovietin imperializm? Teisus buvo Vytautas Alantas: Alanto Chartija seniai imesta iukli d ir umirta. Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupavim pirmoji pripaino Musolinio Italija. T ali diplomatines misijas tuoj udar Pranczijos Vii vyriausyb. Didel nedrau148
gikum parod vedijos vyriausyb, po karo idavusi rusams politinio prieglobsio pasipraiusius lietuvius, latvius ir estus. Nejaugi t ali valdantieji sluoksniai iandien nebejauia moralins atsakomybs u savo pirmtak nusikaltimus? Pasipiktinim kelia ir VFR vyriausybs elgesys. Nesinori priminti, kad vienokiu ar kitokiu laipsniu vokiei tauta atsakinga u Hitlerio nusikaltimus. Milijardus marki VFR sumokjo ydams, lenkams, ekams, vengrams, nekalbant jau apie reparacijas rusams, anglams, pranczams. Mes nereikalaujame padengti tuos nuostolius, kuriuos atne Lietuvai Stalino ir Hitlerio susitarimas. Taiau turime teis reikalauti i vokiei tautos, kad bt visapusikai palaikomi ms teisti reikalavimai. Prie 40 met Vakar galingieji ramiai irjo, kaip Hitleris praryja Austrij, ekoslovakij ir su kitu pliku dalijasi Ryt Europ. Lygiai taip iandien diplomatikai nutylimi vykiai Pabaltijyje ir kituose Rusijos okupuotuose kratuose. Pasitenkinama vien nuvalkiotais trafaretais apie savo sipareigojimus, kuri, beje, danai nepaisoma. Suprantama, Pabaltijo taut laisv yra vien laiko klausimas. Istorijos rato nesulaikys nei Kremliaus imperialistai, nei j pagalbininkai i Vakar liberal tarpo.
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] OKUPUOTOJI LIETUVA, 1979 M. RUGPJTISRUGSJIS, NR. 3.
LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETO ANTRAJAM SEKRETORIUI DYBENKO N.K.

PROTESTO PAREIKIMAS 1979 m. spalio 3 d. grup saugumiei, vadovaujama vyr. tardytojo kap. Daugalo, patykojusi, kada ieisiu darb, siver mano namus daryti kratos. Be dalyvavusi maj. Stakeviiaus ir maj. Adomaiio bei vyr. leit. Matiuko, buvo atsivesti ir kviestiniai: Gluakovas L.N. ir Linerskis V.S. Gluakov keletas asmen mat neseniai vykusiame teisminiame susidorojime su Romu Ragaiiu. Ten Gluakovas, kaip operatyvins grups narys, kartu su savo sbrais sura meiikik raport prie Liutaur Kazakevii, sulaikyt saugumo papulk. ilakausko nurodymu. Kadangi raporte surayti meitai vliau buvo teisjo inagrinti ir atmesti, tas duoda pagrind mint pil. Gluakov laikyti ne tik operatyvins grups nariu, bet ir provokatoriumi, vykdaniu socialinius usakymus. TSRS BPK 153 str. nurodo, kad kviestiniai yra bet kurie paaliniai, byla nesuinteresuoti asmenys. Taigi, to straipsnio poiriu, Gluakovas, vykds saugumo nurodymus, negali bti laikomas kviestiniu, o tik saugumo bendradarbiu (kolaborantu). Tokie LTSR BPK paeidimai daromi dar ir tuo tikslu, kad nuslpt nuo tikrai paalini kvies149
tini savo veiksmus. Diugu, kad saugumieiai supranta, jog j darbeliai yra slptini, taiau tokie statym paeidinjimai rodo, kad nusikalstamos priemons tegali tarnauti tik nusikalstamiems tikslams. Kaip rayta kratos protokole, kratos tikslas surasti ir paimti antitarybinio turinio leidinius ir dokumentus bei technines j gaminimo priemones, taip pat kitokius daiktus ir dokumentus, galinius turti rodomj reikm byloje. Tokius tikslus turinti krata, kaip ir pati byla, yra neteista, nestatymika, nemorali, o todl tegali bti laikoma tik susidorojimo rimi. odio laisv yra labai nedviprasmika ir aikiai suprantama svoka. Ji gldi vis laisvi pamate, ir visos laisvs be odio laisvs nustoja bti laisvmis aplamai. Pasinaudojimas odio laisve tik rodyto meito atveju tampa nusikaltimu. LTSR BK 68 str., numatantis baudiamj atsakomyb u antitarybin agitacij ir propagand, yra ne tik neteistas, bet dl eils prieasi sudaro juridin ir login nesmon. Pagal su TSRS pasiraytos Vienos konferencijos apie tarptautini sutari teis 27 straipsn, valstyb Konferencijos dalyv (taigi ir TSRS) negali nuorodomis savo vidaus statymus teisinti tarptautini sutari nevykdym. Taigi kiekviena valstyb, ryium su tarptautins teiss reikalavimais, privalo savo juridines normas derinti prie t tarptautini sipareigojim, kuriuos pati yra pasiraiusi. TSRS yra pasiraiusi Visuotin mogaus teisi deklaracij, Europos valstybi pasitarimo Baigiamj akt. 1967 m. kovo 23 d. sigaliojo ir TSRS pasiraytas Tarptautinis paktas dl pilietini ir politini teisi, priimtas 1966 m. gruodio 16 d. Visi ie tarptautiniai susitarimai yra privalomi ir TSRS; odio ir kit laisvi jie neriboja antitarybinm ar protarybinm kvalifikacijom, todl LTSR BK 68 str. yra neteistas, kaip paeidiantis TSRS tarptautinius sipareigojimus. LTSR konstitucijos 48 str. sako: Sutinkamai su liaudies interesais ir siekiant stiprinti socialistin santvark, Lietuvos TSR pilieiams garantuojamos odio, spaudos, susirinkim, miting, gatvs eityni ir demonstracij laisvs. Vienintelis logikas taip suformuluoto straipsnio aikinimas tegali turti t prasm, kad LTSR pilieiams suteikiama visika odio, spaudos, susirinkim laisv, nes tik tokia laisv sutinka su liaudies interesais ir todl stiprina socialistin santvark Lietuvoje. Dl StalinoBerijos laik represinio poirio takos LTSR konstitucijos 48 str. aikinamas kaip laisv pasisakyti u konkrei valdios form ir valdios veiksmus. Tai loginis absurdas! Laisv aukti tegyvuoja nebuvo ribojama ir iauriausios tironijos. Tokia malon negali vadintis laisve. Hitleris irgi nebuvo statymikai udrauds naikinamiems ydams avtis nacistiniu teisingumu. Norint aikinti odio laisv BK 68 str. dvasia, LTSR konstitucijos 48 str. tekt perredaguoti madaug taip: LTSR pilieiams garantuojamos odio, spaudos ir kitos laisvs tik tiek, kiek tai padeda vykdyti esamos valdios potvarkius. Todl BK 68 str. yra neteistas, kaip prietaraujantis LTSR konstitucijos 48 str. reikalavimams. 150
LTSR BK 68 str. sakoma, kad antitarybin agitacija ir propaganda yra: Agitacija ir propaganda, kuria siekiama pakirsti ar susilpninti Taryb valdi arba padaryti atskirus pavojingus valstybinius nusikaltimus, skleidimas tarybin valstybin ir visuomenin santvark eminani meiikik prasimanym tais paiais tikslais (). Kadangi jokie TSRS statymai nepabria, kas btent silpnina taryb valdi, tai vienintelis poymis, leidiantis straipsn naudoti represijoms, yra paties asmens supratimas ir numatymas, kad jo naudojimasis odio ar spaudos laisve yra antitarybinio pobdio. itokio supratimo ir numatymo objektyviai negalima rodyti, kadangi net paties asmens prisipainimas nerodo, kad jis kalba ties, t.y. supranta. O liudinink parodymai tegali bti tik vieno asmens parodym perpasakojimas. Taigi iuo atveju matyti, kad rodymo altinis tegali bti vienintelis kaltinamasis, o ne jo veikla. O remiantis vieninteliu altiniu, juridikai negalima laikyti kalt rodyta. Vadinasi, LTSR BK 68 str. yra login ir juridin nesmon. Kodl is neteisinis LTSR BK 68 str. tebeturi gali? Dalinai atsakym tai duot Lietuvos istorijos nagrinjimas. Rus valdiai stengiantis ilaikyti ugrobt Lietuv, kiekvien kart sustiprdavo represijos, kai tik sustiprdavo lietuvi tautos pasiprieinimas okupacijai. Po 1863 m. sukilimo rus valdia Lietuvoje udraud spaud. Tos barbarikos akcijos tikslas buvo padti pagrind lietuvi tautos surusinimui. iais laikais net ir uoliausi lojalistai nedrsta tvirtinti, kad lietuvi tautos nusikaltimai prie rus valdios statymus buvo neteisti. Kovos prie tuos statymus dka ms tauta ilaik savo ratij, sukr literatr ir tuo atsispyr nutautinimui. Tuo metu rus valdios politika Lietuvoje buvo neginijamai ovinistin. Kiekvienam ovinizmui didiausias prieas yra pavergtj taut nacionalizmas. Anglijos, Pranczijos ir kit ali imperializmo laik ovinistai uoliai kovojo prie nacionalizmus. Todl D.Neru knygoje Indijos atradimas su pasididiavimu vadina save nacionalistu, nes nacionalizmas ess gynybin pavergt taut kova prie pavergj ovinizm. Btent taip visame pasaulyje suprantamos nacionalizmo ir ovinizmo svokos. Rusikojo ovinizmo ir iandien su iburiu iekoti netenka. Kad karalius nuogas, mato ne tik Anderseno pasakos berniukas tai mato visi. Kiekviena tauta turi savo istorij, kuri jai brangi ir artima. Lietuvos istorija ne maiau garbinga u Rusijos ir atsilieka gal tik grobikik kar skaiiumi. Taiau iandien mokyklose vaikai mokomi TSRS istorijos, kuri, nepaisant pavadinimo, yra Rusijos imperializmo istorija. Rusijos nukariavimai traktuojami teigiamai. Jei tik ugrobimai vykdyti Rusijos, tai jie btinai pakeiiami odiais prisijungimas ar prijungimas. Tai ovinistinis istorijos dstymas. Jokia kolonijin imperija nebuvo sukurta be kolonij ugrobimo ir taut pavergimo. Ir Rusija nesudaro iimties. Visi grobikai band klastoti istorij. Klastojama ji ir iandien. Ir ne tik vyki vertinimu. Klastojami, nutylimi ar net naujai irandami patys faktai. Ir btent rusikojo ovinizmo dvasia. Taip Rusijos 1795 m. vykdytas Lietuvos ugro151
bimas ir aneksavimas visuose vadovliuose vertinamas kaip teigiamas reikinys. is ugrobimas atne Lietuvai keli sukilim represijas, spaudos draudim, ilgam sustabdius tautos kultrin vystymsi, baudiavos usitsim, todl vertinti visa tai teigiamai tegali tik rus ovinizmas. Nepriklausomyb yra brangi visoms tautoms. 1918 m. susikr nepriklausomos Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybs. Kodl Suomijos ir Lenkijos nepriklausomybs paskelbimas tarybini istorik laikomas teigiamu reikiniu, o pvz., Lietuvos neigiamu? Kadangi TSRS ir Lenkijos siena jo rytus nuo Lietuvos, tai aiku, kad nepriklausomos valstybs sukrimas igelbjo Lietuv nuo Lenkijos aneksijos. Ne Raudonoji armija ir ne Kapsukas neleido lenk ovinistams uimti Lietuvos, o susikrusios Lietuvos Respublikos kariuomen mi laukuose. Todl Lietuvos Nepriklausomybs paskelbimas yra teigiamas ms tautai vykis ir tautinio pasididiavimo objektas. Tik rus ovinizmas, kaip ir lenk, gali tai irti prieingai, nes kas gera aukai bloga plikui (). Net valstybiniame TSRS himne sakoma, kad Sjung sutelk amiams Didioji Rusija. Suvorovo ordino steigimas eidia tautinius lietuvi jausmus, nes btent Suvorovas malino 1794 m. T.Kosciukos sukilim ir vrikai ud lietuvius sukillius bei taikius gyventojus. Bet Suvorovo pavyzdys brangus rus ovinistams, nes jis skmingai ved Rusijos grobikikus karus. Net ir marksistiniu poiriu Suvorovas reakcionierius ir grobikas. Dabar gi bet kokia agitacija ir propaganda, nukreipta prie rusikj ovinizm, laikoma antitarybine ir, remiantis LTSR BK 68 str., persekiojama ir baudiama. Pasisakymai u Nepriklausomos Lietuvos sukrim, mogaus teisi paeidim iklimas, represij pasmerkimas yra traktuojami kaip antitarybiniai. O a manau, kad pats toks traktavimas yra antitarybinis, silpninantis Taryb valdi, nes juo siekiama parodyti, kad Taryb valdia yra Lietuvos Nepriklausomybs prieas, mogaus teisi paeidim vykdytoja ir teisintoja, represij apologet. Todl bet koki, taip pat ir savilaidini leidini persekiojimas u j antiovinistin charakter i esms yra antitarybinis. Jeigu rusikasis ovinizmas tapatinamas su tarybikumu, tai Taryb valdios interesai patys turi reikalauti atsiribojimo nuo rusikojo ovinizmo. Dl i prieasi protestuodamas prie man padaryt krat, kartu reikalauju nutraukti gding byl Nr. 58, pagal kuri ir buvo pravestas krat vajus. Js i esms kartojate Muravjovo nuopelnus kovodami prie odio ir spaudos laisv.
VLADAS AKALYS
152
PAREIKIMAS DL ANTANO TERLECKO SUMIMO

1979 met spalio 30 d. 12 val. 30 min. Vilniuje buvo suimtas Antanas Terleckas plaiai inomas Lietuvos kovotojas u mogaus ir taut teises. Du saugumieiai isive A.Terleck i Kino studijos sandlio, kur jis dirbo kroviku. Kit dien KGB papulkininkis Kalakauskas prane A.Terlecko monai, kad jos vyras ess suimtas, taiau jam ikelto kaltinimo nenurod, patardamas visais klausimais kreiptis papulkinink Markevii. Pastarasis irgi atsisak paaikinti sumimo prieastis. Ms sitikinimu, Antano Terlecko aretas glaudiai susijs su neseniai mintu MolotovoRibentropo pakto sudarymo keturiasdeimtmeiu. tarptautin smoksl, nukreipt prie monikum, prie taut laisv ir nepriklausomyb, vieai pasmerk geros valios mons tiek Taryb Sjungoje, tiek ir visame pasaulyje. Antanas Terleckas buvo tarp t 45 pabaltijiei, kurie idrso kreiptis keli ali vyriausybes su praymu panaikinti MolotovoRibentropo pakto pasekmes suteikti Pabaltijo respublikoms apsisprendimo teis. Antano Terlecko sumimas ir neseniai Lietuvoje prausios kratos bei tardymai yra kol kas vienintelis atsakymas mint pabaltijiei memorandum. Nors ms grup yra atskirai idsiusi savo pozicij MolotovoRibentropo pakto klausimu, taiau ia proga norime dar kart atkreipti dmes tai, kaip grubiai dviej diktatori suokalbiu buvo paeista Lietuvos nepriklausomyb. TSRS Liaudies komisar tarybos pirmininkas ir Usienio reikal komisaras V.Molotovas 1939 met spalio 8 d. slaptame laike Vokietijos pasiuntiniui ulenburgui ra: Lietuvos teritorija, paminta protokole (1939 m. rugsjo 28 d.) ir nuspalvinta pridtame prie protokolo emlapyje, nebus okupuota tuo atveju, jei Raudonoji Armija bus idstyta Lietuvoje. Po dviej dien, spalio 10 d., TSRS gavo galimyb idstyti savo kariuomen Lietuvoje, o 1940 met birelio 15 d. okupavo ne tik emlapyje nurodyt teritorij, bet ir likusi Lietuvos dal, kuri pagal susitarim turjo atitekti Vokietijai. Taigi aiku, kad Lietuva buvo svetimos valstybs okupuota. K tokiu atveju turjo daryti Lietuvos nepriklausomybei itikimi asmenys, lietuviai patriotai? Tik prieintis ir kovoti! ia pravartu prisiminti Amerikos revoliucinio demokrato Tomo Peino (1737 1809) odius: Jeigu kuri nors al upuol, jeigu j siver prieas ir ant kortos pastatytas pats jos egzistavimas, tai liaudis privalo pakilti gintis ir gelbtis. Kaip minjome, Antanas Terleckas paiu grieiausiu bdu pasmerk Stalino ir Hitlerio slapt suokalb bei visas iki iol nelikviduotas jo pasekmes. Amerikos Nepriklausomybs deklaracijoje, o vliau mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje, paskelbtoje Didiosios prancz revoliucijos, jau buvo teigiama, kad pasiprieinimas priespaudai yra vis kit mogaus ir pilieio teisi pasekm. Dar daugiau sukilimas prie priespaud vykdani vyriausyb buvo paskelbta veniausia liaudies pareiga. 153
Antanas Terleckas yra doras ir garbingas mogus. Jis nesivar drsiai ir vieai pareikti savo nuomon, neslp savo sitikinim. Vienintelis jo ginklas buvo odis, o kovoti ia priemone jam leido Helsinkio susitarim Baigiamasis Aktas. Be to, TSRS vyriausybs ratifikuotame Tarptautiniame pilietini ir politini mogaus teisi pakte, priimtame SNO 1966 m. gruodio 16 d. ir sigaliojusiame 1976 m. kovo 23 d., treios dalies 19 straipsnyje yra pasakyta: 1. Kiekvienas mogus turi teis netrukdomai laikytis savo nuomons. 2. Kiekvienas mogus turi teis laisvai pareikti savo nuomon; i teis eina teis iekoti, gauti ir platinti bet koki informacij ir idjas, nepriklausomai nuo valstybi sien, odiu, ratikai, spausdintos bei menins iraikos forma arba kokiais kitais bdais pagal savo pasirinkim. Mes gyvename paprast Lietuvos moni tarpe, jos gelmse, ir inome visus j trokimus. inome, kad lietuvi tautos sns ir dukros, visa Lietuvos liaudis nieko taip netrokta, kaip StalinoHitlerio suokalbio pasekmi likvidavimo. odio, spaudos, susirinkim, miting, gatvs eityni ir demonstracij laisves pilieiams garantuoja TSRS konstitucijos 50 straipsnis, teis jungtis visuomenines organizacijas 51 str., teis teismin gynim nuo pasiksinim asmens garb ir orum, gyvyb ir sveikat, jo laisv ir turt 57 str., teis kiekvienai sjunginei respublikai laisvai istoti i TSRS 72 str. Antano Terlecko sumim mes laikome btent pasiksinimu asmens garb ir orum, jo sveikat ir laisv. Todl smerkiame sumim ir reikalaujame tuoj pat ileisti i kaljimo Antan Terleck, kad jis toliau galt ramiai dirbti savo profesin darb, tsti savo humanitarin-kultrin veikl, skirt visuotins taikos ir Lietuvos Nepriklausomybs atstatymo labui. iuo dokumentu mes kreipiams visas kompetentingas instancijas tiek Taryb Sjungoje, tiek ir usienyje.
LIETUVIKOSIOS HELSINKIO GRUPS NARIAI: ONA LUKAUSKAIT-POKIEN KUN. BRONIUS LAURINAVIIUS MEISLOVAS JUREVIIUS 1979 m. lapkriio 2 d.
A.STATKEVIIAUS ASMENINIS ARCHYVAS.
ALGIRDAS STATKEVIIUS
154
SNO GENERALINIAM SEKRETORIUI P. KURTUI WALDHEIMUI HELSINKIO SUSITARIM BAIGIAMJ AKT PASIRAIUSI ALI VYRIAUSYBMS TARPTAUTINS AMNESTIJOS ORGANIZACIJAI EUROPOS IR AMERIKOS HELSINKIO GRUPMS
1979 met rugpjio 23 d. sukako 40 met, kai Molotovo ir Ribentropo paraais buvo sutvirtintas dviej diktatori Stalino ir Hitlerio pasiryimas okupuoti eil Ryt Europos ali, tarp j ir Lietuv. io slapto sandrio protokol gyvendinimas atne monijai Antrj pasaulin kar, o Lietuvai, Latvijai ir Estijai nepriklausomybs netekim su visais to padariniais, kurie iki iol lemia t respublik politin, ekonomin bei kultrin gyvenim. iuo reikalu 45 pabaltijiei grup paskelb protesto memorandum, adresuot keli ali vyriausybms ir SNO. Jame buvo praoma ne tik vieai pasmerkti MolotovoRibentropo pakt, bet taip pat likviduoti jo padarinius, t.y. ivesti svetim kariuomen i Pabaltijo respublik ir suteikti joms apsisprendimo teis. Pabaltijiei memorandumas susilauk plataus atgarsio visame pasaulyje. Dar kart buvo pabrta, kad bet koki aneksij nepasmerkimas ir abejingumas pavergt taut likimui jau pats savaime yra nusikaltimas. VFR valstybinis radijas Vokiei banga savo rugsjo 5 ir 6 d.d. rusikose laidose perdav Molotovo ir Ribentropo pasirayt slapt protokol tekstus, tuo tiesiogiai patvirtindama pabaltijiei memorandumo pagrstum. Nei TSRS vyriausyb, nei jos masins komunikacijos priemons nepaneig io VFR valstybinio radijo praneimo. Kaip Kremlius reagavo praym panaikinti MolotovoRibentropo pakto padarinius? Kol kas vienintelis atsakymas tai buvo KGB represijos Lietuvoje ir Estijoje. Spalio 3 d. Vilniuje vykdytos kratos A.Terlecko, A.Statkeviiaus, J.Sasnausko, Vl.akalio butuose, spalio 11 d. Jurbarke pas A.Pakauskien, spalio 12 d. Kaune pas A.ekanavii. Visi ie asmenys yra pasira pabaltijiei memorandum, o tai rodyt, kad KGB smgis nebuvo atsitiktinis, o btent glaudiai susijs su MolotovoRibentropo pakto pasmerkimu. A.Pakauskien ir A.Statkeviius buvo tardomi daugiausia irgi iuo klausimu. Juos, be to, tikino, jog memorandumo iniciatorius ess Antanas Terleckas. Suprantama, prie j vis pirma ir buvo nukreiptas saugumo organ kertas kertas u tarptautini nusikaltim pasmerkim. Antan Terleck sum spalio 30 d. Madaug 12 val. 30 min. du saugumieiai siver Lietuvos kino studijos sandl, kur A.Terleckas dirbo kroviku, ir, pateik sulaikymo order, isive j Vilniaus KGB. Kit dien papulk. Kalakauskas prane A.Terlecko monai, kad jos vyras ess sulaikytas, taiau nurodyti jam ikeltus kaltinimus atsisak. Kaip vliau paaikjo, susidorojimo su A.Terlecku paruoimas pavestas KGB papulk. Markeviiui, vedaniam byl Nr. 58. Atrodyt, jog ios bylos priedanga yra rengiamas stambus susidorojimas su tautiniu pasipriei155
nimu Lietuvoje. A.Terleckas buvo vienas i jo entuziast, ir, be abejo, ne paskutin ios represij bangos auka. Lietuvoje tebesitsia fizinis naikinimas t moni, kurie drsta naudotis odio ir spaudos laisve, kaip garantuojama Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje ir Helsinkio nutarim Baigiamajame akte. Politiniai susidorojimai su kitaminiais tampa vis danesni ir lesni. Per paskutinius dvejus metus Taryb Lietuvoje buvo suimta ir nuteista daug inom kovotoj u savo tautos teises: V.Lapienis, K.Matulionis, O.Pransknait, H.Jaknas, H.Klimaauskas, B.Gajauskas, V.Petkus, R.Ragaiis. Ir tai dabar naujas aretas, kuris kelia teist vis dor moni pasipiktinim. Savo veikla Antanas Terleckas yra plaiai inomas ir u Lietuvos rib. Pradjs protestu prie tarybini tank trypiam vengr sukilim, jis pus savo gyvenimo paskyr kovai u tas teises ir laisves, kurios buvo ugniautos Molotovo Ribentropo pakto realizatori. Jis inojo, kad rizikuoja asmenine laisve ir vl gali palikti vienus savo vaikus ir mon. Taiau jis nesustojo, nes tikjo tuo, u k kovoja. Antanas Terleckas niekada neslp savo sitikinim; prieingai kovojo drsiai ir atvirai, nors jo ginklas tebuvo vien odis. Antanas Terleckas nepadar jokio nusikaltimo, bet vykd vent pareig, privalom kiekvienam mogui. Nusikalstamos yra btent saugumo organ vykdomos represijos, nes prievarta bet koki teisi ir laisvi nesutaikomas prieas; prievarta taikos alternatyva, nes taika tai kito teisi gerbimas. Antanas Terleckas turi bti ilaisvintas. Niurnbergo taut teismas pasmerk ir nubaud hitlerinius nusikaltlius. Tarp kit, teisingo atpildo susilauk ir buvs Vokietijos reicho usienio reikal ministras Ribentropas. Taiau tas, kuris sdo su juo u deryb stalo dalintis Ryt Europos, tas tebra laisvas ir nenubaustas. Tuo tarpu Antanas Terleckas, idrss pasmerkti gding diktatori sandr, yra suimamas ir kankinamas. Ar galima iuo atvejui tylti? Abejingumui neturi bti vietos. Bet kuriame pasaulio kampelyje vykdomas mogaus teisi paeidimas yra ikis visos monijos viltims ir idealams. Mes kreipiams visus geros valios mones: vardan Antrojo pasaulinio karo auk atminimo, vardan vis taut laisvs, vardan mogaus teisi gyvendinimo pakelkite savo protesto balsus apginti tam, kurio tikjimas dav drsos pasmerkti baisiausio istorijoje karo sukljus.
KUN. ALGIRDAS MOCIUS, MEISLOVAS JUREVIIUS, VLADAS AKALYS, ALGIRDAS STATKEVIIUS, JULIUS SASNAUSKAS, JONAS PRATUSEVIIUS, KSTUTIS SUBAIUS, PETRAS CIDZIKAS, ZIGMAS IRVINSKAS, ANGEL PAKAUSKIEN, JONAS PETKEVIIUS, JADVYGA PETKEVIIEN, JONAS VOLUNGEVIIUS
1979 m. lapkriio 8 d.
AURA (LIETUVA) 1979 M. LAPKRITIS, NR. 19(59).
156
NETYLKIME DL NEW YORK TIMES NUTYLJIM

Reuter ini agentra prane, kad yra suimti keli disidentai Helsinkio susitarim prieiros komiteto nariai. Dienratis pamini abiej rus pavardes, bet smoningai praleido lietuvio Antano Terlecko pavard. Uklausta redakcija sakosi neturjusi vietos Lietuvi informacijos tarnyba, vadovaujama kun. K.Pugeviiaus, prao rayti laikus New York Times dienraio redakcijai, klausiant, kodl jam lietuvio sumimas nra svarbus ir kodl okupuota Lietuva, kurios okupacijos nepripasta Amerikos valdia, yra danai ignoruojama. Rayti: New York Times Editor, 229 West 43rd. St., New York, N. Y. 10036.
NEPRIKLAUSOMA LIETUVA, 1979 M. LAPKRIIO 21 D.
KRATA PAS J.SASNAUSK

1979 m. gruodio 11 d. ryt Vilniaus saugumo komiteto tardymo skyriaus tardytojai: papulkininkis Adomaitis, vyr. leitenantas Matuleviius, saugumieiai A.Bimbyris, A.Virbickas, dar du asmenys, kuri pavards neinomos, kviestins Norkut ir Krivickait, atj Juliaus Sasnausko but, sak jam rengtis ir vaiuoti su jais. J.Sasnauskas pasak niekur nevaiuosis, kol nebus parodytas orderis jo kratai ir aretui. Matuleviius piktai atsak, jog orderis bus, kai reiks, liep greitai rengtis. Juliui prieinantis, pasikviet i koridoriaus dar daugiau padjj. Du i j (brutalios ivaizdos) puol prie Juliaus, pagrieb u rank. J.Sasnausko eimos namuose buvo tik sesuo Leonora Sasnauskait ir 74 met senel Sofija Nikien. Senel m prayti Juli paklusti jiems: Eik, vaikeli, jie tau rankas sulauys. Juli isived. Ieidamas jis pareik nesutinks su saugumiei atsivestais kviestiniais, nes po anksiau buvusios kratos nerads keli knyg, o protokole jos neraytos. Julius pasil pakviesti bealikus mones dalyvauti kratoje. Saugumieiai nesutiko. Praddami krat kaip paprastai pasak: Atiduokite Juliaus bute esanius antitarybinius leidinius, dokumentus, rankraius bei dauginimo priemones nedarysim kratos. Juliaus senel pasak nieko neinanti apie tokius daiktus. Krata prasidjo 11 val. 10 min. Pirmiausiai buvo paimta sena raomoji Mercedes marks mainl lietuviku riftu, kuri visai legaliems darbams naudojo Juliaus mama Dalia Sasnauskien. Mainl nebuvo slepiama, stovjo ant raomojo stalo. Buvo ikratytas visas dviej kambari butas, priekambaris, virtuv, kuria naudojosi treji gyventojai, sandliukas kurui laikyti ir rsys. Perverstos visos knygos, 157
urnalai, laikraiai, produktams laikyti spintels, net vaiko lovel ir drabuliai. Priekambaryje stovinioje skalbimo mainoje laikomi nevars skalbiniai taip pat smulkmenikai ikratyti, net iukli kibiras virtuvje Buvo pradj raustis bendroje virtuvje esanioje kaimyn spintoje. Juliaus senel pasak: Vyrai, js aikinat kitiems statymus, o patys j nesilaikot. K pasakys kaimynai, gr namus ir rad savo daiktus iraustus? Juk reikia turti j daikt kratymui order. Po to liovsi krat. Verkdama senel pasak: Baigiu gyvenim, visko praleidau: du pasaulinius karus, vairias okupacijas, gestapinink kratas, kurios n kiek nebuvo iauresns. Nesitikjau, kad pamatysiu gyvenimo pabaigoje, koki krat daro broliai lietuviai. Per krat papulkininkis Adomaitis nuolat klausinjo senel, kodl taip blogai iaukljo Juli. Senel atsak: Jeigu visi Lietuvos jaunuoliai tokie bt, koks yra Julius, tai ms tvynje bt graus gyvenimas. Buvo prikaiiojama, kad Julius draugavo su blogais monmis, kodl buvo leidiama jam su tokiais susidti? Senel atsak: Visi mons, kurie ateidavo pas Juli, buvo labai geri. Juliaus Sasnausko eimoje gyvena jo mama Dalia Sasnauskien, seserys Jolanta ir Leonora, Jolantos 8 mnesi dukrel. Senelei reikjo eiti Subaiaus gatv ir i pieno miini virtuvls parneti jai maisto. Buvo pasista kviestin mergina lydti senel ten ir atgal. Taip buvo elgiamasi ir per ankstesn spalio 3 d. buvusi krat. Kratos metu besidarbuoj saugumieiai primygtinai ragino: Atiduokite mainl, kuria Julius spausdino mes ieisime. Jei ne ateisime dar ir rytoj. Vliau atjo dar viena j padjja, kuri nebuvo rayta protokol, kaip nebuvo rayti dar du darbuotojai, turj savo paskirtis kratos metu. Baigiantis kratai, vadovas Matuleviius sak vienai i saviki moter ikratyti asmenikai namikes moteris. Pirmiausiai liep vesti Juliaus seser Leonor kit kambar. i kategorikai atsisak leistis kratoma, nes jie neturi orderio asmeninei kratai. Kelis kartus sakinjo Leonorai eiti kit kambar, taiau ji nepakluso: Surikit ir kratykit, geruoju nesileisiu. Daugiau nesiksino nei j, nei senel. Kratos metu buvo uj Juliaus draugai ir dvi sesers Leonoros draugs. Visi jie buvo sulaikyti. Kai kurie buvo ikratyti ir ileisti tik po keleto valand. Krata buvo baigta 18 val. Senel dar pasak saugumieiams, kad tikra laisv buvo tik nepriklausomoje Lietuvoje. Jai mokantis Jurbarko gimnazijoje apie 192223 m. per Gegus 1-j gimnazijos mokiniai, eidami ivykon, mat Lietuvos komunist brel (apie 10 moni). Priekyje vienas ne raudon vliav, kiti jo isirikiav gatve. Pro al einantieji policininkai nieko jiems nesak. Kratos protokole rayti 72 paimt daikt punktai. Paimta: raomoji mainl, pogrindiniai leidiniai: Tiesos kelias, Nr. 8, 9; Lietuvos KB kronika, Nr. 39; A.Vienuolio-ukausko kalbos, kuri jis turjo pasakyti Aukiausiosios Tarybos sesijoje, tekstas (lietuvi tremtini klausimu), Niujorke ileista Z.Ivinskio knyga v. Kazimieras (110 mainraio lap), A.Maceinos rat ranka perrayti lape158
liai, grups pabaltijiei pasirayto memorandumo dl MolotovoRibentropo pakto teksto lapai, pastabos Teismo procesas Vilniuje esto akimis (apie V.Petkaus teism), atvir laik LKP sekretoriams, LTSR sveikatos ministrui ir kt. tekstai, penkios nuotraukos, kuriose nusifotografav kunigai Tikinij teisi gynimo komiteto nariai, tuti vokai, ant kuri urayta VFR gyvenani K.Jokubyno ir .Vainoro adresai, lapeliai su perraytais eilraiais. Labai daug punkt protokole uima (ivardinti atskirai kiekvienas) grynai religinio turinio tekstai, mintys pagal Evangelijos temas. Suminta ir snis naudoto kalkinio popieriaus lap (taip pat kiekvienas atskirai). Paskutiniu (72) punktu protokole rayta Juliaus pasas ir karinis bilietas, paimti i jo raomojo stalo. S.Nikien ir L.Sasnauskait atsisak pasirayti kratos protokol.
K.ASTIKAS
TARYB SJUNGOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETO GENERALINIAM SEKRETORIUI, AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKUI DRAUGUI LEONIDUI BRENEVUI
Nuoraas: LIETUVOS TSR AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI IR LIETUVOS TSR VYRIAUSIAJAM PROKURORUI
PAREIKIMAS
TSRS Konstitucijos 54 straipsnis skelbia: TSRS pilieiams garantuojama asmens nelieiamyb. Niekas negali bti suimtas kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba prokuroro sankcija. Taiau 1979 m. gruodio mn. 11 d. Lietuvos TSR Valstybs saugumo darbuotojai sum Juli Sasnausk, gim. 1959 m., gyv. Vilniuje, Garelio g. Nr. 1515, ir be teismo sprendimo, ir be prokuroro sankcijos. Saugumieiai net dmesio neatkreip J.Sasnausko praym pateikti sumimui reikalingus dokumentus. Jie reikalavo vieno greit apsirengti ir eiti su jais. Jei reikalausis Konstitucijoje minim sumimui dokument, adjo panaudoti fizin jg. Esant tokioms sumimo aplinkybms, taip ir liko neaiku nei J.Sasnauskui, nei jo artimiesiems, draugams, visuomenei, dl kokios prieasties jis buvo aretuotas. Normaliai funkcionuojanioje visuomenje pilieiai paprastai suimami tik u padarytus nusikaltimus. LTSR Baudiamojo kodekso komentaras (Vilnius, 1974 m., p. 11) nusikaltimu laiko baudiamojo statymo numatyt visuomenei pavojing veikl. 159
J.Sasnausk pastame seniai. Niekada neteko girdti, kad jis bt padars koki al ar bt pavojingas visuomenei. J galime laikyti gerai iauklto jaunuolio pavyzdiu. Kiek mums yra inoma, jis visur ir visada vadovavosi giliu humanikumu, ireiktu TSRS ir tarptautiniuose statymuose, kuriuos ratifikavo TSRS Vyriausyb. Pvz., Tarptautiniame pilietini ir politini teisi pakte pasakyta: 1. Kiekvienas mogus turi teis nekliudomai laikytis savo nuomoni. 2. Kiekvienas mogus turi teis laisvai reikti savo nuomon; i teis apima laisv iekoti, gauti ir skleisti visoki informacij bei idjas, nepriklausomai nuo valstybi sien, odiu, ratu arba per spaud, ar menins iraikos formomis, arba kitokiais bdais savo pasirinkimu. Tai inodamas, J.Sasnauskas mielai prisijung ir prie kreipimosi TSRS Vyriausyb, Suvienytj Nacij organizacij ir daugel kit krat vyriausybi. Kreipimesi reikalaujama, kad kuo greiiau bt nuplauta gdos dm nuo TSRS, kuri jai prie 40 met udjo du didiausi XX a. tarptautiniai nusikaltliai Stalinas ir Hitleris, ir kad bt kuo greiiau paskelbtas negaliojaniu Hitlerio ir Stalino susitarimas (1939 m. rugpjio 23 d. ir rugsjo 28 d.) nuo pat jo pasiraymo dienos, kad bt likviduotos visos to suokalbio pasekms, kad i Lietuvos, Latvijos ir Estijos bt ivesta ias alis okupavusi kariuomen, kad bt suteikta galimyb toms tautoms paioms apsisprsti. Juk visai neseniai to paties reikalavo panaaus suokalbio pavergta ekoslovakijos liaudis. Ir Taryb Sjungos Vyriausyb tai sveikino. Knygoje Medunarodnoje pravo (1974 m., p. 205) raoma: Tarptautin sutartis yra absoliuiai neteista, jeigu ji prietarauja tarptautins teiss imperatyvinei normai Aikiu to pavyzdiu gali bti 1938 m. pasirayta vadinamoji Miuncheno sutartis, kuri buvo faistins Vokietijos ir kit imperialistini valstybi nusikalstamo suokalbio dalimi prie taik ir ingsniu naujo pasaulinio karo pradi, nusikaltimu prie ekoslovakij. Todl ekoslovakijos vyriausybs reikalavimas paskelbti Miuncheno susitarim neteistu nuo jo pasiraymo momento kartu su visomis i to sekusiomis pasekmmis yra visai teistas ir pagrstas tarptautins teiss poiriu. Maskvoje pasiraytas StalinoHitlerio suokalbis, skirtingai nuo Miuncheno suokalbio, buvo padarytas u taut nugaros t.y. visai slaptai, ir tuo jis yra kur kas piktesnis, kur kas labiau nusikalstamas, kur kas labiau primin stambi verg prekybos sutart, kur kas labiau pasitarnavo Antrojo pasaulinio karo pradjimui, kur kas buvo labiau nusikalstamu aktu prie Lietuv, Latvij, Estij, taip pat prie Lenkij ir Suomij. J.Sasnauskas teisingai galvojo, kad gerbti moni ir taut teises privalo kiekvienas pasaulio mogus ir kiekviena tauta be jokios iimties. Todl jis prisidjo prie minto memorandumo. Ar jis tuo nusikalto? Juk TSRS Konstitucijos 72 str. sako: Kiekvienai sjunginei respublikai paliekama teis laisvai istoti i TSRS. O 49 str. suteikia kiekvienam TSRS pilieiui teis pateikti valstybiniams organams pasilymus dl j veiklos gerinimo, kritikuoti darbo trkumus. Be to, sakoma, kad persekioti u kritik 160
draudiama. Jeigu tai leidia pagrindinis TSRS statymas, tai u k J.Sasnauskas yra suimtas? Jeigu Js galite pateikti bent vien konkret rodym, kad J.Sasnausko veikla kuo nors buvo pavojinga visuomenei, kad jis kur nors prietaravo Tarptautiniams paktams ir j yra pagrindo pavadinti nusikaltimu vieai paskelbkite visuomenei kuo artimiausiu laiku. O kol vieai nebus paskelbta, u k jis suimtas, mes laikysime j suimt u savo sitikinimus, piktos valios auka, dar vienu XX amiaus atunto deimtmeio kankiniu, dar viena nenuplaunamos gdos dme ant TSRS valstybs moralinio veido. Protestuodami prie neteist J.Sasnausko aretavim, mes praome Jus kuo greiiau neteistai aretuot jaunuol paleisti.
LIETUVIKOSIOS VISUOMENINS GRUPS HELSINKIO PASITARIMO BAIGIAMOJO AKTO GYVENDINIMUI REMTI NARIAI: LUKAUSKAIT-POKIEN ONA, RAYTOJA POET KUNIGAS LAURINAVIIUS BRONIUS JUREVIIUS MEISLOVAS, EILINIS DARBININKAS 1979 m. gruodio 13 d. STATKEVIIUS ALGIRDAS, GYDYTOJAS PSICHIATRAS
MES REIKALAUJAME PALEISTI JULI SASNAUSK

TSKP GENERALINIAM SEKRETORIUI BRENEVUI TSRS GENERALINIAM PROKURORUI RUDENKAI TARPTAUTINEI ORGANIZACIJAI AMNESTY INTERNATIONAL
1979 m. gruodio 11 d. Vilniuje grup saugumiei, vadovaujam Adomaiio, siver namus, kuriuose gyveno Julius Sasnauskas, ir, atsisak pateikti sulaikymo order, isive J.Sasnausk Vilniaus KGB rmus. Kaip paaikjo per vliau vykusi krat, ie gdingi saugumiei veiksmai buvo atliekami jau spjusios pagarsti bylos Nr. 58 pretekstu. ios bylos dingstimi Lietuvoje, Estijoje, Maskvoje atlikta daugiau kaip 14 krat, daug asmen tardyta, o inomas mogaus teisi gynjas Antanas Terleckas aretuotas. Byla Nr. 58 ikelta u antitarybinio pobdio literatros gaminim, laikym ir platinim. Tokia formuluot primena ragan mediokli vrikumus Stalino tironijos laikais. ios bylos iklimas prietarauja tarptautiniams TSRS sipareigojimams suteikti savo pilieiams pagrindines mogaus teises, kurias eina sins, sitikinim, odio, spaudos laisvs ir teis gauti bei platinti informacij 161
visais galimais bdais. Europos valstybi pasitarimo Helsinkyje Baigiamasis aktas tai tie dokumentai, kuriuos TSRS ikilmingai sipareigojo vykdyti ir kurie nedalo laisvi tarybines ir antitarybines. Todl pats tokio pobdio bylos iklimas yra neteistas ir nusikalstamas. Tai, kad nusikaltimas daromas KGB, prokuratros ar kitokios valstybs staigos, tik dar labiau parykina ios nusikalstamos veiklos pavojingum visuomenei ir sukelia teist dor moni pasipiktinim. Toki neteist aret negalima kvalifikuoti kitaip, kaip moni grobimu. Hitlerinje Vokietijoje irgi buvo vykdomi panaaus pobdio aretai pagal Hitlerio sak Nacht und Nabel (naktis ir migla) ir baigsi Niurnbergo taut teismo nuosprendiu tokios teistos praktikos autoriams ir vykdytojams. i istorijos pamoka primena, kad negalima remtis statymais, kurie prietarauja monikumui ir tarptautinei teisei. Kadangi Julius Sasnauskas pagrobtas ryium su byla Nr. 58, tikrosios susidorojimo prieastys yra aikios. Julius Sasnauskas pasira 45 pabaltijiei kreipimsi pasaulio visuomen dl nusikalstamo MolotovoRibentropo pakto pasmerkimo. Remiantis iuo paktu, buvo sudaryti slapti susitarimai dl Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Rumunijos teritorij pasidalijimo tarp hitlerins Vokietijos ir stalinins TSRS. Kadangi tokie susitarimai yra nusikaltimai monijai, tai J.Sasnauskas turjo ne tik teis, bet ir doro mogaus pareig reikalauti Molotovo Ribentropo pakto ir po jo sekusi slapt susitarim pasekmi likvidavimo. Tas faktas, kad vieno didiausi nusikaltimo monijos istorijoje dalyvis V.M. Molotovas iveng Ribentropo likimo ir yra globojamas valstybs, paaikina t nesiskaitym su priemonmis Juliaus Sasnausko atvilgiu. Mes reikalaujame, kad ne J.Sasnauskas, pasipiktins Molotovo nusikaltimais, o btent Ribentropo kolega Molotovas bt patrauktas atsakomybn kaip tarptautinis nusikaltlis, kuriam negali bti taikoma senatis. Nusikaltimas, vykdomas Juliaus Sasnausko atvilgiu, yra i ties kraupus, kadangi is dvideimtmetis jaunuolis yra sunkus ligonis, dl stuburo ligos net komisuotas i armijos. Visi, kurie pasta Juli Sasnausk, ino j kaip retos doros ir moralinio tyrumo jaunuol. KGB represijos prie j rodo, kad ikilo pavojus paiam teisingumo supratimui. Tai ikis moni tikjimui visomis moralinmis vertybmis. Kupini pasipiktinimo, mes reikalaujame nedelsiant paleisti saugumiei pagrobtj Juli Sasnausk, nutraukti gdingai pagarsjusi byl Nr. 58, patraukti baudiamojon atsakomybn neteist veiksm autorius ir vykdytojus, pradedant respublikos prokuroru Kaireliu, su kurio pritarimu vyksta nusikalstamos represijos, demaskuoti ir patraukti baudiamojon atsakomybn V.M.Molotov, padarius didiausius nusikaltimus monijai, pasiraius grobikikus sandrius su Ribentropu. Mes kartu kreipiams pasaulio visuomen, visus geros valios mones, praydami paramos, ginant lyktaus nusikaltimo auk Juli Sasnausk. Neleiski162
me tyiotis i mogaus teisi nusikalstamo MolotovoRibentropo pakto rmjams ir gynjams.

VYTAUTAS BOGUIS, ALGIRDAS MASIULIONIS, LEONORA SASNAUSKAIT, ANDRIUS TUKUS, PETRAS CIDZIKAS, JONAS PRATUSEVIIUS, MART NIKLUS, ENN TARTO, JURI KUKK, RIMANTAS MATULIS, ALGIRDAS STATKEVIIUS, ONA LUKAUSKAIT-POKIEN, JONAS PETKEVIIUS, JADVYGA PETKEVIIEN, MEISLOVAS JUREVIIUS, KSTUTIS SUBAIUS, GENUT AKALIEN, Lietuva, 1979 m. gruodio 16 d.
DARBININKAS (JAV) 1980 M. BALANDIO 18 D.
VLADAS AKALYS, ALBERTAS ILINSKAS
LIETUVOS SSR VIDAUS REIKAL MINISTRUI

Js Prakilnybe! Bdami Tarptautins Amnestijos nepolitins organizacijos, ginanios mogaus teises visuose pasaulio kratuose, Pranczijos skyriaus nariais, drstame kreiptis Jus dl pono Antano Terlecko. Ms grup buvo informuota, kad 1979 m. lapkriio 1 d. Vilniuje aretuotas ekonomistas ir istorikas ponas Antanas Terleckas. I ms turimos informacijos padarme ivad, kad A.Terleckas buvo aretuotas vien u tai, kad reik savo politines pairas ir gyn savo nacionalines teises. Jo politins pairos ir meil Tvynei Lietuvai jam nei kiek ir niekada nekliud bti lojaliu pilieiu SSRS atvilgiu. Mums nesuprantami Lietuvos valdios veiksmai, nes jie prietarauja Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto, ratifikuoto Taryb Sjungos 1973 m., 19 straipsniui ir tarybins Konstitucijos 72 straipsniui. Mes labai susirpin dl pono A.Terlecko likimo ir su didiausiu dmesingumu stebsime jo tolesn padt. Praome mums praneti jo tiksli kalinimo viet, informuoti mus apie jo sveikatos bkl ir gyvenimo slygas kaljime. Mes neabejojame, kad Js sutiksite perirti pono A.Terlecko byl. Laukdami Js atsakymo, reikiame Jums savo gili pagarb.
E.CHAPUIS LE TRIEVE DOISSIN 38730 VIRIEU/BOURBRE FRANCE 1980 m. kovo 13 d.
AMNESTY INTERNATIONAL
163
GYDYTOJO ALGIRDO STATKEVIIAUS PAREIKIMAS

Daug met nepriekaitingai jau gydytojo psichiatro pareigas Vilniaus miesto greitosios medicinins pagalbos stotyje. Buvau Helsinkio susitarimams remti Lietuvos visuomenins grups nariu. 1980 m. vasario 14 d. buvau suimtas. Neseniai suinojau, kad jau buvo mano teismas ir man paskyr priverstin gydym spec. tipo psichiatrinje ligoninje. Dl to noriu tai k pareikti: Helsinkio susitarimams remti Lietuvos visuomenin grup savo veikloje remiasi TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo ratifikuotais ir jau seniai siteisjusiais tarptautiniais paktais, lieianiais mogaus teises. Juos Helsinkio susitarimo Baigiamuoju aktu 1975 m. sipareigojo gerbti 35 valstybs, tarp j ir TSRS. Tarptautiniame pakte, lieianiame pilietines ir politines mogaus teises, teigiama, jog kiekvienas mogus turi teis bet kokiu klausimu ireikti savo nuomon odiu, ratu, menine ar kitokia forma. Taip pat paymta, kad kiekvienas mogus turi teis i savo nuomon skleisti, netgi nesiskaitydamas su valstybi sienomis. Kaip tik iuo teiginiu savo veikloje rmsi mintoji visuomenin grup. Noriu priminti, kad visai neseniai (1980 m. gegus 15 d.) valstybs Varuvos sutarties dalyvs savo deklaracijoje pakartotinai sipareigojo nenukrypstamai laikytis vis Baigiamojo akto nuostat Apkaltino mane pagal 68 str. mat, raydamas Helsinkio susitarimams remti Lietuvos visuomenins grups dokumentus, es gaminau ir platinau TSRS visuomenin ir valstybin santvark meiiani literatr. meiimas melaging fakt skleidimas. Vesti mano byl buvo pavesta tardytojui Matuleviiui. Kai pareikalavau pateikti tuos inomai melagingus faktus, jis labai susierzino, pradjo i mans tyiotis ir n vieno nepateik. Teisiamas buvau u aki ir todl neinau, kiek ir koki inomai melaging fakt teisme pateik Aukiausiojo teismo teisjas. Man pavyko suinoti tik du: 1. Kad auganios kartos sveikata yra nepatenkinamos bkls. 2. Kad vokiei tautybs asmenims sunku gauti leidim ivykti i Lietuvos. iuos du priekaitus atsakau: LTSR Centrins statistikos valdybos virininkas Lengvenis savo 1979 m. ileistoje broiroje su grifu Tik tarnybiniam naudojimui ra, kad nuo 1950 iki 1979 m. gimimas protiniu poiriu nepilnaveri vaik Lietuvoje padidjo dvylika kart. Be to, LTSR vietimo ministerija pateikia duomenis, kad per t pat laik debilams maaproiams skirt pagalbini mokykl skaiius iaugo nuo 5 iki 50-ties. Manau, jog is siaub keliantis rezultatas buvo pasiektas dl gyventoj nukultrjimo ir negirdtai iplitusio alkoholizmo. Vadinasi, Lietuvos auganios kartos sveikatos bkl yra ne tiktai nepatenkinama, bet ir tragika. Dar daugiau, padties gerjimo perspektyvos neaikios. 164
Didel vokiei tautybs asmen grup, 1979 m. gyvenusi Radvilikio rajone, vadovaujama Guko Kryger, kreipsi pagalbos ms Helsinkio grup. Pagalba buvo suteikta. Dabar, kaip teko girdti, tie vokieiai jau gyvena tvynje. daugiau kaltinim atsakyti neturiu galimybs, nes neinau, kokius pateik teismui. Turint mintyje vien tuos du meitus, visai natraliai kyla klausimas: kas k apmei? Atsakymas aikus: LTSR Aukiausiojo teismo teisjas (jo pavards neinau) paiu piktybikiausiu bdu apmei mane ir vis Helsinkio susitarimams remti Lietuvos visuomenin grup inomai melagingus faktus skleid prie vis gausi teismo dalyvi auditorij. Visa, kas buvo mano parayta kartu su kitais Helsinkio grups nariais mogaus teisi gynimo ir kultros krimo klausimais, parayta nepaeidiant tarybini statym. Manau, ir tarybiniai teisjai neturi teiss primesti nepadarytus nusikaltimus mogui, i kurio atimta teis gintis, teis rodyti ties, mogui, i kurio atimta teis susisiekti su gynju-advokatu, i kurio atimtos beveik visos kitos teiss. Kaip juristas gali nesiskaityti su tiesa ir teisingumu? I kur toks stulbinantis Aukiausiojo teismo teisjo nekultringumas? Kodl toks amoralus mogus laikomas Aukiausiojo teismo teisjo poste? Nejaugi, ties pateikdamas u meit, o meit u ties, jis tarptautiniam komunizmui teikia garb? Tuojau po 1980 m. gegus 8 d. vykusios gydytoj komisijos, nulmusios mano likim, skyriaus vedja gyd. alapien ir vyr. sesuo vizitacijos metu, girdint eilinms seserims, sanitarms ir ligoniams, paiu nuoirdiausiu bdu pareik, kad a nepakaltinamas ir reiks po teismo vykti laisv bendrojo tipo ligonin. Todl visai nesuprantama, kodl gyd. Naujokaityt, pavadavusi atostogaujani skyriaus vedj ir atstovavusi teisme, pareik, jog btinai pagal gydytoj komisijos sprendim man priklauso spec. tipo ligonin, kurios Lietuvoje nra. Kieno sakymu labiausiai autoritetinga respublikinio lygio gydytoj komisija visai be pakartotinio ligonio bkls patikrinimo buvo priversta daryti kriminal? Juk a kaip ir prie tris mnesius gydytoj komisijos metu, taip ir dabar nesu pasirys paeisti n vieno i tarybini statym. Tad kuo rmsi gyd. Naujokaityt teisme pareikdama, jog a ess agresyvus? Ar tai ne medicinos darbuotoj meitas? Dar kovo 27-j raiau gydytoj komisijai, kad nesu agresyvus ir praiau grietai laikytis medicininio humanikumo tradicij, nepasiduoti saugumiei spaudimui, jei toks bt. Mano praymas nebuvo iklausytas. Ar buvo tam pagrindo? U koki inomai melaging fakt skleidim esu kaltinamas, gydytoj komisija neinojo. Tad ar ji galjo turti racional pagrind skirti aukiausi bausm nepakaltinamajam spec. tipo ligonin? Jokiu bdu. Tai kratutinikai amoralu. A neusitarnavau to, kad biau suimtas, o tuo labiau, kad iuo metu a, visikai sveikas mogus, prievartiniu bdu ilgam laikui biau udarytas spec. tipo ligoninje. Mane stipriai mua saugumieiai, Aukiausiasis teismas, humanikum prarad medikai psichiatrai. Be gailesio mua visi, ir n vienas nesako u k? Ir a 165
neinau, u k esu muamas. Net vidurami inkvizitoriai, bausdami kitaminius, jiems pasakydavo, u k yra baudiami. Imintingi mons, prie nubausdami un ar kat, visuomet stengiasi net jiems, kiek manoma, nurodyti, kuo jie kalti. Manau, jog elgtis su kultros reikalui itikimai tarnavusiu mogumi blogiau, negu paprastai elgiamasi su gyvuliu, ma maiausiai nra garbinga. Kadangi respublikos prokuroras neatsak n vien i pasist pareikim (kad jie buvo isisti, man prane i saugumo kaljimo Nr. 1 administracijos, o prieiros prokuroras adjo isiaikinti, kodl atsakym negauta), todl kreipiuosi Jus ir praau: 1. Pateikti man visus inomai melagingus faktus, u kuriuos buvau u aki teisiamas. 2. Pareikalauti grinti i valstybs saugumo komiteto personaliai Jums .m. kovo mn. pasist pareikim, kuris ten pateko kaljimo administracijos savivaliavimo dka. 3. U mans ir Helsinkio susitarimams remti Lietuvos visuomenins grups veiklos meiim patraukti teisminn atsakomybn mane u aki teisus teisj, kai kuriuos saugumo darbuotojus ir mane apmeiusius psichiatrus. 4. Kadangi Aukiausiasis teismas mano bylos svarstymo metu ties pateik u meit, o meit u ties, kadangi jis ypatingai iurkiu bdu paeid tarybin teistum, tai buvus mano teism praau laikyti fiktyviu ir jo sprendimus anuliuoti. 5. Remdamasis gautu ikvietimu, praau leisti man ivykti JAV pas seser.
AURA (LIETUVA) 1980 M. RUGSJIS, NR. 24(64).
ALGIRDAS STATKEVIIUS
ANTANO TERLECKO IR JULIAUS SASNAUSKO TEISMO NUOSPRENDIS

Kaltinamieji var antitarybin propagand ir agitacij, siekiant susilpninti Taryb valdi Lietuvoje. Gamino, daugino, kaup ir platino antitarybinio turinio leidinius, laikus, pareikimus, kuriuos reakcins usienio organizacijos panaudojo savo meiikikiems tikslams. Nors jie savo kalt pripaino tik i dalies, taiau pilnai rodyta: 1. 1975 m. lapkriio mn. Terleckas parao laik TSRS VSK dl tariamo jo persekiojimo. Laike teigiama, kad TSRS mons persekiojami u savo politinius sitikinimus ir udaromi psich. ligonines. Laik iplatino. 2. 1979 m. teik Pakauskiens laik Sveikatos apsaugos ministrui, kuriame teigiama, kad mons u savo sitikinimus udaromi psich. ligonines ir persekiojami. Tai rodyta ligonins gydytojo ir Basio parodymais. 166
3. 1979 m. paruo, daugino, platino, rinko paraus po kreipimusi TSRS, VFR ir kitas organizacijas, kuriame teig, kad Lietuvos stojimas TSRS yra okupacija. Sasnauskas padaugino ir iplatino dokument lietuvi kalba, o Terleckas ruo dokument rus k. Tai rodo raomoji mainl ir kalbos lapai, rasti pas Terleck, o taip pat liud. erkno, Norkno parodymai. 4. Sasnauskas kartu su Terlecku paruo mediag leidiniui Vytis Nr. 1. Sasnauskas daugino ir iplatino Vyties Nr. 2 ir Nr. 3. Nra rodyta, kad Terleckas dalyvavo 2 ir 3 numeri leidime. Vytyje ispausdinti ie antitarybiniai straipsniai: Laisv reikia isikovoti, Lazdijuose diskriminuojamas kun. Gustaiio atminimas ir kt. Straipsniuose meiiama Taryb valdia. rodo Sasnausko prisipainimas, daiktiniai rodymai, erkno, Petrukeviiens liudijimas. 5. 1979 m. vasario mn. Terleckas dalyvavo Ragaiiens bute nelegalioje konferencijoje, kurioje pateik meiikik mediag apie tariam Lietuvos okupavim, persekiojimus. Sasnauskas paruo ir iplatino mediag apie i konferencij. rodo liud. erepanovo ir Basio parodymai, kratos metu pas Sasnausk rastas apraymas. 6. Kaltinamieji paruo ir iplatino Ragaiio teismo proceso apraym. rodo rankraiai ir spausdinti tekstai, rasti per krat pas abu kaltinamuosius. 7. Terleckas pateik mediag, o Sasnauskas paruo str. apie Vytauto paminklo bkl Jurbarke. rodo rankraiai ir spausdinti tekstai, rasti pas Sasnausk. 8. Sasnauskas paruo ir padaugino protestus dl Petkaus ir Terlecko aret. rodo ekspert ivados, rasti kratos metu dokumentai. 9. Sasnauskas para LKP CK laik dl tarnavimo armijoje ir dl mirusij pagerbimo, kuriuose meiikikai teigiama apie Taryb valdi Lietuvoje, sakoma, kad reikia gerbti tik tuos, kurie su ginklu rankose kovojo prie Taryb valdi. 10. Terleckas iki 1977 m. rugpjio 23 d. laik, platino vairius antitarybinius leidinius ir straipsnius, savo paruoto leidinio Laisvs auklys atskirus numerius, LKBK, Auros leidinius (str. Nuluostykit aaras ir kt.). Teiginys, kad i mediaga priklauso ne jam, o Jokubynui, yra nepagrstas, nes vairiose straipsni vietose rasti rankratiniai Terlecko tekstai. Antano Terlecko ir Juliaus Sasnausko kalt pilnai rodyta. Jie dalinai prisipaino kaltais. Ateityje ada nedaryti antitarybini veiksm. Sasnauskas jaunas, ada mokytis, usiimti visuomenei naudinga veikla. Jo sveikata silpna. Skirti bausm: Terleckui 3 m. grieto reimo lagerio ir 5 m. tremties. Sasnauskui 1,5 m. grieto reimo lagerio ir 5 m. tremties. Atskira nutartis. Praneti Vilniaus universiteto rektoriui apie I kurso studento A.Tukaus netinkam elges teisme.
Vilnius, 1980 m. rugsjo 19 d.
AURA (LIETUVA) 1980 M. RUGSJIS, NR. 24(64).
167
VLIKO AKCIJA TERLECKUI PADTI

VLIKo pradta akcija padti sins kaliniui Antanui Terleckui jau nea vaisi. Terleckui skirtas 1983 m. gruodio mn. pasirods ypatingas ELTOS biuletenio numeris buvo danai cituojamas Congressional Record leidinyje, kuriame buvo perspausdintas ir to numerio vedamasis. Kongreso atstov Nancy L.Johnson (R/Conn.) kovo 11 d. pasiunt laik Konstantinui ernenkai, kuriame ji reikia savo susirpinim Terlecko spariai blogjania sveikata izoliuotoje ir atiaurioje aplinkoje. Ji primena ernenkai, kad SSRS pareik norinti pagerinti santykius su JAV: Terlecko paleidimas bt teigiamas ingsnis ta linkme. Atstov Johnson priduria, kad Terlecko vienintelis nusikaltimas buvs tautini jausm ireikimas. Vasario 28 d. Nancy L.Johnson pasiunt laik ir Terleckui iuo adresu: 686410 Magadanskaya obl., Omsukchansky rajon, pos. Industrialny, ul. Sportivnaya 5, kv. 17, USSR. Ji rao suprantanti Terlecko padties rimtum ir painformuoja j, jog drauge su keliais kitais Kongreso nariais ji kreipsi laiku sovietin ambasad ir daro k tik gali atkreipti dmes jo padt. Senatorius Charles H.Percy kovo 2 d. prane ELTAI, jog jis kreipsi ambasadori Dobrynin, kad Terleckas bt paleistas. Panaiai VLIKo iniciatyv reagavo senatoriai Bill Bradley (D/N.J.), Christopher J.Dodd (D/Conn.) ir kt. Congressional Record leidinyje kovo 2 d. ispausdintame pareikime senatorius Proxmire pagyr Europos Parlament u jo rezoliucij apie lietuvi persekiojim ir paragino JAV ratifikuoti Genocido konvencij; tuo bdu bsis ireiktas solidarumas su Lietuvos laisvo apsisprendimo reikalu ir Terlecko bei j panai asmen didvyrikumas nenueisis veltui. Kongresmenas Dante B.Fascell isamiai apra Terleck vasario 21 d. Congressional Record skiltyse. Senatorius Ernest F.Hollings (D/S.Carolina) kovo 6 d. painformavo ELT apie JAV Valstybs Departamento atsakym jo kreipimsi Terlecko reikalu. Asst. Secretary W.Tapley Bennet Jr. rao, jog Valstybs Departamentas yra susirpins Terlecko padtimi ir j atidiai seka. JAV nuomon tuo klausimu buvusi pareikta sovietams vairiomis progomis. Taiau, anot jo, sovietai atmeta ms teis pareikti savo nuomon apie politini kalini kalinim, nes jie juos laiko kriminaliniais nusikaltliais. Tai labai apriboja JAV galimybes paveikti soviet elges su kaliniais ir mes negalime bti optimistais ir tiktis, kad galsime tiesiogiai pagerinti Terlecko padt (ELTA).
EUROPOS LIETUVIS, 1984 M. GEGUS 18 D.
168
VIEAS LAIKAS ROMOS POPIEIUI JONUI PAULIUI II

ventasis Tve! veniant Lietuvos Krikto 600-sias metines, norime kreiptis Js ventenyb mums, Lietuvos katalikams, labai svarbiais klausimais. Rusijos Staiatiki Banyia prie kelet met paskelb ilg savo kankini sra. Negali nesukelti nusivylimo tai, kad taip nepelnytai umirti Lietuvos Katalik Banyios kankiniai. Negi ms kankiniai nusipeln maesns pagarbos tik dl to, kad jie uvo ne vokiei hitlerinink konclageriuose, kaip vyskupas Michailas Kozal, o buvo pakarti, ukapoti kardais, suaudyti, subadyti rus caro kareivi durtuvais, buvo nukankinti kaljimuose, uvo tremtyje, mir ivaryti i savo gimtins? Sovietiniais laikais imtai tkstani lietuvi buvo suaudyti NKVD kareivi, nukankinti stalininiuose kaljimuose, uvo konclageriuose, Sibiro tremtyje. Priminsime tik keli Lietuvos Katalik Banyios ganytoj vardus. Kunig Antan Mackevii caro budeliai pakor 18631864 met LietuvosLenkijos sukilimo metu. Tais metais buvo represuota 118 kunig. Vyskupus Vincent Borisevii ir Meislov Rein nukankino enkavdistai. O kiek jie kalino Lietuvos kunig. kalino daugiau nei tredal vis Lietuvos kunig, dalis j mir konclageriuose Jau po Stalino mirties Vladimiro kaljime mir buvs Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas kunigas Vladas Mironas. Aminos lietuvi tautos atminties nusipeln vyskupai Motiejus Valanius ir Teofilis Matulionis. Pirmasis caro Aleksandro II valdios metais apgyn lietuvi taut nuo prievartinio jos atplimo nuo Katalik Banyios, t.y. apkriktijimo staiatikiais, tuo paiu igelbjo lietuvi taut nuo rusifikacijos. Antrasis tris kartus buvo kalinamas stalininiuose konclageriuose. 1956 metais grs Lietuv, parod ms dvasininkijai meils Dievui ir tautins stiprybs pavyzd. Argi Hitleriui pavyko parklupdyti ms taut? Ar daug vokiei pavergt taut sugebjo atsisakyti nuo Hitlerio pasilymo suformuoti tautinius SS karinius dalinius? Lietuvoje is hitlerinink sumanymas sutiko griet pasiprieinim ir nebuvo gyvendintas todl tik Dachau konclageryje buvo nukankinta madaug 4 tkstaniai lietuvi, t.y. tris kartus daugiau negu dan per vis vokiei hitlerinink okupacij. Tarp uvusij vokiei konclageriuose ypatingai reikia pagerbti kunig Alfons Lipnin. Dar iandien trys Lietuvos kunigai Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkeviius ir Kastytis Jonas Matulionis kankinami sovietiniuose konclageriuose. Nors patyr daug kani, lietuvi tauta liko itikima Katalik Banyiai. Taiau mums kartais atrodo, kad pasaulio tikintieji ne visada suvokia ms, lietuvi problemas. Todl dl melagingos informacijos neverti pagarbos kunigai ap169
dovanojami garbingais titulais, pavyzdiui, Krivaitis, Gutauskas, Barauskas, Bakys ir kt. O kovotojai u tikjim ir tautos laisv paliekami elyje, kaip Alfonsas Svarinskas. Ne taip seniai vienas sovietins valdios pataiknas vos nebuvo ventintas Lietuvos vyskupu. Didels vents Lietuvai dienomis mes pageidaujame i Js, ventasis Tve, kaip pagarbos ir dmesio lietuvi tautai rodym, paskirti kardinol lietuv. Ms nuomone, ioms garbingoms pareigoms uimti Lietuvoje yra nusipelnusi Banyiai kandidat. Neseniai bdamas ilje Js pasmerkte mogaus teisi paeidimus ioje alyje, akcentuodamas, kad Katalik Banyia negali abejingai irti tai, kad Jos vaikai ilje tiek kenia. Patikkite, ventasis Tve, kad mes, lietuviai, pavydime ilieiams Niekas, netgi sovietin propaganda, negali tvirtinti, kad ilje dislokuota okupacin kariuomen. Tuo tarpu Lietuva, Hitlerio ir Stalino valia, jau beveik 50 met yra netekusi savo valstybinio suvereniteto. Lietuvos jaunimas, apvilktas rus kareivi uniforma, neturi netgi teiss (su nedidelmis iimtimis) tarnauti gimtoje alyje. Visi politiniai kaliniai savo bausmei atlikti iveami i Lietuvos Rusij. Sovietin televizija danai parodo iliei demonstracijas prie diktatori Pinoet. Taiau Lietuvoje bet kokios demonstracijos iauriai numalinamos. Jeigu Korvalanas bt suspjs gauti politin valdi iliei tautai valdyti i minktaknio Aljends, ilje irgi nebt joki demonstracij, kaip j nebna SSRS bei kitose totalitarinse valstybse. iandien ilje leidiami 56 opozicijos laikraiai, dalis j yra katalikikos pakraipos. Tuo tarpu Lietuvos opoziciniai laikraiai ir urnalai leidiami tik pogrindyje. U iuos leidinius pagal rus statymus grietai baudiama. ilje yra 10 televizijos program, i kuri valstybin tik viena. Ten ir Katalik Banyiai leidiama naudotis televizijos paslaugomis. Taiau Lietuvos Katalik Banyios atstovams niekada iki iol nebuvo leista pasirodyti Lietuvos televizijoje, iskyrus tokius kolaborantus, kaip kunigas Stanislovas Lidys. ils televizija iimtinai tautin. Mes Lietuvoje matome tik tris televizijos programas, i kuri dvi retransliuoja Maskvos laidas. Vienintel lietuvika programa 4060 procent laiko skiria transliacijoms rus kalba. Ms tautieius jaudina Vilniaus arkivyskupijos juridinis statusas. 1920 m. Juzefo Pilsudskio valia ir grubios karins jgos pagalba senoji Lietuvos sostin Vilnius buvo ugrobta lenk kariuomens. 1925 m. i Vilniaus krato teritorijos, taip pat i baltarusik, o dalinai lenkik emi buvo sudaryta Vilniaus banytin provincija i vienos (Vilniaus) arkivyskupijos ir dviej (Punsko ir Lomos) vyskupij. Rus lenk karo metu 1939 m. rugsjo mn. lenk administracija buvo priversta palikti Vilni. Nuo 1939 met spalio mn. iki 1940 met birelio mn. Vilnius buvo ne tik administraciniu, bet ir politiniu Lietuvos Respublikos centru. Nuo 1940 m. iki i dien Vilnius yra administracinis Lietuvos centras. Taiau Vilniaus banytins provincijos jurisdikcijoje iki iol nevyko joki pasikeitim. 170
i problema tapo ne tik anachronizmu. Dar iki Krikionybs laik didysis raytojas ir filosofas Sokratas reikalavo i ms etikos politikos. Tikime, kad Vilniaus arkivyskupijos problema bus isprsta pagal II Vatikano susirinkimo raid ir dvasi. Js, ventasis Tve, aplankte su ganytojikai vizitais viso pasaulio katalikikas valstybes, tarp j buvo ir tokios, kuriose katalikai sudaro maum. Skaudu, kad Maskva atsisak pakviesti Jus Lietuvos krikto 600-j metini ikilmes. Tikime, kad M.Gorbaiovas, vadovaudamasis savais politiniais sumetimais, leis Js ventenybei atvykti ir ms daug ikentjusi Lietuv. ia Js bsite labai laukiamas lietuvi tautos sveias.
IRENA VAKEVIIT, DOMINYKAS EPAS, DAIVA TUMASONYT, KUN. DONATAS VALIUKONIS, ANTANAS PIPIRAS, ADA BRAZDIUKAIT, ALGIS PIVORAS, JURGIS BALTUNIKAS, JONAS LINKEVIIUS, Lietuva, 1987 m. gegus 20 d.
A.TERLECKAS. LIETUVOS LAISVS LYGOS KOVA U LAISV IR NEPRIKLAUSOMYB. VILNIUS, 2002 M.
ALBINAS BRUKTA, VLADAS ILEIKA
Leidj pastaba. A.Terleckas prisimena, kad pana laik yra ras kartu su J.Sasnausku. Tiktina, kad paraus surinko P.Cidzikas.
VIEAS LAIKAS TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI MICHAILUI GORBAIOVUI

NEISIPILDIUSI VILTIS Masins TSRS informacijos priemons taikios demonstracijos StalinoHitlerio 1939-j rugpjio 23-sios dienos suokalbio aukoms pagerbti ivakarse ir po jos elgsi ir elgiasi labai negarbingai. Demonstracijos organizatoriams, potencialiems dalyviams, net j eim nariams taikomos vairios psichologinio poveikio priemons. Organizatori dauguma buvo grietai spti LTSR prokuratroje. Taiau demonstracijos metu tiek KGB, tiek milicija elgsi korektikai. Pirm kart po 1940-j met Lietuvoje vyko nevaldika demonstracija. Oratoriams nebuvo trukdoma reikti savo politines pairas, giedoti tautin Lietuvos himn. Bent iki iol niekas i demonstrant nesuimtas. Usienio korespondentams buvo leista stebti i taiki lietuvi demonstracij. 171
Visa tai kvp mums vilt, kad Lietuvoje i tikrj jau prasidjo Js, gerb. Generalinis Sekretoriau, skelbiamas demokratizacijos procesas. Norime tikti, jog is demokratizacijos bei vieumo procesas leis Jums paskelbti visus tris gdingus MolotovoRibentropo pakto slaptuosius protokolus.
Vilnius, 1987 m. rugpjio 25 d. NIJOL SADNAIT, ANTANAS TERLECKAS, VYTAUTAS BOGUIS, PETRAS CIDZIKAS
Leidj pastaba. Raydami laik jo autoriai dar neinojo, koki priemoni prie demonstracijos organizatorius ir dalyvius imsis LKP CK ir KGB. Mitinge kalbj ir dalyvav mons buvo jga pagrobiami ir iauriai sumuami, svarstomi ir pasmerkiami darbo kolektyvuose, valdikose staigose, niekinami ir meiiami sovietinje spaudoje.
TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI M.GORBAIOVUI

Visame pasaulyje yra gerai inoma, kad 1939 m. rugpjio 23 d. hitlerins Vokietijos usienio reikal ministras Ribentropas ir TSRS usienio reikal ministras Molotovas Maskvoje pasira vieai paskelbt nepuolimo pakt ir slaptus papildomus protokolus prie jo. Viso to rezultatas u savaits Hitleris turjo galimyb pradti Antrj pasaulin kar, o Taryb Sjunga pradti kar su Suomija, okupuoti Lietuv, Latvij ir Estij, dal Lenkijos ir dal Rumunijos. Kad pamintume ios kraupios datos 48-sias metines ir siaubingus jos rezultatus, kad pagerbtume daugiamilijones to suokalbio aukas, kad pareikalautume atitaisyti Pabaltijo tautoms padarytas skriaudas, mes lietuvi, latvi ir est taut atstovai 1987 m. rugpjio 23 d. susirinkome Vilniuje prie Adomo Mickeviiaus paminklo. U tai jau itisi du mnesiai mes ios demonstracijos-mitingo dalyviai nuolat esame meiiami ir niekinami per visus TSRS masins informacijos kanalus. staigose, monse, organizacijose, mokymo staigose ir kt. komunist partijos aktyvistai nuolatos rengia prie mus nukreiptus, mus visaip smerkianius susirinkimus. Mus nuolatos apaukia nacionalistais provokatoriais, veltdiais, atskalnais, ekstremistais, pavojingu elementu, gd daraniais monmis ir t.t. Mes puikiai suprantame, kad tai nieko naujo, kad tai tiktai tsinys prie 70 m. pradto nusikalstamo bolevik ygio prie mog, tautas, taik bei monikum. Jis tsiamas jau kitomis, kiek monikesnmis priemonmis, negu tai buvo daroma Lenino viepatavimo dienomis. Prieu ir tada buvo laikomas kiekvienas kitaip negu bolevikai galvojantis. Pvz., laikratis Krasnaja zvezda 1918 m. spa172
lio 1 d. ra: Mes suiaurinsim ir sukietinsim savo irdis, kad jos nedrebt prie praliet prieo kraujo jr. Tegu liejasi prie kraujas. Be pasigailjimo, be baims mes inaikinsim prie. Prieas turi savo kraujyje prigerti. Tegu liejasi upeliais kraujas. Daugiau kraujo, kaip galima daugiau kraujo! Ir ie daugiau negu nusikalstami odiai buvo knyti visos Rusijos imperijos mastu ir labai auktu lygiu. Nedert jums ir kitiems esamo politinio reimo funkcionieriams umirti, kad 27-ajame komunist partijos suvaiavime buvo priimtas nutarimas visk vadinti savo vardais. Pvz., 1987 m. rugsjo 18 d. respublikos propagandist sskrydyje LTSR KP CK pirmasis sekretorius P.Grikeviius teig, jog btina principingai, i klasini pozicij pasisakyti prie bet kurias nacionalistines nuotaikas, duoti ryting atkirt j skleidjams. Antitarybin provokacija, kuri i met rugpjio 23 d. Vilniuje mgino surengti Vakar ardomj centr inspiruojami nacionalistikai nusiteik ekstremistai, akivaizdiai rodo, kaip svarbu didinti politin budrum ir ymiai sustiprinti kontrpropagandin darb (). Gynybin pozicija visai netinka. Reikia ne gintis, o aktyviai ir drsiai teigti savo komunistinius sitikinimus, ryingai nuvainikuoti svetimas mums pairas. Ir tai daryti visada, nieko nelaukiant. Tame pat propagandist sskrydyje LTSR KP CK sekretorius L.epetys kalbjo taip: tai rugpjio 23-oji diena Vilniuje. Provokaciniai grups nacionalist ir religini ekstremist ipuoliai parodo, kad tokie elementai yra pasireng atvirai propaguoti prieikas socializmui idjas, tiesiogiai bendradarbiauti su imperialistini valstybi specialiomis tarnybomis, iduoti tvyn. Mes manome, jos neturime teiss toliau tylti, matydami okupant ir j marionei siautjim. Mes nepripastame rusikosios okupacijos mums primestos pilietybs ir laikome save 1918 met vasario 16 d. sukurtos demokratins Nepriklausomos Lietuvos pilieiais. Mes tai parodme sugiedodami laisvos Lietuvos himn ir daugelis save papuodami trispalvmis geltonos-alios-raudonos spalvos juostelmis. Ms pilietin pozicija aktyviai daryti visa, k mes galim, k leidia ms jgos ir galimybs, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos mons bt laisvi nuo atjn ir j vietini tarn prievartavimo, kad mons gyvent dvasinio ir materialinio gerbvio slygomis, kad aktyviai ir negailestingai bt likviduotas bet kokios spalvos blogio pasireikimas. Pagal Jus reikia gerbti politin ir socialin kiekvienos tautos pasirinkim (Tiesa, 1987, spalio 1). Mes manome kiek kitaip. Pagal mus, reikia gerbti politin ir socialin kiekvienos tautos pasirinkim lygiai, tiktai tokiu laipsniu, kiek jis neprietarauja monikumo principui t.y. kiek jis siekia utikrinti monms ir tautoms j neatimamas teises. I to ieina, kad lietuviams, latviams ir estams nepriimtina nei viena ideologija, nei viena visuomenin santvarka, kuri prietarauja monikumo principui, kuri, K.Markso odiais tariant, elgiasi galvijikai, t.y. dl 173
savo savanaudik iskaiiavim atsuka nugar moni ir taut kanioms. Mums visai nesvarbu, kokiu vardu vadinasi toji santvarka. Mes paiu nuoirdiausiu bdu sveikiname ir pritariame daugumai Js pasisakym, taiau kai kurie kelia didel susirpinim. Pvz., 1987 m. vasario 19 d. lankydamasis Rygoje Js pareikte: Pati ms tikrov paneigia piktus, meiikikus reakcini emigrant sluoksni, j globj Vakaruose prasimanymus. Visus j pranaavimus istorija imet u borto. Tiesa, jie ir dabar nerte neriasi i kailio, kad apjuodint Pabaltijo taut laimjimus brolikoje tarybini taut eimoje. Bet, kaip sakoma, uo loja, vjas puia, o karavanas eina. Reikia pastebti, kad Hitleris nebuvo toks lus ir begdikas, kad bent vienoje karo metu okupuotoje teritorijoje, pvz., Olandijoje, Belgijoje, Norvegijoje ar bent Liuksemburge, okupantams diriguojant pravest fiktyvius rinkimus, kad paventint ventvagyst savanorik prisijungim prie Didiosios Vokietijos reicho. Ar ie aukiau pacituoti Js odiai nereikia to, kad net pats persitvarkymo vadovas visai nesirengia nuimti vergijos pani nuo trij HitlerioStalino suokalbio auk? Ar tai nereikia tamsuoliko ir usispyrliko HitlerioStalino nusikalstam tradicij tsimo? Ar tai nereikia, kad Js sukta apgaule ikraipydami dalyk esm stengiats isaugoti tai, kas turi bti likviduota kuo artimesniu laiku? Ar tai nereikia, kad Js ignoruojate keliamilijoni Pabaltijo taut moni graias viltis, siekimus, teistus poreikius? Js pripastate, kad t, kurie ignoruoja masi nuomon arba usiimins politikieriavimu, o politikieriavimas visada susijs su apgaule, laukia neilgas likimas politikos baruose. Esu tuo didiai sitikins (Tiesa, 1987, rugsjo 1). Nenuginijami faktai kalba, kad Js pats, smerkdamas politikieravim, labai plaiai usiiminjate kaip tiktai juo. Tai, kas dabar vyksta ms alyje, tikinamiausias ir objektyviausias argumentas, kad jai reikia taikios, konstruktyvios politikos ir kad ji nuoirdiai, nuosekliai toki politik vykdys, rodinjote Js 1987 m. vasario 7 d. Amerikos Tarptautini santyki Tarybos delegacijai. Negi pastangos savo vergijoje ir toliau laikyti daugyb taut bei milijonus moni reikia taiki ir konstruktyvi politik? Naujas mstymas tai taip pat odi ir darb atotrkio likvidavimas, teigiate Js (Pravda, 1987, rugsjo 17). Taiau kas i to, jei tarp blog apgauling odi ir blog vergij realizuojani darb nra atotrkio? Pavergtiems monms ir tautoms nuo to n kiek ne lengviau. Taip atrodo tarybinis internacionalas praktikoje, kuris ruso fasadinje teorijoje yra vadinamas ms brangiu lobiu. Aiku, rusui nacistui jisai toksai ir yra. Gal persitvarkymo periode poiris ms brang lob pasikeit? Ne? Didysis Anonimas (tuo vardu vadinami rusikieji nacistai) toliau varo savo pra174
gaiting darb. Tai liudija ir Js aukiau pacituotas pasisakymas Pabaltijo taut atvilgiu lankantis Rygoje. Lietuvis, latvis, estas u patriotins pareigos atlikim apaukiamas nacionalistu, o rusui, aparteidikai engianiam visas pavergtsias tautas, tokia paeminanti etiket niekados neklijuojama, nors jis jos usitarnauja kiekvien dien, kiekviename ingsnyje. Bet kurioje sjunginje respublikoje, kur tiktai vienoje vietoje apsigyvena kelios rus kolonist eimos tuojau pat atidaroma rusika mokykla. Taiau visos kitos tautybs mokykl nacionaline kalba tegali turti tiktai savoje respublikoje. Ir tai ne visos. Prisiminkime tik aukiau pamintus faktus apie padt Baltarusijos ir Ukrainos mokyklose. O juk Baltarusija ir Ukraina privilegijuotos. Tiktai jos abi kartu su Rusija yra SNO nars, o kitos 12 ne. Mat jos visos slav kilms. odiai labai gras. Bet faktai kalba k kita. Atrodo, kad dabarties pasaulyje tiktai viena rus tauta yra visikai apsupusi save kaimynmis tautomis-vergmis, kurias visas ji, Gerceno odiais tariant, laiko prie savs kilp unrusi ant kaklo. Pagal griet plan ir kiek leidia tarptautins aplinkybs i kilpa vis stipriau ir stipriau uveriama. i suplanuot pakarti Europos ir Azijos taut skaiiuje nuo 1940 m. vidurio esame ir mes trys Pabaltijo tautos. Ar Jums neatrodo, kad kovodamas su vienos ries blogiu, bet toleruodamas kitos ries netgi kur kas auktesnio rango blog Js kovojate vien su dmais, bet ne su paia ugnimi, tuos dmus gimdania, kad tai tiktai donkichotikas grmimasis su vjo sukamais malno sparnais, bet ne su paiu vju? Kaip praeityje, taip ir dabartyje visomis manomomis priemonmis vykdomas lus puolimas prie ypating reikm kultringumui bei kultros klimui turini veikl religij. Kulto tarnautojai be perstojo antauojami. U dorovs, kultros klim daug j buvo isista kalinimo vietas, daug kulto pastat udaryta, paversta sandliais, aktyviais moni nukultrinimo idiniais. () Ar Jums neatrodo, kad labai negudru dviaukiu klasiniu ir nacionaliniu aparteidu tvarkom visuomen vadinti demokratijos vardu? Ar tai ne teisintas piktas pasityiojimas vien alies piliei i kit prisidengus demokratijos lozungu? Ar nematote, kad laikas baigti su bet kokios formos aparteidu? Juk vengr sociologai, kaip ra filosofijos moksl daktaras profesorius R.Grigas, pirmieji buvo tvirtai sitikin, kad ndiens socialistins visuomens struktros analiz, besiremianti nelieiama dogma tapusia klasi teorija, aikiai nepakankama (Literatra ir menas, 1987, liepos 11). Mes, 1987 m. rugpjio 23 d. demonstracijos Vilniuje dalyviai, reikalavome () tiktai LAISVS. Js, lankydamasis Rygoje, ms ieivi broli reakcini emigrant kalbas apie laisvs grinim pavergtoms Pabaltijo tautoms prilyginote uns lojimui (kaip tai panaiai dar visi iki Js buv TSKP generaliniai sekretoriai) ir tuo lietuviams, latviams ir estams davte suprasti, kad nereikia vergams siekti atimt pagrindini teisi t.y. nesiekti monikumo visiko ir beslygiko realizavimo. 175
Ar Jums neatrodo, kad socialkomunistin isivysiusio socializmo alis per visus 70 m. buvo ir tebra panai H.Velso apysakoje Neregi alis pavaizduot aklj bendruomen, kuri tiki, kad nra puikesnio gyvenimo u tams ir kad kiekvienas regintysis yra likimo nuskriaustas? Ar visi praeities TSKP CK generaliniai sekretoriai nebuvo panas ir ar Js asmenikai nesate panaus tuos neregi visuomens chirurgus, kurie tbt stengiasi ilupti kiekvienam dar reginiajam akis, kad padaryt j pilnaveriu mogumi? monikumo niekinimas, o gerbimas vien neoficialiosios nemonikumu pagrstos ideologijos visais atvejais buvo toji fatalin klitis, ant kurios negaljo nesuklupti visi anksiau buv persitvarkymai. Todl toki, beveik beprasmi persitvarkym serijai nesimato ir negali matytis galo, kaip ir apiuopiamos ilgalaiks naudos. Po kiekvieno tokio uodeginio persitvarkymo labai greitai sek chronikos nemonikumo ligos recidyvas su ypatingai sunkiais rusikojo nacizmo siautjimo priepuoliais. Kad numoginimo lygis jau labai auktas ir kad bolevikine tapusioje Rusijos imperijoje nemonikumo liga tapo jau nepagydomu dalyku pastebta seniai. Ar neatrodo, kad suteikis ioki toki laisv vystyti ekonomin materialin gerov ir beveik neduods veikimo laisvs dvasins-socialins gerovs kljams, Js vadovaujamas persitvarkymas yra panaus paukt, kuriam, vos vos atleidus suritus sparnus, be perstojo su pasityiojimo gaidele sakoma: Skrisk, parodyk, k gali!, Pasistenk!, Naujai galvok! Dar laisvje gyven disidentai ir jau politiniais kaliniais tap mons seniai nori nacizmo pasiutlige sunkiai sergant, labai numogjus vyresnj brol ivaduoti i blogio pani i nuosavos vergijos. Taiau jis tam prieinasi. Tai argi jis jau tapo nepanaus pikt un, kuris kanda rank kiekvienam nuoirdiai noriniam nuo jo kaklo nusegti grandin? Bti doram tai reikia visur ir visados bti monikam, reikia niekados, niekur ir niekam, nei monms, netgi tautoms neugniauti pagrindini neatimam teisi. Juk argi dora mones ir tautas laikyti vergijoje, o bals t, kurie pasisako u savo ar kit laisv, prilyginti uns lojimui? Juk istorij, po teisybei, tam ir reikia studijuoti, kad i jos bt galima pasimokyti, tvirtinote Js (Tiesa, 1987, spalio 1). Taiau kad i jos Js kaip reikiant btumte pasimok kol kas nesimato. Visai nesimato dorovinio subrendimo poymi bei valdymo mokslo inojimo. Per daug atriai isikia avantirizmas: kaip ir prie Jus buv TSKP generaliniai sekretoriai daug kur pateikiate nesama u esama ir esama u nesama, balta u juoda ir juoda u balta, ir pan. Js dar didiuojats tuo, kuo reikt gdintis. Daugybs Europos ir Azijos taut laisvs usmaugjai Rusijos carai sulipd savo teritorija didiausi pasaulyje kolonialistin imperij, o kartu ir galing valstyb. Ir Js ne be pasididiavimo pareikiate: Galingos valstybs sukrimas tai reikmingas vis tarybini moni kart darbo ir kovos rezultatas. Mes didiuojams savo revoliucijos, kuri ne veltui vadinama Didija, ygiais (Tiesa, 1987, spalio 3). 176
Argi tai neliudija, kad begdikumui, nepagrstam tuiam gyrimuisi, melui, atstumianios padties lakavimui, odi neatitikimui tikrovs, visko vadinimui ne savo vardais nra rib? Kurgi ia dorumas, siningumas, reiklumas sau? Ir dar: Niekas neturi teiss pamirti rimto Lenino spjimo: Melaginga fraz, melagingos pagyros yra moralin pratis, tikras politins praties laidas. Marksas sugebjo, kada buvo btinas reikalas, atsivelgdamas naujas aplinkybes bei epochos reikalavimus, perirti savo paties pairas, teigia tarybinis filosofas G.L.Smirnovas straipsnyje Gumanistieskaja misija kultury (Filosofija i kultura, Moskva, 1987, p. 10). O kodl gi Jums ir kitiems, laikantiems save marksistais, nebti tokiems lankstiems, koks buvo Marksas? monikumas tai tvirta dorovin baz, savo aknimis augusi gamtos dsnius, evoliucinius procesus. () Mes manome, jog nauj mstym galsime sveikinti tiktai tada, kai jo esm, jo dvasi sudarys siekimas visais sudtingo gyvenimo atvejais, kiekvienoje situacijoje tvirtinti monikum kaip pagrindin antropologinio pasaulio statym. iam statymui prietarauti neturi moralins teiss jokios pasaulio valstybs konstitucija, jokie kodeksai, tarptautins sutartys, tarptautini organizacij statutai, ekonominiai, politiniai, nacionaliniai ar kitokie interesai. Ar neatrodo, kad Js naujo mstymo, teikianio prioritet nemonikumui prie monikum, prie gr ir kultr, vieta emiau izolinijos, kad Js ir toliau planuojate gyventi neturdami ems po kojomis? iame atvirame laike mes () nuoirdiausiai norime, kad ms kaimyn rus tauta kuo greiiau pabust i letargikai ilgo, nemonikumo iliuzijomis persunkto melo, kad ji pradt, kaip sakoma Nepriklausomos Lietuvos valstybiniame himne, eiti viesos ir Tiesos keliu, kad po netiktinai nuomios, 70 m. nusitsusios bolevikins iemos prasidt garbingo gyvenimo pavasaris.
Kaunas, 1987 m. lapkriio 2 d.
A.LIEKIO ASMENINIS ARCHYVAS.
Pasira 1987 m. rugpjio 23 d. demonstracijos dalyviai: 145 lietuviai, 6 latviai ir 4 estai
Leidj pastaba. Teksto autorius A.Statkeviius.
ATVIRAS LAIKAS POPIEIUI JONUI PAULIUI II

ventasis Tve, laik Js ventenybei rao Lietuvos tikintieji. Visus mus jungia didiul pagarba ir meil Kristaus Vietininkui emje. T lietuvi meil ir pagarb, ven177
tasis Tve, nusipelnte nepaprasta tolerancija ms tautai. Rus ovinistai lietuvi kalb paniekinaniai vadina igon, kiniei arba pauki kalba. Auktieji Maskvos administratoriai Lietuvoje usibna madaug 10 met. Kai kas bijo, kad jie nepramokt lietuvikai. Tada nereikt mums susirinkimuose, ikilminguose posdiuose kalbti svetima kalba. Pavyzdiui, lapkriio 17 d., laidojant LKP CK I sekretori P.Grikevii, Lietuvos ministr tarybos pirmininkas V.Sakalauskas atsisveikino su velioniu rusikai, nes lietuvikai nemoka II sekretorius N.Mitkinas Js ventenyb parodte ms niekinamai kalbai didiul meil kiek per paskutiniuosius metus pasakte ilt odi Lietuvai, ms gimtajai kalbai. Lapkriio 16 d. aukojote v. Miias lietuvikai. Lietuvi kalba labai sena ir sunki. Suprantame, ventasis Tve, kiek reikia ruotis. Js ventenybs meil ms tautai veik visas klitis. ventojo Tvo odiai apie tai, kad Jo pus irdies Lietuvoje, nra tik retorika. Politiniais sumetimais iandien Lietuvoje skatinamos antisemitins ir antilenkikos nuotaikos. Pastarosioms tarpti geros slygos susidar ypa iemet Lietuvos Krikto 600 met jubiliejaus proga. Banyios ir tautos prieai siekia nuteikti taut: 1) prie Lietuvos Katalik Banyi, 2) prie maitingj Lenkij. Rad prog, anie prieai pera mums mint, kad katalikyb atne Lietuvai vien didel nelaim ymios tautos dalies sulenkinim. Jie nutyli, kad drauge su pravoslavija atjusi rusifikacija bt buvusi Lietuvai daug pratingesn Prieai slepia daug istorini fakt. Pavyzdiui, tai, kad lenk kalba Lietuvoje m plisti drauge su reformacija. Kovai su reformacija pakviesti jzuitai mokjo lenkikai tiek pat, kiek ir lietuvikai. Akademijoje dstomja kalba buvo lotyn, o ne lenk. Lenk kalba, lygiai kaip ir lietuvi, buvo laikoma minios kalba, netinkama kultrai. Todl 1773 m. Akademijos bibliotekoje i 11 tkst. knyg lenk kalba buvo vos 250. Smoningai nutylima, kad Lietuva ypa m lenkti 1832 m. udarius Vilniaus universitet, o ypa 1865 m. udraudus lietuvikj spaud ir net pai ms kalb. XIX a. pradioje Vilniaus universitetas buvo lietuvi tautinio smoningumo centru. Jame iaugo didelis tautikai susipratusi inteligent brys. Udars universitet, caras sudav skaud smg Lietuvos kultriniam ir visuomeniniam gyvenimui, sukr slygas asimiliacijai. XIX a. viduryje sustiprjs tautinis lietuvi judjimas skelb separatistines, antilenkikas idjas. Taiau greit caro administracija suvok, kad is judjimas yra lygiai taip pat nukreiptas ir prie asimiliacin Rusijos politik. Todl su lietuvi tautiniu judjimu buvo pradta kovoti daug grietesnmis priemonmis negu su tautinmis lenk aspiracijomis. Vilniaus generalgubernatorius K.Kaufmanas neslp, kad lietuvikos spaudos draudimas tarnauja lietuvi asimiliacijai, lietuvikos tautybs likvidavimui. Lietuvoj neliko nei 178
vienos lietuvikos mokyklos, draugijos, per 40 met nebuvo ileista nei viena lietuvika knyga. Lenkikumas Lietuvoje buvo ukariautoj toleruojamas. Tiesa, rus administracija udraud lenkikas mokyklas Lietuvoje, taiau nedraud privaiai mokytis i lenkik elementori. Buvo leidiama prenumeruoti i Lenkijos lenkik spaud. Nebuvo udarytos Lenkijoje auktosios mokyklos. Caro administracijos sakymu Lietuvoje buvo sudeginta apie 100 tkst. lietuvik knyg, ileist dar prie spaudos draudim. Buvo gaudomos i Prsijos neamos lietuvikos knygos, elementoriai ir laikraiai. Knygneiai tremiami Rusij, o knygos deginamos. Apskaiiuota, kad spaudos draudimo gadynj buvo sudeginta per 500 tkst. Prsijoj ileist lietuvik spausdini. Primename, ventasis Tve, kad slaptosios lietuvikos mokyklos buvo draudiamos, draudiamas mokslas i lietuvik elementori. Ryt Lietuv retai pasiekdavo spausdintas lietuvikas odis. Lietuvis buvo priverstas melstis i lenkikos maldaknygs, mokytis skaityti i lenkiko elementoriaus ir lenkti bei baltarusti. Lenkjo Varuvos auktj mokykl absolventas lietuvis, nes jis negaljo gauti tarnybos Lietuvoje (iskyrus dvasinink, gydytoj ir teisinink). Dl tos paios prieasties rusjo Rusijos universitetus baigs lietuvis. Propagandistai nutyli, kad prie polonizacij Lietuvoje daugiausia kovojo tautikai susipratusi Lietuvos dvasininkija. Objektyvs dabartins Lietuvos istorikai pripasta, kad vyskupas M.Valanius, siekdamas ukirsti keli lenkik maldaknygi skaitymui ir polonizacijai per banyi, pirmasis m usienyje leisti cenzros nekontroliuojam spaud. Jis pirmasis organizavo i knyg gabenim i Rytprsi, traukdamas darb patikimus kunigus ir valstieius. Istoriniai faktai kalba apie tai, kad lietuvik knyg platinimo organizacijoms vadovavo daniausiai kunigai. Lietuviai boikotavo rusikas mokyklas. i mokykl tinklas Lietuvoje buvo reiausias visoje imperijoje. Taiau 1897 m. gyventoj suraymas parod, kad Lietuvoje aukiausias mokani skaityti ir rayti procentas. U tai privalome dkoti slaptosioms lietuvikosioms mokykloms, kurioms vadovavo Lietuvos dvasininkija. ventasis Tve, esame priversti nusisksti dalimi ms dvasinink. Daugelis j kratosi pasaulietini knyg, nesidomi tautos istorija ir neino aukiau idstyt elementariausi fakt, kalbani Lietuvos Katalik Banyios naudai. Todl jie priversti tylti, prieams pamazgomis apipilant ms Banyi ir taut. Lenk pogrindio spauda kvieia mus, lietuvius, susitaikyti. Esame pasiruo umirti visas skriaudas, kurias patyrme dl aklos sulenkjusio lietuvio Juzefo Pilsudskio politikos. Manoma, kad lenkai ir lietuviai tapo tolerantikesni vieni kit atvilgiu. .m. rugpjio pabaigoje Vilniuje buvo laidojamas kun. Stanislovas Valiuknas. Nors velionis iki 1939 m. buvo aktyvus kovotojas prie Vilniaus krato lenkinim, jo laidotuves atvyko bene visi Vilniaus arkivyskupijos kunigai lenkai. Susirinkusieji pagarbiai iklaus lenkik vieno kunigo atsisveikinimo kalb, kartu lenkikai pasimeld. Taiau mes pageidautume Lenkijos opozicijos pripainimo, kad 1920 m. spalio 9 d. J.Pilsudskis, saks generolui eligovskiui oku179
puoti Vilni ir jo krat, padar Lietuvai didiul skriaud, kurios gal niekada nepajgsime itaisyti abiej taut pastangomis Kvieiame lenkus susimstyti, koki prasm turi pralietas lenk kraujas, kovojant u lietuvik Vilni? Didel Vilniaus krato dal Stalinas paskyr administruoti sovietinei Baltarusijai. ia buvo udarytos visos lenkikos mokyklos, todl lenkika dvasia ten ugeso. Politiniais sumetimais Vilniaus krate 1950 m. buvo atidaryta nemaai lenkik mokykl, mokytoj institutas. Taiau, ventasis Tve, pasiklausykite, kokia iandien kalba neka tarp savs ventadieniais i banyios grt Vilniaus lenk mokykl moksleiviai. Ogi rus! Raytojas V.Sirijos Gira tvirtina, kad madaug dviej milijon Lenkijos gyventoj gyslomis teka lietuvikas kraujas Madaug pusantro milijono Baltarusijos gyventoj gyslomis teka irgi lietuvikas kraujas. Dl Rusijos imperialistins politikos apie vien milijon lietuvi gyvena kituose pasaulio kratuose. Vadinasi, paioje Lietuvoje ms liko daug maiau negu u jos rib. Dl to ymia dalimi kalta tarpukario Lenkijos politika Vilniaus krate. Liekame sitikin, Js ventenybe, kad suprasite ms tautos patirtas skriaudas. Dar kart i visos irdies dkojame, ventasis Tve, u meil ir tolerancij. Siuniame lietuvik ai u tai, kad daugiau jau nekonsekruojate ateistins administracijos Lietuvai primest kandidat vyskupus.
Lietuva, 1987 m. lapkriio 24 d.
LIETUVIAI
Leidj pastaba. Laiko autorius A.Terleckas.
ATVIRAS LAIKAS TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI M.GORBAIOVUI

1794-aisiais metais Jekaterinos II generalisimas Suvorovas, iauriai numalins T.Kosciukos vadovaujam Lietuvos ir Lenkijos sukilim, jung Rusijos imperijos sudt beveik vis etnografin Lietuv (likusi dal aneksavo Prsija). Tokiu bdu rus ir vokiei kareivi batais buvo sutryptas valstybinis Lietuvos suverenitas. Du kartus lenkai ir lietuviai buvo sukil, taiau nepavyko atstatyti Respublikos. Lietuva ir Lenkija ne sunk Rusijos jung beveik 124 metus. Leninas straipsni rinkinyje Apie taut teis apsisprendim tokiais bruoais charakterizavo politin Rusijos bkl: 180
Nerusai imperijoje sudar 57 procentus vis gyventoj. Nerusai gyveno imperijos pakraiuose. Nerus priespauda daug sunkesn negu j broli, patekusi Rusijos kaimynini valstybi jung Austro-Vengrijos ir Prsijos. Leninas vadino didiarusi taut prispaudja. Kiekvienos tautos nacionalizme jis irjo demokratin turin, nukreipt prie t didiarusik priespaud. Lenino odiais, visam civilizuotam pasauliui tipikas, normalus reikinys yra suverenios tautins valstybs sukrimas. iandien konstatuojame fakt SNO nars yra 159 valstybs. Tautinio savarankikumo, valstybinio suvereniteto idja lietuvi tautos smonje ypa sustiprjo 18631864-j met sukilimo metu. Ireikdama lietuvi tautos vali, Lietuvos Valstybs Taryba 1918-j vasario 16 d. paskelb Lietuvos nepriklausomyb nuo kaimynini valstybi. Tarybin Rusija buvo pirmoji valstyb, 1920 m. liepos 12 d. Maskvos sutartimi pripainusi Lietuv de jure. ia sutartimi Leninas amiams atsisak bet koki Rusijos teisi Lietuv. Kiekvien met vasario 16-j tarybin vyriausyb sveikindavo ms taut Lietuvos prezidento asmenyje nepriklausomybs nuo Rusijos proga. Esame sitikin, kad politinio Lietuvos statuso pakeitimas 1940-aisiais metais negali itrinti i pasaulio istorijos vasario 16-tosios fakto. Suomija nepriklausoma nuo Rusijos pasiskelb 1917-j gruodio 6-j, o Lenkija 1918-j lapkriio 11-j. ios datos Suomijoje ir Lenkijoje laikomos tautinmis ventmis. iomis dienomis buvo organizuota daug ikilming rengini Suomijos nepriklausomybs 70-j metini proga. iandien TSRS vyriausyb vl pasveikino Suomij nacionalins vents proga. Stalinui nepavyko aneksuoti visos Suomijos jai pasisek isaugoti savo valstybin suverenitet. Lenkija tuo tarpu yra socialistins sandraugos alis. Taiau Lenkijos valstybs vadovams net nekyla mintis udrausti vsti lapkriio 11-j. i vent turi valstybins vents status. .m. lapkriio 11-osios d. ycie Warszawy vedamasis dst tokias mintis. Lenkikumas buvo visada gyva vertyb, nors ir neegzistavo Lenkijos valstyb. Vis pirma jis gyveno lenko namuose. ios tvirtovs niekada neveik ir neuvald nei vienas i trij Lenkijos okupant. Lenkikumas deimtis met saugomas ir slaugomas prasiver atmintin lapkriio 11-j didiuliu nepriklausomybs trokuliu. To meto lenk kartos imintingumu reikia laikyti tai, kad ji inaudojo lenk tautos naudai visas iorines aplinkybes, vis pirma Rusijos revoliucij. 1918-j lapkritis buvo Lenkijos nepriklausomybs triumfu. Tarybiniai Lietuvos politiniai ir valstybiniai veikjai ieko progos tikinti taut, kad iandien ji kaip niekad suvereni, nes jos nepriklausomyb saugo ginklu galingoji Rusija. Deja, mes nesuprantame, kodl vasario 16-j iri Rusija kaip baub, gimdant buruazin nacionalizm. Ieina, kad nacionalizmas Lenino laikais buvo paangus reikinys, o iandien knija regres, pavoj socializmui TSRS. Kodl socialistin Lenkija venia savo atsiskyrimo nuo Rusijos jubiliej, o socia181
listins Lietuvos ios vents minjimas prilyginamas kriminaliniam nusikaltimui? Kuo visa tai paaikinti? Kuo vasario 16-oji gali bti pavojinga vienai i dviej pasaulio supervalstybi? Lietuvikasis KGB kelet ms jau spjo nevsti vasario 16-osios, pagrasino represijomis. I anksto praneame, kad Vasario 16-j Lietuvos nepriklausomybs 70-j metini proga mes padsime gles tose vietose, kur buvo kalinami, audomi ir kariami 18301831 ir 18611863 met sukilliai, ant 19181920-j met Nepriklausomybs kareivi kap. Vilniuje padsime gles ant vasario 16-tosios akto signataro Jono Basanaviiaus kapo, prie Adomo Mickeviiaus paminklo, prie Lietuvos ventovs Vilniaus Katedros, kur ilsisi religini ir politini Lietuvos veikj palaikai, j tarpe Vytautas Didysis. Padsime gli prie Naruio viebuio (Pilies g-v, Nr. 26), kur buvo paskelbtas Nepriklausomybs aktas. 19.30 val. v. Onos ir v. Mikalojaus banyiose pasimelsime u kritusius u Lietuvos laisv. 19191939 m. Lietuvos sostin buvo Kaunas. Net vokikieji okupantai neliet vis bevardi Lietuvos didvyri simbolio Neinomojo kareivio kapo. Stalinas po karo nugriov kap, Laisvs statul. Jau po XX TSKP suvaiavimo stalinieiai sunaikino Kauno miesto kapines. Ten buvo iniekinti daugelio ms tautos didvyri palaikai. Anie sunaikino net lakn Dariaus ir Girno mauzoliej. Kaunieiai pads gles buvusi miesto kapini vietoje, Lietuvos savanori kapinse, buv. Karo muziejaus sodelyje, prie Maironio paminklo. Vakare melsis Vytauto Didiojo banyioje. Atitinkamai bus paminta Vasario 16-oji ir kitose Lietuvos vietovse.
JUOZAS KAZALUPSKAS, LIUDAS SIMUTIS, MARYT PAKRESNEVIIEN, ALFONSAS BUMBULIS, ANTANAS EKEVIIUS, GIEDRIUS BARTULIS, SALOMJA MINKEVIIT, LAIMA TRUSKAUSKAIT, PETRAS GRAULIS, PETRAS CIDZIKAS, VYTAUTAS BOGUIS, ANTANAS TERLECKAS Lietuva, 1987 m. gruodio 6 d.
Leidj pastaba. Laiko autorius A.Terleckas.
182
VIEAS LAIKAS REUTER KORESPONDENTUI PONUI EVANSUI IR JO KOLEGOMS, 1988 MET VASARIO 1516 D. APLANKIUSIEMS LIETUV
Suinoj, kad usienio korespondentai aplankys Vilni ir Kaun, mes labai apsidiaugme. Reikia pripainti, jog mus gerokai baugino briai milicinink, kuri didel dalis buvo atgabenta i Ukrainos ir Baltarusijos, draugovinink bei civiliais rbais apsirengusi alik, kuri veidai bylojo, kad jie slaptai meldiasi buvusio TSRS tirono Stalino portretui. Usienio korespondent buvimas teik mums vilt, jog vzdais ginkluotieji neidrs ms suimti ir muti u bandym rodyti sau bei pasauliui, kad lietuvi meil laisvei dar neiblso. Mes, aiku, nesitikjom, kad korespondentai objektyviai nuviest TSRS taut nacionalinius lkesius. Juk beveik visi usienio korespondentai rao apie Pabaltij tai, kas nma neugauna didiavalstybini Maskvos jausm. I t praneim pasaulis suino tik viena pabaltijieiai rengiasi geriau ir madingiau u daugelio rus miest gyventojus, j mediagin ir dvasin kultra artimesn Vakarams negu Rytams. Taiau Pabaltijo taut istorija, kultros tradicijos, trokimai Vakar pasauliui lieka terra incognita. Pabaltijieiai turi daug skausm ir rpesi, susikaupusi per beveik penkis deimtmeius. Taiau ms skausmus stengsi suprasti ir apie juos papasakoti pasauliui, rodos, vienintelis Vakar urnalistas laikraio Financial Times korespondentas Maskvoje ms labai gerbiamas Deividas Satteris. Garsus rus raytojas Valentinas Rasputinas teigia, kad po revoliucijos Rusijoje pasidar nepadoru prisiminti tokias svokas kaip dorov, dvasingumas, sin. Ilgiausiai isilaik sin, bet vliau ir j pavert paklusnumo rankiu Dabar ities sunku susigaudyti, kas dorovinga, kas ne. Taiau raytojas su diaugsmu paymi, kad Taryb Sjungoje vis dlto liko moni, kurie blogiausiu atveju atkakliai tyli, kai i j reikalauja ikreipti sin. Arba sako ties. Kenia u j, bet sako. Ar Vakar mogus pasirengs kovoti u ties? Mes sitikin, kad toki Vakaruose maa. Tarybin televizija danai mums rodo demonstracijas, vykstanias Vakar miest gatvse. Mums ios scenos kelia tik ypsen. Malonu pasivaikioti minioje su kiais, kai gerai inai, jog tavs niekas nesumu, nesuims ir nemes kaljim. Praom patarti, kaip vertinti Js elges Lietuvoje vasario 15 ir16 dienomis? Garsus ital scenaristas Toninas Guera sak raytojui ingizui Aitmatovui: Eiliniams italams turistams, atvykstantiems Taryb Sjung, rodo ior, visa, kas geriausia, paangiausia, auniausia Veioja pagal seniai sudarytus marrutus Parodykite draugams visa, kaip yra. O kaip elgtis tarybinei valdiai, jeigu 183
sveiai, priprat prie iorinio blizgesio, mgsta apirinti Potiomkino kaimus? Argi js, susirink ekskursijai Lietuv, nesupratote, kad tarybiniai pareignai inaudoja jus savo propagandos tikslams? Kodl pasidavte moraliniam spaudimui? Js puikiai supratote, kodl vasario 16-j jus igabena atgal taip anksti po piet. Juk savo js jau atlikote paskelbte pasauliui, kad Lietuvoje nematyti joki demonstracij, kad lietuviai susitaik su savo vergika padtimi Js, pone Robertai Evansai, pranete, kad, ilgai vaikiodamas Kauno gatvmis, matte tik vien milicinink. inoma, buvo gda prisipainti, kad js vien niekur neleido, kad saugumieiai parod jums Potiomkino kaimus. Jau vasario 17 d. per pasitarim LKP Centro Komitete buvo pareiktas pasitenkinimas, kad js palydovams pavyko vykdyti vyresnybs uduot. U tai jie gavo ne tik padk. Js net neidrsote ssti taksi ir aplankyti tuos disidentus, kuri adresus gavote dar Maskvoje. inoma, vasario 16-osios ryt iuos disidentus milicija nugabeno saugum. Taiau j monos, vaikai ir tvai bt papasakoj jums daugiau, negu parod kagbistai. Gaila, kad Js, pone Evansai, neskaitte garsaus A.Solenicyno romano Pirmasis ratas. Romano skyriuje Besiypsantis Buda autorius talentingai vaizduoja Vakar mogaus aklum, konkreiai ponios Eleonoros Ruzvelt. Kas kas, o korespondentas privalo turti ioki toki nuovok apie al, kurioje jis akredituotas. O su savo pasaka apie vien milicinink Js, pone Evansai, sunepatoginote vasario 28 d. net laikrat Sovietskaja Litva. Jo redakcija pripaino, kad milicijos buvo truput daugiau negu prastai Kam Jums reikjo vykti Kaun? Jeigu vasario 16 d. apie 12 valand Jums bt leid vienam pasivaikioti Vilniaus gatvmis, btumte savo akimis pamats, kaip prie Pergals kino teatro daugiau kaip imtas milicinink mu profesins technikos mokyklos mokinius. Ponai, js vieni Lietuvoje nieko nematte, nes nenorjote matyti. Tikriausiai jums labai patinka Maskva ir tiesiog nesinori grti al, kurioje Stalinas dar nespjo sukurti socializmo. Juk ten reikia dirbti rinkti informacij. O Taryb Sjungoje j gaunate TSRS Usienio reikal ministerijoje arba tarybinse respublikose i vietini biurokrat. inoma, ne veltui, nes visur galioja principas ranka rank plauna. Sakoma, jog stalinai ir hitleriai gimsta kasdien ir Rytuose, ir Vakaruose. Tik ne visur yra dvasins ir mediagins slygos jiems virsti tironais. Usienio korespondent elgesys Lietuvoje mus labai igsdino. Mes pamatm, kad ir Vakaruose reali naujo Stalino ar Hitlerio prisiklimo grsm. Stalinas sukr savo kruvinj sistem tik todl, kad Taryb Sjungoje susidar kolektyvin tyljimo bkl, baudiavin smon. Vladimiras Kantoras teigia: Asmenybs kultas tai bkl, tam tikras elgesio modelis, smons ir kultros mechanizmas, kuris 184
tebeveikia ir iandien. Jeigu nejausime kalts, jeigu nusiraminsime, tai viskas pasikartos i naujo. Ponai, pamstykite apie iuos odius! Viskas pasikartos. Ir nebtinai Rusijoje.
ROMAS RAGAIIS, ALGIMANTAS VAINORAS, LEONAS LAURINSKAS, ALGIRDAS STATKEVIIUS, Vilnius, 1988 m. kovo 10 d. BRONIUS POKUS, ANTANAS TERLECKAS, JULIUS SASNAUSKAS IR KITI. I VISO 13 PARA
IVYSTYTO AMORALIZMO EKSTREMIST AKCIJA TEBESITSIA

1988 m. vasario 21-oji diena Lietuvoje buvo paskutin ovinistini-antipatriotiniantinacionalini ekstremist siautjimo diena akcijoje, siekianioje bet kokiomis priemonmis ugniauti Lietuvos nepriklausomybs atkrimo 70 m. jubiliejaus minjim. T dien v. Mikalojaus banyios apgulimas tssi jau nuo ankstyvo ryto. Milicininkai ir raudonus raiius ant rankovi neioj draugovininkai apie banyi ir esani prie jos aikt, taip pat gretimose gatvse stovjo isidst vidutinikai per 12 metrus vienas nuo kito, kaip ir vasario 16 dien. 11-t valand, pasibaigus pamaldoms ir vos pro ventoriaus vartus ijus, ant aligatvio milicininkai upuol gydytoj psichiatr Algird Statkevii, ekonomist Jon Pratusevii ir vaist fabriko darbuotoj Andri Tuk. vrikai elgdamiesi grdo juos milicijos automain ir nuve Taryb rajono milicijos skyri, vert pasirayti fiktyv rat, kur tvirtinama, kad jie gatvje stumdsi ir keiksi. Tuo tarpu jie ramiai stovjo prisiglaud prie ventoriaus tvoros. Nakiai juos nuve laikinojo kalinimo bstin, o kit vasario 22 dienos ryt Taryb rajono Liaudies teism ekstriniam teismo posdiui. Ten, dalyvaujant vienam milicininkui ir teisiant suimtuosius po vien atskirai, Taryb rajono Liaudies teismo pirmininkas Gudynas () Statkevii A. nubaud 30 rubli bauda, Pratusevii J. 12 par, o Tuk A. 10 par dabokls. Be to, mintas teisjas paskelb, jog teismo nuosprendis galutinis ir neapskundiamas. Taip buvo susidorota su taikiais ir dorais tikiniaisiais, idrsusiais eilin sekmadien nueiti banyi jau labai ivystyto amoralizmo ekstremist siautjimui tebevykstant. A.Statkeviius atsisak mokti neteistai udt pabaud ir tuojau po minto teismo pasiunt telegram TSRS Generaliniam prokurorui Rekunkovui. Pareikalavo nedelsiant atstatyti teistum. 185
1988 m. kovo 11 dienos ratu Vilniaus m. prokuratra Statkeviiui A. prane, kad i TSRS prokuratros gauta telegrama, reikalaujanti i esms perirti milicijos veiksmus. 1988 m. kovo 23 dienos ratu Vilniaus m. Taryb rajono prokuroro pavaduotojas Koziol S. Statkeviiui A. prane, kad jam pinigins baudos udjimas uprotestuotas. Nepaisant to, 1988 m. balandio 13 d. Statkeviius A. i Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies teismo gavo kvietim balandio 14 dien atvykti teismo posd, kur bus nagrinjama jo byla 30 rubli baudos iiekojimo reikalu. Kaip matome, nors Taryb Sjungoje Stalinas visais poiriais kas dien vis labiau smerkiamas, taiau stalininis poiris nacionalinio klausimo sprendim tebesitsia. Per 70 m. jau labai ivystyta kratutinio amoralizmo praktika, skelbusi, kad komunizmas ir dorov yra nesuderinami dalykai, yra nelikviduota ir persitvarkymo periodu.
1988 m. balandio 13 d.

1988 m. gegus 8 d. laikratis Sovetskaja Litva ispausdino 1988 m. gegus 5 d. LKP CK plenumo nutarim Apie Vilniaus miesto partins organizacijos darb, stiprinant idjikai-klasin, internacionalin ir patriotin gyventoj aukljim TSKP CK vasario plenumo (1988 m.) nutarimo dvasia. iame nutarime akcentuojama, kad iekome nauj taut draugysts form persitvarkymo slygomis. Toliau ios formos konkretizuojamos: Daugiau kaip 250 miesto moni palaiko glaudius ryius su giminingomis Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Latvijos ir kit tarybini respublik monmis, vystomas socialistinis lenktyniavimas tarp Vilniaus, Minsko, Rygos, Talino miest (). ie odiai labai jau dvelkia Stalino ir Brenevo laik laikrai vedamj dvasia Vl miest ir moni draugyst?! Kaip tik tokio pobdio daugyst ir atved pavojing tautinio klausimo TSRS padt. Igelbti i padt galima tik pakeitus formali miest ir moni draugyst tikra TSRS taut draugyste. Kokia gali bti draugyst tarp lietuvio ir ruso, jeigu pastarasis, remiantis 1987 m. rugsjo 1 d. Pravdos replika, igyvens Lietuvoje 30 met, nesiteik imokti nors pasisveikinti lietuvikai. Ms nuomone, tikrai draugauti ar bendrauti galima tik su tuo mogumi, kuris gerbia tavo gimtj kalb, tavo tautos istorij (tikr, objektyvi), tavo tautines tradicijas, tavo tautin iskirtinum. 186
Nutarime priekaitaujama TSKP nariams lietuviams u tai, kad Lietuvoje nepakankamai skatinami ryiai tarp mokykl, kuriose dstoma lietuvi, rus ir lenk kalbomis, taip pat vairiakalbi auktj mokykl student grupi. Ms nuomone, joki draugik santyki nebus iki tol, kol rusik ir lenkik mokykl abiturientai gals susikalbti su savo bendraamiais lietuviais gimtja j kalba. Lituanistams Vilniuje ne taip lengva gauti darb, tuo tarpu rusikose ir lenkikose mokyklose lietuvi kalb dsto mokytojai, beveik visikai nemok ios kalbos. Lietuviai moksleiviai i savo tv ir seneli yra girdj, kodl Maskvos valdininkai nesuinteresuoti, kad lenkais save laik Lietuvos gyventojai, imok gerai lietuvikai, galt tsti studijas grupse, kuriose visi dalykai dstomi lietuvikai. Galima suprasti lietuvius moksleivius, nenorinius bendrauti su lenkais rus kalba. Ir ia jokia propaganda nepajgi pakeisti susidariusi padt. Esant gyvam Leninui, didiausiu taut draugysts prieu buvo laikomas didiavalstybinis ovinizmas. Tuo tarpu plenumas pagrindin pavoj irjo nacionalizme. Ir Nutarime od ovinizmas aptinkame i viso tik vien kart, o termin nacionalizmas ir jo sinonimus daugiau kaip deimtyje sakini Visai pagrstai lietuviai piktinasi tuo, kad Lietuv atvyk gyventi ir dirbti rus valdininkai ir darbininkai su panieka iri lietuvi kalb. Nutarimas gina tokius valdininkus: Suteikti partinio ir tarybinio aparato vadovaujantiems kadrams pagalb mokantis lietuvi kalb na dobrovolnych naalach. i citat i Nutarimo mes laikome ididiu raginimu ir ateityje palikti visk po senovei. Ir toliau lietuvikose staigose, monse imtas lietuvi bus veriami kalbti rusikai, jeigu to pareikalaus nors vienas rusas Rus kalbos viepatavim Lietuvos sostinje emigrantai mgina teisinti tuo, kad Vilnius daugiatautis miestas. Londonas ir Paryius irgi daugiatauiai miestai, taiau i miest gyventojai laiko savo pareiga mokti tos alies kalb, kurioje jie gyvena. Kita vertus, Vilnius tapo daugiatauiu miestu tik Stalino ir Brenevo valia. Stalino sakymu imtai tkstani lietuvi buvo udaryti konclagerius arba isisti Sibir. j viet atvyko madaug 200 tkst. slav. Plenume kalbjs pirmasis Vilniaus miesto partijos sekretorius K.Zaleckas teisinosi prie vietinius rus komunistus ir sveius i Maskvos dl to, kad Sigmos susivienijime vadovaujaniuose postuose maa rus Tai jau panau gan paplitus anekdot: Grai ms Lietuva, taiau Stalinas vienoj vietoj nesuspjo itaisyti klaidos iandien ia gyvena per daug lietuvi. Jeigu jau rusai jauiasi nuskriausti, k tada lietuviams daryti? Raytojas Jonas Mikelinskas neseniai ra Komjaunimo tiesoje, kad TSKP CK, TSRS Ministr Taryboje, tarybini diplomat tarpe, aviacijoje lietuvi vienetai arba i viso nra (kosmonaut tarpe, generalitete). Plenume kalbjs laikraio Sovetskaja Litva redaktorius V.Jemeljanovas pareik, kad jis Lietuvoje gyvena nuo 1955 met, taiau ia jis nepastebjo lietuvi prieikumo jo, kaip ruso, atvilgiu. Neatsivelgdamas tai, Nutarimas kvieia 187
visus komunistus kryiaus yg prie lietuvikj nacionalizm. Vl ragan mediokl. Ms inteligentai ne kart atkreip visuomens dmes lidn fakt, kad lietuvi kalbos vartojimo sfera faktikai apsiriboja nam idiniu. Kiek propaganda kl triukmo dl lietuvikos tautins mokyklos laimjim. Neseniai paaikjo, kad tokios i viso nra. Vietoj jos tik mokykla, kurioje lietuvi kalba dstoma kaip eilinis dalykas. Toki mokykl abiturientai kalba savo gimtja kalba gan blogai. Kadangi lietuvikoje mokykloje nuo Stalino laik Lietuvos istorija nedstoma, Lietuvoje susiformavo visagal mankurt kasta Lietuvikoje spaudoje iandien jau atvirai kalbama apie katastrofik ekologin Lietuvos padt (pagal eer ir upi utertum Lietuva uima pirmj viet TSRS). Kai kas net idrsta nurodyti pagrindin kaltinink sjungines ministerijas, Baltijos alyse atvirai vadinamas monopolijomis. Nutarime i problema i viso nutylta. Vietoje to reikalaujama Giliai ir plaiai atskleisti lietuvi ir rus taut istorinio likimo bendrum, Taryb valdios atstatymo Lietuvoje istorij ir vlesn savanorik stojim TSRS, respublikos industrializacijos ir ems kio kolektyvizacijos svarb (). Kokie cinikai yra io Nutarimo autoriai!? Vl reikalaujama i Lietuvoje gyvenani TSKP nari giedoti odes Jekaterinai II u prijungim prie Rusijos 1795 m. ir kruvinajam budeliui Stalinui. Maskvos spauda neslepia, kad Stalinas buvo paprastas udikas, rus, gruzin ir imt kit taut budelis, kuris sunaikino milijonus moni. Nutarimo autoriai elgiasi taip, lyg jie neskaityt tarybini rusik laikrai. Remiantis i autori logika, Stalinas, kls kruvin savo koj Lietuvos em, tapo angeliuku, kuris gyveno vienintele svajone kurti Lietuvoje ems roj. Pripasta, kad kolkiai Rusijoje buvo nauja baudiavos forma, Vidurinje Azijoje vergove. O Lietuvoje kolkieiai gyveno kaip kino filmuose Kubans kazokai arba viesa Koordje. Susidaro spdis, kad vieumas, demokratija dalijama Maskvoje, Leningrade ir kituose Rusijos miestuose kibirais, Armnijoje, Estijoje ir Latvijoje kilograminiu samiumi, o Ukrainoje ir Lietuvoje arbatiniu aukteliu Nutarimo, kuris buvo priimtas vienbalsiai, autoriai grasina StalinoBrenevo teroro aukoms, kad reikia sukurti diferencijuoto individualaus darbo su monmis, esaniais nacionalistini ir religikai-ekstremistini prietar takoje, sistem. Politiniame aukljamajame darbe atsivelgti tai, kad darbo kolektyvuose, mieste yra moni, kurie anksiau buvo teisti u antitarybin veikl, banditini grupuoi dalyvi tarpe nemaa svetim ir net atvirai prieing socializmui idj ir pair nej (). Aktyviai kovoti demaskuojant ir izoliuojant nuo jaunimo nacionalistikai nusistaiusius elementus. iuose odiuose jauiama Stalino epochos nostalgija, apgailestavimas, kad tironas maokai sunaikino mylini savo taut ir laisv lietuvi. Taip trokta Nutarimo autoriai engti be Stalino jo nurodytu keliu. Mus gsdina toji aplinkyb, kad Nutarimo dvasia labai panai TSKP CK propagandos skyriaus vedjo Sklerovo kalb, kuris plenume dalyvavo visgi ne sveio teise Tad gal ne atsitiktinai 1988 m. balandio 30 d. Tiesoje buvo ispaus188
dintas istorijos moksl daktaro Jermalaviiaus straipsnis, kurio idj galt pavydti ir ymybe tapusi Andrejeva Ar toks straipsnis galjo bti ispausdintas be LKP CK nari inios? Po paskutinio LKP CK plenumo mus uvald baim dl Lietuvos ateities. Pirm kart mes mme abejoti, kad Js, Generalini Sekretoriau, rimtai nusprendte paversti policin TSRS valstyb teisine, apie koki iki iol mes svajojome.
GENUT AKALIEN, LEONAS LAURINSKAS, BRONIUS POKUS
LIETUVOS LAISVS LYGOS TELEGRAMA TSRS GENERALINIAM PROKURORUI REKUNKOVUI

Maskva, TSRS Generaliniam prokurorui Rekunkovui Gegus 22 d. ruoiamasi pagerbti prie 40 met 200 tkstani deportuot Lietuvos gyventoj atminim. Vilniaus miesto prokuroras Sodeika, vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Kaionas pareik, kad imsis griet represij. Praom apginti TSRS Konstitucijos 50 str.
Vilnius, 1988 m. gegus 19 d. VYTAUTAS BOGUIS, ROMALDAS RAGAIIS, ANTANAS TERLECKAS, ANDRIUS TUKUS
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] LIETUVA, 1988 M. LIEPA, NR. 7.
LIETUVOS LAISVS LYGOS MITINGO, VYKUSIO 1988 M. GEGUS 22 D. VILNIUJE DIDIJ TRMIM 40-MEIUI PAMINTI, REZOLIUCIJA
Bdami sitikin, kad TSRS diktatorius Stalinas Lietuvoje siek vienintelio tikslo fizikai sunaikinti didij lietuvi, lenk, yd ir vokiei dal, mes, susirink Vilniuje 1988 m. gegus 22 dien deportacij 40-meiui paymti, nutarme: 1. Laikyti, kad 19411952 m. Stalino sakymu buvo itremta Sibir ir kitus tolimus TSRS rajonus apie 300 tkst. Lietuvos gyventoj. 189
2. Pareikalauti i TSRS valdios pripainti akt antihumaniku ir prietaraujaniu paios TSRS statymams. 3. Reikalauti kompensuoti deportacij aukoms j patirtus moralinius ir materialinius nuostolius. 4. Reikalauti paskelbti trmimus vykdiusi nusikaltli sra ir patraukti juos baudiamojon atsakomybn. 5. Reikalauti paskelbti birelio 14-j tremtini diena, pripastant j valstybine gedulo diena. 6. Reikalauti leisti visuomenei jos lomis pastatyti Lietuvos tremtiniui paminkl Vilniuje, Gedimino aiktje. 7. Reikalauti paskelbti kiekvieno trmimo tiksl itremtj skaii. 8. Pareikti dabartinei Lietuvos administracijai pasipiktinim dl smoningo 1941 m. birelio 1417 d. itremtj skaiiaus, paskelbto .m. gegus 21 d. Tiesoje, suklastojimo (tvirtinama, kad buvo itremtos 7.439 eimos, kuriose buvo 12.562 mons. Ieit, kad Lietuvos gyventoj eim tuo metu sudar maiau kaip du asmenys O .m. gegus 19 d. Gimtasis kratas pripaino, kad itremtj buvo apie 30 tkstani).
Leidj pastaba. Tai buvo pirmasis vieas didij trmim Sibir paminjimas. Dar 1988 m. balandio mn. LLL kreipsi visuomen, kviesdama paminti trmim aukas. Mitingo dien jo rengjai A.Terleckas ir V.Boguis buvo priversti praleisti nam arete. Gedimino aikt i vis pusi apsupo milicininkai ir rusikai kalbantys draugovininkai. Gedimino aikt prasiver apie tris tkstanius moni, taiau kelis kartus daugiau moni, negaldami patekti aikt, susibr aplinkinse gatvse. susirinkusiuosius kreipsi pro milicijos kordon prasivers A.Tukus. Jis perskait rezoliucij. Kalbant A.Andreikai milicija puol mones. Tvarkos saugotojai jga pradjo vaikyti mitingo dalyvius: stumd moteris, grieb u rank vyrus, iupo A.Andreik, ulau jam rankas ir eiese nutemp j VRM pastat. E.Krukovskis mgino dar kart perskaityti negirdjusiems rezoliucij. J upuol uniformuoti asmenys, ipl i rank tekst, ulau rankas ir nutemp milicijos main. Okupacinio reimo auk pagerbimas truko 1520 minui. Milicija jga ivaik dalyvius. Oratoriams vis t laik trukd tranki oki muzika, sklindanti i specialiai mitingo vietoje valdios pastatyto radiofikuoto autobuso garsiakalbi.
SUSITIKIMAS LVOVE
1988 met birelio 1112 d. Lvove vyko TSRS nacionalini-demokratini sjdi atstov pasitarimas. Lvov suvaiavo 4 respublik Gruzijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos tautini sjdi atstovai. Lietuvai atstovavo Lietuvos lais190
vs lyga. eimininkai ir organizatoriai buvo Ukrainos Helsinkio Federacijos atstovai. Armnijos delegacija dl svarbi prieasi atvykti negaljo. Pasitarimas vyko privaiuose lvoviei butuose. Valdia susirinkimui netrukd, taiau jo dalyvius sek (dien prie prasidedant pasitarimui vienas i ukrainiei renginio organizatori buvo sumutas KGB agent). Pasitarimo metu irinktas TSRS taut patriotini sjdi koordinacinis komitetas. Jo nariais tapo 8 mons i 5 respublik (buvo praneta, kad Armnijos atstovai bus paskelbti vliau). Nuo Lietuvos koordinacin komitet irinkti Lietuvos laisvs lygos nariai Antanas Terleckas ir Eugenijus Krukovskis. Protestuodami prie politini kalini tebelaikym lageriuose, pasitarimo dalyviai paskelb bado streik. Badavimo pradia buvo numatyta birelio 13 d. Kiekvienas i streikuojani i eils badavo po vien dien. Antrj pasitarimo dien buvo parayta keletas svarbi dokument, tarp j laikas JAV prezidentui R.Reiganui. Lvovieiai labai draugikai sutiko sveius ir padar visk, kad ne tik darbas, bet ir poilsis bt domus ir turiningas. emiau pateikiame por pasitarimo Lvove dokument.
PRANEIMAS APIE TSRS TAUT PATRIOTINI SJDI KOORDINACINIO KOMITETO STEIGIM

Mes, susirinkusieji Lvove TSRS taut nacionalini-patriotini sjdi atstov pasitarim, pareikiame: Vedama TSRS demokratizacijos ir vieumo politika visikai nepaliet pagrindins neisprstos Taryb Sjungos problemos nacionalins. Valdios reakcija vykius Kazachstane, Armnijoje ir Azerbaidane, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Gruzijoje, Ukrainoje, yd ir Krymo totori sjdio aktyvizavimsi, bandym pravesti nepriklausom nacionalini klausim aptarim Maskvoje parod, kad valdanioji partija ir TSRS valdia nenori ar negali nukirsti sudting nacionalini prietaravim mazg, paveldt kolonialins ekspansijos keliu sukurtos Rusijos imperijos ir sustiprint didiavalstybin aneksin Stalino ir jo pdini politik. Sprendiant i TSKP CK tezi bsimai partkonferencijai ir pagal reakcing irinkt j respublikose deputat sra, mes negalime laukti teigiamo nacionalinio klausimo sprendimo nei i partins konferencijos, nei i neinia kada vyksianio planuojamo specialaus valdaniosios partijos CK plenumo. Nerus taut nacionalini judjim tarpusavio santykiai su taip ir nesubrendusia rus demokratija praeityje, kaip ir ms asmeninis daugiametinis kontakt 191
su bendrademokratine disidentija patyrimas tikino mus, kad daugelis rus demokratins opozicijos veikj dar giliai nesisavino svarbiausios demokratijos aksiomos: negali bti visikai laisva tauta, engianti kitas tautas (arba esanti nuolankiu tokio engimo rankiu). I ia nepilnutinis nacionalini problem vertinimas ir tautini judjim suradikaljimo, j ijimo u kultrini-kalbini reikalavim rm baim. Priimdami (beslygikai) bet koki param i alies, kaip atgimstanios rusikos demokratijos, taip ir i viso pasaulio demokratini jg, mes vis dlto suprantame, kad ms tautos savo laisvs ir lygiateisikumo siekdamos gali pasikliauti tik savo pai jgomis. Mes atmetam siekiani isaugoti savo status quo reakcini jg pastangas sukirinti mus, azerbaidanieius prie armnus, rusus ir ukrainieius prie Krymo totorius, sukirinti krikionis su musulmonais, staiatikius su katalikais, visus kartu nuteikti prie yd taut ir t.t. Pavergt taut jga ir tikslo pasiekimo laidas ms vienyb. Manome, kad paskutiniu periodu nacionalini sjdi su plai reikalavim spektr augimas nuo kalbini, ekonomini, teritorini iki visiko savarankiko apsispendimo, ikl klausim dl sukauptos vairiose respublikose patirties bendro panaudojimo ir dl TSRS taut nacionalini-patriotini sjdi koordinacijos. Todl mes, Iljos avavadzs draugijos (Gruzija), grups Helsinkis 86 (Latvija), Lietuvos laisvs lygos, Ukrainos Helsinkio federacijos, Estijos nacionalins nepriklausomybs partijos, Nacionalinio apsisprendimo bendrovs (Armnija) atstovai, nusprendm kurti TSRS taut patriotini sjdi koordinacin komitet. Tautini judjim atstovais laikotarpiu ligi kito tarpnacionalinio pasitarimo (numatyto 1988 m. rugsjo mn.) koordinaciniame komitete yra:
MERABAS KOSTAVA (GRUZIJA), IVARS UKOVSKIS (LATVIJA), ANTANAS TERLECKAS IR EUGENIJUS KRUKOVSKIS (LIETUVA), STEPANAS CHMARA IR VIAESLAVAS ORNOVILAS (UKRAINA), LAGLE PAREK IR MATI VILU (ESTIJA).
Armnijos atstovai bus paskelbti vliau. Koordinacinis komitetas nerenka primininko. Koordinacinis komitetas bus perrenkamas kitame TSRS taut nacionalini-patriotini sjdi atstov pasitarime. Prie koordinacinio komiteto gali prisijungti kit atvirai demokratini tautini judjim atstovai. Koordinacinis komitetas ileidia kart per tris mnesius biuleten, kur pavedama paruoti respublikos, kurioje vyksta eilinis pasitarimas, atstovams.
Lvovas, 1988 m. birelio 12 d.
TSRS TAUT NACIONALINI-PATRIOTINI SJDI ATSTOV PASITARIMO DALYVIAI
192
TSRS TAUT NACIONALINI-DEMOKRATINI SJDI ATSTOV LVOVO PASITARIMO BAIGIAMASIS PAREIKIMAS

Mes, TSRS taut nacionalinio-demokratinio sjdio atstov pasitarimo, vykusio Lvove 1988 m. birelio 1112 dienomis Tarpnacionalinio politini kalini gynimo komiteto iniciatyva, dalyviai, iklaus praneimus apie padt Gruzijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje ir Estijoje, susipain su dokumentais apie Armnijos nacionalin sjd, kurio atstovai negaljo atvykti pasitarim, bet palaiko jo tikslus, konstatuojam TSKP ir tarybins vyriausybs nesugebjim isprsti pai opiausi daugianacionalins valstybs slygomis nacionalin problem. Kaip nir spjim visoms priverstinai jungtoms Taryb Sjung tautoms, susiejusioms savo viltis su nauju tarybins vyriausybs kursu, mes suvokiame armn tautybs Kaln Karabacho gyventoj valios paniekinim ir i esms valdios iprovokuotas viduramikas skerdynes Sumgaite, taip pat vadinamosios Gromykos komisijos represuotos Krymo totori tautos, siekianios organizuoto sugrimo Tvyn, savo valstybingumo atkrimo reikalavim atmetim. Didiai nuvyl mus ir vykdyti ms respublikose pagal antidemokratin stalininbrenevin ablon vadinamieji rinkimai partin konferencij, dl kuri tolimesn ms ateitis priklausys nuo vakarykts dienos moni, tiesiogiai atsaking u iandienin apgailtin tarybins valstybs ir atskirai imant ms respublik padt. Pasitarimo dalyviai i Latvijos, Lietuvos ir Estijos palaiko reikalavimus, pateiktus tarybinei vyriausybei 1988 met sausio 12 d. Armnijos, Gruzijos ir Ukrainos mogaus teisi gynj: 1) apie valstybini kalb statuso suteikim respublik tautinms kalboms, apie vis respublikos gyventoj mokymsi j ir apie nacionalini kalb funkcionavim visose valstybinse ir visuomeninse respublik gyvenimo sferose; 2) apie kultrin-tautin nacionalini maum autonomij (skaitant rus); 3) apie ivet taut sugrinim tvyn ir nacionalini respublik bei srii sien patikslinim; 4) apie nacij, turini valstybingum u TSRS rib, atstov susijungim su savo tautomis teis; 5) apie ms taut ekologinio genocido (ekocido) pavojaus nukreipim; 6) apie gyventoj sumaiymo centralizuotai planuojant ekonomik politikos nutraukim. Kartu su tuo, apsikeit nuomonmis apie padt ms eiose respublikose ir dalyvavimo nacionaliniame-demokratiniame sjdyje patirtimi, mes prijome ivad, kad, be ivardint, aktualiais iandien ms tautos klausimais taip pat tapo ie: 1) kiekvienos respublikos pilietybs vedimo ir tikslaus apibrimo; 193
2) kitataui vaiavimo nuolatiniam gyvenimui apribojimo, o kai kuriose kritinse situacijose (Estija, Latvija ir kt.) visiko tokio vaiavimo nutraukimo ir netgi dalies gyventoj reemigracijos; 3) visiko respublik suvereniteto religiniais klausimais laidavimo, tarp j sunaikint kai kuriose respublikose nacionalini banyi atstatymo; 4) pilnutins respublikins kiskaitos vietoj dekretuotos centralizuotos ekonomikos; 5) pataisos darb ir visos penitenciarins sistemos statym perirjimo, ukertant galimybes panaudoti priverstin kalini darb u savo respublikos rib; 6) nacionalini formuoi sukrimo tarybins armijos gretose, atliekant taikos metu karo prievol savo respublikos ribose. Visi ie reikalavimai neivengiamai susij su visika politine ir ekonomine decentralizacija Taryb Sjungoje, kuri ateityje mes matome kaip atskir suvereni valstybi konfederacij. Nacionalinio-demokratinio sjdio patirties pasidalijimo ir bendr veiksm suderinimo tarp eilini pasitarim tikslu mes nusprendme kurti TSRS taut patriotini sjdi koordinacin komitet. Vienas i koordinacinio komiteto udavini yra konkretus kiekvieno i aukiau ivardint reikalavim paruoimas, remiantis vis ms respublik mediaga. Ypating dmes pasitarimas skyr galutinai neisprstam tarybini politkalini klausimui ir represyvios praeities politikos restauravimo bandymams, pasireikusiems armn mogaus teisi gynjo Parujo Airikiano ir jauno est patrioto Siverto Zoldino aretu politiniais motyvais. iais klausimais paruoti specials praneimai. Kitas nacionalini-demokratini TSRS taut sjdi atstov pasitarimas vyks 1988 m. rugsjo mnes Latvijoje.
Iljos avavadzs 4-ojo Daso atstovas (Gruzija) MERABAS KOSTAVA Helsinkis-86 atstovas (Latvija) IVARS UKOVSKIS Lietuvos laisvs lyga ANTANAS TERLECKAS, EUGENIJUS KRUKOVSKIS Ukrainos Helsinkio federacijos ir politini kalini gynimo pakomiteio atstovai: BOGDANAS GORYN, MICHAILO SERGIJENKO, PAVLO SKOOK, STEPANAS CHMARA, VIAESLAVAS ORNOVILAS Estijos nacionalins nepriklausomybs partijos atstovai: LAGLE PAREK, MATI VILU Bus suderinta su Nacionalinio apsisprendimo bendrove (Armnija). Lvovas, 1988 m. birelio 12 d.
194
LAIKAS JAV PREZIDENTUI RONALDUI REIGANUI

Pone Prezidente! Mes, visuomenini organizacij ir nacionalini TSRS taut judjim atstovai, dmesingai stebjome Js pasisakymus ginant ms tautines teises, ypa prierinkimini kampanij metu. Js principin pozicija, vertinant Zonenfeldo doktrin, tikino mus, kad Js gerai suvokiate ms padt ir suprantate, kad neisprendus TSRS nacionalinio klausimo nemanoma nei visuomens demokratizacija, nei tvirta taika. Todl Js vizit TSRS ir nor susitikti su mumis vertiname kaip dar vien apraik rimto dmesio atrioms nacionalinms problemoms, kurios ikilo Pabaltijyje, Kazachstane, Armnijoje, Gruzijoje, Ukrainoje. Mes tikjoms, kad, inodamas apie jas, Js, pone Prezidente, susitiks su mumis sutelksite dmes ties paiomis atriausiomis, t.y. nacionalinmis, problemomis. Mes prisimename, kad i vis Helsinkio sutart pasiraiusi Vakar pasaulio ali JAV visuomet buvo aktyviausia TSRS taut laisvs gynja, ir kaip i itikimiausio i tradicij tsjo laukme, kad Js vizitas Maskv pads ymiai pakeisti ms taut likimus. Deja, to nevyko. Js kalboje laisvs klausimas paia plaija io odio prasme (taut laisv) uleido viet mogaus teisms apskritai. I Js atsakymo korespondentams sitikinome, kad tokia pozicija ne atsitiktinumas, bet Js naujas poiris TSRS vykstani nacionalin politik. Pasirodo, Jums TSRS nustojo buvusi blogio imperija, o nacionalin problematika tapo tokia neesmin, kad apie j neverta ir prisiminti. Taiau mes, gerbiamas pone Prezidente, suvokdami savo atsakomyb, pareikiame, kad tokiam persiorientavimui kol kas nra pagrindo. TSRS sudarani taut likimas nepakito. Taut naikinimas, kaip taikliai isireik Avtorchanovas, tsiasi. Jis pasireikia nuolatine rusifikacija, nacionalini kalb alinimu i staig, mokslo, vietimo, dirbtinai skatinama migracija, ekonomikos centralizacijos stiprinimu ir daugeliu kit form, kurias per amius sukr imperijos smon. Pagal Lenin, Rusijos imperija buvo taut kaljimas, o tokios svokos kaip tarybin liaudis skamba kaip aminj atils Taryb Sjungos tautoms. Skelbiant socialin antagonizm ir tarpklasin neapykant, visur vyksta vidins tautos, kaip sudtingos socialins sistemos, struktros nykimas. Tarpklasins neapykantos doktrina yra nepaprastai antikrikionika, kadangi artimo meil, kuri skelbia krikionyb, pasiekiama veikiant socialinius prietaravimus. Dabar, kai neapykantos filosofija patyr visik pralaimjim ir prived monij prie inykimo ribos, krikionikoji meil vienintel galinti j igelbti konstruktyvi jga. Ji apsaugo tautas nuo dviej kratutinum melagingo internacionalizmo ir nacionalinio gyvulikumo pagrind imperializmo, kuris antrj pateikia po pirmojo kauke. Tai bdinga daugiaamei Rusijos imperijos praktikai. Gerbiamas pone Prezidente! Mums sunku sivaizduoti kov u mogaus teises be kovos u nacionalines taut teises. monijos istorija tikina mus, kad tik 195
ten, kur ikovojama tautin laisv, greitai sitvirtina asmens teiss, bet ne atvirkiai. Kaip dabar, taip ir ateityje tautos laisv viena i pagrindini mogaus teisi garantij. Gerbiamas pone Prezidente! Mes sitikin, kad tikroji monijos istorija raoma ne ant popieriaus, bet moni irdyse, kurias velgia Dievas, kadangi Dievas teisia ne pagal rezultatus, bet pagal sieki ir motyv tyrum. Mes prisimename Js vilt kelianius odius apie tai, kad JAV negali irti sudjusios rankas likimus taut, apvilkt tarybiniais tramdomaisiais markiniais. Ir Js alinimasis nuo TSRS nacij problemos nulemtas stipraus tarybins valdios pasiprieinimo btent ioje srityje, kadangi vieumas ir demokratizacija nacionaliniuose klausimuose, be abejo, irykint t prievart, kurios pagalba krsi ir dabar laikosi Taryb Sjunga, jokiu bdu nesanti lygiateisi taut sjunga. Taiau principai tik tuomet nea gr, kai yra visikai realizuojami. Linkime Jums skmingai ir garbingai ubaigti savo prezidentavim ir eiti istorij kilnaus vis taut laisvs gynjo vardu.
TSRS TAUT NACIONALINI-DEMOKRATINI Lvovas, 1988 m. birelio 12 d.
LIETUVA, 1988 M. RUGSJISSPALIS, NR. 8.
JUDJIM LVOVO PASITARIMO DALYVIAI I GRUZIJOS, LATVIJOS, LIETUVOS, UKRAINOS IR ESTIJOS
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]
LIETUVOS LAISVS LYGOS PROGRAMA

1939 m. rugpjio 23 d. Soviet Sjungos ir Vokietijos diktatoriai Stalinas ir Hitleris pasidalijo Ryt Europ: Lietuva tuomet atiteko Vokietijos Reichui. Taiau t pai met rugsjo 28 d. deryb metu Hitleris perleido Lietuv Soviet Sjungai. Taip buvo palaidota Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. U dviej savaii Stalinas pasiunt Lietuv 20.000 raudonosios armijos kari. 1940 m. birelio mn. 15 d. Lietuva buvo okupuota, o vliau inkorporuota TSRS sudt. Diplomatin ios agresijos ritual atliko Stalino emisaras Dekanozovas (1953 m. suaudytas kartu su Berija). Ir po Stalino mirties politinis Lietuvos statusas nepasikeit. Nra jokio pagrindo tikti, kad artimiausiu metu TSRS vadai pasmerkt Stalino agresij Pabaltijo respublikose. Toki politik diktuoja nuo ami susiklosts imperialistins Rusijos poiris masias tautas. Lietuvos ateitis priklauso nuo i faktori: 1. Lietuvi tautos politinio smoningumo, ryto bti laisvai. 2. Demokratini pasaulio valstybi spaudimo Taryb Sjungai. 3. Rus poirio Stalino sukurtos imperijos tautas. I vis TSRS pavergt krat Lietuvoje vyko bene didiausias pasiprieinimas, pareikalavs ir daugiausiai moni auk (procentiniu atvilgiu). Vis dlto lietuvi tauta iliko gyva ir neprarado ryto siekti savo nepriklausomybs. 196
Dauguma pasaulio valstybi yra abejingos Pabaltijo taut likimui. Kol kas nedaug teigiam poslinki rus tautos poiryje nacionalin klausim TSRS, nors dalis rus inteligentijos jau pripasta Lietuvai, Latvijai ir Estijai savarankiko egzistavimo teis. 1978 m. birelio 15 d. Lietuvoje buvo sukurta Lietuvos laisvs lyga. Jos udavinys kelti lietuvi tautos smoningum, brandinti Nepriklausomos Lietuvos idj. Per savo veiklos deimtmet Lyga dalyvavo leidiant pogrindin spaud, organizavo protesto akcijas, rinko ir skelb archyvin mediag. Vis t laik Lyga buvo priversta veikti pogrindyje. iandien, vykstant demokratizacijos procesui Taryb Sjungoje, keiiantis politiniam ir visuomeniniam klimatui Lietuvoje, legaliai veikianti Lietuvos laisvs lyga skelbia savo program. Lietuvos laisvs lygos nuomone, artimiausiu metu btina atlikti iuos veiksmus. 1. iuo metu Lietuvoje veikianioje konstitucijoje: a) teisinti Lietuvos pilietyb, akcentuoti, kad aukiausios valdios nariais gali bti tik Lietuvos pilieiai. b) Paskelbti lietuvi kalb valstybine kalba, j laikyti vis Lietuvos piliei bendravimo kalba. c) Garantuoti sins laisv ir real Banyios atskyrim nuo valstybs, galimyb Banyiai aktyviai dalyvauti Lietuvos visuomeniniame gyvenime. d) Pripainti Lietuvai teis turti savo laisvai samdom kariuomen. 2. Kultros ir vietimo srityje: a) Kurti tautin demokratinio pobdio Lietuvos mokykl, ypating dmes skiriant Lietuvos valstybs ir kultros istorijai visose mokymo staigose. b) Leisti fakultatyviai dstyti religijos pagrindus vidurinse mokyklose. c) Isaugoti Lietuvos kultrin palikim, reikalauti i TSRS valstybinio biudeto l tarybiniais metais sunaikintiems paminklams atstatyti. d) Atkurti Lietuvos ryius su usieniu, propaguoti Lietuvos kultr TSRS ir usienyje. 3. Lietuvos istorijos srityje: a) Paskelbti slaptuosius archyvinius dokumentus. b) Atkurti istorin ties apie 19181919 ir 19391940 met vykius Lietuvoje. c) Pasmerkti nusikalstam stalinizmo vidaus ir usienio politik. d) Masines Lietuvos piliei represijas 19401953 metais paskelbti nusikaltimu monijai, reabilituoti visus dl j nukentjusius, atlyginti jiems padarytus nuostolius. e) Vieai paskelbti stalinistinio genocido vykdytoj sra ir sprsti klausim dl j juridins atsakomybs. f) Pastatyti Vilniuje ir kitose vietovse paminklus Lietuvos partizanams. 4. Ekonomikoje ir ekologijoje: a) Perduoti Lietuvos vykdomosios valdios kompetencijai pramons mones. b) vesti tautin valiut ir jos emisij. c) Apriboti darbo jgos migravim i kit sjungini respublik. 197
d) Organizuoti Lietuvos ekologijos ministerij, skirti daugiau dmesio ir l gamtos apsaugai Lietuvoje, sustabdyti Ignalinos AE ir chemijos gigant statyb. 5. mogaus teisi srityje: a) Panaikinti LTSR BK straipsnius, leidianius persekioti asmenis u j sitikinimus. b) Garantuoti odio, susirinkim, demonstracij laisv ir panaikinti neteistus nutarimus, ribojanius naudojimsi tomis laisvmis. c) Panaikinti policin vidaus pas reim, garantuoti laisv Lietuvos piliei migracij usien. d) Paleisti visus politinius kalinius. gyvendinus ias priemones bus sudarytos prielaidos Lietuvos Nepriklausomybei atstatyti. Lietuvos laisvs lyga reikalauja i Lietuvos, Latvijos ir Estijos ivesti Soviet Sjungos okupacin kariuomen. Lietuvos laisvs lyga akcentuoja, kad galutinis jos tikslas laisva demokratin Lietuva Europos taut konfederacijoje. Pagrindinis Lygos ginklas vieas atviras odis. Savo veikloje Lyga vadovaujasi SNO statais, SNO Generalins Asambljos rezoliucijomis dekolonizacijos klausimu, Visuotine mogaus teisi deklaracija, Helsinkio Baigiamojo akto nutarimais. Lietuvos laisvs lyga nuolat apeliuos pasaulio taut sin Lietuvos laisvs reikalu. Lietuvos laisvs lyga turi savo leidin Vytis. Lyga nori bendradarbiauti su Lietuvos persitvarkymo sjdiu, Blaivysts sjdiu, Banyios teisi gynimo grupmis ir visais monmis, kuriems rpi Lietuvos likimas. Lietuvos laisvs lyga sveikina Rusijos ir kit TSRS taut demokratinius judjimus. Lietuvos laisvs lyga skelbia savo laikinj taryb:
1. VALDAS ANELAUSKAS (KAUNAS) 2. ALGIMANTAS BALTRUIS (VILNIUS) 3. VYTAUTAS BOGUIS (VILNIUS) 4. ANTANAS GRIGAS (LEIPALINGIS) 5. EUGENIJUS KRUKOVSKIS (VILNIUS) 6. LEONAS LAURINSKAS (TAURAG) 7. EDMUNDAS PAULIONIS (DAUGLIKIS) 8. JONAS PETKEVIIUS (IAULIAI) 9. BRONISLOVAS POKUS (KRETINGA) 10. JONAS PRATUSEVIIUS (VILNIUS) 11. ROMALDAS RAGAIIS (VILNIUS) 12. VACLOVAS RALYS (VILNIUS) 13. LEONORA SASNAUSKAIT (VILNIUS) 14. GENOVAIT AKALIEN (VILNIUS)
198
15. MINDAUGAS IBONIS (KAUNAS) 16. ANTANAS TERLECKAS (VILNIUS) 17. ANDRIUS TUKUS (VILNIUS) 18. JONAS VOLUNGEVIIUS (VILNIUS).
Lietuvos laisvs lyga kreipsi JAV gyvenant vien i Lygos steigj DR. ALGIRD STATKEVII, praydama j sudaryti Lietuvos laisvs lygos Usienio taryb ir atstovauti Lygai usienyje.
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] LIETUVA, 1988 M. LIEPA, NR. 7. LIETUVOS LAISVS LYGOS ARCHYVAS.
LIETUVI TAUTOS MAOJO SEIMO 1988 M. LIEPOS 12 D. LIETUVOS SOSTINS VILNIAUS GEDIMINO AIKTJE, REZOLIUCIJA
Laisv nra kurios nors tautos dovanojama kitai. Laisv visada yra ikovojama dideli auk kaina. Ms tauta 1917 m. garsiai visam pasauliui pareik savo ryt bti laisva ir nepriklausoma. i idj tauta realizavo po ilg kruvin kov su didiaisiais savo kaimynais. 1919 m. rugsjo 11 d. Taryb Rusija pripaino Lietuv de facto. 1920 m. liepos 12 d. Maskvos Taikos sutartimi Lietuva buvo pripainta ir de jure. ios sutarties pirmj straipsn suformulavo asmenikai pats Leninas: Remdamasi Rusijos Federacins Socialistins Taryb Respublikos paskelbtja vis taut teise laisvai apsisprsti ligi joms visikai atsiskiriant nuo valstybs, kurios sudtyje jos yra, Rusija be atodair pripasta Lietuvos valstybs savarankikum ir nepriklausomyb su visomis i tokio pripainimo einaniomis juridinmis skmmis ir gera valia visiems amiams atsisako nuo vis Rusijos suvereniteto teisi, kuri ji yra turjusi lietuvi tautos ir jos teritorijos atvilgiu. Kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neudeda lietuvi tautai ir jos teritorijai joki pareig Rusijos atvilgiu. (Lietuvos TSR istorijos altiniai, Vilnius, 1961, t. 4). Prajus vos dviem dienoms po ios sutarties pasiraymo, Rusijos TFSR Komisaro tautybi reikalams Stalino pasista kariuomen (keletui divizij pats asmenikai vadovavo) um Lietuvos sostin Vilni ir ia paskelb mobilizacij, aikiai paeidiani Hagos Konvencij ir paios Maskvos Taikos sutarties raid bei dvasi. Tik Stalino ir Tuchaevskio kariuomens pralaimjimas prie Varuvos igelbjo Lietuvos nepriklausomyb. 199
Stalinas niekada neatsisak savo grobuonik tiksl Lietuvos teritorinio vientisumo ir valstybinio suvereniteto atvilgiu. 1939 d. rugsjo 28 d. Stalinas gavo savo sbro Hitlerio diplomatin sankcij pasiglemti Lietuv. Kit met birelio 15 d. 300 tkst. Stalino kariuomen ugrob neutralia pasiskelbusi Lietuv. Po met ms taut ivadavo Hitleris. 1944 m. Lietuva vl tapo Stalino nuosavybe. Dal (26.454 kv. km) Lietuvai Maskvos sutartimi pripaintos etnografins ems Stalinas 1944 m. priskyr Baltarusijos administracijai ir Lenkijos valstybei. Teritorijoje tarp Nemuno ir Priegliaus upi nuo ami gyveno lietuviai. i teritorij (vadinam Maja Lietuva) 13 a. aneksavo vokikasis Teuton ordinas. 1945 m. Potsdamo konferencijos nutarimu Maoji Lietuva (15.100 kv. km) buvo atiduota TSRS administruoti. Uuot prijungs j prie Lietuvos, Stalinas kolonizavo j slavais. Naujo politinio mstymo dka atsirado Europos, kaip bendr nam, krimo idja. Ir lietuvi tautai, vl siekianiai suvereniteto, ji teikia vili bti lygiateise tarp laisv Europos taut. Bendri Europos namai gali suklestti tik gyvenant juose laisvoms, lygiateisms tautoms, besivadovaujanioms aukiausiais morals ir dorovs principais. Mes, io susirinkimo dalyviai, kreipiams TSRS Aukiausij Taryb, praydami oficialiai pripainti 1939 m. rugsjo 28 d. sandr tarp Stalino ir Hitlerio agresijos aktu taikios tautos atvilgiu su visomis i tokio pripainimo ieinaniomis teisinmis pasekmmis. Priimta susirinkime Vilniuje 1988 m. liepos 12 d.
Leidj pastaba. is dokumentas priimtas Blaivysts sjdio ir Lietuvos laisvs lygos organizuotame mitinge, skirtame Maskvos Taikos sutarties 68-osioms metinms paminti. Mitingo ivakarse jo rengjams prokuratroje grasinta baudiamja atsakomybe, o liepos 12 d. Blaivysts sjdio nariai J.Kanys, G.Jakubionis, V.iuparis, LLL narys A.Terleckas, vienas Rusijos Demokratins sjungos lyderi V.Bogaiovas buvo sulaikyti. Gedimino aikt VRM kariuomen apsupo keliais iedais. Prie Katedros pavyko prasiverti madaug tkstaniui moni, o deimtys tkstani liko stovti u nepralauiamo emvdist iedo. Kadangi mitingo organizatoriai buvo sulaikyti prokuratroje, miting praved V.Boguis. Jis perskait rezoliucij, prane apie sulaikytuosius. Kalbjo P.Cidzikas, Rusijos Demokratins sjungos atstovas J.Skubko.
200
KREIPIMASIS LIETUVOS GYVENTOJUS

Antrojo pasaulinio karo aidas, tartum siaub kelianti mkla, keliauja per pasaul. Vykdydami Hitlerio ir Stalino pavedim, Vokietijos Reicho usienio reikal ministras Ribentropas ir TSRS usienio reikal komisaras Molotovas 1939 met rugpjio 23 dien pasira Nepuolimo sutart. Jos slaptuoju protokolu diktatoriai pasidalino Ryt Europ. Lietuva tuomet atiteko Vokietijai. Remdamasis moraline ir materialine Stalino pagalba, Hitleris po savaits upuol Lenkij. Taip prasidjo Antrasis pasaulinis karas. 1939 met rugsjo 28 dien Molotovas ir Ribentropas pasira Draugysts ir sien sutart. Slaptajame protokole du agresoriai Stalinas ir Hitleris vykd Ryt Europos perdalijim Vokietija perleido Rusijai Taut Sjungos nar Lietuv. 1940 met birelio 15 dien Hitlerio laiminama madaug 250 tkstani Stalino kariuomen aneksavo Lietuv. Okupacijai pateisinti buvo atliktas gan nesudtingas ceremonialas pagal Dekanozovo ir Pozdniakovo scenarij. Rusija, 1939 m. derdamasi su Vokietija dl Lietuvos teritorijos, o 1940 m. birelio 15 d. okupuodama vis respublikos teritorij, sulau ias tarptautines sutartis: 1. 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Taryb Rusijos taikos sutart, kuria Rusija dar kart viso pasaulio akivaizdoje visiems amiams atsiadjo savo pretenzij Lietuv, kaip buvusi carins Rusijos kolonij; 2. 1926 m. rugsjo 28 d. Lietuvos ir TSRS Nepuolimo sutart, kurios 2-uoju straipsniu Taryb Sjunga pasiadjo visomis aplinkybmis gerbti Lietuvos suverenum bei teritorin integralum ir nelieiamyb; 3. 1933 m. liepos 5 d. Lietuvos sutart su Taryb Sjunga dl upuolimo svokos apibrimo; 4. 1939 met spalio 10 dienos Lietuvos ir Taryb Sjungos Savitarpio pagalbos sutart, kuria sipareigojo saugoti Lietuvos suverenum, nesiimti joki priemoni keiiant Lietuvos valstybin santvark, ekonomin ir socialin sistem, laikytis nesikiimo vidaus reikalus princip. Jau greitai 50 met, kaip Lietuva nea svetimj jung, nors visos Vakar valstybi kolonijos seniai tapo laisvomis ir nepriklausomomis valstybmis. Hitleris Niurnbergo teisme buvo pripaintas tarptautiniu nusikaltliu. iandien jau ir TSRS masins informacijos priemons atsiribojo nuo Stalino vidaus politikos. Taiau iki iol buvusio diktatoriaus ir svetim teritorij grobiko usienio politika beveik nekvestionuojama, jis pats netraktuojamas tarptautins teiss norm lauytoju. Nusikalstamos Stalino usienio politikos padariniai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje nelikviduojami. Mes, emiau pasiraiusieji, reikalaujame i TSRS vyriausybs paskelbti 1939 m. StalinoHitlerio suokalb Baltijos, Lenkijos ir Rumunijos taut atvilgiu tarptautiniu nusikaltimu su i to iplaukianiomis juridinmis pasekmmis. Reikalaujame, kad TSRS vyriausyb Lietuvoje vykdyt ias priemones: 201
1) ivest savo okupacin kariuomen; 2) imokt Lietuvos gyventojams kompensacij pinigais ar natra u prievarta ireikalautas rinkliavas; 3) umokt atimtos i gyventoj ems vert; 4) atlygint u sugriaut Lietuvos ekonomik, ivetas TSRS materialines vertybes, nuniokot gamt; 5) demontuot ir isivet Rusij visus chemijos gigantus, nuodijanius ms gamt, udaryt Ignalinos AE; 6) atstatyt sugriaut Vilniaus senamiest; 7) atlygint moralinius ir materialinius nuostolius stalininio reimo aukoms. .m. rugpjio 23 d. 19 val. kvieiame visus Lietuvos gyventojus Vilniaus miesto Gedimino aikt paminti juodosios Lietuvos istorijos datos. Kvieiame ir kituose Lietuvos miestuose bei gyvenvietse prisiminti i tragik sukakt, pagerbti Stalino ir Hitlerio teroro aukas.
KUN. EDMUNDAS ATKOINAS, VYTAUTAS BOGUIS, ADEL BRAZDIT, ALFONSAS BUMBULIS, MONIKA GAVNAIT, KUN. ROBERTAS GRIGAS, MEISLOVAS JUREVIIUS, SAULIUS KELPAS, JUOZAS KANYS, KUN. KASTYTIS KRIKIUKAITIS, LEONAS LAURINSKAS, KUN. KASTYTIS MATULIONIS, KUN. EDMUNDAS PAULIONIS, JONAS PETKEVIIUS, ANTANAS PIPIRAS, BRONIUS POKUS, KUN. ROKAS PUZONAS, ROMALDAS RAGAIIS, KUN. VYTAUTAS SADAUSKAS, GENUT AKALIEN, KUN. ANTANAS EKEVIIUS, REGINA TERESIT, ANDRIUS TUKUS, VYTAUTAS VAIINAS, JONAS VOLUNGEVIIUS Vilnius, 1988 m. liepos 26 d.
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] LIETUVA, 1988 M. RUGSJISSPALIS, NR. 8.
Leidj pastaba. kreipimsi inicijavo LLL.
JO EMINENCIJAI KARDINOLUI VINCENTUI SLADKEVIIUI

Lietuvos laisvs lyga, vieai veikiantis patriot susivienijimas, reikia Jums pagarb ir pasitikjim ir kvieia Jus kartu su lietuvi tauta mnes prisiminti lemting ir tragik ms istorijos dat MolotovoRibentropo pakto pasiraymo metines. 1939 m. rugpjio 23 d. Maskvoje buvo sudaryta TSRS ir Vokietijos Nepuolimo sutartis, kurios slaptasis protokolas nulm trij Pabaltijo respublik ir Lenkijos likim. gyvendinant MolotovoRibentropo pakt, 1940 m. birelio mnes Lietuva buvo uimta raudonosios armijos ir neteko savarankikos valstybs statuso. 202
Jums gerai inoma, kokias nesuskaiiuojamas nelaimes ms Tvynei ir jos Banyiai atne valstybingumo praradimas. Kartu su politine nepriklausomybe Lietuvoje buvo sutrypta ir sins laisv bei kitos demokratins laisvs, o Banyia neteko galimybs laisvai ir netrukdomai vykdyti savo misij. Tokiu bdu MolotovoRibentropo paktas slegia ne tik ms praeit, bet ir dabart. Tai suprasdamas, kiekvienas doras ir siningas lietuvis turi pasmerkti t nusikalstam dviej diktatori suokalb ir reikalauti, kad bt likviduoti jo padariniai. Tik isivadavs nuo baims ir netikrumo, nuo deimtmeiais j supusio melo ir demagogijos, tik savo istorij suvoks i dien Lietuvos mogus gali bti viesios ateities Dievo karalysts emje krjas. Ugdyti tok mog yra paaukta ir Banyia, kuriai pats mogaus Atpirkjas yra lieps bti ems druska ir pasaulio viesa. Prisimindami, kad XIX a. lietuviai vyskupai ir kunigai buvo ms tautinio atgimimo aukliai ir vadovai, kad ir is amius dav Lietuvai didi dvasinink patriot, susiejusi Banyios likim su tautos likimu, mes iandien su viltimi irime Lietuvos Banyi ir Jus, jos vyriausij Ganytoj. Mes laukiame i Banyios gyvybini ms tautos problem supratimo ir aktyvios paramos jas sprendiant. Dkojame, kad Banyia laimina vis jos vaik kilnias idjas ir pastangas, bet ji turt ir savo konkreioje veikloje atsivelgti i dien realyb, skatinti pozityvias permainas gyvenime ir moni smonje. i met rugpjio 23 dien tkstaniai Lietuvos gyventoj susirinks Vilniuje Katedros aiktje ir pamins tragik ms istorijos puslap nepriklausomybs praradim. inodami Js Eminencijos meil ir itikimyb Lietuvai, mes kvieiame Jus, pasirmus garbingu kardinolo titulu ir autoritetu, prabilti tiesos odiu Lietuvos kunigus ir tikinij taut, pasmerkti MolotovoRibentropo pakt ir jo pragaitingas pasekms ms Tvynei. Toks Js ingsnis pratst kilnias vyskup V.Boriseviiaus, M.Reinio, T.Matulionio ganytojikas tradicijas, pakelt tautos dvasi ir susipratim. Pagarba istorinei tiesai nra politinis, bet moralinis aktas. Kaimynins Lenkijos episkopatas jau kuris laikas rpinasi lenk tautos istorijos balt dmi upildymu, toki kaip MolotovoRibentropo paktas, Varuvos sukilimas, lenk karinink skerdyns Katynje. Pats Lenkijos primas kardinolas J.Glempas ruden savo kelions Taryb Sjung metu aplankys Katyns udyni viet ir ten pagerbs stalinizmo auk atminim. Tiesa padarys jus laisvus, kalbjo Kristus. Istorin tiesa iandien mums visiems reikalinga vardan ms Tvyns ir Banyios atgimimo.
203
GORBAIOVO PERSITVARKYMO AIDAS KRETINGOS STALINIST SMONJE

.m. rugpjio 11-j Kretingos gyventojai kreipsi miesto Vykdomj komitet, praydami nebti abejingiems lietuvi tautos skausmui, to mnesio 23-j MolotovoRibentropo pakto 49-j metini proga leisti emaiiams susirinkti centrinje miesto aiktje 19 val. Kretingieiai pra radiofikuoti aikt ir apie miting praneti rajoninje spaudoje. Rugpjio 17-j vienas i pasiraiusij mintj pareikim Bronius Pokus gavo l. e. miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pareigas A.Kubilinskiens tarnybin rat Nr. 85, kuriame tokiais odiais motyvuojamas neigiamas valdios atstovo atsakymas: Miesto Vykdomasis komitetas praym laiko negaliojaniu, o numatom organizuoti miting () neleisti kaip neatitinkant TSRS AT Prezidiumo 1988 m. liepos 27 d. sako Dl susirinkim, miting, gatvi eityni ir demonstracij organizavimo TSR Sjungoje tvarkos. rat mitingo organizatoriai reagavo tokiu laiku: Mums inoma, kad Lietuvos persitvarkymo sjdis rugpjio 23 d. Vilniuje organizuoja miting MolotovoRibentropo paktui pasmerkti ir kad tam gautas valdios organ leidimas. Drausdama analogiko pobdio akcij Kretingoje, miesto valdia faktikai ireikia savo pritarim nusikalstamai stalinizmo vidaus ir usienio politikai. Kretingos m. Vykdomojo komiteto atsakym mes laikome antikonstituciniu, prietaraujaniu persitvarkymo ir demokratizacijos procesui Taryb Sjungoje ir todl neteistu. Praneame, kad mitingas, skirtas MolotovoRibentropo paktui paminti, Kretingoje i met rugpjio 23 dien vyks. Kretinga, 1988 m. rugpjio 18 d., Bronius Pokus, Felicija Martiien, Sigitas Martiius, Anicetas Pukorius, Birut Pukorien, Jadvyga iliut, Janina Jogminait, Onut Petreikyt. Rugpjio 19-j A.Kubilinskien atsiunt B.Pokui kvietim rugpjio 22 d., 9.30 val., atvykti pas pirmininko pavaduotoj A.Kubilinskien. B.Pokus nenuvyko. Rugpjio 23 d. B.Pokus buvo kvieiamas pas Kretingos prokuratros tardytoj Geg. Atsisak nuvykti, motyvuodamas, kad negavo oficialaus kvietimo. Tok jam netrukus atne. Ess kvieiamas L.Giros g. Nr. 10, kab. 3, tel. 51373. B.Pokus kitoje raginimo pusje ura: Rugpjio 23-j atvykti negalsiu, nes mums, lietuviams, toji diena yra gedulo diena. B.Pokus. Mitingas vyko. Susirinko 45 tkst. moni i Kretingos ir kit emaitijos viet, kalbtoj buvo per 10. mons laik rankose kius, tautines vliavas. Milicija miting stebjo, bet netrukd. 21 val. banyioje v. Miias aukojo 3 kunigai: Liudvikas arkauskas, Antanas Bunkus ir Vytautas Sadauskas. Pamoksl ta proga Mii metu pasak kun. L.arkauskas, o po Mii kun. V.Sadauskas. Buvo sugiedotas tautos himnas. Jaunimas teik kunigams gli. Po keli dien pas pil. Benetien, gyvenani Kretingoje, Proletar g. 32, bt. 4, atvyko milicijos pareignas. Priekaitavo, kad buvusi tremtin aiktje sukiojusi 204
visas puses k Laisv Lietuvai! Grasino moteriai kaljimu arba didele pinigine bauda. Milicininkas patar Benetienei nusisamdyti advokat. milicij, prokuratr buvo ikviesta daug mitingo dalyvi. Kvietim gavo net vilniet G.akalien. Niekas Kretingoje netikrino jos paso, taiau milicijai kakokiu bdu tapo inomas G.akaliens adresas Rugpjio 30 d. rajoninis laikratlis vyturys ispausdino pirmajame puslapyje ilg A.Kubilinskiens straipsn antrate Dl sambrio miesto centre, kuris pradedamas tokiais odiais: is faktas nra vertas, kad j reikt kreipti didesn dmes. Taiau nepaaikinama, kodl vis dlto taip stalinikai buvo reaguota miting. Straipsnio autoriai, kaip priimta TSRS, kelis kartus sumaino mitinguojani skaii, dauguma kuri, aiku, atjo vien smalsumo vedami. Skaitytojas privalo suprasti, kad Kretingoje beveik nra pasipiktinusij StalinoHitlerio sandriu. Aikinama, kad miting pradjusi ir kalb jame pasakiusi niekur nedirbanti vilniet G.akalien. Tai, kad akaliens pavard parayta lygiai taip pat, kaip sverdlovskiei ikreipta buvusio jos vyro, rodo, i kur pil. Kubilinskien pasism gan smulki informacij. Keista, kad KGB tapo Kubilinskiens informatoriumi. Anksiau bdavo atvirkiai. Dert prisiminti, kad Kubilinskien gavo ne vis informacij nesuinojo, kad G.akalien vyko Kreting garsiojo Vilniaus bado streiko metu. Straipsnis grasina: Tokie renginiai ir ipuoliai nepuoia nei ms visuomens, nei ms gyvenimo. Ir ateityje neleisime toki rengini, kurie eidia ventus moni jausmus, emina kit orum. Aiku, kad mitinge sekli funkcijas vykdydami dalyvavo ir stalinieiai. Tik bent mes j jausm tironui nelaikome ventais. Kaip tik nipinjimas yra veiksmas, nesuderinamas su mogikuoju orumu. Tegu staliniei jausmus velniai glosto valdios demonstracijos, Stalino palikti kiai ir transparantai. Nordami jie galt laisvai vsti gruodio 5-j ar kovo 5-j. Bent Kretingoje jiems valdia tikrai netrukdyt. Atkreip dmes viena patetika straipsnio gaida Kretingikiai () myli Tvyn toki, kokia yra su stalinizmo ir hitlerizmo laik neugijusiomis aizdomis (). Nortsi paklausti be galo mylini liaud (ne lietuvi taut, o beveid liaud) kretingiki valdinink, kodl jie nenori bendromis jgomis ugydyti tas aizdas? Straipsnis ubaigiamas dar vienu grasinimu: is sambris buvo surengtas paeidiant statymus. statymui nusieng sambrio organizatoriai patraukti atsakomybn. Kretingos tarprajonin prokuratra atlieka tyrim, kalti asmenys bus nubausti. Tai spjimas tiems, kurie ruoiasi paymti ir rugsjo 28-j dien, kai prie 49 metus Hitleris perleido savj Lietuv Stalinui.
205
KRETINGOS MIESTO DDT VYKDOMAJAM KOMITETUI

Mes, emiau pasiraiusieji, laikome, kad .m. rugpjio 30 d. vyturyje paskelbtas straipsnis Dl sambrio miesto centre siek dviej tiksl: 1) moraliai paremti stalinieius, kurie dl TSKP generalinio sekretoriaus reform yra pasimet; 2) bauginti buvusio ir bsim miting stalinizmui ir hitlerizmui pasmerkti organizatorius. Mintas stagnacijos laikus primenantis straipsnis parod mums, kad vykdomojo komiteto darbuotojai: 1) neskaito tarybins spaudos; 2) bijo kartu su Gorbaiovu, Jakovlevu ir kt. politbiuro nariais engti j nurodytu persitvarkymo, naujo politinio mstymo keliu; 3) serga tautinio nihilizmo bei kosmopolitizmo liga. Jeigu js btumt perskait lietuvi tarybinje spaudoje paskelbtas Sjdio surengt miting oratori kalbas, nevadintumt kretingiki susirinkimo dalyvi mini kaliojimais, rkavimais, u kuriuos reikia sodinti kaljim arba bausti piniginmis baudomis. Imetinjate, kad mes savo skelbimus klijavome ant stulp, tvor, platinome banyiose. Lygiai taip pat elgsi ir Sjdis, kol jam neleido apie savo rengin prabilti per televizij, informuoti taut per spaud. Taiau net Tiesa nedrso j dergti, apsiribojo vien nutyljimu. Ar neatrodo jums, kad gerokai persistengta? Drstame apkaltinti jus abejingumu savo tautai, jos istorinei tragedijai, be galo sunkiai dabariai. Ar negalvojate, kad ir jums gali tekti atgailauti, kaip Juozui Baltuiui ir j panaiems? Ar bent girdjote apie jo ipaint Vakarinse naujienose Nr. 125? Mokytojas Antanas Vaitkeviius prikio Baltuiui, kad n vienas i jo koleg raytoj nesugebjo pademonstruoti prie vis pasaul, jog nesutinka su Stalino teroru ir numogjimu. Mokytojas klausia Baltu: Kodl baugu dabar stoti akistaton su sine? Vaitkeviius samprotauja: Stalinizmo ideologija pagrindinis kaltininkas, bet be lietuvi tarpinink net ir tokio proceso vykdymas (trmim ms pastaba) bt nemanomas. inoma, dl js primetam kaltinim iandien niekas ms neitrems Sibir, neudarys kaljim 25-eriems metams. Taiau pats tas straipsnis yra kriminalinis nusikaltimas lietuvi tautai. Tai akcentuojame todl, kad kada nors nesiteisintumte, jog nesuvokte savo veiksm prasms. Esate bails ir abejingi tautinms lietuvi aspiracijoms, nes, poeto S.Gedos odiais, uaugote tono paunksmje. Todl negalvojam nusigrti nuo js. Mes rugsjo 28-j 18 val. susirinksime t pai miesto aikt prisiminti, kad lygiai prie 49-erius metus Hitleris pasidav Stalino spaudimui perleisti jam neklusni Lietuv, kuri 1918-aisiais isiver i Rusijos jungo. 206
Kvieiame ir jus t dien atvykti Taryb aikt kartu su mumis protestuoti prie an dviej grobik sandr, kurio pasekmes jauiame ir iandien.
Kretinga, 1988 m. rugsjo 5 d.
BRONIUS POKUS, SIGITAS MARTIIUS, FELICIJA MARTIIEN
PASIUNTINIUI VAINGTONE IR PRIE VENTOJO SOSTO PONUI STASIUI LOZORAIIUI

Vilniaus spaudoje ne kart buvo rayta, kad Ignalinos AE buvo pastatyta grynai politiniais sumetimais tiekti pluton vienai i supervalstybi, dalyvaujaniai ginklavimosi varybose. Visagalio Mitkino reakcija rodo, kad toks tarimas turi rimt pagrind. Rugsjo 5 d. elektrinje vyko dar vienas gaisras, patvirtins mint, kad is atominis monstras gresia fizinei lietuvi tautos egzistencijai. Kreipiams pon Pasiuntin, praydami dti visas Tamstos galioje esanias pastangas sudaryti tarptautin komisij padiai Ignalinos AE nustatyti. Atkreipkite Europos valstybi visuomens dmes tai, kad Ignalinoje paslpta sultinto veikimo atomin bomba ne maiau pavojinga u ernobilyje sprogusi. Reikiame Tamstai gili pagarb, linkime skms ventoje Js misijoje.
KREIPIMASIS
1979 m. rugpjio 23 d., minint 40-sias MolotovoRibentropo pakto metines, 45 pabaltijieiai savo memorandumu atkreip pasaulio visuomens dmes tas istorines aplinkybes, kurios nulm Lietuvos, Latvijos ir Estijos likim. Memorandume pirm kart buvo vieai pasmerktas nusikalstamas dviej diktatori sandris ir pareikalauta likviduoti jo padarinius: ivesti svetim kariuomen i Pabaltijo respublik. Netrukus apie deimt memorandumo signatar buvo suimta ir nuteista kalti. 1987 m. rugpjio 23 d. grup vilniei suorganizavo vie miting prie Adomo Mickeviiaus paminklo, kur susirink keli tkstaniai moni smerk stali207
nizmo vidaus ir usienio politik, reikalavo laisvs Pabaltijo respublikoms. Aktyviausi to mitingo dalyviai vliau buvo meiiami spaudoje ir atvirai terorizuojami. 1988 m. rugpjio 23 d. Persitvarkymo sjdio suaukt ir valdios sankcionuot miting Vingio parke Vilniuje susirinko apie 200 tkst. moni. Mitingo metu oratoriai vieningai vertino MolotovoRibentropo pakt kaip dviej totalitarini valstybi smoksl prie taik ir taut laisv. Buvo pabrta, kad 1940 m. Lietuvoje nebuvo revoliucins situacijos, kad Lietuvos stojimas TSRS sudt Stalino suruotas farsas. MolotovoRibentropo pakto padarinys valstybingumo netekimas atne Lietuvai dideli moralini ir materialini nuostoli (apie 300 tkst. Lietuvos gyventoj buvo itremta mogui gyventi netinkamus TSRS rajonus, kur ymi j dalis uvo nuo bado, alio, nepakeliamo darbo). Visikai pritardama tokiam MolotovoRibentropo pakto vertinimui, LLL laikosi nuomons, kad apie 1939 m. rugpjio 23-ij negalima kalbti tik kaip apie istorin fakt. Lietuvos statusas, patekus jai TSRS takos sfer ir 1940 m. vykdius jos inkorporavim, iki iol tebra nepasikeits. Konstatavus, kad Lietuva tapo TSRS dalimi agresyvios stalinins politikos dka, btina engti dar vien ingsn pareikti savo reikalavimus dabartinei Taryb Sjungos vyriausybei. iuo tikslu LLL kvieia visuomen i met rugsjo 28 d., minint Molotovo Ribentropo sutarties antrojo slaptojo protokolo pasiraym, susirinkti 18 val. Vilniaus Gedimino aiktje ir ikelti TSRS vyriausybei iuos reikalavimus: 1) paskelbti centrinje spaudoje visus slaptuosius StalinoHitlerio sandrio dokumentus; 2) paskelbti sandr nusikaltimu prie taik ir taut laisv; 3) patvirtinti, kad Lietuva buvo inkorporuota TSRS prievartos bdu; 4) paskelbti Stalin tarptautiniu nusikaltliu; 5) nustatyti apytikr dat, kada i Lietuvos bus ivesta Stalino atsista kariuomen.
208
VILNIAUS MIESTO DDT VYKDOMAJAM KOMITETUI PRANEIMAS

.m. rugsjo mn. 28 d. 18 val. Lietuvos Laisvs Lyga kvieia visuomen Gedimino aikt dalyvauti minint vadinamosios TSRS Vokietijos draugysts ir sien sutarties pasiraymo 49-sias metines.
galioti nariai: ALGIMANTAS ANDREIKA (Pilies 43) TEODORA KADAILIEN (Tilto 35/423) EUGENIJUS KRUKOVSKIS (Viesulo 159) 1988 m. rugsjo 17 d. ROMALDAS RAGAIIS (Margyts 196)
VILNIEIAI!
.M. RUGSJO 28 D. 18 VAL. KVIEIAME GEDIMINO AIKT PENKTOJO LIETUVOS IR LENKIJOS PADALINIMO 49-OSIOMS METINMS PRISIMINTI.
TSRS TAUT NACIONALINI-DEMOKRATINI SJDI ATSTOV PASITARIMO RYGOJE BAIGIAMASIS PAREIKIMAS

Mes, TSRS tautini-demokratini sjdi atstov Rygos pasitarimo dalyviai, 1988 m. rugsjo 2425 d. d. iklaus praneimus apie padt Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Moldavijoje, Estijoje, Krymo totori sjdyje ir Gruzijoje, darome ivad apie nestabili politin padt TSRS nuo prajusio ms pasitarimo birelio mnes iki dabar. Pasinaudodami iokiu tokiu vidaus politinio gyvenimo liberalizavimu, nacionaliniai-demokratiniai ms taut sjdiai eng ymius ingsnius priek: vy209
ko steigiamasis Estijos nacionalins nepriklausomybs partijos steigiamasis suvaiavimas, i pogrindio ijo Lietuvos laisvs lyga, sikr Latvijos tautins nepriklausomybs sjdis, Pabaltijo respublikose sisteig masins liaudies fronto (bendro arba neformalaus) tipo organizacijos. Ukrainoje persirito masini miting banga, Lvove kurta Ukrainos Helsinkio Spilka. Vis didjant tautiniam judjimui, Gruzijoje prie ms pasitarim kurta Gruzijos nacionalin-demokratin partija. Antra vertus, aikiai matomi partinio-biurokratinio aparato bandymai atsikovoti savo pozicijas ir TSKP naujojo kurso nenuoseklumas. Tai atsispindjo XIX valdanios partijos konferencijos antidemokratikuose, pustinuose ir atvirai reakcinguose sprendimuose (pvz., sprendimas formaliai pajungti taryb valdi partinei). Mes laikome gdingu TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendim dl Kaln Karabacho, paneigus visos armn tautos liaudies vali, o TSKP Generalinio sekretoriaus M.Gorbaiovo elges Prezidiumo posdyje diskredituojaniu j, kaip naujojo kurso vadov. Vis atsakomyb u tebesitsianius tragikus vykius Armnijoje ir Azerbaidane mes priskiriame tik centriniam valdios aparatui. Taip pat mes laikome, kad tik Maskva kliudo siningam Krymo totori klausimo sprendimui, k patvirtina ir Gromykos komisijos darbo, vykusio visikoje vieumo stokos atmosferoje, rezultatas. Apie partins biurokratijos naujos klass ir ovinizmo jg perjim kontrapuolim liudija ir 1988 m. rugpjio 3 d. TSRS AT Prezidiumo priimtas antidemokratinis sakas dl miting ir demonstracij, analogik sak primimas sjunginse respublikose ir po to seks iaurus susidorojimas su taiki miting dalyviais 1988 m. rugpjiorugsjo mn. Ukrainoje, birelio 25 d. kruvinasis sekmadienis Krymo totori mitingo Takente metu ir rugsjo 11 d. susidorojimas su jais Lenino rajone, Kryme, gauss administraciniai aretai ir teismai. Dalinis politini kalini paleidimas, suformuluotas kaip malon vietoj reabilitacijos, sutapo su pirmais politkalini aretais vadinamuoju demokratizacijos laikotarpiu latvi patrioto Lujano Modrio ir ukrainieio Ivano Maliaro teisminis persekiojimas u dalyvavim taikiuose mitinguose. Mes konstatuojame, kad i atstovaujam Pasitarime respublik sunkiausia padtis susiklost Moldavijoje ir Ukrainoje, kur brenevinio aparato pozicijos tebelieka absoliuiai nepajudinamos. ioje nevienalytje savotikos daugvaldysts TSRS padtyje mes, Rygos pasitarimo dalyviai, patvirtiname reikalavimus tarybinei vyriausybei, ikeltus Jerevano (1988 m. sausis), Tbilisio (1988 m. kovas), Lvovo (1988 m. birelis) pasitarim kreipimuose: kiekvienos respublikos pilietybs vedimas ir tikslus jos apibrimas; kitataui vaiavimo nuolatiniam gyvenimui apribojimas, o kai kuriose krizinse tautai situacijose (Estija, Latvija ir kt.) visikas tokio vaiavimo nutraukimas ar netgi dalies gyventoj reemigracija; visikos respublikins kiskaitos vedimas vietoj dekretuotos centralizuotos ekonomikos; 210
suteikti respublik tautinms kalbos valstybini kalb status, utikrinti btin j mokymsi visiems respublikos gyventojams ir tautini kalb funkcionavim visose respublikos gyvenimo sferose; kultrin-tautin autonomija tautinms maumoms (skaitant ir rus); itremt taut sugrinimas tvyn ir respublik bei srii nacionalini sien patikslinimas etniniu principu; teis susijungti su savo tautomis atstovams t nacij, kurios turi savo valstybingum u TSRS rib; ms taut ekologinio genocido (ekocido) nutraukimas; smoningo gyventoj maiymo centralizuotai planuojant ekonomik politikos nutraukimas; visiko respublik suvereniteto religiniuose klausimuose utikrinimas ir sunaikint kai kuriose respublikose tautini banyi atkrimas; pataisos darb ir visos penitenciarins sistemos statym perirjimas, ukertant galimyb naudoti priverstin kalini darb u savo respublikos rib; paleisti visus sins kalinius ir visikai juos reabilituoti (pradedant nuo Stalino laik); baudiamojo kodekso straipsni, sudarani galimyb persekioti politiniais motyvais, panaikinimas; tautini formuoi steigimas tarybinje armijoje, taikos metu karo prievol atliekant savo respublikoje. Manome, kad i reikalavim realizavimas nemanomas be visiko politinio ir ekonominio TSRS decentralizavimo ir realios teiss kiekvienai tautai (o ne regiono gyventojams) utikrinimo savarankikai politikai apsisprsti. Pasisakome prie imperialistinio termino tarybin liaudis vartojim vietoj TSRS tautos. Pabaltijo tautos reikalauja pripainti 1920 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos taikos sutari su Taryb Rusija galiojim. Ir ateityje, siekdami savo tiksl, mes numatome laikytis tik taiki ir legali demokratini kovos bd. Vienu i svarbiausi ms sjdi udavini mes laikome sukrim demokratini struktr, kurios galt konsoliduoti ir vienyti tarpnacionaliniu pagrindu visas sveikas ms taut jgas. Svarbiausiu udaviniu laikydami totalitarins politins TSRS sistemos pakeitim, mes sieksime to visais manomais bdais, tarp kuri svarbi viet, ms nuomone, gali uimti kova u demokratin rinkim sistem ir ms sjdi dalyvavim rinkimuose aukiausius ir vietinius valdios organus, silant savo kandidatus. Taip pat spjame, kad iki teisingo statymo dl ms respublik pilietybs primimo netgi demokratinius rinkimus mes vertiname tik kaip masi politinio aukljimo mokykl, o ne kaip tikr ms taut valios ireikimo instrument. Mes sieksime tikros odio laisvs gyvendinimo TSRS vietoj dekretuoto vieumo. Visame civilizuotame pasaulyje pripaintos kiekvieno pilieio teiss garsiai reikti savo nuomon ir platinti idjas nepriklausomai nuo valstybi sien realizavimui mes ir ateityje plsime necenzruojam leidini tinkl, reikalausi211
me nepriklausomus leidinius aprpinti dauginimo ir platinimo priemonmis bei proporcingo prijimo prie valstybini masins informacijos priemoni. Tuo atveju, jei bus atsisakyta patenkinti iuos reikalavimus, mes ir toliau ms idj propagandos tikslais naudosims demokratini pasaulio ali masins informacijos priemonmis, velgdami tame vien demokratins visuomens norm, o ne kok nors nusikaltim. Mes reikalaujame nutraukti usienio radijo stoi trukdym barbarik ideologins kovos metod. Pripaindami, kad Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1988 m. rugpjio 3 d. sakas dl miting ir demonstracij yra antidemokratikas ir prietarauja ne tik tarptautins teiss normoms, bet netgi TSRS Konstitucijai, mes reikalaujame j kuo greiiau anuliuoti; nelaikome, kad btina jo laikytis. Vertiname j kaip prievartin demokratins ms tautos teiss reikti kolektyvin nuomon ugniauim bei nusikaltim monijai. Mes kovojame prie ideologini dogmatik pastangas skaldyti ms tautas pagal klasinius, ideologinius ir teritorinius principus. Kiekvienas latvis, ukrainietis, armnas ar kt. yra tik atstovas savo tautos, kuri jungia bendri tautos siekiai bet kurioje pasaulio vietoje. Mes vienysims prie galimus ms judjim skaldymus ir prie susidorojim su kiekvienu atskirai. Tik vis pavergt taut vieningu frontu galsime pasiekti savo tikslus. Raginame vis TSRS taut nacionalini demokratini judjim dalyvius jungtis su mumis, burtis su kiu, visuomet vienijaniu pasaulio tautas, kurios patyr vidin ir usienio prievart: U ms ir js laisv!
GRUZIJOS TAUTIN-DEMOKRATIN PARTIJA MERABAS KOSTAVA LATVIJOS NEFORMALUS LIAUDIES FRONTAS INTS CALITIS HELSINKIS-86 GRUPS RYGOS SKYRIUS JRIS ZIEMELIS LATVIJOS APLINKOS APSAUGOS KLUBAS GIRTS OZOLIN LATVIJOS NEPRIKLAUSOMAS URNALAS AUSEKLIS LIDIJA DORONINA LATVIJOS TAUTINS NEPRIKLAUSOMYBS JUDJIMAS EINARS REPE, DANS TITOVS, MERTA LIRIJA ASTRA LIETUVOS KATALIK BANYIA NIJOL SADNAIT LIETUVOS LAISVS LYGA ANDRIUS TUKUS, ANTANAS TERLECKAS, VYTAUTAS BOGUIS UKRAINOS HELSINKIO GRUP STEPANAS CHMARA, VIAESLAVAS ORNOVILAS, OLESIS EVENKO ESTIJOS TAUTINS NEPRIKLAUSOMYBS PARTIJA LAGLE PAREK KRYMO TOTORI NACIONALINIO SJDIO ATSTOVAI NIJAZI SELIMOVAS, SERVER TYNARI, ABDUREIDAS DEPAROVAS, SADYKAS BERBEROVAS RUMUN NACIONALINIO JUDJIMO ATSTOVAS MOLDAVIJOJE GEORGAS GIMPU Ryga, 1988 m. rugsjo 25 d.
212
Pastaba prie TSRS taut nacionalini-demokratini sjdi atstov pasitarimo Rygoje Baigiamojo pareikimo. Lietuvos, Latvijos ir Estijos delegacijos nurodo, kad MolotovoRibentropo sutartis, nusikalsdama savo slaptuosiuose protokoluose, sudar palankias slygas Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupavimui bei j prievartiniam inkorporavimui TSRS sudt. I to seka, kad ivardintas respublikas reikia laikyti okupuota teritorija, kur okupacin valdia yra prisidengusi tariamai rinkiminmis valstybs valdymo formomis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos delegacijos nurodo, kad pagrindinis ir pirmaeilis nurodyt respublik demokratini jg udavinys likviduoti MolotovoRibentropo pakto padarinius. Ryga, 1988 m. rugsjo 25 d. INTS CALITIS, JRIS ZIEMELIS, GIRTS OZOLIN, LIDIJA DORONINA, DANS TITOVS, MERTA LIRIJA ASTRA, NIJOL SADNAIT, ANDRIUS TUKUS, ANTANAS TERLECKAS, VYTAUTAS BOGUIS, LAGLE PAREK
TERORO AKCIJA GEDIMINO AIKTJE

Pasinaudodama LIETUVOS LAISVS LYGOS rugsjo 28 d. Gedimino aiktje organizuotu mitingu, valdia sureng drastik provokacij, siekdama bauginti mones, ugniauti vis labiau augant lietuvi tautin atgimim bei iprovokuoti mones atsakomiesiems veiksmams. Apsiarvav metaliniais almais, neperaunamomis liemenmis bei plastikiniais skydais, ginkluoti guminmis lazdomis bei cheminiu ginklu, baudjai pradjo iauriai muti taikiai mitinguojanius mones. Plsdamiesi jie uoliai darbavosi lazdomis, neirdami, kam tenka smgiai moteriai ar vaikui, per nugar ar galv. Kai neutekdavo lazdos, dau kumiais, spard kojomis, u plauk tamp suimtuosius. Mu ir suiminjo net atsitiktinius praeivius. Tarybins masins informacijos priemons netruko vertinti tragik vyk pagal standartin metod grupel ekstremist sureng provokacin antitarybin miting, sutrikd viej tvark, iprovokavo riaues ir, inoma, baisiai papiktino tarybin liaud. Tuo tarpu vidaus reikal organai tik teistomis priemonmis atstat viej tvark. Vidaus reikal ministro pirmasis pavaduotojas Marijonas Misiukonis net leido sau pabrti, kad aunamieji ginklai nebuvo panaudoti (yra ir tokia galimyb!). Taiau kruopiai sudarytas scenarijus kart nepateisino provokacijos organizatori vili. Jie nevertino vieno iandieninis Lietuvos gyventojas tai ne ta 213
bead ir nemstanti btyb, bet smoningai laisvs, tiesos ir teisingumo siekiantis mogus. Kaip i teroro akcij vertino visuomen, geriausiai atspindi Lietuvos persitvarkymo sjdio iniciatyvins grups pareikimo citata: Sjdis pareikia, kad toks antihumanikas, antistatymikas ir antisocialistinis valdios ir valdymo organ elgesys turi bti kvalifikuojamas kaip grubi stalinist provokacija (Atgimimas, 1988, spalio 15, Nr. 3).
TAI K LIUDIJA APIE LAISVS LYGOS MITINGO NUSLOPINIM JO DALYVIAI: J.P.KANIAUSKAS: .m. rugsjo 28 d., po 18 val., buvau Pukino skverelyje. Maiau, kad milicija buvo apsupusi Gedimino aikt, o specdalinys isirikiavs prie Pilies gatv, alia kiosk. Tuo metu kakas kalbjo per rupor. A atsisdau ant ols po mediu. Madaug po 1015 min. pamaiau, kaip mons leidosi bgti Gedimino pilies kalno link. Juos vijosi specdaliniai. Viskas vyko greitai. Uniformuotas mogus trenk rankomis man per galv (a tebesdjau), sudav gumine lazda per nugar ir nusivijo kitus. Pats nebgau, nes nesuskubau. alia mans sukniubo jaunas vyras, rankomis susims galv. Maiau nugriuvusi moter, po savimi pasispaudusi ma vaikiuk. Specdalinys, vydamasis bganius, dau lazdomis visus, kas pasitaik. Nusivij mones 2025 m nuo gatvs, gro atgal ankstesn viet. () moni minia vl susirinko. Jie skandavo: Gda! Gda specdaliniams, saugumui! Ir vl specdalinys pradjo vaikyti mones, dauyti lazdomis kiekvien, kas pasitaik. iauriai dau lazdomis, mu rankomis, stumd mones (). STANISLOVAS STANILEVIIUS: () Neprasidjus mitingui, milicija mus m vaikyti po aikt. Po kurio laiko pasirod mainos su baudjais, kurie ilip i main upuol mus su guminmis lazdomis. Greta mans stovjo moteris, alia kurios buvo veimlis su maameiu vaiku. Vienas i baudj norjo suduoti iai moteriai. A utvriau keli, u tai jis sudav man kelis kartus ir su greta atsiradusiu milicininku m tempti mane main. () Po io incidento ilg laik blogai jauiausi, negaljau giliai kvpti, o kai kosdavau, tai krauju. Nepasitikdamas medicina, j nesikreipiau. ANTANAS TIRYLIS: .m. rugsjo 28 d., 18.00 val., Gedimino aikts rajone, Pukino skverelio prieigose, klausiausi oratori kalb. Kad netrukdytume u nugaros stovintiesiems, j praymu visi ariau oratori esantys atsisdom ant ems. alia sdjo mano bendradarbiai Rimas Mikinis, Gintaras Ruknas, Riardas Lauriknas ir kt. U keli metr buvo Gintas Jakimaviius, Juozas Andriukonis ir kt. Po 10 min. minioje kilo smyis. Ant mano itiest koj bgdama ugriuvo kakokia moteris. Nespjau atsigrti, kai kareivis sugrieb mane u plauk ir kirto lazda per dein pet. A dar spjau kaire ranka usidengti galv ir itarti: U k? Nemukit tik per galv! (.m. balandio 29 d. buvau patyrs galvos smegen sutrenkim). Tutuojau pajutau antr tok pat labai stipr smg per dein pet. Turiu pastebti, kad viskas vyko aibo greitumu. Mans ir alia esanij niekas i baudj nespjo, o mes niekam negrasinom nei odiais, nei veiksmais (sdjom). Man ulau rankas u nugaros, ivilko i minios ir perdav atskub-
214
jusiems milicijos puskarininkiams. Budeli veidai buvo ikreipti nuo pykio ir paniekos. Jie dar pro dantis suvokt: Zaberaite, b, etogo! Jei neklystu, virila ir serantas ulau man rankas ir nuved milicijos viliuk, kuris stovjo netoli spaudos kiosko ir paminklinio akmens. () Kadangi milicininkai, atved mane poskyr, budiniam nepasak mano sulaikymo prieasties ir dingo, todl man buvo sakyta j laukti. Po 1520 min. mane pasikviet vyr. leitenantas, pasil parayti pasiaikinim Lenino rajono vidaus reikal skyriaus I poskyrio virininkui, k ir padariau. Man ia esant buvo atgabenta iki 20 sulaikyt asmen. I j vien, susimus rankom u galvos ir aukiant nenusakomu balsu, du milicininkai u paast nuvilko koridoriaus gal, kakur kabinet. Kitas jaunuolis (apie 20 met amiaus) buvo atvestas priimamj taip pat labai nukankintas. Milicininkai ved j u paast, o jis vos sugebjo statyti kojas. J kaltino, neva jis prie Moksl Akademijos bibliotekos mets pareignus akmenis. Tuo tarpu jaunuolis teig js i treniruots namo. Spstyje nutrkus rankenai, pamet savo krep, o kai pasilenk jo paimti, j pat sugrieb milicininkai smarkiai sumu. Po valandos (19.30) ijau laisv. () Dl kno sualojim ir grubi pareign veiksm kreipiausi rugsjo 30 d. Lenino rajono prokuratr. Gavau siuntim teismo medicinos ekspertizs biur. Penktadien ekspertas buvo ivyks vykio viet, todl ekspertiz atliko spalio 1 d., 9.20 val. Ekspertizs rezultatus adjo isisti prokurorui. ANTANAS VYTAUTAS URBONAS: () Pirmininkaujantis mitingui trumpai, bet emocingai pareik dl Lietuvos valstybingumo praradimo ryium su Molotovo Ribentropo 1939 m. paktu ir jo atitinkam protokol sudarymu. Vliau odis buvo suteiktas pil. Terleckui, kuris daugiausia kalbjo apie Lietuvos valstybs istorin misij Europos valstybi vystymosi raidoje. Sugedus megafonui, kalbos toliau nesigirdjo. Susirinkusieji, kad vienas kitam neustot ir kad geriau girdtsi oratoriai, pirmosiose eilse susdo ant pievels. Liko stovti tik paskutins eils, nugara Gedimino aikt ir kitus vyriausybinius pastatus. iuo momentu, kadangi stovjau ant paauktinimo-terasos, pastebjau i Vidaus reikal ministerijos puss atskubant didel skaii milicijos pareign su almais, neperaunamomis liemenmis ir guminmis lazdomis. Visa minia nutilo. Joki mtym akmenimis ir buteliais milicijos kordono pus nebuvo. Vyko taiki, pusiau sdima manifestacija. Prisiartin prie minios, pareignai pradjo muti lazdomis taikius mitingo dalyvius, stovinius ir sdinius ir tuos, kurie ant rank laik maameius vaikus, moteris, senius ir paauglius. Kilo didiulis smyis, riksmas, dejavimai. () Pastebjau, kad milicijos pareignai i minios nete ne sumutus mones prie automain, kurios stovjo prie Vidaus reikal ministerijos pastato. Tai buvo klaikus vaizdas, prilygstantis nekalt moni iveimo laikotarpiui. () Po milicijos darbuotoj grubaus teroro akto minia tik pasitrauk giliau sodel, parko link, bet neisiskirst (). Pirmininkaujantis mitingui pareik visiems susirinkusiems padk u dalyvavim, tautins smons atgimim ir papra visus graiai ir tvarkingai isiskirstyti. Taiau siaudrinusi ir eista minia su vliavomis pasuko Le215
nino prospekto link, kur vyko milicijos darbuotoj neteist veiksm iprovokuota demonstracija (...). ONA LATVIEN: () Sustojo mainos ir m lipti skydais ir bananais ginkluoti kareiviai. Pradjo grupuotis. Staiga privaiavo maina ir ilipo iki 15 met vaikai, kuriems vadovavo prapliks vyrikis. Vaik buvo 32. Vyrikis aikino pulti mini, griebti kas papuol suaugus, ma, sen, o mes jus ginsim ir juos muim. Netrukus vaikai praspruko pro skyduotus kareivius ir staiga pasigirdo baisus auksmas. Kareiviai su skydais ir bananais puol muti mini. Pradjo tampyti jaunuolius, ulau rankas ir kumiais uspaud gerkles. A bandiau sakyti k darot, usmaugsit vaikin. Milicininkas spyr man, net neirdamas, kad ant rank laikiau trej met ankl. Paskui brido per mus, ukabindami kojom. Ank labai isigando. Dar dabar naktimis okinja i patalo (). OLEGAS URBONAS: () Prie i akcij, dar bdamas aiktje, girdjau, kaip vienam i vyresnij karinink, atrodo, papulkininkiui, buvo duotas nurodymas per racij: Imkits griet priemoni. () Specdalinio milicininkai puol mini mudami lazdomis. Minioje buvo moterys, vaikai, daug jaunimo ir pagyvenusi moni. Milicininkai dau visus nesirinkdami, dau kam papuola ir kur papuola. Bgdamas nuo milicinink, a ukliuvau u mogaus, gulinio ant grindinio. mons bgo ir mind j. A j pakliau ir nusitempiau paskui save. Mus pavijo milicininkas ir sudav tam vyrikiui per nugar. Antru smgiu jis pataik man deins rankos dilb. Kai minia buvo taip iauriai isklaidyta, aiktje liko tik milicininkai, ir demonstrantai apmt juos akmenimis, skandavo faistai!. Tai tssi neilgai, 35 min., nes milicininkai susdo savo mainas ir pasialino. Noriu pabrti, kad riaues ir susirmim iprovokavo bei pradjo specdalinys ir tik po to jie buvo demonstrant apmtyti akmenimis. Viskas vyko btent taip, o ne atvirkiai, kaip bando rodyti VRM vadovyb. ALGIRDAS MARKNAS: Rugsjo 28 d. aplink Gedimino aikt susirinko deimtys tkstani moni. aikt eiti neleido milicijos funkcionieri kordonas. A ir keli mano biiuliai Henrikas Matuseviius, Vytautas Levokas patraukme link Didiosios gatvs, kuri remiasi Gedimino aikt. Prie telefono bdeli ir gazuoto vandens automat bei paminklinio akmens Vilniaus miesto krimo datai paymti briavosi gausyb moni. ia matsi ir Lietuvos laisvs lygos iniciatyvin grup. Apie 18 val. ia susirink mons patrauk parko pus (), nes milicijos funkcionieriai Gedimino aikt nepraleido. A.Terleckas pradjo sakyti savo kalb, nepasakyt rugpjio 23 dien Vingio parke. Jam ios kalbos neleido net pusti. Mini be jokio perspjimo upuol smogik-baudj briai, apsiarvav neperaunamomis striukmis, kareivikais almais ir apsiginklav skydais bei guminmis lazdomis. Mu visus, kas pakliuvo po ranka, neirdami nei lyties, nei amiaus. Smogik akys buvo paklaikusios, susidar spdis, kad jie buvo narkotizuoti, nors degtins kvapo nesijaut. Maiau, kaip grieb kun. Edmund Paulion, Dauglikio klebon. Tal niekuo dtus mones, moteris ir vaikus, sdinius parke ant suoliuk, kurie, matyt, net nebuvo mitingo dalyviai (). 216
Mane pat smarkiai stumteljo ia pat esant med, vos spjau itiesti rankas, kad nesusialoiau galvos. Smogik tikslas, matyt, buvo bauginti ir ivaikyti mones, bet maai kas isigando. Skandavo jiems veidus: Faistai!, Okupantai, lauk!, Gda! mons kaip manydami gynsi nuo suvrjusi smogik, prieinosi velkami milicijos furgonus. Muimas ir vaikymas tssi madaug 2030 min. Po to mons vl susirinko didesn br aplink LLL iniciatyvin grup. Giedojo religines ir tautines giesmes. Madaug 18.50 val. V.Boguis padkojo visiems susirinkusiems ir pasak, kad mitingas baigtas, visi susirinkusieji privalo tvarkingai isiskirstyti. Minia patrauk link Auros Vart. ia suklaup mons sugiedojo Marija, Marija, buvo pasakytos trumpos kalbos apie 1939 m. rugsjo 28 d. hitlerins Vokietijos ir stalinins TSRS takos zon pasidalinim ir Lietuvos jungim TSRS takos zon. Mitingo iniciatoriai padkojo visiems ir papra tvarkingai skirstytis. Dalis moni, tarp j ir a, patraukme atgal Gedimino aikt. () Milicijos funkcionieri kordonas tebebuvo ir eiti aikt neleido, nors aiktje matsi didel moni minia. Pavyko prasprukti pro kordon ir man. () Gedimino kalno pusje girdjosi moni riksmai, atrod, kad vyksta moni vaikymas, girdjosi skandavimai, plojimai, lakstymas, urmulys. Po kiek laiko viskas nurimo. Madaug 20.10 val. prie v. Kazimiero koplyios prasidjo dar vienas mitingas. () LLL atstovavo tik A.Andreika. Jis perskait LLL program, po to pareik, kad ts bado protesto akcij prie neteist sins belaisvi kalinim bei ios dienos muimus ir sumimus. Kalbjo kun. R.Grigas, kun. K.Krikiukaitis, pasisak dar keli tautieiai. Mitingas baigsi 21.15 val. Kun. R.Grigas papra susirinkusij, kad sudaryt apsaug badaujantiems. A ir Henrikas Matuseviius, kur ia vl sutikau, nutarm vien nakt pabudti. Madaug 23 val. i viso bado protesto dalyvi buvo 9 asmenys. () Paryiui, rugsjo 29 d., 4.45 min. () pamatme, kad prie aikts privaiavo 3 ar 4 zilo tipo autobusai ir keli voronokai, i kuri pasipyl ginkluoti guminmis lazdomis ir skydais smogikai-baudjai. Girdjosi komanda Begom mar! (). ANGEL LUKNIEN: Vos nekliuvo ir mano deimtmetei dukrai. Mes isigelbjome aukdamos pripuol prie milicinink. Vaizdas buvo kraupus: sumutus mones ne mainas, stovjusias prie Vidaus reikal ministerijos. Vienas pilietis rusikai auk: Bitj ich, bitj! Etich litovcev ubitj malo (). Mano deimtmet dukra labai persigando, rytais bijo eiti mokykl, liguistai sitikinusi, kad ir j gali muti kareiviai Naktimis puola i miego, bga aukdama: Mamyte, mua, mua, mus umu Vien nakt, tokio priepuolio itikta, vos neioko pro lang (). ALGIS ENDZIUKAITIS: () Toliau esantieji pasitrauk, o tie, kurie atsidr akistaton su lazdotais ir arvuotais pinoetais, krito kaip paauti. Prieintis niekas ir nemgino, nes nebuvo tam nusiteik ir pasiruo (). RAIMONDAS RIMKEVIIUS: () Rugsjo 29 dienos ryt, apie 45 val. atvaiavo ginkluota milicija. () A sdjau ant suoliuko, kai madaug devyni milicininkai grieb mane ir pradjo muti bananais, spard kojomis, tamp u plauk, 217
sudau nugar, sprand, galv, nupl drabuius (). Milicijoje tardytojai elgsi labai grubiai (). VENESA ILIONYT: () Vienas uniformuotas milicijos pareignas iupo lauyti stend su tekstu Mes tsiame badavim u politini kalini ilaisvinim. Kadangi prie io stendo buvo pritvirtinta trispalv tautin vliava, puoliau j gelbti ir spjau itraukti i milicininko rank. U tai jis mane apkeik rusikais keiksmaodiais. Kitas, pamats, kad turiu vliav, norjo j atimti, () stm mane link akmeninio borto ir spyr. () alia ms pradjo purkti aarines dujas (). () Keletas pabgusi nuo milicijos moni palydjo traumatologijos punkt mergin, kuri nemat kelio, nes dujos jai buvo ipurktos tiesiai akis (). KSTUTIS KORSAKAS: () Milicininkai mane pagavo ir pradjo muti bei spardyti kojomis. A nugriuvau ir praiau milicinink, kad mans nemut, nes sergu Epi. Bet jie toliau mane dau ir spard. Paskui pakl u paast ir nutemp link autobuso, toliau mudami. Kai nutemp prie autobuso, durys buvo udarytos. Tada vienas milicininkas pagrieb mane u plauk ir pradjo dauyti galv autobuso duris sakydamas: ego ty, svolo, ne vlezaje? Atsidar durys ir milicininkai met mane autobus, kaip nustipus un. () Nuve milicijos skyri Kosciukos gatvje. () vedus kabinet, mane pradjo dauyti kapitonas Bernotas. Mudamas kalbjo: Vot tebe, golodajuaja svolo, cepeliniki. () Po to jo civiliai apsirengs tardytojas. Jie liep parayti pasiaikinim, bet kadangi mano ranka buvo sumuta, rayti negaljau (). ALGIMANTAS ANDREIKA: () Kapitonas Bernotas mu mane per veid, kumiu pairdius. Man parkritus ant grind ir pradjus auktis pagalbos, mintas kapitonas ir vienas jo draug smaug mane. Po to spard kojomis (). LIUDVIKAS PIPIRAS: Rugsjo 28-osios mitingui baigiantis Algimantas Andreika kreipsi susirinkusius aiktje mones. Jis skelb, kad su draugais lieka aiktje ir atnaujina bado streik. Pra, kad kas gali pasilikt ir apsaugot nuo galim ipuoli. Toki pirmosios akcijos metu bta. Nusprendiau pasilikti. Usiriau budtojo rait su Gedimino stulpais. Rugsjo 29-osios nakt apie 4 valand 30 minui ugeso ariausiai esantis elektros ibintas, o po koki 10 minui atvaiavo du autobusai ir dar kelios lengvosios mainos. Dar po keli minui mus m artti apsiginklav skydais, guminmis lazdomis milicininkai. Sunku pasakyti, kiek ten j buvo, man regis, daugiau negu 50. Kai kurie mons, pamat milicij, leidosi bgti. Milicininkai, prij prie ms, nespjo dl nieko, tik vienas pareik: My vam pokaem novyj Karabach. Tuo metu autobusas privaiavo visai arti. Milicininkai puol ant suol sdjusius mones, pl tuos, kurie band laikytis. Ulau rankas, paiup u plauk, temp autobus. Priokau prie besidarbuojanio milicininko, pamiau u peties, paklausiau: K darai? Kitas milicininkas, stovjs u mans, ulau rankas ir nutemp autobus. Tada keli mane laik, o kitas mu per pilv, kepenis, inkstus ir tik po to grdo main. Mainoje jau buvo keli mons. Dar t spjau pamatyti per mainos lang. Nuo pilies puss temp jaun vaikinuk. Prived prie ma218
inos ulau rankas. Vaikinukas pasilenk. Jo galv trenk mainos on, met main. Pasodinome j, labai iblykus. Penkt valand jau buvome milicijos skyriuje Kosciukos gatvje. Ten ms atve apie 15 moni. Kai kuriuos pradjo kviesti kabinetus, a vis laukiau. I kabineto ijo vaikinas. Puolme klausti, kaip ten. Jis sako: nieko, duoda pusryi: cepelin ir deros. Nesupratome. Tada jis parod inkstus, pilv. Atsisdo ir daugiau nieko nekalbjo. Atjo ir mano eil. Pakviet auktas stambus leitenantas. Apklaus pradjo rusikai. Paklausiau pavards. Prisistat: Jasinas. Apklausai baigiantis ujo juodbruvis suotas kapitonas. Kapitonas ir sako: My tiebia obrabotajem i skaem, to takovo naly. Sakau: dirbkite. Bet mans nemu, ileido, liep laukti. Belaukdamas i vieno kabineto igirdau bais riksm. Mane mua, mane mua Ariausiai kabineto stovjusi mergina, vardu Rasa, iupo u dur rankenos ir atidar duris. tai k pamaiau: alia stalo ant grind guljo Algimantas Andreika, prie jo pasilenks civilis, apvyniojs aplink kakl ilg alik, mu kumiu. Pykio ikreiptu veidu man jau matytas kapitonas buvo alia. Kabinete buvo ir daugiau civili. Kapitonas, mus pamats, greitai udar duris. Budintis, lieps pasirayti knygoje, mane paleido. Tada nujau 10 kabinet, pareikalavau, kad atiduot tautines vliavas. Vliav neatgavau
JONAS KARENIAUSKAS, RASA LINKEVIIT, REDA JAKIMAVIIT, K.A.KYBARTAS: () Rugsjo 29 d. nakt buvome Gedimino aiktje kartu su badaujaniais asmenimis. Aiktje, prie Katedros buvo apie 50 moni, kurie sdjo ant suolo, kalbjosi, vaikiojo. Visi mons elgsi kultringai ir vieosios tvarkos nepaeidinjo. Apie 4 val. 50 min. atvaiavo kolona tarnybini main: trys autobusai ir keletas UAZ tipo viliuk. I j ioko kareiviai su apsauginmis liemenmis, almais, skydais ir guminmis lazdomis. Su kareiviais buvo per 20 milicijos karinink ir keletas civili asmen. Pirmas prie badaujani pripuol civilis asmuo, o kareiviai su milicijos karininkais apsupo nesiprieinanius mones. () Kareivis rusikai suuko: My vam napomnim Karabach! Civilis asmuo pastm ramiai stovinius ir nesiprieinanius mones. Kitas civilis asmuo prijo prie pareign ir, parods vaikin su akiniais, sdint ant akmenins sienels, pasak: Etovo v okach nuno vziat. vaikin suiupo milicininkai ir nutemp main. Kitas karininkas puol prie tautins vliavos, esanios alia badaujani, ir j grieb. Tuo pat metu kitas karininkas pareikalavo skirstytis. Skirstytis nebuvo galimybs, nes apsuptus mones kareiviai su skydais stm vien br. Aukto laipsnio, per 50 met, stambaus sudjimo, prails karininkas prijo prie ramiai stovinios Redos Jakimaviits ir, nieko nesaks, i tamsaus aerozolinio balionlio ipurk skyst akis ir burn. Nukentjusioji liudija, kad is karininkas buvo igrs. Jai pertjo akis, burn, kvpavimo takus. Ji klaus: K man daryti?, nes negaljo atsimerkti. () Ant grindinio matme parbloktus ir kareivi apsuptus mones. Po to kareiviai mus ir dar keliolika moni istm i apsupimo link Katedros varpins. () Su mumis buvusi juodai apsirengusi pensinio amiaus
219
moteris aukiantiems ir j stumdantiems kareiviams pasak: Mes nesuprantame. Kareiviai dar brutaliau m j stumdyti, o V.iuparis moter stumdantiems kareiviams suuko: K js darote! Karikiai suriko: Kas nesuprato?! ir puol prie Vlado iupario, kuris pradjo bgti Tilto gatv. Vienas kareivis nusivijo bgant, o kiti kareiviai juoksi. Karininkas suuko besivejaniam: Stoj!, bet is neklaus. Jam i paskos leidosi vytis, mojuodami lazdomis, dar du kareiviai. Mes matme suvrjusius j veidus. () Vliau vienas kareivis ulau merginai, kurios vardas Aldut, rank ir u plauk nutemp u Katedros kampo, milicijos main link. Kiti kareiviai nusived moter. () Vliau kitas kareivis prioko prie J.Kareniausko ir usimojo lazda. J.Kareniauskas nesiprieino. Tada kareivis band nuo jo striuks nuplti enkliuk tautin vliav. J.Kareniauskas udeng viena ranka enkliuk, o kita galv. Kareivis gumine lazda trenk jam per nugar, peius ir kelet kart per strnas (). IAS: Vliau milicininkai sudrask plakat ir kelias vliavas, o juos laikiusius sum. Mus, nema grup moni, apsupo liemenmis, almais ir skydais arvuot milicinink vora. Brys milicinink blaksi mosikuodamas guminm lazdom ir dau mones, neaiku, ko i j nordami, nes mitingas jau buvo nutrauktas (...). I Pukino skverelio ms neileido, buvome apsupti. Beje, nemaiau, kad mons bt prieinsi smurtui. Tik paaugliai buvo pradj mtyti milicininkus kriaues ir katonus, bet suaugusieji juos sudraud. G.GUSTAS: Vienas milicijos pareignas starina, rus tautybs, pavards neprisimenu, iupo mane u plauk ir pradjo tempti milicijos main, trenk galv duris, nudrsk nepriklausomos Lietuvos enklel. Mainoje jis man ulau rankas. Po keli sekundi lipo main du serantai, rus tautybs (milicijos darbuotojai) ir pradjo mane iauriai muti, jie buvo drss, nes mainoje mans nemat mons. Man dau galv apie 5 kartus, po to trenk andikaul ir rk Vot tebe Litva, Vot tebe svoboda. V.PRONSKUS: Kai mitingas baigsi ir liep isiskirstyti, dalis moni nujo Pilies, Didija gatve, o kita dalis pasuko Lenino prospektu. Gal prie vryno tilto bt isivainj kas Karolinikes, kas kur. Taiau prie Lenino aikts milicijos kolonos privert mini pasukti Polos gatv. Minia, apsukusi rat. vl atsidr kolonose Vrublevskio gatvje. Bandant prasibrauti, smogikai puol ir m muti, mu visus, net moteris ir vaikus. mons m gintis. Ten buvo akmen, mons m akmenis ir i ties jie buvo panaudoti, taiau dl to, kad milicija puol. Negali gi mogus neginti, kai mua net moteris su vaikais. Be to, maiau, kaip nuo Pukino paminklo puss smurto vietos link atvaiavo jaunuolis su dviraiu. I jo ramaus elgesio buvo matyti, kad jis visai nesusigaudo ia vykstanioje situacijoje. Taiau jis tuoj pat buvo nubloktas nuo dviraio ir primutas milicijos pareign. G.USAVIIUS: Prie mans pribgo bent 10 milicinink, komanduojam kain kokio virininko. A ramiai sdjau. Po to sek komanda Vstat, kuri dar bandiau kultringai ir paklusniai atsakyti, taiau vykdyti jau nespjau. Paiupo ir 220
pradjo muti. Prisidengiau rankomis galv, pasilenkiau prie ems. Keli mons iupo u paast ir m vilkti autobuso link. Pakeliui vis laik mu (jutau daug ir vairaus pobdio smgi). Vliau stm autobus, kuriame buvau jau antras tokiu paiu bdu jame atsirado ir visi kiti mons. Viskas vyko labai greitai, kakas sumet pro duris ms paliktus daiktus, griaudjo keiksmai. Autobusas pajudjo, vliau vl sustojo. I tamsos atvilko dar vien mog, vert autobus, prie tai trenk jo galv duris. milicijos skyri nuve i viso apie 20 moni. Palyddami keiksmais visus suvar 2-j aukt. Prasidjo tardymas protokol raymas. Bdamas koridoriuje girdjau, kaip kabinete kak mu. Vienas milicijos karininkas, sptas, kad apklausiamasis parodym nepasirays, tai atsak, jog jam visikai ir nereikia jokio parao, ir apskritai nesvarbu, k jis ia parays. Aikiai buvo matyti, kad viskas i anksto sureisuota ir nusprsta be ms kalb. G.JURGELEVIIUS: emutins pilies archeologini kasinjim sargas: Nakt, rugsjo 29 d. 5.00 val., igirdau, kaip archeologini kasinjim teritorij bgo nemaa moni minia. Pro lang pamaiau, kad tai almais, skydais ir guminm lazdom apsiarvav milicininkai bei keli karininkai. I pradi jie pradjo dauyti guminm lazdom archeologini kasinjim tyrimams naudojamus renginius (konvejerius, bakus, transporterius). Vienas karininkas suuko: Vot on! Visi milicininkai oko ant kasinjimuose pasislpusio jaunuolio ir pradjo j muti lazdom. Vaikinas pradjo rkti: Nenado! to vy dielajete. Ja ved nesoprotivlajus! Jie mut nenustojo, mu su suvrjusiu kariu. Vaikinas m garsiai rkti. Jie j stvr ir m vestis. Ved du milicininkai u paranki, kiti eidami u vaikino nugaros mu jam per galv, nugar, sprand. Jis garsiai rk. Pra, kad nustot muti. Jie j mu toliau. Tada vaikinas m jiems dkot sakydamas spasibo. Vl mu. Jis vl pasak: spasibo. Karininkai jo alia ir ramiai rk. Po odi spasibo vienas milicininkas surk: Ty krial vera na nas faisty. Po it odi vaikinui buvo tvota guminm lazdom ir jis parkrito. Milicija, j pastumdiusi su batais, sakmiai rk Vstavaj!, mu net gulint. Paskui pakl, nutemp k tik atvaiavus didel dengt gelein furgon ir met kaip bulvi mai turguje. ROBERTAS VALIULIS: () Bandiau palikti aikt, bet skydais buvau partrenktas atgal. Kareiviai (isprogusiom akim, isipltusiais vyzdiais) mojavo bananais ir auk Ty kuda?! Po keli sekundi pajutau atr kari migdol kvap ir pursl laelius ant veido. Pagalvojau, tikriausiai kokios nervus paralyiuojanios dujos (). Dar po akimirkos pajutau bais skausm akyse. Jos pradjo lsti galv, niekaip negaljau j atmerkti net rankomis. I pradi akys buvo sausos, tik jauiau spazmus (). ALDONA LAPNAIT: () Staiga pamaiau, kaip du smogikai iumpa i moteriks rank tautin vliav, lauo kot ir stengiasi j suplyti. Pribgau prie j aukdama: K js darote, kam plote vliav? Vienas smogikas usimojo bananu ir smog galv, taiau spjau prisidengti ranka. Tuomet i u nugaros mane iupo milicijos kapitonas (Bernotas), aukdamas: Ty to protiv oborony 221
idio?!, ulau rankas ir temp u plauk per vis aikt main link. Tempdami smogikai paeiliui vienas po kito vanojo mane lazdomis per nugar ir kojas. Prie mainos kapitonas dar labiau pradjo draskyti man plaukus ir aukti: My tebe pokaem tvoju golodovku, my tebia tam ne tak nakormim (). Nesvarbu, kad po ios nakties galvoje atsirado il plauk, nesvarbu, kad ant kno mlyns. A nesigailiu to, k patyriau, ir nenoriau it valand ibraukti i savo gyvenimo. Galbt tam, kad mogus nugyvent tikr gyvenim, reikalinga ir tokia naktis.
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] LIETUVA, 1988 M. RUGSJISSPALIS, NR. 8. ATGIMIMAS: [LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO SAVAITRATIS] 1988 M. SPALIO 15 D. NR. 3(3). VASARIO 16: [LIETUVOS DEMOKRAT PARTIJOS LAIKRATIS] 1989 M. RUGSJIS, NR. 11. LIETUVOS LAISVS LYGOS ARCHYVAS.
VILNIAUS MIESTO LENINO RAJONO PROKURORUI

ALGIMANTO ANDREIKOS, Antano, gyv. Vilniuje, Pilies 4, bt. 3,
PAREIKIMAS
.m. rugsjo 29 d. prie Katedros penkt valand ryte mane ir kitus mones mudami sum milicijos darbuotojai ir nuve Lenino raj. I milicijos poskyr Kosiukos gatvje. io milicijos poskyrio darbuotojas milicijos leitenantas R.Lekaviius sura protokol, o po to nuved kit kabinet. Ten kapitonas Bernotas mu mane per veid, kumiu per pairdius. Man parkritus ant grind ir pradjus auktis pagalbos, mintas kapitonas ir vienas jo draug smaug mane. Po to spard kojomis. Tai gali paliudyti A.irvinskas, Rasa Pakarnait, Jonas Gelaius ir kiti kartu su manimi suimti ir tuo metu buv milicijos poskyryje mons. Praau milicijos darbuotojams, pavartojusiems prie mane smurt, ikelti baudiamj byl.
G.IDLAUSKO ASMENINIS ARCHYVAS.
ALGIMANTAS ANDREIKA
222
PROGRAMINIS KREIPIMASIS
1940 met vasar, okupavus Taryb Sjungai Lietuv, buvo paminta Lietuvos nepriklausomyb. Stalinizmo siautjimo metu imtai tkstani nekalt moni buvo represuoti ir vairiais bdais persekiojami. Brenevo ir kit valdymo laikotarpiu valdios moni egoizmas ir neatsakingumas prived Lietuv prie ekologinio, o mones prie moralinio lugimo ribos. Brenevinje konstitucijoje Lietuva net ir teorikai prarado teritorij, o jos pilieiai pilietyb. Lietuvoje realios demokratijos ir vieumo vystymasis iki iol buvo dirbtinai stabdomas, teberengiamos provokacijos prie visuomenines organizacijas ir atskirus asmenis. 1978 met vasar suformuoti Lietuvos laisvs lygos pagrindiniai udaviniai kelti lietuvi savimon, brandinti nepriklausomos Lietuvos idj tebra svarbs ir iandien. Per savo veiklos deimtmet Lyga, dirbdama pogrindyje, reng ir platino leidinius, demaskuojanius mogaus teisi paeidimus, rinko ir skelb faktus, atskleidianius lietuvi nutautinimo politikos antimonik esm, organizavo protesto akcijas, skatino moni istorin atmint. Pasikeitus politiniam ir visuomeniniam klimatui Lietuvoje, Lyga, prisijungus prie jos Lietuvi Tautinei Konsolidacijai, msi nauj veiklos form. Nuo iol ji, kaip visuomenin, nepriklausoma nuo valdios, organizacija, veikia legaliai. Savo veikloje Lietuvos laisvs lyga vadovaujasi humanistiniais vieumo ir demokratikumo principais. Ji siekia, kad Lietuvoje bt gyvendinti SNO statai, SNO Generalins Asambljos rezoliucijos dekolonizavimo klausimu, Visuotin mogaus teisi deklaracija, Helsinkio baigiamojo akto nutarimai. Lietuvos laisvs lyga savarankikai apeliuoja taut sin Lietuvos laisvs klausimu. LLL mano, kad Lietuvos laisvs duobkasiu buvo 1939 met Stalino ir Hitlerio suokalbis dl Ryt Europos taut. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, valstybin savo suverenitet praradusios tautos vl j atgavo visikai arba, pagal Brenevo doktrin, dalinai (vadinamosios liaudies demokratijos alys). Suomija, nors ir netekusi ymios savo teritorijos dalies, isaugojo nepriklausomyb. Tik Besarabijoje ir trijose Baltijos alyse (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) nuo 1940 met tebra kolonijin priklausomyb. Daugelis LLL programos punkt panas Lietuvos persitvarkymo sjdio reikalavimus ekonomikos, ekologijos, mokslo, vietimo ir kultros bei mogaus teisi srityje. Taiau Sjdio ir LLL suvereniteto samprata skiriasi. Tarptautini odi odyne apie suverenitet raoma: Tai valstybs nepriklausomyb teis savarankikai tvarkyti savo vidaus ir usienio reikalus. odi Lietuvos suverenitetas turin LLL suvokia kaip visik Lietuvos valstybs nepriklausym nei nuo TSRS, nei nuo kit valstybi, sprendiant savo vidaus ir usienio politikos klausimus. Bdama integralia TSRS dalimi, Lietuva ne tik iandien, bet ir ateityje neturs galimybs pati savarankkai sprsti savo tautos likimo. Praktikai ne vien gynybos ir usienio politikos klausimai liks TSRS kompetencijai. Jeigu tik gynybos ir usienio politikos klausimus u Lietuv sprst TSRS, vis vien jos negalima 223
bt traktuoti kaip suverenios valstybs. Suverenitetas arba tautai priklausani aukiausi teisi visuma, Lietuvos piliei teis savo nuoira nustatyti socialin ekonomin sistem ir valdymo form gali bti realizuota tik paalinus i Lietuvos svetim kariuomen. LLL mano, kad: pirma, TSRS kariuomen buvo vesta Lietuv Stalino ir Hitlerio valia. TSRS kariuomens paalinimas i Lietuvos reikt Antrojo pasaulinio karo pasekmi likvidavim; antra, Stalino sukurta policin Taryb Sjunga dabartini jos vadov lpomis pareik nor tapti demokratine socialistine teisine valstybe. Mes neinome pasaulyje n vienos teisins valstybs, kuri prie kitos tautos vali laikyt jos teritorijoje savj kariuomen. LLL bent iuo metu neranda pagrindo abejoti, kad teisine valstybe tapusi TSRS tikrai ives savo kariuomen ne vien i Lietuvos. LLL kvieia Sjd ir kitas visuomenines organizacijas irgi reikalauti i TSRS vyriausybs itaisyti lietuvi tautai padaryt skriaud nurodyti apytikr savo kariuomens ivedimo i Lietuvos dat. LLL akcentuoja, kad pagrindinis jos tikslas suverenios demokratins Lietuvos Respublikos krimas. Politin Lietuvos santvark nustatys tautos referendumas.
LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1988 M. LAPKRIIO 10 D., NR. 1.
LIETUVOS LAISVS LYGOS KREIPIMASIS TAUT

Jau beveik penkiasdeimt met okupacinis reimas Lietuvoje nuosekliai vykdo tautos fizinio ir dvasinio naikinimo politik genocid. Keiiasi laiko dvasia, politika gauna vis rafinuotesnes formas, taiau jos tikslas lieka tas pats totalitarin imperija. Vadinamasis naujasis politinis mstymas pasiek savo apogj Lietuvoje iomis dienomis, kai tarybin administracija nutar pasisavinti lietuvi tautos Laisvs ir Nepriklausomybs simbolius. Tautin vliava, Kudirkos Tautika giesm bei Vytis skelbia Lietuvos valstybingum tautos ryt bti laisvai! Valstybingumo neturinios tautos simbolius paversti valstybiniais tai pasityiojimas Mieli tautieiai, bkite smoningi ir neniekinkite tautini vliav, ikeldami jas mums primest veni metu. i met lapkriio 7 d. ventinio spektaklio reisieriai i esms liko itikimi patys sau. T dien kartu su partijos funkcionieriais vaikiosime stalinine atributika papuotomis Vilniaus gatvmis. Taiau karinis paradas paliekamas pade224
monstruoti lietuvi tautai rusikojo ginklo gali ir dar kart priminti, kokio valstybinio suvereniteto ji gali tiktis artimiausioje ateityje.
LIETUVOS LAISVS LYGOS KREIPIMASIS LIETUVOS JAUNUOMEN

1940 m. birelio 15 d. Soviet Sjunga okupavo Nepriklausom Lietuv. Soviet poveik lietuvi tautai galima trumpai ireikti iais odiais: okupacija, genocidas, deportacijos, kolonizacija, rusinimas. Lietuvi visuomeninis bei dvasinis gyvenimas luoinamas iki iol. Maskvos vyriausyb siekia Lietuv ilaikyti kaip kolonij per sjung tinkl: kompartij, profsjung, komjaunim, pionieri ir spaliuk organizacijas. Per ias organizacijas, kurios yra okupacinio reimo atrama, Lietuvos jaunimas yra rusinamas, psichologikai bei organizacij pagalba pajungiamas okupanto kontrolei. i prievarta mums primest organizacij nariai yra priversti neioti sovietini okupant atributik, j enklus. Spaliukai, pionieriai, komjaunuoliai privalo duoti itikimybs priesaik ms Tvyn Lietuv pavergusios Soviet Sjungos kompartijai, kurios vadovaujami mankurtai ud ir naikino Lietuv. Tokios priesaikos davimas ir jos tolesnis laikymasis yra pasityiojimas i ms tv partizan kovos u Lietuvos laisv 19441954 metais, pasityiojimas i imt tkstani Sibire nuudyt lietuvi. Jaunime! Jau atjo rytingo apsisprendimo metas. Ar js irdys ir protai tarnaus okupantui ar Tvynei Lietuvai?! Jaunuoliai ir jaunuols! Imeskite raudonosios vergijos enklus: spaliuk enkliukus, pionieri raudonus skudurus, komjaunimo bilietus, js nesate sovietiniai pilieiai. Js esate Lietuvos valstybs pilieiai, tik laikinai Maskvos kariuomens okupuoti. Lietuvos visuomen gim ir uaugo sovietiniame konclageryje, kur okupantas pompastikai pavadino LTSR. Lietuvos vaikams nuo maumos buvo kalama apie j laiming likim sovietinje alyje. Jaunimas susovietintuose dareliuose ir mokyklose buvo pratinamas prie aminos nelaisvs, udedant jiems verg enklus: raudonus spaliuk, pionieri, komjaunuoli penkiakamps vaigds enkliukus. Jaunime, bk smoningas ir inok, kad raudonoji penkiakamp vaigd tai tono simbolis. Tai sovietinis kruvinojo teroro ir despotins savivals enklas. Tai pasaulins blogio imperijos Soviet Sjungos simbolis. Raudonomis vaigdmis apsisagst NKVD ir KGB budeliai ud lietuvius Raini mike225
lyje, Pravienikse, Sibiro gulaguose. Raudonvaigdiai kareiviai yra ms Tvyns Lietuvos okupantai. Jaunime! Istokite i okupant mums primest organizacij. Nukirskite savo vergovs ir paeminimo panius. Nesiduokite okupant ir j pakalik bauginami. Atkurkite Nepriklausomoje Lietuvoje gyvavusias jaunuomens katalikikas ir tautines organizacijas: skautus, pavasarininkus, ateitininkus, varpininkus ir kt. Pasidarykime ir neiokime i lietuvik organizacij simbolius ir enklus, kurie ireikia itikimyb ir meil ms Tvynei Lietuvai bei jos idealams. Gedulo varpai jau skambina Soviet Sjungos imperijai paskutinius akordus. Todl Nepriklausom Lietuv privalome atstatyti jau dabar. Kurkime Nepriklausomos Lietuvos jaunuomens organizacijas, jos bus tomis sklomis, i kuri iaugs Nepriklausomos Lietuvos organizacin sandara, per jas bus kuriama Laisva Lietuva Laisv Europos Taut eimoje.
Vilnius, 1988 m. spalis
LLL TARYBOS PRANEIMAS

i met spalio 30 dien LLL Taryb kreipsi JAV gyvenantys buv Taryb Sjungos politiniai kaliniai Romas Giedra ir Vladas akalys, nordami atstovauti Lietuvos laisvs lygai Kalifornijoje. Lygos Taryba sveikina ir teigiamai vertina iniciatyvas i ir kit tautiei, kurie konkreia veikla prisideda prie Nepriklausomybs atkrimo Lietuvoje.
LIETUVOS LAISVS LYGOS TARYBA
LIETUVOS LAISVS LYGOS SVEIKINIMAS A.SOLENICYNUI

Brangus Aleksandrai Isajeviiau! irdingai sveikiname Jus 70-meio proga. Mes dkingi Jums u paminkl, kur Js savo kryba pastatte visoms raudonojo teroro aukoms. Tai paminklas ir ms lietuviams kankiniams, perjusiems Gulago kryiaus kelius, kai 1940 metais Stalinas ugrob Lietuv, aneksavo j ir prijung prie tarybins imperijos. kryi ms tauta nea ligi iol. 226
Bet lietuvi tauta gyva. Gyva ir didi jos meil Tvynei. Mes niekada nenusilenksime okupantams. Mes tikime, kad Lietuva bus laisva. Js knygos tarytum iburys nuvieia mums keli ndienos sutemose. Tikims priimti Jus kaip brang svei laisvoje, atgimusioje Lietuvoje. Js Rusijos simbolis. Tos Rusijos, su kuria mums bt diugu palaikyti paius draugikiausius santykius. Deja, iki iol mes danai bname priversti Rusij sutapatinti su reimu, atneusiu mums tiek skausmo ir nelaimi. Mes tikime, tvirtai tikime, kad ir daug ikentjusi rus tauta nusimes paties tono sukurto reimo panius. Ir suibs Laisvs vaigd vir rus ventovi auksini kupol. Praome priimti i ms atminimo medal, kur sukr dailininkas Kazimieras Barisauskas ir kur Jums perduoti sutiko ms biiuliai i Maskvos Ekspreskronikos. Laims ir sveikatos Jums, Aleksandrai Isajeviiau, vardan ms ali ir taut gerovs.
Vilnius, 1988 met lapkriio 15 d.
LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1988 M. GRUODIO 31 D., NR. 4.
ESTIJOS, LATVIJOS, LIETUVOS TAUTINI NEPRIKLAUSOMYBS JUDJIM PIRMOSIOS KONFERENCIJOS RYGOJE 1988 M. LAPKRIIO 19 ir 20 D. REZOLIUCIJA
Kadangi iki iol neatstatyta 1940 m. birelio mn. okupuot ir jga prijungt prie TSRS Pabaltijo valstybi Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomyb, konferencija laiko btinu pareikalauti i TSRS vyriausybs: 1. Tuoj pat ivesti savo okupacin kariuomen i Estijos, Latvijos ir Lietuvos. 2. Sudaryti Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautoms slygas savo valiai ireikti, dalyvaujant neutrali ali arba SNO atstovams. 3. Grietai laikytis tarptautini konvencij ir susitarim, reguliuojani santykius tarp okupacins valdios ir okupuot teritorij gyventoj.
ESTIJOS NACIONALINS NEPRIKLAUSOMYBS PARTIJOS VARDU: VIKTOR NIITSOO, EVE PERNASTE, SANDER SISS LATVIJOS NACIONALINS NEPRIKLAUSOMYBS JUDJIMO VARDU: EDUARDS BERKLAVS, EINARS REPE, JRIS DOBELIS
227
LIETUVOS LAISVS LYGOS VARDU: ALGIMANTAS BALTRUIS, ROMALDAS RAGAIIS, ANTANAS TERLECKAS Rezoliucij palaiko: GRUPS HELSINKIS-86 RYGOS SKYRIUS, NEFORMALUS LIAUDIES FRONTAS Ryga, 1988 m. lapkriio 20 d.
TSRS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI

Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautini judjim Pirmosios konferencijos atstovai reikalauja, kad TSRS vyriausyb nustatyt tiksli TSRS okupacins kariuomens viso kontingento ivedimo i Estijos, Latvijos ir Lietuvos dat. Estijos, Latvijos ir Lietuvos okupacijos, kuri 1940 m. birelio mn. vykd TSRS kariuomen, fakt pripasta netgi tarybiniai istorikai. Visi MolotovoRibentropo pakto slaptieji protokolai iais metais buvo paskelbti Estijos, Latvijos ir Lietuvos spaudoje.
ESTIJOS NACIONALINS NEPRIKLAUSOMYBS PARTIJOS VARDU: VIKTOR NIITSOO, EVE PERNASTE, SANDER SISS LATVIJOS NACIONALINS NEPRIKLAUSOMYBS JUDJIMO VARDU: EDUARDS BERKLAVS, EINARS REPE, JRIS DOBELIS LIETUVOS LAISVS LYGOS VARDU: ALGIMANTAS BALTRUIS, ROMALDAS RAGAIIS, ANTANAS TERLECKAS Rezoliucij palaiko: GRUPS HELSINKIS-86 RYGOS SKYRIUS, NEFORMALUS LIAUDIES FRONTAS Ryga, 1988 m. lapkriio 20 d.
228
ITIKIMYBS 1918-J MET VASARIO 16-OSIOS DIENOS AKTUI PASKELBIMAS

Esame reikming politini permain pasaulyje, tarp j ir Pabaltijo valstybse, ivakarse. Mes, Lietuvos pilieiai, susirink Vilniuje, Gedimino aiktje, 1988 m. lapkriio 26 d., remdamiesi 1960 m. gruodio 14 d. Jungtini Taut Generalins Asambljos Rezoliucija Nr. 1514, taip pat Estijos, Latvijos tautinio nepriklausomybs judjimo I Konferencijos, vykusios Rygoje 1988 m. lapkriio 19 ir 20 d., Rezoliucija, kuriose smerkiami pagrindini mogaus teisi, taut lygiateisikumo, taikingo taut bendradarbiavimo ir j apsisprendimo princip paeidimai, ikilmingai pareikiame, kad: 1. Hitlerio ir Stalino 19391940 met sandr ir Taut Sjungos nars Lietuvos valstybs okupacij 1940 m. birelio 15 d. laikome nusikaltimu. 2. Esame sitikin, kad pati lietuvi tauta turi teis sprsti savo likim. 3. Suvokiame, kad dabartin Lietuvos administracija, Lietuvos Aukiausiosios Tarybos deputat didioji dalis yra okupacinio reimo statytiniai ir neireikia lietuvi tautos valios. 4. Viening lietuvi tautos vali atkurti Lietuvos valstybin nepriklausomyb taikiomis priemonmis ireik Sjdio surinkti beveik 2 milijonai Lietuvos gyventoj para. 5. Okupacijos slygomis referendumas bt grubi politin klaida. Todl ikilmingai skelbiame i t i k i m y b Lietuvos Nepriklausomybs Aktui. Reikalaujame i TSRS vyriausybs: 1) ivesti i Lietuvos okupacin kariuomen, tuo sudaryti slygas atkurti Lietuvos suverenitet ir valstybingum, paalinti visus kitus okupacijos padarinius ir suteikti lietuvi tautai reali galimyb tiesioginiuose demokratiniuose rinkimuose patvirtinti politin Lietuvos Nepriklausomybs status; 2) atlyginti Lietuvai okupacijos metu padarytus moralinius ir materialinius nuostolius. Kvieiame Lietuvos Katalik Banyi, Lietuvos persitvarkymo sjd, Lietuvos laisvs lyg, usienio lietuvi organizacijas, vis taut ir visus Lietuvos gyventojus susivienyti ir taikiomis priemonmis siekti Lietuvos valstybins nepriklausomybs atkrimo. Kreipiams kartu su Pabaltijo tautomis viso pasaulio valstybes, SNO, TSRS tautas visomis jgomis ir pastangomis remti taik Lietuvos valstybs nepriklausomybs atkrimo darb tarptautinio teisingumo ir laisvs vardan.
IAM DOKUMENTUI PRITAR DAUGIATKSTANTIN MINIA, SUSIRINKUSI LIETUVOS LAISVS LYGOS MITING 1988 M. LAPKRIIO 26 D. VILNIUJE, GEDIMINO AIKTJE. Vilnius, 1988 m. lapkriio 26 d.
229
KREIPIMASIS VLIKO PIRMININK P. KAZIMIER BOBEL

Vakar pramonininkai laiko TSRS pigios aliavos resursu ir neribota pramonins produkcijos realizavimo rinka. JAV ir kit didij pasaulio valstybi pramoninio ir finansinio kapitalo interesus ireikianti spauda deda daug pastang tikinti savo alies gyventojus btinybe remti Michail Gorbaiov, kaip vienintel TSRS politik, galint igelbti nedalom Rusijos imperij. tai kodl iki iol Stalino okupuoto Pabaltijo klausimas n karto nebuvo trauktas SNO Generalins Asambljos dienotvark. Vadovaudamosi kapitalistini monopolij interesais, Vakar masins informacijos priemons nesiliauja tikinusios pavergtsias est, latvi ir lietuvi tautas, kad joms paties likimo lemta vienintel galimyb dar bent 50 met neti okupacin jung. To reikalauja ir pai pavergtj interesai. Es, subyrjus imperijai, isivadavusios i Rusijos globos tautos ipjaus viena kit Mums atrodo, kad prezidentai Ronaldas Reiganas ir Dordas Buas ino, kad iki iol belgai neipjov oland bei liuksemburgiei ir atvirkiai. Nors danai, norvegai ir suomiai kadaise buvo priklausomi nuo ved, taiau ios tautos gyvena didiulje santarvje. Prezidento R.Reigano simpatijos yra lietuvi tautos pusje. Tai rodo Jo proklamacija .m. Vasario 16-osios proga. Norime tikti, kad ir prezidentas D.Buas eis savo pirmtako pramintu Laisvs keliu. Greit JAV politikai susitiks su TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininku M.Gorbaiovu. Praome Gerbiam VLIKO pirminink dti visas pastangas, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos klausimas visada bt aukiausio lygio pasitarim tarp JAV ir TSRS dienotvarkje. Liekame giliai sitikin, kad pasaulio tautos nepaliks ms vien kovojant u ms taut laisv ir nepriklausomyb. Vadovaujams aksioma, kad negali bti laisva tauta, abejingai irinti pavergtj likim.
Vilnius, 1988 m. gruodio 3 d.
STALINIST SLK PASITINKANT

Antroje i met pusje oficialioje lietuvikoje spaudoje pasirod gan objektyvi straipsni apie vadinamj socialistin revoliucij Lietuvoje 19181919 m. ir 1940-j vasar. I j isiskiria K.Strumskio pastabos rugpjio 3 d. Vakarinse 230
naujienose, .Laurinaviiaus ilgas straipsnis spalio 29 ir lapkriio 5 d. Literatroje ir mene, taip pat diskusija inijoje, kurios pagrindins mintys idstytos lapkriio 15 d. Vakarinse naujienose. Mintuose laikraiuose aikiai ir nedviprasmikai neigiamai atsakoma klausim, ar buvo Lietuvoje socialistin revoliucija ir suvereni Lietuvos socialistin respublika. Taiau LKP CK ir Partijos institute skubiai valomos dulks nuo dar Stalino i Maskvos atsist ventini bgn, partinis orkestras repetuoja Slavsia, oteestvo. Stalinistai ruoia savo slk gruodio 16-j Vilniuje. J tvirtinimu, t dien prie 70 met Lietuvoje vykusi socialistin revoliucija ir paskelbta taryb valdia. Lietuvi tautos valios reikja buvusi Kapsuko vadovaujama vyriausyb. Toks formalus sambrio pretekstas. Taiau stalinistai siekia ia vykdyti svarbesn uduot dar kart itiesti kolektyvin pagalbos rank savo broliams Maskvoje, kurie niekaip negali surasti slaptj MolotovoRibentropo pakto protokol. J logika gan paprasta: jeigu 19181919 m. Lietuvoje i tikrj vyko socialistin revoliucija, egzistavo lietuvikoji taryb valdia, vadinasi, 19391940 m. Stalinas turjo moralin teis kartu su draugu Hitleriu sprsti, kam turi priklausyti Lietuva Vokietijos Reichui ar Taryb Sjungai. Dar iandien stalinistai mgina tikinti taut, kad Lietuvos Taryba kovojusi u Lietuv Vokietijos globoje, o Kapsuko valdia Rusijos valdioje. Kad tarp j negalima dti lygybs enklo, kalba ms mintieji istorikai. .Laurinaviius: Kaip lietuviai komunistai galjo vadovauti Lietuvos tarybins nacionalins valstybs krimui, jeigu jie atmet taut apsisprendimo princip? Laurinaviiaus nuomone, i RK(b) Lietuvi sekcijos Centro Biuro protokol matome, kad lietuvi komunistinio judjimo vadovai visikai nesiruo kovoti u Lietuvos nacionalin tarybin valstybingum, o pasisak u Lietuvos prijungim prie RTFSR. Lietuviai komunistai nacionalines lietuvi tautos aspiracijas laik vien buruazini veikj kurstomo separatizmo apraika, nacionalumas j traktuojamas kaip kapitalizmo produktas, nepriklausom Lietuv sivaizdavo kaip neivengiamai prieik Taryb Rusijai. Aiku, kad tok j poir formavo vidiniai politiniai sitikinimai ir vyresniojo brolio nurodymai. 1917 m. lapkriio 15 d. buvo paskelbta Rusijos Taut teisi deklaracija. Antrasis jos punktas skelb pasauliui, kad kiekviena tauta turi teis laisvai apsisprsti. Taiau greit Rusijos bolevikai m aikinti, kad ne tauta, o proletariato partija sprendia atsiskyrimo nuo Rusijos klausim. Kadangi buv. Rusijos imperijos taut proletariato valios reikja yra tik Rusijos komunist partija (tautins kompartijos neegzistavo, kaip ir iandien), todl tik Rusija turi teis sprsti Lietuvos likim. V.Knorinas 1918 m. spalio 6 d. Zvezda laikratyje ra: Ms udavinys ne kurti naujas nacijas, o ardyti senas nacionalines pertvaras. Lietuvos vaidmuo Rusijos geopolitikoje po Spalio revoliucijos dar labiau sustiprjo, bolevikams usimojus vykdyti pasaulin revoliucij. iems tikslams skersai kelio stovjo Lietuva. J spauda (Izvestijos, 1918, gruodio 25), visikai neslpdama savo tiksl, ra: Estija, Latvija, Lietuva yra kaip tik ant kelio Rusijai Vakar Europ ir dl to klitimi ms revoliucijai, nes Taryb Rusija atskirta nuo 231
revoliucingos Vokietijos. is skiriamasis pylimas turi bti sugriautas. Ryt raudonasis proletariatas turi susirasti prog veikti Vokietijos revoliucij (). Baltijos jra turi tapti Tarybine jra Taryb Rusija, siekdama io tikslo, pasirinko maiausi pasiprieinim sukeliant keli, sukurdama savarankikas Lietuvos, Latvijos ir Estijos socialistines respublikas. Savo tikslams Lietuvoje realizuoti Maskva pagalbininkais pasirinko du surusjusius lietuvius dvarininkus Kapsuk ir Angariet. Abiem Lietuva buvo grynai geografin svoka. Dar 1905 m. Kapsukas Lietuvos atsiskyrim nuo Rusijos laik utopija ir net dviguba utopija. Lietuvi kalb jis laik vania, aipsi i lietuvi patriot, svajojani atkurti Lietuvos nepriklausomyb. Kaldamas Rusijos kaljimuose, Kapsukas dar labiau surusjo, tapo dar didesniu Lietuvos laisvs prieu. Kapsukas gerai inojo jokios socialistins revoliucijos Lietuvoje negali bti, kad ir dl tos pagrindins prieasties, jog Pirmojo pasaulinio karo ivakarse Lietuvoje buvo i viso apie 6 tkst. lietuvi darbinink, kuri dalis uvo karo metu, o dauguma buvo nacionalistinmis nuotaikomis apsikrt. Todl jis su Angarieiu ne tik nekl jokios revoliucijos, o prieingai kovojo su valstiei maitais, drausdami jiems dalinti dvarus. Po keliolikos met Kapsukas vadino revoliucij Lietuvoje popierine. Angarietis prisipaino, kad I partijos suvaiavimas neorientavo partijos nari ruoimsi prie proletarins revoliucijos () ir faktikai pasisak prie vykstani Lietuvoje kov su okupantais ir lietuvikja buruazija. Petrapilyje leidiama Tiesa kviet darbininkus ir valstieius vengti susirmim su Vokietijos kareiviais. Vokiei kareivi tarybos atiduodavo bolevikams miest po miesto be vieno vio Stalinistai tvirtina, es taryb valdi Lietuvoje 1918 m. gruodio 16 d. paskelb Kapsuko ir Angarieio paraytas, o Stalino suredaguotas manifestas, kur sankcionavo Vilniaus darbinink Taryba. Tai neatitinka tikrovs. Pirma, i Taryba, nors ir buvo irinkta i vairi politini srovi atstov (komunistai sudar joje maum), savo tautine sudtimi buvo nelietuvika ir, aiku, neturjo tautos galiojim. Antra, Taryba gruodio 16-j i viso nebuvo susirinkusi savo posd. Treia, gruodio 16-j kapsukinis manifestas, skelbis Lietuv tarybine (t.y., rusika), nebuvo dar Vilniaus pasiek. Taryba neinojo, kad vilnieiai ir visi lietuviai jau paskelbti tarybiniais pilieiais, todl jokiais savo veiksmais nereagavo viename Stalino stali paslpt manifest. Manifestas pirm kart buvo ispausdintas Izvestijose tik gruodio 19 d. Tarybos nariai susipaino su manifesto tekstu tik gruodio 24-j, nes t dien jis buvo ispausdintas Komuniste. Stalinin propaganda laiko gruodio 16-j taryb valdios Lietuvos gimtadieniu tik todl, kad, pagal Trockio plan, t dien Raudonoji armija turjo uimti vokiei palikt Vilni (pagal iankstin susitarim) ir ia paskelbti savo valdi. Kadangi rus armija pavlavo, gruodio 16-j ji nepaskelb jokios valdios. Kapsukas visikai logikas taryb valdios Lietuvoje paskelbimo datomis jis laiko 232
sausio 5-j ir liepos 14-j, t.y. Raudonosios armijos engimo Vilni dienas. Iki 1958 m. ir Vilniuje nebuvo nieko kalbama apie taryb valdios Lietuvoje paskelbim. Visur buvo akcentuojamas Raudonosios armijos vaidmuo. 1940 m. A.Sniekus dkojo tai paiai armijai u taryb valdios atstatym. Kadangi Vilniaus darbinink Taryba protestavo prie Raudonosios armijos siverim Lietuv, 1919 m. sausio 1 d. lenkams j upuolus, Kapsuko i Daugpilio atsisti 100 rus raudonarmiei jos negyn. O sausio 6-j um Vilni, raudonarmieiai Taryb ivaik. Vietoj jos buvo sudarytas revkomas, kuriam buvo pavesta Vilniuje vykdyti politines funkcijas. Angarieio tvirtinimu, taryb valdios funkcijas i esms vykd vidaus reikal komisariatas, tiesa, kur laik Lietuvos Respublikoje organizuoti parapiniai komitetai buvo perpavadinti tarybomis. Taiau ne visur. Dauguma parapini komitet gavo revkom vard. Ir paios tarybos buvo greit perorganizuotos revkomus, kuri visi nariai turjo bti komunistai (dauguma j rus karikiai). Vadinasi, jeigu Raudonoji armija kr Lietuvoje valdi, tai tik ne taryb, o revkom. B.Vaitkeviiaus tvirtinimu, revoliucin vyriausyb 1918 m. gruodio 26 d. instrukcija perdav revkomams vis valdi vietose. Taiau revkom valdia Lietuvoje buvo kurta vis dlto ne gruodio 16-j, o 1919-j sausyje. Kokia buvo toji kapsukin Lietuva 1919-aisiais? Rusijos Raudonajai armijai trumpam pavyko okupuoti iaurs ir ryt Lietuv. ios Lietuvos ems ir buvo paskelbtos socialistine taryb Lietuvos Respublika. Tai buvo valstyb be savo teritorijos ir net kariuomens, nes Taryb Rusijos statymai draud kurti tautinius karinius dalinius. Apie 4 tkst. Rusijos lietuvi buvo mobilizuoti Raudonj armij, taiau jie smoningai buvo iblakyti po rusikus Raudonosios armijos dalinius. Labai propaguojamas Vilniaus pulkas nebuvo tautinis dalinys. Jame buvo daug vokiei. 1918 m. gruodio 25 d.Izvestijos ra: Raudonoji armija, vokieiams padedant, padarys gal Lietuvos kontrrevoliucijai. io pulko vadais buvo slavai A.Zenkevi, A.Lebedev ir A.Ruancov. Pulkas jo lenkikj Vakar divizij, o nuo 1919 m. sausio 21 d. rusik Pskovo divizij. 1919 m. pradioje jame buvo lik apie 150 kareivi. Vieajai opinijai apgauti, Kapsukui praant, 1919 m. sausio 21 d. rusikoji Pskovo divizija pavadinta lietuvikja Mirios tautins sudties emaii pulkas buvo jungtas ne lietuvikja perkriktyt Pskovo divizij, o latvik internacionalin. Greit ir is liovsi egzistavs, nes lietuviai pulko kariai perjo Lietuvos Respublikos kariuomen. Kapsukinj Lietuvoj nebuvo net tautins komunist partijos. Lietuvos ir Baltarusijos kompartija neturjo savo programos, vadovavosi RKP(b) programa, jos CK turjo tik partijos srities komiteto teises ir buvo visikai pavaldus RKP(b) CK. Kapsukin Lietuva neturjo savo Konstitucijos ir statym. Tiek lietuvikajai kariuomenei, tiek ir geleinkeliams bei ryi sistemai buvo vadovaujama tiesiog i Maskvos. Revkomin Lietuva neturjo n vieno tautinio ar valstybinio simbolio. Faktine ios Lietuvos kalba buvo rus kalba. Teiss moksl kandidato Z.Pet233
rausko nuomone, 1918 m. gruodio 22 d. Lenino dekretas nereik taryb respublikos pripainimo, o tik Kapsuko vyriausybs pripainim. Maskva t vyriausyb sudar, j ir patvirtino jokios tarptautins reikms neturiniu aktu. Kapsukas n nesiek tarptautinio pripainimo. Prajus vos 6 dienoms po to, kai Kapsuko komisarai (2 lenkai, 2 ydai ir 4 surusj lietuviai) susirinko pirmj savo posd, RKP(b) CK, visikai neatsiklauss Kapsuko nuomons, nusprend Taryb Lietuv sujungti su Baltarusija vien tautin unitarin valstyb. 1919 m. sausio 30 d. Sverdlovas telegrafavo Kapsukui, kad Litbelas labiausiai atitinka ms politinius udavinius ir tarptautin konjunktr. Stalino pavaduotojas Pestkovskis neslp, kad RTFSR ruoiasi pripainti Lenkij de jure, nustatant su ja sienas J.Pilsudskio dekreto pagrindu. Pilsudskis siek atkurti Lenkij su 1772 m. sienomis. jos sudt, be Ukrainos, turjo eiti Lietuva su Baltarusija. .Laurinaviius aikina: 1919 m. kovo mn. tarp RTFSR ir Lenkijos vyriausybi usimezg betarpiki kontaktai, kurie, nutrkdami ir vl atsinaujindami, tssi iki 1919 met rudens. Slapt deryb metu Tarybin vyriausyb dar kaskart vis didesnes nuolaidas, kol galiausiai sutiko perleisti Lietuv ir Baltarusij Lenkijai su slyga, kad i pasirayt taik. inoma, Baltarusij ne vis nuo jos buvo atpltos ir priskirtos prie Rusijos Federacijos Smolensko, Mogiliovo ir Vitebsko gubernijos. 1919 m. liepos 13 d. Minsk atvyks Stalinas ivaik be darbo sdinius Litbelo komisarus. 1919 m. rugsjo 11 d. Rusija pripaino Lietuv de facto, 1920 m . liepos 12 d. pasira su ja Taikos sutart. Po dviej dien Raudonoji armija vl okupavo Vilni. Kapsukas vl djo daug pastang pasitarnauti Maskvai, inkorporuojant vis Lietuv Rusijos sudt. Jis siunt Lietuvos Respublikos kariuomens unugar savo ginkluotus agentus, ruo sukilim, kad gaut pretekst prayti Taryb Rusijos karins pagalbos atstatyti teist socialistin Lietuv. kart Lietuv igelbjo karinis Stalino ir Tuchaevskio pralaimjimas prie Varuvos. Remiantis tuo, kas aukiau idstyta, gruodio 16-osios fanfaros simbolizuoja fikcij, stalinin mel ir apgaul. i dien 1918 m. ne tik Vilniuje, bet ir Maskvoje nebuvo paskelbta jokio valstybins reikms akto, nulmusio politin Lietuvos likim. Revkomins Lietuvos prieteliai, tiksliau, stalinistai, turt susirinkti savo slk ne gruodio 16-j, o sausio 10-j Vilniaus revkomo steigimo metini vsti. Ms nuomone, gruodio 16 d. sakys nuobodias, visiems grisusias, politiniais pelsiais dvokianias kalbas tie, kurie ir toliau engia melo ir vergovs keliu, tie, kuriems nra nieko vento. LLL laiko t stalinist slk ikiu lietuvi tautos laisvs ir nepriklausomybs siekiui ir kvieia boikotuoti j!
234
NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS PASIUNTINIUI VAINGTONE IR VATIKANE PONUI LOZORAIIUI TSRS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI LTSR AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI
ALGIMANTO ANDREIKOS, gyv. Lietuvos TSR, Vilniaus m., Pilies gt. 4 bt. 3, Tarybins armijos II gr. invalido
PAREIKIMAS
Spaudoje iuo metu paskelbti veikianios TSRS konstitucijos pakeitimai galutinai teisina faktin okupacin-unitarin valdi Lietuvoje. Mano sitikinimai ir sin daugiau neleidia tylti. Kreipiuosi Jus TSRS pilietybs atsisakymo klausimu. Taiau is sumanymas subrendo ne iandien ir ne vakar, galutinai j suformavo paskutini savaii politiniai vykiai LTSR ir TSRS AT sesij rezultatai Vilniuje ir Maskvoje. Pirm kart TSRS pilietybs atsisakiau 1980 metais liepos 21 dienos proga. Apie tai praneiau TSRS Aukiausiajai Tarybai, Lietuvos TSR Aukiausiajai Tarybai, Lietuvos KP CK. Brenevo vardu isiuniau pas, karin biliet. 1981 m. vasario mn. iuo klausimu kreipiausi ir TSKP XXVI-ojo suvaiavimo sekretoriat. Atsakymo pareikim a taip ir negavau. Nuo 1981 m. balandio mn. mane m labiau terorizuoti, kelis kartus baud administracinmis baudomis u gyvenim be paso. Balandio 24 d. bruko nauj pas, net mokesio u j nepareikalavo. Kadangi vis savo smoning gyvenim atidaviau kovai prie okupantus bei visa tai, kas iandien vadinama stalinizmais, stagnacijomis, 1981 met gegus 25 dien buvau suimtas, o 1982 m. balandio 8 dien buvau nuteistas pagal Lietuvos TSR BK 68 str. 1 d. ketveriems metams grieto reimo lagerio ir penkeriems metams tremties Sibire. Kaltu savs nelaikau, nes keistis informacija kas yra kiekvieno laisvo mogaus gimta teis TSRS pilieiams tada buvo udrausta. Apie saugumiei chamizm, tardymo metodus (majoras Vilimas, papulkininkis Kays), apie j lagerio koleg iaurum (majoras Cebakovas, vyr. leitenantas Novikovas ir kiti) ia neraysiu. Vien apraymai apie etapavim tremt, kuris tssi nuo 1985 gegus 30 d. iki 1985 gruodio 11 d., uimt atskir tom atsiminim apie tarybin socrealizm puikiai sureguliuot mechanizm mogui nuasmeninti. Mano pareikimas TSRS AT ir kitoms organizacijoms dl tarybins pilietybs atsisakymo 1980 m. liepos 21 d. yra mano 1982 m. byloje Nr. 81, t. 1, l. 3337, t. 21 t., l. 1056. Byla LTSR Saugumo komitete. Pareikime idstytos visos prieastys, tuo metu vertusios mane atsisakyti nuo eminanios mogaus orum TSRS pilietybs. 235
Apie tai, kad savs nelaikau TSRS pilieiu, vl paraiau jau bdamas Saugumo komiteto izoliatoriuje 1981 m. gruodio 10 dienos proga. t pareikim atsakymu buvo saugumieio papulkininkio Kaio pldimasis, grasinimai udaryti mane psichiatrin TSRS pilietybs atsisakymo klausimu raiau ir 19811985 metais, jau bdamas Mordovijos lageryje, u tai buvau persekiojamas, baudiamas, kankinamas, antauojamas ir pagal saugumiei sufabrikuot byl 1983 m. kovo 10 d. pagal RTFSR BK 112 str. 2 d. nuteistas dar pusei met lagerio. Antr kart TSRS pilietybs atsisakiau 1988 met vasario 13 dien Lietuvos Nepriklausomybs 70-meio proga. Apie tai informavau aukiau nurodytas organizacijas. Suprantama, kodl ten niekas nekreipia dmesio mano apsisprendimnuomon: esu TSRS pilietis, o TSRS pilieiai privalo turti tik vien nuomon nuolankaus vergo nuomon. odiu, atsakymo ir savo pareikim negavau. Paskutini savaii politiniai vykiai Lietuvoje bei Maskvos diktatas rod, kad mano apsisprendimas atsisakyti TSRS pilietybs dar 1980 m. liepos 21 d. nra klaida. Lietuvos komunistai, o tiksliau Maskvos komunistai Lietuvoje dar kart parod, su kuo jie su lietuvi tauta ar su savo Maskvos eimininkais. J ilgamet idavikika veikla prie lietuvi taut, prie Lietuvos valstybs nepriklausomyb, aklas tarnavimas jiems, ypatingai pasireiks paklusnumu paskutinmis savaitmis, galutinai subrandino mano pareikim. Man gda, kad nuo gimimo esu priverstas vadintis pilieiu valstybs, kuri padar tiek iurpi nusikaltim civilizacijai. Skaudu ir gda gyventi savo Tvynje Lietuvoje, kol joje viepatauja svetima, okupant atveta ideologija. Apie tai, kad Maskvos nuolanks tarnai Lietuvos komunistai, su malonumu prisidjo prie nekalt moni udymo, trmimo, kultros ir Lietuvos valstybs kio naikinimo rao laikraiai, deja, nemini konkrei pavardi, o juk pus tiesos tas pats melas. Pastarosiomis savaitmis komunistai dar kart parod, kad jie prie lietuvi taut ir Lietuvos valstybs nepriklausomyb, kad kaip tarnavo, taip ir tarnaus savo eimininkams i Maskvos. Suprantam siaub jiems kelia vien mintis Nepriklausoma Lietuvos valstyb Europos taut eimoje. Nra pasaulyje valstybs, kurios valdanioji partija taip bt nusikaltusi savo liaudiai, taip laisiusi tautos krauj, kaip Lietuvos komunist partija. Tai, kad komunistai yra okupacinio reimo atrama Lietuvoje, rodo Nepriklausomos Lietuvos usienio reikal ministro Juozo Urbio ir Stalino dialogas, vyks 1939 m. spalio mn. ministro klausim, ar respublikos, panorjusios tikrai gali ieiti i Taryb Sjungos, Stalinas atsak: Taip, panorjusios gali, bet kiekvienoje i j tam ir yra Komunist partija, kad jos niekad to nepanort (J.Urbys, Lietuva lemtingais 19391940 metais, Vilnius, 1988, p. 39). Kad Lietuvos komunistai nra ir nebus savo valios ir veiksm eimininkais, primin ir Sliunkovas iemet, tai rodo ir toje paioje knygoje pateiktas J.Urbio pokalbis su komunistu Pijumi Glovackiu. Urbio praym k nors daryti, kad Lietuva likt nepriklausoma, 236
komunistas Glovackis tegaljo atsakyti: T reikal sprendiame ne mes (suprask: ne Lietuvos komunistai J. U.), nuo ms tas nepareina (Ten pat, p. 57). Visa eil siaubing nusikaltim vardan utopinio komunizmo rojaus emje pasauliui parod, kad komunist ideologija su savo totaliniu reimu yra atitrkusi nuo realybs. Vadinamasis persitvarkymas gudriai sugalvota, grai pasaka apie demokratij, teisin valstyb, mogaus teises Laikas parod, kad kol komunistai valdioje nra manoma nei demokratija, nei teisin valstyb ar mogaus teiss Manau, kad greitai komunistai vl sugr prie patikrinto valdymo bdo, sprendiant krizines situacijas kruvin represij, tam, kad isaugot turim valdi savo rankose. Rusijos istorijoje nuo Jono iauriojo laik buvo ne vienas persitvarkymas, taiau jie visi baigdavosi iauriomis ir kruvinomis orgijomis, tokia jau Rusijos tradicija Pasruv krauju stalinieiai laukia savo valandos, yra jai gerai pasireng; visa Lietuva tai pajuto .m. rugsjo 2729 dienomis. Milicijos kapitonas Bernotas, puikus staliniei mokinys, mudamas mane 29 d. ryt, pasak: Visi, kurie tiki persitvarkymu kvailiai. Persitvarkymo spektaklis skirtas Vakar naivuoliams tam, kad gautume i j, ko mums reikia valiutos, technologijos Po to visi, kaip js, taip ir sjdieiai, bsite sunaikinti, geriausiu atveju iveti pas baltas mekas, barakai jau paruoti Todl, neturdamas jokios garantijos, kad nebsiu fizikai sunaikintas, savo pareikim taip pat siuniu ne tik Sjdiui, bet ir Vakar masins informacijos spaudos organams, SNO. Baigdamas dar kart pareikiu, kad save laikau pilieiu Nepriklausomos Lietuvos valstybs, kuri 1940 met vasar okupavo komunistin Rusija. Po vis kruvin nusikaltim, kuriuos padar tarybiniai okupantai Lietuvai, laikyti save TSRS pilieiu tai pripainti Lietuvos valstybs okupacij. Lietuviui save laikyti TSRS pilieiu ne tik gdinga nuolankaus vergo dm, bet ir nusikaltimas, idavimas bei negerbimas t imt tkstani tautiei, kuriuos nukankino Maskvos budeliai su savo vietos kolaborantais kaljimuose, Sibiro lageriuose, prie Laptev jros ar Raini mikelyje Bti tarybiniu pilieiu, kuriais yra ir stalinieiai budeliai, nusikaltliai komunistai man tai gdos dm, o tai prietarauja mano sitikinimams, emina mogaus orum. Todl dar kart kategorikai pareikiu, kad nuo 1980 m. liepos 21 d. save laikau ne TSRS pilieiu, o NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VALSTYBS pilieiu. Praau Nepriklausomos Lietuvos pasiuntin Vaingtone ir Vatikane pon Lozorait man iduoti lietuvik pas. TSRS AT Prezidium reikalauju man sudaryti galimybes gyventi savo Tvynje su Nepriklausomos Lietuvos pasu.
ALGIMANTAS ANDREIKA 1988 m. gruodio 1016 d.
237
LIETUVOS LAISVS LYGOS ATSTOVO IEIVIJAI LAIKAS

MIELAS ALGIMANTAI! Baigiu pasiruoti kelionei. Atvyks Australij, Treij Pasaulio Lietuvi Sporto aidyni proga a Tvynje veikianios Lietuvos Laisvs Lygos Tautins Tarybos galiotas atstovas lietuvikajai ieivijai paskelbsiu 1989-uosius metus Pabaltijo valstybi Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvs metais. Nuo pat paskelbimo dienos turs bti renkami paraai ne vien tarp lietuvi, latvi ir est, bet ir tarp kit pasaulio taut moni visuose penkiuose kontinentuose. Kiekvienam pasiraiusiam turs bti teiktas pirmasis RibentropoMolotovo pasiraytas slaptasis protokolas, formins HitlerioStalino suokalb prie Lietuv, Latvij, Estij, Suomij, Lenkij, Rumunij ir kitas Vidurio Europos nepriklausomas valstybes, buvusias Taut Sjungos nares. Btina kuo skubiausiai sudaryti veikimo komitet i lietuvi, latvi, est ir kit tautybi moni. para rinkimo darb reikt kuo plaiau jungti jaunim. Manau, jog patologiniais pagrindais tvarkomas pasaulis visikai igyveno save. Nepaisydama to, Gorbaiovo vadovaujama komunistin Rusijos imperija netgi ir persitvarkydama piktai ir neatsakingai aidia imt taut bei imt milijon moni likimu. Pasaulinis 19141918 met karas, raoma laikratyje Literatra ir menas 1988 m. lapkriio 12 d., ud kasmet po pus milijono kareivi, o permanentin 19181940 m. revoliucija naikino kasmet po milijon su ketviriu Ginesas pateikia stalinini lageri integralin kalini skaii: iki 1953 m. juose pabuvojo 66 milijonai. () Kampuijos Liaudies Respublikoje ginkluotoji partijos diktatra per trejet met nulav 4,3 mln. moni daugiau nei pus tkstantmets tautos. () TSRS vyriausyb kaltino suvereni KLR vyriausyb iudius 26,3 milijono. Neapgaudinkime savs. Visuose dabar egzistuojanios betvarks pagrinduose yra TSRS veikla, sak R.Reiganas. Jam pritaria D.Buas. Jau utenka pasaul nuolatos prausti imt milijon krauju ir aaromis. Atjo laikas baigti tylti. Laikas pasakyti Gana! tyiojimuisi i milijon ir milijard. Laikas nustoti bti pasyviu rusikj imperialist orgij stebtoju. Laikas nuvalyti ems veid nuo viso to, kas j bjauroja. ingsnis Grio pusn daugiau neturi bti laikomas ingsniu blogio pusn, kaip tai jau 71 metai praktikuoja daugelis komunistini tironij. Atjo laikas nemonikum savo veiklos pagrindiniu principu laikantiems ir virlaukinikum praktikuojantiems komunistiniams dvasios liliputams nustoti savo juodos dvasios gelmse skandinti milijon bei milijard laim. Laikas likviduoti dvasines barikadas tarp moni ir taut. Niekas neturi moralins teiss likti pasyviu ios iurpios, be perstojo vykstanios dramos stebtoju. Turi bti ivystytas totalinis nepakantumas kolonijinei ver238
gijai Rusijos imperijoje, maskuojamoje odiais Soviet Sjunga, kuri i tikrj yra vien gigantikas daugiau kaip imto pavergt taut haremas. Kiekvienas bet kurios pasaulio tautos mogus yra dar labai toli nuo mogaus, raomo i didiosios raids, jei abejingai gali velgti prie 50 m. (1939 m.) formint slapt verg prekybos sandr, palietus Lietuv, Latvij ir Estij i viso apie 7 mln. moni. Laikas veikti. Kitaip nepateisinsime savo egzistavimo. Dirbkime tautos ir monijos labui, kol dar ne per vlu. O pailssim tada, kai audr eere nuskandinsim Tvyns vargus! Pridedama: 1. RibentropoMolotovo pasiraytas pirmasis slaptasis protokolas. 2. Lietuvos laisvs lygos tautins tarybos man duotas galiojimas veikti ieivijoje.
ikaga, 1988 m. gruodio 12 d.
PSICHIATRINS INKVIZICIJOS SIAUTJIMAS LIETUVOJE: [DOROSKULTROS SJUNGOS LEIDINYS] VILNIUS, 1999 M.
ALGIRDAS STATKEVIIUS Lietuvos laisvs lygos atstovas ieivijai
Leidj pastaba. Tai LLL atstovo ieivijai A.Statkeviiaus laikas Australijos lietuviui A.ilinskui.
LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIUI

Pastaraisiais mnesiais kai kuriuos reikinius idrsome pavadinti tikraisiais vardais. Po puss imtmeio jau ne pogrindinje spaudoje, o vieai tiesiogiai vardiname 1940 met vykius: t vasar Lietuvoje nebuvo jokios liaudies revoliucijos, tik rus kariuomens vykdyta okupacija ir politinis farsas, rugpjio 3 d. formins Lietuvos inkorporacij Taryb Sjunga vadinamos Rusijos imperijos sudt. Labai keista, kad okupacins administracijos reakcija visiems gerai inom, taiau propagandos iki iol liai neigiam ties tapo ymiai lankstesn. Ne tik atjn talkininkai, bet ir patys ilaisvintojai, pavadinti okupantais, reaguoja visikai kitaip negu prie pusmet. Kodl? Greiiausiai todl, kad lietuvis, gavs teis vieai pasakyti dal tiesos apie okupacins valdios vykdyt dvasin ir fizin jo tautos genocid, pajuto vilt, kad grandins, pririusios Lietuv prie Rusijos, surdys ir nutrks. O gal hitlerin ir stalinin prievarta palau lietuv, privert j susitaikyti su vergo dalia? Ne paslaptis, kad Stalino uaugintoji naujoji Lietuvos buruazija bei okupacinio teroro sulauytu stuburu proletariatas dar vakar nepajg suvokti, koki politin ir dorovin bkl j stm staigus gamybini jg ir gamybini santyki vystymasis tarybinmis slygomis. iandien, jau suvok 239
savo padt, jie vis dlto nedrsta be vyresniojo brolio leidimo nusiplti mankurto kepurs. Toks tautos nerytingumas suteik stalinistams jg pereiti kontrpuolim. Tautos laimei, rugsjo 28-j jie gerokai persisteng ir pralaimjo stamb m, parod visiems, kas yra kas. Keletas naujj Lietuvos feodal u ymias taktines klaidas (partijos strategija niekada nesikeiia) turjo savo viet prie administracijos vairo uleisti lankstesniesiems. ie laikinai paslp bananus uantyje, ypsodamiesi upyl naivumo nestokojani tautos dal nauja demagogijos banga. Naujoji stalinist taktika vienus suglumino, kitus baugino. Kaip visik nesusigaudym politinje situacijoje reikia vertinti tautos simboli atidavim stalinistams. Ms trispalv, sugrusi tiek aar ir kraujo, simbolizuojanti ms Laisv ir Nepriklausomyb, gruodio 16-j suplevsavo vir KGB rm Girdti, kad tautini simboli praradimas dal ms inteligent prablaivino. Roines vasaros iliuzijas iblak vlyvojo rudens realyb. Diaugiams, kad dauguma LPS nari jau supranta, jog naujosios LTSR Konstitucijos visaliaudinis svarstymas peramas ms tautai kaip nauja politin komedija, siekianti vienintelio tikslo uliliuoti taut iliuzijomis, kad nusieminusi eidama modifikuotos totalitarins sistemos keliu ji gaus i Kremliaus dovanai laisv ir nepriklausomyb jau 2000-aisiais metais, kaip, neostalinist paprayti, neseniai per televizij porino Petkeviius su Daunoru. LLL kvieia Sjd netalkininkauti Kremliui, skleidiant rafinuot mel, bet padti tautai susivokti dramatikoje politinje Lietuvos situacijoje. Atrodo, kad kai kurie sjdininkai dar tebetiki, jog dalyvaudami bsimajame balsavimo (rinkim tarybine vadinamojoje Lietuvos niekada nebuvo) farse, jie pasitarnaus savo tautai. Bkime realistai! Stalinistai turi pakankamai daug prityrusi balsavimo rezultat klastojimo specialist. Ar galima suorganizuoti demokratinius rinkimus aneksuotoje teritorijoje, kur galioja metropolijos statymai ir visam pasauliui gerai inoma tarybin balsavimo praktika? Ms sitikinimu, dalyvaudamas balsavime, Sjdis klaidins viej pasaulio opinij ir rizikuos bti sukompromituotas lietuvi tautos akyse.
LIETUVOS LAISVS LYGA: [INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1988 M. GRUODIO 31 D., NR. 4.
240
VYRIAUSIAJAM LIETUVOS ILAISVINIMO KOMITETUI ( Praome kiek galima plaiau panaudoti ) LIETUVOS INICIATYVINS HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUPS DOKUMENTAS NR. 59 PAREIKIMAS EUROPOS PARLAMENTUI STRASBRE
1988 met gruodio pabaigoje ir 1989 met pirmosiomis sausio dienomis rus pavergtose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gastroliavo buvs Balt grups prie Europos Parlamento Strasbre generalinis sekretorius p. Algis Klimaitis. Jis gerai inojo, kad jo galiojimai Europos Parlamente 1988 met gruodio 19 d. buvo ataukti, bet vaindamas po Pabaltij ir toliau djosi tebess kuo buvo ligi minto ataukimo. Buvodamas Lietuvoje, p.A.Klimaitis paband susitikti su vienu kitu mogumi i vairi nevaldik arba, kaip ia oficialiai vadinama, neformali judjim, komitet bei grupuoi. A.Klimaitis band juos tikinti, kad dabartiniu metu kova u lietuvi tautos laisv ir noras atkurti Lietuvos valstybingum ess beviltikas dalykas. Vienintel realyb tesanti Maskvos smurto, vykdyto prie Pabaltijo respublikas 1940 met vasar, teisinimas, nereikalaujant ivesti i Pabaltijo nuo an met tebesanios rus kariuomens, paklstant Maskvos diktatui. Pokalbi metu sutiks griet panekov pasiprieinim tokioms savo koncepcijoms ir atri j kritik, p.A.Klimaitis nutrauk susitikimus su nevaldikais monmis ir persimet pas Lietuvos okupacin administracij ir jos talkininkus. Dl itokios p.A.Klimaiio intervencijos turime garbs pareikti Europos Parlamentui Strasbre: Visi p.A.Klimaiio marrutai po Lietuv, Latvij ir Estij tesiremia vien tik okupacinio reimo administracija ir Maskvos kolaborantais. Palaikydami artimus bei glaudius ryius su nevaldikais ir antiokupaciniais judjimais Latvijoje ir Estijoje, labai gerai esame informuoti ir puikiai inome, kad tarp laisv mylini lietuvi, latvi ir est itokie p.A.Klimaiio svaiiojimai sukelia griet protest; kartu mes nusteb klausiame: kam tarnauja ir kam atstovauja p.A.Klimaitis? Viena aiku tik ne Pabaltijo tautoms. Praome didiai gerbiam Europos Parlament neimti domn joki savavalik, faktikai Maskvos nuomon ireikiani p.A.Klimaiio pareikim. Europos Parlament ir toliau praome visomis priemonmis padti ms kovoje u laisv ir nepriklausom Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybi atkrim, tuo likviduojant gdingo MolotovoRibentropo 1939 met rugpjio 23 d. pakto pasekmes. 241
Maskvos pastangomis jau dukart buvo likviduota Lietuvos valstyb (1772 1795 metais ir 1940 metais), todl nenorime n joki ryi su Maskva, laikydami save Europos taut bendrijos laisva nare.
LIETUVOS LAISVS LYGA LIETUVOS INICIATYVIN HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUP LIETUVOS MOGAUS TEISI GYNIMO KOMITETO SKYRIUS POLITINI KALINI IR TREMTINI GLOBOS KOMITETAS Vilnius, 1989 met sausio 8 d.
LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. SAUSIO 14 D., NR. 5.
KODL NELEIDIAMA EIMAI SUSIJUNGTI?

KREIPIMASIS GEROS VALIOS MONES Kreipiasi Jus buvusi mokytoja Kristina Nazarien, kuri 1940 metais devynmet mergait stalinin prievarta pavert tarybine piliete piliete valstybs, apie kuri pasaulis tiek grai pasak yra girdjs. Gal todl jums bus sunku suvokti, kodl a taip troktu isiverti i tarybinio rojaus kapitalistiniu vadinam pasaul, kur, kaip tebetikina TSRS propaganda, viepatauja socialin nelygyb, panieka darbo mogui, visuotinis nedarbas, skurdas, alkis. Noriu legaliu bdu emigruoti Kanad, kur gyvena mano artimiausi mons dukt Edita ir ank Kristina. Esu pensinink ir niekaip nesugalvoju, kaip tokio amiaus moteriai galima bt pabgti usien, kas pavyko mano dukrai. Trumpai papasakosiu apie j ir savo odisjas po tarybines staigas emigracijos reikalais. Mano dukt Edita gim 1955 metais. Po keleri met mano vyras paliko mus vienas. Nelengva verstis i kuklios tarybins algos. iandien jau ir raoma, kad ved darbininkas per dien udirba tiek, kiek tarybinis proletaras per vis mnes. O mokytojo alga dar menkesn. Labai prisiriau prie dukros ne tik todl, kad ji man buvo vienintelis artimas mogus, bet ir todl, kad drauge patyrme nemaa vargo ir grmms su negandomis. 1980 metais dukt vargais negalais baig Vilniaus dails institut ir gijo grafiks specialyb. Taiau darbo pagal paskyrim Vilniaus taros bazje ji negavo. Teko jai uvies parduotuvje urainti etiketes, k sugebt atlikti ir kelet klasi baigusi mokinuk. Editos grafikos darb nepriimdavo parodas, nes ji nebuvo Dailinink sjungos nar. O nedalyvavusi parodose dailinink Sjung nepriima. Suvokusi, kad savo talentui realizuoti TSRS jai nra slyg, Edita nusprend emigruoti usien. Taiau vien mintis palikti tarybin roj dar ir iandien ia laikoma nusikaltimu. Tiesa, dabar politinio reimo prieams net siloma emig242
ruoti. Taiau mano dukt tokiai kategorijai nebuvo priskiriama. Kita vertus, prie penkerius metus politiniai prieai TSRS pirma bdavo udaromi konclagerius, o tik po to ileidiami usien. Todl Editai liko vienintelis nelegalus bdas pakeisti gyvenamj al. 1984 met sausio mnes ji viename Graikijos uost pasitrauk i tarybinio laivo ir papra politinio prieglobsio. Po puss met jai buvo suteiktas prieglobstis Kanadoje. ia ji itekjo u Kanados pilieio Jono Migailos. 1986 met vasar jiems gim dukt Kristina. Nuo 1985 met dukt ir entas siunt man ikvietimus apsigyventi pas juos Kanadoje, taiau Vilniaus viz skyrius vis atsisakydavo iduoti man dokumentus emigruoti. Net Kanados vyriausyb mgino man padti, taiau viskas veltui. Kreipiausi TSRS Usienio reikal ministr E.evarnadz, net pat M.Gorbaiov. Gal gale 1987 met lapkriio mnes buvau ikviesta LTSR Vidaus reikal ministerijos viz skyri. Nepristats skyriaus darbuotojas prikaiiojo man, kad iaukljau dukr bloga tarybine piliete. O kodl a privaljau auklti j svetimos valstybs patriote? Mokiau j bti lietuve ir doru mogumi. Mintas valdininkas piktinosi, kad dukt atsirado usienyje paeidusi TSRS statymus, padariusi politin nusikaltim, u kur baudiamasis kodeksas numato maiausiai 10 met laisvs atmimo bausm. Todl, pasak jo, taryb valdia negali ileisti mans, nusikaltls motinos, usien. Nieko negelbjo mano aikinimas, kad iuo atveju TSRS paeidia visuotin mogaus teisi deklaracij, Helsinkio susitarim Baigiamj akt. Apie savo apsilankym VRM papasakojau dukrai telefonu. Netrukus mano bute vl suskambo telefonas ir grubus vyrikas balsas spjo: Neatrinkite padties. Bus blogiau! Igirdusi per TV forum CK sekretori L.epet tvirtinant, kad kiekvienas tarybinis pilietis gali emigruoti usien, paraiau jam ratel, kad man tai jau keleri metai neleidia susijungti su savo dukra. Po keli dien i CK paskambino kakoks Makarenko. Jis aikino, kad man bus leidiama emigruoti, jei pateiksiu paym, kad dukros byla nutraukta. Valdininkai dar kart nutar pasityioti i mans. Jie juk gerai ino, kad Kanadoje politiniai pabgliai nra traktuojami kaip nusikaltliai ir jokios bylos jiems u tai nesudarinjamos. Antra vertus, mano dukt yra Kanados piliet, todl jai tarybiniai statymai negalioja. 1988 met gruodio 15 d. paraiau pareikim TSRS Aukiausiosios Tarybos prezidiumui, kuriuo atsisakiau tarybins pilietybs, 1940 metais primestos visai lietuvi tautai ir man asmenikai. Gerieji pasaulio mons! Teisingai supraskite mane: a myliu savo Tvyn Lietuv, vent em, sugrusi tiek daug nekalto kraujo. Taiau Lietuvoje a neturiu n vieno artimo mogaus. Patys brangiausi man mons dukt ir ank gyvena tolimoje Kanadoje. A nenoriu visam laikui palikti Tvyns, a tvirtai tikiu, kad vien dien su dukra, anke ir entu sugriu laisv Lietuv. 1988 met rugsjo 29 d. ryt Gedimino aiktje mudami bado streiko dalyvius, milicijos karininkai aikino jiems, kad perestrojka yra tik eksportui Vakarus. M.Gorbaiovas, leids man ivykti gyventi pas savo eim, rodys, kad tarybiniai milicininkai begdikai meluoja. 243
Gerieji mons! Raykite TSRS prezidentui laikus, reikalaukite, kad man bt leista ivykti i TSRS. Padkite man, vieniai, tarybini statym neginamai moteriai, motinai, geleins udangos atskirai nuo savo dukros ir anks.
Vilnius, 1989 m. sausio 8 d.
LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. VASARIO 13 D., NR. 7.
Su pagarba, KRISTINA NAZARIEN
Leidj pastaba. Lietuvos laisvs lygos informacinio biuletenio numeris, kuriame publikuotas is kreipimasis, dideliu tirau buvo iplatintas Lietuvoje ir usienyje tai privert okupacin Lietuvos valdi leisti poniai K.Nazarienei ivykti Kanad pas dukr.
MITINGO, VYKUSIO 1989 M. SAUSIO 10 D. VILNIUJE, KALN PARKE, REZOLIUCIJA

1941 m. sausio 10 d. Taryb Sjungos galiotas Molotovas ir Vokietijos Reicho pasiuntinys Maskvoje grafas fon ulenburgas pasira slaptj protokol, kuriuo Taryb Sjunga paadjo Vokietijos Reichui 7,5 mln. aukso doleri u 1939 m. rugsjo 28 d. slaptojo protokolo nuostat sulauym Vokietijos Reichui priskirtos lietuvikos teritorijos ugrobim. Tuo buvo baigtos Lietuvos Respublikos, Taut Sjungos nars, teritorijos dalybos ir galutinai vykdytas Nepriklausomos Lietuvos inkorporavimas TSRS. Prajo beveik pus amiaus. Nepaisydama Lietuvos tautos kovos u laisv ir nepriklausomyb, TSRS administracija lieka itikima savo pirmtak idjoms. Mes ir toliau esame pavergti. Lietuvos Respublikos teritorijoje ir toliau laikomos gausios TSRS ginkluotosios pajgos. Protestuodami prie besitsiani trij Pabaltijo valstybi kolonizacij, mes, io mitingo dalyviai, kreipiams SNO Dekolonizacijos komisij ir pasaulio visuomen, atkreipdami j dmes grub taut gyvybini teisi paeidim. Praome traukti bsimosios SNO Generalins Asambljos dienotvark Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos likvidavimo klausim.
MITINGO PIRMININKAS A.TERLECKAS MITINGO SEKRETORIUS A.TUKUS
(Rezoliucijai pritar daugiau kaip 40 tkst. mitingo dalyvi.)

244
Leidj pastaba. iame Lietuvos laisvs lygos ir Lietuvos demokrat partijos sukrimo darbo grups surengtame mitinge, skirtame MolotovoRibentropo pakto baigiamajam etapui paminti, dar dalyvavo Lietuvos tautinio jaunimo sjungos bei Helsinkio susitarimams remti Lietuvos iniciatyvins grups atstovai. Visi kalbjusieji (j buvo apie 20) atkreip visuomens dmes tai, kad nepaisant MolotovoRibentropo pakto nusikalstamos esms ir aneksijos fakto pripainimo, okupacijos pasekms iki ios dienos nelikviduojamos.
LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO SEIMO TARYBAI

.m. sausio 12 d. Laisvosios Europos radijo stotis, transliuojanti savo laidas Lietuv, supaindino klausytojus su katalikikame Darbininke ispausdintu straipsniu, i kurio suinojome, kad jau prajusi met geguyje VLIKas spjo savo atstov Europos Parlamente Alg Klimait pakeisti savo poir Estijos, Latvijos, Lietuvos bylos sprendim. Analogik spjim ponui Klimaiiui teik ir Pabaltijo Santaika. Kadangi Klimaitis ir toliau piro Europos Parlamentui idjas, kenkianias Pabaltijo taut Laisvs reikalui, gruodio 19 d. VLIKas ir Pabaltijo Santaika atm i pono Klimaiio visus galiojimus Europos Parlamente, jis buvo paalintas i VLIKo. Kodl apie tai lietuvi tauta suinojo prajus vos ne mnesiui? Dalis visuomens jau seniai reikia savo nepasitenkinim Lietuv transliuojani radijo stoi laid turiniu. Paskutin inia apie Klimait sustiprino tautos pasipiktinim. .m. sausio 3 d. ponas Klimaitis gavo plaius galiojimus i Estijos nacionalinio fronto ir Lietuvos persitvarkymo sjdio. Kas toks ponas Klimaitis ir kam jis atstovauja? Kokie jo siekiai? 1987-aisiais tarybin lietuvi spauda ne kart usipuol pon A.Klimait. Prajusiais, 1988-aisiais, pakeit j poir. Spaliolapkriio ir gruodiosausio mn. p.A.Klimaitis buvo pakviestas Lietuv. Buvo taip pat Taline ir Rygoje. (Nepasisek jam tik Rygoje latviai nedav A.Klimaiiui joki galiojim.) Klimaitis vaindamas aikino, kad Maskva atsisakiusi j priimti. Taiau i patikim altini patirta, kad Klimait buvo prim Maskvoje aukti rus valdininkai. Kieno vali vykdo ponas Klimaitis, rodo jo interviu, atspausdintas .m. Atgimimo Nr. 2(15). Jau kuris laikas plaiai kalbama apie tai, kad Maskva bus priversta gal gale surasti slaptuosius MolotovoRibentropo pakto protokolus. Kadangi MolotovoRibentropo pakto 50-j metini proga Lenkijoje demokratiniai sluoksniai ruoia plai politin akcij, Maskva nori ubgti lenkams u aki paskelbti pakt nusikalstamu dokumentu, neturiniu jokios juridins galios nuo pat jo pasiraymo. Vadinasi, MolotovoRibentropo paktas bus paskelbtas nusikalstamu dokumentu. Taiau HitlerioStalino smokslo pasekms paliktos galioje, t.y. trys Pabaltijo valstybs liks integralia Rusijos imperijos dalimi. iam 245
udaviniui gyvendinti Maskva pasikviet pon Klimait, kuris, tikimasi, turi nema patyrim mulkinti vakarieius, irinktus Europos Parlament. Klimaiio aikinimu, MolotovoRibentropo paktas nekorektikas. Ne nusikalstamas tarptautinis dokumentas, o tik nekorektikas! Tai turbt naujadaras tarptautins teiss odyne. Keli suvereni valstybi okupacija, j inkorporacija, gyventoj fizinis ir dvasinis genocidas yra nekorektikas aktas! K daryti su iuo nekorektiku tarptautiniu dokumentu? Klimaitis turi savj recept, tik nelabai original. Partijos paruotas Estijos, Latvijos ir Lietuvos TSR Konstitucijas tereikia priimti i respublik AT sesijose, ir nesimpatikas MolotovoRibentropo paktas inyks, o aneksija pasiliks. Bent jau Maskva tuo bus patenkinta. O est, latvi ir lietuvi tautos? Ponas Klimaitis ruoiasi tikinti jas, kad naujomis konstitucijomis aprpint respublik politinis statusas visikai suderinamas su tarptautine teise Pripastame, kad trys Pabaltijo valstybs bus aneksuotos, taiau AT deputatams paklus rankas u iek tiek reformuotas Stalino ir Brenevo Pabaltijo tautoms padovanotas konstitucijas, ios valstybs taps savarankikomis ir suvereniomis tai kokius sapaliojimus girdime 1989-j sausio mn.! i pozicij sausio 3-i palaimino Sjdis, davs ponui Klimaiiui galiojimus. Kaip visa tai suderinti su nesenomis Sjdio deklaracijomis? Vasar Sjdis tikino, kad reikia vienytis su ms emigrantais, nes mes ir jie sudaro lietuvi taut. Kadangi ms emigrantai atm i Klimaiio visus galiojimus, Sjdis, laikydamas save sudtine tautos dalimi, privalo anuliuoti savo sausio 3 d. tam ponui duotus galiojimus. ie galiojimai, be abejo, bus panaudoti prie lietuvi taut, prie jos siekim Laisvs ir Nepriklausomybs. spjame, kad ponui Klimaiiui pradjus realizuoti umaias Maskvos aneksuotoje Lietuvoje, ms organizacijos atsakys plaiomis politinmis akcijomis Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.
LIETUVOS LAISVS LYGA LIETUVOS INICIATYVIN HELSINKIO NUTARIMAMS REMTI GRUP LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SJUNGA JAUNOJI LIETUVA Vilnius, 1989 m. sausio 17 d.
246
LIETUVOS LAISVS LYGOS TAUTINS TARYBOS ATSTOVO LIETUVIKAJAI IEIVIJAI PAREIKIMAS

Kiekvienais metais skelbiama Pavergtj taut savait siekia priminti pasaulio monms, kad ir Pabaltijo tautos nea labai sunki vergijos nat. Dabartiniu metu i trij taut mons visomis jiems prieinamomis priemonmis deda didiausias pastangas siekdami valstybins nepriklausomybs atstatymo. Neleistina n vienam lietuviui umirti, kad Lietuvos laisvs kov savanoriai po Pirmojo pasaulinio karo ir Lietuvos laisvs kov savanoriai-partizanai po Antrojo pasaulinio karo savo gyvyb paaukojo u tai, kad egzistuot ne kokia nors vasalin ar satelitin, autonomin ar kokia kitokia pusiau pavergta, o tikrai visikai nepriklausoma Lietuva, kokia ji buvo iki 1940 m. birelio 15 d. ir kokios tapo visos po Antrojo pasaulinio karo i kolonijins vergijos isivadavusios Afrikos, Azijos ir kit kontinent tautos. Neleistina taip pat umirti, kad tiktai visikai nepriklausoma valstyb turi galimyb teisingai isprsti visas visuomenines problemas: socialines, nacionalines, religines, kultrines, ekonomines, demokratines, teritorines, politines ir t.t. Todl a, tiesioginis Tvynje veikianios Lietuvos laisvs lygos tautins tarybos narys ir galiotinis lietuvikajai ieivijai, tos Tarybos vardu 1989-uosius metus skelbiu Pabaltijo valstybi Lietuvos, Latvijos ir Estijos LAISVS metais. Todl kvieiu 1989 metais visus lietuvius, latvius, estus ir visus Pabaltijo aneksijos nepripastani taut bei valstybi mones ypatingai suaktyvinti savo veikl, skirt Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybei atstatyti. iam tikslui pasiekti kaip minimum programa turi bti plaiai ivystyta itokio pobdio veikla: 1. Nuo pat io pareikimo paskelbimo dienos tarp lietuvi, latvi, est bei vis kit pasaulio tautybi moni turi bti pradti rinkti paraai po reikalavimu, kad artimiausiu laiku bt atkurta Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomyb, kad t ali tautos gal gale bt ivaduotos i HitlerioStalino primestos kolonijins vergijos ir jos tapt eimininkmis savo namuose. Kiekvienam po iuo reikalavimu pasiraiusiam turi bti teikta MolotovoRibentropo 1939 m. rugpjio 23 d. pasirayto slaptojo protokolo fotokopija vokiei ir rus kalbomis, taip pat minto protokolo vertimas angl kalb. 2. Btina kviesti visus viso pasaulio valstybi vadovus, vis pirma aneksijos nepripastani valstybi vadovus bei tarptautines organizacijas rytingais veiksmais padti pavergtoms Pabaltijo tautoms atkurti laisv ir nepriklausomyb. 3. Jungtini taut organizacijai priklausani valstybi vadovai turt reikalauti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybi ilaisvinimo byla bt perduota svarstyti specialiai suauktai neeilinei Jungtini taut Generalins asambljos sesijai Niujorke. i buvusi Taut sjungos nari byla turi taip pat bti nagrinjama Tarptautiniame teisme Hagoje. 247
4. Turi bti kvieiami viso pasaulio taut mons visais prieinamais bdais solidarizuotis su lietuviais, latviais ir estais j kovoje u laisv bei nepriklausomybs atkrim. 5. Btina sudaryti i aktyviausi ir labiausiai pasiventusi lietuvi Koordinacin komitet, vienijant ieivijos jgas siekiant Lietuvos nepriklausomybs atgavimo. 6. Vis krat lietuvi bendruomens turi dti pastangas, kad j valstybi parlamentuose bt priimtos rusikj imperializm smerkianios ir Pabaltijo kolonizavim likviduoti siekianios rezoliucijos. Taip pat turi stengtis gauti t valstybi vadov atitinkamus oficialius ratikus pareikimus. 7. Visose alyse, kuriose gyvena Pabaltijo valstybi ieiviai, turi bti ir toliau, taiau intensyviau negu iki iol, organizuojamos spaudos konferencijos ir kiti renginiai, skirti HitlerioStalino smokslo prie Vidurio Europos taut laisv pasekmms nagrinti. 8. Reikia pripainti savaime suprantamu dalyku, jog kiekvienas, kuris toleruoja bent vienos pasaulio tautos vergij, nemyli mogaus ir nusikalsta monikumui. Krikionyb reikalauja mylti artim kaip save pat ir skelbia, kad nemylint mogaus nemanoma mylti Dievo, o kartu bti krikionio vardo vertu mogumi. Todl visa tai btina vl priminti visam plaiam krikionikajam pasauliui bei Banyios vadovybei. 9. Btina dti pastangas paiu artimiausiu laiku gauti MolotovoRibentropo pakto antrojo ir treiojo slaptj protokol fotokopijas. 10. Kiekvienas lietuvis privalo sismoninti, jog pats pagrindinis ir veniausias jo siekis Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybs atkrimas.
DR. ALGIRDAS STATKEVIIUS Lietuvos laisvs lygos tautins tarybos lietuvikajai ieivijai atstovas
TVIKS AIDAI (AUSTRALIJA) 1989 M. SAUSIO 24 D., NR. 2.
Leidj pastaba. Tame paiame Tviks aid numeryje raoma, kad Melburno dienratis The Age 1988 m. gruodio 20 d. pateik ini santrauk i vakarykios Tullamarine oro uoste vykusios spaudos konferencijos. Korespondentas plaiau apibdino lietuv disident A.Statkevii, kuris po 14 met, praleist Sibiro koncentracijos stovyklose bei psichiatrinse ligoninse, pagaliau buvo ilaisvintas ir atvyko aplankyti Australijos lietuvi bendruomens. Buvs sins kalinys pareik: Lietuva turi bti nepriklausoma!
248
TSRS NACIONALINI-DEMOKRATINI JUDJIM DALYVI PASITARIMO VILNIUJE 1989 MET SAUSIO 2829 DIENOMIS PRANEIMAS
1989 met sausio 2829 dienomis Vilniuje vyko eilinis TSRS Nacionalini-demokratini judjim atstov pasitarimas. L i e t u v a i a t s t o v a v o:
LIETUVOS LAISVS LYGA: ANTANAS TERLECKAS, LEONORA SASNAUSKAIT, ANDRIUS TUKUS, ALGIMANTAS ANDREIKA, GENOVAIT AKALIEN, JONAS PRATUSEVIIUS, ALGIMANTAS BALTRUIS. LIETUVOS INICIATYVIN HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUP: VIKTORAS PETKUS, PETRAS GRAULIS, NIJOL SADNAIT. POLITINI KALINI GELBJIMO KOMITETAS: PETRAS CIDZIKAS. LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SJUNGA: STASYS BUKEVIIUS, PAULIUS VAITIEKNAS, VALDAS SUTKUS.
A r m n i j a i a t s t o v a v o:
ARMNIJOS NACIONALINIO APSISPRENDIMO SJUNGA: MECHAKAS GABRIELIANAS. KOVA U ARMNIJOS ILIKIM: VAANAS ISCHANIANAS, MURADAS ISKADIANAS.
B a l t a r u s i j a i a t s t o v a v o:
KLUBAS POLONIA IR LAIKRATIS BELORUSKAJA TRIBUNA: SERUKAS NECHAMESAS, VADIMAS ALEKSANDROVIIUS.
G r u z i j a i a t s t o v a v o:
VENTOJO ILJOS TEISIOJO DRAUGIJA: MERABAS KOSTAVA. ILJOS AVAVADZS DRAUGIJA: TARIELAS GVINIAVILIS. GRUZIJOS NACIONALDEMOKRATIN PARTIJA: GEORGIJUS ACHALAJA.
L a t v i j a i a t s t o v a v o:
LATVIJOS TAUTINS NEPRIKLAUSOMYBS JUDJIMAS: ANTA RUDZITE, SILVIJA TEINE. NEFORMALUS LATVIJOS LIAUDIES FRONTAS IR APLINKOS APSAUGOS KLUBAS: INTS CALITIS.
K r y m o t o t o r i a m s a t s t o v a v o:
KRYMO TOTORI TAUTINIS JUDJIMAS (KRYMAS): ABDUREIDAS DEPAROVAS.
249
U k r a i n a i a t s t o v a v o:
UKRAINOS HELSINKIO SPILKA (GRUP): MIKOLO GORBALIS, IVANAS MAKARAS, BOGDANAS GRICAJUS, OLESIS EVENKO.
E s t i j a i a t s t o v a v o:
ESTIJOS TAUTINS NEPRIKLAUSOMYBS PARTIJA: LAGLE PAREK, ANTS PINDIS.
Susirinkime dalyvavo
URNALO GLASNOST REDAKTORIUS S.GRIGORJANCAS.
P i r m j d i e n pasisak Armnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Estijos atstovai ir urnalo Glasnost redaktorius. Buvo aptartas kreipimosi pasaulio tautas ir vyriausybes tekstas, priimta Pavergt TSRS taut Laisvs Chartija. Priimtas pareikimas dl Karabacho komiteto lyderi aret. K i t d i e n kalbjo Krymo totori atstovas. Susirinkime buvo paruotas Kreipimasis Rusijos inteligentij. Susirinkusieji isiunt Maskvos Butyrk kaljim sveikinimo telegram RAFAELIUI KAZARIANUI gimimo dienos proga. Baltarusijos atstovai perskait Kreipimsi pasaulio tautas ir vyriausybes. Buvo priimtas Kreipimasis Europos Parlament, Estijos ir Latvijos nacionalinius frontus ir Lietuvos sjd, po kuriuo pasira Pabaltijo Nacionalini-demokratini judjim atstovai. Kit Nacionalini-demokratini judjim atstov pasit a r i m nutarta surengti 1989 met balandio 30 gegus 1 d. Taline. Laikotarpiui tarp susirinkim irinktas Koordinacinis komitetas, kur sudaro LAGLE PAREK, STASYS BUKEVIIUS, TARIELAS GVINIAVILIS, MIKOLO GORBALIS, MECHAKAS GABRIELIANAS, VADIMAS ALEKSANDROVIIUS, INTS CALITIS, ABDUREIDAS DEPAROVAS. Tuo susirinkimas baig savo darb. Vilnius, 1989 m. sausio 29 d.
Leidj pastaba. Abi dienas Vilniaus Pasitarime vyko ilgos diskusijos SSRS pavergt taut nepriklausomybs klausimu. Lietuvos persitvarkymo sjdio atstovams j vadovybs buvo patarta nedalyvauti vairi SSRS taut nacionalist pasitarime.
250
TSRS NACIONALINI-DEMOKRATINI JUDJIM DALYVI KREIPIMASIS RUSIJOS INTELIGENTIJ

PONAI! Prievarta sujungusios ms tautas valstybs istorijoje atjo dramatikas momentas: nelygiomis teismis gyvenanioms tautoms gresia pavojus visikai inykti. Sunku bt rasti kit pavyzd, kai per tok istorikai trump laik valdantysis reimas tokios daugumos taut kultras paveria griuvsiais. iandien Taryb Sjunga vienintel imperija pasaulyje, kur planingai primetami didiavalstybiniai asimiliacijos metodai, kur tautoms atimta bet kokia galimyb savarankikai sprsti savo politines ir tautines problemas. I carins Rusijos, netgi Lenino charakterizuotos kaip taut kaljimas, sovietin valstyb paveldjo pavergt taut engimo principus ir itisus deimtmeius realizavo nusikalstam vadinamj nacij susiliejimo idj, kuri i tikrj maskavo grubi prievartin rusifikacij. Pastaraisiais deimtmeiais kaip veiksminga imperijos struktros stiprinimo priemon buvo vykdoma dirbtin gyventoj migracija i tikrai rusik emi sovietini respublik teritorijas ir atvirkiai, kaip organizuotas darbo jgos telkimas vadinamsias komunistines statybas (lidnai igarsjs BAMas ir kt.). Nepriklausomas Lietuvos laikratis Atgimimas /Nr. 1(14), 1989 01 06/ paskelb demaskuojant slapt valstybin potvark, pagal kur senbuvi tautybs skaiius respublik sostinse neturi viryti 40 procent bendro miesto gyventoj skaiiaus, o paiose respublikose 60 procent. Paioje RTFSR dl tautini maum asimiliacijos evenkai, nanajai, iukiai, mordviai, udmurtai, komiai ir kitos tautos atsidr prie etninio inykimo ribos. ovinistins politikos laikotarpiu taikos metu valdantysis reimas sunaikino deimtis milijon niekuo nekalt moni. Baim ir jga tapo vienintele priemone imperijai ilaikyti. Nepaprastai nukentjo ne tik pavergtos tautos, bet ir pati rus tauta, kuri reimas pavert inaudojimo ir asimiliacijos rankiu. Tolimesns SSSR vadovybs didiavalstybinink pastangos isaugoti tautins priklausomybs viepataujaniai rus nacijai sistem tik paatrins tarptautinius santykius, sukels prieikum ir neapykant. Mes, taut, gyvenani SSSR teritorijoje, tautini demokratini judjim atstovai, esame sitikin, kad atjo laikas atiduoti tai, kas paadta. Taut apsisprendimo teis, valdaniosios Komunist partijos deklaruojama nuo pat jos gyvavimo pradios, turi tapti realybe. Mus stebina, kad demokratinio Rusijos judjimo atstovai su retomis iimtimis ir visa rus inteligentija iki iol neidrso aikiai pasisakyti nacionaliniu klausimu, pasmerkti rus sovietins vyriausybs vykdom genocid ir dvasin priespaud, kaip nusikaltim monijai. Sistema griuvo tai akivaizdu. Nauj nam reikia statyti ant naujo pamato. Mes silome j statyti ant nacionalinio suvereniteto ir nepriklausomybs, demokratini neprievartini princip pamato. Mes kvieiame visus tikrus rus patriotus, taip pat ir esanius u 251
Rusijos rib, ir jauianius poreik grti j, aktyviai, rytingai ir pasiaukojaniai imtis kurti savo demokratin tautin valstyb. iems siekiams js visada sulauksite ms geranoriko pritarimo. Baigiamajame Vienos susitikimo dokumente, pasiraytame 35-i Europos valstybi, JAV ir Kanados, pareikta, kad remiantis lygiateisikumo ir teiss paioms tautoms sprsti savo likim principais ir pagal atitinkamus Baigiamojo akto teiginius, visos tautos visada turi teis visikai laisvai sprsti savo vidin ir iorin status, nesikiant iorinms jgoms, ir savo nuoira vystytis politikai, ekonomikai, socialiai ir kultrikai. Padt, kai sovietin vyriausyb, pasiraiusi tarptautinius dokumentus, tikrovje juos ignoruoja, mes laikome toliau nepakeniama. SBEP mes vertiname kaip teisingo tautini problem isprendimo garant. Mes tikims, kad rus inteligentija, demokratiniai Rusijos judjimai, visi rus patriotai palaikys visos tarptautins bendrijos pripaint tautins nepriklausomybs idj.
Pasira visi TSRS Nacionalini-demokratini judjim pasitarimo, vykusio Vilniuje 1989 met sausio 2829 dienomis, dalyviai Vilnius, 1989 m. sausio 29 d.
PASAULIO TAUTAS
iandien, kuomet Michailas Gorbaiovas visam pasauliui ikilmingai skelbia, jog TSRS vidaus ir usienio politikoje vyksta esminis persitvarkymas vieumo ir demokratijos principais; jog likviduojant praeities deformacijas visa TSRS vyriausybs ir partijos veikla dabar yra skiriama teisins valstybs sukrimui; jog visuose TSRS valdios, partijos ir visuomens gyvenimo lygiuose rytingai atsisakoma stalinistini vidaus ir usienio politikos gyvendinimo metod; kuomet i auktos Suvienytj Nacij Organizacijos tribnos 1988 met gruodio 7 dien jis pasauliui pareik, kad Plats, neretai audringi liaudies judjimai nors jie turi daug aspekt ir yra labai prietaringi rodo, kad tautos trokta nepriklausomybs, demokratijos ir socialinio teisingumo. Idja demokratizuoti vis pasaulin tvark tapo galinga socialine politine jga (Tiesa, 1988, gruodio 9), tokiose slygose visa lietuvi tauta su iki iol neregtu nauju pakilimu vieningai reikalauja TSRS ir viso pasaulio valstybi vyriausybi, SNO ir vis aukiausij pasaulio tarptautini organizacij pripainti nusikalstamais monijai, paskelbti neturiniais jokios teisins galios ir panaikinti 19391940 met TSRS Vokietijos sutartis ir protokolus, pagal kuriuos Lietuvos valstyb buvo priskirta 252
TSRS takos sferai, i karto okupuota, neteko nepriklausomybs ir masini sumim, udym ir trmimo bei visuotinio teroro slygomis buvo prijungta prie TSRS. Lietuvi tauta pamint sutari ir protokol, taip pat Lietuvos prijungimo prie TSRS niekada nepripaino. Ji gynsi ginklu ir visomis kitomis priemonmis. Per 49-erius metus toje kovoje ji neteko apie 30 procent savo gyventoj. Ir iandien, surinkusi daugiau kaip 1.800.000 para, lietuvi tauta pareik viening protest TSRS Konstitucijai, siekdama, kad TSRS statymai Lietuvoje negaliot. Taiau TSRS vyriausyb ir Komunist partija Lietuvos ugrobimo ir jos inkorporavimo TSRS sudt 1940 metais iki iol nepasmerk. TSRS Konstitucijoje ir visuose TSRS planuose Lietuva ir toliau laikoma TSRS sudtyje. Todl kreipiams pasaul, praome ir reikalaujame, kad Lietuvos nepriklausomybs atkrimo klausimas nedelsiant bt apsvarstytas pasaulio valstybi vyriausybse ir aukiausiosiose tarptautinse organizacijose, dalyvaujant lietuvi tautos atstovams.
LIETUVOS LAISVS LYGA LIETUVOS DEMOKRAT PARTIJA LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SJUNGA Vilnius, 1989 m. vasario 1 d.
LIETUVOS LAISVS LYGAI

Palikdami aneksuot Lietuv, norime tarti Jums kelet odi. Atvirai prisipastame, kad labai sunku palikti savo artimuosius ir pavergt Tvyn. inome, kad svetur bus nelengva sikurti. Taiau vis ms neilg gyvenim slg nelaisv. Ivykti skatina netikjimas gorbaiovine perestrojka. Kas pasikeit per paskutinius metus? Lankydamiesi LLL nari namuose, matome tuos paius KGB seklius, kurie sekiodavo mus prie kelet met. Okupacin administracija persekioja visus, kas idrsta jai akis pasakyti tiesos od. Mes solidarizuojams su LLL programa, jos siekiu ikovoti Lietuvai nepriklausomyb. Praome priimti ms kukli dovanl 200 rubli. Telaimina Dievas Js auk Tvyns Lietuvos labui!
Vilnius, 1989 m. vasario 2 d.
Pagarbiai, LORETA IR DARIUS VAKEVIIAI
253
SOVIET SJUNGOS GYNYBOS MINISTRUI D.JAZOVUI

GRICIAUS EGIDIJAUS, s. Petro, gyv. Teliuose, Komjaunimo 18,
PAREIKIMAS
A, Egidijus Gricius, s. Petro, iuo pareikimu atsisakau 1983 m. gruodio 22 d. kariniame dalinyje Nr. 40135 priimtos karins priesaikos ir bet kokio priklausymo sovietinei armijai. Tiek sovietins armijos priesaikos, tiek vadinamos karins skaitos nesuderinu su savo religiniais ir tautiniais sitikinimais. Karin priesaik sovietinje armijoje primiau visikai nesmoningai; tai atlikau kaip kok prast formalum, kuris reikalingas, jog dvejustrejus metus tave maitint valdika duona (man teko prievartin karin prievol atlikti trejus metus). Sovietinje armijoje buvo sudarytos tokios slygos, kad religiniai sitikinimai ivis nebt reikiami ir praktikuojami. Ar tai ne viena i prieasi, kodl Soviet Sjungos armijoje tiek daug betvarks? Juk ten vyrauja kaljimo reimas. Akivaizdus tautieio A.Sakalausko pavyzdys, pasikorusi, nusiovusi kareivi pavyzdiai. Prie tokius faktus sukyla tautin savigarba. Raudonoji armija 1940 m. birelio 15 d. okupavo mano Tvyn. Todl mano, lietuvio, priklausymas sovietinei armijai yra nepateisinamas. Priesaika ireikia komunist partijos, tarybins vyriausybs, ms liaudies reikalavimus savo ginkluotiems gynjams (i vadovlio Karinis parengimas). A netikiu komunist partija, netikiu tarybine vyriausybe. A tikiu tik Kristumi! Negaliu Jam prietarauti prisiekdamas tiems, kurie prie J kovoja. Grinu man iduot karin biliet HP Nr. 2951348 karin komisariat pagal karins skaitos viet.
Teliai, 1989 m. vasario 2 d.
EGIDIJUS GRICIUS
Leidj pastaba. is pareikimas buvo perskaitytas Teliuose 1989 m. vasario 23 d. vykusiame Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus protesto mitinge, skirtame karinei tarnybai sovietinje armijoje boikotuoti.
254
POKALBIS
.m. vasario 9 d. Atgimimo redakcijoje vyko pokalbis su Lietuvos demokrat partijos politinio organizacinio komiteto nariu JONU GELAIUMI ir Lietuvos laisvs lygos atstovais ANTANU TERLECKU ir ALGIMANTU ANDREIKA apie k tik pasibaigus Europos Parlamento deputat vizit. Ar tarp Js atstovaujam organizacij ir Europos Parlamento deputat buvo konfidenciali pokalbi? ANTANAS TERLECKAS. Toki pokalbi buvo. Taiau jie buvo neilgi ir skuboti. Pirmasis truko 15 minui, antrasis 45 minutes. Apibdinkite juos. A.T. I j man susidar spdis, kad ponas H.J. Zleris tipikas vokietis, ginantis savo krato interesus, t.y. jis iri TSRS kaip pigios aliavos altin ir viening nedalom rink j usiguljusioms prekms realizuoti. Beje, pokalbio metu jis pasak, kad Karaliaui ir Klaipdos krat vokieiai laiko savais ir niekada to neumirta. Jis piro mums nuomon, kad laisv turime eiti maais ingsneliais ir parlamentiniu keliu. O kok kit keli Js silote? A.T. Koks gali bti parlamentinis kelias aneksuotoje alyje? Pirmasis ms susitikimas vyko tikintiesiems, o ne LLL, kaip tikinama, organizavus piket prie v. Mikalojaus banyios. Jame ponas H.J.Zleris kategorikai sil federacij. Minia siaudrino, taiau joki, kaip skelbia Gimtasis kratas, spyri deputatams nebuvo. A vis laik su jais buvau. ALGIMANTAS ANDREIKA. T pat pasak ir A.Klimaitis. Tos dienos pavakar. JONAS GELAIUS. LDP nuomone, vizitas buvo naudingas visoms suinteresuotoms alims. Piketai, mitingai padjo sveiams susidaryti objektyvesn poir. Vakar mes parengme atvir laik Vakar Europos valstybi parlamentams. Jame idstme savo pozicij laisvi demokratiki rinkimai, ivedus okupacin kariuomen. Deputatai kaltino mus XIX amiui bdingu suvereniteto supratimu, es dabar visos Vakar alys integruojasi, atsisako dalies suvereniteto. Mes to neginijame, taiau prie tai turime tapti laisvi... A.T. ir tik po to sprsime, su kuo ir kaip mums integruotis. J.G. Vliau j pozicija tapo lankstesn ir jie pareik, kad sitikino, jog Lietuvoje egzistuoja vairios politins jgos, taiau visos jos siekia Lietuvos savarankikumo, tiesa, i svok ddamos skirting turin. Tai buvo pasakyta antro ms pokalbio metu. A.T. Manau, kad geriausiai tai sismonino ponas F.Malo. Jis suprato tikrj padt Lietuvoje.
255
Kuo pasireik tas supratimas? A.T. Ponas H.J.Zleris mus tik mok ir leido suprasti, kad j patenkina, su kai kuriomis ilygomis, status quo, o ponas F.Malo akcentavo krato okupacij ir teig, kad Europos Parlamentas laiko ir laikys mus aneksuota alimi, kurioje pertvarkymai manomi tik ivedus kariuomen. Ar tokios skirtingos j pozicijos leis deputatams grus objektyviai informuoti Europos Parlament apie situacij Respublikoje? A.T. Jei turs nors kiek sins. Juk mat minias, mat plakatus vairiomis kalbomis. A.Andreika. tai todl iuo metu taip visur ir puolama LLL, nes ji sumai krato vadovybei kortas, kuriomis buvo norima iloti Vakar pripainim, kad Lietuva vieningai nori likti federacijoje. Baigdami pokalb, nortume igirsti io vizito rezultat rezium. A.T. Rezultatai teigiami, nes ir prie pono A.Klimaiio, ir Respublikos administracijos vali Europos Parlamento deputatai galjo sitikinti, kad Lietuvos visikos nepriklausomybs klausimas aktualus lietuviams. Atgimimas dkoja u pokalb.
Kalbjosi AUDRIUS AUBALIS
ATGIMIMAS: [LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO SAVAITRATIS] 1989 M. VASARIO 17 D. NR. 7(20).
LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS KOMITETUI

Vis Lietuvos visuomens grupi atstovai (tarp j ir Jedinstvo) gavo teis kalbti per televizij, idstyti savo politin platform. Praome leisti ir mums pakalbti apie dabartin politin padt Lietuvoje.
Lietuvos Laisvs Lygos vardu: A.ANDREIKA, A.BALTRUIS, L.LAURINSKAS, R.RAGAIIS, J.VOLUNGEVIIUS, A.TUKUS. Vilnius, 1989 m. vasario 10 d.
Leidj pastaba. Lietuvos laisvs lygos praym nebuvo atsakyta.
256
SVEIKINAME TAUTIEIUS IR VISUS LIETUVOS GYVENTOJUS LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPRIKLAUSOMYBS 71-J METINI PROGA
LIETUVI TAUT Lietuvi tautinio smoningumo augimas veria neostalinistus laviruoti. Jie danai atsitraukia du ingsnius, kad, rad prog, partijos vadovaujami, galt engti tris pirmyn dar taut vado pramintu keliu. Rodos, tik vakar Gedimino aiktj drauge su epeiu, Vileikiu, Baltuiu ir Mariulioniu jie spjaud Lietuvos nepriklausomybs idj, mediojo lietuvi patriot pasirayt proklamacij, raginani Vasario 16-osios demonstracij. Jie pritar Baltuiui, vanojaniam tuos, kuriuos kagbistai planavo kit dien keliolika valand ilaikyti savo buveinje, persisunkusioje NKVD, gestapo, MGB ir KGB ten kankintj kania. Nemindamas pavards, liaudies raytoju paskelbtas Baltuis, vanojo gatvje nutvert, kakur nuvet, prievarta nukirpt, sumut ir apie tris paras be duonos ilaikyt Vilniaus Dramos teatro darbuotoj Vytaut Janausk. Spjaud imtus t, kurie Vasario 16-j bus sumuti, nuveti u Vilniaus ir numesti ant plento ar mike, aretuoti paroms, nubausti rubliu. iandien neostalinistai vaizduoja persiorientavusius, taiau sieloje jie lik patys savimi. Dar 1988 m. vasario 9 d. Tiesa piktinosi, kad antikomunistai stengiasi iauktinti buruazins Lietuvos tarybos (i maosios raids LLL) narius, 1918 met vasario 16 d. pasirayt dokument, vliau pavadint Nepriklausomybs aktu (). Tikino, kad niekam nepavyks paneigti, kad tarybins santvarkos metais Lietuvos tautos valstybingumas, gavs socialistin pobd, dar labiau sutvirtjo. Deja, maiau kaip po met Vasario 16-oji buvo paskelbta nedarbo diena. Taiau sausio 26 d. Tiesoje apie tai paskelbtas sakas rodo, kad neostalinistai isaugojo savo veid Vasario 16-j jie paskelb Lietuvos valstybs atkrimo diena. Kodl neostalinistai, taip neapksdami Nepriklausomybs idjos, kovai prie kuri paskyr vis savo gyvenim, paskelb Vasario 16-j nedarbo diena? Prajusi ir i met demonstracijos, mitingai tikino juos, kad ir i visos TSRS suveti milicininkai nesutramdys lietuvi demonstracij. Nusprend: tegu vasario 16 d. skamba estradin muzika, miest aiktse meno kolektyvai oka ir dainuoja. Gal lietuvis umir, kad Tvyn didiojo kaimyno aneksuota, negalvos apie tai, k jam ruoia naujos LTSR Konstitucijos pavidalu brukti tikrieji Lietuvos eimininkai. Lietuvi! Tau digauti Vasario 16-j tikrai nra ko. Atm i ms tautinius simbolius, neostalinistai nori iplti i didiausios lietuvi tautos vents jo turin Nepriklausomybs idj. Be to, vasario 11 d., etadien, reiks dirbti. ilagalvi lietuvi! Tu dar neumirai, kad vokikieji okupantai niekada nebuvo udraud vsti Lietuvos Nepriklausomybs dienos. Jie net nevert kabinti alia 257
savo raudonos su svastika vliavos ms trispalvs. Taiau tu gerai inojai, kad, jiems laimjus kar, Lietuvos Nepriklausomybs idjos nejai arba bus isisti krematoriumus, arba itremti prie Uralo. Stalinas, bdamas ideologinis Hitlerio brolis, Lietuvoje beveik vykd tai, apie k fiureris tik svajojo. Savo valstybingumo neturjusi taut globjo mirtis igelbjo lietuvi taut nuo visiko fizinio sunaikinimo. Neostalinistai savo mokytojo tikslus Lietuvoje siekia realizuoti labiau umaskuotomis priemonmis apkvailint ms emigrant ir Vakar diplomat padedami. Tikime, kad Vasario 16-j Tavo namuose nebus igertas n vienas svaigal stiklelis. Lietuvos jaunime! Tu tik girdjai apie Stalino ir Hitlerio genocid Lietuvoje. Niekada nekvpavs Laisvs oru, ne taip jauti dabartins vergijos pani nat. Stalinui pavyko sulauyti gal ir tavo tv stubur, gal danai girdi j draudim psti prie vj, raginim dkoti partijai u tai, kad vir Tavo galvos nekabo grsm bti itremtam Sibir be kalts ir teismo. Kvieiame Tave Vasario 16-j pagalvoti apie tai, kodl partija nedraudia t dien ikelti trispalvs, su ja eiti demonstracij. Atsinek miesto aikt valstybine paverst trispalv. Tik neumirk perriti jos juodu kaspinu. Suprask, kad tuo Tu parodysi savo protest prie Lietuvos aneksij. Dainuok tik tas dainas, kurias konclageriuose ir tremtyje dainavo Tavo tvai. Lietuvi! KGB Jedinstvo suburtus ms ivaduotojus siutina net tai, kad partija nedraudia mums paminti Vasario 16-osios. Jedinstvininkai grasina paskelbti gamyklose (bent Vilniuje ten jie sudaro daugum) streikus, ieiti gatves protestuoti prie ms nor bti Lietuvos eimininkais, kalbti ia lietuvikai. Bk imintingas ir kuo ramiausiai reaguok naujus didiavalstybini internacionalist ipuolius. Ididia, bet ramia laikysena demonstruok savo tautin pasididiavim tuo, kad lietuvis niekada nebuvo okupantu.
MITINGAS VARNIUOSE NKVD NUUDYTIEMS LIETUVOS PARTIZANAMS PAMINTI

.m. vasario 12 d. LLL Teli skyrius organizavo Varniuose miting uvusiems ir NKVD nukankintiems Lietuvos partizanams pagerbti. Vietos organizacija mitingo nei leido, nei udraud. Taiau dar visk, kad jis nevykt. Buvo nukopijuoti LLL skelbimai, juose pakeista mitingo pradia i 14 val. 17 val. Tiek Teli, tiek ir 258
Varni vidurinse mokyklose buvo surengtos sporto aidyns. Teliuose gastroliuojantis Leningrado cirkas 15 val. sureng papildom koncert. Nepaisant valdios pastang, miting susirinko madaug 3000 emaii, tarp j daug buvusi Lietuvos partizan, tarybini konclageri kalini. Kalbjo apie 10 oratori. Jie pasakojo apie okupacinio reimo Lietuvoje iaurumus, apie kanias, kurias teko jiems patirti konclageriuose. Pirmininkaujantis Gintaras idlauskas ne kart kreipsi mones, kviesdamas buvusius stribus apginti tariam savo idj, kuria vadovaudamiesi talkininkavo svetimiesiems kankinant ir udant lietuvi taut. N vienas i j nedrso pasirodyti tautos akivaizdoje. Buvo pakviesti ir kagbistai. Pastarieji nusprend taip pat vieai nesirodyti. Mitingas vienbalsiai prim toki rezoliucij: Mes, susirinkusieji Varniuose, prie buvusios NKVD bstins, ia vairiose vietose palaidotiems madaug 200 Lietuvos partizan, uvusi kovoje su stalinine okupacine administracija bei vietiniais kolaborantais stribais, pagerbti, kreipiams lietuvi taut, ragindami: 1. Pareikalauti i vietins administracijos surinkti prie buvusi NKVD bstini Lietuvos miestuose, miesteliuose ir didesniuose kaimuose ukast partizan palaikus ir perduoti juos visuomenei palaidoti su tinkama kovotojams u Lietuvos laisv pagarba, pastatyti jiems paminklus. 2. Pareikalauti, kad vietin administracija netrukdyt pagerbti Lietuvos partizan atminim, kaip tai vyko Varniuose. 3. Pareikalauti i dabartins Lietuvos administracijos, kad bt iaikinti visi nusikalt Lietuvai okupant tarnai, patraukti juos baudiamojon atsakomybn. Tegul tauta sprendia, atleisti jiems ar ne. 4. Rinkti prisiminimus apie okupant ir j lietuvikj talkinink nusikaltimus. iai rezoliucijai pritar apie 3000 mitingo dalyvi.
Varniai, 1989 m. vasario 12 d. MITINGO PIRMININKAS GINTARAS IDLAUSKAS
is uvusi Lietuvos partizan pagerbimas yra pirmasis ms pavergtoje Tvynje, taiau, aiku, ne paskutinis. Tai inodama okupacin administracija msi stalinistik kontrpriemoni. Respublikin spauda fakt stengsi nutylti, bijomasi, kad bacila nepersimest kitas Lietuvos vietas. Taiau vietin spauda msi purvais drabstyti Lietuvos partizanus, vadinti juos banditais ir t.t. Teli prokuratr kelis kartus buvo ikviestas Lietuvos laisvs lygos Tarybos narys Gintaras idlauskas.
A.GABRYS
LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. KOVO 14 D., NR. 8.
Leidj pastaba. A.Gabrys A.Terlecko pseudonimas.
259
TIK SUVERENITETO REGIMYB

KAZIMIERAS MOTIEKA
Tapo inoma, kad .m. vasario pradioje bus paskelbtas visaliaudiniam svarstymui LTSR Konstitucijos (Pagrindinio statymo) projektas. Parengusi projekt, LTSR Aukiausiosios Tarybos komisija silo mums tok Lietuvos status: 7 skirsnis. Lietuvos TSR suvereni valstyb TSR Sjungoje. i deklaracija savo turiniu yra i esms prietaringa ir objektyviai negali bti gyvendinta. Suverenitetas tai visikas valstybs nepriklausomumas nuo kit valstybi tvarkant jos vidaus reikalus ir usienio santykius. Tuo tarpu TSRS Konstitucijos 70 straipsnis skelbia, jog TSR Sjunga vieninga sjungin daugianacionalin valstyb, sudaryta remiantis socialistinio federalizmo principu. Nelieiant istorikai melaging Lietuvos apsisprendimo, lygiateisikumo bei savanorikumo stojant TSRS pagrind, reikia pasakyti, kad i tarptautins teiss pagrindini princip yra inoma, jog federalinse valstybse kiekviena atskira valstyb, prieingai visiems jos konstitucijos tvirtinimams ir prieingai visiems ikilmingiems pareikimams, savo suvereniteto neisaugo. Federalizmo principu organizuotoje valstybje valdios suvereniteto reikjas yra tiktai visa sjunga, bet ne valstyb, esanti tos sjungos sudtyje. Sjungin respublika Lietuva TSRS sudtyje yra surita sjungine konstitucija ir turi klausyti vis jos statymini norm. Esanti tokioje sjungoje respublika ilaiko ne savo suverenitet, o tiktai kai kuriuos grynai formalius (bet ne faktinius) valstybinio savarankikumo poymius (vliav, himn, kalb ir pan.). Taiau ie poymiai neturi nieko bendro su deklaruojamu valstybs suverenitetu. Federacijoje sudaryta vieninga sjungin pilietyb, vieningi sjunginiai valstybs organai ir t.t. Todl visasjungins respublikos teistvarka nustoja bti suvereni ir nepriklausoma. Ji neturi suvereni valdios ir valdymo organ. Bendra ir vienintel valdia ia taip organizuota, kad visi valstybins-kins-socialins veiklos sprendimai yra gaunami kaip bendr sjungini ir atskir valstybini organ bendradarbiavimo rezultatas. Gerai inant Lietuvos valstybingumo ir suvereniteto tragik likim 1940 metais, neblogiau suprantama, kad silomo mums LTSR Konstitucijos projekto 7 skirsnio nuostata yra ne kas kita, kaip priemon sudaryti regimyb Lietuvos suvereniteto, kurio faktinai nra ir net teorikai federalizmo slygomis negali bti. Todl, iki veiks TSRS Konstitucijos 70 straipsnis, mums silom LTSR Konstitucijos projekto 7 skirsnio nuostat reikia irti ne kaip Pagrindiniu statymu realiai gyvendinam deklaracij, bet kaip aplinkyb, kurios nra. Pastarj teigin patvirtina kiti TSRS Konstitucijos straipsniai (73 str., 1988 m. pakeistas 113 straipsnis ir kt.). Eidami persitvarkymo, baltj dmi likvidavimo ir tautos atgimimo keliu, iandien mes turime pasakyti TSRS Konstitucijai ryting NE! Kovoje u tikr, real Lietuvos suverenitet mes turime nepripainti TSRS ir Vokietijos 1939 260
1940 met sutari, vadinamj MolotovoRibentropo, StalinoHitlerio pakt, pagal kuriuos Lietuva pateko TSRS interes sfer. Mes taip pat turime nepripainti 1940 met Liaudies Seimo nutarim dl Lietuvos primimo TSRS sudt. Reikia sutelkti visas ms tautos jgas ir siekti, kad LTSR Aukiausioji Taryba pripaint neteistais ir panaikint tuos prievarta mums primestus nutarimus. Tiktai tok sprendim prim mes bsime laisvi nuo primest mums TSRS Konstitucijos pani ir tursime realias galimybes priimti savo parlamente toki Konstitucij, kuri atitikt ms tautos tikruosius norus ir lkesius. udyta, kankinta, daug ikentjusi, bet gyva ms tauta telkia jgas ir vienijasi, o atgimimas suteikia drsos, itverms ir ryto atkovoti ms Tautai tikrj suverenitet ir valstybingum.
Leidj pastaba. tarptautins teiss ir morals principais, nacionaliniais interesais pagrst bei teisikai atsakingai argumentuot straipsn atsisak spausdinti Lietuvos persitvarkymo sjdio spauda. Jis publikuotas tik Vilniaus universiteto inybiniame laikratyje Universitas Vilnensis ir Lietuvos laisvs lygos informaciniame biuletenyje. I io straipsnio matyti, kad LPS vadovybje tuo metu bta ir siningo poirio Lietuvos istorij ir jos ateit. Jeigu teisiniai morals principai bt gyvendinti ne vien deklaruojant nepriklausomos valstybs atkrim, bet ir klojant jos naujos ekonomins bei socialins sistemos pamatus, iandien Lietuva bt visikai kitokia valstyb.
K GALVOJA EKSTREMISTAS APIE SVETIMJ IR SAVJ PASTANGAS PALAIDOTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS IDJ
BRONIUS POKUS Lietuvos laisvs lygos Tarybos narys
1988 met spalio 25 d. Europos Parlamento Baltic Intergroup paskelb pareikim Estijos, Latvijos ir Lietuvos laisvs klausimu. T pat met lapkriio 15-j LLL Taryba, suvokusi, kad minto pareikimo autorius yra Algis Klimaitis, kreipsi Baltic Intergroup pirminink pon H.J.Zeeler. LLL laike tarp kitko buvo raoma: Net stalinistai jau nebedrsta tvirtinti, kad TSRS sudtyje galima suvereni valstybi konfederacija (). Pareikime siekiama aminti dabartin politin Lietuvos status palikti j integralia TSRS dalimi, t.y. Rusijos kolonija. () Lietuvi tauta, turinti senas valstybingumo tradicijas, sudjusi ant Laisvs aukuro milijonines aukas, niekada nesutiks su bet kokios formos autonomija okupant prieglobstyje. 261
.m. sausio pradioje igirdome, kad Klimaitis, TSRS skatinamas, ada atveti Lietuv penkis Europos Parlamento deputatus susipainti su padtimi aneksuotose Pabaltijo valstybse. Klimaitis visur ir visiems pera savo poir, kad Lietuvai geriausia ir toliau likti Rusijos sudtyje. Toks politinis Lietuvos statusas es patenkint ir Vakarus (nekalbant, aiku, apie pai Rusij). Jam pavyko primesti grupei Europos parlamentar savo poir Pabaltijo valstybi laisvs byl. Parlamento atstovus pakviet Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba. Buvo aiku, kad i taryba, sveikindama Vakar diplomat ryt padti politin ir ekonomin katastrof patekusiai Rusijai, visaip mulkina juos. Nekelia abejoni daugumos Sjdio Seimo Tarybos nari siningumas. Taiau Taryb varo Sjdio programa, kurios vienas i punkt pasisako u Lietuv TSRS sudtyje. Padt komplikavo faktas, kad Vakar masins informacijos priemons daug k pasaulyje tikino, kad Sjdis (siaurja prasme) turi kelis imtus tkstani savo alinink, ir ireikia visos lietuvi tautos vali. Buvo inoma, kad Sjdio bstin prijungta prie KGB rengto telefon klausymo centro ir kad sjdininkai, kalbdami su sveiais i Strasbro, bus priversti nenukrypti nuo LPS programos. Dl to parlamentarai gali isiveti Vakarus neteising nuomon apie tautines lietuvi aspiracijas, o tai pakenkt Lietuvos laisvs reikalui. Remdamasi tokiomis ivadomis, LLL kreipsi Sjdio Taryb, silydama ataukti Klimaiiui duotus galiojimus. LPS Taryba ms vie laik neatsak. LLL neliko nieko kito, kaip tik spti Europos Parlamento deputatus, kad protestuosime prie j vizit aneksuotas Pabaltijo valstybes, vizit, kuris i taut gali bti suprastas kaip aneksijos pripainimas teistu aktu. Pats Klimaitis interviu Amerikos balsui paadjo, kad jis su deputatais ateis ms piket. Paruome plakatus angl, vokiei ir prancz kalbomis. Stengms rodyti sveiams, kad egzistuoja ne tik LTSR Aukiausiosios Tarybos Lietuva, bet ir Lietuva, troktanti nepriklausomybs. Kada ponas Zeeleris vasario 6 d. prie v. Mikalojaus banyios neplanuotame susitikime idst savo prorusik pozicij Pabaltijo valstybi tolimesnio likimo klausimu, kit dien piketuojani skaiius ymiai iaugo Kodl stalinistai taip usipuol LLL u piketus, savaime suprantama, bet kodl j chor vasario 15 d. sitrauk Komjaunimo tiesos korespondentas Vidas Rachleviius? Cituojame j: Europos Parlamento deputatas Filipas Malo aikiai ir nedviprasmikai primin, kad n viena Vakar Europos valstyb, taip pat JAV ir Kanada, nepripasta Lietuvos jungimo TSRS sudt. Tai, beje, taip pat realyb. Taiau F.Malo t pat galjo pasakyti ir smarkuoliams, susirinkusiems, pavyzdiui, prie Lietuvos viebuio. Teatralikai pasakyta i fraz, dar keletas smarkesni odeli, ir minia deputatus autobus bt ant rank nuneusi. Taiau to nevyko atvirkiai. Deputatai buvo palydti piktais odiais, ugauliais ksniais. Stebjau svei veidus, kaip jie jo per gyv rksni koridori prie Lietuvos viebuio. Deputatai buvo, velniai tariant, nusteb. Piketuojantieji tiesiog rk ant Baltic Intergroup atstov, tarsi pastarieji bt okupav Lietuv! 262
iuos odius galjo parayti tik mogus, nebuvs ten. Piketuojantieji negaljo rkti ant svei i Vakar Europos dl labai paprastos prieasties parlamentarai atsisak susitikti su laukianiais prie Lietuvos viebuio, iskyrus tik pon Filip Malo. Buvs Pranczijos usienio reikal ministras kaip tik ir akcentavo, kad n viena Vakar Europos valstyb nepripasta Lietuvos jungimo TSRS sudt ir niekada nepripains io aneksijos akto. U savo simpatijas lietuvi tautai pranczas deputatas buvo apdovanotas ilgais plojimais, pritarimo ksniais. Kiti sveiai i Strasbro, inodami, kaip piketuojantieji reaguos j peram suverenitet TSRS sudtyje, negarbingai pabgo per atsargin viebuio ijim. Kakas i piketuojani sulaik jau ivaiuojant Latvij autobus su deputatais. Televizija rod kelias netaktikai pasielgusias moterles. Nors j nepastame, atsipraome u j elges. LLL gali didiuotis tuo, kad sutrukd stalinistams apmulkinti Europos Parlamento deputatus. O ponas Zeeleris, atrodo, pats labai troko irti dabartin Lietuvos padt pro maskviei jam padovanotus akinius. Europos Parlamento deputat vizitas privert mus prisiminti rusikojo ir vokikojo imperializmo istorij. algirio myje Lietuva ir Lenkija igelbjo Maskv nuo vokikojo Drang nach Osten. XVIII a. pabaigoje Austro-Vengrija, Prsija ir Rusija palaidojo Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomyb. Lietuvikosios spaudos draudimo gadynj vokiei andaras talkininkavo rus andarui gaudant ms knygneius. Po Spalio perversmo vokikasis imperializmas ities rank rusikajam savo broliui. 1939 m. ruden ne Stalinas su Hitleriu pasidalino Ryt Europ, o rusikasis ir vokikasis imperializmas. iandien vokieiai svajoja susitarti su rusais Pabaltijo valstybi sskaita. Vokietija pasiruousi gelbti Rusij nuo visiko politinio ir ekonominio kracho. inoma, ne veltui Ne tik Klimaitis, bet ir Zeeleris atvyko pagsdinti ms: Nemanykit, kad Vakarai su simpatija irs putojani Lietuv, kuri, apgirtusi nuo lozung, prarado politin smon, nebeino politinio emlapio. Tie, kurie pirtu rodo nepriklausomyb gavusias Afrikos valstybes, valstybles, umirta, kad Lietuva ne Afrikoje (). odiu, tavo, lietuvi, didiausia kalt, kad negimei negru. Atvyko ponai i Strasbro, paties Klimaiio prisipainimu (r. Atgimimas, Nr. 7), atimti i ms vilt susigrinti Hitlerio ir Stalino pavogt Lietuvos nepriklausomyb. Todl Zeeleris ir Klimaitis band pasti ms sielose tautinio nepilnavertikumo kompleks. Lietuvi tautos nuotaikos po paskutinio TSKP plenumo Vilniuje rodo, kad pono Klimaiio misija bent Lietuvoje tikrai nepasisek nepavyko bauginti nepriklausomybs itrokusios ms tautos. Tikime, kad Lietuvos likimas kart nebus sprendiamas nei Berlyne, nei Maskvoje
263
DAILS INSTITUTO STUDENT SUSIRINKIMO, VYKUSIO 1989 M. VASARIO 27 D., DEKLARACIJA

Mes, Dails instituto studentai, negalime likti abejingi savo Tvyns likimui: ar bti Lietuvai nepriklausoma valstybe, ar turti ribot autonomij TSRS sudtyje? Esant dramatikai situacijai Lietuvoje, mes skelbiame: 1940 met birelio 15 d. nepriklausoma Lietuvos valstyb buvo okupuota TSRS kariuomens, paeidiant 1920 met liepos 12 d. RusijosLietuvos sutart. 1940 met vasar buvo suvaidintas Lietuvos laisvanoriko stojimo TSRS sudt farsas. Buvo sudaryta marionetin LTSR vyriausyb, kurios pagalba TSRS pavert Lietuv savo kolonija. Okupacinis reimas brutaliai suard natral, lietuvi siel atitinkant religin, kultrin, politin, ekonomin gyvenim. Stalinistai, siekdami palauti tautos dvasi, iud imtus tkstani geriausi Lietuvos patriot, kiti buvo suluointi Sibiro konclageriuose, dabartin Lietuvos tragika dvasin, ekonomin padtis yra aneksionistinio reimo vykdymo padarinys, u tai atsakomyb tenka okupaciniam reimui bei lietuvikiesiems kolaborantams. Lietuvi tauta niekada nesusitaik su TSRS vykdyta okupacija bei aneksija. Tai rod 1941 met birelio mnesio pabaigoje vykdytas ginkluotas tautos sukilimas prie besitraukiani raudonj armij bei 19441954 met ginkluota rezistencija prie okupantus. Isivadavimo judjimas vairiomis formomis vyko ir tebevyksta iki iol. Mes reikalaujame, kad bt pasmerkti 19391941 met RibentropoMolotovo paktai ir bt likviduoti j padariniai: 1. TSRS vyriausyb privalo beslygikai ivesti savo kariuomen i Lietuvos. 2. Nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatym, jos visuomenin santvark, usienio politik turi nusprsti demokratikai irinktas Lietuvos Seimas. Mes kartu kreipiams Lietuvos auktj mokykl studentus, praydami pritarti iai deklaracijai, nes dabar sprendiasi ms Tvyns likimas bti ar nebti mums nepriklausoma valstybe. Susirinkime dalyvavo 200 student. U deklaracij balsavo 188, susilaik 11, prie 1.
PIRMININKAVO R.OLAUSKAS SEKRETORIAVO V.NARBUTAS
264
LIETUVOS KATALIK BANYIOS VADOVYBEI JO EMINENCIJAI KARDINOLUI, JO EKSCELENCIJOMS VYSKUPAMS IR VYSKUPIJ VALDYTOJAMS, VISIEMS BANYIOS DIGNITORIAMS IR KUNIGAMS, TAIP PAT VISIEMS TIKINTIESIEMS IR LIETUVOS GYVENTOJAMS
ATVIRAS LAIKAS Kada lugdavo Lietuvos valstyb, lietuvi tauta nelikdavo viena pagairje iaurinio alto vjo. Ji turdavo neveikiam uuovj Lietuvos Katalik Banyi. I ten ir gdiausi beviltikumo nakt sklisdavo viesa, padjusi lietuvi tautai neprarasti vilties, nepasiklysti. Su didiule pagarba ir dkingumu mes tariame didij vyskup Juozapo Arnulfo Giedraiio, Motiejaus Valaniaus, Antano Baranausko, Vincento Boriseviiaus, Meislovo Reinio, Teofilio Matulionio, Prancikaus Ramanausko vardus. Kol prie Baltijos jros skambs lietuvikas odis, niekados nebus pamirtos ir didiosios viesios asmenybs toki Lietuvos Katalik Banyios kunig, kaip Jono Maiulio-Maironio, Aleksandro Dambrausko-Adomo Jakto, Juozo TumoVaiganto. Lietuvos Katalik Banyia visados su tais, kurie kovojo u lietuvi tautos laisv ir u tai juos kor, aud, ud, kankino, trm ir persekiojo. Banyia tuos kovotojus ir persekiojamuosius laimino, guod ir u juos meldsi. Taip buvo ligi paskutinij dien. Tebnie mums leista dabar vl kreiptis Lietuvos Katalik Banyios vadovus. iandien Lietuvoje jau beveik visi, nuo istorik iki eilini piliei, suprantame, kad ir vl gyvename okupuotame krate. Taigi kyla klausimas, ar manomas normalus religinis, valstybinis, tautinis bei visuomeninis gyvenimas pavergtoje ms Tvynje. Savo valstybs neturime. Ji buvo prarasta 1940 m. vasar. Taigi ar galimi normals rinkimai okupacinmis slygomis? Atsakymas gali bti tik vienareikmis Ne! Bent truput pasvarsius, i karto aiku, kad susidaro absurdika situacija, nes ikyla baisus klausimas: K mes darome? Ogi sau renkame okupacin, statymus leidiani valdi, tuo j pripaindami ir teisindami. Todl kiekvienam lietuviui iandien turi bti visikai aiku: kas balsuos, tas Lietuv parduos. Parduos t nepriklausom Lietuv, kuri su didiausiu pasiventimu ir atkaklumu gyn ne vien tik ms proseneliai, bet ir ms tvai, ir ms broliai. Eidami balsuoti u okupacin administracij, mes iduotume ir paniekintume kovotoj u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb ideal, ryt, pasiventim ir auk. Be to, vadinamj rinkim diena yra ms tautos nuo senovs labai gerbiam ir mylim vent Velyk veni diena. T dien ms Viepats prisikl, tad argi t pai dien mes savo taut guldysime karst jos praiai ir sunaikini265
mui? Kadangi balsuodami u svetimj mums primest administracij mes negalime bti tikri dl savo rytojaus, nes neinome, ar ir vl tos administracijos pareignai neileis sak, liepiani imtus tkstani Lietuvos gyventoj iveti Sibir ar sukiti kaljimus ir konclagerius. Tad kartu su Prisiklusiu Kristumi kelkims ir mes, Jo tauta, i to karsto, kur mus stm svetimieji. Tebnie ventos Velykos ir visos lietuvi tautos, ir vis Lietuvos gyventoj smoningo Prisiklimo vent. Idrskime ms pavergjams drsiai ir aikiai pasakyti: Mes prisiklme kartu su ms Viepaiu, mes jau nebe vergai.
Vilnius, 1989 m. Lietuvos Globjo v. Kazimiero ventje LIETUVOS KRIKIONI DEMOKRAT PARTIJA LIETUVOS INICIATYVIN HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUP LIETUVOS LAISVS LYGA
LIETUVOS INICIATYVINS HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUPS LEIDINYS NR. 4, VILNIUS, 1990 M. VASARIO 16 D.
LIETUVOS PILIEIUS
.m. kovo 26 d. numatyt rinkim Aukiausij Taryb kandidat silymo bei rinkim tvarka yra labai paini ir smoningai klaidina rinkjus Liaudies deputat rinkimai yra dvipakopiai, TSRS Aukiausiosios Tarybos trij pakop, o AT pirmininko keturi pakop. Deputat suvaiavime 1/3 viet i anksto skiriama politini bei visuomenini organizacij nariams (i esms Maskvos funkcionieriams). Tai primena vidurami luominius parlamentus. Paeistas paritetinis principas. Deputat suvaiavime tarp 2250 atstov i Lietuvos tebus vos 42. Deputat suvaiavimas tarsi dirbtinis rtis, kurio tikslas nepraleisti nepageidautin moni, renkant dvipalatin AT ir jos pirminink (prezident). Reali galimyb, kad i 42 Lietuvos deputat AT nepateks n vienas. LPS tikisi, kad ymi Sjdio kandidat deputatus dalis pateks suvaiaviman. Nereikia umirti, kad Rusijoje LPS traktuojamas kaip nacionalinis judjimas u Lietuvos nepriklausomyb. Suvaiavime dominuojantys rusai ir surusj kitatauiai, aiku, balsuos prie Sjdio deputatus. Jeigu keletas sjdinink kokiu nors bdu pateks AT, k reik j nuomon prieik Pabaltijo taut laisvs ir nepriklausomybs idjai bals jroje? LIETUVOS PILIETI! Tu esi prie didel savo smoningumo, tautinio susipratimo ibandym! Nuo tavo politinio ingsnio kovo 26-j priklausys Lietuvos var266
das pasaulio taut akyse. Tu balsuoji ne tik u save, balsuoji u bsim kart ateit. Tad bk rytingas, gerai susimstyk, u k balsuosi. Kodl mes i viso privalome rinkti svetimos valstybs parlament? 1. Dalyvaudamas rinkimuose pagal statym, prie kur Lietuvoje protestavo 1,8 mln. gyventoj, statym pripainsi demokratiku. 2. Balsuodamas ir u paius doriausius kandidatus deputatus vis vien balsuosi u kolonijins imperijos valdymo aparat. 3. Dalyvaudamas rinkimuose Tu pritarsi TSRS ir LTSR konstitucijoms, teisinanioms Lietuvos aneksij. 4. Propagandiniais sumetimais balsavusi Lietuvos gyventoj skaiius vis vien bus padidintas. Taiau atsisaks dalyvauti iame politiniame spektaklyje, Tu bent ivengsi savo sins priekait Deimtmeius mes rodme vergik lojalum neteisingai, savo paios princip nesilaikaniai tarybinei sistemai. Pats laikas isitiesti, parodyti sau, Lietuvai ir visam pasauliui, kad mes jau nebe vergai! Sekime Lenkijos Solidarumo ir Palestinos arab pavyzdiu: jie atsisako dalyvauti antidemokratikuose rinkimuose. Kiekvienos laisv ir demokratij mylinios tautos politin bei tautin garb reikalauja boikotuoti panaius rinkimus.
LIETUVOS LAISVS LYGA RAGINA VIS TAUTYBI LIETUVOS GYVENTOJUS PASINAUDOTI SAVO TEISE 1989 MET KOVO 26 DIEN N E D A L Y V A U T I TSRS LIAUDIES DEPUTAT RINKIMUOSE
Visus katalikus kvieiame v. Velyk ryt susirinkti maldai Lietuvos banyiose, o ne prie urn. Sveiki sulauk vent Velyk!
Vilnius, 1989 m. kovo 8 d.

A, Linas Valeckas, Juozo s., gimiau 1967 met rugpjio 23 dien Marijampolje darbinink eimoje. 1985 metais baigiau proftechnin mokykl, dirbau vairuotoju, vliau sargu. Tais paiais metais vediau. 1986 met liepos 23 dien mums gim snus eimantas. Po met gim antrasis snus, kuris netrukus mir. 267
1988 met gruodio 6 dien buvau paimtas tarybin kariuomen. Nors spaudoje skaitydavau, jog lietuviai karin tarnyb turt atlikti savo tvynje, mane nugabeno Kislovodsk, 2 tkstanius kilometr nuo Lietuvos. Buvau paskirtas karin dalin Nr. 1282. Jau pirmosiomis dienomis pajutau didel tvyns ir artimj ilges. Pasimatyti su jais neturjau jokios galimybs: tvas buvo uvs, motina sirgo, mona Jrat priirjo vaik. Pritrenk inia, kad mona su mau sneliu buvo milicijos imesta gatv, kadangi nespjau prisiregistruoti 10 kv. m valdikame bute. Kariniame dalinyje greitai teko susidurti su neteisybe ir prievarta. Kai pamginau kritikuoti karin priesaik, lietuvis serantas Zigmas Gerlikas i iluts pavaiino mane automato buoe. Svetimtauiai kareiviai stengsi paversti mane bevaliu vergu. U pasiprieinim j nedoroms umaioms i met vasario 6 d. jie mane iauriai sumu: spard kojomis, imu dant. Su smegen sutrenkimu buvau nuvetas ligonin. Atvykusiam karininkui papasakojau apie nemonik elges su manimi kariniame dalinyje. Tai suinoj kareiviai Alijev ir Agajev m grasinti, kad sugrus dalin umu mane. Nematydamas kitos ieities, nutariau bgti tvyn. Vasario 19 dien slapta palikau Kislovodsko ligonin. Po keli dien buvau Lietuvoje ir iki iol tebesislapstau. Suinojau, kad yra paskelbta mano paieka, kad milicija ieko mans Marijampolje pas motin ir pas kaime gyvenani mon. Jei bsiu sugautas, man gresia kaljimas. Bet a nesijauiu padars nusikaltim. A negaliu ir nenoriu tarnauti tokioje kariuomenje, kur viepatauja smurtas, prievarta, panieka mogui. Niekam nra paslaptis, kad mano tvyn 1940 metais buvo okupuota ir nuo tol neteistai laikoma TSRS dalimi. Tik dabar suinojau, kad tarptautins sutartys, kurias pasira ir Taryb Sjunga, draudia imti karin tarnyb okupuotos alies jaunim. Kodl lietuviai tebeveriami tarnauti j tvyn pavergusioje kariuomenje? JAV ir kitose valstybse karins prievols visai nra ten kariuomen samdoma. Kai kuriose socialistinse alyse jaunuoliams, sins sumetimais atsisakantiems karins tarnybos, leidiama j pakeisti visuomenei naudingu darbu. Kodl Taryb Sjungoje iki iol tebegalioja nehumanistikas karins prievols statymas? Plaiai kalbama, kad i met ruden bus panaikintas MolotovoRibentropo paktas; galbt lietuviams daugiau nebeteks tarnauti svetimoje kariuomenje? Iki rudens a sutinku tarnauti tarybinje armijoje, bet praau nesisti mans i Lietuvos. Visa ms eima jau utektinai prisikentjo. Tarnaudamas Lietuvoje, galsiu susitikti su savo artimaisiais. ia nereiks man ksti patyi, ugauliojim, kad esu lietuvis nacionalistas ir faistas. Padkite mums, Gerb. Sekretoriau, mes nenorime bti sistemos aukomis.
Marijampol, 1989 m. kovo 24 d.
Su pagarba, LINAS VALECKAS
268
KO NORI ORGANAI?
iandien LLL kakodl pro pirtus iri ir partiniai, ir tarybiniai organai, ir Sjdis. Visuomen tai jau pradeda okiruoti itaip Rytis Taraila rao straipsnyje Diskusija? i met 32-me Vakarini naujien numeryje. odis kakodl ne iaip sau sakin dtas, o reikia nor, kad mintieji organai (galbt ir dar kai kurie kiti) LLL irt ne pro pirtus, o pro grotas. domu, kodl R.Taraila t organ gretas painiojo ir Sjd: ar Sjdyje yra moni, einani ivien su organais, ar tai bandymas kirinti pagal sen princip Skaldyk ir valdyk. Kaip tik ito, matyt, ir nort toji visuomen, kuri okiruoja LLL. Beje, vienas atvejis jau buvo, kada mintieji organai LLL pairjo ne pro pirtus pernai rugsjo 28 dien. Bet, kaip inome, po to vykio jiems nieko kito ir neliko, kaip irti LLL pro pirtus (bent jau iki iol). Toliau R.Taraila piktinasi, kad LLL akcija vyksta ne kokiame nors lietuvikajame Haid parke, o Vilniaus miesto centre, kuriame stovi neseniai atventinta Katedra. Katedros iniekinimo laikais neatsirado n vieno tarailos, kuris spaudoje bt pasmerks t nedor darb. O dabar atsirado: ir Sostins Tarybos vykdomasis komitetas ne kart buvo raginamas rasti mieste geresn viet (pvz., kur nors pelkje, kad niekas nematyt), ir R.Taraila, ventesnis u Romos popiei, didiai susirpino ventos vietos ramybs saugojimu. Tik pagalvokite: LLL drsta rengti savo akcijas Katedros aiktje, tiesiog ventoriuje! Bet kuo ia piktintis? Carizmo laikais mons nuo kazok kard slpdavosi banyiose; Banyia gyn Lietuv nuo supravoslavinimo, o kartu ir nuo surusinimo. Pagaliau odis laisv yra ventas, ir kova u laisv yra venta. O ventam darbui dirbti labiausiai ir tinka venta vieta. Keista, kad komunistiniai (ateistiniai) laikraiai staiga susirpino atventintos Katedros ramybe. Ar tai tik nebus rinkimins kampanijos triukas? R.Tarailos straipsnio pavadinimas Diskusija? nuteikia optimistikai: gal partiniai organai (taip jie vadina savo laikraius) nuo Laisvs lygos puolimo pereis prie diskusijos. Pavyzdiui, imt ir atspausdint savo laikraiuose LLL program arba bendr Laisvs lygos, Demokrat partijos, Helsinkio grups ir Tautinio jaunimo sjungos kreipimsi tautieius, kur idstytas vasario 6 dienos mitingo tikslas. Visiems tapt aiku, ko siekia tos organizacijos. Arba leist Laisvs lygai dalyvauti tiesioginje televizijos laidoje. Bet kam ia vargintis! R.Taraila toliau postringauja: Vadinasi, diskusijos neivengiamos. Keista, kad vis dar bandoma diskutuoti tik bendramini minioje, kurioje nebelieka vietos blaiviai diskusijai, ir nugali neapeliacinis deklaravimas, be analizs, be sveikos nuomons, be realij. Bet kaip visa tai tinka paiam R.Tarailai, jo laikraiui (organui) ir jo eimininkams! Kaip jie visi mgsta aidim vienus vartus! Prisiminkime pernai met vasario ir rugsjo mnesio spaud: visuomen okiruota, liaudis piktinasi, redakcijas skambina pasipiktin ir sunerim vilnieiai bei sostins sveiai ir t.t. R.Taraila, matyt, mgsta istorij, taiau i jo straipsnio aikja, kad vidurinje mokykloje jis istorijos nesimok, nes antraip nerayt toki odi: Kartais mak269
simalizmas pasiteisina, tik tai bda: istorija teigia, jog maksimalizmas politikoje eilin avantira, kurios pasekms danai bna lidnos. Vertt priminti, kad laisvs kovotojai (maksimalistai, anot R.Tarailos) ne tik odiu, bet ir ginklu kovsi u laisv Alyre, Angoloje, Mozambike, Zimbabvje ir daugelyje kit krat. Ir jie laimjo, kolonijins imperijos griuvo, buvo sukurtos tautins valstybs, joki lidn pasekmi jie neturi. Taigi maksimalistais reikt vadinti daug pasaulio ali ir moni. Maksimalistai yra ir Afganistano sukilliai juk jie siekia maksimalaus tikslo nepriklausomybs, internacionalins kariuomens isinedinimo. R.Tarailai jie, inoma, bt banditai. Visi okupantai bei j parankiniai banditais mgsta vadinti tuos, kurie jiems prieinasi. Ir tai dsninga. Visi okupantai apie save yra labai geros nuomons ir skelbiasi, kad viepataus amiais (sojuz neruymych respublik svobodnych na vieki splotila velikaja Rusj). Tik tai ateina laikas, ir nepobedimaja i legendarnaja gdingai bga i Afganistano. ios avantiros pasekms tikrai lidnos imperijai, ar nebus ia analogijos tarp rus japon karo ir paskesni vyki? Komunistin spauda i ties pilna siurpriz. tai atsiverti Gimtojo krato etj numer ir sunku savo akimis patikti komunistas Katedroje, prie altoriaus, vyskup ekstremist sveikina! Miraas? Bet ne Algimantas ekuolis, kuriam 1987 met birelio mnes vyskupas J.Steponaviius dar neegzistavo (r. Gimtojo krato 1987 m. Nr. 27 ispausdint reporta apie Lietuvos Krikto jubiliejaus minjim Vilniuje; ten veltui iekotume vysk. J.Steponaviiaus pavards tarp kit Lietuvos vyskup, dalyvavusi ikilmse). Panas pasaai drg. ekuoliui ne naujiena. Anksiau jam vaidendavosi nacionalistai, ekstremistai, separatistai, dabar i veislei inykus, ima vaidentis smurtininkai ir provokatoriai. tai k jis porina i met Gimtojo krato 6 numeryje: T pat pirmadien Europos parlamentar, vykstani aplankyti vyskupo Steponaviiaus, keli pastojo Lygos smarkuoli brys. Apstumd deputatus, auk, eidinjo juos, o vienas sveiui spyr. Lygos mons nibda, kad jie to nenorj, kad tarp j atsirado trys kakokie nepastami vyrai, kurie ypa smarkav. Gal ir ties nibda. O gal ir ne. Bet tai vyki logika, nuosekli j tkm. auksims smurto smurtinink atsiras, ir atsiras, kas jiems padeda. Dar ir granat paki domiausiu momentu O jei ne lygieiai taip elgiasi, tai kodl nepasmerkia provokatori? Ar turi A.ekuolis rodym, kad parlamentarui buvo spirta? Gal minioje kas nors ir stumteljo parlamentar ar koj umyn. Svarbu nepraleisti dar vienos progos spirti Laisvs lygai. Kaip i idrso sugadinti europinio lygio spektakl?! Imti ir pareikti parlamentar akivaizdoje, kad Lietuvos komunistams nei Kapsuko, nei Sniekaus, nei Brazausko laikais nepriklausomybs nereikjo ir nereikia! Labai gerai, kad LLL pjudyme dalyvauja ir Sjdio atstovas, tai parykina sen kompartijos stili smaugti prieininkus svetimomis rankomis. Ir R.Tarailos, ir A.ekuolio straipsni tikslas vienas paruoti LLL likvidacij, maiausiai bsimas represijas. Po to smgis bt nukreiptas Demokrat partij, kol i tebra krimosi stadijoje. Nereikia tikti L.epeio grabylyste, kai jis 270
vasario 9 dien susitikime su Kauno politechnikos instituto kolektyvu tvirtino ess daugpartins sistemos alininkas. Komunistai puikiai supranta, kad, sileid valdi kit partij ar judjim, jie patys tos valdios daugiau nematys. Po Laisvs lygos ir Demokrat partijos ateis jau Sjdio eil. Pirmiausia i jo inykt visokie nacionalistai, ekstremistai, maksimalistai ir pan. Likt grynas socialistinis judjimas socialistinei pertvarkai remti. Savaime suprantama, vadovaujamas kompartijos. Juk ji pas mus yra vairuojanti jga, taip konstitucijoje parayta. O kas gi gali be vairininko judti? Ir kur be jo nujuds?
ERELIS MARKULIS
Leidj pastaba. Tikrasis straipsnio autorius neinomas.
INFORMACIJA
1989 met kovo 31 d. Vilniuje vyko LLL Tarybos posdis, kuriame svarstyti organizaciniai ir taktiniai klausimai. Buvo praneta, kad Jonas PETKEVIIUS (iauliai), nesutikdamas su LLL paskelbtu rinkim TSRS liaudies deputatus boikotu, savo noru pasitrauk i Lygos. Kadangi Tarybos narys Valdas ANELAUSKAS artimiausiu metu emigruoja usien, Taryba nusprend netraukti jo pertvarkytos Tarybos sudt. LLL Taryb priimti penki nauji nariai. Dar kart aptarta LLL pozicija rinkim klausimu ir dl to kilusios kontroversijos. Posdio metu priimtos dvi rezoliucijos. LLL TARYBOS 1989 M. KOVO 31 D. POSDIO NUTARIMAS Nr. 1 Dl Vytauto MILVYDO, Jurijaus RADOVIIAUS, kun. Juozo RAZMANTO, Gintaro IDLAUSKO ir Arno TAUJANSKO stojimo LLL Taryb. Mintiems asmenims pageidaujant ir LLL Tarybos nari daugumai sutinkant, jie nuo iol laikomi pilnateisiais Lietuvos Laisvs Lygos Tarybos nariais. iuo metu LLL Taryboje yra 18 nari: 1. Algimantas BALTRUIS (Vilnius) 2. Antanas GRIGAS (Leipalingis) 3. Leonas LAURINSKAS (Taurag) 4. Vytautas MILVYDAS (Vilnius) 5. Kun. Edmundas PAULIONIS (Dauglikis) 6. Bronislovas POKUS (Kretinga) 7. Jonas PRATUSEVIIUS (Vilnius) 8. Jurijus RADOVIIUS (Vilnius) 271
9. Romaldas RAGAIIS (Vilnius) 10. Vaclovas RALYS (Vilnius) 11. Kun. Juozas RAZMANTAS (alpiai, Kelms raj.) 12. Leonora SASNAUSKAIT (Vilnius) 13. Genovait AKALIEN (Vilnius) 14. Gintaras IDLAUSKAS (Teliai) 15. Arnas TAUJANSKAS (Kaunas) 16. Antanas TERLECKAS (Vilnius) 17. Andrius TUKUS (Vilnius) 18. Jonas VOLUNGEVIIUS (Vilnius)
LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. BALANDIO 21 D., NR. 10.
ATAUKTA PUBLIKACIJA
GYTIS ILEIKA
1989 m. kovo mn. pradioje Lietuvos laisvs lygos Teli skyrius Teli laikraio redakcijai teik reikalavim ataukti 1988 m. balandio 2 d. Teli laikratyje, kuris tada vadinosi Komunizmo vyturiu, ispausdint straipsn Kariai tuiame lauke, kadangi jame negatyviai aprayti Egidijus Gricius ir Gediminas Numgaudis LTSR Aukiausiojo teismo sprendimu yra iteisinti. 1988 m. vasario 13 d. telikiai Katedros tarnautojas E.Gricius ir G.Numgaudis (dabar Kretingos banyios klebonas) ne vainikus su tautine trispalve juosta, ireikiania nepriklausomos Lietuvos valstybs vliavos spalvas, Teli sensias kapines padti juos ant Raini mikelyje 1941 m. birelio 24 d. nakt besitraukianios sovietins okupacins armijos kareivi iauriai nukankint emaitijos politini kalini kapo. Jiems nepavyko pagerbti Raini mikelio kankini, nes prie kapini juos sulaik vadinamieji liaudies draugovininkai. Teli rajono liaudies teismas 1988 m. vasario 16 d. E.Grici ir G.Numgaud apkaltino vieosios tvarkos paeidimu ir nuteis po 15 par areto. 1988 m. balandio 2 d. Teli rajono laikratyje Komunizmo vyturys ispausdinta tuometinio laikraio redaktoriaus eslovo Gedvilo (Liudo Peldikio slapyvardiu) paraytas straipsnis Kariai tuiame lauke. Straipsnis paraytas pagal ano meto ideologinius reikalavimus, jame neivengta sovietinei spaudai bding netiesos element. 1989 m. vasario 10 d. LTSR Aukiausiojo teismo pirmininkas J.Misinas panaikino Teli rajono liaudies teismo 1988 m. vasario 16 d. nutarim apie E.Gri272
ciaus ir G.Numgaudio nuteisim aretu 15 par, nes tokie veiksmai, kaip padti vainik su Lietuvos tautins simbolikos elementais, statymo udrausti nebuvo, todl juos sulaikiusi liaudies draugovinink veiksmai buvo neteisti. Atsivelgdama LLL Teli skyriaus reikalavim ir remdamasi mintu LTSR Aukiausiojo teismo sprendimu, Teli laikraio redakcija 1989 m. kovo 16 d. Nr. 32 ispausdino informacij Dl publikacijos Kariai tuiame lauke: 1988 met balandio 2 dienos Teli laikratyje (tada jis dar vadinosi Komunizmo vyturiu) buvo ispausdintas straipsnis Kariai tuiame lauke, kuriame raoma, jog t met vasario 13 dien, artjant Lietuvos nepriklausomybs dienai, telikiai E.Gricius ir G.Numgaudis ne vainikus su tautine juosta, imituojania buruazins Lietuvos vliavos spalvas sensias miesto kapines (matyti, ant Rainiuose nuudyt moni kapo), nepakluso liaudies draugovininkams, pastojusiems jiems keli, ir u tai tariamai vieosios tvarkos paeidim buvo nuteisti po 15 par areto. i met vasario 10 dien Lietuvos TSR Aukiausiojo teismo pirmininkas J.Misinas panaikino Rajono liaudies teisjo 1988 met vasario 16 dienos nutarim apie E.Griciaus ir G.Numgaudio nubaudim administraciniu aretu 15 par, nes tokie veiksmai, kaip padti kapinse vainik su Lietuvos tautins simbolikos elementais, statymo udrausti nebuvo, todl liaudies draugovinink veiksmai, kuriais buvo trukdoma E.Griciui ir G.Numgaudiui patekti kapines, nra teisti. Remdamasi Lietuvos TSR Aukiausiojo teismo pirmininko ia atpasakotu nutarimu, redakcija pripasta, kad E.Griciaus ir G.Numgaudio veiksmai prajusi met vasario 13 dien straipsnyje Kariai tuiame lauke traktuojami neteisingai ir i straipsnio dal ataukia. Teli laikraio redakcija. Taiau redakcija atsisak paneigti t savo straipsnio dal, kurioje neteisingai raoma apie tai, kad E.Gricius ir G.Numgaudis nepakluso vadinamiems liaudies draugovininkams ir prie juos panaudojo fizin smurt. Liaudies draugovininkai, virij savo galiojimus, aiku, liko nenubausti. Joki sankcij nesulauk ir Teli rajono liaudies teismo teisjas, prims nutarim, prietaraujant sovietiniams statymams. Suprantama, kad liaudies teismui nurodinjo LKP Teli rajono komitetas ir vietinis KGB poskyris, kuris dabar prie savo pastato ikelia LTSR nuosavybe tapusi trispalv vliav. domumo dlei belieka paaikinti, kad aretuotiems jaunuoliams prie Teli KGB ir milicijos pastato, kuriame jie atliko bausm, buvo ruoiamos ikilmingos sutiktuvs paleidimo i kalinimo vietos proga, taiau KGB, suinojusi apie ruoiam akcij, nusikaltlius specialiai paleido viena diena anksiau.
Teliai, 1989 m. kovas
273
DAR KART APIE RINKIMUS

JURIJUS RADOVIIUS Lietuvos laisvs lygos Tarybos narys
1989 met kovo 26 d. vyk rinkimai TSRS liaudies deputat suvaiavim oficialiai irykino LKP nepopuliarum. Kartu juridikai formintas didelis respublikos gyventoj pasitikjimas LPS kandidatais, su kuo juos sveikiname. LKP funkcionieriai dabar dar kart priversti raginti vieni kitus mokytis i Sjdio iniciatyvos ir apsukrumo. Partija, kritikuodama Sjdio taktik, leido jam dalyvauti rinkiminje komedijoje, nes tik Sjdis galjo pakviesti taut v. Velykose ateiti prie urn. Partija savo rinkiminje kampanijoje neatsisak kai kuri kunig ir net politini kalini pagalbos. Ar neveria ms susimstyti faktas, kodl okupacin administracija kviet prie urn opozicikai nusiteikusius pilieius? Ar nesiek ji rinkiminiame spektaklyje priversti mus umirti svarbiausi problem MolotovoRibentropo pakt ir jo pasekmes? Subjektyviai sjdininkai galbt siek dor tiksl parodyti partijos funkcionieri nepopuliarum tautos akyse, irinkt deputat pagalba padti pavergtai tautai. Taiau objektyviai Sjdis padjo partijai padidinti balsavusij skaii. Partija iandien turi pagrind girtis, kad tautos dauguma irinko deputatais 85 procentus komunist Palyginti aktyvus gyventoj dalyvavimas TSRS vadovybs suruotame renginyje rodo partijos taktikos skmingum, kuo kai kas abejoja. Lietuvos laisvs lyga, Lietuvos krikioni demokrat partija, Lietuvos Helsinkio grup ragino iuos rinkimus boikotuoti. Rinkjai boikoto nepalaik. Ar buvo Lyga neteisi? LLL politin linija ireikia lietuvi, kit respublikos taut istorinius siekius. Ms tikslas yra visika Lietuvos valstybs politin nepriklausomyb, o ms pareiga io tikslo siekimas. Visi sutiksim, kad apie 95 procent lietuvi tautos siekia visikos nepriklausomybs. ymi Lietuvoje gyvenani kitataui dalis irgi balsuot u Nepriklausom Lietuv. Ms priemon socialins, ekonomins, politins ir apskritai bet kokios tiesos sakymas. Todl LLL neturi tradicikai suprantam politikos bei taktikos, kaip laviravimo, manevravimo, Ezopo kalbos, bailios dviveidysts, mginim rodyti vienokio blogio pranaum prie kitok. LLL pagal savo igales praktikuoja atvirumo, dorumo ir tiesos politik. Ji nemeluoja ir nemeilikauja niekam, o ypa savo tautai. Todl Lyga rinkim dien nesitikjo didelio populiarumo. Tauta yra gerokai atpratinta nuo tiesos ir savikritikos. Kai kam LLL veiksmai sukelia nevarios sins priekaitus, ir todl sukelia susierzinim, nor prietarauti. Vis savo gyvenim tie, kurie spieiasi Lygoje, stengsi v. Rato odiais vaikioti Tiesos keliais, tarnauti tiesai ir Tvynei, nesiekdami jokios asmenins naudos. U tai totalitarizmas juos ir apdovanojo ne auktu socialiniu statusu ir 274
maloniu gyvenimu, bet nesibaigianiais persekiojimais, sulauytais likimais. Jie tuo didiuojasi ir nelaiko to savo politine neskme. Didels atsakomybs imasi tie, kurie skatina masin pasitikjim totalitarizmo kauki baliumi. O juk vyksta btent toks balius, kadangi, pasiremdamas turima absoliutine valdia, totalitarizmas gali sau leisti pasirinkti bet kok, net labiausiai netikt ideologin rb. iomis aplinkybmis mokyti intelektualai drauge su liberalais funkcionieriais ragina mones nesekti neparlamentiku maksimalizmu, ekstremizmu, romantizmu, kratutinm nuomonm, vengti netolerancijos, nepakantumo, minties kategorikumo, nes visa tai, pasirodo, ess stalinizmas ivirkiai! Sjamos iliuzijos, kad nepriklausomyb manoma pasiekti umigdius Maskvos budrum, mautliais ingsneliais, be nacistini didij uoli ir auk, vien tik vadinamja didija politika; slinimas prie valdios jau ne vien syk istorijoje baigdavosi tuo, kuo prasiddavo, idavyste. Reikia paklausti LPS, kaip jis galt siekti Lietuvos nepriklausomybs, jeigu nei TSRS, nei LKP niekada tam nepritars ir jeigu to neleidia pati LPS programa? Atvirai ir taikiai siekti nepriklausomybs ar tai ekstremizmas? Demaskuoti mel, aukotis u ties ar tai nepakantumas, stalinizmas ivirkiai? LLL nesilo nei ma ingsni, nei didij uoli, ji neragina nei atrinti padties, nei jos raminti. Ji tik ragina kiekviename ingsnyje mokti bti tiesiems ir principingiems iki galo. Kartu su jonavieiais, ekologinio ygio metu 1988 m. rugpjio 1 d. iklusiais plakat, Lyga sako: BKIME REALISTAI, REIKALAUKIME NEMANOMO. Mes pritariame ymaus rus raytojo A.Solenicyno 1974 met raginimui GYVENTI NEMELUOJANT. Lietuvi tauta valstiei tauta, taiau tai nereikia, kad ji nesugeba elgtis riterikai narsiai, veikdama savisaugos instinkt, gyvulik baim, egoizm. Todl LLL, Lietuvos demokrat partija, kitos organizacijos jauia dar ir kitoki savo istorin misij totalitarinio smurto ir neregtai klastingo melo viepatijoje neleisti degraduoti per amius susiklosiusiai Lietuvoje gyvenani taut natraliai mogikai prigimiai, neleisti galutinai sunaikinti jos ryi su natralia monijos istorija. tai kodl LLL ragino boikotuoti TSRS liaudies deputat rinkimus. Rinkimuose Lietuvoje dalyvavo 79 procentai vis gyventoj (apie 3 procentus atjusi balsavimo punktus biuletenius parsine namo). Tai rodo, kad lietuvi politinis smoningumas, palyginus, yra aukiausias i vis brolik respublik, iskyrus tik armnus (ten rinkimai faktikai nevyko, armn tautos vali reik kareiviai). LLL raginimas neliko balsu tyruose. Tikims, kad kituose rinkimuose Lietuvos gyventojai giliau svarstys: dalyvauti ar nedalyvauti okupacins administracijos surengtame spektaklyje.
1989 m. balandio 10 d.
275
Leidj pastaba. Iki iol neteisingai tvirtinama, kad Lietuvos laisvs lyga boikotavo ir rinkimus LTSR Aukiausij Taryb. Tai netiesa. LLL tik nesil savo kandidat LTSR AT deputatus.
PAVOJUS VALSTYBS SAUGUMUI

ROMAS GIEDRA
Jau pratome matyti ne tik iaip gimines ir pastamus, bet ir Sjdio atstovus. Plojame j drsioms kalboms ir raome ekius j kelionms po lietuvikas kolonijas padengti. Matydami tokias atsivrusias neribotas galimybes, mes, buv politiniai kaliniai, nusprendme, kad bt gerai iklausyti vairi nuomoni. Sjdio atstovai kalba drsiai, bet ne visada iki galo isisako. Kaip inoma, daugelis Sjdio aktyvist yra komunist partijos nariai ir vis dar savo partijos neatsiada, nors visiems gerai inoma, kad partija yra tiesiogiai atsakinga u tautai padarytas skriaudas. Partini biliet neatsisako, nors pats odis komunistas tikro lietuvio lpose jau seniai virto keiksmaodiu. Kadangi Lietuvos Laisvs Lyga nuo Sjdio skiriasi savo bekompromise pozicija ir niekas i jos nari savo sins u partin biliet nebuvo pardavs, mums kilo mintis pasikviesti Lygos Tarybos atstovus ir duoti lietuvi bendruomenei galimyb igirsti kitoki, gal ir ne taip skirting nuomon. Todl su ta mintimi galvoje neseniai a pasiuniau savo draugui Algimantui Baltruiui ikvietim aplankyti Los Angeles. Jau beveik deimt met, kai mes nesimatme. Jo apsilankymas bt buvs ne tik malonus, bet ir visuomeninis sipareigojimas, nes Algis yra Lygos Tarybos narys nuo jos susikrimo dienos. Mes abu buvome beveik tikri, kad klii nebus daroma. Prajus porai mnesi nuo dokument padavimo dienos, Algis Baltruis buvo ikviestas Valstybs saugum (KGB), kur jam buvo praneta (cituoju jo laik): gavau atsakym, kuris vl sugrino mane tikr tarybin gyvenim. Oficialiai buvau ikviestas viz skyri, kur buvo praneta, kad mano kelion pakenks Soviet Sjungos saugumui. Visa tai buvo perskaityta i pusiau atverstos papks Kaip paaikinti tok neigiam atsakym? Atsakyti j lengva, udavus dar kelis klausimus. Kas kontroliuoja viz idavim? Kam tai naudinga? Kas sja tarp moni neapykant ir nepasitikjim? Atsakymas vienas KGB. Saugumas labai nort, kad Lyga ir Sjdis nepasitikt vieni kitais ir kad tie nepasitikjimo nuodai pasklist po vis taut. Toks yra j pagrindinis tikslas, nes vieninga tauta yra j didiausias prieas. Skaitydamas savo draugo laik, a jauiau didel pasipiktinim, bet kartu ir pasitenkinim. Pasitenkinim, kad Lygos veikla buvo taip auktai vertinta. Jau taip mes pratome bti vertinami. Jei padaro krat, tai kartu pripasta, kad tu 276
darai kak svarbaus, jei aretuoja, tai duoda tavo didiausi vertinim. Visada mes su jais kovojame: ta kova nesibaig ir iandien
DRAUGAS (JAV) // TIKRASIS LIETUVOS EIMININKAS 1989 M. BALANDIO 13 D.
***
.m. balandio 21 d. A.Baltruis kreipsi LTSR Viz skyriaus virinink atviru laiku, kuriame prao teisikai pagrsti neigiam atsakym dl jo ivykos JAV. Atsakymo kol kas negavo. LLL fakt vertina kaip grub mogaus teisi paeidim bei diskriminacij.
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. BIRELIO 8 D., NR.12(17).
LIETUVOS GYVENTOJUS DL LTSR KONSTITUCIJOS PROJEKTO

Dabartin politin Lietuvos status nulm 1939 m. TSRS ir Vokietijos Reicho slaptos sutartys. Kadangi Lietuvos teista vyriausyb iuose susitarimuose nedalyvavo, tarptautins teiss poiriu Lietuvos inkorporavimas TSRS sudt yra okupacija ir aneksija. Todl nuo 1940 met Lietuvos teritorijoje veikiantieji statymai tos teiss poiriu neturi juridins galios. Lietuvos gyventojai juos vykdo tik paklusdami okupacins valdios aparato administracinei, karinei, psichologinei prievartai. Nordama atstatyti teisingum, TSRS privalt ivesti i Lietuvos savo kariuomen. Tik iuo atveju bus sudarytos slygos atkurti Lietuvos valstybingum. LietuvosTSRS santykiai gali bti normalizuoti, sugrinus Lietuvai jos etnografines emes, kurias Stalinas perved Rusijos Federacijai, Baltarusijai administruoti, perleido Lenkijai. TSRS privalt paaukti sugrti Tvyn imigrantus, kurie upldo ms krat. Lietuvos pilietyb galt gauti tik tie kolonistai, kurie gerbia ms kalb, tradicijas, kultr. odiais paskelbusi persitvarkym, demokratizavim bei vadinamj baltj dmi likvidavim, okupacin administracija danai tobulina savo instrukcijas aneksuotai teritorijai valdyti. Tuo norima sudaryti pasaulio opinij, kad pavergtos tautos turi teis paios kurti statymus, net ruoti savo konstitucij. Tokiu bdu sudaroma regimyb, kad okupuotieji pripasta okupacin administracij teista. Pai lietuvi sukurtas pagrindinis statymas yra 1938 met Lietuvos Respublikos Konstitucija. LLL, LKPD, LDP, LTJS apgailestauja, kad IV LPS Seimo sesijos kreipimasis silo tautai svarstyti 1989 m. vasario 28 d. paskelbt LTSR konstitucijos projekt. is svarstymas klaidina ir atitraukia Lietuvos gyventoj dmes nuo 277
pirmaeili politini problem, kuri svarbiausia MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavimas. iuo metu bt priimtinas tik dabar veikianios konstitucijos patais svarstymas. Joks TSRS statymas niekada neapsaugojo Rusijos imperijoje gyvenani taut ir moni teisi. Svarstykime ne LTSR konstitucijos projekt. Svarstykim, kokiu bdu, kokiom organizacinm formom mes galtumm suvienyti visos Lietuvos moni pastangas nepriklausomai Lietuvos valstybei atstatyti.
LIETUVOS LAISVS LYGA LIETUVOS KRIKIONI DEMOKRAT PARTIJA LIETUVOS DEMOKRAT PARTIJA LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SJUNGA Vilnius, 1989 m. balandio 17 d.
OPOZICINMS LIETUVOS POLITINMS PARTIJOMS BEI JUDJIMAMS

i met rugpjio 23-ij sukanka 50 met nuo StalinoHitlerio suokalbio Ryt Europos taut atvilgiu vadinamojo MolotovoRibentropo pakto. TSRS vyriausyb iki iol stengsi nuslpti io tarptautinio nusikaltimo esm nuo imperijos taut. Taiau iais metais ji bus priversta paskelbti slaptuosius minto pakto protokolus ir pateikti savj j vertinim. Nepaisydamas to, Kremlius visomis priemonmis stengiasi isaugoti io suokalbio pasekmes Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksij. Dar daugiau suteikti aneksijai teisin pagrind. iam tikslui turi pasitarnauti ir i met vasario 28 d. paskelbtas LTSR konstitucijos projektas. Opozicins Lietuvos partijos ir politiniai judjimai turt laiku ubgti u aki naujoms politinms imperialistini TSRS sluoksni ir okupacins administracijos Lietuvoje machinacijoms. Lietuvos laisvs lyga silo Persitvarkymo sjdiui, Lietuvos demokrat partijai, Lietuvos tautinio jaunimo sjungai, Lietuvos krikioni demokrat partijai ir kitoms politinms grupuotms paskelbti bendr dabartins politins Lietuvos bkls vertinim ir madaug tokio turinio kreipimsi: 1939 m. rugpjio 23 d., rugsjo 28 d. ir 1941 m. sausio 10 d. slaptaisiais protokolais prie MolotovoRibentropo pakto TSRS ir Vokietijos Reichas sukl Antrj pasaulin kar ir pasidalino Lenkij, o TSRS atpl nuo Rumunijos ir Suomijos didelius j teritorijos plotus, okupavo ir vliau aneksavo Estij, Latvij ir Lietuv. Daugel met aneksuotose teritorijose TSRS vykd fizin taut genocid. Dvasinis genocidas tsiasi iki iol. 278
Mes, opozicins Lietuvos partijos ir politiniai judjimai, kreipiams Lenkijos, Rumunijos ir Suomijos vyriausybes, ragindami jas pareikalauti i TSRS vyriausybs likviduoti visus MolotovoRibentropo pakto padarinius. Kreipiams VFR ir VDR vyriausybes, kad jos paveikt Taryb Sjung paskelbti slaptuosius MolotovoRibentropo pakto protokolus ir likviduot jo pasekmes. Kreipiams Latvijos, Estijos ir Lietuvos gyventojus, praydami rinkti paraus po atsiaukimu TSRS, VFR, VDR vyriausybes, SNO Generalin sekretori, kuriame: 1) reikalaujame TSRS vyriausyb likviduoti MolotovoRibentropo pakto pasekmes ivesti i Estijos, Latvijos ir Lietuvos savo okupacin kariuomen; 2) praoma SNO Generalini sekretori: a) traukti bsimosios SNO Generalins Asambljos dienotvark Pabaltijo valstybi dekolonizacijos klausim, b) atsisti atstovus stebti, kaip bus vykdomi laisvi rinkimai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Para rinkim silome pradti .m. gegus 1-j. Iki birelio 15 d. teikti po vien Kreipimosi egzempliori SNO Generaliniam sekretoriui, TSRS, VFR ir VDR vyriausybms.
Leidj pastaba. i Lietuvos laisvs lygos iniciatyv nei vienas adresatas nereagavo. Lygai paskelbus, kad i organizacija surinko per 500 tkst. para, para rinkimo dl okupacins kariuomens ivedimo akcij sijung ir Lietuvos persitvarkymo sjdis. I viso buvo surinkta 1.560 tkst. para, kurie teikti Kremliaus ratinei.
LIETUVOS LAISVS LYGOS TELI SKYRIAUS KREIPIMASIS

Ilgus metus Lietuvos partizanai buvo niekinami ir meiiami sovietinje spaudoje ir sovietini istorik darbuose. Partizanams lig iol tebra priskiriami nusikaltimai, kuri jie niekada nepadar. Daugelyje Lietuvos viet partizan vardu nusikaltimus vykd provokaciniai NKVD kariuomens kareivi briai, stribai arba plikai. I sovietinje spaudoje paskelbt partizan nuudyt asmen sra matyti, kad beveik visi jie turjo i NKVD gautus ginklus, buvo partiniai ir komjaunimo aktyvistai, slapti NKVD agentai, sudarinj numatyt itremti Sibir gyventoj sraus, uoliai talkininkav tremiant lietuvius. I sovietins spaudos inome, kad kolaborantai bdavo ne kart spjami, tik po to vykdomas jiems mirties nuosprendis. O rus, lenk, prancz, norveg partizanai ar nebausdavo mirtimi savo taut igam? 279
Atstatyti istorin ties bandyta i met vasario 12 dien Varniuose. Prie buvusios NKVD Varni valsiaus bstins, alia kurios ukasti uvusi partizan palaikai, vyko pirmasis vieas partizan pagerbimo mitingas. I viso Lietuvoje partizan eilse kovojo apie 100 tkst. vyr ir moter. Oficialiais duomenimis, iki 1946 met balandio 1 d. ijo i mik 40 tkst. Pusiau oficialiais uvo tiek pat. O kiek j kaul ilsisi Rusijos konclageri vietose? Broliai ir seserys! Kreipiams visus, kurie 1941 m., 19441954 m. priklaus Laisvs kovotoj briams, pasiprieinimo organizacijoms, visus Lietuvos laisv mylinius mones i met gegus 7 d., sekmadien, lygiai 14 val. atvykti Varnius, prie buvusios NKVD bstins, uvusi partizan pagerbti ir dalyvauti pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo uvusiems partizanams atidengimo ir paventinimo ikilmse. Lietuvos partizan pradta rezistencija prie sovietin okupacin reim tebevyksta ir iandien kitomis, taikiomis priemonmis. Ji, lyginant su Estija ir Latvija, stipresn todl, kad partizanai sutrukd Maskvai atskiesti ms taut kolonistais taip, kaip jai pasisek tai padaryti ms iaurs kaimynuose. To niekada neprivalome umirti! Amina garb kovotojams u Lietuvos laisv!
Teliai, 1989 m. balandio 25 d.
LIETUVOS LAISVS LYGOS TELI SKYRIUS
NEGSTANTI VILTIS GYVENTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI LIETUVOS LAISVS LYGOS SIEKIAI

A.VYTIS
imtmei bgyje Lietuva daug kart rod pasauliui, kad jos trokimas gyventi laisvai bei nepriklausomai yra tvirtas ir nepalauiamas. Prajusiais metais ji dar kart tai patvirtino. Nors padtis Tvynje yra sudtinga, nors apie jos ateit galima igirsti vairiausi nuomoni, taiau absoliuios tautiei daugumos irdyse dega negstanti viltis gyventi laisvai ir nepriklausomai. Bene rykiausiai j ireikia ir jos gyvendinimo siekia Lietuvos laisvs lyga. sikrusi 1978 metais, LLL po deimties rezistencijos met pogrindyje 1988 m. vasar atnaujino savo veikl. Okupaciniam reimui susilpnjus ir sisteigus eilei nauj visuomenini organizacij bei judjim, jai susidar galimyb vieai tsti darb. Tsti, kadangi LLL aktyviai pasireik jau tada, kai kiti judjimai dar buvo tik planuojami. Pirma ymi akcija buvo 1987 m. rugpjio 23 d. Vilniuje, prie 280
A.Mickeviiaus paminklo, organizuotas gedulo mitingas, skirtas Stalino vykdyto lietuvi tautos genocido aukoms paminti. Valdios reakcija j buvo grietai neigiama. Per vis Lietuv buvo pravesta mitingo ir ekstremist grupels vieo pasmerkimo kampanija, aikiai irykinusi valdios nuomon apie LLL. Sekani met pavasar persitvarkymui remti sisteig Sjdis. Valdia i dviej jai pavojing organizacij LLL ir LPS pasirinko maiau pavojing Sjd ir leido jam netrukdomai plsti savo veikl. Dar daugiau pastarj ji inkorporavo nemaai kompartijos nari ir stengsi panaudoti saviems tikslams. Pavyzdiui, kai LLL 1988 m. rugpjio 23 d. pradjo organizuoti miting Vingio parke, valdia operatyviai i iniciatyv perdav Sjdiui, neleido jame kalbti LLL atstovams, o i tribnos imtatkstantin mini alia sjdiei prabilo valdios pareignai. Beje, tie patys, kurie prie metus grietai pasmerk pana miting. Vliau LLL suorganizavo eil miting, nukreipt prie MolotovoRibentropo pakt bei jo pasekm Lietuvos okupacij 1940 m. iomis akcijomis ji padar vieosios nuomons esmin l ir dav impuls kitiems judjimams drsiai prabilti apie skaud bei aktual fakt, apie kur iki iol buvo vengiama garsiai kalbti arba jis bdavo grubiai ikraipomas. I ios gan trumpos apvalgos galima suprasti, kodl valdios laikysena LLL atvilgiu yra prieika. LLL savo veikla siekia ne suvelninti esam reim, bet visikai j pakeisti, kaip prieing lietuvi tautos siekiams. Tiek Lietuvoje, tiek ieivijoje LLL veikla bei jos tikslai yra gan vairiai vertinami. Vieni beslygikai jiems pritaria, kiti ne, treti abejoja, ar manoma i viso pasiekti tai, k deklaruoja Lyga. Tad kokie yra Lietuvos Laisvs Lygos artimesni ir galutiniai tikslai? Vis pirma Lyga aikiai skelbia, kad jos galutinis tikslas laisva ir nepriklausoma Lietuva. 1939 m. TSRS ir Vokietija Ryt Europ pasidalino takos zonomis. Lietuva pateko TSRS takon, ir pastaroji 1940 m. j okupavo. Nuo to laiko Lietuva nustojo egzistavusi kaip suvereni valstyb. Ji prievarta buvo inkorporuota TSRS sudt ir tokioje padtyje yra iki iol. Per keturiasdeimt su virum met komunistinis reimas pasireik Lietuvoje kaip griaunanti ir naikinanti jga. Per trump laik buvo sugriauta ne tik krato ekonomika, bet ir vykdytas iaurus tautos fizinis bei dvasinis naikinimas. Todl, vadovaudamasi tkstantmete nepriklausomo gyvenimo tradicija, LLL skelbia btinyb atstatyti nepriklausom, demokratiniais pagrindais tvarkom Lietuvos valstyb. Sjdis taip pat nedrsiai usimena apie savo trokim matyti laisv Lietuv, ir iuo atvilgiu jo ir LLL tikslas atrodyt tas pats. Juo labiau kad panaios yra ir abiej judjim programos. Taiau tarp j yra esminis skirtumas. Sjdis, to siekdamas, pasirinko kompromisin keli jis kol kas reikalauja Lietuvai tik didesnio ekonominio, kultrinio ir politinio suvereniteto TSRS sudtyje. O Lyga deklaruoja ir siekia visiko Lietuvos atsiskyrimo nuo TSRS. Uimdama radikali pozicij, ji labai padeda Sjdiui ikovoti kuo daugiau nuolaid. Sjdio taktika yra pri281
imtina dabartinei Lietuvos valdiai, kadangi leidia jai laimti laiko, per kur ji gali sustiprinti savo spariai silpnjanias pozicijas. Ir antra, siekdama tik suvereniteto, tauta jai yra maiau pavojinga: nesiekiant esmini pakeitim, isaugojami nepaliesti paios tarybins santvarkos pagrindai. Tuo jau teko sitikinti, kai buvo teisinti tautiniai simboliai bei Nepriklausomos Lietuvos himnas. i nuolaid valdia lengvai padar, bet kai buvo ikelta daugpartins sistemos Lietuvoje idja, ji pasisak neigiamai. Valdia neprietarauja suvereniteto reikalavimams, kadangi ir nespecialistui aiku, kad valstyb negali pakelti savo ekonominio isivystymo bei piliei pragyvenimo lygio, pagaliau negali savarankikai egzistuoti, jei ji yra kitos valstybs sudtyje. Lyga, turdama keli deimtmei rezistencins kovos patirt, gerai paindama esam santvark ir blaiviai vertindama susidariusi TSRS padt, siekia visiko Lietuvos atsiskyrimo nuo TSRS, nes tik turdama demokratiniu bdu irinkt valdi, savas sienas bei sav valiut, Lietuva gals laisvai ir skmingai vystytis visose gyvenimo srityse. Danai keliamas klausimas ar realus Lygos kelias? Ar tai, ko ji nori, manoma pasiekti? Jei TSRS valdia tikrai nuoirdiai stengiasi gyvendinti ekonominio persitvarkymo ir visuomens demokratizavimo politik, tuomet manoma. Taiau jei tai tik gudrus politinis jimas usienio valstybms apgauti, tuomet nerealus nei Lygos, nei Sjdio kelias, kadangi bet kada gali bti panaikintas bet koks dalinis suverenumas, o aktyvesni tautos mons itremti u Lietuvos rib. Nei Lygos, nei Sjdio vadovai neino, kas Lietuvos laukia rytoj. Niekas negali duoti garantijos, kad tarybinis reimas ateityje nesiims griet tramdomj priemoni. Istorija liudija, kad iki iol jam buvo bdinga tik prievarta ir apgaul, todl Lietuvai (ir kitoms pavergtoms TSRS tautoms) iandien svarbu kuo geriau pasinaudoti susidariusia padtimi ir isivaduoti i alinanios taut okupacijos. Nerealus bus is kelias, jei apie Nepriklausomyb bus tik kalbama tarpusavyje, o nebus jos reikalaujama bei dl jos kovojama. Savo veikloje Lyga eina trimis kryptimis: 1. Atstovaudama tam tikrai tautos daliai, protesto mitingais bei pareikimais ji reikalauja TSRS valdios leisti lietuvi tautai laisvai apsisprsti likti TSRS sudtyje ar ne; taip pat reikalauja didesnio suverenumo visose gyvenimo srityse. Prajusi met bei i met sausio 10 d. mitinguose Lyga kartu su kitais nepriklausomais demokratiniais tautiniais judjimais protestavo prie 1940 m. Lietuvos okupacij, ikeldama vieum fakt kaip grub tarptautins teiss bei laisvo taut apsisprendimo princip paeidim; reikalavo pripainti j nusikaltimu prie taut ir panaikinti jo pasekmes vis pirma ivesti tarybin kariuomen. Tokiu bdu bt sudarytos slygos irinkti liaudiai priimtin vyriausyb. 2. Lyga atkreipia pasaulio visuomens dmes Lietuvos okupacijos fakt ir prao palaikyti tautos laisvs siekius. Be demokratini valstybi politins pagalbos vienai Lietuvai beveik nemanoma greitesniu laiku isivaduoti. Laisvojo pasaulio protesto balsas bei spaudimas TSRS vyriausybei per visus okupacijos me282
tus daug pasitarnavo tautai, palengvindamas jos sunki dali. Todl svarbu ateityje usitikrinti i param. ioje srityje daug gali pagelbti ieivija, supaindindama pasaul su Lietuvos siekiais, deklaruodama jos trokim gyventi laisvai ir nepriklausomai, darydama tak savo ali vyriausybms imtis konkrei darb, utikrinant pavergtoms tautoms laisvo apsisprendimo teis. 3. Lyga stengiasi formuoti tautiei poir Lietuvos isivadavim bei darb traukti kuo daugiau moni. Per keturiasdeimt priespaudos met taryb valdia laik taut baims ir melo gniautuose, drausdama ne tik kalbti tai, k galvoja, bet ir versdama galvoti taip, kaip to nori valdia. ios pastangos dav savo vaisi. Todl iandien Lietuvoje dar tik pradedama vaduotis i baims ir tarybins propagandos diegt mstymo stereotip (pvz., kad Lietuva savo noru stojo TSRS; kad kompartija yra vienintel liaudies globja ir atstov; kad Lietuva, atsiskyrusi nuo TSRS, nesugebs viena gyventi, etc.) ir mokomasi kalbti ties. Diena i dienos LLL idjomis usidega vis daugiau tautiei. Po entuziastingo jausm proverio Sjdio renginiuose mons dabar pradeda susivokti ir blaiviau vertina situacij. Jie pradeda suprasti, kad tiek daug kentjusi Tvyn yra verta laisvs ir jos btina siekti. Pradioje Sjdis subr daug gausesn savo rmj skaii, todl gali susidaryti spdis, kad Lyga nra populiari tautoje, kad jos idjos per daug radikalios. Dalinai taip yra, taiau dl vienos labai paprastos prieasties: Sjd remia valdia. Jam greitai buvo suteiktos plaios galimybs naudotis vairiomis informacijos priemonmis spauda, televizija, radiju. Tuo tarpu Lygai, esaniai opozicijoje, tuo pasinaudoti neleidiama ir plaioji visuomen apie j gali suinoti tik i tendencing praneim oficialioje spaudoje. Padtis pradjo keistis, kai LLL pogrindio slygomis pradjo leisti savo periodin leidin LLL informacinis biuletenis (tiraas 5.000 egz.). Lygos rmj skaiius pradjo spariai didti. sisteig jos rmimo grups Kaune, Kretingoje, Teliuose, iauliuose bei kituose Lietuvos miestuose. Biuletenyje skelbiami vairs LLL bei kit demokratini Lietuvos judjim dokumentai, straipsniai aktualiais Lietuvos gyvenimo klausimais, informacijos. Nors veiklos taktika skiriasi, neteisinga bt galvoti, kad tarp LLL ir LPS vyksta kova. Taip nra. Abi organizacijos, nors skirtingais bdais, dirba tautai nauding darb. Abi nuoirdiai rpinasi Lietuvos ateitimi ir viena kit papildo.
LAISV (JAV) 1989 M. BALANDIS, NR. 105.
283
LAIKAS IEIVIJOS VYSKUPUI PAULIUI BALTAKIUI IR LIETUVOS ATSTOVUI PRIE V. SOSTO STASIUI LOZORAIIUI
ikagos senj lietuvi pastangomis pasistatytoje tikrai milinikoje ligoninje, vadinamoje Holy Cross, kur lietuvybs jau yra lik tik sunkiai pastebimi pdsakai, pas aikiai antilietuvikai nusiteikusias vienuoles kazimirietes gyveno vyskupas Vincas Brizgys. Kai j telefonu kreipiausi, jog noriu pas j ueiti ir pasikalbti para rinkimo klausimu, jis grieiausiai atsisak mane priimti. Todl teko kreiptis kitus lietuvi vyskupus bei tuos mones, kurie turi artim kontakt su popieiumi. 1989 m. gegus 2 d. a ir dr. Kazys Eringis parame laik vyskupui Pauliui Baltakiui ir Lietuvos atstovui prie v. Sosto p.S.Lozoraiiui, praydami prisidti prie para rinkimo. ia pateikiu vis to laiko tekst:
JO EKSCELENCIJAI IEIVIJOS VYSKUPUI PAULIUI BALTAKIUI, LIETUVOS ATSTOVUI PRIE V. SOSTO P. S. LOZORAIIUI
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui visos Hitlerio pavergtos tautos atgavo laisv bei nepriklausomyb ir tapo Jungtini Taut Organizacijos nariais. O visos Stalino pavergtos tautos laisvs bei nepriklausomybs neatgavo ir mintos organizacijos nariais tapti negaljo. Daug daugiau: krikionikajam Vakar pasauliui nuolaidiaujant, komunistins vergijos bangai buvo suteikta galimyb ulieti beveik vis Vidurio Europ su ten gyvenaniomis tautomis. Pavergta lietuvi tauta per beveik pus amiaus neturjo galimybs netgi kur kreiptis dl HitlerioStalino primesto vergijos jungo paalinimo. Todl ji, mokdama pai aukiausi kain, ilgai kovojo ir toliau tebekovoja pati viena. Kas metai JAV skelbiama Pavergtj taut savait visados liko Jungtinse Tautose neigirstu balsu. Beveik totalinio bankroto konvulsij tampoma kolonijin Rusijos imperija militariniu poiriu tebra stipri kaip anksiau ir pavergtoms tautoms grinti laisvs nesirengia. Jungtini Taut Organizacija bei jos vadovaujamas Dekolonizacijos komitetas Rusijos imperij, kaip ir anksiau, laiko privilegijuoto vergvaldio padtyje. Kremliaus diktatorius Gorbaiovas siekia ne ilaisvinti imperijoje laikomas pavergtas tautas, o vien modernesnmis priemonmis tvirtinti j vergij. Niekas jo taip neerzina, kaip odis Nepriklausomyb. od jis laiko geru, kai kalbama apie palestinieius, Afrikos tautas ir kt. Taiau kai kas nors mgina j taikyti Pabaltijo, Kaukazo, Vidurins Azijos ar kitoms rus pavergtoms tautoms, i jo lp visados pasipila keiksmaodiais jau paverst odi tirada: buruaziniai nacionalistai, ekstremistai, ovinistai, reakcionieriai, separatistai ir pan. 284
Turint tiksl ivystyti moralin politin spaudim kaip Ryt ateistinio, taip ir Vakar krikionikojo pasaulio vadovaujantiems sluoksniams, jau beveik pus amiaus abejingai velgiantiems pavergt taut kanias, buvo nutarta su para rinkimo akcija kreiptis kol kas dar tebesanio laisvo pasaulio eilinius mones bei vairias visuomenines organizacijas. Kolumbijoje gyvenantis ymus ir energingas lietuvi veikjas Jonas Kaselinas dl para rinkimo jau yra susitars su tarptautine TFP organizacija, veikiania 126 alyse. Bet jis pageidauja, kad prie para rinkimo akcijos taip pat prisidt Katalik Banyia ir Tarptautin skautija. Krikionyb, kaip ir pati veiksmingiausia jos dalis katalikyb, daugel ami buvo pagrindinis moni ir taut elgesio reguliatorius ir eng labai sunkiame dorovs ygio avangarde. Jai ir ateityje skirta bti viena i ypatingos svarbos kultros krimo priemoni. Ateities krikionyb tokia, kokia ji turi bti tai nekruvinos, moralins kovos kelias u vis pavergtj taut ir moni laisv, u aukiausio monijos idealo Kultros idealo praktin realizavim. Juk krikionyb savo formavimosi pradioje ir buvo ne kuo kitu, kaip tikrai vis nuskriaustj, vis paemintj religija ir verg religija. Taigi u krikionyb, kokia ji privalo bti, iame pasaulyje vargu ar rasime k nors geresnio. Mato evangelijoje, kurios odiais privalo tikti kiekvienas krikionis, yra labai aikiai nurodyta, kaip Kristus elgsis ir k jis pasakys Paskutiniojo Teismo dien. Jis nurod, kad pateks dang tiktai tie, kurie buvo dori, kuriems gyvenimo kelyje artimo meil buvo svarbiausias dalykas, kurie elgsi pagal monikumo reikalavimus: alkan pavalgydino, itrokus pagird, keleiv priglaud, nuog apreng, ligon ir kalin aplank ir t.t. O kurie to nepadar visi iki vieno eis amin kentjim. Taigi Kristus reikalauja artimo meil rodyti ne odiais, ne graiais palinkjimais, o konkreiais gerais darbais ir neatidliojant. klausim Kaip atrodo meil? v. Augustinas taip atsak: Ji turi rankas, kad padt; ji turi kojas, kad skubt pas vargus ir kenianius; ji turi akis, kad matyt ems skurd ir varg; ji turi ausis, kad girdt moni aimanas ir skundus; ji turi dl vis vien ird, kad galt mylti ir laiminti. Taip atrodo meil. Pavergtosios tautos ir j mons tai alkani ir itrok, tai amini keleiviai ir nuogi, tai ligonys ir kaliniai, tai vargai keniantys. Be to, bet kurios komunistins Rusijos pavergtos tautos bkl visai pagrstai galime prilyginti miestui po sunkaus ems drebjimo, kur dar gyvi ilik mons nuolatos aukiasi pagalbos i po gyvenimo liekan bei i po kultros griuvsi. Nors ir labai rizikingai bei slaptai keliasi, taiau i po toki griuvsi laisvj pasaul ne vien kart pateko ir pavergtos lietuvi tautos atstov laikas, praantis pagalbos. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Rymo katalikai 1947 m. rugsjo 20 d. laike, partizan atnetame Vakarus ir vliau teiktame popieiui, ra: 285
ventasis Tve, mes praome: 1. Paskelbti pasaulio tikintiesiems Lietuvi Dien, kaip padar garbingos atminties Benediktas XV 1917 m. Tegul pasaulis pamato lietuvi katalik kanias, persekiojimus ir vargus, surengtus XX a. bedievysts. 2. Tve, tark suraminimo od, kaip kitados Romos Koliziejuje pirmasis popieius v. Petras. Tve, mes ne maiau keniame dl Motinos Romos Katalik Banyios. 3. Mes praome kokiu nors bdu perduoti Suvienytoms Tautoms ms skund, gal taut vadai padarys gal ms kanioms. 4. Juk ms 100000 moni nukankinti arba Sibiro katorgoje laukia mirties daugiausia tik todl, kad neiniekino savo tv tikjimo ir neidavinjo savo tautiei. ventasis Tve, mes tikims bti iklausyti. Mes labai daug ikentjome dl vento tikjimo, dl itikimybs Apatal Sostui. Todl turime vilties tiktis Js pagalbos. Mes mirtame, bet mirdami norime girdti Js paguodos od ir pasaulio katalik suraminim, kad Js galingas odis pajudins laisv mylini taut vadus i susndimo. () Raome pogrindyje, prie mirganios lemputs, kas minut laukdami ekist. () Kai is ratas Jus pasieks, gal ms nebebus. Kol j nune, daug raanij pervers ekist kulka. Okupuota Lietuva. Vilnius, 1947 m. rugsjo 20 d. (V.Daugirdait-Sruogien, Lietuvos istorija, 1987, p. 480). Jeigu tada daugiau kaip prie 40 met iam pavergtos lietuvi tautos atstov pagalbos auksmui nesvetimas bt liks tuometinis popieius ir jo vadovaujama daugiamilijonin tarptautin organizacija Katalik Banyia, pavergt Pabaltijo taut laisvs klausimas tikriausiai seniai jau bt teigiamai ispstas Jungtini Taut vadovaujamame Tarptautiniame Teisme Hagoje ir dabar nereikt vykdyti para rinkimo akcijos. 1979 m. rugpjio 23 d. pasiraytame 45-i pabaltijiei Kreipimesi, kuris vliau buvo pavadintas Baltijos Chartos vardu, TSRS, VFR, VDR vyriausybes, Atlanto Chart pasiraiusi ali vyriausybes, taip pat Jungtini Taut Organizacijos Generalin Sekretori K.Waldheim buvo pasakyta: Mes praome artimiausioje SNO Generalins Asambljos sesijoje ikelti klausim dl Molotovo Ribentropo pakto pasekmi likvidavimo. Nuo to laiko prajo jau 10 met. Kreipimsi igirdo beveik visas Vakar pasaulis. Taiau visi tie (o jie beveik visi yra krikionys), kuriuos buvo kreiptasi, liko kurti iam pagalbos auksmui. Netgi katalikikieji lietuvikosios ieivijos veiksniai didele dalimi liko abejingi vergijoje kankinam broli ir seser auksmui: jie minto Kreipimosi neisiuntinjo vis Atlanto Chart pasiraiusi valstybi vadovams ir tuo vykd sunki eilin ne vien artimo meils, bet ir Tvyns idavyst. Krikioni banyios vadov seniai yra pripainta, kad nemylint mogaus, nemanoma mylti Dievo. Todl mes pageidautume, kad ventasis Sostas dabar labiausiai kritiku monijai momentu suprast artimo meil taip, kaip j 286
suprato v. Augustinas, kad nedelsiant atlikt visus tuos darbus, kurie btini kenianij gelbjimui ia ir savs gelbjimui ten. Mes praome Jus abu, kaip turinius labai glaud kontakt su ventuoju Sostu, paprayti jo Vadov padti lietuvi, latvi ir est tautoms isivaduoti i vergijos. Ms praym vykdyti yra labai nesunku: reikia tiktai pareigoti kardinolus, vyskupus bei kunigus, kad jie, suprasdami artimo meil augustinikai, per pamokslus paragint tikiniuosius padti savo para tam, kad tris pavergtas Pabaltijo tautas igelbt nuo prieo baisaus. Manome, kad tiktai bendromis jgomis, paddami vieni kitiems, mes, ios aar pakalns gyventojai, galime sutramdyti sisiautjus, globaliai ir planingai veikiant Blog. Vis laik viesieji protai tai labai gerai suprato. Pavyzdiui, pagonis senosios Romos filosofas stoikas Seneka beveik prie 2000 met 95-ajame laike Lucilijui taip ra: Gamta sukr mus broliais, pagimdydama i to paties ir tam paiam tikslui. Ji skiepijo mums abipus meil ir polink bendrauti. Ji nustat, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos statymus blogiau yra kam nors kenkti, negu paiam patirti skriaud. Tegu, jai sakius, bus itiesta ranka mogui, kuriam reikia pagalbos. () Laikykims kartu, nes tam esame gim. Ms bendruomen yra labai panai akmen skliaut, kuris subyrt, jei akmenys vienas kito nelaikyt ir neremt. Dl Lietuvos laisvs mes privalome padaryti visk, kas reikia ir k galime. O galime labai daug. Tiktai savo odius paremkime darbais. O mylkime ne vien lpomis, bet ir irdimi.
LIETUVOS LAISVS LYGOS TAUTINS TARYBOS NARIAI: KAZYS ERINGIS ALGIRDAS STATKEVIIUS ikaga, 1989 m. gegus 2 d. Ir is laikas, kaip ir daug kit veiksniams rayt laik, liko balsu tyruose aukianiojo. Ar tai neliudija, kad veidmainyst Kristaus pasekj tarpe yra vertinama labiau negu itikimyb veniausiam krikionybs dalykui Artimo meilei?
A.STATKEVIIUS. AMBICIJ KARAS IEIVIJOJE IR LIETUVOS LAISV. VILNIUS, 1995 M.
287
IRONIKAS LAIKAS-ATSAKYMAS KOMUNISTINEI TIESAI

DIDIAI GERBIAMA TIESA, Tavo lovingos kovos ir nemarios tiesos puslapiuose .m. gegus 3 dienos 103 numeryje 284 tkstani egzempliori tirau paskleista skaitytoj ilgai laukta publikacija nieko gero mums, nacionalistams, ekstremistams ir separatistams, neadaniu pavadinimu Praeities negalima nubraukti. Kokie kovotojai telkiasi Lietuvos laisvs lyg. i publikacij inicijavo 29 pasipiktinusi anonimini piliei i Teli laikas redakcijai. 29 pasirao bendru karo ir darbo veteran, pokario met aktyvist vardu. Jeigu j aktyvus bendrininkavimas padedant okupacinei kariuomenei, vykdiusiai karo nusikaltimus, buvo teisingas, kodl reikt gdytis savo pavardi? J pasipiktinimas, patikk, yra kone ventas. Todl ir lidina j kuklus noras likti neinomiems. Juk pokario met sovietini partini aktyvist ir kitoki strib pareiktas rstaus ir neataukiamo pasmerkimo odis (i pai pasipiktinusios tarybins irdies gelmi) apie praeit ir dabart ir yra tas kriterijus, kuriuo turt vadovautis Tavo spindulingo tiesos odio apakintos susitelkusios liaudies mass. Mums, Laisvs lygos nariams, turt bti baisu ir gda dl savo kraupi ipuoli prie partij, vyriausyb, komjaunim, stribus vasario 12 d. Varniuose vykusiame mitinge, skirtame laisvs kariams partizanams pagerbti. Negana to: mes ne tik neatsiprame garbingosios partijos ir jos lovingj strib, bet nusprendme uvusiems partizanams, praretinusiems tos partijos ir jos palemk tankias gretas, pastatyti paminkl. Be negailestingo liaudies teismo sikiimo mes turbt jau patys nepajgs sugrti doros ir tiesos keli, kur tik Tu viena inai Publikacija pasirayta Vilmanto iliaus. I visko sprendiant, tai yra autoriaus krybinis debiutas. Jeigu taip, tai sveikinu! Labai norjau pasveikinti asmenikai, taiau niekas i pastam urnalist negaljo man pagelbti visi kaip vienas purtsi nepast tokio savo kolegos. Toks nedirba ir Tavo redakcijoje. Man labai neramu, kad Tavo populiariuose ir labiausiai LTSR skaitomuose puslapiuose lig iol propaguojamos smurto scenos. Galima pacituoti? Lyga savo programoje, o ir vieai pasisakydama, apdairiai nutyli, kokia gi ta jos ivaduota Lietuva bus socialistin, kapitalistin ar su knyg lauais ir komunistais, pakartais ant gatvs stulp. Kam vesti liaud pagund? Koks kartais bna masi kertas, turtum neblogai inoti. Utenka prisiminti pirmsias Antrojo pasaulinio karo dienas. Na, bet nereikt nuogstauti, kad kakas panaaus gali ir vl pasikartoti. Galiu utikrinti: Laisvs lyga bus pirmoji, kuri pasiprieins brutaliam sskait suvedimui. Nebent valdanioji partija ir jos konspiracins tarnybos paios inscenizuot savavalikas vadinamojo kerto akcijas. Lygos ivaduotoje Lietuvoje buv stribai, kolaborantai bus teisiami teism, kurie vadovaujasi teisinje vals288
tybje galiojaniomis normomis. iuo metu greiiau jau gali vykti atvirkiai: anonimini liaudies masi vardu gali bti susidorota su LLL nariais. Mes link su Tavo leidjais i vairi partini ir valstybini organ veriau grumtis ideologinje kovoje. O dl Lietuvos ekonomins santvarkos, tai socialistin ji tikrai nebus. Tai rodo pradtoji perestrojka, kuri ir reikia, jog socializmas jau bankrutavo. Publikacijoje Kokie kovotojai telkiasi Lietuvos laisvs lyg negatyviai apraomi buv partizanai Leonas Laurinskas ir Steponas Bubulas. Joje cituojami L.Laurinsko ir S.Bubulo byl dokumentai, tardym metu imuti parodymai, pateikiama partizan raporto faksimil. i mediaga yra KGB dispozicijoje, todl prieinama nedaugeliui. Manau, kad ir retas urnalistas yra prie jos prileidiamas. Esu sitikins, kad i mediag galima nesunkiai interpretuoti, kaip naudinga valdanios partijos ideologiniams interesams. Jeigu Tau tikrai rpi isiaikinti ties, reikalauju tarpininkauti leidiant ir mums, LLL nariams, susipainti su u kov prie okupacij nuteist L.Laurinsko, S.Bubulo, kit partizan byl mediaga. Savo tarpe turime moni, kurie studijavo istorij ar domisi ja. Todl mes tos mediagos pagrindu irgi parengsime publikacij ir j pasiraysime savo, o ne igalvotomis pavardmis. Gegus 7 d. Varniuose vykusi pirmojo okupuotoje Lietuvoje paminklo partizanams atidengimo ikilmi metu L.Laurinskas ir S.Bubulas paneig mintoje publikacijoje paskelbt meit savo adresu. Paneigti meit Tavo puslapiuose jiems nepavyks, nes net ir penktaisiais perestrojkos metais kitai tiesai, prieingai tai, kuri deklaruoja Tavo aptarnaujama partija, kol kas nra vietos jos kontroliuojamuose leidiniuose. Beje, ikilmes susirink mons plojimais ir net ovacijomis sutiko L.Laurinsk ir S.Bubul. Keista, tiesa? Kakas papuv Taryb aly Baigdamas noriu informuoti, jog gegus 7 d. Varniuose LLL Teli skyrius pastat pirmj paminkl partizanams. Ant paminklo urayta uvusiems u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb 19441954 m. Buv soviet valdios krjai grasina j nuversti ar net susprogdinti. Todl pamokyk tolerancijos ir tuos, kurie, apsikarst vairaus kalibro ginklais, var pasmerktuosius gyvulinius vagonus, niekino nukautj prie palaikus, marodieriavo. Prieingu atveju jiems bus labai nelengva stebti, kaip toliau visiems laikams grina tai, k jie kr, kaip lunga alis Taryb. Jeigu is atsakymas bus ispausdintas, tai bus rodymas, jog perestrojka, kuri su tokiu usidegimu propaguoji savo puslapiuose, yra negrtamas procesas. Prieingu atveju praau laik perduoti, kam reikia
Su ta paia neblstania pagarba GINTARAS IDLAUSKAS Lietuvos laisvs lygos Tarybos narys Teliai, 1989 m. gegus 17 d.
289
ATVIRAS LAIKAS NENORINTIEMS ATGAILAUTI KOMUNISTAMS

Praeities i ties negalima nubraukti, kaip teigia Vilmanto iliaus straipsnio pavadinimas i met gegus 3 d. Tiesos numeryje. Matyt, todl tie, kuri sin slegia praeityje padaryti nusikaltimai, vairiais bdais stengiasi pateisinti savo vaidmen juose, o kartais, netek savitvardos, nepasilykti griebtis akiplikiausio melo ir klastoi, kaip mintame straipsnyje (nieko neinau apie straipsnio autori. Gal jis neud ir netrm moni, taiau tarnauja btent iems udikams). i met Vasario 16-j drauge su savo bendraminiais laikiau plakatus, kuriuose buvo reikiama pagarba Lietuvos rezistencijai ir reikalaujama beslygiko okupacins soviet armijos ivedimo i Lietuvos teritorijos. Man neteko kovoti vienose gretose nei su Leonu Laurinsku, nei su Steponu Bubulu, kai vyko iauri ir nelygi kova prie Lietuv pavergus raudonj vr, mans iame pasaulyje dar nebuvo, todl negaliu faktais atremti V.iliaus klastots. Taiau sovietinei sistemai nepavyks mans iauklti tarybiniu mogumi. Skaiiau ne vien raudonas broirles, bet ir Daumant, Sduv, Girni ir sveiku protu sugebjau atskirti, kas yra kas. Kodl jums prireik pajudinti toki nemaloni komunistams pokario met praeit? Ar ne todl, kad, neturdami tikinani argument prie atvir ir taiki LLL veikl, bent itokiu bdu apdrabstytumte j purvais, paveiktumte naivi, neinformuot moni jausmus. Noriu priminti, kad buvs Lietuvos partizanas Leonas Laurinskas prajusi met birelio 14-j pirmasis Lietuvoje, Gedimino aiktje, vieai ikl trispalv, drsiai irdamas akis susirinkusiems monms. Ar mogus su nevaria sine galt taip pasielgti? Sunku sivaizduoti komunist masini udyni ar trmim dalyv itaip laikant savo raudon vliav LLL savo programoje ne apdairiai nutyli, kokia bus nepriklausoma Lietuva, o palieka tai sprsti visai tautai, kuriai atstovaus demokratikai irinktas Steigiamasis Seimas. Tai parayta ir jos programoje. O js laukiate i Lygos to paties, k patys darte knyg lau ir lavon. Knyg lauai? domu, koki knyg? TSKP istorija ir Lenino ratai degdami baisiai bjauriai dvokia, todl oro neterime. O visa kita juk js patys sudeginote prisiminkite! Duok Dieve, kad mums pavykt atkurti visas js sunaikintas vertybes. Komunist ant gatvs stulp karstyti taip pat nesiruoiame. Taiau mes tikime, kad ateis diena, kai komunist nuopelnus statant vies rytoj vertins tarptautinis tribunolas, kaip naci darbelius vertino Niurnbergo procesas. Rstaus atpildo jums padt ivengti tik nuoirdi atgaila. O js grieiate dant ant Lygos, dar i met sausio 10 d. mitinge pakvietusios jus ipainti savo nuodmes, ir atgailauti nesiruoiate. Labai lidna tai konstatuoti. Ta paia proga nortsi paraginti visus Lietuvos rezistencijos dalyvius rayti atsiminimus. Negalima leisti, kad gyvi laisvs kov spdiai dingt umartyje. 290
Juk tai nekainojama mediaga XX a. Lietuvos istorijai! O mes, jaunimas, galtume pasirpinti i atsiminim tekst dauginimu ir platinimu.
LEONARDAS VILKAS Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvos laisvs lygos rmimo grups narys
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGOS KREIPIMASIS

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJDIS LIETUVOS DEMOKRAT PARTIJA, LIETUVOS HELSINKIO GRUP, LIETUVOS KRIKIONI DEMOKRAT PARTIJA, LIETUVOS LAISVS LYGA, LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SJUNGA JAUNOJI LIETUVA, POLITINI KALINI GELBJIMO KOMITETAS SKELBIA, KAD KURIAMA VIENINGA LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA, vienijanti ir organizuojanti
visas Lietuvos ir viso pasaulio lietuvi jgas, siekianias nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo bei dl RibentropoMolotovo pakto vykdytos okupacijos, aneksijos ir tautinio genocido padarini likvidavimo. Artja dvi opiausios ir iuo metu paios svarbiausios lietuvi tautai datos: birelio 15-oji ir rugpjio 23-ioji. iemet, rugpjio 23-ij, sukaks penkiasdeimt met nuo slapto sandrio, pagarsjusio RibentropoMolotovo pakto vardu, o birelio 15-j bus 49-eri metai, kai mes gyvename okupacijos, vykdytos dl io sandrio, slygomis. i dviej dat pakanka, kad pagal tai, kaip jos traktuojamos, galima bt apibdinti, kas yra kas, vertinti bet kokios organizacijos ar judjimo, j akcij aktualumo laipsn, bet kurio mogaus smoningum, pilietin ir moralin pozicij. Okupacinei administracijai tai taip pat skaudiausia vieta, todl ji visomis galimomis priemonmis stengiasi atitraukti visuomens dmes, apeidama ir ignoruodama iuos du esminius momentus (arba bent vien i j: lyg ir pripastamas pakto neteistumas, bet ignoruojama okupacija ir aneksija), vietoj j pasilydama aib visokiausi alutini, pragmatik, tik socialiai aktuali priemoni, visk ugoiani savo vairumu, gausybe ar populiarumu. Todl LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA kvieia visus tautieius pasekti jos pavyzdiu: vienytis, aktualizuotis, susitelkti vienam bendram tikslui, nepasiduoti jokiems mginimams nukreipti nuo jo dmes, iblakyti savo jgas. Gana tiktis, kad okupacin administracija kada nors teiksis savo noru ivesti okupacin kariuomen, kad gal gale sovietiniai parlamentarai paadins imperijos sin. Laikas suprasti, kad totalitarinio reimo slygomis esmini permain nepadarys jokios asmenybs. Jokios asmenybs, kokios ymios jos bebt ir kok 291
vadinamj demokratik parlament jos bt irinktos, mums nepads (jau nekalbant apie situacij, kai tas reimas yra dar ir okupacinis). Padt i esms pakeisti gali tik susivienijusi ir supratusi tiksl tauta, ir tik remdamasi tarptautine teise ir kovodama dl okupacijos ir aneksijos panaikinimo, uuot savo energij ir jgas eikvojusi beviltikai bandydama pertvarkyti milinikos sovietins imperijos, anot Stalino, Naujosios Rusijos totalitarinio reimo mechanizm. Mes imperijos totalitarinio reimo pertvarkai galime pasitarnauti tik vieninteliu bdu tik pasiprieindami imperiniams kslams bet kokiomis priemonmis ir bet kokiais, net kompromisiniais bdais isaugoti jos vientisum ir siekdami nepriklausomybs atkrimo, beslygiko okupacins kariuomens ivedimo, aneksijos panaikinimo, jos padarini likvidavimo. Nesiekime i karto dviej tiksl, vienas kuri vadinamas nekaltu perestrojkos vardu. Nra prasms iekoti alternatyv, prognozuoti j veiksmingum. Reikia pereiti nuo kompromis, nutyljim, alegorij visa tai tik pads imperijai isaugoti savo reim prie atviros ir principins kovos. Ms ieities takas mintos dvi svarbiausios datos, ms jga vienybje, ms pozicija ir veiksmai atvira, organizuota ir maksimali, tikslinga kova, ms priemons tarptautin teis (1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybs aktas; Lietuvos nepriklausomybs pripainimas de jure; 1920 m. liepos 12 d. RusijosLietuvos Taikos sutartis; 1949 m. enevos konvencija, patvirtinta 1954 m. Maskvoje; Helsinkio susitarim Baigiamojo akto dokumentai; SNO Deklaracija; dabartinio Lietuvos statuso nepripainimas daugelyje usienio valstybi ir pan.). Ms tikslas nepriklausomyb.
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. LIEPOS 2 D., NR. 14(19).
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGOS PAREIKIMAS

LNS BENDRIEJI PRINCIPAI
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA (LNS) tai Lietuvos politini partij,
organizacij ir judjim, siekiani nepriklausomos Lietuvos Respublikos su 1938 met Konstitucija atkrimo, opozicin koalicija. Ms pagrindinis principas tautos bei mogaus garb ir orumas. Pirmumas teikiamas ne naudai ir diplomatijai, o garbei ir dorumui. Moral yra svarbesn u politik. Kas pajungia moral politikai, tas nusikalsta tautai ir mogui. Tikslas nepateisina priemoni. 292
LNS STRATEGIJA Lietuvos Respublikai atkurti LNS siekia ikovoti politin valdi Lietuvoje. Politin valdia remsis Lietuvos gyventoj pritarimu ir j aktyviu dalyvavimu. Turi bti atkurtos Lietuvos Respublikos valstybins valdios ir valdymo institucijos bei pareigos Prezidentas, Seimas, Vyriausyb ir kitos. Siekdama to, LNS sukr Laikinj Tautos Taryb, prie kurios prisidti kvieia visas Lietuvos opozicines ir nepolitines organizacijas, taip pat tautini maum organizacijas, pritarianias nepriklausomos Lietuvos Respublikos su 1938 met Konstitucija atkrimui. LNS niekada nepripains tokios Lietuvos valstybs nepriklausomybs, kai taut valdyt jai nusikaltusios arba svetimj valstybi interesams pajungtos organizacijos, taip pat asmenys, ikil bet kokius vadovaujanius postus paeidiant kit piliei teises. Nenorime nepriklausomybs ir laisvs i nevari rank. Ori tauta nesusideda su savo engjais ir emintojais. LNS traktuoja TSRS perestrojk kaip imperins valdios teisinimo bei tobulinimo bd. LNS neremia naujos tarybins federacijos nei konfederacijos, joki tariamai pereinamj nepriklausomyb valstybingumo form Lietuvos TSR su jos patobulinta Konstitucija bei statymais. Raginame, kiek tai manoma, j nevykdyti ir jiems nepaklusti. LNS TAKTIKA LNS siekia politins valdios Lietuvoje parlamentinmis ir taikiomis neparlamentinmis priemonmis. Parlamentins priemons tai dalyvavimas kolaboracinje administracijoje turint tiksl j demaskuoti, diskredituoti ir brandinti slygas, kad ji bt pakeista Lietuvos Respublikos valstybins valdios ir valdymo institucijomis. Taikios neparlamentins priemons tai mitingai, demonstracijos, pilietinio nepaklusnumo kampanijos, politiniai streikai ir kita, kuri tikslas praktikai remti Lietuvos Respublikos valstybins valdios ir valdymo institucij sukrim. Vidaus politinje kovoje LNS smerkia bet kok smurto ir teroro panaudojim. LNS IR LKP Lietuvos komunist partija nepriklausomai nuo jos statuso, pavadinimo ir dabar vykdomos politikos yra nusikalstama antitautin ir antivisuomenin organizacija, istorin lietuvi tautos kaltinink. Savo kolaboracin valdi ji neteistai gavo 1940 metais i valstybs agresors TSRS. LKP neturi ir vargu ar gals turti teisini ir politini galimybi savo valdiai teisinti, nepriklausomai nuo to, koks bt jos statusas, kokios bus vidaus reformos ir pan. Vadinamj paangij partijos nari indlis ivaduojamj kov yra per daug menkas, kad jie dabar turt moralin teis pretenduoti tautos valios rei293
kj vaidmen. Jie niekada nerm pasiprieinimo dalyvi, geriausiu atveju tebdami pasyvs j aukojimosi stebtojai. Ir iuo metu LKP, naudodama netgi provokacinius KGB metodus, meiia, skaldo ir goia tautin opozicij. Ji siekia ilaikyti savo neteist valdi, prisidengdama nepriklausomybs kiu, vieningo fronto idja, addama pusiau nepriklausom Lietuvos TSR, imituodama daugiapartin sistem ir teissaugos bei teistvarkos organ depolitizavim. Naudodamasi savo valdia, partin mafija pastoviai luoina ir ikraipo deimi tkstani moni likimus, tebevykdo demografin, kultrin, architektrin, ekologin genocid. Tuo ji tebetrypia tiek tautos, tiek mogaus teises. LKP neturi moralins teiss atstovauti tautai, juo labiau jai vadovauti. Tokios teiss neturi ir jos pavieniai nariai. Tauta nereikalauja i LKP atgailauti, nes profesionalaus tarybinio vadovo, partijos nario, ateisto atgaila negali bti nuoirdi. Tauta nereikalauja i LKP atitaisyti jos padaryt istorin skriaud, kadangi tai tik padt LKP isaugoti valdi ir tuo dar labiau emint taut. LKP kaipo organizacija ir jos pavieniai nariai privalo nusialinti nuo valdios, tai yra ieiti i vis statym leidiamj ir ypa valdymo bei vykdomosios valdios organ. LNS IR LPS VADOVYB Lietuvos persitvarkymo sjd (LPS) sukr kai kurie kolaboracini organ ir staig atstovai, niekada iki to nedalyvav tautiniame opoziciniame judjime. LPS sukr ir nepartiniai nariai, remi paangiosios TSKP dalies su M.Gorbaiovu prieakyje valdi. Panai sjdi krimsi visoje imperijoje skatino pati imperijos vadovyb, siekdama iplsti savo socialin baz. LPS vadovybs dalis (buv kai kurie iniciatyvins grups nariai) masin judjim panaudojo ir tautiniam opoziciniam bei disidentiniam judjimui skaldyti, diskredituoti bei ugoti. Tuo jie padjo ilgametei TSKP bei LKP kovai prie j. Liaupsindama savo neva politin imint, dalis LPS vadovybs aidia mums visiems ventais dalykais ir toliau kyla tarybins karjeros laiptais, tik jau kitu, patriotiku pretekstu. Pastaruoju laiku i LPS vadovybs dalis vis daniau skelbiasi esanti rezistencijos bei disidentinio judjimo tsja, skelbiasi esanti opozicija LKP. Tai yra akivaizdi politin provokacija kovojant prie tautin opozicij. Deklaruodami tautos vienyb, jie i esms ardo j, kursto vien tautos dal prie kit, k anksiau dar vien tik LKP ir KGB. i skaldytojika ir karjeristin veikla gauna tautai pavojing mast, kadangi ji padjo LKP, skirtingai nuo kit Ryt Europos ali kompartij, stabilizuoti savo neteist politin valdi, atitrauk jgas i opozicinio judjimo, tuo tarpu paios LPS vadovybs veiksmai nerodo, kad ji bt opozicija LKP. Raginame visus LPS dalyvius neremti nedorus metodus naudojani LPS vadovybs nari ir drauge su LNS atkurti tautos vienyb. 294
LNS POZICIJA NACIONALINIU KLAUSIMU LNS kvieia vairias tautines organizacijas ir bendrijas prisidti prie LNS ir jos sukurtos Laikinosios Tautos Tarybos, turint tiksl dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybinse institucijose. Vis taut Lietuvos mones raginame kiekvien prisidti prie Tvyns Lietuvos gerovs bei kultros klimo. Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje nacionaliniai santykiai bus reguliuojami dalyvaujant vis tautybi monms, utikrinant visiems mogaus teises ir laisves. Nepritariame bandymams istorines etnografines lietuvi teritorijas skaldyti nacionalines teritorines autonomijas, nes tai reikt vairi laikotarpi neteist kolonizacij padarini teisinim. Vykdydami Lietuvos dekolonizacij sieksime, kad is procesas vykt SNO priirint ir remiantis visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis ir morals principais. LIETUVOS RESPUBLIKOS ATKRIMO ETAPAI Lietuvos valstybs atkrimas tai ne vien politinis, bet ir garbingas moralinis veiksmas. Jo negali atlikti nei kolaboracinio valstybingumo institucija LTSR Aukiausioji Taryba, nei skaldytojikai bei karjeristikai veiki asmenys. i institucij arba asmen grupi panas nutarimai bt neteisti tarptautins teiss poiriu ir smerktini moralikai. Lietuvos TSR valstybingumas turi bti nutrauktas, likviduojant 1939 met MolotovoRibentropo pakto pasekmes ir grinant 1938 met Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojim. Lietuvos Respublikos valstybines institucijas turi atkurti pati lietuvi tauta kaip suverenas. Tautos suverenin vali turt ireikti tokie mons, kurie dalyvavo pasiprieinime, buvo persekiojami, kalinami, tremiami, ir visi tie, kurie apskritai aktyviai nedalyvavo kolaboracinje veikloje. Lietuvos Respublikos atkrimo etapai: besiprieinusios ir aktyviai nedalyvavusios kolaboracinje veikloje tautos dalies susibrimas Lietuvos Nepriklausomybs Sjung ir Laikinj Tautos Taryb; Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba, Laikinosios Tautos Tarybos ir savo patriotikai nusiteikusi deputat veikiama, skelbia LTSR panaikinta ir nutraukia savo veikl; Laikinoji Tautos Taryba ir patriotiniai buvusios LTSR AT deputatai drauge su tautini maum organizacij atstovais sudaro Laikinj koalicin tautins vienybs vyriausyb; Laikinoji koalicin tautins vienybs vyriausyb skelbia okupacijos ir aneksijos panaikinim, kreipiasi TSRS vyriausyb, reikalaudama ivesti i Lietuvos teritorijos TSRS okupacin kariuomen ir laikytis 1920 met Lietuvos ir Rusijos sutarties; Vyriausyb kvieia SNO atstovus stebti okupacins kariuomens ivedim; ivedus okupacin kariuomen i Lietuvos, Vyriausyb SNO priirima rengia ir vykdo laisvus ir demokratikus rinkimus Lietuvos Respublikos Seim; 295
naujai irinktas Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis 1918 met Vasario 16 dienos aktu, skelbia Lietuvos Respublikos atkrim.
LIETUVOS GYVENTOJUS
JAV Prezidentas R.Reiganas paskelb birelio 14-j Pabaltijo Laisvs diena. Nordama nukreipti dmes nuo io fakto, okupacin administracija birelio 14-j pavadino Gedulo ir vilties diena, silydama paminti j daugeliu rengini. Mums leidiama lidti dl stalinizmo auk, taiau siekiama, kad, bgindami i vieno renginio kit, mons umirt lietuvi tautos fizinio ir dvasinio genocido prieast Lietuvos okupacij ir aneksij. Lietuvos Nepriklausomybs Sjunga, suvienijusi opozicines partijas bei organizacijas, siekianias Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo, kvieia visus i met birelio 11 dien, sekmadien, 16 val. Vilniaus Kaln parke prisiminti 49-sias Lietuvos okupacijos metines.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA: LIETUVOS DEMOKRAT PARTIJA LIETUVOS HELSINKIO GRUP LIETUVOS KRIKIONI DEMOKRAT PARTIJA LIETUVOS LAISVS LYGA LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SJUNGA JAUNOJI LIETUVA POLITINI KALINI GELBJIMO KOMITETAS Vilnius, 1989 m. gegus 30 d.
ATVIRAS LAIKAS A.BRAZAUSKUI

Lietuvos Nepriklausomybs Sjung sudaranios partijos bei organizacijos ne kart pra LTSR Televizijos ir radijo komitet suteikti joms teis pasinaudoti masins informacijos priemonmis, kaip tai leidiama Sjdiui ar net Jedinstvai. Deja, iki iol tie praymai nebuvo patenkinti. 296
Kvieiame Jus, taip pat Sjdio ir kit organizacij lyderius suruoti diskusij su Lietuvos Nepriklausomybs Sjungos atstovais, kuri bt transliuojama per televizij ir radij. Tikime, kad tokia diskusija pasitarnaut tarpusavio supratimui, padt vystyti nuomoni pliuralizm.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA
SJDIO SEIMO TARYBAI

Artjant MolotovoRibentropo pakto sudarymo 50-osioms metinms, dar kart kvieiame Sjdio seimo taryb palaikyti ms iniciatyv ir dalyvauti para rinkime po Memorandumu, reikalaujaniu pasmerkti mint pakt ir panaikinti jo padarinius Lietuvoje. Sjdis danai kelia klausim dl referendumo. Manome, kad i para rinkimo akcija nedviprasmikai ireikt Lietuvos moni vali gyventi nepriklausomoje valstybje ir galt tapti pirmuoju referendumu Lietuvoje.
BIRELIO 14-OJI KAUNE IR VILNIUJE

Birelio 14 d. 11 val. Kaune prie Laisvs paminklo pasirod trys dryuotais kalini drabuiais apsireng vyrai, simbolizuojantys okupuotas Baltijos valstybes Lietuv, Latvij ir Estij. Juos lydjo brys moni, skanduojani Laisv Lietuvai! ir Okupantus lauk! Prie Laisvs paminklo buvo numatytas sovietinio reimo auk minjimas, dalyvaujant Komunist partijos, Sjdio, Lietuvos laisvs lygos ir kit visuomenini organizacij atstovams. siaudrinusi minia reikalavo neleisti kalbti LKP CK pirmajam sekretoriui A.Brazauskui. Taiau incidento pavyko ivengti, ir A.Brazauskas pasak kalb, kuri paskelbta Tiesoje. LLL vardu kalbjo A.Terleckas. T pai dien Vilniuje 18 val. nuo Katedros aikts prasidjo teatralizuota eisena, atkreipusi visuomens dmes tai, kad 1941 met trmim negalima ver297
tinti atsietai nuo Lietuvos okupacijos fakto. Eisenos priekyje jo giltin, apsisiautusi raudona vliava, kurioje puikavosi kjis su pjautuvu ir svastika. Viena ranka ji ne kruvin dalg, kita stm veiml, kuriame sdjo Siamo dvyniai Stalinas ir Hitleris. Giltinei i paskos ginkluoti enkavdistai ved tris grandinmis sukaustytus vyrus kalini rbais pavergto Pabaltijo simbol. moni minia, lydjusi i iurpi procesij, ne Lietuvos ir JAV vliavas, transparantus ir skandavo alin KGB! Laisv Lietuvai! Eisena pajudjo Lenino prospektu. Prie KGB rm vyko pirmasis Lietuvoje piketas, nukreiptas prie ios staigos veikl. Vienas demonstrant mgino siverti KGB patalpas, taiau ten kakas suskubo usirakinti duris. Pro rm langus eisenos dalyviai buvo fotografuojami ir filmuojami.
ARNAS TAUJANSKAS
ATVIRAS LAIKAS LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO SEIMUI

Pastaruoju metu kai kuri Sjdio seimo tarybos nari odiai ir veiksmai kelia mums rimt susirpinim. i met gegus 1314 d. Taline vykusioje Baltijos Asambljoje tarp kit dokument buvo priimtas Susitarimas Dl bendr tiksl ir bendradarbiavimo ketinim, kur Sjdio vardu pasira prof. V.Landsbergis. Kaip reikt suprasti io Susitarimo tvirtinim, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos prijungimas prie TSRS buvo j aneksijos padarinys ir, kaip anksiau, neturi pakankamo juridinio pagrindo!? Nejaugi aneksija gali kada nors turti pakankam juridin pagrind? Panai mint neseniai viedamas vedijoje isak R.Ozolas, teigdamas, jog su Maskva es btina kalbti juridine kalba. Ms nuomone, TSRS n vien savo istorijos dien nebuvo teisin valstyb ir nuolat ignoravo tiek vidaus, tiek tarptautins teiss normas. Tvirtinti, kad Maskva supranta juridin kalb, ma maiausiai yra naivu. Liaudies deputat suvaiavimo metu Maskvoje lietuviams delegatams buvo leista daug kalbti apie vadinamj ekonomin suverenitet, taiau niekas neidrso pareikalauti slaptj MolotovoRibentropo pakto protokol pasekmi likvidavimo, be kurio ekonominis savarankikumas tra fikcija. Mums nesuprantama, kodl Sjdis paskubomis sureng susitikim su deputatais Vingio parke t pai dien (birelio 11), kai Lietuvos Nepriklausomybs Sjunga minjo okupacijos 49-sias metines. Deputatai i Sjdio demonstratyviai ignoravo pastarj miting, o Seimo tarybos sekretorius V.epaitis, kalbdamas per televizij, pavadino j kitu renginiu, nors Lietuvos Nepriklausomybs 298
Sjunga kviet Sjd drauge prisiminti okupacijos metines ir buvo gavusi vieno deputato sjdininko sutikim. Kaln parke susirink mons taip ir neigirdo Sjdio atstovo kalbos. Negana to, buvo dedamos pastangos, kad Lietuvos Nepriklausomybs Sjungos mitingas sutraukt kuo maiau dalyvi. Sjdis, turdamas populiarum ir taking politin gali, abejingai irjo, kaip birelio 14-j, Gedulo ir Vilties dien, pasityiojimui i ms tautos kani Vilniuje alia juodu kaspinu perrit trispalvi buvo kabinamos raudonos okupant vliavos. Ar irint tas dvi vliavas reikjo geresnio rodymo, k reikia Maskvai ms nepriklausomybs siekis, ms juridin kalba? Latvijos ir Estijos liaudies frontai ruoiasi plaiai minti savo valstybi okupacijos metines. Tuo tarpu Sjdio seimas ignoravo i dat. Nejaugi Sjdio, kaip ir komunist partijos, kalendoriuje neegzistuoja birelio 15-oji, Lietuvos okupacijos diena, vis jos nelaimi pradia? Sjdis smerkia visus, kurie trukdo jam aisti gudr politin aidim su Maskva. Kaip kitaip vertinti fakt, jog brys Lietuvos jaunuoli, deputat suvaiavimo metu prie Kremliaus sien protestavs dl Lietuvos aneksijos, buvo isklaidytas vieno i Sjdio nari deputat? Prie badaujanius Katedros aiktje buvo griebtasi pigios demagogijos, net antao, o po to Laisvosios Europos radijui apie bado streik buvo pateikta dezinformacija. O kas sukliud Sjdiui paremti vykstant Lietuvoje para rinkim dl MolotovoRibentropo pakto padarini likvidavimo? Kodl jau ne kart Sjdio seimo bstinje Vilniuje buvo atsisakyta platinti Lietuvos laisvs lygos periodin spaud, nors ten mielai priimami net baltarusi leidiniai? Neseniai duodamas interviu Austrijos urnalistams V.epaitis prasitar, kad Lyga galt veikti Sjdio rmuose, jeigu atsisakyt reikalavimo ivesti i Lietuvos okupacin kariuomen. Ir visa tai vyksta garsiai kalbant apie tautos vienyb, susitelkim, bendras pastangas Lietuvos labui. Nors Sjdis skelbiasi prikls lietuvi taut, mes nemanome, kad jis turi tiesos monopol ir gali nesiskaityti su tuo, kas Lietuvoje netelpa jo diplomatijos, parlamentins kovos rmus.
Buv politiniai kaliniai: LEONAS LAURINSKAS, VIKTORAS PETKUS, VYTAUTAS MILVYDAS, ROMALDAS RAGAIIS, JONAS PRATUSEVIIUS, ALGIMANTAS BALTRUIS, PETRAS CIDZIKAS, JULIUS SASNAUSKAS, ANTANAS TERLECKAS Vilnius, 1989 met birelio 15 d.
299
KELI LAISV BEIEKANT

Lietuvos laisvs lyga danai kaltinama tuo, kad, deklaruodama Nepriklausomybs atkrim, nenurodo, kokiu bdu tai pasiekti dabartinmis slygomis. Todl Lygos politika esanti iracionali, ekstremistika. Pavelkime, kokius kelius laisv mums silo kitos politins jgos Lietuvoje. Komunist partijos nuomone, Lietuva turinti siekti suvereniteto TSRS sudtyje. Tik bkime imintingi ir kantrs, nekelkime nereali reikalavim, ir Kremlius maloniai suteiks mums savarankikum, galimyb tvarkytis patiems savo Respublikoje. Kitas kelias vadinamas parlamentiniu. Jis turi apologet tarp ms emigrant ir ypa populiarus tarp Sjdio alinink. Sunku sivaizduoti parlamentin kov Rusijos imperijoje. Iki iol pasaulis yra links matuoti i valstyb savais masteliais, taiau visoje Rusijos istorijoje nerasime pavyzdio, kad paang bt eita parlamentiniu keliu. Neseniai pasibaigusi TSRS parlamento sesija daugeliui turjo atverti akis. Tiesa, ten bta drsi kalb, deputatai i Pabaltijo rytingai reikalavo pasmerkti nusikalstam MolotovoRibentropo pakt. Taiau naivu bt tiktis, jog deputat kalbos sugraudins rus imperialistus ir paskatins atkurti istorin ties bei teisingum Pabaltijo respublikose. Laikas imokti vertinti i valstyb ne pagal odius ir lozungus, bet pagal darbus. Rusijos politikoje kalbos visuomet jo sau, o darbai sau. Mes, lietuviai, imtmeiais kent savo Ryt kaimyno agresyvum bei klast, turtume suprasti, kad Maskvos imperin politika ir teisingumas nesuderinami dalykai. Savo elgesiu deputat suvaiavime Gorbaiovas aikiai pademonstravo, kad jis nesiruoia radikaliai sprsti nacionalini problem. Jis bijo rusikojo imperializmo, kuris pastat j prie imperijos vairo. ioje situacijoje naujieji Lietuvos politiniai lyderiai rodinja, kad LLL trukdo jiems aisti gudr diplomatin aidim. Es jei ne Lygos ekstremistai, Rusij sektsi lengviau pergudrauti. Bet istorija kartojasi. Prisiminkite, kaip 1940 metais Stalin band pergudrauti Merkio ir Krvs vyriausybs. J politinis aklumas praud ms valstyb, nors buvo siekta pai kilniausi tiksl nepralieti kraujo, isaugoti nepriklausomybs iliuzij. Nekartokime sen klaid. 1940 metai dav tautai verting istorin pamok: nuolaidos agresoriui, koketavimas su juo yra be galo pavojingi. Toliau parlamentinis kelias ada eiti per rinkimus Lietuvos TSR Aukiausij Taryb. rodinjama, kad, pakeitus keturis LTSR Konstitucijos straipsnius, Lietuvos TSR AT atsirado galimyb sprsti Respublikos likim. Tai tra savs apgaudinjimas. Lietuvos nepriklausomybs klausimas bet kuriuo atveju yra TSRS liaudies deputat suvaiavimo prerogatyva. Kaip inoma, Kaln Karabacho ir net Armnijos AT paskelb Karabacho prijungim prie Armnijos. Atsakydama tai, Rusija ved ten papildomus kariuomens dalinius. Ir i demokratikai irinkto Lietuvos parlamento Maskva laukia ne Lietuvos nepriklausomybs sukrimo, bet neteist liaudies seimo 1940 met liepos 21 d. nutarim patvirtinimo. 300
inoma, kiekvienas visuomeninis judjimas turi teis pasirinkti savo veikimo bdus, jeigu jie nra aikiai kenksmingi savo tautai. Sjdis pasirinko parlamentins kovos keli. I pirmo vilgsnio tai patikimas ir daug adantis kelias. Taiau ilgainiui jis kelia pavoj prarasti pagarb sau ir tradicin Vakar pasaulio Pabaltijo aneksijos nepripainim, nutolinti nepriklausomybs atkrim. Lietuvos laisvs lyga atmeta ginkluot kov, ji neragina nuversti okupacin Lietuvos reim jga, taiau ji yra sitikinusi, jog iuo lemtingu ms tautai momentu politin konfrontacija su Maskva neivengiama. Savo rankose turime labai galing ginkl slaptuosius MolotovoRibentropo pakto protokolus. Tik kiekvien dien rytingai kovodami iuo ginklu, remdamiesi tautos valia bti laisvai ir nepriklausomai, viso pasaulio politine parama, galime priversti Rusijos imperij ivesti i Lietuvos okupacin kariuomen. Tai TARPTAUTINIS TEISINIS KELIAS. Kito kelio nepriklausomybei pasiekti LLL nemato.
NEGSTANTIS KANKINI ATMINIMAS

KAROLIS KAMANDULIS
Pirm kart vieai pagerbti Raini mikelio kankini birelio 24 d. Telius susirinko kelios deimtys tkstani moni i visos Lietuvos. Minjimas prasidjo gedulinmis miiomis Teli Katedroje, kurias aukojo vyskupas Antanas Vaiius. Pamoksl pasak Katedros vikaras kun. Astijus Kungys. Jis kalbjo: Kiekviena tauta yra sukurta laisvei. Mes, krikionys, ne tik u laisv Lietuv, bet ir u laisv mog, kuris niekada neudyt. Nuo deklaracij mogus nebus laisvas. Reikia mylti Diev, mylti Tvyn, ir tapsime laisvi. Jaunime, nepasiduok atjnams! Kaip itikimybs ir pasiaukojimo pavyzdys tebna tau visada ms tautos kankiniai. Pasibaigus pamaldoms, eisena su kryiumi pajudjo prie buvusio Teli NKVD kaljimo, kur paskutines gyvenimo valandas praleido 74 Raini mikelio aukos. Prie kaljimo sienos Teli kultros nam liaudies teatro aktoriai parod dokumentin monta pagal liudytoj parodymus. Atidengta atminimo lenta su rau: ia iki 1941 met birelio 24 d. buvo kalinami Raini kankiniai. Gaila, jog minjimo vieta nebuvo radiofikuota, jog net uvusij artimieji negaljo tarti keli odi. Vienas minjimo organizatori emaii kultros draugijos atstovas Vacys Vaivada teisinosi, kad bet kokie pasisakymai yra udrausti. Visgi, nepaisant organizatori draudimo, LLL Teli skyriaus atstovas Gintaras idlauskas pasak trump kalb ir perskait protest dl vyriausybins komisijos 301
tyia vilkinamo Raini tragedijos tyrimo. Mes reikalaujame, sak jis, kad visuomenei nedelsiant bt pateikti udyni tyrimo rezultatai ir kad okupacinio reimo nusikaltimai bt paskelbti lietuvi tautos genocidu. Apie pustreio kilometro nusidriek gedulo procesija kanios viet Raini mikel. mons ne juodais kaspinais perritas tautines ir banytines vliavas, giedojo. Matsi plakat su budeli ir j auk nuotraukomis. Mirgjo nesuskaitoma daugyb vaki. Pakeliui buvo aplankytas bendras kankini kapas Teli kapinse, j atminimas pagerbtas tylos minute, sugiedota Viepaties Angelas. Ir tai Raini eglynlis, prie 48-erius metus sugrs nekalt moni krauj. Tkstaniai plevenani ugneli, tkstaniai sugraudint, akistatos su kania pakylt irdi. Rodos, patys nukankintieji mus prabyla Bernardo Brazdionio posmais. Skamba poeto Prano Genio poema, skirta Raini aukoms. Bsimosios koplyios kertin akmen paventina vyskupas A.Vaiius. Ant akmens alvarin juosta, kurioje raytos 74 ia nuudyt lietuvi pavards. Jo Ekscelencija iltai dkojo minjimo organizatoriams ir dalyviams, visus palaimino. birelio nakties dang kyla Tautikos giesms odiai ir Marija, Marija, palengvink vergij, igelbk nuo prieo baisaus. Gaila, kad neapsieita be aukto deguto. Teliuose ir j apylinkse buvo paskleisti gandai, kad Raini mikelyje t vakar vyks mutyns. Dal vyresnio amiaus moni tai sulaik nuo dalyvavimo minjime. inoma, kol neiaikinti ir nepasmerkti Raini udyni organizatoriai bei vykdytojai, kol valdia stropiai gina budelio P.Raslano ramyb bei ger vard, tol tauta neisivaduos i baims, tol po Lietuv sklandys stalinizmo mkla. Todl drauge su ms gedulu ir viltimi turi eiti ir teisingumas.
Leidj pastaba. Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus pirmininkas G.idlauskas buvo surinks liudinink parodymus apie udynes Raini mikelyje. Juos perdav Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratrai, vykdiusiai io nusikaltimo tyrim. ie parodymai publikuoti leidinyje Raini tragedija (LGGRTC, Vilnius, 2000).
DMESIO!
1920 met liepos 12 d. Maskvoje buvo pasirayta Taikos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Taryb Rusijos. ia sutartimi Rusija amiams atsisak savo pretenzij Lietuv. i met gegus 18 d. LTSR Aukiausiosios Tarybos sesija pripaino, kad i sutartis nra denonsuota, t.y. kad Lietuva ir iandien, nepaisant okupacijos ir aneksijos, yra tarptautins teiss subjektas. 302
Prisimindami Maskvos sutart ir smerkdami jos sulauym, i met liepos 12 d. 19 val. kvieiame visus Vilniaus Kaln park. Mitingui pasibaigus, planuojama eisena prie Lenino paminklo.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGA
APIE LIETUVOS LAISVS LYGOS TAUTINS TARYBOS VEIKL

LITHUANIAN FREEDOM LEAGUE Lietuvos Laisvs Lyga P. O. BOX 429 HEIDELBERG 3084 MELBOURNE VICTORIA AUSTRALIA TELEPHONE 61 03 842 2113
Lietuvos Laisvs Lyga buvo steigta Lietuvoje 1978 metais buvusij Lietuvos laisvs kovotoj, disident ir sins kalini. Jos tikslas siekti pilnos Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs. Lietuvos Laisvs Lyga galioja Lygos nar dr. Algird Statkevii, buvus sins kalin, steigti Lietuvos Lygos Tautin taryb ieivijoje. Jis tai padar per savo apsilankym Australijoje 1989 met vasario mnes. Laisvajame pasaulyje Lygos Tautin taryb sudaro: dr. Algirdas Statkeviius ir dr. Kazys Eringis i ikagos, JAV, Giedr Kaladien, Vytas P.alknas, Nijol virzdinait-alknien i Melburno, Australijos, dr. Genovait Kazokien i Tasmanijos, Australijos ir Jonas Kaselinas i Medelino, Kolumbijos. Lygos tikslas dirbti dl pilnos Lietuvos ir kit Pabaltijo valstybi nepriklausomybs. Informuoti vis pasaul apie neteist i taut okupacij. Siekti takos visose laisvojo pasaulio tautose, spausti Jungtines Amerikos Valstijas, Europos Parlament, Tarptautin Olimpin Komitet dl pilnai nepriklausom ir neutrali Pabaltijo valstybi Europos taut eimoje. Lyga siekia dirbti kartu su pasaulinmis organizacijomis kovoje dl Pabaltijo taut moni teisi, informuoti apie Europos tautoms gresiant pavoj i Ignalinos atomins jgains Lietuvoje. Dti pastangas, kad bt sustabdytas ir udarytas nuodingas gamtos terimas, kenkimas mogaus sveikatai Pabaltijo tautose. Su laisvojo pasaulio parama Lyga siekia reikalauti neteisto 1939 met StalinoHitlerio pakto paneigimo. Reikalauti, kad Vakar Vokietija ataukt pakt. iais metais Lyga ratu kreipsi M.Gorbaiov, Australijos ministr pirminink R.J.L.Hawke, Europos Parlament, Jungtini Taut Organizacij, Vakar Vokietijos parlament, praydama paneigti StalinoHitlerio pakt ir atstatyti Pabaltijo taut nepriklausomyb. 303
Perduotas praymas Tarptautiniam Olimpiniam Komitetui, kad Pabaltijo tautoms bt suteiktos teiss jau sekaniose olimpinse aidynse, vyksianiose 1992 metais, atstovauti sau su savo tautos vliava. Lyga suteik piln informacij Australijos Freedom Coalition dl j ruoiamos Australijos parlamentar peticijos, reikalaudama, kad sovietai nugriaut Ignalinos atomin jgain ir netert Pabaltijo gamtos. iuo metu visame pasaulyje renkami paraai, kuriuos numatoma teikti Tarptautiniam teismui Hagoje. Lyga tiki, kad jeigu is teisminis Jungtini Taut Organizacijos organas galjo padaryti tokius sprendimus, kaip: 1. 1971 m. teismas nusprend, kad Piet Afrikos okupacija Namibijoje nebuvo teista. 2. 1980 m. Amerikos piliei pagrobimas kaitais Irane nebuvo teistas. 3. 1984 m. teismas iklaus Nikaragvos byl prie Jungtines Amerikos Valstijas, vadinasi, taip pat gali ir 4. 1989 m. nusprsti esant neteist soviet okupacij Pabaltijo valstybse! Ypatingai to galima tiktis, kai yra galiojantys dokumentai tam rodyti. Lietuvos Laisvs Lyga ieivijoje dirba platesniu pasauliniu mastu ir nra ribojama krat, bendruomeni ar vietini pair takos. Lyga informuoja Pasaulio Lietuvi Bendruomen, Lietuvi Informacijos centr, Krato valdyb ir, reikalui esant, vietini Bendruomeni valdybas. Lygos Tautin taryba ieivijoje remia visas organizacijas, dirbanias dl Lietuvos laisvs. Atliekamas darbas atima ne tiktai daug laiko, bet ir nemaai kainuoja. Los reikalingos informacini knyg parlamentarams bei tarptautinms organizacijoms pirkimui, dokumentams, pato (laikai, paketai) ilaidoms, vaizdajuosi gaminimui, telefonini pasikalbjim su kitais kratais, fotokopij ir raomj priemoni ilaidoms. Visa tai kainuoja. Lig iol visas ilaidas padeng patys Lygos nariai. Dabar ir Js vis praome paramos. Jeigu galite remti finansikai (ar moraliai), darbu ar pasitarnavimu, praau rayti: Lithuanian Freedom League, P. O. Box 429, Heidelberg, Victoria 3084, Australia.
LIETUVOS LAISVS LYGOS TAUTIN TARYBA IEIVIJOJE
MS PASTOG (AUSTRALIJA) 1989 M. LIEPOS 3 D., NR. 20.
304
JUNGTINI AMERIKOS VALSTIJ PREZIDENTUI

Didiai Gerbiamas Pone Prezidente, Praome atkreipti dmes labai apgailtin Lietuvos, taip pat ir viso Pabaltijo taut padt. Stalino ir Hitlerio sandrio dka Lietuv ir vis Pabaltij 1940 m. Soviet Rusija okupavo ir klastingai prijung prie TSRS. Baisiausiomis kaniomis nukankino penktadal Lietuvos gyventoj. Fiziniu ir moraliniu genocidu bando palauti lietuvi tautos laisvs trokim. Taiau Lietuva rytingai tebesiekia laisvs ir nepriklausomybs. 1989 birelio 1 d., protestuodamas prie Lietuvos okupacij, Vytautas Milvydas paskelb bado streik, prie kurio birelio 15-j okupacijos dien solidarizuodamiesi prisijung apie 2000 moni. Kaip pasiaukojaniai lietuviai, latviai ir estai bekovot prie sovietin Maskvos okupacij, be usienio utarimo mes laisvs negausime. Todl mes kreipiams Jus praydami ms nepamirti.
Badaujantis VYTAUTAS MILVYDAS Lietuvos Helsinkio grups nariai: NIJOL SADNAIT VIKTORAS PETKUS Lietuvos Laisvs Lygos vardu: Vilnius, 1989 m. liepos 4 d.
ANTANAS TERLECKAS ANDRIUS TUKUS
VYRIAUSIAJAM LIETUVOS ILAISVINIMO KOMITETUI
ATVIRAS LAIKAS KAUNO VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETO ATKRIMO TARYBOS PIRMININKUI AKADEMIKUI JURGIUI VILEMUI
Ms diaugsm, kad atkuriamas Vytauto Didiojo universitetas, temdo elis, slegiantis Lietuv nuo jos okupacijos pradios 1940 m. birelio 15 d. Okupacinmis slygomis jau 1940 m. liepos 16 d. buvo udarytas Teologijos-filosofijos fakultetas. Lietuvos vyskup konferencija rugpjio ir spalio mnesiais protestavo prie udarym. Juk mintame fakultete dirbo garbingi Lietuvos mons: pirmuoju dekanu buvo ms didysis poetas prelatas Jonas Maiulis-Maironis, dst ms filosofai 305
Stasys alkauskis, Pranas Kuraitis, Pranas Dovydaitis, Antanas Maceina, tokios asmenybs, kaip Juozas Eretas, Zenonas Ivinskis, Meislovas Reinys, Petras Bys, Jonas Grinius, Juozas Ambrazeviius-Brazaitis, Antanas Maliauskis, Vincas Mykolaitis-Putinas ir kt. Todl negalima sivaizduoti Vytauto Didiojo universiteto be Teologijos-filosofijos fakulteto. Btent ir be filosofijos, kadangi Lietuvos katalikai turi teis savo inteligentij ruoti krikionikais pagrindais. Fakultetas turt vadovautis savo ankstesniu statutu. Nortume priminti, kad teisinga ir gera pradia (atgaivinus Teologijos-filosofijos fakultet) jau bt pus darbo, ir tikims, jog svetimj ugaid nebus paisoma, o j padarytos didiuls skriaudos visiems Lietuvos gyventojams, neiskiriant katalik, bus atitaisytos.
Vilnius, 1989 m. liepos 8 d. Lietuvos Helsinkio grup: JONAS EKUOLIS, VIKTORAS PETKUS, NIJOL SADNAIT Lietuvos krikioni demokrat sjunga: EGIDIJUS BULOTA, VYDAS DOLINSKAS, ALFREDAS MACIJAUSKAS Lietuvos demokrat partija: PETRAS PEELINAS, SAULIUS PEELINAS, JONAS GELAIUS Lietuvos laisvs lyga: ALGIMANTAS BALTRUIS, ANTANAS TERLECKAS, ANDRIUS TUKUS Lietuvos politini kalini gelbjimo komitetas: POVILAS PEELINAS, TOMAS EIDUKEVIIUS, PETRAS CIDZIKAS Lietuvos tautinio jaunimo sjunga Jaunoji Lietuva: STASYS BUKEVIIUS, ALVIDAS IRAS, RIARDAS JOKIMIUS
I LIETUVOS LAISVS LYGOS TARYBOS TEZI APIE POLITIN PADT

Dl TSKP CK Generalinio Sekretoriaus M.Gorbaiovo kalbos per centrin televizij 1989 m. liepos 1 d. (Tiesa, 1989, liepos 2). Savo kalbos pradioje M.Gorbaiovas pareik nors pasikalbti tarpnacionalini santyki klausimu. Taigi aikja nekonstruktyvus kalbos tikslas: juk pats esmingiausias TSRS klausimas tai ne santykiai tarp nacij, bet tarp metropolijos ir kolonij. 306
M.Gorbaiovas teig, kad nuo minto klausimo teisingo sprendimo priklauso netgi ms valstybs likimas bei vientisumas. Su tuo galima bt sutikti, jeigu TSRS nebt susidariusi brutalios karins jgos, agresijos, okupacijos dka. Taiau valstybs agresoriaus teritorinis vientisumas, tarptautins teiss poiriu, nra jokia vertyb, o teisingas metropolijos ir kolonij santyki isprendimas nemanomas imperijos teritorinio vientisumo rmuose. Btinas taikus imperijos kolonij dekolonizavimas. Kaip tampos altinius M.Gorbaiovas nurod ne pavergt taut slopinim, bet neatsakingus kius, politin kurstym, orientavimsi dirbtin interes priestat ir susidrim, vien taut pastangas istumti kitas ir pan. i interpretacija nebt demagogika, jei liest al, kurioje savanorikai susijung viena kit nuo seno pastanios ir save brolikomis laikanios tautos. Taiau pasaulio istorijoje toki valstybi nebta. Bta ukariavim, kolonizavim, dirbtinio taut maiymo. Gorbaiovas kurstytojais vadina nacionalinio isivadavimo judjim dalyvius, kas prilygsta kolonijins politikos pateisinimui. Demagogikas yra odi derinys dirbtin interes priestata. Mat dauguma Rusijos imperijos taut bei tauteli buvo ukariautos joms dar nepasiekus patvarios tautins savimons, todl jos palyginti lengvai asimiliuojamos. Tokios asimiliacijos fone pavieni inteligent pastangas isaugoti tautins savimons fragmentus lengva vaizduoti kaip tautinio antagonizmo kurstym. Reikmingi kalbos odiai yra ie: Kiekvienas turi paklusti alies, kurioje jis gyvena, statymams. Tik tai gali garantuoti pilieio teises nepriklausomai nuo jo tautybs. Ir ias teises valstyb gins visomis jos turimomis priemonmis. i formul yra klastinga. Tariamai addamas ginti nacionalines maumas visomis (neatsitiktinai praleistas prastinis odis teistomis) priemonmis, M.Gorbaiovas smoningai ignoruoja fakt, kad pati imperija kolonizavimo tikslais nuolat ir dirbtinai kr vairi taut kolonist maumas. Taigi imperijos vadas atvirai deklaruoja ne ryt atkurti teisingum, bet siekim bet kuria kaina tvirtinti esamus procesus. Kalboje pakartotinai grietai spjami savanaudiki kurstytojai bei ekstremistai. T spjim svarbiausias yra is: A jau kalbjau apie tai ir noriu spti, kad tai aidimas su ugnimi. J reikia pakomentuoti plaiau. M.Gorbaiovas ia neprimena, kur ir kada jis kalbjo apie aidim su ugnimi, bdamas tikras, kad tas, kam is grasinimas skirtas, t.y. politin opozicija, supras j ir be paaikinim, o liaudiai tai inoti nebtina. Apie aidim su ugnimi M.Gorbaiovas kalbjo vasario 25 d. Kijeve. T miest jis buvo pasirinks dl to, kad, kaip aikina Ukrainos nacionalinio isivadavimo judjimo dalyviai, imperija i bdos galt sivaizduoti save be Pabaltijo ir Ukaukazs, taiau be Ukrainos jokiu bdu. To M.Gorbaiovo grasinimo negalima buvo nepastebti, taiau jo reali prasm atsiskleid tik balandio 7 d. Tbilisyje ir vliau TSRS liaudies deputat suvaiavime, svarstant Tbilisio udyni klausim. Ir dabar jis kartoja t grasinim. Aikja ir priminimai kurstytojams dl j sunkios atsakomybs savo tautai ir visai visuomenei. Tik nuo vyriausybs geros valios priklauso stabiliai ir palengva pradti vykdyti taut 307
apsisprendimo princip, taiau vietoj to ji pranaauja kakokius baisius kataklizmus. Kas yra iais odiais uifruota, jei ne iaurios valdios represijos? ie grasinimai gali reikti tik tai: jei mes vl, kaip Tbilisyje, praliesim liaudies krauj, kalti bsite js, ekstremistai. Dauge ia demonstruojamas rytas apskritai likviduoti bet koki tautin politin opozicij. Kalboje silomos keturios problem isprendimo priemons: 1. Nacij ir taut lygyb neatskiriamai susijusi su moni lygybe nepriklausomai nuo j tautybs. i tez bt teisinga, pavyzdiui, JAV, bet ne prievarta kolonizuotose teritorijose, kur kolonistams ginkluotos jgos dka suteikiamos tokios paios teiss, kaip ir j paliktoje metropolijoje. 2. Kiekviena nacija, kiekviena tauta turi drsiai jaustis savo namuose, savo emje. Tai yra bereikm deklaracija, j i anksto paneig pirmoji. Juo labiau kad ir ia spjama, kad neleistina mginti istumti kolonistus, nes tokia ms daugiatauts sjungos specifika. Ir su tuo reikia skaitytis. M.Gorbaiovas smoningai nacionalin isivadavimo judjim sutapatina su tautini kolonist maum gujimu. Bet dekolonizuojant treiojo pasaulio alis svarbiausia buvo valstybin nepriklausomyb, o kolonistams visuomet buvo suteikiama laisvo pasirinkimo teis. 3. Reikia i pagrind pertvarkyti tarybin federacij. Galvodami pertvarkyti federacij, harmonizuoti tarpnacionalinius santykius, mes negalime nesiskaityti su realijomis, susiklosiusiomis per itisus imtmeius, ypa Taryb valdios metais. Tai reikia demokratizacijos bei pertvarkos vardu pagaliau atvirai ir cinikai patvirtinti Rusijos imperijos ukariavimus ir TSRS grobuonik politik. Sakydamas, kad Sjungos ribose tvirtai susipyn vis respublik socialiniai interesai, susidar vieningas liaudies kio kompleksas ir kad traukyti iuos ryius vadinasi, pjauti gyv kn, M.Gorbaiovas dedasi nesuprants, kad interesai ne susipyn, bet buvo dirbtinai supinti, o kompleksas ne susidar, bet buvo dirbtinai sudarytas. Jis nort, kad naujos generacijos partijos vadovai, prisideng humanikumu bei sveiku protu, atsisakyt pjauti gyv kn. Po ios labai paprastos ir aikios kalbos netenka prasms pastangos t neformali judjim lyderi, kurie liaupsina TSRS demokratjim bei propaguoja parlamentin keli nepriklausomyb. M.Gorbaiovas aikiai spjo, jog nepriklausomyb nebus suteikta jokiu bdu, nesvarbu, ar jos reikalavimas bus suformuluotas parlamentikai, ar ne. Specialiai prie parlamentin nepriklausomybs klausimo klim yra nukreiptas A.ernenko ir V.Sirokovo straipsnis Pravdoje (1989, liepos 8, Nr. 189). Jeigu Lietuvos monms nereikalinga nepriklausomyb, tai mes tikriausiai iliksime saugs, gal net sveiki ir sots. Bet jeigu mums rpi ms tebetrypiama garb, kuri A.Brazauskas paniekinaniai vadina tautiniu romantizmu, reikia ruotis naujam kani keliui.
308
MITINGAS KALN PARKE

LEONARDAS VILKAS Lietuvos laisvs lygos Tarybos narys
Liepos 12 d. Vilniuje, Katedros aiktje, susirinkusi minia dainuodama patrauk Kaln parko link, kur 19 val. vyko Lietuvos nepriklausomybs sjungos organizuotas mitingas, skirtas Taikos sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Taryb Rusijos 69-osioms metinms paminti. iam mitingui rengti leidim dav Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomasis komitetas. Apie tai liepos 11 d. prane Vakarins naujienos. Be to, visame mieste buvo iklijuoti skelbimai, kvieiantys miting. Okupacin administracija kart LNS netrukd. Nepaisant apsiniaukusio dangaus, grasinanio kiekvienu momentu prapliupti smarkiu lietumi, Kaln parke susirinko 10.000 moni. Mitingas, kuriam pirmininkavo Lietuvos krikioni demokrat sjungos narys Viktoras Petkus, buvo pradtas Tautos himnu. Pirmajam odis buvo suteiktas Lietuvos tautinio jaunimo sjungos Jaunoji Lietuva atstovui Gyiui Karaliui, kuris pabr, jog Rusija taikos sutartis su Pabaltijo valstybmis pasira ne i geros valios, o karini pralaimjim priversta. Vliau Rusija nuolatos iekodavo progos ias sutartis sulauyti. Ta proga atsirado, kai Stalinui pagalb atjo jo idjos brolis Hitleris. Lietuvos laisvs lygos atstovas Leonardas Vilkas perskait svarbiausius sutarties straipsnius ir trumpai juos pakomentavo, demaskuodamas Rusijos klast. LLL Tarybos narys Jurijus Radoviius spjo taut ir Sjd, kad bet kokie daliniai arba pusiniai ingsniai politikoje neivengiamai teisins bolevik agresijos padarinius ir turs tragik pasekmi tautos likimui. Lietuvos demokrat partijos politins organizacins tarybos narys, teiss moksl kandidatas Jonas Gelaius pabr, jog 1920 m. Maskvos Taikos sutartis ir iandien tebra nedenonsuota, todl MolotovoRibentropo paktas negali turti juridins galios. J.Gelaius nurod tris valstybingumo poymius: tai valstybin valdia, teritorija ir pilietyb. iandien Lietuva turi tik teritorij Nesant valstybins valdios, pilietybs statymas tra fikcija. Tokio statymo primimas iandien galt padaryti tai, ko per pus amiaus nepajg padaryti iauriausia bolevikin priespauda: teisinti tai, ko nra ir negali bti LTSR valstyb. Lietuvos persitvarkymo sjdio Kauno tarybos narys deputatas Egidijus Klumbys pasidiaug, jog Sjdis ir nepriklausomybininkai susdo prie bendro stalo. Visi pagaliau suprato, kad btina vienyb, kad visus mus jungia bendras tikslas Lietuvos nepriklausomyb. Kalbtojas ireik vilt, kad pati Maskva pripains 1920 m. sutart tebegaliojania. Lietuvos Helsinkio grups atstov Nijol Sadnait primin, jog liepos 12-oji yra ir Palaimintojo Jurgio Matulaiio vent. Kaip niekas kitas i ventj, jis ino ms skausmus ir rpesius. N.Sadnait pakviet taut savo skausm patikti Jam, pasikliauti Dievu. 309
Politini kalini gelbjimo komiteto pirmininkas Povilas Peelinas kalbjo, kad be aukos, be kani, be kovos nepasieksime nepriklausomybs, primin, jog i vasara ypa atsakinga ir reikalauja i tautos ypatingo smoningumo. Kalbtojas spjo, jog beslygikai nelikvidavus MolotovoRibentropo pakto pasekmi nemanoma jokia juridin kalba su Maskva. Kartais plojimais minia sutiko neseniai grus Lietuvon paskutin lietuv politin kalin, buvus partizan Boleslov Lizn. Jis pastebjo, kad Brenevo laikmeio statymai buvo dar iauresni nei Stalino, kurio valdymo laiku rezistencijos dalyviai, neaud okupant bei j parankini, nebuvo baudiami aukiausia bausme. B.Liznas nesuaud n vieno stribo, tik dalyvavo kautynse, kur uvo 16 Berijos pakalik. Taiau TSRS Aukiausiasis teismas 1979 m. nuteis j ilgiems metams kalti: 10 m. nelaisvs udarame kaljime ir 5 m. grietojo reimo koncentracijos lageryje. B.Liznas padkojo Dievui, u jo ilaisvinim badavusiam Petrui Cidzikui ir j palaikiusiems. Lietuvius pasveikino sveiai i Baltarusijos, Latvijos ir Armnijos. Mitingo rezoliucijas perskait LLL Tarybos narys Antanas Terleckas. Buvo nutarta galioti Vyriausij Lietuvos ilaisvinimo komitet reikti tautos vali bti nepriklausomai nuo atjn, priminti pasauliui pareig padti kenianioms pavergtoms tautoms, apeliuojant viej nuomon ir monijos sin. Taip pat kreiptasi Lietuvos deputatus, pareigojant juos padaryti visk, kad administracija nevst liepos 21-osios Lietuvos inkorporavimo TSRS dienos. J.Gelaius perskait dar vien rezoliucij, skirt M.Gorbaiovui, kurioje primenama 1920 m. sutartis bei reikalaujama itaisyti visus jos sulauymo padarinius ir laikytis jos. ias rezoliucijas mitingo dalyviai prim vienbalsiai. Ypating nuotaik mitingui suteik Irenos Branaits-Boriseviiens dainuojamos tremtini dainos. Mitingo pabaigoje V.Petkus paragino prisiminti uvusius, itremtus, sveias alis likimo nubloktus tautieius. Sugiedojus Marija, Marija, pirmininkaujantis pakviet visus ygiuoti Lukiki aikt. Dainuodami liaudies dainas, skanduodami Okupantai, lauk!, Laisv Lietuvai!, Lietuva bus laisva!, neini transparantais su nepriklausomybs reikalaujaniais kiais, demonstrantai patrauk per miest. Pakeliui prie demonstracijos prisijung dar daugiau moni. Minia sustojo prie Lenino paminklo. Mes ia atjome ne vertinti mog. i aikt lietuvi tautai venta vieta. Carins Rusijos okupacijos metais ia buvo nuudytas 21 kovotojas u tautos laisv. Pabkime mintimis su jais, kalbjo V.Petkus. Buvo dar kart perskaityta mitingo rezoliucija. Po to demonstrantai isiskirst. Milicija demonstracijai netrukd, provokacij nebuvo. Visas renginys vyko graiai ir kultringai.
310
Leidj pastaba. Kamerose, rengtose KGB rm iaurinje pusje, ant speciali stend buvo pastatyti kulkosvaidiai. Kamerose buvo automatais ginkluoti kareiviai. Kadangi ygiuojant prie Lenino paminklo pakeliui nemaai bailok moni paliko demonstrant eiles, j vietas um daug buvusi kriminalini kalini, iekani nuotyki. Ikilo provokacijos grsm. Nuogstauta, kad kareiviai gali gauti sakym audyti mini. Padt igelbjo imintinga V.Petkaus kalba, pabrtinai taiki demonstrant laikysena.
MITINGO, SKIRTO 69-OSIOMS MASKVOS TAIKOS SUTARTIES METINMS PAMINTI, KREIPIMASIS TSRS LIAUDIES DEPUTATUS I LIETUVOS
Istorikai seniai rod, kad 1918 m. gruodio 16-j Lietuvoje nevyko jokia socialistin revoliucija ir nebuvo paskelbta tarybine vadinama valdia. Taiau, ignoruodama istorinius faktus ir politines tautos nuotaikas, Lietuvos administracija jau persitvarkymo ir atvirumo eroje, 1988 m. gruodio 16-j, sureng politin spektakl, skirt 70-osioms socialistins revoliucijos ir taryb valdios paskelbimo metinms. .m. gegus 45 dienomis LTSR AT atsisak traukti savo sesijos dienotvark klausim dl 1940-j liepos 1415 d. rinkim vadinamj Liaudies seim, nepripaino i rinkim neteistais, o paties seimo nutarim dl vadinamosios taryb valdios atkrimo Lietuvoje ir Lietuvos stojimo TSRS sudt neturiniais juridins galios. ie faktai kelia mums tarim, kad ir iemet Lietuvos administracija liepos 21-j laikys lietuvi tautos vente. Mes, mitingo dalyviai, praome TSRS liaudies deputat i Lietuvos dti visas pastangas, kad liepos 21-oji Lietuvoje nebt veniama, t.y. nekeliamos valstybins vliavos ir apsieita be joki ventini rengini. Praome pareikalauti i LTSR AT prezidiumo oficialiai pripainti, kad liepos 21-oji Lietuvoje nra tautos vent. kreipimsi prim 10000 mitingo dalyvi.
Vilnius, 1989 m. liepos 12 d. MITINGO PIRMININKAS VIKTORAS PETKUS MITINGO SEKRETORIUS LEONARDAS VILKAS
311
VYTAUTAS MILVYDAS: AUKOS PRASMINGUMAS

Po to, kai pernai vasar Petras Cidzikas ir Algimantas Andreika pirm kart atsisdo prie udarytos Katedros sienos ir paskelb bado streik dl politini kalini ilaisvinimo, vieos badavimo akcijos m plisti po vis Lietuv. Dar du kartus streikavo pats P.Cidzikas, ikovojs, kad paskutiniai politiniai kaliniai grt Lietuv, badavo Kauno alieji, pagaliau masins bado akcijos Vilniuje ir Kaune i met gegus mnes, protestuojant prie MolotovoRibentropo pakto svarstymo vilkinim. Rodos, apsipratome su ia kovos priemone. Todl ir nauja palapin Katedros aiktje, atsiradusi birelio 1 d., nesukl ypating emocij nei valdios vyrams, nei eiliniams pilieiams. Jos gyventojas, buvs partizanas ir LLL Tarybos narys Vytautas Milvydas, droviai ypsodamasis sveikindavo negausius lankytojus ir i lto aikino motyvus: Noriu atkreipti dmes Molotovo Ribentropo pakt, kuris nulm ms Tvyns likim ir slegia j iki iol. Konkrei reikalavim neturiu, juk niekas nepanaikins to pakto pasekmi per savait ar mnes. Taip pat nesitikiu, kad Kremlius ir jo vietininkai Lietuvoje, isigand mano badavimo, imt greiiau sprsti Lietuvos aneksijos klausim. Mano tikslas paskatinti lietuvius rytingiau kovoti u nepriklausomyb. Mums taip trksta vienybs ir smoningumo! tai pavasar Laisvs lyga paskelb para rinkimo akcij dl MolotovoRibentropo pakto padarini likvidavimo. Rods, ko daugiau reikia pulkim visi ir surinksime tris milijonus para, parodykim sau ir visam pasauliui, kad lietuviai nori bti laisvi ir nepriklausomi. Deja, tuoj atsirado ios idjos prieinink netgi tarp t, kurie sakosi es u nepriklausomyb. Girdi, dar neatjo laikas tokiems reikalavimams, nereikia atrinti padties ir pan. Viepatie, jeigu 1945-aisiais btume taip galvoj, jeigu nebt buv pogrindins kovos deimtmei, kas iandien ia kalbt apie laisv! Kain ar daug kas pritar tuomet Vytauto Milvydo mintims. Vos kelioms dienoms praslinkus nuo bado streiko pradios, i Kaln parko tribnos (Persitvarkymo sjdio mitingo metu sudarytojo pastaba) nuskambjo odiai, smerkiantys bado streiko organizatorius. Prie V.Milvydo palapins pasigirsdavo raginim eiti namo ir nedrumsti ramybs, netrukdyti Brazauskui konstruktyviomis priemonmis siekti suvereniteto. Taiau V.Milvydas tikjo savo aukos prasmingumu ir badavo toliau. Aplink j briavosi jau ne tik bendraminiai ar smalss turistai, bet nemaai ir toki, kurie ia pirm kart igirsdavo apie dviej tiron sandr karo ivakarse ir jo atnetas nelaimes. V.Milvydas prisimena, kaip vien nakt jo bst apsupo brys kauusi jaunuoli. Pasipyl rusiki keiksmai, grasinimai, keli alikai puol plyti ant sien sukabintus plakatus ir stumdyti budjusias moteris. Pakilau nuo savo suolo ir ijau laukan, pasakoja V.Milvydas. Jaunuoliai ivadino mane faistu ir usienio nipu. miau ramiai dstyti jiems, dl ko badauju ir k mano tautai atne taryb valdia. Paklausiau, ar jie, rusai, bt laimingi, jeigu j tvyn bt pavergta ir engiama. Rodos, suprato mane, nes nuleido kumius ir po kurio laiko pasitrauk. 312
O kartais ia, prie palaiks palapins, suplaukdavo ir tkstantins minios. Matme, kaip vysteljo garbingo partizano veidas, kada birelio 11 d., Lietuvos nepriklausomybs sjungos pakviesti, Katedros aikt utvind vyrai, moterys, vaikai su vliavom ir plakatais pirm kart vieai paminti okupacijos metini. T dien V.Milvydas negirdjo drsi odi Kaln parke, taiau gyvai pajuto, kad jo auka reikalinga Lietuvai. Ir jis su nauju rytu ts bado streik. Birelio 14-j, Gedulo ir Vilties dien, jo palapin, nesiraiusi valdios tai progai kuriam nuotaik, bylojo visiems, kad Lietuvos okupacija neatskiriama birelio 14-osios minjim dalis. Jau po vidurnakio, kai itutjusi Katedros aikt deg nesuskaitomom vakutm, maiau j parpuolus ant grindinio maldai ir atgailai. Ir klausiau savs, i kur tas irdies viesumas, ta dvasios jga kaljim ir lageri ikankintame, jau visikai prailusiame moguje? Tas viesumas ir jga turbt i ten, i gimtojo sodiaus emaitijoje, kur 1945 met vasar penkiolikmetis Vytautas ijo vaduoti Tvyns, paliks mokyklos suol ir neisipildiusias jaunatvikas svajones. Trejus metus su draugais kovsi Ylaki kuopoje. 1948 metais aretas ir Maeiki kaljimo cel. Trkstant rodym, paleido. Taiau neilgam 1949 met balandio mn. jis vl ekist naguose. Sudaroma byla, ir prie akis 20 met gulago kani. Po diktatoriaus mirties bausm sumainama, Vytautas siuniamas tremt Karagandos stepse. Gimtj em ivysta tik 1966 metais. Pripaintas II grups invalidu. Ne kart mginome tikinti V.Milvyd ubaigti bado streik, ypa kai jo badavimo laikas m grsmingai artti prie 30 dien. Prame pataupyti sveikat, prisiminm valdios ir Sjdio abejingum, rodinjome, kad jo auka jau atne vaisi. Jis tik ypsodavosi, lyg teisindamasis, lyg nesuprasdamas ms perdm realistik motyv. Dar noriu, kad bt pasiekta vienyb, sak. Mes nematme keli vienybn, bet V.Milvydas juos rado. Tik jo asmeninm pastangom liepos 7 d. Atgimimo redakcij prie apskrito stalo susirinko vis Lietuvos visuomenini judjim atstovai. Buvo susitarta siekti glaudesni ryi ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp vis jg, kovojani u Lietuvos nepriklausomyb. Taip pat nusprsta ruoti panaius susitikimus kiekvien mnes. Liepos 10 d. LLL ir Helsinkio grup oficialiai kreipsi V.Milvyd, praydamos ir ragindamos ubaigti bado streik ir paaddamos, kad jo akcij iki rugpjio 23 ts kiti mons i LNS. Keturiasdeimt par truks Vytauto Milvydo badavimas pasibaig. Nesinori rayti: pergalingai, nes tuoj bt pareikalauta materiali rodym. Bet visgi esama ir kitoki pergali, kuri nepasversi ir nepamatuosi, neparodysi kitiems. Tokia, manau, buvo Lietuvos partizan pergal, penkiolikmeio emaitijos bernioko pergal. irdamas bado isekint taur Vytauto Milvydo veid, galvoju, kad yra nenutrkstanti gyva tsa tarp to, kuris vaikikom rankom pam ginkl ir kuris dabar, po 45-eri met, palinks sdi savo bado palapinje. Prisiminkime: Dovydas spaudia kumtyje ma akmenl. Nors Galijotas dar gyvas ir grsmingas, mes inome, jog kiekviena kova, kiekviena tikra auka nebna veltui.
L.DEGIMAS
313
LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGA INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. LIEPOS 13 D., NR. 15(20).
Leidj pastaba. I tikrj P.Cidzikas savo bado streik vadino maldos ir pasninko akcija.
KREIPIMASIS JAV PREZIDENT DORD BU

Mes, susirink miting, skirt ubaigti renginius, pavstus JAV Prezidento paskelbtai Pavergtj taut savaitei, dar kart reikiame Ponui Prezidentui gili savo pagarb ir padk. JAV pirmosios 1940 m. liepos 22 d. paskelb nepripastanios TSRS vykdytos Lietuvos okupacijos. Savo nepripainim JAV deklaruoja kiekvienais metais ne tik Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo dienos proga, bet ir daugeliu kit prog. Atkreipiame Js dmes tai, kad iandien pasaulis serga neigydoma umarumo liga. Jis baigia umirti Hitlerio ir Stalino nusikaltimus. Niekas laisvajame pasaulyje jau nebeprisimena Atlanto Chartijos. Tokia padtimi naudojasi rusikasis imperializmas, kurio grsm taikai pasaulis labai nori umerkti akis ir pagyventi saldi iliuzij pasaulyje. Rusikajam imperializmui objektyviai talkininkauja Europos politikai, svajojantys M.Gorbaiovo pagalba sujungti abi Vokietijas. Todl VFR iki iol vengia pripainti MolotovoRibentropo pakt negaliojaniu nuo pat jo pasiraymo dienos. Vokieiams n motais ms priminimai apie tai, kad dabartin vergik politin Lietuvos status apsprend ne tik stalinin Rusija, bet ir hitlerin Vokietija. Mes inome, kiek JAV djo ir tebededa pastang taikai pasaulyje isaugoti. JAV ugesino daug rusikojo imperializmo ukurt karo idini. Norime tikti, kad taika siviepataus Afganistane, Angoloje ir kituose pasaulio regionuose. Taiau manome, kad greit gali susidaryti naujas idinys, pavojingas viso pasaulio taikai. Tai Pabaltijys. Mums aiks Maskvos norai utsti MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavim. Taiau lidna, kad ir Vakar politikai niekuo konkreiai neprisideda, kad paskutinms Antrojo pasaulinio karo aukoms Lietuvai, Latvijai ir Estijai bt sugrintas i j pagrobtas politinis suverenitetas. Tai vykdyti met minint 50-sias MolotovoRibentropo pakto metines tinkamiausia proga. Norime tikti, kad didij pasaulio valstybi vairas iminting vyr rankose. Todl gyvename viltimi, kad pasaulio vilgsnis bus atkreiptas Estij, Latvij ir Lietuv. Esame sitikin, kad Js, Pone Prezidente, suprantate, jog lietuvi tautos (lygiai kaip latvi ir est) laisvs ir nepriklausomybs siekim galima ugniauti tik fizikai j sunaikinus.
MITINGO, VYKUSIO 1989 M. LIEPOS 23 D. VILNIAUS KATEDROS AIKTJE, DALYVIAI
314
DOKUMENTAI (PROGRAMOS, PAREIKIMAI, KREIPIMAISI, REZOLIUCIJOS, LAIKAI) LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. RUGPJIO 1 D., NR. 16(21).
KO VERTA LKP PERTVARKA

ATVIRAS LAIKAS NAUJAJAM VVPI REKTORIUI S.RAZMAI i met liepos 25 dien Lietuvos TV parod pokalb su Jumis LKP pertvarka Js nuomon? Negaliu nepareikti keli savo pastab. Diugu, kad i televizoriaus ekrano galjome igirsti Js rimtus odius apie tai, jog tauta dabar esanti istorinje krykelje, kuri lems: ar gals ji tapti laisva ir nepriklausoma. Gras Js linkjimai visoms ms politinms bei visuomeninms jgoms susivienyti vardan to tikslo. Taiau ie linkjimai, kaip man atrodo, byloja apie Js asmenines savybes, apie Jus kaip asmenyb, jie nra adekvaios tikrovs analizs ivada. Js paminjote profesionalizmo btinum, bet Js pateiktas LKP veiklos iuolaikiniame etape vertinimas atrodo kiek naivokas. Raau taip todl, kad Jus igirdo, ir, matyt, igirs dar tkstaniai moni. Nortsi prayti Jus susimstyti tai apie k. Komunist partijos nariai buvo, yra ir bus nuo liaudies atskirtos organizacijos nariai. Kodl ir bus? Todl, kad partija vykdo suinteresuot leninin kadr politik ir nemano jos atsisakyti. Tai reikia, kad visus tiek administracikai, visuomenikai ir psichologikai reikmingus postus partija skiria tik sau parankius mones ir stengiasi nusikratyti atsitiktinai ten pakliuvusi nonkonformist. Tai Js inote i savo patirties. Kas galina partij bti tokia udara organizacija? Tai, kad kadaise ginkluotos jgos dka ji organizavo ir sukoncentravo savo rankose pat galingiausi pasaulyje baudiamj aparat, KGB, Vidaus reikal, Teisingumo, Gynybos ministerijas. Kalbos apie daugiapartin sistem nebt visai tuias garsas, jeigu partijai bt pasilyta tuos ir kitus valstybs valdymo organus parlamentiniu keliu depolitizuoti bei deideologizuoti, t.y. kada nors, vykdant parlamentikai arba ir iaip vieai ireikt liaudies vali, palikti juos. Nei Js, nei LPS vadovyb to anaiptol nesilote! O kalbdamas i televizoriaus ekrano, Js asmenikai kuriate partijai apgauling politini manevr lauk. Juk sakydama, kad ne viskas i karto, dar ne laikas ir pan., partija ir toliau ts labai skming Vakar dezinformacijos politik, dangstydamasi politinio pliuralizmo ir galbt net valstybins nepriklausomybs fikcijomis. Ir tai yra tikrai btent fikcijos. Visoje TSRS nesiliauja radikalios, tautins opozicijos atstov persekiojimai, sulaikymai, kalinimai, kartais sumuimai. Ar balandio 9 dienos vykiai Tbilisyje Jums nieko nesako? Ar Js tikite, kad tai buvo pertvarkos prieinink klasta? Partijos vadovai, pradedant pirmini partini organizacij sekretoriais ir aktyvu, laiko save vis pirma profesionaliais vadovais. Tokia dvasia jie yra aukljami vairi apmokym, instrukta, pasitarim ir t.t. metu. Ir kaip profesionals politiniai vadovai jie laiko normaliu dalyku, kad politikoje, kaip ir gyvenime ap315
skritai, yra ir atvirktin, tamsioji, nevarioji pus. Tai yra btent tas atvejis, kai vidaus reikal ministrai vaidinantiems naivum urnalistams pasakoja apie teistumo stiprinim, o tuo paiu laiku milicijos skyriuose, kalinimo vietose mua ir kankina danai niekuo nekaltus mones. Tai tas atvejis, kai alies vadovas skelbia demokratizacij, o pats slapia sankcionuoja taiki demonstrant udynes. Tai tas atvejis, kai valdia pati pradeda kalbti apie respublikos valstybin nepriklausomyb, bet tuo paiu metu per KGB agentr uoliai seka tuos, kuriuos kalindavo btent u t pat k, arba guja juos i darbo. Tai itinka dabar LLL nar, filosofijos moksl kandidat, buvus VVDI katedros vedj Edvard Kriin. O pjudymo kampanij organizuoja naujas, matyt, demokratizacijos epochos ikeltas VVDI rektorius, garsus architektas, profesorius V.Brdikis. Beje, o kaip Js pasielgtumte panaioje situacijoje? Kodl Js neveria susimstyti tas faktas, kad i lto reabilituodama anksiau represuotuosius ir plaiai reklamuodama tai savo spaudoje, partija tuo paiu laiku persekioja dabar jau kitus mones, lauo j likimus, o visuomen ir vl apie tai tyli? Js tikriausiai inote, kad 1988 met rugsjo 2829 dienomis Vilniuje buvo ivaikyta taiki demonstracija, kad demonstrantai buvo muami ir suiminjami. ios operacijos organizatorius LTSR vidaus reikal ministro pavaduotojas M.Misiukonis kit dien oficialiai pareik, kad jie turjo teis pavartoti net aunamuosius ginklus. O dabar mogus yra taps LTSR vidaus reikal ministru, ir Sjdio atstov gerbiama profesor K.Prunskien, kaip LTSR Ministr Tarybos pirmininko pavaduotoja, tikriausiai sds drauge su juo prie bendro posdi stalo. Ar nekyla koki nesmagi mini ioje situacijoje? Gerbiamas S.Razma, nejaugi Js viso to neinote, nematote, nenujauiate? O gal tiesiog nenorite pagalvoti apie t nevarij politikos pus juk, be jos, viskas taip grau, racionalu, logika Ir nepavojinga. Bet kaip galjote Js rimtai tikinti i ekrano, es LKP jau kakokia kitokia? Kaip galjote pasilyti Lietuvos komunistams stoti Europos humanistin front? Be pasipiktinimo sunku klausytis toki pasilym. Negi Jums neinoma, kad btent stalinini represij kartyje TSRS buvo priimta nauja konstitucija, kurioje ufiksuotos visos manomos mogaus teiss, o be to, priimtas ir naujas, tariamai pats demokratikiausias pasaulyje rinkim statymas, ir tuo skmingai buvo apgauta Vakar Europos demokratin visuomen, paios TSRS inteligentija ir liaudis. Susidar istorijoje, ko gero, neregta situacija: tarybin inteligentija kr entuziastingus meno krinius, liaudis tikrai entuziastingai ir pasiaukojaniai dirbo, o tuo paiu metu po vis al ibarstytose udarose zonose vyko masiniai tos paios liaudies ir inteligentijos suaudymai. Komunist partija i principo niekad negals nusiplauti savo nusikaltim dmi, kaip niekuomet nebt galjusi to padaryti nacionalsocialist partija. Negi Jums neaiku, kad reikalaudamas i partijos apsivalyti ar net sveikindamas apsivalym, Js sudarote gudriems baudjams galimyb nieko nereikiani atgailos odi pagalba (o daniausiai ir be j) likti valdioje, ilaikyti savo rankose represij aparat. Jeigu iuo metu Lietuvoje is aparatas kol kas pristabd savo baudiamj veikl, tai tik laikinai! Paprasiausiai tautinio isivaduojamojo 316
judjimo Pabaltijyje dka ia susiklost tokia situacija, kad Maskva nutar pamginti panaudoti j savo tikslams, nukreipti vykius jai pageidaujama vaga, atlikti politin eksperiment. Taigi su kuo mes turtume konsoliduotis? Su profesionaliais baudjais, demagogais, provokatoriais, ir vien tik dl to, kad jie pagaliau suskato perimti i savo auk vent Lietuvos nepriklausomybs k? Ne, mano didiu sitikinimu, to negalima leisti. To neleidia ir paprasiausia garb, jeigu, inoma, ji kam nors rpi. Ir itin keistas Js pasilymas, kad vis politini jg vienijimosi centru tapt naujos sudties okupacin LTSR Aukiausioji Taryba. Paprastai tokiais atvejais siloma sudaryti daugiapartin koalicij. Tokia nepriklausomybs siekiani partij bei organizacij koalicija jau yra sukurta i met gegus 25 dien. Tai Lietuvos nepriklausomybs sjunga. Tikiuosi, kad LKP nenors prie jos prisidti. Tiesa, LKP tikriausiai irgi galt uimti garbing viet tarp kit Lietuvos politini partij bei organizacij, bet tam ji turt patenkinti bent du labai nerealistikai skambanius reikalavimus. Pirma, ji turt tapti lygia tarp lygij, tai yra atsisakyti politins valdios ir palikti visus vykdomosios valdios organus. Ir antra, turt bti atliktas labai grietas LKP valymas, kurio metu lemiamas odis priklausyt Lietuvos visuomenei. Praktikai kiekvienas partijos vadovas yra padars ir tebedaro aib skriaud bei neteisybi ir neturi teiss likti ne tiktai valdioje, bet ir bet kokioje doroje visuomeninje organizacijoje. Daugelis demagog vienbalsiai tart, kad iuose pasilymuose esama neleistino stalinizmo, ekstremizmo, svetimos nuomons negerbimo ir nepakantumo. To visai nra. Baudjai ir demagogai turi visai ne savo nuomon, bet mulkinimo taktik, ir diskusijos taisykli jie netaiko. Kodl mes turime jiems jas taikyti, atlikti pseudodemokratinio spektaklio vaidmenis? Sunku polemizuoti su Jumis. Dabar kartu su Komunist partijos vadovais Js pasauljautos tipo mons pasisako u profesionalizm politikoje, t.y. praktikai prie visuomen ir juo labiau prie diletantus ir ekstremistus. Js, ko gero, nepastebite, kaip Js pagalba norima atitraukti visuomens dmes nuo sen kovotoj ir iaip neparanki asmen, ugoti ir politikai izoliuoti juos, priepastatyti juos visai tautai, o po to, jiems neaprimus, gal ir vl represuoti. I j pasiglemiama visa nepriklausomybs byla, kas leidia labai efektyviai nuvertinti praktikai vis per pastaruosius deimtmeius atlikt darb ir ateityje klastingai paversti nepriklausomyb sau patogia fikcija. Ir vis dlto praome: nesiimkite atlikti baudjams t j darbo dal, kuri jie po tiek deimtmei taktiniais sumetimais nutar perleisti Jums.
Pagarbiai, Vilnius, 1989 m. liepos 25 d.
JURIJUS RADOVIIUS LLL Tarybos narys
317
LIETUVOS LAISVS LYGOS KREIPIMASIS LIETUVI TAUT

Blaiviai mstantys Lietuvos mons jau turjo pakankamai prog sitikinti, kokia grubi politin klaida buvo lietuvi tautins vliavos ir himno suvalstybinimas. Juk Lietuvos valstyb aneksuota, ir ms tautai ventus simbolius pasisavino okupacin administracija. Okupantai ir j tarnai valkioja ms trispalv, bolevik satrapai savo nepraustomis burnomis gieda ms Tautik giesm Kaip turi jaustis lietuvis patriotas, dar vakar kaljs u trispalvs iklim, iandien matydamas j plevsuojani vir KGB rm?! Prajusi met gruodio 16-j ir i met liepos 21-j trispalv buvo ikabinta alia raudonos okupant vliavos. Ar begali bti iauresnis pasityiojimas i lietuvi tautos, baisesnis jos vliavos iniekinimas?! .m. liepos 21 d. protesto mitinge mes drauge su visa LNS pakvietme Lietuvos inteligentij prisipainti bent sau, kad tautins vliavos ir himno suvalstybinimas buvo didiulis ms prieo rusikojo imperializmo laimjimas. Taiau, pasirodo, bolevikams to dar negana. Pastaruoju metu gauss straipsniai komunistinje spaudoje bei okupacins administracijos funkcionieri pasisakymai per televizij ir radij pranaauja, jog Lietuvos herbas Vytis greitai taps LTSR valstybiniu herbu! Prajusi met birelio mnes Algimantas ekuolis kalbjo: Ar nevertt pagalvoti, kad btent i vliava (t.y. trispalv ms pastaba) tapt LTSR valstybine vliava? Atimtume paskutin simbol i nacionalist, ekstremist ir separatist. Kaip matome, ilgai laukti neteko iandien okupacin administracija nauj socialistin turin ruoiasi suteikti ir ms herbui Vyiui! Tautieiai, bkime budrs ir smoningi! Vytis nepriklausomos Lietuvos herbas. Jis turi vainikuoti Lietuvos nepriklausomybs atkrim, o ne atvirkiai! Rusija vien kart jau buvo pagrobusi ms Vyt. Tsyk jis buvo pakliuvs plraus dvigalvio erelio nagus. Neatiduokime jo dabar raudonojo tono nasrus! Mes kreipiams Jus, Lietuvos deputatai, Jus, Lietuvos inteligentai. Js pareiga apginti Vyt nuo kruvin bolevik rank! Kvieiame lietuvi taut vieningai protestuoti prie mginim subolevikinti Vyt.
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. RUGSJO 9 D., NR. 18(23).
318
GOTLANDO DEKLARACIJA
(1989 M. RUGPJIO 6 D.)
1989 MET RUGPJIO 19 D. VYKO LIETUVOS DARBININK SJUNGOS SUSIRINKIMAS, KUR BUVO PAKVIESTAS LIETUVOS LAISVS LYGOS TARYBOS NARYS ANTANAS TERLECKAS PASIDALINTI MINTIMIS IR SPDIAIS I 36-OSIOS EUROPOS STUDIJ SAVAITS GOTLANDO SALOJE.
Spausdiname jo pasisakym: Gotland buvau pakviestas Europos studij savaits organizatori. Taiau sovietin administracija dar vairi trukdym man ten patekti. Nuvykau vedij, kai Studij savait faktikai jau buvo pasibaigusi rugpjio 3 d. vlai vakare. Buvo paskleisti gandai, kad apsistojau Stokholme pas savo draug ir i viso neatvyksiu. Ai Irniui einiui, ymaus ms raytojo snui, jo monai ir akademiko A.Burao monai, kad jie atvyko Visb mans pasitikti. Atvykau ketvirtadien. Buvo paskelbta, kad penktadien prasids ekskursijos, nes diskusijos jau buvo baigtos. Kodl man sutrukd? Bijojo, kad ireikiu kit nuomon negu J.Paleckis ir Sjdio atstovai. VLIKo pirmininkas Kazys Bobelis pareik, kad kas nori, tegul vaiuoja ekskursij, o jis liks diskutuoti su manimi. Diskutavome vis nakt su juo ir profesoriumi Vytautu Landsbergiui, po to dalis Sjdio atstov, vedijos lietuvis gydytojas Varnauskas ir K.Bobelis nuvykome Visb ir ten tsme diskusijas. Mano tema buvo A.Terlecko persekiojimai okupacijos metais. Ta tema kalbti atsisakiau, kadangi ji nra taip svarbi. Pasakiau, kad nesu joks didvyris, tik nesugebjau okupacijos metais tylti, kai kiti sugebjo, u k ir buvau aretuotas. Idsiau savo poir dabartin Lietuvos padt. iuo metu nepriklausomybei pasiekti yra du keliai parlamentinis ir tarptautins teiss. Kritikavau parlamentin keli, remdamasis tuo, kad gegus 18 d. priimti konstitucijos pakeitimai vis tiek neturi jokios galios. Gegus 18 d. sesijoje buvo priimta Lietuvos suvereniteto deklaracija, kuri skelbia, kad 1920 met liepos 12 d. Taikos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Taryb Rusijos nra denonsuota. Vadinasi, is dokumentas pripasta, kad ne tik Taryb Sjunga, bet ir Lietuvos Respublika yra tarptautins teiss subjektas. Deputatai i Lietuvos TSRS deputat suvaiavime privaljo elgtis kaip okupuotos alies atstovai ir reikti savo pretenzijas. Jie neperskait ios Deklaracijos, nors tai buvo j pareiga. Kodl? Kaip paaikino deputatas Egidijus Klumbys, LKP I sekretorius A.Brazauskas negaljo to padaryti. Paklausiau, kodl jos neperskait Sjdio seimo tarybos pirmininkas V.Landsbergis. E.Klumbys ito neinojo, tik pasak, kad Deklaracij perskaityti apsim Kazimieras Motieka. Taiau tuoj apie tai suinojo M.Gorbaiovas, ir jis ar A.Lukjanovas paadjo ijungti mikrofon, jeigu bus bandyta perskaityti Deklaracij. Irinksim nauj Aukiausij Taryb, kokius nutarimus ji priims? Ji taip pat priims t Deklaracij. O koks bus jos likimas? Sutikim, kad atsiras drsi moni 319
ir perskaitys. Taiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybs prerogatyva priklauso TSRS deputat suvaiavimui. Agresivnoje bolinstvo atmes t Deklaracij. A paklausiau K.Motiekos, ar surinks jie 600 atstov, kurie balsuos u i Deklaracij? Jis atsak, kad geriausiu atveju 400. Tai tai kur veda parlamentinis kelias. Dar pateikiau motyv, kad tas kelias veda aklaviet, kad ekonominis savarankikumas yra fikcija. Po to aikinau ms keli tarptautins teiss. Buvo klausim dl Komunist partijos. Komunist partij traktavau kaip nusikalstam organizacij. N viena partija nepadar tiek blogo Lietuvai, kiek Komunist partija. Taiau iandien KP yra ir dor moni. Jeigu vyks partijos suvaiavimas, kuriame LKP jau veiks ne srities organizacijos teismis, tada ji pati isirinks savo politin biur ir sekretori. Tada jau bus galima su ja kalbtis. iandien A.Brazauskas nra irinktas nei lietuvi tautos, nei Lietuvos komunist. J paskyr M.Gorbaiovas, ir jis aklai vykdo Maskvos politik ir nurodymus. Jeigu jo vietoje bt kitas, pvz., J.Paleckis, ir jis vykdyt Maskvos linij. Diskusijos baigsi ir buvo nusprsta pasirayti dokument. Dokument redagavo sjdininkai, a pats nedalyvavau. Kadangi jo turin ne visi ino, perskaitysiu: Iklaus praneimus apie Lietuvos aktuali padt politinje, ekonominje ir ekologinje plotmje, aukljimo ir vietimo, banyios srities darbe, taip pat ir socialinse problemose, pasidalin mintimis su imtu Studij savaits dalyvi, gyvenani 8 Vakar valstybse ir Tvynje Lietuvoje, nutarme: vis atgimstanios Lietuvos ir svetur gyvenani lietuvi gyvybingj jg tikslas yra LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS ATSTATYMAS. Pasira: K.BOBELIS Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto pirmininkas, A.BURAAS Sjdio seimo tarybos narys, V.LANDSBERGIS Sjdio seimo tarybos pirmininkas, I.LUKOEVIIEN Pasaulio lietuvi bendruomens valdybos vicepirminink, K.MOTIEKA Sjdio seimo tarybos narys, .KUDABA Lietuvos kultros fondo pirmininkas, J.V.PALECKIS Lietuvos komunist partijos centro komiteto ideologijos skyriaus vedjas, A.TERLECKAS Lietuvos laisvs lygos pirmininkas. Ten a paaikinau, kad a joks pirmininkas, tik LLL Tarybos narys. Mano nuomone, is dokumentas tai avansas Lietuvos kompartijai. Jeigu biau inojs, kad LKP imsis vis priemoni sutrukdyti ms rugpjio 23 dienos protesto akcij, a nebiau jo pasiras. Turbt ne visi informuoti, kad uvakar, ketvirtadien, buvo Apskritojo stalo konferencija, kurioje buvo nutarta rengti miting rugpjio 23 d., 15 val., Kaln parke. Visos organizacijos, einanios Apskritojo stalo konferencij, sutiko su tuo, iskyrus Sjdio atstovus. Sjdininkai i pradi kalbjo, kad jie nori rengti miting 22 d., kad nesutrukdyt Baltijos kelio akcijai. Gal gale, kadangi dauguma buvo u 23 dienos miting, kuris vyks 15 val. ir 320
akcijai nesutrukdys, Sjdio atstovai sutiko nerengti mitingo 22 d. Prisids ar ne prie 23 d. mitingo, jie negaljo atsakyti, kadangi neturjo galiojim. adjo atsakyti etadien. R.Ozolas akcentavo, kad 22 d. mitingo neruo. Taiau, kaip suinojom vakar, jie jau turi leidim 22 d. mitingui. Tai daroma specialiai, kad atitraukt mones nuo Lietuvos nepriklausomybs sjungos mitingo. Tai rodo gelein partijos rank. Kartoju io dokumento Gotlando saloje a biau nepasiras, jei biau inojs ms kompartijos klast.
DAR VIENAS INGSNIS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB

Visi troktame nepriklausomybs. Tik ar visi susimstome, kodl j praradome? Prakeikme komunizm, rusikj imperializm. Taiau Rusija tam ir yra Rusija, kad grobt svetimas emes. O grobik skm labai priklauso nuo tos ems eiminink elgesio. Pasitikdami dviej grobik sandrio 50-met, atsakykime bent sau, kas gi kaltas, kad jau beveik pus amiaus velkame vergijos jung. iame amiuje savo ems eimininkais mums buvo lemta bti du deimtmeius. io trumpo Lietuvos Respublikos laikotarpio pakilimas ir iandien mums yra tarsi gaivi versm Stalino sauls nualintoje dykynje, todl sunku j kritikai vertinti. Taiau juk ms ne atjn, ne kolaborant, o ms lietuvika vyriausyb sileido agresori be vieno vio. Lietuvos politiniai veikjai, pabg kraujo praliejimo, atidav praiai vis taut. 1941 met sukilliai, pokario partizanai savo krauju ir kaniomis ipirko i ms vis bendr gd. Vakarykiai pogrindininkai disidentai savo bekompromisikumu ir itikimybe nepriklausomybs idjai atsvr dalies tautos konformizm. Tik i tikrj protvi dvasios nej dka iandien mums suteikta galimyb apsisprsti, ar ir toliau laikysims okupacins valdios reikalavim ir tik dersims, praysime, kad palengvint vergo dali, ar pasiprieinsime jai ir ikovosime laisv. iandien apie nepriklausomyb suneko visi, netgi tie, kurie ne tik odiais, bet ir darbais neginijamai rod es Lietuvos nepriklausomybs prieai. Dar vakar jie klaus ms, kaip mes manome tai pasiekti. iandien to paties mes nortume j paklausti. Ne kart kritikavome vadinamj parlamentin, o i ties okupacins administracijos reform keli. O jeigu i tikrj norime eiti parlamentiniu keliu, reikalingas parlamentas, ne okupacin Aukiausioji Taryba, nors ir i ms irinkt moni sukomplektuota. Dar pirmajame Lietuvos politini judjim, partij ir organizacij koordinaciniame pasitarime pasilme suaukti bendr vis nefor321
mali organizacij nari kongres ir sudaryti Lietuvos nepriklausomybs sjd. Toks Sjdis turt teis atstovauti visai tautai. Persitvarkymo sjdis pasilym atmet. I vis dabartini Lietuvos politini jg galima bt sudaryti nuo okupant nepriklausom koalicin Vyriausyb. Taiau LPS klauso Komunist partijos, o pastaroji neleis Sjdiui engti tokio ingsnio. Nemaai tautos daliai LPS silomas kelias atrodo racionalesnis, maiau rizikingas ir t.t. Taiau neteko girdti, kad kas nors bt ikovojs laisv politiniu blefu. LPS, paveldjs paskutiniosios Lietuvos vyriausybs iaudadikum, vl veda taut aklaviet. Vergas, jeigu jis dvasioje iliks laisvas, privalo elgtis taip, kad pavergjas negalt su juo susitvarkyti ir bt priverstas arba umuti nepaklusn verg, arba grinti atimt laisv. Lietuvi tautos sunaikinti nepavyko netgi Stalinui. Nepavyks ir Gorbaiovui. Kovai prie okupant iandien mums nereikia jokio ginklo. Nepriklausomyb atgausime remdamiesi tarptautine teise, savo vali gyventi laisviems patvirtindami taikaus pilietinio nepaklusnumo akcijomis. Grietai laikydamiesi tarptautins teiss norm, mes turime vien po kito demonstratyviai lauyti joms prietaraujanius tarybinius statymus. itaip mes ilgainiui sulauysime ir Lietuvos okupacij bei aneksij. Karini biliet grinimo akcija, apie kuri raome iame numeryje, vykdoma, remiantis 1949 met rugpjio 12 d. enevos Taikos Konvencijos 51-ojo straipsnio 3-ija dalimi. Tai vienas konkretus, realus ingsnis Nepriklausomybs link. Toki ingsni reiks engti dar daug
LIETUVOS LAISVS LYGOS AKADEMINIO JAUNIMO SKYRIUS
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGOS PROTESTAS

Lietuvos nepriklausomybs sjunga vertina TSKP CK pareikim kaip atvir ik lietuvi, latvi ir est taut taikiems siekiams, kaip grasinim i taut valstybins nepriklausomybs siekim neteistai numalinti karine jga, kaip grsm paiai i taut egzistencijai. Pareikime ikraipoma tikroji Pabaltijyje vykstanio tautinio atgimimo prasm. Tarybiniams monms primetama, es Pabaltijo tautos tai abejingos savo istorijai, tamsios ir patiklios mass, kurias egoistiniais, savanaudikais tikslais kursto neatsakingos ekstremist ir nacionalist grups. Es jie masms primeta antirusikas, antitarybines ir antisocialistines nuotaikas, lozungus, provokuoja neat322
sakingus j veiksmus, stumia kakoki katastrof. Nacionalistai es neteistai skelbiasi tikr tautini interes reikjais. Toks padties Pabaltijyje vaizdavimas neatitinka tikrovs. Faktai ikraipomi, prietaraujama sveikam protui, klaidinami tiek TSKP nariai, tiek visa TSRS visuomen. Tautinis atgimimas Pabaltijyje gavo tok masin, visa apimant pobd, jog jis jau praktikai negali bti koki nors kurstytoj veiklos rezultatas. Siekis atstatyti valstybin nepriklausomyb, kuri TSRS 1940 metais neteistai likvidavo pagrindinis lietuvi, latvi ir est taut siekis. Todl ios tautos remia tuos politinius judjimus, kurie kovoja u io siekio realizavim. Ir prieingai, niekada nebus populiarios tos partijos, kurios nepaiso tautos lkesi. Ne kieno nors kurstomi, o savo iniciatyva mons masikai buriasi vairias organizacijas, dalyvauja taikiose protesto akcijose, rao neformali spaud. Jie visikai pritaria LTSR AT komisijos ivadoms apie Lietuvos primimo TSRS 1940 m. neteistum. Tai liudija ir vien Lietuvoje jau surinkt 1,5 mln. para po reikalavimu likviduoti MolotovoRibentropo pakto pasekmes. Niekam nepavyks ugniauti Pabaltijo taut verimosi tautin nepriklausomyb, kuri turi visos pasaulio tautos. TSKP CK dokumente ikraipoma reali padtis, es kyla masini susirmim gatvse grsm, o j pasekms bt mums baisios. N vienoje Pabaltijo respublikoje nebuvo nei stichini demonstracij, nei suirui gatvse, nei tarpnacionalini susirmim, nei teist io krato gyventoj streik reikalaujant nepriklausomybs nieko, kas galt destabilizuoti politin padt. Prieingai politins jgos gyventojus kvieia saugotis provokacij, bti drausmingu ir santriu. Baltijos kelio akcijos, kurioje rugpjio 23-ij visose trijose respublikose dalyvavo ne maiau kaip vienas milijonas vairi io krato tautybi moni, metu buvo palaikoma tvarka ir organizuotumas. Taip vyksta visos masins akcijos. Taiau TSKP CK savo pareikime melagingai tvirtina, es rugpjio 23-ij organizatoriai stengsi sukelti isterij. Tokius pareikimus mes laikome smoningu TSRS gyventoj klaidinimu. Aiku, kad pareikimas ruoia dirv rimtesnms provokacijoms. Jame tvirtinama, kad jeigu dabartin vyki eiga nebus sustabdyta, gali vykti katastrofa, gresianti netgi Pabaltijo taut gyvybingumui. Motinos kvieiamos pagalvoti apie savo vaik likim ir t.t. Kodl turt vykti katastrofa? Mes teistai siekiame valstybins nepriklausomybs esant stabiliai politinei padiai ir ramiai situacijai parlamentinmis ir taikiomis neparlamentinmis priemonmis. Tvirtinimas, es mes vienu mostu siekiame nutraukti visus ekonominius ryius su TSRS, deportuoti rus tautybs gyventojus, yra melagingas. Prieingai viena ms nepriklausomybs slyg yra geri kaimyniki santykiai su TSRS ir rus teis pasirinkti gyvenamj viet. Vadinasi, grsm ms tautos egzistencijai gali kilti tik i vieno altinio i paio TSKP CK, kuris faktikai apie tai mus ir spjo. TSKP CK, kviesdamas respublikos valdi tapti padties eimininkais ir imtis ryting ir neatidliotin prie323
moni apvalyti pertvarkos Pabaltijyje proces nuo ekstremizmo, destruktyvi kenksming tendencij, faktikai duoda jai nurodym udrausti politin opozicij, neformali opozicin spaud, udrausti opozicijai rengti mitingus ir demonstracijas, o masinio nepaklusnumo atveju nesvyruojant atidengti ugn, pralieti savo respublikos gyventoj krauj. tai k reikia kvietimas motinoms pagalvoti apie savo vaikus. Taiau ms jau nebauginsite. Mes turime visik moralin ir juridin teis valstybin savarankikum. Ms pusje tarptautin teis ir bendramogikos morals normos. Pabaltijo tautos niekuomet neumir negirdtos neteisybs ir piktadarybi, padaryt alies, vadinanios save TSRS, ir santvarkos, vadinanios save socializmu. Btent itaip reikia suprasti tai, kas pareikime demagogikai vadinama antitarybinmis umaiomis. Kaip tik todl n viena Pabaltijo tauta niekuomet nesutiks su eminania TSKP platforma nacionaliniu klausimu. Bt beprotyb imtis bet koki kratutini priemoni Pabaltijyje. Tai nutraukt gamybos proces, slygot tarptautin TSRS izoliacij. LNS kvieia TSKP CK neiti iuo keliu, netsti Stalino nusikaltim mogikumui. Mes praome nutraukti melaging, meiikik prasimanym sraut TSKP CK spaudos organuose ir suteikti visiems politiniams judjimams u Lietuvos nepriklausomyb ir analogikiems kit respublik judjimams galimyb reikti savo nuomon sjunginje spaudoje. Praome neiti valstybins beprotybs keliu. PABALTIJO RESPUBLIK NEPRIKLAUSOMYBS KLAUSIM TURI SPRSTI PAIOS I RESPUBLIK TAUTOS BE JOKIO KIIMOSI I IORS.
LIETUVOS DEMOKRAT PARTIJA LIETUVOS LAISVS LYGA LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SJUNGA JAUNOJI LIETUVA LIETUVOS KRIKIONI DEMOKRAT SJUNGA Vilnius, 1989 m. rugpjio 27 d. POLITINI KALINI GELBJIMO KOMITETAS LIETUVOS HELSINKIO GRUP
LIETUVOS POLITINI JG KONSULTACINIO PASITARIMO 1989 M. RUGSJO 7 D. VILNIUJE, ATGIMIMO REDAKCIJOJE, DALYVI REZOLIUCIJA
.m. rugsjo 5 d. Lietuvos persitvarkymo sjdio Seimo sesijoje Seimo Tarybos narys Algimantas ekuolis, kalbdamas apie TSKP CK pareikim dl padties Pabaltijo respublikose, dl io Maskvos ipuolio apkaltino Lietuvos laisvs lyg, mei Katedros aiktje vykstani bado akcij dl MolotovoRibentropo pakto 324
pasekmi panaikinimo. Jo odiais tariant, Sjdiui kabinamos ant kaklo kit organizacij, btent LLL, nuodms. Reikia paprayti Sjdio atstov, dalyvaujani politini jg apvaliajame stale, ir paprayti Lyg padaryti taip, kad uodega nemgint vizginti unimi. Prie kur laik A.ekuolio redaguojamas Gimtasis kratas perspausdino i Akirai made in KGB straipsn, meiiant LLL. Konsultacinio pasitarimo dalyviai tok A.ekuolio pareikim laiko tyiniu Lietuvos politini jg skaldymu. Jeigu atsakingi LPS veikjai ir toliau neteistai kaltins kitas politines jgas ekstremizmu, nacionalizmu, emu intelektu ir pan., tok j elges LLL traktuos kaip viso LPS politin linij.
Konsultacinio pasitarimo dalyviai: LIETUVOS LAISVS LYGA LTJS JAUNOJI LIETUVA KORPORACIJA NEO-LITUANIA LIETUVOS SAVITARPIO PAGALBOS SJUNGA Vilnius, 1989 m. rugsjo 7 d. LIETUVOS HUMANIZMO IR PAANGOS PARTIJA TTA LIETUVOS SKYRIUS
KUR DINGSTA DALIS PARA?

Tsiama para rinkimo dl MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavimo akcija. LPS duomenimis, iuo metu surinkta daugiau kaip pusantro milijono para. Deja, ne visi paraai patenka Sjdio bstin. tai rugpjio 10 d. Lietuvos politini partij bei organizacij konsultaciniame susirinkime LSPS atstovas Antanas Damaeviius pareik nepasitikjim kauniete Graina Germaniene. i met gegus mn. Kauno sekmadieninje mokykloje paraus rinko LDP nar Rita Melinskait. G.Germanien atm i R.Melinskaits lapus su paraais ir vieai juos supl. U para rinkim G.Germanien grasino kaljimu. Prie para rinkimo akcijos gal gale prisidjus Sjdiui, G.Germanien pati msi rinkti paraus. Taiau Sjdio bstin para ji pristato tartinai maai. Sjdio Seimo tarybos narys Zigmas Vaivila prane, kad Klaipdos krate neinomi asmenys renka paraus su pasidirbtais Sjdio Klaipdos miesto tarybos paymjimais, neva galiojaniais juos vesti i akcij. Tuo tarpu Klaipdos Sjdio taryba niekam toki galiojim nra davusi. TTA Lietuvos skyriaus atstov A.Auktikalnien informavo, kad kai kur para rinkjai neinia kuriuo tikslu renka ir pinigus. Be to, A.Auktikalnien atkreip dmes, kad para rinkimo akcij iki iol dar nra sitraukusi Banyia. 325
K gi KGB, kaip visuomet, darbuojasi stropiai: stengiasi, kad para nebt surinkta per daug.
LLL AKADEMINIO JAUNIMO SKYRIUS
LIETUVI TAUT
i met gegus 18 d. Lietuvos savivaldyb prim suvereniteto deklaracij, o rugsjo pabaigoje pritar nacionalins komisijos MolotovoRibentropo paktui tirti darbui. Taiau reali Lietuvos padtis nuo to n kiek nepasikeit. Okupantai ir j tarnai neada mums grinti Nepriklausomybs. Vietoje laisvs jie nori mums padovanoti suvereni pseudovalstyb LTSR TSRS sudtyje. Esame sitikin, kad tokiomis slygomis nepaprastai svarbu nuolatos priminti Laisvojo pasaulio visuomenei apie tai, jog Lietuva tebra okupuota, ir kelti okupuoto krato gyventoj politin savimon. Todl kreipiams lietuvi taut, kviesdami iam pilietinio nepaklusnumo aktui: nuo iol visuose dokumentuose, raomojoje ir nekamojoje kalboje vietoje svok Lietuvos Taryb Socialistin Respublika Lietuvos TSR, LTSR vartoti okupuota Lietuva. Pvz., sakyti ir rayti ne LTSR Aukiausioji Taryba, o okupuotos Lietuvos Aukiausioji Taryba. iuos pataisymus atlikime visuose iki iol ijusiuose dokumentuose ir ratuose. iandien kaip niekad svarbu vadinti daiktus j tikraisiais vardais.
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. LAPKRIIO 10 D., NR. 19(24).
LIETUVOS DIPLOMATINS TARNYBOS VAINGTONE IR PRIE VENTOJO SOSTO VATIKANE GALIOTINIUI PONUI STASIUI LOZORAIIUI
PONE CHARGE DAFFAIRES, 1989 m. gegus 18 d. Vilniuje okupacins administracijos Aukiausiosios Tarybos sesijos metu 1940 m. birelio 15 d. TSRS karini pajg vykdyta Lietuvos Respublikos okupacija buvo vieai pripainta ir deklaruota. Okupacinei administracijai oficialiai konstatavus Lietuvos okupacijos fakt, inyko politinis formalumas, iki tol trukds nustatyti aikias santykiavimo ribas tarp okupuotos Lietuvos piliei ir okupacins administracijos Maskvoje bei Vilniuje. 326
Prievartins tarnybos okupacinje kariuomenje problema yra viena i aktualiausi okupuotos Lietuvos pilieiams vyrams. Negalutiniais duomenimis apie 800 okupuotos Lietuvos piliei atsisak priverstins tarnybos TSRS ginkluotose pajgose. Mintas skaiius asmen savo atsisakym grindia 1949 m. enevos Konvencijos III dalies 51 straipsniu, draudianiu prievarta imti karin tarnyb okupuoto krato gyventojus. enevos Konvencijos priimtus dokumentus sipareigojo gerbti ir Taryb Sjunga, 1954 m. juos ratifikavusi. Nepaisydama duot tarptautini sipareigojim, Taryb Sjunga 35 metus po sutarties ratifikavimo priverstinai vykdo Lietuvos piliei mim tarnybai savo ginkluotsias pajgas. Pastaruoju metu okupacins administracijos savival ypa suaktyvjo. Karins tarnybos atsisakiusiems asmenims grasinama baudiamja atsakomybe, kit sankcij taikymu, sudaromi dirbtiniai sunkumai darbe, moksle, buityje. Susidarius kritinei situacijai, galimas okupacins administracijos represinio aparato susidorojimas su karins tarnybos atsisakiusiais Lietuvos pilieiais. Pone CHARGE DAFFAIRES, kreipiams Tamst, teist Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos laisvajame pasaulyje vadov, galiodami Tamst ginti Lietuvos pilieius tarptautinje plotmje. Apie akivaizdius tarptautins ir mogaus teisi paeidimus okupuotoje Lietuvoje praome informuoti 1949 metais enevos Konvencij ir 1975 metais Helsinkio Baigiamj akt pasiraiusi valstybi kompetentingus sluoksnius, tuo sudarant galimyb mint paeidim svarstym perduoti tarptautinei jurisdikcijai.
LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SJUNGA JAUNOJI LIETUVA Lietuva, 1989 m. rugsjo 28 d.
KOMITETO ENEVA-49 VEIKLA 19891991 M. LIETUVOS NACIONALINIO PASIPRIEINIMO JUDJIME
LIETUVOS LAISVS LYGA LIETUVOS HELSINKIO GRUP
LIETUVOS JAUNUOMEN, VISUS, KOVOJANIUS PRIE OKUPACIJ

Jaunuoliai! Kam iemet sukako ar dar sukaks 16 met, okupacin karin administracija ksinsis Js laisv. Sausiokovo mnesiais, kaip ir iki iol, kariniai komisariatai kviesis Jus medicininiam patikrinimui ir priraymo dokument teikimui. Nuo tos dienos Js tapsite sipareigoj tarnauti okupacinje kariuomenje laisvanorikai, paeidiant enevos Konvencijos 51 straipsn, kuris neleidia okupuotos teritorijos piliei kviesti tarnauti okupacin armij. Remdamiesi iuo dokumentu, Lietuvoje apsisprend apie 1000 jaunuoli, grindami priraymo liudijimus ir karinius bilietus. 327
Prie ios pilietinio nepaklusnumo akcijos galite prisijungti ir Js, boikotuodami aukimus karinius komisariatus priraymo liudijimams gauti. Nesipareigokite iam dokumentui ir Js bsite teiss ventoje kovoje u Lietuvos nepriklausomyb. Bus kur kas blogiau, jei Js gausite karinius bilietus bei priraymo liudijimus ir juos vl grinsite, geriau j i viso neimti. Tvai, seneliai, broliai, seserys ir mokytojai patriotai, neleiskite savo 16-meiui eiti komisariat, neleiskite, kad jis tapt okupacins mainos rankiu ir bt kankinamas sovietiniuose kariniuose daliniuose. Nebijokite, visos patriotins Lietuvos partijos ir organizacijos gins jo teises, nes Lietuva yra okupuota ir kiekvieno lietuvio pareiga kovoti prie okupacij.
LIETUVOS KOMITETAS ENEVA-49 LIETUVOS LAISVS LYGA 1989 m. rugsjis
LTJS JAUNOJI LIETUVA
LIETUVOS VISUOMEN
.m. spalio 10 d. TV meninje publicistinje laidoje Veidrodis buvo parodytas Laimos Pangonyts reportaas apie N vietovje dislokuotame Rusijos kariuomens N dalinyje uvusio kareivio, okupuotos Lietuvos N pilieio, laidotuves N vietovje. Televizijos irov atmintyje liko baisi netekusios snaus motinos kania. Prie kapo duobs nemokikai sugrojs Marija, Marija pradi, okupacins armijos orkestras pasityiojimui i uvusiojo atminimo ir motinos skausmo ugriaudjo didiarusikj splotila navieki vielikaja Rusj (), nas vyrastil Stalin I reportao aikiai matyti, kad neatsitiktinai uvusiojo knas tvikn buvo parvetas nakt: okupantai ir lietuvikieji kolaborantai stengsi, kad sutikti uvusj ir palydti j paskutin kelion susirinkt kuo maiau moni. is kraupus faktas tik vienas i daugelio. Daugyb Lietuvos jaunuoli sta rusikoje kariuomenje, tkstaniai grta namo fizikai ar dvasikai suluointi. Okupacin administracija visaip stengiasi nuslpti nuo visuomens smoning pavergt taut genocid. Kaimuose gyvenantiems uvusij tvams ir artimiesiems kolki pirmininkai ir tarybini ki direktoriai grasina neaprpinti transportu, nepadengti laidotuvi ilaid ir net taikyti ekonomines sankcijas, jeigu laidotuves susirinks daug moni, ypa i opozicini kompartijai organizacij, judjim. Lietuvos sn nekaltos aukos primena iauri tikrov: kol Lietuvos jaunuoliai nepasinaudos savo moraline ir juridine teise atsisakyti tarnauti okupant armijoje, tol nenutrks Lietuv veam cinkuot karst vilkstin, tol nenutils motin raudos. 328
Praome gyventojus apie kiekvien mirties Rusijos kariuomenje fakt praneti Lietuvos laisvs lygos, Lietuvos tautins jaunimo sjungos Jaunoji Lietuva arba Lietuvos komiteto eneva-49 atstovams. Mes sipareigojame suteikti nuudytj ar uvusij artimiesiems moralin pagalb, apmokti laidotuvi ilaidas. kiekvieno uvusio kareivio laidotuves sukviesime tkstanius moni, apie lietuvi tautos genocid informuosime ms brolius usienyje ir viso laisvojo pasaulio visuomen. Tik taip mes galsime sutrukdyti okupantui tyliai daryti savo nusikaltimus.
LIETUVOS LAISVS LYGA LIETUVOS TAUTIN JAUNIMO SJUNGA Vilnius, 1989 m. spalio 12 d.
JAUNOJI LIETUVA LIETUVOS KOMITETAS ENEVA-49
LIETUVOS VISUOMEN
SUKURKIME ALTERNATYV OKUPACINEI ADMINISTRACIJAI Kokias pasekmes atne Lietuvai Raudonosios armijos 1940 met birelio 15 dien vykdyta Lietuvos okupacija, o vliau ir aneksija, iki iol daug rayta ir kalbta. Nematome reikalo kartotis. Mes tik konstatuojame, kad iandien Lietuva igyvena sunkius laikus. Tautins vienybs stoka, asmenins ambicijos, kai kuri politiniame gyvenime besireikiani inteligent konformizmas, bailumas, okupuotos Lietuvos Aukiausiosios Tarybos sesijoje liai demonstruojama bolevik vienyb siekiant aminti lietuvi tautos vergov tai akivaizdiai patvirtina. Oficialiais duomenimis, kas etas Lietuvos gyventojas buvo suktas Stalino, Chruiovo, Brenevo ir Andropovo msmal. Vienokiu ar kitokiu bdu kruvinoji sistema paliet kiekvien lietuv (lenk, yd, totori, karaim, baltarus, ukrainiet, rus ar kitos tautos atstov), iskyrus saujel kolaborant, uoliai tarnavusi atjnams fizikai ir dvasikai naikinant nepaklusniuosius. Todl nereikia stebtis, kad Lietuvos visuomen pavargo, stokoja tvirto ryto aukotis dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs. Ji nesunkiai pasiduoda Kremliaus advokat propagandai, tvirtinaniai, kad perdta drsa gali pakenkti M.Gorbaiovui, kuris tariamai gali padti mums prikelti Stalino ir Hitlerio pasmaugt Lietuvos nepriklausomyb. ymi Lietuvos gyventoj dalis nesunkiai tikjo, kad imintingiausia yra ma ingsneli politika, kuri pera politins jgos, paauktos stabdyti tautin pasiprieinim, pradjus reiktis naujomis formomis 1987 m. rugpjio 23 d. prie A.Mickeviiaus paminklo ir 1988 m. vasario 16 d. Gedimino aiktje. ios jgos ir pagimd vadinamj parlamentin keli. Pasaulio istorija neino pavyzdio, liudijanio, kad kolonija parlamentiniu keliu bt isikovojusi savo nepriklausomy329
b. Kai kas bando nurodyti Indijos pavyzd. Tokie naudojasi politiniu ms visuomens neiprusimu. Kas Lietuvoje ino, kad didysis M.Gandis atmet parlamentin reform keli? Indija isikovojo nepriklausomyb ne brit imperializmo malone, o aktyvaus nepaklusnumo pavergjams politika, tegu ne ginklo, bet visgi aktyvia kova. Be to, ar galima lyginti tarybins Rusijos visuomenin santvark su ano meto Didiosios Britanijos? TSRS vadovybs reakcija jos pavergt taut nepriklausomybs reikalavim ypa irykjo per balandio 9 d. susidorojim Tbilisyje. Savo kalboje per Centrin TV liepos 1d. M.Gorbaiovas grubiais odiais spjo, kad jgos, mginanios ardyti imperijos teritorin vientisum, aidia su ugnimi ir bus sutramdytos visomis turimomis priemonmis. Tai aiki uuomina susidorojim Gruzijos sostinje. M.Gorbaiovas aikiai spjo, jog Rusijos pavergtoms tautoms nepriklausomyb nebus sugrinta, nesvarbu, ar to bus reikalaujama parlamentiniu keliu, ar ne. i met gegus 18 d. okupuotos Lietuvos AT prim parlamentin suvereniteto deklaracij. TSRS liaudies deputat suvaiavime od gavo tik trys deputatai i Lietuvos A.Brazauskas, V.Landsbergis ir K.Prunskien. ie, jausdami suvaiavime viepataujani imperialistin atmosfer, neidrso perskaityti mintos suvereniteto deklaracijos. Savo imperin poir M.Gorbaiovas pademonstravo privaiuose pokalbiuose su A.Brazausku. Senus grasinimus M.Gorbaiovas pakartojo per CTV rugsjo 7 d. iuo metu visoje imperijoje vieai rengiami baudj briai vadinamoms masinms riaums likviduoti. Nepaisydama to, politin aidim tebeaidia Lietuvos persitvarkymo sjdio vadovyb ir toliau liaupsina parlamentin keli, tikina taut, es M.Gorbaiovas atsisveikino su Pabaltiju. Savo egzistencijai pateisinti imperija neturi nei juridini, nei politini, nei ekonomini, nei logini argument. Jos vienintelis argumentas grubi karin jga, apgaubta klastingu melu, demagogija. Tragika, kad politin aidim tebeaidi ms inteligentai visikai nesuvokia ios Kremliaus klastos ir demagogijos, prieingai nors norai kilns, jie objektyviai tarnauja Kremliaus interesams Lietuvoje. Faktai kalba apie tai, kad stalinin TSRS, talkinant hitlerinei Vokietijai, 1939 1941 m. grubiai paeid tarptautin teis aneksavo tris Pabaltijo valstybes. Vadovaujantis sveiku protu, vis politini Lietuvos jg dmesys turt bti sukauptas MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavim. Taiau atviri Lietuvos nepriklausomybs prieai ir nesmoningai jiems talkininkaujantys deda daug pastang iam dmesiui nukreipti pratinga Lietuvai kryptimi. Apgaulingiausias yra vadinamasis ekonominis Lietuvos savarankikumas. Profesorius Stasys Uosis tvirtina, kad stiprus centras kaip anksiau, taip ir dabar negalvoja daryti esmini permain, o nori ir toliau mus hipnotizuoti (). SSSR AT sesijos nutarimas leisti Lietuvai ir Estijai nuo 1990 met pradios pereiti kiskait priimtas tik tam, kad suviliot neimananius dalyko, pavaizduot respublikos teisi ir savarankikumo pltojim (). Siekiai, iplaukiantys i reikalavim anuliuoti Molotovo 330
Ribentropo pakt ir i ekonominio savarankikumo, nesuderinti, neatitinka vienas kito. Kritikai vertina ekonominio Lietuvos savarankikumo scenarij ekonomistas imnas (Atgimimas, Nr. 32) ir daugelis kit. Ekonominis savarankikumas, imperijos vadov akimis irint, nra pavojingas imperijos vientisumui. TSKP vadovyb nra tiek neapdairi, kad pati silyt priemones, galinias vesti prie imperijos lugimo. Ekonomin bei socialin sritis tarybiniam reimui yra ne ekonomins, bet politins, administracins, prievartins veiklos sritis, kurioje jis atlieka vairius prievartinius eksperimentus, siekdamas i naujo tvirtinti savo absoliutin valdi. TSKP tikslas niekada nebuvo ekonomikai racionali santvarka, taut gerov, bet tiktai savo absoliutins valdios ilaikymas. Totalitarizme visi mogaus, tautos, klass egzistencijos klausimai yra ne ekonominiai arba socialiniai, bet politiniai, todl ir Lietuvos ekonomin nepriklausomyb gali bti pasiekta vien tik politins kovos keliu. Norint atitraukti Lietuvos visuomens dmes nuo MolotovoRibentropo pakto slaptj protokol pasekmi, dta daug pastang kapitaliniam brenevins LTSR konstitucijos remontui. Gegus 18 d. AT sesijoje buvo pademonstruota dviveidika ios konstitucijos kai kuri straipsni tobulinimo technologija. Vien tai, kad jai pritar pats Gorbaiovas, daug kam sukl tarim. Greit paaikjo, kad nepasitikjimas lengva parlamentinio kelio pergale turi pagrindo. Lietuvos visuomen buvo klaidinama ir pilietybs, referendumo, rinkim ir kit pseudostatym visaliaudiniu svarstymu. Kokia i statym vert, parod okupuotos Lietuvos AT sesija. Tragikiausia ne tai, kad susivienij stalinistai dar kart spjov veid Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei, o tai, kad visuomen taip ir nesuvok, kas tas Didysis Dirigentas, vadovavs Aukiausiosios Tarybos sesijos darbui. Tauta nesuvokia, kad tiek Lietuvos, tiek Estijos parlament sesijos vyko pagal vien ir t pat Maskvos scenarij ir prim tokius paius nutarimus. M.Gorbaiovui palaiminus, 1989 m. gegus 18 d. okupuotos Lietuvos AT sesija prim suvereniteto deklaracij ir okupuotos Lietuvos konstitucijos pakeitimus. Nereikia net abejoti, kad kart M.Gorbaiovas, bijodamas, kad bsimj okupuotos Lietuvos AT nepatekt patriotikai nusiteik mons, dav nurodym A.Brazauskui pasitarti su deputatais, kad ie balsuot taip, kad Lietuvos likim sprst tie patys rus kareiviai, kuri batai trypia vent Lietuvos em jau 46-eri metai. Tariamai objektyvs sociolog tyrimai parod, kad pats populiariausias Lietuvos mogus yra A.Brazauskas. Jeigu tai tiesa, bolevikai bsimuose rinkimuose apgaus ms taut ir ji balsuos u tokius, kurie taip liai elgsi AT sesijoje. Nereikia abejoti, kad M.Gorbaiovas vaidina dars spaudim A.Brazauskui neaukti neeilinio LKP suvaiavimo. Logika kalba u tai, kad A.Brazauskas smoningai LKP plenume prasiplepjo. M.Gorbaiovas suinteresuotas sukurti A.Brazauskui politin kapital, kurio pagalba jis taps nauju LKP (tegul ir pakeitusios savo pavadinim) lyderiu. A.Brazauskas net neslepia pretenduojs Lietuvos TSR (LTSR, o ne Lietuvos) prezidentus. Bdamas iame poste, A.Brazauskas ga331
ls dar aktyviau vykdyti Maskvos vali. Reali galimyb, kad bsimojoje okupuotos Lietuvos Aukiausiojoje Taryboje daugum sudarys Lietuvos nepriklausomybs prieininkai. Tuo tikslu jau iandien LKP i vienos puss suteikia LPS masins informacijos priemones, i antros visaip griauna jo autoritet. Apie tai kalba ir V.Radvilo straipsniai Sjdio erozija ir Kur esame?. Daugiau negu paradoksas, kad LPS vadovai, apsimesdami nemat, kaip LKP griauna j autoritet, talkininkauja LKP, istumiant i politinio Lietuvos gyvenimo buvusius partizanus, konclagerininkus, tremtinius. Mes bent suvokiame, kur gldi LPS vadov politins saviudybs prieastys. K daryti? Sekti Latvijos Tautos Fronto pavyzdiu. Latvi Fronto sudtyje iandien yra Judjimas u Latvijos Nepriklausomyb ir kitos radikalios politins jgos. Btina, kad LPS, LLL ir kiti Lietuvos politiniai judjimai, partijos bei organizacijos kuo greiiau suaukt bendr steigiamj Lietuvos nepriklausomybs sjdio suvaiavim ir irinkt io Sjdio Seim, kaip alternatyvin institucij bsimajai okupuotos Lietuvos AT, kurios rinkimuose lemiam vaidmen gali suvaidinti okupacin kariuomen. Lietuvos istorijoje mes jau turime tok pavyzd: 1917 m. rugsjo 23 d. i atstov irinkta Lietuvos Taryba neturjo tautos galiojim. Taiau btent ji 1918 m. vasario 16 d. paskelb Nepriklausomybs Akt ir iki 1920 m. gegus 15 d. vykd Lietuvos Seimo funkcijas. i met rugsjo 25 d. LPS iauli miesto Tarybos konferencijoje buvo priimtas pono Kainsko projektas, pagal kur Taryboje dalyvaus vis patriotini politini partij, organizacij ir judjim iauli miesto skyriai. Taigi iandien iauliuose jau yra koalicin Tautinio sjdio taryba. Tai btina padaryti visoje Lietuvoje.
1989 m. spalio 15 d. LIETUVOS LAISVS LYGA
PIRMASIS ENEVOS-49 MITINGAS

Karins prievols okupacinei armijai atsisak jaunuoliai, neseniai susivienij Lietuvos Komitet eneva-49, drauge su LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL spalio 22 d. sureng pirmj savo miting. Nors vykdomasis komitetas organizatoriams dav leidim rengti miting, spalio 21 d. Vilniaus miesto gatvse klijav skelbimus Edvardas Kriinas, Joana Svetlauskait ir Gintaras Nasolis buvo sulaikyti 3 milicinink ir 2 kagbist ir prievarta nugabenti Mindaugo gatvje esant milicijos poskyr. Sulaikytiesiems gietai atsisakius pasisakyti savo pavardes, kol neprisistatys patys pareignai, jie buvo iprayti laukiamj. ia sddami jie girdjo, jog 332
kabinete tarp milicinink ir kagbist siliepsnojo ginas. Netrukus saugumieiai ijo i kabineto ir nudelb akis, neatsisveikin nukr savais keliais. Sulaikytuosius pasikviets kabinet milicijos majoras Antanas Mikneviius pasak i vyruk pavardes: tai KGB majoras Saulius Jurkeviius ir virila Dagil Sergej Anatoljevi. priekaitus dl neteisto sulaikymo majoras Mikneviius paaikino, jog milicijai sakym dav KGB operatyvin grup. Sulaikytieji netrukus buvo paleisti. Spalio 22 d. popiet Kaln park susirinko apie 10000 moni. Mitingui pirmininkavs LTJS Jaunoji Lietuva atstovas Stasys Bukeviius akcentavo, jog tiek juridiniu, tiek politiniu, tiek moraliniu atvilgiu lietuviai privalo boikotuoti aukimus TSRS kariuomen. Vis pirma jau seniai laikas pareikti savo vali gyventi nepriklausomoje Lietuvoje ne odiais, o konkreiais darbais. Antra vertus, LTJS Jaunoji Lietuva ir LLL ios akcijos privert imtis smoningas lietuvi genocidas tarybinje armijoje, baisesnis u bet kurias galimas represijas atsisakiusiems j eiti. Tai patvirtino ir buvs politinis kalinys Algimantas Andreika, palygins savo praleistus metus lageryje ir okupacinje armijoje. Btent armijoje jis tapo II grups invalidu. LLL Tarybos narys Arnas Taujanskas primin, kad 1954 metais TSRS ne tik ratifikavo 1949 met enevos konvencij, bet ir oficialiai pareik, jog laikysis 1909 metais carins Rusijos ratifikuotos Hagos konvencijos, kuri taip pat draudia imti okupuot ali gyventojus okupacin armij. Tarybin armija savo kruvinais ebatais trypia elementariausias mogaus teises. Todl domu, k Gorbaiovas pasakys 1991 metais planuojamoje Maskvos mogaus teisi konferencijoje. Skaitydami Maj Lietuv ar Darbinink bals galite pamanyti, jog Klaipda tapo normaliu miestu. Deja, taip nra, kalbjo LLL Klaipdos skyriaus atstovas Arnas Trukanas. i laikrai redakcijose dirbusiems radikaliems vyrukams teko pasirinkti arba raudonasis filtras, arba pagaliai ratus. Skelbdami karini biliet grinimo akcij, gelbdami vandal iniekint Lietuvos Vilties kryi, klaipdieiai negaljo pasinaudoti nei Maosios Lietuvos, nei Darbinink balso tribna. Dabar i laikrai puslapiuose Klaipdos prokuroras Laucius gsdina jaunim tebeveikianiais stalininiais statymais. Taiau prokuroras drsus tik spaudoje. Kai pas j apsilank eneva-49 atstovai ir paklaus, kodl atsisakiusiems tarnauti keliamos baudiamosios bylos ir skiriamos psichiatrins ekspertizs, prokuroras tegaljo atsakyti, jog bylas ikelti prokuratrai saks pulkininkas Lukoius i karinio komisariato, o psichins bkls ekspertiz esanti atskir tardytoj kompetencija prokuroras ia ess niekuo dtas. O Klaipdoje spaudimas boikotuojantiems armij jau prasidjo. tai Mindaugui Petkui buvo taikomos ios priemons: spaudimas tvams per darboviet, grasinant, kad bus udaryta viza usien (tvas jreivis), laikraio Tarybin Klaipda skyrelyje Milicija pranea dtas skelbimas, jog M.Petkus vengia tarnybos armijoje, bet nepaaikintos prieastys, vaikinas nuolat kvieiamas karin komisariat, raginant atsiimti karin biliet, siloma duoti tendencing interviu Tarybinei Klaipdai, es vaikin kakas sukursts iam poelgiui, viliojama pasirayti bent po vie333
nu protokolu. Taiau grubus spaudimas M.Petkaus dvasios nepalau. Dl grubaus spaudimo klaipdietis Vytautas Brondulas buvo priverstas palikti darb. iems jaunuoliams, taip pat Rimui Antanaviiui, Vytautui Neveliui, Gintarui Gedminui, Dariui Urbonaviiui ir Vytautui Krivickui ikeltos baudiamosios bylos. prokuratr buvo ikviestas ir pats A.Trukanas. Tardytojas Kunys jam atvirai pasak, kad isikviets, nes es taip reikia, o kalbtis nelabai yra apie k. Taip ir isiskyrme pavart Kauno aid su ispausdinta enevos Konvencija, pasakojo A.Trukanas. LLL iauli skyriaus atstovas ilvinas Razminas informavo, kad iauliuose atsisakiusius tarnauti okupantams bandoma karin komisariat nugabenti prievarta. Arn Matulion prie jimo darb buvo sustabd du civiliai apsireng asmenys. Jie pareikalavo eiti su jais, prieingu atveju grasino surakinti kaip kalin ir nuveti, kur jiems reikia. Taiau A.Matulioniui pavyko pabgti nuo persekiotoj. iauli miesto karinis komisaras ir milicijos virininkas pareik, jog tai buv ne j mons. Vadinasi, armijai talkininkauja ir KGB. Siekiant ivengti represij, eneva-49 iauli skyrius siunia atsisakiusius karins prievols konspiracinius butus kituose miestuose. Tarp atsisakiusij palaikomi glauds ryiai. Kai prajus kiek laiko visuomen sitikins, kad boikotav aukimus jaunuoliai gali bti apginti nuo represij, akcija taps masikesn. Jaunuoliams ada padti ir Tremtini klubas. Bet didiausia pagalba jiems bus, jei visi lietuviai grins karinius bilietus. Tuomet represijos apskritai nebus manomos. Pas .Razmin buvo atvyks Pabaltijo apygardos prokuroras Aleksandr Dolovskij, kuris jam u jaunimo akcij adjo nuo 6 mn. iki septyneri met kaljimo. Mitinge dar kalbjo TTA Lietuvos skyriaus atsakingoji sekretor A.Auktikalnien, visuomeninio moter judjimo atstov Irena Branien, Leonardas Vilkas, sveiai i Latvijos ir Ukrainos. Buvo priminta, kaip turi elgtis atsisakiusieji tarnauti okupantams: gavus aukim, jokiu bdu neiti komisariat, nesileisti but milicijos, komisariato ir KGB pareign, nes be prokuroro sankcijos eiti but jie neturi teiss, nevaikioti gatvje vieniems, jeigu pareignams vis dlto pavykt prievarta nugabenti komisariat, jokiu bdu nepasiduoti spaudimui, netikti paadais, jog paliksi tarnauti Lietuvoje, ir reikalauti teismo. uvusij Rusijos kariuomenje lietuvi atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Po to minia, skanduodama OKUPANTAI, LAUK!, LAISV LIETUVAI!, OKUPANTAMS NETARNAUSIM!, patrauk Didiojoje gatvje esant karin komisariat. Tik atjus dviem milicininkams, komisariato budintis sidrsino ir pravrs langel prim atsisakiusij tarnauti pareikim kopijas. Toliau demonstrantai patrauk prie Kaps gatvje esanio rekrt paskirstymo punkto. ia pulkininkui Steponui Uleviiui buvo teiktas karsto maketas su 30 t dien grint karini biliet, ant kurio buvo uraas Pochorony prizyva-89. Ot okkupirovannoj Litvy. Kelet dien prie miting S.Bukeviiui paskambino LTSR prokuratros ypatingai svarbi byl tardytojas jaunesnysis justicijos patarjas K.Oinas ir pakviet j atvykti Vilniaus prokuratr draugikam pokalbiui. S.Bukeviius atsak, 334
kad j organizacijos nedraugauja ir draugikai kalbtis jiems nra apie k. Jei prokuratra j kvieianti kaip liudinink ar kaltinamj, tegul atsiunia oficial kvietim. Spalio 23 d., ikart po mitingo, S.Bukeviius gavo to paties Oino pasirayt rat, kvieiant atvykti Kauno miesto prokuratr ryium su atliekamu respublikos prokuratros patikrinimu. S.Bukeviiui nenuvykus, kit dien, spalio 24-, vl gavo to paties Oino pasirayt rat, kvieiant atvykti Lietuvos TSR prokuratr ryium su atliekamu respublikos prokuratroje patikrinimu. Kadangi nebuvo nurodyta kvietimo prieastis, S.Bukeviius prokuratr nenuvyko. Taiau valdinink atakos nesibaig. Tardytoja J.Pakalnikien atsiunt S.Bukeviiui raginim lapkriio 3 d. atvykti Kauno m. Lenino rajono Vidaus reikal skyri apklausai, K.Oinas raginim lapkriio 9 d. atvykti Lietuvos TSR prokuratr ryium su patikrinimu. Visuose iuose kvietimuose ir raginimuose kakodl nebuvo nurodoma tikroji kvietimo prieastis. Ji iaikjo tik tada, kai K.Oinas lapkriio 3 d. S.Bukeviiaus darboviet (Kauno medicinos akademij) atsiunt rat Nr. 1811, kuriuo praoma sudaryti vyr. dstytojui S.Bukeviiui slygas atvykti LTSR prokuratr duoti paaikinimus dl kurstym vengti eilinio aukimo tikrj karin tarnyb, kurie buvo isakyti eilje vie miting. Taigi ir iomis teisin visuomen kurianiomis dienomis mogus, ginantis asmens teises, kurias ksinasi humanikiausia konstitucija, gali bti dar viena klastingai umaskuotos demokratijos auka.
LEONARDAS VILKAS
NETURTINGI GIMINAIIAI PAS TURTINGUS DDES

LEONARDAS VILKAS
Spalio 27 d. LKP CK vyko opozicini Lietuvos politini partij, organizacij ir judjim atstov susitikimas su CK atstovais A.Brazausku, V.Beriozovu, J.Paleckiu, G.Kirkilu ir kitais. LPS atstovai susitikime nedalyvavo. Labai lidna, kad opozicijai trko politins kultros, kai tuo tarpu komunistai elgsi politikai profesionaliai ir solidiai. Dauguma opozicijos atstov pertraukinjo vienas kit, udavinjo daugiausia antraeilius klausimus. Vienybs stoka suteik kompartijos atstovams galimyb isisukti nuo konkrei atsakym. Nebuvo konkreiai atsakyta Povilo Peelino klausim, kada kompartija atsisakys vadovaujanio vaidmens ir Lietuvoje realiai sigalios daugiapartin sistema. A.Auktikalnien subtiliai usimin, kad okupuotos Lietuvos AT sesij metu Brazauskas sdi labai geroje vietoje ir duoda ton visiems 335
Nustebino kompartijos atstov antilenkikos nuotaikos. Brazauskas gsdino, jog rus okupacinei armijai pasitraukus i Lietuvos, Vilni uimsi lenkai. io reportao autoriaus pastab, jog vairi lenk organizacij atstovai ne kart yra oficialiai pareik, jog atsisako bet koki pretenzij Vilniaus krat, Brazauskas tik ranka numojo. Kaip ir reikjo tiktis, CK atstovai nepritar karini biliet grinimo akcijai ir apskritai reikalavimui ivesti i Lietuvos okupacin kariuomen. Nebuvo gauta konkretaus atsakymo ir klausim, kada visos Lietuvos politins partijos, organizacijos ir judjimai gals pasinaudoti televizija, Brazauskas tik paadjo, kad vis partij ir organizacij pasilyti kandidatai gals pasinaudoti TV rinkimins kampanijos metu. O iaip buvo aikinama, es visoms organizacijoms suteikti TV tribn trksta vietos programoje. Beje, Brazauskas pasak, jog Atgimimo bangos laik CK paskyr ne vien LPS, bet ir kitoms patriotinms politinms organizacijoms. Vis dlto buvo neaikiai paadta laikui bgant sileisti TV visas, Brazausko odiais tariant, progresyvisias jgas. Taiau Brazauskas ia dar pasak: televizija yra pats baisiausias ginklas eee propagandos, pats efektyviausias, nes efektyvesnio ginklo kaip televizija nra Pateikiame dar kelet Brazausko mini, pasakyt iame pokalbyje ir, ms nuomone, vert dmesio (ifruota i diktofono kasets, kalba netaisyta). Kam jos priimtinos, linkime skms, remiant stalinin kitel europietik eilut keiiani Lietuvos komunist partij Lietuva eina suverenitet, ir kelio atgal turbt nra gal tiktai ta pati svoka suvereniteto gali bt vairiai suprantama ir, inoma, reikt pakalbt, k mes sivaizduojame suverenitetu, arba nepriklausomybe inoma, Lietuva kaip valstyb, atsiskyrusi nuo Taryb Sjungos, negali bt yra valstybs savistovios, kurios jo vienokiu ar kitokiu keliu dabar jau mes neisiaikinsim itoki sudt Taryb Sjungos. vairs keliai buvo: okupacijos tai buvo viena, supranti jgos pozicijos; kitos ten respublikos paios pasipra dar praeitam amiuj eiti Rusijos imperijos sudt buvo gi toki fakt, ir dabar susidar ita Taryb Sjunga. Tai a sivaizduoju, kad tai turi bt i tikrj suvereni respublik sjunga. A ir Gorbaiovui sakiau, a kalbjau ir plenume t pat ir a dabar t pat sakau. A realiai iriu gyvenim. Nu, gerai: dabar tredal viso ko mes siveam i Taryb Sjungos. Vot Nugi realiai pagyvenkim: taigi duon mes valgomeee i Rusijos grd! Visus kvieius uveam, maistinius, supranti, jau a nekalbu apie metalus, energetik vis, kultr vis! Mes gi esameainoma, kaip mes esame Bet a sivaizduoju, kada mes galsime, kada mus pripains pasaulis Taryb Sjungos sudt vis, raant, kad sudtyje, tik sutrumpinant it it termin vis, tai mes ieinam kaip savistovi valstyb. Mes ieinam kaip savistovi valstyb pasaul su savo ekonomika, su savo netgi diplomatija, ir tokios yra prielaidos, suprantat? 336
O mes daugumas ms organizacij Lietuvoj kaip tik griebia u t pai jautriausi dalyb, ir itaseee itai stabdo, nu, tokiam, sakyiau,eee logikam, tokiam tai evoliuciniam, vot, itam judjimui t suverenitet. Trukdo! itos akcijos politins, vot kaip a suprantu, a taigi inau, kokia reakcija yra Reikia, itos akcijos jos trukdo. Vot, erzinimas itos kariuomens Nu, kiek Lietuvoje tos kariuomens yra? Visi dabar varo ir varo kas tik gali ant tos kariuomens, degina tas, inai, ikamas tenai, idirbinja Nu, gerai, yra toki, kurie dabar pasil, kad pakeist it ataukt visus straipsnius ir neit kariuomen Nu, tai k tai reikia? Tai reikia ia velniai ino, atsipraau, kas ia gali bt a negarantuoju u niek: mes tai atsistatydinsim. ia tuo pasibaigs, bet kas liks Lietuvoj tada ir k mes pasieksime su jumis, ia sdiniais?..
ATEINA PRAEITIS SKAUSMINGA

Jau nieko per daug nebestebina ir neokiruoja, kai atkasami bei perlaidojami rezistencins kovos dalyvi palaikai. Anuo metu jiems kapinse vietos nebuvo. Savaitmis, net mnesiais uvusi miko broli knai tysodavo patkti banytkaimi aiktse likusiems gyviems lietuviams bauginti, o paskui paslapiomis, kaip kokie gyvuliai, bdavo suveriami atsitiktines duobes, pelkes, apleistus ulinius. Tokie nemoniki kovos u taryb valdi metodai dar labiau atrino ir taip jau sudting situacij pokario Lietuvoje. Nesiruoiu nieko nei teisti, nei teisinti, iekoti ant sutrnijusi kaul kalts antspaudo. Galima neatleisti, smerkti, bet niekam nevalia tyiotis i bet kokio mogaus palaik. Net ir didiausio prieo. Todl nemanau, kad reikt smerkti prasidjusios rezistencins kovos dalyvi palaik iekojimo bei perlaidojimo akcijos. Prieingai, ji verta palaikymo, kaip ir visos kitos, kurios kyla ant humanizacijos pamato. Nedera bti vienpusikiems. Savo viet kapuose turi surasti ne tik pokarini, bet ir tarybini partizan, liaudies gynj, naujos valdios aktyvist, vokiei bei rus kareivi palaikai. Negalima i uvusi moni kaul lipdyti politikos. Tai ne stiprij bruoas. Tyliai, be didels reklamos rezistencins kovos dalyvi palaik pradjo iekoti Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus aktyvistai. Oficialioji valdia jokios pagalbos neteik. Teko pasikliauti tik vietini gyventoj prisiminimais. Darbas nenujo veltui. Spalio 27 d. Plonio mike, netoli Petraii kaimo, pavyko rasti 9 moni palaikus. Nustatyta, kad jie uvo kakieno sksti 1951 met pavasar. NKVD ir liaudies gynj pajgos apsupo bunker, kuriame tuo metu buvo brys miko broli. Manoma, kad kai kuriems i j pavyko prasiverti i apsupimo, o devy337
netui tai buvo paskutin kova. Pavyko nustatyti tik 4 asmenybes. Tai Valerija, Marijona ir Tadas Norkai bei Stasys Lukas. Dar du asmenis vadino Jaunuio ir Rakietos slapyvardiais. uvusi moni ukasimo viet pavyko rasti pagal du kryius, rtus beveik prie keturis deimtmeius pu kamienuose. Tuomet, 1951 metais, j lavonai buvo pamesti prie Nevarn NKVD bstins, vliau ukasti prie ulinio. Vietiniai gyventojai m protestuoti, sakydami, kad negali gerti vandens, maiyto su krauju. Palaikai buvo ikasti, akmis sumesti veim ir iveti Plonio mik. ia jie suversti duob, kurioje kaimo kalviai degindavo anglis. Prajo 38 metai. Vl atkasimas. Lapkriio 5 dien palaikai perlaidoti Nevarn banyios ventori, visi devyni bendrame karste. Ta intencija banyios klebonas Antanas Beniuis aukojo ventas Miias, per nakt buvo giedamos giesms. laidotuves atvyko kai kuri uvusij gimins bei artimieji, taip pat miestelio ir aplinkini kaim gyventojai. Prie kapo duobs kalbjo Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus narys G.idlauskas, Sjdio Teli tarybos pirmininkas V.Petraitis, Demokrat partijos atstovas K.alkauskas, buv partizanai L.Laurinskas, P.Bagdonas, buvs politinis kalinys P.Maksimaviius. Lietuvos laisvs lygos Teli skyrius prie kapo pastat kryi (autorius S.Puplauskas). Tai buvo pirmas rezistencins kovos dalyvi palaik perlaidojimas. Lietuvos laisvs lygos Teli skyrius numato tsti pradt yg. Tikimasi aktyvesns visuomens paramos, buvusi liaudies gynj geranorikumo ingsni.
PAGAL LIETUVOS LAISVS LYGOS TELI SKYRIAUS INFORMACIJ PUBLIKACIJ PARENG VYTENIS TYLNAS
TELI LAIKRATIS, 1989 M. LAPKRIIO 30 D., NR. 143.
Leidj pastaba. Vliau, remiantis ilikusiais MGB archyviniais dokumentais, buvo tiksliai nustatytos vis uvusij partizan tapatybs, itirtos ties aplinkybs ir iaikintas partizanus idavs asmuo. Partizan palaik ukasimo viet Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus nariams parod Teli m. gyventojas Kazimieras Banys.
KOMPETETING EKONOMIST IKIS GORBAIOVO DOVANAI

Gruodio 13 dien Vilniaus universiteto Ekonomins kibernetikos ir finans fakultete vyko Ekonomist draugijos ekstra posdis. Suaukti posd ekonomistus paskatino nerimas dl naujos Kremliaus klastos neseniai Maskvoje priimto Pabaltijo ekonominio savarankikumo statymo. Pagrindin praneim skait 338
prof. Stasys Uosis. Isamiai inagrinjs statym, jis konstatavo, kad jame pilna isisukinjim ir prietaravim. I pirmj penki punkt aikiai matyti, jog is statymas i tikrj numato ne ekonomin savarankikum, o tik regionin kiskait niekuo nesiskiriani nuo tos, kuri gavo baltarusiai. Nepaisant statymo pavadinimo, jau pirmoje jo pastraipoje parayta, kad statymas tvirtina suvereni sjungini respublik (ne Lietuvos, Latvijos ir Estijos, o sjungini respublik!) teis savarankikai tvarkyti k ir numato lygiateisik j dalyvavim tarprespublikinje sjunginje veikloje. io statymo nuostatai galioja respublikoms, esanioms TSRS federacinje sistemoje. Taigi is statymas faktikai tvirtina Pabaltijo respublikas unitarins valstybs (TSRS) sudtyje. Savarankikumo statymas niekais paveria LTSR AT priimt LTSR konstitucijos 70 str. patais, numatani Lietuvos statym virenyb prie sjunginius. Prof. S.Uosis pareik: Pabaltijo ekonominio savarankikumo statymas teisina esam Pabaltijo respublik politin ir ekonomin nesavarankikum, nes jame neatsisakoma nei politins, nei ekonomins imperins valstybs struktros. Svarstant ir priimant statym, Lietuvai atstovaujantys TSRS liaudies deputatai neparod nei principingumo, nei kompetentingumo. Prof. S.Uosio nuomone, susidaro spdis, jog deputatai vienaip elgiasi Lietuvoje ia jie priima tikrai gerus, Lietuvai palankius statymus, o kitaip Maskvoje ia jie rytingai kovoja tik dl antraeili dalyk, o kai reikia panaudoti visas manomas pasiprieinimo priemones, leidiasi gdingus kompromisus. O juk netgi kai kurie deputatai i TSRS gilumos teigia, jog Pabaltijo atstovai apskritai nieko neturt i Maskvos prayti jiems pakakt tik informuoti apie savo planus. Taigi, protestuodami prie i Gorbaiovo dovan, Lietuvos deputatai galjo susilaukti paramos. Taiau deputatai i Lietuvos ne tik neprotestavo prie statym, bet dargi pateik j tautai kaip didiul laimjim, sukeldami nemstanios minios euforij. Kai Lietuvos Ministr Taryboje priepaskutin kart buvo susirinkusi komisija ekonominei reformai tirti, prof. S.Uosis grietai pasisak prie statym. K.Prunskien ir K.Antanaviius, pasak S.Uosio, tiesiog piestu stojo es tai yra rimtas, geras ingsnis priek. K.Prunskien teigia, jog mes es vis tiek darysime savo, nepaisydami nepalanki Lietuvai straipsni. Taiau kodl tai nebuvo pasakyta Maskvoje? Ten visi tik diaugsi ir plojo Baigdamas praneim, prof. S.Uosis pakviet Lietuvos ekonomistus pareikti griet protest prie savarankikumo statym. Jo pasilymui pritar visi posdio dalyviai ir sveiai. Diskusijose kalbjo: proc. ilnas, docentai V.Baldiis, V.Terleckas, A.Miceviius, S.Kropas ir kiti. Kalbjusieji konstatavo, jog ekonomikos srityje is statymas neveiks, nes TSR Sjungoje ekonomika spariai smunka ir tikriausiai jau kit met pabaigoje taps nevaldoma (nuo ios katastrofos Lietuv galt igelbti tik visika ekonomin autarkija, kurios Maskva neleido ir neleis). Soviet Sjungoje ekonomika buvo ir liko politikos tarnait. Todl svarbiausia yra ne ekonomin, o btent politin io statymo prasm: prim j, deputatai faktikai pasira nauj federacin sutart su Maskva. is statymas skirtas 339
unitarinei Soviet imperijai ilaikyti ir naujovikai supanioti siekianias nepriklausomybs Baltijos respublikas. Ekonomistai nutar pareikalauti LTSR AT, kad is statymas nebt tvirtinamas Lietuvoje (remiantis LTSR konstitucijos 70 str.). komisij atitinkamam pareikimui ruoti buvo irinkti: docentai Stonickas, V.Kindurys, V.Terleckas, S.Kropas, V.Miseviius ir V.Baldiis. Ekonomist pareikimas artimiausiu metu pasirodys spaudoje (inoma, jeigu kas nors nesutrukdys).
1989 m. gruodio 18 d.
VIEAS LAIKAS PROFESORIUI VYTAUTUI LANDSBERGIUI

Js straipsnis Atgimimo 42-me numeryje, taip pat Vytauto Radvilo interviu Respublikoje (Nr. 26, 1989, gruodio 13) veria mane vieai pareikti savo nuomon dl Lietuvos persitvarkymo sjdio ir Laisvs lygos santyki. Pabriu, kad od Sjdis vartoju siaurja prasme, t.y. turdamas galvoje tik LPS Seimo taryb ar net t agresyvij Tarybos dal, kuriai danai pavyksta primesti savo vali visam Seimui. Netiesa, kad vienas i Sjdio altini, kaip tvirtina Js kolega V.Radvilas, tai ilgas ir sudtingas disidentinis judjimas, ireikis politin Lietuvos orientacij siekti Nepriklausomybs. Pastu nemaai aktyvi sjdinink. Dauguma j dori mons, taiau gal tik vienas kitas i j dalyvavo judjime, kuris vadinamas disidentiniu. Prisiminkime 1979 metus, kai minint MolotovoRibentropo pakto 40-sias metines pirm kart visam pasauliui buvo atvirai pareikta, jog Lietuva yra okupuota. io memorandumo pagrindu Europos Parlamentas prim kelias Lietuvai, Latvijai ir Estijai palankias rezoliucijas. T dokument auktai vertino ms ieivija. Po memorandumu 32 lietuvi pavards. Deja, ten n su iburiu nerasi n vieno dabartins Seimo tarybos nario parao. Ir tai visai logika: bti disidentu tada reikjo drsos, pasiryimo, atsisakyti asmenins gerovs, karjeros, net laisvs. Nuo pat pirmosios savo susikrimo dienos Sjdis ne tik ignoravo buvusius disidentus, bet vairiais bdais stengsi istumti juos i politins arenos. 1988 m. birelio 3 d. Lietuvos tautinio atgimimo sjdio (po keli dien perkriktyto Lietuvos persitvarkymo sjd) Iniciatyvin grup buvo pasilyta bebaim kovotoja Nijol Sadnait. I kandidat srao jos pavard buvo ibraukta. Balys Gajauskas buvo tada ikaljs daugiau kaip 35 metus, Viktoras Petkus 25, kunigas Alfonsas Svarinskas apie 20 met. Kodl nepasilte j kandidatr? 1988 m. spalio 7 d. vos ne slapta iklte tautin vliav Gedimino pilies bokte. Kodl nesuteikte teiss ikelti ms Trispalv nors vienam buvusiam partiza340
nui, konclagerio kankiniui ar tik per stebukl gyvam ilikusiam tremtiniui? imtai lietuvi ikaljo u Trispalv po 710 met. Ar nors vien i j pakviette? Kodl, pavyzdiui, nesuteikte teiss ikelti Trispalv Petrui Plumpai, ikaljusiam i viso 15 met, tarp j 7-erius metus u Trispalvs iklim ant Petrain elektrins 1958 m. vasario 16 d.? Taigi spalio 7-oji tapo ms Trispalvs idavysts pradia. Tai buvo pirmas ingsnis. 1987 m. rugpjio 23 d. LLL drauge su katalik veikjais prie Adomo Mickeviiaus paminklo Vilniuje sureng pirm vie protesto miting okupuotoje Lietuvoje. Ar nors vienas js Seimo tarybos narys idrso pasirodyti? Js visi nuolankiai tyljote, kai spauda puol mitingo organizatorius ir dalyvius, kai juos terorizavo KGB. Arba 1988 m. vasario 16-oji Vilniuje. Sumuti, suimti, i darbo atleisti mons, taiau ne tie, kurie iandien skelbiasi Lietuvos tautinio atgimimo pradininkais. Pastariesiems kur kas maloniau buvo dalyvauti Mitkino ir Songailos organizuotuose kontrmitinguose. Verskime toliau nesenus istorijos puslapius. 1988 m. birelio 14 d. tkstantin minia Katedros aiktje. Buvs partizanas ir politinis kalinys Leonas Laurinskas (ne Sjdio narys) ikelia Trispalv. Kur tuo metu buvo sjdininkai? Lietuvos ems kio instituto salje reng kontrmiting Partija tuo metu buvo jau nebepajgi prietarauti. T pai met vasar 25 disidentai pakviet Lietuvos mones rugpjio 23 d. Vilniaus Katedros aiktje paminti MolotovoRibentropo pakto metines. Netrukus akad. A.Buraas, G.Songaila ir kiti papra mane susitikti. J nuomone, visi mes esame lietuviai, vis vienas tikslas Lietuvos Nepriklausomyb, todl reikia rengti bendr miting. Partija leidianti Sjdiui organizuoti minjim Vingio parke; ten galt susirinkti apie 200 tkst. moni, o Katedros aiktje tik apie 50 tkst. Patikjs graiais Sjdio lyderi odiais, tikinau LLL Taryb pritarti bendram LPS ir LLL mitingui Vingio parke. Tik po to, kai prasidjo mitingas ir n vienam Lygos nariui neatsirado vietos tribnoje, supratome es apgauti. LLL Tarybos narys A.Tukus ir kun. R.Grigas dar mgino prayti odio, bet Js, pirmininkavs mitingui, neprileidote j prie mikrofono. 1988 m. ruden buvom kartu su Jumis susitar surengti lapkriio 26 dien bendr miting Katedros aiktje. Ivakarse spjote, kad negalite kartu su LLL rengti bendro mitingo; mums reikia prayti atskiro leidimo. T dien Katedros aiktje vyko du mitingai: 12 val. LPS, o 16 val. LLL. mons sningant buvo priversti dvi valandas laukti ms mitingo. A.Medalinskas paadjo per garsiakalb praneti apie LLL ruoiam miting. Pamiro js miting (skelbt kaip bendr LPS ir LLL) susirinko 40 tkst. moni, ms apie 30 tkst O tamsi istorija su Algiu Klimaiiu? 1989 m. sausio 3 d. N.Sadnait, V.Petkus ir a informavome LPS Seimo taryb apie A.Klimaiio reputacij tarp lietuvi ieivi. T pai dien Js asmenine iniciatyva (tai prane LPS spauda) A.Klimaitis gavo plaius Sjdio galiojimus atstovauti lietuvi tautai Europos parlamente. Gotlando konferencijos metu VLIKo pirmininkui dr. K.Bobeliui adjote 341
ataukti A.Klimaiiui suteiktus galiojimus. iandien girdti, kad jie pratsti dar penkeriems metams. Nuo 1989 m. gegus 1 d. LLL pradjo rinkti paraus po reikalavimu ivesti i Lietuvos okupacin kariuomen. Manau, dar neumirote ms susitikimo LPS bstinje gegus 4 d. Kaip tik Js ir V.Radvilas aktyviausiai spaudte mane atsisakyti tos neapgalvotos akcijos. Lyga ir toliau ragino Sjd bei kitas politines Lietuvos jgas bendradarbiauti renkant paraus ir net pakoreguoti pareikimo tekst, kuris Jums atrod pernelyg grubus. O kiek lap su paraais sjdininkai sunaikino?! Turime pakankamai rodym. Liepos 5 d., pirmojo apskrito stalo susirinkime, Sjdis staiga pakeit savo ankstesn nusistatym ir paskelb palaiks para rinkim. Iki rugsjo 28 d. pareikim pasira 1 mln. 650 tkst. Lietuvos gyventoj. Kreipiausi Sjd praydamas, kad pareikimo tekstas bt pasistas adresatams, bet Jums, atrodo, palankiau laikyti j paslpt ir nerstinti Kremliaus eiminink. 1989 m. birelio 1 d. buvs partizanas, politinis kalinys, LLL Tarybos narys Vytautas Milvydas, protestuodamas prie MolotovoRibentropo pakto pasekmes, paskelb bado streik. Jis ibadavo 40, paskui dar 10 par. V.Milvyd parm tkstaniai lietuvi. Tik ne LPS Seimo taryba! Jau birelio 3 d. Kaln parke vykusiame mitinge Js tyiojots i badautoj, net grasinote jiems. Birelio 11 d. LPS Seimo tarybos vadovaujanti mauma Vingio parke sureng kontrmiting. I ms mitingo mons bgo jsik. Taip buvo trukdoma paminti 49-sias Lietuvos okupacijos metines. Rugpjio 2223 dienomis MolotovoRibentropo pakto 50-j metini proga vl vyko du mitingai Vilniuje. Rugsjo 28 d. surengtame mitinge Js pats pasistengte, kad Katedros aiktje nebt mikrofon. Ms odius galjo girdti tik keli imtai moni. Keli imtai i madaug 50 tkstani susirinkusi. Pagalvokite, kam tai buvo naudinga. Maskva bijojo, kad imtatkstantins demonstracijos Lietuvoje nesudrebint Kremliaus rm. Tik Sjdio pastang dka tokios demonstracijos nevyko. Maskva gali triumfuoti. Vokiei demonstracijos sugriov Berlyno sien. Laimingi vokieiai, kad Honekeris nesuspjo sukurti kako panaaus a la Sjdis. Jau prie metus nuskambjo pirmas vieas raginimas boikotuoti rekrt mim tarybin kariuomen. Kaip i akcij atsiliep Sjdis? 1989 m. rugsjo 27 d. Atgimimo bangoje Js rsiai pasmerkte tok kovos bd. Vliau, tiesa, LPS Seimo taryba kiek suvelnino savo poir ekstremistus, ir tai Draugo puslapiuose sumirgjo: Sjdis ir Laisvs lyga boikotuoja aukimus okupacin kariuomen. inok, patiklus ieivi, jog lietuvi tautinio judjimo avangarde stovi Sjdis! Netrukus ieivija surinko 160 tkst. doleri LPS rinkiminei kampanijai inoma, nemanau, kad Sjd sukr KGB. Taiau akivaizdu, kad liaudies frontai ir Sjdis realizavo surusjusio gruzino Kuravili idjas, kurias jis ne kart dst 1978 m. Literaturnaja gazeta ir urnalo Ogoniok puslapiuose. Ne342
daugelis suvokia, kad Sjdis buvo paauktas tapti alternatyvine jga Lietuvos tautiniam pasiprieinimui, prasidjusiam 1940 m. birelio 15 d. ir neugesusiam per vis okupacijos laikotarp. Prisiminkime, Profesoriau, istoriko L.Truskos kalb XX LKP suvaiavime: iandien kai kas to jau nenort pripainti, bet faktas lieka faktu: Sjd kartu su nepartiniais inteligentais kr Lietuvos komunistai. Danai tvirtinate, kad Sjdis prikl lietuvi taut. Komunistai visais laikais ud lietuvi taut, bet niekada nekl jos kov prie okupant. Tauta nebuvo mirusi, ji vis okupacijos laikotarp kovojo su pavergjais. Miegojo tik prisitaikyti sugebantys inteligentliai. iuos Sjdis tikrai prikl. Gaila tik, kad dalis prikeltj ir toliau talkininkauja Lietuvos prieams. Kremliui buvo tbt reikalinga nukreipti Lietuvos visuomens dmes nuo MolotovoRibentropo pakto ir jo pasekms Pabaltijo okupacijos. ia Sjdio paslaugas sunku pervertinti. LPS daro visk, kad lietuviai su diaugsmu aist Maskvoje pagamintais aisliukais LTSR Konstitucijos projektu, LTSR pilietybs, LTSR referendumo ir kitais statymais. Pasiklausykite, k kalba vienas inomas teatro kritikas, kurio Js neturtumte tarti priklausymu LLL. Jo nuomone, kompartijos ir valdios lyderi inteligentai traukiami begalines diskusijas, kovas, disputus. () Kuriamos vairiausios socializmo, komunizmo koncepcijos, iekomos naujos valdios, santvarkos, valstybingumo, ekonomins ir kultrins, tarptautins politikos idjos, formos, realizavimo keliai ir bdai. () Viskas svarstoma, gin ir kaltinim putos lekia visas puses, nors rezium i anksto inoma, rezoliucija jau parayta. A Vaska sluajet da jest. () Teoretikai, ieikvoj proto ir ir fizines jgas begaliniuose ir beprasmikuose ginuose, inaudoj energij kovai su vata, kuri be atsako sminga j idj ietys ir strls nurimsta, nusisteken intelektualiai, moralikai ir fizikai (ko ir buvo siekiama). Ir tada ramiai, inodami, kad pasiprieinimo jau nebebus, energija ieikvota, garas nujo vilpuk, () tada Vaska pasako: O dabar darysime itaip. Kas prie? Niekas O toliau straipsnio autorius kreipiasi naujai ikeptus politinius veikjus: Ar jauia jie preso pavoj? Ar pastebi, kad reals dalykai sksta pliurpalizmo pelkje, kad atsigauna kuriam laikui am prarad buvusieji, kad Lietuvos reikalai buksuojami? Ar supranta jie, kad () vis laik audant i tos paios padties t pat taikin Sistem, galima anksiau laiko ieikvoti audmen atsargas, ieikvoti jgas? (Maoji Lietuva, 1989, Nr. 24). Nors kompartija paskutiniame savo suvaiavime labai talentingai manipuliavo patriotinmis lietuvi nuotaikomis, mulkino visuomen, nedaugelis tiki, jog trispalve pasidabin komunistai laims bsimus rinkimus. LPS, atrodo, pasiruos dar kart gelbti komunist partij. Js ir toliau tvirtinate, kad Sjdis lieka opozicine kompartijai jga. Deja, Js odiams trksta elementariausios logikos. Aktyvieji Sjdio komunistai B.Genzelis, R.Ozolas, M.Stakvileviius, R.Gudaitis, K.Prunskien, A.ekuolis ir kiti jau irinkti vadovaujanius LKP organus. Tad ar gali komunistas i Sjdio bti opozicijoje komunistui i LKP? Bijau, kad bsimojoje okupacinje LTSR AT komunistai (nesvarbu, i Sjdio ar ne) sudarys daugum ir laikui bgant teisins MolotovoRibentropo pakto pa343
sekmes. Ne todl, kad visi komunistai blogi, bet todl, kad jie neturi politinio stuburo. Esu neblogai susipains su LKP istorija ir inau, kad jos kelias tai nuolatin Lietuvos idavyst. Netikiu, kad iandien komunistams tautos likimas yra auktesn vertyb u j asmenin gerov. Savo straipsnyje Atgimimo 42-me numeryje Js pykstate, kad viedami Amerikoje mes su V.Petkum tvirtinome, jog politinis Lietuvos statusas per puspenkt perestrojkos met n kiek nepasikeit. Okupacins valdios dispozicijoje ir toliau pasilieka KGB, MVD, milicija, kariuomen, masins komunikacijos priemons. Matyt, ir Sjdis nelabai tiki demokratini permain Lietuvoje realumu, jeigu vienas Js kolega neseniai pra JAV lietuvi paaukoti Sjdiui 80 tkstani doleri pogrindinei veiklai. alia Konservatorijos esani rm pusrsyje teko pabuvoti ne vien kart. Danai girddavau i Konservatorijos sklindani muzik, kuri versdavo susimstyti. Kas laukia ms tautos? Arba imperija subyrs ir Lietuva susigrins valstybingum, arba Gorbaiovas bus priverstas griebtis teroro. Alternatyvos nematau. Jeigu bus realizuotas antrasis variantas, Jums, Profesoriau, tikrai neteks i Konservatorijos persikraustyti kaimynin nam. Js ir toliau skambinsite pianinu, o dalis LLL nari ir vl klausysis Kokiu bdu Js tapote LPS Seimo tarybos pirmininku (dviej mnesi laikotarpiui), Js geriau u mane inote. Bet ar nejauiate, kad ios pareigos yra Jums per sunki nata? iandien kompartija jau gana sustiprjo ir gali apseiti be nepartini sjdinink pagalbos. Tikiu, jog bsimoji LPS konferencija isirinks nauj Seim ir Taryb, priims rimt rinkimin program, kuri leis Sjdiui laimti rinkimus. Jeigu naujojoje LTSR AT komunistai neturs absoliuios daugumos, nerimauti dl Lietuvos ateities nedert. Be kovos ir konfrontacijos laisv nepasiekiama. Kas tuo netikjo ligi iol, t turt tikinti 1989 met vykiai Lietuvoje ir ypa Ryt Europoje. Skirtumas akivaizdus Ryt Europoje neatsirado toki kompartijos pagalbinink kaip Sjdis arba Liaudies frontai. Ms neturi klaidinti jedinstvenink atakos prie LPS ir TSKP spaudimas LKP. J nesutarimai tai j reikalas. Mes matome j vienod poir lietuvi tautin pasiprieinim vienintel iomis slygomis kovos form, kuri lig iol yra davusi apiuopiam politini rezultat. Esu tikras, kad kiekvienas Js paprasiausiai bijote sau paiam tai pripainti.
ANTANAS TERLECKAS
Leidj pastaba. Pirm kart laikas (sutrumpintas) publikuotas Lietuvos mogaus teisi gynimo asociacijos savaitratyje Pozicija 1990 m. vasario 14 d., Nr. 2(54).
344
LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO SEIMUI

Lietuviai ir kitos Lietuvoje gyvenanios tautos djo daug vili Persitvarkymo sjd. Taiau per pusantr Sjdio gyvavimo met jo vadovai padar ne vien klaid. Viena j TSRS liaudies deputato mandato padovanojimas A.Brazauskui. Lietuvos laisvs lygai kelia didel susirpinim faktas, kad A.Brazauskas labai versi Vakar Vokietij ir Amerik susitikti su usienio lietuviais. Kodl jis taip siek tapti ms ieivi akyse populiariu mogumi, Lietuvos patriotu? Turime pagrindo tarti, kad A.Brazauskas troko ieivijos mandato, nordamas tapti LTSR prezidentu su plaiai peiais. Kremlius labai nort likviduoti Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyb usienyje. i Maskvai labai svarbi problem isprst LTSR prezidentas, pasiunts usien kvalifikuotus diplomatus. Likvidavs ms diplomatines atstovybes Vakaruose, Kremlius pasiekt, kad demokratins Vakar valstybs atsisakyt tradicins Pabaltijo valstybi aneksijos nepripainimo politikos. Nereikia umirti politini ir ekonomini Vakar valstybi tendencij. Vakar monopolijos nesuinteresuotos suskaldyti Rusijos imperij, kadangi ji yra pigios aliavos altinis ir plati rinka Vakar usiguljusioms prekms realizuoti. kart Maskvos sumanymas buvo sulugdytas. U tai reikia dkoti Lietuvos Pasiuntiniui Vaingtone ir prie ventojo Sosto Stasiui Lozoraiiui. Pasiuntiniui uprotestavus, A.Brazausko sumanymas aplankyti Vasario 16-osios gimnazij VFR nebuvo gyvendintas. Taiau Kremlius neatsisak savo umai. Gudriai ipsdama tariam konflikt tarp M.Gorbaiovo ir A.Brazausko, Maskva tikisi tiek pakelti LKP presti, kad ji laimt bsimus rinkimus LTSR AT. O tada tikimasi, kad apgauls bdu bus galima priversti Taryb balsuoti u rezoliucij, kurioje odis federacija nulemt tolesn Lietuvos likim. Diugina tai, kad dauguma TSRS liaudies deputat i Lietuvos iandien jau suvokia, jog TSRS liaudies deputat suvaiavime, kaip aukiausioje teisinje institucijoje, bet kokia Lietuvos AT Nepriklausomybs ar Suvereniteto deklaracija bt paklusnios daugumos paversta beveriu popierliu. Taiau pagrst baim kelia LKP parodytas bailumas M.Gorbaiovo vizito metu. Susitikime su krybine inteligentija kai kurie komunistai pasak labai drsias kalbas. Bet i esms pokalbis vyko dl naudingumo likti TSRS sudtyje ar istojimo. Niekas i komunist nedrso trumpai drtai pasakyti M.Gorbaiovui, kad Lietuva niekada savo valia nestojo imperijos sudt, jog Lietuva buvo statyta, grubiai paeidiant tarptautin teis. Komunistai nereikalavo i M.Gorbaiovo panaikinti MolotovoRibentropo pakto pasekmes. Moksl Akademijos viceprezidentas A.ukauskas nesugebjo atsakyti nedviprasmik auktojo sveio klausim, ar nori komunistai, kad Lietuva istot i TSRS. Pats A.Brazauskas gelbjo svei, ikeldamas pigios TSRS naftos (udanios emaitijos gamt) klausim. Susitikimo CK su respublikos partiniu aktyvu metu A.Brazauskas n odiu neusimin apie Lietuvos Nepriklausomybs atstatym. 345
Ar Lietuvos komunistai, gav bals daugum LTSR AT, nesielgs taip pat bailiai? Padt komplikuoja tai, kad lietuvi tauta nesunkiai pasiduoda demagog takai. Politinio neiprusimo stok patvirtina mitingas Katedros aiktje antrj Kald dien. Didiulio pavojaus akivaizdoje LLL kvieia gerbiam Lietuvos persitvarkymo sjdio Seim padti Lietuvos nepriklausomybs sjungai suvienyti aneksuotos Lietuvos politines jgas valstybingumui susigrinti. Kvieiame Seim .m. vasario 3 d. suaukti ne LPS Konferencij, o Lietuvos nepriklausomybs sjdio suvaiavim, kurio idj LLL pasil dar liepos mnes. iandien Sjdis pavadintas persitvarkymo vardu, kuris yra paodinis perestrojkos vertimas lietuvi kalb. Tegu sau persitvarko Rusija. Lietuvos siekiai visai kiti neginkluota, etikos ir morals principams nenusiengianti kova u Lietuvos valstybingumo atkrim.
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1990 M. KOVO 7 D., NR. 20(25).
KREIPIMASIS TELI MIESTO IR RAJONO GYVENTOJUS

Nors tarptautins teiss poiriu .m. vasario 24 d. rinkimai Lietuvos TSR Aukiausij Taryb nra teisti, kadangi vykdomi okupacijos slygomis, labai svarbu, kad ioje institucijoje komunistai sudaryt maum. Teli miesto ir kaimikojoje rinkiminse apygardose Nr. 80 ir Nr. 81 kandidatais LTSR AT deputatus ikelti net 4 Lietuvos komunist partijos nariai: 2 nuo Lietuvos persitvarkymo sjdio ir 2 nuo LKP. Tai J.Butkeviius, A.Tarvainis, A.Povilinas ir A.Kuma. is faktas paaikintinas tuo, kad Persitvarkymo sjdis Teliuose nuo pat jo suformavimo dienos nebuvo ir nra opozicija valdaniajai partijai. Apie 50 met Lietuvos gyventojai buvo veriami balsuoti u komunistus. Negi dabar tai bus daroma savo noru? Visa LKP istorija tai nuolatin Lietuvos idavyst. Sunku bt patikti, kad Lietuvos komunistams, stojusiems TSKP ir pripainusiems jos program, Lietuvos laisv bt svarbiau u partijos interesus ir asmenin gerov. LKP niekada nekviet ir nekvieia atkurti nepriklausom Lietuv. Ar esate girdj, kad LKP vadovas A.Brazauskas bt pareiks apie Lietuvos valstybingum ne Soviet Sjungos sudtyje? Todl nemanoma tiktis, kad LKP nariai Lietuvos ateit sivaizduot kitaip, nei j mato Kremlius. 346
Prisiminkime M.Gorbaiovo vizito Lietuvoje metu vykus jo susitikim su vadinamja komunistine krybine inteligentija. Neatsirado nei vieno, kuris, girdint auktajam sveiui, bt idrss itarti odius okupacija, aneksija, nepriklausomyb. Neatsirado nei vieno, kuris paklaust Lietuv okupavusios valstybs vadovo, kada i Lietuvos bus pradedama ivesti okupacin kariuomen. io susitikimo metu akivaizdiai irykjo Lietuvos komunist konformizmas ir vergikas nuolankumas auktesniam u save uimamomis pareigomis. Sovietologai jau seniai rod, kad komunistus vienija ne idjos, o siekimas bet kuria kaina pasiekti valdi ir bet kuriomis priemonmis isilaikyti joje. Idjos kinta priklausomai nuo aplinkybi. itai puikiai iliustruoja LKP tariamas atsiskyrimas nuo TSKP. Siekdama isaugoti raudonosios armijos 1940 m. jai duot administravimo mandat, LKP iradingai ir gana skmingai manipuliuoja lietuvi visuomens patriotinmis nuotaikomis. Lietuva balansuoja tarp nepriklausomos valstybs atkrimo ir okupacijos bei aneksijos teisinimo. Lietuvos ateitis didele dalimi priklausys nuo AT sudties. Jei komunistai naujai irinktoje LTSR AT sudaryt daugum ir suformuot vienpartin vyriausyb, kaustom partins drausms, ilgainiui jie teisint Lietuvos prijungim prie SSRS. Atsinaujinusi LKP savo darbais nerod itikimybs 1918 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybs aktui, todl balsuoti u savarankikos LKP narius bt labai pavojinga. Balsavimas u Komunist partijos narius pademonstruot labai em lietuvi tautos politin smoningum. Vasario 24 d. vyksiantys rinkimai istorin galimyb taikiu bdu atsikratyti komunistinio reimo. Nebalsuokime u komunistus! Lietuva su komunistais Lietuva be ateities!
LIETUVOS LAISVS LYGOS TELI SKYRIUS LIETUVOS DEMOKRAT PARTIJOS TELI TARYBA LIETUVOS KRIKIONI DEMOKRAT PARTIJOS TELI SKYRIUS Teliai, 1990 m. sausio 17 d.
347
LIETUVOS VISUOMEN
Totalitarinje valstybje Teisingumo ministerija negali atlikti tokiai institucijai bding funkcij, todl jos aparatas danai sksta jo paio sukurtose teorijose. Toki ivad patvirtina .m. kovo 1 d. per Lietuvos televizij kalbjs ministras Pranas Kris. Jis tikino visuomen, es ji gali sprsti savo likim tik LSSR AT priimto referendumo statymo pagalba (j paruo LPS ir Moksl Akademija). Taiau tokius pat sovietins jurisprudencijos mokslus baigs klaipdietis advokatas Narcizas Rasimaviius pavadino referendum Maskvos kilpa Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei pasmaugti. Usukusi kranelius ir kitomis psichologinio poveikio priemonmis imperija gali pasiekti, kad daugiau kaip tredalis Lietuvos gyventoj pasisakyt prie istojim i SSSR. Tai bt dar vienas teistas Lietuvos praymas priimti j Rusijos imperijos sudtin. LLL nori paaikinti lietuvi ir kitoms Lietuvoje gyvenanioms tautoms, kad Lietuva, turdama 700 met valstybingumo tradicijas, atkr savo nepriklausomyb 1918 m. Vasario 16 d. Aktu. Dar kart apsisprend 1941 m. birelio 23 d. sukilusi prie stalinin vergij, 19441954 m. partizaniniame kare paaukojusi apie 50 tkstani vyr ir moter. Nors savieji diplomatai trukd, Lietuva savo ryt bti laisva ir nepriklausoma ireik imtatkstantiniuose mitinguose 19871990 m., 1989 m. surinkusi 1 milijon 650 tkst. para, reikalaujant ivesti okupacin kariuomen. Tad koks dar apsisprendimas reikalingas ms Lietuvai?! Net Brenevo laikais paskirta LTSR AT 1990 m. vasario 7 d. paskelb neteista vadinamojo Liaudies Seimo deklaracij apie Lietuvos stojim TSRS. Tad kokiu tikslu ministras silo Lietuvai kiti galv kilp? Negi ministrui neprivaloma sveika logika? Kodl Vokietijos reicho pavergtoms tautoms niekada niekas nepiro referendinio apsisprendimo? Kodl 1940 m. okupacijos ivakarse arba dar kart 1944 m. pasiunts savo kariuomen Lietuv Stalinas nepasil pasinaudoti apsisprendimo teise? Per 50 met rusikieji ir vokikieji agresoriai fizikai sunaikino geriausius ir drsiausius ms tautos vaikus. Prisiploti prie lietuvikos ems ir taip ilikti sugebantys, pasinaudokite okupanto silomu referendumo statymu! Argi tai ne naujas pasityiojimas i tiek ikentjusios Lietuvos? Tai nereikia, kad Lietuva bijo referendumo. Bent 95 proc. lietuvi ir kiek maiau kitataui nori gyventi tik Nepriklausomoje Lietuvoje. Taiau pats silymas referendumo bdu apsisprsti likti Rusijos imperijos globoje ar ne eidia lietuvi taut! LLL tikisi, kad artimiausiu metu susirinkusios AT patriotikai nusistaiusi dauguma rytingai atmes maumos silom referendumin keli nepriklausomyb.
348
APIE RINKIMUS LSSR AUKIAUSIJ TARYB

Vasario 24 d. rinkimai LSSR AT parod, kad auga ms visuomens nusivylimas tiek Maskvos, tiek ir Vilniaus politik paadais. Rinkimuose dalyvavo tik madaug 70 proc. vis rinkim teis turini Lietuvos piliei. Daugelyje rinkimini apygard rinkimus atvyko 5060 proc. rinkj, o eiose maiau kaip pus, i 141 deputato pirmajame ture buvo irinkta 90; antrajame rinkj aktyvumas dar sumas. Nepaisydamos to, usienio masins informacijos priemons paskelb, kad rinkimai pasibaig dar viena didiule Lietuvos persitvarkymo sjdio pergale. Gal i tikrj tai Persitvarkymo sjdio pergal, taiau, LLL nuomone, lietuvi tauta lauk iek tiek kitokios pergals. Pernai Lenkijos Seim buvo irinktas vienintelis komunistas. Rumunijos aukiausij valdi iandien nepatekt n vienas komunistas. Dabar vieai kalbame, kad VKP(b) lietuvikoji organizacija buvo penktoji Lenino ir Stalino, o vliau Chruiovo, Brenevo ir Andropovo kolona Lietuvoje. LKP ne maiau nusikalto lietuvi tautai, negu Rumunijos KP savajai. Tad LSSR AT gav tredal viet, komunistai jauiasi laimj didel pergal. Ir mes laikome iuos rinkimus komunist pergale. tai koks LLL poiris politinius Lietuvos sjdius: Lietuvos tautinio pasiprieinimo sjdis (LTPS) prasidjo pirmj Lietuvos okupacijos dien 1940 m. birelio 15-j. Keisdamas savo formas bei metodus, LTPS tebesitsia iki iol. 1988 m. birelio 3 d. sikr Persitvarkymo sjdis. Istoriko Liudo Truskos nuomone, Lietuvos Persitvarkymo sjd sukr komunistai kartu su paangija Lietuvos inteligentija. LPS buvo sukurtas kaip alternatyvinis politinis judjimas LTP Sjdiui. ito dauguma LPS iniciatyvins grups nari nesuvok. LLL irgi ne i karto perprato tikruosius LPS krj tikslus ir moraliai rm Sjd. Tuometinei LKP vadovybei pavyko patraukti savo pus kompromisus linkusius kai kuriuos ir nepartinius LPS Seimo Tarybos narius. Jiems padedant LKP vadovai A.Brazauskas ir V.Beriozovas tapo SSSR liaudies deputatais. Dar prie metus LKP buvo politinis lavonas. Taiau LPS Seimo Tarybos maumos dka ji tapo gan grsminga jga. Jeigu SSKP nebt padariusi daug taktini klaid ir organizavusi rinkimus LSSR AT Persitvarkymo sjdio pageidaujamu laiku (1989 m. gruodio pabaigoje), juos didele persvara bt laimjusi LKP. Kur ji bt nuvedusi Lietuv, galima sprsti pagal A.Brazausko elges paskutiniuose SSKP plenumuose. Tik tautos politinio smoningumo dka LKP rinkimuose negavo troktamos daugumos, nors LPS Seimo tarybos mauma daug nuveik gelbdama komunistus nuo visiko sutriukinimo. LPS, apsiskelbs opozicija komunistiniam Lietuvos reimui, savo remiam kandidat tarp trauk 35 komunistus ir sudar jiems visas slygas veikti savo oponentus. Todl beveik visi jie buvo irinkti. LPS dka rinkjai m vienodai 349
vertinti komunistus sjdininkus ir komunistus i savarankikosios LKP. Todl kai kur jie balsavo u komunistus nesjdininkus, jei sjdinink j apygardoje nebuvo. Pagrst tarim kelia kandidat deputatus iklimo technologija. Ne be LPS Seimo tarybos nari pagalbos kai kuriems komunistams nesunkiai pavyko nurungti savo konkurentus. Ypa tai akivaizdu buvo irvintose. 12 met sovietiniuose lageriuose ikaljs Tremtini klubo pirmininkas mokytojas Viktoras Alekna kakieno valia nebuvo pasilytas kandidatu deputatus. Jo viet um maai kam inomas gydytojas Antanas Urbonas. Todl deputato mandat beveik be joki pastang gavo komunistas i savarankikos LKP Benediktas Rupeika. Panai padtis susiklost venionliuose ir kitur. Kai kuriose apygardose varsi 78 kandidatai, o septyniose neatsirado alternatyvi kandidat. Konkurent neturjo komunistai Romualdas Ozolas, Eduardas Vilkas. Kai kuriose apygardose sjdininkai konkuravo su opozicini komunistams partij kandidatais. Dar daugiau: pasitaik, kad dl deputato mandato tarpusavyje rungsi du sjdininkai, taiau, deja, ne komunistai LKP iauli miesto II sekretoriaus Donato Morkno antilietuvikos nuotaikos gerai inomos ne tik iaulieiams. D.Morknas spaudoje vieai smerk mones, renkanius paraus dl okupacins kariuomens ivedimo, kovojo prie Lietuvos patriotus, raginanius jaunim boikotuoti aukimus rekrtus. Nepaisant to, D.Morknas pateko LPS remiam kandidat sra. LDP narys Jonas Gelaius, 10 met praleids Sibiro tremtyje, dideli pastang dka taps teiss moksl kandidatu, aiku, yra pavojingas dabartinei Lietuvos administracijai. Todl buvo ispausdinti keli meiikiki straipsniai prie kandidat. Nors Kretingos rajono laikratis vyturys paneig meitus, LPS Seimo tarybos nariai Atgimimo bangoje ne tik negyn savo remiamo kandidato, bet objektyviai talkininkavo meiikams. Dar negraiau kai kurie LPS Seimo Tarybos nariai pasielg su ekskomunistu prof. S.Uosiu. Kompartija, negaldama atleisti profesoriui u jo pastangas isklaidyti mit apie A.Brazausko ir K.Prunskiens parvet i Maskvos tariam Lietuvos ekonomin savarankikum, pasiunt prie j prof. Broni Genzel. Nors B.Genzelio nerm nei LPS Vilniaus taryba, nei miesto koordinatori susirinkimas, Seimo taryba, virijusi savo galiojimus, ra remiam kandidat sra prof. B.Genzel ir suteik jam moralin param laimti rinkimus. Po 1989 m. kovo 26 d. rinkim LPS pasiskelb nugaltoju. I tikrj rinkimus SSSR AT laimjo komunistai, nes tarp liaudies deputat j iandien daugiau kaip 80 proc. Ir dabartiniuose rinkimuose komunistai be LPS pagalbos nebt gav tiek daug mandat. tai kaip rinkimus ir LPS vertina J.Paleckis: jie (rinkimai LLL) ms partijai ymiai geresni negu TSRS liaudies deputat rinkimai. () Atsinaujinanti savarankika Lietuvos komunist partija tai ne tik natrali, realaus, imintingojo Sjdio sparno sjunginink, bet ir, galima sakyti, jo dalis. (Svarbiausia imintis, atsakomyb Lietuvai, Tiesa, 1990, vasario 27). 350
Panaios politins klaidos Lietuvos visuomenei gali brangiai kainuoti. Karti patirtis veria daryti pesimistines ivadas. Europos Parlamentas buvo bene vienintel tarptautin institucija, labai palankiai irjusi Lietuvos Laisvs byl. Atsilieps 1979 m. rugpjio 23 d. 45-i pabaltijiei Memorandum dl MolotovoRibentropo pakto pasekmi likvidavimo, Europos Parlamentas prim kelias Estijai, Latvijai ir Lietuvai palankias rezoliucijas. Gavs LPS galiojimus kalbti lietuvi tautos vardu, politinis avantiristas Algirdas Klimaitis, vykdydamas Lietuvos Laisvs prie vali, padjo daug pastang, kad aneksuotoms Pabaltijo valstybms palankios rezoliucijos daugiau nepasirodyt Lietuvos visuomens laukia dideli ibandymai. Turime pagrindo tarti, kad oportunistai i LPS Seimo tarybos, gav dalies Lietuvos gyventoj mandat, mgina prastumti delegacij deryboms dl okupacins kariuomens ivedimo A.Brazausk ir Co. LLL tikisi, kad kaunieiams ir kitiems patriotikai nusiteikusiems deputatams pavyks neutralizuoti panaias konformist pastangas ir pasisti Maskv delegacij, vadovaujam Seimo tarybos nario Kazimiero Motiekos.
KAS PAVOJINGESNIS LIETUVAI GORBAIOVAS AR BRAZAUSKAS?

ANTANAS TERLECKAS
Toks klausimas skamba paradoksaliai tik pavirutinikai velgiant. sigilinkime reikalo esm. Dar taip neseniai ne tik komunistai, bet ir nepartiniai liaudies deputatai i Lietuvos kviet mus agituoti taut, kad toji nepakenkt M.Gorbaiovui, kuris es vienintelis gali leisti mums istoti i imperijos. Dar sausio 11 d. i Vilniaus Katedros aiktje taisytos tribnos girdjome Vinco Paleckio raginim beslygikai remti M.Gorbaiov. Ir staiga po vasario 24 d. rinkim tie patys politikai, gan nesunkiai gav teis prabilti i iki iol nesukomunistint televizijos ekran, kreipsi taut, ragindami j kovo 4, 7 ir 8 d. skubti rinkim punktus atiduoti bals. Nedviprasmikai buvo paaikinta nuo politinio oko neatsitokjusiems suverenios Lietuvos krjams, kad reikia skubti irinkti parlamentu mgstam vadinti AT, kuri aplenkt M.Gorbaiovo sumanym blokuoti Lietuvos nepriklausomyb. Taiau daugelis iki iol neperprato io politinio aidimo esms. Jeigu M.Gorbaiovas taip bijot ms parlamento ir i AT rm sklindani ki, jis ir nebdamas SSRS prezidentu sugebt daug k udrausti 351
Greit po vieno politinio spektaklio buvo suorganizuotas kitas: kovo 3 d. Tiesoje, Valstiei laikratyje ir kituose politikai brandiuose laikraiuose buvo ispausdintas tas pats 832 kaiiadoriei laikas, kur, Respublikos nuomone, pagamino savarankikos LKP Kaiiadori rajkomo soclenktyni specialistai. Cituojame laiko ang: Kiekvienas ms kartai troktame, kad Lietuva atgimt, kad ji bt nepriklausoma ir laisva valstyb, kurioje amiams bt venti laisvs, teisingumo ir gerovs siekiai. Neties raote, ponai Kaiiadori komunistai. Kiekvienas aneksijos slygomis pers Lietuvai prezidento institut, rpinasi neaiku kuo, tik ne Lietuvos ateitimi. Juo labiau pers post A.Brazausk. Jeigu norite padti tautai, pasistenkite kuo greiiau ileisti A.Brazausko kalb, ypa pasakyt Maskvoje, rinkin. Tegul Lietuvos gyventojai patys suvokia, kad politiniai A.Brazausko sitikinimai nesiekia toliau suvereniteto TSRS sudtyje. Kas dav Kaiiadori komunistams teis dar prie rinkimus vadinti A.Brazausk tautos lyderiu? Ar tauta j rinko? Rinko tik kompartija. Tad ir vadinkite j sau ir jam sveikat kompartijos lyderiu. Po rinkim galite vadinti j ir Kaiiadori liaudies lyderiu. Kaip A.Brazauskas gavo keliolika tkstani bals, galime paaikinti. Vis pirma ir Kaiiadori rajone rinkimai, prieingai Kaiiadori rajkomo tvirtinimui, nebuvo nei laisvi, nei demokratiki. Jie vyko aneksijos slygomis, okupacinei kariuomenei darant rinkjams psichologin spaudim. Rinkimai vyko Kaiiadori komunistams disponuojant ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos masins informacijos priemonmis. Kiek kart, pavyzdiui, A.Brazausko oponentai pasirod televizijos ekranuose? Kiek kart necenzruojama spauda skelb oponent rinkimin program? Ypa daug paslaug A.Brazauskui padar galingasis KGB. Kiek jis iukli upyl ant LKP pirmojo sekretoriaus oponent galv! Tos iukls mtsi ne tik po kaiiadoriei, bet ir po vilniei kojomis. Suinojs, kad prof. Alfredas Smailys istatytas rungtis su A.Brazausku, pasiliau per tarpinink savo paslaugas. Taiau mane aplenk Stasys Jakas. A.Brazauskui rajono atstovu padjo tapti tv autoritetas, kaimynai, kolektyvini ir tarybini ki, moni vadovai ir kiti, priklaus nuo LKP rajkomo malons. Nesuvokdamas savo vaidmens, jam padjo ir kardinolas. A.Brazausk labai rm ir vyskupas iandien tarptautins teiss poiriu Lietuva yra valstyb, negalinti vykdyti savo suvereni funkcij. ias funkcijas ji atgaut tik ivedus i Lietuvos okupacin kariuomen. Kaiiadori komunist nuomone, prezidentu taps A.Brazauskas geriausiai sugebt vesti derybas su Maskva. Deja, svarbiausiu deryb objektu turs bti kaip tik okupacin kariuomen. Jeigu sprendiant kariuomens klausim Lietuvai atstovaut A.Brazauskas, i kariuomen niekada nepasitraukt i tiek nuteriotos ms Tvyns. Taps LKP be platformos lyderiu, A.Brazauskas ne kart paskelb okupacin kariuomen Lietuvos interes gynja nuo lenk ir vokiei. Ar kada nors girdjome A.Brazausk vadinant Maskv Lietuvos prieu Nr. 1? 352
A.Brazauskas ir toliau silo pradti LSSR tarpvalstybines derybas su SSRS. Tai aikus bandymas legalizuoti LSSR ir sulugdyti Vakar pasaulio vykdom Pabaltijo valstybi nepripainimo politik. A.Brazauskas sieks bsimos LSSR AT rankomis organizuoti nepriklausomybs atkrim ir Lietuvos Respublikos teisi permimo akt. Taip Lietuva gaut pseudonepriklausomyb, ko ir nort Kremliaus vadovas M.Gorbaiovas. i klast M.Gorbaiovas gali vykdyti tik su A.Brazausko ir Co pagalba. iuo atveju A.Brazauskas Lietuvai yra daug pavojingesnis u M.Gorbaiov.
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1990 M. KOVO 7 D. NR. 20(25).
LIETUVOS SSR AUKIAUSIAJAI TARYBAI

DL PIRMOSIOS SESIJOS DIENOTVARKS Tarptautins teiss poiriu iandien Lietuva yra valstyb, negalinti vykdyti savo suvereni funkcij. Todl svarbiausia Lietuvai nusikratyti Rusijos okupacins kariuomens. Buvs usienio reikal ministras (nepartinis) Juozas Urbys silo tartis su Maskva dl 1939 m. spalio 10 d. savitarpio pagalbos sutarties pratsimo. Lietuvos finliandizacijos idja uvaldiusi ir komunist Liud Trusk, Algird Brazausk ir daugum i LKP biuro. inoma, kai kam nemalonu, kad 1939 m. ruden Lietuvos vyriausyb nuslp nuo tautos fakt, jog hitlerin Vokietija ir stalinin Rusija pasidalino Lietuv. Nuslp ir nuginklavo j tiek moralikai, tiek ir militarikai. Komunistai i LKP aparato turi savo tiksl kuo ilgiau likti valdioje. Kodl siekiama atgaivinti terminuot 1939 m. spalio 10 d. sutart, o nesiremti 1920 m. liepos 12 d. Maskvos Taikos sutartimi, kuria Rusija be joki slyg amiams atsisak nuo savo pretenzij Lietuv? Kokiu tikslu siekiama isaugoti sovietins armijos gulas Lietuvoje? Kuo pasikeist politinis Lietuvos statusas, jeigu i okupacins kariuomens Rusijos armija Lietuvoje tapt draugika kariuomene? LLL nuomone, istoriko Liudo Truskos straipsnis .m. vasario 7 d. Tiesoje yra vyraujani LKP nuotaik, labai pavojing Lietuvos Nepriklausomybei, iraika. Lyga supranta, kad Maskva visokiomis priemonmis stengsis kuo ilgiau ilaikyti savo kariuomen Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Taiau LSSR AT deputatai neturi moralins teiss ignoruoti 1989 m. vasar ir ruden surinkt Lietuvoje 1 milijono 650 tkst. suaugusi Lietuvos gyventoj para, reikalaujant ivesti okupacin Rusijos kariuomen. 353
Vis svarbiausia pareikti Rusijai ir visam pasauliui, ko i tikrj Lietuva nori. Vos ne vieno mogaus suorganizuota protesto akcija .m. sausio 11 d. Vilniaus Katedros aiktje, aiku, neivar okupacins kariuomens, taiau ji tikino M.Gorbaiov, kad Lietuva siekia nepriklausomybs nuo Rusijos. Liudas Truska ir visi u jo nugaros stovintieji privalt inoti Lietuvos gyventoj pasyvumo paskutiniuose rinkimuose prieast: tiek LKP, tiek ir LPS per daug akcentavo parlamentinio kelio Lietuvos nepriklausomyb svarb ir galutin pergal. Parlamentu save vadinanti LSSR AT privalo jau pirm sesijos dien priimti Nutarim reikalauti i SSSR nustatyti tiksli savo karini dalini ivedimo i Lietuvos dat. AT turi kreiptis SNO Deklaracija, kalbania apie tai, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki iol nesibaig Antrasis pasaulinis karas, nes i j teritorij neivesta svetima kariuomen. AT turi prayti viso pasaulio taut politins ir moralins paramos. Treias ingsnis bt Kreipimasis lietuvi ir visas Lietuvoje gyvenanias tautas, praant paremti AT Nutarim pilietinio nepaklusnumo ir kitomis taikiomis priemonmis. Lietuvos Laisvs Lyga silo toki LSSR AT dienotvark: 1. LSSR AT statuso klausimas. Tarybos pirmininko rinkimai. 2. Lietuvos valstybingumo atkrimo Deklaracijos primimas. 3. SSSR kariuomens ivedimo i Lietuvos klausimas. 4. Delegacijos deryboms su SSSR sudarymas. 5. SSSR tarnaujani Lietuvos piliei sugrinimo Tvyn klausimas. 6. SSSR AT deputat i Lietuvos ataukimas. 7. LTSR konstitucijos, LTSR pilietybs ir kit statym panaikinimas. 8. Lietuvos Respublikos 1938 met Konstitucijos, Lietuvos Respublikos pilietybs statym tobulinimas. 9. Priemons imigrant antpldiui Lietuv sustabdyti. 10. Bendrojo lavinimo, speciali vidurini ir auktj mokykl depolitizacija. 11. Radijo ir televizijos, kino studijos ir kit valstybini staig depolitizacija. 12. Lietuvos ekonomikos kritikas vertinimas. 13. Lietuvos gamtos katastrofikos ekologins bkls vertinimas ir konkreios priemons jai pagerinti. 14. Lietuvos ministr kabineto sudarymas. 15. Kiti klausimai.
354
NAUJAI IRINKTAI IR RENKAMAI LTSR AUKIAUSIAJAI TARYBAI

i met vasario 7 d. A.Brazausko vadovaujama Lietuvos SSR AT patvirtino savo komisijos MolotovoRibentropo paktui tirti ivadas, pasmerk Kremliaus agresij prie Lietuv, jos okupacij ir aneksij, paskelb vadinamojo Liaudies seimo 1940 m. liepos 21 d. deklaracij dl stojimo SSSR neireikiania lietuvi tautos valios, neteista ir negaliojania, pareik, kad SSSR 1940 m. rugpjio 3 d. statymas dl Lietuvos primimo SSSR neteistas ir Lietuvos juridikai niekuo nepareigoja. Vadovaujantis LSSR AT 1989 m. gegus 18 d. suvereniteto deklaracija bei .m. vasario 7 d. nutarimu, Lietuva tampa tarptautins teiss subjektu, de jure nepriklausoma valstybe, tik svetimos kariuomens okupuota. Taiau prajus vos savaitei, vasario 14 d. LSSR AT priima nauj nutarim Dl TSRS Ginkluotj Pajg statuso Respublikoje ir Lietuvos TSR piliei karins tarnybos. io dokumento preambulje kalbama tik apie 1940 m. liepos 21 d. deklaracijos ir 1940 m. rugpjio 3 d. statymo neteistum, taiau n vienu odiu neusimenama apie 1940 m. birelio 15 d. Rusijos vykdyt okupacij. Pirmame io nutarimo punkte raoma, jog ...TSRS Ginkluotj Pajg buvimas Lietuvos TSR teritorijoje yra juridikai neapibrtas. Taiau kiekvienas teisininkas tarptautininkas ios armijos status Lietuvoje kuo tiksliausiai apibdina vienu odiu: okupacin. Principing K.Motiekos silym, remiantis Lietuvos SSR AT vasario 7 d. nutarimu ir 1949 m. enevos Konvencijos III dalies 51 str., paskelbti okupuotos Lietuvos piliei mim Rusijos kariuomen neteistu ir panaikinti atitinkam Baudiamojo kodekso straipsn, numatant atsakomyb u vengim tarnauti ioje armijoje, AT blokuoja. Ji sudaro valstybin komisij, kuriai paveda parengti pasilymus dl SSSR Ginkluotj Pajg statuso Lietuvoje, dl Lietuvos gyventoj karins ir alternatyvios tarnybos. Beje, i komisij traukti ir soviet pulkininkas A.Visockis, ir V.Jasukaityt, trukdiusi LLL ir jaunalietuviams organizuoti karini dokument grinimo akcij ir armijos boikot, ir V.adreika, kuris, vadovaudamas jaunuoli karins tarnybos reikal komisijai, sil atjusiems pas j pasikonsultuoti vaikinams atsiimti grintus priraymo liudijimus ir eiti sovietin armij, gsdino kaljimu... Sovietinje armijoje daug baisiau negu konclageryje. iuo metu kariuomens vadovyb visaip stengiasi supjudyti Pabaltijo ir Vidurins Azijos gyventojus. Matyt, tikimasi, jog azijiei kankinami lietuviai, latviai ir estai vliau noriai dauys demonstrantus kur nors Azerbaidane arba Tadikijoje, ir atvirkiai. Dabartin administracija ir toliau visaip stengiasi trukdyti karini biliet grinimo akcij. tai vasario 23 d. Lietuvos TV, kuri leninins kadr politikos dka ir toliau tebevaldo naujoji LKP, informacinje laidoje buvo parodytas reportaas i Katedros aikts, kurioje t dien buvo grinami kariniai bilietai. Uuot pasikalbjusi su akcijos organizatoriais, urnalist paruo interviu su dviem tarti355
nais nepastamaisiais, kurie gsdino grinusius karinius bilietus vaikinus vairiais nemalonumais ir dezinformavo Lietuvos visuomen. i met vasario 28 d. Utenoje gyvenantys Sunklaudai, kuri vienturtis snus Antanas neseniai uvo sovietinje armijoje, pasiunt Jazovui ir jo vietininkui Lietuvoje Visockiui toki telegram: Dubne buvo nuudytas ms snus Antanas Sunklaudas. Ir Js rankos suteptos ms snaus krauju. Tvai. Jau 1989 m. sausio 10 d. Kaln parke Lietuvos laisvs lyga ir Lietuvos tautinio jaunimo sjunga Jaunoji Lietuva pirm kart pakviet taut imtis pilietinio nepaklusnumo akcijos ventos pilietins pareigos boikoto. Okupacin administracija, tuomet dar neatsinaujinusi LKP, kai kurie LPS vadovai msi konkrei priemoni iai akcijai sulugdyti. LLL apgailestauja, kad net po vasario 7 d. AT nutarimo ir po 6-ojo okupuotos Lietuvos konstitucijos straipsnio pakeitimo LKP, disponuodama masins informacijos priemonmis, toliau remia okupacin kariuomen. Lietuvos AT ruoiasi dar kart skelbti Lietuvos nepriklausomyb. LLL nuomone, btina priimti 1918 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybs akto itikimybs priesaik, kreiptis demokratines viso pasaulio vyriausybes praant pripainti teisikai vl nepriklausoma tapusi Lietuv ir sudaryti komisij tartis su SSSR vyriausybe dl konkreios okupacins kariuomens ivedimo datos. Kol Lietuvos em mindo svetimo kareivio batas, bet kokios deklaracijos apie Lietuvos nepriklausomyb liks bereikmiu popieriumi. Bsimoji Lietuvos AT privalo panaikinti LSSR Baudiamojo kodekso straipsnius, numatanius baudiamj atsakomyb u atsisakym tarnauti okupacinje kariuomenje. LLL tikisi, kad LKP nariai bsimojoje AT nesielgs taip bailiai, kaip Gorbaiovo vizito Lietuvoje metu ir SSKP vasario plenume.
ATGIMIMAS: [LIETUVOS SJDIO SAVAITRATIS] 1990 M. KOVO 714 D. NR. 10(71).
KREIPIMASIS LIETUVOS AUKIAUSIJ TARYB

Lietuvos laivs lyga, iaurios brenevins okupacijos metu susikrusi politin organizacija, be joki ilyg remia Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos pastangas atkurti reali Lietuvos Respublikos Nepriklausomyb. LLL reikia visik pasitikjim Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininku Vytautu Landsbergiu. 356
LLL apgailestauja, kad stalinizmui pavyko sulauyti kai kurios Lietuvos gyventoj dalies politin stubur. Tik todl Lietuvos aukiausij institucij pateko politikai reakcing atstov. LLL apgailestauja, kad deputatas Algirdas Brazauskas, atsisaks garbingo Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininko pasilymo, prie savo vali tapo reakcing Lietuvos politini jg vliava. LLL giliai sitikinusi, kad Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, paaukta vykdyti lietuvi ir kit Lietuvoje gyvenani taut vali, nesudarys su jgomis, penkiasdeimt met talkininkavusiomis okupantui fizikai ir dvasikai udant lietuvi taut, joki kompromisini politini susitarim.
Leidj pastaba. kreipimsi LLL vardu Aukiausiosios Tarybos posdi salje perskait A.Terleckas.
LIETUVOS LAISVS LYGOS KREIPIMASIS LIETUVOS GYVENTOJUS

Pastarj dien Kremliaus ir jo penktosios kolonos Lietuvoje veiksmai rodo, jog okupantas stengiasi sukurti alternatyv teistai Lietuvos Respublikos vyriausybei marionetin neegzistuojanios LSSR klik, kuri, remiama Soviet Sjungos Ginkluotj pajg, blokuot Lietuvos Respublikos Aukiausij Taryb. Todl iuo metu itin svarbu ilaikyti rimt ir nepasiduoti provokacijoms, galinioms sukelti neramum Lietuvoje. Kartu btina paremti Lietuvos Respublikos Vyriausyb rytingu pilietiniu nepaklusnumu okupanto reikalavimams. Okupacin administracija artimiausiu metu ada pradti Lietuvos Respublikos piliei aukim SSRS kariuomen. Uteks keli baili ir idavik, kurie ieis tarnauti okupantui, kad j poelg Maskva pateikt kaip Lietuvos Respublikos piliei apsisprendim pasilikti imperijos sudtyje. Mes suprantame, jog iuo metu niekas negali garantuoti visiko Lietuvos jaunuoli saugumo. Taiau iuo metu slapstytis maiau rizikinga, negu eiti raudonj armij, kur laukia Lietuvos laisvs prie kertas. Nepaklusus okupantui galima pasikliauti bent savo sumanumu. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba pakviet gyventojus apsisprsti, kuri statym jie laikysis: sovietini ar Lietuvos. aukiam okupacin armij jaunuoli apsisprendimas Lietuvai gali bti lemiamas. Kiekvieno pilieio venta pareiga ginti savo Tvyn. iuo metu Lietuvos jaunimas privalo apginti bent pats save nuo gdos tarnauti prieui. Todl LLL 357
pareikia, jog ieiti tarnauti SSRS kariuomen iandien reikt Tvyns idavim. LLL kvieia Lietuvos Respublikos gyventojus nepaklusti visiems kitiems okupant arba j tarn reikalavimams.
Vilnius, 1990 m. balandio 4 d.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIAJAI TARYBAI

iandien Lietuva stovi ant politins bedugns krato. t bedugn j stumti Gorbaiovas maiau pajgus, negu paioje Lietuvoje veikianios jgos. ios jgos iki iol valdo beveik visas masins informacijos priemones. Lietuvos laisvs lyga norjo per televizij kreiptis taut dl Lietuvos komunist partijos liai vykdomos kampanijos prie Aukiausij Taryb ir jos pirminink prof. Vytaut Landsberg. Deja, televizijos vadovai neleido. Tuo tarpu balandio 27 d. vakare kalbjo A.Brazauskas, V.Beriozovas, J.Paleckis ir E.Vilkas. is televizijos ou buvo i anksto gudriai sureisuotas. Jo tikslas diskredituoti AT pirminink, vykdyti politin perversm. Lietuvos gyventojai vasario 24 d. nuvar nuo valdios sovietini feodal klas. Dabar ji, remiama Maskvos, visais bdais stengiasi susigrinti prarastas privilegijas. Nuverstoji klas, kaip ir valdioje bdama, naudoja senas priemones mel, politin anta. LLL tai nestebina. Lidina ms parlamento daugumos pasyvumas. Parlamento nariai diskusijose nusileidia bolevik demagogijai. AT leidia komunistams ir toliau valdyti masins informacijos priemones. Parlamentas nereaguoja Amerikos balso ir Laisvosios Europos radijo stoi tariam objektyvum. Uuot paadjs tautai sugrinti bolevik atimt em ir visikai panaikinti bolevikinius nacionalizacijos statymus, parlamentas demonstruoja visik savo bejgikum, irdamas, kaip komunistiniai feodalai nuvaro nuo ems naujuosius ms kininkus. Toki parlamento bejgikumo pavyzdi gan daug. Bent iki iol ms parlamentas ved ariergardinius mius. Lidniausia, kad kai kurie AT deputatai jau pasiduoda vidaus ir iors jg spaudimui. Dar daugiau gav progorbaiovin Mitterando ir Kohlio laik, kai kurie parlamentarai pasimet. ios dienos Tiesoje ELTOS spec. korespondentas B.Buelis rao: TSRS prezidentas, alies vyriausyb (kaip suprasti? ms pabraukta) grietai pasak, jog kalba su Lietuva gali bti pradta tiktai po to, kai pastaroji atsisakys kovo 11 die358
n padaryt sprendim, t.y. sugr viena diena ankstesnes pozicijas. itai, deja, patvirtino ir vakar Sverdlovske () M.Gorbaiovas. Nepaisydami tokio Kremliaus elgesio, deputatai ragina vienas kit tartis su Maskva bet kokiomis slygomis. Tai skamba kaip silymas dertis su kilpa ant kaklo Aikinama, kad Kremlius nereikalauja Kovo 11 dienos Akto panaikinimo, o tik proting kompromis. Ar bolevik silymas tartis dl ms jaunimo tarnavimo Rusijos kariuomenje nra dinamitas, skirtas susprogdinti Kovo 11 d. Akt? Kokia save gerbianti tauta, nepriklausoma save laikanti valstyb gali leisti svetimos valstybs karo ministrui sprsti savo sn likim? Be to, visiems turi bti aiku, kad Maskva niekada neduos Lietuvoje tarnaujantiems ms vyrams ginklo rankas. Rusija dar neumiro 1941 met birelio 23 d. sukilimo. Silyti Maskvai dertis dl ms jaunuoli gali tik tokie Lietuvos prieai kaip J.Paleckis, V.Beriozovas, A.Brazauskas ir kiti. Arba politiniai debilai. LLL tikisi, kad Lietuvos Respublikos Aukiausiojoje Taryboje toki tarp nekomunist nra n vieno. Lietuv sudtos vis Rusijos pavergt taut viltys. Jeigu ms parlamentarai, pasidav Busho, Mitterando, Kohlio, Gorbaiovo, Brazausko ir kit politiniam antaui, pakels rankas, sulauksime viso pasaulio paniekos, baisiausia liausims patys save gerb. Nusivylusi parlamentu, suvokusi Brazausko klast, tauta suskils atskirus lagerius. Pilietinis karas iuo atveju bt neivengiamas. LLL nuomone, laikas geriausias ms sjungininkas. Tvirtas Lietuvos laikymasis ibudins ir daugiau jg paioje imperijoje, kurios sutrukdys Gorbaiovui pasmaugti Lietuvos Nepriklausomyb. Lietuvos istorija (ypa 1939 ir 1940 m.) rodo, kad politiniai kompromisai gali nuvesti mus tik prat. Jeigu 1940 m. birelio 15 d. Lietuva bt pasiprieinusi soviet agresijai, iandien politinis Lietuvos statusas bt visai kitas, ir pasaulio valdovai nedrst daryti mums tokio spaudimo, kaip dabar.
Lietuvos laisvs lygos vardu: ANTANAS TERLECKAS, ANDRIUS TUKUS, LEONARDAS VILKAS Vilnius, 1990 m. balandio 28 d.
359
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTR TARYBAI

PIKETO 1990 M. GEGUS 21 D. VILNIUJE, PRIE MINISTR TARYBOS RM, REZOLIUCIJA Mes, 1990 m. gegus 21 d. susirink piket prie Lietuvos Respublikos Ministr Tarybos rm, esame giliai susirpin Lietuvos visuomens skaldymu, kur vykdo vadinamoji savarankika LKP. Komunistin frakcija Lietuvos Parlamente liai stengiasi primesti savo nuomon kitiems deputatams. Siekdama susigrinti prarast valdi, LKP vadovyb, naudodamasi masins informacijos priemonmis, meiia Aukiausiosios Tarybos pirminink prof. Vytaut Landsberg. Nors Lietuva jau daugiau kaip mnes kenia ekonomin blokad, senoji komunistin gvardija nestabdo moni, kurias SSRS tebelaiko sau tiesiogiai pavaldiomis. Lietuvos prieai netgi drsta ias mones aprpinti paskutiniais avariniais Lietuvos energetikos ir kuro resursais. Nra jokios abejons, kad tokiais veiksmais siekiama sukelti nepasitenkinim Lietuvos Parlamentu. Reikalaujame: 1. Nedelsiant sustabdyti visas mones, kurios iuo metu nebtinos Lietuvos gyvybiniams poreikiams patenkinti, o j darbininkus ileisti apmokam atostog. 2. Kasdien vieai informuoti visuomen apie blokados pasekmes. 3. Paskelbti Lietuv nelaims itikta valstybe. 4. Reikiame nepasitikjim Ministr Tarybos pirmininko pavaduoju Algirdu Brazausku ir reikalaujame, kad jis atsistatydint.
Vilnius 1990 m. gegus 21 d. PIKETO PIRMININKAS ANTANAS TERLECKAS PIKETO SEKRETORIUS LEONARDAS VILKAS

iandien Lietuvos Nepriklausomybei gresia mirtinas pavojus daug didesnis nei 19391940 metais. Kremlius puikiai supranta, jog atviras jgos panaudojimas prie Baltijos valstybes visikai sugriaus tarptautin imperijos presti, sukels neramum imperijos viduje ir pagreitins jos subyrjim. Todl visikai suprantamos jos pastangos ugniauti Lietuvos Nepriklausomyb paios Lietuvos vidaus jgomis. Tikimasi, jog pabg blokados sunkum ir pristig politinio smoningumo Lietuvos gyventojai sukils prie Lietuvos parlament ir, jais remiantis, bus vykdytas 360
valstybinis perversmas. iems blogio imperijos viepai planams noriai talkininkauja tie, kurie pastaruosius 50 met ved Lietuv vies komunizmo rytoj. Tuo stebtis taip pat nevertt: juk Lietuvos Nepriklausomyb jiems reikia atsisveikinim su taryb valdios suteiktomis privilegijomis. Tragika, kad tik nedaugelis suvokia, koki grsmingai didiul tak ie socialistiniai feodalai turi taip neseniai atsikrusios Lietuvos valstybs gyvenimui. O daugelis suvokiani nedrsta garsiai kalbti. Ypa pavojinga padtis provincijoje. Lietuvos kaimo mogaus likimas priklauso nuo kiekvieno kolkio pirmininko pirto krusteljimo. Nemonika priespauda per 50 met daugeliui iugd vergo psichologij ir iandien, kai visagalis draugas pirmininkas paplonins lieuv ada duoti daugiau pariuk ir veriuk, skirti didesn ems sklyp tiems, kurie balsuos u j rinkimuose vietos savivaldyb, o ketinantiems balsuoti prie primena savo gali, vieta savivaldybje jam garantuota. Norintys tapti laisvais kininkais gsdinami, es produktai bus superkami tik i kolki. O dl vis kaimo mog itikusi negand tarybiniai draugai, aiku, kaltina Lietuvos parlament. Jiems talkininkauja po rajonus vainjantys LKP agitatoriai, kurie susitikimuose tikina uguitus mogelius, es tik pakeitus Aukiausiosios Tarybos pirminink jie gyvensi geriau. Nors Kremlius jau daugiau kaip prie mnes usuko mums kranelius, Lietuvos grybs kiaur imperijos mai plaukia kaip plaukusios. Tebeteria or visikai nereikalingos Lietuvai mons, ryte rydamos paskutinius Lietuvos kuro ir energetikos iteklius. O juk dabar btina nedelsiant laikinai sustabdyti ias mones ir pertvarkyti jas taip, kad jos galt gaminti reikaling Lietuvai produkcij. Jei dabar nebus pasirpinta vidaus rinkos patenkinimu, ms gerov ir toliau priklausys nuo didiojo kaimyno geidi. Kiekvienas gamybos pertvarkymas susijs su tam tikrais sunkumais padidja nedarbas, sumaja produkcija. Dabar, blokados slygomis, pats laikas bt t pertvarkym atlikti. Tuo tarpu, uuot tai dar, laukiame, kol ios mons sustos paios ir, staiga netek darbo, mons savo rstyb ilies ant Lietuvos parlamento. Maskva netiekia mums ne tik aliav. Lietuva negauna pinig u jau isist produkcij. Taigi mes eriame Ryt kaimyn u dyk!!! Ir tok plikavim vidury baltos dienos pakeniame!!! O juk galtume dabar, kai Maskva pati sulaiko rubli plaukim Lietuv, ileisti savo valiut. Dvideimtais metais, vedant lit, buvo ikilusi problema, kaip j keisti markes, kurias leido ne Lietuvos vyriausyb. Dabar i tio pamets prot, Kremlius pats nutraukia rubli tiekim. Kodl gi dabar mums tuo nepasinaudojus ir neatkrus lito leidimo? Kodl finansininkams nepaskaiiavus, kiek lit reiks, usienio bankuose nesukaupus Lietuvai priklausanio aukso, nepamus i usienio paskol ir tuo pagrindu neileidus lit, kurie tapt konvertuojami tuoj pat, kai tik Lietuva atgaus faktin nepriklausomyb? Ar pernelyg sots esame, kad savo maisto produktus toliau siuniame draugams Rytus? (Beje, ten jie skiriami ne alkstantiems pamaitinti, o treiosios Ro361
mos valdov stalui.) Ar okupacinei kariuomenei maa Lietuvos sn kraujo, kad j dar eriame savo produktais, aprpiname elektra ir kuru?! Bet ar galime tiktis ko nors kito, kai mogus, kuris, prie tapdamas LKP CK pirmuoju sekretoriumi, 10 met vadovavo LTSR ekonomikai, o po to stengsi (ir tebesistengia) nuvesti Lietuv atnaujint tarybin federacij, iandien yra Ministr Tarybos pirmininko pavaduotojas?! Kai ministerijose tebesdi tie patys kompetentingi specialistai buvusio LTSR MT aparato darbuotojai?! Leninas ir Stalinas puikiai suvok kadr politikos svarb Jie ir tikina ne tokius kompetentingus deputatus, es Lietuvos padtis beviltika ir reikia priimti politin sprendim (tiesa, pastaruoju metu jie jau nebedrsta garsiai pasakyti, kok). iems prityrusiems kadrams antrina kompartijos funkcionieri frakcija parlamente, kuri atkakliai, liai, danai paeisdama elementarias politins kultros normas, stengiasi primesti parlamentui lankstesn (nuo odio lenktis) politik, sukelti panik. Deja, politini intrigant ipuoliams reikiam atkirt duoda tik keletas dor deputat. Dauguma tyli O tyl priimta laikyti sutikimo enklu Tik i slogios parlamento sals atmosferos gryn or ij pasikalbti su remianiais juos piketuotojais, deputatai atvirai papasakoja, kiek purvo ms Lietuvoje Taiau visa tai dar bt pus bdos, jeigu to purvo nelovint Lietuvos spauda, televizija ir radijas. Drsuoli urnalist ygdarbius kritikuojant parlament jau deramai vertino vienas i nedaugelio Lietuvos laikrai su tikrai lietuviku veidu Lietuvos aidas, ispausdins i met gegus 19 d. Lietuvos darbinink sjungos mitingo kreipimsi Lietuvos urnalistus. Vienas doras televizijos urnalistas atvirai pasak LLL atstovui: Ten (t.y. TV) js nemgsta. inoma, mgti ar nemgti LLL urnalist asmeninis reikalas, taiau dl j itin kryptingos laisvos veiklos mitingai ir piketai danai tampa vieninteliu objektyvios informacijos altiniu. Deja, objektyvi informacija iandien, matyt, daug kam neparanki tai Sjdio Seimo tarybos narys Alvydas Medalinskas i met gegus 23 d. Atgimimo bangoje ne tik neprane apie kit dien vyksiant piket Lietuvos parlamentui paremti (nors buvo adjs tai padaryti), bet, parods krv moni atsiliepim, kuriuose es smerkiamas LLL Tarybos narys Antanas Terleckas (sunku patikti, jog niekas teigiamai nevertino pastarj LLL akcij), pareik, jog tokie piketai es nereikalingi. Mes neinome, ar A.Medalinskas tyia norjo pakenkti LLL ir tokiu savo poelgiu diskredituoti Sjd, ar padar tai i neimanymo, taiau kvieiantys mus vienytis su tais, kurie viena kalba Lietuvoje, antra Maskvoje, treia Vakaruose, galjo diaugtis: daug kas taip ir nesuinojo apie rengiam politin akcij, skirt patriotikai nusiteikusiems deputatams paremti. O galbt A.Medalinskas ia ireik Sjdio komunist siekius palikti likimo valiai Sjdio deputatus ir paversti Sjd opozicija jau ir taip slapt ir atvir Nepriklausomybs prie i vis pusi spaudiamam parlamentui? Juk girdjome, kaip uoliai Sjdio antrojo suvaiavimo metu jie stengsi pirti i idj 362
Gegus 24 d. prie Aukiausiosios Tarybos rm susirink mons galiojo A.Terleck susitikti televizijos laidoje su deputatais ir pasikalbti iomis dienomis itin svarbiais Lietuvai klausimais. Tikims, kad Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba suteiks A.Terleckui toki galimyb. Didiulio pavojaus Lietuvai akivaizdoje tylti negalima.
LIETUVOS LAISVS LYGOS VARDU LEONARDAS VILKAS
LIETUVOS PRIPAINIMO BELAUKIANT

GINTARAS IDLAUSKAS Lietuvos laisvs lygos Tarybos narys
Geleins udangos gritis Berlyne, aibika revoliucija Rumunijoje, visuotinis Namibijos pripainimas, kruvinasis sekmadienis Tbilisyje, skerdyns Baku, ekonominis Lietuvos smaugimas. Laiko enklai arba ne visada velgiama noringo reisieriaus ranka. Visa tai tenka sutalpinti spariai kintanio pasaulio nerimastingoje smonje. iandien Lietuva patiria ne tik ekonomin, bet ir politin blokad. Vakar didij valstybi lyderiai iandien laiko Lietuvos egzamin. Atstumti atsikuriani Lietuvos valstyb reikt isiadti vairi tarptautini forum deklaruoto taut apsisprendimo principo, atsitraukti prievartos ir netiesos naudai. Lietuvi tauta jau apsisprend, dabar privalo apsisprsti didij demokratij ir galingj valstybi vyriausybs. Taiau jos kakodl delsia. Lietuvos pripainimas reikt, kad ios pompastikos deklaracijos galioja ne tik kilnioje tarptautins teiss teorijoje, bet ir iuolaikinio pasaulio praktikoje. Prieingu atveju btina vardinti tautas, kurioms apsisprendimo principas netaikomas ir paaikinti kodl. Tariamas sovietins imperijos stabilumas yra tas stabas, kuriam gali bti paaukotos Ryt ir Vidurio Europoje atsikurianios nepriklausomos bendruomens. Ten, kur atstatomas teisingumas, sitvirtina ir stabilumas, veriasi nauja demokratijos erdv. Pernelyg danai vardan sivaizduojamo stabilumo, kuris i tikrj tra kakieno didelio nepasotinami interesai (maesnij sskaita) aukojamas teisingumas, kuris, deja, nra nekvestionuojama vertyb. Kas ino, galbt dviej supervalstybi vadovai jau projektuoja pasaulio metmenis XXI amiui, taiau Lietuvai gyventi reikia jau iandien. Gyventi pasaulyje, kuriame teisingumas daniausiai priklauso tam, kas turi daugiau fizins galios ir materialini itekli. Pasaulyje, kuriame nedidelms ir netakingoms tautoms ret363
sykiais vis dlto leidiama garsiai pareikti savo vali. Taiau ne visada aukiausio tautos bvio iraik apsisprendim gyventi laisvs ir nepriklausomybs slygomis, atsivelgiama. Labiausiai nesinort, kad Lietuvos nepriklausomyb bt palaidota po Berlyno sienos griuvsiais. Atstaius Visuotins mogaus teisi deklaracijos ir kit bendramogik tarptautini pakt veikim soviet okupuotuose kratuose, bt atstatytos ir t krat taut teiss. Taiau Vakarai bdingai klysta, kada protestuodami dl vieno ar keli asmen paeidiam teisi Sovietijoje (pvz,. persekiojimo, kalinimo dl sitikinim), usimerkia prie itis taut prigimtini teisi suvarym. mogaus ir tautos teiss nedalomos. Tai labai nelengvai iuolaikiniame pasaulyje, padalintame takos sferas, gyvendinamas principas. Dar yra ir tokia viltis: naujuose slaptuose protokoluose Lietuvai numatyta normalesn nei iki iol btis. Galgi pasaulio vyriausybs XXI amiaus planuose Lietuva nra projektuojama kaip teritorija, kurioje grumiasi skirtingi ir niekaip nesutariantys interesai, o jos gyventojai pasmerkti blakytis pasaulio krykelse. Ma taut laisv danai ateina per kov ir didel spaudim pavergjui. Regis, jau esame nebe vienui vieni. Esama pozityvi enkl ir atviro prielankumo poymi. Taiau to per maa. Lietuva 50 met kent nuomiausi prievart, ikilmingai snduriuojant save laisvu ir demokratiniu vadinanio pasaulio sinei. Itis deimtmet po Antrojo didiojo karo okupuota Lietuvos valstyb vienui viena prieinosi civilizacijos ir monijos prieui. Lietuvoje karas po karo tssi keliolika met. Lietuvos ginkluotas pasiprieinimas buvo akivaizdus rodymas laisvojo pasaulio visuomenms, jog Antrasis karas nesibaig kruvinos vliavos iklimu vir Reichstago ir pergals grobio dalybomis suokalbikose sjunginink konferencijose. Tai bta kovos ne tik u savo krato laisv. i kova buvo ir u laisvojo pasaulio idealus, prie tradicin gyvenimo bd niokojanios sovietizacijos nestabdom plitim. ioje kovoje dalyvavo aukiausi moralini kvalifikacij bendruomen, paaukojusi save neabejotinai auktesniam buvimui. Ar bus tai siirta ir siklausyta? Ar bus atsivelgta tai, kad Lietuva buvo ir iliko itikima laisvojo pasaulio sjungininke netgi blogio imperijos praryta? Lietuvos valstybs likimas padtas ant geopolitini svarstykli lkts. Mes galime tik splioti, kas padta ant kitos i jautri svarstykli lkts. iaip ar taip, Lietuvos laisvs byla artja prie pabaigos.
Teliai, 1990 m. gegus 30 d.
364

i met birelio 15 d. sukanka 50 met, kai Soviet Sjunga, gyvendindama MolotovoRibentropo pakto slaptuosius protokolus, okupavo ir vliau aneksavo Lietuvos Respublik. i sukaktis nra tik 50 met senumo istorinio vykio prisiminimas: okupacin rus kariuomen, nepaisant 1990 m. Kovo 11 d. Akto, tebekontroliuoja Lietuvos Respublikos teritorij ir kelia nuolatin pavoj jos Nepriklausomybei ir saugumui, daro atitinkam poveik jos politikai. Stebina tai, kad Lietuvos Respublikos vadovyb, kaip ir ankstesn socialistin Lietuvos administracija, stengiasi ignoruoti birelio 15 d. sukakt, kviesdama taut minti tik birelio 14-j pirmj masini deportacij dien. Jau pernai Lietuvos laisvs lyga ragino Sjd neapsiriboti tremtini atminimo pagerbimu ir drauge su visomis patriotinmis Lietuvos jgomis organizuoti protesto miting okupacijos metini proga. Deja, pasidav partins nomenklatros spaudimui, Sjdio lyderiai atsisak palaikyti LLL iniciatyv ir vliau stengsi sumenkinti Vilniuje birelio 11 d. vykusius okupacijos metini paminjimui skirtus renginius. Buvo tiktasi, jog iais metais Lietuvos vyriausyb su deramu dmesiu pamins 50-sias okupacijos metines. Deja, kaip ir pernai, akcentuojama birelio 14-oji Gedulo ir Vilties diena, tarytum prie tai vykdyta Lietuvos okupacija nebt buvusi vienintel ir pagrindin ms tautos genocido prieastis. Galbt nuogstaujama, kad okupacijos fakto prisiminimas gali urstinti Kremliaus vadovus ir komplikuoti padt Lietuvoje. Vis dlto naivu bt tiktis, jog nuolaidomis bei laviravimu galtume laimti Gorbaiovo palankum ir pagreitinti soviet armijos pasitraukim i Lietuvos. Nuolaidiaudami okupantams lengvai galime prarasti savo moralin pranaum ir pasaulio taut pagarb. Praome Lietuvos Respublikos Aukiausij Taryb neibraukti birelio 15-osios i Nepriklausomos Lietuvos kalendoriaus.
Leidj pastaba. is kreipimasis buvo teiktas visiems Aukiausiosios Tarybos deputatams, visiems nepriklausomiems Lietuvos laikraiams. N vienas j io kreipimosi neispausdino. Nesulaukta ir jokios deputat reakcijos.
365
KONFERENCIJOS, SKIRTOS LIETUVOS LAISVS LYGOS KRIMO IR VEIKLOS 25-ERI MET SUKAKIAI PAMINTI, MEDIAGA
LIETUVOS LAISVS LYGOS KRIMO IR VEIKLOS 25-ERI MET SUKAKIAI PAMINTI SKIRTI IKILMINGI RENGINIAI PRASIDJO 2003 MET RUGSJO 26 DIEN VENTOMIS MIIOMIS VILNIAUS VENTOJO MIKALOJAUS BANYIOJE. PAMALDOSE DALYVAVO LAISVS LYGOS NARIAI, ARTIMIEJI, RMJAI, SVEIAI. V. MIIAS KONCELEBRAVO KUNIGAI AUVYDAS BELICKAS MIC IR MEDARDAS EPONIS. T PAI DIEN VILNIAUS MIESTO ROTUS DIDIOJOJE SALJE VYKO LAISVS LYGOS JUBILIEJUI SKIRTA KONFERENCIJA, KURIOJE BUVO PERSKAITYTI IR KELI MOKSLINIAI PRANEIMAI. KONFERENCIJAI PIRMININKAVO BUV LIETUVOS LAISVS LYGOS TARYBOS NARIAI ANDRIUS TUKUS IR GINTARAS IDLAUSKAS. KONFERENCIJ PRADJO BUVS LIETUVOS LAISVS LYGOS NARYS KUNIGAS JULIUS SASNAUSKAS OFM. JIS PERSKAIT INVOKACIJ: Viepatie, bk palovintas. Per savo visagalyb sukrei mog laisva btybe ir kvpei jam trokim ginti ir puoselti laisv. Per vis monijos istorij Tu stovjai laisv mylinij pusje ir nusigrdavai nuo t, kurie pavergia mones ir bendruomenes. Tu apsireikei kaip Didysis Ilaisvintojas, girdintis pavergtj dejones ir kartu su jais iekantis keli laisv. Pagrindiniu senosios sandoros tikjimo vykiu Tu padarei tautos ivadavim i svetimj priespaudos ir jos laisvs yg Paado em. Tu sutriukinai didiuosius, kad maieji ir silpnieji gyt teis gyventi Dievo vaik gyvenim. Prie ketvirt amiaus mes buvome pavergta tauta, tapusi io pasaulio galingj grobiu, itremti i nepriklausom valstybi emlapio, iprievartauti ir paniekinti, apraizgyti melu, veidmainyste, baime. Jga ir klasta buvome lenkiami susitaikyti ir prisitaikyti, taiau Tu, Viepatie, nemanomus dalykus darai manomus. Tu padarei t stebukl, kad laisvs vilt praradusioje tautoje vis siiebdavo rytas mesti ik prievartai ir neteisybei. Jis nepais dsnio prie vj nepapsi, nepabgo persekiojim, j kurst ir palaik Tavo diegtas laisvs trokimas. ia, klupdama nuo smgi, springdama krauju ir aaromis, nesulaikomai augo ir brendo bsimos laisvos valstybs vizija. Bk palovintas, Viepatie, per tuos drsius vyrus ir moteris, kurie slogiais priespaudos metais pasidav tyliam laisvs auksmui, kurie neplanuodami triumfo dien, neturdami rankose vyki scenarijaus su laiminga pabaiga ryosi dti ant laisvs kortos savo gerov ir skm, sveikat ir gyvyb. Bk palovintas per j darbus, per j tikjim, per j kanias. Leisk jiems dabar diaugtis tuo, k dovano-
366
KONFERENCIJOS MEDIAGA. SVEIKINIMAI
jo laisv, ir ilikti kukliais Tavo tarnais, dkojaniais u malon bti garbingu ms istorijos puslapiu. Ukrsk j drsa ir pasiventimu tuos, kas toliau kuria laisvos tautos gyvenim. Kiekvien ms palaimink savja ilaisvinania dvasia, savuoju solidarumu palaimink bendruomen, kuri rytasi priimti laisvs ygio sunkumus ir rizik. Amen.
SVEIKINIMAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ROLANDO PAKSO SVEIKINIM PERSKAIT IR ANTANUI TERLECKUI TEIK PREZIDENTO PATARJAS EDMUNDAS GANUSAUSKAS: GERBIAMIEJI LIETUVOS LAISVS KARIAI, NUOIRDIAI SVEIKINU JUS SIDABRINIO LIETUVOS LAISVS LYGOS JUBILIEJAUS DIEN! 25-ERI METAI AMINYBS TKMJE TIK MIRKSNIS, TAIAU TOKS PAT LAIKO TARPSNIS TAUTOS GYVENIME GALI BTI NEPAPRASTAI REIKMINGAS. PRIE KETVIRT AMIAUS, PAROD YPATING DRS IR RYT, JS GARSIAI PRABILOTE APIE TONIKJ STALINOHITLERIO SANDR IR JO PADARINIUS LIETUVI TAUTAI. 1979 MET RUGPJIO 23 DIENOS KREIPIMASIS SOVIET SJUNGOS, VAKAR IR RYT VOKIETIJ, ATLANTO CHARTIJ PASIRAIUSI ALI VYRIAUSYBES BEI SUVIENYTJ NACIJ ORGANIZACIJ GRIETAI PRIMIN PASAULIUI LIETUVOS IR JOS LIKIMO SESI LATVIJOS BEI ESTIJOS LAISVS BYL. TAI BUVO YGDARBIS, LIUDIJS, JOG ESATE BEBAIMIAI PATRIOTAI, O JS SIN SERGSTI POKARIO LAISVS KOVOTOJ DVASI. NEISIGAND KALJIM IR LAGERI, KLOJOTE LIETUVOS LAISVS PAMATUS. DRSI JS SUEIGA PRIE ADOMO MICKEVIIAUS PAMINKLO 1987 MET RUGPJIO 23-J BUVO PIRMASIS ENKLAS TAUTAI, JOG ARTJA LIETUVOS LAISVS VALANDA. NUOIRDIAI TARIU JUMS AI IR LINKIU KUO GERIAUSIOS SVEIKATOS BEI VIESI DIEN. LIETUVOS LAISVS LYG PASVEIKINO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKO PIRMASIS PAVADUOTOJAS, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS ESLOVAS JURNAS: Gerbiamieji Laisvs lygos va-
dovai, gerbiamas Antanai ir aktyvistai, mieli visi susirinkusieji! Ities proga yra ypatinga ir a oficialiai Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo Pirmininko ir savo vardu nuoirdiai sveikinu jus su iuo graiu jubiliejumi. A seniai ir ne kart i vairi oficiali tribn ir neoficialiuose susitikimuose, ir dalyvaujant mano aminam oponentui Antanui, sakiau, kad js buvote tie, ku367
rie prie ketvirt amiaus drsote, ryots padaryti tai, k reikjo padaryti. Js ne tik kalbjote, bet ir veikte nepriklausomos Lietuvos labui. Kai po daugelio met isipild, ko siekte, jums atrod, kad ne viskas padaryta taip, kaip reikia. Js kritikavote tuos, kas buvo valdioje, taip pat ir mane, mano kolegas. A visada tildiau tuos, kurie nenorjo tos kritikos priimti. Sakiau: visus galima nutildyti arba pasakyti: Patylk, taiau Antanas Terleckas ir jo kolegos turi absoliui teis mus kritikuoti, kadangi jie netyljo tada, kai imtai tkstani tyljo, nors gal galvojo ir panaiai kaip Antanas ir jo draugai. Tai pagrindin prieastis, dl kurios reikia prie jus nulenkti galvas. A tai sakau nuoirdiai. Js inote, kad buvau kitoje barikad pusje. Jeigu prisiminsime 1987j met miting prie A.Mickeviiaus paminklo, a buvau kitoje gatvs pusje, bet buvau. Linkiu jums skms. Tikrai noriu, kad jums sektsi, nes jeigu seksis jums tikriems, itikimiems, ilgameiams kovotojams u laisv Lietuv seksis mums. Linkiu aktyvumo kritikuojant esanius valdioje. Jeigu js matote k nors ne taip darant, js turite moralin teis, didesn negu bet kas kitas, itai pasakyti. Js turite sakyti, o protinga valdia turi ne usimerkti, o pasitaisyti. Dar kart sveikinu, linkiu skms dirbant nepriklausomos Lietuvos labui jau nauju istoriniu metu, kai Lietuvos valstyb sijungia euroatlantines struktras.
BUVS LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS (ATKURIAMOJO SEIMO) PIRMININKAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS PROFESORIUS VYTAUTAS LANDSBERGIS KALBJO: Mieli garbingi konferencijos dalyviai!
Man labai malonu ir garb tarti kelet odi jums, prisimenant Lietuvos laisvs lygos 25-erius metus. Diaugiuosi sakydamas tai kaip Tvyns sjungos prezidiumo narys, kaip Sjdio narys, buvs vairi valstybs struktr vadovas. Lietuvos laisvs lyga turi neitrinam enkl, neibraukiam puslap Lietuvos istorijoje. Ypa to laikotarpio, kuris yra lidnas, tragikas, danai negraus, o jame vis dlto buvo ir labai grai puslapi. Vienas i toki Lietuvos laisvs lygos atsiradimas ir veikimas sovietins okupacijos, dvasins ir moralins priespaudos slygomis. Kai ginkluotas politinis pasiprieinimas ir laisvs kova buvo brutaliai nuslopinti, atsirado Lietuvos laisvs lyga, tsianti toliau laisvs kov politinmis priemonmis, atviro politinio pasireikimo bdais. Tiesos odio sakymas visais laikais yra nepaprastai svarbus dalykas. Kaip a suprantu tuos mones, j irdyse buvo suvoktas ar nesuvoktas evangelinis priesakas: nebijok, maasis bry. J buvo nedaug, bet jie nebijojo. Jie nebuvo varomi, jie atstovavo laisvs idjai bdami tiesiog laisvi, daug laisvesni mons nelaisvoje alyje negu du ar trys milijonai kit. Ir tokie jie padjo Lietuvai nepamirti ir brandinti svarbiausij siek atgauti laisv, atkurti savo valstyb, turti demokratin valstyb demokratinje Europoje. 368
Tai vyko ypatingomis aplinkybmis, kada lunganti Soviet Sjunga griebsi tam tikr vidini reform ir atsirado Lietuvos sjdis, nutars pasinaudoti btent t reform teikiamomis galimybmis, iek tiek kitaip, negu Lietuvos laisvs lyga, kuri i pradi kritikavo Sjd, kad jisai eina iek tiek kitokiu keliu. Tai buvo domus laikotarpis, kada valdanioji nomenklatrin administracija ir vadinamoji komunist partija, kuri nebuvo jokia partija, o tiesiog valdantis klanas, i vienos puss buvo prie Sjd ir stengsi j pajungti sau arba suskaldyti ir paversti marginalia politine jga, o i kitos puss mes turjome Lietuvos laisvs lygos nuolatin prieiros vilgsn ir kritik, su kuria ne visada galjome sutikti, nes ji bdavo ir perdta, su tam tikru nepasitikjimu: ar tas Sjdis nepadarys ko nors labai blogo, bet gal gale tai buvo naudinga. A tai ir tada jauiau, ir iandien matau dar aikiau. Lietuvos laisvs lyga, kuri vis laik buvo alia, tai remdama, tai kritikuodama, buvo labai reikalingas fermentas Lietuvos politinje tikrovje ir pagelbstinti jga, taip pat ir Sjdiui, ilaikyti aiki nepriklausomybs tikslo linij. Mes padarme darb. Sakydamas mes, turiu galvoje ne vien Sjd, bet ir tuos, kurie jam padjo vairiais bdais. Tai Lietuvos laisvs lyga. iandien a diaugiuosi, kad Lietuvos laisvs lyga ir toliau reikiasi kaip tam tikros asmenybs vairiuose gyvenimo baruose ir tapo Deinij sjungos dalimi, dabar kartu su Deinij sjunga ateina susijungti su Tvyns sjunga vien patriotin nepriklausomybinink demokratin organizacij. Mes susitikdavome Sjdyje. Buvo laikas, kai Lyga, kritikavusi Sjd, atjo Sjd, visoki buvo domi moment. Dabar bsime kartu vienoje Tvyns sjungoje ir tai mane labai diugina, nes a inau, kad tas potencialas, tas fermentas, nepriklausomai nuo to, ar t moni yra daug, ar jie ir iandien yra maasis brys, turi savo kokyb. Ta kokyb mums reikalinga ir mes kartu pasieksime daug daugiau. Dar kart sveikindamas konferencijos dalyvius, prisimindamas ir vertindamas Lietuvos laisvs lygos indl Lietuvos nepriklausomybs atkrim, noriu paspausti rank Antanui Terleckui, turdamas mintyje visai reali perspektyv, kad esame vienoje gretoje, vienoje politinje linijoje. Frontas galbt yra iek tiek karikas odis, bet politikoje frontai yra. Mes esame tame paiame fronte, Antanai. Sveikinu ir ai visiems.
KONFERENCIJOS PIRMININKAS GINTARAS IDLAUSKAS PERSKAIT VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBS MERO ARTRO ZUOKO ATSIST SVEIKINIM: LIETUVOS LAISVS LYGOS VEIKLOS 25-MEIO PROGA GERBIAMIEJI, PRIE KETVIRT AMIAUS SUBURTA LIETUVOS LAISVS LYGA SUVIENIJO AKTYVIAUSIUS, DRSIAUSIUS MS KRATIEIUS, SLOGAUS SOVIETMEIO METAIS KRITIKAVUSIUS TUOMETIN VALDI IR KOVOJUSIUS U LIETUVOS LAISV. I MONI VEIKLA, DVASIN REZISTENCIJA TAPO SVARIU POSTMIU ATKURIANT
369
LIETUVOS VALSTYBINGUM, ILAIKANT, KURIANT IR UGDANT MS TAUTOS GYVYB, JOS KALB, KULTR, PAPROIUS BEI TRADICIJAS. ISKIRTINA, SVARBI YRA JS AKTYVI POZICIJA BEI RPESTIS IR IANDIEN SAUGANT MS VISUOMEN NUO POLITINI, EKONOMINI, SOCIALINI PAVOJ. NUOIRDIAUSIAI SVEIKINU JUS GRAAUS JUBILIEJAUS PROGA. LINKIU VISOKERIOPOS SKMS TOLIAU ENGIANT PRASMINGUS, TVIRTUS IR ATEITIES KARTOMS NAUDINGUS INGSNIUS. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKO PAVADUOTOJAS, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS VYTENIS POVILAS ANDRIUKAITIS SAVO SVEIKINIMO KALBOJE PRISIMIN: Man su Antanu Terlecku
teko susipainti 1976 metais. Nuo to laiko ms paintis buvo labai vairi, bet visada gera. Diaugiuosi, kad 1988 metais ininierius Jonas Kanys atne man Laisvs lygos stat projekt ir a, mielas Antanai, j perraiau ir redagavau. Ir paiam pasakiau, kad toks stat variantas bt vienas i geriausi. Diaugiuosi, kad jis js susirinkime buvo patvirtintas. Tokiu bdu teko prisidti prie Lygos stat perraymo. i met sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo pamintas Europos Parlamento rezoliucijos, remianios okupuot Baltijos krat laisvs siek, dvideimtmetis. ios rezoliucijos primim Europos Parlamente inicijavo Laisvs lygos parengtas ir trij Baltijos krat atstov pasiraytas 45-i pabaltijiei Memorandumas, reikalaujantis likviduoti MolotovoRibentropo pakto pasekmes. Ta nuotrauka, kurioje Rezoliucijos primimo dvideimtmeio minjime Lietuvos Respublikos Seime nufotografuoti kartu Antanas Terleckas ir Europos Parlamentui mintos rezoliucijos projekt pristats Otto von Habsburgas, ateityje bus ms istorijos vadovliuose. Stiprybs Jums visiems.
URNALISTAS TARPTAUTININKAS VYIO KRYIAUS ORDINO KAVALIERIUS VILIUS BRANAS LAISVS LYGAI IR KONFERENCIJOS DALYVIAMS BEI SVEIAMS SKYR IUOS ODIUS: Gerbiamieji Laisvs kovotojai! Lietuvos laisvs lygos nar-
suoliai! Taip pat sveikinu tuos drsuolius, kurie nepabijojo iandien pasirodyti ioje ekstremistais vadint moni 25-eri met narsumo parodymo sukaktyje! Man tai nieko naujo. A, kaip kai kurie inote, praleidau gerok met skaii u Atlanto. Ir tenai kai kurie nuo komunizmo pabg lenkai, ukrainieiai, vengrai, ekai ir tarp j, deja, lietuviai, patys bdami antikomunistai, bijodavo pasirodyti antikomunist renginiuose. Keista, kad yra narsuoli, nebijojusi atstatyti krtin prie kulkosvaidi kulkas, bet prarandani pilietin drs laisvajame pasaulyje. Jie moka krizs metu vaikioti vir vandens, bet laisvje sksta seklumoje. Dar tebra, deja, barikados. Jos nebra tokios aikios, kaip buvo, bet btinas supratimas, kas kuriai barikad pusei priklauso. Lietuvos laisvs lygos kovotojai danai nubria tos barikados linij, ir mes turtume j nubrtas linijas atsivelgti. 370
Noriu paymti, kad tie, kurie Laisvs lygoje ar kitose rezistencinse organizacijose k nors dar Lietuvai, kartu dar visam pasauliui, veik viso pasaulio politin eig. Pateiksiu ger pavyzd, kaip Js ano meto veikla dar tak amerikiei patriotams kovotojams u laisv. Apie 1980 m. paskait kelioni metu teko atsidurti Amerikos pakratyje prie Ramiojo vandenyno, Pacifiko miestelyje. Ten teko vsti Vasario 16-j tarp svetimj, skaitant jiems paskait apie Soviet Sjung, grsm Amerikai ir Lietuvos laisvs byl. Vaiuojant i aerodromo miestel buvo, inoma, isikalbta apie tai, kokioje bdoje yra Lietuva ir kad iandien yra Vasario 16-oji Lietuvos Nepriklausomybs paskelbimo vent. Man atsistojus kalbti Amerikos legiono salje, kai mane pristat, ir tarp kitko kaip lietuv, vienas i rengj atsistojs paklaus: Pone Branai, k Jums reikia i data? Atsakiau, kad tai yra Vasario 16-oji Lietuvos Nepriklausomybs vent ir kad a didiuojuosi, mes visi turime didiuotis lietuvi narsumu, tuo, kaip jie kovoja u laisv. Ir publika, dar net neigirdusi mano kalbos, atsistojo ir plojo ne mane pagerbti, Jus pagerbti, Lietuv pagerbti. Tad nemanykite, kad buvote visikai vienui vieni. Buvo daug moni, nebtinai atstovaujani vyriausybi politikai, kurie ujaut, moraliai rm pavergtuosius ir kliud Amerikai, kuri a gerai painojau, vesti prosovietin politik, stiprinti Lietuvos okupavim. Tad lenkiu galv prie rezistentus ir diaugiuosi, kad Dievulis man inuomojo dar kelet met, kad galjau dalyvauti tokioje ventje. Ai Jam ir ai Jums. VLIAU VILIUS BRANAS RATU PAPILD SVEIKINIMO MINTIS: ia, nepriklausomoje Lietuvoje, vairiomis progomis atsistojs prie lietuvi tautos kankini ir ilikusi didvyri bei didmoter susibrim, danai prisimenu savo bendraygius ieivijoje, kurie nesulauk malonumo ir garbs pasidalinti mintimis su tokiais klausytojais. Giedant Lietuvos himno odius I praeities Tavo sns te stipryb semia pagalvoji, jog i tikrj turime laim gyventi didvyri ir didi moter eroje. Prie mus prabg dar nesudil metai yra ta praeitis, i kurios jau iandien Lietuvos sns ir dukros, tarp j ir mes patys, gali semtis stiprybs. Deja, pilietins drsos ir tautins pareigos stoka, pasireikianti keistos pilietins baims pavidalu, danai sukliudo engti reikaling ingsn pergal prie tautos prieus ir kenkjus, prie tautins bei religins dvasios kirminus. Ir ieivijoje kai kurie neabejotinai Lietuv myl ir jos pasiilg tautieiai, kurie daug aukojosi ir aukojo Lietuvos reikalams, pristigdavo drsos, kai reikdavo vieai ir garsiai pasisakyti prie tonik kruvinj komunizm. Sunku suvokti nuostab reikin, kada mons, kurie kadaise nebijojo atstatyti krtin prie kulkosvaidi ugn sunkios krizs metu, pristinga kartais paprasiausios pilietins drsos vieai pasakyti tiesos od. Ir ia, Lietuvoje, okupacins priespaudos metais, kai kas vandens paviriumi vaikiojo, o dabar, laisvje, sksta seklumoje. Matyt, bent jau ieivijoje, veik gabiai sukurta anti-antikomunistin vieoji galvosena. Tam pradi dav karo meto Vakar sjunga su raudonuoju faizmu 371
kovojant prie rudj faizm. Komunistai buvo Vakar sjungininkai. Tad buvo blogas tonas prie sjungininkus kalbti. Be to, 19501960 m. JAV staiga pakils priekomunistinis sjdis privert Kremli imtis priemoni jam pristabdyti. 1960 m. tarptautiniame komunist partijos suvaiavime buvo paskelbtas vadinamasis Raudonasis manifestas prie antikomunizm. Padedant JAV liberal iniasklaidai ir akademijai buvo organizuotai puolami du antikomunistiniai sjdiai: Australijos ydo perkrikto Fredo vorco Krikioni kryiaus karas prie komunizm (CACC) ir grynai amerikin Johno Bircho draugija (JBS). (Yra JAV Senato Teiss komiteto pakomiss 1961 m. rugpjio 11 d. posdio vidaus saugumo klausimu stenograma: JAV vyriausybs spaustuvs dokumentas Nr. 609588). Puolim ir meit vaj atlaik tik JBS, kuri iemet vent 45 met veiklos sukakt. Deja, Maskvai ir jos tarnams JAV pavyko daugel antikomunist atbaidyti nuo drsesns veiklos. Todl ikilo anti-antikomunizmas vienu ar kitu bdu vykdomas antikomunist kritikavimas. Atrodo, jog ir Lietuvoje iandien, buvusiai nomenklatrai sitvirtinus valdios sistemoje, daugelis vengia bti antikomunistu. Ypa, gal net pagrstai, kai kur baiminamasi dl to prarasti darb. Todl ir vl Lietuvoje reikia Lietuvos laisvs lygos, kurioje galt susiburti, kalbti ir veikti pasiry patriotai. LLL paskatint kitus patriotus kovoti u ties, visik tautos laisv ir Lietuvos Respublikos nepriklausomyb. Lietuva iandien trokta tautins dvasios atgimimo.
LAISVS LYG PASVEIKINO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS, TVYNS SJUNGOS (LIETUVOS KONSERVATORI) PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS: No-
riu nuoirdiai pasveikinti mones, kurie visiems mums buvo pavyzdys ir ikis. Tiems, kurie dar gana ilgai miegojome patogiame breneviniame-gorbaioviniame gyvenime, js buvote tikrai ikis. Js buvote ne tik ikis, js buvote ir stuburas. i js vertyb lieka ne maiau svarbi ir tolesniame ms gyvenime. Mes turime patys labai aikiai suvokti svarbiausius tolesnius nacionalinius interesus, kuriuos a vardiniau labai paprastai ir su Maskva, ir su Briuseliu kalbantis reikia stuburo. Stuburo savyb yra ta, kuri js mums labai gerai parodote, kuriai atstovaujate ir kuri vertinate. Sveikinu jus ir ai.
VYIO KRYIAUS ORDINO KAVALIERIUS, KUNIGAS MONSINJORAS ALFONSAS SVARINSKAS, KREIPDAMASIS BUVUSIUS BENDRAYGIUS, KALBJO: Kovos drau-
gai! Visus karingus nuoirdiai sveikinu, maiau karingus iaip sveikinu. Su ponu Antanu Terlecku, taigi ir su Laisvs lyga, susipainau 1965 m. Parveiau i lagerio mirtant kunig jzuit Markait. Jie kartu yra sdj vienoje kameroje ir A.Terleckas su mona atjo jo aplankyti. Nuo tada esam pastami. Ir nesigailiu. Tiesa, ms taktika ne visada buvo vienoda. Jiems buvo lengviau. Jis turjo ant pei savo galv. O mums dar rpjo ir banyios reikalai. Taigi mes 372
gal nebuvome tokie karingi, taiau vis tiek sutarme ir kovojome. Manau, kad ir toliau reiks kovoti. Sunku pasakyti, kas kiek laimjo koki nuopeln. Diplomatai kalba, kad jie sugriov blogio imperij. Kiekviena organizacija kalba, kad ji daugiausia prisidjo prie blogio imperijos sugriovimo. Dievas ino ir kiekvienam atlygins pagal jo kov. I Laisvs lygos veiklos man ypa strigo du momentai. Pirmas pabaltijiei Memorandumas. A tada gyvenau ir dirbau Viduklje, bet man niekas nepasil pasirayti po Memorandumu. Kaip dabar matau tikrai biau pasiras. O kaip tada bt buv Dievas ino. Manau, kad is vykis buvo labai svarbus. Antras dalykas, kur labai vertinu Lyga paragino numesti rusikus karinius bilietus. Kai kam tai atrod labai nepatogu kaip galima taip grietai elgtis su vyresniuoju broliu. O jie m ir padar, o kiti jais pasek. Pamat, kad jeigu nepalaikys, praras populiarum tautoje. Buvo ir daugiau ger dalyk. Matau, kad bus dar ateityje kov. Laisvs kovotoj pradeda neapksti. Pateiksiu ma fragment i savo veiklos. Vidikse prie mokyklos buvo iniekinti 29 partizanai. Dabartin Lietuvos valdia, kiek buvo vyriausybi, nemat reikalo aminti it viet. Buvo toks vykis. Kada atve ir numet partizan lavonus, ryte vienas atsigavo ir pradjo krutti. Atvaiavo MGB, pam j, igyd ir nuteis. Jis atsdjo 25 metus. O dabar eina per t viet ir spjaudo. Kai pasiliau it viet aminti, pastatyti kukl paminkl, gal kryi, gli pasodinti, Ukmergs valdia, ne lietuvika, o tarybin valdia, dvejus metus neleidia to padaryti. Kai buvo perlaidojami rus belaisviai Vepriuose, nereikjo jokio plano, nebuvo daroma joki klii. O dabar niekas negali padti, visi tik linguoja galvomis, kad tai negerai. Dar vien kart kreipsiuosi Prezident, o paskui kreipsiuosi Maskv, kad padt tenai surasti toki staig, kuri leist laisvoje Lietuvoje pastatyti kryi partizanams. Manau, kad surasiu k nors ir pavasar kryi pastatysiu. Taigi, broliai, kova dar atrja ir dabar reiks kiekvieno itverms. A paadu kartu su jumis kovoti. Reikia atkurti laisvs atmint. Mes mirsime nieko nebeliks. Mes padarme klaid, kad atgav laisv pasakm, jog reikia dovanoti. Visi rkm kuo garsiau, norjom bti populiars. Nusikaltimas turjo bti vertintas, o nusikaltlis nubaustas. Nesakau, kad kaljimu. Turjo pasirayti akt, pasiadti, kad Lietuvos daugiau nebegriaus. Kiekvienas senas mgsta duoti patarim. Silau ugdyti daugiau idealizmo dvasios. Mes dabar baloje mirkstame jau keturiolika met todl, kad gyvename materialistine filosofija, skelbiania, kad yra du dsniai amina materija ir amini remontai. Su iais dsniais mes ir vargstame. Antras mano patarimas. Jeigu norite, kad bt laimta reikia eiti su Dievu, vis gyvenim statyti ant deimties Dievo statym pamato. Tada galime laimti. Dieve, jums padk gyventi ir laimti su Dievo pagalba. Ai. 373
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO, LIETUVI NACIONALINS PARTIJOS JAUNOJI LIETUVA PIRMININKO STANISLOVO BUKEVIIAUS SVEIKINIMO KALBA:
Kodl Lietuvos tautinio jaunimo sjunga Jaunoji Lietuva veik kartu su Lietuvos laisvs lyga? Todl, kad pagal pairas mums ji buvo pati artimiausia politin organizacija. Kada a skaitydavau, girddavau Laisvs lygos vadovo Antano Terlecko pasisakymus, atrodydavo, kad jo odiai liejasi tarsi balzamas ant aizdos. Jis kalbjo tiesiai ir viesiai laisvs ir nepriklausomybs! Kodl mes nemanevravome, nepasisakme u persitvarkym, suverenitet? Todl, kad vis laik buvo baisu o jeigu to ir uteks, o jeigu pasakys imkite, bet nepraykite to, k 1940 metais atm. Ir vis laik buvo neramu, kad mums vietoje nepriklausomybs nepakit ekonominio, kultrinio ar dar kakokio kitokio suvereniteto Soviet Sjungos sudtyje. Su Antanu Telecku susipainome 1989 m. Kaune vieno renginio metu. Ten Jaunosios Lietuvos vardu pasakiau kalb savo stiliumi. Po mano kalbos Antanas pribgo prie mans ir sako: Klausyk, jaunuoli, atvaiuok pas mane Vilni tada ir tada, bus mitingas, skirtas RibentropoMolotovo pakto treiam slaptajam protokolui pasmerkti. Gerai kalbi, tursi mitinge kalbti. Taip susipainome. Atsiveiau su savimi draug, klausiu, ar galsime trys kalbti? Dar geriau, kalbkite trys, atsak Antanas. Nurodyk bdus, kaip panaikinti okupacij, ne tik ikeik okupacij. Mitinge pasisakiau u aktyv pilietin pasiprieinim. Tas mitingas vyko 1989 m. sausio 10 d. Vilniuje, Kaln parke. Kietas mitingas buvo. U i kalb Vilniuje buvau ikviestas Kauno prokuratr. Prokuratroje klaus, kas mane pakviet miting. Atsakiau, kad niekas nepakviet, tiesiog jau pro al, pamaiau miting, prijau prie laisvo mikrofono ir pakalbjau. Ar ne Antanas Terleckas tave pakviet? kamantinjo prokuroras. Atsakiau, kad ne, miting patekau atsitiktinai. Papasakojau apie tai Antanui. Jis apsidiaug ir pasak: inok, prokuratroje ar KGB niekada klausiamas nieko nemink, joki vard ir pavardi. Esu sitikins, kad jeigu nebt buv Lietuvos laisvs lygos, nebt ir nepriklausomybs. Tai buvo kelrod vaigd. J idealas buvo Lietuvos partizanai. Mes vieni i kit mokms ir iandien turime nepriklausomyb. Ai Dievui, kad sulaukme garbingo Laisvs lygos jubiliejaus.
LIETUVOS DEINIJ SJUNGOS PIRMININKAS, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS VIDMANTAS IEMELIS, KREIPDAMASIS SUSIRINKUSIUOSIUS, PAYMJO: Gerbiamieji konferencijos dalyviai! A
esu labai dkingas, kad turiu galimyb pasveikinti Lietuvos laisvs lyg su jau prajusiu 25-meiu. Kuo pasiymjo Laisvs lyga iki nepriklausomybs atkrimo ir po? Iki nepriklausomybs atkrimo daugelio lietuvi irdyse ybsjo laisvs ugnel, taiau jinai buvo giliai uslpta. Tiktai labai nedidelis brelis moni idrso pasakyti, k i tikrj jie galvoja ir ko nori Lietuvos mons. Tai padar Lietuvos 374
laisvs lyga, vadovaujama Antano Terlecko. Tai yra drss mons, kurie tar tiesos od. Jie jo, drstu teigti, kartu su Kristumi. Po nepriklausomybs atkrimo jie buvo ms, gerja, plaija prasme, sanitarai. Jie neleido nei vienam politikui sakyti netiesos ir kritikuodavo, nepaisydami, kas yra valdioje: kairieji ar deinieji, Vytautas Landsbergis ar Algirdas Brazauskas. Jie sak tai, k galvoja. iandien Lietuva engia nauj vystymosi etap. iandien Antanas Terleckas ir jo vadovaujama Lietuvos laisvs lyga, esanti Deinij sjungos sudtyje, eina kartu su laikmeiu. Pats Antanas Terleckas tapo imintingu, priimaniu kompromisus politiku. Linkiu jums skms, js visi dar labai reikalingi Lietuvai. teikiu Deinij sjungos padkos rat u didel indl Lietuvos laisvs lygai ir Antanui Terleckui.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS EMANUELIS ZINGERIS LAISVS LYGOS JUBILIEJINS KONFERENCIJOS DALYVIUS KREIPSI IAIS ODIAIS: Mieli biiuliai! Atleiskite, kad iandien ryte taip ir nesura-
dau kaklaraiio. A ne i pai drsiausi. A tikrai nesdjau jokiame kaljime, buvau paprastas lietuvi literatros dstytojas Vilniaus universitete. A visada buvau toks, koks buvau. Ne per daug drsus, bet visada atsiminiau, kad mano eima uaugo Nepriklausomoje Lietuvoje, Kaune. U lango esanti sovietin tikrov man atrod laikina. Tuo labiau, kad mano tauta skaiiavo kelet tkstani met nuo Saliamono laik, tad tie penkiasdeimt met sovietins okupacijos atrod kaip dulk toje visoje istorijoje. Man atrodo, kad vienas i svarbiausi js bruo, ypa pono Antano Terlecko, js judjimas niekada nebuvo udarai nacionalinis ir kupinas neapykantos. Jis nebuvo toksai kitiems, kitoms tautoms. A atsimenu A.Terlecko labai senus pareikimus apie tai, kad visi dori mons turime bti kartu. Tie, kurie yra u tikr, autentik gyvenim, prie sovietin diktatr. A nesyk maiau savo kolegas, savo tautieius aransk ir kitus, kurie sdjo tuose paiuose lageriuose. I j girdjau labai auktus odius apie lietuvius kalinius, kurie buvo lageriuose kartu su mano kratieiais ydais, kovojusiais u savo laisvs idealus. Nepavyko suskaldyti to bendro fronto, nors buvo labai stengiamasi. Pavarius KGB archyvus, matyti, kad ios institucijos skyriai dirbo stengdamiesi supjudyti ir suskaldyti t didel judjim prie taut kaljim. A labai diaugiuosi galdamas pasakyti: ai jums, kurie prisidjote, kad ita draugyst vykt. Jinai vyko ir a manau, kad ios bendros kovos u Nepriklausomyb ir tikr gyvenim leidia dabar mums pergyventi visus laikinus stresus ir paspausti vienas kitam rank. Ai jums.
LIETUVOS SJDIO VILNIAUS MIESTO SUSIRINKIMO DALYVI SVEIKINIM LIETUVOS LAISVS LYGAI, VENIANIAI 25-MET, PERSKAIT IR TEIK LIETUVOS SJDIO VILNIAUS MIESTO TARYBOS PIRMININKAS PETRAS AKALINIS:
375
GIM POGRINDYJE. KRIKTATVIAI VIESIAUSIOS NEPRIKLAUSOMYBS KOV ASMENYBS. DARB PATIRTIES SMSI POGRINDIO KOV KELYJE, KARCERIUOSE, KALJIMUOSE, LAGERIUOSE. AUKLTOJAIS BUVO KOMPARTIJA, KGB, NKVD, GRU, KOMJAUNIMAS, LIETUVOS KOMPARTIJOS CK I SEKRETORIUS A.M.BRAZAUSKAS LIETUVOS LAISVS LYGA BUDINO TAUT, KVIET PASAUL SPRSTI LIETUVOS ISIVADAVIMO BYL, TELK MONES ATSTATYTI NEPRIKLAUSOMYB. LIETUVOS LAISVS LYGA SIIEB RYKIAUSIA VEIGDE LIETUVOS POLITINJE PADANGJE PAIU LAIKU. LIETUVA IR DEMOKRATINIS PASAULIS YRA DKINGI LIETUVOS LAISVS LYGAI U JOS NA, KAD IANDIEN LIETUVA YRA LAISVA IR NEPRIKLAUSOMA. VIESK RYKIAUSIOMIS SPALVOMIS, KELK MONES KOVAI PRIE TAUT LUGDANIUS DARBUS, PRIE MAFIJ VALDIOJE, SIAUBINGIAUSI TEISSAUG IR JS INOTE, K DAR REIKIA NUVEIKTI. NUOIRDIAUSIAI AI! GEROS KLOTIES! AUNI DARB! VIESKI IR KVIESKI! PASIRA: LIETUVOS SJDIO VILNIAUS MIESTO TARYBOS PIRMININKAS PETRAS AKALINIS, LIETUVOS POLITINI KALINI IR TREMTINI SJUNGOS VILNIAUS MIESTO SKYRIAUS PIRMININKAS PETRAS GVAZDAUSKAS, LIETUVOS POLITINI KALINI IR TREMTINI BENDRIJOS VILNIAUS MIESTO TARYBOS PIRMININKAS GEDIMINAS DAUBARAS, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS GYNIMO SAUSIO 13-OSIOS BROLIJOS PIRMININK JADVYGA BIELIAUSKIEN, LIETUVOS MOTER LYGOS PIRMININK ONA VOVERIEN, LIETUVOS SJDIO VILNIAUS MIESTO MOKYTOJ TARYBOS PIRMININKAS KAZYS VIDINAS, LIETUVOS PENSININK SJUNGOS BOIAI TARYBOS PIRMININKAS PETRAS RUZGAS, LIETUVOS SJDIO VILNIAUS MIESTO LAZDYN KLUBO PIRMININKAS ALGIMANTAS ZOLUBAS, LIETUVOS LAISVS KOV SJUNGOS VALDYBOS PIRMININKAS JONAS BUROKAS, LIETUVOS SKAUT SJUNGOS TARYBOS PIRMININKAS ALGIRDAS BERKEVIIUS, MIKO BROLI DRAUGIJOS PIRMININKAS ALBINAS KENTRA, LIETUVOS VIETINS RINKTINS SJUNGOS KARI SAVANORI VILNIAUS KLUBO TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS JOCIUS, LIETUVOS SJDIO VILNIAUS MIESTO SUSIVIENIJIMO LABORA TARYBOS PIRMININKAS LEONAS KEROSIERIUS. ANGEL GELUMBAUSKAIT PERSKAIT IR TEIK ENIJOS RESPUBLIKOS IKERIJOS ATSTOVS LIETUVAI AMINAT SAIJEVOS SVEIKINIM: NARSIESIEMS LIETUVOS LAISVS LYGOS NARIAMS LIETUVOS LAISVS LYGOS KRIMO 25-OSIOMS METINMS PAMINTI SVEIKINIMAS DVIDEIMT PENKERI METAI YRA VISAPUSIKAI ISTORINIS IR REIKMINGAS LIETUVOS LAISVS KOV MAGIKAS SKAIIUS. TIEK MET KALJIMO, TAUTOS TERORIZAVIMO IR NAIKINIMO EPOCHOJE OKUPANT INSTITUCIJOS SKIRDAVO LIETUVOS LAISVS KOVOTOJAMS. JS KOVA REIKALAVO YPATINGOS DRSOS IR PASIAUKOJIMO. JS VEIKLA KL MONI DVASI IR ADINO PRISNDUSIUS BEI PAVARGUSIUS. OKU-
376
PANT IR KOLABORANT BAILI REAKCIJA JS VEIKL PATVIRTINA JS REIKALINGUM IR REIKMINGUM. SUOMIJOS MARALAS KARLAS GUSTAVAS MANERHEIMAS SAKYME PO TAIKOS SU RUSIJA SUDARYMO 1940 M. KOVO 13 D. SAVO KARIAMS RA: A DKOJU JUMS U ATKAKLUM, SU KURIUO JS KABINOTS U KIEKVIENOS GIMTOS EMS PDOS. JUMS IRGI TAI GALIMA PASAKYTI, JS VERTI MARALO PADKOS. LIETUVA ILIKO, LIETUVA ATSIKR. LIKOTE JS, LIKO IR NEBAIGTI DARBAI. NACIONALINS CENTRO PARTIJOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS GERARDAS JURKONIS PERSKAIT NACIONALINS CENTRO PARTIJOS PIRMININKO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS ATSTATYMO AKTO SIGNATARO ROMUALDO OZOLO SVEIKINIM: Gerbiami konferencijos pirmininkai, gerbiami vadovai, gerbia-
mi Laisvs lygos nariai, gerbiami sveiai! Nacionalins centro partijos vardu sveikinu jus visus ia enklia jums proga. Linkiu jums kuo geriausios kloties, skms tolimesnje js veikloje. Leiskite perskaityti ms partijos pirmininko Romualdo Ozolo jums skirt sveikinim. Lietuvos laisvs lyga Lietuvos isivadavimo istorijoje po partizaninio karo buvo pirmoji veikimo organizacija, pasirmusi tautos vidinmis galiomis ir savo paios atsakomybe. Kaip Lietuvos persitvarkymo sjdio mogus, esu patenkintas, kad abi organizacijos rado sveikavimo bd, ilikdamos paios savimi. Lyga buvo rytinga, Sjdis nuosaikus. Taiau jos neveik viena prie kit, kaip tai daro iandienins partijos. Vienas rykiausi ms bendradarbiavimo puslapi buvo Lygos pradto para rinkimo dl okupacins kariuomens ivedimo i Lietuvos parmimas. Diaugiuosi savo atsakomybe ir Sjdio vardu tai padars. Lietuvos laisvs lygos dvideimtpenkmeio proga linkiu, kad parakas organizacijos parakinse likt sausas.
BUVS LIETUVOS LAISVS LYGOS NARYS, LIBERAL CENTRO SJUNGOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS VYTAUTAS BOGUIS: Mieli bendraygiai. Visus jus
sveikinu. Visiems linkiu geros mokslins konferencijos. Mums patiems apie save kalbti ir save vertinti yra sunku. Tegul kiti vertina ms nuopelnus, ms darbus. Ai Dievui, visi prisidjome prie Lietuvos valstybs atkrimo. LIETUVOS SJDIO PIRMININKAS RYTAS KUPINSKAS palinkjo Sjdiui ir Laisvs lygai bti ir toliau bendraygiais saugant laisv, nepriklausomyb, ginant tautos interesus.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS ATSTATYMO AKTO SIGNATARO, BUVUSIO DEMOKRAT PARTIJOS PIRMININKO SAULIAUS PEELINO SVEIKINIMO ODIS: Noriu pasveikinti ms bendraygius ir prisiminti dar vien jungtin organizacij, kurioje buvome kartu su Antanu Terlecku, Andriumi Tukumi ir kitais paioje ms nepriklausomybs pradioje, dar prie j atkuriant.
377
Buvo tokia Lietuvos Nepriklausomybs sjunga. Taigi deinij jg brimasis mums buvo aktualus dar net neatkrus valstybs. Mus ved supratimas, kad tik tvirta ir vieninga jga gali atlikti tuos didelius darbus. Diugu, kad ir vl esame susibr vien didel politin organizacij, kurioje galbt iliks toks nuomoni skirtingumas, kuris netrukdo mums engti kartu, o padeda isiaikinti tikr ties, rasti tikr keli, atmesti visus klystkelius. A linkiu mums ir toliau eiti tuo keliu.
LAISVS LYG PASIEK BUVUSI NORILSKO LAGERIO SUKILIMO DALYVI SVEIKINIMAS: iemet minimos 50-osios Norilsko lagerio politini kalini sukilimo
metins. Lik gyvi buv norilskieiai kaip tik iomis dienomis akademiko Andrejaus Sacharovo fondo pastangomis ir iniciatyva susirinko i visos buvusios imperijos savo suvaiavim Maskvoje. Norilsko lagerio sukilimo dalyvi suvaiavimas sveikina Lietuvos laisvs lygos jubiliejui skirt konferencij.
SVEIKINIM DRSA, GARB IR SKAUDUS LIETUVOS VIRSMAS PERDAV LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS ALGIRDAS ENDRIUKAITIS: Tamsioje sovietins okupacijos naktyje Lietuvos laisvs lygos vyrai ts Lietuvos nepriklausomybs idjos gyvastingum. Istorijoje tai lieka kaip idealistini svajoni ir darb viesa. Ji kl vilt. Reikia reikmingai vertinti, kad ie mons amortizavo KGB ir kompartijos spaudim Atgimimo bangos metu ir leido Lietuvos sjdiui lengviau veikti. Lietuvos laisvs lygos kraujas buvo idealizmas. Bendromis jgomis atgauta nepriklausomyb. Tai buvo diaugsmas. Ar iandien galime diaugtis nepriklausomybe? Vargu. Kodl? Tampa akivaizdu, kad ms krauju tampa materializmas. Tai nuopuolis ir valstybingumo vys. Viskas perkama ir parduodama. Nepriklausomyb taip pat. Ms pai saviniek ir nepriklausomybs intensyv atsisakym, tarp begals kit fakt, charakterizuoja prie referendum dl narysts Europos Sjungoje surengtas 512 klasi moksleivi referendumas paremti stojimui ES. Tuo atliktas nepataisomas Lietuvos jaunuomens dvasios virsmas skubi savinaud. Pirma, teigtas nevisavertikumo kompleksas mes esame ems blusos, bejgiai, menki, nieko patys nesugebantys, be kit globos ir vadovavimo neisiveriantys. Privalu klauptis ir prayti malons, antraip prasime. Tampame knechtais. Antra, jaunoji karta suprieinama su vyresnija, kuri neva nieko neimano ir nieko nesupranta. Tuo atmetama pagarba praeiiai, asmenybms, istorijai, tradicijoms ir vertybms. Tai Pavliko Morozovo, kuris inojo, kad reikia stoti kolchoz ir mylti taryb valdi, o savo tvus ne, sindromas. Treia, kalamas iimtinai materialistinis poiris pasaul ir istorij. Tik pinigai, pinigai, turtas, tik ivyksim Britanij, Airij, tik ten dirbsime, tik dl to bsime laimingi. Lietuvos valdia pakeit terminologij vietoj nepriklausomyb vartojama integracija. Teisikai praradus suverenitet, Konstitucij pavertus lengvai keiiama instrukcija, narsi Lietuvos laisvs lygos moni istorikai reikminga veikla tampa skaudiai sunki.
378
LIETUVOS LAISVS LYGOS KRJO ANTANO TERLECKO ANGOS ODIS

Laba diena, Lietuvos laisvs lygos krjai, signatarai, nariai ir garbs sveiai! iandien minime 25-sias Lietuvos laisvs lygos krimo metines. Dkoju likimui, kuris suved mane su tokiais drsiais ir domiais monmis, Lietuvos patriotais. O ypa dkoju gimusiems iauri okupacij sovietins ir nacistins metais, kurie sovietinje mokykloje veriami melstis svetimiems dievams, meluoti, pataikauti, iaugo lietuviais patriotais. I savo tv, priekarins literatros jie daug girdjo apie garbing Lietuvos praeit, senas Lietuvos valstybingumo tradicijas, kovas u Tvyns laisv ir nepriklausomyb. Kai kurie j gim arba brendo dar aidint partizan viams. Juos Tvyns patriotais ugd artimj pasakojimai apie patirtas kanias konclageriuose ar tremtyje. Kiti patys bdami vaikai valg kari tremtinio duon. Ai keliems gyviems ilikusiems partizanams, kurie, perj sovietini konclageri pragar, nepalo ir buvo daugeliui pavyzdiu, kaip reikia mylti savo Tvyn. Ai tiems, kurie suvok, kad ne nuolaidiavimu, o tik bekompromise politine kova galima ikovoti nepriklausomyb nuo nuomaus imperializmo. Garb ir keliems Lietuvos kunigams, kurie idrso eiti nelengvu Lietuvos laisvs lygos keliu. iandien tarp ms jau nebra Lietuvos laisvs lygos nari: buvusio politinio kalinio Zigmo irvinsko, kuris mir ant operacinio stalo, politins kalins Angels Pakauskiens, mirusios po antro irdies votuvo persodinimo, Uralo tremtyje gimusio Mordovijos ir Vladimiro kaljim politinio kalinio, bene vienintelio, veikusio Soviet SjungosSuomijos spygliuotomis vielomis apraizgyt sien, Vlado akalio. Bijodamas gdingos suomi ekstradicijos, naktimis psiomis perjs keli imt kilometr Suomijos teritorij, jis pasiek Vakarus, kur nuo mirties ar nelaisvs bgantieji nebuvo iduodami. Vladas mir Nepriklausom Lietuv atvyks savo motinos aplankyti. Nebra mitingo prie Adomo Mickeviiaus paminklo drsiojo oratoriaus dailininko Vytauto Janiausko, kuris KGB kelis kartus iauriai sumutas mir palyginti jaunas. Nebra buvusio politinio kalinio Algimanto Andreikos, kuris mir ne taip jau seniai, ms jurisprudencijos iki galo neiaikintomis aplinkybmis. Vytautas Milvydas kartu su dviem broliais kelerius metus partizanavo, o po to keliolika met kaljo daugelyje imperijos konclageri. Visi trys broliai iliko gyvi. Nepaisydamas silpnos savo sveikatos, Vytautas stojo Lietuvos laisvs lyg ir buvo vis protesto akcij dalyvis. Keturiasdeimt par utrukusi bado akcija nutrauk silpn jo gyvybs sil. Nebra iame pasaulyje Lietuvos laisvs lygos nari kunig Juozapo Razmanto ir Algimanto Mociaus, gydytojo Vaclovo Ralio, muziejininko Kazimiero Budgino. 379
Amino poilsio atgul invalidas Feliksas Bakys, vokiei okupacijos metais kalintas u pagalb miriai pasmerktiems Lietuvos ydams. Dievo karalystje Lietuvos laisvs lygos rmjai kunigai Alfredas Kaniauskas, Bronius Laurinaviius, Kazimieras Vasiliauskas, buvs komunistas Stasys Jakas, marksistas Vaclovas Sevrukas, uoli katalik Zita Vanagait ir daugelis kit, kuri neinome, nes iki 1990-j met Laisvs lyga konspiracijos sumetimais nesudarinjo savo nari sra. Praau tylos minute pagerbti vis j vies atminim. Vadinamosios dainuojaniosios revoliucijos metu buvo sugdinti Lietuvos istorijos klastotojai ir balt dmi krjai. Deja, iandien kuriamos naujos dms. Akcentuoju, kad Laisvs lyga, bene vienintel i aktyviai veikusi politini organizacij, susikrusi po partizaninio karo, nebuvo KGB iaikinta. kalinti buvo trys jos nariai tik u tai, kad pasira 45-i pabaltijiei memorandum. U Laisvs lygos neiaikinim KGB Maskvos valdia siunt savo filialui Vilniuje daug papeikim. Pagaliau Vilniaus Lenino prospekto 40-uoju numeriu paymti rmai atsak Maskvai, kad Lietuvos laisvs lyg sukr tik vienas mogus Algirdas Statkeviius, ir tas pats 1988 m. gegus pabaigoje emigravo Jungtines Amerikos Valstijas Noriu dar kart priminti, kad Laisvs lyga buvo pirmoji po partizaninio pasiprieinimo sukurta politin organizacija, kuri vieai reikalavo ms tautai laisvs, o Lietuvos valstybei nepriklausomybs. Jos politin pozicij aktyviai palaik Tautinio jaunimo sjunga Jaunoji Lietuva ir kur laik Lietuvos demokrat partija. Labai sunku mums patiems, Lietuvos laisvs lygos nariams, vertinti Lygos atliktus darbus. Manau, kad praj 25-eri metai nuo sikrimo yra pakankamas laikas objektyviai vertinti jos veikl, indl kovojant u ms laisv. Tegul apie Lietuvos laisvs lyg daugiau kalba ne jos nariai, o objektyvs Lietuvos istorikai. Noriau tik keliais glaustais odiais paminti svarbiausius nuveiktus darbus. Mano manymu, vienas svarbiausi Lygos nuopeln yra 1979 m. rugpjio 23 d. paskelbtas vadinamasis 45-i pabaltijiei memorandumas, priverts Europos Parlament 1983 m. sausio 13 d. priimti Deklaracij, raginani Jungtini Taut Organizacij svarstyti Dekolonizacijos komisijoje klausim dl vieninteli okupuot buvusi Taut Sjungos nari Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinio statuso pakeitimo primimo laisv taut eim. Ne maiau svarbus buvo 1987 m. rugpjio 23 d. pirmojo vieo protesto mitingo Lietuvoje suorganizavimas. i akcija dar kart primin Soviet Sjungos vadovams ir visam pasauliui, kad trys Baltijos valstybs tapo Soviet Sjungos kolonijomis dviej didiausi pasaulio tiron Hitlerio ir Stalino nusikalstamo sandrio dka. Laisvs lyga sutrukd imperinms jgoms primesti lietuvi tautai savj patobulint LTSR konstitucij, pasirayti su SSRS vadinamj sjungin sutart ir taip teisinti Lietuvos okupacij bei aneksij. 380
KONFERENCIJOS MEDIAGA. ANTANO TERLECKO ANGOS ODIS
Didel svarb turjo Lietuvos laisvs lygos 1989 m. gegus 1 d. pradta para dl okupacins kariuomens ivedimo i Lietuvos akcija, prie kurios nuo t pai met liepos mnesio vidurio prisidjo ir Lietuvos persitvarkymo sjdis. Bendromis jgomis surinkta 1 milijonas 650 tkstani para, kurie buvo teikti Soviet Sjungos vadovams Kremliuje. JAV emigravusio aktyviausio Laisvs lygos nario, jos galiotinio usienyje Algirdo Statkeviiaus ir jo draugo Kazio Eringio iniciatyva tarptautin, antikomunistin ir taut tradicines vertybes ginanti Amerikos organizacija pavergt Baltijos valstybi laisvs reikalu visame pasaulyje surinko 5,2 mln. para. is skaiius buvo raytas pasaulin Guinnesso rekord knyg ir suvaidino labai svarb vaidmen Lietuvos laisvs byloje. Tenka apgailestauti, kad Laisvs lygai nepavyko 1989 m. gruodio 1923 dienomis sutrukdyti vadinamojo Lietuvos komunist partijos atsiskyrimo nuo TSKP apgauls. R.Ozolui, bene vieninteliam i Lietuvos komunist, uteko drsos vieai pripainti, kad didiausia deinij politini jg klaida (tvirtiniau nusikaltimas) buvo ryto stoka udrausti Lietuvos komunist partij. Kaip vienas Laisvs lygos krj ir vadov, kalt dl to prisiimu ir sau. Jeigu Laisvs lygai bt pavyk priversti Lietuvos persitvarkymo sjd udrausti LKP, iandien Lietuvoje nebt tokio socialinio suprieinimo, nelygybs. Nesijaudintume ir dl to, kad ir 2004-j met Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus greiiausiai laims kosmopolitins jgos, kurioms visikai nerpi ms Tvyns interesai, tautos gerov Linkiu iai konferencijai didels skms! Dkoju Lietuvos Respublikos Seimui, asmenikai Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui eslovui Jurnui, Seimo kancleriui Arvydui Kregdei, savo kolegai Andriui Tukui bei Lietuvos istorikams, padjusiems surengti i konferencij.
381
PRANEIMAI
LIETUVOS LAISVS IDJA PASIPRIEINIMO ORGANIZACIJ KOVOJE
JUOZAPAS ROMUALDAS BAGUAUSKAS Humanitarini moksl daktaras
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, mons gro prie taikaus krybinio darbo, buvo naikinami nacizmo likuiai, vyko Europos ali ekonominio ir politinio gyvenimo pertvarkymas naujais pagrindais. Lietuvoje naci ivijimas nesukl didelio entuziazmo. Lietuva, tapusi didij valstybi smokslo ir sovietins okupacijos auka, pergyveno vien i kraupiausi ir didvyrikiausi savo istorijos moment. Tauta, laisvs sieki vedama pakilo kov dl laisvs ir nepriklausomybs, u valstybingumo atstatym. Kils tautos pasiprieinimas sutapo su antrja stalinizmo banga. Soviet Sjungoje atsinaujino karo prislopinta kova dl valdios, prie kar vyk ir jau tradicija tap politiniai teism procesai, represijos. Lietuv pasiekusi j banga buvo nukreipta kilusiai partizaninei kovai ir tautos pasiprieinimui slopinti. Jo, kaip kovos prie buruazin nacionalizm, interpretavimas, plaiai skelbiama tariamai vis stiprjanti klasi kova kuriant socializm tapo pateisinimu susidoroti su kilusiu tautos pasiprieinimu, naikinti reimui nepalankius socialinius sluoksnius, kitaip galvojanius ar nepritarianius sovietiniam reimui. Kaljimai ir tremtis, agresyvi cenzra ir milinikos represins pajgos tapo tautos pasiprieinimo slopinimo ir tautikumo naikinimo rankiais, kuriais manipuliavo reim ginanti komunist partija ir valdios struktros. Sovietini represini struktr rus tyrintoj duomenimis, per 1945 metus lietuvi skaiius Gulage nuo 1805 met pradioje iaugo iki 11361 met pabaigoje1. Lietuvoje paskelbtais duomenimis 1945 m. buvo nukauti 9777 ir suimti 7747 partizanai, suimti 19383 mons2. Vienas i tautins ideologijos puoseltoj V.Alantas 1990 m. ijusioje knygoje ra, kad, okupavus Soviet Sjungai Lietuv ir prasidjus represijoms, ikilo klausimas, ar ir toliau sdsime sudj rankas, kol mus galutinai sumals kaimyn imperializmo girnos3. Istorikas ir filosofas Juozas Girnius ra: Verimasis savo tautos laisv yra vienas i giliausi mogikumo enkl. Laisvai gyventi mes trokome vis laik, jau nuo tos kraupios dienos, kai laisv praradome. Nes tiek mons, tiek tautos pilnai kurti tegali laisvje4.
1
2 3 4
.., (- ), , 1991, . 6, c. 1027. A.Anuauskas, Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 19401958 metais, Vilnius, 1996, p. 448. V.Alantas, Tauta istorijos vingiais, Chicago, 1990, p. 10. J.Girnius, Tauta ir tautin itikimyb, Chicago, 1961, p. 174176.
382
KONFERENCIJOS MEDIAGA. JUOZAPO ROMUALDO BAGUAUSKO PRANEIMAS
Lietuvi aktyvist fronto dar 1941 m. gegus mn. parengtoje programoje sakoma: ...Kaip kiekviena civilizuota pasaulio tauta, taip lygiai ir lietuvi tauta geriausi savo tautini gali reikimosi laid ir tobuliausi organizacin form mato nepriklausomos valstybs turjime. monija ligi iol dar nesurado jokios geresns tautos tvarkymosi ir vaisingo gyvenimo priemons, kuria yra nepriklausoma valstyb5. ios idjos toliau buvo vystomos partizan ideologinje veikloje. Lietuvos partizan sjungos 1945 m. kreipimesi sakoma: Aukos, kurias lietuvi tauta patiria kovoje su prieu, kaip tik rodo, kaip nepaprastai plaiai ir giliai nepriklausomo ir laisvo gyvenimo trokimas yra augs jos smon6. Nuolat buvo pabriama, kad tautos laisv bei nepriklausomyb yra brangiausias turtas, vertas didiausi auk ir pastang. Lietuvos nepriklausomybs atkrimas ir Nepriklausomos Lietuvos valstybs tstinumo ilaikymas sudar juridin rezistencijos pagrind. LIETUVA IR VAKARAI Karo metais pasaulio visuomen, susipainusi su Lietuvos ir kit Baltijos ali okupacijos dokumentais, rod dideles simpatijas Soviet okupuotiems kratams. Usienio valstybi spaudoje buvo skelbiami straipsniai ir leidiniai, kuriuose, pasiremiant Atlanto chartija, buvo pabriama, kad pasibaigus karui turs bti gerbiamos taut teiss laisvai pasirinkti valdymo form. Rusijai, prisidjusiai prie ios deklaracijos, reiks pritarti Baltijos taut valstybinio savarankikumo reikalavimams. Kaip didiosios Baltijos ups teka Vakarus, taip ir tos tautos visada orientavosi Vakar Europ, pabriama vienoje 1943 m. vedijos laikrai publikacijoje7. Atsivelgiant reikiam usienio visuomens param, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasiprieinimo organizacijos karo metais taip pat vykd aktyvi propagandin kampanij alyse ir usienyje prie idstytus Soviet Sjungos ketinimus ilaikyti okupuotas Baltijos alis. Laisvs viltis sustiprino 1943 m. spalio 1930 d. Maskvoje vykusi didij valstybi usienio reikal ministr konferencija, svarsiusi pokario pasaulio sutvarkymo klausimus. Prie ivykstant konferencij, trij Baltijos valstybi atstovus prim Anglijos usienio reikal ministras, JAV valstybs sekretorius. Jiems buvo teiktos plaios pro memorijos, kuriose Anglijos ir JAV vyriausybs buvo praomos deklaruoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomyb8. Pasibaigus Maskvos konferencijai, spaudoje pasirod optimistini pareikim dl galimybi atkurti valstybingum Baltijos alyse, taiau realyb optimizm greitai isklaid. Stokholmo spauda 1943 m. lapkriio 8 d. paskelb Igno einiaus straipsn Kompromisai dl Pabaltijo? Jame sakoma, kad
5
6 7 8
kirpa K., Pastangos gelbti Lietuv. Priedai prie atsiminim, 1941, geguis, Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau - LYA), f. 3377, ap. 48, b. 712, l. 112114. bendr tautos pasiprieinim, Laisvs varpas, 1950, rugpjio 15, Nr. 5(157), p. 5. Cit. pagal vedijos mokslininko balsas Pabaltijo klausimu, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 267, l. 5354. Eltos biuletenis, 1943, Nr. 6, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 267, l. 85.
383
Maskvos usienio reikal ministr konferencija nra pasiekusi vieningo nusistatymo dl bsimosios Baltijos krat padties9. Pravda dar konferencijos ivakarse vedamajame aikiai pasak, kad SSRS nesiruoia svarstyti savo sien klausimo10. Pravda pabr: K pasakyt anglai arba amerikieiai, jeigu kas imt svarstyti Anglijos arba Amerikos sien klausimus. Stalinas kalbdamas 1943 m. Spalio perversmo proga dav aikiai suprasti, kad Baltijos alys ir toliau liks priklausomos nuo SSRS. Apibendrin pasaulio spaudos ir politini veikj atsiliepimus apie pokario pasaulio sutvarkym, pasiprieinimo organizacij vadovai padar ivad, kad Baltijos kratai urayti Maskvai. Istorija parod, kad pasaulio politini vyki raida buvo kur kas sudtingesn, negu buvo tiktasi. Vakar alys nepripaino Baltijos valstybi aneksijos, bet Teherano, Jaltos, Potsdamo konferencij ir kiti tarptautiniai dokumentai neig t nepripainim. Taiau viltis atkurti valstybingum buvo gyva, skatino tsti pradt kov. Lietuvoje ir pasaulyje buvo dedamos pastangos atkreipti valstybi vadov dmes Baltijos ali okupacijos paalinimo problemas. Tai kl nerim Maskvai ir jos rmjams. LKP(b) CK Berlyno radijo laid santraukoje sakoma, kad ryium su Raudonosios armijos artinimusi prie Pabaltijo respublik, hitlerin spauda sustiprino antitarybin agitacij Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. ioje santraukoje atkreipiamas dmesys tai, kad Pabaltijo valstybs raginamos imti pavyzd i Suomijos, herojikai ginanios savo nepriklausomyb. Toliau santraukoje nurodoma, kad JAV Pabaltijo ieivi tarpe spauda agituoja u Pabaltijo krat nepriklausomyb. Panaius straipsnius spausdina Chicago Tribune. Tariamieji Pabaltijo diplomatai Bilmanis ir adeikis nuolat pasirodo Amerikos spaudoje su profaistine agitacija. Paktas ragina lietuvius prisijungti prie Skandinavijos valstybi11. Matydama vis didjant pasaulio visuomens pritarim Baltijos krat laisvs ir valstybingumo atkrimo siekiams, SSRS sustiprino propagandin kampanij u j ilaikym SSRS sudtyje. SSRS Sovinformbiuro virininko pavaduotojas S.Lozovskis 1943 m. lapkriio 25 d. slaptu ratu kreipsi VKP(b) CK sekretori ir Sovinformbiuro virinink A.erbakov su pasilymais sustiprinti sovietin propagand Baltijos alyse, siekiant jas ilaikyti SSRS okupuotas. iame rate sakoma, kad Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vokieiai ivyst demagogin kampanij prie drg. Stalino praneim. Talino, Rygos ir Kauno radijo stotys diena i dienos perduota est, latvi ir lietuvi hitlerinink atsiaukimus, organizuoja mitingus, kuriuose darbinink priedanga pasisako gestapo agentai, ir t.t. Visas vokiei triukmas turi tiksl ne tik paveikti Estijos, Latvijos ir Lietuvos liaudies mases, vedij ir ypa ieivius i Baltijos respublik, gyvenanius JAV. A manau, kad mes per silpnai atsakome pasiutusi demagogik vokiei propogand. Todl
9 10 11
Eltos biuletenis, 1943, Nr. 9, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 267, l. 121. Eltos biuletenis, 1943, Nr. 6, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 267, l. 87. Paklausymo mediagos santrauka nuo 1944 01 01 iki 01 27. Pabaltijo valstybi klausimo svarstymas, LYA, f. 1771, ap. 7, b. 278, l. 12.
384
a surengiau pasitarim, kuriame dalyvavo Latvijos, Lietuvos ir Estijos Centro Komitet Sekretoriai drg. Kalnberzinis, Sniekus ir Karotamis, o taip pat i Centro Komitet propagandos vedjai. Pasitarime buvo nusprsta, kad visi trys CK kartu parengs pasilymus dl ms propagandos ipltimo Baltijos respublikas, vedij ir JAV12. iame priemoni plane buvo siloma naci okupuotoms Baltijos respublikoms skirtoje sovietinje spaudoje ir radijo laidose organizuoti inom Baltijos ali visuomens veikj, inteligentijos, darbinink ir valstiei atstov pasisakymus savo tautoms, demaskuojanius vokikj faist nieking triukm dl draugo Stalino praneimo. Pleiant propagand dl Baltijos krat ilaikymo SSRS sudtyje, buvo siloma skubiai parengti ir iplatinti tarp laikinai okupuot sovietini Baltijos respublik atskir socialini gyventoj sluoksni lapelius. Sovietinei propagandai turjo pasitarnauti specials laikrai numeriai, skirti faist paskutini demagogini ingsni Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje demaskavimui. i kampanij turjo bti traukti ne tik evakuacijoje gyvenantys Baltijos ali inomi visuomens veikjai, netgi represuotieji Lietuvos, Latvijos ir Estijos veikjai. Buvo numatyta parengti kreipimsi Pabaltijo liaud (atskirai trims respublikoms), pasirayt inom Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultros veikj, demaskuojanius vokikj faist apgaul. Laikrai ir lapeli platinimui kiekvien respublik kas mnes turjo bti surengti ne maiau kaip 3 lktuv skrydiai, sustiprintas kasdienis radijo laid transliavimas Estijai, Lietuvai ir Latvijai, operatyviam greitam regavimui paskutinius vykius Pabaltijyje ir JAV, Anglijoje ir vedijoje angl ir ved kalbomis. Straipsniuose, siuniamuose lietuvi, latvi ir est laikraius JAV, taip pat didij JAV, Anglijos ir vedijos spaud turjo bti iplstas publikavimas apie Pabaltijo respublikas, btent apie Raudonosios armijos pabaltietik dalini kovinius veiksmus ir kt.13 I istorijos inome, kad Lietuvos komunist partija siek iuos sovietins propagandos planus aktyviai gyvendinti. Nepaisant susiklosiusios tarptautins padties ir arios sovietins propagandos, puoseljamos viltys atkurti Lietuvos nepriklausomyb neugeso. Artjant Raudonajai armijai prie Lietuvos sien, pasiprieinimo organizacijos, vertindamos susidariusi padt, ragino nepasikliauti kit jga ir patiems tapti karine stovykla ir visokiais bdais organizuotis, kad sutelktomis jgomis sutiktume prie. Lietuvi frontas suprats, kad artimiausiu metu nepavyks legaliai atstatyti suverenius valstybs organus ir karines pajgas ragino ruotis efektyviai gynybai nuo
12
13
Sovinformbiuro pirmininko pavaduotojo S.Lozovskio ratas VKP(b) CK sekretoriui, Sovinformbiuro pirmininkui A.erbakovui dl propagandos Pabaltijo klausimu ryium su J.Stalino kalba Maskvoje 1943 m. lapkriio 25 d., Rusijos valstybinis socialins politins istorijos archyvas (toliau RGASPI), f. 17, ap. 125, b. 136, l. 144145. Lietuvos KP(b) CK, Latvijos KP(b) CK ir Estijos KP(b) CK bendros priemons propagandos pltimui prie vokiei propagand Pabaltijo klausimu, RGASPI, f. 17, ap. 125, b. 136, l. 147149.
385
bolevik14. LLA buvo sitikinusi, kad vienintele ieitimi buvo bolevik nesileisti ir visomis jgomis gintis. Jeigu bolevikai Lietuvon sikraustys, tai jau tik stebuklas gals juos i ia ivaryti. Dl to dviej nuomoni negali bti. Ms pirmasis prieas yra bolevikai. Kas kitaip tvirtina, iduoda Lietuvos reikalus15. Lietuvos Laisvs Kovotoj Sjdio 1944 m. gegus 12 d. Pro Memorijoje sakoma, kad nesiprieinus lietuviai konfirmuot plaiai ir nuolatos pasaulyje skleidiam bolevikin teigim, kad lietuvi tauta vienbalsiai nutarusi dtis prie Taryb Sjungos16. LLA vadovyb 1944 m. kovobalandio mnesiais eng praktinius ingsnius bandydama pasiprieinti sovietins armijos sugrimui pradjo organizuoti jaunim Lietuvos Laisvs Armijos partizan brius. Buvo manoma, kad jie sudarys atsikrusios Lietuvos kariuomens pagrind. LLA vadovyb Vanag rmimo komiteto vardu 1944 m. kreipsi Lietuvos mones atsiaukimu Prikelkim Lietuv ms! Jame pabriamas lietuvi tautos nusistatymas kovoti dl laisvs ir kad nuo vis tautiei pastang ir geros valios priklauso, ar mes bsime kovojanti tauta ar ne. O bti kovojania tauta yra bti norinia gyventi tauta, buvo sakoma atsiaukime17. LLA vadovyb, apibdindama partizanins kovos taktik, skelb, kad kiekvieno lietuvio, galinio ginkl vartoti, vieta ne Raudonojoj Armijoj, bet slaptoj lietuvikoj Lietuvos Laisvs Armijoj18. Partizanins kovos pagrindai toliau buvo grindiami Lietuvos partizan sjungos 1945 m. kreipimesi. Jame buvo kvieiama visus partizanus, aktyvius kovotojus prisijungti prie vieningo fronto u laisv, sudaryti vien Lietuvos partizan sjung bendro statuto pagrindu19. Laisvs varpas 1950 m. paskelbtame straipsnyje bendr tautos pasiprieinim ra: Jeigu baudiaunink dvasiai leisime savyje sigyventi, mes tikrai galime ti, jeigu ne dabar, tai vliau, nors skaiiumi btume didesni... Prieindamiesi okupantui mes kovojame u visos tautos gyvenim ir tuo paiu u savo ir savo vaik gyvenim. iam sunkiam, pavojingam ir be galo atsakingam darbui irinktj nra. darb dirbti yra paauktas kiekvienas lietuvis, kuriam rpi tautos ateitis20. Pasiprieinimo organizacijos, suprasdamos Lietuvos politins ir tarptautins padties sudtingum, greito Lietuvos valstybingumo atkrimo idjos neatsisak. Bet koks viltis keliantis pareikimas buvo priimamas su dideliu tikjimu. LLA 1945 m. birelio mnes ileistame atsiaukime komentuodama V.erilio 1945 m. gegus 13 d. pareikim dl pokario Europos sutvarkymo, pabr odius dl Eu14 15 16 17 18 19
20
Lietuvi fronto 1944 m. birelio 30 d. biuletenis Nr. 25(39), LYA, f. 3377, ap. 55, b. 32, l. 110. Usienio politikos apvalga, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 267, l. 106. Ten pat; Laisvs kovos 1944-1953 metais: Dokument rinkinys, Kaunas, 1996, p. 50. Lietuvos Laisvs Armijos atsiaukimas Prikelkim Lietuv ms!, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 48, l. 134. Susimstykime, Neinomas kareivis, LLA vienkartinis leidinys, 1945, vasario 16, p. 3. Lietuvos partizan sjungos 1945 m. rugpjio 21 d. kreipimasis aktyv, LYA, f. K-1, ap. 18, b. 49, l. 130. bendr tautos pasiprieinim, Laisvs varpas, 1950, rugpjio 15, Nr. 5(157), p. 6.
386
ropos demokratins tvarkos atkrimo ir kad visi Europos kratai, ivaduoti i vokiei okupacijos, gals kurti savistov, nepriklausom gyvenim demokratiniais pagrindais... Atsiaukime sakoma, kad konferencijoje pasakyti erilio ir Trumeno odiai rodo, kad politinis reimas nebus paliktas jokioje valstybje. Tai reikia, kad ir ms ventoje emje enkavedistinis batas daugiau nebevaikios21. Lietuvos partizan 1945 m. birelio 29 d. praneime buvo tikimasi, kad Lietuvos klausimas turi bti isprstas Taikos konferencijoje. Buvo ivedamos istorins analogijos, kai po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m. Taikos konferencijoje Lietuvai pripainta nepriklausomyb, nors Lietuv pavergti ir tada siek tie patys bolevikai, lenkai ir vokieiai, ir, be to, Lietuva kaip valstyb nebuvo inoma itisus imtmeius. Dabar gi Lietuvos valstyb gyvavo ir buvo inoma visam pasauliui kaipo suvereni valstyb itisus 25 metus. Taip pat ir iuo metu Lietuva tebeturi savo diplomatinius atstovus anglosaks kratuose, vedijoje ir kitur. Tad netenka kelti abejons, kad ms Tautos suverenumas bsimoje taikos konferencijoje bus atstatytas22. Pasirodydavo atsiaukim ir kreipimsi, kuriuose buvo skelbiama apie greit tarptautins padties pasikeitim. Visi usienio valstybi pareikimai dl taut apsisprendimo teiss gyvendinimo buvo priimami kaip artimiausios veiklos programa. Nuolat pasirodantys, ypa pirmaisiais partizanins kovos metais, atsiaukimai siek palaikyti partizan ir visos tautos ginkluotos kovos idj. 5kmd Rajono vado vardu pasiraytame 1946 m. kovo 16 d. lapelyje Broliai ir sess Lietuviai! sakoma: Raudonajam slibinui jau iauo paskutin jo viepatavimo valanda, 1946 met kovo mn. 13 d. Anglija, Amerika, Vokietija paskelb not, kurioje sakoma per 3 dienas ikelti savo kariuomen i uimt valstybi. Tad visi prie ginklo Laisvs kov23. Kitame lapelyje Broliai lietuviai! sakoma: Turime rytingai tsti kov iki galo. Pasibaigus San Francisko konferencijai Lietuva, Latvija ir Estija liko nepriklausomos. Iki liepos 15 d. rus kariuomen turi pasitraukti i Vokietijos ir Pabaltijo24. Taiau tuose paiuose partizan leidiniuose skelbta tarptautin informacija rod, kad pasaulis artimiausiu metu nesiruoia pradti karo, nors daroma viskas, kad komunizmas bt paabotas ir jga, ir slopinant komunistini organizacij veikl. Realiai galvojantys pogrindio vadovai suprato, jog i tikrj yra tiesa, kad bolevik valdymo galas priklausys nuo vyki usienyje. Numanydami tai, daugeliu atvej mes nebetenkame saiko, usienio vykius per daug ipuiame ir pradedame apie juos kalbti kaip apie faktus, galinius greitai padaryti laukiam posk pasaulinje politikoje. Antras dalykas, kuris ia turi reikms, tai tas, kad mes danai imame skleisti kalbas nepakankamai suprastu reikalu. Igirstame kok od, kit ir pradedame,
21 22
23
24
LLA 1944 m. atsiaukimas Prikelkim Lietuv ms!, LYA, f. 3377. ap. 55, b. 48, l. 129130. Lietuvi partizan apygardos tabo 1945 m. birelio 29 d. praneimas, LYA, f. K-1, ap. 18, b. 61, l. 259. 5kdm Rajono vado 1946 m. kovo 16 d. lapelis Broliai ir sess Lietuviai!, LYA, f. 18, ap. 1, b. 39, l. 236. Atsiaukimas Broliai lietuviai!, LYA, f. 18, ap. 2, b. 47, l. 18.
387
kaip sakoma, i adatos skaldyti veim. Per penkerius antrosios okupacijos metus mes jau ne kart girdjome nemaai termin, kad tai jau ito pragaro pabaiga. Terminai atjo ir prajo, kai kurie m nusivilti ateitimi. Tais gandais kaip tik ir norima, kad mes netektume atsparumo, kad nuleistume rankas, kad palenktume sprandus j jungui. Todl pasidarykime apdairesni, kritikesni ir venkime vairi gand. Teisinga informacija ateina per partizan spaud. Kvieiame visus tautieius labiau domtis pogrindine spauda25. Vliau tikjim stiprino ir pradtos transliuoti usienio radijo stoi laidos lietuvi kalba. iose laidose buvo siekiama pateikti ini, kuri, kaip ra Dirva, trokta lietuvis anapus geleins udangos, buvo siloma daugiau skelbti mediagos tautiei dvasiai pakelti26. Dirva aikino, jog reikia parodyti, kad ivadavimas artja, kad j broliai pabgliai dirba visomis igalmis vadavimo darb ir kad visas laisvasis pasaulis susijungia politikai ir karikai prie komunizm27. Tuos lkesius skatino ir vis labiau pradj rykti prietaravimai tarp buvusi sjunginink. Vinstono erilio kalba Fultone 1946 m. atskleid pasaulio susiskaldym du, vienas kitam prieingus polius, kuri viename buvo Jungtins Amerikos Valstijos, kitame Soviet Sjunga. V.erilis atvirai vardijo SSRS tarptautini sunkum prieastimi ir paragino i al visapusikai plsti bendradarbiavim, taiau, kaip parod istorija, SSRS io kvietimo nenorjo girdti. Atvira visuomen bt buvs smgis totalitarinio reimo egzistavimui. Nuo tetino prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos iilgai viso kontinento buvo nuleista gelein udanga28. Taigi baigiantis Antrajam pasauliniam karui, krate brendo prielaidos prieintis sovietinei valdiai netgi su ginklu rankose. Taiau niekas negalvojo, kad i prieik jg konfrontacija pamau peraugs ilg ir iaur kar, sunk, kruvin ir beviltik ginkluot pasiprieinim, kuris truks beveik deimtmet. BOLEVIZMAS TAUTOS NELAIMI PRIEASTIS Susikrusios pasiprieinimo organizacijos tautos nelaimi prieastimi laik komunist partij, jos skelbiamas ir gyvendinamas bolevizmo idjas, todl paia svarbiausia slyga lietuvi tautos laisvs ir valstybingumo atkrimo siekiams gyvendinti buvo bolevik okupacijos paalinimas, o kalbant apie i slyg gyvendinimo kelius, buvo pabriama, kad visos priemons, kokios tik gali bti ir kuo tik gali bti, jeigu jos prisideda prie bolevikins okupacijos paalinimo ir viso ko nualinimo, ms gyvenamomis aplinkybmis yra pateisinamos, tinkamos ir naudotinos. Dar 1940 m. Lietuvi aktyvist frontas pagrindiniu savo veiklos principu paskelb griet kov su komunizmu kaip visa ardania socialine
25 26 27 28
Netikkime gandais, Partizanin kova, 1949, Nr. 7, p. 1. Spaudos biuletenis, 1951 07, Nr. 4(40), LYA, f. 1771, ap. 108, b. 15, l. 148. Spaudos biuletenis, 1952 03, Nr.12(4748), LYA, f. 1771, ap. 133, b. 15, l. 7374. The Sinews of Peace by Winston S.Churchil. A Speech at Westminster College, Fulton (Missouri), 5 March 1946, Fulton, 1995, p. 1011.
388
epidemija. Komunistinis reimas yra ne tik savo esme prieingas lietuvi tautos gyvenimo supratimui, religiniam nusiteikimui, vieiesiems paproiams ir ilgaamms istorinms tradicijoms, nepakeniamas savo svetima dvasia, brutalikiausiais metodais ir laukinmis priemonmis, bet jis yra svetimas ir tbtinai pavojingas savo pagrindinmis umaiomis, nes, be visa kita, laipsnikai vykdo Lietuvos rusifikavim ir ardo esminius tautos pamatus. Socialiniu ir kiniu atvilgiu bolevizmas, kaip savo namuose, taip ir vis ms krat tegali paversti itisu elgetynu. Tautoms ir pavieniams monms jis nea tik skurd, atang, nevilt, kin suirut ir atima bet kokios krybos diaugsm...29 Kovos prie bolevizm nuostatomis savo veikl grind daugelis pogrindio organizacij. Antibolevikins nuostatos buvo reikiamos pasiprieinimo organizacij platinamuose atsiaukimuose, leidiamuose leidiniuose. Prieingai pasiprieinimo organizacijoms, komunist partija didiulmis propagandinmis ir ideologinmis pastangomis siek teisinti ir pateisinti Lietuvos okupacij ir aneksij, sudaryti tautos apsisprendimo regimyb. Reimas skelbdamas tendencingai parinkt ir apdorot mediag apie katastrofik darbinink ir valstiei padt, dirbanij politin beteisikum, buruazins nepriklausomybs iliuzorikum, visomis galimomis priemonmis menkindamas nepriklausomos Lietuvos ekonomin ir politin gyvenim, siek sunaikinti Lietuvos laisvs ir valstybingumo idj ir jos skelbjus. LKP(b) CK IV plenume 1944 m. A.Sniekus demagogikai pareik, kad iki sovietins valdios vedimo Lietuvoje lietuvi liaudis niekada neturjo savo tikrosios nepriklausomybs30. Sovietin propaganda skelb, kad tik Soviet Sjungos sudtyje, brolikai remiant rus liaudiai ir kitoms SSRS tautoms, Lietuvos liaudies masms utikrinama tikroji laisv, materialin gerov ir spartus kultros kilimas31. Partizan veikla demaskuojant sovietinio reim propagand buvo vadinama meiikika, nes partizanai akcentuoja dabar pergyvenamus sunkumus, susiedami juos su sovietins valdios vedimu Lietuvoje32. Ypa komunistai piktai reaguodavo Lietuvos okupacijos pasmerkim. Komunist partijos vadovyb sil miest ir apskrii komitetams skelbti kompromituojanius duomenis apie partizan vadus ir aktyvius kovotojus, demaskuoti juos kaip tvyns, lietuvi liaudies idavikus, o taip pat kaip aktyvius faizmo pagalbininkus33. gyvendindama savo ideologinius siekius ugniauti tautos lais29 30
31
32
33
K.kirpa, Pastangos gelbti Lietuv, l. 111112. LKP(b) CK sekretoriaus A.Sniekaus praneimas LKP(b) CK IV plenume 1944 m. gruodio 27 d., LYA, f. 1771, ap. 7, b. 14, l. 8. LKP(b) CK sekretoriaus A.Sniekaus praneimas LKP(b) CK IV plenume 1944 m. gruodio 27 d., LYA, f. 1771, ap. 7, b. 14, l. 47. LKP(b) CK 1946 m. ataskaita VKP(b) CK Lietuvos biuro pirmininkui V.erbakovui Dl propagandinio ir ideologinio darbo padties, RGASPI, f. 597, ap. 1, b. 23, l. 51. LKP(b) CK, LSSR MGB ir MVD 1946 m. gruodio 7 d. bendra direktyva LKP(b) apskrii komitet sekretoriams, MVD ir MGB apskrii skyri virininkams, LYA, f. 1771, ap. 9, b. 241, l. 80.
389
vs ir valstybingumo atkrimo idjas, komunist partija pirmiausia siek visikai sunaikinti Lietuvos Respublikos politini visuomens struktr likuius. Tai buvo vykdoma susidorojant su likusiais nepriklausomoje Lietuvoje veikusi partij ir politini organizacij nariais ir prijauianiaisiais. Ypa didel neapykant komunistai rod tautinink ir auli sjungos, jaunalietuvi ir kai kuri kit organizacij nariams. i organizacij nariai buvo vardijami kaip galimi kontrrevoliucini organizacij krjai ir dalyviai. M.Suslovas 1944 m. gruodio mn. kalbjo: Lietuvos SSR partiniai ir sovietiniai organai nepakankamai rytingai demaskuoja tautininkus, aulius ir kitus lietuvikuosius-vokikuosius nacionalistus, kaip vokikojo faizmo samdinius, lietuvi liaudies nacionalini interes idavikus, kaip trukdanius sovietizuoti krat, ir pareikalavo visokeriopai stiprinti kov su lietuvikaisiais-vokikaisiais nacionalistais ir susitaikliais34. Btinum persekioti buvusi partij ir politini organizacij narius represins ir komunist partijos struktros primindavo kiekvienos politins kampanijos metu. NKGB apskrii skyriai buvo kritikuojami, kad neveda agentrinio operatyvinio darbo siekiant atskleisti i organizacij antitarybin veikl, kad tarp j nra speciali agent. Btina: iaikinti ir paimti skaiton visus buvusi partij narius ir lyderius. Pravesti agent verbavim. NKGB skyriuose iskirti specialius operatyvinius darbuotojus, reikalavo 1945 m. NKGB-NKVD galiotinis Lietuvoje generolas Tkaenka35. Partins organizacijos privaljo stebti, kad vienas ar kitas pareigas nepatekt buvusi Lietuvos Respublikos partij ar politini organizacij nariai. Neigdama Lietuvos valstybingumo idj komunist partija siek tikinti, kad sutriukinus Vokietij sovietin valdia visose tarybinse respublikose, taip pat ir Lietuvos SSR, sitvirtino amiams. Buruazijos valdia Lietuvoje nuversta galutinai ir negrtamai. Lietuvos darbo mons darbininkai, darbo valstieiai ir inteligentai tvirtai stovi u Taryb valdi. Eksploatatori klass nebeturi politins valdios, eksploatatoriai istumti i anksiau jiems priklausiusi ekonomini pozicij. Klasinis prieas sumutas ir sutriukintas, bet tai nereikia, kad jis nebesiprieina, skelb Lietuvos komunist partija dar 1941 metais36. NKGB struktros vieai niekino ir neig partizanins kovos tak, taiau oficialiuose, slaptuose dokumentuose buvo priverstos pripainti partizan vadov kompetencij ir kovotoj pasiaukojim. Vienas i NKGB veikj S.Kruglovas 1944 m. gruodio 13 d. tarnybiniame praneime L.Berijai Apie lietuvikj nacionalistin pogrind ir priemones likviduojant ginkluotas gaujas Lietuvos teritorijoje konstatuoja, kad nepakankamai vertinama ginkluoto pogrindio bri vadovyb. Norint idildyti i tautos smons laisvs ir valstybingumo siekius, buvo falsifikuojama tautos istorin praeitis, kuriamos pseudomokslins socialistins revo34 35
36
LKP(b) CK IV plenumo (1944 m. gruodio 27-30 d.) stenograma, LYA, f. 1771, ap. 7, b. 11, l. 165. TSRS NKGB-NKVD galiotinio Lietuvai generolo leitenanto Tkaenkos 1945 m. gruodio 26 d. ratas, LYA, f. 18, ap. 1, b. 4, l. 160. A.Sniekaus ataskaitinis praneimas V LKP(b) suvaiavime apie LKP(b) darb 1941 vasario 5 d., LYA, f. 16895, ap. 2, b. 55, l. 135.
390
liucijos ir socializmo pergals teorijos, diegiamas tautos nevisavertikumo kompleksas, dar aktyviau naikinami nepriklausomybs metais sukurti istoriniai ir kultros paminklai, niokojamos istorins vietos, payminios isilaisvinimo kovas, paminklai, skirti kritusiems u Lietuvos laisv pagerbti ir atminti. TAUTOS VIENYBS IDJA Kovos prie okupacij akivaizdoje pasiprieinimo organizacijoms ikilo reikmingas udavinys suvienyti taut. Tautos vienybs problemos kovojant dl laisvs pradtos svarstyti dar 1940 metais. Lietuvi aktyvist fronto programiniuose dokumentuose teigiama, kad Bolevik okupacijos laikotarpis suspjo sugriauti veik visas kitas lietuvi tautos vidins organizacijos formas, iblak tautines pajgas ir moralikai sualojo daugel paskir tautiei. ios padties ir ateities reikalavim akivaizdoje kyla kitas taip pat nelygstamos reikms udavinys lietuvi tautos suvienijimas37. Plaiai tautos vienybs problemos buvo svarstomos LLKS dokumentuose. LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijoje sakoma: Tik vieningai dirbdami sugebsime ne tik spariau ir geriau kurti, bet lengviau isprsime ir kitas tautos atstatymui bei jos materialiniam moraliniam gyvenimui pakelti reikalingas slygas. Visi geros valios lietuviai, gyvenantys tvynje ir u jos rib, buvo kvieiami pamirti sitikinim skirtumus ir glaudioje vienybje su kovojania tauta sijungti aktyv tautos laisvinimo darb38. Pogrindio leidiniuose buvo primenami V.Kudirkos pasakyti odiai, kad audrai ivertus stulp vien tuojau jo viet kit statyti ir neleisti Lietuvos rmui griti. Lietuvai buvo patariama hidra pavirsti, kad vietoj nukirstos galvos devynios galt iaugti39. Vyi sjunga, neigiamai vertinusi Nepriklausomybs laik partinius nesutarimus, savo 1952 m. rugsjo 8 d. kreipimesi Mieli tautieiai! skelb, kad lietuvi tautai reikalinga ne partin vienyb, bet visatautin. Kreipimesi pabriama, kad negalima reikalauti, jog visi tautieiai bt vienod pair. Juos turt vienyti vieningas tikslas. Vyi sjunga buvo pasiryusi pradti nauj ideologins kovos etap u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb tautos vienybs stiprinimo etap40. Reimas tautos vienybje mat jg, kuri ard jo pagrindus. Todl buvo dedamos pastangos sukompromituoti tautos vienybs idjas, tautos vienybs kovojant dl laisvs skaldymas tapo visos komunistins ideologijos Lietuvoje pagrindu. TAUTINIO SUSIPRATIMO PUOSELJIMAS Okupacin valdia suprato, kad nutautinim sulaiko tik tautinis smoningumas, kur ugdo istorin praeitis, kalba, todl buvo stengiamasi ne tik sugriauti visas
37 38 39 40
K.kirpa, Pastangos gelbti Lietuv, l. 114. LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 218, l. 191. Per skausmus garb, Lietuvos odis, 1945, kovo 23, p. 1. Mieli Tautieiai!, Vyi sjungos centro valdybos 1952 m. rugsjo 8 d. kreipimasis, Vyi keliu, 1952, Nr. 1, p. 35.
391
Lietuvos ekonomines ir politines struktras, bet ir idildyti i tautos smons jos istorij. Nuosekliai vyko tautos kultros, viso to, kas primin tautos istorin praeit, naikinimas. LKP(b) CK biuras 1941 m. gegus 21 d. nutarimu Dl biustpaminkl nugriovimo muziejaus skvere vietimo liaudies komisariat pareigojo nugriauti generolo uko-ukausko, pavadinto ariu reakcioneriumi, kovojusiu prie Raudonj armij, biust; Putvio-Putvinsko auli sjungos vado, reakcionieriaus; karininko Juozapaviius uvusio kovose prie Raudonj armij; kareivio Lukio uvusio kovose prie Raudonj armij41. Vos tik atsikrus reimui 1944 m. buvo pareikalauta kovoje prie buruazin nacionalistin ideologij rodyti daugiau budrumo, iimti i bibliotek aikiai nacionalistinio turinio literatr42. A.Sniekus piktinosi, kad daugelyje Lietuvos miest tebestovi buruazins Lietuvos laikais pastatyti paminklai, kurie neturi nieko bendro su lietuvi tautos istorija ir kultra, kurie atvaizduoja kov prie tarybin santvark, prie liaud. Lietuvos KP(b) CK agitacijos ir propagandos skyrius buvo pareigojamas paruoti konkret buruazins Lietuvos paminkl paalinimo plan43. Tokio budrumo nestokota ir vlesniais metais. LKP CK smerk tuos, kurie vietoje to, kad gilintsi liaudies revoliucins kovos istorij, rinkt mediag apie kovas tvyns karo metais, apie pasikeitimus lietuvi liaudies gyvenime taryb valdios metais, bando sudominti moksleivius feodal veikla, reklamuoja pilis, banyias ir pan. Neirint tai, smoningai ar nesmoningai jie tai daro, tai tarnauja praeities idealizavimui. Sovietins valdios struktr veiksmai veik moni psichologij. 1950 m. partizan laikraio publikacijoje buvo sakoma, kad dabartiniu metu ne okupant represijos yra pavojingos, bet kai kuri lietuvi abejingumas tam, kas iuo metu Tvynje vyksta, pavojingas tas juodas bekratis nevilties linas, i kurio kai kurie lietuviai ibristi negali, pavojingas ms pakrikimas, savanaudikumas, privilegij i okupanto iekojimas, karjeros siekimas, pernelyg greitas umirimas prieo padaryt nuoskaud, tarpusavio nesantaikos bei intrigos ir t.t.44 Tautins smons ugdymas, patriotikumo stiprinimas tapo svarbia pasiprieinimo organizacij veiklos gaire siekiant Lietuvos valstybingumo atkrimo. Jaunimas buvo skatinamas paymti reikmingus tautos gyvenimo vykius, pagerbti jos veikjus, gilintis tautos istorijos problemas. Nuo pat pirmj okupacijos dien viena i patikimiausi priemoni palaikyti tautos dvasiai ir ugdyti tautiniam smoningumui buvo spauda. Vienas po kito buvo leidiami pogrindiniai laikraiai ir atsiaukimai, biuleteniai ir kitokio pobdio leidiniai. iandien mes turime savo pogrindin spaud, kurios tikslas
LKP(b) CK biuro 1941 m. gegus 21 d. nutarimas Dl biust-paminkl numimo i muziejaus skvero, LYA, f. 1771, ap. 2, b. 118, l. 12. 42 LKP(b) CK sekretoriaus A.Sniekaus praneimas LKP(b) CK IV plenume 1944 12 27, LYA, f. 1771, ap. 7, b. 14, l. 51. 43 LKP(b) CK sekretoriaus A.Sniekaus kalba LKP(b) CK VII plenume 1945 m., LYA, f. 1771, ap. 8, b. 14, l. 178. 44 bendr tautos pasiprieinim, Malda girioje, 1950, lieparugpjtis, Nr. 7-8, p. 134.
41
392
kelti tautin smon, ra partizan leidinys Malda girioje 1950 m. gegus mnes. Spauda padjo partizanams palaikyti ir stiprinti tautos dvasi, parengti taut ikentti okupacijos atnetus sunkumus ir nelaimes. 1951 m. birelio mnes ijs LLKS Ryt Lietuvos srities organas Pogrindio tiesa savo vedamajame skaitytojus pabr, kad bolevikin puolamoji propaganda prie Sjd nulm pogrindio spaudos atsiradim45. Spauda tapo vienu i galingiausi dvasini ginkl kovojant dl Lietuvos nepriklausomybs atkrimo. Tai odio karas, reikalaujantis i kovotoj ypa auktos dvasios. Pogrindio leidiniuose buvo raginama dvasin ginkl ne tik ilaikyti savo rankose ir irdyse, bet ir j tobulinti. Juose buvo nuvieiami svarbiausi lietuvi tautos istorins kovos momentai, tautos laisvs kovos kelias, propaguojamos Lietuvos nepriklausomybs atkrimo galimybs ir keliai. Spaudoje nuolat buvo pabriama, kad galutinai pergal nulemia dvasini jg persvara. Tie, kuri dvasia patvaresn, visada nugali silpnesns dvasios prie, raoma Piet Lietuvos srities 1949 m. rugpjio 20 d. instrukcijoje dl spaudos leidimo ir platinimo organizavimo. Partizan spauda skelb kovos dl Lietuvos laisvs ideologij, kovojo prie tautos vergikos dvasios liekanas, gvildeno tautai aktualius politinius klausimus. Pogrindin spauda ir jos platintojai ruo taut naujam atgimimui, atvedusiam taut prie deimtmeius siekto tikslo. Partizanai pogrindio leidiniuose skelb daug straipsni, kuriuose buvo smerkiamas beatodairikas istorins praeities naikinimas ir komunistins ideologijos prievartinis brukimas, kai jau pradios mokykloje vaikai veriami mokytis rayti odius Stalinas, Maskva, Taryb Sjunga ir t.t. LLKS 1951 m. biuletenyje, skirtame Vasario 16-ajai, perspjama, kad okupantai, tikdamiesi numarinti laisvs trokim, be atodairos naikina nepriklausomo gyvenimo periode sukurtus paminklus, skirtus ilaisvinimo kovai atminti ar kritusiems u laisv broliams pagerbti. Ten, kur saullydiais rinkdavoms melstis, kur pagarbiai giedodavome tautos himnus, kur praeivis nulenkdavo galv ir sustodavo mintimis pagerbi Neinomj kareiv, knygne, ten iandien nepaliko nei pamat buvusi monument. Laisvs varpo vakarin mald pakeit i mik ir alinam Lietuvos lauk kovos u laisv garsai ir skausmingas udomos tautos skundas. Bet neirint negailestingos nacistins ir bolevikins okupacij naikinamosios galios lietuvi atvilgiu, mes itikimai vykdome Nepriklausomybs akto gyvendinim, kuriame naujos epochos istorij, jos puslapius raydami naujus laisvs kovos epizodus, sakoma biuletenyje46. Pasiprieinimo organizacij dokumentuose buvo keliami reikalavimai visokeriopai ugdyti tautos dvasines pajgas ir telkti jas kultrini vertybi krybai, kuri yra aukiausias mogaus gyvenimo prasminimas ir esminis tautins individualybs pasireikimas47. Juk prisikimti pilv ir prakusti galime bet kokios valsty skaitytojus, Vedamasis, Pogrindio tiesa, 1951, Nr. 1, p. 3. Vasario eioliktosios niuansai, LLKS LB biuletenis, 1951, Nr. 2, p. 2. 47 K.kirpa, Pastangos gelbti Lietuv, l. 122.
45 46
393
bs pilieiai bdami. I principo taip pat galime gyti asmens laisv ir pasiekti socialin teisingum. Bet mes dar jauiame pareig igelbti savo kalb ir kultr nuo sunykimo grsms48, nes tautos dvasia, jos istorija, jos paproiai ir jos gyvybiniai interesai yra nuolatinis idjinis altinis ir vertybi kriterijus49. Pogrindio organizacijos perspdavo gyventojus apie reimo nuolat rezgamas pinkles Lietuvos okupacijai teisinti. Vos tik pasibaigus karui, 1945 m. liepos 17 d. buvo suaukta Potsdamo konferencija, kuri turjo apsvarstyti pokarins Europos politinio gyvenimo klausimus. SSRS politins struktros ir j rmjai Lietuvoje suman surengti Lietuvos okapacijos tvirtinimo kampanij. LKP(b) CK 1945 m. birelio 22 d. paskelb laiko Stalinui pasiraymo akcij. Isiuntintoje direktyvoje komunist partijos komitetams buvo nurodoma rengti mitingus okupacijos penkeri met jubiliejui paymti, lovinti Stalin ir Raudonj armij, Lietuvos okupacij50. Pasiprieinimo organizacijoms atsirado proga dar kart priminti tautai jos laisvs ir valstybingumo atkrimo siekius, idstyti juridinius pasiprieinimo kovos aspektus. Nors komunist partija ir neskelb, bet buvo aiku, kad ia laiko pasiraymo kampanija buvo siekiama tolesnio Lietuvos okupacijos teisinimo. ios politins kampanijos metu Lietuvoje pasklido gandai, kad Soviet Sjunga vykdo slapt plebiscit ryium su Anglijos ir Amerikos spaudimu dl Lietuvos okupacijos, kad norima isiaikinti, kokia turi bti Lietuva sovietin ar nepriklausoma. Partizan Girios balso ekstra laidoje gyventojai buvo perspti, kad 1945 m. birelio mnes prasidedanio para rinkimo po Lietuvi tautos padkos laiku Stalinui priedanga bolevikai nori surengti plebiscit, patvirtinant Lietuvos okupacij51. Kai kur netgi buvo platinami laikai, kuriuose buvo siloma pasirayti u tai, kad Lietuva bt nepriklausoma52. LLA platintame atsiaukime sakoma: Brangs lietuviai! Perspjame nuo bet kokio para davimo, nes tai gali baigtis Lietuvos idavimu53. LLA iplatintame Kreipimesi lietuvi taut sakoma: Paskutiniu metu Maskva, negaldama rodyti San Francisko konferencijai teiss ugrobti Pabaltijo ali, dar kart nutar patikrinti ms tautos vali. Todl ms budrumas iomis dienomis duoda mums galimyb pastebti naujus spstus, kuriuos prieas ruoia ms tautai. Nesugebdamas umaskuoti pasaulio akyse 1941 met ir dabartinio teroro, jis griebsi naujos diplomatijos. Partizanai siunt kaimus savo mones, kurie prisistadydavo para po laiku Stalinui rinkjais. Jie supaindindavo gyventojus su partizan atsiaukimais, ragino nepasirayti po laiku Stalinui. Partizanai i sutikt para
48 49 50 51 52
53
A.Langemestas, Apie nacionalizm, kultr ir tautos kultr, Metai, 1991, Nr. 9, p. 120. Lietuvos Laisvs Armijos programa, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 42, l. 125126. LKP(b) CK 1945 m. birelio 22 d. nutarimas dl laiko Stalinui, LYA, f. 1771, ap. 8, b. 247, l. 166. Girios balsas, 1945 m. birelio 30 d. ekstra laida, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 177, l. 23. LSSR MGB Kauno operatyvinio sektoriaus 1945 m. liepos 7 d. specialus praneimas apie neigiamus pasireikimus pasiraant laik Stalinui, LYA, f. K-1, ap. 10, b. 23, l. 285288. LLA 10 grups 1945 m. liepos 2 d. lapelis, LYA, f. 18, ap. 1, b. 10, l. 316.
394
rinkj atiminjo lapus su paraais, reikalavo nutraukti idavikik darb. Pavyzdiui, vien Kauno apskrityje partizanai atm 21 laik su 1146 paraais, iplatino 56 atsiaukimus54. Kitas sovietins valdios bandymas tvirtinti Lietuvos okupacij buvo rinkimai. Partizanai monms aikino juridinius ir politinius nepriklausomybs gynimo aspektus ir ragino boikotuoti rinkimus. Boikotuojant rinkimus, pirmiausia buvo siekiama parodyti tautos dvasin atsparum ir laisvs idjos nemarum. Buvo pabriama, kad sovietiniai rinkimai Lietuvoje skirti Vakar pasaulio visuomens akims apdumti. Laisvs varpe 1946 m. paskelbtame straipsnyje Kodl mes turime suboikotuoti bolevikinius rinkimus? gyventojams buvo aikinama, kad rinkdami atstovus Soviet Sjungos aukiausij statym leidiamj organ ir dalyvaudami rinkimuose mes atliktume laisva valia plebiscit ir bolevikinio smurto bei apgauls fakt patvirtintume teisiniu aktu. ...Tokiu bdu nepriklausomybs atgavimas nusitst neinia kuriam laikui ir bolevikai galt sunaikinti didel tautos dal55. Rinkim boikotu buvo stengiamasi parodyti, kad lietuvi tauta buvo prievarta jungta TSRS sudt ir kad nesutinka bti nei Soviet Sjungos dalimi, nei priimti bolevikins vergijos santvark. Straipsnyje paymima, kad pasaulio valstybs juridikai nra pripainusios Lietuvos jungimo Soviet Sjung ir kad bolevikin valdia yra okupacin. O kaip tokia, ji neturi teiss Lietuvoje daryti rinkim savo tarybas. Be panaaus pobdio aikinim neapseidavo nei viena rinkimin kampanija.
***
Nuslopinus ginkluot tautos pasiprieinim, krsi naujos organizacijos, kurios ts pokario metais pradt kov dl laisvs, bet jau pasikeitusiomis slygomis. Kad ir koki veiklos form ir krypt pasirinkt organizacija ar grup, laisvs ir valstybs atkrimo idjos buvo svarbiausias veiklos akstinas. Kaip skelbiama Lietuvos laisvs lygos 1978 m. Steigiamojoje deklaracijoje: Lietuvi tautos kovos u savo laisv prajusiame ir dabartiniame imtmetyje, sudtos milinikos aukos ir kanios parod pasauliui lietuvio dvasios ryt ilikti savimi bet kokiomis slygomis, bet kokia kaina. Lietuvi tautos sukilimas 1941 m. birel, deimt met trukusi partizanin kova, 25 metus besitsis neginkluotas tautos pasiprieinimas rusikajai komunistinei okupacijai demonstruoja dabartiniam pasauliui tautos ryt bti laisva56.
LKP(b) CK 1945 m. liepos 31 informacija apie politin darb pasiraant laik Stalinui, LYA, f. 1771, ap. 8, b. 247, l. 17. 55 Kodl mes turime suboikotuoti bolevikinius rinkimus, Laisvs varpas, 1946, vasario 1, Nr. 2(4). 56 A.Terleckas, Didysis smokslas prie Lietuv, 1996, p. 47.
54
395
NUO LAISVS AUKLIO IKI LAISVS LYGOS

ALGIRDAS JAKUBIONIS Humanitarini moksl daktaras
Daugiau nei prie ketvirt amiaus, 1976 metais, skambiu ir prasmingu pavadinimu buvo ispausdintas pirmasis pogrindio leidinio Laisvs auklys numeris. Laisvs aukliui teko dvi svarbiausios misijos. Pirma pradti pilietins, tautins pakraipos nelegali spaud ir antra paruoti dirv Lietuvos laisvs lygos susidarymui. Jau vien toki tiksl pakako, kad Laisvs auklys tapt vienu reikmingiausi pogrindio leidini ir jo vieta antisovietiniame pasiprieinime deramai vertinama. Atuntajamedevintajame deimtmeiuose buvo spausdinama apie 30 pogrindio leidini. Dauguma j eidavo neilgai. Toks likimas itiko ir Laisvs aukl, bet jo reikm pralenkia daugel kit. Laisvs auklys ne tik kritikavo, apra blogybes, bet svarbiausia jis auk laisv ir subr bendramini brel, tapus Laisvs lygos branduoliu. Ne maiau svarbus is leidinys buvo tuometiniam skaitytojui. Laisvs auklio straipsniai galino painti tautos praeities istorin ties. Jo raginimas Atitieskim nugaras adino laisvs trokimus. Svarios inuts akivaizdiai teig, kad Lietuvoje yra moni, kovojani prie atvet sovietin sistem. Laisvs auklys buvo ne tik pasiprieinimas sovietiniam reimui, bet ir neginkluoto pasiprieinimo, brendusio Lietuvoje, dalis. Lietuvos gyventoj pilietinis nepaklusnumas sovietinei tvarkai iliko per vis sovietmet. ymiausi jo atspindiai 1956 m. Vlini metu Vilniuje ir Kaune kilusios demonstracijos, masinis vengimas dalyvauti rinkim farsuose, sovietinio gyvenimo enkl pajuokimas, simboli atmetimas, Vakar demokratij vertybi primimas. ias pilietinio nepaklusnumo formas septintojoatuntojo deimtmei sandroje radikaliai papild Katalik Banyios kunig kova u teis katechizuoti vaikus, reikalavimas utikrinti tikinij teises, gerbti Banyi. Nuo atuntojo deimtmeio is pasiprieinimas dar labiau sustiprjo, sikr pogrindin kunig seminarija, plito vienuoli misionieriavimas, nuo 1972 m. pradta leisti Lietuvos Katalik Banyios Kronika. Tuo metu subrendo ir pilietinis, tautinis pasiprieinimas, kurio desperatikiausia iraikos forma R.Kalantos susideginimas 1972 m. pavasar. 1976 m. pradjo veikti Lietuvos Helsinkio grup, kurios pagrindinis tikslas buvo siekti mogaus teisi utikrinimo. Ir mogaus, ir Banyios teiss buvo svarbu, taiau trko jgos, kovojanios u tautos teises. Tai, kad tautin savimon Lietuvoje ne tik neinyko, bet cirkuliavo ir vis labiau plito tautiei mstysenoje, rodo net sovietini pareign kalbos. Jose itin danai buvo raginama kovoti su buruaziniu nacionalizmu, keliamas tikslas formuoti homo sovieticus. Tad tautin atmosfera, pasiprieinimas, antisovietins nuostatos buvo ta aplinka, kurioje brendo Laisv auklio ir LLL grups pairos. Nuo atuntojo deimtmeio pradios Lietuva pajuto didesn sovietin spaudim. Tokia padtis neigiamai atsiliep kratui. Vis garsiau pradta kalbti apie 396
KONFERENCIJOS MEDIAGA. ALGIRDO JAKUBIONIO PRANEIMAS
visuotin rus kalbos vartojim. Nuo 1977 m. daugjo nurodym ir reikalavim diegti ir tvirtinti rus kalb valstybiniame ir visuomeniniame gyvenime, vietimo staigose, mokyti jos pradedant nuo vaik darelio. m grsti spartesnis rusifikavimas. Soviet Sjungoje sukurpti ekonomins raidos planai numat spartesn ir Lietuvos ekonomikos integravim Sjungos ekonomik. Atuntajame deimtmetyje buvo sudaryti pramons gamybiniai susivienijimai, kurie dirbo tik sjunginms monms ar karinei inybai, bet ne Lietuvos interesams. Stambi moni formavimas paskatino ir galino pareignus pritraukti darbo jg i kit Soviet Sjungos viet. Daugjo rusakalbi gyventoj ir nors Lietuvos tautinei sudiai tai nedaug grs (krate apie 80% gyventoj buvo lietuviai), bet su jais plito buitinis rus kalbos vartojimas, j interes iklimas vir lietuvi interes, skverbsi kitos tradicijos, vertybs, buvo skatinamas taut suartjimas. Netgi sovietin masin kultra dieg mint, kad sovietmogio adresas, tai ne namas ar gatv, o visa Soviet Sjunga. To meto laikraiai mirgjo tokiais pseudoterminais, kaip vieningas socialinio kio kompleksas, vieninga sovietin liaudis yra nauja istorin moni bendrija. I esms po tokiu sovietiniu kosmopolitizmu slypjo rusikasis nacionalizmas, nes kitos tautos turjo silieti rus taut. Jau tuo metu Lietuvoje buvo pradtas lietuvik tvavardi rusinimas, vietoj Jono ir Petro pasus ra Jonovi ar Petrovi. Atuntajame deimtmetyje susiformavo sovietinio gyvenimo fenomenas, vliau vardintas stagnacija arba sstingiu. Jis apm ekonomik, visuomenin gyvenim, oficialij kultr. Sovietin nomenklatra gavo absoliuias teises, daugjo vairi piktnaudiavim tarnybine padtimi. Biurokratijos administracinis neveiklumas buvo dangstomas nieko nereikiania socialistine naujakalbyste. Ne darbas, bet dirbimo vaizdavimas tapo realybe ir vadinamja stagnacija. Be to, daugjo neigiam reikini ekonomikoje: krito darbo naumas, ltjo pramons raida, m trkti kuro, elektros, sumajo pragyvenimo lygis. Tai buvo socialistinio kio krizs enklai. Sovietin sistema jau negaljo jai ukirsti kelio. Dl to buvo sustiprinta cenzra laikraiams ir urnalams, informavimo priemons turjo rodyti tik teigiamas gyvenimo puses, negaljo bti kritikos, mokslu paremtos gilesns analizs. Taigi rusifikavimas, kosmopolitizmas, visapusikas sstingis m kaustyti visuomen. Tokia vyki raida gimd siek parodyti tautos interesus, atskleisti tikr padt alyje, vardinti tuos asmenis ir tuos reikinius, kurie lugd Lietuvos ir jos gyventoj likim. Aprayti tai buvo galima tik nelegaliame leidinyje, kuriam laisvs ir tautos siekiai buvo svarbesni u tikinij interesus ar mogaus teises. Tuo laikotarpiu Lietuvos vidaus raid pamau skverbsi ir kiti neigiami reikiniai. Lietuvoje subrendo nauja karta, kuri neprisimin Lietuvos okupacijos, neturjo ini apie krato gyventoj represijas ir tremt, menkai nutuok apie ginkluotas laisvs kovas. Sovietin ideologija ikreip istorij, pateik neteising Lietuvos raidos vaizd. Tai skatino bsimuosius Laisvs auklio leidjus skirti dmes istorins tematikos straipsniams. 397
Brendo dalies visuomens konformizmas, vartotojikumas. Atrod, kad sistema nekintama, todl kildavo siekis paimti i sistemos tai, kas manoma: automobil, vasarnam, geresnius daiktus, t.y. susitelkti ties materialinmis grybmis, bet ne ties laisvs, tautos pasiprieinimo tikslais. Vartotoj akyse pasiprieinimas reimui buvo nesuvokiamas, kartais netgi vertintas kaip kvailyst, sunkinanti j gyvenim. Sovietin ideologija taip pat nevaidino jokio vaidmens, neturjo takos, bet nyko ir tradicins vertybs, smuko moral. Gyventojai vis daugiau vartojo alkoholio, ypa pigaus vyno pakaitalo. Gerdavo monse, gerdavo laisvalaikio metu. To pasekm daugjo eismo nelaimi, susialojim gamyklose, skyryb. Kovotojai prie sovietin sistem negaljo likti nuoalyje nuo problemos, kuri galjo pakenkti tautos reputacijai, susilpninti pasiprieinim. Tam tikr postm tautins pakraipos leidiniams atsirasti suteik tarptautin padtis. Tiksliau, nusivylimas Vakar demokratijos ali politika, nukreipta susitaikym su SSRS. Kovotojai prie sovietin reim nusivyl per silpna Vakar reakcija Prahos pavasario nuslopinim 1968 metais. Lietuvi netenkino ir taip vadinta detanto politika, kuri tikj Vakar politiniai lyderiai palaik santyki atilimo idj. 1975 m. Europos ali, JAV ir Kanados vadovai pasira Helsinkio baigiamj akt, kuriuo pripaino Europos sien, susidariusi po Antrojo pasaulinio karo, nelieiamum. Politin nelegali spauda privaljo kelti taut teiss valstybingum problem, parodyti, kad yra kovojanti Lietuva, nesusitaiksiusi su pasaulio galingj norais bei sprendimais. Vadinasi, atuntojo deimtmeio pradioje nepalankios Lietuvai tarptautins slygos, Soviet Sjungos vidaus politika, nukreipta prie tautines aspiracijas, buvo tos aplinkybs, kurios ne sulugd, bet paskatino kovotojus spausdinti Laisvs aukl, o vliau suvokti bei tikinti kitus, kad geriausias bdas ukirsti keli Lietuvos surusinimui yra valstybingumas ir jam pasiekti btina sukurti kovos organizacij. Leisti pilietins pakraipos leidin skatino ir tai, kad apie Lietuvos reikalus ra rus disidentin spauda, o tai eisdavo tautines ambicijas. Apie pilietin pasiprieinim maai ra katalikikojo pogrindio leidiniai. Taip kilo sumanymas spausdinti tautins pakraipos leidin, kurio pagrindiniai akcentai: laisv ir nepriklausomyb bei tautos interesai. is sumanymas kilo 19751976 metais. 1976 m. buvo ileistas Lietuvos balsas, taiau tik keliais egzemplioriais ir pasitarnavo tik kaip vadas nauj leidin. Mint leisti Laisvs aukl suformavo Kstutis Jokubynas. Jis tapo urnallio iniciatoriumi, leidju ir pavadinimo autoriumi. K.Jokubynas tikino, kad toks pavadinimas graiai skamba ir gimtja, ir angl kalba. Kiti sutiko su juo ir palaik mint, kad naujasis vardas yra prasmingas. Leidin leido bei didiausi indl ne Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas, leisti padjo bei vienoki ar kitoki param teik Birut Burauskait, Vytautas Boguis, Jonas Pratuseviius, Romaldas Ragaiis, Dalia Sasnauskien, Stasys Stungurys, Elena Terleckien, Andrius Tukus, Zita Vanagait, Jonas Volungeviius, Bronius Kikis. Tam tikr param suteik Vilniaus universiteto bibliotekos specfondo darbuotoja Ba398
jorait, kuri leisdavo A.Terleckui susipainti su naujausia Vakaruose ileista istorine literatra, rizikuodama susilaukti nemalonum. Pirmasis naujojo leidinio straipsnelis pasiraytas gana paprastai: Laisvieji lietuviai. Tai galima vertinti ne vien tik kaip tautins savimons iraik, bet ir parodym buvus aukiau sovietini realij, siek savo pavyzdiu laisvinti tautieius bei pasijusti nepriklausomiems. Leidinio leidjus, kaip ir visus neginkluotos antisovietins kovos dalyvius, reikia vardinti pasiprieinimo dalyviais. Ne disidentais. Pastarj vardas taikomas mogaus teisi gynjams Soviet Rusijoje. Jie nesutiko ir kovojo prie sistem, bet ji buvo kilusi j alyje. Lietuva buvo okupuota ir aneksuota, sistema krate buvo diegta represijomis ir per prievart. Lietuvoje vyko kova ne tik prie sovietin reim, bet ir u nepriklausomybs atkrim. Tai pasiprieinimas. Atuntajame deimtmetyje i esms jau negaljo bti kitoki, kaip tik neginkluot pasiprieinimo form. Nelegalios spaudos leidimas, tiesos odio skleidimas buvo vienu tokios kovos aspekt, o jos leidjai pasiprieinimo dalyviai. Prie praddami leisti Laisvs aukl jo autoriai rutuliojo tematik, aptar motyvus bei tikslus. Visus juos galima sutelkti kelet grupi: 1) adinti tautoje vilt atkurti Lietuvos valstybingum. tikinti j, kad nepriklausomyb Lietuva gaus tik kovodama. Ir tik nepriklausoma Lietuva yra jos materialins ir dvasins kultros garantas (A.Terleckas, Didysis smokslas prie Lietuv, Kaunas, 1996, p. 42); 2) isaugoti istorin atmint, atskleisti praeities vykius, kurie labiausiai primint sen Lietuvos valstybingum; 3) stengtis paadinti, formuoti ar ugdyti tautin lietuvi savimon, ypa jaunimo; 4) kovoti prie rusifikacij, Vilniaus krato lenkinim, prie nutautinim, nes tai grs Lietuvos ateiiai; 5) teigti tautai formuls Prie vj nepapsi al, nes ji leido sistemai funkcionuoti, skatino prisitaikym, bei smerkti tuos lietuvius, kurie tapo reimo adeptais; 6) atskleisti ir kelti tas blogybes, kurios pakerta tautos dvasi, j aloja fizikai. Tokie tikslai nulm ir urnallio tematik, struktr, siekius, kurie buvo suformuluoti pirmojo numerio dviejuose pirmuosiuose vedamuosiuose. Tokius tikslus kl ir Laisvs lyga. Pirmasis vedamasis buvo pavadintas Laisvieji lietuviai pavergtoje tvynje ir buvo Laisvs auklio credo. Btent jame ivardintos esmins vertybs laisv, taurumas ir gris, dl kuri verta kovoti. Iauktintas kiekvienas, kuris prieinosi pavergjams, nes tik taip jis tampa laisvas. Svarbiausiu tokio pasiprieinimo aktu vardinta R.Kalantos auka, skatinusi laisvs kov. Su laisvs idja susijusi ir laikraio Laisvs auklys paantrat: Visuomeninis laisvj lietuvi laikratis. Tai galjo reikti viena tik laisvas galjo paimti ir skaityti leidin be baims. Laisvs lygos tikslu taps laisvos visuomens brandinimas. Visuomeninis skirtas platiesiems gyventoj sluoksniams, pilietins, tautins, ne tik religins pakraipos, politinis laikratis. Antrasis vedamasis formulavo tikslus ir vadinosi Ms udaviniai. Pradioje nusakoma, kad Lietuvos okupacija ir aneksija turi religin, tautin, politin ir ekonomin pobd. Toliau teigiami udaviniai: ms pagrindinis tikslas kovoti 399
su bolevikine dezinformacija, stengtis jungti religinius sitikinimus su tautiniu susipratimu, laikratis kovos su kosmopolitizmo apraikomis. Leidjai skelbdami, kad tiesa yra aukiau u visus autoritetus (Ms udaviniai, Laisvs auklys, 1975, Nr. 1), nurod ne tik straipsni atrankos kriterij, bet ir isak leidinio moralinius principus. Jau pirmajame Laisvs auklio numeryje irykja vyraujanti tematika istoriniai straipsniai, istorijos altiniai dokumentai, prisiminimai. Didiausias dmesys buvo skirtas 19401941 m. Soviet Sjungos vykdytos Lietuvos Respublikos okupacijos istorijai. Straipsnyje Bolevikin revoliucija Maskvos ir Berlyno komisariatuose bei TSRS pasiuntinybje Kaune autorius pateikia gana visapusik vyki raid. Aptariamas tuo metu sovietins propagandos grietai neigtas MolotovoRibentropo paktas ir nusakoma jo esm. Tai ir nulm, kad LLL vieai pasmerk pakt 1987 m. rugpjio 23 dien. Dmesio Laisvs auklio puslapiuose susilauk ir 1941 m. Birelio sukilimas. Straipsnyje, pasiraytame Skirmanto (A.Terleckas) vardu, parodyti pagrindiniai sukilimo momentai: jo paruoimas, eiga, vadovai, sukilli likimas. Autorius akcentuoja, kad sukilimas demonstravo laisvs trokim, o tokia charakteristika neig sovietmeio ivediojimus apie sukilimo profaistin esm. Itin svarbu ir tai, kad sukilimas suvokiamas istorinje tkmje ir sakoma: Lietuva 1918 m. vasario 16 d. prisikl tik todl, kad 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. lietuvi tauta neatsiklaup prie rusikj pavergj, o parod savo tvirt vali ir ryt, nenumaldom trokim bti laisva. (Skirmantas, 1941 m. sukilimas Lietuvoje, Laisvs auklys, 1976, Nr. 2) . Taip isakoma istorin perspektyva kratas vl bus nepriklausomas. Didiausi dmes autoriai skyr krato okupacijai, represijoms, sovietinio reimo kritikai. akis krenta tai, kad nra nei vienos publikacijos, skirtos Lietuvos laisvs kovoms (19441953) paminti, analizuoti ar aprayti. Galima numanyti, kad leidjai laiksi neginkluoto pasiprieinimo nuostat ir akcentavo tautos dvasinio pasiprieinimo reikm, skatino tokia forma paneigti okupanto siekius. i mintis bus suformuluota LLL Deklaracijoje ir akcentuota, kad 25 metus besitsis neginkluotas tautos pasiprieinimas ... demonstruoja dabartiniam pasauliui ryt bti laisva (Lietuvos Laisvs Lygos Deklaracija). Leidinys brandino ir Deklaracija skelb bd ateiti nepriklausomyb. Su Laisvs auklio leidimo met realijomis susij dar keli dokumentai. Tai Lietuvos laisvs draugijos, i kurios po keleri met isirutuliojo Lietuvos laisvs lyga, atsiaukimas. Jis buvo pasiraytas A.Terlecko ir J.Sasnausko. Jame paminimos aukos, kurias tauta jau sudjo. Pagrindin Lietuvos laisvs draugijos atsiaukimo mintis: Subyra ir stipriausios imperijos ... Lenino statulos Lietuvoje taip pat nestovs aminai... Laisvs auklio leidjai buvo vieni pirmj, msi aptarti religinius sunkumus, kultros paminklus, tautosak lietuvikuose Baltarusijos kaimuose. Ir ne tik aptarti. Jie sak: ne dejuoti reikia, o veikti, teikiant visoki galim pagalb, nes 400
tik taip bus ginamasi nuo ms vyresniojo brolio agresyvaus nacionalizmo. Tautikumo problema, tik jau Vilniaus krate, taip pat buvo nagrinjama. Susirpinimu krato ateitimi, moni likimu dvelkia apybraios ir publicistiniai vaizdeliai. I j galima atsekti Laisvs lygos ideologijos bruous: lietuvybs padt ir siek isaugoti tautikum, rpest dl tautos morals. Straipsniuose isakytos mintys vliau koncentruotai perteiks LLL udavin: Religins, tautins ir politins smons ugdymas. (Lietuvos Laisvs Lygos Deklaracija) Trumpai apvelgus Laisvs auklio turin galima padaryti ivad, kad pagrindin tematika buvo Lietuvos istorijos klausimai, tautos likimas, krato ateitis. Kita tema sovietinio gyvenimo bdo, komunist morals kritika, antisovietinio nusistatymo demonstravimas. Treioji mintis tikjimas Nepriklausomybe, tautiei jai ugdymas. Daugum straipsni para leidjai A.Terleckas, K.Jokubynas, J.Sasnauskas, S.Stungurys. I vis j daugiausia ra Antanas Terleckas. Visas antrasis Laisvs auklio numeris upildytas tik jo parayta mediaga. Pirmame vienas K.Jokubyno, kiti A.Terlecko straipsniai. Tiesa, i numeri kalb, stili tais J.Sasnauskas, St.Stungurys. Visi istorin praeit tyrinjantys darbai (iskyrus K.Jokubyno Ir toliau klastojama Lietuvos istorija) parayti A.Terlecko. Treiamepenktame numeriuose daugiausia taip pat jo straipsni, nors juose yra K.Skebros, K.Jokubyno, St.Stungurio parayt darb. Surinkt mediag pervedavo, atspausdint po Lietuv platindavo, saugojo namuose, vienaip ar kitaip talkindavo J.Pratuseviius, R.Ragaiis, J.Volungeviius, Z.Vanagait, B.Burauskait. I esms tai reik, kad apie Laisvs aukl susibrusieji beveik visi tapo LLL nariais. Tuo metu buvo einama dar ir kitu keliu, turjusiu tapti perspektyvesniu ateityje. V.Boguis prisimena: Antanas Terleckas mus skatino mokytis, dav konspektuoti knygas. Jis sak: i Tavs, Bogui, padarysiu istorik. Vadinasi, A.Terleckas skatino siekti ini ir ruo bsimuosius autorius ir ne tik. Jie tapo ne tik antisovietinio pasiprieinimo dalyviais, bet ir kovotojais u laisv Laisvs lygos nariais. Laisvs auklys paruo dirv kitam tautins pakraipos pogrindio leidiniui Vytis. Pastarasis perm Laisvs auklio tradicijas, j leido A.Terleckas, J.Sasnauskas ir Vladas akalys. Jo leidim paskatino tie patys tikslai nepasiduoti ir prieintis dvasiniam visuomens luoinimui. Vytis tapo Laisvs auklio pdiniu. Apie Laisvs aukl susibr leidjai tapo Lietuvos laisvs lygos organizatoriais. Prie j prisijung J.Petkeviius, L.Sasnauskait, V.akalys, Lygos veikl konsultavo St.Stungurys, A.ilinskas, V.Smolkinas. Lietuvos laisvs lygos programa isivyst i Laisvs auklio straipsni, juose isakyt mini, usibrt tiksl ir sieki. Taigi Laisvs auklys kviet nesusitaikyti su sistema, reikalavo kovoti su ja visomis manomomis priemonmis bei bdais, ugd kovotojus, greitino pogrindio organizacijos krim ir atved prie Lietuvos laisvs lygos krimo.
401
LIETUVOS LAISVS LYGOS VEIKLOS TAKA EUROPOS PARLAMENTO NUTARIMAMS DL BALTIJOS VALSTYBI PADTIES IR ATEITIES
ARVYDAS ANUAUSKAS Humanitarini moksl daktaras
1975 m. vyko baigiamasis Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos susitikimas. Konferencijos, trukusios dvejus metus, rezultatas 33 Europos valstybs, JAV ir Kanada Helsinkyje pasira Baigiamj akt. Nors is dokumentas ir neturjo statymins galios, o buvo daugiau valstybi moralini sipareigojim fiksavimas, taiau jo veikiami pradjo klostytis nauji politiniai procesai besivienijanioje Europoje. Helsinkio susitarimais buvo tvirtinta tuo metu egzistavusi Europos valstybi sien status quo. Atrod, kad nuo Antrojo pasaulinio karo ilikusios sienos, yminios itis krat sovietin okupacij, buvo pripaintos nelieiamomis. Taiau is formalus pripainimas nepakeit kai kuri valstybi laikysenos Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimu. Dar Helsinkio konferencijos ivakarse, 1975 m. liepos 25 d., JAV prezidentas supaindino JAV gyvenani Ryt Europos etnini grupi atstovus su numatomu pasirayti ESBK Baigiamuoju aktu. Susitikimo metu G.R.Fordas utikrino, kad Jungtins Valstijos niekada nepripaino Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinio inkorporavimo ir to neketinama atlikti Helsinkyje. Kur kas didesn vaidmen Baltijos ali laisvs byloje atliko kiti Helsinkio Baigiamojo akto nutarimai. Vis pirma dokument pasiraiusios alys, tarp kuri buvo ir Soviet Sjunga, sipareigojo gerbti mogaus teises ir pagrindines laisves. O kitas, VIII, Baigiamojo akto skyrius tvirtino taut lygiateisikumo ir apsisprendimo laisvs princip: Dalyvaujanios alys gerbs lygias taut teises ir j apsisprendimo teis, veikiant pagal Jungtini Taut Chartijos tikslus ir principus bei atitinkamas tarptautins teiss normas. Tokie Helsinkio nutarimai ir nepakitusi JAV bei kit ali pozicija okupuot Baltijos ali atvilgiu netrukus sulauk politinio atgarsio besivienijanioje Europoje. 1976 m. gruodio 22 d. Elta bulletin Lithuanien vadov Birut Venskus gavo Europos Parlamento Krikioni demokrat grups laik. Grups kancleris Alainas De Brouweris jame ra: 1976 m. spalio mn. biuletenio ELTA numeryje buvo paymtas svarbus faktas, atkreipiantis dmes trij Pabaltijo valstybi status: JAV ir Kanada, kurios 1975 m. pasira Helsinkio konferencijos Baigiamj akt, nepripasta Soviet Sjungos vykdomos Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksijos. Mes turtume fakt taip pat paymti ir i Europos puss: bt domu paruoti dokument paket, leidiant Europos Parlamento Krikioni demokrat grupei imtis iniciatyvos1.
1
Europos Parlamento Krikioni demokrat grups kanclerio Alaino de Brouwerio laikas B.Venskui, 1976 m. gruodio 22 d., Adolfo Venskaus asmeninis archyvas.
402
KONFERENCIJOS MEDIAGA. ARVYDO ANUAUSKO PRANEIMAS
Europos Parlamento nari susidomjimas trij Baltijos ali okupacijos klausimu 1976 m. pradioje virto politiniais sprendimais. Tuomet, 1976 m. sausio mnes, Krikioni demokrat grups kancleris A.de Brouweris nusiunt senatoriui Pierre Deschampsui rat, kuriame buvo klausiama: Ar nebt laikas perspektyvoje po Helsinkio ivystyti kampanij, remiani mogaus teises, ypa kreipiant dmes situacij, kuri yra skausminga Lietuvos katalikams? Ar nereikt paprayti ieivi i Lietuvos krikioni demokrat kartu su lietuviais, gyvenaniais TSRS, parengti paket fakt apie mogaus teisi paeidimus ioje alyje?2 Rezoliucijos dl trij Pabaltijo valstybi idj ikl Krikioni demokrat grup, kuri nuo 1976 m. pradta dar vadinti ir Europos moni partija (European Peoples Party). i grup Europos Parlamente buvo ir viena pagrindini politini jg, kuri rpinosi tokios rezoliucijos suformulavimu bei jos gyvendinimu. Btent Vokietijos krikioni demokrat atstovui Otto von Habsburgui Europos Parlamento politin komisija 1981 m. paved parengti praneim dl padties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Trij okupuot Baltijos ali klausimo iklimas Europos Parlamente nebuvo atsitiktinis. Krikionys demokratai savo idj gyvendinimo arena neatsitiktinai pasirinko besivienijanios Europos institucij. Tuo metu vis didesn pagreit gavo vieningos Europos judjimas, kurio tikslas buvo suvienyti visas senojo kontinento valstybes. Judjimas vis pirma siek po Europos Sjungos vliava sujungti Vakar Europos alis. O jau kitas ingsnis turjo bti Vakar ir Ryt Europos suvienijimas tai bt panaikin Jaltos konferencijos nutarimais tvirtint Europos padalijim dvi stovyklas3. Lietuvos ilaisvinimo klausimas tapo sudedamja Antrojo pasaulinio karo padarini Europoje likvidavimo sieki dalimi. Europoje 1979 m. buvo prisimintas MolotovoRibentropo 1939 m. sandris, kurio padariniai vis dar nebuvo likviduoti. Tokiame HitlerioStalino slaptj susitarim minjimo kontekste pasirods pai okupuot Baltijos krat gyventoj pasiraytas protestas buvo nepaprastai aktualus. Lietuvos laisvs lygos nari parengtas Baltijos memorandumas, vadintas 45-i pabaltijiei protestu, 45-i pabaltijiei memorandumu, labai greitai pateko Vakarus. Padedant rus disidentams, jau 1979 m. spalio mn. Memorandumas buvo skaitomas usienio radijo laidose. Duomenys apie Memorandumo pasiraymo aplinkybes bei pasiraiusius asmenis buvo labai prietaringi. Vakaruose lietuvi organizacijas informacija apie Memorandum pirmiausia pasiek per rus radijo laidas, kuriose buvo kalbama apie tai, kad 1979 m. rugpjio 23 dien, MolotovoRibentropo sutarties 40-ties met sukakties proga 37 lietuviai, 4 latviai ir 4 estai demonstravo Maskvoje reikalaudami, kad Soviet Sjun2
Europos Parlamento Krikioni demokrat grups kanclerio Alaino de Brouwerio laikas Pierre Deschampsui, 1976 m. sausio 29 d., Adolfo Venskaus asmeninis archyvas. Interviu su Otto von Habsburgu, 2002 m. spalio 23 d.
403
ga ataukt savo sandr su Hitleriu ir pasitraukt i Pabaltijo valstybi4. ELTA prane, jog i patikimo altinio gauta inia i Lietuvos, kad 35 000 moni i vairi Lietuvos vietovi pasira peticij dl Lietuvos valstybini teisi. Kelios amerikiei ini agentros stengiasi t dalyk isiaikinti5. inoma, totalitarinio reimo tikrov buvo kur kas prozikesn. Neabejotina viena, jog tai buvo tik pirmas protestas, gavs plat tarptautin atgars. Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas kreipsi Helsinkio susitarim pasiraiusi valstybi vyriausybes, kad is protestas bt igirstas. is pabaltijiei protestas yra reikalingas stiprios paramos kiekviename krate, teigiama VLIKo kreipimesi. VLIKas paragino spaudoje ir kitomis progomis daryti visk, kas js slygomis yra manoma, kad: Js vyriausyb atkreipt dmes neteist Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacij ir kad dt pastangas ivystyti spaudim Soviet Sjungai proteste nurodoma kryptimi; Asmenys, demonstrav ir drs pasirayti protesto reikalavim, bt inomi pasaulyje kaip kovotojai u mogaus ir savo tautos teises ir kad j saugumas bt vieosios nuomons ginamas; is drsus pabaltijiei ygis ir jo vykdytojai nebt umirti, bet bt vis lietuvi, latvi, est ir kit taut moni laisvajame pasaulyje keliama ir primenama, kol Pabaltijo valstybs nebus vl laisvos. Buvo paskelbtas pirmasis i rus kalbos verstas Memorandumo variantas, kuris ne visai atitiko original. Ne vis pasiraiusij pavards buvo iame Memorandumo tekste, bet btent dl to po Vakar valstybes pradjs keliauti Memorandumas gavo 45-i pabaltijiei pareikimo pavadinim. 45-I PABALTIJIEI PAREIKIMO VERTIMAS I RUS KALBOS
SSSR VYRIAUSYBEI, VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI, VOKIETIJOS DEMOKRATINS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI, VYRIAUSYBMS KRAT, PASIRAIUSI ATLANTO CHART, JUNGTINI TAUT ORGANIZACIJOS GEN. SEKR. KURTUI WALDHEIMUI
Soviet teiss moksle tautinio suverenumo terminas reikia, kad tauta turi visas teises, turi politin laisv, turi piln galimyb sprsti savo likim ir pirmoj eilj turi galimyb apsisprsti, skaitant atsiskyrim ir sukrim savo nepriklausomos valstybs. Tautinis suverenumas reikia sav politin, teritorin, kultrin ir kalbin tautos nepriklausomyb, kuri pasireikia visomis suverenumo teismis leidiant statymus visuose socialinio gyvenimo reikaluose ir juos vykdant, kai visos teiss gali bti pilnai realizuotos. Tautinis suverenumas negali bti duotas ar panaikintas, jis gali bti tik paeistas arba atstatytas. Jau 1919 m. Leninas pripaino de facto egzistavim Estijos, Lat4 5
45-i pabaltijiei protestas Maskvoje, Europos lietuvis, 1979, spalio 30. ELTOS informacija, Ten pat.
404
vijos ir Lietuvos, kurios atsiskyr nuo Rusijos imperijos. Soviet Rusija 1920 m. sudar taikos sutartis su tomis valstybmis, suteikdama Baltijos valstybms ir de jure pripainim. Soviet valdios vardu Leninas visiems laikams atsiadjo suverenumo teisi Estij, Latvij ir Lietuv. Taiau po 19 met Stalinas ir Hitleris padar smoksl prie t valstybi suverenum. i met rugpjio 23 d. sukako 40 met, kai buvo pasiraytas vadinamasis MolotovoRibentropo paktas, kurio vykdymas reik Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybs gal. Vokietija ir Soviet Sjunga 1939 m. rugpjio 23 d. sudar nepuolimo sutart. Prie jos buvo pridtas grietai slaptas Papildomasis protokolas, pagal kur Ryt Europa buvo padalyta vadinamsias takos sferas. To slapto susitarimo objektas tarp SSSR usienio reikal komisaro V.M.Molotovo ir Vokietijos usienio reikal ministro J.Ribentropo buvo Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Besarabija ir iaurs Bukovina. To slapto protokolo turinys buvo toks, kad Suomija, Estija ir Latvija atiteks SSSR, o Lietuva Vokietijos Reichui. Naujas draugysts ir sienos nustatymo susitarimas tarp SSSR ir Vokietijos vyko 1939 m. rugsjo 28 d. Tas susitarimas pakeit rugpjio 23 d. Papildomj protokol ta prasme, kad Lietuva patikta Soviet Sjungai, iskyrus teritorij kairje eups pusje, kuri bus, vykdant specialias priemones, vokiei armijos okupuota. 1940 m. birelio 1517 d., SSSR valdios sakymu, raudonoji armija pavartojo specialias priemones Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose. Prijungta buvo ir ta Lietuvos teritorija, kuri pagal Stalino ir Hitlerio susitarim turjo bti prijungta prie Vokietijos. 1941 m. sausio 10 d. buvo pasiraytas Vokietijos ambasadoriaus von Schulenburgo ir SSSR Komisar Tarybos pirmininko Molotovo naujas slaptas protokolas, kurio objektu buvo paminta Lietuvos teritorija. Vokietijos vyriausyb atsisak SSSR naudai tos teritorijos vakarus nuo eups u pinigin 7,5 milijono aukso doleri, arba 31,5 milijono reichsmarki, kompensacij. MolotovoRibentropo paktas buvo dviej didiausi istorijai inom tiron, Stalino ir Hitlerio, smokslas, nukreiptas prie taik ir monikum, jis dav pradi Antrajam pasauliniam karui. Todl mes laikome, kad rugpjio 23 d. yra gdos diena. 1941 m. rugpjio 14 d. JAV prezidentas F.D.Rooseveltas ir Didiosios Britanijos premjeras W.Churchillis pasira vadinamj Atlanto Chart, sudaryt i 6 punkt. Tos Chartos antrasis punktas sako, kad JAV ir Anglija nesutiks su jokiais teritoriniais pakeitimais, kurie nesutaps su tomis teritorijomis suinteresuot gyventoj laisvai pareiktais norais. Treiasis punktas sako: Jie pripasta teis visoms tautoms paioms pasirinkti valdymo form, prie kurios jie nori gyventi; jie (signatarai) nori matyti atkurtas suverenumo ir apsisprendimo teises t taut, kurioms jos buvo jga atimtos. SSSR vyriausyb prisidjo prie tos Chartos 1941 m. rugsjo 24 d. Savo deklaracijoje SSSR pareik: Soviet Sjunga savo usienio politikoje vadovausis taut apsisprendimo principu Soviet Sjunga palieka kiekvienai tautai teis valstybin nepriklausomum ir savo krato teritorin nepaeidia405
mum, teis susidaryti toki socialin santvark ir pasirinkti toki valdymo form, koki ji laikys tikslinga ir reikalinga ekonominei ir kultrinei savo krato gerovei utikrinti. Reikia prisiminti, kad pagal tarptautin teis tautos negali pasinaudoti apsisprendimo teise, jeigu j teritorija yra okupuota svetimos kariuomens. Tatai yra pabrta Lenino Taikos deklaracijoje, kurioje sakoma, kad jeigu tautai neduota teiss turti laisvus balsavimus, pilnai neatitraukus i krato prijungjo kariuomens, arba jeigu yra daromas svetimos jgos stiprus spaudimas, tai toks susijungimas su kitu kratu yra aneksija arba umimas per jg. 1938 m. rugsjo 29 d. negarbingo Miuncheno susitarimo rezultatai buvo panaikinti Vokietijai pralaimjus kar. Fed. Vokietijos vyriausyb, spaudiama ekoslovak vieosios nuomons, pareik, kad Miuncheno paktas yra negaliojs nuo jo pasiraymo momento. Taiau atrodo, kad MolotovoRibentropo paktas teisikai dar tebegalioja iki ios dienos. Mes manome, kad pasaulio vieosios nuomons tyljimas tik padrsina praeities, dabarties ir ateities agresorius. Mes kreipiams: SSSR vyriausyb su praymu, kad paskelbt vieai piln MolotovoRibentropo pakto tekst ir visus prie jo pridtus slaptus protokolus. Primename, kad (Lenino) Taikos dekrete Soviet vyriausyb atsisak slaptos diplomatijos. Tuo paiu mes praome pareikti, kad MolotovoRibentropo susitarimas yra negaliojs nuo jo pasiraymo; Mes praome, kad Vokietijos Federacins Respublikos ir Vokietijos Demokratins Respublikos vyriausybs vieai paskelbt MolotovoRibentropo pakt negaliojant nuo jo pasiraymo momento, ir mes praome padti SSSR vyriausybei panaikinti to pakto pasekmes: ivesti svetim kariuomen i Baltijos valstybi teritorijos; kad t udavin galima bt atlikti, reikt sudaryti atitinkam komisij i atstov, paskirt SSSR, Federacins Vokietijos ir Demokratins Vokietijos vyriausybi; ji turi likviduoti MolotovoRibentropo pakto pasekmes; Mes kreipiams su praymu Atlanto Chartos signatarus, kad, vykdydami priimt moralin atsakomyb, aikiai pasmerkt MolotovoRibentropo pakt ir jo padarinius. Mes norim priminti, kad pagal tarptautin teis tokia akcija nra sikiimas kieno vidaus reikalus, nes mintas elgesys savo esme ir tikslu sudar pavoj taikai ir saugumui, kai buvo padarytas grubus prasiengimas visoms priimtoms tarptautinms normoms. Taut apsisprendimo principas pripasta legalum visos eils form ir metod kovoje prie kolonializm, kuris laikomas tarptautiniu prasiengimu. Su tuo susijs yra tarptautins paramos legalumas, teikiamas isilaisvinimo kovose. Toliau, pagal Tarptautins teiss princip deklaracij, kiekviena valstyb yra pareigota palaikyti ir padti vartojant visas kolektyvines ir paskiras priemones, realizuojant taut lygybs ir apsisprendimo principus; Mes primename JTO Generaliniam sekretoriui, kad i tarptautin organizacija yra tiesiogin pdin Taut Sjungos, kurios pilnateisiais nariais buvo Estija, 406
Latvija ir Lietuva, kol nebuvo joms pritaikytos specialios priemons. Todl Jums atitenka teisin atsakomyb dl i krat likimo. Mes praome artimiausioje JTO Bendrojoje sesijoje imti svarstyti klausim, kaip likviduoti MolotovoRibentropo pakto pasekmes; Mes norime priminti, kad taut apsisprendimo principas yra pripaintas dabartins tarptautins teiss. Jis yra trauktas visoje eilje svarbi tarptautini susitarim, kaip Jungtini Taut statute (str. 1, 13, 55, 76); toliau Deklaracijoje apie nepriklausomybs davim kolonijinms teritorijoms ir tautoms, kuri buvo priimta JTO Bendrojoje sesijoje 1960 m. gruodio 14 d.; JTO Bendrosios sesijos 1965 m. gruodio 20 d. rezoliucijoje, kuri pripasta kolonijinms tautoms teis kovoti u savo laisv; Tarptautinje konvencijoje, panaikinanioje visas rasins diskriminacijos formas, kuri buvo patvirtinta JTO Bendrojoje sesijoje 1965 m. gruodio 21 d.; Tarptautiniame pakte apie moni teises, priimtame JTO Bendrojoje sesijoje 1966 m. gruodio 16 d.; Deklaracijoje apie tarptautins teiss principus, priimtoje JTO XXV jubiliejinje Bendrojoje sesijoje 1970 m. spalio 24 d. iuose ir kituose tarptautins teiss aktuose, priimtuose JTO, atskleidiamas turinys t dabartini taut lygiateisikumo ir apsisprendimo princip. Tatai reikia: Teis visoms tautoms laisvai tvarkyti savo likim, t.y. visai laisvai nustatyti savo vidaus ir usienio politin padt be usienio sikiimo ir savarankikai tvarkyti savo politin, ekonomin, socialin ir kultrin isivystym; Teis kiekvienai tautai paiai sprsti, kaip panaudoti savo gamtos turtus ir iteklius; Pareig visoms valstybms veikti kolektyviai ir savarankikai, kad bt vykdyti taut lygybs ir apsisprendimo principai, kaip yra nustatyta JTO statute; Lygybs ir savivaldos principai yra paskelbti kaip svarbs tarptautins teiss dsniai Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamajame akte (Helsinkyje). Kaip Jums inoma, Pone Generalini Sekretoriau, aukiau paminti tarptautiniai dokumentai, kurie yra privalomi visiems, yra lauomi kai kuri valstybi JTO nari. Mes nortumme, kad artimiausia JTO Bendroji sesija apsvarstyt padt, kokia dabar yra Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, nes t krat gyventojams yra atimta teis ir galimyb tvarkyti savo pai likim.
1979 m. rugpjio 23 d. (Paraai, perrayti i rusiko teksto) Romas Andrijauskas, Stas Andrijauskien, Alfonsas Andriukaitis, Edmundas Bartuka, Vytautas Bastys, Vytautas Boguis, kunigas Vladas Bobinas, Romas Vitkeviius, Jonas Volungeviius, Jonas Dambrauskas, Romas Eivydas, Rimas ukauskas, Ivars ukovskis (Lat.) Alfredas Zaideks (Lat.), Jris Ziemelis (Lat.), Liutauras Kazakeviius, Leonas Laurinskas, Rimas Maukna, kunigas Mocius, Mart Niklus (Est.), kunigas Napoleonas Norknas, Sigitas Paulaviius, Angel Pakauskien, Kstutis Povilaitis, Jadvyga Petkeviien, Jonas Petkeviius,
407
Jonas Pratuseviius, Sigitas Randis, Endel Ratas (Est.), Henrikas Sambora, Julius Sasnauskas, Leonora Sasnauskait, Algis Statkeviius, Kstutis Subaius, Enn Tarto (Est.), Antanas Terleckas, Erik Udam (Est.), Intas Calitis (Lat.), Petras Cidzikas, Arvydas ekanaviius, Vladas akalys, Jonas erknas, Zigmas irvinskas, Meislovas Jureviius, kunigas Virgilijus Jaugelis. 45-i pabaltijiei pareikim remiani rus prieraas: Baltijos respublikos Lietuva, Estija ir Latvija buvo jungtos SSSR, nekreipiant dmesio t krat gyventoj nor i esms kaip SSSR armijos okupacijos rezultatas. Palaikydami lygias teises ir taut apsisprendim, gerbdami kiekvienos tautos teis laisvai sprsti savo likim, mes laikome, kad dabartinje istorinje padtyje Lietuvos, Latvijos ir Estijos apsisprendimo klausimas turi bti isprstas referendumo bdu, atliekamu kiekviename t krat ir tokiomis slygomis, kad bt utikrintas laisvas tautos valios pareikimas. Mes palaikome Lietuvos, Estijos ir Latvijos atstov kreipimsi itirti t krat gyventoj teiss paeidim dl apsisprendimo ir laisvs nepriklausomai tvarkyti savo likim. 1979 m. rugpjio 23 d. Malva Landa, Viktor Nekipelov, Tatjana Velikanova, Sakharov, Arina Gzb (Ginzburg)6.
Vokietijos lietuvi bendruomens valdyba pasiunt 1979 m. lapkriio mn. Vakar Vokietijos vyriausybei, politinms partijoms ir ymesniems visuomens veikjams 45-i pabaltijiei memorandum, praydama paremti 45-i pabaltijiei reikalavim paskelbiant naci ir soviet slaptus susitarimus negaliojaniais7. Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto seimas 1979 m. gruodio 89 d. prie artjani Madrido konferencij nutar inaudoti kiekvien prog ikelti mogaus ir taut teises bei 45-i pabaltijiei memorandum paskleisti po vis pasaul8. Lietuvos diplomatinis atstovas Vaingtone Stasys Bakis drauge su Estijos ir Latvijos diplomatiniais atstovais JAV 1979 m. gruodio mn. Jungtini Taut Organizacijai Niujorke teik Memorandum ir pakviet Jungtini Taut Organizacij paremti reikalavim sugrinti Baltijos valstybms nepriklausomyb. Pabaltijiei Memorandumas susilauk plataus atgarsio visame pasaulyje. Dar kart buvo pabrta, kad bet kokios aneksijos nepasmerkimas ar abejingumas pavergt taut likimui jau savaime yra nusikaltimas. JAV Atstov Rmai 1979 m. lapkriio 13 d. prim rezoliucij Baltijos valstybi reikalu. U rezoliucij balsavo 390 atstov, niekas nebuvo prie: Baltijos valstybi tautos turi teis lygyb ir apsisprendim, kaip nustatyta Helsinkio Baigia6 7
Ten pat. Lietuvos TSR Ministr Tarybos Valstybinio televizijos ir radijo komiteto skyriaus vedjo K.Puzono iraas i Vatikano radijo stoties 1979 m. lapkriio 25 d. laidos, Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 6, l. 145. Europos lietuvis, 1980, sausio 28, Nr. 4.
408
mojo akto VIII skyriuje, tai turt bti joms leista surengti laisvus rinkimus, globojant Jungtinms Tautoms ir tik po to, kai bus atitrauktos i Baltijos valstybi Soviet militarins pajgos ir politinis, administracinis ir policinis personalas. () Atstov rmai (Senatui pritariant) nutar, (a) Kad Kongresas yra nuomons, jog Prezidentas, siekdamas utikrinti tikr ir nuoirdi taik Baltijos srityje ir Europoje i viso, turt duoti nurodymus Jungtini Valstybi delegacijai Madrido 1980 met susirinkime, aukiamame Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos reikalu, kad bt pilnai vykdyti Helsinkio Baigiamojo akto VIII skyriaus principai, liei taut lygias teises ir apsisprendim. (b) Toliau Kongresas yra nuomons, kad Prezidentas, panaudodamas tokias priemones, kaip Tarptautin Susisiekimo Agentr ir kitas informacijos agentras, esanias Jungtini Valstybi vyriausybs inioje, padaryt visk, kas tik yra manoma, siekiant atkreipti vis taut dmes Baltijos valstybi reikal, tam panaudojant specialias radijo programas ir leidinius. (c) Toliau Kongresas yra nuomons, kad Prezidentas tarpininkaut ir panaudot visas pastangas laimti kit taut param ir bendradarbiavim, tikslu gyvendinti Baltijos valstybi nepriklausomyb9. Rezoliucijos iniciatoriumi buvo kongresmenas Edwardas J.Derwinskis. 1980 m. ruden Madride vykstant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijai, suaktyvjo vis krypi lietuvik politini organizacij veikla priimant tarptautinms organizacijoms adresuotus pareikimus ir memorandumus dl Lietuvos nepriklausomybs atstatymo. Madrido konferencijoje Baltijos valstybi klausimas ikildavo nuolat. JAV ambasadorius delegacijos pirmininkas Maxas M.Kampelmanas 1982 m. kovo 3 d., polemizuodamas su Soviet delegacijos vadovu, vl sugro prie ios temos. Jungtins Valstijos pasmerk i aneksij tada, o mes pakartotinai patvirtiname savo opozicij prie j ir dabar. Mes nepripastame Pabaltijo valstybi prievartins inkorporacijos Soviet Sjung, teig M.Kampelmanas. () Agresijos veiksmai prie tris Pabaltijo valstybes buvo imperializmo veiksmai10. Europos alyse taip pat prasidjo intensyvesnis okupuot Baltijos ali reikal svarstymas. Dar 1960 m. birelio 15 d. Europos Tarybos patariamoji asamblja prim rezoliucij, kurioje ireik vilt, kad Estija, Latvija ir Lietuva vl sugebs dalyvauti ms demokratinse tarptautinse institucijose kaip laisvos valstybs11. Bet Europoje toliau nebuvo pasistmta du deimtmeius. Krikioni demokrat (Europos moni partijos) ir konservatori grups Europos Parlamente inicijavo praym atsakyti 45-i pabaltijiei memorandum12. 1980 m. buvo pradtas ruoti pirminis pasilymas Europos Parlamentui priimti rezoliucij dl situacijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
9
10 11 12
Rezoliucija Pabaltijo reikalais, Europos lietuvis, 1979, gruodio 11, Nr. 48. Plg. Congressional Record-Hause, 13 11 1979, P. H10583-86. Pabaltijo valstybi klausimas Madrido konferencijoje, Europos lietuvis, 1982, kovo 26, Nr. 12. Europos Parlamentui, Europos lietuvis, 1982, spalio 29, Nr. 41. Interviu su Adolfu Venskumi, 2002 m. spalio 21 d.; Interviu su Otto von Habsburgu, 2002 m. spalio 23 d.
409
Rezoliucijai parengti ir priimti reikalinga mediaga buvo renkama padedant lietuvi ieiviams, j organizacijoms. Tai buvo vairs dokumentai, laikai bei leidiniai, kuriuose skelbti straipsniai apie Lietuvos okupacijos aplinkybes, su jomis susij dokumentai13. 1981 m. sausio 8 d. Europos Parlamento keturi brit konservatori partijos nariai (daugiausia priklaus Europos demokrat frakcijai) britai James ScottasHopkinsas, Diana Louie Elles, Alanas R.Tyrellis, Bethellis bei danai Paulis Molleris ir Kentas S.Kirkas teik Parlamentui pasilym dl padties Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Pasilymas rmsi 45-i pabaltijiei memorandumu. Brit parlamentarai, remdamiesi Helsinkio Baigiamuoju aktu (pagal kur garantuotas laisvas taut apsisprendimas bei laisv paioms tautoms nevaromai pasisakyti dl savo politins ateities bei reimo), reikalavo, kad Jungtini Taut Organizacija pripaint Baltijos valstybi teis laisv apsisprendim bei nepriklausomyb ir pareikalaut tautos atsiklausimo. Brit pasilyme buvo nurodoma, kad buvusios laisvos, neutralios Baltijos valstybs 1940 m. okupuotos Soviet Sjungos pasirmus MolotovoRibentropo susitarimu ir j okupacija tebesitsia. Scottas-Hopkinsas ir kiti brit parlamentarai pareikalavo Europos Bendrijos usieni reikal ministr susitarti, kad Madrido konferencija nuodugniai usiimt sunkiu mint taut likimu ir taut norai dl valdios formos bt gyvendinti. Europos Parlamentas 1981 m. sausio 12 d. perdav brit parlamentar pasilym Politinei komisijai. T pat met rugsjo 2728 d. posdiuose komisija nutar paruoti praneim (raport) ir spalio 2728 d. posdiuose paskyr dr. Otto von Habsburg praneju. 1982 m. vasario 2426 d. komisija apsvarst pranejo parengt dokumentacij. EUROPOS PARLAMENTAS POLITINIS SKYRIUS Praneimo projektas apie padt Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje Pranejas p. Otto von Habsburgas 1982 m. kovo 31 d. Europos Parlamentas savo 1981 m. sausio 12 d. posdyje perdav Politiniam skyriui atstov Scott-Hopkins ir kit pateikt nutarimo projekt (Dok. 1-777/80). Politinis komitetas savo 1981 m. rugsjo 2728 d. posdyje nutar iuo klausimu paruoti praneim. Politinis komitetas savo 1981 m. spalio 2728 d. posdyje paskyr p. Otto von Habsburg praneju. Politinis komitetas savo 1982 m. vasario 2426 d. posdyje paskyr pranejo parengt darbo dokument iuo klausimu.
13
Interviu su Otto von Habsburgu, 2002 m. spalio 23 d.
410
Politinis komitetas savo 1982 m. balandio 2830 d. posdyje tikrino pateikt praneim ir prim jame idstyt nutarimo projekt. Politinis skyrius perduoda Europos Parlamentui motyvuot pasilym priimti nutarim. Silymas priimti nutarim apie padt Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Europos Parlamentas prims dmesin 1979 m. balandio 13 d. (i tikrj rugpjio 23 d. Leidjai) bendr pareikim, kuriame 45 Estijos, Latvijos ir Lietuvos pilieiai ragina Jungtines Tautas pripainti Pabaltijo taut teis apsisprsti, bti nepriklausomoms ir taip pat reikalauti plebiscito iuo klausimu, susipains su Helsinkio Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto atuntuoju straipsniu, kuris sudaro pagrind taut apsisprendimo teisei ir taip pat j teisei visikai laisvai (kada ir kaip jos ras tinkama) nustatyti savo vidaus ir usienio politin padt, kreipdamas dmes fakt, kad Soviet Sjunga 1940 metais okupavo ias iki tol nepriklausomas valstybes, kad ji tai padar pasiremdama MolotovoRibentropo paktu ir kad ta okupacija tebesitsia ir dabar, susipains su pasilymu priimti nutarim apie padt Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, susipains su politinio skyriaus praneimu (Dok.1-656/82), 1. Ragina Europos Bendruomens valstybi usienio reikal ministrus, kurie dalyvauja Europos politinio bendradarbiavimo veikloje, susitarti dl bendro pozityvaus poirio 1979 m. Jungtinms Tautoms padaryt praneim. 2. Silo Pabaltijo valstybi klausim perduoti Jungtini Taut Dekolonizacijos komisijai. 3. Ireikia nuomon, kad konferencijos, tikrinanios Helsinkio konferencijos Baigiamojo akto vykdym, atkreipt dmes t taut sunki padt. 4. Ireikia vilt, kad usienio reikal ministrai nesivarys pasisakyti dl i taut aspiracij, susijusi su j valdymo formomis. 5. pareigoja savo pirminink perduoti i rezoliucij Europos Bendruomens valstybi usienio reikal ministrams, kurie sueina Europos politinio bendradarbiavimo rmuose, ir taip pat Europos Bendruomens valstybi vyriausybms. Motyvai iuo laiku, kai visame pasaulyje vyksta dekolonizacija, Soviet Sjunga yra likusi paskutin didioji kolonijin imperija pasaulyje. Tai galioja ne tik rus okupuotoms teritorijoms Azijoje Sibirui ir centrinei Azijai, bet ir Europos tautoms, ypa toms, kurios po Antrojo pasaulinio karo buvo pavergtos Maskvos hegemonijai. fakt ikelia ne tik kin dvylika nelygi sutari, bet ir neeuropiei asmenybi, kaip prezident Senghor ir Houphouet-Boigny, pareikimai. Reimas, kur Soviet Sjunga, vadovaudamasi HitlerioStalino paktu, irgi inomu kaip MolotovoRibentropo paktas, ved trijose Pabaltijo valstybse, btent Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, visikai atitinka kolonializmo svok. 411
Pasinaudodama tuo, kad Hitleris ukariavo Pranczij, 1940 m. birelio mnes Raudonoji armija okupavo visas tris Pabaltijo valstybes. ios agresijos vaisiai daugumos Europos valstybi kol kas dar formaliai nepripainti: Jungtins Amerikos Valstijos, Australija, Kanada ir D.Britanija dar ir iandien pripasta Pabaltijo valstybi svok, tegu ir neireikt organizuotos valdios forma. Istorikai visos trys Pabaltijo tautos priklauso Vakar kultrai. Jos naudoja lotyn abcl, ne kirilic. J religijos yra vakar: Estijoje ir Latvijoje evangelik liuteron, Lietuvoje Romos katalik. J kalbos ne slav kilms. Nuo pat t trij valstybi okupacijos pradios Maskva djo nuolatines pastangas visas tris tautas nutautinti ir j gamtos turtus inaudoti rus naudai. Stalino reimo metu madaug 200 000 pabaltijiei deportavo tam, kad kaip Stalinas sak JAV usienio reikal ministrui Byrnes sunaikint intelektualin elit ir tuo ugesint tautin smon. Diktatoriaus pasekjai siekia t pai tiksl, tik skirtingais metodais. Tam tikslui pirmiausia buvo vykdomas masinis sistemingas rus apgyvendinimas Pabaltijyje ir taip pat diskriminacija prie bet kokius pabaltijiei jausm pareikimus, kurie buvo pavadinti buruaziniu nacionalizmu ir persekiojami baudiamuosiuose teismuose. i sisteming politik pavaizduoja skaiiai. Pabaltijo valstybse iki Antrojo pasaulinio karo gyveno 300 000 rus; 1970 m. j buvo 1 300 000. Nuo karo iki 1970 m. svetimtaui nepabaltijiei skaiius pakilo Estijoje nuo 8% iki 40%, Latvijoje nuo 25% iki 43%, o Lietuvoje nuo 16% iki 20%. Padtis Lietuvoje atrodo reliatyviai geresn gal dl to, kad joje dominuoja ems kis ir taip pat kadangi jos gyventojai katalikai turi auktesn gimim skaii negu kitos tautos. Nutautinimo politika charakteringa tuo, kad miestuose rusams teikiama pirmenyb gauti butus. Tai paaikina fakt, kad Rygos mieste pabaltijiei gyventoj skaiius jau nukrito emiau kaip 40%. Rus kalbai sistemingai duodama pirmenyb. alia to komunist partijoje, kuri dominuoja visose gyvenimo srityse, baltijiei taka slopinama. Tai aikiai rodo 17 latvi komunist laikas, kur socialist partija paskelb 1972 m. To laiko autoriai skundiasi sistemingu partijos nutautinimu ir taip pat persekiojimu t komunist, kurie prisipasta es latviais. Senasis stalinistas Arvidas Pel, vienintelis balt kilms mogus aukiausioje vadovybje Maskvoje, tiesa, yra latvis, taiau jauia ir kalba kaip rusas. Vis trij Pabaltijo valstybi komunist partijos vadovybs kalba rus kalba. Antrieji partijos sekretoriai, kurie, kaip yra inoma, vykdo svarbiausias kontrols funkcijas, yra rusai: Estijoje Konstantin Lebedev, Latvijoje Nikolaj Beluha, o Lietuvoje Nikolaj Dybenko. Ekonomikoje, ypa supramonintose Estijos ir Latvijos valstybse, pramons mons danai vadovaujamos ir kontroliuojamos i Maskvos ir tai daroma Soviet Sjungos rusikosios dalies naudai. Tai ypa galioja esminms aliavoms, kaip degamasis skalnas ir fosforitas Estijoje. Abi aliavos yra stipriai eksploatuojamos. Itin naudingas degamasis skalnas naudojamas neekonomikam ilumini jgaini krenimui; t jgaini gaminama elektrin energija beveik itisai eina 412
rusikus kratus. Prie to dar prisideda aplinkos tara, tai rodo 18 est aplinkos tyrintoj laikas. Baltijos jra didele dalimi uterta. Maardu, Kohtla-Jarve ir Toolse apylinks atrodo kaip mnulio pavirius. Tai yra pasekm i kitur diktuojamos politikos, kuri perdtai auktas gamybos kvotas kelia aukiau negu aplinkos apsauga. Soviet Sjungos politika labai blogai veikia Pabaltijo mones. Plaiai iplitusi neviltis veda nenormaliai ryk gimim majim ir pagaliau ir alkoholizm, kuris Pabaltijo valstybse tiesiog katastrofikai padidjs ir net pagreitina gyventoj sunykim. itaip pavelgus padt, visai pagrstai galima kalbti apie planuot alt genocid, kuris grietai prietarauja Helsinkio konferencijos Baigiamajame akte ireiktiems principams ir taip pat Jungtini Taut chartai. Tuo taip pat paeidiama Pabaltijo taut teis paioms sprsti savo likim. Pabaltijo tautas ypa sunkiai veikia religinis persekiojimas. Sovietins okupacijos pradioje 78% est buvo evangelikai liuteronai, latvi buvo 55% evangelik ir 24% katalik, o Lietuvoje 81% katalik ir 10% evangelik. Dvi didiosios deportacij bangos labai sumaino dvasininkij visose trijose valstybse. Daug vyskup ir arkivyskup buvo nuudyti. Tikybos dstymas mokyklose draudiamas. Jau nuo 1975 m. galioja 1929 m. statymas, kuris nustato, kad (komunistin) religini reikal taryba gali nustatyti net neduodama motyv, kiek tikintieji privalo mokti u naudojimsi banyiomis etc. Kunigas negali lankyti mirtaniojo be vietinio sovieto leidimo. Pabaltijo valstybse ateistin propaganda yra stipresn negu kitose Soviet Sjungos dalyse. Situacij gerai charakterizuoja protesto laikas, kur 17 054 Lietuvos katalikai, pasiraydami pilnu vardu ir pavarde, 1971 m. gale pasiunt Brenevui. Tame laike jie rao: Lietuvos katalikai neturi katekizm, maldaknygi, spaudos, literatros. Tikini tv vaikai privalo lankyti ateistines mokyklas. Kunig seminarij kasmet baigia 46 kunigai, bet tuo paiu laiku 2030 kunig mirta. Kunigai kalinami tik u tai, kad jie, tvams pageidaujant, moko vaikus tikjimo ties. Kunigai baudiami tik u tai, kad vaikai patarnauja miioms arba nori dalyvauti procesijose. Du vyskupai buvo itremti deimiai met be teismo sprendimo. Aktyvs kunigai keliami maas parapijas, kai dideles parapijas skiriami seni kunigai. Katalikai intelektualai netenka tarnyb tik dl to, kad lanko banyi. Ateistins valstybs atstovai dalyvauja vyskup konferencijose ir diktuoja ganytojikus laikus. Grynai religiniais motyvais nuteist kunig ir pasauliei skaiius yra didelis. Ypa charakteringa yra jaunos moters Nijols Sadnaits byla, kuri buvo sprendiama 1975 m. birelio 1516 d. ir kuri baigsi jos nuteisimu trejiems metams sunkij darb kaljimo ir trejiems metams itrmimo. Savo baigiamojoje kalboje teisiamoji pasak: i diena laimingiausia mano gyvenime. Mano gerasis likimas man lm ne tiktai kovoti u savo tautos teises ir u teisyb, bet ir bti nuteistai u 413
tai (). Diaugsmingai einu vergij tam, kad kiti galt diaugtis laisve; esu pasiruousi mirti, kad kiti galt gyventi. itokie faktai stiprina pabaltijiei rezistencij. Pabaltijo valstybse, ypa Lietuvoje, yra aktyvi savilaidos spauda, tarp kurios paymtina jau nuo 1972 m. einanti Lietuvos Katalik Banyios Kronika. Vietin komunistin spauda danai rao apie subversyvi pabaltijiei nuteisim. Jeigu net sovietin spauda negali nuslpti i fakt, tai i to galima sprsti, koks stiprus yra tautinis ir religinis pasiprieinimas net po 40 met svetimos okupacijos. Pabaltijo valstybs priklauso Europai. Praeityje, ypa tarp abiej pasaulini kar, jos buvo demokratini taut bendruomens dalis ir taip pat buvo Taut Sjungos nars. Dl to Europa negali kalbti apie mogaus teises, jeigu ji nesirpina i europiei likimu. Jeigu Europa nesirpint iais europieiais, tai j pagrstai bt galima kaltinti veidmainyste ir hipokrizija, nes ji garsiai kalbt tik tais atvejais, kai maos silpnos valstybs vykdo priespaud, bet tylt, jeigu t pat daro didel, stipri valstyb. itaip pairjus reikia sveikinti pasilym (Dok. 1-777/80), kuriuo pagrstas itas praneimas. Pranejas taiau nort pasilyti esmin pakeitim. Pageidavimui reikia duoti pozityvi krypt. I to seka silymas, kad ministrai apsvarstyt galimyb Pabaltijo valstybi problem perduoti Jungtini Taut Dekolonizacijos komitetui. Soviet Sjunga neturt pagrindo tuo skstis, kadangi ji pati yra dariusi t pat, tiesiogiai ar netiesiogiai, kitais atvejais. Dekolonizacija yra nedaloma. Jeigu ji yra pageidautina Azijoje ir Afrikoje, tai ji lygiai taip pat pageidautina ir Europoje. Europos Parlamentas prims dmesin 1979 m. balandio 13 d.14 bendr pareikim, kuriame 45 Estijos, Latvijos ir Lietuvos pilieiai ragina Jungtines Tautas pripainti Pabaltijo taut teis apsisprsti, bti nepriklausomoms ir taip pat reikalauti plebiscito iuo klausimu, susipains su Helsinkio Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamojo akto atuntuoju straipsniu, kuris sudaro pagrind taut apsisprendimo teisei ir taip pat j teisei visikai laisvai, kad ir kaip jos ras tinkama, nustatyti savo vidaus ir usienio politin status, kreipdamas dmes fakt, kad Soviet Sjunga 1940 m. okupavo ias iki tol nepriklausomas ir neutralias valstybes, kad ji tai padar pasiremdama MolotovoRibentropo paktu ir kad ta okupacija tebesitsia ir iandien, 1. Ragina usienio reikal ministrus, kurie sueina politinio bendradarbiavimo rmuose, susitarti dl bendro pozityvaus poirio 1979 m. Jungtinms Tautoms padaryt pareikim. 2. Ireikia nuomon, kad Madrido konferencijos metu reikt nuodugniai itirti ir aptarti t valstybi taut sunki padt.
14
i klaida apie 45-i pabaltijiei memorandumo dat nukeliavo per visus Europos Parlamento dokumentus.
414
3. Ireikia vilt, kad usienio reikal ministr konferencija darys visk, k tik gali, kad i valstybi taut pageidavimai, susij j valdymo formomis, galt bti vykdyti. Artimesniems santykiams palaikyti su Europos Parlamentu VLIKo atstovas A.Venskus kelis kartus susitiko su Politins komisijos referentu Otto von Habsburgu. K.Bobelis per 1982 m. kovo 10 d. primim Baltuosiuose Rmuose, paskelbus Afganistano dien, susitiko su Europos Parlamento vicepirmininku E.A.Klepschu ir atnaujino su juo ankstesnes diskusijas Pabaltijo valstybi klausimu. 1982 m. balandio 2830 d. Europos Parlamento Politin komisija savo posdiuose prim Otto von Habsburgo silom Europos Parlamento rezoliucijos projekt apie padt Pabaltijyje. Jame buvo siloma Baltijos valstybi klausim perduoti Jungtini Taut Dekolonizacijos komisijai ir praneti apie rezoliucij Europos Bendruomeni vyriausybms bei usieni reikal ministrams15. Visais klausimais, susijusiais su Baltijos valstybi reikalais, Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatiniai atstovai A.Gerutis, A.ilde ir E.Reisenbergas Bonoje kalbjosi su Baltijos kratams simpatizuojaniu Europos Parlamento ir Politins komisijos nariu, atsargos brigados generolu Wolfgangu Schalliu. Lietuvos diplomatins tarnybos narys A.Gerutis 1982 m. gegus 11 d. aplank Strasbre Europos Parlamento nar Otto von Habsburg. Pakartotin pasikalbjim metu paaikjo, kad Austrijos Vengrijos karalikosios eimos atstovas von Habsburgas, anksiau gyvendamas Jungtinse Valstijose, painojo Lietuvos ir Latvijos pasiuntinius P.adeik ir A.Bilman. Nors Baltijos alyse nra buvs, Otto von Habsburgas susipaino su balt tautomis, j praeitimi, kultra bei dabartine padtimi bei sutiko bti praneju Baltijos valstybi reikal rezoliucijos svarstymo metu16. O. von Habsburgo pristatomas rezoliucijos tekstas buvo svarstomas 1982 m. gegus 2628 d., birelio 2628 d., rugsjo 2224 d. Tuo metu daugiausia VLIKas ir Didiosios Britanijos lietuvi sjungos (toliau DBLS) atstovai susitikinjo su Europos Parlamento nariais. Daug DBLS skyri valdyb ir atskir nari kreipsi laikais Europos Parlamento deputatus, irinktus Didiosios Britanijos rinkiminse apylinkse, ir pra juos paremti 45-i Baltijos piliei Memorandum17. VLIKo atstovas prie Europos Parlamento Adolfas Venskus 1982 m. rugsjo 1617 d. lanksi Briuselyje ir Strasbre, kur Europos Parlamento vicepirmininkui Egonui A.Klepschui, Politinio komiteto pirmininkui M.Rumorui, krikioni demokrat frakcijos pirmininkui Paolo Barbi, brit atstovams M.Adamui Fergussonui ir Otto von Habsburgui pristat VLIKo pozicij Baltijos valstybi reikalu18.
15 16 17 18
Baltijos byla Europos Parlamente, Europos lietuvis, 1982, gegus 28, Nr. 2. Ten pat. DBLS reikalai, Europos lietuvis, 1983, kovo 18. Europos Parlamente, Europos lietuvis, 1982, spalio 29, Nr. 41.
415
Briuselyje Europos Parlamento Politinis komitetas 1982 m. balandio, gegus, birelio ir rugsjo mn. posdiuose apsvarsts Habsburgo projekt, rugsjo 22 d. vienbalsiai prim galutin rezoliucijos tekst. U toki rezoliucij vienbalsiai balsavo visi dalyvav Politinio komiteto nariai: pirmininkas M.Rumoras, vicepirmininkai Adamas Fergussonas, O.Habsburgas, Antoniozzis, Barbi Bournias, Criglia, Crouxas, lordas Duro, Gaiottis de Biasemas, Israelis Klepschas, Laloras, Momersteegas, lordas OHaganas DOmessonas, Pendes, Romualdis, Schallis ir James Scottas-Hopkinsas19. Pagaliau Politins komisijos rezoliucijos projekto svarstymas buvo trauktas Europos Parlamento sesijos 1983 m. sausio 13 d. darbotvark. Politinis komitetas savo silom rezoliucij motyvavo tuo, jog 1979 metais 45 Estijos, Latvijos, Lietuvos gyventojai isiunt Memorandum Jungtinms Tautoms, kad Pabaltijo valstybi inkorporavimo nepripasta JAV, Kanada, Didioji Britanija, Australija, Vatikanas. Praneimas apie padt Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo papildytas naujais, svarbiais motyvais prisimintos Soviet Sjungos su Baltijos alimis sudarytos dvials taikos sutartys, kuriomis garantuotas teritorij nelieiamumas ir amina taika, atuonerius metus utrukusi kova ir ginkluotas pasiprieinimas, 665 tkst. est, latvi ir lietuvi tremtys Sibiro priveriamojo darbo stovyklas20. ios rezoliucijos galutinis svarstymas buvo perduotas Europos Parlamento plenarinei sesijai. Artjant Europos Parlamento plenarinei sesijai, kurioje buvo numatyta priimti rezoliucij dl Baltijos ali padties ir ateities, vl prasidjo vairi politini organizacij aktyvus apeliavimas Europos parlamentarus. Europos Parlamentas tuo metu vienijo deimties demokratini valstybi atstovus (Danijos, Vokietijos, Graikijos, Pranczijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Didiosios Britanijos, Belgijos): 125 socialistus, 117 krikioni demokrat, 63 konservatorius, 48 komunistus ir j sjungininkus, 38 liberalus, 43 priklausiusius smulkesnms grupms21. VLIKo valdyba paragino krikioni demokrat ir socialdemokrat atstovus daryti ygius rezoliucijai paremti per jiems giminingas tarptautines organizacijas. Svarstant numatomos rezoliucijos projekt Politinje komisijoje prie projekt pasisak kai kurie socialistai. Europos Parlamento socialist buvo irima klausim gana abejingai ir altai. Buvo abejojama, ar tinkamas laikas kelti tok klausim. Bet daugumos socialist atstov nuomon pasikeit po to, kai 1982 m. lapkriio 12 d. Bonoje Ryt ir Vidurio Europos socialist unijos konferencija (dalyvavo 8-ios egzilio partijos, tarp kuri ir LSDP, atstovaujama J. Vilinsko) vienbalsiai prim rezoliucij, kurioje pasisakyta u Europos Parlamento iniciatyv, Vakar Europos socialistai paprayti paremti Baltijos valstybi klausim: Ryt ir Vidurio Europos socialist unija yra dkinga Europos Parlamento Politinei komisijai,
19 20
21
Darbininkas, 1983, sausio 21. Europos Parlamento Politins komisijos 1982 m. rugsjo 22 d. nutarimas apie padt Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, K.Bobelio asmeninis archyvas. Didelis Lietuvos laimjimas Europos Parlamente, Naujienos, 1983, sausio 21.
416
kuri atkreip dmes Estijos, Latvijos ir Lietuvos 45-i piliei jungtin pareikim ir prim rezoliucijos projekt, kuris lieia mintus kratus. Turdama omenyje, kad ta rezoliucija remiasi Helsinkio Baigiamojo Akto principais (), konferencija nutar kreiptis Europos Parlamento visus narius socialistus, praydama juos pilnai paremti silom rezoliucij, kai ji bus svarstoma Europos Parlamento visumos posdyje22. 1982 m. lapkriio 2527 d. Ekvadore vykusiame Pasaulio krikioni demokrat unijos (vliau internacionalo) suvaiavime dalyvavo ir Lietuvos krikioni demokrat CK pirmininkas Vladas olinas, kuris Lietuvos reikalus aptar su suvaiavimo delegatais. Lietuvos reikalus parm prancz atstovas, Europos krikioni demokrat unijos vicepirmininkas Jeanas Marie Dailletas23. 1982 m. lapkriio 17 d. VLIKo atstovas prie Europos Parlamento ir Europos lietuvi krikioni demokrat tarybos pirmininkas Adolfas Venskus susitiko Strasbre su Europos Parlamento nariais J.Scottu-Hopkinsu, Egonu Klepschu, Otto von Habsburgu ir kitais parlamentarais. A.Venskus suinojo parlamentar nuomon, jog Parlamentui svarstant rezoliucijos projekt bt svarbu, kad dalyvaut gausesn pabaltijiei delegacija. Todl VLIKo valdyba dar 1982 m. rugsjo 18 d. nutar sudaryti K.Bobelio vadovaujam delegacij, kuri pakviesti A.Venskus ir J.Vilinskas bei kiti asmenys. Europos Parlamento sesija prasidjo sausio 10 d. darbotvark traukus Baltijos valstybi klausim Strasbr atvyko gausi lietuvi, latvi ir est delegacija: VLIKOo pirmininkas K.Bobelis, Didiosios Britanijos lietuvi sjungos pirmininkas Zigmantas Juras, Pranczijos lietuvi veikjai Birut Venskuvien (Eltos prancz kalba redaktor) ir Adolfas Venskus, ALT informacijos direktorius kun. J.Prunskis, latvi informacijos biuro Miunchene vedjas Julijus Kadelis, est veikjas Europoje Antsas Luikas, vedijos latvi sjungos pirmininkas Imantas Freimanis. Nemaai organizacinio darbo teko VLIKo delegacijos nariui socialdemokrat atstovui i Anglijos J.Vilinskui, Jonui Norkaiiui i Vokietijos. ios delegacijos udavinys buvo bendradarbiauti su Europos Parlamento nariais teikiant informacij ir siekti, kad Politins komisijos priimtoji rezoliucija bt priimta Parlamento plenume. Ir tai pavyko. Sesijos ivakarse delegacijos nariai susitiko su Parlamento prezidiumo nariais (Europos Parlamento vicepirmininku, Vokietijos krikioni demokrat partijos atstovu Klepschu ir kt.) ir Parlamento atstovais, kuriems suteik informacijos apie padt Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Dauguma Parlamento atstov adjo paremti rezoliucij ir u j balsuoti. Taip pat susitiko su Parlamento pirmininku, Olandijos socialistu Pieteriu Dankertu ir rezoliucijos referentu Vokietijos krikioni demokrat partijos atstovu Otto von Habsburgu. Jie patvirtino, kad bus daroma viskas, kad Baltijos valstybi klausimas nebt umirtas.
22 23
Konferencija Bonoje, Europos lietuvis, 1982, lapkriio 5, Nr. 42. Europos Parlamentas ir Lietuva, Laisvoji Lietuva, 1982, gruodio 10.
417
Debatai dl padties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prasidjo 1983 m. sausio 13 d. 17.30 val. Pirmasis pranejas buvo rezoliucijos referentas Otto Habsburgas. Po to kalbjo J.Verrokenas (Belgija), R.Simmondsas (D.Britanija), H.Seeleris (Vokietija), J.Gawronskis (Italija), P.Romualdis (Italija) ir kt. Rezoliucija buvo priimta didele bals dauguma: 98 atstovai balsavo u rezoliucijos primim, 6 prie (daugiausia komunistai) ir 8 (socialistai) susilaik (kiti nedalyvavo posdyje). Europos Parlamentas rekomendavo usienio reikal ministr konferencijai kelti Pabaltijo krat klausim Jungtinse Tautose, perduoti klausim Dekolonizacijos komisijai. Pabaltijo krat reikalai turjo bti taip pat ikelti Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje. Buvo ireikta viltis, kad usienio reikal ministr konferencija ds pastangas, kad bt gyvendintas Pabaltijo taut trokimas, j norima valdymo forma. Parlamento pirmininkas buvo pareigotas i rezoliucij perduoti Europos usienio reikal ministr konferencijai ir Europos Parlament sudarani ali vyriausybms. Baltijos valstybi okupacijos ir nepriklausomybs atkrimo klausimo iklimas Europos Parlamente sukl didel susidomjim visoje Europoje. Eltos biuletenio informacijos tarnyba, palaikydama nuolatin ry su K.Bobeliu, gautas inias apie rezoliucijos svarstym ir primim tuojau perdav lietuvikiems laikraiams ir radijo tarnyboms, o priimtos rezoliucijos tekst persiunt JAV Madrido konferencijos delegacijos pirmininkui ambasadoriui Maxui Kampelmanui bei JAV Kongreso ESBO ir Helsinkio komisijos pirmininkui kongresmenui Dantei B.Fascelliui24. Europos Parlamento posd, kuriame buvo priimta Pabaltijo taut laisvo apsisprendimo rezoliucija, sausio 15 d. plaiai apra takingas Frankfurter Allgemeine dienratis. Straipsnio antrat: Prie naikinimo politik ir rusinim Pabaltijyje. Minta triukminga scena prie pat balsavim, kai Graikijos komunist atstovas Adamou paneig Parlamento teis diskutuoti Pabaltijo klausimu. JAV vyriausybs pairos atsispindi Amerikos Balso vedamajame, kuris sausio 26 d. radijo bangomis perduotas visoms pasaulio alims, taip pat ir Lietuv. Pasak vedamojo, Europos Parlamento delegat rezoliucija Pabaltijo klausimu yra puikus sumanymas. Jungtins Tautos niekad nesvarst Lietuvos, Latvijos ir Estijos statuso savo Dekolonizacijos komisijoje, kuri yra tinkamas forumas iam klausimui. JAV nesitiki staigaus Soviet politikos pasikeitimo, bet ikeliant Pabaltijo kolonijin padt Jungtinse Tautose btina pabrti, kad laikas neteisino Soviet pretenzij Estij, Latvij ir Lietuv. Prancz spaudoje pasirod nemaai komentar apie Europos Parlamento priimt rezoliucij Pabaltijo klausimu. Laikratyje La Croix (1983 I 15) Brigitte dAranda ra, kad tarptautins institucijos retai diskutuoja apie Pabaltijo valstybi problemas. Europos parlamentarus tokiam ingsniui paskatino 1979 m.
24
VLIKo ygiai Europos Parlamente, Darbininkas, 1983, vasario 18.
418
paskelbtas 45-i pabaltijiei pareikimas. Dabar Europos Parlamentas silo, kad Pabaltijo valstybi problema bt pristatyta Jungtini Taut Dekolonizacijos komisijai. Jei Europos ministrai vykdys Parlamento pageidavim, rao dAranda, Soviet Sjunga, be abejo, mgins spausti kitus kratus, kad jie atmest t idj. Pasak autors, Pabaltijo valstybi teisin padtis yra unikali, nes dauguma Europos ali ir JAV nepripasta j aneksavimo. Straipsnis baigiamas iuo klausimu: Ar po Europos Parlamento akcijos Jungtins Tautos turs pakankamai politins drsos rayti Pabaltijo ali problem savo darbotvark?25 Europos Parlamento rezoliucija buvo didelis politinis ir moralinis laimjimas t Europos politini jg, kurios nebuvo abejingos taut laisvs atkrimo idjai, jaut atsakomyb u i taut likim. Po 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos primimo engta ir daugiau ingsni, rmusi Baltijos isivadavim: 1983 m. vasario 23 d. buvo priimta JAV Kongreso rezoliucija, galiojusi prezident 1983 m. birelio 14 dien paskelbti Baltijos laisvs diena26. Senatorius Robertas Dole trauk Europos Parlamento rezoliucij Pabaltijo klausimu JAV Kongreso uraus (Congressional Record, 1983, kovo 1). Jis pritar Europos Parlamento rezoliucijai ir pareik, kad rezoliucijos primimas tokia didele bals dauguma rodo, jog Europos ali atstovai yra tvirtai sipareigoj atkurti Pabaltijo taut nepriklausomyb. Senatorius Charles H.Percy laiku padkojo VLIKui u jam atsistas Europos Parlamento ir Australijos Senato rezoliucijas. Jis ireik savo didel pasitenkinim, kad tokios institucijos balsuoja u ias rezoliucijas. Toliau buvo plaiai panaudojamas 45-i pabaltijiei memorandumas. J VLIKo pirmininkas K.Bobelis isiuntinjo Europos usienio reikal ministr sesijos dalyviams (1983 m. balandio 12 d.) kartu su ratu apie Baltijos krat padt. rat gavo Belgijos, Danijos, Airijos, Italijos, Pranczijos, Vakar Vokietijos, Liuksemburgo, Olandijos ir Anglijos ministrai, kuri prayta remti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybs atstatym. Otto von Habsburgas 1983 m. kovo 22 d. laike VLIKo pirmininkui K.Bobeliui prane, jog jis formaliai papra Europos usienio reikal ministrus, kad jie balandio mnes vyksianios sesijos metu pranet, ko msi Pabaltijo rezoliucijos reikalu ir k numato daryti netolimoje ateityje. Savo laik jis ubaig iais odiais: Js galite pasitikti, kad mes neleisim, kad io reikalo eiga sustot. Europos Parlamento krikioni demokrat grups atstovai djo visas pastangas, kad i rezoliucija gaut kuo platesn politin atgars. Santykiams palaikyti su Europos Parlamentu VLIKo atstovas Adolfas Venskus 1983 m. rugsjo 14 d., lankydamasis Europos Parlamente, susitiko ir su jo nariu Otto von Habsburgu. Susitikimo metu Otto von Habsburgas informavo A.Vensk, kad jis pakartotinai dar
25 26
Europos Parlamento rezoliucijos atgarsiai, Draugas, 1983, balandio 28. Joint Resolution To declare Baltic Freedom Day, K.Bobelio asmeninis archyvas; Baltijos laisvs diena, Europos lietuvis, 1983, birelio 24.
419
kart uklaus Europos Bendruomens usienio reikal ministrus dl okupuot Baltijos ali klausimo iklimo Jungtini Taut Dekolonizacijos komisijoje. iam naujam uklausimui paskutins Europos Parlamento sesijos metu jis jau buvo surinks reikiam para skaii27. Kiekvienais metais vienaip ar kitaip buvo patvirtinamas noras atkurti Baltijos ali laisv, primenamas 45-i pabaltijiei memorandumas ir Europos Parlamento rezoliucija: Jungtini Valstij prezidentas Ronaldas Reaganas 1985 m. vasario 16 d. paskelb Lietuvos Nepriklausomybs diena: (Amerikos pilieius vienija tvirtas sitikinimas moni teise gyventi laisvje. Jungtins Valstijos atsisak pripainti prievartin Lietuvos prijungim prie Taryb Sjungos. Mes privalome akylai saugoti savo ideal, kadangi visi suvokiame, kad tol, kol kitiems neigiama teis laisv, tol negali bti visikai saugu ir ia), 1985 m. liepos 2526 d. priimtas Baltijos Tribunolo manifestas, 1985 m. spalio 6 d. JAV lietuvi bendruomens tautinio vykdomojo komiteto kreipimasis JAV prezident ir kt. 9-ojo deimtmeio pradioje Europos Parlamente buvo keliamas ne tik trij Baltijos valstybi okupacijos klausimas. is klausimas buvo neatsiejamai susijs su mogaus teisi problema soviet okupuotose kratuose. mogaus teiss ir pagrindins laisvs (sins, religijos ir sitikinim laisvs) buvo pripaintos ir tapusios tarptautins teiss norma jau iki 9-ojo deimtmeio. ias teises sipareigojo gerbti Helsinkio Baigiamj akt pasiraiusios valstybs. 9-ojo deimtmeio pradioje Europos Parlamentas taip pat ikl religinio persekiojimo Lietuvoje klausim28. Europos Tarybos Parlamentin Asamblja 1987 m. sausio 28 d. prim rezoliucij (Doc. 5667), prisimindama, kad trij Pabaltijo valstybi inkorporacija Soviet Sjung iauriai paeid ir tebeeidia taut apsisprendimo teis ir Europos Parlamento 1983 m. sausio 13 d. rezoliucij apie padt Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, pakviet atkreipti dmes rimtus mogaus teisi bei apsisprendimo teiss paeidimus trijose Pabaltijo valstybse29. Universali mogaus teisi gynimas tapo veiksmingu rankiu tarptautiniuose forumuose nuolat keliant Baltijos ali aneksijos ir taut apsisprendimo klausim. Baltijos kratuose kils tautinis atgimimas arba dainuojanti revoliucija galutinai ir neivengiamai artino nepriklausomybs atkrimo met. Po pirmj masini lietuvi, latvi ir est demonstracij 1988 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas 98 proc. bals dauguma prim nauj, vien paskutini rezoliucij dl aneksuotos Lietuvos joje pakartotos 1983 m. sausio 13 d. rezoliucijos nuostatos. Tai dar kart patvirtino, jog Parlamentui priklausianios valstybs ir toliau nepripasta Pabaltijo valstybi aneksavimo, kuris buvo manomas dl HitlerioStalino 1939 m. pakto. Rezoliucija primin Helsinkio Baigiamojo akto 8-j punkt, kuriuo utikrinamas vis taut laisvas apsisprendimas30.
27 28 29 30
Pro memoria, Paryius, 1983 m. rugsjo 30 d., Adolfo Venskaus asmeninis archyvas. A.Venskaus laikas D.Krivickui, 1984 m. sausio 31 d., Adolfo Venskaus asmeninis archyvas. Europos Tarybos Parlamentins Asambljos rezoliucija, Laisvoji Lietuva, 1987, kovo 19. Pabaltijo reikalai Europos Parlamente, Draugas, 1988, liepos 14.
420
Baltijos ali isivadavimo keli paiekos nuo silymo dekolonizuoti, suteikti apsisprendimo teis iki absoliutaus taut suverenumo ir nepriklausom valstybi atkrimo vyko ir aneksuotoje Lietuvoje (kaip pilietinio pasiprieinimo ar disident grupi iniciatyvos), ir demokratinje Europoje. Baltijos laisvs klausimas tapo tikru Europos ibandymu mogaus ir taut teisi srityje. Srityje, nuo kurios sprendimo priklauso Europos ateitis. Baltijos alys vadavosi nepaisydamos Soviet imperijos pasiprieinimo, bet tai buvo pasiekta taikaus pilietinio protesto ir parlamentins demokratijos dka.
421
LIETUVOS LAISVS LYGOS KRIMO PRIEASTYS IR VEIKLA IKI LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO
ANDRIUS TUKUS Buvs Lietuvos laisvs lygos Tarybos narys
Kalbant apie Lietuvos laisvs lygos itakas, btina prisiminti, kokia buvo Lietuva 1978-aisiais, LLL krimo metais. Ms Tvyn tuo metu dl didij tiron Hitlerio ir Stalino smokslo buvo ibraukta i Europos politinio emlapio. Pavergjai siek kolonizuoti Lietuv, o lietuvius surusinti, t.y. vykdyti sen Rusijos imperinink svajon paversti Lietuv savo rusakalbe provincija. Stalino laikais beveik visas represinis ir valdymo aparatas buvo atsistas i Rusijos. Ilgainiui sistema usiaugino vietini kadr. Dav rankas diplomus, pasiunt juos valdymo institucijas, redakcijas, mokyklas, visuomenines organizacijas. Didesn dalis sovietini diplomuot specialist noriai vykd Lietuvos rusifikacij. Lietuvos kolonizavimo proces beveik itis deimtmet stabd ms partizanai. Taiau tuo metu partizaninis karas jau buvo seniai pasibaigs ir reikjo iekoti nauj pasiprieinimo form. O tai nelengvai seksi. Po dirbtins industrializacijos Lietuvoje padaugjo rusakalbi gyventoj. Lietuv intensyviai imta kolonizuoti prisidengus didiosiomis komunizmo statybomis Ignalinos atomins elektrins, Maeiki naftos perdirbimo mons ir kt. Buvusios Vakar imperijos savo kolonijas vedavo tik technologij vietinei aliavai ir vietiniams darbininkams eksploatuoti, o rus imperializmas Lietuv pavert savo aliav atliek svartynu. Lietuv rusai gabeno ne tik aliav, bet ir darbininkus. Ignalinos, Maeiki, Kdaini, Jonavos komunistines statybas buvo veami darbininkai ne tik i Rusijos vidurio, bet ir i Uralo bei Sibiro. Kremliaus politik itikimai vykdanti Lietuvos komunist partija stat kolonistams gerus butus, mokyklas, sudar jiems daug geresnes slygas, negu jie turjo savo tvynje. O lietuvis, nepriimtas plataus masto statybas Lietuvoje, buvo priverstas iekoti darbo Sibire. Taip buvo skatinama lietuvi emigracija ir spartinamas nutautinimo procesas. Lietuvi kalba i pradi buvo iguita i pramons moni, vliau beveik vis valdik oficialij staig. Lietuvos rusifikacija katastrofikus tempus gavo po 1975 m. Takento partins konferencijos. Tuo metu Lietuvoje paprasiausiai nebuvo kam rimiau pasiprieinti rusifikacijos kampanijai. Rus kalba prievarta buvo diegiama net vaik dareliuose. Vidurinse mokyklose rus kalbai buvo skiriama daug daugiau valand negu lietuvi. Rus kalb dstantis mokytojas gaudavo didesn atlyginim u lituanist. Rus kalba buvo dstoma 1518 moksleivi grupei, o lituanistas turjo per 30 moksleivi. Nutautinti Lietuv okupantai siek per savo ideologines bei politines organizacijas spaliuk, pionieri, komjaunimo ir kompartijos. Po karo daugelis lietu422
KONFERENCIJOS MEDIAGA. ANDRIAUS TUKAUS PRANEIMAS
vi laik didele negarbe, net savo tautos interes idavyste priklausym okupant Lietuv eksportuotoms sovietinms (rusikoms) organizacijoms. Taiau sovietizuot mokytoj, dstytoj, profesori veikiami, lietuviai palaipsniui pakluso taigiai prievartai. Jaunimo smon buvo jaukiama per spaliuk, pionieri, komjaunimo organizacijas. Moksleiviai buvo ugdomi garbinti okupant simbolius, vsti sovietines ventes, tikti masikai skleidiama sovietine propaganda ir jos melu, pagaliau bti nuolankiais sistemos vergais. Taip nuo jaun dien buvo slopinamos bet kokios pastangos prieintis. Okupantai siek nutautinti lietuvius ir degtins pagalba. 1978 m. maisto preki apyvartoje degtins gaminiai sudar 20 procent. I degtins gaunamos metins pajamos siek pus milijardo rubli. Alkoholis m lydti kiekvien lietuvio ingsn, pradta gerti net laidotuvse. Alkoholis tapo palankiausia dirva kriminaliniams nusikaltimams tarpti ir venerinms ligoms plisti. Prasigrus lietuv buvo daug lengviau pastmti vairiausius nusikaltimus, o paskui antau priversti j iduoti savo artim ir tvyn 1978 m. pogrindins Auros 13-ajame numeryje skausmingai rayta: Carin Rusija buvo primusi mirties nuosprend Lietuvai (...). Lietuva privaljo bti nutautinta per girtavim ir supravoslavinta. (...) Dabar sovietin Rusija an caro mirties nuosprend vykdo toliau ir kur kas klastingiau. Per keturis deimtmeius teroru ir grasinimais ipl tikjim, nugird, numogin didel tautos dal, jie pasiek daugiau negu anuomet carai per por imtmei. Sovietmeio deimtmeiais ypa sustiprjo baims jausmas buvo bijoma prarasti laisv, Tvyn, artimuosius, darb, moksl, visuomenin padt, bti ikviestam saugum. Baim pakenkti savo karjerai, patekti nors ir menkiausion valdios nemalonn bet kok prieinimsi Maskvai pavert beveik nemanomu. Buvo bijoma ne tik valdios, bet ir savo artimj, bendradarbi, kaimyn Tai turjo labai didels takos moni tarpusavio santykiams. Lietuvi tautinio atgimimo auroje brelis Lietuvos inteligent odiu ir ratu adino gerokai apsndusi tautiei savimon. O sovietmeiu Lietuvos viesuoliai tautin smon vairiausiais bdais migd ir slopino. tai kaip krybins inteligentijos laikysen sovietmeiu LLL pogrindinio urnalo Vytis pirmajame numeryje (1979 m. birelis; i viso buvo ileisti ei numeriai) apibdino Vakarus emigravs teatro reisierius Jonas Juraas: Tarybin lietuvi inteligentija imain savo tautos meil ir pagarb leidim kurti socialistin kultr, kurios tauta nepriima, nekenia ir niekina. Net tarp viesesni lietuvi inteligent gali igirsti nauj mint, kad vardan tautos meno, kultros reikia eiti pasiobuoliauti su paiu velniu. Girdi, mes lietuviai, ms kultra, kalba dar lietuvika, ms Saugumas, partija jau beveik sulietuvinta. Tad bkim diplomatikesni, atmeskim bergdius skrupulus. Nesutikdami su kapituliacinmis nuostatomis ir nordami parodyti, kad ne visi pasiaukoj laisvs idjai lietuviai uvo ginkluotoje rezistencijos kovoje, o lik gyvi tautieiai pakluso okupantams, disidentai pasirainjo vieus laikus, smerkian423
ius sovietin okupacij ir kolaboravim. Tie laikai usienio radijo bangomis pasiekdavo Lietuv. J turinys danai kl konformistins inteligentijos susierzinim ir pasipiktinim. Disidentams buvo prikaiiojama, kad viei laikai, straipsniai pogrindio spaudoje skatina okupantus griebtis nauj represij, trukdo inteligentijai dirbti pozityv darb ir t.t. Disidentai suvok, kad ms inteligentai savo klusniu prisitaikymu slopina tautin pasiprieinim, daugelis pakluso gal ir prie savo vali, taiau tokia j laikysena buvo labai patogi sovietiniams kolonizatoriams. Tame paiame Auros numeryje su didele irdgla buvo raoma apie laisvojo pasaulio abejingum Rusijos pavergt taut likimui: Izraelis raginamas pasitraukti i jam gyvybikai svarbi emi, nes jos okupuotos. Tuo tarpu Taryb Sjungai, okupavusiai Baltijos valstybes, nedrstama net priminti, kad jau seniai laikas sugrinti pavergtoms tautoms laisv. Ginkluoto pasiprieinimo metais ms tautai buvo skiepijama viltis, kad laisvs, lygybs ir brolybs idealus deklaruojantis laisvasis pasaulis niekada nepamir pavergtos Lietuvos ir suteiks jai ne tik moralin ir politin, bet net karin pagalb, taiau demokratini Vakar lyderiai elgsi negarbingai, dl to ilgainiui blso pasitikjimas jais. Tad nieko kito neliko, kaip puoselti pavergtos tautos tikjim bsima laisva ateitimi tik savo pai jgomis. Tok tikjim galjo sustiprinti suvokimas, kad, nepaisant okupant teroro, Lietuvoje iki iol veikia organizuotas pogrindis, suvienytas viening organizacij. Tad ikilo btinyb toki organizacij kurti. Ideologinius bsimos politins organizacijos Lietuvos laisvs lygos pagrindus suformavo pogrindinio leidinio Laisvs auklio, jusio 19761977 metais (i viso ileisti penki numeriai), idjos. J leido grupel vilniei: Antanas Terleckas, Kstutis Jokubynas, Julius Sasnauskas, Elena Terleckien, Dalia Sasnauskien, Birut Burauskait, Zita Vanagait, Jonas Volungeviius, Jonas Pratuseviius, Romaldas Ragaiis. Jiems kur laik talkino Vytautas Boguis ir Andrius Tukus. tai kelios mintys i io nelegalaus leidinio vedamojo, pavadinto Laisvieji lietuviai pavergtoje tvynje: Ar tai tik ne naujas paradoksas, kad ms prietaringame ir keistame pasaulyje, kur baramasi, vaidijamasi ir net udomasi dl menkiausi dalyk, taiau kur vengiama kovoti u paias didiausias mogiksias vertybes laisv, taurum ir gr, pasirodo, yra laisv moni. O vis dlto tai ne paradoksas. Laisv moni yra ne tik laisvame pasaulyje, saugomame demokratini konstitucij, bet ir ten, kur bet koks laisvs trokimas slopinamas vinu, kaljimais, psichiatrinmis ligoninmis. Vergas yra tik tas, kuris susitaiko su savo vergika egzistencija, nebejauia j kaustani grandini. Kas bijo tas nugaltas, tas lengvai pasiduoda ekonominei ir politinei pavergj eksploatacijai. Save gerbis mogus privalo nugalti gimt baims jausm, pakilti aukiau gamtos, rodyti, kad yra siekim, brangesni u gyvenim. Laisvas yra kiekvienas, kuris visomis igalmis prieinasi pavergjo pastangoms j nudievinti, numoginti, nutautinti. i taisykl tinka ir itisoms tautoms. Kiekviena tauta, kovojanti su pavergimu laisva, nors jos teritorija ir yra okupuota. Praradusi iorin laisv, ji isaugoja vidin, dvasin. 424
Didvyrikas Romo Kalantos poelgis Laisvs auklio vedamajame vertintas tokiais odiais: Kauno muzikinio teatro sodelyje, kur prie 32 metus buvo lykiausiai pasityiota i Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybs, suliepsnojo Romo Kalantos knas. uvo knas, bet liko dvasia, kad aminai gyvent tautoje, kad nuolat belstsi ms sin, kurstyt laisvs trokim. Toliau Laisvs auklio vedamajame akcentuojama, kad nelaisvje gims Romas Kalanta savo poelgiu parod, jog jis laisvas. Lietuvoje okupantai pasiek tik fizin pergal, dvasins pergals jie niekada nepasieks! inodami, kad nra kovos be auk, tikime, jog tokia auka, ypa kraujo ir kanios, nenueis veltui. Ji skatins ir pareigos kovoti, kol skauds paniai nukris, ir vaikams Lietuvos uteks nusiblaivs dangus, ra bsimieji LLL krjai, Laisvs auklio leidjai. Didel okupuotos Lietuvos nelaim buvo vienybs tarp patriotikai nusiteikusi veikli tautiei stoka. Vieni j atstovavo katalikikajai krypiai, kiti labiau linko nacionalini idj ipainim. Ilgainiui i sveika konkurencija ir krybin tampa peraugo rietenas tarp krikioni demokrat ir tautinink. Pogrindinei kovai su pavergjais tai akivaizdiai kenk. Katalikikasis pogrindis buvo gerokai stipresnis u tautin dl objektyvi prieasi. Ms dvasininkijai nekilo toki materialini sunkum, kurie danai slg pasaulieius. Materialin tvynaini param daniausiai gaudavo katalikikosios pakraipos pogrindins spaudos leidjai. Galjo susidaryti klaidingas spdis, kad pasaulieiai Lietuvos ilaisvinimo labui beveik nieko nedaro. Katalikikasis pasiprieinimas turjo stipri atram Banyi. Taiau rus okupantai fizikai sunaikino katalikikosios inteligentijos elit ir pasiek, kad didel Kauno kunig seminarijos aukltini dalis buvo paruota tik siaurokiems religiniams patarnavimams teikti, jiems stigo universalesnio pasaulietinio isilavinimo. Dominavo ne visai pagrsta nuostata, kad tik beslygikai Diev tikintis lietuvis gali bti savo tvyns patriotas. O tautinis patriotizmas savaime ugims giliai tikinio lietuvio irdyje Katalikikasis pogrindis stengsi kovoti su okupant skleidiama ateistine propaganda, akcentuodamas religins laisvs svarb. Pasaulieiams pogrindininkams nepavyko tikinti tuometins ms dvasininkijos, kad btina lygia greta stiprinti tiek religin, tiek ir tautin prad tautiei irdyse ir smonje. Suderinus vertybinius nesutarimus, abiej antisovietinio pogrindio srovi vienyb ir darnus veikimas bt davs kur kas gausesni vaisi Nepasitenkinimas esama padtimi akivaizdiai buvo parodytas Septyniolikos inteligent laike LKB Kronikos leidjams, kuris buvo parengtas bsimj LLL krj 1975-j vasar. is laikas sukl didiul KGB nepasitenkinim. KGB ypa bijojo tautinio pasiprieinimo idj. Lietuvos laisvs lygos krim paskatino ir pagreitino trys aretai bei teismai Henriko Jakno, Balio Gajausko ir Viktoro Petkaus. Visi jie LTSR Aukiausiojo teismo buvo nuteisti po penkiolika met kalti. Kremlius buvo pasirys visikai ugniauti lietuvi tautin pasiprieinim. 425
Lietuvos laisvs lygos krj tikslas buvo traukti nelegali organizacij kuo daugiau moni, kurie savo veikla adint tautos vilt nepalti neant sunki vergijos nat, o ateityje atkurti Lietuvos valstybingum. Lietuvos laisvs lygos krjai buvo Antanas Terleckas, Algirdas Statkeviius, Vladas akalys, Julius Sasnauskas, Romaldas Ragaiis, Jonas Volungeviius, Jonas Pratuseviius, Leonora Sasnauskait, Andrius Tukus, Vytautas Boguis, Jonas Petkeviius, Elena Terleckien. LLL konsultantu buvo Valerijus Smolkinas. LLL buvo kurta 1978 m. birelio viduryje. Organizacijos deklaracij, kuri buvo ispausdinta 1978 m. antrajame pogrindins Auros numeryje, para A.Terleckas. LLL buvo nepartin, demokratiniais pagrindais veikianti organizacija. Lietuvos laisvs lygos tikslas Nepriklausomos Lietuvos atkrimas. LLL udaviniai: religins, tautins ir politins smons ugdymas; Lietuvos laisvs klausimo klimas tarptautiniuose forumuose. LLL deklaracijoje akcentuojama: Lietuvos laisvs lyga neturs organizacins struktros. Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali laikyti save LLL nariu, jeigu jis kovoja (pagal galimybes) u LLL tikslus. Tautin taryba, kaip aukiausia LLL institucija, kviet usienio lietuvius sudaryti Usienio taryb ir atstovauti LLL Vakaruose. KGB likvidavus LLL Tautin taryb arba dl kit prieasi sutrikus jos veiklai, Tautins tarybos funkcijas perima Usienio taryba. 1979 m. vasario 7 d. LLL Vilniuje sureng vie spaudos konferencij Vakar ali korespondentams. Patys spaudos konferencijos rengjai vliau savo veiksm vertino kaip drs, balansuojani ant beprotybs ribos 19791980 m. KGB aretavus aktyviausius LLL narius J.Sasnausk, A.Statkevii ir A.Terleck, o 1982 m. ekistams nutraukus LLL pogrindinio urnalo Vytis leidyb ir Tautinei tarybai sustabdius savo veikl, usienio lietuviai LLL pareigojimo sudaryti Usienio taryb ir perimti Tautins tarybos funkcijas dl neinom prieasi nevykd. KGB iaikino tik vien LLL nar gydytoj psichiatr Algird Statkevii. Kratos jo namuose metu, slaptavietje ekistai surado LLL antspaud. 1980 met vasar LTSR Aukiausiasis Teismas nuteis A.Statkevii septyneriems metams udaryti specialaus tipo psichiatrin ligonin A.Statkeviius 1988 m. gegus mn. emigravo JAV, taiau ten buvo sutiktas nedraugikai. A.Statkeviiui pradjus rinkti paraus dl Lietuvos nepriklausomybs klausimo iklimo aukiausiuose tarptautiniuose forumuose, ios akcijos neparm n viena takingesn usienio lietuvi politin organizacija. Todl jam teko kreiptis ir prayti pagalbos tarptautines organizacijas, kurios ir surinko per 5 milijonus para. is skaiius pateko pasaulin Gineso rekord knyg. Btina aptarti por reikmingiausi LLL dokument. Vienas pirmj Lietuvos laisvs lygos politini dokument, atkreipusi visuomens dmes, buvo Lygos Tautins tarybos vardu 1979 m. rugpjio 3 d. paraytas Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei. Jo autorius Algirdas Statkeviius. Konspiraciniais sumetimais straipsnio pabaigoje paymta jo paraymo vieta Kaunas. Daktaras 426
ispausdino t straipsn daugeliu egzempliori ir, patvirtins j LLL antspaudu, isiuntinjo po vis Lietuv. tai kelios Moralinio ultimatumo mintys: Jau prajo 34 metai, kai baigsi Antrasis pasaulinis karas, kai buvo nugalta hitlerin Vokietija ir jos sjungininkai. Tarptautinis teismas iaikino hitlerizmo nusikaltimus monijai, nubaud svarbiausius nusikaltlius. Vakar Europos tautos usigyd karo padarytas aizdas, susigrino hitlerinink ugrobtas emes, gavo finansin kompensacij u ekonomikos sugriovim. () Taiau kolonialistin santvarka iki iol tebegyvuoja Ryt Europoje ir Azijos alyse. Taryb Sjunga dabartiniu metu yra beveik vienintel stambi kolonialistin imperija pasaulyje Mes, lietuviai, puikiai suprantame, kad, bdami js pavergti, turime reikal su jumis, ypa ukietjusiais ir negirdtai liais, begdikais ir negailestingais vergvaldiais, su nusistebjim kelianiais numogintos dvasios monmis, kurie pai juodiausi vergij nesidrovi vadinti laisve, kurie nuolatin vie ir slapt kar su savo pavergtaisiais bei numatytais pavergti milijardais vadina taika, kurie vis didesn moni numonjim vadina progresu. () Tuo keliu einant, jums niekados neisiversti be plaios apimties Gulago salyno, be specialij beprotnami politiniams kaliniams Prajus 60 m. po Lietuvos nepriklausomybs atstatymo ir 38 m. nuo jos praradimo, mes kartojame Lietuvos usienio reikal ministro prof. A.Voldemaro, suaudyto Maskvos kaljime, odius: Nepriklausomyb privalo bti pripainta i anksto. Ji yra pagrindin tautos teis ir neprivalo bti diskusijos objektas. Ms santyki pagrindu turi bti 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Taryb Rusijos Taikos sutartis. Mes reikalaujame, kad nepriklausoma Lietuva bt atkurta ioje sutartyje pripaintose etnografinse Lietuvos ribose, skaitant ir po karo kolonizuot Maj Lietuv. Kitas didelio tarptautinio rezonanso sulauks LLL inicijuotas ir parengtas dokumentas 45-i pabaltijiei memorandumas, kur pasira keturi estai, ei latviai ir 35 lietuviai. Jam pritar vienuolika Rusijos ymi disident (akademikas A.Sacharovas, J.Bonner ir kt.). Memorandumas buvo adresuotas SSRS, VFR, VDR, ali, pasiraiusi Atlanto chartij, vyriausybms ir JTO Generaliniam Sekretoriui ponui Kurtui Waldheimui. Jame, tarp kitko, buvo raoma: 1919 metais Leninas pripaino de facto atsiskyrusi nuo Rusijos imperijos Estijos, Latvijos ir Lietuvos egzistavim. 1920 m. Taryb Rusija su iomis valstybmis sudar taikos sutartis, kurios reik Pabaltijo valstybi pripainim ir de jure. Tarybins vyriausybs vardu Leninas visiems laikams atsisak suvereno teisi Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Taiau po devyniolikos met Stalinas ir Hitleris pasiksino i valstybi nepriklausomyb. i met rugpjio 23 d. sukanka 40 met nuo vadinamojo MolotovoRibentropo pakto pasiraymo, kurio gyvendinimas Estijai, Latvijai ir Lietuvai reik nepriklausomybs netekim. Toliau Memorandume buvo komentuojami visi trys slaptieji to pakto protokolai ir pateiktas toks kaltinimas: MolotovoRibentropo paktas tai dviej didiausi istorijos tiron Stalino ir Hitlerio suokalbis prie taik ir mogikum, pradjs Antrj pasaulin kar. Rugpjio 23 dien mes laikome gdos diena. O po 427
to pasauliui buvo priminta 1941 m. rugpjio 14 d. JAV prezidento F.Ruzvelto ir Didiosios Britanijos ministro pirmininko V.erilio pasirayta vadinamoji Atlanto chartija, skelbusi pasauliui, kad visos valstybs, Antrajame pasauliniame kare praradusios savo nepriklausomyb, vl j atgaus. Ypa nemaloni SSRS vyriausybei buvo citata i SSRS deklaracijos, kuri toji paskelb 1941 m. rugsjo 24 d. prisijungdama prie Atlanto chartijos: Taryb Sjunga palaiko kiekvienos tautos teis valstybin nepriklausomyb ir teritorin alies nelieiamum, teis sukurti toki visuomenin santvark ir pasirinkti toki valdymo form, koki jos laiko tikslinga ir btina savo alies ekonominiam ir kultriniam suklestjimui. Memorandumo pabaigoje buvo reikalaujama likviduoti MolotovoRibentropo pakto pasekmes ivesti i Baltijos valstybi Soviet Sjungos okupacin kariuomen. Memorandumo autoriai J.Sasnauskas ir A.Terleckas. dokument rayti jie pradjo 1979 m. liepos pabaigoje, o baig rugpjio viduryje Tartu mieste. Memorandumo tekstas aktyviai svarstytas disident breliuose. Memorandum pasira LLL nariai buv partizanai Leonas Laurinskas ir Jonas Pratuseviius, buv politiniai kaliniai kunigas Algimantas Mocius, Jonas Volungeviius, Angel Pakauskien, Jonas Petkeviius, Algis Statkeviius, Antanas Terleckas, Zigmas irvinskas, Vladas akalys, disidentai Kstutis Subaius, Jadvyga Petkeviien, Julius Sasnauskas, jo sesuo Leonora Sasnauskait, tuo metu rus kariuomenje tarnavs Vytautas Boguis. Po kurio laiko buvo suimti visi Memorandum pasira estai ir latviai. I lietuvi buvo kalinti J.Sasnauskas, A.Statkeviius ir A.Terleckas. 1980 m. operacijos metu mir Z.irvinskas, o 1985 m. po irdies votuvo persodinimo A.Pakauskien. U pritarim Memorandumui labai smarkiai nukentjo ir Rusijos disidentai. Memorandumas buvo drsus ikis Rusijos imperijos valdovams ir pagrstas priekaitas Vakar demokratams, kurie, be odini deklaracij, praktikai nieko nedar Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybei atkurti. Memorandum igarsino usienio iniasklaida, nes jam savo parau pritar visame pasaulyje inomas mogaus ir valstybs teisi gynjas akademikas A.Sacharovas bei jo mona J.Bonner. Po Memorandumo paskelbimo pirm kart per vis sovietin okupacij Baltijos valstybi problem buvo priversta svarstyti tokia takinga tarptautin institucija kaip Europos Parlamentas, kuris, remdamasis Memorandumo nuostatomis, prim kelias rezoliucijas, palankias aneksuotoms Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Pirmoji tokia rezoliucija, reikalaujanti panaikinti okupuot Baltijos valstybi kolonijin padt, buvo priimta 1983 m. sausio 13 d. Be io Memorandumo vargu ar bt vyks 1987 m. rugpjio 23 d. pirmasis vieas protesto mitingas Vilniuje, prie Adomo Mickeviiaus paminklo. 45-i pabaltijiei memorandumo ir Moralinio ultimatumo frazeologija bei idjomis buvo persunktos visos LLL oratori kalbos 19871990 metais. Kai Lietuvos persitvarkymo sjdio vadovai skelb suverenitet SSRS sudtyje, 428
LLL atstovai visur ir visada reikalavo Lietuvai nepriklausomybs ir sovietins okupacins kariuomens ivedimo. Lietuvos laisvs lyga iki sovietins valdios sankcionuoto Lietuvos persitvarkymo sjdio krimo dar atliko iuos pamintinus darbus: 1987 m. rugpjio 23 d. sureng Vilniuje, prie A.Mickeviiaus paminklo, pirmj vie protesto miting, pasmerkus MolotovoRibentropo pakto slaptuosius protokolus ir pareikalavus panaikinti jo padarinius, t.y. ivesti sovietin okupacin kariuomen ir atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb. Vieais pareikimais ir raginimais paskatino taut 1988 m. vieai paminti Lietuvos Nepriklausomybs 70-sias metines. 1988 m. gegus 22 d. Vilniuje, Gedimino aiktje, sureng pirmj vie didij 1948 m. trmim 40-j metini paminjim. Lietuvos laisvs lyga buvo viena SSRS Tautinio-demokratinio sjdio krimo iniciatori ir aktyviai dalyvavo io sjdio kongresuose Lvove, Vilniuje, Rygoje, Tartu. 1988 m. birelio 14 d. vieai paminjo pirmj trmim (1941 m. birelio mn.) Sibir metines ia pirm kart sovietins okupacijos metais LLL narys buvs partizanas Leonas Laurinskas kartu su kitais lygieiais Genute akaliene ir Broniumi Pokumi Gedimino aiktje vieai ikl Lietuvos trispalv. Sra galima tsti iandien jau ir istorikai pripasta, kad Lietuvos persitvarkymo sjdis buvo kurtas kaip alternatyva Lietuvos laisvs lygai, kuri niekada nenuolaidiavo okupantams ir visada aikiai pasisakydavo u visik Lietuvos nepriklausomyb. I pogrindio ijusi LLL 1988 m. liepos 3 d. iplatino savo program. Joje skaitome: Lietuvos Laisvs Lyga reikalauja ivesti i Lietuvos, Latvijos, Estijos Soviet Sjungos okupacin kariuomen. () Lietuvos Laisvs Lyga akcentuoja, kad galutinis jos tikslas laisva demokratin Lietuva Europos taut konfederacijoje. I vis iandien Lietuvoje veikiani politini ir visuomenini organizacij vienintel Lietuvos laisvs lyga buvo kurta pogrindyje 1978 metais. Lietuvos laisvs lyga 19871990 metais aktyviai kovojo prie sovietini okupant ir kolaborant primest suvereniteto SSRS sudtyje idj, kurios gyvendinimui dta daug pastang. Savaime suprantama, kodl 1988 metais i pogrindio ijusi LLL buvo okupacins valdios ir jos sukurt darini sutikta su neslepiama baime ir neapykanta. Valdia siek apriboti Lygos tak visuomens politiniam smonjimui ir istumti j atsikurianios Lietuvos politin urib. Laisvs lyga atmet bet kokius konformistinius kompromisus su komunistine valdia ir labai pavojingas bei miglotas suvereniteto idjas, galinias teisinti Lietuvos okupacij ir aneksij, bei daug prisidjo, kad tos idjos nerado pritarimo tautoje, kurios lkesiai isipild 1990 m. kovo 11-j. Lyga lieka itikima savo fundamentalioms idjoms, jos lieka tos paios visika ir tikra valstybin nepriklausomyb, vis Lietuvoje gyvenani tautybi solidarumas bei teisingumas visiems tvynainiams. 429
LIETUVOS LAISVS LYGOS PASTANGOS PAGERBTI GINKLUOTOS REZISTENCIJOS DALYVI KOV

(PIRMOJO OKUPUOTOJE LIETUVOJE PAMINKLO PARTIZANAMS PASTATYMAS VARNIUOSE: POLITINIS KONTEKSTAS IR INIASKLAIDOS REAKCIJA)
GINTARAS IDLAUSKAS Buvs Lietuvos laisvs lygos Tarybos narys
Lietuvos laisvs lygos krjams artimiausiu isivadavimo kovos pavyzdiu buvo kompromis nepripains ginkluotas pasiprieinimas sovietinei okupacijai. Pogrindio slygomis iplatintuose Lygos tekstuose aptinkame ginkluotos rezistencijos reikms Lietuvos valstybingumo perspektyvai akcent. Laisvs lygos leidinio Vytis pirmajame numeryje 1979 m. birelio mn. rayta: iemet sukanka 25-eri metai nuo lietuvi tautos ginkluoto pasiprieinimo okupantams (19441954 m.) nuslopinimo. Nutil partizan viai ubaig vien herojikiausi etap ne tik ms, bet ir pasaulio istorijoje. I ties savo mastu, trukme i kova nedaug teturi pavyzdi. () Moralins pergals okupantas niekada nepasieks! Tai nulemia ir partizanins kovos istorin reikm: ji sultino kolonizacij, privert okupantus skaitytis, ji ir iandien kvepia mus pasiprieinimui. () Ginklu kovojanti Lietuva vykd savo testament. iandien jo vykdyti paaukta ms karta. Niekas nereikalauja gyvybs aukos. Ms ginklas () odis, drsus ir rytingas. Lygos legalios veiklos vienu udavini buvo atspariausios tautos dalies partizan kovos veiksmingas prasminimas. Dl ios prieasties Lyga sureng pirmj vie partizan pagerbimo miting, o kiek vliau pastat pirmj ginkluotoje rezistencijoje uvusiesiems skirt paminkl. Tai atlikta 1989 m. Varniuose. 1988 m. pabaigoje buvo steigtas Laisvs lygos Teli skyrius, kuriam vadovavo io teksto autorius. Tai buvo pirmasis Lygos skyrius provincijoje ir treiasis Lietuvoje (po Vilniaus ir Kauno). Tuo metu lankydavome buvusius emaii apygardos atrijos rinktins partizanus, j ryininkus, rmjus, fiksavome j prisiminimus. I Varni miestelio vyresns kartos gyventoj patyrme, kad alia buvusios sovietinio saugumo Varni valsiaus bstins buvo niekinami uvusi partizan palaikai, kurie galjo bti ukasami alia netoliese tyvuliuojanio tvenkinio ir gretimose vietose. Prie keliolika met tvarkant komunikacijas, netoli aptariamos vietos aptiktos nenustatyt asmen palaik liekanos. Be to, apie Varnius brsi Lietuvos laisvs armijos daliniai, Varni partizan kuopa buvo viena pajgiausi emaii apygardoje. Visa tai skatino galvoti apie ios vietos paenklinim. Mintoje vietoje surengti partizan ir j kovos pagerbimo miting pasil vyriausias amiumi Laisvs lygos Teli skyriaus narys Bronius Perlaviius. 430
KONFERENCIJOS MEDIAGA. GINTARO IDLAUSKO PRANEIMAS
Tuo metu Lygos Teli skyriui priklaus Gintaras idlauskas, Kazys alkauskas, Bronius Perlaviius, Bronius Navickas, kiek vliau sijung Vytautas Kneita. Vos pradjus organizacin veikl, sijung vairi instancij trukdiai: atsisakyta suteikti leidim mitingui, neatsispirta proiui sakmiai pagrasinti, buvo nudraskomi rengin kvieiantys skelbimai, tuo paiu metu organizuoti vairs alternatyvs pramoginiai renginiai. Leista suprasti: jei paminjimas bt skirtas visiems nuo vadinamojo stalinizmo nukentjusiems, klii gal nebt daroma. Mintu laiku gausiai rayta ir kalbta apie abstrakias stalinizmo aukas, ne visada jas vardijant ir konkretizuojant. Vienon nukentjusij greton demagogikai buvo irikiuojami ne tik tremtiniai, politiniai kaliniai, nuudyti civiliai gyventojai, dirbtinai sukelto bado aukos, bet ir stribai bei paios valdios inaikinta pirmoji ekist ir idjinio bolevizmo karta. Gintaras idlauskas, Bronius Perlaviius ir Bronius Navickas kreipsi Varni miesto vykdomj komitet praydami leisti surengti pusantros valandos trukms miting. Jokio atsakymo nei teigiamo, nei neigiamo nesulaukme. Teliuose ir Varniuose iklijavome skelbimus, kvieianius rengin. Jie buvo bematant nuplyti. Organizatoriai vl juos ikabino, o valdios pasisti asmenys juos vl nudrask. Dal skelbim oponentai nukopijavo ir juose paminjimo pradios valand i 14-os pakeit 17-. Apie vasario 12 d. Varniuose organizuojam partizan pagerbimo miting informavo Laisvosios Europos radijas. Mitingo dien suinojome, kad tuo paiu metu organizuojamos anksiau lyg ir neplanuotos jaunimo sportins aidyns Teliuose ir Varniuose, o Teliuose gastroliuojantis Leningrado cirkas rengia papildom pasirodym. ias smulkmenas parykinu, siekdamas atkreipti dmes, kad valdia naudojo gana iradingas kontrpriemones, ivengdama pernelyg akivaizdaus sikiimo. Prie miting jo organizatoriai susirinko pas Varni gyventojus Prancik ir Bronislav Monkus, kur pareng mitingo rezoliucijos projekt. paminjim susirinko madaug pusantro tkstanio moni. Lietuvos ypatingajame (buvusiame KGB) archyve iliko byla su miting stebjusi ir fiksavusi KGB agent slaptais praneimais. Po angins kalbos pirmininkaudamas iam mitingui ir kviesdamas dialogui kreipiausi buvusius stribus: gal jie nort pakalbti ir apginti savo tariam idj, kuria vadovaudamiesi talkininkavo svetimiesiems terorizuojant ir tremiant Lietuvos gyventojus. Toki neatsirado. Pakviesti pakalbti ir KGB darbuotojai. Pastarieji irgi vieai nepasirod, nors renginyje neoficialiai dalyvavo. Vasario 12 d. Varniuose vykusiame partizanins kovos paminjime pirm syk vieai prabilo lik gyvi laisvs kariai. J vardu kalbjo Kstuio apygardos Lydio rinktins partizanas Leonas Laurinskas, Kstuio apygardos ebenkties rinktins partizanas Steponas Bubulas, Lietuvos laisvs armijos Varni Vanag kuopos partizanas Bronius Navickas. od tar Laisvs lygos tautins tarybos pirmininkas Antanas Terleckas, Lygos Teli skyriaus narys, partizan ryininkas, Norilsko lagerio sukilimo dalyvis Kazys alkauskas, miting padjusi surengti 431
Varni gyventoja partizan ryinink Jadvyga Aleksandraviit, Bronius Perlaviius ir kiti. Kalbtojai vertino ginkluoto pasiprieinimo reikm, pasmerk okupacini struktr nusikaltimus, ypa partizan vardu iaurias akcijas vykdiusias provokacines smogik specialisias grupes, vardino kolaborantus ir sovietinius aktyvistus, naikinusius kryius ir nepriklausomybs met paminklus bei dalyvavusius gyventoj genocido veiksmuose, smarkiai kritikavo vienvald partij. Kadangi jau buvo apsisprsta artimiausioje ateityje ioje vietoje pastatyti paminkl, mitingo metu iam tikslui buvo renkamos pinigins aukos. Baigiantis paminjimui priimta tokio turinio rezoliucija: Mes, susirinkusieji Varniuose, prie buvusios NKVD bstins, ia vairiose vietose ukastiems Lietuvos partizanams, uvusiems kovoje su okupacine kariuomene bei vietiniais kolaborantais stribais, pagerbti, kreipiams lietuvi taut, ragindami: 1. Pareikalauti i vietins administracijos surinkti prie buvusi NKVD bstini Lietuvos miestuose, miesteliuose ir didesniuose kaimuose ukast partizan palaikus ir perduoti juos visuomenei palaidoti su tinkama kovotojams u laisv pagarba, pastatyti jiems paminklus. 2. Pareikalauti, kad vietin administracija netrukdyt pagerbti partizan atminimo, kaip tai vyko Varniuose. 3. Pareikalauti i dabartins administracijos, kad bt iaikinti nusikalt Lietuvai okupant tarnai, patraukti juos baudiamojon atsakomybn. Tegul tauta sprendia, atleisti jiems ar ne. 4. Rinkti prisiminimus apie okupant ir j talkinink nusikaltimus. Valdia atsak administracinio atoveiksmio priemonmis. Organizatoriai buvo kvieiami prokuratr ir spjami nepaeidinti Soviet Sjungos konstitucijos ir statym, prieingu atveju ateityje tai gali utraukti nustatytas teisines pasekmes ir baudiamj atsakomyb. Nors tuo metu valdios virni sureisuot perestrojk jau akivaizdiai stelb spontanikas nacionalinis judjimas, valdikai ideologijai, ypa jos spaudai, kaip ir kitados, tebebuvo nesvetimos laisvs kovas demonizuojanios nuostatos. iniasklaidos reakcija iraikingai atvr aptariamo laikotarpio visuomenin kontekst. Respublikin spauda pirmj partizan pagerbimo miting nutyljo. Lygos informacinis biuletenis Laisvs auklys 1989 m. kovo 14 d. pateik ivad: bijomasi, kad bacila nepersimest kitas Lietuvos vietas. Tuo tarpu komunist partijos Teli rajono komiteto leidinio Teli laikratis (buvs Komunizmo vyturys) puslapiuose savo nuomon ireik tie, kurie pasipiktino ir nepritar. Teli laikraio 1989 m. vasario 18 d. numeryje, su rubrika Rajono gyventojai piktinasi, ispausdintos dvi operatyvios publikacijos: Laisv ne banditams garbinti ir Tai kirinimas. Pirmj pasira keturiolika ems maitintojos kolkio kolkiei, antrj Varni vidurins mokyklos mokytojas A.Kadailis. Kolkieiai ra: Kai susirinkusiuosius kreipsi buv bandit bri vadeivos, patys susitep nekalt moni krauju, reikalaudami pripainti j nuo432
pelnus, net aminti j atminim, daug kas pasidar aiku. Daugiau kaip valand i garsiakalbi sklido odiai, eidiantys vyriausyb, partij, komjaunim, visus jaunus ir senus, trokusius viesesnio gyvenimo. Kartu buvo visaip auktinami miko broli ygdarbiai. Mokytojas, oponuodamas mitingo kalbtojams, tvirtino: Ir visai nesuprantami Laisvs lygos vadov ir jos nari isiokimai mitinge Varniuose. Telikiai pensininkai Perlaviius, Navickas, Laurinskas i Taurags savo ipuoliais kirino lietuvi taut, agitavo jaunim netarnauti Tarybinje Armijoje. () Reikt isiaikinti, kas yra kas. Kas buvo tie banditai, kas tie liaudies vadinamieji stribai ir k jie gero ar blogo dav tautai. () Saujel atvykusi moni mitinge Varniuose kalbjo visos tautos vardu. Tai piktina daugel. Vasario 21 d. ispausdintame dvideimt atuoni Teli miesto karo ir darbo veteran, pokario aktyvist laike Toki kovotoj nepripastame rayta: Mes pasipiktin sutikome ini apie vasario 12 dien Varniuose vykus Lietuvos laisvs lygos susirinkim, kuriame buvo meiiama ir plstama Lietuvos komunist partija, pokario meto aktyvistai, liaudies gynjai. Tokie veikjai kaip Terleckas, Bubulas i Kaliningrado srities, telikiai Navickas ir Perlaviius, tauragikis Laurinskas, klaipdikis Vakys ir keletas kit buvusi miko broli pasivadino pokario met kovotojais u laisv. Ireik nuspjam nuomon apie partizanus: Mes toki kovotoj nematme, mes matme tik tautos kirintojus, teroristus, kurie organizuodavo udynes bei tarstelj apie save: Mes teisybs nebijome ir tautai galime drsiai irti akis, aktyvistai pateik silymus: Mes, kaip ir daugelis varniki, smerkiame tokius veiksmus ir silome valdios organams priimti atitinkamas priemones ukirsti keli tokiems Laisvs lygos ipuoliams prie pokario met aktyvistus, partij ir vyriausyb, atskir jos asmen meiim ir pldim. () Laisvs lygos veikjai Varniuose, pasinaudodami, kad iame susibrime nedalyvavo pokario met aktyvistai, liaudies gynjai, kviet mus atgailauti. is laikas tai ir atsakymas jiems. Teli rajono prokuroras P.Mikuionis Teli laikratyje kovo 4 d. vieai perspjo mitingo organizatorius ir ireik savo pozicij: Pastaruoju metu, kada pertvarka reikalauja vis susitelkimo, vis smarkiau m reiktis nepageidautinos, nesveikos ir neretai ekstremistins nuotaikos. Daugja nesankcionuot proces, miting ir ipuoli. 1989 met vasario 12 dien Lietuvos laisvs lygos Teli grups organizuotame, valdios nesankcionuotame mitinge, skirtame pokario aukoms atminti, be meito, neapykantos, kirinimo ir avjimosi miko broli kraupiais ygdarbiais daugiau nieko ir nebuvo. Mitinge Sri gamyklos darbininkas Gintaras idlauskas vieai eidinjo Komunist partij, tarybin vyriausyb ir komjaunim. () Savaime suprantama, jog visa tai ne tik kad nesuderinama su teisins valstybs krimo, tikro vieumo ir socialistins demokratijos pltote, bet ir sukl daugumos moni teist pasipiktinim. Ryium su tuo Gintaras idlauskas buvo ikviestas ir prokuroro oficialiai sptas. Gimtajame krate raytojas R.Kaauskas kovo 16 d. straipsnyje Tas audringas, nepaprastas laikas diagnozavo: Negerai, kai kokiame emaitijos miestely433
je buvs mikinis ima rankas mikrofon (). Esu sitikins, kad dalis buvusi mikini suprato, kuo nusikalto tautai, kur juos nuved tas apgaulingas kelias. O tie, kurie siekia mikrofono, turt tylti, susilaukti moni nepritarimo. Ir mons jiems nepritaria. Partizan kovos pagerbimas pasmerktas ir kovo 23 d. vykusiame komunist partijos Teli rajono komiteto plenume. Jame nuskambjo tokie komunist partijos Teli rajono komiteto pirmojo sekretoriaus .Sabanskio odiai: Neretai dar nesugebame duoti deram atkirt meiikams, siekiantiems diskredituoti partijos nario vard. Didel rajono gyventoj pasipiktinim sukl Lietuvos laisvs lygos ipuoliai mitinguose Varniuose ir Teliuose. Taiau atkirio i karto nesugebjome duoti, pirmins partins organizacijos liko pasyviomis stebtojomis. Varni miesto vykdomojo komiteto partinio biuro vardu B.ileviiens, N.Skupovo ir Varni vykdomojo komiteto pirmininko J.alaeviiaus pasiraytame straipsnyje Su kuo mes einame Teli laikraio kovo 28 d. numeryje akcentuota: Pasipiktinome Varni mieste 1989 met vasario 12 dien vykusiu Laisvs lygos susirinkimu, kuriame buvo meiiama Komunist partija, pokario meto aktyvistai, liaudies gynjai. () Esame pasipiktin toki, kurie save vadina Lietuvos partizanais, o i tikrj buvo mikiniais, kalbomis. Taurags rajono laikratyje Leniniei balsas kovo 25 d. ir Teli laikratyje balandio 18 d. pasirod publikacija Paradokso esm. Jos autorius V.Marinas buvus partizan Leon Laurinsk u tariamai kruvin jo praeit kone prakeikia. Nusprends, kad daugelio moni irdyse amnestijos Leonui Laurinskui niekada nebus, tekst ubaig septintojo deimtmeio sovietins spaudos tikrovei bdingu stiliumi: itokie buvusio bandito, nnai Laisvs lygos aktyvaus dalyvio Leono Laurinsko gyvenimo unkeliai. Ar kas nors kada nors atauks tuos prakeiksmus ir melus? beviltikai retorinis klausimas. Tuoj po mitingo suformavome paminklo partizanams pastatymo komitet, kurio nariais buvo praneimo autorius, Kazys alkauskas, Bronius Perlaviius, Bronius Navickas, Vytautas Kneita, Prancikus Monkus ir Alfonsas Primantas. Paminklo projekt pareng, paminkl pagamino ir tekst jame ikal Teli buitinio gyventoj aptarnavimo kombinato paminkl dirbtuvi meistras Alfonsas Primantas. Paminklas uvusiems partizanams usakytas oficialiai, i karto padengiant jo pagaminimo katus. Paminkl dirbtuvse apsilankius KGB Teli rajono poskyrio operatyviniam darbuotojui, dirbtuvi administracija meistrui tsti darb, o usakovams atsiimti teistai sigyt paminkl udraud, motyvuodama tuo, kad nra gautas leidimas j statyti. Leidim delsta suteikti, kadangi valdiai nebuvo inomas paminkle numatomas ikalti tekstas. Nuogstauta, kad jame gali bti odis laisv. Lygos Teli skyriaus narius pradjo pasiekti anoniminiai laikai, kuriuos pasiraydavo raudonieji kerytojai. 434
Kai kreipms Varni miesto vykdomj komitet, teiraudamiesi, ar inagrintas praymas leisti pastatyti paminkl, atsakyta, kad bus suauktas varniki susirinkimas, kuris ir nusprsis: reikia Varniams tokio paminklo ar ne. Toks susirinkimas vyko gegus 4 d. Jame dalyvavo Teli rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja B.Urbelyt, komunist partijos Teli rajono komiteto politinio vietimo kabineto vedjas R.Virintas, rajono architektas A.ebrauskas, KGB Teli rajono poskyrio pareignai. Susirinkime dalyvavo apie keturiasdeimt varniki, kuri dauguma pasisak u. Paminklo pastatymo iniciatoriams susirinkime atstovavo Bronius Perlaviius. Kai valdios atstovai jo paklaus, koks uraas bus ikaltas paminkle, is, vadovaudamasis taktiniais sumetimais, pateik valdios pageidaujam atsakym: Pokario met aukoms atminti. Lenkiame galvas. Supraskite, statomas paminklas ir ms partizanams, ir js stribams, kurie tam tikra metafizine prasme gal ir laikytini okupacijos aukomis. Vliau kreipms Teli rajono architekt A.ebrausk, praydami iduoti ratik leidim paminklui statyti. is negaljo iduoti tokio leidimo, kol savo akimis nesitikino, koks i tikrj tekstas ikaltas paminkliniame akmenyje. Paminklas, kuriame jokio teksto dar nebuvo, slapta igabentas i dirbtuvi ir paslptas pas Teli gyventojus Petr ir Jadvyg Petkeviius. Petras Petkeviius talkino ir rengiant vasario 12 d. miting. Kadangi i vieta KGB tapo inoma, likus parai iki paminklo pastatymo ir paventinimo ikilmi, jis buvo pervetas ir paslptas pas vien netoli Varni esanio kaimo gyventoj. Dar reikt paminti talkininkus Vac Motuz, Aloyz arkausk. Paminkliniame akmenyje ikaltas kryius, Gedimino stulpai ir uraas uvusiems u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb 19441954 m. Laisvs siekianti tauta. Norint gauti leidim statyti, teko leisti rajono architektui susipainti su iuo tekstu. Architektas, j ivyds, paaikino, kad leidimo suteikti negals. Papraius iduoti udraudiant statyti dokument, tai ir buvo padaryta. Paymoje, kiek pamenu, ufiksuota, jog paminkle ikaltas tekstas neatitinka tikrovs. Tai nebuvo architekto asmeninis sprendimas. Paminklo saugojimu, jo transportavimu Varnius, fundamento ipylimu ir kitais praktiniais reikalais daugiausia rpinosi Kazys alkauskas. Jis, kaip ir kiti Lygos Teli skyriaus nariai, tomis dienomis beveik be perstojo buvo stebimas KGB sekli. Paminklo pastatymui pasirinktas pirmasis gegus sekmadienis Motinos diena. Paminkl paventinti sutiko Teli Katedros vikaras (dabar Krai klebonas) kun. Alionidas Budrius. J KGB spaud nedalyvauti, ikviestas Teli rajono prokuratr, jis sptas dl prie tris mnesius viename pamoksle isakyt mini. I Vilniaus atvyks ekistas spaud vikar atsisakyti ventinti paminkl. Laisvs lygos tautins tarybos pirmininkas Antanas Terleckas ir Lygos Teli skyriaus pirmininkas G.idlauskas balandio 15 d. pareng ir pradjo platinti krei435
pimsi buvusius partizanus, antisovietins rezistencijos dalyvius, ragindami juos susirinkti Varnius ir dalyvauti paminklo atidengimo ikilmse. Kreipimesi rayta: Broliai! Ilgus tautinio genocido metus Js vardas buvo niekinamas spaudoje, sovietini istorik darbuose, bolevikini aktyvist lpose. Ir dabar Jums tebra priskiriami nusikaltimai, kuri Js niekada nepadarte. Pirmasis mginimas atstatyti istorin teisingum vyko .m. vasario 12 d. Varniuose, kur Laisvs lygos Teli skyrius sureng miting, skirt NKVD-MGB nuudytiems partizanams pagerbti. Valdios trukdymai surengti miting ir spaudos atsiliepimai apie j liudija, jog dabartin sovietin administracija tebra prieikai nusiteikusi buvusi partizan atvilgiu. () Paskutini met vykiai Lietuvoje liudija, jog Js pradta rezistencija prie okupacin reim tsiama, tiesa, syk taikingomis priemonmis. Kreipimosi pabaigoje buv laisvs kariai paraginti susirinkti Varnius ir dalyvauti paminklo atidengimo ikilmse. kreipimsi ne syk perskait Amerikos balso, Laisvosios Europos radij stotys. Sovietins spaudos oficioze Tiesoje gegus 3 d., reaguojant jau mint dvideimt atuoni Teli miesto karo ir darbo veteran, pokario met aktyvist laik, ispausdinta publikacija Praeities negalima nubraukti. Kokie kovotojai telkiasi Lietuvos laisvs lyg. Straipsnio autorius V.ilius klaus: Ko mitinguose siekia ie vyrai, savo ties gyn automatais pokario mikuose? () Vis daniau girdime j bals. Vis garsiau jie kalba. O kaip ir dera buvusiems laisvs kariams, ir j organizacija savo pavadiniman ra od laisv pasivadino Lietuvos laisvs lyga. Vienas programini jos reikalavim pastatyti Vilniuje ir kitose vietovse paminklus vadinamiesiems Lietuvos partizanams. N vienas Lygos renginys neapsieina be j dalyvavimo. Po netiktai objektyvios angos sek kelios meito pastraipos, kuriose inertiku stiliumi suniekinti du mitinge Varniuose kalbj partizanai. Publikacijos pabaigoje pateiktos ivados: Matyt, ne visi, ij i miko, galutinai sudjo ginklus. Kai kam pilietinis karas tsiasi, atgailauti tautai jie nesiruoia. Lankydami didesnius ir maesnius Lietuvos miestelius, rengdami mitingus, jie mgina klaidinti mones, visomis igalmis skatina pasukti klystkelius. Straipsnyje usipult Karaliauiaus krate gyvenant partizan Stepon Bubul grietai pasmerk Timiriazevo gyventoj sueiga. J ikoneveik ir srities laikratis Leninskij put: Steponas Bubulas kaltintas mogudika praeitimi. Tuo tarpu reabilitacinje Lietuvos Aukiausiojo teismo ivadoje konstatuota, jog jo veiksmuose nenustatyta nusikaltimo sudties. Paminklo fundamentas ipiltas gegus 4 d. Tai atliko Kazys alkauskas, Bronius Perlaviius, Vytautas Kneita, Bronius Navickas. Prisistats Varni miesto vykdomojo komiteto pirmininkas J.alaeviius ir milicininkas pasiteiravo, kas iia daroma. Paaikinta, kad darbai vykdomi privaiame sklype, taigi valdiai nes reikalo nerimauti. Buvusiame NKVD-MGB Varni valsiaus bstins pastate tuo metu buvo rengtas gyvenamasis namas ir em, kurioje numatyta statyti paminkl, priklaus to namo gyventojams Liudvikui ir Salomjai Ramanauskams, j 436
odinis sutikimas buvo gautas. Vliau ne syk naudojome privaios nuosavybs argument. Teko net spti: jeigu privaioje teritorijoje pastatytas paminklas bus nugriautas, apgynimo beliks iekoti tarptautinse institucijose. Apie artjanias ikilmes informavo Amerikos balso, Laisvosios Europos radij stotys, informacija platinta kitais prieinamais bdais. Turjome ini, kad Kaziui alkauskui KGB gali organizuoti avarij. Dl Varniuose artjani ikilmi Vilniuje lanksi KGB Penktosios valdybos operatyviniai darbuotojai i Maskvos. vyko pasitarimas siaurame rate Lietuvos komunist partijos centro komitete. Kaz alkausk kelyje sustabds KGB Teli rajono poskyrio virininkas V.Masalskas pasiteiravo, ar paminklas bus statomas neturint valdios leidimo. is, siekdamas pristabdyti KGB trukdymus, diplomatikai atsak: Kaip susirink mons nubalsuos, taip ir bus. Tad tiktasi ir prieikai nusiteikusi asmen dalyvavimo. Ne visi bgtavimai pasitvirtino, taiau tampos bta nemaos. Ikilmms pirmininkauti buvau apsisprends a, taiau atsitiktinumas lm, kad, staiga po trumpos ir mios ligos mirus monos seseriai, dalyvauti negaljau, juolab kad laidotuvi diena sutapo su paminklo pastatymo ir paventinimo diena. Kaip ir anksiau, nudraskyti visi skelbimai, kvieiantys paminklo atidengimo ikilmes. T pai dien ir t pai valand surengtas ne tik Motinos dienos paminjimas Teliuose, bet ir sovietmeiu nugriauto bei daugiausia valdios finansais ir pastangomis atstatyto paminklo atidengimas ir paventinimas kaimyninje Pavandenje. Mes diaugms kiekviena pastanga atkuriant istorinius-kultrinius objektus, kad ir kas tai daryt, taiau stebino ms ir valdios organizuot rengini simptomikas sinchronizavimas btent pastarosios iniciatyva. Gegus 7 d. apie 13 val. pradjus rinktis pirmiesiems ikilmi dalyviams, paminklas, skirtas uvusiems partizanams, buvo atvetas ir pradtas statyti. Pastatymo darbai ubaigti likus vos kelioms minutms iki ikilmi pradios. I Varni v. apat. Petro ir Pauliaus Katedros po v. Mii artjo giedanti procesija su Teli Katedros vikaru kun. A.Budriumi prieakyje. Vietin valdia lyg ir band organizuoti protesto akcij, taiau i to, regis, nieko neijo. Kun. A.Budriui paventinus paminkl, kalbjo Lygos tautins tarybos pirmininkas Antanas Terleckas, Lygos Kauno skyriaus atstovas Arnoldas Taujanskas, partizanai Leonas Laurinskas ir Steponas Bubulas, buvs politinis kalinys Juozas Remeikis, Lygos akademinio jaunimo grups pirmininkas Leonardas Vilkas, Demokrat partijos atstovas Boleslovas Bilotas, uvusi trij partizan Urbonavii sesuo Irena Einikien, Tautinio jaunimo sjungos Jaunoji Lietuva vadovas Stanislovas Bukeviius, partizan ryinink varnik Jadvyga Aleksandraviit, poetas ir aktorius Kstutis Genys. Renginiui pirmininkavo Tremtini sjungos atstovas Jaroslavas Baneviius. Prie paminklo pastatym ir partizan pagerbim pasisak varnik Graina Nikolajeva, kurios kalb mons nuvilp. Ikilmse dalyvavo madaug trys tkstaniai moni. Jas filmavo kino operatoriai Laima Pangonyt ir Albinas Kentra. Po ikilmi organizatoriai pakviet sve437
ius ueiti uksti Varni restoran, taiau prie dur tuoj buvo pakabinta lentel su urau Sanitarin valanda. Apie paminklo pastatym dar t pat vakar informavo pagrindins Vakar radijo stotys. Tuo tarpu televizijos ini laida Panorama irovus dezinformavo pareikdama, kad Varniuose pastatytas paminklas savanoriams. Apie pirmojo paminklo partizanams pastatym gausiai rayta Amerikos lietuvi spaudoje. Pirmomis po pastatymo dienomis ir naktimis paminklas buvo saugomas, nes bta grasinim j nugriauti ar net susprogdinti. Pradioje jis buvo gausiai lankomas ekskursij i emaitijos ir atokesni Lietuvos viet. Jo pastatymo aplinkybmis domjosi Lietuvos atstovas prie ventojo Sosto Stasys Lozoraitis. Laisvoji Europa gegus 12 d. klausytojus supaindino su Laisvs lygos, Demokrat partijos, Tautinio jaunimo sjungos Jaunoji Lietuva pareikimu dl persekiojim, kuriuos patiria ikilmi Varniuose organizatoriai. Lygos Teli skyrius iplatino pareikim, kuriame pareikalavo nutraukti Laisvs lygos Teli skyriaus nari sekim ir persekiojim, nes j veikla yra atvira ir nekenkia atkuriamos valstybs saugumui. Teli laikraio urnalisto A.Pintverio gegus 18 d. straipsnyje Smgiai vienus vartus arba kaip Varniuose buvo atidengtas paminklas apgailestauta, kad vasario 12 d. mitinge niekas neidrso garsiai paprietarauti, nors tame gausokame moni bryje buvo ir komunist, ir Taryb darbuotoj, pokario laiko aktyvist, liaudies gynj. Publikacijoje apgailta, kad paminkle ikaltas ne neutralus uraas pokario aukoms atminti, kad renginys vyko be oficialaus valdios leidimo, kad jame nuskambjo raginimas surengti referendum dl Lietuvos istojimo i Soviet Sjungos. Ir apskritai tai buvs besivienijanios tautos skaldymas. Reikia pastebti, kad pakankamai informatyvioje tam laikui publikacijoje vietos rasta ir vienai kitai objektyvesnei ivadai. Po poros met tas pats autorius (V.Tylno slapyvardiu) straipsnyje Susirinko buv partizanai ra: Taiau ar ta kova buvo beprasm? Ne. Jeigu ne partizaninis judjimas, kain apie kok lietuvi procent Lietuvoje iandien galtume kalbti ir i viso ar galtume. () Ir jeigu ne partizan sjdis, ne pogrindio kova, neinia ar btume sulauk 1990 met kovo 11-osios dienos. Beje, is urnalistas 1990 m. buvo pakviestas ir kalbjo pirmojo paminklo partizanams pastatymo metinms skirtame renginyje. Neabejoju, kad tiek abu jo tekstai, tiek pasisakymas prie paminklo buvo nuoirds, tad belieka pasidiaugti, kad 1989 1991 m. vyko esminis lis ne tik daugelio moni, bet ir atskir urnalist galvosenoje. Teli laikratyje gegus 30 d. susipainome su V.Barausko sentimentaliai brutalia apybraia Randas. Anot apybraios autoriaus, mik ijo suvrjusi kaimo turi gauja. Bsimieji partizanai Luoks apylinkse, girdi, artjant frontui, doriems komunistams ir j rmjams lupo nagus ir kal vinis smilkinius. Apybraios heroj Stanislava Kazlauskait, prisimindama tuos laikus, reziumuo438
ja: O dabar Dabar() panaiems budeliams kai kas stato paminkl. Skaudu. Baisiai skaudu. Ir nesuprantama. Beje, is straipsnis pirm kart publikuotas urnale Jaunimo gretos 1964 m. Perspausdinant pakoreguota straipsnio pabaiga, pritaikant j 1989 m. aktualijoms. Dl paminklo partizanams pastatymo protestuojani laik ir peticij sulauk Lietuvos komunist partijos centro komitetas, Teli rajono komunist partijos ir vykdomieji komitetai. Vis laik nuo paminklo pastatymo iki pat ios dienos j globojo, priirjo ir jo aplink tvark Varni gyventojai Prancikus ir Bronislava Monkai. Laisvs lygos Teli skyriaus iniciatyva ir pastangomis 1989 m. spalio mn. 27 d. Teli rajono Nevarn apylinks Plonio mike, netoli Petraii kaimo, kalvs angli deginimo duobje buvo surasti, ekshumuoti ir Nevarn miestelio banyios ventoriuje, parapijos klebonui kun. Antanui Beniuiui pasilius, lapkriio 5 d. ikilmingai palaidoti devyni 1951 m. gegus mn. 9 d. Teli apskrities Nevarn valsiuje uvusi emaii apygardos atrijos rinktins Nevarn ir Alkos rinktins Sedos kuop partizan palaikai. Tai buvo pirmasis uvusi partizan palaik suradimas, ekshumavimas ir ikilmingas palaidojimas Teli rajone. Ant partizan kapo Laisvs lygos Teli skyrius pastat menik kryi, kurio autorius krydirbys Stanislovas Puplauskas. Ir kart rajono administracija msi alternatyvi kontrpriemoni. LKP Teli rajono komitetas, kaip ir kiekvienais metais, planavo organizuoti Spalio revoliucijai paminti skirtus renginius lapkriio 7 d. Taiau numatytas partizan palaik palaidojimas lapkriio 5 d. paskatino rajono valdi ventinius renginius i lapkriio 7 d. perkelti t pai lapkriio 5-j. T pai dien Teli mieste skubiai organizuota mug. Luoks apylinks Rdupi kaimo gyventojas buvs partizan ryininkas Pranas Stasiulis Kiniuli mike 1990 m. rugpjio mn. parod trij uvusi broli, atrijos rinktins Luoks kuopos partizan Vasiliausk palaik ukasimo viet. Palaikai buvo ekshumuoti ir palaidoti Luoks miestelio kapinse. uvusi broli artimiesiems aktyviai talkino Laisvs lygos Teli skyriaus nariai. Luoks miestelio gale, Varni gatvje, alia buvusi rsi, kuriuos sovietins okupacijos metais buvo sumetami uvusi partizan palaikai, Laisvs lygos Teli skyrius pastat kryi uvusiems emaii apygardos partizanams. Kryi padirbdino Stanislovas Puplauskas. Netrukus kryius buvo iniekintas, nuplta prie jo pritvirtinta lentel su urau. 1990 m. birelio 15-j, Lietuvos okupavimo 50-j metini dien, Teli emaii Alkos muziejuje atidaryta Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus parengta paroda Amina garb rezistencijai. Joje buvo eksponuojama archyvin mediaga (nuotraukos, dokumentai), uvusi partizan daiktai, pogrindio spaudos leidiniai, liudijantys apie ginkluot pasiprieinim sovietinei okupacijai emaitijoje. 1991 m. paminklas uvusiems partizanams Varniuose pripaintas valstybs saugomu objektu ir trauktas Lietuvos istorijos paminkl atlas. 439
I iame tekste pamint asmen jau mir Bronius Perlaviius, Vytautas Kneita, Steponas Bubulas, Petras Petkeviius, Kstutis Genys, Stanislovas Puplauskas, Jadvyga Aleksandraviit. Lietuvos laisvs lyga, pagerbdama ginkluotos rezistencijos dalyvi kov, siek irykinti laisvs kovos esm bei jos vert mogaus orumui ir tautos gyvybei. Baigdamas noriau pastebti, kad bsena vienui vieni ne vien ms rezistencijos likimas. Toki pai bsen vairiu laiku igyveno ir kitos Ryt blokui jga priskirtos visuomens. Partizanai laisvs bylai atkakliai iekojo tarptautins bendrijos tiesiogins paramos. Norini ir idrstani dalintis tos nelygios kovos atsakomybe ir pavojais beveik nerasta. Laisvojo pasaulio abejingumas buvo stulbinantis. Todl iandien u laisvs isipildym neprivalu jausti dkingum ioriniams veiksniams. Laisvs lyga taikingomis priemonmis skmingai prats bekompromiss ir nekomformistins pasiprieinimo politikos tradicij.
440
LIETUVOS LAISVS LYGOS USIENIO SKYRI VEIKLA

ROMAS GIEDRA Buvs Lietuvos laisvs lygos narys
Prie pradedant kalbti apie Lietuvos laisvs lygos veikl u Lietuvos rib, reikt pamginti isiaikinti prieastis, kurios t veikl nulm. Kodl buvo padaryta tai, kas padaryta, ir kodl nebuvo padaryta daugiau? Kas, kokios klitys sutrukd Laisvs lygai i daug adanios vienmini grups tapti masine gerai organizuota jga, vienijania visas patriotines jgas? Kas nutiko, kad Vakaruose apie Lygos veikl buvo taip maai inoma? Savo praneim slygikai padalinau dvi dalis. Pirmoje dalyje trumpai paanalizuosiu prieastis, dl kuri Lygos veikla buvo stabdoma ir trukd jai inaudoti atsivrusias galimybes. Antroje dalyje papasakosiu apie Lygos nari ir rmj veikl usienyje. Laisvs lyga atsirado ne tuioje vietoje. Pradioje buvo idealistiniai pavieni asmen ir grupeli bandymai pakeisti esam padt raant atsiaukimus, keliant tautines vliavas ir kitokiais bdais metant ik sovietinei sistemai. Vliau, jau lageriuose, tarp atskir politini kalini vyko diskusijos, k daryti toliau, ijus laisv. Rusijos disident judjimas, jo ryiai su Maskvoje akredituotais Vakar urnalistais paskatino rayti atvirus ir vieus pareikimus, laikus, memorandumus, leisti vairaus pobdio ir apimties pogrindio spaudos leidinius. Represin KGB taip pat nesnaud: nuolat grasino, krat, antaavo, tard ir teis laisvs kovotojus udaruose teismuose, sodino juos lagerius, trm tolimiausius Sibiro pakraius, prievarta laik udarytus psichiatrinse ligoninse. Tokiomis slygomis, rodos, aminai grumiantis su KGB, atsirado Laisvs lyga. Pagrindinis Lygos steigjas ir jos ideologas buvo Antanas Terleckas. Tuo metu Lygos programa ir manifestacijos geriausiai ireik Lietuvos patriot viltis ir lkesius. Gorbaiovinje naujos Sovietijos vizijoje nebuvo vietos permainoms, kylanioms i apaios, aktyviai spaudiant tiems, kurie dar turjo nesuvest sskait su okupaciniu reimu. 1988 m. birelio 3 d., komunist partijai palaiminus ir su KGB inia susikr Lietuvos persitvarkymo sjdis, kuris turjo atlikti politins melioracijos uduot, surinkti visus, itrokusius tikr permain, laisvs ir nepriklausomybs, lengvai kontroliuojam ir Gorbaiovui pavald griov. Tiktasi, kad tai pagelbs prikelti dvesiant sovietin dinozaur naujam gyvenimui. Tada, vos tik dar gims Sjdis paskelb: Mes dirbsime petys petin su partija. Mes siekiame Taryb Sjungos federacins santvarkos stiprindami Taryb Lietuv. Bgant laikui ir Sjdiui radikaljant, jos lyderiu ir ideologu tapo Vytautas Landsbergis, kurio kalbos ir pareikimai leidia geriausiai suprasti Sjdio taktik ir strategij. Nuo pat pirmos sikrimo dienos Sjdis pasiskelb vieninteliu 441
Lietuvos gyventoj valios reikju ir tos valios vykdytoju, todl nuo pat pirmos dienos stengsi politikai ir moralikai izoliuoti ir neutralizuoti Lyg. Knygels Atgav vilt 77-ame puslapyje Sjdio pirmininkas V.Landsbergis ra: iame protus jaukianios veiklos bare anksiau susitikdavo Jedinstvo ir LLL, paskui prisidjo visai nuo nieko nepriklausomas Kranklys, dar luotos unitazas, dabar skal pleiasi. Patriotin buvusi politini kalini organizacija lyginama su komunistine ir Lietuvai atvirai prieika Jedinstva. Reikia pastebti, kad ta knygel buvo skaitoma ir usienyje. Kitos V.Landsbergio knygos Laisvs byla 117-ame puslapyje skaitome: Nutilus viams mike, nuslopinus ginkluot kov ir inaikinus daugyb moni, pasiprieinimas nesiliov, jis tik pakito, tapo taikus. Lietuvoje nebuvo labai ipltoto disident pogrindio, itin gausios pogrindins spaudos; nuoseklesn, didesn pasiprieinimo darb dirbo Lietuvos Katalik Banyios kronikos leidjai. Nei odiu neusimenama apie Laisvs lygos inicijuot 45-i pabaltijiei memorandum, Lygos leidinius Laisvs aukl ir Vyt, Lietuvos visuomenin grup Helsinkio susitarim gyvendinimui remti, udarus teisminius procesus. Anot autoriaus, viso to arba nebuvo, arba, jeigu ir buvo, neturjo didesns verts. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios tarybos posdyje 1990 m. rugsjo 4 d. pasakytoje kalboje parlamento pirmininkas apie Lygos vadov ir narius prabilo tokiais odiais: mons lengvai pasiduoda kvietimams griauti, dauyti arba terti kok nors paminkl, kas turi parodyti Lietuvos kov vis dlto bent kiek neigiamoj viesoj. Tarp t jg, kurios siekia suprieinti Aukiausij taryb ir Vyriausyb, labai aktyviai veikia LLL su savo lyderiu. ioje cituotoje vietoje Lygos nariai netiesiogiai ivadinami vandalais ir provokatoriais. Kyla klausimas: kas i tikrj ioje situacijoje buvo provokatorius? A.Terleckas, kuris stengsi ivilkti dienos vies K.Prunskien, ar pati premjer K.Prunskien, kuri kritiku atkuriamai valstybei ir jos nepriklausomybei metu drastikai pakl kainas ir iprovokavo kruvinus 1991 m. sausio 13-osios vykius? Tada, beje, ne dl A.Terlecko kalts, ms Nepriklausomyb kabojo ant plauko. Tik Lietuvos moni pasiaukojimas, Aukiausiosios tarybos gynj ir parlamento vadovo V.Landsbergio drsa igelbjo valstyb nuo praties. Galima pateikti ir daugiau istorini fakt, kada A.Terleckas, perspdavs apie tautai ir valstybei artjanius pavojus bei kylanias grsmes, vliau pasirodydavo ess visikai teisus. Mano tikslas yra daug kuklesnis nei parodyti ir vertinti Laisvs lygos nuopelnus. A tik noriu parodyti, kad Sjdis prie Lyg veik nedraugikai, vykd prieik propagand, kuri labai pakenk Lygos vaizdiui Lietuvoje ir usienyje. Laisvs lygai teko atlaikyti dvigub spaudim: vienas ateidavo i KGB rm ir kabinet, o kitas i Sjdio tribn. Prisimenu, kai pasiuniau ikvietim Lygos Tautins tarybos nariui A.Baltruiui atvykti Jungtines Amerikos Valstijas ir supaindinti Amerikos lietuvi bendruomen su Lygos veikla, jam nesuteik vizos. Lygos Tautins tarybos nariui nedav vizos, taiau Sjdio funkcionieriai JAV vyko be joki apribojim. 442
KONFERENCIJOS MEDIAGA. ROMO GIEDROS PRANEIMAS
I pogrindio ijusios Laisvs lygos Tautin taryba kreipsi JAV gyvenus Algird Statkevii, praydama j sudaryti Lietuvos laisvs lygos Usienio taryb ir atstovauti Lygai usienyje. A.Statkeviius su jam bdingu entuziazmu msi vykdyti Lygos pavedim. 1988 m. vasaros pabaigoje Australijos lietuvis Algimantas ilinskas pakviet A.Statkevii dalyvauti Treiosiose pasaulio lietuvi sporto aidynse Adelaidje. Viedamas Australijoje, A.Statkeviius Lygos veiklai usienyje plsti sutelk brel moni, kuriems idst savo tolimesnius planus, tarp kuri buvo raginimas pradti rinkti paraus dl Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybs. I aktyviausi ieivijos atstov A.Statkeviius planavo suformuoti Koordinacin komitet, vienijant ieivijos jgas nepriklausomybs atkrimui. Jis pateik ir daugiau svarbi pasilym. A.Statkeviius ir prie jo pritaps Kazys Eringis laikais kreipsi takingus ieivijos veikjus. Buvo parayti laikai Pasaulio Lietuvi bendruomens pirmininkui Vytautui Bieliauskui, ieivijos vyskupui Pauliui Baltakiui, taip pat kreiptasi Tarptautin Skaut organizacij. Tie laikai, anot A.Statkeviiaus, buvo tik tyruose aukianiojo balsas. 1989 m. birelio 10 d. Kolumbijoje gyvenantis lietuvis Jonas Kaselinas pasil A.Statkeviiui mint para rinkimo akcij traukti tarptautin antikomunistin ir krikionikos orientacijos organizacij The American Society for the Defense of Tradition, Family and Property (sutrumpintai TFP). TFP organizacija sutiko imtis io darbo ir iki 1990 m. gruodio mn. surinko net 5218520 para. Buvo atliktas milinikas darbas, tai didiulis ir Laisvs lygos galiotinio usienyje A.Statkeviiaus nuopelnas. Kyla klausimas: kodl tokia skminga politin akcija ir spdingas surinkt para skaiius nepadar didesnio spdio, susilauk tik silpno atgarsio ieivijoje ir Lietuvoje? Manau, atsakymas tas, kad para rinkimas baigtas jau paskelbus Lietuvos Nepriklausomyb, po 1990 m. kovo 11 d. Antra, ne maiau svarbi prieastis buvo ta, kad para rinkimo iniciatyva priklaus ne kokiam nors ieivijos ar Sjdio veikjui, bet Laisvs lygos nariui. Usienyje gyvenantys veikjai A.Statkeviiaus idjose, raginimuose velgdavo rimt konkurencij. Prie tos Laisvs lygos baims nemaai prisidjo Sjdio vedama Lygos menkinimo ir niekinimo propaganda, todl veiksniai pasijuto bajorais ir Lyg velg su neslepiama ironika paaiple. ymus JAV lietuvis, publicistas ir visuomenininkas Juozas Kojelis apie tai ra: Veiksniai bet koki privai iniciatyv link nuslopinti, kad privatininkai nepakenkt j autoritetui. Nenoriu tik sutikti su gerbiamu J.Kojeliu dl odio privatininkai, nes A.Statkeviius veik ne kaip privatus asmuo, o kaip Lietuvoje veikianios Laisvs lygos oficialus galiotinis usienyje. 1988 metais Lietuvoje sisibav vykiai trauk ir mane. etadieninje Los Angeles lietuvi mokykloje mokiau vaikus Lietuvos istorijos ir geografijos. Kartu su Edmundu Kulikausku ir kitais lietuviais krme Komitet Lietuvai remti. Buvau irinktas Los Angeles Lietuvi bendruomens valdyb. Tuo metu prasidjo Lietuvos persitvarkymo sjdio veikj susitikimai su lietuvi bendruomenmis JAV. Jie atvaiuodavo lietuvik organizacij kvieti443
mu. Ilaidos buvo apmokomos kvieianij sskaita. Lietuvi bendruomens buvo gerai informuojamos apie tikr ir tariam Sjdio veikl. Pradioje usienio lietuviai atvyklius priimdavo atsargiai, taiau ingsnis po ingsnio j atsargum keit entuziazmas. Sveiai i Lietuvos kalbjo apie Sjdio udavinius ir nuveiktus darbus, demonstravo miting vaizdajuostes, kuriose plevsavo lietuvikos trispalvs. Visa tai buvo domu ir mes dl to labai jaudinoms, nes visi norjome matyti Lietuv laisv ir nepriklausom, taiau niekur, net puse lp, nebuvo usimenama apie Laisvs lyg. Man ir kitiems bendraminiams itoks Lygos ignoravimas buvo nepriimtinas. Nors Laisvs lyga neturjo nei dideli resurs, nei pakankamai kadr, jos vaidmuo kovojant dl Lietuvos nepriklausomybs buvo reikmingas. Lygos reikalavimai buvo formuluojami aikiai ir suprantamai. Lygos politins nuostatos vliau buvo pakartotos Sjdio programose. Laisvs lyga buvo tarytum Lietuvos sin ir katalizatorius. Tai pagreitino Nepriklausomybs paskelbim. 1989 m. sausio 20 d. a ir Vladas akalys steigme Laisvs lygos rmj grup Kalifornijos valstijoje. Ms tikslas buvo rinkti las Lygos politinei veiklai, pasikviesti sveius Lygos Tautins tarybos narius, kad supaindint Kalifornijos lietuvi bendruomenes su Lygos nuveiktais darbais. Parame ir iplatinome tokio turinio dokument: PAREIKIMAS Lietuvos Laisvs Lygos Rmj grup sikr Pietinje Kalifornijoje, Los Andelo mieste sutinkamai su LLL atstovo Vakaruose A.Statkeviiaus inia ir pritarimu. LLL Rmj veikla ribojasi Kalifornijos valstija. LLL Rmj tikslas yra telkti LLL organizacinei veiklai las, sprendiant LLL operatyvinius ir techninius udavinius. iandien nei vienas susiprats lietuvis, kur jis bebt, tvynje ar u jos rib, negali likti abejingas tiems vykiams, kurie dabar vyksta Lietuvoje. Per kelet mnesi nelyg miko gaisras siliepsnojo tautos valia ir rytas ilikti. Komunist partijos ilgai vedama rusifikacijos ir numoginimo politika sprogo kaip muilo burbulas. Ta diena, kurios mes visi taip laukme, aldami Sibiro tremtyje, mirdami koncentracijos stovyklose, varomi i proto daktar-ekist, pagaliau atjo. Niekas neino, kur pasuks likimas. Nepraleiskime progos spstelti stipriau tas duris, kurios jau truput prasivr laisv. Tie mons, kurie dar vakar klusniai ir uoliai tarnavo agresoriui ir okupantui, iandien reikalauja ekonominio ir kultrinio suvereniteto. Gal jie jau ino apie tai, apie k mes dar tik spliojame? Gal jiems jau aiku, kad tik decentralizuota ir demokratizuota imperija, kuri jau yra pasmerkta lugti, gali ilikti. Nei Lietuvos Laisvs Lygos, nei jos rmj tokios perspektyvos negali patenkinti. Mes esame u laisv ir nepriklausom Lietuv, u okupacins kariuomens ivedim i 444
KONFERENCIJOS MEDIAGA. ROMO GIEDROS PRANEIMAS
Lietuvos, u Maskvos vie MolotovoRibentropo pakto pasmerkim ir u to pakto pasekmi likvidavim. Lietuvos likimas yra vis ms lietuvi bendras reikalas, todl LLL Rmjai siekia darnaus bendradarbiavimo su visomis lietuvikomis organizacijomis.
LLL Rmjai 10421 Gerald Ave., Los Andelas, 1989 m. sausio 20 d. Granada Hills, CA 91344 Tel. 818-363-1276 arba 213-478-9403
Vliau prie Lietuvos laisvs lygos rmj prisidjo Simas Kudirka, Algirdas Kupinskas ir Romualdas vainauskas. Dideles pinig sumas paaukojo Stasys Sula ir Laima Tumait, buvo nemaai moni, kurie aukodavo po penkiasdeimt ir imt doleri. Ms idininkas R.vainauskas rpestingai vesdavo apskait. Pinigai buvo perduodami Lygos atstovams. Su Laisvs lygai palankios Lietuvi Bendruomens vadovaujanios atstovs Angels Nelsiens pagalba i krato valdybos pinig buvo nupirktas ir Lygai perduotas neiojamas kompiuteris. Lygos tautins tarybos nariui Andriui Tukui pasistas ikvietimas sveius. Atvyks JAV, A.Tukus turjo galimyb supaindinti Los Angeles lietuvius su Lygos veikla ir atliktais darbais. Padedant Edmundui Kulikauskui, i Lietuvai Remti komiteto l Laisvs lygai buvo nupirktas dauginimo aparatas. Lygos Tautinei tarybai buvo perduotas ratikas pasilymas paskirti i savo tarpo du mones, kurie galt skirti vis savo laik Lygos politinei veiklai, o mes savo ruotu sipareigojome jiems suteikti materiali param. Ms tikslas buvo pakelti Lygos profesionalum; tada jos veikla susilaukt didesnio atgarsio ieivijoje ir padt surinkti Lygos politinei veiklai daugiau l. Gaila, kad ms pasilym nebuvo atsivelgta rimtai. Baigdamas noriu paymti Laisvs lygos didiausia klaida buvo ta, kad ji smoningai ibrauk save i politinio proceso, atsisakydama dalyvauti rinkimuose Lietuvos Respublikos Aukiausij taryb. Sjdio vadovai, atstumdami Laisvs lyg, j ignoruodami ir visokiais bdais menkindami, tuo paiu sulugd konstruktyvi opozicij. Gal tada, abiem pusms labiau linkstant kompromisus, iandien bt lengviau paaboti sisiautjusius valdininkus, pakirsti isikerojusios korupcijos aknis. Gal gyvenimas iandien bt teisingesnis, ir gal dl duonos ksnio tkstaniams lietuvi nereikt iekoti laims usieniuose.
445
TAUTOS RENGIMAS DVASINEI KAPITULIACIJAI

VLADAS TERLECKAS Socialini moksl daktaras
Kai norime kalbti apie tvyn, Pirmiausia od uvusiems suteikim, Kad ms uvusieji mus suprast.
Justinas Marcinkeviius
Eilin kart po pasibaigusi prezidento rinkim pasipyl kaltinimai rinkjams dl j lengvatikysts paadais, nepilietikumo, nesusigaudymo, u k turjo balsuoti ir kt. Rstavo politikai, niro dalis inteligent, politolog. Jiems pirmiausia dert atsigrti save. Gal tuomet suvokt, kad k per dvylika met sjo, t dabar ir pjauna. Kodl jie tautieius prisimena tik per rinkimus? Ar ne jie juos pravardiuoja pilvamogiais, mognais, tamsuoliais, unauja, mankurtais, mase ir pan.? Lietuvoje ir usienyje formuojamas nevisaverio lietuvio vaizdis, sjamos pasibjaurjimo ms istorija sklos. Dergiama, tyiojamasi vartojant grubiausius epitetus, kuriant lkiausius anekdotus, kaltinant iki pajuodavimo. Per paskutinij prezidento rinkim kampanij beveik visi pretendentai, kaip susikukav, pyl paplavas ant valstybs ir jos vadovo (V.Adamkaus). Tiesiog lenktyniavo, kuris gausiau ilies srut ant gal labiausiai valstybs interesams atstovavusi galvos. Nei viena valdios aka per visus dvylika atkurtos valstybs met beveik nieko nenuveik tautikumui, patriotizmui, pilietikumui ugdyti ir ginti. Minint Valstybs dien, Nepriklausomybs aiktje prie Seimo, Prezidentroje daniausiai skamba iuolaikika vakarietika muzika. Kuri takingesn partija savo programose kelia sau tiksl puoselti tautines vertybes, pltoti nacionalin ekonomik?! Prieingai skubama parduoti usieniui net strateginius objektus. To rezultatas nebeturime nacionalini bank, draudimo sistem, tik nuolauos beliko i nacionalinio pramons sektoriaus. Tad nieko stebtina, kad svetimieji stumia i vieojo gyvenimo lietuvi kalb, nacionalinius spektaklius, koncertus ir t.t. Nusirista iki tiek, kad toks Parma leido sau tyiotis i ms valstybs institucij, reikalaudamas, kad jam kvietimas teism bt paraytas suomikai! Tuo tarpu bent jau XX amiaus 10-ajame deimtmetyje Vengrijos statymai reikalavo, kad usienio kapitalo moni vadovai mokt vengrikai. Anot A.Vyinto, Vakar Europos valstybi politinje praktikoje akivaizdiai vis pirma rpinamasi savos tautos interesais. Savosios tapatybs, savigarbos isaugojimas yra prioritetinis valstybins politikos udavinys (Kultros barai, 1997, Nr. 12, p. 5). Ne kitaip yra ir Rusijoje. Antai I.Sandomirska rao: Visikai pagrstai galtume priskirti Tvyn, jeigu ne rus kultros konstantoms, tai bent grupei pai stabiliausi iandienins rus kultros konstrukcij. Belieka tik pavydti tokio poirio. ved mokslininkas H.Olsonas, remdamasis kruopi tyrinjim rezultatais, prijo prie ivados, kad tautin savimon ir tautos bendrumo su446
KONFERENCIJOS MEDIAGA. VLADO TERLECKO PRANEIMAS
vokimas yra tikras visuomens moralinis vadovas, be kurio ji pavirst dezintegruota, destruktyvia mase, kuria lengva manipuliuoti ir kuri yra viena bdingiausi autoritarini ir totalitarini reim atsiradimo prielaid. Pastebtina, kad taip susidaro kuo palankiausios slygos manipuliuoti iors jgoms. Tai aikiai matome savo Tvynje. Niekinama, klastojama ms istorija ir dabartis, tyiojamasi i kalbos, patriotizmo, veni, paproi, nacionalinio charakterio. Jau daug met tauta rengiama dvasinei kapituliacijai. Tai yra tap kryptingu, organizuotu, intensyviai reklamuojamu reikiniu. Siekiant io tikslo juodinama Lietuvos istorija, paniekinamai tyiojamasi i pamatini ms tautini vertybi. Kaip pastebjo Algirdas Julius Greimas, pasilyktjimas Lietuva tampa neuroze. Tuo siekiama diegti mums saviniekos, pasidygjimo lietuvikumu jausmus, pakirsti tautos savimon. iame niekintoj chore gausiai dalyvauja istorikai, raytojai, urnalistai, apskritai asmenys, save laikantys inteligentais. Ne vienam j tautos niekinimas yra taps profesija. Dalis istorik tautos ir valstybs praeityje ieko tik kraujo, lavon, atsilikimo. Jie tuo nesibodi ir vieai prisipasta, kad i istorini altini, beje, daniausiai parayt Lietuvos prie, parenka tik sau parankius faktus, t.y. nusiengia elementariam mokslo principui, moksl paveria kryptinga antilietuvika propaganda. J naujojo mstymo kvpti kai kurie raeivos i Lietuvos istorijos kuria tiesiog arus ir paskvilius. Prieingai ankstesniems laikams, ms praeit klastoja ne kaimyn ovinistai, bet lietuviai, danai dirbantys valstybinse staigose, taigi ilaikomi vis Lietuvos moni. I to, kiek esu susipains su naujausia ms literatra, susidariau spd, jog kol kas nepralenkiamas paskvili apie Lietuv krjas yra Marius Ivakeviius. Jis ypa igarsjo romanu ali ir straipsniais, pavyzdiui, Ketvirtas kartas, arba lietuvikos metamorfozs. Regis, net okupacijos laikais joks padoresnis raytojas neisityiojo i partizan ir neiauktino j budeli, kaip dabar tai padar M.Ivakeviius. iam autoriui Lietuva tai dinozauras, kur naibo Ordino kariauna, trukdantis Vakar civilizacijai plisti Rytus; XX amiaus pabaigos nacionalinis judjimas tai grupels entuziast aidimas lietuvius; 1941-j met masiniai trmimai tik ikeliavimas Sibir prastu ir gerai pastamu marrutu; lietuvi kalba niekam tikusi ir t. t. Jis atvirai deklaruoja, kad jam nereikia 1926 1939 m. Lietuvos, t.y. Lietuvos didiausios paangos laikotarpio, kadangi j vald ne intelektualai. Tokias mintis dst ne bet kur, o Minske tarptautinje filosof konferencijoje. Anot jo, 1920 m. Lietuv nuo L.eligovskio umai apgyn ne Lietuvos kariuomen prie irvint ir Giedraii, bet V.Putna, pagrasindamas J.Pilsudskiui su L.eligovskiu neliesti likusios Lietuvos teritorijos. odiu, nepriklausomos Lietuvos Raytoj sjungos narys vieum itrauk naftalininius kaimyn ovinist istorik prasimanymus. Deja, randasi kritik, kiojani apie netradicin, modern M.Ivakeviiaus mstym, nauj od literatroje. Gda! Bent paskaitykite K.Batiukovo, N.Karamzino darbus apie ms praeit, juose surasite tas naujoves. 447
M.Ivakeviiui ms kalba lubos, pritaikytos emagiams protviams. Kas gi kalboje klina auktagiui? Ogi: Neturime nacionalini keiksmaodi, tautinio argono neturime. inoma, kaip be j tapsi garsenybe. Jis ne vienias. Bendramintis poetas Darius imonis miknoja: Kalbos ribos izoliuoja mstym. Tuo tarpu ymus ms dailininkas Stasys Eidrigeviius, daug mats pasaulio, dalinasi tokia savo patirtimi: Keliaudamas danai publik prakalbu lietuvikai. Visi paprastai nutyla ir klausosi, o paskui stebisi: kas per dainingumas tos kalbos! Gimtoji kalba netrukdo kurti poetui Vladui Brazinui. Jis sitikins, kad ms kalba didiuli, svaigi galimybi instrumentas. Tai daugyb puikiai suderint registr, itisas orkestras, tvirtina jis. Nuo betalentysts neigelbs jokia kalba. Neatsitiktinai Paulina emgulyt pastebi, kad daugelis raytoj tiesiog neturi kalbos pajautos (Literatra ir menas, 2003, vasario 14). Apie kalbos reikm prof. Vanda Zaborskait prabyla Mikalojaus Daukos odiais: Kalba yra bendras meils ryys, vienybs motina, pilietikumo tvas, valstybs sargas (Tarp istorijos ir dabarties, Vilnius, 2002, p. 694). Ne M.Ivakeviiui tai suprasti. Paklausius keiksmaodi adepto, ieit, jog mano Motina ir jos bendraams, laikiusios i lp isprdus od gyvat keiksmaodiu, taigi ir nuodme, buvo dvasins neaugos. Isiversdavo be gyvats. Joms ji tik ilgoji, margoji, kirml ir pan. Kitas dvasines vertybes puoseljo mano Tv karta. Prieingai msiesiems kalbos nuskriaustiesiems, ymus Rusijos demokrat lyderis hab. dr. J.Afanasjevas sielojasi dl savo gimtosios kalbos utertumo kriminaliniu argonu. io reikinio prieastimi jis laiko bolevikin teror, per lagerius pervarius apie 70 milijon moni. Daugeliui abejingai tylint, susidaro kuo palankiausia terp veikti agresyviems cinikams, naujiesiems treiafrontininkams. Jau bandoma nuneigti, nuvertinti Maironio, Bernardo Brazdionio, Justino Marcinkeviiaus poezij, j talent. Toks Sigitas Parulskis, kurio eiliavim eslovas Kavaliauskas pavadino seiljimaisi, kloaka, vos Lietuvos emei priglaudus Tautos auklio, vieno ikiliausio XX amiaus ms poeto B.Brazdionio palaikus, pasiov palaidoti ir jo kryb. Jis drb: Grynoji patriotin poezija kartu su B.Brazdioniu () visam laikui pasitraukia praeit. Matyt, S.Parulskis susapnavo, kad dabar atjo metas jo poezijai. O gal vyras suman pasekti Eduardo Mieelaiio pavyzdiu, kuris gdiais stalinizmo metais isdjo propagandin eilratpalaik Per pasaul keliauja uva, jame parodijavo inom B.Brazdionio krin. Po met gavo LSSR respublikin premij. Suprantama, kad okupantai negaljo nekeryti B.Bradioniui, aukusiam taut, GPU uguit. Taiau ko dabar siekia S.Parulskis? B.Brazdionio kryba ne tik pilietika, bet ir, pasak Sigito Gedos, ilaisvintos kalbos, nauj poetini struktr meistro kalba. Nemaloniai netikta, kad Tautos daini laidotoj brigad sira ir S.Geda, nirtantis dl Maironio neblstanios aureols. inoma, S.Gedai turjo bti skausminga i susikurt kandidato Nobelio literatrins premijos laureatus padebesi leptelti ant gimtosios ems. Gal apmaudui ilieti nusigrieb u jau 27-i laid susilaukusi Maironio Pavasario bals, tariamai nebeaktuali, nemodernios poetins kalbos. Ne vienas band Maironio kryb palai448
doti, taiau i pergyveno visus savo laidotojus. Tikriausiai pergyvens ir S.Ged. Taip manyti veria gudusi literatros vertintoj itarms. Graiai ir teisingai Viktorija Daujotyt pastebjo: Negalima sibti lietuvi poezijoje, nesusitikus su Maironiu: nenusilenkus ar neatsitrenkus. Santykis su Maironiu i principo yra santykis su tautins kultros aimi. iems jos vertinimams atliepia Juozo Brazaiio pastebjimas, kad Maironio aktualumas pagrstas tuo, kad jo kryba atitinka ms tautos etin jausm. Maironis mums paliko poetin istorijos jausm. Neseniai V.Zaborskait taip apibendrino: Maironio statusas ms literatroje yra toks, kad jis nebegali bti nei ignoruojamas, nei pamirtamas jis staiai yra, kaip pamatas ir atskaitos takas viskam, kas vyksta poezijoje (Dienovidis, 2003, sausio 3). Aikiai pasakyta. Naujausi sociologini apklaus respondentai XX amiaus ymiausi Lietuvos raytoj deimtuk irinko ir Mairon, ir B.Brazdion, bet ne j vertjus i sosto. K tik vos vien poezijos knygel teileids ilvinas Andriuis(?), pasislps u Makso Kempinskio pseudonimo, pagieingai suniekino Justin Marcinkevii, j ivadino dvasiniu protezu, tipiku opiumu, kur sumaniai panaudojusi sovietin valdia. M.Kempinskis giriasi, jog jam nuskriausti poet yra ventas dalykas, o jei jis talentingas tai daryti iauriai malonu (iaurs Atnai, 2003, rugsjo 13). Vienoje televizijos laidoje J.Marcinkeviiaus Mavydas labiausiai supeiktas dl to, kad dramos herojumi pasirinktas gimtja kalba ras Mavydas, o ne Sarbievijus, krs poezija lotyn kalba. Apie vadinamosios iniasklaidos neurozikai keliam pasilyktjimo Lietuva, lietuviais kakofonij beveik nesinori rayti. Ona Voverien yra itaip diagnozavusi: Respublika savo nuodingu sarkazmu neturi sau lygi, kuriai visko kaltininkas Lietuvos nepriklausomyb. Jos nuomone, Kauno diena pati agresyviausia, nuolat keikianti visa, kas lietuvika, eskaluojanti akl marksistin neapykant Lietuvai (Lietuvos aidas, 2003, balandio 1). Panaias nuostatas propaguojani leidini, televizijos kanal ir radijo stoi per akis. Ir koki tik heroj pasityiojimo vardan nesukuriama! urnalistai staiai lenktyniauja, kuris ugauliau, bjauriau atsilieps apie lietuv. tai T.Kavaliauskas postringauja: esame itiliai, mai, alis be idj, vis dar garbinanti em, jos purenim, sklos dygim ir derli, santyk su gamta. ioje dimensijoje nra intelektualizacijos (Kultros barai, 2002, Nr. 12). Istorikas Alfredas Bumblauskas bubena: esame skysti; reisierius Rimas Tuminas atitaria: kas antras lietuvis nepilnavertis (kvieiasi Hitler?). Graina Trimakait padar stulbinant atradim: lietuvi tingumas buvo j nykimo prieastis. Susitaikykime su mintimi, kad dauguma esame buki (XXI amius, 2002, Nr. 23). Nepatarinsiu jai paskaityti vokiei kronikos apie savo prieus lietuvius ia tema. Pusiau juokais sakoma, kad igrs lietuvis utraukia dain Ariau, ariau, o kitos tautos atstovas kvieia: Ech raz, jeio raz ia esama dalies tiesos. urnalistei Linai Peelinienei ne taip balsuojantys nesusipratliai ir nevykliai. Na, pakaks iminties perliuk. Apskritai dvylika atkurtos valstybs me449
t klausydamas iniasklaidinink reporta ir laid, skaitydamas j tekstus gali pagalvoti, kad lietuvis vagis, udikas, tinginys, kad mafija, kileriai yra lietuvikos kilms. Juk ne iaip sau raytoja Vytaut ilinskait irdglavo, kad jau ms vaikaiiai gali nesuprasti, kodl dainuojama Joja, joja lietuvaiiai, o ne Vagia, vagia Nemanau, kad ms valstybs, tautos dergliotojai nesuprast, jog eidinjami mirusieji ir gyvieji mons su savo garbe, jos supratimu. Argi nesupranta, kad nusideda ketvirtajam Dievo sakymui Gerbk savo tv ir motin, kuris, pagal Popieiaus Leono XIII iaikinim, reikia Aukiausiojo paliepim mylti Tvus ir Tvyn. Matyt, dalis besityiojanij galvoja, kad niekinimu atsiribojama nuo kit, manant ir pabriant, jog mulkiai yra kiti tautieiai, tiktai ne a. Niekintojai peikia ms ventes, valstybines ir banytines, nes es jos persmelktos lidesio. S.Parulskis isiaip net i Vlini. Nieko nepadarysi, kai mogus gimsta desantininku. Pirma, tai melas. Kas, bdamas nealikas, galt neigti v. Velyk, Sekmini, Ugavni diaugsming prasm ir nuotaik? Aiku, nuo seno lietuviams nebdingas siautulys, palaidumas. Antra, pati gamta, rami, susimsiusi, lm atitinkam ms charakter. Treia, okupantai apdovanojo mus kani ir kankini dienomis. Pagal verslo pasaulio ir globalistini jg usakym propaguojamos girtuokliavimo ir seksualinio siautulio vents Helovynas, Valentinas. Ko norti i raeiv, jeigu Lietuvos istorijos instituto direktorius A.Nikentaitis Vasario 16-osios dienos minjime Vilniaus pedagoginiame universitete atvirauja, kad jam i vis vasario veni pati mieliausia Valentino diena, dar Ugavns, o Vasario 16-osios ilgainiui niekas nemins (iaurs Atnai, 2002, gegus 5). Nenormalu, kad atvira valstybs tarnautojo nepagarba valstybinei ventei nesulauk jokios reakcijos. Beje, is istorikas pasil vsti 1791 m. gegus 3 d. Konstitucijos dien (Naujasis idinysAidai, 2003, Nr. 5, p. 269). Taigi jam brangi Konstitucija, laidojusi Lietuvos savarankikum, net jos vard, Lietuv galutinai suliejant su Lenkija vien valstyb, teisinusi beteis valstiei baudiaunink status (Lietuvos istorija, Kaunas, 1936, p. 433434). Pikt ipuoli objektu tapo Pasaulio lietuvi dain vent, ms dainos. S.Parulskis dainininkus ivadino sadistais sektantais, savo dainavimu kankinaniais niekuo nekaltus pilieius, ir kviet bti budriems, per daug arti neprisileisti daininink bei okj, nes jie btinai paeisi kit asmenin laisv (iaurs Atnai, 2003, gegus 21). Ko kito tiktis i mogaus, prisipastanio, kad turti kokius nors principus ir dl j kovoti jau savaime yra blogas skonis (iaurs Atnai, 2003, rugpjio 23). Tik pamiro pridurti, kad jam profesija taps tyiojimasis absoliuiai i visko irgi yra principas. Tai apie juos pasakyta: Juk burna kalba tai, ko pertekusi irdis (Mt 12, 34). Siekdami save sureikminti, pretenduoja kalbti visos savo kartos vardu. Skaitytojai turt inoti, jog minti ir nepaminti asmenys yra apsiskelb intelektualais, t.y. laisvais nuo tautos, krikionybs. Matote, jie pasaulio pilieiai, atsitiktinai gim lietuviais. Vienas profesorius intelektualus var450
dino kaip monijos nelaim. Arvydas Juozaitis tvirtina, jog intelektualai vis revoliucij, perversm, idiotikiausi idj pradininkai (Kauno diena, 2003, balandio 5). Tai jie, anot Romualdo Ozolo, skleidia keikimosi kultr, internaut kultr, kuria labai patogu remtis iandieniniams marksistams rodinjant kultr ir taut susiliejimo neivengiamum ir gr (iaurs Atnai, 2003, rugsjo 20). Jie savj marksizm, posovietinje erdvje nemading, dangsto kosmopolitizmu, globalizmu. Gintarui Beresneviiui ms dainos barbarikos, kietos, nieko gero neadanios anei dainininkams, anei klausytojams, pasibaistinai neinformatyvios, be jokio turinio ar vyksmo (Lietuvos aidas, 2003, liepos 5). Kakas pasistengia, kad ms intelektual antilietuvikos nuostatos bt populiarinamos svetur. Pavyzdiui, M.Ivakeviiaus rainiai atstovavo Lietuvos literatrai Frankfurto knyg mugje. Autoritetingas istorikas akad. V.Merkys diagnozavo Lietuvos istorijos mokslo sunk pasiligojim. Pasak jo, ios ligos simptomai yra ie: 1) cinikas poiris savo istorij, arogancija ir cinizmas vertinant savo pirmtak darbus; 2) siekiama ikilti demaskuojant tariamus mitus; tuo norima patraukti visuomens, o ypa usienio istorik dmes; 3) vis labiau rykjanios tendencijos lietuvi taut eliminuoti kaip savo istorijos krj (subjekt); 4) pastangos iteisinti kryiuoius ir j ekspansij, j paveriant auktesns europins kultros platinimu. Tik jis nepastebjo, ar nevardino siekimo dvasikai taut nuginkluoti. Akademikas taria, jog kai kuriems ms istorikams daro tak ir saisto sipareigojimai kaimynini ali fondams ir institucijoms. Tiesiau sakant, akademikas svied sunk kaltinim tarnyst usieniui u pinigus. Manau, kad dalies istorik darb antilietuvik tendencingum veikia j pairos. tai N.Nepornia rao: E.Gudaviiaus istoriosofija ir politinis tendencingumas nostalgikai prosovietinis, monarchikai-rusikaiimperialistikas (Voruta, 2001, birelio 2). Belikt pridti od marksistikas. Pats E.Gudaviius ne syk vieai prisipaino ess marksistas. Neatsitiktinai R.Ozolas nerimauja: tarybinis marksizmas cinikai tebetriumfuoja Lietuvoje (iaurs Atnai, 2003, rugsjo 20). Pagal ipastamas pairas apsiaukusieji Lietuvos istorijos mit griovjais tendencingai parenka faktus. A.Bumblauskas atvirai kvieia nebijoti istorijos subjektyvumo, aikiai deklaruoti, i koki pozicij raoma istorija. Tai, anot jo, i karto leidia atpainti autori, kaip jis atrenka istorijos faktus (Respublika, 2003, kovo 13). Vadinasi, i ios krypties istorik net neverta tiktis maksimalaus objektyvios istorins tikrovs atkrimo, nes atsisakoma elementaraus mokslo principo fakt visumos analizs. J darb studijavimas nenuneigiamai patvirtino, kad E.Gudaviius, A.Nikentaitis, L.Truska ir kai kurie kiti istorikai nutyli archeolog, kit mokslinink tyrim ivadas, i istorini altini parenka savo iankstinmis nuostatomis parankias inias. Labai ikalbingi i istorik skelbiami kiai arba reikalavimai: nesendinti, negrainti ms praeities. Kvieiama jauninti, juodinti. Novatori agresyviai puolami istorikai, kuri mstymas remiasi Simono Daukanto, Adolfo apokos linija 451
nacionalins valstybs linija. Skaitome, girdime tokias E.Gudaviiaus itarmes: Lietuva nuolatinio skurdo, atsilikimo alis; lietuviai imperialistai; visi didieji kunigaikiai neverti vieno 19181919 m. savanorio; Lietuva sutrukd Vakar civilizacijos pltr Ryt slav emse; atpl baltarusius ir ukrainieius nuo rus. Pagal A.Bumblausk, baltarusiai yra tauta, gimusi Lietuvai nuskriaudus rusus (Veidas, 1998, liepos 9). A.Nikentaitis bando rodinti, jog XIII amiaus lietuvi kariuomen buvo prastos kokybs, joje vyravo pstininkai, buvo blogai ginkluota, naudojo primityvi taktik ir t. t. Jam n motais V.Kazakeviiaus, J.Stankaus, S.C.Rowello kruopi tyrim pagrindu padarytos prieingos ivados: balt kalavijai atitiko Europos standartus; Lietuvos kariuomen buvo gerai vadovaujama ir aprpinta; ji iman kavalerijos taktik, naudojosi puikia karine valgyba ir t. t. ymus angl istorikas R.Bartlettas yra pasaks apie pagoni lietuvi ginkluot taip: J dievai buvo pasen, taiau ginklai nauji. A.Nikentaiio, Vareikio rainiuose randi tarsi i Vokietijos revano ideolog ir bolevik propagandist rat itraukt teigin, kad 1923 m. Klaipdos sukilime vietos gyventojai nedalyvavo. Tai juos suartina su Priekalo prasimanymu: Lietuva Klaipdos krato okupant. Groteskika, kad Lietuvos istorijos tendencingi perraintojai pagerbiami aukiausiais valstybs apdovanojimais. Prof. E.Gudaviius buvo pagerbtas Vytauto Didiojo ordino Komandoro didiuoju kryiumi, o A.Bumblauskas to paties ordino Riterio kryiumi. Pastarojo krtin puoia ir du ordinai U nuopelnus Lenkijai. Tai ne kas kita, kaip pritarimas ir paskatinimas tsti novatorik ms istorijos permstym. Manau, jog iuo atveju nebuvo apsieita be buvusio Prezidento vieno patarjo, kuris iauli mokytojams nurodinjo, jog norini angl kalba mokytis moksleivi negalima versti klausyti pamok lietuvikai. Prof. E.Aleksandraviius dsto: Valdov rm atstatymas tai grimasis praeities miraus, kuris ess senas ir patikrintas, bet ateit atatupstom vedantis nacionalizmo veteran metodas (Kultros barai, 2001, Nr. 12). Pasak jo, Vilniaus universitetas labiau priklauso lenkikajai kultros tradicijai. R.epaitien ir R.ermuknyt (istoriks?) neigia paminklo Vilniuje algirio miui paminti reikalingum, mat Vilnius tiesiogiai su tuo nesusijs (Naujasis idinysAidai, 2003, Nr. 5, p. 271). Apskritai joms paminklai vienas tipik nacionalizmo ideologijos vizualini atribut (Ten pat, p. 272). Skleidiamas lygiai taip pat pavojingas melas dl kani, bd, atsilikimo esame kalti mes patys. Tai akivaizdi pastanga reabilituoti ms engjus, okupantus ir paeminti mus. Niekintojams noriu priminti inomus odius: kas niekina, bus paniekintas vaik, vaikaii. O pasiduodanius niekintoj taigai kviesiau suvokti, kad jie nusitaik ms istorin atmint, tautin savigarb, patriotizm, kur Juozas Girnius teisingai vadina tautos irdimi ir dinamikiausia jga. siklausykime Vinenco Doberio teigin: Patys didiausi laisvs prieai ne tie, kurie j slopina, o tie, kurie j iniekina ir G.Trimakaits perspjim: Valstyb laikyti okupuota 452
galima vien tada, kai didiosios moni dalies smon pavergta. Tokia okupacija ir madingesn, ir naudingesn! Negi nepastebite pakankam jos enkl?! Rolandas Pavilionis drsta vieai skelbti, kad Vilniaus universiteto udavinys yra ruoti europieius. Taigi ne lietuvius! Kitas Seimo narys E.Skarbalius su pasekjais lyg niekur nieko siekia teisinti emaii tautyb, net ada dl to iekoti utarimo Strasbre. Tai jau nebe juokeliai, o pastangos skaldyti Lietuvos vientisum. Deja, niekas jam neprimena, kad tuo lauo priesaik laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Man savi tikrojo lito tvo prof. Vlado Jurguio tvirti principai niekam nesilenkti, tautins garbs neiduoti, trokti daugiau Lietuvos. Dvasikai nepasijuskime es atjnai Lietuvoje. Neklausykime melo, skelbianio buvome barbarai, atsilikliai. Ms protviai pikiausi prie vokiei vadinti barbarais ne dl atsilikimo, charakterio, bet dl kitokio, nekrikioniko, tikjimo. Jiems visi, ne vien lietuviai, kitatikiai buvo barbarai. Ms protviai barbarysts laikais gamino europinio lygio ginklus, kryiuoi vertintus kaip puik karo grob, papuoalus meno krinius, su diplomatinmis misijomis pasiekdavo Italij, turjo navigacini sugebjim plaukioti jromis, geopolitin mstym ir matym, moderni karo strategij, proobservatorij Palangoje, kalendori ir t. t. Net vokiei kronikose randame pripainim, kad lietuviai svetingi, vaiingi, darbts. Vokiei mokslininkams C.F.Heilsbergiui ir Imanueliui Kantui patraukls lietuvi charakterio bruoai buvo ie: ididumas, savigarba, santrumas, patikimumas. eslovo Miloo brolis Andejus, inomas lenk dokumentininkas, yra saks: Drsiai galiu teigti, jog lietuviai geri mons (Lietuvos rytas, 2002, spalio 29). Kitas lenkas Leonas Brodovskis rao: Nuostabi yra nedidel gyventoj skaiiumi, taiau didels dvasios tauta. Dvasines ms vertybes pastebjo ir vertino Jungtini Amerikos Valtij prezidentas Dordas Buas: Js sumokjote laisvs kain, todl inote jos vert. Js indlis ne tik ginkluotosios pajgos, bet ne maiau svarbu, kad js dalyvavimas sustiprins NATO dvasi. Griuosi savo buvusiais studentais, kurie gerai moka po kelias usienio kalbas, laimi didiulius konkursus studijoms usienio universitetuose arba darbui prestiinse organizacijose. Studijuodami svetur nesijaut atsilikliais nuo kitataui. Anot j, kit Vakar ali studentai paprastai paruoiami gerais, taiau siaurais specialistais (fachmanais), o msikiai isiskiria platesniu isilavinimu, akiraiu. Apie tai spauda nerao, jos bosams tai nedomu. Turtume pasigrti ir ms verslininkais, kurie, neturdami patirties, sugebjo siskverbti Vakar rinkas, reguliuojamas kitoki statym ir tradicij. Taip pat ne i kelmo spirti pasirod ms derybininkai. Buki, skysti, atsilik toki rezultat nepasiekia. Didiuojuosi ess lietuvis, didiuojuosi savo protviais, kurie apgyn ms kalb ir laisvs idj. Ypa didiuojuosi, kad j sielose labai suderjo patriotizmas ir pagarba kitoms tautoms, j atjauta nelaimi atvejais. Toli pavyzdi neiekosiu, apsiribosiu tarpukario ir karo laikais. Tada mano tv karta kaip savo nelai453
m igyveno dl Hitlerio ir Stalino kariaun naikinamos Lenkijos, yd udyni. Ne tik sielojosi, verk, bet kuo galjo, tuo padjo: draugikai priglaud, maitino lenk pabglius, internuotus karius; gelbjo ydus ir tiesiog dvasikai izoliavo j udikus. Su atjauta ties duonos riek atbgliams vokietukams ir Leningrado blokad igyvenusiems. Kai kils mintis savo Tvyn pavadinti banan alimi, nepamirkite, kad ji yra vienintel, nesutapatinkite jos su valdia. Ir netikkite piktybika, be paliovos kai kuri istorik kartojama maldele Lietuva nuolatinio atsilikimo alis, nes jie stengiasi nuslpti, kad i pradi apie 400 met mus ud, pl, degino rusinai, vokieiai, nuo XVI amiaus siaub Rusija, vedija, 125-erius metus vilkome Rusijos kolonijin jung, vliau patyrme nuolat besikartojanias okupacijas. Tad kada ir kiek ilgai ms Tvyn turjo galimyb rpintis savo ekonomika, kultra?! Kodl neskambiname pavojaus varpais, kai tik 55% lietuvi didiuojasi jais es?! Juk 94% vengr ir slovn, 91 % lenk jauia pasididiavim savo tautomis (iaurs Atnai, 2003, rugsjo 20). itaip pasitinkame globalizacijos ir stojimo Europos Sjung keliamas grsmes. Nerimauti turt versti jau vien Vokietijos kultros ministro isakytas poiris, jog platesn integracij silpnina seniai atgyvens idealas tautin valstyb (Lietuvos rytas, 2002, sausio 26). Ar lietuvyb isaugosime vien ms krepinink pergalmis, kurios nebus nuolatins? Nepramiegokime Lietuvos!
454
AR MOKYKLA PAJGI UGDYTI LIETUVOS PILIET?

VILIJA DAILIDIEN Vilniaus tikslij, gamtos ir technikos moksl licjaus mokytoja
Priminsiu banali ties: mokykla tra viena i valstybs institucij ir funkcionuoja ne teorinje, o konkreioje visuomenje. Ir todl ji negali bti nei teisingesn, nei paangesn u savo aplink. Vartotoj ir vartojimo kapitalizmo slygomis, kurias esame priversti pripainti kaip savo gyvenimo realyb, vietimas taip pat gauna prekin pobd. Kitaip sakant, vietimas realizuoja tai, k jam usako. Neivengiamai susiduriame su problema, kok jaunim nort isiugdyti visuomen, ko btent ji tikisi i mokyklos. Taip jau susiklost, kad iuolaikin mokykl administruoja, joje dirba mokytojais ir leidia j savo vaikus ta karta, kuri uaugo tarybinje sistemoje. Taigi ir usakovai, ir vykdytojai yra tos paios tarybins kartos mons. Apie sovietinius laikus iuo metu vengiama kalbti, elgiamasi taip, lyg j n nebuvo. Bet btent tada susiformavo vis iuolaikini problem prielaidos. Tai, k vertiname kaip grynai lietuvik fenomen, dl ko jauiame kart nusivylim savo tautieiais, i ties turi ne nacionalines, o socialines aknis. Noriau pacituoti Vclav Havel, ek raytoj, politik, prezident. 1975 metais jis ra: Visuomenin sistema pastaraisiais metais () leido visikai atvirai reiktis monms, pasirengusiems bet kam, kad tik turt naudos, monms be princip ir be stuburo, geidiantiems valdios ir karjeros, liokaj srangos monms, nevengiantiems joki paeminim, galintiems paaukoti artimuosius ir savo garb, kad tik siteikt galingesniems. () vairiausi vadov vietose sdi tiek daug inom karjerist, oportunist, avantirist ir visaip susitepusi moni. Arba tiesiog tipik kolaborant, tai yra toki, kurie sugeba bet kuriomis aplinkybmis tikinti save, kad susitepdami patys jie gelbsti kitus arba bent uima vietas, kuriose galt atsidurti dar blogesni. Tad nenuostabu, jog kaip tik dabar suklestjo tokia valdinink korupcija, kokios neregjome kelet deimtmei, jie visikai vieai ima kyius, o sprsdami darbo klausimus nesigdydami vadovaujasi pirmiausia asmenins naudos principu1. Skaitant sunku patikti, kad kalbama apie ekus, o ne apie mus. Daugel negerovi suvokme kaip socialistins visuomens dvasins ir moralins krizs pasekmes. Naiviai tikjoms, kad su tos santvarkos gritimi vertybi hierarchija nusistovs savaime. Deja. Vclavas Havelas dar atuntajame deimtmetyje spjo: Kaip greitai apleidiame pozicijas, i kuri dar vakar n negalvojome trauktis. Tai, k vakar vieoji nuomon laik esant nepadoriu, iandien jau lengvai dovanotina, rytoj tikriausiai bus visai prasta, o poryt galbt taps paiu padorumo pavyzdiu2. Tas rytojus jau atjo. Sovietin nomenklatra nebuvo
1 2
Vclav Havel, Kas mogaus galioje, Vilnius, 1994, p. 17. Ten pat, p. 22.
455
labai gausi, bet savo moraliniu puviniu apkrt didel dal visuomens ir iugd kart, kuri raytojas Sigitas Parulskis apibdino kaip neturini jokio supratimo apie tvyn, istorij, meil, pinigus, eim, atsakomyb. () Ji tiesiog nesubrendusi, baili ir prisitaikli tv iauginta karta3 Raytojo odis lakus, negalime jo tiesiogiai perkelti gyvenim, gyvenimas visada ir vairesnis, ir sudtingesnis, negu menas pajgia ireikti, bet sutikime, kad bent jau dal savo kartos raytojas gerai pasta. Istorin situacija susiklost taip, kad btent ta karta susiduria su technologins visuomens ikiais, tiksliau, visas vartojimo kapitalizmo vertybes nuolankiai priima kaip vienintel paangos keli. Nuogas vartotojikas materializmas visikai atvirai laikomas norma ir siektina vertybe. Globalizmo ideologija religin ir tautin tradicij laiko klitimi, civilizacijos stabdiu. O Europa be stabdi labai patraukli ms humanitarams. Taiau tie, kuri darbo priemon yra kalba, jauiasi es nuskriausti muzikantas bent jau teorikai gali tiktis darbo pagal specialyb, o urnalistui ar raytojui trukdo gimtoji kalba. I ties mes esame lietuviai tiek, kiek kalbame lietuvi kalba. Btent kalba ir atkuria, ir sukuria ms pasauljautos ir ms pai savitum. Kalba j isaugo ir perduoda kitoms kartoms. Literatra leidia savo tautin tapatyb suvokti. Visos kitos kultros sritys yra universalios: galime kalbti apie europins ar visuotins kultros klod, kur paveriant savo kultros dalimi irgi dalyvauja gimtoji kalba ir literatra. Kai gimtoji kalba veikiama erozijos, gresia kultros nuosmukis. Taiau globaliame pasaulyje kultros nuosmukio svokos lyg ir nelieka. Europos valstybs deklaruoja btinyb praturtinti savo visuomen asimiliuojant vis imigrant kultras n kiek nesijaudindamos dl savo pai kalb ir kultr pernelyg gerai suvokiama, kad imigrantams nra kito kelio j vaikai jau priklausys savo naujosios tvyns kultrai. Ms situacija yra kitokia. Per paskutiniuosius dvideimt taryb valdios egzistavimo met lietuvi kalba buvo istumta i vieojo gyvenimo: i staig administravimo ir susirinkim, faktikai nebeegzistavo kaip mokslo kalba. Tas socialinis sluoksnis, kur tuo metu vadinome inteligentija, 9-ajame deimtmetyje jau buvo pasieks pusiaukalbs lyg: rus kalbos taip ir neimoko, lietuvi kalb, gerokai utert, vartojo tik buityje. Vis dlto dar uteko gyvybini jg apginti lietuvi kalb kaip dstomj ne tik vidurinse, bet ir auktosiose mokyklose. Ijus i mokyklos gyvenim, kalbos pratybos baigdavosi ir gdiai reikti mintis lietuvikai tolydio menkjo. Jeigu retkariais prireikdavo lietuvi kalbos moksliniam tekstui, dalykiniam ratui ar vieai kalbai, danas lietuvis inteligentas staiga pasijusdavo ess bejgis, nebylys, bet nepasitenkinim adresuodavo ne sau paiam, kaipgi a, auktj mokykl baigs, prisipainsiu nemoks gimtosios kalbos, ne, kalt suversdavo kalbai neva lietuvi kalba per skurdi tokioms sudtingoms mintims reikti. Kad jaustumeisi tikru tarybiniu pilieiu, negalvotum apie tai, kad meluoji, reikjo atsi3
Sigitas Parulskis, Trys sekunds dangaus, Vilnius, 2003, p. 6.
456
KONFERENCIJOS MEDIAGA. VILIJOS DAILIDIENS PRANEIMAS
kratyti gimtosios kalbos. Moralikai tam jau buvo pasiruota. Negatyvus poiris lietuvi kalb niekur nedingo, tik atgimimo metais laikinai vir pam kitos tendencijos ir buvo nepatogu tok poir vieai reikti. Tuo metu priimtas Valstybins kalbos statymas buvo labai pragmatikas jis turjo padti apsiginti nuo rus kalbos takos visose gyvenimo srityse. Visuomenei palaikant statymas buvo gyvendintas. iuo metu statym, ginant lietuvi kalb, turime, taiau jis neveikia, kai reikia gintis ne nuo rus, bet nuo angl kalbos. Nesugeba statymas apginti ir nuo to, kas net nra kalba, o tik argonas, keli kalb frazi ir keiksmaodi hibridas. Ne statymas ir ne Kalbos komisija kalti, o visuomens poiris. J dar kart leisiu ireikti Sigitui Parulskiui. Atsipraau, nes tai yra citata, o i dainos odi neimesi: Mums nusiikti rusikai, anglikai, ydikai ar arabikai kalbs ms ankai4. Toks poiris dominuoja. Lietuvi kalba vl spariai traukiasi. Traukiasi ir i ministerij, net vietimo ir mokslo ministerijos valdininkai vis smarkiau demonstruoja pramok anglikai ir danai vainjantys usien ratus rao anglikai, kalba, net vieai, dviej kalb kratiniu. Lietuvi kalba traukiasi i mokslo, nes mokslas irgi yra prek, kuri vis pirma svarbu parduoti usieniui. Uleidia ji savo pozicijas ir valstybinse auktosiose mokyklose. Privaios auktosios mokyklos apskritai nra lietuvikos. Vis daugiau moni siunia savo vaikus mokytis Europ ar JAV ir vis jaunesnius. Savo vaik ateities jie, matyt, nesieja su Lietuva, nes lietuvi kalbos apskritai nemoko. Yra tek matyti mergait, kuri tvai, aukti valstybs tarnautojai, dl kakoki aplinkybi parsive i usieni namo: ji raudojo balsu, kad mokykloje reiks mokytis lietuvi kalbos, o isigandusi mama klaus, ar negalima bt to ivengti apsieiti be gimtosios kalbos. Lietuvi kalbos dstymas vidurini mokykl auktesniosiose klasse ir gimnazijose dar laikosi tik dl konkurso valstybs finansuojamas vietas auktosiose mokyklose: konkursinis yra valstybinio lietuvi kalbos egzamino paymys. Jei bt leista, daugelis mokykl sivest kai kuri ar net vis dalyk dstym angl kalba. Vertindama brandos egzamin reform kaip teigiam ir sveikintin dalyk, drstu teigti, kad lietuvi kalbos egzamino modeliui nerandama sveiku protu pagrsto santykio tarp kalbos ir literatros. Paaikjo, kad gimtosios kalbos egzaminas yra brangus, kur kas brangesnis u kitus. Tam gailima pinig. Svarstoma, ne kaip ia sukurti geresn egzamino model, bet kaip suregzti pigesn. Toks egzaminas, koks yra dabar, o dar labiau toks, apie kur prakalbo kaip apie ateities galimyb, gresia katastrofa literatros dstymui. Padaryta dar viena klaida, kurios nesirengiama itaisyti. Soviet Sjungoje buvome vieni i nedaugelio, isaugoj trej met paskutin vidurins mokyklos pakop. Toki struktr turi ms kaimynai vedai. Neinia kodl, visai nesiklausant pagrst spjim, kad dvimet sistema mums neparanki, paliktos tik dvi vadinamosios profilins klass. Literatros kursas, kuris bdavo dstomas trejus
4
Ten pat, p. 6.
457
metus, dabar sugrdamas nepilnus dvejus metus. Tai kakoks maratonas, ne kursas. Plaioji visuomen apie vietimo problemas nelabai k tesupranta beveik negauna jokios informacijos. vietimas virsta tam tikros kastos privaiu reikalu, o mokytojas tik vykdytoju. Visik apatij visuomeniniams dalykams taryb valdia buvo pasiekusi gsdinimais ir grasinimais. Vclavas Havelas tai vadina egzistencine baime. Kiekvienas turi k prarasti, tad kiekvienas turi dl ko bijoti. Praradim skal gali bti pati vairiausia: nuo visoki valdaniojo sluoksnio privilegij ir i valdios plaukiani galimybi iki susikaupimo ramiam darbui, skms ir kilimo tarnyboje; nuo galimybs studijuoti, tobulintis ir apskritai dirbti pagal specialyb...5 iuo metu gsdinama nesirenkant rafinuot priemoni, utenka netekti darbo ir liksi su itiesta ranka imaldos prayti. Kitaip sakant, egzistencin baim turi labai real pagrind. Nedarbo slygomis ne tik socialinis teisingumas, bet ir demokratija virsta fikcija. N nepastebjome, kaip vis labiau atsiduriame ten, i kur jautms visiems laikams itrk sugrtame nuolankiai tylinij gretas. Mokytojas visikai priklausomas nuo savo mokyklos administracijos. Mokyklos direktori postus ima skirstyti politins jgos, o nomenklatrin unugar turintis direktorius neretai jauiasi ess caras ir dievas. Diskusij metas baigsi. Bet kokia kritin pastaba nutraukiama vidury sakinio tamsta nenori dirbti? Atsiras norini. Tai lemia visik mokytoj apatij. Mosuojant reformos vliava mokyklos udaromos, stambinamos, sukeiiamos vietomis. Ministrai keiiasi, bet vis j funkcija lieka ta pati pasirodyti televizoriaus ekrane ir deklaruoti, kad viskas yra daroma tinkamai, domiausia, kad viskas daroma dl mokytoj. Pastaruoju metu vos ne i kailio neriamasi aikinant, kaip stengiamasi padidinti mokytoj atlyginimus tam reikia padidinti mokini skaii klasje ir mokykloje, udaryti dal mokykl ir pakeisti umokesio skaiiavimo tvark Visi puikiai suprantame, kad ir ligonini, ir mokykl tinklo reformomis siekiama vieno pagrindinio tikslo sutaupyti l, gal tai tiesiai ir reikt pripainti, nes vieas melas yra baisus dalykas. Beteisikumo ir patirtos neteisybs jausmas gula pasmonn, isilieja neapykanta savo darbui ir valstybei. Ne tiek atlyginimo dydis, kiek bejgikumas stumia mokytoj visuomens gyvenimo pakrat. K gali iugdyti beteisis ir ujamas mokytojas? Be abejo, vietime nra viskas juoda. ia, kaip ir visur, esama iminting ir pasiaukojusi moni, nemaai ger darb atlikta. Didioji dalis dabar naudojam vadovli parayta dar tautinio pakilimo metais. Net jeigu kiek vliau dar remiamasi patriotine tautins mokyklos nuostata. Apie profesor Meil Lukien susibr vietjai buvo sukr koncepcij, kuri neilgai trukus buvo ijuokta btent dl odio tautin ir pamirta. Jokios kitos koncepcijos ir nesukurta. I Europos ms vietim (per ministerij ir vairius projektus) pasiekia pilietins visuomens ugdymo, demokratijos vystymo, lygi galimybi sukrimo, mokymosi
5
Vclav Havel, Kas mogaus galioje, p. 16.
458
KONFERENCIJOS MEDIAGA. VILIJOS DAILIDIENS PRANEIMAS
vis gyvenim idjos, bet ms slygomis jos danai virsta visokiais vajais, vienkartinmis akcijomis. Europos Sjungai reikalaujant mokyklose vestas pilietinio ugdymo kursas. Tai geriau negu nieko, bet visos tos gal ir labai graios iniciatyvos bus neprasmingos, jeigu netursime ugdymo koncepcijos, jeigu tai nebus ms koncepcija, jeigu neinosime, dl ko visa tai daroma. Istorinio laiko jutimo atsikratyta dar tarybiniais laikais praeitis, kaip ir vyresnioji karta, ibraukta kaip atsilikusi, o ateitis miglota ir utopika. Gyventa cikliniame laike nuo partijos suvaiavimo iki suvaiavimo, nuo direktyv iki direktyv. Tuo paiu cikliniu laiku gyvename ir dabar, tik orientyrai kiti nuo kaldini nuolaid iki Valentino dienos fiest, nuo vienoki rinkim iki kitoki. Ir vis stiprjantis nevilties jausmas. Ieitis yra visai paprasta ir ji ne naujai atrasta. Ne klajons po pasaul, o galimyb prisidti, kad tvynje visiems, tarp j ir tavo vaikams, bt gyventi geriau, suteikia prasm mogaus biai. Turime savo em, kalb, istorij, taut ir valstyb visk, kad galtume tikti ateitimi. Jausdami praeities kart ir savo panaum i ties nesame nei mai, nei Dievo nuskriausti. Tai i kur tada toks visuotinis verklenimas ir prieikumas sau patiems? Kodl taip staia galva puolame nebt? Kad ir kok bjaur turime palikim, vien dl savaimini augimo dsni turt kilti ir prieingos tendencijos. Tai kodl ei i deimties jaun moni paklausti pareik, kad patriotizmas yra praeities atgyvena, dabar jo nereikia, o svarbiausia, kodl jie kalbs visikai tais paiais odiais ir dstys tuos paius argumentus? Gal verta siklausyti iuos odius: Jaunimo stiliaus bei gyvenimo bdo vaizdiniai yra gerai savo darb imanani reklamos ir rinkodaros specialist dirbiniai?6 Gal susiduriame su sudtingu smegen plovimo mechanizmu? Cituoju Vytaut Rubavii: Vartojimo kapitalizme problematikas pats manipuliavimo publika ir vartotojais supratimas. Manipuliavim galima suprasti kaip moni poreiki, vadinasi, ir j dvasini paskat subtil visuotin diegim bei valdym. Taiau tas valdymas yra paios sistemos ypatumas, todl mons lyg ir nejauia, kad jais manipuliuojama juk jie patys to nori, geidia, trokta iniasklaidos teikiami vaizdiniai bei idjos ne tikinja, o nelyg nejuia koduoja ir perkoduoja visuomens smon naujiems vartojimo reimams geisti naujo automobilio modelio, naujo miuziklo, naujo erotinio potyrio, naujo praregjimo7 Gal i ties kakam reikia, kad ms nebt? Ir koks skirtumas, kam ryt kaimynams ar globalaus pasaulio viepaiams. Jeigu mes patys nesubursime tos visuomens dalies, kuri patriotizm suvokia kaip vienintel galimyb bti, kol ta visuomens dalis bus nebyli, griovimo ir savigriovos procesas gali virsti nebesustabdomu.
Vytautas Rubaviius, Prekinis ir manipuliacinis iniasklaidos pobdis, Kultros barai, 2003, Nr. 7, p. 14. Ten pat, p. 13.
459
DISKUSIJA, PASISAKYMAI
PIRMININKAS GINTARAS IDLAUSKAS: Iklausme apie deimt praneim. Gali
bti, kad kilo mini, kai kuri pastebjim. Kvieiame jais pasidalinti. Pasinaudodamas pirmininko teise, noriu kai k pasakyti diskusine forma. Bandant apvelgti Lygos istorij, pasigirsta nevienareikmiki kai kuri reikini vertinimai. Pavyzdiui, analizuojant ir vertinant Laisvs lygos ir Sjdio santykius, kurie danai buvo komplikuoti, neretai balansavo ant principinio nuomoni isiskyrimo, konflikto ribos. Taiau randa vietos ir toks poiris, jog tarp Lygos ir Sjdio vadov galbt egzistavo tam tikro pobdio susitarimai, kurie gal gale atved atsikuriani Lietuv t padt, t tiksl, kur Laisvs lyga vieai deklaravo dar 1978 m. Laisvs lygai ijus i pogrindio pasitaikydavo, kad j stoti pareikdavo nor ar parodydavo palanki galimo bendradarbiavimo enkl visuomenje inomi inteligentai. Jiems paprastai bdavo patariama nuo tokio slyio geriau susilaikyti ir veriau sijungti Sjdio gretas, kuriose veikimo galimybs buvo kiek didesns, o rizika gerokai maesn. Tokiu bdu Lyga, atsisakydama intelektualiosios visuomens dalies paslaug, tuo paiu pamau atsisak ir galimybs konkurencingai dalyvauti rinkimuose Aukiausij Taryb, vliau Seim ir kada nors tapti parlamentine jga. Yra manani, kad tai buvo i esms teisingas pasirinkimas, nes Lygos tikslas niekada nebuvo valdia, taiau yra sitikinusi, jog tai buvo klaida. Tuo tenoriu pastebti, kad Lygos istorija ir toliau turt ilikti btent ito audringo permain laikotarpio tyrinjimo objektu. Manau, kad ateityje tursime galimyb skaityti ar girdti dar ne vien tekst ia ar panaia tema.
ALGIRDAS ENDRIUKAITIS, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS: Laisvs lygos konferencijoje iklausme daug domi
ir verting istorini, faktini, politini praneim. Buvo pasakyta, kad pasiektas Lygos tikslas. iandien galiu teigti, kad vl ritams atgal. iandien kalbti apie laisv ir nepriklausomyb tampa nekorektika. iandien kalbama tiktai apie integracij. Man vienas istorikas pasakojo, kad pirmasis, antrasis ir treiasis Lietuvos padalijimai buvo formalizuoti ir patvirtinti to laiko seim, savo rankomis. Ir iandien mes darome vl t pat savo rankomis. A kalbu apie virsm, vykus i met gegus mnes, kada Lietuvos jaunimas buvo trauktas jam skirt referendum. Tada pirmostreios klass vaikai ra valdiai laikus pavadinimu Padovanokite mums Europ. Ir penktokai, kaip ir Pavlikas Morozovas, u tvus daugiau inojo ir suprato. K mes pasiekme? Vaikams buvo teigtas lietuvi moralinio, kultrinio, ekonominio, politinio ir teisinio nevisavertikumo ir bejgikumo kompleksas. Mes niekas! Tiktai Vakarai viskas! diegta absoliuti egoistin ir materialistin gyvensena. Pinigai, turtas ir daugiau nieko. 460
KONFERENCIJOS MEDIAGA. DISKUSIJA, PASISAKYMAI
Jaunoji karta buvo nustatyta prie vyresnij. K js, seniai, imanote! Mes! Nuo ms prasideda pasaulis! Labanakt, Maironi! Labanakt, Brazdioni! Pacituosiu Atnuose balandio 16 d. pasirayt Lietuvos stojimo Europos Sjung sutart, nes t penki tkstani puslapi sutarties Seimo nariai net kaip reikiant nevart: Mes, esamos ir stojanios valstybs nars, pareikiame savo visik pritarim tolygiam, visaapimaniam ir negrtamam pltros procesui. Ms tikslas viena Europa. Ir tai Seimo narys Juozas Palionis Prien krato moksleiviams organizuoja krybin konkurs, ileidia knygel. K rao ms vaikai? Prien Revuonos vidurins mokyklos pirmos klass mokin: Ai, mama, ai, tti, tai kokia linksma diena: Js dienel pabalsavot Ir man ypsos Europa. Gyvenu linksma Europoj, Mokaus Londono mieste, O atostogaut ivykstu Paryi oi, lia lia! Kita moksleiv rao: Kaip Europoje gerai vien saldainiai ir ledai! Galbt ir gerai Europoje. Bet a j pasiiriu kas ji tokia yra? Koks mentalitetas Silvio Berluskonio? Jokos Fierio? J geras draugas Vladimiras Putinas. Koks Buo mentalitetas ir intelektualumas?
VACLOVAS STONIUS, LIETUVOS LAISVS LYGOS KLAIPDOS SKYRIAUS NARYS: Noriu atsiliepti Romo Giedros praneim. Apie Sjdio ir Laisvs lygos
susitaikym. Tai bt pavyzdys Lietuvai. Susitaikymas reikalingas vairiose valdios struktrose. Jeigu Laisvs lyga buvo tarsi imestas desantas, tai istorikai itai turt aikiai parodyti. Tada galbt Tvyns sjunga galt turti tikr deinij krypt. Prie t susitaikym btina iniasklaidoje pareikti, kokia Laisvs lygai numatyta vieta toje partijoje. Geriausia, kad tai bt vardinta V.Landsbergio pareikime. Ir a noriau Tvyns sjungoje dalyvauti. Taiau tikros politins partijos susikrimas turi prasidti nuo teisingo susitaikymo. Nuo konkretaus pareikimo kas vyko, kaip buvo paeminta Laisvs lyga. Mes esame nejaukioje situacijoje, nes labai stipriai jauiamas falas. PETRAS CIDZIKAS, VYIO KRYIAUS ORDINO KAVALIERIUS: Gerbiami kovotojai. Ilgai svarsiau, nuo ko pradti. Obuolys nuo obels toli nenukrenta. Arba kiekvienas krinys yra krjo matas. irkim, kas atsitiko Lietuvai? Kas j veda tuo viesiu nepriklausomybs keliu? Ar vien syk monms nepraviess akys? Ar nepamatys, nors inau, jau daugelis mato ir supranta. Tuos keturiolika met mons jau kiek kitaip vadina, daugelis net prakeiksmu. A tai pavadiniau ventvagyste. Per daug kraujo, per daug aar, per daug paeminimo. Jeigu vienas mogus gyvenimo slyg stumiamas kartuves, visai tautai blogai. O jeigu dvideimt tkstani, kaip skelbia iniasklaida, nors gerokai sumainti itie skaiiai? Apie trisdeimt tkstani pakaruokli Lietuvoje. Kaip mes pavadinsime it epoch, it laik? Gerbiamas R.Giedra minjo Amerikoje susitikimus su sjdieiais, su V.Landsbergiu, kitokiais monmis. A taip pat tai patyriau. 1989 met ruden BALFOo 461
(Bendrojo Amerikos lietuvi alpos fondo) vadovs Marijos Rudiens kvietimu lankiausi Amerikoje. Teko dalyvauti Pasaulio lietuvi mokslo simpoziume. Ir tai js sal susitinku Laisvs lygos galiotin ieivijai Algird Statkevii, su kuriuo kartu veikme antisovietiniame pogrindyje ir kuris tuo metu skmingai organizavo para rinkim visame pasaulyje garsiajai peticijai, skirtai Lietuvos laisvei paremti. Salje susirinkusi moni daugyb. Kalbos graios, patriotikos. Staiga mons prasiskiria, iriu stovi R.Ozolas ir M.Laurinkus. Pamat mane, jie kak tarpusavyje pasitaria. M.Laurinkus prieina prie V.Landsbergio ir kak pasako. is suklsta. Po keliolikos minui savo kalboje V.Landsbergis tarp kitko pasako: privaiuoja ia visoki melagi, erif. Kas melagiai, kas erifai? Ar tie, kurie rpinasi peticija Lietuvos nepriklausomybei paremti, ar tie, kurie tada skatino skelbti paslaptingj suverenitet ir likti Soviet Sjungos sudtyje? Jie kalbjo ir ragino u suverenitet, a ir A.Statkeviius u nepriklausomyb. Tai kas ties melagiai ir erifai? Gerai prisimenu savo maldos ir pasninko akcijas Katedros aiktje. Prisimenu, kaip elgsi sajdieiai, kaip jie drask plakatus, kaip man prie laipteli ir prie badavimo namelio primtydavo laini, kaip jie siunt visokio plauko davatkas, keikianias vis pasaul. Kas jie yra tokie? Pasidairykime tarp t ventj, kokios skambios pavards, kokie j titulai. Genocido vykdytojai, prokurorai, komsorgai, partorgai, seksorgai. Argi ia Lietuvos elitas? Argi itas elitas, gero nordamas, nulav Lietuvos ems k, nusiaub kaim ir mones paliko nuogus? Ar ia elitas? Ar prezervatyv orgijas, pavadindamas jas vente, galjo organizuoti Lietuvos elitas? Tai kas gi tie obuoliai? Vladas Terleckas kalbjo apie tai, kas vyksta. Kalbjo ir kiti. 1990 ar 1991 metais nujome Aukiausij Taryb prayti paramos, nes norjome pastatyti kryi Maosios Lietuvos genocido aukoms atminti. Igirdusi ms praym, E.Kuneviien baisiausiai pasiiau. O Maosios Lietuvos pardavim kokiu matu reikia matuoti? Ir kai iandien ia ateina itie mons ir kalba i tribnos toki kovotoj akivaizdoje, jie man yra ventvagiai. Ar jau iandien mes turime uversti knyg? Lygos nebra ir moni nebra? Ar jau nra k veikti? Ar nra ko ginti? Ar jau laidokim visk? Taiau artinasi j galas. Artja atpildo valanda itiems idavikams ir kraugeriams. J nusikaltimai bus vertinti ir atpildas tikrai ateis.
ARNAS TRUKANAS, LIETUVOS LAISVS LYGOS KLAIPDOS SKYRIAUS NARYS:
Pasigedau pono A.Terlecko nuomons, ar Laisvs lyga tikrai bus konservatori partijos dalis? Noriau tai suinoti i paties vado. Galbt tas susijungimas ir duot kak naudingo Lietuvai, taiau, prisimindamas netolim praeit ir j vertindamas i klaipdietik pozicij, noriu paminti kelet moni. Tai Donatas Giradas, Adomas Putrius, Algimantas Andreika, kur taip pat laikome klaipdieiu, Rimas Antanaitis, Rimantas Kuleviius, Sigitas Martiius ir Kazimieras Budginas. A galvoju, ar itie mir ms skyriaus mons sutikt vienytis su monmis, kuriuos mes pastame kaip konservatorius? Labai tuo abejoju. 462
KONFERENCIJOS MEDIAGA. DISKUSIJA, PASISAKYMAI
Naudodamasis proga praau ir kvieiu pakalbti gerbiam Stanislov Burb. is mogus yra atsidavs Kardo rinktins partizan viesaus atminimo aminimo darbams. Jis jau deimt met siekia Darbnuose pastatyti uvusiems Kardo rinktins partizanams paminkl. Jis savo iniciatyva ir pastangomis steig Darbn vidurinje mokykloje muziejin ekspozicij, skirt partizan laisvs kovoms. Tai buvo labai sunku padaryti, bet jis tai padar. STANISLOVAS BURBA: Vaiuodamas iandien savo garbingos valstybs sostin, tikjausi pagrindinje jos aiktje padti gli alia partizaninio pasiprieinimo vad Adolfo Ramanausko, Juozo Lukos, paskutinio Lietuvos ir Kardo rinktins partizano Prano Koniaus-Adomo, uvusio 1965 met vasar, paminkl. Deja, toki paminkl valstybs sostins Lukiki aiktje nra. Jeigu Lukiki aiktje iandien stovt paminklas generolui Povilui Plechaviiui, kuris vokiei okupacijos metais atsisak naikinti yd taut ir faistai u tai j udar koncentracijos lager, atvaiavs Lietuv ponas Zurofas ir padjs prie jo paminklo gli susimstyt. Gyvename valstybje, kurioje po viena pergals ir laisvs vliava stovi stribas ir partizanas. Kiekvien dien intensyviai stengiamasi itrinti rib tarp grio ir blogio. Tai daroma visais aspektais ir visose srityse. Darbn mokykloje rengtas rezistencijos muziejus ir yra skirtas tam, kad vaikams, moksleiviams bt vaizdiai paaikinta ir parodyta, kas buvo partizanas, o kas buvo stribas, kad gris bt atskirtas nuo blogio, pasiaukojimas nuo idavysts, kad patriotizmas nebt vadinamas idiotizmu. Pokario metais vyko iauri, skaudi kova. iandien vyksta ne maiau iauri kova, tik ji yra neapiuopiama, eiliniam mogui sunkiau suvokiama. Tai ideologin kova. Todl jgas reikia mesti btent it kov. Noriu pasakyti, kad Lietuvoje deiniosios valdios mes dar neturjome. ANTANAS TERLECKAS: Nenoriu ugauti Sjdio, taiau naujausioji Lietuvos istorija danai neobjektyviai pradedama skaiiuoti nuo 1988 met. Kaip sovietiniais laikais nuo Spalio revoliucijos. Ypa nepagrstai lovinamas Sjdio surengtas mitingas, vyks 1988 m. rugpjio 23 d. Vingio parke. O tenai partin buruazija abstrakiai kalbjo apie MolotovoRibentropo pakt, bet n odio nebuvo pasakyta apie tai, kad reikia likviduoti to nusikalstamo pakto pasekmes. iandien istorikai konferencijoje vertino Lietuvos laisvs lygos viet naujausioje Lietuvos istorijoje. Ai jiems, dkoju visiems dalyvavusiems ir kalbjusiems ioje konferencijoje.
LIETUVOS LAISVS LYGOS KRIMO IR VEIKLOS JUBILIEJUI SKIRTI RENGINIAI TSSI 2003 M. RUGSJO 28 D. VILNIAUS ARKIKATEDROS AIKTJE SURENGTOJE POPIETJE PRISIMINTAS PRIE 15 MET 1988 M. RUGSJO 28 D. VILNIUJE, GEDIMINO AIKTJE, SSRS VIDAUS REIKAL MINISTERIJOS VIDAUS KARIUOMENS SPECIALAUS MOTORIZUOTO MILICIJOS DALINIO GRUBIA FIZINE JGA IVAIKYTAS LIETUVOS LAISVS LY-
463
GOS MITINGAS, SKIRTAS RIBENTROPOMOLOTOVO PAKTUI IR JO SLAPTIESIEMS PROTOKOLAMS PASMERKTI. POPIETS DALYVIAMS KONCERTAVO LIETUVOS VALSTYBINIS PUIAMJ INSTRUMENT ORKESTRAS TRIMITAS (VYR. DIRIGENTAS RAMUTIS BALINAS), ATLIKS POPULIARIUS KLASIKOS KRINIUS. SUSIRINKUSIESIEMS ATMINIMUI BUVO TEIKTI LIETUVOS LAISVS LYGOS JUBILIEJAUS PROGA ILEISTI SPECIALS PLAKATAI IR ATVIRUTS.
464
TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA

Painiuose, skausminguose ms krato istorijos vingiuose vis daniau iekome tiesos apie sudtingus, danai prietaringai vertinamus taut, gyvenani Lietuvoje, santykius. Ne iimtis ir Lietuvos ydai. Daugeliui j Lietuva tapo Tvyne, kurioje jie itisus deimtmeius kr savo tradicijas, puoseljo kultr, tautikum. Kuo greiiau istorin tiesa pasieks ms vis irdis ir protus, tuo greiiau vis taut Lietuvos mons paduos vienas kitam rank, be baims ir neapykantos eis vienu atgimimo keliu. Beveik prie dvylika met Akiraiuose (tai JAV lietuvi mnesinis laikratis, einantis ikagoje) paskelbtas Lietuvos laisvs lygos Tarybos nario Antano Terlecko straipsnis Dar kart apie ydus ir lietuvius. Kauno tiesa, perspausdindama straipsn, tikisi, kad jis pads teisingiau ir objektyviau pavelgti nuo ami draugikai gyvenani dviej taut praeit ir ateit. Antanas Terleckas, perduodamas Kauno tiesai minto straipsnio rankrat, pareik: Manau, kad geri santykiai tarp vis Lietuvos taut yra btina prielaida ms valstybingumui atkurti. Nematau jokio pagrindo nesantaikai tarp yd ir lietuvi.
KAUNO TIESOS REDAKCIJA Tomo Venclovos straipsn ydai ir lietuviai (Akiraiai, 1977, Nr. 1/85) anuomet pogrindio Auroje (Nr. 9/49) reagavo uvinto slapyvardiu pasiras tautietis (Akiraiai, 1978, Nr. 4/98). Prasidjus iuo klausimu dialog tarp ieivijos ir Lietuvos dabar tsia ia spausdinamo straipsnio autorius, Vilniuje gyvenantis Antanas Terleckas. Apie straipsnio autori plaiau raoma Lietuvos Katalik Banyios Kronikos Nr. 30. AKIRAI REDAKCIJA
DAR KART APIE YDUS IR LIETUVIUS

ANTANAS TERLECKAS
Vokiei okupacijos metais vyko didel tragedija apie 200 tkstani yd buvo nuudyta. Iki ios dienos neduoda ramybs klausimas kas kaltas? Kodl lietuviai, amiais pasiymj religine ir tautine tolerancija, XX amiaus viduryje pakl rank prie beginklius mones? Ir a taip pat seniai stengiausi rasti atsakym. Niekas mano gimtajame Krivasalyje yd neaud, niekas i artimj nesuteptas nekaltu krauju, ir vis tiek daugel met neiojuos neidildom kalts jausm. Kadaise kalbjausi su Tomu Venclova apie lietuvi atsakomyb u yd naikinim. Prisimenu, ms mintys sutapo. Tomo straipsnis apie t nemonik dra465
m ispausdintas savilaidos urnale ydai Taryb Sjungoje. Tai talentingas, protingas, gilaus ir siningo jausmo kvptas dokumentas. Sunku buvo sivaizduoti, kad jis galt ugauti bent vien lietuv (iskyrus, inoma, tuos, kurie aud). Apgailtina, kad ms pogrindin Aura ispausdino uvinto slapyvardiu atkirt T.Venclovai. Paties kritikuojamo straipsnio Aura nerado reikalo pristatyti skaitytoj teismui. uvinto antisemitinis straipsnis buvo perspausdintas emigrant Akiraiuose. Bijau, kad pradtoji polemika nevirst mogudi pateisinimu. Kaip suprasti tai, kas buvo? Kada kalbama apie mirt ir neitaisom kalt, visada galima pateikti daugyb racionali ir deterministik paaikinim, bet gal gale jie nieko neverti. Tatai jau inojo Edipas, dar geriau ino krikionyb Blogis visuomet lieka blogiu, mogudyst mogudyste ir kalt kalte. Niekas pasaulyje nepakeis fakto, kad 1941 m. birelio pabaigoje lietuviai kit lietuvi akivaizdoje naikino beginklius mones, netgi tas faktas, kad dvideimtame amiuje daug taut, beveik visos tautos dar kak panaaus. Ir a, bdamas lietuvis, privalau kalbti apie lietuvi kalt. Sadizmas ir plikavimas, panieka ir gdingas abejingumas monms negali bt pateisintas: dar blogiau, jie negali bti iaikinti, jie gldi tokiuose tamsiuose asmenins ir tautins smons ukampiuose, jog iekoti j racionali prieasi bevaisis usimimas. () Atgaila sudtingas dalykas. Tai jokiu bdu nra sskait suvedinjimas su mogudiais, kam jie betarnaut. Vidin atgaila nra ir apsinuoginimas. Bet mes turime kalbti apie tai, kas vyko, be tui pasiteisinim, be vidins cenzros, be propagandini ikraipym, be tautini kompleks, be baims. Mes turime vien kart suprasti, jog yd naikinimas tai ir savs naikinimas Taip ra T.Venclova. O kas kaltas dl yd naikinimo Lietuvoje pagal uvint? Labai paprastai patys ydai kalti! Lengva parodyti, kokia jo argument vert. 1. 1940 m. birelio mn. ydai su glmis sutiko Raudonj armij. Tuo jie parod lietuvi tautai akiplik nedkingum ir u tai po met buvo nubausti. Aiku, yd naikinti nederjo, bet reikt suprasti ir udikus, kurie tik truput pasikariavo Carin Rusija buvo taut kaljimas, kuriame ydai buvo ypa persekiojami. Ir ydai sveikino nepriklausomos Lietuvos Respublikos krim, nes tikjosi, kad ji bus palankesn yd tautinei ir religinei pltotei. Jau 1918 m. gruodio 5 d. vienas i buvusios rus imperijos sionist vad S.Rozenbaumas aplank minister pirminink A.Voldemar ir pasil pagalb bei bendradarbiavim (P.Aksamitas, P.Freidheimas, Judaizmas ir sionizmas, Vilnius, 1974, p. 120). Ministeris pirmininkas savo ruotu priadjo ydams kultrin autonomij. Kain ar kur nors pasaulyje tuo metu ydai turjo tokias slygas tautins kultros pltotei. tai keletas pavyzdi. 1923 m. pagal gyventoj suraymo duomenis Lietuvoje buvo 7,7 proc. yd (lietuvi 83,9 proc.). 1933 m. Lietuvoje veik 60 piln gimnazij, i j lietuvi 41, yd 14, lenk 3, rus 1 ir vokiei 1. 466
A.TERLECKAS. DAR KART APIE YDUS IR LIETUVIUS
93 proc. yd vaik moksi tautinse mokyklose, kur buvo dstoma daugiausia hebrajikai. 1932 m. pavasario semestre Kauno universitete yd student buvo 26,2 proc., lietuvi 67,4 proc. itokia padtis isilaik per vis nepriklausomybs laikotarp. Universitete veik hebraj ir jidi kalb katedros. ydai turjo dvi rabin akademijas vien Teliuose, kit Vilijampolje. it plai kultrin autonomij ydai apmokjo savo krauju, pralietu dl Lietuvos nepriklausomybs (r. Umutj savanori sraus knygoje Savanori ygiai, red. P.Ruseckas, t. 1, Kaunas, 1937, p. 327349). Teisingumo dlei reikt vis dlto priminti, kad ydai nebuvo visikai lygiateisiai su lietuviais. Pavyzdiui, jie negaljo turti ems, nebdavo karininkais. Ligi 1926 m. ydai dalyvavo valstybs valdyme. Vilniaus sionist konferencija delegavo pirmj Lietuvos vyriausyb I.Vygodsk, kuris tapo ministeriu yd reikalams. Lietuvos valstybs taryb jo Rozenbaumas, Rachmiloviius ir kiti. Pirmasis tuojau buvo paskirtas pramons ir prekybos ministerio pavaduotoju. Po perversmo (permus valdi A.Smetonai) ydai buvo nualinti nuo valstybs reikal. iuo incidentu pasinaudojo stalinin propaganda, addama ydams panaikinti visus statyminius apribojimus. O kadangi ydai Stalin painojo tik i Lietuvoje platinamo tarybinio laikraio Izvestijos, jie juo patikjo. Mano manymu, buvo ir kita, svarbesn yd lojalumo taryb valdiai prieastis. 1939 m. Hitleris sak Latvijos ir Estijos vokieiams grti Vokietij. Lietuvos ita repatriacija nepaliet. Tik naivs vadovai nesuprato Stalino ir Hitlerio susitarim slaptosios prasms. Visame pasaulyje buvo kalbama, kad Lietuva netrukus bus vokiei kariuomens okupuota. Lietuvos ydams tai reik getus, konclagerius, mirt. Vietoje vokiei jie susilauk rus. Savaime aiku, ydai diaugsi, nes jiems tai reik gyvenim. Kodl jie negalvojo apie ms taut? O kai 1941 m. diaugsmingai sutikome vokiei kariuomen, ar daug galvojome apie ydus? Apgailestaujame, kad pasaulis negali suprasti, kodl okupantus tada sutikome su glmis. Kodl gi nesuprantame yd juk jie turjo analogik ar net svaresni prieasi diaugtis Raudonosios armijos atjimu. 2. Tarp enkavedist buvo daug yd, o j tarpe gud sadistai. uvintas primena isigiml Rozovsk. yd, bendradarbiavusi su NKVD, sra galima papildyti. Bet ar skyrsi ydai nuo toki lietuvi, kaip, pavyzdiui, Martaviius, Petrikas, Trinknas, Guzeviius, Baranauskas, Baronas? ydo sadisto tip juodais daais nupie vokiei okupant spauda, kurstydama antisemitines nuotaikas. Bet dar ir iandien panaiai gsdinami mons. Danai galima igirsti priekait, kad prie Liaudies seimo rinkimus 1940 m. liepos mn. vyko aretai, kuriuos vykd ydai (ir tik vienas lietuvis). Tai sena patentuota taktika: gestapas aretuoja lenk btinai dalyvaus bent vienas lietuvis, aretuojant lietuv btinai dalyvaus lenkas Berijos ir Stalino judofobai irgi naudojosi ta paia taktika. 467
3. LKP eilse ydai sudar daugum. uvintui paranku, kad ligi iol nra paskelbta komunist partijos tautin sudtis tarpukario laikotarpiu. Tai greiiausiai aikintina tuo, kad pogrindio organizacijos smoningai ipuia savo nari kiek. Bandykime panaudoti netiesioginius duomenis. 1933 m. spalio 19 d. Sniekus ir kiti, i viso 24 Lietuvos komunistai, buvo ikeisti Rusijoje aretuotus lietuvius kunigus (tarp j buvo vyskupas T.Matulionis). I ikeist komunist 14 lietuvi, t.y. daugiau negu pus. Pagal Lietuvos saugumo duomenis, prie pat Antrj pasaulin kar LKP i viso buvo 600650 moni. Tarkime, kad tarp j yd buvo 300, net sutikime su tais, kurie galvoja, kad visi jie nusikalto Lietuvai. Bet kuo kalti tie 200 tkstani nuudytj? Nerimta net aikinti, kad 1940 m. taryb valdi palaik ne vieni ydai. Vadinamojoje liaudies vyriausybje buvo tik vienas kitas ydas sveikatos apsaugos ministras L.Koganas. Hitlerin propaganda gana daug pasidarbavo tikindama dal lietuvi, jog kiekvienas ydas komunistas, o komunistas ydas. I tikrj dauguma yd buvo arba labai religingi mons, sionistai, arba neutrals religijai ir politikai. Apie sionistin judjim rao P.Aksamitas ir P.Freidheimas: Lietuvos sionistinis sjdis buvo vienas i didiausi (palyginus su yd skaiiumi) pasaulio sjdio bri (). Jaunimui nuo maums buvo skiepijamos sionistins pairos (Judaizmas ir sionizmas, Vilnius, 1974, p. 127128). tai kokie uvinto argumentai. Bet jis neinaudoja viso antisemitini kaltinim arsenalo. Paminsime kai kuriuos danai kartojamus klausimus. 1. ydai visuomet padjo Lietuvos prieams. Ar i tikrj? Per 1794 m. T.Kosciukos sukilim kretingikiui Berekui Juzeleviiui buvo pavesta sudaryti yd pulk. Gindamas Varuv nuo okupanto Suvorovo visas pulkas uvo (M.Birika, Lietuvos sukilimas, Vilnius, 1919, p. 11). Apie yd dalyvavim 1831 m. sukilime ini neturime. Per 1863 m. sukilim nemaai yd buvo sukilli gretose. 1864 m. balandio 14 d. Suvalkuose Leiba Lipmanas buvo rus pakartas (A.Janulaitis, ydai Lietuvoje, Kaunas, 1923, p. 168). Kitas ydas, sendaiki pirklys A.Bencas padjo isivaduoti sukilli vadui Artrui Grosui (V.Lauraitis, Gyvi liaudies prisiminimuose, Aura, 1978, Nr. 1, p. 25). Vertas pagarbos ir gero prisiminimo yd elgesys per 1905 m. revoliucij (P.Likmantas, Punsko gyventojo prisiminimai, Vingis, 1973, balandis, p. 10). Taip pat ydai nebuvo bejausmiai lietuvi tautos kanioms per Pirmj pasaulin kar (Lietuva Didiajame kare, red. P.Ruseckas, Vilnius, 1939, p. 125). Kaip mes jau matme, ydai kovojo u Lietuvos nepriklausomyb. Todl 1933 m. buvo steigta Lietuvos yd kari, dalyvavusi Lietuvos nepriklausomybs atvadavime, Sjunga Dauguma jos nari buvo suaudyti 19411944 m. 2. ydai, palaikydami savo tautinius interesus, sudaro udar kast. Bet kokioje situacijoje ydas parems yd. Bet juk tai ne yda, o doryb, kurios mums, lietuviams, labai trksta. Ne veltui sakoma: du lietuviai trys partijos. ydus visur ir visais laikais persekiojo. statymai danai j ne tik neustodavo, bet ir bdavo nukreipti prie juos. Ar verta stebtis, jei ir geriausiais laikais 468
ydai nepasitikdavo statymais ir j nelaikydavo savais. Jie pripaindavo tik dvasin statym judaizm. Prisiriimas prie savo dvasini nuostat viena i svarbiausi yd atskirumo prieasi. Jie galjo isaugoti savo egzistencij tik sutvirtindami tautin solidarum. 3. ydai vyravo prekyboje ir pelnsi lietuvi sskaita. I prekybos turtjo tik saujel yd. Dauguma skurdo. Kaimieiai lietuviai ir ydai visuomet gyveno santaikoje. Jei lietuviai tikrai bt jaut yd pirkli priespaud, tokia padtis ilgai bt buvusi nemanoma. Sunkiomis valandomis mano tvas visuomet kreipdavosi Labanoro yd, Juoduoju vadinam. A negirdjau, kad tasai bt pls procentus. Tauragn ydai Metinis ir Korka, kai tik usukdavo Krivasal, paleisdavo savo kumelait, ir ji pati traukdavo veim nuo namo prie namo. Kol jie lankydavo namus, supirkindami erius ir skudurus, krivasalieiai patys imdavosi i veimo patikusias prekes ir nedavosi namo. Atsiskaitydavo vakare. Niekada nebdavo konflikt dl sskait arba nesumoktos skolos. Panas santykiai buvo visur lietuvi kaimuose. Jau syk mintas Punsko gyventojas pasakojo, kad lietuviai ir ydai vienas kit gerai painojo ir vieni be kit negaldavo apsieiti. Lietuviai ir ydai gyveno taikiai, paddami vieni kitiems sunkesn valand. Sunku sivaizduoti yd skausm getuose, kai jie kasdien lauk vis nauj akcij. Net vaizduotei nepakeniamas, baisus reginys, kaip veda juos suaudymo viet, kaip vyresnieji vaikuiai sikabina motin sijonus, motinos spaudia prie krtini mauliukus, o dvikojai vrys stveria juos mayius usimoja ir dauo galvutes kastuvais. Ar galima visa tai umirti, dovanoti, pateisinti? Iekoti objektyvi argument udik naudai gali tiktai mogus, kurias bejgi nelaimei ir kanioms, mogus, kuriam nra nieko vento! Antisemitas apgailtinas niekas, bjauri ir baili menkysta, drstanti pakelti rank tik prie silpnesnj. Bet jis dar ir marionet, kuri pasaulio galinai, nordami likti varutliai, panaudoja patiems nevariausiems savo darbams. Tie, kuriems pakilo ranka prie ydus, taip pat lengvai ud ir savo tautieius. Lunius i Linkmen, auds ydus, stojo vokiei armij. Kai tie pralaimjo, jis perbgo pas rus partizanus. 1944 m. m dirbti Berijos staigai ir, sakoma, ten gavo majoro laipsn. Tik 1958 m. Lunius buvo suimtas ir suaudytas. Panai ne vieno yd udiko biografija. Kiekviena tauta turi savo kain ir paklydusi avi. Bet nra ir negali bti tokio teismo pasaulyje, kuris idrst teisti vis taut. ydams nereikia mano ginamosios kalbos. Ne ydai aud lietuvius, o prieingai teisiama XX a. penktojo deimtmeio lietuvi generacija. Lietuvos yd inaikinimas tai ir lietuvi tautos tragedija. ydai didi tauta. Vakar civilizacija jiems dkinga u reikmingiausius dvasins ir moralins kultros atradimus. Tauta be istorijos ne tauta. Dvasia be isto469
rijos ne dvasia. O dvasios istorija gldi Biblijoje. Senovs ydai sukr aukt kultr, kvpt socialini etini ideal, derinani monoteizm su itisa morals sistema. Ne kultas, o moral yra religijos centre i idja, paskelbta atuntajame amiuje prie Kristaus gimim, atvr monijai kelius nauj pasauljaut. ir kai js susikaupiate maldai, a negirdiu: js rankos pilnos kraujo. Nusiplaukite, nusivalykite, paalinkite piktuosius savo darbus nuo mano aki. Nustokit dar pikta, imokite daryti gera; iekokite tiesos; gelbkite prislgtj; ustokite nalait, apginkite nal (Izaijas, 1, 1517). Jau prie 26 amius su virum tiesos ir teisingumo od itar vienas i didiausi yd prana, jis dar ir iandien gyvenimikai svarbus, kaip ir anais tolimais laikais. yd tauta didi ir savo itverme. Kur iandien visos senosios tautos, gyvenusios su ydais santaikoje ir nesantaikoje? Jos seniai inyko, tik kultros paminklai liko ant j kap. Tkstantmet yd istorija tarytum sako, jog tautos, pavergianios ginklu savo artimuosius ir tolimuosius kaimynus, laikui bgant va paios jas praryja nauji, dar galingesni plrnai. Mirta valstybs, mirta ir tautos, tapatinanios savo jg su valstybs jga ir tvirtumu. ydai laik svarbiausiu dalyku tautins ir religins dvasios jg, todl jie iliko per amius ir pagaliau atgavo savo Jeruzal. ydus verta ne vien gerbti verta jiems nusilenkti u j laisvs meil. J kova u protvi em, u Izraelio nepriklausomyb pavyzdys visoms pasaulio tautoms. Lietuviai neblogesni ir negeresni u kitas tautas. Tik saujel lietuvi judofobai. Apie tai liudija pai yd prisiminimai: 1941 met ruden visi ydai i apylinks miesteli buvo suvaryti didel get Pasvalyje. Get buvo rengiamasi likviduoti, bet nustatytu laiku neatsirado norini audyti (Ir be ginklo kariai, sud. S.Binkien, Vilnius, p. 271). E.Jakobsonait prisimena: Apjome deimt eim ir visi mus slp, maitino. Jie igelbjo mus nuo mirties, patys mirtinai rizikuodami. Gelbdamasi nuo faistinio vries, apjau daug viet iaulius, ilut, Kaun, Alyt, Troknus. Ir visur, kur jau, kur buvau, manimi irdingai rpinosi paprasti lietuviai darbininkai ir sodieiai. Jie dar visk, kad ilikiau gyva (Ten pat, p. 107). Ieit, kad lietuviai visai nekalti? Vl pacituosiu T.Venclov: Kai kas pasakys: k gi, ydus aud ne lietuviai, o padugns, neturinios nieko bendro su lietuvi tauta. A ir pats tai sakydavau. Bet tai netikslu. Jei laikysime taut didiule asmenybe, o netarpikas jausmas sako, jog tas personalistinis poiris vienintelis yra vertingas ir teisingas moralinje sferoje, tai tos asmenybs dalis yra kiekvienas tautos narys, tiek teisuolis, tiek ir nusikaltlis. Kiekviena nuodm apsunkina visos tautos sin ir kiekvieno jos nario sin. 1941 m. vasar Degui mike buvo suaudyti aplinkini valsi ydai. Tada Salako kunigas Petras Rauduv pasak pamoksl. Baisiu kaltinimu udikams nuskambjo jo odiai: Kas atsakys u nekaltai praliet moni krauj? Siaubingiausia, kad tarp mogudi buvo ir lietuvi, katalik. Jie utraukia Dievo rstyb visai ms tautai. Visi banyioje verk Tarp lietuvi kunigijos buvo asmen, didvyrikai gynusi ydus. Vien tik Povilas Jakas vadovavo imt yd gelbjimo misijai. Bet nemaai kunig nepasek tikrai krikioniku savo brolio Kristuje P.Rauduvs pavyzdiu. J vilgsniai krypo Vatikan, Popiei. O 470
Popieius tyljo Tylime ir mes. Nesu skaits R.Hochkuto pjess Vietininkas, bet inau jos mint. Pijaus XII tyljimas praud labai daug gyvybi ir utrauk Vatikanui nenuplaunam gd. 1975 m. po Lietuv sklido septyniolikos inteligent memorandumas. Jame buvo priminta, kaip 1948 m. vienas kunigas para Popieiui laik Lietuvos tikinij vardu, o lietuvi partizanai band su tuo laiku prasibrauti Vakarus. uvo devyni partizanai, bet du vis dlto pasiek Rom. Rom, bet ne Popiei Popieius atsisak priimti lietuvi tikinij laik, nes bijojo Stalino. I io fakto padariau ivad, jog abejingumas ydams gimdo tok pat abejingum ir milijon krikioni likimui Mes paaukti atkurti sjung ir pasitikjim tarp yd ir lietuvi. Kaip pripasta patys ydai, j padtis Lietuvoje daug geresn negu kitose respublikose. Bet dar daug k reikia padaryti. Ir pirmiausia suprasti tragedijos mast ir penktojo deimtmeio kartos kaltumo laipsn. Paskui, atmetus prietarus ariau painti yd taut, jos kultr, tradicijas. Tik taip pasiekiama koegzistencija, savitarpio supratimas, bendradarbiavimas. Prancz vyskupai 1973 m. savo laike ra: Antisemitizmas pagonikojo pasaulio palikimas, bet krikionybs klimate jis sitvirtino pseudoteologini argument dka. ydai yra nusipeln ms dmesio ir ms pagarbos, kartais ms didiosios pagarbos, kai kada ms draugikos ir brolikos kritikos ir visada ms meils. Galimas daiktas, to jiems labiausiai ir stigo, ir tai apsunkina krikioni sin. Lietuvi tautai teko nemaai kentti tokia jau Apvaizdos valia. Rpindamasis tik savo tautos ateitimi, svajoju apie tai, kad jau niekad lietuviai nebeaudyt nekaltus ir beginklius. Pasaul gali itikti dar baisesns katastrofos. Apsaugoti lietuvius nuo dalyvavimo pogromuose ( kart jau nebe yd) galima tiktai kategorikai pasmerkus taiking gyventoj udym. Ir ia svarbiausias turi bti Banyios vaidmuo. Mes danai girdjome panaius pamokslus i vis Europos ir Amerikos ali. Tik ne Lietuvoje. Lietuvi yd tragedija apneta kasdienybs dulkmis. Btina visu balsu pasmerkti moni persekiojimus, ypa persekiojimus rasiniais, religiniais, politiniais motyvais. Pagerbkime uvusi yd atminim. J broliki kapai ul samanomis. Banyia gali imtis iniciatyvos, kad yd audymo vietose bt pastatyti paminklai. Per Vlines ir a atneiu vainik venionli kapus prie broliko kapo, kur ilsisi Linkmen ydai. Tikiuosi, t dien bsiu ne vienas Kreipiuosi vyskupus Julijon Steponavii ir Vincent Sladkevii, visus dorus lietuvius kunigus, ragindamas aukoti miias lietuvi ir yd bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo intencija. Jais paseks visi, kam Kristaus Evangelija ne odiai, o gyvenimas ir darbai.
Vilnius, 1978 m. spalio 8 d. Leidj pastaba. Skelbta: Akiraiai, 1979 m. rugsjis, Nr. 8. is straipsnis 1979 m. publikuotas ir Miunchene rus kalba leidiamame urnale Kontinentas.
471
TELEGRAMA EK IR SLOVAK TAUTOMS

1939 m. kovo 15 d. hitlerin Vokietija okupavo ekoslovakij. T pat met rugpjio 23 d. Hitleris ir Stalinas apsprend likusi Ryt Europos taut likim. 1940-j birelyje Stalino tankai sutryp Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisv. 1945 m. pavasar ekai ir slovakai diaugsi laiminga pasaulinio karo pabaiga, neinodami, kas j laukia ateityje. Lietuvoje kaip tik tuo metu hitlerin okupacij pakeit dar kruvinesn stalinin prasidjo naujas lietuvi tautos udymo ir naikinimo etapas. Mums inoma, kad slovak sukilime prie hitlerin priespaud dalyvavo apie 40 tkst. sukilli. Lietuvoje prie stalinin tironij kovojo apie 100 tkst. partizan. Nelygios grumtyns tssi deimt met. Prahos pavasaris atne pavergtoms Ryt Europos tautoms naujas viltis. Taiau tie patys Stalino tankai (bet Brenevo komanduojami) 1968 m. rugpjio 21 d. palaidojo visus lkesius. Deja, slovak, ek, lietuvi ir kit taut kraujas ir kanios iaugino vaisius, kuri skon iandien jauia visas pasaulis. Tautos, pagimdiusios Jan Palach ir Rom Kalant, turi teis bti laisvomis! U js ir ms laisv!
VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS] 1988 M. RUGSJISSPALIS, NR. 8.
LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO SEIMUI

Oficialiai pripainta, kad TSRS nacionalinis klausimas yra neisprstas. Viena opiausi yra Krymo totori problema. XIII a. atsikl Krym totoriai rado ia skit, got, sarmat, alan, chazar, peeneg, o ne slav palikuonis. Todl iandien nra jokio pagrindo vadinti Krym iskonno russkoj zemlioj. 1443 m. Kryme susikr Krymo Chanatas, nepriklausomas nuo garsiosios Aukso Ordos. Rusija isivadavo i totori priklausomybs tik 1480 m. Dar XVII a. Krymo totoriai ne kart buvo apgul Maskv. Taiau XVIII a. padtis pasikeit. 1783 m., t.y. truput anksiau u Lietuv, jau pati Rusija ugrob Krym. Prasidjo sistemingas Krymo totori tautos ir jos kultros naikinimas. 1921 m. spalio 18 d. Taryb Sjungos valstybs dekretu buvo kurta Krymo ATSR. Taiau 1944 m. gegus 11 d. u tariam Krymo totori kolaboravim su vokieiais visa Krymo totori tauta, tarp j seneliai, vaikai, kuri ankai ar tvai tuo metu liejo krauj u Rusijos interesus Europoje, net i fronto sugr sueisti kareiviai, buvo deportuota Vidurin Azij, Ural ar Sibir. Pakeliui tremt uvo 472
TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO SEIMUI
apie tredalis Krymo totori. 1945 m. birelio 30 d. 27 tkst. kv. km Krymo totori ATSR buvo panaikinta, paversta Krymo sritimi. 1954 m. i sritis buvo perduota administruoti Ukrainai. 1967 m. rugsjo 5 d. sakas, kur pasira Podgornas ir Georgadz, akcentavo, kad visos Krymo totori tautos apaukimas kolaboravimu su vokieiais panaikinamas, jai grinamos visos konstitucins teiss. Taiau iame sake terminas Krymo totoriai buvo pakeistas totoriai, anksiau gyven Kryme. sake nebuvo pripastama Krymo totori teis grti savo tvyn Krym. Savo iniciatyva sugr Krymo totoriai buvo vairiais bdais diskriminuojami jie nepriregistruojami pirktuose namuose, o be registracijos nepriimami darb. inoma daug atvej, kada totori pirkti namai buvo buldozeriais sulyginami su eme. U tariam pas statymo paeidim daug totori udaryta kaljimus ir konclagerius. inomas ne vienas faktas, kada Krymo totoriai, neilaik tokios diskriminacijos, baig savo gyvenim saviudybe. Ir iandien didiausiu Krymo totori nusikaltimu laikoma tai, kad jie idrsta kalbti apie savo tautos suverenin teis gyventi gimtinje ir turti lygias su kitomis TSRS tautomis konstitucijos garantuotas teises. Krymo totori protesto mitingai privert TSRS vyriausyb sudaryti vadinamj Gromykos komisij. Taiau 1988 m. liepos 23 d. TASSo praneimas vl apkaltino Krymo totori taut kolaboracija su vokieiais. Es totori tautybs baudjai vokiei okupacijos metais reng krosnis, kuriose buvo deginami gyvi mons rusai, ukrainieiai, ydai, graikai, igonai ir, aiku, n vieno totoriaus. Mintas praneimas skelb, kad iandien Kryme jau yra 2,5 mln. gyventoj, t.y. dvigubai daugiau negu prie kar. Todl totoriams ten nra vietos. I tikrj 1977 m. Kryme gyveno 1,7 mln. moni, o po 10 met jau 2,4 mln., t.y. prieauglis sudar 619 tkst. arba 34,8 proc., nors visos Ukrainos gyventoj padaugjo vos 3,8 proc. Kodl taip vyko? Krymo totoriams buvo draudiama apsigyventi Kryme, o slavams imigrantams teikiamos vairiausios lengvatos. Taiau gyventoj tankumas Kryme vis tiek 34 kartus maesnis, negu Takento, Ferganos ir kitose Uzbekistano srityse, kuriose tebegyvena tremtiniai Krymo totoriai. Iki iol Rusijos konclageriuose tebekalinami Krymo totori tautinio judjimo aktyvistai Refetas Ablajevas ir inaveras Kadyrovas. Nepaisydami to, Krymo totoriai nuolat ruoia protesto demonstracijas. Jos ivaikomos dar iauresnmis priemonmis negu Vilniuje i met rugsjo 2829 d. Su mumis okupacin administracija yra priversta iek tiek skaitytis. iandien Lietuvos politinis statusas, politin padtis yra geresn, lyginant su Krymo totoriais. iandien Lietuvoje jau nebevykdomas tautinis genocidas, kaip Stalino laikais. O Krymo totori atvilgiu? Mes teistai reikalavome paleisti politinius kalinius ir pasiekme dideli laimjim. Tuo tarpu visa Krymo totori tauta tai jau 44 metus be jokio teismo priversta egzistuoti tremtyje. Krymo totoriai faktikai pasmerkti inykimui. Ar galime likti nuoaly? Lietuv su Krymo totoriais sieja istorin praeitis. Ms tautos likimas glaudiai susijs su Krymo totoriais. Kas gali iandien garantuo473
ti, kad rus ovinistai, fizikai sunaikin Krymo totori taut, nauja auka nepasirinks lietuvi? i met rugsjo 2829 d. vykiai parod, kad taut budelio Stalino dvasia tebegyva. Ar mes pagalvojome, kas bt vyk, jeigu paskutiniame TSRS CK plenume bt laimj Gorbaiovo prieininkai? Nereikia abejoti, kad tkstaniai lietuvi bt atsidr Sibire ir kitur. LLL nuomone, kiekvienas lietuvis turi jausti moralin pareig visomis priemonmis padti kalinamai Krymo totori tautai. Pastarj mnesi vykiai rodo, kad plaioji visuomen remia LPS. Tad konkreti Sjdio pozicija dl Krymo totori grinimo Tvyn bt didel pagalba iai tiek daug ikentjusiai tautai.
GEBELSAS GYVAS?
Tarp rusikj ovinist didel smy sukl lietuvi tautinio smoningumo sustiprjimas. Suprat, kad net Stalinas nesugebjo umuti lietuvio lietuvyje, ovinistai pasikviet pagalb gebelsin propagand. Greiiausiai todl, kad jau nebepasitiki stalinine-suslovine ar ligaiovine, pasiovusia maitinti lietuv nauju surogatu ribotu suverenitetu. Visos centrins masins informacijos priemons paskutini mnesi vykius Pabaltijyje vaizduoja kreivame veidrodyje. prats logikai mstyti lietuvis negali suvokti, kokio tikslo Maskva tuo siekia. Kirinti Taryb Sjungos tautas? Negi Kremliaus galingiesiems dar neaiku, koki atmosfer tautini santyki srityje sukr stalinin nacionalin politika? Ar tempti santykiai tarp TSRS taut negresia paios imperijos egzistencijai? Palieskime tik praktin ios problemos pus. Visam pasauliui perestrojkos pergal skelbianios Maskvos naujienos (1988, spalio 30, Nr. 44) juodu ant balto para, kad steigiamajame Sjdio suvaiavime LLL atstovas Antanas Terleckas neva sils ivalyti Lietuv nuo rus. I tikrj A.Terleckas ne tik nereikalavo ivaryti rus i Lietuvos, bet savo kalboje n karto nevartojo odio rusas ir tik kart Rusija. Tai gerai ino akredituoti Vilniuje Maskvos naujien korespondentai pilieiai Grantas Gukasovas ir Leonidas Miloslovskis. Sjdio suvaiavimo biuletenis, kuriame atspausdinta mintoji kalba, buvo ileistas, be lietuvi, dar angl, vokiei ir rus kalbomis. Tendencinga Maskvos naujien informacija sukl stiprias daugelio rus antilietuvikas nuotaikas. iandien lietuviai bijo vaiuoti Kaliningrado srit, nes 474
TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. LIETUVI TAUT
ovinistai apmto akmenimis lengvsias automainas su lietuvikais numeriais. Vietiniai Maosios Lietuvos gyventojai iandien jau bijo tarp savs vieai nekti lietuvikai. Spartako sirgaliai Vilniuje taip sumu keliolika lietuvi, kad teko juos ligonin paguldyti. Vieno i j gyvybei gresia rimtas pavojus. tai koki krypt centrin spauda stengiasi suteikti nacionalini problem sprendimui TSRS.
LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACIJA
LIETUVI TAUT
Visi imperialistai vadovaujasi kiu Skaldyk ir valdyk!. Rusikieji nesudaro jokios iimties. Ypa uoliai iuo kiu ginkluojasi ovinistai dabar sustiprjus tautiniam lietuvi atgimimui. Kadangi Lietuvoje yd liko nedaug, lietuviai pjudomi su lenkais, kaip viena i gausesni tautini maum. Lietuvis tikinamas, kad Lietuvai istojus i TSRS, lenkai tuojau pat ugrobsi Vilni. inoma, lietuviui nelengva umirti fakt, bylojant apie Lenkijos 1920 m. spalio mn. vykdyt istorins Lietuvos sostins Vilniaus atplim nuo Lietuvos, io krato polonizacij ir jos pasekmes. Taiau mums nereikt pamirti, kad, objektyviai vertinant 1920 met liepos mnesio vykius, Lenkijos kariuomen nemaai nuveik apsaugojant Lietuv nuo stalinins industrializacijos, kolektyvizacijos ir 1937-j teroro. Jeigu ji nebt apgynusi nuo Stalino ir Tuchaevskio Varuvos, visas Pabaltijys bt taps sovietiniu jau 1920 m. Ukibusiems ant ovinistins mekers, fakt btina gerai apgalvoti. inotina, kad dauguma etnografins Lenkijos lenk dar 1920 m. nereik joki pretenzij Vilni. Dl Vilniaus krato tragedijos vis daugiausia kaltas lietuvikos kilms Juzefas Pilsudskis. Labai gausi lenk emigracija, kurios valios reikjas yra Paryiuje leidiamas lenk urnalas Kultra, jau seniai tikina mus, kad pasaulio lenkai remia tautines lietuvi aspiracijas, nepretenduoja Vilniaus krat. Naud i tempt lietuvilenk santyki semia tik rusikieji ovinistai. 1940 m. Stalinas udar visas Lietuvoje gyvenani tautini maum mokyklas, iskyrus rusikas. Pamats, kad lenkik mokykl pagalba galima lengviau surusinti Vilniaus krat negu per sumarksistintas lietuvikas, Stalinas pakeit savo politik lenkik mokykl atvilgiu. 1950 m., jam sakius, vienintelje i TSRS respublik Lietuvoje masikai buvo pradtos steigti lenkikos tos paios pakraipos mokyklos, prie tai udarius Vilniaus krate kelis imtus lietuvik mokykl. Pagal i anksto paruot plan, palaipsniui i lenkik mokykl pradta istumti lenk kalba. iandien daugelis lenk abiturient tarp savs bendrauja jau rus kalba. Mirios vedybos daniausios tarp Vilnijos lenk. 475
Jeigu mes, lietuviai, laikome, kad Vilnijos lenk gyslomis teka labai daug lietuviko kraujo, bkime iki galo logiki padkime smoningai rusinamiems savo broliams, netoleruokim antilenkik nuotaik. Dl tautins tolerancijos stokos ir politinio neiprusimo Lietuvos Katalik Banyios hierarchijai siloma nesileisti sugrint Vilniaus Katedr lenkikai kalbanij (Atgimimas, Nr. 6). Toks elgesys ne tik nepolitikas, bet ir nekrikionikas, tai ta pati Romualdo Jalbykovskio taktika, tik vietoj dviej tautini spalv trispalv. Prie Antrj pasaulin kar Lietuvos vyriausyb gsdino ms taut Hitleriu ir Pilsudskiu. Tik 1940-j vasar suvokm Stalin prairj Argi i tikrj istorija nieko ms neimok? Laikas jausti rib tarp grio ir blogio, inoti pagrindin lietuvi tautos prie. LLL sitikinusi, kad Vilniaus Katedroje uteks vietos ir lenkais save laikantiems. Mes, lietuviai, privalome bti ne tik geri krikionys, bet ir blaiviai politikai mstanti tauta.
Vilnius, 1988 m. lapkriio 22 d.
KOST KALINAUSK PRISIMENANT

1989 met kovo 23 d. Vilniuje, Lukiki aiktje, Lietuvos persitvarkymo sjdio iniciatyva buvo surengtas Kosto Kalinausko, vieno i 1863 met sukilimo vad, 125-j uvimo metini minjimas. Dalyvauti jame buvo pakviesti ir LLL atstovai. Taiau dl laiko stokos ar kit prieasi minjimo organizatoriai Lygai nesuteik odio. Skelbiame tai progai skirt kalb, kuri buvo paruos ANTANAS TERLECKAS. Gerbiamieji! Nulenkiame savo galvas prie buvusios Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts piliet, baltarusi tautos didvyr, lygiai prie 125-erius metus carini budeli pakart toje vietoje, kur dabar puikuojasi paminklas Leninui. Kalinauskas jo kartuves tvirtai tikdamas viesia Rusijos pavergt taut ateitimi. I vis sukilime kovojusi taut geriausias yra lenk likimas. Dauguma j iandien gyvena beveik nepriklausomoje valstybje, kur jiems negresia rusikosios asimiliacijos pavojus. Tragikiausias yra baltarusi likimas. Nuo Lietuvos atpltose ir Baltarusijai priskirtose ms etnografinse emse Stalinas steig ne baltarusikas ir ne lietuvikas, bet rusikas mokyklas. Baltarusi ir lietuvi vaik var476
R.RAGAIIS. TOLERANCIJA PRIE SMURT
dai ir pavards buvo ikraipomi kaip ir j proseneli caro laikais. Diugina ia nuskambjusi grai, melodinga baltarusi kalba. Mes, lietuviai, galime didiuotis, kad ms kaimyn baltarusi kalbai daug drsiau ir jaukiau yra Vilniuje negu Minske. Bet lidna, jog tarp lietuvi, baltarusi ir lenk iandien nra to vieningumo ir meils, kuria pasiymjo ms tautos prie 125-erius metus. Kodl taip yra? Manau, kad santykiai tarp ms taut nepagers tol, kol anie baim skleidiantys rmai prieais Lenino paminkl nebus paversti muziejumi. Jeigu iandien prisikelt Kalinauskas, Sierakauskas, kun. Mackeviius, jie negalt suprasti, kodl Vilniaus krato lenkai telkiasi Jedinstvo organizacij, rusikojo ovinizmo bastion, kurio tikslai analogiki aniems Muravjovo Koriko administracijos tikslams. Ar kas nors galt paaikinti sukilimo vadams, kodl ymi dalis lenkais save laikani jaun moni net banyioje kudasi tarp savs rusikai? Baltarusijoje ir Ukrainoje, kur gyvena dauguma TSRS lenk, su iburiu nerasi lenkikos mokyklos, o Vilniaus krate esaniose lenkikose mokyklose lenk jaunimas spariai rusja. Tai bt galima paaikinti emu Vilnijos lenk politiniu smoningumu. Taiau, man regis, ia yra ir ms, lietuvi, kalts. Prisiminkime, kaip lengvai ukibome ant stalinistins propagandos mekers tvirtindami, kad tik Taryb Sjungos dka iandien Vilniaus krate ne 2 procentai lietuvi kaip 1897 metais, o beveik 50, kad Lenkija vl okupuot Vilniaus krat, jeigu ms nesaugot raudonoji armija. i negudri propagand neretai atsakoma neapykanta lenkams. Kad tai naudinga tik ms bendriems pavergjams, nereikia rodinti. Todl iandien ioje vietoje, kur prie 125-erius metus nutilo narsi, laisv mylinti sukillio irdis, turime suvokti, kad baltarusi, lenk ir lietuvi prieas yra vienas ir tas pats Rusijos imperija. Tegyvuoja tikra taut draugyst, tikra j vienyb kovoje u laisv ir nepriklausomyb! Ir amina garb Kostui Kalinauskui, palikusiam mums tokios draugysts ir tokios vienybs pavyzd.
TOLERANCIJA PRIE SMURT

ROMALDAS RAGAIIS
Pastaraisiais metais Taryb Sjungoje vyksta nacionalini jausm isiverimai, lydimi riaui, pavieni bei masini smurto akt. Pirmasis j vyko 1986 met gruodio 1718 d. Alma Atoje, kada kazachai, daugiausia jaunimas, protestavo prie nusenusio ir korupcijoje paskendusio kompartijos CK pirmojo sekretoriaus D.Kunajevo pakeitim i Maskvos atsistu rusu G.Kolbinu. Visas pasaulis suinojo, kad slav baigiamame kolonizuoti krate yra dar gyva kazach tauta. 477
Kitas smurto prasiverimas vyko 1988 metais Sumgaite netoli Baku. Ten azerbaidaniei jaunimas su neregtu sadizmu nukankino keliasdeimt itraukt i but vyr ir moter armn. Smurtas Ukaukazje tebesitsia. Bet koks smurtas geriausiu atveju yra bevaisis, o blogiausiu nusikalstamas. Krikionyb ir Ryt religijos, iskyrus islam, moko, kad bet koks jgos panaudojimas didina smurto kiek pasaulyje ir jokiu bdu jo netobulina. Smurtas, ypa kraujo praliejimas, sukelia grandinin kerto reakcij ir tragikai atitolina problemos sprendim. itie argumentai, pirmiausia moraliniai, yra labai svarbs. Taiau prievarta kyla ne iaip sau dl tamsij mogaus prigimties pusi, bet dl stichikai besiklostani tautini bei socialini santyki, kurie atgaivina tas tamsisias puses. Kita vertus, individualus ir masinis smurtas gali bti visikai teistas, jei tai yra atsakas neteisyb. Tiek balt, tiek slav bei german gentys senovje tvarksi demokratikai, o tai reikia, kad net prievarta (karo paskelbimas, paproi, vliau statym vykdymas) ten kildavo i daugiau ar maiau nuoirdios liaudies valios. Demokratinis susitelkimas duodavo ir jg. Todl istorikai teisingas yra posakis Kieno valdia, to ir teisyb. Kitaip ir bti negali. Tik svarbu, kad jga ir teis priklausyt demokratijai, tautai, kultrai, paisanioms individo ir maum interes. O jeigu, kaip skelbia pavirutiniki mons, jga ir teis nesuderinami, tuomet teisus buvo F.Ny sakydamas, jog silpnj dalia aminai vergauti arba bti sunaikintiems. Suvereni tautos valia teistas tautos taikomos prievartos altinis. Btent tokia teista buvo prievarta, vykdyta didij revoliucij metu Olandijoje, Anglijoje, veicarijoje, JAV, 1848 met taut pavasario metu. ios revoliucijos buvo prievartins, bet jas atliko jau praktikai laisvi mons. Ten taikyta prievarta buvo racionali, tikslinga, teista. Ji rmsi ir aikiai suformuluotu principu, kad tauta turi teis sukilim prie demokratini statym nesilaikant karali, tuo labiau prie ukariautoj. Karalius, taps tironu, juridikai pats prilygsta ukariautojui. Sukilimas prie j ir jo sukurtus statymus yra juridikai teistas. Todl visikai juridikai teistas yra ir tirono nuudymas. Taiau didiai nelaimingos yra tautos, degradavusios arba neturjusios reikiamo civilizacijos lygio, susigundiusios arba smoningai iprovokuotos naudoti smurt kaip universal istorins krybos rank. Gal Didiosios prancz revoliucijos paranojik teror galima bt paaikinti emu liaudies kultros lygiu, bet Rusijos revoliucijoje velgiamas visai smoningas siekis demokratik ir organizuot prievart (tarybos, Raudonoji gvardija, CK) panaudoti siauriems partiniams tikslams. Taip veik 1917 metais bolevikai, anarchistai, kairieji eserai. ia visi jie tik atkartojo caro vyriausybs politin taktik tarpnacionaliniuose santykiuose. O po kairij eser pasiksinimo prie Lenin 1918 metais raudonasis teroras i padrik improvizacij virto sistema. Teroras i apai uleido viet statymikai vairiai apipavidalintam terorui i viraus. Tragedija yra ta, kad liaudis ne visada suvokia, jog teroras yra nukreiptas ne tiek prie jos prieus, kiek 478
R.RAGAIIS. TOLERANCIJA PRIE SMURT
prie j pai. Plataus masto provokacins ir propagandins kampanijos, manipuliavimas socialiniu bei nacionaliniu pavydu, neapykanta visa tai yra komunistinio totalitarizmo reprodukavimo priemons. Taip veik ir ital faistai bei vokiei naciai. iuo metu dl M.Gorbaiovo politikos konservatyvumo TSKP prestias netgi slav respublikose, RTFSR, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose yra gerokai palijs. Turime pagrind tarti, kad demokratizavimas tik eilin didiulio masto mistifikacija. TSRS tautoms galutinai nusivylus pertvarka, M.Gorbaiovas gali bti pakeistas arba pats rytingai pakeis politin kurs vart usukim. Todl galima neabejoti, kad valstybs saugum utikrinantys organai, ypa KGB, imsis bet koki priemoni tramdyti ir slopinti taut vali, o ypa kirinti mones, kurstyti emas aistras, atitraukiant dmes nuo svarbiausi problem. Vilniuje pasirods leidinys Perspektyvos, kur neva msi leisti kakokia realist draugija, be tarybinio patriotizmo propagandos bei Sjdio lyderi juodinimo, kursto antirusikas nuotaikas. Provokacins yra ir daugelio profaistins Jedinstvos nari kalbos bei elgesys. Okupacin administracija siekia chuligan, avantirist pagalba pamau iprovokuoti platesnio masto susirmimus, mutynes, riaues ir itaip duoti Maskvai pretekst vesti karo padt, represuoti neformali judjim aktyvistus. Karo padties vedimas pats savaime nedaug tepakeist respublikos teismin padt. Jis atsiliept tik kai kuri inteligent bei virinink karjeroms (tikri kovotojai represuojami ir neskelbiant karo padties). Bet dalyvavimas iprovokuotose riause rodyt tautos psichologin ir pilietin nebrandum. To neprivalome daryti. Reikia inoti, kad dauguma kitataui kolonist paprasti, tarybins izoliacijos slygomis susiformav drausmingi imperins politikos vykdytojai. Jie elgiasi taip, kaip liepa j eimininkai. Dl susidariusios demografins bkls Lietuvoje kalti kaip tik pastarieji. Lietuviai neprivalo kurti savo ateities jga. Pabaltijo valstybi nepriklausomyb gali bti pasiekta ir tarptautini susitarim pagalba SNO rezoliucijomis, dalyvaujant TSRS. Tai ne vieneri met pastangos. Neseniai paskelbti bendrieji sjungini respublik ekonomikos valdymo pertvarkymo principai rodo, kad TSRS respublik savivalda beveik neprapleiama. Padt sunkina tai, kad pasaulin bendrija dar neturi pakankamos informacijos apie Pabaltijo taut siekius. Mes patys privalome susirasti galimas ir tikinamas, bet taikias savo vieningos valios ireikimo formas. Tiek TSRS, tiek visas pasaulis jau ino armn tautos teist siek atgauti Karabach ir politin nepriklausomyb. Btinos viso Pabaltijo taut nuolatins taikios akcijos, kuriose akcentuojami valstybins nepriklausomybs reikalavimai. Lietuvos laisvs lyga turt raginti tvus, visus suaugusius lietuvius aikinti jaunimui, moksleiviams, kad smulkmenos neturi ugoti pagrindinio ms reikalavimo nepriklausomybs. Reikia prayti lietuvi taut bti pakani Lietuvoje gyvenanioms tautinms maumoms. Ms poelgius visada telydi protvi religin ir tautin tolerancija. Savo lietuvik principingum rodykime reikalau479
dami gerbti ms gimtj kalb, jos kultr, tautines tradicijas. Svetimtauiams ir tautinms maumoms demonstruokime savo ryt bti laisvi ir nepriklausomi nuo be galo daug mums skriaudos padariusios Rusijos. Taiau tai darykime su dideliu politiniu taktu ir pagarba kitoms tautoms.
Leidj pastaba. I tikrj pasiksinimas prie Lenin buvo K iprovokuotas. Pats Leninas beveik nenukentjo. i K provokacija dav Leninui pretekst susidoroti su buvusiais kovos biiuliais kairiaisiais eserais.
LIETUVOS LAISVS LYGOS PAREIKIMAS DL KRUVIN VYKI GRUZIJOJE

Vis Lietuv sukrt baisi inia i Gruzijos, priminusi mums karo ir pokario metais NKVD vykdytus Lietuvoje baisiausius nusikaltimus. Tai, kas vyko balandio 9-osios ryt Tbilisyje, mes laikome vis vili, sudt pertvark, paskutins pasaulyje imperijos pavertim demokratine valstybe, suduim. ios viltys pradjo duti jau aretavus armn aktyvistus, Karabacho narius. O VRM kariuomens iaurumai, susidorojimas su taikia demonstracija Tbilisyje, drakonikas sakas Dl baudiamosios atsakomybs u valstybinius nusikaltimus tapo paminkliniu akmeniu ant t vili kapo. Imperijos tautas apm siaubas, suvokus, kad stalinistams vis dlto pavyko sugrinti buvusi stalinin-berijin tvark. Taiau n viena tironija nra amina. Ne amina ir Stalino sukurta pikto imperija, pavergusi daugyb taut. Tbilisio gatvse pralietas nekalt auk kraujas kartu su kitais baisiausiais totalitarizmo nusikaltimais tapo grietu kaltinimo aktu imperijai bsimajame istorijos teisme. O iandien, tikims, tai atvers akis naiviems Vakar politikams, kurie tikrove laiko tai, ko patys trokta, kurie kuria naujus mitus ir stabus. Tankai ir ginkluoti kareiviai, pasisti prie mones, reikalaujanius savo konstitucini teisi apsisprsti ir atstatyti Gruzijos nepriklausomyb, rodo visik supuvusio totalitarinio reimo moralin bejgikum. Tai vienintelis jo argumentas. Pertvark ir taip Rusijai reikalingas demokratines reformas totalitarinis reimas pasiruos paaukoti vardan savo imperialistini ambicij. Lietuvos laisvs lyga solidarizuojasi su brolika Gruzija jos ventoje kovoje u laisv ir nepriklausomyb. Ms prieas vienas ir tas pats Stalino sukurta imperija. Reimo alininkais yra tankai ir karin jga, o ms Tiesa. Reikiame gili uuojaut visoms kruvinojo sekmadienio auk eimoms. Reikalaujame tuoj pat paleisti aretuotus Merab Kostav, Georgij Chaturij, Zviad Gamsachurdij ir kitus garbingus didvyrikos Gruzijos snus ir dukras. Reika480
TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. LLL KREIPIMASIS GRUZIN TAUT...
laujame taip pat patraukti atsakomybn tikrus tragedijos kaltininkus auktosios nomenklatros funkcionierius, kurie pasiunt prie taikius gyventojus baudiamuosius brius.
LIETUVOS LAISVS LYGOS KREIPIMASIS GRUZIN TAUT IR PASAULIO VISUOMEN DL KRUVIN VYKI GRUZIJOJE
Lietuvos Laisvs Lyga nuoirdiai remia brolikos gruzin tautos siekim atstatyti savo valstybin nepriklausomyb nuo Rusijos imperijos. Kruvinas susidorojimas su taikiais demonstrantais Tbilisyje nakt i balandio 8-osios 9-j dar kart parod tikr tarybins vyriausybs pozicij, sprendiant visuomeninio-politinio gyvenimo demokratizavimo ir nacionalinio klausimo problem. Aikiausiai tarybins vyriausybs politin-ideologin pozicija irykjo 1989 met balandio 13 d. draugo Gorbaiovo kreipimesi. Kalt dl nekalt moni nuudymo ir suluoinimo M.Gorbaiovas suveria vadinamiesiems neatsakingiems asmenims, atseit ivedusiems i pusiausvyros gruzinus. Tik todl vykusios riaus, buv moni auk. Jeigu tkstaniai moni palaiko ekstremistinius lozungus, vadinasi, jie atspindi giliai tautos sieloje ir smonje slypinius trokimus ir nra piktos valios moni imislas. Tkstaniai, jei ne deimtys tkstani moni liudija, kad 1989 met balandio 9-j Tbilisyje vyko ne kakokios riaus, o i anksto apgalvotas permest i Rusijos Tbilis karini dalini vykdytas taiki demonstrant udymas ir j luoinimas. Tas faktas, kad kareiviai buvo girti ir ginkluoti plastikiniais oviniais, karins ininerijos pionieri kastuvliais ir dujomis, liudija, kad jie turjo sakym udyti. Toki sankcij galjo duoti TSRS vidaus reikal ministras, TSKP CK komisijos narys V.Bakatinas. sakymas udyti negaljo bti slaptai nesuderintas su TSKP CK komisijos pirmininku teisins politikos klausimams V.ebrikovu, KGB pirmininko pirmuoju pavaduotoju F.Bobkovu ir, galimas dalykas, su TSKP CK Generaliniu sekretoriumi, TSRS AT Prezidiumo Pirmininku M.Gorbaiovu. Deklaruodamas savo pagarb gruzin tautos istorijai ir tradicijoms, ireikdamas savo apgailestavim dl kruvin vyki, M.Gorbaiovas n vienu odiu nepasmerk iauri budeli veiksm. M.Gorbaiovo kreipimesi tvirtinama, kad mitinguose skambj antitarybiniai lozungai, raginimai iplti socialistin Gruzij i brolikos tarybini taut ei481
mos, likviduoti socializm respublikoje. Tuo aikiai teisinamos udyns. Remiantis SNO principais, kiekviena tauta turi teis valstybin nepriklausomyb ir savarankiko vystymosi kelio pasirinkim, ir jeigu antitarybikumu vadinsime didiavalstybins TSRS politikos demaskavim, toks antitarybikumas humanikas ir progresyvus reikinys. M.Gorbaiovas, odiais skelbdamas balt istorini dmi likvidavim, kartu neigia akivaizd fakt, kad daugelio TSRS respublik sienos Stalino buvo savavalikai nustatytos, paeidiant etnografin princip, TSRS nacionalin-valstybin santvarka susikr praliejus upelius kraujo (Gruzijoje 1922 metais, Pabaltijyje 1940 metais) dl grubios agresijos ir didiavalstybins savivals. Kokia galima nacionalini santyki harmonizacija tokiais pagrindais? Ir kokios harmonizacijos reikia laukti i plaiai ireklamuoto TSKP CK plenumo nacionaliniu klausimu, kai jo ivakarse rus ir kit tautybi kareiviai luoina ir udo gruzin moteris atriais kareivikais kastuvliais ir dujomis? Lietuvos laisvs lyga atkreipia pasaulio visuomens dmes tai, kad nauji TSRS antidemokratiniai statymai, persekiojimai ir aretai politiniais sumetimais, grubi fizin prievarta tapo sistema ir ireikia tikrj alies vadovybs pozicij. Visa tai paneigia politines pasakas apie kakoki principin idjin demokrat ir konservatori kov auktosios TSRS vadovybs viduje ir apie tai, kad vadinamieji tarpnacionaliniai konfliktai gali sutrukdyti TSRS demokratizacijos proces. Lietuvos laisvs lyga sitikinusi, kad TSRS niekada nebuvo ir nebus jokios realios demokratijos. Demokratija reikt, kad TSRS vadovyb gal gale nusprend leisti visoms imperijos pavergtoms tautoms atstatyti ar sukurti savas nepriklausomas valstybes. iandien tik imperinis didiavalstybinis TSRS statusas sudaro prielaidas partins-valstybins biurokratijos egzistavimui. Dl tokio politinio statuso TSRS nesiskaitys su jokiomis priemonmis. Lietuvos laisvs lyga atkreipia rus inteligentijos dmes, kad buvusi Vakar Europos metropolij atstovai iki iol jauia kalts kompleks i kolonij atvilgiu u padarytus joms nusikaltimus. Rus inteligentija kadaise smerk imperijos valdov prievart ir iaurum. Taiau tarybin rus inteligentija, iskyrus drsiausius ir kilniausius kitaminius, nenori matyti, k daro baudiamieji briai, pasisti nacionaliniam pasiprieinimui slopinti. Rus inteligentija teisina savo abejingum Rusijos pavergt taut kanioms tuo, kad es pati rus tauta yra pirmoji stalinizmo auka. Ji laiko turinti teis mokyti visas tautas gyventi, laikantis monikumo ir brolybs princip, smerkti imperij skaldant nacionalizm. Taip rus inteligentija sukuria tariamai humanistines deklaracijas, u kuri pasislp tam tikri TSRS sluoksniai liai vykdo savo nusikaltimus. Tok elges laikome niekiku! Laisv mylinti gruzin tauta pirm kart TSRS istorijoje tokiomis taikiomis, bet masikomis demonstracijomis nedviprasmikai ireik didiul savo ryt tapti laisva ir nepriklausoma valstybe. U i prigimt ir juridin teis ji buvo iauriai nubausta. Taiau gruzin tautos auka nra beprasmika. Nebijantiems 482
TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. LUGIMO IVAKARSE
galvoti usienieiams ir naiviai TSRS inteligentijai rusikasis imperializmas parod, k reikia tarybikai suprasta laisv, demokratija, vieumas. Totalitarizmas pademonstravo tikrj savo veid! Tikime, kad laisv mylinti gruzin tauta ras savyje pakankamai jg apginti iniekint savo garb ir toliau kovos u galutin pergal siekdama Nepriklausomybs. Gruzija! Tu ygiuoji TSRS pavergt taut prieakyje! Linkime Tau tvirtybs! Mes su Tavimi!
AR LEMTA LIETUVOS YDAMS IMOKTI GIMTJ KALB?

I vis Lietuvos tautini maum ydai bene aktyviausiai bando sprsti savo tautinio atgimimo problemas. Gal todl, kad dar neumirta Lietuvos moni tolerancija yd dvasiniam gyvenimui. Tarpukario laikotarpiu, 19181940 metais 93 procentai yd moksi nacionalinse mokyklose. Todl suprantamas j siekimas atkurti mokykl, pagrst savo etnosu. Kiekviena gimtoji kultra, kalba yra mogui jo tstinumo laidas. Lietuvos yd trokimas palaikytinas. Nuoirdiai noriu, kad savo krate jie kalbt ne tik lietuvikai, bet mokt ir savo gimtj kalb. iandien Lietuvos ydams tai gyvybikai svarbu. Padkime jiems.
ANTANAS JUODIS
LUGIMO IVAKARSE
1801 m. Rusijos imperija aneksavo Gruzijos karalyst. Nesutrukd 1783 m. draugysts sutartis tarp i valstybi. 117 met gruzin tauta, turinti 20-ies ami valstybingumo tradicijas, kovojo dl nepriklausomybs atkrimo. 1918 m. gegus 26 d. buvo paskelbta Nepriklausoma Gruzijos demokratin respublika. De jure j pripaino daugelis pasaulio valstybi. Taryb Rusija 1920 m. gegus 7 d. pasira su Gruzija nepuolimo sutart, taiau ji neigelbjo Gruzijos. Taryb Rusija, tsdama savo pirmtak vadavimo tradicijas, 1921 m. vasario mnes drauge 483
su Turkija pasidalino k tik atsikrusi valstyb. Rusijai pavyko ugrobti du tredalius teritorijos. Per trejus metus (iki 1924 m.) buvo sunaikinta 6% gyventoj. Plsteljo daugiatkstantinis kolonist srautas. Beveik 70 tarybinio rojaus met nesunaikino laisvs trokimo. Balandio 9-osios auk kraujas ir udik, vilkini tarybinio kareivio uniforma, iaurumas sukrt ir suvienijo taut. lugo iki iol kai kuriuose rusens tikjimas, kad kompartijai vadovaujant bus manoma atstatyti tai, k ji pati sugriov. Tokioje aplinkoje administracija neidrso udrausti Nepriklausomybs atkrimo minjimo. Nenordama likti nuoaly, net pati dalyvavo organizuojant kai kuriuos gegus 26 d. renginius. Taiau mginimas daryti tak visuomenei, suteikti manifestant veiksmams partijai palanki krypt buvo neskmingas. Galingas moni srautas, isiliejs Tbilisio gatves, kitus miestus, vis Gruzij, buvo nesulaikomas. Visuose mitinguose bei eisenose dominavo vienas lozungas Gruzija turi bti tik nepriklausoma! monms atsivr akys. Ir ne tik Gruzijoje. Gedulo eisenos dalyviai Vilniuje balandio 23 d. suprato laisvs nei gruzinams, nei lietuviams, nei bet kuriai kitai pavergtai tautai Kremlius dovanoti nesiruoia. Ar ne tai liudija TSRS AT deputat suvaiavimas, kuriame visikai nesiskaitoma su pavergt taut interesais? Ar netolimos praeities ir Tbilisio vykiai nebyloja, kad komunistins valdios rafinuota klasta gali gauti iauriausios prievartos formas? Tikslo siekiama vieno tbt isaugoti ilgus deimtmeius kurt antihumanik sistem. Vieint Tbilisyje didiausi spd padar gruzin sitikinimas laisv ikovosim tik bendromis vis pavergt taut pastangomis. Paskutin ir iauriausia pasaulyje imperija nesulaikomai lunga.
Tbilisis, 1989 m. gegus 28 d.
ANDRIUS TUKUS
LIETUVOS OKUPACIJA PRISIMINTA TBILISYJE

Birelio 11 d. Iljos avavadzs draugija, reikdama solidarum lietuvi tautai, Tbilisyje organizavo miting, skirt Lietuvos okupacijos 49-osioms metinms prisiminti. Mitingas vyko Tbilisio centre, Rustavelio prospekte, ir truko tris valandas. Dalyvavo apie 5 tkstaniai moni. Kalbjo per 20 oratori, tarp j buv politiniai kaliniai, dvasins akademijos prorektorius, istorikai, juristai, tarp mitingo dalyvi buvo svei i Armnijos ir Lenkijos. Plaikstsi lietuvi tautins vliavos, buvo ikeltas didiulis plakatas su urau Tegyvuoja laisva Lietuva! Mitingui pirmininkavo Zurabas avavadz. 484
A.TERLECKAS. DL PROVOKACINI ATSIAUKIM
Iljos avavadzs draugijos valdyba mitingo dalyvi vardu pasiunt tokio turinio telegram: Vilnius, Lietuvos Laisvs Lygai. Broliai lietuviai! Iljos avavadzs draugijos organizuoto mitingo dalyviai solidarizuojasi su lietuvi tautinio isivadavimo judjimu. Tegyvuoja laisva Lietuva! Tegyvuoja laisva Gruzija!
GENOVAIT AKALIEN
TELEGRAMA I BACHISARAJAUS
MES, KRYMO TOTORIAI, REMIAME TEIST LIETUVI TAUTOS REIKALAVIM PRIPAINTI GENOCIDU 1941 MET BIRELIO 14 D. MASINES DEPORTACIJAS, ANULIUOTI GDING MOLOTOVORIBENTROPO SANDR IR SUTEIKTI LIETUVAI SUVERENITET IR NEPRIKLAUSOMYB. IREIKIANT SOLIDARUM LIETUVI TAUTAI, I MET BIRELIO 14-J BACHISARAJAUS MIESTE VYKS MITINGAS, SKIRTAS 1941 MET TRAGEDIJAI. KRYMO TOTORI NACIONALINIO JUDJIMO 1989 m. birelio 13 d. BACHISARAJAUS RAJONIN TARYBA
LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] VILNIUS, 1989 M. LIEPOS 2 D. NR. 14(19).
DL PROVOKACINI ATSIAUKIM
ANTANAS TERLECKAS LLL Tarybos narys
Pastaruoju metu Lietuvoje vis daniau pasirodo Lietuvos laisvs lygos vardu pasirayti lapeliai rus kalba, kurie grubiai eidinja kitatauius, grasina juos ivaryti i Lietuvos ar net iudyti. Vienas toki lapeli birelio 21 d. buvo parodytas per TV Atgimimo bang. Sjdio atstovams patarus vieai paneigti t lapeli ry su LLL, birelio 27 d. paskambinau LKP CK ten dirbaniam buvusiam Vakarini naujien redaktoriui A.Semakai. Pasiliau per televizij ar spaud pasmerkti i provokacij ir tautins nesantaikos kurstym, prisidengus LLL vardu. Po pusvalandio man telefonu buvo atsakyta, kad LKP CK nerands reikalo reaguoti kiekvien meiikik rain. T pai dien buvau pakviestas Respublikos prokuratr pasiaikinti dl mint fakt. Taiau ir ten mane tik apklausinjo, bet neleido pareikti oficial protest LLL vardu. 485
Susidariau nuomon, kad tam tikros jgos Lietuvos administracijoje yra suinteresuotos mint lapeli pagalba palaikyti konfrontacij tarp LLL ir kitataui Lietuvos gyventoj, diskredituoti ms organizacij visuomens akyse. i tendencij patvirtina LKP Vilniaus miesto komiteto biuro birelio 23 d. pareikimas Vakarinse naujienose dl birelio 11 d. Kaln parke sudeginto raudono audeklo (ne TSRS valstybins vliavos) ir tarybinio kario uniformos. Gerai inodama, kad miting Kaln parke organizavo ne LLL, o Lietuvos nepriklausomybs sjunga ir kad sudeginimo akt vykd ne LLL nariai, LKP dezinformuoja visuomen ir smoningai sja nepasitikjim Lietuvos laisvs lyga.
KREIPIMASIS LENK TAUT, VISUS GEROS VALIOS LENKIJOS PILIEIUS

Broliai ir seserys lenkai, 1939 met rugpjio 23 dien hitlerin Vokietija ir stalinistin Rusija pasidalino Ryt Europ takos zonas. Lenk tauta, kaip ir lietuvi, latvi, est, suomi, ukrainiei, moldav tautos, vienodai nukentjo naci-bolevik suokalbio pasekmje. Patekusi Vokietijos takos zon, tais paiais 1939 metais Lenkija patyr skaudi nelaim nacistins Vokietijos kariuomen eng jos teritorij ir prasidjo II-asis pasaulinis karas. Neliko nuoalyje ir kitas taut budelis bolevikin-stalinistin Rusija. Prabgus 17 dien, t.y. rugsjo 17 dien, jos tankai neteistai sibrov nepriklausomos Lenkijos teritorij. Bolevik okupuotoje Lenkijos dalyje, kaip ir naci okupuotoje, prasidjo masinis lenk tautos genocidas, nusines kapus tkstanius gyvybi. Katynje mirties duob krito ne tik lenkai, bet ir lietuviai. Suprasdami js skausm ir lides, jausdamiesi vieno likimo tauta, kuri dviej budeli dka prarado savo valstybingum, mes, lietuviai, reikiame savo solidarum su jumis, lenkais, ios skaudios netekties ir gedulo dien. Ms tautas ria ne tik istorija, bet ir bendri siekiai. Todl ir ateityje vienykime savo paangisias jgas kovoje u ms ir js laisv. Telaimina jus Visagalis ventoje kovoje u laisv ir demokratij.
Vilnius, 1989 m. rugsjo 14 d. LIETUVOS LAISVS LYGA LIETUVOS HELSINKIO GRUP
486
A. POKA. LLL IR YD BENDRUOMENS PROJEKTAS TELIUOSE
LIETUVOS KRIKIONI DEMOKRAT SJUNGA LIETUVOS TAUTINIO JAUNIMO SJUNGA JAUNOJI LIETUVA LIETUVOS POLITINI KALINI GELBJIMO KOMITETAS LIETUVOS HUMANIZMO IR PAANGOS PARTIJA LIETUVOS KORPORACIJA NEO-LITHUANIA LIETUVOS ALIJ PARTIJA LIETUVOS SAVITARPIO PAGALBOS SJUNGA LIETUVOS SOCIALDEMOKRAT PARTIJA (POLITIN TARYBA) LABORA
LIETUVOS LAISVS LYGOS IR YD BENDRUOMENS PROJEKTAS TELIUOSE

ARNAS POKA
Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus pirmininko Gintaro idlausko ir Teli yd bendruomens vadovo Zuzmano apiro iniciatyva 1989 m. buvo gyvendintas bendras Laisvs lygos ir yd bendruomens projektas spalio mn. 15 d. prie buvusios pasaulins reikms Teli yd Talmudo auktosios dvasins mokyklos (akademijos) Jeivos pastato atidengta memorialin lenta, kurioje ikaltas uraas lietuvi ir yd kalbomis: iame pastate nuo 1873 m. iki 1941 m. veik pasaulinio masto auktesnioji yd dvasin mokykla. Paminklins lentos autorius Alfonsas Primantas. Teliai buvo vienas reikmingiausi pasaulyje yd religinio mokymo centr. ioje auktojoje yd rabin mokykloje buvo irasta Toros Teli studijavimo metodika, kuri buvo inoma ir pripastama visoje Europoje. Ir dabar, ruoiant yd dvasininkus, ji tebenaudojama. Teli Jeiv didij mokslo akademij steig didysis rabinas gaonas Elizeras Gordonas, kurio pdomis pasek jo entas, Roo Heijeivos rabinas Dozefas Leiba Blochas. Jie Teliuose sukr pasaulinio garso yd dvasin centr ir pakyljo Teli Jeiv iki vyriausiojo Toros viesulio Europoje. Jie ved ymij mokymosi, gilaus supratimo ir sielos bei irdies tyrumo sistem. i didioji Jeiva ileido didiausius Izraelio rabinus ir mokytojus. Jos principai garbinami ir intensyviai taikomi visame pasaulyje. 1936 metais Jungtinse Amerikos Valstijose, Niujorke ileista knyga Rabbinal College Telshe, Lithuania. Joje Teli Jeivos rektorius Aaronas D. Burackas ra: Jeiva dvasins iminties ir inojimo altinis, kuris visoje ms istorijoje isaugojo ms nacij ir ilaik jai gyvyb. Tai ms gyvenimo, ms die487
n altinis. Tai iburys, nuvieiantis Izraelio keli per kani ir persekiojim imtmeius. Teli Jeiva buvo pripainta viena didiausi tikybini mokykl mokslo staig visame pasaulyje. Teliuose veikusi yd dvasin akademija per vis savo egzistencijos laik ileido kelet tkstani mokini. Teli rabin dvasin akademij atvaiuodavo studijuoti i viso pasaulio ir tai teik garb ne vien iai mokslo staigai, bet ir paiam Teli miestui. i yd mokslo staiga buvo suskirstyta 4 kursus. Kiekviename kurse tekdavo mokytis ne maiau kaip 2 metus. Prie jos veik 4 klasi parengiamoji mokykla Mechina su 45 mokslo met programa. Jeivoje buvo dstoma Biblija ir Talmudas su ymiausiais komentarais. ia buvo teikiamos plaiausios inios i yd jurisprudencijos ir tikybos filosofijos. Mechinoje buvo dstoma ir lietuvi kalba bei elementariausi pasaulietinio mokslo dalykai. Aukiausiame Jeivos skyriuje Kaulel Rabosim rabin student skaiius siekdavo keliolika moni, o visoje Jeivoje, kartu su parengiamuoju skyriumi apie 400500 jaunuoli. Teliuose 1920 metais buvo kurta pirmoji Lietuvoje yd mergaii gimnazija Javn. Prie kar vyriausiasis Lietuvos yd rabinas gyveno Teliuose. Mieste veik kelios sinagogos ir maldos namai, yd mokytoj seminarija. Vokiei okupacijos metais beveik visikai sunaikinta Teli yd bendruomen. Teli Jeivos vadovai sunaikinti ne i karto jie turjo matyti, kaip sta j tautieiai. D.L.Blochui nukirsta galva. Sovietins okupacijos metais ilg laik iame buvusios Jeivos mriniame raudon plyt pastate veik Minijos liaudies krybos gamini susivienijimo Plungs mons Teli cechas. Vliau gaisras j nuniokojo. iuo metu pastatas nenaudojamas. Esama plan j restauruoti ir rengti Teli, o galbt emaitijos yd muziej. istorin ir yd religijai bei kultrai reikming objekt danai lanko Izraelyje, JAV, kitose valstybse gyvenantys rabinai, yd ekskursijos i viso pasaulio. Paminklin lent atideng Lietuvos laisvs lygos tautins tarybos pirmininkas Antanas Terleckas. Kalbjo minjimui pirmininkavs Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus vadovas Gintaras idlauskas, supaindins susirinkusiuosius su rabin seminarijos istorija, apvelgs lietuvi ir yd kartu nueit keli, A.Terleckas, kuris, kreipdamasis ikilmse dalyvaujanius yd tautybs Lietuvos gyventojus, ragino juos nepasiduoti Lietuvai prieik jg smoningai kurstomai antisemitinei propagandai ir neemigruoti i Lietuvos, Teli yd bendruomens pirmininkas Zuzmanas apiro, yd kultros draugijos atstovai i iauli, mokytoja i Varni Dora Tallat-Kelpien. memorialins lentos atidengimo ikilmes susirinko apie 300 moni. Minjimo pabaigoje sugiedota Tautika giesm. ikilmes kviesti Teli rajono valdios atstovai neatvyko. Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus nariai ir Teli yd bendruomens atstovai pareng, pasira ir Lietuvoje bei usienyje iplatino bendr pareikim Keliams i kultros griuvsi. 1989 m. spalio 14 d., paminklins lentos atidengimo ivakarse, is tekstas buvo ispausdintas Teli laikratyje: 488
A. POKA. LLL IR YD BENDRUOMENS PROJEKTAS TELIUOSE
Lietuvius ir ydus sieja keli imt met bendro gyvenimo po Lietuvos dangumi patirtis. Teli istorijoje ydai suvaidino ypating vaidmen. Dar 1937 m. mieste gyveno 60 procent lietuvi ir 40 procent yd. iuo metu mieste j lik tik keli, todl tuo didesn reikm gyja j gyvenimo ia, j kanios ir tragedijos aminimas. Natralu, kad pirmieji tuo susirpino keli ms mieste gyvenantys ydai. Rengiamasi aminti hitlerins okupacijos metais sunaikint yd atminim keliose rajono vietose: Geruliuose, Vievnuose, Varniuose, Rainiuose, Teli yd kapinse ir buvusiame gete. Remiami savo broli, gyvenani JAV, ms miesto ydai usak 6 paminklinius akmenis masinio naikinimo vietose pastatyti. Darbai pradti tik Rainiuose, taiau jiems trksta operatyvumo, o Geruliuose dirbama ne pagal numatyt projekt. Reikt suprasti, jog tai ne eilin gamybin uduotis ir ne internacionalin parama. Juk yra bendramogikosios vertybs, jungianios skirtingiausias tautas. iuo konkreiu atveju trksta elementaraus dmesingumo, geros valios ir i ios ems eiminink lietuvi. Visika prieingyb yd tautos dmesys bendro gyvenimo su lietuviais laikotarpio kultrai ir istorijai. tai keletas fakt. Izraelyje, netoli Jeruzals, yra Teli miestelis, kuriame gyvena tik ieiviai ir j palikuonys i Teli. Taigi yra dveji Teliai: emaii ir yd. Ieivi i Teli palikuonys, gim jau Izraelyje, puikiai kalba ir rao lietuvikai. itaip, matyt, ireikiama pagarba emei, kuri j seneliams tapo gyvenimo ir mirties vieta. ita em Lietuva. Klyvlende veikia rabin seminarija, kuri Teliuose veikusios seminarijos garbei taip ir vadinasi: Teli rabin seminarija. domu, kad Klyvlende veikianti rabin seminarija pastatyta pagal buvusios Teli rabin seminarijos projekt (dabar Plungs Minijos liaudies krybos gamini mons Teli cechas). Tel Avivo miesto kapinse stovi paminklas sunaikintiems Teli ydams atminti. Paskaiiuota, kad hitlerins okupacijos metais vien ms rajone sunaikinta apie 14 tkstani yd. Izraelyje ileista knyga apie Telius. Knyga aprpia pastarojo imtmeio miesto istorij. Izraelyje auga parkas, kuriame kiekvienam lietuviui, padjusiam ir gelbjusiam ydus, pasodinta po med. Prie kiekvieno medio pritvirtinta lentel su gelbtojo pavarde. Daug lietuvik pavardi. Ir iandien aktyviai iekoma dar neinom lietuvi, padjusi yd tautai sunki jai valand. Objektyvumo dlei, kad ir kaip bt skaudu, btina pasakyti: lietuviai irgi yra prisidj prie yd pogrom. Tai bene juodiausias bendro lietuviyd gyvenimo puslapis. Anksiau pamint fakt viesoje apgailtinai atrodo yd kultros ir tragedijos aminimo mieste darbai, kurie praktikai nejuda i vietos. O i vasar buvo asfaltu upiltas takas, imintas per yd kapines. Nepagarba akivaizdi. 489
Teliuose lanksi keli rabinai i JAV ivyko nusimin ir nustebinti vienos tautos abejingumo kitai. Lidniausia, kad i keli atsaking asmen neatsakingumo susidaroma nuomon apie vis taut. Juk visk sutvarkyti ir prasminti ne keli ia gyvenani yd jgoms. Tuo labiau, kad j sumanymai nra jau tokie grandioziki: sutvarkyti kapines ir aminti masinio genocido vietas. Ir dar: btina nedelsiant sugrinti Sinagogos gatvs vard dabartinei Germanto gatvei. Spalio mnuo Respublikoje skelbiamas yd pamink apsaugos mnesiu. Tikims rimtos ir dalykikos paramos i rajono vadov. Lietuvoje, kaip niekur kitur, ydai jautsi lygiateisiais gyventojais, turjusiais visapusikas slygas puoselti savo kultr. Lietuviams nebus gera gyventi savo valstybje, jei nebus gera gyventi alia j kit tautybi monms. Paskutinieji deimtmeiai abiem tautoms, gyvenanioms Lietuvoje, lm pana likim: lietuviams visko, kas tautika ir nacionalu, griovim ir naikinim, o ydai buvo vadinami nieko nesakaniu tarybini piliei vardu. Tad ir keltis i kultros griuvsi reikia bendromis jgomis. Pareikim pasira Lietuvos laisvs lygos Teli skyriaus nariai GINTARAS IDLAUSKAS, KAZYS ALKAUSKAS ir VYTAUTAS KNEITA bei Teli yd bendruomens atstovai ZUZMANAS APIRO ir BERELIS MUILOVIIUS. is bendras lietuvi ir yd pareikimas neliko nepastebtas. Nors jis nebuvo kaip nors vieai komentuojamas nei respublikinje, nei vietinje spaudoje, taiau po jo publikavimo enkliai paspartjo jame ivardinti btini atlikti darbai, prasminantys yd gyvenim ir katastrof Teli rajone. Lietuvos laisvs lyga nuo pat sikrimo iki ios dienos tiek gyvu pavyzdiu, tiek savo tekstais (prisiminkime vien Laisvs lygos vadovo Antano Terlecko publikacijas lietuviyd santyki tema pogrindio spaudoje) siek kuo artimesni ir bendramogikesni santyki tarp lietuvi ir kit ms valstybje gyvenusi ar tebegyvenani taut atstov. Tai vaizdiai liudija, jog patriotizmas neatsiejamas nuo pagarbos kitoms tautoms. Lietuvos laisvs lyga niekuomet nebuvo apkaltinta separatizmu, antisemitizmu, nacionalins nesantaikos kurstymu ir kitomis kai kuriems nacionaliniams (i tikrj pseudonacionaliniams) judjimams neretai bdingomis ydomis. Nebent provokaciniais sumetimais tai bandydavo inspiruoti KGB, taiau ios pastangos bdavo bevaiss. Lygos siekiams pritar Lietuvoje gyvenani skirting tautybi mons. Laisvs lygai vairiu laiku priklaus lietuviai, rusai, lenkai, ydai, emaiiai
490
RENGINYS NE DL RENGINIO
VYTENIS TYLNAS
Rengini Teliuose dabar lyg ir netrksta. Taiau toks, koks vyko prajus sekmadien, turbt pirmas. Ne moni gausumu jis pasiymjo, o savo prasme. Lietuvos laisvs lygos Teli grup kartu su yd kultros draugija sureng memorialins lentos prikabinim prie buvusios auktesniosios yd dvasins mokyklos. Ji veik iki 1941 met. Stalino ir Hitlerio kruvinos politikos dka mokykla buvo udaryta, imtai ir tkstaniai jos mokini, pasekj nuudyta. Negalima sakyti, kad budelikai elgsi tauta prie taut. Faistai buvo gudrs tiesiogiai rank nenorjo teptis. Lietuvoje jie surado lietuvi igam, Latvijoje latvi, Rusijoje rus iandien visa tai reikia pripainti, taiau jokiu bdu neteigti, kad dl baisi skerdyni kaltos tautos. Sekmadieninis renginukas Teliuose tarsi rod, kad mums reikia vienytis, taikytis, o ne iekoti koki nors kabli. Pertvarka, dvasinis atgimimas, pagaliau lietuvi, kaip valstybins kalbos, statyminis tvirtinimas, pilietybs statymo siekimas nereikia jokios diskriminacijos. Lietuva u Lietuv su visais jai gero noriniais gyventojais. Nemanau, kad itai sismonino tik Laisvs lyga, organizavusi memorialins lentos pritvirtinim prie buvusios rabin mokyklos, kurioje dabar sikrs Minijos liaudies krybos gamini mons Teli cechas. Kiekvienas doras Lietuvos gyventojas supranta, kad laikas itraukti i uanio akmenis. Tik kartu eidami pasieksime laisv ir nepriklausomyb. Aiku, renginio organizatoriai galjo inoti, kad Teli valdia jau rpinasi yd tautos atminties aminimu. Taiau minioje nesimat Rajono vykdomojo komiteto atstov. Vl bus kalbos, kad Taryb valdia Neinau, kiek buvo neramum dl io renginio. Tik viena jau dabar aiku, kad tai buvo geranorikos kalbos ir siekiai. Be reikalo bgtauta dl Lietuvos laisvs lygos respublikins tarybos nario A.Terlecko. Jis pakalbjo taip, kad ne vienas telikis net aar nubrauk. Gyventi reikia iandiena ir vertinti visk realiai. Vien kalbomis sots nebsime. Palankiai moni buvo sutiktos Lietuvos persitvarkymo sjdio Teli tarybos pirmininko V.Petraiio, pensininko Z.apiros, mokytojos D.Tallat-Kelpiens kalbos. Taiau ar visk pavyko pasakyti, visus prisiminti, kurie aukojosi dl yd tautybs moni? Tyliu. Tuo laiku, kada viai skambjo ir lietuvis kruvinosi rankas, kiti lietuviai gelbjo ydus. Jie irgi liko monmis. iandien ir j vardus reikt pagarsinti. Tik kas atras? Maiau, kaip prie buvusios rabin mokyklos verk senyva moteris. Ji gelbjo ydus nuo faist, taiau niekas dabar apie tai neprisimena. Nereikia stab, didvyri, taiau monikumo pamirti nevalia. Toks jis buvo ir liks tarp moni. Tikras. Mes didiuojams, kad Lietuva, Pabaltijys iliko vienu i toki krat, kur nepripastamas yd, kit taut moni niekinimas. Galime 491
pasijuokti i emaii, suvalkiei, kartais ir yd, bet tai turi likti tik nekaltas jumoras, kur visi suprantame. Mes esame Respublika, valstybe dabar reikt j vadinti, kurioje visiems po saule vietos pakanka. Skriaudos, kurios buvo, ir man, ir tau skaudios. Mes galime tik jas bendrai prakeikti ir pareikalauti atsakomybs. Renginys, kuris vyko prajusio sekmadienio popiet, stimulas visiems susiburti ir neleisti, kad bt pamirta praeitis, ignoruojama dabartis.
TELI LAIKRATIS, 1989 M. SPALIO 19 D., NR. 126.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB
Nuoirdiai sveikiname formal Lietuvos valstybingum btin ingsn kelyje visik nepriklausomyb. is ingsnis priartina Js, taip pat ir ms laisv. Priartina t laik, kada galutinai bus atmestas komunizmas, pasitrauks okupacin tarybin kariuomen ir lugs plikika imperija. Jis priartina savo valdios savame demokratikame krate laik. To jums ir sau irdingai linkime. Kreipiams dabartin Lenkijos valdi, praydami kuo greiiau pripainti atgimusi Lietuvos valstyb bei jos sienas. Umegzti su ja diplomatinius ir lygiateisius tarpvalstybinio bendradarbiavimo santykius. iam ingsniui mus pareigojo keli ami bendri lenklietuvi diaugsmai ir vargai.
Lenkija, 1990 m. kovo 18 d. KOVOJANIO SOLIDARUMO PIRMININKAS KORNELIJUS MAROVIECKIS
NUO BALTIJOS IKI JUODOSIOS, BET NE NUO VYTAUTO DIDIOJO IKI ALGIRDO BRAZAUSKO. BALTOSLAVIJA?
LIETUVA, LATVIJA, LENKIJA, GUDIJA, UKRAINA urnalistas TADAS VYTARAS kalbasi su Lietuvos laisvs lygos lyderiu ANTANU TERLECKU. Su Antanu Terlecku mes Vilniaus universiteto akademins grups kolegos. Jis buvo gruporgas, o a, bene vienintelis grupje, ivengiau komjaunimo. Vliau j 492
TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. NUO BALTIJOS IKI JUODOSIOS...
igurino i komjaunimo, o mane u politin nepaklusnum geid itrenkti i Universiteto, norjo atiduoti sovietin armij. Kaip ten buv bebuv, abu baigme universitet, gavome tos paios specialybs diplomus. Antanas u disidentin veikl vienuolika met praleido kaljimuose, lageriuose, o man, kaip daugeliui ms kartos vyruk, profilaktikai teuteko keli savaii. Ms bendravimas ir anais laikais, ir dabar nenutrko. Tad is pokalbis nebus oficialus, kai kur prasiengsime formalioms interviu tradicijoms. Antanai, vieni Tave laiko didiu Lietuvos patriotu, n per nago juodym nekeiianiu savo pair. Antri aminu opozicionieriumi, populiarumo iekaniu gatvs rksniu, dovanok, net politiniu paranojiku. Treti, apsaugok Viepatie, sitikin: Tu KGB agentas. K Tu apie mane galvoji? Pasakyk vieai. Kad Tu nebuvai kokios nors valgybos agentas, esu sitikins. O Tavo veikla Kartais kelia susiavjim, deja, retstykiais ir ironik ypsenl. Nesupykai? U atvirum a nepykstu. Pats toks esu. Antanai, Tu turi ret savyb. Tartum koks burtininkas ar pranaas danai nuspji ateities vykius. Net tokius, kuri jokie politikai nenumato. Pasakyk, koki Tu vaizduojiesi Lietuv io imtmeio pabaigoje, kitame amiuje, na ir, tarkime, po imto ar daugiau met? Nei a burtininkas, nei pranaas. Tiesa, mano draugai sako, es turiu intuityvi uosl. Bna ir eilini gydytoj praktik, sugebani tiksliau nustatyti diagnoz u profesorius, bet nemokani gydyti ligoni negali. Atvirai nekant ir a pats paslapiomis itaip apie save pamintiju. Bet visa tai tikriausiai, Tadai, nedomu. O dl Lietuvos ateities noriu pabrti tai k: jokia Baltijos valstybi Lietuvos, Latvijos, Estijos karin sjunga niekada nebus pajgi atsispirti jga nei prie Rusij, nei prie Vokietij, netgi prie Lenkij. Savotikos Baltijos valstybi antants buvo bandomos kurti ir prie kar. ios idjos neatsisakoma ir dabar. Deja, visos derybos apiuopiam, konkrei rezultat nedav anksiau, nematyti j ir iandien. Ta proga verta prisiminti: pokario rezistencijos kovose uvo daugiau geriausi tautos sn ir dukr, negu Lietuva prie kar, taikos metais, i viso turjo kariuomens. Vieni suomiai, nors j siena su SSRS buvo ilgesn nei vis trij Baltijos valstybi ir kariuomen kur kas maesn, sugebjo ginklu apginti savo nepriklausomyb prie t milin molinmis kojomis. Kalevalos sns peln narsiausi dvideimto amiaus kari vard. O dabar turbt vienas Viepats ino, ar pasaul kada nors sudrebins naujas pasaulinis karas, gal branduolinis, jau paskutinysis. Tsyk ateit ir Paskutiniojo teismo diena. Ne Viepats Dievas, o pragaro liuciferis ito tegali linkti. Juokai juokais, taiau Rusijoje atvirai valdi veriasi bolevikuojantys komunistai. Vokietijoje galvas kelia faistuojantys revanistai. Kas gali ipranaauti, kokios jgos paims 493
valdi Rusijoje po Boriso Jelcino ar Vokietijoje po Helmuto Kolio? B.Jelcinas konstitucij prezidento frak pasisidino sau, o gal po keleri met j usivilks kakoks V.irinovskis. Po keleri, keliasdeimties met, pavyzdiui, kaip Tu sakei, po imtmeio? A turiu vien idj. Tikriausiai vieniems ji atrodys idja fiks, antriems fantasmagoriniu regjimu, tretiems net kliedesiu. domu. Baltoslavija. Koks tai bt dar negirdtas darinys? Penkios visikai nepriklausomos valstybs Lietuva, Latvija, Gudija (Baltarusija), Lenkija ir Ukraina sukuria bendr gynybin organizacij. O kitos valstybs, pavyzdiui, Estija, ar negalt sijungti tokios gynybins sjungos kontekst? Kaip suprantu, tokia sjunga bt panai NATO. Asociatyviomis ar tikrosiomis narmis vliau galt tapti ir Estija, Rumunija, Moldova, Bulgarija, Slovakija, ekija, Vengrija. Toki gynybin sutart, inoma, turt lydti itin grietas tarpusavio nepuolimo, teritorinio nelieiamumo susitarimas. Trauk j velniai, t Tavo Baltoslavij. Pavadinimas mans neavi. Be to, kai kurios Tavo mintos alys rengiasi tapti NATO narmis. Pavyzdiui, Lenkija realiai siekia bti pilnateise NATO partnere. Kitos mintos valstybs, kas ino, vienokiomis ar kitokiomis slygomis gali sijungti vadinamj Nepriklausom Valstybi Sandraug. Kas tada liks i Tavo Baltoslavijos? Nieko tragiko. Tos valstybs, kurios sudaryt bendrus karinius blokus su kitomis sjungomis, suprantama, turt pasitraukti i Baltoslavijos gynybins organizacijos. O jeigu ir ne Imkime, pavyzdiui, Pranczij. Ji sukr savo branduolin ginkl, ijo i NATO karins organizacijos. Taiau ios alies politiniai, ekonominiai ryiai su kitomis NATO alimis nepasakyiau, kad bt susilpnj. inoma, apie savo ketinim ieiti i Baltoslavijos kiekviena valstyb turt praneti nustatytu laiku, pavyzdiui, prie metus. Tai btina, nes likusios Baltoslavijos alys privalt reorganizuoti savo gynybin struktr, sistem. Vis Baltoslavija, Baltoslavija. Nors sako, esu kietakaktis, atkarus, bet ne oys. Ir dl Tau nepatinkanio pavadinimo nesiginysiu. Galima t gynybin santarv ar sandor arba sjung ir kitaip pakriktyti. Svarbu esm. O ta esm tebt viena: bet kokia ginkluota agresija bent prie vien i penki mint valstybi turt bti laikoma visos sjungos upuolimu. Ir visos jai priklausanios alys pagal savo igales privalt atsakyti ginklu. Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje kartu pamus yra gerokai daugiau nei imtas milijon gyventoj. Kas idrst paliesti toki karin santarv? Tik mano galva, ji negalt susikurti anksiau negu io imtmeio paioje pabaigoje arba ateinaniame amiuje. Kas dar jungt Tavo sivaizduojam Baltoslavij? Tarp i valstybi yra didiuliai skirtumai. Socialiniai, politiniai, ekonominiai. O k ia slpti, ir buv bei tebesantys prieikumai. Kartais blogi draugai ir ger iveda i kelio. 494
Taip, inoma. Paikas draugas pavojingesnis u neprieteli. Visos toki karin santarv einanios valstybs turt ilaikyti absoliut suverenitet, visik nepriklausomyb visose srityse, iskyrus gynyb. Mums nenaudinga, netgi alinga bt sekti Vakar ali integracijos, Mastrichto susitarimo pavyzdiu. Bent jau pirmaisiais metais po bendrosios gynybins sutarties sudarymo. Turt ilikti ir nacionalin valiuta, kiti visikai savarankik valstybi faktoriai, poymiai. Galima bt ir iek tiek, labai neymiai pakoreguoti kuri ne kuri Baltoslavijos valstybi sienas. Pavyzdiui, ir iandien senose etnografinse emse, visikai kaimynystje, kai kur absoliuti gyventoj dauguma iliko lietuviai, kalbantys tv kalba, ilaik senoli paproius, kultr. Antanai, a manau, tokie sien koregavimai galimi tiktai ali gera valia, remiantis visiku savanorikumo principu, abipusiu susitarimu, be jokio spaudimo, kiimosi i bet kokios treios alies. Be to, tokiam sien koregavimui ne maiau kaip dviej tredali bals dauguma referendume turt pritarti konkrei gyvenviei mons. Visi inome, prievarta banyion nuvarytas, poteri nekalbsi. Dabar bendra gynyba prie bet kok agresori jas tejungt. O tolimesnje ateityje Baltoslavijos valstybs galt kurti kak panaaus Europos ekonomin bendrij. Galt sudaryti visiems vienodai naudingus prekybinius bei kitus susitarimus: dvialius, daugiaalius, bendrus. Idant n viena savarankika valstyb ia nebt nuskriausta kitos alies sskaita, tokioje santarvje kiekviena turt disponuoti garantuota veto teise. Panaiai kaip Jungtini Taut Organizacijos nuolatins Saugumo Tarybos nars. Reikia galv turti sudarant toki sutart. Deja, daugelio msiki veikj makauls per menkos. ia a visikai su Tavimi sutinku. Mielas Antanai, ms sivaizduojamos karins santarvs valstybs, jau minjau, viena kitai yra padariusios skriaud. Be kita ko, ginklo jga. Jos dar gyvos moni atminty. Net siaknijo ms smonje. Imkime, pavyzdiui, generolo L.eligovskio kampanij, Lietuvos sostins, Vilniaus krato ugrobim, prijungim prie Lenkijos. Sudarant bsim dvial LietuvosLenkijos sutart vienokia ar kitokia forma, vienokiu ar kitokiu dokumentu eligovskiada turt bti pasmerkta arba bent kakaip atsiprayta ir akcentuota: Lenkija pripasta Vilni ir Vilniaus krat neatskiriama Lietuvos dalimi ir niekada ateityje nesiksins, nereik joki pretenzij ms emes. Tu pats esi man pasakojs: spalio mnes Lenk kultros centro Maskvoje konferencijoje girdjosi: Drang nach Osten, drang nach Westen. Taigi atsiranda toki nuotaik. Yra ne tik atskir mogeli, bet ir organizacij, siekiani, pavyzdiui, alinink rajone sukurti lenkik autonomij. Tiesa, apie 85 proc. io rajono gyventoj laiko save lenkais, nors ir daugelio j pavards ilikusios lietuvikos. Taiau mogaus valia rinktis tautyb. iuo atveju, man regis, buvo padar klaid alinink bei Vilniaus rajonus paskirti ms valdios vadinamieji galiotiniai, visokios komisijos, komisijls. Antra vertus, situacij atrina ir vadinamj tautini maum veikjai, ypa ten, kur tos tau495
tins maumos sudaro vietini gyventoj daugum. Visa tai abipusikos emos kultros padariniai. inoma, apie jokias tautini maum autonomijas ir burnos nra ko auinti. Lietuvoje dabar gyvena apie 80,7 proc. lietuvi. Nepamenu, kad kokiais nors metais statistika fiksuot didesn ms tautiei procent Tvynje. Rus tra 8,7 proc., lenk 7,0 proc., baltarusi 1,6 proc., ukrainiei 1,1 proc., yd teliko vos 0,2 proc., kit tautybi 0,7 proc. Pastaraisiais metais jauiama kitataui majimo tendencija. Gal tiktai lenk procentas anksiau, ypa pokario metais, smarkiai majs, pastaruoju laikotarpiu stabilizavosi. Latvija ir Estija ia prasme atsidr daug blogesnje situacijoje. Ten kitakalbi vos ne pus. Antanai, kiek lietuvi gyvena kiekvienoje galimos Baltoslavijos valstybje? Daugiausia j Latvijoje beveik 35 tkstaniai. Lenkijoje apie 30, Ukrainoje iek tiek daugiau nei 11, Baltarusijoje beveik 8 tkstaniai. Taigi viso labo, be Lietuvos, potenciniuose Baltoslavijos kratuose gyvena 8384 tkst. ms tautiei. O Lietuvoje bsim keturi galim kandidat Baltoslavij ali tautybi atstov kur kas daugiau apie 370 tkstani. ia dar galiu pridurti: buvusioje SSRS dabar per 145 tkstani lietuvi. Kaip ten bebt, Baltoslavijos sukrimas pats savaime sudaryt palankesnes slygas sprsti ir kartais kylanias konfliktines tautini maum situacijas. Taiau Baltoslavijai priklausanios valstybs ir savo teritorija, ir savo gyventoj skaiiumi bt labai skirtingos. Pavyzdiui, Latvijoje tik iek tiek daugiau kaip pustreio milijono, o Ukrainoje per penkiasdeimt du milijonus gyventoj. Atskir ms projektuojamos Baltoslavijos valstybi gyventoj skaiiaus skirtumas nuo 1,5 iki 20 kart. Be to, Ukraina kol kas turi branduolin ginkl, raketas. Ar tokia gyventoj kiekybin ir ali strategin nelygyb nesudaryt nelygybs ir tarp pai Baltoslavijos valstybi? Gal Ukraina iki Baltoslavijos sukrimo atsisakys branduolinio ginklo. Neatsisakys Irgi nieko baisaus. Baltoslavija bt dar galingesn. Taiau tok ginkl tegalima bt naudoti atsakomuoju smgiu, kai kuri nors Baltoslavijos valstyb itikt atvira, neginijama karin agresija. Taiau, Antanai, oponentai dar kart mums primins, kad tarp kai kuri Baltoslavijos ali senesniais ir vlesniais laikais yra buv net kar. Visa tai nenugrimzdo neprikeliamon umartin. Ar visa tai nesukels rimt nesutarim, kenkiani paios Baltoslavijos egzistencijai? Vokietija ir Pranczija tarpusavyje kovsi ir per Pirmj, ir per Antrj pasaulinius karus, irgi turjo teritorini gin. Jas skyr daug konflikt, begals nesutarim. O dabar? iandien jos sjungininks ne tik Europos politinse organizacijose, bet ir umezg paius glaudiausius abipusikai naudingus santykius, tapo neiskiriamomis biiulmis. Pranczijos prezidentas buvo generolas arlis de Golis, narsiai vadovavs savo tautos kovai antifaistinje koalicijoje. Vokietijos Federacins Respublikos kancleris Konradas Adenaueris, Hitleriui atjus valdi, nesikio politik, pensininkavo ir ramiai augino roes. ie du dideli vyrai suprato: kaimyninms Pranczijai ir Vokietijai reikia ne petis, o broliautis. Jiedu buvo ne 496
tik talentingi diplomatai, toli velgiantys politikai, bet kartu ir savo ali patriotai, dideli humanistai. i vyr veiklos rezultatais dabar diaugiasi ne tik j pai tautos, bet avisi ir visas pasaulis. Jie nemet tikrojo kelio dl klaidinanio takelio. Labai gaila, taiau toki vyr ne tik Lietuvoje, bet ir kituose sivaizduojamos Baltoslavijos kratuose nematau. Antanai, noriau paliesti dar vien opi problem. Gal ji tiesiogiai ir nelieia Tavo regimos Baltoslavijos, bet artimai su ja susijusi. Noriu kalbti apie vadinamj Kaliningrado (Karaliauiaus) srit. Ji likt tartum vys naujos nepriklausom, gynybine sjunga susijusi valstybi kne. Tarp Lietuvos, Lenkijos, prie ms vis Baltijos jros. Kiek dabar toje srityje gyvena moni? Apie 900 tkstani. Dabar Kaliningrado srityje yra didiul karin Rusijos baz. Gal laikomas net branduolinis ginklas, raketos. Bent a to neinau. Taiau visikai aiku, kad Kaliningrade dislokuotos karins pajgos galt akimirksniu okupuoti vis Lietuv, o gal ir ne tik j. Deja, apie rus karini pajg ivedim i Kaliningrado srities niekur neteko girdti. Vargu ar i dabartini Lietuvos vadov kada nors igirsime toki uuomin. Visikai sutinku su Tavimi. Kaliningrado srityje esanti kariuomen kelia didel grsm. Ir ne tik mums. Taip pat Lenkijai, net Skandinavijos alims. Tai savotikas Rusijos karinis forpostas Vakaruose. Galima sakyti, paioje NATO paonje. Manau, tokia situacija pavojinga kitoms Europos alims. Man kyla mintis pasilyti Rusijai palikti vadinamj Kaliningrado srit ir prijungti j prie Lietuvos. Juo labiau, jei neklystu, tai antihitlerins koalicijos sjungininkai karo nuostoli kompensacijos sskaita paved SSRS tik laikinai valdyti i srit. Taiau man galv netelpa, kad rusai geruoju atiduos j valdomus Rytprsius. O kam galjo, kad ir prie kokius deimt met, auti galv, kad taip greit atgausime nepriklausomyb? Kaliningrado srityje daugiausia ateivi i karo metu sunaikint SSRS miest ir kaim. Jie net pavadinimus i ten savo atsive. Tie, kurie i Ivanovo, savo gyvenviet pavadino Ivanovskoje, ir t.t. Yra net erniachovskas. Nes Rytprsiuose uvo generolas Ivanas erniachovskis. inoma, t moni, kurie atsirado ioje srityje, kaltinti negalima. Jiems tapus benamiais, dav trobas apsigyventi, skyr paalpas. Ten usilik vokieiai buvo jga iguiti. Taiau dauguma ateivi ia krsi taip, lyg niekada negalvot palikti i emi. Galima bt jiems pasilyti savanorikai grti savo kratus Rusij, Gudij, Ukrain. Ten jiems pastatyti gyvenamuosius namus, rengti sodybas. Manau, tuo bt suinteresuotos ne tik Lietuva, Lenkija, bet ir kitos alys. Toki pavyzdi jau turime. Vokieiai savo sskaita stato i savo krato evakuojamiems rus karikiams gyvenamuosius bstus. O jeigu daug gyventoj panort likti Rytprsiuose, sutikt priimti Lietuvos pilietyb? Jiems turt bti skiriamas tam tikras laikas aklimatizuotis Lietuvoje. Gal panaiai kaip tai daroma Latvijoje, Estijoje. Jga, kaip i ia buvo genami vokie497
iai, varyti, inoma, nieko nevalia. iurkiausiai paeistume elementariausias mogaus teises. Kuo tie mons kalti, kad juos ia apgyvendino, kad kiti, jaunesni, ia jau gim, uaugo. Be kita ko, krat plsteljo ir nemaa lietuvi banga. Daugiausia mons, bijoj okupant represij savo gimtuosiuose kratuose. Dabar ia gyvena 1819 tkstani lietuvi. Sritis nebeturi jokios tiesiogins sienos su Rusija. Prijungus Rytprsius prie ms Respublikos, Lietuvos teritorija padidt kone ketvirtadaliu. Gautume didelius jr uostus, gra, nors ir apleist pajr, mums priklausyt visa Kuri nerija. Ir kas mums, lietuviams, labai brangu, turtume didiausias pasaulyje gintaro kasyklas Sambijos pusiasalyje, gausiausius lietuviko aukso telkinius. Ir dabar ia ikasama 90 proc. visame pasaulyje gaunamo gintaro. Beje, tenykio gintaro kombinato direktoriumi prie kelet met vietiniai darbininkai irinko lietuv i Druskinink meno dirbini mons. Antanai, sakykime, susikuria ms aptartoji, Tavo vadinamoji Baltoslavija. Tai bt didiul, niekieno nepajudinama galyb. Toliau Rusija atsiada Rytprsi inai k, manau, mes galtume ramiai mirti, Lietuvos ems netrypt jokie okupantai. Tegu tavo odiai eina Dievo aus. Ai Tau u pokalb.
POZICIJA: [LIETUVOS MOGAUS TEISI GYNIMO ASOCIACIJOS SAVAITRATIS] 1992 M.
KAS SIEJA TAUTAS TARP BERLYNO IR MASKVOS?

1993 m. spalio 78 dienomis Lenk kultros centras Maskvoje sureng tarptautin konferencij, skirt Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos kultriniams ryiams aptarti. spdiais i ios konferencijos paprame pasidalinti joje dalyvavus Lietuvos laisvs lygos Tarybos pirminink ANTAN TERLECK. ANTANAS TERLECKAS. Konferencija buvo daugiau teorinio pobdio, taiau a pasiliau padiskutuoti aktualiomis politinmis temomis. spjau, jog nors Maskvoje rudai raudoni maitininkai pralaimjo to metu kruvini vykiai jau buvo besibaigi rusikojo imperializmo pavojus ne tik ilieka, bet gali dargi padidti. Vakarai gali umerkti akis prie daugel demokrat aureole apgaubtos Rusijos valdios veiksm. Konferencijoje dalyvavs Jeis Kloovskis buvs AK karys, sueistas Varuvos sukilimo metu, nusiskund, kad Vakarai Lenkijos problem nesupranta, gal iskyrus Piet Amerikos alis ir Izrael. Todl pasiliau, kad visos Vidurio ir Ryt Europos alys, esanios tarp Rusijos ir Vokietijos, turt politikai suartti. Juk iame regione gyvena apie 100 milijon gyventoj. Jei jos susivienyt, imperialist dantys tok didel ksn atipt. Kitas konferencijos dalyvis, dominikonas tvas Aleksandras Hauke-Ligovskis pastebjo, jog is mano pasilymas labai primena J.Pilsudskio federacijos nuo j498
TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA. KAS SIEJA TAUTAS TARP BERLYNO IR MASKVOS?
ros iki jros idj. Neprietaravau iam teiginiui. Pats J.Pilsudskio sumanymas buvo i ties geras, taiau gyvendinimo bdai klaidingi, todl jis ir pralaimjo. Jis nepakankamai atsivelg kaimynini ali interesus. O didiausia klaida band vienyti ginklu (pvz., gen. eligovskio akcija). Antra vertus, toks elgesys tik sustiprino antilenkik element kaimyninse alyse, o santarvs su Lenkija alininkai, galima sakyti, buvo politikai nuudyti. Taip lugo grai idja. O juk jeigu bt pavyk j gyvendinti, nebt buv Antrojo pasaulinio karo ir 50 met raudonosios vergijos. Todl dabar btina grietai atsiriboti nuo toki ginytin problem sprendimo bd. K dav Lenkijai Vilniaus krato atplimas? Tik lietuvi neapykant. Jei ne eligovskio akcija, Stalinas nebt idrss Lietuvos etnografini emi atiduoti Gudijai ir Lenkijai, ir tarp lenk ir lietuvi taut dabar nebt tokio antagonizmo. Vienas oratorius, kalbjs konferencijoje, pripaino Lenkijos padaryt skriaud Ukrainai. Lygiai taip pripainusi savo klaid dl eligovskio akcijos, Lenkija ugesint tarpusavio odinius vaidus. Be to, Lenkijos politikai turt apraminti ir kai kuri Lietuvos lenk sjungos nari antilietuvikas nuotaikas. Kuo paaikinti, kad lietuviai Vilniaus krate alinami i darbo? LEONARDAS VILKAS. Taiau lenkai baiminasi, ir gal ne be pagrindo, kad Vilniaus priklausym Lenkijai tarpukario metais paskelbus neteistu, bt paskelbtas neteistu ir to krato gyventoj tuo laikotarpiu sigytas turtas, ir jis nebt grinamas. A.T. Jei Lietuvos valdia i ties ito siekia, tai pernelyg akivaizdiai isiduoda, kam tarnauja. Rus kolonistai pilietinti, gavo visk, ko norjo, o nuo seno ia gyvenusius Vilnijos lenkus norima skriausti. Nuosavybs institutas yra ventas ir nelieiamas. O lietuviai, kurie tokiam dalykui pritaria, tegul neverkia, kai patys neatgaus savo nuosavybs. Juk ta pati valdia sprendia. L.V. Atvirai kalbant, dabartinse LietuvosLenkijos derybose dl sutarties pasiraymo man artimesn Lenkijos pozicija: istorij palikti istorikams, o politikai tegul sprendia dabarties problemas. O Jums? A.T. Nenoriau su tuo sutikti. Mano jau mintas Jerzy Kloczowski klaus, kodl lietuviai taip nemgsta lenk. Patys lenkai, lietuvi atvilgiu neturdami joki pikt jausm, nesupranta, kodl daugelis lietuvi, iaip jau gana draugiki kitatauiams, lenkams jauia kakoki pagie. O taip yra todl, kad priekarini Lietuvos politik sukurtas lenko didiausio Lietuvos prieo vaizdis tebra gyvas. O t vaizd sukurti padjo gen. eligovskio improvizacija. iandien visikai kita padtis, i Lenkijos puss Lietuvai pavojaus nra, bet mons msto senais stereotipais, ir juos lengva sukirinti. LKP CK I sekretorius, dabartinis Prezidentas, gerai inojo k dar, kuomet dar 1989 metais gsdino, jog jei soviet armija pasitrauks i Lietuvos, ikilsianti grsm Vilniaus kratui. T pat ne syk kartojo Gorbaiovas, kiti Maskvos pareignai. Jau po 1990 m. kovo 11 d. buvs komunistins Lenkijos propagandos ministras, Lenkijos Gebelsas, Jeis Urbanas savo laikratpalaikyje Nie! ra: Lietuviai, jei norite likviduoti Molotovo Ribentropo pakto pasekmes, atiduokite Vilni!. inoma, tai absurdas, taiau b499
tina ukirsti keli tokioms provokacijoms. Lenkija ir Lietuva turi atvirai ir savikritikai vertinti visus skaudius momentus tarpusavio santykiuose. Prieingu atveju tai padarys treiosios jgos, suinteresuotos lietuvi ir lenk nesantaika. Lenkija didiausia ir stipriausia regiono, esanio tarp Rusijos ir Vokietijos, valstyb, todl ir atsakomyb jai tenka didiausia. L.V. Taiau Lenkija irgi turt gauti vienoki ar kitoki garantij, kad tai niekaip nepablogint lenk tautins maumos Lietuvoje padties. A.T. Be abejo. Kai kuri ms politik ekstremistikas antilenkikas elgesys naudingas tik Maskvai. Grs i konferencijos suinojau, kad Vilniuje buvo surengtas Armijos krajowos visuomeninis teismas. Kam jis buvo reikalingas? Kodl tuomet tylime apie Sniekaus, umausko ir Zimano raudonuosius partizanus, kurie savo piktadarybmis pralenk visus? Kodl nerengiame toki teism Maosios Lietuvos genocido organizatoriams ir vykdytojams? L.V. Prezidentas Algirdas Brazauskas .m. gegu sveikino karo veteranus, kovojusius soviet pusje, su j pergale, kaip antihitlerins koalicijos dalyvius Jie turi savo organizacij, gauna param i nepriklausomos Lietuvos valdios, turi vairi privilegij. Tuo tarpu kit antihitlerins koalicijos dalyvi AK kari klub atsisakoma registruoti, nors tokie klubai yra Vokietijoje, Anglijoje, Pranczijoje, JAV ir kitur. Kurgi logika? A.T. Maskvos logika Taiau lenkai visgi galt bti kuklesni. AK Vilniaus krato lietuviams vis dlto kelia skaudi prisiminim. Suprantama, kad lenkai nori pagerbti savo patriotus, kovojusius AK gretose, bet j statomi paminklai tarsi druska ant sen aizd. L.V. Taiau lenkai hitlerins okupacijos metais irgi kentjo nuo lietuvi policijos. A.T. Vilniaus krat hitlerininkai specialiai siunt lietuvi tautos padugnes. Juos smerk lietuvi pogrindio spauda. Taiau ne visi policininkai terorizavo lenkus. A pats tuo metu gyvenau venionliuose ir nemaiau, kad k blogo daryt. ia jokiu bdu negalima taikyti kolektyvins atsakomybs. L.V. Tragikiausia tai, kad mes maesniu blogiu laikme Vokietij, o lenkai SSSR. Todl i dviej blogio imperij konflikto akivaizdoje lietuviai ir lenkai, uuot band kaip nors drauge isilaikyti, ud vieni kitus O dabar vieni kitus kaltiname. Taiau AK Vilniaus apygardos komendanto A.Krzyanowskio Wilko sakyme teigiama, jog civiliai gyventojai, nepaisant tautybs ar tikybos, turi bti traktuojami vienodai ir teisingai. U civili gyventoj terorizavim AK kariai bdavo baudiami mirtimi. Todl piktadarius reikt irti kaip atskirus nusikaltlius ir AK kolektyvins atsakomybs taip pat netaikyti. A.T. Deja, praktika danai skiriasi nuo teorijos A pats prisimenu 1944 m. birelio pradios AK akcijas Jonikio ir Molt krate Lietuviai ir lenkai turt drauge pagerbti abiej pusi uvusius pastatydami jiems bendr paminkl ir itaip baigti t skaudi problem. Taip privalome elgtis rusikojo ir vokikojo pavojaus akivaizdoje. L.V. Kas trukdo gerinti lietuvi ir lenk santykius? A.T. Jerzi Kloczowski sak, jog viena pagrindini prieasi informacijos trkumas. Maai k teinome vieni apie kitus, nors paradoksas ms proble500
A.TERLECKAS. TAUT KIRINIMAS. KAM TAI NAUDINGA?
mos panaios; todl danai vadovaujams ne realia padtimi, o savo sukurtais vaizdiais, kurie ne visuomet atitinka tikrov. L.V. Taiau praeities nesutarimus pamirti geriausiai padt bendras pozityvus darbas, sprendiant dabartines politines problemas. A.T. Kaip tik konferencijoje kalbjau apie Karaliauiaus krato problem. Jis paverstas itisiniu Rusijos poligonu. Rusija galt vl per kelias valandas okupuoti Lietuv vien i Vakar puss. Lenkijai tokia padtis irgi nieko gera neada. Ne itin pageidautinas ir Vokietijos grimas tas emes, ypa Lenkijai. Todl Lenkija turt bti suinteresuota, kad Karaliauiaus kratas bt atiduotas Lietuvai. Tai i ties padt lietuviams pamirti senas skriaudas. L.V. Belieka tiktis, kad Lietuvos ir Lenkijos valdios vyrai siklausys ias mintis
Kalbjosi LEONARDAS VILKAS
SSI (SOCIALINI STUDIJ INSTITUTAS): [INFORMACINIS BIULETENIS] 1993 M. SPALIO 15 D., NR. 8.
TAUT KIRINIMAS. KAM TAI NAUDINGA?

ANTANAS TERLECKAS
Gegus 17 d. Seimo rmuose teko iklausyti net tris spaudos konferencijas: LDDP, Tautinink ir miriosios frakcijos centristo R.Ozolo ir konservatoriaus J.Dringelio. Valdaniosios atstovai skundsi, kad kolegos konservatoriai skriaudia juos kai kuriose savivaldybse alinami i darbo kailio nepakeit komunistai. Koks nedkingumas! O mes iki iol galvojome, kad Pirminio valstybinio turto privatizavimo statymas amiams suvienijo tas abi partijas. Pasirodo, varytinse dl valdios negalioja principas ranka rank prausia. J keiia kis Griebk savo konkurent u gerkls! Apie antrj konferencij pakalbsime tik probgomis. io straipsnio tikslas aptarti treij konferencij. Rengjai j pavadino sensacinga apie Armijos krajovos nusikaltimus. Man kilo tarimas, kodl apie vasario mnes surastus AK dokumentus suinojome gegus pabaigoje ir tik ioje konferencijoje? Ar tai nra atsakymas Kremliaus praym propagandins pagalbos? Ar tai ne tyia sureisuota akcija prie pagerjusius Lietuvos santykius su Lenkija po didiojo lenk snaus diplomato Zbignevo Bezinskio apsilankymo Vilniuje? Ar tai nra benzino pylimas antilenkikos propagandos ugn, iebt paskelbus ini, kad Krokuvoje rengiama radijo stotis, kalbsianti enijai? Savo abejones idsiau viename klausime konferencijos rengjams. tai R.Ozolas reagavo labai netaktikai apkaltino, kad skleidiu LDDP propagand. Tad tenka apie tai rayti. 501
Konferencijai tvirtinau, kad neturiu jokio pagrindo suabejoti surast dokument autentikumu. Labai gerai, kad jie igelbti nuo sunykimo. Taiau labai netinkamu laiku jie pateko politik rankas. Nenoriu abejoti R.Ozolo ir J.Dringelio padorumu. Taiau j sukeltas triukmas dl AK byloja apie tegul tik politin abiej pon neiprusim Buvo laikai, kai lietuviai ir lenkai vieni kitus laik broliais. Broliais mus pavert mi miai su kryiuoiais, totoriais ir maskoliais, tuose miuose pralietas lenk ir lietuvi kraujas. Taiau 19191939 m. Lenkijos politik elges Lietuvos atvilgiu vadinu imperialistiniu. Lenkijos agresija labai nuskriaud Lietuv ir objektyviai padjo Stalinui atplti nuo Lietuvos sulenkintas ms etnines emes, perduoti jas Baltarusijai administruoti ir krat surusinti. Lenkija dl to usitrauk lietuvi tautos neapykant, kuri tarpukariu sutrukd sukurti antibolevikin politin ir karin sjung. A buvau vienas i t, kurie reikalavo jungti Lietuvos ir Lenkijos valstybin sutart eligovskio agresijos pasmerkim. O kaip elgsi Lietuvoj Armija krajova, mes, lietuviai, neumirome Taiau kodl tik iandien vl prisiminme t armij ir mme spjaudyti lenk politik, ypa Z.Bezinskio itiest mums draugik rank? P.Rusecko surinktuose ms savanori krj prisiminimuose lenkai ir vokieiai buvo vaizduojami labai iauriais, o bolevikai vos ne angeliukais. Autorius nesugebjo numatyti, kad ie angeliukai pasis j ant eafoto P.Ruseckas man simbolizuoja lietuvikj naivum. Tarpukario Lietuvos mokykla ms jaunimui piro mint, kad pagrindiniai Lietuvos prieai yra Lenkija ir Vokietija. O Rusija buvo vaizduojama draugika alimi. Negi ms istorikai, diplomatai ir politikai neinojo, kad Litbelas buvo specialiai Lenino ir Sverdlovo kurtas siekiant numalinti J.Pilsudskio apetit, atidavus jam vis Lietuv ir rytin Gudij su Minsku? Negi jie neinojo, jog 1921 m. Rygos taikos sutartimi sovietiniai diplomatai Vilni pripaino Lenkijai? Lietuvos komunist teismai prie kar Kaune aikiai rod, kad Kremliaus politikai dar visk lietuvikumui Vilniaus ir Klaipdos kratuose silpninti. Antilietuvikai vokiei propagandai Klaipdos krate talkino Kremliaus apmokami ms komunistai. Negi iki iol apie tai neinoma? Tikrj savo daugikum Lietuvai Rusija parod 1940 metais Ms tautos politin neiprusim rodo faktai, liudijantys, kad Kremliaus propagandai lengva iebti tautiei irdyse neapykant lenkams ir ydams. I tikrj dauguma lietuvi krito ne nuo lenk, yd ir netgi ne nuo vokiei, o nuo rus kulkos. Apie tai nekalbiau, jeigu Rusijos valgyba nekirint lietuvi prie lenkus ir ydus. Mano poir rus taut apibdina toks faktas. 1989 m. vlyv ruden abu su V.Petkumi ikagoje gyvenome lietuvio milijonieriaus eimoje. Kart jo mona mans paklaus, kaip rusai elgsi su mumis konclageriuose ir tremtyje. Atsakiau, kad rus tautai neturiu dideli priekait. Papasakojau poniai, kaip dori rusai elgsi su manimi, stolypinais ir voronokais nuvetu toli u Magadano. Jauiau, kad ms eimininks ird taip maloniai paglost ie mano atviri 502
A.TERLECKAS. TAUT KIRINIMAS. KAM TAI NAUDINGA?
odiai. Po poros dien suinojau, kad ji sentik i Kauno, gimtj miest palikusi 1944 metais Taiau turiu pripainti, kad daugelis Lietuvos rus elgsi juos priglaudusioje alyje labai nedorai 1831 ir 1863 met sukilimuose, o ypa po 1940-j. Apie tai kalbti ir rayti mes bijome. Todl danai savo patriotines nuotaikas iliejame ant lenk ar yd Jeigu mes pasvertume Lietuvai padarytas istorines skriaudas, turtume pripainti, kad Rusija mums daugiau nusikalto negu Lenkija ir net Vokietija. Jeigu ne 40 met utruks spaudos draudimas, lenk dvarininkai ir kunigai nebt sugebj taip sulenkinti Vilnij. 19511952 m. dirbdamas vietimo ministerijoje stebjau, kaip surusjusios lenks Vandos Vinevskajos rankomis Stalinas lenkikomis mokyklomis siek surusinti Vilnij. Savo ausimis ne kart girdjau, kad i Vilniaus banyi ij lenkik mokykl abiturientai tarpusavyje kalbjosi jau rusikai tai kelios mintys i Vilnijos draugijos ir Tautinink sjungos frakcijos kreipimosi Seim ir Vyriausyb dl vietimo bei valstybins kalbos mokymo Ryt Lietuvoje. Beveik pus lenkais save laikani asmen Vilniaus ir alinink rajonuose nort savo vaikus leisti lietuvikas, 40 proc. lenkikas ir 4 proc. rusikas mokyklas. Tad padkime lenkams, norintiems mokyti savo vaikus lietuvikose mokyklose! Kad lietuvik mokykl iki iol beveik nra, kalta ne Lenkija, o visos Lietuvos valdios, ypa po 1990 m. kovo 11 d. Apie tai raykime ir ne kalbkime, o aukte aukime. O kodl tylime? K.Garva konferencijoje kalbjo apie tai, kad jis .m. pradioje paras Lietuvos aid tris straipsnius apie Vilnijos lenkinim ir rusinim, taiau iki iol i dienraio redakcijos negavs jokio atsakymo. Vyr. redaktoriaus pavaduotojas V.Ardinas (A.Stasikio vadovaujamos vienos i keli politini kalini sjung aktyvistas) paaikins jam, kad Vilnijos problemos nejaudina likusios Lietuvos Uuot kurst antilenkikas nuotaikas, geriau pasistenkime atsakyti klausim, kam i tikrj tarnauja ms pai valdia ir ms spauda. Surenkime miting prie Vyriausybs ar vietimo ministerijos rm ne su antilenkikais kiais, o su reikalavimais, kad Lietuvos ministr postus uimt ne tik lietuvikai kalbantys, bet ir lietuvikai mstantys vyrai. iandien antilenkikas nuotaikas Lietuvoje gali kurstyti tik arba politikai neiprus mons, arba slapti Lietuvos valstybs prieai, tarnaujantys Rusijos valgybai ir siekiantys, kad Lietuva niekada nestot NATO. Patriotais save laik politikai turt suvokti, jog be Lenkijos politins pagalbos mes niekada nestosime i politin ir karin sjung. Draugika alis nedrs dar kart okupuoti ir aneksuoti Lenkijos. Taiau toks pavojus Lietuvai tikrai gresia. Visikai realu, kad mums gali tekti Lenkijoje iekoti politinio prieglobsio Tokios prielaidos neturime atmesti, tad mokykims politikai mstyti ir diplomatikai elgtis.
VAKARINS NAUJIENOS: [VILNIAUS MIESTO LAIKRATIS] 1995 M. GEGUS 23 D.
503
KAM REIKALINGAS ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE?

ANTANAS TERLECKAS
Perskaiiau buvusio Kauno geto Judenrato vyresniojo Elchanano Elkero ranka 1943 m. spalio 19 d. surayt testament: Vaikai mano, niekados nelinkkite jiems (lietuviams A.T.) gero! Tebus prakeikti jie, jie ir j vaikai js ir bsimj kart akivaizdoje! Perskaiiau taipogi krv antisemitini straipsni, ispausdint Lietuvos spaudoje. Profesoriaus Jurijaus Bruvteino nuomone (Lietuvos aidas, 1994, spalio 13), iandien Lietuvoje gyvena 6000 yd arba vos 0,17 proc. valstybs gyventoj. ydai praktikai inyko i politinio Lietuvos gyvenimo. Nematyti yd valdios struktrose, nyksta j dalyvavimas kultrinje ir mokslinje veikloje. Labai neymus yd vaidmuo versle. Keliasdeimt yd verslinink veriasi daugiausia prekyba ir negali bei nepretenduoja konkuruoti su lietuviais bankininkystje, pramonje ir statyboje. Vadinasi, nra tiek politini, tiek ir socialini ekonomini prieasi antisemitizmui Lietuvoje tarpti. Taiau apie ydus Lietuvos spaudoje raoma gerokai daniau negu, pavyzdiui, apie baltarusius, nors j Lietuvoje deimt kart daugiau. yd tema danesn netgi u Armijos krajovos tem, nors lenk Lietuvoje 50 kart daugiau negu yd. Rus Lietuvoje dar daugiau. Kodl Lietuvos rus problemai ms spaudoje neskiriama jokio dmesio? Esu ras apie tai, kaip vieno JAV lietuvi milijonieriaus monos klausim apie rus tautos elges ms politini tremtini atvilgiu atsakiau (visikai tada neinodamas, kad ji sentik i Kauno), jog paiai rus tautai neturiu joki pretenzij. Kai 1982 met antrj Kald dien atsidriau u 600 km rytus nuo Magadano, keli rusai mane nipinjo, taiau dauguma j atiduodavo man paskutin duonos ksn. Deja, faktai kalba ir apie tai, kad rusai Lietuvoje vykd vrikiausius nusikaltimus. Kiek uvo ms partizan? Nemalonu klausytis per kelis kartus dvideimt met ikaljusio rezistento tvirtinimo, kad j uvo 20 tkstani. Taip tvirtinantys remiasi MGB vadov ataskaitomis centrui. Mano sitikinimu, uvusi ir nuudyt partizan skaiius buvo smoningai mainamas. Nepamirkime, kad, norint nuslpti rusikojo teroro Lietuvoje mast, Kremliaus sakymu dar etajame deimtmetyje buvo sudeginti visi MGB ir MVD valsi archyvai. Sudeginta dalis net venioni apskrities archyvo. emgebistin krosn pateko ir mano pirmoji byla. Vlyv 1957 m. Ki vakar pulkininkas Michailovas KGB rmuose kelis kartus pabr, kad bandit jie sunaikin per 35 tkstanius. Negi jo interesai reikalavo nuudyt partizan skaii didinti suimtojo disidento akivaizdoje? Istorik Jakien 1964 met urnale Vestnik Leningradskogo universiteta tvirtino, kad NKVD daliniai sunaikino 80 proc. vis buvusi Lietuvos partizan. Ati504
A.TERLECKAS. KAM REIKALINGAS ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE?
tinkamai nuo strib kulk uvo 20 procent. Kaip inome, ir strib gaujose daug buvo rus madaug pus vis liaudies gynj. Tad rusikj NKGB ir NKVD dalini daliai tekt madaug 30 tkstani nuudyt Lietuvos partizan. Taiau kodl mes vis raome apie lietuvaudius ydus ir lenkus, o tylima apie lietuvaudius rusus? Pusiau inteligentliai vos ne kasdien spausdina antisemitinius straipsnius. O inteligentai tyli! Gal ivis mes neturime inteligent? Pasirodo, kad vienas kitas toks Lietuvoje gyvena. Tai poetas Sigitas Geda. Cituoju: Tai kas, kad mes patys, ms tvai ar seneliai neud yd. Mes esame i tos tautos, kuri iaugino tiek budeli! Neinojimas neatleidia nuo kalts, ir Gruzijos ydas, vienoje geleinkelio stotyje suinojs, kad mano brolis lietuvis ir puols j su kumiais buvo teisus. Bent jau a j suprantu. () Dabar suprantu, kodl doras vokietis, ujus kalbai apie yd naikinim, nudelbia akis, sutrinka. Jis supranta, kad kaltas (nors juridikai irint, niekuo dtas). Taip nesijauiame mes. Dabar, atgav nepriklausomyb ir neipirk kalts, mes sitaisme get patys sau. () Kalt ipirko gal vienas velionis Justinas Mikutis, oks mirti varom yd br Kretingoje: Nuaukite ir mane! A irgi ydas! (iaurs Atnai, 1995, gegus 13). Ai, Sigitai, tavo motinai, kad ji pagimd sn, kuris nebijo pusiau inteligent ir pseudokrikioni neapykantos, patyi bei yd berno pravards Baisus melas, kad mes, lietuviai, nekalti dl tragiko yd likimo Lietuvoje, jog vokieiai privert mus juos audyti. Taiau ne maesnis melas tvirtinti, kad Lietuvoje prie kar buvo didiausias antisemitizmas visoje Europoje. Apkaltinti vis lietuvi taut u yd udym yra nedora. Ausyse tebegirdiu vius, kai buvo nuudyta 119 Linkmen yd, atsimenu savo motinos, jos seser, deimi gimtojo Krivasalio moter aaras, tvo aimanas dl to, kad jis neigelbjo savo gero biiulio Labanoro ydo, pravarde Juodasis (Ui, kam man slptis, a niekam nepadariau bloga, u k mane lietuviai audys?). Taiau idrskime tiesai akis pairti ir neverskime visos kalts dl Lietuvos yd sunaikinimo vokieiams. iems sav nuodmi pakanka. venionlius suvarytus buvusios venioni apskrities ydus suaud i Vilniaus atvyk zonderkomandos vyrai. Deja, dauguma j buvo lietuviai Kelet Saldutikio yd 1941 m. birelio 24 d. suaud irgi lietuviai. 1941 met liepos pradioje Linkmen ydus aud tik lietuviai. Visikai pateisinu Lietuvos Respublikos Prezident A.Brazausk dl to, kad jis, nuvyks Izrael, atsipra yd taut u tuos lietuvius, kurie aud. Garb Justinui Mikuiui u jo didvyrik poelg. Taiau Lietuvai labiau buvo reikalingi ne saviudiai, o mons, rysi gelbti ydus. J gelbtojai buvo tikrieji Lietuvos inteligentai ir krikionys (tegul net pradios moksl nebaig), o ypa dvasininkai. Ne tik apmaudu, kad daugelis Lietuvos kunig visgi nebuvo krikionys Neinau, kas 1941 met birel ir liep klebonavo Linkmenyse, taiau jis tiesiogiai atsakingas u Linkmen yd suaudym. Jeigu tas kunigas bt buvs toks krikionis kaip Justinas Mikutis ir idrss pagrasinti, kad prakeiks 505
ydaudius, arba atsistojs varom udyti prieakyje, udikai nebt idrs padaryti t bais nusikaltim. Imu rankas pirm pasitaikiusi Lietuvos spaudos publikacij A.alnario Treiasis Niutono dsnis gyvenime (Valstiei laikratis, 1995, rugpjio 12). Straipsnis, kaip ir anais sovietiniais laikais, pradedamas darbo moni laikais. tai kakokios J.Galinaits i Ukmergs mintys: Kas tie revoliucijos riteriai, griov Lietuvos nepriklausomyb, kovoj u kruvin komunist diktatr? alia lietuvi rasime gausyb kitataui, ypa yd. Okupacijos metais smoningai buvo didinamas komunist partijos nari skaiius. Kakodl i tradicija tsiama ir iandien. Net daugelis istorik tvirtina, kad komunist 1940 met birel buv per 1500 (ponas alnaris j Lietuvoje suranda 2500). I tikrj komunist Lietuvoje negaljo bti daugiau kaip 500600. Kodl istorikai, remdamiesi Lietuvos valstybs saugumo departamento dokumentais, nesuskaiiuoja j? Sutikim, kad komunist Lietuvoje tais metais buvo per 600. O yd tarp j madaug pus. Vadinasi, Lietuvoje griovj yd buvo apie 300. Aiku, kad ne maiau buvo yd, 19191920 metais kovojusi u Lietuvos laisv (r. Savanori ygiai, red. P.Ruseckas). Vis laik tebelinksniuojamos tos paios yd enkavedist pavards: Finkelteinas, Dembo, Todesas, Duanskis, Rozauskas, Slavinas ir dar vienas kitas. Umirtama, kad tie udikai 1941 metais ine savo sukruvint kail Rusij. U j nusikaltimus, deja, buvo suaudyta apie 200 tkstani visikai nekalt yd. Anot alnario, yd Lietuvos kompartijoje buvo per 75 procentus. I kur tokie skaiiai? Greiiausiai i lub. Todl ydais tampa Fridis Krastinis ir net Kazys Maceviius. To paties Valstiei laikraio 1995 m. vasario 11 d. numeryje yd temai skirti net du puslapiai. J.K. kriptonimu pasiras mogus i Alytaus rao: ydai pikti mons. Jie jojo mums ant galvos, vadino gojais (). Vliau tredalis j sdjo valdioje ir vl mus smaug. Kakokia A.Giedraitien rao: Pasiaikinkime, kiek milijon Lietuvos vaik iudyta iauriausia kapiliarine metodika: irdis ir centrin nerv sistema sveika, bet mogus yra badomas, kol isiurbiamas kraujas. Tam gaudomi mons nuo trej iki dvideimties met. Skaitytojas turjo suprasti, kad milijonai lietuviuk nuudyta norint gauti kraujo macams Valstybje, turinioje 3 milijonus gyventoj? Ypa savo antisemitizmu nemaloniai nuteikia kakokio Viktoro Maldino straipsnis Kas k turt atsiprayti?, ispausdintas Lietuvos aido 1995 m. gegus 25 d. numeryje. Maldinas bando tikinti naiv skaitytoj, kad Lietuvos ydus sunaikino patys ydai. Tokia pat logika vadovaujantis, galima rodyti, kad Lietuvos partizanus sunaikino patys partizanai. rodym pakanka. Sokolovo gaujas perverbuoti partizanai aud ne tik atsisakiusius nipinti NKVD naudai, bet ir paius partizanus. 506
A.TERLECKAS. KAM REIKALINGAS ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE?
Tviks iburiai 1995 m. sausio 3 d. ispausdino Antano Musteikio straipsn Baltieiai ir ydai tragiku laikotarpiu. iame straipsnyje puolamas garbingas Jeruzals universiteto profesorius Dovas Levinas ir jo knyga. A.Musteikis netgi kaltina ydus, jog jie drauge su naciais dalijosi svetimomis teritorijomis () ir kas duob Lietuvos laisvei. Negi autorius neino, kad 1939 m. Kremliaus politbiure buvo liks tik vienas ydas Kaganoviius. Stalinas, pradjs derybas su Hitleriu dl Ryt Europos padalijimo, usienio reikal liaudies komisar yd M.Litvinov pakeit rusu V.Molotovu Vokiei konclageriuose dauguma kap buvo lenkai, pasiymj ypatingu iaurumu. Taiau niekas u tai nedrsta apkaltinti vis lenk taut. Balys Sruoga tvirtino, kad u igelbt savo gyvyb daugiausia yra dkingas lenkams. Viename laikratyje buvo straipsnis, tvirtinantis, es ydai nepadj n vienam lietuviui isigelbti. Mano asmeninis pavyzdys rodo, kad tai didiul netiesa. 1973 m. vasar KGB kartu su MVD sufabrikavo man kriminalin byl. mona Al advokatu nusamd yd J.Kovarsk. Skaitant byl, advokatas girdint tardytojui J.Vasiliauskui (iandien VRM tardymo valdybos virininkas), pasakojo madaug tai k: Man priekaitaujama, kad apsimiau ginti nacionalist Antan Terleck. Es kaip tik tokie nacionalistai suaud mano tvus, brolius ir seseris. Atsakiau jiems, kad ginu ne lietuv, ne nacionalist, o mog. U savo gyvyb aminai bsiu dkingas ydui J.Kovarskiui, iandien gyvenaniam Izraelyje. 1978 m. kovo mnes ydas G.Gavronskis gyn B.Gajausk. Vis Lietuvos disident vardu pareikiau jam vie padk. Advokatas aikino man, kad deds daug pastang reabilituoti lietuvius, apkaltintus yd audymu. Nepamenu pavards venioni krato lietuvio, kuris 15 met ikaljo u yd audym. G.Gavronskis rod, kad tas lietuvis yd ne tik neaud, bet gelbjo juos. Net okupacin valdia buvo priversta reabilituoti tariam ydaud. Prajusi iem keli mons palydjom 95 met sulaukus G.Gavronsk Vilniaus yd kapines. Aiku, ms spaudoje nebuvo nekrologo, niekas geru odiu neprisimin io doro ydo, didelio ms tautos biiulio. Tik Maskvos yd dka garsusis 1979 m. rugpjio 23 d. keturiasdeimt penki pabaltijiei Memorandumas privert abejingj pasaul atkreipti savo dmes padt aneksuotoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. I 11-os savo paraais pritarusi Memorandumui Rusijos disident dauguma buvo ydai arba i miri eim. O kiek Maskvos ydai disidentai padjo LKB kronikos leidjams siuniant pogrindin leidin usien? Kas iandien suinteresuotas antisemitinmis nuotaikomis Lietuvoje? Tik svetimos valstybs specialiosios tarnybos! Antisemitiniai straipsniai ms spaudoje nukreipia dmes nuo daugelio problem: rus okupacins valdios nusikaltim Lietuvoje, kai kuri lietuvi komunist kolaboravimo, vis Lietuv apraizgiusios korupcijos ir t.t. 507
Svetimos valstybs vadovai nesuinteresuoti stiprinti Lietuvos valstybingum, kuriam daug galt padti dabartinis Izraelis. Tie vadovai stengiasi silpninti Lietuvos valstybs tarptautin autoritet. Tai daroma ir antisemitiniais isiokimais ms spaudoje. Turiu priekait ir ydams. Nemanau, kad 19401941 metais dauguma enkavedist buvo ydai. Taiau j NKGB ir NKVD staigose buvo. ioms iaurioms staigoms vadovavo, aiku, tik rusai. Taiau skyri virininkai kai kur buvo ydai. Ir tardytoj buvo. Todl yd pastangos nutylti kai kuri konkrei yd nusikaltimus prie lietuvi taut irgi skatina antisemitin propagand Lietuvoje. Negalima ignoruoti V.Mundrio straipsnio, ispausdinto .m. rugsjo 15 d. Laimoje. Jevsejus Rozauskas, 1941 m. birelio 22 d. sils NKGB skyriaus Lietuvoje vadovui Gladkovui susidoroti su Kauno kaljimo politiniais kaliniais: A pasiliau, neturint galimybs evakuoti kalini, atrinkti i j pavojingiausius ir prie pasitraukiant juos suaudyti. J, mano apkaiiavimu, buvo apie 400. 1941 m. birelio 26 d. to paties Rozausko sakymu prie Latvijos ir Baltarusijos pasienio buvo suaudyta 14 Lietuvos patriot. iandien tkstaniai Lietuvoje gyvenani ekist lietuvi, rus ir, aiku, yd gauna i Maskvos didiules pensijas. U jas reikia tam tikr darb atlikti J pastangomis Lietuvoje smoningai skleidiamos antisemitins nuotaikos, eskaluojama politin tampa tarp lietuvi ir yd Antisemitin propagand Lietuvoje galt stabdyti ia gyvenantys ydai, kurie idrst pasakyti ties apie atskir yd elges okupacijos metais. Visikai teistai lietuviai piktinasi dl to, kad jie laikomi ydaudi tauta. U tai, kad atskiri lietuviai aud ydus, negalima kaltinti visos lietuvi tautos. Kaip negalime kaltinti yd tautos, neva ji visa buvo antilietuvikai nusiteikusi ir smoningai kovojo prie Lietuvos valstyb. Kovojo tik pavieniai ydai, dirb to meto rus okupacinse institucijose. Susitaikymo linkme turt eiti abi tautos, o teisins Lietuvos institucijos privalt daryti visk, kad bt sustabdyta usienio valgyb inspiruojama antisemitin propaganda ms valstybje. Praau lietuvik laikrai redaktori nespausdinti straipsni, kirinani lietuvi ir yd tautas. Kiekvienas Lietuvos patriotas turt suvokti, kad antisemitizmas silpnina Lietuvos valstybingum ir tarnauja lietuvi tautos laisvs ir nepriklausomybs prieams.
POZICIJA: [LIETUVOS MOGAUS TEISI GYNIMO ASOCIACIJOS SAVAITRATIS] 1995 M. RUGSJO 30 D. SPALIO 6 D., NR. 39.
508
BIBLIOGRAFIJA
LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS]. NR. 1. VILNIUS, 1976, GEGU. LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS]. NR. 2. VILNIUS, 1976, BIRELIS. RESPECT MY RIGHTS (THE APPEAL OF ANTANAS TERLECKAS TO THE CHAIRMAN OF THE COMMITTEE FOR STATE SECURITY OF THE USSR J.V.ANDROPOV). PREPARED BY THE LITHUANIAN CANADIAN COMMUNITY, 1976, JUNE 14. 35 P. LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS]. NR. 3. VILNIUS, 1976, LIEPA RUGPJTIS. LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS]. NR. 4. VILNIUS, 1976, RUGSJISSPALIS. LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS]. NR. 5. VILNIUS, 1976, LAPKRITISGRUODIS. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 1. OKUPUOTOJI LIETUVA. 1979, BIRELIS. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 2. OKUPUOTOJI LIETUVA. 1979, LIEPA. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 3. OKUPUOTOJI LIETUVA. 1979, RUGPJTISRUGSJIS. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 4. 1980. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 5. 1981. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 6. 1981. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 5. OKUPUOTOJI LIETUVA. 1980. PASAULIO LIETUVI BENDRUOMENS LEIDINYS LIETUVOS POGRINDIO SPAUDA. NR. 1. IKAGA. GAUTAS VAKARUOSE 1981. ILEISTA 1981. 95 P. TIRAAS [1200] EGZ. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 6. OKUPUOTOJI LIETUVA. 1980. PASAULIO LIETUVI BENDRUOMENS LEIDINYS LIETUVOS POGRINDIO SPAUDA, NR. 3. IKAGA. GAUTAS VAKARUOSE 1981. ILEISTA 1981. 41 P. TIRAAS [1200] EGZ. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 6 (TSINYS). OKUPUOTOJI LIETUVA. 1980. PASAULIO LIETUVI BENDRUOMENS LEIDINYS LIETUVOS POGRINDIO SPAUDA, NR. 6. IKAGA. GAUTAS VAKARUOSE 1981. ILEISTA 1981. 70 P. TIRAAS [1200] EGZ. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 7. LIETUVA, 1988, LIEPA. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 8. LIETUVA, 1988, RUGSJIS SPALIS. 91 P. LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 1. VILNIUS, 1988, LAPKRIIO 10. 8 P. LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 2. VILNIUS, 1988, GRUODIO 4. 8 P. LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 3. VILNIUS, 1988, GRUODIO 13. 8 P. LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 4. VILNIUS, 1988, GRUODIO 31. 8 P.
509
LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 5. VILNIUS, 1989, SAUSIO 14. 8 P. LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 6. VILNIUS, 1989, SAUSIO 21. 8 P. LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 7. VILNIUS, 1989, VASARIO 13. 8 P. LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 8. VILNIUS, 1989, KOVO 14. 8 P. LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 9. VILNIUS, 1989, KOVO 25. 8 P. LIETUVOS LAISVS LYGA: [LLL INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 10. VILNIUS, 1989, BALANDIO 21. 8 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 11(16). VILNIUS, 1989, GEGUS 18. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 12(17). VILNIUS, 1989, BIRELIO 8. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 13(18). VILNIUS, 1989, BIRELIO 16. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 14(19). VILNIUS, 1989, LIEPOS 2. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 15(20). VILNIUS, 1989, LIEPA. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 16(21). VILNIUS, 1989, RUGPJIO 1. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 17(22). VILNIUS, 1989, RUGPJIO 21. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 18(23). VILNIUS, 1989, RUGSJO 9. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 19(24). VILNIUS, 1989, LAPKRIIO 10. 4 P. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 7. VILNIUS, 1989. ANTRASIS PAKARTOTINIS LEIDIMAS. 90 P. RADOVIIUS JURIJUS. DL A.JUOZAIIO STRAIPSNIO DEMOKRATIJA JAU NE VIEN SJDIS. VILNIUS, 1989. 12 P. MORAL ULTIMATUM TO THE GOVERNMENT OF THE USSR. MELBURNAS, 1989. 30 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 20(25). VILNIUS, 1990, KOVO 7. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 21(26). VILNIUS, 1990, GEGUS 10. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 22(27). VILNIUS, 1990, BIRELIO 15. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 2324(2829). VILNIUS, 1990, LIEPOS 23. 8 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 2324(2829). ANTRASIS PAPILDYTAS LEIDIMAS. VILNIUS, 1990, LIEPOS 23. 8 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 25(30). VILNIUS, 1990, RUGSJO 25. 6 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 26(31). VILNIUS, 1990, SPALIO 17. 4 P. PRAEIT PRISIMINUS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS LEIDINYS]. NR. 1. VILNIUS, 1990. 36 P.
510
BIBLIOGRAFIJA
LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS]. NR. 1. VILNIUS. 1976, GEGU. ANTRASIS PAKARTOTINIS LEIDIMAS. 1990. 24 P. LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS]. NR. 4. VILNIUS. 1976, RUGSJISSPALIS. ANTRASIS PAKARTOTINIS LEIDIMAS. 1990. 49 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 27(32). VILNIUS, 1991, GRUODIO 19. 6 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] LIETUVOS DARBININKAS. NR. 1(32). KLAIPDA, 1991, GRUODIO 19. 2 P. AUREL: [SKIRIAME SAUGUMO USMAUGTAM LAISVS AUKLIUI]. 1978, VASARIO 16. ANTRASIS PAKARTOTINIS LEIDIMAS. 1991. 80 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 28(33). VILNIUS, 1992, SAUSIO 9. 6 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] LIETUVOS DARBININKAS. NR. 2(33). KLAIPDA, 1992, SAUSIO 9. 2 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 29(34). VILNIUS, 1992, BALANDIO 23. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS]. NR. 30(35). VILNIUS, 1992, GEGUS 7. 4 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] LIETUVOS DARBININKAS. NR. 3(35). KLAIPDA, 1992, GEGUS 7. 2 P. TERLECKAS ANTANAS. TRYS POLITINIAI LAIKAI (1975, 1988, 1990). VILNIUS, 1992, SPALIS. 32 P. ILEISTOS DVI LAIDOS. TERLECKAS ANTANAS. KODL LAIMJO KOMUNISTAI (TIESOS KORESPONDENTS ALDONOS SVIRBUTAVIITS POKALBIS SU LLL TARYBOS PIRMININKU ANTANU TERLECKU). VILNIUS, 1992, GRUODIS. 32 P. ILEISTOS TRYS LAIDOS PO [1000] EGZ. LLL IR ANTANAS TERLECKAS PRIE LDDP IR ALGIRD BRAZAUSK. VILNIUS, 1993, SAUSIS. 80 P. TERLECKAS ANTANAS. A.BRAZAUSKAS IR M.BUROKEVIIUS SAUSIO 13-J. VILNIUS, 1993, VASARIS. 32 P. AR REIKALINGAS LIETUVAI PREZIDENTAS EKSKOMUNISTAS? VILNIUS, 1993, VASARIS. 32 P. TERLECKAS ANTANAS. GRUMTYNS SU KLASTA IR POLITINIU NEIMANYMU. 1993, KOVAS. 44 P. TERLECKAS ANTANAS. VYTAUTUI LANDSBERGIUI. VILNIUS, 1993, BALANDIS. 84 P. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 78 (NR. 7 TREIASIS PAKARTOTINIS LEIDIMAS; NR. 8 ANTRASIS PAKARTOTINIS LEIDIMAS). VILNIUS. 1993, GEGU. 120 P. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] (19881992). I. NR. 1(6) 15(20). VILNIUS, 1993, BIRELIS. P. 136. LAISVS AUKLYS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS INFORMACINIS BIULETENIS] (19881992). II. NR. 16(21) 30(35). VILNIUS, 1993, BIRELIS. 144 P. TERLECKAS ANTANAS. KAS JS, GEDIMINAI VAGNORIAU? VILNIUS, 1993, GRUODIS. 136 P. TERLECKAS ANTANAS. KODL LAIMJO KOMUNISTAI. II. VILNIUS, 1993, GRUODIS. 137 P. VYTIS: [LIETUVOS LAISVS LYGOS PERIODINIS LEIDINYS]. NR. 13. 1979. ANTRASIS PAKARTOTINIS LEIDIMAS: [SOVIETINI LAIK POGRINDIO SPAUDA]. VILNIUS, 1993. 127 P. BROLIAI ANTANAS IR VLADAS TERLECKAI PRIE GEDIMINO VAGNORIAUS POLITIK. I. VILNIUS, 1994, VASARIS. 138 P. BROLIAI ANTANAS IR VLADAS TERLECKAI PRIE GEDIMINO VAGNORIAUS POLITIK. II. VILNIUS, 1994, LIEPA (ANTANO TERLECKO LEIDYKLA). 202 P.
511
TERLECKAS ANTANAS. KODL LAIMJO KOMUNISTAI. I. VILNIUS, 1994. 145 P. ILEISTOS DVI LAIDOS. ANTANAS TERLECKAS PRIE ALGIRD BRAZAUSK. VILNIUS, 1994. 80 P. ILEISTOS DVI LAIDOS. STATKEVIIUS ALGIRDAS. AMBICIJ KARAS IEIVIJOJE IR LIETUVOS LAISV. VILNIUS, 1995. 112 P. TIRAAS [1500] EGZ. ILIUSTR. (NUOTR.). TERLECKAS ANTANAS. DIDYSIS SMOKSLAS PRIE LIETUV. KAUNAS, 1996. 208 P. TIRAAS [1500] EGZ. TERLECKAS ANTANAS, TERLECKAS VLADAS IR KITI AUTORIAI. APIE ATRIJOS VEIKL. VILNIUS, 1997. 92 P. TERLECKAS ANTANAS, TERLECKAS VLADAS. ATRININK KOLONA: AR JIE I TIKRJ TARNAVO LIETUVAI? 1997. 238 P. TERLECKAS ANTANAS. LAIKAI I MAGADANO. I (PIRMASIS LEIDIMAS). VILNIUS, 1998. 216 P. ANTANAS IR VLADAS TERLECKAI. KUO G.VAGNORIUS PANAUS A.LEEVII? VILNIUS, 1999. 65 P. TERLECKAS ANTANAS. ODIU BEI PLUNKSNA U TIES IR LAISV. II. VILNIUS, 1999. 258 P. TIRAAS [1000] EGZ. ILIUSTR. (NUOTR.). PSICHIATRINS INKVIZICIJOS SIAUTJIMAS LIETUVOJE. VILNIUS: DOROSKULTROS SJUNGA, 1999. 382 P. TIRAAS [1500] EGZ. ILIUSTR. (NUOTR.). TERLECKAS ANTANAS. ODIU BEI PLUNKSNA U TIES IR LAISV. I. VILNIUS, 2000. 169 P. ILIUSTR. (NUOTR.). ILEISTOS DVI LAIDOS. TERLECKAS ANTANAS. LAIKAI I MAGADANO. I (ANTRASIS LEIDIMAS). VILNIUS, 2000. 223 P. ILIUSTR. (NUOTR.). SASNAUSKAS JULIUS, TERLECKAS ANTANAS. JEI ESAME IA: LAIKAI (1978, 1983, 1986, 2000). VILNIUS: LIETUVOS RAYTOJ SJUNGOS LEIDYKLA, 2000. 475 P. ILIUSTR. (NUOTR.). VADAS VYTAUTO GRIDZIJAUSKO. LAISVS AUKLYS: [VISUOMENINIS LAISVJ LIETUVI LAIKRATIS]. NR. 15. PAKARTOTINIS LEIDIMAS. VILNIUS: ASOCIACIJA KULTROS, MENO IR MOKSLO RMAI, 2002. 194 P. VADAS ALGIRDO JAKUBIONIO. TERLECKAS ANTANAS. LIETUVOS LAISVS LYGOS KOVA U LAISV IR NEPRIKLAUSOMYB: 1987-IEJI LIETUVOS ISILAISVINIMO NAUJO ETAPO PRADIA. VILNIUS, 2002. 149 P. TERLECKAS ANTANAS. NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE PROSOVIETIN VALDIA. KODL? VILNIUS, 2003. 11 P. LIETUVOS LAISVS LYGOS INDLIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINGUMO ATKRIM 1975 2000 M. VILNIUS, 2003. 27 P.
512
LIETUVOS LAISVS LYGOS NARI VALSTYBINIAI APDOVANOJIMAI

PAVARD, VARDAS, VALSTYB APDOVANOJIMAS, LAIPSNIS, DATA, DEKRETAS TERLECKAS Antanas, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Komandoro kryius, 1998 08 21, 152 Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 Vytauto Didiojo ordinas, Karininko kryius, 2004 02 06, 365 STATKEVIIUS Algirdas, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Komandoro kryius, 1999 02 01, 311 SASNAUSKAS Julius, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 1998 08 21, 152 Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 AKALYS Vladas, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 2003 01 08, 2007 (po mirties) JOKUBYNAS Kstutis, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 1999 02 01, 311 PETKEVIIUS Jonas Vincentas, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 1998 08 21, 152 Sausio 13-osios atminimo medalis, 1999 01 08, 289 Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 PRATUSEVIIUS Jonas, Lietuva, Karys savanoris Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 1998 08 21, 152 Kariuomens krj savanori medalis, 2000 04 03, 841 LAURINSKAS Leonas, Lietuva, Karys savanoris Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 03 04, I-2361 Vyio Kryiaus ordinas, Komandoro kryius, 1998 05 19, 72 Kariuomens krj savanori medalis, 2000 04 03, 841 Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 Kun. MOCIUS Algirdas, Lietuva, Laisvs kov dalyvis LDK Gedimino ordinas, Riterio kryius, 1999 07 01, 508
513
RAGAIIS Romaldas Juozas, Lietuva, Laisvs kov dalyvis Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 1998 08 21, 152 Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 VOLUNGEVIIUS Jonas, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 1998 08 21, 152 Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 TERLECKIEN Elena, Lietuva Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 LDK Gedimino ordinas, Riterio kryius, 2002 06 14, 1806 Vyio Kryiaus ordinas, Riterio kryius, 2004 02 06, 365 BOGUIS Vytautas, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 1998 08 21, 152 Ukrainos ordinas U nuopelnus, 2-asis, 1998 m. Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 RAAIT-PAKAUSKIEN Angel, Lietuva, Laisvs kov dalyvis Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 1999 02 01, 311 (po mirties) IRVINSKAS Zigmas, Lietuva, Laisvs kov dalyvis Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 2004 02 06, 365 (po mirties) TUKUS Andrius, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Riterio kryius, 1998 08 21, 152 Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 Sausio 13-osios atminimo medalis, 2002 05 10, 1769 SASNAUSKAIT Leonora, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Riterio kryius, 1999 02 01, 311 Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 RAGAIIEN Angel, Lietuva LDK Gedimino ordinas, Riterio kryius, 2002 01 16, 1651 BALTRUIS Algimantas, Lietuva Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 POKUS Bronislovas, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Riterio kryius, 1999 07 01, 508 Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 514
LIETUVOS LAISVS LYGOS NARI VALSTYBINIAI APDOVANOJIMAI
ERINGIS Kazys, Lietuva LDK Gedimino ordinas, Riterio kryius, 2002 06 14, 1806 MASIULIONIS Algirdas, Lietuva, Laisvs kov dalyvis Vyio Kryiaus ordinas, Riterio kryius, 1998 08 21, 152 MALKAIT-PETKEVIIEN Jadvyga, Lietuva, Karys savanoris Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 01 09, I-2193 LDK Gedimino ordinas, Riterio kryius, 1999 07 01, 508 Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 BAKYS Feliksas, Lietuva vanij gelbjimo kryius, 1992 09 22, I-2904 AKALIEN Genovait, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Riterio kryius, 1998 08 21, 152 Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 ALKAUSKAS Kazimieras, Lietuva, Laisvs kov dalyvis Sausio 13-osios atminimo medalis, 2001 01 03, 1155 Vyio Kryiaus ordinas, Riterio kryius, 2003 05 12, 76 Kun. PAULIONIS Edmundas, Lietuva Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 06 10, I-2626 Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 1999 02 01, 311 SUBAIUS Kstutis, Lietuva Vyio Kryiaus ordinas, Karininko kryius, 2003 01 08, 2007 IDLAUSKAS Gintaras, Lietuva Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 VILKAS Leonardas, Lietuva Sausio 13-osios atminimo medalis, 2002 05 10, 1769 TAUJANSKAS Arnoldas, Lietuva, Laisvs kov dalyvis Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929 LDK Gedimino ordinas, Riterio kryius, 2002 06 14, 1806 RADOVIIUS Jurijus, Lietuva Lietuvos nepriklausomybs medalis, 2000 07 01, 929
515
RAZMINAS ilvinas, Lietuva Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 01 09, I-2193 BUKAUSKAS Linas, Lietuva Sausio 13-osios atminimo medalis, 2002 05 10, 1769 PIPIRAS Liudvikas, Lietuva Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 06 10, I-2626
LEIDJ PASTABA. LIG IOL NEAPDOVANOTI TO VERTI JAU MIR LIETUVOS LAISVS LYGOS NARIAI BUV POLITINIAI KALINIAI VYTAUTAS MILVYDAS IR ALGIMANTAS ANDREIKA, PIRMAJAME VIEAME LIETUVOS LAISVS LYGOS PROTESTO MITINGE 1987 M. RUGPJIO 23 D. KALBJS IR U TAI KELIS KARTUS KGB IAURIAI SUMUTAS VYTAUTAS JANIAUSKAS, BUVS LIETUVOS LAISVS LYGOS TARYBOS NARYS, 1987 M. RUGPJIO 23 D. MITINGO KALBTOJAS ANTANAS GRIGAS.
516
TURINYS
SUDARYTOJO ODIS .............................................................................................................................................................. 5 JULIUS SASNAUSKAS. LAISVS DEBESLIS ..................................................................................................................... 7 ANTANAS TERLECKAS. LIETUVOS LAISVS LYGOS SUSIKRIMAS ..................................................................... 10 ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVS LYGA ....................................................................................................... 17 ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVS LYGA ....................................................................................................... 27 ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT LIETUVOS OKUPACIJOS IR ANEKSIJOS TEISINIM .......................................................................................... 32
LIETUVOS LAISVS LYGOS NARI KALBOS ......................................................................................... 68

ANTANO TERLECKO KALBA LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO STEIGIAMAJAME SUVAIAVIME 1988 M. SPALIO 22 D. .................................................................................... 68 ANTANO TERLECKO KALBA KAUNO TREMTINI KLUBE 1988 M. SPALIO 29 D. ..................................... 70 ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, GEDIMINO AIKTJE, 1989 M. VASARIO 16 D. ......................... 72 GINTARO IDLAUSKO KALBA LLL MITINGE TELIUOSE 1989 M. VASARIO 23 D. .................................... 73 ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, KALN PARKE, 1989 M. BALANDIO 16 D. .............................. 74 BUVUSIO PARTIZANO LEONO LAURINSKO KALBA VARNIUOSE 1989 M. GEGUS 7 D. ATIDENGIANT PIRMJ LIETUVOJE PAMINKL UVUSIEMS PARTIZANAMS ......................................... 76 LEONARDO VILKO KALBA VILNIUJE, KALN PARKE, ROMO KALANTOS AUKOS MINJIME 1989 M. GEGUS 14 D. ............................................................................................................ 77 GINTARO IDLAUSKO KALBA TELIUOSE 1989 M. LIEPOS 21 D. MITINGE, SKIRTAME PAVERGT TAUT SAVAITEI PAMINTI ........................................................................................ 79 JURIJAUS RADOVIIAUS KALBA LIETUVOS DEMOKRAT PARTIJOS STEIGIAMAJAME SUVAIAVIME 1989 M. LIEPOS 29 D. ..................................................................................... 81 ANTANO TERLECKO KALBA 1989 M. GRUODIO 14 D. LIETUVOS OPOZICINI JUDJIM IR PARTIJ KONSULTACINIAME SUSIRINKIME, KURIAME JIS DALIJOSI SPDIAIS APIE SAVO VIENAG JAV ................................................................................................................. 85 ANTANO TERLECKO KALBA VILNIUJE, KATEDROS AIKTJE, 1990 M. SAUSIO 11 D. MITINGE, SKIRTAME M.GORBAIOVO VIZITUI LIETUVOJE ........................................................................... 87 ANTANO TERLECKO KALBA LLL MITINGE VILNIUJE, NEPRIKLAUSOMYBS AIKTJE, 1990 M. GEGUS MN. 24 D. ..................................................................................................................................... 88 ANTANO TERLECKO KALBA MITINGE, SKIRTAME LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBEI PAREMTI, 1990 M. BALANDIO 19 D. PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS RM ...................................................................................................................... 91 ANTANO TERLECKO KALBA SJDIO ANTRAJAME SUVAIAVIME 1990 M. BALANDIO 21 D. ..... 94 DONATO DAUKOS KALBA VILNIUJE, NEPRIKLAUSOMYBS AIKTJE, 1990 M. GEGUS 3 D. ........ 95 ALGIMANTO BALTRUIO NEPASAKYTA KALBA ............................................................................................... 97
DOKUMENTAI (PROGRAMOS, PAREIKIMAI, KREIPIMAISI, REZOLIUCIJOS, LAIKAI) ......... 100

LIETUVIAI! .................................................................................................................................................................... 100 LAISVIEJI LIETUVIAI PAVERGTOJE TVYNJE .................................................................................................. 102 LAISVIEJI LIETUVIAI: MS UDAVINIAI .......................................................................................................... 104 LKP CENTRO KOMITETUI. PAREIKIMAS ........................................................................................................... 105 LKP CK SEKRETORIUI P.GRIKEVIIUI ................................................................................................................ 109 ATITIESKIME NUGARAS! .......................................................................................................................................... 110 TSRS AT PREZIDIUMO PIRMININKUI N.PODGORNUI. PAREIKIMAS ....................................................... 112
517
TURINYS LIETUVOS TSR PROKURORUI. PAREIKIMAS .................................................................................................... 116 LIETUVOS TSR PROKURORUI. PAREIKIMAS .................................................................................................... 117 LIETUVOS TSR AT PREZIDIUMO PIRMININKUI DRG. A.BARKAUSKUI. PAREIKIMAS ....................... 117 LIETUVOS LAISVS LYGOS DEKLARACIJA ......................................................................................................... 119 ROMALDO RAGAIIO TEISMAS ............................................................................................................................. 121 DL DRAUDIMO PAGERBTI TAUTOS DIDVYRIUS. VIEAS LAIKAS LKP CK ANTRAJAM SEKRETORIUI ....................................................................................................................................... 124 DL GYVENTOJ SURAYMO. VIEAS LAIKAS LKP CK ANTRAJAM SEKRETORIUI N.DYBENKO .................................................................................................................................................................. 126 LAISV REIKIA ISIKOVOTI ..................................................................................................................................... 128 ABEJOJANTIEMS .......................................................................................................................................................... 133 KREIPIMASIS LIETUVOJE GYVENANIUS RUSUS .......................................................................................... 134 UMIRTIEJI ............................................................................................................................................................. 137 VILNIAUS MIESTO PROKURORUI. PAREIKIMAS ............................................................................................. 140 LIETUVOS POGRINDINS SPAUDOS LEIDJAMS .............................................................................................. 141 SUVIENYTJ NACIJ ORGANIZACIJOS XXXIV GENERALINS ASAMBLJOS SESIJAI ........................ 142 KETURIASDEIMT PENKI PABALTIJIEI MEMORANDUMAS (BALTIJOS CHARTIJA) ...................... 144 AR LAISV TIK DIDIJ PRIVILEGIJA IR SPALVOTJ TEIS? .......................................................... 148 LIETUVOS KOMUNIST PARTIJOS CENTRO KOMITETO ANTRAJAM SEKRETORIUI DYBENKO N.K. PROTESTO PAREIKIMAS ....................................................... 149 PAREIKIMAS DL ANTANO TERLECKO SUMIMO ........................................................................................ 153 SNO GENERALINIAM SEKRETORIUI P. KURTUI WALDHEIMUI, HELSINKIO SUSITARIM BAIGIAMJ AKT PASIRAIUSI ALI VYRIAUSYBMS, TARPTAUTINS AMNESTIJOS ORGANIZACIJAI, EUROPOS IR AMERIKOS HELSINKIO GRUPMS ............................................................. 155 NETYLKIME DL NEW YORK TIMES NUTYLJIM .................................................................................... 157 KRATA PAS J.SASNAUSK ....................................................................................................................................... 157 TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI, AT PREZIDIUMO PIRMININKUI DRG. LEONIDUI BRENEVUI. PAREIKIMAS ..................................................................................................... 159 MES REIKALAUJAME PALEISTI JULI SASNAUSK ........................................................................................ 161 LIETUVOS SSR VIDAUS REIKAL MINISTRUI .................................................................................................... 163 GYDYTOJO ALGIRDO STATKEVIIAUS PAREIKIMAS ................................................................................... 164 ANTANO TERLECKO IR JULIAUS SASNAUSKO TEISMO NUOSPRENDIS ................................................... 166 VLIKO AKCIJA TERLECKUI PADTI ..................................................................................................................... 168 VIEAS LAIKAS ROMOS POPIEIUI JONUI PAULIUI II .................................................................................. 169 VIEAS LAIKAS TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI MICHAILUI GORBAIOVUI ...................... 171 TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI M.GORBAIOVUI .......................................................................... 172 ATVIRAS LAIKAS POPIEIUI JONUI PAULIUI II .............................................................................................. 177 ATVIRAS LAIKAS TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI M.GORBAIOVUI ..................................... 180 VIEAS LAIKAS REUTER KORESPONDENTUI PONUI EVANSUI IR JO KOLEGOMS, 1988 MET VASARIO 1516 D. APLANKIUSIEMS LIETUV ............................................................................. 183 IVYSTYTO AMORALIZMO EKSTREMIST AKCIJA TEBESITSIA ................................................................ 185 ATVIRAS LAIKAS TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI M.GORBAIOVUI ..................................... 186 LIETUVOS LAISVS LYGOS TELEGRAMA TSRS GENERALINIAM PROKURORUI REKUNKOVUI ........ 189 LIETUVOS LAISVS LYGOS MITINGO, VYKUSIO 1988 M. GEGUS 22 D. VILNIUJE DIDIJ TRMIM 40-MEIUI PAMINTI, REZOLIUCIJA ........................................................................... 189 SUSITIKIMAS LVOVE .................................................................................................................................................. 190
518
TURINYS PRANEIMAS APIE TSRS TAUT PATRIOTINI SJDI KOORDINACINIO KOMITETO STEIGIM .............................................................................................................................................. 191 TSRS TAUT NACIONALINI-DEMOKRATINI SJDI ATSTOV LVOVO PASITARIMO BAIGIAMASIS PAREIKIMAS ................................................................................................................................... 193 LAIKAS JAV PREZIDENTUI RONALDUI REIGANUI ........................................................................................ 195 LIETUVOS LAISVS LYGOS PROGRAMA ............................................................................................................. 196 LIETUVI TAUTOS MAOJO SEIMO, 1988 M. LIEPOS 12 D. LIETUVOS SOSTINS VILNIAUS GEDIMINO AIKTJE, REZOLIUCIJA ................................................................................................ 199 KREIPIMASIS LIETUVOS GYVENTOJUS .............................................................................................................. 201 JO EMINENCIJAI KARDINOLUI VINCENTUI SLADKEVIIUI ......................................................................... 202 GORBAIOVO PERSITVARKYMO AIDAS KRETINGOS STALINIST SMONJE ..................................... 204 KRETINGOS MIESTO DDT VYKDOMAJAM KOMITETUI ............................................................................... 206 PASIUNTINIUI VAINGTONE IR PRIE VENTOJO SOSTO PONUI STASIUI LOZORAIIUI .................... 207 KREIPIMASIS ................................................................................................................................................................ 207 VILNIAUS MIESTO DDT VYKDOMAJAM KOMITETUI. PRANEIMAS ....................................................... 209 VILNIEIAI! .................................................................................................................................................................. 209 TSRS TAUT NACIONALINI-DEMOKRATINI SJDI ATSTOV PASITARIMO RYGOJE BAIGIAMASIS PAREIKIMAS ........................................................................................ 209 TERORO AKCIJA GEDIMINO AIKTJE ................................................................................................................ 213 VILNIAUS MIESTO LENINO RAJONO PROKURORUI. PAREIKIMAS .......................................................... 222 PROGRAMINIS KREIPIMASIS .................................................................................................................................. 223 LIETUVOS LAISVS LYGOS KREIPIMASIS TAUT .......................................................................................... 224 LIETUVOS LAISVS LYGOS KREIPIMASIS LIETUVOS JAUNUOMEN ....................................................... 225 LLL TARYBOS PRANEIMAS .................................................................................................................................... 226 LIETUVOS LAISVS LYGOS SVEIKINIMAS A.SOLENICYNUI ....................................................................... 226 ESTIJOS, LATVIJOS, LIETUVOS TAUTINI NEPRIKLAUSOMYBS JUDJIM PIRMOSIOS KONFERENCIJOS RYGOJE 1988 M. LAPKRIIO 19 ir 20 D. REZOLIUCIJA .................................................... 227 TSRS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI ........................................................................................... 228 ITIKIMYBS 1918-J MET VASARIO 16-OSIOS DIENOS AKTUI PASKELBIMAS .................................. 229 KREIPIMASIS VLIKO PIRMININK P. KAZIMIER BOBEL ......................................................................... 230 STALINIST SLK PASITINKANT ...................................................................................................................... 230 NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS PASIUNTINIUI VAINGTONE IR VATIKANE PONUI LOZORAIIUI, TSRS AT PREZIDIUMUI, LTSR AT PREZIDIUMUI. PAREIKIMAS ...................... 235 LIETUVOS LAISVS LYGOS ATSTOVO IEIVIJAI LAIKAS .............................................................................. 238 LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIUI ............................................................................................................ 239 VYRIAUSIAJAM LIETUVOS ILAISVINIMO KOMITETUI. LIETUVOS INICIATYVINS HELSINKIO SUSITARIMAMS REMTI GRUPS DOKUMENTAS NR. 59. PAREIKIMAS EUROPOS PARLAMENTUI STRASBRE ................................................................................... 241 KODL NELEIDIAMA EIMAI SUSIJUNGTI? KREIPIMASIS GEROS VALIOS MONES ....................... 242 MITINGO, VYKUSIO 1989 M. SAUSIO 10 D. VILNIUJE, KALN PARKE, REZOLIUCIJA .......................... 244 LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO SEIMO TARYBAI ............................................................................. 245 LIETUVOS LAISVS LYGOS TAUTINS TARYBOS ATSTOVO LIETUVIKAJAI IEIVIJAI PAREIKIMAS .............................................................................................................. 247 TSRS NACIONALINI-DEMOKRATINI JUDJIM DALYVI PASITARIMO VILNIUJE 1989 MET SAUSIO 2829 DIENOMIS PRANEIMAS ...................................................................... 249 TSRS NACIONALINI-DEMOKRATINI JUDJIM DALYVI KREIPIMASIS RUSIJOS INTELIGENTIJ ........................................................................................................................................ 251
519
TURINYS PASAULIO TAUTAS .................................................................................................................................................. 252 LIETUVOS LAISVS LYGAI ....................................................................................................................................... 253 SOVIET SJUNGOS GYNYBOS MINISTRUI D.JAZOVUI. PAREIKIMAS ................................................... 254 POKALBIS ...................................................................................................................................................................... 255 LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS KOMITETUI ................................................................................................ 256 SVEIKINAME TAUTIEIUS IR VISUS LIETUVOS GYVENTOJUS LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPRIKLAUSOMYBS 71-J METINI PROGA. LIETUVI TAUT ......................................................... 257 MITINGAS VARNIUOSE NKVD NUUDYTIEMS LIETUVOS PARTIZANAMS PAMINTI ....................... 258 TIK SUVERENITETO REGIMYB .............................................................................................................................. 260 K GALVOJA EKSTREMISTAS. APIE SVETIMJ IR SAVJ PASTANGAS PALAIDOTI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS IDJ ............................................................................................................... 261 DAILS INSTITUTO STUDENT SUSIRINKIMO, VYKUSIO 1989 M. VASARIO 27 D., DEKLARACIJA .............................................................................................................................................................. 264 LIETUVOS KATALIK BANYIOS VADOVYBEI. ATVIRAS LAIKAS ......................................................... 265 LIETUVOS PILIEIUS ............................................................................................................................................... 266 ATVIRAS LAIKAS TSKP CK GENERALINIAM SEKRETORIUI M.GORBAIOVUI ..................................... 267 KO NORI ORGANAI? .............................................................................................................................................. 269 INFORMACIJA .............................................................................................................................................................. 271 ATAUKTA PUBLIKACIJA ........................................................................................................................................ 272 DAR KART APIE RINKIMUS .................................................................................................................................. 274 PAVOJUS VALSTYBS SAUGUMUI ......................................................................................................................... 276 LIETUVOS GYVENTOJUS DL LTSR KONSTITUCIJOS PROJEKTO ............................................................... 277 OPOZICINMS LIETUVOS POLITINMS PARTIJOMS BEI JUDJIMAMS ...................................................... 278 LIETUVOS LAISVS LYGOS TELI SKYRIAUS KREIPIMASIS ........................................................................ 279 NEGSTANTI VILTIS GYVENTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI. LLL SIEKIAI .......................................... 280 LAIKAS IEIVIJOS VYSKUPUI PAULIUI BALTAKIUI IR LIETUVOS ATSTOVUI PRIE V. SOSTO STASIUI LOZORAIIUI ............................................................................................................... 284 IRONIKAS LAIKAS-ATSAKYMAS KOMUNISTINEI TIESAI ...................................................................... 288 ATVIRAS LAIKAS NENORINTIEMS ATGAILAUTI KOMUNISTAMS ........................................................... 290 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGOS KREIPIMASIS .......................................................................... 291 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGOS PAREIKIMAS ......................................................................... 292 LIETUVOS GYVENTOJUS ........................................................................................................................................ 296 ATVIRAS LAIKAS A.BRAZAUSKUI ....................................................................................................................... 296 SJDIO SEIMO TARYBAI ..................................................................................................................................... 297 BIRELIO 14-OJI KAUNE IR VILNIUJE ................................................................................................................... 297 ATVIRAS LAIKAS LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO SEIMUI .......................................................... 298 KELI LAISV BEIEKANT ..................................................................................................................................... 300 NEGSTANTIS KANKINI ATMINIMAS .............................................................................................................. 301 DMESIO! ....................................................................................................................................................................... 302 APIE LIETUVOS LAISVS LYGOS TAUTINS TARYBOS VEIKL ................................................................... 303 JUNGTINI AMERIKOS VALSTIJ PREZIDENTUI ............................................................................................. 305 ATVIRAS LAIKAS KAUNO VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETO ATKRIMO TARYBOS PIRMININKUI AKADEMIKUI JURGIUI VILEMUI ............................................................................ 305 I LIETUVOS LAISVS LYGOS TARYBOS TEZI APIE POLITIN PADT ................................................... 306
520
TURINYS MITINGAS KALN PARKE ....................................................................................................................................... 309 MITINGO, SKIRTO 69-OSIOMS MASKVOS TAIKOS SUTARTIES METINMS PAMINTI, KREIPIMASIS TSRS LIAUDIES DEPUTATUS I LIETUVOS ............................................................................. 311 VYTAUTAS MILVYDAS: AUKOS PRASMINGUMAS ........................................................................................... 312 KREIPIMASIS JAV PREZIDENT DORD BU .......................................................................................... 314 KO VERTA LKP PERTVARKA. ATVIRAS LAIKAS NAUJAJAM VVPI REKTORIUI S.RAZMAI ............ 315 LIETUVOS LAISVS LYGOS KREIPIMASIS LIETUVI TAUT ...................................................................... 318 GOTLANDO DEKLARACIJA ..................................................................................................................................... 319 DAR VIENAS INGSNIS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB ........................................................................... 321 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS SJUNGOS PROTESTAS ............................................................................. 322 LIETUVOS POLITINI JG KONSULTACINIO PASITARIMO 1989 M. RUGSJO 7 D. VILNIUJE, ATGIMIMO REDAKCIJOJE, DALYVI REZOLIUCIJA .................................................................................... 324 KUR DINGSTA DALIS PARA? .............................................................................................................................. 325 LIETUVI TAUT ..................................................................................................................................................... 326 LIETUVOS DIPLOMATINS TARNYBOS VAINGTONE IR PRIE VENTOJO SOSTO VATIKANE GALIOTINIUI PONUI STASIUI LOZORAIIUI ............................................................................. 326 LIETUVOS JAUNUOMEN, VISUS, KOVOJANIUS PRIE OKUPACIJ ................................................... 327 LIETUVOS VISUOMEN .......................................................................................................................................... 328 LIETUVOS VISUOMEN. SUKURKIME ALTERNATYV OKUPACINEI ADMINISTRACIJAI ................ 329 PIRMASIS ENEVOS-49 MITINGAS .................................................................................................................... 332 NETURTINGI GIMINAIIAI PAS TURTINGUS DDES ...................................................................................... 335 ATEINA PRAEITIS SKAUSMINGA ........................................................................................................................... 337 KOMPETETING EKONOMIST IKIS GORBAIOVO DOVANAI ....................................................... 338 VIEAS LAIKAS PROFESORIUI VYTAUTUI LANDSBERGIUI ......................................................................... 340 LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO SEIMUI ............................................................................................... 345 KREIPIMASIS TELI MIESTO IR RAJONO GYVENTOJUS ............................................................................. 346 LIETUVOS VISUOMEN .......................................................................................................................................... 348 APIE RINKIMUS LSSR AUKIAUSIJ TARYB ............................................................................................ 349 KAS PAVOJINGESNIS LIETUVAI GORBAIOVAS AR BRAZAUSKAS? ....................................................... 351 LIETUVOS SSR AUKIAUSIAJAI TARYBAI. DL PIRMOSIOS SESIJOS DIENOTVARKS ....................... 353 NAUJAI IRINKTAI IR RENKAMAI LTSR AUKIAUSIAJAI TARYBAI ........................................................ 355 KREIPIMASIS LIETUVOS AUKIAUSIJ TARYB ...................................................................................... 356 LIETUVOS LAISVS LYGOS KREIPIMASIS LIETUVOS GYVENTOJUS ......................................................... 357 LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIAJAI TARYBAI ..................................................................................... 358 LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTR TARYBAI. PIKETO, 1990 M. GEGUS 21 D. VILNIUJE, PRIE MINISTR TARYBOS RM, REZOLIUCIJA .......................................................................... 360 LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIAJAI TARYBAI ..................................................................................... 360 LIETUVOS PRIPAINIMO BELAUKIANT .............................................................................................................. 363 LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIAJAI TARYBAI ..................................................................................... 365
KONFERENCIJOS, SKIRTOS LIETUVOS LAISVS LYGOS KRIMO IR VEIKLOS 25-ERI MET SUKAKIAI PAMINTI, MEDIAGA ................................... 366
SVEIKINIMAI ................................................................................................................................................................ 367 LIETUVOS LAISVS LYGOS KRJO ANTANO TERLECKO ANGOS ODIS ........................................... 379
521
TURINYS
PRANEIMAI ................................................................................................................................................................
382
JUOZAPAS ROMUALDAS BAGUAUSKAS. LIETUVOS LAISVS IDJA PASIPRIEINIMO ORGANIZACIJ KOVOJE ........................................................................................................ 382 ALGIRDAS JAKUBIONIS. NUO LAISVS AUKLIO IKI LAISVS LYGOS ............................................... 396 ARVYDAS ANUAUSKAS. LIETUVOS LAISVS LYGOS VEIKLOS TAKA EUROPOS PARLAMENTO NUTARIMAMS DL BALTIJOS VALSTYBI PADTIES IR ATEITIES ................................ 402 ANDRIUS TUKUS. LIETUVOS LAISVS LYGOS KRIMO PRIEASTYS IR VEIKLA IKI LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO ....................................................................................................... 422 GINTARAS IDLAUSKAS. LIETUVOS LAISVS LYGOS PASTANGOS PAGERBTI GINKLUOTOS REZISTENCIJOS DALYVI KOV .......................................................................... 430 ROMAS GIEDRA. LIETUVOS LAISVS LYGOS USIENIO SKYRI VEIKLA ................................................. 441 VLADAS TERLECKAS. TAUTOS RENGIMAS DVASINEI KAPITULIACIJAI .................................................. 446 VILIJA DAILIDIEN. AR MOKYKLA PAJGI UGDYTI LIETUVOS PILIET? .................................................. 455 DISKUSIJA, PASISAKYMAI ........................................................................................................................................ 460
TAUTINIAI SANTYKIAI IR GEOPOLITIKA ............................................................................................. 465

ANTANAS TERLECKAS. DAR KART APIE YDUS IR LIETUVIUS ............................................................... 465 TELEGRAMA EK IR SLOVAK TAUTOMS ...................................................................................................... 472 LIETUVOS PERSITVARKYMO SJDIO SEIMUI ............................................................................................... 472 GEBELSAS GYVAS? ..................................................................................................................................................... 474 LIETUVI TAUT ..................................................................................................................................................... 475 KOST KALINAUSK PRISIMENANT ................................................................................................................... 476 ROMALDAS RAGAIIS. TOLERANCIJA PRIE SMURT ................................................................................... 477 LIETUVOS LAISVS LYGOS PAREIKIMAS DL KRUVIN VYKI GRUZIJOJE ........................................ 480 LIETUVOS LAISVS LYGOS KREIPIMASIS GRUZIN TAUT IR PASAULIO VISUOMEN DL KRUVIN VYKI GRUZIJOJE ........................................................................................................................ 481 AR LEMTA LIETUVOS YDAMS IMOKTI GIMTJ KALB? ........................................................................ 483 LUGIMO IVAKARSE ............................................................................................................................................ 483 LIETUVOS OKUPACIJA PRISIMINTA TBILISYJE ................................................................................................. 484 TELEGRAMA I BACHISARAJAUS ....................................................................................................................... 485 ANTANAS TERLECKAS. DL PROVOKACINI ATSIAUKIM ..................................................................... 485 KREIPIMASIS LENK TAUT, VISUS GEROS VALIOS LENKIJOS PILIEIUS ........................................... 486 LIETUVOS LAISVS LYGOS IR YD BENDRUOMENS PROJEKTAS TELIUOSE .................................... 487 VYTENIS TYLNAS. RENGINYS NE DL RENGINIO ......................................................................................... 491 LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB ........................................................................................................................... 492 NUO BALTIJOS IKI JUODOSIOS, BET NE NUO VYTAUTO DIDIOJO IKI ALGIRDO BRAZAUSKO. BALTOSLAVIJA? ..................................................................................................... 492 KAS SIEJA TAUTAS TARP BERLYNO IR MASKVOS? .......................................................................................... 498 ANTANAS TERLECKAS. TAUT KIRINIMAS. KAM TAI NAUDINGA? ...................................................... 501 ANTANAS TERLECKAS. KAM REIKALINGAS ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE? ........................................ 504 BIBLIOGRAFIJA .................................................................................................................................................................... 509 LIETUVOS LAISVS LYGOS NARI VALSTYBINIAI APDOVANOJIMAI .............................................................. 513
522

A.terleckas G.sidlauskas. Lietuvos Laisves Lyga

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

A.terleckas G.sidlauskas. Lietuvos Laisves Lyga

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

DOKUMENTAI. KONFERENCIJOS MEDIAGA KALBOS. STRAIPSNIAI. BIBLIOGRAFIJA

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

UDK 329.7(474.5) Li279

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

JULIUS SASNAUSKAS. LAISVS DEBESLIS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LIETUVOS LAISVS LYGOS SUSIKRIMAS

ANTANAS TERLECKAS. LIETUVOS LAISVS LYGOS SUSIKRIMAS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LIETUVOS LAISVS LYGOS SUSIKRIMAS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LIETUVOS LAISVS LYGOS SUSIKRIMAS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVS LYGA

LIETUVOS LAISVS LYGA

DR. ALGIMANTAS LIEKIS

Aura, 1978, Nr. 12(52), p. 4750.

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVS LYGA

Aura, ikaga, 1981, t. 4, p. 6391. Aura, t. 4, p. 119123.

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVS LYGA

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

A.Liekio asmeninis archyvas.

ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVS LYGA

Ten pat. Ten pat.

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVS LYGA

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

Laisvs auklys, 1990, Nr. 20(25), p. 57.

LIETUVOS LAISVS LYGA

DR. ALGIMANTAS LIEKIS

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVS LYGA

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ALGIMANTAS LIEKIS. LIETUVOS LAISVS LYGA

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT LIETUVOS OKUPACIJOS IR ANEKSIJOS TEISINIM

ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...

LIETUVOS LAISVS LYGA: NUO LAISVS AUKLIO IKI NEPRIKLAUSOMYBS

ANTANAS TERLECKAS. LAISVS LYGOS VAIDMUO SUTRUKDANT...