Simonas

Daukantas
Paruošė – Lukas Lidikauskas ir
Jaunius Mockus
Turinys
 Simonas Daukantas:
Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš
pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
 Trumpa biografija
● Gimė 1793 m. Kalvių kaime žemaitijoje, buvo vyriausias vaikas
pasiturinčioje valstiečių Daukantų šeimoje. Abu S.Daukanto tėvai
dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime.
 Išsilavinimas
● Simonas Daukantas gimimo metrikose įrašytas bajoru, tad galėjo
siekti mokslo.
Mokėsi:
● Kretingos pradinėje
● Žemaičių Kalvarijos apskritinėje mokykloje
● Vilniaus gimnazijoje
● Vilniaus universitete (baigė magistro laipsnį).
 ,,Tautos Švietėjas“
Daukantas laikytinas ir nepailstančiu tautos švietėju, 1842 m. parengė ir
išleido 7 patarimų kaimo žmonėms knygeles, vertė didaktinio pobūdžio
raštus iš lotynų ir vokiečių kalbų, parengė lietuvių kalbos vadovėlį.
 ,,Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių’’:
Simono Daukanto parašyta pirmoji lietuvių kalba Lietuvos istoriją. Iki
tol apie Lietuvos istoriją buvo rašoma tik lenkiškai, arba lotyniškai.
Pratarmėje akcentuojama raštų, paminklų, išsilavinimo reikšmė tautos
išlikimui.
 „Liaudies Kultūros platintojas“
Tuo metu Europoje kaip tik kilo susidomėjimas liaudies kūryba, ir
S.Daukantas ją ne tik rinko, bet ir publikavo, tyrė.
Surinko 800 liaudies dainų, bet tik dalį jų per
didžiausius vargus, cenzūros trukdymus 1846 m.
pavyko paskelbti rinkinyje „Dainos žemaičių“.
O jo parengtas pasakų, sakmių, pasakėčių
rinkinys „Pasakos masių“ pasirodė tik 1932 m.
 S. Daukanto Kūryba
Svarbiausi S. Daukanto išleisti kūriniai:
● Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių (1822 m.)
● Istorija žemaitiška (apie 1831-1834 m.)
● Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1845 m.)
● Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje (1850 m.)
 S. Daukanto įtaka mokslui
S. Daukanto raštuose ir apibendrinimuose yra ir daugelio kitų mokslų
apraiškų. Daukanto įnašas pripažįstamas ir lietuvių etnografijos,
folkloristikos, psichologijos, etnologijos, sociologijos bei kitų mokslų
užuomazgose.