Knygų mugė – ypatingas įvykis Lietuvoje

Lietuvoje vyksta daugybė įvairių renginių ir akcijų. Kiekvienais metais vyksta Kaziuko mugė,
pritraukianti daug žmonių į miestų aištes. Jau 13-ą kartą buvo parašytas Nacionalinis diktantas, kurį
rašė ir pasitikrino taisyklingos lietuvių kalbos žinias daugybė žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir
užsienyje. Vilniuje įvyko Vilniaus knygų mugė, kurioje apsilankė labai didelis skaičius žmonių.
Visi šie ir kiti renginiai ne tik skatina labiau domėtis savo šalimi, jos papročiais ir kultūra, bet ir
suburia daugybę lietuvių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Visgi, dabar lietuviai vis mažiau domisi
savo šalimi, papročiais ir kalba taisyklinga lietuvių kalba.

Šiais metais Vilniuje įvyko 21-oji Vilniaus knygų mugė lankytojus pasitiko su Jono Meko mintimi
„Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram.” Mugė kvietė ieškoti naujų atvirų saviraiškos
formų, eksperimentuoti ir kurti tai, kas aktualu visuomenei. Šis renginys vyko keturias dienas -
vasario 20-23 dienomis. Šiemet mugėje apsilankė net 72980 lankytojų ir įrodė, kad lietuviai skaito
ir domisi literatūra. Vyko daugybę įvairių veiklų: susitikimai su autoriais, muzikantais, pramogų
pasaulio atstovais, diskusijos aktualiausiomis temomis, susipažinimai su leidyklų naujienomis,
knygų pristatymai, įvairios pramogos vaikams ir ne tik. Džiugu, kad atvyko net 62 dalyviai iš 24
užsienio valstybių, taip pat LR prezidentas Gitanas Nausėda, bei kadenciją baigusi prezidentė Dalia
Grybauskaitė. Knygų mugės metu buvo paskelbti “Metų knygos 2019 rinkimų” rezultatai:
suaugusiųjų proza – Marijus Gailius „Oro“
poezija – Vytautas Kaziela „Alyvmedžiai“
vaikų literatūra – Ignė Zarambaitė „Stebuklingi seneliio batai“
paauglių literatūra – Ilona Ežerinytė „Skiriama Rivai“
Knygų mugė suvienija skaitančius, ir ne tik, lietuvius į vieną nuostabų renginį.

2020 metų vasario 18 dieną buvo minimos pirmojo lietuvių grožinės literatūros kūrinio autoriaus
Kristijono Donelaičio 240 - ąsias mirties metinės. K. Donelaičio poema “Metai” yra pirmasis
lietuvių grožinės literatūros kūrinys. “Metai” buvo rašomi maždaug 1765-1775 metais, tačiau pats
K. Donelaitis savo poemos neišleido, jis tik suteikė pavadinimus atskiroms kūrinio dalims:
“Pavasario linksmybės”, “Vasaros darbai”, “Rudens gėrybės” ir “Žiemos rūpesčiai”. 1818 metais
pirmą kartą K. Donelaičio kūrinį išleido Liudvikas Rėza. Jo leidime pirmą kartą buvo paminėtas
poemos pavadinimas “Metai”. L. Rėza šiek tiek sutrumpino ciklo dalis ir sujungė į vieną kūrinį.
“Metai” parašyti hegzametru (eilėdaros metras, kurį sudaro 6 kirčiuoti skiemenys, tarp kūrių būna
po 1 - 2 nekirčiuotus skiemenis). K. Donelaičio poemoje vaizduojamas valstiečių gyvenimo buitis,
papročiai. Daug dėmesio skiriama gamtos aprašymui, todėl kiekvienoje ciklo dalyje sukurtas
tikroviškas ir savitas gamtos fonas. Kristijonas Donelaitis parašė ir keletą pasakėčių (“Lapės ir
gandro česnis”, “Šuo Didgalvis”).Rašė ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalbomis. Jis taip pat buvo
kunigas, nuo 1743 metų iki savo mirties buvo gimtojo Tolminkiemio klebonas. Ten užsiėmė
gyventojų švietimu, statė mokyklas. Literatūlogas Regimantas Tamošaitis sakė: „Kristijonas
Donelaitis išjudino lietuviškos kalbos ratą, prikėlė mūsų dvasią iš numirusių.“).

Mes, lietuviai, turime stengtis saugoti savo tautą, savo kalbą ir papročius. Įvairūs renginiai, tokie
kaip Knygų mugė, Nacionalinis diktantas, Kaziuko mugė, skatina mus prisiminti savo šaknis ir
vertinti savo šalį. Kiekvienas lietuvis turėtų nors kartą sudalyvauti Knygų mugėje, Kaziuko mugėje,
bei nors kartą parašyti Nacionalinį diktantą, pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias ir suprasti, kokia
svarbi yra Lietuva ir kaip svarbu saugoti savo kalbą ir papročius.