Seniau prieš mongolų susivienijimą jie gyveno vidurio Azijos stepėse.

Mongolai buvo susiskirste gentyse ir kiekvieną gentis turėjo po valdovą – chaną.

Kai Čingischanas suvienijo Mongolus ir sukūrė šimtatūkstantinę kariuomenę, jie greitai tapo
vieni iš galingiausių ir griesmingiausių pasaulio karių. Mongolų ordą europiečiai netgi
pradėjo vadinti totoriais. Pati kariuomenė buvo labai didelė tad jinai vadovavosi labai
griežtomis taisyklėmis ir tvarka, pagal kuria jeigu vienas karys nusižengia jis ir bent dešimt
kitų būdavo nubausti mirtimi. Nors jie užgrobė labai didelė Azijos dalį Changischano
vaikaitis Batijus to nesitenkino, todėl jisai užgrobė susiskaldžusios Rusijos valdovų žemes.
Užkariavę daugelį slavų žemių mongolai patraukė į Europos giluma ir nusiaubė Lenkija,
Bengrija, Čekija ir net Kroatija. Tiek daug užkariaudamas 1251 m. įkūrė valstybė – Aukso
orda. Aukso orda būtu ir toliau puolus Vakarų Europą, bet netikėta Čingischano mirtis ir
nuolatinis spaudimas bandant užkariauti Kinija privertė juos atsitraukti ir grįžti. Galutinai
Čigischano vaikaičiui Kubilijui pavyko užkariauti Kinija ir įkurti naują dinastiją. Nors
mongolai ir užkariavo labai daug žemių ir nuvertė tiek daug valstybiu jiems buvo sunku
išlaikyti tvirtą valdžią, dėl kurios nuolat virė kovos. Bendraudami su nukariautomis tautomis,
keitėsi ir mongolai ( Ar žinote kad dauguma dabarties mongolų yra musolmonai? ). Po truputi
keisdamiesi mongolai asimiliavosi su vietos gyventojais, perėmė jų kalba, kultūra, religija.
Silpniejant mongolų galiai, užkariautos šalys išsivadavo iš jų įtakos.