Skausmingasis Karas

Senai, Senai įvyko karas. Per ta karą kovojo dvi puses. Milžinai ir demonai.
Karas buvo nuožmus ir žiaurus. Demonai visiškai sunaikino milžinus ir išnaikino
visą milžinų rasę. Per tą karą vienas iš geriausių demonų karių vardu Zeldras manė,
kad šitas karas bus tik paprastas mūšis, tačiau pamatė, kaip viskas žiauriai
susikloste. Zeldras yra drąsus karys, kuris be pasigailėjimo nušluodavo ištisas
armijas ir armadas. Kartais, kai Zeldras matydavo, kai jis ir jo armija pralaimi,
panaudodavo savo antrą ir retkarčiais trečia savo formą. Trečioje formoje jis
būdavo toks stiprus, kad nebegalėdavo suvaldyti savo galios.
Kai demonai sutriuškino milžinus jie paėmė belaisvius. Belaisviai buvo nusiūsti dirbti
pragare, kaip vergais arba būti nužudyti. Zeldras buvo išsiustas pribaigti milžinus belaisvius,
kurie buvo palikti demonų. Zeldras suprasdamas jeigu jis nužudys šitus milžinus, jų visa rasė
bus sunaikinta. Zeldras atvyko su dar vienu geležines klases demonu. Geležines klases
demonai yra įsikunijusi siela geležinuose šarvuose, todėl jie labai stiprūs. Zeldras stovėjo su
geležines klases demonu. Jis nežinojo ką daryti. Jis nenorėjo žudyti paskutinių milžinų, bet
jeigu jis jų nenužudys jis praras savo galias ir bus pasmerktas. Bet Zeldras negalėjo sunaikinti
visos rases. Zeldras staiga kirto geležinės klasės demonui. Geležines klasės demonas nuvirto,
bet jis atsistojo ir pradejo kautis su Zeldru. Jie kovojo stipriai, bet laimėjo Zeldras ir jis
išlaisvino visus likusius milžinus. Zeldras pradėjo bėgti, bet pasirodė didysis demonas vardu
Pain pats Zeldras bijojo jo. Pain'as buvo demonų karalius ir tai pat Zeldro tėvas. Pain'as buvo
žiaurus tėvas jis atėmė Zeldro galias ir jį išmetė iš pragaro.
Zeldras pabudo kalėjime jis nesuprato kas vyksta. Vėliau atėjo žmogus ir
padavė jam maisto. Zeldras suprato kodėl ji uždarė į kalėjimą nes žmonės bijojo
demonu. Demonai atrodė kaip žmonės, bet tik su ragais. Zeldras negalėjo pabėgti
iš kalėjimo nes neturėjo savo senų galių.
Zeldras buvo kankinamas ir apklausiamas ar jis nesiruošė pulti žmonių nes
žmonės girdėjo, kad demonai sutriuškino milžinus. Praėjo mėnesis Zeldras jutosi
vienišas ir nukankintas. Vieną syki atėjo paslaptingas žmogus.
Tas žmogus buvo su gaubtuvu ir ėjo prie kaškokio kalinio. Zeldrui pasidarė įdomu
ir pradėjo klausytis to žmogaus. To žmogaus balsas buvo kaip merginos ir ji
šnekėjo kaip Zeldras suprato su jos draugu. Ji jau ėjo iš kalėjimo ir netyčia nukrito
ir pametė stiklini rutuliuką ir rutuliukas atredėjo pas Zeldra į kamerą. Zeldras
pamatės rutuliuka, ji paėmė į rankas ir apžiūrėjo. Ta mergina atsigręžusi priėjo prie
zeldro ir tyliai prakalbo:
- Labas, ar gali man grąžinti ta rutuliuka?
Zeldras ištiesė savo ranka ir padavė merginai ta rutuliuka. Mergina paėmė
rutuliuka ir susidomėjusi paklausė:

- Kuo tu vardu? -
Mano vardas Zeldras - niūriai atsakė jis.
- O, mano vardas yra Sakura - linksmiau atsakė mergina.
- Aš girdėjau, kad tu esi demonas. Ar tai tiesa? - smalsiai paklausė jinai -
Tiesa - tyliai atsakė Zeldras. -
Smagu buvo susipažinti Zeldrai. Susitiksim kitą kartą - pasakė ir nusisuko nuo
Zeldro.- Iki Takara. Galbūt kitą kartą pabėgsi iš čia.
Labas Jauniau