Raminta Snudaitytė 10kl

Riba tarp žmogaus ir žvėries V. Goldingo romane „Musių valdovas“

20 a. anglų romanistas, Viljamas Goldingas yra vienas žinomiausių savo kartos
rašytojų. Jis visame pasaulyje išgarsėjo būtent pirmuoju savo romanu, išleistu 1945
m. pavadinimu „Musių valdovas“. Savo unikaliame romane Goldingas pabrėžia visas
didžiausias negeroves, kurios pasak paties rašytojo yra liga, kurią jis būdamas
rašytoju bando nustatyti ir savo kūriniais gydyti. Kūrinys „Musių valdovas“ nagrinėja
tam tikras ribas, kurios yra tarp žmogaus ir žvėries. Tad šioje kalboje išskirsiu tam
tikrus veiksnius, kurie nulemia ar žmogus išliks žmogumi, ar savo elgesiu priartės prie
žvėries.

Žmogus patiria ribas tarp žmogaus ir žvėries, kai patiria tam tikrus lemtingus
gyvenime įvykius. Kai žmogus gyvena reguliarų gyvenimą: mokosi, dirba ir taip toliau
dažnai jis būna paprastas žmogus. Tačiau, kai jo gyvenime nutinka netikėti dalykai,
neretai tai gali lemti ir visiškai kitokį požiūrį ne tik į gyvenimą, tačiau ir į kitus
žmones. Šiuo atveju galima paminėti Goldingo romano „Musių valdovas“ atvejį, kai
skridusių lėktuvu berniukų grupelė netikėtai patiria katastrofą ir atsiranda
negyvenamoje saloje. Iš esmės berniukams tai nuotykis, ir taisyklių nebuvimas, šiltas
klimatas ir visiška laisvė juos apakina. Iškilusi drama yra susijusi su dviem
pagrindiniais kūrinio veikėjais – Džeku ir Ralfu. Jie geriausi draugai, tačiau jų
draugystę aptemdo giliai širdyje pajuntama neapykanta vienas kitam, kai jie
paskiriami skirtingų grupių vadais. Ralfas buvo gėrio ir tvarkos saugotojas. Jam buvo
svarbiausia grįžti namo, tad jis puikiai valdė savo grupę. Ralfas turėjo valdžią tarp
berniukų, juo visi pasitikėjo. Džekas mėgsta laisvę, kuri, laikui bėgant, pažadino jo
žiauriausius instinktus. Jis mėgsta medžioklę, kuri jam net svarbesnė už
išsigelbėjimą. Džekas vadovavosi ne protu, o jausmais. Jo grupės nariai klausė jo ne
dėl išminties, o todėl kad jis turėjo valdžią savo rankose. Tad būtent šios dvi
berniukų charakteristikos išskiria tai, kaip žmonės keičiasi išbandymu metu. Patyrus
nelaimingą atsitikimą vienas berniukas išlieka toks, koks buvo, o kitas – šiuo atveju
Džekas – pradeda nebejausti ribų ir kitus valdyti savo žiaurumu ir būtent todėl jo
klauso. Taigi, galima sakyti, kad riba tarp žmogiškumo ir žvėriškumo labiausiai
atsiskleidžia, kai patiriami nelaimingi atsitikimai, kurie išbando žmogų ir jo vertybes:
vienas žmogus geba likti toks, koks buvo, o kitas dėl valdžios visiškai sužvėrėja,
nejausdamas ribų.

Riba tarp žmogaus ir žvėries iškyla tada, kai žmogus gauna valdžią. Neturėdamas
nieko, žmogus ir nereikalauja nieko. Tačiau kai gyvenimas žmogui suteikia galimybę
valdyti, neretai jo mintyse prasideda chaosas ir turėdamas tam tikrą statusą, jis
pamažu tampa žvėrimi. Turint valdžią labai sunku išlaikyti paprastumą, kurio, šiuo
atveju nepavyko išlaikyti vienam iš pagrindinių veikėjų – Džekui. Džekas gavęs
valdžią pamiršta kitus žmones ir daugiausiai remiasi savo paties galia, kurią jis įgauna
jausdamas atsakomybę už kitus, tačiau ši atsakomybę jį padaro ne grupės vadovu, o
visišku tironu. Jis nėra vadas, nes daugiausiai atsižvelgia tik į save. Kiti žmonės jam
yra tik vergai, kurie privalo klausyti jo įsakymų. Tokį Džeko elgesį galėjo lemti ir
konkuravimas su kitos berniukų grupės vadovu Ralfu. Jis buvo komandos dalis, siekė
pagrindinio tikslo – grįžti namo saugiai. Na, o Džekui nebuvo svarbu grįžti namo, nes
jo valdymas suteikė jam visapusišką pasitenkinimą. Taigi, valdžia šiuo atveju buvo
vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie lėmė Džeko pasikeitimą.

Apibendrinant, galima sakyti, kad Viljamo Goldingo romanas „Musių valdovas“,

kuriame aprašomi svarbiausi gyvenimo negerumai, tarp kurių galima rasti ir šiai
dienai mums aktualių temų, ribų ieškojimą tarp žmogiškumo ir žvėriškumo. Kalbant
apie veiksnius, galima išskirti nelaimingus atsitikimus, kurių akivaizdoje žmogus
drastiškai pasikeičia, dėl visiškos valdžios įgavimo.