IV-Vi a. vyko Dydisis tautu kraustymasis, ivairiu genciu kraustymasis.

476m. zlugo vakaru romos imperija.

Buvo apemusi didziulia dabartines europos dali tame tarpe ir dabartines Italijos, kroatijos, slovenijos
ir daug kitu. Laikui begant daug ju sunyko taciau kai kuriuos is ju galima pamatyti it musu laikais.

Chlodvigas I sukure Franku valstybe ir tapo franku karaliumi, chlodvigo I krikstas buvo svarbus
zingsnis itvirtinant valdzia.

Konstantinas I rytu romos imperija perkele is romos i bizantijo miesta veliau pavadinta
konstantinopoliu

Justinianas I didysis sieke neribotos valdzios ir todel panaikino galiojusi principa kad imperatoius tarp
konculu yra tik pirmas tarp lygiu, del jo buvo susisteminti ir papylditi seni istatimai, ir visi istatimai
turejo buti isversti i senoves graiku kalba.

Mahometas dar tada mekos pirklys pradejo skelbti, kad yra tik vienas dievas - alachas, jis ne tik tapo
islamo religijos pranasu, bet ir suvienijo skirtingas arabu gentis.

Broliai kirilas ir metodijus keliaudavo i misijas ir skleide krikscionybe slavu krastuose. siu vienuoliu
deka graiskaja krikscionybe prieme nemazai pietryciu Europos gyventoju.

Dagobertas buvo paskutinis merovingu dinastijos valdovas kuriam pavyko dar karta suvieniti franku
valstybe ir isitvirtinti karaliaus soste

Bizantija turedavo 1 patriarchas kuris budavo renkasmas sostineje konstantinopoli, ir jis buvo
priklausomas nuo imperatoriaus, baznycia turejo pripazinti imperatoriraus virsenybe.

Islamo plitimas: islamo religijos pradininkas buvo mahometas kuris pradejo skelbti, kad yra tik vienas
dievas alachas. Religija praplito pro skirtingas arabu gentis ir jas suvienijo i viena valstybe. pradejo
plisti siaures afrikoje ir Ispanijoje bei portugalijoje, poto pradejo verztis i europos giluma, bet deja
jiems nepavyko.

Krikscionybes plitimas: Valdovo chlodvigo I irr kitu kilminguju krikstas dare didele itaka krikscionybes
plitimui visuomeneje. Plito Britu salose, Prancuzijoje ir Siaures europoje.

Bizantija valde Imperatorius ir patriarchas, patriarchas negaledavo primti savu sprendimu be

imperatoriaus sutikimo. Justinianas I didysis panaikino principa, kad imperatorius tarp konsulu yra tik
pirmas tarp lygiu.

Bizantijoje istatymus isleisdavo imperatorius, kuriuos galedavo pakeisti, su tu laiku salygom.

Franku valstybeje formuojantis paprociams ir tradicijoms visuomene nustato normas ir jomis

remdamiesi gyvena visuomenes nariai. Sios normos vadinamos teise. Ivairios Europos gentys iki
kriksto vadovavosi paprotine teise, perduodama is kartos i karta zodziu. kadangi rasto nebuvo, patirti
ir tradicijas zmones issaugodavo atmintyje. Sakytine teise bendruomeneje ismane garbaus amziaus
vyrai.