PROFESINIO MOKYMO METODIKOS CENTRAS

EUROPOS SJUNGA
Europos socialinis fondas
VIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

KURKIME ATEIT DRAUGE !

PROFESINIO MOKYMO METODIKOS CENTRAS

MOKYMO MODULIS TERMINIO APDOROJIMO TECHNOLOGIJOS

2006 Vilnius

Parengta Europos Sjungos ir Lietuvos Respublikos lomis, gyvendinant projekt Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0049 Strategini kompetencij suteikimas profesijos mokytojams: patirties pltra

Mokymo modul reng:

Darbo grup Valdas Speiys, Antanas Pipceviius.

Profesinio mokymo metodikos centro interneto svetainje skelbiam autorini krini autori neturtins ir turtins teiss saugomos statym. Krinius atgaminant teistiems tikslams (citavimas, mokymo ir mokslini tyrim, informacijos ir pan.) btina nurodyti autoriaus vard ir naudojam altin. Krini atgaminimas (skelbimas, spausdinimas, kopijavimas ir pan.) siekiant komercins naudos ar panaiais tikslais draudiamas. Profesinio mokymo metodikos centras, 2006 m.

TURINYS
1. Geleies-anglies lydini sandara ir savybs ......................................................6 2. Plieno sandaros ir savybi pokyiai kaitinant ir auinant ...............................10 3. Metal terminio apdorojimo bdai ...................................................................15 4. Ketaus terminis apdorojimas.............................................................................27 5. Terminio apdorojimo defektai...........................................................................30 6. Metal terminio apdorojimo renginiai.............................................................32
6.1. rengini klasifikavimas.........................................................................................32 6.2. Terminio apdorojimo nepertraukiamo veikimo konvejerinio tipo krosnys ...................33 6.3. Vakuumins terminio apdorojimo krosnys ...............................................................42 6.4. Pavirinio indukcinio grdinimo renginiai ..............................................................55 6.5. Kamerins, achtins ir karuselins terminio apdorojimo krosnys ..............................66

7. Terminio apdorojimo kokybs kontrol............................................................69 INDIVIDUALIOS UDUOTYS...........................................................................72 LITERATRA .......................................................................................................74 PRIEDAI.................................................................................................................75

MOKYMOSI MEDIAGA 1. Geleies-anglies lydini sandara ir savybs

Norint suprasti, kaip keiiasi termikai apdorojam geleies lydini savybs kaitinant ir auinant, btina susipainti su lydini tipais ir struktra. Metaliniai lydiniai tai mediagos, gautos sulydius arba kitokiu bdu sujungus du ar daugiau metal bei metalus su nemetalais (jose turi dominuoti metalin jungtis). Elementai, einantys lydini sudt, vadinami komponentais. Priklausomai nuo komponent skaiiaus lydiniai skirstomi dvikomponenius, trikomponenius ir t.t. Komponentas, kurio lydinyje yra daugiausia, yra vadinamas pagrindiniu, o kiti - legiruojaniaisiais. Skystoje bklje daugumos metalini lydini komponent atomai sudaro vienalyt skyst tirpal, vadinam skysta faze. Kristalizuojantis vienalyiam skystam tirpalui, gali susidaryti keli ri fazs ir j miiniai. Todl skiriami ie lydini tipai: 1. M e c h a n i n i a i miiniai, kuriuose susidaro smulks, susilyd ribomis atskir

komponent grdeliai. Tai daugiafaziai lydiniai. Mechaninius miinius nesunku apdirbti pjaunant. 2. K i e t i e j i t i r p a l a i susidaro tuomet, kai vieno komponento atomai kristalizacijos procese tolygiai pasiskirsto tarp kito, gausesnio komponento atom ir sudaro bendrus grdelius. Tai vienfaziai lydiniai. Kietojo tirpalo tipo struktra analogika gryno metalo struktrai: pro mikroskop matomi tik vienos ries grdeliai.

a b 1.1 pav. Mechaninio miinio (b) ir kietojo tirpalo (a) mikrostruktr schemos 3. C h e m i n i a i j u n g i n i a i , kuri grdeliuose lydinio komponent atomai sudaro naujo tipo gardel.

7 Be to, lydiniuose pasitaiko ir vairi nemetalini intarp, kurie nepasiymi metalikosiomis savybmis. Tai oksidai, nitridai, sulfidai ir kt. Nemetaliniai intarpai lydiniuose nepageidautini, nes lydinys pasidaro trapus, labiau senja. Kadangi naginsime geleies lydini termin apdorojim, susipainkime su plieno ir ketaus struktra. P l i e n a s - tai geleies ir anglies bei kai kuri neivengiam gavybos priemai lydinys, kuriame yra iki 2,14% C. Plien galima apdirbti spaudimo bdu, pvz., kalimu. Plienas vadinamas angliniu, kai be geleies ir anglies jame yra tik neivengiam gavybos proceso priemai (iki 0,37% Si; 0,3-0,8% Mn; iki 0,05% S ir iki 0,05% P). Kai plieno sudtyje yra specialiai vest papildom element, plienas vadinamas legiruotoju. K e t u s tai geleies ir anglies bei kai kuri neivengiam priemai lydinys, kuriame yra daugiau kaip 2,14% anglies. Bdingiausias ketaus bruoas didelis trapumas, dl kurio jis neapdirbamas kalimo bdu. Ketus pasiymi geromis liejamosiomis savybmis, todl dirbiniai i jo gaminami liejimo bdu. Metalotyroje viena svarbiausi yra geleies ir anglies lydini bsenos diagrama (1.2 pav.). Anglis su geleimi sudaro geleies karbid Fe3C (cementit) arba gali bti lydinyje laisva grafito pavidalo. Atitinkamai yra dvi lydini geleis - anglis bsenos diagramos: cementitin ir grafitin. ymiai didesn praktin reikm turi cementitin geleies ir anglies lydini bsenos diagrama. Ilydyta geleis su anglimi sudaro vienalyt skystj tirpal, kuriam kristalizuojantis gali susidaryti keli ri kietos fazs: kietieji tirpalai (feritas ir austenitas), mechaniniai miiniai (perlitas ir ledeburitas), cheminis junginys Fe3C (cementitas) arba struktrikai laisvas grafitas (bdingas ketui). Pagrindiniai geleies-anglies lydiniuose susidarantys struktriniai elementai yra ie: 1. Austenitas (diagramoje paymtas A) anglies kietasis tirpalas geleyje. Anglini plien austenite, esant 1147C temperatrai, gali itirpti iki 2,14% anglies. Temperatrai krintant anglies tirpumas maja ir, esant 727C temperatrai, anglies koncentracija austenite tesiekia 0,8% C. emesnje temperatroje ltai auinamas austenitas skyla ferito ir cementito eutektoidin miin perlit. Austenitas pakankamai minktas, tsus ir plastikas. Austenito kietumas HB200. 2. Feritas (diagramoje paymtas F) anglies kietasis tirpalas geleyje. Jis bna ne auktesnje kaip 911C temperatroje. Esant auktesnei temperatrai, jis virsta austenitu. Feritas - beveik gryna geleis: kambario temperatroje anglies koncentracija jame siekia tik

8 0,006%, o 727C temperatroje - 0,02%. Feritas yra pati minkiausioji Fe-C lydini faz. Jo kietumas HB 80...100. Iki 768C temperatros feritas yra magnetinis. Ferito mikrostruktra pro mikroskop matoma viesi grdeli pavidalo. 3. Cementitas (diagramoje paymtas Cm ) geleies karbidas Fe3C, t.y. cheminis junginys, kuriame yra 6,67% C. Tai kieiausias geleies - anglies lydini struktrinis elementas. Jo kietumas, perskaiiavus Brinelio vienetus, yra HB 800. Cementitas yra labai trapus, todl jo kiekis pliene ribojamas. Cementitas, kuris isikristalizuoja i skystojo lydinio, vadinamas pirminiu (CmI). Cementitas, kuris autant isiskiria i austenito jau sukietjusiame metale, vadinams antriniu (CmII). Maaangliuose plienuose, kuriuose yra maiau kaip 0,02% anglies, cementitas isiskiria i ferito ir vadinamas tretiniu (CmIII). Plieno struktroje cementitas matomas kaip viesus tinklelis tarp perlito grdeli. 4. Perlitas (diagramoje paymtas P) eutektoidinis ferito ir cementito mechaninis miinys, susidarantis i austenito, atauinus j emesnje kaip 727C temperatroje. Perlite yra apie 0,8% C. Atsivelgiant cementito form, perlitas gali bti ploktelinis ir grdelinis. Perlito mechanins savybs priklauso nuo j sudarani cementito plokteli storio. Normalaus plokteli storio perlito kietumas HB180...220. Ploktelinis perlitas bdingas atkaitintam angliniam plienui. Legiruotame pliene daniau susidaro grdelinis perlitas. is perlitas yra iek tiek minktesnis ir plastikesnis u ploktelin. Be to, po tekinimo esti glotnesnis pavirius, todl grdeliais perlitas labiau pageidaujamas. Ploktelin perlit paversti grdeliniu angliniame pliene galima atliekant sferoidacin atkaitinim. Perlito mikrostruktra pro mikroskop matoma tamsi nevienalyts sandaros grdeli pavidalo. 5. Ledeburitas (diagramoje paymtas L) eutektinis austenito ir cementito mechaninis miinys. Ledeburite yra 4,3% C. Jis susidaro 1147C temperatroje i autanio skystojo tirpalo, kurio koncentracija yra eutektin - 4,3%C. emesnje kaip 727C temperatroje ledeburite esantis austenitas virsta perlitu. Ledeburitas yra kietas (HB700) ir trapus. 6. Grafitas tai kristalin anglies modifikacija. Daniausiai bna ketuje plokteli, rutuliuk arba dribsni (trupinli) pavidalo. Kadangi grafitas labai minktas (HB5), tai jo intarpai menkina mechanines lydinio savybes. Fe-C diagramos dalis nuo 0% iki 2,14% C yra plienas, o nuo 2,14 % C iki 6,67% C- ketus. Linija ACD vadinama likviduso linija. Ties ja vyksta virsmas i skysto bvio kiet, t.y. pirmin kristalizacija. Aukiau ios linijos lydiniai yra skysti. Linija AECF vadinama soliduso linija, kuri rodo pirmins kristalizacijos pabaig. emiau ios linijos lydiniai yra kieti. Linija ECF yra

9 eutektinio virsmo linija - emiau jos i skysto tirpalo isikristalizuoja eutektika - ledeburitas. Linija PSK yra eutektoidinio virsmo linija - emiau jos, ltai autant, austenitas virsta eutektoidu - perlitu. Linija SE vadinama austenito solvuso linija. Ji rodo maksimal anglies tirpum austenite. Autaniame austenite dl sumajusio tirpumo atsiranda anglies perteklius, kuris ties linija SE i austenito isiskiria antrinio cementito pavidalu.

TC A 1539 Sk. skystas lydinys

Sk. + A 1147 A E
A+L

Sk. + CmI C F

A +CmII
A+F

727 F

L e d e b u r i t a s

911 G

A + L + CmII

L + CmI

P+F F + CmIIi

P e r l i t a s

P + CmII

P + L + CmII

L + CmI

Q 0.006 0.02 0.8 2.14 4.3 6.67 %C

1.2 pav. Fe-C diagrama

10

a - feritas techninje geleyje; b - struktrikai laisvas cementitas ferite (0,05%C); c - feritas (viesus) ir perlitas (dryuotas) ikieutektoidiniame maaangliame pliene (0,15%C); d- feritas ir perlitas vidutinio anglingumo ikieutektoidiniame pliene (0,55%C); e - ploktelinis perlitas eutektoidiniame pliene (0,8%C); f - perlitas ir antrinio cementito tinklelis poeutektoidiniame pliene (1,2%C); g - perlitas (dryuotas), ledeburitas (takuotas) ir antrinis cementitas (baltas) ikieutektiniame baltajame ketuje; h - grdinis perlitas (Fe3C grdeliai ferito matricoje).

1.3 pav. Geleies ir anglies lydini pagrindini mikrostruktr schemos

2. Plieno sandaros ir savybi pokyiai kaitinant ir auinant

Norint suprasti termin apdorojim, reikia inoti, kaip keiiasi metalo struktra ir savybs j kaitinant ir auinant. Plieno kritins temperatros, kurioms esant prasideda arba baigiasi faziniai virsmai, ymimos raide A su skaitmeniniu indeksu, pavyzdiui, A1, A3. Viena i kritini temperatr (cementitin) ymima Acm. Kritins temperatros, gautos kaitinant ir auinant, ymimos skirtingai. Jeigu virsmas vyksta kaitinant, tai kritin temperatra ymima priraant raid c, pavyzdiui, Ac1, Ac3, Accm, jei auinant - priraoma raid r, pavyzdiui Ar1, Ar3, Arcm. A1 (727C temperatra) linija PSK rodo perlitin virsm. Ties ia linija perlitas kaitinant virsta austenitu, o auinant austenitas virsta perlitu. A3 (727-911C temperatra) linija GS rodo ferito itirpimo austenite pabaig kaitinant ir ferito isiskyrimo i austenito pradi auinant. Acm (727-1147C temperatra) linija SE rodo antrinio cementito itirpimo austenite pabaig kaitinant ir antrinio cementito isiskyrimo i austenito pradi auinant.

11 Praktikoje, norint paspartinti fazinius virsmus, kaitinama ne iki kritini temperatr, bet iki 30-50C auktesni. Pagrindiniai pliene vykstantys fazi virsmai j kaitinant ir auinant yra ie: 1. Perlito virtimas austenitu (P A) 2. Austenito virtimas perlitu (A P) 3. Austenito virtimas martensitu (A M) 4. Martensito virtimas perlitu (M P) Perlito virtimas austenitu (austenitinis virsmas). Neugrdinto plieno struktr kambario temperatroje sudaro feritas ir ploktelinis perlitas (ikieutektoidinio plieno), vien perlitas (eutektoidinio plieno) arba perlitas ir antrinis cementitas (poeutektoidinio plieno). Kaitinant plien terminiam apdorojimui, struktra nekinta iki kritins temperatros A1(727C). Kritinje temperatroje Ac1 prasideda perlito virsmas austenitu (austenitinis virsmas). Perlito grdeliuose atsiranda daug austenito uuomazg, kurios pamau auga, ir perlito grdelyje iauga daug smulki austenito grdeli. Taigi io virsmo metu plieno struktra susmulkja. Smulkiagrd plieno struktra isilaiko tam tikr inkubacin period. Toliau kaitinant plien austenito grdeliai pradeda jungtis ir didti. Austenito grdeli augimas priklauso nuo plieno chemins sudties ir gamybos bdo. Anglinio plieno grdeliai po trumpo inkubacinio periodo pradeda i karto didti ir 930C temperatroje jie jau stambs. Todl tokie plienai vadinami gimtais stambiagrdiais. Stambiagrd struktra maiau atspari nuovargiui bei smginei apkrovai, todl nepageidaujama. Legiruotj plien (ypa vanadiu, titanu, volframu) austenito grdeliai iki 930C temperatros isilaiko smulks, o tik vliau pradeda intensyviai augti. Tokie plienai vadinami gimtais smulkiagrdiais. Termikai apdirbam plien stengiamasi kaitinti iki kiek galima emesns reikalingos temperatros ir per ilgai joje nelaikyti, kad neiaugt grdeliai. Struktra su per stambiais grdeliais laikoma metalo defektu perkaitinimu. defekt galima itaisyti pakartotinai kaitinant tiksliau. Didesnis perkaitinimas, kurio metu grdeliu ribose susikaupia oksidai ir kitos priemaios arba grdeli ribos net apsilydo, vadinamas perdeginimu. Austenito virtimas perlitu (perlitinis virsmas). Visi angliniai plienai auktoje temperatroje (vir linijos GSE Fe-C diagramoje) turi vien austenitin struktr. Autantis austenitas vairaus anglingumo pliene pradeda keistis esant skirtingai temperatrai: ikieutektoidiniame pliene perteklinis feritas pradeda skirtis temperatroje A3, kuri atitinka linij GS. emiau ios linijos plienas gauna struktr A+F. Poeutektoidiniame pliene antrinis cementitas pradeda skirtis temperatroje Acm, kuri atitinka linij SE. emiau ios linijos plienas gauna struktr A+CmII.

12 Austenito virtimas perlitu vyksta temperatroje A1 (727C), kuri atitinka linij PSK. Virsmo metu plieno struktros grdeliai susmulkja. Virtimas perlitu gali vykti dviem bdais: kai austenitas nepertraukiamai auinamas ir kai jis staigiai atauinamas iki temperatros, emesns u A1 (727C), ir laikomas toje temperatroje, kol baigiasi virsmas. Toks austenito virtimas perlitu vadinamas izoterminiu. Auinant austenit skirtingais greiiais, skilimo procesas prasideda ir baigiasi nevienodu metu ir duoda skirtingus skilimo produktus. iai skilimo eigai nustatyti buvo atlikti bandymai, kuri metu buvo imama daug plon to paties plieno bandini, kurie buvo kaitinami iki austenitins struktros ir sumetami skirtingos temperatros drusk vonias, i kuri tam tikrais laiko tarpais iimami ir staigiai atauinami vandenyje. Pagal i bandym rezultatus buvo gauta austenito izoterminio virsmo diagrama (2.1 pav.). T, C A1
1
Virsmo pabaiga Virsmo pradia

Austenitas

HRC

Perlitas Sorbitas Trostitas Beinitas

15 30 45 55

Ms Martensitas 65

Laikas, s
1-izoterminis virsmas; 2- nepertraukiamas virsmas

2.1 pav. Austenito izoterminio virsmo diagrama Auinant drusk vonioje, kurios temperatra T = 650700C (greiiu V1 ~1 0/min) gaunamas stambi ferito ir cementito plokteli miinys, vadinamas perlitu (kietumas ~HRC 15). Tai atitikt nepertraukiam, labai lt plieno auinim kartu su krosnimi. Auinant drusk vonioje, kurios temperatra T = 600650C (greiiu V2 ~60 0/min =1 0/s), gaunama smulkiaploktelinio perlito struktra, vadinama sorbitu (kietumas ~HRC 30). Tai atitikt nepertraukiam plieno auinim ramiame ore. Auinant dar greiiau drusk vonioje, kurios temperatra T = 550600C (greiiu V3 ~50 0/s), gaunamas dar smulkesni ferito ir cementito plokteli miinys, vadinamas trostitu

13 (kietumas ~HRC 45). Tai atitikt nepertraukiam plieno auinim apipuiant suspaustu oru. Auinant dar greiiau drusk vonioje, kurios temperatra T = 250550C (greiiu V4 ~70 0/s) susidaro persotinto ferito ir karbid miinio struktra, vadinama beinitu. Beinitas, kuris susidaro 500...350C temperatr intervale, yra vadinamas virutiniu beinitu. Jame ferito plokteli isidstymas primena plunksnas, todl virutinis beinitas dar vadinamas plunksniniu ir jo struktra panaesn perlito struktr. Virutinio beinito kietumas ~ 45 HRC. Beinitas, kuris susidaro emesnje kaip 300C temperatroje, vadinamas apatiniu beinitu. Jame ferito ploktels primena smailias adatas, todl is beinitas vadinamas adatiniu ir jo struktra panaesn martensito struktr. Apatinio beinito kietumas ~ 55 HRC. Izoterminis beinitinis virsmas atitikt nepertraukiam anglinio plieno auinim mineralinje alyvoje. Austenito virtimas martensitu (martensitinis virsmas). Skirtingai nuo perlitinio virsmo, martensitinis virsmas nevyksta izoterminmis slygomis. Kad nuosekliai vykt martensitinis virsmas, btina nepertraukiamai auinti nuo virsmo pradios Ms iki virsmo pabaigos Mf. Auinant austenitins struktros plien dideliu greiiu V5 ~150 0/s austenitas virsta martensitu (kietumas ~HRC 65). Tai atitikt anglinio plieno auinim vandenyje arba vandens tirpaluose, o legiruotojo plieno mineralinje alyvoje. Martensitas tai persotintas anglies tirpalas geleyje. Tai labai kieta, stipri, bet trapi plieno struktra. Pro mikroskop martensito struktra matoma charaktering adatli pavidalo. Minimalus greitis, kuriam esant auinamas austenitas virsta vien martensitu, vadinamas kritiniu grdinimo greiiu (Vkr = V5). Martensitinis virsmo pradios temperatra Ms priklauso nuo plieno anglingumo ir jame esani legiravimo element kiekio (pvz., eutektoidiniam plienui Ms = 220C). Martensitinio virsmo pabaigos temperatra Mf priklauso nuo anglies kiekio pliene. Daugiau kaip 0,55% C turiniame pliene martensitinis virsmas baigiasi neigiamoje temperatroje (2.2 pav.). Taigi tokiame ugrdintame pliene, jeigu jis nebuvo atauintas iki emesns nei kambario temperatros, be martensito, yra ir tam tikras kiekis dar nepavirtusio martensitu austenito. Toks austenitas vadinamas liekamuoju austenitu. Kuo daugiau pliene anglies, tuo liekamojo austenito bus daugiau. Ugrdintame pliene liekamasis austenitas yra nenaudingas, nes jo kietumas yra ymiai maesnis u martensito. Norint panaikinti liekamj austenit ir padidinti plieno kietum, reikia tok plien aldyti tuoj po grdinimo, t.y. grdinimo auinim tsiant iki neigiamos temperatros.

14 T, C 500 400 300 200 100 0 -100 -200 0,2 0,4 0,6 0,8 Mf Ms

1,0

1,2

1,4 %C

2.2 pav. Martensitinio virsmo pradios Ms ir pabaigos Mf temperatr priklausomyb nuo anglies kiekio pliene

Martensito virtimas perlitu. Ugrdinto ikieutektoidinio plieno struktr sudaro martensitas. Ikieutektoidiniame pliene, kuriame yra daugiau kaip 0,6% C, be martensito, bus dar ir liekamasis austenitas. Ugrdinto eutektoidinio plieno struktra martensitas ir liekamasis austenitas. Ugrdinto poeutektoidinio plieno struktroje, be martensito ir liekamojo austenito, dar bus ir antrinis cementitas. Grdinto plieno pakaitinimas, kai nepasiekiama austenizacijos temperatra A1 (727C), vadinamu atleidimu. Atleidimo procese vykstantys grdinto plieno struktros pasikeitimai vadinami atleidimo virsmais. Kaitinant ugrdint plien iki 80C joki pastebim fazini pakitim nra. Kaitinant toliau prasideda martensito skilimas, vadinamas pirmuoju atleidimo virsmu: plieno struktroje atsiranda labai smulks karbidai, vadinami -karbidais. Atleidimo temperatrai pasiekus 150...200C plieno struktr sudaro martensito ir -karbid miinys. i struktra vadinama atleidimo martensitu. Kaitinant 200-300C temperatros intervale grdinto plieno tris pradeda didti, nes liekamasis austenitas virsta atleidimo martensitu. Tai antrasis atleidimo virsmas. Atleidimo martensito struktra isilaiko iki ~300C temperatros. 300-400C temperatroje vyksta tretysis atleidimo virsmas. Jo metu susidaro ferito ir cementito daleli miinys. i struktra vadinama atleidimo trostitu.

15 Kaitinant 400-600C temperatros intervale, cementito dalels stambja (koaguliuoja) ir apvalja (sferoidizuojasi). Nors naujos fazs iame etape nesusidaro, cementito daleli stambjimo (koaguliavimo) ir apvaljimo (sferoidizacijos) procesai vadinami ketvirtuoju atleidimo virsmu. 500-600C temperatroje susidars ferito ir cementito grdeli miinys vadinamas atleidimo sorbitu. Kaitinant 600-700C temperatroje cementito dalels dar labiau sustambja ir susidariusi struktra vadinama atleidimo arba grdeliniu perlitu.

3. Metal terminio apdorojimo bdai

Terminis apdorojimas tai metalo ir lydini kaitinimas iki tam tikros temperatros, ilaikymas joje ir atauinimas tam tikru greiiu, kad pasikeitus metalo sandarai, bt gaunamos norimos savybs. Terminio apdorojimo paskirtis gali bti labai vairi: sumainamas metalo stiprumas ir kietumas prie jo apdirbim pjovimu (tada plienas apdirbamas greiiau), grinamas plastikumas altai deformuojant sukietintam metalui, didinamas kietumas ir atsparumas dilimui, alinami gaminio vidiniai tempimai, dl kuri jis gali susikraipyti. Gamyboje terminis apdorojimas taikomas, kai norima palengvinti apdirbim arba gaminiui suteikti pageidaujamas savybes. Pirmuoju atveju terminis apdorojimas danai vadinamas paruoiamuoju, o antruoju baigiamuoju. Pastarasis daniausiai yra svarbiausia gamybos operacija, nuo kurios priklauso eksploatacins gaminio savybs. Netinkamas terminis apdorojimas gali niekais paversti vis gaminiui pagaminti dt darb. Terminio apdorojimo kokybei svarbios visos trys operacijos: kaitinimas, ilaikymas ir auinimas. Taiau terminio apdorojimo bd ir gaunam efekt lemia kaitinimo temperatra ir auinimo greitis. Plienui taikomi keturi pagrindiniai terminio apdorojimo bdai: atkaitinimas, normalizavimas, grdinimas ir atleidimas. Technologin j atlikimo schema pavaizduota 3.1 pav. Atkaitinant, normalizuojant ir grdinant plienas kaitinamas iki temperatros, kurioje susidaro austenitin struktra. ie bdai skiriasi auinimo greiiu. Atleidimui, t.y. pakaitinimui po grdinimo, kaitinimo temperatra emesn ir auinimo greitis yra maiau svarbus. Kitiems terminio apdorojimo bdams auinimo greitis yra labai svarbus. Atkaitinimas liausias kaitinto iki austenitins struktros plieno auinimas danai kartu su krosnimi. Normalizavimas greitesnis plieno auinimas ore. Grdinimas staigiausias iki austenitins struktros kaitinto plieno auinimas vandenyje arba alyvoje. Kiekvien terminio apdorojimo bd ir jo ris inagrinsime nuodugniau.

16

Austenitas Tkr. Atkaitinimas Temperatra, C Normalizavimas Grdinimas Atleidimas

Kaitinimas

Laikymas

Laikas Auinimas

3.1 pav. Pagrindini plieno terminio apdorojimo bd technologin schema

Atkaitinimas - tai plieno kaitinimas iki reikalingos temperatros, ilaikymas ir ltas atauinimas (daniausiai neiimant i krosnies). Tikslas gauti minkt, plastik, be vidini tempim stabilios sandaros metal Atkaitinimas danai taikomas kaip paruoiamoji operacija metalui suminktinti prie mechanin apdirbim arba kaip baigiamoji operacija, kai gaminys turi bti plastikas, be vidini tempim. Kartais plienas atkaitinamas tam, kad suvienodt chemin sudtis arba struktra. Yra keletas atkaitinimo ri. V i s i k a s a t k a i t i n i m a s taikomas tik ikieutektoidiniams plienams, kai reikia gauti smulkiagrd struktr, padidinti plastikum ir paalinti vidinius tempimus. Plienas kaitinamas iki temperatros, 20-30C auktesns negu A3 (3.3 pav.), ilaikomas, kad isilygint skerspjvio temperatra ir baigt susidaryti austenitin struktra, ir ltai atauinamas. Plieno kaitinimo trukm 0,5...1 h kiekvieniems 25 mm gaminio storio. kaitintas plienas ilaikomas 20% kaitinimo trukms. I z o t e r m i n i u a t k a i t i n i m u galima pakeisti visik atkaitinim, sutrumpinant operacij beveik perpus. Plienas kaitinamas iki temperatros, 20-40C auktesns negu A3, ilaikomas joje, pagreitintai atauinamas iki 680-700C, ilaikomas iki virsmo pabaigos ir atauinamas ore. is procesas daniausiai atliekamas ruoinius perkeliant i pagrindins krosnies kit, kurioje temperatra emesn. Paviens detals gali bti pamerkiamos atitinkamos temperatros ilydyt drusk vonias. Izotermikai atkaitinama greiiau, atlaisvinamos pagrindins krosnys. is bdas taikomas legiruotiesiems plienams.

17 D a l i n i s a t k a i t i n i m a s daniausiai taikomas poeutektoidiniams plienams po karto apdirbimo spaudimu, norint sumainti valcuot ir kalt detali kietum ir pagerinti j apdirbamum. Plienas kaitinamas iki temperatros, 20-40C auktesns negu A1 (3.3 pav.), ilaikomas ir ltai atauinamas. Plieno kaitinimo greitis toks pat, kaip ir visiko atkaitinimo metu. Daliniu is atkaitinimas vadinamas todl, kad kaitinus iki nurodytos temperatros plieno struktroje be austenito, dar yra ir antrinio cementito. Visikas ir dalinis atkaitinimas danai bendrai vadinami prastiniu atkaitinimu. Sferoidacinis atkaitinimas tai dalinio atkaitinimo atmaina, kai norima

poeutektidini plien struktroje ploktelin perlit pakeisti grdiniu, kuris iek tiek minktesnis, plastikesnis ir geriau apdirbamas tekinant. Plienas kaitinamas iki temperatros, truput auktesns u A1 (730-760C), ltai atauinamas madaug iki 650...680C. Procesas kartojamas kelis kartus (3.2 pav.). Galutinai gamin galima atauinti ore. Toks atkaitinimas daniausiai taikomas rankiniams angliniams plienams.

T C 727

730760C A1 650680C

Ore

Laikas

3.2 pav. Sferoidacinis atkaitinimas

H o m o g e n i z a c i n i s a t k a i t i n i m a s kartais dar vadinamas difuziniu arba auktuoju, kadangi metalai kaitinami iki auktos temperatros (3.3 pav.). Plienas kaitinamas iki 1100-1200C temperatros (auktoje temperatroje geresns difuzijos slygos), ilgai (10...20 val.) laikomas ioje temperatroje, o po to ltai atauinamas kartu su krosnimi. Kadangi homogenizacinio atkaitinimo procesas trunka ilgai ir vyksta auktoje temperatroje, tai jis brangiai kainuoja ir taikomas gausiai legiruot plieno luit cheminiam netolygumui (likvacijai) alinti arba sudting,

18 labai daug darbo reikalaujani liejini sandarai suvienodinti. Taip atkaitinus, gaunamas nepageidautinos stambiagrds struktros plienas. Norint stambiagrd struktr susmulkinti, reikia plien papildomai visikai atkaitinti.

T,C 1100 3 1000 G 900 1 800

727 680

P 700 600 4 S

0,02 1 visikas;

0,8 2 dalinis; 3 homogenizacinis (difuzinis);

2,14%C 4 rekristalizacinis

3.3 pav. Atkaitinim rys

Rekristalizacinis

atkaitinimas

(3.3 pav.) taikomas gaminiams, kurie, altai

apdirbami spaudimo bdu, sukietjo, pasidar traps, dl to reikia atstatyti j plastikum. Plienas kaitinamas iki auktesns negu rekristalizacijos temperatros (madaug iki 700C) ir laikomas 10-60 min. Auinimo greitis daniausiai nereglamentuotas. Vietoj deformuot, sukietint grdeli iauga nauji, lygiaoniai, plastiki, be vidini tempim grdeliai. A t k a i t i n i m a s t e m p i m a m s a l i n t i ( e m a t e m p e r a t r i s ) taikomas liejiniams, suvirintiems gaminiams, pjovimo bdu apdirbtoms detalms, taip pat po alto deformavimo, kai gamybos procese gaminiuose susidar liekamieji tempimai. Dl i tempim gaminiai gali susikraipyti ir trkti. Liekamiesiems tempimams mainti taikoma vairi atkaitinimo temperatra. Pavyzdiui, suvirint gamini liekamieji tempimai alinami kaitinus iki 650...700C temperatros. Laktai ir viela, kurie toliau bus deformuojami, atkaitinami 550...650C temperatroje ilaikant 2-3

19 valandas. lifuojant atsirad tempimai alinami kaitinus iki 160...180C ir laikant 2-2,5 valandos. Po ilaikymo gaminiai ltai atauinami. Normalizavimas tai ikieutektoidini plien kaitinimas iki 30-50C auktesns negu A3 temperatros (linija GS Fe-C diagramoje), o poeutektoidini - auktesns negu Acm (linija SE Fe-C diagramoje), ilaikymas joje ir auinimas ramiame ore (3.4 pav.). Normalizavimo tikslas sunormalinti struktr, t.y. gauti smulkiagrd plieno struktr, kuri iek tiek kietesn ir stipresn, negu po prastinio atkaitinimo. Be to, poeutektoidini plien struktroje panaikinamas cementito tinklelis, kuris blogina plieno mechanines savybes. Ikieutektoidiniai plienai daniausiai normalizuojami, norint pagerinti j mechanines savybes ir apdirbamum, o poeutektoidiniai - norint panaikinti cementito tinklel ir paruoti plieno mikrostruktr tolesniam terminiam apdirbimui. Po normalizavimo ikieutektoidini plien struktr sudaro smulkiagrdis perlitas ir feritas, o poeutektoidini plien struktra panai sorbit.
T,C 1100 1000 G 900 800
727

P 700 600 500 S K

0,02

0,8

2,14%C

3.4 pav. Normalizavimas Normalizuojama spariau negu atkaitinama, nes auinama ore ir atlaisvinamos krosnys. Todl maaangliai plienai daniau ne atkaitinami, o normalizuojami. Vidutinio anglingumo plienams normalizavimas gali pakeisti grdinim su auktuoju atleidimu. Normalizavimas kartais yra priskiriamas prie atkaitinimo, taiau dabar jis daniausiai traktuojamas kaip atskiras terminio apdorojimo bdas.

20 Grdinimas - tai ikieutektoidini plien kaitinimas iki 30-50C auktesns negu A3 temperatros, o poeutektoidini - auktesns negu A1 (3.5 pav.), ilaikymas joje ir auinimas greiiu, didesniu u kritin, kad plienas pasidaryt kietas, stiprus ir atsparus dilimui. Taiau grdintas plienas yra trapus. Anglinis plienas daniausiai auinamas vandenyje, o legiruotasis alyvoje. Auinant plien greiiu, didesniu u kritin, austenitas virsta martensitu. Martensitas gali susidaryti tik kintant staiga auinamam austenitui. Nei feritas, nei cementitas, auinami bet kuriuo greiiu, nesikeiia. Todl plienas grdinimui turi bti kaitinamas iki tokios temperatros, kad struktroje susidaryt austenito. kaitintame poeutektoidiniame pliene, be austenito, dar yra antrinio cementito, kuris, bdamas kietesnis u martensit, nepablogina grdinimo kokybs. Grdinant plienas kaitinamas elektrinse ir dujinse krosnyse arba ilydyt drusk voniose. Elektrinje arba dujinje krosnyje kaitinama ~1 minut kiekvienam gaminio storio milimetrui, o voniose - dvigubai trumpiau. kaitusio plieno ilaikymo trukm daniausiai sudaro apie 20% kaitinimo laiko (legiruotj plien 25-30 %).

T,C 1100 1000 G 900 800

727

P 700 600 500 S K

0,02

0,8

2,14%C

3.5 pav. Grdinimas

Auinimo greitis grdinant turi bti toks, kad susidaryt martensitin struktra. vairios sudties plien kritinis auinimo greitis yra skirtingas. Angliniam plienui is greitis turi bti didelis, todl jie auinami vandenyje. Auinimo eigai takos turi gaminio judinimas terpje maiymas. Taip suardoma itisin gar plvel ir garo burbulliai greiiau atsiskiria nuo metalo paviriaus.

21 Auinim gali paspartinti vandenyje itirpintos druskos arba rgtys(madaug 10%). Jos neleidia susidaryti itisinei gar plvelei ir paspartina auim auktesnje temperatroje. vairi auinimo terpi taka auinimo greiiui parodyta 1 lentelje. Daniausiai vandeniniai tirpalai paruoiami su 10% NaCl, NaOH, H2SO4 arba Na2CO3. Pagrindinis vandens, kaip auinimo terps, trkumas yra tas, kad auinimo metu susidaro dideli grdinimo tempimai. Legiruotieji plienai daniausiai auinami alyvoje, nes legiravimo elementai maina kritin auinimo greit ir didina grdinamum. Grdinant alyvoje susidaro daug maesni grdinimo tempimai, gaminiai maiau deformuojasi ir susikraipo. Alyv ilum paalina liau, todl angliniai plienai alyvoje grdinami tik tada, kai gamini storis yra ne didesnis kaip 5...6 mm., arba kai jie neturi bti labai kieti. alyv pridjus vairi priemai, o ypa sumaiius su vandeniu, galima padidinti auinimo greit. 3.1 lentel. Auinimo greitis vairiose grdinimo terpse Auinimo terp Vanduo 18C Vanduo 25C Vanduo 50C Vanduo ir 10% Na2CO3 Vanduo ir 10% H2SO4 Vanduo ir 10% NaCl Vanduo ir 10% NaOH Mineralin alyva 20 -200C Transformatorin alyva Glicerinas Suslgtas oras Ramus oras Auinimo greitis 0/s temperatros intervale 600-500C 600 500 100 800 750 1100 1200 150 120 135 30 3 300-200C 270 270 270 270 300 300 300 30 25 175 10 1

Grdinant skirting plien tomis paiomis slygomis, gaunamas nevienodas rezultatas. Tai priklauso nuo plieno chemins sudties ir i dalies nuo jo struktros. Grdinimo savybs nusakomos ugrdinamumu ir grdinamumu.

22 U g r d i n a m u m a s tai plieno savyb keisti kietum grdinimo proceso metu. Ugrdinamumas priklauso tik nuo anglies kiekio pliene: kuo daugiau pliene anglies, tuo didesnis kietumas gaunamas grdinant Neanglingasis ir maaanglis plienas (iki 0,25...0,3%C) vadinamas nesigrdinaniu, nes grdinant jo kietumas maai padidja. g r d i n a m u m a s tai plieno savyb usigrdinti iki tam tikro gylio. grdinamumas daugiausia priklauso nuo to, kiek pliene yra legiravimo element. Tai labai svarbi charakteristika, kuri rodo, ar turimo didumo detal usigrdina per vis skerspjv. Parenkant grdinimo bd, atsivelgiama grdinamo plieno sudt, gaminio didum ir form, norim gauti rezultat ir proceso ekonomikum. Kuo anglingesnis plienas, tuo emesnje temperatroje susidaro martensitas ir padidja grdinimo tempimai, gaunamas didesnis trapumas. Todl reikia parinkti "velnesn" grdinimo bd ir tiksliau laikytis grdinimo reimo. Yra keletas grdinimo bd. Technologins pagrindini grdinimo bd schemos pavaizduotos 3.6 pav. Paprastasis(vienterpis)grdinimas. Plienas kaitinamas iki reikalingos

temperatros, ilaikomas joje tam tikr laik ir auinamas pasirinktoje auinimo terpje, kol visikai atauta. Neleidiama jo bent trumpam iimti i terps, kol nepasibaigs martensitinis virsmas. Angliniai konstrukciniai plienai daniausiai grdinami vandenyje. Legiruotieji plienai, kuri maesnis kritinis auinimo greitis, paprastai grdinami velnesnje terpje - mineralinje alyvoje. Ploni anglinio plieno gaminiai (iki 6 mm) taip pat gali bti grdinami alyvoje. is grdinimo bdas nesudtingas, lengvai automatizuojamas, todl daniausiai taikomas vidutinio anglingumo plienams (iki 0,6% C). D v i t e r p i s ( n u t r a u k t i n i s ) g r d i n i m a s taikomas angliniams rankiniams plienams, kuriuose daugiau kaip 0,6% C. Plienas kaitinamas iki reikalingos temperatros, ilaikomas joje tam tikr laik ir pradioje auinamas staigiai (vandenyje), o paskui liau perkeliamas alyvos voni, kur galutinai atauinamas. Todl toks grdinimas danai vadinamas per vanden alyv. Auinant tik vandenyje, susidaryt labai dideli tempimai, didels deformacijos ir galt atsirasti trkim. Dviterpis grdinimas yra sudtingesnis, nes jam reikia didesnio tikslumo ir geresni grdinimo gdi. (Vandenyje gaminys apytikriai turi bti ilaikomas po 1 sekund kiekvieniems 5...6 gaminio storio milimetrams). Praktikai atliekami iankstiniai technologiniai bandymai ir randamas optimalus ilaikymo pirmoje terpje laikas. Laiptinis grdinimas (grdinimas kartose terpse). kaitinta iki

reikalingos temperatros ir kiek reikia ilaikyta detal panardinama ilydyt drusk voni, kurios temperatra 20-30C auktesn u martensitinio virsmo pradios temperatr Ms. Drusk vonioje detal laikoma trumpai, tol, kol susivienodina temperatra visame detals skerspjvyje, o po to

23 galutinai atauinama ore. Taip auinant susidaro minimals grdinimo tempimai, beveik nebna grdinimo trkim Toks grdinimas taikomas sudtingos formos legiruoto plieno detalms, kurioms bdingas staigus skerspjvio matmen pasikeitimas. I z o t e r m i n i s g r d i n i m a s Pagal atlikimo technologij jis panaus laiptin grdinim. kaitintos iki reikalingos temperatros detals, kaip ir grdinant kartose terpse, panardinamos ilydyt drusk voni. Joje detals laikomos ilgiau tol, kol izotermikai suskyla austenitas. Kai drusk vonios temperatra artima 500C, gaunama trostitin struktra. Kai drusk vonios temperatra truput auktesn u martensitinio virsmo pradios temperatr Ms, gaunama beinitin struktra. Baigiama auinti ore. Izotermikai grdinant nesusidaro martensito, todl neatsiranda ir dideli grdinimo tempim. Taip ugrdint gamin nebtina atleisti. Izoterminis grdinimas daniausiai taikomas spyruoklms grdinti.

T, C A1 727C

4b Ms 1 2 3

4a

t
1 - paprastasis (vienterpis) grdinimas 2 - dviterpis grdinimas "per vanden alyv" 3 - laiptinis grdinimas 4 - izoterminis grdinimas (4a trostit; 4b beinit)

3.6 pav. Technologins pagrindini grdinimo bd schemos

24 G r d i n i m a s a l d a n t . Kai anglingasis plienas (daugiau kaip 0,6%C) grdinamas kambario temperatros terpje, jo struktroje be martensito yra dar ir liekamojo austenito, kuris maina ugrdinto plieno kietum. I anglingesni plien daniausiai gaminami rankiai arba atsparios dilimui detals, todl labai svarbu juos gauti kiek galima kietesnius. Tam grdinimas tsiamas neigiamoje temperatroje, t.y. tuoj po grdinimo gamin aldant. Plien aldant, struktroje esantis austenitas virsta martensitu, o nuo to padidja plieno kietumas, atsparumas dilimui ir matmen stabilumas. Apdirbti aliu reikia tuoj ugrdinus (ne vliau kaip po 15-30 min), nes ilgainiui liekamasis austenitas stabilizuojasi ir vliau aldant ne visas virsta martensitu. Daniausiai aldymui naudojami specials refrieratoriai, kameros su sauso ledo ir alkoholio miiniu, kurio temperatra esti iki -75C, arba kameros su skystuoju azotu, kuris aldo iki -182C. Daniausiai aldomos detals pagamintos i legiruotojo plieno, kuriame daugiau kaip 0,6%C I tokio plieno gaminami vairs matavimo rankiai, rutuliniai guoliai ir kt. Ugrdinus kartais aldomos cementuotos (anglintos) detals, pagamintos i legiruotj plien. V i e t i n i s g r d i n i m a s . iuo bdu grdinama tuomet, kai reikia ugrdinti ne vis gamin, o tik jo dal. Technologikai grdinama dvejopai: 1. kaitinamas visas gaminys ir auinama tik reikalinga dalis (pavyzdiui, veleno kakliukas). 2. kaitinama tik grdinamoji dalis, o grdinimo terp panardinamas visas gaminys. Grdinimas su savaiminiu a t s i l e i d i m u . Tai specifin vietinio grdinimo

atmaina. Grdinimas su savaiminiu atsileidimu daniausiai taikomas tokiems rankiams ir gaminiams, kuri darbin dalis turi bti labai kieta, o likusi dalis plastika (perjimas i vienos dalies kit turi bti nuoseklus). Pavyzdiui, altkalvio kirstukas. kaitinamas visas rankis, o auinimo terp pamerkiami tik amenys, kurie usigrdina, iliekant kartai likusiai daliai kotui. Itraukus i auinimo terps, gaminys laikomas ore leidiant ilumai pereiti i koto amenis, kurie kaisdami pamau atsileidia. Kuo toliau nuo ilumos altinio koto, tuo atsileidia maiau ir kietumas lieka didesnis. Apie pasiekt atsileidimo temperatr sprendiama pagal nykstanias spalvas. Atsileidianiojo gaminio paviriuje susidaro toki spalv plonos oksid plvels: 220C viesiai geltona, 230C geltona, 240C tamsiai geltona, 255C rusva, 265C rusvai oranin, 285C violetin, 300C tamsiai mlyna, 320C viesiai mlyna, 330C pilka. Kai ugrdintoji dalis kaista iki reikiamos atleidimo temperatros, gaminys galutinai atauinamas auinimo terp paneriant vis rank. v i e s u s i s g r d i n i m a s . D etals apsaugini duj aplinkoje kaitinamos iki grdinimo temperatros, kuri apsaugo detals paviri nuo oksidacijos bei nuangljimo. Gaminiai auinami

25 ilydytuose armuose (NaOH, KOH arba j miinyje). Taip ugrdintos detals pavirius yra viesus, neoksiduotas. viesusis grdinimas plaiai taikomas masinje smulki detali gamyboje. iuo grdinimu ugrdinti gaminiai yra atsparesni nuovargiui. P a v i r i n i s g r d i n i m a s . Smginio apkrovimo slygomis dirbani detali skerspjvis turi bti stiprus ir turti didel smgin tsum, o pavirius kietas ir atsparus dilimui. iuos reikalavimus galima vykdyti, taikant pavirin grdinim, kai detals pavirius staigiai kaitinamas ir auinamas, nespjus ilti vidiniam sluoksniui. Usigrdina tik detals pavirius, o erdis lieka tsi. kaitinti tik pavirinius sluoksnius galima keliais bdais. Plieno gamin galima trumpam panardinti ilydyt drusk voni ir, kai tik pavirius kaista iki grdinimo temperatros, i karto grdinti. Gaminio paviri galima kaitinti duj degiklio liepsna, taiau, kaitinant kaitria acetileno ir deguonies miinio liepsna, paviriniai plieno sluoksniai gali perkaisti. Be to, kaitinamojo sluoksnio storis bna netikslus. Gera kokyb gaunama tik tuomet, kai grdinimo gylis ne maesnis kaip 3...5 mm. Pastaruoju metu vis daniau paviriai grdinami kaitinant lazeriais. Lazerio spindulys labai greitai kaitina metalo paviri, todl tuo bdu patogu kaitinti kreivus pavirius ir vairias sunkiai prieinamas gaminio vietas, pavyzdiui, dub dugnus. Lazeriniu bdu grdinamos pjovimo ranki briaunos, tampai, presformos. Taiau techniniu poiriu tobuliausias ir gamyboje plaiausiai paplits pavirinio grdinimo bdas indukcinis pavirinis grdinimas, kaitinant gaminius auktadane elektros srove (ADES). Aukto danio elektros srovs sukurtas kintamas elektromagnetinis laukas detals paviriuje indukuoja skurines sroves, kurios per kelias sekundes kaitina pavirinius sluoksnius iki austenitins temperatros. Atauinus gamin vandens iurklmis arba kitu bdu paviriniai sluoksniai usigrdina. Kai norima ugrdinti iki 4 mm gyliu, patogiausia naudoti 4000 Hz srov, 2,5...3 mm gyliu 8000 Hz, 1,5...2 mm 60000 Hz (daugumai besitrinani detali pakanka 1,5...3 mm gylio). Kaitinimo trukm paprastai bna nuo 2...20 sekundi, todl is grdinimas labai naus procesas. Po indukcinio grdinimo taikomas emasis atleidimas. Taip grdinami automobili alknini velen kakliukai, skirstymo velen pavirius, krumpliarai krumpliai ir kt. Ugrdinto (iskyrus izotermin grdinim) plieno kietumas didiausias, taiau dl dideli vidini tempim plienas labai trapus. Norint sumainti grdinimo metu atsiradusius vidinius tempimus ir trapum, ilaikant pakankam kietum ir stiprum, grdinti plienai yra atleidiami.

26 Atleidimas - tai ugrdinto plieno kaitinimas iki ne auktesns kaip A1 (727C) temperatros, ilaikymas joje tam tikr laik ir ltas atauinimas (daniausiai ore). Atleidimo temperatra daniausiai parenkama pagal tai, kokio kietumo turi bti gaminys, j termikai apdorojus. Kuo auktesn atleidimo temperatra, tuo labiau plienas suminktja. Ilaikymo trukm atleidimo metu priklauso nuo atleidimo temperatros, detali didumo ir kt. Daniausiai naudojami trij ri atleidimai. e m a s i s a t l e i d i m a s atliekamas kaitinus grdint plien iki 150-250C temperatros. Atleidimo metu dalis anglies isiskiria i martensito ir sudaro karbidus. Tokia struktra vadinama atleistuoju martensitu. emojo atleidimo tikslas - sumainti grdinant atsiradusius vidinius tempimus taip, kad kuo maiau suminktt plienas. Jis taikomas tiems gaminiams, kurie turi bti kieti ir atspars dilimui (pavyzdiui, pjovimo ir matavimo rankiams, altojo deformavimo tampams, rutiliniams guoliams, vairioms smarkiai dildomoms main dalims, cementuotoms detalms ir kt.). Daniausiai tokie gaminiai gaminami i anglingojo plieno. V i d u t i n i s a t l e i d i m a s atliekamas 350-450C temperatroje. Atleidimo metu gaunama trostitin struktra. Atleidimo tikslas - gauti tampr, stipr bei pakankamai kiet plien. Toks atleidimas beveik iimtinai taikomas spyruoklms, lingms ir kitoms spyruokliuojanioms detalms. A u k t a s i s a t l e i d i m a s atliekamas 500-680C temperatroje. Atleidimo metu gaunama sorbitin struktra. Taikant auktj atleidim, paalinami beveik visi tempimai, atsirad grdinant ir gaunamas labai tsus ir plastikas pakankamo stiprumo plienas. Gerinimas daniausiai taikomas konstrukciniams vidutinio anglingumo (0,3-0,55% C) plienams, i kuri gaminamos stiprios ir smginei apkrovai atsparios main dalys. Visos metalo mechanins savybs pagerja, todl terminis apdirbimas, sudarytas i grdinimo ir auktojo atleidimo, vadinamas terminiu gerinimu. Atleidus grdint plien emoje temperatroje (emasis atleidimas), jo struktra nepasidaro visikai stabili. Ilgainiui ji iek tiek kinta, dl to gali pasikeisti matmenys. Tiksliems gaminiams tai neleistina. Kad bt stabils matmenys, gaminys sendinamas, t.y. ilgai (nuo vienos iki keli par) laikomas 120-130C temperatroje. Skirtingai negu po atleidimo, po sendinimo padidja metalo kietumas ir stiprumas, o plastikumas sumaja. Be to, sendinamas ir labai legiruotas plienas, atsparus kaitrai plienas, duraliuminis, magnio ir titano lydiniai. Gaminiams i ketaus gali bti naudojamas natralus sendinimas laikant ketaus liejinius atvirame ore.

27

4. Ketaus terminis apdorojimas

Pagal gavimo bd ir susidarani struktr skiriamos dvi pagrindins ketaus rys: cementitinis ketus ir grafitinis ketus. Cementitiniame ketuje beveik visa anglis su geleimi sudaro jungin cementit Fe3C. Cementitas yra kietas ir trapus, todl ir is ketus pasiymi tokiomis paiomis savybmis. Dl viesaus blizganio lio cementitinis ketus dar vadinamas baltuoju. Fe-C diagramos ketaus dalyje (1.2 pav.) yra pavaizduotos cementitinio ketaus struktros, esant vairiam anglies kiekiui bei vairiai temperatrai. Cementitinis (baltasis) ketus pasiymi geromis liejamosiomis savybmis, yra kietas, taiau trapus ir sunkiai apdirbamas pjovimu. Dl dviej pastarj savybi automobili ir main gamyboje jis naudojamas retai. Ketus, kuriame pagrindin anglies dalis yra laisvas grafitas, vadinamas grafitiniu. Kadangi grafitas labai minktas (~HB5), tai jo intarpai silpnina metalin pagrind. Yra trys pagrindins grafitinio ketaus rys: pilkasis, kalusis ir stiprusis. Visos ios rys skiriasi gavimo bdu ir grafito intarp forma (4.1 pav.)

pilkasis ketus

kalusis ketus

stiprusis ketus

4.1 pav. Intarpai grafitiniame ketuje Plaiausiai naudojamas pilkasis ketus, kuris taip vadinamas dl pilkos lio spalvos. Grafito intarpai jame bna plokteli pavidalo. Pilkasis ketus yra pigus, pasiymi labai geromis liejamosiomis savybmis ir nesunkiai apdirbamas pjovimu, todl tai viena plaiausiai naudojam konstrukcini mediag. I jo liejami stakli korpusai, pavar di ir reduktori korpusai, varikli cilindr blokai, karteriai, sankabos diskai, nedidels apkrovos krumpliaraiai, stabdi elementai, smagraiai ir daugelis kit gamini. Kaliajame ketuje grafito intarpai yra dribsni pavidalo. Ketus su dribsniniu grafitu u pilkj ket yra stipresnis, plastikesnis bei atsparesnis smginei apkrovai. Taiau i kaliojo ketaus, kaip ir i kit ketaus ri, gaminti dirbini kalimo bdu negalima. Terminas kalusis ketus yra slyginis. I kaliojo ketaus liejami sudtingos formos liejiniai, kuriuos veikia dinamins apkrovos, pavyzdiui,

28 kardaniniai velenai, upakalinio tilto karteriai, stabdi detals, kronteinai, krumpliaraiai, stebuls ir kt. Stipriajame ketuje grafito intarpai yra rutuliuk pavidalo. Rutulinis grafitas dar maiau silpnina metalin pagrind, todl is ketus pasiymi labai geromis mechaninmis savybmis (stiprus, plastikas) ir gali pakeisti ne tik plieno liejinius, bet ir valcuotus gaminius bei kaltinius. I stipriojo ketaus gaminami dyzelini varikli alkniniai ir paskirstymo velenai, karteriai, guoli korpusai, pavar di korpusai, stabdi kaladls, cilindr galvuts, svirtys, kronteinai ir kt. Ketaus liejiniams terminis apdorojimas taikomas, kai norima liejiniams garantuoti ilgalaik geometrins formos ir matmen tikslum, pagerinti ketaus pjaunamum, mainant kietum, pagerinti mechanines savybes padidinti kietum, stiprum ir atsparum dilimui. Kadangi daugiausia ketaus gamini gaminam i grafitinio pilkojo ketaus, tai jo termin apdorojim ir inagrinsime. Pilkj grafitin ket, kaip ir plien, galima atkaitinti, normalizuoti, grdinti ir atleisti. Atkaitinimas. Tai daniausiai taikomas pilkojo ketaus terminio apdorojimo bdas. Yra keturi pagrindiniai atkaitinimo bdai: atkaitinimas tempimams alinti, feritizacinis, visikas ir grafitizacinis atkaitinimas. A t k a i t i n i m a s t e m p i m a m s a l i n t i . Liejant pilkj ket, dl netolygaus vairi liejinio dali auimo ir metalo susitraukimo, atsiranda liekamieji tempimai, dl kuri sumaja gaminio stiprumas, gaminys susikraipo ir net gali trkti. Kuo sudtingesn gaminio forma arba didesni matmenys, tuo didesni ir pavojingesni tempimai. Jiems sumainti taikomas atkaitinimas tempimams alinti. Kuo auktesn io atkaitinimo temperatra, tuo labiau sumainami liekamieji tempimai, taiau kartu ir gaminio stiprumas. Atkaitinimo temperatra priklauso nuo ketaus marks ir gali bti 520...600C. Ilaikymo trukm reikiamoje temperatroje 1,5 valandos kiekvieniems 25 mm liejinio sienels storio. Svarbus yra kaitinimo ir auinimo greitis. Kad neatsirast papildom tempim, ketaus liejinys turi bti dedamas krosn, kur temperatra ne auktesn kaip 100C. Reikiama temperatra pasiekiama per 3 valandas., ilaikoma ir per 4 valandas atauinama iki 300...350C. Po to baigiama auinti ore. is atkaitinimas dar kartais vadinamas d i r b t i n i u s e n d i n i m u . Ketaus liejiniams gali bti naudojamas ir n a t r a l u s s e n d i n i m a s , kai gaminiai po grubaus mechaninio apdirbimo, palikus 0,5-1,5 mm. ulaidas, laikomi atvirame ore. Dl oro temperatros svyravim vyksta plastins deformacijos ir tempimai relaksuoja ten, kur yra didiausia j koncentracija. tempimai sumaja nedaug 2...10%. Sendinimo trukm nuo 3 mn. normalaus tikslumo detalms iki 12 mn. labai tikslioms detalms.

29 F e r i t i z a c i n i s a t k a i t i n i m a s . io atkaitinimo tikslas palengvinti ketaus apdirbim pjovimo bdu. kaitinus iki 700...760C, metalinis pagrindas grafitizuojasi perlitas virsta feritu. Ilaikoma apie 1 valand. Po to auinama ore. Visikas a t k a i t i n i m a s . is atkaitinimas taikomas legiruotam pilkajam ketui.

kaitinimo temperatra 800...900C. Ilaikoma apie 1 valand ir ltai auinama iki 800...675C temperatros, o po to baigiama auinti ore. G r a f i t i z a c i n i s a t k a i t i n i m a s . Taikomas, kai ketaus struktroje yra daug karbid. kaitinama iki 900...950C, ilaikoma nuo keli minui iki keli valand ir auinama. Auinimo greitis priklauso nuo to, koki savybi ketus reikalingas. Jei ketus turi bti stiprus ir atsparus dilimui, tai jis auinamas ore iki 550C. Jei norima pagerinti apdirbamum pjovimu, tai iki ios temperatros auinama kartu su krosnimi. Normalizavimas. Pilkasis ketus normalizuojamas, kai j norima sustiprinti. Ketus kaitinamas iki A1 + (50...70C) temperatros, kad gaut austenitin struktr, ilaikomas po valand kiekvieniems 25 mm liejinio sienels storio ir auinamas ramiame ore. Pilkojo ketaus austenizacijos temperatra priklauso nuo ketaus chemins sudties ir apytikriai apskaiiuojama pagal formul A1 = 730 + 28 . (%Si) 25 . (%Mn), kurioje skaiiai reikia laipsnius Celsijaus skalje. Grdinimas. Ketus i pradi kaitinamas ltai iki 500...600C, nes jis yra trapus. Po to, kad maiau grafitizuotsi perlitinis cementitas, kaitinama spariau iki A1 + (50...70C) temperatros, kol pasiekiama ketaus austenitin struktra. Ilaikymo trukm nuo 0,5...3 valand. Ji priklauso nuo gaminio storio ir nuo pradins struktros feritinis ketus ilaikomas ilgiau u perlitin. Auinama daniausiai alyvoje. Legiruotasis pilkasis ketus gali bti auinamas ir ore. Kadangi pilkasis ketus yra trapus ir jautrus tempimams, j galima grdinti ir kartose terpse. is bdas sukelia maiausius tempimus. Pilkojo ketaus liejinys kaitinamas iki 650C temperatros ilydyt drusk vonioje, kurioje laikoma 5 minutes. Po to jis perkeliamas 870C ilydyt drusk voni, kurioje ilaikomas 8 minutes. Vliau 1 minutei paneriamas 350C ilydyt drusk voni ir, kai liejinio temperatra susilygina su vonios temperatra, atauinamas ore iki kambario temperatros Taip grdinamas gaminys maiau susikraipo ir deformuojasi negu grdinamas alyvoje. Atleidimas. Btina operacija po grdinimo. Atleidiant kaitinama iki 200...500C temperatros, ilaikoma madaug 1 valand kiekvieniems 25 mm liejinio sienels storio ir auinama ore. emasis atleidimas (200...250C) sumaina tik vidinius grdinimo tempimus ir beveik nekeiia ugrdinto ketaus kietumo. Auktasis atleidimas (~500C) ketaus kietum sumaina iki ~300 HB. Iki minimumo sumaja vidiniai grdinimo tempimai, padidja plastikumas ir smginis tsumas. Todl grdinimas su auktuoju atleidimu vadinamas gerinimu.

30

5. Terminio apdorojimo defektai

ie defektai gali bti itaisomi ir neitaisomi. Itaisomi terminio apdorojimo defektai nepasiektos norimos metalo savybs ir struktra dl netikslios terminio apdorojimo technologijos. Prieastys gali bti vairios pasirinktas netinkamas terminio apdorojimo bdas arba netinkami reimai, iankstiniai metalo defektai, netiksls arba blogai sureguliuoti matavimo prietaisai ir kt. Itaisomus terminio apdorojimo defektus galima panaikinti pakartotinai termikai apdorojant tiksliais reimais. Neitaisomieji defektai tai anglies idegimas metalo paviriniame sluoksnyje (nuangljimas), plieno perdeginimas, gaminio trkimas arba susikraipymas. Apvelgsime daniausiai pasitaikanius terminio apdorojimo defektus. Perkaitinimas. kaitinus plien iki pernelyg auktos temperatros, jo struktroje iauga austenito grdeliai. Tai vadinama perkaitinimu. Stambiagrd plieno struktra yra nepakankamai plastika ir turi ma smgin tsum. Jeigu kaitinimo temperatra labai aukta ir artima lydymosi temperatrai, tai austenito grdeli pavirius oksiduojasi ir oksiduojasi grdeli ribos. Toks neitaisomas defektas vadinamas perdeginimu. Cementitinis tinklelis. Anglinio poeutektoidinio plieno detal kaitinus iki auktos temperatros (austenitins bkls) ir ltai auinant, antrinis cementitas isiskiria ties perlito grdeli ribomis. Tiriant tokio plieno mikrostruktr, rykiai matomas cementitinis tinklelis. Toks plienas yra trapesnis, nedidelio smginio tsumo, netinka grdinimui. Cementitin tinklel galima panaikinti, kaitinus plien iki auktesns negu Acm temperatros ir atauinus ore (normalizavimas) arba taikant sferoidacin atkaitinim. Paviriaus oksidacija ir nuangljimas. Ore kaitinam plien pavirius oksiduojasi ir nuanglja. Susioksidavus paviriams, reikalingos papildomos darbo snaudos, nes reikia valyti pavirius, alinti nuodegas. Nuangljimas anglies kiekio sumajimas plieno virutiniame sluoksnyje. Labiausiai nuanglja siliciu ir molibdenu legiruoti plienai. Anglies neteks pavirius yra neatsparus dilimui, nestiprus, todl, jei jo mechanikai paalinti negalima, is defektas laikomas neitaisomu. Oksidacij labiausiai skatina aplinkoje esantis deguonis, o iangljim vandens garai ir anglies dioksidas. Todl plienus reikt kaitinti apsauginje inertini duj aplinkoje arba vakuume. Nepakankamas kietumas ugrdinus. Nepakankamo kietumo prieastys yra ios: per ema kaitinimo temperatra (struktroje lik ferito), nepakankama kaitinimo trukm, per ltas auinimas (netinkama auinimo terp), plieno nuangljimas kaitinant, nenuvalytas susioksidavs pavirius. Blogai ugrdintos detals atkaitinamos ar normalizuojamos ir pakartotinai grdinamos.

31 Terminio apdorojimo deformacijos. Grdinant plien auinama labai greitai, todl susidaro dideli tempimai. Kai jie didesni u tamprumo rib, gaminys gali deformuotis susikraipyti. Daugiausia deformuojasi detals, pagamintos i anglini plien, nes jas grdinant btina staigiai auinti vandenyje. Labiau deformuojasi plienai, kuriuose yra daugiau anglies. Grdinami legiruoti plienai auinami velnesnse terpse, todl j deformacijos maesns. Termikai apdorojamos detals susikraipo ne tik netolygiai auinamos, bet ir netolygiai kaitinamos. Susikraipyti gali ir neteisingai sukrauti krosn gaminiai. Kad gaminys nesusikraipyt, labai svarbu, kaip jis panardinamas auinimo terp. Tolygiausiai auta tinkamai pamerktos j auinimo terp detals: cilindrin detal rekomenduojama panardinti vertikaliai, ploki briauna pirmyn. Negalima plon gamini panardinti ilguoju paviriumi arba ploktuma, nes jie susikraipo. Grdinamos detals auta netolygiai, kai auinamos lieiasi tarpusavyje, kai detali paviriuje yra oksid, kai auinimo terpje detals laikomos replmis. Susilietimo vietoje po grdinimo daniausiai lieka minkt dmi. trkimai. Jie gali atsirasti dl vairi prieasi. Gausiai legiruotose plienuose trkimai gali atsirasti kaitinant, nes ie plienai yra trapesni u anglinius plienus ir maiau laids ilumai. Tok plien rekomenduojama kaitinti dviem ar trimis etapais: i pradi ltai, kol pasidaro plastikas (maiau legiruoti iki 500C, gausiai legiruoti iki 750...800C), o paskui didesniu greiiu. trkimai daniausiai atsiranda grdinant, kai auinamas kaitintas plienas. Per staigiai auinant susidaro dideli temperatr skirtumai ir atsiranda tempimai, didesni u stiprumo rib, todl gaminys trksta. Rekomenduojama gaminiui skirt anglin plien pakeisti legiruotuoju, kad bt galima grdinti ne vandenyje, bet liau auinanioje alyvoje. Jei galima, rekomenduojama taikyti dviterp grdinim per vanden alyv. trkimai gali atsirasti ir dl netinkamos gamini konstrukcijos nesuapvalinti kampai, staigiai pasikeiantis skerspjvis, vietins dubos, pavyzdiui, pleit grioveliai. Tokios vietos grdinant turi bti ukemamos asbestu arba moliu.

32

6. Metal terminio apdorojimo renginiai

6.1. rengim klasifikavimas
Metal terminio apdorojimo cech rengimai skirstomi pagrindinius technologinius renginius ir pagalbinius renginius. Pagrindiniai renginiai: kaitinimo krosnys, indukcinio kaitinimo rengimai, renginiai, skirti ruoti apsaugin atmosfer, grdinimo bakai ir kiti panas renginiai, kuriais atliekamos pagrindins terminio apdorojimo technologins operacijos. Pagalbiniai renginiai: lyginimo presai (hidrauliniai ar mechaniniai presai, skirti ploki detali formai atstatyti po terminio apdirbimo bei plovimo), valymo renginiai ir kontrols-matavimo priemons. Kaitinimo krosnys klasifikuojamos pagal iuos poymius: 1. Pagal technologinius poymius: universalios krosnys atkaitinimui, emam ir auktam atleidimui, grdinimui,

normalizavimui ir metal termocheminiam apdirbimui (anglinimas, azotinimas, cianavimas) specialios paskirties krosnys, gaminamos konkretiems terminio apdirbimo

procesams, labai didelio naumo ir pritaikytos vieno tipo detalms. 2. Pagal terminio apdirbimo proces maksimali darbin temperatr: emos temperatros krosnys (iki 500C), vidutins temperatros krosnys (iki 1000C), auktos temperatros krosnys (iki 1400C).

3. Pagal detali pakrovimo ir ikrovimo i krosnies bd : krosnys su itraukiamu padu, krosnys su nejudamu padu, elevatorins krosnys, kamerins krosnys, daugiakamerins krosnys, achtins (vertikalios) krosnys, karuselins krosnys, konvejerins, rolgangins, stmimo, nepertraukiamo veikimo krosnys.

33 4. Pagal ilumos altin: dujins, elektrins, kaitinimui aukto danio srovmis.

5. Pagal kaitinimo aplink: kaitinimo procesas atliekamas atmosferos oro aplinkoje, kaitinimo procesas atliekamas apsauginje aplinkoje ( inertini duj aplinkoje), kaitinimo procesas atliekamas vakuumo aplinkoje, kaitinimas atliekamas drusk voniose.

Esant detali terminio apdirbimo poreikiui, visada yra galimyb pasirinkti konkreiam atvejui optimaliai tinkant rengin. kaitinimo bdo pasirinkimas konkreiam terminio apdorojimo procesui yra labai svarbus momentas. Pasirenkant kaitinimo bd vadovaujamasi iais kriterijais: 1. kaitinimo kokyb turi garantuoti gaminio konstruktorins normatyvins dokumentacijos reikalavimus. 2. kaitinimo bdas turi santykinai minimaliai naudoti energetinius iteklius ir maksimaliai optimaliai bt pritaikytas prie viso detals gamybos technologinio proceso. Gamyboje naudojamos krosnys turi eil aukiau ivardyt poymi kombinacij.

6.2. Terminio apdorojimo nepertraukiamo veikimo konvejerinio tipo krosnys

Automobili gamybos pramonje danai bna poreikis termikai apdoroti didelius kiekius detali. Detali svoriai ir geometriniai matmenys gali bti vairs nuo keli deimi gram iki 100 ir daugiau kilogram, o termikai apdoroti kiekiai - nuo keli imt kilogram per valand iki keli ton per valand. Terminio apdorojimo konvejerinio tipo krosnys visada bna nepertraukiamo veikimo, daniausiai jungiamos kit technologini rengim grandin ir dirba automatiniame cikle. iose krosnyse daromi praktikai visi terminio ir termocheminio apdorojimo procesai. Nepertraukiamo veikimo krosnyse terminiai procesai gali btim atliekami tiek oro, tiek ir apsauginje atmosferoje. Detals kaitinamos naudojant elektros energij arba deginant dujas. Tokio tipo krosnys visada gaminamos pagal specialius usakymus ir bna pritaikytos konkreioms

detalms termikai apdoroti. Visose nepertraukiamo veikimo krosnyse terminio apdorojimo technologinis procesas vyksta pagal uduot detali judjimo ir terminio proceso program.

34 Priklausomai nuo detals transportavimo krosnies viduje bdo, nepertraukiamo veikimo konvejerinio tipo krosnys gali bti skirstomos : konvejerines, rolgangines, stmimo.

Konvejerin krosnis, turinti pint konvejerin juost, pagamint i kariui atsparaus plieno pavaizduota 6.1 pav. Tokio tipo krosni konvejeriai gali bti nuo 0,2 m iki 1,5 m ploio, j naumas

6.1 pav. Konvejerin krosnis su pinta juosta. iki 3000 kg per valand, darbin temperatra iki 1100C. Daniausiai naudojamos nedideli detali, kuri svoris iki 50kg terminiam apdorojimui. ios krosnys daniausiai dirba su apsaugine atmosfera visikai automatizuotame reime. Pakrovimo zonoje detals dedamos ant konvejerins juostos ir toliau juda kartu su juosta per vis krosn. iose krosnyse galimi ie terminio apdorojimo procesai: atkaitinimas, normalizavimas, grdinimas, atleidimas, termocheminiai procesai. Konvejerins krosnys, turinios juost, pagamint i liet ar suvirint plokteli, pavaizduotos 6.2 pav.

6.2 pav. Konvejerin krosnis su liet plokteli konvejeriu

35 ios krosnys analogikos krosnims, turinioms pint konvejerin juost, bet turi kelet privalum: juosta i liet tarpusavyje sujungt plokteli tarnauja nepalyginti ilgiau negu pinta. itos juostos darbo metu praktikai nesideformuoja, galima apdirbti detales, kuri svoris iki 100 kg. Rolganginse krosnyse detals juda ant besisukani atitinkamo skersmens rolgang (cilindrini ritinli) sistemos (6.3 pav.).

6.3 pav. Rolgangins nepertraukiamo veikimo krosnys

Didesns detals dedamos tiesiai ant rolgang, maesns (pvz., guoli detals) dedamos specialius krepius. Krepiai ir rolgangai gaminami i kariui atspari plien. Sukamas judesys rolgangams suteikiamas per grandin. Rolgang guoliaviets yra iorinje korpuso dalyje. Tokio tipo krosnyse daugiausia atliekami ie terminio apdorojimo procesai: atkaitinimas, normalizavimas, grdinimas, atleidimas. ios krosnys daniausiai naudojamos didelms detalms, kuri svoris nuo 10 iki 100kg apdoroti. Su jomis galima termikai apdoroti nuo 700 iki 5000 kg detali per valand. Stmimo tipo krosnys yra vienos i optimaliai tinkam terminiam apdorojimui masinje gamyboje. Vienas i didesni i krosni privalum yra tai, kad jos gali bti lauytos konfigracijos, t.y. atskiros krosnies zonos gali bti ne vienoje linijoje. Tai leidia optimaliai inaudoti gamybinius plotus. Pvz., konvejerini ar rolgangini krosni ilgis daniausiai virija 20 m ir visi krosnies elementai bna idstyti vienoje linijoje. Kitas didelis privalumas atskirose krosnies zonose galima turti skirtingus detali judjimo greiius, kadangi kiekviena zona gali turti atskirus hidraulinius cilindrus, kurie ir suteikia judes krosnyje esanioms detalms. Visi procesai yra automatikai valdomi ir programuojami. Tokios stmimo konvejerinio tipo krosnys daugiausiai yra naudojamos

36 atliekant kaitinimo procesus atkaitinimui, normalizavimui, grdinimui ir nedideli gabarit plienini detali kontroliuojamam auinimui masins gamybos metu natralioje ar apsauginje aplinkoje, pasiekiant temperatr iki 1100C. 6.5 pav. pavaizduota stmimo principu veikianios krosnies schema. i krosnis skirta atkaitinti detalms pagal uduot temperatrin reim. Detals krosnyje juda sukrautos ant speciali padkl. Programikai nustatomas detali kaitinimo greitis, ilaikymo laikas ir auinimo iki 350C greitis. Leidiama ne didesn kaip 10C laipsni paklaida nuo uduoto reimo. Apdirbam detali kiekis 400 kg per valand. 6.4 pav. pavaizduota terminio apdorojimo reim diagrama, pagal kuri dirba krosnis ir kurios faktines reikmes proceso metu galime matyti krosnies valdymo pulto ekrane. Mlyna linija tai programikai uduota temperatros kitimo kreiv, alia tai faktika temperatra nurodytu laiko momentu, raudona rodo naudojam kaitinimo galingum kiekvienu laiko momentu.

SV, t [C]
900.0 850.0 800.0 750.0 700.0 650.0 600.0 550.0 500.0 450.0 400.0 350.0 300.0 250.0 200.0 150.0 100.0 50.0 0.0 -50.0

PV, t [C]

MV (Heat)

09:00.00 09:30.00 10:00.00 10:30.00 11:00.00 11:30.00 12:00.00 12:30.00 13:00.00 13:30.00 14:00.00 14:30.00 15:00.00 15:30.00 16:00.00 16:30.00 17:00.00 17:30.00 18:00.00 18:30.00 19:00.00

6.4 pav. Terminio apdorojimo reim diagrama, pagal kuri dirba stmimo nepertraukiamo veikimo krosnis Matome, kad kontroliuojamu greiiu auinimo zonoje turime neym nukrypim nuo uduotos temperatros.

37

Pakrovimo zona

kaitinimo ir ilaikymo zona

Kontroliuojamo auinimo Greito auinimo zona zona

6.5 pav. Stmimo nepertraukiamo veikimo krosnis

6.6 pav. Stmimo nepertraukiamo veikimo krosnis, esanti Marijampolje UAB Peer industries.

38 Padkl su detalmis pakrovimas krosn ir ikrovimas i jos vyksta automatikai. Padklai su detalmis rankiniu bdu udedamos ant pakrovimo stalo ir rankiniu bdu nuimamos nuo nukrovimo stalo. Visas darbinis ciklas yra visikai kontroliuojamas pagal pasirinkt program. Krosnies konstrukcija utikrina: sukraut ant padkl detali veim ir iveim krosnies, krovos kaitinim pasiekiant atkaitinimo temperatr 880C, temperatros palaikym proceso metu, kontroliuojam krovos auinim iki 350 C.

Krosnies darbinis reimas ir kiti parametrai yra sukonstruoti padklams, kuri matmenys yra 610x610x460 mm. ios padklus, matomus 6.6 pav. pirmame plane, sukraunamos detals. Krosnies konstrukcij sudaro: plieninis apvalkalas, termin mediaga/izoliacija, elektrin kaitinimo sistema, oro maiytuvai, krovos stmimo sistema, kontroliuojama auinimo sistema, greito auinimo kamera, termins durys, hidraulin sistema, kontroliuojama ataldymo sistema vandeniu, ratukinis pakrovimo stalas, padkl veimo krosn sistema, padkl iveimo i krosnies sistema, kontrols spinta.

Krosnies apvalkalas Krosnies apvalkalas yra sukonstruotas i anglinio plieno lakt, surinktas i atskir sekcij. Krosnies apvalkalo viduje taisyti temperatros sensoriai ir visa kaitinimo sistema. Termin mediaga/izoliacija Vidins apvalkalo sienos, lubos ir durys yra termikai izoliuotos, kad krosnis atlaikyt aukt kaitinimo temperatr. Izoliacin mediaga krosniai suteikia puiki izoliacij ir aukt termin efektyvum. krovos laikikliai krosnies viduje yra pagaminti i auktai temperatrai, dvjimuisi bei

39 kitiems mechaniniams paeidimams atsparios mediagos. Palikta erdv po laikikliais ir padklais garantuoja ger oro cirkuliacij krosnies viduje. Pakrovimo mechanizmas ir pakrovimo stalas. Pakrovimo mechanizmas leidia automatikai vaiuoti padklams su detalmis krosnies kamer. Detals yra pakraunamos ant padkl ir padklas padedamas ant pakrovimo stalo. Po to krova yra stumiama krosnies kamer panaudojant hidraulin cilindr. Pasibaigus pakrovimo procesui, stmoklinis cilindras grta pradin pozicij. Kaitinimo sistema. Krosnies kaitinimo elementai, pagaminti i apvalios Kanthal AF vielos, yra iskirstyti kaitinimo sekcijoje dvi zonas, ilaikymo zonoje - tris ir trys yra kontroliuojamoje ataldymo zonoje. Dl tokio kaitinimo element pozicionavimo yra pasiekiama vienoda temperatra. Proceso metu elementai kaitinimo zon ir joje esant padkl su detalmis kaitina iki 880C. Kaitinimo elementai ilaikymo zonoje utikrina ir palaiko pastov temperatros lyg. Kaitinimo elementai kontroliuojamoje ataldymo zonoje yra naudojami utikrinti uduot auinimo greit. Oro maiytuvai Oro maiytuvai reikalingi tam, kad visose kameros vietose gautume vienod temperatr. Krosnies lubose yra sumontuota 11 oro maiytuv (trij skirting tip kiekvienoje kameroje). Kiekvienas maiytuvas skirtas atskirai kaitinimo zonai. Oro maiytuvus galima sukonstruoti ir imontuoti neeinant krosnies kamer. J guoliai yra auinami vandeniu, o vanduo yra sujungtas su vandens ataldymo sistema. Ventiliatoriaus ments yra montuotos kontroliuojamoje auinimo zonoje, kad paskirstyt oro srautus ir visoje kameroje suvienodint temperatr. krovos stmimo sistema Hidraulin krovos stmimo sistema sudaryta i keturi hidraulini cilindr su reikiamais ilgiais ir skirtingais maitinimo altiniais. Cilindrai yra prijungti prie pagrindins hidraulins stotels. Automatizuota kontrols sistema stumia padkl su detalmis krosn ir vis laik yra kontroliuojama procesoriaus. stmimo proceso metu hidraulin stotel dirba tik su vienu cilindru. i sistema taip pat turi jungiklius, kurie nustato ir kontroliuoja stmimo ilg. Greito auinimo kamera Greito auinimo kamera su ioriniu vandens gaubtu yra naudojama krovai auinti sumainant temperatr nuo 350C iki 50C ir rankinio ikrovimo paruoimui. Auinimo kamera yra suskirstyta 3 zonas. Termostatai ir termometrai kontroliuoja kiekvien zon, kad sumaint vandens sunaudojim ir optimizuot auinimo ciklus. Auinimo kamera turi dvigubas sienas, tarp kuri cirkuliuoja vanduo.

40 Krosnies durys Kiekvienos krosnies zonos gale yra montuotos hidraulikai veikianios plienins termikai izoliuotos durys. Jos sumaina kario praradim ir atskiria auinimo zon nuo kaitinimo zonos. Durys usidaro prasidjus procesui ir atsidaro, kai krova jau yra iveama i krosnies. Dur atidarymas yra kontroliuojamas kompiuterinio procesoriaus. Hidraulin sistema Hidrauline sistema paduoda aukto slgio alyv stmoklinius ir dur cilindrus. Hidraulin sistema sudaryta i vamzdyn, lanksi vamzdi, jungikli ir prie krosnies apvalkalo tvirtinam krontein Vandens sistema Vandens sistema paduoda alt vanden greito auinimo kameros auinimo vandeniu gaubt ir oro maiytuv guolius. Visa sistema sudaryta i vamzdyn, jungikli. Krosnies darbo apraymas Detals ant padkl yra veamos krosnies pakaitinimo kamer naudojant pakrovimo mechanizm. Kaitinimo kameros durys automatikai atsidaro ir padklas yra stumiamas krosnies kamer. Po to hidraulinis cilindras grta pradin padt ir durys usidaro. I kaitinimo zonos krova yra stumiama ilaikymo zon (ia vyksta pasiektos temperatros visuose krovos detali skerspjviuose suvienodinimo procesas), kuri yra vienoje linijoje su kaitinimo zona. Ilaikymo zona yra suskirstyta tris kaitinimo zonas, kurios turi du oro maiytuvus. I kaitinimo zonos padklai su detalmis mechaniniu stmokliu, kuris juda viena kryptimi tarp kaitinimo ir ilaikymo zon, yra stumiami ilaikymo zon,. Po to specialios grandins su kabliu traukia padkl kontroliuojam auinimo zon. Atsidarius durims tarp ilaikymo ir auinimo zon, padklas stumiamas kontroliuojam auinimo zon, ir durys usidaro. ios durys atskiria kaitinimo ir auinimo aplink kameros viduje, todl kaitinimo zona nedaro jokios takos vykstantiems procesams ir gaunami geri auinimo parametrai. Hidraulinis cilindras, montuotas priekinje kontroliuojamos auinimo zonos sienoje, stumia eis padklus kontroliuojam auinimo zon. Kontroliuojama auinimo zona yra suskirstyta dar tris zonas su eiais atskirais oro maiytuvais. ios zonos viduje yra taisytos oro ventiliatori ments, kaitinimo elementai ir auinimo sistema. Kaitinimo elementai pakaitina tui kamer prie pradedant krosnies ataldymo proces. Auinimo kamera sukonstruota palaikyti (atsivelgiant slygas) auinimo greit 150-200C/val. Atauinta iki 350C krova mechaniniu stmokliu yra transportuojama greito auinimo kamer. Pirmiausiai atsidaro durys tarp kontroliuojamos auinimo

41 zonos ir greito auinimo kameros, tada padklas stumiamas greito auinimo kamer ir durys usidaro. ioje kameroje krova ataldoma nuo 350C iki 50C. I greito auinimo zonos hidrauliniu trauktuvu detals su padklu itraukiamos ant ratukinio stalo. Padklas nuimamas nuo stalo, detals ikraunamos, o padklai perkeliami pakrovimo zon, esani krosnies priekyje. Kaitinimo temperatra yra matuojama kiekvienoje kaitinimo zonoje naudojant termoporas. Kiekvienoje zonoje taip pat yra montuota temperatros termoelement saugos sistema (kaitinimo elementams pasiekus neleistinai aukt temperatr, jie yra atjungiami ir taip apsaugomi nuo perkaitimo). Temperatra kiekvienoje kaitinimo zonoje yra kontroliuojama naudojant

programuojam procesori ir temperatros reguliatorius. Kaitinimo proceso metu temperatra yra uraoma tik skydelio panelje ir ioriniame kompiuteryje, kuris prijungtas prie iorines jungties, leidianios stebti krosnies darb internete. Galimas proces parametr (toki kaip temperatra kiekvienoje kaitinimo zonoje, auinimo greiio grafikai, proceso pradios ir pabaigos laikas, padkl numeriai) atspausdinimas i kompiuterio. Aliarmo signalus ir klaidas, atsiradusias krosnies veikimo metu, taip pat galima atsispausdinti. Krosnies veiksmus ir kontrols procesus priima PLC valdiklis. Krosnis dirba, kai krovos pakrovimas veikia automatikai pagal nustatyt program. Krosnies darbo reimas baigiasi su ikrovimo signalu. Krosnies kameros temperatros kontrol vykdoma naudojant procesori PLC. Saugos lokauto sistema su optiniu ir akustiniu aliarmu parodo vandens auinimo klaid, per aukt temperatr zonoje, kaitinimo element klaid, hidraulins stotels arba hidraulinio cilindro klaid. Visos ikilusios klaidos ir pavojai yra praneamos naudojant garsinius ir optinius signalus bei pateikiamos proces skydelyje, kuris yra kontrols spintos duryse. Kontrols spinta reikalinga utikrinti saugumui, tiksliam krosnies bei kit mechanizm veikimui ir proces kontrolei. Spintoje montuotos ios matavimo, reguliavimo, registravimo ir kontrols priemons: pagrindinis jungimo-ijungimo jungiklis, kaitinimo element energijos altinio tiristorio kontrolierius, PLC programuojama kompiuterin sistema, veiksmus rodantis skydelis, saugios temperatros reguliatorius, auinimo ventiliatori danum matuojantys kontrolieriai.

Ant priekini dureli yra montuoti procesus rodantis skydelis, amperai ir voltmetrai, jungiklio ir kontrols mygtukai. Atidarius spintos priekines duris, galima laisvai prieiti prie vis kontrols spintoje taisyt element.

42

6.3. Vakuumins terminio apdorojimo krosnys

Nors vakuumins aplinkos sukrimo principai yra inomi jau daugiau nei 300 met, taiau pramoninse terminio apdorojimo krosnyse is principas pradtas taikyti tik nuo 1950 met. Vakuumins terminio apdorojimo krosni naudojimo sritys: atleidimas, grdinimas, anglinimas (cementavimas) ir kt. termocheminiai metalo apdirbimo procesai, litavimas kietaisiais lydmetaliais.

Kadangi iuolaikins vakuuminio kaitinimo krosni sistemos utikrina var kaitinimo proces, lankstum, efektyvum, saugum ir proces kontrol siekiant uduot reikalavim, iuo metu atsiranda vis naujos vakuuminio kaitinimo pritaikymo sritys ir i rengini rinka toliau skmingai auga. Vakuumins krosnys yra naudojamos vairiose pramons akose kaitinimu apdirbti metalus arba kitas specialias mediagas varioje, neutertoje aplinkoje. Main gamyboje vakuumins krosnys daniausiai naudojamos technologins rangos detali grdinimui ir detali litavimui kietaisiais lydmetaliais. Visos vakuumins kaitinimo krosnys tai atskir rengini sistema ir sudarytos i: vakuumins kameros, kaitinimo zonos, energijos padavimo renginio, vakuumini siurbli sistemos, programuojam kontrols ir valdymo sistem.

Vakuumins krosnies darbo procesas yra toks: paruotos detals yra pakraunamos krosnies kaitinimo kamer ir vakuuminiais siurbliais i kaitinimo kameros yra isiurbiamas oras. Elektriniai elementai kaitina vidin kamer iki i anksto uduotos temperatros. Daniausiai naudojamas temperatr intervalas 150...1350C. kaitinimo laikas, greitis ir temperatra yra nesudtingai programikai valdomi. Pasibaigus uduotam kaitinimo ciklui, kaitinimo kamer specialiu ventiliatoriumi puiamas inertini duj miinys, kad detals bt ataldytos iki reikiamos temperatros. Auinimas inertini duj miiniu naudojamas todl, kad ant detali paviri nesusidaryt nuodegos. Atauinus detales iki uduotos temperatros, detals yra iimamos i krosnies ir procesas pradedamas i naujo.

43 Pagal savo konstrukcinius ypatumus vakuumins krosnys yra skirstomos horizontalias, vertikalias ir elevatorines. Horizontaliose vakuuminse krosnyse (6.7 pav.) kaitinimo kamera yra horizontali, todl detals kamer yra kraunamos atidarius krosnies galin dangt. ios krosnys yra daniausiai naudojamos ma gabarit ir vairi form detali bei nedideli partij terminiam apdorojimui. Tokio tipo krosnys yra danai naudojamos technologins rangos gamyboje.

6.7 pav. Horizontali vakuumin kaitinimo krosnis

6.8 pav. Vertikali vakuumin kaitinimo krosnis

6.9 pav. Elevatorin vakuuminio kaitinimo krosnis

44 Tais atvejais, kada reikia efektyviai inaudoti gamybinius plotus arba termikai apdoroti ilgas velen tipo detales, yra naudojamos vertikalios konstrukcijos vakuumins krosnys (6.8 pav.). Detals toki krosn yra kraunamos per kameros vir ir pakabinamos vertikaliai. Taiau tada kaitinimo proceso metu ilg detali formos minimaliai deformuojasi. Elevatorins vertikalios konstrukcijos krosnys (6.9 pav.) daniausiai naudojamos didesni gabarit detalms. Detals yra paduodamos kaitinimo kamer i pakrovimo zonos, kuri yra apatinje krosnies dalyje. Elektromechanin pavara stumia detals viena kryptimi tik priek, todl detals, esanios kaitinimo kameroje, netrukdo paruoti nauj krov. ios krosnys turi atskir detali ikrovimo zon, i kurios jos gali pakliti tiesiai kit terminio apdorojimo proces arba tarpoperacinio transportavimo tar. Vakuumini horizontalios konstrukcijos krosni (6.10 pav.) kamer sienos gali turti vandens auinim arba jo neturti. Vakuuminse krosnyse, kuri sienos yra auinamos vandeniu, tarp vidins kameros sienos ilumins izoliacijos sluoksni ir iorins sienos paviriaus cirkuliuoja vanduo. Cirkuliuojantis vanduo ataldo kameros iorines sienas ir krosnies vidin aukta temperatra neveikia iorins aplinkos.

6.10 pav. Vakuumins horizontalios kaitinimo krosnies pagrindiniai konstrukciniai elementai 6.11 pav. pavaizduotas vakuumo sukrimo renginys. Tokio tipo vakuuminio renginio vakuuminio siurbli valdymo sistema autonomikai, be operatoriaus sikiimo, reguliuoja atskir siurbli darbo eilikum ir trukm. Vakuuminse sistemose su mechaniniais siurbliais sukuriamas vakuumas iki 10 bar. Pradioje i kameros or siurbia vienas rotorinis stmoklinis siurblys. Vliau papildomai sijungia Roots tipo orapt. Dirbant abiems siurbliams pasiekiamas iki 10 bar vakuumas. emesnio slgio mechaniniai siurbliai nesukuria. Tuomet siurbli grandin

45 jungiami difuziniai siurbliai. Difuzinis siurblys tai cilindrin talpa, kuri patalpintas kita talpa (boileris) su alyva. Boileryje alyva yra kaitinama ir jos garai kyla boilerio virutin dal, kur purktukais garai labai dideliu greiiu ipurkiami emyn cilindrin talp. Alyvos gar srauto molekuls susiduria su duj molekulmis ir gar srautas isiurbia duj molekules i virutins cilindro talpos dalies. Taip sukuriamas papildomas vakuumas. Alyvos srauto garai kondensuojasi ant cilindro sieneli ir siurbliu grinami atgal boiler. Palaikantis siurblys i apatins cilindro dalies isiurbia dujas. Vakuuminse sistemose, kurios papildomai turi difuzinius siurblius, kaitinimo kameroje sukuriamas vakuumas iki 106 bar.

6.11 pav. Vakuumo sukrimo renginio pagrindins sudtins dalys

3
apvalkalas.

1- iorinis apvalkalas; 2- stipruminis karkasas; 3- padas padti krovai, 4 - kaitinimo elementai; 5- vidinis kartos zonos

6.12 pav. Vakuumins krosnies kaitinimo kameros konstrukcija

46 Vakuumins krosnies vidins kaitinimo zonos vidinis apvalkalas (6.12 pav.) gali bti pagamintas i metalinio lakto (kariui atsparaus nerdijanio plieno, kuris padengtas daniausiai molibdeno reflektoriniu sluoksniu) arba grafitinio pluoto. Kaitinimo elementai gali bti grafitiniai arba metaliniai. Grafitiniai kaitinimo elementai (6.13-6.15 pav.) daniausiai yra naudojami gauti auktoms temperatroms (iki 2200C), kadangi jie yra atspars oksidacijai ir auktose temperatrose nekeiia savo geometrini matmen. Grafitini kaitinimo element forma daniausiai bna ploktelin, lankin arba strypin.

6.13 pav. Grafitiniai strypiniai elementai

6.14 pav. Grafitiniai plokteliniai elementai

6.15 pav. Grafitiniai strypiniai elementai

Metaliniai kaitinimo elementai (6.16-6.17 pav.) gaminami i Mo, W, Ni, Cr ir geleies lydini ir gali bti strypo arba plai juost formos. Tokie elementai daniausiai naudojami krosnyse, kuri darbin temperatra iki 1300C

6.16 pav. Metaliniai strypiniai elementai

6.17 pav. Metaliniai juostiniai elementai

Energijos padavimo kontrols bei valdymo sistema tai metalin spinta (6.18 pav.), kurioje yra montuoti elektros energijos padavimo krosn renginiai bei kontrols ir valdymo elementai.

47 Kontrols ir valdymo sistema: - Standartiniai valdikliai PLC

(Programmable Logic Controler) tipo ir pramoninio kompiuterio procesoriaus IC (Industrial Computer). - Krosnies operacij seka yra valdoma ir kontroliuojama i PLC. - IC yra naudojamas proces sekai nustatyti, duomenim saugoti, vairi proces programoms sudaryti ir joms pakeisti.

6.18 pav. Proces kontrols ir valdymo spinta

- Operacij panelje yra ekranas, kuris leidia greitai ir tiksliai pamatyti krosnyje vykstani technologini proces parametrus bei juos kontroliuoti.

Vakuuminio grdinimo krosnis sudaryta i vakuumo sukrimo sistemos, kaitinimo kameros, aldymo kameros ir proces valdymo sistemos. Daniausiai naudojamos dviej arba trij kamer vakuumins grdinimo krosnys. Dviej kamer vakuumin krosnis sudaryta i vakuumins kaitinimo kameros ir aldymo duj srautu vakuumins kameros. Tokia vakuuminio grdinimo krosnis yra naudojama legiruotiems plienams, kurie reikalauja santykinai maesnio auinimo greiio, grdinti. Vakuuminio grdinimo renginiuose naudojamos kaitinimo kameros tiek su grafitine, tiek ir su metaline kaitinimo zona. Darbin kaitinimo kamer temperatra daniausiai bna iki 1400C. Vakuumini siurbli sistema kaitinimo kameroje ir aldymo kameroje sukuria vakuum iki 10 bar. Grdinimas vyksta aldymo kameroje, kurioje kaitinta detal yra apipuiama suspaust inertini duj srautu. kaitint detali auinimo procesas yra vienas i svarbiausi grdinimo proceso moment. iuo metu pastebima tendencija kaitint detali auinim skysiuose keisti auinimu suspaust inertini duj srautu. Dujos yra pasirenkamos atsivelgiant reikaling auinimo greit ir kain. 6.19 pav. pavaizduotas santykinis ataldymo greiio ir kat palyginimas.

48
12 10 8 6 4 2 0 Helio Azoto Argono Ataladymo greitis Ataldymo katai

6.19 pav. Santykinio ataldymo greiio ir kat palyginimo grafikas

Grafikas parodo, kad helio auinimo greitis yra du kartus didesnis nei azoto, taiau ataldymo katai net 11,8 kart didesni. Todl praktikoje daniausiai yra naudojamos azoto dujos. Ataldymo proces grdinimo metu nulemia ie faktoriai: plien grdinamumo savybs ir legiravimo laipsnis, vienod auinimo slyg visoms detalms, esanioms auinimo kameroje sudarymas, minimalus temperatr skirtumas auinamojoje detalje.

Laikantis mint slyg, detalse susiformuoja vienoda martensitin struktra, turinti minimalius defektus. Keiiant auinimo duj slgio bei pratekanio duj srauto kiekio dydius, galima pasirinkti reikiam auimo greit ir gauti geriausius grdinimo rezultatus. Vienodas auinimas gaunamas apipuiant ataldom detal duj srautu i vis pusi. Daniausiai pasitaikantys duj srauto krypi formavimo aldymo kameroje konstrukciniai sprendimai pavaizduoti 6.20 pav. inodami norimos termikai apdoroti mediagos chemin sudt pagal techniniuose inynuose nurodytus grafikus galime pasirinkti terminio apdorojimo reimus. Priklausomai nuo norimo gauti rezultato pasirenkamas kaitinimo greitis, kaitinimo trukm, kaitinimo ir auinimo terps.

49

6.20 pav. Galimos duj sraut kryptys auinimo kameroje Pasirenkant kaitinimo laik reikia atsivelgti detali geometrinius matmenis. Norint gauti geriausius rezultatus, kaitinant reikia pasiekti maksimal kaitinimo greit ir vienod temperatr visose detals skerspjviuose. Paprastai laikoma, kad per 1 minut perkaista apie 1mm mediagos. Pasiekus nustatyt temperatr, kad visuose detals skerspjviuose temperatra suvienodt, reikia nemaiau kaip 1 valand detal ilaikyti kaitinimo temperatroje. kaitinimo greiio ir auinimo greiio priklausomyb nuo geometrini matmen pavaizduota 6.21 pav. Auinimas atliekamas prie 20 bar duj srauto slgio, o temperatr reikms nurodytos detals viduryje.

50

6.21 pav. Temperatros pasiskirstymo priklausomyb nuo detals geometrini matmen Paprastai ataldymo metu aldymo kamer yra puiamos dujos, suspaustos nuo 10 iki 30 bar. 6.22 pav. yra parodyta auinimo greiio priklausomyb nuo duj srauto slgio apipuiant detal, kurios geometriniai matmenys 150x150 mm. Didiausias auinimo greitis yra pasiekiamas, kai duj srauto slgis 30 bar.

6.22 pav. Auinimo greiio priklausomyb nuo auinamo duj slgio Parenkant auinimo reimo laik, btina atsivelgti detali geometrinius matmenis. Kuo didesni detals geometriniai matmenys, tuo ilgesnis turi bti auinimo laikas. Auinimo laiko ir

51 detali geometrini matmen priklausomyb, esant duj srauto slgiui 30 bar, yra pavaizduota 6.23 pav. Temperatr reikms nurodytos detals viduryje.

6.23 pav. Auinimo laiko priklausomyb nuo detals geometrini matmen Principin dviej kamer vakuumins krosnies konstrukcija pavaizduota 6.24 pav.

6.24 pav. Dviej kamer vakuuminio grdinimo krosnis

52 Metalini detali gamybos metu, kada reikia grdinti ne vien tik legiruotus, bet ir anglinius plienus, yra naudojamos trij kamer vakuuminio grdinio krosnys (6.25 pav.). iose krosnyse prie vakuumins kaitinimo ir ataldymo kameros papildomai bna grdinimo kamera su alyva arba vandeniniu tirpalu.

6.25 pav. Trij kamer vakuuminio grdinimo krosnis

Tokio tipo horizontali elektrin vakuumin terminio apdorojimo krosnis gali bti naudojama vairi metal grdinimui duju srautu, grdinimui panardinant tepale, atkaitinimui, atleidimui, litavimui ir kitiems procesams. Tokia krosnis eksploatuojama Vilniuje AB Vilma rangos gamybos ceche. Krosnyje yra trys kameros: dujomis auinama kamera, tepalu auinama kamera ir kaitinimo kamera. Vakuumin kaitinimo kamera montuojama grind lygyje bei turi grafitin vidin apvalkal su grafitinio pluoto izoliacine mediaga ir su grafitiniais kaitinimo elementais. Grafitinio pluoto mediaga pasiymi labai auktomis izoliacinmis savybmis ir labai gerai sugeria drgm. Todl pradedant darb kaitinamo kamera turi bti idiovinama arba joje turi bti nuolat palaikomas vakuumas. Tarp iorinio ir vidinio apvalkalo sumontuoti sieneli auinimo vandeniu ilumokaiiai. Tarp vis kamer rengtos hermetikos durys. Detals auinimo metu visose trijose kamerose palaikomas vakuumas. Virutinje aldymo dujomis kameros dalyje yra ventiliatorius, o apatinje renginys transportuoti detales kameros viduje. aldymo kameros onuose yra plokts, kuriomis reguliuojamas duj srautas. Auinimo dujomis kamera atlieka dvigub funkcij: joje paruoiamos detals kaitinimui, atliekant auinim tepale ir joje vyksta auinimas duj srautu. Detals auinamos azoto duj srautu, o duj cirkuliacij kameroje sukuria ventiliatorius (6.26 pav.). Pro kaitintas detales prajusios dujos per duj srauto reguliavimo plytas nukreipiamos ilumokait, kur yra atauinamos.

53

6.26 pav. Trij kamer vakuumins terminio apdorojimo krosnies konstrukcijos principin schema.

54 Apatinje auinimo tepalu kameros dalyje yra tepalo vonia, kuri montuojama emiau grind lygio. Vonioje sumontuotas ilumokaitis tepalui auinti, kaitinimo elementai tepalui kaitinti ir maiykl tepalui maiyti. Tepalu auinamos kameros vidurinje dalyje yra renginys detalms transportuoti. is renginys kaitintas detales pamerkia tepal atliekamas grdinimo procesas. Pakrovimo renginys sudarytas i aki ir dviej pneumatini cilindr por, sujungt su akmis. Viena cilindr pora naudojama detali judjimui pirmyn-atgal, kita emyn-auktyn. i judesi kombinacijos atlieka detali pakrovimo-ikrovimo ir grdinimo operacijas. Vakuuminio atsiurbimo sistema prijungta prie aldymo kamer onini paviri. Pagal uduot program galima pasiekti vakuum iki 10 bar. Krosnies darbo principas Kaitinimo kameroje pagal uduot terminio apdirbimo program nuolat yra palaikomas vakuumas ir temperatra. Nuo stalo su ritinliais detals kartu su padklu rankiniu bdu stumiamos dujomis aldom kamer. Tuo metu kaitinimo kameroje palaikomas vakuumas. Udaromos aldymo kameros durys ir i aldymo kameros isiurbiamas oras. Pasiekus slg 10 bar., atsidaro kaitinimo kameros durys ir detals su padklu patenka kaitinimo kamer. Udarius kaitinimo kameros duris, prasideda kaitinimas pagal uduot program. Pagal nustatyt program kaitinus detales, jos paduodamos tepalu arba dujomis aldom kamer ir kaitinimo kameros durys udaromos. Pagal uduot program atliekamas auinimo procesas azotu. Pasibaigus aldymo procesui, aldymo kamer paduodamas oras. Pasiekus atmosferin slg auinimo kameros durys atidaromos ir ant ritininio stalo iimamos detals. Po to galima pradti nauj proces arba nauj seno proceso cikl. Detales gali judti krosnyje dviem bdais (6.27 pav.). Vienas galimas detali judjimo kelias: i pakrovimo zonos detales patenka kaitinimo kamer, o po to paduodamos auinimo dujomis kamer ir i ten grinamos pakrovimo-ikrovimo zon. Antras galimas detali kelias: i detali pakrovimo-ikrovimo zonos detals paduodamas kaitinimo kamer, i ten alyva auinam kamer, o po to detals patenka ikrovimo zon.

55

6.27 pav. Detali judjimo krosnyje schema

6.4. Pavirinio indukcinio grdinimo renginiai

Metal paviriams grdinti plaiai yra naudojamas greitas paviri kaitinimas aukto danio srovmis. is terminio apdorojimo bdas leidia gauti geresnes mechanines detali pavirini sluoksni savybes. Taip vyksta todl, kad detals paviriniuose sluoksniuose susidaro smulkiagrd mikrostruktra. Terminio apdorojimo, kaitinant pavirin sluoksn, privalumai, lyginant su detali kaitinimu krosnyse: terminio apdorojimo proceso metu gaunamos minimalios deformacijos, galimyb atlikti termin apdorojim vienoje ar keliose atskirose detals paviriaus vietose, galimyb gauti detals paviriuje didel kietum ir atsparum dilimui, ilaikant nepakitus detals vidini sluoksni plastikum ir kietum, nedidelio nuodeg sluoksnio susiformavimas po kaitinimo, ymiai maesns energetini resurs snaudos ir maesnis kenksming mediag kiekio imetimas aplink, galimyb montuoti rengim vienoje patalpoje su kitais mechaninio apdirbimo technologiniais rengimais. Daniausiai pavirinio grdinimo renginiai naudojami velen, ai ir krumpliarai gamyboje.

56 Pavirinio grdinimo proceso eiga pavaizduota 6.28 pav.

Indukcinis kaitinimas

Auinimas

Atleidimas 6.28 pav. Pavirinio grdinimo eiga

Indukcinio kaitinimo bdu kaitinti galima tik mediagas, laidias elektros srovei. Tekdama induktoriumi, kintama auktadan srov sukuria kintam elektromagnetin lauk, kuris gaminio paviriuje indukuoja skurines sroves, greitai kaitinanias detals paviri iki austenitins struktros. Priklausomai nuo detals geometrini matmen, tinkamai parenkant srovs dan ir kaitinant indukciniu bdu, galima gauti labai didel detali kaitinimo greit. Pavyzdiui, pavirinio grdinimo metu naudojami reimai galina pasiekti grdinimo temperatr per kelias sekundes ar per kelias deimtsias sekunds dalis. Visi indukcinio kaitinimo renginiai turi ias pagrindines sudtines dalis: generatori, induktori, induktoriaus ir generatoriaus auinimo renginius, proceso valdymo priemones, kaitinamo gaminio tvirtinimo ir padavimo induktori rengin.

Generatoriaus (6.29 pav.) paskirtis sukurti uduoto danio ir galios sroves. Indukciniu bdu metaliniai gaminiai kaitinami specialiu renginiu, kuris vadinamas induktoriumi. Pats paprasiausias induktorius tai iedu sulenktas varinis vamzdelis arba varin ploktel, kuri vadinama induktoriaus vija.

57

6.29 pav. Generatorius Induktoriai bna keli pagrindini konstrukcini tip: induktoriai, skirti kaitinti ioriniams cilindriniams paviriams, induktoriai, skirti kaitinti vidiniams cilindriniams paviriams, induktoriai, skirti kaitinti ploktiems paviriams, induktoriai, skirti kaitinti sudtingos formos paviriams.

6.30 pav. Cilindro kaitinimas

6.31 pav.Plokio paviriaus kaitinimas

6.32 pav. Induktoriai vidini paviri kaitinimui

6.33 pav. Induktorius sudtingos formos paviriaus kaitinimui

58 Tekant kintamai aukto danio srovei per induktoriaus vij, apie j susidaro kintamas magnetinis laukas. Didiausias magnetinio lauko tankis, kartu ir didiausia indukcija, susidaro vijos viduryje prie induktoriaus iedo vidini sieneli. Jeigu induktoriaus iedo viduryje patalpiname metalin cilindr, tai kintantis magnetinis srautas, kirsdamas cilindr, sukuria skurines sroves, kurios koncentruojasi cilindre arti induktoriaus vij ir turi iedin tekjimo krypt (6.34 pav.). Kuo didesnis srovs danis, tuo plonesniame cilindro paviriaus sluoksnyje teka srov, tuo plonesnis paviriaus sluoksnis kaista.

Induktoriaus vija

Kaitinama detal

6.34 pav. Indukcinis kaitinimas kaitinto paviriaus temperatra ir gylis priklauso nuo: induktori paduodamo galingumo, srovs danio, kaitinimo laiko.

Srovs siskverbimo gylio priklausomyb nuo srovs danio angliniams plienams parodyta 6.1 lentelje. 6.1 lentel. Srovs siskverbimo gylio ir danio priklausomyb Srovs danis Hz 50 2 000 10 000 100 000 300 000 Srovs siskverbimo gylis ( mm) metaluose Plienas su 0,4%C Varis Prie 15C Prie 851C 10 4 90 1,5 1,0 15 0,7 0,3 6,0 0,2 0,1 2,0 0,1 0,04 1,0

Parenkant srovs dan metalini detali indukciniam kaitinimui, reikia vertinti ir detali geometrinius matmenis.

59 kaitintos juostos forma ir tolygumas priklauso nuo induktoriaus formos ir yra artima induktoriaus formai. Kada norima perkaitinti vis detals skerspjv, naudojamos vidutinio danio srovs (1-10kHz), o norint kaitinti detali pavirinius sluoksnius, naudojamos aukto danio srovs (didesns negu 10kHz). Kuo auktesnis srovs danis, tuo plonesn kaitint sluoksn gauname. Magnetiniai srautai susidaro induktoriaus vijos vidiniame skersmenyje, bet, jeigu vietoje metalinio strypo induktoriaus vij vidin dal statysime nemagnetin mediag, magnetinis srautas tokiu atveju susidarys iorinje induktoriaus vijos dalyje. Remiantis iuo principu konstruojami induktoriai, skirti kaitinti vidinius cilindrinius pavirius (6.32 pav.) ir sudtingos formos pavirius (6.33 pav.). Auinimo renginiai skirti induktoriaus ir generatoriaus transformatoriaus auinimui. Tai gali bti aldymo mainos arba paprasti ventiliatoriai su ilumokaiiu. Indukciniu bdu kaitint paviri auinimui grdinimo metu daugiausia naudojamas auinamo skysio duas. Skysiai anglini plien auinimui gaminami vandens pagrindu, legiruot plien auinimui alyv pagrindu. Auinant legiruotus plienus vandeniu, detalse gali atsirasti trkim. Detals ir induktoriaus bazavimo renginiai paprastai montuojami ant talpos, kurioje laikomas grdinimui naudojamas auinimo skystis. Auinimo skystis i talpos siurbliais paduodamas du sukuriant rengin. Auinimo skystis, apiplovs detals kaitintus pavirius, savaime subga atgal talp. is skystis gali bti naudojamos ir generatoriui auinti. Paprasto vandens naudoti auinimui negalima. Auinimo skystis yra specialiai paruoiamas ir turi nustatytas vandens kietumo ir elektrines laidumo savybes. Auinimo efektyvumas priklauso: nuo duo parametr ( nuo duo bdu paduodamo auinamo skysio kiekio, duo srauto greiio ir auinamo skysio temperatros), nuo du sukurianio prietaiso konstrukcijos (nuo duo ipurkimo kiaurymi kiekio), skersmens ir kampo pakrypimo auinamo paviriaus atvilgiu, taip pat ir nuo tarpelio tarp duo ir kaitinamo paviriaus). Labai svarbus induktoriaus ir duo galvuts konstrukcij parinkimas, nes nuo to priklauso grdinimo rezultatai. Vienas i pagrindini duo parametr yra paduodamo per laiko tarp auinimo skysio kiekis. Didinant paduodamo auinimo skysio kiek didja auinimo greitis. Auinimo greitis taip pat priklauso nuo duo galvuts kiaurymi ilgio, optimalu, kai ilgis lygus dviem skersmenims. Kai kiaurymi ilgis maas, atskiri srautai gali susilieti vien. Tarpelis tarp duo galvuts ir kaitinimo paviriaus neturi viryti 150-200mm, o duo kanal kampas auinimo paviriaus atvilgiu nuo 75 iki 115 laipsni (optimalus variantas - 90 laipsni). Parenkant indukcinio

60 grdinimo reimus ir induktoriaus bei duo galvuts konstrukcij, daniausiai tenka atlikti ne vien technologin eksperiment, kol gaunami priimtini rezultatai. Paviriniam grdinimui aukto danio srovmis daniausiai naudojami horizontals ir vertikals indukcinio grdinimo renginiai. Pirmu atveju induktorius ir detal vienas kito atvilgiu juda horizontalioje ploktumoje, kitu atveju vertikalioje ploktumoje. Horizontalios mainos naudojamos plon ir ilg detali kaitinimui, o vertikalios (6.35 pav.) kai detals ilgis nra daug kart didesnis u plot.

6.35 pav. Vertikali indukcinio pavirinio grdinimo maina

Konstrukcijos tipo parinkimas priklauso nuo detali gabarit, reikalavim grdinimo paviriams, ir grdinimo rengini integracijos bendr technologini rengini grandin slyg. Pavirinio grdinimo renginiai plaiai naudojami automobili gamybos pramonje. Indukcinio grdinimo renginys tai tas pats indukcinio kaitinimo renginys, kuris turi papildom funkcij, galinani greitai atauinti kaitint paviri. Indukcinio grdinimo rengimuose indukcinio kaitinimo renginys montuojamas ant auinimo skysio talpos kartu su grdinamos detals bazavimo renginiu, kuris gali suteikti detalei judes induktoriaus kaitinimo vijos atvilgiu. Grdinant cilindrinius pavirius, iems paviriams suteikiamas sukimosi judesys. Detalei arba induktoriui judesys gali bti suteiktas programikai valdomomis elektrinmis pavaromis arba pneumatiniais cilindrais (valdomais galini ijungj). Main detali paviriniam grdinimui gali bti naudojami ie bdai: kai vienu metu vyksta grdinamo paviriaus kaitinimas ir auinimas (daniausiai taikomas krumpliarai krumpliams, kuri modulis nevirija 10mm, grdinti), kai kaitintas pavirius ikart atauinamas (taip gali bti grdinami krumpli, kuri modulis daugiau 8mm, paviriai),

61 kai detal induktoriaus ir auinamo duo atvilgiu nuolat sukdamasi juda (is bdas leidia ugrdinti didelius pavirius, turint palyginti nedidelio galingumo srovs danio generatorius). Grdinimo procese atliekant kaitinim aukto danio srovmis gaunamas kietumas HRC 6-8 vienetais didesnis negu tais atvejais, kai grdinimo procese kaitinimas atliekamas krosnyse. Taip atsitinka todl, kad pasiekiamas didesnis auinimo greitis ir sumainamas martensito atleidimas grdinimo proceso metu. 6.36 pav. parodyta kietumo, pasiekiamo plienuose grdinimo metu, priklausomyb nuo anglies kiekio ir auinimo bdo. Kreiv Nr.1 gauname, kai kaitinimas atliekamas kamerinje krosnyje (kaitinimo greitis 1C/sek.), o auinimas atliekamas panardinant vanden. Kreiv Nr.2 - kai kaitinimas atliekamas kamerinje krosnyje (kaitinimo greitis 1C/sek.), o auinimas atliekamas ipurkiant vanden duu. Kreiv Nr.3 gaunama, kai kaitinimas atliekamas indukciniu bdu, (kaitinimo greitis 100C/sek), o auinimas atliekamas ipurkiant vanden duu. Matome, kad panaudojus auinim duu, vien tik dl auinimo intensyvumo padidinimo gaunamas kietumo padidjimas 2-3 HRC vienetais. Grdinant indukciniu bdu, didiausias kietumas gaunamas detals paviriuje. Einat gilyn kietumas maja. Briniuose daniausiai nurodoma minimali kietumo reikm tam tikrame atstume nuo paviriaus.
70

65

60

Kreiv Nr.1 Kreiv Nr.2 Kreiv Nr.3

HRC

55

50

45

40 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7

C % pliene

6.36 pav. Kietumo, pasiekiamo plienuose grdinimo metu, priklausomyb nuo anglies kiekio ir auinimo bdo Pavirinis grdinimas turi dar vien privalum ugrdinto paviriaus kietumas nepriklauso nuo detals geometrini matmen. Grdinat triniu bdu, didjant detals gabaritams maja

62 paviriaus kietumas. Tai atsitinka todl, kad auinant detal auinimo greiiui turi takos vidini detals sluoksni temperatra . 6.37 pav. parodyta paviriaus kietumo priklausomyb nuo detals skersmens (detal pagaminta i plieno su 0,5% anglies).

70 65

60

55 50

Pavrinis grdinimas Trinis grdinimas

HRC

45 40 0 25 50 75 100 125

Diametras D mm

6.37 pav. Detals paviriaus kietumas priklausomai nuo grdinimo bdo ir detals skersmens

kaitinimo reimai nustatomi priklausomai nuo plieno marks ir reikalavim, keliam ugrdintam sluoksniui. 6.2 lentelje parodyta, kaip ugrdinto sluoksnio gylis priklauso nuo srovs danio 6.2 lentel. Ugrdinto sluoksnio gylio priklausomyb nuo srovs danio Reikms Didiausias srovs danis Hz Maiausias srovs danis Hz 1,0 250 000 Ugrdinto sluoksnio gylis ( mm) 1,5 2,0 3,0 4,0 100 000 60 000 30 000 15 000 6,0 10.0

8 000 2500

15 000

7 000

4 000

15 000

1 000

500

150

Naudojantis techniniuose inynuose pateikta informacija konkreiai detalei yra parenkami terminio apdorojimo reimai. Panagrinkime indukcinio grdinimo reim parinkimas konkreiai detalei. Ugrdinti vidinius krumplius taip, kaip parodyta 6.38 pav., sunku, nes detal grdinama po pilno mechaninio apdirbimo. Cilindro, kurio vidinje dalyje grdinami krumpliai, iorinio skersmens matmenys yra pakankamai tiksls, todl kaitinimo gylis turi bti minimalus.

63 Cilindro vidini krumpli pavirinio grdinimo procesas pavaizduotas 6.40 6.43 pav.

6.38 pav. Reikalavimai ugrdintai krumplio daliai

6.39 pav. Ugrdinta detal Auinimo skystis Duo galvut

Grdinama detal

Induktoriaus vidinio skersmens upildas Induktoriaus vija 6.40 pav. Principin indukcinio grdinimo schema

64

Induktoriaus tvirtinimo plokts

Induktorius

Duo galvut

6.41 pav. rengimo detals tvirtinimo zona

6.42 pav. Grdinimo proceso pradia

6.43 pav. Grdinimo proceso pabaiga

65 Paveikslliuose 6.44-6.48 pavaizduota, kaip nuo indukcinio grdinimo reim priklauso ugrdintos zonos forma ir kietumo pasiskirstymas. Grdinimo rim reikms: P-generatoriaus galingumas, f -generuojamos srovs danumas, t - kaitinimo laikas, h -atstumas nuo ugrdinto paviriaus, kuriame buvo matuojamas HRC kietumas.

6.44 pav. Ugrdinta zona P =56kW f=45kHz t=3,5s h=1,9 50HRC

6.45 pav. Ugrdinta zona P =120kW f=135kHz t=4,0s h=2,6 50,4HRC

6.46 pav. Ugrdinta zona P =160kW f=170kHz t=3,5s h=1,6 49,3HRC

6.47 pav. Ugrdinta zona P =50kW f=40kHz t=3,5s h=0,98 49.2HRC

6.48 pav. Ugrdinto sluoksnio kietumo priklausomyb nuo gylio. 6.44 pav. kryptis M rodo kietumo majimo krypt

66

6.44 pav. matome charaktering atvej, rodanti, kad induktorius per trumpas. Su iuo trumpu induktoriumi keiiant reimus buvo bandoma pasiekti numatyt rezultat. Grdinimo zonas matome 6.45 ir 6.46 pav. Paveiksllyje 6.46 matomas artimas rezultatas, bet jis pasiektas su neekonomikais reimais. Pailginus induktori, buvo pasiektas numatytas rezultatas (6.47 pav.).

6.5. Kamerins, achtins ir karuselins terminio apdorojimo krosnys

Ugrdintoms detalms turi bti atliktas atleidimas. Atleidim galima daryti vairiose krosnyse kamerinse, achtinse, konvejerinse (oro ar apsaugini duj aplinkoje). Pasirinkimas priklauso nuo detali gamybos technologinio proceso, konstrukcini reikalavim, gamybos apimi. Visa tai vertinus pasirenkamas atitinkamas krosnies tipas ir konstrukcija. Btina slyga, kad krosnies kaitinimo kameros konstrukcijoje bt numatyta oro cirkuliacijos galimyb. Smulkiaserijinje gamyboje atleidimui daniausiai naudojamos achtins (6.49 pav.), kamerins (6.50 pav.) arba karuselins (6.51; 6.52 pav.) kaitinimo krosnys. Stambiaserijinje ir masinje gamyboje daniausiai naudojamos konvejerins arba rolgangins krosnys.

6.49 pav. achtin atleidimo krosnis

6.50 pav. Kamerin atleidimo krosnis

Smulkiaserijinje gamyboje, nedideli gabarit detali normalizavimui ar grdinimui racionalu naudoti karuselines terminio apdorojimo krosnis.

67

6.51pav. Karuselins terminio apdorojimo krosnies konstrukcija

6.52 pav. Karuselin dujinio kaitinimo krosnis

68 ios krosnies konstrukcijos ypatumas yra tai, kad padas, ant kurio dedamos detals turi sukimosi judes. 6.52 pav. parodytas krosnies padas turi 20 darbo viet, ant kuri padedama detal ar krepys su maomis detalmis. Maksimalus pakraunam detali svoris vien darbo viet 6,5 kg. Pakrovimo taktas 1 min. Kaitinimo temperatra iki 950C; maksimalus termikai apdorojim detali kiekis 390kg/h. Kitas ios krosnies konstrukcijos ypatumas yra tas, kad besisukantis padas sandarinamas alyva, kuri auinama vandeniu. Kaitinimo kameros konstrukcija ir terminio apdorojimo proces valdymas analogikas kit anksiau inagrint krosni valdymui. Krosnies kaitinimo kamera kaitinama, silicio karbido vamzdiuose deginant dujas. Duj degimo procesas automatikai valdomas pagal uduot program. Karuselins krosnies darbo principas Atidaromos durys ir ant pado pirmos darbo vietos pakraunamos detals. Tada jungiama krosnis darbui pagal uduot program. Besisukant padui detalmis ukraunamos visos darbo vietos. Pakrovimo zonoje pasirodius kaitintoms detalms pado sukimasis automatikai

sustabdomas. kaitintos detals ikraunamos ir j viet pakraunamos naujos detals. Paspaudus atatinkam mygtuk prasideda pado sukimasis tol, kol pakrovimo-ikrovimo zonoje atsiranda kita darbo vieta su kaitintomis detalmis. Kai detali serijos nedidels, atkaitinimui ar normalizavimui atlikti labiausiai tinkamos kamerins krosnys su itraukiamu padu ( 6.53 pav.)

6.52 pav. Kamerin krosnis su itraukiamu padu

69 Gamyboje visi terminio apdorojimo technologiniai procesai apraomi technologinse kortelse, kurios btinai turi bti darbo vietose. Technologini korteli formos bna vairios ir jos priklauso nuo konkreioje firmoje priimt technologini proces projektavimo princip ir konkretaus terminio apdorojimo proceso. Technologini korteli pavyzdiai parodyti prieduose Nr.1 ir Nr.2

7. Terminio apdorojimo kokybs kontrol

Atlikus metalo termin apdorojim jo rezultat galima vertinti mikroskopu ityrus mediagos vidin sandar. Toks tyrimas vadinamas mikroskopine analize. Kad bt matomas rykus kontrastinis vaizdas, bandini pavirius turi bti lygus. Tam reikia specialiai paruoti tiriamo bandinio paviri mikrolif. Metalo mikrolifai ruoiami taip: i gaminiui bdingos tiriamosios vietos ipjaunamas metalo gaballis ir jo pavirius nulyginamas dilde ar lifavimo disku ir lifuojamas vairaus rupumo vitriniais popieriais, pradedant rupiausiu ir baigiant smulkiausiu, vis keiiant lifavimo krypt. Po to pavirius poliruojamas ant besisukanio audeklu aptempto metalinio disko, suvilgyto smulki abrazyvini daleli suspensija. Nupoliruoto metalo pavirius gauna veidrodio blizges; tokio paviriaus bandinys vadinamas nerykintu mikrolifu. Metalo struktriniai elementai tiriami irykintame mikrolife. Todl poliruotasis pavirius sdinamas vairiais rgi tirpalais. Plienui ir ketui sdinti daniausiai naudojamas 3-5% azoto rgties spiritinis tirpalas. sdinant mikrolif, ant poliruoto paviriaus rgties tirpalas ulainamas pipete arba pavirius suvilgomas tirpale pamirkytu tamponu. vairius grdelius rgtis ida nevienodai, todl jie nevienodai ir atspindi vies. Dl to galima atskirti vienos ries grdelius (fazes) nuo kitos. Pro mikroskop matoma metalo struktra vadinama mikrostruktra. Taiau paprasiausias, greiiausias ir daniausiai naudojamas terminio apdorojimo kokybs vertinimo bdas kietumo imatavimas po terminio apdorojimo. Labiausiai paplit trys metal kietumo nustatymo bdai: Brinelio spaudiant grdinto plieno rutuliuk, Rokvelio spaudiant deimantin kg, Vikerso spaudiant deimantin piramid. Kietumo nustatymo bdas, antgalio matmenys ir forma bei spaudimui taikomos apkrovos dydis parenkami atsivelgiant metalo r ir atlikt terminio apdorojimo bd. Brinelio metodas taikomas nelabai kiet mediag kietumui nustatyti, pavyzdiui, vidutinio anglingumo atkaitinto ar normalizuoto anglinio plieno, pilkojo ketaus, spalvotj metal lydini. Brinelio metodu tiriam lydini kietumas neturi viryti 450 HB, nes tuomet rutuliukas deformuojasi ir rezultatai gaunami netiksls. Matuojant metal kietum Brinelio metodu metalo paviri specialiu Brinelio presu pamau, tam tikra jga P (daniausiai 3000 kgf) spaudiamas (spaudimo

70 laikas 10 sekundi) nustatyto skersmens D ( 10 mm arba maesnio) grdinto plieno rutuliukas (7.1 pav.). Jis metalo paviriuje palieka atitinkamo dydio spaud.

7.1 pav. Kietumo nustatymo Brinelio metodu schema 1 spaudas; 2 Brinelio mikroskopo skal

Kuo metalas kietesnis, tuo maesnis spaudo skersmuo, tuo didesnis kietumas pagal Brinel. spaudo skersmuo d imatuojamas Brinelio mikroskopu arba specialia lupa, kuri skals padalos vert yra 0,05 mm. Kietumas pagal Brinel yra ymimas HB ir apskaiiuojamas, kaip spaudimo jgos P ir spaudo sferinio paviriaus ploto F santykis: HB = P 2P , = F D ( D D 2 d 2 ) kgf/mm2 (1)

Kadangi is skaiiavimas gana sudtingas, tai sudarytos lentels, kuriose pagal spaudo skersmen d randamas kietumas HB. Rokvelio metodas pagrstas spaudo gylio matavimu. Specialiu Rokvelio presu metalo paviri spaudiamas deimantinis kgis (7.2 pav.) arba 1,59 mm skersmens grdinto plieno rutuliukas ir preso skalje rodykl i karto parodo kietum pagal Rokvel. Tiriama trimis bdais: 1. kietsias mediagas, pavyzdiui, grdint plien 150 kgf jga spaudiamas deimantinis kgis, kurio virns kampas 1200, ir kietumas HRC atskaitomas C skalje. 2. labai kietas mediagas, pavyzdiui, kietlydinius, taip pat plonasienius gaminius is deimantinis kgis spaudiamas 60 kgf jga, ir kietumas HRA atskaitomas A skalje. 3. minktesnes mediagas, pavyzdiui, atkaitint plien ir spalvotj metal lydinius 100 kgf jga spaudiamas 1,59 mm skersmens grdinto plieno rutuliukas ir kietumas HRB atskaitomas B skalje. Nustatant kietum Rokvelio metodu, i pradi sudaroma pradin apkrova 10 kgf (spaudo gylis h0). Maoji skals rodykl reikalinga tam, kad galima bt kontroliuoti i apkrov. Po to sudaroma pagrindin apkrova (spaudo gylis h), kuri rodo didioji skals rodykl.

71

7.2 pav. Kietumo nustatymo Rokvelio metodu schema Matuojant kietum Rokvelio metodu spaudas yra maesnis u Brinelio, todl Rokvelio metodu galima matuoti ir plonasieni gamini kietum. Matuojant metal kietum Vikerso metodu, specialiu Vikerso presu metalo paviri spaudiama (spaudimo jga P nuo 1 iki 100 kgf) keturon deimantin piramid, kurios virns kampas tarp prieing ploktum yra 1360. Po to imatuojamas spaudo striains ir randamas j aritmetinis vidurkis d. Kietumas pagal Vikers HV apskaiiuojamas taip:

HV =

2 P sin(136 0 / 2) = 1.8544( P / d 2 ), kgf/mm2 2 d

(2)

spaudo gylis yra ~ 7 kartus maesnis u striains ilg, todl, naudojant maas apkrovas, galima imatuoti plon sluoksni, negiliai ugrdint, cementuot ir azotint paviri kietum.

72

INDIVIDUALIOS UDUOTYS
Uduotis: 1. vertinti reikalavimus ir papildomas slygas keliamas duotai detalei ir parinkti terminio apdorojimo bdus iki mechaninio apdirbimo ir po mechaninio apdirbimo. 2. Pagrsti kiekvieno terminio apdorojimo bdo ir kaitinimo temperatros bei auinimo terps parinkim. 3. Aprayti pasirinkto terminio apdorojimo bdo technologij ir pasirinktus rengimus. 4. Nurodyti kokia buvo gauta metalo struktra ir savybs po kiekvieno terminio apdorojimo. Mediaga ymjimas
GOST EN arba DIN

Var. Nr.

Detal

Reikalavimai detalei ir papildomos slygos Detals svoris 1,2kg Gamybos apimtis 300 kg/val. Galutinis kietumas HRC 28-32 Nudegimai ir nuangljimas negalimas Paruoiamasis terminis apdorojimas atliktas. Gamybos apimtis 100 kg/val. Paviriaus nuangljimas negalimas Detals svoris 150 kg Gamybos apimtis 3000 kg/val. Reikalingas terminis apdorojimas tik prie mechanin apdirbim. Galutinis kietumas HB170-207 Reikalingas terminis apdorojimas tik prie mechanin apdirbim. Gamybos apimtis 100 kg per par Ruoinio svoris 0,15kg Gamybos apimtis 500 kg/val. Detals gabaritai nedideli Galutinis kietumas HRC 38-44 Paviriaus nuangljimas negalimas Detals svoris 1,5 kg Reikalingas terminis apdorojimas tik prie mechanin apdirbim. Gamybos apimtis 300 kg/val. Galutinis kietumas HB 187-229 Gamybos apimtis 120 kg/val. Galutinis kietumas HRC 56-60 Detals svoris 15 kg Gamybos apimtis 1000 kg/val. Galutinis kietumas HRC 20-22

Ais

45

C45

Spyruokl

60C2

60SiCr7

Liejinys

30

C30

4 5 6

tampavimo forma Freza Matrica

4X5M 9XC 7X3

X38CrMoV5-1 90CrSi5 85Cr7

Kaltinys

40X

42Cr4

8 9

Puansonas vaistiklis

10 30

C105W2 C30

73 Detals svoris 0,15 kg Gamybos apimtis 100 kg per par Galutinis kietumas HRC 60-62 Paviriaus nuangljimas negalimas Paruoiamasis terminis apdorojimas atliktas. Gamybos apimtis 500 kg per par Galutinis kietumas HRC 48-50 Krumpli modulis 4mm Krumpli grdinimo gylis 2,5mm Galutinis kietumas HRC 40-42 Paruoiamasis terminis apdorojimas atliktas. Galutinis kietumas HRC 52-54 Gamybos apimtis 100 kg per par Galutinis kietumas HRC 62-64 Veleno ilgis didelis Gamybos apimtis 100 kg per par Galutinis kietumas HRC 24-26 Gamybos apimtis 1000 kg per par Galutinis kietumas HRC 28-32 Gamybos apimtis 100 kg/val. Paviriaus nuangljimas negalimas Galutinis kietumas HRC 58-60 Gamybos apimtis 100 kg per par Paviriaus nuangljimas negalimas Galutinis kietumas HRC 44-48 Paruoiamasis terminis apdorojimas atliktas. Gamybos apimtis 300 kg/val. Paviriaus nuangljimas negalimas Galutinis kietumas HRC 40-44 Gamybos apimtis - vienetin Paviriaus nuangljimas negalimas Galutinis kietumas HRC 62-63 Guolio kakliuk grdinimo gylis1,5mm, Galutinis kietumas HRC 44-48 Velenas nedidelio ilgio Krumpli modulis 2mm Krumpli grdinimo gylis 2mm Galutinis kietumas HRC 42-44 Detal po grdinimo mechanikai neapdirbama Paruoiamasis terminis apdorojimas atliktas Paviriaus nuangljimas negalimas Gamybos apimtis 400 kg/val. Paviriaus nuangljimas negalimas Gamybos apimtis 100 kg/val. Galutinis kietumas HRC 61-63

10

Kalibras

X12M

X165CrMoV12

11

Velenas

30X13

X30Cr13

12 13 14 15 16 17

Krumpliaratis Kirstukas Kalibras Velenas Korpusas ymeklis

30 6XC 50 40X 8

C30 60CrSi5 105WCr6 C50 41Cr4 C80W2

18

Liejimo forma

4X5M

X38CrMoV5-1

19

Lings

60C2

60SiCr7

20 21

Sriegpjov Velenas

XB 30X

105WCr6 30Cr4

22

Velenas su idroomis

40

C40

23 24 25

tampas Ais Dild

5XHM 60 12A

55NiCrMoV6 C60 C120W2

74

LITERATRA
1. Budinski K.G. Engineering materials: properties and selection. Prentice Hall Inc. Upper Saddle River, New Jersey/Columbus, Ohio, 1999. 2. Juodelis V., Bendikas J., Valiulis V.A. Metalotyros pagrindai. V.: Technika, 2004. 3. Kulikauskas L. Mediagotyra. Konstrukcins mediagos. V.: ara, 1997. 4. Pavaras A., vinys J. Plienai. K.: Technologija, 1995. 5. vinys J. Konstrukciniai lydiniai. I d. Ketus. K.: Technologija, 1999. 6. Wegst C. Stahlschlussel 2001. Wegst Gmbh, 2001 7. Konvejerins stmimo tipo atkaitinimo krosnies HM-155/A/04 technin dokumentacija. 8. Trij kamer vakuumins grdinimo krosnies technin dokumentacija. 9. http://www.ispu.ru/library/lessons/tretjakova/index.html 10. http://www.elterma.com.pl 11. http://www.linn.de 12. http://www.pillar.com

75
Priedas 1
P-73-02-F3-1

PEER INDUSTRIES

2615306, ind.4

TK 01-40 Lapas 10 Keitinys 2 Darbo instrukcija: DI Saugos darbe instrukcijos: Nr.14, Nr.19

Tvnt= 67 s

TERMINIS APDIRBIMAS

050

1 rengimai

2 Reimas 050.1

3 Naudojama tara

Krosnis Pivonija ingsnis Laikas Temperatra,C 0 00:00 5 1 00:20 300 2 00:20 400 3 00:35 500 4 00:40 600 5 00:50 700 6 00:50 800 7 00:55 880 8 02:00 880 9 02:48 600 Tinklin d (1200800870 mm) gaunamiems kaltiniams Termod 0799-2004 1.Kaltinius po alto apkirtimo operacijos 041 sukrauti eilmis ant rmo 07992005A, pastatyto ant veimlio, ir pro atviras krosnies duris stumti krosn. 2.Duris udaryti ir ufiksuoti. Udaryti ventiliatoriaus sklend ir virutinius liukus. Ant rmo sudedama 600 vnt. detali. 3.jungti krosnies tamp ir spirali kaitinim, kompiuteryje paleisti program PATERN 0. Prie paleidiant program, patikrinti ar ji atitinka TK nurodytus reimus. 4.Paskutinio ingsnio metu atidaryti liuk ir jungti auinant ventiliatori. 5.Atauus krosniai iki 600C, ijungti krosn ir ventiliatori. Atidaryti duris. Itraukus veiml, atauinti kaltinius, perkrauti juos termod ir pastatyti d atkaitint kaltini zonoje. 6.Padaryti raus lydiniose kortelse, rayti kompiuterio atmint temperatrin kreiv adresu My Documents. Failo pavadinime nurodyti dat, krosnies numer bei LK numer, pvz. E5CK 08 01(1) LK106A. Jei krosn kraunamos kelios partijos, paeiliui nurodomi vis LK numeriai, paliekant tarp j tarpel. 7.Ne reiau kaip kart per 10 dien KTA perkelia duomenis tinkl, o met gale archyv. 050.2. * Kart per savait po 1 kaltin i abiej rmo lentyn pateikti kokybs kontrolieriui kietumui matuoti.( 85-105 HB ).

4 Operacijos eiga

5 Savikontrol

76
Priedas 2
PEER INDUSTRIES Pareng: Patikrino: Patvirtino: Parengimo data Galiojimo nuo: A. Baumila J. Braidokas A. Pipceviius 2006 09 01 2006 10 01 Gaminio pavadinimas: Gaminio ymuo: Brinio Nr : Terminio apdorojimo technologin kortel TK 04-44 R . Rukaviius R. Akelaitis L. Bartakeviius Lapas 1 Keitinys Data

Suderino:

Prototipai: Pirmieji pavyzdiai: Serijin gamyba: Technologinis eksperimentas: Bgnas X10512245 X10512245 Mediaga: Mas kg: AISI 1030 1.9

GAMINYS

OPERACIJA

Indukcinis pavirinis idro grdinimas

050

Kietumas 1.2mm gylyje HRC48min grdintos zonos forma pagal eskiz Reikalavimai treiame lape gaminiui: Kietumas 2.5mm gylyje HRC23max.

RENGIMAS

rengimo pavadinimas: Grdinimo renginys rengimo modelis: MFG-80 Saugaus darbo instrukc: Auinimo skystis:

rengimo inv. Nr:

500

Induktoriaus vija: TECHNOLOGIN Laikiklis: RANGA D detalms:

Tinklin d

Programos pavadinimas: P 04-3741 Darbo instrukcija : DI 04-12 Parametro pavadinimas TECNOLOGINIAI Generatoriaus galingumas (kW) 50 REIMAI 40 Danumas (kHz) 3,5 Kaitinimo laikas ( s) Auinamo skysio temperatra (C) 30-40 Detals sukimosi greitis ( aps/min) Vertikalus Detals pozicionavimas 6 Auinimo laikas (s) 3 Auinimo skysio koncentracija (%) 28 Tvnt (s) Vert

TECHNOLOGINI Pagal kontrols plan KP 04- 08 REIM KONTROL MATAVIMO PRIEMONS Kietomatis HV-5

Vienai detalei i 1000vnt ijpauti du ruoinius taip, kaip parodyta technologiniaime Nuo krumplio ir nuo poaknio viraus kietumas 1.2mm gylyje SAVIKONTROL eskize (Lapas4) HRC48min Kietumo vert 4 matavim vidutin reikm