Atmosferos CO2 mažinimo

būdai
Gabrielė Suchanekaitė 8c ir Snieguolė
Tamulevičienė
 Kas yra CO2?
● Anglies dioksidas (CO2), bespalvės, nedegios, sunkesnės už orą dujos.
CO2 yra ore, mineralinių šaltinių vandenyje, vulkaninėse dujose, kai
kuriose uolienose. Anglies dioksidas susidaro pūvant augalų ir gyvūnų
liekanoms, deginant kurą, dalyvauja gamtoje vykstančioje fotosintezėje.
Anglies dioksido kiekio didėjimas atmosferoje sukelia šiltnamio efektą.
Juo įsotinamas gydomųjų vonių vanduo, vaisvandeniai, yra gesinimo
medžiagų sudedamoji dalis, lazerių darbo medžiaga. Mažas kiekis
žmogui nekenksmingas; įkvėpus daug galima apsinuodyti. Jei ore yra
daugiau kaip 20 % anglies dioksido, apsinuodijus mirštama.
 Kodėl jo kiekį reikia mažinti?
● Moksliniu požiūriu klimato kaita iš esmės yra susijusi su šiltnamio
efektą sukeliančių dujų, daugiausia anglies dioksido, išsiskyrusių į
atmosferą ir iš jos pašalintų, kiekiu. Nuo pramonės revoliucijos laikų
vykdant ekonominę veiklą buvo išleidžiami vis didesni kiekiai šiltnamio
efektą sukeliančių dujų – daug daugiau, nei galima surinkti vykstant
natūraliam anglies dioksido ciklui. Dėl to atmosferoje didėja anglies
dioksido koncentracija, o tai savo ruožtu sukuria šiltnamio efektą, dėl
kurio Žemėje išsilaiko didžioji dalis gaunamos saulės energijos.
 Kas yra šiltnamio efektas?
● Kai saulės šviesa pasiekia Žemės paviršių, dalis jos energijos įsigeria ir
įšildo žemę bei vandenynus. Likusi energija grįžta atgal į kosmosą,
tačiau dalis jos įstringa atmosferoje ir šildo Žemę. Šis procesas
vadinamas šiltnamio efektu, nes atmosfera veikia kaip šiltnamio stiklas,
t. y. šildo vidų.
● Dėl žmogaus veiklos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didėja, jos
kaupiasi atmosferoje ir dar labiau sustiprina šiltnamio efektą, todėl
temperatūra Žemėje kyla.
Anglies dvideginio mažinimo
būdai
 CO2 surinkimas ir saugojimas
● Stambios pramonės įmonės – elektrinės, naftos ir dujų perdirbimo
įmonės – išmeta apie 60  šiltnamio dujų. Daugelyje iš jų gamybos
proceso metu išmetamuosiuose dūmuose yra 5-15  CO2 .
Geoinžinieriai siūlo CO2 išskirti iš dūmų ir jį suslėgti. Aukštu slėgiu
paveiktas anglies dioksidas virsta skysčiu ir užima nedaug vietos.
Skystas CO2 dujas būtų galima transportuoti dideliais kiekiais ir saugoti
tinkamuose geologiniuose dariniuose – nebenaudojamuose naftos ir dujų
telkiniuose, anglies kloduose ar giliuose, druskinguose vandenyse.
 Dirbtiniai medžiai

Sumažinti CO2 Kiekį atmosferoje būtų galima ir pastačius dirbtinių medžių

šalia greitkelių, naftos ar dujų pramonės įmonių. Panašūs į bokštus medžiai
yra pripildyti ekologiškos šarminės erdvės dervos, kuri iš oro sugeria
rūgštinių savybių turintį CO2. Kiekvienas dirbtinis medis sugertų apie 1000
kartų daugiau nei sugeria natūralūs medžiai. Dirbtinių medžių sugertą CO2
galima kaupti požeminėse talpyklose.
 Sieros dioksido purškimas stratosferoje
● Nobelio premijos laureatas olandų chemikas Paulas Krucenas 2006 m.
pristatė mokslinį darbą, kuriame aprašė būdą, kaip pasitelkus
geoinžinerijos metodus sumažinti CO2 emisiją į atmosferą. Mokslininkas
pasiūlė stratosferoje lėktuvais paskleisti didelius sieros dioksido kiekius
(tai prilygtų ugnikalnio išsiveržimui). Ši medžiaga atspindėtų saulės
šviesą ir suformuotų savotišką skraistę, kuri padėtų sumažinti didėjančią
vidutinę Žemės temperatūrą. Tačiau nugabenti į stratosferą labai daug
sieros sudėtinga, be to, rizikuojama, kad gali suplonėti ozono sluoksnis,
todėl galėtų prasidėti rūgštieji lietūs, ar kiti šalutiniai poveikiai
 Iškastinio kuro atsisakymas
● Labai dideli iškastinio kuro deginimo mastai daro neigiamą poveikį
aplinkai. Daugiau nei 80 % dėl žmogaus veiklos susidariusio anglies
dvideginio išsiskiria deginant iškastinį kurą. Iškastinio kuro deginimas
yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių priežasčių, sukeliančių
pasaulinį atšilimą ir vandenynų rūgštėjimą, šaltinis. Taip pat daug su oro
tarša susijusių mirčių kyla dėl iškastinį kurą deginant išsiskiriančių
kietųjų dalelių ir nuodingų dujų. Skaičiuojama, kad tai kainuoja 3,3 %
pasaulinio BVP, o atsisakant iškastinio kuro deginimo kasmet galima
būtų išgelbėti milijonus žmonių gyvybių.
 Masinis energijos taupymas
● Besaikis energijos resursų eikvojimas sukelia ekologines problemas, nes
lemia anglies dvideginio išskyrimą į aplinką, o tai yra pagrindinės
šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių vyksta globalinis klimato
atšilimas. Taigi, taupydami vis labiau brangstančią energiją, taupysime
savo pinigus, o kartu prisidėsime prie mūsų planetos išsaugojimo. Keli
būdai taupyti elektrą: senus elektros prietaisus pakeiskite naujais,
išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, Įjunkite
kompiuterio monitoriaus automatinio išsijungimo funkciją.
 Miškais, bei augalais apsodintų plotų didinimas
● Miškai, fotosintezės metu, pašalina iš oro anglies dvideginį. Labai
svarbu nekirsti senų medžiais apsodintų žemės plotų, taip, kaip ir
atsodinti, jau iškirstus, žemės plotus. Tačiau naują tyrimą atlikę
mokslininkai teigia, kad net ir didžiulių žemės plotų apsodinimas
miškais duotų labai mažai naudos kovojant su šiltnamio efektą
sukeliančių dujų problema, praneša naujienų agentūra AFP. Viena to
priežasčių – miškams subręsti reikia dešimtmečių, o
CO2 yra patvari molekulė, gebanti atmosferoje
išlikti šimtmečius. Be to, anglies dvideginį
sugeriantys miškai yra tamsesni nei pasėlių laukai,
taigi jie sugeria daugiau saulės šilumos. O
didesniame aukštyje tai net gali padidinti klimato
šilimą
 Mažesnis transporto priemonių naudojimas
● Elektra varomos transporto priemonės sutaupo daugiau energijos nei
varomos iškastiniu kuru. Priklausomai nuo to, kaip gaminama elektra,
padidėjęs baterijomis varomų elektromobilių naudojimas gali padėti
gerokai sumažinti išmetamo CO2 kiekį, oro teršalus, azoto oksidą ir
atmosferoje esančias kietąsias daleles, kurie yra pagrindinė oro kokybės
problemų priežastis daugelyje Europos miestų. Akivaizdu, kad elektrinės
transporto priemonės per visą jų naudojimo ciklą yra gerokai mažiau
teršiančios nei benzininiai ir dyzeliniai automobiliai, tačiau mažesnė
tarša nereiškia, kad apskritai nėra taršos ir elektromobiliai taip pat
neteršia aplinkos.
 Hidroenergijos naudojimas
● Hidroenergija yra atsinaujinančiosios energetikos rūšis, kuri energiją
išgauna iš judančio vandens jėgos. Pastačius užtvanką, vienoje jos pusėje
vandens lygis būna aukštesnis, o kitoje – žemesnis. Susidaro krintančio
vandens srautas, įsukantis turbinas, o šios – generatorius, kurie ir gamina
elektros energiją. Taip galima būtų pakeisti šilumines elektrines, kurios
veikia neatsinaujinančių gamtos išteklių pagalba arba naudoja iškastinį
kurą.
 Blogoji hidroenergetikos pusė
Pastaruoju metu, hidroenergetika, siejama su reikšmingu poveikiu gamtinei aplinkai
bei įtaka klimato kaitai. Lygumų šalyse, net ir mažos galios hidroelektrinių statyba
pareikalauja didelių užliejamų žemės plotų. Užliejamos žemės vertintinos kaip didelę
ekologinę ir estetinę vertę turinčios teritorijos, pasižyminčiomis unikaliomis
gamtinėmis buveinėmis ir turtinga rūšine įvairove. Užliejus teritorijas radikaliai
pakeičiamas kraštovaizdis, prarandamos unikalios buveinės, miško, pievų ir žemės
ūkio naudmenų plotai, vyksta krantų persiformavimo procesai. Lygumų kraštuose
hidroelektrinėse pagaminama energija negali būti vertinama kaip ekologiška.
Hidroelektrinių tvenkiniai į aplinką išskiria pasaulinį klimato atšilimą sukeliančias
dujas. Nors šių dujų kiekis yra santykinai žymiai mažesnis nei šiluminių elektrinių
atveju, tačiau sudaro ketvirtadalį dujomis kūrenamos analogiško galingumo
šiluminės elektrinės šiltnamio dujų emisija.
 Didesnis vėjo energijos naudojimas
● Tobulėjant technologijoms gaminti elektros energiją vėjo elektrinėse
tampa vis pigiau. Elektros energijos gamybos kaštai naujose sausumos
vėjo jėgainėse jau gali sėkmingai konkuruoti arba netgi yra mažesni už
elektros energijos gamybai anglis ar dujas naudojančių elektrinių. Be to,
vėjo energetika yra vienas draugiškiausių aplinkai elektros energijos
gamybos būdų – pavyzdžiui, Lietuvoje naudojant iš vėjo pagamintą
elektros energiją į aplinką nepatenka ne mažiau kaip 0,7 Mt CO2 per
metus.
 Biomasės naudojimas
● Yra pripažinta, kad CO2 kiekis, kuris susidaro deginant biokurą,
neprisideda prie šiltnamio efekto, nes biomasė yra atsinaujinantis
išteklius. Todėl ji vertinama kaip perspektyvi alternatyva mažinanti
šiltnamio efektą. Biomasė savo gyvavimo laikotarpiu iš atmosferos
surenka anglies dioksidą ir fotosintezės būdu jį verčia energija. Deginant
biokurą, anglies dioksidas yra vėl išleidžiamas į atmosferą atgal. Tačiau
pusiausvyrą padeda palaikyti tai, jog augalus galima sodinti ir auginti ir
taip išgauti naujus biomasės produktus. Auginimas įskaitant sodinimą,
derliaus nuėmimą, apdorojimą ir transportavimą yra daug mažiau
kenkiantis veiksnys aplinkai nei deginimas tradicinio kuro.
 Jūros bangų metu išskiriamos energijos
panaudojimas
● Jūros bangų energija – atsinaujinančiosios energijos tipas, kai energija
išgaunama iš vandens bangavimo naudojant bangų energijos
konverterius.
● Pranašumai :
● atsinaujinantis energijos šaltinis;
● sąlyginai nekenkia aplinkai;
● platus geografinis paplitimas.
● Trūkumai :
● jūros bangos nevienodo aukščio ir periodo, o tai apsunkiną projektų
įgyvendinimą
 Saulės energijos naudojimas
● Saulės energija yra pati svarbiausia iš visų atsinaujinančių energijos
šaltinių. Ji yra švari, neturi išmetamųjų atliekų ir yra reikalinga beveik
kiekvienam gamtoje vykstančiam procesui. Pastaruoju metu saulės
energijai skiriama vis daugiau dėmesio ir žmonės ėmėsi pritaikyti ją savo
reikmėms dėl didėjančios kuro krizės bei gamtos apsaugos problemų.
● Saulės energijos mažina CO2 išsiskyrimą. Įprastas namų ūkis gali
sumažinti CO2 išsiskyrimą iki 20%, sumontuojant namuose šiluminės
saulės energijos kolektorių ir taip įdėti indėlį į Žemės ateitį.
 Kombinuota elektros ir šilumos gamyba
(kogeneracija)
● Lygiagretus elektros ir šilumos generavimas
didina energijos efektyvumą, o taip pat
mažina CO2 emisijas
● Kogeneracija turi kelias galimybes sumažinti
priklausomybę nuo iškastinio kuro
● Nesipriešina bendram tikslui integruoti
atsinaujinančius išteklius į šilumos tiekimo
sektorių
● Kogeneracija yra pritaikoma nepriklausomai
nuo energijos šaltinio
Ačiū už dėmesį!