Visuotinis atšilimas yra ilgalaikis bendrosios planetos temperatūros atšilimas.

Nors ši atšilimo tendencija

tęsiasi jau seniai, jos tempai per pastaruosius šimtą metų labai išaugo dėl iškastinio kuro deginimo.
Didėjant žmonių skaičiui, didėja ir deginamo iškastinio kuro kiekis. Iškastinis kuras apima anglį, naftą ir
gamtines dujas, o jų deginimas sukelia vadinamąjį „šiltnamio efektą“ Žemės atmosferoje.

Šiltnamio efektas yra tada, kai saulės spinduliai prasiskverbia į atmosferą, tačiau kai ši šiluma atsispindi
nuo paviršiaus, negali ištrūkti atgal į erdvę. Dujos, susidarančios deginant iškastinį kurą, neleidžia šilumai
išeiti iš atmosferos. Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas, vandens garai, metanas
ir azoto oksidas.

Kitas būdas, kuriuo žmonės išskiria anglies dvideginį į atmosferą, yra miškų kirtimas. Taip nutinka dėl
dviejų priežasčių. Irstanti augalinė medžiaga, įskaitant medžius, į atmosferą išskiria tonas anglies
dvideginio. Gyvi medžiai sugeria anglies dioksidą. Sumažinus anglies dioksidą sugeriančių medžių skaičių,
dujos lieka atmosferoje.

Dauguma metano atmosferoje susidaro iš gyvulininkystės, sąvartynų ir iškastinio kuro gamybos,

pavyzdžiui, anglies kasybos ir gamtinių dujų perdirbimo. Azoto oksidas gaunamas naudojant žemės ūkio
technologijas ir deginant iškastinį kurą.

Visuotinis atšilimas iškėlė dar vieną problemą, vadinamą klimato kaita. Kartais šios frazės vartojamos
pakaitomis, tačiau jos skiriasi. Klimato kaita reiškia oro sąlygų ir augimo sezonų pokyčius visame
pasaulyje. Tai taip pat reiškia jūros lygio kilimą, kurį sukelia šiltesnių jūrų plėtra ir tirpstančio ledo
sluoksniai bei ledynai. Visuotinis atšilimas sukelia klimato kaitą, kuri kelia rimtą grėsmę gyvybei Žemėje
dėl plačiai paplitusių potvynių ir ekstremalių oro sąlygų.

Žemės klimatas keitėsi daug kartų. Mūsų planeta išgyveno daugybę ledynmečių, kai ledynai ir ledynai
dengė didelę Žemės dalį. Ji taip pat išgyveno šiltus laikotarpius, kai temperatūra buvo aukštesnė nei
šiandien.

Ankstesni Žemės temperatūros pokyčiai vyko labai lėtai, per šimtus tūkstančių metų. Tačiau pastarojo
meto atšilimo tendencija vyksta daug greičiau nei bet kada. Natūralių atšilimo ir atšalimo ciklų
nepakanka paaiškinti, kokį atšilimą patyrėme per tokį trumpą laiką – tai gali paaiškinti tik žmogaus veikla.
Mokslininkai nerimauja, kad klimatas keičiasi greičiau, nei kai kurie gyviai gali prie jo prisitaikyti.

Būsimi pokyčiai

Niekas negali pažvelgti į krištolinį rutulį ir tiksliai numatyti ateities. Tačiau mokslininkai gali įvertinti
būsimą gyventojų skaičiaus augimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir kitus veiksnius,
turinčius įtakos klimatui. Jie gali įvesti šiuos įvertinimus į kompiuterinius modelius, kad išsiaiškintų
labiausiai tikėtinus visuotinio atšilimo padarinius.

IPCC prognozuoja, kad per ateinančius kelis dešimtmečius šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ir
toliau didės. Dėl to jie prognozuoja, kad vidutinė pasaulinė temperatūra padidės maždaug 0,2 laipsnio
Celsijaus per dešimtmetį. Net jei sumažinsime šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir aerozolių išmetimą iki
2000 m. lygio, vis tiek galime tikėtis maždaug 0,1 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį.
Grupė taip pat prognozuoja, kad visuotinis atšilimas prisidės prie rimtų vandens tiekimo pokyčių visame
pasaulyje. Iki XXI amžiaus vidurio, kaip prognozuoja IPCC, upių nuotėkis ir vandens prieinamumas
greičiausiai padidės didelėse platumose ir kai kuriose atogrąžų srityse. Tačiau daugelyje sausų regionų
vidutinėse platumose ir tropikuose vandens ištekliai sumažės.

Dėl to milijonai žmonių gali susidurti su vandens trūkumu. Vandens trūkumas sumažina vandens kiekį
geriamam, elektrai ir higienai. Trūkumas taip pat sumažina drėkinimui naudojamo vandens kiekį. Žemės
ūkio gamyba sulėtėtų, o maisto kainos kiltų. Tokį poveikį turėtų nuolatiniai sausros metai JAV ir Kanados
Didžiosiose lygumose.

IPCC duomenys taip pat rodo, kad karščio bangų ir ekstremalių kritulių dažnis didės. Orų modeliai, tokie
kaip audros ir atogrąžų ciklonai, taps intensyvesni. Pačios audros gali būti stipresnės, dažnesnės ir
ilgesnės. Po jų kiltų stipresni audrų bangos, iš karto pakiltų jūros lygis po audrų. Audros antplūdžiai ypač
kenkia pakrančių zonoms, nes jų padariniai yra ilgalaikiai.