TERORISTO INYNAS

I dalis

VADAS

iame leidinyje pateikiamos metodikos ir technologijos sprogmen ir sprogstamj tais gamybai, naudojant minimali
rang bei prieinamas mediagas.
Visa informacija, pateikta iame leidinyje yra laisvai prieinama vieosiose bibliotekose bei interneto duomen
bazse. gyvendindami bet kokius iame leidinyje pateiktus metodus js prisiimate visik atsakomyb u savo
veiksm pasekmes. Tokias kaip:

TURINYS

I dalis

1.0 SPROGSTAMJ MEDIAG TEORIJA

2.0 MEDIAG SIGIJIMAS
2.01 JUODASIS PARAKAS
2.02 PIRODEKSAS
2.03 RAKETINIS PARAKAS
2.04 BEDMIS PARAKAS
2.05 AMONIO NITRATAS
2.06 NAUDINGOS BUITINES CHEMIJOS PREKES
2.1 ALTERNATYVUS MEDIAG SIGIJIMO BUDAI
2.2 MEDIAG PARUOIMAS
2.2.1 AZOTO RGTIS
3.0 SPROGMEN GAMYBA
3.1 INICIJUOJANTIEJI SPROGMENYS
3.11 GYVSIDABRIO FULMINATAS
3.12 NITROGLICERINAS
3.13 PIKRATAI
3.2 EMESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS
3.2.1 JUODASIS PARAKAS
3.2.2 NITROCELIULIOZE
3.2.3 DEGIJ MEDIAG IR OKSIDATORI MIINIAI
3.2.4 PERCHLORATAI
3.3 AUKTESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS
3.3.1 R.D.X. (HEKSOGENAS)
3.3.2 AMONIO NITRATAS
3.3.3 ANFOS
3.4.3 T.N.T. (TROTILAS)
3.3.5 KALIO CHLORATAS (BERTOLETO DRUSKA)
3.3.6 DINAMITAS
3.3.7 AITRINTAS KRAKMOLAS
3.3.8 PIKRINO RGTIS
3.3.9 AMONIO PIKRATAS
3.3.10 AZOTO TRICHLORIDAS
3.3.11 VINO AZIDAS
3.5 KITI "SPROGMENYS"
3.5.1 TERMITAS
3.5.2 MOLOTOVO KOKTEILIS
3.5.3 CHEMINIS PADEGAMASIS BUTELIS
3.5.4 DUJU BALIONU SPROGDINIMAS.
II dalis

4.0 SPROGMEN PANAUDOJIMAS

4.1 SAUGUMAS
4.2 SPROGDIKLIAI
4.2.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES
4.2.2 SMGIO SPROGDIKLIAI
4.2.3 ELEKTRODETONATORIAI
4.2.4 ELEKTROMECHANINIAI SPROGDIKLIAI
4.2.4.1 Gyvsidabrio jungikliai
4.2.4.2 Atotampos
4.2.4.3 RADIJO BANGOMIS KONTROLIUOJAMI DETONATORIAI
4.3 DELSTUVAI
4.3.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES DELSTUVAI
4.3.2 TAIMERIAI
4.3.3 CHEMINIAI DELSTUVAI
4.4 SPROGMEN KONTEINERIAI
4.4.1 POPIERIAUS KONTEINERIAI
4.4.2 METALINIAI KONTEINERIAI
4.4.3 STIKLO KONTEINERIAI
4.4.4 PLASTIKINIAI KONTEINERIAI
4.5 PAANGS SPROGMEN PANAUDOJIMO BUDAI
4.5.1 KUMULIATYVINIAI UTAISAI
4.5.2 VAMZDELINIAI UTAISAI
4.5.3 GARU SPROGIMO TECHNIKA
4.5.4 BOMBA I ELEKTROS LEMPUTES
4.5.5 BOMBOS KNYGOSE
4.5.6 TELEFONINES BOMBOS
+ DARBO SU SPROGMENIMIS SAUGA

1.0 SPROGSTAMJ MEDIAG TEORIJA

Sprogmuo - tai bet kokia mediaga, kuri paveikta kario ar sukrtimo, patiria staig skilim ar oksidacij. io proceso
metu mediagoje buvusi energija isiskiri ilumos ir viesos pavidalu, o mediaga skyla dujinius komponentus, kurie
uima daug didesni turi nei pradine mediaga. Kadangi isipltimas yra labai staigus, suspaustos dujos pastumia didele oro
mase. io isipltimo greitis yra didesnis u garso greiti, todl ji lydi sprogimui budingas triukmas.

Sprogmenys bna keliu ri: auktesniosios pakopos sprogmenys, kurie detonuoja; emesniosios pakopos sprogmenys,
kurie dega; ir inicijuojantieji sprogmenys, kurie daro ir viena ir kita.

Auktesniosios pakopos sprogmenys detonuoja. Detonacija paprastai bna sukelta sukrtimo bangos, kuri nueina per
sprogmen. Ji suardo molekulinius ryius tarp mediagos atomu tokiu greiiau, kuris madaug prilygsta garso greiiui.
Auktesniosios pakopos sprogmenyse degioji mediaga ir oksidatorius yra chemikai suriti, o sukrtimo banga suardo
iuos ryius ir pertvarko komponentus taip, kad susidarytu kuo didesnis duju kiekis. Auktesniosios pakopos sprogmen
pavyzdiai yra T.N.T. (trotilas), amonio nitratas ir R.D.X. (heksogenas)

emesniosios pakopos sprogmenys nedetonuoja, bet dega arba skyla oksiduojantis. Paveikti auktosios temperatros
degioji mediaga ir oksidatorius susijungia, iskirdami iluma, viesa ir dujas. Kai kurie emesnieji sprogmenys dega tuo
paiu greiiu atviroje erdvje ir suspausti (pvz. juodasis parakas). Kiti, kaip bedmis parakas, suspausti (pvz. autuvo
vamzdyje) dega daug greiiau ir su daug didesne temperatra nei atvirai. Juodasis parakas, bedmiai parakai bei vairus
degij mediag ir oksidatori miiniai yra emesniosios pakopos sprogmen pavyzdiai.

Inicijuojantieji sprogmenys yra iskirtiniai. Kai kurie j gali reaguoti kaip auktesniosios arba emesniosios pakopos
sprogmenys. Paprastai inicijuojantieji sprogmenys yra daug jautresni triniai, kariui ar sukrtimui. Daniausiai jie
naudojami maais kiekiais, kitu sprogmen suadinimui - sukelti auktesniosios pakopos detonacija, kaip pvz. artilerijos
sviediniuose, arba emesniosios pakopos sprogmens padegimui, kaip pvz. kapsule padega parako utais aunamj ginkl
oviniuose. Vienas rykiausiu ios ries sprogmen yra gyvsidabrio fulminatas.

2.0 MEDIAG SIGIJIMAS

iame skyriuje pateikta informacija turi amerikietika specifika ir nevisai atitinka Lietuvos situacija, kadangi pas mus
grietesn ginkl, audmen ir sprogmen kontrole. Taiau vis tiek ia galima pasisemti naudingos informacijos.

Beveik kiekviename vidutinio dydio mieste galime rasti vaistine ir ginklu parduotuve. Tai yra dvi vietos, kurias
potencialus teroristas turt aplankyti pirmiausia, nordamas sigyti mediag sprogmen gamybai. Viskas, ko jam reikia -
tai inoti i bei ta apie tu mediag naudojim, nesusijusi su sprogmenimis. Reikalingas mediagas ir komponentus taip pat
galima sigyti kiniu preki ir sodo reikmen parduotuvse, autoparduotuvse ir degalinse, o taip pat specializuotuose
cheminiu reaktyvu parduotuvse.

2.01 JUODASIS PARAKAS

Juodasis parakas yra naudojamas kai kuriems aunamiesiems ginklams bei pirotechnikoje. Jis bna vairiu ri,
priklausomai nuo daleliu dydio. Skirtingu ri juodasis parakas naudojamas skirtingo kalibro ginkluose - smulkus
parakas gali degti per greitai didelio kalibro ginkluose ir atvirkiai, t.y. kuo smulkesnis parakas, tuo didesnis jo degimo
greitis. Degimo greitis yra ypatingai svarbus, konstruojant sprogstamuosius taisus. Kadangi sprogimas - tai staigus duju
trio padidjimas udaroje erdvje, sprogimui labiau pageidautinas greito degimo parakas. Pagrindins juodojo parako
ris atspindi lentele pateikta emiau.

Ris Ginklas, kur naudojamas

F .50 ir stambesnio kalibro ginklai
FF .36 - .50 kalibro pistoletai ir lengvi
autuvai
FFF .36 ir maesnio kalibro ginklai.

FFF ries parakas yra tinkamiausias. Jo degimo greitis yra didiausias dl didesnio degimo paviriaus. Stambesniu
ri parakas irgi naudojamas sprogmen gamybai, bet tai aptarsime vliau. Pagrindine problema naudojant juodj paraka
yra ta, kad jis gali atsitiktinai usidegti nuo statines elektros ir tai, kad jis absorbuoja (sugeria) oro drgme. Saugiai
susmulkinti juodj parak teroristas naudoja plastmasini aukt ir medini ind. Imdamas parak nedideliais kiekiais, jis
sutrina ji auktu, atsargiais sukamais judesiais. Juodasis parakas yra pakankamai smulkus kai prilygsta miltams. Taiau
smulkinti paraka nra visada tikslinga - pvz., kai juo reikia upildyti dideles talpos konteineri.

2.02 PIRODEKSAS

Pirodeksas yra sintetinis parakas, naudojamas taip pat kaip ir juodasis. Jam tinka ta pati klasifikacija, tik jis yra iek tiek
brangesnis. Kita vertus, vienas svaras pirodekso uima didesni turi negu juodojo parako. Be to, pirodeksas yra saugesnis ir
patogesnis naudoti ji yra daug lengviau susmulkinti, jis nra elektrostatikas ir daug maiau higroskopikas negu juodasis.
Pirodeksas gali bti susmulkintas tokiu pat bdu, kaip ir juodasis, arba itirpintas verdaniam vandeny, o paskui
idiovintas.

2.03 RAKETINIS PARAKAS

Raketiniu paraku ia vadinsime mediaga, naudojama varikliams raket modeliavime. Stambiausia pasaulyje raketiniu
varikliu gamintoja yra firma "Estes". Raketinis variklis susideda i vieno stambaus kuro gabalo, supresuoto kartonini
vamzdeli. Kuras iimamas prapjovus ir nuvyniojus karton. Pilka padegamja mase viename variklio gale reikia atsargiai
nugramdyti plastmasiniu arba variniu peiliu. Raketinis parakas yra labai kieta mediaga, todl prie naudojant ji reikia
susmulkinti. Tai daroma replmis plastikiniame maielyje, kad mediaga neisibarstytu. Kai nebelieka stambiu gabalu,
raketinis parakas smulkinamas taip pat kaip ir juodasis. Raketiniai varikliai bna skirtingu dydiu, nuo "1/4A-2T" iki
galingiausiu "D" tipo varikliu. Raketinis variklis yra, ko gero, naudingiausias dalykas, kuri teroristas gali sigyti
parduotuvje ir panaudoti tiesiogiai, arba iardyti ir iimti raketini paraka.

2.04 BEDMIS PARAKAS

Bedmiai parakai yra dviej ri: piroksilininis ir nitroceliulioze, taiau savo savybm jie maai kuo skiriasi. Todl toliau
abi ias ris vadinsime tiesiog bedumiu paraku. Bedmis parakas bna skirtingu grudeliu dydiu ir form, bet daleliu
dydis iuo atveju nra toks svarbus kaip juodojo parako. Ir stambus ir smulkus bedmis parakas dega daug liau nei
juodasis kai nra suspaustas, taiau ji suspaudus - su daug didesne degimo temperatura, iskiriam duj kiekiu bei slgiu
negu pastarasis. Todl smulkinimas, kuris reikalingas kitiems parakams, bedumiam parakui nebtinas.

2.05 AMONIO NITRATAS

Amonio nitratas yra auktesniosios pakopos sprogstamoji mediaga, kuri pramonje danai naudojama kaip "saugus
sprogmuo". Amonio nitratas yra labai stabilus ir ji sunku udegti ar detonuoti. Pramonje jis danai sumaiomas su
nedideliu kiekiu nitroglicerino, kad padidtu sprogmens jautrumas.
Amonio nitrat galima igauti i vadinamj aldymo paketu ("Cold-pack"), kuriuos galima sigyti vaistinse. aldymo
paketas susideda i maielio su vandeniu, kurio viduje - maielis su amonio nitratu. Tereikia tik atsargiai prakirpti aldymo
paket, ipilti vanden ir iimti amonio nitrat, kuri reikia laikyti gerai udarytoje hermetikoje talpoje, nes jis labai
absorbuoja drgme i oro. Amonio nitratas taip pat yra daugelio tra sudtine dalis ir ji galima sigyti kiniu ir sodo
reikmen parduotuvse kaip "Amonio salietra"

2.06 NAUDINGOS BUITINES CHEMIJOS PREKES

Daugelis buitins chemijos mediag gali bti panaudotos sprogmen ar kitu pavojing prietais gamybai. Pabaigoje
(priedas Nr. 1) pateikiame buities chemijos preki sra su paaikinimu kam i mediaga naudojama ir kur ja galima
sigyti. O iame skyriuje isamiau aptarsime tik kelet:

sieros rgtis - naudojama automobiliu akumuliatoriuose. Ja galima sigyti autoparduotuvse, degalinse arba tiesiog
iardius akumuliatori. Dirbant su rgtimis reikia laikytis atsargumo (gumines pirtines).

azoto rgtis - rasti ja gana sunku. Ji kartais naudojama elektronikoje montainiu plokiu gamybai, tad pasiteiraukite
specializuotuose parduotuvse.

amoniako tirpalas - naudojamas buityje ir medicinoje. Parduodamas vaistinse amoniako tirpalas yra be priemai, taiau
jo koncentracija nra didele. Dideles koncentracijos grynojo amoniako tirpalo galima sigyti kiniu preki arba ems kio
reikmen parduotuvse, kur jis inomas pavadinimu "amoniako vanduo"

etilo alkoholis (spiritas) - naudojamas alkoholiniuose grimuose, medicinoje ir technikoje. Sprogmen gamybai
naudojamas ne maiau 95% koncentracijos spiritas. "Techninis" spiritas, turintis metilo alkoholio priemai yra
netinkamas. Legaliai sigyti etilo alkoholio Lietuvoje yra sudtinga, taigi lengviausias variantas - nusipirkti spirito i
kontrabandininku ar nelegaliu alkoholio "tak"

gyvsidabris - naudojamas termometruose (vaistines) ir gyvsidabrio jungikliuose (kartais juos galima rasti elektros daliu
parduotuvse). Iki panaudojimo gyvsidabri rekomenduojama laikyti tuose prietaisuose j neardant, nes gyvsidabris yra
labai kenksmingas ir visi veiksmai su juo atliekami gryname ore, vengiant Mediagos patekimo ant odos (gumins
pirtins).

2.1 ALTERNATYVUS MEDIAG SIGIJIMO BUDAI

Prie tai kalbjome apie legalu mediag sigijim. Dabar tarsime kelet odiu apie alternatyvius mediag sigijimo
budus.
Geriausia vieta, i kur teroristas galtu pavogti chemines mediagas yra mokymo staig chemijos kabinetai ir laboratorijos.
jas patekti yra gantinai lengva, o kratutiniu atveju galima tiesiog silauti. (Apie urakt veikim skaitykite kitame
PGK leidinyje: "Spyn veikimo menas")

2.2 MEDIAG PARUOIMAS

Reikiamu mediag ne visada pavyksta gauti, todl pravartu butu inoti, kaip pagaminti neturimas mediagas Iturimu.
Geriausia butu nueiti biblioteka ir susirasti specialios literatros i laboratorini darb technikos. Kelet nuorod
pateiksime prieduose, o ia aptarsime tik viena mediaga, kuria gauti yra gantinai sunku, bet kuri naudojama daugumoje
sprogmen receptu - azoto rgt.

2.2.1 AZOTO RGTIS

Yra keletas bdu pagaminti i rgt, viena i kuri mes ia ir pateiksime.

Mediagos:
natrio nitratas arba kalio nitratas
distiliuotas vanduo
koncentruota sieros rgtis

Priemons:
reguliuojamas ilumos altinis
retorta
ledo vonia
stikline lazdele
surinkimo kolba su iaupu

1) pilti 32 ml koncentruotos sieros rgties retorta

2) Tiksliai pasverti 58 g natrio nitrato arba 68 g kalio nitrato ir ltai berti rgt. Jeigu ne visa druska itirps, atsargiai
pamaiyti tirpal stikline lazdele.
3) dti atvira retortos gal surinkimo kolba, o j - ledo voni.
4) Pradti kaitinti retorta silpna ugnimi. Kaitinti kol i retortos galo prads lati skystis. Tai ir yra azoto rgtis. Kaitinti
tol, kol retortos turinys bus beveik sausas, ar kol azoto rgtis nebesusidarys.
DMESIO: Jeigu rgtis kaitinama per smarkiai, azoto rgtis skyla ikart po susidarymo, kieno paskoje susidaro labai
degios ir toksikos dujos, kurios gali sprogti. Todl butu neblogai pasitraukti nuo io renginio, kai jis bus sumontuotas ir
prads veikti.

3.0 SPROGMEN GAMYBA

emiau pateikti sprogstamj mediag gamybos receptai yra teorikai teisingi. Visi ia pateikti metodai yra gamyboje
naudojamu procesu atkartojimas.

3.1 INICIJUOJANTIEJI SPROGMENYS

Inicijuojantieji sprogmenys danai naudojami degikliuose ir detonatoriuose. Visi veiksmai su jais yra atliekami laikantis
ypatingu atsargumo taisykli ir netgi kvailiausias anarchistas nelaikys j alia bet kokiu emesniosios ar auktesniosios
pakopos sprogmen.

3.11 GYVSIDABRIO FULMINATAS

Tai tikriausia vienas i seniausiu inomu inicijuojani sprogmen. Jis gali bti inicijuotas ugnimi ir smgiu, netgi vieno
ios mediagos kristalo kritimas sukelia jo sprogim. Asmuo, norintis pagaminti gyvsidabrio fulminat turt atlikti i
procedra:

Mediagos:
gyvsidabris (5 g)
koncentruota azoto rgtis (35 ml)
etilo alkoholis (30 ml)
distiliuotas vanduo

Priemons:
stikline lazdele
100 ml stiklins (2)
reguliuojamas ilumos altinis
lakmuso popierius
piltuvlis ir filtravimo popierius

1) Vienoje stiklinje sumaiyti 5 g gyvsidabrio ir 35 ml koncentruotos azoto rgties naudojantis stikline lazdele.
2) Ltai pakaitinti miin kol sureaguos visas gyvsidabris, o miinys gaus alia spalva ir uvirs.
3) kita stikline pilti 30 ml etilo alkoholio ir ltai pilti ji pirmos stiklines turini. Turi ikristi raudonos ir/ar rudos spalvos
nuosdos, kurios yra toksikos ir degios.
4) Po 30 - 40 minui nuosdos turi gauti balta spalva, kas parodo, kad reakcija yra arti ubaigimo. Po 10 minui pilti
miin 30 ml distiliuoto vandens
5)Atsargiai nufiltruoti gyvsidabrio fulminato kristalus. Padti juos saugioje vietoje, kadangi jie yra koroziki ir toksiki.
6) Kelet kartu nuplauti kristalus distiliuotu vandeniu, kad paalinti kiek manoma likusia rgt. Tikrinti kristalus su
lakmuso indikatoriumi, kol reakcija bus neutrali (kol lakmusas liks mlynas prisilietus juo prie drgnu kristalu)
7) Idiovinti kristalus ir padti saugia vieta toliau nuo degiu ir sprogstamu mediag.

i procedra taip pat gali bti atliekama pagal turi jei nra galimybes pasverti turima gyvsidabri. Imama 10 trio vienetu
etilo alkoholio vienam gyvsidabrio trio vienetui.

3.12 NITROGLICERINAS
 Nitroglicerinas yra viena jautriausiu (jeigu ne pati jautriausia) sprogstamu mediag. Jeigu ir butu galimybe saugiai ji
pagaminti, tai yra labai sunku. Daug jaun anarchist uvo ar buvo rimtai sualoti bandydami pasigaminti i mediaga.
Gaminant ji Nobelio gamyklose dl dan sprogim taip pat davo daug moni. Paprastai tik pagamintas nitroglicerinas
paveriamas saugesnia substancija, tokia kaip dinamitas. Idiotas, nusprends pagaminti nitroglicerin turtu atlikti sekania
procedra:

Mediagos:
distiliuotas vanduo
valgomoji druska
geriamoji soda
koncentruota azoto rgtis(13 ml)
koncentruota sieros rgtis (30 ml)
glicerinas

Priemons:
pipete
100 ml stikline
200-300 ml stiklins (2)
ledo vonios konteineris (plastmasinis kibirlis tiktu puikiai)
termometras
lakmuso popierius

1) pilti 150 ml distiliuoto vandens viena i 200 - 300 ml stikliniu

2) antra 200 - 300 ml stikline pilti 150 ml distiliuoto vandens ir itirpinti jame viena aukt geriamosios sodos. Nedti
per daug sodos, kad tirpale neliktu neitirpusiu kristalu.
3) Padaryti ledo vonia: konteineri iki puses pripildyti ledo ir dti valgomosios druskos. Tai privers leda tirpti, sumainant
aplinkos temperatura.
4) Patalpinti 100 ml stikline ledo vonia ir pilti stikline 13 ml koncentruotos azoto rgties. sitikinti, kad stiklines turinys
nesipila ledo vonia, ir kad ledo vonios turinys nesilieja per kratus stikline. Ledo vonios konteineris turi bti pakankamai
didelis, kad butu galima papildomai dti daugiau ledo. Ataldyti rgt emiau 20C
5) Kai azoto rgtis atals, ltai ir atsargiai pilti ja 39 ml koncentruotos sieros rgties. Sumaiyti abi rgtis ir ataldyti
miin iki 10C. Tam butu gerai padaryti kita ledo vonia.
6) Su pipete, ltai, po viena laa lainti glicerino rgi miin. Laikyti termometr sulig miinio paviriaus, ant rgties
ir glicerino ribos. NELEISTI TEMPERATRAI PAKILTI VIR 30C, O JEIGU TAI ATSITIKO, MESTI VISK IR KUO
GREIIAU BGTI, nes tada glicerinas pradeda intensyviai nitruotis, temperatura pakyla ir miinys sprogsta. Glicerin
reikia lainti tol, kol jis plonu sluoksniu padengs rgiu miinio paviriu. Visada saugiausia gaminti sprogmenis maais
kiekiais.
7) Judinti sumaiytas rgtis ir glicerin pirmas 10 nitracijos min., dedant ledo ledo vonia, kad temperatura stiklinje butu
emesne kaip 30C. Paprastai nitroglicerinas susidaro rgi miinio paviriuje, o reakcijos metu isiskyrus vanden
sugeria koncentruota sieros rgtis.
8) Kai reakcija pasibaig, o nitroglicerino temperatura yra emiau 30C, ltai ir atsargiai ipilti stiklines turini stikline
paruota punkte 1. Nitroglicerinas turi susirinkti stiklines dugne, o vandeniu praskiesta rgtis - paviriuje, nuo kur gali bti
nupilta. Reikia stengtis nupilti kuo daugiau rgties nesudrumsiant nitroglicerino.
9) Pipete atsargiai surinkti nitroglicerin ir ipilti stikline paruota punkte 2. Geriamoji soda neutralizuos rgties
pertekli, kas padarys nitroglicerin stabilesni ir sumains be prieastinio sprogimo tikimybe. Patikrinti nitroglicerin su
lakmusu, kol jis liks mlynas. Jeigu reikia - pakartoti operacija su sodos tirpalu, paruoiant ji, kaip nurodyta punkte 2.
10) Kai rgtis paalinta i nitroglicerino, jis supilamas varu ind ir laikomas saugioje vietoje. Geriausia laikyti
nitroglicerin toliau nuo moni buvimo viet, nes jis gali sprogti be aikios prieasties netgi laikomas vsioje vietoje.

3.13 PIKRATAI

Trinitrofenolio ar pikrino rgties gamyba bus nagrinjama kitame skyriuje, o ia aptarsime jos druskas, kadangi jos yra
ypatingai jautrios ir detonuoja nuo smgio. Metalu pikratai gaunami sumaiant pikrino rgt su kalio ar natrio hidroksidais
ir paalinant reakcijos metu isiskyrus vanden.Reikia tiesiog sigyti ar pagaminti pikrino rgt ir sumaiyti j su vidutinio
molikumo kalio hidroksido tirpalu. Gautas kalio pikratas yra jautrus smgiams ir gali bti naudojamas auktesniosios
pakopos sprogmen inicijavimui.

3.2 EMESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS

 Dauguma emesniosios pakopos sprogmen galima sigyti ginklu parduotuvse, taiau pernelyg imintingas
parduotuvs savininkas gali neparduoti i mediag tartinai atrodaniam individui. Tokiu atveju is individas bus
priverstas pasigaminti emesniosios pakopos sprogmenis pats.

3.2.1 JUODASIS PARAKAS

Kinu irastas ir naudojamas fejerverkams juodasis parakas pradtas naudoti aunamuosiuose ginkluose 12-ame amiuje.
Ji labai lengva pagaminti, taiau jis nra ypatingai galingas ar saugus. Tik 50% juodojo parako virsta kartomis dujomis
jam sudegus. Kita puse - tai daugiausia labai smulkios sudegusios mediagos daleles. Juodasis parakas turi viena
esmine problema - jis gali usidegti nuo statines elektros, o tai reikia, kad mediagai pagaminti galima naudoti tik
medinius ar porcelianinius rankius. Bet kuriuo atveju paklyds individas galtu pasigaminti juodji paraka atlikdamas i
procedra:

Mediagos:
kalio (arba natrio) nitratas (75 g)
siera (10 g)
medio anglis (15 g)
distiliuotas vanduo

Priemons
porcelianinis grstuvlis (arba medinis auktas)
polietileno maieliai (3)
300-600 ml stikline
ilumos altinis

1) Kalio ar natrio nitrat susmulkinti grstuvlyje dedant nedideliais kiekiais. Susmulkinta mediaga ipilti viena i
maieliu.
2) Padaryti ta pati su siera ir medio anglimi ir supilti atskirus maielius.
3) Iberti nitrat stikline ir pilti ji tiek verdanio vandens, kad jis visas sudrktu.
4) Ipilti likusiu maieliu turini lapia nitrat ir maiyti visk kelet minui. Daryti tai iki tol, kol sieros ar anglies nebus
manoma atskirti ar kol visas miinys bus vientisai juodos spalvos.
5) Karta saulta diena pastatyti stikline su miiniu po saules spinduliais. Tai yra geriausias bdas idiovinti juodj
parak.
6) Ipilti juodji paraka i stiklines ir padti saugu konteineri. Nelaikyti juodojo parako plastikiniuose maieliuose, nes jie
gali sukelti statines elektros ikrova.

3.2.2 NITROCELIULIOZE

Nitroceliulioze danai dar vadinama bedumiu paraku. Ji yra daug stabilesne u juodji paraka ir iskiria daug didesni kieki
kartu duju. Taip pat ji daug greiiau dega udaroje talpoje. Galu gale ja daug lengviau pagaminti.

Mediagos:
medvilnes vata (celiulioz)
koncentruota azoto rgtis (100 ml)
koncentruota sieros rgtis (100 ml)
distiliuotas vanduo

Priemons:
200-300 ml stiklines (2)
piltuvlis ir filtravimo popierius
lakmuso popierius

1) pilti 100 ml koncentruotos sieros rgties stikline ir sumaiyti su 100 ml koncentruotos azoto rgties.
2) Tuojau pat dti 0.5 g celiuliozes ir mirkyti apie 3 minutes
3) Gauta nitroceliulioze perkelti stikline su distiliuotu vandeniu ir praplauti.
4) Idiovinti mediaga ir praplauti dar karta.
5) Kai nitroceliuliozes reakcija, patikrinus lakmuso popieriumi, yra neutrali, ja galima idiovinti.

3.2.3 DEGIJ MEDIAG IR OKSIDATORI MIINIAI

 Yra daug tokiu miiniu, kurie gali bti pagaminti namu slygom. Kai kurie j yra labai efektyvus ir pavojingi, kiti -
saugesni ir maiau efektyvus. Pateikiame miiniu sra, j sudti nurodant procentikai:

Oksidatorius Degioji mediaga Greitis Komentarai

kalio chloratas* 67% siera 33% 5 trintis/smgis
cukrus 35%
kalio chloratas 50% 5 ltai dega nestabilus
anglis 15%
siera 25%
kalio chloratas 50% magnio ar aliuminio 8 ypatingai nestabilus
milteliai 25%
magnio ar aliuminio
kalio chloratas 67% 8 nestabilus
milteliai 25%
magnio milteliai 30% siera
natrio nitratas 65% ? neaikus degimo greitis
5%
PAVOJINGA! usidega
savaime delsimo laikas
kalio permanganatas 60% glicerinas 40% 4
priklauso nuo daleliu
dydio
kalio permanganatas 67% siera 33% 5 nestabilus
siera 20%
kalio permanganatas 60% magnio ar aliuminio 5 nestabilus
milteliai 20%
kalio permanganatas 50% cukrus 50% 3 ?
kalio nitratas 75% anglis 15% siera 10% 7 tai yra juodasis parakas
geleies ar magnio milteliai labai aukta degimo
kalio nitratas 60% 1
40% temperatra
naudojamas gaminant
kalio chloratas 75% fosforo sulfatas 25% 8
negstanius degtukus
aliuminio milteliai 30% ir
amonio perchloratas 70% nedidelis kiekis geleies 6 raketinis kuras
chlorido
kalio perchloratas(natrio magnio ar aliuminio
10 "blyksnis"
perchloratas) 67% milteliai 33%
kalio perchloratas(natrio magnio ar aliuminio
8 --//--
perchloratas) 60% milteliai 20%, siera 20 %
aliuminio milteliai 30%
bario nitratas 30% 9 --//--
kalio perchloratas 30%
magnio milteliai 5%
bario peroksidas 90% 10 --//--
aliuminio milteliai 5%
siera 25% magnio ar
kalio perchloratas 50% 8 nelabai stabilus
aliuminio milteliai 25%
raud. fosforas 27%
jautrus smgiui, labai
kalio chloratas 67% kalcio karbonatas 3% siera 7
nestabilus
3%
cukraus pudra 25%
usidega nuo drgms,
kalio permanganatas 50% aliuminio ar magnio 7
nestabilus
milteliai 25%
kalio chloratas 75% anglis 15% siera 10% 6 nestabilus
* kalio chloratas plaiau inomas kaip "Bertoleto druska"
Pastaba: visiems iems miiniams galioja taisykle - kuo smulkesn mediaga, tuo didesnis degimo greitis.

3.2.4 PERCHLORATAI

Kaip taisykle, bet kokia galinti oksiduotis mediaga, paveikta perchlorato rgtimi tampa emesniosios pakopos
sprogmeniu. Metalai, tokie kaip kalis arba natris tampa puikiu pagrindu "blyksnio" tipo parakams. Mediagos, kurios gali
bti perchloruojamos yra medvilne (vata), popierius,pjuvenos etc. Gaminant metalu perchloratus tiesiog paveikite rgtimi
to metalo (kalio arba natrio) hidroksid. Butu neblogai pirma atlikti bandym su maais mediag kiekiais, nes kai kurios
mediagos sprogsta kontaktuodamos su i rgtimi. Idealiausi iuo atvilgiu yra arminiu metalu hidroksid tirpalai.

3.3 AUKTESNIOSIOS PAKOPOS SPROGMENYS

 Auktesniosios pakopos sprogmenis galima nesudtingai pasigaminti namu slygom. Pagrindine problema - gauti
koncentruotos azoto rgties. Dauguma auktesniosios pakopos sprogmen detonuoja, nes j struktroje yra degioji
mediaga ir keletas NO2 (azoto dioksido) molekuli. T.N.T. arba trotilas yra geras tokios mediagos pavyzdys. Kai
sukrtimo banga pasiekia T.N.T. molekul, azoto dioksido jungtis suardoma ir deguonis susijungia su degija mediaga
visame sprogmenyje per mikrosekundes. Tuo remiasi azoto dioksido pagrindu pagamintu sprogmen galingumas. ia
pateiksime keleto auktesniosios pakopos sprogmen gamybos metodus.

3.3.1 R.D.X. (HEKSOGENAS)

R.D.X., taip pat vadinamas ciklonitu, heksogenu arba miiniu C-1 (kai maiomas su plastifikatoriais) yra vienas i
vertingiausiu kariniu sprogmen. Taip yra todl, kad jis pusantro karto galingesnis nei trotilas ir ji daug lengviau detonuoti.
Jis neturtu bti naudojamas vienas, nes gali sprogti nuo atsitiktinio sukrtimo. R.D.X. yra maiau jautrus nei gyvsidabrio
fulminatas ar nitroglicerinas, taiau vis dlto pakankamai jautrus kad butu naudojamas grynas. Pasigaminti ji namuose
netiktinai lengva ir tai daug paprasiau nei pasigaminti kitus auktesniosios
pakopos sprogmenis (iskyrus galbt amonio nitrat).

Mediagos:
heksamino sauso kuro tabletes (50 g)
koncentruota azoto rgtis(550 ml)
distiliuotas vanduo
valgomoji druska
ledas
amonio nitratas

Priemons:
500 ml stikline
stikline lazdele
piltuvlis ir filtravimo popierius
ledo vonios konteineris (plastikinis kibirlis)
termometras
lakmuso popierius

1) deti stikline ledo vonia (r. skyri 3.1.3, punktus 3-4) ir atsargiai pilti stikline 550 ml koncentruotos azoto rgties.
2) Kai rgtis atals emiau 20 laipsniu Celsijaus, dti stikline maa kieki susmulkintu sauso kuro tablei. Temperatura
pakils, bet ji turi bti laikoma emiau 30 laipsniu. Pamaiyti miin.
3) Ataldyti miin emiau nulio dedant voni daugiau ledo ir druskos, arba paruoiant nauja ledo vonia, arba dedant
vonia amonio nitrato, kuris tirpdamas la. Maiyti miin laikant temperatura emiau nulio ne maiau kaip 20 min.
4) Ipilti miin litr susmulkinto ledo. Purtyti ir maiyti miin kol jis uals, o paskui nufiltruoti kristalus ir nupilti
korozika skysti.
5) Iberti kristalus pus litro verdanio distiliuoto vandens. Nufiltruoti kristalus ir patikrinti juos su lakmuso popieriumi.
Pakartoti punkt 4 kol reakcija bus neutrali. Tai padarys kristalus stabilesniais ir saugesniais.
6) Laikyti kristalus drgnai. Idiovinti tik prie pat naudojim, nes R.D.X. nra pakankamai stabilus, kad butu naudojamas
vienas.
7) Miinys C-1 gali bti pagamintas sumaiant pagal mas 88.3% R.D.X. su 11.1% mineralines alyvos ir 0.6% lecitino.
Mase dti plastikini maieli. Tai yra geras bdas sumainti sprogmens jautrum.
8) H.M.X. yra T.N.T. ir R.D.X. 50/50 (pagal mase) miinys. Jis nra toks jautrus ir beveik tokio pat galingumo kaip R.D.X.
9) Pridjus R.D.X. amonio nitrato po punkto 5, turtu sumati jo jautrumas, nes amonio nitrat labai sunku detonuoti, bet
jis yra pakankamai galingas. Tam tikslui taip pat tinka kalio arba natrio nitratas; nedidelio j kiekio utenka, kad
stabilizuoti R.D.X.

3.3.2 AMONIO NITRATAS

Amonio nitrat lengviau sigyti kiniu preki parduotuvje, kur jis inomas kaip "amonio salietra", todl jo gamybos mes
ia neaptarinsime. Paminsime tik tai, kad troms naudojamas amonio nitratas yra granuliuotas. Kad sugrainti jo
kristaline bsena reikia itirpinti salietra kartame vandeny, nufiltruoti, o tirpal igarinti. Pagrindine problema teroristui su
amonio nitratu yra ji detonuoti. Turi bti panaudotas gantinai galingas inicijuojantis sprogmuo, ir ne vienas, o su tarpiniu
detonatoriumi (r. diagrama)
_____________________________________________________
| | |
___________| | |
| inic. | T.N.T. | amonio nitratas |
| sprogmuo | tarpinis | |
|___________|detonatorius| |
| | |
|____________|_______________________________________|

Inicijuojantis sprogmuo detonuoja tarpini detonatori (T.N.T.), kuris sprogdamas nusiunia galinga sukrtimo banga per
amonio nitrat ji detonuodamas.

3.3.3 ANFOS

ANFOS - tai sutrumpinimas i angliko "Ammonium Nitrate - Fuel Oil Solution", tai yra amonio nitrato ir alyvos
miinys. ANFOS isprendia kita problema su amonio nitratu - jo tendencija sugerti oro drgme, kurios paskoje amonio
nitratas nedetonuoja. Reikia sumaiyti 94% (pagal mase) amonio nitrato su 6% alyvos arba ibalo. ANFOS taip pat reikia
galingos sukrtimo bangos, kad vyktu detonacija.

3.4.3 T.N.T. (TRINITROTOLUOLAS)

T.N.T. arba trotilas tai tikriausiai antras seniausiai inomas sprogmuo. Pirmas, inoma, buvo dinamitas. Tai tikriausiai
inomiausias sprogmuo, matyt todl, kad jis buvo populiarizuojamas animaciniuose filmukuose. Kadangi is sprogmuo yra
taip gerai inomas, yra priimta matuoti kitu sprogmen galingum lyginant su trotilu. Gamyboje naudojamas trij pakop
trotilo gamybos procesas, bet teroristas tikriausia pasirinktu maiau ekonomika, bet paprastesni vienos pakopos metod.
io metodo esme - paveikti toluol su labai stipria koncentruota sieros rgtimi, o paskui toluolo sulfat paveikti
koncentruota azoto rgtimi ledo vonioje. Paskui miin pilamas altas vanduo ir nuosdos nufiltruojamos.

3.3.5 KALIO CHLORATAS (BERTOLETO DRUSKA)

Pats kalio chloratas negali bti pagamintas namu slygom, ji galima gauti i laboratorij. Jeigu kalio chlorat sumaiyti
su nedideliu kiekiu vazelino ir jei is miinys gaus sukrtimo, mediaga sprogsta, iek tiek galingiau negu juodasis parakas.
Taiau tam, kad i mediaga detonuotu, ji turi bti suspausta udaroje talpoje. io sprogmens gamybos procedra
paaikinta emiau:

Mediagos:
kalio chloratas (9 trio dalys)
vazelinas (1 trio dalis)

Priemons:
polietileno maielis
porcelianinis grstuvlis arba ji atstojantis medinis indas ir medinis auktas

1) Labai ltai ir atsargiai sutrinti grstuvlyje kalio chlorat labai smulkius miltelius. Kuo smulkesni milteliai, tuo
greitesne (geresne) bus detonacija.
2) Iberti miltelius maieli. Ten pat dti vazelino (kad kuo maiau vazelino patektu ant maielio sieneli ir kuo daugiau -
ant kalio chlorato).
3) Udaryti maieli ir minkyti mase tol, kol neliks sausu kalio chlorato milteliu neprilipusiu prie gniuulo. Jeigu reikia -
dti daugiau vazelino.
4) Mediaga turi bti panaudota 24 val. bgyje, nes kitaip jos komponentai prads reaguoti tarpusavyje, kas padarys ja
netinkama naudojimui.

3.3.6 DINAMITAS

odis "dinamitas" yra kils i graikiko "dinamis", kas reikia "jga". Dinamit irado A. Nobelis netrukus po
nitroglicerino. Ji pradjo gaminti, kadangi nitroglicerinas savaime buvo pavojingai jautrus menkiausiam sukrtimui.
Potencialus teroristas, turintis galvoje iek tiek smegen turtu, pagamins nitroglicerin (neprotingas veiksmas), tuojau pat
paversti ji dinamitu. Tai galima padaryti sumaiant nitroglicerin su vairiom mediagom, pvz. pjuvenom. Pjuvenos gali
sugerti dideli nitroglicerino kieki trio vienetui. Taip pat nitroglicerino jautrumui sumainti ir padidinti sprogimo
galingum gali bti panaudotas amonio nitratas. Bet netgi ie komponentai, sumaiyti su nitroglicerinu nepadaro miinio
itikrj saugiu.

3.3.7 NITRINTAS KRAKMOLAS

 sprogmen yra i tikruju labai lengva pasigaminti ir jis yra pakankamai galingas. Tereikia paveikti krakmol
koncentruotu azoto ir sieros rgiu miiniu. 10 ml koncentruotos sieros rgties sumaioma su 10 ml koncentruotos azoto
rgties. miin dedama 0.5 g krakmolo. Po reakcijos miin pilamas altas vanduo ir galu gale nitrintas krakmolas
nufiltruojamas. Nitrintas krakmolas savo galingumu tik iek tiek nusileidia trotilui, bet ji daug lengviau detonuoti.

3.3.8 PIKRINO RGTIS

Pikrino rgtis, taip pat inoma kaip trinitrofenolis arba T.N.P. yra karinis sprogmuo, kuris yra danai naudojamas kaip
tarpinis detonatorius inicijuoti maiau jautriems sprogmenims, tokiems kaip trotilas. Ji taip pat nra sunku pasigaminti,
jeigu pavyktu gauti koncentruotas sieros ir azoto rgtis. is procesas apraomas daugelyje vadovli ir ji visai nesunku
atkartoti. Pagrindine problema su pikrino rgtimi yra jos tendencija sudaryti pavojingai jautrius ir nestabilius junginius -
pikratus. Todl ji daniausiai paveriama saugesne forma, tokia kaip amonio pikratas, taip pat vadinama "sprogmuo D".
Ms herojus teroristas tikriausiai panaudotu pikrino rgties gamybai procedra, panai apraomj:

Mediagos:
fenolis (9.5 g)
koncentruota sieros rgtis (12.5 ml)
koncentruota azoto rgtis (38 ml)
distiliuotas vanduo

Priemons:
500 ml kolba
reguliuojamas ilumos altinis
1000 ml stikline ar kita talpa tinkama virinimui
piltuvlis ir filtravimo popierius
stikline lazdele

1) 500 ml kolba pilti 9.5 g fenolio ir atsargiai pilti ten pat 12.5 ml koncentruotos sieros rgties. Imaiyti stikline
lazdele.
2) 1000 ml stikline pilti 400 ml vandens i krano ir uvirinti.
3) Pakiti 500 ml kolba po kartu vandeniu i krano, o suildius - panardinti verdanti vanden. Maiyti fenolio ir rgties
miin apie 30 min. Po pusvalandio iimti kolba ir leisti jai atvesti apie 5 min.
4) Ipilti verdanti vanden panaudota anksiau, leisti indui atvesti ir panaudoti ji paruoiant ledo vonia (r. 3.1.3, punktai 3-
4). dti 500 ml kolba su fenolio ir sieros rgties miiniu ledo vonia. pilti ja maais kiekiais 38 ml azoto rgties,
pastoviai maiant stikline lazdele. Prasids audringa reakcija. Kai ji pasibaigs, iimti kolba i ledo vonios.
5) Ipilti leda i ledo vonios ir suildius ind (jeigu jis stiklinis), pilti karto vandens i krano ir uvirinti, dti 500 ml
kolba verdanti vanden ir ildyti 1.5 - 2 val.
6) pilti miin 100 ml distiliuoto vandens ir ataldyti ledo vonioje
7) Nufiltruoti gelsvai baltus pikrino rgties kristalus, o skysti ipilti saugia vieta, nes jis yra korozyvus.
8) Iplauti 500 ml kolba ir praskalauti distiliuotu vandeniu. Iberti filtro turin kolb, pilti 300 ml vandens ir intensyviai
supurtyti
9) Vl nufiltruoti kristalus ir idiovinti
10) Laikyti pikrino rgt saugioje vietoje stikliniame inde, nes su metaline talpa pikrino rgtis reaguos sudarydama
pikratus, kas gali bti sprogimo prieastimi

3.3.9 AMONIO PIKRATAS

Amonio pikratas, taip pat vadinamas "sprogmuo D" yra dar viena saugi sprogstamoji mediaga. Kad ji detonuotu,
reikalingas galingas sukrtimas,
tik iek tiek maesnis, nei reikalingas amonio nitrato detonacijai. Amonio pikratas yra daug saugesnis u pikrino rgt. Ji
labai lengva pasigaminti i pikrino rgties ir amoniako tirpalo. Tiesiog itirpinkite pikrino rgties kristalus kartame
vandeny stikliniame inde. Ten pat pilkite amoniako tirpal su pertekliumi. Leiskite amoniako pertekliui igaruoti. Lik
milteliai turt bti amonio pikratu.

3.3.10 AZOTO TRICHLORIDAS

Azoto trichloridas yra klampus geltonas skystis. Jis sprogsta pakaitinus ji vir 60 laipsniu Celsijaus temperatros, arba
kontakto su liepsna ar kibirktimi metu. Ji gana lengva pasigaminti:

1) Stiklinje itirpinti vandeny apie 3 arbatinius auktelius amonio nitrato. Reikia, kad neliktu neitirpusi amonio nitrato
kristalu.
2) kita stikline surinkti iek tiek chloro duju, gautu druskos rgties ir kalio permanganato reakcijos metu.
3) Padti stikline su chloru dugnu vir ant stiklines su amonio nitrato tirpalu ir suglausti abi stiklines. Atsargiai pakaitinti
apatine stikline. Netrukus klamps geltoni laai prads formuotis tirpalo paviriuje ir sksti dugn. Tuojau pat paalinti
ilumos altini.
Kitas bdas - praleisti chlor per amonio nitrato tirpal, taiau technikai tai atlikti sudtingiau.
Dar vienas variantas - sumaiyti chlor su amoniaku, kius duj vamzdel i kolbos, kur gaminamas chloras ir duju
vamzdeli i kolbos, kur gaminamas amoniakas kolb su altu vandeniu.
4) Surinkti azoto trichlorid pipetes pagalba ir nedelsiant naudoti, nes jis skyla per 24 val.

3.3.11 VINO AZIDAS

vino azidas danai naudojamas kaip tarpinis detonatorius kitiems sprogmenims, bet jis gali bti naudojamas vienas, kaip
pakankamai jautrus sprogmuo. Ji nra lengva detonuoti smgiu, bet jis labai lengvai detonuoja nuo liepsnos, pvz. nuo
padegamosios virveles. Ji yra lengva pagaminti, jeigu yra visi reakcijai reikalingi komponentai. Itirpinti natrio azid ir
vino acetat vandeny, skirtingose stiklinse. Sumaiyti abeju stiklini turin ir pilti vino acetat tol, kol miinys nustos
reaguoti. Nufiltruoti nuosdas ir nuplauti jas kartame vandeny. ios nuosdos ir yra vino azidas, kuri reikia laikyti drgnai
saugumo sumetimais. Prie naudojant - idiovinti. Jeigu nra vino acetato, ji galima pagaminti itirpinus vin acto
esencijoje.

3.5 KITI "SPROGMENYS"

iame skyriuje aptarsime mediagas, skirtas naikinti materialin turt ugnimi. Nors aptariamos mediagos ir nra
sprogmenys, taiau jomis galima pasiekti toki pat efekt.

3.5.1 TERMITAS

Termitas yra degiosios mediagos ir oksidatoriaus miinys, turintis milinika degimo temperatura. Jo neminjome 3.2.3
skyriuje, kadangi jis dega ne taip intensyviai. Tai yra geleies oksido milteliu ir aliuminio milteliu miinys. Ji udegus
aliuminis dega panaudodamas geleies oksido deguon. Tai dvi ities egzotermines reakcijos, kuriu metu temperatura
pakyla iki 2200 laipsniu C, o tai yra net puse temperatros, kuria generuoja sprogimo metu branduolinis ginklas. Nors
miin gana sunku udegti bet termitas yra, ko gero, viena geriausiu padegimo priemoni.

Mediagos:
aliuminio milteliai (10 g)
geleies oksido milteliai (10 g)

1) Termito gamyba nereikalauja specialiu priemoni. Reikia tiesiog sumaiyti abi mediagas tolygiai, kad miinys butu
vientisa mase. Miinio sudtis yra 50% / 50% mases geleies oksido ir aliuminio, ir ji galima pagaminti didesniais kiekiais.
2) Termit galima padegti dedant miin nedideli kieki kalio chlorato (bertoleto druskos) ir ulainus kelis laus sieros
rgties. is ir kiti sprogmen inicijavimo metodai bus smulkiau idstyti tam skirtose skyriuose. Kitas bdas - padegti
miin su magnio juostele. Arba panaudoti tam tikslui "bengalika ugnele".

3.5.2 MOLOTOVO KOKTEILIS

Molotovo kokteilis, ankiau naudotas rusu prie vokieiu tankus dabar tapo iskirtinai teroristu ginklu. Ji ypatingai
lengva pasigaminti o jo naudojimas yra gana efektyvus. stiklini buteli pilamas bet koks degus skystis, pvz. benzinas,
ibalas, terpentinas, vairus skiedikliai, etc., arba i skysiu miiniai, butelis ukemamas skuduru, imirkytu tame paiame
skystyje, paliekant laisva skuduro gabal udegimui ir apvyniojant ji apie butelio kakliuk. Naudojant tokia padegamja
bomba, reikia udegti laisva skuduro gal ir mesti buteli. Jam suduus, degusis skystis isilieja ir usiliepsnoja. Sumaiius
vairias dervas su degiuoju skysiu tokie miiniai prilimpa prie padegamu paviriu, dega kariau ir sunkiau ugesinami,
bet prie naudojim juos reikia gerai suplakti.

3.5.3 CHEMINIS PADEGAMASIS BUTELIS

Cheminis padegamasis butelis i esmes yra patobulintas Molotovo kokteilis. Bet vietoje deganio skuduro, kuris gali
ugesti, miinio padegimui jame naudojama reakcija tarp sieros rgties ir kalio chlorato. Tokio inicijavimo neskms
ansai yra tik 2%.

Mediagos:
kalio chloratas (2 arbatiniai aukteliai)
cukrus (2 arbatiniai aukteliai)
koncentruota sieros RGTIS (150 ml)
benzinas (350 ml)

Priemons:
stiklinis 0.5 l talpos butelis
plastmasinis kamtis buteliui
platus indas auktomis sienelmis
popierines servetles
stikline ar plastmasinis puodukas ir auktas

1) Patikrinti butelio kamti, ulainus ant jo kelis laus koncentruotos sieros rgties, kad ji nesuardytu kamio, butelio
saugojimo metu.
2) Atsargiai pilti 350 ml benzino buteli.
3) Atsargiai pilti ta pati buteli 150 ml koncentruotos sieros rgties. Nuluostyti visus rgties laus nuo butelio
paviriaus ir usukti kamti. Nuplauti buteli dideliame kiekyje vandens ir leisti iditi.
4) dti 2 auktelius kalio chlorato ir 2 auktelius cukraus stikline ar plastmasini puoduk, iki puses upilti kartu
vandeniu ir imaiyti kol itirps.
5) dti sulankstyta servetl plat ind auktais kratais ir po truputi pilti ant jos kalio chlorato ir cukraus tirpal, kol
servetl visikai sudrks. Idiovinti servetl.
6) Utepti ant butelio paviriaus klij ir apklijuoti ji idiuvusios servetles popieriumi. sitikinti, kad popierius gerai
prisiklijavo visose vietose. Laikyti buteli saugioje vietoje, kur jis nebtu sudauytas ar apverstas.
7) Paruous buteli, viduje turi bti du nesusimaiantys skysiai. Norint panaudoti buteli tiesiog reikia metus sudauyti ji
kieta paviriu. Sieros rgtis patekusi ant popieriaus sureaguoja su kalio chloratu, kuris usidega ir padega isiliejusi
benzin. DMESIO! DRAUDIAMA ATIDARYTI PARUOTA BUTEL, nes ant butelio kamio visata gali likti sieros
rgties lau, kurie gali sureaguoti su kalio chloratu ir sukelti ugn ir/ar sprogim. Norint patikrinti utais, reikia nupieti
nuo butelio maa gaballi popieriaus ir ulainti ant jo sieros rgties. Popierius turi tuojau pat usidegti balta liepsna.

3.5.4 DUJU BALIONU SPROGDINIMAS.

Duju balionai, tokiu kaip butanas, naudojamas iebtuvliu upildymui, propanas dujinms viryklms ir kt., gali bti
panaudoti sukelti galinga sprogim. Tereikia patalpinti toki balion vir ugnies altinio (sausas kuras, spiritine ar litavimo
lempa, primusas, etc.). Dujos kaitusiame balione uvirs ir sukels baliono sprogim, o susilietusios su liepsna - usidegs.
Vienintele problema - paties baliono sprogimas gali ugesinti liepsna ir dujos neusidegs. Kad ugarantuoti duju
usidegim reikia prie ugnies altinio palikti ir kokia nors svylania mediaga.
PIRMOS DALIES PABAIGA

TERORISTO INYNAS

II dalis
Jeigu jau teroristas pasigamino sprogmen, logika butu manyti, kad sekantis jo ingsnis bus to sprogmens panaudojimas.
Dar karta primename, kad apraytu ia metodu gvendinimas yra nelegalus ir gali bti rimtos alos arba mirties prieastimi.
Bandydami kak panaaus atlikti jus patys prisiimate visika atsakomybe u savo veiksmu pasekmes.

4.0 SPROGMEN PANAUDOJIMAS

Sprogmenys gali bti panaudoti vairiausiais tikslais: bauginimui, vandalizmui, siekiant atkreipti dmes, padaryti
materialine ar fizine ala ir netgi nuudyti. Prie panaudodamas sprogmenis teroristas turi nusprsti:
pirma - kokio dydio sprogstamasis utaisas reikalingas jo tikslui pasiekti;
antra i ko pagaminti bomba;
treia - kaip susprogdinti utais;
ketvirta - kur yra geriausia vieta bombai padti.
Paskui jis turt patikrinti, ar manoma padti bomba ten, kur jis nortu tai padaryti, be rizikos kad utaisas bus rastas ar
pajudintas. Ir galu gale jis turtu atsissti ir sukonstruoti pati sprogstamj utais. Tai ir yra temos, kurias mes aptarsime
antroje dalyje.

4.1 SAUGUMAS
Tokio dalyko kaip 'saugus sprogmuo' neegzistuoja. Galime kalbti tik apie slygin saugum arba apie pavojaus
sumainim.

4.2 SPROGDIKLIAI

Yra daugelis bd, kaip inicijuoti sprogmen, pradedant klasikiniu "padegti knat, mesti bomba ir bgti" ir baigiant jautriais
gyvsidabrio sprogdikliais. Saugiausi yra elektrodetonatoriai, bet bna atveju, kai padegamoji virvute yra priimtinesne (pvz.
kai reikia nepastebimai atgabenti sprogmen stadion labiau tiktu bikfordo niuras arba smgiu inicijuojamas sprogdiklis
nei elektrodetonatorius, nes juos yra lengviau paslpti).

4.2.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES

Seniausias sprogmens inicijavimo bdas - padegamoji virvute - yra, ko gero, populiariausias i paprastu sprogdikliu.
iuolaikines vandeniui atsparios padegamosios virvutes yra labai patikimos ir turi pastovu degimo greiti (1 cm per 1
sekunde). Padegamosios virvutes yra naudojamos raket modeliavime ir jas galima nusipirkti. Tiesa sakant, Lietuvoje dar
neteko matyti jas parduodant, todl aptarsime, kelet bd, kaip pasigaminti padegamja virvute savarankikai:

I bdas
Mediagos:
kalio nitratas
cukrus
vanduo
pagatas
kartoninis degtukas
gumos klijai

1) Atsikirpti reikiamo ilgio pagato gal ir itiesinti ji kad gautsi popieriaus juosta
2) Imirkyti ja kalio nitrato ir cukraus tirpale ir idiovinti
3) Susukti popieriaus juosta vl pagat
4) Atplti kartonini degtuk nuo duts taip, kad kartu su galvute jo ilgis butu apie 1 cm
5) Priklijuoti paruota pagat gumos klijais iilgai degtuko, kad pagatas pora milimetru isikitu u degtuko galvuts

Padegamoji virvute kiama degtuku utais. I esms, degtukas nra btinas, taiau jis utikrina sprogstamojo miinio
padegim, jeigu tas neusideg nuo paios virvuts, nes ios virvuts degimo temperatra yra emesn nei prastos
degiosios virvuts. Be to, jos degimo greitis taip pat maesnis.

II bdas:

Vietoje padegamos virvutes taip pat galima naudoti bengalika vakute. Tereikia nukirpti nedeganti jos gal, u kurio ji
paprastai laikoma ir kiti sprogstamj utais taip, kad keli centimetrai degiosios dalies butu utaiso viduje.

Padegamj virvui populiarum tarp teroristu lemia naudojimo paprastumas - tereikia padegti ja degtuku ar iebtuvliu.
Taiau jeigu kariuomenje butu naudojami tik tokio tipo sprogdikliai, jais aprpintos granatos butu labai nepraktikos.
Gavus granatos detonatori, butu labai efektyvu panaudoti ji savos gamybos sprogstamajame utaise. Bet kadangi kariniai
detonatoriai nesivolioja aplinkui, galima pasigaminti padegamja virvute, kuriai nereikia degtuku ar iebtuvlio:

Mediagos:
kartoniniai degtukai
izoliacine arba lipni juostele
padegamoji virvute

1) Tam, kad nustatyti degiosios virvutes degimo greiti reikia tiesiog atmatuoti 10 cm ar daugiau, paskui udegti ir su
laikrodiu nustatyti laika per kuri ji sudegs. Padalinti degimo laika i virvutes ilgio ir gausis degimo greiti ilgio vienetui.
Pvz., 10 cm virvute sudeg per 15 s.:

15 s
----- = 1.5 sekundes / centimetrui
10 cm

Jeigu pvz. reikalingas 10 s udelsimas, padalinti laika igauto prie tai 1.5 s/cm:
 10 s
-------- = 6.7 cm
1.5 s/cm
DMESIO!: Virvutes ilgis ia reikia ilgi iki utaiso. iek tiek virvutes, kakur apie 2-3 cm, turi bti utaiso viduje.
Visada reikia pridti iuos papildomus centimetrus ir kiti juos utaiso vid.

2) Apskaiiavus virvutes ilgi, reikia pridti prie jo dar centimetr ir nukirpti.

3) Atsargiai atskirti degtukus nuo dutes. Nereikia atplti atskiru degtuku, tik atskirti viena i dviej degtuku eili.

4) Apvinioti degtuku eile aplink padegamja virvute taip, kad degtuku galai liestu pati virvutes gal. Patikimai pritvirtinti
degtukus su lipnia juostele neudengiant j galvui. Patikrinti, ar jie nejuda.

5) Apvynioti tuia degtuk dut aplink degtukus pritvirtintus prie degiosios virvutes ir sitikinti kad dutes siera butu
prie degtuku galvutes. Apvynioti dut izoliacija, kad ji butu prispausta prie degtuk. Netvirtinti duts prie degtuk ar
prie padegamosios virvuts. Palikti pakankamai duts kartono, ukuri butu galima patraukti padegant virvute. Degtuku
dut yra apvyniota aplink degtukus ir sutvirtinta izoliacija. Degtukai pritvirtinti izoliacija prie degiosios virvutes. Duts
siera trinsis degtuk galvutes patraukus dut

6) Kai viskas paruota, reikia tiesiog patraukti u duts. Ji perbrauks siera per degtuku galvutes ir udegs juos. Degtuku
liepsna udegs virvute.

4.2.2 SMGIO SPROGDIKLIAI

Smgio sprogdikliai yra puikus inicijavimo bdas spontanikai teroristinei veiklai. Taiau yra viena problema - utaisas turi
bti saugiai laikomas, kad nesprogtu ji gabenant vieta, kur jis bus naudojamas. Tai pasiekiama naudojant iimama
sprogdikli.

Geriausias ir patikimiausias tokio tipo sprogdiklis yra pramoniniu bdu pagaminta kapsule mediokliniams autuvams. Jos
naudojamos kartu su iek tiek modifikuota (sutrumpinta) lygiavamzdio medioklinio autuvo tt. Kapsule statoma jai
skirt ang ttos gale.

Naudojant i sprogdikli, talpoje, i kurios gaminamas utaisas, igriama skyle. Tta kietai sukama kapsule, kad ji gerai
laikytsi. Prie naudojant statoma kapsule. Vienintele problema naudojant utais - jam susprogdinti reikia kieto paviriaus
smgio tiesiai kapsule. Pritaisius uodega arba maa paraiut prie bombos galo, prieingo sprogdikliui, metus bomba ji
atsitrenks sprogdikliu eme ir sprogs. Aiku, bomba su gyvsidabrio fulminatu kiekviename gale sprogs nepaisant kuriuo
galu ji atsitrenks, taiau ji taip pat gali sprogti ja gabenant, jeigu teroristas netyia uklitu ir pargritu.

4.2.3 ELEKTRODETONATORIAI

Elektrodetonatoriai - tai daniausia saugiausias ir patikimiausias bdas inicijuoti sprogmen. Elektriniai sprogdikliai yra
idealus griovimo akcijoms, kai teroristas nelabai turi rpintis, kad bus sugautas. Su dviem pusantro imto metru ilgio laidais
ir autoakumuliatoriumi, galima detonuoti sprogmen i 'saugios' distancijos ir bti garantuotam, kad sprogimo zonoje nebus
nieko, kas galtu nukentti. Galima tiksliai kontroliuoti sprogimo laika, kas irgi teikia nemaai privalumu. Du geriausi
elektriniai sprogdikliai yra karinis elektrodetonatorius ir elektriniai degtuvai raket modeliavimui. Kariniai detonatoriai yra
geresni, nes sprogsta, prijungus elektros altini, tuo tarpu raket modeliavimo degtuvai duoda tik liepsna. Kariniai
elektrodetonatoriai naudojami brizantiniu (auktesniosios pakopos) sprogmen (pvz. heksogeno) detonacijai, o degtuvai -
inicijuojaniu sprogmen padegimui.

Paprasta elektrini degtuv galima pasigaminti paiam. Reikia padaryti keleto vij spirale i plonos plienines vieluts ir jos
vid pritvirtinti kokia nors lengvai usidegania mediaga, pvz. degtuko galvute arba kordito gabaliuk, kad spirales vijai
liestu mediaga. Prie spirals prijungti laidus, kurie jungsis prie srovs altinio.

Pajungus elektros srove, spirale kais ir udegs degija mediaga. Analogikai galima panaudoti ir mao voltao (2.5 - 12
V) lemputes, atsargiai paalinus j stiklines kolbeles.

4.2.4 ELEKTROMECHANINIAI SPROGDIKLIAI

Elektrtomechaniniai sprogdikliai, tai prietaisai, naudojantys koki nors mechanini jungikli utaiso sprogdinimui elektra.
Tokio tipo sprogdikliai naudojami minavimui, bomb-siurprizu gamybai, ir visada, kai asmuo, padjs bomb, nenortu
bti kur nors alia, kai ji susprogs. Aptarsim kelet tokiu prietaisu tipu.

4.2.4.1 Gyvsidabrio jungikliai

Gyvsidabrio jungiklis, tai jungiklis, naudojantis savybe, kad gyvsidabris yra laidus elektrai, kaip ir kiti metalai, bet yra
skystas esant kambario temperatrai. Tipikas gyvsidabrio jungiklis yra stiklo vamzdelis su dviem elektrodais ir
gyvsidabrio lau viduje. Vamzdelis yra ulydytas.

Kai gyvsidabrio laas ("Hg" yra gyvsidabrio atominis simbolis) palieia abu kontaktus, grandine usidaro. Jeigu is
jungiklis yra horizontalioje padtyje, grandine bus udaryta. Taiau vertikalioje padtyje gyvsidabrio laas lies tik viena
kontakt ir grandine nutruks. Tokio tipo jungiklis yra idealus pastatyti prie dur, dur atidarymo kelyje, vertikalioje
pozicijoje, taip, kad jis butu pargriautas dur atidarymo judesiu (reiktu pritvirtinti viena jungiklio gal prie grind lipnios
juostos gabaliuku, kad jis nebtu nustumtas nepargriautas). Atsidrs horizontalioje padtyje, udarys grandine, jungdamas
srove prie sprogstamojo utaiso elektrodetonatoriaus.

Panaaus veikimo principo jungikli galima pasigaminti savarankikai i metalinio rutulio (pvz. iimto i guolio): Ant
medinio pagrindo sukalti krymai du lanko pavidalo metalinius rmelius, kad jie nesiliestu vienas su kitu (vienas
emesnis). Rmelius galima ilankstyti i plieno vielos.
I gauta 'narv' dti metalin rutul, kad jis nesiliestu su rmeliais. Atstum tarp rmeli 'koj' parinkti tok, kad rutulys
neikristu. Medinio pagrindo centre padaryti nedideli dubim, kad rutulys savaime nejudtu. Prie rmeli prijungti laidus.
Kol jungiklis yra vertikalioje padtyje, grandine yra nutrukus. Pakreipus ar pargriovus jungikli, metalinis rutulys pajudjs
i centro palieia abu rmelius udarydamas grandin. Tokio tipo sprogdikliai dedami minktuosius baldus ir suveikia nuo
mogaus svorio.

4.2.4.2 Atotampos

Atotampa yra klasikinis minavimo prietaisas. Itempus beveik nematom virvut arba vejybin val aukos judjimo kelyje,
prijungus ji prie
sprogstamojo utaiso ir aukai kliudius atotampa, utaisas sprogsta. ia aptarsime kelet atotamp konstrukcij, veikianiu
su elektrodetonatoriais arba elektriniais degtuvais.:

Skalbini segtukas priklijuoti du folijos gabaliukus prie segtuko gnybtu ir dti tarp j koki nors izoliatori. Laidus prijungti
prie folijos, o atotampa pritvirtinti prie izoliatoriaus.
Kliudius atotampa, medio izoliatorius bus itrauktas, abu gnybtai su folija susilies ir udarys elektros grandine.
Tvirtindami folija sitikinkite, kad ji nelieia spyruokles, nes ji irgi yra laidi elektrai.

Pelkautai
Panau prietais galima pagaminti ir i pelkaut. Ant j uklijuojamas folijos gabaliukas, prie kurio prijungiamas vienas
laidas. Kitas laidas jungiamas prie spyruokles. Atotampa tvirtinama prie fiksatoriaus.
Utaisyti pelkautai jungiami grandine. Kliudius atotampa fiksatorius atlaisvina spyruokle, pelkautai suveikia,
spyruoklei susilietus su folija grandine usidaro.

Virtuvinis peilis
Dar viena jungikli, veikianti atotampos pagalba, galima sukonstruoti i virtuvinio peilio ir 6 vini. medini pagrind sukalti
vinis taip, kad gautsi 3 poros: 2 poros ties peilio rankena ir viena i abeju geletes galo pusiu (: : :) . tvirtinti peili, kad
rankena butu ufiksuota, o gelete nesiliestu prie vini. Atotampa pritvirtinti prie geletes galo. Laidus - viena prie gelets,
kita prie alia jos kalt vini.
Kliudius atotampa, gelete palenkiama, ji prisilieia prie vinies ir udaro elektros grandine.

4.2.4.3 RADIJO BANGOMIS KONTROLIUOJAMI DETONATORIAI

Filmuose kiekvienas teroristas ar nusikaltlis naudoja radijo bangomis kontroliuojama detonatori, kad susprogdintu
sprogmen. Turint gera RK(radijo kontroles) sistema galima bti u keleto kilometru nuo sprogmens, ir tiksliai kontroliuoti
jo sprogimo laika, taip pat kaip ir sprogdinant elektra. Taiau tokie detonatoriai yra labai brangus. RK sistema galima
padaryti i bet kokio radijo bangomis valdomo aislo. Tereikia iimti i aislo valdoma dal (aisliniame automobilyje tai
butu varikliukas, lktuve ar laive - vairo valdymo elektromagnetas) ir vietoj jos prijungti elektrini detonatori arba degtuv.
Prietaisas turi bti kelet kartu patikrintas su detonatoriais ar degtuvais, be to, nauji maitinimo elementai turi bti ir
sistuve ir imtuve (toje dalyje, kur yra
detonatorius).
4.3 DELSTUVAI

Delstuvas - tai prietaisas, kuris utikrina udelsima tam tikru laiku nuo sprogstamojo utaiso jungimo iki sprogimo.
Paprasta degioji virvute savaime yra delstuvas, bet utikrinti jos pagalba 24 valand udelsim butu brangoka ir ne itin
praktika. iame skyriuje aptarsime delstuvus, kuriuos teroristas gali panaudoti, jeigu nori bti garantuotas, kad jo bomba
sprogs, bet pats nortu bti kuo toliau nuo tos vietos sprogimo metu.
4.3.1 PADEGAMOSIOS VIRVUTES DELSTUVAI

Padegamoji virvute pati savaime yra delstuvas, bet turint omeny jos degimo greiti, kartais pageidautina udelsti ir jos
degim. Lengviausias bdas - panaudoti cigarete. Vidutinikai cigaret dega apie 8 min. Kuo daugiau cigaretse derv ir
nikotino (kuo jos stipresnes), tuo ilgesnis j degimo laikas. Lengvesnes cigaretes dega greiiau, bet maiau tikimybs, kad
tokia cigaret uges palikta be prieiros, t.y. nerkoma. Rekomenduotina patikrinti, ar cigarete neugesta ir kiek laiko ji
dega. Kai cigaretes degimo laikas nustatytas, tereikia su dant kraptuku pradurti cigarete kiaurai pageidaujamoje vietoje ir
kiti skylute sprogstamojo utaiso degiosios virvutes gal.
____________________________________
|_|_|_|_|__o___________________________| i gal udegti
\ \
filtras skylute degiajai virvutei

Panau prietais galima pasidaryti i anglies milteli ir popieriaus. I popieriaus reikia susukti plona vamzdeli ir upildyti ji
anglies milteliais. Reikiamoj vietoj praduriama skylute degiajai virvutei, o abu vamzdelio galai ulenkiami ir uklijuojami.
Prie naudojim vienas vamzdelio galas sudrkinamas iebtuvliu upildymo skysiu ir padegamas. Vamzdeliui udegti
taip pat gali buri naudojamas parakas.

4.3.2 TAIMERIAI

Sprogdikliai su taimeriu, arba 'laiko bombos' gali bti naudojamos antauotoju, grasinaniu sprogimu ir reikalaujaniu
pinigu kad atskleistu vieta, kur bomba yra paslpta, kad ji galtu bti nukenksminta. Utaisai su tokiais delstuvais gali bti
padtas bet kurioje vieoje vietoje, kur bna daug moni.
Yra keletas bd pasigaminti taimer. Paprasiausia - padaryti toki delstuv i mechaninio arba kvarcinio laikrodio. Vienas
kontaktas padaromas i vartelio, sukto norimo sprogimo laiko vietoje, o valandin rodykl naudojama kaip antras
kontaktas. Minutine rodykle paalinama, nebent butu pageidautinas udelsimas trumpesnis nei viena valanda.
Pagrindinis i delstuv trukumas tas, kad jie negali utikrinti udelsimo, ilgesnio kaip 12 valand. Naudojant elektronini
laikrodi su adintuvu galima pasigaminti 24 valand delstuv. Tereikia atjungti adintuvo garsiakalbi ir prie jo laidu
prijungti elektrodetonatori ir nustaius adintuv norimam sprogimo laikui. Jeigu tampos nepakanka, ja galima padidinti
naudojant galingesne baterija ir prijungus transformatori prie garsiakalbio laidu. Elektroniniam delstuvui idealiausiai tinka
vaizdo magnetofono taimeris, nes juo galima nustatyti udelsima iki savaites. Detonatorius jungiamas prie laidu, einaniu
raymo rengin.
Galu gale galima pasinaudoti skaitmeniniu laikrodiu su rele arba elektromagnetiniu jungikliu detonatoriui susprogdinti.
iuo atveju nereiks didinti laikrodio tampos.

4.3.3 CHEMINIAI DELSTUVAI

Cheminiai delstuvai nra labai paplit, taiau kai kuriais atvejais jie gali bti labai efektyvus. Jeigu stiklinis konteineris
upildomas koncentruotos sieros rgties ir ukemamas kelet sluoksniu aliuminio folijos arba kitos mediagos, kuria
rgtis pragriautu, tada i prietais galima panaudoti kaip chemin delstuv. Sieros rgties reakcijos su aliuminiu metu
susidaro aliuminio sulfatas it vandenilio dujos, todl konteineris turi praleisti or viename gale, kad vandenilio sudaromas
slgis nesuardytu konteinerio.
Aliuminio folija tvirtinama prie konteinerio apaios su lipnia juosta arba izoliacija. Kai rgtis pragriauia aliumini, ja
galima inicijuoti sprogmen keliais bdais:

1) Sieros rgtis yra geras elektros laidininkas. Jeigu sieros rgt laania per paeista folijos kamti surinkti stiklo inde
kuri dti du laidai, ji udarys elektros grandine ir suveiks kaip elektrodetonatoriaus jungiklis, kai abu laidai bus padengti
rgtimi

2) Sieros rgtis labai audringai reaguoja su kalio chloratu. Jeigu koncentruotos sieros laas pateks ant kalio chlorato
milteliu, ie ikart siliepsnos. i liepsna galima udegti padegamja virvute arba kalio chloratas gali bti naudojamas kaip
termito bombos degiklis, sumaiius ji su termitu 50/50 ir iuo miiniu padegant likusi termit.

3) Panaiai sieros rgtis reaguoja su kalio permanganatu (jis yra lengviau prieinamas nei kalio chloratas).
4.4 SPROGMEN KONTEINERIAI

iame skyriuje aptarsime visk, pradedant elementarios petardos gamyba ir baigiant sudtinga brizantinio sprogmens
detonavimo schema. Visi ie metodai gali bti panaudoti ruoiant teroristini akta.

4.4.1 POPIERIAUS KONTEINERIAI

Popierius buvo pirmasis konteineris sprogmenims dar nuo tu laiku, kai senovs kinai naudojo ji fejerverku gamybai.
Popieriaus konteineriai yra paprasiausi ir ko gero pigiausi. Populiariausi popieriaus konteineriai yra petard ir raketinis
utaisas. Raketinis utaisas pagaminamas susukus i popieriaus vamzdeli, ir ji suklijavus. Bet domesnis ir pavojingesnis
utaisas yra petarda. Pasigaminti ja irgi yra paprasta. Imamas popieriaus lapas apie 40 cm ilgio, kurio plotis butu apie 4 cm.
Padaroma kiene. Ji gali bti upildyta juoduoju paraku, pirodeksu, bedumiu paraku, raketiniu paraku arba bet kuriuo greito
degimo degiosios Mediagos ir oksidatoriaus miiniu smulkiu milteliu pavidalu. Paskui kiama degioji virvute ir popierius
vl ulenkiamas, tsiant trikampius lenkimus
ir stengiantis neipilti Mediagos. Ubaigta petarda reikia stipriai apvynioti izoliacija, nes tai sutvirtina konteineri, ko
paskoje sprogimas bna galingesnis ir garsesnis. Paruotas utaisas turt atrodyti kaip apie 1 cm storio trikampis.

4.4.2 METALINIAI KONTEINERIAI

Klasikin vamzdelin bomba yra geriausiai inomas sprogstamojo taiso metaliniu konteineriu pavyzdys. Idiotas
anarchistas ima degtukus ir nukarpo j galvutes. Paskui paima minkto metalo vamzdi ir uploja viena gal plaktuku.
Paskui supila ji degtuku galvutes ir uploja kita gal. is procesas daniausiai nuudo kvaileli, nes uplodamas antra
vamzdio gal jis lengvai gali sukelti pakankamai trinties ir spaudimo tarp degtuk galvui, kad jie usiliepsnotu ir
nebaigta bomba sprogt.
Saugiau yra naudoti vamzdius usukamais galais. iek tiek protingesnis anarchistas sigytu vamzdi su sriegiu abejuose
galuose ir du usukamus kamius jam (juos galima ir itekinti).
Pirmiausia reiktu igrti skyl viename i kamiu ir kiti ja padegamaja virvut taip, kad ji neisitrauktu. Tokiu bdu
vamzdio turinys neibyrs. Apie 2 cm degiosios virvutes turi bti utaiso viduje. Paskui is kamtis su virvele smarkiai
usukamas ant vieno vamzdio galo, galbt sutvirtinant sujungim superklijais. Vamzdis upildomas sprogmeniu.
Milteliams supresuoti naudojamas didelis popieriaus gniuulas. Pripildius vamzdi iki kratu, milteliai suspaudiami
stumiant popieriaus gniuul pvz. pietuku. Pabaigai usukamas antras kamtis ir sutvirtinamas klijais. Popieriaus kamtis
tarp sprogmens ir usukamo metalinio kamio pads ivengti milteliu patekimo ant sriegio, kas gali sukelti trinti,
pakankama kad sprogmuo usidegtu utaiso gamybos metu.
Tai yra vienas i metaliniu bomb konteineriu variantu. Taiau jeigu nra galimybes gauti usukamu kamiu, galima
pasidaryti metalini konteineri i aliuminio ar kito minkto metalo formuojant ji replmis. Reikia paimti aliuminio vamzdi,
viena jo gal suploti ir ulenkti maiausiai viena karta, kaip parodyta diagramoje. Prie ulenkimo igrti skyl degiajai
virvutei. skyle kiama degioji virvute, konteineris pripildomas emesniosios pakopos sprogmeniu ir ukemamas dideliu
popieriaus gniuulu. Paskui kitas vamzdio galas replmis suplojamas ir ulenkiamas:
Ulenkiant antr vamzdio gal reikia elgtis ypa atsargiai, nes lankstomas metalas iskiria iluma, nuo kurios sprogmuo
gali usidegti.

CO2 balionliai sifonams arba oriniams ginklams yra puikus konteineriai sprogmenims. Tereikia iek tiek praplatinti tuio
balionlio anga, upildyti ji emesniosios pakopos sprogmeniu arba bet kokiu greitai deganiu degiosios Mediagos ir
oksidatoriaus miiniu ir kiti degija virvute. Vienintele problema - skyle, nors ir praplatinta, vis tiek yra per maa ir
balionlio pripildymui reikia daugiau laiko.

Aptarti konteineriai tinka emesniosios pakopos sprogmenims. Auktesniosios pakopos (brizantiniai) sprogmenys
reikalauja smarkios sukrtimo bangos. manoma ieitis: patalpinti maa anksiau aprayta metalini konteineri su
emesniosios pakopos sprogmeniu didesni konteineri su auktesniosios pakopos sprogmeniu.
Jeigu didesnis konteineris su auktesniosios pakopos sprogmeniu yra maas, pvz. CO2 balionlis, maj konteiner galima
pasidaryti i radijo antenos segmento, kaip nurodyta skyrelyje apie aliumininius vamzdelius.

4.4.3 STIKLO KONTEINERIAI

Stiklo konteineriai tinkami emesniosios pakopos sprogmenims, taiau jie turi kelet problem. Pirma - stiklinis konteineris
duta daug lengviau, palyginus su metaliniais ar plastikiniais konteineriais. Antra nelaimingo atsitikimo atveju, jeigu
prietaisas sprogo gamybos ar transportavimo metu, asmuo, gaminantis prietais butu sunkiai sualotas netgi tuo atveju,
jeigu prietaisas butu labai maas. Pvz., tokiai bombai sprogus rankoje, pirtai labai lengvai nukapojami atriomis ukmis...
Nepaisant to, stikliniai konteineriai, tokie kaip parfumerijos buteliukai, gali bti panaudoti, kadangi toks utaisas
neaptinkamas metalo detektoriais aerouostuose ar kitose vieose vietose. Bombos gamybai tereikia upildyti konteineri
(buteliuk), igrti skyle plastmasiniame kamtelyje, kiti skyle padegamja virvute ir usukti kamteli.
Didelius sprogstamus utaisus su stiklo konteineriais daryti nra tikslinga, kadangi daug sprogstamosios Mediagos kuria
buvo upildomas konteineris tiesiog prarandama, jeigu konteineris yra didesnis nei 0.5 litro. Taip pat stiklo konteineriai
nenaudojami su auktesniosios pakopos (brizantiniais) sprogmenim, nes stiklas daniausiai duta dar detonatoriaus
sprogimo metu, net nespjus detonuoti sprogmeniui.

4.4.4 PLASTIKINIAI KONTEINERIAI

Plastikiniai konteineriai sprogmenims ko gero tinka labiausiai, kadangi jie gali bti vairiausi dydi ir form ir nra tokie
traps kaip stiklo konteineriai. Tam tikslui galima naudoti plastmasinius vamzdius, kuriuos galima sigyti santechnikos ir
kiniu preki parduotuvse arba tiesiog pavogti i kokiu statyb ir panaudoti panaiai kaip nurodyta skyrelyje apie
metalinius vamzdinius konteinerius. ie konteineriai taip pat puikiai tinka auktesniosios pakopos sprogmenims. Pagaminto
utaiso neaptinka metalo detektoriai. Plastmase paprastai gali bti formuojama ja pakaitinus. Galai gali bti uklijuojami su
epoksidke, kuri ir viena gali bti naudojama iam tikslui, ukimus prie tai vamzdio gal popieriumi ir upilus
epoksidkes ant viraus.
I pradi paruoiamas vienas galas, jis turi bti visikai idiuvs prie upildant konteineri. Paskui dedama degioji
virvute, konteineris upildomas ir mediaga supresuojama popieriaus gniuulo pagalba, upilant epoksidke ant viraus.
Konteineriams geriausia naudoti kieta plastmase.

4.5 PAANGS SPROGMEN PANAUDOJIMO BUDAI

iame skyriuje apraomos technikos skirtos tiems, kurie turi tam tikra ini lygi apie sprogmen panaudojim. i
informacija dalinai paimta i kariniu vadovliu, tarnybiniu instrukcij bei vairiu teroristiniu tekstu.
Paangiausias sprogmen panaudojimas apibendrina kumuliatyviniu ir kryptiniu utaisu technika bei kitus metodus,
leidianius efektyviausiai panaudoti minimalu sprogmen kieki. Pagrindinai kalba eina apie auktesniosios pakopos
(brizantinius) sprogmenis.

4.5.1 KUMULIATYVINIAI UTAISAI

Kumuliatyviniai utaisai panaudoja kumuliacijos efekt - kai dl tam tikros utaiso formos visa sprogimo energija
nukreipiama viena tak arba nedideli plota. is procesas gali bti panaudotas netgi stipriausio arvo pramuimui, nes
tokiu bdu gama sukelti milinika slegi, net iki keleto milijonu kilogramu kvadratiniam centimetrui. Kumuliatyviniai
utaisai gaminami i auktesniosios pakopos sprogmen ir elektrodetonatori.
Jeigu toks utaisas pritvirtinamas pvz. prie seifo, jis nukreips pagrindine sprogimo energija tak apie 2 cm nuo apatines
vamzdio angos. Kumuliatyviniu utaisu pagrindas - kgio formos ertme, turinti 45 laipsniu kampa. Tokio tipo prietaisai
taip pat gali bti tvirtinami prie geleiniu paviriu stipriu elektromagnetu.

4.5.2 VAMZDELINIAI UTAISAI

Kitas kryptiniu utaisu tipas - vamzdeliniai utaisai. Jais galima pasiekti efekt, kuris nemanomas naudojant
kumuliatyvinius utaisus. Jeigu, pvz. 1-2 cm skersmens guminis vamzdelis upildomas jautria sprogstamja mediaga
(btinai brizantine, pvz. heksogenu(R.D.X.)) ir paruoiama kaip nurodyta skyriuje 4.4.4 apie plastikinius konteinerius, i jo
galima pasidaryti kryptini utais, nukreipianti sprogimo energija apskritimu. Paruotas vamzdelis apsukamas aplink
stulp, atrama, etc. Sprogimas nukreipiamas apskritimo vid ir iore ir tikriausiai 'nupjaus' tai, apie k utaisas buvo
apsuktas.
Norint panaudoti utais, jis apsukamas apie norima susprogdinti daikt, o vamzdelio galai stipriai tvirtinami vienas prie
kito (geriausia - vartais, metalinio 'omuto' pagalba) O paskui susprogdinti bet kokiu elektrodetonacijos metodu.

4.5.3 GAR SPROGIMO TECHNIKA

Jeigu degusis skystis paveriamas garais arba iskaidomas smulks daleles, pakibusias ore ir didelis jo kiekis padegamas
udaroje erdvje, vyksta sprogimas, panaus ta, kuris bna vidaus degimo variklio cilindre. Mai benzino laeliai ore
usidega ir kartos dujos staigiai isipleia stumdami stmokli. Panaiai, jeigu 5 litrai benzino yra isklaidomi ore ir
padegami patalpoje, labai tiktina, kad sprogimas istums ne tik langus ir duris, bet ir pastato sienas. Jeigu teroristui
pavyktu efektyviai isklaidyti ore dideli kieki degaus skysio ir padegti ji, jis galt susprogdinti didelius objektus, tokius
kaip pastatai, tiltai, etc. Taiau gali bti labai sudtinga isklaidyti ore ir padegti dideli kieki pvz. benzino. iam tikslui
naudojamas auktesniosios pakopos sprogmuo. Jeigu 5 litru benzino kanistras pastatomas vir(ant) brizantinio sprogmens
utaiso, detonavus utaisui, benzinas akimirksniu isklaidomas ir padegamas. iam tikslui naudojamas labai nedidelis
sprogmen kiekis: 250 g trotilo arba 100 g heksogeno visikai pakaktu. Degaus skysio isklaidymui ore ir padegimui tinka
tik auktesniosios pakopos sprogmenys, nes emesniosios pakopos sprogmuo sprogsta pernelyg ltai, kad sukeltu garu
sprogimo efekt.

4.5.4 BOMBA I ELEKTROS LEMPUTS

Natrali mogaus reakcija jus tams kambar - jungti vies. Tai gali bti fatalika, jeigu patron yra sukta bomba,
padaryta i elektros lemputes. Pagaminti ja labai paprasta. Pati lempute jau turi savo elektrini degikli. Kai kuriuose
lemputse stikline kolba gali bti iimta i metalinio pagrindo pakaitinus ji duju liepsnoje. Kaitinant reikia elgtis atsargiai ir
atminti, kad lemputes viduje yra vakuumas. Kai klijai suminkts - tiesiog atskirti kolba nuo metalinio pagrindo. Kitos
lemputes tokiu bdu neisiardo, ir j kolba reikia kaitinti duju liepsnoje tiesiogiai. Kai stiklas kais iki raudonumo atsargiai
pradurti stikle skylute. Kai Kolba nuimta arba skylute kolboje padaryta, leisti lemputei atvesti iki kambario temperatros ir
upildyti kolba sprogmeniu, pvz. juoduoju paraku. Jeigu kolba buvo nuimta, ja reikia priklijuoti atgal su epoksidke, o jeigu
buvo pradurta skylute - ji uklijuojama su izoliacija ar lipnia juostele. Paskui, sveika lempute patikrinus, ar patrone nra
sroves, sukti bomba patron. is utaisas gali bti labai skmingai panaudotas teroristu, nes niekas neiekos bombos
tamsiame kambaryje prie tai neijungs viesos.

4.5.5 BOMBOS KNYGOSE

Nuslpti bomba gali bti labai sudtinga iais laikais. Krepiai ir lagaminai kruopiai tikrinami visose vietose, kur
teroristas gali pamginti padti bomba. Ieitis - ukamufliuoti sprogstamaj utais kaip koki nors visai nekalta daikt - pvz.
knyga. Tam, kad galtumte paslpti bomb knygoje, reikia pakankamai storos knygos kietu vireliu. Labiausiai tinka
odynai, stori romanai ir teises knygos. Knyga pasirenkama atitinkamai pagal vieta, kur bomba bus padta.
Visu pirma reikia suklijuoti visus knygos puslapius kartu. Tam paruoiamas klij tirpalas upilant kartu vandeniu bet
kokius sausus vandenyje tirpius klijus, pvz. klijus tapetams. Gerai imaiyti klijai atvsinami iki kambario temperatros.
Knyga merkiama klijus taip, kad kiekvienas puslapis butu gerai imerktas klijuose ir jie visi suspausti tarpusavyje. Labai
svarbu, kad vireliai nepriliptu prie puslapiu, kol jie dius. Tam reikia atlenkti abu virelius, o puslapius prispausti su kokiu
nors svoriu padjus tarpine (pvz. laikrati) kad nepriklijuoti knygos prie svorio ar pagrindo. Kai puslapiai idius, kakur po
3-7 dienu, elektros drls pagalba igriama skyle kiaurai puslapius. skyle kiamas siaurapjklis ir ipjaustoma
keturkampe ertme knygos viduje.
is keturkampis dabar turt bti patikimai priklijuotas prie vieno i vireliu. Sukonstravus bomba, kuri daniausiai turi
taimerio delstuv arba yra valdoma radijo bangomis, utaisas dedamas gaut dut. Pati bomba ir jos detonatorius turi
bti taip supakuoti, kad nejudt knygos viduje. Tam geriausiai tinka vadinama 'juros puta', naudojama pakuojant buitine
technika. Galiausiai, kai taimeris nustatomas, arba radijodetonatorius jungiamas, titulinis virelis priklijuojamas prie
knygos ir bomba pristatoma vieta.

4.5.6 TELEFONINES BOMBOS

Telefonine bomba - tai prietaisas, kuris bdavo naudojamas konkretaus individo nuudymui. Pagrindine idja yra paprasta:
kai asmuo pakelia telefono rageli, bomba sprogsta. Jeigu maas bet galingas brizantinis sprogmuo su elektrodetonatoriumi
montuojamas telefono rageli, paklus rageli atsiradusi elektros srove susprogdina detonatori, kuris detonuoja utais
aukos rankoje.
Visu pirma, mygtukas, ant kurio guli ragelis ufiksuojamas padto ragelio padtyje su lipnia juostele. Paskui atsukamas
garsiakalbio dangtelis, iimamas garsiakalbis ir ragel montuojamas koks nors brizantinis utaisas (pvz. C-1, irkit
skyri 3.3.1) su elektrodetonatoriumi, kuris prijungiamas prie garsiakalbio laidu. Garsiakalbio dangtelis usukamas.
Ragelis padedamas paliekant lipnia juosta vietoje. Kai asmuo, kuriam priklauso telefonas, pakelia rageli (pvz. atsakydamas
skambuti arba nordamas paskambinti), jis pastebi lipnia juostele, kuria ufiksuotas ragelio mygtukas ir ja paalina. Tai ir
jungia elektrodetonatori, kuris prijungtas vietoje garsiakalbio. Pastaba: utaisas nesprogs tiesiog suskambjus telefonui.
Asmuo turi pats pakelti rageli ir nuimti lipnia juostele. Labiausiai tiktina, kad sprogimo momentu auka laikys telefono
rageli prie ausies...

ANTROS DALIES PABAIGA

DARBU SU SPROGMENIMIS SAUGA

arba
KAIP NESUSISPROGDINTI

Atvejai, kai kakas i chebros nukenia nuo savo pagamintu utaisu, arba j gamybos metu, nra labai jau reti. tai
neperseniausiai, teko matyti per inias, kad vienas veikjas susirado internete sprogmen receptus ir band kak gaminti.
Viso to paskoje jo kambarys atrod kaip po aviacijos antskrydio, o pats 'teroristas' atsidr reanimacijoje. (Prie viso to,
jeigu jis liks gyvas, jam bus ikelta baudiamoji byla dl nelegalios sprogmen gamybos, bet tai - jau kito straipsnio tema).

Taigi, kad jums to neatsitiktu, rekomenduoiau laikytis elementariausiu saugos taisykli:

1. NERKYKITE - taip, taip, nesijuokit, btent dl neugesintos cigaretes vienas mano pastamas neteko akies ir dviej
rankos pirtu. Taip pat irkit, kad alia sprogmen nerkytu kiti.
2. Nedekite sprogmen prie liepsnos, ildymo, kibirki ar sukrtimo altiniu.
3. Nelaikykite brizantiniu sprogmen alia inicijuojaniu arba alia detonatori. Bet kokiu darbu su detonatoriais metu alia
neturi bti jokiu kitu sprogmen.
4. Dirbdami su jautriais sprogmenim ir nestabiliais parakais venkite statines elektros.
5. Bandydami neinoma recept, pirmiausia imginkite ji su labai maais mediag kiekiais. Nelaimingo atsitikimo atveju
ala bus daug maesne.
6. Nelaikykite daug jautriu ar inicijuojaniu sprogmen vienoje vietoje.
7. Smulkinkite visas sudedamss dalis atskirai. Jus nustebsite suinoj, kokie jautrus gali bti vadinami 'saugus'
sprogmenys.
8. Apskaiiuokite skeveldr lkimo nuotoli. Metalinis vamzdines bombos kamtis gali pralkti kvartal ar daugiau, kol
neteks kaunamosios galios.
Jeigu jums tenka bti netoliese, atminkite: kol jus galite ji matyti, jis gali nuudyti jus.
9. Visada palikite 20 % atsarga klaidos atvejui - ta prasme, jeigu degiosios virvutes degimo greitis yra vidutinikai 0.5 cm/s
tai nereikia kad 10 cm gabalas degs lygiai 5 sekundes.
10. Ugesusi degioji virvute antra karta nedegama, geriau ja pakeisti.
11. Prie panaudami utais, kruopiai ji patikrinkite.
12. Detonatoriai sukami utais tik prie pat ji panaudojant.
13. Naudojant utais, alia turi bti ne daugiau moni, nei tai btina.
14. Prie nesprogusio utaiso galima prieiti ne anksiau kaip po 10 min., stebint, ar nra degimo reikiniu.
15. Atliekant bet kokius darbus su sprogstamosiomis mediagomis reikia inoti j savybes, kad ivengtumte netiktum.

Ir pagrindin saugos taisykl:

Kaip ir kiekvienoje srityje - nebk idiotas ir INOK, K DARAI.