PRIEGAISRINS APSAUGOS IR GELBJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKAL MINISTERIJOS DIREKTORIAUS SAKYMAS DL PRIEGAISRINS APSAUGOS IR GELBJIMO DEPARTAMENTO PRIE

VIDAUS REIKAL MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2005 M. VASARIO 18 D. SAKYMO NR. 64 DL BENDRJ PRIEGAISRINS SAUGOS TAISYKLI PATVIRTINIMO IR KAI KURI PRIEGAISRINS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKAL MINISTERIJOS IR PRIEGAISRINS APSAUGOS IR GELBJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKAL MINISTERIJOS DIREKTORIAUS SAKYM PRIPAINIMO NETEKUSIAIS GALIOS PAKEITIMO 2010 m. liepos 27 d. Nr. 1-223 Vilnius 1. P a k e i i u Bendrsias priegaisrins saugos taisykles, patvirtintas Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. sakymu Nr. 64 (in., 2005, Nr. 26-852), ir idstau nauja redakcija (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad sakymas sigalioja 2010 m. rugsjo 1 d. DIREKTORIUS VIDAUS TARNYBOS GENEROLAS ___________________ PATVIRTINTA Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. sakymu Nr. 64 (Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. sakymo Nr. 1-233 redakcija) BENDROSIOS GAISRINS SAUGOS TAISYKLS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Bendrosios gaisrins saugos taisykls (toliau vadinama taisykls) nustato bendruosius eksploatuojam objekt, neatsivelgiant j nuosavybs formas, gaisrins saugos reikalavimus, kuri privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. 2. Be i taisykli, btina laikytis kit eksploatuojamiems objektams taikom gaisrin saug reglamentuojani teiss akt reikalavim. 3. Lietuvos Respublikoje veikianios mons, staigos, organizacijos pagal kompetencij, atsivelgdamos savo veiklos specifik ir nesumaindamos reikalavim, numatyt iose taisyklse bei kituose gaisrin saug reglamentuojaniuose teiss aktuose, gali parengti ir, suderinusios su Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentu prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas), patvirtinti moni, staig, organizacij gaisrins saugos taisykles.

REMIGIJUS BANIULIS

4. iose taisyklse minimas statinio atsparumo ugniai laipsnis, statinio konstrukcij ir statybos produkt degumo klass, statinio ir jo konstrukcij gaisrinio pavojingumo klass, pastat ir patalp kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj, priegaisrini utvar (sien, pertvar, perdang, dur, vart, liuk, votuv) tipai bei atsparumas ugniai nustatomi pagal Statybos technin reglament STR 2.01.04:2004 Gaisrin sauga. Pagrindiniai reikalavimai, patvirtint Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodio 24 d. sakymu Nr. 704 (in., 2004, Nr. 23-720). 5. Kiekvienoje monje, staigoje, organizacijoje turi bti parengtos gaisrins saugos instrukcijos (1 priedas). 6. Valstybs tarnautoj ir darbuotoj veiksm kilus gaisrui planas monje, staigoje, organizacijoje rengiamas pagal 2 priede nurodytus reikalavimus. 7. monje, staigoje, organizacijoje organizuojami ie valstybs tarnautoj ir darbuotoj instruktaai gaisrins saugos klausimais: 7.1. vadinis (bendras); 7.2. periodinis (darbo vietoje); 7.3. papildomas (darbo vietoje). 8. vadinis (bendras) instruktaas turi bti organizuojamas visiems valstybs tarnautojams ir darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti. vadinis (bendras) instruktaas forminamas vadini (bendr) gaisrins saugos instrukta registracijos urnale (3 priedas). 9. Periodinis instruktaas darbo vietoje turi bti organizuojamas ne reiau kaip kart per 12 mnesi. 10. Papildomai darbo vietoje turi bti instruktuojama pakeitus gaisrins saugos instrukcij (iskyrus redakcinio pobdio pakeitimus), darbo viet, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos technologiniams procesams, vykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaikjus, kad valstybs tarnautojas ar darbuotojas stokoja reikiam gaisrins saugos ini. 11. Instruktaai darbo vietoje (periodinis, papildomas) forminami gaisrins saugos instrukta darbo vietoje registracijos urnale (4 priedas). 12. moni, staig, organizacij valstybs tarnautoj ir darbuotoj gaisrins saugos mokym ir atestavim (ini tikrinim) ne reiau kaip kart per trejus metus privalo organizuoti moni, staig, organizacij vadovai pagal Minimalius reikalavimus valstybs tarnautoj ir darbuotoj priegaisrins saugos mokymo programoms, patvirtintus Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2003 m. birelio 20 d. sakymu Nr. 112 (in., 2003, Nr. 63-2873). II. TERITORIJOS PRIEIRA Bendrieji reikalavimai 13. iame skyriuje idstyti gaisrins saugos reikalavimai atviroms teritorijoms. 14. moni, staig, organizacij, taip pat gyvenamj ir sodinink bendrij pastat teritorija turi bti ivalyta, nuienauta, gamybos, augalins kilms atliekos, iukls laikomos tam skirtose vietose. 15. Privaiavimo keliai ir prijimai prie statini, gaisrini kopi, gaisrinio inventoriaus, gaisrini hidrant ir vandens telkini turi bti laisvi. Tarpai tarp statini (minimals priegaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, turi bti laisvi ir neukrauti. 16. mons, asmenys, atliekantys keli remonto, prieiros darbus, kurie trukdo gaisriniams automobiliams vaiuoti, privalo i anksto ratu informuoti artimiausi Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui pavaldi staig: nurodyti remonto trukm, pateikti remontuojamos kelio atkarpos schem, pastatyti enklus, nurodanius apylankos krypt.

17. Automatiniai vaiavimo teritorij vartai, ukardai ir kiti renginiai turi turti rankin valdym, leidiant juos atidaryti bet kuriuo paros metu. Ties pagrindinio vaiavimo mons teritorij vieta btina rengti pastat, privaiavimo keli ir vandens telkini idstymo schem. 18. Lauus krenti leidiama ne ariau kaip 30 m nuo statini. Palikti be prieiros besikrenanias lauavietes draudiama. Smilkstani ugniaviet btina ugesinti. 19. mons, staigos ir organizacijos teritorijoje turi bti paymtos transporto priemoni stovjimo, mediag laikymo vietos. 20. monje geleinkelio pervaos turi bti laisvos, o j danga iklota geleinkelio bgi auktyje. 21. moni, staig, organizacij pagal sprogim ir gaisr pavojingose teritorijose draudiama rkyti ir naudoti atvir ugn. Prieigose prie i viet turi bti atitinkami spjamieji enklai arba uraai. 22. kanalizacijos sistemas ir vandens telkinius draudiama pilti sprogius ir degius produktus, utertas gamybines nuotekas. 23. Draudiama degias mediagas ir tar sandliuoti ant ramp ir prie mons, staigos ar organizacijos statini ariau kaip 2 m. 24. moni, staig ir organizacij teritorijoje turi bti idstomos pirmins gaisro gesinimo priemons (5 priedas). 25. alykines, kepsnines, buitines krosneles, rkyklas, lauko idinius naudoti leidiama ne ariau kaip 6 m nuo statini. 26. Lauko prekybos, turgaus ar mugs teritorijose btina: 26.1. prekybos viet idstym suderinti su Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui pavaldia staiga; 26.2. kas 30 m tarp prekybos eili palikti ne siauresnes kaip 1,5 m praeigas, kertanius pagrindines praeigas; 26.3. idstyti pirmines gaisro gesinimo priemones (5 priedas). Daugiabui gyvenamj nam, gara, sod bendrij teritorijos 27. Daugiabui gyvenamj nam, gara, sod bendrij teritorijose turi bti: 27.1. reguliariai, ne reiau kaip kart per metus, patikrinta teritorijos gaisrins saugos bkl, gaisrinis vandentiekis ir tikrinimo rezultatai surayti atitinkamos formos akt; 27.2. laiku nuvalytas sniegas nuo privaiavimo prie vandens telkini ir gaisrini hidrant keli; 27.3. kontroliuojama, kad i gyvenamj nam, gara, sod bendrij teritorijoje reguliariai bt alinamos iukls ir kitos degios atliekos. 28. Prie pagrindinio kelio sod bendrijos teritorij turi bti rengta sod sklyp, keli, vandens telkini, gaisrini hidrant idstymo schema. Transporto priemoni stovjimo aiktels 29. Transporto priemons stovjimo aiktelse automobiliai turi bti statomi paliekant tarp lengvj automobili ne maesn kaip 0,6 m, tarp krovinini automobili 0,8 m atstum. 30. Draudiama laikyti krovininius automobilius, pakrautus ypa degiomis, labai degiomis ir degiomis mediagomis, tam tikslui nepritaikytose vietose. 31. Transporto priemoni stovjimo aiktelse turi bti ne maiau kaip 1 lynas arba vilktis (viena keturiasdeimiai automobili) automobiliams evakuoti. 32. Transporto priemoni stovjimo aiktelse draudiama:

32.1. dirbti kalvysts, terminio apdirbimo, suvirinimo, daymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales ypa degiais, labai degiais ir degiais skysiais. ie darbai turi bti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose arba atvirose aiktelse; 32.2. laikyti transporto priemones neudengus dangteliais j degal bak; 32.3. ukrauti vartus ir kelius arba juos ustatyti transporto priemonmis; 32.4. krauti akumuliatorius; 32.5. ildyti variklius atvira ugnimi (deglais, lituojamosiomis lempomis), atliekant remonto ir kitus darbus pasiviesti atvirais ugnies altiniais; 32.6. sandliuoti degias mediagas ir degi duj balionus. Degalini teritorijos 33. Degalins teritorijoje draudiama rkyti, atlikti remonto ir kitus darbus naudojant atvir ugn ariau kaip per 20 m nuo rezervuar ir degalins apsauginje zonoje. Tai turi nurodyti specials enklai ar uraai. 34. Degalins teritorijoje leidiama laikyti buitini duj balionuose ne didesn kaip 1340 kg duj kiek ir ne ariau kaip 5 m nuo degalins pastat ir rengini. 35. Pylimo ir matavimo vamzdi uliniai turi bti udengti, o j dangiai sandars. 36. Pilti naftos produktus degalins rezervuarus btina udaruoju bdu. Ipylimo arn antgaliai neturi kelti kibirkiavimo. 37. Automobilin cisterna degal ipylimo metu turi bti eminta. Kiekviena automobilinio traukinio cisterna turi bti eminta atskirai, kol i jos neipilti naftos produktai. 38. Perknijos metu pilti naftos produktus rezervuarus draudiama. 39. Naftos produkt cisternos ir degalins kolonls bei j ranga turi bti remontuojama kibirkiavimo nekelianiais instrumentais. 40. Duj automobilin cisterna, baigus pildyti duj rezervuar, turi bti atjungta nuo rezervuaro. Duj automobilinms cisternoms, kurios nepildo duj rezervuar, degalins teritorijoje stovti draudiama. 41. Pilant transporto priemones degalus, btina laikytis i reikalavim: 41.1. atsitiktinai ilieti degalai turi bti upilti smliu arba specialiu sorbentu, sumirks smlis ir tepaluotos valymo priemons sudtos sandarias metalines des ir ivetos i aiktels; 41.2. transporto priemoni varikliai turi bti ijungti; 41.3. keleiviai i autobus ir mikroautobus salon turi bti ilaipinti; 41.4. degal pylimo sistema turi bti sandari, antgaliai degalams pilti technikai tvarkingi; 41.5. degalai turi bti pilami tiesiai kuro bakus. Degalus taip pat galima pilti tam skirtus indus su sandariais kamiais. 42. Transporto priemoni duj balion pripildymo metu btina laikytis i reikalavim: 42.1. visi keleiviai i transporto priemons privalo ilipti prie paymtos pavojingos zonos ribos; 42.2. transporto priemons u pavojingos zonos rib statomos tokiu atstumu, kad galt manevruoti ir ivaiuoti i degalins teritorijos; 42.3. prie praddamas pildyti duj balion, transporto priemons vairuotojas privalo ijungti varikl (degim); 42.4. pildymo metu pastebjus duj nuotk, pildymo operacij btina nedelsiant nutraukti, o transporto priemon, neuvedant variklio ir nejungiant ibint nustumti saugi viet. Kitoms transporto priemonms degalins teritorij vaiuoti galima tik isipylusioms dujoms isisklaidius ir igaravus. 43. Transporto priemonje rankiniu jungikliu keisti degal r degalins teritorijoje draudiama. 44. Jeigu duj pripildytos transporto priemons variklis neusiveda, ji turi bti nustumta nuo pildymo kolonls ne maesniu kaip 15 m atstumu.

Durpyn teritorijos 45. Prie miko esaniu eksploatuojamo durpyno pakraiu turi bti rengtas 75 m ploio priegaisrinis ruoas juosta, kurioje ikirsti spygliuoiai mediai, pomikis, ivalytas trakas ir paalintos medienos atliekos (toliau priegaisrinis ruoas). Vidiniu io ruoo pakraiu turi bti ikastas griovys, kurio dugnas siekt grunt, arba gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasar itirpus sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar ikritus sniegui) jame nuolat bt vandens. Griovio ioriniu pakraiu turi bti rengtas kelias bei pervaos per griov gaisriniams automobiliams vaiuoti. 46. Eksploatuojamame durpyne kas 20 m turi bti ikasti grioveliai, jungiantys kas 500 m vandens surenkamuosius kanalus. Vandens atsargos, skirtos gaisrams gesinti, kaupiamos vandens surenkamuosiuose kanaluose. iuose kanaluose turi bti rengtos vanden sulaikanios utvaros (liuzai), kurios utikrina ne maesn kaip 0,6 m vandens lyg. 47. Eksploatuojamo durpyno teritorijoje turi bti rengti ne maesni kaip 1000 m3 talpos gaisriniai vandens rezervuarai, idstyti ne didesniu kaip 500 m atstumu vienas nuo kito. Prie j turi bti rengti kieto pagrindo (sutankinto grunto) privaiuojamieji keliai ir 12x12 m transporto priemoni stovjimo aiktels. 48. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu eksploatuojamame durpyne turi bti paskirtas budtojas, mokantis dirbti su gaisr gesinimo ir gelbjimo ranga. 49. Tarp durpi kasimo plot ir gyvenviei, esani ariau kaip per 1 km, turi bti rengtas 200 m ploio priegaisrinis ruoas. 50. Durpyno teritorijoje draudiama rkyti, iskyrus tam tikslui rengtas vietas. Tai turi nurodyti matomose vietose pastatyti enklai. 51. Durpyne draudiama kurti lauus, deginti ol ar samanas. Ikirstus krmus ir irautus kelmus privaloma paalinti i durpyno. 52. Eksploatuojamo durpyno teritorijoje turi bti rengti apvalgos bokteliai. 53. mons, staigos, organizacijos, kurioms priklauso per durpyn nutiestos elektros ir telefono ryio linijos, privalo kasmet iki gaisrams kilti palankaus laikotarpio pradios 10 m spinduliu ivalyti i i linij tras ir apsaugos zon iukles, ikirsti ir paalinti medius bei krmus. 54. Vidaus degimo variklius turinias transporto priemones vairuojantys asmenys eksploatuojamame durpyne privalo: 54.1. dirbti tik su technikai tvarkingu transporto priemons varikliu ir kibirki gesikliu; 54.2. nedelsdami alinti pastebtus gaisro idinius, atsiradusius nuo pravaiavusios transporto priemons; 54.3. turti kibir, kastuv ir gesintuv, turint ne maiau kaip 6 kg gesinimo mediagos. 55. Draudiama durpyne ipilti degalus ar tepal. Netyia iliet degal ar tepal viet btina uberti sausu smliu ar emmis. 56. Durpyno teritorijoje durpes galima krauti ne ariau kaip 30 m nuo priegaisrinio ruoo. 57. Durpi laikymo aiktels turi bti tvarkingos ir varios. J neturi plauti grunto ir popldio vandenys, galintys nutekti u aiktels (sandlio) rib. Aiktel draudiama asfaltuoti ar kloti medio danga. 58. Eksploatuojamame durpyne turi bti reikiamas gaisro gesinimo priemoni kiekis (10 priedas). III. STATINIAI IR PATALPOS Bendrieji reikalavimai 59. iame skyriuje idstyti gaisrins saugos reikalavimai eksploatuojamiems statiniams ir patalpoms. 60. Statiniuose ir patalpose turi bti pirmini gaisro gesinimo priemoni (5 priedas). 61. Gaisrins saugos enklai turi atitikti teiss akt reikalavimus.

62. Evakuacijos krypties (gelbjimosi) ir informacijos enklai, nurodantys gesintuv laikymo viet ir gaisrinius iaupus, turi bti idstyti taip, kad i bet kurios patalpos vietos (tako) gerai bt matomas bent vienas kiekvienos ries enklas. 63. Priegaisrini dur, vart, liuk sandarumo tarpikli, savaiminio usidarymo mechanizmai turi bti technikai tvarkingi ir veikiantys. 64. moni evakavimo planai statiniuose rengiami pagal 6 priede nurodytus reikalavimus. 65. Draudiama evakuacijos keliuose rengti buitini paslaug ir nuomos punktus, prekybos vietas ir aidim automatus ir kt., jeigu sumainamas reikalaujamas minimalus norminis evakuacijos kelio plotis. 66. Koridoriuose, laiptinse ir ant evakuacijos keliuose esani dur turi bti evakuacijos krypt nurodantys enklai, kuri bent vienas turi bti gerai matomas i bet kurio evakuacijos kelio tako. 67. Vir dur evakuacijos keliuose i viebui, gydymo staig ir kit patalp, kuriose gali tilpti 50 ir daugiau moni, taip pat parduotuvi prekybos sali, kuri plotas 50 m2 ir daugiau, turi bti rengti viesiniai ijimo krypties enklai, tvirtinami 22,5 m vir grind. ie enklai, dingus elektros tampai, turi viesti ne trumpiau kaip 1 val. 68. Evakuacijos keliai ir ijimai turi bti neukrauti, parengti monms evakuoti. Durys evakuaciniuose ijimuose i vidaus turi lengvai atsidaryti bet kuriuo paros metu. 69. Kilus gaisrui, naudoti liftus, eskalatorius ir keltuvus monms evakuoti draudiama, iskyrus atvejus, kai minti renginiai yra pritaikyti monms evakuoti. 70. Evakuacijos keli grind danga turi bti pritvirtinta. 71. Rsiuose ir cokoliniuose auktuose, iskyrus tam tikslui pritaikytas patalpas, draudiama laikyti suslgtj duj balionus, ypa degias, labai degias mediagas ir preparatus, sprogstamsias bei kitas pavojingas mediagas, kurios sprogsta ir dega sveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita ir degimo metu iskiria nuodingus produktus. 72. Palpse laikyti bet kokias mediagas, rengti sandlius, gamybines patalpas, iskyrus krybines dirbtuves, draudiama. Palps turi bti urakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, i kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu. 73. Kopios, skirtos patekti i statinio laiptins ant stogo, turi bti tvarkingos ir pritvirtintos, stogo liukai, durys, langai atidaromi bet kuriuo paros metu. 74. Asg ir Bsg kategorij pagal sprogimo ir gaisro pavoj patalpose turi bti pakabintos gaisrins saugos instrukcijos. 75. Rkyti galima tik tam tikslui skirtose specialiais enklais paymtose ir tinkamai rengtose vietose, kuriose yra nedegus indas nuorkoms. 76. I rsi lang prieduobi turi bti ivalytos iukls. Draudiama ant j rengti nenuimamas grotas. 77. Pastatuose esantys iukliavamzdiai ir j votuvai turi bti sandars. 78. Po laiptais, techninse niose draudiama laikyti degias mediagas ir preparatus. 79. Draudiama naudotis atvira ugnimi rsiuose, palpse ir Asg, Bsg kategorij pagal sprogimo ir gaisro pavoj patalpose. 80. Pastatuose ir statiniuose vairi komunikacij vamzdynus draudiama atildyti atvira ugnimi. 81. Kai kabeliai ir vamzdynai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp j ir konstrukcij per vis konstrukcijos stor turi bti sandarinamos upildu, kurio atsparumas ugniai yra ne emesnis u paios kertamos statybins konstrukcijos atsparum ugniai. 82. Vietose, kuriose gali susidaryti ypa degi, labai degi ir degi mediag ir preparat (gar, degi duj, aerozoli, dulki), reikia naudoti kibirkiavimo nesukeliani avalyn, rankius ir statinio elektros krvio nekaupianius drabuius. 83. Patalpas, kuriose laikomi gyvuliai, galima ildyti tik oru. Pauki, indom galvij ir pareli skyrius leidiama ildyti elektros kaitinimo lempomis. 84. Fermose stambieji raguoiai turi bti riami taip, kad bt galima greitai juos paleisti kilus gaisrui.

85. Asg, Bsg kategorij pagal sprogimo ir gaisro pavoj pastatus ir patalpas motorinms transporto priemonms vaiuoti draudiama. Gyvenamieji pastatai ir patalpos 86. Daugiabuiuose gyvenamuosiuose namuose draudiama: 86.1. ukalti, ugriozdinti ar ukrauti vairiomis mediagomis ir renginiais balkonus, lodijas, liukus, angas ir kitus ijimus, skirtus monms patekti gretimas namo sekcijas bei auktus; 86.2. rakinti aukt hol, bendro naudojimo koridori ir evakuacini laiptini duris, iskyrus duris, turinias stacionar atrakinimo i vidaus rengin; 86.3. rsiuose naudoti atvir ugn; 86.4. utverti rsio patalpas ir praeigas. 87. Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, sodo namuose (vasarnamiuose), butuose leidiama laikyti ne daugiau kaip 5 litrus ypa degi, labai degi ir degi skysi specialiai tam skirtoje taroje. 88. Gyvenamj patalp savininkai ir nuomininkai privalo: 88.1. naudotis tik technikai tvarkingais elektriniais buitiniais, ildymo prietaisais, elektros instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti; 88.2. atsargiai elgtis su ugnimi, buitiniais duj prietaisais, buitins chemijos priemonmis, laku, daais ir kitomis mediagomis; 88.3. nepalikti be prieiros gaminamo maisto ant virykli ar krosneli; 88.4. vengti veiksm ir nesudaryti slyg gaisrui kilti ar jam iplisti. Pramons, gamybos ir sandliavimo paskirties pastatai ir patalpos 89. Prie jimo gamybines patalpas ir sandlius turi bti nurodytos kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj. 90. Gamybinse patalpose nuo rengini turi bti valomos dulks, pkai ir kitos degios atliekos. Valymo terminai nustatomi pagal technologinius reglamentus ir nurodomi gaisrins saugos instrukcijose. Metalo drols ir panaudotos valymo mediagos turi bti dedamos metalines udaromas des, o darbo laikui pasibaigus ineamos i patalp. 91. Gamybinse patalpose, kuriose kaupiasi daug dulki, elektros skirstomj spint ir skydini durys turi bti sandarios. 92. Gamybinse patalpose ir sandliuose nuo elektros varikli, viestuv, laid ir kit elektros rengini turi bti nuolat valomos dulks ir nuosdos. Administraciniai, gydymo, paslaug, prekybos, mokslo, kultros paskirties pastatai ir patalpos 93. Viebui, moteli, seneli prieglaud, pension, poilsio nam, nakvyns nam kambariuose turi bti gaisrins saugos reikalavim atmintin (7 priedas). 94. Gydymo paskirties pastatuose, kuriuose gydomi riboto judjimo funkcij turintys ligoniai, kiekvienam eetui ligoni turi bti ne maiau kaip vieneri netuvai. 95. Ligoni palatose atstumai tarp lov turi bti ne maesni kaip 0,8 m, o pagrindinis takas ne siauresnis kaip 1,2 m. Spintels, lovos ir kds neturi trukdyti ieiti i palatos. Draudiama statyti lovas koridoriuose ir kituose evakuacijos keliuose. 96. Gydymo paskirties pastatuose draudiama laikyti deguonies balionus (iskyrus projektinje dokumentacijoje nustatytas vietas), tiekti dujas guminmis arnelmis ir nesandariais vamzdynais.

97. Ligonini, klinik, sanatorij, reabilitacijos centr, medicinins prieiros staig, slaugos nam, vaik nam, prieglaud, globos nam budintis personalas, praddamas darb, privalo inoti patalpose nakiai likusi ligoni, vaik ir kit moni skaii. 98. Transporto priemoni remonto vietose turi bti nedegios ds su dangiais naudotiems kuro ir degal filtrams, skudurams, iuklms sudti. Panaudoti naftos produktai turi bti ipilami tam skirtus indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose. Ilietus ypa degius, labai degius ir degius skysius btina upilti smliu, pjuvenomis ar sorbentu ir paalinti tam skirt viet. 99. Kilnojamieji prekystaliai, konteineriai, kasos aparatai, technologiniai renginiai prekybos ir maitinimo paskirties pastatuose turi bti idstyti taip, kad netrukdyt evakuoti mones. Draudiama tambruose, laipt aiktelse ir kituose evakuacijos keliuose rengti buitini paslaug ir nuomos punktus, prekybos vietas, aidim automatus ir kt., jeigu susiaurinamas reikalaujamas minimalus norminis evakuacijos kelio plotis. 100. Prekybos ir paslaug paskirties kilnojamuosius laikinus statinius leidiama rengti grupmis, ne daugiau kaip 10 vienoje grupje. Grupje esani prekybos ir paslaug paskirties konteinerinio tipo statini bendras plotas neturi viryti 800 m2, skaitant ir neustatyt plot tarp j. Atstumai tarp i statini grupi ir iki kit statini turi bti ne maesni kaip 15 m. 101. Vaistinse leidiama naudoti ne daugiau kaip du deguonies balionus, kurie turi bti tvirtai ir vertikaliai pritvirtinti prie speciali stov. Draudiama vaistini sandliuose laikyti deguonies ir degi duj balionus. Jie turi bti laikomi specialiai rengtose patalpose arba metalinse spintose. 102. Vaik lopeliuose-dareliuose draudiama naudoti lygintuvus, elektrinius ildymo prietaisus miegamuosiuose, aidim kambariuose ir kitose patalpose, kuriose bna vaikai, iskyrus specialiai tam skirtas ir rengtas vietas (patalpas). 103. Apipavidalinant spektaklius, aplink scen turi bti paliktas ne siauresnis kaip 1 metro ploio laisvas tarpas. Ijimai i scenos turi bti laisvi ir tvarkingi. 104. Dekoracijos sandliuose turi bti laikomos specialiuose skyriuose, tarp kuri paliekami ne siauresni kaip 1,5 m ploio tarpai. 105. Teatr, kino teatr ardeliuose, darbo aiktelse, pastogse, po laiptais, taip pat po irov sale rengtuose rsiuose draudiama laikyti dekoracijas, butaforij, inventori ar kitus daiktus ar mediagas. Darbo aiktels, ardeliai visada turi bti laisvi ir tvarkingi. 106. Parod, mugi ir kit panai rengini organizatoriai su gaisrins saugos reikalavimais privalo supaindinti visus parodos dalyvius. 107. Parodos rengimo projekt, kuriame bt nurodytas stend, eksponat, rengini, elektros instaliacijos idstymas, btina suderinti su Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui pavaldia staiga. 108. Rengti parodas didesnse kaip 1000 m2 patalpose, kuriose eksponuojamos ypa degios, labai degios mediagos, leidiama tik pastatuose ir (ar) patalpose, kur yra automatiniai gaisr gesinimo renginiai. 109. Po parodos darbo valand btina patikrinti patalp gaisrins saugos bkl. Parodos patalp tikrinimo tvark nustato parodos organizatoriai ir su ja oficialiai supaindina parodos dalyvius. 110. Parod patalpose draudiama: 110.1. laiptinse rengti sandlius ir dirbtuves, laikyti vairias mediagas ir renginius; 110.2. laikyti ypa degias, labai degias ir degias mediagas, jei jos nra eksponatai; 110.3. demonstruoti eksponatus naudojant atvir ugn.

IV. TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR RENGINIAI Bendrieji reikalavimai 111. iame skyriuje idstyti gaisrins saugos reikalavimai technologiniams procesams ir renginiams. Technologiniai procesai ir renginiai turi atitikti nurodytas technines charakteristikas. 112. Vis technologini rengini korpusai turi bti eminti, neatsivelgiant tai, ar naudojamos kitos apsaugos nuo statinio elektros krvio priemons. 113. Draudiama dirbti esant netvarkingai automatinei rangai, renginiams, ijungtiems kontroliniams matavimo ir apsaugos prietaisams. 114. Draudiama naudotis atvira ugnimi duj nuotkiui nustatyti vamzdynuose ir prietaisuose. 115. Vamzdynai, technologiniai renginiai, tara, kuriuose yra sprogi ir gaisring gar, duj ar dulki iskiriani mediag, turi bti sandars. Ant taros turi bti nurodytas laikom mediag pavadinimas, kiekis ir j pavojingumo charakteristikos. 116. Vietose, kuriose gali susidaryti potencialiai sprogi aplinka, draudiama naudoti renginius, rankius bei kitus daiktus, galinius sukelti kibirkiavim. 117. Draudiama eksploatuoti renginius ir vamzdynus su izoliacija, mirkusia degiais skysiais. 118. Traukos rengini elementai turi sulaikyti ortakiuose degias nuosdas. Susikaupusias degias nuosdas btina valyti pagal numatyt technologin reglament. 119. Kai technologinio proceso metu naudojami atviri indai ir aparatai su ypa degiais, labai degiais ir degiais skysiais, btina dirbti tik esant jungtai itraukiamajai vdinimo sistemai. 120. rengini apsaugos ir kvpavimo votuvai turi bti technikai tvarkingi. 121. Asg, Bsg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj patalpose sugedus vdinimo renginiams draudiami bet kokie technologiniai procesai. 122. Ypa degs, labai degs ir degs skysiai, dujos patalpas, kuriose jie bus naudojami, turi bti tiekiami ir iduodami darbo vietose pagal technologini reglament reikalavimus. Visais kitais atvejais ias mediagas btina gabenti saugioje, specialioje nedtanioje taroje. 123. Technologinius renginius aptarnaujantis personalas turi bti susipains su vamzdyn technologine schema, sklendi idstymu ir j paskirtimi, itikus avarijai mokti atlikti vamzdyn sklendi perjungimo, udarymo ir atidarymo operacijas. vadins sklends turi bti su uraais, o j viet privalo inoti ir budintis personalas. Vamzdyn technologins schemos turi bti pakabintos matomoje vietoje. 124. renginiai, skirti i aparato bei ind suskystintoms degioms dujoms, ypa degiems, labai degiems ir degiems skysiams, garams ileisti, turi bti technikai tvarkingi. Avarinio nuleidimo linij sklends turi bti su atpainimo enklais ar uraais, o prijimo prie j vieta laisva. 125. Ugnies utvaros turi bti neutertos ir tikrinamos, kad neualt. 126. Amoniakini aldymo rengini, main ir aparatini patalp altneio gar analizatoriai ir j blokuot su vdinimo ir kompresori ijungimo renginiais turi veikti. 127. Draudiama statyti aldymo agregatus tam tikslui nepritaikytose patalpose ir juos naudoti ne pagal paskirt. 128. aldymo agregat, vamzdyn paeistos ilumins izoliacijos apsaugin sluoksn btina nedelsiant sutaisyti. 129. Draudiama ildyti balionus su altneiu norint greiiau upildyti sistem. Amoniako balionai turi bti laikomi ne ariau kaip 5 m nuo ildymo rengini. 130. Ant transporteri, kimtuv, rinktuv, mazg, velen ir kit kombaino dali usivyniojusius iaudus btina alinti ir nuo j valyti susikaupusias dulkes. Kombain ir kit main vidaus degimo varikli, neturini gaubtuv, imetimo kolektorius btina udengti metaliniais skydeliais per vis j ilg ir i ono.

131. ieno krovimo mechanizmai ir elektriniai ventiliatoriai turi bti technikai tvarkingi ir udengti, kad ant besisukani j dali neapsivyniot ienas. 132. Diovykl krovimo mechanizmus btina reguliariai valyti. 133. Traktoriai, kita ems kio technika turi turti tvarkingus kibirki gesiklius ir pirmini gaisro gesinimo priemoni. Elektros renginiai 134. Elektros tinklai ir renginiai turi bti rengiami, eksploatuojami ir remontuojami laikantis teiss akt reikalavim. Jie turi bti tinkami eksploatuoti, saugs sprogimo ir gaisro atvilgiu. 135. Visi elektros renginiai turi bti apsaugoti nuo trumpojo laid jungimo ir kit nevardini reim, galini sukelti gaisr. 136. Pastebjus elektros tinkl ir rengini gedimus, sukelianius kibirkiavim, kabeli, laid ir varikli kaitim, btina juos nedelsiant ijungti ir paalinti gedimus. 137. Prijimo prie elektros skydini ir skirstomj spint vietos turi bti tvarkingos ir neukrautos. Jose ir 1 m atstumu nuo j draudiama laikyti bet kokias mediagas. 138. Laikin elektros instaliacij leidiama naudoti tik statybos, remonto ar avarij likvidavimo metu. 139. Draudiama elektros skydines ir skirstomsias spintas rengti po laiptais. 140. Kilnojamiesiems elektros viestuvams ir kitiems kilnojamiesiems elektros renginiams turi bti naudojami tik lanksts kabeliai. 141. Atstumas nuo elektros viestuv iki degi mediag turi bti ne maesnis kaip 0,5 m. 142. Elektros viestuvuose turi bti naudojamos ne didesns galios elektros lempos, negu nurodyta viestuv techninse charakteristikose. 143. Elektros ventiliatori oro siurbimo angos turi bti udengtos tinklu, kad jas nepatekt paalini daikt ir mediag. 144. Eksploatuojant elektros renginius, draudiama: 144.1. ildyti patalpas nestandartiniais (savos gamybos) elektros prietaisais; 144.2. naudoti netvarkingus kitukinius lizdus, kitukus, paskirstymo dutes, jungiklius ir kitus elektros aparatus; 144.3. elektros lempas, viesos sklaidytuvus, ildytuvus udengti degiomis mediagomis; 144.4. kitukinius lizdus jungti elektros prietaisus, kurie virija leistin gali; 144.5. naudoti lygintuvus, virykles, virdulius, ildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos jungtus be prieiros, iskyrus automatikai valdomus elektros prietaisus; 144.6. kabinti elektros viestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laid ir kabeli; 144.7. Asg, Bsg kategorij pagal sprogimo ir gaisro pavoj sandliuose rengti kitukinius lizdus; 144.8. naudoti nekalibruotus ir savos gamybos apsaugos aparatus; 144.9. naudoti elektros viestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais ir neusandarinta apvietimo armatra Asg, Bsg ir Cg kategorij pagal sprogimo ir gaisro pavoj patalpose; 144.10. naudoti laidus ir kabelius su paeista arba eksploatavimo metu dielektrini savybi netekusia izoliacine mediaga; 144.11. tiesiogiai prikalti laidus ir kabelius. 145. Laidai ir kabeliai turi bti sujungiami presuojant, suvirinant, lituojant arba specialiomis jungtimis. 146. Skirting metal laidus sujungti leidiama tik specialiomis jungtimis. 147. Atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechanikai paeisti, turi bti papildomai apsaugoti (arvais, plieniniais vamzdiais, kampuoiu, lovine sija ir pan.).

Neapsaugot izoliuot laid ir j susikirtimo su statybinmis konstrukcijomis, kurioms nekeliami degumo reikalavimai, vietas btina papildomai apsaugoti nuo usidegimo. 148. Btina laiku matuoti kabeli ir laid izoliacijos var, o matavimo rezultatus surayti tam tikslui skirt urnal arba atitinkamos formos akt. Matavimo periodikumas nustatytas Elektros rengini bandymo normose ir apimtyse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. balandio 24 d. sakymu Nr. 141 (in., 2001, Nr. 54-1930). 149. Transformatorins pastots ir elektros skydins turi bti varios, jose draudiama laikyti kitus renginius ar mediagas. 150. Prie transformatorini pastoi turi bti renginiai, prie kuri gaisro metu bt galima eminti gaisrinius virktus. 151. Apsaugos nuo aibo renginiai turi bti technikai tvarkingi ir tikrinami j rengim reglamentuojaniuose teiss aktuose nustatyta tvarka. 152. Nenaudojama atviroji elektros instaliacija turi bti imontuota. 153. Neeksploatuojami elektros renginiai turi bti atjungti nuo elektros tinklo. ildymas 154. Visi ildymo renginiai turi bti rengti ir eksploatuojami pagal gamintojo instrukcijose ir kituose teiss aktuose nustatytus gaisrins saugos reikalavimus, o prie ildymo sezono pradi turi bti patikrinti. 155. Gamybinse patalpose, kuriose yra degi dulki, nuosd, ildymo prietais paviriai turi bti reguliariai valomi. 156. Smilkstanias anglis ir lak galima pilti ne ariau kaip 15 m nuo pastat ir statini. 157. Katilinse ir patalpose, kuriose yra rengti ilumos generatoriai, draudiama: 157.1. naudoti kitos ries kur, negu numatyta renginio techninje dokumentacijoje; 157.2. be prieiros palikti neautomatinius katilus. 158. ildymo renginiai, dmtraukiai turi bti technikai sutvarkyti. Palpse ir kitose gaisro atvilgiu pavojingose patalpose mriniai dmtraukiai ir mrins sienos su dm kanalais turi bti ibaltinti. 159. Eksploatuojant ildymo renginius, draudiama: 159.1. laikyti kur ariau kaip 1 m nuo pakuros; 159.2. kurti juos ypa degiais, labai degiais ir degiais skysiais; 159.3. krenti anglimi, koksu, skystuoju kuru ar dujomis arba kitu ildymo renginiui nepritaikytu kuru; 159.4. krenti esant atidarytoms pakuros durelms; 159.5. naudoti vdinimo kanalus dmams alinti; 159.6. palikti be prieiros krenamas krosnis, idinius ir leisti juos priirti maameiams vaikams. 160. I dmtrauki ir krosni prie ildymo sezon, o jo metu ne reiau kaip kart per tris mnesius btina ivalyti suodius. 161. Asg, Bsg, Cg kategorij pagal sprogimo ir gaisro pavoj patalpas ildyti atviro tipo ildymo prietaisais draudiama. 162. Draudiama diovinti ir laikyti degias mediagas ariau kaip 0,5 m nuo krosni, katil ir j vamzdyn arba ant j. 163. ildymo rengini skystojo kuro bakai turi bti eksploatuojami udengti. Patalpoje turi bti ne daugiau kaip 200 litr kuro. Statyti kuro bakus prieais pakur (purktuk) draudiama. 164. Kurotieki sandros, armatra ir ventiliai turi bti technikai tvarkingi ir sandars. Vdinimas

165. Vdinimo renginiai turi bti rengti ir eksploatuojami pagal gamintojo instrukcijose ir kituose teiss aktuose nustatytus gaisrins saugos reikalavimus. 166. Atsivelgiant gamintojo reikalavimus, bet ne reiau kaip kart per metus privaloma tikrinti ventiliatori, ortaki, ugn sulaikani prietais, drkinimo kamer, eminimo rengini technin bkl. 167. I vdinimo kabin, ciklon, filtr, ortaki degios dulks ir gamybins atliekos turi bti reguliariai valomos. 168. Vdinimo kamerose draudiama laikyti renginius ir bet kokias mediagas. Jos turi bti urakintos. 169. Btina nuolat kontroliuoti eksploatuojam automatini ugn sulaikani rengini, technin bkl ir nuo jautri valdymo element reguliariai valyti nuosdas. 170. Atsiradus gedimams, dl kuri tiesiogiai ar netiesiogiai gali kilti gaisras, btina nedelsiant ijungti ventiliatori ir paalinti gedimus. 171. Eksploatuojant vdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, draudiama imontuoti ugn sulaikanius renginius arba atskirus j elementus. Ugnies darbai 172. Prie ugnies darb priskiriamos gamybins operacijos, kuri metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirktys arba mediagos kaitinamos iki temperatros, galinios sukelti j usiliepsnojim (metal suvirinimas elektra ir dujomis, darbai su lituojamja lempa ir t. t.). 173. monje, staigoje, organizacijoje turi bti mons, staigos, organizacijos vadovo patvirtinta instrukcija, nustatanti konkrei ugnies darb atlikimo tvark. 174. Laikinas ugnies darb atlikimo vietas nustato mons, staigos, organizacijos vadovas. 175. Ugnies darbams atlikti mons, staigos, organizacijos vadovas iduoda leidimus (9 priedas). Be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, stebimi mons, staigos, organizacijos vadovo, arba suvirintojai, kuri sra sudaro ir tvirtina mons, staigos, organizacijos vadovas. 176. Leidimas atlikti ugnies darbus suraomas dviem egzemplioriais konkreiam laikotarpiui. Pirmas egzempliorius turi bti perduotas atsakingam u ugnies darb atlikim asmeniui, o antras egzempliorius likti monje, staigoje, organizacijoje ir baigus darbus 3 darbo dienas dar turi bti saugomas. 177. mons, staigos, organizacijos vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus u ugnies darb vietos paruoim ir ugnies darb atlikim, taip pat nustato parengiamj darb mast ir turin, j atlikimo sek, i darb saugos priemones, aplinkos oro kontrols tvark. 178. 5 m spinduliu nuo ugnies darb atlikimo vietos esanios konstrukcijos ar mediagos, kurios gali usidegti, turi bti paalintos arba patikimai apsaugotos. Taip pat reikia imtis priemoni, kad kibirktys nepatekt ant emiau esani degi konstrukcij. ie reikalavimai netaikomi vykdomame technologiniame procese tuo metu tiesiogiai naudojamoms mediagoms. 179. Atliekant ugnies darbus, draudiama: 179.1. dirbti technikai netvarkinga ranga ir aparatra; 179.2. suvirinti, pjauti ar lituoti neseniai nudaytas ir neidivusias konstrukcijas ir gaminius; 179.3. naudotis tepalu, riebalais, benzinu ar kitais degiais skysiais suteptais drabuiais ir pirtinmis; 179.4. remontuoti komunikacijas, aparatus, turinius slgio ar elektros tampos, pripildytus ypa degi, labai degi ir degi skysi bei toksik mediag. 180. Atliekant ugnies darbus, laidai ir kabeliai neturi liestis su duj balionais ir kita ranga. 181. I ugnies darb atlikimo viet nuo metalo konstrukcij ir rengini turi bti paalintos, nuvalytos galinios sprogti ar usidegti mediagos, derva, dulks ir t. t. Draudiama pradti ugnies darbus, jei nesiimta gaisrin saug utikrinani priemoni. 182. Aparatai ir kiti renginiai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi bti sustabdyti ar ijungti, i j ir vamzdyn paalintos galinios sprogti ar usidegti mediagos, atjungti aklmis nuo veikiani aparat ir

komunikacij, igarinti arba iplauti vandeniu, ivdinti, i aparat ir vamzdyn paimti oro mginiai analizei atlikti. 183. Ugnies darb zonoje pastebjus degi duj ar skysi nuotk ie darbai turi bti nedelsiant nutraukti. Jie gali bti vykdomi toliau tik isiaikinus ir paalinus degi duj ar skysi nuotkio prieastis. 184. Atliekant ugnies darbus dujomis, draudiama: 184.1. ulauti, persukti, tarpusavyje keisti ir naudoti ilgesnes kaip 30 m arnas; 184.2. naudotis neveikianiais, technikai nesutvarkytais suvirinimo rangos matavimo prietaisais ir apsauginiais slgio votuvais; 184.3. naudoti nesandarias ir nepatikimai prie aparat ir duj balion pritvirtintas arnas; 184.4. laikyti balionus horizontalioje padtyje; 184.5. dirbti nesuymtomis arnomis. 185. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki degi duj balion turi bti ne maesnis kaip 10 m, o nuo deguonies baliono iki degi duj baliono ne maesnis kaip 5 m. 186. Elektros suvirinimo aparat kabeliai turi bti technikai tvarkingi ir patikimai sujungti, paeistos elektros kabeli vietos patikimai izoliuotos. 187. Atliekant ugnies darbus rezervuare, btina: 187.1. rezervuar, kuriame bus atliekami ugnies darbai, itutinti ir aklmis atjungti nuo vis vamzdyn; 187.2. sudaryti akli idstymo schem ir j pridti prie leidimo atlikti ugnies darbus; 187.3. ivalyti naftos produkt atliekas ir nuosdas; 187.4. rezervuar iplauti, igarinti kaitriuoju garu ir ivdinti; 187.5. pylimo viduje sandariai udaryti kanalizacijos (nuotek) ulinius, j dangius upilti ne plonesniu kaip 0,1 m smlio sluoksniu; 187.6. nutraukti pripildymo operacijas rezervuar grupje, esanioje viename pylime; 187.7. nedegiu audeklu udengti gretim rezervuar ir vamzdyn sklendes, vandentiekio, kanalizacijos (nuotek) sklendi mazgus (kad neusidegt naftos produkt garai). 188. Atliekant ugnies darbus perpylimo estakadose, btina: 188.1. nutraukti perpylimo operacijas ir sandariai udaryti visas sklendes; 188.2. i perpylimo aikteli arba geleinkelio estakad paalinti cisternas; 188.3. paalinti ypa degi, labai degi ir degi skysi nuotk, nuvalyti perpylimo aikteles, geleinkelio estakadas, vamzdyn paviri, kanalizacijos (nuotek) latak ir laj paviri; 188.4. sandariai udaryti pramonins, lietaus kanalizacijos ulinius, lajas, esanias 20 m spinduliu nuo darb vietos, o j dangius upilti ne plonesniu kaip 0,1 m smlio sluoksniu. 189. Atlikti ugnies darbus mokslo, gydymo, prekybos paskirties pastatuose galima tik tuo metu, kai juose nra moni. Darbas laboratorijose 190. Laboratorij personalas turi bti susipains su naudojam chemini mediag ir preparat sprogumu, gaisringumu ir laikytis atitinkam saugos reikalavim. 191. Laboratorijose visi darbai, kuri metu gali isiskirti kenksming, sprogi ir (ar) gaisring duj bei gar, turi bti atliekami technikai tvarkingose traukos spintose, veikiant vdinimo sistemai. 192. arminius metalus btina laikyti vandens neturiniame ibale arba tepaluose, sandariai udarytame (kad nepatekt oras), storomis sienelmis inde. Stiklainius su arminiais metalais btina dti sandariai udaromas metalines des. 193. Suslgtj, suskystintj ir itirpintj duj balionus btina laikyti metalinse spintose, ne laboratorijose. Spintose turi bti prapjovos arba vdinimo renginiai. 194. Galenini preparat ruoimo dirbtuvse, laboratorijose ir patalpose btina:

194.1. spirito virimo ir rektifikavimo aparatus, taip pat kompresorius ir karbiuratorinius renginius laikyti atskirose patalpose; 194.2. ypa degias, labai degias ir degias skystas mediagas ir preparatus laikyti tam tikslui pritaikytose patalpose. 195. Koncentruot mineralini rgi stikliniame inde su tampriais kamiais leidiama laikyti ne daugiau kaip 3 kg. Bromas ir chromo anhidridas turi bti laikomi traukos spintose, stikliniuose induose, statytuose metalinius arba fajansinius dklus. 196. Raudonasis fosforas turi bti laikomas sandariai udarytame stikliniame arba metaliniame inde, vandenilio peroksidas (30 proc. perhidrolis) tamsiame stikliniame inde su medio kamiu, metaliniame konteineryje. ios mediagos turi bti laikomos spintoje su neutraliomis druskomis (karbonatais bei sulfatais), toliau nuo lentyn su oksidatoriais, metal milteliais ir arminiais metalais. 197. Reagentai (oksidatoriai) turi bti laikomi stikliniuose induose su tampriais arba plastikiniais usukamais kamiais. ie indai turi bti statomi spintose ant atskir lentyn. 198. Prieigose prie chemini mediag laikymo viet turi bti aiks uraai, nurodantys chemins mediagos bdingj savyb, pvz., Ugnis pavojinga, Nuodinga ir pan. 199. Visose laboratorij patalpose vdinimo sistema turi bti jungta 5 min. prie darb ir ijungta darb baigus. 200. Draudiama palikti be prieiros elektros tinkl jungt aparatr ir kitus elektros renginius. 201. Ypa degias, labai degias ir degias skystas mediagas ir preparatus draudiama pilti kanalizacij. Panaudotus skysius btina supilti sandar ind, o pasibaigus darbo dienai ineti i laboratorijos. 202. Bandym rengini patalpose turi bti gaisro gesinimo ir neutralizuojani priemoni pagal naudojam mediag savybes ir technologini proces ypatybes. Daymas ir lakavimas degiais skysiais 203. Prie detali daym degs skysiai joms plauti ir riebalams paalinti gali bti naudojami specialiai tam skirtose ir tinkamai rengtose vietose. 204. Ne didesns kaip 0,5 m3 talpos vonios su ypa degiais, labai degiais ir degiais skysiais detalms ir gaminiams plauti, dayti panardinimo bdu turi bti su siurbimo renginiais ir sandariais dangiais. Didesns kaip 0,5 m3 talpos vonios turi bti rengtos specialiose kamerose, turiniose vdinimo renginius. 205. Draudiama eksploatuoti daymo ir diovinimo spintas, kameras, kabinas esant technikai nesutvarkytiems j itraukiamosios vdinimo sistemos oro drkintuvams, vandens filtrams, da, lak gaudikliams, automatinio gesinimo ir kitiems renginiams. 206. Vis ri daai ir lakai turi bti ruoiami tam tikslui skirtose patalpose ir aiktelse. Paruoimo patalpose ir aiktelse leidiama laikyti tok da ir lak kiek, koks yra numatytas technologiniame reglamente. 207. Naudojant ypa degius, labai degius ir degius skysius, daoma, lakuojama ir emaliuojama turi bti specialiai tam rengtose patalpose. 208. Da paruoimo ir sandliavimo patalp, daymo kamer, mirkymo voni, rankinio daymo post, diovinimo kamer ir panai rengini bei riebal alinimo viet tiekiamoji ir itraukiamoji vdinimo sistema visada turi bti technikai tvarkinga. 209. Daymo renginiai neturi veikti, kol vdinimo sistema nejungta. 210. Ant grind ilietas lakas arba daai turi bti nedelsiant ivalyti. Valyti grindis, sienas ir renginius ypa degiais, labai degiais ir degiais skysiais draudiama. Panaudot lako ar da tar btina sandariai udaryti ir laikyti specialiai tam skirtose patalpose ar aiktelse. 211. Kiekvien pamain i daymo, diovinimo spint, kamer ir kabin turi bti valomos degios nuosdos. Deginti nuosdas draudiama. Jas valant reikia naudoti kibirkiavimo nekelianius gremiklius.

212. Diovinimo kamerose draudiama naudoti atvirus elektros elementus ir kontaktines jungtis. Diovinimo kamer kaitinimo elementai neturi liesti gamini ir kit degi mediag. Ant j neturi patekti ypa degi, labai degi ir degi skysi. 213. Temperatros davikliai, prietaisai, signalizuojantys technologinio proceso paeidimus diovinimo kameroje ir automatikai blokuojantys renginius, turi bti technikai tvarkingi. Medio apdirbimas 214. Baigus darb, draudiama darbo vietoje palikti gatav produkcij, droles, pjuvenas, tepal, lak, klijus, kitas degias mediagas ir skysius. 215. Medio apdirbimo stakls turi turti vietinius siurbiklius su usklandomis atliekoms alinti. Draudiama dirbti staklmis esant ijungtoms vdinimo ir pneumatinio atliek alinimo transporto sistemoms. 216. Ciklon ir dulki surinkimo kameros turi bti nuolat udarytos. Susikaupusias medienos atliekas btina laiku alinti. Draudiama perpildyti ciklon ir dulki surinkimo kameras. 217. Nuo technologini ildymo ir kit rengini bei elektrini prietais btina valyti dulkes ir kitas degias mediagas kiekvien pamain, o nuo statybini konstrukcij ir stogo ne reiau kaip kart per mnes. 218. Klijams ildyti turi bti naudojami garai arba specialios vandeniu ildomos klij virykls. iam tikslui draudiama naudoti elektros prietaisus su atviru kaitinimo elementu. Klij virykls turi bti izoliuotoje patalpoje arba specialiai tam rengtoje saugioje vietoje. 219. Kiekvienoje diovykloje turi bti nustatomas leistinas kraunam mediag kiekis ir darbo temperatros reimas, kuris palaikomas automatiniais arba rankiniais temperatros reguliatoriais. V. SPROGIOS IR GAISRINGOS MEDIAGOS Bendrieji reikalavimai 220. iame skyriuje idstyti gaisrins saugos reikalavimai sprogioms ir gaisringoms mediagoms. 221. Kraunant ir perveant sprogias ir gaisringas mediagas, btina vadovautis instrukcijomis ir kitais teiss aktais, reglamentuojaniais pavojing mediag veimo tvark. 222. Transporto priemons, kuriomis perveamos sprogios ir gaisringos mediagos, turi bti su specialiais atpainimo enklais. 223. Sprogios ir gaisringos mediagos transporto priemones turi bti kraunamos tik nepaeist gamyklos tar ar pakuot. Prie ikraunant ias mediagas i vagono, konteinerio ar automobilio kbulo, btina sitikinti, ar nra paeista i mediag pakuot. 224. Apirint transporto priemones ir jose esanius sprogius ir gaisringus krovinius, galima naudotis tik sprogiai aplinkai saugiais viestuvais. 225. vairios talpos indai su ypa degiomis, labai degiomis ir degiomis skystomis mediagomis ir preparatais turi bti sandars. 226. Kraunant ir ikraunant ypa degias, labai degias ir degias skystas mediagas ir preparatus, taip pat kitas sprogias ir gaisringas mediagas, btina: 226.1. dangius ir liukus atidaryti sklandiai, be smgi; 226.2. juos pilant indus naudoti renginius, padedanius ivengti isiliejimo; 226.3. naudoti technikai tvarking rang; 226.4. eminti vairius renginius, mechanizmus ir talpyklas; 226.5. saugoti vairios talpos indus nuo mechanini paeidim;

226.6. grietai laikytis enklinimo reikalavim; 226.7. naudoti avalyn, drabuius ir rankius, nekelianius kibirkiavimo ir nekaupianius statinio krvio. 227. Atlikti ypa degi, labai degi ir degi skyst bei dujini mediag ir preparat perpylimo darbus perknijos metu draudiama. 228. Transporteriai, pneumatiniai ir savaime tekani mediag vamzdynai ir kt. turi bti technikai sutvarkyti. 229. Pneumatinio transporterio linijos turi bti eksploatuojamos esant jungtoms ir technikai tvarkingoms liepsn sulaikanioms automatinms sklendms. 230. Pagal patvirtint grafik btina tikrinti technologinse kiaurymse ugn sulaikani rengini technin bkl ir j veikim. 231. Automobilins cisternos, transportuojanios ypa degias, labai degias ir degias skystas bei dujines mediagas ir preparatus, turi bti emintos (veant, pripilant ir ipilant), turti pirmini gaisro gesinimo priemoni. Duslintuv vamzdiai turi bti su technikai tvarkingais kibirki gesikliais. 232. Sprogi ir gaisring mediag ipylimo ir pripylimo vietos turi bti varios, ilietos ypa degios, labai degios ir degios skystos mediagos ir preparatai ivalomi, o tos vietos upilamos smliu arba sorbentu. 233. Gumins arba kitos i elektrai nelaidi mediag pagamintos arnos, naudojamos geleinkelio cisternoms, automobilinms cisternoms ir aparatams pripildyti, turi bti emintos. Vienas eminimo galas turi bti prilituojamas arba pritvirtinamas vartu prie arnos antgalio, o kitas sujungiamas su emintu naftos produkto vamzdynu. Naftos produktai 234. iame poskyryje idstyti gaisrins saugos reikalavimai privalomi visoms monms, sandliuojanioms, transportuojanioms ir perpilanioms naft ir jos produktus. 235. Nesant stacionaraus elektros apvietimo, pagal sprogim pavojingoms patalpoms, aparatrai ir kitai rangai laikinai apviesti btina naudoti sprogiai aplinkai saugius akumuliatorinius proektorius. Proektoriai turi bti jungiami ir ijungiami u sprogimo atvilgiu pavojingos zonos rib. 236. mons teritorij draudiama vaiuoti transporto priemonms su netvarkingais kibirki gesikliais, neturinioms eminimo rengini ir gaisro gesinimo priemoni. 237. Rkyti mons teritorijoje leidiama tik specialiai rengtose ir atitinkamai paymtose vietose. 238. Vietose, kur gali susidaryti naftos ir jos produkt garai, btina naudoti kibirkiavimo nesukeliani avalyn, rankius ir statinio elektros krvio nekaupianius drabuius. 239. Naftos ir jos produkt siurblinse turi bti ikabintos technologini vamzdyn ir armatros idstymo schemos. 240. Siurbliai ir vamzdynai turi bti sandars. Pastebt naftos produkt nuotk btina nedelsiant sustabdyti. 241. Siurblinje neturi kauptis nafta ir jos produktai. Grindis ir latakus siurblinje btina nuolat nuplauti. Hidraulins utvaros turi bti technikai tvarkingos. 242. Besitrinanios rengini dalys turi bti reguliariai sutepamos, siurbli ir riebokli temperatra nuolat kontroliuojama. Pastebti gedimai turi bti nedelsiant paalinti. 243. Ant naftos ir jos produkt rezervuar turi bti nurodyta produkto ris, rezervuaro tipas ir maksimalus pripylimo lygis. Draudiama rezervuarus perpildyti. 244. Tikrinant rezervuarus, btina naudoti kibirkiavimo nesukeliani avalyn, rankius ir statinio elektros krvio nekaupianius drabuius.

245. Leidiama remontuoti tik visikai itutintus rezervuarus ir vamzdynus. Vamzdynai turi bti ijungti, visos angos atidarytos, nuodugniai ivalytos (igarintos ir iplautos). Btina sitikinti, kad juose nra sprogios duj koncentracijos. 246. Naftos produkt rezervuarus juosiantys pylimliai ir perjimo tilteliai turi bti tvarkingi, paeistas vietas btina nedelsiant sutvarkyti. Pylimli apjuostos vietos viduje ir 10 m atstumu apie j draudiama laikyti bet kokias mediagas ir renginius. Joje turi bti laiku pjaunama ir alinama ol. 247. Angos lygiui matuoti ir mginiams i rezervuaro imti turi bti sandariai udarytos. 248. Ant rezervuaro stogo isiliejusi naft ar jos produktus btina nedelsiant paalinti, o stog sausai nuvalyti. Draudiama ant rezervuaro palikti valymo reikmenis. 249. Perknijos metu draudiama matuoti naftos ir jos produkt lyg, imti j mginius, atlikti perpylimo darbus. 250. ildyti klampius naftos produktus rezervuaruose (iki nustatytos ribos) leidiama, kai j lygis vir kaitintuv yra ne maesnis kaip 0,5 m. 251. Draudiama naftos produktus rezervuar pilti krentania srove. Rezervuaro pripylimo (itutinimo) greitis neturi viryti rezervuare rengt kvpavimo ir apsaugini votuv suminio pralaidumo galimybi. 252. Anteminiuose rezervuaruose nafta ir jos produktai turi bti apsaugoti nuo kaitimo dl tiesiogini sauls spinduli. 253. Sankasose esani kanalizacini ang, skirt naftos produktams ir lietaus vandeniui nutekti, utvariniai renginiai turi bti technikai tvarkingi. Normaliomis darbo slygomis usklandos turi bti udarytos. 254. Remontuojant vamzdius, kertanius apsaugin ems pylim, jei darbai vyksta ne ilgiau kaip 1 par, vietoj paeisto ems pylimo btina rengti laikin. 255. Prie perpylimo estakados dviej dviai arba vieno keturaio vagono atstumu turi bti rengti signaliniai enklai kontroliniai stulpeliai, u kuri draudiama vaiuoti ilumveiams. 256. Sstat vaiavim laisvus geleinkelio kelius ir estakadas naftai perpilti turi kontroliuoti mons darbuotojai. 257. ilumveiams draudiama vaiuoti geleinkelio keliais, prie kuri rengti perpylimo renginiai. 258. Naftos ir jos produkt perpylimo renginiai turi bti technikai tvarkingi. Naftos ir jos produkt rengini gedimus nedelsiant btina paalinti, o naftos ir jos produkt nuotk sustabdyti. 259. Draudiama pilti naftos produktus i geleinkelio cistern automobilines cisternas ne tam skirtose vietose. 260. Geleinkelio cisternos turi bti skirstomos ir atkabinamos u perpylimo estakados rib. Perpilant naft ir jos produktus, kuri gar plipsnio temperatra maesn kaip 61O C, estakadoje draudiama manevruoti. Naudojant hermetinio pylimo renginius, perpylimo operacijos metu geleinkelio cisternoms su naftos produktais galima leisti vaiuoti laisvus estakados kelius. 261. perpylimo estakadas traukinio cistern sstatas turi vaiuoti ltai, netrkiodamas. 262. Stabdyti ypa degi ir labai degi naftos produkt perpylimo estakadose cisternas metaliniais stabdymo rankiais draudiama. iam tikslui turi bti naudojami mediniai pleitai, trinkels arba specials ratstabdiai, pagaminti i kibirkiavimo nesukeliani mediag. 263. Udarant ir atidarant cistern dangius, atjungiant perpylimo renginius ir prijungiant juos prie geleinkelio cistern, perveani ypa degius, labai degius ir degius skysius, btina vengti smgi. Naudojami instrumentai turi bti pagaminti i kibirkiavimo nesukeliani mediag. Perpylimo arnos antgalis turi bti nuleistas iki cisternos dugno. Cistern ang dangiai turi bti su tarpikliais. 264. Perknijos metu naftos ir jos produkt perpylimo darbus btina nutraukti, geleinkelio cistern angas udaryti. 265. Pildyti geleinkelio cisternas leidiama, jei jos yra technikai tvarkingos ir ant j korpuso yra ymos apie atlikt cistern apir ir techninius bandymus.

266. Pradti perpylimo i geleinkelio cisternos darbus galima tik tuomet, kai i io kelio ivaiuoja ilumveis, o po cisternos ratais padti specials ratstabdiai. 267. Pastebjus naftos ir jos produkt nuotk i geleinkelio cisternos, pylimo i cistern darbus btina nedelsiant sustabdyti, kol bus paalintas gedimas. 268. Baigus naftos ir jos produkt perpylimo darbus, visi perpylimo renginiai turi bti itutinti, o cistern ang dangiai sandariai udaryti. 269. Geleinkelio cistern perpylimo renginiuose naft ir jos produktus leidiama ildyti tik garu arba specialiais tam tikslui naudojamais ildytuvais. 270. Garo gyvatukams, kurie naudojami geleinkelio cisternose klampiems naftos produktams ildyti, garai turi bti tiekiami tik tada, kai gyvatukai panardinti ne maesn kaip 0,5 m gyl. ildymo metu btina stebti, kad dl naftos ir jos produkt kylanios temperatros ir pltimosi nafta ir jos produktai neisiliet i cisternos. 271. Cisternose ildomo skysio temperatra turi bti 15O C emesn u io skysio gar plipsnio temperatr. Jei naftai ir jos produktams ildyti naudojami elektriniai ildytuvai, i cistern pilti naft ir jos produktus draudiama. 272. Bgiai, estakados, vamzdynai, teleskopiniai vamzdiai ir arn antgaliai turi bti eminti. 273. Keliai ir tilteliai gaisriniams automobiliams vaiuoti turi bti tvarkingi ir laisvi. Per vamzdynus pereiti turi bti rengti nedegs tilteliai. 274. Krante esantys naftos ar jos produkt vamzdynai turi turti avarines sklendes, rengtas 30 m atstumu nuo prieplaukos (kranto). 275. Kilnojamj perpylimo vamzdyn (arn) sujungimo movos ir jungtys turi bti metalins, bet nekelianios kibirkiavimo arba taip taisytos, kad kibirki bt ivengta. 276. Laivai, kuriuose yra naftos ar ypa degi, labai degi jos produkt, turi bti vartuojami ir prie prieplaukos tvirtinami nemetaliniais lynais. Iimties atveju leidiama naudoti metalinius vartavimo lynus, taiau denio darbo vietos ir bort stulpeliai, prie kuri vartuojami lynai, turi bti padengti mediaga, nesukeliania kibirkiavimo. 277. Draudiama naftos produktus pilti tanklaiv, jeigu jo kapitonas neturi dokumento, patvirtinanio, kad laivas atitinka gaisrins saugos reikalavimus. 278. Tanklaiviai iki vamzdyn sujungimo su naftos ar jos produkt perpumpavimo arnomis turi bti eminti. eminimo renginiai nuimami tik baigus naftos ir jos produkt perpylimo darbus ir atjungus laivo vamzdynus nuo prieplaukos arn. 279. arnos, jungianios laivo vamzdyn su krante esaniais perpylimo renginiais, turi bti tokio ilgio, kad laivas galt laisvai plduriuoti prie prieplaukos. 280. arnos turi bti kabinamos prie lyno arba klojamos ant medini padkl. Jos turi bti patikimai pakabintos ir pritvirtintos, kad negalt nukristi, nutrkti ir trintis. 281. Tvirtinant ir ardant sujungimo vamzdynus ir arnas, jungianias laiv su kranto renginiais, btina naudoti kibirkiavimo nesukelianius rankius. 282. Visos grandins, skrysiai ir kiti klimo renginiai turi bti sutepti, o grandins ir denio lietimosi vietos udengtos nedegiais skydais. 283. Prieplauk ir laiv aptarnaujantis personalas privalo nuolat stebti perpylimo darb eig ir rengini bkl. 284. Perpilant naft ir jos produktus prieplaukose, 20 m spinduliu nuo darbo vietos apvietimui btina naudoti sprogiai aplinkai saugius viestuvus. 285. Perpilant naft ir jos produktus prieplaukose ir ariau negu 20 m nuo j draudiama: 285.1. atlikti ugnies darbus, naudoti atvir ugn, rkyti; 285.2. bti paaliniams asmenims; 285.3. pilti produktus, kuri temperatra didesn kaip 80O C.

286. Perknijos metu naftos ar jos produkt perpylimo darbai turi bti nutraukti. 287. Aiktelse, kuriose rengti pylimo renginiai, skysiai turi laisvai nutekti per hidraulin utvar gamybin kanalizacij arba special surinktuv. 288. mons teritorij gali vaiuoti tiek automobilini cistern, kiek j vienu metu galima aptarnauti pylimo rengini aiktelje. 289. Draudiama pylimo rengini aiktel vaiuoti technikai netvarkingoms transporto priemonms, taip pat ten jas remontuoti. 290. Automobilinse cisternose, gabenaniose ypa degius ir labai degius skysius, turi bti technikai tvarkingi renginiai, skirti cisternoms prijungti prie estakados eminimo kontro. Automobilini cistern duslintuvai turi bti su technikai tvarkingais kibirki gesikliais, ivestais priek. Automobilinse cisternose turi bti pirmini gaisro gesinimo priemoni. 291. Automobilins cisternos, gabenanios ypa degius ir labai degius skysius, turi bti emintos elektros krvio nuvedikliais. 292. Prie pildamas naftos produktus automobilin cistern, mons personalas turi patikrinti jos technin bkl ir esamas gaisro gesinimo priemones. 293. Produkt pylim automobilines cisternas turi kontroliuoti operatorius. 294. Automobilins cisternos, kuri pilama nafta ir jos produktai, variklis turi bti ijungtas. Transporto priemon vairuojantis asmuo privalo stebti naftos ir jos produkt pylimo proces. Veikiant automatinei naftos ir jos produkt pylimo sistemai, transporto priemon vairuojantis asmuo turi vykdyti ios sistemos instrukcijoje nustatytus reikalavimus. 295. Naftos ir jos produkt pylimo estakadoje turi bti ne maiau kaip 2 standios vilktys automobilinms cisternoms nutempti kilus gaisrui. 296. Baigus pilti naft ir jos produktus, arnos ir antgaliai i angos turi bti itraukiami tik ibgus i j naftai ir jos produktams. Automobilins cisternos ang udaryti dangiu reikia atsargiai, be smgi. 297. Uvesti perpildyt ir naftos produktais aplaistyt automobilini cistern, taip pat alia j stovini transporto priemoni variklius draudiama. 298. Naftos bazse, pylimo ir perpumpavimo stotyse turi bti sudarytos vamzdyn technologins schemos, kuriose kiekvienas vamzdynas turi bti atskirai paymtas, o udaromoji armatra sunumeruota. 299. Aptarnaujantis personalas privalo inoti vamzdyn technologin schem, taip pat sklendi viet ir j paskirt, mokti perjungti sklendes itikus avarijai ar kilus gaisrui. 300. Technologiniai vamzdynai ir j armatra turi bti sandars, prie eksploatavim, po kapitalinio remonto ir periodikai turi bti bandomi. 301. Draudiama vamzdynus remontuoti naudojant ugn, kai juose yra naftos ar jos produkt. 302. Paeistas rektifikacini kolon ir j atram ilumins izoliacijos vietas btina nedelsiant suremontuoti. ilumin izoliacija turi bti vari, sutvarkyta ir iklota taip, kad po ja negalt nutekti skystis korpusu. 303. Kieta aiktels danga po ilumokaiiais ir apsauginiai borteliai turi bti tvarkingi ir neuterti degiomis mediagomis. rengimai isiliejusiam produktui nuplauti, kanalizacijos loviai turi bti parengti darbui. Civilin pirotechnika 304. iame poskyryje idstyti pagrindiniai civilini pirotechnikos priemoni (toliau pirotechnikos priemons) laikymo, gabenimo, krovos, pardavimo, naudojimo gaisrins saugos reikalavimai. 305. Pirotechnikos priemoni sandliai pagal laikom pirotechnikos priemoni pirotechninio miinio kiek skirstomi atskirai stovinius, rengtus kitos paskirties pastatuose ir rengtus specializuotose pirotechnikos priemoni parduotuvse. Specializuota pirotechnikos priemoni parduotuv (toliau

specializuota parduotuv) prekybins paskirties pastatas ar patalpa, kuriuose esani preki asortiment sudaro tik pirotechnikos priemons ir (ar) ginklai, audmenys. Pirotechnikos priemones laikyti leidiama ir kilnojamuosiuose sandliuose (konteineriuose, specialiuose automobiliuose, j priekabose). 306. Maksimalus leistinas sandliuose laikyti pirotechnikos priemoni pirotechninio miinio kiekis nustatomas pagal galimo sprogimo poveik moni sveikatai ar gyvybei, turtui ir aplinkai. 307. Norint sandliuoti pirotechnikos priemones, kuri bendras pirotechninio miinio kiekis virija 1000 kg, btina parengti pavojaus ir rizikos analiz ir j suderinti su Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentu. 308. Pirotechnikos priemons, kuri bendras pirotechninio miinio kiekis virija 1000 kg, turi bti laikomos atskirai stoviniuose vienaukiuose statiniuose. 309. Sandlyje laikyti didesn, nei leistina, pirotechnikos priemoni pirotechninio miinio kiek draudiama. 310. Draudiama pirotechnikos priemones sandliuoti kultros, mokslo, gydymo staigose, viebui, poilsio paskirties pastatuose, gyvenamuosiuose pastatuose ir j rsiuose, taip pat kituose pagal gaisr ir sprogim pavojinguose pastatuose. 311. Specializuotose parduotuvse rengtuose sandliuose laikom pirotechnikos priemoni bendras pirotechninio miinio kiekis neturi viryti 60 kg. 312. Specializuotose parduotuvse pirotechnikos priemoni sandliai turi bti rengti atskirose patalpose, turiniose ijim tiesiai lauk, atitvertose pirmo tipo priegaisrinmis pertvaromis ir antro tipo priegaisrinmis perdangomis. 313. Pirotechnikos priemoni sandliai, kuriuose laikom pirotechnikos priemoni bendras pirotechninio miinio kiekis virija 60 kg, turi bti rengti tik vienaukiuose statiniuose, kuri triniai, planiniai ir inineriniai sprendimai atitinka Asg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavoj patalpoms keliamus reikalavimus. 314. Pirotechnikos priemoni sandliuose, neatsivelgiant patalpos plot, pagal normatyvini statybos technini dokument reikalavimus turi bti sumontuota automatin gaisro signalizacija. 315. Sandliuose pirotechnikos priemons turi bti apsaugotos nuo tiesiogini sauls spinduli poveikio. 316. Sandli stela lentynos turi bti i ne emesns kaip A1 degumo klass statybos produkt, tvarkingos ir neperkrautos. Stelao auktis turi bti ne didesnis kaip 4 m. 317. Sandliuose praeig tarp stela plotis turi bti ne maesnis kaip 1,2 m, o tarp sien labiausiai isikiani konstrukcij ir stela ne maesnis kaip 0,8 m. Skersins praeigos tarp stela turi bti rengiamos kas 40 m. 318. Rietuvi, kuriose laikomos pirotechnikos priemoni pakuots, auktis turi bti ne didesnis kaip 2,5 m, o plotis ne didesnis kaip 5 m. Praeigos tarp rietuvi turi bti ne siauresns kaip 1,5 m. Skersins ne siauresns kaip 0,8 m, praeigos tarp rietuvi turi bti rengiamos kas 6 m. 319. Sandliuose ant ijimo dur turi bti ikabinta pirotechnikos priemoni sandliavimo schema, kurioje turi bti nurodytas maksimalus leistinas laikyti pirotechnikos priemoni ir pirotechninio miinio kiekis bei informacija apie priemones, kurias galima naudoti usidegus laikomoms pirotechnikos priemonms gesinti. 320. Pirotechnikos priemoni sandliuose turi bti rengtas tik natralus vdinimas. 321. Sandliuoti pirotechnikos priemones kartu su kitomis mediagomis ir preparatais draudiama. 322. Pirotechnikos priemons turi bti laikomos ne ariau kaip 1 m nuo ildymo ir elektros prietais. 323. Prekybins paskirties pastatuose ir patalpose (iskyrus specializuotas parduotuves) galima prekiauti pirotechnikos priemonmis, iskyrus 4 kategorijos fejerverkus, T2 kategorijos teatrines pirotechnikos priemones ir P2 kategorijos kitas pirotechnikos priemones. Bendras j kiekis vienoje prekybos vietoje turi bti ne didesnis kaip 50 kg, pirotechninio miinio kiekis ne didesnis kaip 10 kg.

324. Specializuot parduotuvi prekybos salse leidiama laikyti ne daugiau kaip 100 kg pirotechnikos priemoni, kuri bendras sudtinio pirotechninio miinio kiekis ne didesnis kaip 20 kg. 325. Pirotechnikos priemoni, kuriomis prekiaujama laikinose prekybos pirotechnikos priemonmis vietose, bendras kiekis vienoje prekybos vietoje turi bti ne didesnis kaip 30 kg, pirotechninio miinio ne didesnis kaip 6 kg. 326. Laikinoje pirotechnikos priemoni prekybos vietoje turi bti ne maesns kaip 4 kg talpos gesintuvas ir nedegus audeklas. 327. Parduotuvi (iskyrus specializuotas) ne darbo metu pirotechnikos priemons turi bti laikomos nedegiose spintose arba tam pritaikytose patalpose. 328. Prekiaujant pirotechnikos priemonmis btina laikytis i reikalavim: 328.1. pirotechnikos priemones parduoti paeistoje pakuotje draudiama; 328.2. rkyti, naudoti atvir ugn, udegti ir bandyti pirotechnikos priemones prekybos vietoje grietai draudiama; 328.3. prekiauti pirotechnikos priemonmis savitarnos bdu draudiama. 329. Pirotechnikos priemons turi bti gabenamos laikantis pavojing krovini gabenimo taisykli. 330. Gabenti pirotechnikos priemones technikai netvarkinga transporto priemone draudiama. Transporto priemonje, gabenanioje pirotechnikos priemones, neturi bti paalini daikt ar kitos produkcijos. Ds su pirotechnikos priemonmis transporto priemonje turi bti patikimai pritvirtintos. 331. Draudiama transporto priemones su pirotechnikos priemonmis palikti stovti gyvenamosiose vietovse, alia gaisro ar sprogimo atvilgiu pavojing objekt. 332. Perkraunamas pirotechnikos priemones draudiama mtyti, vartyti, dauyti vien kit ir kitus daiktus. 333. Naudoti pirotechnikos priemones leidiama tik grietai laikantis gamintojo instrukcijos reikalavim. 334. Naudoti pirotechnikos priemones masini rengini metu patalpose (kai susirenka daugiau kaip 100 moni), taip pat naudoti 4 kategorijos fejerverkus, T2 kategorijos teatrines pirotechnikos priemones ir P2 kategorijos kitas pirotechnikos priemones atviroje teritorijoje masini rengini metu leidiama tik raytiniu mons, staigos, organizacijos vadovo ir Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui pavaldios staigos sutikimu. Masinio renginio organizatoriai privalo ne vliau kaip prie penkias dienas Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui pavaldiai staigai pateikti dokumentus apie naudojamas pirotechnikos priemones (pirotechninio miinio kiek, naudojimo bd, atliekam darb saugos instrukcijas). 335. Renginio organizatoriai privalo utikrinti pirotechnikos priemoni paleidimo aiktelje esani moni saug: kiekvien kart numatyti gaisro ar sprogimo pavojaus zonos ribas, neleisti i zon paalini asmen, pasirpinti, kad bt naudojami tik tinkamai veikiantys pirotechnikos priemoni paleidimo renginiai, o irovai bt u gaisro ar sprogimo pavojaus zonos rib. Dujos 336. Duj tinklai ir kiti duj kio renginiai turi bti rengiami, eksploatuojami ir remontuojami laikantis teiss aktuose nustatyt gaisrins saugos reikalavim. 337. Gamybinse patalpose ir sandliuose, kuriuose naudojamos arba laikomos mediagos ir preparatai, galintys iskirti degi duj ar gar, turi bti rengti oro aplinkos duj signalizatoriai, turintys viesos ir garso signal renginius. Esant pavojingai duj koncentracijai, btina ivdinti patalpas, surasti duj nuotkio prieast ir j paalinti. 338. Sandliuojami duj balionai neturi bti veikiami ilumos ir krituli. Draudiama laikyti duj balionus kitos paskirties sandliuose. 339. sandlius, kuriuose laikomi degi duj balionai, draudiama eiti asmenims, dvintiems avalyn arba drabuius, galinius sukelti kibirkiavim.

340. Draudiama dirbti ir liesti deguonies balion ventilius tepaluotais rbais, pirtinmis ar rankomis. 341. Laikyti duj balionus grupmis leidiama nedegiose vdinamose spintose ir prie ne emesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai pastat sien. 342. Duj balionai nuo ildymo prietais turi bti laikomi ne maesniu kaip 1 m atstumu. 343. Duj balion sandliuose draudiama laikyti kitas mediagas ir renginius. 344. Pripildyti duj (iskyrus technines dujas) balionai turi bti laikomi ir transportuojami vertikaliai arba horizontaliai su ant antgali usuktomis aklmis. Horizontaliai ant rm arba stela laikom balion rietuvs turi bti ne auktesns kaip 1,5 m, o visi ventiliai nukreipti vien pus. 345. Aplink degi duj balion sandliavimo vietas draudiama laikyti degias mediagas, dirbti su atvira ugnimi arba rkyti maesniu kaip 10 m atstumu. 346. Duj balionai, kuriuose pastebtas duj nuotkis, turi bti nedelsiant ineami i sandlio. 347. Degi duj balionai turi bti laikomi vienaukiuose, neturiniuose palpi sandliuose, kuri konstrukcijos lengvai iardomos. 348. Degi duj balionai turi bti laikomi atskirai nuo deguonies, suslgtojo oro, chloro, fluoro ir kit oksidatori bei toksini duj balion. 349. Draudiama duj balionus statyti prie evakuacijos keliuose esani dur, pastat pagrindini fasad puss, prie va. 350. Dujotieki vamzdynus draudiama naudoti eminimui. 351. Draudiama palikti be prieiros jungtus neautomatinius dujinius prietaisus. 352. Patalpose pajutus duj kvap, btina nedelsiant usukti dujotiekio iaup, ivdinti visas patalpas ir ikviesti avarin duj tarnyb. Kol bus paalintas gedimas, patalpose draudiama degti degtukus, rkyti, naudotis atvira ugnimi, jungti ir ijungti elektros prietaisus. 353. Aptikus duj nuotk i dujotiekio ar renginio, btina nedelsiant aptverti avarin zon ir pastatyti atitinkamus spjamuosius enklus, atjungti paeist vamzdyno dal ar rengin. 354. Draudiama naudoti atvir ugn duj nuotkio vietai nustatyti. VI. MEDIAG SANDLIAVIMAS Sandliavimo reikalavimai pastatuose, patalpose 355. Mediagos turi bti laikomos grupmis pagal joms gesinti naudojamas mediagas (vanduo, putos, dujos ir t. t.), taip pat pagal j fizikines bei chemines savybes ir sprogum bei gaisringum (8 priedas). 356. Individualiame garae galima laikyti ne daugiau kaip 40 litr automobili kuro ir ne daugiau kaip 10 litr tepal. Tok automobili kuro ir tepal kiek leidiama laikyti sandariai udarytoje tam skirtoje taroje. 357. Ant iorins sandlio dur (vart) puss turi bti enklai, apibdinantys laikom mediag ir preki sprogum ir gaisringum. 358. Rgi laikymo vietose turi bti ir neutralizuojani mediag (kreidos, kalki) atsarga. Rgi laikymo vietos turi bti paymtos. Reikia vengti sandliuojam azoto ir sieros rgi slyio su organins kilms mediagomis (mediena, iaudai ir t. t.). 359. Mediagos, aktyviai reaguojanios su vandeniu (karbidai, arminiai metalai, bario peroksidas, natrio hidratas ir kt.), turi bti laikomos atskiroje patalpoje, sandarioje taroje, ne emiau kaip 0,15 m vir grind. 360. Chemikalai turi bti fasuojami atskirose patalpose. Isiliejusius ar ibirusius chemikalus btina nedelsiant ivalyti ir padaryti nekenksmingus. Pakuot (popieri, droles, vat ir t. t.) btina laikyti atskiroje patalpoje. 361. Metalo (aliuminio, cinko, nikelio ir kt.) milteliai, galintys savaime usidegti, turi bti laikomi atskirose patalpose, hermetikoje taroje ir apsaugoti nuo tiesiogini sauls spinduli.

362. Amonio salietra nuo kit mineralini mediag turi bti laikoma patalpoje, atskirtoje pirmo tipo priegaisrinmis pertvaromis ir treio tipo priegaisrinmis perdangomis. Sukietjusi amonio salietr draudiama trupinti naudojant sprogstamsias mediagas arba kibirkt skelianius rankius. 363. Prie sandliuojant mineralines tras, patalpas btina ivalyti, kad nelikt kit mediag (tepalo, durpi, ieno ir t. t.) likui. 364. Sandliuose draudiama laikyti elektros ir automobilinius krautuvus, motorines transporto priemones ir krauti j akumuliatorius. Krovos mechanizmai turi bti technikai tvarkingi. Savaeigiai mechanizmai ne darbo metu turi bti laikomi jiems skirtose patalpose. 365. Sandliuose draudiama ukrauti langus, duris ir vartus. 366. Draudiama sandliuose rkyti ir naudoti atvir ugn. 367. Draudiama rengti sandlius Asg, Bsg, Cg kategorij pagal sprogimo ir gaisro pavoj patalpose, per kurias tranzitu nutiesti elektros kabeliai ir duj bei degi skysi vamzdynai. 368. Mediagos, laikomos ne lentynose, turi bti sudtos rietuves. Sandliuose, kuri plotas didesnis kaip 200 m2, mediag, laikom ne lentynose, sandliavimo vietos turi bti paymtos juostomis ant grind. Ne sandliavimo vietose laikyti mediagas draudiama. 369. Degi ir nedegi mediag, kurios laikomos degiose pakuotse, sandliuose draudiama naudoti elektros ildytuvus su atvirais kaitinimo elementais, virykles ir kitus buitinius elektros prietaisus. 370. Sandliuose, kuri plotas didesnis kaip 50 m2, praeigos tarp stela, rietuvi ir nuo rietuvi iki sien labiausiai isikiusi konstrukcij turi bti ne siauresns kaip 0,8 m ir neukrautos. 371. Sandliuose, kuri plotas didesnis kaip 200 m2, praeigos tarp stela, rietuvi turi bti ne siauresns kaip 1,2 m, o tarp sien labiausiai isikiusi konstrukcij ir rietuvi ne siauresns kaip 0,8 m. 372. Skersins praeigos tarp stela turi bti rengiamos kas 40 m. 373. Pluotini mediag ryulius draudiama ardyti sandlio patalpose. 374. Sandliuose draudiama perpilti naftos produktus. 375. Sandliuose laikom ypa degi, labai degi ir degi skysi statines btina krauti kamiais vir. Tui tar laikyti toje paioje patalpoje draudiama. 376. Lak ir da sandliuose draudiama laikyti da, lak ir tirpikli atsargas paeistoje ar atviroje taroje. 377. Paar saugyklose btina periodikai matuoti ieno kaitimo temperatr: pirmsias 20 dien pradjus krauti ien temperatra turi bti matuojama kasdien. Jeigu ienas nekaista, kitas 20 dien temperatra turi bti matuojama kart per savait. Baigus dirbtin ieno diovinim, temperatra turi bti matuojama dar 3 savaites. Temperatros matavimo rezultatai turi bti registruojami urnale. Sandliavimas atvirose teritorijose 378. iame skirsnyje idstyti sandliavimo reikalavimai atvirose teritorijose. 379. Atvirose teritorijose vairias talpyklas su reaktyvais, ypa degiais, labai degiais ir degiais skysiais galima sustatyti grupmis, ne didesnmis kaip po 100 vienet, arba laikyti ne daugiau kaip 5 tonas mint mediag vienoje grupje. Atstumas tarp i grupi turi bti ne maesnis kaip 5 m. Aplink teritorij, atsivelgiant laikom mediag kiek, reikia rengti utvaras, kurios atlaikyt isiliejusi i didiausios talpyklos skysi hidrostatin slg. 380. Medienos ir rst rietuvs turi bti lengvai prieinamos ir privaiuojamos i vis pusi. Rietuvi plotis ir auktis turi bti ne didesnis kaip 6 m, o praeig tarp j plotis ne maesnis kaip 4 m. 381. Medienos pjuvenos gali bti sandliuojamos kieto pagrindo aiktelse krvose, ne maesniu kaip 15 m atstumu nuo pastat ir statini. Krv plotis ir auktis turi bti ne didesnis kaip 6 m, o praeigos tarp j ne siauresns kaip 4 m.

382. Draudiama sandliuoti anglis asfaltu ar medio danga iklotose aiktelse, ant ilumos altini (gartieki, karto vandens vamzdi ir kt.), vir elektros kabeli tuneli, taip pat po elektros perdavimo linijomis. 383. Skirting ri anglys turi bti kraunamos atskiras krvas. Atvetas anglis draudiama krauti ant sen angli, jeigu jos laikomos ilgiau kaip 1 mnes. 384. Kai angli krvos ne auktesns kaip 3 m, tarpai tarp j turi bti ne maesni kaip 1 m, kai krvos auktesns ne maesni kaip 2 m. 385. Angli temperatr krvose btina nuolat kontroliuoti. Temperatrai pakilus aukiau kaip 60O C, susidariusi galimo savaiminio usidegimo idinio viet btina suplkti arba paalinti kaitusias anglis ir nedelsiant t viet upilti nekaitusiomis anglimis ir kruopiai jas suplkti. Draudiama anglis auinti vandeniu krvose. 386. Durpi krvos auktis neturi viryti 3 m, pagrindo ilgis 80 m, plotis 15 m. Krvos turi bti kraunamos poromis, paliekant 4 m tarp, o tarpai tarp gretim krv por turi bti ne siauresni kaip 20 m. 387. Durpi temperatr krvose btina nuolat kontroliuoti. Temperatrai pakilus aukiau kaip 60 C, atsiradusi galimo savaiminio usidegimo idinio viet btina suplkti arba paalinti kaitusias durpes ir nedelsiant t viet upilti nekaitusiomis durpmis ir kruopiai jas suplkti. 388. Atviroje teritorijoje sandliuojam naudot padang ir (ar) gumos atliek savininkas, valdytojas, naudotojas privalo parengti ir su Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui pavaldia staiga suderinti padang, gumos atliek sandliavimo schem. 389. Saugom padang, gumos atliek rietuvms idstyti taikomi ie reikalavimai: 389.1. rietuvs ilgis ir plotis turi bti ne didesnis kaip 10 m, auktis ne didesnis kaip 3 m; 389.2. tarpai tarp rietuvi turi bti ne siauresni kaip 10 m, tarp rietuvi ir sklypo ribos ne siauresni kaip 5 m. 390. Sklyp, kuriame sandliuojamos gumos atliekos ir (ar) padangos, btina aptverti ne emesne kaip 2 m aukio tvora. 391. Ioriniu sklypo, kuriame sandliuojamos gumos atliekos ir (ar) padangos teritorijos perimetru turi bti rengta ne siauresn kaip 1,5 m ploio mineralizuota juosta. 392. Sklypo teritorijoje, kur sandliuojamos gumos atliekos ir (ar) padangos, draudiama rkyti, naudoti atvir ugn. Joje turi bti gaisrins saugos enklai, draudiantys rkyti ir naudoti atvir ugn, taip pat turi bti sukaupta smlio arba vyro atsarga gaisrui gesinti. 393. Atstumas nuo lauke laikom paar ar iaud kgio iki elektros tiekimo oro linijos turi bti ne maesnis kaip 15 m, iki keli 20 m, iki pastat 15 m. VII. MASINIO SUSIBRIMO RENGINIAI 394. iame skyriuje idstyti gaisrins saugos reikalavimai renginiams, kuri metu susirenka 100 ir daugiau moni. 395. mons, staigos, organizacijos vadovas ar asmuo, atsakingas u renginio organizavim (vakar, susirinkim, spektakl, kino seans, koncert ir t. t.), privalo kruopiai patikrinti patalp gaisrin bkl: evakuacijos kelius, ryio priemones, evakuacin bei avarin apvietim, gaisrin automatik, pirmines gaisro gesinimo priemones. Pastebtus trkumus btina paalinti iki renginio pradios. 396. Kultros rengini metu turi budti asmenys, supaindinti su gaisrins saugos reikalavimais ir moni evakavimo kilus gaisrui tvarka. Vaik ventse turi bti budintis personalas. Budintis personalas privalo stebti, kad renginio metu bt laikomasi gaisrins saugos reikalavim. 397. Kultros rengini patalpose kds turi bti sujungtos eiles arba pritvirtintos prie grind. Praeigos, ieigos turi bti idstytos taip, kad nesikirst moni srautai. 398. Masini rengini patalpose draudiama:

398.1. siaurinti takus tarp kdi eili ir pristatyti papildomas kdes, fotelius, suolus; 398.2. urakinti duris ir udaryti langines; 398.3. naudoti degias dekoracijas, scenos uuolaidas, apipavidalinti scen ypa degiomis ir labai degiomis mediagomis; 398.4. laikyti dekoracijas, inventori po scena ar pakyla; 398.5. evakuacijos keliuose rengti veidrodius, dur imitacij; 398.6. leisti patalpas daugiau moni, negu numatyta technologinje projekto dalyje; 398.7. scenos apvietimo ir kitiems efektams naudoti pavojingas chemines mediagas ir preparatus. 399. Per rengiamas Kald ir Naujj met ventes egl turi stovti ant tvirto pagrindo (stovo ar statins su smliu), atokiai nuo dur ir netrukdyti ieiti i patalpos. Egls akos turi bti per metr nuo lub ir sien. 400. Egls iliuminacija turi bti rengta laikantis galiojani teiss akt reikalavim. Girliand lemputs turi bti ne galingesns kaip 25 W, laidai variniai ir lanksts. 401. Pastebjus bent maiausi egls apvietimo sutrikim (kaitusius laidus, danai perdeganias lemputes, kibirktis ir pan.), apvietim btina ijungti. 402. Draudiama egles puoti degiomis mediagomis, vakutmis ir bengalikosiomis ugnimis. 403. Atrakcionams, pramoginiams ir kitiems masiniams renginiams bei religinms apeigoms skirt palapini, nameli ir kit statini parinkimo vieta turi bti suderinta su Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui pavaldia staiga. VIII. GAISR GESINIMO PRIEMONS IR GAISRIN RANGA 404. iame skyriuje idstyti reikalavimai gaisr gesinimo rangai ir priemonms, gaisrins automatikos renginiams. 405. Gaisrins saugos sistemos ir gaisrins automatikos renginiai, mainantys grsm monms ir j turtui, skirti gaisrui aptikti, praneti apie j, gesinti, dmams ir ilumai alinti ar kelioms ioms funkcijoms vykdyti (toliau aktyviosios gaisrins saugos priemons), turi bti technikai tvarkingi ir veikiantys. 406. Statini savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti aktyvij gaisrins saugos priemoni technin prieir. 407. Visi statinio aktyvij gaisrins saugos priemoni technins prieiros ir bandym rezultatai turi bti raomi urnalus. 408. Statinio aktyvij gaisrins saugos priemoni bandymas turi bti atliekamas ne reiau kaip kart per metus. Aktyvij gaisrins saugos priemoni technin prieira ir bandymai atliekami vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija. 409. Patalpose, kuriose yra rengta automatin gaisro gesinimo sistema, gesintuv skaii galima sumainti 50 proc. 410. Gesintuvo tipas parenkamas ir j skaiius nustatomas pagal 5 pried. 411. Objekte turi bti pakabinti uraai (enklai), nurodantys gesintuv laikymo viet. Tiek patalpoje, tiek lauke gesintuv laikymo viet nurodantys uraai turi bti gerai matomi, rengti 22,5 m auktyje nuo grind ar ems paviriaus. 412. Gesintuvo, kurio pasibaigs garantinis laikas, gesinimo mediagos kiekis ir kokyb turi bti tikrinami tik gamintojo ar jo galioto atstovo. Gesintuvus, kuri garantinis laikas pasibaigs, laikyti objektuose ir naudoti gaisrui gesinti draudiama. 413. Gesintuvai turi bti: 413.1. laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesiogini sauls spinduli poveikio, ne ariau kaip per 1 m nuo ildymo prietais; 413.2. kabinami ne aukiau kaip per 1,5 m nuo grind iki gesintuvo apaios ir taip, kad atidarytos patalpos durys netrukdyt j paimti;

413.3. statomi gaisrini iaup spintelse arba prie j, gaisriniuose skyduose arba ant grind, laikomi specialiose spintelse, dse ar stovuose; 413.4. laikomi taip, kad bt matyti uraai. 414. Gesintuvai, esantys lauke arba neildomoje patalpoje ir neskirti eksploatuoti esant emai temperatrai, ali metu turi bti perneami ildomas patalpas. Gesintuv vietoje turi bti paliekamas gaisrins saugos enklas Gesintuvas ir aikiai nurodoma j laikymo vieta. 415. Draudiama pirmines gaisr gesinimo priemones ir inventori naudoti ne pagal paskirt. 416. Objekte esanti gaisr gesinimo technika (gaisriniai automobiliai, motoriniai siurbliai) ir gaisrin ranga, pirmins gaisr gesinimo priemons turi bti priirimos ir nuolat parengtos darbui. 417. Transporto priemonse privalom gesintuv skaiius nustatomas pagal i taisykli 5 pried. 418. Gesintuv, kitos gaisrins rangos paleidimo taisai turi bti uplombuoti. 419. Gaisriniai skydai ar stendai pirminms gaisro gesinimo priemonms laikyti (5 priedas) mons, staigos, organizacijos teritorijoje turi bti rengti taip, kad bt patogu greitai pasinaudoti juose esaniomis gesinimo priemonmis, ir statomi matomose, patogiose prieiti vietose. 420. Nedegus audeklas turi bti laikomas futliaruose. 421. Vandentiekio tinkluose, prie kuri jungiama gaisrin ranga, turi bti utikrintas reikiamas slgis. Jei atjungiama dalis vandentiekio ar sumainamas vandens slgis jame, btina tai praneti Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui pavaldiai staigai. 422. Vandentiekio tinklas turi bti technikai sutvarkytas. Vidaus gaisrin vandentiek btina kart per metus patikrinti: perplauti nuleisti vanden i kiekvieno gaisrinio iaupo, sitikinti, ar jie nesurdij, sugedusius gaisrinius iaupus suremontuoti ar pakeisti naujais, gaisrines arnas perkantuoti, hidraulikai ibandyti, patikrinti elektrifikuot sklendi ir gaisrini siurbli veikim. Patikros rezultatai turi bti surayti tam tikslui skirt urnal (11 priedas). 423. Neildomuose statiniuose altuoju met laiku vidaus gaisrinio vandentiekio tinklai turi bti be vandens, o prie gaisrini iaup rodykle ar urau nurodyta sklends, kuri atidarius vanduo bus tiekiamas tinkl, vieta. 424. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai iaupai turi bti su arnomis ir virktais ir laikomi spintelse. Gaisrins arnos turi bti sausos, susuktos dvigub rit (plokiosios gaisrins arnos) ir prijungtos prie iaup ir virkt. Gaisrini iaup spintels turi bti tvarkingos, lengvai atidaromos, ant dureli aikiai paymtas raidi indeksas G arba grafinis enklas, jo eils ir ugniagesi ikvietimo telefono numeris. Prieig prie gaisrini iaup vietos turi bti laisvos ir neukrautos. 425. mons, staigos, organizacijos teritorijoje ar alia jos esanios aiktels ir keliai, skirti gaisriniams automobiliams privaiuoti prie vandens altinio (gaisrui gesinti skirt vandens rezervuar, hidrant, ups, tvenkinio ir kt.), turi bti laisvi ir tvarkingi. 426. Gaisrui gesinti skirtus vandens rezervuarus ir kitus vandens altinius btina reguliariai valyti (alinti iukles, dumbl ir kitus paalinius daiktus). 427. Gaisrui gesinti naudojamuose vandens telkiniuose turi bti pakankamai vandens, kad j lengvai galt paimti gaisriniai automobiliai. 428. Gaisrui gesinti skirt vandens rezervuar, hidrant, vandens altini vietos ir privaiavimo prie j keliai turi bti paymti specialiomis rodyklmis (enklais), o ant j nurodyta rezervuaro talpa. Rodykls (enklai) tamsiu paros metu turi bti apviestos arba uraai ant j fluorescenciniai. 429. Gaisriniai hidrantai turi bti tvarkingi, j ulini dangiai turi lengvai atsidaryti bet kuriuo met laiku. 430. Draudiama ustatyti privaiavimo prie gaisrini hidrant kelius. Transporto priemoni stovjimo aiktelse rengti gaisriniai hidrantai turi turti specialius renginius, kurie neleist j ustatyti transporto priemonmis.

431. Kart per metus btina patikrinti gaisrini hidrant, hidrant kolonli technin bkl (paleisti vanden), o patikros rezultatus surayti tam tikslui skirt urnal arba atitinkamos formos akt. 432. iem gaisriniai hidrantai turi bti apiltinami, o nuo ulini dangi valomas ledas ir sniegas. 433. Prie gaisrini hidrant, rezervuar ir kit vandens altini, kuri vanduo skirtas elektros stotims ir pastotms gesinti, esantys emikliai turi bti technikai tvarkingi ir rengti taip, kad bt galima greitai ir lengvai prie j prisijungti. J eminimo vara turi bti tikrinama ne reiau kaip kart per metus 434. Vandentiekio boktas turi bti tvarkingas ir pritaikytas gaisr gesinimo technikai paimti vanden. ___________________ Bendrj gaisrins saugos taisykli 1 priedas GAISRINS SAUGOS INSTRUKCIJA Gaisrins saugos instrukcij tvirtina mons, staigos, organizacijos vadovas. Joje turi bti nurodyta: 1. Teritorijos, statini ir evakuacijos keli prieiros reikalavimai. 2. Atskir gamybos proces gaisrins saugos reikalavimai, kuri paeidimai gali sukelti gaisr. 3. Sprogi ir gaisring mediag laikymo ir transportavimo slygos. 4. Rkymo viet ir viet, skirt suvirinimo ir kitiems darbams, kai naudojama atvira ugnis, rengimo reikalavimai. 5. Degi mediag surinkimo ir alinimo i patalp, specialij drabui naudojimo reikalavimai. 6. Kontrolini matavimo prietais (termometr, manometr ir t. t.) pavojingos ribos, kurias perengus gali kilti gaisras ar sprogimas. 7. Elektros ildymo prietais ir ildymo rengini eksploatavimo reikalavimai. 8. Patalp udarymo pasibaigus darbui tvarka. 9. Valstybs tarnautoj ir darbuotoj veiksmai kilus gaisrui: priegaisrini gelbjimo pajg ikvietimas, moni ir turto evakavimas, technologinio proceso (rengini) avarinio stabdymo veiksm eilikumas, elektros prietais ir vdinimo sistemos ijungimas, gaisrins rangos naudojimas gaisrui gesinti. Gaisrins saugos instrukcijos tekstas turi bti aikus, reikalavimai trumpi ir konkrets. sigaliojus naujiems ar pasikeitus galiojantiems gaisrin saug reglamentuojantiems teiss aktams, keiiant technologinius procesus, pradedant naudoti naujas gaisrins saugos priemones, mediagas, aliavas ir pan., instrukcija privalo bti perirta, esant reikalui pataisyta ir i naujo patvirtinta. ___________________ Bendrj gaisrins saugos taisykli 2 priedas VALSTYBS TARNAUTOJ IR DARBUOTOJ VEIKSM KILUS GAISRUI PLANAS Valstybs tarnautoj ir darbuotoj veiksm kilus gaisrui planas (toliau planas) turi bti parengtas monje, staigoje, organizacijoje, kurioje dirba arba nuolat bna daugiau kaip imtas moni. Plan, suderint su Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentui pavaldia staiga, tvirtina mons, staigos, organizacijos vadovas. iam planui imokti monje, staigoje, organizacijoje ne reiau kaip kart per metus turi bti rengiamos pratybos. Plane turi bti numatyta: 1. Pagalba ugniagesiams renkantis trumpiausi keli prie gaisro idinio, gesinti reikalingo vandens telkinio ir t. t.

2. Elektros energijos ijungimas (iskyrus gaisrins saugos sistemas), transportavimo rengini ir agregat sustabdymas, vairi komunikacij udarymas, vdinimo sistem ijungimas deganiose ir alia j esaniose patalpose ir kiti veiksmai, kuriais bus siekiama sustabdyti gaisro plitim. 3. Automatini gaisro gesinimo sistem (dm alinimo, moni informavimo) patikrinimas. 4. moni, gesinani gaisr, apsauga nuo galim grii, apsinuodijim ir t. t. 5. moni evakavimas i gaisro zonos, materialini vertybi apsauga ir evakavimas. 6. inybini priegaisrini pajg, savanorik ugniagesi formuoi (jei tokios yra) veiksm tvarka, gesinimo priemoni ir technikos panaudojimas. 7. Personalo, dirbanio monje, staigoje, organizacijoje skirtingomis slygomis (darbo ir poilsio dienomis, iemos metu ir t. t.), veiksm variantai. ___________________ Bendrj gaisrins saugos taisykli 3 priedas (vadini (bendr) gaisrins saugos instrukta registracijos urnalo formos pavyzdys) VADINI (BENDR) GAISRINS SAUGOS INSTRUKTA REGISTRACIJOS URNALAS* Eil. Nr. Instrukta o data Instruktuojamo asmens vardas, pavard Instruktuojamo asmens pareigos Instruktuojanio asmens pareigos, vardas, pavard Paraai instruktavus iklausiusi o io asmens instrukta asmens 6 7

* urnalo forma gali bti papildyta kitomis reikalingomis skiltimis. ___________________ Bendrj gaisrins saugos taisykli 4 priedas (Gaisrins saugos instrukta darbo vietoje registracijos urnalo formos pavyzdys) GAISRINS SAUGOS INSTRUKTA DARBO VIETOJE REGISTRACIJOS URNALAS* Data Instruktuojam Instruktuojam Instrukcij Instruktao Instruktuojan o asmens o os Nr. pavadinima io asmens Paraai

vardas ir pavard

asmens pareigos

pareigos, vardas ir pavard 6

instruktuojan instruktuojam io asmens o asmens 7 8

* urnalo forma gali bti papildyta kitomis reikalingomis skiltimis. ___________________ Bendrj gaisrins saugos taisykli 5 priedas GESINTUV IR GAISRINIO INVENTORIAUS PARINKIMO REIKALAVIMAI 1. Neiojamieji gesintuvai turi atitikti LS EN 3 standart serijos, o kilnojamieji LST EN 1866:2006 ir LST EN 1866-1:2007 standart reikalavimus. 2. Gaisr klasi ymjimas: 2.1. A klas kietj (daniausia organini) mediag gaisrai, kai degimas vyksta susidarius kaitusioms anglims; 2.2. B klas skystj arba galini suskystti kietj mediag gaisrai; 2.3. C klas duj gaisrai; 2.4. D klas metal gaisrai. 3. Gesintuv tipas ir skaiius nustatomas atsivelgiant galimo gaisro klas, gesinimo priemoni tinkamum gaisrui gesinti, veiksmingum, maksimal gesinimo plot, patalpose ar renginiuose naudojam mediag savybes, taip pat patalp kategorij pagal sprogimo ir gaisro pavoj, patalpose naudojam ir laikom mediag fizikines bei chemines savybes. 4. Technologini rengini apsaugai gesintuv turi bti tiek, kiek j numatyta pagal technologinius reikalavimus. 5. Jei patalpoje yra elektros rengini, nuolat turini tampos, tai ne maiau kaip 50 proc. patalpose esani gesintuv turi bti tinkami elektros renginiams gesinti neijungus tampos. Elektros renginius, turinius tampos (iki 1000 V), veiksmingiausia gesinti duj ir milteli ABC klass gesintuvais. 6. Gaisrus muziejuose, archyvuose, kompiuterins technikos ir kituose panaiuose pastatuose ir patalpose veiksmingiausia gesinti duj ir milteli ABC klass gesintuvais. 7. Naudojant kitokio tipo gesinimo mediag, btina atsivelgti jos gesinimo savybes ir gamintojo standart, taip pat technini slyg reikalavimus. 8. Patalpose gesintuvai turi bti idstyti tolygiai. 9. Gesintuv skaiius parenkamas taip: 9.1. nustatoma galimo gaisro klas, atsivelgiant naudojam ir laikom mediag fizikines bei chemines savybes; 9.2. parenkamas gesintuvas su atitinkama gesinimo mediaga (1 lentel); 9.3. apskaiiuojamas neiojamj gesintuv skaiius (2 lentel); 9.4. apskaiiuojamas kilnojamj gesintuv skaiius (3 lentel). 10. Jei patalpos plotas yra maesnis u skaiiuojamj, gesintuv skaiius apskaiiuojamas proporcingai tam plotui.

11. Jei patalpos plotas maesnis kaip 50 m2 (iskyrus gamybos ir sandliavimo, taip pat technins paskirties patalpas), gesintuvus galima laikyti bendro naudojimo koridoriuose ir vestibiuliuose. Gesintuv skaiius nustatomas pagal bendr vis patalp plot. 12. Nenurodytais atvejais gesintuv skaiius nustatomas, atsivelgiant panaios paskirties patalpas ir konkreias slygas. 13. mons, staigos, organizacijos teritorijoje (5000 m2 ir daugiau) pirminms gaisro gesinimo priemonms laikyti turi bti rengti specials skydai ar stendai. Juose turi bti laikomi: 2 gesintuvai, 2 kibirai, smlio d ir kastuvas, nedegus audeklas, 2 lautuvai, 2 kirviai. Skydai ir stendai turi bti rengti lengvai prieinamose ir gerai matomose vietose, netoli nuo ijim i patalp. 5000 m2 teritorijoje turi bti rengtas vienas skydas. Prie skydo ar stendo turi bti rengta smlio d. Jei teritorijoje yra medini ar karkasini pastat, skyduose turi bti po du kobinius. 14. Nedegaus audeklo matmenys turi bti 0,91,8 m. Jis skirtas nedideliam plotui gesinti. 15. Ds su smliu arba sorbentu talpa turi bti ne maesn kaip 0,3 m3. Prie ds privalo bti kastuvas. Ds su smliu arba sorbentu turi bti rengiamos galimo ypa degi, labai degi ir degi skysi nuotkio vietose. Smlio d rengiama taip, kad j nepatekt krituli ir bt patogu kasti sml. vairios talpos indai ir inventorius daomas raudonai. 1 lentel Gesinimo mediaga Gaisro klas vanduo putos dujos ABC tipo A B C D + + ++ + + ++ ++ ++ BC tipo ++ ++ D tipo ++ Milteliai

Sutartiniai enklai: + + veiksmingiausia; + veiksminga; - ne tokia veiksminga. Neiojamj gesintuv skaiiaus nustatymas 2 lentel

Eil. Nr.

Gesintuv laikymo vieta

Skaiiuojama sis matavimo vienetas

Minimalus gesinimo mediagos kiekis gesintuvuose (milteli ar angliargts kilogramais, vandens ar putoklio vandens miinio litrais) 2 kg (l) 4 kg (l) 6 kg (l)

1.

Gamybos ir sandliavimo paskirties patalpos, kurioms nustatytos ios pagal sprogimo ir gaisro pavoj kategorijos: 100 m2 400 m2 600 m2 800 m2 200 m2 21

1.1. Asg, Bsg

1.2. Cg

1.3. Dg

1.4. Eg

2.

Visuomenins paskirties patalpos Mediag laikymas po stoginmis ir atvirose aiktelse:

3.

3.1. kiet degi mediag ypa degi, labai degi ir degi skyst mediag bei duj Transporto priemoni stovjimo aiktels:

400 m2

3.2.

400 m2

41

31

4.

4.1. lengvj automobili 4.2. krovinini automobili, autobus 5. Degalins

50 viet 25 viet 2 kolonls

31 31 -

21 21 21

Eil. Nr.

Gesintuv laikymo vieta

Skaiiuojama sis matavimo vienetas

Minimalus gesinimo mediagos kiekis gesintuvuose (milteli ar angliargts kilogramais, vandens ar putoklio vandens miinio litrais) 2 kg (l) 4 kg (l) 6 kg (l)

6.

Statybos: 1000 m2 20 m 1 vieta 21 3 1 11 2 -

6.1. statom pastat viduje 6.2. pastoliai (pagal auktus) 7. 8. Ugnies darb vietos Transporto priemons:

lengvieji automobiliai ir automobiliai, kuriuose 8.1. yra ne daugiau kaip 8 sdimos vietos keleiviams ir 1 sdima vieta vairuotojui autobusai, kuriuose yra daugiau kaip 8 sdimos vietos keleiviams ir 1 sdima vieta vairuotojui, bet 8.2. ne daugiau kaip 16 sdim viet keleiviams ir 1 sdima vieta vairuotojui autobusai, kuriuose yra daugiau kaip 16 sdim viet keleiviams ir 1 sdima vieta vairuotojui krovininiai automobiliai, kuri didiausioji leidiamoji mas ne didesn kaip 3,5 t krovininiai automobiliai, kuri didiausioji leidiamoji mas didesn kaip 3,5 t kombainai kita ems kio technika

1 vnt.

12

1 vnt.

8.3.

1 vnt.

8.4.

1 vnt.

8.5.

1 vnt.

8.6. 8.7.

1 vnt. 1 vnt.

21 1

Eil. Nr.

Gesintuv laikymo vieta

Skaiiuojama sis matavimo vienetas

Minimalus gesinimo mediagos kiekis gesintuvuose (milteli ar angliargts kilogramais, vandens ar putoklio vandens miinio litrais) 2 kg (l) 4 kg (l) 1 1 6 kg (l) -

9. 10.

Individuals lengvj automobili garaai Individuals gyvenamosios paskirties pastatai

1 vieta 150 m2

Sutartiniai enklai: privalomas nedegus audeklas; 2 leidiama turti gesintuv, turint 1 kg (l) gesinimo mediagos.
1

16. Jr, geleinkelio ir oro transporto priemonse gesintuv turi bti tiek, kiek j numatyta pagal technins eksploatacijos taisykli reikalavimus. 17. Nustatant gesintuv skaii konkreiai vietai btina isirinkti tik vien i 2 lentels 4, 5 ir 6 skiltyse nurodyt normatyv. 18. Transporto priemonse gesintuvai turi bti patikimai pritvirtinti lengvai pasiekiamose vietose. 19. Transporto priemonje, gabenanioje pavojingus krovinius, turi bti vienas 6 kg ir vienas 2 kg milteli turintys gesintuvai. 20. Pirotechnikos priemoni paleidimo aiktelje turi bti ne maiau kaip 6 kg gesinimo mediagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas. 21. Patalpose rengtose rkymo vietose turi bti ne maiau kaip 2 kg gesinimo mediagos turintis gesintuvas. 22. Ugnies darb atlikimo vietoje turi bti gaisro gesinimo priemoni (gesintuvas arba d su smliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.). Kilnojamj gesintuv skaiiaus nustatymas 3 lentel Eil. Nr. Skaiiuojamasi Minimalus gesinimo mediagos s matavimo kiekis gesintuvuose (milteli ar vienetas angliargts kilogramais, vandens ar putoklio vandens miinio litrais) 2025 kg (l) 40 ir daugiau kg (l)

Gesintuv laikymo vieta

Eil. Nr.

Gesintuv laikymo vieta

Skaiiuojamasi Minimalus gesinimo mediagos s matavimo kiekis gesintuvuose (milteli ar vienetas angliargts kilogramais, vandens ar putoklio vandens miinio litrais) 2025 kg (l) 40 ir daugiau kg (l)

1.

Gamybos ir sandliavimo paskirties patalpos, kurioms nustatytos ios pagal sprogimo ir gaisro pavoj kategorijos: Asg ir Bsg (didesns kaip 400 m2) Cg (didesns kaip 600 m2, kuriose laikomi degs skysiai arba besilydanios kietos mediagos) Teatr ir koncert sali scenos (irov skaiius vienu metu daugiau kaip 800 moni) Transporto priemoni stovjimo aiktels: lengvj automobili krovinini automobili, autobus Ypa degi, labai degi ir degi skysi bei duj laikymo vietos po stoginmis ir atvirose aiktelse Degalins 100 viet 50 viet 1500 m2 1 2 2 1 1 800 m2 1200 m2 2 1

1.1.

1.2.

2.

1 scena

3. 3.1. 3.2. 4.

5.

1 degalin

23. Lktuv stovjimo aiktelje turi bti vienas 2025 kg (l) ir vienas 80100 kg (l) gesinimo mediagos turintys gesintuvai. 24. Nustatant konkreios vietos gesintuv skaii btina isirinkti tik vien i 3 lentels 4 ir 5 skiltyse nurodyt normatyv. ___________________

Bendrj gaisrins saugos taisykli 6 priedas PAGRINDINIAI MONI EVAKAVIMO PLANO REIKALAVIMAI 1. moni evakavimo planas turi bti pakabintas kiekvieno pastato visuose auktuose (iskyrus gyvenamuosius namus), gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno jimo ir (ar) ijimo, kai pastatuose nuolat ar laikinai bna daugiau kaip 100 moni, taip pat, neatsivelgiant moni skaii, mokslo paskirties pastatuose: vaik dareliuose, lopeliuose, bendrojo lavinimo, profesinse ir auktosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose: ligoninse, sanatorijose, slaugos namuose; viebui bei poilsio paskirties pastatuose. moni evakavimo planas, jo simboliai ir tekstas turi bti matomi i ne maesnio kaip 1 m atstumo. 2. Aukto moni evakavimo plane btina nurodyti: laiptines, liftus ir lift holus, kambarius, balkonus, iorines kopias, taip pat laiptini, lift hol ir evakuacijos keliuose esanias duris. 3. Kiekvieno viebuio, motelio, seneli prieglaudos, pensiono, poilsio nam, nakvyns nam kambario matomoje vietoje turi bti pakabintas moni evakavimo planas ir gaisrins saugos reikalavim atmintin, kurioje nurodyta, kaip elgtis kilus gaisrui. Kiekvienos patalpos moni evakavimo plane turi bti uraas Js kambarys.... 4. Pagrindinis evakuacijos kelias moni evakavimo plane turi bti paymtas itisine linija, atsarginis punktyru. ios linijos turi bti alios spalvos ir dukart storesns negu pastato aukto moni evakavimo plano linijos. Pagrindin evakuacijos keli aukto moni evakavimo plane btina nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dm, taip pat laiptines, vedanias pirmj pastato aukt. Kai laiptins vienodai apsaugotos nuo dm ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptins. Linijos, rodanios evakuacijos keli, turi bti nubrtos i kambario iki ijimo laiptin arba kit saugi viet. 5. Aukto moni evakavimo plane simboliais turi bti paymta: moni evakavimo plano vietos, rankini gaisro signalizatori jungikliai, gaisriniai iaupai, gaisrini siurbli (elektrifikuot sklendi) jungikliai, gesintuvai, stacionari gesinimo ir dm alinimo rengini rankinio paleidimo jungikliai, elektros skydeliai, telefonai. Simboliai turi bti ryks ir gerai matomi. 6. Aukto moni evakavimo plane simbolius btina aikiai iifruoti. 7. Su moni evakavimo planu turi bti supaindinti visi valstybs tarnautojai ir darbuotojai. Pakartotinai turi bti supaindinama kiekvienais metais. 8. moni evakavimo plan privalo patvirtinti mons, staigos, organizacijos vadovas. 9. moni evakavimo plano sutartiniai enklai pateikti lentelje.
Reikm Kontro spalva Fono spalva

enklas

gesintuvas

raudona

balta

gaisrinis iaupas dm alinimo renginio rankinio paleidimo jungiklis

raudona

balta / raudona

raudona

balta

elektros skydelis

juoda

geltona

telefonas

mlyna

gaisro signalizacijos jungiklis

raudona

balta

gaisrinio siurblio (elektrifikuotos sklends) jungiklis pagrindinis evakuacijos kelias atsarginis evakuacijos kelias js esate ia (plano vieta)

raudona alia alia alia

balta

balta

MONI EVAKAVIMO I N AUKTO M KAMBARIO PLANAS

___________________

Bendrj gaisrins saugos taisykli 7 priedas GAISRINS SAUGOS REIKALAVIM ATMINTIN Gerbiamieji sveiai! Praome laikytis gaisrins saugos taisykli: nejunkite kambaryje elektrini ildymo prietais, virduli, lygintuv, vandens ildytuv, ieidami i kambario ijunkite televizori, radijo imtuv, kondicionieri, viestuvus. Primename, kad pavojinga udengti torerus ir stalinius viestuvus degiomis mediagomis. Nerkykite lovoje ir nepalikite neugesint cigarei. Tai pavojinga. Nesinekite lifto kabin neugesintos cigarets. Nemtykite cigarei ir nuork des popieriams, tam tikslui naudokits peleninmis. Nesinekite kambar ir jame nelaikykite mediag, galini sukelti gaisr. Susipainkite su moni evakavimo planu. Pasistenkite gerai siminti vietas, pro kurias galima ieiti, ir laiptini idstym. Kilus gaisrui js kambaryje: nedelsdami pranekite apie j bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Jeigu degimo idinio negalite nuslopinti savo jgomis, ieikite i kambario ir udarykite duris, j nerakinkite. Btinai pranekite apie gaisr koridoriaus budtojai arba kitam administracijos darbuotojui. Pasitraukite i pavojingos zonos ir veikite pagal administracijos arba ugniagesi nurodymus. Kilus gaisrui ne js kambaryje: nedelsdami pranekite apie j bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Ieikite i savo kambario tada, kai udarysite langus ir duris. Jeigu koridoriai ir laiptins udmytos ir pasitraukti i patalp negalima, pasilikite savo kambaryje ir plaiai atverkite langus. Sandariai udarytos durys gali ilgam apsaugoti nuo pavojingos temperatros. Kad neapsinuodytumte dmais, udenkite plyius ir vdinimo sistemos kanalus vandenyje sudrkintais rankluosiais arba patalyne, bandykite telefonu praneti administracijai savo buvimo viet. Atvykus vykio viet ugniagesiams, prieikite prie lango ir aukits pagalbos. Evakuojantis nerekomenduojama naudotis liftu, apsisaugoti galima pasislpus balkone ar lodijoje. Ij balkon, btinai sandariai udarykite duris. Administracija ___________________ Bendrj gaisrins saugos taisykli 8 priedas CHEMINI MEDIAG LAIKYMAS Grups pavadinimas Grups Nr. Mediagos pavadinimas Grups, su kuria galima laikyti, Nr.

1 Ypa degs ir labai degs skysiai Nuodingi, ypa degs ir labai degs skysiai Nitrilai

2 1 2

3 Acetonas, lakas, skiedikliai Nr. 648, RS-1 Derva, skiedikliai Nr. 649, Nr. 651, RS-2

4 1, 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12

3 4 5 6. 7

Etanolis (etilo alkoholis) Metanolis (metilo alkoholis) 2-etoksietanolis (etilcelozolvas) Etilenglikolis Nitroemalis, nitrolakas, nitrogruntas

3 4 5, 6 5, 6 1, 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12 1, 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12

Degs skysiai

8 9 10 11 12 13 14 15 16 17

Emalis, gruntas, antifrizas, stabdi skystis Natrali alyva Glicerolis, alyva, tepalas, drkiklis Monoetanolaminas Baliklis, daai, glaistas Inertins ir nedegios dujos: argonas, neonas, azotas, anglies dioksidas Degiosios ir sprogiosios dujos: metanas, vandenilis, etenas (etilenas) Dujos ar j miiniai, palaikantys degim: oras, deguonis Nuodingosios dujos: sieros trioksidas Kitos degiosios, nuodingosios, sprogiosios dujos Kalcio karbidas Siera Aliuminio milteliai Savaime usideganios mediagos: aktyvintosios anglys, sulfatin anglis Mediagos, su oru sudaranios sprogius miinius Chlorkalks, kalcio hipochloritas Kalio permanganatas Nuodingosios mediagos oksidatoriai: chromo oksidas ir kt. Natrio ir kalio nitratas Amonio nitratas Vandenilio peroksidas Kristalinis fenolis, bario chloridas, boraksas (natrio tetraborato dekahidratas)

Suslgtos ir suskystintos dujos

13, 14, 15 13, 14 13, 15 16 17 18 19 20 21, 35 21, 22, 35 23 24 25 26 27 28 29

Ypa degios ir labai degios kietos mediagos

18 19 20 21 22

Oksiduojaniosios mediagos

23 24 25 26 27 28 29

Nuodingosios mediagos

1 Mineralins rgtys

2 30

3 Druskos rgtis, fluoro vandenilio rgtis, pirofosforo rgtis Sieros rgtis Azoto rgtis Skysti armai: natrio ir liio, kalio ir liio elektrolitai Sausi armai: kaustin soda Geleies chloridas, kalcinuotoji soda, natrio fluoridas, kalcio chloridas

4 30

31 32 armai Druskos 33 34 35

31 32 33, 34 33, 34, 35 21, 22, 34, 35

___________________ Bendrj gaisrins saugos taisykli 9 priedas (Leidimo atlikti ugnies darbus forma) TVIRTINU mons, staigos, organizacijos vadovas _________________
(paraas)

___________________________
(vardas ir pavard)

LEIDIMAS ATLIKTI UGNIES DARBUS _______ Nr. _______ 1. mon, staiga, organizacija
_________________________________________________________________________________________________

2. Darbo vieta
_________________________________________________________________________________________________

3. Darbo apibdinimas
_________________________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________________________

4. Asmuo, atsakingas u ugnies darb vietos paruoim

_________________________________________________________________________________________________

5. Asmuo, atsakingas u ugnies darb atlikim

_________________________________________________________________________________________________

6. Veiksmai ir j eils tvarka ruoiantis atlikti ir atliekant ugnies darbus 6.1. ruoiantis atlikti ugnies darbus:
_________________________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________________________

6.2. atliekant ugnies darbus:

_________________________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________________________

7. Darb vykdytojai ir raai apie instrukta:

Eil. Nr.

Vardas ir pavard

Profesija

Instruktuojam asmen paraai

Instruktuojanio asmens paraas

8. Oro analizs rezultatai: Darbus atlikti leidiama arba neleidiama

Data

Laikas

Mgini pamimo tvarka

Koncentracija

Analiz atlikusio asmens paraas

9. Veiksmai, numatyti 6.1 punkte, atlikti ______________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________
(asmens, atsakingo u ugnies darb vietos paruoim, paraas)

10. Ugnies darb vieta paruota _____________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________
(asmens, atsakingo u ugnies darb atlikim, paraas)

Asmuo, atsakingas u ugnies darb vietos paruoim _________________

(paraas)

_______________________________
(vardas ir pavard)

Asmuo, atsakingas u ugnies darb atlikim _________________

(paraas)

_______________________________
(vardas ir pavard)

Asmuo, atsakingas monje, staigoje organizacijoje u gaisrin saug _________________

(paraas)

_______________________________
(vardas ir pavard)

___________________ Bendrj gaisrins saugos taisykli 10 priedas DURPYN GAISR GESINIMO PRIEMONI PARINKIMO REIKALAVIMAI 1. Durpi mons teritorijoje turi bti gaisro gesinimo ranga (lentel). Durpyno plotas (ha) Gaisrin technika iki 100 100300 300400 400600 600800 daugiau kaip 800

Vikrinis traktorius su pritaikyta gaisrine ranga ir inventoriumi Gaisrinis agregatas* Prikabinamoji vandens cisterna (>4 m3) Siurbliai** ir pan. Neiojamieji motoriniai siurbliai***, kuri naumas 500 l/min ir daugiau

1 4

1 1 8

1 1 12

1 2 16

2 2 18

2 3 18

gaisrinis automobilis arba ratinis traktorius su siurbliu (traktoriuje turi bti 20 m ilgio gaisrin arna ir virktas); ** siurbliai jungiami prie traktori, dirbani durpi gamyboje; *** komplekt turi eiti 20 m ilgio 5 gaisrins arnos ir virktas. 2. Durpi mons teritorijoje turi bti pirmini gaisro gesinimo priemoni. Kiekviename 50 ha plote privalo bti: d su smliu (ne maesn kaip 1 m3 talpos), kastuvai 2 vnt., statins su vandeniu (ne maesns kaip 0,2 m3 talpos) 2 vnt., kibirai 2 vnt., gesintuvai 2 vnt. 3. Durpi mons teritorijoje gali bti ir kit papildom gaisro gesinimo priemoni bei rengini, kuriais galima praneti apie gaisr. 4. Kitas reikalingas gaisro gesinimo priemoni ir rengini normas nustato durpi mons vadovas.

Bendrj gaisrins saugos taisykli 11 priedas (Vidaus gaisrinio vandentiekio patikros urnalo formos pavyzdys) VIDAUS GAISRINIO VANDENTIEKIO PATIKROS URNALAS U gedim (trkum) paalinim atsakingo asmens vardas ir pavard 5

Eil. Patikro Patikros rezultatai Nr. s data

Tikrinusio asmens vardas ir pavard, pareigos, paraas

Gedimai (trkumai) paalinti (data, paraas)

Pastabo s

__________________

___________________