Administracinė Atsakomybė

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
TEISĖS FAKULTETAS
Indrė Laurinaitytė
AR ADMINISTRACINIS NURODYMAS LAIKYTINAS ADMINISTRACINE

NUOBAUDA?
Magistro baigiamasis darbas
Teisės vientisųjų studijų programa, valstybinis kodas 601M90004
Vadovas (-ė) Doc. dr. Darius Urbonas _________ ______

(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta _Prof. Dr. Julija Kiršienė_ __________ _______

(Fakulteto dekanas) (Parašas (Data)
Kaunas, 2015
TURINYS
TURINYS ........................................................................................................................................... 2
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 3
SUMMARY ....................................................................................................................................... 4
ĮVADAS.............................................................................................................................................. 6
1. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ ......................................................................................... 9
1.1 Teisinės atsakomybės samprata ir požymiai ................................................................................. 9
1.2 Administracinės atsakomybės požymiai ir pagrindiniai principai .............................................. 10
1.3 Administracinės teisės pažeidimas – pagrindas taikyti administracinę atsakomybę ................... 13
2. ADMINISTRACINĖ NUOBAUDA ............................................................................................ 14
2.1 Administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai ............................................................................ 14
2.2 Administracinių nuobaudų rūšys ir skyrimo ypatumai .............................................................. 16
2.3 Administracinės nuobaudos įvykdymo sukeliamos pasekmės .................................................... 19
3. ADMINISTRACINIO NURODYMO INSTITUTAS ................................................................ 21
3.1 Administracinio nurodymo instituto sėkmingas taikymas užsienio valstybėse ......................... 21
3.2 Administracinio nurodymo instituto įkūrimą paskatinusios priežastys ir siekiami tikslai ......... 22
3.3 Administracinio nurodymo instituto taikymo ir aiškinimo problematika .................................. 25
3.4 Kokias pasekmes pažeidėjui sukelia savanoriškai įvykdytas administracinis nurodymas? ....... 26
IŠVADOS ......................................................................................................................................... 31
REKOMENDACIJOS....................................................................................................................... 32
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................ 33
2
SANTRAUKA
Darbe analizuojamas klausimas – ar administracinis nurodymas yra laikytinas

administracine nuobauda.
Šiuo metu dauguma teismų vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
suformuota praktika, kad administracinis nurodymas nėra laikomas administracine nuobauda, o
asmuo įvykdęs administracinį nurodymą nėra laikomas baustu administracine tvarka. Tačiau
analizuojant įstatymo leidėjo numatytus tikslus, įkuriant administracinio nurodymo institutą, galima
suprasti, kad administracinio nurodymo įsteigimu buvo siekta sukurti įrankį padedantį taikyti
administracines nuobaudas. Tai reiškia, administracinio nurodymo instituto pagalba patraukti
asmenį administracinėn atsakomybėn su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Analizuojant
šią situaciją kyla klausimas kaip vertinti administracinio nurodymo institutą.
Siekiant atsakyti į šį klausimą dėmesys buvo skiriamas tiek teorinei, tiek praktinei
problemos pusei. Pasitelkiant teisinę doktriną, bei teismų jurisprudenciją, darbe siekiama nustatyti,
ar praktikoje taikant administracinio nurodymo institutą yra įgyvendinami įstatymų leidėjo numatyti
tikslai, taip pat, ar subjektai taikantys administracinio nurodymo institutą, jį tinkamai aiškina.
Pirmiausia buvo nagrinėjami administracinės atsakomybės teoriniai pagrindai, sąvoka ir
sąlygos jai atsirasti. Kitoje dalyje išnagrinėjamas administracinės nuobaudos institutas:
administracines nuobaudas identifikuojantys bruožai, jų tikslai, rūšys, bei sukeliamos pasekmės.
Trečioje darbo dalyje analizuojamas administracinio nurodymo institutas: įstatymų leidėjo tikslai,
praktikoje kylančios instituto aiškinimo problemos ir žinoma, administracinio nurodymo įvykdymo
sukeliamų pasekmių klausimas. Darbo pabaigoje pateiktos išvados, bei pasiūlymai, kaip spręsti
darbe nagrinėtą problemą, redaguojant galiojantį teisinį reglamentavimą.
Teisinės doktrinos, teismų jurisprudencijos bei nacionalinių ir tarptautinių dokumentų
analizė parodė, kad administracinis nurodymas tiek savo prigimtimi, tiek turiniu yra įrankis taikyti
administracines nuobaudas asmenims, padariusiems administracinės teisės pažeidimus. Tai reiškia,
kad administracinis nurodymas laikytinas administracine nuobauda.
3
SUMMARY
Whether the Administrative Order is Considered as an Administrative
Sanction?
One of the most effective ways to ensure order in society is to apply legal liability measures
to law violations. Administrative responsibility is one of the legal administration types implemented
through suitable measures – administrative sanctions. Administrative sanctions are designated to
punish and educate the person who made administrative violations so that he could respect the rules
of collective living. Also, it is desirable that both the violator and other individuals do not make
new violations, which means that administrative sanction is a very important measure to ensure
legal order.
Because of the large amount of administrative violations and the aspiration to prevent them
as well as to prevent legal offence, the need of a more effective and faster reaction (by employing
administrative sanctions) to administrative violations arose. This resulted in the alterations of the
Code of Administrative Violations that came into force in January 1, 2011, on which the institute of
administrative order was established. With the establishment of this institute the problem of the
extremely large workload of courts was to be solved, the fund of designated administrative
sanctions was to be raised into the budget more operatively, and most importantly –the process of
the least dangerous administrative violation cases’ solutions was to be quickened and simplified.
The essence of an administrative order is that it is submitted to the violator within ten
working days, starting from the date the protocol of administrative violation is presented (or sent),
and the fine, equal to half of the minimum fine indicated in the article of the Code (wherein the
liability for administrative violations is foreseen), has to be paid on voluntary basis. An
administrative order cannot be designated if in a sanction of the Code of Administrative Violations’
article, wherein the liability for administrative violations is foreseen, a larger than eight hundred
sixty eight euro maximum fine is provided, or a different kind of administrative sanction, not a
monetary one, is foreseen as the main or additional fine (except a warning). Moreover, it cannot be
designated if the person has repeatedly committed an administrative violation within a year,
(foreseen in the respective article), or the violation is made with property damages which are fully
compensated.
Although it might seem that the institute of administrative order is quite clearly regulated,
problems arise now and then while applying it in practice. While examining the problems of
application and interpretation of the institute of administrative order, the biggest difficulty appears
to be valuing what effect does the factor that in his case the administrative order was already
applied have on the violator. Dealing with the question of legal causes of the administrative order
4
fulfilment in court practice, it may be noted that court valuing is different than conceived by the
legislator.
Analyzing the explanatory note of laws on which the institute of administrative order was
established, it may be observed that with this institute administrative sanction aims were sought to
be achieved in the fastest and thriftiest way. These aims are to punish the guilty one, to correct and
educate the violator as well as to warn other people, so that they would not make violations. This
means that in its own nature the institute of administrative law is a tool used to apply the states'
constraint (in this case – sanction) for the people, who made an administrative violation. However,
the Supreme Administrative Court of Lithuania shares a different view. While examining
administrative order application’s legal consequences question, the court formed a practice that is
carried out in this manner: after the administrative order is voluntarily fulfilled, the person is not
considered guilty by administrative procedure, which means that an administrative order is not
considered as an administrative sanction. It is important to mark that this practice is applied by
almost every court which deals with administrative violation cases. While analyzing this situation,
the question of how to value the institute of administrative order arises.
In order to answer this question, the attention was focused on both the theoretical and
practical side of the problem. Through legal doctrine and courts jurisprudence this paper seeks to
determine if applying the institute of administrative order in practice helps implement the aims
conceived by the legislator, and also if subjects applying the institute of administrative order
interpret it rightly.
First of all, the theoretical foundation of administrative liability, the concept and its
conditions of appearance are being issued. In another chapter, the institute of administrative
sanction is being investigated – the traits that identify administrative sanctions, their matters, kinds
and caused consequences. In the third chapter of this paper, the institute of administrative order is
analysed – the aims of the legislator, the institute’s explanatory problems which arise in practice,
and, of course, the consequences caused by the administrative order fulfilment. At the end of this
work the conclusions and suggestions on how to solve the problem issued in this paper are
presented.
Legal doctrines, courts’ jurisprudence, and the analysis of national as well as international
documents showed that administrative order both in its nature and content is a tool for applying
administrative sanctions to the people who have made administrative violations. This means that an
administrative order is considered to be an administrative sanction.
5
ĮVADAS
Temos aktualumas. Vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti visuomenėje tvarką – teisinės

atsakomybės priemonių už padarytus teisės pažeidimus taikymas. Administracinė atsakomybė yra
viena iš teisinės atsakomybės rūšių, kuri yra realizuojama per administracines nuobaudas. 1
Administracinės nuobaudos yra skiriamos siekiant nubausti bei auklėti administracinį teisės
pažeidimą padariusį asmenį, kad jis gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekiama, kad tiek
teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai reiškia – administracinė
nuobauda yra labai svarbi priemonė siekiant užtikrinti teisinę tvarką.2
Dėl padaromų administracinių teisės pažeidimų gausos, siekiant užtikrinti jų, o taip pat ir
nusikalstamų veikų prevenciją, iškilo efektyvesnio ir greitesnio reagavimo į administracinės teisės
pažeidimus, skiriant administracines nuobaudas, poreikis. Ko pasekoje, 2011m. sausio mėn. 1d.
įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, kuriais buvo įsteigtas
administracinio nurodymo institutas. Šio instituto įkūrimu buvo siekiama išspręsti ypatingai didelio
teismų darbo krūvio problemą, operatyviau į biudžetą surinkti lėšas už paskirtas administracines
nuobaudas, o svarbiausia – pagreitinti ir supaprastinti mažiausiai pavojingų administracinių teisės
pažeidimų bylų sprendimo procesą.3
Administracinio nuorodymo instituto esmė yra ta, kad pažeidėjui pasiūloma per dešimt
dienų nuo protokolo įteikimo (arba išsiuntimo) dienos, savo noru sumokėti baudą lygią pusei
minimalios baudos, nurodytos straipsnyje, kuriame numatyta atsakomybė už asmens padarytą
administracinės teisės pažeidimą. Administracinis nurodymas negali būti surašomas, jeigu
administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio, kuriame numatyta atsakomybė už asmens
padarytą administracinį teisės pažeidimą sankcijoje numatyta didesnė nei 868 eurai (aštuoni šimtai
šešiasdešimt aštuoni eurai) maksimali bauda, arba kaip pagrindinė ar papildoma nuobauda,
numatyta kitos rūšies, negu piniginė bauda, administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Taip pat
negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą,
numatytą atitinkamame straipsnyje, arba pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra visiškai
1
D. Urbonas „Administracinės sankcijos kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse: samprata, tipologija ir taikymo
principai“ Jurisprudencija, ( 2005, Nr. 70(62)) p. 42-53.
2
LR Administracinių Teisės Pažeidimų Kodeksas Žin.(1992, Nr. 21-610) 20str.
3
Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239,
239-3, 241, 241-1, 246-1, 246-2, 246-7, 249, 259, 260, 261, 262, 313 straipsnių, dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo ir
papildymo bei kodekso papildymo 260-1, 260-2 stripsniais, dvidešimt trečiuoju (1) ir dvidešimt trečiuoju (2) skirsniais
įstatymo projekto < http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=25902&p_org=&p_fix=n&p_gov=n%20.>
[Aplankyta 2015-03-03].
6
atlyginti.4 Teisinėje literatūroje administracinio nurodymo institutas suprantamas, kaip įrankis
taikyti valstybines sankcijas asmenims, padariusiems administracinės teisės pažeidimus.5
Temos problematiškumas. Nors administracinio nurodymo institutas, atrodytų, yra gana
aiškiai reglamentuotas, tačiau taikant praktikoje ne retai iškyla problemų. Tiriant administracinio
nurodymo instituto taikymo ir aiškinimo problemas, bene daugiausiai keblumų kilo vertinant tai,
kokias pasekmes pažeidėjui sukelia aplinkybė, kad jo atžvilgiu jau buvo pritaikytas administracinis
nurodymas. Nagrinėjant administracinio nurodymo įvykdymo teisinių pasekmių klausimą teismų
praktikoje, galima pastebėti, kad teismų vertinimas yra kitoks, nei buvo užmanyta įstatymo leidėjo.
Analizuojant įstatymo, kuriuo administracinio nurodymo institutas buvo įsteigtas,
aiškinamąjį raštą galima pastebėti, kad šiuo institutu buvo siekiama greičiausiu ir ekonomiškiausiu
būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslų6, tai yra nubausti ir perauklėti kaltą asmenį, kad
ateityje būtų laikomasi įstatymų ir pažeidimai nepasikartotų.7 Tai reiškia, kad savo prigimtimi
administracinio nurodymo institutas yra įrankis taikyti valstybės prievartą (šiuo atveju – nuobaudą)
administracinės teisės pažeidimus padariusiems asmenims. Tačiau, Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nuomonė kitokia. Nagrinėdamas administracinio nurodymo įvykdymo
sukeliamų pasekmių klausimą, teismas suformavo praktiką, kad po administracinio nurodymo
savanoriško įvykdymo – asmuo nėra laikomas baustu administracine tvarka, tai reiškia,
administracinis nurodymas nėra laikomas administracine nuobauda. Svarbu pažymėti, kad šios
praktikos laikosi beveik visi teismai sprendžiantys administracinių teisės pažeidimų bylas.
Susiklostė situacija, kuomet įstatymų leidėjas ir teismas tą patį institutą vertina visiškai
skirtingai. Toks įstatymų leidėjo ir įstatymų taikytojo nuomonių išsiskyrimas praktikoje kelia daug
problemų.
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti administracinės nuobaudos ir administracinio nurodymo
institutus, išsiaiškinti ar administracinis nurodymas turėtų būti laikomas administracine nuobauda.
Siekiant darbo tikslo keliami šie uždaviniai:
 Išanalizuoti administracinės atsakomybės kaip teisinės atsakomybės rūšies pagrindus ir
principus;
 Nustatyti administracinės nubaudos skyrimu siekiamus tikslus ir sukeliamas pasekmes;
 Atskleisti įstatymų leidėjo numatytus tikslus įsteigiant administracinio nurodymo institutą;
 Ištirti administracinio nurodymo instituto taikymo ir aiškinimo problemas teismų praktikoje
bei institucijose.
4
Žr išnašą 2: 2601 str.
5
Lina Beliūnienė ir kiti. „Galimybės siaurinti teismo funkcijas administracinių teisės pažeidimų procese“, Lietuvos
teisės instituto mokslo tyrimai, (2014m.) p.53. < http://teise.org/data/ATPP.pdf > [Aplankyta 2015-04-04].
6
Žr išnašą 3: Aiškinamasis raštas.
7
Žr išnašą 2: 20str.
7
Naujumas. Iki šiol darbe nagrinėjama problema nebuvo susilaukusi didesnio mokslininkų
dėmesio.
Objektas. Administracinio nurodymo ir administracinės nuobaudos institutai.
Hipotezė. Darbe keliama hipotezė, jog administracinis nurodymas yra laikytinas
administracine nuobauda.
Tyrimo metodai: Ruošiant darbą kaip pagrindinis metodas buvo naudojamas sisteminės
analizės tyrimo metodas, kurio pagalba pavyko išnagrinėti administracinio nurodymo institutą,
administracinės nuobaudos kontekste.
Kaip pagalbinius metodus naudojau:
Lyginamąjį metodą, kurio pagalba palyginau kai kuriose užsienio šalyse esantį administracinio
nurodymo institutą, su esančiu Lietuvoje;
Turinio analizės metodą, kuris buvo taikomas išrenkant iš teisės aktų, teismų praktikos, specialios
literatūros bei informacijos, gautos internete darbui reikalingą informaciją;
Lingvistinis, bei loginis – analitinis metodai darbe naudojami aiškinant teisės normų turinį;
Kritinio metodo taikymas leido padaryti išvadas dėl nagrinėjamo instituto atitikties įstatymo leidėjo
tikslams;
Apibendrinimo metodas darbe taikomas apibendrinant išnagrinėtą problemą bei darbo pabaigoje
darant išvadas.
Darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis,
trys skyriai, suskirstyti į poskyrius, išvados ir rekomendacijos, bei naudotos literatūros sąrašas.
8
1. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ
1.1. Teisinės atsakomybės samprata ir požymiai
Prieš pradedant detaliau analizuoti kas yra laikoma administracine nuobauda, bei kokiais
pagrindais ji skiriama, taip pat siekiant atsakyti į esminį darbo pradžioje išsikeltą probleminį
klausimą, tai yra, išsiaiškinti, ar administracinis nurodymas yra laikytinas administracine nuobauda,
svarbu apsibrėžti administracinės atsakomybės sąvoką. Tačiau pradedant kalbėti apie
administracinę atsakomybę svarbu teisingai suprasti teisinės atsakomybės sąvoką.
Teisinė atsakomybė nuo seno buvo suprantama kaip neigiama valstybės reakcija į subjekto
neteisėtus veiksmus, pasireiškianti valstybės nustatytų neigiamų poveikio priemonių taikymu teisės
pažeidėjui. Taip suprantama teisinė atsakomybė imta vadinti prievartos teorija. 8 Remiantis šia
teorija, teisinė atsakomybė yra suprantama kaip valstybės reakcija į teisės pažeidimą, kuri yra
realizuojama taikant valstybės prievartą.9 Nors teisinė atsakomybė vis dar faktiškai tapatinama su
sankcijų taikymu ir neigiamais padariniais pažeidėjui,10 tačiau vis dažniau ji pradedama aiškinti
remiantis subjektinių teisių ir pareigų vienove. Tai reiškia, kad valstybė įsikiša į piliečių tarpusavio
santykius tik tada, kai jie patys nebesugeba vykdyti savo pareigų neįsikišant valstybės institucijoms.
Teisės teoretikas A. Vaišvila teisinės atsakomybės apibrėžimą aiškina ne valdžios, o piliečių
interesais. Jis teisinę atsakomybę apibrėžia kaip teisės subjektų įsipareigojimą naudotis teisėmis,
vykdant atitinkamas pareigas, tačiau kartu nurodo, kad tokių pareigų nevykdymas virs atitinkamų
teisių praradimu ar siaurinimu11.
Vadovėlyje „Administracinė atsakomybė“ autorius išskiria bendruosius teisinės
atsakomybės požymius:
 Teisinė atsakomybė yra viena iš valstybės prievartos išraiškos būdų;
 Taikoma tik pagal teisės normas;
 Faktinis pagrindas yra teisės pažeidimas;
 Taikoma tik kompetetingos valstybės institucijos ar pareigūno aktu;
 Subjektas – kaltas, teisę pažeidęs asmuo;
 Teisinės atsakomybės esmė yra tai, kad pažeidėjas patirtų tam tikrų neigiamų
padarinių, jo elgesys yra smerkiamas ir jam taikomos tam tikros sankcijos;
8
Lastauskienė G. „Požiūrio į teisinę atsakomybę paieška“ , Jurisprudencija ( Nr. 19(11) , 2001) p. 169.
9
Mikelėnas V. Civilinės atsakomybės poblemos: lyginamieji aspektai. (Vilnius: Justitia 1995) p. 3-6.
10
A. Vaišvila. Teisės teorija, vadovėlis. (Vilnius: Justitia 2001), p. 440.
11
Ten pat. p. 456.
9
 Teisinės atsakomybės paskirtis – užtikrinti valstybėje teisinę tvarką, saugoti tam tikras
teisines vertybes, taip pat palaikyti socialinių santykių dalyvių teisių ir pareigų
pusiausvyrą.12
Teisinės atsakomybės bruožų analizė leidžia išskirti tris pagrindus be kurių, arba bent vieno,
teisinė atsakomybė kaip visuma neatsirastų:
 Norminis pagrindas – atsakomybę reglamentuojančių teisės normų sistema;
 Faktinis pagrindas – teisės pažeidimas;
 Procesinis pagrindas – valstybės institucijų procesinė veikla tiriant nusižengimą,
nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą, taip pat valstybės institucijų veikla, kuria
užtikrinamas nuobaudos įvykdymas. 13
Nors demokratinės teisės požiūriu teisinę atsakomybę galima taikyti be sankcijos ir be
valstybės kišimosi14, tačiau dažniausiai valstybinė prievarta yra neišvengiama.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje yra numatyta, kad
riboti asmens teises galima tik tais atvejais, kai reikia užkirsti kelią teisės pažeidimams, nubausti
asmenis, kurie padarė pažeidimus, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, garantuoti visuomenės
saugumą, viešąją tvarką, sveikatą, moralę, bei užtikrinti šalies ekonominę gerovę.15
Galima daryti išvadą, kad valstybės organai taikydami teisinę prievartą privalo turėti teisinį
pagrindą, o naudojama prievarta turi būti tiksliai apibrėžta ir pagrįsta.
1.2 Administracinės atsakomybės požymiai ir pagrindiniai principai
Viena iš teisinės atsakomybės rūšių yra administracinė atsakomybė, todėl jai būdingi visi
bendrieji teisinės atsakomybės bruožai, tačiau be jų administracinė atsakomybė turi tam tikrus
specifinius bruožus, pagal kuriuos mes ją išskiriam iš kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Administracinė nuobauda yra administracinės atsakomybės priemonė16, todėl siekiant
atsakyti į pagrindinį darbe išsikeltą klausimą svarbu išsiaiškinti kam, bei kokiomis aplinkybėmis
gali kilti administracinė atsakomybė.
Literatūroje iš kitų teisinės atsakomybės rūšių administracinė atsakomybė išskiriama pagal
kelis požymius, tai yra: atsakomybės taikymo pagrindas, subjektai, kurie taiko atsakomybę,
12
S. Šedbaras. Administracinė atsakomybė. (Vilnius, Justitia 2005) p. 63.
13
Ten pat.
14
Žr išnašą 10: A. Vaišvila. p. 452-468.
15
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Žin. (1995, Nr. 40-987) 7-11 str.
16
Žr išnašą 2: 20str
10
poveikio priemonės ir jų padariniai, atsakomybės subjektai, procesinė atsakomybės taikymo
tvarka.17
Administracinei atsakomybei egzistuoti kaip visumai, lygiai taip pat kaip ir teisinei
atsakomybei, reikalingi trys pagrindai.18 Tai yra norminis, faktinis ir procesinis, be šių pagrindų
nebūtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai ir būtų pažeisti administracinės atsakomybės
principai.
Teorijoje teisės principais vadinami svarbiausi teisės reiškimosi būdai, pagrindinės teisinės
idėjos, kurios nustato tam tikrus žmonių santykių reguliavimo teisinius modelius. 19 Kalbant apie
administracinę atsakomybę, neužtenka užtikrinti, kad ją nustatančios įstatymų normos
neprieštarautų teisės principams, labai svarbu užtikrinti, kad taikydami atsakomybę kompetetingi
subjektai laikytųsi ne tik teisės normų reikalavimų, bet ir bendrųjų teisės principų.
Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad „[į]statymų leidėjas,
reguliuodamas santykius, susijusius su administracinės atsakomybės už administracinius teisės
pažeidimus nustatymu, turi plačią diskreciją, jis inter alia gali, atsižvelgdamas į administracinių
teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumą, kitus požymius, bei turinčias reikšmės aplinkybes, įtvirtinti
diferencijuotą teisinį reguliavimą ir nustatyti skirtingą administracinę atsakomybę už atitinkamus
administracinius teisės pažeidimus.“20 Tačiau ši įstatymų leidėjo diskrecija nėra absoliuti, jis turi
paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo,
Konstitucijos 29 straipsnyje21, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo ir kitų administracinės
atsakomybės principų.
Analizuojant literatūrą22 galima išskirti šešis pagrindinius administracinės atsakomybės
principus. Pirmuoju ir pagrindiniu galima įvardinti atsakomybės teisėtumo principą, kuris draudžia
taikyti administracinę atsakomybę už veikas, kurie įstatymų nelaikomi administraciniais
nusižengimais. Visų pirma, administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už paskelbtą,
neprieštaraujantį Konstitucijai23 įstatymą, tai yra pažymėta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių konvencijoje „Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų
padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais.
Taip pat negali būti skiriama sunkesnė bausmė negu ta, kuri galėjo būti taikyta nusikaltimo
17
P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. (Vilnius, Justitia 1996) p. 27.
18
Žr išnašą 12: S. Šedbaras p. 79-83.
19
Žr išnašą 10: A. Vaišvila. Teisės teorija p. 140.
20
2010 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos
Administracinių Teisės Pažeidimų Kodekso 15 straipsnio (2007 m. Sausio 16 d. Redakcija) Atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai“ Byla Nr. 14/2008.
21
LR Konstitucija Žin. (1992, Nr. 33-1014).
22
Žr išnašą 12: S. Šedbaras p. 80-82.
23
LR Konstitucija Žin. (1992, Nr. 33-1014) 7str.
11
padarymo metu.“24 Kitas svarbus principas yra žmogaus neliečiamumo. Administracinę atsakomybę
nustatančiuose teisės aktuose yra griežtai reglamentuota valdžios atstovų galia riboti kitų asmenų
teises ir laisves. Žinoma, labai svarbu, kad teisės aktai atitiktų tarptautinės teisės ir Lietuvos
Konstitucijos nustatytus žmogaus teisių apsaugos standartus. Tokiuose teisės aktuose neturėtų būti
teisės normų konkurencijos ar koalizijos, nes tai galėtų sudaryti prielaidas piktnaudžiauti tarnybine
padėtimi, pareigūnams netinkamai pritaikant teisės aktus.25 Trečias principas – asmenų lygybė
įstatymui ir teisei. Principas suformuotas Konstitucijos 29 straipsnyje26, kuriame teigiama, kad
įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus
teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tai reiškia, kad įstatymui lygūs visi
bendruomenės nariai, įskaitant ir tuos, kuriuos ta pati bendruomenė įgaliojo tirti teisės pažeidimus ir
taikyti už juos atitinkamas poveikio priemones. Ketvirtas principas yra nekaltumo prezumpcijos,
kuris reiškia, kad asmuo laikomas nepadaręs teisės pažeidimo, kol įstatymų ar kitų teisės aktų
nustatyta tvarka, to neįrodys kompetetingas valstybės subjektas. 27 Penktas principas yra vienas iš
svarbiausių Europos Bendrijos teisės principų28 tai yra atsakomybės proporcingumo principas. Tai
reiškia, kad nuobaudų rūšys ir dydžiai yra paskiriami atsižvelgiant į tai, kokie yra administracinės
atsakomybės tikslai ir ar jie bus pasiekti. Pvz. 2010 m. Administracinės teisės pažeidimų kodeksas
buvo papildytas 2601 straipsniu29, kuriame numatyta lanksčiau taikyti administracinę atsakomybę.
Jame numatyta, kad esant tam tikroms sąlygoms pareigūnai pažeidėjui gali surašyti administracinį
nurodymą, tai yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašyti pasiūlymą per dešimt darbo
dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, savo noru sumokėti baudą,
lygią pusei minimalios baudos. Dažnai administracinės atsakomybės tikslai būna pasiekiami
anksčiau, negu įvykdyta visa paskirta nuobauda, pvz. Administracinių teisės pažeidimų kodekso30
329 str. nurodyta, kad asmeniui, kuriam tam tikram terminui yra atimta speciali teisė, teisės
atėmimo laikotarpiu nepadarius teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas, praėjus ne mažiau
kaip pusei paskirtojo laiko, gali sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą.
24
Žr išnašą 15: Konvencija 7str.
25
D. Žilinskas „Terorizmo grėsmė kaip teisėsaugos institucijų integraciją skatinantis veiksnys.“ Jurisprudencija, (2005
m.) p. 66–73.
26
LR Konstitucija Žin. (1992, Nr. 33-1014) 29str.
27
Ten pat. 31str.
28
J. Usher. Europos bendrieji teisės principai. (Vilnius: Naujoji Rosma, 2001) p. 45.
29
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2), 226, 232, 232(1), 239, 239(3), 241, 241(1), 246(1), 246(2), 246(7),
249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257(1),
260(1), 260(2) straipsniais, dvidešimt trečiuoju(1) ir dvidešimt trečiuoju(2) skirsniais įstatymas, Žin (2010, Nr. 142-
7257).
30
Žr išnašą 2.
12
Paskutinis administracinės atsakomybės principas yra atsakomybės teisingumas, kuris
reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir parenkama individuali
administracinės atsakomybės priemonė, kuri būtų nei per švelni, nei per griežta.
Apibendrinant galima teigti, kad administracinė atsakomybė yra tokia teisinės atsakomybės
rūšis, kuri taikoma tik už tas veikas, kurios yra numatytos įstatymuose neprieštaraujančiuose LR
Konstitucijai, siekiant įgyvendinti teisingumą ir apsaugoti asmenų teises ir teisėtus interesus.
1.3 Administracinės teisės pažeidimas – pagrindas taikyti administracinę

atsakomybę
Vienas iš bendrųjų teisinės atsakomybės principų yra tai, kad teisinė atsakomybė gali būti
taikoma tik už kalto asmens veiką. Šis principas, kaip jau minėta, taikomas ir administracinei
atsakomybei.
Knygos „Lietuvos teisės pagrindai“ autoriai administracinę atsakomybę apibrėžia kaip
administracinių nuobaudų taikymą, už administracinės teisės bei kai kurių kitų teisės šakų normų
pažeidimus, kaltiems asmenims. Administraicines nuobaudas skiria valstybinio valdymo organai,
specialiai įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir taikyti administracines
sankcijas.31 Tai reiškia, kad administracinės atsakomybės pagrindas yra asmens padarytas
administracinės teisės pažeidimas.
Nagrinėjant teisės pažeidimo sąvoką, galima rasti ne vieną apibrėžimą. V. N. Chropaniuk
teisės pažeidimą apibrėžia kaip “veiksnaus individo veika, kuri yra priešinga teisės normoms, daro
žalą kitiems žmonėms ir užtraukia teisinę atsakomybę”32.
Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse administraciniu teisės
pažeidimu laikomas "priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas,
kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešają tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą
valdymo tvarką, už kurią įstatymai numato administracinę atsakomybę."33 Administraciniu teisės
pažeidimu yra kėsinamasi į tam tikras vertybes visuomenėje, būtinai turi būti kėsinamasi priešinga
teisei veika. Reikia pabrėžti, kad administracinės teisės pažeidimas atsiranda tada, kai asmuo
nesilaiko visuomenės nustatytų taisyklių apibrėžtų teisės normomis, tačiau jei nepriimtinas
visuomenėje, amoralus elgesys nėra apibrėžtas teisės normomis – jis nebus laikomas
administracinės teisės pažeidimu.34
31
G. Dambrauskienė ir kiti. Lietuvos teisės pagrindai (Vilnius: Justitia, 2004) p. 54.
32
Autorės versta iš В.Н. Хропанюк. Теория государства и права. ( Москва, 1995 m.), p. 330.
33
34
Mindaugas Bilius „Ar pareigūnas gali teisėtai skirti administracinę nuobaudą?“ straipsnis žurnale: International
Journal of Baltic Law (Volume 2, No. 2, April, 2005) p. 114-131.
13
Taigi, administracinės atsakomybės tikslas yra ne tik kovoti su teisės pažeidimais, bet ir
užtiktinti teisėtumą, tik pažeidus įstatymuose nustatytas visuotinai privalomas elgesio taisykles
atsiranda santykis tarp valstybės ir asmens. Įstatymuose numatytos sankcijos skatina nepažeidinėti
privalomų elgesio normų, kitaip pažeidėjų laukia „atpildas“.35
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, galime daryti išvadą, kad administracinės atsakomybės
taikymas sietinas su sankcijos - administracinės nuobaudos paskyrimu. Tik paskyrus administracinę
nuobaudą bus efektyviai įgyvendinti įstatymo leidėjo numatyti tikslai ir užtikrintas prevencinių bei
kardomųjų administracinio poveikio priemonių veiksmingumas.
2. ADMINISTRACINĖ NUOBAUDA
2.1 Administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai
Kaip jau minėta, administracinės atsakomybės faktinis vykdymas prasideda tada, kai
pažeidėjas, įstatymų numatyta tvarka yra pripažįstamas kaltu ir pradeda vykdyti jam paskirtas
nuobaudas. Šiame skyriuje apžvelgsiu kas yra administracinė nuobauda, kokie jos tikslai, o
vėliau aptarsiu, administracinės nuobaudos skyrimo ypatybes ir pasekmes.
Norint išsiaiškinti administracinės nuobaudos esmę, pirmiausia reikėtų pradėti nuo
bausmės sąvokos. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas teigia, jog žodis „bausmė“ reiškia atpildą
už nusikaltimą ar nusižengimą.36 Tiek bausmės, tiek administracinės nuobaudos esmė yra
nusikaltimą ar nusižengimą padariusio asmens nubaudimas, kuris yra neatsiejamas nuo tam
tikrų negatyvių padarinių kaltam asmeniui. Būtent pažeidėjas netenka tam tikrų teisių ar laisvių,
arba materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių suvaržymų bei apribojimų. Nepalankūs ir
nemalonūs padariniai yra būtina administracinės nuobaudos sąlyga, kitaip nebūtų pasiekti
administracinės atsakomybės tikslai, tai yra nuobaudos negalėtų įspėjamai veikti ne tik
pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, tai reiškia, neatliktų prevencinio vaidmens37.
Administracinės nuobaudos sąvokos supratimas įvairiose valstybėse dažiniausiai
priklauso nuo to, kokia teisės tradicija valstybėje vyrauja – civilinės ar bendrosios teisės.38
Tačiau abiejose teisės tradicijose administracinė nuobauda apibūdinama pagal du pagrindinius
bruožus. Pirmas, tai, kad administracinės nuobaudos skyrimas dažniausia nėra susijęs su teismo
sprendimu. Antras, tai, kad galia skirti administracines nuobaudas suteikiama administracinėms
35
Ten pat.
36
Stasys Keinys ir kiti red., Dabartinis lietuvių kalbos žodynas( Vilnius: Lietuvos kalbos institutas, internetinė versija
2011); < http://dz.lki.lt/get/21497/ > [aplankyta 2015 03 06].
37
Valstybė p. Ž.Š. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje 2AT-31-2013.
38
P. Cacaud, M. Kuruc, M. Spreij Administrative Sanctions in Fisheries law (Food and Agriculture Organization of the
United Nations, Rome, 2003) 2-3p.
14
institucijoms, tai yra vykdomosios valdžios subjektams39. Svarbu pažymėti, kad administracinių
nuobaudų taikymas nėra vienintelė minėtų administracinių institucijų veikla, tai išplaukia iš šių
institucijų atliekamų funkcijų tam tikroje valstybinio valdymo srityje.40
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota
nuostata, kad konstituciniai teisinės valstybės ir teisingumo principai suponuoja ir tai,
nuobaudos skiriamos už teisės pažeidimus, turi būti proporcingos patiems pažeidimams.
Nuobaudomis yra siekiama tam tikrų tikslų ir jomis negalima asmenų varžyti labiau, nei reikia
šiems tikslams pasiekti.41 Tarp siekiamų tikslų nubausti teisės pažeidėjus, bei užtikrinti teisės
pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra,
tai yra pagrindinė administracinių nuobaudų skyrimo taisyklė.42
Administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus nustato ATPK 20 str.: „Administracinė
nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą
padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro
gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų
naujų teisės pažeidimų.“43 Kaip matyti iš minėtos įstatymo nuostatos, administracinė nuobauda
turi tris paskirtis. Pirma, nubausti administracinės teisės pažeidimą padariusį asmenį. Antra,
auklėti pažeidėją, kad jis laikytųsi įstatymų. Trečia, auklėti kitus asmenis (prevencinis poveikis).
Čia taip pat pravartu pažymėti, kad nors administracinės nuobaudos yra represinio pobūdžio, tai
yra jų taikymu smerkiamas kalto asmens priešingas teisei poelgis, tačiau taip pat kaip ir kitomis
administracinės atsakomybės priemonėmis, jomis nesiekiama pažeidėjui sukelti fizinių kančių,
iš jo tyčiotis, įžeidinėti, ar žeminti žmogaus garbės ir orumo.44 Apibendrindamas tai, S.
Šedbaras apibrėžia svarbiausią kiekvienos valstybės prievartos tikslą: „Užtikrinti teisinę tvarką,
teisių ir pareigų pusiausvyrą, saugų visuomenės narių gyvenimą. Neigiami padariniai, kuriuos
patiria pažeidėjas, yra tik priemonė, taikoma siekti numatytų tikslų.“45
Autorius pažymi, kad administracinės nuobaudos skirtos ne tik kovoti su
administracinės teisės pažeidimais. Operatyviai ir teisingai skiriamos administracinės
nuobaudos efektyviai padeda užkirsti kelią nusikaltimams. Pavyzdžiui, skiriant nuobaudas už
kelių eismo taisyklių pažeidimus, nedidelį chuliganizmą, smulkią vagystę, šaunamojo ginklo
39
Recommendation of the Commitee of Ministers to Member States on Administrative Sanctions, Council of Europe
Commitee of Ministers, (Nr. R(91) 1, 1991-02-13).
<http://www.dhvspeyer.de/stelkens/Materialien/Recommendation_No_R%2891%291.pdf> [Aplankyta 2015-03-12].
40
Žr išnašą 1: D. Urbonas p. 42-53.
41
LR Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių Teisės Pažeidimų Kodekso 269
straipsnio 7 dalies (2007 M. gruodžio 13 d., 2008 M. liepos 3 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai“ Nutarimas 2009-04-10. Nr. 27/08-29/08-33/08 .
42
V. Greve, Dr. Claus Gulmann „The system of administrative and penal sanctions in the member states of the
european communities“, National reports (Volume-1, 1994).p. 85.
43
Žr išnašą 2:20 str.
44
Žr išnašą 17: P. Petkevičius. p. 75.
45
Žr išnašą 12: S. Šedbaras. p. 99.
15
laikymo ar gabenimo taisyklių nesilaikymą, prekybos ar kitų taisyklių pažeidimus, kartu yra
užkertamas kelias mirtini pasibaigiantiems transporto įvykiams, piktybiniam chuliganizmui,
stambiam turto grobstymui ir panašiai. 46
Administracinėms nuobaudoms, kaip ir visoms kitoms administracinės prievartos
priemonėms, yra būdingas valstybinis teisinis pobūdis.47 Tačiau administracinės nuobaudos
skiriasi nuo kitų administracininių prievartos priemonių savo paskirtimi, jos skiriamos už
administracinės teisės pažeidimus ir yra griežtesnės už kitas priemones. Kitos administracinės
prievartos priemonės dažniausiai būna skirtos užkirsti kelią galimam arba daromam pažeidimui,
taip pat užtikrinti administracinių nuobaudų skyrimą ir vykdymą 48. Literatūroje išskiriama ir
daugiau administracinės nuobaudos bruožų.
 Administracinės nuobaudos gali būti nustatomos tik įstatymuose;
 Administracines nuobaudas gali taikyti platus ratas valstybės institucijų ir pareigūnų, ir
tik kai kuriais atvejais teismas;
 Administracinės nuobaudos taikomos specialia tvarka, kuri vadinama administracinės
teisės pažeidimų bylų teisena;
 Procesinis sprendimas paskirti administracinę nuobaudą privalomas ne tik teisės
pažeidėjui, bet ir institucijai ar pareigūnui;
 Administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia tam tikrų padarinių – administracinį
baustumą. Kai kuriais atvejais tai gali būti veiką kvalifikuojantis požymis, arba tai bus
administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kurią bus atsižvelgta parenkant
nuobaudą.49
Apibendrinant pažymėtina, kad administracinės nuobaudos yra tokios įstatymų nustatytos
administracinio teisinio pobūdžio poveikio priemonės, specialia procesine tvarka taikomos tam
įgaliotų pareigūnų arba teismo, kuriomis siekiama nubausti kaltą asmenį, auklėti nubaustąjį, taip
įspėjant kitus asmenis, kad jie nedarytų pažeidimų.
2.2 Administracinių nuobaudų rūšys ir skyrimo ypatumai
Kaip jau buvo aptarta, administracinės nuobaudos gali būti efektyvios tik tuo atveju, jei jos
skiriamos atsižvelgiant į pagrindinius administracinės atsakomybės principus ir jais pagrįstas teisės
normas. 50 Reikalaujama, kad administracinės nuobaudos būtų skiriamos teisėtai ir teisingai, tiksliai
46
47
Žr išnašą 17: P. Petkevičius p.76.
48
Žr išnašą 1: D. Urbonas p. 42-53.
49
50
Žr išnašą 17: P. Petkevičius p.86.
16
laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų. Dėl skiriamos nuobaudos pagrįstumo būtina atsižvelgti
į kelis dalykus, tai yra: į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, ir į atsakomybę sunkinančias
bei lengvinančias aplinkybes.51
Kaip jau minėta, dauguma valstybių įgaliojimus taikyti administracines nuobaudas paveda
vykdomosios valdžios subjektams.52 Tai išskiria administracines nuobaudas iš kitų valstybinės
prievartos priemonių. Tačiau, toks įgaliojimų skirti administracines nuobaudas suteikimas
neteisminėms institucijoms galėtų atrodyti kaip valdžių padalijimo principo pažeidimas.53 Šį
klausimą išsprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris savo nutartyje yra pažymėjęs, kad
valstybė narė gali atleisti savo teismus nuo pareigos skirti administracines nuobaudas, dėl jų
mažareikšmiškumo ir gausos.54 Tokia nuostata neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių konvencijai jau vien dėl to, kad asmuo po paskirtos administracinės nuobaudos gali ją
apskųsti teisme taikant minėtos Konvencijos 6 straipsnyje numatytas garantijas.55
Nuobaudos už administracinės teisės pažeidimus gali būti skiriamos norminio akto,
numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą ribose, taip pat administracinė nuobauda gali
būti skiriama tik tam asmeniui, kuris įvykdė administracinės teisės pažeidimą.56 Pagrindinis teisės
aktas, kuriame yra išvardintos nuobaudos – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tačiau to
pačio ATPK 21 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta galimybė numatyti atsakomybę ir
nuobaudas kituose teisės aktuose.
Administracinės nuobaudos, kaip ir bausmės, numatytos baudžiamąjame kodekse
skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindinės nuobaudos skiriamos savarankiškai, o
papildomos gali būti skiriamos šalia pagrindinių nuobaudų.57 ATPK 21 straipsnyje yra išvardintos
nuobaudos, kurios yra skiriamos kaip pagrindinės, o ATPK 22 straipsnyje yra išvardintos
nuobaudos, kurios gali būti skiriamos kaip papildomos. Atsižvelgiant į padaryto administracinio
teisės pažeidimo pavojingumą visuomenei, jo sukeltos ar dėl jo gresiančios žalos bei kitų aplinkybių
yra parenkamos įvairaus griežtumo administracinės nuobaudos.58
Įstatymų leidėjas ATPK dažniausiai nustato ne konkrečiai, bet santykinai apibrėžtas
sankcijas, nurodydamas ne konkretų baudos dydį, o minimalų ir maksimalų, taip pat kartais numato
kelias administracinių nuobaudų rūšis, palikdamas diskreciją pareigūnui parinkti tinkamesnę
nuobaudą konkrečiam pažeidėjui. ATPK 30 straipsnyje yra numatyta, kad pareigūnas skirdamas
51
P. Petkevičius. Administracinių teisės pažeidimų teisena (Vilnius: Teisinės informacijos centras 2003) p.104.
52
Adrienne de Moor-van Vugt. „Administrative Sanctions in EU Law“ Review of European Administrative Law;( Vol.
5, Nr. 1, 5-41, Paris legal publisers, 2002).
53
Žr išnašą 33: Mindaugas Bilius p. 114-131.
54
Europos žmogaus teisių teismo byla: Öztürk v. Germany, Eur. Ct. HR, No. 8544/79 (1984).
55
Žr išnašą 1: D. Urbonas, p. 42-53.
56
A. Abramavičius. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė (Vilnius: Teisinės informacijos centras 1998) p.24.
57
Žr išnašą 12: S. Šedbaras p.102.
58
LR Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26
straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 1997-04-08 Nr. 12/96-5/97.
17
nuobaudą turi atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę
lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra
konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp
padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių
šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. 59 Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią
paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes,
pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta60. Įprastai skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos
dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar
sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas
nuo vidurkio iki minimumo, jeigu atsakomybę sunkinančių – baudos dydis didinamas nuo vidurkio
iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama
atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.61
Konstitucinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismui turi būti sudarytos galimybės
įvertinus visas reikšmingas aplinkybes individualizuoti bausmę skiriamą konkrečiam asmeniui už
konkretų teisės pažeidimą, antraip būtų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio,
kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip
Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos sampratos, taip pat nuo
konstitucinio teisinės valstybės principo.62
Teismuose nagrinėjant skundus dėl nutarimų priimtų administracinių teisės pažeidimų
bylose, pastebima, kad vyrauja tendencija ginčyti ne padaryto teisės pažeidimo faktą, kvalifikaciją,
aplinkybes ar kaltę, o paskirtos administracinės nuobaudos griežtumą, baudos dydį, t. y. apeliantai
teigia, kad parinkta neproporcinga bauda ar kita administracinė nuobauda, pabrėždami subjekto
ypatumus, jo gailėjimąsi, kaltės prisipažinimą, sunkią materialinę padėtį, teigiamai asmenį
charakterizuojančius faktus ir kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, prašydami sušvelninti
administracinę nuobaudą ar sumažinti paskirtos baudos dydį. 63
Kol kas administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyti du straipsniai, kuriuos
taikant galima paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą, arba išvis jos neskirti.
59
Valstybė p. S. H. F. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-
2014.
60
Karen Yeung „Better Regulation, Administrative Sanctions and Constitutional Values“ Legal Studies (33(2);
06/2013).
<http://www.researchgate.net/publication/263555945_Better_regulation_administrative_sanctions_and_constitution
al_values> [Aplankyta 2015-03-12].
61
62
„Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių Teisės Pažeidimų kodekso 30 1 straipsnio 2 dalies (2007 m. Gruodžio 13
d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nutarimas 2012-09-25 Nr. 34/2009-11/2011-33/2011.
63
18
1999 m. lapkričio 11d. buvo priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo
301 straipsniu įstatymas64, kuriame nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinės teisės
pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis
teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta
sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas, formuodamas praktiką dėl šios normos taikymo, yra nurodęs, kad: „naudojant teleologinį
įstatymo aiškinimą, ATPK 301 straipsnis neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje
byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės,
nurodytos ATPK 32 straipsnyje arba nustatyta, kad pažeidėjas vengia administracinės
atsakomybės“65
Kita išimtis, kurią pritaikius galima skirti mažesnę nei įstatyme numatyta minimali
nuobauda, yra numatyta ATPK 2601 straipsnyje. 2010 m. Administracinių teisės pažeidimų
kodeksas buvo papildytas 2601 straipsniu66, kuriame numatyta galimybė administracinėn
atsakomybėn traukiamam asmeniui surašyti administracinį nurodymą, už tam tikrus administracinės
teisės pažeidimus. Tam, kad pareigūnas galėtų pritaikyti administracinį nurodymą reikalingos dar
kelios aplinkybės, tačiau jas aptarsime trečiame skyriuje.
Administracinių nuobaudų vykdymas yra labai svarbi administracinės atsakomybės dalis,
parodanti teisinio reguliavimo veiksmingumą ir galimybę paveikti žmonių elgesį67.
2.3 Administracinės nuobaudos įvykdymo sukeliamos pasekmės
Išanalizavus bendras administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, svarbu paminėti, kokios

pasekmės kyla įvykdžius administracinę nuobaudą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse pakartotinumas yra laikomas pagrindu asmeniui,
pakartotinai įvykdžiusiam tokios pat rūšies, arba tame pačiame ATPK straipsnyje numatytą teisės
pažeidimą, skirti griežtesnę nuobaudą nei asmeniui, tokios pat rūšies teisės pažeidimą padariusiam
pirmąkart.68
Daugelyje ATPK straipsnių pakartotinumas yra numatytas kaip kvalifikuojantis požymis, tai
reiškia, kad kai asmuo nepraėjus vieneriems metams nuo tada, kai pasibaigia administracinės
64
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 30 1 straipsniu ir 298 straipsnio papildymo
įstatymas. 1999m. Lapkričio 11d. Nr. VIII-1407 (Žin.,1999, 101-2906).
65
„1999 m. gruodžio 28 d. konsultacija“ Administracinių teismų praktika (Nr. 1, 1999m. ). P. 326.
66
Žr išnašą 28: Įstatymas.
67
Dr. Vigintas Višinskis, Dainius Raižys „Kai kurios administracinių nuobaudų vykdymo problemos“ straipsnis
Jurisprudencija,( 2004 m.).
68 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“ 2005-11-10 Nr. 01/04.
19
nuobaudos vykdymas, įvykdo pakartotinį administracinės teisės pažeidimą numatytą tame pačiame
atsakomybę numatančiame straipsnyje, už kurį ta nuobauda jau buvo paskirta – jam bus pritaikyta
straipsnio dalis numatanti sunkesnę atsakomybę už tą patį pažeidimą. Tačiau, jei tame straipsnyje
pakartotinumas nėra numatytas kaip kvalifikuojantis požymis, tuomet jis gali būti vertinamas kaip
sunkinanti aplinkybė.
Pakartotinumas laikomas sunkinančia aplinkybe tuomet, kai pakartotinai per metus
padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė
nuobauda. Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda per metus nuo tos dienos,
kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinės teisės pažeidimo, laikoma, kad
jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.69 Pažymėtina, kad kai administracinio teisės
pažeidimo pakartotinumas yra kvalifikuojantis požymis, tai papildomai negali būti laikomas
atsakomybę sunkinančia aplinkybe.70
Pakartotinumas ir kaip pažeidimą kvalifikuojantis požymis, ir kaip sunkinanti aplinkybė
gali būti vertinamas ne ilgiau kaip vienerius metus nuo įvykdytos administracinės nuobaudos, tačiau
net ir praėjus šiam ATPK 36 str. numatytam terminui, teismai dažnai atsižvelgia į administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens ankstesnius baustumus.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ankstesni, administracinėn atsakomybėn traukiamo
asmens, administraciniai baustumai gali būti pripažinti svarbia aplinkybe baudžiamojoje byloje,
sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą.71 Administracinės teisės pažeidimų bylose
teismai taip pat atsižvelgia į atsakomybėn traukiamų asmenų ankstesnius baustumus. Teismai
pažymi, kad iš ankstesnių baustumų matyti, ar asmuo padarė išvadas, ar toliau darė pažeidimus 72,
taip pat iš ankstesnių baustumų matyti, ar asmuo piktybiškai daro administracinius teisės
pažeidimus, ar iš paskirtų administracinių nuobaudų pasimoko, ar stengiasi elgtis tinkamai, ir
vykdomi pažeidimai nesunkėja.73 Teismai į tai atsižvelgdami sprendžia, kokia administracinė
nuobauda geriausiai užtiktintų administracinės nuobaudos paskirtį t.y. ne tik nubausti teisės
pažeidimą padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų darymo, ir būtų
proporcinga teisės pažeidimui.74
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad administracinė nuobauda yra
skiriama asmeniui, kuris padarė teisės pažeidimą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo padarymo
aplinkybes, į atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, siekiant, nubausti, pataisyti ir
69
A. Abramavičius. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė (Vilnius: Teisinės informacijos centras 1998) p.29.
70
Valstybė p. J.M. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. N-
62-5517-10.
71
Valstybė p. J. G. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–366/2008.
72
Valstybė p. V.R. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-100-282/2015.
73
Valstybė p. P.T. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-198-658/2015.
74
Valstybė p. P.T. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-198-658/2015.
20
perauklėti kaltą asmenį, taip pat įspėti kitus asmenis, kad jie nedarytų pažeidimų. Po
administracinės nuobaudos įvykdymo lieka tam tikri padariniai – administracinis baustumas, kuris
reiškia, kad įstatymo nustatytais atvejais tai bus arba kvalifikuojantis požymis, taigi vertinamas
pagal kitą įstatymo straipsnį ar jo dalį ir vertinamas griežčiau. Arba tai bus vertinama kaip
sunkinanti aplinkybė, tai reiškia į tai bus atsižvelgta parenkant nuobaudą.75 Ne retai, traukiant
asmenį administracinėn atsakomybėn, teismai pagal ankstesnius baustumus pažeidėją
charekterizuoja, ir taip motyvuoja paskirtą griežtesnę nuobaudą76, nors tai ir nebėra laikoma nei
sunkinančia aplinkybe, nei kvalifikuojančiu požymiu.
3. ADMINISTRACINIO NURODYMO INSTITUTAS

3.1 Administracinio nurodymo instituto sėkmingas taikymas užsienio
valstybėse
Europos Komisijos Generalinis direktoratas energijos ir transporto klausimais, jau 2006 m.

lapkričio mėnesio konsultacijoje „Dėl geresnio kelių saugumo reglamentavimo Europos
Sąjungoje“ atkreipė dėmesį į tai, kad baudų, už mažesnio pavojingumo pažeidimus skyrimas,
supaprastinta tvarka Europos Sąjungos valstybėse narėse tampa vis populiaresnis, kadangi tai teisės
taikymą daro efektyvesnį ir reikalaujantį mažiau sąnaudų, o teismams sumažina darbo krūvius.77
Dauguma valstybių narių pastebi, kad daugiausia padaroma būtent mažesnio pavojingumo
pažeidimų, už kuriuos skiriamos piniginės baudos, pvz. Prancūzijoje per metus apytiksliai skiriama
18 milijonų baudų, Nyderlanduose – apytiksliai skiriama 9,5 milijonų baudų. Dauguma pažeidimų
susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais.78 Tiesa, skirtingose valstybėse šis institutas yra
įvardijamas skirtingais terminais, tačiau savo prigimtimi jis yra labai panašus į mūsų
administracinio nurodymo institutą. Didžiojoje Britanijoje jis vadinamas baudos kvitu (angl.
Penalty charge notice). Ten baudos kvitai dažniausia skiriami už kelių eismo taisyklių pažeidimus,
kurių sankcijoje numatyta maksimali bauda neviršija 500 svarų. Pažeidėjai per 14 dienų nuo kvito
gavimo dienos gali sumokėti pusę baudos, arba per 28 dienas sumokėti visą baudą, tačiau jei bauda
nesumokama per 28 dienas – ji išauga dvigubai.79 Nyderlanduose, institutas analogiškas mūsų
75
Žr išnašą 12: S. Šedbaras p.101.
76
Valstybė p. R.R. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-63-719/2015.
77
„Respecting the Rules Better Road Safety Enforcement in the European Union“ The consultation paper of European
Commission Directorate General For Energy and Transport ( 2006-11-06),
<http://ec.europa.eu/transport/road_safety/consultations/doc/2007_01_19_roadsafety_enforcement_consultation_paper.
pdf > [Aplankyta 2015-04-12 ].
78
79
Policy Guidance for the Enforcement of Penalty Charge Notices,
<http://www.rushmoor.gov.uk/CHttpHandler.ashx?id=4264&p=0 > [Aplankyta 2015-04-12].
21
administracinio nurodymo institutui, gyvuoja jau nuo 1992m., skirtumas tas, kad ten pažeidėjo
padėtis nėra palengvinama. Ten baudos kvitas skiriamas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jei
pažeidėjas laiku nesumoka baudos, tada siunčiamas priminimas su 25 proc. padidinta bauda, antras
priminimas – su 50 proc. padidinta bauda. Jei bauda ir toliau nesumokama, institucija80 laikinai
apriboja vairavimo teisę, konfiskuoja transporto priemonę arba pažeidėją įkalina. Beje, pagal
Nyderlandų įstatymus baudos skiriamos dėl greičio viršijimo, jei greitis viršijamas mažiau nei 30
kilometrų per valandą. Didesni pažeidimai (pavyzdžiui, greičio viršijimas daugiau nei 30 km/h)
reglamentuojami baudžiamaisiais įstatymais.81
Rusijos Federacijos administraciniame kodekse yra numatyta, kad administracinis
nurodymas yra surašomas tais atvejais, kai pažeidėjas neprieštarauja dėl pažeidimo ir baudos
dydžio, o už pažeidimą sankcijoje numatyta tik piniginė bauda, arba įspėjimas.82 Tokiu atveju
protokolas už administracinį teisės pažeidimą nėra surašomas, o tik paskiriamas nurodymas
susimokėti baudą. Tiesa, kitaip, nei Lietuvoje – nėra nurodytas terminas per kiek laiko nurodymas
turi būti įvykdytas, galioja tas pats terminas kaip ir sumokant nuobaudą už kurią buvo surašytas
protokolas, ar buvo paskirta teismo – 60 dienų, tačiau įvykdžius nurodymą jokių teisinių pasekmių
nebelieka. 83
Įstatymų leidėjas steigdamas administracinio nurodymo institutą atsižvelgė į sėkmingą
vakarų Europos šalių patirtį, siekiant išspręsti keletą itin opių problemų: sumažinti teismų darbo
krūvį, optimizuoti lėšas, skiriamas mažiausiai pavojingų administracinių teisės pažeidimų tyrimui ir
nagrinėjimui, bei maksimaliai operatyviai surinkti į biudžetą lėšas už paskirtas administracines
baudas.84
3.2 Administracinio nurodymo instituto įkūrimą paskatinusios priežastys ir

siekiami tikslai
Norint atsakyti į esminį darbo klausimą, tai yra siekiant produktyvaus tolesnio tyrimo,
svarbu išsiaiškinti administracinio nurodymo instituto įkūrimo motyvus, esmę ir siekiamus tikslus.
80
Sprendimus įgyvendina nacionalinė agentūra CJIB (angl. Central Fine Collection Agency).
81
„ Legal and administrative measures to support police enforcement of traffic rules“, The ”Escape” Project, (Contract
Nº: RO-98-RS.3047, June 2000) <http://virtual.vtt.fi/virtual/proj6/escape/escape_d5.pdf > [Aplankyta 2015-04-14]
p.38.
82
Kitaip nei Lietuvoje, baudos dydis nėra svarbu. Iki 2011 metų galiojusioje Rusijos Federacijos administracinio
kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad administracinis nurodymas gali būti surašomas, jei bauda neviršija šalyje
nustatyto minimalaus darbo užmokesčio.
83
Кодекс Российской Федерации об административных правонарушениях,( Принят Государственной Думой 20
декабря 2001 года).
84
22
Tai yra svarbu dėl to, kad nei teismai, nei pareigūnai surašantys administracinį nurodymą nėra linkę
vienodai aiškinti ATPK 2601 straipsnio nuostatų.
Administracinio nurodymo instituto įkūrimą paskatino poreikis ekonomiškiausiu būdu
pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, ypač tais atvejais, kai pažeidimas yra nepavojingas,
neginčijamas, o gresianti nuobauda nėra itin griežta.85 Iki tol, visų administracinės teisės pažeidimų
bylų nagrinėjimas vyko pagal tas pačias taisykles – buvo skiriamas bylos nagrinėjimo posėdis,
išsiunčiami kvietimai į posėdį, kviečiami dalyvauti liudytojai, pažeidėjas, pareigūnas nagrinėjęs
bylą ir pan.86 Šių procedūrų buvo laikomasi ir tokiais atvejais, kai bylos aplinkybės atskleistos, o
atsakomybėn traukiamas asmuo nei savo kaltės, nei pažeidimo, nei jo kvalifikacijos neginčijo.
Akivaizdu, kad toks nagrinėjimas sudarydavo neproporcingai dideles finansines bei žmogiškųjų
išteklių išlaidas, todėl siekiant padaryti mažesnio pavojingumo bylų tyrimą kuo greitesnį ir
ekonomiškesnį buvo būtina įsteigti administracinio nurodymo institutą.
Įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226,
232, 2321, 239, 239-3, 241, 241-1, 246-1, 246-2, 246-7, 249, 259, 260, 261, 262, 313 straipsnių,
dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 260-1, 260-2 stripsniais,
dvidešimt trečiuoju (1) ir dvidešimt trečiuoju (2) skirsniais projektą87 (Toliau - Projektas) inicijavo
ir parengė teisingumo ministro 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-265 sudaryta darbo grupė
teisės aktų projektams, susijusiems su administracinės atsakomybės instituto tobulinimu parengti.
Teikdama šį projektą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nurodė kokie yra
administracinio nurodymo instituto įkūrimo tikslai.
Kaip pagrindinis tikslas buvo įvardintas – supaprastintas administracinių teisės pažeidimų
bylų tyrimo procesas, kai pažeidėjas neginčija pažeidimo fakto, kaltės, kvalifikacijos, o pažeidimas
yra mažesnio pavojingumo. Taip pat, jei atitinkamas pažeidimas yra padarytas pirmą kartą per
metus, ir juo nepadaryta turtinių nuostolių. Teisingumo ministerijos teikime yra nurodyta, kad
„[š]iuo atveju siekiama įteisinti savotiško valstybės ir pažeidėjo „susitaikymo“ galimybę, įtvirtinus
administracinio nurodymo institutą.“88 Šis tikslas vertintinas pozityviai, tačiau teorine prasme kėlė
grėsmę, kad administracinis nurodymas gali sąlygoti mažesnį galimai pažeistų teisių gynimą teisme,
tai reiškia, kad asmenys nenorėdami rizikuoti sutiks mokėti pusę baudos, nors galbūt būtų teisūs ir
laimėtų bylą teisme.89 Pažymėtina, kad administracinių ginčų kontekstu „susitaikymo“ institutas
85
86
Žr išnašą 2: 272str. - 285str. .
87
Žr. Išnašą 79.
88
Teikimas dėl įstatymų projektų , Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerija (Nr. (1.5.) 7R-1765. 2010-03-02 )
<http://www.lrv.lt/Posed_medz/2010/100317/18.pdf> [aplankyta 2015-04-10].
89
Pastabos ir pasiūlymai dėl įstatymų projektų, Teisės institutas (Nr. 9869, 2009-12-17),
<http://www.lrv.lt/Posed_medz/2010/100317/18.pdf> [aplankyta 2015-04-10].
23
neegzistuoja90, tačiau panašios problemos nagrinėtos civilinių ginčų aspektu, todėl galima teigti,
kad minėta problema nėra nauja ir neišsprendžiama. 91
Kaip teigiama aiškinamąjame rašte, administracinis nurodymas iš dalies gali padėti siekti
antikorupcinių tikslų.92 Neva, apribojus pareigūnų diskreciją parinkti baudos dydį (kartu ir
piktnaudžiavimą minėta diskrecija), o baudai sumažėjus per pusę, pažeidėjams gali dingti noras
„susitarti“. Kita vertus, į pareigūno kompetenciją įeina ne tik baudos dydžio, bet ir jos skyrimo
klausimas, todėl tikėtina, kad „susitarimo“ galimybė išlieka nemaža.93
Įteisinus administracinio nurodymo institutą buvo siekiama sumažinti institucijų ir teismų
finansines, darbo, laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudas. Labai svarbu buvo bent iš dalies išspręsti
ypatingai didelio teismų darbo krūvio klausimą. Iš viso per 2011 metus buvo padaryti ~370 00094
administracinės teisės pažeidimai, už kuriuos ATPK straipsnyje numatyta sankcija leidžia surašyti
nurodymą, iš jų surašyta 240 540 administracinių nurodymų. Darytina išvada, kad ne mažiau ~65
proc. bylų už kuriuos galėjo būti paskirtas administracinis nurodymas, išvengė bylos nagrinėjimo
stadijos, o iš jų apie 3000 – bylų nagrinėjimo apylinkių teismuose pagal ATPK 224 str. 95 Remiantis
šia informacija galime daryti išvadą, kad administracinio nurodymo institutas supaprastino nesunkių
administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną institucijose ir teismuose.
Sumažinus mažiau pavojingų ir nesudėtingų teisės pažeidimų bylų skaičių, teismams
sudaroma galimybė daugiau dėmesio skirti pavojingesnėms byloms. Įtvirtinus administracinio
nurodymo institutą, pagreitėjo lėšų, gaunamų iš piniginių baudų, įplaukimas į valstybės biudžetą,
taip pat yra išvengiama daug sąnaudų reikalaujančio bylos nagrinėjimo institucijoje, teisme, ar net
apeliacinėje instancijoje, o taip pat nemažai lėšų reikalaujančio baudos išieškojimo etapo. Manoma,
kad tokiu būdu sutaupytos lėšos gali ne tik kompensuoti, bet ir viršyti, galimai prarandamas lėšas
dėl sumažintų baudų vykdant administracinį nurodymą.96
90
Linas Meškys, Mažvydas Gerdvila, „Ar galima mediacija administraciniame procese Lietuvos respublikoje?“ Teisės
apžvalga (2014-10-27, No.1 (12), 2015). p. 130-158 < http://teisesapzvalga.vdu.lt/1%2812%29/5/> [Aplankyta 2015-
04-11].
91
Alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros teisės į teisminę gynybą neriboja ir jos nevaržo, jeigu: galimybė
pasinaudoti šiomis procedūromis yra nustatyta įstatymo; nėra biurokratiškos ar per nelyg sudėtingos; iš asmens nėra
atimama teisė į teisminę gynybą. N. Kaminskienė, „Alternatyvus civilinių ginčų sprendimas“. Daktaro disertacija,
MRU (Vilnius, 2009) p. 36-37
92
Žr išnašą 3:Aiškinamasis raštas.
93
Ruošiant šį darbą nepavyko gauti oficialių duomenų, ar administracinio nurodymo instituto įkūrimas padėjo
sumažinti korupciją tarp pareigūnų.
94
Dauguma institucijų pateikė duomenis už visą ATPK straipsnį, nors ne visos jo dalys leidžia surašyti administracinį
nurodymą, mėginant nustatyti kuo tikslesnį duomenų skaičių, buvo panaudoti Policijos departamento pateikti duomenys
apie administracinių teisės pažeidimų pakartotinumą.
95
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Teisinio reguliavimo stebėsenos pažyma 2012-10-22
<http://www.tm.lt/dok/Stebesena%202012%2011%2019.PDF > [ Aplankyta 2015-04-12 ].
96
24
Manytina, kad toks ekonomiškas ir operatyvus, neginčijamų administracinės teisės
pažeidimų bylų ištyrimo modelis, sudarė galimybę pasiekti administracinės nuobaudos tikslų
optimaliausiu būdu.97
3.3 Administracinio nurodymo instituto taikymo ir aiškinimo problematika
Nors administracinio nurodymo institutas nėra itin plati teisinė sąvoka, tačiau taikant šį
institutą praktikoje iškilo keletas problemų. Anksčiau darbe minėta, kad per pirmuosius
administracinio nurodymo instituto įsigaliojimo metus buvo surašyti 240 540 administraciniai
nurodymai, tačiau iš jų, 363 nurodymai pagal ATPK 2601 straipsnį negalėjo būti surašyti. Reikia
pažymėti, kad administracinis nurodymas administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui
gali būti surašomas tik tuo atveju, jei yra įvykdytos šios keturios sąlygos:
 už padarytus administracinius teisės pažeidimus straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė
kaip 868 eurų maksimali bauda;
 sankcijoje, kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda, nenumatyta kitos rūšies
negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą);
 asmuo per vienerius metus nėra įvykdęs administracinio teisės pažeidimo, numatyto
atitinkamame ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje;
 padaryti turtiniai nuostoliai yra pilnai atlyginti. 98
Viena iš priežasčių, kodėl be pagrindo pažeidėjams buvo surašomi administraciniai
nurodymai – klaidingas įstatymo interpretavimas. Pastebėta, kad kai kurie pareigūnai klaidingai
interpretavo žodžius „su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo“.99 Svarbu pažymėti, kad aptariamo
straipsnio antroje dalyje yra numatytas kriterijus, pagal kurį administracinis nurodymas negali būti
surašytas – kai sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda yra numatyta kitos
rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą).
Taikant administracinio nurodymo institutą praktikoje taip pat kilo keblumų dėl
administracinio nurodymo surašymo, kai padaryti administracinės teisės pažeidimai kvalifikuojami
pagal kelis skirtingus ATPK II dalies straipsnius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra
išaiškinęs, kad taikant administracinę atsakomybę turėtų būti atskirai įvertinami ir kvalifikuojami
kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų
skyrimo taisykles skirtina nuobauda, ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda, kuri yra parenkama
97
98
99
Žr išnašą 90: Stebėsenos pažyma.
25
sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinės teisės pažeidimų, ribose.100 Teismų
praktikoje nurodyta, kad esant pažeidėjo veiksmų idealiai sutapčiai ir jei nė vienas pažeidimas
neužkerta kelio taikyti ATPK 2601 straipsnio nuostatų, tuomet administraciniame nurodyme
mokėtinos baudos dydis turėtų atitikti pusę minimalios baudos, numatytos sankcijoje už padarytą
sunkesnį pažeidimą.101 Tačiau, jei dėl vieno iš administracinių teisės pažeidimų negali būti
surašomas administracinis nurodymas – dėl visų pažeidimų surašomas protokolas be
administracinio nurodymo.102
Kita svarbi problema, kurią įvardina institucijos103 taikančios administracinio nurodymo
institutą – bendros administracinės teisės pažeidimų bylų bazės nebuvimas. Kadangi nėra visiems
pareigūnams prieinamo duomenų registro, subjektams taikantiems atsakomybę yra sunkiau sužinoti
ar pažeidimas nėra pakartotinis, o tai kartais gali lemti administracinio nurodymo pritaikymą be
pagrindo. Ši duomenų bazė taip pat reikalinga siekiant surinkti pilną pažeidimų, skirtų
administracinių nuobaudų ir administracinių nurodymų statistiką, tinkamai vykdyti administracinės
atsakomybės taikymo stebėseną.104 Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, tokiai bazei įkurti
reikėtų ~29 000 Eur papildomų lėšų.105
Išanalizavus Lietuvos teismų praktiką susijusią su administracinio nurodymo institutu,
galima daryti išvadą kad didžiausia šio instituto problema yra administracinio nurodymo įvykdymo
pasekmės, kurias aptarsiu 3.4 poskyryje.
Remiantis pateikta informacija, galima teigti, kad nors administracinio nurodymo taikymas
praktikoje ir kelia tam tikrų klausimų, jį taikantiems subjektams, tačiau tie klausimai nėra
neišsprendžiami. Visgi manytina, kad administracinio nurodymo institutas pateisino ir pasiekė jam
keliamus tikslus.
3.4 Kokias pasekmes pažeidėjui sukelia savanoriškai įvykdytas

administracinis nurodymas?
Lietuvos vyriausias administracinis teismas formavo vieningą administracinių teismų

praktiką, 106 aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus,107 nors jo kompetencija nagrinėti
administracinės teisės pažeidimų bylas, buvo panaikinta tuo pačiu įstatymu, kuriuo įtvirtintas
100
Valstybė p. V.R. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-663/2005.
101
Valstybė p. A.R. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1069-
648/2012.
102
Žr išnašą 90: Stebėsenos pažyma p.4.
103
Žr išnašą2 :2591 str.
104
Žr išnašą 90: Stebėsenos pažyma.
105
106
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymas Žin. (1999, Nr. 13-308) 13 str.
107
Lietuvos Respublikos Teismų įstatymas Žin.( 1994, Nr. 46-851) 31 str.
26
administracinio nurodymo institutas, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo
nutarime yra nurodęs, kad iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei
tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir specializuotų teismų
veiklai bei jos teisiniam reguliavimui, t. y. taikytini ir administraciniams teismams, o bylos turi būti
sprendžiamos ne sukuriant naujus precedentus, bet paisant jau įtvirtintų. Kitaip tariant, teismų
praktika turi būti prognozuojama.108
Nagrinėjant Lietuvos teismų praktiką administracinio nurodymo instituto kontekste abejonių
sukėlė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis teismas savo 2011 m. rugpjūčio 12 d.
nutartyje nurodė: „[a]tkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra nustatyta, jog administracinio
nurodymo įvykdymas prilygsta asmens nubaudimui ar asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą,
yra laikomas padariusiu teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad administracinį nurodymą asmuo gali
įvykdyti dėl įvairių priežasčių. Jokia kompetentinga institucija nekonstatavo, kad < ... > pažeidė
įstatymą“ .109
Kitaip tariant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad asmuo įvykdęs
administracinį nurodymą neturi būti laikomas baustu, taip išvengiant visų iš to kylančių pasekmių.
Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota rėmėsi ir Šiaulių apygardos
teismo,110 Panevėžio apygardos teismo111, bei Vilniaus apygardos teismo112 teisėjai. Pavyzdžiui
Šiaulių apygardos teismas yra pasisakęs, kad „įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio
teisės pažeidimo bylos teisena baigiama ir tai reiškia, kad teisena baigiama kompetentingam
organui nepaskyrus administracinės nuobaudos. Taigi, administracinio nurodymo surašymas ir
įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo.“113 Tokiai praktikai nepritaria Kauno apygardos
teismas, kuris savo nutartyje nustatė, kad „[a]dministracinio nurodymo surašymas, jau pagal visą jo
esmę žymiai švelnina pažeidėjo padėtį administracinio teisės pažeidimo teisinio įvertinimo
atžvilgiu, tačiau administracinio nurodymo įvykdymo faktą vertinimo aspektu prilyginti visiškam
108
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 60
straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996m. Liepos 11d. redakcija) Lietuvos Respublikos teismų
įstatymo 11straipsnio 3 dalies (2002m. Sausio 24d. redakcija), 96straipsnio 2 dalies (2002m. Sausio 24d. redakcija)
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“ Nutarimas 2006-03-28 Nr.33/03;
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4, 165 straipsnių (2002m. Vasario 28d. redakcija) atitikties Lietuvos
Respublikos konstitucijai.“ Nutarimas 2007-10-24 Nr. 26/07.
109
Valstybė p. A.A. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Administracinėje byloje Nr. N575-4446/2011.
110
Valstybė p. L.G. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje Nr. ATP-463-332/2013;
Valstybė p. N.P. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-41-282/2013;
Valstybė p. V.B. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-558-282/2013;
Valstybė p. D.Š. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-19-282/2013;
Valstybė p. S.K. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-497-354/2013;
Valstybė p. A.G. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-423-116/2013;
Valstybė p. I.K. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-604-116/2012.
111
Valstybė p. L.Ž. Panevėžio apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-205-185/2014;
Valstybė p. A.K. Panevėžio apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-332-168/2011.
112
Valstybė p. D.T. Vilniaus apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-376-92/2014.
113
Valstybė p. I.K. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-604-116/2012.
27
įvykio ir kaltės eliminavimui, jokia apimtimi neįtakojančiam asmens, kaip pažeidėjo, toliau daromų
kitų administracinių teisės pažeidimų, nėra jokio teisinio pagrindo.“114 Nagrinėjant tokią skirtingą
apeliacinės instancijos teismų praktiką, kyla klausimas – kas tai lemia.
Viena vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose numatyta, kad
teismų praktiką pagal savo kompetenciją formuoja atitinkamai Lietuvos apeliacinis
teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas115, todėl
apygardų teismai turėtų nenukrypti nuo šios praktikos. Kita vertus, teismai, taikydami ir
aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų
priimtus sprendimus, bet ir savo sukurtus vėlesnius precedentus analogiškose bylose116.
Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų kodeksą pastebima, kad kitos nuostatos,
kurios yra susijusios su administracinio nurodymo institutu, numatomos: ketvirtojo skirsnio
„Administracinės nuobaudos skyrimas“ 302 straipsnio „Baudos skyrimas“ 4 dalyje; aštuonioliktojo
skirsnio „Administracinio teisės pažeidimo protokolas“ 260 straipsnio „Administracinio teisės
pažeidimo protokolo turinys“ 1 ir 2 dalyse; 2602 straipsnyje „Administracinio teisės pažeidimo
protokolo su administraciniu nurodymu surašymas tais atvejais, kai pažeidimas užfiksuotas ne
asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje“; 261 straipsnio
„Protokolo ar medžiagos pasiuntimas“ 2 ir 3 dalyse; 262 straipsnyje „Atvejai ir aplinkybės, kai
administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas“. Minėtų nuostatų vieta rodo, kad
administracinį nurodymą dėl asmens padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jo taikymą
reguliuojančios normos siejamos su administracine nuobauda ir su administracinio teisės pažeidimo
protokolo surašymu.117 Lingvistiškai aiškinant administracinio nurodymo institutą, galima suprasti,
kad administracinis nurodymas yra tik pasiūlymas pažeidėjui, esant tam tikroms aplinkybėms,
sumokėti pusę paskirtos nuobaudos, kurį skirdamas administracinę nuobaudą surašo tam įgaliotas
pareigūnas. Nei ATPK 2601 straipsnyje, nei kitoje administracinių teisės pažeidimų kodekso vietoje
nėra parašyta, kad administracinis nurodymas pakeičia administracinę nuobaudą. Iš to galima
spręsti, kad tai yra tik būdas įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą.
Nuostata, kad administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui
baustumo, nesutampa ir su įstatymų leidėjo valia. Aiškinamajame rašte dėl įstatymo projekto,
kuriuo įsteigtas administracinis nurodymas yra aiškiai nurodyta, kad administracinis nurodymas
skirtas siekti administracinės nuobaudos tikslų118: „[a]dministracinio nurodymo institutas suteiktų
114
Valstybė p. A.D. Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje ATP-671-348/2014.
115
Žr. Išnašą 106: Konstitucinio teismo nutarimas.
116
Robertas Ročys „Lietuvos Respublikos teismų sprendimų precedento reikšmė“ Mokslas ir studijos 2013: Teorija ir
praktika. Studentų mokslinės – praktinės konferencijos medžiaga. < http://www.slk.lt/studentu-
konferencijos/2013/content.htm> [Aplankyta 2015-03-20].
117
Lina Beliūnienė ir kiti. „Galimybės siaurinti teismo funkcijas administracinių teisės pažeidimų procese“, Lietuvos
teisės instituto mokslo tyrimai,( 2014 m.) < http://teise.org/data/ATPP.pdf > [Aplankyta 2015-04-04].
118
Administracinės nuobaudos tikslai plačiau aptarti šio darbo antrame skyriuje.
28
galimybę ekonomiškiausiu ir greičiausiu būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslą – nubausti
asmenį ir atgrasinti jį nuo pažeidimų darymo ateityje su sąlyga, kad padarytas pažeidimas nėra
pernelyg pavojingas.“119 Administracinį nurodymą su administracine nuobauda taip pat sieja ir
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki šiol vienintelėje savo nutartyje, kurioje mini administracinio
nurodymo institutą, tačiau, baustumo klausimu išsamiau nepasisakė.120
Kita svarbi problema, kurią gali sukelti nuostata, kad administracinis nurodymas nėra
sietinas su administracine nuobauda, ir kad jo savanoriškas įvykdymas neužtraukia pažeidėjui
baustumo, kyla tuomet, kai teisės pažeidimo pakartotinumas yra kvalifikuojantis požymis. Įstatymų
leidėjas pakartotinį administracinės teisės pažeidimą laiko pavojingesne visuomenei veika.121
Daugelyje ATPK straipsnių yra numatyta, kad kai „[t]a pati veika, padaryta pakartotinai per
vienerius metus po administracinės nuobaudos paskyrimo už veikas, numatytas šiame
straipsnyje“122, padarytas teisės pažeidimas kvalifikuojamas pagal kitą atitinkamo straipsnio dalį,
kurioje numatyta nuobauda dažniausiai yra griežtesnė. Galime panagrinėti praktinę situaciją: ATPK
103 straipsnio pirmoje dalyje yra numatyta nuobauda už atitinkamą teisės pažeidimą: „užtraukia
baudą nuo dvidešimt vieno iki keturiasdešimt trijų eurų“, o straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad
pakartotinis pažeidimas per vienerius metus nuo baudos paskyrimo užtraukia baudą „nuo
penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų.“123
Pagal minėtą straipsnį nėra kliūčių pritaikyti administracinio nurodymo institutą, taigi: jei
pareigūnas paskiria administracinį nurodymą už šio straipsnio pirmą dalį, o pažeidėjas jį įvykdo,
tačiau nepraėjus vieneriems metams pakartotinai padaro atitinkamą teisės pažeidimą, ar jo veikla
bus kvalifikuojama pagal minėto straipsnio antrą dalį? Laikantis vyriausiojo administracinio teismo
praktikos – ne. Tai reiškia, kad pakartotinai įvykdžius tą patį pažeidimą, vėl būtų taikoma minėto
straipsnio pirma dalis.
Teisės teorijoje teisinė atsakomybė yra tapatinama su neigiamomis pasekmėmis pažeidėjui,
atsakomybė pradedama teisės pažeidimu ir baigiama pažeidėjo teisių varžymu.124 Todėl manytina,
kad tokios vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos laikymasis, tai yra jokių
teisinių pasekmių po nurodymo įvykdymo nebuvimas, pažeidžia administracinio nurodymo prigimtį
ir iš esmės paneigia administracinės atsakomybės ir administracinės nuobaudos institutų svarbą.125
Atsižvelgiant į tai, kad administracinių pažeidimų, už kuriuos gali būti paskirtas administracinis
119
120
Valstybė p. S.M. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje 2AT-11-2013.
121
122
Žr išnašą 2.
123
124
Žr. Išnašą 10: A. Vaišvila 455p.
125
Kristina Mikalauskaitė-Šostakienė, Audrius Zykevičius „Administracinio nurodymo institutas: taikymo ypatumai ir
problemos“, Mokslinių straipsnių rinkinys, Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, (2013 m.).
29
nurodymas, padaroma itin daug, būtina imtis priemonių, kad būtų tinkamai sureguliuotas
administracinio nurodymo sukeliamų pasekmių (baustumo) klausimas.
Darbe tiriamą klausimą būtų galima išspręsti redaguojant su administracinės nuobaudos
institutu susijusį galiojantį teisinį reguliavimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 36
straipsnyje yra numatytas terminas, kuriam praėjus yra laikoma, kad išnyksta administracinis
baustumas: „Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos,
kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad
jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.“126 Manytina, kad administracinio nurodymo
įvykdymo teisinių pasekmių klausimas efektyviai būtų išspręstas minėtame ATPK straipsnyje po
žodžių „kai pasibaigia nuobaudos vykdymas“ įrašius žodžius „ar įvykdomas administracinis
nurodymas“. Tuomet visiems subjektams taikantiems administracinio nurodymo institutą turėtų būti
aišku, kad asmuo įvykdęs administracinį nurodymą, turi būti laikomas baustu.
126
Žr. Išnašą 2: 36str.
30
IŠVADOS
Šio darbo pagrindinis tikslas buvo atsakyti į teisinį klausimą ar administracinis nurodymas
laikytinas administracine nuobauda.
Atlikus mokslinės literatūros, įstatymų, dokumentų bei teismų praktikos analizę, galima
teigti, kad šiame darbe išsikelta hipotezė, kad administracinis nurodymas yra laikytinas
administracine nuobauda pasitvirtino.
1. Teisinė atsakomybė yra būdas užtikrinti visuomenėje teisinę tvarką, teisių ir pareigų
pusiausvyrą, saugų visuomenės narių gyvenimą. Tradiciškai teisinė atsakomybė vertinama kaip
prievartinė atsakomybė. Tam kad valstybė galėtų taikyti teisinę prievartą, yra būtinas pagrindas –
teisės pažeidimas. Esant šiam pagrindui, valstybė turi, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų,
atitinkamai suvaržyti individo teises, ar net laikinai atimti galimybę naudotis tam tikromis teisėmis.
2. Viena iš teisinės atsakomybės rūšių yra administracinė atsakomybė. Administracinės
atsakomybės taikymui būtinas pagrindas – administracinės teisės pažeidimas. Administracinės
atsakomybės faktinis vykdymas prasideda tada, kai pažeidėjas įstatymų numatyta tvarka yra
pripažįstamas kaltu ir jam pradedamos taikyti administracinės prievartos priemonės.
3. Viena iš administracinių prievartos priemonių yra administracinė nuobauda.
Administracinė nuobauda yra suprantama kaip valstybės reakcija į teisės pažeidimą, siekiant
pažeidėją nubausti ir užkirsti kelią naujiems pažeidimams. Toks požiūris išskiria administracinę
nuobaudą iš kitų administracinės prievartos priemonių, kurios dažniausiai pasižymi prevenciniu
pobūdžiu ir yra skirtos užtikrinti viešąją tvarką. Nepalankūs ir nemalonūs padariniai yra būtina
administracinės nuobaudos sąlyga, kitaip nebūtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, tai
reiškia, nuobaudos negalėtų įspėjamai veikti ne tik pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, tai reiškia,
neatliktų prevencinio vaidmens.
4. Administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia tam tikrų padarinių – administracinį
baustumą. Kai kuriais atvejais tai gali būti veiką kvalifikuojantis požymis, arba tai bus
administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kurią bus atsižvelgta parenkant galbūt griežtesnę
nuobaudą. Tačiau, jeigu asmuo per metus nuo tada, kai pasibaigia administracinės nuobaudos
vykdymas, nepadaro naujo administracinės teisės pažeidimo – jis nebelaikomas baustu
administracine tvarka.
5. Administracinio nurodymo institutas pasiekė daugumą jam keliamų tikslų. Tai yra,
sumažino institucijų nagrinėjančių administracinės teisės pažeidimų bylas, o taip pat ir teismų darbo
krūvį. Sumažino pareigūnų diskreciją parenkant baudos dydį – taip sumažindamas korupcijos
tikimybę. Supaprastino daugumos nesudėtingų administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo
tvarką. Taip pat pagreitėjo lėšų gaunamų iš administracinių nuobaudų surinkimą į biudžetą.
31
6. Tai, kad administracinio nurodymo įvykdymas siejamas su administracinės teisės
pažeidimo bylos teisenos baigimu, niekaip nepaneigia pačio pažeidimo įvykdymo fakto, todėl
galima teigti, kad asmuo įvykdęs administracinį nurodymą turi būti laikomas baustu.
7. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis nurodymas yra tik pasiūlymas pažeidėjui, esant
tam tikroms aplinkybėms, sumokėti pusę paskirtos nuobaudos, kurį skirdamas administracinę
nuobaudą surašo tam įgaliotas pareigūnas, bei į administracinio nurodymo instituto tikslus, galima
daryti išvadą, kad administracinio nurodymo institutas savo prigimtimi ir turiniu yra įrankis taikyti
valstybės prievartą – skirti administracinę nuobaudą asmenims, padariusiems administracinės teisės
pažeidimus. Todėl jokių teisinių pasekmių nebuvimas pažeidėjui po to, kai įvykdomas
administracinis nurodymas – iš esmės paneigtų administracinės atsakomybės ir administracinės
nuobaudos institutų svarbą.
Rekomendacija
Atsižvelgiant į tai, kad administracinių pažeidimų, už kuriuos gali būti paskirtas

administracinis nurodymas, padaroma itin daug, būtina imtis priemonių, kad būtų tinkamai
sureguliuotas administracinio nurodymo sukeliamų pasekmių klausimas.
Manytina, kad šį klausimą galima išspręsti redaguojant administracinių teisės pažeidimų
kodekso 36 straipsnį, kuriame nurodyta: „[j]eigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė
nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo
administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.“127
Siūlytina po žodžių „kai pasibaigia nuobaudos vykdymas“ įrašyti „arba įvykdomas administracinis
nurodymas“. Tuomet visiems subjektams taikantiems administracinio nurodymo institutą turėtų
būti aišku, kad asmuo įvykdęs administracinį nurodymą yra laikomas baustu administracine tvarka.
127
LR Administracinių Teisės Pažeidimų Kodeksas Žin.(1992, Nr. 21-610) 36str.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
Knygos:
1. A. Abramavičius. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė (Vilnius: Teisinės informacijos centras
1998).
2. A. Vaišvila. Teisės teorija, vadovėlis (Vilnius: Justitia, 2014).
3. G. Dambrauskienė ir kiti. Lietuvos teisės pagrindai (Vilnius: Justitia, 2004).
4. J. Usher. Europos bendrieji teisės principai. (Vilnius: Naujoji Rosma, 2001).
5. Mikelėnas V. Civilinės atsakomybės poblemos: lyginamieji aspektai. (Vilnius: Justitia
1995).
6. P. Cacaud, M. Kuruc, M. Spreij. Administrative Sanctions in Fisheries law (Food and
Agriculture Organization of the United Nations, Rome, 2003).
7. P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. (Vilnius, Justitia 1996).
8. P. Petkevičius. Administracinių teisės pažeidimų teisena (Vilnius: Teisinės informacijos
centras 2003).
9. S. Šedbaras. Administracinė atsakomybė. (Vilnius, Justitia 2005).
10. В.Н. Хропанюк. “Теория государства и права” ( Москва, 1995).
Moksliniai straipsniai:
11. „1999 m. gruodžio 28 d. konsultacija“ Administracinių teismų praktika (Nr. (1), 1999m.).
P. 326.
12. „Legal and administrative measures to support police enforcement of traffic rules“,
The ”Escape” Project, (Contract Nº: RO-98-RS.3047, June 2000).
13. Adrienne de Moor-van Vugt. „Administrative Sanctions in EU Law“ Review of European
Administrative Law; (Vol. 5, Nr. 1, 5-41, Paris legal publisers, 2002).
14. D. Urbonas „Administracinės sankcijos kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse:
samprata, tipologija ir taikymo principai“ Jurisprudencija, ( 2005, Nr. 70(62)) p. 42-53
15. D. Žilinskas „Terorizmo grėsmė kaip teisėsaugos institucijų integraciją skatinantis
veiksnys.“ Jurisprudencija (2005 m.).
16. dr. Lina Beliūnienė ir kiti. „Galimybės siaurinti teismo funkcijas administracinių teisės
pažeidimų procese“, Lietuvos teisės instituto mokslo tyrimai, (2014 m.).
17. Dr. Vigintas Višinskis, Dainius Raižys „Kai kurios administracinių nuobaudų vykdymo
problemos“ straipsnis Jurisprudencija, (2004 m.)
18. Karen Yeung „Better Regulation, Administrative Sanctions and Constitutional
Values“ Legal Studies (33(2); 06/2013).
19. Kristina Mikalauskaitė-Šostakienė, Audrius Zykevičius „Administracinio nurodymo
institutas: taikymo ypatumai ir problemos“, Mokslinių straipsnių rinkinys, (Visuomenės
saugumas ir viešoji tvarka, 2013).
20. Lastauskienė G. „Požiūrio į teisinę atsakomybę paieška“ , Jurisprudencija. (Nr. 19(11),
2001).
21. Linas Meškys, Mažvydas Gerdvila, „Ar galima mediacija administraciniame procese
Lietuvos respublikoje?“ Teisės apžvalga (2014-10-27, No.1 (12), 2015).
22. M. Bilius „Ar pareigūnas gali teisėtai skirti administracinę nuobaudą?“ straipsnis žurnale:
International Journal of Baltic Law (Volume 2, No. 2 April, 2005).
33
23. N. Kaminskienė, „Alternatyvus civilinių ginčų sprendimas“ Daktaro disertacija, MRU
(Vilnius, 2009) .
24. V. Greve, Dr. Claus Gulmann „The system of administrative and penal sanctions in the
member states of the european communities“, National reports (Volume-1, 1994).
Teisės aktai:
25. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2), 226, 232, 232(1), 239, 239(3), 241,
241(1), 246(1), 246(2), 246(7), 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt
trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257(1), 260(1), 260(2) straipsniais,
dvidešimt trečiuoju(1) ir dvidešimt trečiuoju(2) skirsniais įstatymas, Žin (2010, Nr. 142-
7257).
26. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Žin. (1995, Nr. 40-
987).
27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Žin. (1999, Nr. 13-308).
28. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas Žin.(1992, Nr. 21-610).
29. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 301 straipsniu ir
298 straipsnio papildymo įstatymas. 1999m. Lapkričio 11d. Nr. VIII-1407 Žin. (1999, Nr.
101-2906).
30. Lietuvos Respublikos Konstitucija Žin. (1992, Nr. 33-1014).
31. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas Žin.( 1994, Nr. 46-851).
32. Кодекс Российской Федерации об административных правонарушениях, Принят
Государственной Думой 20 декабря (2001 года.).
Internetiniai šaltiniai:
33. Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso
302, 226, 232, 2321, 239, 239-3, 241, 241-1, 246-1, 246-2, 246-7, 249, 259, 260, 261, 262,
313 straipsnių, dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo
260-1, 260-2 stripsniais, dvidešimt trečiuoju (1) ir dvidešimt trečiuoju (2) skirsniais
įstatymo projekto.
<http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=25902&p_org=&p_fix=n&p_gov=
n%20> [Aplankyta 2015-03-03].
34. European Commission Directorate General For Energy and Transport, The consultation
paper of „Respecting the Rules Better Road Safety Enforcement in the European Union“ ,
2006-11-06,
<http://ec.europa.eu/transport/road_safety/consultations/doc/2007_01_19_roadsafety_enfor
cement_consultation_paper.pdf > [Aplankyta 2015-04-12].
35. Pastabos ir pasiūlymai dėl įstatymų projektų Nr. 9869, Teisės institutas 2009-12-17
<http://www.lrv.lt/Posed_medz/2010/100317/18.pdf> [Aplankyta 2015-04-10].
36. Policy Guidance for the Enforcement of Penalty Charge Notices,
<http://www.rushmoor.gov.uk/CHttpHandler.ashx?id=4264&p=0 > [Aplankyta 2015-04-
12].
37. Recommendation of the Commitee of Ministers to Member States on Administrative
Sanctions, Council of Europe Commitee of Ministers, (Nr. R(91) 1, 1991-02-13).
<http://www.dhvspeyer.de/stelkens/Materialien/Recommendation_No_R%2891%291.pdf>
[Aplankyta 2015-03-12].
34
38. Robertas Ročys „Lietuvos Respublikos teismų sprendimų precedento reikšmė“ Mokslas ir
studijos 2013: Teorija ir praktika. Studentų mokslinės – praktinės konferencijos medžiaga.
< http://www.slk.lt/studentu-konferencijos/2013/content.htm> [Aplankyta 2015-03-20].
39. Stasys Keinys ir kiti red., Dabartinis lietuvių kalbos žodynas ( Vilnius: Lietuvos kalbos
institutas, internetinė versija 2011); < http://dz.lki.lt/get/21497/ > [aplankyta 2015 03 06].
40. Teikimas dėl įstatymų projektų. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2010-03-02
Nr. (1.5.) 7R-1765 <http://www.lrv.lt/Posed_medz/2010/100317/18.pdf> [Aplankyta 2015-
04-10].
41. Teisinio reguliavimo stebėsenos pažyma. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija,
2012-10-22 <http://www.tm.lt/dok/Stebesena%202012%2011%2019.PDF > [Aplankyta
2015-04-13].
Teismų praktika:
42. Europos Žmogaus Teisių Teismo byla: Öztürk v. Germany, Eur. Ct. HR, No. 8544/79
(1984).
43. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai“ 1997-04-08 Nr. 12/96-5/97.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio (2007 m. Sausio 16 d. Redakcija)
Atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 2010 m. gegužės 28 d. Nr. 14/2008.
Administracinių Teisės Pažeidimų Kodekso 269 straipsnio 7 dalies (2007 M. gruodžio 13
d., 2008 M. liepos 3 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 2009-04-
10. Nr. 27/08-29/08-33/08.
Administracinių Teisės Pažeidimų kodekso 301 straipsnio 2 dalies (2007 m. Gruodžio 13 d.
redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nutarimas 2012-09-25 Nr.
34/2009-11/2011-33/2011.
administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5
dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai.“ 2005-11-10 Nr. 01/04.
Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies
(1996m. Liepos 11d. redakcija) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11straipsnio 3 dalies
(2002m. Sausio 24d. redakcija), 96straipsnio 2 dalies (2002m. Sausio 24d. redakcija)
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“ Nutarimas 2006-03-28 Nr.33/03.
49. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4, 165
straipsnių (2002m. Vasario 28d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos
konstitucijai.“ Nutarimas 2007-10-24 Nr. 26/07.
50. Valstybė p. A.A. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje
byloje Nr. N575-4446/2011.
35
51. Valstybė p. A.D. Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje ATP-671-
348/2014.
52. Valstybė p. A.G. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-423-
116/2013.
53. Valstybė p. A.K. Panevėžio apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-332-
168/2011.
54. Valstybė p. A.R. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1069-
648/2012.
55. Valstybė p. D.Š. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-19-
282/2013.
56. Valstybė p. D.T. Vilniaus apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-376-
92/2014.
57. Valstybė p. I.K. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-604-
116/2012.
58. Valstybė p. J.G. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–
366/2008.
59. Valstybė p. J.M. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Administracinės teisės
pažeidimo byloje Nr. N-62-5517-10.
60. Valstybė p. L.G. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje Nr. ATP-463-
332/2013.
61. Valstybė p. L.Ž. Panevėžio apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-205-
185/2014.
62. Valstybė p. N.P. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-41-
282/2013.
63. Valstybė p. P.T. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje
Nr. ATP-198-658/2015.
64. Valstybė p. R.R. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo
byloje Nr. ATP-63-719/2015.
65. Valstybė p. S. H. F. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės
pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014.
66. Valstybė p. S.K. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-497-
354/2013.
67. Valstybė p. S.M. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje 2AT-11-
2013.
68. Valstybė p. V.B. Šiaulių apygardos teismo nutartis adminstracinėje byloje ATP-558-
282/2013.
69. Valstybė p. V.R. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje
byloje Nr. N9-663/2005.
70. Valstybė p. V.R. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje
Nr. ATP-100-282/2015.
71. Valstybė p. Ž.Š. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje 2AT-31-
2013.
36

Administracinė Atsakomybė

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Administracinė Atsakomybė

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

AR ADMINISTRACINIS NURODYMAS LAIKYTINAS ADMINISTRACINE

Magistro baigiamasis darbas

Teisės vientisųjų studijų programa, valstybinis kodas 601M90004

Vadovas (-ė) Doc. dr. Darius Urbonas _________ ______

Apginta _Prof. Dr. Julija Kiršienė_ __________ _______

1. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ ......................................................................................... 9

1.1 Teisinės atsakomybės samprata ir požymiai ................................................................................. 9

1.2 Administracinės atsakomybės požymiai ir pagrindiniai principai .............................................. 10

1.3 Administracinės teisės pažeidimas – pagrindas taikyti administracinę atsakomybę ................... 13

2. ADMINISTRACINĖ NUOBAUDA ............................................................................................ 14

2.1 Administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai ............................................................................ 14

2.2 Administracinių nuobaudų rūšys ir skyrimo ypatumai .............................................................. 16

2.3 Administracinės nuobaudos įvykdymo sukeliamos pasekmės .................................................... 19

3. ADMINISTRACINIO NURODYMO INSTITUTAS ................................................................ 21

3.1 Administracinio nurodymo instituto sėkmingas taikymas užsienio valstybėse ......................... 21

3.3 Administracinio nurodymo instituto taikymo ir aiškinimo problematika .................................. 25

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................ 33

Darbe analizuojamas klausimas – ar administracinis nurodymas yra laikytinas

Temos aktualumas. Vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti visuomenėje tvarką – teisinės

1.2 Administracinės atsakomybės požymiai ir pagrindiniai principai

1.3 Administracinės teisės pažeidimas – pagrindas taikyti administracinę

2.2 Administracinių nuobaudų rūšys ir skyrimo ypatumai

2.3 Administracinės nuobaudos įvykdymo sukeliamos pasekmės

Išanalizavus bendras administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, svarbu paminėti, kokios

3. ADMINISTRACINIO NURODYMO INSTITUTAS

Europos Komisijos Generalinis direktoratas energijos ir transporto klausimais, jau 2006 m.

3.2 Administracinio nurodymo instituto įkūrimą paskatinusios priežastys ir

3.3 Administracinio nurodymo instituto taikymo ir aiškinimo problematika

3.4 Kokias pasekmes pažeidėjui sukelia savanoriškai įvykdytas

Lietuvos vyriausias administracinis teismas formavo vieningą administracinių teismų

Atsižvelgiant į tai, kad administracinių pažeidimų, už kuriuos gali būti paskirtas

You might also like

Vadovas (-ė) Doc. dr. Darius Urbonas ___

Apginta _Prof. Dr. Julija Kiršienė_ ____ _