AKIES OBUOLIO ANATOMIJA IR FIZIOLOGIJA

• Akies obuolį sudaro: • Akies priediniai organai – tai akį

- dangalai saugantys ir judinantys organai:
- išorinis dangalas (tunica fibrosa -vokai
bulbi) :ragena, odena - ašarų aparatas
- kraujagyslinis dangalas (tunica
- junginė
vasculosa bulbi, uvea ): rainelė, krumplynas,
gyslainė - akies obuolį judinantys raumenys.
- vidinis dangalas (tunica interne bulbi ):
tinklainė
- branduolys
- stiklakūnis
- lęšis
- priekinė bei užpakalinė akies kameros.
IŠORINIO DANGALO ANATOMIJA IR FUNKCIJOS
• Laužianti galia yra tai, kiek akis gali sufokusuoti
šviesos spindulius.
Pilna akies galia~62 D.
Ragenos galia ~43 D(t.y. 2/3 akies laužiamosios galios).
• Dioptrija-šviesos laužimo matas. 1 D sufokusuoja
lygiagrečius spindulius į tašką 1 metro atstumu.
Atvirkštinis židinio nuotolio dydis(metrais). D= 1/f
2D= 1/0.5
IŠORINIO DANGALO ANATOMIJA IR FUNKCIJOS

• Ragena – 1/6 jungiamojo audinio • Sudaryta iš šių sluoksnių:

dalis, esanti akies obuolio priekyje.
• Skaidri dėl ypatingos ląstelių,
kolageno skaidulų išsidėstymo tvarkos
ir rūgštinės mukopolisacharidų terpės. Ragenos epitelis ir
Bowman‘o kapsulė

• Ragenos nedengia junginė.

• Neturi kraujagyslių
• Labiausiai įnervuojamas organas Stroma

• Vidutinis ragenos storis 520-540 µm

Descemeto
membrana

Endo
telis
IŠORINIO DANGALO ANATOMIJA IR FUNKCIJOS

• Likusi išorinio akies obuolio dangalo dalis • Silpniausios akies obuolio vietos:
– odena
- Limbas
• Priekyje pereina į ragena, užpakalyje į
- Akytoji plokštelė
regos nervą.
• - Raumenų prisitvirtinimo vietose
Odenos storis varijuoja nuo 1mm (regos
nervu) iki 0,3mm (akies raumenų Funkcijos:
prisitvirtinimo vieta).
- Atraminė
• Odena sudaryta iš įvairiomis kryptimis
išsidėsčiusių kolageno skaidulų pluoštų, - Apsauginė
tarp kurių išsidėstę fibroblastai ir - Ekstraokulinių raumenų prisitvirtinimo
melanocitai. vieta
• Ragenos perėjimo į odeną vieta - limbas Krumplyno raumuo (akomodacija)
KRAUJAGYSLINIO DANGALO ANATOMIJA

• Rainelė - judri diafragma tarp priekinės ir

užpakalinės kamerų, centre turinti ovalios
formos angą – vyzdį.
• „garbanų vainikas“ (collarette), esantis 1,5 mm
nuo rainelės vyzdinio krašto dalijaClick
rainelę
toį add
: text
• Vyzdinę
• krumplyninę dalis
• Sudaryta iš 2 sluoksnių:
• stromos (fibroblastai, melanocitai,
kraujagyslių tinklas, m. constrictor
pupillae)
Anterior border layer
• dviejų sluoksnių epitelio ląstelių. Iris stroma
Sphincter muscle
Anterior iris epithelium
Posterior iris epithelium
Lens capsule
KRAUJAGYSLINIO DANGALO ANATOMIJA

• Žiedo formos kraujagyslinio dangalo

dalis, einanti palei priekinę vidinę
odenos dalį, skerspjūvyje yra trikampio
formos.
• Prasideda apie 1,5 mm nuo limbo, kur
krumplynas tvirtinasi prie odenos
pentino ir baigiasi dantytosios linijos
srityje.
• Priekinė dalis – corona radialis
• Užpakalinė dalis – pars plana corporis
ciliaris
KRAUJAGYSLINIO DANGALO ANATOMIJA

• Kraujagyslinio dangalo dalis, besitęsianti

nuo dantytosios linijos iki regos nervo ir
esanti tarp odenos ir tinklainės.
• Sudaryta iš:
• lamina fusca
• stroma
• Haller
• Sattler
• choriokapiliarų sl.
• Bruchso membrana
 VIDINIO DANGALO ANATOMIJA
Tinklainė – vidinis dangalas, esantis tarp
stiklakūnio ir gyslainės.

• Sudarytas iš 10 sl.
• Tinklainės pigmentinis epitelis
• Kūgelių ir stiebelių
• Išorinė skiriančioji membrana
• Išorinis branduolinis sluoksnis
• Išotinis tinklinis sluoksnis
• Vidinis branduolinis sluoksnis
• Vidinis tinklinis sluoksnis
• Ganglinių ląstelių
• Nervinių skaidulų
• Vidinė skiriančioji membrana
 TINKLAINĖ

• Iš vidaus akies obuolį išklojanti

šviesai jautri plėvelė, kurioje
fokusuojamas vaizdas

• Fotoreceptorinės ląstelės(stiebeliai ir
kūgeliai) reaguodamos į šviesos bangų
dirgiklius virsta nerviniais impulsais,
kurie siunčiami į smegenis-ten
sukuriamas vaizdas
 TINKLAINĖ

Geltonoji dėmė
• 3,5 mm nuo lateralinio RND krašto, apie
11 mm žemiau nuo RND centro
• Gelsvos spalvos dėl ksantofilinių pigmentų
(luteino ir zeaksantino)
• 5-6 mm skersmens

• Kūgeliai(6-7 mln)susitelkę geltonojoje

dėmėje, kur geriausias matymas. Jų dėka
skiriame daiktų spalvą, formą, detales. 
LĘŠIUKAS
• Lęšiukas- abipus išgaubta skaidri
struktūra su išorine neląsteline kapsule.

Užtikrina likusį 30% akies refrakcijos

gebėjimą kaitalioti laužiamąją galią.

Dalyvauja akomodacijoje
Akies gebėjimas kaitalioti savo lauţiamąją gebą, kad aiškiai
matytų įvairiai nutolusius daiktus -yra vadinamas Akomodacija.

• Yra iš karto už rainelės

LĘŠIUKAS
Sudarytas:

Kapsulės (sudaryta iš BM, kurioje gausu

IV tipo kolageno)
Žievinio sluoksnio
Branduolio
STIKLAKŪNIS
Želatininės konsistencijos audinys, esantis už
lęšiuko, užpildantis 4/5 akies obuolio tūrio.

Stiklakūnį galima suskirstyti į zonas,

priklausomai nuo standumo :
1. stiklakūnio žievė
2. Centrinis stiklakūnis
3. Cloquet‘o kanalas
• 99% sudaro vanduo.

Stiklakūnis tvirčiausiai tvirtinasi:

- Dantytosios linijos srityje
- Lęšiuko užpakalinio pav.
- RND
- Geltonosios dėmės
- Tinklainės kraujagyslių
PRIEKINĖ KAMERA

• Priekinė akies kamera yra tarp

rainelės ir ragenos

• Užpildyta skaidriu skysčiu, kuriam

kasdien nutekant išvengiama pernelyg
didelio akių spaudimo
KAMERŲ SKYSČIO NUTEKĖJIMAS

Priekinės kameros skystis nuteka 2 keliais:

• Per trabekulinį tinklą
• Uveoskleraliniu keliu
UŽPAKALINĖ AKIES KAMERA
Netaisyklinga ertmė, užpildyta intraokuliniu
skysčiu.

• Galima padalyti į 3 dalis:

• Tikrąją užpakalinę kamerą
• Zonulinę dalį (Hannover)
• Retrozonulinę dalį (Petit)
• Tai, kad tinklainėje yra dviejų rūšių
receptoriai- stiebeliai ir kūgeliai,
nulemia skirtingą pojūtį tinklainės
centre ir periferijoje, dėl to išskiriamas
centrinis ir periferinis matymas.
• Centrinio matymo kokybės rodmenys
yra regos aštrumas ir spalvų skyrimas,
periferinio akiplotis.
• 1674 m. Hukas nustatė, kad
mažiausias atstumas tarp žvaigždžių,
kai jas matome kaip dvi atskiras, lygus
vienai kampo minutei.
• 1862m. Snellen‘as pagal šį dydį udarė
lenteles regos aštrumui tirti,
laikydamas 1 minutės kampą norma.
• Vienos minutės žiūros kampas atitinka
0,004 mm tinklainės linijinį dydį, o tai
lygu vieno kūgelio skersmeniui.
Atskirai matyti 2 taškus galima tada,
kuomet tarp dviejų dirginamų kūgelių
įsiterpęs vienas nedirginamas.
PERIMETRIJA
Tai akipločio tyrimo būdas.
Perimetrijų rūšys:
I.A.Kiekybinė (nustatant akipločio defektus)
B.Kokybinė (nustatant defektų dydį, gylį, apimtį, sekant proceso eigą)

II.A.Kinetinė
(tam tikro dydžio ir intensyvumo stimulas juda įvairiais
meridianais nuo nematomos matomos srities link; pacientas praneša, kai
pamato stimulą ir vieta pažymima specialioje schemoje. Sujungus
skirtinguose meridianuose pažymėtus taškus, gaunama tam tikro
intensyvumo izoptera)
B.Statinė (perimetro sferoje objektas nejuda, tik kinta jo šviesos
intensyvumas. Šviesos stimulai užsidega tiriamajam nežinoma tvarka).
 ABIAKIS MATYMAS

• Binokuliniu matymu vadinamas abiejų

akių tinklainių centrinėse duobutėse
gautų vaizdų suliejimas į vieną.

• Spalvinis keturtaškis
• Bagolini mėginys
• Graefe mėginys
AČIŪ UŽ DĖMESĮ 
VOKAI

• Odos raukšlės, dengiančios akies

obuolį
• Apsaugo akį nuo išorinių veiksnių
• Juose yra liaukų, kurių sekretas
dalyvauja ašarų plėvelės susidaryme
• Paskirsto ašaras ant akies paviršiaus
ir nubraukia šiukšles
• Ašarų aparats sudarytas iš :
• sekrecinės
• drenažinės dalių
• Sekrecinę dalį sudaro:
• bazinė
• refleksinė
• Drenažinę sistemą sudaro:
• ašarų taškeliai
• ašarų kanalėliai
• ašarų maišelis
• ašarinis nosies latakas
AŠARŲ PLĖVELĖ

• Lipidinis sluoksnis (Meibomo liaukų, • Funkcijos:

voko krašto prakaito ir riebalinių liaukų
• palaiko drėgmę, būtiną ragenos ir
produktas)
junginės epitelinėms ląstelėms
• Vandeninis sluoksnis (ašarų liaukos,
• padaro ragenos paviršių lygų ir
priedinių Krause ir Wolfring ašarų
optiškai skaidrų
liaukų produktas
• aprūpina deguonimi rageną
• Mucino sluoksnis (junginės taurinių
ląstelių) • dalyvauja ragenos mitybos ir
apykaitos produktų šalinimo
procesuose
JUNGINĖ

• Plona plėvelė, jungianti vokus su akies

obuoliu. Junginė dengia odeną
priekyje, akies obuolio dalyje.
• Vokų vidiniame paviršiuje tampriai
prigludusi prie kremzlės. Tįsdama nuo
vokų ant akies obuolio, skliautuose
junginė susimeta į klostes