Kvėpavimas ir jo reikšmė.

Žmogaus kvėpavimo sistemos

sandara

ŽUVYS. Deguonies gauna su
vandeniu. Į kraują deguonis
patenka difuziškai pro žiaunas.
AUGALAI. Kvėpuoja per
žioteles deguonimi, kurį
patys ir pasigamina.
PIRMUONYS, GRYBAI,
MONEROS. Kvėpuoja visu
kūno paviršiumi, nes
paviršiaus plotas gan didelis,
todėl difuzijos būdu į ląstelę
patenka visas reikiamas
deguonis.
VABZDŽIAI. Kvėpuoja oro vamzdeliais
trachėjomis, kurios išsišakoja į
tracheoles, o tracheolės įsiskverbia į
raumenų ląsteles. Dujų mainai tarp
organizmo ir aplinkos vyksta per
pilvelyje esančius kvėptukus.
Kvėpavimas
gyvajame
pasaulyje
PAUKŠČIAI. Kvėpuoja plaučiais,
turi oro maišus, kurie padidina
mažą plaučių tūrį. Oras į oro
maišus patenka dėl slėgių skirtumo
paukščiui pakeliant sparnus.
Kuo panašūs ir kuo skiriasi šie
reiškiniai?

DEGIMAS KVĖPAVIMAS
Kokiame ląstelės organoide vyksta

ląstelinis kvėpavimas?
 KODĖL ORGANIZMAI KVĖPUOJA?

Ląstelinis kvėpavimas – tai mitochondrijose

vykstanti organinių molekulių oksidacija, kurios
metu išsiskiria ENERGIJA.

C6H12O6 + O2 → 6CO2 + 6H2O + E

gliukozė deguonis anglies vanduo energija
dioksidas
 ENERGIJA NAUDOJAMA:

1. Naujų medžiagų gamybai;

2. Judėjimui;
3. Medžiagų skaidymui;
4. Aktyviajai pernašai per plazminę
membraną;
5. Termoreguliacijai;
6. Sekrecijai (didelių molekulių
išskyrimui).
 LĄSTELINIS
KVĖPAVIMAS

AEROBINIS ANAEROBINIS
• http://zmogausbiologija.wikispaces.com/Kv
%C4%97pavimas
 Kvėpavimo organų sistema
Kvėpavimo takai Plaučiai
Saugo plaučius nuo Juose vyksta dujų
pažeidimų ir infekcijų, per apykaita
juos vyksta įkvėpimas ir • Bronchai
iškvėpimas
• Broncheolės
• Nosies ertmė
• Alveolės
• Nosiaryklė
• Gerklos
• Trachėja
• Bronchai
Žmogaus kvėpavimo sistema
Nosies ertmė

Nosiaryklė
Gerklos
Trachėja
Bronchai
Plaučiai

Tarpšonkauliniai
raumenys
 Nosies ertmės sandara
Viršutinė nosies kriauklė
Vidurinė
Viršutinė nosies landa nosies
landa

Nosiaryklė
Apatinė
nosies
Nosies plaukeliai kriauklė
Apatinė
•Nosies ertmės gleivinė išklota nosies
landa
virpamuoju epiteliu.
•Gleivinės liaukos išskiria
gleives, kurios sulaiko
mikroorganizmus ir juos
nukenksmina,
•Gleivės sudrėkina orą.
•Kapiliarai padeda sušildyti orą.
Virpamasis epitelis- iškloja kvėpavimo takus,
plaukeliai pašalina į išorę patekusias dulkes
ir svetimkūnius
 BALSO STYGOS
• Tai 2 gleivinės klostės
su prie jų
prisitvirtinusiais
raumenimis, kurie
reguliuoja stygų
įtempimą.
• Tarp stygų yra balso
plyšys, per kurį
eidamas oras virpina
stygas, ir susidaro
garsas.
Priekinę trachėjos sienelę sudaro kremzliniai
pusžiedžiai, sujungti raumenimis ir raiščiais.
Apsaugo nuo uždusimo.
 Plaučiai – kuriuose vyksta dujų
apykaita
Plaučių viršūnė
•Plaučius dengia lygi,
jungiamojo audinio
plėvė – plaučių
krūtinplėvė.
Tarpskiltinės
•Krūtinplėvės ertmė- vagos Viršutinė
skiltis
Viršutinė
skiltis
joje yra skysčio,
mažinančio trintį
kvėpuojant. Vidurinė
skiltis
•Gyvybinė plaučių
talpa lygi 3500 kubinių Apatinė Apatinė
centi- metrų skiltis skiltis
Kaip galime atskirti kairįjį ir
dešinįjį plaučius?
 Broncheolės ir alveolės

•Alveolių paviršių dengia kapiliarų tinklas.

•Alveolių sienelės sudarytos iš vienasluoksnio
epitelio ląstelių.
•Jos išskiria medžiagą, kuri sutepa alveolių paviršių,
todėl jos nesubliūkšta.
 Iškvėpus orą, plaučių alveolės nesulimpa,
nes jų vidų dengia medžiaga- surfaktantas
 Alveolės:
1. Plonasienės oro pūslelės;
2. Sienelės sudarytos iš vienasluoksnio epitelio
ląstelių- lengvai vyksta dujų difuzija;
3. Labai daug mažų alveolių- padidina paviršiaus
plotą;
4. Vidinį paviršių dengia biologiškai aktyvių
medžiagų plėvelė- neleidžia alveolėms subliukšti
ir naikina mikroorganizmus;
5. Paviršius drėgnas- dujos lengvai ištirpsta;
6. Apraizgo tankus kapiliarų tinklas, kapiliarų
sienelės sudarytosiš vieno ląstelių sluoksnio- tai
efektyvina dujų apykaitą,palaiko dujų
koncentracijos gradientą.
 ĮDOMU
• Kiekviename plautyje yra 300 –
350 mln. alveolių.
• Bendras alveolių paviršiaus plotas
siekia 100 kvadratinių metrų, jis
50 kartų didesnis už odos paviršių.
 KVĖPAVIMO TAKAI
NOSIES NOSIARYKLĖ GERKLOS TRACHĖJA BRONCHAI
ERTMĖ

Valo, Per ją oras Antgerklis Jungia Jungia

šildo, patenka į saugo gerklas ir trachėją su
gerklas. kvėpavimo bronchus. plaučiais.
drėkina
įkvepiamą Jungia takus nuo Valo orą. Valo orą.
orą virškinimo ir maisto Saugo nuo
kvėpavimo patekimo. uždusimo.
sistemas. Saugo nuo
uždusimo.
Leidžia
kalbėti
 Kodėl įkvepiame?
• Pailgosiose smegenyse
yra kvėpavimo centras,
kuris reguliuoja
kvėpavimo dažnį.
• Padidėjusi anglies (IV)
dioksido koncentracija
kraujyje dirgina
kvėpavimo centrą.
• Intensyvesnis
dirginimas lemia
didesnį kvėpavimo
dažnį.
KVĖPAVIMO JUDESIAI
 Donderso aparato demonstravimas
Donderso aparatas – modelis su kuriuo galima nustatyti oro
patekimą ir pašalinimą iš plaučių. Plaučių vaidmenį atlieka du balionėliai,
o pleuros – visas stiklinio indo vidus.

Plaučiai
Pleuros
ertmė
Plaučiai
Diafragma
S Pleuros
ertmė
p
a Diafragma
u
d mm
i
m
a Pauzė Įkvėpimas Iškvėpimas Pauzė
s
 Kvėpavimo judesiai
•Įkvėpimo metu krūtinės ląsta ir plaučiai išsiplečia, todėl
oras įeina.
•Iškvėpimo metu krūtinės ląsta ir plaučiai grįžta į savo
pradinę padėtį. Dabar oras pašalinamas iš jų.
ĮKVĖPIMAS

Kaklo
raumenys
Tarpšonkauliniai Krūtinės
raumenys raumenys

IŠKVĖPIMAS

Tarpšonkauliniai
raumenys
Diafragma Pilvo
raumenys
Iškvėpimas Įkvėpimas
 Kvėpavimo judesiai
Pokytis, Įkvėpimas Iškvėpimas
vykstantis
kvėpavimo
judesio metu
Tarpšonkauliniai
raumenys
Šonkauliai

Diafragma

Plaučių tūris

Oro slėgis
plaučiuose
Oro judėjimo
 Organas, kuris kinta Įkvėpimas Iškvėpimas
kvėpavimo metu

Tarpšonkaulinia Įsitempia Atsipalaiduoja

i raumenys

Šonkauliai Pakyla Nusileidžia

Diafragma Atsipalaiduoja Įsitempia ir
ir išsilygina išsigaubia
Plaučių tūris Didėja Mažėja
Oro slėgis Mažėja Didėja
plaučiuose

Oro judėjimo Į plaučius Iš plaučių

kryptis
 Oro kelias
Deguonis nešamas į širdį
Anglies dioksidas
Plaučių venulė patenka iš širdies
Bronchai Plaučių arteriolė
Bronchiolė

Alveolė
Pakankamas
kraujo
spaudimas
kapiliaruose

http://www.youtube.com/watch?v=wNAiyhcDWBI&feature=related
Kuo skiriasi įkvepiamo ir
iškvepiamo oro sudėtis?
ĮKVĖPIAMO IR IŠKVĖPIAMO ORO
SUDĖTIS
Įkvėpiamo oro Iškvėpiamo oro
sudėtis sudėtis
CO2 H2O ir CO2 H2O ir
0,03% inert. 4% inert.
Dujos dujos
O2 0,01%
0,01% O2
21%
16%

N2 N2
79% 79%
 DUJŲ APYKAITA

IŠORINIS VIDINIS
KVĖPAVIMAS KVĖPAVIMAS

LĄSTELINIS
KVĖPAVIMAS
 IŠORINIS KVĖPAVIMAS

– tai plaučiuose vykstantis procesas,

kurio metu iš kraujo pašalinamas
anglies (IV) oksidas, o į jį patenka
deguonis.
Kraujyje susidaro
oksihemoglobinas – deguonies ir
hemoglobino junginys.
 Dujų apykaita plaučiuose
Dujų apykaita tarp oro alveolėse ir plaučių kapiliaruose
daugiausia vyksta difuzijos būdu.
Atmosferos ore yra nedaug anglies dioksido, o atitekantis
kraujas yra prisotintas šių dujų, todėl anglies dioksidas
difunduoja iš kraujo į plaučių alveoles.
Alveolė

Kraujas
 Dujų apykaita plaučiuose
Kokiu būdu vyksta dujų apykaita plaučiuose?
Kokia šios medžiagų pernašos priežastis?
Kodėl plaučiuose randama mažiau mitochondrijų
negu raumenyse?
Alveolė

Kraujas
Dujų apykaita plaučių alveolėse

Kraujas prisipildęs anglies dioksido Oras

Alveolė

Kraujas prisisotinęs
deguonies

Kapiliarai
 VIDINIS KVĖPAVIMAS
- tai procesas, vykstantis audiniuose,
kurio metu deguonis iš kraujo
patenka į audinius, o į kraują
pašalinamas anglies (IV) oksidas.
 Dujų apykaita audiniuose
Audiniuose dujų apykaita vyksta difuzijos principu. Dauguma į
kraują patekusio deguonies eritrocituose susijungia su hemoglobinu.
Dalis hemoglobino susijungia ir su anglies dioksidu, tačiau
dauguma jo pernešama plazmoje rūgščiojo karbonato jonų pavidalu.

Ląstelė Kraujas

Ląstelė
• http://mkp.emokykla.lt/zmogausbiologija
kvepavimas,, zmogus’’
• http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/309/ duju
apytaka plauciuose audiniuose
 Kvėpavimo sąsaja su smegenų
veikla
• Kvėpavimo centro veiklą reguliuoja didžiųjų
smegenų pusrutulių žievė, todėl žmogus gali
reguliuoti kvėpavimo dažnumą ir gilumą.

• Pailgosiose smegenyse esančiame kvėpavimo

reguliavimo centre jaudinimas kyla kas 4s. Šio
jaudinimo kilimo dažnumo žmogus reguliuoti negali.
Kvėpavimo judesius taip pat įtakoja ir CO2 kiekis.
Lentelėje pateikti duomenys, gauti tiriant žmogaus
kvėpavimo dažnio bei įkvepiamo oro tūrio
priklausomybė nuo anglies dioksido
koncentracijos ore. Nubraižykite kreives
Kokios medžiagos susidaro
ląstelinio kvėpavimo metu žmogaus
raumenyse?
Kokios medžiagos naudojamos jų
susidarymui?
Kokios medžiagos susidaro ląstelinio kvėpavimo
metu žmogaus raumenyse?
Kokios medžiagos naudojamos jų susidarymui?

................... + deguonis → .............. + ............... +

36ATP

................... → .......................... ....................... + 2ATP

Kam naudojama kvėpavimo metu
išsiskyrusi energija?
 Pagrįskite teiginį:
“Bėgsi kol kvėpuosi.”
 Kokios išskiriamos
kvėpavimo proceso dalys?
Alveolė

Kraujas ATP

Kraujas
Ląstelė
Ląstelė
 Eritrocitų ir kraujo plazmos
vaidmuo dujų apykaitoje
Didžiausia deguonies dalis pernešama eritrocituose
susijungusi su hemoglobinu (HbO2) ir labai nedaug ištirpusi
kraujo plazmoje. Anglies dioksidas pernešamas rūgščiųjų
karbonatų jonų ir ištirpusio CO2 pavidalu, o mažiau – eritrocitų
junginyje su deguonimi.

DEGUONIS ANGLIES DIOKSIDAS

Kraujo plazmoje Kraujo plazmoje
(tirpalas) (tirpalas)

Eritrocituose Kraujo plazmoje

BRONCHAS NOSIARYKLĖ

NOSIES
GERKLOS
ERTMĖ

TRACHĖJA KRŪTINĖS
ERTMĖ
ALVEOLĖS
Paaiškink oro kelią į plaučius
1

2
3
7
4
5
6

8
9

10 11
 Kaip galime atskirti kairįjį ir
dešinįjį plaučius?

Dešinįjį plautį sudaro 3 skiltys, o kairįjį 2.

Kairiajame plautyje yra įspaudas, į kurį
atsiremia širdis.
 Pamokos uždaviniai
• Nurodykite ir paaiškinkite kvėpavimo
reikšmę.
• Nurodykite du aerobinio ir anaerobinio
kvėpavimo skirtumus.
• Įvardykite kvėpavimo organus,
atpažinkite juos piešinyje.
• Paaiškinkite dujų apykaitą plaučiuose,
nurodyti jos priežastį.
• Kokį organą įgytų žmogus, jeigu dėl
įvykusios mutacijos pradėtų įsisavinti
vandenyje ištirpusį deguonį?
 Pamokos uždaviniai
• Nurodykite ir paaiškinkite kvėpavimo
reikšmę.
• Nurodykite du aerobinio ir anaerobinio
kvėpavimo skirtumus.
• Įvardykite kvėpavimo organus, atpažinkite
juos piešinyje.
• Paaiškinkite dujų apykaitą plaučiuose,
nurodyti jos priežastį.
 ŽMOGUS GALI IŠGYVENTI
NEGAUDAMAS:
NE DAUGIAU KAIP
IKI 1 SAVAITĖS IKI 1 MĖNESIO
5-7 MINUTES

O2