GRIAUČIAI

Parengė: vyr. profesijos mokytoja Agnė Lastauskienė

KAUKOLĖS KAULAI
• GRIAUČIAI, SKELETAS – KŪNO
STRUKTŪRINIS PAGRINDAS, ATLIEKANTIS
ATRAMINĘ IR APSAUGINĘ FUNKCIJAS IR
KARTU SU RAUMENIMIS SUDARANTIS
ERTMES, KURIOSE IŠSIDĖSTĘ
GYVYBIŠKAI SVARBŪS ORGANAI.
PAVYZDŽIUI, GALVOS SMEGENIS SAUGO
KAUKOLĖ, NUGAROS SMEGENIS –
STUBURAS, PLAUČIUS IR ŠIRDĮ –
KRŪTINĖS LĄSTA IR PAN.
• ORGANIZMAS GALI JUDĖTI TODĖL, KAD
KAULAI SUDARYTI KAIP ILGI IR TRUMPI
SVERTAI, SUJUNGTI PASLANKIOMIS
JUNGTIMIS – SĄNARIAIS IR JUOS
JUDINANČIAIS RAUMENIMIS, KURIUOS
VALDO NERVŲ SISTEMA.
• JUDĖJIMAS YRA VIENA SVARBIAUSIŲ GYVO
ORGANIZMO PRISITAIKYMO PRIE APLINKOS
REAKCIJŲ IR VIENAS PAGRINDINIŲ BRUOŽŲ,
SKIRIANČIŲ GYVŪNUS NUO AUGALŲ.
SVARBIAUSIA GRIAUČIŲ PASKIRTIS –
SUTVIRTINTI KŪNĄ. PRIE JŲ PRIAUGĘ
• KAULAS – KIETAS IR STANDUS ORGANAS,
SUDARANTIS GRIAUČIUS. SUDARYTAS IŠ
KAULINIO AUDINIO, SUSIDEDANČIO IŠ
KAULINIŲ LĄSTELIŲ (OSTEOBLASTOCITŲ)
IR TARPLĄSTELINĖS MEDŽIAGOS.
• SUAUGUSIO ŽMOGAUS KAULAS SUDARYTAS IŠ
50 PROC. VANDENS, 25 PROC. MINERALINIŲ IR 25
PROC. ORGANINIŲ MEDŽIAGŲ.
• VAIKŲ KAULUOSE ORGANINIŲ MEDŽIAGŲ YRA
DAUGIAU NEI NEORGANINIŲ, TODĖL JŲ KAULAI
YRA LANKSTESNI, REČIAU LŪŽTA, O LŪŽĘ
GREIČIAU SUAUGA.
• SENIEMS ŽMONĖMS KAULUOSE PADAUGĖJA
MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ, TODĖL KAULAI
PASIDARO TRAPESNI IR DAŽNIAU LŪŽTA.
• IŠ MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ DAUGIAUSIA
YRA KALCIO FOSFATO, KALCIO
KARBONATO IR KT. PUSĘ ORGANINIŲ
MEDŽIAGŲ SUDARO RIEBALAI, KURIŲ
DAUGIAUSIA YRA KAULŲ ČIULPUOSE.
ORGANINĖS MEDŽIAGOS SUTEIKIA
KAULUI LANKSTUMĄ IR STANGRUMĄ,
NEORGANINĖS – KIETUMĄ IR TVIRTUMĄ.
• KAULĄ SUDARANTI MEDŽIAGA IŠORĖJE YRA
TANKESNĖ, O GILESNIEJI JO SLUOKSNIAI- KORĖTI,
AKYTI.
• BEIVEIK VISŲ KAULŲ VIDUJE YRA RAUDONAISIAIS IR
GELTONAISIAIS KAULŲ ČIULPAIS UŽPILDYTA KAULO
ERTMĖ. RAUDONIEJI GAMINA Į KRAUJO SUDĖTĮ
ĮEINANČIAS LĄSTELES. IKI 14 M. TURI VISI KAULAI PO
TO ILGUOSIUOSE IŠNYKSTA.
• KAULŲ IŠORINĮ PAVIRŠIŲ DENGIA TVIRTA JUNGIAMOJO
AUDINIO PLĖVELĖ- ANTKAULIS, KURIAME YRA KAULĄ
MAITINANČIOS KRAUJAGYSLĖS BEI NERVŲ
SKAIDULOS. JIS UŽTIKRINA KAULINIO AUDINIO
AUGIMĄ, GIJIMĄ PO LŪŽIŲ.
 KAULO DALYS
• EPIFIZĖ – KAULO GALAS;
• DIAFIZĖ – KAULO KŪNAS.
• FACIES ARTICULARES – SĄNARINIAI PAVIRŠIAI, SKIRTI
SUSIJUNGTI SU KITAIS KAULAIS;
• KAULŲ IŠKYŠULIAI:
• SKRIDINYS (TROCHLEA),
• GALVA (CAPUT),
• GALVUTĖ (CAPITULUM),
• SĄNARINĖ ATAUGA (PROCESSUS SEU CONDYLUS ARTICULARIS)

• SĄNARINĖ ĮDUBA (CAVITAS ARTICULARIS),

• SĄNARINĖ ĮLANKA (INCISURA ARTICULARIS)
 GRIAUČIŲ KAULAI YRA:
• ILGIEJI PANAŠŪS Į TVIRTĄ VAMZDĮ, JŲ ABU GALAI TURI GLOTNIUS
SĄNARINIUS PAVIRŠIUS. PRIKLAUSO RANKŲ IR KOJŲ KAULAI.

• TRUMPIEJI: JŲ VIDURYS YRA IŠ KORĖTO KAULO, O PAVIRŠIŲ

DENGIA PLONAS LABAI TVIRTO KAULO SLUOKSNIS. PRIKLAUSO
RANKŲ IR KOJŲ PIRŠTŲ KAULAI.

• PLOKŠTIEJI: JUOS SUDARO TVIRTAS IŠORINIS KAULAS SU PLONU

AKYTO KAULO SLUOKSNIU VIDUJE. PRIKLAUSO KAUKOLĖ, KURI
SAUGO NUO PAŽEIDIMŲ SMEGENIS, DUBENKAULIS IR KITA.

• NETAISYKLINGIEJI – GANA MINKŠTI, NES TURI DAUG KORĖTOS

MEDŽIAGOS; JUOS DENGIA PLONAS TVIRTO KAULO SLUOKSNIS.
• NAUJAGIMIS TURI ~270 KAULŲ, KETURIOLIKMETIS
TURI ~356, TAČIAU BRĘSTANT KAI KURIE KAULAI
SUAUGA.
• SUBRENDUSIO ŽMOGAUS SKELETĄ SUDARO 200
KANONINŲ KAULŲ 3 KLAUSOMIEJI IR ĮVAIRUS
SKAIČIUS SEZAMOIDINIŲ (MAŽI KAULIUKAI TARP
SAUSGYSLIŲ) IŠ VISO ~228 KAULAI.
• ŽMOGAUS GRIAUČIAI SKIRSTOMI Į AŠINĮ IR PRIDĖTINĮ
SKELETĄ. AŠINIAM SKELETUI PRIKLAUSO STUBURAS,
KRŪTINĖS LĄSTOS KAULAI, POLIEŽUVINIS KAULAS IR
KAUKOLĖ. PRIDĖTINIAM SKELETUI PRIKLAUSO
APATINIŲ IR VIRŠUTINIŲ GALŪNIŲ KAULAI.
 PAGRINDINĖS FUNKCIJOS:
• APSAUGINĖ – SUDARO ĮVAIRIAS DĖŽES IR DUOBES IR APSAUGO
JUOSE ESANČIUS ORGANUS;
• ATRAMINĖ – PRIE KAULŲ TVIRTINASI MINKŠTIEJI KŪNO
AUDINIAI;
• JUDĖJIMO – KAULAI VEIKIA KAIP ATRAMA RAUMENIMS IR KAIP
SVIRTYS;
• PAPILDOMOS FUNKCIJOS:
• KRAUJODAROS – RAUDONUOSIUOSE KAULŲ ČIULPUOSE YRA
SPECIALIZUOTO JUNGIAMOJO AUDINIO SU KAMIENINĖMIS
KRAUJO LĄSTELĖMIS;
• SANDĖLINĖ – GELTONUOSIUOSE KAULŲ ČIULPUOSE KAUPIAMI
RIEBALAI, PATI KAULINĖ MEDŽIAGA KARTU YRA IR KALCIO
DRUSKŲ SAUGYKLA.
KAULŲ JUNGTYS YRA TRIJŲ RŪŠIŲ:
• SKAIDULINĖS JUNGTYS, KURIOS JUNGIA
DAUGUMĄ ŽMOGAUS KAULŲ. JOMS PRIKLAUSO
RAIŠČIAI, TARPKAULINĖS PLĖVĖS, SIŪLĖS;
TAIP SUJUNGTI KAULAI LIEKA PASLANKŪS.
RAIŠČIAI SUTVIRTINA SĄNARIUS, RIBOJA KAI
KURIUOS JUDESIUS (GALŪNĖS DALIŲ TIESIMĄ),
O SKAIDULINĖS PLĖVĖS UŽPILDO TARPUS
TARPKAULINIUS PLYŠIUS AR ANGAS (DILBIO,
BLAUZDOS)
• KREMZLINĖS JUNGTYS. TAI TARP KAULŲ
ĮSITERPĘS ĮVAIRIOS SANDAROS IR STORIO
KREMZLINIS AUDINYS. LEIDŽIA KAULAMS
ATLIKTI NEDIDELĖS APIMTIES JUDESIUS.
TAIP SUJUNGTI STUBURO SLANKSTELIAI,
KRŪTINKAULIS SU DAUGELIU ŠONKAULIŲ,
DUBENKAULIAI.
• SĄNARIAI
• TAI KAULUS JUNGIANTI JUNGTIS, NUO KURIŲ
PRIKLAUSO PASLANKUMAS IR JUDESIŲ
AMPLITUDĖ.
• KIEKVIENĄ SĄNARĮ SUDARO SĄNARINĖ ERTMĖ,
SĄNARINĖ KREMZLĖ, SĄNARINĖ KAPSULĖ.
• SĄNARĮ SUDARANČIUS KAULŲ GALUS APSUPA
SĄNARIO KAPSULĖ. JI UŽDENGIA VISUS SIAURUS
PLYŠIUS IR HERMETIZUOJA SĄNARINĘ ERTMĘ.
• PAČIĄ SĄNARINĘ KAPSULĘ SUDARO DU
SLUOKSNIAI – IŠORINIS, ARBA SKAIDULINIO AUDINIO,
IR VIDINIS, ARBA TEPALINIS.
• PASTARASIS GAMINA TĄSŲ SĄNARINĮ TEPALĄ
(SYNOVIA), KURIS TEPA IR PASLIDINA SĄNARINIUS
PAVIRŠIUS, KAD JIE VIENAS Į KITĄ NESIBRŪŽINTŲ. Į
SĄNARIO ERTMĘ PATEKUS MIKROORGANIZMAMS
GALI PRASIDĖTI UŽDEGIMAS (BURSITAS).
• SĄNARĮ SUDARANČIUS KAULŲ GALUS JUNGIA IR
SĄNARĮ TVIRTINA RAIŠČIAI. BE TO, KAULŲ
SĄNARINIAI PAVIRŠIAI ATITINKA VIENAS KITĄ, T. Y.
JEI VIENAS ĮDUBĘS, TAI KITAS – ATITINKAMAI
IŠKILAS.
 SĄNARIŲ BIOMECHANIKA
YRA TRYS SĄNARIŲ PAVIRŠIŲ LIETIMOSI BŪDAI:
• RIEDĖJIMAS, KAI SĄNARIŲ PAVIRŠIAI
TARPUSAVYJE SUSILIEČIA VIS TAIS PAČIAIS
TAŠKAIS,
• SLYDIMAS, KAI JUDANT SUSILIEČIA VIS KITI
PAVIRŠIŲ TAŠKAI,
• SUKIMASIS, KAI PAVIRŠIAI TARPUSAVYJE
VISUOMET LIEČIASI VIENAME TAŠKE, TUO
TARPU KITŲ PAVIRŠIŲ TAŠKŲ VIENŲ SU KITAIS
ATSTUMO SANTYKIS JUDANT KEIČIASI.
• SĄNARIO KAMPAS – SĄNARIO JUDĖJIMO AMPLITUDĖ. SĄNARIO
KAMPĄ NULEMIA DAUG VEIKSNIŲ: SĄNARIO KAPSULĖS
ĮTEMPIMAS, RAIŠČIAI, KAULŲ ATAUGOS, RAUMENYS IR T. T. DĖL
TO VAIKAI YRA LANKSTESNI NEI SUAUGUSIEJI, O MOTERYS JUDA
LAISVIAU UŽ VYRUS.
SĄNARIŲ JUDRUMAS GALI BŪTI AKTYVUS ARBA PASYVUS.
• AKTYVUS SĄNARIŲ JUDRUMO AMPLITUDĖ YRA ŽMOGAUS
SĄNARIŲ SAVAIMINIO JUDĖJIMO, PRIKLAUSANČIO NUO TĄ
SĄNARĮ SUPANČIŲ RAIŠČIŲ IR RAUMENŲ VEIKLOS.
• PASYVUSIS SĄNARIO JUDRUMO AMPLITUDĖ YRA DIDESNĖ, NES JI
PRIKLAUSO NUO IŠORINĖS JĖGOS, PAVYZDŽIUI, KAIRĖS RANKOS
NYKŠČIO PRILENKIMAS PRIE KAIRIOJO DILBIO, NYKŠTĮ
SPAUDŽIANT DEŠINIĄJA PLAŠTAKA.
 SĄNARIŲ KLASIFIKACIJA
• VIENAAŠIŲ SĄNARIŲ RŪŠYS:
• SKRIDININIS SĄNARYS. SĄNARIO DUOBĖ TURI SKIAUTERĖLĘ, O GALVA –
NEDIDELĮ GRIOVELĮ. ALKŪNĖS SĄNARYS.
• CILINDRINIS (RITININIS) SĄNARYS. TOKIO SĄNARIO VIENO KAULO
SĄNARINIS PAVIRŠIUS YRA SU CILINDRO FORMOS IŠKILIMU, O KITAS – SU
TOKIU PAT ĮDUBIMU. ALKŪNKAULIO IR STIPINKAULIO.
• DVIAŠIŲ SĄNARIŲ RŪŠYS:
• BALNINIS SĄNARYS. TOKS YRA RIEŠINIS NYKŠČIO SĄNARYS,
LEIDŽIANTIS PASUKTI 90 LAIPSNIŲ KAMPU.
• ELIPSINIS SĄNARYS . KAULŲ SĄNARINIAI PAVIRŠIAI YRA ELIPSĖS
FORMOS, T. Y. VIENO KAULO GALAS YRA ELIPSINIO GUMBURO PAVIDALO,
O KITO – ELIPSINĖS ĮDUBOS PAVIDALO. TOKS YRA STIPININIS RIEŠO
SĄNARYS, KURIS LEIDŽIA JUDĖTI APIE DVI STATMENAS AŠIS.
• KRUMPLINIS SĄNARYS. JIS PRIMENA TIEK SKRIDININĮ, TIEK ELIPSINĮ
SĄNARIUS: TURI DU GUMBURUS, KURIUOS SKIRIA VAGA. TOKS SĄNARYS
YRA KELIO SĄNARYS.
• DAUGIAAŠIŲ SĄNARIŲ RŪŠYS:
 PLOKŠČIASIS SĄNARYS. ABU SĄNARINIAI PAVIRŠIAI YRA PLOKŠTI,
PRIMENANTYS RUTULIO NUOPJOVĄ. TOKIE SĄNARIAI YRA VANGŪS,
TAČIAU PADEDA JUDĖTI VISOMIS KRYPTIMIS, BET MAŽOMIS
AMPLITUDĖMIS. RIEŠAKAULIŲ, ČIURNAKAULIŲ SĄNARIAI.
 RIEŠUTINIS SĄNARYS. TOKĮ SĄNARĮ SUDARO VIENO KAULO
SĄNARINIO PAVIRŠIAUS RUTULIO FORMOS GALVA, O KITO – GILI
SĄNARINĖ ĮDUBA. TOKS YRA KLUBO SĄNARYS, KURIS LEIDŽIA
JUDĖTI ĮVAIRIOMIS KRYPTIMIS, TAČIAU MAŽESNĖMIS
AMPLITUDĖMIS. ŠIS SĄNARYS DAŽNAI SENATVĖJE BŪNA PAŽEISTAS
IR ATLIEKAMOS JO KEITIMO OPERACIJOS.
 RUTULINIS SĄNARYS. JĮ SUDARO VIENO KAULO RUTULIO FORMOS
SĄNARINĖ GALVA IR KITO KAULO SĄNARINĘ ĮDUBA. TOKIOS
FORMOS SĄNARYS LEIDŽIA ATLIKTI JUDESIUS ĮVAIRIOMIS
KRYPTIMIS IR DIDŽIULĖMIS AMPLITUDĖMIS. TOKS YRA PETIES
SĄNARYS.
• DAR SĄNARIAI GALI BŪTI:
 PAPRASTASIS SĄNARYS – KAI SĄNARĮ SUDARO DU KAULAI.
 SUDĖTINGASIS SĄNARYS – KAI SĄNARĮ SUDARO TRYS KAULAI
IR TRYS SĄNARIAI (PVZ., ALKŪNĖS SĄNARYS).
 KOMPLEKSINIS SĄNARYS – SĄNARYS KURĮ DISKAS ARBA
MENISKAS DALIJA Į ERTMES (KELIO SĄNARYS).
 DERINAMASIS SĄNARYS – KAI JUDESĮ GALIMA ATLIKTI TIK PER
DU ARBA PER TRIS SĄNARIUS. TOKIE YRA APATINIO
ŽANDIKAULIO SĄNARIAI.
Sąnarių suskirstymas: 1. Rutulinis sąnarys, 2. Elipsinis
sąnarys, 3. Balninis sąnarys, 4. Skridininis sąnarys, 5.
Cilindrinis sąnarys.
 PAGRINDINIAI SĄNARIAI
• SMILKININIS ŽANDIKAULIO SĄNARYS (ARTICULATIO
TEMPOROMANDIBULARIS)
• KRŪTINKAULINIS RAKTIKAULIO SĄNARYS (ARTICULATIO
STERNOCLAVICULARIS)
• PETINIS RAKTIKAULIO SĄNARYS (ARTICULATIO
ACROMIOCLAVICULARIS)
• PETIES SĄNARYS (ARTICULARIO HUMERI)
• ALKŪNĖS SĄNARYS (ARTICULATIO CUBITI)
• KRYŽMENINIS KLUBO SĄNARYS (ARTICULATIO SACROILIACA)
• KLUBO SĄNARYS (ARTICULATIO COXAE)
• KELIO SĄNARYS (ARTICULATIO GENUS)
• PĖDOS SĄNARIAI (ARTICULATIONES PEDIS)
 KAUKOLĖS KAULAI

SMEGENINĖS KAULAI:
• KAKTIKAULIS;
• PAKAUŠKAULIS;
• MOMENKAULIS;
• PLEIŠTAKAULIS;
• SMILKINKAULIS.
KAKTIKAULIS
TAI NETAISYKLINGOS FORMOS NEPORINIS KAULAS, KURIS
PRIEKINĖJE DALYJE YRA LYGUS, O UŽPAKALINĖJE DALYJE –
RELJEFINIS.
KAKTIKAULYJE SKIRIAMAS ŽVYNAS (SQUAMA FRONTALIS), DVI
AKIDUOBINĖS IR NOSINĖ DALYS.
JIS DALYVAUJA SUDARANT KAUKUOLĖS PAMATĄ BEI SKLIAUTĄ,
AKIDUOBES IR NOSIES ERTMĘ.
 DALYS:
ŽVYNAS – JO IŠORĖS VIRŠUJE RYŠKĖJA PORINIAI IŠKILŪS, LENGVAI
MATOMI APČIUOPIAMI KAKTOS GUMBURAI, O APAČIOJE -
AKIDUOBINIAI KRAŠTAI, ATSKIRIANTYS ŽVYNĄ NUO
AKIDUOBIŲ. VIDINIS JO PAVIRŠIUS NELYGUS, ČIA RYŠKŪS
GALVOS SMEGENŲ APSIAUSTO VINGIŲ ĮSPAUDAI.
KAKTINIS ANTIS – TAI ERTMĖ ESANTI KAKTIKAULIO VIDUJE IR
ATSIVERIA Į NOSIES ERTMĘ.
 PAKAUŠKAULIS

NEPORINIS KAULAS ESANT UŽPAKALINĖJE

SMEGENINĖS SKLIAUTO IR PAMATO DALYJE.
JAME IŠRYŠKĖJA DIDŽIOJI ANGA, KURIA
KAUKOLĖS ERTMĖ JUNGIASI SU STUBURO
KANALU. ANGOS PRIEKYJE IŠSIDĖSTO MASYVI
PAMATINĖ, GRETA- ŠONINĖS ŠIO KAULO
DALYS, O GALINĖJE DALYJE YRA DIDŽIAUSIA,
PLOKŠČIA, VIDUJE ĮDUBA KAULO DALIS –
ŽVYNAS.
ŠONINIŲ DALIŲ APAČIOJE NUTĮSTA ŽEMYN
STAMBŪS PAKAUŠKAULIO KRUMPLIAI,
KURIAIS KAUKOLĖ SUSIJUNGIA SU I-UOJU
STUBURO SLANKSTELIU. PO KRUMPLIAIS
ATSIVERIA STAMBUS POLIEŽUVINIO
NERVO KANALAS, KURIAME PRAEINA XII
GALVINIŲ NERVŲ PORA.
 MOMENKAULIS
NESUDĖTINGOS SANDAROS PORINIS, PLOKŠČIAS, KETURKAMPIS,
SU KITOS PUSĖS MOMENKAULIU IR KITAIS GRETIMAIS
KAULAIS SIŪLĖMIS SUSIJUNGĘS KAULAS.
JO VIDINIS Į SMEGENIS NUKREIPTAS PAVIRŠIUS ĮDUBĘS,
NELYGUS, NUSĖTAS SMEGENŲ VINGIŲ ĮSPAUDAIS IR SMEGENŲ
DANGALŲ KRAUJAGYSLIŲ VAGELĖMIS.
LYGAUS IŠORINIO PAVIRŠIAUS UŽPAKALINĖJE DALYJE IŠKYLA
LENGVAI APČIUPIAMAS MOMENINIS GUMBURAS.
 PLEIŠTAKAULIS

NEPORINIS, NETAISYKLINGOS FORMOS

UŽIMA KAUKOLĖS PAMATO CENTRĄ, TARSI
PLEIŠTAS ĮSITERPIA TARO KITŲ KAULŲ.
IŠORINIS PLEIŠTAKAULIO VAIZDAS
PRIMENA SKRENDANTĮ PAUKŠTĮ – CENTRE
GULI KŪNAS, NUO JO EINA TRYS POROS
ATAUGŲ: AUKŠTYN KYLA – MAŽIEJI, O Į
ŠONUS – DIDIEJI SPARNAI, ŽEMYN NUTĮSTA
SPARNINĖS ATAUGOS.
KŪNO VIRŠUS YRA ĮDUBĘS IR PRIMENA “TURKIŠKĄ
BALNĄ”. JO ĮDUBOJE GULI POSMEGENINĖ LIAUKA
(HIPOFIZĖ). TUŠČIAVIDURIO KŪNO VIDUJE YRA
PLEIŠTAKAULIO ANTIS, SUSISIEKIANTI SU NOSIES
ERTME.
KŪNO VIRŠUTINIO PAVIRŠIAUS PRIEKYJE ESANČIOJE
VAGOJE SUSIKRYŽIUOJA REGOS NERVAI ( II PORA), O
EINANT Į PRIEKĮ VAGA REMIASI Į GANA ERDVŲ
REGOS KANALĄ, KURIUO IŠ AKIES OBUOLIO ATEINA
REGOS NERVAS.
MAŽASIS SPARNAS KRYPSTA Į KAUKOLĖS ERTMĘ.
ŽYMIAI DIDESNIS IR SUDĖTINGESNĖS SANDAROS
YRA DIDYSIS SPARNAS, PADEDANTIS SUDARYTI
KAUKOLĖS PAMATĄ, AKIDUOBĘ, O JO IŠORINĖ PUSĖ
– SMILKINĮ.

Į APATINĮ KAUKOLĖS PAVIRŠIŲ TĘSIASI DVI TVIRTOS

PLEIŠTAKAULIO SPARNINĖS ATAUGOS, SIEKIANČIUS
VIRŠUTINIUS ŽANDIKAULIUS IR NOSIES ERTMĖS
ŠONINES SIENAS IR RIBOJANČIOS SPARNINES
GOMURIO DUOBES.
 SMILKINKAULIS

SUDĖTINGIAUSIAS, TVIRTAS, PORINIS

SMEGENINĖS KAULAS, IŠSIDĖSTĘS DAUGMAŽ
KAUKOLĖS PAMATO CENTRE.
JIS IŠVARSTYTAS KELETU SVARBIŲ ANGŲ,
KANALŲ, LANDŲ, O JO VIDUJE IŠSIDĖSTĘ
SUDĖTINGOS ERTMĖS ( VIDURINĖ IR VIDINĖ
AUSIS).
KAULĄ SUDARO:
• ŽVYNINĖ DALIS
ĮEINA Į SMEGENINĖS SKLIAUTĄ, O KARTU SU
MOMENKAULIU SUDARO ABIPUSIUS ĮDUBIMUS-
SMILKINIUS.
Į PRIEKINĘ PUSĘ TĘSIASI SKRUOSTINĖ ATAUGA, KURI
KARTU SU SKRUOSTIKAULIU SUDARO SKRUOSTO
LANKĄ.
PO SKRUOSTINE ATAUGA ĮDUBĘS SMILKINKAULIO
PAVIRŠIUS SUFORMUOJA SĄNARINĘ DUOBĘ, Į
KURIĄ ĮSISTATO APATINIO ŽANDIKAULIO
SĄNARINĖ GALVA.
• UOLINĖ DALIS

TAI PIRAMIDĖS FORMOS DALIS GULINTI HORIZONTALIAI.

Į VIDŲ NUKREIPTAS SMAILAS GALAS, VADINAMAS
PIRAMIDĖS VIRŠŪNE, O MASYVESNĖ, Į IŠORĘ NUKREIPTA
DALIS- JOS PAMATU.
PIRAMIDĖS PAMATE, UŽ AUSIES, IŠKYLA MASYVI, LENGVAI
APČIUOPIAMA SPENINĖ ATAUGA.
PRIE ŽEMYN NUTĮSUSIOS ATAUGOS VIRŠŪNĖS TVIRTINASI
GALVOS SUKAMASIS RAUMUO.
SPENINĖS ATAUGOS PRIEKYJE NUTĮSTA ILGA
SMILKINKAULIO YLINĖ ATAUGA, PRIE KURIOS
PRISITVIRTINA LIEŽUVIO, RYKLĖS RAUMENŲ
SAUSGYSLĖS, POLIEŽUVINIO KAULO RAIŠČIAI.
PER UOLINĘ DALĮ TĘSIASI MIEGO ARTERIJOS
KANALAS, TAIP PAT PLONYTIS VEIDINIO NERVO
KANALĖLIS, NETOLI SPENINĖS ATAUGOS, BAIGIASI
NEDIDELE YLINE SPENIO ANGA.
UOLINĖS DALIES UŽPAKALINIAME PAVIRŠIUJE
MATOSI VIDINĖ KLAUSOMOJI ANGA, EINANTI
GILYN Į KLAUSOMĄJĄ LANDA, KUR IŠSIDĖSTO
(VEIDINIS, PRIEANGIO- SRAIGĖS NERVAI).
TAIP PAT JUNGO ĮLANKA, KURI KARTU SU
PAKAUŠKAULIO ĮLANKA SUDARO PLAČIĄ JUNGO
ANGĄ, PRO KURIĄ IŠ KAUKOLĖS ERTMĖS IŠEINA
VIDINĖ JUNGO VENA IR KELETAS GALVINIŲ NERVŲ.
• BŪGNINĖ DALIS

IŠSIDĖSTO APLINK KLAUSOMĄJĄ LANDĄ.

JOJE RANDAMA BŪGNINĖ ERTMĖ, KURIĄ SU
NOSIARYKLE JUNGIA NEDIDELIS RAUMENS IR
AUSIES VAMZDŽIO KANALAS, KAULINE PLOKŠTELE
PADALYTAS Į AUSIES VAMZDŽIO BEI RAUMENS
PUSKANALIUS.
VEIDO KAULAI:
• AKYTKAULIS;
• AŠARIKAULIS;
• SKRUOSTIKAULIS;
• GOMURIKAULIS;
• VIRŠUTINIS ŽANDIKAULIS;
• APATINIS ŽANDIKAULIS;
• NORAGAS;
• NOSIKAULIS;
• APATINĖ NOSIES KRIAUKLĖ;
• PALIEŽUVINIS KAULAS.
 AKYTKAULIS
• AKYTKAULIS – NETAISYKLINGOS FORMOS
KAUKOLĖS VEIDINĖS DALIES ORINIS KAULAS, KURIS
KARTU SU PLEIŠTAKAULIU SUDARO KAUKOLĖS
PAMATĄ, YRA ĮSITERPĘS TARP AKIDUOBIŲ.
• AKYTKAULĮ SUDARO HORIZONTALI AKYTOJI
PLOKŠTELĖ, DVI ŠONINĖS AKIDUOBINĖS
PLOKŠTELĖS BEI VIENA STAČIOJI PLOKŠTELĖ (JOS
ABIEJOSE PUSĖSE YRA ĮVAIRIOS FORMOS IR DYDŽIO
KAULINĖS ERTMĖS, PADENGTOS GLEIVĖTU
SLUOKSNIU IR PRIPILDYTOS ORO).
• ŠIOS STAČIOSIOS PLOKŠTELĖS VIRŠUJE YRA
KAULINIS IŠKYŠULYS, KURIS VADINAMAS
GAIDŽIO SKIAUTERE. PRIE ŠIO IŠKYŠULIO
PRISITVIRTINĘS KIETASIS SMEGENŲ DANGALAS.
• Į ŠONUS YRA NUKARĘS PORINGAS, ORINGAS
MAIŠAS, KAULINIO ANČIO ANALOGAS –
AKYTKAULIO LABIRINTAS.
 AŠARIKAULIS
• KETURKAMPĖ PLONA MAŽA PORINĖ PLOKŠTELĖ,
ĮEINANTI Į AKIDUOBĖS MEDIALINĘ SIENĄ IR
SKIRIANTI AKIDUOBĘ NUO NOSIES ERTMĖS.
• AŠARIKAULIO ŠONINIAME PAVIRŠIUJE YRA
SKIAUTERĖ, KURI PRIE VIRŠUTINIO ŽANDIKAULIO
KAKTINĖS ATAUGOS SUDARO AŠARŲ MAIŠELIO
DUOBĘ. ŠI DUOBĖ Į APAČIĄ SUSIAURĖJA IR PEREINA
Į AŠARŲ KANALĄ. AŠARIKAULIS IŠSIDĖSTĘS
AKIDUOBĖS VIDURINĖJE SIENOJE.
 SKRUOSTIKAULIS
• KAUKOLĖS VEIDINĖS DALIES PORINIS PLOKŠČIASIS KAULAS,
ESANTIS VEIDO ŠONE, ĮEINANTIS Į AKIDUOBĖS ŠONINĘ SIENĄ
IR SMILKININĘ DUOBĘ, SU SMILKINKAULIO SKRUOSTINE
ATAUGA SUDARANTIS SKRUOSTO LANKĄ.
• KAULAS NETAISYKLINGO ROMBO PAVIDALO, TURI TRIS
PAVIRŠIUS: Į ŠONĄ IR PRIEKĮ ATSIKREIPĘS ŠONINIS PAVIRŠIUS, Į
AKIDUOBĘ - AKIDUOBINIS PAVIRŠIUS, ATGAL IR Į VIDŲ -
SMILKININIS PAVIRŠIUS.
• VIRŠUTINIS KAMPAS, ARBA KAKTINĖ ATAUGA JUNGIASI SU
SKRUOSTINE KAKTIKAULIO ATAUGA, O ŠONINIS AŠTRUS
KAMPAS NUTĮSTA Į SMILKININĘ ATAUGĄ, SUSIJUNGTI SU
SMILKINKAULIO SKRUOSTINE ATAUGA.
 GOMURIKAULIS

• YRA PORINIS PLOKŠČIAS KAULAS, ĮEINANTIS Į

NOSIES ERTMĖS ŠONINĖS SIENOS IR GOMURIO
UŽPAKALINĘ DALĮ. KAULĄ SUDARO PRIE
VIRŠUTINIO ŽANDIKAULIO PRISIŠLIEJUSI
STAČIOJI PLOKŠTELĖ IR STAČIU KAMPU Į
VIDŲ, Į GOMURĮ, NUKRYPUSI GULSČIOJI
PLOKŠTELĖ.
 VIRŠUTINIS ŽANDIKAULIS

•  KAUKOLĖS VEIDINĖS DALIES PORINIS

TUŠČIAVIDURIS KAULAS.
• TAI NETAISYKLINGO KUBO FORMĄ PRIMENANTIS
KAULAS, KURĮ SUDARO TUŠČIAVIDURIS KŪNAS IR
KETURIOS ATAUGOS – KAKTINĖ, SKRUOSTINĖ,
DANTINĖ IR GOMURINĖ. Į JĮ ĮSIKALĘ VIRŠUTINIAI
DANTYS.
• ŽANDIKAULIO KŪNAS SUDARYTAS IŠ
TUŠČIAVIDURĖS ERTMĖS – ŽANDIKAULIO ANČIO IR
IŠORINIŲ PAVIRŠIŲ.
• KAKTINĖ ATAUGA
Į VIRŠŲ, LINK KAKTIKAULIO, KYŠO ILGOKA KAKTINĖ
ATAUGA. JOS VIRŠUTINĖ KARPYTA BRIAUNA
JUNGIASI SU KAKTIKAULIU, PRIEKINĖ AŠTRI
BRIAUNA- SU NOSIKAULIU, O UŽPAKALINĖ- SU
AŠARIKAULIU. IŠORINIAME JOS PAVIRŠIUJE IŠKYLA
VERTIKALI PRIEKINĖ AŠARINĖ SKIAUTERĖ, KURI SU
AŠARIKAULIO PANAŠIA SKIAUTERE APRIBOJA
AŠARŲ MAIŠO DUOBĘ
• GOMURINĖ ATAUGA
GOMURINĖ ATAUGA, SANDŪROJE SU KITOS
PUSĖS TOKIA PAČIA ATAUGA TURI NOSINĘ
SKIAUTERĘ, KURI SUDARO NOSIES
PERTVAROS PAMATĄ. UŽPAKALINIS ATAUGOS
KRAŠTAS JUNGIASI SU GOMURIKAULIO
GULSČIĄJA PLOKŠTELE. APATINIS ATAUGOS
PAVIRŠIUS, SUDARANTIS KIETOJO GOMURIO
DIDESNIĄJĄ DALĮ, NELYGUS, JO PAKRAŠČIU
DRIEKIASI GOMURINĖ VAGA, GOMURĮ
MAITINANČIOMS KRAUJAGYSĖMS.
• SKRUOSTINĖ ATAUGA
SKRUOSTINĖ ATAUGA YRA PLATI IR TRUMPA, ŠIURKŠČIU
TRIKAMPIO PAVIDALO PAVIRŠIUMI IR JUNGIASI SU
SKRUOSTIKAULIU.

• DANTINĖ ATAUGA
DANTINĖS ATAUGOS APATINIS KRAŠTAS, ARBA DANTINIS
ŽANDIKAULIO LANKAS TURI DANTŲ DUBELES, ARBA
ALVEOLES DANTŲ ŠAKNIMS ĮSIKALTI. JAS SKIRIA
TARPDUBELINĖS PERTVAROS, O DAUGIAŠAKNIŲ DANTŲ
DUBELĖSE DAR ESTI TARPŠAKNINĖS PERTVAROS.
ATAUGOS IŠORINIAME PAVIRŠIUJE DANTŲ ŠAKNYS
IŠKELIA VERTIKALIAS DANTINES KALVELES.
 APATINIS ŽANDIKAULIS
• APATINIS ŽANDIKAULIS – NEPORINIS, VIENINTELIS
PASLANKUS KAUKOLĖS KAULAS, SUDARANTIS APATINĖS
VEIDO DALIES GRIAUČIUS. JUDĖDAMAS JIS DALYVAUJA
KRAMTYME IR ARTIKULIUOTOJE KALBOJE. NAUJAGIMIO
KAULAS ESTI PORINIS, TAČIAU VEIKIAI SMAKRO KREMZLĖ
SUKAULĖJA IR DVI DALYS SUAUGA.
APATINIO ŽANDIKAULIO FORMA NETAISYKLINGA, SUDARYTAS IŠ:
• PASAGOS PAVIDALO KŪNO
• PORINIŲ ŠAKŲ
APATINIO ŽANDIKAULIO KŪNO TVIRTAS IR STORAS
PAMATAS PAREMIA AUKŠČIAU ESANČIĄ DANTINĘ
DALĮ.
APATINIO ŽANDIKAULIO ŠAKA SU KŪNU SUDARO
KAMPĄ , KURIO ABIEJOSE PUSĖSE YRA PO
ŠIURKŠTUMĄ RAUMENIMS TVIRTINTIS. IŠORĖJE YRA
PLATI KRAMTOMOJI ŠIURKŠTUMA ,VIDUJE -
SPARNINĖ ŠIURKŠTUMA. ŠAKOS VIDINĖJE PUSĖJE
ŽIOJĖJA APATINIO ŽANDIKAULIO ANGA VEDANTI Į
APATINIO ŽANDIKAULIO KANALĄ PER KURĮ EINA
NERVAI IR KRAUJAGYSLĖS PASIEKIANTYS APATINIŲ
DANTŲ ŠAKNIS.
ŠAKA BAIGIASI DVIEM ATAUGOMIS:
• VAINIKINĘ ATAUGĄ (PLONĄ, SMAILI)
• SĄNARINĖS ATAUGOS (STAMBIOS, APTAKIOS)

JAS SKIRIA APATINIO ŽANDIKAULIO ĮLANKA.

PRIE VAINIKINĖS ATAUGOS TVIRTINASI GALINGAS
KRAMTOMASIS SMILKININIS RAUMUO, O SĄNARINE
ATAUGA APATINIS ŽANDIKAULIS SUSINERIA SU
SMILKINKAULIO BENDRAVARDE DUOBE.
 NORAGAS (VOMER)

• NEPORINIS KAULAS. TAI PLONA KAULINĖ PLOKŠTELĖ

TRAPECIJOS FORMOS, KARTU SU STAČIĄJA AKYTKAULIO
PLOKŠTELE SUDARANTI UŽPAKALINĘ APATINĘ KAULINĖS
NOSIES ERTMĖS PERTVARĄ. UŽPAKALINIS NORAGO
KRAŠTAS SKIRIA UŽPAKALINĖS NOSIES ANGAS.
 NOSIKAULIS
• NOSIKAULIS – PLOKŠČIA PORINĖ Į APAČIĄ
PLATĖJANTI PLOKŠTELĖ. JIS YRA VIDURINĖJE IR
VIRŠUTINĖJE VEIDO DALYSE IR SUFORMUOJA
TARPUSAVYJE JUNGTĮ, NOSIES „TILTĄ“. KIEKVIENAS
JŲ TURI DU PAVIRŠIUS IR KETURIAS SIENAS.
• VIRŠUTINIU KRAŠTU SUAUGUSI SU KAKTIKAULIU.
• ŠONINIAIS KRAŠTAIS NOSIKAULIAI SUDARO SIŪLES
SU VIRŠUTINIŲ ŽANDIKAULIŲ KAKTINĖMIS
ATAUGOMIS, O VIDINIAIS SUSIJUNGIA TARPUSAVYJE.
 APATINĖ NOSIES KRIAUKLĖ

• ATSKIRAS PORINIS, Į NOSIES ERTMĘ IŠLINKĘS

KAULAS, SAVO FORMA PAKARTOJANTIS
AKYTKAULIO KRIAUKLES. JIS TURI TRIS
NERYŠKIAS ATAUGAS, VADINAMAS PAGAL TAI, SU
KOKIU KAULU JUNGIASI. DIDŽIAUSIA YRA
VIRŠUTINIO ŽANDIKAULIO ATAUGA, O AŠARINĖ IR
AKYTKAULINĖ ATAUGOS VOS ĮŽIŪRIMOS.
 POLIEŽUVINIS KAULAS

• PASAGOS FORMOS KAULAS, ESANTIS PO LIEŽUVIU IR

ĮSITERPĘS TARP KAKLO RAUMENŲ.
• SUDARO: KŪNAS; MAŽIEJI IR DIDEJI RAGAI.
• ŽEMIAU POLIEŽUVINIO KAULO YRA SKYDINĖS KREMZLĖS
KYŠULYS, VADINAMAS ADOMO OBUOLIU.
• POLIEŽUVINIS KAULAS SUDARO ATRAMĄ LIEŽUVIUI,
RYKLĖS IR KAKLO RAUMENIMS.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ