Leifas Eriksonas (pravarde Leivas Laimingasis; sen. isl.

 Leifr Eiríksson, apie 980–

1020 m. Islandija) – vikingas keliautojas, pirmasis europietis (manoma),
pasiekęs Amerikos žemyno krantus. Kilęs iš Islandijos.
X a. pab. – XI a. pr., išplaukęs nuo Grenlandijos į pietus, jis pasiekė nežinomos žemės krantus,
kurią dengė didžiuliai plokšti akmenys. Atitinkamai šią žemę jis pavadino Helulandu („plokščiųjų
akmenų šalimi“). Plaukdamas toliau į pietus, L. Eriksonas po keleto dienų pamatė tankiu mišku
apaugusį krantą, todėl šalį pavadino Marklandu – „miškų šalimi“. Dar po dviejų kelionės dienų jo
laivas išmetė inkarą upės žiotyse, kur augo laukinės vynuogės. Taip atsirado dar vienas
pavadinimas – Vinlandas („vyno šalis“). Surentę čia trobas vikingai peržiemojo, o pavasarį grįžo
namo.
Manoma, kad vikingų atrastos žemės yra dabartinis Labradoro pusiasalis, Niufaundlando sala, o
žiemojimo vieta galėjo būti šiaurės rytinė Amerikos pakrantė. Čia rasti ir perduoti muziejui
normanų gyvenviečių likučiai.