Norvegija

Parengė Vilniaus Žemynos progimnazijos

8B klasės mokiniai
Karolis Katinas ir Algis Brazdauskas
2021 metai.
Geografinė padėtis
▪ Norvegija – šalis šiaurės platumoje ir rytų ilgumoje, vakarinėje
skandinavijos pusiasalio dalyje, šalis ribojasi su Švedija, Suomija bei
Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Šalies
krantus skalauja Barenso, Šiaurės, Norvegų jūros. Norvegijoje randasi
šiauriausias Europos taškas Nordkapas.
Reljefas
▪ Norvegija yra labai kalnuota šalis. Beveik 2/3 visos teritorijos yra daugiau
nei 500 metrų virš j.l. Didesnią dalį Norvegijos užima Skandinavijos
kalnai. Jų šlaitai statūs, gyliai išraižyti, rytiniai suskaldyti upių slėniai,
pietuose Norvegijos kalnai aukštesni. Norvegijos šiaurėje yra žemas
Finmarko plokščiakalnis. Norvegijos pietuose, Šiaurės jūros pakrantėse
yra žemumų, jų plotis 40 – 50 km.
Klimatas
▪ Norvegijos klimatas subarktinis, jūrinis ir kontinentinis. Jį švelnina šiltoji
Norvegijos srovė. Vasaros vėsios, vėjuotos, pajūryje dažni lietūs ir stiprūs
vėjai. Aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus. Ten ištisus metus išsilaiko
sniegas, yra ledinų. Kritulių iškrinta 300-3000 mm per metus. Norvegija
įėjusi į vidutinių platumų ir subarktines klimato juostas.
Vidaus vandenys
▪ Norvegija turtinga upėmis. Jos slenkstėtos, beveik visose yra krioklių.
Aukščiausias – Utigardo (610 m). Dauguma upių trumpos, bet siauros ir
vandeningos. Jas maitina sniegynai, ledynai ir lietūs. Potvyniai vyksta pavasarį
ir vasaros pradžioje.
Ilgiausios upės:
Gloma (611 km) Logenas (324 km) Tana (352 km)
Ežerai
▪ Ežerai užima 4,7 % Norvegijos ploto. Iš viso ežerų skaičius siekia net iki 200 000.

Didžiausi ežerai:

Mjosa (359 km²) Femūras (205 km²) Tinšio (51,4 km²)

Geografinės zonos

▪ Miškai užima 24 % Norvegijos ploto. Šiaurėje vyrauja tundra ir

miškatundrė. Pietuose, kalnų jauriniuose dirvožemiuose auga pušynai,
eglynai, vietomis yra beržynų. Pietuose, kur vyrauja rusvieji miškų
dirvožemiai, pasitaiko bukinų ir ąžuolynų. Pietvakariuose plotai apaugę
viržiais, bruknemis, mėlinėmis. Aukščiau miškų zonos yra kalnų, pievų ir
tundrų. Iš dirvožemių Norvegijos šiaurinėse pakrantėse ir
plokščiakalniuose vyrauja durpžemiai, šiaurės rytuose pasitaiko
ledžemių, aukštai kalnuose – uolėtžemiai, pradžiažemiai, žemose
lygumose – šlynžemiai, balkšvažemiai, išplautžemiai, visur yra
kalkžemių.
Gyvūnija
▪ Norvegija turtinga gyvūnų įvairove. Miškuose yra briedžių, tauriųjų
elnių, kiaunių, lapių, lūšių, šermuonėlių, šiaurinių elnių, voverių, barsukų,
bebrų. Norvegijos šiaurėje, tundroje, veisiasi ir baltieji kiškiai.
▪ Krašte gausu paukščių rūšių: kurtiniai, tetervinai, poliarinės kurapkos,
gagos, kirai, narūnėliai, alkos.
▪ Pakrantės jūrose gausu ešerių, lydekų, menkių, otų, silkių, skumbrių,
ruonių, o upėse galima sugauti lašišų, upėtakių.
Gyventojai ir gyvenvietės
▪ Gyventojų skaičius 4316000. Valstybės plotas 324219 km². Valstybės sostinė –
Oslas. Didžiausi miestai: Oslas (811000 gyventojų), Bergenas (213000
gyventojų), Stavengeris (173000 gyventojų), Trondheimas (147000 gyventojų).
Šalies pietuose gyventojų tankis didesnis. Norvegija yra suskirstyta į 5
regionus: Pietų žemes (Sørlandet), Rytų žemes (Østlandet), Vakarų žemes
(Vestlandet), Triondelagą (Trøndelag) ir Šiaurės Norvegiją (Nord-Norge). Pagal
administracinį pasiskirstymą Norvegijoje yra 356 savivaldybės.
Valstybės valdymas
▪ 1814 m. Norvegijoje įvesta konstitucija. Norvegija yra unitarinė valstybė.
Norvegijos karalius yra Haroldas V. Karalius įvardija premjerą ir jo
pasiūlymu - kitus ministrus. Vyriausybė privalo turėti karaliaus
pasitikėjimą. Norvegijoje galioja parlamentarizmo principas.
Parlamentas renkamas kas 4 metus. Vyriausybę kontroliuoja iš 169
parlamentarų sudarytas parlamentas. 150 parlamentarų tiesiogiai
renkami Norvegijos 19 rinkimų apygardose. Likusios 19 vadinamųjų
"išlyginimo" vietų paskirstomos proporcingai partijoms, kurios peržengė
4 % balsų ribą.
Religija, kalba, tradicijos
▪ Dauguma norvegų išpažįsta liuteronizmą. Oficiali kalba – norvegų, bet
labai didelė dalis laisvai kalba angliškai. Norvegai gegužės 17-ąją švenčia
savo nepriklauomybės dieną. Per Velykas vietoj kiaušinių dažymo eina
pasivaikščioti į kalnus. Per Kalėdas vietoj Kalėdų Senelio norvegai turi
Kalėdų nykštukus.
Ekonomika, transportas, būstas
▪ Norvegų dirbamoji žemė sudaro tik 3% visos Norvegijos žemės, tačiau
Norvegija turtinga mediena ir žuvimi. Norvegija turi daug naftos išteklių.
Populiarus transportas: elektromobiliai, dviračiai, autobusai. Norvegijoje
beveik nėra mūrinių namų. Namai statomi mediniai, nes Norvegija
turtinga mediena. Norvegai mėgsta statyti dviaukščius nuosavus
namus. Pirmas aukštas – skirtas nuomai, o antras – šeimininkų
gyvenimui.
Fjordai
▪ Fjordas – ledyno pergilintas slėnis, paprastai siauras, tęsiasi žemiau jūros
lygio ir užpiltas druskingu jūros vandeniu. Fjordas susidaro, kai ledynas
atsitraukia, palikdamas U formos slėnį labai stačiais kraštais, ir jūros
vanduo jį užlieja. Galinė morena, susiformavusi slenkant ledynui, yra fjordo
gale po vandeniu, todėl vieta, kur fjordas jungiasi su jūra, yra šiek tiek
seklesnė. Geirangerio fjordas yra vienas vaizdingiausių ir lankomiausių
Norvegijos fjordų, 2005 m. kartu su Nerėjaus fjordu įtrauktas į UNESCO
pasaulio paveldo sąrašą.
Lankytinos vietos
▪ Lindesnes švyturys buvo pastatytas dar 1656 m. ir yra seniausias
Norvegijos švyturys. Švyturys stovi piečiausiame Norvegijos taške. Jį
nuo labiausiai į šiaurę nutolusio šios šalies taško Nordkapo skiria net
2500 km. Užkilus į švyturio viršų galima pasidairyti po apylinkes,
pažvelgti į jūros tolius.
Lankytinos vietos
▪ Olesiundas – miestas rytų Norvegijoje. Miesto teisės Olesiundui suteiktos 1848 m.
Miestas greitai augo ir tapo vienu didžiausių žvejybos uostų ir didžiausias džiovintos
žuvies eksporto uostas Norvegijoje.
▪ 1904 m. sausio 23 d. naktį siautėjo didžiulis gaisras, kurio metu medinis miestas visiškai
sudegė. Gaisras kilo apvertus žibalinę lempą margarino fabrike. Jam greitai išplisti
mieste padėjo ta naktį siautėjusi audra. Gaisras truko 16 valandų. Sudegė 850 namų. 10
000 gyventojų vidury nakties liko be pastogės, tačiau tik vienas žmogus tame gaisre
žuvo. Po gaisro leista statyti tik mūrinius namus. Maždaug per septynerius metus
didžioji dalis Olesiundo buvo atstatyta.
Lankytinos vietos
▪ Trolių kelias – kelias, kuris dar vadinamas „Trollstigen“, yra pats
pavojingiausias kelias pasaulyje. Jis jungia Ondalsneso ir Valldalio
miestus. Jį sudaro net 11 staigių posukių. Kelio plotis yra 3 metrai o
aukščių amplitudė yra net 400 metrų. Dėl sudėtingų sąlygų keliu
galima važiuoti tik nuo gegužės iki spalio. Prie kelio yra apžvalgos
aikštelė iš kurios galima pasigrožėti nuostabiu vaizdu.