8B klasės mokiniai Karolis Katinas ir Algis Brazdauskas 2021 metai. Geografinė padėtis ▪ Norvegija – šalis šiaurės platumoje ir rytų ilgumoje, vakarinėje skandinavijos pusiasalio dalyje, šalis ribojasi su Švedija, Suomija bei Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Šalies krantus skalauja Barenso, Šiaurės, Norvegų jūros. Norvegijoje randasi šiauriausias Europos taškas Nordkapas. Reljefas ▪ Norvegija yra labai kalnuota šalis. Beveik 2/3 visos teritorijos yra daugiau nei 500 metrų virš j.l. Didesnią dalį Norvegijos užima Skandinavijos kalnai. Jų šlaitai statūs, gyliai išraižyti, rytiniai suskaldyti upių slėniai, pietuose Norvegijos kalnai aukštesni. Norvegijos šiaurėje yra žemas Finmarko plokščiakalnis. Norvegijos pietuose, Šiaurės jūros pakrantėse yra žemumų, jų plotis 40 – 50 km. Klimatas ▪ Norvegijos klimatas subarktinis, jūrinis ir kontinentinis. Jį švelnina šiltoji Norvegijos srovė. Vasaros vėsios, vėjuotos, pajūryje dažni lietūs ir stiprūs vėjai. Aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus. Ten ištisus metus išsilaiko sniegas, yra ledinų. Kritulių iškrinta 300-3000 mm per metus. Norvegija įėjusi į vidutinių platumų ir subarktines klimato juostas. Vidaus vandenys ▪ Norvegija turtinga upėmis. Jos slenkstėtos, beveik visose yra krioklių. Aukščiausias – Utigardo (610 m). Dauguma upių trumpos, bet siauros ir vandeningos. Jas maitina sniegynai, ledynai ir lietūs. Potvyniai vyksta pavasarį ir vasaros pradžioje. Ilgiausios upės: Gloma (611 km) Logenas (324 km) Tana (352 km) Ežerai ▪ Ežerai užima 4,7 % Norvegijos ploto. Iš viso ežerų skaičius siekia net iki 200 000.
▪ Miškai užima 24 % Norvegijos ploto. Šiaurėje vyrauja tundra ir
miškatundrė. Pietuose, kalnų jauriniuose dirvožemiuose auga pušynai, eglynai, vietomis yra beržynų. Pietuose, kur vyrauja rusvieji miškų dirvožemiai, pasitaiko bukinų ir ąžuolynų. Pietvakariuose plotai apaugę viržiais, bruknemis, mėlinėmis. Aukščiau miškų zonos yra kalnų, pievų ir tundrų. Iš dirvožemių Norvegijos šiaurinėse pakrantėse ir plokščiakalniuose vyrauja durpžemiai, šiaurės rytuose pasitaiko ledžemių, aukštai kalnuose – uolėtžemiai, pradžiažemiai, žemose lygumose – šlynžemiai, balkšvažemiai, išplautžemiai, visur yra kalkžemių. Gyvūnija ▪ Norvegija turtinga gyvūnų įvairove. Miškuose yra briedžių, tauriųjų elnių, kiaunių, lapių, lūšių, šermuonėlių, šiaurinių elnių, voverių, barsukų, bebrų. Norvegijos šiaurėje, tundroje, veisiasi ir baltieji kiškiai. ▪ Krašte gausu paukščių rūšių: kurtiniai, tetervinai, poliarinės kurapkos, gagos, kirai, narūnėliai, alkos. ▪ Pakrantės jūrose gausu ešerių, lydekų, menkių, otų, silkių, skumbrių, ruonių, o upėse galima sugauti lašišų, upėtakių. Gyventojai ir gyvenvietės ▪ Gyventojų skaičius 4316000. Valstybės plotas 324219 km². Valstybės sostinė – Oslas. Didžiausi miestai: Oslas (811000 gyventojų), Bergenas (213000 gyventojų), Stavengeris (173000 gyventojų), Trondheimas (147000 gyventojų). Šalies pietuose gyventojų tankis didesnis. Norvegija yra suskirstyta į 5 regionus: Pietų žemes (Sørlandet), Rytų žemes (Østlandet), Vakarų žemes (Vestlandet), Triondelagą (Trøndelag) ir Šiaurės Norvegiją (Nord-Norge). Pagal administracinį pasiskirstymą Norvegijoje yra 356 savivaldybės. Valstybės valdymas ▪ 1814 m. Norvegijoje įvesta konstitucija. Norvegija yra unitarinė valstybė. Norvegijos karalius yra Haroldas V. Karalius įvardija premjerą ir jo pasiūlymu - kitus ministrus. Vyriausybė privalo turėti karaliaus pasitikėjimą. Norvegijoje galioja parlamentarizmo principas. Parlamentas renkamas kas 4 metus. Vyriausybę kontroliuoja iš 169 parlamentarų sudarytas parlamentas. 150 parlamentarų tiesiogiai renkami Norvegijos 19 rinkimų apygardose. Likusios 19 vadinamųjų "išlyginimo" vietų paskirstomos proporcingai partijoms, kurios peržengė 4 % balsų ribą. Religija, kalba, tradicijos ▪ Dauguma norvegų išpažįsta liuteronizmą. Oficiali kalba – norvegų, bet labai didelė dalis laisvai kalba angliškai. Norvegai gegužės 17-ąją švenčia savo nepriklauomybės dieną. Per Velykas vietoj kiaušinių dažymo eina pasivaikščioti į kalnus. Per Kalėdas vietoj Kalėdų Senelio norvegai turi Kalėdų nykštukus. Ekonomika, transportas, būstas ▪ Norvegų dirbamoji žemė sudaro tik 3% visos Norvegijos žemės, tačiau Norvegija turtinga mediena ir žuvimi. Norvegija turi daug naftos išteklių. Populiarus transportas: elektromobiliai, dviračiai, autobusai. Norvegijoje beveik nėra mūrinių namų. Namai statomi mediniai, nes Norvegija turtinga mediena. Norvegai mėgsta statyti dviaukščius nuosavus namus. Pirmas aukštas – skirtas nuomai, o antras – šeimininkų gyvenimui. Fjordai ▪ Fjordas – ledyno pergilintas slėnis, paprastai siauras, tęsiasi žemiau jūros lygio ir užpiltas druskingu jūros vandeniu. Fjordas susidaro, kai ledynas atsitraukia, palikdamas U formos slėnį labai stačiais kraštais, ir jūros vanduo jį užlieja. Galinė morena, susiformavusi slenkant ledynui, yra fjordo gale po vandeniu, todėl vieta, kur fjordas jungiasi su jūra, yra šiek tiek seklesnė. Geirangerio fjordas yra vienas vaizdingiausių ir lankomiausių Norvegijos fjordų, 2005 m. kartu su Nerėjaus fjordu įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Lankytinos vietos ▪ Lindesnes švyturys buvo pastatytas dar 1656 m. ir yra seniausias Norvegijos švyturys. Švyturys stovi piečiausiame Norvegijos taške. Jį nuo labiausiai į šiaurę nutolusio šios šalies taško Nordkapo skiria net 2500 km. Užkilus į švyturio viršų galima pasidairyti po apylinkes, pažvelgti į jūros tolius. Lankytinos vietos ▪ Olesiundas – miestas rytų Norvegijoje. Miesto teisės Olesiundui suteiktos 1848 m. Miestas greitai augo ir tapo vienu didžiausių žvejybos uostų ir didžiausias džiovintos žuvies eksporto uostas Norvegijoje. ▪ 1904 m. sausio 23 d. naktį siautėjo didžiulis gaisras, kurio metu medinis miestas visiškai sudegė. Gaisras kilo apvertus žibalinę lempą margarino fabrike. Jam greitai išplisti mieste padėjo ta naktį siautėjusi audra. Gaisras truko 16 valandų. Sudegė 850 namų. 10 000 gyventojų vidury nakties liko be pastogės, tačiau tik vienas žmogus tame gaisre žuvo. Po gaisro leista statyti tik mūrinius namus. Maždaug per septynerius metus didžioji dalis Olesiundo buvo atstatyta. Lankytinos vietos ▪ Trolių kelias – kelias, kuris dar vadinamas „Trollstigen“, yra pats pavojingiausias kelias pasaulyje. Jis jungia Ondalsneso ir Valldalio miestus. Jį sudaro net 11 staigių posukių. Kelio plotis yra 3 metrai o aukščių amplitudė yra net 400 metrų. Dėl sudėtingų sąlygų keliu galima važiuoti tik nuo gegužės iki spalio. Prie kelio yra apžvalgos aikštelė iš kurios galima pasigrožėti nuostabiu vaizdu.