INDONEZIJA

Darba sukūrė Rapolas Starkus

Astijus dagys ir Motiejus
Bagarauskas
GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Indonezija yra Pietryčių Azijoje,

Malajos salyne, tarp Indijos ir Ramiojo
vandenyno, abipus pusiaujo. Pro
Indonezija praeina svarbiausi jūros
keliai iš Indijos į Ramųjį vandenyną.
Indonezijos sostinė – Džakarta.
Borneo saloje Indonezija ribojasi su
Malaizija, Naujosios Gvinėjos saloje –
su Papua Naująja Gvinėja, Timoro
saloje – su Rytų Timoru.
Populiacija: 276.4 millijonai
Indonezijoje salų yra netgi nuo 17,508
iki 18,306 , bet 922 iš jų yra
gyvenamos.
INDONEZIJOS GAMTA
Apie Kawah Ijen ugnikalnį Indonezijoje

Naktimis šis Indonezijos kalnas virsta nežemiško

kraštovaizdžio vieta: iš jo kraterio angų veržiasi
mėlynai švytinti lava.
Siera iš kraterio kasama jau daugiau kaip 40
metų, kai kurie kalnakasiai darbuojasi ir naktimis,
kai mėlina spalva švyti ugnikalnio spjaudoma
sieros rūgštis. Dieną to nežemiško švytėjimo
nematyti. Mėlynai švytintys įkaitintos skystos
sieros srautai šauna net į 5 metrų aukštį – jie
atiteka iš angos, vedančios prie didžiausio
planetoje požeminio rūgšties ežero. Šio gyvojo
Žemės kraujo gamyba kainuoja sveikatą.
Mėlynoje šviesoje darbininkai kasa sierą, kurios
kilogramą parduoda už maždaug 4 eurocentus.
Dirbant naktimis, per parą išgaunama tik apie
160-200 kg sieros. Indonezijoje išgaunama siera
yra viena gryniausių pasaulyje. Ji naudojama
maisto ir chemijos pramonėje.
 Klimatas
Indonezijoje yra beveik tiek pat klimato rūšių,
kiek yra salų. Toje pačioje saloje viename šlaite
gali būti lietaus sezonas, kitoje tuo pačiu metu
sausasis sezonas. Situacija gali pasikeisti, jei
vėjas pakeis kryptį. Idealus laikas aplankyti
Indoneziją yra mūsų šiaurinė vasara, tačiau,
pavyzdžiui, Mollukki salose šiuo metų laiku yra
blogiausias oras (audros ir audros).
Be to, kritulių kiekis priklauso nuo miškų. Kuo
didesnis miškų plotas, kaip Sumatroje ir
Borneo, tuo dažniau lyja. 4 m kritulių per metus
– tai Pontianako ir Padango rekordas.
Žemumose didžiąją metų dalį temperatūra
laikosi 26-27 C ribose, kalnuotose vietovėse kiek
vėsiau. Pietiniuose ir rytiniuose rajonuose
karštesnė, o klimatas gana ryškus – lietingas
(rugsėjo-gegužės mėn.) ir gana sausas
(gegužės-spalis). Saulėti orai išlieka beveik visus
metus, nes daugiausia kritulių iškrenta
kalnuotose vietovėse, dažniausiai anksti ryte
arba naktį. Bendras kritulių kiekis viršija 3000
mm. metais.
INDONEZIJOS
KULTŪRA
Indonezijos menui turėjo įtakos keletas
kultūrų. Pvz., garsūs Javos ir Balio šokiai susiję
su hinduistine kultūra ir mitologija. Gerai
žinomi ir Javos bei Balio lėlių šešėlių teatrų
pasirodymai, kuriuose vaizduojami
mitologiniai įvykiai.
Indonezijoje kalbamų kalbu yra daugiau nei
700.
Indonezijoje gyvena daug susijusių, bet
kultūriškai ir lingvistiškai skirtingų grupių,
dauguma kurių etiškai yra malajai. Keturios
pagrindinės Indonezijos religijos yra:
musulmonai (88 %) protestantai. (5 %)
katalikų. (3 %) Hidu (2 %)
INDONEZIJOS
EKONOMIKA
Indonezijoje yra rinkos ekonomika. Šalyje
svarbią vietą užima valstybė, nes daug
įmonių priklauso valstybei ir ji
administruoja daugelio pagrindinių prekių
kainas.
Šalyje yra stipri kalnakasybos pramonė.
Išvystyta naftos, dujų, tekstilės, avalynės
gamybos pramonės. Indonezijoje auginami
ryžiai, kasavai, kakava, kava, žemės
riešutai. Auginama jautiena, kiauliena.
Daugiausiai eksportuojama naftos ir naftos
produktų, tekstilės, medienos, kaučiukų.
Pagrindiniai eksporto partneriai: Japonija,
JAV, Singapūras, Pietų Korėja, Kinija.

Valiuta
Indonezijoje yra naudojama Indonezijos
rupija. 9,5 RUP = 1 USD, valiutos kursas
gali keistis.
Telefonas, internetas:

Indonezijos telefono kodas +62.

Telefono ryšys yra prieinamas visose
pagrindinėse salų vietose, tačiau jeigu
planuojate keliauti į mažiau
apgyvendintas vietas, džiungles,
kalnuotas vietoves, jis gali trūkinėti
arba neveikti (net jeigu ir turėsite
nusipirkę vietinę telefono kortelę).
Jeigu į Indoneziją planuojate vykti
kelioms savaitėms ir iš anksto viskuo
būsite pasirūpinę (viešbučių, turų
užsakymais ir pan.), jums vietinės
telefono kortelės neprireiks. Nebent
keliausite nieko nesuplanavę, norėsite
nuolatos naudotis internetu telefone ir
nerasite nemokamos belaidžio ryšio
„Wi-Fi“ prieigos, o jūsų operatoriaus
interneto paslauga brangiai kainuoja.
Tuomet vietinio operatoriaus telefono
kortelė yra privalumas.
Trumpai apie
Indonezijos istorija:
1942–1945 m. Indoneziją
buvo okupavusi Japonija, o
pasibaigus Antrajam
pasauliniam karui šalis
iškovojo nepriklausomybę.
Jos teritorijas nulėmė
Kolonijiniu laikotarpiu
Nyderlandų valdytos
teritorijos Malajų salyne.
INDONEZIJOS VIRTUVĖ
AČIU UŽ DĖMESĮ