Savana

DARBĄ PARUOŠĖ:
VDU UGNĖS KARVELISGIMNAZIJOS IIGA  ,
MOKINĖS INDRĖ, URTĖ, VILTĖ, KAROLINA
Savana – tai žemės subekvatorinių, tropinių ir
subtropinių juostų georafinės juostos, kuriose
vyrauja savanos ir retmiškiai.
Pagrindinės savybės, apibūdinančios savanas:

+ mažai humusingo dirvožemio;

+ žolinė augalija;
+ medžiai ir krūmai su skėčio formos vainiku;
+ turtinga ir įvairi fauna 
Savanos
susidarymas
Savanos susidarymą ir būklę
lemia augalėdžiai gyvūnai,
mintantys žole, medžių ir
krūmų šakelėmis bei lapais,
nederlingi dirvožemiai,
kurie susiformavę ant
negiliai slūgsančių geležingų
uolienų, ir periodiškai
kylantys gaisrai.
Geografinė padėtis
Savanos paplitusios atogrąžų
zonoje kiek atokiau nuo pusiaujo,
išskyrus rytų Afriką, kur Kenijoje
ir Tanzanijoje savanos apima
milžinišką teritoriją ir ties
pusiauju, mat čia į paviršių iškilęs
Rytų Afrikos plokščiakalnis. Dėl
to klimatas čia sezoniškesnis.
Pasaulio mastu didžiausi savanų
plotai yra Afrikoje, mažesni –
šiaurės Australijoje, Pietų
Amerikos vidurinėje dalyje,
Indijoje.
Klimatas
Savanos paplitusios subekvatorinėje
klimato juostoje. Šiam klimatui
būdinga aukšta oro temperatūra
(25–30°C), ji mažai kinta per metus.
Taip pat skiriasi drėgnasis ir
sausasis laikotarpiai: drėgnasis
būna vasaros mėnesiais, sausasis –
žiemą. Drėgnasis laikotarpis
priklauso nuo geografinės padėties
ir gali trukti nuo 3 iki 8 mėnesių, o
metų kritulių kiekis svyruoti nuo
500 iki 1500 mm.
 Savanos augalija
+ Savana – apibendrinamasis žodis, kuris reiškia atogrąžų žolynų ir
medžių derinį. Tipiškos savanos yra žolėmis apaugę atviri plotai su
pavieniais medžiais arba jų grupėmis (guotais). Pasaulyje esama
keliolika savanų tipų, tačiau būdingiausia savana yra Afrikoje, kur ji,
kaip ir dykumos, tapo šio žemyno simboliu. Afrikoje savana kai kur
panaši į miško parką, kuriame auga daugiau kaip 2 m aukščio žolės,
retos giraitės, yra įvairių rūšių palmių, kitų medžių. Ten, kur sausiau,
medžių nedaug ir jie žemesni (vyrauja akacijos, baobabai), žolės
neaukštos ir nelabai tankios.
+ Dar sausesnėse srityse medžiai ypač reti, vyrauja dygliuoti krūmai,
šiurkšti žolė paprastai nesudaro ištisinės dangos. Savanų medžiai
įvairiais būdais prisitaikė prie reguliarių sausrų. Dalis medžių (pvz.,
baobabai) sausuoju laikotarpiu numeta lapus ir išvengia garavimo
(transpiracijos). Daugelio medžių rūšių lapai yra maži vaškiniai arba
dygliuoti. Medžių ilgos šaknys pasiekia gruntinius vandenis. Kai kurie
medžiai (pvz., baobabai, buteliniai medžiai) gali kaupti vandens
atsargas storuose kamienuose. Žolės savanose drėgnuoju laikotarpiu
tankiai suželia, o sausuoju – nudžiūva.
Savanų tipai Pagal medžių gausą ir išsidėstymą
skiriami 6 savanos tipai:
pagal medžių + Miškingoje savanoje gausu aukštų,
lajomis nesusisiekiančių medžių,
gausą ir todėl žemės paviršių pasiekia daug
saulės šviesos.
išdėstymą + Parkinėje savanoje medžiai auga
guotais, tarp jų nemaži plotai be
medžių.
+ Tikrojoje savanoje pavieniai medžiai
padrikai ir beveik tolygiai pasklidę
visame plote.
+ Krūmuotoje savanoje medžių nedaug arba nėra, bet iš sumedėjusių
augalų vyrauja krūmai.
+ Palminėje savanoje vyraujantys sumedėję augalai yra pavieniui
arba guotais augančios palmės.
+ Žolinėje savanoje medžių ir krūmų nėra arba labai mažai, paprastai
tik vandens telkinių pakrantėse.
Savanos gyvūnija
Savanų tipai:

Drėgnoji Sausoji Dygliuotoji

savana savana savana
 Drėgnoji savana yra panaši į
mišką. 
 Sausasis laikotarpis trunka 3-6
mėn.
 Krituliai: per metus iškrinta
1100–1500 mm
 Šioje savanoje gyvenantys
žmonės užaugina du derlius per
metus, tad žemė yra palanki
žemdirbystei
Sausoji savana

 Sausasis laikotarpis
trunka puse metų
 Kritulių per metus:
600–1100 mm
 Sausasis laikotarpis
trunka 6–8 mėn.
 Dygliuotoji savana

 Dygliuotoji savana yra panaši į

dykumą
 Sausasis laikotarpis trunka 8-
10 mėn.
 200–600 mm.
 Dirvožemis yra rudos spalvos
 Kritulių iškrinta nedaug, todėl
upės vandenį neša tik kelis
mėnesius per metus
 Grėsmės
 Savanoms žmonės padarė didelę
žalą įvairiais būdais. Pavyzdžiui,
vietiniai gyventojai žemę naudoja
ganymui, dėl to žolė miršta, o
savanos virsta nevaisinga
dykumos teritorija.
 Žmonės naudoja medieną maisto
gaminimui ir sukuria aplinkos
problemas. Kai kurie taip pat
užsiima brakonieriavimu, o tai
lemia daugelio rūšių išnykimą.
 Keletas faktų:
 Didžiausias sausumos žinduolis
pasaulyje yra Afrikos savanos
dramblys. 
 Savanose augančios Juodosios
mambos gali užaugti iki 4m. Ilgio
ir gali pasiekti greitį iki 20 km/h
 Nilo krokodilai
laikomi protingiausiais ropliais
žemėje
 Baobabo šaknys yra iki  10m.
ilgio
Šaltiniai

 https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/11kl_gamtine_geografija/GE_
DE_23/teorine_medziaga_3_4.html
 https://www.vle.lt/straipsnis/savana/
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Savana
 https://studijos.tv3.lt/nepatvirtinti-rasto-darbai/referatas/4074/?p
age=7
 https://pozitivmag.ru/lt/aksessuary/prirodnaya-zona-savann-i-red
kolesii-interesnye-fakty-o/