Dykumos augalyja

Augalai dykumoje turi ypatinga prisitaikyma prie aplinkos sąlygų, kadangi dykumoje kritulių iškrenta vos 250 mm vandens per metus ir tai yra
karščio, sausros ir smėlio biomas. Daugelis augalų plaukuoti, dygliuoti, apsitraukę vaškinėmis apnašomis, turi smulkius, standžius arba
mėsingus lapus, todėl mažai garina vandens. Efemerai (trumpos vegetacijos augalai) auga tik lietinguoju periodu. Puskrūmiai vegetuoja ilgiau;
jie turi ilgas ir tankias šaknis, taupiai vartoja drėgmę. Halofitai prisitaikę ne tik prie sausros, bet ir prie druskos pertekliaus. Afrikos ir Amerikos
dykumose kai kur gausu sukulentų – augalų su mėsingais organais, kuriuose kaupia drėgmę (kaktusai, agavos). Smėlingųjų dykumų augalija yra
daugiarūšė. Daugelis augalų (efemerai, krūmai, iš dalies medžiai) prisitaikę prie užpustymo, pvz., Vidurinės ir Centrinės Azijos dykumose auga
baltųjų saksaūlų miškai, džiuzgūnų krūmynai. Akmeningose dykumose, pvz., Sacharos hamadoje, augalijos danga labai reta; auga įvairių kiečių
rūšys, būdingi keimerūninių (Zygophyllaceae), pliumbaginių (Plumbaginaceae), eglūninių (Tamaricaceae) šeimos augalai. Molingose dykumose
auga daugiausia sporiniai augalai.