Kristupas Kolumbas (it. Cristoforo Colombo, isp. Cristóbal Colón; 1451 m. rugpjūčio 25 d.

ar spalio 31 d. Genujoje – 1506 m. gegužės 20 d. Valjadolide) – Genujos jūrininkas,

tarnavęs Ispanijai, tradiciškai vadinamas „Amerikos atradėju“.

Dabar yra žinoma, kad Amerikos žemyną maždaug 500 metų prieš Kolumbą jau buvo
atradęs Leifas Eriksonas ar kiti islandai. Kolumbas iki šiol vadinamas Amerikos atradėju, nes tik
po jo kelionių prasidėjo ilgalaikė žemyno kolonizacija.
Norėdamas atrasti vakarinį kelią iš Europos į Rytų Aziją, 1492 m. spalio 12 d. Kolumbas
pasiekė Karibų salas. Pats jis iki gyvenimo galo buvo įsitikinęs, kad atrado vakarinį kelią į Indiją,
tačiau nemanė, kad pasiekė pačią Indiją.
Pats K. Kolumbas savo testamente rašė, kad buvo gimęs Genujoje („siendo yo nacido en
Genoba“). Jo kilmę iš Genujos respublikos patvirtina ir keli to meto kronikininkai. 1491 m.
karališkajame protokole jo gimimo vieta minima Savona. Ilgainiui tiek K. Kolumbo gimimo vieta,
tiek data tapo įvairių kontroversiškų diskusijų objektu. Net 6 Italijos ir Ispanijos miestai skelbėsi
esą Kolumbo gimtinėmis. Šiuolaikiniai tyrimai linksta prie versijos, kad K. Kolumbas
gimė 1451 m. metais neturtingoje šeimoje, Genujoje. Ši versija remiasi 1909 m. Genujoje atrastu
dokumentu, kuriame aprašomas 1479 m. teisinis ginčas. Pats šis dokumentas savo turiniu
prieštarauja daugeliui kitų šaltinių, todėl K. Kolumbo gimimo vieta nėra vienareikšmiškai
nustatyta.
Kristupas buvo vyriausias iš 5 vaikų. 1470 metais šeima persikėlė į Savonos miestą į vakarus
nuo Genujos, kur Kolumbas dirbo tėvo vilnos perdirbimo versle, o laisvalaikiu su broliu mokėsi
kartografijos. Nuo 1474 metų jis pradėjo dirbti įvairiuose laivuose.
Apie Kolumbo kilmę prikurta įvairių hipotezių: ispanai tvirtina, kad jis buvo nesantuokinis
Ispanijos princo De Viano sūnus ir saugodamas šią paslaptį prisistatydavo kaip prastakilmis.
Pagal kitą versiją, iškeltą ispanų ir amerikiečių istorikų, Kolumbas gimė Maljorkos saloje. Jis
kruopščiai slėpęs šį faktą, kadangi jaunystėje buvo Korsikos laivo kapitonas ir kariavo
prieš Aragono karalių, Ispanijos karaliaus Ferdinando tėvą.
Kaip šios hipotezės patvirtinimas, pateikiamas faktas, kad savo laiškuose Kolumbas niekada
nenaudojo italų kalbos. Rašytinių tekstų stilistika, kalba ir braižas rodo, kad jis buvo kultūringas ir
išsilavinęs žmogus, o ne prasčiokas, per klaidą atradęs Naująjį Pasaulį.
Pagal dar vieną versiją jis – krikštytas žydas, ir todėl vienu metu
užsiiminėjo kartografija ir kaligrafija, paplitusia to laikotarpio žydų profesija.
Kolumbo išvaizda žinoma pagal portretus, kurie buvo nutapyti jau po jo mirties. Baltorome de Las
Kalas, matęs Kolumbą 1493 m. aprašo jį taip:
„Aukštas, aukštesnis už vidutinį, pailgo veido: kelianti pagarbą, ereliška nosis, akys mėlynai
pilkos, balta oda su raudonumu, barzda ir ūsai jaunystėje buvo rusvi, bet darbuose pražilo“