kitaip vadinamas atgimimu, prasidėjęs XIV a.,Italijoje. Renesanso epochoje įvyko svarbūs pokyčiai įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Vienas svarbesnių buvo mokslo laimėjimai, kurių pasiekimai darė įtakos geografiniams atsiradimams ir protestantizmui. Renesanso laikotarpiu stiprėjo individo vertės suvokimas, asmens pasaulėžiūra ir aukštesnio išsilavinimo sklaida. Menas ir mokslas buvo labiausiai vertinami. Didėjantys gamybos, prekybos, jūreivystės, statybos, karybos poreikiai lėmė ir mokslo plėtotę. Kolumbo, Magelano, Vasco da Gamos geografiniai atradimai leido atrasti naujas geografijos, zoologijos, etnografines žiniais ir buvo galima įrodyti, kad Žemė yra apvali, nubrėžti didžiąją sausumos ribų dalį, sudaryti tikslesnius žemėlapius. Renesanso epochoje silpninama bažnyčios valdžia. Mažinama įtaka kultūriniam ir dvasiniam visuomenės gyvenimui. Kyla reformacija, atsiranda protestantizmo rūšis pagal M. Liuterį. Protestantizmas leidžia žmogui pasirinkti tikėjimo tiesą, leidžia atsirinkti kuo tikėti kuo ne. Renesansas paskatines žmogų laisvai rinktis tikėjimą ir turėti savo nuomonę. Protestantizmas kilo dėl galimybės rinktis tikėjimo tiesas ir renesanso laikotarpiu susilpninta bažnyčios valžia. Didžiųjų geografiniu atsiradimas kilo dėl renesanso epochoje skirto dėmesio mokslui.