Renesanso atsiradimo prieastys

Pareng: Lukas Gaidinas Lidija Barkauskait

 Renesansas (atgimimas) - XIV a. vid. - XVII a. pirmieji de-iai Europos kultros, meno ir visuomenins minties sulestjimo laikotarpis, kuriam bdingas atgaivintos antikos kultros tradicijos ir dmesys asmeniui. i kultra atsirado ir suklestjo labiausiai Italijoje.

A) Didelis miest vaidmuo, jie ekonomikai klestjo, turjo politin nepriklausomyb B) Pradjo formuotis kapitalistiniai santykiai, sumajo feodal ir padidjo popolan (prekybinink, pinig keitj ir amatinink) taka C) Valstybines pareigas galjo eiti vairi sluoksni mons, tai skatino siekti isiskirti i kit

Renesanso atsiradimo Italijoje prieastys:

D) Pltojosi vietimas E) Antikos kultros taka (Bizantija supaindino su senovs graik metraiais, antikos menu ir architektra, paioje Italijoje buvo ilik daug Romos epochos paminkl) F) Reikjo isilavinusi moni G) mogus pats save formuoja ir nustato viet pasaulyje

Renesanso laik ideologija - humanizmas, didiausias dmesys skiriamas mogui. Naujos pasauliros krja ir skleidja buvo inteligentija. Inteligent tikslas - siekti visuomens pagarbos, aminti save ir ymiausius to meto mones. Humanizmo centras - Florencija. Humanizmo pradininkai florentieiai Franeskas Petrarka ir Dovanis Bokaas. J ikelt nauj mogaus samprat pltojo Koliuis Saliutatis. Leonardas Brunis - pilietinio humanizmo pradininkas, padjo pagrindus renesanso istorijos mokslui, stojo u vis lygyb prie statymus.

Renesanso laik ideologija

Renesanso architektros stili kr Filipas Bruneleskis ir Leonas Batista Albertis, suformulavs tapybos meno teorij, jo nuomone, mogus i prigimties krjas, laim asmenini ir visuomenini interes suderinimas. Dovanis Piko dela Mirandola - Florencijos neoplatonizmo (humanizmo kryptis, susikrusi Platono akademijoje) atstovas. Jo manymu, laisvos valios

 Google.com http://mokslai.lt/referatai/konspektas/renesansa-21puslapis1.html

Naudoti altiniai

Ai u js dmes