IÐ TAUTOS PRAEITIES
2 0 0 7
Algirdas GIRININKAS
Kada prasidëjo bronzos amþius Lietuvos
teritorijoje?
Anotacija. Bronzos amþiaus pradþios datavimas pa-
gal ðiuo metu pateikiamus Lietuvos archeologø duo-
menis svyruoja 700 metø intervalu. Todël ðiame straips-
nyje stengtasi paþvelgti á pereinamàjá ið neolito á bron-
zos amþiaus laikmetá remiantis naujausiø archeologi-
niø, radiokarboniniø 14C, archeologinio kraðtovaizdþio,
palinologiniø, zooarcheologiniø tyrimø duomenimis
ir mëginti nustatyti absoliutiná bronzos amþiaus pra-
dþios laikotarpá bei tuo metu visuomenëje vykusius
ekonominius ir socialinius procesus. Minëtø duome-
nø pagrindu ankstyvàjá bronzos amþiø Lietuvos terito-
rijoje galima datuoti 2000–1700/1650 m. pr. Kr. Be to,
ðiuo laikotarpiu ávyko esminiai pokyèiai ekonomikoje
ir visuomenës struktûros raidoje. Ekonominiai – gamy-
binio ûkio plëtotës – poslinkiai ðiuo laikmeèiu buvo
patys reikðmingiausi. Jie, skirtingai nuo Vidurio Euro-
pos teritorijoje jau neolito laikotarpiu vykusiø ekono-
miniø procesø, gana ryðkiai vëlavo. Lietuvos teritorijo-
je ankstyvajame bronzos amþiuje vykusius ekonomi-
nius pokyèius galima ávardinti kaip „pavëluotà neoliti-
næ revoliucijà“, kuri Ðiaurës Europos bendruomeniø
gyvensenoje vyko dar viduriniajame-vëlyvajame ne-
olite. To meto bendruomeniø viduje vykusià socialinæ
diferenciacijà þymi prestiþiniai daiktai, priklausæ ben-
druomenës diduomenei, bei laidojimo paproèiai. Dva-
sinëje plotmëje tarp gyvuliø augintojø ir þemdirbiø at-
sirado supratimas, kad mirtis nëra visko pabaiga, ásiga-
lëjo optimizmas, kuris buvo áprasmintas atgimimo sam-
prata.
Prasminiai þodþiai: bronzos amþius, Lietuva, 14C da-
tavimas, gamybinis ûkis, visuomenë.
Algirdas Girininkas – humanitariniø mokslø habilituotas daktaras, Klaipëdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir
archeologijos institutas; adresas: Tilþës g. 13, LT-91251 Klaipëda, el. paðtas: algisg@post.skynet.lt; moksliniø interesø
sritys – akmens ir bronzos amþiai, prieðistorës ûkis ir visuomenës struktûra, zooarcheologija, indoeuropieèiø problematika,
baltø etnogenezë.
ISTORIJA
LXVII/67
Ávadas
Tarp Lietuvos ir Rytø Pabaltijo prieðistorës tyrinë-
tojø jau seniai vyksta diskusijos dël bronzos am-
þiaus periodizacijos ir ðio laikotarpio pradþios nu-
statymo.
Kaip visiems þinoma, tiek Lietuvos, tiek ir kitø Rytø
Pabaltijo ir Europos ðiaurës ðaliø archeologai per
visà XX a. naudojosi Oskaro Montelijaus (Oscar Mon-
telius, 1843–1921) sudaryta ðeðiø bronzos amþiaus
periodø sistema.1 1900 m. mokslininkas nurodë, kad
bronzos amþius prasidëjo 1500 m. pr. Kr. Po poros
metø O. Montelijus bronzos amþiaus pradþià nuro-
dë 1700-uosius metus pr. Kr., dar po metø –
1903 m. – jis bronzos amþiø siejo jau su 1800-ai-
siais m. pr. Kr.2 Todël dauguma Rytø Pabaltijo arche-
ologø bronzos amþiaus pradþia laiko O. Monteli-
jaus sudarytos bronzos amþiaus periodizacijos I pe-
riodà.3 Pastaruoju metu autoriai, raðydami apie bron-
zos amþiaus metalurgijà ar kitus ðio amþiaus gyven-
senos ypatumus, bronzos amþiaus pradþia laiko
1600 m. pr. Kr.4 arba 1900 m. pr. Kr.5 Tie patys auto-
riai po keleriø metø bronzos amþiaus pradþià jau
þymi 1800/1700 m. pr. Kr.6 arba 2200 m. pr. Kr.7, dar
kitur 2400–1900 m. pr. Kr. laikotarpis ávardijamas
kaip “vëlyvasis neolitas B“, o dar vëlesniame darbe
jau 2300/2200–1800/1700 m. pr. Kr.8 Kiti autoriai
bronzos amþiaus pradþia laiko 2000 m. pr. Kr.9 Ko-
kios prieþastys lëmë, kad bronzos amþiaus pradþios
datavimas svyruoja 700 metø intervalu? Á tai galima
atsakyti gana trumpai – nesama bendro kriterijaus.
Vieni autoriai nurodo, kad bronzos amþiø galima
datuoti nuo to momento, kai Lietuvos teritorijoje pa-
sirodo pirmieji bronzos dirbiniai10, kiti, kad nuo to
laiko, kai jà vietoje pradedama perlydyti ir pradeda-
mi gaminti pirmieji metalo dirbiniai11, dar kiti, kad ðá
ISSN 1392-0456 ○
3
○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
 IÐ TAUTOS PRAEITIES
laikotarpá þymi metalø pasirodymas, vietiniø dirbi-
niø gamyba bei visuomenës socialiniai-ekonominiai
pokyèiai.12 Kaip tik ðis paskutinis aspektas Lietuvos
archeologø dar maþiausiai tyrinëtas. Kad galima bû-
tø ðiuos klausimus tirti, reikia turëti pakankamai me-
dþiagos, kuri padëtø atsakyti á keliamus klausimus.
Ðiame straipsnyje ir mëginama nustatyti tà laikotar-
pá, kuriame uþsimezgë bronzos amþiaus visuome-
në, remiantis radiokarboniniu datavimu, ekonomi-
niais, socialiniais bei dvasiniais ankstyvojo bronzos
amþiaus tyrimais. Pastaruosius tyrimus paremsime
ne tik archeologine medþiaga, bet ir gamtiniais tyri-
mø metodais.
Lietuvos teritorijoje apie bronzos amþiaus pra-
dþios paminklus daugiausia raðë R. Rimantienë, pa-
skelbdama “Lietuvos archeologijos“ T. 1613 Pelesos
apyeþerio, Margiø 1-os, Barzdþio miðko, Dubièiø 1-os,
Katros iðtakø (Varënos r.), Þaliosios (Ðirvintø r.) bron-
zos amþiaus gyvenvieèiø medþiagà. Pietø Lietuvos
bronzos amþiaus pradþiai priskiriamà Dusios 8-os
(Lazdijø r.) gyvenvietës medþiagà paskelbë V. Juo-
dagalvis14, Papiðkiø IV (Vilniaus r.) gyvenvietës, Visë-
tiðkiø (Anykðèiø r.) medþiagà – Dþ. Brazaitis15, Gai-
galinës 2-os, Vaidþio 1-os (Telðiø r.) – A. Butrimas16 ir
Ðaltiniai
Lietuvos archeologinëje medþiagoje nedaug rasi-
me ðaltiniø, kuriais remdamiesi galëtume analizuoti
bronzos amþiaus pradþios visuomenës ekonominæ,
socialinæ sanklodà bei bronzos amþiaus datavimà.
Ðiuo metu vieni pagrindiniø ðaltiniø, kuriais galë-
tume remtis nagrinëdami minëtus klausimus, yra Kre-
tuono 1C, Þemaitiðkës 2-os (Ðvenèioniø r.), Papiðkiø
4-os, Nidos, Ðventosios 23-èios (Palangos miestas),
Dusios 8-tos, Gaigalinës, Barzdþio miðko, Pelesos
apyeþerio, Margiø 1-os, Þaliosios gyvenvietës bei
paskelbta medþiaga apie pastarøjø gyvenvieèiø tyri-
mus. 23
Radiokarbono duomenys
Tyrinëjant bronzos amþiaus datavimà svarbiausiu
ðaltiniu laikytini radiokarboniniai duomenys. Lietu-
vos teritorijoje daugelis tirtø paminklø neturi në vie-
no 14C metodu datuoto pavyzdþio, nors organinës
kilmës liekanø ar keramikos juose aptinkama. Ið visos
Lietuvos teritorijoje atliktø ankstyvosios bronzos pa-
minklø tyrinëjimø pavyko sukaupti tik 26 radiokar-
bonines datas (1 lentelë), kuriø daugumà sudaro Kre-
○ ○ ○ ○ ○ ○
4
○ ○ ○
kt. Taèiau në vienas ið paminëtø paminklø, iðskyrus
Papiðkiø 4-tà gyvenvietæ, neturi radiokarboninio da-
tavimo. Todël ankstyvojo bronzos amþiaus pradþia
ir toliau lieka labai sàlyginë.
Prieð pradëdami nagrinëti bronzos amþiaus pra-
dþios problematikà Lietuvos teritorijoje, paþvelkime,
kaip bronzos amþiaus pradþia datuojama kaimyni-
nëse Lietuvai teritorijose. Latvijos archeologai bron-
zos amþiaus pradþià datuoja 1500 m. pr. Kr.17, Cen-
trinës Europos teritorijoje – 2300 m. pr. Kr.18, Pietø
Skandinavijoje – 1730 m. pr. Kr.19, Rusijoje (Valda-
jaus aukðtumos) – 1800 m. pr. Kr.20 Ðiaurës Baltarusi-
jos ir Pietinës Pskovo srities teritorijose bronzos am-
þiaus visai neiðskiriamas.21
Neþinia kodël naujausioje Lietuvos archeologinëje
literatûroje bronzos amþiaus pradþia imta laikyti
2200 m. pr. Kr.22, nors tam nëra jokio paaiðkinimo,
juo labiau, nëra datuotø paminklø ar ið jø aptiktø
radiniø, susijusiø su bronzos amþiumi. Todël rem-
damiesi naujausia archeologine medþiaga ir kitø
mokslø tyrimø duomenimis, pabandysime ne tik nu-
statyti bronzos amþiaus pradþià, bet ir bronzos am-
þiaus visuomenës ekonominës ir socialinës struktû-
ros formavimosi pradþià.
tuono apyeþerio bronzos amþiaus pradþios pamin-
klø datavimo duomenys. Kà ðie duomenys rodo? Pir-
miausia tai, kad tuose paminkluose, kur pastebimi
ryðkûs ekonominiai pokyèiai, gauti radiokarboniniai
duomenys apima II tûkstm. pr. Kr. pirmà ketvirtá. Tai
rodo, kad Lietuvos teritorijoje ðiuo laikotarpiu vyko
svarbûs ekonominiai ir kartu visuomenës kaitos pro-
cesai. Gautos arklio kaulø radiokarboninës datos ro-
do, kad nuo ðio laikotarpio arkliai (galbût kaip þirgai)
jau buvo plaèiai panaudojami. Lietuvos teritorijoje
ankstyviausi duomenys apie arkliø panaudojimà þi-
nomi ið vëlyvuoju neolitu Rutuliniø amforø kultûrai
priskiriamos ir datuojamos Katros iðtakø bei Vëlyvajai
Narvos kultûrai priskiriamø Kretuono 1B ir Þemaitið-
kës 2-os gyvenvieèiø. Èia aptinkami arkliø kaulai dar
yra pavieniai. Situacija keièiasi kaip tik II tûkstm. pr.
Kr. pirmame ketvirtyje. Bronzos amþiaus pradþios gy-
venvietëse arkliø kaulø gausiai randama ne tik Kre-
tuono 1C, bet ir Papiðkiø 4A, Dusios 8-oje gyvenvie-
tëse. Jø kiekis kultûriniuose sluoksniuose rodo arklio,
kaip transporto (ir kovos, kaip þirgo) priemonës pa-
plitimà ir ásisavinimà.
Algirdas GIRININKAS
 ISTORIJA
2 0 0 7

LXVII/67
1 lentelë
Ankstyvojo bronzos amþiaus radiokarboniniø tyrimø duomenys Lietuvoje

Gyvenvietë Pavyzdys Lab. Nr. 14

C data Nekalibruota Kalibruota (BC) 2o’ Kalibracijos 1o’
Amžius (BP) data Max.-min. ribos
Kretuonas1C Kaulas Ki-10102 3460±70 1510±70 1879–1839; 1829–1791; 1945–1603
Equus 1785–1729; 1725–1689 1553–1537
Caballus
Kretuonas 1C Kaulas Ki-10103 3520±70 1570±70 1935–1933; 1921–1745 2031–1989
Capra- 1985–1685
Hircus 1667–1663
Kretuonas 1C Kaulas Ki-11043 3610±70 1860±70 2193–2179; 2141–1855; 2119–2097
Bos bovis 1847–1769; 1757–1749 2087–2085
2039–1881
Kretuonas 1C Kaulas Ki-11084 3580±50 1630±50 2115–2099; 2037–1855; 2015–1997
Bos bovis 1847–1769;1757–1749 1979–1879
1839–1829
1789–1787
Kretuonas 1C Kaulas Ki-11085 3620±50 1670±50 2137–2077; 2069–1879; 2107–2105
Bos bovis 1841–1829;1793–1785 2033–1915
1903–1889
Kretuonas 1C Kaulas Ki-11086 3600±50 1650±50 2135–2081; 2045–1873; 2025–1995
Bos bovis 1843–1809; 1801–1775 1981–1885
Kretuonas 1C Kaulas Ki-11087 3600±37 1650±37 2113–2101; 2035–1879; 2013–1999
Bos bovis 1839–1829; 1791–1785 1979–1915
1905–1887
Kretuonas 1C Kaulas Ki-10101 3590±70 1640±70 2109–2105; 2033–1877; 2137–2079
Martes- 1841–1827; 1795–1779 2067–1747
Martes
Kretuonas 1C Kaulas Ki-11042 3550±70 1600±70 2123–2097; 2089–2085; 2009–2001
Esox lucius 2039–1733; 1717–1689 1975–1967
1959–1859
1845–1771
Kretuonas 1C Keramika Ki-11041 3590±100 1640±100 2265–2260; 2205–1685 2125–2095
Vëlyvoji 2090–2085
Narvos 2040–1860
1845–1805
1800–1775
Þemaitiðkë 2 Polis (medis) VDU-165 3309±54 1359±54 1830–1645; 1730–1705
1705–1605 1670–1595
Þemaitiðkë 2 Medis, Vs-311 3570±120 1620±120 2280(1916,1895)1530 2120–1740
pintinëlës
Þemaitiðkë 2 Polis VDU-171 3672±79 1722±79 2032–1990; 2171–2170 2282–1873
(medis) 2141–1926 1839–1813
1806–1782
Kretuonas 1D Bos Ki-10638 3330±80 1380±80 1861–1843; 1731–1723
primigenius 1809–1801‘1773–1433 1689–1521
Kretuonas 1D Kaulas Ki-9466 3560±80 1610±80 2135–2079; 2065–1735; 2017–1771
Bos bovis 1717–1689
Kretuonas 1Ba Kaulas Equus Ki-10636 3650±80 1700±80 2279–2253; 2231–2219; 2137–2075
sluoksnis Caballus 2207–1861; 1843–1809; 2073–1917
1801–1773
Nida Medžio Vs-320 3470±70 1520±70 2010 1880–1690
anglis (1767,1761,1751)1620
Turlojiðkë Žmogaus Vs-1097 3570±130 1620±130 2290(1916, 1895)1530 2130–1740
Kapas Nr.2 kaulas
Papiðkë 4A Anglis T-10602 3685±75 1735±75 2290 (2115,2099,2038) 2200–1950
1890
Lagaža Medis TA-396 3640±70 1690±70 2200(2018,1996,1980) 2140–1890
1780
Lagaža Medis TA-749 3685±80 1735±80 2290(2115, 2099, 2200–1940
2038)1830
Veršvai Medis Vs-648 3620±60 1670±60 2140 (2008, 2003, 1976, 2110–1890
1969, 1962)1780
Žemieji Medis Vs-324 3540±90 1590±90 2140 (1882,1836, 1834) 2010–1740
Kaniûkai 1640
Šventoji 9 Medis Ki-7618 3490±60 1540±60 2010 (1864, 1880–1700
1843,1808,1802,1774)
1640
Šventoji 9 Medis Ki-7617 3540±60 1590±60 2030 (1882,1836,1834) 1940–1770
1690
Šventoji 23 Kaulas Bos Ki-9458 3790±80 1840±80 2396 (2202) 2054 2169–1870
primigenius

Kada prasidëjo bronzos amþius Lietuvos teritorijoje?

ISSN 1392-0456 ○
5
○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
 IÐ TAUTOS PRAEITIES
Kitas labai svarbus ankstyvojo bronzos laikotarpio
bruoþas yra tai, kad II tûkstm. pr. Kr. pirmajame ketvir-
tyje Lietuvos teritorijoje ypaè plëtojosi gyvulininkystë.
Penki galvijø (Bos bovis) bei oþkos (Capra hircus) kau-
Intensyvus gyvulininkystës plëtotës laikas. Kretuono 1C gyvenvietës duomenimis
Zooarcheologiniai duomenys
Su radiokarboniniais duomenimis sugretinæ zooar-
cheologinius duomenis pastebësime, kad jeigu vëly-
vojo neolito laikmeèiu gyvulininkystë sudarë tik 2–3%
viso ûkio sistemoje, tai ankstyvuoju bronzos laikotar-
piu jau apie 18%.24 To paties laikotarpio miðkø zonoje
arèiau prekybos keliø gyvenusiose bendruomenëse gy-
vulininkystë sudarë 34% viso ûkio sistemoje.25
Kiti zooarcheologiniai duomenys rodo, kad Kretuo-
no 1C, Ðventosios 23-èios ir kitø vietoviø gyventojai
○ ○ ○ ○ ○ ○
6
○ ○ ○
lø datuoti mëginiai rodo, kad Kretuono 1C gyvenvietë-
je tai pastebima laikotarpyje tarp 1928–1843 metø pr.
Kr. (2 lentelë).
2 lentelë
ypaè daug medþiojo bebrø, kiauniø ir kitø kailiniø þvë-
riø.26 Didelis sumedþiotø kailiniø þvëriø kiekis liudija,
kad daug kailiø reikëjo ne vien aprangai, namø ûkiui,
bet ir mainams.
Metalo pasirodymas ir panaudojimas
Metalo pasirodymas Vidurio Europoje siejamas su
Algirdas GIRININKAS
ankstyvuoju bronzos amþiaus laikmeèiu 2300–
1900 m. pr. Kr.27 Ið ðio laikotarpio pagamintø dirbiniø
Lietuvos teritorijoje neaptinkama. Pirmieji metalo dir-

biniai Lietuvos teritorijoje pasirodë, kai Vidurio ir Piet-
rytinëje Europoje susiformavo klasikinë Uneticës ir Ot-
tomani kultûros (antrajame vidurio Europos etape28,
kai Karpatø regione 1750/1700 m. pr. Kr. susiformavo
metalø gamybos centras) , ðiauriau jø – Ivno, ið kuriø
pirmieji metalo dirbiniai pateko ir á Lietuvos teritorijà,
pvz., kotinis durklas ið Veliuonos. Su pirmaisiais meta-
lais atëjo ir metalo perlydymo þinios. Todël kokio nors
ilgesnio laiko tarpo tarp pirmøjø metalø pasirodymo ir
jø perlydymo vietoje, kaip nurodo kai kurie Lietuvos
archeologai29, nebûta. Tà patvirtintø Kretuono 1C gy-
venvietëje aptiktas nedidelis varinës vielos gabalëlis
bei akmeninë liejimo formelë, o Dusios 8-oje – þalva-
rinë ávija.
Palinologiniai duomenys
Sugretinus daugelio Lietuvos teritorijoje bronzos am-
þiaus gyvenvietëse ar ðalia jø atliktus þiedadulkiø ana-
lizës duomenis30 nustatyta, kad maksimalus ganykli-
niø pievø augalø þiedadulkiø kiekis rastas ankstyvojo
subborealio nuosëdose. Tai atitinka ankstyvojo þalva-
rio amþiaus laikmetá. Javø þiedadulkiø minëtuose
sluoksniuose dar nedaug. Tai rodo, kad ðiuo laikotar-
piu labai iðplito gyvulininkystë, pradëta spëriau kulti-
vuoti kultûrinius augalus.
Ankstyvojo bronzos laikmeèio
ypatumai Lietuvoje
Aukðèiau pateikti ðaltiniai apie ankstyvosios bron-
zos datavimà rodo, kad kriterijaus, kuris nurodytø prie-
þastis, kodël nuo vieno ar kito ávairiø autoriø pateikto
laikotarpio galima kalbëti apie ankstyvosios bronzos
pradþià, iki ðiol nebuvo. Negalima aklai pamëgdþioti
kaimynø, nes to meto visuomenës ekonominës, so-
cialinës raidos tendencijos, iðanalizavus jø medþia-
gà, pasirodo, yra skirtingos. Todël aklai perimti Vidu-
rio Europos bronzos amþiaus datavimà, kaip siûlo
Dþ. Brazaitis, negalima. Vis dëlto reikia remtis radio-
karboninëmis datomis, jas grupuoti, analizuoti. Dþ.
Brazaitis pereinamàjá laikotarpá – Vëlyvàjá neolità B ir
ankstyvàjá Vidurio Europos bronzos amþiaus laiko-
tarpius – sutapatina. Tai gal ir patogu, jei nesigilinant
á ekonominius ar socialinius to meto procesus reikia
kalbëti apie neolità ar bronzà – kas vienu ar kitu atve-
ju yra naudinga. Suprantama, kad pereinamasis lai-
kotarpis, ðiuo atveju ið neolito á bronzà, yra sudëtin-
gas, turintis dar neolitiniø ir jau bronzos amþiui bû-
dingø bruoþø. Taèiau tik iðanalizavæ to meto visuo-
menëje vykusius procesus galime pasakyti, kurios
epochos poþymiai yra ryðkesni. Pirmieji bronzos am-
þiaus poþymiai – pavieniai metaliniai dirbiniai, su ga-
mybiniu ûkiu susijæ objektai, gamybinio ûkininkavi-
Kada prasidëjo bronzos amþius Lietuvos teritorijoje?
ISTORIJA
2 0 0 7
LXVII/67
Ankstyvojo bronzos amþiaus dirbiniai
Kretuono 1C gyvenvietëje buvo aptiktas importinio
titnago ietigalis, Barzdþio miðko – durklas, kurie savo
forma ir gamybos technologija yra artimi Danijos ir Vo-
kietijos teritorijoje buvusiø titnaginiø durklø gamybos
laikmeèio pabaigai (apie 1700 m. pr. Kr.). Kretuono 1-
oje ir Þemaitiðkës 2-oje gyvenvietëse aptinkami kauli-
niai smeigtukai pagaminti metaliniø dirbiniø pavyzdþiu.
Titnago dirbiniø gamyboje vyrauja dirbiniai ið pla-
èiø nuoskalø: peiliai, gremþtukai, kombinuoti (daugia-
funkcinës paskirties) dirbiniai, ið masyviø nuoskalø ar
skaldytiniø daliø læðio ir keturkampio pjûvio titnaginiai
kirviai, kalteliai ðlifuotu pavirðiumi ar tik aðmenimis.
Taip pat paplinta keturkampiai akmeniniai kirviai ir kal-
teliai, daug skalûniniø ðios formos kalteliø.
Ankstyvojo bronzos amþiaus visuomenës struktûra
Apie ankstyvojo bronzos amþiaus visuomenæ atskirø
darbø kol kas nëra. Aptariant ðaltiniø medþiagà ið Lietu-
vos pajûrio, Dainavos lygumø, Þemaièiø, Ðvenèioniø, Sû-
duvos aukðtumø, reiktø paþymëti, kad Lietuvos teritorijo-
je to meto visuomenës sankloda buvo ávairi. Tai lëmë
skirtingos gamtinës-geografinës sàlygos, ûkininkavimo bû-
dai, þaliavos gavybos ypatumai, gamybiniø centrø iðsi-
dëstymas, komunikacija, mainai ir kultûrinës tradicijos.31
mo iðsiplëtimas, metalo perlydymui skirti árankiai, gin-
kluotës pokyèiai akivaizdþiai byloja, kad sàlytis su
bronzos amþiaus bendruomenëmis apie 2000-uosius
metus pr. Kr. Lietuvos teritorijoje jau buvo prasidëjæs.
Tai patvirtina radiokarboninës datos (arkliø, oþkø, gal-
vijø datavimas), kurios apima tik pirmàjá II tûkstm. pr.
Kr. laikotarpá. Pastarieji duomenys rodo, kad Kretuo-
no1C ir kitø tirtø gyvenvieèiø bendruomenës gyven-
senoje gamybinio ûkininkavimo linkme buvo ávykæ
þenklûs pokyèiai. Todël teigti, kad “...Ankstyvojo bron-
zos amþiaus bendruomeniø ûkis ir socialinë struktû-
ra iðliko ta pati kaip ir neolito visuomenëse“...32, ne-
galëtume, nes tuo atveju ankstyvàjá bronzos amþiø
turëtume datuoti nuo 1700 m. pr. Kr., o ne nuo
2200 m. pr. Kr.33
Pateiktø 1 ir 2 lenteliø duomenø pagrindu bûtina
nustatyti, kaip toli 2000–1750/1700 m. pr. Kr. laiko-
tarpiu buvo pakitusi visuomenë ekonominiu, sociali-
nës kaitos poþiûriu lyginant su neolito laikmeèiu ir
kaip buvo priëmusios ðiuos pokyèius Lietuvos terito-
rijoje gyvenusios bendruomenës.
Lietuvos teritorijoje ankstyvajame bronzos amþiu-
je galime iðskirti keturis regionus, kuriuose gamtinë-
geografinë aplinka, ûkio raida, gyvensenos ypatumai
ISSN 1392-0456 ○
7
○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
 IÐ TAUTOS PRAEITIES
buvo skirtingi. Tai Pajûrio, Dainavos þemumos, Þe-
maièiø, Ðvenèioniø, Sûduvos aukðtumos. Ðiuose re-
gionuose pakankamai skirtingos buvo klimato sàly-
gos, dirvoþemiai, augmenija ir gyvûnija. Ðie skirtumai
pasireiðkë tuoj pat po paskutinio Nemuno ledynme-
èio atsitraukimo. Daugelyje ankstesniø darbø ðie gam-
tiniai ir þmogaus gyvensenos ypatumai akmens ir bron-
zos amþiais jau buvo paþymëti34, kai kur net detali-
zuoti.35 Ðiuo metu tose vietose Lietuvos archeologai
yra daugiausia iðtyræ ir akmens, ir ankstyvojo bron-
zos amþiaus paminklø. Todël remdamiesi visais mi-
nëtais ðaltiniais mëginsime apibûdinti ankstyvojo bron-
zos amþiaus gyventojø visuomenës raidà.
Pajûrio þemumoje
Pajûrio þemumoje taip pat iðsiskiria kelios sritys:
1. Pajûrio þemumos dalis, kur yra ryðkios Baltijos jû-
ros baseinø kranto linijos. Èia aptinkamos Ðventosios
ankstyvojo bronzos amþiaus gyvenvietës (Ðventoji 9-
ta, Ðventosios 23-èios gyvenvietës vëlyvasis etapas).
2. Kurðiø nerija, kurios ðiaurinëje dalyje be Nidos gy-
venvietës (vëlyvasis etapas) aptikta nemaþai pavieniø
ankstyvajam bronzos amþiui priskiriamø radiniø.
3. Nemuno deltos teritorija, kurioje kol kas neaptikta
në vieno ankstyvojo bronzos amþiaus paminklo.
Tenka pastebëti, kad Lietuvos teritorijai priklausan-
èiame Baltijos pajûryje ankstyvajame bronzos amþiuje
gyveno Pamariø ir Vëlyvosios Narvos kultûros ben-
druomenës.
Pamariø ir Vëlyvosios Narvos kultûros bendruo-
meniø ûkinio gyvenimo pagrindas neolito laikmeèiu
ir ankstyvajame bronzos amþiuje buvo þvejyba. Ðiø
bendruomeniø teritorijoje esanèiose upiø þiotyse ir
mariose (Kurðiø, Aistmariø) buvo gaudomos gëlavan-
denës þuvys, o nuo viduriniojo neolito – ir jûrinës.
Þvejybos bûdai nesiskyrë nuo kitø Baltijos ir Ðiaurës
jûrø pakrantëse gyvenusiø bendruomeniø þvejybos
bûdø ir árankiø.36
Pamariø gyventojai be þvejybos vertësi ir medþiok-
le. Nors ði veiklos sritis nebuvo svarbiausia, ðiuo lai-
kotarpiu ji suintensyvëjo, ypaè kailiniø þvëriø me-
dþioklë. Pamariø kultûros gyventojai medþiokle nuo
ankstyvojo bronzos amþiaus vertësi ne tik savo mais-
to poreikiams tenkinti. Baltijos pajûryje, ypaè neolito
ir ankstyvosios bronzos laikotarpiu, iðplito ruoniø
(Phocidae) ir jûros kiauliø (Phocoena phocoena) me-
dþioklë.37 Þvëriø kailiai, ruoniø taukai ir oda buvo
labai svarbus mainø objektas, kartais siekæs tolimas
Rytø ir Pietø Pabaltijo þemyninës dalies teritorijas.
Be to, svarbus Pamariø ir Vëlyvosios Narvos kultû-
ros gyventojø verslas buvo gintaro rinkimas ir jo eks-
portas. Viena tokiø dirbtuviø prie buvusios Ðvento-
sios upës kranto 2006 m. buvo tyrinëta. Taèiau anks-
tyvajame bronzos amþiuje, prieðingai nei vëlyvojo ne-
olito laikmeèiu, gintaro kiekis tiek gyvenvietëse, tiek ir
kapinynuose ryðkiai sumaþëjo, o tam didelës átakos
galëjo turëti gamtiniai pokyèiai ir Limnëjos jûros re-
gresija38, o ne gintaro atsisakymas savo poreikiams
○ ○ ○ ○ ○ ○
8
○ ○ ○
dël mainø á metalà.39 Dël nebeiðgaunamo (Baltijos jû-
ros srovës nebepajëgë iðplauti gintaringø Sambijos
pusiasalyje esanèiø klodø) didesnio gintaro kiekio su-
maþëjo ir á Rytø Pabaltájá ið Vidurio Europos atgabena-
mø metalo dirbiniø. Tai sutapo su bronzos amþiaus
pradþia. Ðtai kodël ankstyvajame bronzos amþiuje me-
taliniø dirbiniø Lietuvos teritorijoje aptinkama tik vie-
netai. Prestiþinës ir labai Vidurio Europos bronzos
amþiaus diduomenës vertinamo þaliavos ðaltinio ne-
beliko (arba jo kiekis sumaþëjo iki minimumo). Ginta-
ro dirbiniai susmulkëjo.40 Todël gyventojai bronzos
amþiaus pradþioje buvo priversti be þvejybos plëtoti
kitus verslus – padidinti vertingos miðko faunos me-
dþioklæ, gausinti ið ruoniø gaunamos þaliavos eks-
portà. Ðis gintaro gavybos sumaþëjimas uþsitæsë kelis
ðimtmeèius ir vël padidëjo 1700/1600 m. pr. Kr. lai-
kotarpiu, kai pakilo vandens lygis Baltijos jûroje. To-
dël Uneticës kultûrai priskiriamø metalo dirbiniø Lie-
tuvos teritorijoje labai maþa. Vis dëlto kokie pokyèiai
ankstyvajame bronzos amþiuje pastebimi tarp Pajû-
rio þemumos bendruomeniø?
Pamariø kultûros gyventojai jau nuo ðios kultûros
uþsimezgimo viduriniajame neolite iki jos gyvavimo
pabaigos palaikë glaudþius ryðius su ávairiomis kai-
myninëmis bendruomenëmis. Tam palankus buvo
kelias palei jûrà. Ypaè artimi ryðiai Pamariø gyvento-
jus siejo su Rutuliniø amforø, Virvelinës keramikos,
Narvos, Cedmaro ir kitø kultûrø gyventojais.41 Todël
ûkiniu poþiûriu Pamariø bendruomenës jau seniai
buvo susipaþinusios su gamybinio ûkininkavimo sub-
tilybëmis. Kol kas lieka neaiðku, kokiame lygmenyje
jie panaudojo gamybinio ûkininkavimo patirtá. Dau-
guma tyrinëtojø nurodo, kad pamarieèiai vertësi ir
gyvulininkyste, ir þemdirbyste. Taèiau gyvenvieèiø ty-
rimai apie þemdirbystës plëtotæ ne visada pasitvirti-
na.42 Bûdami tranzitiniø keliø vietoje, jie gana anksti
susipaþino su metalais ir jø panaudojimu. Pajûryje
gyvenantiems pamarieèiams priklausë ir kelias palei
jûrà. Nors juos labai veikë kaimyninës kultûros, jie ir
toliau gaudë þuvis, ruonius, rinko gintarà. Todël kal-
bant apie jø bendruomeniø vidaus sanklodà reiktø
paþymëti, kad tai buvo þvejø-gintaro rinkëjø-medþio-
tojø bendruomenës, susidedanèios ið 5–10 ðeimø,
gyvenanèios ilguose 4–5 m ploèio ir iki 18 m ilgio
namuose. Tarp jø buvo aiðkus darbø pasiskirstymas:
þvejyba, medþioklë, gintaro rinkimas, maisto ir kitø
mainams skirtø sankaupø prieþiûra ir paskirstymas.
Maisto sankaupos daliai bendruomenës vyrø leido
bûti pasiruoðusiems mainø þygiams ir saugoti pro juos
ëjusius mainø kelius. Kai gintaro sumaþëjo ir iki mini-
mumo nustota juo prekiauti, sumenko pamarieèiø
ekonominë galia, kartu ir jø kultûrinis savitumas. Ma-
tyt, todël ankstyvojo bronzos amþiaus laikmeèiu su-
menko Pamariø kultûra ir praradusi savo savitumà
Algirdas GIRININKAS
niveliavosi su kitomis bendruomenëmis.
Specializuotà pamarieèiø ûká, ypaè gintaro rinkimà
ir mainus, sujaukë klimato pokyèiai, bûtent, Baltijos
jûros nuslûgimas ir sroviø, plaunanèiø gintaringus þe-

mës klodus, iðnykimas. Þvejyba ir ruoniø medþioklë
nebuvo labai reikðmingos toliau nuo pamarieèiø gy-
venusioms bendruomenëms. Todël ankstyvojo bron-
zos amþiaus laikmeèiu, archeologiniø tyrimø poþiû-
riu, Pamariø kultûra nesiskyrë nuo kitø Pajûrio þemu-
mos þvejø bendruomeniø (Ðventosios 23-èios gyven-
vietës vëlyvojo etapo ir Ðventosios 9-os). Buvæs Vidu-
rio Europos traukos centras laikinai iðnyko.
Þemaièiø aukðtumos teritorijoje esama paminklø,
kuriø vëlyvuosiuose sluoksniuose aptinkama per vi-
sà pavirðiø virvelëmis puoðtø puodø. Tokiø puodø
aptinkama ir gerai datuotuose ankstyvojo bronzos
amþiaus paminkluose visoje Lietuvos þemyninëje da-
lyje. Todël panaðûs indai, aptikti Þemaièiø aukðtu-
mos paminkluose, gali bûti kaip indikatorius, leidþian-
tis tam tikrus paminklus ar jø virðutinius kultûrinius
sluoksnius priskirti ankstyvajam bronzos amþiui: Dak-
tariðkës 5-ta (vëlyvasis sluoksnis), Kulniko, Birþulio
sàsmaukos, Gaigalinës 2-a (Telðiø r.) gyvenvietës. Gam-
tos mokslø tyrinëtojai ir archeologai, aptardami Þe-
maièiø aukðtumos ankstyvojo bronzos amþiaus pa-
minklø tyrimus ir gamtinæ aplinkà, taip pat pateikia
iðvadà, kad bronzos amþiaus pradþia sutapo su gy-
ventojø ûkinës veiklos smukimu.43 Mokslininkai ûkio
pokyèius taip pat sieja su gamtinës aplinkos kaita.
Tyrinëtojø nurodoma, kad vëlyvajame neolite prasi-
dëjusi kultûriniø augalø plëtotë ankstyvajame bron-
zos amþiuje sumaþëja.
Panagrinëkime, kokie procesai ûkyje ir bendruo-
menës gyvensenoje plëtojosi Ðvenèioniø aukðtumo-
je. Kretuono 1C, Papiðkiø 4A gyvenvieèiø bendruo-
menës, pagal radiokarboniniø tyrimø medþiagà, gy-
venusios 2000–1700/1650 m. pr. Kr., gyventojø skai-
èiumi turëjo bûti didesnës, nei vëlyvajame neolite,
kuriø gyvensenos pëdsakø abiem atvejais aptinkama
greta. Taèiau Kretuono 1C gyvenvietës þmonës, gy-
vendami èia apie 300 metø, paliko gana áspûdingà,
labai panaðø á Vidurio Europos agrarinio tipo gyven-
vietes, kultûriná sluoksná, nuo 5–10 cm iki 120 cm su
gausiais ir ávairiais radiniais.44
Kretuono 1C ir Papiðkiø 4A gyvenvieèiø bendruo-
menës nors dar ið esmës vertësi þvejyba ir medþiokle,
jau didelá dëmesá skyrë gyvulininkystei, metalo perly-
dymui. Bendruomenëms, kurios buvo priverstos vers-
tis gyvulininkyste, matyt, nepakako ið pasisavinamo-
jo ûkio gaunamo maisto. Be to, ðios bendruomenës
palaikë glaudþius ryðius su pieèiau nuo jø gyvenu-
siomis gentimis ir gaudavo titnago þaliavos ir dirbi-
niø, ið ðiauriau gyvenusiø genèiø – skalûno dirbiniø.
Labai retø gintaro dirbiniø, matyt, ásigydavo dar ið Lu-
banos þemumoje gyvenusiø bendruomeniø, o su me-
talurgija buvo susipaþinæ ið Dniepro aukðtupio ir vi-
durupio regiono gyventojø.
Remiantis archeologiniais duomenimis, skirtingai
nei Vakarø Lietuvoje, Ðvenèioniø aukðtumoje spar-
èiai vystantis gamybiniam ûkininkavimui, gimininës
bendruomenës gyveno kompaktiðkose sodybvietë-
se. Pagal Kretuono 1C gyvenvietës tyrimus galima teig-
Kada prasidëjo bronzos amþius Lietuvos teritorijoje?
ISTORIJA
2 0 0 7
LXVII/67
ti, kad tai buvusi bazinë gyvenamoji vieta, prie kurios
buvo gyvuliø aptvarai ir saugomi nuo þvëriø ir kitø
prieðiðkø genèiø gyvuliø þiemos bûstai. Ðià gyvenvie-
tæ su aplink esanèiais laukais, aptvarais, metalo perly-
dymo, þvejybos vietomis galime ávardyti kaip didelá ir
darnø ûkiná vienetà. Aplinkiniø vietø tyrimai leidþia
teigti, kad eilë gamybiniø objektø buvo ne paèioje
gyvenvietëje, o ðios gimininës bendruomenës kon-
troliuojamoje teritorijoje. Todël Kretuono 1C gyven-
vietës bendruomenæ galima laikyti lokaline teritorine
bendruomene su grieþtai apibrëþta ir jai priklausiusia
þaliavos gavybai ir ûkinei gamybai tinkama teritorija,
kurioje ryðkus darbo pasidalijimas bei socialinë dife-
renciacija.
Galime samprotauti, kad Kretuono 1C gyvenvietës
þmoniø bendruomenë gyveno ne ekstremaliomis sà-
lygomis, nes nuo maisto ásigijimo ir paruoðimo likusá
laisvà laikà galëjo skirti meno dirbiniø kûrybai. Ben-
druomenëje bûta sudëtingos vidaus struktûros. Joje
be bendruomenës vado turëjo bûti ir kiti iðkilesnio
rango atstovai, kurie bendruomenëje atlikdavo sudë-
tingas apeigas, susijusias su mirusiaisiais (kûno griau-
èiø daliø nebuvimas, iðskyrus suskaldytas kaukoles).
Buvo ir darbo pasiskirstymas, nes visi tuo paèiu metu
negalëjo medþioti, þvejoti, perlydyti metalà ar auginti
gyvulius ir kultûrinius augalus. Prestiþiniai dirbiniai –
durklai, ietigaliai – buvo bendruomenës diduomenei
priklausæ daiktai.
Trûkstant gamtiniø iðtekliø, jie buvo ypaè taupomi.
Kertant krûmus ir miðkà buvo pleèiamos pievos, tad
ásisavinamos þemës plotai buvo labai vertinami ir sau-
gomi. Saugi turëjo bûti gimininë bendruomenë, jos
teritorija ir ypaè sukauptas turtas. Viena ið prieþasèiø,
kad gyvenvietë buvo polinë, matyt, ta, kad auginami
gyvuliai ten buvo saugesni nuo pavasario ir rudens
potvyniø bei prieðiðkø bendruomeniø, kadangi gy-
venvietæ saugojo gamtinës kliûtys: eþeras bei ðalia te-
këjusio upelio vagos.
Kretuono 1C gyvenvietës teritorinë bendruomenë
turëjo palaikyti ryðius su giminingomis egzogaminë-
mis bendruomenëmis, kuriø gyvenamosios vietos dar
kol kas neiðaiðkintos.
Kitas labai svarbus momentas Kretuono 1C gyven-
vietës bendruomenës struktûrai nustatyti yra ðioje gy-
venvietëje aptiktø antropomorfiniø amuletø-kabuèiø,
vaizduojanèiø vyrø galvas, sàsaja su gyvenvietëje ap-
tiktais kaukoliø fragmentais. Dalis kabuèø buvo ap-
tikta visai ðalia kaukoliø fragmentø (kitø þmogaus griau-
èiø gyvenvietëje nerasta), o tai skatina ieðkoti kon-
teksto, kuris gali bûti ir subjektyvus. Manytume, kad
tai buvo kaþkokiø apeigø, gal ir su kanibalizmo at-
spalviu, ritualai, nes visos kaukolës buvo tikslingai
sukneþintos.45 Jei galvø kneþinimas buvo susijæs su
smegenø panaudojimu per ritualines apeigas, tai to-
kie veiksniai, be abejo, yra siedintini su protëvio kul-
to atributika. Protëvis buvo vyras, ir jo padëtá sureikð-
mina jau patys amuletai-kabuèiai, kuriuose vaizduo-
jami tik vyrai. Vyro vaizdavimas ir sureikðminimas ga-
ISSN 1392-0456 ○
9
○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
 IÐ TAUTOS PRAEITIES
li bûti siejamas ir su gyvulininkystës bei metalurgijos
átakos iðaugimu Kretuono 1C gyvenvietës bendruo-
menëje. Todël su nauju gamybinio ûkio plitimu ben-
druomenëje, matyt, iðaugo vyro-patriarcho vaidmuo.
Dievams galëjo bûti aukojami ir kiti brangûs dirbiniai,
pvz., metalo, paprastai aptinkami gana netikëtose vie-
tose, kurios ankstyvojo bronzos amþiaus laikotarpiu
galëjo bûti ðventos. Be abejo, dievai uþ tai atsilygin-
davo giminës stiprumu, gyvuliø vislumu, sëkme ko-
vose ar medþioklëje ir þûklëje.
Prieðingai nei Pajûrio þemumoje ar Þemaièiø aukð-
tumoje, Rytø Lietuvoje ankstyvojo bronzos amþiaus
laikotarpiu bendruomeniø ekonomika ágijo didesná pa-
greitá. Tuos paèius procesus pastebime Ðiaurës Balta-
rusijoje ir Pietø Pskovo srityje.46 Manytume, kad pasta-
rieji skirtumai buvo glaudþiai susijæ su ekonominiais
pokyèiais Dniepro aukðtupyje, vykusiais mainais Dys-
nos-Dauguvos-Berezinos-Dniepro baseinuose.
Dainavos þemumos teritorijoje tokiose gyvenvietë-
se kaip Barzdþio miðko, Katros iðtakø 1-oje, Karaviðkiø
6-oje, Margiø 1-oje ir kt. gyvenvietëse materialinës kul-
tûros bruoþai atitinka Ðiaurës Europoje paplitusiø dir-
biniø tipus. Tai titnaginiai durklai, peiliai-pjautuvai,
stambûs gremþtukai, grandukai, gludinti titnaginiai kir-
viai, akmeniniai kapliai, trintuvai ir kt., kurie leidþia kal-
bëti apie ûkio kaità – perëjimà á gamybiná ûkininkavi-
mà: gyvulininkystæ, þemdirbystæ. Palinologiniai tyrimai
rodo, kad Pietø Lietuvoje nors ir keièiasi miðkø sudëtis
(maþëja plaèialapiø augimvieèiø), iðplinta pievos-ga-
nyklos.47 Ðie poþymiai, nors ir ne tokie ryðkûs kaip Ry-
tø Lietuvoje, rodo spartesnæ gamybinio ûkio plëtrà, nei
vëlyvajame neolite. Matyt, kaip ir Rytø Lietuvos teritori-
joje, medþiotojø-þvejø bendruomenës palengva per-
ëjo prie sësliosios gyvulininkystës. Bendruomenëse ið-
ryðkëjo vyro-patriarcho vaidmuo.
Tuo tarpu Sûduvos aukðtumoje, pagal Dusios 8-os
gyvenvietës inventoriø, ankstyvojo bronzos amþiaus
Apibendrinimas
Neolito revoliucija ekonominëje plotmëje, apie ku-
rià kalba Vidurio Europos tyrinëtojai, Lietuvos teritori-
joje ávyko tik ankstyvajame bronzos amþiuje. Tà pa-
tvirtina statistiniai palinologiniai, zooarcheologiniai ty-
rimø duomenys bei archeologiniai radiniai – metalur-
gijai priskiriami darbo árankiai ir metalo dirbiniai.
Susisteminta archeologinë medþiaga, radiokarboni-
niø tyrimø duomenys bei ûkinës struktûros ypatumai
leidþia iðskirti ir patikslinti atskirà prieðistorës laikmetá
2000–1700/1650 m. pr. Kr., kurá ávardijame kaip anks-
tyvàjá bronzos amþiø. Ðis laikotarpis ypatingas tuo, kad
plëtojasi gamybinio ûkininkavimo formos, pasirodo
pirmieji metalo dirbiniai, o gyventojai iðmoksta perly-
dyti metalà. Kitose ðalyse ðis laikotarpis vadinamas ene-
○ ○ ○ ○ ○ ○
10
○ ○ ○
laikmeèiu gamybinio ûkio raida taip pat paspartëja.48
Ðiuo laikotarpiu èia sparèiai plëtojasi gyvulininkystë,
gyventojai palaiko glaudþius ryðius su Vidurio Euro-
pos gyventojais. Dël to pasirodo þalvariniø dirbiniø
(þalvarinë ávija Dusios 8-oje gyvenvietëje). O Nemu-
no vidurupio plynaukðtës dalyje paþemëjimuose tarp
moreniniø gûbriø aptinkami Turlojiðkës ankstyvojo
bronzos amþiaus paminklai liudija apie galimus ritu-
aliniø apeigø – þmoniø aukojimo paproèius.49 Gyvu-
lininkystës, o ypaè þemdirbystës atsiradimas ir vysty-
masis, yra labai susijæs su dvasinio gyvenimo poky-
èiais. Ðio ûkio ðakø suvokimas siejosi su mirties realy-
be. Kultûriniø augalø auginimas áprasmino mûðá be
pabaigos, o þemdirbystës plitimas yra susijæs su smur-
tu, nes derlius iðauginamas prieðinantis mirties ga-
lioms. Manyta, kad á þemæ nukritusi sëkla privalo þûti,
kad iðaugintø naujà sëklà. Tokia samprata labai iðraið-
kingai parodoma Þemaitiðkës 2-oje gyvenvietëje ant
aptikto strëlës antgalio áraiþytoje scenoje.50 Þûtis, jø
supratimu, turëjo bûti labai skausminga – Deivës Þe-
mës Motinos apvaisintojai yra nuþudomi, kad drau-
ge su pasëliais (naujais vaisiø duodanèiais augalais)
prisikeltø naujam gyvenimui. Ðtai kodël buvo reika-
lingos aukos, Ðiaurës Europos ðalyse daþnai aptinka-
mos paaukotos pelkiø vandenyje, kuris reikalingas
augalams. Daþnai gyvo þmogaus auka buvo pakei-
èiama ginklais, nes þemdirbiø árankiai primena gin-
klus, kuriais draskoma þemë. Tokie vaizdiniai-mitai,
tik savaip iðreikðti, mus pasiekë kartu su gamybinio
ûkininkavimo pradþia ið Pietø Europos ar rytiniø Vi-
durþemio jûros ðaliø.51
Visi Lietuvos teritorijoje archeologø aptinkami su
ûkininkavimu ir dvasinio gyvenimo sritimi susijæ dir-
biniai, pasirodæ ankstyvajame bronzos amþiuje,
II tûkstm. pr. Kr. pradþioje, rodo, kad be ûkio kaitos
vyko dideli pokyèiai bendruomeniø struktûroje ir jø
dvasinio gyvenimo plotmëje.
olitu. To meto ûkinës veiklos suintensyvëjimas turëjo
savas prieþastis. Jos slypi tiek iðorinëje, tiek ir vidinëje
Lietuvos teritorijoje gyvenusiø bendruomeniø plotmë-
je. Prie iðoriniø, skatinusiø gamybiná ûkininkavimà,
veiksniø galima bûtø priskirti Unetièës, Viduriniojo ir
Virðutiniojo Dniepro, Fatjanovo ir Ðiaurës Europos bron-
zos amþiaus ciklo kultûrø poveiká Lietuvos teritorijoje
gyvenusioms bendruomenëms (1 il.). Prie stabdþiusiø
gamybiná ûkininkavimà ir mainus veiksniø reiktø pri-
skirti gamtinius subborealio pirmosios pusës pokyèius,
Algirdas GIRININKAS
susijusius su laikinu gintaringø nuogulø plovimo Balti-
jos jûroje nuotrûkiu ir klimato atvësimu. Tai neigiamai
paveikë Pajûrio ir Þemaièiø aukðtumos gyventojø eko-
nominæ ir kultûrinæ raidà.

1 il. Europos ankstyvojo bronzos amþiaus kultûrø átaka Lietuvos teritorijoje gyvenanèioms bendruomenëms
Tenka paþymëti, kad to meto Lietuvos teritorijoje gyve-
nusiø bendruomeniø vidinë sankloda jau buvo pasiruo-
ðusi perimti gamybinio ûkininkavimo subtilumus, t.y. pra-
rasti rojø (pasisavinamàjá ûká) ir triûsu maitintis jau ið þe-
mës visà gyvenimà. Prarasti rojø gal ir nebuvo lengva,
taèiau gamybinis ûkis tuo metu leido sumaþinti didþiu-
lius bendruomeninius þemës ir vandenø plotus ir maisto
gauti ið þymiai maþesnio þemës lopinëlio, tik á já ádedant
daugiau triûso. Sunku pasakyti, ar tuo metu egzistavo
demografinio pobûdþio problemos, taèiau perëjus prie
sësliosios gyvulininkystës ir þemdirbystës, labai sumaþë-
jo bendruomeniø ûkiui naudingi þemës plotai bei padi-
dëjo ðeimos nariø skaièius, reikalingas sunkiam laukø
apdirbimui ir gyvuliø auginimui.
Apþvelgæ ankstyvojo bronzos amþiaus ypatumus Lie-
tuvos teritorijoje pastebime, kad ankstyvojo bronzos am-
þiaus gyventojø ûkinë veikla bei bendruomeniø struk-
tûra buvo skirtinga. Pajûrio zonoje sumaþëjus gintaro
iðgavimui, sulëtëjo ûkio ir mainø vystymasis. Matyt, ðie
procesai palietë ir Þemaièiø aukðtumos bendruomenes.
Ryðkesni gamybinio ûkininkavimo pokyèiai pastebimi
Ðvenèioniø aukðtumos ir Sûduvos regionuose, kuriems
átakà darë skirtingi metalu prekiaujantys centrai. Pirmàjà
veikë Aukðutiniojo ir Viduriniojo Padneprio, Fatjanovo
kultûros, o antràjà – Vidurio Europos bendruomenës.
Turimais duomenimis, Dainavos þemumos bendruo-
menës tokio staigaus ekonominio ir kultûrinio ðuolio
nepatyrë dël dar labai rentabilios medþioklës ir þvejy-
Kada prasidëjo bronzos amþius Lietuvos teritorijoje?
ISTORIJA
2 0 0 7
LXVII/67
bos bei tik pradëjusios formuotis sësliosios gyvulinin-
kystës. Be abejo, tam átakos turëjo ir smëlingi dirvoþe-
miai, nedideli laukø plotai ir geografinë padëtis. Suma-
þëjus gintaro iðgavimui, Pamariø kultûros teritorijoje stai-
ga nepradëjo vystytis þemdirbystë, kaip ir Dainavos re-
gione, kur þemdirbystei vystytis taip pat buvo labai su-
dëtingos sàlygos dël dirvoþemio ypatumø. Þemdirbys-
tei vystytis Nemuno deltos ar Vidurio Lietuvos regione
sàlygos turëjo bûti labai palankios, taèiau pirmajame
regione Nemuno deltos tuo metu galëjo nebûti52, o ant-
rojoje – plëtoti neolito ar ankstyvojo bronzos laikotar-
pio gamybinio ûkio neleido to meto gamtinë aplinka.
Tuo metu Vidurio Lietuvos þemumoje vyravo alksniai,
berþai, eglës ir labai retai – puðys, guobos, liepos ar
àþuolai53 bei jauriniai karbonatingi dirvoþemiai54, ku-
riuos lengviau átræðti55, o ne dar neátræðtuose auginti kul-
tûrinius augalus. Todël Vidurio Lietuvos dirvoþemiø der-
lingumas pasikeitë tik tuo metu, kai iðmokta dirvoþe-
mius træðti mëðlu. Tai nesiekë neolito ar ankstyvojo bron-
zos amþiaus laikmeèiø. Todël kalbëti apie Vidurio Lietu-
vos iðskirtinumà dirvoþemio poþiûriu vëlyvajame ne-
olite ar ankstyvajame bronzos amþiuje dar nereikëtø56,
juo labiau ðià teritorijà vadinti agrarinio neolito zona. Be
to, þemës derlingumo ir bronzos dirbiniø pasiskirsty-
mas, kurá parengë A. Luchtanas ir R. V. Sidrys, rodo, kad
dirvoþemio derlingumo tipai ankstyvajame bronzos am-
þiuje dar neturëjo jokios reikðmës metaliniø dirbiniø kie-
kio pasiskirstymui.57
ISSN 1392-0456 ○
11
○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
 IÐ TAUTOS PRAEITIES
Titnaginiø ietigaliø, durklø pasirodymas ankstyvojo
bronzos amþiaus paminkluose gali bûti siejamas su so-
cialine kaita. Durklø periodo (tarp vëlyvojo neolito ir anks-
tyvojo bronzos laikmeèio) Danijos teritorijos bendruo-
menëse iðskirtinius ginklus neðiojosi ir turëjo karingieji
diduomenës þmonës.58 Manoma, kad analogiðki proce-
sai to meto visuomenës socialinëje plotmëje vyko ir Lie-
tuvos teritorijoje.
Ankstyvajame bronzos amþiuje á Lietuvos teritorijà pa-
tenkant vis maþiau metalo dirbiniø ir þaliavos, pagal me-
taliniø dirbiniø pavyzdþius buvo pradëti gaminti kauli-
niai-raginiai ar akmeniniai dirbiniai. Ðá procesà – struktû-
rinæ dirbinio kaità – galima pavaizduoti schematiðkai (2 il.).
Tokiø pavyzdþiø, kai pagal metaliniø dirbiniø analogus,
pvz., metalinius àselinius smeigtukus, aptinkamus Vokie-
tijos ir Lenkijos ðiaurinëje teritorijoje, ankstyvojo bronzos
amþiaus Þemaitiðkës 2-oje, Kretuono 1C gyvenvietëse
Iðvados
1. Ankstyvasis bronzos amþius pagal tyrinëtø gy-
venvieèiø radiokarboninius duomenis datuojamas
2000–1700/1650 m. pr. Kr. Ðiø gyvenvieèiø tyrimø
duomenys rodo tuo metu vykusius ryðkius pokyèius
bendruomeniø ekonominiame, socialiniame ir dvasi-
niame gyvenime.
2. Lietuvos teritorijoje ankstyvajame bronzos am-
þiuje galima iðskirti du pagrindinius regionus, kuriuo-
se gamybinis ûkininkavimas vyko skirtingai: Pajûrio
lygumoje ir Þemaièiø aukðtumoje jis smuko, o likusio-
je dalyje sparèiau ar lëèiau augo.
Nuorodos
1
Montelius, O. Die Chronologie der ältesten Bronzezeit in
Norddeutschland und Skandinavien. Braunschweig: 1900.
1986 m. Stokholme minint O. Montelijaus ðimtàsias gimimo
metines, jo knyga buvo iðleista pakartotinai ir iðversta á anglø
kalbà: Montelius, O. Dating in the Bronze Age with special
reference to Scandinavia by Oscar Montelius. Stockholm: The
Royal Academy of Letters History and Antiquities, 1986.
2
Montelius, O. Dating in the Bronze Age with special ...,
p. 14, 123.
3
Puzinas, J. Naujausiø proistoriniø tyrinëjimø duomenys.
Kaunas: 1938, p. 25; Kulikauskas, Pr., Kulikauskienë,
R. Tautavièius, A. Lietuvos archeologijos bruoþai. Vilnius:
Valstybinë politinës ir mokslinës literatûros leidykla, 1961, p. 87;
Latvijas PSR archeoloìija. Rîga: Zinâtne, 1974, p. 61; Latvijas
senâkâ vçsture. Rîga: Latvijas vçstures institûta apgârds, 1974,
p. 20–21, 116–185.
4
Ãðèãàëàâè÷åíå, Ý. Ìÿðêÿâè÷þñ, À. Äðåâíåéøèå
ìåòàëëè÷åñêèå èçäåëèÿ â Ëèòâå. Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1980,
○ ○ ○ ○ ○ ○
12
○ ○ ○
buvo gaminami kauliniai àseliniai smeigtukai, kuriø vë-
liau aptinkama ir ankstyvuosiuose piliakalniuose. Analo-
giðkai Lietuvos teritorijoje buvo gaminami ir akmeniniai
atkraðtiniai kirviai, analogiðki þalvariniams atkraðtiniams
kirviams.59 Tai rodo, kad importuotø metalo dirbiniø imi-
tacija buvo gana plaèiai iðplitusi, o tai reiðkia, kad Lietu-
vos teritorijoje ankstyvajame bronzos amþiuje metalo þa-
liavos ir ið jos gaminamø dirbiniø bûta nedaug.
O RIG IN A LA S IM P O R TA S IM IT AC IJ A
M et alini s s m ei gtuk as M et alini s sm ei gtuk as K aulin is s m eigt uka s
2 il. Struktûrinë importuojamø dirbiniø kaita
3. Visuomenëje vyko ryðki socialinë diferenciacija. Pietø
ir Rytø Lietuvoje tai pastebima pagal gyvenvietëse aptinka-
mus iðskirtinius titnaginius ginklus ir laidojimo ypatumus.
4. Dvasinëje plotmëje ankstyvojo bronzos amþiaus
gyventojai suprato, kad gyvenimas ir mirtis yra neatsie-
jami. Nors mirtis atrodë bauginanti ar neiðvengiama, ji
nereiðkë pabaigos, kaip ir be paliovos apmirðtanti ir
prisikelianti þemë ar þemdirbio á þemæ ámesta sëkla ir ið
jos iðaugusi nauja sëkla. Dvasinëje plotmëje atsirado
optimizmo, kuris þemdirbio buvo áprasmintas atgimi-
mo samprata.
ñ. 15; Luchtanas A., Sidrys R. V. Bronzos plitimas rytiniame
Pabaltijo regione iki Kristaus. Archaeologia Lituana, 1999, t. 1,
p. 16.
5
Brazaitis, Dþ. Rytø Lietuva neolito ir bronzos amþiaus
sandûroje. Daktaro disertacijos santrauka, 2003, p. 34.
6
Brazaitis, Dþ., Pilièiauskas, G. Gludinti titnaginiai kirviai
Lietuvoje. Lietuvos archeologija, 2005, t. 29, p. 96; Rimantienë,
R. Neolitas ir ankstyvasis þalvario amþius Pietø Lietuvoje.
Lietuvos archeologija, 1999, t. 16, p. 22.
7
Brazaitis, Dþ. Ankstyvasis metalø laikotarpis. Laikotarpio
samprata ir periodizacija. Lietuvos istorija, red. sud.
A. Girininkas. Vilnius: Baltos lankos, 2005, t. 1, p. 257.
8
Brazaitis, Dþ. Rytø Lietuva neolito ir ..., p. 34; Brazaitis,
Dþ. Pilièiauskas, G. Gludinti titnaginiai kirviai..., p. 93.
Algirdas GIRININKAS
9
Girininkas, A. Neolitas. Laikotarpio samprata ir periodizacija.
Lietuvos istorija, red. sud. A. Girininkas. Vilnius: Baltos lankos,
2005, t. 1, p. 113; Antanaitis, I. Girininkas, A. Neolithic chronol-

ogy and periodization in Lithuania. Xðîíîëîãèÿ íåîëèòà
Âîñòî÷íîé Åâðîïû, îòâ. ðåä. Â. È. Òèìîôååâ. Ñàíêò-
Ïåòåðáóðã: Èíñòèòóò èñòîðèè ìàòåðèàëüíîé êóëüòóðû, 2000,
c. 5–7; Antanaitis-Jacobs I., Girininkas, A. Periodization and
Chronology of the Neolithic in Lithuania. Archaeologia Baltica,
2002, t. 5, p. 11 (èia lentelëje nurodoma 1800 m. pr. Kr. data dël
tos prieþasties, kad Rytø Pabaltijo archeologø seminare Vilniuje
2000 metais buvo sutarta laikytis ðios datos); Rimantienë,
R. Lietuva iki Kristaus. Vilnius: Vilniaus dailës akademijos
leidykla, 1995, p. 17 (tekste nurodoma 2000 m. pr. Kr., o
chronologinëje lentelëje 1800 m. pr. Kr.).
10
Gimbutas, M. Bronze Age Cultures in Central and East-
ern Europe. Paris, The Hague London: Mouton and Co,
1965; Gimbutienë, M. Baltai prieðistoriniais laikais. Vilnius:
Mokslas, 1985, p. 60; Luchtanas, A., Sidrys, R. V. Bronzos
plitimas rytiniame Pabaltijo regione iki Kristaus.
Archaeologia Lituana, 1999, t. 1, p. 20.
11
Grigalavièienë, E. Þalvario ir ankstyvasis geleþies amþius
Lietuvoje. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1995, p. 5.
12
Daugnora, L., Girininkas, A. Kretuono 1C gyvenvietës
bendruomenës gyvensena. Lietuvos archeologija, 2004, t.
25, p. 233–250.
13
Rimantienë, R. Neolitas ir ankstyvasis þalvario amþius
Pietø Lietuvoje. Lietuvos archeologija, 1999, t. 16, p. 19–
29; Rimantienë, R. Mergeþerio 13-a ankstyvojo þalvario
amþiaus gyvenvietë (Varënos raj. ir apyl.). Lietuvos
archeologija, 1985, t. 4, p. 111–118.
14
Juodgalvis, V. Senovës gyvenvietë prie Dusios eþero. Lietuvos
archeologija, 1999, t. 16. p. 239–279.
15
Brazaitis, Dþ. Papiðkiø 4-oji durpyninë gyvenvietë. Lietuvos
archeologija, 1999, t. 25, p. 187–220; Brazaitis Dþ. Þalvario
amþiaus medþiaga ið Visëtiðkiø pilkapyno ir jo aplinkos. Lietuvos
archeologija, 2000, t. 20, p. 101–114.
16
Irðënas, M., Ostrauskienë, D. Vidurio Þemaièiø aukðtumos
apgyvendinimo raida iki XVI a. pagal archeologijos paminklø
ir pavieniø radiniø pasiskirstymà. Kultûrinio landðafto raida
Þemaièiø aukðtumoje, 2004, p 90; Butrimas, A. Birþulio
apyeþerio neolito gyvenvieèiø virvelinë keramika. Kultûrinio
landðafto raida Þemaièiø aukðtumoje, 2004, p. 121–144.
17
Vasks, A. Latvian archaeology: research and conclusions.
Inside Latvian Archaeology, 1999, p. 29. Ëîçå, È. À. Ïîçäíèé
íåîëèò è ðàííÿÿ áðîíçà Ëóáàíñêîé ðàâíèíû. Ðèãà: Çèíàòíå,
1979; Latvijas PSR ..., lpp. 61.
18
Kristiansen, K., Larison, T. B. The rise of Bronze Age society.
Cambridge: Cambridge University press, 2005, p. 118–120;
Harding, A. F. European Societies in the Bronze Age. Cam-
bridge: Cambridge University press, 2000, p. 18–19.
19
Hardini, A. F. European Societies in the Bronze Age. Cam-
bridge: Cambridge University press, 2000, p. 18.
20
Êðàéíîâ, Ä. À. Âîëîñîâñêàÿ êóëüòóðà. Àðõåîëîãèÿ ÑÑÑÐ,
1987, c. 13–14.
21
Ìèêëÿåâ, À. Ì. Êàìåííûé – æåëåçíûé âåê â ìåæäóðå÷üå
Çàïàäíîé Äâèíû è Ëîâàòè. Äèññåðòàöèÿ íà ñîèñêàíèå
ó÷åíîé ñòåïåíè äîêòîðà èñòîðè÷åñêèõ íàóê. Ñàíêò-
Ïåòåðáóðã: Ïåòåðáóðãêîìñòàò, 1992, ñ. 35–36.
22
Brazaitis, Dþ. Ankstyvasis metalø laikotarpis. Laikotarpio ...,
p. 257–258.
Kada prasidëjo bronzos amþius Lietuvos teritorijoje?
ISTORIJA
2 0 0 7
LXVII/67
23
Daugnora, L., Girininkas, A. Kretuono 1C gyvenvietës
bendruomenës gyvensena. Lietuvos archeologija, 2004, t. 25,
p. 233–250; Brazaitis, Dþ. Papiðkiø 4-oji durpyninë gyvenvietë
... p. 187–220; Rimantienë, R. Nida. Senøjø baltø gyvenvietë.
Vilnius: Mokslas, 1989; Rimantienë, R. Akmens amþiaus þvejai
prie Pajûrio lagûnos. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus,
2005, p. 421–454; Juodgalvis, V. Senovës gyvenvietë prie
Dusios eþero..., p. 239–279; Butrimas A. Birþulio apyeþerio
neolito gyvenvieèiø virvelinë ..., p. 137–138; Rimantienë
R. Þaliosios þalvario amþiaus gyvenvietë. Lietuvos
archeologija, 1999, t. 16, p. 217–228 ir kt.
24
Daugnora, L., Girininkas, A. Rytø Pabaltijo bendruomeniø
gyvensena XI–II tûkst. pr. Kr. Kaunas: Lietuvos veterinarijos
akademija, 2004, p. 154.
25
Äîëóõàíîâ, Ï. Ì., Ìèêëÿåâ À. Ì. Õîçÿéñòâî è ðàññåëåíèå
äðåâíåãî ïîñåëåíèÿ Þãà ïñêîâñêîé îáëàñòè. ×åëîâåê è
îêðóæàþùàÿ ñðåäà â äðåâíîñòè è ñðåäíåâåêîâüå. îò. ðåä.
À. Ê. Ñòàíþêåâè÷. Ìîñêâà: Ìîñêîâñêîå îáùåñòâî
èñïûòàòåëåé ïðèðîäû, 1985, ñ. 55.
26
Daugnora, L., Girininkas, A. Rytø Pabaltijo bendruomeniø ...
p. 155.
27
Kristiansen, K., Larison, T. B. The rise of Bronze Age ..., p. 118–120.
28
Kristiansen, K., Larison, T. B. The rise of Bronze Age ..., p. 125.
29
Luchtanas, A., Sidrys, R. V. Bronzos plitimas rytiniame
Pabaltijo ... p. 20.
30
Kabailienë, M. Gamtinës aplinkos raida Lietuvoje per 14000
metø. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 366–372;
Kabailienë M., Grigienë A. Vegetation and signs of human
economic activities in the environs of Lake Kretuonas during
Middle and Late Holocene. Geologija, 1997, Nr. 21, p. 44–52.
31
Daugnora, L., Girininkas, A. Rytø Pabaltijo bendruomeniø ...,
p. 171–202.; Luchtanas, A. Sidrys, R. V. Bronzos plitimas
rytiniame Pabaltijo..., p. 32–34.
32
Brazaitis, Dþ. Ankstyvasis metalø laikotarpis. Ankstyvasis
bronzos amþius. Lietuvos istorija, red. sud. A. Girininkas. Vilnius:
Baltos lankos, 2005, t. 1, p. 268.
33
Brazaitis, Dþ. Ankstyvasis metalø laikotarpis. Laikotarpio ...,
p. 257.
34
Motuza, G., Girininkas, A. Lietuvos geologinë sandara ir
etnogenezë. Vakarø baltø archeologija ir istorija, red. sud.
V. Þulkus. Klaipëda, 1989, p. 3–13.
35
Daugnora, L., Girininkas, A. Osteoarcheologija Lietuvoje.
Vilnius: Savastis, 1996; Baltrûnas, V. Barzdþiuvienë, V. ir
kt. Akmens amþius Pietø Lietuvoje. Vilnius: Geologijos
institutas, 2001; Kultûrinio landðafto raida Þemaièiø
aukðtumoje. 2004.
36
Brinkhuizen, D. C. Some notes on recent and pre-and
protohistoric fishing gear from Northwestern Europe.
Paleohistorica, 1983, t. 25, p. 7–53.
37
Daugnora, L., Girininkas, A. Rytø Pabaltijo bendruomeniø
gyvensena ..., p. 249.
38
Bliujienë, A. Lietuvos prieðistorës gintaras. Vilnius: Versus
Aureus, 2007, p. 202–206.
39
Rimantienë, R. Kurðiø nerija archeologo þvilgsniu. Vilnius:
Vilniaus dailës akademijos leidykla, 1999, p. 95.
ISSN 1392-0456 ○
13
○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
 IÐ TAUTOS PRAEITIES
40
Mazurowski, R. F. Bursztyn w epoce kamienia na ziemiach
polskich. Materialy staroþytna i wczesnoúrodniewieczne.
1983, s. 66–71.
41
Çàëüöìàí, Ý. Ïîñåëåíèå êóëüòóðû øíóðîâîé êåðàìèêè
íà òåððèòîðèè Êàëèíèíãðàäñêîé îáëàñòè. Êàëèíèíãðàä:
Èçäàòåëüñòâî Êàëèíèíãðàäñêîãî ãîñóäàðñòâåííîãî
óíèâåðñèòåòà, 2004, ñ. 173–192.
42
Girininkas, A. Pamariø kultûros bendruomeniø ûkininkavimo
ypatumai. Istorija, 2004, t. LXI, p. 3–9.
43
Stanèikaitë, M., Baltrûnas, V., Kisielienë, D., Guobytë, R.,
Ostrauskas, T. Gamtinë aplinka ir gyventojø ûkinë veikla
Birþulio eþero apylinkëse holoceno laikotarpiu. Kultûrinio
landðafto raida Þemaièiø aukðtumoje, 2004, p. 62–64.
44
Daugnora, L., Girininkas A. Kretuono 1C gyvenvietës
bendruomenës ... p. 233–250; Brazaitis Dþ. Papiðkiø 4-oji
durpyninë gyvenvietë... p. 187–220.
45
Jankauskas, R., Urbanavièius, A. – Preliminarûs 2000 m.
archeologiniø kasinëjimø antropologinës medþiagos tyrimø
rezultatai. Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 2000 metais,
ats. red. A. Girininkas. Vilnius: Diemedis, 2002, p. 245–259.
46
Äîëóõàíîâ, Ï. Ì., Ìèêëÿåâ, À. Ì. Õîçÿéñòâî è ðàññåëåíèå
... c. 55;. M. ×àðíÿ¢ñêi Ïà¢íî÷íàáåëàðóñêàÿ êóëüòóðà.
Àðõåàëîãiÿ Áåëàðóñi, îòâ. ðåä. M. ×àðíÿ¢ñêi. Ìiíñê:
Áåëàðóñêàÿ íàâóêà, 1997, ñ. 320–321.
47
Kabailienë, M. Stanèikaitë, M. Akmens amþiaus þemdirbystës
ir gyvulininkystës raida pagal paleobotaniniø tyrimø duomenis.
Akmens amþius Pietø Lietuvoje, Vilnius: Geologijos institutas,
2001, p. 218–225.
48
Juodagalvis V. Seniausiø Pietø Lietuvos gyventojø santykis su
aplinka. Akmens amþius Pietø Lietuvoje, Vilnius: Geologijos
institutas, 2001, p. 232–234.
49
Merkevièius, A. Turlojiðkës archeologinio komplekso tyrinëjimai.
Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, ats. red.
Summary
When did the Bronze Age in the Lithuanian Area
Begin?
Lithuanian archeologists claim that the rise of the Bronze
Age in the Lithuanian area could be delimited within
the period of 700 years. Therefore, this research, on
the basis of the latest data in the spheres of archaeology,
radiocarbon 14C dating, landscape archaeology,
palynology and zooarchaeology, aims to define the
exact date of the emergence of the Bronze Age as well
as to throw some light on economic and social changes
during this period. Qualitative radiocarbon dating is
the best means to solve chronological problems (Table
1), and it proves that in the Lithuanian area the early
Bronze Age started ca 2000 BC. This period (2000–
1650 BC) was marked by the emergence of farming
economy and its rapid spread (Table 2). Compared to
○ ○ ○ ○ ○ ○
14
○ ○ ○
A. Girininkas. Vilnius: Diemedis, 2000, p. 44–46; Jankauskas, R.,
Urbanavièius A. Preliminarûs 1998–1999 m. archeologiniø
kasinëjimø antropologinës medþiagos tyrimø rezultatai.
Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, ats. red.
A. Girininkas. Vilnius: Diemedis, 2000, p. 599–600.
50
Girininkas, A. Baltø kultûros iðtakos. Vilnius: Savastis, 1994,
p. 230–232.
51
James, J. O. The Ancient Gods. London: Weidenfeld &
Nicholson history, 1960, p. 88.
52
Bitinas, A., Damuðytë A., Stanèikaitë M., Aleksa P. Geological
development of Nemunas River Delta and adjacent areas, West
Lithuania. Geological Quarterly, 2002, nr. 46 (4), p. 375–389.
53
Kabailienë, M. Lietuvos Holocenas. Vilnius: Mokslas,
1990, p. 100.
54
Lietuvos TSR atlasas, Maskva: Vyriausioji geodezijos ir
kartografijos valdyba prie TSRS Ministrø Tarybos, 1981, p. 90–91.
55
Galvydytë, D., Lukauskas E., Volungevièius J.
Fliuvoglacialiniø dariniø dirvoþemiø dangos ypatumai.
Geografija, 2007, t. 43, nr. 1, p. 1–7.
56
Brazaitis, Dþ., Pilièiauskas, G. Glûdinti titnaginiai kirviai
Lietuvoje. Lietuvos archeologija, 2005, t. 29, p. 85, 94; Brazaitis,
Dþ. Rytø Lietuva neolito ir bronzos amþiaus sandûroje. Daktaro
disertacijos santrauka. Vilnius, 2003, p. 26.
57
Luchtanas, A., Sidrys, R. V. Bronzos plitimas rytiniame
Pabaltijo ... p. 28–30.
58
Lindman G. Power and influence in the Late Stone Age. A
discusion of the interpretation of the flint dagger material. Ox-
ford Journal of Archaeology, 1988, nr. 7 (2), p. 121–138.
59
Girininkas, A. Aluotos piliakalnio apylinkiø þvalgymas 1998
m. Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais,
ats. red. A. Girininkas. Vilnius: Diemedis, 2000, p. 515–516.
Gauta 2007 m. rugpjûèio 26 d.
Pateikta spaudai 2007 m. spalio 31 d.
other Central European territories, farming in the
Lithuanian area started later; on the other hand, it gained
impetus at the time, when in the neighbouring territories
(Unetice Culture territory) farming economy came to
an end. These changes could be named as „belated
Neolithic revolution“. After 2000 BC, metal and prestige
flint artefacts became a sign of social differentiation.
Though being used as symbols of power, prestige and
ritual, they also became everyday life commodities and
objects. As far as spiritual life was concerned, people
Algirdas GIRININKAS
of that period (farmers and stock breeders) formed a
conception that death was not the end; consequently,
this inspired optimism and a strong belief in revival.