Atomo sandara

Apibūdinti pirmųjų keturių periodų elementų atomų

sandarą, nurodyti atomų ir jonų panašumus ir skirtumus,
apibūdinti izotopus.
Mokėti tinkamai vartoti pagrindines chemijos sąvokas, suvokti jų
kontekstą ir prasmę, gebėti apskaičiuoti cheminio elemento
santykinę atominę masę.
 Sąvokos, formulės

• Atomas – tai mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė,

turinti to elemento chemines savybes.
• Atominis skaičius – tai atomo branduolyje esančių protonų skaičius.
• Elemento atominė masė – tai atomo masė, išreikšta atominiais
masės vienetais (a. m. v. arba u), kuri parodo, kiek kartų tam tikro
atomo masė yra didesnė už 1/12 anglies izotopo 12C masės
• Formulinis vienetas – tai reali ar sąlyginė medžiagos dalelė,
atitinkanti medžiagos formulės atomų visumą.
• Izotopas – tai vieno cheminio elemento atomo atmaina, kurioje
skiriasi neutronų skaičius.
• Jonas – tai krūvį turinti dalelė, kuria virsta atomas ar molekulė, kai
prisijungia ar atiduoda vieną ar daugiau elektronų.
Masės skaičius – tai bendras atomo branduolyje esančių protonų ir neutronų
skaičius.
Molekulė – tai mažiausia medžiagos dalelė, turinti tos medžiagos chemines
savybes.
Oksidacijos laipsnis – tai sąlyginis krūvis, kuris, jeigu visi ryšiai būtų tik
joniniai, atitektų atomui junginyje.
Santykinė atominė masė (Ar) – tai elemento visų izotopų atominių masių
vidurkis, skaičiuojamas atsižvelgiant į elemento izotopų paplitimą gamtoje.

Santykinė molekulinė masė (Mr) – tai visų junginį sudarančių elementų

santykinių atominių masių suma.
Periodinis dėsnis – cheminių elementų ir jų junginių savybių periodišką
pasikartojimą lemia atomų branduolio krūvis.

Valentiniai elektronai – elemento išorinio elektronų sluoksnio elektronai.

Atomas yra sudarytas iš protonų, neutronų ir elektronų. Protonai ir
neutronai sudaro atomo branduolį, o elektronai skrieja aplink branduolį.
Atomo branduolyje esančių protonų skaičius, vadinamas atominiu
skaičiumi(Z). Jis rodo branduolio krūvį ir sutampa su elemento eilės
numeriu.
Skriejančių aplink atomo branduolį elektronų skaičius yra lygus elemento
protonų skaičiui. Taigi, elemento atomas yra elektriškai neutrali dalelė.
Bendras atomo branduolyje esančių protonų ir neutronų skaičius,
vadinamas masės skaičiumi(A).
Cheminiai elementai paprastai turi po kelis
izotopus. Izotopų atomuose skiriasi neutronų
skaičius. Galima izotopus apibrėžti ir kaip
daleles su vienodu atominiu skaičiumi, bet
skirtingu masės skaičiumi. Užrašant izotopus,
reikia nurodyti jų masės skaičių, pvz., anglis
turi tris gamtinius izotopus 12C, 13C ir 14C. Juose
visuose yra tas pats protonų skaičius (6), bet
neutronų skaičiai atitinkamai yra 6, 7, 8.
Elektronai aplink atomą yra išsidėstę energetiniuose
lygmenyse arba sluoksniuose. Elektronų energetinių
lygmenų (sluoksnių) skaičius yra lygus periodinės
elementų lentelės periodo, kuriame yra elementas,
numeriui.
Valentinių, paskutinio sluoksnio, elektronų skaičius yra
lygus romėniškais skaitmenimis užrašytam elemento
grupės numeriui. Tik pagrindinių (A) grupių elementų
valentinių elektronų skaičių galima be išimčių nustatyti
pagal grupės numerį. Šalutinių (B) grupių elementų
valentinių elektronų skaičius ne visuomet sutampa su
grupės numeriu.
Energetiniuose lygmenyse elektronai užpildo orbitales,
kurių formą nurodo raidės s, p, d, f ir kitos. Reikia įsiminti,
kokia eilės tvarka užsipildo orbitalės:
1s22s22p63s23p64s23d104p6

Elementų elektronų išsidėstymą lygmenyse galima pavaizduoti dviem

būdais:
1. užrašyti, kiek kiekviename energetiniame lygmenyje yra elektronų,
pvz., Ca atome iš viso yra 20 elektronų, kurie išsidėsto nuo pirmojo iki
ketvirtojo lygmens tokia tvarka: 2, 8, 8, 2;
2. užrašyti, kiek elektronų yra kiekvienoje orbitalėje, pvz., Ca atome 20
elektronų orbitalėse išsidėsto taip – 1s22s22p63s23p64s2. Šis antrasis
vaizdavimo būdas, vadinamas elektronų konfigūracija.
Energetiniuose lygmenyse gali tilpti apibrėžtas elektronų
skaičius.

1 lentelė. Maksimalus elektronų skaičius energetiniuose lygmenyse

Energetinis lygmuo Maksimalus elektronų

(sluoksnis) arba periodas skaičius

Pirmasis 2
Antras 8
Trečiasis 18
Ketvirtasis 32
 Periodinis dėsnis

• Periodinėje elementų lentelėje cheminiai elementai yra

išdėstyti jų atominio skaičiaus didėjimo tvarka. Šiuolaikinis
periodinis dėsnis byloja, kad cheminių elementų ir jų
junginių savybės periodiškai pasikartoja, didėjant branduolio
krūviui.
• Elementai su panašiomis cheminėmis savybėmis grupuojami
vertikaliuose periodinės sistemos stulpeliuose – grupėse, o
elementai su tuo pačiu elektronų sluoksnių skaičiumi – į
horizontalias eilutes – periodus. Šie struktūriniai ypatumai
lemia šiuolaikinės periodinės elementų sistemos sandarą.
Periodo numeris rodo, kiek iš viso elektronų sluoksnių turi
periode esantys elementai. Pvz., elementai 4 periode turi 4
elektronų sluoksnius. Periodinėje lentelėje yra mažieji (1, 2, 3) ir
didieji (4, 5, 6, 7) periodai. Lentelės apačioje atskirai rašomi
lantanoidai priklauso 6 periodui, o aktinoidai – 7 periodui.

Elementų savybių panašumą lemia vienodas elektronų

skaičius išoriniame elektronų sluoksnyje. Išorinio elektronų
sluoksnio elektronai vadinami valentiniais elektronais. Pagal
valentinių elektronų skaičių elementai rikiuojami į grupes.
Vertikalių stulpelių – grupių –periodinėje elementų sistemoje
iš viso yra 18. Grupės skirstomos į pagrindines (A) ir šalutines
(B). Yra 8 pagrindinės ir 10 šalutinių grupių. Šalutinių grupių
elementai dar vadinami pereinamaisiais metalais.
Pastaba: grupių numerius galima užrašyti 2 būdais – arabiškais
ar romėniškais skaitmenimis. Rašant romėniškais skaitmenimis,
būtina nurodyti, ar tai pagrindinė (A), ar šalutinė (B) grupė. Pvz.,
halogenų grupės numerį galima užrašyti 17 arba VIIA.
Neteisingas halogenų grupės užrašymas būtų 7A.
Pagrindinių (A) grupių numeris rodo, kiek elektronų
išoriniame sluoksnyje turi grupėse esantys elementai. Pvz.,
visi IA grupės elementai turi po 1 elektroną išoriniame
elektronų sluoksnyje, IIA grupės – po 2 elektronus, IIIA – po
3 ir t. t. Pagal tai, kurioje grupėje yra cheminis elementas,
galima prognozuoti jo oksidacijos laipsnius junginiuose.
Grupės numeris sutampa su aukščiausiu teigiamu elemento
oksidacijos laipsniu. Iš grupės numerio atėmus 8, gaunamas
žemiausias neigiamas oksidacijos laipsnis. Pvz., VA grupės
elemento azoto aukščiausias oksidacijos laipsnis +5, o
žemiausias –3 (5 – 8 = –3). Pirmųjų IA, IIA, IIIA grupių
elementai neturi neigiamų oksidacijos laipsnių. Šalutinėse
(B) grupėse elementų išorinio sluoksnio elektronų skaičius
ne visada sutampa su grupės numeriu.
 Aukščiausi ir žemiausi elementų oksidacijos laipsniai

Grupės IA IIA IIIA IVA VA VIA VIIA

numeris
Aukščiau
sias
oksidacij +1 +2 +3 +4 +5 +6 +7
os
laipsnis
Žemiausi
as
oksidacij - - - –4 –3 –2 –1
os
laipsnis
IA grupės elementai (išskyrus H) vadinami šarminiais metalais. Visi
šie metalai turi po 1 elektroną išoriniame elektronų sluoksnyje ir per
chemines reakcijas yra linkę jį atiduoti – yra stiprūs reduktoriai.
IIA grupės elementai vadinami šarminių žemių metalais. Šie metalai
turi po 2 elektronus išoriniame sluoksnyje ir taip pat per chemines
reakcijas juos atiduoda. Šie metalai taip pat yra stiprūs reduktoriai,
bet silpnesni už šarminius metalus.
VIIA grupės elementai – halogenai – turi po 7 elektronus išoriniame
elektronų sluoksnyje ir per chemines reakcijas yra linkę elektronus
prijungti – yra stiprūs oksidatoriai.
VIIIA grupės elementų išoriniuose elektronų sluoksniuose yra po 8
elektronus (išskyrus He, kuris turi 2 elektronus). Tai sudaro stabilią
elektronų konfigūraciją, todėl šios grupės elementai nėra linkę
dalyvauti cheminėse reakcijose. Jie nei atiduoda, nei prijungia
elektronus – yra inertiški, todėl vadinami inertinėmis dujomis.
2022-09-03