Epitelinis(Dengiamasis) audinys vadinamas epiteliu.

Jis sudaro glaudžiai viena prie kitos prigludusių ląstelių

sluoksnį, kuris dengia kūno ar organų paviršių, iškloja vidines kūno ertmes – plaučius, virškinamąjį traktą.

Epitelines ląsteles tvirtai jungia plazminės membranos baltymai. Tokios jungtys vadinamos glaudžiosiomis,
sutvirtina audinį, nepraleidžia medžiagų tarp ląstelių. Audinio ląstelės asimetrinės, jos gali būti plokščios,
kubo arba cilindro formos. Jų paviršius nukreiptas į vidinę kūno ertmę ir padengtas glikokaliksu (prie
baltymų ir lipidų prijungtu angliavandenių sluoksniu). Jos gali sudaryti vienasluosnį arba daugiasluoksnį
audinį.
Gyvūnų audiniai:
Epiteliniai audiniai:
Dengiamasis epitelis:
Vienasluoksnis epitelis- Vienasluoksnis epitelinis audinys (epithelium simplex) yra sudarytas tik iš
vieno glaudžiai viena prie kitos prigludusių ląstelių sluoksnio. Tai labai plonas epitelis, neatsparus
mechaniniam poveikiui, aptinkamas organizmo viduje. Pagrindinė jo funkcija – medžiagų difuzijos
reguliavimas. Vienasluoksniams epiteliams būdinga tai, kad visų ląstelių apikaliniai galai išeina į
paviršių, o pamatiniai galai remiasi į pamatinę membraną. Pagal ląstelių formą vienasluoksniai
epiteliai skirstomi į plokščiuosius, kubiškuosius ir stulpiškuosius.
Vienasluoksnis plokščiasis epitelis - Šie epiteliai, išklojantys kraujagysles ir limfagysles, dar vadinami
endoteliais, o išklojantys kūno ertmes – mezoteliais.
Vienasluoksnis kubiškasis epitelis - Epitelis iškloja inkstų kanalėlius, smulkius bronchus, liaukų
sekrecines dalis, smulkius latakus.
Vienasluoksnis stulpiškasis epitelis - Apikaliniame poliuje ląstelės gali turėti mikrogaurelius,
padidinančius epitelio paviršių. Tokios ląstelės iškloja virškinamąjį traktą. Epitelis yra kvėpavimo ir
lytiniuose takuose, inkstų kanalėliuose, skydliaukėje.

Daugiasluoksnis epitelis- Daugiasluoksnis paviršinis epitelis (epithelium stratificatum) sudarytas iš

daugelio ląstelių sluoksnių, kurių tik keli remiasi į pamatinę membraną. Išskiriami plokštieji
(neragėjantieji ir ragėjantieji), kubiškieji, stulpiškieji ir pereinamieji daugiasluoksniai epiteliai.
Daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantysis epitelis- Iškloja balso stygas, burnos ertmę, stemplę,
nosies prieangį, rageną, makštį. Epitelyje skiriami trys ląstelių sluoksniai: pamatinis, tarpinis
(dygliuotasis) ir paviršinis.
Daugiasluoksnis kubiškasis epitelis - Epitelis dengia drėgną paviršių: iškloja prakaito liaukų latakus,
akies junginę, vyrišką šlaplę.
Daugiasluoksnis stulpiškasis epitelis - Randamas ryklėje, gerklose, seilių ir pieno liaukų latakuose.
Atlieka ir ekrecinę funkciją.
Daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantysis epitelis - įeinantis į odos sudėtį ir vadinamas epidermiu
Pereinamasis epitelis - Šis epitelis iškloja organus, keičiančius savo formą: šlapimo pūslę,
šlapimtakius, inkstų geldeles.
Liaukinis epitelis – jį sudarančios ląstelės (glandulocitai) gali išskirti įvairų sekretą. Pvz. epitelinės
ląstelės sudaro prakaito liaukas, kurios į gyvūnų odos paviršių išskiria vandenį ir jonus. Skirstomos į
egzokrinines (Tai seilių, riebalų, prakaito, pieno liaukos.) ir endokrinines liaukas. Endokrininės
vidaus sekrecijos) liaukos sekretą (hormonus) išskiria į kraują ar limfą. Tai skydliaukė, antinksčiai,
hipofizė, epifizė ir kitos liaukos.
Virpamasis epitelis – Žmogaus kvėpavimo takų paviršių dengia virpamasis epitelis, kurio ląstelių
blakstienėlės nešvarumus nustumia į gerklę ir jie nepatinka į plaučius.
Blakstenėlės-epitelinės ląstelės išaugos.

Raumeniniai audiniai:
Griaučių skersaruožis raumeninis audinys- sudaro griaučių raumenis, kurie sausgyslėmis yra
prisitvirtinę prie griaučių kaulų. Raumenų ląstelės, vadinamos skaidulomis, yra ilgos,
daugiabranduolės. Ląstelės ruožuotos. Raumenų ląstelėse esantys baltymai aktinas ir miozinas
naudadami ATP energiją, juda vienas kito atžvilgiu ir raumeninė ląstelė sutrumpėja.
Širdies skersaruožis raumuo – yra tik širdies sienelėje. Šis raumuo turi tik vieną branduolį. Ląstelės
susijungusios įterptinėmis plokštelėmis, kurios praleidžia iš ląstelės į ląstelė sklindančius nervinius
impulsus. Todėl širdies raumenų ląstelės susitraukia vienu metu.
Lygusis raumeninis audinys – yra vidaus organų sienelėse (skrandyje, žarnose, kraujagyslių
sienelėse ir kt.). Skaidulos neruožuotos. Lygieji raumenys susitraukia lėčiau už skersaruožius, tačiau
susitraukę būna ilgiau. Lygiųjų raumenų susitraukimas svarbus žarnyne, kraujagyslėse(reguliuoja
kraujospūdį)