2 KOLIS

1. Apibūdinkite kremzlinį audinį. Tamprus, pusiau permatomas, elastingas ir lankstus,

labai atsparus spaudimui audinys, kuris atlieka paraminę funkciją. Jo yra sąnariniuose kaulų
paviršiuose, išorinėje ausyje, ausies trimite ir kvėpavimo takuose. Jį sudaro ląstelės ir
tarpląstelinė medžiaga. Audinyje nėra nervų ir kraujagyslių.
2. Pagal tarpląstelinės medžiagos ypatybes kremzlės gali būti: Hialines, elastines ir
skaidulines.
3. Kas būdinga kremzlinio audinio matricai? Ją sudaro kolageninės skaidulos ir
pagrindinė medžiaga (vanduo, proteoglikanai,GAG pvz hialuronas). Elastinėje kremzlėje dar
yra elastinių skaidulų. Svarbiausios – kolageninės skaidulos. Kaip kolageninės skaidulos
išsidėstys kremzlėje, priklauso nuo mechaninių jėgų veikimo krypties. (nesupratau klausimo
kas joms būdinga: tai ar jų sudėtis, kaip jos išsidėstę ar kokią funkciją atlieka)
4. Pagrindiniai chondroblastų ir chondrocitų skirtumai: (nežinau ar tikrai gerai
atsakiau, nes informacijos ieškojau ir internete)
● Chondroblastai gamina ekstraląstelinės matricos komponentus, o chondrocitai išskiria
kremzlės ekstraląstelinę matrica ir yra įterptos į ją.
● Chondroblastai yra mezenchiminių progenitorinių lastelių rūšis, o chondrocitai yra
gauti iš chondroblastų.
● Chondroblastai yra nesubrendusios ląstelės, chondrocitai yra brandžios ląstelės.
● Chondroblastai yra plokščios ląstelės, chondrocitai - apvalesni (jauni gali būti plokšti)
● Chondroblastai pavienės ląstelės, chondrocitai gali sudaryti grupes, kurios yra
vadinamos izogeninėmis grupėmis.
5. Kas tai yra izogeninė grupė ir kam ji būdinga? Grupė chondrocitų, susidariusiu iš
vienos motininės ląstelės ir esančių pirminėje ertmėje. Būdingos suaugusio organizmo
kremzlėms.
6. Ką reiškia apozicinis kremzlės augimas? Egzogeninis būdas, kai auga į išorę, gali
tęstis ilgai, taip vyksta regeneracija. ( ar reikia atsakinėti plačiau: Kremzlės auga iš išorės, nes
didėjant kremzlės masei, centrinėje jos dalyje esančių chondrocitų mityba blogėja, jis nustoja
daugintis ir kremzlė nebeauga. Tuomet antkremzlio chondroblastai pradeda daugintis ir gamina
tarpląstelinę medžiaga, kuri prisijungia jau prie esančios kremzlės.)
7. Intersticinis kremzlinio audinio augimas t.y. Endogeninis būdas, kai subrendusi
kremzlė auga iš vidaus
8. Ar kremzlinis audinys gali kalcifikuotis? Kodėl? Gali. Taip formuojami ir
regeneruojami kaulai. Kremzlę kalcifikuoja keratansulfatas (Nežinau kaip galima atsakyti
kodėl?)
9. Kur galima rasti hialininę kremzlę? Yra sąnariniuose ilgųjų kaulų ir šonkaulių
paviršiuose, kvėpavimo takuose, gerklėje, nosyje.
10. Kuo elastinė kremzlė skiriasi nuo hialininės?
● Hialinė kalcifikuojasi, elastinė ne;
● Hialinės spalva melsva, lyg permatoma, o elastinė gelsva;
● Elastinės kremzlės izogeninės grupės maženės ir retesnės negu hialinės;
● Elastinėje gausu elastinių skaidulų, hialinėje - kolageninės.
11. Elastinę kremzlę galima rasti: antkremzlyje, ausies kaušelyje, išorinėje ausies landoje
ir gerklų gremzlėse.
12. Kuri organizmo kremzlė niekada neturi antkremzlio, nebūna viena ir pereina į
hialininę kremzlę arba glaudųjį skaidulinį jungiamąjį audinį? Skaidulinė kremzlė
13. Skaidulinę kremzlę galima rasti: slanksteliniuose diskuose, šlaunikaulio meniskuose,
smilkininiame apatinio žandikaulio sąnario diske, gaktinėje sąvaržoje, kur glaudusis skaidulinis
audinys pereina į hialinę kremzlę.
14. Paaiškinkite, kokiu būdu regeneruoja kremzlinis audinys? Silpnai vešant antkremzlio
chondrogeninio sluoksnio ląstelėms. Maži šio audinio sutrikimai atkuriami vešant
chondroblastams, kurie sintezuoja tarpląstelinę kremzlės mežiagą, o vėliau patys virsta
chondrocitais.
15. Kaulinio audinio funkcijos (3): atramakitiems audiniams, apsaugo minkštus organus,
svertų sistema, prie kurios tvirtinasi raumenys, homeostazė
16. Kauliniame audinyje daugiau yra organinių ar neorganinių medžiagų? Daugiau
neorganinių: kalcio fosfatas, kalcio karbonatas
17. Kuris audinys atsparus tempimui, spaudimui, lūžimui, išlaiko didelį svorį? Kaulinis
18. Ar kietas kaulinis audinys gali būti plastiškas? Kodėl? Gali, nes nuolat keičiasi ir
persitvarko visą žmogaus gyvenimą. Šie kitimai susiję su audinio funkcionavimo sąlygų kitimu
įvairiais ontogenezės periodais, endokrininių liaukų veikla, mityba. (Nežinau ar tikrai gerai,
abejoju)
19. Žinoti kaulinio audinio ląsteles, jų funkcijas.
● Osteoblastai sintetina ir išskiria kaulinio audinio tarpląstelinės medžiagos organinę
dalį;
● Osteoklastai geba ardyti kaulą ir kalcifikuoti kremzlę. Vykdo kaulinio audinio
rezorbciją;
● Osteocitai palaiko pastovią neorganinių medžiagų sudėtį, palaiko audinio tarpląstelinės
medžiagos vientisumą, homeostazę.
20. Kurios kaulinio audinio ląstelės yra atsakingos už audinio tarpląstelinės medžiagos
neorganinę dalį? Osteocitai
21. Ar žmogaus organizme yra poliploidinių ląstelių? Pvz. Osteoklastai
22. Ar kaulinis audinys gali dalyvauti organizmo homeostazėje? Pagrįsti atsakymą. Gali,
nes jis palaiko kalcio jonu koncentracija kraujyje. Gamina raudonuosius kraujo kūnelius?
23. Tinklinį skaidulinį kaulinį audinį galima rasti: yra kaukolės siūlėse, vidinės ausies
kauliniame labirinte, dantų kaulinėse alveolėse, sausgyslių ir raiščių tvirtinimosi vietose.
24. Organizme daugiau yra tinklinio ar plokštelinio kaulinio audinio? Plokštelinio
25. Plokštelinis kaulinis audinys sudarytas iš taisiklingai ir glaudžiai išsidėsčiusių kaulinių
plokštelių, kurios sudarytos iš kolageninių skaidulų ir kalcifikuotos pagrindinės medžiagos.
26. Ar tinkliniame skaiduliniame kauliniame audinyje yra osteonų? Ne
27. Osteoną sudaro: sukalkėjusios matricos ploktelės, osteono kanalas, kuriame yra
kraujagyslės ir nervai. Lygiagrečiai išsidėsčiusios kolageninės skaidulos ir sukalkėjusi
pagrindinė medžiaga. (Radau 2 variantus, nežinau kuris geras..)Tai cilindro formos
koncentriškų plokštelių ir osteocitų sistema , turi Harverso kanalą su
arteriole,venule,limfagysle..
28. Ar yra osteonų akytoje kaulinėje medžiagoje? Ne
29. Kuri osteono plokštelė yra seniausia, kuri jauniausia? Kodėl? Jauniausia esanti arti
osteono kanalo.
30. Kaip pradeda formuotis kaulinis audinys iš mezenchimos? Tarp galvos odos ir smegenų
užuomazgos suformuojamas kaulėjimo centras. Suformuojamas kaulėjimo centras.
Osteoblastai išskiria prekolageną, susidaro kaulo ertmės ir kanalėliai. Osteoblastai
diferencijuojasi į osteocitus, prasideda kalcifikacija..(ar užtenka tokio atsakymo?)
31. Kas tai yra osteoidas? Kaulinis audinys, kurio užpilde (matrikse) dar nėra kalcio ir kitų
neorganinių medžiagų. Nekalcifikuotas matriksas aplink osteocitą?
32. Kurie kaulai formuojasi iš mezenchimos? Iš mezenchimos formuosis veido kaulai,
kremzlės, paodis ir kiti.
33. Dar nesusiformavusiame kauliniame audinyje jau yra osteoklastų. Ką jie ten veikia?
Kodėl? Osteoklastai ardo kalcidikuotą kremzlinę matricą, kad galėtu formuotis kaulas.
34. Kas prasideda pirmiau – perichondrinis ar endochondrinis kaulėjimas? Kodėl?
Perichondrinis. Nes periostinis kaulas yra akytos struktūros ir sudarytas iš tinklinio-skaidulinio
kaulinio audinio. (Niekaip neradau atsakymo, neprisimenu ar gerai)
35. Kaip prasideda endochondrinis kaulėjimas? Formuojasi kaulinis audinys kalcifikuotos
kremzlės centre. Endochondrinis kaulėjimas iš diafizės centro plinta epifizių link. (ar užtenka
tokio atsakymo, jei ne, tai kaip kitaip dar galima atsakyti?)
36. Kaip ilgėja kaulas, besiformuojantis per kremzlinį modelį? Formuojasi antriniai
kaulėjimo centrai. Kada į epifizius įauga osteogeninis pumpuras, osteoblastai sueda matria,
sudaro ertmes osteoblastams. Tačiau išlieka hializinės kremzlės sluoksniukas. (radau knygoje,
bet nežinau ar gerai)
37. Epifizinė plokštelė t.y. augančio audinio plotas būdingas vaikams ir paaugliams. Šioje
plokštelėje daljasi kremzląstelės ir storina kremzlės sluoksnį.
38. Kelių tipų yra raumeninis audinys? 2 (griaučių skersaruožiai, lygieji, širdies
skersaruožiai)
39. Raumeninės skaidulos mikromorfologija:
Skaidulos išsidėsto grupėmis, apsuptomis puriuoju jungiamuoju audiniu.
Grupės jungiasi į stambesnius vienetus ir sudaro raumenį, padengtą glaudžiuoju jungiamuoju
audiniu:
● Prie raumeninės skaidulos citolemos yra prilipę miosatelitai
● Po citolema išsidėsto branduoliai (10 – 100)
● Centrinę skaidulos dalį užima miofibrilės
40. Kas tai yra sarkomeras? Sutraukinamųjų struktūrų (miofibrilių) vieneta.
41. Kodėl šviesiniu mikroskopu galima matyti raumeninių skaidulų skersaruožuotumą? Tai
lemia miofibrilių sandara ir išsidėstymas (labai tiksliai ir glaudžiai ir šviesios ir tamsios zonos
sutampa)
42. Kaip atsinaujina skeleto skersaruožių raumenų ląstelės?
● Fiziologinė regeneracija vyksta susidarant naujoms raumeninėms skaiduloms iš
mirštančių raumeniniu skaidulų fragmentų.
● Reparacinės regeneracijos metu defekto vietą užpildo glaudusis jungiamasis audinys.
Nepažeistų skaidulų galuose formuojasi sarkoplazmos išaugos su daugybe branduolių. Dalis
sarkoplazmos su branduoliais atsiskiria ir diferencijuojasi į mioblastus, kurie susilieja į
miosimplastus ir diferencijuojasi. Iš miosatelitocitų regeneruojama papildomos raumeninės
skaidulos.
43. Kuo kardiomiocitai skiriasi nuo raumeninių skaidulų? Širdies raumeninės ląstelė yra
šakotos, kardiomiocitai jungiasi vieni su kitais, labiau išsiplėtojusi T vamzdelių sistema.
44. Kas tai yra įterptinis diskas? Jo paskirtis. Kardiomiocitų jungimosi vieta. Yra
desmosominės ir plyšinės jungtys. Palaiko kardiomiocitų ląsteles kartu.
45. Kuo kardiomiocitai panašūs į raumenines skaidulas? Kuo panašūs į miocitus? Kuo
skiriasi nuo abiejų? Nelabai radau informacijos knygoje ir skaidrėse, todėl gali atsakymai būti
klaidingi
Panašūs į kardiomiocitus: abu turi branduolį, kuris yra centre
Panašūs į raumenines skaidulas: turi žieduotumą, branduolį, jungiasi tarpusavyje.
Skiriasi: Kardiomiocituose labiau išplėtota T vamzdelių sistema, daug miofibrilių (beveik puse
tūrio)
46. Miocito mikromorfologija? Verpsto ar kriaušės forma. Neryški T vamzdelių struktūra,
turi vieną branduolį centre elipsės formos. Mažai mioglobino ir miofibrilių, daug glikogeno.
Neatlieka susitraukimo funkcijos.
47. Kaip atsinaujina širdies kardiomiocitai? Defektas užpildomas jungiamuoju audiniu ir
šalia esantys kardiomiocitai kompensuoja prarastas ląsteles.
48. Kaip atsinaujina lygiųjų raumenų miocitai? Fiziologinė - nauji miocitai susidaro iš
pericitų (ląstelė turinti kamieninių savybių). Reparacinė - pažeisti miocitai pradeda dalintis
mitoziškai.
49. Nervinis audinys yra sudarytas iš neuroglijų ląstelių ir neuronų.
50. Neurono histofiziologija: nervinio audinio mažiausias struktūros, funkcijos ir mitybos
vienetas. Postnataliniu laikotarpiu nesidalina, jų yra pilkojoje smegenų medžiagoje, reginėje
tinklainės dalyje, autonominiuose mazguose. šakota ląstelė, kurios nesugeba daugintis. Sudaro
kūnas ir ataugos įvairaus skersmens, iki 60 morfologinių formų. Turi didelį branduolį ir aiškus
branduolėlis. Citolema padeda plisti nerviniams impulsams
51. Kokio tipo neuronų (pagal ataugų skaičių) organizme yra daugiausia? Multipolinių.
52. Kur galima rasti unipolinių neuronų? Gemale.
53. Kokiam audiniui priklauso neuroglija? Nerviniam.
54. Kur randama centrinė, kur periferinė neuroglija? Centrinė - pilkojoje ir baltojoje
medžiagoje, smegenų centrinis kanalas, nugaros smegenų kanalas. Periferinė - mieliniame
dangale ir neurolemoje. Nugariniuose ir galviniuose juntamųjų nervų mazguose.
55. Makrogliją sudaro: astrocitai, oligodendrocitai ir ependimocitai.
56. Astrocitų histofiziologija.
- 8 mm, žvaigždiškos ląstelės
- Protoplazminiai astrocitai (pilkojoje medžiagoje)
- Skaiduliniai astrocitai (baltojoje medžiagoje)
- Paremia ir izoliuoja neuronus ir ataugas, sudaro smegenų pertvaras (ribojančias
neuroglines membranas)
57. Oligodendrocitų histofiziologija.
gausiausios neuroglijos ląstelės
• 6-8 mm
• Būdingos kelios neilgos ataugos
• Yra ir pilkojoje ir baltojoje medžiagoje
• Dalyvauja medžiagų apykaitoje tarp neurono kūno ir kraujo, sudaro dangalus apie
neuronų ataugas.
58. Ependimocitų histofiziologija.
- Išsidėsto vienu sluoksniu ir sudaro ištisinį dangalą ependimą
- Būdingi mikrogaureliai ir virpamieji plaukeliai
- Atlieka dengiamąją, atraminę ir sekrecinę funkcijas
59. Mikroglijos histofiziologija.
Tai mažiausios pilkosios ir baltosios smegenų medžiagos neuroglijos ląstelės. Tai centrinės
nervų sistemos makrofagocitai, kilę iš monocitų. Jie turi tamsų branduolį ir trumpas šakotas
ataugas, gali amebiškai judėti ir fagocituoti.
60. Neurolemocitų histofiziologija.
61. Satelitinių ląstelių histofiziologija. Nugariniuose ir galviniuose juntamųju nervų
mazguose ištisus sluoksniu aptraukia visą neurono kūną ir atskiria jį nuo aplinkos.
Autonominės nervų sistemos mazguose šių ląstelių būna gerokai mažiau (ar užtenka tiek
parašyti?)
62. Kaip morfologiškai skiriasi cheminė sinapsė nuo elektrinės? Elektriniame sinapsinis
plyšys menkas, redukuotas (membranos yra labai viena šalia kitos), cheminėse sinapsinis
plyšys yra aiškus.
63. Kaip susidaro nemielininės nervinės skaidulos? Neruolemocitai išsidėsto glaudžia
grandine ir sudaro juostą išilgai ašinio cilindro. Jų galai jungiasi negiliomis interdigitacijomis.
Ašilinis cilindras priglusdamas prie neurolemocitų, įlenkia jų citolemą. Išilgai kiekvieno
susidaro gili vaga į kurią ilgainiui nugrimzta ašinis cilindras. Įlinkio vieta - mezaksoma. Vagos
kraštai suartėja ir citoplazma visiškai apgaubia ašinį cilindrą.
64. Kaip susidaro mielininės nervinės skaidulos? Mielininis dangalas susidaro formuojantis
nervinei skaidulai. Iš pradžių mielininė skaidula formuojasi taip kaip ir nemielininė, tik vėliau
neurolemocitas sukasi spirale apie ašinį cilindrą, o dviguba neurolemocito citolema
koncentriški sluoksniuojasi apie jį ir susidaro mielininis dangalas. Neurolemocito citoplazma
išspaudžiama ir sudaro neurolemą.
65. Mielininių nervinių skaidulų sandara. vienas ašinis cilindras, padengtas neurolema ir
mieliniu dangalu. Iš išorės dengia pamatinė membrana.
66. Nemielininių nervinių skaidulų sandara. neurolemocito branduolys ir citoplazma,
kuriame daug ašinių cilindrų. Dengia pamatinė membrana
67. Kaip skiriasi nervinės skaidulos formavimasis CNS ir PNS? Niekur neradau atsakymo :
(
68. Kam reikalingos Ranvje sąsmaukos? Greičiau plinta nervinis impulsas
69. Kurio tipo nervinėmis skaidulomis impulsas sklinda greičiau? Kiek m/s? Kodėl?
Mielininis sklinda greičiau, 120 m/s. Greitesnis, nes izuoliuotoje mielinu neurono ataugoje
impulsas plinta citoplazma. Šuoliškas plitimas.