Odos

sandara
Profesijos mokytoja S. Savickytė
• Oda yra sudėtingos morfologinės struktūros
ir funkcinės veiklos organas, atliekantis daug
gyvybiškai svarbių funkcijų.
• Oda didžiausias kūno organas palaikantis
kūno vientisumą.
• Odos paviršiaus plotas – 1,8 – 2,0 kv. m ,
o svoris gali siekti iki 16 proc. kūno
masės.
• Odai ir jos funkcijoms didelės tiesioginės ir
netiesioginės reikšmės turi žmogaus organizmo būklė,
nervų, endokrininės, širdies- kraujagyslių bei
kitų organizmo sistemų veikla, medžiagų apykaitos
aktyvumas bei kiti veiksniai.

• Yra tiesioginė priklausomybė tarp odos ir viso

organizmo veiklos.
• Sveika oda vykdo svarbią apsauginę
funkciją nuo išorinio poveikio veiksnių
(saulės, šalčio, mikroorganizmų skvarbos, ir
kt.).
• Oda, šalindama organizmo šilumos
perteklių, padeda išlaikyti pastovią kūno
temperatūrą.
• Odoje gaminasi vitaminas D3,
melaninas, keratinas, prakaitas ir lipidai.
• Odos sekrecinę funkciją atlieka prakaito
ir riebalų liaukos.
• Odoje yra mechanoreceptorių,
termoreceptorių ir nociceptorių, kurie
reaguoja į lietimą, spaudimą,
vibraciją, temperatūrą bei skausmą.
Odą sudaro trys sluoksniai:
epidermis, derma ir
hipoderma.
 EPIDERMIS
• Tai danga, apsauganti tikrąją odą
nuo kenksmingo aplinkos poveikio.
• Epidermyje nėra kraujagyslių, jį maitina
limfa, tekanti pro pamatinę membraną.
• Jis sudarytas iš sluoksnių, kurie išreiškia
skirtingas funkcijas ir įvardinami nuo viršaus
į apačią.
• Raginis sluoksnis (stratum corneum)

• Blizgusis sluoksnis (stratum lucidum)

• Grūdėtasis sluoksnis (stratum granulosum)

• Dygliuotasis sluoksnis (stratum spinosum)

• Pamatinis ląstelių sluoksnis (stratum

basale)
 EPIDERMIS
• Epidermis susideda iš
keratinocitų, melanocitų ir
Langerhanso ląstelių.
• Tačiau pagrindinę ląstelių masę
sudaro keratinocitai.
• Šio sluoksnio storis yra apie 0,1 mm, tik
padų ir delnų jis storesnis ir siekia iki 1,4
mm.
• Epidermio plotas – 1,5 –2 m²
 EPIDERMIS
• Epidermio storis kinta visą
žmogaus gyvenimą.
• Subrendęs epidermis yra daugiasluoksnis,
nuolat atsinaujinantis mitozinio
dauginimosi būdu iš pamatinio odos
sluoksnio.
• Suragėjusios paviršiaus ląstelės
(keratinocitai) nuolat nusilupa.
• Epidermio ląstelės gyvena 28 dienas.
 PAMATINIS SLUOKSNIS
• Pamatinis sluoksnis epidermyje yra pats aktyviausias ir
kosmetine prasme svarbiausias.
• Jame vyksta visi svarbiausi epidermio procesai: naujų
ląstelių gamyba, medžiagų sintezė ir apykaita, gynyba,
jautrumas.
• Virš sluoksnio esantys kiti sluoksniai tik priima jo
produkciją, nebegalėdami pakeisti jo kokybės.
• Todėl puoselėti, saugoti, drėkinti, gydyti reikia būtent šį
epidermio sluoksnį.
• Epidermyje randasi 3 specializuotų ląstelių tipai: melanocitai
padeda susidaryti odos radiaciniam, keratinocitai – mechaniniam,
o Langerhanso ląstelės – imunologiniam barjerui.
• Merkelio ląstelės – specializuoti lytėjimo receptoriai.
 DYGLIUOTASIS SLUOKSNIS
• Virš pamatinio yra dygliuotasis sluoksnis,
susidedantis iš 5-10 eilių, daugiakampės formos
ląstelių su branduoliais.
• Raginį sluoksnį jos pasiekia per 20 dienų,
jau pasikeitusios.
• Protoplazminės ląstelių ataugos (dygliai) sudaro
protoplazminius tiltelius, o tarpląsteliniuose
plyšiuose cirkuliuoja limfa kuri atneša maisto
medžiagų.
• Šiame ir pamatiniame sluoksniuose yra
Langerhanso ląstelių,kurios gali fagocituoti
imuninius kompleksus, antigenus.
 GRŪDĖTASIS SLUOKSNIS

• Grūdėtojo sluoksnio ląstelės panašios

į ištemptą rombą.
• Jį sudaro 2-3 eilės sustorėjusių keratinocitų
.
• Šiame sluoksnyje ląstelės pradeda ragėti.
 BLIZGUSIS SLUOKSNIS
• Tarp grūdėtojo ir raginio sluoksnių yra įsiterpęs
blizgusis sluoksnis, dar vadinamas Reino
barjeru.
Sudarytas ir iš gyvų, ir iš negyvų ląstelių.
• Šiame sluoksnyje vyksta ląstelių
suragėjimo procesas.
• Labai plonas, sudarytas iš plokščių ląstelių,
kurių dauguma neturi branduolių.
• Šio sluoksnio ląstelių protoplazma turi eleidino,
- tolesnio ląstelių ragėjimo produkto.
• Blizgiojo sluoksnio viršutinės dalies reakcija
yra rūgštinė, apatinės dalies šarminė.
 Kosmetinės medžiagos į odą
patenka dviem būdais:
• 1) Pro odos poras ir plaukų maišelius. Čia
Reino barjero nėra ir šiuo keliu praeina visos
medžiagos, kurioms praeiti trukdo būtent
blizgusis sluoksnis.

• 2) Pro epidermio ląsteles ir tarpląsteline erdve.

Šiuo keliu besiskverbiančios medžiagos turi nugalėti
Reino barjerą t.y. po raginiu esantį blizgųjį sluoksnį.

• Pastarojo meto mokslinių tyrimų duomenimis

Reino barjeras praleidžia tik lipidus, riebaluose
tirpias medžiagas, fermentus, amino rūgštis,
gliukozę, spindulius ir dujas.
 RAGINIS SLUOKSNIS
• Raginiame sluoksnyje ląstelės
suplokštėjusios, negyvos.
• Apie 50% jų masės sudaro keratinas ir kiti
skleroproteinai (atraminiai baltyminiai
dariniai), kieti ir netirpstantys vandenyje.
• Tarpląstelinę erdvę užpildo riebalai, riebiosios
rūgštys, cholesterinas, riebaluose tirpių dalelių
lipidai, amino rūgštys, cukrus ir vandenyje
tirpios medžiagos. Sluoksnio storis apie 0,03
mm.
 RAGINIS SLUOKSNIS
• Raginis sluoksnis patikimai saugo organizmą nuo
neigiamų aplinkos veiksnių ir neleidžia išgaruoti
drėgmei.
• Jis sudarytas iš 5-6 ir net daugiau eilių plokščių
ląstelių (mikroskopiškų žvynelių)- korneocitų.
• Ląstelės neturi branduolių, užpildytos keratinu ir
yra negyvos.
Raginio sluoksnio ląstelės kompaktiškai apvilktos
hidrolipidine mantija, kuri sudaryta iš riebalų,
klijingų medžiagų ir mirusių ląstelių.
• Tai pats pirmasis odos apsauginis barjeras nuo
nepalankių išorinės aplinkos faktorių.
 RAGINIS SLUOKSNIS
• Viršutinė raginio sluoksnio dalis puri ir
vadinama pleiskanojančiu sluoksniu.
• Pleiskanojantis sluoksnis, kai kur literatūroje, vadinamas
Ranvje sluoksniu, pagal jį atradusio mokslininko
pavardę. Pleiskanojančio sluoksnio storis, - 5nm.
• Būtent šiame lygmenyje, mirusios ląstelės praranda
ryšius viena su kita.
• Pažeistas raginis sluoksnis atsinaujina per 5dienas.
• Apsauginė odos plėvelė yra rūgšti (pH-4,8-5,8), bet
dažnai valant spiritu-pH pasislenka į šarminę pusę, taip
susilpnėja apsauginė funkcija.
• Tada gali suaktyvėti uždegiminės reakcijos
odoje ,skatina atsirasti grybelines ligas ir spuogus.
 DERMA
• Tai purus kolageninių ir elastinių
struktūrų darinys, esantis tarp
epidermio ir hipodermos.
• Dermoje yra retikulinių skaidulų,
pagrindinėje amorfinėje medžiagoje yra
kraujagyslių, limfagyslių, nervų galūnių,
nervinių kūnelių, apokrininių prakaito
liaukų, plaukų folikulų, riebalinių liaukų,
lygiųjų raumenų.
 DERMA
• Derma skirstoma į du sluoksnius: paviršinį
spenelinį sluoksnį, kurį su epidermiu jungia
pamatinė membrana, ir gilesnį tinklinį
sluoksnį.
• Spenelinis sluoksnis ne toks tankus ir
turi daugiau ląstelių.
• Tinklinis sluoksnis tankesnis jame daug
susipynusių kolageninių ir elastinių
skaidulų.
• Elastinės skaidulos šakojasi odoje lyg plonos
timpos ir padeda jai įsitempti ar
atsipalaiduoti.
 DERMA
• Dėl genetinio ar kito poveikio elastinės
skaidulos gali būti pažeistos, dėl to oda
tampa ne tokia tampri, ima raukšlėtis.
• Tikrojoje odoje yra raumenims audinys –
tai veido mimikoje dalyvaujantys
raumenys.
• Nuo asmens emocinio būdo ir nuo
įpročių priklauso raukšlių gausumas
odoje.
 DERMA
• Derma suteikia odai elastingumo,
tvirtumo, stangrumo.
• Nuo jos būklės priklauso, ar oda jauna ir
stangri, ar sena ir raukšlėta.
• Dažniausiai tai lemia kolageninės skaidulos,
kurios jaunystėje gali labai išbrinkti ir sukaupti
daug vandens.
• Metams bėgant ir dėl nepalankios aplinkos
(dėl didelio ultravioletinių spindulių poveikio)
jos praranda savo elastingumą.
 DERMA
• Kai spenelinis sluoksnis nepakankamai
aprūpina deguonimi pamatinį sluoksnį-
nepilnai pasisavinamos odą
maitinančios medžiagos.
• Dėl to mažėja epidermio regeneracija.
• Be energijos, atrofiškų, gana greitai
senstančių audinių, skysčiai tampa gausiai
užteršti šlakais.
 HIPODERMA
• Hipoderma yra sudaryta iš riebalinių
ląstelių, kurios sudaro riebalų atsargas.
• Fibrozinės pertvaros skiria šias ląsteles į
skilteles.
• Šiame sluoksnyje yra kraujagyslių ir nervų.
• Poodinė ląsteliena reguliuoja kūno temperatūrą
ir saugo odą nuo traumų.
• Odoje yra trys kapiliarų rezginiai: papilėse,
apie riebalų liaukas ir prakaito liaukų
ištekamuosius latakus.
 HIPODERMA
• Kapiliarų tinklas apie pačias prakaito liaukas, ir
kapiliarų tinklas apie riebalų skilteles poodyje.
• Subpapilinis kraujagyslių rezginys pasiekia
gilesnius sluoksnius ir sudaro dermos rezginį.
• Limfagyslės yra hipodermoje ir susijusios su
papiliniu limfiniu rezginiu.
• Poodiniame jungiamajame audinyje šis
rezginys sudaro odos limfinį rezginį.
• Limfagyslės jungiasi su gretimomis sritimis, jos
praplatėja, kartais turi vožtuvus ir gilesniuose
sluoksniuose pereina į limfmazgius, kurių telkiniai
yra netoli odos (kaklo,pažastų, kirkšnio).
 SVARBIAUSIOS ODOS LĄSTELĖS
• Pagrindinės epidermio ląstelės - keratinocitai.
• Pamažu judėdami link odos paviršiaus jie pavirsta
negyvomis ląstelėmis - korneocitais
(suragėjusiomis ląstelėmis).
• Raginis sluoksnis, sudarytas iš plokščių keratino
žvynelių, kuriuos tartum plytas sulipdo lipidų
(riebalų) sluoksnis, yra laikomas epidermio barjero
pagrindu.
• Lipidų sluoksnį sudaro ypatingos molekulės,
vadinamieji poliniai lipidai su hidrofiline
(tirpstančia vandenyje) galvute ir hidrofobine
(netirpstančia vandenyje) uodega.
 SVARBIAUSIOS ODOS
LĄSTELĖS

• Langerhanso ląstelės atlieka sargų vaidmenį:

jos apsaugo odą nuo nepageidaujamų
įsibrovėlių ir pasitelkdamos reguliavimo
molekules, valdo kitų ląstelių veiklą.
• Langerhanso ląstelių ataugos, prasiskverbdamos į
visus epidermio sluoksnius, pasiekia raginį sluoksnį.
• Jos yra atsakingos už vadinamąjį vietinį
odos imunitetą.
 SVARBIAUSIOS ODOS LĄSTELĖS
• Melanocitai gamina pigmento
melanino granules.
• Šis pigmentas suteikia odai tam tikrą atspalvį
- nuo aukso iki tamsaus arba net juodo
atspalvio.
• Melaninas gaminasi melanocitų
protoplazmoje, veikiant fermentui tirozinazei,
kurios aktyvumas priklauso nuo vario jonų,
vit. C kiekio, oksiduojant tiroziną.
 ŠALTINIAI:
• 1.Liucija Ramunė Palinauskienė. Odos
ligos. Panevėžys. 2014.
• https://www.ligos.lt/lt/terminai/oda-
organas/1967/
• http://www.histomer.lt/index.php/straipsniai/
267-odos-sandara