Natalija Osminina

VEIDO SENJIMO ANATOMIJA KOSMETOLOGIJOS MITAI

arba

2012

Jaunai atrodyti iki gilios senatvs be plastini operacij tai MITAS ar REALYB? Js norite suprasti veido senjimo biomechanik? Norite inoti tikrsias prieastis, dl kuri grauols veidas virsta raganos fizionomija? Tuomet i knyga Jums. Joje atskleista nekainojama 18 met darbo patirtis, paskatinusi sukurti unikali veido atjauninimo metodik. Skaitykite, tobulinkits skms Jums tiriant ir tobulinant savo veid.

Su visu tuo galima kovoti, nes dl to yra kalta neteisinga galvos laikysena ir sugleb raumenys. Raumenys, apie kuriuos mons neino ir todl j neinaudoja... ( L.Z.Tel). Kodl senstame? Daugyb mokslinink atlikt tyrim kol kas negali isamiai atsakyti klausim, nepaisant to, kad yra maiausiai 10 pagrindini teorij (vitalins substancijos teorija, genetini mutacij teorija, reprodukcinio isekimo teorija, neuroendokrinin, imunins sistemos teorija, chaoso teorija ir t. t.) Mokslikai rodyta tiktai viena senatv gamtoje nenumatyta: n vienas gyvnas nemirta nuo senatvs, ia liga serga tik mons ir naminiai gyvnai, kuriais mes rpinams. Senatv tai civilizacijos dovana. Visos kitos gyvos btybs dl vairi prieasi va daug anksiau, negu ateina senatv. Vien dantys nudyla ir jie negali pasirpinti desiu, kit snarius apima liga ir jie negali medioti ir t. t. Kitaip tariant, pirmieji organizmo sutrikimai yra ta prieastis, dl kurios gyvnas arba nudvesia sava mirtimi i bado, arba nusilps tampa plrn grobiu. iaip ar taip, senatv jiems negresia. Tiktai mons, vald medicin, gali pailginti savo ami (L. Heiflik). Ir tai, kaip mes juo pasinaudosime, yra ne Dievo ar motinos gamtos (todl, kad ms genuose neatsispindi tai, kaip mes turtume atrodyti senatvje), o ms pai rankose. inoma, veido ir kaklo senjimas turt atspindti tikrj senjimo proces, vykstant organizme, bet taip bna, toli grau, ne visada. Visiems inomi atvejai, kai mogaus veidas atrodo daugi blogiau negu jo bendra bkl, arba atvirkiai daug jauniau negu turt atrodyti pagal paso duomenis, o svarbiausia jauniau u jo biologin ami. Gamta nedav mums etalono, kur turtume lygiuotis. Vienose alyse mons atrodo geriau, kitose blogiau, pavyzdiui, vienoje netoli Japonijos esanioje saloje moterys ir vyrai, bdami 55 met, atrodo kaip trisdeimtmeiai, ir n vienas mokslininkas dar nesugebjo spti j jaunatvikos ivaizdos prieasties. Ne tokiame tolimame 19-ame amiuje tekinamos merginos motina visuose rus kriniuose paprastai vadinama motinle sengalvle. Nors ir pati sengalvl veikiausiai pagimd savo dukter bdama ne vyresn nei 1820 met amiaus (tais laikais vyresns nei 25 met merginos buvo laikomos senmergmis, pernokusiomis matronomis). Kitaip tariant, net kukliausiai skaiiuojant motinlei sengalvlei bt ne daugiau kaip 3842 metai. Lygiai taip pat A. Diuma, E. Zolia, G. de Mopasano kriniuose vyresn nei 33 met dama jau laikoma pagyvenusia. Net ir iais laikais kaimuose moterys atrodo ymiai vyresns u savo bendraames miestietes. Ir ne tik todl, kad j gyvenimas fizikai sunkesnis ir jos maiau rpinasi savo ivaizda. mogus visada, smoningai ar ne, lygina save su aplinkiniais. Jo smonje sitvirtin ivaizdos etalonai, susij su amiumi, t. y. pavyzdinis mogaus portretas kiekviename konkreiame amiaus tarpsnyje. is vaizdis formuojamas remiantis jo gyvenimo patirtimi, to laiko ir tos vietos,
3

kurioje jis gyvena, stereotipais. Lyginimas su tokiu etalonu, sitvirtinusiu smonje ir pasmonje, ir lemia kriterijus, kuriais mes vadovaujams vertindami savo ir aplinkini ivaizd. Juk kaip daniausiai msto moteris? A atrodau jaunesn negu turiau atrodyti pagal savo ami, todl, kad mano aukto kaimyn mano bendraam, atrodo vyresn u mane. Jeigu palyginimas yra ne jos naudai, o krem ir kitokios prieiros pakanka, ikart prisimenamas toks mokslas kaip genetika: tai Marija vis gyvenim nieko su veidu nedar, net kremu nesitep, o kaip jaunai atrodo. K padarysi gamta, genetika! Taiau gal neverta gyventi pagal stereotipus ar rodyti pirtu neveikiam genetikos kartel? Juk kaip buvo minta anksiau, gamta nenurodo ms genuose, kaip mes turime atrodyti ir mes turime galimyb iki gilios senatvs atrodyti ymiai jaunesni, negu mums diktuoja visuotinai pripainti standartai. inoma, niekas neketina ignoruoti genetikos. Genetins kiekvieno individo senjimo ypatybs egzistuoja, bet ne kaip genuose ukoduotas ms veido senatvje portretas, kurio nemanoma pakeisti, o veikiau kaip genetikai uprogramuotos silpnosios grandys ms organizmo sistemose, vadinamosios silpnosios vietos, kuriose kur trumpa, ten ir trksta. Yra tartum 5 skirtingi veido senjimo tipai: vieniems monms sumaja minktj veido audini stangrumas, kit veidai pasidengia raukli tinklu, kaip keptas obuolys, trei veidas, artjant senatvei, pasikeiia neatpastamai, ketvirt grup sudaro mirus tipas, penktieji sensta daug vliau (L. Z. Telis). Taiau bet kuriuo atveju galima tvirtai teigti veido jaunumas, raumen tonusas ir odos turgoras tiesiogiai priklauso nuo kraujo apytakos stuburo kaklo dalyje, kuri tinkamai paveikdami mes galsime niveliuoti, suvelninti, nutolinti gamtos uprogramuotus centrins nerv sistemos (CNS) veiklos sutrikimus. Kaip inoma, ms organizmas sukurtas pagal elektros ryio princip smegenys, bdami aktyvs bioelektriniu poiriu, siunia ir priima per stubur ir nerv skaidulas elektrinius signalus kiekvien organ, kiekvien raumen. O raumen ms veide daugiau nei 70. Visi jie gauna informacij i stuburo kaklo srities. Ir genetikai uprogramuotos CNS funkcionavimo silpnybs ioje srityje nulemia tai, kad metams bgant vieniems greiiau nusmunka antakiai, kitiems skruostai, dar kitiems pasmakr, o kai kuri veidas apskritai pasikeiia neatpastamai. Numatyti ir prognozuoti, k pavirs tavo veidas senatvje nemanoma, nebent pasiirjus vyresnius eimos narius (mam, tt), kuriuos esi genetikai panaus. Garsi komik Klara Novikova atlieka toki kosmetin humoresk apie pdsakus, kuriuos palieka ms veiduose amius, apie tai, kaip nusmunka antakiai ir skruostai, ir tik ausys ilieka jaunos (beje, visika netiesa). Nors i miniatira n deimtja dalimi neatitinka tikrovs, ji ne tik juokinga, bet ir lidna daugumai klausytoj, ypa moterims. Ar kada nors susimstte apie tai, kas gi i tikrj atsitinka ms veidui, kokie procesai taip pratingai veikia ms ivaizd? Kokios mintys ateina Jums galv, matant senut ar pagyvenusi moter, pavirtusi sena ragana? kritusi burna, plyys
4

vietoje kadaise buvusi putli lp, nosies galas beveik siekia usirietus smakr, nudrib antakiai, dubusios akys, vietoje buvusi apskrit skruost i abiej nosies pusi kabo, kaip buldogo, kakokios riebios derels, antroji pasmakr, suglebs kaklas tai paveikslas, kur matant mums suspaudia ird nuo minties, kad visi ten bsime. Labai danai mogus su tokia ivaizda gali turti gana ger od, beveik be raukli. Bet tai senatvs vaizdas, jo niekuo neutuuosi! Visikai akivaizdu, kad nuo to, kaip atrodo ms veidas, labai priklauso ms gyvenimas, ms likimas. K esant vienodoms kitoms slygoms mieliau norsi matyti savo verslo partnerio ar gyvenimo draugo vietoje jaun ar pagyvenus? inoma, jaun. O veidas vienas pagrindini, o danai ir svarbiausias ms amiaus rodiklis. Ir kam tik nesiryta moterys, nordamos isaugoti jaunyst bei ilaikyti patrauklum. Net ir iuolaikiniai vyrai pagaliau suprato, kad priirtas, jaunyvas veidas tai kapitalas, dl kurio verta pakovoti. Tuo labiau, kad yra reali galimyb isaugoti jaun veid iki gilios senatvs. Reikia tik atsiriboti nuo stereotip ir suprasti, kad veido pasikeitimo kolsli ir sudribim prieastys slypi ne odoje, o vis pirma pakitusiame raumen korsete, umautame ant jau pasikeitusios dl amiaus kaukols. Ir apskritai, mums bdinga ivaizda, ms individuals veido bruoai tiek jaunystje, tiek senatvje priklauso ne nuo odos. I esms jie priklauso nuo kaukols ir raumen formos, nuo j prisitvirtinimo prie kaul vietos ir j jungties su oda vietos, poodinio riebal lstelyno storio ir t. t. nuo to, i ko susideda karkasas, ant kurio ir yra aptempta oda. Visa i sistema taip pat neamina, ji taip pat sensta: keiiasi kaukols forma, atrofuojasi ir dista raumenys, susitraukia kapiliarai, isitempia raiiai ir t. t. Tenka apgailestauti, kad iuolaikins kosmetologijos arsenale iki iol nebuvo priemons, kuri galt paveikti proces. Dar daugiau, kosmetologija, kaip mokslas, beveik nesidomjo iomis struktromis, apsiribodama tik oda. Apie pai od, jos sluoksnius ir j sudaranius komponentus parayta daug darb, kurie savaime ikelia mint, kad ms veido jaunum rodo tik jaunumas odos, kuri metams bgant suplonja, suglemba, praranda reikaling poodinio riebalinio lstelyno, kolageno, elastino ir kt. kiek. Ir, tariamai, tik ios netektys, kurias lemia vidins ir iorins prieastys (amius, fiziologija, genetiniai polinkiai, fotosenjimas dl sauls spinduli poveikio, rkymas, laisvj radikal poveikis, odos prieiros lygis, klimatas, mityba, gyvenimo bdas ir t. t.), o taip pat per daug energinga mimika, padeda atsirasti rauklms ir kitiems veido senjimo rodikliams. Mgindamos sustabdyti arba bent jau sultinti proces, moterys pradeda pirkti kremus su biologiniais priedais, skatinaniais kolageno ir elastino gamyb, kremus su placenta, hormonais ir t. t. Kalbant apie juos, reikia paymti, kad firmos nenurodo j esant kremo sudtyje nei estrogen, nei to, kad i placentos nra paalinti hormonai. Prieastis ta, kad ligi iol dar neisprstas klausimas dl galimybs naudoti hormonus paprastuose kosmetiniuose kremuose, kadangi j aibik teigiam poveik nustelbia gana daug
5

labai rimt komplikacij, pirmiausia endokrinins sistemos organuose, o taip pat nutraukimo sindromas (t. y. staigus veido iors pablogjimas, nustojus naudoti hormonin krem). Be jokios abejons, kremais naudotis btina (ypa jeigu pasirenkama teisingai, teikiant pirmenyb natralioms, veiksmingoms ir nekenksmingoms mediagoms). Todl, kad net inant, jog gera odos bkl nra veido jaunumo laidas, is rodiklis, iaip ar taip, yra gerai priirimo veido matas. O tai taip pat labai svarbu. Mokslinink tyrim dka kosmetikos pramonje imtos naudoti labai veiksmingos technologijos mao molekulinio svorio homeopatinms suspensijoms gauti. ios suspensijos gali prasiskverbti per poras, kremus terpiamos vairios mediagos neikliai, natrals drkinamieji faktoriai (skirtingai nei glicerinas netikras drkiklis), lsteli augim skatinantys faktoriai, duj neikliai. Nauding sudtini dali sraas labai ilgas, j ivardyti nebtina, tuo labiau, kad kiekvien dien jis pasipildo vis naujais preparatais. Itin pasiteisino vaisins rgtys (ne didesns nei 10 % koncentracijos kremo sudtyje), vairios mediagos neikliai, pavyzdiui, liposomos, nanosferos, termasomos, NMF natralus drkinamasis faktorius, EGF epidermio augimo faktorius, citokinai, keramidai ir t. t. inoma, pasiprieinti senjimo procesui ir vis veide matom jo aspekt pasireikimui vienais kremais nemanoma. O tada jau ikvieiama sunkioji artilerija skruostus virkiami riebalai, lpas kolagenas, raukls upildomos vairiais geliais, virkiami preparatai, pagaminti botulizmo toksino pagrindu, oda lifuojama lazeriu ar kitais fotoprietaisais, veikiama rgtimis, taikoma mezoterapija, veriami auksiniai ir polimeriniai silai ir t. t. Tai toli grau neisamus sraas priemoni, kurios sukelia trumpalaiks jaunysts efekt. I tikrj visos ios priemons kovoja tik su griaunamj proces pasekmmis, o ne pasiprieina jiems patiems, danai juos tik pagilindamos ir suintensyvindamos. Pavyzdiui, ultragarso smgins bangos efektas, naudojamas masauojant celiulit (o taip pat pilingui, ultrafonorezs procedroms ir t. t.), ilygina od, suardydamas skaidulines dermos struktras. Taiau tas pats smginis efektas atitinkamai silpnina karkasines dermos funkcijas, ilgainiui iprovokuodamas odos sudribim. Be to, veikiant od ultragarsu, kyla lsteli mikrovibracija, kuri paeidia mitochondrij bei kit lsteli struktras, o tai silpnina j baltym sintezs ir kitas funkcijas. Arba, pavyzdiui, iuolaikiniai poveikiai aparatais (foto ir lazeri prietaisais), reklamuojami kaip stimuliuojantys kolageno sintez ir didinantys jo kiek odoje. Tam, kad bt pasiektas toks efektas, naudojamas kolageno skaidul kaitinimo iki 55 laipsni principas, dl to jie sukrea negyv kolagen, kuris negali atlikti pagrindinio odos drkiklio funkcij. Dl tokio traumavimo oda avariniu bdu stengiasi pagaminti nauj kolagen. Kur laik odoje yra tarsi dvigubas kolageno sluoksnis. itaip, pagal io principo autori sumanym, ir yra suteikiamas veidui regimas pagerjimas. Ilgalaiki io veiksmo pasekmi niekas netyrinjo, taiau
6

specialist prognozs yra toli grau ne optimistins laikinas veido ivaizdos pagerjimas akivaizdiai stimuliuojant jo senjim ar ne per didel kaina? Apskritai, iuolaikiniame pasaulyje viskas yra matuojama kaina, ir ne tik pinig, bet ir sveikatos praradimo, jaunysts kaina. Beveik nemanoma rasti absoliuiai nepavojing ir tuo paiu veiksming vaist ar procedr. Tiesiog visada reikia suprasti, koki kain mokate u efekt ir nusprsti, ar gauto efekto ir galim komplikacij kainos yra tolygios. Tuo labiau, kad n vienas kosmetologas dar nra aikiai atsaks klausim, kodl taip pasikeiia, ipursta veido ovalas, nusileidia antakiai ir susidaro nereikalinga oda ant vok, atsiranda klosts apie nos ir lpas, apdrimba skruostai. Anksiau buvo manoma, kad viso to prieastis yra odos itempimas, ir is mitas, deja, gyvuoja iki iol. I tikrj nukarusi oda tampa pastebima ymiai anksiau, negu galt atsirasti dl pablogjusi su metais odos elastingumo savybi (dl kolageno, elastino sumajimo ir kt.). inoma, kuo daugiau odoje i komponent, tuo ilgiau ji pajgi pasiprieinti laikui ir ilaikyti jauno veido form. Bet anksiau ar vliau ateina momentas, kai senjimo procesai, palieiantys visas struktras, esanias PO oda, neivengiamai ilenda jos paviri ir pasirodo visu savo groiu. ie procesai, parodantys savo rezultatus 4550 gyvenimo metais, deda sau pagrindus jau mogui esant 2528 met ir vyksta jie u ms odos kulis. Tai, kad mes j nematome, baigiasi tuo, kad i proces pasekmms ijus aren vairi raukli pavidalu, mes imame kaltinti od, manydami, kad ji isitamp. Vildamosi j patempti, moterys pradeda naudoti liftingo kremus arba pasitelkia pagalb sunkiosios artilerijos arsenal, o jeigu ir tai nepadeda, jos rytasi paiam radikaliausiam metodui nupjauti tapusi nereikalinga od ir utempti j ant apdivusio raumen korseto, t. y. rytasi plastinei operacijai. Natralu, kad kiekvienas mogus nort ilikti jaunas kuo ilgiau, tad daugelis, besivaikydami jaunysts (ypa moterys), yra pasireng bet kokiai plastinei operacijai ir pasmerkia save didiulei rizikai, skausmui ir stresui. Deja, net skmingai be komplikacij atlikt operacij rezultatai danai nepateisina lkesi arba yra trumpalaikiai. Greito odos atjauninimo, vadinamojo jos ydjimo, efektas pirmus mnesius po plastins operacijos pasiekiamas btent smoningai j traumuojant. Tai fiziologijos dsnis. Tam, kad ms organizme nubust rezervins galimybs, mieganios prastomis slygomis, reikia ligos arba traumos. Kai chirurgas pjauna od, kaip ir bet kurio sipjovimo atveju organizmas sukuria paeidimo elektros srov, kuri stimuliuoja greitesn aizdos gijim, nauj nerv ir kapiliar iaugim. Trumpaamis paprast plastini operacij odos atjauninimo efektas paaikinamas tuo, kad kraujo apytakos ir nerv reguliavimo mechanizmai, skirti nauj struktr funkcionavimui utikrinti, lieka ankstesniame lygyje ir negali ilg laik ilaikyti jaunysts vienoje kurioje nors organizmo srityje, nes biologine prasme mogus toliau sensta. Paplits mitas apie odos itempim priveda prie to, kad bandydami turti aptempt veid mes negailestingai iraiome od, nors dert atstatyti t apdivus karkas, ant kurio ji yra aptempta. inoma, odos elastingumas, jos
7

sugebjimas susitraukti metams bgant maja. Tai ypa skatina svorio svyravimai, genetinis odos hidrofilikumas (vandens perteklius) arba nuolatiniai paburkimai, esant vairioms patologijoms (inkst, irdies ir kt. ligoms). prastais atvejais sveika oda, prieingai, bando susitraukti, maksimaliai prisitaikydama prie distani ir besideformuojani vidini struktr, itikimai joms tarnaudama. Todl, teisingumo dlei, reikia parodyti tikruosius ms veido senjimo kaltininkus ir reabilituoti od, kuri beveik visada atsiduria be kalts kaltojo padtyje. Tai apmaudu, nes oda vykdo ne tik paprastas ir pasyvias apsauginio kno apvalkalo funkcijas. Tam, kad suvoktume jos vert, reikia sigilinti anatomij. Juk oda tai organas, apdovanotas nuostabiu ir vairiapusiu aktyvumu, atliekantis endokrinin ir imunobiologin funkcij, dalyvaujantis ilumos reguliavime ir t. t. Tai svarbi vidaus ir iors sekrecijos liauka, skleidianti ilum, elektr, radiacij, ji daugybs organini ir mineralini komponent metabolizmo sankaupa. Ms oda, kaip periferiniai smegenys, atlieka barjero funkcij, ir atskirdama mus nuo aplinkos pirmoji signalizuoja mums apie pavoj ir pirmoji pasiprieina aplinkos agresijai (A. S. Zalmanov). Be to, bdama labiausiai nutolusi nuo gyvybikai svarbi organ, kuri aprpinimui organizmas teikia pirmenyb, oda taip pat pirmoji nustoja gavusi maitinim i vidaus. tai kuo galima paaikinti tok spart, akiai pastebim ms odos senjim. Juk gimtas maitinimas i vidaus jokiu bdu negali bti lyginamas su ms pastangomis maitinti j i iors vairiais kremais, kad ir kokie geri jie bebt. Oda kvpuoja. Eksperimentu galima rodyti, kad galima nuudyti gyvn, perklus j angliargts arba sieros vandenilio aplink, net jeigu paliktume jo galv prastoje atmosferoje. Jeigu padengtume mog laku, jis pradt dusti, irdies plakimas sultt, temperatra nukrist ir j itikt mirtis (A. S. Zalmanov). Tikriausiai daugelis girdjo apie atsitikim, vykus viduramiais ir tapus klasika. Per kakoki religin vent angeliuko vaidmeniui buvo pasirinktas neturtingas, bet labai graus berniukas. Berniuk nuo galvos iki koj itep sidabriniais daais. vents kartyje visi apie j pamiro. Kit ryt vaik rado urakintoje cerkvje jau mirus. Daais padengtas knas negaljo kvpuoti. Prieastis, dl kurios oda kvpuoja, paaikinama tuo, kad mogaus evoliucijos procesas vystsi nuo pirmuoni, kurie kvpuoja tik oda, ir tik per labai ilg laik induoliai gijo papildom dujin rang plauius. Dabar jau niekam ne paslaptis, kad ms gyvybs pagrindas deguonis. Od, padengt tradicine naftos chemijos kosmetika, galima palyginti nebent su ukietjusi rkali ar achtinink plauiais. Ji beveik nekvpuoja. Todl tiktis igelbti od kremais, pagamintais naftos chemijos produkt, pavyzdiui, technini tepal (Mineral oil), vazelino, petrolatumo (Petrolatum), solidolo (Solid oil) ir parafino alyvos (Parafin) bei kt. pagrindu, yra tas pats, kaip atimti jai kvpavim, utepus laku. Apie kok regeneracijos proceso spartjim arba atjaunjim, nurodom reklamoje, galima kalbti, kai visikai nra deguonies, o angliargts
8

kiekis padidjs? Pavojingiausias ta prasme yra petrolatumas. Jis naudojamas dermatologiniuose tyrimuose kaip imtaprocentinio odos nelaidumo bandiklis. Ir labai keista, kad jis danai naudojamas kosmetini krem gamybai. Maai kas sugalvoja palyginti tai su isiliejusia dl tanklaivio avarijos nafta. Mikrono storio plvele padengusi vandens paviri nafta, pasirodo, sukelia ekologin katastrof, masikai va uvys ir kiti jros organizmai. Kodl gi manoma, kad ms oda, itepta daug storesniu naftos chemijos ingredient sluoksniu, turi jaustis labai gerai? Kodl gyvuoja toks dvigubas standartas? Nejaugi mogaus sveikata verta maiau, negu uv sveikata? Atrodo, kad taip. Utikrinti odai vidin maitinim kraujo plazma, prisotinti j visu kompleksu maitinamj mediag ir mikroelement gali tik kapiliarai. Tik jie sudaro slygas limfai ir kraujui suteikti ms veido odai tok maitinamj mediag balans, apie kur gali tik pasvajoti pai brangiausi krem krjai. Fiziologin kapiliar reikm yra didiul. J paviriaus plotas mogaus organizme, apskaiiuotas Krogo, yra 6300 m2, o ilgis 100 000 km. Aktyviai susitraukdami, keisdami savo skersmen du ir net tris kartus, kapiliarai vaidina vyraujant vaidmen kraujo apytakos sistemoje. Ramybs bsenoje dauguma kapiliar yra udari, aktyvioje bsenoje jie visi atsiveria taip, kad kai kurie i j gali gauti 7 kartus daugiau kraujo, negu ramybs bsenoje (A. S. Zalmanov). Tas maitinimas, kur mes stengiams suteikti odai naudodami kremus, daniausiai nepajgia veikti jos barjerins funkcijos, ir tik maa jo dalis pasiekia vidinius odos sluoksnius. Per didelis naftos chemijos kilms krem pagrindo molekulinis svoris (paprastai didesnis nei 300000 vnt.) kliudo aktyviosioms sudtinms dalims prasiskverbti od. Dl tos paios prieasties gyvulins kilms kolagenas ir elastinas taip pat nepajgia veikti apsaugins rgtins odos mantijos. Kosmetikos firm pastangos apeiti i klit (sumainti molekulin naudingj kremo komponent svor, genetikai modifikuoti tuos komponentus, terpti dirbtinius estrogenus neretai koncentruotus, daug kart virijanius j kiek kraujo plazmoje ir t. t.) danai sukuria atvirktin efekt ferment blokavim, hormonin organizmo pripratim prie i komponent arba svetim organizmui komponent neatpainim ir t. t. Pavyzdiui, naudojant krem su mau kolageno molekuli svoriu (amino rgi pavidalu), jo kiekis odoje ne padidja, o prieingai, skatina jo majim. Todl, kad odos jaunumas ir stangrumas priklauso ne vien tik nuo kolageno kiekio, o labiau nuo kolagenezs fermento sveikos su juo. Toki krem naudojimas dar labiau sultina ferment reakcijas ir padidina kieto kolageno kiek odoje, kuris negali atlikti drkiklio funkcijos. Net terpiant kremus, atrodyt, nekenksming vitamin (Novosibirsko akademinio miestelio laboratorijos duomenimis), taiau didesn kiek nei paprastai j bna kraujo plazmoje, taip pat galimas ferment veiklos blokavimas ir poveikis odai, kaip kietos chemijos.
9

Beje, ne visos naftos chemijos sudtins dalys kenksmingos ms odai dl per didelio j molekulinio svorio. Propilenglikolis (antifrizas), naudojamas kosmetikoje kaip drkiklis, prieingai, kenksmingas dl savo labai mao molekulinio svorio, kuris leidia jam prasiskverbti krauj ir kauptis organuose, kuri kraujo apytaka bloga. Usienio mokslinink tyrimai rodo, kad visuose vio paeistuose organuose buvo propilenglikolio (propylene glycol). (Isigelbjimas nuo vis vio form Hilda Klark) Kaip matome, sigyti tikrai ger krem ms kosmetikos rinkoje gana sunku, ir sunku tiktis, kad ms odos maitinimas i iors, naudojant kremus, gali bti imtu procent veiksmingas, naudingas ir nekenksmingas. Tuo tarpu kapiliarai, bdami organizmo privaiuojamaisiais keliais, fiziologikai utikrinantys visavert odos maitinim i vidaus, metams bgant, pradeda diti, atrofuotis ir nustoja vykd savo, kaip odos maitintoj ir drkikli, funkcij. Mokslinink tyrimai parod, kad artjant senatvei kapiliarai retja, silpsta, j skersmuo sumaja (A. S. Zalmanov). O juk tik per juos derm, o i ten ir virutinius odos sluoksnius patenka tas subalansuotos mitybos kokteilis, kurio antrinink sukurti neskmingai siekia visi pasaulio kosmetologai. Manoma, kad lsteli dauginimosi laipsnis ir yra tikrasis senjimo matas. Sumaja vis organizmo proces greitis, sultja lsteli skilimas, sumaja hormon lygis, ir, kaip to pasekm, audiniuose vyksta metabolizmo produkt, baltym molekuli daleli kaupimas, t. y., kaip iais laikais priimta vadinti, lak kaupimasis. Tam, kad paveiktume lsteli senjimo mechanizm, reikia vis pirma galvoti apie kapiliarus. Tik j arterins kilpos pernea maitinamsias mediagas kiekvien lstel (deguon, amino rgtis, gliukoz, elektrolitus, vitaminus), o venins paalina metabolitus, lsteli apykaitos produktus. Jeigu kapiliarai aplink lsteles yra ublokuoti, nepatenka maitinamosios mediagos, metabolit sankaupa trukdo lsteli veiklai ir maina ar netgi sustabdo mediag apykait, pagreitindama sklerozs proces tai ir yra senjimas. Apytaka kapiliaruose yra pagrindinis ir ko gero vienintelis mediag apykaitos punktas organizme (A. S. Zalmanov). Visikai rodyta, kad rkymas kenkia odai. Juk nikotinas yra stipriausias kraujagysli nuodas, kuris, susiaurindamas kraujagysles ir kapiliarus, atima i odos deguon ir kitas maitinamsias mediagas. Ypa svarbu palaikyti kapiliar veikl ir galvoti apie juos ne tik tada, kai ranka tiesiasi prie cigarets, bet ir saugoti juos nuo atrofijos analizuojant galimas vairi jauninani recept pasekmes. Todl be galo svarbu palaikyti kapiliar veikl, saugoti juos nuo atrofijos, analizuojant galimas vairi jauninani recept pasekmes. Pavyzdiui, vitamin kokteiliai i mezoterapijos arsenalo laikomi viena veiksmingiausi ir odai naudingiausi procedr. Atrodyt, kas gi ia bloga vitaminai patenka tiesiai lstel, apeidami kapiliar sistem, neveikiamas barjeras oda veiktas. Bet juk kapiliarai turi veikti, neveikiantis organas visada atrofuojasi, nes jis nereikalingas. Nemokamas sris, kaip sakoma,
10

bna tik pelkautuose. Pateikdami maitinim veltui tiesiog lstel, mes leidiame organizmui suprasti, kad kapiliar mums nebereikia. tai kodl taip pavojinga tapti priklausomu nuo vairi injekcij ar hormon. Organizmas tiesiog nustoja dirbti, gaminti savus hormonus, savarankikai aprpinti lsteles maistu ir t. t. Mes danai stengiams padti sau, prievartaudami organizm, pamirdami, kad gamta stipresn u mus, darome sau mekos paslaug. moguje yra daugyb savaiminio reguliavimo ir savaiminio regeneravimo mechanizm, reikia tik padti jam tuos mechanizmus realizuoti, naudojant fiziologinius metodus, kurie nra prieiki mogaus prigimiai. Ir tada organizmas su dkingumu atsilieps ms pastangas. Tokie kapiliar atstatymo metodai iandien tai A. S. Zalmanovo (ymaus rus ir tarybinio mokslininko) terpentino vonios. Jo pagamintos baltosios ir geltonosios terpentino emulsijos skatina kapiliar spazm panaikinim ir lak paalinim i j (geltonoji), o taip pat j sieneli elastingumo atstatym ir j raumen veiklos pagerinim, varinjant krauj (baltoji). Juk raumenys, kraujagysls ir kapiliarai nuolat vibruoja, dalyvaudami kraujo apytakoje ir paddami irdiai varinti krauj. Stimuliuojant i natrali vibracij raumen, kaip iluminio variklio, veikla, galima atverti visus kapiliarus (kai tuo tarpu ramybs bsenoje funkcionuoja tik j dalis). Profesoriaus V. Nazarovo sukurti specials prietaisai biovibratoriai Junost bei j modifikacijos arm, Nolar (kuriuos galima laisvai nusipirkti) skirti btent tam tikslui. Pagal speciali metodik paveikdami iais prietaisais iilgines raumen skaidulas, fiksuodami jas tvirtinimosi vietose, mes imituojame ir sustipriname natrali vibracij, kuri ir atveria kapiliarus, ir pagerina j sieneli elastingum. Tokiu bdu paalinami visi lakai, stimuliuojama kolageno ir poodinio riebalinio lstelyno gamyba, tirpsta nereikalingi riebalai, pagerja raii ir raumen elastingumas. Nuo 4045 gyvenimo met pastebimas progresuojantis atvir kapiliar skaiiaus majimas, atsiranda idivusi lsteli salels ir sultja gyvybiniai procesai. is PROGRESUOJAMASIS DIVIMAS tai anatominis fiziologinis senjimo pagrindas. mogus darosi vis sausesnis, jam trksta vandens (A. S. Zalmanov). Be kita ko dista ir ms kaulai, ne iimtis ir kaukols kaulai. Kaukols apimtis pradeda mati. Ir oda, gamtos skirta tam, kad udengt t apimt, pradeda dribti, atsiranda nereikalingos odos klosts. Kad ir kokie dideli bebt jos resursai, ji nesps pavyti vis majanios apimties, susitraukti tiek, kad glotniai aptempt ir irykint visus susitraukusi raumen ir itampyt raii kontrus. Bet ar to reikia? iaip ar taip, tai negrins jaunysts ir neprids groio. sivaizduokime, kad labai liesai senai moteriai padar plastin operacij, paprasiausiai patempdami jai od. Pacient vargu ar bus patenkinta, nes ji net tik taps nebepanai save jaunystje, bet ir apskritai darys baug spd, savo ivaizda primindama atgijusi mumij.
11

12

13

Kad jos ivaizda bt daugiau ar maiau patenkinama, pavyzdiui, kaip ms kino vaigdi, naudoja jos paios riebal, hialurono rgties ar vairi biopolimer injekcijas, suteikdami skruostams putlumo, o jai paiai jaunumo. Oda, kaip jau buvo minta, yra pats pavirutinis organas, skirtas padengti gilesnes struktras, o pirmiausia raumenis. Raumen bkl priklauso ne tik nuo kapiliar bkls, bet ir nuo nerv, jaudinani (teikiani elektrin informacij) tuos raumenis, bkls. Kiekviena ms organizmo lstel gauna du pagrindinius signalus savo gyvybinei veiklai palaikyti elektrin signal, ateinant nervais, ir elektrochemin, ateinant kapiliarais su krauju. Kapiliarai visada yra apsupti nerv galnli, kurios maitinasi ir prisisotina deguonies i kapiliar. Atstatydami kapiliarus, galime i dalies atstatyti ir nervus, bet nemanoma, atstatant nervus, atstatyti kapiliar taip teigia fiziologija (A. S. Zalmanov). Organizme viskas yra tarpusavyje susij. Todl tik nerv, o tai reikia raumen sistemos, i vienos puss, ir kapiliar sistemos, i kitos puss, veiklos simbioz teikia vilt isaugoti jaunyst. Tam btina palaikyti kapiliar veikl, o kartu su ja ir vis maitinamj mediag, uprogramuot gamtos, tiekim su krauju bei utikrinti nenutrkstam nerv veikl, kad raumenys visada bt jauni, o raiiai elastingi. Tai ypa aktualu, nes raumenys yra unikalus ms organizmo organas, galintis atsijauninti jeigu treniruosime pasenus raumen, jo parametrai netrukus priarts prie jauno raumens parametr.

Daugyb raumen, pavirini ir gilij, stambi ir smulki, yra atsakingi ne tik u mimik, bet ir, kaip mano dauguma mokslinink, dalyvauja ms smegen kraujo apytakos sistemoje (V. Nazarov). Kaip judjimas btinas ms knui, taip

jis btinas ir ms veidui, kurio raumenys niekaip netreniruojami, nebent prie piet stalo mes treniruojame kramtomj raumen. Tai labai aktualu, nes darbas su veido raumenimis yra ne maiau svarbus negu darbas su kno raumenimis: mums suteikiama galimyb keisti savo veido bruous taip pat, kaip mes keiiame kno form treniruokli salje. Savaime suprantama, gamtos mums duot griaui ribose, arba, kalbant konkreiai apie veid, kaukols ribose. Dauguma galvos raumen (vadinamieji mimikos raumenys), skirtingai negu kno raumenys, turi vien svarbi ypatyb: jie nejudina joki snari ar kaul. Iimt sudaro nedidel kramtomj raumen grup (kramtomasis, smilkininis, oninis ir vidinis sparninis raumenys), judinanti apatin andikaul. ie raumenys tvirtinasi prie kaul taip pat kaip ir kiti liemens raumenys abiem galais. O mimikos raumenys vienu galu tvirtai jungiasi prie kaul, kitu prie odos arba audinio gleivins. Dl ios prieasties didami ir trumpdami veido raumenys traukia paskui save od. Ir nors toji stengiasi i vis jg prieintis, kiek jai leidia gamtos duotas elastinas, kova yra nelygi, ir nereikalingos odos liekanos, kurios nestengia susitraukti, pradeda dribti klostmis buldogo skruost pavidalu. Taigi daugeliu atvej klosi kaltininkas yra ne oda, o konkrets raumenys, suvyt dl nervini skaidul atrofijos, kurios tuos raumenis jaudino, t. y. palaik j gyvybin veikl. inoma, yra daug pagalbini priemoni ir patarim, pabriani btinyb daryti mimikos gimnastik ir palaikyti ms veido raumen tonus. Arba sigyti speciali elektrin aparatr raumen tonusui miostimuliatorius (vadinamsias platakes ir kt.). Arba lankytis kosmetikos salonuose, kur yra tokia pati, tik profesionalesn aparatra. Kosmetolog patarimai dl mimikos gimnastikos yra naudingi, nors ir sunkiai vykdomi. Du paskutiniai patarimai, rekomenduojantys naudoti vairius miostimuliatorius (t. y. prietaisus, veikianius raumenis elektros srove, todl, kad mio graikikai reikia raumenis), lemia tiesiog prieing rezultat t. y., nuolat naudojant toki aparatr, atrofuojasi nerv skaidulos, jaudinanios raumenis, o kartu visikai atrofuojasi ir patys raumenys. Bet kurio miostimuliatoriaus elektrinis signalas visada turi koki nors impulso form. Ji gali bti trikamp, staiakamp ar sinusoidin, ir paprastai nurodoma prietaiso pase. Bet kuriuo atveju is impulsas skiriasi nuo ms fiziologinio impulso,

kuris ateina i smegen per stubur ir nervines galnles kiekvien raumen, utikrindamas jo judjim. Visada reikia prisiminti, kad raumuo reaguoja bet kok elektrin impuls, nesvarbu, kokia yra jo forma. Ir raumens reakcija yra tik viena jis laikinai sutrumpja, spazmikai susitraukia, taip sukurdamas kosmetin odos sustangrinimo efekt. Fiziologija moko: jeigu danai dirginsime raumen elektros srove, jis po kurio laiko nebereaguos dirgikl. Ir ne tik j, bet ir savos nerv sistemos elektrinius signalus. Todl vienodai svarbu saugoti ir savo kapiliarus, ir savo nervus. Juk tik jais perduodama visa svarbi informacija i smegen kiekvien raumen, kiekvien organ. Negalima pamirti, kad botulizmo toksino injekcijos, skirtos atsikratyti raukli, pagrstos btent nerv veiklos blokavimu ir sukelia nerv atrofij. Umuti nerv lengva, o atstatyti jo praeinamum labai sudtinga. Tai gali padaryti tik ta elektrin aparatra, kuri siunia raumenis signal, tapat ms fiziologiniam signalui (tai miostimuliatoriai Mioritm ir j modifikacijos). . Tokios aparatros pase bus nurodyta, kad jo elektrinio impulso forma tolygi Ranvje ssmaukos zonoje generuojamo aksono impulso formai. Aparatra su impulso forma, identika ms fiziologiniam, sugeba padidinti raumen apimtis, nes iuo atveju ms raumenys reaguos jos impulsus taip pat, kaip manktinantis sporto salje arba bgiojant, t. y. esant prastam fiziniam krviui. Kaip jau buvo minta, mes galime keisti savo veid paveikdami raumenis. Ir kol esame jauni, to pakanka. Bet atstatyti veid pagyvenusiam mogui galima tik pakasus giliau ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, nes, kaip iaikjo, senatv slypi ne tik raumenyse, bet ir po jais. Juk raumenys, kaip inome, utempti ant kaukols, kuri susideda i dviej dali apatinio ir virutinio andikauli, suteikia bendram biomechaniniam senjimo mechanizmui savo ypatum. ie ypatumai daro toki stipri tak ms ivaizdai, kad mums reikia dar daugiau sigilinti anatomij, jeigu norime suprasti, kodl ms jaunysts laikas toks neilgas, kur slypi prieas, kuris neatpastamai keiia ms veid ir neretai taip smarkiai, kad ms nemanoma atpainti jaunysts laik nuotraukoje. Ms kaukol sudaro 23 kaulai, bet tik apatinis andikaulis yra vienintelis aktyviai judrus jos kaulas (su raumenine jungtim). Snarin apatinio ir virutinio andikauli jungtis atlieka vairius judesius: isiioja ir usiiaupia, ikia apatin andikaul priek ir grina j pradin padt, atlika oninius judesius kair ir dein. Be prast, su amiumi susijusi proces, keiiani kaukols kaul mas (mass sumajimas, abiej andikauli aukio trumpjimas, ypa netenkant dant, ir t. t.), pagrindine rizikos zona tampa kaukols raumenin dalis. Kaip tik i dviej dali apatinio ir virutinio andikauli jungties vietoje ir yra veido pasikeitimo pagrindas. Raiiai ir raumenys, dalyvaujantys sudtinguose judamuosiuose kramtymo, iovavimo ir kitokios andikauli mimikos procesuose, deformuojasi (sudiva, spazmikai susitraukia ar, prieingai, isitampo). Btent toks j bendras elgesys kartu su abiej kramtomojo veido raumens dali reakcija gali neatpastamai pakeisti veid.
16

Nematydami to, kas vyksta po oda, mes daniausiai nepastebime pradins metamorfozi stadijos ir pirmas nemalonus nustebimas paprastai mus uklumpa peririnjant mgjikas nuotraukas ar vaizdo kamera nufilmuotus filmus, kuriuose objektyvas yra pagavs mus nepalankiu rakursu arba netinkamai apviestus. Kakokie eliai veide, dubusios akys, skruostai, pagiljusios raukls prie nosies ir lp, apdribusi ovalo linija, antroji pasmakr... Kasdieniame gyvenime, kai irime save veidrodyje, mes instinktyviai patempiame veido raumenis, pakeliame smakr, itempiame kakl. Todl nykimo pdsakai, kuriuos palieka laikas, nepatraukia ms dmesio. Bet tie, kurie nebijo pavelgti tiesai akis, gali susipainti su savo veidu artimiau. Pradkite nuo aki. Pabandykite pirtais pakelti antak. Jeigu jis laisvai pakils vir, reikia Js antakis jau seniai ne savo vietoje. O jeigu antakis nusileido, vadinasi krito ir akys, ant virutinio voko pakibo klostel. Geras bdas surengti veidui test pairti savo profil, pasinaudojus antru veidrodiu, lengvai palenkiant galv emyn, kad susidarytumte tikr spd apie savo ovalo linij. Tokius paprastai ir mato mus aplinkiniai. Antr tyrimo etap atlikite gulomis, iupindami pirtais odos sritis prie aus bei upakalin ir onin kaklo dalis. Jeigu oda iose srityse glebi, netampriai itempta, tai jau pirmasis pavojaus signalas. Jeigu ant aus ir kaklo udrimba klostels tai ir yra tas odos minimumas, kur nupjaus chirurgas plastins operacijos metu kaip nereikaling. Toji nereikalinga oda, drimbanti Jums ant aus gulint, taps pagrindiniu Js buldogo skruost ir klosi prie nosies bei lp elementu, kai atsistosite. Ir paskutin, treij, savo veido tyrim atlikite prie tai igr ko nors raminanio, ypa, jeigu jums daugiau nei 40. Veidrodis, kur Js paimsite, bus su didinamuoju efektu. Palenkite veid vir io veidrodio ir jums i karto viskas paaiks: drimbanios nuo aus ant lp klosts, maielius susimetusi apatini vok oda ir t. t., taigi raminamieji vaistai Jums tikrai nepakenks. Ir kaip jau buvo kalbta, daugeliu atvej to prieastis yra banaliai paprasta raumen suvytimas dl amiaus. Kaip inoma, artdami prie 70-ies, mes prarandame nuo 50 iki 70 procent savo raumen mass. Apskritai ms veidas prasideda nuo kaklo, kurio grois suteikia veidui kilnumo, o jo senjimas pirmiausia atskleidia ms ami. Ir vlgi toli grau ne visada odos jaunumas parodo kaklo jaunum. Vienas i bdingiausi amiaus rodikli yra taisyklinga kaklo laikysena, t. y. jo statikos fiziologinio ilinkio ilaikymas.
17

Kas nra mats ymiosios Nefertits kaltinio profilio atvaizdo? Groio idealas, pripaintas ami. Kiekvienas, mats jos portret, pirmiausia atkreipdavo dmes jos kaklo graktum ir gro. Deja, ms laikais 90 % moter, dmiai velgiani save veidrodyje, taip sakant, fas, visikai umirta apie savo profil. O tas profilis, deja, ne paios geriausios bkls. Ypa jeigu moteris praleidia 8 ir daugiau valand prie raomojo stalo, prie kompiuterio ir kt., t. y. dirba sdim darb. Daugiausia, k ji pastebi, yra tai, kad jai auga kuprel ant sprando. Ir vlgi ios kuprels augim ji paaikina tik kaip druskas osteochondroz, o ne kaip pasikeitusi savo stuburo statik, kuris, kaip inoma, neturi bti tiesus kaip pagalys, o turi turti fiziologini ilinki (1 pav.).

Atlikite bandym: atidiai apirkite savo kakl i profilio ir ypa i nugaros. Neverta stebtis, kad galbt js jo ten visai nerasite per trumpas bus atstumas nuo pirmojo kaklo slankstelio iki paskutiniojo, septintojo, kur galima lengvai uiuopti. Idealaus kaklo ilgis turi bti vienodas i vis pusi. Jeigu jums vir 40, bkite pasireng tam, kad imatav savo kakl, kaip parodyta (pav. 1), upakalinje dalyje js rasite ne daugiau kaip 23 cm kaklo. Uvertus galv, atsiranda pojtis, kad galvos pagrind remiasi kuolas tai js septintasis slankstelis remiasi pirmj. Todl kyla klausimas: O kur dingo kiti penki? prasmego kaklo vid. Kad ir koks priirtas bt veidas, apie joki jaunyst kalbti jau neverta. Danai tokios kaklo srities deformacijos (hiperlordoz) pablogina visos apatins veido dalies aprpinim krauju, o dl to visikai prarandama aiki ovalo linija, smarkiai, kaip kalakuto kaklo, apdrimba oda arba atvirkiai pasmakrje susikaupia daug riebal, net jeigu js ir neturite antsvorio (3 pav.).

Pavyzdiui, kaklo sritis, susidedanti i 7 slanksteli, normaliai turi bti truput linkusi vid. O kaip bna i tikrj? Paprastai, metams bgant, ms stuburas pradeda deformuotis, dubti, keisti statik. Dl to nedidelis fiziologinis ilinkimas hipertrofuojasi ir kaklo slanksteliai pradeda tarsi dubti kaklo vid. Ypa intensyviai is procesas vyksta dirbant sdim darb (pavyzdiui, prie kompiuterio).Pairi veid moteris lyg dar jauna, prisiirinti. O pairi i ono tiesiog senut klibikiuoja: susikprinusi, kaklas palinks priek, peiai nulink. Gerai, kad pati savs nemato, o tai labai susikrimst. Dl to, kad metams bgant diskai tarp stuburo slanksteli susiploja, kaklas sutrumpja ir neretai labai ymiai. Atsirandanios skersins raukls ir klosts ant oninio kaklo paviriaus yra tikras tokio reikinio poymis. Be to, kad kaklas faktikai sutrumpja, jis ir vizualiai gali atrodyti trumpesnis dl pei raumens spazm (dl netaisyklingos laikysenos, nervins tampos, peralimo ir t. t.). Tokiu atveju peiai lyg ir pakyla i u nugaros, pasidaro kieti ir skausmingi juos maigant (2 pav.).
18

i deformacij prieastis, o taip pat ir pasekm yra kaklo raumen, daugiausia t, kurie laiko polieuvin kaul, raumen ir jungiamojo audinio plvs disbalansas. Norint atstatyti savo kakl, nepakanka vien atsikratyti drusk, daniausiai btina atstatyti viet slankstelius ir pailginti kakl. Todl be prastinio masao gali prireikti ir manualins terapijos specialisto paslaug, ir pratim stuburo kaklo dalies (ir kit jo dali) pailginimui, sukurt M. S. Narbekovo, kurio knyg yra knygynuose. Ar Js kada nors pastebjote, kokia grai jaun moni apatinio andikaulio linija? irint i profilio matyti, koks aikus, beveik status yra andikaulio kampas nuo ausies iki pasmakrs (4 pav.). Jeigu atidiai pairsite vyresni moter profil po plastins operacijos, pamatysite, kad nors apatinio andikaulio linija ir yra gana aiki, daugumos j veide ji leidiasi i karto staigiai emyn nuo ausies prie pasmakrs (5 pav.).
19

Tai galima paaikinti tuo, kad chirurgas paalino pasekm, itemps nereikaling od, bet nepaalino jos atsiradimo prieasties, pasireikianios deformuotais, divaniais raumenimis. Kuo vyresn moteris, tuo labiau jos andikaulio linijoje nyksta tas kampas. Ir problem kelia ne pats kampo inykimas (nors tai i karto iduoda ami) (6a pav.), o tai, kad kampo inykimas yra sudtingo proceso, vedanio prie buldogo skruost atsiradimo, pasekm (6a pav.).

tai tokiu bdu is odos plotelis, kurio adresu vis gyvenim yra svaidomos eidios pravards, ir pasidaro be kalts kaltasis. Nordami isiaikinti tikrsias io vyksmo prieastis, turime apsiarvuoti kantrybe ir ramiai, nesiblakydami, apsiginklav ia pridedamais paveikslliais ir schemomis, pasistengti suprasti biomechanin ms veido senjimo proces. Bdingas jo variantas prasideda tuo, kad apatin ir virutin andikaulius jungiantys raumenys (vidinis ir oninis sparniniai raumenys) (2 schema) susitraukia, spazmikai trkioja, ir apatinis andikaulis jungties vietoje pradeda artti prie virutinio, t. y. kilti auktyn.
20

Kramtomasis raumuo dengia t jungties konstrukcij kaip apklotas (3 schema). Kai atstumas tarp virutins ir apatins kramtomojo raumens dalies pradeda mati, jis priverstas deformuotis. Ir kadangi jis abiem galais yra prisitvirtins prie kaul, skruosto oda nenudrimba, o pradeda trauktis auktyn kartu su raumeniu. Tuo pat metu pasmakrs zonoje apatinis andikaulis pradeda leistis emyn. Kitaip tariant, vyksta andikaulio linijos konfigracijos kitimo procesas pakinta jos polinkis (7 pav.). io proceso rezultatas, net jeigu visos kitos raumen struktros ilieka nepakitusios, skruost oda ATRODO apdribusi. Juk ji, bdama i dalies laisva, atsiduria tarp dviej ugni tarp stabili kramtomojo raumens struktr, kurios abu galai tvirtinasi prie kaul, ir pasmakrs raumens, kurios oda tvirtai priklijuota prie to raumens. Deja, procesas tuo nesibaigia. Didamas ir trumpdamas andinis raumuo pritraukia prie savs iedinio burnos raumens od, dl to ir atsiranda ioje srityje nereikalinga oda. Pasiduodama visuotiniam traukos dsniui, ji pavirsta nepatrauklius buldogo skruostus. is procesas ypa paspartja specifins profesins veiklos slygomis. Tokioms rizikos zonoms priskiriama buhalterio, masauotojos, manikirininks, kirpjo ir kt. profesijos, kuri atstovai dirba nuolat palenk veid emyn ir ems traukos dsnis veikia visa jga. Vizualiai is sudribimas atrodo dar didesnis dl dviej prieasi dl trikampio raumens (burnos kampo nuleidiamasis raumuo) spazmo (hipertonuso), dl kurio burnos kampuiai nusileidia emyn, ir dl to, kad susitraukiant ir trumpjant kaklo raumeniui (4 schema) bei traukiant paskui save od emyn inyksta aiki ovalo linija (5 schema).
21

Galbt kai kuriems monms paprasiau ir maloniau kaltinti dl savo buldogo skruost isitampiusi od, negu skaityti apie gana sudting biomechanin proces ir stengtis j suprasti. Bet patikkite geriau vien kart visk isiaikinti ir paskui tikslingai sau padti, negu pasitikti dar vienu stebuklingu kremu. Deja, apatinio andikaulio pritraukimas prie virutinio ir tuo paiu jo kabjimas pasmakrs zonoje tai natralus amiaus procesas, bdingas daugumai moni, kitaip tariant, tipinis variantas. 1520 procent moni (daugiausia moterims) bdingas netipikas veido pasikeitimas dl amiaus. iuo atveju vyksta lyg ir atvirktinis procesas, kurio rezultatas yra nusileids emyn ir atsikis priek andikaulio kampas bei vir usiriets smakras. To prieastis raumen, jungiani andikaulius vien su kitu, elgesio schema. Isitempdami ir besideformuodami jie pradeda tempti emyn ir priek andikaulio kamp. Dl to andikaulio kampas nusileidia emyn ir pasisuka priek pasmakrs link (8 pav.).

Jeigu tuo pat metu smarkiai dumba stuburo kaklo dalis o tai bdinga daugumai pagyvenusi moni (ypa moterims, nes j kaul ir raumen struktra yra silpnesn, o svarbiausia jos daniau kenia nuo osteoporozs) kaukol deformuojasi taip smarkiai, kad gyja sulenktos per vidur duts pavidal, kai nosies galas siekia susijungti su smakru, darydamas moter panai sen ragan. Paprastai tokiu atveju burna dumba, nes diva iedinis burnos raumuo, o sparniniai nosies raumenys smarkiai spazmikai trkioja arba trumpdami vizualiai j pailgina bei nuknebina, arba o tai pasitaiko kur kas reiau itempia, lyg suploja nos. Esant iam variantui, sudribimai buldogo skruost ir klosi prie nosies pavidalu pasireikia silpniau. Taiau net ir tokiais atvejais speciali aparatra (Mioritm) gana lengvai itaiso iuos defektus, lyg atidarydami veido dut. Taigi, kaip sakoma, rinkis, bet atsargiai. Taiau net ir tokiais atvejais speciali aparatra (Mioritm) visikai itaiso iuos defektus, lyg atidarydami veido dut ir atstatydami veid. Tiesa, yra ir toki, kuriems pasisek labiau tai nedidelis procentas moni, kuri kaukols forma pakinta itin maai. Savaime suprantama, tuo pat metu gali neymiai deformuotis raumenys arba iek tiek priek isikiti andikaulis (dl to atsiranda tarytum tutuma tarp ausies ir andikaulio kampo), arba atsirasti kitoki neymi defekt, taiau apskritai toki moni veido bruoai lieka nepakit iki pat senatvs. Deja, kaip jau buvo minta, toki laims kdiki yra nedaug. Daug daniau atsitinka taip, kaip pasakojama tame gerai inomame anekdote, kuris atspindi gyvenimo imint. Vyras piktinasi: miau monas graij Elen, o pavirto ieul. Dl tokio negraaus ms raumen ir raii elgesio kaltas ne tik amius, bet ir tampos, kurias mes stengiams igyventi sukand dantis. Kalbame ne tik apie kosmetinius trkumus. Nuolatinis andikauli suspaudimas pasitarnauja tam, kad ms dantys greiiau nudyla, o danai perspaudiamas triakis nervas, dl to atsiranda chroniki otitai, paradontitai ir t. t. Paprastai is procesas prasideda vienoje veido pusje, toje, ant kurios mes daniausiai miegame. Miegodami mes danai taip stipriai sispaudiame pagalv, kad suspausti nervai, netek kraujo apytakos, spazmuojasi ir atrofuojasi. Toks gyvybikai btinas mums miegas tampos metu danai gali pabloginti ms ivaizd, gali atsirasti nauj raukli, o kai kada galima ir akimirksniu pasenti. Bet visa tai galima paaikinti fiziologija. Per dien mes kaip stengiame taip kontroliuojame savo emocijas, ir tik kai atsipalaiduojame miegodami, organizmas, siekdamas ilaisvinti mus nuo tampos, istumia j ms odos paviri. Dl streso spazmikai susitraukia kraujagysls, kapiliarai, nervai. Kas gali atsitikti ms veidui dl didels tampos? Pats nemaloniausias atvejis tai aibika ir visika raumen atrofija. Atrofijos rezultatas veido oda taip pat aibikai sudrimba. Bdingas atvejis, kai nakt miego metu atsiranda raukli tai gili ambi

22

23

raukli nuo iorinio akies kampo link veido apaios atsiradimas. Ir vl kaltininko reikia iekoti ne isitempusioje nereikalingoje odoje, o atsiradusiame raumen masyvo tarp akies ir skruosto vidurio pertekliuje. Sudtinga virutinio ir apatinio andikaulio jungties struktra lemia tai, kad, priverstinai sutrumpinus kramtomj skruosto raumen, jis lyg persisuka per vidur. Daniausiai didesn raumens dalis pasilieka virutinje skruosto dalyje, todl, kai mes miegame ant ono, i odos pertekliaus tiesiog susiformuoja gili raukl (9 pav.). Kaip jau minjome, oda daugelyje viet gali bti prilituota jungtimis prie raumen. Tai tos paios jungtys, kurias plastins operacijos metu chirurgas turi atplti mentele arba tiesiog ranka, kad bt galima glotniai tempti od. ios jungtys, beveik nepastebimos jaunystje, metams bgant pradeda rykti, kaip individuals senjimo poymiai, dalyvauja nauj raukli ir klosi formavimesi, suteikdamos kiekvienam veidui nepakartojamus bruous. proces sustiprina ir kitos ypatybs skirtingas visiems monms poodinio riebalinio lstelyno kiekis, riebal (kurie visada kaupiasi blogos kraujo apytakos vietose) pertekliaus susikaupimo vietos, su metais didjanti asimetrija, ir, inoma, paios odos bkl, jos sveikatingumo, ipuoseljimo lygis ir kt. Net jeigu jaunystje du mons buvo panas vienas kit, artjant senatvei j panaumo gali nelikti n pdsako. Btent dl to, kad metams bgant pakinta raumenys ir egzistuoja jungtys, ilgalaiks pasekms dl terpt auksini bei polimerini sil gali bti net labai lidnos. Aplink terptus silus augantis tankesnis audinys, panaus fibrozin (susidarant aplink strigus kne svetimkn) i pradi laiko veid. Bet kada raumenys dl amiaus pradeda diti, oda, kuri prastinmis slygomis susimest prastas ms vilgsniui klosteles, dabar, tapusi tankesne ir praradusi elastingum, gali ikilti nenatraliais gumburais. Skirtingai nei kiti veido raumenys, daugiau ar maiau laisvai dengiami odos, iedinis burnos raumuo yra tvirtai prisiklijavs prie odos, todl nosies ir lp trikampio sritis visada kelia problem, atliekant plastin operacij jo nemanoma atplti ir ilyginti. Jeigu toje zonoje oda yra labai rauklta, plastikos chirurgas jai atjauninti silo kitas procedras: lifavim, chemin veido veitim. Paprastai dl iedinio burnos raumens divimo burna dumba, suplonja lp gleivin. vaizd dar labiau gadina ms smakras jo pasmakrs raumuo (5 schema) idamas pradeda riestis vir, dl blogos kraujo apytakos ioje zonoje pradeda tempti smakr paskui save auktyn, dl blogos kraujo apytakos ioje zonoje pradeda kauptis riebal perteklius , dl to usirietusi dalis padidja ir dar labiau usirieia (10 pav.).
24

Danai ms ami iduoda akys, ar tiksliau nudrib vokai ir pasmuk antakiai. Beveik visais atvejais dl to kalta ne isitampiusi vok oda (nors gali bti ir taip dl nuolatini paburkim, netaisyklingos prieiros ir t. t.), o susen raumenys iedinis akies raumuo, kaktos, smilkininis raumuo. Paprastai iedinis akies raumuo, veikiantis kaip diafragma fotoaparate

(6 schema), atrofuojasi, sudiva, ir akys dumba, prasmenga vid, virutini vok odos perteklius nudrimba, susimeta klosteles (11 pav.). Jeigu apatinio voko

oda yra glaudiai prisispaudusi prie raumens, ant jo pradeda atsirasti raukls. Kai vokai danai pabrinksta ar nuolat yra skysio perteklius tarp vok odos ir raumen (dl netinkamo limfos drenao), oda pakimba maieliais (12 pav.).

Danai, kai iedinis akies raumuo ypa stipriai deformuojasi, sumaja ir akies pjvis (13 pav.). Isisluoksniavusios iedinio akies raumens skaidulos gali bti prieastis, kad per isisluoksniavusius raumenis po oda ispaudiami gleivi ivar maieliai (14 pav.).
25

Kinijoje, tas menas vadinosi Sian-Min (Skaitymas i veido). iais laikais egzistuoja keletas diagnostikos sistem. Pagrindins i j yra idstytos E. I. Gonikmano atlase Diagnostikos pagal veid menas. Teisingai paveikdami veido od ir raumenis, atstatydami juos fiziologikai, mes gydome ir jauniname vis organizm. Kaip jau buvo minta, akys prasmenga, dumba dl iedinio akies raumens atrofijos ir deformacijos. Taiau kaip ir kuprels atveju, taip ir su rauklmis, bendras aki vaizdas susideda i keli vienu metu vykstani proces tikrojo iedinio akies raumens vytimo ir gretim raumen, sustiprinani dubimo regimyb, elgesio. Juk veido raumen sistema, bdama vieninga biomechanin konstrukcija, visada reaguoja bet kokius savo struktros pokyius, ir vieno raumens deformacija traukia paskui save kit, ijudindama vis sistem. Priverstinis kramtomojo raumens sutrumpjimas yra kaltas ne tik dl ambi raukli apie akis atsiradimo, bet ir dl regimojo aki dubimo. Jeigu tapusi nereikalinga kramtomojo raumens dalis pasilieka virutinje dalyje, ji voleliu uslenka ant iorinio akies kampo, sudarydama dubusi aki regimyb (15 pav.). I vidinio akies kampo alyvos ugn pila sparnin nosies raumens dalis (arba kitaip nuleidiantis nosies sparn raumuo) (7 schema). Ji rieiasi, apauga kremzliniu ir riebaliniu audiniu, sudarydama gumbur, ikilum. Savaime suprantama, akys atrodo dar labiau dubusios. Taigi sparnin nosies raumens dalis dalyvauja atsirandant maiausiai dviems trkumams dubusi aki vaizdiui (1) ir centrins nosies nugarls pailgjimo regimybei (2) (dl patemptos vir onins sparnins dalies). Be to, toks io raumens elgesys nea savo indl susidarant klostms nuo nosies link lp (kartu su keliamuoju virutins lpos ir nosies sparno raumeniu ir keliamuoju virutins lpos raumeniu). Spazmikai susitraukdami ir tempdamiesi vir jie tempia paskui save iedinio burnos raumens od, dl to atsiranda ikilus kratelis klosts prie nosies sparneli (3) (16 pav.).
27

Paprastai ivaros ilgainiui didja, maitindamosi skysi pertekliumi, atsiradusiu dl pabrinkim arba blogo limfos drenao. Atsikratyti ivar be plastins operacijos nemanoma. Su specialia aparatra (Mioritm) galima tik laikinai padaryti jas maiau pastebimas, atstatant iedinio akies raumens skaidul struktr. Ms ivaizd labai gadina ir raukls, ypa tos, kurios yra susijusios su mimika. Nuolatinis mechaninis odos lankstymas (vis majant kolageno, elastino ir poodinio riebalinio lstelyno kiekiui) lemia skysio, esanio tarp audini, ir kraujo istmim paviri, gretimus audinius. Pastarieji, per gausiai maitinami, pradeda vystytis intensyviau, pabrdami kontrast tarp sulenkimo vietos ir jos aplinkos. is kontrastas i pradi nra didelis, bet ilgainiui, darydamasis rykesnis, sukuria raukli giljimo iliuzij (raukl atrodo gilesn nei yra i tikrj dl to, kad jos kratai pasidaro auktesni). Smulkiausios raukls atsiranda tik odos srityje, stambesns pradeda formuotis poodiniuose sluoksniuose. Vliau, progresuodamos, jos ilenda odos paviri, o skverbdamosi gilyn sudaro jungtis su raumenimis tose vietose, kur kraujo apytaka yra itin bloga. Raukls vaizd paprastai sudaro jos tikrasis ir menamasis gylis. Paprastai raukls atrodo gilesns nei yra i tikrj dl to, kad beveik visada jos yra odos pertekliaus klostje. Atstatant raumen korset, oda isitempia, klost ilyginama, ir vizualiai raukls tampa daug maesns, lieka tik j tikrasis gylis. Ilgainiui, rauklei giljant dl blogos kraujo apytakos, toje vietoje gali atsirasti jos jungtis su raumen skaidulomis. Raukls vaizd paprastai sudaro jos tikrasis ir menamasis gylis. Paprastai raukls atrodo gilesns nei yra i tikrj dl to, kad beveik visada jos yra odos pertekliaus klostje. Atstatant raumen korset, oda isitempia, klost ilyginama, ir vizualiai raukls tampa daug maesns, lieka tik j tikrasis gylis. Raukli ir klosi labirintas mogaus veide kalba ne tik apie jo nepakartojam savitum, bet ir atspindi jo sveikatos bkl. Kadangi oda yra susijusi su visais organais ir sistemomis (kraujagyslmis, vidaus organais, centrine nerv sistema, endokrininmis liaukomis ir kt.), tai jie glaudiai siejasi su skirtingais odos takais ir zonomis (pastaroji j savyb yra skmingai naudojama akupunktroje, magnetinje terapijoje ir t. t.). Pirmieji bandymai spti veido paslaptis buvo atlikti
26

Kadangi skruost srityje atsiranda taip vadinamas riebalinis skruosto knas (Bio gumulas), pagrindinis sudtinis buldogo skruost ir kit nudribim elementas, tai pasiduodant visuotiniam traukos dsniui, is skruosto elementas, kaip ir visi minktieji audiniai, pradeda slinkti emyn. Silpstant virutini mimikos raumen tonusui (didiojo ir maojo skruostini raumen, keliamojo burnos kampo raumens, andinio raumens ir juoko raumens) ir esant apatinio hipertonusui (nuleidianio burnos kamp raumens), is poymis pradeda progresuoti. Tokiu bdu formuojasi apatins veido dalies gravitacinis ptozas (nudribimas) (18 pav.). To pasekoje skruost apskritimo centras dar labiau nuslenka emyn. Plastikos chirurgai bando sprsti io centro atstatymo problem sudtingomis manipuliacijomis, susidami raumenis, pakidami juos po skruosto kaulu, formuodami apvalum toje vietoje, kurioje jis turi bti jaunystje, arba nusiurbia riebalus apatinje skruost dalyje ir veda j virutin, ir t. t. Nam slygomis, neturdami specialios aparatros, Js negalite konkuruoti su plastikos chirurgais, bet pagal savo igales galite padti sau susigrinti jaunyst. Pavyzdiui, iplsti kapiliarus ir paalinti lakus gali padti pirtis, pagerinti kapiliar raumen savybes altos ir kartos kontrastins vonels. Viena geriausi namini kapiliar atstatymo priemoni tai vakuuminis tauri masaas. Vl gi, ie 3 raumenys (nuleidiantis nosies sparn raumuo, keliamasis virutins lpos ir nosies sparno raumuo, keliamasis virutins lpos raumuo) daniausiai gadina ms ivaizd ne vieni, o drauge su didiuoju ir mauoju skruostiniu. Didysis ir maasis skruostiniai raumenys prasideda ant skruosto kau-lo ir sipina burnos kamp. Spazmavimo (hipertonuso) atveju tapusi nereikalinga oda susiformuoja klostes nuo nosies iki lp. Esant hipotonusui, j atrofija paprastai prasideda i viraus (nuo jungimosi vietos) ir veda prie skruost apskritimo centro slinkimo emyn (pav.17).

Vaistinse dabar parduodamos vairi konstrukcij taurs, sudaranios minktesn tausojamj vakuum, lyginant su pirmosiomis, bronchitui gydyti naudotomis taurmis. Pastarosios per daug kietos veidui, taiau jas galima skmingai naudoti knui kaip liesjimo, odos kokybs gerinimo priemon, kaip puiki priemon nuo celiulito. Veido raumenims reikia daryti mimikos gimnastik, tuo labiau, kad literatros apie tai yra gana daug. inoma, atstatyti kiekvieno veido ir kaklo raumens jg, apimt ir elastingum gali tik speciali aparatra, taiau ir mimikos gimnastika pads Jums palaikyti veido raumen tonus. I vairi ios tematikos leidini pasirinkite tuos, kuriuose yra nurodyti pratimai su teisingu raumen fiksavimu. Geriausiai argumentuoti tokie pratimai yra pateikti L. Z. Telio knygoje Fiziologin jauninimo sistema (Beauty face).
28 29

M. S. Narbekovo knygose pateikiami puiks pratimai kaklo raumenims itempti ir stuburo kaklo dalies (ir, inoma, kit dali) statikai atstatyti. Svarbiausia nereikia pamirti atpalaiduoti tampos suspaustus andikaulius, pagalvoti apie raiius, tvirtinanius raumenis prie skruosto kaul ir apie andikaulio linij. Viso labo keli pratimai uims nedaug laiko, utat pads pakoreguoti Js veid ir pagerinti jo vaizd. Pirmiausia, k reikia daryti, tai sutvarkyti virutinio ir apatinio andikauli jungties viet, nuleidiant pastarj viet, o tai pads sumainti buldogo skruostus (j jungimosi su skruostais vietoje) ir ilyginti apatinio andikaulio linij. Galima atlikti iuos pratimus vos tik pabudus, dar neatsiklus i lovos. Daugelis turbt matte amerikiei siaubo film Riksmas. Pamginkite suteikti veidui t pai iraik, kuri matte kaukje: t. y. maksimaliai nuleiskite emyn apatin andikaul ir isiiokite, tempdami lpas ir itempdami jas vamzdeliu, lyg tartumte raid O. Tiktina, kad Js pajusite skausm toje vietoje, kur jungiasi andikauliai. Delnais prispauskite t viet ir veikdami skausm pabandykite spaudiamaisiais judesiais emyn, pradedant ikiliu krateliu prie iorinio akies kampo (akys plaiai atmerktos), nuleisti t raumen, ilyginti j vis iilgai. Kelet kart perbraukite vertikaliai ir kelet kart ambiai emyn, taip kaip gula abi kramtomojo raumens dalys (8 schema).

ir atsiranda hematomos, reikia kapiliar sienels yra seniai praradusios elastingum, paseno ir pasidar nepatvarios. J trkiai privers organizm kurti naujus kapiliarus, stimuliuoti j augim. Tuomet, masauojant taure, neatsiras joki hematom. 2 pratimas. Prispauskite od aplink burn pagal nosies-lp linij pirtais prie dant ir mginkite ypsotis (1520 kart). is pratimas, treniruojantis didj ir maj skruostinius raumenis, pads Jums atstatyti skruost apskritimo centr ir, tuo paiu, sumainti nosies-lp klostes nuo nosies link lp (L. Z. Telis). Dmesio! Kaip jau buvo minta, mes susiduriame su sudtinga biomechanine konstrukcija, todl pirmasis ir antrasis pratimai turi bti atliekami kompleksikai. Prieingu atveju (atlikdami tik 1 pratim) Js rizikuojate nutempti emyn skruost apskritimo centr (A). Kad pagerintumte didiojo skruostinio raumens tvirtinimo prie skruostikaulio lanko vietos kraujo apytak, Js taip pat galite naudoti taur. Braukykite ja nuo burnos kampo iilgai didiojo skruostinio raumens skruosto apskritimo centro link, ir toliau link smilkini, lengvai prispausdami taur iame centre (A). Norint pakoreguoti antrj buldogo skruost dal (j susijungimo su pasmakre vietoje), btina atstatyti trikamp

Ilyginti kramtomj raumen galima su vakuumine taure. Ja galima braukyti tomis paiomis kryptimis kaip ir delnais (bet ne tik apai, o ir vir) (8 schema), prie tai itepus od kosmetiniu aliejumi (1pav.). Apskritai, tauri masaas priskiriamas toms retoms priemonms, kurios padeda greitai atstatyti kapiliarus. Todl nereikia isigsti, jeigu po masao atsiranda mlyns (jas galima umaskuoti korektoriumi). Jeigu kapiliarai sutrksta
30

raumen (burnos kampo nuleidiamasis raumuo). Dviem pirtais prispauskite burnos kampus ir stenkits juos nuleisti (kaip nutaisant pasibjaurjimo grimas) 1520 kart (L. Z. Telis).
31

Didiausia problema likviduojant buldogo skruostus bus tos vietos, kur trikampio raumens oda priartja prie pasmakrs odos. Juk vis i raumen (kramtomojo, trikampio, apatins lpos nuleidiamojo) tvirtinimosi prie andikauli lanko vieta ir pats andikauli lankas apauga lakais, kremzlinmis ir riebalinmis sankaupomis. Todl Jums bus nelengva mginant ilyginti, ivalyti andikauli lank. Geriausia tai daryti pirtyje, kai veidas yra kaits, btinai su aliejumi, kad neitampytumte odos. Prilaikydami andikaulio kamp viena ranka, kita braukykite iilgai andikaulio linijos nuo buldogo skruost pradios smakro centro link. Nesistebkite, jeigu andikauli lankas sutiks Jus nesvetingai lak trakesiu ir riebal sankaup gumburais, trukdaniais laisvai braukyti. Mginkite imaigyti, veikti visas ias klitis, stengdamiesi pasiekti, kad trikampio raumens ir smakrinio raumens oda tapt nedaloma visuma, tolygiai susiliedama (4 prat.). T pat reikia daryti ir su apatine kramtomojo raumens dalimi. Prilaikydami trikampio raumens od, didiuoju pirtu ir smiliumi braukykite iilgai andikauli linijos andikaulio kampo link, lyg j atstatydami (5 prat.).

Taure galima taip pat sumainti, o kai kada ir visai panaikinti gog, masauoti ikirpts zon, braukyti onin ir upakalin kaklo paviri (D), u aus, kakt, apskritai, visur kur yra minimalus pavojus itampyti od negudusiais veiksmais. Atsargiai, po vien kart, galima perbraukti taure po pasmakre, prie tai j tempiant (ikiant andikaul priek ir tariant gars Y) (E).

Nenusiminkite, sutik iame kelyje, atrodyt, neveikiamas klitis. Mokkite jas nugalti ir Js veidas diugins kas dien vis labiau. Ir vl Jums gali padti taur: ir pagerinant apatinio andikaulio kamp (B), ir naikinant prilus plot tarp buldogo skruost ir pasmakrs (C). Btina atsargiai, kad neitemptumte odos, masauoti taure tiktai pasmakr ir jos susijungimo su buldogo skruostais tak (C). Braukyti taure iilgai visos andikauli linijos daugiau kaip vien kart pavojinga, nes galima itampyti od. Tik vienoje vietoje, ten kur trikampio raumens tvirtinimas susitinka su aplusiu pasmakrs masyvu ir neleidia odai tolygiai leistis emyn, galima naudoti taures iminktinti visus gauburus, blokuojanius laisv prajim.
32

Raumenims labai naudingas vidinio skruost paviriaus masaas. J galima daryti ikart isivalius dantis. Sum skruost didiuoju pirtu ir smiliumi braukykite per andin ir trikamp raumenis iedinio burnos raumens link, o per kramtomj raumen vertikaliai maigydami visas skausmingas vietas. Neumirkite skirti dmesio tolimiausioms zonoms.
33

Kad pakeltumte riebalin skruosto kn (Bio gumul), Js galite braukyti pirt krumpliais aliejumi arba kremu itept skruost i apaios vir, praddami nuo buldogo skruost srities aki link. Atsargiai glostykite, maigykite t raumen masyv, kuris pasitempia. Veikiausiai i pradi tai bus labai skausminga. Taiau toliau manktinant, gerinant i zon, skausmas mas (6 prat.). Nepamirkite daryti plaukuotosios galvos dalies masa. Jis ne tik skatina plauk augim, ne tik gerina smegen aprpinim krauju, bet ir daro ger poveik atstatant veido jaunum. Todl kad plauk danga yra ant aponeurozs (sausplvs almo), kuri, kaip ir visi kiti raumenys, metams bgant atrofuojasi, sustiprindama veido slinkimo link nosies tendencij. Taip pat svarbu masauoti ir ausies raumenis (iorines klausos landas supanius raumenis), todl kad, nepaisant j nedidels apimties, jie turi didels reikms sausplvs almo tempimui ir, atitinkamai, veido odos tempimui. Apskritai kiekviena rauklel ms veide turi savo kilm, u jas atsakingi tam tikri raumenys. Net daugumos raumen pavadinimai kalba patys u save antakio suraukiamasis raumuo, burnos kampo nutraukiamasis raumuo,

burnos kampo keliamasis raumuo, lieknasis raumuo ir t. t. Bet kadangi io leidinio uduotis nra detalus veido raumen nagrinjimas, o tik jo senjimo pateikimas biomechanikos pagrind pagalba, visi labiau besidomintys, gali rasti vis papildom informacij anatomijos atlase ir galbt atlikti savo tyrim.

34

mogaus anatomija. 1 tomas. Sapin M. R., Nikitiuk D. B. mogaus organizmo paslaptinga imintis. Zalmanov A. S. Biomechaninis stimuliavimas: tikrov ir tikjimas. Nazarov V. T. Makiaas. Veido mankta pranczikai. Evelin Ganter-Peiot. Kaip ir kodl mes senstame? Heiflik L. Minktos manualins technikos J.V.ikurin Diagnostikos menas veido pagalba E.I.Ginikman Atlasas, 2004 Fiziologin atjauninimo sistema L.Z.Tel

Kknygos metrika