1

TURINYS

vadas..............................................................................................................................................2psl.
1.Lietuvos mokesi sistema..........................................................................................................3psl.
1.1 Bendrieji mokesi poymiai ir samprata..............................................................................3psl.
1.2 Mokesi elementai...............................................................................................................3psl.
1.3 Mokesi administravimas....................................................................................................4psl.
1.4 Mokesi funkcijos................................................................................................................5psl.
2. Pagrindins biudet sudarani mokesi rys.......................................................................7psl.
2.1 Gyventoj pajam mokestis...................................................................................................7psl.
3. Latvijos mokesi sistema..........................................................................................................9psl.
3.1 Gyventoj pajam mokestis.................................................................................................10psl.
4. Gyventoj pajam mokesio analiz Lietuvoje.........................................................................11ps.
4.1 Gyventoj pajam mokesio nata Lietuvoje ir Latvijoje...................................................15psl.
Ivados..........................................................................................................................................17psl.
Naudota literatra..........................................................................................................................18psl.
Uduotis ir jos sprendimas.............................................................................................................19psl
 2

VADAS

Europos Sjungoje vyraujanti valstybs valdymo forma demokratija. ES valstybse

tvarkomasi parlamento dka, taip pat visose alyse veikia savivaldos. Visos valstybs per atitinkamus
valdymo organus atlieka tam tikras funkcijas: vietimo, komercijos ir t.t. Taiau norint kuo geriau
gyvendinti visas ias funkcijas valdymo institucijoms reikalingos los. Lietuvos atveju jos gaunamos i
Vyriausybs ir Seimo patvirtinto metinio biudeto. Metinis biudetas yra skirstomas savivaldybi, kurios
las j surenka i mokesi moktoj, akciz ir pan. Be j ms valstyb gyvuoti negalt, kadangi ji
pati nesukuria jokio produkto.
Lietuvoje mokesiai sudaro pagrindin rinkos ekonomikos alies valstybs biudeto pajam dal.
Pirmasis bendras rodiklis, apibdinantis j vaidmen alies ekonomikoje, yra vis apmokestinimo plauk
dalis bendrajame vidaus produkte. Antrasis mokesi rodiklis apibdina apmokestinimo pajam
pasiskirstym pagal vairius biudeto sandaros lygmenis. Teorikai valstybs mokesi sistema turi bti
sudaroma atsivelgiant apmokestinimo principus ir apmokestinimui keliamus udavinius.
2004m., Lietuvai stojus ES, mokesi sistemoje vyko daug permain, taiau paios
reikmingiausios vyko paskutiniaisiais metais. Dl i permain komplikuoti mokesi sistemos
klausimai yra plaiai diskutuotini, o tai rodo temos praktin ir teorin aktualum. Dmesys sutelktas
viena i pagrindini mokesi- GPM.
io darbo tikslas ianalizuoti Lietuvos mokesi sistem, jos sandar bei palyginti j su ES
nari Latvijos GPM mokesiu.
Darbo objektas Lietuvos ir Latvijos GPM mokestis.
.
Darbo tikslui pasiekti ikelti ie darbo udaviniai:
1. Ianalizuoti Lietuvos mokesi sistem teoriniu aspektu;
2. Ianalizuoti gyventoj pajam mokest Lietuvoje 2006-2010m.
3. Palyginti LR taikom GPM su pasirinktos ES valstybs (Latvija) analogiku mokesiu 2007-
2009m.
4. Identifikuoti teigiamus ir neigiamus veiksnius, turjusius takos GPM
surinkimui.
 3
1. Lietuvos mokesi sistema

1.1 Bendrieji mokesi poymiai ir samprata

Mokesiai - pagrindinis valstybs pajam formavimo bdas, istorikai atsirads kartu su valstybe.
Renkant mokesius gaunamos los valstybs institucijoms ilaikyti, jos funkcijoms finansuoti. Kita
vertus, mokesiai - vienas nacionalini pajam perskirstymo bd, plaiai naudojamas kartu su pinig
apyvarta, kreditavimu ir kt., kurio dka gaunama didioji dalis valstybs pajam.
Pagal mokesi administravimo statym mokestis - visuotinai privalomas mokjimas valstybs
(savivaldybs) biudet ir fondus, t.y. statymais nustatytus mokesius privalo mokti visi asmenys,
turintys apmokestinimo objektus ar besinaudojantys jais (gaunantys peln ar pajamas, turintys nuosavyb,
ar naudojantys apmokestinam turt ir pan.). Mokesi privalomumas reikia ne tik prievol mokti
mokest, bet ir pareig grietai laikytis teiss aktais nustatytos mokesio apskaiiavimo ir mokjimo
tvarkos. (Marcijonas A., Sudaviius B. Mokesi teis, Teisins informacijos centras, Vilnius 2003 -287
p.)
statymas mokest apibdina kaip pinigin prievol valstybei, t.y. kaip teisin santyk tarp
mokesio moktojo ir valstybs, kurio esm sudaro mokesio moktojo pareiga sumokti nustatyto
dydio mokest pinigais ir valstybs teis reikalauti i mokesio moktojo (skolininko) tinkamai vykdyti
i pareig.
Nurodyti poymiai bdingi visiems mokesiams, todl vadintini bendraisiais. J visuma leidia
apibrti mokest kaip valstybs nustatyt privalom pinigin mokjim valstybs (savivaldybs)
biudet ir pinig fondus. Atitinkamo dydio mokest privalo mokti mokesio moktojas statymo
nustatyta tvarka.

1.2 Mokesi elementai

Bendrieji mokesi elementai - tai mokesio subjektas, objektas, altinis, apmokestinimo vienetas,
tarifas (norma ar kvota), mokesio suma ir mokesio lengvatos.
Mokesio moktojas - tai asmuo, kuriam mokesio statyme nustatyta prievol mokti
mokest. Mokesi statymai paprastai ivardija asmenis, mokanius valstybs idui mokesius. Tokius
moktojus vadiname statyminiais arba legaliais moktojais.
Mokesio objektas - laikomos statymais apmokestinamos preks, paslaugos pajamos, turtas. Tai
fizini ir juridini asmen pajamos, turtas bei parduodamo turto kitiems asmenims vert, tam tikros

veiklos rys, preki bei paslaug pridtine vert, teis naudotis gamtos itekliais, vertybini
popieri finansini bei kreditiniu operacij rezultatai ir kiti objektai.
 4
Mokesio altinis - tai subjekt pajamos (pelnas, darbo umokestis, renta, palkanos, dividendai),
i kuri mokami mokesiai. Kartais mokesio objektas ir altinis gali sutapti, pavyzdiui, pelnas,
asmenins pajamos.
Apmokestinimo vienetas - tai ta mokesio objekto dalis, kuriai nustatomas mokesio tarifas.
Apmokestinimo vienetu daniausiai laikomas mokesio objekto matavimo vienetas. Pavyzdiui, pajam
mokesio vienetas yra alies piniginis vieni tas, ems mokesio - aras ar hektaras, ir pan.
Mokesio tarifas yra mokesio dydis u vien apmokestinamojo objekto vienet. Mokesi tarifai
gali bti nustatyti absoliuiais dydiais ir procentais. Procentiniai mokesi tarifai finansinje praktikoje
bna proporciniai ir progresiniai, o kiniais ir regresiniai.
Mokesio baz - tai pajam (pelno) suma, aktyv vert, kuriomis remiantis apskaiiuojamas
mokestis (G. M. Pajuodien Mokesi sistemos formavimasis isivysiusiose alyse 1993m., 12p).
Taigi mokesio moktojai yra kio subjektai - vairi ri mons ir gyventojai.
Mokesi nata yra trij tip: tiesiogin, netiesiogin ir paslptoji.
Tiesiogin mokesi nata yra imatuojama ta pinig suma, kuri mokesi moktojas
sumoka biudet.
Netiesiogin mokesi nata yra mokesi administravimo katai. Daniausiai tai yra
nekilnojamo turto mokesiai bei muitai.
Paslptoji mokesi nata yra mokesio taka rinkos procesams, moni pasirinkimams.
(G. M. Pajuodien Mokesi sistemos formavimasis isivysiusiose alyse 1993m.,
12p.).

1.3 Mokesi administravimas

Atkrus Lietuvos nepriklausomyb ir vis labiau pltojantis rinkos galimybms, vis spariau m
didti mokesi moktoj skaiius, taiau su j didjim j kontroliavimas irgi tapo sudtingesnis.
alyje ilgai nebuvo nustatyta mokesi sistemos pagrindini statym, kurie nustatyt tiksli
mokesi sistemos sandar, nuostatas bei mokesi moktoj atsakomyb. iuo metu Lietuvoje mokesi
administravim reglamentuoja 2004m. balandio 13d. priimtas Mokesi administravimo statymas
(Nr. I-2112), sigaliojs 2004m. gegus 1d. (Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas.
Valstybs inios, 2004, Nr. 63-2243). Pagal io statymo nuostatas mokestis yra mokesio statyme
mokesi moktojui nustatyta pinigin prievol valstybei, o mokesi administravimas - mokesi

administratoriaus funkcij gyvendinimas, taip pat mokesi ir kituose statymuose nustatyt

mokesi administratoriaus ir mokesi moktojo pareig vykdymas ir teisi gyvendinimas.
 5
Mokesi administravimo statymo 17-21 str. reglamentuoja VMI struktr, u davinius bei darbo
organizavim. Apskrii VMI skyriai kuriami pagal tipin struktr, atsivelgiant mokesi moktoj
skaii ir kitas aplinkybes.
VMI udaviniai gyvendinami, kai centrinis ir vietos mokesi administratoriai atlieka statym
jiems pavestas funkcijas:
1) organizuoja mokesi moktoj vietim ir konsultavim;
2) suderins su Finans ministerija teikia apibendrintus mokesi statym
paaikinimus;
3) nustato mokesi moktoj aptarnavimo prioritetus ir procedras;
4) nustato mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo teisingumo
kontrols prioritetus bei procedras;
5) kontroliuoja, ar teisingai apskaiiuoti, deklaruoti ir sumokti mokesiai;
6) nagrinja mokestinius ginus;
7) atstovauja valstybs interesams teismuose ir kitose institucijose ir kt.
Valstybins mokesi inspekcijos pareign patirtis bei inios orientuojamos mokesi
administravimo gerinim Lietuvoje bei savanoriko mokesi mokjimo skatinim. Mokesiai yra
pagrindinis valstybs pajam formavimo bdas. Teorini mokesi pajam tiksliai nustatyti nemanoma,
todl sudaromos pajam rinkimo biudet uduotys.

1.4 Mokesi funkcijos

Socialinis ekonominis mokesi vaidmuo pasireikia j funkcijomis. Pagrindins funkcijos yra
trys:
1. Fiskalin.
2. Perskirstomoji.
3. Reguliavimo.
Tiesa, kai kurie autoriai pripasta tik dvi mokesi funkcijas, o perskirstomj priskiria fiskalinei
funkcijai (G. M. Pajuodien Mokesi sistemos formavimasis isivysiusiose alyse, 1993, p. 4).
Fiskaline politika siekiama sumainti nedarb, suaktyvinti ekonomik (ekspansin politika),
sumainti infliacij (restruktyvi politika). Didiausia dalis fiskalins politikos yra mokesi koregavimas.
Valstyb kartu su fiskaline politika nuolatos vykdo monetarin politik. Vykdant monetarin politik,

leidiami pinigai kio augimo tendencijoms ilaikyti (subsidijuojamos vairios kio akos) ir
struktrinius svyravimus koreguoti (vairioms kio akoms suteikiamos mokestins lengvatos). Danai
 6
pinig trkumas padengiamas ileidiant pinig emisij. (Prieiga per internet :
http://lt.wikipedia.org/wiki/Fiskalin%C4%97_politika).
Mokesi perskirstomoji funkcija susijusi su fiskaline funkcija ir pasireikia tuo, kad gautos
nacionalin biudet mokesi moktoj los perskirstomos tarp alies gyventoj, kio subjekt bei
veiklos srii. Fiskalin ir perskirstomoji funkcija sudaro beveik 95 procent biudeto pajam.
Mokesiai - ne tik valstybs pajam altinis, bet ir galingas rankis jos rankose. Valstybs
mokesi politika tiesiogiai veikia ne tik pajam perskirstym, bet ir finansin kio subjekt padt,
skatina (ar neskatina) nacionalins ekonomikos augim. Priimdama atitinkamus mokesi statymus,
valstyb gali skatinti krato ekonomikos spartesn pltojim arba stagnacij, smukim, kovoti su infliacija,
nedarbu ir pan. iuo atveju ir pasireikia mokesi reguliavimo funkcija. Valstybinis reguliavimas,
pasitelkus mokesi sistem, praktikuojamas seniai, ir daugelyje ali manoma, kad tai patikima
priemon, nors esama ir manani, kad valstyb i viso neturt kitis ekonomin krato gyvenim. (J.
Rimas, R. Staiokas Verslininkas ir mokesiai 1997).
Mokesi sistemos skiriasi savo struktra, mokesi mimo bdais, tarifais, apmokestinimo bazmis,
mokesi lengvatomis ir kt. Taiau bendri mokesi sistem bruoai yra tokie:
a) valstybs mokestini pajam didinimo bd paieka;
b) daniausiai mokesi sistemos kuriamos remiantis tokiais ekonomikos teorijos principais kaip
lygyb, teisingumas ir apmokestinimo efektyvumas.
Isivysiusiose usienio alyse pagrindiniai mokesiai yra tokie: fizini ir juridini asmen
pajam (pelno) mokestis, apyvartos mokesti, naai socialinio draudimo fond, vartojimo bei turto
mokesiai.
 7

2. Pagrindins biudet sudarani mokesi rys

vairiose ES alyse imami vairs mokesiai, kurie yra skirtingai klasifikuojami. Taiau pastebimi
ir kai kurie i klasifikacij dsningumai. ali mokesi sistemoje danai iskiriami tiesioginiai ir
netiesioginiai mokesiai. Tiesioginiai mokesiai nustatomi mokesi subjekt turtui bei pajamoms, jie
imami tiesiai i mokesi moktoj.
Prie netiesiogini mokesi priskiriami paslaug bei preki mokesiai; jie traukiami kain ar
tarifus (PVM, akcizai, muitai). (E. Bukeviit Mokesi sistema, 2007m. p. 27).

Mokesiai

Tiesioginiai Netiesioginia naai socialiniam

i draudimui

Realiniai Akcizai
1. Apdraustj
naai.
2. moninink
Asmeniniai Muitai
naai.

Fiskaliniai
monopoliai

1pav. Mokesi klasifikacija (epien, Meidnas, Puzinauskas, Mokesiai 1994m. P.46)

2.1 Gyventoj pajam mokestis

2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim Gyventoj pajam mokesio statym,
kuris sigaliojo nuo 2003 m. sausio 1d. Mokesio moktojai Lietuvos Respublikos gyventojai
(nuolatiniai ir nenuolatiniai). Pajam mokesio objektas yra gyventojo pajamos.
Pajamos - pozityviosios pajamos, taip pat per mokestin laikotarp gautas atlygis u atliktus
darbus, suteiktas paslaugas, u perduotas ar suteiktas teises, u parduot ar kitaip perleist, investuot
turt ar las ir arba kita gauta nauda pinigais ir natra (statyme numatytos iimtys).
Pajam mokesio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajam
mokesio objektas yra tiek Lietuvoje, tiek usienyje gautos pajamos. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo
pajam mokesio objektas yra:
1. per nuolatin baz vykdomos individualios veiklos pajamos;
2. ne per nuolatin baz gautos pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje.
 8

Darbo umokesio pajam mokestis iais metais buvo sumaintas nuo 27% iki 24%.
Pajamoms i paskirstytojo pelno taikomas 20 procent pajam mokesio tarifas. Pajam
mokesio tarifai: 15 procent tarifas taikomas ioms pajamoms:
palkanos;
pajamos i paskirstytojo pelno ir metins imokos (tantjemos) valdybos ir stebtoj tarybos
nariams;
su darbo santykiais arba j esm atitinkaniais santykiais susijusios pajamos;
sporto veiklos pajamos;
atlikj veiklos pajamos;
pajamos, gautos u inuomot, parduot ar kitaip perleist nuosavybn Lietuvoje esant
nekilnojamj daikt;
pajamos, gautos u parduot ar kitokiu bdu perleist nuosavybn pagal Lietuvos teiss
aktus registruojam kilnojamj daikt;
honoraras;
kompensacijos u autori arba gretutini teisi paeidimus.

Gyventoj pajam mokesio apmokestinimo skaiiavimo tvarka

Apskaiiuojant apmokestinamsias pajamas, i pajam, iskyrus pajamas i paskirstytojo
pelno, io statymo nustatyta tvarka atimama:
neapmokestinamosios pajamos;
pajamos, apmokestintos sigijus verslo liudijim;
leidiami atskaitymai, susij su individualios veiklos pajam gavimu ar udirbimu;
per mokestin laikotarp parduoto ar kitaip perleisto nuosavybn ne individualios veiklos
turto sigijimo kaina ir su io turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybn susijusios ilaidos;
neapmokestinamasis pajam dydis (tik i su darbo santykiais ar j esm atitinkaniais
santykiais gaut pajam ir tik mokestiniu laikotarpiu) ir papildomas neapmokestinamasis pajam dydis;
statyme nustatytos nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos ilaidos.
Neapmokestinamosios pajamos bei j dydis
Pajam mokesiu neapmokestinamos ios pajam rys (statyme nustatytos paalpos ir
kompensacijos; draudimo imokos, atitinkanios statyme nustatytas slygas; statyme nustatytas slygas
atitinkanios pensij imokos ir pensij anuitetai; palkanos, atitinkanios statyme nustatytas slygas;
 9
pajamos, gautos kaip labdara; dovanos, gautos i sutuoktini, vaik, tv, broli, seser ir
seneli arba nevirijanios 8000 Lt per metus ir t.t).
Metinis neapmokestinamasis pajam dydis (toliau NPD) yra 5640 Lt (470 Lt per mnes), jei
gyventojo metins pajamos nevirija 9600 Lt (800 Lt per mnes). Jei gyventojo pajamos yra didesns,
jam taikytinas metinis NPD apskaiiuojamas pagal i formul:
metinis NPD = 5 640 0,2 x (gyventojo metins pajamos 9 600) (r. priede nr.4)
NPD taikomas tik su darbo santykiais arba j esm atitinkaniais santykiais susijusioms
pajamoms. Mokestiniu laikotarpiu taikomas mnesio NPD apskaiiuojamas atsivelgiant tik pagrindin
darbo umokest, priedus ir priemokas pagal i formul:
mnesio NPD = 470 0,2 x (mnesio su darbo santykiais susijusios pajamos 800)
Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui gyventojui taikytinas NPD perskaiiuojamas atsivelgiant ir
kitas jo per metus gautas pajamas (individualios veiklos pajamas, ne individualios veiklos turto
perleidimo pajamas, pajamas i paskirstytojo pelno, autorinius atlyginimus, honorarus, pensijas ir kt.) ir
dl per didelio mokestiniu laikotarpiu pritaikyto NPD per maa iskaiiuota mokesio suma turi bti
grinta.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, apskaiiuodamas apmokestinamsias pajamas, i pajam gali
atimti kai kurias patirtas ilaidas taiau. bendra atimam ilaid suma negali viryti 25 proc. vis
gyventojo apmokestinamj pajam sumos. (Prieiga per internet:
http://www.finmin.lt/web/finmin/mokesciai/gpm#apat).

3. Latvijos mokesi sistema

Latvijos mokesi sistema susideda i tiesiogini ir netiesiogini mokesi. iuo metu yra taikomi
tokie pagrindiniai mokesiai:
 10
3.1 Gyventoj pajam mokestis
Latvijoje taikomi dviej ri pajam mokesiai fizini asmen pajam mokestis ir juridini
asmen pelno mokestis, kurie sudaro vien sistem. Tai reikia, kad:
kiekvienas asmuo, gaunantis pajamas Latvijoje, apmokestinamas fizini asmen pajam
mokesiu arba juridini asmen pelno mokesiu;
tos paios pajamos vienu metu niekada neapmokestinamos abiem pirmiau nurodytais
mokesiais.
Latvijos pajam mokesio statymai buvo kuriami vadovaujantis principu, kad:
apmokestinam asmen grup ir mokesi baz turi bti plati;
mokesio tarifas turi bti palyginti nedidelis.
Ms nagrinjamu laikotarpiu pajam mokestis yra 23%. Taip pat Latvijoje yra taikomos
papildomos mokesi lengvatos monms su negalia. Kai asmuo yra Latvijos nenuolatinis gyventojas,
mokestis bus apskaiiuojamas i jo pajam Latvijoje ir usienyje. Kai tuo tarpu usienio rezidentai moka
mokest tik i pajam udirbt Latvijoje. Darbdavys privalo iskaityti kiekvien mnes, pajam mokest
ir socialin draudim.
Neapmokestinamos pajamos: prizai i loterij ir azartini loim; plaukos i privai pensij
fond; pajamos i valstybs ir savivaldybi obligacij; palkanos, gautos pagal individualius indlius i
vietos komercini bank; pelnas i prekybos vertybiniais popieriais; dividendai, kuriuos moka Latvijos
mons; kelions darbo vietas, atsivelgiant nustatytas slygas; pajamos i religini institucij ir pan..
Latvijos pajam mokesi statymai buvo rengiami, atsivelgiant visuotinai priimtus Europos
Sjungos ir EBPO ali statym rengimo principus. mintus statymus palaipsniui buvo traukiami
Europos Sjungos direktyv reikalavimai dl tiesioginio apmokestinimo tiek dividend apmokestinimo,
tiek pajam mokesi statym taikymo reorganizuojamoms monms srityse.
Norint isprsti apmokestinimo klausimus tarptautiniu lygiu, ivengti dvigubo apmokestinimo ir
ukirsti keli tyiniam mokesi vengimui, intensyviai dirbama sudarant mokesi konvencijas.
2009m. lapkriio 23 d., vykusio udaro Latvijos vyriausybs posdio metu buvo nusprsta gyventoj
pajam mokest alyje padidinti nuo 23 iki 26 proc., prane Latvijos ministro pirmininko atstov spaudai
Liga Krapan. (Prieiga per internet: http://www.atn.lt/zymes/Gyventoj%C5%B3+pajam
%C5%B3+mokestis+Latvijoje/)

4. Gyventoj pajam mokesio analiz Lietuvoje

 11
Europos alyse gyventoj pajam mokestis turi savit bruo, taiau daugelyje j vesti
progresyviniai mokesiai, didesnius mokesius moka dideles pajamas gaunantys asmenys, o maas
pajamas gaunantys fiziniai asmenys apmokestinti minimaliai. Vertindami gyventoj pajam mokesio
nat, pamatysime susidariusi situacij Lietuvoje io mokesio atvilgiu, lyginant su Latvija.
Prieiga per internet : (http://teigiamai.blogspot.com/2010/03/mokesciu-tarifai-lietuvoje-vieni.html)
Pirmiausia vertinkime Lietuvos gyventoj pajam mokesio tarif Europos Sjungos ali
kontekste. Surinkta informacija apie kit ali analogiko mokesio tarifus pavaizduota grafikai:

2 pav. Gyventoj pajam mokesio tarifai Lietuvoje ir ES alyse 2006m.

I paveikslo matome, jog 2006 m. Lietuva (2 pav. paymta oranine spalva) uima 6 viet tarp 27
Europos Sjungos ali. Raudonai parykinti EU-15 bei EU-25 mokesio tarif vidurkiai: tiek EU 15,
tiek EU-25 vidurkis u tarif Lietuvoje didesnis daugiau negu pusantro karto.
domu ir tai, kad nustatytus ES ali gyventoj pajam mokesio tarifus nulemia kiekvienos alies
esamas vidutinis darbo umokestis bei nustatytas minimalus darbo umokestis: Bulgarijoje, kur pajamos
apmokestinamos 24 proc. tarifu, minimalaus darbo umokestis nagrinjamu laikotarpiu buvo 82 eurai,
Latvijoje 129, Lietuvoje 159 eurai; tuo tarpu, pavyzdiui, Pranzzijoje, Belgijoje ar Olandijoje, kur
gyventoj pajam mokestis sudaro net apie 50 proc., minimalus darbo umokestis yra atitinkamai
1217,88, 1234,21 ir 1272,60 eur. Taigi kaip matome, Lietuva atsivelgiant tuos kriterijus yra tarp

maiausi minimali mnesin alg turini ES ali, todl ir gyventoj pajam mokesio tarifas
santykinai emesnis.
 12
Galima teigti, kad visos valstybs siekia surinkti kuo daugiau mokestini plauk, Lietuva ne
iimtis. To siekiama norint ivengti ekonominio nuosmukio ar infliacijos, kad nebt sulugdytas verslas,
kadangi nuo mokesi sistemos skaidrumo bei efektyvumo priklauso alies ekonominis vystymasis.
Nordami dmiau apvelgti kaip Lietuvai sekasi gyvendinti ir suderinti apmokestinimo teisingum,
administracin paprastum bei mokestini plauk produktyvumo principus, vertinsime apmokestinimo
nat.
Pagrindinis gyventoj pajam mokesio apskaiiavim ir sumokjim reglamentuojantis norminis
aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventoj pajam mokesio statymas, 2003 m. sausio 1 dien pakeits
prie tai galiojus Fizini asmen pajam mokesio laikinj statym.
Pagal Gyventoj pajam mokesio statym pajam mokest moka pajam gavs Lietuvos
Respublikos gyventojas. Nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mokesio objektas yra visos
pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje ir usienyje, o nenuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo
mokesio objektas - tik pajamos, kuri altinis yra Lietuvos Respublikoje.
Kadangi gyventoj pajam mokestis vienas pagrindini alies biudeto pajam altini iame
skyriuje analizuosime gyventoj pajam natos paskirstym 2006-2010m
Reikia inoti, kad Lietuvoje nra patvirtintos vieningos mokesi natos skaiiavimo metodikos,
todl ir rodikliai, kuriuos skelbia vairios institucijos - Statistikos departamentas, Tarptautins audito ir
mokesi bendrovs, Lietuvos laisvosios rinkos institutas ar skiriasi. iame darbe Lietuvos gyventoj
pajam bei pelno mokesi natos vertinamas atliktas lyginant mokesi tarifus, lyginant bendrsias
valstybs mokestines pajamas.
Mokesi politikos pagrindinis tikslas yra didinti valstybs pajamas tuo paiu didinant ar bent
nemainant visuotins gerovs. Svarbu ne tik bendras mokesi lygis, bet ir paios mokesi sistemos
struktra. Struktra tampa ypa svarbi kai mokesiais stengiamasi ne tik surinkti pinigus biudet, bet ir
kartu vykdyti krypting bei pageidautin reguliacin mokesi sistemos funkcij.
I 3 pav. matome, kad didiausi indl biudet nea pridtins verts mokestis, antr viet uima
gyventoj pajam mokestis.
 13

3 pav. Pelno mokestis pagrindini mokesi kontekste

Sudaryta autori remiantis finans ministerijos duomenimis

Taigi svarbiausias mokestis teikiantis biudetui daugiausia pajam yra pridtins verts mokestis,
po jo seka ms analizuojamas gyventoj pajam mokestis. Galime teigti kad GPM vienas svarbiausi
mokesi papildani biudet.
plaukos valstybs biudet i gyventoj pajam mokesio sudaro didel dal nacionalinio
biudeto mokestini pajam. 2006 m. gyventoj pajam mokestis sudar 16 proc. nacionalinio biudeto
mokestini pajam, 2007 2008 m. plauk dydis buvo 16 proc. 2009 m. sumokta gyventoj pajam
mokesio suma sudar 14 proc. biudeto pajam, o jau 2010 m- tik 13 proc. Taigi lyginant su 2006 m.,
matome io mokesio majimo tendencij, kuri slygojo atitinkamai liau nei mokesiai didjs
bendrasis nacionalinis produktas, bei ltjanti Lietuvos ekonomin raida.
Gyventoj pajam mokesio tarifai bei neapmokestinam pajam dydiai 2006-2009 m.
velgdami vien tiktai Lietuvos gyventoj pajam mokesio tarifus bei neapmokestinam pajam
dydius (5 lentel) pasakyti, jog alies mokesi sistema konkurencinga arba ne, negalime, kadangi jie
turi bti lyginami su kit ali analogikais tarifais tai atlikta treiame darbo skyriuje, kur Lietuvos
gyventoj pajam bei moni pelno mokesio nata lyginama Europos Sjungos ali kontekste.
Naudodamiesi lentele apvelgsime, kaip io mokesio tarifo bei neapmokestinam pajam dydio
kaita takojo mokesi nat nagrinjamu laikotarpiu.
 14
GPM ir NPD tarifai 2006-2010 m 1 lentel

RODIKLIAI 2006 m 2007 m 2008 m 2009 m 2010 m

Gyventoj pajam mokesio tarifai % 15/33-27 15/27 15/24 15/20 15/20

Neapmokestinam pajam dydis lt 290 320 320 370 370

Taigi nuo 2006 m. liepos 1 dienos 6 proc. punktais sumaintas Lietuvos gyventoj pajam mokesio
tarifas (nuo 33 iki 27 proc.) sudar palankias slygas pasireikti turto efektui, paskatino kurti naujas darbo
vietas ar bent jau kelti oficialiai mokamus atlyginimus. Dl mokesio tarifo sumainimo prarastos los i
dalies sugro kaip vartojimo mokesiai. Mokestis buvo skmingai renkamas ir dl spartesnio vidutinio
mnesinio darbo umokesio augimo, padidjusio gyventoj uimtumo, didjanios minimalios
mnesins algos bei elinio darbo umokesio majimo.
Tai akivaizdu juk i 3 pav. matyti, jog gyventoj pajam mokesio suma iki 2009m kasmet didjo
ir 2008 m. ji siek 5106281 tkst. lit, nors mokesio tarifas, viena vertus, sumaino mokestines
plaukas, antra vertus padidino moni paskatas dirbti ir usidirbti daugiau, pasidiaugti savo udirbtais
pinigais, naudotis visuomeninmis paslaugomis, o kartu ir sumenkino pastangas slpti pajamas bei vengti
mokesio.
Taigi ianalizav Lietuvos gyventoj pajam mokesio natos kait 2006 2010 m. ir matydami,
jog rodiklis atitinkamu laikotarpiu didja, vien tik dl to vienareikmikai teigti, jog tikrai didja
mokesio nata gyventojams, negalime. Vis pirma, gyventoj pajam mokesio tarifo bei bazs
mainimas sumaina nat visiems gyventojams, taip padidindamas j legalias pajamas, taiau kartu i
elio itraukia mas pinig, papildani biudet. Taiau viena inome - Lietuvos gyventoj pajam
mokesio sistemos problema - per auktas apmokestinimo lygis, lyginant su gyventoj gaunamomis
pajamomis. Mokesi politika nukreipta beslygik didjanio biudeto formavim, nors pats tarifas ir
nra didelis, taiau ypa iplsta mokesio baz, neaikios ir danai keiiamos jos apskaiiavimo
taisykls. Visa tai maina io mokesio sistemos aikum, trikdo ne tik mokesio moktojus, bet ir jo
surinkjus.
 15
4.1 Gyventoj pajam mokesio nata Lietuvoje ir Latvijoje
Kadangi jaun Europos sjungos valstybi ( tame tarpe ir ms nagrinjam) mokesi sistema dar
tik kuriama ir tuo pat metu jau turi bti reformuota, suderinant bei suvienodinant jos socialinius ir
ekonominius padarinius su ES apmokestinimo praktika, pavelkime, kaip Lietuvoje egzistuojanti
gyventoj pajam mokesio nata atrodo lyginat su Latvija.
Pateikiame lentel, kurioje suvesti mokesiai turintys tiesiogin tak gyventoj pajam mokesiui.
2 lentel
LIETUVA LATVIJA
MOKES
2007 m 2008 m 2009 m 2007 m 2008 m 2009 m
TIS
G 16 16 14 15 14
PM %
BIUDET 84 86 79 85 86
O
PAJAMOS
%
MMA Lt 650 800 800 793 793 876

ATLYGIN 1802 2174 2193 1969 2369 2280

IMO
VIDURKI
S Lt

I lentels duomen galime teigti, kad neymiai pasikeitus atlyginimui neymiai kinta ir GPM. Matome, kad
GPM dalis biudeto pajamose nagrinjamu laikotarpiu tiek Lietuvoje tiek Latvijoje labai panai, iskyrus
2007 m, kai Lietuvoje jis 5 proc. maesnis. Nuo 2007 iki 2009m GPM maja. Tam galjo turti takos
sultjs ekonomikos augimas, pasaulin kriz, nedarbo didjimas, darbingo amiaus moni emigracija.
MMA Lietuvoje ir Latvijoje yra vienas maiausi Europos Sjungoje.
Nors pagal absoliut MMA dyd, tiek MMA ireikus perkamosios galios standartu Lietuva ir Latvija yra
beveik paiame ES gale. Taiau pagal MMA santyk su vidutiniu darbo umokesiu abi alys yra ES
viduryje. Tai reikia, kad atsivelgiant alies ekonomikos lyg, MMA Lietuvoje nra maas.
2009 m minimalus mokestinis atlyginimas Latvijoje 876 lt, Lietuvoje 800 lt; tuo tarpu, pavyzdiui,
Pranczijoje ar Belgijoje kur gyventoj pajam siekia 50 proc ir daugiau, minimalus darbo umokestis yra
 16
atitinkamai 4640, 4791 ir lit . I to galime teigti, kad Lietuva atsivelgiant tuos kriterijus yra tarp
maiausi minimali mnesin alg turini ES ali dl ko ir gyventoj pajam mokestis maesnis.
Diagramoje pavaizduota kok procent biudete 2007-2009 m sudaro gyventoj pajam mokestis.

4pav. Gyventoj pajam mokesio dalis nacionalinio biudeto mokestinse pajamose, proc.
Sudaryta autori remiantis lietuvos ir Latvijos VMI duomenimis
Matome, kad GPM dalis biudeto pajamose nagrinjamu laikotarpiu tiek Lietuvoje tiek Latvijoje
labai panai, iskyrus 2007 m, kai Lietuvoje jis 5 proc. maesnis. Nuo 2007 iki 2009m GPM maja. Tam
galjo turti takos sultjs ekonomikos augimas, pasaulin kriz, nedarbo didjimas, darbingo amiaus
moni emigracija.
Norint sumainti i mokesi nat, btinas valstybs funkcij ribojimas bei j finansavimo
mainimas - valstybs funkcij ir biudeto reforma yra vienintelis kelias, mainantis paius mokesius bei
j tarifus.
 17
IVADOS
1. Mokesiai tai mokjimai valstybei, gyvendinami pagal tam tikr apmokestinimo instrumentarij.
Formuojant valstybs mokesi sistem svarbu, kad nebt perengiama apmokestinimo riba, kai per
dideli mokesiai slopina gyventoj ir verslinink iniciatyv, jie yra slepiami, ko pasekoje pltojasi
elin ekonomika, vengimas mokti mokesius.
Tinkamai vykdoma apmokestinimo politika stiprina ir pleia alies ekonomik, padeda kurti naujas darbo
vietas, slygoja pajam ir turto perskirstym.
2. Galime teigti kad GPM vienas svarbiausi mokesi papildani biudet. plaukos valstybs biudet
i gyventoj pajam mokesio sudaro didel dal nacionalinio biudeto mokestini pajam.
3. Palyginus Lietuvos ir Latvijos gyventoj mokest matome, kad abiejose alyse rodikliai ir j kaita labai
panai.
4.Majant GPM pajam augim takojo pradjs didti nedarbo lygis, pablogj ekonominiai rodikliai.
 18

LITERATRA
1. Bukeviit E. Mokesi sistema Kaunas: Technologija 2007
2. epien I., Meidnas V., Puzinauskas P. Mokesiai Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla 1994.
3. Marcijonas A., Sudaviius B. Mokesi teis, Vilnius : Teisins informacijos centras, 2003
4. Pajuodien G. M. Mokesi sistemos formavimasis isivysiusiose alyse Vilnius : Lietuvos
informacijos institutas. 1993
5. Rimas J., Staiokas R. Verslininkas ir mokesiai Kaunas 1997.
6. Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas. Valstybs inios, 2004, Nr. 63- 2243
Prieiga per internet:
7. http://www.finmin.lt/web/finmin/mokesciai/gpm#apat
8. http://lt.wikipedia.org/wiki/Fiskalin%C4%97_politika
9. http://www.atn.lt/zymes/Gyventoj%C5%B3+pajam%C5%B3+mokestis+Latvijoje/)
10. http://www.kase.gov.lv/?object_id=6789

Uduotis:
1. LR piliestis Jonas Jonaitis 2008-01-05 pasira paskolos sutart su LR pilieiu Petru
Petraiiu, pagal kuri J.Jonaitis pasiskolino i P.Petraiio vien met laiko terminui 120 000 Lt.
Sutartyje alys numat, kad J.Jonaitis sipareigoja mokti 6% metini palkan bei 0,02%
 19
delspinigi, u kiekvien, laiku nevykdyt sipareigojim, pradelst dien. J.Jonaitis pasiskolint
sum P.Petraiiui grino 2009-02-05.
2. Be to 2009-01-05 P.Petraitis sudar preliminari buto pirkimo sutart su statyb
bendrove, pagal kuri statyb bendrov per 6 mnesius sipareigojo pastatyti bei parduoti u
250 000 Lt. P.Petraiiui 2 kambari but. 2009-01-05 P.Petraitis perved stayb bendrovei 25
000 Lt, likusius sipareigodamas sumokti, kuomet butas bus pilnai pastatytas. Taiau 2009-05-
05, minta statyb bendrov atsisak vykdyti sutart, grino P.Petraiiui, jo pervestus 25 000 Lt
bei dar 25 000 Lt, kaip patirtos alos atlyginim. Koki sum P.Petraiiui grino J.Jonaitis? Ar
P.Petraitis privalo mokti kokius nors mokesius.Jeigu taip, taip kokius, kada ir kokio dydio.
Pakuomentuokita ia situacij.

Sprendimas:
1.Koki sum P.Petraiiui grino J.Jonaitis?
Palkanos -120 000 Lt * 6% = 7200 Lt
Delspinigiai 120 000 Lt * 0,02% = 24Lt/dienai 24Lt*31d = 744 Lt
Suma grinta P.Petraiiui 120 000 + 7200 + 744 = 127 944 Lt

P.Petraitis privalo mokti:

Palkanos, gautos u suteiktas paskolas, kurios bus pradtos grainti anksiau kaip po
366 dien nuo paskolos suteikimo dienos, apmokestinamos 15% pajam mokesio tarifu,
pajam mokestis apskaiiuojamas nuo visos gaut palkan sumos.
Pajam mokesio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais ir
deklaruojamos metins pajam mokesio deklaracijos priedo Apmokestinamos pajamos
GPM305P formoje.

Taigi P.Petraitis turs deklaruoti 7200 Lt * 15% = 1080 Lt

Delspinigiai neapmokestinami.

Jeigu P.Petraitis ir J.Jonaitis bt pasira sutart, kad palkanos, gautos u suteikt paskol,
bus pradtos grinti ne anksiau kaip po 366 dien nuo paskolos suteikimo, dienos, kai i
pajam suma per mokestin laikotarp yra didesn kaip 2000 Lt. Palkanos bt
neapmokestinamos pajam mokesiu, taiau jas reikt deklaruoti metins pajam mokesio
deklaracijos priedo Neapmokestinamosios pajamos GPM305N formoje.

2. Jeigu i suma imokta statyb bendrovs, yra priteista teismo sprendimu, tai i suma yra
neapmokestinama pajam mokesiu.

Jeigu pinigai imokti ne teismo sprendimu, gautos pajamos turi bti apmokestinamos pajam
mokesiu. iuo atveju P.Petraitis turt deklaruoti 25 000 Lt * 15% = 3750 Lt

Viso P.Petraitis turt deklaruoti jeigu statybos bendrovs imokta suma, ne teismo sprendimu
1080 + 3750 = 4830Lt