LAISVAS PREKI JUDJIMAS

INTEGRACIJOS ETAPAI (1)

Laisvosios prekybos zona muit ir kiekybini apribojim

panaikinimas prekybai produkcija, pagaminta valstybse, kurios yra
laisvosios prekybos zonos nars; valstybs nars ilaiko savo
individual muit suverenum treij valstybi atvilgiu; laisvosios
prekybos zona apima pramonin, o ne ems kio produkcij;
Muit sjunga tai laisvosios prekybos zona, kurioje atsisakoma
suverenumo treij valstybi atvilgiu prekybos politikoje
vykdoma bendra prekybos politika su treiosiomis valstybmis.

INTEGRACIJOS ETAPAI (2)

Bendroji (vidaus) rinka tai muit sjunga, kurioje

atsiranda visos keturios pagrindins laisvs: laisvas preki,
asmen, paslaug ir kapitalo judjimas; bendrosios rinkos
sukrimas yra Europos Sjungos (toliau ES) esm;
Ekonomin ir pinig sjunga tai bendroji rinka, kuri yra
papildyta (ipleiama) naujomis sritimis: konkurencijos,
regionine, socialine, fiskaline politika ir pan.; atsiranda
siekis valstybi nari tarpusavio prekyboje naudoti bendr
valiut.

VIDAUS RINKA IR MUIT SJUNGA

Vidaus rink apibria Sutarties dl Europos

Sjungos veikimo (toliau Sutartis) 26 str. 2 d.:
vidaus rink sudaro vidaus sien neturinti erdv,
kurioje utikrinamas laisvas preki, paslaug, asmen
ir kapitalo judjimas;
Europos Sjungos pagrindas muit sjunga,
kuri apibria Sutarties 28 str.: muit sjungos esm
importo ir eksporto muit bei vis lygiaverio
poveikio mokjim udraudimas ir bendrojo muit
tarifo nustatymas prekyboje su treiosiomis
valstybmis.

MUIT SJUNGA
1.

2.

Muit sjunga turi vidin ir iorin aspektus:

Vidinis aspektas tarp ES valstybi nari
udraudiami muit mokesiai (importo ir eksporto
muitai) ir jiems lygiaverio poveikio mokjimai;
Iorinis aspektas santykiuose su treiosiomis
valstybmis nustatomi bendri muit tarifai; pagal
bendrj muit tarif moktinus muitus nustato Taryba,
remdamasi Komisijos pasilymu.

LAISVO PREKI JUDJIMO

RIBOJIMAI

Laisvo preki judjimo ribojimai skirstomi fiskalinius

(tarifinius) ir nefiskalinius (netarifinius):
Fiskaliniai ribojimai: tai tokie apribojimai, kurie
ireikiami tam tikra fiksuota pinig suma: muit
mokesiai, lygiaverio poveikio mokjimai ir vidaus
mokesiai;
Nefiskaliniai ribojimai: tai tokie apribojimai, kurie nra
ireikiami konkreia pinig suma: kiekybiniai
apribojimai ir lygiaverio poveikio priemons.

LAISVO PREKI JUDJIMO OBJEKTAS

Laisvo preki judjimo objektas preks;

Preks samprata Sutartyje ji nra pateikta; ES Teisingumo
Teismas (toliau Teismas) prek apibria kaip produkt,
kuris gali bti vertintas pinigais ir, kuris gali bti prekybini
sandori objektu; paprastai preks yra materials objektai,
nors prekmis Teismas pripasta ir tokius objektus, kurie gali
materializuotis (pvz., elektra), taip pat nafta, dujos, netgi
atliekos;
Preki skirtumas nuo paslaug: tiek preks, tiek paslaugos
gali bti sandori objektu; preks yra materials objektai, o
paslaugos ne; paslauga tuo paiu metu yra teikiama ir
vartojama; jei preks nar pagrindiniu sandorio objektu,
taikomos kitos Sutarties nuostatos.

MUITAI (1)

Muitas pats seniausias mokestis, kuriuo buvo siekiama

apsaugoti nacionalin rink; tai yra mokestis, kurio dydis
nustatomas konkreiu tarifu ir, kur prekybininkas turi
sumokti valstybei, kuri importuojamos (i kurios
eksportuojamos) preks;
Muitus tarp valstybi nari draudia Sutarties 30 str.;
Byloje 7/68, Komisija prie Italij Italija nustat eksporto
muitus istorinms, archeologinms vertybms; Teismas
pripaino, jog svarbu yra ne tikslas, kurio siekiama nustatant
muitus, bet poveikis nustaius muitus, apribojamas laisvas
preki judjimas taro valstybi nari;
Muit mokesiai visada paeidia Sutarties 30 str. ir negali
bti pateisinti jokiomis iimtimis.

MUITAI (2)

Bendro iorinio muit tarifo paskirtis utikrinti vienod

(bendr) iorin muito mokest importuojamoms
(eksportuojamoms) prekms: preks, kurios yra pagamintos
treiosiose valstybse, ir u kurias yra sumokti importo
muitai bei atlikti muitins formalumai, patenka laisv
apyvart taip pat kaip ir visos kitos ES pagamintos preks, ir
gali laisvai judti visoje ES teritorijoje; taip pat yra nustatomi
vienodi eksporto muitai, iveant prekes i ES;
Skirtumas tarp muit sjungos vidinio ir iorinio aspekto
buvo pabrtas byloje 225/78, Bouhelier: prekybai tarp
valstybi nari yra bdingas visikas liberalizavimas, tuo
tarpu, prekiaujant su treiosiomis valstybmis, turi bti
taikomos vienodos taisykls.

LYGIAVERIO POVEIKIO MOKJIMAI (1)

Lygiaverio poveikio mokjimus draudia Sutarties 30 str.;

Byloje 24/68, Komisija prie Italij Italija eksportuojamoms
prekms nustat rinkliav, renkam statistiniais tikslais;
Teismas pripaino, kad bet kokia pinigin rinkliava, kad ir
kokia maa ji bebt, nepaisant jos taikymo paskirties ir bdo,
jei ji yra nustatyta vienaalikai remiantis tuo, jog preks buvo
pergabentos per valstybs nars sien, net, jei tokios
rinkliavos tikslas nra diskriminuoti, pasipelnyti arba
apsaugoti vietin prek, yra laikoma lygiaverio poveikio
mokjimu;
Rinkliava bus lygiaverio poveikio mokjimu nepriklausomai
nuo jos dydio de minimis taisykl nra taikoma.

LYGIAVERIO POVEIKIO MOKJIMAI (2)

Nra atsivelgiama tokios rinkliavos taikymo bd, paskirt, jos

pavadinim svarbu yra tai, kad tokia rinkliava sukelia laisvo
preki judjimo ribojim: tai gali bti statistins rinkliavos,
mokjimas u sanitarinius patikrinimus ir pan.: byla 314/82,
Komisija prie Belgij, byla 39/82, Donner;
Tokia rinkliava yra nustatyta vienaalikai dl to, kad prek kirto
valstybs sien: byla C-441-442/98, Kapniki Michailidis; tam
tikrais atvejais rinkliava bus lygiaverio poveikio mokjimu, jei
ji kirto tos paios valstybs regionin sien, kuri skiria kelias tos
valstybs emes, regionus, kantonus ir pan.: byla C-163/90,
Legros (uosto mokestis buvo renkamas u prekes, i Pranczijos
importuojamas Pranczijos ujrio departament (Reunion).

LYGIAVERIO POVEIKIO MOKJIMAI (3)

Nra atsivelgiama tai, kad tokios rinkliavos tikslas nra

diskriminuoti, pasipelnyti arba apsaugoti vietin prek;
rinkliava bus lygiaverio poveikio mokjimu net ir tuo atveju,
jei pinigai nra naudojami protekcionistiniais tikslais: byla 23/69, Diamantarbeiders (0,33 proc. importuot deimant
verts mokestis buvo naudojamas papildomai socialinei
deimant pramons darbuotoj paramai; Teismas pripaino,
kad tai buvo lygiaverio poveikio mokjimas);
Jeigu rinkliava pripastama lygiaverio poveikio mokjimu,
ji yra neteista pati savaime, jos negalima pateisinti jokiomis
iimtimis tikslais, taikymo bdais, pasekmmis, kurias ji
sukelia.

LYGIAVERIO POVEIKIO MOKJIMAI (4)

1.
2.

3.

Tam tikrais atvejais lygiaverio poveikio mokjimai yra

leidiami (byla 18/87, Komisija prie Vokietij):
Jei rinkliava yra susijusi su valstybs nars vidaus mokesi
sistema;
Jei rinkliava yra apmokjimas u paslaug (komercin
sandor), kuri buvo suteikta prekybininkui (btina konkreti
nauda jam), bet ne dl to, kad prek kirto valstybs sien;
Jei rinkliavos sumokjimas yra susijs su patikrinimais, kurie
yra vykdomi pagal ES teisje nustatytus reikalavimus kaip
privalomj ES teiss reikalavim vykdymo snaudos: tokia
rinkliava turi bti nustatyta valstybs interesais (sanitariniais,
sveikatos apsaugos tikslais ir pan.).

LYGIAVERIO POVEIKIO MOKJIMAI (5)

Jei rinkliava yra susijusi su valstybs nars vidaus
mokesi sistema: jeigu rinkliava yra susijusi su
valstybs nars vidaus mokesi sistema, taikoma
sistemikai ir remiantis tais paiais kriterijais, panaiems
tiek vietos, tiek importuojamiems produktams, tokios
rinkliavos teistumas vertinamas pagal Sutarties 110, o ne
30 straipsn, nes 30 ir 110 straipsniai yra iimtiniai vienas
kito atvilgiu (negali bti taikomi kartu vienu metu): byla
C-34/01 ir C-38/01, Enirisorse.

LYGIAVERIO POVEIKIO MOKJIMAI (6)

Jei rinkliava yra apmokjimas u paslaug, kuri buvo

suteikta prekybininkui, bet ne dl to, kad prek kirto
valstybs sien: rinkliava turi bti proporcinga suteiktai
paslaugai, paslauga turi bti i tikrj suteikta prekybininkui (ji
negali bti formali), paslauga turi teikti tikr naud: byla 132/82,
Komisija prie Belgij;
Taiau importuotojai negali bti apmokestinami u muitins
post darb pasibaigus darbo valandoms (byla 340/87, Komisija
prie Italij), rinkliavos negali bti nustatomos vien statistiniais
tikslais (byla 24/68, Komisija prie Italij), arba renkamos
atliekant veterinarinius gyvn sveikatos (importuojamos karvi
odos) patikrinimus (byla 87/75, Bresciani) u toki paslaug
atlikim turi mokti visuomen, o ne importuotojas.

LYGIAVERIO POVEIKIO MOKJIMAI (7)

Jei rinkliavos sumokjimas yra susijs su patikrinimais,

kurie yra vykdomi pagal ES teisje nustatytus reikalavimus
kaip privalomj ES teiss reikalavim vykdymo snaudos
(byla 18/87, Komisija prie Vokietij, byla 314/82, Komisija
prie Belgij, byla 89/76, Komisija prie Olandij, byla 46/76,
Bauhuis): tai vairios rinkliavos, kuri rinkim numato ES teiss
aktai direktyvos, reglamentai;
Tokie mokjimai turi tenkinti ias slygas: pirma, jie nevirija
faktini patikrinimo, u kur yra mokami, ilaid; antra, tokie
patikrinimai yra privalomi ir vienodi visoms konkreioms
prekms ES; treia, juos nustato ES dl bendr ES interes;
ketvirta, jie skatina laisv preki judjim paalindami klitis,
kurios galt kilti, jei valstybs nars paios nustatyt vairius
patikrinimus, atliekamus ant valstybs sienos.

TEISINS GYNYBOS PRIEMONS

Jei prekybininkas yra sumokjs muito mokest arba lygiaverio

poveikio mokjim, jis turi teis j susigrinti i valstybs;
Prekybininkas, reikdamas iekin, negali nepagrstai praturtti,
todl turi bti nustatyta, ar tokio mokesio sumokjimo nat jis
perkl kitiems, ir, jei taip, ar kompensacija prekybininkui
reikt neteist praturtjim (byla 199/82, San Giorgio);
Jeigu mokestis jau yra perkeltas treiajam asmeniui (galutiniam
vartotojui), treiasis asmuo turi teis reikalauti kompensacijos i
prekybininko arba i valstybs (byla C-192/95, Comateb).

VIDAUS MOKESIAI (1)

Sutarties 110 str. 1 d. numato, kad valstybs nars tiesiogiai

ar netiesiogiai neapmokestina kit valstybi nari gamini
jokiais savo vidaus mokesiais, didesniais u tuos, kuriais jos
tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panaius vietos
gaminius;
Sutarties 110 str. 2 d. nustato, jog valstybs nars
neapmokestina kit valstybi nari gamini tokio pobdio
vidaus mokesiais, kurie suteikt netiesiogin apsaug
kitiems gaminiams;
io Sutarties straipsnio tikslas panaikinti vidaus
apmokestinim, diskriminuojant i kit valstybi nari
veamas prekes.

VIDAUS MOKESIAI (2)

Sutarties 110 str. nepateikia vidaus mokesio svokos;

is straipsnis taikomas tik netiesioginiams mokesiams;
Pagal Sutarties 110 str. draudiama tiek tiesiogin, tiek
netiesiogin diskriminacija;
Norint rodyti diskriminacij pagal straipsn, irima
nebtinai mokesio dyd, bet dmesys kreipiamas bendr
mokesi nat, kaip konkretus mokestis yra renkamas
(pvz., galimyb atidti mokesio mokjim ir pan.);
Tam tikrais atvejais skirtingas mokestis prekms gali bti
pateisinamas dl objektyvi prieasi (pvz., sintetinis etilo
alkoholis ir etilo alkoholis).

VIDAUS MOKESIAI (3)

1.
2.

Skirtumas tarp Sutarties 110 str. 1 ir 2 dali:

1 d. kalba apie panaias prekes (vietinius gaminius);
2 d. kalba apie konkuruojanias prekes prekes, kurios yra
nepanaios, bet konkuruoja tarpusavyje (bent i dalies,
potencialiai, netiesiogiai);
Mint 110 str. dali atribojimas praktikoje yra sudtingas:
btina lyginti mokesi nat;
110 str. 1 d. siekiama suvienodinti mokesi nat vietinms ir
importuotoms prekms;
110 str. 2 d. nra siekiama mokesi suvienodinimo tokie
mokesiai neturi suteikti netiesiogins apsaugos vietinms
prekms (konkuruojanios preks gali bti apmokestintos
skirtingai).

VIDAUS MOKESIAI (4)

Panaios preks ilg laik Teismas preki panaumui nustatyti

vadovavosi muitins klasifikatoriumi (formalus kriterijus),
taiau vliau pasirinko platesn kriterij, kadangi preks gali bti
panaios ir kitais subjektyviais kriterijais;
Teismas nurod, kad norint nustatyti preki panaum, reikia
inagrinti toki preki objektyvias savybes (i ko jos
pagamintos, koks j gamybos metodas, sudtis, skonis, tris) bei
isiaikinti, ar tokios preks gali patenkinti tuos paius vartotoj
poreikius taigi preks yra lyginamos pagal j vartojim;
Teismas savo praktikoje yra pripains, kad panaiomis
prekmis yra vairi vaisi ir vynuogi vynai, tamsiojo ir
viesiojo tabako cigarets, vairios spirit rys: byla 168/78,
Komisija prie Pranczij, byla 106/84, Komisija prie Danij,
byla C-302/00, Komisija prie Pranczij.

VIDAUS MOKESIAI (5)

Sutarties 110 str. 1 d. draudia tiesiogin ir netiesiogin

diskriminacij jeigu preks yra panaios, joms taikomi
mokesiai turi bti suvienodinti (tokie patys);

Tiesiogin diskriminacija kuomet importuotoms

prekms yra nustatomi didesni mokesiai vien dl j kilms,
tik importuotos preks yra apmokestinamos, taikomi
skirtingi mokesio apskaiiavimo metodai, vietins preks
yra atleidiamos nuo mokesio sumokjimo, o importuotos
preks apmokestinamos.

VIDAUS MOKESIAI (6)

Tiesiogins diskriminacijos pavyzdiai: Vokietij i

Liuksemburgo importuotiems pieno milteliams buvo nustatytas
mokestis, kurio nereikjo mokti u vokikus produktus (byla
57/65, Ltticke), laipsnikai didjanio tarifo nustatymas
importuotiems produktams, kai, tuo tarpu, vietinms prekms
buvo nustatytas vienodas tarifas (byla 127/75, Bobie); Airijos
gamintojams buvo nustatytas ilgesnis mokesio mokjimas
terminas nei usienio gamintojams (byla 55/79, Komisija prie
Airij), Italija perdirbtai alyvai nustat maesnius mokesius nei
taikomus paprastai alyvai (byla 21/79, Komisija prie Italij);
Sutartis leidia atvirktin diskriminacij, kuomet vietins
preks yra traktuojamos maiau palankiai nei importuotos.

VIDAUS MOKESIAI (7)

Kiekvienas tiesiogiai diskriminuojantis mokestis paeidia

110 str. 1 d. ir negali bti taikomas, todl valstyb nar turi
suvienodinti mokesius vietinms ir importuotoms prekms;
Sutarties 110 str. 1 d. draudia ir netiesiogin diskriminacij
tai tokia diskriminacija, kuri nra susijusi su preks kilme,
taiau i tikrj importuotoms prekms nustato tam tikr
papildom nat (atsiranda skirtingas poveikis);
Netiesiogins diskriminacijos pavyzdiai: byla C-302/00,
Komisija prie Pranczij: tamsiojo ir viesiojo tabako
cigarets apmokestintos skirtingai, nes tamsiojo tabako
cigarets buvo vietins gamybos, o viesiojo tabako
importuotos; Teismas nustat netiesiogin diskriminacij.

VIDAUS MOKESIAI (8)

Byla 112/84, Humblot: Pranczijoje buvo nustatytas laipsnikai

didjantis mokestis automobiliams, kuri variklio galingumas
nevirijo 16 arklio jg (tokie automobiliai buvo gaminami
Pranczijoje); pastovus mokesio tarifas buvo nustatytas
automobiliams, kuri variklio galingumas virijo 16 arklio jg
(tokie automobiliai buvo importuojami i kit valstybi)
Teismas pripaino netiesiogin diskriminacij;
Netiesiogiai diskriminuojantis mokestis paeidia 110 str. 1 d.,
jei valstyb nar negali jo objektyviai pateisinti rodydama, kad
mokesi sistema yra taikoma proporcingai, taip pat turi bti
rodytas faktinis, o ne potencialus skirtingas poveikis
importuojamoms prekms: byla 140/79, Chemial Farmaceutici.

VIDAUS MOKESIAI (9)

Sutarties 110 str. 2 d. jeigu yra nustatoma, kad preks

nra panaios, tuomet Teismas vertina, ar jos nra
konkuruojanios (bent i dalies, netiesiogiai, potencialiai);
Teismas vertina, ar preks yra konkuruojanios pagal
vairius metodus: ekonomin (ar padidjus vienos preks
pardavimui, pakyla kitos preks kaina), kokia yra preks
sudtis, esamas ir bsimas vartotojo pasirinkimas;
Taigi konkuruojanios preks yra tokios preks, kurios
turi skirting savybi, jos yra vartojamos skirtingai, taiau
vis tiek gali konkuruoti ateityje, potencialiai.

VIDAUS MOKESIAI (10)

Konkuruojani preki pavyzdiai:
Byla 243/84, John Walker: viskis buvo apmokestintas
didesniu mokesiu nei vynas; Teismo teigimu, abu ie
grimai nra panas tarpusavyje, nors juos ir sudaro tos
paios sudedamosios dalys, ie grimai turi skirtingas
savybes: vynas yra fermentacijos bdu i vaisi gaminamas
produktas, o viskis gaminamas distiliacijos bdu i grd,
alkoholio kiekis abiejuose grimuose taip pat yra skirtingas;
todl viskis ir vynas yra ne panaios, bet konkuruojanios
preks.

VIDAUS MOKESIAI (11)

Byla 170/78, Komisija prie Jungtin Karalyst: Teismas
pripaino, kad alus ir vynas yra konkuruojanios preks; anot
Teismo, buvo btina vertinti i dviej preki tarpusavio
pakeiiamum, tam tikriems vartotojams abu grimai galjo
pakeisti vienas kit, o kitiems vartotojams jie galjo bent jau
potencialiai, bti pakeiiami; alaus mokestis buvo maesnis nei
vyno, todl vartotojai galjo nusipirkti daugiau alaus nei vyno;
tarp vyno ir alaus yra esmini skirtum: vyno alkoholio tris yra
didesnis nei alaus, abu ie grimai yra gaminami skirtingais
bdais, skiriasi ir aplinkybs, kuriomis ie grimai vartojami;
todl buvo konkurencinis ryys tarp populiaraus ir plaiai
vartojamo alaus ir silpnesni vyno ri; iuo atveju Teismas
pripaino apsaugin poveik, todl buvo paeista 110 str. 2 dalis.

VIDAUS MOKESIAI (12)

Byla 184/85, Komisija prie Italij: Italija importuojamus
bananus apmokestino didesniu tarifu nei kitus vaisius, kurie
buvo auginami Italijoje; Teismo manymu, bananai ir kiti
minktieji vaisiai (kriaus, slyvos, persikai) nra panas,
nes skiriasi j sudties savybs ir vandens kiekis juose, todl
ios preks yra konkuruojanios; nustatyta, kad mokestis
turjo apsaugin poveik: mokestis buvo lygus pusei banan
importo kainos, o vietiniai minktieji vaisiai visai nebuvo
apmokestinti; pripainta, kad bananai ir kiti vaisiai buvo
konkuruojanios preks, joms turjo bti taikoma 110 str.
2 dalis; Teismas nustat apsaugin poveik mokestis buvo
lygus pusei banan importo kainos, o dauguma vietini
minktj vaisi visai nebuvo apmokestinti.

VIDAUS MOKESIAI (13)

Sutarties 30 ir 110 str. tarpusavio santykis: ie straipsniai yra

abipusiai iimtiniai negali bti taikomi vienu metu (byla 10/65,
Deutschmann); vidaus mokestis tai rinkliava, kuri yra bendros
vidaus mokesi sistemos sudtin dalis bei, kuri sistemikai
taikoma vietinms ir importuotoms prekms; lygiaverio
poveikio mokjimas yra rinkliava, kuri yra nustatyta dl to, kad
prek kerta valstybs sien (byla 193/85, Coperative Co-Frutta);
Jei tai lygiaverio poveikio mokjimas, utenka tik rodyti, kad
tai yra toks mokjimas, kad jis paeist Sutart;
Jei tai yra vidaus mokestis, btina dar papildomai rodyti
diskriminacij (110 str. 1 d.) arba apsaugin poveik (110 str.
2 d.).

TEISINS GYNYBOS PRIEMONS

1.
2.

3.

Jei tai yra panaios preks (110 str. 1 d.), tuomet valstyb
nar privalo sulyginti mokesius;
Jei tai yra konkuruojanios preks (110 str. 2 d.), valstyb
nar turi paalinti nustatyt vidaus mokesi apsaugin
poveik vietinms prekms (importuojamoms prekms
tenkanti mokestin nata neturi bti sulyginta);
Tam tikrais atvejais Teismas neskiria 110 str. 1 ir 2 dali,
t. y., ar preks yra panaios, ar konkuruojanios, bei
vertina, ar 110 str., bendrai nebuvo paeistas; manytina,
kad tai nra gera praktika, nes skiriasi 1 ir 2 dali
paeidimo teisins pasekms.

NEFISKALINIAI LAISVO PREKI

JUDJIMO RIBOJIMAI

Tai kiekybiniai apribojimai ir lygiaverio poveikio priemons;

Pagal Sutarties 34 ir 35 str. tarp valstybi nari udraudiami
kiekybiniai importo ir eksporto apribojimai bei visos lygiaverio
poveikio priemons;
Nefiskaliniai laisvo preki judjimo apribojimai tai
administracins priemons, kuriomis siekiama diskriminuoti i
kit valstybi nari importuojamas prekes (papildoma kontrol,
kvotos, skirtingi techniniai reikalavimai, skirtingi reikalavimai
dl preks formos, sudties ir pan.);
Sutarties 36 str. numato iimtis, kuriomis galima pateisinti
kiekybinius apribojimus ir lygiaverio poveikio priemones:
vieoji tvarka, visuomens saugumas, moni sveikatos ir
gyvybs apsauga, pramonins nuosavybs apsauga ir pan.

KIEKYBINIAI APRIBOJIMAI

Teismas yra pateiks tok kiekybini apribojim apibrim tai

bet kokios priemons, kuriomis visikai arba dalinai yra
ribojamas preki importas, eksportas arba tranzitas (byla 2/73,
Geddo);
Kiekybiniai apribojimai tai kvotos arba visikas preki
patekimo valstyb nar udraudimas (byla C-67/97, Blhme);
Kiekybiniai apribojimai paeidia Sutarties 34 ir 35 str., taiau
gali bti pateisinami Sutarties 36 str. iimtimis, jei yra taikomi
proporcingai;
Kiekybiniai apribojimai labiau riboja prekyb tarp valstybi
nari nei lygiaverio poveikio priemons (byla 34/79, Henn and
Darby).

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (1)

Lygiaverio poveikio priemons buvo apibrtos Europos

Komisijos direktyvoje 70/50 (iuo metu i direktyva yra
negaliojanti, taiau ji yra svarbi teiss aikinimo aspektu), kuri
iskyr tokias dvi lygiaverio poveikio priemoni ris:
atskirai ir bendrai taikomos priemones;
Bendrai taikomos priemons tai priemons, kurios yra
vienodai taikomos vietins gamybos ir importuotoms
prekms, ios priemons paprastai yra susijusios su preks
forma, dydiu, svoriu, sudtimi ir pan.;
Atskirai taikomos priemons tai priemons, kurios taikomos
tik importuotoms prekms, jos paprastai padidina
importuojamos preks kain.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (2)

Teismas lygiaverio poveikio priemoni svok pateik byloje C8/74, Dassonville: kotiko viskio importuotojas Belgij turjo
pateikti eksporto alies (Didiosios Britanijos) sertifikat, kas buvo
palanku tiems, kurie visk importavo tiesiai i Didiosios
Britanijos, taiau nepalanku tiems, kurie visk importavo per kitas
valstybes (viskis buvo importuojamas per Pranczij); Teismas
pripaino, kad tai buvo lygiaverio poveikio priemon, kuri yra
bendrai taikoma, ir pateik tok lygiaverio poveikio priemoni
apibrim tai valstybi nari nustatytos prekybos taisykls,
galinios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktikai arba potencialiai
kliudyti prekybai tarp valstybi nari; taip Teismas iplt
lygiaverio poveikio priemoni svok, vartot direktyvoje 70/50
direktyvoje kalbta tik apie faktik poveik prekybai, o
Dassonville byloje ir apie potencial poveik prekybai.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (3)

Valstybi nari nustatytos priemones gali nustatyti ne tik

centrin valdia, bet ir vietos valdios institucijos, kitos
institucijos, kurios atlieka dal valdios funkcij: byla C-1 ir
176/90, Aragonesa, byla 249/81, Komisija prie Airij, byla
C-292/92, Hhnermund;
Tiesiogiai ar netiesiogiai draudiama tiek tiesiogin, tiek
netiesiogin diskriminacija;
Taip pat yra draudiami ir nediskriminacinio pobdio
apribojimai, todl diskriminacija nra btina slyga nustatyti,
kad konkreti lygiaverio poveikio priemon paeidia Sutart.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (4)

Faktikai ar potencialiai:
utenka, kad konkreti prekybos taisykl galt potencialiai
(nebtinai realiai) apriboti laisv preki judjim tarp valstybi
nari: byloje C-184/96, Komisija prie Pranczij Teismas
pripaino, jog Pranczijos nustatytos normos dl s kepenli
sudties buvo lygiaverio poveikio priemon, nes kitose
valstybse narse io produkto buvo gaminama labai maai
tokia taisykl sudar potenciali laisvo preki judjimo klit;
De minimis taisykl nra taikoma: byloje C-67/97, Blhme
Teismas konstatavo, jog nacionalines taisykles utenka taikyti
tik daliai rinkos, todl Danijos teiss normos, kurios buvo
taikomos tik vienoje Danijos sal, kuri sudar tik 0,3 proc.
Danijos teritorijos, pripaintos lygiaverio poveikio priemone.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (5)

Byloje 120/78, Rewe-Zentrale (Cassis de Dijon) lygiaverio
poveikio priemoni svoka buvo dar labiau iplsta: ginas
kilo dl Prancziko juodj serbent likerio, kurio stiprumas
buvo 15-20 laipsni, importo Vokietij; Vokietijoje buvo
galima pardavinti liker, kurio stiprumas buvo 25 laipsniai;
Vokietijos monopolio tarnyba atsisak iduoti leidim veti
liker Vokietij remdamasi vartotoj sveikatos apsauga (nes
silpnesni grim vartojimas neva skatina alkoholizm);
Teismas pripaino, kad tai buvo bendrai taikoma lygiaverio
poveikio priemon, kuri paeid Sutart.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (6)

1.

2.

Cassis de Dijon byloje Teismas suformulavo du svarbius

principus:
Abipusio pripainimo princip preks, kurios teistai
pagamintos ir pardavinjamos vienoje valstybje narje, gali
bti teistai pardavinjamos bet kokioje kitoje valstybje
narje, nes tam tikr vertybi (visuomens, vartotoj apsauga)
apsaugai skirti norminiai teiss aktai valstybse narse turi
bti lygs (sulyginami);
Proporcingumo principas nacionalini priemoni ribojantis
poveikis turi bti proporcingas siekiamam apsaugoti interesui,
ir t pat tiksl negalima pasiekti kitomis, maiau prekyb
ribojaniomis, priemonmis.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (7)

Bendrai taikomos priemons:

Tai tokios nacionalins taisykls, kurios yra vienodai taikomos
vietins gamybos ir importuojamoms prekms, dl kuri
importuojamoms prekms tenka konkreti papildoma nata;
Jos gali bti diskriminuojanios ir nediskriminuojanios;
Bendrai taikom priemoni pavyzdiai: tai reikalavimai, susij
su preki forma, dydiu, sudtimi, pakavimu, ymjimu ir pan.;
Byloje 261/81, Rau Teismas pripaino, kad Belgijos teiss akto
reikalavimas prekiauti kubo formos pakuotse supakuotu
margarinu, kad jis nebt painiojamas su sviestu, yra bendrai
taikoma lygiaverio poveikio priemon, nes importuojam
margarin reikjo perpakuoti prie j parduodant Belgijoje.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (8)

Byloje 407/85, Drei Glocken Teismas konstatavo, jog Italijos

taisykl, pagal kuri buvo reikalaujama diovintus makaronus
gaminti tik i kiet, o ne i prast kviei arba i ri miinio,
buvo bendrai taikoma lygiaverio poveikio priemon;
Byloje 286/86, Deserbais Teismas nustat, kad Pranczijos
taisykl, ribojanti srio edam, kurio maiausias riebumas yra 40
proc., pavadinimo naudojim, paeid Sutart, nes dl tokios
taisykls egzistavimo nebuvo galima importuoti Vokietijoje teistai
gaminamo 34 proc. riebumo srio;
Kitose bylose Teismas pripaino, kad bendrai taikomos priemons
gali bti ir reikalavimai dl preki reklamos, prekybos vietos,
prekybos skatinimo form: byla 268/81, Oosthoek, byla 382/87,
Buet, byla C-126/91, Yves Rocher, byla C-271/92, LPO.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (9)

Atskirai taikomos priemons:

Tai tokios nacionalins taisykls, kurios taikomos tik
importuotoms prekms;
ios priemons taip pat gali bti diskriminuojanios ir
nediskriminuojanios;
Atskirai taikom priemoni pavyzdiai: tai vairs papildomi
reikalavimai importuojamoms prekms, taisykls, ribojanios
preki platinimo bdus, vietinms prekms pirmenyb
teikianios nacionalins taisykls ir pan.;
Teismas pripaino, kad reikalavimas importuotoms prekms
gauti licencij arba kitok oficial dokument (tinkamumo
paymjim) buvo atskirai taikoma priemon: byla 21/84,
Komisija prie Pranczij, byla 251/78, Denkavit.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (10)

Byloje 59/82, Weinvertriebs Teismas pripaino, kad Vokietijos

teiss akt reikalavimas, nustatantis minimal alkoholio kiek
importuojamame vermute, paeid Sutart;
Byloje 104/75, De Peijper Teismas nustat, jog nacionalins
taisykls, dl kuri importo platinimo bdai taip apribojami, kad
tik tam tikri prekybininkai gali tas prekes importuoti, o kitiems
to daryti neleidiama, yra lygiaverio poveikio priemon;
Byloje 45/87, Komisija prie Airij ginas kilo dl to, kad
geriamojo vandens vamzdyn tiekimo konkurso slyga nustat,
jog pagal Airijos standartus pagamintus vamzdynus turi tiekti
Airijos standart staigos patvirtinta mon (ji buvo patvirtinusi
tik vien mon); Teismas pripaino, kad tokios nacionalins
taisykls apribojo laisv preki judjim.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (11)

Byloje 249/81, Komisija prie Airij ginas kilo dl to, kad

Airijoje buvo vykdoma kampanija, kurios tikslas buvo skatinti
Airijoje pagamint preki prekyb tokias prekes paymint
lipduku pirk prek airik; Teismas pripaino, kad tokia
kampanija buvo atskirai taikoma priemon, kuri ribojo laisv
preki judjim tarp valstybi nari;
Byloje 12/74, Komisija prie Vokietij Teismas nustat, kad
Vokietijos statymai, rezervuojantys gerai inomus pavadinimus
Sekt ir Weinbrand Vokietijos kilms arba i ali, kuriose oficiali
kalba yra vokiei, atvetoms prekms, paeid Sutart, kadangi
kit valstybi nari kilms prekms reikjo naudoti
pavadinimus, kurie vartotojams buvo neinomi arba maai
inomi.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (12)

Tapo akivaizdu, kad po sprendimo Cassis de Dijon byloje atsirado

labai plaios galimybs prekybininkams ginyti bet kokias
prekybos taisykles (pvz., draudim prekiauti sekmadieniais ir pan.)
kaip lygiaverio poveikio priemones, ribojanias laisv preki
judjim;
Teismas apribojo lygiaverio poveikio priemoni svok byloje C267 ir 268/91, Keck: ioje byloje ginas kilo dl to, kad
Pranczijoje galiojo draudimas perpardavinti prekes emesne nei
j sigijimo kaina, u tai grs baudiamoji atsakomyb; Teismas
iaikino, kad nors atskirose valstybse narse taikomos skirtingos
prekybos taisykls, jos nebtinai turi bti diskriminuojanios; iuo
atveju tai buvo bendrai taikoma priemon, kuri neribojo laisvo
preki judjimo tokia taisykle nesiekta reguliuoti prekybos tarp
valstybi nari.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (13)

Taigi Teismas Keck byloje perirjo savo ankstesn

praktik dl lygiaverio poveikio priemoni svokos ir
pripaino, jog tam tikrais atvejais prekybos taisykls gali
bti suderinamos su Sutartimi ir neriboti laisvo preki
judjimo;
Anot Teismo, jei tai yra prekybos taisykl, kuri taikoma
bendrai, ir jeigu ji taip pat teisikai ir faktikai veikia tiek
nacionalin prekyb, tiek prekyb tarp valstybi nari, ji
neriboja laisvo preki judjimo ir nepaeidia Sutarties; jei
tai yra taisykl prekei dl jos pateikimo rink (susijusi su
preks forma, dydiu, sudtimi ir pan.), ji pripastama
lygiaverio poveikio priemone, todl paeidia Sutart.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (14)

1.

2.

1)

2)

Remiantis Teismo sprendimu Keck byloje, visas lygiaverio

poveikio priemones galima suskirstyti dvi ris:
Atskirai taikomas priemones, kurios visada paeis Sutart,
taiau gals bti pateisinamos;
Bendrai taikomas priemones, kurios savo ruotu dar
skirstomos dvi grupes:
Prekybos taisykls, kurios nepaeidia Sutarties, jei jos
atitinka Keck byloje pateiktus kriterijus;
Taisykles prekei dl jos patekimo rink, kurios visais
atvejais paeidia Sutarties reikalavimus.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (15)

Prekybos taisykls tai prekybos aplink reguliuojanios

taisykls (preki pardavimo laiko ir vietos taisykls): draudimas
prekiauti sekmadieniais, naktimis, reklamos ribojimai ir pan.
(byla C-401 ir 402/92, Boermans, byla C-69 ir 258/93, Punto
Casa, byla C-412/93, Leclerc-Siplec);
Byloje C-34-36/95, De Agostini Teismas nagrinjo, ar vedijos
televizijos reklamos, skirtos 12 m. neturintiems vaikams,
draudimas ir su odos prieiros ir valymo priemonmis
susijusios klaidinanios reklamos draudimas nepaeid Sutarties;
Teismas pripaino, jog tai buvo bendrai taikoma prekybos
taisykl, taiau jos teisinis ir faktinis poveikis buvo skirtingas,
nes visikas draudimas reklamuoti toje valstybje teistai
parduodam prek galjo labiau veikti i kit valstybi nari
vetiems produktams.

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (16)

Byloje C-405/98, Gourmet ginas kilo dl vedijoje galiojusio
draudimo reklamuoti alkohol televizijoje ir radijuje bei
vairiuose periodiniuose leidiniuose; Teismas pripaino, kad
nors tai ir buvo bendrai taikoma prekybos taisykl, taiau jos
teisinis ir faktinis poveikis importuotoms ir vietinms
prekms buvo skirtingas, nes alkoholio vartojimas labai
priklauso nuo toje valstybje nusistovjusi tradicij, o tai
gali labiau riboti prekyb i kit valstybi nari veamu
alkoholiu, kuris toje valstybje yra vartojamas maiau;

LYGIAVERIO POVEIKIO PRIEMONS (17)

I naujausios Teismo praktikos matyti, kad skirtumas tarp

atskirai ir bendrai taikom priemoni nyksta;
Anksiau Teismas visada i pradi vertindavo, ar tai yra
bendrai, ar atskirai taikoma priemon, po to konstatuodavo,
ar yra Sutarties paeidimas bei, ar j galima pateisinti;
Pastaruoju metu Teismas didesn dmes skiria
konstatavimui, ar konkreia nacionaline taisykle yra
ribojamas laisvas preki judjimas, ar ne, nesigilindamas
priemons priskyrim prie bendrai ar atskirai taikomos.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (1)

1.
2.

Raytins (nustatytos Sutarties 36 straipsnyje): priemon turi

bti proporcinga, t. y. turti minimal ribojant poveik;
Neraytins (nustatytos Teismo praktikoje) tai papildomi
pagrindai, kuriais galima pateisinti nediskriminuojanius
apribojimus (iuo atveju taip pat atsivelgiama proporcingumo
princip): vartotoj apsauga, visuomens sveikata, mokesi
kontrol, prekybos skaidrumas, aplinkos apsauga ir pan.;
Nediskriminuojanias ir netiesiogiai diskriminuojanias bendrai
ir atskirai taikomas priemones galima pateisinti tiek raytinmis,
tiek neraytinmis iimtimis;
Tiesiogiai diskriminuojanios bendrai ir atskirai taikomos
priemons bei kiekybiniai apribojimai gali bti pateisinti tik
raytinmis iimtimis.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (2)

Tam, kad priemon galt bti pateisinta Sutarties 36 str.

iimtimis arba privalomaisiais reikalavimais, ji turi bti
proporcinga tinkama, btina ir adekvati;
Byloje 132/80, United Foods, Teismas paymjo, kad turi bti
vertinamos neigiamo poveikio teisikai saugomiems interesams
pasekms ir nustatyta, ar ios pasekms yra pateisinamos
atsivelgiant siekiamo tikslo svarb; irima, ar yra maiau
prekyb ribojani priemoni, kuriomis gali bti pasiektas toks
pat rezultatas;
Byloje 72/83, Campus Oil Teismas nustat, kad priemon negali
bti labiau ribojanti nei yra btina interes, kuriuos siekiama
garantuoti, apsaugai, o priemons negali sukurti tiems tikslams
neproporcing prekybos klii.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (3)

Paprastai Teismas, vertindamas priemons proporcingum,

nustato pusiausvyr tarp ia priemone siekiam tiksl ir jos
aling padarini laisvam preki judjimui ar priemon yra
tinkama ir, ar tikslo negalima pasiekti maiau prekyb
varaniomis priemonmis (byla C-368/95, Familiapress);
Byloje 178/84, Komisija prie Vokietij Vokietijoje alumi buvo
pripastamas tik toks grimas, kuriame buvo miei, apyni,
mieli ir vandens; panaudojus kitas mediagas, grimas
nebegaljo vadintis alumi; Teismas nustat, jog taip buvo
sustiprintas Vokietijoje pagaminto alaus pranaumas prie al,
veam i kit valstybi nari, kuriame buvo vairi pried;
Teismo manymu, bt utek, jei alus bt paenklintas
etiketmis, kuriose bt nurodytos visos jo sudtins dalys.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (4)

Raytins laisvo preki judjimo iimtys:

ios iimtys yra ivardintos Sutarties 36 str., j sraas yra
isamus; anot Teismo, toki priemoni sraas negali bti
iplstas ir apimti kitas iimtis, kurios Sutartyje nra
numatytos;
Raytinmis iimtimis galima pateisinti kiekybinius
apribojimus ir diskriminuojanias bei nediskriminuojanias
bendrai ir atskirai taikomas priemones;
rodinjimo nata, ar konkreti nacionalin priemon gali
bti pateisinama, visada tenka valstybs nars institucijai,
nustaiusiai konkret laisvo preki judjimo apribojim.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (5)

Visuomens dorov:
Byloje 34/79, Henn and Darby Didioji Britanija udraud
pornografini film ir urnal import i Olandijos; Teismas
nustat, kad kiekviena valstyb nar, remdamasi savo
vertybi skale, gali pati apibrti, kas laikoma visuomens
dorove; todl toks laisvo preki judjimo apribojimas buvo
pateisinamas;
Kitok sprendim Teismas prim byloje 121/85, Conegate:
Didioji Britanija udraud mogaus dydio pripuiam
lli import i Vokietijos; Teismas pripaino, kad toks
draudimas apribojo laisv preki judjim, nes tokios paios
lls galjo bti gaminamos Didiojoje Britanijoje.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (6)

Vieoji tvarka:
Svoka vieoji tvarka Teismo aikinama siaurai, todl tik
labai retais atvejais valstybs nars nustatyta priemon
pripastama kaip suderinama su vieosios tvarkos iimtimi;
Byloje 7/78, Thompson Didioji Britanija udraud
sidabrini monet eksport, nors jos ir nebebuvo teista
atsiskaitymo priemone (buvo siekiama tokias monetas
apsaugoti nuo sunaikinimo); Teismas nustat, kad toks
eksporto draudimas buvo pateisinamas, nes jis kilo i
poreikio apsaugoti teis kaldinti monetas, kuri tradicikai
susijusi su esminiais valstybs interesais.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (7)

Byloje 231/83, Cullet Leclerc moni grupei pradjus degalus
pardavinti maesnmis kainomis nei nustat Pranczijos teiss
aktai, konkurentas pateik iekin, kad tokia kain politika yra
neteista; Teismo manymu, Pranczijos teiss aktai, nustat
minimalias degal kainas, paeid Sutart, nes leido Pranczijos
valdios institucijoms manipuliuoti degal kainomis, o tai trukd
importuotojams patekti rink; Pranczija teig, kad dl to
galjo kilti grsm vieajai tvarkai dl smurto protrki, kuri
buvo galima tiktis i prekybinink, kuriems bt pakenkusi
nevaroma konkurencija; Teismas pripaino, jog toks
apribojimas negaljo bti pateisinamas, nes Pranczija nerod,
jog ji negaljo isprsti protestuotoj keliamos grsms vieajai
tvarkai ir saugumui turimomis priemonmis.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (8)

Visuomens saugumas:
Byloje 72/83, Campus Oil Airija reikalavo, kad naftos
produkt importuotojai konkrei naftos produkt dal pirkt
i valstybs valdomos naftos perdirbimo gamyklos Airijos
vyriausybs nustatytomis kainomis; Airija siek pateisinti
reikalavim visuomens saugumu; Teismas nustat, kad Airija
galjo remtis ia iimtimi, nes dl naftos produkt, kaip
energijos altinio, iskirtins svarbos ekonomikai, j tiekimo
sutrikimai galjo sukelti pavoj valstybs egzistavimui, labai
paveikti visuomens saugum; Airijos teiss aktai buvo skirti
visuomens saugumui, todl, Teismo manymu, minimali
naftos produkt atsarg utikrinimas visada buvo laikomas
svarbesniu tikslu nei grynai ekonominiai interesai.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (9)

moni, gyvn ar augal sveikatos ir gyvybs apsauga:

Tai iimtis, kuria valstybs nars daniausiai remiasi;
Teismas pripaino, kad kiekviena valstyb nar turi teis
nustatyti norim savo piliei sveikatos apsaugos lyg
atsivelgdama vairias aplinkybes, tokias kaip valstybs
klimatas, prasta gyventoj mityba, j sveikata ir pan.;
Sveikatos apsauga negali tapti uslpta priemone, ribojania
prekyb, todl valstybs nars turi pateikti rodymus, kad tai
tikrai yra daroma sveikatos ar gyvybs apsaugos sumetimais,
t. y., ar tai yra sveikatos apsaugos politikos sudtin dalis.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (10)

Byloje 40/82, Komisija prie Didij Britanij pastaroji siek

apriboti pauktienos import i kit valstybi nari remdamasi
mogaus sveikatos apsauga (neva, tai buvo btina padaryti
siekiant ukristi keli Niukaslio ligos plitimui); Teismas
pripaino, kad toks ribojimas negaljo bti pateisinamas, nes jis
buvo nustatytas grynai ekonominiais tikslais ukirsti keli
pauktienos importui i Pranczijos, o ne sveikatos apsaugos
sumetimais;
Byloje 174/82, Sandoz Teismas vertino Olandijos valdios
institucij atsisakym suteikti leidim i Vokietijos importuoti
javainius su vitamin priedais, kurie buvo teistai pardavinjami
Vokietijoje; Teismas pripaino, kad toks apribojimas buvo
pagrstas, nes moksliniai vitamin tyrimai buvo nepakankami.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (11)

Byloje C-120/95, Decker pagal Liuksemburgo teis valstybs

institucijos turjo prie perkant bet kok medicinos produkt
(akinius) usienyje iduoti iankstin leidim, o tokio leidimo
nebuvo reikalaujama, jei preks buvo perkamos Liuksemburge;
Teismas nustat, kad tokia taisykl negaljo bti pateisinama,
nes kitos valstybs nars optiko kvalifikacija buvo lygiavert
Liuksemburgo optiko kvalifikacijai, todl jo kvalifikacija buvo
tinkama; be to, tai, kad akiniai buvo perkami pagal oftalmologo
recept, garantavo visuomens sveikatos apsaug;
I kai kuri Teismo nagrint byl matyti, kad sveikatos
apsaugos iimtis gali apimti ir aplinkos apsaug: byla C-67/97,
Bluhme, byla C-389/96, Aher-Waggon, byla C-379/98,
PreussenElektra.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (12)

Nacionalini meno, istorijos, archeologijos vertybi

apsauga:
Teismo praktikoje ios iimties taikymas yra labai retas;
Byloje 7/68, Komisija prie Italij Italija buvo nustaiusi
mokest u menin, istorin, archeologin ar etnografin
vert turini preki eksport; Italijos vyriausyb teis, kad
iuo atveju toks mokestis galjo bti pateisinamas Sutarties
36 str. numatyta iimtimi; taiau Teismas nustat, kad
Sutarties 36 str. negaljo bti taikomas, nes ginijamas
mokestis buvo lygiaverio poveikio mokjimas, o ne
lygiaverio poveikio priemon.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (13)

Neraytins laisvo preki judjimo iimtys:

Cassis de Dijon byloje Teismas suformulavo privalomuosius
reikalavimus, tokius kaip vartotoj apsauga, visuomens sveikatos
apsauga, verslo sandori siningumas, vartotoj apsauga,
mokesi kontrols veiksmingumas, papildanius Sutarties 36 str.
nustatytas iimtimis;
Privalomaisiais reikalavimais galima pateisinti
nediskriminuojanias ir netiesiogiai diskriminuojanias bendrai ir
atskirai taikomas priemones;
Privalomj reikalavim sraas yra nebaigtinis bei gali bti
pleiamas Teismo;
Teismas yra pripains, kad privalomaisiais reikalavimais taip pat
yra aplinkos apsauga, darbo slyg sauga, spaudos vairov,
pagrindini asmens teisi apsauga ir pan.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (14)

Valstybi nari daniausiai taikomas privalomasis

reikalavimas vartotoj apsauga;
Teismas, kalbdamas apie vartotoj apsaug, atsivelgia
numanomus vidutinio gerai informuoto ir pastabaus bei
apdairaus vartotoj lkesius; pastabus vartotojas, anot
Teismo, visada skaito produkto etiketes (is ymjimo
reikalavimas yra ypatingai pabriamas Teismo praktikoje),
todl ES teis nesaugo to vartotoj interes, kuris nra
pakankamai apdairus ir pastabus: byla C-210/96, Gut, byla C358/01, Komisija prie Ispanij, byla C-51/94, Komisija prie
Vokietij.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (15)

Vartotoj apsauga:
Byloje 178/84, Komisija prie Vokietij ginas kilo dl to, kad
Vokietijoje alumi buvo pripastamas tik toks grimas,
kuriame buvo miei, apyni, mieli ir vandens; panaudojus
kitas mediagas, grimas nebegaljo vadintis alumi; Teismas
nustat, jog taip buvo sustiprintas Vokietijoje pagaminto alaus
pranaumas prie al, veam i kit valstybi nari, kuriame
buvo vairi pried; Teismo manymu, bt utek, jei alus
bt paenklintas etiketmis, kuriose bt nurodytos visos jo
sudtins dalys tokiu bdu bt buvusi tinkamai apsaugota
vartotoj apsauga; todl pirmiau mintos Vokietijos
nacionalins taisykls apribojo laisv preki judjim ir
negaljo bti pateisinamos.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (16)

Byloje C-315/92, Clinique ginas kilo dl to, kad Vokietijoje
galiojo taisykl visus Clinique kosmetikos produktus
pardavinti pavadinimu Linique, nes pavadinimas Clinique
galjo klaidinti vartotojus, neva ie produktai turi gydomj
savybi; Teismas paymjo, kad toks reikalavimas riboja
laisv preki judjim motyvuodamas tuo, kad Clinique
produktai yra parduodami ne vaistinse, o kitose
parduotuvse, kur jie pateikiami kaip kosmetikos, o ne
gydomieji produktai; tokiais produktais, vadinamais Clinique
vardu, prekiaujama kitose valstybse narse, kuriose
naudojant tok pavadinim vartotojai nra klaidinami; taigi
ioje byloje Teismas atmet vartotoj apsaug, kaip neraytin
iimt ir atkreip dmes informuot ir rpesting vartotoj.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (17)

Verslo sandori siningumas:

is privalomasis reikalavimas labai danai yra susijs su
vartotoj apsauga;
Verslo sandori siningumas naudojamas pateisinti
nacionalines taisykles, kuriomis siekiama ukirsti keli
nesiningai verslo praktikai preki, kurios yra labai
panaios vietines gamybos prekes, importui;
Jei valstyb nar nori remtis ia iimtimi, jos nustatyta
nacionalin taisykl negali apriboti kitoje valstybje narje
pagal prastas prekybos taisykles teistai pagamint preki,
remiantis vien tuo, kad tokios preks yra panaios vietins
gamybos prekes (byla 58/80, Imerco).

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (18)

Visuomens sveikata:
Byloje 178/84, Komisija prie Vokietij Vokietija siek
apriboti import t grim, kuriuose buvo kitoki sudtini
dali, nei aluje, gaminamame Vokietijoje; Teismas turjo
atsakyti klausim, ar toks ribojimas buvo suderinamas su
Sutarties 36 str. tvirtinta visuomens sveikatos apsaugos
iimtimi; Teismas pripaino, kad ia iimtimi nebuvo galima
remtis; Teismo teigimu, jeigu konkrets priedai, kurie yra
aluje, yra teistai naudojami ir pripastami kaip
nekenksmingi kitoje valstybje narje, jie gali bti naudojami
ir Vokietijoje; todl bt utek al paymti etiketmis,
kuriose bt nurodytos visos sudtins mediagos.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (19)

Aplinkos apsauga:
Byloje 302/86, Komisija prie Danij ginas kilo dl to, kad
Danijos teis tvirtino reikalavim alaus ir kit lengvj
grim konteinerius grinti, o kit dal perdirbti; Nacionalin
aplinkos apsaugos agentra turjo duoti leidim toki
konteineri grinimui ir perdirbimui (toks reikalavimas buvo
nustatytas tiek importuotojams, tiek vietos konteineri
gamintojams); Danijos vyriausybs teigimu, tokia sistema
buvo nustatyta aplinkos apsaugos sumetimais; Teismas
konstatavo, jog tokia sistema negaljo bti pateisinama
aplinkos apsauga, kadangi ji buvo palankesn vietiniams
konteineri gamintojams.

LAISVO PREKI JUDJIMO IIMTYS (20)

Pagrindini mogaus teisi apsauga:
Byloje C-112/00, Schmidberger Teismas nustat, kad Austrijos
sprendimas neudrausti demonstracijos svarbiame greitkelyje,
apribojo laisv preki judjim; Teismas toliau vertino, ar toks
ribojimas galjo bti proporcingas, nes Austrijos valdios
institucijos suteik leidim demonstracijai nenordamos
apriboti saviraikos laisvs ir teiss taikius susirinkimus;
Teismas vertino laisv preki judjim mogaus teisi
apsaugos kontekste, ir pripaino, kad toks laisvo preki
judjimo apribojimas galjo bti pateisinamas, nes, nedavus
leidimo demonstracijai, laisvas preki judjimas vis tiek galjo
bti apribotas (pavyzdiui, nesankcionuota demonstracija).

EKSPORTO APRIBOJIM DRAUDIMAS (1)

Vadovaujantis Sutarties 35 str., draudiami kiekybiniai eksporto

apribojimai ir lygiaverio poveikio priemons;
Byloje C-5/94, Hedley Lomas Teismas pripaino, kad Didiosios
Britanijos atsisakymas suteikti eksporto licencij tam tikram
kiekiui gyv avi, kurios turjo bti paskerstos Ispanijoje, buvo
kiekybinis apribojimas;
Kitoje byloje C-47/90, Delhaize Teismas nustat, kad Ispanijos
taisykl, ribojusi kitas valstybes nares parduodamo vyno
kiekius (tokie ribojimai nebuvo taikomi vidaus prekybai),
paeid Sutart kaip kiekybinis eksporto apribojimas;
Kiekybiniai eksporto apribojimai visada paeidia Sutarties
35 str., taiau gali bti pateisinti Sutarties 36 str. ivardintomis
iimtimis.

EKSPORTO APRIBOJIM DRAUDIMAS (2)

Valstybi nari tarpusavio prekyboje draudiamos atskirai

taikomos priemons, o bendrai taikomos priemons yra
leidiamos;
Byloje 53/76, Bouhelier Teismas nustat, kad nacionalin
taisykl, reikalavusi, jog eksportuojamoms prekms kokybs
tikrinimo tikslais bt iduota licencija (to nebuvo
reikalaujama valstybje narje parduodamoms prekms),
paeid Sutart kaip atskirai taikoma priemon, kuri apribojo
eksport; ioje byloje taip pat buvo nustatyta, kad Dassonville
taisykl taip pat taikoma ir eksporto apribojimams, taiau i
vlesns Teismo praktikos matyti, kad bendrai taikomos
priemons pagal Sutarties 35 str. yra leidiamos.

EKSPORTO APRIBOJIM DRAUDIMAS (3)

Byloje 15/79, Groenveld Olandijos teiss aktai draud visiems

msos produkt gamintojams msos gaminiuose naudoti
arklien, nors pats arklienos pardavimas Olandijoje nebuvo
draudiamas; toks reikalavimas buvo nustatytas utikrinti, kad
msos produktus bt galima eksportuoti valstybes, kuriose
arklienos pardavimas buvo draudiamas; Teismas pripaino, kad
bendrai taikomos priemons pagal Sutarties 35 str.
nedraudiamos, todl tokia Olandijos nustatyta nacionalin
taisykl nepaeid Sutarties;
Toks pats sprendimas priimtas ir byloje 155/80, Oebel, kuri buvo
susijusi su naktinio darbo kepyklose ribojimu; Teismas
pripaino, jog Sutarties 35 str. paeistas nebuvo, nes tai buvo
bendrai taikoma priemon.

EKSPORTO APRIBOJIM DRAUDIMAS (4)

Atskirai taikomos priemons, kurios paeidia Sutarties 35

str., gali bti diskriminuojanios ir nediskriminuojanios;
Tiesiogiai diskriminuojanios atskirai taikomos priemons
gali bti pateisintos Sutarties 36 str. tik iimtimis, tuo tarpu,
netiesiogiai diskriminuojanios ir nediskriminuojanios
atskirai taikomos priemons gali bti pateisinamos tiek
Sutarties 36 str. iimtimis, tiek neraytiniais privalomaisiais
reikalavimais;
Vis dlto, pagal analogij pritaikius naujausi Teismo praktik
laisvo asmen judjimo srityje, teigtina, kad tam tikrais
atvejais ir bendrai taikomos priemons gali apriboti preki
eksport tarp valstybi nari, todl paeisti Sutarties 35 str.