IMPORTUOJAM PREKI MUITINIS VERTINIMAS IR KONTROL

Juozas Radiukynas
Algimantas Belzus

Lietuvos prekybos, pramons ir amat rmai

Vilnius -2008

Recenzavo:
Prof. Dalia Bernatonyt,Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto
Ekonomikos ir tarptautins prekybos katedra
arnas Juozas Aviienis Muitins departamento prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos
Muit teiss derinimo skyriaus virininkas

TURINYS
VADAS................................................................................................................................
1. PREKI MUITINIO VERTINIMO REIKM TARPTAUTINJE PREKYBOJE IR JO
TEISINIO REGLAMENTAVIMO SISTEMA.....................
1.1. Preki muitinio vertinimo reikm pltojant tarptautins prekybos liberalizavim.....
1.2. Preki muitinio vertinimo teisininio reglamentavimo sistema
1.2.1. PPO teiss aktai reglamentuojantys muitin vertinim.............................................
1.2.2. Europos Sjungos institucij muitin vertinim reglamentuojantys teiss aktai........
1.2.3. Lietuvos Reapublikos importuojam preki muitin vertinim reglamentuojantys
teiss aktai..............................................................................

2. IMPORTUOJAM PREKI MUITINS VERTS NUSTATYMO METODAI....

2.1. Sandorio verts metodas..................................................................................................
2.1.1. Pardavimo koncepcija.............................................................................................
2.1.2. Parduota eksportui importuojani al..................................................................
2.1.3. Kaina sumokta ar moktina.....................................................................
2.2. Sandorio verts metodo taikymo slygos..
2.3. Sandorio kainos patikslinimas pirkjui tenkaniomis ilaidomis ir kitais preks kainos
elementais (BMK 32 straipsnis).....................................................................
2.3.1 Komisiniai ir apmokjimas u tarpininkavimo paslaugas....................................
2.3.2 Talpos ir pakavimas...........................................................................................
2.3.3 Pirkjo tiekiam preki ir paslaug (priedli), susijusi su importuojam
preki gamyba, vert...........................................................................................
2.3.4. Preki sandorio kainos patikslinimas ilaidomis susijusiomis su autorini
atlyginimu ir mokesiais u licencijas , kurios tenka pirkjui.........................................
2.3.5 Tiesiogiai arba netiesiogiai pardavjui tenkanios dalies pajam, gaut toliau
perparduodant, naudojant importuojamas prekes arba kitaip jomis disponuojant, vert.......
2.3.6

Preki sandorio kainos patikslinimas veimo ilaidomis........................................

2.3.6.1 INCOTERMS 2000 pristatymo slygos ir j charakteristika...............................

2.3.6.2 Preki veimo, draudimo, krovimo ir tvarkymo ilaid traukimas importuojam

preki sandorio kain..............................................................................................

3. DUOMEN SUSIJUSI SU MUITINE VERTE DEKLARAVIMAS IR DOKUMENT

PATEIKIMAS.......................................................
3.1. Importuojam preki sandorio verts deklaravimas...........................................
3.2. Dokumentai ir informacija reikalingi sandorio vertei nustatyti ir jai deklaruoti..........
3.3. Lito ir usienio valiut santyki, kuriais perskaiiuojami preki muuitins verts
elementai, nustatymas.........................................................................................
4. ALTERNATYVS MUITINIO VERTINIMO METODAI..............................
4.1. Tapai ir panai preki muitinio vertinimo metodai
4.2. Dedukcinis muitinio vertinimo metodai
4.3 Preki muitins verts nustatymas sumavimo metodu
4.4 Priimtini bdai preki muitinei vertei nustatyti

5. TAM TIKR SPECIFINI PREKI MUITINIO VERTINIMO YPATUMAI

5.1. Naudot automobili muitins verts nustatymas.
5.1.1, inyno Automobili importo kainos apskaiiavimas
5.1.2. inyno Automobili importo kainosapskaiiuotos importo kainos taikymas
naudoto automobilio muitinei vertei nustatyti
5.1.3. Apgadint (sualot) importuojam automobili muitins verts nustatymas

6. IMPORTUOJAM PREKI MUITINIO VERTINIMO KONTROL

6.1 Muitinio vertinimo kontrols aktualumas ir importuojam preki muitins verts
mainimo (didinimo) motyvacija
6.2 . Muitinio vertinimo kontrols pagrindins nuostatos
6.2.1 Dokumentinis deklaruot importuojam preki patikrinimas
6.2.2. Deklaruotos preki sandorio verts realumo tikrinimas
6.3 Importuojam preki muitinio vertinimo kontrols etapai ir formos
6.3.1. Preki muitins verts tikrinimas prie muitin forminim ar muitinio
forminimo metu

6.4. Preki muitins verts tikrinimas po muitinio forminimo

6.5. Asmen, susijusi su muitins veikla, kins- komercins veiklos patikrinimas
6.6. Muitinio vertinimo kontrols organizavimas

7. IMPORTUOJAM BP PREKI MUITINS VERTS KONTROL

7. 1. veimo kain sistemos taikymas importuojant vaisius ir daroves
7.2. Tipini/reprezentacini (representative price) kain sistemos taikymas importuojant
cukraus sektoriaus produktus.
7.3. Tipini/reprezentacini (representative price) kain sistemos taikymas importuojant
pauktienos ir kiauini sektoriaus produktus bei kiauini albumin
7.4. Nustatyt

minimali/referencini (reference price) importo kain sistemos taikymas,

importuojant tam tikrus uvininkysts produktus

8. IMPORTUOJAM PREKI APMOKESTINAMOJI VERT NUO KURIOS

SKAIIUOJAMAS IMPORTO PVM
8.1. PVM statymo 15 straipsnio 15 dalis, 1-3 punkt taikymas
8.2. Moktinos importo PVM sumos apskaiiavimas
8.3. Importo PVM mokjimo tvarka

VADAS
Preks muitin vert yra svarbiausias iuolaikins muit tarif sistemos elementas. Tarifinio
reguliavimo primoni efektyvumas, realus preki apmokestinimo lygis t.y. tikroji muit, mokesi ir
rinkliav suma tiesiogiai priklauso nuo preki muitins verts. Muitai u importuojamas prekes sudaro 1013 proc. ES metinio biudeto pajam. Lietuvos muitins surinkt importo muit 25 proc. dalis patenka
nacionalin biudet. Muitin preks vert yra ne tik vis mokesi ir muit apskaiiavimo pagrindas, bet ja
remiamasi nustatant importo kvotas, iduodant licenzijas, nustatant

sankcijas u muitins procedr

paeidimus. Todl importuojam preki muitins verts nustatymas ir kontrol yra svarbi ne tik mokesi
u importuojamas prekes apskaiiavimo poiriu, bet ir tuo, kad importuojamoms prekms taikant vienodas,
skaidrias ir prognozuojamas muitinio vertinimo taisykles, sudaro vienodas importo slygas visiems verslo
dalyviams ir siningai konkurencijai.
Advaliorini (vertybini) muit , kurie operatyviau atspindi preki kain ir valiutos svyravimus,
preki kokybs skirtumus, taikymas prarast savo privalumus, jeigu tarptautinje prekyboje ar atskirose
alyse bt naudojami skirtingi preki muitins verts nustatymo metodai ir taisykls. Todl septintame
Daugiaali deryb dl muit ir prekybos raunde (eneva, 1973m-1979m), plaiai inomam kaip Tokijo
raundas, buvo parengtas Susitarimas dl GATT VII straipsnio gyvendinimo, kuris dar vadinamas PPO
Susitarimas dl preki muitinio vertinimo. Jame nustatytos importuojam preki muitins verts nustatymo
pagrindins nuostatos, principai, muitinio vertinimo metodai ir j taikymo taisykls. Remiantis io
Susitarimo nuostatomis kiekviena PPO alis nar ar muit sjunga rengia nacionalinius preki muitinio
vertinimo teiss aktus.
Pagal ES teis valstybi nari usienio prekyba ir su ja susijusi muit teis priklauso iimtinei ES
institucij jurisdikcijai. Muitins veiklos taisykls, susijusios su Europos Sjungos valstybi nari prekyba
su treiosiomis alimis, nustatytos pamatiniamae teiss akte- Bendrijos muitins kodekse. Nors Bendrijos
muitins kodeksas visose ES alyse narse taikomas tiesiogiai, visa apimtimi ir visuotinai, taiau muitinio

vertinimo dalykus, kuriuos nereglamentuoja Europos sjungos teiss aktai, kaip pvz., naudot automobili
muitins verts nustatymas, importuojam preki muitinio vertinimo kontrol ir kt., reglamentuoja Lietuvos
teiss akatai arba jie tiksliau apibria kaip taikomos Europos Sjungos teiss akt nuostatos.
Taiau esant skirtingam muitins kontrols organizavimo ir teisinio reguliavimo lygiui, skirtingoms
sankcijoms ir baudoms taikomoms ES valstybi nari muitinse gali paeisti fiskalinius interesus ir kio
subjekt konkurencijos slygas. kio subjektai pasirnks importuojam ar eksportuojam preki muitin
forminim toje ES alyje narje, kurioje kontrols lygis yra liberaliausias, o nuobaudos u muitins teiss
akt paeidimus maiausios.
iame leidinyje remiantis Europos Sjungos ir Lietuvos Respublikos muit teiss akt nuostatomis,
reglamentuojaniomis importuojam preki muitin vertinim ir kontrol, nagrinjama muitino vertinimo
metod taikymas importuojam preki muitinei vertei nustatyti, muitinio vertinimo kontrols principai,
organizavimo formos, taikomos priemons ir sprendim dl deklaruot importuojam preki muitins
verts, primimas
Dominuojantis importuojam preki muitinei vertei nustatyti metodas yra sandorio verts metodas.
is metodas Lietuvos muitinje, kaip ir ir kitose Europos Sjungos valstybse narse taikomas api 95 proc.
vis importo atvej. Todl leidinyje isamiau nagrinjama su sandoriu susijusios koncepcijos: pardavimas,
parduota eksportui importuojani al, kaina sumokta ar moktina ir kt. Pakankamai isamiai,
pateikiant praktini situacij pavyzdius ir j sprendimus, nagrinjama sandorio kainos patikslinimas, pagal
BMK 32 straipsn, pirkjui tenkaniomis ilaidomis ir kitais preks kainos elementais. Nors, viena vertus,
sandorio vert, kuri remiasi realiai sumokta ar moktina kaina, esant siningai prekybai, geriausiai atspindi
preki rinkos slygas, taiau, antra vertus, importuojam preki sandorio verts mainimas ar didinimas yra
danas reikinys komercinje praktikoje. Pradinis preki sandorio verts mainimo ar didinimo tyrimo
etapas yra muitinio vertinimo kontrol, kuri atlieka ir prevencin funkcij.
Atsikiras leidinio skyrius yra skirtas tam tikr specifini preki, kaip naudot automobili, ems
kio produkt- vaisiai ir darovs, pauktienos ir kiauini, uvininkysts ir kt. produktams, priskiriamiems
ES

bendrjai ems kio politikai (BP), muitins verts nustatymui ir kontrolei, taip pat pateikti

importuojam preki PVM apmokestinamosios verts apskaiiavimo, pagal PVM statymo 15 straipsnio 15
dalis, 1-3 punktus, iaikinimai.
Autoriai tikisi, kad is leidinys bus naudingas verslininkams, kuri veikla susijusi su preki importu
ir eksportu, muitins tarpininkams, muitins pareignams ir teisininkams nagrinjantiems mokestini gin
bylas, taip pat pagal muit teis ir muitini administravimas programas studijuojantiems studentams. is

leidinys gali bti naudojamas ir kaip inynas, kuriame apraytos muit teiss akt nuostatos,
reglamentuojanios importuojam preki muitins verts nustatym ir kontrol.
Leidinio Importuojam preki muitinis vertinimas ir kontrol vad, 1-6 skyrius,1,2,5 priedus
pareng Juozas Radiukynas, 6-8 skyrius, 3,4,6,7 priedus Algimantas Belzus

1. PREKI MUITINIO VERTINIMO REIKM TARPTAUTINJE PREKYBOJE IR JO

TEISINIO REGLAMENTAVIMO SISTEMA

1.1.

Preki muitinio vertinimo reikm pltojant tarptautins prekybos liberalizavim

Tarptautinis prekybos liberalizavimas yra vienas i svarbiausi ekonomins pltros ir moni

gerovs augimo veiksni. alinant tarptautins prekybos klitis (muit tarifus, kiekybinius apribojimus ir
kitas prekybos reguliavimo priemones) naud patiria vartotojai, turdami galimyb sigyti vairesnio
asortimento ir pigesni preki, o gamintojai, pasinaudodami gamybos pranaumu, gali efektyviau naudoti
gamybos iteklius, plsti rinkos apimtis, specializuoti gamyb, mainti preki katus ir kain.
Liberalizuojant ir pltojant tarptautin prekyb reikjo turti tarptautin instrument, kuris nustatyt
suderintas taisykles tarptautinei prekybai. Juo tapo 1948 m. kurtas Bendrasis susitarimas dl muit tarif ir
prekybos (GATT General Agreement on Tariffs and Trade). GATT sudar daugiaali susitarim,
reglamentuojani tarptautin prekyb, paketas. Susitaraniosios alys, pripaindamos, kad j prekybiniai ir
ekonominiai ryiai turt padti pakelti gyvenimo lyg, utikrinti uimtum ir real pajam augim bei
paklausos didjim, kuo visapusikesn pasaulini itekli naudojim ir gamybos bei prekybos pltim,
prisijung prie abipusikai ir visoms alims nauding susitarim, kuriais siekiama i esms sumainti muit
tarifus ir kitus prekybos barjerus bei panaikinti diskriminacin reim tarptautinje prekyboje.
GATT buvo pagrsta ne valstybi naryste, bet j dalyvavimu daugiaaliuose susitarimuose.
1995 m. Urugvajaus raunde buvo kurta Pasaulio prekybos organizacija (PPO), kuri remiasi ali
nari naryste. i organizacija perm visus GATT daugiaalius susitarimus, sudarytus daugiaalse
derybose. PPO nepakeit GATT, o tik suteik jai organizacines struktras ir reglamentavo jo veikl.
Kiekviena valstyb ar j muit sjunga tarptautinje prekyboje vadovaujasi PPO priimtais
susitarimais ir alies nars prisiimtais sipareigojimais ioje organizacijoje. PPO yra viena i svarbiausi

10

iuolaikinio pasaulio globali tarptautini organizacij, skatinanti tarptautins prekybos liberalizavim ir

priirinti daugiaali prekybos susitarim vykdym.
Visuose deryb raunduose skmingai buvo mainami muitai ir kitos netarifins prekybos klitys.
Paskutiniame Urugvajaus raunde isivysiusios alys per 5 metus sipareigojo sumainti muit tarifus 36
proc. nuo esamo lygio, o vidutinis pramons ir ems kio preki muit lygis sumas nuo 5 iki 3,5 proc, o
JAV sipareigojo muit tarifus sumainti nuo 6,6 iki 3,4 proc. (JAV prie GATT sukrim vidutinis muit
tarifas buvo 40 proc.).
Tarptautinje prekyboje muitams ir kitiems mokesiams apskaiiuoti yra taikomos ios muito
normos:

vertybin ad valorem muito norma, t. y. procentinis dydis nuo muitins verts. Pvz., esant 10

proc. vertybinei muito normai, muito mokestis apskaiiuojamas dauginant muito norm i importuojam
preki muitins verts;

specifin muito norma nustatoma remiantis preki savybi kriterijais, tokiais kaip svoris, tris ir

kt., t. y. moktin pinig sum u preks natrin vienet, pvz., 2 Lt u kilogram ar litr, 0,5 Lt u
automobilio variklio darbinio trio 1 cm3;

miri muito norma taikoma kartu su vertybine ir specifine muito norma, pvz., 15 proc. preks

muitins verts, pridedant 2 Lt u preks svorio kg.

Daugumai preki, importuojam Bendrij, kaip ir daugumai preki kitose alyse, vertybins muito
normos taikomos dl i prieasi:

Jos atitinka konkurencijos lygybs ir laisvs principus. Pirkjas, kuris sutaria u prek mokti

maesn kain negu konkurentas, moka ir maesnius muitus ir jis nra baudiamas u konkurento mokam
auktesn preks kain.

Vartotojo ir fiskaliniu poiriu vertybin muito norma yra teisingesn, nes tie, kurie sigyja

brangiai kainuojani preki, moka didesn muito mokest ir j yra didesnis naas valstybs biudet nei
tie, kurie perka tos paios kategorijos pigesnes prekes (pvz., iedas su maais ir su dideliais deimantais);

Tarptautinje prekyboje vertybini muit normas lengva palyginti, nes procento dydiai yra

nepriklausomi nuo nacionalini valiut ir yra individuals kiekvienai prekei.

Infliacijos atveju didjant preki kainai, valstybs surenkam muit suma, nesikeiiant importo

apimtims, lieka stabili.

Taiau reikt paymti ir iuos vertybinio muito normos taikymo trkumus:

11

1. Kadangi muit apskaiiavimo pagrindas yra muitin vert, grindiama kontraktiniais susitarimais,
egzistuoja padidinta apgauls rizika (t. y. klaidingos sskaitos faktros pateikimas muitinei), reikalinga
auktesn muitinink kvalifikacija, tikrinant ir kontroliuojant deklaruot preki muitin vert.
2. Sumajus importuojam preki kainoms prarandama vietos gamintoj apsaugin funkcija.
3. Sumajus importuojam preki kainoms, esant tai paiai importo apimiai, realiai sumaja
valstybs biudeto pajamos.
Vertybini muit normos, kurie operatyviau atspindi preki kain ir valiutos svyravimus, preki
kokybs skirtumus, taikymas prarast savo privalumus, jeigu tarptautinje prekyboje ar atskirose alyse bt
taikomi skirtingi preki muitins verts nustatymo metodai ir taisykls. Jeigu valstybs nustatyt ir taikyt
skirtingas muitinio vertinimo taisykles, jos tapt barjeru tarptautinje prekyboje, o muit mainimas
prarast savo efektyvum, taigi atitinkamos muitinio vertinimo sistemos sukrimas buvo GATT daugiaali
susitarim objektu. Kai kuri preki komercins verts, ypa rinkoje, yra stabilios, lengvai nustatomos,
taiau daugelio preki tikroji kaina arba vert yra labai nepastovi ir neapibrta. Kainos gali keistis
priklausomai nuo laiko, pirkimo-pardavimo vietos, komercinio lygio (prekyba didmena ar mamena) ir
daugelio kit veiksni, pavyzdiui, verslo partneri komercini santyki trukms, ir kt., todl akivaizdu,
koks aktualus ir sunkus buvo udavinys sukurti priimtin importuojam preki muitins verts nustatymo
sistem, kuri tikt visoms prekms, kiekvienai aliai, kiekvienam sandorio tipui ir bt lengvai pritaikoma.
Preki muitin vert preki, patenkani muit teritorijos jurisdikcij, vert, nuo kurios
apskaiiuojami muitai ir kiti mokesiai. Preki vertybinis muitas apskaiiuojamas muitin vert padauginus
i vertybinio muito normos, ireiktos procentais.
Nustatyti preki muitin vert reikalinga dl i prieasi:

nuo teisingai ir tiksliai nustatytos importuojam preki muitins verts, kuri yra importo ar

eksporto muit ir mokesi apskaiiavimo pagrindas, priklauso plaukos valstybs biudet.

rinkos ekonomika kelia reikalavimus sudaryti vienodas konkurencijos slygas visiems kio

subjektams, todl j importuojamoms ar eksportuojamoms prekms turi bti taikomos vienodos taisykls
apskaiiuojant nustatytus muitus ir mokesius.

preki eksporto-importo apskaita atliekama ir balansas sudaromas remiantis importo ir eksporto

muitins procedr preki muitins verts duomenimis.

Muitin vert statistikos tikslais importo atveju laikoma preki muitin vert, o eksporto atveju
preki statistin vert apibrta 2000 m. rugsjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1917/2000, nustatanio
tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1172/95 dl statistini duomen apie usienio prekyb
gyvendinimo nuostatas (su pakeitimais, padarytais 2001 m. rugpjio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr.

12

1669/2001, 9 straipsnio 15 dalyse. iame reglamente nustatyta, kad statistin vert eksporto atveju laikoma
preki vert jos isiuntimo i valstybs nars statistins teritorijos momentu. Apskaiiuojant eksportuojam
preki vert, prie preki pardavimo kainos turi bti pridtos tiktai papildomos veimo, draudimo ilaidos
susijusios su eksportuojam preki gabenimu eksportuojanios valstybs nars statistine teritorija.
statistin preki vert neturi bti skaiiuojami eksporto ar importo muitai, pridtins verts mokestis,
akcizas, imokos ar kiti mokesiai, turintys pana poveik.
Importuojam preki vertinimas pridtins verts mokesio (PVM) tikslais. Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos pridtins verts mokesio statymo Nr. IX-751 (in., 2002, Nr. 35-11271) 15
straipsnio 15 dalies 1 ir 3 punkt nuostatomis, importuojam preki apmokestinamoji vert, nuo kurios
skaiiuojamas importo PVM, apskaiiuojama prie i preki muitins verts, nustatytos vadovaujantis
Europos Bendrijos muitins kodeksu ir jo taikym reglamentuojaniais teiss aktais, papildomai pridedant
(jeigu ios sumos netrauktos i preki muitin vert):
1) u ias prekes sumoktus arba sumoktinus ne Europos Bendrijose ar ne Lietuvos Respublikoje
nustatytus muitus, mokesius ir kitas mokas, taip pat Europos Bendrijose u ias prekes nustatytus importo
muitus, Europos Bendrijose ar Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesius ir kitas mokas (iskyrus pat
PVM);
2) ilaid, susijusi su preki veimu (skaitant papildomas veimo paslaugas) bei draudim dyd,
taip pat sumoktus ar moktinus komisinius u atstovavim ir preki pakavimo vert, jeigu visos
nurodytosios ilaidos susijusios su preki atgabenimu pirmj paskirties viet alies teritorijoje. Taikant
ias nuostatas, pirmja paskirties vieta alies teritorijoje laikoma veimo dokumentuose nurodyta preki
pristatymo vieta arba, jeigu preki pristatymo vieta nenurodyta, pirmoji j veimo alies teritorij vieta;
3) 2 punkte nurodyt paslaug, susijusi su preki gabenimu i pirmosios paskirties vietos kit
paskirties viet Europos Bendrij teritorijoje, jeigu i vieta yra inoma apmokestinimo momentu, vert.
Todl nustatant importuojam preki apmokestinamj vert, nuo kurios skaiiuojamas importo
PVM, kai kuri paslaug (transporto, tarpininkavimo, pakavimo) ilaidos ar j dalis priklauso nuo to, ar
mint paslaug vert ar jos dalis yra skaityta preki muitin vert.
Muitins departamento parengtas ir nustatyta tvarka suderintas PVM statymo 15 straipsnio 15 dalies
Importuojam preki apmokestinamoji vert apibendrintas komentaras pateiktas 6 priede (PVM statymo
93 straipsnio Moktinos importo PVM sumos apskaiiavimas apibendrintas apskaiiavimas pateiktas 7
priede).

1.2. Preki muitinio vertinimo teisinio reglamentavimo sistema

13

Kiekvienos valstybs ar j muit sjungos PPO alies nars teiss aktai, reglamentuojantys
tarptautin prekyb, turi atitikti PPO priimt daugiaali susitarim turin, juose tvirtintus principus,
nuostatas ir nustatytas taisykles.
Lietuvai stojus Europos Sjung, bendroji usienio prekybos politika, kuri apima ir muit politik,
priklauso iimtinei ES jurisdikcijai, kuri reglamentuojama ES teiss aktais reglamentais. Reglamentai
taikomi visuotinai, yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose ES valstybse narse. Taigi
prekyboje su treiosiomis alimis Lietuvos muitin vadovaujasi atitinkamai ES teiss aktais.
ES reglamentuose gali bti nustatytas reikalavimas valstybms narms imtis tam tikr priemoni
jiems gyvendinti. Tokiu atveju ES valstybs nars parengia nacionalinius teiss aktus. Be to, valstybs nars
yra atsakingos u ES reglament gyvendinim, todl jos parengia aikinamojo pobdio tvarkas,
instrukcijas, kurios padeda tinkamai ir vienodai taikyti ES teiss aktus.
Iskirsime tris importuojam preki muitinio vertinimo teisinio reglamentavimo nagrinjimo
lygmenis:

pasaulin PPO teiss aktai ir Pasaulio muitini organizacijos (PMO) nuomons,

rekomendacijos;

Europos Bendrijos muit sjungos Komisijos ir Tarybos reglamentai;

nacionalin Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Lietuvos Respublikos prie finans

ministerijos, Muitins departamento teiss aktai.

1.2.1. PPO teiss aktai, reglamentuojantys muitin vertinim
Pagrindinis PPO teiss aktas, reglamentuojantis importuojam preki muitins verts nustatym, yra
Susitarimas dl 1994 m. Bendrojo susitarimo dl muit tarif ir prekybos VII straipsnio gyvendinimo, kuris
dar vadinamas PPO muitinio vertinimo susitarimu.
PPO Muitinio vertinimo susitarim sudaro:

Bendrasis anginis komentaras

I dalis. Muitinio vertinimo taisykls (117 straipsniai)

II dalis. Administravimas, konsultavimas ir gin sprendimas (1819 straipsniai)

III dalis. Specialus ir diferencinis reimas (20 straipsnis)

IV dalis. Baigiamosios nuostatos (2124 straipsniai)

I priedas Aikinamosios pastabos

II priedas Muitinio vertinimo techninis komitetas

14

Bendrajame anginiame komentare (toliau komentaras) pateikti muitinio vertinimo metodai ir j

taikymo hierarchin tvarka. Komentaro 1 paragrafe patvirtinama, kad muitins verts nustatymo pagrindas
yra sandorio kaina, kaip apibrta Susitarimo 1 straipsnyje. Ieities takas nustatant sandorio vert yra
kaina, faktikai sumokta ar moktina u prekes, patikslinta ilaidomis tenkaniomis pirkjui ir tam tikrais
preks elementais (preki ar paslaug forma), kuriuos pirkjas nemokamai perduoda pirkjui ir kurie
naudojami importuojam preki gamybai. ie patikslinimai detaliai atskleisti Susitarimo 8 straipsnyje
Komentaro 2 paragrafe nustatyta, kad tais atvejais, kai sandorio verts metodas negali bti taikomas,
turt vykti muitins administracijos ir importuotojo konsultacijos dl tapai ar panai preki sandorio
verts taikymo pagal 2 arba 3 straipsni nuostatas.
Komentaro 3 paragrafe pristatytas dedukcinio ir sumavimo metod, kurie aprayti Susitarimo 5 ir 6
straipsniuose, taikymas.
Komentaro 4 paragrafe nurodytas Susitarimo 7 straipsnis, kuris numato, kaip nustatyti muitin vert,
kai pirmiau nurodyt metod negalima taikyti.
Komentaro preambulje taip pat pateikta keletas pagrindini princip ir nuostat, kurios sustiprina
PPO Muitinio vertinimo susitarim:

Muitinio vertinimo sistema yra teisinga, nealika, vienoda ir neutrali, ukertanti keli nustatyti

fiktyvi arba savo nuoira preks vert. i nuostata neleidia panaudoti fiktyvios arba savo nuoira preks
verts ir turi utikrinti, kad preki muitinis vertinimas remtsi su sandoriu susijusiomis faktinmis
aplinkybmis.

Preki muitins verts nustatymo pagrindas, kiek leidia slygos, turi bti preki sandorio vert.

Taigi sandorio verts metodas turt bti taikomas, kur tik manoma.

Muitins verts nustatymas turi remtis paprastais ir nealikais kriterijais, atitinkaniais

komercin praktik, ir vertinimo procedra turt bti taikoma bendrai, nedarant tiekimo altini skirtumo.
Tai reikia, kai kuris nors muitinio vertinimo metodas yra taikomas, muitin vert turi bti nustatyta
remiantis dokumentacijos, atitinkanios komercin praktik, kruopiu inagrinjimu.

Verts nustatymo procedros neturi bti naudojamos kovojant su dempingu. Tai reikia, kai yra

pagrindo manyti, kad importuojam preki deklaruota kaina yra dempingin, PPO Muitinio vertinimo
susitarimas negali bti taikomas kaip kontrpriemon siekiant padidinti muitin vert. Tokiu atveju turt
bti taikomas antidempingo statymas (GATT Susitarimas dl VI straipsnio).
Muitinio vertinimo taisykli (toliau Taisykls) I dalies 18 straipsniai skirti muitinio vertinimo
metodams, 9 straipsnis nustato eksportuojanios alies valiutos konvertavimui nacionalin ir nustatyt
valiutos kurs skelbim. is susitarimas apima ne tik muitinio vertinimo metodus, bet ir nuostatas dl

15

muitiniam vertinimui pateiktos informacijos konfidencialumo isaugojimo (10 straipsnis), dl garantijos

laidavimo ar ustato forma pateikimo, tais atvejais, kai galutin importuojam preki muitins verts
nustatym reikia atidti, o preki importuotojas turi turti teis atsiimti prekes i muitins (13 straipsnis), dl
muitins teiss sitikinti pateikt muitiniam vertinimui duomen ir dokument teisingumu ir tikslumu (17
straipsnis).
Taisykli II dalies 18 straipsnis skirtas PPO Muitinio vertimo komiteto ir PMO Muitinio vertinimo
techninio komiteto krimui, j funkcijoms apibdinti, o 19 straipsnis aprao konsultavimo ir gin
sprendimo procedras.
Taisykli III dalies 20 straipsnis numato besivystanioms alims prisijungim prie Susitarimo atidti
5 metams. Isivysiusios alys nars sipareigojo teikti technin pagalb besivystanioms alims narms, kai
jos to prao. iuo pagrindu isivysiusios alys sudaro technins pagalbos programas, kurios gali apimti
personalo mokym, pagalb rengiant gyvendinimo priemones, prijim prie informacijos apie muitinio
vertinimo metodologijos altinius ir patarimus dl Susitarimo nuostat taikymo.
Taisykli IV dalies 22 straipsnis pareigoja alis nares utikrinti, kad jos statymai ir kiti teiss aktai
bei administravimo tvarka atitikt io Susitarimo nuostatas.
I priedas Aikinamosios pastabos detaliai paaikina, kaip muitinio vertinimo metodai turi bti
taikomi.
II priedas Muitinio vertinimo techninis komitetas aprao Techninio komiteto vaidmen,
atsakomyb ir darbo metodus.
PPO sprendimai dl muitinio vertinimo, PMO Muitinio vertinimo komentarai, patarimai,
aikinamosios pastabos ir kita yra publikuoti PMO Muitinio vertinimo kompendiume.
iame kompendiume skelbiami PPO Muitinio vertinimo komiteto sprendimai ir PMO parengti
dokumentai, aikinantys vairius muitinio vertinimo klausimus.
PPO Muitinio vertinimo komitetas yra prims septynis sprendimus vairiais muitinio vertinimo
klausimais, i kuri svarbiausias yra 1995 m. priimtas sprendimas Atvejai, kai muitin turi pagrindo abejoti
dl pateiktos informacijos teisingumo. Sprendimai yra privalomi visoms PPO valstybms narms ir turi
atsispindti j nacionaliniuose teiss aktuose.
PMO techninis muitinio vertinimo komitetas rengia vairi form rekomendacinio pobdio
dokumentus (komentarus, patarimus, aikinamsias pastabas, atvej nagrinjimo pavyzdius ir kt.), kurie
detaliau iaikina Susitarimo nuostatas, remiantis komercini sandori faktais, pateikia Susitarimo praktinio
taikymo atvejus.

16

Nors PMO techninis muitinio vertinimo komiteto dokumentai neturi teisins galios, taiau jie gali
bti taikomi ali nari muitinms priimant konkreius sprendimus dl preki muitins verts nustatymo,
rengiant aikinamojo pobdio dokumentus (instrukcijas, tvarkas ir kt.).

1.2.2. Europos Sjungos institucij muitin vertinim reglamentuojantys teiss aktai

ES valstybs nars sudaro muit sjung. Muit sjunga tai laisvosios prekybos erdv tarp dviej
ar daugiau valstybi su bendru ioriniu muit tarifu ir bendros prekybos politikos su treiosiomis alimis ir
su bendromis taisyklmis. Muit sjungos alys nars vykdo bendr usienio prekybos politik, taiko
bendras muitins procedras, susitaria dl pajam, gaut i muit, paskirstymo. Europos Bendrij valstybs
muit sjung gyvendino nuo 1968 m., kai buvo vestas bendras iorinis tarifas ir panaikintos tarpusavio
prekybos kvotos. ES institucijoms suteikta iimtin kompetencija bendros prekybos srityje ir panaikinta ali
nari teis priimti vienaalikus sprendimus ioje srityje. ES, reguliuodama prekyb, siek ne tik sukurti
klii neturini vidaus rink, bet ir to, kad iorinis pasaulis j laikyt vienu prekybos vienetu.
ES ali nari usienio prekybos ir muitini veikla reglamentuojama teiss aktais reglamentais.
Europos Bendrij (EB) sutarties 189 straipsnis reglamentus apibdina kaip visuotinai taikomus, privalomus
visa apimtimi ir tiesiogiai taikomus visose valstybse narse. Visuotinai taikomi reikia, kad reglamentai
taikomi tiems monms ir subjektams, kurie pagal Bendrijos teis yra teiss subjektai, t. y. valstybs narms,
fiziniams ir juridiniams asmenims. Nei valstybi nari valdios institucijos, nei privats asmenys negali
nesilaikyti kokios nors reglament normos, kadangi jie yra privalomi visa apimtimi. Pvz., valstybs nars
negali vienaalikai suteikti iimi reglamento nustatytiems importo mokesiams. Reglamentai yra taikomi
tiesiogiai, tai yra jiems nereikia jokios nacionalins priemons, kuri traukt juos valstybs nars teisin
sistem. Europos Teisingumo Teismas (ETT) yra aikiai nusprends, kad kiekviena nacionalin priemon,
kuria bandoma inkorporuoti reglament valstybs nars teisin sistem, yra neteista, nes ji menkina
reglament teisin pobd. Ji gali priimti reglamento reikalaujamas gyvendinimo priemones, ir tai yra
viskas, kas valstybei narei leidiama. (3 Case 39/72, Commission v Italy (1973) ECR 101, p. 109-110).
Svarbiausi EB teiss aktai, reglamentuojantys muitins veikl, yra Europos Tarybos 1992 m. spalio
12 d. reglamentas Nr. 2913/92 Dl Bendrijos muitins kodekso patvirtinimo. Reglamento 2836
straipsniai skirti importuojam preki muitins verts nustatymo reglamentavimui. Europos Tarybos
pareigota Komisij pareng 1993 m. liepos 2 d. reglament Nr. 2454/93/EEB Dl Tarybos reglamento
Nr.2913/92/EEB Dl Bendrijos muitins kodekso patvirtinimo gyvendinimo nuostat. Isamiau muitins
verts nustatym reglamentuoja 141181a straipsniai ir 23 priedas Aikinamosios pastabos dl muitins
verts, 24 priedas Bendrj apskaitos princip taikymas muitins verts nustatymui, 25 priedas preki

17

muitin vert skaitytinos gabenimo oro transportu ilaidos (pridedama, 1 priedas), 26 priedas, Preki
klasifikavimas pagal vieneto vert (pridedama, 3 priedas), 28 priedas Duomen susijusi su muitine verte
deklaravimas (pridedama, 71 ir 72 puslapiai). iuos reglamentus perkeltos visos PPO Muitinio vertinimo
susitarimo nuostatos, taip pat Muitins verts nustatymo metod taikymo taisykls.
Europos Tarybos 1992 m. spalio 12 d. reglamentas Nr. 2913/92 Dl Bendrijos muitins kodekso
patvirtinimo nustojo galioti 2008 m. birelio 24 d., 2008 m. balandio 23 d. Europos Parlamentui ir Tarybai
primus Reglament 450/2008, nustatant Bendrijos muitins kodeks (Modernizuotas muitins kodeksas),
kurio straipsniai bus pradti taikyti nuo 2009 m. birelio 24 d., vliausiai iki 2013 m. birelio 24 d. parengus
ir sigaliojus Modernizuoto muitins kodekso gyvendinimo reglamentui.
Modernizuotame muitins kodekse muitin vertinim reglamentuoja 4043 straipsniai, io
reglamento priedo Atitikties lentelje nurodyti reglamento Nr. 2913/92 ir reglamento Nr. 450/2009
straipsni atitikmenys. Modernizuoto muitins kodekso 41 straipsnis sujungia reglamento Nr. 2913/19 29 ir
36 straipsnius, 42 straipsnis atitinkamai 30 ir 31 straipsnius, o 43 straipsnis 32, 33 ir 34 straipsnius.
Pagal Bendrijos muitins kodekso Nr.2913/1992 247a straipsn prie Europos Komisijos kurtas
Muitins kodekso komitetas, atsakingas u Bendrijos muitins kodeksui gyvendinti btinas priemones.
Muitins kodekso komitetas dl savo veiklos vairiapusikumo skirstomas pakomiteius. Muitinio
vertinimo pakomitetis padeda Komisijai gyvendinti Bendrijos muitins kodekso II antratins dalies 3
skyriaus nuostatas (2836 straipsniai). Bendrijos muitins kodekso 30 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata,
kad taikant komiteto procedr turi bti nustatomi kit muitinio vertinimo metod (tapai, panai preki
metodai, dedukcinio ir sumavimo metod) taikymo slygos ir taisykls, o 36 straipsnyje kad taikant
komiteto procedr turi bti nustatytos supaprastintos taisykls, taikomos greitai gendani preki, kurios
paprastai tiekiamos pagal konsignacijos sutartis, muitinei vertei nustatyti.
Muitinio vertinimo pakomitetis, vadovaudamasis Bendrijos muitins kodekso 249 straipsniu, savo
posdiuose nagrinja ir konkreius muitinio vertinimo atvejus, priima sprendimus, pateikia ivadas ir
komentarus. i sprendimai, ivados ir komentarai pateikiami Europos Komisijos Mokesi ir muit sjungos
generalinio direktorato ileistame Muitinio vertinimo kompendiume. Kompendiume taip pat pateikiami
Europos Teisingumo Teismo sprendimai, susij su preki muitiniu vertinimu. Kompendiumo preambulje
nurodyta, kad Muitinio vertinimo pakomitetis, vadovaudamasis Bendrijos muitins kodekso 249 straipsniu,
savo posdiuose nagrinja konkreius muitinio vertinimo atvejus ir priima sprendimus, ivadas ir
komentarus, kurie pateikiami Muitinio vertinimo kompendiume. Kompendiume taip pat pateikiamos PMO
Muitinio vertinimo techninio komiteto nuomons, komentarai ir iaikinimai. Kompendiumo preambulje
nurodyta, kad pirmiausia jis skirtas ali nari muitini administracijoms, atspindi Muitinio vertinimo

18

pakomiteio nuomon dl muit teiss akt taikymo. Nors jos neturi teisins galios, taiau ETT nustat, kad
nacionaliniai teismai, sprsdami bylas, turi jas atsivelgti.
Modernizuoto muitins kodekso 183185 straipsniai reglamentuoja Muitins kodekso komiteto
veikl. io kodekso 184 straipsnis nustato, kad Komisijai padeda Muitins kodekso komitetas, kai
straipsnyje daroma nuoroda, kad taikomi Komisijos sprendimai, patvirtintos taisykls priemons ir pan.

1.2.3. Lietuvos Respublikos importuojam preki muitin vertinim reglamentuojantys teiss

aktai
2001 m gegus 31 d. Lietuvai stojus PPO importuojam preki muitinio vertinimo Lietuvos
teiss aktai atitiko PPO Muitinio vertinimo susitarimo nuostatas ir nustatytas taisykles. Nuo 2004 m.
gegus 1 d., Lietuvai stojus ES, prekyboje su treiosiomis alimis Lietuvos muitin vadovaujasi ES
muitins teiss aktais.
Taiau ES reglamentuose gali bti nustatytas reikalavimas valstybms narms imtis tam tikr priemoni
jiems gyvendinti. Tokiu atveju ES valstybs nars parengia atitinkamus nacionalinius teiss aktus. Be to,
valstybs nars yra atsakingos u ES reglament gyvendinim, todl jos parengia aikinamojo pobdio
tvarkas, instrukcijas, metodikas, kurios padeda tinkamai ir vienodai taikyti ES teiss aktus.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtino BMK ir BMK
gyvendinim nuostat taikymo Lietuvos Respublikoje taisykles (pilnas nutarimo pavadinimas 1992 m.
spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatanio Bendrijos muitins kodeks, ir 1993 m.
liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, idstanio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92,
nustatanio Bendrijos muitins kodeks, gyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisykls).
iose taisyklse nustatytos atskir muitinio vertinimo atvej (tapai ar panai preki, naudot
automobili, sugedusi ar sugadint preki) muitins verts deklaravimo ir kontrols nuostatos, kurios
detalizuotos Muitins departamento prie Lietuvos finans ministerijos generalinio direktoriaus patvirtintose
tvarkose, metodikose ir instrukcijose.
Muitins departamento generalinio direktoriaus sakymais patvirtinti teiss aktai reglamentuojantys
preki muitin vertinim ir kontrol:

Importuojam preki muitinio vertinimo kontrols taisykls (MD direktoriaus 2004 m. balandio

28 d. sakymas Nr. 1B-431);

Duomen, susijusi su muitine verte, deklaracijos pildymo ir forminimo instrukcija (MD

generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 5 d. sakymas Nr. 1B-678);

19

Preki sandorio verts patikslinimo, j gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo ilaidomis

instrukcija (MD generalinio direktoriaus 2004 m. gruodio 29 d. sakymas Nr. 1B-1199);

Importuojam naudot automobili muitinio vertinimo metodika (MD generalinio direktoriaus

2004 m. gruodio 29 d. sakymas Nr. 1B-1198);

Turto vertintoj arba ekspert ivad naudojimo, nustatant preki muitin vert, taisykls (MD

generalinio direktoriaus 2004 m. gruodio 5 d. sakymas Nr. 1B-1150);

Lito arba euro ir usienio valiut santyki, kuriais perskaiiuojami preki muitins verts

elementai, skelbimo taisykls (MD generalinio direktoriaus 2005 m. gegus 16 d. sakymas Nr. 1B-342).

20

2. IMPORTUOJAM PREKI MUITINS VERTS NUSTATYMO METODAI

PPO Muitinio vertinimo susitarimas preki muitinei vertei nustatyti numat eis skirtingus
metodus, kurie gali bti skmingai taikomi bet kokioms importuojamoms prekms esant vairioms
komercinms situacijoms tarptautins prekyboje:
1. sandorio verts,
2. tapai preki sandorio verts,
3. panai preki sandorio verts,
4. dedukcinis,
5. sumavimo,
6. kiti priimtini bdai muitinei vertei nustatyti.
Sandorio verts metodas remiasi preks sandorio kaina u prek, parduot eksportui importuojani
al, dedukcinis metodas preks pardavimo importo alyje kaina, atmus importuotojo peln, bendrsias
ilaidas, sumokt muit bei kitus mokesius ir sumavimo metodas preks gamybos katais eksporto
alyje. ie metodai taikomi grietai hierarchine tvarka. Pirmasis metodas yra sandorio vert. Jeigu taikant
metod negalime nustatyti importuojamos preks muitins verts, tada taikoma tapai preki, parduot
eksportui t pai importo al, sandorio vert arba, laikantis t pai nuostat, panai preki sandorio
vert. Jeigu taikant pirmuosius tris metodus preks muitin vert negali bti nustatyta, verts nustatymas
grindiamas preks vieneto pardavimo kaina importuojanioje alyje, atmus peln, mokesius ir tam tikras
kitas ilaidas, kurias patyr importuotojas importo alyje. Jeigu nra galimybi ir duomen taikyti
dedukcinio metodo, tada importuojam preki muitin vert nustatoma sumavimo metodu, apskaiiuojant j
vert pagal gamybos ilaidas eksportuojanioje alyje. Importuotojui pageidaujant sumavimo metodas gali
bti taikomas prie dedukcin metod. Paskutinis metodas (rezervinis) yra kiti priimtini bdai muitinei vertei
nustatyti. is metodas numato lanksiau taikyti pirmiau nurodytus muitinio vertinimo metodus.
2.1. Sandorio verts metodas
Pirmasis muitins verts nustatymo metodas yra sandorio verts metodas. Sandorio vert tai pinig
suma, faktikai sumokta ar moktina u prek, parduot eksportui importuojani al, patikslinta
paslaug tenkani pirkjui ilaidomis ir tam tikr preks element, susijusi su importuojamomis
prekmis, verte.
Pagal PPO Muitinio vertinimo susitarim sandorio verts metodo pagrind sudaro sandorio kaina,
realiai sumokta arba priklausanti sumokti u prek, parduot eksportui importuojani, patikslinta pagal
8 straipsnio nuostatas. Kadangi ES alys nars tiesiogiai vadovaujasi ES teiss aktais, nagrindami muitins

21

verts nustatymo klausimus, vadovausims BMK ir BMKN atitinkamais straipsniais. Taigi pagal BMK 29
straipsn importuojam preki muitine verte laikoma sandorio vert, tai yra kaina, faktikai sumokta ar
moktina u prekes, parduotas eksportui Bendrijos muit teritorij, prireikus patikslinta vadovaujantis
BMK 32 ir 33 straipsniais. BMK 32 straipsnyje numatytos transporto paslaug, tarpininkavimo, pakavimo
ilaidos, tenkanios pirkjui, bei importuojam preki gamybai panaudot mediag ir paslaug, kurias
pirkjas pateik pardavjui nemokamai ar sumainta kaina, vert pridedama prie preki sandorio kainos, o
BMK 33 straipsnyje numatytos ilaidos atimamos i preki sandorio kainos. Sandorio verts metodas yra
prastinis vertinimo bdas, kuris Europos Sjungos valstybse narse taikomas daugiau kaip 90 proc.,
Japonijoje 96,6 proc., JAV 94,0 proc. importo atvej, apmokestinam ad valorem mokesiu.
Sandorio verts pagrindini koncepcij iaikinimas.
Sandorio vertei nustatyti yra trys esminiai dalykai:
- pardavimas,
- pardavimas eksportui importuojani al,
- sumokta ar moktina kaina.

2.1.1. Pardavimo koncepcija. Importuojam preki sandorio verts pagrindas yra kaina, u kuri
preks buvo parduotos eksportui importuojani al. Taigi importuojam preki pardavimo faktas turi bti
vyks prie import. Jeigu importuojamos preks nra parduotos, nra sandorio verts, todl sandorio verts
metodas netaikomas. Nors PPO Muitinio vertinimo susitarimas nustato, kad esminis elementas sandorio
vertei nustatyti yra pirkimo-pardavimo kaina, taiau jis neapibria svokos pardavimas, o tiktai paymi,
kad pardavimas yra specifin komercin operacija, patenkinanti tam tikrus reikalavimus ir slygas.
Bendruoju aspektu pardavimas reikia preki nuosavybs perdavim u tam tikr atlyginim. Kad
pardavimas vykt, btinas susitarimas tarp pardavjo, kuris sutinka perduoti preks nuosavybs teis u
nustatyt kain, ir pirkjo, kuris sutinka pirkti ias prekes u pirkjo nustatyt kain. Taiau nra tarptautinio
apibrimo kas yra pardavimas, todl kiekviena alis nacionaliniais teiss aktais nustato savo ios svokos
apibrim.
Siekiant ivengti to, kad kas nors gali bti praleista, kas yra btina sandoriui, i svoka PPO Muitinio
vertinimo susitarime nra apibrta. PMO Muitinio vertinimo kompendiume pateiktos tik situacijos, kai
importuojamos preks negali bti svarstomos kaip pardavimo objektas. Tai:
- nemokamos siuntos: dovanos, komerciniai pavyzdiai. Gavjas usienio tiekjui u prekes nemoka
arba moka tik dal, pvz., u preks pristatym;

22

- konsignacijos pagrindu importuotos preks. iuo atveju preks isiuniamos importuojani al

ne kaip parduotos, o ketinant jas parduoti geriausia kaina tiekjo sskaita. Importo metu nra pardavimo
fakto ir preks nuosavybs teis pasilieka usienio tiekjui tol, kai po importo jas pardavimo agentas
parduoda vidaus rinkoje geriausia kaina.
Pavyzdys Gamintojas P eksporto alyje E siunia savo agentui X importuojani al 150 kilim
siunt parduoti aukcione. Kilimai parduodami importuojanioje alyje u bendr 50 tkst. eur sum. Suma,
kuri X turi pervesti gamintojui P, apmokdamas importuojamas prekes, bus 50 000 eur, atmus X ilaidas,
susijusias su preki pardavimu, ir atlyginim u sandor;
- preks, importuojamos tarpinink, kurie preki nra nusipirk ir kurie jas parduoda po
deklaravimo ileidimui laisv apyvart tiekjo sskaita. Tai apima nemaai komercinje praktikoje
sutinkam situacij, kai preks, nebuvusios pirkimo-pardavimo sandorio objektu, pristatomos tarpininkams;
- preks, importuotos mons filialo, kuris nra atskiras juridinis asmuo. iuo atveju nra
pardavimo fakto, o tik preki pateikimas, pvz., mons filialui. Kai preks importuojamos per filial,
neturint juridinio asmens statuso, arba asmens ar firmos, veikianios tiekjo vardu (pvz., pagal galiojim),
sandoris negali bti laikomas pardavimu. alys laikomos to paties juridinio asmens dalimis. mon negali
parduoti pati sau, todl mons vidini perleidimo kain (transfer price) ar apskaitos dokumentuose
nurodytos kainos negali bti naudojamos muitinei vertei nustatyti pagal sandorio verts metod. Galima bt
taikyti ankstesn pardavim, pavyzdiui, tuo atveju, jeigu tiekjas prekes, kuri vert nustatinjama, perka, o
ne gamina.
Taiau mons filialo, turinio t pat juridin status, importuot preki muitin vert gali bti
nustatoma sandorio verts pagrindu, jeigu importuojamas prekes, prie jas ileidiant laisv apyvart,
eksporto bendrov parduoda kitam negu filialas asmeniui (paprastai galutiniam vartotojui). Tokiu bdu
filialo importuot preki sandorio traktavimas kaip pardavimas eksportui priklauso nuo filialo vaidmens
sandoryje. Jeigu pagrindin filialo funkcija yra tik rasti vartotoj pagrindinei monei, tai tarp pagrindins
kompanijos ir jos filialo nra pardavimo. Taiau jeigu filialas atlieka logistikos funkcijas (preki primimo,
atsarg saugojimo ir kt.) ir importuojamas prekes usienio pardavjas parduoda galutiniam vartotojui prie
ileidiant jas laisv apyvart, verts nustatymas gali remtis sandorio, tarp usienio pardavjo pagrindins
mons ir galutinio vartotojo, verte;
- preks, pateiktos pagal iperkamojo mokesio (lizingo) sandor ar inuomotos, kurios ilieka
siuntjo nuosavybe. iuo atveju preki savininkas nepasikeiia, todl jos nra parduotos. Net jeigu
importuotojas turi teis ateityje pirkti inuomotas prekes, iperkamojo mokesio sandoris negali bti
pakeistas pardavimu, kadangi nra sandorio verts importo metu;

23

- skolinamos preks, kurios lieka siuntjo nuosavybe. Kartais savininkas klientui prekes (ypa
renginius) skolina. Tokie sandoriai nra pardavimas.
2.1.2. Parduota eksportui importuojani al reikia, kad sandorio vert importuojamoms prekms
gali bti nustatoma tik toms prekms, kurios pagal pirkimo-pardavimo sandor yra parduotos iveti i
vienos alies muit teritorijos kitos alies muit teritorij. iuo atvilgiu btinas tik tarptautinis preki
perveimas ir nereikalaujama, kad pardavimas vykt toje paioje eksportuojanioje alyje. Taigi pardavjas
gali bti preki eksportuojanios, treiosios alies ar importuojanios alies juridinis ar fizinis asmuo. Jeigu
pardavjas parduoda pirkjui toje paioje importuojanioje alyje esanias prekes, toks atvejis laikomas
laisvai cirkuliuojani preki vidaus prekyba.
PMO Muitinio vertinimo techninis komitetas Patariamojoje nuomonje 14.1 iaikina svok
parduota eksportui importuojani al ir iliustracijai pateikia praktini pavyzdi. Kadangi importas
apibriamas kaip bet koki preki atgabenimo akt muitins teritorij, tas faktas, kad preks yra
pateiktos vertinimui, apibria j import, kuris, savo ruotu, apibria j iveimo fakt. Paskui reikia
nustatyti sandor, susijus su preki eksportu ir importu. iuo poiriu nebtina, kad pardavimas vykt
konkreioje eksportuojanioje alyje. Jeigu importuotojas gali rodyti, kad vyko tiesioginis pirkimas siekiant
eksportuoti prekes importuojani al, galima taikyti sandorio vert. Taigi tik sandori, susijusi su
faktiniu tarptautiniu preki perveimu, preks gali bti vertinamos pagal sandorio verts metod.
1 situacijos pavyzdys Pardavjas S eksportuojanioje alyje X sudaro sutart parduoti elektros prietaisus
pirkjui A importuojanioje alyje I u vieneto kain 5,75 p. v. (p. v. piniginiai vienetai). S sudaro
sutart su gamintoju M, taip pat esaniu alyje X, dl preki gamybos. Gamintojas M gamintojo S vardu
siunia prekes A, esaniam alyje I. M vieneto pardavimo kaina, kuri jis nustato S, yra 5 p. v.
Komentaras. iuo atveju sandorio tarp S ir A kaina 5,75 p. v. apima faktin tarptautin preki perveim
(transfer) ir sudaro pardavim eksportui importuojani al, todl ji yra pagrindas taikyti sandorio
verts metod.

2 situacijos pavyzdys Pirkjas A importuojanioje alyje I perka prekes i pardavjo S, esanio toje
paioje alyje I, taiau prekes pardavjas S laiko usienio alyje X. Btinus preki perveimo darbus i
alies X atlieka pardavjas S ir pirkjas A importuoja prekes al I.
Komentaras. Sandorio tarp pirkjo B ir pardavjo S kaina yra pagrindas taikyti sandorio verts metod.
Nebtina, kad pardavimas vykt eksportuojanioje alyje. Pardavjas gali bti toje paioje alyje kaip ir
preki siuntjas ar gamintojas, treiojoje alyje arba importuojanioje alyje.

24

3 situacijos pavyzdys Pardavjas S alyje X parduoda prekes pirkjui A alyje I. Preks yra gabenamos i
alies X vienoje pakuotje, o vliau tranzitiniame uoste, esaniame alyje T, prie importuojant prekes
al I, pardavjas S jas supakuoja ir sudeda paketus.
Komentaras. Tai, ar eksportuojanti alis yra X, ar T, iuo atveju nra esminis klausimas, o pardavimo
sutartis tarp pardavjo S ir pirkjo A sudaro pardavim eksportui importuojani al ir turt bti
pagrindas taikyti sandorio verts metod.

4 situacijos pavyzdys Pirkjas A alyje I perka 500 kdi i pardavjo S alyje X u vieneto kain 20 p.
v. Pirkjas A nurodo pardavjui S nugabenti jam paiam 200 kdi asmeniniam naudojimui alyje I ir
300 kdi sandl alyje X. Vliau pirkjas A sutinka parduoti likusias 300 kdi pirkjui B alyje I
u vieneto kain 25 p. v. Paskui pirkjas A nurodo sandliui alyje X nugabenti prekes tiesiai pirkjui B
alyje I.
Komentaras. iame pavyzdyje turime du atvejus, kai reikia vertinti prekes. Pirmuoju atveju sandoris tarp
pardavjo S ir pirkjo A u vieneto kain 20 p. v. sudaryt pardavim eksportui importuojani al ir
galt bti pagrindas vertinti 200 kdi pagal sandorio verts metod. Antruoju atveju preki
pardavimo kaina 20 p. v. sandlyje nra susijusi su vertinimo tikslais, nes mintos preks nebuvo
parduotos eksportui importuojani al I. Pardavimas tarp pirkjo A ir pirkjo B u 25 p. v. vieneto
kain, kuris apima faktin tarptautin preki perveim, sudaryt pardavim eksportui importuojani
al ir bt pagrindas vertinti prekes pagal sandorio verts metod.

Koki sandorio kain laikyti pagrindu nustatyti importuojam preki sandorio muitin vert, jeigu
importuojamos preks prie jas deklaruojant ileidimui laisv apyvart yra parduodamos daugiau nei vien
kart?
Pagal BMKN 147 straipsn, jeigu preks parduodamos tik vien kart, j deklaravimo ileidimui
laisv apyvart Bendrijoje faktas patvirtina, kad preks buvo parduotos eksportui Bendrij. Kai preks
prie deklaravim ileidimui laisv apyvart buvo parduotos vienam ar daugiau paskesni pirkj, tai
paskutinis pardavimas prie prekms forminant ileidimo laisv apyvart Bendrijos muit teritorij yra
pagrindas nustatyti preki sandorio muitin vert.
Kai importuojamos preks buvo anksiau parduotos, importuotojas gali prayti muitins t ankstesn
pardavim laikyti muitins verts pagrindu. Tai galima daryti tik tada, kai galima parodyti, kad egzistuoja

25

konkreios reikmingos aplinkybs, kurios slygojo preki eksport Bendrijos muit teritorij. Tarp bd,
kuriais tai galite padaryti, yra ie:
preks pagamintos pagal EB specifikacijas arba nustatoma (pavyzdiui, pagal jas yminius
enklus), kad jos neskirtos jokiam kitam tikslui ar neturi jokios kitos paskirties;

minimosios preks buvo pagamintos specialiai EB pirkjui; arba

minimosios preks yra usakytos i tarpininko, kuris jas tiekia i gamintojo, ir jos i to gamintojo

tiesiogiai siuniamos EB.

5 situacijos pavyzdys Lietuvos mon A sudaro sutart pirkti i JAV verslo mons B 1 000 kavos
malimo aparat po 15,5 euro. mon B susitaria su JAV ikagos gamybos mone C, kad pastaroji
pagamins iuos aparatus, skirtus EB rinkai, po 11,8 euro. U preki isiuntim Lietuvos monei A
Klaipd atsakinga mon C.
Komentaras. Importuotojas negali muitinei vertei nustatyti naudoti pardavimo u emesnij kain, nes
tai nra paskutinis pardavimas komercinje grandinje.
Taiau jeigu importuotojas Lietuvos mon A rodys, kad pardavimas u emesnij kain buvo
skirtas eksportui EB, atsivelgiant reikalavim, kad gamintojas tiekia prekes tiesiogiai EB,
parduodamos preks turi specifikacijas ar enklus, yminius, kad jos skirtos EB rinkai, toks rodymas
bt pakankamas kavos aparat sandorio vertei nustatyti taikyti ne paskutinio pardavimo sandorio
kain, o ankstesnio, t. y. 11,8 euro.

2.1.3. Sumokta arba moktina kaina. Kaina, sumokta arba priklausanti sumokti u prekes, yra
finansinis atlyginimas. Tai visi pirkjo mokjimai pardavjui arba treiajai aliai pardavjo naudai. j eina
visi mokami (moktini) mokjimai vykdant pirkjo pardavjui pardavimo slygas ar treiajai aliai. BMK 29
straipsnio 3 dalyje nustatyta: Faktikai sumokta arba moktina kaina tai visi pirkjo vykdyti ar
priklausantys vykdyti mokjimai pardavjui arba pardavjo naudai u importuotas prekes, skaitant visus
vykdytus arba priklausanius vykdyti pirkjo mokjimus pardavjui arba, vykdant, pardavjo
sipareigojimus, treiajam asmeniui, esanius importuojam preki pardavimo slyga. Mokjimo forma
nebtinai turi bti pinig pervedimas. Gali bti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai, pateikiant akredityvus
arba vertybinius popierius .

26

Kai kalbama apie kain, sumokt arba priklausani sumokti u prekes, finansinio reimo poiriu
pirkjas gali atsiskaityti su pardavju importo metu, i anksto arba po tam tikro laiko veus prekes.
Mokjimo u prekes bdai ir slygos nustatomos komerciniuose dokumentuose: sandoryje, sskaitoje
faktroje. Mokjimas u prekes gali bti pinigais, banko pavedimu, akredityvu.
Nustatant kain, sumokt arba priklausani sumokti u prekes, vertinamos nuolaidos, kurios
taikomos pirkimo-pardavimo sandoryje nustatytoms prekms. Nuolaidas gali slygoti vairs veiksniai:
prekybos mastas, skatinimas pirkjui pirkti prekes ateityje, pardavjo prisitaikymas prie rinkos kain ir kt.
Kiekio ir mokjimo nuolaidas daniausiai pasitaiko komercinje praktikoje.
Mokjimo nuolaidos suteikiamos pirkjui u apmokjim grynais arba u atsiskaitym per tam tikr
laikotarp, pvz., 5 proc. nuolaida suteikiama u apmokjim u prekes per 10 dien laikotarp ir mokjimo
nuolaidos turi bti vieai prieinamos visiems pirkjams. Muitinio vertinimo tikslams taikomos nuolaidos
turi bti skirtos importuojamoms prekms ir muitinio forminimo metu privalo turti galiojani kontraktin
teis. Tai reikia, kad pirkjas muitinio vertinimo metu turi teis gauti nuolaid, ji nurodyta sskaitoje
faktroje, o apmokjimas u sskaitoje faktroje nurodytas prekes, vertinus (atmus) nuolaid gali bti
atliktas muitinio forminimo metu ar vliau. Taiau nuolaidas, kurios suteiktos po muitinio forminimo ir
vertinimo, pvz., met pabaigoje, neatsivelgiama.
Kiekio nuolaidos. ios nuolaidos taikomos pirkjui, priklausomai nuo perkam preki, per tam tikr
nustatyt laikotarp, kiekio. Kiekio nuolaidos turi bti laisvai prieinamos visiems pirkjams. Kiekio
nuolaidos atsiranda, kai parodoma, kad pardavjas nustato savo preki kain pagal fiksuot schem,
remdamasis parduodam preki kiekiu, perkantiems per nustatyt laikotarp.
ios nuolaidos skirstomos dvi dideles kategorijas:
1) nuolaidos, nustatytos iki preki importo;
2) nuolaidos, nustatytos po preki importo (retrospektyviai).
Panagrinsime kiekio nuolaid taikymo situacijas. Pardavjas pirkjams, perkantiems prekes visus
kalendorinius metus, silo tokias kiekio nuolaidas: nuo 1 iki 9 vienet nuolaidos netaikomos, nuo 10 iki 49
vienet 5 proc. nuolaida, daugiau kaip 50 vienet 8 proc. nuolaida
Pirmoji situacija Importuotojas B alyje X perka 27 vienetus, jam suteikiama 5 proc. nuolaida ir
preks importuojamos viena siunta. Pirkjas C taip pat perka 27 vienetus, jam suteikiama 5 proc. nuolaida,
bet prekes importuoja trimis po 9 vienetus siuntomis. Ar gali bti taikomos 5 proc. kiekio nuolaidos abiem
pirkjams?

27

Atsakymas Taip, abiem atvejais. Importuojam preki kaina sumokta ar moktina yra sumainama
taikant 5 proc. nuolaid. Nuolaida, nustatyta pirkimo kiekiui, ir pirkimo kiekis, o ne j pristatymo aplinkybs
nulemia preki kain.
Antroji situacija Pirkjai B ir C vliau papildomai perka 42 vienetus preki i to paties pardavjo. Jie
abu gauna 8 proc. kiekio nuolaid 42 vienet siuntai. Ar gali bti taikoma 8 proc. kiekio nuolaida?
Atsakymas Taip. 8 proc. kiekio nuolaida 42 vienet siuntoms taikoma B ir C pirkjams. Nuolaida
nustatyta pirkimo kiekiui ir tai apsprendia preki kain.
Treioji situacija Ubaigus visus importo atvejus, bendram importuot preki kiekiui per nustatyt
laikotarp, pvz., per metus, importuotojui suteikiama papildoma 3 proc. nuo pirkt ir importuot kiekio per
t laikotarp. Ar gali bti papildomai taikoma 3 proc. nuolaida?
Atsakymas: Ne. Papildoma nuolaida suteikta retrospektyviai, po muitinio forminimo.
Palkanos. PPO Muitinio vertinimo komiteto sprendimu Nr. 3.1 iaikinta, kad pirkjo moktinos
palkanos pagal finansin susitarim, susijus su importuojam preki pirkimu, nra laikoma muitins verts
dalimi, jeigu:
- moktinos palkanos atskirtos nuo kainos sumoktos arba priklausanios sumokti u prek, t. y.
sskaitoje faktroje palkanos iskirtos atskira eilute;
- buvo sudarytas raytinis finansinis susitarimas;
- pirkjas gali rodyti, kad preks faktikai yra parduotos u deklaruot kain, t. y. kain, sumokt
arba priklausani sumokti u prek,
- palkan norma nevirija toje alyje, kurioje tuo metu finansiniai itekliai buvo suteikti, prastins
normos.
ie reikalavimai yra btini, nepriklausomai nuo to, ar finansavim suteik, pvz., eksportuotojas, ar
bankas. Jeigu priskaitytos (moktinos) palkanos atitinka mintus reikalavimus, jos netraukiamos kain
sumokt ar moktin.
Muitin gali paprayti pateikti daugiau rodym dl palkan netraukimo muitin vert. Tokie rodymai
bt:

finansavimo sutarties kopija; arba

preki pirkimo-pardavimo sutarties, jeigu joje yra slyga dl finansavimo, kopija; ir

informacija, kad palkan tarifas nra per didelis.

Tiesioginiai ir netiesioginiai mokjimai. PPO Muitinio vertinimo Aikinamj taisykli dl 1

straipsnio 1 dalyje paaikinta, o BMK 29 straipsnio 3a dalyje nustatyta, kad pirkjo mokjimai pardavjui

28

gali bti atliekami tiesiogiai ar netiesiogiai. Tai priklauso nuo prekybinio susitarimo tarp pirkjo ir
pardavjo. Netiesioginio mokjimo pavyzdys kai sumokt ar moktin kain pardavjas maina skolos
pirkjui dydiu. Panai situacija bna ir tada, kai pirkjas visikai ar i dalies atsiskaito u pardavjo skol
treiajai aliai. ios netiesioginio mokjimo formos bdingos komercinje praktikoje. Bet kokie tiesioginiai
ar netiesioginiai pirkjo mokjimai pardavjo naudai, susij su importuojamomis prekmis, turi bti skaityti
j muitin vert.
Pirkjo veikla, kuri vykdoma savo sskaita. PPO Muitinio vertinimo Aikinamj taisykli dl 1
straipsnio 2 dalyje ir BMK 29 straipsnio 3b dalyje nustatyta, kad paties pirkjo savo sskaita vykdoma veikla
(iskyrus t, kuri vykdant pagal Susitarimo 8 straipsn arba BMK 32 straipsn numatyti patikslinimai) nra
laikomi netiesioginiu mokjimu pardavjui, net jeigu galt bti laikoma, kad ta veikla padaroma pardavjo
naudai, todl ios veiklos katai neturi bti priskaiiuojami prie faktikai sumoktos (moktinos) kainos.
Tokiai veiklai gali bti priskiriama reklama. Pvz., pagal reklamos suderint bendr plan, kai pardavjas
padengia dal pirkjo reklamos, atliktos savo sskaita, kat, tai galt bti traktuojama, kad pirkjas gauna
nuolaid. Taiau visais atvejais, kai pirminiai katai tenka pirkjui, jie nebus skaityti importuojam preki
muitin vert.
iuolaikinje tarptautinje prekyboje reklama gali bti globali ar specifin. Globali reklama susijusi
su prekmis, kurios reklamuojamos daugelyje ali, ir kiekvienas toki preki importuotojas visose alyse
nea procentin dal, priklausomai nuo pirkimo apimties (paprastai tai priklauso nuo alies uimamos
globalios rinkos dalies). Kai ie katai nra susij su importuojam preki kiekybine iraika, o yra tik
bendras globalus mokjimas, jie negali bti traktuojami kaip netiesioginiai mokjimai ir skaityti
importuojam preki muitin vert.
Specifini produkt reklama paprastai bna kaip importuojam preki pardavimo slyga, todl
tiesioginiai ar netiesioginiai mokjimai sudarys importuojam preki muitins verts dal.
2.2

Sandorio verts metodo taikymo slygos

Sandorio verts metodas gali bti taikomas tiktai tuo atveju, jeigu atitinka BMK 29 straipsnio 1
dalies a), b), c) ir d) punktuose ivardytas keturias slygas:
- ar yra pirkjui taikomi disponavimo prekmis ar j naudojimo apribojimai?
- ar preki pardavimui arba j kainai turjo takos tam tikros slygos ar aplinkybs?
- ar pajamos gautos pirkjui pardavus prekes atitenka pardavjui?
- ar pirkjas ir pardavjas yra susij asmenys?

29

Pirmoji slyga. Pirkjui taikomi disponavimo prekmis ar j naudojimo apribojimai

Esant apribojimams, kurie turi takos pirkjo disponavimui prekmis ar j panaudojimui, verts
metodas netaikomas (pvz., kai pirkjui neleidiama perparduoti prekes, mainos parduodamos nominalia
kaina, su slyga, kad jos bus naudojamos labdaros tikslams, ir kt.). Taiau BMK 29 straipsnio 1 dalies a)
punktu nustatytos apribojim iimtys, kurios nedaro takos preki vertei ir esant tokiems apribojimams
sandorio verts metodas taikomas. Apribojimai yra ie:
- nustatyti statym arba Bendrijoje veikiani valdios institucij, pvz., reikalavimas gauti licencij,
reikalavimai tam tikriems preki enklinimo ar pakavimo bdams, preki testavimo ar patikros prie
ileidiant laisv apyvart reikalavimas;
- riboja preki perpardavimo geografin srit, pvz., pardavjas nustato alis, ali grupes, region,
kuriose pirkjas gali perparduoti ar paskirstyti prekes;
- neturi didels takos preki vertei, pvz., pardavjas reikalauja, kad automobilio pirkjas jo
neparduot ar nedemonstruot parodose iki nustatytos datos.
Antroji slyga. Preki pardavimui arba j kainai turjo takos tam tikros slygos ar
aplinkybs
BMK 29 straipsnio 1 dalies b) punktu nustatyta, jog preki pardavimui ar j kainai neturi jokios
takos arba aplinkybs, kuri poveikio vertinam preki pardavimui ar kainai nemanoma nustatyti. Kitaip
tariant, jeigu preki pardavimui ar j kainai turjo takos tam tikros slygos ar aplinkybs, kuri poveikio
vertinam preki pardavimui ar kainai nemanoma nustatyti, sandorio verts metodas netaikytinas. ios
slygos taikymo situacijos pateikti BMK 23 priede. Aikinamosiose pastabose dl muitins verts:
a) pardavjas nustato prekms kain su slyga, kad pirkjas dar nupirks atitinkam kiek kit preki.
Pavyzdys Gamintojas G i eksportuojanios alies E parduoda od pirkjui P alies I po 50 p.v. u 1
m2, su slyga, kad pirkjas P taip pat pirks bat siunt po 30 p. v. u por. Jeigu galima rodyti, kad pirkjas
pirkdamas batus po 30 p. v., jis sutaupo 10 p. v. pirkdamas od, tai odos kaina bt 60 p. v. (50 p. v.+10 p.
v.). Jeigu to nustatyti negalima, tai sandorio verts metodas netaikomas;
b) importuojam preki kaina priklauso nuo kainos, kokia importuojam preki pirkjas parduoda
kitas prekes importuojam preki pardavjui.
Pavyzdys Gamintojas G i eksporto alies E sudar sutart su importuotoju Im importo alies I pateikti
specializuotus renginius u 10 000 p. v., su slyga, kad importuotojas Im pateiks gamintojui renginiais
pagamintos produkcijos, kurios vieneto kaina 150 p. v.;

30

c) importuojam preki kaina nustatoma taikant papildomas atsiskaitymo u prekes formas, kai
pusiau apdorotas prekes pardavjas tiekia pirkjui su slyga, kad pirkjas pateiks pardavjui tam tikr kiek
pagamint preki.
Pavyzdys Importuotojas perka pjautin medien i usienio pardavjo ir i medien naudoja
raomj stal gamybai. Medienos, kuri perka pirkjas, kaina priklauso nuo jo nemokamai tiekiam
pardavjui pagamint raomj stal kiekio.
Taiau slygos ir aplinkybs, susijusios su importuojam preki gamyba ar rinkodara, neturi slygoti
sandorio verts atmetimo. Pavyzdiui, negali bti atsisakoma taikyti sandorio verts metodo pagal 29
straipsnio 1 dal dl to, kad pirkjas pardavjui pateikia ininerinius projektus ir planus, kurie atlikti importo
alyje.
Jeigu galite nustatyti slygos ar aplinkybs vert, pirmj metod taikyti galima. Tokiu atveju t
vert privaloma pridti prie sumoktos ar moktinos kainos kaip netiesiogin pirkjo mokjim pardavjui
(pildant Form D.V.1 sum reikia rayti 11 (b) langel).
Treioji slyga. Pajamos, gautos pirkjui pardavus prekes, atitenka pardavjui
BMK 29 straipsnio 1 dalies (c) punktu nustatyta, kad jokios pajamos, gautos pirkjo toliau
perparduodant, perleidiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai nepatenka pardavjui, iskyrus
atvejus, kai pagal 32 straipsn galima padaryti atitinkamus patikslinimus.
Ketvirtoji slyga. Pirkjas ir pardavjas yra susij asmenys
Stambioms korporacijoms bdingas auktas preki gamybos proceso specializavimo ir kooperavimo
lygis, miri akcinio kapitalo sudtis, todl iuolaikinje tarptautinje prekyboje didel dalis sandori vyksta
tarp susijusi asmen. Esant tokiems sandoriams tarp susijusi asmen preki kainoms danai turi takos kiti
veiksniai, jos neatitinka dominuojanios preki rinkos kain lygio, kuris susiformuoja esant laisvai
konkurencijai. Tokiais atvejais preki kainos danai bna sumaintos ar padidintos.
BMK 29 straipsnio 1 dalies (d) punktu nustatyta:
1 (d) pirkjas ir pardavjas tarpusavyje nesusij arba, jeigu pirkjas ir pardavjas tarpusavyje
susij, sandorio vert priimtina muitinei remiantis 2 dalimi.
2. (a) Nustatant, ar sandorio vert priimtina pagal 1 dal, faktas, kad pirkjas ir pardavjas yra
tarpusavyje susij, pats savaime nelaikomas pakankamu pagrindu pripainti sandorio vert nepriimtina.
Prireikus turi bti vertinamos su pardavimu susijusios aplinkybs ir nustaius, kad pirkjo ir pardavjo
tarpusavio ryys neturjo takos kainai, sandorio vert turi bti pripastama priimtina. Jeigu muitin,
remdamasi deklaranto pateikta arba kitu bdu gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad pirkjo ir

31

pardavjo tarpusavio ryys turjo takos kainai, ji tokios savo ivados motyvus turi idstyti deklarantui,
suteikdama jam reali galimyb atsakyti. Deklaranto praymu ie motyvai turi bti idstyti ratu.
(b) Jeigu pardavimo sandoris sudaromas tarp susijusi asmen, sandorio vert pripastama
priimtina ir preki vertinimas atliekamas vadovaujantis 1 dalimi, jeigu deklarantas parodo, kad i vert
beveik nesiskiria nuo vienos i i, tuo paiu arba beveik tuo paiu metu nustatyt veri:
(i)

tapai arba panai preki pardavimo eksportui Bendrij sandorio verts, kai pirkjai ir

pardavjai jokiu konkreiu atveju nra tarpusavyje susij;

(ii)

tapai arba panai preki muitins verts, nustatytos vadovaujantis 30 straipsnio 2 dalies c

punktu;
(iii) tapai arba panai preki muitins verts, nustatytos vadovaujantis 30 straipsnio 2 dalies d
punktu.
Atliekant pirmiau mintus palyginimus, turi bti deramai atsivelgiama nurodytus apyvartos lygi
ir preki kiekio skirtumus, 32 straipsnyje ivardytus elementus ir pardavjo ilaidas, kai preks
parduodamos su juo nesusijusiam pirkjui, jeigu toki ilaid pardavjas neturi parduodamas prekes su juo
susijusiam pirkjui.
(c)

ios straipsnio dalies b punkte nurodyti vertinimai turi bti atliekami deklaranto iniciatyva ir

tik palyginimo tikslais. Pakaitins verts vadovaujantis iuo punktu negali bti nustatomos.
Tam, kad bt galima suprasti, ar i slyga taikytina, reikalingas isiaikinti du klausimus:
- kas yra susij asmenys?
- jeigu asmenys yra susij, kaip nustatoma, ar sandorio vert taikytina?
BMKN 143 straipsniu nustatyta , kad asmenys laikomi susijusiais, jeigu:
a) vienas i j yra kito asmens verslo vadovas arba darbuotojas;
b) jie yra juridikai pripainti verslo partneriai;
c) jie yra darbdavys ir darbuotojas;
d) bet kuris asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiej i asmen 5 proc. statinio kapitalo arba
akcij su balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas;
e) vienas i j tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kit;
f) abu ie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi treiojo asmens;
g) abu ie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo treij asmen; arba
h) jie yra vienos eimos nariai. Asmenys laikomi vienos eimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra
susij iais giminysts ryiais:
- vyras ir mona,

32

- tvai ir vaikai,
-brolis ir sesuo (tikri arba pusiau tikri),
- seneliai ir ankai,
- dd arba teta ir snnas arba dukteria,
- uovis ir entas arba marti,
- svainis ir svain.
Asmenys, kurie versle yra susij vienas su kitu tuo, kad vienas kito yra vienintelis agentas, vienintelis
prekiautojas (platintojas) arba vienintelis koncesininkas, nepriklausomai nuo to, kaip jie apibdinti, laikomi
susijusiais tik tuo atveju, jeigu jie atitinka 143 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.
Pats faktas, kai pirkjas ir pardavjas yra susij asmenys, savaime nelaikomas pakankamu pagrindu
netaikyti sandorio verts metodo. Jeigu sandoris sudaromas tarp susijusi asmen, turi bti vertinamos su
pardavimu susijusios aplinkybs ir nustatyta, ar pirkjo ir pardavjo tarpusavio ryys neturjo takos kainai.
Vienas i bd rodyti, kad kainai neturjo takos tarpusavio ryys, jeigu importuotojas rodo, kad jo
deklaruota vert beveik nesiskiria nuo tuo paiu ar beveik tuo paiu metu pardavimo eksportui Bendrij
tapai ar panai preki sandorio verts, pardavus jas nesusijusiems pirkjams. Trumpai pasakius is
rodymas apim importuot preki deklaruotos verts palyginim su atitinkama tapai ar panai preki
muitine verte, kontroline kaina (test value), kai pirkjas ir pardavjas nra susij.
Kai deklaruota vert yra artima kontrolinei kainai (test value) atrinktai palyginimui, deklaruota vert
gali bti priimtina vertinam preki sandorio verte. Kontrolin kaina gali bti taikoma tik palyginimo
tikslais, bet ji negali pakeisti muitins verts ir nuo jos skaiiuoti importo muitus ir mokesius.
2.3. Sandorio kainos patikslinimas pirkjui tenkaniomis ilaidomis ir kitais preks kainos
elementais (BMK 32 straipsnis)
Preks vert gali sudaryti vairs elementai:
- projektavimo, konstravimo ilaidos (briniai, maketai);
- gamybos katai (naudotos mediagos, rengini ir pastat vert, atlyginimai ir kt.);
- gamintojo, pardavjo pelnas;
- tarpinink komisiniai;
- transporto, pakrovimo ir ikrovimo, pakavimo, draudimo ilaidos;
- marketingo ir reklamos ilaidos.
Preks sandorio vert priklauso nuo ivardyt element, nuo to, ar visi ie elementai, ar tik j dalis
tenka pardavjui ir yra traukti preki sandorio kain, o kiti tenka pirkjui.

33

Prie sumoktos arba priklausanios sumokti kainos pridedami tik tie elementai, kurie nurodyti PPO
Muitinio vertinimo susitarimo 8 straipsnyje (atitinkamai BMK 32 straipsnyje). Negalima automatikai
atimti preks verts element, kuri nra iame straipsnyje.
Nustatant importuojam preki sandorio vert reikia isiaikinti, ar ie elementai yra traukti
sumokt ar moktin kain (sskaitoje faktroje nurodyt preki kain), ar atskiri preks elementai tenka
pirkjui ir jis juos apmoka.
PPO muitinio vertinimo susitarimo 8 straipsnio 1 punkte nustatyti sandorio kainos patikslinimai:
ilaidos, tenkanios pirkjui; priedliai (kainos elementai), kuriuos reikia pridti prie sumoktos ar
moktinos kainos u importuojamas prekes, jeigu jie tenka pirkjui ir nebuvo traukti sumokt ar moktin
kain, o 2 punkte ilaidos, kainos elementai, kuriuos reikia atimti i sumoktos arba moktinos kainos.
Jeigu sumokt arba priklausani sumokti kain yra traukti visi pirkjui tenkantys 8 straipsnio 1 punkte
nurodyti elementai, papildomi kainos patikslinimai nereikalingi ir i preks kaina yra sandorio vert.
Analogiki sandorio kainos patikslinimai nustatyti ir BMK: 32 straipsnyje nurodyti sandorio kainos
patikslinimai ir priedliai, kurie turi bti pridti prie kainos sumoktos ar moktinos, o 33 straipsnyje
nurodyta, kas turi bti atimta.
Nustatant muitin vert pagal MK 29 straipsn, prie faktikai sumoktos arba moktinos
importuojam preki kainos pridedama (BMK 32 straipsnis):
(a) toliau ivardytos ilaidos, nevirijant atitinkam pirkjo ilaid, neskaityt faktikai
sumokt arba moktin preki kain, dydio:
(i)

komisiniai ir apmokjimas tarpininkams, iskyrus pirkimo komisinius,

(ii)

ilaidos talpykloms su atitinkamomis prekmis, jeigu tokias talpyklas muitin laiko importuot

preki neatskiriama dalimi,

(iii) pakavimo ilaidos, susijusios ir su darbu, ir su mediagomis;
(b)

atitinkamai paskirstyta toliau ivardyt pirkjo tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba

sumaintomis kainomis tiekiam preki ir teikiam paslaug, susijusi su importuojam preki gamyba ir
pardavimu eksportui, vert, tiek, kiek i vert nebuvo skaityta faktikai sumokt arba moktin kain:
(i)

mediag, komponent, dali ir panai daikt, einani importuojam preki sudt,

(ii)

ranki, tamp, form ir panai daikt, naudot importuojamoms prekms gaminti,

(iii) mediag, sunaudot gaminant importuojamas prekes,

(iv)

ininerini, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darb, skaitant eskiz ir

brini parengim, atlikt ne Bendrijoje ir btin importuojam preki gamybai;

34

(c)

su prekmis, kuri muitin vert nustatinjama, susij autoriniai atlyginimai ir mokesiai u

licencijas, kuriuos pirkjas privalo tiesiogiai arba netiesiogiai sumokti vykdydamas i preki pardavimo
slygas, tiek, kiek tokie autoriniai atlyginimai ir mokesiai u licencijas neskaityti faktikai sumokt arba
moktin kain;
(d)

tiesiogiai arba netiesiogiai pardavjui tenkanios dalies pajam, gaut toliau perparduodant,

naudojant importuojamas prekes arba kitaip jomis disponuojant, vert;

(e) (i) importuojam preki veimo ir draudimo ilaidos, ir
(ii) su importuojam preki veimu susij krovimo ir tvarkymo privalomieji mokjimai
iki j veimo Bendrijos muit teritorij vietos .
Importuojamos preks kaina tikslinama BMK 32 straipsnyje nustatytais elementais jeigu:
- jie tenka pirkjui;
- nra traukti kain sumokt arba priklausani sumokti;
- remiasi objektyviais ir kiekybikai ireiktais duomenimis.
Jeigu ie elementai tenka pirkju ir jis nepateikia duomen, kuriais remiantis bt galima atlikti
kainos patikslinim, sandorio verts metodas negali bti taikomas. Patikslinimai negali bti atlikti
subjektyviai arba apytiksliai. Pavyzdiui, jeigu importo atveju transportavimo ilaidos tenkanios pirkjui
nenurodomos arba pateikti duomenys kelia abejones, tai pakankamai tikslius duomenis galima gauti lyginant
analogik importo situacij transporto ilaidas arba lyginant su transporto firm paslaug tarifais.
BMK 33 straipsnis nustato tai kas neskaitoma kain sumokt ar moktin apskaiiuojant
importuojam preki sandorio vert:
Jeigu nurodyti atskirai nuo faktikai sumoktos arba moktinos kainos, muitin vert neskaitoma:
(a)

preki veimo ilaidos, atsirandanios po to, kai preks jau buvo pristatytos j veimo

Bendrijos muit teritorij viet;

(b)

statybos, montavimo, surinkimo, prieiros arba technins pagalbos ilaidos, atsirandanios

po to, kai pramonin ranga, mainos, renginiai arba panaios importuojamos preks jau bna
importuotos;
(c)

palkanos, sumoktos pirkjo pagal finansavimo susitarim, sudaryt pirkjo ir susijus su

importuojam preki pirkimu, nepriklausomai nuo to, ar finansavim skiria pardavjas, ar kitas asmuo,
taiau su slyga, kad finansavimo susitarimas buvo sudarytas ratu ir pirkjas pareikalautas gali rodyti,
kad:
- atitinkamos preks i tikrj parduodamos u kain, kuri deklaruota kaip faktikai sumokta arba
moktina kaina, ir

35

- nurodyta palkan norma nevirija prastinio tokiems sandoriams dydio alyje, kurioje skirtas
finansavimas, tuo metu, kai jis buvo skirtas;
(d)

apmokjimas u teis atgaminti importuojamas prekes Bendrijoje;

(e)

pirkimo komisiniai;

(f)

importo muitai arba kiti mokesiai, moktini Bendrijoje importuojant arba parduodant prekes

2.3.1. Komisiniai ir apmokjimas u tarpininkavimo paslaugas

Kad bt galima nustatyta, ar komisiniai u tarpininkavimo paslaugas (iskyrus pirkimo komisinius),
ar atlygis u brokerio paslaugas (kurtaas) turi bti pridti prie sandorio kainos (sumoktos arba
priklausanios sumokti kainos), reikia apibrti iuos terminus. Komisiniai mokami sandorio alims
atliekantiems tarpininkavimo funkcijas.
Agentas arba tarpininkas yra asmuo (fizinis arba juridinis), kuris perka arba parduoda prekes, galimas
atvejis, kad savo vardu, taiau visada pirkjo ar pardavjo sskaita ir gali atlikti kitas su preki pirkimu ar
pardavimu susijusias funkcijas. Priklausomai nuo atliekam funkcij, tarpininkai yra skirstomi pardavimo
agentus, pirkimo agentus ir brokerius.
Pardavimo agentas atlieka ias funkcijas:
- ieko pirkj pardavjo prekms,
- i pirkj priima pirkimo usakymus ir perduoda juos pardavjui,
- potencialiems pirkjams demonstruoja prekes, rodo gamini pavyzdius,
- padeda sutvarkyti draudimo, transporto, saugojimo ir siuntimo dokumentus,
- padeda parengti eksporto dokumentus, skaitant sskaitas faktras.
Pardavimo agentas dalyvauja sudarant pardavimo kontrakt, kai kada net j vykdant, o nesant
preki savininko, atstovauja pardavjui. Jam u paslaugas mokami komisiniai, nustatant procent nuo preks
sandorio kainos.
Pardavimo agentas yra asmuo, kuris veikia pardavjo sskaita. Jos atlyginimas u pagal kontrakt
suteiktas paslaugas vadinamas pardavimo komisiniais. Preks, parduotos per pardavimo agent, paprastai
negali bti perkamos be pardavimo komisini mokjimo. is mokjimas gali bti atliktas vienu i i bd:
- Jeigu usienio alies siuntjas, kuris siunia prekes pagal usakym, pateikt pardavimo agento,
kuriam u suteiktas paslaugas jis apmoka, preki pirkjui nustato kain, kuri pateikia sskaitoje faktroje,
traukiant apmokjim pardavimo agentui u suteiktas paslaugas. Kai pardavjas parduoda prekes per
pardavimo agent ir preks kain yra traukti pardavimo komisiniai, tokiu atveju sandorio kainos iomis
ilaidomis patikslinti nereikia.

36

- Jeigu sandorio slygose numatyta, kad pirkjas pardavimo komisinius moka tiesiogiai pardavimo
agentui, ie komisiniai laikomi netiesioginiu mokjimu pardavjo naudai ir jie turi bti pridti prie preks
kainos, nustatant sandorio vert.
Taiau tais atvejais, kai pardavimo komisinius apmoka pardavjas ir j netraukia preks sskait
faktr, PPO Muitinio vertinimo susitarimas esant tokiomis aplinkybmis nenumato, kad pardavimo
komisiniai bt traukti importuojam preki sandorio vert.
Jeigu pardavimo agentas priima i EB klient usakymus treiojoje alyje esanio pardavjo vardu ir
tada vykdydamas iuos usakymus importuoja prekes, importuojam preki sandorio vert bus nustatoma
pagal pardavimo EB klientui kain (skaitant komisinius pardavimo agentui).
Pirkimo agentas yra asmuo, kuris veikia pirkjo sskaita: ieko pirkjo pageidaujam preki tiekj,
renka komercin informacij, padeda pirkjui dertis su pardavju dl palankiausios preks kainos ir kt.
Pirkimo komisiniai tai importuotojo mokestis savo agentui u pirkjo atstovavim usienyje perkant
importuojamas prekes.
Pirkimo agentas atlieka ias funkcijas:
- ieko pirkjo pageidaujam preki siuntj,
- padeda pirkjui dertis su pardavju dl palankiausios kainos,
- informuoja pardavj apie pirkjo reikalavimus,
- gauna preki pavyzdius ir atliek j patikr,
- padeda sutvarkyti draudimo, transporto, saugojimo ir siuntimo dokumentus,
- konsoliduoja i vairi altini siuntas.
Importuotojo mokamas atlyginimas pirkimo agentui u jo suteiktas paslaugas vadinamas pirkimo
komisiniais. Pirkimo komisiniai, tenkantys pirkjui, nra pridedami prie sandorio kainos. Jeigu pirkimo
komisiniai yra traukti preks sandorio kain, jie turi bti atimti i jos, jeigu sskaitoje faktroje iskirti
atskira eilute ir rodoma, kad u pirkimo komisinius mokama atskirai. Tokiu rodymu gali bti pirkjo ir
pirkimo agento sutartis, pirkimo agento paslaug sskaita faktra.
Komercinje praktikoje danai atskirai nuo pirkimo ir pardavimo paslaug iskiriamos brokerins
paslaugos. Brokeris yra tarpininkas, kuris veikia ne savo sskaita abiej pirkjo ir pardavjo naudai. Jo
udavinys rasti pirkj ir pardavj, padti abiem pusms sudaryti sandor. Atlyginimas brokeriui u jo
paslaugas priklauso nuo jo veiklos sudarant komercinius kontraktus ir paprastai sudaro tam tikr procentin
dyd nuo sandorio sumos. U brokerio paslaugas gali apmokti pardavjas ir pirkjas. Kai ilaidas u
brokerines paslaugas apmoka preki siuntjas, jos faktikai atsispindi sandorio kainoje, t. y. bus trauktos
sskait faktr ir jokie sandorio kainos patikslinimai importuojant prekes nereikalingi. Jeigu ilaidos u

37

brokerines paslaugas nerauktos sskait faktr, taiau tenka pirkjui, jos turi bti pridtos prie sumoktos
arba priklausanios sumokti kainos. Tais atvejais, kai brokeriui u jo paslaugas nustatyt procentin dyd
moka kiekvienas sandorio dalyvis pardavjas ir pirkjas, ie mokjimai turi bti pridti prie sumoktos ar
moktinos kainos, jeigu jie tenka pirkjui ir nra jau traukti preks kain ir nra pirkimo komisiniai.
2.3.2. Talpos ir pakavimas
Vadovaujantis BMK 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkiais nustatant importuojam
preki sandorio vert, prie sumoktos arba moktinos kainos turi bti pridta pirkjui tenkanios ilaidos
talpykloms ir pakavimui, jeigu tokios talpyklos sudaro bendr visum su importuojamomis prekmis.
Pavyzdiui, kvepal buteliukas, pakuotas dut, rankinis laikrodis pateikties dutje ir pan. Tokio tipo
talpos nra kartotinio naudojimo, jos skirtos apsaugoti j veimo metu ir mameninje prekyboje
Tai gali bti:
- vidinio pakavimo ds ar talpos. Jos paprastai skirtos mameninei prekybai, kaip, pvz. krepeliai,
vairios duts, maiai, plastikiniai aplankalai ir kt.;
- iorinio pakavimo ds ar talpos. Jos skirtos pakavimui specialiai eksportui. Tai vairios
kartonins duts, medins ir metalins ds, statins ir kt.;
- pakavimo mediagos (kartonas, plastikiniai rutuliukai, iaudai, popierius, plastmasin vata ir kt.);
- pakavimo (preki talpinimo dse, j uklijavimo, apsaugojimo nuo aplinkos poveikio,
vakuuminio usandarinimo, statini gamybos ir kt.) ilaidos.
Iliustracijai galima pateikti vaist, pvz., kraujo plazmos, pakavim, kai jos transportavimui lktuvu
reikalinga palaikyti pastovi ir ema temperatra.
Jeigu talpos, kurios sudaro bendr visum su importuojamomis prekmis, klasifikuojamos kartu su
importuojamomis prekmis ir ilaidos talpykloms tenka pardavjas, jis jas traukia preki sandorio kain,
jos atsispindi preki sskaitoje faktroje ir sandorio kainos tikslinti nereikia. Taiau jeigu ios ilaidos tenka
pirkjui, jos turi bti pridtos prie sandorio kainos, nustatant importuojam preki sandorio vert. Reikia
paymti, kad nustatant talp ir pakavimo ilaidas remiamasi faktinmis pirkjo ilaidomis.
Kai pagal Kombinuotosios preki nomenklatros bendrj interpretavimo taisykli 5 b punkt
daugkartinio naudojimo tara ir pakuot turi bti klasifikuojamos ir deklaruojamos kaip atskiros preks, tokiu
pavyzdiu gali bti daugkartinio naudojimo statins, superkama tara, europadklai, kurie atitinka standarto
UIC 435-2 1994 m. reikalavimus, turi bti deklaruojami kaip atskiros preks. Tokiu atveju daugkartinio
naudojimo tarai ir pakuotms, kaip atskirai prekei, nustatoma muitin vert, nuo kurios apskaiiuojami jai
nustatyti importo muitai ir mokesiai.

38

6 situacijos pavyzdys Lietuvos importuotojas mon Saulut i Moldovos mons Agro

per broker susitaria pirkti maistin saulgr rafinuot augalin aliej, pagamint i Moldovoje
iaugint saulgr. Brokeris suveda eksportuotoj-pirkj Moldovos mon Agro su
importuotoju-pirkju Lietuvos mone Saulut ir veikia kaip tarpininkas nustatant kain ir
mokjimo slygas. Pirkimo-pardavimo sandoris sudaromas dl 8 tkst. ton aliejaus, mokant 100
eur u ton.
Importuotojas sutinka mokti brokeriui u jo paslaugas 0,3 proc. nuo sandorio kainos.
Brokeriui eksportuotojas taip pat moka 0,5 proc. nuo sskaitoje faktroje pateiktos kainos,
komisinius, taiau eksportuotojas sutinka mokti komisinius, j nepriddamas prie aliejaus kainos,
kadangi tarpininkaujant brokeriui buvo sudarytas didelis usakymas.
Be to, brokeris importuotojui suteikia finansin garantij u gaut 800 tkst. eur paskol,
kuri panaudojama apmokti u pateiktas siuntas. Brokeriui u paskolos garantij mokama 2 proc.
nuo paskolos sumos.
Lietuvos mon Saulut i Moldovos 8 tkst. ton aliejaus siunt importavo 2008 m.
gegus 10 d.
Kokia yra importuoto 8 tkst. ton aliejaus siuntos sandorio vert?
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas.
Importuoto saulgr augalinio aliejaus siuntos sandorio kaina, kuri pirkjas moka
pardavjui, yra 2 762 240 LTL (8000 x 100 eur x 3,4528 LTL=2 762 240 LTL). Valiut kursas 1
EUR = 3.24528 LTL (r. Lietuvos muitins tinklapio www.cust.lt rubrikos Bendroji informacija
porubrik Valiut kursai).
Apskaiiuojant importuoto aliejaus sandorio muitin vert, nuo kurios apskaiiuojami
mokami importo muitai ir mokesiai, prie sandorio kainos, remiantis BMK 32 str. 1 dalies (a)
punkto (i) papunkiu, reikia pridti pirkjo mokam atlyg brokeriui 8287 LTL (2 762 240 LTL x
0,3)/100 = 8 287 LTL).
Pardavjas mokam atlyg brokeriui 13811 LTL (2 762 240 LTL x 0,5)/100 = 13811 LTL
turt skaityti parduoto aliejaus sandorio kain ir rayti parduoto aliejaus sskait faktr,
kadangi tai jo ilaidos ir sudaro preks kainos dal. Taiau dl to, kad buvo sudarytas didels
apimties sandoris, jis brokeriui mokamus komisini netraukia aliejaus siuntos sskait faktr.
Be to, i pardavjo komisini brokeriui neapmoka pirkjas, todl j pridti prie sandorio kainos
nereikia.

39

Importuotojo papildomai mokama 16 tkst. eur suma (800 000 EUR x 2/100 = 16 000
EUR) brokeriui kaip finansin garantija u gaut 800 tkst. eur paskol, neturi bti pridedama
prie aliejaus sandorio kainos, kadangi tai nra pirkjo pardavjui u prek sumoktos ar moktinos
kainos dalis. Taip pat tai nra komisiniai tarpininkams ar kurtaas brokeriui.
Atsakymas: importuoto augalinio aliejaus 8 tkst. ton siuntos sandorio vert yra 2 770 527 LTL
(2 762 240 LTL+8287 LTL=2 770 527 LTL).

40

7 situacijos pavyzdys. Lietuvos importuotojas Liuks 2008 m. sausio 31 d. i Japonijos

mons Fudji importavo 20 tkst. ritinli spalvot film, kuri vieneto kaina yra 20 JPY.
Japonijos mon Fudji parduoda filmus tiki per pardavimo agent Extra , kuris sisteigs
Suomijoje. Agentas Extra yra vienintelis eksportuotojo mons Fudji distributorius, taiau jie
nra susij asmenys. Pagal sandorio slygas eksportuotojas reikalauja, kad visi spalvot film
importuotojai papildomai pardavimo agentui Extra tiesiogiai mokt 2 proc. nuo sskaitoje
nurodytos film kainos.
Japonijos jenos valiut kursas 100 JPY = 2,2667 LTL (r. Lietuvos muitins tinklalapio
www.cust.lt rubrikos Bendroji informacija porubrik Valiut kursai).
Kokia yra importuotos spalvot film 20 tkst. ritinli siuntos sandorio muitin vert?
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas
Spalvot film 20 tkst. ritinli siuntos sandorio kaina yra:
20 000 vnt. x 20 JPY x 2,2667/100 9 067 LTL
Pardavimo komisiniai yra 181,3 LTL (9 067 LTL x 2 /100 181,3 LTL)
Atsakymas: Spalvot film 20 tkst. ritinli siuntos sandorio muitin vert 9248,3 LTL

41

8 situacijos pavyzdys Importuotojas Lietuvos dujos i Rusijos eksportuotojo mons

Sibirgaz 2008 m. kovo 5 d. importavo 300 kg skysto deguonies po 50 Rusijos rubli u 1 kg.
Specialius 3 metalinius konteinerius skystam deguoniui transportuoti Lietuvos dujos nemokamai
pateik monei Sibirgaz.
Tris konteinerius, kuri kiekviename galima transportuoti 100 kg skysto deguonies,
Lietuvos dujos pirko vidaus rinkoje po 1 200 LTL. Siekiant utikrinti saug skysto deguonies
transportavim, vienas konteineris gali bti panaudotas 10 kart. Valiut kursas: 100 RUB =
9,5537 LTL (r. Lietuvos muitins tinklalapio www.cust.lt rubrikos Bendroji informacija
porubrik Valiut kursai).
Kokia 300 kg skysto deguonies sandorio muitin vert?
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas.
Importuojam duj sandorio kaina yra (300 kg x 50 RUB x 9,5537 /100 = 1 433 LTL)
Kadangi ilaidos konteineriams tenka pirkjui, remiantis BMK 32 str. 1 dalies (a) punkto
(ii) papunkiu, jas reikia pridti prie skysto deguonies siuntos sandorio kainos.
Pirkjo ilaidos konteineriams, kurias reikia pridti prie skysto deguonies 300 kg siuntos
sandorio kainos, yra 360 LTL. Trys konteineriai importuotojui kainavo 3 600 LTL. Kadangi juos
galima panaudoti 10 kart, tai tik deimtoji konteineri verts dalis, t. y. 360 LTL (3600 LTL/10
=360) turi bti pridedama prie importuojam 300 kg skysto deguonies siuntos sandorio kainos.
Atsakymas: 300 kg skysto deguonies siuntos sandorio vert yra 1 793 LTL
(300 kg x 50 RUB x 9,5537/100 +360 LTL=1793LTL).

2.3.3. Pirkjo tiekiam preki ir paslaug (priedli), susijusi su importuojam preki

gamyba, vert
Nagrinsime tokias situacijas, kai pirkjas vienokiu ar kitokiu bdu dalyvavo eksportuojamos preks,
kuri jis importuoja, gamybos procese. Savo dal, kuri pirkjas ne importuojamos preks vert, j
importuojant vadinamuosius priedlius, jis turi pridti prie preks sandorio kainos. Usienio preki
pardavjas pirkjo pateikt preki ar paslaug vert netraukia preks kain, kadangi pirkjas danai iuos
priedlius pardavjui pateikia nemokamai. Tai pakankamai dana komercin operacija, kuri yra tarptautinio
darbo pasidalijimo rezultatas. Tai ypa aktualu nustatant po laikinai ivet perdirbti preki reimportuojam
pagamint produkt muitin vert.

42

BMK 32 straipsnio b punkto (i)(iv) papunkiuose numatyti preks kainos elementai (priedeliai), turi
bti pridedami prie importuojamos preks kainos, jeigu:
- jie nebuvo jau traukti sumokt ar priklausani sumokti kain;
- preks ar paslaugos buvo tiekiamos nemokamai ar sumainta kaina;
- preks ar paslaugos buvo tiesiogiai ar netiesiogiai pateiktos pirkjo;
- priedliai yra susij su importuojam preki gamyba ir pardavimu eksportui;
iuo atveju reikia paymti tai, kad preks kainos elementai (priedliai) nebtinai turi bti pagaminti
ar atlikti pirkjo ar kit kio subjekt importuotojo alyje. Svarbiausia, kad jie bt pateikti pirkjo. Jis gali
juos pats gaminti arba pirkti i treij asmen EB ar treiosiose alyse. Pirkjo pardavjui pateikt priedeli
vert panaudota importuojam preki gamybai turi bti tinkamai proporcingai paskirstyta importuojamoms
prekms, kuri muitin vert nustatoma.
Priedli grups :
a) mediagos, dalys, komponentai, detals ir panaios preks einanios importuojam preki
sudt. i grup sudaro apiuopiamos, fizikai egzistuojanios preks, kurias galima iskirti, jas
identifikuoti importuojamose prekse: mediagos (audiniai, medis, metalo ruoiniai, plastmas ir kt.),
komponentai ir dalys baigti produktai (laidai, kabliai, vinys, chemikalai), elektriniai komponentai,
integrins schemos ir kt. Pvz., importuotojas I Lietuvoje importuoja moterikus sijonus, pagamintus
Ukrainoje. Importuotojas I gamintojui G pateik nemokamai poliesterio silus, pagamintus Kinijoje, kurie
buvo panaudoti sijon gamybai. Importuojam sijon sandorio vert sudarys gamintojo kaina nurodyta
sskaitoje faktroje, papildomai pridedant poliesterio sil vert;
b) rankiai, tampai, formos ir panas daiktai, naudoti importuojamoms prekms gaminti
rankiai suprantama plaija prasme kaip priemon, naudojama preks gamybai. Tai gali bti tokie
rankiai kaip atsuktuvai, grtai, plaktukai ir pan., taip pat siuvamosios, grimo mainos, apdorojimo
centrai, tampai ir matricos naudojami suteikti prekei form.
Bendrosios paskirties biuro mainos, ildymo ar oro kondicionavimo renginiai nra tiesiogiai
naudojami importuojam preki gamybai ir j vert, jeigu juos nemokamai pateik pirkjas gamintojui,
nepridedama prie importuojam preki sandorio kainos apskaiiuojant j sandorio muitin vert;
c) mediagos, sunaudotos importuojam preki gamybai
ie priedliai gali bti mediagos, kurios panaudotos gamyboje, taiau jie paprastai nra
identifikuojami pagamintoje prekje. Tokiomis mediagomis gali bti vairs cheminiai katalizatoriai,
naudojami cheminei reakcijai sukelti, tepalai, miels duonos produktams gaminti, freonas, kuris naudojamas

43

puslaidininki element gamyboje, anglis, dujos, naftos produktai sunaudoti importuojamoms prekms
pagaminti ir kt.;
d) inineriniai, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbai
Tai pati sudtingiausia priedli grup, kuriuos reikia pridti prie sandorio kainos nustatant
importuojam preki muitin vert, jeigu juos pirkjas nemokamai pateik gamintojui ir jie buvo panaudoti
importuojam preki gamybai. Tai gali bti bendrojo komercinio, pramoninio projekto darbai, kuriuos
daniausiai atlieka specializuot biur ininieriai, architektai, kompiuterininkai ir kt. Atsivelgiama ne
visus ininerinius darbus, o tiktai techninio lygio, kurie, pavyzdiui, skirti importuojamos rangos gamybai.
i grup eina tyrinjimo (pltros) darbai, susij su nauj ini gijimu, kurios bus taikomos
naujoms technologijoms, produktams, paslaugoms sukurti arba egzistuojantiems produktams ar paslaugoms
tobulinti. Inineriniai, pltros, projektavimo darbai yra nauj ini, gaut tyrimo metu, taikymo kuriant
naujus produktus, procesas.
ios grups priedliai pridedami prie importuojam preki sandorio kainos, jeigu atitinka ias
slygas:
- jie atlikti ne importuojanioje alyje;
- yra reikalingi importuojam preki gamybai.
Pvz., i Baltarusijos Lietuv importuojami baldai, kurie pagaminti pagal ES sikrusios mons
sukurtus dizaino projektus, kuriuos Baltarusijos gamintojui importuotojas pateik nemokamai. iuo atveju,
nustatant importuojam bald sandorio muitin vert, i darb vert nepridedama prie bald sandorio
kainos, kadangi jie atlikti importuojanios alies muit teritorijoje. Taiau jeigu minti dizaino darbai bt
atlikti, pvz., Norvegijoje (ne ES muit teritorijos alis), i darb vert reikt pridti.
Priedli vert, kuri reikia pridti prie sandorio kainos, nustatoma taip:
- jeigu importuotojas priedlius sigijo i pardavjo, kuris nra su juo susijs asmuo, sigijimo kaina
yra laikoma to priedlio kaina;
- jeigu priedlis buvo pagamintas importuotojo, gamybos katai yra laikomi priedlio kaina;
- jeigu priedliai buvo pirkjo naudoti, pirmin j sigijimo ar gamybos kaina turi bti pakoreguota,
vertinant nusidvjim;
- jeigu priedlis buvo sigytas iperkamosios nuomos bdu, jos katai yra laikomi to priedlio kaina;
- jeigu importuojam preki gamybai panaudota tik dalis priedli, tai atsivelgiama nustatant to
priedlio vert.
Nustatant priedli vert pagal 32 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas priedli pristatymo
importuojam preki gamintojui ilaidos nra skaitomos priedli sigijimo ar gamybos kain (MK 12

44

punktas), taiau tokios ilaidos sudaro priedli verts dal, jeigu perkant tokios priemons yra skaitytos
kain. Pristatymo ilaidas sudaro gabenimo ir draudimo, pakrovimo, ikrovimo ir tvarkymo ilaidos.
Taikant ES muitins kodekso 32 straipsnio b punkto iv papunkt mokslo tiriamj darb ir pirminio
projektavimo eskiz parengimo darb vert preki muitin vert neskaitoma.
BMK 32 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktyje nurodyt element ilaidos turi bti
apskaiiuotos tik remiantis patikimais ir kiekybikai vertinamais duomenimis. Siekiant sumainti deklaranto
ir muitins nat, nustatant element vertes, kurias reikia pridti, kiek manoma turi bti naudojamasi pirkjo
verslo apskaitos dokument duomenimis. Ar bus lengva skaiiuoti vertes, kurias reikia pridti, priklauso nuo
konkreios mons sandaros ir valdymo praktikos ir nuo jos apskaitos metod. Pavyzdiui, gali bti taip, kad
i vairi ali importuojanti vairius produktus mon u importo alies rib tvarko savo dizaino centro
apskait taip, kad bt tiksliai nurodytos konkreiam produktui priskirtinos ilaidos. Tokiais atvejais
tiesioginiai patikslinimai gali bti tinkamai padaryti pagal 32 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunkio
nuostatas. Kitu atveju, mon gali dizaino centro, esanio u alies importuotojos rib, ilaidas laikyti
bendromis pridtinmis ilaidomis ir nepaskirstyti j konkretiems produktams. iuo atveju su
importuojamomis prekmis susijs tinkamas patikslinimas pagal 32 straipsnio 1 dalies b punkto iv
papunkio nuostatas gali bti padarytas bendrj dizaino centro ilaid sum paskirstant visoms
pagamintoms prekms, kuri gamybai naudoti dizaino centro atlikt darb rezultatai, ir ias paskirstytas
ilaidas pridedant kiekvienam importuojamam vienetui.
Priedli verts proporcingo paskirstymo importuojam preki kainai metodai. Kai priedli
vert nustatyta, ji turi bti paskirstyta importuojamoms prekms. Priedliai, panaudoti gamyboje, savo vert
perkelia importuojamas prekes tokiu mastu, kokiu yra sunaudoti. iuo atveju ranki, tamp, matric ir
panai daikt vert paskirstoma proporcingai pagamint preki kiekiui.
Pvz., Lietuvos statybos mon pateik usakym Baltarusijos monei pagaminti 5 000 vnt. specialios
formos perdangos ploktes, kurios kaina 1 500 Lt. Lietuvos statybos mon i Vokietijos mons i ploki
gamybai pirko ploki gamybos formas ir jas nemokamai pateik Baltarusijos monei. itos formos, kurios
gamybinis pajgumas yra 5 000 vnt. vert 300 tkst. Lt. Plokts importuojamos trimis siuntomis po 3 000,
1 500 ir 500 vienet. Taigi priedlio vert 300 000 Lt ir belieka j paskirstyti importuojamoms prekms. Tai
padaryti yra keletas bd.
Importuotojas gali nusprsti priedlio vert padalyti pirmajai siuntai. Tai sudaryt 100 LTL (300
000LTL:3000=100 LTL). Tada pakanka 100 Lt pridti prie kiekvienos perdangos plokts sandorio kainos.
Taigi pirmosios siuntos muitin vert 4 800 000 LTL (1600 LTL x 3000 = 4 800 000 LTL),
antrosios siuntos muitin vert 2 250 000 LTL (1500LTL x 1500 = 2 250 000 LTL),

45

treiosios siuntos muitin vert 750 000 LTL (1500 x 500 = 750 000 LTL).
i viso 7 800 000 LTL.
Importuotojas gali pasirinkti ir kit priedlio verts paskirstymo variant, kai priedlio vert
idalijama vis siunt pagal sandor produkcijai. Tada priedlio vert vienai ploktei sudarys 300 000 : 5000
= 60 Lt., kuri turi bti paskirstyta atskiromis siuntomis importuojamoms prekms:
Taigi pirmosios siuntos muitin vert 4 680 000 LTL (1560 LTL x 3000 =4 680 000 LTL),
antrosios siuntos muitin vert 2 340 000 LTL (1560 LTL x1500 = 2 340 000 LTL),
treiosios siuntos muitin vert 780 000 LTL (1560 LTL x 500 = 780 000 LTL).
I viso 7 800 000 LTL
Yra ir kitoki bd priedlio vertei paskirstyti, taiau svarbiausia, kad priedli vert bt traukta
importuojam preki muitin vert.
Aktuali situacija, kai pirkjas nemokamai tiekia mediagas, kurios sunaudotos importuojam preki
gamybai, ir susidaro atliekos. Pvz., pirkjas siunia gamintojui (eksportuotojui) audinius kelnms siti.
Pirkjas apmoka pardavjui tik u kelni pasiuvim. 90 proc. audinio suvartojama kelni siuvimui, o 10
proc. sudaro atliekos. Visa pirkjo pateikta ir sunaudota kelni siuvimui audinio kaina turi bti pridta
nustatant importuojam kelni muitin vert Taiau jeigu gamintojas (eksportuotojas) parduoda atliekas ir
gautas pajamas grina pirkjui (importuotojui), priedlio-audini vert sunaudota kelni siuvimui gali bti
sumainta atliek verts dydiu.

9 situacijos pavyzdys mon I, kurta alyje importuotojoje Y, pateikia usakym gamintojui G

alyje X pagaminti tris lenktyninius automobilius. ie automobiliai turi bti pagaminti pagal
importuotojo I pateikt specifikacij. i specifikacija tokia:
1. Automobiliams karbiuratoriai bus pagaminti A mons alyje Q ir importuotojo I pateikti
gamintojui G nemokamai. i karbiuratori vieneto kaina 10 tkst. p. v.
2. Automobili varikli testavimas bus atliekamas monje G, naudojant elektronin aparatr
pagamint mons B alyje P, kuri importuotojas I, inuomojs i B, nemokamai pateiks gamintojui G.
i elektronin aparatra bus montuota gamybin linij. Varikliai atitinkantys testavimo duomenis, bus
montuojami automobilius. Elektronins aparatros nuomos ir jos sumontavimo G monje ilaidos yra
60 tkst. p. v.
3. Siekiant nustatyti, ar lenktyniniai automobiliai atitinka gamybos specifikacijas, gamintojas G
autodrome atliks bandymus, tam bus sunaudota 5 tkst. ltr specialaus kuro, pagaminto mons C alyje

46

Q. Kuras bus pateiktas gamintojui G kaina, sudarania 40 proc. kainos, kuri nurodyta tiekjo M pirkjui I
pateiktoje sskaitoje faktroje, kuri yra 10 p. v. u 1 ltr. Visas 5 tkst. ltr kuro kiekis bus sunaudotas.

4. Automobili kbulas pagamintas G pagal mons D esanios alyje Q brinius. Briniai, kuri
vert 12 tkst. p. v., importuotojas I pateiks gamintojui G nemokamai
5. Pavar des pagamins gamintojas G pagal mons I technins tarnybos, esanios alyje
importuotojoje Y, brinius, kuri vert 8 tkst. p. v., ir juos importuotojas I pateiks gamintojui G
nemokamai.
Importo metu importuotojas importuojanios alies muitinei pateikia deklaracij ir sskait faktr,
kurioje nurodyta bendr trij lenktynini automobili pirkimo kain 900 tkst. p. v.
Kokia trij automobili muitin vert?
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas.
1.

Trij lenktynini automobili sandorio kaina, kuri nurodoma pardavjo pirkjui iraytoje

sskaitoje, yra 900 tkst. p. v. Tai reikia, kad yra pirkimo-pardavimo faktas ir sandorio verts metodas yra
taikytinas.
2. Reikia nustatyti, kokie priedliai pagal BMK 32 straipsn turi bti pridti nustatant importuojam
automobili sandorio vert:
2.1. karbiuratoriai, kuri vieneto vert 10 tkst. p. v., pateikti importuotojo I gamintojui G
nemokamai, panaudoti trij importuojam automobili gamybai. Trij karbiuratori kaina 30 tkst. p. v.
pagal BMK 32 str. 1 dalies (b) punkt (i) papunkt turi bti pridta prie importuojam automobili
sandorio (pirkimo) kainos;
2.2. automobili varikli testavimo elektronin aparatra importuotojo I pateikta gamintojui G
nemokamai. Testavimo aparatros vert, kuri sudaro 60 tkst. p. v., pagal BMK 32 str. 1 dalies (b) punkt
(ii) papunkt turi bti pridta prie importuojam automobili sandorio (pirkimo) kainos;
2.3. specialaus kuro, kur importuotojas I pateik gamintojui sumainta kaina, vert pagal BMK 32
str. 1 dalies (b) punkt (iii) papunkt taip pat turi bti pridta. Kadangi specialus kuras, kurio l ltr kaina yra
10 p. v., gamintojui buvo pateikta sumainta kaina, t. y. kaina, kuri sudaro 40 proc. jo kainos, pridti
reiks tik t dal, kuri sudaro nemokamai pateiktos kuro kainos, t. y. 60 proc. kainos. Tokiu bdu specialaus
kuro, pateikto importuotojo pardavjui, kaina, kuri reikia pridti prie importuojam automobili sandorio

47

kainos, yra 30 tkst. p. v. (5000 ltr x 10 p. v. 60/100 = 30 000 p. v.);

2.4. brini, kuri vert 12 tkst. p. v., importuotojo I pateikti gamintojui G nemokamai, pagal
BMK 32 str. 1 dalies (b) punkt (iv) papunkt turi bti papildomai skaityti sandorio vert;
2.5. pavar ds briniai, kuri vert 8 tkst. p. v., pagaminti importuotojo I technins tarnybos,
esanios alyje importuotojoje Y, nra priedliai ir j pridti prie automobili pirkimo kainos nereikia, nors
jie pateikti gamintojui nemokamai.
Atsakymas. iuo atveju trij importuojam lenktynini automobili sandorio vert yra 1 032 000 p. v. (900
000 p. v. +30 000 p. v. +60 000 p. v. + 30 000 p. v. + 12 000 p. v.).

10 situacijos pavyzdys Plieninius tampavimo gaminius, kuri muitin vert turi bti nustatyta,
eksportuoti i alies X dvejomis siuntomis: sausio 6 d. ir birelio 16 d. Kiekviena siunta sudaro 500
plienini tampavimo gamini, kuriuos A pirkjas alyje Y pirko i gamintojo G alyje X po 75 p.v. u
vienet.
A yra vienas i trij gamintojo G distributori importuojanioje alyje Y. Kiekvienas i j turi
iimtines pardavimo teises teritorijoje, nustatytoje gamintojo G.
Importuotojas A nemokamai pateik gamintojui G naudot tampavimo rengin, kurio vert
neskaityta plienini tampavimo gamini kain. Originalus tampavimo renginys, kur pagaminti
kainuoja 20 tkst. p. v. , buvo nupirktas importuojanioje alyje Y u 10 tkst. p. v.
Ekspertas patvirtino, kad panaudojus anksiau tampavimo rengin pagaminti 2 500 vnt. gamini,
todl jo gamybinis pajgumas sumajo per pus ir likusioji jo vert 10 tkst. p. v. teisingai atspindi jo
vert, kai jis buvo eksportuotas al X. Gavs tampavimo rengin, gamintojas G su juo pagamino 2
000 gamini.
Remiantis apskaitos duomenimis nustatyta, kad gamintojas G ir jo distributoriai veikia
savarankikai. Pagal susitarim su A gamintojas G gali naudoti A tampus gaminti prekes kitiems
pirkjams, taiau jis neturi parduoti liejinius kitiems jo dviem distributoriams iki birelio 31 d. Liepos 1
d. minti distributoriai kiekvienas pirko po 500 vnt. tampavimo gamini po 79 p. v. u vienet, esant
CIF pristatymo slygomis.
1. Importuotojas A reikalauja tampavimo renginio vert paskirstyti pirmajai siuntai. Kokia yra
tampavimo gamini, importuot sausio 6 d., muitin vert?
2. Kokia yra tampavimo gamini, importuot importuotojo A birelio 16 d., muitin vert?

48

3. Kokia yra kit dviej distributori importuot tampavimo gamini vert?

Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas
1. Naudotas tampavimo renginys, kurio vert 10 000 p. v., importuotojo I nemokamai buvo
pateiktas gamintojui G ir panaudotas importuojam plienini tampavimo gamini gamybai. Pagal BMK
32 str. 1 dalies (b) punkto (ii) papunkt i vert turi bti pridta prie importuojam plienini tampavimo
gamini sandorio kainos. Kadangi importuotojas A reikalauja tampavimo renginio vert paskirstyti
pirmajai siuntai, tai priedlio vert bus 20 p. v. (10 000 p. v. /500 = 20 p. v.)
Atsakymas:
1. tampavimo gamini importuot sausio 6 d muitin vert yra 95 p. v.
2. tampavimo gamini importuot birelio 16 d muitin vert yra 75 p. v., kadangi priedlio vert
paskirstyta pirmajai siuntai.
3. tampavimo gamini importuot liepos 1 d muitin vert yra 79 p. v., kadangi importuotojas
nepateik joki priedli importuojamoms prekms gaminti.

11 situacijos pavyzdys Lietuvos mon Lelija su Ukrainos mone Bravo sudar sandor pasiti
1000 vnt. vyrik kostium. Pagal sandorio slygas mon Lelija Ukrainos monei G nemokamai pateik:
1. 2 tkst. metr kostiumins mediagos, eksportuotos i Kinijos Ukrainos mon Bravo, kuri visa
buvo panaudota kostiumams siti. Mediagos muitin vert 20 tkst. eur.
2. Penkias naudotas siuvimo mainas, kurios buvo naudojamos monje Lelija. mon Lelija ias
naujas siuvimo mainas nupirko vienu metu ir vienos naujos mainos kaina buvo 20 tkst. LTL. Naujomis
mainomis buvo galima pasiti 5 tkst. vienet vyrik kostium. Jomis pasita 4 tkst. vnt., o naudotomis
dar galima pasiti 1 000 vienet vyrik kostium. Siuvimo main gabenimo ilaidos Ukrainos mon
Bravo sudar 500 LTL.
Lietuvos mon Lelija i Ukrainos mons Bravo 2008 m. birelio 1 d. importuoja 1 000 vyrik
kostiumus, kuri sandorio (pirkimo) kaina pateiktoje sskaitoje faktroje yra 100 tkst. eur.
Kokia importuot vyrik kostium 1 000 vnt. siuntos muitin vert?
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas
1. 1 000 vyrik kostium siuntos sandorio kaina, kuri nurodoma pardavjo pirkjui iraytoje
sskaitoje, yra 100 tkst. eur. Tai reikia, kad yra pirkimo-pardavimo faktas ir sandorio verts metodas
taikytinas.

49

2. Reikia nustatyti, kokie priedliai pagal BMK 32 straipsn turi bti pridti nustatant importuojam
kostium sandorio vert:
2.1. pirkjo mons Lelija gamintojo monei Bravo nemokamai pateikta kostiumins mediagos
vert 20 tkst. eur, pagal BMK 32 str. 1 dalies (b) punkto (i) papunkt turi bti pridta prie kostium
sandorio kainos;
2.2. naudot siuvimo main vert, vertinant j nusidvjim, pagal BMK 32 str. 1 dalies (b)
punkto (ii) papunkt taip pat turi bti pridta prie kostium sandorio kainos. Penki naudot siuvimo main
Vm vert yra 20 tkst. LTL. Ji apskaiiuojama taip: Vm = (1000/5000 x 20 000 LTL) x 5 = 20 000 LTL).
Naudot siuvimo main pristatymo ilaidos Ukrainos mon Bravo nra priskaiiuojamos.
Atsakymas:
Importuojam vyrik kostium 1000 vnt. siuntos muitin vert yra 434 336 LTL
(100 000 EUR x 3,4528 + 20 000 EUR x 3,4528 + 20 000 LTL) = 34 528

2.3.4. Preki sandorio kainos patikslinimas ilaidomis, susijusiomis su autorini atlyginimu, ir

mokesiais u licencijas, kurios tenka pirkjui
Importuojamos preks danai yra susijusios su vairiomis j gamyb, pardavim, naudojim ar
perpardavim ribojaniomis teismis. Autorin ar licencij teis yra susijusi su teise gaminti, naudoti ar
parduoti tam tikras prekes. Nustatant importuojam preki sandorio vert prie faktikai sumoktos arba
moktinos importuojam preki kainos pagal BMK 32 straipsnio 1 dalies c punkt pridedama:
su prekmis, kuri muitin vert nustatinjama, susij autoriniai atlyginimai ir mokesiai u licencijas,
kuriuos pirkjas privalo tiesiogiai arba netiesiogiai sumokti vykdydamas i preki pardavimo slygas,
tiek, kiek tokie autoriniai atlyginimai ir mokesiai u licencijas neskaityti faktikai sumokt arba
moktin kain.
Nei PPO Muitinio vertinimo susitarimas, nei BMK nepateikia svok autoriniai atlyginimai,
mokestis u licencijas, naudojam muitins tikslams, taiau priimtiniausia j prasm ta, kad jie reikia
teis naudoti, gaminti ar parduoti licencijuotus produktus. I tikrj yra vairi ri neapiuopiam teisi
apimani vardus ir idjas (koncepcijas) ir mokjimus u ias teises gaminti, parduoti, naudoti ar
perparduoti importuotas prekes, kurios gali bti traktuojamos kaip autoriniai atlyginimai ir mokesiai u
patentus ir licencijas pagal BMK 32 str. 1 dalies c punkt.
Priklausomai nuo nuosavybs/teiss tipo mokesiams u patentus ir licencijas priskiriami
mokesiai, susij su patentais, preki enklais ir autorinmis teismis.

50

Patentas yra dokumentas, iduotas tam tikros vyriausybins staigos, kuriame apraytas iradimas ir
teisin situacija, kada upatentuotas iradimas gali bti panaudotas tiktai su patento autoriaus leidimu.
Preks enklas yra komercini ar pramons moni produkcijos atskyrimo enklas, kuris
pritvirtinamas prie importuojamos preks, kuris informuoja apie joms bding kokybs ir reputacijos lyg.
Tikslu apsaugoti savo gaminius ir iuos enklus nuo kopijavimo, jie yra registruojami vyriausybinje
staigoje.
Autorins teiss apsaugo autori nuo jo literatros, muzikos meno, kino, fotografijos krini
technini brini kopijavimo, vertimo ir reprodukavimo.
mons ar asmenys, kurie yra patent ir licencij savininkai, tiesiogiai arba netiesiogiai kiekvien
kart gauna i teisi mokest, kai ie gaminiai ar technologijos yra parduodamos, gaminamos ar
panaudojamos. Tam, kad bt galima atskirti iuos mokesius, danai jie vadinami honoraru.
Honoraras tai mokestis autoriui u parduot knyg, meno krin ar mokestis iradjui u upatentuoto
iradimo panaudot.
Bendrijos Muitins kodekso gyvendinimo nuostat (BMKN) 157 straipsnis paaikina BMK 32
straipsnio 1 dalies c punkto taikym
1. autoriniai atlyginimai ir mokesiai u licencijas reikia apmokjim u naudojimsi teise,
susijusia:
- su importuot preki gamyba (mokesiai u patentus, projektus, modelius ir gamybos technines
inias ), arba
- su importuot preki pardavimu eksportui (mokesiai u preki enklus, registruotus pramoninio
dizaino pavyzdius), arba
- su importuot preki panaudojimu ar perpardavimu (mokesiai u autorines teises, gamybos
procesus, neatskiriamai susijusias su importuojamomis prekmis.
Autoriniai atlyginimai ir mokesiai u licencijas prie importuojamos preks sandorio kainos, t. y. prie
sumoktos ar priklausanios sumokti kainos pridedami tik tais atvejais, jei is mokestis:
- susijs su vertinamomis prekmis ir
- yra i preki pardavimo eksportui slyga,
- ie mokesiai nebuvo traukti preks sumokt ar moktin kain.
Kai autoriniai atlyginimai ir mokesiai u licencijas priskirtini importuojamoms prekms, yra
tiesiogin importuojam preki ir j naudojimo po importo pasekm, autoriniai atlyginimai ir mokesiai u
licencijas turi bti pridti prie kainos sumoktos ar moktinos.

51

Jei autorinio atlyginimo ar mokesio u licencijas sumos apskaiiavimo metodas remiasi importuot
preki kaina, ir nepateikti rodymai, kad yra prieingai, laikoma, jog autorinis atlyginimas ar mokestis u
licencijas yra susijs su vertinamomis prekmis (BMKN 161 str.). Kitaip tariant, jei autorinio atlyginimas ar
mokestis u licencijas apskaiiuojamas procentiniu dydiu nuo importuojam preki kainos, laikoma, kad
minti mokesiai susij su importuojamomis prekmis. Taiau, jeigu importuotojas gyja teis naudoti
upatentuot proces ir moka autorin atlyginim u gytas teises ir po to jis importuoja prekes, kurios gali
bti panaudojamos ar nepanaudojamos iame patentuotame gamybos procese, jos nepriskirtinos
apmokestinimui pagal BMK 32 straipsnio 1 dalies c punkt, nes mokamas autorinis atlyginimas patento
savininkui nra susijs su vertinamomis prekmis.
Autoriniai atlyginimai ir mokesiai u licencijas yra importuojam preki pardavimo eksportui
slyga, jeigu pardavjas reikalauja, kad pirkjas sumokt iuos mokesius, pagal kontrakte numatytas
slygas, kai pirkjas sipareigoja juos mokti. Jie gali bti mokami importuojam preki pardavjui ar
treiam asmeniui patento, enklo, literatros, meno ar technins krybos krinio autoriui, taiau tik su
slyga, jeigu jie yra preki pardavimo slyga. Asmens, kuriam mokamas autorinis atlyginimas ir mokestis u
licencijas, gyvenamosios vietos ar buveins alis, nelaikomi esminiu veiksniu.
Jeigu autorinis atlyginimas ir mokesiai u licencijas yra traukti kain sumokt ar moktin ir
sudaro pirkjo ir pardavjo sutart importuojam preki sandorio kain, nustatant importuojam preki
sandorio muitin vert j pridti nereikia ir BMK 32 straipsnio 1 dalies c punkto taikymas nesvarstomas.
Jeigu nustatoma, kad kai kurios autorinio atlyginimo ir mokesi u licencijas formos yra importuojam
preki aplinkyb, muitins administracija privalo sitikinti teisingu muitiniu vertinimu, t. y. sitikinti, ar tam
tikras autorinis atlyginimas ir mokestis u licencijas sudaro muitins verts dal, ar ne.
Teisiniu poiriu nesudtinga nustatyti iuos mokesius, kadangi sandoriuose numatomi
sipareigojimai toki savinink atvilgiu. Kur kas sudtingiau apskaiiuoti iuos mokesius ir tiksliai
inoti, ar jie turi bti traukti preki sandorio muitin vert.
Pateiksime kelet pavyzdi: Prietaisas, eksportuojanioje alyje E gamintojo G pagamintas pagal
patent, parduotas eksportui importuojani al I pirkjui P u 1 200 Lt. sandorio kain, kuri
neskaitytas patento mokestis jo savininkui L. Pagal sutarties slygas patento savininkui L patento mokest
1 proc. nuo importuojam preki kainos moka pirkjas P. iuo atveju, nustatant importuojamo prietaiso
sandorio muitin vert, patento mokestis turi bti pridtas prie prietaiso sandorio kainos, kadangi jis yra jo
pardavimo slyga, tenka pirkjui ir is mokestis nebuvo trauktas prietaiso pardavimo kain.
Kitas atvejis parodo, kada nra ryio tarp preki pardavimo ir mokesi u patentus mokjimo.
Lietuvos pramoninkas gamina didelio tikslumo detales elektros varikliams. Tam jis panaudoja iradim,

52

upatentuot Vokietijos firmos, kuris leidia pagaminti tvirtesnes, triniai atsparias detales. Atskiru sandoriu
Lietuvos pramoninkas veicarijoje usako pagaminti rengin ioms detalms gaminti. iuo atveju mokestis
patento savininkui Vokietijos firmai nra importuojamo i veicarijos pagaminto renginio sandorio
muitins verts dalis, kadangi autorinis atlyginimas patento savininkui nra susijs su importuojamomis
prekmis.
Importuotojas perka i gamintojo filmuotus muzikinio krinio raus. Pagal importuojanios alies
statymus perparduodamas raus importuotojas privalo sumokti 3 proc. pardavimo kainos dydio autorin
honorar treiajai aliai muzikinio krinio autoriui, kuriam priklauso autoriaus teiss. Jokia autorinio
honoraro dalis tiesiogiai ar netiesiogiai netenka gamintojui ir nemokama kaip pardavimo sandorio
sipareigojimas. Ar autorinis honoraras turt bti pridedamas prie faktikai sumoktos ar moktinos kainos?
PMO Muitinio vertinimo techninis komitetas pareik i nuomon: autorinis honoraras neturi bti
pridedamas prie faktikai sumoktos ar mokamos kainos, nustatant muitin vert, kadangi iuo atveju
autorinio honoraro mokjimas nra importuojam preki pardavimo eksportui slyga, o atsiranda i
importuotojo juridini sipareigojim mokti autorini teisi savininkui, kai raai parduodami
importuojanioje alyje.
Importuotojas I perka patentuot koncentrat i gamintojo G, kuris yra ir patento savininkas;
importuotas koncentratas paprastai skiediamas prastiniu vandeniu ir supakuojamas vartojimui prie j
parduodant importuojanioje alyje. Papildomai prie preki kainos reikalaujama, kad pirkjas kaip
pardavimo slyg mokt gamintojui G u teis traukti ar vartoti patentuot koncentrat produktuose,
skirtuose perpardavimui. Autorinio honoraro dydis skaiiuojamas pagal galutinio produkto pardavimo kain.
PMO Muitinio vertinimo techninis komitetas pareik i nuomon: autorinis honoraras yra mokjimas,
susijs su importuojamomis prekmis, kur pirkjas turi umokti kaip i preki pardavimo slyg, ir
atitinkamai turt bti pridedamas prie faktikai umoktos ar mokamos kainos.
Importuotojas I alyje P i gamintojo G alyje X perka virutinius drabuius. G taip pat yra tam tikr
komik pieiam persona prekybos enklo savininkas. Pagal licencijos susitarimo tarp I ir G slygas G
turt pagaminti drabuius tik vienam I ir prie importuojant prisiti komik persona atvaizdus ir
prekybos enkl, o I perparduot iuos drabuius alyje P. Atsivelgdamas i teis, I sutinka M papildomai
prie drabuius kainos mokti licencijos mokest, skaiiuojam procentiniu dydiu nuo drabui, prie kuri
siuvami komik persona atvaizdai ir prekybos enklas, pardavimo kainos. PMO Muitinio vertinimo
techninis komitetas pareik i nuomon: licencijos mokesio u teis perparduoti importuojamus
drabuius su prekybos enklu paymt mediag mokjimas yra pardavimo slyga ir susijs su
importuojamomis prekmis. Importuotos preks negali bti perkamos ir perparduotos be komik persona

53

atvaizd ir prekybos enklo. Taigi mokjimas turt bti pridedamas prie faktikai umoktos ar mokamos
kainos.
Jeigu autorinis atlyginimas arba licencij mokestis yra i dalies susij su importuojamomis prekmis
ir i dalies su kitomis sudtinmis dalimis arba komponentais, kuriais preks papildytos jas importavus,
arba susij su kitais veiksniais, tai atitinkamas proporcingas paskirstymas turi bti atliktas tik remiantis
patikimais ir kokybikai vertinamais duomenimis. Taiau jeigu patikslinimams atlikti nra reikaling
patikim ir kokybikai vertinam duomen, importuojamoms prekms sandorio verts metodas netaikomas
Tai bdinga ioms situacijoms:
- kai importuojamos preks sumaiomos su vietiniais ingredientais ir nra atskirai identifikuojami
(pvz., importuotojas perka tabak ir j sumaio su vietiniu tabaku i anksto nenustatydamas bendrojo
kiekio. Autorin atlyginim importuotojas moka nuo cigarei pardavimo apimties. Kadangi autorinis
atlyginimas turi bti mokamas tik u importuotas prekes, iuo atveju j negalima atskirti nuo
galutini preki pagamint cigarei ir tiksliai nustatyti autorinio atlyginimo u importuot
tabak);
- kai autorinis atlyginimas negali bti atskirtas nuo pirkjo ir pardavjo speciali finansini
susitarim (pvz., importuotojas I sudar franizs sutart su franizs savininku F valdyti restoran
importuojanioje alyje I. Importuotojas I kiekvien mnes moka franizs mokest savininkui F
franizs mokest, apskaiiuot procentiniu dydiu nuo restorano pajam. is autorinis atlyginimas
mokamas u franizs vardo naudojim, u maisto gamybos ir paslaug teikimo technologij (knowhow) bei personalo mokymo ir marketingo strategij taikym. Importuotojas i F taip pat perka
maist, specialius padaus ir tam tikrus prieskonius. iuo atveju tik dalis autorinio atlyginimo yra u
importuojamas prekes, o kita u kitus veiksnius, kurie nesusij su importuojamomis prekmis,
autorinio atlyginimo negalima atskirti nuo specialaus pirkjo ir pardavjo finansinio susitarimo.
Todl nustatant importuojam preki sandorio vert padaryti patikslinimo pagal BMK 32 straipsnio
1 dalies c punkt negalime ir sandorio verts metodas netaikytinas.
BMK 32 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kai io straipsnio 1 dalies c punktas netaikomas:
(a)

nustatant muitin vert apmokjimas u teis atgaminti importuojamas prekes Bendrijoje neturi

bti pridedamas prie faktikai sumoktos arba moktinos importuojam preki kainos; ir
(b)

pirkjo apmokjimas u teis platinti arba perparduoti importuojamas prekes, neturi bti

pridedamas prie faktikai sumoktos arba moktinos importuojam preki kainos, jeigu toks apmokjimas
nra preki pardavimo eksportui Bendrij slyga.

54

Taiau jeigu apmokjimas u teis platinti arba perparduoti importuojamas prekes jau yra trauktas
sumokt ar priklausani sumokti preks kain, tai jis nra atimamas.
PMO Komentare Nr. 19.1 pateikia svokos teis atgaminti importuotas prekes (right to reproduce
the imported goods) iaikinim.
Terminas teis atgaminti turt nurodyti ne tik fizin importuojam preki atgaminim (pvz.,
gaminio pavyzdys yra importuotas ir importuotojas pagamina ablon kur panaudoja importuoto
originalaus gaminio kopijoms gaminti), bet taip pat teis atgaminti iradim, krin, mintis ar idjas,
esanias importuojamose prekse. Pastarj pavyzdiai turt apimti schematines diagramas su naujai
sukurta srovs grandine, kurios bus tvirtinamos prie srovs skydeli (iradimas), muziejaus importuot
skulptr, kurios maesnio dydio reprodukcijos bus perparduodamos (kryba) ir skaidri plveli su
animacini persona pieiniais, kurie bus atgaminti sveikinimo atvirutse, import (mintis ar idja).
Svoka Teis atgaminti importuojamas prekes taip pat turt bti taikoma mokslini darb
originalams ir kopijoms (kaip naujo bakterijos tamo, kuris bus atgamintas forma, kokia btina vakcinai
gaminti, importas), literatros darb originalams (kaip rankrai importas su tikslu juos atgaminti
knygoje), modeliams (naujo automobilio tipo tam tikro mastelio modelio, kuris bus perkeltas tapaius
modelius, importas), prototipams (naujo aislo prototipas, kuris bus atgamintas tiksliose naujo aislo
kopijose) ir gyvuli bei augal rims (genetikai pakeistas vabzdys, kuris bus dauginamas kovoti su
pirmins ries plitimu).
Atsivelgiant atgaminimo teis, i element analiz galt nurodyti kai kurias kryptis:
a) ar idja ar originalas yra traukti importuojamas prekes;
b) ar idjos ar darbo atkartojimas yra susijusios teiss subjektas;
c) ar teis atgaminti pirkjui buvo suteikta pardavimo sutartyje ar atskira sutartimi;
d) ar saugomos teiss savininkas pra atlyginimo u atgaminimo teiss suteikim.
Pats savaime preki su priklausania teise sigijimas paprastai nesuteikia teiss atgaminti i preki.
Daugeliu atvej tokia teis sigyjama specialia sutartimi, todl kiekvien situacij, susijusi su atgaminimo
teise, reikia vertinti individualiai.

12 situacijos pavyzdys Gamintojas G alyje X yra nealkoholinio grimo Vesta gamintojas ir io

grimo patento savininkas.
Importuotojas I alyje Y i gamintojo G alyje X importuoja 100 ltr nealkoholinio grimo Vesta
koncentrato, mokdamas 10 EUR/Ltr. Importuot koncentrat importuotojas atskiedia vandeniu ir

55

pagamina pardavimui skirt nealkoholin grim Vesta.

Papildomai prie mokamos kainos u importuojam koncentrat pagal sandorio slygas
importuotojas I privalo mokti licencijos mokest u teis panaudoti patentuot koncentrat nealkoholinio
grimo Vesta gamybai. Licencijos mokestis apskaiiuojamas procentiniu dydiu nuo grimo Vesta
pardavimo kainos importuojanioje alyje Y, kuris sudaro 10 proc. Naudojant koncentrat buvo
pagaminta 1000 ltr Vesta nealkoholinio grimo, kuris alyje X parduotas vidutinikai po 8 LTL/1 Ltr
Apskaiiuokite importuoto 100 Ltr nealkoholinio grimo Vesta koncentrato muitin vert

Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas

1. Sandorio verts metodas yra taikytinas, kadangi importuotas nealkoholinis grimo Vesta,
koncentratas buvo parduotas u kontrakte sutart kain, 10 EUR/Ltr. Koncentrato siuntos sandorio
kaina yra 34 528,8 LTL (100 Ltr x 10 EUR x 3,4528 = 3 452,8 LTL).
2. Licencijos mokestis pardavjui u teis panaudoti patentuot koncentrat nealkoholinio
grimo Vesta gamybai, pagal BMK 32 str. 1 dalies (c) punkt, turi bti pridtas prie koncentrato
sandorio kainos, kadangi tai yra pardavimo slyga ir susijusi su importuojamomis prekmis. Pagal
sandorio slygas licencijos mokestis apskaiiuojamas ne nuo importuojam preki sandorio kainos, bet
nuo jo pardavimo kainos vidaus rinkoje. Licencijos mokesio suma yra 800 LTL (1000 Ltr x 8 LTL x
0,05= 400 LTL).
Atsakymas: Importuoto nealkoholinio grimo Vesta koncentrato sandorio vert yra 4252,8 LTL
(3452,8LTL + 800 LTL = 4252,8 LTL).

2.3.5 Tiesiogiai arba netiesiogiai pardavjui tenkanios dalies pajam, gaut toliau
perparduodant, naudojant importuojamas prekes arba kitaip jomis disponuojant, vert (BMK 32 str.
1 dalies, (d) punktas).
Nustatant importuojam preki sandorio vert prie faktikai sumoktos arba moktinos
importuojam preki kainos pagal BMK 32 straipsnio 1 dalies (d) punkt pridedama tiesiogiai ar
netiesiogiai pardavjui tenkanios dalies pajam, gaut toliau perparduodant, perleidiant arba naudojant
importuojamas prekes, vert. is straipsnis tiesiogiai yra susijs su BMK 29 straipsnio 1 dalies (c) punktu,
kuris nustato, kad preki muitin vert yra sandorio vert, jeigu jokios pajamos, gautos pirkjui toliau
perparduodant, perleidiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavjui, iskyrus
atvejus, kai pagal 32 straipsn galima padaryti atitinkamus patikslinimus. Tai reikia, jeigu pajamos,

56

gautos pirkjui toliau perparduodant, perleidiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai atitenka
pardavjui, taiau j apskaiiuoti negalima, BMK 29 straipsnis sandorio verts metodas netaikomas.
Taiau jeigu pagal 32 straipsn 1 dalies (d) galima padaryti atitinkamus patikslinimus, importuojam preki
muitinei vertei nustatyti sandorio verts metodas taikytinas.
PPO Muitinio vertinimo susitarimas neapibria ios srities, nenurodo, kaip ie mokjimai turi bti
vertinti nustatant sandorio vert, net nereikalauja, kad tokie mokjimai bt importuojam preki
pardavimo slyga. Tiktai toki pajam dalies buvimas reikalauja, kad bt padaryti importuojam preki
sandorio kainos (sumoktos ar moktinos kainos) patikslinimai. Pajamas, gautas toliau perparduodant,
naudojant importuojamas prekes arba kitaip jomis disponuojant, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai tenka
pardavjui, negalima supainioti su pirkjo pardavju mokamais dividendais ar kitais mokjimais, kurie nra
tiesiogiai susij su importuojamomis prekmis.
Tam, kad dalis pajam, gaut perparduodant, naudojant importuojamas prekes, kurios perduodamos
pardavjui, bt pridta, ji turi bti apskaiiuota. Sandoriuose paprastai numatoma, kad tam tikras
procentas nuo preki pardavimo sumos pirkjas sumoks pardavjui. Jeigu komerciniai ryiai tarp pirkjo ir
pardavjo yra nuolatiniai, reikalaujama tos paios ries prekmis, tai nustatyti pardavjui tenkani
pajam dal nra sudtinga. Taiau kai muitinio forminimo metu i pajam dalis nra tiksliai inoma,
galima, muitinei pateikus garantij, atidti importuojam preki muitins verts patikslinim mintomis
pajamomis.
Pavyzdys. Bendrov M, esanti Y alyje, kontroliuoja antrines bendroves, kurios veikia vairiose
alyse. Importuotojas I importo alyje X yra M bendrovs antrin mon, prekiaujanti vyrikais ir
moterikais drabuiais. Importuotojas I perka drabuius i gamintojo G , esanio Y alyje, kuris taip pat yra
M bendrovs antrin mon.
1 situacija. Importuotojas I pagal sandor met pabaigoje u drabui pardavim moka gamintojui,
kuris yra ir pardavjas G, 5 proc. pardavimo sumos.
ioje situacijoje papildomas pajamos u perpardavim tiesiogiai tenka pardavjui ir jos turi bti
pridtos prie sandorio kainos.
2 situacija. Nustatyta, kad finansini met pabaigoje importuotojas I bendrovei M perveda 75 proc.
grynojo metinio pelno.
iuo atveju importuotojo I pinig pervedimas bendrovei M negalima traktuoti kaip pardavjui
tenkanios dalies pajamos, gautos toliau perparduodant, perleidiant arba naudojant importuojamas prekes,
kadangi tai reikia dividend ar kitus pirkjo mokjimus pardavjui ar treiajam asmeniui, kurie nra susij
su importuojamomis prekmis.

57

Pagal PPO Muitinio vertinimo susitarimo 1 straipsnio aikinamsias pastabas, dividendai ir kiti
mokjimai, kiuriuos pirkjas moka pardavjui ar treiajam asmeniui, nra susij su importuojamomis
prekmis, todl nelaikomi muitins verts dalimi.
2.3.6, Preki sandorio kainos patikslinimas veimo ilaidomis.
PPO Muitinio vertinimo susitarimo 8.2 straipsnis numato, kad kiekviena alis, kurdama savo teiss
aktus, nustato, ar prie preki sandorio kainos pridti, ar preki muitin vert neskaiiuoti i ilaid:
-

importuojam preki gabenimo ilaid iki uosto arba kitos veimo vietos;

pakrovimo, ikrovimo ir tvarkymo ilaid, susijusi su importuojam preki gabenimu iki

importo uosto ar kit veimo vietos;

-

draudimo ilaid.

Kiti patikslinimai pagal PPO Muitinio vertinimo susitarimo 8 straipsn yra privalomi, o is nra
privalomas ir kiekviena alis gali pasirinkti vien i alternatyv. Kai nustatant importuojam preki muitin
vert prie preki sandorio kainos pridedamos 8.2 straipsnyje ivardytos ilaidos, laikoma, kad muitins
verts nustatymo yra CIF pagrindas, o kai mintos ilaidos nepridedamos prie sandorio kainos FOB
pagrindas. Dauguma pasaulio valstybi, tarp j visos Europos alys, muitiniam vertinimui taiko CIF
slygas, mauma valstybi, tarp j JAV, Kanada ir Australija, muitiniam vertinimui taiko FOB slygas.
BMK 32 straipsnis 1 dalies (e) punktas nustato, kad apskaiiuojant importuojam preki muitin
vert pagal MK 29 straipsn, prie faktikai sumoktos arba moktinos importuojam preki kainos
pridedama:
- importuojam preki veimo ir draudimo ilaidos, ir
- su importuojam preki veimu susij krovimo ir tvarkymo privalomieji mokjimai iki j veimo
Bendrijos muit teritorijos vietos.
Preki veimo ilaidos, atsirandanios po to, kai preks jau buvo pristatytos j veimo Bendrijos
muit teritorij viet iki paskirties vietos, pagal BMK 33 straipsnio a punkt neskaitomos preki sandorio
muitin vert, jeigu ios ilaidos nurodytos atskirai nuo sumoktos arba moktinos kainos.
io straipsnio tinkamam taikymui svarbu suprasti mint ilaid ir mokesi turin, tarptautinje
prekyboje naudojamas vairias pardavimo slygas, kurios nustato pirkjo ir pardavjo atsakomybes, tarp j
u preki veimo ilaid ir kit susijusi mokesi apmokjim.
Importuojam preki veimo ilaidas sudaro preki veimo vairiomis transporto rimis nuo j
isiuntimo vietos iki veimo Bendrijos muit teritorij vietos ilaidos, skaitant su i preki gabenimu
susijusias tarpininkavimo usakant transporto paslaugas ilaidas bei jr ir (arba) oro uost mokesius,

58

konteineri importuojamoms prekms transportuoti nuomos mokesius ir mokestis u kitas paslaugas,

susijusias su transportuojam konteineri tvarkymu (saugojimu) konteineri depuose.
Preki krovimo ir tvarkymo ilaidos apima preki pakrovimo transporto priemones, perkrovimo
terminaluose ir laikinojo saugojimo ilaidos, susijusias su preki gabenimu vairiomis transporto rimis nuo
isiuntimo vietos iki veimo Bendrijos muit teritorij vietos, skaitant apmokjimo u prastovas ilaidas,
atsiradusias dl preki krovimo laiko virijimo, ir tvarkymo (prieiros transportavimo metu, pvz., uv
aldymo, gyv gyvn rimo, sugedusi preki atskyrimo ir kt.) ilaidas.
veimo Bendrijos muit teritorij vieta laikoma:
a) jra atgabent preki ikrovimo arba perkrovimo uostas, jeigu perkrovimui duotas uosto
muitins staigos sutikimas;
b) jra atgabent preki , kurios neperkrautos toliau gabenamos vidaus vanden keliais, pirmasis
uostas, esantis ups ar kanalo iotyse ar aukiau, kuriame ios preks gali bti ikrautos, jeigu muitins
staigai pateikiami dokumentai, rodantys, kad preki gabenimo iki ikrovimo uosto ilaidos didesns u
preki gabenimo iki pirmojo uosto ilaidas;
c) prekms atvetoms geleinkeliais, vidaus vanden keliais ar sausumos keliais, vieta, kurioje yra
pirmoji muitins staiga;
d) prekms atvetoms kitomis transporto priemonmis, vieta, kur kertama Bendrijos muit
teritorijos siena (MKN 163 str.)
Jeigu nacionaliniais arba muit sjungos teiss aktais nustatyta, kad muitinio vertinimo pagrindas
yra CIF slygos, esant importuojam preki pardavimo CIF slygoms, kai preki sandorio kain pardavjo
skaitytos veimo, draudimo ir su veimu susijusios krovimo ir tvarkymo ilaidos, i bendra preki sandorio
kaina yra sandorio muitins verts nustatymo pagrindas. Kai importuojam preki pardavimo veimo,
draudimo ir su veimu susijusios krovimo ir tvarkymo ilaidos (FOB pristatymo slygos) netenka
pardavjui, mintas ilaidas nuo preki isiuntimo iki j veimo importuojamos alies muit teritorij
apmoka pirkjas ir jos papildomai turi bti pridtos prie sumoktos ar moktinos kainos.
Jeigu nacionaliniais arba muit sjungos teiss aktais nustatyta, kad muitinio vertinimo pagrindas
yra FOB slygos, tai esant importuojam preki pardavimo CIF slygoms, kai preki sandorio kain
pardavjo skaitytos veimo, draudimo ir su veimu susijusios krovimo ir tvarkymo ilaidos ir sskaitoje
faktroje nurodytos atskirai, jos turi bti atimamos i importuojam preki sandorio kainos. Jeigu
importuojam preki pardavimo kaina yra FOB slygos, tai veimo, draudimo ir su veimu susijusios
krovimo ir tvarkymo ilaidos neturi bti pridedamos.

59

Preki draudimo nuo sugadinimo ar praradimo jas gabenant vairiomis transporto rimis nuo
isiuntimo vietos iki veimo Bendrijos muit teritorij vietos ilaidas, kurios atsiranda kai pardavjas
privalomai apdraudia prekes, gabenamas pagal CIP arba CIF pristatymo slygas, maiausia pinig suma,
apskaiiuota taikant Londono draudik susivienijimo Krovini draudimo slyg C straipsn (Cargo Clauses
of London Uderwriters). Kai gabenamos preks apdraudiamos vykdant kitus panaius draudimo
reikalavimus, kai pirkjas ar pardavjas (susitars su pirkju ir pastarojo sskaita) papildomai apdraudia
prekes, gabenamas pagal kitas (ne CIP ir CIF) pristatymo slygas, savo sskaita. Kai kuriais atvejais
pardavimo sandoris reikalauja, kad pardavjas apdraust veamas prekes, taiau pirkjas taip pat jas
papildomai apdraudia. Kitaip tariant, yra dvigubas draudimas, taiau vykus draudiminiam vykiui ir
patyrus al, galima pareikti pretenzij ir iekin tik pagal vien draudimo liudijim. Todl tik pardavjo
draudimo kaina turi bti traukta muitin vert, esant muitinio vertinimo CIF slygoms. Bendrovs kartais
apdraudia krovin taikydamos grupin draudimo liudijim visoms prekms, o ne individual draudimo
liudijim. iuo atveju, kai nra objektyvi ir kiekybikai ireikt duomen, tinkam kiekvienam importo
atvejui, importuojam preki muitinei vertei nustatyti sandorio verts metodas netaikomas.
Sandliavimo ilaidos yra susijusios su veimo ilaidomis, todl sandliavimo ilaid traktavimas
muitinio vertinimo tikslais reikalauja tiksliai nustatyti ilaid pobd ir kur bei kas jas patyr. Jeigu
sandliavimas susijs su importuojam preki siunta, jos yra traktuojamos kaip transporto ilaid dalis ir turi
bti pridtos prie sumoktos ar moktinos kainos. sandliavimo ilaidas neskaiiuojamos importuojam
preki valymo, riavimo, perpakavimo ilaidos j sandliavimo metu.
Jeigu sandliavimas nra susijs su importuojam preki siunta, jos nra traktuojamos kaip transporto ilaid dalis ir
nepridedamos prie sumoktos ar moktinos kainos.
PMO 7.1 komentare Sandliavimo ir susijusi ilaid traktavimas pagal Sutarties 1 straipsn nagrinjamos su
sandliavimu susijusios ios situacijos:

- preks pardavimo eksportui importuojani al metu yra sandliuojamos usienyje;

- usienyje sandliuojamas prekes po j pardavimo, bet iki j eksporto importuojani al;
- prekes, sandliuojamas importuojanioje alyje iki muitins procedros forminimo ir ileidimo
laisv apyvart;
- laikinai dl veimo prieasi sandliuojamas prekes.
Jokio skirtumo nedaroma tarp paprast sandli ir muitins sandli, kur preks laikomos muitins
kontroliuojamoje nustatytoje vietoje, neapmokjus importo muit ir mokesi. Abiem atvejais
sandliuojamos preks turt bti traktuojamos vienodai.

60

Pirmos situacijos preks pardavimo eksportui importuojani al metu yra sandliuojamos

usienyje pavyzdiai .
Pirkjas A importuojanioje alyje I perka i pardavjo B eksportuojanioje alyje E prekes, B
sandliuojamas alyje E. A mokama B preks kaina apima sandliavimo ilaidas.
(a)

Pirkjas A importuojanioje alyje I perka i pardavjo B, esanio eksportuojanioje alyje E,

prekes, kurios sandorio metu pardavjo B yra sandliuojamos alyje E. Preks parduodamos
kaina (EXW i gamyklos slygomis) Prie kainos u prekes pirkjas A moka pardavjui B
sandliavimo ilaidas pagal atskir sskait faktr.

(b)

Pirkjas A importuojanioje alyje I perka i pardavjo B, esanio eksportuojanioje alyje E,

prekes, kurios sandorio metu B yra sandliuojamos alyje E. Preks parduodamos kaina
(EXW i gamyklos slygomis). Prie kainos u prekes i pirkjo A papildomai reikalaujama
mokti sandlio savininkui u pardavjo B patirtas sandliavimo ilaidas.

Pateiktais atvejais sandliavimo ilaidos yra faktikai u prekes sumoktos ar moktinos kainos dalis.
Jei sandliavimo ilaidas padengia pardavjas, jis jas skaiiuoja preks pardavimo sskait faktr, jei ne
sandliavimo ilaidos, kurios sudaro pirkjo tiesiogiai ar netiesiogiai atlikt mokjim, pardavjui ar jo
naudai , turi bti trauktos preks kain.
Antros situacijos usienyje sandliuojamos prekes po pardavimo, bet iki j eksporto
importuojani al pavyzdys.
Pirkjas A importuojanioje alyje I i pardavjo B eksportuojanioje alyje E perka prekes, kurias
pirkjas savo sskaita sandliuoja alyje X prie importuodamas jas al I.
Pirkjo patirtos ilaidos po pirkimo negali bti laikomos tiesiogiai ar netiesiogiai pardavjui ar jo
naudai atlikto mokjimo, todl jos nra faktikai sumoktos ar moktinos kainos dalis. Taiau ios ilaidos
atspindi pirkjo savo sskaita atliekam veikl, nors pagal PPO Muitinio vertinimo susitarimo 8 straipsn
arba BMK 32 straipsn nra nustatyta, kad prie faktikai sumoktos ar moktinos kainos u importuojamas
prekes bt pridedamos ilaidos u sandliavimo veikl.
Treiosios situacijos preks sandliuojamos importuojanioje alyje iki j deklaravimo ileidimo
laisv apyvart pavyzdys.
Pirkjas A importuojanioje alyje I perka prekes i pardavjo B eksportuojanioje alyje E. Po
pristatymo importo uosto pirkjas A savo sskaita sandliuoja prekes muitins sandlyje iki to laiko, kai
pagal gamybos grafik importuojamos preks bus panaudotos kituose produktuose. Po trij mnesi pirkjas
A pateikia deklaracij ileidimo laisv apyvart muitins procedrai forminti ir apmoka sandliavimo
mokesius.

61

Pirkjo patirtos ilaidos po pirkimo negali bti traktuojamos kaip tiesiogiai ar netiesiogiai pardavjui
ar jo naudai atlikto mokjimo, todl jos nra faktikai sumoktos ar moktinos kainos dalis. Antra vertus,
ios ilaidos atspindi pirkjo savo sskaita atliekam veikl, taiau pagal PPO Muitinio vertinimo
susitarimo 8 straipsn arba BMK 32 straipsn nra nustatyta, kad prie faktikai sumoktos ar moktinos
kainos u importuojamas prekes bt pridedamos ilaidos u sandliavimo veikl.
Ketvirtos situacijos laikinas preki saugojimas dl transportavimo prieasi pavyzdiai
(a)

Eksportuojanioje alyje importuotojas I perka prekes kaina (EXW i gamyklos slygomis).

Sandliavimo ilaidos susidaro eksporto uoste, laukiant eksportuojanio laivo.

(b)

Importo proceso metu praeina tam tikras laikas tarp preki ikrovimo ir muitins deklaracijos
pateikimo. Tuo laikotarpiu preks yra saugomos muitins prieiroje, todl susidaro
sandliavimo ilaidos.

Tokio pobdio sandliavimo ilaidos, kurios susidaro preki gabenimo metu, turt bti laikomos su
preki gabenimu susijusiomis ilaidomis, taigi jos turt bti traktuojamos pagal PPO Muitinio vertinimo
susitarimo 8.2(b) straipsn (atitinkamai BMK 32 straipsnio 1 dalies e punkt) arba, jei ilaidos susidaro po
importo, jas reikia traktuoti pagal Pastab prie 1 straipsnio, kuris nurodo, kad transporto ilaidos po importo
negali bti trauktos preks muitin vert, jei jos yra iskirtos i faktikai u importuojamas prekes
umoktos ar mokamos kainos (atitinkamai BMK 33 straipsnis). is situacij sraas ir pavyzdiai, skirti
iliustruoti bendruosius principus, susijusius su sandliavimo ir kit ilaid traktavimu, nra isams.
Kiekvien atvej reikia nagrinti individualiai, atsivelgiant susijusias aplinkybes.
2.3.6.1. INCOTERMS 2000 pristatymo slygos ir j charakteristika
Siekdami, kad tarptautinje prekyboje naudojami terminai (slygos) bt vienodai traktuojami vairiose alyse,
Tarptautiniai pramons ir prekybos rmai pareng termin (slyg), rinkin INCOTERMS. Dauguma i termin susij su preki
tarptautiniu veimu, todl is rinkinys dar vadinamas INCOTERMS pristatymo slygomis. INCOTERMS pristatymo slygos
nurodo rizikos, veimo ir su juo susijusi ilaid paskirstym ir kitus pirkjo ir pardavjo sipareigojimus ir atsakomyb, kurie
susij su BMK 32 straipsnio 1 dalies e punkto (atitinkamai PPO Muitinio vertinimo susitarimo 8.2(b) straipsnio) taikymu.

Preki pristatymo slygas preki tiekimo sutarties (kontrakto) alys daniausiai nustato
vadovaudamosi Tarptautini prekybos rm nustatytomis pristatymo slygomis INCOTERMS 2000
ir j taikym reglamentuojaniomis taisyklmis. INCOTERMS 2000 tai Tarptautini prekybos
rm nustatytos tarptautini pardavimo sutari (kontrakt) slygos, reglamentuojanios pirkjo ir
pardavjo sipareigojimus ir atsakomyb u preki pristatym, prekes lydini dokument ir
informacijos pateikim, eksporto, importo ir atitinkamais atvejais muitins formalum sutvarkym bei
rizikos ir ilaid, susijusi su preki gabenimu, draudimu, krovimu ir tvarkymu, pasiskirstym tarp
pirkjo ir pardavjo. Pristatymo slygos INCOTERMS 2000 suskirstytos 4 grupes. ios slygos

62

ymimos trij raidi santrumpomis, kuriose pirmoji raid ymi grup, o kitos dvi pagrindines
atitinkam pristatymo slyg charakteristikas.
Pagrindins pristatymo slyg INCOTERMS 2000 charakteristikos, susijusios su preki
gabenimu, draudimu, krovimu ir tvarkymu bei apmokjimo u mintas paslaugas ilaid pasiskirstymu
tarp pirkjo ir pardavjo, yra ios:
E grup isiuntimas:
EXW (dar inoma kaip Ex-factory)
EXW

Ex Works (

i mons (....... vietos pavadinimas),

named place).

ios pristatymo slygos taikomos visoms transporto rims. Pardavjas turi minimalius
sipareigojimus, o pirkjui tenka visos ilaidos ir rizika paimant preks i pardavjo sandlio.
Pardavjas savo patalpose ar teritorijoje (t. y. monje, sandlyje ar kt.) paruoia prekes perduoti
pirkjui jo dispozicijon. Pardavjas neprisiima joki sipareigojim pakrauti prekes pirkjo transporto
priemon, preki draudimo. Taiau pagal sutarties (kontrakto) slygas pardavjas gali sipareigoti pakrauti
prekes pirkjo transport. Tokiu atveju po santrumpos EXW raoma pakrauta. Pirkjas pateikia prekes
ir dokumentus, reikalingus eksporto ir importo mutiniam forminimui, pardavjas privalo pirkjo praymu ir
jo sskaita jam teikti visokeriop pagalb gaunant bet kuri eksporto licencij arba kit oficial leidim
prekms eksportuoti. ios slygos negali bti naudojamos, jeigu pirkjas negali atlikti eksporto formalum.
Pirkjas atskirai apmoka preki pakrovimo transporto priemon pardavjo patalpose arba teritorijoje ilaidas ir preki
gabenimo nuo j isiuntimo (pakrovimo) vietos iki veimo Bendrijos muit teritorij vietos bei draudimo ilaidas;

F grup pagrindinis perveimas (transportavimas) neapmoktas:

FCA
FCA

Franko vejas (........... vietos pavadinimas),

Free Carrier (.............. named place).

FCA pristatymo slygos taikomos visoms transporto rims.

Pardavjas savo sskaita ir rizika pristato prekes pirkjo nurodyt viet (vejo arba kit krovini
terminal, geleinkelio stot, jr arba oro uosto sandlius ar kt.) ir perduoda vejui. Jeigu pirkjas prao,
pardavjas gali sudaryti veimo nuo nurodytos vietos iki paskirties vietos sutart pirkjo sskaita ir rizika.
Tuo atveju, jeigu pristatymo vieta yra pardavjo patalpa, pristatymas bna baigtas tada, kai preks
pakraunamos pirkjo transporto priemon, o kitais atvejais pristatymas baigtas tada, kai preks pateikiamos
pirkjui neikraunant j i pardavjo transporto priemons. Visas ilaidas, susijusias su preki pristatymu iki
pirkjo nurodytos vietos, apmoka pardavjas. Pardavjas sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir
sumoka eksporto mokesius.

63

Pirkjas apmoka tarptautinio preki perveimo nuo preki perdavimo vejui vietos iki veimo
Bendrijos muit teritorij vietos ilaidas, taip pat preki pakrovimo vejo transporto priemon j
perdavimo vejui vietoje (krovini terminale, geleinkelio stotyje, jr arba oro uosto sandlyje ar kt.)
ilaidas;
FAS

Franko prie laivo (........... isiuntimo uosto pavadinimas),

FAS

Free Alongside Ship (........named port of shipment).

ios pristatymo slygos taikomos jr ir vidaus vanden transportui.

Pardavjas savo sskaita ir rizika pristato prekes iki pirkjo nurodyto laivo pakrovimo vietos
isiuntimo uosto krantinje arba atgabena ir pakrauna jas lichter (savaeig bar), i kurio preks
perkraunamos pirkjo nurodyt laiv. Jis taip pat sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka
eksporto mokesius.
Pirkjas apmoka tarptautinio preki perveimo nuo nurodytojo isiuntimo uosto iki veimo
Bendrijos muit teritorij vietos, taip pat preki perkrovimo vejo terminale ir j pakrovimo laiv
isiuntimo uoste ilaidas;
FOB

Franko laivo denis (............ isiuntimo uosto pavadinimas),

FOB

Free On Board (................. named port of shipment).

ios pristatymo slygos taikomos tik jr ir vidaus vanden transportui. ios pristatymo slygos
reikia, kad pardavjo sipareigojimai baigiasi prekes pakrovus ant laivo denio.
Pardavjas pristato prekes pirkjo nurodyt laiv ir apmoka visas ilaidas, atsiradusias iki io
momento. Visi pardavjo sipareigojimai laikomi vykdytais pakrovus prekes laiv pirkjo nurodytame
isiuntimo uoste. Pardavjas taip pat sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka eksporto
mokesius.
Pirkjas apmoka tarptautinio preki perveimo nuo isiuntimo uosto iki veimo Bendrijos muit
teritorij vietos ilaidas.
C grup pagrindinis perveimas apmoktas
CFR
CFR

kaina ir frachtas (............ paskirties uosto pavadinimas),

Cost and Freight (........... named port of destination).

ios pristatymo slygos taikomos tik jr transportui.

Pardavjas apmoka visas preki pristatymo pirkjo nurodyt paskirties uost ilaidas, skaitant
pakrovimo laiv ilaidas, ir, jeigu preks gabenamos reguliariomis laivybos linijomis, ikrovimo paskirties
uoste ilaidas, kurios paprastai traukiamos fracht ir numatomos sudarant veimo sutart (kontrakt). Jis
taip pat sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka eksporto mokesius, bei padengti ilaidas,

64

susijusias su preki gabenimu tranzitu per treisias alis, tais atvejais, kai tokios ilaidos pagal sutart tenka
pardavjui.
Pirkjas prisiima galim nuostoli dl preki sugadinimo ar praradimo rizik nuo to laiko, kai preks
pakraunamos laiv isiuntimo uoste. Jis taip pat apmoka ilaidas ir rinkliavas , susijusias su prekmis, kai
jos gabenamos tranzitu iki jos bus atgabentos paskyrimo jr uost, iskyrus tuos atvejus, kai tokios
ilaidos pagal veimo sutart tenka pardavjui, preki ikrovimo paskirties uoste ilaidas, skaitant
prieplaukos mokesius, jeigu pagal veimo sutart (kontrakt) ias ilaidas ir mokesius turi sumokti
pirkjas, o ne pardavjas;
CIF kaina, draudimas ir frachtas (........ paskirties uosto pavadinimas),
CIF Cost, Insurance and Freight (......... named port of destination).
ios pristatymo slygos taikomos jr transportui. iuo atveju pardavjo sipareigojimai yra tokie
patys kaip ir pagal CFR pristatymo slygas, taiau jis, papildomai privalo maiausia pinig suma apdrausti
prekes jriniu draudimu nuo galimo j sugadinimo ar praradimo gabenimo metu rizikos. Pardavjas
atleidiamas nuo bet koki vliau atsirandani rizikos ri ir ilaid po to, kai jis tinkamai vykdo
pirkimo-pardavimo sutart, sudars transportavimo sutart ir perdavs prekes vejui ir pasirpins draudimo
sutartimi..
Pardavjas apmoka visas preki gabenimo pirkjo nurodyt paskirties uost ilaidas, preki jrinio
draudimo ilaidas, skaitant pakrovimo laiv ilaidas, ir, jeigu preks gabenamos reguliariomis laivybos
linijomis, ikrovimo paskirties uoste ilaidas, kurios paprastai traukiamos fracht ir numatomos sudarant
veimo sutart (kontrakt). Jis taip pat sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka eksporto
mokesius. Be to, jeigu pagal transportavimo sutart pardavjas sumoka ne tik veimo ilaidas, bet ir su
preki veimu susijusius mokesius ir rinkliavas, tai tokos ilaidos tenka pardavjui.
Pagal CIF slygas i pardavjo reikalaujama tik minimaliai apdrausti prekes. Jeigu pirkjas nori, kad
preks bt apdraustos didesne suma, jis turi specialiai susitarti su pardavju, arba pats imtis priemoni
papildomai apdrausti prekes. ios papildomos draudimo ilaidos tenka pirkjui.
CPT

perveimas (transportavimas) apmoktas (......... .paskirties vietos pavadinimas),

CPT

Carriage Paid To (............... named place to destination).

ios pristatymo slygos taikomos visoms transporto rims, skaitant mirj veim.
Pardavjas apmoka preki pristatymo pirkjo nurodyt paskirties viet, pakrovimo krovini terminale
alyje siuntjoje (eksportuotojoje) ilaidas ir, jeigu preks gabenamos reguliariomis laivybos linijomis,
ikrovimo paskirties uoste ilaidas, kurios paprastai traukiamos fracht ir numatomos sudarant veimo
sutart (kontrakt). Jis taip pat sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka eksporto mokesius.

65

Pirkjas prisiima galim nuostoli dl preki sugadinimo ar praradimo rizik ir apmoka preki
ikrovimo paskirties uoste ilaidas, skaitant prieplaukos mokesius, jeigu pagal veimo sutart (kontrakt)
ias ilaidas ir mokesius turi sumokti pirkjas, o ne pardavjas.
CIP perveimas ir draudimas apmoktas iki (.................. paskirties vietos pavadinimas),
CIP

Carriage and Insurance Paid to (...........named place of destination).

ios pristatymo slygos taikomos visoms transporto rims. iuo atveju pardavjo sipareigojimai yra
tokie patys kaip ir pagal CPT pristatymo slygas, taiau jis papildomai privalo maiausia pinig suma
apdrausti prekes nuo galimo j sugadinimo ar praradimo gabenimo metu rizikos.
Pardavjas apmoka visas preki gabenimo pirkjo nurodyt paskirties viet, pakrovimo ir draudimo
ilaidas. Jis taip pat sutvarko preki eksporto muitins formalumus ir sumoka eksporto mokesius.
Pirkjas, jeigu jis sudar papildom preki draudimo sutart, apmoka jo ilaidas.
D grup pristatymas:
DAF

perduota pasienyje (................. vietos pavadinimas),

DAF

Delivered At Frontier (...................... named place).

ios pristatymo slygos daniausiai taikomos gabenant prekes geleinkeli ir keli transportu.
Pardavjas, sutvarks preki eksporto muitins formalumus, sumokjs (prisims atsakomyb
sumokti) eksporto mokesius ir savo sskaita sudars veimo sutart (kontrakt), perduoda prekes pirkjo
dispozicijon pasienyje (preki perdavimo viet ir laik nurodo pastarasis asmuo), prie pateikiant jas
kaimynins alies muitins staigai, veikianiai atitinkamame sienos perjimo punkte. Vieta pasienyje gali
bti prie bet kurios alies, skaitant al gavj (importuotoj) ir al siuntj (eksportuotoj), sienos.
Pardavjas apmoka visas preki gabenimo iki pirkjo nurodytos j perdavimo pasienyje vietos ilaidas bei
sutvarko j eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per usienio valstybi teritorij formalumus. Jis taip pat
prisiima galim nuostoli dl preki sugadinimo ar praradimo iki j perdavimo pirkjui jo dispozicijon,
laikantis iame punkte nurodyt slyg, rizik.
Pagal pirkjo ir pardavjo susitarim preks i j perdavimo vietos pasienyje pirkjo sskaita ir rizika
tuo paiu transportu gali bti toliau gabenamos iki j paskirties vietos;
DES

perduota laive (................. paskirties uosto pavadinimas),

DES

Delivered Ex Ship (................ named port of destination).

ios pristatymo slygos taikomos jr ir vidaus vanden transportui.

Pardavjas perduoda prekes pirkjui jo dispozicijon laivo denyje pirkjo nurodytame j paskirties
uoste. Pardavjas apmoka visas preki gabenimo iki pirkjo nurodyto paskirties uosto, kuriame preks laivo
denyje perduodamos pirkjui, ilaidas, taip pat sutvarko j eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per

66

usienio valstybi teritorij formalumus, sumoka eksporto mokesius. Jis taip pat prisiima galim nuostoli
dl preki sugadinimo ar praradimo iki j perdavimo pirkjui jo dispozicijon laivo denyje pastarojo
nurodytame paskirties uoste rizik.
Pirkjas apmoka preki ikrovimo i laivo j paskirties uoste ilaidas ir kitas ilaidas, susijusias su
preki gabenimu nuo to momento, kai jis jas perm savo dispozicijon.
DEQ

perduota krantinje (............. paskirties uosto pavadinimas),

DEQ

Delivered Ex Quay (.............. named port of destination).

ios pristatymo slygos taikomos jr ir vidaus vanden transportui.

Pardavjas perduoda prekes pirkjui jo dispozicijon jo nurodyto paskirties uosto krantinje.
Pardavjas apmoka visas preki gabenimo iki pirkjo nurodyto paskirties uosto krantins ilaidas,
preki ikrovimo i laivo j paskirties uoste ilaidas, taip pat sutvarko preki eksporto ir atitinkamais
atvejais tranzito per usienio valstybi teritorij formalumus, sumoka eksporto mokesius. Jis taip pat
prisiima galim nuostoli dl preki sugadinimo ar praradimo iki j perdavimo pirkjui jo dispozicijon
pastarojo nurodyto paskirties uosto krantinje rizik;
DDU perduota, muitas nesumoktas (................ paskirties vietos pavadinimas),
DDU

Delivered Duty Unpaid (............ named place of destination).

ios pristatymo slygos taikomos visoms transporto rims.

Pardavjas perduoda prekes pirkjo dispozicijon jo nurodytoje vietoje, taiau neprisiima
sipareigojim j ikrauti. Pardavjas apmoka visas preki gabenimo iki nurodytosios paskirties vietos
ilaidas, preki perkrovimo alies gavjos (importuotojos) krovini terminaluose (geleinkelio stotyse, jr
ar oro uost sandliuose) ilaidas, taip pat sutvarko j eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per usienio
valstybi teritorij formalumus, sumoka eksporto mokesius. Pardavjas taip pat prisiima galim nuostoli
dl preki sugadinimo ar praradimo iki j perdavimo pirkjo dispozicijon pastarojo nurodytoje paskirties
vietoje rizik.
Pirkjas apmoka preki ikrovimo ir kitas ilaidas, kurios jam tenka nuo to momento, kai preks
perduotos jo dispozicijon.
DDP perduota, muitas sumoktas (.............. paskirties vietos pavadinimas),
DDP Delivered Duty Paid (................named place of destination).
ios pristatymo slygos taikomos visoms transporto rims.
Pardavjas perduoda prekes pirkjui jo nurodytoje alies gavjos (importuotojos) vietoje, taiau
neprisiima sipareigojim j ikrauti.

67

Pardavjas apmoka visas preki gabenimo iki pirkjo nurodytos paskirties vietos ilaidas, preki
perkrovimo alies gavjos (importuotojos) krovini terminaluose (geleinkelio stotyse, jr ar oro uost
sandliuose) ilaidas, sumoka visus u prekes nustatytus eksporto ir importo muitus ir kitus mokesius bei
rinkliavas, jeigu preki tiekimo sutartis (kontraktas) nenustato ko kita, sutvarko preki eksporto ir
atitinkamais atvejais tranzito per usienio valstybi teritorij formalumus.
DDP pristatymo slygos gali bti taikomos tik tada, kai pagal preki tiekimo sutarties (kontrakto)
slygas importo muitus ir kitus mokesius bei rinkliavas sipareigoja sumokti pardavjas, o pirkjas
(importuotojas) pateikia muitinei t muit ir kit mokesi bei rinkliav sumokjim patvirtinanius
dokumentus.
Pirkjas apmoka preki ikrovimo ir kitas ilaidas, kurios jam tenka nuo to momento, kai preks
perduotos jo dispozicijon.
2.3.6.2. Preki veimo, draudimo, krovimo ir tvarkymo ilaid pridjimas prie importuojam preki sandorio
kainos
Transporto ilaid apmokjimo atvilgiu galima iskirti dvi INCOTERMS grupes:
- EXW ir visos F grups pristatymo slygos, kurioms bdinga tai, kad transporto, pakrovimo, ikrovimo ir kitas ilaidas
atskirai vejui apmoka pirkjas ir jos turi bti pridtos prie preki sandorio kainos;
- C ir D grups pristatymo slygoms bdinga tai, kad transporto, pakrovimo, ikrovimo ir kitas ilaidas apmoka pardavjas.
ias ilaidas jis traukia preki sandorio kain ir atspindi sskaitoje faktroje, todl nustatant importuojam preki sandorio
muitin vert, j pridti prie sandorio kainos nereikia.

Jeigu taikant CIP, CPT, DDP arba DDU pristatymo slygas Bendrijos muit teritorij vetos preks
ta paia transporto priemone toliau gabenamos j paskirties viet ir deklarantas pateikia apskaiiavimus ir
dokumentus (informacij apie preki gabenimo marrut, apmokjimo u transporto paslaugas sskait
faktr (invoice) ar kt.), reikalingus gabenimo ilaidoms apskaiiuoti, i importuojam preki sandorio
verts atimamos j gabenimo Bendrijos muit teritorijos viduje ilaidos, kurios apskaiiuojamos pagal
preki gabenimo atstum Bendrijos muit teritorijoje ir u jos rib santyk, iskyrus tuos atvejus, kai
muitinei pateikiami dokumentai, pagal kuriuos manoma konkreiai nustatyti preki gabenimo u Bendrijos
muit teritorijos rib ilaidas (pvz., apmokjimo u transporto paslaugas sskaitoje faktroje (invoice)
atskirai nurodytos preki gabenimo iki veimo Bendrijos muit teritorij vietos ir nuo ios vietos iki j
paskirties vietos ilaidos).
BMKN 164 straipsnis isamiau nustato BMK 32 straipsnio 1 dalies (e) ir 33 straipsnio (a) punkt taikym:

a) jei preks ta paia transporto ries priemone i veimo Bendrijos muit teritorijos vietos toliau
veamos kit ios teritorijos viet, transporto ilaidos paskirstomos proporcingai atstumui u Bendrijos
muit teritorijos rib ir jos viduje, iskyrus tuos atvejus, kai muitinei pateikiami dokumentai, pagrindiantys

68

preki gabenimo ilaidas, apskaiiuotas pagal bendrj privalom veimo tarif schem, numatyt preki
gabenimui iki veimo Bendrijos muit teritorij vietos;
b) jeigu sskaitoje faktroje nurodyta tik preki atgabent iki j gavjo buveins bendra kaina
atitinkanti preki kain iki veimo vietos, gabenimo ilaidos Bendrijoje i tos kainos neatimamos. Taiau
ios ilaidos atimamos tuo atveju, kai muitinei pateikiami rodymai, kad preki atgabent iki veimo
Bendrij vietos kaina bt maesn u preki, atgabent iki gavjo buveins, vert.
Pvz., preks i Ukrainos perkamos CIP Klaipda pristatymo slygomis ir importuojamos Klaipdoje. veimo EB muit
teritorij vieta Medininkai. Sskaitoje faktroje nurodoma suma apima transporto ilaidas iki pirkjo patalp Klaipdoje.
Importuotojas pateikia rodymus, patvirtinanius, kad franko pasienis kaina bus emesn nei franko paskirties vieta kaina.
Pardavjo teigimu, sskaitoje faktroje nurodyta kaina, apimanti transporto ilaidas EB teritorijoje iki pirkjo patalp, yra 5 eurai
u metrin ton. Todl i sskaitoje faktroje nurodytos kainos atimtina dl po veimo turt transporto ilaid suma yra 5 eur u
metrin ton.

Tarptautinio preki gabenimo oro transportu iki j veimo Bendrijos muit teritorij vietos ilaid
santykin dalis procentais, kuri reikia skaityti preki sandorio vert, apskaiiuojama supaprastinta tvarka,
vadovaujantis Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat 25 priedu (2003 m. gegus 21 d.
Komisijos reglamento (EB) Nr. 881/2003 III priedo redakcija). Tarptautinio preki gabenimo oro transportu
iki j veimo Bendrijos muit teritorij vietos ilaid santykin dalis procentais, kuri reikia skaityti
preki sandorio vert, pateikta 1 priede. Treiosios alys (t. y. nepriklausanios EB) priedo srae
pateikiamas pagal kontinentus ir zonas. Procentai galioja visiems nurodytosios alies oro uostams, nebent
konkrets ivykimo oro uostai nurodyti atskirai. sra netrauktiems oro uostams, kai preks siuniamos i
ali ar oro uost, kurie netraukti toliau pateikiamas lenteles, iskyrus nurodytuosius (b) punkte toliau,
taikomas procentas, nustatytas sra trauktam oro uostui, esaniam ariausiai ivykimo oro uostui.
Procentinis preki veimo orlaiviais ilaid paskirstymas turi bti taikomas tik oro transporto ilaidoms, o ne kitoms
ilaidomis, susijusioms su gabenamomis prekmis, pvz., perkrovimo arba ikrovimo ilaidoms ar kiti pagalbiniams mokesiams.
Jeigu preks gabenamos nemokamai arba pirkjo transportu, j gabenimo iki veimo Bendrijos muit teritorij vietos
ilaidos, kurios skaitomos importuojam preki sandorio vert, apskaiiuojamos remiantis transporto tarifais, paprastai taikomais
tos paios ries transporto priemonms (BMK 164 straipsnio c punktas), o jeigu tikslesni duomen apie iuos tarifus nra,
naudojantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybs pateiktais Muitins departamentui duomenimis apie transporto moni
vidutines pajamas i tarptautinio preki gabenimo (Muitins departamento generalinio direktoriaus 2004 12 29 sakymas Nr. 1B1199).
Visos ilaidos, susijusios su pato siunta siuniam preki pristatymu iki j paskirties vietos, turi bti skaitomos i
preki muitin vert, iskyrus bet kur papildom pato mokest, taikom alyje importuotojoje (BMKN 165str.).

Jeigu sskaitoje faktroje (invoice) ar kitame dokumente kartu nurodytos keli ri preki gabenimo,
pakrovimo, ikrovimo ir (arba) perkrovimo ilaidos, jos paskirstomos proporcingai pagal kiekvienos ries

69

preki mas (iskyrus atvejus, kai muitinei pateikiamas kitas objektyviais ir kiekybikai vertinamais
duomenimis pagrstas i ilaid paskirstymas). Jeigu draudimo polise arba kitame draudimo dokumente
kartu nurodytos keli ri preki draudimo ilaidos, jos paskirstomos proporcingai pagal kiekvienos ries
preki vert (iskyrus atvejus, kai muitinei pateikiamas kitas objektyviais ir kiekybikai vertinamais
duomenimis pagrstas i ilaid paskirstymas).

13 situacijos pavyzdys 100 ton medvilns siunta i JAV, kurios sskaitos faktroje nurodyta
5000 JAV doleri kaina, FOB Niujorkas 2008 m. rugsjo 10 d. importuojama ES Hamburgo jr uost.
Jr frachto ilaidos yra 10 EUR u ton minus 10 proc. nuolaida (kadangi importuotojas reguliariai
pervea krovinius ta paia laiv linija). Importuotojas taip pat sumoka draudim, kuris yra 0,50 proc.
sskaitos kainos. Po importo, taiau prie ileidim i muitins gaminiai buvo laikomi sandlyje tris
mnesius, importuotojui sumokjus sandlio savininkui 1 EUR u ton u kiekvien mnes.
Kokia 100 t medvilns siuntos muitin vert?
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas

1. Kadangi yra pirkimo ir pardavimo faktas, sandorio verts metodas yra taikytinas. 100 t medvilns sandorio kaina yra
11 787 LTL (5000 USD x 2.3574 LTL = 11 787 LTL, 2008 m. rugsjo 10 d. JAV dolerio kursas 2,3574 LTL; r.
www.cust.lt).
2. Krovinio pristatymo slygos yra FOB Niujorkas, tai reikia, kad veimo ilaidos nuo Niujorko iki Hamburgo tenka
pirkjui ir jas pagal BMK 32 str. 1 dalies (e) punkt reikia pridti prie preki sandorio kainos. Jos sudaro: 100 t x 10 USD x
2,3574 LTL = 2357,4 LTL. Pritaikius importuotojui 10 proc. nulaid, veimo ilaidos sudarys 2121,7 LTL.
3. Krovinys po importo buvo laikomas sandlyje importuojanios alies muit teritorijoje, todl j pridti prie preki
kainos nereikia.

Atsakymas. Medvilns siuntos sandorio vert yra 13 908,7 LTL (11787+2121,7 =13 908,7 LTL).

14 situacijos pavyzdys Nerdijanio plieno siunta eksportuojama i alies ir importuojama

importuotojo I alyje Y kainuoja 22 tkst. LTL EXW slygomis, importuotojui apmokant fracht ir
draudim. Frachto ir draudimo ilaid sudtis tokia: 2 000 Lt u transportavim sausumos keliu, kuriuo
gaminiai pristatomi tranzitins alies T pakrovimo uost, ir 3 000 LTL u jros fracht ir draudim
pergabenti gaminius alies Y veimo punkt. Belaukiant pakrovimo jros transport, pervejas

70

gaminius dvi dienas laik sandlyje alyje T. U tai importuotojui buvo pateikta atskira sskaita u 180
Lt.
Kokia nerdijanio plieno muitin vert?
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas

1. Kadangi yra pirkimo pardavimo faktas, sandorio verts metodas yra taikytinas.
2. Krovinio pristatymo slygos yra EXW, o tai reikia, kad veimo ilaidas, tenkanias pirkjui nuo
isiuntimo iki veimo importuojanios alies muit teritorij, reikia pridti prie preks sandorio kainos.
Veimo ilaidos, kurias pagal BMK 32 str. 1 dalies (e) punkt reikia pridti prie preki sandorio kainos,
yra 5 000 LTL (2 000 LTL + 3 000 LTL).
3. Preki sandliavimo vyko treioje alyje ir nors jos tenka pirkjui, taiau j pridti prie preki
kainos nereikia, kadangi BMK 32 straipsnis to nenumato.
Atsakymas. Plieno siuntos muitin vert yra 27 000 LTL (22 000 LTL + 5 000 LTL).

14 situacijos pavyzdys I ikagos mons pardavjos Export import Co Lietuvos pirkjas

Autoverslas perka 10 Ford marks keleivini automobili. Vieno automobilio kaina 10 tkst. USD,
svoris 1000 kg. I tos paios mons Lietuvos pirkjas Autoverslas perka 3 tkst. kg varikli alyvos po
2 USD u 1 kg. ias abi prekes Lietuvos pirkjas Autoverslas perka EXW ikaga pristatymo
slygomis ir jas importuoja 2008 m. vasario 28 d. Krovinio gabenimo nuo ikagos Export import Co
mons iki Klaipdos sudaro 6 tkst. eur
Apskaiiuokite automobili ir alyvos siunt sandorio vertes.

Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas

1. Kadangi yra pirkimo pardavimo faktas, abiem prekms sandorio verts metodas yra taikytinas.
2. 10 keleivini automobili sandorio kaina yra 240 110 LTL (10 x 10 000 USD x 2,4011 LTL = 2 40110 LTL (2008
m. vasario 28 d. JAV dolerio kursas 2,4011 LTL; r. www.cust.lt).

3. Varikli alyvos sandorio kaina yra 14406,6 LTL (3000 kg x 2 USD x 2,4011 LTL = 14406,6
LTL).
4. Bendros veimo ilaidos 6000 eur tenka pirkjui, kurias proporcingai paskirsius vet mint
preki svoriui, pagal BMK 32 str. 1 dalies (e) punkt reikia pridti prie automobili ir varikli alyvos

71

sandorio kainos.
Taigi 10 automobili veimo ilaidos sudaro 15 936 LTL (10/13 x 6000 EUR x 3,4528 LTL = 15
936 LTL, o varikli alyvos 4780,8 LTL (3/13 x 6000 EUR x 3.4528 = 4780,8 LTL).
Atsakymas: 10 keleivini automobili sandorio muitin vert yra 256 046 LTL (240 110 LTL + 15
936 LTL = 256 046 LTL), o varikli alyvos sandorio muitin vert 19 186,8 LTL (14 406,6 LTL + 4
780,8 LTL = 19186,8 LTL).

15 situacijos pavyzdys Preks perkamos FOB Niujorkas slygomis.

Oro transporto katai nuo Niujorko iki Frankfurto oro uosto nurodyti 400 eur. Oro transporto katai nuo Frankfurto
oro uosto iki Vilniaus oro uosto nurodyti atskirai 100 eur.
Preks importuojamos Vilniaus oro uoste.
Apskaiiuokite oro transporto ilaidas, kurias reikia pridti prie importuojam preki sandorio kainos apskaiiuojant
j sandorio muitin vert.

Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas

1. veimo vieta yra EB siena, tai teorinis takas, kuriame orlaivis i Niujorko Frankfurt

kerta EB sien. Oro transporto ilaid procentas, trauktinas muitin vert atvykimo EB

(Frankfurt) i Niujorko, sudaro 70 proc. (r. 1 pried), todl prie preki sandorio kainos turi bti
pridta 280 eur (400 EUR x 70/100 = 280 EUR)
2. Oro transporto ilaidos nuo veimo vietos iki Frankfurto 120 eur (400 EUR 280 EUR) ir oro transporto ilaidos nuo
Frankfurto oro uosto iki Vilniaus oro uosto neturi bti traukiamos muitin vert, kadangi tai preki veimas EB teritorijoje.
Atsakymas. Apskaiiuojant Vilniaus oro uoste importuojam preki sandorio muitin vert reiks pridti 966,8 LTL (280
EUR x 3,4528 LTL = 966,8 LTL).

16 situacijos pavyzdys Deimt oro kondicionieri Lietuvos pirkjas P perka ex-works slygomis i
ikagos mons. U preki atveim nuo pardavjo gamyklos iki Niujorko jr uosto pirkjas moka 150
USD. Atskirai moka 900 USD fracht nuo Niujorko iki Klaipdos.
Oro kondicionieri veimo vieta Roterdamas, kur jie buvo perkrauti laiv nuveti Klaipdos jr uost. Veimo i
Niujorko iki Roterdamo tarifas, nurodytas laivybos kompanijos tarif urnale, yra 650 USD.
2008 m. rugpjio 31 d. oro kondicionieriai importuoti Klaipd. Deimt oro kondicionieri sandorio kaina, nurodyta
sskaitoje faktroje, yra 10 000 USD.
Apskaiiuokite importuojam kondicionieri siuntos sandorio vert.

72

Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas

1. Deimt oro kondicionieri sandorio kaina yra: 10 000 USD x 2,3215LTL = 23 215 LTL
2. J veimo ilaidos, kurias pagal BMK 32 str. 1 dalies (e) punkt turi bti pridtos prie preki
sandorio kainos yra: (150 USD + 650 USD) x 2,3215 LTL = 1 857 LTL. Transporto 250 USD ilaidos nuo
Roterdamo iki Klaipdos yra EB muit teritorijoje ir jos neskaitomos muitin vert.
Atsakymas. Deimties oro kondicionieri siuntos muitin vert yra 25 072 LTL (23 215 LTL + 1 857
LTL = 25 072 LTL).

17 situacijos pavyzdys Preks perkamos FOB Niujorkas pristatymo slygomis. Oro transporto
ilaidos nuo Niujorko iki Varuvos oro uosto nurodytos atskirai 600 eur. Bendri oro transporto
vataratyje nurodyti mokesiai (skaitant krovimo ir tvarkymo ilaidas ivykimo oro uoste) 650 eur.
Preks importuojamos Varuvos oro uoste.
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas
1. veimo vieta EB siena, taiau frachtas mokamas iki Varuvos oro uosto. Oro transporto
ilaid procentas, trauktinas muitin vert atvykimo EB (Varuv) i Niujorko sudaro 70 proc. (r. 1
pried), todl prie preki sandorio kainos turi bti pridta 420 eur (600 x 70/100 = 420 EUR).
2. Prie importuojam preki sandorio kainos reikia pridti preki krovimo, tvarkymo ivykimo oro
uoste ilaidas, kurios kartu su veimo ilaidomis nurodytos oro vataratyje. Skirtumas tarp oro
vataratyje nurodyt ilaid ir oro transportavimo ilaid sudarys mintas ilaid sum, t. y. 50 eur
(650 EUR 600 EUR = 50 EUR) .
Atsakymas. Bendros ilaidos, skaitytinos muitin vert, yra 470 eur (420 EUR + 50 EUR =
470 EUR).

73

18 situacijos pavyzdys Preks perkamos FOB Honkongas slygomis. Preks siuniamos jra
Piet Korj (Seul) ir paskui oro transportu iki Frankfurto oro uosto. Transportavimo jra nuo
Honkongo iki Singapro frachtas 600 eur. Transportavimo oru nuo Seulo iki Frankfurto oro uosto
frachtas 1 000 eur.
Preks importuojamos Vilniaus oro uoste. Oro transporto ilaidos nuo Frankfurto iki Vilniaus oro
uosto pirkjas moka atskirai 150 eur.
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas
1. Preki veimas jra nuo Honkongo iki Seulo yra u Bendrijos muit teritorijos, todl pagal
FOB pristatymo slygas jos tenka pirkjui, ir ios ilaidos 600 eur pagal BMK 32 str. 1 dalies (e)
punkt turi bti pridtos prie importuojam preki sandorio kainos.
2. Oro transporto ilaid procentas, trauktinas muitin vert atvykimo EB (Frankfurt) i
Seulo, sudaro 83 proc. (r. 1 pried), todl prie preki sandorio kainos turi bti pridta 830 eur (1 000
EUR x 83/100 = 830 EUR).
3. Preki veimo ilaidos nuo Frankfurto iki Vilniaus nra skaitytinos preki sandorio muitin
vert, kadangi tai veimas EB muit teritorijoje.
Atsakymas. Apskaiiuojant Vilniaus oro uoste importuojam preki sandorio muitin vert reiks
pridti 4 937 LTL (600 EUR + 830 EUR) x 3,4528 = 4 937 LTL).

Preki tiekimo sutartyje (kontrakte) arba sskaitoje faktroje (invoice) nurodyt preki pristatymo
slyg ir kit pirkjo ir pardavjo sipareigojim vykdymo (preki gabenimo, draudimo, krovimo ir
tvarkymo ilaid apmokjimo) pagrindimui muitinei turi bti pateikiami ie dokumentai:
- preki veimo sutartys (kontraktai) ir (arba) vataraiai (konosamentai, orlaivio vataraiai, CIM
arba SMGS geleinkelio vataraiai, CMR vataraiai ar kt.) ir (arba) krovini ekspedijavimo dokumentai;
- apmokjimo u preki pakrovimo, perkrovimo, ikrovimo, saugojimo arba tvarkymo paslaugas
dokumentai (sskaitos faktros (invoice), kvitai ir kt.);
- draudimo polisai arba kiti preki draudimo dokumentai;
- kiti apmokjimo u paslaugas dokumentai (mokjimo pavedimai, ekiai, kvitai ir kt.).
Jeigu importuojam preki pristatymo slygos preki tiekimo sutartyje (kontrakte), sskaitoje
faktroje (invoice) arba kitame preki pirkimo-pardavimo dokumente nurodytos nesilaikant INCOTERMS

74

2000 pateikto j apraymo, faktins preki pristatymo slygos turi bti nustatomos inagrinjus preki
tiekimo sutarties (kontrakto) ali prisiimtus sipareigojimus ir remiantis ivardytais dokumentais. Tais
atvejais, kai muitinei pateiktuose importuojam preki pirkimo-pardavimo dokumentuose nra nurodytos j
pristatymo slygos, o ivardytuose dokumentuose pateikta prietaringa informacija arba i viso nenurodytos
preki gabenimo ilaidos ir, muitinei pareikalavus, deklarantas nepateikia ias ilaidas pagrindiani
dokument, sandorio verts metodas netaikomas. Importuojam preki muitinei vertei nustatyti,
vadovaujantis BMK 3031 straipsni nuostatomis, taikomi alternatyvs muitinio vertinimo metodai.

75

3. DUOMEN, SUSIJUSI SU MUITINE VERTE, DEKLARAVIMAS IR DOKUMENT

PATEIKIMAS
3.1. Importuojant prekes, importuotojas privalo upildyti Preki deklaracij Bendrojo
administracinio dokumento importo rinkinius (toliau BAD), kuriame nurodo importuojam preki muitin
vert, nustatyt pirmiau apraytais preki muitinio vertinimo metodais. Procedriniai klausimai, susij su
preki deklaravimu, yra reglamentuoti BAD pildymo instrukcijoje. Taiau BAD pateikt duomen gali
nepakakti nustatyti, ar deklaruota preki muitin vert atitinka BMK 2836 straipsni bei BMKN 141181a
straipsni slygas ir reikalavimus.
Importuojam preki muitinei vertei nustatyti danai btina turti duomenis ne tik apie sandorio
kain bei jos elementus, bet ir piln informacij apie sandorio slygas.
BMKN 178 straipsnio 1 dalis nustato: Jei, vadovaujantis Kodekso 2836 straipsniais, btina
nustatyti muitin vert, turi bti pateikiama ir muitins verts element deklaracija (muitins verts
deklaracija) kartu su importuojam preki muitins deklaracija. Muitins verts deklaracija turi bti DV1
forma, atitinkanti 28 priede pateikt pavyzd, ir DV1 bis formos papildomi lapai, atitinkanios 29 priede
nurodyt pavyzd.
Tam tikslui deklarantas privalo upildyti Duomen, susijusi su muitine verte deklaracijos form
DV1, kurioje pateikia detalius duomenis importuojam preki muitinei vertei nustatyti, todl reikalaujama,
kad muitins verts deklaracij pateikt tik asmuo, kurio gyvenamoji ar darbo vieta yra Bendrijos muit
teritorijoje ir kuris disponuoja esminiais faktais. BMKN 178 straipsnio 4 dalyje nustato asmens pateikusio
DV1 deklaracij sipareigojim ir atsakomyb dl:
- deklaracijoje pateikt muitins verts element teisingumo ir pilnumo,
- pateikt dokument, pagrindiani muitins verts elementus, autentikumo,
- bet kokios papildomos informacijos ar dokument, btin preki muitinei vertei nustatyti,
pateikimo.
Deklarantas, upildydamas DV1 form, kartu prisiima ir atsakomyb dl pateikt fakt teisingumo ir
pateikt dokument autentikumo faktams ar papildomai informacijai pagrsti.
Muitin gali nereikalauti pateikti DV1 nurodytos formos deklaracijos, jei atitinkam preki muitin
vert negali bti nustatyta sandorio verts metodu, t. y. remiantis BMK 29 straipsnio nuostatomis. Tokiais
atvejais deklarantas pateikia arba jam nurodoma pateikti muitinei toki informacij, kurios gali prireikti
norint nustatyti muitin vert pagal kitus muitinio vertinimo metodus, taikant kitus BMK straipsnius. i
informacija gali bti pateikiama muitins nurodyta forma ir bdu.

76

DV1 formos pildymo ir muitinio forminimo tvark nustato Duomen, susijusi su muitine verte,
deklaracijos pildymo ir forminimo instrukcija (toliau Instrukcija), patvirtinta Muitins departamento
generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 5 d. sakymu Nr. 1B-678.
DV1 forma pildoma ir pateikiama muitiniam forminimui, kai importuojam preki muitin vert
nustatoma taikant sandorio verts metod ir preks deklaruojamos ileidimo laisv apyvart muitins
procedrai, skaitant kompensacini produkt, pagamint i laikinai ivet perdirbti preki, ileidim
laisv apyvart (reimport) bei laikinojo veimo perdirbti taikant slyginio neapmokestinimo sistem,
ileidim laisv apyvart. ios instrukcijos nustatyta tvarka upildytas D.V.1 blankas pateikiamas
muitiniam tikrinimui ir forminimui kartu su bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniu.
BMK 179 straipsnis nustato ir Instrukcijos 5 punktas detalizuoja atvejus, kada muitin netaiko
reikalavim pateikti DV1 deklaracij. D.V.1 blankas nepateikiamas, jeigu:
1. importuojam preki siuntos muitin vert ne didesn kaip 34 500 Lt (10 000 EUR), iskyrus tuos
atvejus, kai to paties siuntjo tam paiam gavjui siuniamos preki siuntos suskaidomos dalis arba sudaro
toki siunt sekos dal arba kai duomen, susijusi su muitine verte, deklaracijoje pateikti duomenys yra
btini tam, kad bt teisingai taikomi importo muitai ir (arba) mokesiai. ie duomenys laikomi btinais,
kad bt teisingai taikomi importo muitai ir (arba) mokesiai, jeigu deklaruota preki sandorio vert turi bti
patikslinta importuotojui tenkaniomis ilaidomis, nurodytomis Bendrijos muitins kodekso 32 straipsnyje,
taip pat kitais Muitins departamento generalinio direktoriaus sakymo nustatytais atvejais;
2. importuojamos nekomercins ir negamybins paskirties preks (pavyzdiai, paramos siuntos,
persikeliani asmen arba paveldtas turtas, keleivi daiktai ir pan.);
3. importuojamos preks, kurios neapmokestinamos jokiais importo muitais ir mokesiais, arba iems
mokesiams apskaiiuoti nereikalingi duomenys, kurie pateikiami duomen, susijusi muitine verte,
deklaracijoje;
4. importuojam vaisi ar darovi muitin vert nustatoma vadovaujantis 1994 m. gruodio 21 d.
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3223/94 dl isami vaisi ir darovi importo tvarkos taikymo taisykli.
Deklaracijos formos DV1 pirmoje lapo pusje yra nurodomos sutarties slygos, turinios takos
sandorio kainai. ioje dalyje deklarantas privalo atsakyti klausimus, ar pirkjas ir pardavjas yra
tarpusavyje susij asmenys, ar importuojam preki pardavimui arba kainai turjo takos kokios nors slygos
ar aplinkybs, kuri poveikio sandorio vertei nemanoma nustatyti, (paymjus atsakym Taip, jeigu
apibdint slyg ar aplinkybi vert manoma kiekybikai vertinti, is vertinimas nurodomas 11 langelio b
dalyje Netiesioginiai mokjimai), ar pirkjas, vykdydamas importuojam preki pardavimo slygas,
privalo tiesiogiai arba netiesiogiai sumokti autorin atlyginim arba mokesius u licencijas, kurie yra susij

77

su importuojamomis prekmis (paymjus atsakym Taip, i atlyginim ir (arba) mokesi dydis

nurodomas 15 langelyje), ar pagal pardavimo slygas dalis pajam, gaut toliau perparduodant, naudojant
prekes ar jomis disponuojant tiesiogiai ar netiesiogiai tenka pardavjui (paymjus atsakym Taip,16
langelyje nurodomas i pajam dydis).
Antroji lapo pus susideda i trij dali: A dalies, kurioje nurodomas importuojam preki muitins
verts apskaiiavimo pagrindas sandorio kaina ir netiesioginiai mokjimai, jeigu juos pirkjas mokjo
pardavjui ar treiajam asmeniui pardavjo naudai, B dalies preks kainos elementai, kurie pagal BMK
32 straipsn turi bti pridti prie sandorio kainos, jeigu jie nebuvo j skaityti, ir C dalies, kurioje
nurodomos preks kainos elementai, kurie pagal BMK 33 straipsn turi bti atimti i sandorio kainos, jeigu
jie buvo j skaityti.
DVI formos 24 langelyje nurodoma importuojam preki muitin vert litais arba eurais. Ji gaunama
sudjus 12 ir 18 langeliuose nurodytas sumas ir atmus 23 langelyje nurodyt sum.
D.V.1 blankas priimamas muitiniam tikrinimui ir forminimui kartu su bendrojo administracinio
dokumento importo rinkiniu, su kuriuo jis pateikiamas ir registruojamas tuo paiu metu.
Jeigu pripastama, kad sandorio verts metodas gali bti taikomas vis D.V.1 blanko pagrindiniame
ir papildomuose lapuose nurodyt importuojam preki ri muitinei vertei nustatyti ir ji nustatyta
teisingai, muitins pareignas D.V.1 blanko pagrindinio lapo pirmosios puss langelyje Tarnybiniam
naudojimui deda B grups spaud su rau Atitinka ir pasirao. is raas tvirtinamas muitins staigos
antspaudu.
Jeigu pripastama, kad sandorio verts metodas negali bti taikomas bent vienos D.V.1 blanko
pagrindiniame arba papildomame lape nurodytos importuojam preki ries muitinei vertei nustatyti arba ji
nustatyta neteisingai, muitins pareignas D.V.1 blanko pagrindinio lapo pirmosios puss langelyje
Tarnybiniam naudojimui deda B grups spaud su rau arba raant Preki muitin vert tikrintina
papildomai, papildomos garantijos/ustato suma .. .LT/EUR. iuo atveju preks ileidiamos
laisv apyvart tik deklarantui pateikus atitinkamo dydio ustat ar garantij.
Reikia paymti tai, kad BMKN 180 straipsnis nustato, jeigu preks deklaruojamos kompiuterinmis
sistemomis arba duomenys apie atitinkamas prekes pateikiami periodinse arba suvestinse muitins
deklaracijose, muitin gali leisti taikyti ir kitus duomen, kuri reikia muitinei vertei nustatyti, pateikimo
bdus.
3.2. Dokumentai ir informacija, reikalingi sandorio vertei nustatyti ir jai deklaruoti
BMK 14 straipsnyje nustatyta, kad inter alia muitinei turi bti pateikta visa informacija ir
dokumentai, reikalingi muitinei vertei nustatyti. ioje nuostatoje nenurodyta, kokie dokumentai ar

78

informacija turi bti pateikta vairiems deklaruotiems duomenims patvirtinti. Kituose BMKN straipsniuose
nurodomi konkrets dokumentai, kurie gali bti tinkami sandorio vertei ar jo patikslinimams nustatyti:
a) BMKN 181 straipsnis nustato, kad deklarantas pateikia muitinei sskaitos faktros, kuria
remiantis deklaruojama preki muitin vert, kopij. Pardavjo komercinje sskaitoje faktroje (invoice)
nurodomas preks pavadinimas, jos kiekis, kaina, pristatymo slygos. Pardavjai sskaitoje faktroje
paprastai nurodo ir kitas ilaidas (transportavimo, pakrovimo- ikrovimo, sandliavimo, draudimo ir kt.),
jeigu jos apmoktos pardavjo. Jei importuot preki sskaita faktra surayta asmeniui, steigtam ne toje
valstybje narje, kurioje deklaruojama preki muitin vert, deklarantas pateikia muitinei dvi sskaitos
faktros kopijas. Viena i j paliekama muitinje, kita, turinti atitinkamos staigos antspaud ir mintos
muitins staigos deklaracijos serijos numer, grinama deklarantui, kad bt nusista asmeniui, kuriam
irayta sskaita faktra. Tam tikromis aplinkybmis gali bti muitinei pateikta pro forma sskaita

79

EUROPOS BENDRIJA DUOMEN, SUSIJUSI SU MUITINE VERTE, DEKLARACIJA

DV1
1 PARDAVJO PAVADINIMAS (VARDAS, PAVARD) IR ADRESAS TARNYBINIAM NAUDOJIMUI
(didiosiomis spausdintinmis raidmis)

2(a) PIRKJO PAVADINIMAS (VARDAS, PAVARD) IR ADRESAS

(didiosiomis spausdintinmis raidmis)

2(b) DEKLARANTO PAVADINIMAS (VARDAS, PAVARD) IR

ADRESAS (didiosiomis spausdintinmis raidmis)
3 Pristatymo slygos
SVARBI PASTABA: Pasiraydamas ir pateikdamas deklaracij deklarantas
prisiima atsakomyb u iame blanke ir visuose jo papildomuosiuose lapuose
pateiktos informacijos teisingum ir isamum, taip pat u vis kartu su juo
4 Sskaitos-faktros numeris ir data
pateikt dokument tikrum. Deklarantas taip pat sipareigoja pateikti bet
kuri papildom informacij ar dokument, kuri reikia preki muitinei
5 Sutarties numeris ir data
vertei nustatyti.
6 Bet kurio ankstesniojo muitins sprendimo, susijusio su 79 langeli duomenimis, numeris ir data
Tinkam
atsakym
paymkite X
Taip
Ne

7(a) Ar pirkjas ir pardavjas yra TARPUSAVYJE SUSIJ asmenys, kaip apibrta Reglamento
Nr. 2454/93 (EEB) 143 straipsnyje (*)? Jeigu atsakte NE, pildykite 8 langel.

(b) Ar pirkjo ir pardavjo tarpusavio ryiai TURJO TAKOS importuojam preki kainai?

Taipp

Ne

Taip

Ne

Taip

Ne

Taip

Ne

Taip

Ne

(b) Ar pagal pardavimo slygas dalis pajam, gaut toliau PERPARDUODANT, NAUDOJANT prekes ar
jomis DISPONUOJANT tiesiogiai ar netiesiogiai tenka pardavjui?
Taip
Jeigu kur nors i i klausim atsakte TAIP, detaliau apibdinkite atitinkamas slygas ir, jeigu manoma,15 ir 16 langeliuose
nurodykite atitinkamas pinig sumas.

Ne

(c)

(Atsakyti neprivaloma) Ar importuojam preki sandorio vert ARTIMA vertei, nurodytai Reglamento Nr. 2913/92
(EEB) 29 straipsnio 2 dalies b punkte?
Jeigu atsakte Taip, paaikinkite detaliau:

8(a) Ar nustatyti kokie nors APRIBOJIMAI pirkjui disponuoti prekmis ar jas naudoti, iskyrus:
nustatytus Bendrijoje galiojani statym ar veikiani valdios institucij,
ribojanius preki perpardavimo geografin srit, arba
neturinius esmins takos preki vertei?
(b)

Ar preki pardavimui ir kainai turjo takos kokios nors SLYGOS ir APLINKYBS, kuri vertinio poveikio, susijusio
su vertinamomis prekmis, nemanoma nustatyti?

Apibdinkite iuos apribojimus, slygas ir aplinkybes:

Jeigu slyg ir aplinkybi vertin poveik manoma nustatyti, nurodykite atitinkam pinig sum 11(b) langelyje.

9(a) Ar mokami AUTORINIS ATLYGINIMAS ir MOKESIAI u LICENCIJAS, kurie susij su

importuojamomis prekmis ir kuriuos, vykdydamas i preki pardavimo slygas, pirkjas privalo
tiesiogiai ar netiesiogiai sumokti?

(*) PASTABOS DL 7 LANGELIO PILDYMO

1 . ASMENYS LAIKOMI TARPUSAVYJE SUSIJUSIAIS TIK TUOMET, JEIGU:
(a) vienas i asmen yra antrojo darbuotojas arba vadovas;
(b)
jie yra juridikai teisinti verslo partneriai;
(c)
vienas i asmen yra antrojo darbdavys;
(d) vienas i asmen tiesiogiai ar netiesiogiai turi, kontroliuoja ar disponuoja ne maiau kaip
5 % kito asmens statinio kapitalo ir (arba) akcij su balso teise;
(e) vienas i j tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja kit;
(f) abu asmenis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja treiasis asmuo;
(g) abu asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja treij asmen;

10 (a) Pateikt papildomj lap

forma V.D.1 BIS skaiius

80

10 (b) Vieta:
Data:
Paraas:

TARNYBINIAM NAUDOJIMUI
Preks Nr.

A.Apskaiiavimo11(a) Sandorio kaina SSKAITOJEFAKTROJE NURODYTA

pagrindas
VALIUTA (kaina, faktikai sumokta ar moktina pardavjui
muitiniam vertinimui reikmingu laiku).................................
(b) Netiesioginiai mokjimai r. 8 (b) langel.......................
(Kursas

12 I viso A NACIONALINE VALIUTA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

B. PRIDEDAMA:
Ilaidos
NACIONALINE
VALIUTA,
NESKAITYTOS
A (*)

NURODYKITE
ankstesnius
tiesiogiai
susijusius
muitins
sprendimus, jeigu
jie buvo priimti:

13 Ilaidos, tenkanios pirkjui:

(a) Komisiniai, iskyrus pirkimo komisinius ..........................
(b) Atlyginimas brokeriui .......................................................
(c) Talpyklos ir pakavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
14 Nemokamai arba sumaintomis kainomis pirkjo tiekiamos
preks ir teikiamos paslaugos, panaudotos importuojamoms
prekms gaminti ir parduoti eksportui:
Nurodytos ilaidos, atitinkamais atvejais, proporcingai paskirstomos.
(a) mediagos, dalys, komponentai ir panas daiktai
sudtins importuojam preki dalys. . . . . . . . . . . . . . . . .
(b) rankiai, tampai, formos ir panas daiktai, naudoti
importuojamoms prekms gaminti. . . .................................
(c) mediagos, sunaudotos importuojam preki gamybai.
(d) inineriniai, projektavimo, meninio apipavidalinimo,
dizaino darbai, skaitant eskiz ir brini paruoim, btini importuojam
preki gamybai ir atlikti ne Bendrijoje. .. . . . . ..
15 Autorinis atlyginimas ir mokesiai u licencijas r. 9(a) langel . . . . . .
16 Pirkjo pajam, gaut perparduodant, naudojant importuotas prekes ar
kitaip jomis disponuojant, dalis, tenkanti pardavjui r. 9(b) langel..........
17 Pristatymo ilaidos iki stnader till

(veimo vieta) ........

(a) transporto . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
(b) krovimo ir tvarkymo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
(c) draudimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
18 I viso B . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

C. ATIMAMA:
Ilaidos
NACIONALINE
VALIUTA,
SKAITYTOS A
(*)

19 Transporto ilaidos nuo veimo vietos .... .... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

20 Statybos, montao, surinkimo, prieiros arba technins
pagalbos ilaidos, padarytos importavus prekes . . . . . . . . . .
21 Kitos ilaidos (nurodykite).....................................................
22 Muitai ir kiti mokesiai, moktini Bendrijoje importuojant arba
parduodant prekes. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ...........
23 I viso C . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Preks Nr.

Preks Nr.

81

24

DEKLARUOTA VERT (A + B - C) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jeigu pinig sumos moktinos USIENIO VALIUTA, ioje skiltyje nurodykite atitinkam pinig sum usienio valiuta ir jos kurs pagal
kiekvien verts element ir preki r.
Kursas
Nuoroda
Pinig suma

82

faktra. Jeigu preks buvo parduotos, tai tokios sskaitos faktros bus vertinamos kaip laikinos ir
vliau turt bti pakeistos galutine sskaita faktra. Jei preks nebuvo parduotos, sandorio verts metodas
netaikomas.
b) Pirkimo-pardavimo sutartis (kontraktas), kurioje apraomi visi sandorio aspektai ir jos priedai
(jeigu jie numatyti). I sutartyje pateiktos informacijos galima nustatyti:
- ar preki kainai turjo takos kokios nors slygos ar aplinkybs;
- ar egzistuoja susitarimas tarp pardavjo ir pirkjo, kad dalis pajam toliau perparduodant prekes
tenka pardavjui;
- ar pirkjui tenka ilaidos po preki veimo.
Paprastai sutartyje nurodomas tikslus pirkjo ir pardavjo pavadinimas, preks apraymas, preks
kaina, apmokjimo slygos, nuolaidos, draudimo ir pristatymo slygos pagal INCOTERMS ir kiti
susitarimai.
c) BMKN 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad muitin turi teis reikalauti, kad kartu su muitins
deklaracija bt pateikiami transporto dokumentai, pakuoi turinio apyraas arba jam lygiavertis
dokumentas, kuriame bt nurodytas kiekvienos pakuots turinys.
Taiau mint dokument gali nepakakti muitinei pagrsti, kad visi muitins verts deklaracijoje
pateikti duomenys yra teisingi ir tiksls. Atsivelgdama sandorio aplinkybes ir (arba) esant abejoni dl
koki nors deklaruot duomen, muitin gali pareikalauti i dokument (kuri sraas nra isamus):
e) transporto paslaug, tenkani pirkjui, BMK 32 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyt
priedli, kuriuos pirkjas nemokamai ar sumainta kaina pateik importuojam preki
gamybai, gamintojui pardavimo-pirkimo sskaitos faktros,
f) sutari dl autorinio honoraro u licencijas ar patentus, pagal kurias nustatoma, ar autorinis
atlyginimas (DV1 formos 9 langelio a eilut) turt bti skaityta muitin vert, ar ne, ir jeigu
taip, kokio dydio (DV1 formos 15 langelis),
g) tarpininkavimo sutartis, pagal kuri nustatoma pridedami prie sandorio kainos pardavimo
komisiniai ar mokjimas brokeriui u tarpininkavim (DV1 formos 13 langelio a ir b eiluts),
h) veimo ir draudimo dokumentai inter alia iems duomenims nustatyti: pristatymo slygoms
(DV1 formos 3 langelis), pristatymo veimo viet ilaidoms (17 langelis) ir gabenimo po
atvykimo veimo viet ilaidoms (19 langelis),
i) transporto tarif schemos, pagal kuriuos tam tikrais atvejais tikrinamos gabenimo ilaidos,

83

j) importuotojo ar pirkjo apskaitos registrai, pagal kuriuos, pvz., tikrinama, ar los faktikai
buvo pervestos eksportuotojui ar pardavjui, arba gaunama informacija apie komisinius, peln
ir bendrsias ilaidas, taikant dedukcin metod,
k) sutartys dl reklamos, rinkodaros ir kitos veiklos, kuri vykdoma po veimo,
l) finansiniai dokumentai, pvz., ilaid palkanoms sumai nustatyti.
Jeigu ivardyt dokument nepakanka preki muitinei vertei nustatyti, muitins staiga gali
pareikalauti papildom dokument., pavyzdiui, pardavjo preki kaininink (price list), banko mokestini
pavedim (jeigu sskaita apmokta). ie dokumentai gali parodyti preks pardavimo eksportui kain,
taikomas preki kiekio ir mokjimo nuolaidas pirkjams ir kt. Galimam pardavjo ir pirkjo santykiams
nustatyti, isiaikinti, ar pirkjas ir pardavjas nra susij asmenys, muitin gali pareikalauti pateikti
sandoryje dalyvaujani moni nuosavybs dokument.
Muitin neturi apsiriboti ivardyt dokument nagrinjimu ir pagal BMKN 181a straipsn turi teis
prayti papildomos informacijos.
Dokument pateikimo forma. Dokument pagrindin paskirtis rodyti prekybin preki istorij
ir kartu nurodyti sandori, su kuriais jie yra susij, duomenis. J rodymo galia, forma ir pateikimas gali
skirtis. Muitin turt bti pasirengusi priimti bet kok dokument, neatsivelgdama jo pateikimo form,
jei tik:
a) neabejojama dokumento tikrumu,
b) dokumente pateikta informacija yra tinkama deklaruotiems duomenims ar btinai informacijai
patvirtinti.
Dokumento pateikimas taip pat gali skirtis pagal jo perdavimui panaudotas priemones, pvz.,
siuniant kopijas faksu ar elektroninio duomen perdavimo priemonmis.
BMKN 224 straipsnis numato, kad muitin turi teis leisti suinteresuotiems asmenims
kompiuteriniu bdu surayti ir sisti dal arba visus pridedamus dokumentus ir kai formalumai atliekami
naudojant valstybs institucij arba privataus sektoriaus kompiuterines sistemas, muitin duoda leidim to
praantiems asmenims pakeisti para kita technine identifikavimo priemone, kuri gali bti pagrsta kod
naudojimu ir kurios naudojimas sukelia tokias paias teisines pasekmes.
Asmenys, atsakingi u dokument ir informacijos pateikim.
BMK 14 straipsnis nustato, jog kiekvienas asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai susijs su
atitinkamomis prekybos prekmis operacijomis, privalo muitins reikalavimu ir per jos nustatyt laik
pateikti jai visus btinus dokumentus ir informacij, neatsivelgiant asmens naudojamas jos laikmenas, ir
suteikti vis muitins reikalaujam pagalb. BMK 64 straipsnyje nustatyta, kad deklarantas tai bet kuris

84

asmuo, kuris gali pateikti muitinei <...> visus dokumentus, kuriuos reikia pateikti pagal taisykles, arba
pasirpinti, kad jie bt pateikti...
Muitins verts deklaracij pateikiantis asmuo turi vykdyti konkreius sipareigojimus, nustatytus
BMKN 178 straipsnyje. Toks asmuo:
- turi bti Bendrijos rezidentas,
- turi disponuoti esminiais faktais.
Disponuodamas esminiais faktais deklarantas turi pateikti ar pasirpinti, kad bt pateikta informacija
ir dokumentai, btini preki muitinei vertei nustatyti. Tai neukerta kelio reikalauti, kad dokument pateikt
kitas asmuo, t. y. ne deklarantas, pvz., kai reikalaujama atskaityti pirkimo komisinius ir muitin mano, kad j
sumai nustatyti reikalinga importuojam preki gamintojo iduota sskaita faktra. iuo atveju muitin gali
paprayti kit ali, t. y. ne deklaranto (pvz., gamintojo ar pirkimo agento) pateikti reikalingus dokumentus.
Muitins verts deklaracijos pateikimas turi atitikti deklaranto sipareigojim ir atsakomyb dl:
- deklaracijoje pateikt muitins verts element teisingumo ir pilnumo,
- pateikt dokument, pagrindiani muitins verts elementus, autentikumo,
- bet kokios papildomos informacijos ar dokument, btin preki muitinei vertei nustatyti,
pateikimo.
3.3. Lito ir usienio valiut santyki, kuriais perskaiiuojami preki muitins verts elementai,
nustatymas
Visas usienio valiuta ireiktas sumas, kurias reikia atsivelgti nustatant muitin vert, reikia
konvertuoti nacionalin valiut. Be to, nacionalin valiut turite konvertuoti bet koki kit usienio
valiuta ireikt muitins verts dal, pavyzdiui, fracht ar draudimo ilaidas. Importuojam preki sandorio
verts elementams, ireiktiems ne eurais arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta litais ir centais,
perskaiiuoti taikomi Lietuvos banko nustatyti ir Lietuvos banko paskelbti lito ir atitinkamos usienio
valiutos santykiai. ie lito arba euro ir usienio valiut santykiai nustatomi, tikslinami ir taikomi
vadovaujantis BMK 3536 straipsniais ir BMKN 168172 straipsniais.
Pagrindins nuostatos dl valiut santykio nustatymo, kuriais perskaiiuojami preki muitins verts
elementai yra nustatytos BMK 35 straipsnyje: Jeigu veiksniai, naudojami preki muitinei vertei nustatyti,
ireikti ne valstybs nars, kurioje atliekamas vertinimas, valiuta, taikomas nustatyta tvarka ios valstybs
nars kompetentingos institucijos paskelbtas atitinkamos valiutos kursas.
Toks kursas turi kiek manoma efektyviau atspindti tokios valiutos einamj vert prekybos
sandoriuose, ireikt tos valstybs nars valiuta, ir turi bti taikomas tok laikotarp, koks gali bti
nustatytas taikant Komiteto procedr.

85

Toliau BMKN straipsniai detalizuoja ias nuostatas. Jeigu veiksniai, naudojami preki muitinei vertei
nustatyti tuo metu, kai vert nustatoma ireikti ne valstybs nars, kurioje atliekamas vertinimas, valiuta, j
vertei nustatyti taikomas ios valstybs nars valiutos kursas, nustatytas priepaskutin kiekvieno mnesio
treiadien ir paskelbtas t pai ar kit dien. Kursas, nustatytas priepaskutin mnesio treiadien,
taikomas kit kalendorin mnes, jeigu jis nra pakeiiamas kursu, nustatytu remiantis 171 straipsniu
(BMKN 169 straipsnis). Taiau jeigu paskutin mnesio treiadien nustatytas ir paskelbtas t pai ar kit
dien valiutos kursas, penkiais arba daugiau procent skiriasi nuo pagal 169 straipsn nustatyto kurso,
sigaliosianio kit mnes, jis pakeiia pastarj valiutos kurs nuo pirmojo to mnesio, kur turi bti
taikomas kursas, treiadienio. Taip pat jeigu taikymo periodu, kaip numatyta ankstesnse nuostatose,
valiutos kursas, nustatytas bet kur mnesio treiadien ir paskelbtas t pai ar kit dien, nuo pagal skyri
atitinkam mnes naudojamo valiutos kurso skiriasi penkiais arba daugiau procent, jis pakeiia pastarj
kurs ir naujasis valiutos kursas, kuris turi bti naudojamas taikant BMK 35 straipsn, sigalioja kit
treiadien. Pakeistas kursas ilieka likus einamojo mnesio laik su slyga, jeigu jis nra anuliuojamas dl
io punkto pirmo sakinio nuostat veikimo (BMKN 171 straipsnis).
6. Lito arba euro ir usienio valiut, traukt Valiut, naudojam deklaruojant prekes Lietuvos
muitinei, sra, patvirtint Muitins departamento generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 16 d. sakymu
Nr. 1B-40 (in., 2008, Nr. 9-333), santykius, kurie naudojami preki muitins verts elementams,
ireiktiems ne eurais ir Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta litais ir centais, perskaiiuoti, nustatyti
vadovaujantis BMK 3536 BMKN 168171 straipsniais, t pai ar kit dien, kai jie nustatomi, savo
informaciniu praneimu oficialaus leidinio Valstybs inios priede Informaciniai praneimai ir Lietuvos
Respublikos muitins interneto tinklalapyje skelbia Muitins informacini sistem centras.
Muitins informacini sistem centras nuolat seka Lietuvos banko nustatomus lito ir usienio
valiut santyki pokyius ir, jiems per mint santyki galiojimo laik virijus Bendrijos muitins kodekso
gyvendinimo nuostat 171 straipsnyje nustatytas ribas, naujus lito arba euro ir atitinkam usienio valiut
santykius savo informaciniu praneimu paskelbia oficialaus leidinio Valstybs inios priede
Informaciniai praneimai ir Lietuvos Respublikos muitins interneto tinklalapyje (2 priedas) .
Informacij apie esamus bei praeito laikotarpio valiut galite suinoti oficialaus leidinio Valstybs
inios priede Informaciniai praneimai ir Lietuvos Respublikos muitins interneto tinklapyje
(http://www.cust.lt) rubrikoje Bendroji informacija bei teritorinje muitinje deklaruojant prekes.
Jei valstybs nars muitin importuotojui taikant periodin deklaravim suteikia leidim vliau pateikti
tam tikrus duomenis, susijusias su preki deklaravimu ileidiant jas laisvai apyvartai, iame leidime
importuotojo praymu gali bti numatytas vienodo kurso taikymas keiiant tos valstybs nars valiut,

86

element, sudarani muitins verts dal, ireikt tam tikra valiuta. Tokiu atveju turi bti taikomas
remiantis iuo skyriumi nustatytas tas kursas, kuris taikomas pirmj atitinkamoje deklaracijoje nurodyt
dien (BMKN 172 straipsnis).

87

4. ALTERNATYVS MUITINIO VERTINIMO METODAI

Pirminis importuojam preki muitins verts nustatymo metodas yra sandorio vert. Tiktai tada,
kai importuojam preki muitinei vertei nustatyti sandorio verts metodo negalima pritaikyti, PPO
Muitinio vertinimo susitarime, atitinkamai BMK 3031 straipsniuose, numatyti kiti penki alternatyvs
muitinio vertinimo metodai:
- tapai preki sandorio vert;
- panai preki sandorio vert;
- dedukcinis verts metodas;
- sumavimo verts metodas;
- kiti priimtini bdai muitinei vertei nustatyti.
Alternatyvs muitinio vertinimo metodai taikomi grietai hierarchine tvarka. Jeigu importuojam
preki muitinei vertei negalima pritaikyti tapai preki sandorio verts, pereinama prie panai preki
sandorio verts ir taip toliau. Taiau importuotojui praant dedukcinio verts metodo ir sumavimo verts
metod eilikum galima sukeisti. Kai importuojam preki muitinei vertei nustatyti naudojami
alternatyvs muitinio vertinimo metodai, muitins administracija ir importuotojas, siekdami nustatyti
teising preki muitin vert, turi geranorikai bendradarbiauti, importuotojas privalo muitinei pateikti
btinus dokumentus ir informacij.
4.1. Tapai ir panai preki muitinio vertinimo metodai Pirmoji alternatyva tapai preki,
parduot eksportui t pai importuojani al, sandorio vert. Jei laikantis nustatyt slyg ir nuostat
tapai preki sandorio vert negali bti taikoma, tada vertinimo pagrindu bt panai preki, parduot
eksportui t pai importuojani al, sandorio vert.
Bendrijos muitins kodekso 30 straipsnis nustato:
1. Jeigu muitins verts nemanoma nustatyti vadovaujantis 29 straipsniu, ji turi bti nustatoma
paeiliui taikant io straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktus iki pirmojo punkto, pagal kur i vert manoma
nustatyti, su ilyga, kad deklaranto praymu c ir d punktai turi bti taikomi atvirktine tvarka; punkto, kuris
yra paskesnis pagal ioje straipsnio dalyje nustatyt eils tvark, nuostatos gali bti taikomos tik tada, kai
vadovaujantis tam tikru punktu muitins verts nustatyti nemanoma.
2. Muitine verte, nustatyta vadovaujantis iuo straipsniu, laikoma:
(a) tapai preki, parduot eksportui Bendrij ir eksportuot tuo paiu arba madaug tuo paiu
metu kaip ir preks, kuri vert nustatinjama, sandorio vert;

88

(b) panai preki, parduot eksportui Bendrij ir eksportuot tuo paiu arba madaug tuo paiu
metu kaip ir preks, kuri vert yra nustatinjama, sandorio vert;
(c)

vert, nustatyta pagal preki vieneto kain, u kuri Bendrijoje su pardavjais nesusijusiems

asmenims parduotas didiausias bendras importuot preki ar tapai arba panai importuot preki
kiekis;
(d) apskaiiuotoji vert, gauta susumavus:

mediag ir gamybos arba kitokio apdorojimo, atlikto gaminant importuotas prekes, kain arba

vert;

peln ir bendrsias ilaidas, kuri dydis lygus pelnui ir bendrosioms ilaidoms, paprastai alies

eksportuotojos gamintoj skaitomiems preki, parduodam eksportui Bendrij, kurios yra tos paios
klass ar ries kaip ir preks, kuri vert nustatinjama, kain.
Taikant tapai ar panai preki sandorio verts metod aktuals yra tokios nuostatos:
- tapai ir panai preki apibrimas,
- pardavimo eksportui importuojani al laikas,
- preki pardavimo komercinis lygis ir kiekis.
Tapaios preks yra preks pagamintos toje paioje alyje kaip ir preks, kuri muitin vert
nustatoma, tokios pat visais atvilgiais, skaitant fizines charakteristikas, kokyb ir reputacij. Neyms
preki ivaizdos skirtumai nelaikomi klitimi pripainti jas tapaiomis.
Panaios preks yra preks pagamintos toje paioje alyje kaip ir preks, kuri muitin vert
nustatoma, kurios nors ir nra vienodos visais atvilgiais, taiau turi panaias savybes, pagamintos i panai
mediag, gali atlikti tas paias funkcijas ir prekyboje vienos kit pakeisti.
BMKN 142 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose apibrta, kas laikoma tapaiomis ir panaiomis
prekmis muitinio vertinimo tikslams.
c) tapaios preks toje paioje valstybje pagamintos preks, kurios visais atvilgiais yra
tapaios, skaitant fizines charakteristikas, kokyb ir reputacij. Nedideli preki ioriniai skirtumai netrukdo
jas laikyti tapaiomis;
d) panaios preks toje paioje valstybje pagamintos preks, kurios nors ir nra visais
atvilgiais vienodos, taiau yra panai charakteristik, ir pagamintos i panai sudtini mediag, gali
atlikti tas paias funkcijas ir bti komercikai pakeistinos. Preki kokyb, reputacija, preki ir paslaug
enklai tai dalis veiksni, kuriuos turi bti atsivelgiama nustatant, ar preks yra panaios.
Be to, BMKN 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prie tapai ar panai preki nepriskiriamos
preks, kuri gamybai panaudoti inineriniai, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbai,

89

skaitant brini ir eskiz parengim, ir i darb ilaidomis nebuvo atliktas patikslinimas, vadovaujantis
EBMK 32 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunkiu, nes jie atlikti Bendrijoje.
PPO Muitinio vertinimo susitarimo 15 straipsnyje ir atitinkamai BMK 3031 straipsniuose nurodyta,
kad preks neturi bti laikomos tapaiomis prekmis ar panaiomis prekmis, jei jos nebuvo pagamintos
toje pat alyje, kurioje buvo pagamintos preks, kuri muitin vert nustatoma. prekes, pagamintas kito
asmens, turi bti atsivelgiama tik tuo atveju, jei nra joki tapai ar panai preki, pagamint to paties
asmens, kaip ir preks, kuri muitin vert nustatoma. Be to, preks, kurioms importuojanioje alyje bt
nelaikomos tapaiomis prekmis ir panaiomis prekmis.
PMO komentaras 1.1 Dl tapai ar panai preki ( ) pateikti tapai ir panai preki nustatymo
pavyzdiai
1 pavyzdys. Vienodos chemins sudties, apdailos ir dydio plieno laktai, importuojami skirtingiems
tikslams
Nors importuotojas ketina naudoti kai kuriuos laktus automobili kbulams, o kitus kryklos
apdailai, nepaisant j panaudojimo paskirties, ios preks yra tapaios.
2 pavyzdys. Apmualus importavo vidaus apdailininkai ir urmo distributoriai.
Apmualai, kurie yra visais poiriais tapats, jie yra tapaios preks muitinio vertinimo tikslais,
net jei juos vidaus apdailininkas ir urmo distributorius importuoja u skirting kain.
Nors kainos skirtumai gali rodyti kokybs ar reputacijos skirtumus, kurie yra veiksniai, kuriuos
btina atsivelgti, nustatant, ar preks tapaios ar panaios, pati savaime kaina nra toks veiksnys. inoma,
taikant BMK 30 str. 2 dalies a ir b punktus, gali bti reikalingas kainos perirjimas dl komercinio lygio ir
(arba) kiekio.
3 pavyzdys. Importuoti nesurinkti sodo insekticid purktuvai ir jau surinktos tapaios konstrukcijos
purktuvai.
Purktuv sudaro dvi atskiros surenkamos dalys: (1) siurblys ir prie dangtelio tvirtinamas antgalis bei
(2) insekticid balionlis. Kad bt galima naudoti purktuv, jis yra iimamas, balionlis pripildomas
insekticid ir dangtelis usukamas; ir tada purktuvas yra paruotas naudoti. Lyginami purktuvai yra tapats
visais poiriais, tarp j fizinmis charakteristikomis, kokybe ir reputacija, iskyrus tai, kad vienu atveju jie
surinkti, o kitu ne.
Surinkimo operacija paprastai neleidia surinktas ir nesurinktas prekes laikyti tapaiomis ar
panaiomis, bet, kai iuo atveju preks yra sukonstruotos taip, kad jas reikia surinkti ar irinkti j prastinio
naudojimo metu, surinkimo operacijos pobdis neturt bti klitis jas laikyti tapaiomis.

90

4 pavyzdys. To paties dydio, bet skirting ri tulpi svognliai, i kuri iauga madaug tos
paios formos, dydio ir tos paios spalvos gls. Kadangi svognliai nra tos paios ries, jie nra
tapaios preks; kadangi i j iauga madaug tos paios formos, dydio ir tos paios spalvos gls ir
komerciniu poiriu yra pakeistinos, todl tulpi svognliai yra panaios preks.
5 pavyzdys. Guminiai vamzdiai importuoti i dviej skirting gamintoj.
To paties diametro diapazono guminiai vamzdiai yra importuojami i dviej skirting tos paios
alies gamintoj. Nors abu naudoja skirting preki enkl, abiej gaminami vamzdiai yra to paties
standarto, kokybs, turi vienod reputacij ir juos naudoja automobili gamintojai importuojanioje alyje.
Kadangi vamzdiai yra su skirtingais preki enklais, jie nra vienodi visais poiriais ir neturt
bti laikomi tapaiais. Taiau jie yra panas visais atvilgiais, vamzdi charakteristikos ir kompozicins
mediagos, kurios leidia atlikti tas paias funkcijas, yra panaios. Kadangi preks gaminamos to paties
standarto, yra tos paios kokybs, turi vienod reputacij ir turi preki enklus, jie turt bti laikomi
panaiais, net jei preki enklai skirtingi.
6 pavyzdys. Normalios klass sodos peroksidas balinimui, palyginus su specialios klass sodos
peroksidu analizs tikslams.
Specialios klass sodos peroksidas gaminamas pagal proces, naudojant labai grynas dulki pavidalo
aliavas, todl jis kur kas brangesnis nei normalios klass. Normalios klass sodos peroksidas negali bti
naudojamas vietoj specialios klass sodos peroksido, nes normalios klass sodos peroksidas nra
pakankamai grynas, kad atitikt analizs technines slygas, gerai tirpt ir bt dulki pavidalo. Kadangi
preks nra vienodos visais poiriais, jos nra tapaios; kas dl panaumo, tai specialios klass sodos
peroksidas neturt bti naudojamas balinimui ar didels apimties chemikal gamyboje, nes specialios
klass sodos peroksido kaina yra nepriimtina, kai naudojama pagal toki paskirt. Nors abiej sodos
peroksido ri charakteristikos ir komponentai panas, komerciniu poiriu j negalima keisti vietomis,
nes normalios klass sodos peroksidas negali bti naudojamas analizs tikslams.
Taigi muitinio vertinimo tikslu ios mediagos nra nei tapaios nei panaios preks.
7 pavyzdys. Raalas rayti ant popieriaus ir raalas rayti bei naudoti tekstils pramonje.
Raalas, kuris tinkamas tik rayti popieriuje, negali bti panaus raal, kurio kokyb leidia j naudoti
rayti popieriuje ir naudoti tekstils pramonje, net jei pastarasis prekyboje bt komercikai pakeistinas su
raalu rayti ant popieriaus.
Muitinio vertinimo tikslu raalas rayti ant popieriaus ir raalas rayti bei naudoti tekstils pramonje ios
mediagos nra nei tapaios nei panaios preks.

91

Preks turi bti parduotos eksportui importuojani al tuo paiu arba madaug tuo paiu metu
(bet ne daugiau kaip 90 dien anksiau arba vliau) kaip ir vertinamosios preks. Nra nustatytos tikslios
laiko skals tuo paiu arba tuo paiu metu, tai galima nustatyti atsivelgiant komercin praktik ir
rinkos slygas. i slyga gali bti priimta gana lanksiai. Pavyzdiui, toki preki, kuri laiko tarpas tarp
usakymo ir pristatymo yra trumpas, pvz., viei vaisi ir darovi, tuo paiu arba tuo paiu metu gali
apimti trumpesn laiko interval. Jeigu rinka ir preki kainos yra pastovs tai tuo paiu arba tuo paiu
metu gali apimti kur kas didesn laikotarp, taiau jis negali bti per didelis, nes tokiu atveju, pavyzdiui,
dl valiutos kurso svyravim galima turti ikreipt kain.
Tuo paiu metu arba madaug tuo paiu metu turi apimti labiausiai prie eksportavimo datos
priartjus laikotarp, per kur verslo praktika ir rinkos slygos, takojanios kain ilieka tos paios. Pvz.,
X

Y1

1 kovo

Yo

Y2

Z ( 90 dien)

22 kovo 1 balandio 11 balandio

1 liepos

Yo importuojam preki, kuri muitin vert turi bti nustatyta, importo data,
X tapai ar panai preki eksporto data,
Z tapai ar panai preki eksporto importuojam al 90 dien po importo datos,
Y1 ir Y2 tuo paiu arba madaug tuo paiu metu (10 dien prie ir po importo datos)
Identikos ar panaios preks turi bti pagamintos toje paioje alyje kaip ir vertinamos preks.. alis
gamintoja ne visuomet yra ir alis eksportuotoja. Preks gali bti pagamintos X alyje, parduotos Y alyje ir
importuotos Z al. kito gamintojo pagamintas prekes bus atsivelgiama tik tada, kai nra to paties
gamintojo pagamint tapai ar panai preki
Preki pardavimo komercinis lygis ir kiekis. Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat
150 straipsnio 1 dalis nustato: Taikant BMK 30 straipsnio 2 dalies a punkt (tapai preki sandorio
vert), muitin vert nustatoma remiantis tapai preki, parduot tuo paiu apyvartos lygiu ir kiekiu, kaip
ir vertinamos preks, sandorio verte. Jei toks pardavimas nenustatomas, naudojama tapai preki,
parduot skirtingu apyvartos lygiu ir (arba) skirtingu kiekiu, sandorio vert, patikslinta, atsivelgiant
apyvartos lygio ir (arba) kiekio skirtumus, su slyga, jei tokie patikslinimai gali bti padaryti remiantis
objektyviais duomenimis, kurie aikiai rodo patikslinimo pagrstum ir teisingum, nepriklausomai nuo to,
ar patikslinimas padidina, ar sumaina vert. Atitinkamos nuostatos taikomos ir panaioms prekms
(BMKN 151 straipsnio 1 dalis).
Nustatant importuojam preki muitin vert tapai ar panai preki sandorio verts metodu
muitin vert nustatoma remiantis tapai preki, parduot tuo paiu apyvartos lygiu ir kiekiu, kaip ir

92

vertinamos preks, sandorio verte. Nesant toki pardavim galima remtis tapai preki, o j nesant
panai preki pardavimo tokiomis situacijomis:
- to paties komercinio lygio, bet skirtingo kiekio pardavimais,
- skirtingo komercinio lygio, bet i esms to paties kiekio pardavimais,
- skirtingo komercinio lygio ir skirtingo kiekio pardavimais.
iais trimis atvejais turi bti padaryti, preki, kuri muitin vert nustatoma ir eksportuot tapai ar
panai preki sandorio veri patikslinimai vertinus skirting komercin (preks parduotos didmenininkui,
mamenininkui ar galutiniam vartotojui). Jeigu yra importuot tapai ar panai preki, kurioms taikytas
sandorio verts metodas ir jos parduotos didesniu kiekiu negu importuotos preks, kuri muitin vert
nustatoma, patikslinimai gali bti padaryti remiantis eksportuotojo preki kiekio, atitinkanio vertinam
importuojam preki kiek, pardavimo kaina.
Importuot tapai ar panai preki sandorio verts turi atitikti tokio paties komercinio lygmens ir
i esms tokio preki kiekio pardavimo atvejus, kaip ir t preki, kurioms nustatoma muitin vert.
Kas yra tas pats komercinis lygis? Kartais nustatyti lengva, kitais atvejais gana sudtinga. Apie
pirkjo komercin lyg galima sprsti pagal jo pardavj (gamintojas, vienintelis distributorius, pardavjas
parduodantis didmena, mamena) ir pagal vartotoj (gamintojai, vieninteliai distributoriai, prekybininkai
didmena ar mamena). ie pateikti palyginimai importuojantis gamintojas ir importuojantis
prekybininkas (distributorius), arba usienio valstybs vienintelis distributorius, kuris parduoda prekes
importuojanios alies vieninteliams distributoriams nra to paties komercinio lygio importuotojai.
Tas pats preki kiekis reikia, kad lyginant tapai ar panai preki importo atvejus su prekmis,
kuri muitin vert nustatoma, j pardavimo kiekiai turi bti artimi. Jeigu pirkjas A importuoja 10,0 ton
cukraus, o kitas importuotojas B yra ves 100,0 ton, tai skirtumas yra per didelis, kad galima bt
palyginti i importo atvej cukraus kainas. Kain skirtum gali slygoti preki kiekio pirkimo nuolaidos.
Tam, kad palyginimai bt ekvivalentiki, galima naudoti arba skirtingo komercinio lygmens arba
kito preki kiekio pardavim, arba abi ias slygas, atitinkamai pakoregavus bet kuri i t slyg. T pat
galima pasakyti ir apie transporto bei draudimo ilaidas. Koregavimas turi remtis patikima ir pakankama
informacija, norint sitikinti, ar jis yra priimtinas ir tikslus.
Jeigu importuot tapai ar panai preki sandorio verts neatitinka tokio paties komercinio
lygmens ir i esms tokio preki kiekio, kaip ir t preki, kurioms nustatoma muitin vert, tada
nagrinjamos ios situacijos:
- pardavimas tame paiame komercijos lygyje, bet skirtingu kiekiu. Pvz., didmenininkas importuoja
1500 kg tirpios kavos ir sandorio vert negali bti taikoma. Turime duomen, kad kitas didmenininkas

93

importavo 2300 kg tapaios tirpios kavos, kuriai buvo pritaikytas sandorio verts metodas ir 1 kg sandorio
vert sudar 50,0 Lt. Nustatyta, kad pardavjas visiems didmenininkams taiko t pai kain. Skirtingas
preki kiekis neturjo takos preki kainai, todl importuojamos 1500 kg tirpios kavos 1 kg muitin vert
bus 50,0 Lt. iuo atveju patikslinimas nereikalingas. Taiau, jeigu bus rodyta, kad importuotai 2 300 kg
tirpiai kavai buvo pritaikyta nuolaida, tada sandorio vert koreguojama. Pavyzdiui, preki kainininke
nurodyta, kad perkant didesn negu 2 000 kg kavos kiek, taikoma 5 proc. nuolaida. Tada patikslinta 1500
kg. importuojamos tirpios kavos muitin vert bus 52,5 Lt;
- pardavimas skirtingame komercijos lygyje, bet tuo paiu kiekiu. Pvz., didmenininkas pirko 2 800
vienet preki, kurioms sandorio verts metodas netaikomas. Turima duomen, kad 2 800 vienet
importavo mamenininkas ir jam buvo pritaikytas sandorio verts metodas, preks vieneto muitin vert
sudar 5,0 Lt. Tapai ar panai preki eksportuotojas pirkjui didmenininkui taiko 20 proc. nuolaid, o
mamenininkas moka kainininke nustatyt kain. iuo atveju patikslinimas reikalingas ir didmenininko
importuojamos preks vieneto muitin vert bus 4,0 Lt;
- pardavimas skirtingame komercijos lygyje ir skirtingu kiekiu.
iuo atveju daromi patikslinimai, atsivelgiant preki parduodamo kiekio ir komercinio lygio
taikomas nuolaidas.
Tais atvejais, kai kainos skirtumas priskiriamas komerciniam lygiui ar kiekiui, kainos tikslinimas turi
bti atliekamas, kad nustatyti muitin vert tame pat komerciniame lygyje ir tam paiam kiekiui, kai
vertinamos preks. Kai taip tikslinama preki vert, svarbiausias faktorius yra tapai ar panai preki
pardavjo praktika. Jei vert tikslinti btina dl kiekio skirtumo, kainos tikslinimo dydis turt bti lengvai
nustatomas; taiau kai dl komercinio lygio, taikomi kriterijai gali bti ne tokie akivaizds. Muitinei teks
inagrinti tapai ar panai preki pardavjo praktik. Isiaikinus pardavjo praktik, preki, kurias reikia
vertinti, importuotojo veiklos tyrimas turt utikrinti pagrind nustatyti, koks tapai ar panai preki
pardavjo komercinis lygis atitikt importuotojo. ios informacijos gavimas reikalauja suinteresuot ali
konsultacij.
BMKN 150 str. 25 dalys nustato ir kitas nuostatas tapai preki sandorio verts (BMK 30 .str. 2
dalies a punktas) metodo taikymui:
2. Jei sandorio vert trauktos ilaidos ir mokesiai, nurodyti Kodekso 32 straipsnio 1 dalies e
punkte, , ji turi bti patikslinta atsivelgiant ymius i ilaid ir mokesi, tenkani prekms, kuri
muitin vert turi bti nustatyta, ir tapaioms prekms, skirtumus, atsirandanius dl skirting preki
gabenimo atstum ir naudot transporto priemoni ries.

94

3. Jeigu, taikant straipsn, randama daugiau negu viena tapai preki pardavimo sandorio vert,
tai importuot preki muitinei vertei nustatyti naudojama maiausioji i i veri.
4. Taikant straipsn, kito asmens pagamint preki pardavimo sandorio vert naudojama tik
tuomet, jeigu, remiantis pirmuoju punktu, nerandama joki tapai preki, pagamint to paties asmens kaip
ir vertinamos preks.
5. iame straipsnyje tapai importuot preki sandorio vert reikia preki muitin vert, anksiau
nustatyt remiantis Kodekso 29 straipsniu, kuri patikslinta, kaip nurodyta io straipsnio 1 ir 2 dalyje.
Atitinkamai taikant panai preki sandorio verts (BMK 30 str. 2 dalies b punktas) metodo taikymui
analogikos nuostatos nustatytos MKN 151 straipsnio 25 dalimis).
Tais atvejais, kai transportavimo ilaidos skaiiuotos sandorio vert, verts patikslinimas gali bti
daromas, atsivelgiant reikmingus i ilaid tarp importuojam preki ir tapai ar panai preki
skirtumus, atsiradusius dl skirting i preki gabenimo atstum ir transportavimo bd.
Taikant tapai ar panai preki sandorio verts metodus svarbi yra nuostata, kuri nustato, kad kai
randama daugiau negu viena tapai preki pardavimo sandorio vert, tai importuot preki muitinei vertei
nustatyti naudojama maiausioji i i veri.
Siekiant nustatyti tapai ar panai preki sandorio vert tarp muitins ir importuotojo gali vykti
konsultacijos. ios konsultacijos drauge su informacija i kit altini turt leisti muitinei nustatyti, kokias
prekes galima laikyti tapaiomis ar panaiomis, kokiais dokumentais ir informacija remiantis galima padaryti
tapai ar panai preki sandorio veri patikslinimus ir kt. Klausimai, galintys kilti atliekant tapai ar
panai preki palyginamj analiz, gali bti vairs: dl lyginam preki pobdio, dl rinkos slyg
skirtum. Kiekvienu atveju btina atlikti kruopi analiz, kad bt priimtas teisingas sprendimas.
Aiku, gali bti daug atvej, kai atsakymas yra akivaizdus ir rinkos apklausa ir konsultacijos su
importuotojais nereikalingos.
Dokumentai, reikalingi tapai ar panai preki muitinei vertei nustatyti
Dokumentai, reikalingi rodymui, kad tapaios ar panaios preks, kuri muitin vert sandorio
verts metodu buvo nustatyta yra importuotos, yra ie:
- BD importo rinkinys, muitins verts deklaracija DV1, duomenys i Muitins departamento
duomen bazs ir kt.
- importuot arba tapai ar panai importuot preki sskaita faktra arba kitas dokumentas (BD
importo rinkinys), nurodantis importuot preki apraym, kiek ir kain;
- dokumentai, rodantys preki pristatymo ilaidas

95

- rodymai, reikalingi pakoreguoti preki kain, atsivelgiant skirting j komercijos lyg (mons
eksportuotojos preki pardavimo eksportui kainininkai, sutartys ir kt.) .

19 situacijos pavyzdys Gamintojas G alyje X pardav importuotojui didmenininkui I alyje Y batus

po 15 p. v. u por. iai siuntai sandorio verts metodas nebuvo taikomas. ie batai buvo isisti rugsjo 13
d.
Atlikus tolesn X alies gamintoj eksportuot importuojani al Y bat kain analiz, nustatyta,
kad:
a) pardavjas A pastoviai eksportuoja panaius batus pirkjams Y alyje po 30 p. v. u por.
Paskutinis pardavimas didmenininkui buvo rugsjo 12 d.;
b) pardavjas B eksportuoja tapaius batus mamenininkui Y alyje. Paskutins siuntos rugsjo 7
d. bat pardavimo kaina buvo 29 p. v., taiau sandorio vert jiems nebuvo taikyta;
c) pardavjas C eksportuoja tapaius batus didmenininkui alyje Y po 25 p. v. (CIP pristatymo
slygomis). Paskutin i bat siunta buvo rugsjo 9 d. ir jiems taikyta sandorio verts metodas;
d) pardavjas D pastoviai eksportuoja tapaius batus didmenininkams alyje Y. Laikotarpiu nuo
rugpjio 25 d. iki rugsjo 10 d. eksportavo penkias bat siuntas al Y. Visoms siuntoms bat muitinei
vertei nustatyti buvo taikomas sandorio verts metodas, kurioms buvo nustatytos tokios sandorio verts: 20
p. v., 21,5 p. v., 19,5 p. v., 19,5 p. v. ir 27 p. v.
Nustatykite importuotojo I alyje Y importuot bat muitin vert.
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas
1. Kadangi importuotojo I bat siuntai nebuvo taikomas sandorio verts metodas, importuojam bat
muitinei vertei nustatyti reikia taikyti alternatyvius muitinio vertinimo metodus, laikantis j taikymo
hierarchins tvarkos. Pirmasis i j yra tapai preki sandorio verts metodas.
2. Pardavjas A eksportuoja panaius batus (a atvejis), todl is importo atvejis taikyti tapai preki
sandorio vertei nustatyti netaikytinas. J galima bt nagrinti, jeigu nebt tapai preki importo atvej.
3. Pardavjo B eksportuoja tapaius batus (b atvejis), taiau j muitinei vertei nustatyti nebuvo
taikytas sandorio verts metodas.
4. Pardavjas C eksportuoja tapaius batus (c atvejis) didmenininkui (tas pats apyvartos lygis),
sandorio verts metodas buvo taikomas, todl iuo atveju tapai preki sandorio vert 25 p. v. gali bti
taikoma Y importuot bat muitin vertei nustatyti.
5. Pardavjas D pastoviai eksportuoja importuojani al Y tapaius batus didmenininkams (tas pats

96

apyvartos lygis) ir kuriems sandorio verts metodas buvo taikomas. Visos bat sandorio verts gali bti
taikomos importuojam preki muitinei nustatyti.
6. Turime daugiau negu vien tapai preki pardavimo sandorio vert: 25 p. v. pardavjo C, 20 p.
v. 21,5 p. v. 19,5 p. v., 19 p. v. ir 27 p. v. pardavjo D , todl vadovaujantis MKN 150 straipsnio 3 dalimi,
kai taikant tapai preki sandorio vert, randama daugiau negu viena tapati preki pardavimo sandorio
vert, importuot preki muitinei vertei nustatyti naudojama maiausioji i i veri.
Atsakymas. Importuotojo I alyje Y 2008 m. rugsjo 14 d. importuot bat poros muitin vert,
nustatyta tapai preki sandorio verts metodu, yra 19 p. v.
20 situacijos pavyzdys Gamintojas G alyje X parduoda didmenininkui I alyje Y 10 tkst. por
odines pirtines po 2 p. v. su slyga, kad I pirks kitas odines prekes u ketvirt milijono p. v. vertinus tai,
sandorio verts metodas netaikytinas. Turime tapai odini pirtini, pagamint alyje X ir eksportuot Y
al tuo paiu arba madaug tuo paiu metu, iuos duomenis:
a) eksportuotojas R pardav 1 500 vnt. mamenininkui po 2,7 p. v. Jo galiojaniam pasilyme
nustatytos tokios nuolaidos:
Kiekis

Nuolaida

11000

nra

10015000

5 proc. maiau

500110000

10 proc. maiau

b) eksportuotojas S parduoda 750 por pirtini mamenininkui X alyje po 2,8 p. v. Nustatyta, kad
pardavjas S parduoda mamenininkui pagal pateikt kaininink, o didmenininkui taiko 5 proc.
nuolaid;
c) eksportuotojas T pardav 500 vnt. pirtini mamenininkui X alyje po 3 p. v. Buvo nustatyta, kad
nuo kainininke nurodytos 3 p. v. kainos visiems didmenininkams T silo 5 proc. nuolaid.
Papildomai jis pasil visiems pirkjams ias kiekio nuolaidas:
Kiekis
1 2000

Nuolaida
nra

2 5001 7 500 5 proc. maiau

vir 7 500

10 proc. maiau

Kokia I importuotojo importuojam pirtini poros muitin vert?

Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas
1. Kadangi importuotojo I importuojam pirtini siuntai sandorio verts metodas netaikytinas,

97

reikia taikyti alternatyvius muitinio vertinimo metodus, laikantis j taikymo hierarchins tvarkos. Pirmasis
i j yra tapai preki sandorio verts metodas.
2. Turime tris tapai preki importo atvejus, kuriuos reikia inagrinti, kad galima bt
importuotojo I importuojam 10 tkst. vnt. por pirtini pritaikyti tapai preki sandorio verts metod:
a) eksportuotojas R pirkjams taiko kiekio nuolaidas, pirtini pardavimo kain 2,7 p. v. reikia
patikslinti nuolaidos dydiu ir poros pirtini kaina, perkant 10 tkst. vnt., bt 2,43 p. v. (2,70 2,70 x 10
p. v./100 = 2,43 p. v.),
b) eksportuotojo S pirtini pardavimo kain 2,8 p. v. reikia pakoreguoti nuolaida, kuri taiko
didmenininkui. Pakoreguota pirtini kaina bus 2,66 p. v. (2,80 2,80 x 0,05/100 = 2,66 p. v.),
c) eksportuotojo T pardavimo kain reikia pakoreguoti nuolaida, kuria taiko didmenininkui, ir kiekio
nuolaida. Pakoreguota pirtini kaina bus 2,565 p. v. (3,00 p. v 3,00 x 0,005/100 3,00 x 0,005/100 =
2,565 p. v.).
Atsakymas. Importuotojo I importuot poros pirtini muitin vert yra 2,43 p. v. ( maiausia i nustatyt).

4.2. Dedukcinis muitinio vertinimo metodas

Inagrinti sandorio verts, tapai preki ir panai preki muitinio vertinimo metodai remiasi
sandorio verte. Jeigu negalime taikyti sandorio verts metodo, negalima rasti tapai ar panai preki
priimtinos sandorio verts, kitas muitinio vertinimo metodas yra dedukcinis verts metodas, kurio vertinimo
pagrindas skiriasi nuo pirmiau nagrint metod.
Dedukciniu metodu preki muitin vert nustatoma remiantis preks vieneto kaina, kuria
importuojamas arba tapaias ar panaias importuotas prekes, pardavus importuojanios alies muit
teritorijoje, i kurios atimama importuotojo pelnas ir administracins bei kitos ilaidos, susijusios preki
pardavimu, muitai ir kiti mokesiai, nustatyti importuojamoms prekms. Tokiu bdu gaunama preks kaina
prie sienos, nuo kurios apskaiiuojami moktini muitai ir kiti mokesiai.
BMK 30 straipsnio 2 dalies (c) punktas nustato, kad importuojam preki muitinei vertei nustatyti
laikoma vert, nustatyta pagal preki vieneto kain, u kuri Bendrijoje su pardavjais nesusijusiems

98

asmenims parduotas didiausias bendras importuot preki ar tapai arba panai importuot preki
kiekis.
BMKN 152 straipsnio 1- 5 dalies nuostatos detalizuoja BMK 30 straipsnio 1 dalies (c) punkto
taikym:
1. a) Jei importuotos preks arba importuotos tapaios ar panaios preks, parduotos Bendrijoje
tokio paties pavidalo, kokio jos buvo importuotos, importuot preki muitin vert, taikant Kodekso 30
straipsnio 2 dalies c punkt, nustatoma pagal preki vieneto kain, u kuri importuot preki arba
importuot tapai ar panai preki didiausias bendras kiekis, tuo paiu arba madaug tuo paiu metu,
kaip ir vertinamos preks, parduotas su pardavjais nesusijusiems asmenimis, i kurios atimama:
i) komisiniai, paprastai mokami ar kuriuos susitarta mokti, arba apskaiiuotas pelnas ir bendrosios
ilaidos (skaitant tiesiogines ir netiesiogines atitinkam preki rinkotyros ilaidas), susijusios su tos paios
klass ar ries importuot preki pardavimu Bendrijoje;
ii) prastins transporto ir draudimo bei kitos su tuo susijusios ilaidos, atsirandanios Bendrijoje;

iii) importo mokesiai arba kiti mokesiai, mokami Bendrijoje importuojant arba parduodant prekes.
b) Jeigu nei importuotos preks, nei tapaios ar panaios importuotos preks neparduotos tuo paiu
ar madaug tuo paiu metu, kaip ir vertinamos preks, importuot preki muitins verts nustatymas pagal
straipsn, jei kitaip nenurodyta 1 dalies a punkte, remiasi preki vieneto kaina, u kuri importuotos ar
importuotos tapaios ar panaios preks tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, parduodamos
Bendrijoje artimiausi dien kaip ir vertinamos preks, bet ne vliau kaip 90 dien po importavimo.
2. Jei nei importuotos preks, nei importuotos tapaios ar panaios preks neparduotos Bendrijoje
tokio pat pavidalo, kokio jos buvo importuotos, tai importuotojo pageidavimu importuojam preki muitins
verts nustatymas remiamasi preks vieneto kaina, u kuri didiausias bendras importuot preki kiekis po
tolesnio j apdorojimo yra parduotas Bendrijoje su pardavju nesusijusiems asmenimis, atmus perdirbimo
metu sukurt vert ir atlikus 1 dalies a punkte nurodytus atskaitymus.
3. iame straipsnyje preks vieneto kaina, u kuri parduodamas didiausias bendras importuot
preki kiekis, yra kaina, u kuri didiausias preki vienet skaiius parduodamas Bendrijoje su pardavju
nesusijusiems asmenimis, pirmuoju apyvartos lygiu po preki importo.
4. Pagal straipsn nustatant vieneto kain, negali bti remiamasi preki pardavimo Bendrijoje
sandoriais, sudarytais su asmeniui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai, nemokamai ar maesne kaina tiekia
prekes ar teikia paslaugas, kurios nurodytos Kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir kurios naudojamos
importuot preki gamybai ir pardavimui eksportui.

99

5. Taikant 1 dalies b punkt, artimiausia diena laikas, per kur atlikta tiek importuot preki
arba tapai ar panai importuot preki pardavim, kad j pakakt preki vieneto kainai nustatyti.
Nustatant importuot preki, kuri muitin vert turi bti nustatyta, arba tapai ar panai anksiau
importuot preki vieneto pardavimo kain, kuri yra ieities momentas apskaiiuojant importuojam preki
muitin vert dedukciniu metodu, yra svarbios ios nuostatos:
- importuotos ar tapaios arba panaios importuotos preks turi bti parduotos Bendrijoje, bet ne
eksportui. Preki vieneto pardavimo kainai nustatyti nei PPO Muitinio vertinimo susitarime, nei BMK nra
nustatytos pirmumo slygos remtis importuot preki, kuri muitin vert turi bti nustatyta, ar tapai ar
panai anksiau importuot preki pardavimais. Praktikai tai priklauso nuo turimos informacijos apie
preki pardavim. Jeigu importuotojas pateikia duomenis apie importuot preki, kuri muitin vert turi
bti nustatyta ar jo importuot tapai ar panai preki pardavimo atvejus, nebtina iekoti kit
importuotoj tapai ar panai preki pardavimo atvej. Taip pat jeigu turima informacijos apie tapai ar
panai preki esamus pardavimo atvejus, nebtina laukti, kol importuotos preks bus parduotos. Nustatant
importuot preki muitin vert, paprastai praktikoje pirmenyb teikiama vertinam preki pardavimams ir
j vieneto kainai nustatyti prie importuot tapai ar panai preki pardavimus ir j vieneto kain;
- importuotos, tapaios ar panaios importuotos preks turi bti parduotos pirkjui, nesusijusiam su
pardavju. Pardavimo atvejai susijusiems partneriams atmetami ir, skirtingai negu sandorio verts metodu,
rodyti, ar is ryys neturjo takos sandorio kainai, nereikia;
- negali bti remiamasi preki pardavimo Bendrijoje sandoriais, sudarytais su asmeniu, kuris
tiesiogiai ar netiesiogiai, nemokamai ar maesne kaina tiekia prekes ir paslaugas, kurios nurodytos Bendrijos
muitins kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir kurios naudojamos importuot preki gamybai ir
pardavimui eksportu;
- jeigu nei importuotos, nei importuotos tapaios ar panaios preks nra parduotos alies muit
teritorijoje tokiu paiu pavidalu, kaip jos buvo importuotos, tai, importuotojo praymu, muitin vert
nustatoma remiantis vieneto kaina, kuria importuojamos preks po tolesnio perdirbimo buvo parduotos,
iskaitant perdirbimo ilaidas;
- importuotos tapaios ar panaios importuotos preks turi bti parduotos tuo paiu arba beveik tuo
paiu metu, kaip ir importuojamos preks, kuri muitin vert turi bti nustatyta, bet ne vliau kaip 90 dien;
jeigu nra pardavimo atvej tuo paiu arba beveik tuo paiu metu, nagrinjami artimiausi pardavimo atvejai
po tuo paiu arba tuo paiu metu, bet ne vliau kaip 90 dien;

100

- jeigu nra jokio tapai ar panai preki pardavimo atvej importo metu, importuotojui reikia
pateikti ustat ar garantij, kad jis vliau galt pateikti duomenis importuojam preki dedukciniam
metodui taikyti;
- turi bti apskaiiuojama preks vieneto kaina parduota didiausiu bendru kiekiu.
Svoka didiausias bendras kiekis yra susijusi su preki pardavimu skirtingomis kainomis.
Didiausias bendras kiekis nustatomas pagal preks vieneto kain, kuria yra parduotas didiausias preki
kiekis nesusijusiam pirkjui pirmame apyvartos lygyje. Nustatant didiausi visumin kiek, visi pardavimai
pagal tam tikr kain yra sumuojami ir preks vienet pardavimo kiekis viena kaina yra lyginama su preki
vienet pardavimo kiekiu kita kaina. Didiausias bendras preks vienet kiekis, parduotas tam tikra kaina, ir
yra didiausias bendras kiekis. Kad nustatytumte preki pardavimo vieneto kain, nereikia laukti, kol bus
parduotos visos importuotos preks.
Preks, parduotos didiausiu bendru kiekiu, vieneto kainos nustatym iliustruoja ie pavyzdiai:
Kiekio ribos, Vieneto Pardavim
Parduota
parduota vnt. kaina Lt skaiius
i viso vnt
110

100 10 pardav. po 5 vnt

65

5 pardav. po 3 vnt.
1125

95

daugiau 25

5 pardav. po 11 vnt.
90

55

1 pardav. po 30 vnt.

80

1 pardav. po 50 vnt.
Preks vieneto kaina parduota didiausiu bendru kiekiu yra 90 Lt, kadangi ja parduota didiausias
kiekis (80 vnt.)
Pavyzdys. I JAV importuoti dinsai ir parduoti Lietuvos Respublikoje A, B, C D, E ir F atvejais.
Pardavimo kiekis vnt.
A 30

90

B 15

100

C 50

95

D 25

105

E 35

90

F5

100

Vieneto kaina Lt.

I viso
Vieneto kaina

Bendras kiekis

101

90

65 (30+35)

95

50

100

60 (40+15+5)

105

25

Dins, parduot didiausiu bendru kiekiu, vieneto kaina yra 90 Lt, kadangi j parduota didiausias
kiekis (65 vnt.)
Importuojam preki muitinei vertei nustatyti dedukciniu metodu i importuot preki, kuri muitin
vert turi bti nustatyta, arba tapai ar panai anksiau importuot preki parduot Bendrijos
(importuojanios alies) vidaus rinkoje didiausiu visuminiu kiekiu vieneto kainos atimama:
i) komisiniai, paprastai mokami ar kuriuos susitarta mokti, arba apskaiiuotas pelnas ir bendrosios
ilaidos (skaitant tiesiogines ir netiesiogines atitinkam preki rinkotyros ilaidas), susijusios su tos paios
klass ar ries importuot preki pardavimu Bendrijoje;
ii) prastins transporto ir draudimo bei kitos su tuo susijusios ilaidos, atsirandanios Bendrijoje;
iii) importo mokesiai arba kiti mokesiai, mokami Bendrijoje importuojant arba parduodant
prekes(BMKN 152 str. 1 dalis a)punktas) .
Kada importuotos preks yra parduotos komiso pagrindu, i preks vieneto kainos atimama tik
komisiniai ir neturi bti atimami pelnas ir bendrosios ilaidos ir atvirkiai. Tais atvejais, kada preks yra
parduodamos pirkjui tiesiogiai, i preks vieneto kainos atimamas pardavjo apskaiiuotas pelnas ir
bendrosios ilaidos. Bendrosioms ilaidoms priskiriamos ilaidos, patirtos po vertinam preki importo ir
susijusios su preki sandliavimu ir isaugojimu iki pardavimo, j rengimu rinkai, pardavimu bei kitos
ilaidos, bdingos preki rinkodaros, rinkotyros ir administravimo veiklai;
odiai pelnas ir bendrosios ilaidos vardija vien i preks vieneto kainos atimam dmen.
Pelnas ir bendrosios ilaidos turi bti nustatomos remiantis deklaranto pateikta informacija, iskyrus tuos
atvejus, kai jo pateikti duomenys neatitinka t, kurie paprastai yra parduodant Bendrijoje prekes, kurios yra
tos paios klass arba ries kaip ir preks, kuri muitin vert turi bti nustatyta. Svoka tos paios klass
ar ries preks reikia prekes, kurios patenka preki, kurios gaminamos konkreioje pramons akoje ar
sektoriuje, grup ar asortiment. Ji apima tapaias ir panaias prekes. Preks nebtinai turi bti importuotos
i tos paios, kaip ir preks, kuri vert nustatinjama, alies.
Jeigu importuotojo pateiktos Pelno (nuostoli) metins ataskaitos duomenimis importuotojo
apskaiiuoto veiklos pelno norma yra neigiama arba pelno ir bendrj ilaid norma gerokai skiriasi nuo tos
paios veiklos moni Statistikos departamento prie LR Vyriausybs apskaiiuotos bendrojo pelningumo
normos, arba importuotojas negali pateikti Pelno (nuostoli) ataskaitos, tai pelno ir bendrj ilaid dydis,

102

kur reikia atimti i preks vieneto kainos, gali bti apskaiiuojamas pagal Statistikos departamento prie LR
Vyriausybs skelbiamus bendrojo pelningumo duomenis. Atimamo pelno norma turi atitikti tos paios akos
ar veiklos vidutin pelno norm. i vidutin atskir ak ar veiklos ri pelno norm paprastai skelbia
nacionalins statistikos staigos. Peln ir bendrsias ilaidas, kurias reikia atimti i preks vieneto pardavimo
kainos, pardavjas gali apskaiiuoti i jo mons Pelno (nuostoli) atskaitos formos, pateikiamos Valstybinei
mokesi inspekcijai, duomen.
Jeigu pelno apimtis yra nesuderinama su tos paios klass ar ries preki pardavimo pelno norma
(tai gali bti tais atvejais, kai einama nauj rink, tuomet pelnas gali bti maas, o bendrosios ilaidos
didels), taiau pelno ir bendrj ilaid suma suderinama su tos akos ar veiklos ri preki pardavimo
pelno ir bendrj ilaid sumos normomis, tada gali bti atimama bendra pelno ir bendrj ilaid suma.
I preki vieneto kainos, parduotos didiausiu bendru kiekiu, yra atimama transporto, sandliavimo,
pakrovimo, ikrovimo ilaidos, padarytos Lietuvos muit teritorijoje nuo preki veimo iki paskirties vietos,
tenkanios parduodam preki vienetui.
I preki vieneto kainos, parduotos didiausiu visuminiu kiekiu, taip pat atimami Bendrijos muitai ir
kiti mokesiai, nustatyti Lietuvos Respublikoje u preki veim ar pardavim Jei vidiniai mokesiai u
preki pardavim yra skaityti bendrsias ilaidas, j negalima atimti pagal punkt antr kart.
Preki muitin vert dedukciniu metodu gali bti apskaiiuojama pagal formul:
MV = PK PB T M (pvm) M (a) M (im);
kur MV preks vieneto muitin vert, litais;
PK preks parduotos didiausiu bendru kiekiu vieneto kaina, litais;
PB importuotojo, kurio importuojam preki muitin vert turi bti nustatyta dedukciniu metodu,
veiklos pelnas ir bendrosios ilaidos, susijusios su preki pardavimu Bendrijoje, tenkanios preks vieneto
kainai, litais;
T transporto ir draudimo bei kitos su tuo susijusios ilaidos, atsirandanios Bendrijoje ir tenkanios
preks vienetui, litais;
M (pvm) pridtins verts mokesio (toliau vadinama PVM) moktino u importuojamas prekes,
tenkanio preks vieneto kainai, suma litais;
M (a) akcizo mokesio suma litais;
M (im) importo muito suma litais.
Elementai, kuriuos reikia atimti i preks vieneto kainos, apskaiiuojami tokia tvarka:
1. Apskaiiuojamas mons veiklos pelnas ir bendrosios ilaidos, susijusios su preki pardavimu
Bendrijoje, litais:

103

PB = PK x (Pn +Bn) % / 100;

kur Pn mons vidutinio veiklos pelno norma, apskaiiuojama i mons pelno (nuostoli)
ataskaitos, procentais;
Bn mons vidutini bendrj ilaid norma, apskaiiuojama i mons pelno (nuostoli)
ataskaitos, procentais.
2. Apskaiiuojama transporto ir draudimo bei kit su tuo susijusi ilaid, atsirandani Bendrijoje ir
tenkani preks vienetui, suma (T) litais.
3. PVM suma apskaiiuojama preks PVM mokesiu apmokestinamj baz padauginus i prekms
Lietuvos Respublikos pridtins verts mokesio statymo nustatyto PVM tarifo:
M (pvm) = (PK PB - T) x PVM % / (100 % + PVM %).
4. Akcizo mokesio suma apskaiiuojama preks akcizo mokesiu apmokestinamj baz
padauginus i Lietuvos Respublikos akciz statymo nustatyto akcizo mokesio tarifo:
M (a) = K x A;
kur K preks akcizo mokesiu apmokestinamoji baz;
A akcizo mokesio tarifas;
5. Importo muitai apskaiiuojami preks importo muitais apmokestinamj baz padauginus i
Bendrijos muit teiss akt nustatytos importo muito normos, taikomos atitinkamai prekei:
M (im) = (PK PB T M (pvm) M (a)) x Mn % / (100 % + Mn %);
kur Mn importo muito norma, nustatyta u Bendrijos muit teritorij importuojamas prekes,
kilusias i treij ali, procentais.
Taikant dedukcin metod, muitinei turi bti pateikti ie dokumentai:
- preki muitins verts dedukciniu metodu apskaiiavimas, suraytas ant mons blanko, patvirtintas
mons vadovo (savininko) ir vyriausiojo finansininko (buhalterio). Jame turi bti pateikti duomenys, pagal
kuriuos apskaiiuota preks vieneto kaina, ir atlikti preks muitins verts apskaiiavimai;
- importuot preki, kuri muitin vert apskaiiuojama dedukciniu metodu, arba tapai preki arba
panai preki pardavim Bendrijoje rodantys dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartys, sskaitos faktros,
pardavim suvestins ir kt.). Muitinei gali bti pateiktos sskait faktr kopijos;
- ataskaitinio laikotarpio Pelno (nuostoli) ataskaita, pateikta Valstybinei mokesi inspekcijai;
- transporto, sandliavimo, tarpininkavimo ir kit paslaug sskaitos faktros, banko pavedimai ir
kt.).
Dokumentai, kurie reikalingi rodyti preki muitin vert nustatyt dedukciniu metodu:

104

- verts apskaiiavimo lapas, patvirtintas mons direktoriaus ir vyriausiojo finansininko (buhalterio).

Jame pateikiama informacija, reikalinga preks, parduotos didiausiu visuminiu kiekiu Bendrijoje, vieneto
kainai nustatyti ir preks vieneto muitins verts apskaiiavimas;.
- ankiau importuot preki Bendrojo dokumento importo rinkinys, nurodantis importuot preki
apraym ir kiek;
- importuot arba tapai ar panai importuot preki pardavimo Bendrijoje dokumentai (sutartis,
komercin sskaita faktra, kasos pajam orderiai);
- i preks vieneto atimam ilaid pagrindiantys dokumentai (transporto, sandliavimo paslaug
sskaitos, apmokjimo dokumentai);
- pelno (nuostoli) ataskaitos forma, pateikta Valstybinei mokesi inspekcijai, u paskutin
ataskaitin laikotarp, atitinkant preki pardavim.
21 situacijos pavyzdys Importuotojas I alyje Y i alies X 2008 m. rugpjio 15 d. importavo 3 tkst.
kv. m keramini apdailos plyteli pagal konsignacijos sutart ir importuotojui sandorio verts metodas
nebuvo taikomas. Tapai ar panai preki sandorio verts metodo nebuvo galima taikyti, kadangi nebuvo
importuota tapai ar panai preki, kurioms buvo taikytas sandorio verts metodas.
Importuotojas pateik dokumentus, kuriais rod, kad i tos paios alies rugpjio 1 d. pagal
konsignacijos sutart importavo tos paios ries 5 tkst. kv. m keramini plyteli, kuri didesn dal
pardav Lietuvoje nesusijusiam pirkjui. Didiausias bendras kiekis buvo parduotas po 40,0 LTL/m2
(apskaiiuotas be PVM mokesio).
mons paskaiiuotas pelnas 15 proc.
Bendrosios mons ilaidos (administracijos, reklamos, ryio paslaugos) 5,7 proc.
Transporto, sandliavimo, pakrovimo, ikrovimo ilaidos 0, 40 Lt / kv. m
Importo muitas 10 proc.
Apskaiiuokite 3 tkst. kv. m keramini plyteli siuntos muitin vert.
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas
1. Kadangi sandorio verts, tapai ar panai preki sandorio verts metodai negali bti panaudoti
importuojam keramini plyteli muitinei vertei nustatyti, gali bti taikomas paskesnis alternatyvus muitinio
vertinimo metodas dedukcinis.
2. Turime keramini plyteli, parduot didiausiu bendru kiekiu importuojanioje alyje, kain 40
LTL / kv. m, todl i ios kainos reiks atimti elementus, nurodytus BMKN 152 str. 1 dalies a) punkte:
2.1. peln LTL, kur reikia atimti i plyteli 1 kv. m pardavimo kainos, 6,0 LTL (40,0 Lt x. 15 /100 =

105

6,0 LTL);
2.2. bendrsias ilaidas, kurias reikia atimti i plyteli 1 kv. m pardavimo vieneto kainos, 2,28 LTL
(40,0 Lt x 5,7 / 100 = 2,28 LTL).
3. Transporto, sandliavimo, pakrovimo, ikrovimo ilaidos 0, 40 Lt / kv. m.
3.1. Plyteli 1 kv. m pardavimo kaina, atmus peln, bendrsias ilaidas ir transporto ilaidas, 31,5
Lt (40,0 Lt (6,0+2,28 +0,4) = 31,5 LTL.
4. Moktinas importo PVM u importuotas keramines plyteles, kur reikia atimti, sudarys 4,8 LTL
(31,5 x 18/100+18 = 4,8 LTL).
4.1. Plyteli vieneto kaina, atmus PVM, yra 26,7 LTL (31,5 LTL 4,8 LTL = 26,7 LTL).
5. Moktinas importo muitas u importuotas keramines plyteles, kur reikia atimti, sudarys 2,4 LTL
(26,7 LTL x 10 /100+10 = 2,4 LTL).
5.1. Plyteli vieneto 1 kv. m kaina, atmus 10 proc. importo muit, yra 24,3 LTL (26,7 LTL 2,4
LTL = 24,3 LTL).
Atsakymas. Importuotojo I importuot 2008 m. rugpjio 15 d. keramini plyteli 1 kv. m muitin
vert, apskaiiuota dedukciniu metodu, yra 24,3 LTL. 3 tkst. kv. m siuntos muitin vert yra 72 900 LTL,
nuo kurios bus skaiiuojami importo muitai ir mokesiai.

22 situacijos pavyzdys Importuotojas I alyje Y importavo 1 000 kg preki, kuri muitins verts
nemanoma nustatyti paeiliui taikant sandorio verts, tapai preki sandorio verts, panai preki sandorio
verts muitins verts nustatymo metodus. Kadangi importuotos preks, tapaios preks arba panaios
preks neparduotos tuo paiu arba madaug tuo paiu metu, kaip ir vertinamos preks, importuot preki
muitin vert nustatoma pagal preks vieneto kain, u kuri importuotos preks parduodamos Bendrijoje
po importavimo. Preks buvo ileistos laisv apyvart pateikus Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo
nuostat 248 straipsnio 1 dalyje minim galinios atsirasti skolos muitinei dydio garantij 2 500 p. v.
1 000 kg preki siunt importuotojas I pardav Bendrijoje didmenininkui, su juo nesusijusiam pirkjui u
10 tkst. p. v. Preks vieneto pardavimo kaina 10,0 p. v. Transportavimo ilaidos Bendrijoje, kurios
neskaitytos bendrsias ilaidas, 200 p. v.
Muito tarifas 10 proc. Muito mokesiai neskaityti bendrsias ilaidas.
mons pelnas ir bendrosios ilaidos 15 proc.
Apskaiiuokite importuojam preki 1000 kg siuntos muitin vert dedukciniu metodu.
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas

106

1. Kadangi visa preki 1 000 kg siunta buvo parduota vienam pirkjui u 10 tkst. p. v., tai preki
vieneto kaina, parduota didiausiu bendru kiekiu, yra 10 p. v.
2. Apskaiiuota pelno dalis ir bendrj ilaid suma, kuri reikia atimti i preks vieneto pardavimo
kainos, sudaro 1,50 p. v. (10,00 p. v. x 15 % / 100 % = 1,50 p. v.).
3. Transportavimo ilaidos, tenkanios vienam preks vienetui, yra 0,20 p. v. / kg. (200 p .v. / 1000 kg =
0,20 p. v.).
4. Preki vieneto kaina, atmus peln ir bendrsias ilaidas bei transporto ilaidas, yra 8,37 p. v.
(10,00 p. v. 1,50 p. v. 0,20 p. v. = 8,30 p. v.).
5. I ios kainos atmus importo muit gaunama preks vieneto muitin vert
8,30 p. v. (8,30 p. v. x 10 % / (100 % + 10 %) = 7,55 p. v.
Atsakymas. Importuotojo I importuot 1 000 kg preki siuntos muitin vert, nustatyta dedukciniu
verts metodu yra 7 550 p. v. (1 000 kg x 7,55 p. v. = 7 550 p. v.)
Moktinas muitas 755 p. v. (7 550 p. v. x 10/100 = 755 p. v.)
Moktinas importo PVM 1 265 p. v. (7 550 p. v. +755 p. v.) x18/100 = 1495 p. v.)
Atsisakytinos (grintinos) garantijos dalis yra 95 p. v. (2500 p. v. 755 p. v. 1495 p. v. =250 p.
v.).

4.3. Preki muitins verts nustatymas sumavimo metodu

Kai importuojamos preks muitins verts negalima nustatyti dedukciniu metodu, taikoma
apskaiiuotoji preks vert sumavimo metodu, arba, jei importuotojas pageidauja metod jis gali taikyti
ankiau nei dedukcin. PPO Muitinio vertinimo susitarime numatyta, kad apskaiiuotoji importuojam
preki muitin vert iuo metodu nustatoma sumuojant iuos tris pagrindinius preks gamybos kat ar verts
elementus:
- aliav, mediag ir gamybos arba kitokio importuojam preki apdorojimo katus ar vert. Muitin
naudos ia nurodyt aliav ir mediag vert tik tais atvejais, jeigu j kat negalima nustatyti. Faktiki
importuot preki gamybos katai gamintojo turi bti nustatyti remiantis bendrai priimtais buhalterins
apskaitos principais. i element grup eina aliav (mediena, metalas, oda, audiniai, molis), komponent
ar dali, gamybos (darbo umokesio, main ir rengim) katai ir kiti gamybos proceso ir prieiros katai;
- pelno ir bendrj ilaid suma, tenkanti gamintojui parduodant eksportui importuojani al
prekes, pagamintas eksportuojanioje alyje, kurios yra tos paios klass ar ries kaip ir preks, kuri

107

muitin vert turi bti nustatyta. Kaip ir dedukcinio metodo atveju, pelno ir bendrj ilaid suma turt bti
skaiiuojamos bendrai. Tai leidia utikrinti, kad i bendra suma atitiks tos paios klass ar ries preki
prastin pardavim, nors pelnas gali bti emas, o bendrosios ilaidos auktos.
Sumavimo metodas gali bti pritaikytas tik eksportuotojui sutikus, kadangi jokia alis negali
reikalauti arba priversti kur nors asmen, negyvenant savoje teritorijoje, teikti patikrinimui arba leisti prieiti
prie finansini arba kitoki dokument, siekiant nustatyti apskaiiuotj vert. Taiau informacija, suteikta
preki gamintojo apskaiiuotai vertei nustatyti, gali bti patikrinta kitoje alyje importuojanios alies
pareign, su tuo sutikus gamintojui ir su slyga, kad jie pakankamai anksti apie tai prane eksportuotojui ir
pastarasis sutiks. BMKN 153 str. 1 dalis taip pat nustato, kad muitin negali reikalauti i ne Bendrijos
asmens pateikti tikrinimui arba leisti naudotis bet kuriais apskaitos dokumentais ar kitais duomenimis, kuri
reikia iai vertei nustatyti. Taiau jei preki pateikjas pateikia informacij tam, kad pagal straipsn bt
nustatyta muitin vert, valstybs nars muitin gali i informacij tikrinti ne Bendrijos alyje, preki
pateikjui sutikus ir i anksto apie tai informavusi atitinkamos valstybs muitin ir gavusi patvirtinim, kad ji
tokiam tikrinimui neprietarauja.
BMK 30 str. 2 dalies d) punktas nustato importuojam preki muitinei vertei nustatyti taikoma
apskaiiuotoji vert, gauta susumavus:

mediag ir gamybos arba kitokio perdirbimo, atlikto gaminant importuotas prekes, ilaidas

arba vert;

peln ir bendrsias ilaidas, kuri dydis lygus pelnui ir bendrosioms ilaidoms, kurios paprastai

atsispindi alies eksportuotojos gamintoj vykdomoje prekyboje prekmis, parduodamomis eksportui

Bendrij, kurios yra tos paios klass ar ries kaip ir preks, kuri vert nustatinjama.
BMKN 153 straipsnio 24 dalys detalizuoja BMK 30 straipsnio 2 dalies d punkto taikym:
2. mediag ir gamybos kain arba vert, nurodyt Kodekso 30 straipsnio 2 dalies d punkto
pirmojoje traukoje, skaitoma Kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkiuose nurodyt
element ilaidos. j taip pat turi bti skaityta Kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nurodyt bet kuri tiesiogiai
ar netiesiogiai pirkjo pateikt produkt ar suteikt paslaug, skirt importuotoms prekms gaminti,
atitinkama verts dalis. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkto iv papunktyje nurodyt darb, atlikt
Bendrijoje, skaitoma tik tos dalies darb, u kuriuos sumoka gamintojas, vert.
3. Jei nustatant apskaiiuotj vert, naudojamasi kita nei gamintojo ar jo vardu pateikta
informacija, muitin, deklarantui pageidaujant, j informuoja jam apie ios informacijos altinius, duomenis,
kuriais buvo naudotasi, ir tais duomenimis pagrstus apskaiiavimus, atsivelgiant Kodekso 15 straipsn.

108

4. Kodekso 30 straipsnio 2 dalies d punkto antrojoje traukoje mintas bendrsias ilaidas

skaitomos tiesiogins ir netiesiogins preki gamybos ir pardavimo eksportui ilaidos, kurios nra trauktos
pagal Kodekso 30 straipsnio 2 dalies d punkto pirmj trauk.

22 situacijos pavyzdys Gamintojas G alyje X konsignacijos pagrindu tiekia importuotojui I alyje Y

100 pianin. Pianin sskaitoje faktroje proformoje nurodyta 1 pianino kaina 300 p. v. Tokie pianinai
anksiau nebuvo importuoti al Y, todl nei sandorio verts (nes pianinai nebuvo parduoti), nei tapai
ar panai preki sandorio verts ir dedukcinio metodo taikyti nra galimybi.
Importuotojui susitarus su gamintoju, importuotojas muitinei pateikia gamintojas G apskaiiuot
vieno pianino kain, kuri sudaro:
Mediag kaina

200 p. v.

Gamybos katai

120 p. v.

Pianin pakavimas

100 p. v.

Pelnas ir bendrosios ilaidos 180

Importuotojas I gamintojui pateik rankius, kuri kaina 4000 p. v. ir galima pagaminti 400 pianin
Pagaminus 100 pianin gamintojas rankius grino. Pianin transporto ilaidos tenka pirkjui ir jos
sudaro 1000 p. v.
Apskaiiuokite vieno 1 pianino ir 100 pianin siuntos muitin vert.
Situacijos nagrinjimas ir sprendimas
1. Apskaiiuojant pianin muitin vert dedukciniu metodu prie gamintojo G pateiktos 1pianino
apskaiiuotos 600 p. v. kainos reikia pridti: a) pirkjui tenkanias transporto ilaidas 10 p. v. (1000/100
= 10 p. v.) ir b) priklausini kain, tenkani pianinui, 100 p. v. ((bendra priklausini kaina, tenkanti
100 pianin gamybai, yra 10 tkst. p. v. (40 tkst. p. v. x 100/400 = 10000 p. v.), o tenkanti vienam
pianinui 100 p. v.)).
Atsakymas. Importuotojo I importuoto 1 pianino muitin vert apskaiiuota sumavimo metodu yra
720 p. v. (200 + 120 +100 + 180 + 10 + 100 p. v. = 720 p. v.), o 100 vnt. siuntos muitin vert 72 tkst.
p. v.

4.4. Priimtini bdai preki muitinei vertei nustatyti

PPO Muitinio vertinimo susitarimo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kai anksiau mint preki muitinio
vertinimo metod negalima pritaikyti, muitin vert turi bti nustatoma taikant pagrstas priemones, kurios
atitinka Susitarimo VII straipsnio principus ir bendrsias nuostatas, bei remiantis duomenimis, kuriuos turi

109

importuojanti alis. is bdas numato lanksiau taikyti anksiau nagrintus muitinio vertinimo metodus. Tai
gali bti:
- taikant importuojamoms prekms tapai ar panai preki muitinio vertinimo metodus, galima
priimti tapai ar panai preki eksportuot i kit ali negu preks, kuri muitin vert yra nustatoma,
sandorio vertes;
- taikant dedukcin preki muitins verts nustatymo metod, importuot preki pardavimo 90 dien
terminas gali bti praplstas;
- taikant sandorio verts metod, muitine verte gali bti preks kaina, kuri turt bti sumokta u
prek, jeigu ji bt nupirkta tiekjo kainininke nurodyta eksporto kaina.
Tai gali bti atvejai, pavyzdiui, kai yra importuojamos preks pagal nuomos ar lizingo sutartis. iuo
atveju nra pardavimo ir sandorio verts metodo negalime taikyti. Taikyti kitus metodus taip pat neturime
galimybi, todl iuo atveju gali bti pritaikyti kiti bdai muitinei vertei nustatyti, kaip preks eksporto kaina
nurodyta eksportuotojo kainininke. Jeigu importuojamos preks yra naudotos, o kainininke nustatyta nauj
preki kaina, reikia vertinti likutin preks vert, atsivelgus nusidvjim.
Nors PPO Muitinio vertinimo susitarime nra detaliai nustatyta ir apibrta priimtin bd muitinei
vertei nustatyti taikymo slyg, taiau jo 7 straipsnio 2 dalyje aikiai nurodyta, kuo negalima remtis nustatant
importuojam preki muitin vert:
a) importuojanioje alyje pagamint preki pardavimo ios alies muit teritorijoje kainomis;
b) sistema, pagal kuri nustatant preki muitin vert pasirenkama didesnioji i dviej alternatyvi
preki veri (tai reikia, kad jeigu kiti faktai yra vienodi, tai esant dviem importuot tapai ar panai
preki kainoms, muitiniam vertinimui pasirenkama maiausia);
c) alies, i kurios preks eksportuotos, j vidaus rinkos kainomis (atmetama galimyb panaudoti
duomen bazes, kainininkus eksportuojanioje alyje vidaus rinkoje parduodam preki, kuri kain
skaityto vidaus mokesiai);
d) gamybos ilaidomis, iskyrus tapai ir panai preki apskaiiuot vert sumavimo metodu;
e) preki, parduodam eksportui kitas alis, kainomis. Dvi rinkos kurias eksportuojamos preks,
yra laikomos skirtingomis ir vienos rinkos kainos negali kontroliuoti kitos rinkos muitins verts;
f) minimaliomis muitinmis vertmis;
f) sutartinmis arba fiktyviomis (kontrolinmis) vertmis (tai reikia, kad muitins verts nustatymas
turi remtis kriterijais, suderinamais su komercine praktika eliminuoti galimyb taikyti bet koki muitinei
vertei nustatyti sistem, kuri negrindiama faktine preks pardavimo kaina, jos faktiniais gamybos katais,
pelnu ir kitomis ilaidomis).

110

Pateiksime kelet pavyzdi, iliustruojani kit priimtin priemoni taikym importuojam preki
muitinei nustatyti:
- Deklaruota radijo imtuv i Korjos siunta yra atmesta muitins tarnyb. Importuot toki pat radijo
imtuv i Korjos nebuvo ir taikyti kitus muitinio vertinimo metodus nebuvo galimybi. Taikant priimtinus
bdus buvo rasta kita alis Japonija, gaminanti tapaius radijo imtuvus ir eksportuojanti Lietuv. iuo
atveju buvo praplstos tapai preki muitinio vertinimo slygos.
- Bendrov I, importuojanioje alyje X usiimanti vieojo maitinimo veikla, sudaro sutart su
nacionaline kompanija tiekti i anksto supakuotam maistui naudojamam vietini skrydi lktuvuose.
Kadangi maisto pakavimo maina yra unikali ir labai brangi, bendrov I nusprend j sigyti iperkamosios
nuomos pagrindu. Bendrov I su eksportuotoja bendrove A pasira lizingo (iperkamosios nuomos) sutart
sigyti trims metams maisto pakavimo main, kiekvien mnes mokant 4 tkst. Lt nuomos mokest. Treji
metai atitinka vis maisto pakavimo mainos ekonominio gyvavimo laik, t. y. ji visikai nusidvi. Kokia
importuojamos maisto pakavimo mainos muitin vert?
Kadangi nra pardavimo, sandorio verts metodas netaikomas, maisto pakavimo maina yra unikali,
todl nra tapai ir panai preki importo atvej, ji nra parduodama importuojanioje alyje, todl taikyti
tapai, panai preki sandorio verts metodus ir dedukcin metod nra galimybi. Tokiu atveju galima
taikyti priimtinus bdus muitinei vertei nustatyti. iuo atveju, maisto pakavimo mainos muitin vert
sudarys visas iperkamosios nuomos mokestis, t. y. 72 000 Lt (36 mn. x 4000 Lt = 144 000 LTL).
PPO Muitinio vertinimo susitarimo VII straipsnio nuostatos yra perkeltos Europos Bendrijos
muitins kodekso gyvendinimo nuostat 31 straipsn:
1. Jeigu importuojam preki muitins verts nemanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30
straipsniais, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant priimtinas
priemones, atitinkanias principus ir bendrsias nuostatas, kurie idstyti Sutartyje dl Bendrojo susitarimo
dl muit tarif ir prekybos VII straipsnio gyvendinimo.
2. Nustatant preki muitin vert pagal io straipsnio 1 dal, negalima remtis:
(a)

Bendrijoje pagamint preki pardavimo Bendrijoje kaina;

(b)

Sistema, pagal kuri muitin pasirenka didesnij i dviej alternatyvi veri;

(c)

preki kaina alies eksportuotojos vidaus rinkoje;

(d)

gamybos ilaidomis, iskyrus tapai arba panai preki apskaiiuotsias vertes, nustatytas

vadovaujantis 30 straipsnio 2 dalies d punktu;

(e)

preki, eksportuojam Bendrijos muit teritorijai nepriklausani al, kainomis;

(f)

minimaliomis muitinmis vertmis; arba

111

(g)

sutartinmis arba fiktyviomis vertmis.

23 situacijos pavyzdys Importuotojas I alyje Y i mons E alyje X importavo penkeri met

senumo suli spaudimo renginius, kuri galingumas yra 10 t per dien. Importuotojas I yra E filialo
savininkas.
io sandorio pagrindas tas, kad patyrus finansin kriz E mon buvo udaryta. Kadangi
importuojanioje alyje Y yra suli paklausa, E nusprend eksportuoti mons suli spaudimo renginius
importuotojui I. Pagal susitarim E su I suli spaudimo renginiai buvo eksportuoti nemokamai, padengiant
tik imontavimo ir pakavimo ilaidas. renginiai buvo penkeri met amiaus, j ekonominio gyvavimo
laikas yra 15 met.
Nauji suli spaudimo renginiai tokio pat 10 t galingumo per dien, kurie panas visais poiriais
importuojamus I, iskyrus tai, kad I importuojami yra 5 met senumo, buvo importuoti tuo paiu ar madaug
tuo paiu metu kito nepriklausomo importuotojo H alyje Y i alies Z. Sandorio vert buvo nustatyta 30
tkst. p. v.
Nustatykite I importuotojo importuot suli spaudimo rengini muitin vert.
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas
1. Importuot suli spaudimo naudot rengini muitinei vertei nustatyti sandorio verts metodas
netaikytinas, nes renginius mon E importuotojui I perdav nemokamai ir nebuvo pirkimo pardavimo
fakto.
2. Taikyti tapai ar panai preki sandorio verts metodus importuot suli spaudimo naudot
rengini muitinei vertei nustatyti nra galimybi, kadangi importuotojo H buvo importuoti nauji panas
renginiai, be to, jie importuoti i kitos Z alies negu importuotojo I naudoti renginiai, kuri muitin vert
reikia nustatyti.
3. Kadangi nra duomen apie importuot naudot suli spaudimo rengini pardavim
importuojanios alies Y rinkoje, dedukcinis metodas negali bti taikomas.
4. Sumavimo metodas netaikytinas, kadangi importuojamas naudotas renginys. Sumavimo metodas
gali bti taikomas tik naujoms gamintoj pagamintoms prekms.
5. Tokiu bdu importuot suli spaudimo naudot rengini muitin vert gali bti nustatyta taikant
BMK 31 straipsnio nuostatas, remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant
priimtinas priemones, atitinkanias principus ir bendrsias nuostatas, idstytas PPO Muitinio vertinimo
susitarime ir BMK 3 skyriuje Preki muitinis vertinimas.

112

6. Muitiniam vertinimui naudojama naujo suli spaudimo renginio kaina 30 tkst. p. v. io

renginio ekonominio gyvavimo trukm 15 met, atitinkamai metinis nusidvjimas sudaro 2 tkst. p. v.
(30 000 p. v. / 15 = 2 000 p. v.). Kadangi naudoti renginiai yra 5 met amiaus, tai likutin j vert yra 20
tkst. p. v. (30 000 p. v. 2000 p. v. x 5) = 20 000 p. v.).
Atsakymas. I importuotojo importuot suli spaudimo rengini muitin vert, nustatyta kitais
priimtinais bdais (pagal BMK 31 str.), yra 20 tkst. p. v.

24 situacijos pavyzdys Importuotojas I alyje Y importuoja i mons G alyje X mokslinius

instrumentus. Sskaitoje nurodyta kaina yra 50 tkst. p. v., kuri eina 10 tkst. p. v. mokestis u surinkim,
derinim ir testavim. i suma muitinei pasirod didel ir ji papra importuotojo pateikti papildom
informacij.
Importuotojas paaikino, kad instrumentus pirko moksliniams tyrimams. Importuotojas parod, kad
10 tkst. p. v. ilaidas eina G ininieri kelions ilaidos importuotojo patalpas, instrument
sumontavimas, ibandymas, I personalo instruktavimas.
I reikalauja montuoti speciali raymo rang, kad galima bt atspausdinti testavimo rezultat
papildomus skaiius. Kadangi renginiuose jau yra raymo renginys ir G neturjo btin gdi pagaminti
integrini schem, kurie leist variuoti rezultat spausdinim, gamintojas G patar I pateikti jam integrines
schemas.
I sutiko pasisti gamintojui G btin spausdinimui integrin schem. iam tikslui jis elektroninei
firmai T Js alyje pateik usakym. Kai reikjo nustatyti integrins schemos kain, kuri turt mokti I,
buvo susitarta tarp T ir I, kad kai T pagamins spausdinimo integrin schem, I savo ruotu T pateiks 100 kg
PCB chemini mediag. I spausdinimo integrin schem G pateik nemokamai.
I u integrin schem tiesiogiai nemokjo, taiau jis T pateik 100 kg PCB. Taiau muitinei I
negaljo pateikti PCB chemini mediag kainos. Kadangi muitins neturjo joki duomen apie PCB
kain, ji buvo informuota apie kitus chemikalus, kurie nra pagaminti i t pai mediag, taiau atlieka tas
paias funkcijas ir j vert galt bti 25 p. v. / kg.
Nustatykite importuotojo I alyje Y importuot i mons G alies X mokslini instrument muitin
vert.
Situacijos nagrinjimas ir jos sprendimas
1. Taikyti sandorio verts metodo nra galimybi, kadangi neturime tiksli duomen apie priedli

113

(integrins schemos) kain, kuria reikia patikslinti mokslini instrument sandorio kain.
2. Nesant duomen apie importuotas tapaias ar panaias prekes, tapai ar panai preki muitinio
vertinimo metodai negali bti taikomi, importuotojas yra galutinis vartotojas, todl ir dedukcinis metodas
netaikomas. Sumavimo metodui taikyti taip pat nra duomen.
3. Tokiu bdu mokslini instrument muitinei vertei nustatyti taikytinas BMK 31 straipsnis kiti
priimtini bdai muitinei vertei nustatyti.
4. Pagrindas muitinei vertei nustatyti yra mokslini instrument sandorio kaina 50 tkst. p. v., i
kurio reika atimti 10 tkst. p. v. pagal BMK 33 straipsnio ilaidas po importo EB muit teritorijoje
5. Kadangi importuotojas I pateikt integrini schem kaina neinoma, j galima nustatyti pagal I ir
T atsiskaityme panaudot kit chemini mediag vert, kuri sudaro 2000 p. v. (25 p. v. x 100 vnt. = 2 500
p. v.).
Atsakymas. Importuotojo I importuot mokslini instrument muitinei vert apskaiiuota taikant
BMK 31 str. yra 37 500 p. v. (50 000 p. v. 10 000 p. v. 2 500 p. v. = 2 500 vnt.).

MUITINIO VERTINIMO KONTROL

6.1. Muitinio vertinimo kontrols aktualumas ir importuojam preki muitins verts mainimo
(didinimo) motyvacija

Kadangi nuo importuojam preki muitins verts skaiiuojami importo muitai ir mokesiai, todl
jos mainimas (didinimas) yra viena i komercini apgavysi ri. Komercini apgavysi muitinje
iaikinimas yra svarbi darbo sritis ne tik mokesi surinkimo poiriu, bet ir todl, kad j paalinimas
sudaro vienodas importo slygas visiems importuotojams ir siningai konkurencijai.
Importuojam preki muitins verts mainimo motyvacija:
- minimizuoti mokam importo muit ir mokesi apimt,
- ivengti taikom kvot apribojim,
- taikyti palankesn muito mokest, kai klasifikavimas ir muito norma nustatyta priklausomai nuo
verts.
Importuojam preki muitins verts didinimo motyvacija:

114

- ivengti antidempingo ar kompensacini muit taikymo tyrimo,

- taikyti palankesn muito mokest, kai klasifikavimas ir muito norma nustatyta priklausomai nuo
verts, kai esant didesnei importuojam preki vertei taikoma maesn muito norma,
- sandoriuose tarp susijusi asmen muitin vert dirbtinai didinama, siekiant sumainti vidini
mokesi baz, apskaiiuojant pelno ir kitus mokesius,
- sskaitose faktrose preki, kurioms taikoma maesn muito norma, muitin vert didinama, o
prekms, kuri muito norma didel, mainama.
Sandorio vertei mainti (didinti) importuotojai taiko vairius bdus, tarp kuri labiausiai paplit yra:
1. Preki perpardavimas tranzito metu, muitins sandliuose, laisvosiose ekonominse zonose.
2. Klastojami dokumentai (muitinei pateikiama viena sskaita faktra, o su pardavju u prekes
atsiskaitoma pagal kit).
3. preki muitin vert neskaitomi sandorio verts priedeliai (mediagos, rankiai, mokesiai u
licencijas ir kt.).
4. Pirkjui tenkanios transporto ir draudimo ilaidos netraukiamos preki sandorio vert.
5. Klaidingai apraomos preks sskaitoje-faktroje.
6. Muitins verts mainimas (didinimas) sudarant sandorius tarp susijusi asmen ir u kain
skirtum atsiskaitant grynais pinigais arba apmokant fiktyvias paslaugas.
vertins tai, kad liberalizuojant tarptautin prekyb, viena, muitin neturi sudaryti klii teistam
verslui, antra, pripastama, kad egzistuoja vairi apgavysi, susijusi su deklaruojama preki sandorio
verte, kurioms atskleisti reikia atlikti papildomus tyrimus, Pasaulio prekybos organizacijos Muitinio
vertinimo komitetas 1995 m. prim sprendim Dl atvej, kai muitins tarnybos turi pagrindo abejoti
deklaruojamos verts teisingumu ar tikslumu.
iuo sprendimu nustatyta, kad, kai pateikus deklaracij, muitins tarnyba turi pagrind abejoti
dokument arba juose esani duomen, patvirtinani deklaracij, teisingumu arba tikslumu, muitins
tarnyba gali importuotojo paprayti pateikti isamesnius paaikinimus, skaitant dokumentus ar kitokius
patvirtinimus, kad deklaruojama vert atspindi vis u importuojamas prekes faktikai sumokt ar moktin
sum, patikslint pagal PPO Muitinio vertinimo susitarimo 8 straipsnio nuostatas. Jeigu, gavus i
informacij arba nesulaukus atsakymo, muitins tarnybai ir toliau ilieka pagrst abejoni dl
deklaruojamos verts teisingumo ir tikslumo, laikantis 11 straipsnio nuostat, nustatoma, kad importuojam
preki muitin vert negali bti apskaiiuota pagal 1 straipsnio nuostatas. Prie priimdama galutin
sprendim, muitins tarnyba paaikina importuotojui (ratu, jeigu taip reikalaujama), kodl abejoja
dokument ar atskir juose pateikt duomen teisingumu ar tikslumu, ir turi suteikti importuotojui deram

115

galimyb atsakyti. Primusi galutin sprendim, muitins tarnyba ratu pranea importuotojui apie savo
sprendim bei to sprendimo pagrind. io sprendimo taikymas iaikintas PMO Muitinio vertinimo
techninio komiteto (5 priedas ).
Todl, vadovaujantis mintais principais, priklausomai nuo importo atvejo sudtingumo,
importuotojo pateikt komercini, transporto dokument, juose pateikt duomen teisingumo ir tikslumo,
deklaruotos sandorio verts realumo, esant pagrstoms abejonms dl deklaruotos importuot preki
sandorio verts, muitins pareignas priima sprendim prekes ileisti laisvai cirkuliuoti tik po to, kai
importuotojas pateikia garantij arba ustat, ne maesn u siskolinimo muitinei dyd, o deklaruota preki
sandorio vert yra papildomai tikrinama.
Europos komisijos 2002 m. gruodio 19 d. praneime Muitin 2007 programa: 2003 2007 m.
udaviniai ir 2003/4 m. prioritetai vienu i prioritetini muitins veiklos udavini numatyta:
- diegti pagerintas kontrols formas. ioje srityje numatyta labiau standartizuoti dokumentinio,
fizinio patikrinimo ir audito atlikimo kontrol;
- pagerinti kiekviename muitins teritorijos tikrinimo take esamos kontrols taikym. Tai apima
klastojimo, audito, rizikos valdymo sritis.
6.2 . Muitinio vertinimo kontrols pagrindins nuostatos

Preki muitinis vertinimas ir muitinio vertinimo kontrols procesas yra gana sudtingas,
reikalaujantis daug ini ir patirties, todl Lietuvos muitin, vykdydama muitinio vertinimo kontrol,
privalo racionaliai organizuoti importuojam preki muitinio vertinimo kontrol vietos, regioniniu ir
centriniu muitins administravimo lygmenimis, vairiems kontrols tipams (dokumentiniam, fiziniam
patikrinimui, mokestiniams patikrinimams, mokestiniams tyrimams) taikyti efektyvius naujausius kontrols
bdus. Tikrinimo metu svarbu subalansuoti taikomas kontroles formas su finansiniais, socialiniais ir verslo
interesais, kad jos nesudaryt papildom, teist versl ribojani klii ir nebt labai brangios, t. y. siekti
minimizuoti kontrols katus.
Siekiant nustatyti importuojam preki muitins verts mainimo ar didinimo apgaule atvejus,
atskleisti komercines apgavystes, taikoma muitinio vertinimo kontrol, kuri muitinje atliekama
vadovaujantis Importuojam preki muitinio vertinimo kontrols taisyklmis, patvirtintomis Muitins
departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gegus 28 d. sakymu Nr.1B-431. Importuojam preki
muitinio vertinimo kontrol skirta importuojam preki muitinio vertinimo kontrolei sustiprinti, muitins
verts mainimo apgaule atvejams iaikinti ir geriau vykdyti pagrindinius muitins udavinius ir funkcijas,
tarp j ir fiskalin.

116

Nepriklausomai nuo to, ar importuojam preki muitin vert kontroliuojama muitinio forminimo, ar
po muitinio forminimo etapuose, muitins kontrol remiasi iomis pagrindinmis nuostatomis:

tikrinama, ar importuotojo deklaruojama preki sandorio vert atitinka preki muitinio vertinimo

teiss akt reikalavimus;

atliekamas dokumentinis deklaruot importuojam preki patikrinimas: tikrinama, ar muitiniam

forminimui ir deklaruotai sandorio vertei pagrsti pateikti dokumentai ir juose esantys duomenys isams,
teisingi ir neprietarauja vieni kitiems;

tikrinama, ar importuotojo deklaruota preki sandorio vert yra reali, palyginti su kit

importuotoj deklaruotomis tapai ar panai preki sandorio vertmis (palyginamosiomis importuojam

preki kainomis, kurios taikomos muitins kontrols tikslams);

importuojam preki muitinio vertinimo kontrolei taikoma kompiuterin duomen baz (PREMI

preki muitinio vertinimo kontrol atliekama vertinant rizikos analizs faktorius ir kriterijus.

DB);

Muitinio forminimo metu muitins verts nustatymas ir kontrol remiasi deklaranto pateiktais
dokumentais ir j patikrinimu, o po muitinio forminimo, kai tikrinama ileista laisv apyvart preki
muitin vert, kio subjektas muitinei vertei pagrsti turi pateikti muitinei papildomus dokumentus ir
duomenis, muitin turi teis atlikti jo kins komercins veiklos, susijusios su muitins veikla, patikrinim.
6.2.1. Dokumentinis deklaruot importuojam preki tikrinimas. Importuotojas, deklaruodamas
prekes importo muitins procedroms, privalo upildyti preki deklaracij (importo bendrojo
administracinio dokumento rinkinius BAD), kurioje, greta kit duomen, yra nurodoma ir preki sandorio
vert. Taiau BAD pateikt duomen gali nepakakti nustatyti, ar deklaruota preki muitin vert atitinka
nustatytas muitinio vertinimo teiss akt slygas ir reikalavimus, todl importuojam preki muitinei vertei
nustatyti danai btina turti duomenis ne tik apie sandorio kain bei jos elementus, bet ir visapusik
informacij apie sandorio slygas. Tam tikslui importuotojas privalo upildyti Duomen, susijusi su
muitine verte deklaracijos DV1 form (r. 3 skyri), kurioje pateikiami detals duomenys importuojam
preki muitinei vertei nustatyti. Jau pats importuojamos preks deklaracijos pateikimas muitinei yra vienas i
pirmj kontrols proceso etap. Importuotojas, upildydamas preki muitins verts deklaracij, kartu
prisiima ir atsakomyb dl pateikt fakt teisingumo ir pateikt dokument autentikumo detaliems faktams
ar papildomai informacijai pagrsti.
Importuojam preki muitinio vertinimo dokumentinis tikrinimas atliekamas visuose muitinio
vertinimo kontrols etapuose: iki muitinio forminimo, muitinio forminimo ir po muitinio forminimo.

117

Muitins pareignas tikrina, ar muitiniam forminimui ir deklaruotai sandorio vertei pagrsti pateikti
dokumentai ir juose esantys duomenys isams, teisingi ir neprietarauja vieni kitiems.
Bendroji muitins teis reikalauti dokument ar informacijos, kuri reikalinga muitiniam vertinimui
yra reglamentuota:
-

BMK 14 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad inter alia muitinei turi bti pateikta visa informacija

ir dokumentai, reikalingi muitinei vertei nustatyti, taiau ioje nuostatoje nenurodyta, kokie dokumentai ar
informacija turi bti pateikta vairiems deklaruotiems duomenims patvirtinti t verts deklaracijai,
-

BMKN straipsniuose nurodyti konkrets dokumentai, kurie gali bti tinkami pagrsti deklaruotos

verts duomenims, pvz., sskaitos faktros kopijos pateikimas nurodytas 181 str. ir 218 str. 1 dalies a)
punkte; transporto dokumentas ir pakuoi turinio apraas 218 str. 2 dalyje.
Importuojam preki muitinio vertinimo kontrols taisykli 3 skyriuje nurodyti dokumentai, kurie
turi bti pateikti deklaruojam preki muitinei vertei pagrsti kartu su preki muitins verts deklaracija arba
be jos, jeigu teiss akt nustatyta tvarka verts deklaracija nepildoma.
6.2.2. Deklaruotos preki sandorio verts realumo tikrinimas. Pagrindinis importuojam preki
sandorio verts realumo kontrols principas yra deklaruotos sandorio verts palyginimas su kit
importuotoj deklaruotomis tapai ar panai preki sandorio vertmis, apskaiiuotomis palyginamosiomis
importuojam preki kainomis. Palyginamoji preki kaina sudaroma kas mnes kiekvienai prekei,
klasifikuojamai Kombinuotosios preki nomenklatros 9 enkl subpozicijoje, remiantis anksiau
importuot tapai ar panai preki, deklaruot sandorio veri duomenimis. Reikt pabrti, jog
palyginamosios kainos nra taikomos importo muitams ir mokesiams apskaiiuoti. Jos naudojamos tik
importuojam preki muitins verts kontrolei, t. y. deklaruotos sandorio verts realumo patikrinimui.
Komercinje praktikoje skirting importuotoj to paties produkto kainos gali skirtis ir i prieastis negali
bti vieninteliu argumentu nepripainti sandorio verts. Taiau muitins praktika patvirtina, kad ema ar
aukta deklaruot preki sandorio vert yra vienas i komercini apgavysi indikatori, reikalaujani
atlikti detalesn importuojam preki papildom tikrinim ar tolesn tyrim.
Importuojam ir anksiau importuot preki muitines vertes realumui patikrinti Muitins pareignai
naudojasi Preki muitinio vertinimo duomen baze (toliau PREMI DB), kuri formuojama Muitins
departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. PREMI duomen bazje kaupiami duomenys
magnetinse laikmenose apie ne maiau kaip per tris mnesius importuot preki, klasifikuojam KN
subpozicijoje, ymimoje atuoni arba deimties enkl preks kodu, sandorius. PREMI duomen bazs
duomenys naudojami apskaiiuoti importuot preki palyginamj kain, papildomai garantijai (ustatui)
apskaiiuoti ir alternatyvi muitinio vertinimo metod taikymui.

118

6.2.3. Preki muitinio vertinimo kontrol vertinant rizikos veiksnius. Fizikai patikrinti
kiekvien krovin praktikai nemanoma. Tik, turint duomen apie importuotoj, eksportuotoj, vej ar
prekes, j traukim rizikos profilius, vertinus rizikos veiksnius arba esant tam tikriems paeidim
poymiams ar indikatoriams, atrankos bdu galima tikrinti konkreios alies ar konkretaus importuotojo
prekes. Ypating dmes skiriant jautrioms prekms, kurioms taikomi didiausi importo ir kit mokesi
tarifai, didel i preki vieneto kaina ir kt.
Paminsime kelet abejones keliani faktori, kai reikalingas tolesnis tyrimas ar patikrinimas:
trkstami dokumentai (muitin savo iniciatyva reikalauja pateikti papildomus dokumentus);
neteisingi dokumentai (klaidingai nurodytos verts, kiekiai, preks charakteristikos, slepiami
patento/ licencijos mokesiai, nenurodytos tarpininkavimo ilaidos, netiesiogins ilaidos ir pan.)
tarim keliantys dokumentai (komerciniuose, transporto ir apmokjimo dokumentuose nurodyta
prietaringa informacija, daryti taisymai).
Identifikuojant rizik turi bti nustatyti rizikos indikatoriai. Kai kurie indikatoriai yra bendri visoms
sritims ir atvejais:

verslininkas anksiau paeid muitins teiss aktus;

verslininkas vengia pateikti informacij muitinei;

naudojamasi abejotino patikimumo vejo ar agento paslaugomis;

specifin valgybin informacija, susijusi su tam tikra preke tam tikromis slygomis;

specifin valgybin informacija, surinkta kitose srityse;

prekms taikomi aukti muitai ar mokesiai;

emi kiekybiniai limitai;

naudojamas konteinerinis transportas;

deklaruojamos nedidels siuntos.

Rizikos valdymas nemanomas be valgybins informacijos, kurios sisteminimui, analizei ir

sprendim primimui Lietuvos muitinje diegta kompiuterin Rizikos vertinimo ir kontrols sistema
(RIKS). Viena i posistemi yra muitinio vertinimo rizikos informacin kontrols sistema.
Efektyvi muitinio vertinimo (forminimo metu ir po muitinio forminimo) kontrol, naudojant
sistemines programas, kurios gali patikrinti, ianalizuoti, atrinkti duomenis ir pasilyti pirmin sprendim dl
tolesnio tikrinimo. Tokie sprendimai gali bti pagrsti iais kriterijais:

deklaracijos, kurias pateik importuotojai, kuri prekybos apimtys pakankamai didels;

stambiausi prekybos sektoriai;

119

preks, kurios apmokestinamos auktesniais muit mokesiais;

didjanti tam tikr produkt prekybos apimtis; deklarantai, kurie daro daug klaid ar buvo

identifikuoti kaip mainantys preki vieneto kainas;

pasikartojantys teiss akt, reglamentuojani muitin vertinim, paeidjai;

atsitiktin atranka.

iuo metu Lietuvos muitinje veikia nacionalin rizikos valdymo sistema turi ssajas su kitomis
sistemomis tiek Lietuvoje, tiek su ES alimis narmis.

6.3. Importuojam preki muitinio vertinimo kontrols etapai ir formos

Nagrindami Lietuvos muitins vykdom importuojam preki muitinio vertinimo kontrol,

iskirsime keturis esminius jos vykdymo etapus:
1. kontrol prie muitin forminim ar muitinio forminimo metu;
2. kontrol po muitinio forminimo (preki muitin vert tikrinama papildomai);
4. kio subjekt kins ir komercins veiklos patikrinimas.
Muitinei, vykdaniai kontrols funkcij, svarbu nustatyti, kada tikrinti importuojam preki muitin
vert (muitinio forminimo metu ar ileidus prekes laisvai cirkuliuoti po muitinio forminimo). Kai kuriose
ES alyse narse prioritetas preki muitins verts kontrolei teikiamas po j forminimo (auditui), kitose
alyse, pavyzdiui, JAV, dominuoja preki muitins verts tikrinimas muitinio forminimo metu.
Importuojam preki muitin vert tikrinti muitinio forminimo metu ir neperkelti pagrindini
tikrinim po preki ileidimo laisvai cirkuliuoti Lietuvos muitinje yra aktualu todl, kad po preki
ileidimo laisvai cirkuliuoti praktikai sudtinga patikrinti muitin vert preki, kurios yra parduotos
turguose, patentininkams, atsiskaitant grynais pinigais, pasitaiko atvej, kai steigiamos mons numatant
atlikti kelet importo operacij su apgaulingai deklaruota preki sandorio verte, po to mon likviduojama ir
papildomai apskaiiuoti ir iiekoti mokesi nebra i ko.
Antra vertus, didelis preki muitinio vertinimo tikrinim skaiius muitinio forminimo metu
pareikalaut dideli darbo laiko snaud ir sudaryt klitis preki srautams. Sudtingais atvejais muitins
pareignams ne visuomet pakakt informacijos ir gebjim sprendimui priimti.
6.3.1. Preki muitins verts tikrinimas prie muitin forminim ar muitinio forminimo metu.
Muitinio forminimo metu muitins posto pareignas patikrina, ar deklaruotai preki sandorio vertei pagrsti
pateikti dokumentai ir duomenys yra teisingi, isams ir neprietarauja vieni kitiems, yra patikimi, nra
pagrindo abejoti dl j klastojimo ir padirbimo, ar iais dokumentais deklaruota preki muitin vert atitinka

120

preki muitinio vertinimo teiss akt, reglamentuojani preki muitin vertinim, nuostatas ir taisykles.
Muitins pareignas patikrina ar pardavjo sskaitose-faktrose isamiai apraytos preks, j kiekis,
ireiktas absoliuiais matavimo vienetais ir pakuoi skaiiumi (jeigu preks supakuotos), preks vieneto
kaina ir bendra vert ar pardavjo sskaitoje faktroje nurodytos preki pristatymo slygos pagal
INCOTERMS 2000, ar esant C ar D pristatymo slygoms transporto ilaidos nenurodytos, o jei nurodytos,
ar jos nra proporcingai maos, ar pateikti kiti dokumentai (draudimo polisai, kvitai, ekiai, mokjimo u
atitinkamas paslaugas pavedimai ir t. t.). Priklausomai nuo preki gabenimo nuo isiuntimo iki veimo
Bendrijos muit teritorij paskirties vietos, muitins pareignas patikrina, ar muitiniam tikrinimui
pateiktuose dokumentuose esantys duomenys apie eksportuotojus, vejus ir importuotojus nra traukti
muitins rizikos profilius.
Pareignas, patikrins pateiktus dokumentus, deklaruojam preki muitin vert palygina su kit
importuotoj deklaruotomis tapai arba panai preki sandorio vertmis, sukauptomis PREMI duomen
bazje. Atlikdamas palyginim pareignas atsivelgia preks apraym bei kitus toje paioje
subpozicijoje pagal KN kod klasifikuojam preki ypatumus, preks enkl, kitas charakteristikas, kilms
al. Pareignas, remdamasis pateiktais dokumentais, vertina, ar sandorio verts svyravimui galjo turti
takos objektyvios prieastys (pvz., paprastai usienio prekyboje taikomos nuolaidos, valiut kurso
pasikeitimas).
Muitins pareignas, vertins pateiktus dokumentus, deklaruot preki sandorio veri realumo
patikrinimo rezultatus, kitus rizikos veiksnius bei atrankos kriterijus, priima vien i i sprendim:
1. ileisti prekes laisv apyvart taikant sandorio verts metod be papildomo tikrinimo; arba
2. ileisti prekes laisv apyvart taikant sandorio verts metod, j papildius ilaidomis,
numatytomis Bendrijos muitins kodekso 32 straipsnyje, arba atmus numatytas Bendrijos muitins
kodekso 33 straipsnyje; arba
3. importuotojui sutikus, taikyti kitus muitinio vertinimo metodus, kai sandorio verts metodas
netaikytinas; arba
4. ileisti prekes laisv apyvart tik pateikus papildom mokestins prievols dydio garantij arba
ustat ir perduoti dokumentus teritorinei muitinei papildomam deklaruotos sandorio verts tikrinimui po
muitinio forminimo.
Papildoma garantija taip pat forminama, jeigu deklaruojam preki, priklausani ES bendrajai
ems kio politikai, vieneto kaina daugiau kaip 8 proc. didesn u Europos Komisijos nustatyt iai prekei
kain

121

Importuojam preki muitin vert apskaiiuojama muitinio forminimo metu vadovaujantis

Bendrijos muitins kodekso 30 arba 31 straipsni nuostatomis, kai:
- atlikus pateikt preki ir dokument muitin tikrinim nustatoma, kad sandorio verts metodas
negali bti taikomas (pvz., nra pirkimo-pardavimo) arba btina atlikti papildom tikrinim dl jo taikymo,
bet importuotojas nepateikia arba neturi teiss pateikti papildomos garantijos (ustato), arba muitin
nepriima jo pateiktos garantijos;
- importuotojas trauktas Centrin rizikos profil, nes teritorins muitins sprendimu nustatyta, kad
jis maino (didino) preki muitin vert, deklaruojama preki muitin vert yra maa (didel), palyginti su
tapai arba panai preki sandorio vertmis, ir deklaruoja tokiomis pat aplinkybmis, dl kuri priimtas
muitins sprendimas;

- pirkjas ir pardavjas yra susij asmenys ir buvo nustatyta, kad j tarpusavio ryys turi takos preki
kainai, muitin yra atlikusi tyrim ir primusi sprendim taikyti kitus muitinio vertinimo metodus, ir
deklaruoja tokiomis pat aplinkybmis, dl kuri priimtas muitins sprendimas.
Jeigu muitinio forminimo metu preki muitin vert nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitins
kodekso 31 straipsniu (6 metodas kiti priimtini bdai muitinei vertei nustatyti), taikoma preki kaina turi
bti artima tapai arba panai preki kainai, taiau leistinas lankstesnis iems metodams nustatyt
reikalavim taikymas (pvz., 90 dien reikalavimas gali bti taikomas lanksiai, preks gali bti
pagamintos ir ne toje paioje alyje kaip preks, kuri muitin vert nustatoma ir pan.).
Jeigu importuotojas yra juridinis asmuo, kurio veiklos pobdis gamyba, importuojamas prekes
(aliavas, komplektuojanias dalis ar detales) naudoja gamyboje, pateikti dokumentai atitinka reikalavimus,
taiau muitins pareignui lieka abejoni dl deklaruojamos kainos (pvz., gali bti nedeklaruoti mokjimai
u licencijas, patentus, deklaruotos ne visos su preki gabenimu susijusios ilaidos ir pan.), jis gali ileisti
prekes laisvai cirkuliuoti nereikalaudamas papildomos garantijos, taiau turi informuoti posto ir (arba)
pamainos virinink, kuris tarnybiniu ratu informuoja teritorins muitins Tarif ir muitinio vertinimo
kontrols skyri apie savo abejoni prieastis, silydamas ios mons deklaruot preki muitin vert
patikrinti po muitinio forminimo.
Jeigu muitinio forminimo metu sandorio verts metodas netaikomas, importuotojas nesutinka taikyti
kitus muitinio vertinimo metodus, muitins pareignas priima sprendim ileisti prekes laisv apyvart tik
pateikus papildom mokestins prievols dydio garantij arba ustat ir perduoti dokumentus teritorinei
muitinei papildomam deklaruotos sandorio verts tikrinimui po muitinio forminimo, preki muitin vert
tikrinti papildomai, muitins deklaracijos J langelyje nurodydamas io sprendimo motyvus. Deklarantas
informuojamas apie papildom dokument pateikimo terminus ir tvark, pasiraytinai teikdamas

122

Informacin praneim, kurio forma ir turinys patvirtintas Muitins departamento generalinio direktoriaus
2004 m. liepos 1 d. sakymu Nr. 1B-676 patvirtint Informacin praneim apie importuojam preki
muitins verts tikrinim po preki ileidimo (in., 2004, Nr. 105-3929).

6.4. Preki muitins verts tikrinimas po muitinio forminimo

iame muitinio vertinimo kontrols etape, kai preks ileistos laisvai cirkuliuoti pateikus papildom
garantij, preki muitinio vertinimo tikrinim atlieka teritorini muitini preki muitinio vertinimo ir
audito specialistai. iame etape teritorins muitins turi didesnes galimybes atlikti detalesn importuot
preki deklaruotos sandorio verts patikrinim, gauti duomen apie preki rinkos kainas, pareikalauti, kad
importuotojas pateikt papildom informacij sandorio vertei pagrsti, kreiptis eksportuojanios alies
muitin su praymu pateikti nagrinjamo importo atvejo eksporto duomenis ir kt.
Papildom muitins verts tikrinim atlieka teritorini muitini preki muitinio vertinimo ir audito
specialistai, t. y. tokie pareignai, kurie specializuojasi tam tikrose preki grupse ir kurie, atsivelgiant j
teorin ir praktin patirt iose srityse, gali geriau nustatyti bet kurio patikrinimo, atlikto prie ileidiant
prekes laisvai cirkuliuoti, trkumus. Teritorini muitini Tarif ir muitinio vertinimo kontrols skyriai
analizuoja deklaruot preki kain, palygindami j su tapai arba panai preki kainomis pagal PREMI
duomen baz, tikrina ir analizuoja visus preki muitinei vertei pagrsti muitinio forminimo metu ir vliau
pateiktus dokumentus.
Jeigu deklaruotos preki verts tikrinimo rezultatai ir pateikti dokumentai rodo, kad importuotojas
nedeklaravo vis mokjim pardavjo arba treij asmen naudai, bei pirkjui tenkani ilaid, numatyt
Bendrijos muitins kodekso 32 straipsnyje, arba yra pagrindo manyti, jog preki muitin vert sumainta
(padidinta), pareignai tikrina:
- ar io importuotojo preki muitin vert buvo tikrinta anksiau. Jeigu atlikus tikrinim buvo
priimtas sprendimas, tikrina, ar tuo metu buvo inoma visa informacija ir faktai, ar sandorio verts taikymo
slygos buvo patikrintos;
- to paties importuotojo importuot preki muitin vert ir visus turimus dokumentus bei kit
informacij apie visus pasirinkto laikotarpio (bet ne trumpesnio kaip 6 mnesiai) importo atvejus. Jeigu
muitins procedros vykdomos reiau nei du kartus per mnes, minimalus tikrinimo laikotarpis yra vieneri
metai.

123

Pareignai, patikrin turimus dokumentus ir kit informacij, sprendia, ar:

- tikslinga iplsti importuotojo importo atvej tikrinamj laikotarp.;
- paprayti importuotojo pateikti muitinei buhalterins apskaitos ir kitus dokumentus, taip pat ratu
pateikti isamesnius paaikinimus papildomus klausimus, susijusius su preki muitins verts nustatymu;
- tikslinga tikrinti importuotojo kin komercin veikl, jos apskait, finansin atskaitomyb,
susijusi su muit teiss akt taikymu. tikslingum apsprendia tai, ar importuotojas pakankamai
geranorikai bendradarbiauja su muitine ir pats teikia vis informacij. Atliekant tikrinim muitinei turi
bti pateiktos ir tikrinimo metu inagrintos visos importuotojo turimos sutartys (su preki pardavju arba
treiaisiais asmenimis), susijusios su autoriniais atlyginimais u licencijas ir patentus, komisinius u
tarpinink paslaugas, patvirtinta, kad importuotojas nevykd joki netiesiogini mokjim pardavjui ar
tretiesiems asmenims ir kt.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis teritorins muitins virininkas arba jo pavaduotojas priima
sprendim:
-

preki muitinei vertei nustatyti vadovautis Bendrijos muitins kodekso 29 straipsnio

nuostatomis, t. y. pripainti preki sandorio vert;

-

taikyti sandorio verts metod j papildius ilaidomis, numatytomis Bendrijos muitins kodekso

32 straipsni nuostatomis; arba atmus ilaidas, numatytas Bendrijos muitins kodekso 33 straipsnyje;
-

preki muitin vert nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitins kodekso 30 arba 31straipsni

nuostatomis, t. y. taikant alternatyvius muitinio vertinimo metodus;

-

sustabdyti tikrinim ir nustatyta tvarka kreiptis alies eksportuotojos muitins administracij su

praymu atlikti patikrinim eksporto alyje (inaudojus visas tikrinimo galimybes Lietuvoje) arba
Valstybin mokesi inspekcij ar kit valstybs institucij su praymu atlikti patikrinim. Gavus atsakym
i usienio alies muitins administracijos arba i Valstybins mokesi inspekcijos sprendimas dl preki
muitins verts priimamas ne vliau kaip per 1 mnes.
Jeigu dokumentinio tikrinimo metu nustatoma, kad yra preki muitins verts mainimo arba
didinimo apgauls bdu poymi (t. y. aplinkybs, nurodytos LR mokesi administravimo statymo 138 ir
139 straipsniuose), pradedamas mokestinis tyrimas vadovaujantis LR mokesi administravimo ir kitais
Lietuvos Respublikos statymais.
Jeigu importuotojas per 10 darbo dien (is terminas LR mokesi administravimo statymo nustatyta
tvarka gali bti pratstas) nepateikia muitins reikalaujamos papildomos informacijos arba savo atsakyme
pateikia nepakankamai konkreius paaikinimus ir pagrindimus ir jeigu muitinei ir toliau ilieka pagrst
abejoni dl deklaruojamos muitins verts teisingumo ar tikslumo, muitin ratu informuoja importuotoj

124

(jeigu buvo jo praymas) apie ilikusi abejoni prieastis ir po 5 darbo dien priima galutin sprendim
taikyti muitinio vertinimo metodus vadovaujantis Bendrijos muitins kodekso 29 arba 3031 straipsni
nuostatomis.
Teritorins muitins sprendimai rengiami ir vykdomi teiss akt nustatyta tvarka. Lietuvos muitinje
diegus integruotos Muitins informacins sistemos dal Mokesi apskaitos ir kontrols informacin
sistem (MAKIS) sprendim dl preki muitins verts nustatymo ir mokesi perskaiiavimo
registravimas (traukimas apskait) vykdomas vadovaujantis MAKIS reglamentuojaniais teiss aktais.
6.5. Asmen, susijusi su muitins veikla, kins- komercins veiklos patikrinimas
Asmen kins komercins veiklos, jos apskaitos, finansins atskaitomybs, susijusios su muit
teiss akt taikymu, atlikimas vykdomas pagal etapus pateiktus 2 pav.

ASMEN ATRANKOS PATIKRINIMUI, PATIKRINIMO ATLIKIMO, PATIKRINIMO REZULTAT FORMINIMO

IR VERTINIMO ATLIKIMO PO ATLIKTO PATIKRINIMO ETAP SCHEMA

I ETAPAS ASMEN ATRANKA IR PLANAVIMAS

Duomen apie asmen visumos vykdytas muitins procedras grupavimas

Tikrinim plano sudarymas

II ETAPAS PASIRENGIMAS ASMENS PATIKRINIMUI

Detalios informacijos apie konkret asmen rinkimas, sisteminimas, grupavimas

Tikrintin veiklos srii nustatymas bei rizikos vertinimas

Tikrinimo veiksm, kuriuos atliks muitins pareignas, pasirinkimas

III ETAPAS ASMENS PATIKRINIMAS

Detalios informacijos apie konkret asmen rinkimas, sisteminimas, grupavimas

IV ETAPAS VEIKSMAI PO ATLIKTO ASMENS PATIKRINIMO

Patikrinimo akto rengimas

125

Patikrinto asmens informavimas

Patikrinimo akto taisymas (jei tikrintas asmuo pateik pagrstus rodymus)
Sprendimo projekto rengimas
Patikrinimo rezultat perdavimas

V ETAPAS ASMENS VERTINIMAS PO ATLIKTO PATIKRINIMO

Svarbiausia pirmame etape atrinkti asmenis j kins ir komercins veiklos patikrinimui. Asmen
atrankos procesas apima rizikos, susijusios su asmenimis, nustatym, jos analiz, rizikos muitinje veiksni
bei poymi vertinim, asmen grupavim bei j atrinkim patikrinimams. Vykdant atrank patikrinimui,
asmenys grupuojami pagal tam tikrus kriterijus. Grupavimo tikslas optimizuoti rizik.
Atrankos rezultat pagrindu teritorini muitini struktriniai padaliniai, atsakingi u asmen kins
komercins veiklos patikrinimus, rizikos prioritet vertinimu rengia asmen patikrinimo planus,
atsivelgiant turimus mogikuosius iteklius, asmen veiklos pobd, muitin planuoja patikrinim
skaii ir apimtis.
Antrame pasirengimo asmens tikrinimo etape renkama detali informacija apie patikrinimui atrinkt
asmen, atliekama surinktos informacijos analiz, vertinama rizika konkreiose asmens veiklos srityse,
susijusiose su muitins taisykli ir kit teiss akt reikalavim vykdymu.
Pareignai, gav teritorins muitins virininko, Muitins departamento generalinio direktoriaus (arba
j galiot asmen) pavedim atlikti asmens kins komercins veiklos patikrinim ar skyriaus virininko (o
nesant virininko pavaduotojo) nurodymu, prie atlikdami asmens kins komercins veiklos patikrinim,
privalo atlikti rizikos analiz, tai yra surinkti apie nurodyt asmen detali informacij, gautus duomenis
susisteminti ir ianalizuoti. Rizikos analiz atliekama siekiant nustatyti rizikos muitinje lygmen, tikrintin
rizikos srit ir poymius, kuriuos patikrinimo metu pareignas turi atkreipti dmes
Treiame etape pagal nustatyt metodik tikrinamos rizikos asmens veiklos srityse. Atliekant kins
komercins veiklos audit, apklausiami importuojanios kompanijos darbuotojai, ypatingai finans
departamento, kio dalies, pardavim skyriaus, eksporto-importo padalinio darbuotojai bei vejai. Tyrimo
metu gali bti lyginama, kokiomis kainomis tokios preks parduodamos importuojanios alies vidaus
rinkoje Pasirinkti patikrinimo veiksmai bei j skaiius gali bti tikslinami patikrinimo metu, vertinus
tikrinamojo asmens esam situacij (pvz., perirjus sutartis, apvelgus buhalterins apskaitos registrus ir
pan.). Patikrinimo veiksm tikslinimas turi bti suderinta su skyriaus virininku

126

Ketvirtame etape pareignai, atlik patikrinimus, formina nustatytos formos patikrinimo akt.
formin patikrinimo akt, parengia sprendimo projekt dl patikrinimo akto tvirtinimo bei papildomai
apskaiiuot muit ir mokesi, baud bei delspinigi registravimo, sumokjimo, kit nustatyt paeidim
paalinimo, informuoja asmenis apie teritorins muitins priimtus sprendimus bei privalom mokesi
sumokjim, paeidim alinim, taip pat informuoja kit teritorini muitini struktrinius padalinius dl
padaryt klaid.
Penktame etape asmuo vertinamas po patikrinimo, siekiant vertinti, ar asmuo paalino patikrinimo
metu nustatytus trkumus ir paeidimus. Daniausiai asmuo vertinimas prajus madaug vieneriems metams
po atlikto kins komercins veiklos patikrinimo. Atlikus vertinim ir nustaius, kad asmuo ir toliau
nesilaiko teiss akt reikalavim, gali bti imamasi kartotini patikrinimo veiksm
Muitinio vertinimo kontrols bd pasirinkimas muitinio forminimo ar po muitinio forminimo
etapuose priklauso nuo daugelio iorini ir vidini veiksni, apgavysi masto, muitins organizacini
gebjim ir kt. I esms, kok kontrols bd bepasirinktume, svarbu, kad jis bt efektyvus kovojant su
muitins paeidimais, kadangi btent jie daro al ekonominio saugumo pagrindams: muitin surenka
maiau mokesi, o Lietuvos moni prekms ir siningiems prekybininkams darosi nemanoma
konkuruoti su apgaule vetomis pigiomis prekmis
Importuojam preki muitinio vertinimo kontrol turi padti ne tik muitinei vykdyti jai svarbi
kontrols ir fiskalin funkcijas, vykdant mokesi surinkimo uduotis, taiau kontrols priemons neturi
sudaryti papildom versl ribojani klii siningam verslininkui, muitin privalo ilaikyti proting
balans tarp laisvos prekybos ir importuotoj atsakomybs ir tarp muitins taikom kontrols bd ir
priemoni.
Tarp muitins ir importuotojo gali ikilti ginai, susij su preki muitiniu vertinimu, kurie
daniausiai sprendiami administraciniu lygiu. Tokiais atvejais muitin turi suteikti importuotojui teis
pateikti paaikinim, taip pat dokumentus ir kitus rodymus, patvirtinanius, kad deklaruota vert atspindi
teising importuojam preki vert, ar nustatyti muitin vert remiantis kitais metodais.