VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO ININERIJOS FAKULTETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

TRANSPORTO EKONOMIKA
KURSINIS PROJEKTAS
UAB BALTIC EXPRESS verslo planas

Darb atliko: TEf gr. Stud.

Darb prim: Doc. dr.

VILNIUS, 2012

TURINYS

vadas
io projekto tikslas yra bendrai aspektais inagrinti transporto paslaug rink alyje
konkreiai apibrti ekspedicines paslaugas teikianias mones, j verslo aplink, galimybes,
numatyti pasilos subjektus ir konkurencingum.
Toliau ianalizuoti konkrei ekspedicin mon t.y UAB Baltic Express. Pateikti
bendr informacija apie mon, jos veikl, teikiamas paslaugas, valdymo struktr, darbuotoj
darbo specifik, taip pat aptarti mons konkurencingum rinkoje ir veiklos rizik.
Atsivelgiant paskutini trij met ataskaitas (2009,2010,2011) vertinti finansin mons
bkl ir numatyti galimas mons vystymosi perspektyvas.

1. Transporto paslaug rinkos analiz alyje

1.1 alies verslo aplinka ir iorini veiksni poveikis
iame darbe yra nagrinjama transporto paslaug rinka, konkreiai transporto
ekspedicin mon. Tokio tipo monms didel tak daro alies verslo aplinka. Pirmiausia,
kiekviena nauja ar sena mon turi laikytis galiojani alies statym, mokti mokesius ir
turti reikiamus dokumentus, kurie leist vykdyti veikl. Visas alies mones veikia ioriniai ir
vidiniai aplinkos veiksniai. Ioriniai aplinkos veiksniai yra tokie, kurie nepriklauso nuo verslo
mons, taiau daro tak jos veiklai. Vidiniai aplinkos veiksniai yra mons darbuotojai,
valdyba ar savininkai, visi tie, nuo kuri sprendim vienaip ar kitaip priklauso mons veikla.
Nustatyti ir vertinti organizacijos iorin aplink yra sunku. Taiau iuolaikinis
organizacijos valdymas neatsiejamas nuo pastovaus iorini fakt, veikiani vis
organizacijos veikl, vertinimo, tinkamo ir savalaikio sprendimo primimo.
Transporto ekspedicinei monei tak daro tokie iorins aplinkos veiksniai: (1 pav.)

Vartotojai ( paslaug usakovai). Vartotojas yra bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris
usako paslaug monje. Tai gali bti usakymas perveti, sandliuoti, markiruoti, pakuoti
ar atlikti bet kokias kitas operacijas, kurias teikia mon.
Ekspedicinse monse egzistuoja keli klient tipai. Vieni j yra tiesioginiai ir
nuolatiniai klientai, su kuriais yra sudarytos ilgalaiks ekspedijavimo sutartys, kiti teikia
vienkartinius usakymus ir tretieji daniausiai vienos ar kitos alies partneriai su kuriais
taip pat yra sudaryta dvial bendradarbiavimo sutartis.
Kiekvienas klientas daro tak mons veiklai. Yra labai aiki formuluot, nusakanti
kliento reikm monei nebus kliento nebus pajam, nebus pajam nebus mons. i
formuluot detalesnio paaikinimo tikrai nereikalauja, visi moni savininkai puikiai
supranta kliento reikm, teikiam paslaug kokybs tak esamiems ir galimiems
klientams.

Vyriausyb. mons veikla yra takojama statymais, kuriuos sukuria vyriausybs

atstovai. Transporto paslaug rink daugiausiai reguliuoja Susisiekimo ministerija.

Kiekvienai transporto monei usiimaniai krovini perveimu vidaus ir tarptautiniais
marrutais yra reikalinga licencija, kuri iduoda Valstybin keli transporto inspekcija prie
Susisiekimo ministerijos (VKTI). Visos transporto mons, norinios sigyti licencij turi
atitikti tris pagrindinius reikalavimus: mons finansinis pajgumas, mons vadovo
profesins kompetencijos atitikimas ir mons vadovo gera reputacija.

Tiekjai. Ekspedicins transporto mons pagrindiniai tiekjai yra vejai mons

suteikianios transporto priemones, kuriomis yra veami kroviniai. Tokiu atveju

ekspedicins mons neturi rpintis transporto parku (kuro, atsargini detali ir kt.
tiekjais); ryio tiekjai mons suteikianios interneto, telefono, mobilaus ryio paslaugas
ekspedicinei monei, be kuri mon negali vykdyti savo tiesiogins veiklos; partneriai ir j
paslaugos gerai ivystytas partneri tinklas suteikia monei didesn konkurencin
pranaum prie kitas tokio pobdio mones. J paslaugos leidia sutelkti smulkius
krovinius vien viet, taip mainant katus.

iniasklaida. Kiekvienos mons veikl takoja reklama ar vieoji nuomon.

iniasklaida yra ta priemon, kuri sukuria teigiam arba neigiam viej nuomon apie
kompanij, pateikdama vienokius ar kitokius faktus. Reklama taip pat gali padidinti mons
galimybes plsti savo veikl ir atimti dal rinkos i konkurent, taiau is bdas reikalauja
gantinai nema investicij.

Finans institucijos. Bankai ir draudimo kompanijos. Tai dvi institucijos, kuri taka

monei yra labai svarbi. Geri ryiai su bankais garantuoja stabilius finansinius pajgumus,
paskol galimybes ir/arba j grainimo slygas. Draudimo kompanijos takoja mon
drausdamos krovinius. Vejas yra atsakingas u krovinio sualojim ar kt. al padaryt
kroviniui. Be draudimo paslaugos i al turet atlyginti vejas ar ekspeditorius savo
lomis, kas gali smarkiai sumainti arba visikai ieikvoti mons finansinius pajgumus.

Konkurentai. Konkurentas yra mon, kuri usiima tokia pat ar kita taiau panaia

veikla. Kiekvienas konkurentas atima i kit, tos paios ries, moni dal rinkos, tai yra
klientus. Ekspedicines paslaugas teikiani moni yra labai daug, todl viena mon negali
smarkiai takoti visos rinkos bendrai. Transporto srityje taip pat sunkiai sivaizduojami ir
karteliniai susitarimai, kuri pagalba galt bti takojamos transporto paslaug kainos.
Bendras konkurencini moni skaiius kaip tik veikia prieingai konkurentai, nordami
pritraukti klientus maina kainas, o ne jas didina, todl Lietuvoje transporto paslaug
kainos yra artimos savikainai.

Nevyriausybins organizacijos. tak ms nagrinjamos ries monei daro ne tik

vyriausyb taiau ir kitos nevyriausybins organizacijos, paios nevykdanios transportins

veiklos. Toki organizacij veikla ir pagrindinis tikslas ginti vej, ekspeditori ar kit
su transportu susijusi moni interesus. ios organizacijos danai atstovauja visas alies
mones, priklausanias tai organizacijai, tarptautiniu mastu, dalyvauja tarptautiniu
sprendim primimo procese ir kt. veiklose. (LINEKA, LINAVA, FIA, FIATA)

Kiti iorins aplinkos veiksniai. iems veiksniams galima priskirti geografij,

vartotoj apsaug, tarptautines konvencijas ir tt. [Jarzemskio paskaitos]

Vyriausyb
iniasklaida

Konkurentai

Iorin aplinka

Tiekjai

Finans
institucijos

Kiti iorins
aplinkos veiksniai

Vartotojai
Nevyriausybins
organizacijos

1 pav. Iorins aplinkos veiksniai

1.2 alies ekonomin ir socialin raida
1.2.1 GYVENTOJAI
Iankstiniais duomenimis, 2012 m. sausio mn. pradioje alies gyventoj skaiius
buvo 3199,3 tkst., t. y. 45,3 tkst. maesnis negu 2011 m. pradioje. 2011 m. gyventoj
skaiiaus sumajim lm neigiama neto migracija (daugiau emigravo negu imigravo),
sudariusi 85,4 procento bendro sumajimo, ir neigiama natrali kaita (daugiau mir negu
gim) 14,6 procento. 2011 m. i Lietuvos savo ivykim deklaravo 54 331 emigrantas, t. y.
28 826 maiau negu 2010 m. Lietuv 2011 m. imigravo 15 685 mons, tai 3 kartus daugiau
negu 2010 m. Pernai Lietuv gro (reemigravo) 14 012 (89,3% vis imigrant) Lietuvos
piliei, 2010 m. atitinkamai 4153 (79,7%). 2011 m. i Lietuvos emigravo 38 646 monmis
daugiau negu imigravo (2010 m. 77 944). 2011 m. gim 34 370 kdiki, 1256 maiau negu
2010 m. Gimusi vaik skaiius 1000 gyventoj sumajo nuo 10,8 2010 m. iki 10,7 2011 m.
2011 m. mir 40 983 mons ir 1000 gyventoj teko 12,7 mirusiojo, 2010 m.
atitinkamai 42120 ir 12,8. Pernai mir 6613 moni daugiau negu gim kdiki (2010 m.
6494). 2011 m. susituok 19 218 por, 530 por daugiau negu 2010 m. Santuok skaiius

1000 gyventoj padidjo nuo 5,7 2010 m. iki 6,0 2011 m. Pernai isituok 10 341 pora ir
1000 gyventoj teko 3,2 ituokos, 2010 m. atitinkamai 10 006 ir 3,0. [8]
1.2.2 VARTOJIMO PREKI IR PASLAUG KAINOS
Kain bazinis laikotarpis yra 2010 m. gruodio mn., t. y. 2011 m. kiekvieno mnesio
kainos lyginamos su io laikotarpio kainomis. VKI skaiiuoti naudojama Laspeireso formul,
pagal kuri svori ir kain bazini laikotarpi duomenys turi bti suderinti. Svoriai
skaiiavimams naudojami penki enkl po kablelio tikslumu. Dabartin svori sistema apima
514 nam ki pinigini vartojimo ilaid elementarij visum. ios vartojimo ilaid
elementariosios visumos toliau detalizuojamos naudojant papildomus statistins informacijos
altinius (kit statistikos srii ir institucij) iki reprezentatyvij preki ir paslaug lygmens.
VKI nam ki vartojimo preki ir paslaug elementarisias visumas reprezentuoja 889
vartojimo preki ir paslaug (2010 m. 870).
2011 m. gruodio mn., palyginti su lapkriio mn., vartojimo preki ir paslaug
kainos sumajo 0,2 procento. Bendrajam vartotoj kain pokyiui didiausi tak turjo
drabui ir avalyns, transporto preki ir paslaug, bsto, vandens, elektros, duj ir kito kuro
grups preki ir paslaug atpigimas ir maisto produkt ir nealkoholini grim pabrangimas.
Vartojimo preki kainos 2011 m. gruodio mn., palyginti su lapkriio mn., sumajo 0,3
procento, paslaug kainos padidjo 0,4 procento. 2011 m. kovo ir balandio mn. buvo
ufiksuotas didiausias 1 procento mnesinis vartojimo preki ir paslaug kain
padidjimas; birelio, liepos, rugpjio ir gruodio mn. kainos majo.
Drabui ir avalyns grups kain pokyiui takos turjo 1,2 procento dl sezonini
nuolaid sumajusios drabui kainos ir 2,2 procento avalyns kainos. Aprangos gamini ir
reikmen kainos sumajo 1,1 procento, drabui valymo, taisymo ir nuomos paslaug 0,5
procento. Transporto preki ir paslaug kain pokyiui didiausi tak turjo benzino
atpigimas 1,9 procento, suskystint automobilini duj 0,3 procento ir keleivinio oro
transporto paslaug pabrangimas 9,6 procento. Bsto, vandens, elektros, duj ir kito kuro
grups preki ir paslaug kain sumajim lm ilumos energijos, bsto prieiros ir
remonto mediag atpigimas po 0,9 procento ir bsto prieiros ir remonto paslaug
pabrangimas 2,8 procento. Didiausi tak maisto produkt ir nealkoholini grim
mnesiniam kain pokyiui turjo pieno ir jo produkt, srio, kiauini pabrangimas 1,2
procento, uv ir j produkt 2,7, mineralini vanden, gaivij grim ir suli 3,7,
msos ir jos produkt 0,4 procento bei darovi ir bulvi, kavos atpigimas po 3,7 procento,
duonos ir grd produkt 0,7, citrus vaisi 5,6 procento. 2011 m. gruodio mn. metin

infliacija (2011 m. gruodio mn., palyginti su 2010 m. gruodio mn.) sudar 3,4 procento ir
buvo 0,4 procentinio punkto maesn nei 2010 m. (2010 m. gruodio mn., palyginti su 2009
m. gruodio mn.).
Metins infliacijos lyg daugiausia lm maisto produkt ir nealkoholini grim,
bsto, vandens, elektros, duj ir kito kuro grups preki ir paslaug, transporto preki ir
paslaug, viebui, kavini ir restoran paslaug pabrangimas bei drabui ir avalyns
atpigimas. Vartojimo preks per metus pabrango 4 procentais, paslaugos 1,5 procento.
2011 m. vidutin metin infliacija (2011 m., palyginti su 2010 m.) sudar 4,1 procento.
2011 m. gruodio mn. metinis (2011 m. gruodio mn., palyginti su 2010 m. gruodio mn.)
bendrasis valstybs ir savivaldybi institucij reguliuojam kain pokytis sudar 5,7 procento,
vidutinis metinis 4,8 procento. 2011 m. gruodio mn., palyginti su lapkriio mn., valstybs
ir savivaldybs institucij reguliuojam kain mnesinis sumajimas siek 0,1 procento.
Pagal pastovi mokesi SVKI apskaiiuotas metinis (2011 m. gruodio mn.,
palyginti su 2010 m. gruodio mn.)vartotoj kain padidjimas Lietuvoje sudar 3,5
procento. Mnesinis (2011 m. gruodio mn., palyginti su lapkriio mn.) vartotoj kain
sumajimas sudar 0,2 procento. 2011 m. gruodio mn. netiesiogini mokesi pasikeitimo
taka metiniam vartotoj kain pokyiui buvo lygi nuliui. [8]
1.2.3 GAMINTOJ PARDUOTOS PRAMONS PRODUKCIJOS KAINOS
Nauja svori sistema 2011 m. GKI skaiiuoti pagrsta 2009 m. moni pramonini
gamini pardavimo duomenimis, suklasifikuotais pagal Produkt, gamini ir paslaug
klasifikatori (PGPK).
Kain bazinis laikotarpis yra 2010 m. gruodio mn., t. y. 2011 m. kiekvieno mnesio
kainos lyginamos su io laikotarpio kainomis. Pagal Laspeireso formul svori ir kain
bazini laikotarpi duomenys turi bti suderinti. Dabartin svori sistema apima 456 atrinktus
PGPK kodus. i gamini kategorij (kod) parduota produkcija sudaro apie 90 procent
visos 2009 m. parduotos pramons produkcijos apimties. 644 pramonin veikl vykdanios
mons kiekvien mnes pateikia 1662 reprezentatyvij gamini kainas, i j 498 mons
1022 Lietuvos rinkoje parduodam gamini kainas ir 330 moni 640 ne Lietuvos rinkoje
parduodam gamini kainas.
Visos gamintoj parduotos pramons produkcijos kainos 2011 m. gruodio mn.,
palyginti su lapkriio mn., sumajo 0,7 procento. Bendrajam kain pokyiui didiausi tak
turjo 6,3 procento atpigusi chemikal ir chemijos produkt gamybos, 0,8 maisto produkt

gamybos produkcija ir 0,4 procento pabrangusi elektros, duj, garo tiekimo ir oro
kondicionavimo, 3,8 kit nemetalo mineralini produkt gamybos produkcija.
Lietuvos rinkoje parduotos pramons produkcijos kainos per mnes (2011 m.
gruodio mn., palyginti su lapkriio mn.) beveik nepasikeit, nes kai kuri ri produkcijos
brangim atsvr kit ri produkcijos pigimas. I maisto produkt labiausiai kainos
sumajo perdirbt ir konservuot vaisi ir darovi (5,7 %), valgomj led, bei msos ir
pauktienos produkt (3,7 %), o iaugo vaisi, uog ir darovi suli (11,6 %), perdirbt ir
konservuot bulvi (4,4 %), uv ir uv produkt (3,9 %).
Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramons produkcijos kainos per mnes sumajo 1,3
procento. Didiausi tak kain pokyiui turjo 6,8 procento atpigusi chemikal ir chemijos
produkt gamybos, 0,7 procento maisto produkt gamybos produkcija ir 4,4 procento
pabrangusi atliek surinkimo, tvarkymo ir alinimo, mediag atgavimo, 0,8 procento
drabui siuvimo produkcija. [8]
1.2.4 EKSPORTUOT IR IMPORTUOT PREKI KAINOS
Eksportuot preki kainos 2011 m. lapkriio mn., palyginti su spalio mn., beveik
nepasikeit. I pagamint pramons produkt bendrajam eksportuot preki kain pokyiui
daugiausia takos turjo 7,8 procento padidjusios variklini transporto priemoni, priekab ir
puspriekabi, 0,7 procento rafinuot naftos produkt, 6 procentais popieriaus ir popieriaus
gamini kainos bei 1,1 procento sumajusios chemikal ir chemijos pramons gamini, 2,4
procento medienos ir medienos gamini, iskyrus baldus, kainos. Taip pat bendrajam kain
pokyiui takos turjo 20 procent atliek surinkimo, tvarkymo ir alinimo, mediag
atgavimo produkcijos, 3,7 procento ems kio produkt atpigimas. Importuot preki
kainos per mnes padidjo 0,2 procento. Didiausi tak bendrajam importuot preki kain
pokyiui padar 1,3 procento alios naftos ir 2,5 procento gamtini duj pabrangimas ir 2,5
procento kit kasybos ir karjer eksploatavimo produkt atpigimas. I pagamint pramons
produkt iam pokyiui takos turjo 2,4 procento padidjusios rafinuot naftos produkt ir
1,2 procento drabui bei 1,9 procento sumajusios chemikal ir chemijos pramons
gamini, 1,4 procento variklini transporto priemoni, priekab ir puspriekabi kainos. [8]
1.2.5 TIESIOGINS USIENIO INVESTICIJOS
Tiesiogins usienio investicijos Lietuvoje 2011 m. rugsjo 30 d. sudar 37 063,8 mln.
lit. Vienam alies gyventojui vidutinikai teko 11 557 litai tiesiogini usienio investicij.

Daugiausia buvo investav vedijos (14,3 %), Lenkijos (13 %), Vokietijos (9,9 %) ir
Nyderland (8,6 %) investuotojai.
apdirbamj gamyb buvo investuota 31,6 procento, didmenin ir mamenin
prekyb; variklini transporto priemoni ir motocikl remont 13,8, finansin ir draudimo
veikl 12,4, nekilnojamojo turto operacij veikl 11,3, informacijos ir ryi veikl, 9,5
procento vis tiesiogini usienio investicij Lietuvoje.
2011 m. rugsj Lietuvos mons usienyje investavo 5487,4 mln. lit. Daugiausia
buvo investuota Nyderlanduose (28,3 %), Latvijoje (18,4 %), Lenkijoje (8,1 %), Kipre (8 %)
ir Rusijoje (7,4 % vis Lietuvos tiesiogini investicij usienyje). Lietuvos mons usienyje
investavo profesin, mokslin ir technin veikl 28,1 procento, nekilnojamo turto operacij
veikl 18,5, didmenin ir mamenin prekyb; variklini transporto priemoni ir motocikl
remont 15,1, apdirbamj gamyb 13,1, finansin ir draudimo veikl 10,2 procento vis
Lietuvos tiesiogini investicij usienyje. [8]
1.2.6 VIDAUS PREKYBA
Iankstiniais duomenimis, mamenins prekybos, variklini transporto priemoni ir
motocikl didmenins ir mamenins prekybos bei remonto moni apyvarta (be PVM) 2011
m. gruodio mn. sudar 3007,2 mln. lit ir, palyginti su lapkriio mn., padidjo 5,5 procento
palyginamosiomis kainomis.
Automobili degal mamenins prekybos moni apyvarta 2011 m. gruodio mn.,
palyginti su lapkriio mn., sumajo 9,6 procento palyginamosiomis kainomis. moni,
prekiaujani maisto prekmis, apyvarta 2011 m. gruodio mn., palyginti su lapkriio mn.,
padidjo 27 procentais palyginamosiomis kainomis, o ne maisto prekmis (neskaitant
automobili) prekiaujani moni 21 procentu. Variklini transporto priemoni ir
motocikl didmenins ir mamenins prekybos bei remonto moni apyvarta 2011 m.
gruodio mn., palyginti su lapkriio mn., sumajo 18,5 procento palyginamosiomis
kainomis. Maitinimo ir grim teikimo veiklos moni apyvarta (be PVM) 2011 m. gruodio
mn. sudar 96,3 mln. lit ir, palyginti su lapkriio mn., padidjo 15,2 procento. [8]
1.2.7 USIENIO PREKYBA
Negalutiniais muitins deklaracij ir Intrastato ataskait duomenimis, 2011 m.
lapkriio mn. eksportuota preki u 6,2 mlrd. lit, importuota u 7 mlrd. lit. Lietuvos
usienio prekybos deficitas sudar 0,8 mlrd. lit. Prekybos su ES valstybmis statistika buvo
patikslinta gavus PVM deklaracij duomenis.

2011 m. lapkriio mn., palyginti su spalio mn., eksportas padidjo 1,5 procento,
takos tam turjo 29,6 procento padidjs tr, 17,5 procento elektros main ir rangos bei
j dali eksportas. Importas padidjo 0,3 procento tai lm 16,2 procento iaugs katil,
main ir mechanini rengini importas. Preki, iskyrus mineralinius produktus, eksportas
padidjo 1,6, o importas 0,5 procento. Lietuvikos kilms preki eksportas sumajo 0,3
procento, be mineralini produkt 0,8 procento.
2011 m. sausiolapkriio mn., palyginti su tuo paiu 2010 m. laikotarpiu, eksportas
iaugo 30,9 procento, importas 30,5 procento. Eksporto padidjimui takos turjo padidjs
naftos produkt (42,9 %), anteminio transporto priemoni (48 %) ir tr (67,1 %) eksportas.
Importo padidjim lm iaugs alios naftos (34,3 %), anteminio transporto priemoni (54
%) bei katil, main ir mechanini rengini, j dali (32,6 %) importas. Preki, iskyrus
mineralinius produktus, eksportas padidjo 27,2 procento, importas 26,5 procento.
Lietuvikos kilms preki eksportas padidjo 26,8 procento, be mineralini produkt 21,5
procento. 2011 m. sausiolapkriio mn. svarbiausios Lietuvos eksporto partners buvo Rusija
(16,2 %), Latvija (10,2 %), Vokietija (9,2 %) ir Lenkija (7,1 %), o importo Rusija (32,9 %),
Vokietija (9,8 %), Lenkija (9,1 %) ir Latvija (6,6 %). 2011 m. sausiolapkriio mn. didiausi
Lietuvos eksporto dal sudar mineralini produkt (25,7 %), main ir mechanini rengini,
elektros rangos (10,1 %), chemijos pramons ir jai gimining pramons ak produkcijos (9,2
%) eksportas. Didiausi importo dal sudar mineralini produkt (35,2 %), main ir
mechanini rengini, elektros rangos (12 %), chemijos pramons ir jai gimining pramons
ak produkcijos (10,4 %) importas. [8]
1.2.8 TRANSPORTAS
2011 m., palyginti su 2010 m., veimas geleinkeli transportu padidjo 8,9 procento,
tarptautinis krovini veimas padidjo 9,8 procento, vidaus veimas padidjo 6,6 procento.
2011 m. Klaipdos valstybiniame jr uoste kartu su Btings terminalu pakrauta ir ikrauta
45,5 mln. ton krovini, tai 13 procent daugiau negu 2010 m. alia nafta ir naftos produktai
sudar 39,7 procento vis perkraut krovini, tai 1,6 procento daugiau, palyginti su 2010 m.
Keli transporto priemoni buvo perkrauta 256 tkst., arba 14,3 procento daugiau, konteineri
(TEU) 382,2 tkst., arba 29,5 procento daugiau nei 2010 m. Lietuvos oro bendrovi
lktuvais 2011 m. buvo veta 444,6 tkst. keleivi, tai 46,3 procento maiau negu 2010 m.
Didioji dalis keleivi (384,2 tkst., arba 86,4 %) veta nereguliariaisiais skrydiais, tai 41,4
procento maiau, palyginti su 2010 m. Reguliariaisiais skrydiais veta 60,4 tkst., arba 13,6
procento keleivi, tai 64,9 procento maiau negu 2010 m. 2011 m. alies oro uostuose

nusileido ir pakilo 39,5 tkst. Lietuvos ir usienio oro bendrovi lktuv, tai 4,8 procentais
daugiau negu 2010 m., i j 96,8 procento vykd tarptautinio susisiekimo skrydius. oro
uostus atvyko ir ivyko 2,7 mln. keleivi, arba 17,9 procento daugiau negu 2010 m. [8]
1.3 Transporto strategijos kryptys
Transporto politika yra valstybs kins politikos dalis, kurios pagalba valstyb
realizuoja savo tikslus. iuolaikin transporto politika kartu yra ir visuomens politika, nes
transporto funkcionavimas glaudiai susijs su daugelio visuomens transporto poreiki
tenkinimu.
Transporto politikoje gali bti irykinti bendraakiniai, vis transport apimamieji, ir
atskir transporto ak klausimai. Transporto politika apima tris kininkavimo sritis: technin,
eksploatacin ir organizacin. Visose iose transporto politikos srityse i klausimu
nagrinjimas priklauso nuo alies vidinio susitvarkymo, vis pirma, nuo alies kininkavimo
formacijos. Vienas i Lietuvos ekonomins politikos prioritet yra transporto sektoriaus
modernizavimas ir restruktrizavimas remiantis Europos Sjungos bendrosios transporto
politikos gyvendinimo strateginiais tikslais, svarbiausi i kuri yra subalansuoto
Transeuropinio

transporto

tinklo

(TEN-Tr)

ipltimas,

transporto

paslaug

rink

liberalizavimas. Pagrindins transporto politikos kryptys ir prioritetai apibrti svarbiausiuose

alies strateginiuose dokumentuose.
Lietuvos kio (ekonomikos) pltros iki 2015 met ilgalaikje strategijoje yra isamiau
pateikti tik atskir transporto ri pltros strateginiai tikslai ir priemons. Europos ir kitose
valstybse nacionalines transporto pltots strategijos peririmos, tikslinamos kas 5-7 metai.
Poreikis koreguoti ali transporto pltros programas atsiranda dl objektyvi aplinkybi:
keiiasi transporto pltots tendencijos Europoje ir pasaulyje (multimodalinio transporto
pltot, telematikos ir naujausi informacijos technologij priemoni taikymas transporto
sistem pltojime, intelektualini transporto sistem krimas, aplinkosaugos reikalavim
transporto sistemai didjimas, tolesnis transporto paslaug rinkos pltojimas ir kt.), vyksta
ali integracija politines ar ekonomines sjungas, be to Lietuvai stojus Europos Sjung
atsirado nauji prioritetai, galimybs ir reikalavimai transporto srityje.
Naujoje Ilgalaikje (iki 2025 met) Lietuvos transporto sistemos strategijoje
numatoma, kad keli, geleinkeli, uost ir oro uost infrastruktra turi bti modernizuojama
ir pltojama koordinuotai, siekiant, kad intermodaliniai operatoriai galt naudoti efektyvias
transportavimo technologijas bei procesus ir kad bt pasiekta vairi transporto ri
subalansuota pltra, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiam paslaug kokybe

prilygstanti ES ali (nari senbuvi) lygiui. Ji, efektyviai sveikaudama su kaimynini ali
transporto sistemomis, leis verslo sektoriui skmingai pltoti veikl, o Lietuvos gyventojams
patogiai ir su minimaliomis laiko snaudomis susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo,
kultros ir verslo centrais. Siekiama, kad Lietuvos transporto sektorius tapt svarbiu Baltijos
jros transporto sistemos elementu ir, teikdamas kokybikas paslaugas, efektyviai tarnaut ne
tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sjungos poreikiams ir interesams.
Strateginiai sprendimai lemia moni ilgalaiki ir visaapimani plan sudarym. ie
sprendimai padeda nustatyti firmos stiprisias ir silpnsias vietas (pagal jos igales ir galimus
pavojus) bei sudaryti veiksm programas, kad bt inaudotos tos igals ir ivengta galim
grsmi.
Nauja, transporto rink eiti norinti mon, turi parengti strategin plan bsimai savo
veiklai. Kiekviena nauja mon turi numatyti, bei suplanuoti savo veiklos pradi ir tolesn jos
pltr. Paprastai tam yra formuluojama: vizija, kuri aprao sivaizduojam mons model
(vartotojai, rinka, konkurentai, filosofija ir kt.), misija aprao, kaip pasiekti vizijoje
numatyt mons model. Misija turi didiul reikm, kadangi jos pagrindu toliau formuojami
mons tikslai ir udaviniai. Tam, kad geriau suvokti mons potencial, taip pat yra reikalinga
ir SSGG (stiprybs, silpnybs, galimybs, grsms) analiz

pagrindinis organizacijos

iorins ir vidins bkls vertinimo bdas. i analiz plaiai naudojama nustatant

organizacijos pranaumus, trkumus, galimybes ir grsmes, taip pat strategij, pateikiani
geriausi j derin. Pagrstas organizacijos pranaum ir trkum derinimas su esamomis
grsmmis ir galimybmis yra strategijos formulavimo pagrindas.
1.4 Pasilos ir paklausos sugretinimas
Rinkos subjekt pirkjo ir pardavjo interesai rinkoje reikiasi pasilos ir paklausos
forma. Pasila ir paklausa yra du veiksniai takojantys transporto paslaug rink. Pasila
transporto, galinio veti krovinius pasirinkimas ir kiekis, o paklausa tai krovini, kurie gali
bti veami esamu transportu kiekis. Pasila, paklausa ir kaina yra svarbiausi rinkos
elementai.
Paklausos apimtis tai preks kiekis, kur pirkjas nori ir gali sigyti per tam tikr
laikotarp.
Transporto paklausa priklauso nuo daugelio veiksni. Paklaus takoja kitos alies ir
Europos gamybos ir paslaug akos. Transporto struktra ir paklausa priklauso nuo valstybs
pramons, ems kio, atstum, geografins padties, susisiekimo padties ir isivystymo
lygio. Atskiruose regionuose i taka pasireikia skirtingai nes tai priklauso ne tik nuo

gamybos ir paslaug, bet ir nuo infrastruktros toje vietovje. Lietuvoje keli tinklas yra
pakankamai gerai ivystytas ir atstumai nra dideli, todl keli transportas yra labai paklausus
ir pagal populiarum lenkia kitas transporto ris.
Pasilos apimtis tai preks kiekis, kur pardavjas nori ir gali parduoti per tam tikr
laikotarp.
Transporto pasila, jos kitimas labai priklauso nuo transporto akos. Geleinkeli,
vandens ir oro transporto pasila yra maai kintama. Nes jimas rink yra sudtingas. ioms
transporto akoms reikalinga sudtinga ir brangi infrastruktra. Todl iose rinkose vyrauja
monopolija ir vienas ar keli vejai danai apima vis rink. Nebent oro transportas darosi
iek tiek lankstesnis nes didja konkurencija dl keleivi. iuo metu Lietuvoje pasijaut
padidjusi oro transporto pasila. Oro transporto rinka yra atvira ir joje dalyvauja vairi ali
kompanijos, todl ji yra labiau kintanti nei vandens ar geleinkeli.
Visikai kita situacija yra su keli transportu. Keli infrastruktra yra atvira ir visiems
prieinama, o jimas rink yra lengvas, rinkoja yra daug ma ir vidutini moni. Ir tik
nedaugelis moni yra stambios. Atsiradus pagyvjimui transporte ir padidjus paklausai
rink atjo daug nauj dalyvi. Todl labai iaugo ir pasila. Utenka nusipirkt vien
krovinin transporto priemon ir galima pelningai dirbti ioje rinkoje. Dl tokio lengvo ir
paprasto atjimo i rink labai iaugo konkurencija. [is mikro darbo]
Nagrinjant transporto paklaus ir pasil visada reikt laikyti proces ilgalaikiu,
kadangi transporto politikos gyvendinimas ir rezultatai pasireikia per tam tikr laik. Pats
transporto politikos procesas yra nepertraukiamo pobdio, privalo egzistuoti usibrtos
politikos kontrols bei btin jos korekcij vedimo, perirjimo mechanizmas.
Pagrindiniai transporto rinkos tyrimo elementai bt ie:

Tikslai, tiksl nustatymas ir derinimas;

Priemons iems tikslams pasiekti;

Instituciniai ir organizaciniai veiksniai;

Darbo jgos resursai.

Poreikis derinti pasil ir paklaus kyla dl:

a) kintant tikslams ar visuomens trokimams atsiradus naujoms galimybms bei
problemoms, keiiasi lkesiai ir prioritetai. Klasikinis politikos tiksl derinimo mechanizmas
radimas visuomens dialogo su formuojama politika.
b) pasikeitusi slyg, kuri nebuvo tiktasi tuomet, kai pasilos ir paklausos politika buvo
formuojama. Kontrol ir informacijos rinkimas ir analizavimas yra tas mechanizmas, kuris
utikrina ios politikos koregavim pagal besikeiianias slygas;

c) pasikeitusi turim resurs. Ta politika, kuri bt buvusi reali, esant tam tikram turim
resurs lygiui, gali tapti neadekvaia arba klaidinga, pasikeitus turimiems resursams. Ry tarp
turim resurs nusako finansins smatos.
d) nesekms, siekiant laukt rezultat, arba atsiradusios dl negatyvi, nelaukt alutini
efekt. Tinkamas ir siningas pasilos ir paklausos politikos vertinimo ir kontrols
mechanizmas yra esminis dalykas, siekiant itaisyti galimas politikos formavimo klaidas.

1.5 Analizuojamos rinkos pasilos subjektai ir j konkurencingumas

Pasilos subjektas transporto ekspedicin mon ar kiekviena kita mon, kuri silo
krovini perveimo paslaugas. i moni skiaius alyje sudaro tam tikras salygas, kuri
veikiamos ios mons konkuruoja tarpusavyje.
Bendri statymai saugo mones tiek nuo per didels vidaus, tiek ir nuo tarptautins
konkurencijos, nes transporto sektorius nra kitais statymais apsaugotas nuo tarptautins
konkurencijos.
Valstyb skatina tam tikr transporto ri konkurencij, siekdama utikrinti realias,
tikras kainas. Taigi transporto mons, ypa kurioms skiriamos valstybs investicijos,
susiduria su vis atresne konkurencija bei rinkos realybe, ir siekdamos didinti
konkurencingum privalo efektyviai paskirstyti resursus. (griskevicienes knyga)
Lietuvoje ios verslo akos moni yra labai daug. Tai sukuria monopolins
konkurencijos slygas, kurios lemia tokias tendencijas:

Didelis dalyvi skaiius. Kadangi perveim rinkoje yra daug pirkj ir pardavj,

tarp j vyksta kokurencija, todl kiekviena mon kontroliuoja tik nedidel dal rinkos, jos
negali paveikti rinkos kainos, negalimi slapti susitarimai dl kain ar koki nors kitoki
apribojim, visos mons veikia savarankikai rengdamos savo politik, nekreipia dmsio
konkurent reakcij.

Preks ar paslaugos yra diferencijuojamos pagal iuos poymius: Kokyb (preks ar

paslaugos skiriasi savo dizainu, darbo kokybe, funkcinmis savybmis), paslaugos (silomos
papildomos paslaugos, kurios bna jau trauktos preks ar paslaugos kain), vieta (mon
sikrusi patogioje vietoje), pakavimas ir realizavimo skatinimas (reklama, pakavimas ir
preks enklas)

Lengvas jimas rink. is rinkos tipas neturi apribojim dl nauj firm patkimo

rink, nra toki klii kaip patentai ar masto ekonomija.

Isami informacija. Yra komercins ir technologins informacijos naudojimo

galimybi. iai rinkos struktrai bdinga isami informacija, bet ja galima naudotis tik leidus
gamintojui.
Vadinasi, ms pasirinktos mons rinkos aka tai aka, kurioje veikia palyginti daug
firm, kurios nedaro slapt tarpusavio susitarim, gamina ar teikia diferencijuotus produktus.
ios rinkos monms bdinga kainin ir nekainin konkurencija. Laisvas jimas rink
slygoja nauj moni kokurencij ilguoju laikotarpiu.
Svarbiausi faktoriai suteikiantys ekspedicinei monei konkurencin pranaum:

Reputacija. Gera reputacija palengvina darb su jau esamais klientais bei nauj paiek.

Ji taip pat labai svarbi ir samdant vejus, nes vejai vengia imti krovinius i moni, kurios
vluoja su atsiskaitymais arba yra inomos kaip nepatikimi partneriai.

Veim galimybs. mons dirbanios platesnse rinkose turi didesnes galimybes

pritraukti daugiau klient, nes gali pasilyti perveimus vairesniais marrutais.

Kaina. Patrauklesn kaina pritraukia daugiau klient.

Kvalifikuotas personalas. Norint teikti kokybikas paslaugas, monje privalo dirbti

kompetentingi darbuotojai puikiai imanantys savo darbo srit.

Transporto rinka nra rinka, kurioje dalyvauja dvi, trys firmos, tai yra labai plati,
turinti didel konkurencin potencial, vien Lietuvos transporto rinkoje yra apie 600 transporto
ekspedicini moni. Didiosios transporto ekspedicins mons yra pasidalijusios rink ir
kiekviena specializuojasi savo srityje (skiria dmesio tam tikriems konkretiems ir skirtingiems
marrutams).

2. Transporto mons ir jos veiklos ekonomin analiz

2.1 Transporto mons pristatymas
UAB Baltic Express steigta 2003 met rugsjo 26 dien. sikrusi Vilniuje Meistr
gatvje 10. Buvein sudaro didels sandlio patalpos su krovini pakrovimui/ikrovimui
skirtomis rampomis, taip pat nemaos sandlio darbuotoj darbo patalpos ir atskiromis
patalpomis skirtomis mons ekspediciniam padaliniui.

2 pav. mons logotipas

altinis: www.balticexpress.lt
mons steigjai yra Marius Steponnas (generalinis direktorius) ir Arnas Pilkauskas
(vykdantysis direktorius). Abu vadovai yra pagrindiniai mons akcininkai. mons steigjai
turi j kompetencij patvirtinanius paymjimus ir ger reputacij.
Tai spariai auganti mon, gabenanti krovinius ems, jr, geleinkelio ir
kombinuotu transportu, kurios veikla skmingai pleiasi visoje Europoje. Bendrovs vartotojai
yra tiek didels, tiek maos mons. Iskirtinis dmesys, rpestis kiekvienu vartotoju, lanksti
kain sistema, t.y. pastoviems klientams taikomos individualios nuolaidos tai svarbiausios
prieastys, dl kuri mon UAB Baltic Express pasirinko daugelis inom Lietuvos
moni, tarp j: UAB Armitana, UAB Gea Klimatechnik , AB Ogmios Centras, UAB
Kesko Agro Lietuva, UAB Elektroskandia, UAB Onninen LIT, AB Linas Nordic,
UAB Viessmann, UAB Wavin Baltic, UAB Intrac Lietuva ir t.t.
UAB Baltic Express - ribotos turtins atsakomybs mon, turinti juridinio asmens
teises, kurios kapitalas padalytas akcijas ir nuosavybs teis priklauso bendrovei.
Ekspeditorius yra komersantas, tarpininkaujantis parduodant transporto paslaugas.
Pavedus prekybos, pramons ir amat usakovams, jis rpinasi rasti siuniamiems kroviniams
automobili, geleinkeli, oro ar jr transporto vejus.
Pagrindin veikla UAB Baltic Express vea pilnos apimties, dalinius, smulkius,
izoterminius, pavojingus ir negabaritinius krovinius. mon taip pat organizuoja krovini
iveiojim ir surinkim Lietuvoje, teikia sandliavimo, riavimo, krovini pakavimo,
muitins eksporto, importo bei draudimo paslaugas. Puikiai itobulinta ekspreso linija tarp
Vilniaus, Rygos ir Talino. Krovini pristatymas iki gavjo per 24 val. Kadangi nuosavo
transporto mon neturi, krovininius automobilius nuomojasi i patikim, ilgamet patirt
transporto srityje gijusi vej.

UAB Baltic Express

teikiamos paslaugos

Tarptautiniai ir
vietiniai perveimai

Sandliavimas

3.Pav.Teikiamos paslaugos
Tarptautiniai ir vietiniai perveimai:

Papildomos
paslaugos

stambi, dalini ,smulki

pageidaujant)

krovini

veimas

bei pavojing bei pilnos apimties (klientui

tarptautiniais

bei

vietiniais

marrutais

tentinmis

puspriekabmis;

sudtini krovini veimas;

krovini iveiojimas po Lietuv.

Sudtini krovini surinkimas Vakar Europos alyse, j pristatymas Lietuvos

Respublik, Rusij, Baltarusij ir kitas alis bei perveimas Europos Sjungos alyse. Taip pat
sudtini krovini surinkimas bei iveiojimas Lietuvoje, j pristatymas Vakar Europ,
Rusij, Lenkij ir kitas alis. Siekiant utikrinti operatyv ir kokybik klient aptarnavim,
UAB Baltic Express pasira bendradarbiavimo sutartis su partneriais Europoje.
Sandliavimo paslaugos:

enklinimas;

riavimas;

saugojimas;

krovos darbai;

preki apskaita.

Diegiama paangi automatizuota sandlio logistikos sistema, kurios pagalba dar

lengviau ir greiiau atrenkami kroviniai.
Kitos paslaugos:

Muitins tarpininko paslaugos;

Jeigu vartotojui reikia greitai sutvarkyti muitins formalumus, UAB Baltic Express
gali:
-

parengti muitins dokumentus;

atstovauti kliento firmai muitinje;

kontroliuoti atliekamas muitins procedras;

paruoti importo, eksporto, tranzito dokumentus bei juos pateikti muitinei.

4.Pav. Sandlys ir preki enklinimas

Pagrindiniai UAB Baltic Express siekiai teikti kuo auktesns kokybs paslaugas,
tenkinti auganius klient poreikius, pelnyti j pasitikjim bei pagarb. UAB Baltic
Express credo pagarba klientui. mons tikslas laikomas pasiektu, jei klientas kreipsis
vien kart, tampa nuolatiniu firmos partneriu. UAB Baltic Express moto visos paslaugos
i vieno paslaug teikjo.
mons vizija tai finansikai tvirta ir stabili, naudojanti modernias transporto
priemones ir teikianti auktos kokybs paslaugas, skmingai konkuruojanti ir turinti ger
vaizd rinkoje mon.
mons misija ema krovini veimo kaina, aukta atliekam paslaug kokyb,
operatyvus bei informatyvus aptarnavimo lygis visa tai, k vertina vartotojas.
mons tikslai:

nauj vartotoj pritraukimas bei apyvartos didinimas;

naujo paslaug paketo krimas;

klient aptarnavimo kokybs gerinimas;

nauj darbo viet sukrimas;

mogikj vertybi puoseljimas;

galimybi veiklai plsti paieka.

2.2 mons struktra ir funkcij paskirstymas

Kadangi vienas i mons tiksl yra gerinti klient aptarnavimo kokyb, kurti naujas
darbo vietas, todl yra iskiriami keli mons padaliniai, kurie greitai ir kokybikai stengiasi
patenkinti klient poreikius.

UAB Baltic Express dirba apie 40 darbuotoj, kuri dauguma yra kvalifikuoti
specialistai, turintys nema darbo patirt transporto ekspedicinje srityje. Labai svarbus
kriterijus, atrenkant transporto vadybininkus usienio kalbos. Kuo daugiau ir vairesni
kalb darbuotojai moka, tuo geriau monei. Profesionalumas, atsakingumas, rpestis vartotoju,
novatorikumas, nuolatinis tobuljimas savybs, kurios geriausiai apibdina mons
darbuotojus.
monje yra iskiriami keli padaliniai, kurie yra atsakingi u perveimus skirtingas
vietoves, t.y iaurs Europos grup, Vidurio Europos grup, Piet Europos grup, taip pat
darbuotojai usiimantys vietiniais perveimais Lietuvoje. Kiekviename skyriuje dirba
kvalifikuoti darbuotojai, kurie yra atsakingi u eksport ar import, tiesiogiai bendrauja su
usakovais, palaiko santykius su klientais. Pvz. iaurs Europos grup sudaro keturi
vadybininkai, kuri kiekvienas atskirai yra atsakingi u tam tikras alis (Suomija,
Danija,vedija,Estija,

Norvegija,

Lenkija,

Baltarusija,

Turkija,

Graikija,

Latvija,

Kaliningradas). Jie ieko nauj klient, organizuoja kuo pelningesnius monei perveimus,
taip didindami UAB Baltic Express mons peln. Lygiai taip pat u atskiras alis yra
atsakingi kiti padaliniai, kurie kuruoja kitas alis, tokias kaip: Belgija, Austrija, Bulgarija,
ekija, Slovakija, Vokietija, Olandija, Ispanija, Italija, Pranczija ir t.t. Visi ie padaliniai
tarpusavyje bendrauja. Visi jie siekia, kad kilt mons pelningumas, konkurencingumas,
kokyb bei darbo efektyvumas. Visoms ekspedicijos grupms vadovauja ekspedicijos vadovas
Teisutis Vizbarkas.
N viena mon negalt gyvuoti be finansinius reikalus tvarkani darbuotoj. UAB
Baltic Express dirba kvalifikuoti savo specialyb imanantys finans skyriaus darbuotojai.
Finans skyriuje dirba dvi auktos kvalifikacijos buhalters, utikrinanios tvarking
buhalterini duomen tvarkym. Taip pat finans skyriuje dirba skol administravimo
vadybinink, kurios pagrindinis darbo objektas yra skolos, j iiekojimas ir tvarkingas
mokjimo termin reguliavimas.
Sandlis yra viena i labai svarbi krovini perveimo sudedamj dali. UAB Baltic
Express sandlyje dirba kvalifikuotas personalas, utikrinantis kokybik ir greit krovini
ikrovimo, pakrovimo ir kitas operacijas. Lyginant sandlio ir ekspedicijos padalinio darb
randama labai daug skirtum, tai yra nepalyginamos veiklos.
Toliau pateiktoje schemoje vaizduojama mons valdymo struktra.

Generalinis
direktorius

Vykdantysis
direktorius

Finans
skyrius

Vadybinink
grup

Administracija

Finans
skyriaus
vadovas

Baltijos
regionas

Administrator

Sandliavimas

Preki
primimo ir
isiuntimo gr.

Buhalterija

P. Europos
regionas

Personalas

Vyr.
sandlininkas

Skyriaus
vadovas

Darbuotojai

Darbuotojai

V. Europos
regionas

Sandlys

NVS ali
regionas

5 .pav. mons valdymo struktra

2.3. mons transporto priemoni parko analiz ir vertinimas
UAB Baltic Express savo automobili parko neturi, t.y. visus krovininius
automobilius nuomojasi i Lietuvos ar usienio vej. monei savo transporto turjimas taip
pat suteikia tam tikr privalum, taiau trkum ia nepavyksta ivengti. Turdama savo
transport, mon niekada nepraranda tiesioginio ryio su vartotoju, t.y., atliekamas ne tik
transportavimas, bet ir tam tikras vadybinis darbas. Taiau samdoma transporto sistema
paspartina aptarnavimo greit, kokyb, prapleia aptarnavimo geografin plot, be to visikai
nereikalingos kapitalins investicijos automobili park.
Didinant veim apimtis, gerinant tiekiam paslaug kokyb, UAB Baltic Express
ikilo btinumas tobulinti atskiras operacijas. Nors ir neturdama savo transporto priemoni,
bet sprsdama iuos klausimus, bendrov ieko galimybi bendradarbiauti tik su tais vejais,
kuri autoparko pagrind sudaro gana nauji (1998 - 2008 m.) automobiliai. Tokie automobiliai
atitinka Euro-4 ir Euro-5 standartus, tai yra j varikliai atitinka ekolog reikalavimus dl
imetamj duj ir maiau teria aplink. iems automobiliams leidiama vaiuoti visas

Vakar Europos alis. Naudodama kokybikas transporto priemones, mon utikrina ger,
atitinkant pasaulinius reikalavimus krovini ekspedijavimo paslaug lyg bei progresyv
aptarnavim organizavim.
Vej atranka tai didelis ir labai svarbus atrankos kriterijus transporto ir logistikos
monms, nes nuo j priklauso paslaug kokyb bei vartotojo pasitenkinimas. Vej renkasi
mons transporto vadybininkas, prims usakovo arba siuntjo usakym. Visi UAB Baltic
Express transporto vadybininkai yra atsakingi u tam tikr al ar j grup bei tam tikslui turi
suformav vej park, kuris neretai yra atnaujinamas ir papildomas. UAB Baltic Express
vej atrankos kriterijai pagal svarbos eilikum skirstomi taip (r lentel).
UAB Baltic Express naudojam vej atrankos kriterij eilikumas
Eil.Nr.

Kriterijus
1
2
3
4
5
6
7
8
9

Punktualus krovinio pasimimas

Punktualus krovinio pristatymas
Konkurencikos kainos
Operatyvi informacija apie pristatymo proces
Tikslios sskaitos
Operatyvi reakcija nusiskundimus dl perveimo paslaug
Vejo bendras poiris problemas ir nusiskundimus
Aptarnaujanio personalo siningumas
Pagalba krovinio praradimo ar sugadinimo atveju

UAB Baltic Express didiuojasi turdama plat partneri tinkl, kurio geografin
sfera yra gana plati. Yra dirbama su partneri terminalais Austrijoje, Baltarusijoje, Belgijoje,
Estijoje, ekijoje, Didiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje,
Pranczijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Turkijoje. Dl patikim
partneri darbo usienio alyse kompanija garantuoja profesional klient aptarnavim.

2.4 mons turtas, darbo priemons, energetika, tiekimas

2.4.1 mons turtas
Turtas - materialiosios, nematerialiosios ir finansins vertybs, kurias valdo ir naudoja
ir (arba) kuriomis disponuoja mon, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonomins naudos.
Turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekms, kurias pardavus tikimasi
gauti pinig daugiau negu buvo ileista. Turtas gali teikti ekonomins naudos ne tik
parduodant, bet ir keiiant j kit turt, perleidiant sipareigojimams padengti.
Turtas nebtinai turi turti fizin form (pavyzdiui, patentai ir autori teiss taip pat
yra turtas, jei jis yra mons nuosavyb ir i jo tikimasi gauti ekonomins naudos).
Ekonominsnaudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybs teise. mon gali turti
ekonominsnaudos ir i turto, kuris nra jos nuosavyb, taiau ji juo disponuoja ir gauna to
turto teikiam naud. Turtas apskaitoje paprastai pripastamas tada, kai patiriamos ilaidos
jam sigyti. Taiau bna atvej, kai turtas pripastamas nepatyrus ilaid (pavyzdiui,
nemokamai gautas turtas, vyriausybs dotacij forma gautas turtas ir pan.). Turto apskaitos
reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai "Nematerialusis turtas", "Ilgalaikis
materialusis turtas", "Finansins priemons", "Atsargos" ir kiti. [verslo apskaitos standartas]
Ms nagrinjamoje ekspedicinje monje Baltic Express pagrindinis turtas yra
realus kapitalas, kur sudaro rengimai, pastatai, sandliai ir kiti rengimai, kuri naudojimas,
naudingas teikiant paslaugas, o taip didinamas mons pelnas. Taip pat finansinis kapitalas
kitaip vadinama investicijos realiojo kapitalo sigyjim, finansinei apyvartai. Ir mogikasis
kapitalas - mokymusi, darbu ir praktiniu patyrimu sukauptos inios bei meistrikumas, kurie
didina moni veiklin produktyvum, trumpiau tariant, gauta patirtis ir inios, leidianios t
pat darb padaryti greiiau.
Vertinant kapital lyginame ilgalaikio ir trumpalaikio turto pokyius, sipareigojimus ir
nuosav kapital. (lyginame 2007 metus su 2006, ir 2008 metus su 2007). (X pav)

2009 ir 2010 metai:

Ilgalaikis turtas lyginant su 2009-uosius metus su 2008-aisiais, 2009-aisiais buvo 1,22
maesnis. Tai galima paaikinti sumajusiomis investicijomis dukterines mones.
Bendrovs nematerialaus turto pokytis buvo didelis. Nematerialiojo turto vert pakilo
daugiau kaip 41 kart, ir t lm naujos programins rangos diegimas.

Ankstesnis

nematerialus turtas sudar 1118 Lt., o 2007-aisiais jo vert jau siek 46222 Lt. mons
materialiojo turto vert pakilo 1,23 karto, nuo 75984 Lt. 2008-aisiais iki 93517 Lt. 2007aisiais. Kaip buvo minta anksiau, mons ilgalaikio turto vert sumajo dl sumajusi
investicij dukterines mones. Finansinio turto vert smuko 1,6 karto, nuo 391150 Lt. iki
242043 Lt.
Trumpalaikis mons turtas 2009-aisiais buvo beveik 1,3 karto didesnis. Jo vert pakilo
nuo 4154064 Lt. iki 5333664 Lt. Didiausi tak iam trumpalaikio turto augimui turjo
pirkj siskolinimai. J vert pakilo nuo 3759505 Lt. iki 5013989 Lt. Kitas trumpalaikis
turtas kito ne taip enkliai ir didels takos bendram trumpalaikio turto pokyiui neturjo.
mons nuosavas kapitalas nagrinjamais metais padidjo. Jo vert pakilo 1,2 karto,
nuo 534524 Lt. iki 629913 Lt. padidjim lm nepaskirstytasis pelnas.
mons sipareigojimai 2009-aisiais siek 5085533 Lt, o tai yra 1,24 daugiau nei
anstesniais metais. Tai lm moktin sum ir sipareigojim padidjimas.
2010 ir 2011 met palyginimas
Remiantis mons balanso duomenimis matome, jog 2010-aisiais metais ilgalaikis
turtas vl didja, ir jo vert iaugo 1,5 karto. Nematerialusis turtas maja 1,16 karto, kadangi
vienintel to turto sudedamoji dalis yra programin ranga, ji einant metams dvisi ir praranda
savo vert, kuri prie metus buvo ymiai didesn. Tuo tarpu materialus turtas didja 1,4 karto.
iais metais investuojama 64 408 Lt. transporto priemones. ios transporto priemons skirtos
vietiniams iveiojimams Lietuvoje. Ilgalaikio turto pokyt t.y didjim taip pat lm
investicijos dukterines mones, kurios padidjo daugiau nei 1,5 karto.
Trumpalaikis mons turtas taip pat didjo, taiau pokytis nebuvo toks rykus kaip
praeitais ataskaitiniais metais. Jo vert padidjo nuo 5348154 Lt. iki 5617793 Lt. Didiausi
tak trumpalaikio turto augimui turjo iankstiniai apmokjimai, bei atsarg verts
padidjimas.
mons nuosavas kapitalas padidjo 1,6 karto. Jo vert pakilo todl, kad buvo neta
statin kapital padidinatys pinigai 340 000 Lt.

mons sipareigojimai 2011 metais padidjo 1,02 karto, kadangi padidjo su darbo
santykiais susij sipareigojiamai, finansins skolos kredito staigoms.

6 pav. mons turto palyginamoji diagrama 2009-2011 metais

2.4.2 mons darbo priemons

Darbo priemons tai priemons reikalingos mons efektingai veiklai utikrinti.
Kiekvienai skirtingai monei reikalingos skirtingos darbo priemons, ko reikia vienai monei,
gali visikai bti nereikalinga kitai.
UAB Baltic Express pagrindins darbo priemons yra, tos, be kuri neisiverst nei
viena ekspedicin transporto mon. Kadangi ia reikalingas nenutrkstamas bendravimas,
tam reikalingos ryio priemons. Tipin ekspedicinio padalinio darbuotojo darbo vieta
atrodyt taip: darbo stalas, kompiuteris su priega prie interneto, telefonas, visos kitos
priemons utikrinanios greit, tvarking ir aiki darbuotojo veikl (kanceliarins
priemons). Visas ias darbo priemones, j prieir turi utikrinti darbdavys.
Darbo priemons sandlyje bt tokios paios kaip ir ekspedicinio padalinio darbinink,
taiau ia vyksta kitokia veikla, todl papildomai reikalinga ir krovos ranga.

2.5. mons veiklos dalyviai, aptarnavimas ir apsauga, draudimas

mon negali egzistuoti be darbuotoj, kurie ir yra pagrindinis mons variklis, vedantis mon
priek. mons veikloje dalyvauja mons personalas, kur sudaro tokios personalo grups:
1. Transporto vadybininkai tai mons personalo dalis, utikrinanti mons pajamas.
ios darbuotoj grups sukuriama pridtin vert yra didiausias mons finansinis variklis.

Transporto vadybininkai priima usakymus, derina juos su klientais, perduoda smulkius

krovinius partneriams, derina reikiamus klausimus su kolegomis, vejais ar kitais
ekspeditoriais.
2. Logistikos vadybininkai moni grup, kuri riuoja jau atvetus krovinius, juos
skirsto, reikiamu laiku pristato reikiamam klientui. ie darbuotojai dirba su terminale
esaniais kroviniais.
3. Sandlio darbuotojai mons, be kuri visas perveimo procesas sustot. Jie vykdo
ir organizuoja krovinini automobili pakrovimus ir ikrovimus, atrenka nurodytus krovinius,
skaiiuoja priimam krovini kiekius. Operatyviai ir tinkamai dirbdami ie darbuotojai didina
viso transporto sektoriaus darbo naum.
4. Finans skyriaus darbuotojai. ie darbuotojai vykdo mons vadovo nurodytas
finansines operacijas. Jie suveda balans, apskaiiuoja reikiamus finansinius rodiklius,
administruoja skolas ir tikrina nauj ar sen klient mokum.
mons veikl galima aptarnauti keliais aspektais. Tai gali bti ryio tiekjai, kurie
teikia vien i pai svarbiausi monei paslaug paket mobilusis ir stacionarus telefono
ryiai, internetas ir kitos komunikacins paslaugos. Kvalifikuotas ir profesionalus mons
veiklos aptarnavimas utikrina efektyvesn mons veikl. Kvalifikuotas ir profesionalus
aptarnavimas yra greitas ryio atstatymas jo sutrikimo atveju.
Taip pat svarbus yra programines rangos aptarnavimas. Jos ustrigimo atveju sustot
praktikai visas operatyvus vadybinis darbas, nes visi duomenys apie krovinius ir reisus,
klientus ir usienio mones yra programoje pavadinimu PRAGMA. Viena ios programos
versij (PRAGMA TPA) yra sukurta iskirtinai tik tranpsorto vadybininkams.
Vienas i mons prioritet turi bti ir mons teritorijoje esantis turtas. Tai gali bti
mons turtas, kompiuteriai, informacija ir kitka arba klient ar mons kroviniai, esantys
mons terminale. Klient ir savo mons turt saugo bendrov GRIF AG. Kiekviena mons
teritorij vaiuojanti priemon yra registruojama, taip pat, automobiliai negali vaiuoti
mons teritorij visikai laisvai, nes vidinis kiemas, kur yra sandliai, biuro patalpos ir kt. yra
utvertos. Kompanija yra rengusi vaizdo stebjimo kameras ir patalp vidin signalizacij.
Visa tai buvo daroma tam, kad klient kroviniai ir mons turtas bt saugs.
Draudimo paslaugos monje yra naudojamos dvejopai. Pirma draudimo paskirtis
mons turto draudimas nelaims ar vagysts atveju. Tam yra naudojamas paprasiausias
draudimas, kur gali gauti mons, kreipusios draudimo bendrov. Antroji paskirtis
krovinio draudimas. Jis naudojamas tam, kad krovinys, keliaudamas usakytu marrutu bt
apsaugotas nuo paeidim, galini atsirasti transportavimo metu. is draudimas atlygina al,

tokiu dydiu, kuris yra nurodytas krovinio pirkimo dokumentuose, kuriuose nurodoma
krovinio bendra vert. Norint panaudoti i draudimo r reikia kreiptis draudimo agent,
kuris suteikia reikiam paslaug. Sskaita u draudim iraoma met pabaigoje, susumavus
visus krovinius, kurie buvo apdrausti met eigoje.

2.6 Darbo normavimas, personalo apmokjimas ir jo darbo organizavimas

2.6.1 Darbo normavimas

Darbo organizavimas yra nemanomas be darbo matavimo. Darbas matuojamas laiko ir

energijos snaudomis jam atlikti. Darbo norma tai nustatytos darbo laiko snaudos atskirai
operacijai atlikti, gaminio daliai arba visam gaminiui pagaminti, esant tam tikrai technikai,
technologijai ir organizacijai.
Darbo laiko snaud normos nustato vienam darbuotojui arba j grupei laik tam tikrai
darb apimiai atlikti. Jos ireikiamos laiko ir darbuotoj skaiiaus norma. Laiko norma yra
nustatytos darbo laiko snaudos tam tikrai darb apimiai atlikti tam tikromis organizacinmis
ir techninmis slygomis. Darbuotoj skaiiaus norma tai nustatytas darbuotoj skaiius tam
tikromis organizacinmis ir techninmis slygomis, btinas tam tikrai darb apimiai atlikti.
monje Baltic Express darbas normuojamas remiantis pagrindiniu darbo normavimo
principu stengiamasi darbuotojui duoti tiek uduoi, kad jis spt jas laiku ir kokybikai
atlikti. Kiekvienas darbuotojas monje turi savo darb dal, darbai yra numatyti konkreiai
kiekvienam darbuotojui. Transporto ekspedicinje monje tai nra sunku, nes kroviniai
keliauja i skirting valstybi ir skirtingas valstybes. Darbas ir yra paskirstomas pagal
princip.
monje dirba keturiolika transporto vadybinink. Kiekvienas vadybininkas ar
vadybinink grup dirba su tam tikra kryptimi, tai ir yra pagrindinis darbo matas. Pagal
krovini sraut apimtis yra nustatoma ar vadybininkui yra pateikiama pakankamai uduoi ir
ar jam nereikia pagalbinio mogaus, kuris galt jam padti. iuo metu monje vienuolika
vadybinik dirba su skirtingomis alimis ir yra trij vadybinink grup, kuri dirba iskirtinai
tik su importo srautais i Italijos. i mons darbo kryptis yra stipriausia, labiausiai ivystyta ir
nea monei didiausi peln.

2.6.2 Personalo apmokjimas

mons dirba skatinami vairi motyv: nordami gauti pajam, siekdami karjeros,
pripainimo. Pajamos darbo rinkoje ireikiamos darbo umokesiu. Gauti pajam galima
dvejopai: u darb ir u asmeninio turto naudojim. Darbo pajamos tai pajamos, kurias
duoda tam tikra darbin veikla.
Darbas kuria materialias vertybes, t.y. prekes, arba teikia paslaugas, kuri reikia
mogaus poreikiams tenkinti. Vienu metu darbas, sunaudotas prekms pagaminti, buvo
laikomas gamybiniu, o darbas, kuriuo buvo teikiamos paslaugos ekonomist traktuotas kaip
negamybinis.
Darbo umokestis (atlyginimas) - pinigine forma ireiktas pajam altinis, jis
vertinamas kaip nacionalini pajam dalis, kuri visuomen moka savo nariams pagal j
sunaudoto darbo kiek bei kokyb j materialiniams ir kultriniams poreikiams tenkinti,
tiksliau tai imokos darbuotojams u j darbo jgos kaip gamybos veiksnio panaudojim.
Alga tai mons ar organizacijos darbuotojui mokamas atlyginimas, t.y.umokestis u
darb. Kalbant apie darbo umokest, reikia turti galvoje minimalj, realj ir nominalj
darbo umokest:

Minimalus darbo umokestis tai statymu nustatytas emiausias darbo umokestis,

kur darbdavys gali mokti u dirbt laik ir kuriuo siekiama utikrinti minimal
gyvenimo lyg.

Realusis darbo umokestis tai preki ir paslaug kiekis, kur darbuotojas gali sigyti
u nominalj darbo umokest, vertinus infliacij ir atskaiius i jo mokesius bei
kitus atskaitymus.

Nominalusis darbo umokestis tai pinig suma, kuri dirbantysis gauna u atlikt
darb.
vairi ali monse populiarios dvi darbo umokesio formos: vienetin ir laikin.
Kai darbo umokesio forma vienetin, darbo umokesio dydis tiesiogiai priklauso

nuo tam tikros kokybs atlikto darbo kiekio, atsivelgiant darbo turin ir slygas. Paprastai
vienetin darbo umokesio forma tinkamiausia, kai : 1) darbas gali bti normuojamas; 2)
galima apskaityti jo rezultatus; 3) darbas sistemingai kartojasi.
Vienetin darbo umokesio forma reikiasi vairiomis atmainomis ir skirstoma ias
grupes: tiesiogin, premijin, progresyvin, regresyvin, diferencijuot, fiksuot ir asmenini
pried,

akordin

ir

netiesiogin.

Laikin darbo umokesio forma priklauso nuo darbuotojo dirbto laiko kiekio ir jo
kvalifikacijos. Darbuotojo faktikai dirbtas laikas nustatomas remiantis tabeline apskaita. i
forma tinka tokiuose darbuose ir operacijose, kurias reikia labai kruopiai atlikti ir kur

sparts darbo tempai gali pabloginti darbo kokyb. Laikin darbo umokesio forma
daniausiai
Pagal

skirstoma
paprastj

dvi

sistemas:

laikin

darbo

paprastj

laikin

umokesio

sistem

ir

laikin

premijin.

darbuotojo

umokestis

skaiiuojamas remiantis jo valandiniu tarifiniu atlygiu ir faktikai dirbtu laiku. Norint

padidinti darbo naum ir gerinti darbo kokyb, mokamos premijins priemokos. Tokia
apmokjimo atmaina vadinama laikine premijine darbo umokesio sistema.
monje Baltic Express yra taikomas vienetinis premijinis darbo umokesio
skaiiavimo bdas. Kiekvienas vadybininkas savo darbu sukuria tam tikr pridtin vert.
Darbo umokestis monje yra padalintas i dvi dalis. Viena dalis yra fiksuota ir nekintanti, o
kita dalis priklauso nuo paties darbuotojo, tai yra nuo jo sukurtos pridtins verts. Pagal
rodikl yra skaiiuojamas tam tikras procentas, kuris yra pridedamas prie fiksuotos darbo
umokesio dalies.
Naudojant toki sistem darbuotojas yra suinteresuotas ir kartu apsaugotas. monje
dirbantis asmuo gali bti ramus, nes ino koki sum pinig jis gaus bet kokiu atveju u
atliktas uduotis, taiau nordamas gauti didesn atlyginim, darbininkas gali stengtis, sukurti
didesn pridtin vert priimdamas ir vykdydamas didesn skaii usakym ir taip
pasiekdamas premij prie fiksuotos atlygio dalies.

2.6.3. Personalo darbo organizavimas

Vienas i pagrindini darbo organizavimo udavini - pateikti aktuali informacij
mons valdytojams, organizuojantiems pajam, taigi ir turto, udirbim. Norint, kad mons
valdymas bt racionalus, pats valdymo procesas turi bti tinkamai sutvarkytas, aprpintas
tinkamais pradiniais duomenimis, i kuri bt galima suformuoti aktuali valdymo
informacij. mons veiklos rezultatais pirmiausiai suinteresuoti tos mons savininkai.
Paprastai j nedomina priemons, kuriomis udirbamas pelnas ar didja turtas, todl
savininkams visikai pakanka bendrosios finansins apskaitos ir finansins atskaitomybs
formuojam duomen.
monje UAB Baltic Express darbas yra skirstomas pagal krovini veim kryptis.
monje egzistuoja trys pagrindiniai skyriai:

Baltijos ali skyrius

Piet Europos skyrius

Vakar Europos skyrius

Visi skyriai dirba su tam tikromis alimis. Darbas su tam tikromis alimis vykdomas
partneri pagalba. Partneriai alyse, kuriose jie yra, surinkinja maus krovinius vien viet.
Transporto vadybininko darbas yra suorganizuoti maj krovini surinkim terminal ir taip
sukurti didesn rinktin krovin. Toks darbo principas leidia vadybininkui pasiekti optimal
darbo naum, nes vadybininkas neprivalo viso surinkimo proceso vykdyti pats, i darbo dal
atlieka partneriai su kuriais dirbama. Pagrindinis vadybininko darbas yra pateikti usakym
partneriams ir organizuoti surinkt krovini iveim.
Aukiau mintas darbo principas yra geras tuo, kad leidia mons vadybininkui
padidinti darbo naum, taiau pagrindinis io metodo minusas yra tas, kad vadybininkas turi
domtis dl kiekvieno krovinio statuso, nes jis t krovini nevaldo tiesiogiai.
Darbas su terminalais yra viena i darbo organizavimo ri. Kita ris yra tiesioginiai
krovinini automobili pakrovimai, turint didelius dalinius krovinius, kuriuos surinkinti su
partneri pagalba tiesiog neapsimoka. Paprastai i veikla yra antra pagal svarbum, kadangi
toki krovini yra gerokai maiau, nei t, kurie yra veami su partneri pagalba.

2.7 mons veiklos finansin analiz

Finansin analiz padeda nustatyti mons veiklos finansinius aspektus, vertinti esam
padt ir perspektyvas. Ji atskleidia, kokios yra mons potencialios galimybs pagerinti
mons padt.
Svarbiausi finansins analizs tikslai yra:

vertinti mons finansin stabilum, itekli naudojimo efektyvum, isiaikinti

neigiam pokyi prieastis;

tirti vidaus ir aplinkos veiksni tak veiklos rezultatams, taip pat mons veiklos
gerinimo galimybes;

vertinti mons veiklos efektyvum, tirti pinig srautus ir prognozuoti j kitimo

tendencijas;

suformuoti normatyvin finansini rodikli sistem, kuri leist prognozuoti

mons veikl, vertinti priimam valdymo sprendim ekonomin efektyvum ir
pagrstum bei dabartin jos padt.

Atliekant toki analiz, remiamasi atskaitomybs dokumentais (balansas, pelno

(nuostoli) ataskaita), specialiais tyrimais, duomen bazmis ir kitais informacijos altiniais.

iuo atveju bus remiamasi UAB Baltic Express finansiniais dokumentais u paskutinius 3
metus. Prie vertinant finansinius rodiklius visuomet reikia vertinti ir parodyti mons
kiekybinius veiklos rodiklius, iuo atveju krovini metin apyvart, reis skaii per metus.

2.7.1 Balansas
1. Balansas parodo, kokiu turtu mon disponuoja ir kam is turtas priklauso tam tikru
momentu. Balans sudaro trys pagrindiniai elementai: turtas, savinink nuosavyb ir mons
sipareigojimai (skolintoji nuosavyb). ie elementai skaidomi smulkesnius, kad bt
pateikta papildoma informacija, reikalinga mons veiklai vertinti. Turtas skirstomas
ilgalaik ir trumpalaik [6. Lukoeviius, K. Martinkus, B. Verslo vadyba. Kaunas, 2005].
Savinink (akcinink) nuosavyb - tai konkrei asmen (ar j grups) pagrstas ir
objektyviai imatuojamas interesas tam tikr mons disponuojamo turto dal. Savinink
nuosavybs dyd nulemia akcij, kuriomis disponuoja akcininkai, skaiius ir vert, vairs
pelno apribojimai, susij su moni statymais, bendrovi sipareigojimais bei valdytoj
veiksmais. Paprastai savinink nuosavybs dal sudaro statinis (akcinis) kapitalas, akcij
priedai, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas.
mons sipareigojimai (skolintoji nuosavyb) - tai prievols, atsirandanios dl vykusi
kini fakt, u kurias mon ateityje privals atsiskaityti pinigais, prekmis arba paslaugomis
ir kuri apimtys gali bti objektyviai imatuotos bei inomos vykdymo datos. mons
sipareigojimai skirstomi ilgalaikius ir trumpalaikius.

2.7.2 Pelno (nuostolio) ataskaita

Pelno (nuostoli) ataskaita tai finansin ataskaita, kurioje nurodomos visos per
ataskaitin laikotarp mons udirbtos pajamos bei snaudos udirbant ias pajamas ir veiklos
rezultatai. Paprastai laikoma svarbesne investuotojams ir kreditoriams nei balansas. Leidia
sprsti apie mons veikl i pajam ir pajam sudedamj dali, padeda prognozuoti mons
perspektyvas [6].
ioje ataskaitoje iskiriamos tokios pagrindins dalys:

pagrindins veiklos dalis. ioje dalyje pateikiami duomenys apie pajamas ir

snaudas, susijusias su tipine mons veikla, t.y. ta veikla, kuriai mon buvo
sukurta;

nepagrindins, arba netipins, veiklos dalis. ioje dalyje pateikiami duomenys

apie antraeil arba alutin mons veikl. Skirtumas tarp to, kokie punktai

traukiami pagrindins (tipins), o kokie nepagrindins veiklos elementus,

daug priklauso nuo mons veiklos pobdio;

ypatingoji (neprastin) veikla. Atskirai pateikiami duomenys apie neprastus

(nebdingus) ir retus kinius vykius arba mons atliktas operacijas, kurios
slygoja pagauts arba netekim atsiradim;

pelno mokesiai. Atskira eilute pateikiama mokesi, priskaiiuot nuo

apmokestinamojo pelno, suma.

2.7.3 UAB Baltic Express finansins veiklos analiz

Metai

2009

Straipsnis
Krovini skaiius
Reis skaiius
Atnetos pajamos
Grynasis pelnas

Nra duomen
Nra duomen
14997389 Lt.
487547 Lt.

2010

2011

38000
~1900
20664376 Lt.
470067 Lt.

46000
~2300
24834057 Lt.
578775 Lt.

Rodikliai

2009m.

2010m.

2011m.

Pokytis

Bendras pelnas
Pardavimai ir
paslaugos

2.138.085

3.301.702

3.653.002

Didjo

14.997.389

20.664.376

24.834.057

Didjo

Nuosavas kapitalas

534.524

629.913

1.004.408

Didjo

Trumpalaikis turtas

4.154.064

5.348.154

5.617.793

Didjo

Ilgalaikis turtas
468.252
381.782
Turtas i viso
4.622.316
5.729.936
Grynasis ataskaitini
487.547
470.067
met pelnas
1. Pardavim bendrasis pelningumas (rentabilumas):

572.576
6.190.369

Svyravo
Didjo

578.775

Svyravo

PBP (

Bendrasis pelnas
) 100%
Pardavimai ir paslaugos

2138085
) 100% 14,26%;
14997389
3301702
(
) 100% 15,98%;
20664376
3653002
(
) 100% 14,71%.
24834057

PBP2006 (
PBP2007
PBP2008

Bendrojo pelningumo rodiklis rodo, kokia bendrojo pelno dalis tenka vienai daliai
pajam. 10 -35% rodo pakankam gamybos pelningum. Jei rodiklis maesnis negu 10% tai
rodo, kad mon turi sunkum padengti ekspedicines ilaidas, o jei didesnis negu 35 procentai,
tai rodo, kad gamybos pelningumas yra didelis.
2. Pardavim grynasis pelningumas:

PGP (

Grynasis pelnas
) 100%
Pardavimai ir paslaugos

487547
PGP2006 (
) 100% 3,25%;
14997389
470067
PGP2007 (
) 100% 2,27%;
20664376
578775
PGP2008 (
) 100% 2,33%.
24834057

Rodiklis rodo, kokia grynojo pelno dalis tenka vienai pajam daliai, tai yra, kokia
grynoji pelno dalis tenka pardavimo vienetui (t.y. kiek cent akcininkams atnea vienas
pardavimo litas). Isivysiusios rinkos slygomis jis svyruoja nuo 10 iki 25 procent.
3. Turto grynasis pelningumas:

TGP (

Grynasis pelnas
) 100%
Vidutine materialaus turto vert

487547
) 100% 641,64%;
75984
470067
(
) 100% 502,65%;
93517
578775
(
) 100% 435,3%.
132959

TGP2006 (
TGP2007
TGP2008

I io rodiklio galima sprsti, kaip mon sugeba panaudoti turt ir gauti peln. Jei
rodiklis virija 20%, tai labai gerai.

4. Turto pelningumas:
Pelnas prie apmokestinim
) 100%
Vidutine turto vert
Tpr Tpab
Tvid
2
TP (

Tpr. viso turto vert ataskaitinio laikotarpio pradioje

Tpab viso turto vert ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
528217
) 100% 12,99%;
4067333
510569
(
) 100% 9,86%;
5176126
586701
(
) 100% 9,84%.
5960152,5

TP2006 (
TP2007
TP2008

Rodiklis rodo, kaip efektyviai naudojamas nuosavas ir skolintas kapitalas, laikantis

nuostatos, kad turtas udirba peln prie apmokestinim, o i jo atskaitomi mokesiai, neturi
nieko bendra su veiklos efektyvumu. Rodiklis gali bti lyginamas su kapitalo rinkoje
nusistovjusiomis palkan normomis.

5. Auksins balanso taisykls koeficientas:

ABTK (

Ilgalaikis turtas
)
Nuosavas kapitalas ilgalaikiai sipareigojimai

468252
) 0,85;
534524 14728
381782
(
) 0,59;
629913 12531
572576
(
) 0,53.
1004408 71054

ABTK 2006 (
ABTK 2007
ABTK 2008

Rodiklis rodo, koki turto dal finansuoja savinink (akcinink) nuosavyb bei
ilgalaikiai

sipareigojimai.

Negalima

ilgalaiki

investicij

finansuoti

trumpalaikiais

sipareigojimais. Normalu, kad is koeficientas yra maesnis arba lygus vienetui.

6. siskolinimo koeficientas:
K (

Visi sipareigojimai
) 100%.
Visas turtas
4087792
) 100% 88,4%;
4622316
5100023
(
) 100% 89%;
5729936
5185961
(
) 100% 83,8%.
6190369

K 2006 (
K 2007
K 2008

Rodiklis rodo kiek mons turto yra finansuojama skolintomis lomis, kuris
naudojamas ilgalaikiam mokumui vertinti, norint nustatyti, kok augim mon gali finansuoti
skolindamasi. Aukiausia optimali riba 70 procent. Jeigu dydis vir 100 procent, pagal
LR bankroto statym mon yra nemoki. Vertinama labai gerai, jei koeficientas dydis yra 30
procent.

7. Ilgalaikio siskolinimo koeficientas:

I (

Ilgalaikiai sipareigojimai
) 100%.
Visas turtas

14728
) 100% 0,32%;
4622316
12531
I 2007 (
) 100% 0,22%;
5729936
71054
I 2008 (
) 100% 1,15%.
6190369
I

2006

Rodiklis rodo, kiek mons turto sudaro ilgalaiks skolos. Jis yra trumpalaikio
mokumo stebjimo dalis. Jei dl ilgalaiki skol didja finansuojamas mons turtas, tai

maja trumpalaiki skol negrinimo rizika. Labai gerai vertinama, kai is rodiklis yra
lygus ar maesnis negu 30 procent, gerai, kai jis nra didesnis kaip 50 procent.
8. Trumpalaikio siskolinimo koeficientas:

T (

Trumpalaikiai sipareigojimai
) 100%.
Visas turtas

4073064
) 100% 88,11 %;
4622316
5087492
(
) 100% 88,79%;
5729936
5114907
(
) 100% 82,63%.
6190369

T 2006 (
T 2007
T 2008

Rodiklis rodo, kokia mons turto dalis finansuojama trumpalaikmis skolomis. Jis yra
trumpalaikio mokumo stebjimo dydis. Vertinama gerai, jei rodiklio dydis yra 20 40
procent.

9. Turto struktros koeficientas:

TSK (

Trumpalaikis turtas
) 100%.
Visas turtas
4154064
) 100% 89,87%;
4622316
5348154
(
) 100% 93,34%;
5729936
5617793
(
) 100% 90,75%.
6190369

TSK 2006 (
TSK 2007
TSK 2008

Rodiklis rodo mons trumpalaikio turto dal visame turte. Jei jis yra gerokai didesnis
negu ankstesn ataskaitin laikotarp arba kitose atitinkamos ekonomins veiklos ries
monse, reikia aikintis prieastis.

10. Grynasis apyvartinis kapitalas:

GAK = trumpalaikis turtas trumpalaikiai sipareigojimai.
GAK2006 = 4154064 4073064 = 81000;
GAK2007 = 5348154 5087492 = 260662;
GAK2008 = 5617793 5114907 = 502886.
is rodiklis parodo kiek kiekviena mon turi turti savo dal pinig ir ar ji pajgi
grinti siskolinimus. Reikm turi bti teigiama. Jei ji yra neigiama vadinas mons
trumpalaikiai siskolinimai yra didesni u trumpalaik turt.
11. Grynojo apyvartinio kapitalo koeficientas:

GAKK =

Grynasis apyvartinis kapitalas

.
Visas turtas
81000
) 100% 1,75%;
4622316
260662
(
) 100% 4,55%;
5729936
502886
(
) 100% 8,12%.
6190369

GAKK 2006 (
GAKK 2007
GAKK 2008

Santykinai auktesnis rodiklis rodo auktesn mons likvidumo lyg. io rodiklio

dinamika atspindi mons bankroto tikimybs didjim ar majim.
12. Turto apyvartumas (gra):

TA = (

Pardavimai ir paslaugos
).
Vidutin turto vert

TA2006=

14997389
3,69
4067333

TA2007=

20664376
3,99
5176126
24834057

TA2008= 5960152,5 4,17

Rodiklis rodo, kiek vienas turto litas sukuria pajam. Didesn rodiklio reikm rodo
auktesn efektyvumo lyg. Optimalu, kai gamybins mons is rodiklis yra didesnis u
vienet, o prekybos mons yra 0,3 5,0.
13. Ilgalaikio turto apyvartumas:

ITA (

Pajamos
).
Vidutinis ilgalaikis turtas
14997389
) 59,79
250841
20664376
(
) 47,61
434017
24834057
(
) 52,04
477179

ITA2006 (
ITA2007
ITA2008

Rodiklis rodo, kiek vienas ilgalaikio turto litas sukuria pajam. Kuo didesn io
rodiklio reikm, tuo auktesn efektyvumo lyg turi mon. Optimalu, kai gamybins mons
rodiklio reikm yra 1,5 2,0, o prekybos mons apie 10.
14. Trumpalaikio turto apyvartumas:

TTA (

Pajamos
).
Vidutinis trumpalaikis turtas

14997389
TTA2006 (
) 3,93
3816492
20664376
TTA2007 (
) 4,36
4743864
24834057
TTA2008 (
) 4,53
5482973,5

Rodiklis parodo, kiek kart per metus vyksta pilnas cirkuliacinis ciklas. alyse, kur
gerai ipltota finansins informacijos baz, kiekvienoje verslo akoje nustatomas tam tikras
i rodikli normatyvas. Didelis turto apyvartumas leidia monei sumainti jo apimt.
Pagerja mons finansin bkl ir svarbiausia mokumas.
15. Nuosavo kapitalo grynasis pelningumas:

NKGP (

Grynasis pelnas
).
Vidutinis materialus nuosavas turtas
487547
) 100% 918,73%
53067,5
470067
(
) 100% 554,65%
84750,5
578775
(
) 100% 511,11%
113238

NKGP2005 (
NKGP2006
NKGP2007

Nuosavybs pelningumas arba pelnas, tenkantis kapitalo vienetui, vertina bendr

veiklos efektyvum naudojant akcin kapital, kur akcininkai investavo mon. Jis rodo, kaip
greitai atsiperka investuotas kapitalas ir vadovavimo kokybei. Kuo rodiklis didesnis, tuo
padtis monje yra geresn.

16. Veiklos rentabilumas:

VR

Pelnas prie apmokestinim

).
Veiklos snaudo

VR2004

VR2005

VR2006

528217
) 100% 27,09%
1949906
510569
(
) 100% 16,16%
3158970
586701
(
) 100% 16,53%
3549790
(

Valdymo efektyvumo rodiklis. Rodo, kiek snaud udirba vienas litas. Lyginamas su
tos paios veiklos monmis.

Metai
Rodikliai
1. Pardavim bendrasis
pelningumas, %
2. Pardavim grynasis
pelningumas, %
3. Turto grynasis pelningumas,
%
4. Turto pelningumas, %
5.Auksins balanso taisykls
koeficientas
6. siskolinimo koeficientas, %
7. Ilgalaikio siskolinimo
koeficientas, %
8. Trumpalaikio siskolinimo
koeficientas, %
9. Turto struktros koeficientas,
%
10. Grynasis apyvartinis
kapitalas
11.Grynojo apyvartinio kapitalo
koeficientas
12. Turto apyvartumas (gra)
13. Ilgalaikio turto apyvartumas
(gra)
14. Trumpalaikio turto
apyvartumas (gra)
15. Nuosavo kapitalo grynasis
pelningumas, %
16. Veiklos rentabilumas, %

2009 m.

2010 m.

2011m.

vertinimas

14,26

15,98

14,71

Geras

3,25

2,27

2,33

Patenkinamas

641,64

502,65

435,3

Puikus

12,99

9,86

9,84

Geras

0,85

0,59

0,53

Geras

88,4

89

83,8

Patenkinamas

0,32

0,22

1,15

Puikus

88,11

88,79

82,63

Patenkinamas

89,87

93,34

90,75

Nesvyruoja tiek,
kad reikt
rpintis

81000

260662

502886

Puikus

1,75

4,55

8,12

Patenkinamas

3,69

3,99

4,17

Puikus

59,79

47,61

52,04

Puikus

3,93

4,36

4,53

Puikus

918,73

554,65

511,11

Puikus

27,09

16,16

16,53

Geras

2.8 Kompleksin SSGG analiz

mons SSGG analiz
Stiprybs
1. mons darbuotoj

Silpnybs
1. Atri

Galimybs
1. Surasti naujus pas-

Grsms
1. Nauji konkurentai.

profesinis

konkurencija visose

laug vartotojus.

Patekus naujas rinkas,

meistrikumas.

vidaus rinkos

2. Paslaug emlapio

atsiranda nauj

2. emos paslaug

dalyse.

pltimas, nauj

konkurent grsm.

kainos lyginant su

2. mon neturi

partneri paieka.

2. Konkurencijos

konkurentais.

aikios rinkodaros

3. mons vardo

agresyvumas. Patekus

3. Platus parduodam

strategijos.

populiarinimas bei

naujas rinkas, i jos gali

paslaug spektras.

3. Maai inomas

teigiamo vaizdio

bandyti istumti

4. Palanki mons

mons vardas.

formavimas.

agresyvs konkurentai

vieta.

5. Ribotas

4. Kryptingas

3. Dl pernelyg sud-

5. Racionaliai ids-

rinkodaros

orientavimasis

tingos paskirstymo ka-

tytas partneri

biudetas.

vartotojus, j poreikius

nalo struktros nuken-

ir pageidavimus.

ia paslaug kokyb.

tinklas.
6. Auktas aptarna-

4. Netinkamai vertinta

vimo lygis.

investicij rizika.

monje bt galima padaryti kelis pakeitimus, kurie atnet monei naud ir jos
silpnybes paverst stiprybmis, bei grsmes galimybmis. Naujo pardavim ar rinkodaros
skyriaus sukrimas leist monei sudaryti aiki rinkodaros strategij, kuri numatyt keli,
kuriuo monei reikt eiti, taip pat tokio skyriaus viena i veiklos krypi galt bti ir mons
vardo skelidimas, teigiam rekomendacij apie mon skelbimas. Sukrus atitinkam skyri ir
numaius jam tam tikr biudet galima bt ias silpnybes paversti stiprybmis, kurios leist
sumainti konkurencij ioje verslo srityje.
Atitinkamai galima bt valdyti esamas ar galimas grsmes monei. Sudarius
atitinkamus ryius su Lietuvos ir usienio bendrovmis bt galima ivengti nauj
konkurent, o taip pat ir senj konkurent daromo spaudimo. Tinkamai vertinant ios verslo
srities investicij rizik bt galima pasiekti ger rezultat, kurie bt vadov nuopelnas
nukreipus mon tinkama kryptimi.

3. Transporto mons pltros galimybs

Kiekviena mon turi gebti vertinti verslo aplink ir savo galimybes plsti veikl.
Skmingas mons technins bazs atnaujinimas, apsvarstytas finans perskirstymas galt
monei atneti didesn peln i vykdomos veiklos. Tam mon turi susidaryti pltros program,
kad turt aik tiksl ir plan kaip reikia siekti norim rezultat. Nordama skmingai veikti,
mon turt laikytis numatytos pltros programos.
3.1. Transporto mons veiklos prognozs
moni taip pat ir transporto veiklos prognozs atliekamos naudojantis TREND ir
GROWTH prognozavimu. iame darbe naudodamiesi mintomis prognozavimo programomis
vertinsime mons: ,,Baltic express pelno kitimo rodiklius artimiausiems 5 metams t.y. 2012
2016 metams.

Paveikslas 6 mons pelno prognoz pagal TREND prognozavimo program

Paveikslas 7 mons pelno prognoz pagal GROWTH prognozavimo program

Kaip matome i diagram tiek TREND, tiek GROWTH prognozavimo programos ada
slyginai panaius pelnus, kurie tarpusavyje skiriasi neymiai. I gaut duomen matome, kad
analizuojamo laikotarpio pabaigoje: 2016 metais, laukiama panaaus kritimo kaip ir 2011
metais. Galima pastebti, kad mons pelnas nepastovus, nra pastovios tendencijos didti, jis
banguoja padiddamas, tai sumadamas. Vis dlto, svyravimai vyksta tarp 70 000 ir 55 000
Lit ribos, tai palyginti nedidelis svyravimas ir mons adamas gauti pelnas atrodo
pakankamai stabiliai.
TREND prognozuojamas
GROWTH prognozuojamas
mons veiklos metai
pelnas
pelnas
2012
68119
68118
2013
54396
54567
2014
58096
57658
2015
65215
65045
2016
53826
53975
Lentel 8 TREND ir GROWTH pelno prognozi palyginimas

3.2 mons veiklos strategijos formavimas. Trumpalaiks ir vidutins trukms

planavimas.
Viena i prioritetini kiekvienos mons veikl yra mons veiklos strateginis
planavimas. Tai yra iuolaikini moni veiklos atrama, susijusi su nuolatiniu paslaug
teikimo tobulinimu, geresnio, kokybikesnio ir spartesnio paslaug paketo teikimas klientams.
Kuriant mons strategij labai svarbu vertinti mons turimas ir potencialias
galimybes, itirti esam ir galim pajgum, paslaugos konkurencingum esamoje rinkoje ir
argumentuotai pasirinkti veiklos pltojimo strategij.
Prognozavimas svarbi ir sudtinga problema. Net vertinus daugel faktori, kurie
vienaip ar kitaip veikia ekonomin reikin, galime tiktis klaid prognozje. Danai
prognozs patikimumas priklauso nuo sukaupt duomen kiekio ir nuo to, kokiam laikotarpiui
prognozuojame.

iuo

metu

naudojamos

kompiuterins

programos

operatyvinms

trumpalaikms prognozms sudaryti. Tokiu mons vadovus galina vertinti kelis galimus
reikinio vystymosi kelius, atitinkamai paruoti proces valdymui. [M. Mazra]

Metai

Straipsnis
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Krovini
Nra
apyvarta,
38000
46000
55685
67379
81529
98650
Duomen
vnt. / metus
Reis
Nra
skaiius
~1900
~2300
2783
3369
4077
4933
duomen
per metus
Pardavimai
ir
14.997.389 20.664.376 24.834.057 30.049.209 36.385.200 44.031.600 53.276.400
paslaugos,
Lt
Savikaina,
Lt
12.859.304 17.362.674 21.181.055 25.629.077 31.028.490 37.549.170 45.432.930
Bendras
pelnas, Lt
Grynasis
ataskaitini
met
pelnas, Lt

2.138.085

3.301.702

3.653.002

4.420.132

5.356.710

6.482.430

7.843.470

487.547

470.067

578.775

701.609

850.272

1.028.958

1.244.996

Aukiau pateiktoje lentelje matome gerj mons vystymosi scenarij, tai yra,
toki mons krypt, kuri ji vyst iki pasaulins finans krizs. Kaip inia dabartinis
sunkmetis transporto sektori paveik vien i pirmj, todl galima drsiai teigti, kad esamos
prognozs yra sunkiai tiktinos ir praktikai tai tra vienetiniai unikalios skms atvejai.
i akimirk mon, kaip ir didij dal kit tokio pobdio moni yra apms
sunkmetis, yra stengiamasi taupyti pinigus visose manomose srityse. Prognazavimas tapt
realesnis, jeigu pirmuosius kelis metus, tai yra 2009, 2010, krovini ir reis apyvarta pakist
nepernelyg smarkiai, o pardavimai, pelnas ir savikainos pasikeist enkliai. Dabartins rinkos
situacij galima bt aprayti taip: vykdom perveim kiekis ir pervet krovini apyvarta
beveik nepakito, taiau enkliai iaugo vykdom perveim savikaina, ir sumajo i
pardavim gaunamos pajamos. Tai takoja slyginai ma peln gavim, udelstus mokjimus
ir majant grynj peln.
Taiau jau po madaug 2010, esant optimistiniam rinkos atsigavimo scenarijui, galima
vl tiktis nebesmunkanio pelno, majanios savikainos ir augani reis bei krovini
skaiiaus.

3.3. Silomos priemons veiklai plsti

Sudarius ilgalaikius bei trumpalaikius strateginius planus, kuriuose isikeliami tikslai
monei, aptariamos priemons. Priemons tai konkreiai kiekvienam tikslui pasiekti
naudojami metodai. Parenkant priemones svarbu atsivelgti mones galimybes ar ji pajgs
ias priemones tinkamai panaudoti, ar tai nepakenks mons vykdomai veiklai, drastikai
nesumains pelno padidindama ilaidas, priemoni prieinamum kaip sunku j gauti, silomas
kainas, alternatyvius variantus tam paiam tikslui pasiekti, priemons reikalingum bei
naudingum mons veiklai.
Analizuojamai transporto monei: UAB ,,Baltic express pagal jos finansines
galimybes, numatytiems strateginiams tikslams gyvendinti silomos tokios priemons:

Metalo lauui priduoti nebetinkamus naudoti ir/ar nebenaudojamus autobusas bei kitus

metalo renginius (sumainamas autobus amius pardavus senus autobusus);

Varytinse parduoti nebenaudojamus, bet dar naudoti tinkamus autobusus bei kit
rang (atnaujinamas transporto priemoni parko amius, taip pat kaip ir ankstesniu

atveju mon gauna ir iek tiek pajam);

Svarbiausios darbui naudojamos rangos

btinas

atnaujinimas

keiiant

jau

atitarnavusius renginius ir kitas darbo priemones (rangos, patalp, teritorijos

atnaujinimas, paslaug kokybs klimas, su naujomis priemonmis darbas vyksta

sklandiau ir greiiau, maiau trukdi);

Keletos nauj (perkant naudotus ir tolimesniam naudojimui vis dar tinkamus
autobusus, kuriu amius apie 10 met) autotransporto priemoni pirkimas
(atnaujinamas autoparkas, taip pat sumaja transporto priemoni amiaus vidurkis,
dl naujesni transporto priemoni naudojimo pagerja paslaug kokybei, maja
ilaidos degalams bei remonto ilaidos, jos reikalauja maiau prieiros).

3.4 mons investicijos ir finansavimo altini paieka

Investicijos los skirtos papildomam kapitalui finansuoti. Jeigu iomis lomis
modernizuojamas ilgalaikis turtas tai kapitalins investicijos, jei u papildomas las
gyjamas trumpalaikis turtas ar sprendiamos einamojo momento problemos (padengiami
siskolinimai) laikoma, kad tos investicijos papildo mons apyvartines las.
Vienintels papildomos investicijos, kuri gali reikti monei bt skirtos naujiems
sandliams ir biuro patalpoms gyti ar pastatyti. Ms nagrinjama mon neturi savo
automobili parko, kas rodo, kad jai nereikia skirti l automobili ilaikymui, j einamjam
ir kapitaliniam remontui. itai leidia monei sutaupyti velgiant trumpalaikje perspektyvoje.
i akimirk mons sandliai ir kitos patalpos yra nuomuojamos ir joki papildom
investicij, apart nuomos, jos nereikalauja.
Pabandius steigti nauj automobili park ir j prieirai bei remontui skirtas
patalpas, i idja galt atsipirkti nebent ilgajame laikotarpyje. Naujas automobili parkas ir
patalpos jiems remontuoti ir saugoti, vairuotojams ilaikyti pareikalaut dideli investicij,
kurios ia akimirk monei nra naudingos, nes reikia nepamirti, kad UAB Baltic Express
yra ekspedicines paslaugas teikianti mon, kuriai nra reikalo apsikrauti nereikalingais
dalykais. Sandlius, transporto priemones ir kit reikaling technik krovini srautams valdyti
turi mons partneriai, su kuriais veikla yra pelninga ir vystoma toliau.

mons investicijos gali bti skiriamos personalo gdiams tobulinti siuniant mones
vairius posdius, seminarus, mokymus. Taip pat tobulinti darb paskirstym, darbo vietos
tikslingum ir apkrovim, stengtis sukurti sistem, kurioje kiekvienas turt savo tiklsius
darbus ir sugebt juos atlikti geriausiai. ie veiksmai buvo vykdomi iki pasaulins finans
krizs.

3.5. Verslo plano vertinimas

Nustaius strateginius tikslus ir j planus, nustaius reikalingas priemones ir
vertinus visus pliusus minusus pasirinkus tinkamiausi investuotoj, reikia sudaryti verslo
plan. Jame pateikiama visa svarbiausia informacija apie mon, jos veikl, ilaidas, pajamas,
peln ar nuostolius, keliamus tikslus ir planus, naudojamas priemones ir t.t. Sudarant versl
plan investuotojams itin svarbus verslo plano vertinimas, kur nurodoma per kok laik
suteikta paskola atsipirks, kok peln ji ne j gavusiai kompanijai bei kita mons
investuotojams tiek paiai monei svarbi informacija.
mon UAB Baltic express i savivaldybs pagal special praym gaus 250 000
Lit .
M
inves ila
5%
10%
15%
paja
peln
Dabarti
Dabarti
Dabarti
eta
ticijo ido
diskonto
diskonto
diskonto
mos
as
n vert
n vert
n vert
i
s
s
norma
norma
norma
290
20
2500 848 1810
181091
181091
181091
969
1
1
1
12
00
772 919
9
9
9
1
298
20
851 2129
202841
193619
185206
096
0,9524
0,9091
0,8696
13
166 794
5,806
5,725
8,862
0
276
20
816 1944
176365
160692
146439
121
0,907
0,8264
0,7531
14
723 488
0,616
4,883
3,913
1
277
20
838 1940
167619
145788
127587
934
0,8638
0,7513
0,6575
15
859 487
2,671
7,883
0,203
6
290
20
859 2045
168302
139723
116975
533
0,8227
0,683
0,5718
16
598 739
9,475
9,737
3,56
7
290
20
841 2067
161962
128350
102779
824
0,7835
0,6209
0,4972
17
078 168
6,128
4,611
5,93
6
dabartin
105818
949267
860080
grynoji
33,7
1,84
1,468
vert
vidin pelno gra
19,715575%
Lentel 9 mons investicinis planas
Atlikus investicinio plano skaiiavimus matyti, kad mons UAB Baltic Express
vidin pelno norma (gra) lygi 19% (gautas skaiius apvalinimas maj pus). Kadangi
investicijos gaunamos i savivaldybs ir j nereikia grinti gaut vidin pelno gr lyginame

su Lietuvos komercini banku vidurkiu. iuo metu is vidurkis lygus 14% , tai gi ms
apskaiiuotas rodiklis yra didesnis. Tai rodo, kad monei i investicija yra naudinga ir greitai
atsipirks, taip pat sumains ilaidas degalams bei autotransporto .

Ivados
Atliekant ekonomin analiz svarbu vertinti ne tik mons finansin padti bei jos
ekonominius rodiklius ir ianalizuoti jos augimo bei pltros galimybes. Svarbu atkreipti
dmes ir mons aplink ypa daug dmesio skiriant iorinei: tiekjams, klientams,
partneriams, valstybs institucijoms ir t.t., nes jos daro monei tiesiogin poveik ir reikia
stebti kaip mon pasirengusi prie jo prisitaikyti. Kitas svarbus dalykas ekonominje
analizje tai mons numatyti strateginiai tikslai ir j gyvendinimo priemons. Nereikia
pamirti ir SSGG analizs parodanios mons stiprisias ir silpnsias vietas.