ISSN 1822-6760.

Management theory and studies for rural business and infrastructure

development. 2012. Nr. 3 (32). Research papers.

GLOBALIOS TIEKIMO GRANDINĖS ĮTAKA VERSLO

ORGANIZACIJAI

Diana Lodienė
Kauno kolegija

Vystant verslo organizaciją, prekių ir paslaugų mainuose svarbi yra organizacijos tiekimo
grandinė, kadangi be tiekimo, be transportavimo ir logistikos nebus nei žaliavų gamybai nei paga-
mintas produktas nepasieks vartotojo. Todėl norint sėkmingai valdyti verslą yra būtina žinoti kas tu-
ri įtakos tiekimo grandinės globalumui. Šiame vadybos srities teoriniame straipsnyje autorė iškėlė
tikslą išanalizavus globalios tiekimo grandinės sampratą atskleisti globalios tiekimo grandinės įtaką
verslo organizacijai. Remiantis bendrąja ir logine analize straipsnyje susisteminama ir sugrupuoja-
ma aktualios mokslinės literatūros įžvalgos tiekimo grandinėje. Išanalizavus ir susisteminus moks-
linę literatūrą, straipsnyje išvardinami tiekimo grandinę sudarantys elementai ir atskleidžiami
veiksniai, turintys įtakos globaliai tiekimo grandinei bei nurodoma įtaka verslui.
Raktiniai žodžiai: globali tiekimo grandinė, logistika, pokyčiai, procesai, tiekimo grandinė,
valdymas.
JEL kodai: D200, M190, M100, M110.

Įvadas

Didžioji dalis organizacijų pilnai nesuvokia logistikos strateginės svarbos ir to-

dėl logistika nėra aiškiai pritaikoma bendruose įmonės strategijos ir marketingo pla-
nuose (Waters, 2010). Visas ir bet kuris prekių pristatymas į bet kurią geografinę vie-
tą ir bet kuriam klientui ar vartotojui yra paremtas logistika. Logistikos verslas nie-
kuomet neišnyks, nebent futuristinės technologijos gebės prekę ar reikalingą žaliavą
perkelti iš vienos vietos į kitą minčių pagalba ar kitomis transformacijos priemonė-
mis. Tokiu būdu verslo organizacijose egzistuoja daug ir įvairių logistinių elementų,
kurie sujungti į vieną grandinę sudaro organizacijos tiekimo grandinę.
Įmonės, dalyvaujančios tiekimo grandinės elementų procesuose yra atskiros ir
nepriklausomos, todėl yra pakankamai sudėtinga turėti tobulą tiekimo grandinės
vyksmą ir eigą. Pagrindinis tiekimo grandinės tikslas yra patenkinti galutinio vartoto-
jo poreikius, kuris naudoja pagamintus produktus (Sadler, 2007). Pasiekti šį tikslą eg-
zistuojant tobulai tiekimo grandinei nėra sudėtinga. Tačiau įtempta konkurencinė ap-
linka ir nuolatos vykstantys pokyčiai turi didelės įtakos tiekimo grandinės kokybei
(Gustafsson, 2006; Rushton, 2010).
Tiekimo grandinė, nesvarbu ar ji vietinė, ar globali, turi didelės įtakos verslui,
kadangi nuo kokybiško tiekimo grandinės elementų procesų vyksmo priklauso orga-
nizacijos kokybiška egzistencija ir konkurencingumas. Atlikus mokslinės literatūros
apžvalgą (Emmett, 2006; Fernie, 2009; Goldsby, 2005; Waters, 2010) pastebėta, jog
vyrauja vieninga nuomonė dėl tiekimo grandinės apibrėžties, tačiau trūksta aiškumo,
kokie veiksniai turi įtakos globaliai tiekimo grandinei, nepakankamai atskleista įtaka
verslo organizacijai. Todėl tikslinga atskleisti įtaką bei reikšmę, kad verslo organiza-
cijos galėtų numatyti kylančias problemas ir jų išvengti. Straipsnyje įvardijama glo-

98
balumo įtaka tiekimo grandinei bei globalios tiekimo grandinės įtaka verslui, bei ap-
žvelgiamos ir patikslinamos tiekimo grandinės sąvokos.
Tyrimo objektas. Globali tiekimo grandinė ir jos įtaka verslo organizacijai.
Tyrimo tikslas – išanalizavus globalios tiekimo grandinės sampratą, atskleisti
jos įtaką verslo organizacijai.
Straipsnio uždaviniai:
- apibūdinti tiekimo grandinės sampratą organizacijoje;
- atskleisti kaip skirstomos tiekimo grandinės;
- apžvelgti kokią įtaką tiekimo grandinei turi globalumas;
- įvardinti tiekimo grandinės įtaką organizacijai.
Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė (siekiant apibrėžti globalią tie-
kimo grandinę bei jos įtaką verslui). Tyrimui atlikti buvo naudojama mokslinės litera-
tūros apžvalga, joje pateikiamų teiginių ir apibendrinimų grupavimas ir sintezė, duo-
menų analizė, duomenų sisteminimas ir lyginamoji analizė. Mokslinės literatūros
analizei buvo naudojami užsienio autorių moksliniai darbai, juose pateikiamų teorinių
tyrimų rezultatų apibendrinimas.

Tiekimo grandinės samprata

Tiekimas – tai transportavimas, apimantis logistikos sąvokas, tuo tarpu grandi-

nė – tai tarpusavyje susijusių elementų junginys. Organizacijoje transportavimas gali
būti įvairių resursų, išteklių, informacijos, finansų. Tokiu principu atsiranda tiekimo/
aprūpinimo, gamybos, informacijos, prekybos logistikos organizacijoje. Visos šios
logistikos organizacijoje yra tarpusavyje susijusios, kadangi per jas juda tie patys ma-
terialieji, finansiniai ir informaciniai srautai. Todėl yra tikslinga aukščiau išvardintus
logistinius elementus sujungti į vieną tiekimo grandinę. Tiekimo grandinė – tai vienos
produktų šeimos judėjimas nuo šaltinių iki galutinių vartotojų, kuriuos nukreipia in-
formacija ir kuriuos valdo tam tikras skaičius įmonių partnerių rekomenduodamos
vienai pagrindinei kompanijai (Sadler, 2007). Tačiau logistikos sąvoka yra siauresnė
nei tiekimo grandinės. Kaip teigia M. Christopher (2007), logistika yra strategiškas
pirkimų valdymas, medžiagų, detalių ir užbaigtų daiktų sandėliavimas ir jų judėjimas
kartu su susijusios informacijos srautu organizacijoje ir jos rinkodaros kanalais, ren-
tabiliai vykdant užsakymus ir palaikant maksimalų esamą ir siekiant būsimo pelnin-
gumo. Logistika yra pagrindinė galimybė, kuri leidžia įmonėms įgyti konkurencinį
pranašumą (Waters, 2010). Logistikos veiksniais mes įvardijame atskirus elementus,
o grandinės pavidalu sujungiame šiuos elementus į visumą ir pavadiname tiekimo
grandine, kuri apima visus logistinių procesų elementus bei papildomai nagrinėja ry-
šius su tiekėjais ir klientais. Tokiu būdu tiekimo grandinės sąvoka tampa platesne.
Valdyti pavienius logistikos elementus yra paprasčiau nei valdyti visą tiekimo
grandinę. Siekdami, kad logistika būtų labiau patikima, didelė reikšmė turi būti krei-
piama procesų dizainui ir procesų kontrolei (Waters, 2010). Analizuojant bet kurios
įmonės tiekimo grandinę yra tikslinga nubraižyti egzistuojančių procesų žemėlapį.
Standartinė bet kurios įmonės tiekimo grandinė yra pavaizduota 1 pav. Materialūs
srautai juda iš kairės į dešinę, o finansiniai ir informaciniai srautai iš dešinės į kairę.

99
 Kaip ir kiek yra perduodama informacijos, kaip tarpusavyje bendradarbiauja
padaliniai tiekimo grandinėje, turi didelės įtakos bet kuriam verslui. Informacijos re-
voliucija yra katalizatorius gerinant tiekimo grandinės efektyvumą ir puoselėjant stip-
resnius ryšius tarp tiekimo grandinės partnerių (Fernie, 2009).

Materialūs srautai

Produkto pardavėjas
Produkto
Žaliavų tie- galutiniam vartotojui
Finansiniai ir informaciniai
gamintojas srautai
kėjas

1 pav. Standartinė įmonės tiekimo grandinė

Tiekimo grandinėje labai svarbus yra laiko valdymas. Tai yra vienas iš svar-
biausių konkurencinių pranašumų: prekes bei reikalingas žaliavas produkcijai gaminti
pristatyti greitai, patikimai ir laiku. Ypatingai didelė svarba šių faktorių yra globaliai
tiekimo grandinei, kai atsirarusios tuščios laiko ertmės blogina tiekimo grandinės
vyksmo efektyvumą. Todėl yra labai svarbu, kiek galima sparčiau panaikinti atsira-
dusias tuščias ertmes tiekimo grandinėje.
Inovacijoms ir atsakui į rinkos galimybes įtakos turi santykiai su tiekėjais. Tei-
singas tiekėjų pasirinkimas bei ryšys su vartotojais tiekimo grandinėje yra labai svar-
bus. Tiekimo grandinės vadyba yra daugiau nei logistika (Goldsby, 2005).

Tiekimo grandinės skirstymas

Bet kuris verslas yra pradedamas ir plėtojamas nuo tiekimo grandinės. Jei ne-
bus tiekimo grandinės, nebus ir verslo. Naujasis konkurencijos modelis teigia, kad
individualios įmonės konkuruoja ne kaip įmonė prieš įmonę, bet kaip tiekimo grandi-
nė prieš tiekimo grandinę (Waters, 2010). Kuo tiekimo grandinė yra efektyvesnė, tuo
verslas yra sėkmingesnis. Tiekimo grandinė gali būti vietinė ir gali būti globali.
Vietinė tiekimo grandinė bus tokia grandinė, kur visi tiekimo grandinės proce-
sai vyks vienoje šalyje. Pavyzdžiui, duonos kepyklai žaliavas (miltus, prieskonius)
tieks Lietuvoje esančios įmonės, duonos gamyba vyks Lietuvoje, toliau jau pagamin-
tas produktas (duona) bus pristatomas į Lietuvoje esančias prekybos vietas. Vietinės
tiekimo grandinės schema pateikta 2 pav.
Žaliavų tie- Produkto Produkto pardavėjas
kėjas gamintojas galutiniam vartotojui
X šalis X šalis X šalis

2 pav. Vietinė tiekimo grandinė

100
 Globali tiekimo grandinė bus tokia grandinė, kai atskirų tiekimo grandinės
elementų procesai vyks skirtingose šalyse. Pvz., Lietuvoje esanti gėrimus gaminanti
įmonė žaliavas gali parsivežti iš Kinijos (gaiviųjų gėrimų sirupas), produktas (limo-
nadas) yra pagaminamas Lietuvoje ir parduodamas Lietuvoje esantiems prekybos
taškams. Arba Lietuvoje esanti gėrimus gaminanti įmonė visas reikalingas produktui
pagaminti žaliavas gali įsigyti Lietuvoje, produktą (limonadą) pagaminti Lietuvoje ir
produkciją realizuoti Lenkijoje.

Žaliavų tie- Produkto Produkto pardavėjas ga-

kėjas gamintojas lutiniam vartotojui
Y šalis X šalis X šalis
X šalis X šalis Y šalis

Y šalis X šalis Z šalis

3 pav. Globali tiekimo grandinė

Svarbu tai, kad kiekviena kompanija turi ne vieną tiekimo grandinę, tačiau ke-
letą jų, kurios kontaktuoja su skirtingais tiekėjais ir turi skirtingus vartotojus (Em-
mett, 2006). Tačiau ne visos tiekimo grandinės organizacijoje vyksta nuo pradžios iki
pabaigos, gali būti, kad tiekimo grandinė užsibaigia tik prasidėjusi. Tiekimo grandi-
nės gali būti skirstomos į vidines ir išorines.
Didžioji dalis organizacijų, gaminančių puikiai žinomus pasaulinius prekinius
ženklus, verslą plėtoja remiantis globaliomis tiekimo grandinėmis. Galėtumėme iš-
vardinti praktiškai visas kompiuterinę techniką gaminančias įmones, kurios atskirus
komponentus surinkinėja iš įvairių šalių, o gamybinės patalpos būna visai kitoje šaly-
je. Sprendimus, kurioje šalyje vykdyti produkcijos gamybą, iš kur parsigabenti žalia-
vas ar kur realizuoti produkciją, vietinėje rinkoje ar eksportuoti, lemia didžioji dalis
veiksnių.

Globalumo įtaka tiekimo grandinei

Organizacija, turinti globalią tiekimo grandinę, gali būti vadinama tarptautine

įmone, tačiau tik tuo atveju jei prekybos logistika yra vystoma kitose šalyse nei kad
vykdoma gamyba. Jei žaliavos, reikalingos gamybai vykdyti, perkamos kitose šalyse,
o gamyba ir prekyba vykdomi toje pačioje šalyje, tai organizacija nebus tarptautinė.
Globalumo veiksniai daro įtaką kainodaros formavimui. Ne visuomet pas vie-
tinius gamintojus galima gauti reikiamų žaliavų arba žaliavų konkurencingomis kai-
nomis. Dėl tos priežasties kyla poreikis pasidairyti žaliavų tiekėjų kitose šalyse, kur
galima rasti ir konkurentabilių kainų.
Globalioje tiekimo grandinėje vienas iš reikšmingiausių veiksnių yra laikas,
kadangi globalizacijos procese grandinė ilgėja. Todėl vienas iš reikšmingiausių užda-
vinių tampa kaip greičiau įvykdyti pristatymus ir sutaupyti laiką.

101
 Kuo ilgesnė tiekimo grandinė, tuo svarbesnis yra patikimumo veiksnys. Ka-
dangi grandinėje visi elementai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl bet kokia iški-
lusi ir tinkamai bei laiku neišspręsta problema vienoje grandinės dalyje gali sugriauti
visą tolimesnę tiekimo grandinę. Pavyzdžiui gaivieji gėrimai ir vaisvandeniai karštu
vasaros metu yra ypatingai paklausūs. Tinkamai nesuplanavus žaliavų tiekimo rei-
kiamais kiekiais gamybai, realizacijai ir prekybai atsilieps produkcijos trūkumu. Dėl
šios priežasties nukris pardavimai ir pirkėjų poreikiai nebus patenkinti, o rinkoje
konkurentai greitai užims atsiradusią tuščią nišą.
Aplinkoje vis labiau spartėjantys pokyčiai savo ruožtu daro įtaką globaliai tie-
kimo grandinei, jų svarba ypatingai yra didelė. Procesų pokyčių valdymas prikauso
nuo to, kiek organizacija yra imli pokyčių diegimui egzistuojančiuose ir planuoja-
muose įgyvendinti organizaciniuose procesuose (Blokdijk, 2008). Jei pokyčiai pa-
kankamai smarkiai veikia kažkurią tiekimo grandinės dalį, tai reikia siekti kiek įma-
noma supaprastinti tą grandinės dalį.
Išplėtojus globalią tiekimo grandinę organizacijoje pastebima, kad valstybės
gali turėti ryšį viena su kita per organizacijos grandinę. Taip pat globali organizacija
turinti globalią tiekimo grandinę gali prisidėti prie konkrečios valstybės ekonomikos
vystymo. Tačiau organizacijos nėra lojalios jokiai valstybei ir tokiu būdu gali pasi-
traukti iš valstybės taip greitai kaip ir atėjo. Tokio tipo organizacijos ieško kur joms
yra geriau ir pakankamai greitai reaguoja į bet kokius pasikeitimus valstybės ekono-
mikoje. Verslo organizacijos pasitraukimą iš vienos ar kitos valstybės gali sąlygoti
rinkos susitraukimas arba kitos valstybės geresnis pasiūlymas verslui plėtoti.

Tiekimo grandinės įtaka verslo organizacijai

Bet kuriai verslo organizacijai, nesvarbu ar ji yra gamybinė, ar prekybos, ar pa-

slaugų tipo, turi būti tiekiamos žaliavos ar produktai pirminiam apdorojimui. Kaip ži-
nia, žaliavas ar produktus turi kažkas pristatyti, jei norima, kad verslas vyktų. Nuo šio
momento prasideda tiekimo grandinė. Nebus žaliavų tiekimo, verslas neprasidės, nes
nebus iš ko pagaminti paruošto produkto. Tokiu būdu tiekimo grandinė nuo pat pra-
džios turi didžiausią įtaką verslo organizacijai. Jei nebus tiekimo grandinės arba ji
kažkurioje dalyje nutrūks, ar bus kokie trikdžiai, – verslas neegzistuos.
Išanalizavus mokslinę literatūrą (Rushton, 2010, 2007; Emmett, 2006; Ankle-
saria, 2008; Fernie, 2009; Waters, 2010; Finne, 2009; Seifert, 2003; Rogers, 2009;
McKinnon, 2010; Sadler, 2007; Gustafsson, 2006; Christopher, 2007), pasigendama
įžvalgų, kokie veiksniai tūrio įtakos globaliai verslo organizacijai ir globaliai tiekimo
grandinei. Dėl tos priežasties yra tikslinga atskleisti sąlygojančius veiksnius:
1) pigesnės žaliavų kainos nulemiančios konkurencingą produkto kainodarą;
2) pigesnė darbo jėga tam tikroje valstybėje, kuri turi įtakos žemesnei produk-
to savikainai ir nulemianti didesnį organizacijos pelningumą;
3) gebėjimai, kuriuos turi turėti vieni ar kiti organizacijai reikalingi specialis-
tai;
4) palankesnė mokesčių sistema verslui tam tikroje valstybėje;
5) valstybės ekonomikos stabilumas;

102
 6) sparčiai besikeičianti ir vis intensyvėjanti konkurencinė aplinka bei visi po-
kyčiai vykstantys aplinkoje;
7) transportavimo kaštai lemiantys padalinių išsidėstymą;
8) interneto populiarėjimas ir vis sparčiau plintanti internetinė prekyba (e-
komercija) praplečia galimybes tarptautinio verslo plėtojimui bei globalios tiekimo
grandinės vystymui, o dėl šių priežasčių tampa nebereikalingos stacionarios parduo-
tuvės. E-komercija supaprastina bet kurio produkto gavimą bet kurioje šalyje, išlieka
tik transportavmo, logistikos klausimas;
9) įmonių globalizacija ir konsolidacija. Besikeičianti ekonominė padėtis vie-
noje ar kitoje valstybėje gali nulemti sprendimą sujungti kelias įmones į vieną sie-
kiant optimizuoti veiklą bei sumažinti sąnaudas arba iškelti gamybos padalinį į eko-
nomiškai stabilesnę valstybę tokiu būdu organizaciją paverčiant globalia.
Didelę įtaką verslui tiekimo grandinėje turi partnerystė tarp organizacijų
(4 pav.). Tiekimo grandinės jungiančiuose elementuose dalyvauja organizacijos, ku-
rios yra atskiri subjektai ir nėra susijusios jokiomis nuosavybės teisėmis, tačiau yra
betarpiškai susijusios tiekimo grandinės materialiaisiais, finansiniais ir informaciniais
srautais. Įmonės, esančios tiekimo grandinėje, yra nepriklausomos kompanijos su at-
skirais savininkais, vadovais ir akcininkais (Sadler, 2007). Todėl bet koks trukdis ar
nesusipratimas partnerystėje B2B sektoriuje gali tiesiogiai turėti įtakos tiekimo gran-
dinės vyksmo kokybei, tai grafiškai pavaizduota 4 paveiksle atspindint siuntų verslą.
Nutrūkus materialiems srautams, t. y. siuntų tarnybai nepristačius produkto X verslo
įmonei, gali nutrūkti bendradarbiavimas bei partnerystė tarp X ir Y įmonių, ir dėl to
nevyks jokie tolimesni finansiniai atsiskaitymai bei verslas gali toliau nesiplėtoti. Pa-
kankamai svarbus veiksnys šio tipo partnerystėje yra laikas, t. y. siunta turi būti pri-
statoma laiku. Jei iš Y įmonės siuntą X įmonei vėluos pristatyti siuntų įmonė, tai tie-
kimo grandinė taps neefektyvia ir partnerystė tarp Y ir X įmonių gali nutrūkti arba
šios įmonės pasirinks kitą siuntų tarnybą tiekimo grandinės kokybiškam vyksmui už-
tikrinti.

Materialūs srautai
Siuntų įmonė

Y Verslo X Verslo
įmonė įmonė

Finansiniai, informaciniai srautai

4 pav. Tiekimo grandinė siuntų versle

103
 4 paveiksle pateikta siuntų verslo tiekimo grandinė gali būti tiek vietinė, tiek
globali, t. y. Y ir X įmonės gali būti skirtinogse valstybėse. Šioje vietoje reikėtų pažy-
mėti, kad sėkmingoje globalios tiekimo grandinės partnerystėje svarbu įvertinti sekan-
čius veiksnius, kurie turi tiesioginės įtakos sėkmingo verslo vystymui ir plėtojimui:
a) skirtingos kultūros turi būti suderinamos, kad gaunama informacija būtų
įvertinta teisingai, be interpretacijų;
b) turi būti aukšto lygmens pasitikėjimas, kad būtų galima be baimės keistis
įvairiapuse informacija;
c) kompiuterinės sistemos turi būti tarpusavyje suderintos siekiant elektroniniu
būdu pasidalinti informacija;
d) abi pusės turi būti finansiškai stabilios, kad tiekimo grandinė vyktų be truk-
džių.
Svarbus vaidmuo tiekimo grandinėje tenka informacijai. Jei partneriai nesikeis
informacija, jei reikalingų produktų užsakymai nebus pateikiami laiku ir tarp partne-
rių sutartomis komunikacijos priemonėmis, tiekimo grandinės vyksmas gali neįvykti
arba jis įvyks nekokybiškai.
Valdyti globalią tiekimo grandinę, kurioje yra daug logistinių elementų ir ku-
rioje dalyvauja dauguma partnerių, nėra lengva. Todėl verslo organizacijoms reko-
menduojama atsižvelgti į aukščiau išvardintus įtaką darančius veiksnius, kad globa-
lios tiekimo grandinės srautai judėtų be trukžių ir verslas galėtų būti sėkmingai plėto-
jamas.

Išvados

1. Tiekimo grandinė yra vienas iš svarbiausių verslo organizacijos elementų,

kurios sudėtinė dalis yra logistika. Logistikos pagalba pagaminti produktai yra trans-
portuojami iš gamybos vietos į prekybą, o žaliavos pristatomos gamybai. Šių logisti-
nių procesų junginys yra vadinamas tiekimo grandine. Tiekimo grandinė prasideda
nuo žaliavų gavimo ir baigiasi galutinio produkto, jau pagaminto produkto, pristaty-
mu galutiniam vartotojui. Valdyti visą tiekimo grandinę yra sudėtingiau nei valdyti
pavienius logistinius procesus. Laiko valdymas yra vienas iš svarbiausių kokybės ro-
diklių tiekimo grandinėje.
2. Verslo organizacijos vystymas yra suvokiamas kaip tiekimo grandinės vys-
tymas. Priklausomai kaip yra vystoma verslo organizacija: vietinėje rinkoje ar globa-
lioje, taip bus skirstomos ir tiekimo grandinės – vietinė tiekimo grandinė arba globali
tiekimo grandinė. Organizacijoje gali egzistuoti keletas tiekimo grandinių, tačiau ne-
būtinai visos jos turi vienalaikę pabaigą.
3. Dažniausiai verslo organizacijose yra sutinkamos globalios tiekimo grandi-
nės. Globalumo įtaka verslui pasireiškia per pelningumą, ieškant kuo pigesnių žalia-
vų, pigesnės darbo jėgos bei stabilios šalies ekonomikos. Išplėtojus verslo organizaci-
ją iki globalios tiekimo grandinės padidėja jautrumas kokybei ir partnerystės svarba.
Atsiradusios tuščios laiko ertmės ar netinkamas transporto įmonės, kaip partnerio, pa-
sirinkimas globalioje tiekimo grandinėje gali verslo organizaciją padaryti nepatikima
ar net sužlugdyti.

104
 Literatūra

1. Anklesaria, J. (2008). Supply Chain Cost Management : The AIM & DRIVE Process for
Achieving Extraordinary Results. – AMACOM Books.
2. Blokdijk, G. (2008). Change Management 100 Success Secrets : The Complete Guide to
Process, Tools, Software and Training in Organizational Change Management. – Emereo Pty Ltd.
3. Christopher, M. (2007). Logistika ir tiekimo grandinės valdymas. – Vilnius: Eugrimas.
4. Emmett, S., Crocker, B. (2006). Relationship-driven Supply Chain: Creating a Culture
of Collaboration Throughout the Chain. – Ashgate Publishing Limited.
5. Fernie, J., Sparks, L. (2009). Logistics & Retail Management: Emerging Issues and New
Challenges in the Retail Supply Chain. – Kogan Page.
6. Finne, S., Sivonen, H. (2009). Retail Value Chain: How to Gain Competitive Advantage
Through Efficient Consumer Response (ECR) Strategies. – Kogan Page.
7. Goldsby, T. J., Martichenko, R. (2005). Lean Six Sigma Logistics: Strategic Develop-
ment to Operational Success. – J. Ross Publishing.
8. Gustafsson, K. (2006). Retailing Logistics & Fresh Food Packaging: Managing Change
in the Supply Chain. – Kogan Page.
9. McKinnon, A. C. (2010). Green Logistics: Improving the Environmental Sustainability
of Logistics. – Kogan Page.
10. Rogers, S. C. (2009). Supply-based Advantage: How to Link Suppliers to Your Organi-
zation's Corporate Startegy. – AMACOM Books.
11. Rushton, A., Croucher, Ph., Baker, P. (2010). Handbook of Logistics & Distribution
Management. – Kogan Page.
12. Rushton, A., Walker, S. (2007). International Logistics and Supply Chain Outsourcing :
From Local to Global. – Kogan Page.
13. Sadler, I. (2007). Logistics and Supply Chain Integration. – Sage Publications, Ltd
14. Seifert, D. (2003). Collaborative Planning, Forecasting, and Replenishment: How to
Create a Supply Chain Advantage. – AMACOM Books.
15. Waters, C. D. J. (2010). Global Logistics: New Directions in Supply Chain Manage-
ment. – Kogan Page.

INFLUENCE OF GLOBAL SUPPLY CHAIN FOR BUSINESS

Diana Lodienė
Kauno kolegija

Summary

Mainly the organizations don’t involve logistics in their strategy or marketing plans. We
know that distribution of any product or supply of any raw material to any geographic place is ba-
sed on logistics. Logistics exists in every company, so the importance of it should be stressed in
every company. All logistic processes combined in one chain makes the supply chain of an organi-
zation. All businesses are based on supply chains, that’s why a supply chain has the main influence
to business. Therefore there should be distinguished definitions of local and global supply chains
and their influence to business. Every company involved in a supply chain is separate and has inde-
pendent business, but they are connected during the flow of goods, information and money. There-
fore the efficiency of a supply chain will depend upon the efficient partnership of companies invol-
ved.
Key words: changes, global supply chain, logistics, management, processes, supply chain.
JEL codes: D200, M190, M100, M110.

105
Copyright of Management Theory & Studies for Rural Business & Infrastructure Development is the property
of Management Theory & Studies for Rural Business & Infrastructure Development and its content may not be
copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written
permission. However, users may print, download, or email articles for individual use.