SOCIALIAI ATSAKINGAS VERSLAS: KUR LINK JUDAME?

TEMINIO TYRIMO ATASKAITA

Vilnius, 2015 m. liepos 21 d.

TURINYS

SANTRUMPOS .............................................................................................................................................................................3
VADAS ........................................................................................................................................................................................4
1. SOCIALIAI ATSAKINGAS VERSLAS: SAMPRATA, TENDENCIJOS IR IKIAI ....................................................................5
1.1. Socialiai atsakingas verslas kas tai? .......................................................................................................................5
1.2. Socialiai atsakingo verslo poreikis ir pridtin vert ...............................................................................................9
1.2.1. Ar reikia socialiai atsakingo verslo? ....................................................................................................................9
1.2.2. Kokia socialiai atsakingo verslo teikiama nauda? ........................................................................................10
1.3. Susijusi pasaulini tendencij ir kaitos veiksni metaanaliz ............................................................................14
1.4. Socialiai atsakingo verslo princip taikymo vieajame sektoriuje specifika ....................................................16
2. SOCIALIAI ATSAKINGO VERSLO SITUACIJA LIETUVOJE ..................................................................................................20
2.1. Problematika: didiausias atotrkis ..........................................................................................................................20
2.2. Problematika: pagrindins tiktinos atotrkio prieastys .....................................................................................24
2.3. Pastarj met pokyi dinamika ...........................................................................................................................29
2.3.1. Dominuojantys valstybs sprendimo bdai ....................................................................................................29
2.3.2. Verslo ir visuomens sprendimai: geroji praktika ...........................................................................................33
3. TEMOS SITUACIJOS ANALIZS IVADOS ...........................................................................................................................45
1 PRIEDAS. LITERATROS IR KIT ALTINI SRAAS ...........................................................................................................49
Naudoti literatros altiniai ...........................................................................................................................................49
Tyrimo respondent sraas .........................................................................................................................................51
2 PRIEDAS. GEROJI SOCIALIAI ATSAKINGO VERSLO PRAKTIKA ........................................................................................52

2
SANTRUMPOS

APF Atviras paangos forumas

BVP Bendrasis vidaus produktas
CEDEFOP Europos profesinio mokymo pltros centras (angl. European Centre for the
Development of Vocational Training)
EK Europos Komisija
EKT UAB Ekonomins konsultacijos ir tyrimai
ES Europos Sjunga
IRT Informacins ir ryi technologijos
SA moni socialin atsakomyb
LASS Lietuvos aklj ir silpnaregi sjunga
LAVA Lietuvos atsakingo verslo asociacija
LR Lietuvos Respublika
LRV Lietuvos Respublikos Vyriausyb
LRVK Lietuvos Respublikos Vyriausybs kanceliarija
NPP Nacionalins paangos programa
NVO Nevyriausybins visuomenins organizacijos
OSA Organizacij socialins atsakomybs
PB Pasaulio Bankas
PVO Pilietins visuomens organizacijos
SADM Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerija
SAV Socialiai atsakingas verslas
UAB Udaroji akcin bendrov
UNDP Jungtini Taut vystymo programa (angl. United Nations Development Programme)
UNESCO Jungtini Taut vietimo, mokslo ir kultros organizacija (angl. United Nations
Educational, Scientific and Cultural Organization)
VMI Valstybin mokesi inspekcija prie LR finans ministerijos
EF Asociacija ini ekonomikos forumas

3
VADAS
Tikslas ir metodas

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. patvirtino Valstybs paangos strategij Lietuvos paangos
strategija Lietuva 2030 (toliau Strategija), kuri nubr valstybs vizij ir raidos prioritetus bei j
gyvendinimo kryptis iki 2030 met. Valstybs paangos taryba msi lyders vaidmens Strategijos
gyvendinimo procese pasitelkdama aktyvij visuomens dal, ji kvieia atvir paangos forum,
remia ir skatina paangos idj svarstym ir sklaid, visuomens ir valstybs bendradarbiavim
gyvendinant paangos idjas. Atviras paangos forumas (APF) tai galimyb bendroje diskusijoje
Lietuvos ateit pairti per skirting tem ir visuomenei aktuali klausim prizm. Atviros paangos
forumo Lietuva 2030 misija skatinti ir palaikyti nuolatin diskusij su visuomene dl alies raidos
proces, prioritet ir vertybi. Planuojama, kad septintasis atviras paangos forumas bus skirtas
socialiai atsakingo verslo (SAV) temai. io forumo kontekste 2015 m. ruden numatyti renginiai
skirtinguose Lietuvos regionuose ir baigiamasis forumo renginys Vilniuje.

Pagrindinis teminio tyrimo tikslas yra iskirti temas problemines sritis, reikalaujanias platesns
diskusijos, ir parengti kokybik mediag atviro paangos forumo diskusijoms tiek socialiai atsakingo
verslo, tiek atskir ios temos potemi aplinkos, darbo santyki, skaidrumo, socialini investicij
apimani tiek vieojo valdymo ir politikos iniciatyvas, tiek verslo, visuomens ir bendruomeni
iniciatyvas, klausimais.

Tem (problemini srii) atviro paangos forumo diskusijoms atranka remiasi pasaulyje ir Lietuvoje
atlikt tyrim bei strategini dokument metaanalize, papildyta socialiai atsakingo verslo srityje
dirbani asociacij, verslo atstov ir valstybs tarnautoj apibendrintomis valgomis. Temos
atrinktos atsivelgiant pasaulines tendencijas ir ateities ikius (kas bus svarbu ateityje?) ir Lietuvos
problematik (kuriose srityse didiausias atotrkis?).

Analizs objektas Lietuva 2030 kontekste

Strategija grindiama darnaus vystymosi principais bei Lietuvos valstybs ir visuomens vystymosi
materialiaisiais ir nematerialiaisiais itekliais. Sumanus valdymas, sumani ekonomika ir sumani
visuomen yra esmins strategijos Lietuva 2030 paangos sritys. gyvendinant valstybs paangos
strategij Lietuva 2030, vadovaujamasi iomis svarbiausiomis paangai vertybmis: atvirumu
(kitokiam poiriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovms), krybingumu
(generuojant vertingas idjas ir jas gyvendinant, ikius vertinant kaip naujas galimybes savo skmei
kurti) ir atsakomybe (u savo veiksmus; moralumu, aktyviu rpinimusi ne tik savimi, bet ir savo aplinka,
bendruomene, savo alimi) (LRV, 2012b). Btent su iomis vertybmis ir ypa atvirumu ir atsakomybe
sietina socialiai atsakingo verslo tema.

gyvendinant strategij Lietuva 2030, greta kit valstybei svarbi tiksl (sumanios visuomens ir
sumanaus valdymo), siekiama kurti sumani ekonomik, grst palankiausia verslui aplinka, integrali
ekonomik, kuri geba atsakyti iors pokyius ir globalizacijos ikius bei kurti socialiai atsaking
versl, plsti ekonomik, paremt darniu itekli panaudojimu.

iuos sumanios visuomens, valdymo ir ekonomikos siekius atliepia kiti pagrindiniai Lietuvos
strateginiai dokumentai. Pvz., 2014-2020 m. Nacionalins paangos programoje (NPP) (LRV, 2012c)
siekiant sukurti augimui ir konkurencingumui palankias aplinkos slygas numatytas atskiras (treias)
prioritetas Ekonominiam augimui palanki aplinka. Juo siekiama sukurti palankias verslumo ir darnios
verslo pltros slygas, sukurti tvari ir efektyvi ekonomin infrastruktr, skatinti darn itekli
naudojim, utikrinti ekosistem stabilum, darn itekli naudojim, utikrinti ekosistem stabilum.
Vienas i specifini udavini (3.1.3 udavinys), skirtas darnaus vystymosi princip versle diegimui. Jis
glaudiai susijs su btina slyga, kad verslo mons suvokt ir prisiimt atsakomyb ne tik u savo
veiklos skm, bet ir u savo indl vietovs, regiono ar alies pltr ir poveik aplinkai. Visgi tam, kad
SAV principai veikt sklandiai, btina vis SAV proces dalyvi visuomens, valstybs, verslo
sveika.

Nors gyvendinant strategij Lietuva 2030, 2014-2015 m. konkrei paangos darb SAV srityje
nebuvo vykdoma, taiau vyko darbai ir iniciatyvos, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai prisidjo prie tyrimo

4
potemi aplinkos, darbo santyki, skaidrumo, socialini investicij pltros. Tiktina, kad 2015 m.
ruden vyksiantis atviras paangos forumas ia tema suteiks paskat naujiems paangos darbams ir
integruotoms iniciatyvos valstybs mastu socialiai atsakingo verslo srityje.

1. SOCIALIAI ATSAKINGAS VERSLAS: SAMPRATA, TENDENCIJOS IR IKIAI

1.1. Socialiai atsakingas verslas kas tai?
Socialiai atsakingo verslo (SAV) koncepcija yra itin plataus spektro samprata, apimanti vis produkto
ar paslaugos krybos ir gamybos cikl bei su tuo susijusius aplinkosauginius, socialinius, finansinius bei
etinius aspektus. SAV yra plaios reikms terminas apimantis sisteming aplinkosaugos, socialini,
etini ir finansini aspekt integravim, todl egzistuoja skirtingi jo apibrimai (VPVI, 2007). Lietuvoje
kaip SAV sinonimai yra vartojamos ir organizacij socialins atsakomybs (OSA) bei moni
socialins atsakomybs svokos (SA), taiau SA danai suvokiama kaip siauresnis, tik moni
veiksmus apimantis apibrimas, o iame teminiame tyrime bus vartojama plati socialiai atsakingo
verslo svoka. I esms, socialiai atsakingo verslo paradigma turt bti suvokiama kaip atsakas
globalizacijos keliamus ikius: klimato kait, grsmes, kylanias natraliai aplinkai, socialinius ikius
(netolygus gimstamumas, senjimas, maisto pertekliaus/ skurdo ir bado problemos, kt.), senkanius
gamtinius iteklius, ir kt. (ISA, 2006).

SAV svokos literatrin istorija yra ilga ir vairi. Nors SAV (SA) svokos kilm gali bti priskiriama XX a.
pirmiems deimtmeiams, 6-asis de. gali bti laikomas SAV apibrimo modernija era.
Moderniosios SAV svokos pradininku laikomas Howard Bowen, paras knyg Socialin verslininko
atsakomyb (1953). 7-ajame de. SAV svoka buvo reikmingai vystoma, dauguma apibrim
buvo skelbiami akademinje literatroje (Davis, Frederick, McGuire, Walton). SAV apibrim pltra
vyko 8-ajame de., tai pat tuo metu radosi SA ir SAV apibrim alternatyv. 9-ajame de. radosi
vos keletas nauj SAV apibrim, daugiau dmesio buvo skiriama vertinimams bei su SAV susijusiems
moksliniams tyrimams (isiskyr autoriai: Jones, Drucker, Wartick ir Cochran, Epstein). Paskutiniajame
XX a. de. SAV svoka tapo aktuali kitose temose (verslo etikos teorija, moni pilietikumas ir t.t.).
iame deimtmetyje buvo vadovaujamasi senais SAV apibrimais, nekuriant nauj. Pastaruosius
dvideimt met daug dmesio skiriama bandymams SAV teorinius apibrimus sieti su praktika
(Carroll, 1999).1

Iki i dien ilik ir pripastami SAV apibrimai varijuoja priklausomai nuo to, kas laikoma SAV
veikjais (proceso dalyviais), pagrindiniais tikslais bei kokie veiksmai suvokiami kaip socialiai atsakingi.

SAV veikjai

Egzistuoja skirtingi SAV svokos variantai, priklausomai nuo to, kas pripastama SAV veikjais.
1) Pirmiausiai atsiradusi SAV svoka apm tik verslo atstov veiksmus. SAV suvokiamas kaip
iskirtinai privataus sektoriaus moni tikslai, veiksmai ir poiris. Europos Komisija SA (SAV)
apibria kaip svok, kuri pasitelkdami verslininkai savanorikai traukia socialinius ir
aplinkosaugos klausimus savo moni veikl ir santykius su suinteresuotomis alimis (Europos
Komisija, 2011). iame apibrime neminimos nei valstybins staigos, nei visuomen plaija
prasme. Egzistuoja ir daugiau SAV apibrim, kuriuose vieninteliais reikmingais veikjais
laikomos verslo mons (r. 1 lentel).

1Archie B. Carroll gali bti laikomas vienu svarbiausi autori, padariusi reikming mokslin indl SAV kontekste. Jo sukurta
SAV piramid (iame tyrime aptariama vliau) itin gausiai naudojama kit mokslinink. 2012 m. Carroll apdovanotas
Humboldt universiteto premija u gyvenimo pasiekimus SAV tyrim srityje.

5
1 lentel. SAV svok ir apibrim, vieninteliais SAV veikjais laikani mones, vairov
Kotker ir Lee, 2005 sipareigojimas didinti visuomens gerov taikant savarankik verslo praktik ir
naudojant verslo iteklius.

Grundey, 2008 Savanorikas, statym nenulemtas verslo organizacij sipareigojimas visose savo
veiklos srityse atsivelgti ir derinti savo interesus su vartotoj, darbuotoj, vis akcinink,
aplinkos, savo bendruomens ir kit susijusi asmen interesais.

Verslo odynas, moni atsakomyb bendruomenei ir aplinkai, kurioje ji veikia tiek ekologine, tiek
2015 socialine prasme.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis Jocas (2014) bei lentelje nurodyta literatra.

2) Platesniuose SAV apibrimuose irykja visuomens jau kaip aktyvaus veikjo, o ne tik
priklausomo kintamojo reikm. Paymima, kad didiojoje dalyje SAV ir SA apibrim yra
minimos kelios, o ne viena dalyvi grup tai ,,verslo dalyviai ar ,,verslo organizacijos ir
,,suinteresuotosios alys vartotojai, darbuotojai, akcininkai, bendruomen, visuomen
(Jocas, 2014). SAV veikj spektras isipleia dl dviej esmini prieasi: 1) vertinama, kad
SAV yra ne vienos krypties moni veikimas, o j santykis su visuomene; 2) suvokiama, kad
vartotojai yra viena esmini verslo dali, todl SAV svoka apima ir socialiai atsakingus
vartotojus. is suvokimas kol kas vyrauja ir Lietuvoje SA (SAV) suvokiama kaip tam tikri saviti
smoningai pasirinkti politiniai, teisiniai, etiniai santykiai tarp verslo organizacijos ir visuomens
(imanskien, Pauuolien, 2010).
3) vertinus SAV veikim realybje, abu 1) tik moni veiksm svarb akcentuojantis bei 2)
reikmingais SAV veikjais pripastantis ir mones, ir visuomen SAV apibrimai, turt bti
laikomi teisingais, taiau nepakankamais. moni socialins atsakomybs padties Lietuvoje
baziniame tyrime pabriama, kad kartu su monmis SAV srityje veikia ir kiti ne maiau
svarbs subjektai, kuri reikm negali bti ignoruojama. Tai tarptautins organizacijos,
pilietins visuomens organizacijos (PVO), vieosios staigos (centrins ir vietos valdios), verslo
asociacijos ir profesins sjungos, vietimo staigos bei iniasklaida (VPVI, 2007). apibrim
traukiamos ne tik vairios visuomenins organizacijos, bet ir valstybs valdia bei vieasis
sektorius. Valstybinis sektorius privalo prisidti prie socialiai atsakingo verslo princip tvirtinimo,
kuriant socialins atsakomybs pltr galinani aplink bei bendradarbiaujant su
ekonominiais, socialiniais ir tarptautiniais partneriais (Mauricien, Pauuolien, 2010). Tai
reikia, kad pagal plat SAV veikj apibrim, svarbu ne tik privataus verslo monms
valstybje sudaromos slygos vykdyti SAV ir visuomens iniciatyv skatinimas/ palaikymas,
bet ir SAV princip taikymas vieojo sektoriaus institucijose bei valstybs valdom moni
veikloje.

1 pav. Socialiai atsakingo verslo integracijos raida

Duoti Duoti, kad gautum Daryti =Gauti

Visuomen Visuomen
Visuomen

Verslas Verslas Verslas

SAV integracijos lygmenys

altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis The Institute of Chartered Accountants of Sri Lanka, 2007.

SAV raida gali bti vertinama pagal SAV veikj tarpusavio santyk (r. 1 pav.):
1) emiausioje SAV integracijos stadijoje verslo atstovai vadovaujasi principu duoti neatimant
nieko i visuomens imamasi minimizuoti neigiamas ekonomikos pasekmes visuomenei ir
gamtai bei vykdomi paviens paramos atvejai i altruistini paskat, nesitikint nieko mainais.

6
 2) Tolesniame SAV integracijos lygmenyje vystosi verslo atstov suvokimas apie reali socialins
atsakomybs veiksm naud monei. Kaip ir pirmojoje stadijoje visuomenei duodama
nauda, taiau kartu tikimasi sulaukti grtamojo ryio.
3) Aukiausioje SAV integracijos stadijoje, nebelieka atskirties tarp verslo ir visuomens (kartu ir
valstybinio sektoriaus). Tikrasis socialiai atsakingas verslas save suvokia kaip lygiavert
visuomens bendrja prasme dal, todl vietoje principo duoti, kad gautum ima pastoviai
ir nuosekliai veikti taikydamas SAV principus, o visuomen ir valstybinis sektorius lygiaveriai
atsako SAV princip skatinimu ir pltra (Liyanage, The Institute of Chartered Accountants of
Sri Lanka, 2007).

SAV tikslai

SAV apibrim gausa yra nulemta ir skirtingai suvokiam SAV tiksl ir SAV principus atspindini
veiklos srii. Pagal tai, kas apibriama kaip esminis verslo tikslas, visi SAV apibrimai gali bti
skirstomi dvi dideles grupes (r. 2 lentel).

2 lentel. Verslo tikslai SAV kontekste

Vienintel verslo paskirtis ekonominis pelnas Verslo atsakomyb visoms suinteresuotoms pusms

Pirmoji SAV apibrim grup remiasi Friedman
teiginiu, kad vienintel verslo socialin atsakomyb
yra laikantis nustatyt taisykli, naudoti visus savo
iteklius ir vykdyti veikl, didinani peln. iai grupei
priskiriamos Drucker idjos, teigianios, kad socialin
atsakomyb reikia pastebti ir pasinaudoti
socialini problem sprendim teikiama nauda.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis Dhanesh, 2014.
Antroji SAV apibrim grup pripast platesn
Bowen SAV tiksl apibrimo koncepcij tai
sipareigojimas priimti sprendimus ir vykdyti veiklas,
kurios atitinka visuomens tikslus ir vertybes. Tai
reikia, kad SAV yra suvokiama kaip organizacij
sipareigojimas visuomenei ir kitoms suinteresuotoms
alims, o ne tik verslo vykdytojams. Coombs ir
Holladay SAV apibdina kaip savanorikus veiksmus,
vykdant sipareigojimus visoms suinteresuotoms
alims: darbuotojams, bendruomenei, aplinkai bei
visuomenei plaija prasme.

ios dvi skirtingai SAV tikslus apibrianios svok grups suderinamos Carroll apibrime: SAV
apima ekonominius, teisinius, etinius ir diskrecinius visuomens lkesius organizacij veiklai. Vadinasi,
SAV apima vis socialini atsakomybi hierarchij, kurioje: 1) ekonomin atsakomyb laikoma kit
atsakomybi pagrindu; 2) teisin atsakomyb suvokiama kaip visuomens reikalavimai; 3) etin,
kurios tikimasi, kad mon laikysis; 4) diskrecin, kurios norima, kad bt laikomasi. Socialiai atsakingo
verslo principai reikia nuolatin vis i glaudiai susijusi atsakomybi vykdym (Werther, Chandler,
2010) (r. 2 pav.).

2 pav. Socialins atsakomybs hierarchija

Diskrecin
atsakomyb

Etin
atsakomyb

Teisin atsakomyb

Ekonomin atsakomyb

altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis Carroll (1991).

7
SAV veiklos sritys

Visi (su keletu iimi) SAV apibrimai apima atsakomyb u poveik aplinkai bei visuomenei.
Sujungiant tai su 2 pav. pavaizduotais socialini atsakomybi hierarchijos principais, kur ekonominiai
sipareigojimai laikomi socialins atsakomybs dalimi, galima apibendrinti, kad socialiai atsakingo
verslo veikimo principai yra ir turi bti taikomi keturiose skirtingose srityse. Pagal tai ir skirstomi
pagrindiniai instrumentai, naudojami SAV (r. 3 lentel).

3 lentel. SAV princip taikymas skirtingose srityse

SOCIALIAI ATSAKINGO VERSLO PRINCIPAI
Aplinkosauginiai
Ekonominiai veiksniai Socialiniai veiksniai
veiksniai
Rinka Organizacija Visuomen Aplinkosauga
Valstybins
Aplinkos
Vietin institucijos
Vartotojai apsaugos
bendruomen Aplinkos
Pagrindins Tiekjai nevyriausybins
Verslo apsaugos,
suinteresuotos Verslo partneriai organizacijos,
organizacijos nevyriausybins
grups Investuotojai pilieiai/vartotojai
Valstybins institucijos
Vieasis sektorius Valstybs
institucijos ir kt. (ligonins,
institucijos
mokyklos ir kt.)
Lygios galimybs Socialin
Susij su produktu
Sveikata ir sauga integracija
Pagrindiniai / procesu:
Atsakingas tiekimo Mokymai ir Sveikatos
klausimai, aliavos, vanduo,
grandins valdymas tobulinimo kursai apsauga
keliami energija
Kokyb, inovacijos Pasitenkinimas vietimas
SAV/SA ir Atliekos
Sininga kainodara darbu Gyvenimo kokyb
darniai verslo Utertumas: oro,
Etika reklama Atlygis ir priedai Ekonominis
pltrai vandens,
Darbuotoj teiss ir vystymas,
dirvoemio
kt. uimtumas ir kt.
Finansin parama
Darbuotoj teisi
Nefinansin
imanymas Aplinkosaugins
Pagrindiniai parama
Lankstumas darbe valdymo sistemos
instrumentai Etikets Nemokamai
Darbuotoj Produkto
naudojami Klient teisi statai suteikiamos
dalyvavimas gyvavimo ciklo
SAV/SA ir Rinkodara paslaugos
priimant vertinimas
darniai verslo Standartai ir kt. Darbuotoj
sprendimus Ekologinis
pltrai sitraukimas ir
Santykiai su enklinimas ir kt.
savanoriavimas ir
profsjungomis
kt.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis Pauuoliene (2010).

Nors egzistuoja daugyb skirting SAV apibrim, priklausomai nuo to, kas laikoma SAV veikjais,
kaip suvokiami SAV tikslai bei kokios iskiriamos SAV veikimo sritys, iame teminiame tyrime remiamasi
vienu i plaiausi SAV apibrim:
1) SAV veikjais laikomos ne tik mons, bet ir valstybinis sektorius bei visuomen plaija
prasme. Kaip apibriama Nacionalinje moni socialins atsakomybs pltros 20092013
met programoje, siekdamos SAV princip taikymo pltros, mons kartu su visuomeniniais ir
valstybinio sektoriaus partneriais ieko novatorik sistemini socialini, aplinkosaugos ir
platesni ekonomins gerovs problem sprendim (Kvalitetas, 2012).
2) SAV principai apima ekonomini, teisini, etini ir diskrecini atsakomybi visum.
3) SAV veiklos principai yra nukreipti keturias sritis: rink, organizacij, visuomen ir
aplinkosaug.

Apibendrinant, socialiai atsakingas verslas gali bti suprantamas, kaip vis dalyvaujani pusi
(valstybs, verslo, visuomens) atsakomyb vieni kitiems ir patiems sau u j sprendim ir veiksm
poveik aplinkai ir visuomenei bendrai.

8
1.2. Socialiai atsakingo verslo poreikis ir pridtin vert
1.2.1. Ar reikia socialiai atsakingo verslo?

Socialins atsakomybs reikm auga dl globalaus pasaulio veiksm sukelt neigiam padarini
aplinkosaugos, socialinje bei ekonomikos srityse. Problemas isprsti galima pasitelkus tiek
finansinius, tiek mogikuosius iteklius bei solidarizuojantis bendriems tikslams ir bendrai veiklai. Verslas
ir vieasis sektorius disponuoja dideliais itekliais, kuri pagalba gali bti sprendiami socialiniai ir
ekologiniai ikiai.

Visos investicijos socialiai atsaking veikl atsiperka ilguoju laikotarpiu ir teikia ilgalaik naud
monms, vieajam sektoriui bei visuomenei plaija prasme. Atsiperkamumas pasireikia nebtinai
pinigine iraika mogikj itekli isaugojimas, bendruomens palaikymas, vairs apdovanojimai
u socialiai atsaking veikl bei moralinis pasitenkinimas pasiekus bendros veiklos rezultatus
pasireikia ne tik ilguoju, bet ir trumpuoju laikotarpiu.

Kodl to reikia verslui?

Kaip teig M. Friedman (1970), pagrindinis mons tikslas yra siekti pelno, tad kiekviena organizacija,
bdama socialiai atsakinga, vis pirma siekia maksimizuoti savo naud. Vadinasi socialiai atsakingo
verslo tikslas yra pirmiausiai siekti pelno ir maksimizuoti savo naud. Todl socialiai atsakingas verslas
investuoja ir patiria ilaidas, kurios teiks naud ilguoju laikotarpiu. Empiriniais tyrimais yra rodyta, jog
investicijos ateit suteikia ilgalaik peln (Richardson ir Waegelein, 2002; Keil ir kt., 2001). Tai parodo
abipus visuomens ir verslo sinergij. Visuomen gaus naud trumpuoju, o verslas ilguoju
laikotarpiu (laikotarpis kinta priklausomai nuo investicij/ paramos formos). Darnaus vystymosi
princip taikymas moni veikloje yra vienas svarbiausi mons konkurencingumo didinimo veiksni
(Kovaliovas et al, 2009).

Vienas i svarbiausi socialiai atsakingo verslo skatinimo veiksni yra personalo vaidmens ir lkesi
pokyiai. Itin reikmingais veiksniais tampa darbuotoj morals, etins savybs bei j vertybi sistema
(Jusius, 2008). Vieai deklaruojama informacija apie mons socialin atsakomyb padeda
usitarnauti didesn vartotoj pasitikjim, suformuoti patrauklaus darbdavio vaizd. Socialiai
atsakingose monse yra suinteresuoti dirbti geriausi, aukiausios kvalifikacijos darbuotojai, taigi
didja tikimyb, kad socialiai atsakinga mon pritrauks ir ilaikys personal (Gudonien, Volungyt,
2007).

Atsakingo verslo praktika gali padti monei sukurti konkurencin pranaum, atrasti novatorik
galimybi bei padti sumainti veiklos katus. Socialiai atsaking versl taip pat galima vertinti kaip
etikumo, tvarumo, ir atsakingumo princip taikym verslo procesuose (Kleinait, 2007; Pauuolien,
2010). Visionary Analytics tyrimo respondentai2 patvirtina, kad verslas, veikl vykdantis ir
visuomens poreikius pildantis atsakingai, ne tik didina savo vert, bet ir padeda kurti ir auginti
pasitikjim valstybe ir jos vykdoma politika. SAV padeda suvaldyti rizikas, kuria naujas galimybes,
suteikia iskirtinumo ir pridtins verts.

Kodl to reikia visuomenei?

Tarptautins organizacijos, vyriausybs savo politikoje pabria, kad tradiciniai aplinkosaugos

kontrols mechanizmai ir valstybs reguliavimas, pagrstas grietais administraciniais metodais ir
prievarta, nebegali utikrinti stabilios padties aplinkos apsaugoje ir socialiniame gyvenime. Rykja
visuomenini organizacij ir verslo svarba sitraukiant aplinkos apsaug ir darbo slyg gerinim.
Savanorika aplinkosaugin ir socialin veikla tampa svarbiu veiksniu, gerinaniu moni, viej
staig ar nevyriausybini organizacij vaizd ir didinaniu jos vert (Drteikien, 2003).

Socialiai atsakingas verslas yra esmin darnaus vystymosi slyga. Darnus verslas sukuria naujas
galimybes socialinms inovacijoms, ekologik produkt tiekjams, aplinkai saugi mediag ir
proces krjams, ekologin efektyvum investuojanioms monms ir tiems, kurie sitraukia

2ia ir toliau tekste tyrimo respondentais vadinami tie asmenys, kurie bendradarbiavo su Visionary Analytics rengiant i
teminio tyrimo ataskait, atsakydami interviu klausimus telefonu, el. patu. Tyrimo respondent sraas pateiktas 1 priede.

9
visuomens gerovs krim. SAV gali bti apibdinta kaip dinamikas procesas, kuriame mon
nuolat kinta, tobulja (Bernotonyt et al, 2009). O tai lemia didesn naud visiems visuomens
veikjams. Kaip teigia M. Iorait (2013), socialin atsakomyb smoningai kuria ekonominius,
politinius, teisinius ir dorovinius santykius tarp organizacij ir visuomens. Siekiant sumainti skirtum
tarp nauj visuomens lkesi ir realaus moni atsako, imta versl vis labiau traukti socialini
problem sprendim, ir is sitraukimas pasirod ne tik laukiamas, bet ir btinas. Poveikis yra didesnis,
kada daugiau diskutuojama apie globalizacijos naud ir trkumus bei verslo vaidmen iame
procese. Tapo aiku, kad daugelio socialini problem be verslo pagalbos isprsti negalima (ISA,
2006).

Visionary Analytics tyrimo respondentai teigia, kad verslo pasirinkimui vystyti veikl atsakingai,
visuomens vaidmens reikm svarbi ir auganti, kaip ir jos supratimas apie SAV principus bei
neatsakingo verslo netoleravimas. SAV princip nepaisantis verslas iuolaikini technologij amiuje
per itin trump laik gali patirti didiuli nuostoli savo reputacijai, preks enklo nuvertjimo.
Visuomens smoningumas SAV srityje po truput auga, SAV princip kartel keliant auktyn.

Kodl to reikia vieajam sektoriui?

Vieasis sektorius disponuoja dideliais mogikaisiais ir finansiniais itekliais, todl dal j reikt perduoti
socialinms reikmms tenkinti, nes realiai socialin aplinka bei gamta sudaro t itekli pagrind.
Neturi bti abejoni, jog vieajam sektoriui yra tikslinga investuoti savo galios altinius (pvz., gyventoj
sveikata, j profesinis pasirengimas, motyvacija dirbti kokybikai ir pan.) (ISA, 2006). Neatskiriama
vieojo sektoriaus veiklos dalis atskaitomyb visuomenei, moralinis sipareigojimas vykdyti socialiai
atsaking veikl. Vieasis sektorius yra visuomens dalis, todl savo veikl ir elges turt grsti
egzistuojaniomis morals normomis. Vieosios staigos, kaip ir individuals asmenys turi veikti socialiai
atsakingai ir ia veikla kurti naud visuomens nariams, stiprinti visuomens moralumo pagrindus.
Kadangi statymais negalima apibrti vis gyvenimo atvej, mon turi elgtis atsakingai, kad
visuomenje bt tvirtinti padorumo ir teisingumo principai (ISA, 2006).

Visionary Analytics tyrimo respondentai sutinka, kad SAV reikm yra kritikai svarbi visuomens ir
valstybs gerovei, kaip vienas i esmini darnaus vystymosi mechanizmo element. Labai svarbus
valstybinio sektoriaus palaikymas ir vertinimas atsakingai versl vykdani organizacij atvilgiu bei
dmesys iai sriiai aukiausiu Vyriausybs lygmeniu. Respondent nuomone, uo metu to nra,
SAV segmentai (vienose institucijose tai yra atsakingi skyriai, kitose tik tam tikri asmenys, kurie rpinasi
SAV klausimais tik epizodikai, greta kit savo vykdom funkcij) ibarstyti po atskiras ministerijas ir
tarpusavyje bendradarbiauja ad hoc principu, vieno visaapimanio ir matanio eimininko
valstybiniame sektoriuje nra. Valstybinio sektoriaus atsakingos veiklos reikm ir lyderyst yra
stiprintina, rodant tiek dmes sriiai, tiek supratim, koks turi bti SAV, kuris padt kurti tvari ateities
valstyb. Svarbiausia valstybinio sektoriaus reikm galt bti atsakingos veiklos princip diegimo
pavyzdys valstybiniame sektoriuje (per vieuosius pirkimus, kasdienje staig veikloje) tai daryt
didiausi tak SAV pltrai.

1.2.2. Kokia socialiai atsakingo verslo teikiama nauda?

Socialiai atsakingo verslo idja yra paremta prielaida, kad, paimant i visuomens tam tikr dal
itekli, yra etika kitokiais bdais atiduoti skol. Itekliais galime vadinti tiek ekonomin, tiek aplinkos,
tiek socialin aspektus. 3 pav. pateikiama 10 Pasaulinio susitarimo (angl. The Global Compact)3
princip, kuriais vadovautis turt veikti socialiai atsakingas verslas bei vieasis sektorius.

Besivadovaudamos Pasaulinio susitarimo (angl. The Global Compact) principais, Lietuvoje

veikianios verslo mons bei vieojo sektoriaus staigos atlieka socialiai atsaking veikl darydamos
tak tiek aplinkosaugos, tiek darbo santyki gerinimo, tiek skaidrumo, tiek socialini santyki gerinimo
srityse. SAV po truput tampa nebe iskirtine retenybe, bet natralia moni praktika siekiant gerinti

3 Pasaulinio susitarimo iniciatyva gyvendinama nuo 1999 m. Ji skatina veikti kartu verslo mones ir organizacijas, Jungtini
Taut organizacij (JTO) ir pilietin visuomen, remiantis deimia universali princip mogaus teisi, darbuotoj teisi,
aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija srityse. Pasaulinis susitarimas tai didiausia savanorika moni / korporacij
socialins atsakomybs iniciatyva, siekianti dviej pagrindini tiksl: (1) padti monms diegti Pasaulinio susitarimo
principus mons verslo strategij; (2) skatinti bendradarbiavim ir partneryst tarp vairi sektori, valstybje ir u jos rib,
siekiant universali pasaulio pltros tiksl. r. plaiau https://www.unglobalcompact.org/

10
aplink, kurioje pltojamas verslas, skatinant visuomen siekti bendruomenik tiksl, tausoti aplink
bei gerbti tiek vieniems kitus, tiek versl. Tai monms padeda umegzti glaudesnius santykius su
bendruomenmis, suprasti j poreikius, kartu pasiekiamas bendruomeni supratingumas verslo
atvilgiu.

3 pav. Pasaulinio susitarimo principai

1 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos remt ir gerbt tarptautin mogaus teisi
apsaug savo takos sferoje
mogaus 2 principas: Utikrint, kad jos paios neprisidt prie mogaus teisi paeidinjimo
teiss

3 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos paremt asociacij laisv ir pripaint

teis veiksmingas bendras/kolektyvines derybas
4 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos paremt asociacij laisv ir pripaint
teis veiksmingas bendras/kolektyvines derybas
Darbo jga 5 principas: Vaik darbo panaikinimas
6 principas: Diskriminacijos, susijusios su darbinimu ir profesija, panaikinimas

7 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos paremt prevencines programas,

utikrinanias aplinkos apsaug
8 principas: Imtsi iniciatyv aplinkosauginei atsakomybei didinti
Aplinkos
9 principas: Skatint aplinkai palanki technologij vystymsi ir paplitim
apsauga

10 principas: Verslo organizacijos turi kovoti prie visas korupcijos formas (tarp j -
papirkinjim ir kyininkavim)
Kova su
korupcija

altinis: Socialins apsaugos ir darbo ministerija, 2015.

1 iliustracijoje pateikiami keli verslo socialiai atsaking veiksm pavyzdiai.

1 iliustracija. Socialiai atsaking verslo iniciatyv pavyzdiai

aliojo rakto tarptautin Aplinkosauginio vietimo fondo (angl. Foundation for Environmental Education
FEE) programa skirta viebuiams, svei namams, konferencij ir poilsio centrams, kempingams,
vasarnamiams, kurie laikosi nustatyt aplinkosaugini reikalavim. Programa siekia pakeisti turizmo dalyvi
elges bei paskatinti juos rpintis aplinka. Pastebimi programoje dalyvaujani viebui svei ir personalo
elgesio pokyiai, didesn motyvacija dalyvauti aplinkosauginje veikloje. Daugja itekli taupymo ar atliek
kieki mainimo pavyzdi, toki kaip Radisson Blu Hotel Lietuva ir Park Inn by Radisson Kaunas naudojami
riuojam atliek suspaudimo presai. Taikant i technologij maja atliek kiekiai, dl to reiau reikia iveti
atliekas, taip taupomos los maiau mokant u atliek iveim. Skatinant darbuotoj ir klient aplinkosaugin
smoningum, yra mainami moni veiklos katai, gerja j vaizdis tarp klient ir partneri.
UAB Thermo Fisher Scientific Baltics skiria vardines stipendijas Lietuvos universitet studentams bei priima
studentus rengti baigiamuosius darbus ioje monje. Studentai, atliekantys bakalauro baigiamj darb UAB
Thermo Fisher Scientific Baltics ir gaunantys vardines stipendijas vliau gali dalyvauti konkurse dl magistro
baigiamojo darbo stipendijos. Studentai nra pareigoti likti bendrovje atitinkam met skaii baigus
studijas. Atvirkiai darbinami labiausiai motyvuoti absolventai. Patirtis rodo, kad i karto darbinama apie
50 proc. vardines stipendijas gaunani student. Identifikuoti talentai karjeros bendrovje siekia
neiekodami galimybi palikti Lietuvos, populiarina moksl ir toliau renkasi disertacijos temas, orientuotas
UAB Thermo Fisher Scientific Baltics vystomus projektus. 2013 m. mon peln Nacionalin atsakingo verslo
apdovanojim u auktj mokykl absolvent darbinim ir kokybik darbo slyg utikrinim visoms
darbuotoj grupms.
Barclays pasaulin finansini paslaug teikimo bendrov, kuri specializuojasi mamenins bankininkysts,
kreditini korteli, moni bankininkysts, investicins bankininkysts bei turto ir investicij valdymo srityse. 2009

11
 m. Barclays su Vilniaus universitetu (VU) pasira bendradarbiavimo sutart, pagal kuri bendrov teikia
rekomendacijas informatikos student akademinms programoms ir padovanojo dstymui reikalingos
mediagos bei rangos. 2010 m. Barclays atnaujino keturias informatikos klases VU Matematikos ir
informatikos fakultete ir vien klas Vilniaus licjuje, kurioms padovanojo kompiuterins ir kitokios modernios
rangos. Bendrov kasmet nuo 2010 m. darbina kelet VU absolvent, o nuo 2011 m. priima ir Kauno
technologijos universiteto absolventus. Barclays technologij centras Vilniuje taiko itin daug nauj,
neprast, inovatyvi sprendim. Darbuotojai kvieiami pokalbius ir konferencijas su ymiausiais pasaulio
verslo ir ekonomikos ekspertais (pvz., 2015 m. birel lietuvi kilms Nobelio premijos laureatas Robertas J.
Shilleris pasidalijo savo poiriu tai, kokie specialistai bus reikalingi darbdaviams artimoje ateityje). iuo metu
organizuojamas rengini ciklas Moterys ir technologijos (angl. Women in Technology) 13-15 met merginos
kvieiamos registruotis programavimo mokymus.
Iniciatyva Siningas kain perskaiiavimas ios kio ministerijos kartu su Finans ministerija ir UAB Idea
Prima visoje Lietuvoje vykdytos kampanijos tikslas apsaugoti Lietuvos vartotoj interesus vedant eur ir
utikrinti sining paslaug bei preki kain perskaiiavim. Pagal dalyvi skaii, siningo kain
perskaiiavimo iniciatyva Lietuvoje buvo skmingiausia Baltijos alyse, kuriose prie euro vedim buvo
vykdytos analogikos kampanijos. Lietuvoje prie memorandumo prisijung 4 kartus daugiau kio subjekt
(5023) nei Latvijoje (1224) ir beveik 10 kart daugiau nei Estijoje (526). Prie memorandumo prisijung tie
Lietuvos kio subjektai, kuri paslaugomis naudojasi arba prekes i j perka didioji visuomens dalis. Tarp
memorandumo dalyvi yra daugiau nei 3000 parduotuvi, kuri bendra apyvarta sudaro daugiau nei 90
proc. visos mamenins prekybos apyvartos. Prie memorandumo prisijung visi Lietuvos bank asociacijai
priklausantys bankai, turintys beveik 400 klient aptarnavimo skyri ir aptarnaujantys daugiau nei 3 mln.
klient, per 50 vaistini tinkl ir pavienes vaistines vienijani bendrovi, per 70 proc. draudimo rinkos dalyvi,
per 500 vieojo maitinimo paslaugas teikiani moni bei Lietuvos miest ir rajon savivaldybs. i iniciatyva,
jungianti vieojo sektoriaus ir verslo atstovus, padjo stebti kain perskaiiavim sivedant eur, skatino
mones elgtis pilietikai ir nepasinaudoti valiutos keitimu, kaip prieastimi kelti kainas. Skatino versl elgtis
socialiai atsakingai ir siningai.
altinis: Visionary Analytics, remiantis Visionary Analytics, 2015c.

Visuomen nra abejinga socialiai atsakingai veiklai. Vis daugiau moni vairiais bdais prisideda
prie iniciatyv, skatinani pilietikum, raginani bti aktyviais sprendiant aplinkosaugos
problemas, mainant korupcijos lyg. Visuomens indlis vairus: nuo vairi pilietini iniciatyv
organizavimo iki maisto aukojimo vargstantiems. Keli socialiai atsaking pilietini iniciatyv
pavyzdiai pateikiami 2 iliustracijoje.

2 iliustracija. Socialiai atsaking pilietini iniciatyv pavyzdiai

Pilietin iniciatyva Baltosios pirtins tai nepolitin rinkim stebjimo organizacija Lietuvoje. i organizacija
savo veikla siekia, jog kuo daugiau piliei prisidt prie skaidri rinkim utikrinimo. Iniciatyva suteik
galimyb pilietikai aktyviems visuomens nariams patiems aktyviai stebti Seimo rinkimus 2012 m. spal ir 2013
m. kov, 2014 m. LR Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, o 2015 m. savivaldybi taryb ir mer rinkimus.
Piliei, norini prisidti prie skaidresni rinkim, aktyvumas vis auga. Nor prisijungti prie Baltj pirtini ir
stebti 2015 m. savivaldybi taryb ir mer rinkimus ireik per 1000 savanori. Rinkim kampanijos laikotarpiu
buvo gauti 836 praneimai apie galimus rinkim tvarkos paeidimus, 201 praneimas buvo perduotas tirti
savivaldybi rinkim komisijoms. Lietuvos policija pradjo 38 ikiteisminius tyrimus dl rinkim tvarkos paeidim.
inojimas, kad rinkimai yra atidiai stebimi nepriklausomos organizacijos skatina politikus, rinkim komisijas bei
rinkjus elgtis siningai ir vengti paeidim. i iniciatyva prisideda prie pilietins savimons ugdymo, siekiant
utikrinti skaidrius rinkimus.
Projektas Pagalba daiktais tai 2010 m. kovo mn. V Geros valios projekt ir Pilietins atsakomybs
fondo sukurta iniciatyva. Projektas Pagalba daiktais padeda stokojantiems monms, nes jie gauna
reikaling daikt. is projektas suasmenina labdaros proces daiktus aukojantys mons ar mons
neatiduoda dovanojam daikt bendr labdaros fond, jie gali tiesiogiai pristatyti dovanojamus daiktus
konkretiems asmenims, su jais pabendrauti ir igirsti padk. Taip auga socialin tolerancija. Per penkerius
projekto gyvavimo metus padovanota per 5000 daikt, kurie atiteko vir 1400 stokojanij, patenkinti 62
proc. daikt poreikio.
Projektas Sveika ateitis nuo 2012 m. vykdomas pozityvios animacijos projektas. Tai prevencins
sveikatingumo programos vaikams ir suaugusiems, naudojanios intelektualin idealistin animacij ir
kineziterapijos metodus. Nor dalyvauti pilotiniame projekte pareik daug mokykl ir gimnazij, taiau
atrinktos tik dvi mokyklos: Petro Vileiio ir emynos progimnazijos. Daugumai vaik animacija yra geriausiai
suprantama ugdymo forma, todl projektas gyvendinamas diegiant mokyklas pozityvios animacijos 5-6
min. kineziterapinio pobdio sveikatingumo manktas. Sudaromos domios ir tinkamos klasse atlikti pratim
metodikas. Siekiama plsti vaiko suvokim apie galimus sveikatos palaikymo veiksnius. Teikiama informacija
susiejama su sveika mityba, atsipalaidavimu, sveikatos patarimais ir universalia psichologija.

12
 Projektas Misija Sibiras - jaunimo pilietikumo ir patriotikumo ugdymo projektas. Pirmaisiais 2006 m.
skmingai vyko net trys ekspedicijos Sibiro regionus: Irkutsk, Komij, bei Tomsk. 2009 m. dalyviai vyko dvi
ekspedicijas Buriatijos (Rusijos Federacija) ir Kazachstano Respublikose. Kazachstane dalyviai lank ne
tremtini, o politini kalini lageri teritorijas. Buriatija buvo pats tolimiausias iki tol rengt ekspedicij takas.
2010 m. ekspedicija dal tak pasiek psiomis, 2011 m. vykdytos dvi ekspedicijos Tomsko srit ir
Tadikistano Respublik. 2012 m. vietoj 6 planuot sutvarkyti kapini ekspedicijos dalyviams pavyko sutvarkyti
11. Ekspedicij metu tautiei amino poilsio vietas i Lietuvos atgabenami mediniai kryiai, 2014 m. 4 kryiai
pagaminti ir pastatyti kartu su vietiniais lietuviais. Sukurti 7 Misija Sibiras" dokumentiniai filmai pagal projekto
ekspedicij lankytas Sibiro vietoves. Misija Sibiras" fotografij parodos organizuojamos nuo pat pirmj
jaunimo ekspedicij apsilankymo Sibire. Misija Sibiras veikl pristatymai ugdo lietuvi patriotikum, skatina
kart bendravim.
Darbo paiekos portalas Galiu dirbti. Nuo 2010 m. gruodio mn. V Negalij socialini moni sjunga
kartu su partneriais i Latvijos pagal 2007-2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sien program
vykdo projekt Negali socialini moni konkurencingumo didinimas. Projekto metu buvo sukurtas darbo
paiekos portalas Galiudirbti.lt, skirtas padti monms su negalia surasti sau tinkam darb, o darbdaviams
surasti tinkam darbuotoj. iuo metu portale Galiudirbti.lt jau yra usiregistrav vir 3500 potenciali
darbuotoj, vir 350 potenciali darbdavi, siloma beveik 100 darbo viet monms su negalia. Per
pirmuosius dvejus portalo veikimo metus sidarbinti pavyko daugiau kaip 100-ui negalij. Vykdant projekt,
gyvendinamos vairios veiklos, siekiant itirti negalij padt Lietuvoje, j nedarbo prieastis, parengti
pasilymus, skatinanius aktyvesn negalij traukim darbo rink. Taip pat stengiamasi itirti ir identifikuoti
ekonominius sektorius, kuriuose pagal savo negalios pobd negalieji turt daugiau galimybi gauti darb.
Vieinant negalij darbinimo galimybes keiiamas darbdavi poiris negaliuosius, didja pai negalij
motyvacija, skatinamas socialini partneri bendradarbiavimas, pateikiami visuomenei svarbs ir naudingi
negalij darbo pavyzdiai bei kitais bdais skatinamas negalij darbinimas.
altinis: Visionary Analytics, remiantis Visionary Analytics, 2015c.

Vieosios staigos ir valdios institucijos imasi iniciatyvos skatindamos socialiai atsaking veikl. Taiau
prie SAV veiklos prisidedama ir tiesiogiai. Siekiama vieinti valstybini institucij finansines ilaidas, taip
skatinti korupcijos majim, taip pat prisidedama prie aplinkosaugini iniciatyv bei socialiai
atsaking veikl maesnes pajamas gaunani piliei atvilgiu. Keli vieojo sektoriaus socialiai
atsaking veikl pavyzdiai pateikiami 3 iliustracijoje.

3 iliustracija. Socialiai atsaking vieojo sektoriaus iniciatyv pavyzdiai

Projektas Ratai Valstybins mokesi inspekcijos (VMI) prie LR finans ministerijos nuo 2014 m. vykdomas
projektas, kuriuo siekiama efektyviau kontroliuoti naudot automobili perpardavinjimo sektori. Variklini
transporto priemoni ir motocikl didmenins ir mamenins prekybos bei remonto moni apyvarta 2014 m.
sumajo 6,3 procento. Taiau pradjus gyvendinti projekto Ratai metu numatytas priemones, stebima
tendencija, kad vis daugiau pardavimus vykdani gyventoj i veikl legalizuoja. 2014 m. individuali
veikl prekybai naudotais automobiliais registravo beveik 2 kartus daugiau asmen nei 2013 m., steigiama
daugiau moni. Naudot automobili pardavimo veikl ilgiau vykdanios mons darbina naujus
vadybininkus, kurie iki projekto vykdymo buvo laisvieji agentai ir veikl vykd elinje ekonomikoje.
Teigiami ekonomini rodikli pokyiai vyksta ne tik legalizuojant veikl ar darbinant daugiau darbuotoj
yra moni, kuriose po atlikt stebsenos ar kontrols veiksm pardavimai didja milijonais. Keliose
tikrinamose monse lyginant 2013 m. ir 2014 m. tuos paius laikotarpius pajamos i pardavim didjo net 1,5-
2,02 mln. eur (5-7 mln. lit). Lyginat 2015 m. ir 2014 m. I ketvirius, pastebima, kad mons, kuriose VMI atliko
vienokius ar kitokius veiksmus, sumokjo tris kartus daugiau mokesi. Triskart padidjo vienam dirbaniajam
tenkanti sumokt mokesi dalis, o vienam pardavimo eurui tenkanti sumokt mokesi dalis padidjo
keturis kartus. Mokesi mokjimo rodikliai gerja visose naudot automobili prekyba besiverianiose
monse: lyginant skirting met tuos paius laikotarpius, bendra sumokt mokesi suma padidjo 8 proc.,
nors moni deklaruojami pardavimai smuko beveik 10 proc.
Projektas Vieosios policijos paslaugos Praneim policijai teikimas perklimas elektronin erdv (E-
policija). E-paslaug dka paslaug gavjams nebereikia vykti policijos staigas siekiant pateikti praneimus
ar praymus. Taip efektyviau naudojamas darbuotoj ir klient laikas, ivengiama eili staigose, kadangi
gyventojams yra sudaryta galimyb rezervuoti primimo dat ir laik, kuriuo jie bus priimti konkreiame
policijos padalinyje. Gyventojas turi galimyb policijos e-paslaug sistemoje perirti bei gauti iraus apie
jo paties padarytus administracins teiss paeidimus. E-paslaugomis naudojasi kas penktas atitinkam
policijos paslaug vartotojas. Pvz., 2014 m. paslauga Praneim policijai apie nusikalstamas veikas ar kitus
teiss paeidimus teikimas naudojosi 21,09 proc. vis paslaugos vartotoj, o paslauga Praym, susijusi su
ginklais, pirotechnikos priemonmis, asmens ir turto sauga primimas pirmaisiais paslaugos teikimo metais
(2014 m.) naudojosi 23,67 proc. vis paslaugos vartotoj. Policijos departamento duomenimis, sukurtas
elektronines paslaugas teigiamai vertina 88 proc. e-paslaug vartotoj. i iniciatyva prisideda prie SAV tiksl
tvirtinimo: e-paslaugos didina vartotoj pasitenkinim vieojo sektoriaus paslaugomis, prisideda prie
skaidrumo, korupcijos mainimo, policijos veiklos efektyvumo gerinimo.

13
 Programa aliosios pramons inovacijos tai nuo 2011 m. LR kio ministerijos drauge su V Centrine
projekt valdymo agentra vykdoma programa. Programos partneris Norvegijos agentra Innovation
Norway". Programa skatina kurti inovatyv ir aplinkai draugik versl ir savo veikloje diegti alisias
technologijas. Tai yra technologijos, padedanios mainti aliav poreik, suvartojamos energijos ir imetam
teral kiek, leidianios igauti vertingus alutinius produktus ir sprendianios atliek alinimo problemas.
aliosios technologijos skatina ekologin, ekonomin efektyvum, padeda taikyti aplinkosaugos vadybos
sistemas bei padaro gamybos procesus varesnius. Teikiant param pagal aliosios pramons program,
prioritetas skiriamas ne tik tiems projektams, kurie leist monei diegti aplinkosauginius sprendimus, bet ir
vertinama ekonomin i investicij nauda. Taip auga Lietuvos verslo socialin atsakomyb. Programos
metu suorganizuoti 5 tarptautins verslo kontakt mugs-seminarai Lietuvoje ir Norvegijoje. J metu buvo
skatintas Lietuvos ir Norvegijos moni bendradarbiavimas, umegzti nauji verslo kontaktai, bendriems
aliosios pramons projektams gyvendinti, skatinta aliosios ekonomikos pltra.
Pavyzdinio SA taikymo plano ir jo gyvendinimo gairi parengimas valstybs valdomoms monms yra
projekto Vartai: moni socialins ir aplinkosaugins inovacijos dalis. Projekt finansuoja Europos socialinis
fondas pagal 20072013 m. mogikj itekli pltros veiksm programos 1 prioritet Kokybikas uimtumas
ir socialin aprptis. Projekt gyvendina Jungtini Taut vystymo programa Lietuvoje, kartu su Lietuvos
verslo darbdavi konfederacija, profesine sjunga Solidarumas ir Nevyriausybini organizacij paramos ir
informacijos centru. gyvendinant projekt, pradtos konsultacijos 10 Lietuvos moni ISO14001 standarto
diegimo klausimais, pastebta paanga organizacij savanoriko Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito
sistemos EMAS registracijos srityje registruotos 10 moni. Projekto metu pradtos konsultacijos 20 Lietuvos
moni OHSAS18001 (Darbuotoj saugos ir sveikatos valdymo) ir SA8000 (Socialinio atsakingumo) standart
diegimo klausimais. iaugo ir darbuotoj, priklausani profesinms sjungoms skaiius, rodiklis iaugo 3,5
proc.
altinis: Visionary Analytics, remiantis Visionary Analytics, 2015c; SADM, 2012b.

1.3. Susijusi pasaulini tendencij ir kaitos veiksni metaanaliz

SAV taikymo principai turt bti suvokiami kaip reakcija globalizacijos keliamus ikius, konkrei
problem sprendimo ar tiksl siekimo priemons. Dl ios prieasties SAV tendencijos kinta
priklausomai nuo visame pasaulyje vykstani kaitos veiksni. Prognozuojama, kad SAV veikl
pobdis bus labiausiai veikiamas i bendrj pasaulio kaitos veiksni (Visionary Analytics, 2013):

1. Klimato kaitos keliami ikiai bei spariai augantis dmesys ekologijai, ateityje dar labiau skatins
SAV veikjus vykdyti veikl, nukreipt problem iose srityse sprendim. Pasaulio energijos itekliai
spariai senka, vyksta sparti klimato kaita, valdios kuriam i problem sprendimo priemoni
nebeutenka, todl i verslo, viej staig bei visuomens tikimsi vis didesnio dmesio skiriamo
aplinkosaugai (Technopolis group, 2013). Augantis piliei suinteresuotumas ekologinmis
problemomis lems tai, kad mons, abejingos aplinkosauginiams sipareigojimams, bus vieai
kritikuojamos ir baudiamos. Todl, siekiant konkurencingumo augimo, vis daugiau moni ir staig
stengsis sumainti neigiam klimato atilimui darom poveik (National Oceanic and Atmospheric
Administration, 2001). Taip pat bus stengiamasi plsti vis darbuotoj kompetencijas aplinkosaugos
srityje: apmokymai, ekologiki sprendimai kasdienje moni veikloje (atliek riavimas,
nekenksmingos mediagos darbo viet rengimui ir panaiai). Dl didjanio vartotoj rpesio
ilgalaike sveikata, bus gaminama vis daugiau aplinkai draugik, ekologik produkt.
Prognozuojama, kad dl klimato kaitos keliam iki ypa iaugs SAV princip taikymo svarba kuro
gamybos ir energetikos, statyb, ems kio bei transportavimo sektoriuose (wik, 2014).

2. Demografiniai pokyiai bei ekonomin nelygyb taip pat veikia SAV aktualumo iaugim. iuo metu
reikmingai kinta vis pasaulio valstybi demografins situacijos: vyksta isivysiusi valstybi
visuomeni senjimas, urbanizacija (Technopolis group, 2013). Dl majanio darbingo amiaus
moni skaiiaus, visuomen plaija prasme, privatus bei vieasis sektoriai turs skirti vis daugiau
dmesio traukiani darbo rink krimui. Bus sudaromos slygos jaunimo bei vyresnio amiaus
moni darbui, todl darbo slygos taps lankstesns, bus rpinamasi darbuotoj socialine gerove
(vietimu, sveikatos apsauga), skiriamas papildomas dmesys tinkam darbo santyki utikrinimui.
Iliekanti ekonomin nelygyb skatins preki ir paslaug kainos diferencijavim, dalinai finansuojant
j gamyb ne vartotojo lomis bei daugs socialini investicij, skirt maiausias pajamas
gaunanij gerovs augimo skatinimui. Spariai auganiuose miestuose vis labiau populiars
alioji (aplinkai nekenkianti) statyba bei kitos paslaugos (wik, 2014).

3. Globalizacijos padariniai lemia SAV tendencijas. Dl auganios kultrins vairovs bus skiriamas
didesnis dmesys tautini maum atstov traukimui darbo rink, darbuotoj tarpkultrins

14
 kompetencijos tobulinimui (Technopolis group, 2013). Globalizacijos procesai taip pat sudarys
galimybes ir sukurs poreik tiek vieojo, tiek privataus sektoriaus tarptautikumo augimui, todl vis
daniau SAV tiksl bus siekiama ne pavieniui, mons/staigos viduje ar tik valstybs mastu, o globaliai,
bendradarbiaujant su usienio partneriais. Dl ios prieasties iaugs ir tarptautinis SAV princip
reglamentavimas (pvz., rasis naujos ES, UNESCO direktyvos). Dl globalizacijos iaugusi konkurencija
bei vartotoj kultrin vairov lems didesn paslaug ir produkt diferenciacij bei personalizacij,
todl gamini krybos proces bus vis daniau traukiami vartotojai.

4. Informacini ir ryi technologij (IRT) pltra daro tak SAV princip taikymo bei j komunikacijos
sklaidos iaugimui. Vartotojai turi vis geresnes galimybes gauti isami informacij apie paslaug,
produkt ar juos teikiani organizacij. Socialins atsakomybs princip taikymas tampa vieu
principu, todl mons/staigos yra vis labiau suinteresuotos savanorikai rpintis aplinkosauga,
darbuotoj bei visuomens gerove (wik, 2014). Dl didesnio duomen vieumo iauga skaidrumo
svarba organizacijos mato paskatas nebevykdyti nesiningos veiklos, vieinti duomenis, skleisti tik
etik reklam (Werther, Chandler, 2010). Taip, prognozuojama, padids nefinansini ataskait
svarba (pvz., vis daugiau vieojo ir privataus sektoriaus staig teikia ataskaitas apie iltnamio efekt
sukeliani duj emisijos savo veikloje kiekius, skiriam nefinansin socialin param).

4 pav. Bendrj kaitos veiksni taka socialiniai atsakingo verslo principams

Bendrieji kaitos veiksniai Prognozuojamos SAV tendencijos

1. moni, suinteresuot aplinkosauga, skaiiaus augimas

Klimato kaitos 2. Darbuotoj apmokymai, ekologiki sprendimai kasdienje
sukeliami ikiai veikloje
3. Auganti ekologik produkt pasila

1. Lankstesns darbo slygos

Demografiniai
SAV principai

2. Rpestis darbuotoj socialine gerove

pokyiai, socialin
nelygyb 3. Socialini investicij pltra
4. Preki kainos diferianciacija

1. Darbuotoj tarpkultrins kompetencijos klimas

2. Bendradarbiavimas pasauliniu mastu, siekiant SAV tiksl
Globalizacija
3. Gausesnis tarptautinis SAV princip reglamentavimas
4. Vartotoj traukimas gamybos proces

1. Nefinansini ataskait svarbos iaugimas

IRT pltra 2. Etika reklama
3. Dmesys skaidrumo principams

altinis: sudaryta Visionary Analytics.

Socialiai atsakingo verslo princip taikymo tendencijos priklausys ne tik nuo jau aprayt bendrj,
bet ir nuo specifini kaitos veiksni:

1. Vartotoj poirio kaita ir j galios iaugimas. Vartotojai vis labiau domisi socialine organizacij
atsakomybe, danja preki boikotai dl moni ir gyvn teisi, ekologini princip paeidimo j
gamyboje. Dl i prieasi plsis dalijimosi ekonomikos (angl. shared economy) rinka vyks
nuolatiniai mogikj ir fizini itekli mainai tarp skirting moni ar organizacij, bus kuriamos
daugkartinio vartojimo preks, naudojami atsinaujinantys itekliai (wik, 2014). Taip pat dl noro tikti
vartotojams, bus vykdomas atsakingas ne tik savo staigos veiksm, bet ir visos tiekimo grandins
valdymas ir tikrinimas. Pastebimas ekologiko preki enklo (angl. eco brand) reikms iaugimas.
Kompanijos deda vis daugiau pastang populiaraus prekinio enklo, rodanio j dmes aplinkai ir
mogui, krimui, nes tai tampa esminiu ekonominio konkurencingumo augimo veiksniu, didinama
pelno ir investicij tikimyb (Werther, Chandler, 2010). Konkrei SAV princip taikymas yra vienas i
efektyviausi bd isiskirti i kit organizacij, todl prognozuojama, kad vis daugiau privataus ir
vieojo sektoriaus staig bus suinteresuotos vykdyti socialin atsakomyb ne tik marketingo tikslais,
bet ir vedami reali idj, kaip mainti neigiamus globalizacijos padarinius.

15
2. Taip pat pastebimi organizacij poirio darbuotojus pokyiai. Auktos pridtins verts preks bei
paslaug ir produkt inovacijos tampa vis reikmingesns, todl iauga ne tik kvalifikacijos svarba,
bet ir darbuotoj pasitenkinimo darbu (motyvacijos) reikm. Gerjant ekonominms slygoms,
finansinis darbo atlygis tampa tik vienu i argument, renkantis darbo viet. Auktos kvalifikacijos
darbuotojams tampa svarbu, kad jie dirbt ger reputacij turinioje, socialiai atsakingoje
organizacijoje, todl jie bus vis labiau traukiami SAV vykdym daugs SAV specialist konkreiose
srityse, augs kiekvieno darbuotojo inios, kaip integruoti SAV principus savo veikloje (Visser, 2012).
Augant konkurencijai dl kvalifikuot darbuotoj, bus stengiamasi utikrinti kuo palankesnes j darbo
slygas bus skiriamas dmesys ger darbo santyki bei darbo aplinkos utikrinimui, lankstesnms
darbo slygoms dl eimos-darbo santyki derinimo, glaudesni santyki su profsjungomis krimui.

3. Prognozuojama, kad ateityje ir toliau nyks skirtis tarp vieojo sektoriaus, verslo atstov ir visuomens.
Tai reikia, kad SAV veikjai ims veikti ivien. Vis daugiau SAV iniciatyv kils i visuomens pilieiai
skatins ir reikalaus vis didesnio privataus ir vieojo sektoriaus skaidrumo, atskaitomybs, rpinimosi
aplinkosauga, socialiai paeidiamomis grupmis. Valdios staigos ne tik stengsis teisikai
reglamentuoti ir taip skatinti SAV princip sklaid, bet ir vis daniau taikys iuos principus vieojo
sektoriaus staig veikloje. Populiars privataus verslo atstov suvokimas, kad aplinkosauga ir socialin
gerov yra ne tik vieojo sektoriaus atsakomyb, todl SAV principai bus taikomi vis plaiau, virijant
teisikai nustatytus sipareigojimus (Visser, 2012).

5 pav. Specifini kaitos veiksni taka socialiniai atsakingo verslo principams

Spefiniai kaitos veiksniai Prognozuojamos SAV tendencijos

Vartotoj poirio 1. Dalijimosi ekonomikos pltra

kaita/ j reikms 2. Visos tiekimo grandins kontrol
augimas 3. Ekologiko preks enklo reikms iaugimas
SAV principai

1. Darbuotoj traukimas SAV

Organizacij poirio
2. Darbdavi dmesys ger darbo slyg utikrinimui
darbuotojus pokyiai
3. Kompetencij SAV srityje augimas

Nykstanti skirtis tarp 1. SAV iniciatyv i visuomens gausjimas

valdios, verslo ir 2. SAV princip taikymas vieajame sektoriuje
visuomens 3. SAV taikymas, perengiant teisinius sipareigojimus

altinis: sudaryta Visionary Analytics.

1.4. Socialiai atsakingo verslo princip taikymo vieajame sektoriuje specifika

Vieajame sektoriuje socialiai atsakingo verslo principai pasireikia socialiai atsaking statym
leidimo ir taikymo, viej iniciatyv, pavyzdingo elgesio procesuose. SAV specifika vieajam sektoriui
perduodama bendradarbiavimo su verslu, kitais privataus sektoriaus subjektais bei visuomens
atstovais metu. Vienas pirmj ingsni socialins atsakomybs link etikos kodekso nustatymas ir jo
laikymasis. Tai monse taikoma praktika, kai yra usibriamos socialiai atsakingos elgesio gairs, o
taip pat numatomi socialiai atsakingi veiksmai, tokie kaip atliek riavimas ar aplinkos tvarkymas.
iuos principus galima pritaikyti ir vieajame sektoriuje. Svarbu apsibrti pagrindinius prioritetus:
integralumas/siningumas (angl. integrity), skaidrumas, patikimumas (r. 4 iliustracij).

16
4 iliustracija. Etikos (elgesio) kodeksas vieajame sektoriuje
Etikos (elgesio) kodeksas:
Kaip vadybos instrumentas keiia darbin strategij, kuria produktyvios veiklos terp, skatina darbuotojus
dorai (kokybikai) ir efektyviai atlikti savo funkcijas.
Pagerina mogikj itekli produktyvum, kuria pozityv moni sveik tinkl specifin turt
(pasitikjim, siningum, gerus darbinius santykius, sipareigojim savo institucijai/profesijai,
atsakingum, garbingum bei naiam darbui motyvuojant klimat).
Instrumentikai palaiko atsakingum, paklusnum statymams, profesin garbingum, tvirtina
siningumo (angl. fair play) taisykles darbins veiklos baruose/ sferose.
Institucij ingsnis kokybikai nauj vadyb kuria tam tikr valdymo sistemos privalum, kuris remiasi
organizacijos vertybmis ir tuo didina jos veiklos efektyvum.
Padeda institucijai/organizacijai suvokti savo misij visuomenje, sujungia filosofinius/etinius pareikimus
ir auktus idealus su optimalia praktika, realizuodamas organizacijos/institucijos socialin kontrakt su
visuomene.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis ISA, 2006.

Etikos kodeksas nra veiksmingas, jeigu sukurtas taikant princip i viraus apai. proces
netraukiant darbuotoj diegiami SAV principai sulauks pasiprieinimo, skepticizmo, kodekso turinio
boikotavimo. Jeigu kodeksas vardina nerealius idealus, svajones, utopijas, o ne konkreius
kokybikos, optimalios praktikos standartus, jeigu kodekso pagrind sudaro draudimai, o ne
skatinimas elgtis atsakingai, pareigingai, jeigu jo laikymosi reikalaujama tik i eilini darbuotoj,
postmis pokyiams bus veikiau alingas, nei naudingas (ISA, 2006).

gyvendinant Nacionalins moni socialins atsakomybs (SA) pltros 20092013 m. program, 2012
m. buvo parengtos Pavyzdins SA taikymo plano ir jo gyvendinimo gairs valstybs valdomoms
monms, kuri tikslas sukurti btinas slygas pltoti moni socialin atsakomyb valstybs
valdomose monse ir skatinti jas taikyti SAV principus savo veikloje. ios gairs buvo parengtos
remiantis gerja usienio valstybi patirtimi, kuri rodo, kad btent per valstybs kapitalo arba kitaip
kontroliuojamas mones, kurioms valstyb turi didesn tak nei kitoms, gali bti parodomas pavyzdys
kaip skmingai gyvendinti SAV. Lietuvoje i sritis dar nra pakankamai ivystyta, todl btina pltoti
socialin atsakomyb valstybs monse, suteikiant metodines priemones ir kompetencij valstybs
monms diegti SAV principus (r. 5 iliustracij).

5 iliustracija. SAV brandos lygmenys valstybs valdomose monse

Valstybs valdomos mons pagal SAV princip gyvendinimo savo veikloje apimt gali bti skirting brandos
lygi. Pavyzdinse SAV taikymo gairse iskiriami keturi moni SAV brandos lygiai, orientuoti : saugum
(teisini reikalavim vykdymo lygmuo), patikimum, efektyvum, bendradarbiavim (aukiausias lygmuo).
Pirmasis, saugumo lygmuo, yra tokia valstybs valdomos mons veiklos strategija, kai gyvendinami
nacionaliniai ir ES teisiniai reikalavimai, taiau mons valdyme ir veikloje nra nuosekliai gyvendinti socialiniai,
aplinkosauginiai ir skaidraus verslo principai.
Antrasis, patikimumo lygmuo parodo, kad valstybs valdoma mon gyvendina socialins atsakomybs
(SAV) principus per vairias iniciatyvas ir kitas priemones. mons socialin atsakomyb yra suprantama kaip
mons vaizdio bei patikimumo rinkoje priemon, kuri leidia sukurti ir ilaikyti teigiam mons vaizd
suinteresuotj ali akyse ir palengvinti dialog su jomis, gerinti mons kaip patrauklaus darbdavio vaizd.
Treioji, efektyvumo strategija, parodo, kad valstybs valdoma mon, gyvendindama socialinius,
aplinkosauginius bei skaidraus verslo principus savo veikloje bei mons valdyme, vertina i iniciatyv ir
priemoni efektyvum, priklausomyb tarp savo veiksm ir rezultat mainant neigiam poveik aplinkai ir
gerinant socialin dialog su suinteresuotomis alimis. mon gauna pajam i gyvendinam SA princip savo
produktuose, veikloje ir valdymo sprendimuose.
Ketvirtasis, bendradarbiavimo lygmuo, yra aukiausia SAV princip taikymo valstybs valdomoje monje
veiklos strategija. Socialins atsakomybs principai yra tap neatskiriama mons kultra, filosofija. mon ne
tik gyvendina jai taikomus teisinius reikalavimus, vykdo iniciatyvas ir kitas socialins atsakomybs priemones,
vertina tam skiriamas ilaidas bei gaunamas pajamas, bet ir su suinteresuotomis alimis dirba
bendradarbiavimo pagrindu. Suinteresuotosios alys socialinio dialogo pagrindu dalyvauja mons valdyme,
sprendim, susijusi su mons produktais bei veikla, primime. mon save identifikuoja kaip neatskiriam
aplinkos dal, galini valdyti savo tak jai per socialin atsakingum.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis Kvalitetas, Daxam Sustainability Services, 2012.

Biurokratin teorija teigia, kad verslo organizacijos ir vieosios institucijos mgdioja viena kit ir siekia
t standart, kuriuos pateikia standart nustatytojai konsultantai, verslo mokyklos, taip pat
profesins ir verslo asociacijos. Tai gali bti ir lyderyst pademonstravusios vieosios institucijos. Kitas
ne maiau svarbus institucinio lygio socialins atsakomybs kintamasis yra dirbani individ
priklausymas organizacijoms, kuriose egzistuoja etikos kodeksas, darantis tak konkrei elgesio

17
norm pltojimui ir skatinantis socialiai atsaking elges. Apibendrintai socialins atsakomybs
formavimsi verslo organizacijose bei vieosiose staigose galima apibrti dominuojani jg
modelio pagrindu, kai organizacija ne tik privalo prisitaikyti prie iorini pokyi visuomenje ir
valstybinio reguliavimo srityje, bet ir pati gali daryti tak iems pokyiams (r. 6 pav., taip pat SAV
bendradarbiavimo lygmens specifika).

6 pav. Vieojo sektoriaus ir verslo ssajos pltojant socialiai atsaking veikl

Valstybinio reguliavimo rezultatai
Verslo subjekt taka
Valstybins politikos aikinimas valstybinei politikai

Aplinkos Visuomeniniai Valstybinio verslo Verslo

reguliavimo ir
katalizatoriai: vertybi, organizacij
valstybini itekli,
vertybs, pajam lkesi, socialins
skirt socialinms
lygis, technologij poreiki, kt. prekms ir paslaugoms, atsakomybs
pokyiai, kt. pokyiai pokyiai pokyiai

Paklausa

Verslo pltrai aktuali idj populiarinimas

Tiesiogin aplinkos taka socialinei atsakomybei versle

Verslo operacij rezultatai

altinis: Smaliukien, 2009.

Galima identifikuoti, jog dvi i srii (aplinkos apsauga ir socialin sritis) stipriai koreliuoja su privaiame
sektoriuje diegiamomis iniciatyvomis, taiau treioji organizacijos valdymas yra skirtinga nei
privaiose monse naudojama ekonomin sritis. Identifikuota socialin sritis yra labai plati, tad,
kalbant apie valstybs institucijas, nurodoma, jog pagrindiniai tikslai, veiksmai ir rodikliai gali bti
planuojami tokiose smulkesnse dalyse: darbo aplinka, darbo slygos ir darbuotoj motyvavimas,
darbo santykiai, darbuotoj kompetencijos ir kvalifikacija, organizacijos kultra, dialogas su
visuomene, dialogas su kitomis suinteresuotomis alimis. Kalbant apie aplinkos apsaugos srit, nors
dauguma valstybs institucij yra tik paslaug teikjos (ne preki gamintojos, o vartotojos), taiau jos
taip pat daro neigiam poveik aplinkai, tik maesn, nei gamybins organizacijos, todl turt bti
pagalvota ir imtasi veiksm tokiose srityse kaip efektyvus itekli naudojimas, atliek, taros
mainimas, aplinkai draugik mediag ir aliav naudojimas, darbuotoj ir visuomens vietimas
(EKT, 2012a).

Vieasis sektorius turt uimti tvirt pozicij socialiai atsaking iniciatyv formavime. Valstybs
organizacijos gali traukti versl, visuomen socialini ir aplinkosaugini problem sprendim, pakelti
SAV suvokim tarp vartotoj ir investuotoj, t.y. padidinti bendr alies, jos gyventoj spaudim
socialiai atsakingos veiklos atvilgiu. Usienio valstybi (pvz., Jungtins Karalysts, vedijos) praktika
rodo, jog labiausiai valstyb per savo institucijas gali skatinti socialin ir aplinkosaugin atsakingum
per vieuosius pirkimus, pltojant aliuosius pirkimus, kuriant ir taikant efektyvaus, atsakingo itekli
vartojimo priemones ir pan. (EKT, 2012a).

Kita siloma tipologija pateikia penkis vaidmenis, kuri metu bt demonstruojami SAV principai, ir
kuriuos gali atlikti vieosios staigos bei organizacijos socialins atsakomybs pltros kontekste (r. 6
iliustracija).

18
6 iliustracija. Vyriausybs, valstybs institucij vaidmenys pltojant SAV

Partneryst
sitraukti sprendiant
kompleksines
sektori problemas
SAV standartai ir
instrumentai
Pritarimas
Skatinti gerosios SAV
praktikos sklaid
Palengvinimas
ES teis
Kurti palanki aplink
atsakingam verslui pareigojimas

pareigojimas (angl. mandating) pirmasis lygmuo, kur Lietuva jau, galima sakyti, yra perjusi, t. y.
fundamentinis vyriausybs vaidmuo, kuomet buvo formuojama bazin aplinka, t. y. pareigojimas veikti SAv
srityje statymo keliu. Atliekant pareigojimo vaidmen, vyriausybs skirtingais lygiais turi apibrti minimalius
verslo veiklos standartus, tvirtintus teisinje bazje. pareigojimo pavyzdiai galt bti darbo slyg
reguliavimas, apibriant maksimal darbo laik, darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimai, aplinkos
apsaugos statymai ir pan.
Toliau eit specifins vyriausybs ir valstybs institucij intervencijos siekiant gerosios SAV praktikos sklaidos
(didinti paskatas, iniciatyv skaii arba mainti moni ilaidas tokiems pokyiams vykdyti; tai nebtinai
suprantama kaip mokestins lengvatos ar reglamentavimas, o gali bti skatinimas naudoti vieningus SAV
standartus ir instrumentus, finansavimas ar parama palaikanioms organizacijoms). ia vyriausyb, valstybs
institucijos atlieka du vaidmenis:
Palengvinimas (angl. facilitating) vairios gairs, finansavimo mechanizmai, palanki slyg sudarymas.
Valstybins institucijos siekia pagerinti moni veikl socialinje ir aplinkosauginje srityje, kuriant iniciatyvas ir
palanki terp SAV vystymuisi. Tai gali apimti tokias SAV skatinimo priemones, kaip tyrim, vieinimo
kampanij, informacijos sklaidos, mokym, smoningumo didinimo projekt finansavimas. Vieosios politikos
institucijos taip pat gali skatinti iniciatyvin SAV rink, sukuriant mokestines paskatas, panaudojant investicij,
finansavimo svertus. Skatinti dialog tarp vis suinteresuotj ali nacionaliniu lygmeniu, siekiant suderinti
skirtingus interesus.
Pritarimas (angl. endorsing) instrumentai ir vieumas. Politin parama ir vieojo sektoriaus pritarimas SAV
koncepcijai, ypa susijusioms iniciatyvoms. Pritarimas gali gauti vairias formas, pradedant nuo ad-hoc
susitikim ir baigiant politiniais dokumentais ar nacionaliniais apdovanojimais, remiant inovatyvias SAV
iniciatyvas, tiesiogiai pripastant atskir moni pastangas.
Partneryst (angl. partnering) dar brandesn stadija, pasiyminti bendradarbiavimu tarp suinteresuotj
ali, abipusiu dialogu. Strategins partnerysts gali suteikti papildom jg ir indl viej, privat sektori ir
pilietin visuomen, isprendiant sudtingas socialines ir aplinkos problemas. Valstybins institucijos turi
galimyb suderinti skirting suinteresuotj ali vaidmenis ir suplanuoti politin krypt, sprendim, kuris apimt
ir sujungt gebjimus, galinius papildyti turimas pagrindines kompetencijas.
Demonstravimas (angl. demonstrating) pavyzdio, lyderysts rodymas. i kategorija apima tokius veiksmus
kaip, pvz., siningumo utikrinimas kovojant su korupcija, valstybs institucij skaidrumo didinimas santykiuose
su iors suinteresuotomis pusmis. Be to, valstybs institucijos turi taikyti SAV standartus savo veikloje, pvz., per
viej pirkim efekto demonstravim, konkurs organizavim, atsaking itekli naudojim ir t.t.
Kartais tai vadinama bene svarbiausiu valstybs institucij vaidmeniu visuomenje, kur jos gali atlikti diegiant
socialins atsakomybs principus, t.y. pavyzdio rodymas, kaip ir kiek atsakingai yra vykdoma organizacijos
veikla. Valstybins institucijos gali rodyti pavyzd taupiai naudodamos iteklius, motyvuodamos valstybs
aparate dirbanius darbuotojus atsakingai vykdyti jiems skirtas funkcijas, utikrindamos skaidrum vieuose
pirkimuose, priimamuose sprendimuose ir t.t.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis EKT (2012).

Tai, kad politikai ir valstybins institucijos, mons ir organizacijos, privalo imtis lyderysts ir
pademonstruoti teigiam pavyzd diegiant SAV principus praktikoje, patvirtina ir Visionary Analytics
tyrimo respondentai. J nuomone, jei valdia nejauia atsakomybs, nra ko tiktis, kad kitaip elgsis
verslas ir visa visuomen. Pirmiausiai labai svarbus yra Vyriausybs ir kit sprendim primj poiris
socialiai atsaking veikl, kuris didij dalimi lemia ir bendr SAV suvokim ir taikymo mast alyje.
Aiki valdios pozicija, tiksl, rodikli iklimas SAV srityje ir politin valia juos gyvendinti gali prisidti
prie SAV princip skatinimo ir diegimo vairaus tipo organizacijose tiek valstybiniame sektoriuje, tiek

19
privaiame. Valstybs, jos institucij vaidmuo, ne tik kuriant palanki aplink moni socialins
atsakomybs pltrai, bet ir paioms valstybs institucijoms rodant atsakingo elgesio pavyzd, yra
ypa reikmingas. Kiekvienas neatsakingas vieojo sektoriaus poiris sudaro prielaidas ir kitiems
proceso dalyviams elgtis nesiningai. Todl teigiamo pavyzdio rodymas, kaip ir kiek atsakingai yra
vykdoma organizacijos veikla, svarbi kuriant pasitikjim SAV principais visuomenje.

2. SOCIALIAI ATSAKINGO VERSLO SITUACIJA LIETUVOJE

2.1. Problematika: didiausias atotrkis

Atsakomyb i esms yra normatyvinis reikinys, apimantis tiek pozityvias (speciali veiksm atlikimas),
tiek negatyvias pareigas (netinkamo elgesio vengimas). Socialiai atsakingo verslo paradigma yra itin
kompleksika, apimanti skirtingas veikimo sritis, prielaidas bei rezultatus. Dl ios prieasties SAV
lygmens matavimai yra itin sudtingi bei varijuojantys, priklausomai nuo pasirinkt vertinimo aspekt.
Visuomens ir valstybinio sektoriaus taka SAV princip sklaidai yra didiul. Visgi, pagrindiniais ir
svarbiausiais SAV veikjais daniausiai laikomos mons. Dl ios prieasties kasmet yra kuriama
keletas isami ir patikim indeks, atskirai vertinani konkrei pasaulio moni socialin
atsakomyb, taiau vertinim, kuriuose bt vertinama bendra SAV princip pltra valstybse,
traukiant pilieius bei valdi kaip reikmingus veikjus, yra reta. Keletas SAV situacijas atskirose
valstybse leidiani palyginti matavim buvo atlikta XXI a. pirmajame deimtmetyje, kai
mokslininkai itin daug dmesio m skirti SAV teorijos siejimui su praktika. Deja, i indeks sudarymas
netapo nuoseklus, ir dl pasenusi duomen, kai kuri j veriai nebegali bti laikomi visikai
aktualiais. Todl siekiant vertinti iandienin SAV situacij Lietuvoje, greta prie kelet met sudaryt
bendr indeks vertinama pastarj met dinamika bei jos poveikis potencialiems j veriams.
Situacijos analiz taip pat remiasi bene isamiausiu ir naujausiu SAV visos Europos mastu vertinimu
Europos Komisijos 2012 m. atliktu tyrimu, vertinaniu SAV poveik skirting valstybi gyventojams.
Siekiant vertinti situacij atskirose srityse, kurios yra veikiamos SAV, lyginami indeksai, tiesiogiai nesusij
su SAV, taiau parodantys didiausi Lietuvos atotrk.

MHC International (MHCi), socialin mon, besispecializuojanti SAV bei tvarios pltros tyrim
vykdyme, 2008 m. sudar Nacionalin socialins atsakomybs indeks. Jame buvo vertinama ne
bendra moni, o valstybi socialin atsakomyb. Indeksas sudarytas atsivelgiant laisvs, gerovs
bei korupcijos lyg valstybse. MHCi indeksas yra svarbus, nes vertinant bendr Lietuvos SAV situacij,
ioje studijoje remiamasi idja, kad SAV veikjai yra ne tik verslo atstovai, bet ir valstybinis sektorius
bei visuomen. Skirting valstybi veriai indekse svyruoja nuo 0 iki 1 (0 emiausias vertis, 1
aukiausias). Pagal 2008 m. MHCi Nacionalin socialins atsakomybs indeks, paremt 2007 m.
duomenimis, Lietuva um 43-i viet pasaulyje (vertis 0,67). Situacija Latvijoje buvo beveik
identika (44-a vieta, vertis 0,66), taiau Estijos rezultatas reikmingas geresnis (33-ia vieta, vertis 0,74)
(MHC International Ltd, 2008). MHCi Nacionalinis socialins atsakomybs indeksas buvo sudarytas
remiantis trij kit, iki iol kasmet skelbiam, pasaulini indeks duomenimis (The Economist Jungtiniu
demokratijos indeksu, JTPO mogaus socialins raidos ataskaitoje nurodoma vidutine gyvenimo
trukme bei Transparency International Korupcijos indeksu). Todl, nepaisant to, kad MHCi indeksas
nebuvo skelbiamas po 2008 m., remiantis j nurodytomis indekso sudarymo taisyklmis bei naujausiais
skelbiamais (2013 m.) duomenimis, galima apskaiiuoti iandien aktual Lietuvos Nacionalins
atsakomybs indeks. 2013 m. duomenimis, Lietuvos vertis bt 0,63 (r. 7 pav.). Tai reikia, kad,
lyginant su 2007 m. situacija, Lietuvoje nestebima socialins atsakomybs princip taikymo pltra
bendruoju (valstybiniu) mastu vertis krito 0,03.

20
7 pav. Lietuvos Nacionalinio socialins atsakomybs indekso kaita4
0,68
atsakomybs indekso 0,67
Lietuvos socialins

0,66
reikm

0,65
0,64
0,63
0,62
0,61
2007 2010 2011 2013
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis MHCi, 2008 bei Visionary Analytics skaiiavimais, paremtais The Economist (2010,
2011, 2013), UNDP (2010, 2011, 2013), Transparency International (2010, 2011, 2013).

Vertinant SAV princip taikym Lietuvos monse, remiamasi 2012 m. atliktos Eurobarometro
apklausos apie SAV tak visuomenei duomenimis. is Eurobarometro tyrimas atliktas apklausiant
respondentus visose ES alyse, o taip pat palyginimui apklausos darytos ir JAV, Indijoje, Brazilijoje,
Kinijoje ir Turkijoje.

Apklaus rezultatai leidia vertinti Lietuvos paang SAV srityje. iuo aspektu Lietuva (kartu su Latvija
bei Estija) gali bti laikoma viena i ES lyderi. Net 50 proc. apklausos respondent atsak, kad dabar
mons socialiai atsakingai veiklai skiria daugiau dmesio nei prie 10 met (5-a vieta ES). Tai puikus
vertis, lyginant su ES respondent vidurkiu (40 proc. vis apklaustj vardijo teigiam pastarj 10
met paang SAV srityje). Taiau atsivelgiant piliei nuomon apie verslo darom tak, Lietuvos
situacija gali bti vertinama tik vidutinikai. Lietuvos respondent nuomon beveik nesiskiria nuo vis
ES respondent atsakym vidurkio. 52 proc. respondent Lietuvoje vardijo, kad verslas daro teigiam
tak, o 38 proc. neigiam (lyginant su vis ES apklaustj vidurkiu 52 proc. teigiama ir 41 proc.
neigiama taka). Tai rodo, kad Lietuvoje socialiai atsakingas verslas vertinamas panaiai kaip ir visos
ES mastu. Taiau gerokai daugiau Estijos ir Latvijos respondent vardijo jauiantys teigiam verslo
darom tak (60 proc. Latvijoje, 70 proc. Estijoje) (r. 8 pav.). Atotrkis nuo kaimynini valstybi rodo,
kad Lietuvos verslas visuomenje suvokiamas kaip duodantis maiau naudos.

8 pav. SAV padtis Lietuvoje (visuomens poiris)

70
60
Teigiama verslo daroma taka
52
52 Estija
Latvija
47 Lietuva
Teigiama SAV paanga per 10 46
ES
met 50
40

0 10 20 30 40 50 60 70 80
Respondent procentas
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis Europos Komisija, 2013.

2013 m. publikuotame Eurobarometro tyrime taip pat vertinamas informacins sklaidos apie SAV lygis
bei visuomens suinteresuotumas SAV klausimais (r. 9 pav.). Pagal abu iuos verius Lietuva iek tiek
atsilieka nuo ES vidurkio. 31 proc. apklaust lietuvi jauiasi pakankamai informuoti apie moni
vykdom socialiai atsaking veikl ir 67 proc. jauiasi nepakankamai informuoti (lyginant su bendru
ES apklaustj vidurkiu, kur 36 proc. vardijo esantys pakankamai informuoti apie SAV, o 62 proc.

4Dl antrini indeks duomen trkumo, nemanoma apskaiiuoti 2008 m., 2009 m., 2012 m. Nacionalinio socialins
atsakomybs indekso. Grafikas skirtas iliustruoti bendram pastarj met progresui.

21
ne). Lietuvos atotrkis panaus vertinant ir visuomens suinteresuotum SAV klausimais. 72 proc.
respondent Lietuvoje paymjo, kad jiems doms SAV klausimai, o 27 proc. yra tam abejingi
(palyginimui, 79 proc. vis ES apklaustj domisi SAV princip taikymu, o 20 proc. ne). Nors ir
neymus, is atotrkis parodo, kad informacijos trkumas bei nepakankamas visuomens
suinteresuotumas, gali bti laikomos vienomis i pagrindini SAV problem Lietuvoje prieasi.

9 pav. Visuomens suinteresuotumas bei informuotumas SAV klausimais

72
Visuomens 69
suinteresuotumas SAV 72
79 Estija

Latvija
31
Informacins sklaidos apie 29 Lietuva
SAV lygis 31
36 ES

0 20 40 60 80 100
Respondent procentas
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis Europos Komisija, 2013.

Remiantis ios 2012 m. ES apklausos duomenimis, manoma vertinti, k Lietuvos pilieiai mato kaip
didiausi verslo darom al. Apklausoje respondent buvo paprayta nurodyti 3 didiausius
neigiamus verslo padarinius visuomenei. Dauguma apklaustj Lietuvoje vardijo korupcij, kaip
didiausi verslo neigiam poveik. Darbuotoj skaiiaus mainim, tak statym leidimo procesui,
prast preki ar paslaug kokyb bei prastas darbo slygas kaip reikmingiausi al vardinusij
procentas Lietuvoje beveik nesiskiria nuo vis ES apklaustj vidurki. Skirtumas nuo ES bei kaimynini
valstybi matomas vertinant aplinkos tar bei perteklinio vartojimo skatinim. Vos 25 proc.
apklaustj Lietuvoje paymjo, kad verslo vykdoma aplinkos tara gali bti laikoma vienu didiausi
verslo neigiam padarini, tai maiausias procentas, lyginant visas ES valstybes. Taip pat tik 6 proc.
Lietuvos respondent perteklinio vartojimo skatinim vertina kaip reikming verslo al (r. 4 lentel).
ie veriai negali bti vertinami vienareikmikai, nes atspindi ne reali situacij, o visuomens
(dalies) nuomon, todl ir ivados gali bti dvejopos: 1) Lietuvos verslas, lyginant su kitomis ES
valstybmis, stipriau prisideda prie korupcijos skatinimo, taiau maiau teria gamt ir maiau skatina
perteklin vartojim; 2) Lietuvos gyventojai korupcij laiko reikmingu kriterijumi, o aplinkos taros bei
perteklinio vartojimo skatinimo nesuvokia kaip reikming aspekt. Taip pat abi ios ivados gali bti
teisingos kartu. Nepaisant apibendrinani ivad dviprasmikumo, galima daryti prielaid, kad
korupcijos skatinimas/palaikymas yra viena i svarbiausi klii SAV pltrai Lietuvoje.

4 lentel. Didiausia verslo daroma neigiama taka

Didiausia Didel
Prasta
neigiama Darbuotoj Prastos taka Perteklinio
Aplinkos preki ar
verslo Korupcija skaiiaus darbo statym vartojimo
tara paslaug
taka (proc.) mainimas slygos leidybos skatinimas
(proc.) kokyb
(proc.) (proc.) (proc.) procesui (proc.)
(proc.)
(proc.)
ES vidurkis 41 39 39 35 28 25 19
Lietuva 56 25 31 31 24 6 16
Latvija 52 37 48 37 23 11 25
Estija 38 26 41 31 27 27 19
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis Europos Komisija, 2013.

SAV padarini valstybs mastu tiksliai vertinti yra nemanoma. Nra objektyvi kriterij, kurie leist
atskirti, kiek kaita vairiose srityse yra paveikta SAV princip raidos, o kiek kit lygiagreiai veikiani
veiksni. Dl ios prieasties, optimalus variantas, siekiant nustatyti problematikiausias/ daugiausiai
iki kelianias Lietuvos sritis, kurios yra/gali bti veikiamos SAV pltros, yra atlikti konkreiose srityse
vykdom tyrim ir pasauliniu mastu sudarom indeks apvalg (meta-analiz) (r. 5 lentel). Kaip
jau paymta 1.1. io teminio tyrimo dalyje, iskiriamos keturios SAV veikimo sritys: rinka, organizacija,
visuomen bei aplinkosauga.

22
1. Skaidrumas yra viena i svarbiausi SAV pltros prielaid bei princip, o bendras korupcijos
mastas laikomas viena i rykiausi Lietuvos problem. Todl, vertinant Lietuvos rinkos
atsakomyb, skiriamas iskirtinis dmesys skaidrumui bei privataus sektoriaus atskaitomybei.
Korupcija prastai suvokiama kaip vieojo sektoriaus yda, todl beveik nra pasaulini indeks,
matuojani privataus sektoriaus korupcijos lyg atskirose valstybse. Dominuoja bendro ar
valstybinio sektoriaus korupcijos lygio vertinimai. Isamiausias ir plaiausiai pripastamas
Transparency International kasmet sudaromas Korupcijos suvokimo indeksas (angl. Corruption
perception index) (jame korupcijos mastas vertinamas skalje nuo 1 iki 100). 2014 m.
duomenimis, Lietuva uima 39-j viet pasaulyje (vertis 58). Taip pat matoma teigiama
pastarj met paanga (2011 m. Lietuva um tik 50- viet pasaulyje, su veriu 48).
Transparency International sudaromo indekso rezultatai rodo, kad korupcijos mastai Lietuvoje ir
toliau ilieka gana dideli, taiau nuosekliai judama gera linkme (Transparency International,
2014). Yra sudtinga atskirai vertinti verslo sektoriaus atskaitingum bei skaidrum. Pasaulio
ekonomikos forumas kasmet sudaro Pasaulio ekonomikos konkurencingumo indeks. Viena i
daugybs io indekso sudedamj dali yra privataus sektoriaus audito bei ataskait standart
galia (matuojama skalje nuo 1 iki 7). Tai parodo, kiek privatus sektorius yra atskaitingas u savo
veikl (vienas i esmini skaidraus verslo kriterij). Pagal aspekt, Lietuva uima vos 59 viet
pasaulyje (vertis 4,9) ir stipriai atsilieka nuo kaimynini valstybi (Latvija 40-a vieta, Estija 24-a
vieta) (Pasaulio ekonomikos forumas, 2014). ie du vertinimai rodo, kad, nors ir pastebimos
teigiamos pastarj met iniciatyvos ir stebima paanga, skaidrumo trkumas ir toliau ilieka
viena i rykiausi Lietuvos SAV problem.
2. Vertinant socialin atsakomyb paiai organizacijai, dmesys sutelkiamas darbo santyki
situacij Lietuvoje. Europos gyvenimo ir darbo slyg gerinimo fondas (Eurofound) kas kelerius
metus vykdo Europos moni tyrimus. 2013 m. buvo atlikta treioji Europos moni apklausa. Joje
vertinta daugyb moni veiklos aspekt. Vienas i pagrindini ger darbo santyki vertinimo
kriterij yra slygos, leidianios derinti darb bei asmenin gyvenim darbo slyg ir laiko
lankstumas. Pagal kriterij, situacija Lietuvoje yra geresn u ES vidurk. 71 proc. apklaustj
teig, kad Lietuvos moni darbuotojams yra sudaromos slygos derinti darbo grafik (ES vidurkis
63 proc. vis apklaust moni). Taip pat fiksuojama teigiama pastarj met paanga (2009
m. 51 proc. apklaust Lietuvos moni buvo sudaromos galimybs lanksiam darbo grafikui)
(Eurofound, 2015). Kitas svarbus darbo santyki vertinimo aspektas yra vis mons darbuotoj
bendradarbiavimas. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, ioje srityje Lietuvos situacija yra
gerokai prastesn. Vertinant darbdavi ir darbuotoj bendradarbiavim, Lietuva uima tik 87-
j viet pasaulyje (vertis 4,1/7) (Pasaulio ekonomikos forumas, 2014). ie veriai rodo, kad
darbo slyg lankstumo vertinimas rodo gerus Lietuvos rezultatus ES kontekste bei pastarj met
paang, taiau darbuotoj bendradarbiavimo klausimai yra sritis, kur galt/turt bti
plaiau taikomi SAV principai.
3. Vertinant socialin atsakomyb visuomenei, remiamasi Pasauliniu konkurencingumo indeksu.
Vienas i 12-os pagrindini io indekso kriterij yra etikas verslo moni elgesys. Pagal kriterij,
Lietuvos ekonomikos etikumas gali bti vardijamas kaip vidutinis (Lietuva uima 46-j viet
pasaulyje, vertis 4,3/7). Socialin atsakomyb visuomenei reikia, kad vienodai atsivelgiama
vis visuomens grupi interesus, daugiau dmesio skiriant socialiai paeidiamos grupms.
Vertinant tai, kiek Lietuvoje yra apsaugomi suinteresuotj veikj maum interesai, matomas
Lietuvos neigiamas atotrkis nuo kit valstybi. Pagal kriterij, Lietuva uima vos 89-j viet
pasaulyje (vertis 3,9/7) ir atsilieka nuo didiosios dalies ES valstybi. Tai leidia daryti ivadas, kad
SAV principai Lietuvoje, atsivelgiant maum interesus, taikomi nepakankamai. (Pasaulio
Ekonomikos forumas, 2014).
4. Vertinant Lietuvos padt aplinkosaugos srityje, remiamasi kasmet Jeilio ir Kolumbijos universitet
sudaromu Aplinkosaugos kokybs indeksu. Indeksas sudaromas vertinant 9 skirtingus
aplinkosaugos rodiklius bei veikimo sritis, suteikiant kiekvienam rodikliui vert nuo 0 iki 100. 2014 m.
duomenimis, Lietuva uima 49- viet i 178-i indeks traukiam pasaulio valstybi (vertis
61,26). Aukiausi Lietuvos rezultatai matomi biologins vairovs apsaugos bei vandens itekli
tausojimo srityse. Prasiausiai vertinamas Lietuvos moni, visuomens bei valdios aplink
tausojantis veikimas uvininkysts, mikininkysts bei ems kio srityse. Indekse paymima, kad
per pastaruosius 10 met Lietuvos situacija aplinkosaugos srityje pagerjo 9 proc. Aplinkosaugos
kokybs indeksas parodo, kad, nepaisant iaugusio aplinkosaug skatinani iniciatyv
skaiiaus bei atsakingesnio vis veikj poirio gamt, Lietuvos rezultatai vis dar nra

23
 pakankamai aukti ir atsilieka nuo Vakar Europos valstybi (Environmental Performance Index,
2014).

5 lentel. Lietuvos padtis ES, vertinant pagal su situacijos atskirose srityse, veikiamose SAV, vertinimu
susijusius indeksus
SAV
veikimo Rinka Organizacija Visuomen Aplinkosauga
sritis
Rodiklis (1b) privataus
(2b)
(1a) 2014 m. sektoriaus (4)
(2a) Darbo Darbuotoj ir (3b) Maum
Korupcijos audito bei (3a) Etikas Aplinkosaugos
slyg darbdavi interes
suvokimo ataskait moni elgesys kokybs
lankstumas bendradarbia ipildymas
indeksas standart indeksas
vimas
galia

Bendra Bendra Bendra Bendra Bendra Bendra Bendra

vertis vertis vertis vertis vertis vertis vertis
vieta vieta vieta vieta vieta vieta vieta
alis
Lietuva 39 58 59 4,9 8 71 87 4,1 46 4,3 89 3,9 49 61,2
Latvija 43 55 40 5,2 21 59 35 4,8 58 3,6 87 3,9 40 64
Estija 26 69 24 5,5 18 65 28 4,9 56 4,1 49 4,4 20 74,6
Lietuvos
vieta 18 - 21 - 8 - 18 - 15 - 21 - 27 -
(ES-28)
altiniai: (1a) Transparency International 2014, (1b), (2b), (3a) ir (3b) World Economic Forum, 2014 (2a) Eurofound 2015, (4)
Environmental Performance Index 2014.

Apibendrinant vairi pasaulini indeks rezultatus, galima teigti, kad pastaraisiais metais verslo
monse vyksta SAV princip pltra. Lietuvos visuomen vardija, kad per pastaruosius 10 met verslo
mons tapo socialiai atsakingesns, taiau ir toliau nra fiksuojama pakankama verslo daroma
teigiama taka. Taip pat susirpinim kelia tai, kad, vertinant nacionalin Lietuvos socialin
atsakomyb, nuo 2008 m. nebuvo fiksuojama paanga. Visuomen, nors ir turi galimybi daryti
socialin spaudim, irgi ilieka gana abejinga SAV klausimams. Be to, informacijos sklaida apie SAV
nra pakankama. Tai rodo, kad, nepaisant teigiamos pastarj met paangos moni veikloje, kiti
SAV veikjai visuomen bei valstyb ir toliau ilieka nepakankamai sitrauk SAV princip pltr,
todl bendra SAV paanga yra nepakankama (Lietuvos SAV ir toliau atsilieka nuo kaimynini
valstybi). Lyginant Lietuvos piliei nuomon su vis ES gyventoj vidurkiu, didiausia verslo
neigiama taka stebima korupcijos skatinime/palaikyme, o kaip maiau reikminga ala suvokiama
aplinkos tara bei perteklinio vartojimo skatinimas. Vertinant sritis, kurios reikmingai priklauso nuo SAV
princip sklaidos, Lietuvoje taip pat fiksuojami teigiami pokyiai, taiau ir toliau matomas Lietuvos
atotrkis nuo SAV valstybi-lyderi ES mastu. Dl atskaitingumo trkumo stebima nepakankama
paanga skaidrumo srityje. Darbo slygos yra gana lanksios, taiau socialinis dialogas tarp darbo
rinkos dalyvi vardijamas kaip nepakankamas, nra/nepakankamai traukiami darbuotojai. mons
vidutinikai laikosi verslo etikos, per maai dmesio skiria maum interesams. Nepaisant pastarj
met gerj iniciatyv, skatinani vis SAV veikj pagarb gamtai, Lietuva vis dar priskiriama ES
autsaideriams aplinkosaugos srityje.

2.2. Problematika: pagrindins tiktinos atotrkio prieastys

SAV princip taikymo situacijos apvalga rodo, kad egzistuoja nemaai srii, kuriose Lietuva atsilieka
nuo kit ES ali. Pagrindins atotrkio prieastys yra labai vairios. Kaip jau minta ankstesnse io
tyrimo dalyse, pagrindiniai SAV veikjai yra trys verslas, valdios institucijos bei visuomen plaija
prasme. Dl ios prieasties ir reikmingiausi SAV veikimo Lietuvoje barjerai bus suskirstyti pagal tai, su
kurio SAV veikjo kompetencij sritimi labiausiai siejasi. Pagrindins prieastys, lemianios atotrk ir
ribot paang SAV princip taikyme, apibendrinamos emiau.

Lietuvos silpnybs ar nepakankamai inaudojamos galimybs skatinant SAV princip sklaid

VERSLAS:
1. Finansini itekli trkumas. Pasaulio Banko atliktoje apklausoje, skirtoje vertinti moni poir
SAV, buvo apklausta 80 skirting Lietuvos moni darbuotoj. 34 proc. apklaustj pagrindine
klitimi SAV princip taikymui vardijo finansini itekli trkum (World Bank, 2005). Socialiai
atsakingos veiklos vykdymas pasiymi tuo, kad reali finansin naud atnea tik ilguoju

24
 laikotarpiu, o jos pradiai danai, ypa stambesnms monms, reikalingos nemaos finansins
investicijos, papildomi mogikieji itekliai bei paskatos jiems siekiant inicijuoti, organizuoti ir
gyvendinti SAV principus praktikoje. Nors ir spariai vystosi, Lietuvos ekonomika dar nra
pasiekusi aukiausio lygmens didioji dalis moni neturi sukaupusios atliekam finansini
itekli ar ribotus mogikuosius iteklius, kuriuos galt investuoti socialin atsakomyb bei
neutikrint finansin gr tolimoje ateityje. Visionary Analytics tyrimo respondentai pastebi
tendencij, kad monms, ypa smulkaus ir vidutinio verslo, vis dar trksta supratimo apie
pagrindines socialins atsakomybs sritis, ios atsakomybs svarb ir naud. Vyrauja nuomon,
kad tai brangus procesas, neduodantis realios ekonomins naudos. Apibendrinta ios SAV
trkumo Lietuvoje prieasties veikimo logika yra tokia: pradini investicij kaina yra aukta, SAV
nedaro tiesiogins takos moni finansinei skmei, valstyb neteikia/ teikia nepakankamai
dotacij, finansins paramos ar kit nefinansini paskat SAV vykdanioms monms. Tokiu bdu
verslas didij dal savo veiklos nukreipia trumpalaiki tiksl, t.y. finansins naudos, siekim
(Passport to Trade 2.0, 2014).
2. emas inovatyvumas, nepakankamai sparti modernizacija. Egzistuoja suvokimas, kad turi bti
pasiektas tam tikras isivystymo lygis (konkreti valstybs ekonomikos modernizacijos stadija) prie
pradedant aktyviai gyvendinti SAV praktikas. Didel dalis Lietuvos verslo atstov teigia, kad
Lietuva dar nra pasiekusi maksimalaus ekonomikos efektyvumo ir potencialaus tarptautinio
konkurencingumo, kad galt skirti didel dal savo itekli SAV pltrai (World Bank, 2005). Nors
per pastarj deimtmet Lietuva tapo gerokai konkurencingesn tam tikrose srityse (pvz.,
fotonini ir lazerini technologij gamybos, biomass ir kit antrini aliav perdirbimo, medicinos
ir biofarmacijos, IRT ir komunikacijos, kt.), alies mastu reikia daugiau inovatyvi sprendim
siekiant skmingo ir efektyvaus SAV princip taikymo moni veikloje. Taiau Lietuvos
inovatyvumas pagal daugel rodikli yra menkas: 2014 m. Pasaulinio inovacij indekso reitinge
Lietuva um vos 23-i viet i 28 Europos valstybi (Cornell University, INSEAD ir WIPO, 2014).
Dl i prieasi maas moni inovatyvumas bei nepakankamai sparti valstybs ekonomikos
modernizacija yra vardijama kaip vienas i pagrindini barjer SAV pltrai Lietuvoje
(treimikien, Kovaliov, 2007). Naujos idjos valstybiniame sektoriuje skatina verslo atstovus sekti
j pavyzdiu ir savo veikloje taikyti naujus sprendimus (tarp j ir diegti SAV principus). Lietuvoje
organizacij gebjimas taikyti inovacijas ilieka vidutinio ar emiau vidutinio lygio, o organizacij
personalas ir valdyba taip pat palyginti menkai sitraukia ar skatina inovatyvum (European
Commission, 2013). Institucijose instrumentikai siekiama atskir proces, o ne visuminio institucijos
darbo, pagerinimo: vieojo administravimo kokybs iniciatyvos rodo tendencij orientuotis
labiau apiuopiam, lengviau imatuojam rezultat, atneani konkrei proces
efektyvumo stebjimo priemoni diegim (Visionary Analytics, 2015a). Tai trukdo SAV pltrai, nes
didiausia SAV nauda vertinama velgiant tik i ilgalaiks perspektyvos.
3. SAV principai taikomi nenuosekliai, suvokiami ne kaip mons vertyb, o kaip alutin,
papildoma veikla. Net monse, taikaniose tam tikrus SAV principus, i veikla nra viena i
mons vertikalaus ar horizontalaus pobdio veikl. Nors isami tyrim ioje srityje nra atlikta,
Visionary Analytics tyrimo respondent nuomone, tik maa Lietuvoje veikiani moni dalis
savo strategijose aikiai sieja SAV principus su savo pagrindine veikla. Tai patvirtina anksiau
atlikt tyrim ivadas, kad SAV veikla nra apibriama kaip vienas i pagrindini element,
kuriais matuojamas mons veiklos efektyvumas. Taip pat moni valdyme nra apibriamos
konkreios pareigos, susijusios su SAV. Jei tokios pareigos ir yra paskirtos, daniausiai jos tik papildo
darbuotoj pareigines instrukcijas kitose veiklos srityse (VPVI, 2007). Pastaraisiais metais padtis
SAV srityje gerja (t pastebi dauguma Visionary Analytics tyrimo respondent): dauguma
Lietuvoje veikiani tarptautini organizacij, akcini bendrovi, kit didij ar paangi moni
turi steigusios konkreias u SAV atsakingas pareigybes (pvz., korporatyvini reikal vadovai; i
pareigyb danai derinama su viej ryi ir/arba komunikacijos funkcijomis). Kitais atvejais,
kadangi SAV princip taikymas yra suvokiamas kaip papildoma veikla, jis yra menkai oficialiai
reglamentuojamas moni viduje arba naudojamas kaip formalumas, kuriuo kartas nuo karto
pasinaudojama rinkodaros ar vieinimo tikslais. Pavyzdiui, beveik pus moni Elgesio kodeks
yra odiniai, didel dalis darbuotoj neino, ar j darboviet vadovaujasi kokiu nors konkreiu
elgesio kodeksu (World Bank, 2005). Visionary Analytics tyrimo respondentai patvirtina, kad
verslo asociacijose paplit garbs ir etikos kodeksai vertinti kaip pirmieji ingsniai moni
socialins atsakomybs link, taiau asociacij socialins atsakomybs sklaidos savo nariams
potencialas dar nra visapusikai inaudojamas. Konkrets su moni socialine atsakomybe susij
projektai ar veiklos dar tik pradedami. Trksta iniciatyv organizuojant renginius. Informacijos
apie socialins atsakomybs teikiam naud ir gerosios praktikos pavyzdius vieojoje erdvje

25
 stoka ir santykinai ltas visuomens smoningumo augimas lemia, kad SAV principai yra taikomi
nenuosekliai ir nepasiekia potencialaus efektyvumo ir naudos.
4. Vyrauja SAV idj taikymas principu i viraus apai. Siekiant maksimalaus efektyvumo SAV
nauda ir principai turi bti adekvaiai suvokiami vis suinteresuot pusi. Viena i reikmingiausi
klii SAV princip taikymui Lietuvoje yra darbuotoj netraukimas SAV veikl planavim (VPVI,
2007). prastai, mons vadovai ar u komunikacij su visuomene atsakingi asmenys nusprendia,
kokio pobdio SAV veiklas vykdyti, o mons darbuotojai yra tik informuojami apie konkreias
jiems paskirtas uduotis. Kaip viena i SAV varomj jg vardijama pagarba darbuotojui
(Alekna, 2010), taiau Lietuvos monse trksta darbuotoj kompetencij klimo bei
motyvavimo taikant SAV principus (treimikien, Kovaliov, 2007). Dl i prieasi, darbuotojai
nesuvokia SAV naudos, nra suinteresuoti SAV princip taikymu savo mons veikloje, daro tai
atmestinai ir savo asmenine veikla neprisideda prie SAV princip sklaidos Lietuvoje. SAV princip
sklaid nepakankamai traukiami ir vieojo sektoriaus darbuotojai. Trksta j iniciatyvos, nra
sudaromos galimybs aktyviai sitraukti SAV pltr. Taip pat Lietuvoje fiksuojamas didelis
personalo pasiprieinimas inovacij diegimui, o pagrindinis SAV pltros kelias, btent ir yra nauj
sprendim taikymas (Visionary Analytis, 2015).
5. Kompanijos nra linkusios informuoti apie savo veikl. mons veiklos skaidrumas yra laikomas
vienu i daugelio SAV veiklos tiksl, taiau kartu tai yra ir viena i reikmingiausi SAV sklaidos
valstybje prielaid. Pateikiamos SAV ataskaitos leidia pamatuoti SAV princip taikymo naud
mons viduje, skatina taikyti iuos principus bei tampa geruoju pavyzdiu, kuriuo gali sekti kiti
verslo atstovai. Taiau Lietuvoje vis dar egzistuoja i seniau iliks poiris, kad skaidrumas ir
atsiskaitomyb yra ipildomi vieinant tik metines finansines moni ataskaitas (VPVI, 2007). Tik
maiau nei pus Lietuvos moni rengia metines savo veiklos ataskaitas aplinkosaugos ar
socialinje srityje (World Bank, 2005). Dl oficiali ataskait trkumo, sunku imatuoti SAV mast
Lietuvoje, vertinti jo teikiam naud monei. Pasaulinio susitarimo nars (2015 m. liepos mn.
duomenimis 69 Lietuvos mons) moni socialins atsakomybs ataskaitas teikia pagal 10
Pasaulinio susitarimo princip. Kai kurios bendrovs apima tik gana siaur socialins
atsakomybs srit, pvz., aplinkosaug. Visionary Analytics tyrimo respondentai taip pat atkreip
dmes, kad pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima darbo santyki vadybos sistem pltra.
alyje fiksuojamas itin didelis SA 8000 (socialinio atsakingumo) standarto diegimo ir sertifikavimo
augimo tempas, taiau is standartas nra toks populiarus kaip ISO 9001 (kokybs vadybos
sistem) ar kiti standartai. Daugiausiai tai lemia sertifikavimo ilaidos ir nesismoninta io
standarto diegimo nauda mons darbuotojams. Pastebima ir OHSAS 18001 (darbuotoj saugos
ir sveikatos vadybos sistem) standarto diegimo ir sertifikavimo pltra.

Lietuvos silpnybs ar nepakankamai inaudojamos galimybs skatinant SAV princip sklaid

VISUOMEN.

1. Nevertinama visuomens reikm SAV. Visuomen yra vienas i trij pagrindini SAV veikj ir
tik j bendradarbiavimas gali utikrinti maksimal SAV princip rezultatyvum. Lietuvoje mons
nepakankamai suvokia piliei ir pilietins visuomens organizacij (PVO), kaip labiausiai
socialine atsakomybe suinteresuot pusi, vaidmen ir svarb. Vos apie 3-4 proc. Pasaulio Banko
apklaust Lietuvos moni vietin bendruomen laiko svarbiausia SAV suinteresuota alimi, o
PVO nevardijo nei vienas i respondent (World Bank, 2005). Lietuvos mons nepakankamai
atsivelgia pilietins visuomens poreikius SAV srityje, ji retai vertinama kaip suinteresuota alis,
su kuria reikia konsultuotis (VPVI, 2007). Nors pati visuomen yra tiek SAV princip formuotojas
(ger iniciatyv organizatorius, morals norm nustatytojas, kt.), tiek lauytojas (mogaus teisi
paeidimai, diskriminacija, korupcija, kt.), praktikoje danai pasirenkamos konkreios SAV veiklos,
kurios yra aktualios tik verslo, bet ne visuomens atstovams.
2. Visuomens abejingumas privataus verslo veikloms. Ne tik mons, bet ir patys pilieiai
nevertina savo reikms SAV princip sklaidai. Eurobarometro telefonini apklaus (angl.
Eurobarometer Flash) duomenimis, daugumoje Europos valstybi respondentai vardijo, kad
btent pilieiai yra svarbiausi veikjai, skatinant SAV princip taikym, taiau Lietuvoje pati
maiausia dalis visuomens atstov (tik 26 proc., lyginant su 49 proc. ES vidurkiu) suvokia save
kaip reikmingus SAV veikjus (Europos Komisija, 2013). Lietuvos gyventojai dar nepakankamai
suvokia ekonomikos integracijos kasdien gyvenim reikm, todl yra gana abejingi privataus
verslo veiklai (treimikien, Kovaliov, 2007). Didioji dalis SAV iniciatyv kyla tik i moni ar
pavieni projekt iniciatori. Visuomens plaija prasme bei PVO iniciatyv trkumas skatinant

26
 socialins atsakomybs pltr yra viena i pagrindini prieasi, kodl SAV kultra Lietuvoje
nra pasiekusi aukto isivystymo lygmens.
3. Vyraujantis primityvus verslo tiksl suvokimas. Palanki visuomens bei darbuotoj kultra bei
nuomon yra vienas i reikmingiausi SAV skatinani veiksni. Lietuvoje dominuoja poiris, kad
pagrindinis ir vienintelis verslo tikslas yra ekonomin nauda. Mokesi mokjimas, pridtins
ekonomins naudos krimas bei oficiali reguliavim vykdymas yra suvokiami kaip pagrindiniai
verslo sipareigojimai. Socialin atsakomyb (tinkam darbo santyki utikrinimas, dmesys
aplinkosaugai ar labdaringa veikla) vardijama kaip daug maiau reikmingi moni tikslai (World
Bank, 2005). Dl ios kultrins SAV problem Lietuvoje prieasties, danai SAV turi ir neigiam
vaizd visuomens akyse. mons, skelbianios apie savo socialin atsakomyb, danai
suvokiamos kaip bandanios pasipelnyti ir pasiekti savo ekonomini tiksl, naudodamos SAV
veikl tik rinkodaros ar vieinimo tikslais.
4. Nedidelis dmesys SAV klausimams iniasklaidoje. Vienas i svarbiausi visuomens nuomon
formuojani veiksni yra iniasklaida. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje iniasklaidos atstovai vis dar
ilieka gana abejingi su SAV susijusiems klausimams. Trkstant urnalist kompetencij, danai
klaidingai pateikiamas SAV pobdis, painiojamos skirtingos svokos. Itin svarbu, kad
iniasklaidoje nepakankamai vieinami gerieji SAV princip taikymo pavyzdiai. Dauguma su
SAV susijusi straipsni ar laid pasakoja tik apie Lietuvos moni gerj praktik arba dar
daniau apie vidutinik SAV situacij Lietuvoje, o gerieji pavyzdiai i kit ali praktikos minimi
ypatingai retai (VPVI, 2007). Taip neveikia pagrindinis informacijos altinis, galintis rodyti SAV
naud Lietuvos monms ir paiai visuomenei, suteikti pagrind naujoms SAV idjoms ir
veiksmams.
5. Mokslo ir SAV atskirtis. Bendradarbiavimas tarp vietimo/mokslo sektoriaus ir verslo moni gali
bti vertinamas kaip SAV skatinantis elgesys. Taiau iuo metu Lietuvoje bendradarbiavimas SAV
srityje yra minimalus. Yra publikuota itin maai tyrim, vertinani SAV problematik Lietuvoje ar
SAV teikiam naud. Lietuvos universitetuose yra tik keletas akademini kurs SAV tematika,
todl yra maai rimt teorin pagrind turini SAV ekspert visuomenje. Taip pat moksleiviai
nra pakankamai vieiami socialins atsakomybs temomis, nra formuojamas j teigiamas
poiris darnaus vystymosi reikm (United Nations Development Programme, 2007). Nors
pastaraisiais metais daugja alij iniciatyv ugdymo ir vietimo, kitose staigose ir
organizacijose, kitos SAV potems (skaidrumas, darbo santykiai, socialins inovacijos, kt.)
sulaukia santykinai maiau dmesio. Dl i prieasi Lietuvos piliei smoningumas ir
kompetencijos SAV srityje yra nepakankamos.

Lietuvos silpnybs ar nepakankamai inaudojamos galimybs skatinant SAV princip sklaid

VALSTYBINIS SEKTORIUS.

1. Reguliavimo trkumas. Pastebimas SAV svarbos valstybiniame sektoriuje augimas, taiau i tema
vis dar negali bti laikoma vienu i pagrindini Vyriausybs darbotvarks klausim. Nors SAV
veikimas yra paremtas savanorikumo principu, negalima nepaisyti reguliavimo valdios
lygmeniu svarbos. Btent reguliavimo trkumas ir yra vardijamas kaip viena reikmingiausi SAV
trkumo Lietuvoje prieasi (daugiau nei 40 proc. apklaust moni) (World Bank, 2005).
Vyriausyb juda tinkama linkme, kuriamos Nacionalins moni socialins atsakomybs pltros
programos ir j gyvendinimo planai, paskiriami u SAV princip pltr atsakingi asmenys vieojo
valdymo staigose, taiau ie pastarojo penkmeio pokyiai dar nra sitvirtin moni bei
visuomens suvokime. Visionary Analytics tyrimo respondentai pabr, kad valstyb
pakankamai reguliuoja aplinkos srit, taiau kitose SAV srityse vis dar nra realiai jauiamas
nuoseklus reguliavimas, kuris prisidt prie SAV princip tvirtinimo. Todl Lietuvos valdia privalo
ir toliau laikytis teigiam pokyi krypties bei aktyviau ir reguliariau traukti socialin dialog verslo
bei visuomens atstovus. Viena i reguliavimo trkumo pasekmi yra nuoseklios bendros SAV
sampratos trkumas. Tyrimo respondent teigimu, svarbu atkreipti dmes tai, kad Lietuvoje
nra pasirinktos net rekomendacins gairs, kuriomis remiantis bt vertinamas SAV valstybs
mastu. i problema koreliuoja su SAV apdovanojim pagrstumo trkumu: asmenys vertina
mones, kurios i ties netaiko esmini SAV princip arba taiko juos tik paviense srityse,
remdamiesi gana subjektyviais vertinimo kriterijais.
2. SAV neskatinantys statymai ir politiniai sprendimai. Nors pastaraisiais metais vis labiau sitvirtina
suvokimas, kad ne tik verslas, bet ir valstybinis sektorius yra atsakingas u SAV princip pltr,
reals valdios sprendimai vis dar tiesiogiai neskatina SAV. Beveik pus apklaust Lietuvos moni
mano, kad Lietuvos Vyriausybs vykdoma politika neskatina moni investuoti socialiai

27
 atsaking veikl (World Bank, 2005). Per pastarj deimtmet is poiris pasikeit tik labai
neymiai. Skaidrumas yra vienas i pagrindini SAV princip, jo trkumas danai vardijamas kaip
viena opiausi Lietuvos verslo ir vieojo sektoriaus problem, taiau ypatingai trksta konkrei
prie korupcij nukreipt valdios sprendim. Tam trksta visuomens smoningumo ir politins
valios inicijuoti ir vykdyti pokyius, kurie ilgainiui bt naudingi visiems SAV dalyviams.
3. Vietos valdios pasyvumas. Lietuvos Vyriausybs lygmens institucijos veikia SAV tobulinimo
kryptimi, taiau vietos valdios institucijos ir toliau ilieka gana abejingos SAV klausimams. Kartais
savivaldybs prisideda prie pavieni iniciatyv organizavimo (bendruomeni apdovanojimai,
visuomens informavimas), taiau to negalima laikyti sisteminga veikla, skatinania SAV princip
pltr. Taip pat Lietuvos vietos valdios institucijose nra skyri ar darbuotoj, kuri pagrindins
darbo pareigos bt SAV veikl reguliavimas ir skatinimas (VPVI, 2005). Tai rimta klitis tvariai SAV
pltrai Lietuvoje, nes neinaudojamas savivaldybi kaip valdios institucij, esani ariausiai
moni potencialas daryti reikming tak keiiant piliei poir bei koordinuojant SAV veikl.
Dl i prieasi Lietuvos vieojo sektoriaus takos SAV tyrimas atskleidia, kad viena i didiausi
problem yra nereikmingas vietins valdios vaidmuo bendradarbiaujant, skatinant ar
pareigojant SAV princip laikymsi (treimikien, Puinait, 2009).
4. Sektino pavyzdio demonstravimo stoka. Skatinant SAV pltr, vieosios staigos gali atlikti kelet
funkcij. Itin svarbu, kad lygiagreiai su kiekvieno veiksmo atlikimu eit ir demonstravimas (EKT,
2012). Ko gero efektyviausias palankaus poirio SAV demonstravimo bdas yra SAV princip
tvirtinimas savo veikloje bei sistemingas to vieinimas. Socialins atsakomybs principai dar nra
pakankamai sitvirtin vieojo sektoriaus institucijose, o apie geruosius pavyzdius nra
pateikiama pakankamai informacijos, todl verslo ir visuomens atstovai suvokia valstybinio
sektoriaus darbuotojus kaip abejingus SAV principams kasdienybje, bandanius socialin
atsakomyb priskirti vien tik verslo ir bendruomeni atsakomybei. Skatinant verslo socialin
atsakomyb, btini vieojo sektoriaus atstovai lyderiai, kuri pavyzdiu bt sekama. Taiau
tyrim duomenimis, Lietuvos vieajame sektoriuje yra nepakankamai ivystyta lyderysts kultra
(Visionary Analytics, 2015a). Praddamos nuo nedideli veikl ir iniciatyv (atliek riavimas
biuruose, lankstesnis darbo grafikas, darbuotoj parama stokojantiems ir t.t.) ir
demonstruodamos visapusik to naud, vieojo sektoriaus staigos galt reikmingai paskatinti
kitus SAV veikjus sekti j pavyzdiu.
5. Nepakankamas socialiai atsaking viej pirkim skaiius. Vykdydamos vieuosius pirkimus,
valstybins institucijos gauna gali nusprsti, kuri moni ar staig veiklos bus skatinamos,
pripastamos kaip atitinkanios Lietuvos standartus. Valdios institucijos vis daugiau vykdo ir
informuoja apie vadinamj alij pirkim naud (kai finansavimas suteikiamas tik aplink
tausojaniai veiklai) (Viej pirkim tarnyba, 2014). Taiau socialin ar ekonomin moni
atsakomyb vieaisiais pirkimais skatinama itin retai (iimtis Viej pirkim statymo 13 ir 91 str.,
reglamentuojantys pirkimus i siauros socialini moni srities). Socialinis teisingumas
traukiamas tik kaip normatyvinis, aikiai neapibrtas kriterijus, renkantis tarp keleto variant
(Visionary Analytics, 2015b). Socialins ar ekonomins moni atsakomybs (pvz.,
administracinius reikalavimus atitinka tik tie tiekjai, kurie savo darbuotojams moka daugiau nei
minimal darbo umokest ir pan.) traukimas prie pagrindini kriterij vykdant vieuosius pirkimus
galt tapti trumpalaiks SAV naudos rodymu ir reikminga paskata monms taikyti SAV
principus praktikoje.

Lietuvos silpnybs ar nepakankamai inaudojamos galimybs skatinant SAV princip sklaid

BENDRA VIS SAV VEIKJ PROBLEMATIKA.

1. Informacijos ir kompetencij nepakankamumas. i Lietuvos SAV atotrkio nuo kit valstybi

prieastis dengia vis SAV veikj kompetencijos sritis. Lietuvoje visais lygmenimis reikmingai
trksta informacijos susijusios su SAV tai kaip pagrindin barjer vardijo 60 proc. respondent
(treimikien, Puinait, 2009).
a) Paios verslo mons, vieasis sektorius ar visuomens atstovai informacijos SAV klausimais
nelaiko reikminga, nra pakankamai vieinami gerieji SAV pavyzdiai, trksta informacijos
apie SAV princip taikymo teigiamus rezultatus usienio organizacijose. rodymai apie SAV
naud valstybei, verslui bei pilieiams paskatint visus SAV veikjus imtis iniciatyvos skatinant
SAV pltr (treimikien, Kovaliov, 2007).
b) Taip pat Lietuvos pilieiai nra pakankamai kompetentingi SAV srityje. Tiek vieojo, tiek
privataus sektoriaus darbuotojai retai apmokomi socialins atsakomybs klausimais,
valstybje organizuojama maai konferencij ar seminar skirt visuomenei, kuriuose bt

28
 pateikiama nors esmin informacija apie SAV principus. Stokojant kompetencij, monse
SAV veiklos vykdomos nepakankamai efektyviai, valstybinio sektoriaus darbuotojai stokoja
ini, kaip galima prisidti prie SAV pltros, visuomen nesuvokia ir neskatina SAV princip
taikymo. Lietuvos gyventojai vardija, kad mokymai, specialios dirbtuvs, konsultacijos turt
tapti pagrindine priemone, padsiania veikti SAV pltros barjerus Lietuvoje (treimikien,
Puinait, 2009). Visionary Analytics tyrimo respondentai taip pat patvirtino, kad
visuomenei apskritai trksta ini, supratimo ir smoningumo SAV klausimais, vis dar
pakankamai sudtinga traukti juos SAV veiklas.
2. Dialogo ir bendradarbiavimo trkumas. SAV pltra tiesiogiai priklauso nuo skirting SAV veikj
dalijimosi informacija ir nuomonmis bei bendradarbiavimo siekiant SAV tiksl (Passport to Trade
2.0, 2014).
a) Lietuvoje nepakankamai vyksta valstybinio ir vieojo sektoriaus bei visuomens dialogas
SAV klausimais. Dl to, verslo atstovams nra inoma visuomens bei valdios pozicija,
tampa sunku pasirinkti visoms pusms aktualiausi SAV pltros krypt, valdios institucijos,
prisiddamos prie SAV pltros, velgia tik i valstybinio sektoriaus perspektyvos, neinodamos
kit suinteresuotj pusi argument, nesugeba tikinti moni pradti vystyti SAV, pilieiai
neranda tinkam bd kaip perteikti savo SAV poreikius verslui ir vieajam sektoriui. Daugiau
nei pus Pasaulio Banko apklausoje dalyvavusi Lietuvos verslo atstov vardija, kad
dialogas su visomis suinteresuotomis pusmis bt naudingas SAV aktualumo suvokimui
(World Bank, 2005).
b) Dialogo tarp SAV veikj trkumas lemia ir bendradarbiavimo trkum. Nepakankamai
bendradarbiaujama tiek tarp t pai (pvz., mons mons), tiek tarp skirting SAV veikj
(pvz., visuomen verslas). prastai, konkrets SAV tikslai nustatomi tik vienos mons viduje,
valdios institucijos nepakankamai atsivelgia bendras Lietuvos su SAV susijusias ateities
vizijas, ministerijos beveik nebendradarbiauja tarpusavyje SAV klausimais, o visuomens ar
PVO iniciatyvos bna trumpalaiks, kylanios tik i vienos altinio (VPVI, 2007). Dl i
prieasi SAV princip taikymas nevyksta nuosekliai, konkrei iniciatyv mastas nedidelis.
Taip pat nra suvokiama vis SAV veikj bendradarbiavimo nauda, o maksimali SAV
nauda ir efektyvumas gali bti gaunamas tik kryptingai siekiant t pai SAV tiksl visais
lygmenimis (verslas, valstyb, visuomen).

2.3. Pastarj met pokyi dinamika

2.3.1. Dominuojantys valstybs sprendimo bdai

Valstyb teiss akt pagalba yra parengusi nemaai priemoni, kurios galt ir turt paskatinti SAV
proceso dalyvius integruoti socialiai atsakingo verslo principus savo veikl arba bent jau vykdyti
atskiras SAV priemones. Tai subsidijos nauj darbo viet steigimui, mokestins lengvatos socialinms
monms, kitiems verslo subjektams, teikiantiems param arba labdar, galimyb vykdant vieuosius
pirkimus taikyti ekologinius, socialinius ir kitus kriterijus tiekj parinkimui, alij pirkim programa,
galimyb darbuotojui ir darbdaviui lanksiau nei numatyta statymuose reguliuoti tarpusavio
santykius kolektyvinmis sutartimis ir kt. SAV princip taikym siekiama skatinti ir neteisinmis bei
nefiskalinmis priemonmis, tarp j socialiai atsaking moni apdovanojimais ir nominacijomis,
skaidrumo Baltosios bangos enklu, demonstracini projekt iniciavimu ir rmimu, ger praktik
vieinimu (Kovaliov et al, 2010).

Valstybs sprendimo bdai kurti paskatas socialiai atsakingam verslui vieajame sektoriuje apima
iuos veiksmus (sraas apima tik svarbiausius veiksmus ir neturi bti laikomas baigtiniu, r. 6 lentel).
Atkreiptinas dmesys, jog per pastaruosius kelerius metus nebuvo valstybs paangos darb,
tiesiogiai skirt socialiai atsakingam verslui skatinti. Vykdyti darbai ir iniciatyvos buvo kitose, taiau su
SAV ar jo elementais susijusiose srityse.

29
6 lentel. Valstybs darbai ir kiti sprendimo bdai skatinant SAV Lietuvoje
Valstybs darbai, sprendimo bdai
Socialiai atsakingo verslo (nors teiss aktuose akcentuojama daugiausia moni socialin atsakomyb
(SA)) pltra akcentuojama alies strateginiuose dokumentuose. 2010 m. LR Vyriausyb patvirtino
Nacionalin moni socialins atsakomybs pltros 2009-2013 m. program ir ios programos
gyvendinimo 2009-2011 m. priemoni plan (LRV, 2010), o 2012 m. 20122013 m. priemoni plan (LRV,
2012a). iuose teiss aktuose rekomenduojama savivaldybms, asocijuotoms verslo struktroms,
socialiniams partneriams, nevyriausybinms ir tarptautinms organizacijoms pagal finansines galimybes
vykdyti priemoni planuose numatytus veiksmus, o kio ministerijai ir Aplinkos ministerijai,
bendradarbiaujant su Socialins apsaugos ir darbo ministerija, pavesta naudotis staig prie i ministerij
tinklais informacijai, skatinaniai moni socialins atsakomybs (SAV) pltr, ir patiriai skleisti. ios
programos gyvendinimo priemons buvo didia dalimi finansuotos ES struktrini fond lomis.
20102012 m. buvo gyvendinamas Europos socialinio fondo finansuojamas projektas VARTAI: socialins
ir aplinkosaugins verslo inovacijos, skirtas moni socialins atsakomybs pltrai Lietuvoje skatinti.
Vykdant Jungtini Taut vystymo programos (JTVP) Lietuvoje gyvendinam projekt buvo atlikti du
tyrimai (SADM, 2012a ir 2012b), skirti vertinti moni socialins atsakomybs padt alies mastu 20082011
m. laikotarpiu.
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos usakymu, 2011 m. buvo parengta moni socialins
atsakomybs paangos alies lygmeniu vertinimo metodika (SADM, 2011), kurioje buvo nustatyti SA
(SAV) iniciatyv bei priemoni ir poveikio vertinimo rodikliai. Vliau, remiantis ja, buvo parengtos dvi
moni socialins paangos alies mastu vertinimo ataskaitos. Nuo 2013 m. vertinimo ataskaitos nra
rengiamos/ nra skelbiamos vieai.
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos usakymu, 2012 m. buvo parengtas Pavyzdinis moni socialins
atsakomybs taikymo planas ir jo gyvendinimo gairs valstybs valdomoms monms (EKT, 2012a) bei
moni socialins atsakomybs gairs vertybini popieri biroje listinguojamoms monms: metodin
priemon SA atskaitomybei gerinti (SADM, 2012c), 2012 m. buvo atlikta Organizacij socialins
atsakomybs diegimo valstybs institucijose galimybi studija (EKT, 2012c) bei parengtas Pavyzdinis
organizacij socialins atsakomybs diegimo planas valstybs institucijose (EKT, 2012a); parengtos
Socialinio ir aplinkosauginio atsakingumo ataskaitos gairs valstybs institucijoms (EKT, 2012b). Valstybs
mons nuo 2012 met rengia ir vieai skelbia metines socialins atsakomybs paangos ataskaitas. Visgi
po 2012 m. tstini projekt ar sistemini vertinim, kurie padt stebti valstybs valdom moni
paang SAV srityje valstybs mastu nebuvo arba informacija neskelbiama vieai.
2012 m. Socialins apsaugos ir darbo ministerija sudar Nacionalins moni socialins atsakomybs
pltros programos gyvendinimo prieiros komitet, kuriam pavesta tiesiogiai priirti programos
vykdym.
Atsakingo verslo, moni socialins atsakomybs klausimai yra traukti XVI Vyriausybs 20122016 m.
program. Programos 8 punkte tvirtinta, kad atsakingas verslas, moni socialin atsakomyb esmin
darnios pltros (darnaus vystymosi) slyga. Socialins atsakomybs gyvendinim turi utikrinti sklandiai ir
efektyviai veikianti teissaugos sistema, ukertanti keli korupcijai ir su ja susijusiems padariniams. Tokiu
bdu, SA (arba SAV) yra patvirtinama kaip strategin vertyb.
Nuo 2008 m. Socialins apsaugos ir darbo ministerija, o nuo 2013 m. Socialins apsaugos ir darbo
ministerija kartu su kio bei Aplinkos ministerijomis bei socialiniais partneriais organizuoja Nacionalin
atsakingo verslo apdovanojimo konkurs (r. 7 iliustracija). Visgi Visionary Analytics tyrimo respondentai
paymjo, kad atrankos kriterijai nra visikai aiks.
2015 m. Socialins apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos triale
taryba5, rengia moni socialins atsakomybs 2015-2020 m. veiksm plan. Naujajame plane bus
labiau orientuojamasi , plano rengj nuomone, iuos trkstamus dalykus: didinti moni, ypa smulkaus
ir vidutinio verslo, supratim apie pagrindines socialins atsakomybs sritis, ios atsakomybs svarb ir
naud; geriau inaudoti asociacij potencial skleidiant savo nariams informacij apie socialin
atsakomyb; viesti visuomens dal apie io svarbaus proceso naud ir reikm ne tik visuomenei, bet ir
paioms monms; traukti regionuose esanias mones proces; siekti, kad visuomens informuotumas
daryt tak palankios motyvacins terps atsiradimui, kad paskatint proceso vystymsi; motyvuoti
mones, kurios prisiimt naujus ikius diegiant pagrindinius SA (SAV) elementus bei atlikti veiksm plano
veiksmingumo paangos vertinim. Planuojama, kad, gavus socialini partneri ir suinteresuotj
institucij pastabas ir komentarus, veiksm planas bus patvirtintas 2015 m. ruden.
Socialins apsaugos ir darbo ministerija organizuodama SAV pltr bendradarbiauja su kio ministerija ir
Aplinkos ministerija bei kitais socialiniais partneriais Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA), Darnaus
vystymosi ir moni socialins atsakomybs (SA) specialist tinklu (csrbaltic.lt). Visgi Visionary Analytics
tyrimo respondentai paymi, kad bendradarbiavimas yra nepakankamas ir labai segmentuotas; trksta
integruoto ir tvaraus poirio socialiai atsakingo verslo/ moni socialins atsakomybs klausimus.

5LR trial taryba tai socialini partneri susitarimu i vienodo skaiiaus lygiateisi nari (centrini (respublikini) profesini
sjung, darbdavi organizacij ir LR Vyriausybs atstov) sudaryta institucija. J sudaro Vyriausybs (MPT, ministerij),
profesini sjung ir darbdavi organizacij atstovai. r. - http://www.socmin.lt/lt/veikla/trisale-taryba.html

30
 Visionary Analytics tyrimo respondentai pastebi, kad reglamentuoto skatinimo SAV srityje yra
nepakankamai. Tai veikiau rekomendacinio pobdio dokumentai (darnaus vystymosi koncepcijos,
gairs), kurie SAV principus skatina tik pavieni projekt, daniausiai koncentruot ties viena i SAV srii
aplinkosauga, socialinis verslas, darbo viet krimas socialiai paeidiamoms grupms, lyi lygyb,
vietimo iniciatyvos konkreiais klausimais lygmeniu, taiau neapima SAV princip visumos pritaikymo.
SAV princip gyvendinimas priklauso nuo atsaking asmen aktyvumo. Trksta valstybs strategijos ioje
srityje, sisteminio poirio ir sistemini sprendim SAV klausimais, kurie pademonstruot esmin supratimo
pokyt ir inicijuot kait. 2017 m. sigalios Europos Komisijos direktyva, reglamentuojanti SAV, bet
artimiausioje perspektyvoje tai palies tik didisias mones.
2007 m. LR Vyriausyb patvirtino Nacionalin alij pirkim gyvendinimo program (LRV, 2007),
vadovaujantis kuria yra skatinami alieji pirkimai. Nuo 2009 m. Aplinkos ministerijos tinklapyje yra skelbiami
aplinkosaugini kriterij nustatymo pirkimo dokumentuose principai, nuorodos Viej pirkim statyme
iskiriamas pagrindines nuostatas, susijusias su alij viej pirkim vykdymu, skelbiamos kasmet vykdyt
alij pirkim rezultat ataskaitos. Aplinkos ministerija taip pat pateikia informacij apie ekologini
gamini enklinim (kuris yra pardavj laisvas pasirinkimas), kit su produkt aplinkos apsaugos
reikalavimais susijusi informacij. ie ir kiti veiksmai tiesiogiai prisideda prie SAV krimo aplinkos srityje.
Vadovaujantis Viej pirkim statymo 13 ir 91 str., yra vykdomi pirkimai i socialini ir kit straipsniuose
nurodyt moni. Perkanij organizacij pirkimai i 91 straipsnyje 1 dalyje nurodyt tiekj turi sudaryti
ne maiau kaip 5 procentus vis supaprastint pirkim verts. Nors pirkimai i socialini moni yra labai
siaura ir specifin socialinio verslo dalis, ie veiksmai taip pat prisideda prie SAV princip gyvendinimo.
Taip pat yra valstybins paskatos taikyti inovatyvius vieuosius pirkimus, kai perkanioji organizacija,
pirkdama produktus, vieojo pirkimo slygas traukia kriterijus, skatinanius tiekjus kurti ir pasilyti
inovatyvi produkt. Pvz., prie vykdant vieuosius pirkimus, perkaniosios organizacijos gali itirti rink,
vieai ir i anksto paskelbti apie savo inovatyvius poreikius, leisti tiekjams prie vykdant vieuosius pirkimus
teikti savo inovatyvi sprendim pasilymus, kad perkanioji organizacija galt nusprsti, koks
inovatyvus sprendimas atitinka jos poreikius. Praktikoje tik 2015 m. iam pirkim bdui sudarytos slygos,
taiau toki pirkim dar nra. Ateityje potencialiai jie gali prisidti prie SAV princip taikymo praktikoje,
ypa diegiant socialines inovacijas vieajame sektoriuje.
Planuojami pokyiai darbo santyki srityje, susij su parengtomis Darbo Kodekso pataisomis, galimai ne
daugiau lankstumo darbo santykiuose ir prisids prie SAV princip taikymo.
Aplinkos ministerija dar 2012 m. iniciavo ir parod ger pavyzd valstybinms staigoms dl atliek
riavimo, kas tampa gana prasta praktika. Pagal projekt, visoms pageidavusioms institucijoms (LRVK,
ministerijoms, savivaldybms, tarnyboms, muziejams, dramos teatrams, bibliotekoms, Vilniaus oro uostui ir
t.t.) buvo idalinti riavimo di komplektai. Taip pat riuojamos elektronins atliekos, komunalins
atliekos, atskirus konteinerius surenkamos ir statybini mediag atliekos, ruden atskirai renkami ir
iveami nukrit lapai, eldini atliekos. Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad jeigu norima visuomen
paskatinti riuoti, nra geresnio bdo tai padaryti, kaip rodant asmenin pavyzd.
Kiti darbai,
Kit darb, iniciatyv gyvendinimas
iniciatyvos
Valstybs paangos tarybos sekretoriatas, gyvendindamas valstybs ilgalaiks raidos
strategij Lietuva 2030 (LRV, 2012b):
usako tyrimus strategijos gyvendinimo paangos klausimais. Pvz., Lietuvos
paangos ataskaita: paangos rodikliai 2009-2014 (Visionary Analytics, 2014) ir
Lietuvos paangos ataskaita: sumani visuomen (Visionary Analytics, 2015b)
vertina Lietuvos pasiekt paang, vertina atotrk, galimas grsmes paangai,
nurodo konkreias sritis, kurioms reikia politikos atsako bei galimus sprendim
bdus. Valstybs paangos taryba, atsivelgdama tyrim ivadas, gali imtis
atitinkam veiksm, inicijuoti valstybs paangos darbus konkreiose srityse.
Valstybs paangos
Konkrets veiksmai yra aprayti mintose ataskaitose.
tarybos sekretoriato
Organizuoja atvirus paangos forumus (APF) aktualiomis temomis. APF traukia
organizuojami atviri
suinteresuotas alis, kurios, dalyvaudamos forumo renginiuose, mokosi ir,
paangos forumai,
taikydamos gautas inias ir patirt, efektyviau prisideda prie strategijos
kitos paskatos
gyvendinimo tiksl ir siekiam pokyi. APF misija skatinti ir palaikyti nuolatin
gyvendinant
diskusij su visuomene dl alies raidos proces, prioritet ir vertybi. APF temas
valstybs ilgalaiks
tvirtina Valstybs paangos taryba, atsivelgiant progres, pasiekt gyvendinant
raidos strategij
metinius paangos darbus ir kitus veiksnius. Iki 2015 m. vidurio jau vyko APF iomis
Lietuva 2030
temomis:
- Vietos bendruomens: ar norime, gebame ir galime veikti? (2012 m. birelio
spalio mn.);
- vietimo lyderiai atnaujina Lietuv (2012 m. spalio mn. 2013 m. kovo mn.);
- Gerovs valstybs modelis iaurietika patirtis ir perspektyvos Lietuvoje (2013 m.
rugsjo 2014 m. kovo mn.);
- Vaik krybikumas 24/7 (2014 m. rugsjo lapkriio mn.);
- Mokoms vis gyvenim (2015 m. sausio vasario mn.);
- Inovatyvus vieasis sektorius misija manoma? (2015 m. gegus birelio mn.);

31
 - Socialiai atsakingas verslas (planuojama 2015 m. ruden). is teminis tyrimas
diskusin mediaga APF.
APF yra:
- priemon, skatinanti visuomen prisidti prie kasmetini paangos darb
vykdymo;
- APF ivadose pateikiami konkrets silymai, kuriuos galima traukti kit met
paangos darb sra;
- forum metu identifikuojamos gerosios praktikos/iniciatyvos bei skming projekt
pavyzdiai, kurie gali bti gyvendinami nacionaliniu mastu (multiplikuojami) ir
vieinami.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis ministerij tinklapiuose prieinama informacija, tyrim respondent pateikta
informacija; http://grynas.delfi.lt/aplinka/aplinkos-ministerija-rodo-pavyzdi-kaip-reikia-rusiuoti-atliekas.d?id=66495770.

7 iliustracijoje pateikiamas geros praktikos siekiant kurti paskatas socialiai atsakingam verslui
pavyzdys.

7 iliustracija. Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas (NAVA)

Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas tai kasmetin valstybs institucij iniciatyva Lietuvoje, kuria
siekiama didinti inomum apie moni socialins atsakomybs naud verslui, valstybei ir kiekvienam individui
bei skatinti alies mones diegti socialins atsakomybs principus savo veikloje.

2008 m. 9 alies monms Socialins apsaugos ir darbo ministerija teik pirmuosius Lietuvoje Nacionalinius
atsakingo verslo apdovanojimus trijose nominacijose (Socialiai atsakinga mon 2007, Met darboviet, Met
partneris). Vliau kasmet buvo organizuojami konkursai ir suteikiami pagrindiniai (Met darboviet,
Aplinkosaugos mon, Met bendruomenikiausia mon, Socialiai atsakinga mon) ir papildomi
apdovanojimai (Met partneryst, Sveikatingiausia mon) monms, skatinant SAV princip pltr ir vieinim
valstybs mastu. NAVA nominacijos tradicikai skirstomos smulkesnes kategorijas: labai maos, maos ar
vidutins mons, didels alies mons ir tarptautins mons ar j filialai / atstovybs, veikianios Lietuvoje.
Nuo 2013 m. NAVA konkurs organizuoja Socialins apsaugos ir darbo ministerija kartu su kio bei Aplinkos
ministerijomis bei socialiniais partneriais, jis finansuojamas i tikslini valstybs biudeto l.

2014 m. monms, pageidaujanioms dalyvauti NAVA konkurse, buvo supaprastintas paraik teikimo
procesas: paraikas reikia sisti elektroniniu patu, taip pat tvirtinta, kad kiekvienais metais gali bti nustatoma
papildom nominacij, patikslintas bal skyrimas. 2015 m., siekiant pltoti ir skatinti sveikatingumo paslaugas,
viej ir privai partneryst sporte ir fizinio ugdymo srityje, planuojama apdovanoti mones dar vienoje
nominacijoje - Met sportikiausia mon".

is apdovanojimas yra rodymas, kad aliosios ekonomikos princip galima laikytis ne vien mons
gamybinje veikloje. Atkreipiamas dmesys tai, ar patys darbuotojai yra skatinami rpintis aplinka ir puoselti
socialinio dialogo pltojim su vietos bendruomene. NAVA skatina akivaizdius pokyius Lietuvos versle
greta stambi usienio kapitalo moni, kurioms sipareigojimai visuomenei ir aplinkai yra verslo strategijos dalis,
vis didesn dmes SA (SAV) klausimams galima pastebti ir lietuviko kapitalo bendrovi veikloje.

NAVA konkursas skatina gerj moni konkurencij ne siekiant pelno, o didinant savo socialin atsakomyb.
Apdovanojimas taip pat skatina progres pagal kiekvien paraik vertinimo kriterij vertinami monje
nustatyti pagrindiniai SA elementai, paanga u prajusius kalendorinius metus ir gerosios praktikos
pavyzdiai. Tokios iniciatyvos, atskleidianios moni brand socialins atsakomybs srityje, visuomenje
diegia suvokim, kad ilgalaikiai verslo tikslai yra neatsiejami nuo j supanios aplinkos ir sipareigojim
visuomenei.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis Socialins apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje prieinama informacija:
http://www.socmin.lt/lt/darbo-rinka-uzimtumas/imoniu-socialine-atsakomybe-isa/nacionalinis-atsakingo-verslo-
apdovanojimas.html, LINPRA tinklapyje prieinama informacija: http://www.linpra.lt/lt/apie-asociacija/aktualijos/nacionalinis-
atsakingo-ve-pebr.html

Apdovanojimas u socialiai atsaking veikl valdios paskata verslui elgtis atsakingai, puoselti SAV
tradicijas mons veikloje ir skleisti jas. Valstybins institucijos privalo ne tik skatinti verslininkus, bet ir
rodyti gerj pavyzd atskaitomybs srityje. iuo metu palaipsniui yra gyvendinama atvir duomen
iniciatyva6, kuri taip pat prisideda prie vieojo sektoriaus skaidrumo ir atskaitomybs SAV srityje.
Siekiama atverti valstybinio sektoriaus duomenis visuomenei, pleiant elektronini paslaug tinkl.

6Atviri duomenys (angl. Open Data) daniausiai suprantami kaip pirminiai vieojo sektoriaus institucij kaupiami
duomenys, pateikiami tinkamu formatu, kad bt galima juos pritaikyti tolimesniam naudojimui. r.
http://data.ukmin.lt/2013-05-29_AD_igyvendinimo_LT_galimybiu_studija_po_konsultaciju.pdf

32
Elektronini paslaug tikslas atviri duomenys, atviras valdymas bei patogesnis duomen
pasiekiamumas gyventojams. Lietuvai tai reikia ir efektyvesn kov su korupcija.

2014 m. Europos Komisija usak palyginamj tyrim siekiant nustatyti e-Valdios efektyvum ES
lygmeniu. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti kiek elektronins paslaugos yra orientuotos vartotoj,
kiek vyriausybs orientuotos skaidri veikl, atsivelgiant savo atsakomybes ir veiklos efektyvum,
gyventoj mobilum (kokia e-Paslaug kokyb esant kitoje alyje?) bei elektronini paslaug kokyb
(r. 10 pav.).

Pav. 10. e-Valdios vertinimo rezultatai

e-Paslaugos (elektronin identifikacija, 50

elektroniniai dokumentai ir t.t) 63

58
Gyventoj mobilumas
41

68
Atvira valdia
51

73
vartotoj orientuotos paslaugos
75

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

ES vidurkis Lietuva

altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis Europos Komisija, 2014.

Atsivelgiant e-Valdios vertinimo rezultatus ES mastu, galima konstatuoti, kad Lietuvoje, lyginant su
ES vidurkiu, pastebimas valdios atvirumo trkumas.. Vertinant atviros valdios lyg, buvo kreipiamas
dmesys valdios institucij sipareigojim gyventojams vykdym ir veiklos efektyvum, paslaug
teikimo skaidrum, asmens duomen apsaug. Taip pat pastebimas elektronini paslaug kokybs
trkumas gyventojui ivykus i alies. Galima pastebti, kad e-Paslaugos tobulinamos atsivelgiant
vartotoj poreikius, t.y. paslaug kokyb kiek auktesn u ES vidurk. Taip pat Lietuva rodo paang
lenkdama daugel ES ali diegiant e-Paslaug paketus.

2.3.2. Verslo ir visuomens sprendimai: geroji praktika

SAV princip taikymas Lietuvoje dar nra taps kasdiene, prasta moni, organizacij ir visuomens
praktika, taiau pastebima teigiama pastarj met paanga. SAV pltrai valstybje labai svarbu,
kokie valdios sprendimai dominuoja skatinant SAV (aptarta 2.3.1 dalyje). Visgi SAV svokose
pabriama, kad tai i principo turi bti savanorika veikla, todl btina vertinti, kokia SAV dinamika
yra nulemta verslo bei visuomens atstov. Neabejotinai daugja visuomens bei verslo iniciatyv ir
projekt, skatinani socialiai atsaking versl (r. 2 pried), taiau augantis pavieni teigiam
pavyzdi skaiius negali bti laikomas vieninteliu kriterijumi, vertinant pastarj met pokyi
dinamik. Siekiant vertinti esminius SAV veikl pltros pokyius, SAV princip sklaidos tvarum bei
iskiriant paius reikmingiausius visuomens bei verslo gerosios praktikos pavyzdius, remiamasi
dviem pagrindiniais kriterijais:
a) ar Lietuvoje yra gerosios praktikos pavyzdi, skatinani SAV princip pltr horizontaliai
(t.y. ne vienoje monje ar institucijoje)?
b) ar yra gerosios praktikos pavyzdi, skatinani vis pagrindini SAV veikj (verslo, valdios
bei visuomens) bendradarbiavim?

Pokyi dinamika vertinama keturiose iam konkreiam tyrimui aktualiausiose potemse,

patenkaniose visas keturias SAV sritis (rinka skaidrumas, organizacija darbo santykiai, visuomen
socialins investicijos, aplinkosauga gamtos apsauga). emiau pateikiami i esms reikmingi bei
abu nustatytus gerosios SAV praktikos kriterijus atitinkantys pavyzdiai, kylantys i verslo, valdios bei
visuomens.

33
34
BENDROJI atsakomyb

SAV princip pltr labiausiai veikia iniciatyvos, kuriose skatinama bendra, o ne atskiras sritis
nukreipta, socialin atsakomyb. Tai i esms keiia vis SAV veikj poir, nea ilgalaik naud.
Nors gerj praktikos pavyzdi, skatinani bendr SAV princip sklaid, kiekis nra didelis,
pastaraisiais metais Lietuvoje verslas bei visuomen sukr kelet iniciatyv, kurios galt bti
laikomos sektinais ir multiplikuoti rekomenduojamais pavyzdiais. Viena i prieasi, kodl
organizacijos danai lieka abejingos SAV principams yra tai, kad visuomen ne visada suino apie
socialiai atsakingas veiklas. Neinant gerosios praktikos pavyzdi, SAV nauda nra adekvaiai
suvokiama.

Lietuvos verslas bei visuomen sukr kelet tstini projekt, kurie efektyviai prisideda prie i
nepakankamos SAV pltros problemos prieasi sprendimo: (1) SAV principus taikani organizacij
apdovanojimai bei (2) vairs tinklapiai, vieinantys informacij apie socialin atsakomyb
vykdanias mones. Taip pat galima paminti dar kelet pastarj met gerj Lietuvos iniciatyv,
skatinani SAV pltr bendru mastu, pavyzdi: steigta SAV principais nuosekliai besivadovaujanti
Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA); kurta visuomens pagrindais veikianti Nuolatin moni
socialins atsakomybs pltros koordinavimo komisija; SA ar giminingos jai disciplinos dstomos
Lietuvos universitetuose ir kolegijose.

Maksimali SAV princip pltr manoma pasiekti tik valstybje glaudiai bendradarbiaujant
skirtingoms verslo monms (aktyviai veikiant verslo sjungoms, asociacijoms). Vis daugiau SAV
skatinani iniciatyv kyla i veikiani verslo asociacij, taiau jas ne visada sitraukia konkreioms
asociacijoms nepriklausantys verslo atstovai. Jau egzistuojani sjung pltra bei nauj krimas
turt dar labiau prisidti prie SAV princip populiarinimo. emiau pateikiamose 810 iliustracijose yra
du pavyzdiai, reikmingai veikiantys bendros socialins atsakomybs ugdym.

8 iliustracija. Socialiai atsakingo verslo apdovanojimas

Nominacij Socialiai atsakingas verslas Lietuvos verslo konfederacija steig 2011 metais. Jos pagrindinis
tikslas skatinti socialins atsakomybs princip taikym verslo praktikoje, didinti socialiai atsakingos veiklos
inomum visuomenje ir aktualizuoti jos naud valstybei. Nominacijos tikslai:
didinti socialiai aktyvi moni inomum;
skatinti socialins atsakomybs princip taikym verslo praktikoje;
ugdyti verslo socialin atsakomyb ir bendruomenikum, ugdym suvokiant kaip iuolaikin verslo
praktik;
plsti verslo bendruomens supratim apie socialiai atsakingos veiklos naud;
irykinti trukdius, su kuriais susiduriama sprendiant socialines problemas;
skatinti verslo ir visuomens dialog bei pilietin mstym;
konsoliduoti verslo visuomens ir Lietuvos piliei sutarim dl abipusio bendradarbiavimo;
telkti bendras pastangas ir veiksmus Lietuvos socialinio gerbuvio stiprinimui.
Renkant socialiai atsakingo verslo apdovanojimo nusipelniusi mon, atsivelgiama nuopelnus skatinant
aktyv socialins problemos irykinim ir efektyv problemos sprendim, demonstruojant originalum
sprendiant socialin problem, u reali pagalb Lietuvos bendruomenms ar socialinms grupms,
sprendiant aktuali problem, u atviros, bendruomenikos visuomens propagavim Lietuvoje.

Socialiai atsakingo verslo apdovanojimas didina moni inomum, gerina mons reputacij visuomenje,
skatina mons darbuotojus didiuotis savo darboviete, skatina sveik konkurencij tarp moni sprendiant
socialines problemas, parodo, kad socialiai atsakinga veikla neukerta kelio pagrindiniam verslo tikslui pelno
siekimui.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis http://www.lvk.lt/lt/apdovanojimai/socialiai-atsakingas-verslas, 2015-07-16.

9 iliustracija. Iniciatyva Verslas atsakingai

V Rpi vykdoma iniciatyva Verslas atsakingai skatina burtis mones, kurios vykdo ar ketina vykdyti
socialins atsakomybs ir aplinkosaugines veiklas. Internetinis tinklapis www.verslasatsakingai.lt praktinis
gidas, kuriame pateikiami patarimai Lietuvos monms, kaip pasiekti socialins atsakomybs tikslus. Projektas
pradtas vykdyti 2013 m.

Lietuvos mons danai nevertina socialins atsakomybs svarbos, o mons, kurios planuoja vykdyti socialin
atsakomyb neino nuo ko reikt pradti. Iniciatyvos Verslas atsakingai tikslas dalintis gerja patirtimi ir
praktiniais socialiai atsaking moni sprendimais. Iniciatyva skatina mones-lyderes dalytis savo patirtimi ir taip
kvpti kitus. Atsakingos mons ieko bd, kaip plsti socialins atsakomybs ir aplinkosaugines veiklas, todl
Verslas atsakingai telkia tiek srities lyderius, tiek pirmuosius ingsnius engianias mones.

35
 Verslas atsakingai tinklapyje patalpinta per 60 nauding straipsni apie verslo socialin atsakomyb.
mons Internetinje svetainje mons turi galimyb konsultuotis rpimais klausimais bei usisakyti Verslas
atsakingai naujienlaik. 2013 ir 2014 m. irinkti ir apdovanoti konkurso Verslas atsakingai nugaltojai. io
konkurso tikslas dalytis gerja moni patirtimi, apibendrinti rezultatus ir pateikti praktinius patarimus apie
itekli taupym, aplinkosaug, socialines veiklas, darbuotoj motyvacij bei atsakingo verslo naud
iuolaikinms monms. Pasibaigus pirmajam konkursui buvo paruotos atsakingo verslo rekomendacijos
Lietuvos monms, su kuriomis galima susipainti tinklapyje www.verslasatsakingai.lt. Po antrojo konkurso buvo
paruotos atsakingo verslo rekomendacijos su lyderi pavyzdiais, kad mons galt vadovautis realiai
vykdomais darbais, o ne tik teoriniais patarimais. Esminis iniciatyvos ikis rasti lyderius, kuriuos galt
lygiuotis kitos mons.

moni socialins atsakomybs politika teikia naud ne tik monms ir j darbuotojams, bet ir bendruomenei
bei gamtai. Taupant iteklius maja veiklos katai, perirjus veiklas ir procesus, iekoma efektyvesni
sprendim. i sprendim dka padidja galimybs pritraukti ir ilaikyti geriausius specialistus monje,
stiprinama darbdavio reputacija, mons vaizdis, padidja jos patrauklumas investuotojams. Taigi, mon,
remdama atsakingo verslo principus, gyja iskirtinum ir tampa lydere bei geba generuoti naujas verslo
idjas. Darbuotojai mato, kad mon rpinasi aplinka, kurioje gyvenama didja darbuotoj pasitikjimas
mone, noras sitraukti bendras veiklas, auga darbuotoj atsakingumas, produktyvumas ir smoningumas.
Laikantis socialins atsakomybs princip derinami bendruomens poreikiai ir verslo interesai bei
sprendiamos bendruomeni problemos. Mainamas itekli vaistymas, kuriant alius produktus,
skatinanius taupesn itekli naudojim bei aplinkos tausojim.

Verslas, kuris siekia pltoti socialins atsakomybs veiklas Lietuvoje, ieko nauj veiklos bd ir idj. Verslas
atsakingai projektas padeda monms painti vienoms kitas, bendradarbiauti, sivertinti savo vykdomas
veiklas ir dalytis gyta patirtimi bei darb rezultatais. Projektas Verslas atsakingai yra inovatyvus, nes sukr
slygas socialiai atsaking moni-lyderi bei socialins atsakomybs idja tik pradedani domtis
verslinink bendradarbiavimui. Projektas padeda abiems moni grupms lygiagreiai siekti savo tiksl:
mons-lyders suranda nauj bd kaip plsti savo socialins atsakomybs ir aplinkosaugos veiklas, o
pradedanios mons suino kaip konkreiai reikia vykdyti socialiai atsaking versl. Patirties perdavimo
skatinimo principas gali bti lengvai multiplikuojamas ir pritaikomas ne tik skatinant socialin verslo
atsakomyb, bet ir kitose srityse.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis www.verslasatsakingai.lt, 2015-07-17

10 iliustracija. Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA)

2013 m. buvo kurta Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA). LAVA vienija vairiose srityse dirbanias
mones ir organizacijas, kurios siekia veikti atsakingai ir gyvendinti darnaus vystymosi principus: remiasi etikos
veiklos principais, gerbia mogaus ir darbo teises, saugo aplink, netoleruoja korupcijos, siekia pilietins
visuomens krimo.

Asociacija LAVA skatina atsakingos veiklos pltr, kaip darnaus vystymosi Lietuvoje slyg. Asociacijos nariai
dalijasi ir keiiasi informacija ir patirtimi atsakingos veiklos srityje, taip gerindami veiklos strategijas ir
gyvendindami projektus visuomens naudai. LAVA nariai sipareigoja:
veikti vadovaujantis siningumo, skaidrumo, teisingumo ir atsakingumo aplinkai principais,
laikytis JT Pasaulinio susitarimo princip bei siekti j utikrinimo savo veiklos aplinkoje
teikti vieas ataskaitas apie vykdom atsaking veikl.
Nari veikla grindiama nari tarpusavio pasitikjimu, pagarba, etiku elgesiu bei aktyviu dalyvavimu. LAVA
nari atsakomybs apibrtos asociacijos statuose. Asociacija siekia skleisti atsakingos veiklos idj, rodyti
sektinus pavyzdius, diegti socialins atsakomybs principus Lietuvos versle bei formuoti atsakingos veiklos
kriterijus. Pagrindins LAVA uduotys yra konsultuoti, dalintis patirtimi tarp nari, organizuoti atvirus visuomenei
seminarus ir kitus renginius, bendradarbiauti su darnaus vystymosi tiksl siekianiomis organizacijomis bei teikti
visuomenei ir valstybs institucijomis informacij apie nari vykdom atsaking veikl.

2014 m. LAVA tapo viena i skaidrumo iniciatyvos Jonvabaliai steigj. i iniciatyva suteikia daugiau
informacijos apie ES finansuojamus projektus ir skatina mones bei organizacijas visuomenei savanorikai
atskleisti daugiau informacijos apie ES investicij panaudojim. LAVA nariai beveik kasmet pelno Nacionalinio
atsakingo verslo apdovanojimus. Priklausymas asociacijai skatina mones ir organizacijas vykdyti socialiai
atsakingas veiklas. Pvz., viena i LAVA nari, bendrov Omnitel kartu su Lietuvos aklj ir silpnaregi
sjungos (LASS) atstovais iuo metu gyvendina projekt, kurio tikslas ibandyti asmenims turintiems regjimo
negali pritaikytus imaniuosius telefonus, vertinti juos ir pateikti savo rekomendacijas LASS nariams bei
telefon gamintojams. Kita asociacijos nar, Tarptautin jaunimo organizacija JCI Lietuva, gyvendina
projekt Spalvotas gyvenimas, kurio metu JCI nariai ir vietos bendruomens atnaujina viesias erdves:
miest park ir skver suoliukus, vaik aidim aikteles, vaik dareli sienas ir kita. Kai kurios LAVA
priklausanios kompanijos sumaniai paskatina savo darbuotojus usiimti labdara. Vienas toki pavyzdi

36
 mons TEO sprendimas leisti patiems darbuotojams nusprsti, kam jie nort paaukoti paramai skirtus
mons pinigus.

Danai socialin atsakomyb yra suvokiama tik kaip labdaringa veikla. Asociacija LAVA stengiasi diegti
nauj poir, kad socialin atsakomyb tai mons strategijos perira. Naujov, kad asociacija stengiasi
pakeisti ne tik verslo atstov poir, bet ir ugdyti vartotoj, paaikinti jam apie atsaking moni veiklas. LAVA
yra iskirtin, nes jos nariais gali tapti skirting srii verslo atstovai, siekiantys socialins atsakomybs.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis LAVA tinklapyje pateikiama informacija: http://www.asociacijalava.lt/

Rinkos atsakomyb SKAIDRUMAS

Skaidrumo skatinimas yra SAV potem, kurioje pastaraisiais metais pastebima reikminga teigiama
paanga. Pirmj atkurtos Lietuvos nepriklausomybs deimtmet korupcijos lygis buvo pasieks
iskirtinai didel mast, visuomenje vyravo poiris, kad verslo prigimtis yra bet kokiomis priemonmis
siekti naudos, o nesininga veikla nra smerktina. Nesiningo verslo principai yra sisenjusi Lietuvos
ekonomikos problema, todl nepaisant iaugusio skaidrum skatinani iniciatyv skaiiaus,
elins ekonomikos mast pokyiai negali bti staigs ar ypatingai dideli. Nesant dideli krizi,
visuomens moralins vertybs keiiasi i lto. Dl ios prieasties SAV svarbu veikti nuosekliai ir rinktis
iniciatyvas, orientuotas ilgalaikius tikslus.

Dl visuomens mstymo kultros pokyi, valstybinio sektoriaus inicijuot priemoni prie neskaidr
versl, randasi vis daugiau skaidrum skatinani organizacij, projekt bei iniciatyv. Didioji dalis
toki iniciatyv kyla i valstybinio sektoriaus bei verslo moni ar asociacij, jau vykdani sining
versl ir siekiani taip elgtis paskatinti kitus verslo atstovus. Dl ios prieasties i iniciatyv poveikis
danai nra maksimalus ir atneantis reikmingus pokyius ne visada pavyksta pakeisti verslo moni,
kurios yra abejingos skaidrumo svarbai, poir. Nors egzistuoja keletas gerj skaidrum skatinani
pavyzdi, kylani i visuomens, j skaiius galt bti didesnis. Per pastaruosius metus iek tiek
sumainus nesiningo verslo mast, iuo metu turi bti nuosekliai formuojamas ir skaidrus piliei
mstymas, kai yra vieinamos ir pasmerkiamos nesiningai besielgianios mons ar vieojo
sektoriaus staigos. Nepaisant vis dar egzistuojani problem, Lietuvoje populiarja iniciatyvos,
kurianios platform vis SAV veikj bendradarbiavimui, skatinant skaidrumo princip pltr visos
Lietuvos mastu (r. 11-12 iliustracijas).

11 iliustracija. Akcija ioje alyje nra vietos eliui

Nacionalin pilietin akcija ioje alyje nra vietos eliui skaidraus verslo iniciatyvos Baltoji banga
ir asociacijos Investuotoj forumas (angl. Investors Forum) organizuojama kasmetin akcija, kuria
siekiama didinti visuomens smoningum ir nepakantum elinei ekonomikai. Pirmoji akcija surengta
Vilniuje 2012 m. gegus 16 d., 2013 m. isiplt 9-is Lietuvos miestus, 2014 m. akcija surengta jau 46-iuose
miestuose. 2015 m. akcijoje aktyviai dalyvavo Lietuvos miest savivaldybs, nevyriausybins organizacijos,
kolegijos, universitetai, mokyklos. Rengiant akcij pagrindiniams organizatoriams talkina valstybini institucij,
toki kaip Valstybins mokesi inspekcijos (VMI), LR Vyriausybs, Prezidentros, SoDros, Konkurencijos
tarybos atstovai, socialiai atsaking verslo moni darbuotojai, jaunimo organizacij savanoriai.

Europos Komisijos tyrim duomenimis, 2014 m. Lietuvos elin ekonomika siek net 28 proc. alies BVP (apie
10 mlrd. eur). Nemaa dalis Lietuvos gyventoj nesmoningai palaiko elin versl naudodamiesi
nesiningo verslo paslaugomis. Dl vengimo deklaruoti neteistai praturtjusi asmen pajamas ir nuslpt
mokesi, valstybs biudetas kasmet praranda pajam, kurios galt bti nukreiptos valstybs
konkurencingumo ir visuomens gerovs puoseljim. Pilietin akcija ioje alyje nra vietos eliui siekia
suprantamai ir vaizdiai informuoti visuomen apie elins ekonomikos bei mokesi vengimo mastus
Lietuvoje ir j poveik visuomenei.

Akcijos metu savanoriai miest gatvse praeiviams dalijo informacinius lankstinukus apie elins
ekonomikos, mokesi vengimo mastus bei neigiam elins ekonomikos poveik visuomenei. 2014 m.
rengtos akcijos metu lankstinukai dalinti kartu su dviem lipdukais aliuoju ir juoduoju. Visuomen buvo
raginama skaidriai veikianias mones ir staigas paymti aliuoju lipduku, o galimai neskaidri veikl
vykdanias juoduoju. 2015 m. lankstinukai dalinti permatomose piniginse, taip siekiant iliustruoti elins
ekonomikos poveik nukreipiant las nuo valstybs biudeto ir gyventoj nesining gyventoj kienes.
Akcijos dien ir vis savait prie akcijos prisijungusiose mokyklose ekonomikos mokytojai ved moksleiviams
diskusijas apie elin ekonomik. Vilniuje buvo surengta spaudos konferencija su Vilniaus miesto meru, VMI
bei Investuotoj forumo vadovais.

Besipleiantis partneri ir savanori ratas rodo, kad visuomens smoningumas didja. Po 2012 m. surengtos
akcijos Lietuvos verslininkai Vyriausybje pasira Skaidraus verslo deklaracij, kuria sipareigojo laikytis

37
 skaidraus verslo princip ir bendradarbiauti su valstybs institucijomis formuojant nepakantum elinei
ekonomikai. 2014 m. akcijos proga Vyriausybje surengta konferencija Poveikis elinei ekonomikai:
baudimas ar prevencija, kurios metu Seimo, Vyriausybs, ir kit valstybs institucij bei verslo, NVO ir
profesini sjung atstovai dalijosi patirtimi ir valgomis apie kovos su eline ekonomika priemones. 2015 m.
tyrimas prognozuoja, kad i 28 ES ali Lietuvos elin ekonomika 2015 m. kris labiausiai nuo 27,1 proc.
2014 m. iki 25,8 proc. Organizuojant akcij neivengta sunkum sudtinga koordinuoti rengin tarp skirting
miest, ik meta ir poreikis kasmet sugalvoti inovatyvi informacijos pateikimo form. Pastebima, kad nors
verslas akcij iri atsakingai, vieosios staigos kartais reaguoja gana pasyviai pvz., tenka ilgai laukti
patvirtinimo dl atstov dalyvavimo, kas apsunkina akcijos vieinimo proces.

Bendra verslinink ir valstybini staig atstov rengiama akcija akcentuoja, kad elins ekonomikos
mainimas turi bti ne tik kontroliuojani valstybs institucij, bet ir verslo prioritetas. Kartu pabriama, kad
nors Vyriausyb stiprina teissaugos darb, grietina kontrabandos, korupcijos, mokestini paeidim,
nelegali pajam kontrol ir kitas prevencijos priemones, ios iniciatyvos nesustabdys elins ekonomikos,
kol visuomen tai toleruos. Nestandartin problemos pateikimo forma sudomina visuomen (pvz., 2015 m.
menin instaliacija patrauk praeivi dmes keturias dienas prie akcij kubas buvo juodas, o akcijos dien
tapo baltas). Akcijos veiklos principai yra pritaikomi ir maesniais mastais idj savarankikai pltoja
mokytojai mokyklose, verslo atstovai veda mokymus darbuotojams ar vykdo skaidrumo dienas savo monse.
Taigi, i iniciatyva novatorikais metodais kovoja su visuomens apatija elins ekonomikos klausimais.
Panaias akcijas bt galima gyvendinti kovojant su kitomis korupcijos apraikomis, kaip kyininkavimas,
nepotizmas ir panaiai.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis http://www.baltojibanga.lt/Lietuva-be-seslio-akcija-uz-skaidruma.html,
Schneider (2015), http://www.econ.jku.at/members/Schneider/files/publications/2015/ShadEcEurope31.pdf, 2015-07-17

12 iliustracija. Projektas Be elio

Nuo 2012 m. V Lietuva be elio gyvendina projekt Be elio. V Lietuva be elio siekia sprsti
elins ekonomikos problem ir kuria iniciatyvas, skatinanias platesn visuomens sitraukim kov su
eline rinka. staigai vadovauja asociacijos U sining bankininkyst vykdomasis direktorius Kstutis
Kupys. Projekto partneriai iniciatyva U sining bankininkyst, socialini akcij Darom ir Baltosios
pirtins bendraautorius Tadas Langaitis, iniciatyva Baltoji banga, Vilniaus universiteto Toksikologijos
centras, Policijos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos, Vilniaus universiteto Student atstovyb,
naujien portalas 15min.lt, forumas Supermama.lt, ygeivi klubas, Baltic Food Organisation, V
Kooperacijos sprendimai, UAB Ekonomins konsultacijos ir tyrimai, Maps.lt, Elektroninis Gyvenimo
Universitetas - EGU.lt.

elio mastas tebra opi Lietuvos problema. elins ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 28 proc. (2014) ir yra
viena didiausi ES (kartu su Bulgarija ir Rumunija). Nors elins prekybos kenkjik pobd pripasta
daugelis visuomens nuomons lyderi ir sprendim primj, nemaa dalis visuomens vis dar pateisina
kontraband ir nelegali prekyb. Iniciatyvos duomenimis apie 62 proc. Lietuvos gyventoj toleruoja elin
prekyb. Prekyba nelegaliomis akcizinmis prekmis, ypa alkoholiu, tabako gaminiais ir degalais, daro
didel al visuomenei ir piliei sveikatai. Kas penktas gyventojas teigia, kad j aplinkos mons reguliariai
perka nelegal alkohol, kas antras teigia, kad nelegal alkohol lengva sigyti nepilnameiams. Dl elins
akcizini preki rinkos Lietuvos biudetas kasmet netenka apie 376,5 mln. eur pajam. Projekto Be elio
tikslas burti pilieius, neabejingus elins ekonomikos problemai. Pasak projekto bendraautoriaus T.
Langaiio, nors aukiausio lygio pareignai nuoirdiai siekia isprsti problemas, tam trukdo vietinio lygio
pareign korupcija. Projektas Be elio skirtas informacijai apie tokias problemas kaupti ir vieinti. Tai gali
padti isprsti elins ekonomikos problem.

Tinklapyje www.beseselio.lt sukurtas Lietuvos elio emlapis, kur kiekvienas lankytojas emlapyje gali
pamatyti nelegalios prekybos takus, vertinti, kurie alies regionai yra labiausiai apimti elio. Taip pat ia
skelbiamas teissaugos institucij jau udaryt nelegalios prekybos tak skaiius. Svetainje integruotas
skaitiklis realiuoju laiku rodo, kiek pinig dl elins ekonomikos praranda Lietuvos biudetas. Piliei
nurodyta informacija apie nelegalios prekybos takus perduodama policijai, kuri gaut mediag nagrinja
statym numatyta tvarka. Tinklapyje taip pat yra numatyti saugikliai, kurie neleidia pateikti neteisingos
informacijos.

Statistika rodo, kad is naujas policijos informavimo bdas, pasitelkiant pilieius, yra itin efektyvus. Iki 2015 m.
birelio, per du iniciatyvos gyvavimo metus, gauta per 6500 praneim apie veikianius nelegalios prekybos
takus Lietuvoje. Buvo paymta per 1800 tak, kuriuose nelegaliai prekiaujama alkoholiniais grimais,
tabako gaminiais ir degalais. Pasinaudojus piliei pateikta informacija, policija jau nubaud paeidjus ir
udar per 500 nelegali prekybos tak. Tinklapio teikiama informacija padeda policijos pareignams, kurie
tokiu bdu gauna daugiau informacijos nei prastai dauguma moni nenori tiesiogiai bendrauti su
pareignais ir tai mieliau daro tinklapio pagalba.

38
 Projektas inovatyvus tuo, kad pilieiai yra traukiami viej paslaug teikim. Pasitelkiant naujausias
technologijas, pilietiki gyventojai, neabejingi elins ekonomikos ir korupcijos problemoms, gali stebti, kaip
atitinkamos tarnybos kovoja su jomis ir patys dalyvauti problem sprendime teikdami reikaling informacij.
Be to, policijos pareignai yra suinteresuoti kuo greiiau udaryti nelegalios prekybos takus, nes j darbo
rezultatus tiesiogiai gali stebti pilieiai. Taigi, didja valstybs tarnybos atskaitingumas alies pilieiams.
Piliei traukimu problem sprendim gali bti grindiami vairiausi projektai. Jau dabar iuo principu sukurtos
mobiliosios programls Tvarkau Vilni pagalba yra sprendiamos netvarkos problemos Vilniaus mieste,
Valstybin mokesi inspekcija kvieia pilieius naudotis j mobilija programle Pranek ir informuoti apie
korupcijos ir nelegalios prekybos atvejus. E- ir m-paslaugoms gaunant pagreit tiktina, kad toki iniciatyv tik
daugs.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis www.beseselio.lt, Delfi.lt tinklapyje prieinama informacija:
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/jau-galite-pazymeti-kur-galima-isigyti-nelegaliu-cigareciu-alkoholio-ar-
degalu.d?id=61444225, tv3.lt tinklapyje teikiama informacija: http://www.tv3.lt/naujiena/780672/lietuva-be-seselio-tinklapyje-
jau-1500-tasku, 2015-07-17

Socialin atsakomyb organizacijoje DARBO SANTYKIAI

Darbo santykiai gali bti laikomi bene problemikiausia SAV sritimi Lietuvoje. Vis dar dominuoja
poiris, kad geri darbo santykiai reikia tik darbo santykius reglamentuojani teiss akt laikymsi.
Todl moni vadovai, darbuotojai ar visuomen plaija prasme tik iskirtiniais atvejais inicijuoja
projektus, skatinanius ger darbo santyki krim ir puoseljim, apimant daugiau nei privaloma
teisin baz. is poiris neatitinka SAV princip, teigiani, kad valstybinio reglamentavimo
laikymasis yra btinoji, taiau nepakankama socialine atsakomybe grst darbo santyki slyga.
Dauguma prie darbo santyki gerinimo prisidedani projekt ar iniciatyv pavyzdi kyla i
visuomens. Taiau btina akcentuoti, kad darbo santyki pagerjimas daniausiai yra ne
pagrindinis i iniciatyv tikslas, o teigiamas padarinys. Vyrauja piliei ar PVO iniciatyvos, kuriomis
skatinama visuomens tolerancija, lyi lygyb, pagarba eimai plaija prasme. Tai veikia
darbdavi poir bei darbo klimato kait verslo monse bei vieojo sektoriaus institucijose.

Pastaraisiais metais dl spariai vykstani globalizacijos proces gausja Lietuvos tautin vairov,
todl padaugjo iniciatyv, skatinani tautin tolerancij (tiek kasdieniame gyvenime, tiek
darbovietse). Greta Lietuvoje gana siauroje srityje veikiani socialini moni (sk. negalij
socialines mones), radosi keletas nauj iniciatyv, skatinani paeidiam socialini grupi (pvz.,
moni su negalia, jaunimo) traukim darbo rink (pvz., moni su negalia darbo paiekos portalai,
specialios stipendijos bei praktikos vietos studentams). ios iniciatyvos ugdo visuomens nuomon,
kad naud gali kurti vairs darbuotojai. Dl gerj iniciatyv poveikio darbdavi poirio kaitai, vis
daniau darbinami asmenys i socialiai paeidiam grupi. Taiau projekt, kurie bt nukreipti jau
esam darbuotoj tarpusavio pagarbos bei tolerancijos ugdym, veikia vos keletas. Ypa trksta
iniciatyv, skatinani laisvesnio darbo grafiko nustatym, darboviei palankum profesinio ir
eimos gyvenimo derinimui. Vertinant atskir moni socialin atsakomyb kuriant darbo santykius,
pastebima tendencija, kad dauguma gerosios praktikos pavyzdi yra Lietuvoje kurti usienio moni
padaliniai bei didiausios Lietuvos kompanijos. Trksta ma ir vidutini moni bei asociacij dmesio
darbo santyki temoms. emiau 13 ir 14 iliustracijose pateikiami du gerosios praktikos pavyzdiai, kaip
visuomen bei verslas skatina SAV princip taikym darbo santyki srityje, traukiant skirtingus SAV
veikjus.

13 iliustracija. Iniciatyva Gyvoji biblioteka

Gyvoji biblioteka tai neformalaus ugdymo metodas, skatinantis tarpusavio supratim, tolerancij ir
pagarb mogaus teisms. ios programos metu sudaromos slygos bet kam asmenikai pabendrauti su
monmis i socialiai paeidiam grupi. Gyvoji biblioteka Lietuv atkeliavo 2007 m. Europos Tarybos
kampanijos Visi skirtingi visi lygs metu. Gyvoji biblioteka iki iol yra puoseljama ir pltojama prie
kampanijos Visi skirtingi visi lygs prisidjusi asmen, kurie kr Nacionalin socialins integracijos institut.

Socialiai paeidiam grupi atstovai kenia dl diskriminacijos. Jie yra suvokiami kaip kitokie, todl netgi
jiems jokio prieikumo nejauiantys mons danai nedrsta bendrauti su kitokios tautybs, lytins orientacijos,
pair ar religijos atstovais. Gyvoji biblioteka pirm kart gyvendinta iekant nauj ir patraukli bd
kalbti apie mogaus teises. Pagrindinis Gyvosios bibliotekos tikslas yra supaindinti skirtingus asmenis, per
pokalb ugdyti j supratingum ir tolerancij, naikinti stereotipus ir skatinti Lietuvos gyventoj savitarpio
supratim.

Gyvosios knygos visuomens paeidiamoms grupms priklausantys asmenys. Pagrindiniai iniciatyvos

veiksniai yra tai, kad gyvosios knygos (mons i socialiai paeidiam grupi) paios kreipiasi

39
 organizatorius nordamos prisidti prie iniciatyvos. Skaitymas Gyvojoje bibliotekoje yra susidomjusio
skaitovo ir gyvosios knygos pokalbis, kurio tikslas naikinti mitus ir stereotipus, nepagrstas nuomones, ugdyti
supratim. Skaitytojui pateikiamas katalogas, i kurio pagal pavadinimus ir apraymus jis pasirenka sau
domi knyg. Knygos kalba ir pokalb traukia savo skaitytoj. Skaitymas trunka neilgai (apie 15 minui)
taiau per jas skaitytojas spja daug k isiaikinti, atsakyti sau rpimus klausimus, galbt sugriauti kai kuriuos
stereotipus ar net susibiiuliauti su savo knyga. Gyvosios bibliotekos organizuojamos vairiose vietose
verslo monse, vyriausybinse staigose, mokyklose, muzikos festivaliuose ir panaiai. Prie iniciatyvos skms
reikmingai prisideda taking Lietuvos moni parama ir reklama. Pagrindiniais ios iniciatyvos ikiais galt
bti vardijami finansiniai sunkumai, nes Gyvoji biblioteka neturi jokio pastovaus l altinio. L trkumas
isprendiamas tik tada, kai Gyvj bibliotek besikvieiantys mons ar staigos patys sutinka padengti
visus katus.

Daniausiai Gyvj bibliotek metu vykusio skaitymo rezultatas pastebimas plika akimi: skaitytojas ieina
susimsts, pozityvesnis ir energingesnis, neretai susibiiuliauja su savo panekovu ar su juo apsikeiia
kontaktais. Iki iol projekte jau sudalyvavo apie 500 gyvj knyg, vyko apie 300 Gyvj bibliotek, kuri
kiekvienoje sudalyvavo apie 20-60 moni. Svarbu pabrti, kad iniciatyva daro ne tik tiesiogin poveik
monms, dalyvaujantiems pokalbiuose, bet ir visiems pilieiams, nes Gyvosios bibliotekos dalyviai vliau
dalijasi spdiais su kitais monmis.

Gyvoji biblioteka gali bti laikoma socialine inovacija, nes tai Lietuvoje visikai naujas ir itin paveikus bdas
kalbti nepatogiomis temomis. is metodas unikalus, kadangi, skirtingai nuo prast praktik, jo metu nra
auditorijos ar lektoriaus. Iniciatyvos metu nenurodoma, kas yra teisinga, kaip konkreiai dert elgtis tiesiog
sudaroma galimyb i arti painti socialiai paeidiam grupi atstovus ir patiems pakeisti savo poir.
Iniciatyva gali bti pleiama, traukiant atstov i vis platesnio socialiai paeidiam grupi rato. Taip pat ji
galt bti multiplikuojama vietiniu mastu, organizuojant Gyvsias bibliotekas miestuose ar rajonuose.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis http://gyvojibiblioteka.lt/, 2015-07-17

14 iliustracija. Projektas Darbdaviai u eimai palanki darboviet

Asociacija ini ekonomikos forumas su partneriais V Socializacijos ir darbinio mokymo centras, B Vilniaus
miesto motinos ir vaiko pensionas, Vilniaus miesto ir apskrities verslinink darbdavi konfederacija, V
Konsultus mokymai gyvendina projekt Darbdaviai u eimai palanki darboviet. Projekto tikslas
sudaryti palankias slygas tikslinei grupei derinti eimos ir darbo sipareigojimus ir skatinti eimai palankios
darboviets krim, sukuriant motyvuojant ir lengvai integruojam monse model eima ir darbas.
gyvendinant projekt rengiami vairs mokymai, susij su eimai palankios politikos monse ir visuomenje
skatinimu, lanksiu darbo organizavimu, lyi lygybs principo darbovietje paisymu, eimos ir darbo
sipareigojim derinimu, savo interes darbo rinkoje gynimu, eimos sipareigojim pasidalijimu, socialins
atsakomybs gdi ugdymu, socialini paslaug teikj vaidmeniu gerinant eimos gyvenimo kokyb,
profesin skm ir pan. temomis. Tai iuolaikikas projektas, nes silomas modelis motyvuoja verslo mones
teikti darbuotojams prieinamas paslaugas.

ini ekonomikos forumo (EF) pastebjimu, tie darbuotojai, kurie priiri maameius vaikus, senyvo amiaus
ar negalius artimuosius, danai priversti i dalies ar visikai pasitraukti i darbo rinkos, pasyviai dalyvauja
mokymuose, todl menksta j kvalifikacija ir galimybs siekti karjeros. 2006 m. projekto partnerio, Vilniaus
miesto ir apskrities verslinink darbdavi konfederacijos, atliktas tyrimas rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventoj
ir vyr, ir moter patiria nuolatin stres bandydami suderinti profesin ir eimos gyvenim. ie procesai daro
neigiam tak moni veiklai, eimos ir alies ekonominei gerovei. Siekdami prisidti prie alies socialins ir
ekonomins bkls gerinimo, darbdaviai msi atsakomybs prisidti prie darbuotoj profesinio ir eimos
gyvenimo gerinimo. EF su partneriais sukr unikal model eima ir darbas priemoni sistem,
suteikiani galimyb darbdaviams gyti ini ir suformuoti gdius kuriant eimai palanki darbo aplink, o
darbuotojams, auginantiems vaikus ar globojantiems senyvo amiaus, negalius artimuosius, derinti eimos
prieiros rpesius su karjera. Projekto pridtin vert projektas domus darbdavi siekiu pltoti darnios
eimos politik, sukurta mobilija prieiros paslauga darbuotojams, kuri pasitelk jie praktikai gali derinti
eimos ir darbo sipareigojimus. Tai iuolaikikas projektas, nes juo silomas modelis motyvuoja verslo mones
teikti darbuotojams prieinamas paslaugas.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis http://www.grandpartners.lt/naujienos/darbdaviai-uz-seimai-palankia-
darboviete/ http://www.sidmc.org/portfolio_item/darbdaviai-uz-seimai-palankia-darboviete, 2015-07-17

Socialin atsakomyb visuomenei SOCIALINS INVESTICIJOS

Socialini investicij potemei priskiriam Lietuvos verslo bei visuomens inicijuot gerosios praktikos
pavyzdi visuma taip pat atspindi nepakankam SAV princip taikym ioje srityje. Didel dalis
organizacij socialines investicijas suvokia kaip vienkartin labdar. Paramos stokojantiems teikimas
yra gera praktika, taiau kartu tai judjimas ne visai tinkama linkme: SAV turt remtis principu, kad
rpestis visuomene turt bti nuoseklus, apimantis daugiau nei vien finansin pagalb. Pastaraisiais
metais visuomenins organizacijos ar atskiri pilieiai inicijavo nemaai projekt, kr labdaros fond,

40
skirt remti stokojanius. Verslo mons bei vieojo sektoriaus institucijos noriai prisideda prie i
iniciatyv tiek dl idjini, tiek dl rinkodaros tiksl. Taiau nra gausu i pai moni ar verslo
asociacij kylani iniciatyv, kurios bt nukreiptos Lietuvos visuomens socialins atskirties
mainim ilguoju laikotarpiu. Taip pat rykja tendencija, kad vyrauja toms paioms socialiai
paeidiamos grupms skirtos socialins investicijos (vaikai i vaik nam ar kit globos staig,
maiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai). Be to, visuomen yra linkusi susitelkti renkant
finansin pagalb ligoniams, kurie negauna valstybs pagalbos ligoms gydyti ar btinoms
operacijoms atlikti. Visgi, tik nedidel dalis socialini organizacij investicij yra nukreiptos jaunimo,
kaimo gyventoj, tautini maum gerovs didinim. Nepaisant iliekani trkum, galima teigti,
kad ir socialini investicij srityje vyksta teigiami pastarj met pokyiai (r. 15-17 iliustracijas).

15 iliustracija. Asociacija Langas ateit

2002 m. gegu socialiai atsakingo verslo mons kr asociacij Langas ateit, kuria siekiama puoselti
ini visuomens krim Lietuvoje. iandieniniai iniciatyvos dalyviai: AB ATEA, AB Swedbank, AB SEB bankas,
Advokat kontora Valiunas Ellex, PR Service / Edelman Affiliate, socialiniai partneriai ir rmjai: UAB
Omnitel, AB TEO, Socialins apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos darbo bira, Susisiekimo ministerija,
Microsoft Lietuva, ir kt. Pirmuosius trejus veiklos metus projektai buvo vykdomi tik privaiomis lomis, vliau
pagrindin veikl dalis pradta finansuoti Europos socialinio fondo bei EK lomis.

2002 m. interneto skverbtis Lietuvoje buvo keliskart maesn u Europos vidurk, todl socialiai atsakingo verslo
mons usibr tiksl skatinti interneto vartojim ir per trejus metus vidurk pasiekti. Asociacija Langas
ateit buvo steigta kaip iniciatyva, siekianti prisidti prie ini visuomens Lietuvoje krimo, inicijuoti abipus
verslo ir valdios institucij bendradarbiavim, skatinti visuomen naudotis informacinmis ir ryio
technologijomis (IRT) ir mainti skaitmenin atskirt Lietuvoje.

Pagrindins asociacijos veiklos kryptys: 1) Visuomens skatinimas sumaniai naudotis IRT ir e-paslaugomis.
Ypatingas dmesys skiriamas didesns rizikos visuomens grupi (pagyvenusij, bedarbi, negalij,
nutolusi region gyventoj) IRT vietimui, traukimui elektronin erdv, mokymuisi saugiai ir veiksmingai
naudotis kasdieninmis e-paslaugomis, atviraisiais informacijos ir mokymosi altiniais (pvz., epilietis.eu). 2)
Jaunimo rengimas skaitmeniniams darbams. Darbo rinkai besirengiantis jaunimas informuojamas apie
skaitmenini darb bei jiems reikaling gdi svarb. Jie skatinami tapti IRT vietjais savanoriais, rinktis IRT
profesij, gilinti savo IRT inias. 2014-2015 m. 3000 jaunuoli dalyvavo renginiuose apie skaitmenini darb
svarb, tobulino darbui reikalingus IRT gebjimus. 3) Visuomens vietimas saugesnio interneto temomis. Tvai,
mokyklinio amiaus vaikai ir mokytojai mokomi saugiai naudotis internetu, painti ikylanias grsmes, saugoti
savo ir kit privatum organizuojant vieiamuosius renginius, akcijas, nuotolinius kursus bei kuriant
kompiuterines mokymo priemones. Visi mokymai, produktai ar vietjiki renginiai vartotojams teikiami
nemokamai.

Asociacijos Langas ateit savo veikla prisidjo prie interneto skverbties Lietuvoje didjimo - nuo 9 proc.
(2002 m.) iki 74 proc. (2015 m.). 2002 2003 m. steigti pirmieji 75 vieosios interneto prieigos takai virto
skmingu projektu ir paskatino centrins valdios, ES fond bei privaias las suvienyti bendram tikslui, kuriant
viej interneto prieigos tak tinkl bibliotekose. 2015 m. visoje alyje buvo per 1200 tak viej interneto
prieigos tak. Daugiau nei 150 tkstani gyventoj (daugiausia vyresnio amiaus ir i kaimikj region)
visoje Lietuvoje buvo mokomi kompiuterinio ratingumo pagrind, interneto pradmen bei kaip naudotis e-
paslaugomis. Saugaus interneto mokymuose dalyvavo per 5000 pedagog, jiems sukurta ir perduota ir
saugaus interneto pamok metodin mediaga. kasmetinius Interneto savaits bei Saugesnio interneto
savaits renginius kasmet sitraukia 30 50 tkstani Lietuvos gyventoj.

Asociacija Langas ateit yra laimjusi ne vien nacionalin ir tarptautin apdovanojim: 2008 m. iniciatyva
vertinta Europos Komisijos e-Inclusion I vietos apdovanojimu Skaitmeninio ratingumo srityje; 2010 m.
Europos Komisijos RegioStars apdovanojimu Informacini ir komunikacini technologij pritaikymas e.
traukimui; 2011 m. ES darbui reikaling gdi aljanso apdovanojimu Moter takos didinimas pasitelkiant
iuolaikines technologijas. Nuo 2013 m. asociacija Langas ateit subr du universitetus, tris ministerijas,
vairias IRT mokymo staigas, profesional ir darbdavi organizacijas Lietuvos nacionalin skaitmenin
koalicij (www.skaitmeninekoalicija.lt) ir koordinuoja jos veikl. Iniciatyva Langas ateit yra iskirtinis
pavyzdys, kai, siekiant spartesnio ini visuomens vystymo, privatus verslas suvienijo savo jgas ir pasitelk
bendradarbiavim su valstybs bei nevyriausybinmis institucijomis. Taip, privatus verslas naudodamas savo
ir ES finansin param pasiek tvari rezultat gyventoj interneto, e-paslaug vartojimo ir IRT vietimo srityse.
Toks modelis gali bti pritaikytas ir uimtumo skatinimo, specialist rengimo ir mokymosi vis gyvenim
skatinimo srityse.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis asociacijos atstovo suteikta informacija.

16 iliustracija. Tikslins doktorantros vieta

41
 2015 m. UAB Visionary Analytics (nevalstybinis mokslini tyrim institutas), bendradarbiaudama su ISM
Vadybos ir ekonomikos universitetu, steig Tikslin itstini vadybos krypties doktorantros studij viet
inovacij tyrim srityje. Jos esm: mokslinius tyrimus vykdanti mon, glaudiai bendradarbiaudama su
universitetu, steigia tikslin doktorantros viet, kuriai pasilo kio ir visuomens poreikius orientuotas
aktualias tyrim temas, o disertacijos rengimas derinamas su studijomis ir darbu monje. Savo ruotu, alia
atlyginimo u darb, mon padengia visus studij katus ir moka stipendij doktorantui.

Tikslin doktorantra yra naujas reikinys Lietuvoje, i esms atitinkantis iki tol netaikyt pramonins
doktorantros studij apibrim. Pramonins doktorantros studijos vykdomos daugelyje paangi Europos
ali. ios tikslins doktorantros studijos prisideda prie keli Lietuvos ekonomikai svarbi tiksl: skatina tyrj
darbinim versle, aktuali mokslini tyrim vykdym bei mokslo ir verslo moni bendradarbiavim. Tokiu
bdu taip pat siekiama geresnio jaun motyvuot tyrj parengimo Lietuvoje.

UAB Visionary Analytics steigtai tikslins doktorantros vietai pasilytos dvi disertacijos temos: (1) Strategin
valga, inovacijos ir nauji verslo modeliai (mons ar kio sektoriaus lygmeniu); (2) Inovacij tinklai
besivystaniose inovacij sistemose: esminiai ini perdavimo veiksniai. Atrank prajusiam kandidatui
padengiama pilna studij kaina ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, mokama 350 Eur/mn. stipendija,
bei pasiloma darbo vieta mokslini tyrim ir politikos analizs centre Visionary Analytics. Pagrindin slyga:
tikslin doktorantros viet priimamas doktorantas savo tyrim turi vykdyti Visionary Analytics ir prisidti prie
kit atliekam tyrim (darbinamas 0.75 etato ioje monje). Disertacija rengiama bendradarbiaujant
tarptautiniu mastu: silomi disertacijos moksliniai vadovai yra Vokietijos Karlsruhe technologij instituto tyrjas
bei viena UAB Visionary Analytics tyrj.

UAB Visionary Analytics yra privatus mokslini tyrim ir politikos analizs centras, teikiantis taikomj tyrim ir
eksperimentins pltros paslaugas Europos Komisijos institucijoms, kitoms tarptautinms organizacijoms,
nacionalinms valdios staigoms ir verslo asociacijoms. Jo misija kurti, perduoti ir taikyti naujas tarptautinio
lygio inias bei novatorikas technologijas (plaija prasme), padedanias sprsti iuolaikinius vieosios
politikos ikius, skatinanias pokyius, generuojanius naujus sprendimus vieojo valdymo tobulinimui,
visuomens gerovei ir valdymo tyrim paangai vietimo ir inovacij srityse.
altinis: Visionary Analytics,
http://www.ism.lt/index.php/moksliniai_tyrimai_ir_doktorantura/desinysis_meniu/doktoranturos_studijos/naujienos_ir_renginiai
/uab_visionary_analytics_steigia_doktoranturos_stipendija_inovaciju_tyrimu_srityje/97995, 2015.

17 iliustracija. Labdaros ir paramos fondas Maisto bankas

Labdaros ir paramos fondas Maisto bankas" Lietuvoje veikl pradjo 2001 m., kai labdaros ir paramos fondas
Lietuvos ir JAV iniciatyvos" kartu su Kraft Foods Lietuva" pradjo vykdyti Maisto banko" labdaros program.
"Maisto banko" akcijos kasmet organizuojamos daugelyje Lietuvos miest. Akcij metu imtai ne pelno
siekiani organizacij ir tkstaniai savanori padeda rinkti moni aukojam maist skurstantiesiems.

Lietuvoje kas penktas mogus skursta ir tkstaniai kasdien umiega alkani. 2007 m. Maisto bankas tapo
savarankiku labdaros ir paramos fondu, kurio tikslas padti pamaitinti skurstanius Lietuvos gyventojus,
mainti maisto vaistym, skatinti visuomens solidarum ir pilietikum. Pradjs rinkti ir dalinti param maistu
Vilniuje ir Panevyje, 2009 m. Maisto bankas" pradjo veikti Klaipdoje, o nuo 2010 m. pradios ir Kaune.
Maisto banko" rmj dka parama maistu iandien dalijama 70-yje Lietuvos miest ir rajon. Maisto
bankui" 46 miestuose talkina ir vir 300 savanori, o Maisto banko" akcij metu savanori brys iauga iki
pusdevinto tkstanio. Jei ne savanori pagalba, Maisto bankas" kasmet papildomai turt ileisti daugiau
nei 289 tkst. eur (1 milijon lit) darbo jgai samdyti.

Maistas ir los skurstantiems padti renkamos vairiose vieose vietose, prekybos centruose, organizacij
paremti galima ir bankiniu pavedimu ar skiriant 2 proc. gyventoj pajam mokesio. Kartu su veiklos pltra
atsiranda vis didesnis l poreikis kasdienms veikloms organizuoti maisto sandliavimas, transportavimas
reikalauja l. Taip pat didja mogikj itekli (savanori, profesionali darbuotoj) poreikis. Veikla pleiasi
atokesnius alies miestus ir miestelius, kur didja veiklos snaudos, nes atokesnse alies vietovse nra tiek
daug atliekamo maisto kaip didmiesiuose. Maisto bankas taiko vairius l rinkimo bdus, todl jei vienose
priemonse sumaja paramos, poveikis fondui amortizuojamas, kadangi paramos altiniai yra labai
diversifikuoti.

2014 m. Maisto banko" veikl rezultatas 4657 tonos surinkto ir idalinto maisto, kurio vert siekia 3,9 mln. eur
(13,5 mln. Lt). Vidutinikai kas mnes Maisto bankas pamaitina 72 tkst. moni bedarbi, vieni vaikus
auginani mam, daugiavaiki eim, negalij, pagyvenusij ir kit socialiai paeidiam grupi.
Vertinant pastarj met idalinamo maisto vert ir tam patiriamas ilaidas matoma, kad vienas Maisto
banko rmjo skirtas euras vidutinikai tampa 15 eur verts parama maistu. Maisto bankas
populiarindamas savo veikl ugdo Lietuvos piliei suinteresuotum socialinmis problemomis kasmet vis
daugiau moni prisideda prie organizacijos tiksl siekimo aukodami maist ar savanoriaudami.

42
 Maisto bankas diegia inovatyv poir labdaros fond ir verslo bendradarbiavim skirtingai nei
dauguma panaaus pobdio organizacij, Maisto bankas stengiasi bendradarbiauti su verslo
bendrovmis kaip su lygiaveriais partneriais, uuot pagalbos i j praant kaip labdaros. Maisto bankas
akcentuoja abipus naud i bendradarbiavimo sutaupytas las, mokesi lengvatas, galimyb
reklamuotis kaip iniciatyvos partner. Maisto bankas sugeba kurti apiuopiam savo veiklos vert, siekia
taikyti modernesnius komunikacijos bdus, veiklos spartumu vytis versl ir kartu rodyti pavyzd kitoms
organizacijoms. Maisto bankas bendradarbiaujanioms organizacijoms (kuri yra apie 500) ved
solidarumo mokest, kuris sudaro apie 5-6 proc. viso Maisto banko biudeto. vestas mokestis pakeit j
tarpusavio santykius, kadangi organizacijos aikiau vertina bendradarbiavimo tiksl. Taip pat Maisto banko
veiklos dka labdaros valgyklos galjo sumainti savo veiklos katus joms maistas yra atveamas, tad u
maesn pinig kiek jos gali patiekti tiek pat maisto. Maisto banko veikla galt plsti savo veikl dviem
bdais regioniniai padaliniai galt tapti savarankikais bei panai veikla galt isiplsti kaimynines alis,
kur maisto bank nra (Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje). Tam tikri Maisto banko projektai (pvz., socialins
kavins, socialiniai restoranai, projektas Sveikatiada), gav pagreit, galt tapti savarankikais projektais.
Ateityje Maisto bankas gali tapti organizacij ir projekt klasteriu, kurie papildyt vienas kit. iuo metu nia
naujoms veikloms maisto i ma parduotuvi ir kavini senamiestyje rinkimas.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis http://maistobankas.lt/, 2015-07-17.

Aplinkosaugin atsakomyb GAMTOS APSAUGA

Aplinkosauga, kaip ir skaidrumo didinimas, yra SAV sritis, kurioje fiksuojami itin reikmingi paskutinij
met pokyiai. Valdios institucijoms tvirtinus grietesnius aplinkosauginius reikalavimus bei pradjus
aktyviau vykdyti aliuosius pirkimus, daugiau dmesio gamtai pradjo skirti visi SAV dalyviai. Tai net
galima laikyti tam tikra pastarojo meto mada. iai SAV potemei priskiriami gerosios praktikos
pavyzdiai isiskiria aktyviomis komunikacinmis kampanijomis, kurios kryptingai siekia savo tiksl kelti
vartotoj smoningum, mainant vartojim ir tausojant iteklius. Per pastarj deimtmet buvo
inicijuoti aplinkosaugos projektai, kurie tapo inomi visos Lietuvos gyventojams (r. 18-19 iliustracijas).
Lietuvos visuomenins organizacijos sugebjo sukurti projektus, kurias nuosekliai keiiamas piliei bei
verslo atstov poiris aplinkosaugos svarb. Kaip ir daugumoje kit gerj projekt pavyzdi,
vertinant atskir moni socialin atsakomyb gamtai, rykja tendencija, kad reikmingiausi pokyiai
vykdomi didiausiose ir pelningiausiose monse. Taip nutinka, nes ekologik princip taikymas
gamyboje reikalauja nema finansini investicij.

Lietuvoje galt bti daugiau gerosios praktikos pavyzdi, nuolat skatinani aplinkosauginius
principus kasdieninje organizacij veikloje, o ne tik kelet kart per metus dalyvaujant visuotinse
aplinkosaugos akcijose. Turt bti daugiau komunikuojama apie dideli finansini investicij
nereikalaujani aplinkosaugini princip diegim (pvz., atliek riavimas biuruose, aplinkai
draugik mediag naudojimas patalp rengime). Apibendrinant, galima teigti, kad skatinant
aplinkosaug pastaraisiais metais vykdyti reikmingi teigiami pokyiai (r. 18-19 iliustracijas), dabar
svarbu ir toliau nuosekliai judti ia kryptimi.

18 iliustracija. Projektas Mes riuojame

Mes riuojam tai Gamintoj ir Importuotoj Asociacijos, V Elektronikos gamintoj ir importuotoj
organizacijos ir V Ekoviesa inicijuotas ir kartu su partneriais gyvendinamas nacionalinis aplinkosauginis
projektas. Projekto metu atliekas renka UAB Atliek tvarkymo centras, UAB Metaloidas ir UAB Ekstara.
Projekto Mes riuojam tikslas mokyti visuomen tinkamai riuoti atliekas ir sukurti efektyvi atliek
tvarkymo sistem. Projekto metu siekiama mokyti gyventojus rinkti atskirai elektros ir elektronins rangos bei
baterij ir akumuliatori atliekas bei nemaiyti j su buitinmis atliekomis. Autoservis darbuotojai skatinami
riuoti autoservis atliekas ir priduoti jas teistiems atliek tvarkytojams. Taip pat siekiama, kad eksploatuoti
netinkamos transporto priemons neuimt vietos kiemuose, o bt tinkamai sutvarkytos.

Organizatoriai bendradarbiaudami su visomis Lietuvos savivaldybmis buria bendruomenes atstovaujanius,

atsakingus ir veiklius gyventojus Mes riuojam ambasadorius (projekto Mes riuojam savanorius visoje
Lietuvoje), kurie padedant Projekto koordinatoriams visus metus organizuoja elektros ir elektronins rangos,
buitins technikos bei neiojam baterij atliek riavim ir surinkim bendruomense. Atliekas i
bendruomeni surinks UAB Atliek tvarkymo centras. Pasibaigus Projekto aktyviam etapui organizatoriai
suskaiiuoja bendruomeni sukauptus takus, pagal surinktus atliek kiekius, u kuriuos i projekto partneri
ambasadoriai ir bendruomens gals sigyti preki ir paslaug.

Mes riuojam ypating dmes skiria jaunosios visuomens ugdymui moksleiviai, studentai ir net dareli
aukltiniai turi bti pratinami riuoti, rinkti elektros ir elektronins rangos, neiojamj baterij atliekas, j
nealinti su kitomis buityje susidaraniomis atliekomis. Projektas Mes riuojam didiausias Lietuvoje
ekologinis projektas, skirtas aplinkos saugojimui, taros mainimui ir visuomens ugdymui. Projekto Mes

43
 riuojam metu Lietuvos vietimo staigose renkamos elektros ir elektronins rangos ir neiojamj baterij
atliekos. Mainti aplinkos tar pads jaunj bendruomens dalyvi, j eimos nari bei mokytoj skatinimas.
Projekto organizatoriai skiria dovanas visoms mokykloms, kurios dalyvauja iame projekte, saugo savo aplink
ir formuoja vaikams gerus gdius.

Projekto Mes riuojam organizatoriai inicijavo projekt Mes riuojam Autoservise tai unikalus
aplinkosauginis projektas, skirtas transporto priemoni technin prieir ir remont vykdantiems asmenims
(Autoservisams). Projekto metu i Autoservis bus renkamos alyv, vidaus degimo varikli degal, tepal, oro
filtr, automobili hidraulini (tepalini) amortizatori atliekos bei naudotos padangos. Projekto tikslas
ekonominmis priemonmis skatinti Autoservisus riuoti ir rinkti atskirai atliekas, j nealinti su kitomis atliekomis,
vykdyti savo veikl atsivelgiant aplinkos taros mainim, viesti ir informuoti visuomen apie atliek
riavim ir draugik aplinkai veikl. Projekto Mes riuojam Autoservise partneriai steig vertingus prizus,
kuriuos Autoservisai gals laimti u tam tikrus pasiekimus. U surinktas ir atliek surinkjui atiduotas atliekas
Autoservisams bus ne tik sumokama, bet ir bus skiriami takai, u kuriuos pasibaigus projektui Autoservisai i
projekto partneri gals sigyti silom preki ar paslaug. Projekto metu i projekte dalyvaujani Autoservis
alyv, vidaus degimo varikli degal, tepal, oro filtr, automobili hidraulini (tepalini) amortizatori atliekos
bus superkamos, naudotos padangos bus surenkamos ir iveamos nemokamai.

Siekdami plsti ir gerinti atliek riavim, mainti aplinkos tar, skatinti visus Lietuvos gyventojus tinkamai
tvarkyti atliekas projekto Mes riuojam organizatoriai bendradarbiaudami su partneriais organizuoja
aplinkosaugin projekt Mes riuojam. Vasara. Projekto metu renkamos buityje naudojamos elektros ir
elektronins rangos bei neiojamj baterij ir akumuliatori atliekos. Projektu siekiama utikrinti, kad
gyventojai atliekas galt priduoti kiek manoma patogiau, ariau nam, taip plsti buitins technikos ir
elektronikos bei neiojamj baterij ir akumuliatori atliek surinkimo tinkl.

Projekte Mes riuojam jau dalyvavo 2200 Lietuvos vietimo staig, t.y. daugiau negu 350 000 moksleivi.
Mokant visuomen riuoti, prie projekto taip pat jau prisijung 525 autoservisai bei 440 moni. Nuo
nacionalinio projekto pradios (2013 m.) jau surinkta vir 2000 t elektros ir elektronins rangos, neiojam
baterij bei autoservis atliek. Vykdant 2014-2015 met aplinkosaugin projekt vien i vietimo staig buvo
surinkta: 260 ton elektros ir elektronins rangos atliek, 11 ton baterij atliek. vietimo staig ugdytiniai u
atliek riavim yra skatinami rmj steigtais prizais. Gerosios praktikos pavyzdiai yra vieinami
iniasklaidoje.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis http://www.mesrusiuojam.lt/, 2015-07-17

19 iliustracija. Akcija Darom

Kasmetins akcijos Darom tai projektas, kurio pagrindinis tikslas skatinti Lietuvos gyventoj ekologin
mstym, pilietikum, socialin aktyvum, stiprinti vietines bendruomenes ir moni lygiavertikumo suvokim.
Akcijos draugai ir vieni i pagrindini organizatori yra Aplinkos ministerija, Lietuvos savivaldybi asociacija,
Generalin mik urdija, Regioniniai atliek tvarkymo centrai ir Valstybin saugom teritorij tarnyba.

Akcija Darom pirm kart surengta 2008 m. Estijos savanori. Tais paiais metais Lietuvoje prie gamtos
varinimo prisidjo keli tkstaniai savanori, o Darom 2010 jau talkino daugiau kaip 150 tkst. dalyvi, kurie
per dien surinko daugiau kaip 6 tkst. ton iukli. Akcija jau pradta rengti ir kitose alyse: Latvijoje,
Slovnijoje, Portugalijoje, Brazilijoje, Indijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir t.t.

Akcija Darom pleia veikl, ir alia Darom akcij, kurios vyksta kart per metus, organizacija pradeda
vykdyti ir edukacinus mokymus, bei naujus projektus, susijusius su aplinkosauga, pilietikumu ir savanoryste.
Rengia pozicijas vairiais aplinkosaugos klausimais, kartu su Lietuvos ir usienio ekspertais.

Akcijoje per vis laikotarp jau dalyvavo per 1 mln. dalyvi, surinkta 35 000 t atliek. Akcija Darom
apdovanota Login 2011 m. Nominacijoje Met nekomercin organizacija internete. 2012 m. Darom
paskelbta Pilietikiausia jaunimo organizacija. Lietuvos radijo ir televizijos apdovanojimuose Met
mogaus titulas skirtas judjimui Darom.

Preliminariais duomenimis 2014 m. akcijoje dalyvavo apie 200 tkst. Lietuvos gyventoj. Surinkta ne maiau
kaip 2 000 t atliek. Prie akcijos prisidjo daugiau nei 90 proc. vis savivaldybi. Taip pat prie akcijos
gyvendinimo aktyviai prisideda LR aplinkos ministerija, Regioniniai atliek tvarkymo centrai.
altinis: sudaryta Visionary Analytics, remiantis http://www.mesdarom.lt/, 2015-07-17

44
3. TEMOS SITUACIJOS ANALIZS IVADOS
iame teminiame tyrime socialiai atsakingo verslo (SAV) veikimas analizuotas keturiose skirtingose
srityse: rinkos atsakomyb, socialin atsakomyb organizacijai, socialin atsakomyb visuomenei bei
aplinkosaugin atsakomyb, didiausi dmes skiriant aplinkos, darbo santyki, skaidrumo, socialini
investicij potemms, atitinkamai pasiskirstanioms atskiras SAV veikimo sritis. Vertinant skirtingus
aspektus, pabriama, kad yra trys pagrindiniai SAV veikjai: verslas (mons), visuomen bei
valstybinis sektorius.

Dl globalizacijos sukelt neigiam padarini aplinkosaugos, socialinje bei ekonomikos srityse,

nuolat auga SAV reikm ir poreikis. Konkrei SAV princip taikymo rezultatai iliustruoja
nenuginijam SAV naud. Investicijos socialiai atsaking veikl atsiperka, ypa ilguoju laikotarpiu.
Kita vertus, atsiperkamumas nebtinai yra finansinis teigiami efektai (pvz., mogikj itekli, tvarios
aplinkos isaugojimas, bendruomens palaikymas, moralinis pasitenkinimas, kt.) pasireikia ir
trumpuoju laikotarpiu.

Situacijos analiz rodo, kad SAV princip pltra Lietuvoje yra nepakankama. Fiksuojama, kad per
paskutinj deimtmet Lietuvos mons vis daniau SAV principus taiko savo veikloje, taiau nebtinai
sistemingai ir integruotai. Kiti SAV veikjai vis dar nra pakankamai suinteresuoti, sitrauk socialiai
atsaking veikl: trksta j iniciatyv, SAV skatinimo, rodomo teigiamo pavyzdio ir informacins
sklaidos. Bendros Lietuvos nacionalins socialins atsakomybs vertis, nors ir neymiai, smuko SAV
principai nra pakankamai taikomi valstybiniu mastu. Vertinant atskiras SAV veikimo sritis, nepaisant
fiksuojamos teigiamos pastarj met paangos bei iaugusio gerj SAV skatinani iniciatyv
skaiiaus, Lietuva vis dar atsilieka nuo kit ES ali ir uima neauktas vietas vertinant pagal daugel
kriterij.

io teminio tyrimo tikslas yra identifikuoti Lietuvai svarbiausius klausimus socialiai atsakingo verslo
srityje, kurie bt aptariami atviros paangos forumo renginiuose. Tyrimu buvo atskleistos trys
visuomenei opiausios temos, kurioms siloma skirti daugiausiai dmesio skatinant SAV princip pltr,
vis veikj traukim ir siekiant mainti alies atotrk:

Socialiai atsakingo verslo nauda verslui, visuomenei bei valstybei

SAV isiskiria tuo, kad danai reikalauja nema pradini finansini (nebtinai) bei mogikj itekli
investicij. Jo nauda sunkiai imatuojama bei prastai pasireikia tik ilguoju laikotarpiu. Tiek
visuomens, tiek verslo atstovai yra link orientuotis momentin, lengvai pasiekiam ekonomin
naud, danai pamirtant SAV princip visum. Todl siekiant SAV princip pltros protrkio, btina
gilinti vis SAV veikj informuotum, suvokim apie socialine atsakomybe paremt veikl naud
jiems patiems, visuomenei, aplinkai.

Informacin sklaida SAV klausimais Lietuvoje yra nepakankama. Nedidel dalis Lietuvos visuomens
atstov jauiasi gaunantys pakankamai informacijos apie SAV. Tik 31 proc. apklaust lietuvi jauiasi
pakankamai informuoti apie moni vykdom socialiai atsaking veikl ir beveik dvigubai didesn
dalis (67 proc.) jauiasi nepakankamai informuoti. Pagal vert Lietuva atsilieka nuo bendro ES
vidurkio (36 proc. vis apklaustj vardijo esantys pakankamai informuoti apie SAV, o 62 proc. ne)
(Europos Komisija, 2013). Lietuvoje visais lygmenimis reikmingai trksta informacijos, susijusios su SAV,
ir tai vardijama kaip vienas i pagrindini SAV pltros barjer.

Lietuvos verslas nra pakankamai atskaitingas visuomenei, o atskaitingumo reguliavimas nra

pakankamai isamus ir grietas. Pagal privataus sektoriaus audito bei ataskait standart galios vert,
Lietuva uima tik 21- viet i 28 ES ali nari (World Economis Forum, 2014). Lietuvoje vis dar
egzistuoja i seniau iliks poiris, kad skaidrumas ir atskaitomyb yra ipildomi vieinant tik metines
finansines moni ataskaitas (VPVI, 2007). Tik maiau nei pus Lietuvos moni rengia metines savo
veiklos ataskaitas aplinkosaugos ar socialinje srityje (World Bank, 2005). Dl oficiali ataskait
trkumo ir sisteminio poirio SAV stokos, sunku imatuoti SAV mast Lietuvoje, vertinti jo teikiam
naud. To pasekm visuomens, vieojo sektoriaus atstovai bei verslo atstovai neino apie Lietuvoje
vykdomus geruosius SAV princip taikymo pavyzdius ir nesuvokia SAV teikiamos naudos, todl
neinicijuoja jo pltros.

45
Paios verslo mons, vieasis sektorius ar visuomens atstovai informacijos SAV klausimais nelaiko
reikminga. Taip pat Lietuvoje trksta savanorikai vieinam gerj tiek ms valstybs, tiek usienio
pavyzdi SAV srityje. iniasklaidos dmesys socialiai atsakingo verslo klausimams taip pat
nepakankamas. Visionary Analytics tyrimo respondent nuomone, konkrei gerj pavyzdi
sklaida yra vienas i efektyviausi bd diegti SAV reikms ir ilgalaiks naudos suvokim, todl btina
tai skatinti.

Dl nepakankamos oficialios (ataskait) bei savanorikos (iniasklaida, forumai, reklama)

informacijos apie SAV sklaidos, Lietuvos visuomen yra nesuinteresuota SAV klausimais: domjimosi
lygis yra emesnis nei ES vidurkis. Net 27 proc. respondent Lietuvoje paymjo, kad yra abejingi SAV
klausimams (palyginimui, 20 proc. vis ES apklaustj teig nesidomintys SAV veiklomis (Europos
Komisija, 2013)). Dl visuomens pasyvumo, nejauiamas informacijos apie SAV paklausos augimas
ji ir toliau teikiama tik retkariais, nenuosekliai ir neisamiai. Taip sisukama amin informacijos SAV
tema bei gerj pavyzdi vieinimo trkumo rat.

Informacijos bei gerj SAV pavyzdi sklaidos trkumas rodo vie diskusij ia tema poreik. Siekiant
skleisti socialiai atsaking veikl reikm ir naud visiems SAV veikjams ir paskatinti ateities
iniciatyvas, siloma koncentruotis iuos klausimus:

1. Kokia yra efektyviausia informacijos SAV klausimais sklaidos strategija?

o Kaip SAV klausimais sudominti visuomen?
o Koks turt bti iniasklaidos vaidmuo skatinant SAV princip pltr?
o Kokios paskatos padidint verslo atstov nor teikti ne tik finansines ataskaitas ir skleisti
informacij apie savo veikl?
2. Kaip atskleisti SAV naud visoms grupms?
o Kokie kriterijai galt leisti tiksliau imatuoti ilgojo laikotarpio SAV naud?
o Kokia SAV nauda j vykdanioms monms, organizacijoms, institucijoms?
o Ar SAV tikslai (altruizmas/savanoryst, rinkodara, ilgalaik nauda) i esms lemia jo
pobd?

Valstybinio sektoriaus taka socialiai atsakingo verslo princip pltrai

Tik atsiradus SAV idjai, ilg laik vyravo nuomon, kad vienintelis SAV veikjas yra mons, taiau
iuo metu sutariama, kad tvari pltra yra nemanoma be vis SAV veikj sitraukimo. Labai svarbus
yra Vyriausybs ir kit sprendim primj poiris socialiai atsaking veikl, kuris didij dalimi
lemia ir bendr SAV suvokim ir taikymo mast alyje. Aiki valdios pozicija, tiksl, rodikli iklimas
SAV srityje ir politin valia juos gyvendinti gali prisidti prie SAV princip skatinimo ir diegimo vairaus
tipo organizacijose tiek valstybiniame sektoriuje, tiek privaiame. Iskiriama, kad yra penki
pagrindiniai principai, kaip vieasis sektorius gali tapti reikmingu ir veiksniu SAV veikju. Tai
pareigojimas, palengvinimas, pritarimas, partneryst bei demonstravimas.

Valstybinio sektoriaus poveikio bd vairov SAV srityje gali bti didel. Todl Lietuvos vieajame
sektoriuje dominuojantis poiris, kad vienintel valstybs pareiga skatinant SAV yra teisins ir
statymins bazs krimas, rodo jo siaurum. Taip pat reikt pabrti, kad nors ir suvokiamas, is
valstybs vaidmuo taip pat nra atliekamas pakankamai visapusikai ir nuosekliai. Vyriausyb juda
tinkama linkme, kuriamos Nacionalins moni socialins atsakomybs pltros programos ir j
gyvendinimo planai, paskiriami u SAV princip pltr atsakingi asmenys vieojo valdymo staigose,
taiau ie pastarojo penkmeio pokyiai dar nra sitvirtin moni bei visuomens suvokime.
Visionary Analytics tyrimo respondentai pabr, kad valstyb pakankamai reguliuoja aplinkos srit,
taiau kitose SAV srityse vis dar nra realiai jauiamas nuoseklus reguliavimas, kuris prisidt prie SAV
princip tvirtinimo trksta sisteminio poirio SAV princip taikyme valstybs mastu.

Vertinant vieojo sektoriaus vaidmen palengvinant SAV princip sklaid, taip pat fiksuojamas
nepakankamas Lietuvos valdios skiriamas dmesys iai sriiai. Reals valdios sprendimai vis dar
tiesiogiai neskatina SAV. Beveik pus apklaust Lietuvos moni mano, kad Lietuvos Vyriausybs
vykdoma politika neskatina moni investuoti socialiai atsaking veikl (World Bank, 2005). Per
pastarj deimtmet is poiris pasikeit tik labai neymiai. Ypa trksta konkrei prie korupcij
nukreipt valdios sprendim bei vietins valdios institucij sitraukimo.

46
Siekiant kuo geriau atlikti pritarimo vaidmen, Lietuvos vieasis sektorius turt kuo daugiau dmesio
skirti gerj iniciatyv vieinimui ir sklaidai, tobulinti jau rengiamus SAV apdovanojimus, kuo labiau jais
sudominant tiek verslo, tiek visuomens atstovus. Tai reikmingai prisidt prie vienos i didiausi
problem informacijos trkumo apie SAV Lietuvoje mainimo.

Bendradarbiavimo visais lygmenimis trkumas ukerta keli spartesnei SAV pltrai Lietuvoje. Vis
pirma, Lietuvos valdios institucijos maai ir nereguliariai bendradarbiauja tarpusavyje SAV klausimais.
Trksta proceso eimininko, nra aikaus kompetencij pasidalijimo, bandymai kurti u SAV
atsaking asmen grupes nebuvo pakankamai efektyvs, nes priklaus iimtinai nuo asmenins
iniciatyvos ir atsakomybs. Taip pat su SAV susijusi sprendim primim ne visada traukiami verslo
ar visuomens atstovai, taip danai praleidiamos paios aktualiausios problemos. I ia kyla viena
i didiausi yd SAV diegimo sistemikumo ir nuoseklumo trkumas Lietuvoje, kur veikus, situacija
turt pasikeisti i esms. Valstybinis sektorius dl savo specifikos ir masto turt tapti pagrindiniu
veikju, kuriant ir skatinant nuosekli, krypting Lietuvos SAV strategij.

Vienas i efektyviausi palankaus poirio SAV demonstravimo bd yra SAV princip tvirtinimas
savo veikloje bei sistemingas to vieinimas. Lietuvos vieajame sektoriuje gerojo pavyzdio
demonstravimas suvokiamas kaip nepakankamai reikmingas, todl yra gana retai taikomas.
Praddamos nuo nedideli veikl ir iniciatyv (atliek riavimas biuruose, lankstesnis darbo grafikas,
darbuotoj parama stokojantiems ir t.t.) ir demonstruodamos visapusik to naud, vieojo sektoriaus
staigos galt reikmingai paskatinti kitus SAV veikjus sekti j pavyzdiu. Taip pat btina akcentuoti
viej pirkim reikm. Vykdydamos vieuosius pirkimus, valstybins institucijos gauna gali nusprsti,
kuri moni ar staig veiklos bus skatinamos, pripastamos kaip atitinkanios Lietuvos standartus.
Lietuvos valdios institucijos vis daugiau vykdo ir informuoja apie vadinamj alij pirkim naud
(Viej pirkim tarnyba, 2014). Taiau socialin ar ekonomin moni atsakomyb vieaisiais
pirkimais skatinama itin retai.

Svarbu diegti supratim, kad valstybinis sektorius gali paskatinti SAV pltr ne tik kurdamas ilgalaik
strategij ar taikant dideli itekli reikalaujanias priemones, pradti galima ir nuo ma, taiau
reikmingus pokyius nulemsiani veiksm. Vieojo sektoriaus tikslai, veiksmai ir rodikliai gali bti
planuojami tokiose smulkesnse dalyse: darbo aplinka, darbo slygos ir darbuotoj motyvavimas;
darbo santykiai; darbuotoj kompetencijos, kvalifikacija; organizacijos kultra; dialogas su
visuomene; dialogas su kitomis suinteresuotomis alimis.

Tvari ir sparti SAV pltra nemanoma be aktyvaus vieojo sektoriaus veikimo ioje srityje, todl verta
diskutuoti klausimais, susijusiais su ia idja:

1. Kokie politiniai ir teisiniai sprendimai reikmingai prisidt prie SAV pltros?

o Kokios yra pagrindins SAV taikymo teisins ir politins klitys ir kaip jas naikinti?
o Koks yra efektyvus SAV reguliavimas?
o Kaip optimaliai vieajame sektoriuje paskirstyti atsakomyb u SAV, kartu skatinant
bendradarbiavim su verslu ir visuomene?
2. Kaip valstybiniam sektoriui tapti sektinu pavyzdiu, vykdant SAV princip pltr?
o Kokie socialiai atsakingos veiklos principai galt bti diegiami kasdieninje vieojo
sektoriaus institucij veikoje?
o Kas vieajame sektoriuje galt tapti SAV lyderiais (vedliais)?
o Kokia viej pirkim reikm SAV pltrai? Kokia praktika paskatint SAV princip
pltr?

Visuomens poreikis ir reikm vykdant socialiai atsaking versl

Aukiausioje SAV integracijos stadijoje nebelieka atskirties tarp verslo ir visuomens. Tikrasis socialiai
atsakingas verslas save suvokia kaip lygiavert visuomens bendrja prasme dal, todl vietoje
principo duoti, kad gautum ima pastoviai ir nuosekliai veikti taikydamas SAV principus, o
visuomen lygiaveriai atsako SAV princip skatinimu ir pltra (Liyanage, The Institute of Chartered
Accountants of Sri Lanka, 2007). Vadinasi, visuomens reikm SAV pltrai yra nenuginijama.

47
Visionary Analytics tyrimo respondentai teigia, kad verslo pasirinkimui vystyti veikl atsakingai,
visuomens vaidmens reikm svarbi ir auganti, kaip ir jos supratimas apie SAV principus bei
neatsakingo verslo netoleravimas. SAV princip nepaisantis verslas iuolaikini technologij amiuje
per itin trump laik gali patirti didiuli nuostoli savo reputacijai dl preks enklo nuvertjimo.
Visuomens smoningumas SAV srityje po truput auga, SAV princip kartel keliant auktyn.

Lietuvoje mons nepakankamai suvokia piliei ir Pilietins visuomens organizacij (PVO), kaip
labiausiai socialine atsakomybe suinteresuot pusi, vaidmen ir svarb. Vos apie 3-4 proc. Pasaulio
Banko apklaust Lietuvos moni vietin bendruomen laiko svarbiausia SAV suinteresuota alimi, o
PVO nevardijo nei vienas i respondent (World Bank, 2005). Lietuvos mons nepakankamai
atsivelgia pilietins visuomens poreikius SAV srityje, ji retai vertinama kaip suinteresuota alis, su
kuria reikia konsultuotis (VPVI, 2007).

Fiksuojamas pastarj met Lietuvos visuomens suaktyvjimas SAV srityje gyvendinama vis
daugiau iniciatyv, skatinani SAV pltr. Socialin atsakomyb reikia rpest ir alos nedarym
bendru mastu. Taiau didioji dalis Lietuvos visuomens inicijuojam projekt socialin atsakomyb
skatina tik kurioje nors vienoje srityje (pavyzdiui aplinkosauga, lyi lygyb, pagalba skurstantiems ir
pan.). Tokio pobdio iniciatyvos yra neabejotinai reikalingos ir naudingos. Visgi siekiant SAV princip
tvarios pltros, btinos iniciatyvos, skatinanios integruot socialiai atsaking mstym ir veikl. Taip
pat svarbu akcentuoti, kad didel dalis gerj visuomens iniciatyv yra paviens, trumpalaiks
neskatinanios nuoseklaus SAV princip taikymo ilguoju laikotarpiu. Todl siekiant kuo geresni
rezultat, btina isaugoti, multiplikuoti, plsti iniciatyvas, lemianias ir skatinanias ilgalaik teigiam
paang.

Visuomen yra aktyvus ir neabejotinai reikmingas SAV veikjas, o ne tik pasyvi suinteresuota pus.
Skatinant tokio poirio diegim, siloma diskutuoti iomis temomis:
1. Bendradarbiavimas su visuomene, skatinant tvari SAV pltr:
o Kaip turt vykti visuomens, verslo ir vieojo sektoriaus dialogas priimant su SAV
susijusius sprendimus?
o Kaip tiksliausiai vertinti visuomens poreikius SAV srityje?
2. Kaip paskatinti maksimal SAV pltros iniciatyv, kylani i visuomens, efektyvum?
o Kas paskatint iuo metu pasyvias verslo mones prisijungti prie gerj visuomens
iniciatyv?
o Kaip utikrinti gerj iniciatyv tstinum bei j visumos darn veikim?

48
1 PRIEDAS. LITERATROS IR KIT ALTINI SRAAS
Naudoti literatros altiniai

1. Alekna M. (2010) moni socialins atsakomybs varomosios jgos. ISM vadybos ir ekonomikos
universitetas
2. Carroll A. B. (1991). The Pyramid of Corporate Social Responsibility: Toward the Moral Management of
Organizational Stakeholders. Business Horizons, 1991
3. Carroll A. B. (1999). Corporate Social Responsibility. Evolution of a Definitional Construct. BUSINESS &
SOCIETY, Vol. 38 No. 3, September 1999 268-295
4. Cornell University, INSEAD, and WIPO (2014). The Global Innovation Index 2014: The Human Factor In
innovation. Fontainebleau, Ithaca, and Geneva
5. epinskis J., Sakalauskait E. (2009). moni socialin atsakomyb ekonomins krizs slygomis
Lietuvoje. Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai.
6. wik N. (2014). CSR TRENDS GUIDE 2014. Go Responsible Consulting
7. Darbo ir socialini tyrim institutas, Socialins apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Trial
taryba (ISA, 2006). moni socialin atsakomyb. Aktuals socialins politikos klausimai 2006/2007.
8. Dhanesh, G. S. (2014). CSR as OrganizationEmployee Relationship Management Strategy: A Case
Study of Socially Responsible Information Technology Companies in India, Management
Communication Quarterly, February 2014; vol. 28, 1: pp. 130-149.
9. Ekonomins konsultacijos ir tyrimai (2012a). Pavyzdinis organizacij socialins atsakomybs diegimo
planas valstybs institucijose. Prieiga internete: http://www.socmin.lt/public/uploads/1284_isa-
galimybiu-studija_valstybes-institucijos.pdf
10. Ekonomins konsultacijos ir tyrimai (2012b). Socialinio ir aplinkosauginio atsakingumo ataskaitos gairs
valstybs institucijoms. Prieiga internete: http://www.socmin.lt/public/uploads/1282_isa-gaires-
valstybes-institucijoms.pdf
11. Eurobarometer (2013). How companies influence our society: citizens view: Analytical Report. Flash
Eurobarometer Series No 343
12. Eurofound (2015), Third European Company Survey Overview report: Workplace practices Patterns,
performance and well-being, Publications Office of the European Union, Luxembourg.
13. European Commission (2011). A renewed EU strategy 2011-14 for Corporate Social Responsibility.
14. European Commission (2014). Delivering on the European Advantage? How European governments
can and should benefit from innovative public services.
15. Yale University (2015), Environmental Performance Index 2014. Prieiga internete: http://epi.yale.edu/
16. Jocas, A. (2014) moni socialin atsakomyb teoriniu aspektu. iaurs Lietuvos kolegija.
17. Kvalitetas, Daxam Sustainability Services (2012). Pavyzdinis moni socialins atsakomybs taikymo
planas ir jo gyvendinimo gairs valstybs valdomoms monms. Prieiga internete:
http://www.socmin.lt/lt/darbo-rinka-uzimtumas/imoniu-socialine-atsakomybe-isa/metodiniai-leidiniai-
projektai-4apt.html
18. Kovaliov R, treimikien D. (2007) Corporate Social Responsibility in Baltic States ISSN 1648-9098
Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2007. 2 (9). 285293.
19. Kovaliov R. treimikien D. (2007). Verslas ir darnaus vystymosi gyvendinimas. Organizacij vadyba:
sisteminiai tyrimai, 2007.
20. Kovaliov R, ubonyt J, Simanaviien . (2010). Makroekonomins verslo aplinkos taka SA pltrai
ISSN 1822-6515. Ekonomika ir vadyba, 2010.15
21. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerija (2011). moni socialins atsakomybs
paangos alies lygmeniu vertinimo metodika. Prieiga internete: http://www.socmin.lt/lt/darbo-rinka-
uzimtumas/imoniu-socialine-atsakomybe-isa/metodiniai-leidiniai-projektai-4apt.html
22. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerija (2012a). moni socialins atsakomybs
paangos Lietuvoje alies lygmeniu 2008-2011 m. vertinimo ataskaita.
23. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerija (2012b). moni socialins atsakomybs
paangos Lietuvoje alies lygmeniu 2011 m. vertinimo ataskaita.
24. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerija (2012c). moni socialins atsakomybs
gairs vertybini popieri biroje listinguojamoms monms: metodin priemon SA atskaitomybei
gerinti.
25. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerija (2014). Pasaulinio susitarimo (angl. The
Global Compact) principai. Priega internete: http://www.socmin.lt/lt/darbo-rinka-uzimtumas/imoniu-
socialine-atsakomybe-isa/trumpa-informacija-apie-73c2.html
26. Lietuvos verslo konfederacija. Nominacija Socialiai atsakingas verslas. Prieiga internete:
http://www.lvk.lt/lt/apdovanojimai/socialiai-atsakingas-verslas
27. Lietuvos Respublikos Vyriausyb (2007). Dl Nacionalins alij pirkim programos patvirtinimo.
Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=302823&p_query=&p_tr2=
28. Lietuvos Respublikos Vyriausyb (2010). Dl Nacionalins moni socialins atsakomybs pltros 2009-
2013 m. programos ir jos gyvendinimo 2009-2011 m. priemoni plano patvirtinimo. Prieiga internete:
www.lrvk.lt/bylos/Teises_aktai/2010/01/14587.doc

49
29. Lietuvos Respublikos Vyriausyb (2012a). Dl Nacionalins moni socialins atsakomybs pltros 2009-
2013 m. programos ir jos gyvendinimo 2012-2013 m. priemoni plano patvirtinimo. Prieiga internete:
www.socmin.lt/.../7892/2012-2013%20m.%20priemoniu%20planas.pdf
30. Lietuvos Respublikos Vyriausyb (2012b). Dl Valstybs paangos strategijos Lietuvos paangos
strategija Lietuva 2030 patvirtinimo. Prieiga internete:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425517&p_query=&p_tr2=2
31. Lietuvos Respublikos Vyriausyb (2012c). Dl 20142020 met nacionalins paangos programos
patvirtinimo. Prieiga internete:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439028&p_query=&p_tr2=2
32. Liyanage U. The Institute of Chartered Accountants of Sri Lanka (2007). From CSR to SRB.
33. MHC International Ltd (2008), National Social Responsibility Index (NSRI), sudar Michael Hopkins
34. Passport to Trade (2014) Business etiquette. Lithuania. Prieiga internete:
http://businessculture.org/eastern-europe/lithuania/business-etiquette/
35. Pauzuoliene J., Mauriciene I. (2010). moni socialins atsakomybs svarba: visuomens poiris. ISSN
2029-9370. Regional Formation and development StudieS, no. 2 (10
36. Pauuolien J. (2010) Socialins atsakomybs taka darniai verslo pltrai.
37. Smaliukien R. (2009). Vieojo ir privataus sektori bendradarbiavimo taka socialinei atsakomybei
versle.
38. imanskien, L., Pauuolien J. (2010). moni socialins atsakomybs svarba Lietuvos organizacijoms.
ISSN 1822-6760. ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure
development. 2010. Nr. 20 (1). Research papers.
39. treimikien D., Puinait R. (2009) The Role of Public Sector in Corporate Social Responsibility
Development in Lithuania.
40. Technopolis group (2013). Global Trends and Drivers as Challenges for Lithuanian Research and
Innovation Policy. Background paper to support the development of a Smart Specialisation Strategy
in Lithuania
41. The Economist (2010, 2011, 2013). Intelligence Units index of democracy.
42. Transparency International (2010, 2011, 2013, 2014) Corruption Perception Index.
43. Kvalitetas (2012). moni socialins atsakomybs paangos Lietuvoje alies lygmeniu 2011 m. vertinimo
ataskaita.
44. UNDP (2007) Human Development Report 2007/2008. Fighting Climate Change: Human Solidarity in a
divided world.
45. UNDP (2010, 2011, 2013) Human Development Report.
46. United Nations Development Programme (2007). Baseline Study on CSR Practices in the New EU
Member States and Candidate Countries
47. Verslo odynas. CSR. Prieiga internete: http://www.businessdictionary.com/definition/corporate-
social-responsibility.html
48. Vieosios politikos ir vadydos institutas (2007). Baseline study on Corporate Social Responsibility
practices in Lithuania;
49. Viej pirkim tarnyba (2015) alieji pirkimai. Prieiga internete:
http://vpt.lt/rtmp8/dtd/index.php?pid=1089635293&srid=55&vid=34&lan=LT
50. Visionary Analytics (2013). Temin apvalga: trauki ir besimokanti visuomen. Pareng Simonas
Gauas.
51. Visionary Analytics (2014). Lietuvos paangos ataskaita: paangos rodikliai 2009-2014.
52. Visionary Analytics (2015a). Inovatyvus vieasis sektorius misija manoma? Teminio tyrimo ataskaita.
53. Visionary Analytics (2015b). Lietuvos paangos ataskaita: sumani visuomen.
54. Visionary Analytics (2015c). Gerosios patirties pavyzdi, gyvendinant strategij Lietuva 2030,
biblioteka: metodika ir gerosios patirties pavyzdiai.
55. Visser, W. (2012) Future Trends in CSR: The Next 10 Years, CSR International Inspiration Series, No. 11
56. Werther W. B, Chandler Jr. D. (2010) Strategic Corporate Social Responsibility: Stakeholders in a Global
Environment. SAGE Publications, Apr 28, 2010 - Business & Economics.
57. World Bank (2005) What Does Business Think about Corporate Social Responsibility? Part I: Attitudes
and Practices in Estonia, Latvia and Lithuania. Enabling a Better Environment for CSR in CEE Countries
Project.
58. World Economic Forum (2014). Global Competitiveness Report, Competitiveness Rankings (2014-2015).

50
Tyrimo respondent sraas

Nr. Pavard, vardas Institucija, pareigos Data

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) tarybos

1. Audron Alijoit 2015-07-14
pirminink

2. Vaiva Braionyt UAB Ekonomins konsultacijos ir tyrimai vyr. konsultant 2015-07-14

3. Renata Gaudinskait AB TEO LT Socialins atsakomybs pltros vadov 2015-07-14

LR socialins apsaugos ir darbo ministerijos Darbo

4. Liudvika Graulien 2015-07-15
departamento Socialins partnerysts skyriaus vyr. specialist
LR socialins apsaugos ir darbo ministerijos Moter ir vyr
5. Vanda Jurnien 2015-07-14
lygybs skyriaus vedja
Projekt iniciatorius; Lietuvos atsaking restoran ir tiekj
6. Artras Neejauskas 2015-07-14
tinklo (LARTA) iniciatorius
LR socialins apsaugos ir darbo ministerijos Darbo 2015-07-15;
7. Arvydas Ramelis
departamento Socialins partnerysts skyriaus vedjas 2015-07-20

8. Mindaugas Reikinis AB Lietuvos geleinkeliai Korporatyvini reikal vadovas 2015-07-14

NB: visi tyrimo respondentai buvo apklausti telefonu arba el.patu; kita dalis respondent i vieojo ir privataus sektoriaus, su
kuriais buvo susisiekta, negaljo pateikti/nepateik savo atsakym SAV klausimais.

51
2 PRIEDAS. GEROJI SOCIALIAI ATSAKINGO VERSLO PRAKTIKA
emiau pateikiami gerosios praktikos pavyzdiai kiekvienai i analizuojam socialiai atsakingo verslo
potemi. Gerosios praktikos pavyzdiai yra atrinkti remiantis paslaug teikjui prieinama informacija.
Isami gerosios praktikos pavyzdi analiz gali pakoreguoti atliktus pasirinkimus.

VISOMS POTEMMS AKTUALS PAVYZDIAI

Pavadinimas: Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas (NAVA)
Vykdytojas: Socialins apsaugos ir darbo ministerija kartu su kio bei Aplinkos ministerijomis
Tikslas: atkreipti dmes, kad aliosios ekonomikos princip galima laikytis ne vien mons gamybinje
veikloje. Atkreipti dmes tai, ar patys darbuotojai yra skatinami rpintis aplinka ir puoselti socialinio dialogo
pltojim su vietos bendruomene
Ssaja su SAV: NAVA yra vienintel iniciatyva Lietuvoje, kuria siekiama vertinti pagal socialiai atsakingo verslo
principus veikl vykdanias mones. is konkursas skatina gerj moni konkurencij ne siekiant pelno, o
didinant savo socialin atsakomyb. Apdovanojimas taip pat skatina progres pagal kiekvien paraik
vertinimo kriterij vertinami monje nustatyti pagrindiniai SA elementai, paanga u prajusius kalendorinius
metus ir gerosios praktikos pavyzdiai.
Nuorodos: http://www.socmin.lt/lt/darbo-rinka-uzimtumas/imoniu-socialine-atsakomybe-isa/nacionalinis-
atsakingo-verslo-apdovanojimas.html

Pavadinimas: Socialiai atsakingo verslo apdovanojimas

Vykdytojas: Lietuvos verslo konfederacija
Tikslas: skatinti socialins atsakomybs princip taikym verslo praktikoje, didinti socialiai atsakingos veiklos
inomum visuomenje ir aktualizuoti jos naud valstybei.
Ssaja su SAV: socialiai aktyvi moni inomumas didinimas, socialins atsakomybs princip taikymo verslo
praktikoje skatinimas, verslo bendruomens supratimo apie socialiai atsakingos veiklos naud pltimas.
Nuorodos: http://www.lvk.lt/lt/apdovanojimai/socialiai-atsakingas-verslas

Pavadinimas: Verslas atsakingai

Vykdytojas: V Rpi
Tikslas: skatinti burtis mones, kurios vykdo ar ketina vykdyti socialins atsakomybs ir aplinkosaugines veiklas,
dalintis gerja patirtimi ir praktiniais socialiai atsaking moni sprendimais.
Ssaja su SAV: pateikiami patarimai Lietuvos monms, kaip pasiekti socialins atsakomybs tikslus.
Nuorodos: www.verslasatsakingai.lt
APLINKOSAUGOS POTEMEI AKTUALS PAVYZDIAI
Pavadinimas: Piet ir Pietryi Lietuvos gyventoj informavimas ir vietimas apie aplinkai palank gyvenimo
bd
Vykdytojas: V Aplinkosaugos valdymo ir technologij centras, Alytaus miesto savivaldybs administracija,
Vilniaus miesto savivaldybs administracija, UAB Alytaus regiono atliek tvarkymo centras, UAB "VAATC"
Tikslas: piet ir pietryi Lietuvos gyventoj informavimo ir vietimo aplinkosaugos klausimais gerinimas,
visuomens tausojanios elgsenos ir aplinkai palankaus gyvenimo bdo skatinimas.
Ssaja su SAV: vaik ir jaunimo vietimas ir informavimas aplinkai palankaus gyvenimo klausimais, vartojimo
gdi formavimas, aplinkai palankaus gyvenimo bdo propagavimas, aplinkosaugini vertybi nuostat
diegimas, aplinkosauginio mstymo ugdymas ir palankaus aplinkai elgesio formavimas kasdieniniame
gyvenime.
Nuorodos: http://www.aratc.lt/projektai/igyvendinti-projektai-2/projektas-pietu-ir-pietryciu-lietuvos-
gyventoju-informavimas-ir-svietimas-apie-aplinkai-palanku-gyvenimo-buda/

Pavadinimas: Programa aliosios pramons inovacijos

Vykdytojas: LR kio ministerija, V Centrin projekt valdymo agentra
Tikslas: didinti aplinkai palanki moni konkurencingum, traukiant alij sprendim taikym esamose
tradicins gamybos monse, pasitelkiant alisias inovacijas ir verslum.
Ssaja su SAV: Programa skatina versl savo veikloje diegti alisias technologijas. Tai technologijos
padedanios mainti aliav poreik, suvartojamos energijos ir imetam teral kiek, leidianios igauti
vertingus alutinius produktus ir isprendianios atliek alinimo problemas. Jos skatina ekologin, ekonomin
efektyvum, padeda taikyti aplinkosaugos vadybos sistemas bei padaro gamybos procesus varesnius. Taip
auga Lietuvos verslo socialin atsakomyb.
Nuorodos: http://www.eeagrants.lt/programos/naujienos/program/3

Pavadinimas: Lietuvos atsaking restoran ir tiekj tinklas (LARTA)

Vykdytojas: V Kultros idj institutas
Tikslas: skatinti vieojo maitinimo sektori dirbti skaidriau ir atsakingiau ne siekiant tiesiogins naudos (pelno),
o auginant tiek vartotoj smoningum, tiek darbuotoj atsakingum bei paties verslo savinink atsakomyb.

52
Ssaja su SAV: Restoranai ne tik vieina savo pasiekimus ir pokyius, bet imasi ir gyvendina atsakingo
restoran verslo praktikas. Vartotojas gauna ymiai kokybikesn ir vertingesn produkt (be GMO, maisto
pried ir pan.) taip atkuriamas pasitikjimas tarp verslo ir klient.
Nuorodos: www.larta.lt

Pavadinimas: aliojo rakto programa (angl. Green Key Programme)

Vykdytojas: Aplinkosauginio vietimo fondas (Foundation for Environmental Education)
Tikslas: skatinti aplinkosaugos iniciatyvas ir idjas apgyvendinimo verslo sektoriuje, skatinti tiek moni
darbuotoj, tiek ir svei ekologin smoningum bei efektyviau naudoti iteklius.
Ssaja su SAV: programa siekiama pakeisti kiekvieno turizmo srities dalyvio elges bei paskatinti juos rpintis
aplinka. Pastebimi programoje dalyvaujani viebui svei ir personalo elgesio pokyiai, didesn
motyvacija dalyvauti aplinkosauginje veikloje. Daugja itekli taupymo ar atliek kieki mainimo
pavyzdi.
Nuorodos: www.aliasisraktas.lt

Pavadinimas: Iniciatyva Isaugokime Dvarioni piev kartu

Vykdytojas: V Baltijos aplinkos forumas
Tikslas: isaugoti Dvarioni piev, kurioje aptinkama gausi biologin vairov, per gerojo pavyzdio sklaid
pakviesti kitas organizacijas ir bendruomenes rpintis kitomis teritorijomis tapti vietovs eimininku.
Ssaja su SAV: Dvarioni pievos isaugojimo iniciatyva yra unikali, nes traukia bendruomen vieno
konkretaus gamtos objekto puoseljim. Taip ne tik kuriama piliei bendroji savimon aplinkosaugos
klausimais, bet ir ugdoma j atsakomyb dl konkretaus gamtos objekto likimo.
Nuorodos: https://www.lietuva2030.lt/lt/gerosios-praktikos-pavyzdziai/264-issaugokime-dvarcioniu-pieva-
kartu

Pavadinimas: Asociacija Nacionalinis Maisto kio klasteris"

Vykdytojas: Asociacija Nacionalinis Maisto kio klasteris"
Tikslas: gaminti inovatyvius auktos pridtins verts produktus i lietuvik aliav (vaisi ir darovi).
Ssaja su SAV: visos asociacijai priklausanios mons gamina tik ypatingai auktos pridtins verts
inovatyvius produktus ir tam naudoja lietuvikas aliavas. Nacionalinis Maisto kio klasteris priiri vis
gamybos proces nuo produkto sukrimo ir aliav gamybos iki transportavimo taip utikrinama, kad
vartotojus pasiekt tik aukiausios kokybs, sveiki ir ekologiki produktai.
Nuorodos: http://www.kkt.lt/lt/klasteriai/nacionalinis-maisto-ukio-klasteris

Pavadinimas: mon Vinted

Vykdytojas: mon Vinted
Tikslas: siekti, kad dvti drabuiai tapt pirmu pasirinkimu pasaulyje.
Ssaja su SAV: Nauji drabuiai nra visiems perkami, taiau nepaisant gerokai maesns kainos daugyb
moni nesirenka dvt drabui vien dl to, kad apsipirkimas nenauj rb parduotuvse nra malonus ir
pareikalauja ypatingai daug laiko.
Nuorodos: http://www.vinted.lt/

Pavadinimas: Projektas Mes riuojame

Vykdytojas: V Elektronikos gamintoj ir importuotoj organizacija ir V Ekoviesa
Tikslas: mokyti visuomen tinkamai riuoti atliekas ir sukurti efektyvi atliek tvarkymo sistem.
Ssaja su SAV: Mes riuojam ypating dmes skiria jaunosios visuomens ugdymui moksleiviai, studentai
ir net dareli aukltiniai turi bti pratinami riuoti, rinkti elektros ir elektronins rangos, neiojamj baterij
atliekas, j nealinti su kitomis buityje susidaraniomis atliekomis.
Nuorodos: http://www.mesrusiuojam.lt/

Pavadinimas: Akcija Darom

Vykdytojas: Aplinkos ministerija, Lietuvos savivaldybi asociacija, Generalin mik urdija, Regioniniai
atliek tvarkymo centrai ir Valstybin saugom teritorij tarnyba
Tikslas: skatinti Lietuvos gyventoj ekologin mstym, pilietikum, socialin aktyvum, stiprinti vietines
bendruomenes ir moni lygiavertikumo suvokim.
Ssaja su SAV: Akcijoje per vis laikotarp jau dalyvavo per 1. 101. 000 dalyvi, surinkta 35 000 t atliek. Akcija
Darom apdovanota Login 2011m. Nominacijoje Met nekomercin organizacija internete. 2012m
Darom paskelbta Pilietikiausia jaunimo organizacija. Lietuvos Radijo ir Televizijos (LRT) apdovanojimuose
Met mogaus titulas skirtas judjimui Darom.
Nuorodos: http://www.mesdarom.lt/
DARBO SANTYKI POTEMEI AKTUALS PAVYZDIAI
Pavadinimas: Gyvoji biblioteka
Vykdytojas: Nacionalinis socialins integracijos institutas
Tikslas: supaindinti skirtingus mones, per pokalb ugdyti j supratingum ir tolerancij, naikinti stereotipus ir
skatinti Lietuvos gyventoj savitarpio supratim.

53
Ssaja su SAV: Daniausiai Gyvj bibliotek metu vykusio skaitymo rezultatas pastebimas plika akimi:
skaitytojas ieina susimsts, pozityvesnis ir energingesnis, neretai susibiiuliauja su savo panekovu ar su juo
apsikeiia kontaktais. Svarbu pabrti, kad iniciatyva daro ne tik tiesiogin poveik monms, dalyvaujantiems
pokalbiuose, bet ir visiems pilieiams, nes Gyvosios bibliotekos dalyviai vliau dalijasi spdiais su kitais
monmis.
Nuorodos: http://gyvojibiblioteka.lt/

Pavadinimas: Thermo Fisher Scientific Baltics vardins stipendijos studentams

Vykdytojas: UAB Thermo Fisher Scientific Baltics
Tikslas: skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros biotechnologijai gabius ir motyvuotus
studentus, studijuojanius su biotechnologijomis ar UAB Thermo Fisher Scientific Baltics veikla susijusius
mokslus ir kryptingai gilinanius i srii inias.
Ssaja su SAV: Vardines stipendijas gaunantys studentai padeda bendrovei tyrinti strategines ar su
konkreiais projektais susijusias sritis ir patirties semiasi i patyrusi koleg ir darbo vadov (mokslini tyrim ir
eksperimentins pltros mokslo darbuotoj). Patys studentai tampa tarptautins korporacijos dalimi,
neivykdami i Lietuvos. I arti matydami mokslo darbuotoj darb, aikiau supranta kuri pakraip reikt
gilintis detaliau, kas juos i tikrj domina ir koks svarbus gali bti j darbas ateities mokslui.
Nuorodos: http://www.thermofisher.lt/lt/titulinis

Pavadinimas: Verslo pradios krepeliai jaunimui

Vykdytojas: V Versli Lietuva
Tikslas: skatinti jaunimo verslum, sudarant asmenims iki 30 met ir norintiems pradti savo versl galimyb
pasinaudoti nemokamomis verslo pradios krepelio paslaugomis, kurias sudaro paslaug paketas,
susidedantis i konsultacij ir mokym.
Ssaja su SAV: Per pirmj pus met nuo krepelio gavimo mon kr asmenys visus pirmuosius verslo
gyvavimo metus turi galimyb konsultuotis buhalterins apskaitos, marketingo, strateginio valdymo, deryb
bei kitais klausimais su savo srities profesionalais bei dalyvauti vairiuose mokymuose.
Nuorodos: http://www.verslilietuva.lt/lt/naujienos/versli-lietuva-naujienos/jaunima-verslo-pradzios-keliu-
pirmuosius-metus-profesionalai-ves-uz-dyka/

Pavadinimas: Inovatyvus policijos sistemos darbuotoj tarpkultrins kompetencijos tobulinimas

Vykdytojas: Tarptautins migracijos organizacijos Vilniaus biuras kartu su Policijos departamentu prie LR
Vidaus reikal ministerijos.
Tikslas: stiprinti policijos sistemos darbuotoj tarpkultrin kompetencij bei gebjimus vykdyti funkcijas,
susijusias su paslaug treij ali pilieiams (TP) teikimu.
Ssaja su SAV: specialist tarpkultrini kompetencij bei gebjim vykdyti funkcijas, susijusias su paslaug
treij ali pilieiams teikimu stiprinimas.
Nuorodos: http://www.mipas.lt/lt/eif-finansuojami-projektai/260/inovatyvus-policijos-sistemos-darbuotoju-
tarpkulturines-kompetencijos-tobulinimas

Pavadinimas: Barclays Lietuvoje

Vykdytojas: Barclays
Tikslas: bendradarbiaujant su mokslo staigomis, ugdyti informacini technologij specialistus.
Ssaja su SAV: teikia rekomendacijas informatikos student akademinms programoms ir padovanojo
dstymui reikalingos mediagos bei rangos. 2010 m. Barclays atnaujino keturias informatikos klases VU
Matematikos ir informatikos fakultete ir vien klas Vilniaus licjuje, kurioms padovanojo kompiuterins ir
kitokios modernios rangos. Bendrov kasmet nuo 2010 m. darbina kelet VU absolvent, o nuo 2011 m.
priima ir Kauno technologijos universiteto absolvent. Barclays technologij centras 2014 m. irinktas
patraukliausiu darbdaviu Lietuvoje.
Nuorodos: http://www.lifeintechnology.co.uk/global-locations/vilnius-lithuania/

Pavadinimas: CSC Lietuvoje

Vykdytojas: CSC Baltic
Tikslas: vairiomis socialiai atsakingomis iniciatyvomis prisidti prie verslo kultros gerinimo.
Ssaja su SAV: nuo 2014 m. pabaigos vykdoma Graduates programa, kurios metu darbinti neseniai studijas
baig specialistai, kurie kas pusmet rotuojami skirtingus kompanijos skyrius. net ir krizs laikotarpiu palaik
konkurencing darbuotoj darbo umokest jiems buvo mokamos papildomos imokos, priklausanios nuo
metini finansini kompanijos ir asmenini darbuotojo rezultat. Bendrovje rpinamasi darbuotoj sveikatos
draudimu, remiami sportuojantys, finansuojamos studijuojani darbuotoj studijos. 2014 m. ruden pradtas
vykdyti bendras organizacijos Gelbkit vaikus ir bendrovs CSC Baltic projektas verslumo ugdymo
seminarai vyresniems globos nam aukltiniams.
Nuorodos: www.csc.com/lt

Pavadinimas: Projektas Darbdaviai u eimai palanki darboviet

Vykdytojas: ini ekonomikos forumas

54
Tikslas: sudaryti palankias slygas tikslinei grupei derinti eimos ir darbo sipareigojimus ir skatinti eimai
palankios darboviets krim sukuriant motyvuojant ir lengvai integruojam monse model eima ir
darbas.
Ssaja su SAV: gyvendinant projekt rengiami vairs mokymai, susij su eimai palankios politikos monse ir
visuomenje skatinimu, lanksiu darbo organizavimu, lyi lygybs principo darbovietje paisymu, eimos ir
darbo sipareigojim derinimu, savo interes darbo rinkoje gynimu, eimos sipareigojim pasidalijimu,
socialins atsakomybs gdi ugdymu, socialini paslaug teikj vaidmeniu gerinant eimos gyvenimo
kokyb, profesin skm ir pan. temomis.
Nuorodos: http://www.sidmc.org/portfolio_item/darbdaviai-uz-seimai-palankia-darboviete
SOCIALINI INVESTICIJ POTEMEI AKTUALS PAVYZDIAI

Pavadinimas: Projektas Kam to reikia?!

Vykdytojas: AB Swedbank ir UAB Omnitel
Tikslas: didinti moksleivi motyvacij ir padti jiems pasirinkti profesin veikl.
Ssaja su SAV: Projektas jungia mones ir mokyklas i daugelio Lietuvos region. Iniciatyva Kam to reikia?!
sudaro galimybes vairi srii ir profesij atstovams bei mokiniams susitikti ir suinoti, kaip konkretus mogus
pasirinko kur studijuoti ir kaip klostsi jo tolimesn karjera.
Nuorodos: http://www.kamtoreikia.lt/

Pavadinimas: Labdaros ir paramos fondas Maisto bankas

Vykdytojas: Lietuvos ir JAV iniciatyvos" kartu su Kraft Foods Lietuva"
Tikslas: padti pamaitinti skurstanius Lietuvos gyventojus, mainti maisto vaistym, skatinti visuomens
solidarum ir pilietikum.
Ssaja su SAV: Maisto banko veiklos dka labdaros valgyklos galjo sumainti savo veiklos katus joms
maistas yra atveamas, tad u maesn pinig kiek jos gali patiekti tiek pat maisto. Akcij metu imtai ne pelno
siekiani organizacij ir tkstaniai savanori padeda rinkti moni aukojam maist skurstantiesiems.
Nuorodos: http://maistobankas.lt/

Pavadinimas: Projektas Pagalba daiktais

Vykdytojas: V Geros valios projektai ir LPF Pilietins atsakomybs fondas
Tikslas: internetins platformos palaikymas ir vystymas, darbas su savanoriais kuratoriais, kurie kuria svetains
turin, Komunikacija, kvieianti pilieius ir verslo mones dovanoti nebereikalingus daiktus.
Ssaja su SAV: Per penkerius projekto gyvavimo metus, 2015 m. jau buvo padovanota vir 4000 daikt,
patenkinti 62 proc. daikt poreiki, usiregistrav 615 stokojantieji ir 657 dovanotojai. Iniciatyvos vizija
bendruomenika visuomen, kurioje iniciatyva Pagalbadaiktais.lt bt organizacij partnere ir piliei
patarja, priimant tinkamus geros valios sprendimus.
Nuorodos: http://pagalbadaiktais.lt/

Pavadinimas: Programa Socialinis taksi

Vykdytojas: V Nacionalinis socialins integracijos institutas
Tikslas: absoliuti mogaus laisv judti ir individ galinimas siekti savo tiksl.
Ssaja su SAV: monms, neturintiems pakankam finansini itekli suteikiamos teiss laisvalaik, darb ir t.t.
Tai pat pastebimas padidjs vartotoj savarankikumo jausmas. Bendra nauda visuomenei plaija prasme
yra didesnis tikslins ios paslaugos grups moni su negalia matomumas vieajame ms visuomens
gyvenime. Tai skatina poirio iuos mons kait.
Nuorodos: http://socialinistaksi.lt/page/apie

Pavadinimas: Asociacija Langas ateit

Vykdytojas: AB ATEA, AB Swedbank, AB SEB bankas, Advokat kontora Valiunas Ellex, PR Service /
Edelman Affiliate, UAB Omnitel, AB TEO, Sveikatos apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo bira,
Susisiekimo ministerija, Vidaus reikal ministerija, Microsoft Lietuva, AB bankas DNB
Tikslas: inicijuoti abipus verslo ir valdios institucij bendradarbiavim, skatinti visuomen naudotis
informacinmis technologijomis ir mainti skaitmenin atskirt Lietuvoje.
Ssaja su SAV: Asociacijos Langas ateit veikla prisidjo prie to, kad interneto skverbtis Lietuvoje nuo 9 proc.
(2002 m.) padidjo iki 74 proc. (2015 m.). Daugiau nei 150 000 gyventoj (daugiausia vyresnio amiaus ir i
kaimikj region) visoje Lietuvoje moksi naudotis kompiuteriu, e-paslaugomis, interneto pradmen. 2002-
2003 m. steigti pirmieji 175 vieosios interneto prieigos takai, parengti j kuratoriai. 2006 m. asociacija Langas
ateit dalyvavo kuriant dar 400 prieigos tak. Saugaus interneto naudojimo srityje apmokyta apie 5000
pedagog, jiems perduota ir pamok moksleiviams mediaga. Apie 3000 jaunuoli dalyvavo renginiuose
apie skaitmenini darb svarb, tobulino darbui reikalingus IRT gebjimus. Dar 30 000-50 000 sitrauk
kasmetinius Interneto savaits bei Saugesnio interneto savaits renginius.
Nuorodos: http://langasiateiti.epilietis.eu/index.php/lt/

Pavadinimas: Projektas Duokit ans!

Vykdytojas: UAB Investicij ir verslo garantijos (INVEGA)

55
Tikslas: ukrsti verslumo dvasia net atokiausi Lietuvos kampeli gyventojus, ir ypa jaunim. Projektu
siekiama parodyti, kad yra galimyb igyventi i savo verslo idjos, ir net maame miestelyje rasti verslo ni ir
galimybi sukurti patraukl ir reikaling produkt ar paslaug.
Ssaja su SAV: traukiant darbo biras, buvo suburtos jaun nedirbani moni komandos didiausiu nedarbu
pasiyminiuose regionuose ir suteikta pagalba jiems gyvendinant verslo idjas realybje kuriant savo
mones. ias komandas konsultavo verslo ekspertai.
Nuorodos: http://www.invega.lt/lt/menu-top/invega-aktualijos-/naujienos/is-darbo-birzos-i-verslininko-
kede.htm

Pavadinimas: Darbo paiekos portalas Galiu dirbti

Vykdytojas: V Negalij socialini moni sjunga
Tikslas: didinti negalij socialini moni Lietuvoje ir Latvijoje konkurencingum, siekiant sudaryti kuo
palankesnes slygas negalij darbinimui.
Ssaja su SAV: Portalas Galiudirbti.lt veikia tarsi tiltas tarp dviej tikslini grupi darbuotoj su negalia ir
darbdavi. iuo metu portale Galiudirbti.lt jau yra usiregistrav 3494 potencials darbuotojai, 354
potencials darbdaviai, siloma 100 darbo viet monms su negalia. Vykdant projekt gyvendinamos
vairios veiklos, siekiant itirti negalij padt Lietuvoje, j nedarbo prieastis, parengti pasilymus,
skatinanius aktyvesn negalij traukim darbo rink. Taip pat stengiamasi itirti ir identifikuoti ekonominius
sektorius, kuriuose pagal savo negalios pobd negalieji turt daugiau galimybi gauti darb.
Nuorodos: http://www.galiudirbti.lt/

SKAIDRUMO POTEMEI AKTUALS PAVYZDIAI

Pavadinimas: Projektas Ratai
Vykdytojas: Valstybin mokesi inspekcija (VMI) prie LR Finans ministerijos
Tikslas: utikrinti juridini asmen ir gyventoj, prekiaujani automobiliais bei teikianiais j remonto
paslaugas, pajam apskaitym bei vertinti toki moni vadov turt ir pajamas.
Ssaja su SAV: Projekto Ratai metu stebima tendencija, kad nors variklini transporto priemoni ir motocikl
didmenins ir mamenins prekybos bei remonto moni apyvarta 2014 m. sumajo 6,3 proc., pradjus
gyvendinti projekto metu numatytas priemones, vis daugiau pardavimus vykdani gyventoj j legalizuoja.
2014 m. individuali veikl prekybai naudotais automobiliais registravo beveik 2 kartus daugiau asmen nei
2013 m., steigiama daugiau moni, o naudot automobili pardavimo veikl ilgiau vykdanios mons
darbina naujus vadybininkus, kurie iki projekto vykdymo buvo laisvieji agentai ir veikl vykd elinje
ekonomikoje.
Nuorodos: http://www.vmi.lt/cms/naujienos/-/asset_publisher/Gizm3fjHUUgi/content/id/8704702

Pavadinimas: Akcija ioje alyje nra vietos eliui

Vykdytojas: skaidraus verslo iniciatyva Baltoji banga ir asociacija Investors Forum
Tikslas: suprantamai ir vaizdiai informuoti visuomen apie elins ekonomikos bei mokesi vengimo
mastus Lietuvoje ir j poveik visuomenei.
Ssaja su SAV: Po 2012 m. surengtos akcijos Lietuvos verslininkai Vyriausybje pasira Skaidraus verslo
deklaracij, kuria sipareigojo laikytis skaidraus verslo princip ir bendradarbiauti su valstybs institucijomis
formuojant nepakantum elinei ekonomikai. 2014 m. akcijos proga Vyriausybje surengta konferencija
Poveikis elinei ekonomikai: baudimas ar prevencija, kurios metu Seimo, Vyriausybs nariai, verslo ir
valstybs institucij, NVO ir profesini sjung atstovai dalijosi patirtimi ir valgomis apie kovos su eline
ekonomika priemones.
Nuorodos: http://www.baltojibanga.lt/Lietuva-be-seslio-akcija-uz-skaidruma.html

Pavadinimas: Antipiratin akcija Kurk, grok, transliuok nevok!

Vykdytojas: V Vieno aktoriaus teatras
Tikslas: skleisti informacij apie autori teises ir gretutines teises, siekiant utikrinti j apsaug, keisti visuomens
poir intelektins nuosavybs apsaugos svarb.
Ssaja su SAV: akcijos metu transliuotos laidos, kuri temos apm autori, gretutines teises, piratavim
internete, klausytojai buvo supaindinti su kriminalins policijos biuro intelektins nuosavybs apsaugos
skyriaus veikla. Akcijos metu radijo stoties Vox Maris klausytojai ne tik buvo skatinami atsakingiau irti
autorines teises, bet ir suinojo naujos informacijos apie autori bei gretutines teises ir j paeidimus.
Nuorodos: http://www.sukasiplanetos.net/atskiri/nevok_temos.htm

Pavadinimas: Kampanija Siningas kain perskaiiavimas

Vykdytojas: LR kio ministerija kartu su LR Finans ministerija ir UAB Idea Prima
Tikslas: kuriant abipusiu pasitikjimu grindiam aplink, apsaugoti Lietuvos vartotoj interesus vedant eur ir
utikrinti sining paslaug bei preki kain perskaiiavim.
Ssaja su SAV: ia kampanija siekta paskatinti verslo subjektus (t. y. mones, staigas ir individualia veikla
usiimanius fizinius asmenis) savanorikai sipareigoti siningai perskaiiuoti kainas i lit eurus ir nesinaudoti
euro vedimu kaip pretekstu didinti preki ir paslaug kainas.
Nuorodos: http://www.euras.lt/lt/geros_praktikos_memorandumo_nariai

56
Pavadinimas: Mobilioji programl Pranek
Vykdytojas: Valstybin mokesi inspekcija
Tikslas: susigrinti daugiau biudeto pajam, prarandam dl nuslpt mokesi.
Ssaja su SAV: gyventojai VMI gali praneti apie atlyginim vokeliuose atvejus, prekyb kontrabandinmis
prekmis, neiduodamus kvitus, nelegal darb ir kitus paeidimus. Pastebj daromus ar galimai atliekamus
mokestinius paeidimus, gyventojai imaniuoju telefonu gali nufotografuoti, nufilmuoti ar rayti gars
paeidimo metu.
Nuorodos: https://www.vmi.lt/cms/documents/10162/7005455/Naudotojo+vadovas/618602a1-cd01-49df-
af2d-941613dbc59c

Pavadinimas: Projektas Be elio

Vykdytojas: V Lietuva be elio
Tikslas: burti pilieius, neabejingus elins ekonomikos problemai.
Ssaja su SAV: projektas Be elio skirtas informacijai apie tokias problemas kaupti ir vieinti. Tai gali padti
isprsti elins ekonomikos masto problem. Tinklapyje www.beseselio.lt sukurtas Lietuvos elio
emlapis, kur kiekvienas lankytojas emlapyje gali pamatyti nelegalios prekybos takus, vertinti, kurie alies
regionai yra labiausiai apimti elio. Taip pat ia skelbiamas teissaugos institucij jau udaryt nelegalios
prekybos tak skaiius. Svetainje integruotas skaitiklis realiuoju laiku rodo, kiek pinig dl elins
ekonomikos praranda Lietuvos biudetas.
Nuorodos: www.beseselio.lt

Pavadinimas: Iniciatyva Lietuva 2.0

Vykdytojas: V LT2.0
Tikslas: sukurti slygas, leidianias kiekvienam Lietuvos pilieiui minimaliomis pastangomis maksimaliai
sitraukti valstybs gyvenim.
Ssaja su SAV: iame tinkle vartotojai gali pasisakyti jiems aktualiais klausimais, teikti problemas sprendianius
sumanymus, juos vystyti kritikuoti, palaikyti, svarstyti alternatyvas, iekoti galutinio sprendimo ir gal gale juos
gyvendinti.
Nuorodos: https://www.lietuva2.lt/

Pavadinimas: Pilietin iniciatyva Baltosios pirtins

Vykdytojas: programos Kurk Lietuvai dalyvis Simas Simanauskas
Tikslas: kvpti ir galinti visuomen aktyviai reikti pilietin pozicij, skatinti skaidri viej politik bei
profesionali, nesavanaudik ir rezultatus orientuot valstybs tarnyb.
Ssaja su SAV: Iniciatyva suteik galimyb pilietikai aktyviems visuomens nariams patiems aktyviai stebti
Seimo rinkimus 2012 m. spal ir 2013 m. kov, 2014 m. LR Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, o 2015 m.
savivaldybi taryb ir mer rinkimus. Piliei, norini prisidti prie skaidresni rinkim, aktyvumas vis auga.
Nor prisijungti prie Baltj pirtini ir stebti 2015 m. savivaldybi taryb ir mer rinkimus ireik per 1000
savanori.
Nuorodos: http://baltosiospirstines.lt/kas_mes

57