MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

TEISĖS FAKULTETAS

RAŠTO DARBAS TEMA:

BIUDŽETO SAMPRATA IR REIKŠMĖ

Atliko: TVbns4-01 grupės studentės : Brigita Karpovičiūtė,

Greta Jakubonytė, Dovilė Vinikaitė

Tikrino: Lektorė Dovilė Mingėlaitė

Vilnius 2015 metai

 Turinys
I. Įvadas...................................................................................................................................3
II. Dėstomoji dalis....................................................................................................................4
1. Biudžeto samprata ir reikšmė...........................................................................................4
2. Lietuvos biudžeto sistemos samprata ir struktūra..........................................................5
3. Valstybės ir savivaldybių biudžetų teisinis reglamentavimas........................................7
4. Valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo principai ir šaltiniai.............................8
5. Valstybės biudžeto tvirtinimo tvarka ir terminai............................................................9
6. Savivaldybių biudžetų tvirtinimo tvarka ir terminai....................................................12
III. Išvados............................................................................................................................14
Literatūra..................................................................................................................................15
 I. Įvadas

Tikriausiai ne vienam šiuolaikinės visuomenės žmogui teko susidurti su sąvoka

biudžetas. Daugelis šią sąvoką vartoja kasdien, tačiau nežino, kaip iš tiesų atsirado ši sąvoka, ar
ką ji išties reiškia. Šiuo rašto darbu bandysime glaustai, tačiau tiksliai apibūdinti, ką reiškia
biudžetas, jo vartojimo aspektus, kas jį sudaro ir galiausiai, kaip jis formuojamas. Šio darbo
tikslas – supažindinti bei pagilinti žinias, susijusias su apie biudžeto sąvoka ir visa, kas su juo
susiję. Tačiau, konkrečiau nagrinėsime tai , kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
visuma sudaro LR nacionalinį biudžetą ir aptarsime valstybės ir savivaldybių biudžeto aspektus.
 II. Dėstomoji dalis

1. Biudžeto samprata ir reikšmė

Žodis biudžetas pirmiausia pradėtas vartoti Anglijoje, kilęs iš seno prancūzų kalbos
žodžio „bouge“ arba „boulgette“, kaip išvestinis iš lotynų žodžio „bulga“, kuris reiškia odinis
krepšys, o 1802 metais prancūzai pirmą kartą pavartojo terminą ,,budget“ valstybės pajamų bei
išlaidų sąmatos prasme. Nuo to momento prancūzai šį terminą pradėjo oficialiai vartoti
žodynuose ir finansų ūkio terminologijoje. Šis žodis XIX a. paplito po visą pasaulį ir pradėjo
reikšti viešojo finansinio ūkio pajamų ir išlaidų planą.

Biudžetas įgyja dabartinės reikšmės ir viešosios teisės pobūdį, kai visos valstybės
pajamos ir išlaidos įtraukiamos į vieną bendrą sąrašą ir kiekviena valdymo šaka tenkinasi tik
tomis sumomis, kurios tuo sąrašu jai paskirtos ir leistos. Biudžetu pradėta suprasti patys
finansiniai projektai, kur būdavo nurodyta reikalaujamieji mokesčiai ir būsimos išlaidos.

Biudžetas gali būti suprantamas keliomis prasmėmis:

 Materialine prasme – tai valstybės, savivaldybės centralizuotas išteklių fondas, kuris

naudojamas valstybės, savivaldybės poreikiams tenkinti;
 Ekonomine – visuma ekonominių santykių, kurių atsiradimas susijęs su biudžetinių
fondų sudarymu ir naudojimu;
 Teisine prasme – teisės aktas, kuris įtvirtina valstybės pajamų išlaidų planą atitinkamam
laikotarpiui. Biudžetą teisine prasme apibūdina 3 požymiai: 1. universalus finansinis
planas, kurio rodikliai apima visas valstybės socialinės ekonominės veiklos sritis; 2. tai
pagrindinis finansinis planinis aktas, kurio pagrindu yra rengiami ir tvirtinami visi kiti
finansiniai planai; 3. biudžetas prilyginamas įstatymui ar kitam teisės aktui ir todėl jo
vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta.

2. Lietuvos biudžeto sistemos samprata ir struktūra.

Kiekvienos šalies biudžetinė sistema priklauso nuo valstybės valdymo formos bei
administracinio-teritorinio suskirstymo ypatumų, todėl skiriasi biudžeto sandara federacinėse ir
unitarinėse valstybėse. Lietuva yra unitarinė valstybė, todėl jos biudžetinę sistemą sudaro dvi
grandys, kurios yra apibrėžtos LR Konstitucijos 127 straipsnyje, tai:

 savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas;

 savarankiški vietos savivaldybių biudžetai.
 Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma sudaro LR nacionalinį biudžetą.

Lietuvos Respublikos biudžeto sandara

Lietuvos Respublikos nacionalinis biudžetas

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetai

Lietuvos biudžeto sandarą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros

įstatymas.

Biudžeto sandaros įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir

socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo,
užimtumo ir nekeliant grėsmės kainų stabilumui užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą
piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.

Valstybės biudžetas yra Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamas valstybės biudžeto

pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.
 Biudžetiniai metai - 12 mėnesių biudžeto laikotarpis, prasidedantis sausio 1 dieną ir
pasibaigiantis gruodžio 31 dieną.

Valstybės biudžetas gali būti deficitinis, subalansuotas arba perteklinis.

Biudžeto deficitas yra skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai asignavimai
viršija pajamas.

Biudžeto perteklius yra skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai pajamos
viršija asignavimus.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir
asignavimai gali būti tik piniginės lėšos.

Asignavimai - valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete patvirtinta lėšų išlaidoms ir

ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui (toliau - turtas) įsigyti suma, kurią
asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš valstybės biudžete arba
savivaldybės biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką valstybės iždą valdančiai institucijai arba
savivaldybės administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir

savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos
įmokos, rinkliavos ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos gali būti perskirstomi tik per valstybės
biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos
draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės
Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių
privatizavimo fondus.

3. Valstybės ir savivaldybių biudžetų teisinis reglamentavimas

Lietuvoje valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo teisinis

pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR biudžeto sandaros įstatymas, LR Seimo
statutas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, atitinkamų metų
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas,
Vyriausybės patvirtintos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto pajamų gavimą
ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.

Savivaldybių biudžetų teisinis pagrindas yra atitinkamų savivaldybių tarybų priimti

sprendimai dėl atitinkamų biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje biudžeto klausimams skirti 121 ir 127-

132 straipsniai, apibūdinta biudžeto sistema, nustatyti biudžeto pajamų šaltiniai bei biudžetinių
metų pradžia ir pabaiga, nurodyta, kad biudžeto projektą rengia Vyriausybė, o svarsto ir įstatymu
priima Seimas.

Metodiniams aspektams priskirtina tik vienintelė Konstitucijos nuostata, kad Seimas,

didindamas biudžeto išlaidas, privalo nurodyti išlaidų finansavimo šaltinį. Taip pat pažymėtina,
kad valstybės biudžetą kaip demokratiškai legitimuotos politikos instrumentą rodo Konstitucijos
(131 str. 2 d.) nuostata: „negalima mažinti įstatymų nustatytų išlaidų, kol tie įstatymai
nepakeisti”.

Biudžeto sandaros įstatymas yra pagrindinis šios srities įstatymas, kuriame įteisintos
svarbiausios nacionalinio biudžeto turinio, pajamų ir išlaidų planavimo bei biudžeto lėšų
naudojimo, biudžeto rengimo, tvirtinimo, vykdymo ir kontrolės nuostatos. Visa tai
reglamentuota, kaip teigiama įstatyme, siekiant efektyvaus biudžeto piniginių išteklių
naudojimo.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas reglamentuoja

savivaldybių biudžetų pajamų šaltinius ir savivaldybių biudžetams skiriamų iš valstybės biudžeto
dotacijų bei lėšų apskaičiavimo, tvirtinimo ir pervedimo tvarką. Savivaldybių biudžetų atžvilgiu
reglamentavimo objektas yra pajamos ir iš visumos, kaip išimtis, išsiskiria viena savivaldybių
biudžetų išlaidų dalis, tai - valstybės biudžeto specialios dotacijos savivaldybių biudžetams,
skiriamos tiksline paskirtimi Seimo ir Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti (5 str. 2
d.).

4. Valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo principai ir šaltiniai

Valstybės biudžeto sandara remiasi tam tikrais nusistovėjusiais principais. Biudžeto

santvarkos principai – pagrindiniai dėsniai, kuriais remiantis tvarkomas modernus konstitucinis
valstybės biudžetas. Remiantis užsienio šalių ir Lietuvos autorių darbais apie biudžetinį
procesą, galima išskirti tokius pagrindinius modernaus biudžeto sudarymo principus:
  Biudžeto tikrumas arba realumas. Šis principas taikomas abiem biudžeto dalims –
pajamoms ir išlaidoms. Tačiau šis principas yra sunkiai formalizuojamas, vadovavimasis
juo labai priklauso nuo subjektyvaus veiksnio, pirmiausia nuo asmeninių savybių tų,
kurie rengia biudžeto projektą, jį svarsto ir tvirtina. Nustatytų formalių kiekybinių
realumo reikalavimų teisės aktuose ir specialiojoje literatūroje neteko aptikti, be to,
biudžeto skaičiavimai, ypač jo pajamų dalis, dažnai grindžiami prognoziniais
skaičiavimais, kurie pagal jų prigimtį negali būti visiškai patikimi. Šis principas
reikalauja, kad į biudžetą turi būti įtrauktos tik tokios pajamos, kurios bus gautos. Tuo
tikslu stebimas kelerių praėjusių metų biudžeto pajamų gavimas ir dydis, valstybės
ekonominio gyvenimo įtaka ir pasaulinė ūkio konjunktūra.
 Biudžeto pilnumo principas. Šis principas reikalauja, kad visos numatomos biudžeto
pajamos ir išlaidos būtų įtrauktos į biudžetą.
 Biudžeto vientisumo principas. Šis principas papildo biudžeto pilnumo principą ir
reikalauja, kad visos pajamos ir išlaidos turi būti parodytos viename biudžete. Įvairių
valstybių praktikoje dažni atvejai, kai šalia nacionalinio biudžeto atsiranda jame
neparodyti fondai ar kitaip pavadintos lėšų sąskaitos, todėl svarbu vadovautis šiuo
principu sudarant biudžetą.
 Biudžeto specializacijos ir detalizacijos principas. Principas nustato, kad biudžete būtų
aiškiai ir griežtai paskirstytos išlaidos: išleidžiamos tiems reikalams, kuriems buvo
skirtos. Sudarant biudžetą pajamos ir išlaidos suskirstytos skyriais, paragrafais ir
straipsniais.
 Biudžeto viešumo principas. Nemažai valstybių teisės aktais reglamentuoja šio principo
įgyvendinimą, pavyzdžiui, nustato prievolę tam tikroms institucijoms supažindinti
visuomenę su parengto biudžeto projekto medžiaga, reglamentuoja supažindinimo būdus,
priemones ir terminus. Šis principas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Jį gana paprasta įgyvendinti vis plačiau taikant pažangesnes informacines technologijas.
Tačiau biudžeto viešumo principą įgyvendinant vis tik iškyla problema – visuomenė
neįsitraukia į aktyvų biudžeto projektų svarstymą, ypač mažas visuomenės aktyvumas.

5. Valstybės biudžeto tvirtinimo tvarka ir terminai

Biudžeto projekto sudarymas – viena iš pačių svarbiausių biudžetinio proceso stadijų.

Jo metu numatomos pagrindinės valstybės politinio, ekonominio, socialinio vystymo kryptys,
nustatoma biudžetinių lėšų apimtis ir asignavimai, t. y. biudžeto projekte atsispindi valstybės
biudžeto politika.
 Biudžetiniam procesui atskirose valstybėse būdingi tiek bendri, tiek specifiniai bruožai.
Kontinentinės teisės sistemos valstybėse biudžetas priimamas kaip vienas įstatymas, tuo tarpu
anglosaksų teisės sistemos valstybėse yra rengiami atskiri pajamų ir išlaidų dalies įstatymai.

Biudžetinis procesas:

 Jis prasideda biudžetinės iniciatyvos pareiškimu. Svarbu pabrėžti, jog nei vienas
parlamentas neturi iniciatyvos teisės biudžetiniais klausimais. Jis gali tik teikti pataisas
Vyriausybės siūlomam įstatymų projektui. Atsižvelgiant į bendrą praktiką, biudžetinės
iniciatyvos teisė priklauso aukščiausiam vykdomosios valdžios organui – Vyriausybei
arba Prezidentui.
 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekto sudarymą organizuoja LR Vyriausybė.
Biudžeto projektą rengia Vyriausybės įgaliota institucija - Finansų ministerija.
 Nacionalinio biudžeto sudarymo procese dalyvauja visos biudžetinės įstaigos, be to, kai
kurios iš jų, be savo įstaigos biudžeto projekto rengimo, dar vykdo specifines funkcijas.

Specifines funkcijas vykdo šios institucijos:

1. Lietuvos Respublikos Seimas pagal vaidmens specifiką, išskiriant Seimo komitetų ir

Seimo ( plenarinių posėdžių) lygius;
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat išskiriant Vyriausybės posėdžio, Strateginio
planavimo komiteto ir Vyriausybės kanceliarijos lygius;
3. Finansų ministerija.

Be išvardytų biudžetinių įstaigų, dar paminėtina viena nevyriausybinė organizacija –

Lietuvos savivaldybių asociacija, kuriai teisės aktais numatytos specifinės funkcijos sudarant
savivaldybių biudžetus – svarstyti ir derinti savivaldybių pajamų dydį ir išlyginimą (viena kitos
atžvilgiu), lemiančius prognozuojamus rodiklius.

Nacionalinio biudžeto sudarymas – tai ilgas, praktiškai visus metus trunkantis procesas,
kurio turinys, procedūros ir dalyvių vaidmuo, kaip jau buvo minėta, nustatyti teisės aktais, tuo
garantuojant visų dalyvių atliekamų darbų koordinavimą.

Oficialia nacionalinio biudžeto sudarymo pradžia laikytinas kasmet metų pradžioje

priimamas Vyriausybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo
planas. Technologiniu metodiniu požiūriu biudžeto sudarymo pradinis žingsnis yra valstybės
strateginių tikslų (prioritetų) bei fiskalinės politikos gairių nustatymas. Vyriausybė, nustatydama
strateginius tikslus turi vadovautis Strateginio planavimo metodika.
 Atlikusi būtinus skaičiavimus ir sudariusi projektą, Finansų ministerija pateikia jį LR
Vyriausybei. Kartu ji privalo pateikti vyriausybės nutarimo projektą „Dėl ateinančių metų
valstybės biudžeto” ir ateinančių metų LR valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių
biudžetus numatymų bei dotacijų įstatymo projektą. Šio įstatymo priedai ir sudaro valstybės
biudžetą: pajamų suma, paskirstymas pagal straipsnius, bendra asignavimų suma, jų
paskirstymas asignavimų valdytojams.

Projektas svarstomas Vyriausybės posėdyje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims.

Gavusi šiuos dokumentus LR Vyriausybė apsvarsto biudžeto projektą ir teikia jį LR

Seimui, priimdama minėtą nutarimą. Vyriausybė, prieš teikdama projektą Seimui, pateikia jį
Lietuvos savivaldybių asociacijai. Nuo tada valstybės biudžetas įžengia į svarstymo ir tvirtinimo
stadiją.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo

projektą svarsto ir tvirtina LR Seimas. Konstitucijoje numatyta, kad valstybės projektą sudaro
LR Vyriausybė ir pateikia LR Seimui ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų
pabaigos.

LR Vyriausybės pateiktame projekte turi būti nurodyta:

 bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;

 įmokų į valstybės biudžetą ;
 bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, jų paskirstymas pagal biudžetines įstaigas
programoms įgyvendinti;
 grynojo skolinimosi limitas;
 biudžetiniais metais pasirašomų valstybės garantijų limitas;
 savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų sumos, bendrosios dotacijos kompensacijų
sumos ir t.t.

Vyriausybė kartu su atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Seimui pateikia įvairius dokumentus kurie
reglamentuoti biudžeto sandaros įstatyme.

Pagal Seimo statutą, projektą pateikia iki 10 01. Seimo posėdžio sekretoriatas per 3
dienas perduoda frakcijoms, komitetams ir valdyboms, valstybės kontrolieriui. Artimiausiame
posėdyje išklausomas pranešimas apie projektą. Projektas svarstomas komitetuose, frakcijose,
skiriant ne mažiau 15 dienų. Komitetai nagrinėja projektą pagal savo kompetenciją bei pateikia
išvadas ir pasiūlymus iki 11 10. Valstybės kontrolierius išvadas ir pasiūlymus pateikia iki 11 05.
 Pagrindinis projekto svarstymas vykdomas biudžeto ir finansų komitete, kuris
formuluojant galutinę išvadą priima arba motyvuotai atmeta kitų komitetų bei frakcijų
pasiūlymus. Iki 11 05 projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje: svarsto biudžeto ir finansų
komiteto išvadą bei kitų komitetų, frakcijų ir deputatų pasiūlymus, jei jie buvo atmesti biudžeto
komitete.

Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinė Seime esanti struktūra, užsiimanti biudžeto
svarstymu. Kiti komitetai taip pat aktyviai nagrinėja šį projektą. Jų posėdžiuose kviečiami
dalyvauti LR Vyriausybės nariai ir bei biudžeto ir finansų komiteto nariai. Vėliau rengiamas
išplėstinis komitetų posėdis (dalyvauja ir LR Vyriausybės nariai).

Komitetai turi teisę reikalauti iš LR Vyriausybės pateikti duomenis, kuriais pagrįstas

projektas. Tai iš dalies atspindi biudžeto realumo principą.

Šioje stadijoje pasireiškia biudžetinės iniciatyvos teisė: komitetai, frakcijos, atskiri LR

Seimo nariai gali siūlyti keisti išlaidų sumas, tačiau neleidžiama keisti tų sumų, kurios į
valstybės biudžetą įrašytos pagal įstatymus, kitus LR Seimo priimtus norminius aktus ir LR
tarptautinius įsipareigojimus.

Norint, kad komitetų, frakcijų, LR Seimo narių pataisos realiai atsispindėtų

valstybės biudžete:

 pirma pataisas turi patvirtinti biudžeto ir finansų komitetas;

 po to joms turi pritarti LR Vyriausybė.

Pirmiausia siūlymai dėl valstybės biudžeto projekto pakeitimo pateikiami biudžeto ir

finansų komitetui, kuris pasiūlymus apsvarsto su kitų komitetų ir frakcijų atstovais, suformuluoja
išvadas. Jis kitų komitetų, frakcijų pasiūlymus gali priimti arba atmesti. Atmetimo atveju turi
pateikti motyvuotą paaiškinimą, kodėl atmetė. Jei komitetas teikia pasiūlymus ne savo sferos
klausimais, biudžeto ir finansų komitetas turi teisę atmesti šį pasiūlymą nemotyvuotai.

Biudžeto ir finansų komitetui suformulavus išvadas dėl biudžeto projekto, jis pateikiamas
svarstyti Seimo posėdyje. Išklausomas pranešimas apie projekto pataisas (biudžeto ir finansų
komiteto pirmininko) ir taip pat tame posėdyje gali pasisakyti kiti komitetų, frakcijų pirmininkai,
kiti Seimo nariai.

Per 15 dienų skiriamas antras biudžeto svarstymas: teikiamas Vyriausybės pataisytas

pagal pastabas projektas; sprendžiamas klausimas dėl biudžeto patvirtinimo įstatymo priėmimo
datos paskyrimo. Jeigu pareikšta rimtų pastabų, projektas grąžinamas prie antro svarstymo
procedūros. Komitetai ir frakcijos gali siūlyti padidinti biudžeto išlaidas, bet turi nurodyti tų
išlaidų padengimo šaltinius. Draudžiama siūlyti mažinti išlaidas, kurios įtrauktos į biudžetą pagal
įstatymą.

Antrojo LR Seimo posėdžio, kuriame svarstomas pakoreguotas valstybės biudžeto

projektas, rezultatas gali būti įstatymo apie biudžetą priėmimo paskyrimas viename iš
artimiausių posėdžių. Iki šio posėdžio priimami nauji pasiūlymai dėl projekto. Kitas galimas šio
posėdžio rezultatas – projekto grąžinimas LR Vyriausybei patobulinti. Taip atsitinka, kai būna
daug nesutarimų.

Tvirtinant biudžetą balsuojama dėl alternatyvių biudžeto pakeitimo siūlymų, kurių

neįtraukė Vyriausybė; jie priimami jei už juos balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Po to
balsuojama dėl viso biudžeto; priimamas paprasta balsų dauguma. Jei Seimas atmeta biudžeto
projektą, 5-10 dienų skiriama dar vienam pataisyto biudžeto projekto svarstymui.

Lietuvos įstatymai leidžia priimti valstybės biudžeto projekto pataisas net jei joms
nepritaria LR Vyriausybė. Tokiu atveju pasiūlyta valstybės biudžeto pataisa priimama >1/2
Seimo narių balsų. Tačiau siūloma pataisa neturi prieštarauti LR įstatymams.

Kai LR Seimas nutaria artimiausiame posėdyje priimti biudžeto projektą, baigiasi

išankstinė biudžeto svarstymo stadija. Prasideda galutinio biudžeto patvirtinimo etapas.

6. Savivaldybių biudžetų tvirtinimo tvarka ir terminai

Savivaldybių biudžetas yra pagrindinis instrumentas, kurio pagalba yra vykdomos

įstatymo pavestos funkcijos savivaldybėms. Biudžeto sandaros įstatyme yra pateikiama
savivaldybės biudžeto sąvoka, kurioje įtvirtinta, jog savivaldybės biudžetas – savivaldybės
tarybos patvirtintas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos,

remdamosi šiuo Įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų
finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis,
valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis, taip pat
savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais.

Savivaldybių vykdomosios institucijos parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių

taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybių tarybos svarsto
biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, tarybos
komitetų pasiūlymus ir išvadas. Savivaldybių biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos. Biudžetas
tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu.

Savivaldybių tarybos biudžetus patvirtina per du mėnesius nuo valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo. Jeigu biudžetas laiku nepatvirtinamas,
asignavimai metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12
praėjusių metų šių biudžetų asignavimų.

Jeigu savivaldybė nustatytu laiku nepatvirtina biudžeto, lėšos iš valstybės biudžeto

atitinkamai savivaldybei iki biudžeto patvirtinimo laikinai nepervedamos.
 III. Išvados

Taigi, siekiant užtikrinti sklandų šalies ekonominį, politinį, socialinį vystymąsi savrbu tikslingai
panaudoti valstybės pajamas. Valstybei svarbu subalansuoti gaunamas pajamas ir išlaidas, nes tik
tada galime tikėtis šalies ekonomikos augimo ir bendros visų gyventojų gerovės. Šiam tikslui
įgyvendinti ir yra pasitelkiamas valstybės biudžetas, kurio sąvoka atsirado jau XIXa. Biudžeto
projekto priėmimo eiga yra gan sudėtinga ir ilga, trunkanti net metus. Tai parodo, koks svarbu
yra valstybei biudžeto nustatymas.
 Literatūra
1. http://www.finmin.lt/c/portal/layout?p_l_id=PUB.1.52
2. Buckiūnienė O., Meidūnas V., Puzinauskas P. Lietuvos finansų sistema. – Vilnius:
Teisinės informacijos centras, 2003. P. 74.
3. Жез Г. Общая теория бюджета. – Москва, 1930. С. 15.
4. Никитина А. М. Бюджетное право/Под. ред. – Москва, 2001. С. 12.
5. https://moodle.mruni.eu/course/view.php?id=2493
6. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijai//Žin., 1992, Nr. 33-1014.
8. V. Naraškevičiūtė, A. Lakštutienė. Valstybės finansai. – Kaunas: Technologija, 2003., J.
Bivainis, A. Butkevičius. Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimas // Pinigų studijos.
2002, Nr. 4.,
9. Финансовое право/Под. ред. О. Н. Горбунова. – Москва: Юристъ,  1996.
10. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas //Valstybės  žinios. 2000, Nr. 61-
1826.
11. Lietuvos Respublikos Seimo statutas