VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

APSKAITINS INFORMACIJOS FORMAVIMAS

Kiekvienos mons veiklos rezultatas yra gautas pelnas. Didel reikm visai
mons veiklai ir pelno krimui turi informacija, kartu ir apskaitin. Neveltui XX
amius laikomas informacijos amiumi, taiau danai pasitaiko, o tai jau trukdo
darbui ne informacijos trkumas, bet beveri duomen perteklius. Todl vienas
svarbiausi tiksl - kvalifikuotai formuoti reikming informacij, sugebti laiku ir
tinkamai j panaudoti.
Apskaitin informacija formavimo procese tarsi "filtruojama", i pradini
duomen mass atmetant valdymui nereikmingus duomenis. Kaip proceso idava turi
bti pateikiama informacija, turinti patenkinti iuos bendriausius reikalavimus:
- j turi priimti vartotojas, kitaip tariant, ji turi bti perduodama tam tikrais signalais
(garsiniais, vizualiniais ir pan.), kuriuos vartotojas galt suvokti:
- informacija turi bti vartotojui suprantama. Buitiniu poiriu tai reikt, kad j
reikia perduoti tokia kalba, kuri vartotojas supranta;
- informacija turi bti perduodama i patikimo altinio, kuriuo vartotojas pasitiki:
- informacija turi bti perduodama laiku ( kol ja remiantis dar galima daryti valdymo
sprendimus) ir tiksliam adresatui - tam, kam ji yra skirta:
-

perduodama informacija turi bti reikalinga vartotojui, o jos krimo

kaina - bent jau ne didesn u teikiam naud.

Apskaita nuoseklus mons

atlikt kini operacij fiksavimas bei j

analizavimas bsimj vyki prognazavimas. Ne veltui apskaitos urnalai

prilyginami mons metraiui. Kiekviena monatlieka vienoki ar kitoki apskait.
Net paios maiausios prekybos mons turi bent vien ssiuvin, kuriame paymi
kiek preki ir u koki kain nupirkta, kiek j parduota. Tok ssiuvin galima vadinti
preli apskaitos urnalu.O j ipltus arba vedus dar por urnal ir juose apskaitant
pinig judjim, skol atsiradim ir j grinim bei kitas operacijas, bt galima
kalbti apie buhalterins apskaitos sistem.
mones galima klasifikuoti labai vairiai, taiau klasifikaciniai poymiai, kurie
reikmingi apskaitai yra j skirstymas pagal dyd, pagal veiklos pobd ir pagal
biznio organizavimo form. moni klasifikavimo schema pateikta ... priede.
Maos ir didels pagrindiniai klasifikavimo pagal dyd kriterijai:

1. pardavim apimties trkumas tas, kad pardavim apimtis priklauso

nuo sezonini svyravim;
2. turto dydio trkumas tas, kad pinigais imatuoto moni turto dydis
dl infliacijos nuolat keiiasi ne tik turt sigyjant, bet ir j naudojant;
3. samdom darbuotoj skaiius- tik vienpusikai apibdina moni dyd.
Siekiant ivengti mint trkum, galima sukurti bendr rodikl, kuriame bt
atsivelgiama visus tris kriterijus. Daniausiai nustatoma, kiek produkcijos gali
pagaminti ar parduoti mon, ar kiek preki ji gali perparduoti.
Pagal PM Nr

pelno mokesio lengvata juridini asmen, kuri

bendrosios pajamos per mokestin laikotarp nevirija 100 tukst..lit ir vidutinis

srainis darbuotoj skaiius nevrija 10 moniapmokestinamasis pelnas
apmokestinamas 13% pelno (pajam) mokesio tarifu.
Pagal veiklos pobd:
paslaugas teikianios tai nemeterialins sferos mons (buhalterines,
juridines, sveikatos apsaugos, mokymo, remonto paslaugas teikianios). Paslaug
pirkjas daniausisi sunaudoja jos suteikimo metu.
prekybins mons tai mons, kurios galutinis tikslas, kuo pelningiau
parduoti savo produkcij (universalins bei specializuotos parduotuvs, didmenins
prekybos bazs ir kt.). Prekybini moni veikla isiskitia tuo, kad jos sigyja jau
gatavus gaminius, kuriuos vliau parduoda pirkjams, kitaip tariant, perparduoda.
ios mons reikalingos tam, kad padt gaminanioms produkcij monms
pelningai parduoti prekes.
perdirbimo mons tai mons, kurios nusipirkusios aliav, sigijusios
btin rengim ir pasamdiusios reikiam darbuotoj, i ios aliavos pagamina
gatav produkcij, kuri vliau parduoda prekybos monms arba tiesiog
vartotojams.
mirios mons perdirbimo mons norom nenorom usiima ir prekybine
veikla. Kartais ios mons gali paios parduoti savo produkcij ir galutiniams
vartotojams per specializuotas parduotuves. Neretai paios mons gamina
produkcij ir atlieka vairius patarnavimus.
Svarbiausias apskaitos tikslas teikti rekiam informacij ioriniams
vartotojams. Tuo tarpu akcininkui nelabai svarbu, k gamina mon, kurios akcijas
jis sigijo. Jam svarbiau, kok peln ji gauna ir kokia top pelno dalis tenka jam. Todl
finansins atskaitomybs forma turi bti kuo vienodesn visose monse

nepriklausomai nuo j dydio ar veiklos pobdio. Didel reikm moni apskaitos

organizavimui turi biznio organizavimo formos.
Individuali mon nuosavybs teise priklauso vienam savininkui, kuris atsako
u savo sipareigojimus ir veiklos rezultatus visu savo turtu. Visus sandrius
savininkas sudaro savo vardu. Jo monje gali dirbti ir samdomi darbuotojai, kurie
neturi jokios teiss nurodinti savininkui, kaip elrtis vienu ar kitu atveju. Jeigu
personalin mon yra pakankamai didel, savininkas gali samdyti ir valdytojus,
kurie vykdo j nurodymus. Taiau daniausiai tai nedidels prekybos ar paslaug
teikimo mons, kuriose visas funkcijas atlieka patys savininkai.
Usiregistravusios registre ir gavusios valdios leidim veiklai, ios mons
privalo pradti vesti apskait. Vedant apskait, btinai reikia atskirti mons turt
(kur savininkas naudoja mons veiklai) ir asmenin savininko turt (pavyzdiui, jo
gyvenamj nam ar apyvokos daiktus). Taiau, nesinaudodamas juridinio asmens
teismis, toks savininkas kreditoriams, tiekjams, samdomiems darbuotojams bei
valdios organams atsako visu savo turtu, kartu ir asmeniniu.
Privalumai:

lengvas individuali moni krimas, kadangi savininkai rizikuoja tik

savo turtu, todl valdios organai daniausiai lengvai duoda sutikim
joms kurti, jeigu veikla yra nedraudiama;

moni savininkai paprastai moka maesnius mokesius, kadangi iuo

atveju ivengiama dvigubo apmokestinimo skirtingai negu akcinse
bendrovse;

paprastesn atskaitomyb pajam deklaracija.

Trkumai:

toki moni savininkams nepavyksta sukaupti didelio turto ir smarkiai

iplsti gamybos;

savininkai nuolat rizikuoja visu savo turtu, o tai veria juos bti kartais
net perdtai apdairius;

firmos egzistavimo laikotarp riboja savininko gyvenimo trukm.

monink bendrijas gali kurti keletas savinink (ne < 2 ir ne > 20 fizini ar
juridini asmen) savo noru. J kr asmenys gali patys valdyti, pareigoti iam
darbui vien i bendrijos nari arba naudotis samdom valdytoj paslaugomis. ios

bendrijos nesinaudoja juridinio asmens teismis, todl u savo veiklos rezultatus

privalo atsakyti visu savo turtu. Turtins atsakomybs laipsnis priklauso nuo
bendrijos pobdio.
1. Tikrosios kins bendrijos nariai u bendrijos veiklos padarinius solidariai
atsako visu savo turtu.
Iekovas gali pareikalauti apmokti jam priklausani pinig sum i bet kurio
bendrijos nario. Pastarieji patys (ar per teism) privalo isprsti turtinius
ginus.
2. Komanditini (pasitikjimo) kini bendrij tikrj nari padtis nieko
nesiskiria nuo tikrosios kins bendrijos nari padties. Tuo tarpu nariai
komanditoriai u bendrijos veiklos padarinius atsako tik tam tikra, neta bendrij,
turto dalimi, todl maiau rizikuoja, bet j taka tvarkant mons reikalus yra daug
maesn. Tikrieji nariai gali net nesuteikti jiems balsavimo teiss.
Privalumai:

kins bendrijos, sujungdamos keleto savinink turt, gali lengviau ir

greiiau sukaupti bizniui reikaling l kiek;

Trkumai:

visu savo turtu atsako ne tik u savo, bet ir u partnerio veiklos

pasekmes;

mirus ar ijus kins bendrovs bent vienam tikrajam nariui, bendrija

iyra ir turi bti steigiama i naujo.

Akcins bendrovs gali kurti daugelis moni, sujungdami savo turt

vien mon. Jie tai daro sigydami akcij. Akcija - vertybinis popierius, suteikiantis
jos turtojui teis balsuoti, gauti tam tikr bendrovs pelno dal, vadinamj
dividend, taip pat leidiantis pretenduoti bendrovs turto dal j likviduiojant.
Bendrov naudojasi juridinio asmens teismis. Tai rekia, kad visi be iimties
akcininkai neatsako savo asmeniniu turtu u mons sipareigojimus ir jos bankroto
atveju rizikuoja netekti tik tos dalies savo turto, kuri jie ne apmokdami u
akcijas.
AB skiriasi nuo UAB tuo, kad jose akcij cirkuliacijos sfera yra udara (kam ir kiek
akcij parduoti sprendia jau esantys UAB naraiai).
UAB statinis kapitalas ne < 10.000,-Lt.
AB statinis kapitalas ne < 100.000,- Lt.
Privalumai:

akcin bendrov gali vienyti neribot savinink kiek, todl gali d\bti
didelis kapitalas;

kadangi neskmingos veiklos atveju akcininkai rizikuoja netekti tik

savo indlio, tokia nedidel rizika skatina daugel moni pirkti akcijas
ir kartu dalyvauti formuojant bendrovs turt;

kadangi akcin bendrov juridinis asmuo, atskirtas nuo j sudarani

fizini asmen, tai jos egzistavimo laikotarpis neribojamas akcij
savinink gyvenimo ar veiklos trukme. Kiekvienas akcininkas gali
parduoti jam priklausanias akcijas kitam asmeniui, bet tai jokiu btu
neslygos bendrovs likvidavimo, tik pasikeis dalis jos akcinink;

akcij savinink ir paios akcins bendrovs nuosavybs atskyrimas

reikia, kad tam tikri akcininkai negali diktuoti savo valios visiems
kitiems savininkams (akcininkams), jeigu tik jie neturi kontrilinio akcij
paketo (51% akcij). Tai yra vienas akcininkas negali rizikuoti kit
akcinink lomis;

akcininkai tiesiogiai nedalyvauja valdant bendrov, tam jie samdo savo

srities specialistus, kartais visikai nenusimananius apie ekonomik.

Trkumai:

kadangi akcin bendrov naudojasi juridinio asmens teismis, valstyb

labiau reguliuoja ir kontroliuoja jos veikl. Tuo ji gina savo piliei
potenciali akcinink interesus. Todl reikia ir daugiau laiko , norint j
kurti;

kadangi akcininkai negali daryti tiesioginio poveikio mons valdymui

, todl samdomi valdytojai gali neefektyviai panaudoti akcinink turt;

sudtingesn apskaita ir finansin atskaitomyb.

BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

Tsiamos veiklos principas reikia prielaid, jog mons veikla trunka
neribot laik, bet neina bankroto link ar nra kokios kitos prieasties, dl kurios
reikt nutraukti veikl.. kins veiklos rezultatai nustatomi su paklaida.
Pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkailabai apdairiai keist
apskaitos metodik. To reikia, kad bt galima palyginti keleto laikotarpi veiklos

rezultatus. Taiau io principo taikymas nereikia, kad apskaitos metodika neturi bti
tobulinama. Tik apskaitos metodika turi bti stabili pakankamai ilg laikotarp.
Apskaitos periodikumo principas skalbia, kad, siekiant nustatyti
mons veiklos rezultat, vertinti turimo turto, savinink nuosavybs, prisiimt
sipareigojimdydius, mons veikl btina dirbtinai suskaidyti tam tikrus
ataskaitinius laikotarpius. Pasibaigus tokiam ataskaitiniam laikotarpiui, apskaitoje
sustabdomamons vrikla, apskaiiuojamas veiklos rezultatas, vertinamas turimas
turtas, prisiimti sipareigojimai ir kiti mons finansin bklatspindintys faktai.
Kadangi tos veiklos Stabdymas dirbtinai pasirinktu momentu yra akivaizdiai
menamas (jis atliekamas tik apskaitos knygose ir buhalterijos darbuotoj galvose), o
realiai mons veikla nenurtksta, todl labai sudtinga dviej laikotarpi sandroje
vykstanius procesus teisingai ufiksuoti apskaitoje bei priskirti tinkamam
laikotarpiui. Ataskaitiniai laikotarpiai gali bti vairs, taiau mokesi statymai
nuliamiai, kad taikomas apskaitos laikotarpis yra astronominiai metai. Taiau kai
kurios mons dl savo gamybos specifikos gaki taikyti ne kalendorinius, bet
konkreios j veiklos metus. Tok apskaitos laikotarp gali nusustatyti mons, kuri
veikla glaudiai susijusi su sezonikumu.
Pajam ir snaud kaupimo principas. Jo esm ta, kad kiniai faktai
fiksuojami tuo metu , kai jie vyksta. Snaudos registruojamos apskaitoje tuo metu
kai jos susidaro, nepriklausomai nuo to ar buvo kokios nors pinigins imokos.
Pajamos tai mons udirbto turto padidjimas ataskaitiniu laikotarpiu,
nepriklausomai nuo to, ar buvo gauti pinigai.
Snaudos tai sunaudotas turtas siekiant gauti naud. Kadangi naud galima
gauti tik pardavus produkcij arba suteikus paslaugas, tai snaudomis laikoma
tik ta ilaid dalis, kuri yra patirta gaminant produkcij arba teikiant paslaugas
ataskaitiniu laikotarpiu.
plaukos tai mons veikloje gautas turtas (daniausiai pinigai).
Ilaidos tai ileisti pinigai (ar kitos vertybs), u kuriuos mainais gaunamas
koks nors kitas materialus ar nematerialus turtas, ataskaitiniu laikotarpiu
neudirbant pajam.
Palyginimo principas. kini operacij priskyrimas konkreiam
ataskaitiniam laikotarpiui atliekamas laikantis palyginimo principo, t.y. taip, kad per
ataskaitin laikotarp udirbtos pajamos bt palygintos su jas udirbant patirtomis
snaudomis. Todl kiekvieno laikotarpio pabaigoje tenka perirti buhalterini

sskait duomenis ir vertinti, ar tarp j nra ataskaitiniam laikotarpiui nepriskirtin

operacij. Apskaiiuojamas finansinis rezultatas pelnas arba nuostolis.
mons principas reikalauja, kad savininko ar savinink investuotas
mon turtas apskaitoje bt atskirtas nuo j asmeninio turto. Prieingu atveju
beprasmika formuoti koki nors informacij.
Atsargumo (apdairumo) principas reikaluja, kad apskaitininkai labai
atsargiai vertint visus mons veiklos rezultatus.
Piniginio kainojimo principas reikia, kad visos apskaitos operacijos turi
bti kainotos pinigais.
Privaloma moni finansins apskaitos tvarka nustatyta buhalterins apskaitos
pagrind statyme l992m. birelio 18 d. Nr.I- 2654

TURTO SVOKA APSKAITOJE

Kiekvienos mons kin veikla pasireikia per produkcijos gamybos arba
paslaug teikimo ir j pardavimo procesus. Nepriklausomai nuo to ar tai nedidel
parduotuv ar stambi gamykla, mons veiklai visuomet reikalingi tam tikri itekliai.
Ekonominiais itekliais yra laikoma visa tai, kas naudojama mons kinje
veikloje. Tai ne tik aliavos, rengimai ir pastatai, bet ir em, ant kurios pastatyti ie
pastatai, ir darbuotojai, sugebantys dirbti tam tikr darb, ir netgi to regiono
kratovaizdis, jeigu jis svarbus mons kinei veiklai (pavyzdiui, monei,
organizuojaniai turizm). Daugelis ekonomini itekli, naudojam tam tikros
mons kinje veikloje, turi savinink ar savininkus, kitaip tariant, yra kakieno
nuosavyb. Pavyzdiui. mon gali nusipirkti pastatus, juose esanius rengimus ir
aliavas, i kuri gaminama produkcija. Visa tai bus nuosavyb. Taiau tiek pastatus,
tiek rengimus galima isinuomoti, tuomet jie bus nuomotojo nuosavyb, o mon tik
laikinai disponuos jais.
Gali bti ir tam tikr ekonomini itekli, apskritai neturini savininko.
Pavyzdiui, mintai turizmo monei ypa svarbus regiono kratovaizdis, kuris i
esms ir nulemia tokio pobdio mons veiklos skm. Taiau koks puikus bt
kratovaizdis, jis neturi konkretaus savininko, todl juo gali naudotis daugelis moni.
Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai itekliai, kurie turi savinink, ir kuriais
disponuodama, mon tikisi gauti tam tikr naud ateityje.

Taiau nereikia pamirti, kad bet kuris apibrimas visuomet turi daug slygotum ir negali
absoliuiai tiksliai atspindti sudting tikrovs reikini. mon gali disponuoti ir tokiu turtu,
kuris nelaikomas ekonominiais itekliais. Pavyzdiui, ymaus dailininko paveikslas monje,
kuri gamina mainas, be abejo, yra mons turtas, kadangi jis turi konkret savinink ir
vertintas pinigais. Taiau mons kinje veikloje toks turtas nenaudojamas, todl ir
nelaikomas ekonominiais itekliais. Taiau muziejuje tas pats paveikslas jau
priskiriamas ekonominiams itekliams, nes jis duodaiai monei muziejui konkrei
pajam.
Turto ir itekli ry galima pavaizduoti tokia schema:

Iki iol apie turt kalbjome kaip apie visum. Taiau jis, kaip ir pati mons veikla, yra labai
vairus: em, pastatai, rengimai, aliavos ir kt. Kiekviena tokia grup skirtingai
naudojama mons kinje veikloje. Pavyzdiui, aliavos sunaudojamos i karto, tuo tarpu
pastatai ar rengimai paprastai naudojami netgi ne vienerius metus. Be abejo, mons vadovams
svarbu inoti, kokiu turtu jie disponuoja, ir kaip gali j panaudoti mons veikloje. Juo labiau, kad
turt galima grupuoti ir pagal daugel kit valdymui svarbi poymi: paskirt (pastatai,
mainos, rengimai, transporto priemons, rankiai ir pan.), naudojim (naudojami veikloje,
atsarginiai, nenaudojami), ubaigtumo laispn (nebaigta gamyba, gatavi gaminiai) ir panaiai.
Pirmiausia labai svarbu j suskirstyti pinigin ir nepinigin. Toks grupavimas yra
reikmingas, nes, daniausiai, tik u pinigus mon gali sigyti jos veiklai reikaling grybi,
pinigais apmoka darbuotojams u darb, bankui - palkanas u paskolas ir pan.

Be to, turtas gali bti skirstomas material ir nematerial. alia materialaus turto, kur
galima palytti, mon disponuoja ir neapiuopiamuoju turtu. Aiku, kad tokie dalykai, antai
kaip firmos prestias, patentai, licencijos teikia monei reali naud. Jiems sigyti ji sunaudoja ir
tam tikras las. Todl aiku, kad toks turtas turi bti apskaitomas, o todl ir iskiriamas i
turto visumos. Pagaliau paiai monei svarbu turti visapusik informacij apie turto,
kuriuo ji disponuoja, naudojim. Tarkime, rengimus tikslinga sugrupuoti veikianius,
atsarginius ir neveikianius. Taiau toks skirstymas yra svarbus mons valdytojams, bet ne
ioriniams

vartotojams.

Mes

plaiau

pakalbsime

apie

finansinms

ataskaitoms

reikmingiausi turto klasifikavim - jo skirstym pagal naudojimo laik mons kinje

veikloje. iuo poiriu visas turtas skirstomas ilgalaik ir trumpalaik.
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikiu turtu laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas ilgesnis u vien ataskaitin
laikotarp. is laikotarpis - tai toks, per kur mon tikisi disponuoti mintuoju turtu ir j naudodama
gauti pajam.
Ataskaitinis laikotarpis - tai valdios organ nustatytas laiko tarpas (daniausiai astronominiai
metai), kuriam pasibaigus, apskaiiuojamas mons kininkavimo rezultatas - pelnas arba
nuostolis. skirtum (gaut peln) tarp udirbt per laikotarp pajam ir patirt snaud
valstyb apmokestina. Todl btina tiksliai nustatyti, kokios snaudos buvo patirtos
udirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. Tuo tarpu ilgalaikis turtas naudojamas ne vien, bet
kelis ataskaitinius laikotarpius. Todl apskaitoje turi atsispindti, kokia ilgalaikio turto dalis
buvo sunaudota per kiekvien ataskaitin laikotarp atskirai.
Antra vertus, tokia informacija yra svarbi ne tik ioriniams vartotojams, bet ir paiai
monei: i pradins ilgalaikio turto verts atmus jo nusidvjimo sum,
apskaiiuojama turto vert, kuria mon disponuoja konkreiu laiko momentu (likutin
ilgalaikio turto vert).
Tarkime, kad rengim, kurio pradin vert (sigijimo kaina) - 6001 lit, mon naudos 5 metus.
Kiekvienais metais ji savo veiklos snaudas turs traukti toki rengim verts dal:
(6000-1):5 = 1200 lit.
Trumpalaikis turtas
Trumpalaikiu turtu laikomi pinigai, trumpalaikiai rinkos verytybiniai popieriai,
gautinos skolos, atsargos ir i anksto apmoktos snaudos. Trumpalaikis turtas
paprastai sunaudojamas per santykinai trump laikotarp (daniausiai per vien kins
veiklos cikl). is laikotarpis (ataskaitinis) paprastai trunka vienerius metus, taiau tose
monse, kuri kins veiklos ciklas ilgesnis negu metai, jis gali bti taip pat ilgesnis.

Pinigais laikomi mons pinigai kasoje, pinigai mons sskaitoje banke bei kai kurie
kiti vertybiniai popieriai. Visi ivardyti elementai priskirtini turtui, kadangi turi konkretu
savinink ir naudojami mons kinje veikloje, siekiant gauti naud.
Trumpalaikmis investicijomis laikomi trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai,
sigyti u laikinai nenaudojamas pinigines las. Rinkos vertybiniams popieriams priklauso:
valstybins obligacijos, akcijos, vekseliai. Juos mon gali gana lengvai parduoti ir gauti ne
tik pradin pinig sum, bet ir tam tikr peln.
Kita labai svarbi trumpalaikio turto grup - atsargos Jomis disponuodama, mon tikisi
gauti naud, pavyzdiui, pardavusi produkcij, kuriai pagaminti buvo sunaudotos tos
atsargos. Jos gali bti labai vairios: aliavos, nebaigtos gamybos atsargos, gatava
produkcija, preks skirtos pardavimui ir pan.
Dar viena trumpalaikio turto grup - tai i anksto apmoktos snaudos. Tai reikia,
kad mone i anksto padar ilaid, kurios snaudomis taps ateinaniais laikotarpiais. Tarkime,
kad mon i anksto sumoka u pastato nuom visiems ateinantiems metams. iuo atveju,
kol mon nesinaudojo pastatu t laikotarp, u kur buvo sumokta, iankstins snaudos
priklausys monei. Antra vertus, jeigu klientas taip ir nesuteiks monei teiss naudotis
pastatu, u kurio nuom buvo sumokta i anksto, tai pastaroji turi teis atgauti sumoktus
pinigus. Taiau pati nuoma buvo mokta ne tiek dl teiss turti pastat, kiek dl galimybs
pelningai t pastat panaudoti, kitaip tariant, tikintis, kad padarytos ilaidos ateityje
udirbs tam tikras pajamas. Taigi i anksto apmoktos snaudos laikomos turtu, nes jos
turi konkret savinink ir skirtos gauti tam tikr naud ateityje, daniausiai pajamoms
udirbti.
Kita trumpalaikio turto grup - skolos monei arba, kitaip tariant, gautinos skolos yra
susijusi su atsiskaitymais u suteiktas paslaugas bei parduotas prekes. Paprastai pirkjai u
mons suteiktas paslaugas ar isist produkcij sumoka pastarajai ne i karto, bet per tam tikr
laikotarp, kuris numatomas pardavimo sutartyse. Taigi pardavimo procesas gali bti suskaidytas
du etapus: turto pardavim ir pinigu gavim. Laiko poiriu danai ie etapai nesutampa.
Pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis slygomis pardavus turt pirkjui, pastarasis tampa
io turto (preki ar paslaug) savininku. Tuo pat momentu pardavjas tampa savininku turto,
kur sutartyje numatytomis slygomis pirkjas keiia prekes. Daniausiai tas keiiamas turtas
bna pinigai. Taiau pardavj ir pirkj daniausiai skiria dideli atstumai. Pirkjas, prie
sisdamas pinigus pardavjui, turi gauti prekes, sitikinti, kad pastarosios atitinka sutartyje
numatytus reikalavimus. Taiau pardavjas, inodamas, kad jis isiunt btent sutartas
parduoti prekes, i karto fiksuoja savo preki (savo turto) pakeitimo kit turt (pinigus) fakt.

Kadangi pardavjas pinig dar negavo, jis sigyja turt, kuris vadinamas pirkjo siskolinimu.
Jeigu pardavjas ito neparodyt savo turto apskaitoje, tai reikt, kad jis tas prekes
paprasiausiai padovanojo pirkjui. Beje, visikai manomas ir atvirkias variantas, kai pirkjas
pradioje persiunia pardavjui pinigus, o pastarasis, juos gavs, isiunia pirkjui prekes. iuo
atveju skol monei fiksuos pirkjas; nes pardavjas bus jam skolingas sutartyje numatyt
produkcij.
Pradedantys apskaitininkai danai sunkiai suvokia skolas monei kaip turt, kadangi is
turtas yra nematerialus. Taiau reikia turti omenyje, kad jeigu dvi mons sudar sutart,
pagal kuri pirmoji i j tiekia prekes, o antroji sumoka u jas pinigus, tai pirmajai
isiuntus prekes (taigi pasikeitus j savininkui), pasikeiia ir pinig, kurie turi bti
sumokti u tas prekes, savininkas, nes prekes ne iaip isiuniamos, bet keiiamos pinigus.
Taigi tas keitimas yra viena kin operacija, ir todl pirkjui tapus preki savininku,
pardavjas savaime tampa pinig savininku. Tai patvirtint kiekvienas teismas, jeigu tik
pardavjas nebt paeids pardavimo-pirkimo sutartyje numatyt slyg.
Kaip matote, turto svoka neatsiejama nuo nuosavybs svokos. Tiksliai nenustaius
nuosavybs, nemanoma nustatyti ir vienai ar kitai monei priklausanio turto dydio.
NUOSAVYBS ESM APSKAITOJE
Kiekvienas turtas btinai turi savinink, o apskaitininkai privalo apskaiiuoti tiek
turt, tiek ir nuosavyb (nurodyti, kam konkreiai priklauso grybs, kuriomis
disponuoja mon). Priklausomyb tarp turto ir nuosavybs ireikiama fundamentine
apskaitos
lygybe:
.

Turtas = Nuosavyb

Nuosavybs svoka apskaitoje susijusi su turto investavimo mon altiniu, kitaip

tariant, apibdina, kas konkreiai djo turt mon. Steigiant mon, vis turt deda
savininkai. Jiems priklausys ir mons kininkavimo rezultatas, gaunamas naudojant
vis mons turt. rezultat galima apibdinti kaip peln, pasireikiant konkretaus mons
turto padidjimu, arba nuostol, pasireikiant io turto sumajimu. Todl savinink
nuosavybs pasikeitim galima pavaizduoti taip:

Taigi savinink nuosavyb biznyje atspindi tai, k jie investavo savo imon ir k gavo i
jos veiklos, disponuodami visu turtu. Tokios investicijos yra galimos ir veikiani mon.
Jeigu mon veikia, tai savininkas gali iimti ne tik dt turt, bet ir tai, k mon udirbo.
Be savinink dto turto, mon gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kit moni
turtu, kur vliau reiks grinti savininkams. iuo atveju atsiranda skolintoj nuosavyb, kuri
reikt suprasti kaip mons sipareigojim suteikti tam tikr naud kitai monei skolintojai.
Daniausiai skolintoj nuosavyb suvokiame kaip pasiskolint material turt, pavyzdiui, skol
bankui ar tiekjams. Daniausiai mons tokio pobdio skolas privalo grinti pinigais.
Taiau gali bti ir kitoki mons skol grinimo atvej, pavyzdiui, sipareigojimas
inuomoti pastat ar suteikti kitas paslaugas. iuo atveju mon privalo grinti skol
nepiniginiu turtu. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad skolintoj nuosavyb atsiranda dl
tikslingos mons veiklos praeityje, tarkime todl, kad mon pasiskolino pinig i banko, gavo
preki i tiekj arba klientas sumokjo i anksto u bsimas paslaugas.
Kaip matote, nuosavyb apskaitoje skirstoma skolintoj ir savinink, todl apskaitin lygyb bus uraoma taip:
Turtas = Savinink nuosavyb + Skolintoj nuosavyb
Lygyb tarp turto, kuriuo disponuoja mon, ir savinink bei skolintoj nuosavybs
vadinama apskaitine lygybe. Ji pagrsta dviem poiriais tas paias vertybes, kuriomis mon
disponuoja. Turtas parodo mums, kas konkreiai priklauso monei, kitaip tariant, kuo ji
disponuoja. Skolintoj ir savinink nuosavyb nusako, kiek ir kam priklauso mons turto.
Apskaitine lygyb primena monet, kurios vienoje pusje nurodyta pinig suma, o kitoje valstyb, kuriai i moneta priklauso. Kiekviena monetos pus atskirai yra beprasm.
Lygiai taip pat negali atskirai apskaitoje egzistuoti turtas be nuosavybs ar nuosavyb be
turto. Tik kartu ios dvi lygybs puss gyja prasm.
Viskas, kas priklauso monei, yra neta pai savinink, pasiskolinta i kit moni
kreditori arba udirbta naudojant turt, kuriuo disponuoja mon. Taigi i viso turto,
priklausanio monei, atm pasiskolintj, grintin kreditoriams, gausime savinink

nuosavyb - tai, k jie djo mon bei k udirbo, panaudodami vis mons dispozicijoje esant
turt.

1 pratimas. Apskaiiuoti lygyb

Reikia apskaiiuoti trkstamas sumas pateiktoje lentelje:
rengi
mai

Pirkj
skola

Pinig
ai

Atsar
gos

15000
?

5000
6500

2000
3600

1500
8000

I anksto
apm.
nuoma
800
1300

Akcinis
kapitalas

Skola
tiekjams

Skola
bankui

=
=

10000
15000

5500
4600

3000
6000

2 pratimas Turto ir nuosavybs sskaitos

Pateikiame balanso straipsnius. Reikia nustatyti, kurie i j priskirtini turtui, kurie
nuosavybei:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11

Pastatai
Akcinis kapitalas
Ilgalaik skola bankui
em
Atsargos
Nepaskirstytas pelnas
Pinigai
I anksto apmokta nuoma
Skola tiekjams
I anksti apmoktas draudimas
Skola monei

T
N
N
T
T
N
T
T
N
T
T

KINI OPERACIJ TAKA APSKAITINEI LYGYBEI

Kiekvienos mons kin veikl sudaro vairs kiniai faktai, pavyzdiui: aliav
pirkimas, nuostoliai dl gaisro, produkcijos pardavimas ir pan. ie faktai skirstomi kinius
vykius ir kines operacijas. Mint kini fakt kilm skiriasi vienu esminiu aspektu: kai
kuriuos i j smoningai vykdo moni darbuotojai, kiti vyksta nepriklausomai nuo j valios.
Taiau negalima pamirti ir j bendrojo bruoo: tiek dl kini operacij, tiek dl kini
vyki btinai turi pasikeisti mons turto ar nuosavybs apimtis ar sudtis. Jeigu nei turtas, nei
nuosavyb nepasikeis, apskaitininkam neturs ko fiksuoti. Pavyzdiui, gali bti sudaryta sutartis

Skola
darbu
ot.
1200
5400

Slola
biudet
ui
?
2400

milijonams lit, taiau kol nepakito turto bei nuosavybs sudtis, apskaitininkas negali fiksuoti
kinio fakto.
kiniais vykiais laikomi tokie nuo mons valios nepriklausantys kiniai faktai,
kurie pakeiia mons turto apimt ir (ar) struktr (pavyzdiui, nuostoliai dl gaisro ar kitos
stichins nelaims, mediag sumajimas dl natralios netekties, kaip antai: nubyrjimo,
sudivimo ir pan.).
kinmis operacijomis yra laikoma tikslinga mons personalo veikla,
siekiant konkrei, i anksto numatyt tiksl, keiianti mons turto ir (ar) nuosavybs
apimt ir (ar) sudt, Pavyzdiui, aliav pirkimas, gamini pardavimas, darbo umokesio
imokjimas ir pan. Taigi mons kin veikl dabar galime apibdinti kaip kini fakt sek.
Kadangi tiek kiniai vykiai, tiek operacijos keiia mons turto bei nuosavybs apimt bei
struktr, ie pasikeitimai turi bti parodyti ir apskaitoje. Kaip jau inote, bet kurios
mons bkl galima pavaizduoti apskaitine lygybe tam tikru momentu. vykus kiniam faktui,
keiiasi mons turtas ir (ar) nuosavyb, todl ie pasikeitimai daro tak ir apskaitinei lygybei.

Operacijos

Operacij

Pakitimai

Rezultatai

tipas

Turto

Kasoje gauti pinigai i vairi + pinigai kasoje

pirkj

2
3

turinys

Nuosavybs

- pirkj siskolinimas

Padidintas statinis kapitalas i + statinis kapitalas

privalomojo pelni rezervo

Gauta

trumpalaik

paskola
4

- privalomasis pelno rezervas

banko + pinigai sskaitoje banke

+ trumpalaik skola bankui

Grinta ilgalaiks paskolos - pinigai sskaitoje banke

dalis

- ilgalaik skola bankui

Dvejybinis raas apskaitoje

Kiekvieno kinio fakto atspindjimas vienos sskaitos debete, o kitos-kredite
vadinamas dvejybiniu rau. Sskait derinys, kai viena sskaita debetuojama, o kita
kredituojama, vadinamas sskait korespondencija. Pastarj sudaro ne maiau kaip dvi
sskaitos, tarp kuri nustatytas vienintelis korespondencinis ryys.

Kaip inome, visi kiniai faktai, dl kuri pasikeiia turto, kuriuo disponuoja mon, ir
(ar) nuosavybs dydis bei struktra, skirstomi smoningai vykdomas kines operacijas ir
nepriklausanius nuo mons darbuotoj valios vykius (gaisras, potvynis ir pan.).
Toks skirstymas finansinje apskaitoje gyja labai didel reikm. Reikalas tas, kad akcininkui
turi bti atskirai parodyta atsitiktini veiksni (vyki) taka mons veiklos rezultatams, kadangi
sprsdamas, pirkti ar nepirkti akcij, bsimasis investitorius nedarys prielaidos, kad mons
patalpos degs ir kitais metais, jeigu deg pernai. Jam reikalinga informacija apie mons veikl
normaliomis slygomis, kitaip tariant, apie veikl, kuri sudaro mons darbuotoj smoningai
vykdom kini operacij visuma. Pastarosios ir sudaro didij kini fakt dal.
Todl kol kas nagrinsime tik kini operacij atspindjim, nesigilindami kini vyki
apskaitos ypatumus, juo labiau, kad sskait korespondencij esm, atspindint tiek operacijas,
tiek vykius, nesikeiia.
Taigi analizuojant konkrei kin operacij, pirmiausia nustatoma, kokius turto,
snaud, pajam ar nuosavybs straipsnius (apskaitos objektus) paveik operacija. Irinkus
reikiamus straipsnius, surandamos koresponduojamosios sskaitos, kitaip tariant, tos, kuri
objektus sudaro atitinkamos turto ar nuosavybs rys. Po to tikrinama, kaip dl kins
operacijos keiiasi koresponduojamj sskait objektai (didja ar maja
kini operacij poveikio turto, nuosavybs, pajam ir snaud
sskaitoms ir balansui
kin operacija

Turtas

Nuosavyb

Pajamos Snaudos Bendra balanso

skolintoj savinink
1.U grynus pinigus

sigytos atsargos

2.Gauta banko paskola

suma
Nepasikeis

Padids

3.Apskaiiuotas, bet dar

neimoktas darbo

Nepasikeis

umokestis
4.Imoktas 3 operacijoje
priskaiiuotas darbo

Sumas

umokestis
Parduota paprasrj akcij +
Skolon atlikta paslauga

Padids
+

Padids

inant konkreios kins operacijos poveik sskait objektams, galima nesunkiai

nustatyti ir sskait korespondencijas (kiekvienu atveju isiaikinti, kuri sskaita turi bti
debetuojama, o kuri - kredituojama). Bet prie tai pravartu visas sskaitas suskirstyti dvi grupes.
Pirmajai priskiriamos sskaitos, kurioms taikytina pirmoji dvejybinio rao taisykl (sskaitos
objekto padidjimas atspindimas debete, o sumajimas - kredite), o antrajai priskiriamos
sskaitos, kurioms taikytina antroji dvejybinio rao taisykl (sskai-tos objekto
padidjimas atspindimas kredite, o sumajimas - debete). Taigi pirmajai grupei bus priskirtos
visos turto ir snaud, o antrajai - skolintoj bei savinink nuosavybs ir pajam sskaitos.
Dvejybinio rao taikymas galina po kiekvieno kinio fakto ufiksavimo ilaikyti
apskaitin lygyb. Tai reikia, kad visi kiniai faktai gali pakeisti arba tik turto struktr, arba turto
ir nuosavybs apimt (balanso sum), arba tik nuosavybs struktr..

Turto ir snaud sskait

Nuosavybs ir pajam sskait

apskaitos objekt

apskaitos objekt

PADIDJIMAI fiksuojami DEBETE

SUMAJIMAI

PADIDJIMAI fiksuojami

fiksuojami KREDITE SUMAJIMAI

fiksuojami DEBETE

KREDITE

6. STUDIJ METODAI
Paskaitos, praktikos darbai, savarankiki darbai, diskusijos, situacijos, grupinis
darbas.
7.
DALYKO
SRAAS
1.
2.
3.
4.
5.
6.

STUDIJOMS

REKOMENDUOJAMAS

LITERATROS

Autori kolektyvas. Pirminiai apskaitos dokumentai.-V.,1999.

Auilis V. Apskaita individualioje monje (dvejybinis raas). V.,1995.
Davidaviien R. Apskaitos pradmenys. V.,2000.
Dauderis H. Finans apskaita. I-II dalys.- K., 1993.
Kalinskas G. Buhalterins apskaitos pagrindai. V.,1996.
Kalinskas G., ernius G. Finansin ir menedmento apskaita. moni
apskaitos pagrindai. T.1. - V.,1997.
7. Mackeviius J. Apskaita. V., 1994.

8. Valuis K. Apskaita ir atskaitomyb. V.,1998.

9. LRV statymai ir postatyminiai aktai apskaitos ir mokesi klausimais.